Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.48.0-wmf.3 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 654 7957601 7871565 2026-11-04T19:16:41Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957601 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Gulag_Location_Map.svg|thumb|270px|Gulago lagerių sistemos žemėlapis]] [[Vaizdas:The fence at the old GULag in Perm-36.JPG|thumb|240px|Buvęs lageris prie [[Permė]]s, dabar – Politinių represijų istorijos memorialinis muziejus Permė‑36]] '''Gulagas''' – Sovietų Sąjungos [[Pataisos darbų stovykla|priverstinio darbo stovyklų]] tinklas, plačiąja prasme – visa sovietų [[Priverstinis darbas|priverstinio darbo]] sistema, įskaitant lagerius, priverstinio darbo stovyklas, [[Ypatingasis lageris|ypatinguosius lagerius]], specialiuosius [[Kalėjimas|kalėjimus]], priverstines darbo prievoles be suėmimo, taip pat postalininėje epochoje veikusias kai kurias psichiatrines ligonines, naudotas [[disidentas|disidentų]] įkalinimui. == Terminologija == Terminas ''Gulagas'' kaip visos lagerių sistemos pavadinimas imtas naudoti rusų rašytojui [[Aleksandras Solženicynas|Aleksandrui Solženicynui]] 1973 m. išleidus romaną „Gulago archipelagas“. Pats Aleksandras Solženicynas, 1970 m. [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas, aštuonerius metus kalėjo Gulage. Rašytojas palygino šalyje pasklidusias darbo stovyklas su „salų grandinėmis“, o Gulagą apibūdino kaip sistemą, kurioje žmonės buvo verčiami dirbti iki mirties.<ref>Applebaum, Anne (2003) Gulag: A History. Doubleday. ISBN 0-7679-0056-1</ref> Šis vertinimas sulaukė kai kurių mokslininkų palaikymo,<ref>[[Aleksandras Jakovlevas (1923)|Alexander Nikolaevich Yakovlev]]. ''A Century of Violence in Soviet Russia.'' [[Yale University Press]], 2002. {{ISBN|0-300-08760-8}} [https://books.google.com/?id=ChRk43tVxTwC&pg=PA15&dq=architect+of+the+gulag+system&lr=&ei=H860SrWnI4OAywTHjKyADw#v=onepage&q=architect%20of%20the%20gulag%20system&f=false p. 15]</ref> nors šis teiginys susilaukė ir kritikos, nes išskyrus karo metus didelė dalis patekusiųjų į Gulagą išliko gyvi.<ref>[http://www.nybooks.com/articles/archives/2011/mar/10/hitler-vs-stalin-who-killed-more/ Hitler vs. Stalin: Who Killed More? by Timothy Snyder | The New York Review of Books<!-- Bot generated title -->]</ref> Gulagas laikomas svarbiausiu politinių represijų instrumentu Sovietų Sąjungoje. Siauresne prasme '''Gulagas''' ({{ru|ГУЛАГ: Гла́вное управле́ние лагере́й и мест заключе́ния}}, taip pat sutrumpinimas iššifruojamas ir kaip ''Главное управление исправительно-трудовых лагерей''<ref>Словарь русских и литовских сокращений / Сост. Г. Фейгюлбсонас, В. Петраускас, Е. Розаускас, В. Ванагас. — Вильнюс: Государственное издательство политической и научной литературы, 1960</ref>) – TSRS NKVD, TSRS MVD, TSRS Teisingumo ministerijos padalinys 1930–1960 m. administravęs ir valdęs priverstinio darbo stovyklas (lagerius). Lageriai buvo išdėstyti visoje SSRS, keli netgi buvo už jos ribų, bet tiesiogiai buvo pavaldūs Gulagui. Šiuolaikiniai didieji Rusijos Arkties pramoniniai centrai – [[Norilskas]], [[Vorkuta]] ir [[Magadanas]] buvo kalinių pastatyti kaip lageriai.<ref>{{cite web|url=http://www.arlindo-correia.org/041003.html |title=Gulag: a History of the Soviet Camps |publisher=Arlindo-correia.org |date= |accessdate=January 6, 2009}}</ref> Sovietų lagerių sistemos tyrimus komplikuoja formalus skirtumas tarp Gulago ir GUPVI. GUPVI buvo Vyriausioji karo belaisvių ir internuotųjų valdyba ({{ru|Главное управление по делам военнопленных и интернированных НКВД/МВД СССР, ГУПВИ}}, GUPVI), NKVD (vėliau MVD) padalinys, atsakingas už užsieniečius civilius internuotuosius ir karo belaisvius per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] ir po jo (1939–1959 m.). Daugeliu aspektų GUPVI sistema buvo panaši į Gulagą.<ref>{{cite web|url=http://www.h-net.org/reviews/showrev.cgi?path=9539851382536|title=H-Net Reviews|publisher=}}</ref> Jos pagrindinė funkcija buvo užsieniečių priverčiamojo darbo organizavimas. Aukščiausioji GUPVI vadovybė atėjo iš Gulago sistemos. Esminis skirtumas nuo Gulago buvo tai, kad GUPVI lageriuose nebuvo kriminalinių nusikaltėlių. Kitais atžvilgiais sąlygos abiejų sistemų lageriuose buvo panašios: sunkus darbas, blogas maitinimas ir blogos gyvenimo sąlygos, aukštas kalinių mirtingumas.<ref>[http://www.memo.ru/HISTORY/POLAcy/g_3.htm Репрессии против поляков и польских граждан<!-- Bot generated title -->] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141213064253/http://www.memo.ru/history/polacy/g_3.htm |date=2014-12-13 }}</ref> Sovietų politiniams kaliniams, tokiems kaip [[Aleksandras Solženicynas]], visi užsieniečiai civiliai kaliniai ir užsieniečiai karo belaisviai buvo Gulago kaliniais. Vertinama, kad per visą GUPVI egzistavimo laikotarpį buvo sukurtos 500 karo belaisvių stovyklų (Sovietų Sąjungoje ir užsienyje), kuriose buvo 4 mln. belaisvių.<ref>MVD of Russia: An Encyclopedia ({{ru|МВД России: энциклопедия}}), 2002, ISBN 5-224-03722-0, p.541</ref> == Istorija == === Priešistorė === [[Vaizdas:Barak-muzeum in Solovki 2.JPG|thumb|barakas Solovkuose]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Rusijos baudžiamosios teisės istorija|baudžiamojoje teisėje]] svarbų vaidmenį turėjo tremtis (''ссы́лка'') ir [[katorga]]. Katorga turėjo pagrindinius priverčiamojo darbo stovyklos požymius: sunkus priverstinis fizinis nekvalifikuotas darbas, primityvios apgyvendinimo sąlygos. Katorgos darbų stovyklos nuo XVII a. buvo kuriamos daugiausia mažai apgyvendintose, sunkiomis gyvenimo sąlygomis pasižyminčiose, tačiau gausius žaliavų išteklius turinčiose vietovėse – [[Sibiras|Sibire]] ir [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]]. Nepaisant izoliuotos katorgos stovyklų aplinkos, kai kuriems katorgininkams pavykdavo sėkmingai iš įkalinimo vietos pabėgti. Paprastai ilgiems metams nuteisti katorgininkai dirbo kasyklose ir [[Medžio apdirbimo pramonė|medienos paruošose]]. Po 1847 m. įvestų Rusijos baudžiamosios teisės pakeitimų tremtis ir katorgos bausmės buvo skiriamos ne tik kriminaliniams nusikaltėliams, bet ir politiniams sistemos priešininkams, tokiems kaip [[dekabristai]], narodnikai ar [[Bolševikas|bolševikai]], [[Tautinis judėjimas|nacionalinių judėjimų]] ir sukilimų aktyvistams. Taip į Sibirą buvo tremiami [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyviai iš Lenkijos ir Lietuvos. Nuo 1824 iki 1889 m. į Sibirą buvo ištremta 720 000 asmenų. Palyginti su tremtimi katorga buvo žymiai retesnė bausmė. Istorikės [[Anne Applebaum]] teigimu, 1906 m. katorgos bausmę atlikinėjo apie 6000 asmenų, o 1916 m. buvo 28 600 katorgininkai.<ref>„[https://www.nytimes.com/2003/05/11/books/review/11MINERT.html 'Gulag': The Other Killing Machine]“. ''The New York Times''. May 11, 2003.</ref> Katorga ir tremtis buvo aprašyta Rusijos klasikų [[Fiodoras Dostojevskis|Fiodoro Dostojevskio]] („[[Užrašai iš mirusiųjų namų]]“), [[Antonas Čechovas|Antono Čechovo]] („[[Sachalino sala (knyga)|Sachalino sala]]“), [[Levas Tolstojus|Levo Tolstojaus]] („[[Prisikėlimas (romanas)|Prisikėlimas]]“) kūriniuose. Šalia tradicinės carinės katorgos [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu atsirado lageriai karo belaisviams, kurie veikė panašiu principu – belaisviai buvo naudojami įvairiems darbams. Po [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] katorgos bausmė buvo panaikinta. === Gulago įkūrimas ir raida iki Antrojo pasaulinio karo === ==== Revoliucija ir teroras ==== Po [[Spalio revoliucija|Spalio revoliucijos]] bolševikai žavėjosi [[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] [[Jakobinai|jakobinų]] idėjomis apie revoliucinį terorą. Kai kairieji eserai paliko bolševikų vyriausybę, nes nepalaikė [[Brest-Litovsko taika|Brest Litovsko taikos sutarties]] (1918 m. kovo 3 d.) bolševikų šalininkai ėmė juos suiminėti ir kalinti koncentracijos stovyklose. ==== Solovkai ir kiti pirmieji lageriai ==== [[Vaizdas:Горький на Соловках.jpg|thumb|Čekistų apsuptas [[Maksimas Gorkis]] Solovkų lageryje]] 1918 m. įkurtas pirmasis sovietų priverčiamųjų darbų lageris [[Solovkų salos|Solovkuose]]. Vėliau steigiamos lagerių tipo įkalinimo įstaigos turėjo būti reformuota ankstesnės imperinės Rusijos priverstinio darbo sistemos (katorgos) analogas. Pagrindiniai du jų tipai buvo ypatingieji [[ČK]] lageriai ir priverstinio darbo stovyklos. Ten patekdavo smulkūs nusikaltėliai, [[Rusijos pilietinis karas|pilietinio karo]] belaisviai, korupcija, sabotažu ir sukčiavimu apkaltinti pareigūnai, disidentai ir kiti asmenys laikyti pavojingais sovietų valstybei. Kalinimo priverstinio darbo stovyklose sistema plėtėsi, XX a. trečiajame dešimtmetyje tokiose stovyklose įkalintų asmenų skaičius pasiekė 100 000, o pačios stovyklos nuo pat jų kūrimo pradžios pasižymėjo labai dideliu kalinių mirtingumu.<ref>{{cite web | url=http://www.loc.gov/exhibits/archives/gula.html | title=Letter To the Presidium of the Central Executive Committee of the All-Union Nazi Party (Bolshevik) | date=December 14, 1926 | accessdate=April 15, 2015 | author1=G. Zheleznov |author2=Vinogradov, F. Belinskii}}</ref> ==== Tolimesnė raida ==== 1929 m. liepos 11 d. [[TSRS Liaudies komisarų taryba]] priėmė nutarimą „Dėl kriminalinių nusikaltėlių darbo panaudojimo“ («Об использовании труда уголовно-заключенных»), pagal kurį visi nuteistieji 3 ir daugiau metų įkalinimo turėjo būti perduodami [[GPU|OGPU]]. Kaliniai, nuteisti mažiau nei trejiems metams kalėjimo, turėjo likti ligtolinėje kalėjimų sistemoje. [[1930]] m. [[balandžio 25]] d. OGPU įsakymu Nr. 130/63, vykdant 1930 m. balandžio 7 d. TSRS LKT nutarimą „Pataisos darbo stovyklų nuostatai“ įkurta OGPU Pataisos darbo lagerių valdyba (''Управление исправительно-трудовых лагерей ОГПУ'', „УЛаг ОГПУ“). Nuo [[1930]] m. spalio 1 d. OGPU Lagerių valdyba pertvarkyta į OGPU Vyriausiąją pataisos darbų lagerių valdybą (ГУЛаг)<ref>Лубянка: Органы ВЧК—ОГПУ—НКВД—НКГБ—МГБ—МВД—КГБ / авторы-сост. А. И. Кокурин, Н. В. Петров. – М.: МФД, 2003. – P.47. – ISBN 5-85646-109-6.</ref>. Atsiradusi kaip kontrrevoliucinių ir kriminalinių elementų izoliavimo sistema priverčiamojo darbo stovyklos greitai tapo atskira ekonomikos šaka, kuri rėmėsi pigia kalinių darbo jėga. Naujųjų lagerių paskirtis buvo nutolusių ir sunkiomis sąlygomis pasižyminčių Sovietų Sąjungos vietovių kolonizavimas. Taip Gulagas įgavo tiek politinį, tiek ekonominį vaidmenį, nors hipotezė, kad masiniai stalinizmo laikotarpio areštai buvo nulemti poreikio užpildyti lagerius kaliniais nepasitvirtino nagrinėjant XX a. dešimtajame dešimtmetyje atsivėrusių archyvų dokumentus.<ref name="Jakobson">Michael Jakobson, ''Origins of the GULag: The Soviet Prison Camp System 1917–34'', Lexington, KY: University Press of Kentucky, 1993, p. 88.</ref><ref name="Ivanova"> Galina M. Ivanova, ''Labor Camp Socialism: The Gulag in the Totalitarian System'', Armonk, NY: M.E. Sharpe, 2000, Chapter 2.</ref> Bet kuriuo atveju lagerių sistemos kūrimas turėjo ekonominę logiką. Gulagas plėtėsi tuo pačiu metu, kai Stalinas ėmėsi [[kolektyvizacija|kolektyvizacijos]] ir sparčios industrializacijos. Kolektyvizacijos metu pradėti persekioti vadinamieji [[Buožė (valstietis)|buožės]]. Buožėmis paskelbti pasiturintieji valstiečiai, valstybės laikyti kapitalistais ir valstybės priešais. 1929 m. pabaigoje Stalinas pradėjo „[[išbuožinimas|išbuožinimo]]“ kampaniją. Stalinas reikalavo visiškai sunaikinti buožių klasę. Tai buvo vykdoma masiškai suiminėjant ir žudant pasiturinčius valstiečius. Per keturis mėnesius 60 000 valstiečių buvo išsiųsti į priverstinio darbo stovyklas, o 154 000 – ištremti ir tai tebuvo išbuožinimo kampanijos pradžia. Vien per 1931 m. buvo ištremti 1 803 392 asmenys.<ref>{{cite book|last1=Khlevniuk|first1=Oleg|title=The History of the Gulag|url=https://archive.org/details/historyofgulagfr0000khle|date=2004|publisher=Yale University Press|location=New Haven|page=[https://archive.org/details/historyofgulagfr0000khle/page/11 11]}}</ref> Masiniai gyventojų trėmimai sukūrė milžinišką nemokamo priverstinio darbo jėgos potencialą, tačiau jo efektyvumas buvo menkas, nes tremtiniai gyveno pusbadžiu ar mirė iš bado lageriuose, o kas tik išgalėjo stengėsi iš jų pabėgti. Kalinių maitinimas faktiškai kainavo daugiau, nei jų darbu sukuriama produkcija. Supratusi tai OGPU pradėjo išbuožinimo kampanijos pertvarkymą. Siekdama sumažinti bėglių skaičių OGPU verbavo kolonijose kalinčius asmenis, organizavo bėglių gaudynes. OGPU taip pat bandė pagerinti gyvenimo sąlygas lageriuose ir prižadėjo buožėms, kad jie atgaus savo teises po 5 kalėjimo metų. Lagerių sistema taip pat turėjo prisidėti prie industrializacijos – įsisavinti gamtinius išteklius, vystyti didelio masto infrastruktūros ir pramonės vystymo projektus. Planų šių tikslų siekti kuriant specialiąsias gyvenvietes, o ne priverstinio darbo stovyklas, atsisakyta 1933 m. po Nazino tragedijos. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ėmus griežtinti baudžiamąją politiką išaugo kalinių skaičius. 1931–32 m. pagal archyvų duomenis Gulage buvo apie 200 000 kalinių lageriuose, o 1935 m. apie 800 000 lageriuose ir 300 000 kolonijose (metų vidurkis).<ref name=Kozlov /> 1933 m. rugpjūčio 3 d. TSRS Liaudies komisarų tarybos nutarimu buvo patvirtintas RTFSR Priverstinių darbų kodeksas, nustatęs įvairius pataisos darbų lagerių funkcionavimo aspektus. Kodekse numatytas įkalintųjų darbo naudojimas ir įteisintas dviejų darbo dienų užskaitymas už tris kalėjimo dienas, kuris plačiai naudotas [[Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas|Baltosios ir Baltijos jūrų kanalą]] stačiusiųjų kalinių motyvavimui. 1934 m. liepos 10 d. TSRS centrinio vykdomojo komiteto sprendimu įkurtas TSRS Vidaus reikalų liaudies komisariatas, į kurį įėjo penkios vyriausiosios valdybos. Viena iš jų buvo Vyriausioji pataisos darbų lagerių ir darbo gyvenviečių valdyba („Главное управление исправительно-трудовых лагерей и трудовых поселений“), tų pačių metų spalio mėnesį pervadinta į Vyriausiąją lagerių, darbo gyvenviečių ir įkalinimo vietų valdybą („Главное управление лагерей, трудпоселений и мест заключения“). 1934 m. NKVD buvo perduotos TSRS Konvojavimo pajėgos. Iki Gulago sukūrimo RTFSR didžiąją dalį įkalinimo įstaigų valdė RTFSR Teisingumo liaudies komisariato Bausmių vykdymo skyrius ir Vyriausioji priverstinių darbų valdyba prie RTFSR Vidaus reikalų liaudies komisariato. 1934 m. spalio 27 d. Gulagui perduotos visos RTFSR Teisingumo liaudies komisariato pataisos darbų įstaigos. 1936 m. sausio 4 d. buvo suformuotas NKVD Inžinerinis-statybinis skyrius, 1936 m. sausio 15 d. – Ypatingosios statybos valdyba, 1936 m. kovo 3 d. – Vyriausioji automobilių kelių tiesimo valdyba (ГУШОСДОР). NKVD priklausė tokios organizacijos kaip Vyriausioji kalnakasybos įmonių statybos valdyba, Vyriausioji hidroįrenginių statybos valdyba (Главгидрострой), Vyriausioji pramonės įmonių statybos valdyba (Главпромстрой), Vyriausioji Tolimosios šiaurės statybos valdyba (Дальстрой) ir kitos. 1937–1938 m. lagerius gausiai papildė [[Didysis valymas|Didžiojo valymo]] aukos. Šimtai tūkstančių asmenų buvo areštuoti ir nuteisti ilgo įkalinimo bausmėmis, paprastai pagal [[RTFSR Baudžiamasis kodeksas (1922)|Baudžiamojo kodekso]] [[58 straipsnis (RTFSR baudžiamasis kodeksas)|58 straipsnį]], kuriame buvo numatytos bausmės už įvairias „kontrrevoliucinės veiklos“ formas. Pagal NKVD įsakymą Nr.00447 dešimtys tūkstančių Gulago kalinių 1937–1938 m. buvo nužudyti dėl „tęsiamos kontrrevoliucinės veiklos“. Iš dalies dėl to tarp 1934 m. ir 1941 m. kalinių su aukštesniuoju išsilavinimu skaičius išaugo daugiau nei aštuonis kartus, o kalinių su aukštuoju išsilavinimu – penkis kartus. Atitinkamai išaugo išsilavinusių asmenų dalis tarp kalinių.<ref>{{cite web|title=Таблица 3. Движение лагерного населения ГУЛАГа|url=http://scepsis.net/library/misc/id-937_table3.html}}</ref> === Antrasis pasaulinis karas ir pokaris === Vyriausiosios lagerių, darbo gyvenviečių ir įkalinimo vietų valdybos pavadinimas dar kelis kartus keitėsi, kol 1941 m. vasario mėnesį jai suteiktas nusistovėjęs NKVD Vyriausiosios pataisos darbų stovyklų ir kolonijų valdybos pavadinimas. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse 1939 m. pagal sovietų archyvus lageriuose ir kolonijose buvo apie 1,6 mln. kalinių.<ref name=Kozlov>''Istorija stalinskogo Gulaga: konec 1920-kh – pervaia polovina 1950-kh godov''; sobranie dokumentov v 7 tomakh, ed. by V. P. Kozlov et al., Moskva: ROSSPEN 2004, vol. 4: Naselenie Gulaga</ref> [[Anne Applebaum]] ir [[Steven Rosefielde]] skaičiavimu karo pradžioje Gulago sistemoje buvo nuo 1,2 iki 1,5 mln. kalinių.<ref name="rosenf">{{cite book|url=https://books.google.com/?id=L4s1H9v2yOwC&pg=PA95&lpg=PA95&dq=gulag+population&source=bl&ots=1dI_8IlFub&sig=4F1DU0JHZ4YoGjp8ceznXM5Wals&ei=odm0Tbn7Jo7EsAOHwdTzCw&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=7&sqi=2&ved=0CEkQ6AEwBg#v=onepage&q=gulag%20population&f=false|title=The Russian economy: from Lenin to Putin| first= Steven |last=Rosefielde}}</ref><ref>{{cite book |url= https://books.google.com/?id=8fIfmxAs_T0C&pg=PA446&lpg=PA446&dq=gulag+total+population&source=bl&ots=K8v68ALmEi&sig=PE8I4S5DjCEgyrgF60xC-RMH0Q8&ei=H-G0TfnyFIqosQP-m733Cw&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=1&ved=0CBcQ6AEwADgK#v=onepage&q=gulag%20total%20population&f=false|title=Gulag: a history |first= Anne |last= Applebaum}}</ref> Po [[Įsiveržimas į Lenkiją|Vokietijos įsiveržimo į Lenkiją]], kuriuo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas Europoje, [[TSRS invazija į Lenkiją|sovietai užėmė ir aneksavo Lenkijos rytinę dalį]]. 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo [[Estija|Estiją]], [[Latvija|Latviją]], [[Lietuva|Lietuvą]], [[Besarabija|Besarabiją]] (dabartinė Moldavija) ir [[Bukovina|Bukoviną]]. Šimtai tūkstančių Lenkijos piliečių<ref>Franciszek Proch, Poland’s Way of the Cross, New York 1987 P.146</ref><ref>{{cite web |url=http://www.projectinposterum.org/docs/poland_WWII_casualties.htm |title=Project In Posterum |publisher=Project In Posterum |date= |accessdate=2011-12-19 |archive-date=2017-11-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171114152931/http://www.projectinposterum.org/docs/poland_WWII_casualties.htm |url-status=dead }}</ref>, taip pat kitų okupuotų valstybių ir šalių gyventojų, nepriklausomai nuo jų tautybės buvo suimti ir išsiųsti į Gulagą. Apie 300 000 lenkų karo belaisvių buvo paimti sovietų per invaziją į Lenkiją.<ref name="PWN_KW">Encyklopedia PWN [http://encyklopedia.pwn.pl/33490_1.html 'KAMPANIA WRZEŚNIOWA 1939'] {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20050927000000/http://encyklopedia.pwn.pl/33490_1.html |date=2005-09-27}}, tikrinta 2005-12-10, lenkų kalba</ref> Beveik visi belaisviai karininkai ir daugybė eilinių karių buvo nužudyti (žr. [[Katynės žudynės]]) arba išsiųsti į Gulagą.<ref name="Chodakiewicz">{{cite book| author =Marek Jan Chodakiewicz | title =Between Nazis and Soviets: Occupation Politics in Poland, 1939–1947 | year =2004 | editor = | pages = | chapter = |chapter-url=| publisher =Lexington Books | location = | isbn =0-7391-0484-5| url = | accessdate = }}</ref> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos perorganizuojant liaudies komisariatus į ministerijas 1946 m. kovo mėn. Gulagas pateko į TSRS Vidaus reikalų ministerijos sudėtį. 1948 m. vasario 21 d. TSRS Ministrų Tarybos sprendimu „Dėl lagerių ir kalėjimų su griežtu režimu organizavimo ypač pavojingiems valstybės nusikaltėliams“ Gulago sistemoje buvo pradėti kurti ypatingieji lageriai „šnipams, diversantams, teroristams, trockistams, dešiniesiems, menševikams, eserams, anarchistams, nacionalistams, baltiesiems emigrantams ir kitų antisovietinių organizacijų ir grupių nariams“ – Steplagas, Minlagas, [[Dubravlagas]], Oziorlagas, Berlagas. Šių lagerių kaliniai turėjo ant drabužių nešioti numerius. [[Vaizdas:Decision to review the sentence of GULAG prisoner in 1954.jpg|thumb|Išrašas iš komisijos nuteistųjų už kontrrevoliucinius nusikaltimus asmenų byloms peržiūrėti protokolo, kuriuo siūloma sušvelninti bausmę (1954 m.)]] 1953 m. kovo 27 d. išleistas [[TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas|TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo]] įsakas dėl amnestijos, pagal kurią per tris mėnesius į laisvę išleisti nuteisti mažiau nei penkeriems metams, o tai buvo beveik pusė lagerių kalinių (apie 1,2 mln. iš 2,5 mln.). Tai, kad kaip tikėtasi, nebuvo išlaisvinti politiniai kaliniai sukėlė jų kolektyvinius pasipriešinimo veiksmus ([[Vorkutos sukilimas]], [[Norilsko sukilimas]], [[Kengyro sukilimas]]). Šie įvykiai paspartino politinių kalinių bylas turėjusių patikrinti komisijų darbą. 1954 m. gegužės 4 d. TSKP Centrinio Komiteto Prezidiumas leido peržiūrėti nuteistųjų už „kontrrevoliucinius nusikaltimus“ bylas. Peržiūrint bylas nuosprendžiai buvo švelninami. Per dvejus metus (nuo 1954 m. pradžios iki 1956 m. pradžios) politinių kalinių skaičius Gulage sumažėjo nuo 467 000 iki 114 000, t. y. 75 procentais. 1956 m. pradžioje, pirmą kartą per dvidešimt metų, bendras įkalintųjų skaičius tapo mažesnis už vieną milijoną. 1956 m. spalio mėnesį buvo sukurta Vyriausioji pataisos darbų kolonijų valdyba, kuri 1959 m. kovą pervadinta į Vyriausiąją įkalinimo vietų valdybą. TSRS NKVD dalinant į du atskirus liaudies komisariatus – TSRS NKVD ir TSRS NKGB – ši valdyba pervadinta į TSRS NKVD Kalėjimų valdybą. 1954 m. TSRS Ministrų Tarybos sprendimu Kalėjimų valdyba pertvarkyta į TSRS Vidaus reikalų ministerijos Kalėjimų skyrių. 1959 m. kovą Kalėjimų skyrius buvo reorganizuotas ir įtrauktas į TSRS VRM Vyriausiosios įkalinimų vietų valdybos sistemą. Gulagas panaikintas [[1960]] m. [[sausio 25]] d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 020, remiantis [[TSRS Ministrų Taryba|SSRS Ministrų Tarybos]] nutarimu Nr. 44-16 (1960 m. [[sausio 13]] d.) ir susijęs su TSRS Aukščiosios Tarybos Prezidiumo įsaku „Dėl TSRS VRM panaikinimo“ (1960 m. sausio 13 d.). == Struktūra == Gulago sistema jungė 53 lagerių valdybas (1940 m. kovą<ref name="GRZ">{{cite journal |author1=Getty, Arch |author2=Rittersporn, Gábor |author3=Zemskov, Viktor |title=Victims of the Soviet penal system in the pre-war years: a first approach on the basis of archival evidence |journal=[[American Historical Review]] |date=1993 m. spalio mėn. |volume=98 |issue=4 |pages=1017–1049 |doi=10.2307/2166597 |jstor=2166597 |url=http://sovietinfo.tripod.com/GTY-Penal_System.pdf |issn=0002-8762 |access-date=2017-06-13 |archive-date=2019-12-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191206042327/http://sovietinfo.tripod.com/GTY-Penal_System.pdf |url-status=dead }}</ref>) ir tūkstančius lagerių padalinių ir lagpunktų, 425 kolonijas, taip pat daugiau nei 2000 speckomendatūrų. Per visą jos gyvavimo laikotarpį Gulago lagerių sistemoje buvo virš 30 000 įkalinimo vietų.<ref>[http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/maps/ussri.htm Карта объектов ГУЛАГ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110514033103/http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/maps/ussri.htm |date=2011-05-14 }} // НИПЦ „Мемориал“, при содействии «Фонда Фельтринелли» и кафедры картографии географического факультета МГУ имени М. В. Ломоносова ([http://www.memo.ru/history/nkvd/gulag/maps/pre.htm Карта подготовлена на основании материалов справочника „Система исправительно-трудовых лагерей в СССР“, подготовленного и изданного НИПЦ „Мемориал“ (Москва) в 1998 году.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100309205633/http://www.memo.ru/history/NKVD/GULAG/maps/pre.htm |date=2010-03-09 }})</ref> Teritoriškai lageriai buvo pavaldūs lagerių valdyboms, o organizaciškai – specialiai sukurtiems vyriausiesiems komitetams atitinkamuose liaudies komisariatuose (miško, naftos, mašinų gamybos pramonės ir pan.). Priverstinio darbo lagerių valdymas buvo gana painus – priklausomai nuo situacijos šalyje ir vyriausybės užduočių atskiroms ministerijoms, vyrausieji komitetai periodiškai buvo likviduojami, vėl sukuriami, priskiriami kitiems vyriausiesiems komitetams arba performuojami į atskirus vyriausiuosius komitetus. Lagerių valdybos kartu su lageriais taip pat buvo likviduojami, priskiriami kitiems, vėl sukuriami. Ypač tai buvo juntama Antrojo pasaulinio karo metu ir po jo – karo pradžioje praktiškai visi Gulago resursai ir darbo jėga buvo mesta į karinių poreikių aptarnavimą. Karo pabaigoje, kai prioritetu tapo šalies atstatymas Gulago pajėgumai mesti į miško paruošas (pvz., pabėgių gamybą), brangiųjų metalų gavybą, hidrotechninių įrenginių statybą (kanalų kasimas ir pan.). Didžioji dalis lagerių buvo atokiose SSRS šiaurės ir rytų vietose (žymesni – [[Berlag]]as [[Kolyma_(regionas)|Kolymoje]] ir Gorlagas netoli [[Norilskas|Norilsko]]) ir [[Kazachstanas|Kazachstane]] (Luglagas, Steplagas ir Pesčianlagas). Vienas didžiausių lagerių buvo [[Vorkuta|Vorkutoje]], pasižyminčioje ypač atšiauriu klimatu. == Darbas, kalinių gyvenimo sąlygos == Gulago kaliniai dirbo sunkiomis sąlygomis. Darbas dažnai trukdavo 14 valandų, primityviais įrankiais, atšiauriomis sąlygomis.<ref>http://gulaghistory.org/nps/onlineexhibit/stalin/work.php {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170717032357/http://gulaghistory.org/nps/onlineexhibit/stalin/work.php |date=2017-07-17 }}</ref> Kaliniams buvo skiriami menki maisto racionai, jie nebuvo tinkamai aprūpinami drabužiais ir avalyne, dėl to kaliniai mirdavo nuo išsekimo ir ligų.<ref>https://www.loc.gov/exhibits/archives/gula.html</ref> Ne darbo metu kaliniai buvo laikomi tvoromis ar spygliuota viela aptvertose teritorijose, barakuose, kuriuose buvo įrengiami dviaukščiai gultai.<ref>http://gulaghistory.org/nps/onlineexhibit/stalin/living.php {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110822200455/http://gulaghistory.org/nps/onlineexhibit/stalin/living.php |date=2011-08-22 }}</ref> == Už ką buvo kalinama == Didžioji dalis Gulago kalinių buvo nuteisti už kriminalinius nusikaltimus, nors visuomet lageriuose buvo ir didelis politinių kalinių skaičius.<ref name="gulag2">{{cite web|url=http://publicist.n1.by/articles/repressions/repressions_gulag2.html |title=Repressions |publisher=Publicist.n1.by |date= |accessdate=2009-01-06 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20080327005552/http://publicist.n1.by/articles/repressions/repressions_gulag2.html |archivedate=2008-03-27}}</ref> Prasidėjus kolektyvizacijai 1929–1932 m. į lagerius pateko daugybė vadinamųjų „[[buožė|buožių]]“ – turtingesnių ar besipriešinančių sistemai valstiečių. Įkalinimo Gulage priežastimi galėjo būti smulkūs nusikaltimai ar pajuokavimai apie sovietų valdžią ir pareigūnus.<ref>{{cite web |url=http://gulaghistory.org/nps/onlineexhibit/stalin/crimes.php |title=What Were Their Crimes? |publisher=Gulaghistory.org |date= |accessdate=January 6, 2009 |archive-date=2011-08-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110820194312/http://gulaghistory.org/nps/onlineexhibit/stalin/crimes.php |url-status=dead }}</ref><ref>Uschan, M. ''Political Leaders''. Lucent Books. 2002.</ref> Didelė dalis Gulago kalinių buvo nuteisti taikant supaprastintas procedūras, pvz., NKVD [[NKVD trejetas|troikų teismus]]. Apie pusę politinių kalinių Gulago lageriuose buvo įkalinti be teismo ({{rus|В административном порядке}}). Pagal oficialius duomenis 1921–1953 m. pagal saugumo organų tirtas bylas buvo paskelbti 2,6 mln. nuosprendžių.<ref name="organy1">{{cite web|url=http://publicist.n1.by/articles/repressions/repressions_organy1.html |title=Repressions |publisher=Publicist.n1.by |date= |accessdate=January 6, 2009 |url-status=dead |archiveurl=https://web.archive.org/web/20080311080150/http://publicist.n1.by/articles/repressions/repressions_organy1.html |archivedate=March 11, 2008 }}</ref> == Gulago statistika == [[Vaizdas:Evolution nombre de prisonniers du Goulag.png|thumb|right|280px|<center>Gulago kalinių skaičius 1930-1953 m.]] Iki XX a. devintojo dešimtmečio oficiali Gulago statistika buvo įslaptinta, tyrinėtojai neturėjo priėjimo prie archyvų, dėl to vertinimai rėmėsi arba buvusių kalinių ir jų šeimos narių pasakojimais, arba taikant matematinius-statistinius metodus. Pagal oficialius duomenis iš viso OGPU ir NKVD lagerių, kalėjimų ir kolonijų sistemoje 1930–1956 m. vienu metu buvo kalinama nuo 0,5 iki 2,5 mln. žmonių (didžiausiais skaičius pasiektas šeštojo dešimtmečio pradžioje dėl pokarinio baudžiamosios teisės griežtinimo<ref>Попов В. П. Государственный террор в советской России, 1923–1953 гг.: источники и их интерпретация. Отечественные архивы:1992</ref> ir socialinių 1946–1947 m. bado pasekmių). Gulago priverstinio darbo stovyklose nuo 1929 m. iki 1953 m. buvo įkalinti 14 milijonų žmonių (laikotarpyje tarp 1918 m. ir 1929 m. kalėjusių lageryje skaičių nustatyti labai sunku). Dar 6–7 milijonai žmonių buvo ištremti į atokias TSRS vietoves, 4–5 mln. pabuvojo darbo kolonijose, dar 3,5 mln. buvo darbo gyvenvietėse.<ref name="ConquestGRZ">Robert Conquest [http://sovietinfo.tripod.com/CNQ-Victims_Stalinism.pdf "Victims of Stalinism: A Comment. "] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110927152248/http://sovietinfo.tripod.com/CNQ-Victims_Stalinism.pdf |date=2011-09-27 }} ''Europe-Asia Studies,'' Vol. 49, No. 7 (Nov. 1997), p. 1317–1319 teigia: „Mes visi esame linkę priimti Zemskovo skaičius (nors jie galbūt nepilni) pagal kuriuos 14 mln. buvo išsiųsti į Gulago lagerius, prie to turi būti pridėti 4–5 mln. patekę į Gulago „kolonijas“, neskaitant 3,5 mln. kurie buvo arba buvo nusiųsti į „darbo gyvenvietes“. Tačiau tai yra „dideli“ skaičiai. Turi būti įvertintos kai kurios abejonės. Pvz., mes dabar žinome, kad Gulagas pranešdavo apie savo galimybes, o ne faktišką kalinių skaičių, o tai 1946 m. reiškia apie 15 proc. didesnius skaičius. Kita vertus, vertinant „išlaisvintųjų“ skaičių nėra jokios priežasties priimti šią kategoriją vien dėl to, kad MVD juos taip užrašė, ir faktiškai mes turime liudijimų, kad 1947 m. ši kategorija buvo naudojama paslėpti mirusiuosius: 100000 per pirmąjį metų ketvirtį“.</ref> Pagal 1993 m. sovietų archyvinės medžiagos tyrimus nuo 1934 m. iki 1953 m. Gulage mirė 1 053 829 žmonės (1919–1934 m. laikotarpiui archyvinių duomenų nėra).<ref name="GRZ" /> Atsižvelgiant į galimą nepatikimą duomenų kaupimą ir praktiką „išlaisvinti“ kalinius, kurie sirgo nepagydomomis ligomis arba buvo prie mirties<ref name="Ellman_SRS">Michael Ellman. [http://sovietinfo.tripod.com/ELM-Repression_Statistics.pdf Soviet Repression Statistics: Some Comments.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190525134942/http://sovietinfo.tripod.com/ELM-Repression_Statistics.pdf |date=2019-05-25 }} ''Europe-Asia Studies'', Vol. 54, No. 7 (Nov. 2002), pp. 1151–1172</ref><ref name="Applebaum583">[[Anne Applebaum|Applebaum, Anne]] (2003) ''Gulag: A History.'' [[Doubleday]]. {{ISBN|0-7679-0056-1}} Psl. 583: "tiek iš archyvų, tiek iš prisiminimų žinoma, kad daugelyje lagerių įprasta praktika buvo išlaisvinti kalinius, kurie buvo arti mirties, taip mažinant lagerio mirtingumo statistiką."</ref>, tyrinėtojai faktišką Gulago mirčių skaičių paprastai nurodo didesnį. Pagal nepriklausomus vertinimus šis skaičius svyruoja nuo 1,6 mln. per 1929–1953 m. laikotarpį<ref name="Rosefielde7677">Steven Rosefielde. ''Red Holocaust.'' [[Routledge]], 2009. {{ISBN|0-415-77757-7}}</ref> iki daugiau nei 10 mln.<ref>Robert Conquest, Preface, ''The Great Terror: A Reassessment: 40th Anniversary Edition'', Oxford University Press, USA, 2007. p. xvi</ref> === Bendras skaičius === Gulago kalinių skaičius pagal oficialius duomenis (kiekvienų metų sausio 1 d.): {| class="wikitable" !Metai !Pataisos darbų<br />lageriuose !Iš jų nuteistų už<br />kontrrevoliucinius nusikaltimus !Procentais !Pataisos darbų<br />kolonijose !Iš viso |- |[[1934]] | align="right" | 510 307 | align="right" | 135 190 | align="right" | 26,5 | align="right" | — | align="right" | 510 307 |- |[[1935]] | align="right" | 725 483 | align="right" | 118 256 | align="right" | 16,3 | align="right" | 240 259 | align="right" | 965 742 |- |[[1936]] | align="right" | 839 406 | align="right" | 105 849 | align="right" | 12,6 | align="right" | 457 088 | align="right" | 1 296 494 |- |[[1937]] | align="right" | 820 881 | align="right" | 104 826 | align="right" | 12,8 | align="right" | 375 488 | align="right" | 1 196 369 |- |[[1938]] | align="right" | 996 367 | align="right" | 185 324 | align="right" | 18,6 | align="right" | 885 203 | align="right" | 1 881 570 |- |[[1939]] | align="right" | 1 317 195 | align="right" | 454 432 | align="right" | 34,5 | align="right" | 355 243 | align="right" | 1 672 438 |- |[[1940]] | align="right" | 1 344 408 | align="right" | 444 999 | align="right" | 33,1 | align="right" | 315 584 | align="right" | 1 659 992 |- |[[1941]] | align="right" | 1 500 524 | align="right" | 420 293 | align="right" | 28,7 | align="right" | 429 205 | align="right" | 1 929 729 |- |[[1942]] | align="right" | 1 415 596 | align="right" | 407 988 | align="right" | 29,6 | align="right" | 361 447 | align="right" | 1 777 043 |- |[[1943]] | align="right" | 983 974 | align="right" | 345 397 | align="right" | 35,6 | align="right" | 500 208 | align="right" | 1 484 182 |- |[[1944]] | align="right" | 663 594 | align="right" | 268 861 | align="right" | 40,7 | align="right" | 516 225 | align="right" | 1 179 819 |- |[[1945]] | align="right" | 715 505 | align="right" | 289 351 | align="right" | 41,2 | align="right" | 745 171 | align="right" | 1 460 677 |- |[[1946]] | align="right" | 746 871 | align="right" | 333 883 | align="right" | 59,2 | align="right" | 956 224 | align="right" | 1 703 095 |- |[[1947]] | align="right" | 808 839 | align="right" | 427 653 | align="right" | 54,3 | align="right" | 912 704 | align="right" | 1 721 543 |- |[[1948]] | align="right" | 1 108 057 | align="right" | 416 156 | align="right" | 38,0 | align="right" | 1 091 478 | align="right" | 2 199 535 |- |[[1949]] | align="right" | 1 216 361 | align="right" | 420 696 | align="right" | 34,9 | align="right" | 1 140 324 | align="right" | 2 356 685 |- |[[1950]] | align="right" | 1 416 300 | align="right" | 578 912* | align="right" | 22,7 | align="right" | 1 145 051 | align="right" | 2 561 351 |- |[[1951]] | align="right" | 1 533 767 | align="right" | 475 976 | align="right" | 31,0 | align="right" | 994 379 | align="right" | 2 528 146 |- |[[1952]] | align="right" | 1 711 202 | align="right" | 480 766 | align="right" | 28,1 | align="right" | 793 312 | align="right" | 2 504 514 |- |[[1953]] | align="right" | 1 727 970 | align="right" | 465 256 | align="right" | 26,9 | align="right" | 740 554 | align="right" | 2 468 524 |- |colspan="6"| <nowiki>*</nowiki> lageriuose ir kolonijose<br /> Центральный государственный архив Октябрьской революции, высших органов государственной власти и органов государственного управления СССР (ЦГАОР СССР). Коллекция документов. |} === Mirtingumas === Pažyma apie kalinių mirtingumą Gulago sistemoje 1930–1956 m.<ref>А. И. Кокурин, Н. В. Петров (sud.) ГУЛАГ (Главное управление лагерей). 1918–1960. Глава III, Документ № 103. Справка о смертности заключенных в системе ГУЛАГа за период 1930–1956 [http://www.alexanderyakovlev.org/fond/issues-doc/1009320] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201112030502/http://www.alexanderyakovlev.org/fond/issues-doc/1009320 |date=2020-11-12 }} МФД, 2000.isbn 5-85646-046-4</ref>: {| class="standard" !Metai !Mirusiųjų skaičius !mirusiųjų % nuo vidutinio<br /> sąrašuose esančių skaičiaus |- |[[1930]]* | align="right" | 7 980 | align="right" | 4,2 |- |[[1931]]* | align="right" | 7 283 | align="right" | 2,9 |- |[[1932]]* | align="right" | 13 197 | align="right" | 4,8 |- |[[1933]]* | align="right" | 67 297 | align="right" | 15,3 |- |[[1934]]* | align="right" | 25 187 | align="right" | 4,28 |- |[[1935]]** | align="right" | 31 636 | align="right" | 2,75 |- |[[1936]]** | align="right" | 24 993 | align="right" | 2,11 |- |[[1937]]** | align="right" | 31 056 | align="right" | 2,42 |- |[[1938]]** | align="right" | 108 654 | align="right" | 5,35 |- |[[1939]]*** | align="right" | 44 750 | align="right" | 3,1 |- |[[1940]] | align="right" | 41 275 | align="right" | 2,72 |- |[[1941]] | align="right" | 115 484 | align="right" | 6,1 |- |[[1942]] | align="right" | 352 560 | align="right" | 24,9 |- |[[1943]] | align="right" | 267 826 | align="right" | 22,4 |- |[[1944]] | align="right" | 114 481 | align="right" | 9,2 |- |[[1945]] | align="right" | 81 917 | align="right" | 5,95 |- |[[1946]] | align="right" | 30 715 | align="right" | 2,2 |- |[[1947]] | align="right" | 66 830 | align="right" | 3,59 |- |[[1948]] | align="right" | 50 659 | align="right" | 2,28 |- |[[1949]] | align="right" | 29 350 | align="right" | 1,21 |- |[[1950]] | align="right" | 24 511 | align="right" | 0,95 |- |[[1951]] | align="right" | 22 466 | align="right" | 0,92 |- |[[1952]] | align="right" | 20 643 | align="right" | 0,84 |- |[[1953]]**** | align="right" | 9 628 | align="right" | 0,67 |- |[[1954]] | align="right" | 8 358 | align="right" | 0,69 |- |[[1955]] | align="right" | 4 842 | align="right" | 0,53 |- |[[1956]] | align="right" | 3 164 | align="right" | 0,4 |- !Iš viso !1 606 748 ! |- |colspan="3"| <nowiki>*</nowiki> Tik lageriuose<br /> <nowiki>**</nowiki> Lageriuose ir kalinimo vietose (kolonijos, kalėjimai).<br /> <nowiki>***</nowiki> Toliau – lageriuose ir kolonijose.<br /> <nowiki>****</nowiki> Be ypatingųjų lagerių.<br /> |} === Tautinė sudėtis === Tarp Gulago kalinių daugiausia buvo rusų – jų dalis kito nuo 63 proc. 1939 m. iki 56 proc. 1951 m. Lietuvių Gulage iki 1946 m. buvo nuo 1000 iki 3000, tačiau šis skaičius vėliau ženkliai išaugo ir 1951 m. lageriuose ir kolonijose kalėjo 43 000 lietuvių, kurie sudarė 1,7 proc. visų Gulago kalinių. == Gulago viršininkai == {| class=wikitable ! Vardas ! Nuotrauka ! Laikotarpis |- |[[Fiodoras Eichmansas]] (Эйхманс, Фёдор Иванович) |[[Vaizdas:Fyodor eichmans.jpg|80px]] | 1930 m. balandis – birželis |- | [[Lazaris Koganas]] (Коган, Лазарь Иосифович) | | iki 1932 m. birželio 9 d. |- |[[Matvejus Bermanas]] (Берман, Матвей Давыдович) | | iki 1937 m. rugpjūčio 16 d. |- |[[Izrailis Plineris]] (Плинер, Израиль Израилевич) | | iki 1938 m. lapkričio 16 d. |- |[[Glebas Filaretovas]] (Филаретов, Глеб Васильевич) | | iki 1939 m. vasario 18 d. |} Keturi pirmieji Gulago vadovai patys buvo likviduoti „didžiojo teroro“ 1938–39 m. metu. Vėlesni Gulago viršininkai buvo: * [[Vasilijus Černyševas]] * [[Viktoras Nasedkinas]] * [[Georgijus Dobryninas]] * [[Ivanas Dolgichas]] * [[Sergejus Jegorovas]] == Šaltiniai == {{reflist|2}} == Nuorodos == {{Commonscat|Gulag}} * [http://www.genocid.lt/ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras] * [[Wikisource:ru:Декрет ВЦИК Советов о лагерях принудительных работ|1919 m. Sovietų Rusijos vyriausybės dekretas dėl priverčiamojo darbo stovyklų steigimo]] ''(rusų k.)'' {{SavStr}} [[Kategorija:NKVD]] [[Kategorija:Gulagas| ]] 8u4lvgps5w74dnu45pheul56yuubdd6 0 1123 7957797 6774923 2026-11-05T10:33:38Z ŽŪŲŠĮĖĘČĄ 194728 7957797 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė programavimo kalba |pavadinimas = PHP |logo = PHP-logo.svg |logo_size = 250px |programavimo_paradigma = [[Procedūrinis programavimas|Procedūrinė]], [[Objektinis programavimas|objektinė]] |projektavo = [[Rasmus Lerdorf]] |kūrė = PHP kūrėjų bendruomenė |išleidimo_data = 1995 m. birželio 8 d.<ref name="pirmasis">Rasmus Lerdorf. [https://groups.google.com/g/comp.infosystems.www.authoring.cgi/c/PyJ25gZ6z7A/m/M9FkTUVDfcwJ „Announce: Personal Home Page Tools (PHP Tools)“]. ''comp.infosystems.www.authoring.cgi'', 1995-06-08. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> |paskutinė_versija = 8.5.12 |paskutinė_išleidimo_data = 2026 m. spalio 21 d.<ref>[https://www.php.net/releases/8_5_12.php „PHP 8.5.12 Release Announcement“]. ''PHP.net''; [https://www.php.net/archive/2026.php 2026 m. naujienų archyvas], 2026-10-21. Nuorodos tikrintos 2026-11-05.</ref> |operacinė_sistema = [[Unix]] tipo, [[Windows]] |licencija = PHP License<ref>[https://www.php.net/license/ „PHP Licensing“]. ''PHP.net''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> |failų plėtiniai = .php, .phtml, .php3, .php4, .php5, .phps |tinklalapis = {{URL|https://www.php.net/}} }} '''PHP''' ({{en|PHP: Hypertext Preprocessor}}) – [[Atviras kodas|atvirojo kodo]] bendrosios paskirties [[Dinaminė programavimo kalba|dinaminė]] [[programavimo kalba]], daugiausia naudojama [[Svetainė|interneto svetainėms]] ir žiniatinklio programoms kurti. PHP kodas gali būti įterpiamas į [[HTML]] dokumentus. Kuriant svetaines, jis paprastai vykdomas [[Serveris|serveryje]], o [[Naršyklė|naršyklei]] perduodamas vykdymo rezultatas, pavyzdžiui, sugeneruotas HTML dokumentas.<ref name="ivadas">[https://www.php.net/manual/en/introduction.php „What is PHP and what can it do?“]. ''PHP dokumentacija''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> PHP sintaksei įtakos turėjo [[C (kalba)|C]] ir [[Perl]] kalbos.<ref name="istorija">[https://www.php.net/manual/en/history.php.php „History of PHP“]. ''PHP dokumentacija''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> Ji palaiko procedūrinį ir objektinį programavimą, veikia [[Linux]], kitose Unix tipo sistemose bei Windows. Su žiniatinklio serveriais gali būti susiejama kaip modulis arba per [[CGI]] ir [[FastCGI]] sąsajas. PHP plėtiniai suteikia prieigą prie [[Reliacinė duomenų bazė|reliacinių duomenų bazių]], įskaitant [[MySQL]] ir [[PostgreSQL]]. Kalba taip pat naudojama [[Komandinė eilutė|komandinės eilutės]] programoms ir užduotims automatizuoti.<ref name="ivadas"/> == Istorija == PHP pradžia siejama su [[Rasmus Lerdorf]] 1994 m. sukurtais C kalba parašytais CGI įrankiais, skirtais jo internetinio gyvenimo aprašymo lankomumui stebėti. Įrankių rinkinys pavadintas „Personal Home Page Tools“.<ref name="istorija"/> Apie jo išleidimą viešai paskelbta 1995 m. birželio 8 d.<ref name="pirmasis"/> === Antroji versija === 1996 m. pristatyta PHP/FI, sujungusi ankstesnius įrankius ir formų duomenų apdorojimo galimybes. Santrumpa FI reiškė „Forms Interpreter“. Ši versija palaikė duomenų bazes, [[Slapukas|slapukus]] ir naudotojo apibrėžiamas funkcijas. Stabili PHP/FI 2.0 versija išleista 1997 m. lapkritį.<ref name="istorija"/> === Trečioji versija === 1997 m. [[Andi Gutmans]] ir [[Zeev Suraski]] pradėjo perrašyti PHP analizatorių. Bendradarbiaujant su Rasmus Lerdorf ir kitais kūrėjais parengta PHP 3.0, išleista 1998 m. birželį. Joje išplėtotos plėtinių kūrimo ir objektinio programavimo galimybės. PHP pavadinimas pradėtas aiškinti rekursine santrumpa „PHP: Hypertext Preprocessor“.<ref name="istorija"/> === Ketvirtoji versija === 2000 m. gegužę išleista PHP 4.0, pagrįsta naujuoju [[Zend Engine]] vykdymo varikliu. Joje pagerinta sparta, įdiegtas HTTP sesijų palaikymas ir išvesties buferizavimas.<ref name="istorija"/> === Penktoji versija === 2004 m. liepą išleista PHP 5 su „Zend Engine 2.0“. Vienas pagrindinių pakeitimų buvo naujas objektų modelis.<ref name="istorija"/> === Vėlesnės versijos === PHP 6 projektas, kuriuo siekta įdiegti [[Unicode]] palaikymą kalbos branduolyje, buvo nutrauktas. Dalis numatytų funkcijų įtraukta į PHP 5 versijas.<ref name="istorija"/> 2015 m. išleistoje PHP 7.0 atnaujintas vykdymo variklis, sumažintas atminties naudojimas, įdiegtos skaliarinių parametrų ir grąžinamų reikšmių tipų deklaracijos.<ref>[https://www.php.net/releases/7_0_0.php „PHP 7.0.0 Release Announcement“]. ''PHP.net''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> 2020 m. išleistoje PHP 8.0 atsirado vardiniai argumentai, sąjunginiai tipai, atributai ir [[JIT kompiliavimas|JIT kompiliavimo]] galimybė.<ref>[https://www.php.net/releases/8.0/en.php „PHP 8.0“]. ''PHP.net''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Saugumas == PHP programų saugumui įtakos turi programos kodas, vykdymo aplinkos konfigūracija ir programinės įrangos atnaujinimai. PHP interpretatorius gali pasiekti serverio failus, vykdyti komandas ir užmegzti tinklo ryšius, todėl jam suteiktos teisės ir konfigūracija turi reikšmės visos sistemos saugumui.<ref>[https://www.php.net/manual/en/security.intro.php „Security: Introduction“]. ''PHP dokumentacija''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> === PHP2Shell === 2026 m. spalio 21 d. paskelbta apie du kritinius PHP vykdymo aplinkos pažeidžiamumus – CVE-2026-109618 ir CVE-2026-109619, bendrai vadinamus „PHP2Shell“. Jie sudarė galimybę neautentifikuotam užpuolikui nuotoliniu būdu vykdyti kodą. Pažeidžiamumai buvo aktualūs žiniatinklio užklausas apdorojančioms PHP diegtims, įskaitant PHP-FPM, „Apache“ modulį „mod_php“, php-cgi, „FrankenPHP“ ir „LiteSpeed“. PHP kūrėjų vertinimu, didžiausia rizika kilo naudojant „mod_php“, nes ataką buvo galima inicijuoti dar prieš pradedant vykdyti programos kodą.<ref name="php2shell">[https://www.php.net/archive/2026.php#2026-10-21-5 „Security advisory: Critical remote code execution vulnerabilities, update now“]. ''PHP.net'', 2026-10-21. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> Pataisos išleistos PHP 8.2.35, 8.3.36, 8.4.27 ir 8.5.12 versijose. Nors PHP 8.1 ir senesnių versijų oficialus palaikymas buvo pasibaigęs, PHP saugumo komanda taip pat paskelbė minimalias pirminio kodo pataisas PHP 7.4, 8.0 ir 8.1 versijoms.<ref name="php2shell"/> 2026 m. spalio 26 d. pranešta apie patvirtintą šių pažeidžiamumų išnaudojimą prieš PHP 8.4.26 diegtį, veikusią su „Apache“ moduliu „mod_php“.<ref>Sergiu Gatlan. [https://www.bleepingcomputer.com/news/security/php2shell-security-flaws-now-sucessfully-exploited-in-the-wild/ „PHP2Shell security flaws now sucessfully exploited in the wild“]. ''BleepingComputer'', 2026-10-26. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Kodo pavyzdys == Programa, išvedanti tekstą „Sveikas, pasauli!“: <syntaxhighlight lang="php"> <?php echo "Sveikas, pasauli!"; ?> </syntaxhighlight> PHP kodą taip pat galima įterpti į HTML dokumentą:<ref name="ivadas"/> <syntaxhighlight lang="php"> <!DOCTYPE html> <html lang="lt"> <head> <meta charset="UTF-8"> <title>PHP pavyzdys</title> </head> <body> <p><?php echo "Sveikas, pasauli!"; ?></p> </body> </html> </syntaxhighlight> == Išnašos == <references /> == Nuorodos == {{Vikiknyga||PHP Programavimas}} * [https://www.php.net/ Oficiali PHP svetainė] * [https://www.php.net/manual/en/ PHP dokumentacija] [[Kategorija:Programavimo kalbos]] gibta5f7onekwui9x1p0mq8x2pggxph 7957798 7957797 2026-11-05T10:41:13Z ŽŪŲŠĮĖĘČĄ 194728 7957798 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė programavimo kalba |pavadinimas = PHP |logo = PHP-logo.svg |logo_size = 250px |programavimo_paradigma = [[Procedūrinis programavimas|Procedūrinė]], [[Objektinis programavimas|objektinė]] |projektavo = [[Rasmus Lerdorf]] |kūrė = PHP kūrėjų bendruomenė |išleidimo_data = 1995 m. birželio 8 d.<ref name="pirmasis">Rasmus Lerdorf. [https://groups.google.com/g/comp.infosystems.www.authoring.cgi/c/PyJ25gZ6z7A/m/M9FkTUVDfcwJ „Announce: Personal Home Page Tools (PHP Tools)“]. ''comp.infosystems.www.authoring.cgi'', 1995-06-08. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> |paskutinė_versija = 8.5.12 |paskutinė_išleidimo_data = 2026 m. spalio 21 d.<ref>[https://www.php.net/releases/8_5_12.php „PHP 8.5.12 Release Announcement“]. ''PHP.net''; [https://www.php.net/archive/2026.php 2026 m. naujienų archyvas], 2026-10-21. Nuorodos tikrintos 2026-11-05.</ref> |operacinė_sistema = [[Unix]] tipo, [[Windows]] |licencija = PHP License<ref>[https://www.php.net/license/ „PHP Licensing“]. ''PHP.net''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> |failų plėtiniai = .php, .phtml, .php3, .php4, .php5, .phps |tinklalapis = {{URL|https://www.php.net/}} }} '''PHP''' ({{en|PHP: Hypertext Preprocessor}}) – [[Atviras kodas|atvirojo kodo]] bendrosios paskirties [[Dinaminė programavimo kalba|dinaminė]] [[programavimo kalba]], daugiausia naudojama [[Svetainė|interneto svetainėms]] ir žiniatinklio programoms kurti. PHP kodas gali būti įterpiamas į [[HTML]] dokumentus. Kuriant svetaines, jis paprastai vykdomas [[Serveris|serveryje]], o [[Naršyklė|naršyklei]] perduodamas vykdymo rezultatas, pavyzdžiui, sugeneruotas HTML dokumentas.<ref name="ivadas">[https://www.php.net/manual/en/introduction.php „What is PHP and what can it do?“]. ''PHP dokumentacija''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> PHP sintaksei įtakos turėjo [[C (kalba)|C]] ir [[Perl]] kalbos.<ref name="istorija">[https://www.php.net/manual/en/history.php.php „History of PHP“]. ''PHP dokumentacija''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> Ji palaiko procedūrinį ir objektinį programavimą, veikia [[Linux]], kitose Unix tipo sistemose bei Windows. Su žiniatinklio serveriais gali būti susiejama kaip modulis arba per [[CGI]] ir [[FastCGI]] sąsajas. PHP plėtiniai suteikia prieigą prie [[Reliacinė duomenų bazė|reliacinių duomenų bazių]], įskaitant [[MySQL]] ir [[PostgreSQL]]. Kalba taip pat naudojama [[Komandinė eilutė|komandinės eilutės]] programoms ir užduotims automatizuoti.<ref name="ivadas"/> PHP plačiai naudojama [[Turinio valdymo sistema|turinio valdymo sistemose]], pavyzdžiui, „[[WordPress]]“ ir „[[Drupal]]“,<ref>[https://wordpress.org/about/requirements/ „Requirements“]. ''WordPress.org''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref><ref>[https://www.drupal.org/docs/getting-started/system-requirements/php-requirements „PHP requirements“]. ''Drupal.org''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> taip pat [[Vikipedija|Vikipedijos]] naudojamoje „[[MediaWiki]]“ programinėje įrangoje.<ref>[https://www.mediawiki.org/wiki/Manual:What_is_MediaWiki%3F „Manual:What is MediaWiki?“]. ''MediaWiki.org''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> „W3Techs“ duomenimis, 2026 m. lapkritį PHP naudojo apie 69 % interneto svetainių, kurių serverio programavimo kalbą įmanoma nustatyti.<ref>[https://w3techs.com/technologies/details/pl-php „Usage statistics of PHP for websites“]. ''W3Techs''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Istorija == PHP pradžia siejama su [[Rasmus Lerdorf]] 1994 m. sukurtais C kalba parašytais CGI įrankiais, skirtais jo internetinio gyvenimo aprašymo lankomumui stebėti. Įrankių rinkinys pavadintas „Personal Home Page Tools“.<ref name="istorija"/> Apie jo išleidimą viešai paskelbta 1995 m. birželio 8 d.<ref name="pirmasis"/> === Antroji versija === 1996 m. pristatyta PHP/FI, sujungusi ankstesnius įrankius ir formų duomenų apdorojimo galimybes. Santrumpa FI reiškė „Forms Interpreter“. Ši versija palaikė duomenų bazes, [[Slapukas|slapukus]] ir naudotojo apibrėžiamas funkcijas. Stabili PHP/FI 2.0 versija išleista 1997 m. lapkritį.<ref name="istorija"/> === Trečioji versija === 1997 m. [[Andi Gutmans]] ir [[Zeev Suraski]] pradėjo perrašyti PHP analizatorių. Bendradarbiaujant su Rasmus Lerdorf ir kitais kūrėjais parengta PHP 3.0, išleista 1998 m. birželį. Joje išplėtotos plėtinių kūrimo ir objektinio programavimo galimybės. PHP pavadinimas pradėtas aiškinti rekursine santrumpa „PHP: Hypertext Preprocessor“.<ref name="istorija"/> === Ketvirtoji versija === 2000 m. gegužę išleista PHP 4.0, pagrįsta naujuoju [[Zend Engine]] vykdymo varikliu. Joje pagerinta sparta, įdiegtas HTTP sesijų palaikymas ir išvesties buferizavimas.<ref name="istorija"/> === Penktoji versija === 2004 m. liepą išleista PHP 5 su „Zend Engine 2.0“. Vienas pagrindinių pakeitimų buvo naujas objektų modelis.<ref name="istorija"/> === Vėlesnės versijos === PHP 6 projektas, kuriuo siekta įdiegti [[Unicode]] palaikymą kalbos branduolyje, buvo nutrauktas. Dalis numatytų funkcijų įtraukta į PHP 5 versijas.<ref name="istorija"/> 2015 m. išleistoje PHP 7.0 atnaujintas vykdymo variklis, sumažintas atminties naudojimas, įdiegtos skaliarinių parametrų ir grąžinamų reikšmių tipų deklaracijos.<ref>[https://www.php.net/releases/7_0_0.php „PHP 7.0.0 Release Announcement“]. ''PHP.net''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> 2020 m. išleistoje PHP 8.0 atsirado vardiniai argumentai, sąjunginiai tipai, atributai ir [[JIT kompiliavimas|JIT kompiliavimo]] galimybė.<ref>[https://www.php.net/releases/8.0/en.php „PHP 8.0“]. ''PHP.net''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Saugumas == PHP programų saugumui įtakos turi programos kodas, vykdymo aplinkos konfigūracija ir programinės įrangos atnaujinimai. PHP interpretatorius gali pasiekti serverio failus, vykdyti komandas ir užmegzti tinklo ryšius, todėl jam suteiktos teisės ir konfigūracija turi reikšmės visos sistemos saugumui.<ref>[https://www.php.net/manual/en/security.intro.php „Security: Introduction“]. ''PHP dokumentacija''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> === PHP2Shell === 2026 m. spalio 21 d. paskelbta apie du kritinius PHP vykdymo aplinkos pažeidžiamumus – CVE-2026-109618 ir CVE-2026-109619, bendrai vadinamus „PHP2Shell“. Jie sudarė galimybę neautentifikuotam užpuolikui nuotoliniu būdu vykdyti kodą. Pažeidžiamumai buvo aktualūs žiniatinklio užklausas apdorojančioms PHP diegtims, įskaitant PHP-FPM, „Apache“ modulį „mod_php“, php-cgi, „FrankenPHP“ ir „LiteSpeed“. PHP kūrėjų vertinimu, didžiausia rizika kilo naudojant „mod_php“, nes ataką buvo galima inicijuoti dar prieš pradedant vykdyti programos kodą.<ref name="php2shell">[https://www.php.net/archive/2026.php#2026-10-21-5 „Security advisory: Critical remote code execution vulnerabilities, update now“]. ''PHP.net'', 2026-10-21. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> Pataisos išleistos PHP 8.2.35, 8.3.36, 8.4.27 ir 8.5.12 versijose. Nors PHP 8.1 ir senesnių versijų oficialus palaikymas buvo pasibaigęs, PHP saugumo komanda taip pat paskelbė minimalias pirminio kodo pataisas PHP 7.4, 8.0 ir 8.1 versijoms.<ref name="php2shell"/> 2026 m. spalio 26 d. pranešta apie patvirtintą šių pažeidžiamumų išnaudojimą prieš PHP 8.4.26 diegtį, veikusią su „Apache“ moduliu „mod_php“.<ref>Sergiu Gatlan. [https://www.bleepingcomputer.com/news/security/php2shell-security-flaws-now-sucessfully-exploited-in-the-wild/ „PHP2Shell security flaws now sucessfully exploited in the wild“]. ''BleepingComputer'', 2026-10-26. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Kodo pavyzdys == Programa, išvedanti tekstą „Sveikas, pasauli!“: <syntaxhighlight lang="php"> <?php echo "Sveikas, pasauli!"; ?> </syntaxhighlight> PHP kodą taip pat galima įterpti į HTML dokumentą:<ref name="ivadas"/> <syntaxhighlight lang="php"> <!DOCTYPE html> <html lang="lt"> <head> <meta charset="UTF-8"> <title>PHP pavyzdys</title> </head> <body> <p><?php echo "Sveikas, pasauli!"; ?></p> </body> </html> </syntaxhighlight> == Išnašos == <references /> == Nuorodos == {{Vikiknyga||PHP Programavimas}} * [https://www.php.net/ Oficiali PHP svetainė] * [https://www.php.net/manual/en/ PHP dokumentacija] [[Kategorija:Programavimo kalbos]] q5pqjt8itm1d4qpixm8ubor2obqvkpe 7957800 7957798 2026-11-05T11:10:11Z Hugo.arg 1674 /* Išnašos */ 7957800 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė programavimo kalba |pavadinimas = PHP |logo = PHP-logo.svg |logo_size = 250px |programavimo_paradigma = [[Procedūrinis programavimas|Procedūrinė]], [[Objektinis programavimas|objektinė]] |projektavo = [[Rasmus Lerdorf]] |kūrė = PHP kūrėjų bendruomenė |išleidimo_data = 1995 m. birželio 8 d.<ref name="pirmasis">Rasmus Lerdorf. [https://groups.google.com/g/comp.infosystems.www.authoring.cgi/c/PyJ25gZ6z7A/m/M9FkTUVDfcwJ „Announce: Personal Home Page Tools (PHP Tools)“]. ''comp.infosystems.www.authoring.cgi'', 1995-06-08. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> |paskutinė_versija = 8.5.12 |paskutinė_išleidimo_data = 2026 m. spalio 21 d.<ref>[https://www.php.net/releases/8_5_12.php „PHP 8.5.12 Release Announcement“]. ''PHP.net''; [https://www.php.net/archive/2026.php 2026 m. naujienų archyvas], 2026-10-21. Nuorodos tikrintos 2026-11-05.</ref> |operacinė_sistema = [[Unix]] tipo, [[Windows]] |licencija = PHP License<ref>[https://www.php.net/license/ „PHP Licensing“]. ''PHP.net''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> |failų plėtiniai = .php, .phtml, .php3, .php4, .php5, .phps |tinklalapis = {{URL|https://www.php.net/}} }} '''PHP''' ({{en|PHP: Hypertext Preprocessor}}) – [[Atviras kodas|atvirojo kodo]] bendrosios paskirties [[Dinaminė programavimo kalba|dinaminė]] [[programavimo kalba]], daugiausia naudojama [[Svetainė|interneto svetainėms]] ir žiniatinklio programoms kurti. PHP kodas gali būti įterpiamas į [[HTML]] dokumentus. Kuriant svetaines, jis paprastai vykdomas [[Serveris|serveryje]], o [[Naršyklė|naršyklei]] perduodamas vykdymo rezultatas, pavyzdžiui, sugeneruotas HTML dokumentas.<ref name="ivadas">[https://www.php.net/manual/en/introduction.php „What is PHP and what can it do?“]. ''PHP dokumentacija''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> PHP sintaksei įtakos turėjo [[C (kalba)|C]] ir [[Perl]] kalbos.<ref name="istorija">[https://www.php.net/manual/en/history.php.php „History of PHP“]. ''PHP dokumentacija''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> Ji palaiko procedūrinį ir objektinį programavimą, veikia [[Linux]], kitose Unix tipo sistemose bei Windows. Su žiniatinklio serveriais gali būti susiejama kaip modulis arba per [[CGI]] ir [[FastCGI]] sąsajas. PHP plėtiniai suteikia prieigą prie [[Reliacinė duomenų bazė|reliacinių duomenų bazių]], įskaitant [[MySQL]] ir [[PostgreSQL]]. Kalba taip pat naudojama [[Komandinė eilutė|komandinės eilutės]] programoms ir užduotims automatizuoti.<ref name="ivadas"/> PHP plačiai naudojama [[Turinio valdymo sistema|turinio valdymo sistemose]], pavyzdžiui, „[[WordPress]]“ ir „[[Drupal]]“,<ref>[https://wordpress.org/about/requirements/ „Requirements“]. ''WordPress.org''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref><ref>[https://www.drupal.org/docs/getting-started/system-requirements/php-requirements „PHP requirements“]. ''Drupal.org''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> taip pat [[Vikipedija|Vikipedijos]] naudojamoje „[[MediaWiki]]“ programinėje įrangoje.<ref>[https://www.mediawiki.org/wiki/Manual:What_is_MediaWiki%3F „Manual:What is MediaWiki?“]. ''MediaWiki.org''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> „W3Techs“ duomenimis, 2026 m. lapkritį PHP naudojo apie 69 % interneto svetainių, kurių serverio programavimo kalbą įmanoma nustatyti.<ref>[https://w3techs.com/technologies/details/pl-php „Usage statistics of PHP for websites“]. ''W3Techs''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Istorija == PHP pradžia siejama su [[Rasmus Lerdorf]] 1994 m. sukurtais C kalba parašytais CGI įrankiais, skirtais jo internetinio gyvenimo aprašymo lankomumui stebėti. Įrankių rinkinys pavadintas „Personal Home Page Tools“.<ref name="istorija"/> Apie jo išleidimą viešai paskelbta 1995 m. birželio 8 d.<ref name="pirmasis"/> === Antroji versija === 1996 m. pristatyta PHP/FI, sujungusi ankstesnius įrankius ir formų duomenų apdorojimo galimybes. Santrumpa FI reiškė „Forms Interpreter“. Ši versija palaikė duomenų bazes, [[Slapukas|slapukus]] ir naudotojo apibrėžiamas funkcijas. Stabili PHP/FI 2.0 versija išleista 1997 m. lapkritį.<ref name="istorija"/> === Trečioji versija === 1997 m. [[Andi Gutmans]] ir [[Zeev Suraski]] pradėjo perrašyti PHP analizatorių. Bendradarbiaujant su Rasmus Lerdorf ir kitais kūrėjais parengta PHP 3.0, išleista 1998 m. birželį. Joje išplėtotos plėtinių kūrimo ir objektinio programavimo galimybės. PHP pavadinimas pradėtas aiškinti rekursine santrumpa „PHP: Hypertext Preprocessor“.<ref name="istorija"/> === Ketvirtoji versija === 2000 m. gegužę išleista PHP 4.0, pagrįsta naujuoju [[Zend Engine]] vykdymo varikliu. Joje pagerinta sparta, įdiegtas HTTP sesijų palaikymas ir išvesties buferizavimas.<ref name="istorija"/> === Penktoji versija === 2004 m. liepą išleista PHP 5 su „Zend Engine 2.0“. Vienas pagrindinių pakeitimų buvo naujas objektų modelis.<ref name="istorija"/> === Vėlesnės versijos === PHP 6 projektas, kuriuo siekta įdiegti [[Unicode]] palaikymą kalbos branduolyje, buvo nutrauktas. Dalis numatytų funkcijų įtraukta į PHP 5 versijas.<ref name="istorija"/> 2015 m. išleistoje PHP 7.0 atnaujintas vykdymo variklis, sumažintas atminties naudojimas, įdiegtos skaliarinių parametrų ir grąžinamų reikšmių tipų deklaracijos.<ref>[https://www.php.net/releases/7_0_0.php „PHP 7.0.0 Release Announcement“]. ''PHP.net''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> 2020 m. išleistoje PHP 8.0 atsirado vardiniai argumentai, sąjunginiai tipai, atributai ir [[JIT kompiliavimas|JIT kompiliavimo]] galimybė.<ref>[https://www.php.net/releases/8.0/en.php „PHP 8.0“]. ''PHP.net''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Saugumas == PHP programų saugumui įtakos turi programos kodas, vykdymo aplinkos konfigūracija ir programinės įrangos atnaujinimai. PHP interpretatorius gali pasiekti serverio failus, vykdyti komandas ir užmegzti tinklo ryšius, todėl jam suteiktos teisės ir konfigūracija turi reikšmės visos sistemos saugumui.<ref>[https://www.php.net/manual/en/security.intro.php „Security: Introduction“]. ''PHP dokumentacija''. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> === PHP2Shell === 2026 m. spalio 21 d. paskelbta apie du kritinius PHP vykdymo aplinkos pažeidžiamumus – CVE-2026-109618 ir CVE-2026-109619, bendrai vadinamus „PHP2Shell“. Jie sudarė galimybę neautentifikuotam užpuolikui nuotoliniu būdu vykdyti kodą. Pažeidžiamumai buvo aktualūs žiniatinklio užklausas apdorojančioms PHP diegtims, įskaitant PHP-FPM, „Apache“ modulį „mod_php“, php-cgi, „FrankenPHP“ ir „LiteSpeed“. PHP kūrėjų vertinimu, didžiausia rizika kilo naudojant „mod_php“, nes ataką buvo galima inicijuoti dar prieš pradedant vykdyti programos kodą.<ref name="php2shell">[https://www.php.net/archive/2026.php#2026-10-21-5 „Security advisory: Critical remote code execution vulnerabilities, update now“]. ''PHP.net'', 2026-10-21. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> Pataisos išleistos PHP 8.2.35, 8.3.36, 8.4.27 ir 8.5.12 versijose. Nors PHP 8.1 ir senesnių versijų oficialus palaikymas buvo pasibaigęs, PHP saugumo komanda taip pat paskelbė minimalias pirminio kodo pataisas PHP 7.4, 8.0 ir 8.1 versijoms.<ref name="php2shell"/> 2026 m. spalio 26 d. pranešta apie patvirtintą šių pažeidžiamumų išnaudojimą prieš PHP 8.4.26 diegtį, veikusią su „Apache“ moduliu „mod_php“.<ref>Sergiu Gatlan. [https://www.bleepingcomputer.com/news/security/php2shell-security-flaws-now-sucessfully-exploited-in-the-wild/ „PHP2Shell security flaws now sucessfully exploited in the wild“]. ''BleepingComputer'', 2026-10-26. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Kodo pavyzdys == Programa, išvedanti tekstą „Sveikas, pasauli!“: <syntaxhighlight lang="php"> <?php echo "Sveikas, pasauli!"; ?> </syntaxhighlight> PHP kodą taip pat galima įterpti į HTML dokumentą:<ref name="ivadas"/> <syntaxhighlight lang="php"> <!DOCTYPE html> <html lang="lt"> <head> <meta charset="UTF-8"> <title>PHP pavyzdys</title> </head> <body> <p><?php echo "Sveikas, pasauli!"; ?></p> </body> </html> </syntaxhighlight> == Išnašos == {{išn}} == Nuorodos == {{Vikiknyga||PHP Programavimas}} * [https://www.php.net/ Oficiali PHP svetainė] * [https://www.php.net/manual/en/ PHP dokumentacija] [[Kategorija:Programavimo kalbos]] fguukfl7py7l6lltbsoso03gjzx0vkd 0 1344 7957525 7957016 2026-11-04T15:16:16Z Ed1974LT 52229 7957525 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Infolentelė kalba |spalva = lawngreen |kalba = Lietuvių kalba |šalys = [[Lietuva|Lietuvoje]], tautinės mažumos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]] |kalbančiųjų = ~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso<ref name = "VLE">{{VLE|XII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006 Lietuvių kalba]}}</ref> |vieta = |išnykimas = |kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]{{efn|[[Kalbotyra|Kalbininkų]] bendruomenėje nėra iki galo sutariama dėl [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų prokalbės]].}} **[[Baltų prokalbė]] ***[[Baltų kalbos]] ****[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]] *****'''lietuvių''' |raštas = |oficiali = {{flag|Lietuva}}<br />[[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčius]] ({{flag|Lenkija}})<ref>[http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br />{{flag|Europos Sąjunga}}<br /> |institucijos = [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]] |iso639-1 = lt |iso639-2 = lit |iso639-3 = lit |sil = LIT |paveikslėlis = Map of Lithuanian language.svg |kodas = lt |vikižodynas = Lietuvių kalba }} '''Lietuvių kalba''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]] priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei. Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=20|isbn=0-89357-267-5}}</ref> [[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=39—40}}</ref> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<ref>{{cite web | url= http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm | title= The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics | publisher= LITUANUS | accessdate= 2019-05-23 | archive-date= 2018-05-09 | archive-url= https://web.archive.org/web/20180509145609/http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite book|last=[[Louis Hjelmslev|Hjelmslev L.]]|title=Kalba. Įvadas|year=1995|location=Vilnius|publisher=Baltos lankos|pages=86|isbn=9986-403-16-2}}</ref> Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]]. Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių [[kauniškių šnekta]], iš visų lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]] ji senoviškiausia.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsinės]] ir 13 [[Balsis|balsinių]] fonemų (įskaitant ir vartojamas tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. [[Kirtis]] – laisvas, tariamos [[priegaidė]]s, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi. Morfologiškai lietuvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[germanizmas|germanizmai]]. Kalba užrašoma papildyta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], vartojamos 32 raidės. == Pavadinimas == Savivardis ''lietùvių kalbà'' suprastinas kaip ''lietuvių tautybės žmonių kalba''. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas ''lietùviškas liežùvis'' ([[vertinys]] iš {{ru|литовский язык}} arba {{pl|język litewski}}; lietuvių kalboje ''[[Liežuvis|liežùvis]]'' nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu ''lietùvis ''reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis ''Lietuvà'' kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ''*leituṷā'', kuris anksčiau buvo gretinamas su {{la|lītus}} 'krantas',<ref name="Фасмер">{{cite book|last=Фасмер|first=М.|title=Этимологический словарь русского языка|volume=2|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=502}}</ref><ref>{{cite book|last=Fraenkel|first= E.|title=Litauisches Etymologisches Wörterbuch|volume=I|location=Heidelberg — Göttingen|publisher=Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht|year=1962|pages=368−369}}</ref> tačiau [[Semantika|semantiškai]] ši [[etimologija]] silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]] žodį ''Lietuvà'' siejo su šiaurės vakarų [[Prancūzija|Prancūzijos]] srities[[Armorika| Armorikos]] pavadinimu (vid. {{ga|Letha}}, {{cy|Llydaw}} < ''*pḷtau̯-'') ir darė prielaidą, kad [[baltai]] šį pavadinimą bus perėmę iš [[Venetai (galai)|venetų]],<ref>{{cite journal|last=Schachmatov|first=A.|title=Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|year=1912|volume=31|pages=81−82}}</ref> bet kiti mokslininkai šios [[hipotezė]]s nepalaikė.<ref name="Фасмер" />{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] manė, kad pradžioje žodis ''*leituṷā'' priklausė ''ū'' kamienui – ''*leitūs'' – ir reiškė vietovę aplink upę ''*leitā'' (kaip ''Vilnius'' – vietovę prie upės ''Vilnia''), plg. liet. ''líeti''. Šią upę J. Otrembskis manė buvus [[Nemunas|Nemuną]].<ref>{{cite book|last=Otrębski J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=2−5}}</ref> [[Kazimieras Kuzavinis|K. Kuzavinio]] teigimu,<ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvos vardo kilmė|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1964|volume=X|url=http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf|pages=5−18}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvių upėvardžiai ''lie- (lei-)''|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1967|volume=XVII|pages=135−137}}</ref> žodžio ''Lietuvà'' kilmė susijusi su [[Hidronimas|vandenvardžiu]] ''[[Lietava|Lietavà]]'' ([[Slavų kalbos|suslavintai]] ''Lietáuka'') – [[Neris|Neries]] intaku.{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=13-14}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] iškėlė hipotezę,<ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo kilme|journal=Lietuviu kalbotyros klausimai|year=1995|volume=35|issn=0130-0172|pages=55−91}}</ref><ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos|url=http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|journal=Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis|date=1998 m. vasario 14 d.|volume=7(337)|issn=1392-0677|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160805093401/http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|url-status=dead}}</ref> kad žodis ''Lietuvà'' pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. {{is|lið}}, sen. {{sv|lith}}, sen. {{fy|lid}} ir vid. {{nds|leide}} '[[dieninis]], palyda, būrys, kariuomenė'.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=203|isbn=5-94282-046-5}}</ref> == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Lingwa Lietowia (Lithuanian language; lietuvių kalba), mentioned in Chronik des Konstanzer Konzils by Ulrich von Richental, 15th century.jpg|thumb|Vokiečių [[Metraštis|metraštininko]] Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas [[Konstanco susirinkimas]] ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta ''Lingwa Lietowia'' – lietuvių kalba.]] Lietuvių kalba paplitusi [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat nedidelėse [[Čiabuviai|autochtoninėse]] lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<ref name="ЯМ94" /> šiaurės rytų [[Lenkijos lietuviai|Lenkijos]] regionuose (2011 m. 5&nbsp;408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]], 5&nbsp;303 ją vartojo namuose),<ref>{{cite web|url=http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|format=pdf|title=Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna|work=|publisher=Główny Urząd Statystyczny|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|archivedate=2014-10-27}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (2009 m. duomenimis, iš 5&nbsp;087 etninių lietuvių 1&nbsp;597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 277 ją vartoja namuose),<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2021-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Rusija|Rusijoje]] (31&nbsp;295 kalbos vartotojų 2010 m.),<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|title=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|archivedate=2021-10-06|access-date=2019-05-29|url-status=dead}}</ref> [[Ukraina|Ukrainoje]] (2001 m. duomenimis, 1932 iš 7&nbsp;207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<ref>{{cite web|url=http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3|format=|author=|title=Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] (2011 m. 1&nbsp;819 iš 24&nbsp;479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<ref>{{cite web|url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807|title=Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes|archiveurl=|archivedate=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> taip pat lietuviškai kalbama [[JAV]] (42&nbsp;306 kalbos vartotojai iš 727&nbsp;000 [[JAV lietuviai|lietuvių kilmės amerikiečių]]),<ref>{{cite web|url=https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls|format=|author=|title= Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] (2011 m. 7&nbsp;600 lietuvių, iš kurių 7&nbsp;245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<ref>{{cite web|url=http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=|format=|author=|title=2011 Census of Canada|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Australija|Australijoje]]. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3&nbsp;001&nbsp;430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/lit|title=Lithuanian|accessdate=2019-05-22}}</ref><ref name="VLE" /> 2011 m. Lietuvoje lietuvių kalba 2&nbsp;597&nbsp;488 žmonėms buvo gimtoji<ref> [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės]</ref> ir 302&nbsp;684 žmonėms buvo užsienio kalba.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes]</ref>[[Vaizdas:Map of Lithuanian language.svg|thumb|250px|Lietuvių kalbos paplitimas|right]]Nuo [[XV a.]] prasidėjo [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] brovimasis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Ананьева|first=Н. Е.|title=История и диалектология польского языка|edition= 2-е изд., испр.|location=М.|publisher=УРСС|year=2004|pages=103—108|isbn=978-5-397-00628-6}}</ref> Lietuvių kalba JAV patyrė didelę [[Anglų kalba|anglų kalbos]] įtaką, daugiausia ji reiškiasi [[Leksika|žodyne]]. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: ''divòrsas'' 'ištuoka' (< {{en|divorce}}), ''ki̇̀sas'' 'bučinys' (< {{en|kiss}}), ''kãras'' 'automobilis' (< {{en|car}}). Dažni semantiniai [[vertinys|vertiniai]], pavyzdžiui, ''šaũkti'' 'skambinti' reikšme (plg. {{en|to call}}) arba ''šal̃tis'' 'peršalimo' reikšme (plg. {{en|cold}}). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė [[Slavizmas|slavizmų]], kurie [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. [[Fonetika|Fonetikoje]] dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis [[Fonema|fonemos]] [h] ir [f], be to, esama [[Priegaidė|priegaidžių]] pokyčių. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologijoje]] matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir [[Bendratis|bendraties]] kamienus (pavyzdžiui, ''pir̃ka'' 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=411—414|isbn=5-94282-046-5}}</ref> === Tarmės === {{pagr|Lietuvių kalbos tarmės}} [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|left|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis {| |- |valign=top| '''[[Žemaičių tarmė]]''' {{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}} [[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]: {{legend|#e65c5c|[[Kretingiškių tarmė|kretingiškiai]]}} {{legend|#e26399|[[Telšiškių tarmė|telšiškiai]]}} [[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]: {{legend|#e8ec0e|[[Varniškių šnekta|varniškiai]]}} {{legend|#f3b317|[[Raseiniškių šnekta|raseiniškiai]]}} |valign=top| '''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br /> [[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]: {{legend|#34f762|[[Šiauliškių šnekta|šiauliškiai]]}} {{legend|#39841e|[[Kauniškių šnekta|kauniškiai]]}} {{legend|#61d31c|[[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiai]]}} [[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]: {{legend|#19d5b9|[[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškiai]]}} {{legend|#8cdde1|[[Širvintiškių šnekta|širvintiškiai]]}} {{legend|#427ec6|[[Anykštėnų šnekta|anykštėnai]]}} {{legend|#07ddff|[[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnai]]}} {{legend|#66a6e6|[[Uteniškių šnekta|uteniškiai]]}} {{legend|#3c18ca|[[Vilniškių šnekta|vilniškiai]]}} {{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}} |} ]] Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių ''áukštas'' ir ''žẽmas'' pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves [[Nemunas|Nemuno]] tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Aukštaičių tarmė dalijama į tris [[Patarmė|patarmes]]: [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų]] ir [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]]. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės]] ir [[Pietų žemaičių patarmė|pietų]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pagal bendrinės kalbos [[Dvibalsis|dvibalsio]] ''uo'' atitikmenis žodyje ''dúona'' pietų žemaičiai vadinami ''dū́nininkais'', šiaurės žemaičiai – ''dóunininkais'', vakarų žemaičiai – ''dónininkais''.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=865}}</ref> Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga [[Žemaitija|Žemaitijos]] nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=864—865}}</ref> [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] buvo vartojamos [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičiams]] kauniškiams artimos [[Šnekta|šnektos]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> [[Lietuvių kalbos salos]]e yra arba buvo kalbama rytų ([[Apsas]], [[Gervėčiai]], [[Lazūnai]], [[Ciskodas]]), vakarų ([[Zietela]]) ir pietų ([[Punskas]], [[Seinai]], [[Suvalkai]], [[Varenavas]], [[Rodūnia]]) aukštaičių patarmėmis.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=80-81|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių [[kauniškių šnekta]].<ref name="ЯМ95">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=95|isbn=5-87444-225-1}}</ref> == Rašyba == {{pagr|Lietuvių abėcėlė}} [[Vaizdas:The earliest known Lithuanian glosses (~1520–1530), words (tepridaužia, ubagystė).jpg|thumb|right|300px|Seniausi žinomi lietuviški įrašai – glosos Johannes Herolt knygoje „Liber Discipuli de eruditione Christifidelium“ („Mokinių knyga apie Kristaus sekėjų lavinimą“). Žodžiai – ''teprÿdav[ſ]ʒÿ'' 'tepridaužia'; ''vbagÿſte'' 'ubagystė'.<ref>[http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/853 Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole]</ref>]] [[Vaizdas:Lt std laviatura.gif|thumb|right|300px|[[Lietuviškos klaviatūros išdėstymas|Standartinės lietuviškos klaviatūros ženklų išdėstymas]]]] Lietuvių kalbai užrašyti nuo [[XVI a.]] vartojama šiek tiek papildyta [[lotynų abėcėlė]]. Po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia buvo įvedusi [[Spaudos draudimas|draudimą spausdinti]], įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių [[Katalikybė|katalikų]]) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle [[Knygnešiai|knygnešių]] buvo gabenama iš užsienio ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], [[JAV]] ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik [[kirilica]]. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki 1904 m.<ref name="Дини369"/> Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]]. ''q'', ''w'', ''x'' į abėcėlę neįeina.<ref name="ЯМ95"/> Raidės ''f'', ''h'' (ir junginys ''ch'') vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ 1901 m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. [[Čekų kalba|Čekų]] abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės ''v'' (vietoj ''w''), ''š'' (vietoj ''sz''), ''č'' (vietoj ''cz''), ''ž'' (vietoj ''ż''). ''u'' ilgoji imta žymėti kaip ''ū'', o ''i'' ilgoji – kaip ''y''.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=61—62}}</ref> {| | {|class="wikitable" style="text-align:center;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! [[A|A a]] | ''a'' | [ ɑ ] |- | 2 ! [[Ą|Ą ą]] | ''a nosinė'' | [ ɑː ] |- | 3 ! [[B|B b]] | ''bė'' | [ b ] |- | 4 ! [[C|C c]] | ''cė'' | [ t͡s ] |- | 5 ! [[Č|Č č]] | ''čė'' | [ t͡ʃ ] |- | 6 ! [[D|D d]] | ''dė'' | [ d ] |- | 7 ! [[E|E e]] | ''e'' | [ ɛ ] [ æː ] |- | 8 ! [[Ę|Ę ę]] | ''e nosinė'' | [ æː ] |- | 9 ! [[Ė|Ė ė]] | ''ė'' | [ eː ] |- | 10 ! [[F|F f]] | ''ef'' | [ f ] |- | 11 ! [[G|G g]] | ''gė'' | [ g ] |- | 12 ! [[H|H h]] | ''ha'' | [ ɣ ] |- | 13 ! [[I|I i]] | ''i trumpoji'' | [ ɪ ] |- | 14 ! [[Į|Į į]] | ''i nosinė'' | [ iː ] |- | 15 ! [[Y|Y y]] | ''i ilgoji'' | [ iː ] |- | 16 ! [[J|J j]] | ''jot'' | [ j ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 17 ! [[K|K k]] | ''ka'' | [ k ] |- | 18 ! [[L|L l]] | ''el'' | [ ɫ ] |- | 19 ! [[M|M m]] | ''em'' | [ m ] |- | 20 ! [[N|N n]] | ''en'' | [ n ] |- | 21 ! [[O|O o]] | ''o'' | [ ɔ ] [ oː ] |- | 22 ! [[P|P p]] | ''pė'' | [ p ] |- | 23 ! [[R|R r]] | ''er'' | [ r ] |- | 24 ! [[S|S s]] | ''es'' | [ s ] |- | 25 ! [[Š|Š š]] | ''eš'' | [ ʃ ] |- | 26 ! [[T|T t]] | ''tė'' | [ t ] |- | 27 ! [[U|U u]] | ''u'' | [ ʊ ] |- | 28 ! [[Ų|Ų ų]] | ''u nosinė'' | [ uː ] |- | 29 ! [[Ū|Ū ū]] | ''u ilgoji'' | [ uː ] |- | 30 ! [[V|V v]] | ''vė'' | [ ʋ ] |- | 31 ! [[Z|Z z]] | ''zė'' | [ z ] |- | 32 ! [[Ž|Ž ž]] | ''žė'' | [ ʒ ] |} |} [[Priebalsis|Priebalsių]] palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]] (pvz., ''e'', ''ė'', ''i'') niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., ''a'', ''o'', ''u'') [[palatalizacija]] žymima raide ''i'', pavyzdžiui, ''čià'' [t͡ʃʲɛ].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=23—24|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<ref name="stat">{{cite journal|first=P|last=Skirmantas|title=Raidžių dažnumas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos rišliuose tekstuose|journal=Kalbotyra|year=1997|issue=1|issn=1392-1517|volume=46|pages=81-96}}</ref> {{Lietuvių kalbos raidžių dažnumas}} == Istorija == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|kairėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]] [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|right|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]<ref>''[[Zigmas Zinkevičius]]''. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230</ref>]] [[Vaizdas:Lithuanian language in European language map 1741.jpg|thumb|right|Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje (1741 m.)<ref name="bumblauskas_sen_liet_ist">''[[Alfredas Bumblauskas]]''. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3</ref>]] [[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|right|Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas [[1503]]–[[1515]] metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, [[Strasbūras]]]] [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|left|Antraštinis [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmo]], pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, [[1547]] m.]] [[Vaizdas:Edict of Muravyov in 1864.jpg|thumb|left|200px|[[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] ediktas]] Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], lietuvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar [[XIV a.|XIV]]–[[XVI a.]] lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100&nbsp;000 km² (dabartinis [[Lietuva|Lietuvos]] plotas yra 65&nbsp;300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę [[Obolcai]] ir [[Orša]] buvo tolimiausia [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]], nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=59,61}} Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai [[I a.|I amžiuje]], o [[V a.|V]]–[[VII a.|VII]] amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=195|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Manoma, kad maždaug [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.|XIV]] amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas. Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos [[fonetika]] ir [[fonologija]] pakito nežymiai.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=846}}</ref> Svarbiausios yra šios naujovės:<ref>{{cite book|last=Smoczyński |first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=845—847}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|pages=164|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> * Dėl [[Skolinys|skolinių]] ''z'' liovėsi buvęs [[Fonema|fonemos]] ''s'' [[alofonas|alofonu]] ir tapo savarankiška fonema; * Baltų prokalbės junginiai ''*tj'' ir ''*dj'' apie [[XIV a.]] atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''č'' ir ''dž''; * Apytiksliai [[XVI a.]] ilgasis [[balsis]] ''ā'' virto ''ō'' (''brālis'' > ''brolis''; dalyje tarmių ''ā'' išliko); * Junginiai balsis + nosinis priebalsis ''n'' prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto [[Nazalizacija|nosiniais balsiais]] (''k'''ą́'''sti'' greta ''k'''án'''da''). Po [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] nosinė tartis išnyko.<ref>{{cite web |title=nosiniai balsiai |url=https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/ |author=Regina Kliukienė |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-27 |orig-date=2009-12-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Prieš abilūpius priebalsius ''p'', ''b'' nosinis priebalsis ''n'' virto ''m'' (''ta'''m̃'''pa'' greta ''a'''ñ'''ka''). * Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (''*tā́'' > ''tà''; žr. „[[Leskyno dėsnis]]“). [[Bendrinė kalba|Bendrinės]] lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995</ref><ref>{{cite book|last=БулыгинаТ. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=367|isbn=5-94282-046-5}}</ref> * I. Senasis laikotarpis (XVI–XVIII a.): # XVI–XVII a. Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai; # XVIII a. Atsiranda [[Lietuvių raštų kalba|raštų]] ir šnekamosios kalbos atotrūkis. * II. Naujasis laikotarpis: # Nuo XIX a. pirmosios pusės iki 1883 m. (laikraščio „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] pietinėmis (kauniškių) šnektomis; # Nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pradžios (1883–1919 m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos; # [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Respublikos]] laikotarpis (1919–1940 m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera; # [[Lietuvos TSR|Sovietmetis]] (1940–1990 m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų; # [[Lietuva#Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva|Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis]] (nuo 1991 m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis. Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas 1503 metams, tai yra [[Malda|maldos]] („[[Tėve mūsų]]“, „[[Sveika, Marija]]“, „[[Apaštalų tikėjimo išpažinimas|Tikiu Dievą Tėvą]]“), jos įrašytos ranka paskutiniame [[Strasbūras|Strasbūre]] išleistos knygos „''Tractatus sacerdotalis''“ puslapyje. Tekstas pasižymi [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|year=1988|pages=238-239|isbn=5-420-00102-0}}</ref> [[Vaizdas:Lithuanian language. Lithuanian language mentioned among other languages of participants of Council of Constance, 1483.png|thumb|Lietuvių kalba paminėta tarp visų į [[Konstancas|Konstancą]] atvykusių atstovų kalbų (''Ulrich von Richental'' „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)]] Knygų leidyba pradėta 1547 m. išspausdinus [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmą]],<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170222205154/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai |date=2017-02-22 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> parašytą [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], į kurią įpinta [[vakarų aukštaičių patarmė]]s ypatybių.<ref name="Z. Zinkevičius 1988">Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.</ref><ref name="bre"/> Šis katekizmas išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia [[Abėcėlė|abėcėlę]] ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/121 121]}}</ref> Pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje išleista knyga – tai [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] „Katekizmas“, išspausdintas 1595 m. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170302025851/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai |date=2017-03-02 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> M. Daukšos [[katekizmas]] parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis [[Kirtis|kirčiuotasis]] lietuviškas tekstas.<ref name="bre"/> 1620 m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos [[žodynas]], paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<ref name="Z. Zinkevičius 1988"/> jis buvo išleistas penkis kartus – tai [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „''Dictionarium trium linguarum''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> 1653 m. išleistas gramatikos vadovėlis – [[Danielius Kleinas|Danieliaus Kleino]] „''Grammatica Litvanica''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183323/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> Laikantis [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] koncepcijos, XVII a. turėti [[Lietuvių raštų kalba|trys bendrinės lietuvių kalbos variantai]]: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=323—324|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Pirmasis variantas buvo vartojamas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė [[Jonas Bretkūnas]] ir [[Kristijonas Donelaitis]]. Vidurio variantu rašė [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]] ir [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]], o rytų – [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]] ir [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> XVIII a. pradžioje lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas, nors su išlygomis išsilaikė iki [[XIX a.]] prasidėjusio [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]],<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=Zigmas Zinkevičius |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika]].<ref name="bre"/> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=364|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo [[August Schleicher|A. Šleicherio]] veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ ({{de|„Handbuch der litauische Sprache“}}, 1856–1857 m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] ir [[Sanskritas|sanskrito]].<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=57}}</ref> Vėliau [[Džavaharlalis Nehru|Dž. Nehru]] rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas [[Europa|Europos]] kalbas.<ref>{{cite book|last=Неру|first=Д.|title=Открытие Индии (The Discovery of India)|editor=Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|pages=175|year=1955}}</ref> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, ''sūnùs'', ''naktìs'', ''pãdas''.<ref name="Sov">{{cite book|title=Tarybų Lietuva|editor=B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus|chapter=Lietuvių kalba|pages=206—212|year=1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas}}</ref> 1795 m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]], kai [[Lietuva]] buvo įtraukta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], Lietuvoje buvo pradėtas [[Rusifikacija|rusinimas]].<ref name="bre"/> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji [[Simonas Daukantas]] ir [[Motiejus Valančius]].<ref name="bre"/> 1864 m., po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovas]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] generalgubernatorius, įvedė [[Spaudos draudimas|spaudos lotynų abėcėle draudimą]] ir siekė įdiegti „[[Graždanka|graždanką]]“ – [[Lietuvių abėcėlė|lietuvių abėcėlę]] [[Kirilica|kirilicos]] raidėmis, kurią sudarė [[Ivanas Kornilovas|I. Kornilovas]]. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] ir [[JAV]]. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo [[knygnešiai]]. 1904 m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<ref name="Дини369">{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=369|isbn=5-94282-046-5}}</ref> [[XX a.]] buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių [[šnekta]] grįstos, lietuvių [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, taip pat ir [[Kalbotyra|kalbininkai]], pavyzdžiui, [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=376|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Sustiprėjus kalbos [[Purizmas (kalbotyra)|purizmui]] J. Jablonskis aktyviai kūrė [[Naujadaras|naujadarus]], skirtus lietuvių kalbos [[Leksika|žodynui]] papildyti arba [[Skolinys|skoliniams]] pakeisti: ''añtžmogis'' (iš ''añt'' ir ''žmogùs'', sudaryta sekant {{de|Übermensch}}), ''turinỹs'' (iš ''turė́ti''), ''degtùkas'' (iš ''dègti''), ''mokyklà'' (iš ''mókyti''), ''lai̇̃krodis'' (iš ''laĩkas'' ir ''ródyti'', išstūmė skolinį iš [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] ''dziẽgorius''). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, ''vir̃šininkas'' (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš ''viršùs'', išstūmė skolinį iš [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''načálnikas''), ''mirtìs'' (išstūmė [[Slavizmas|slavizmą]] ''smer̃tis''), ''váistas'' (išstūmė slavizmą ''liẽkarstvos''). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, ''dirbtùvas'' 'mašina' (iš ''dìrbti''), ''kráutuvė ''<nowiki/>'[[muziejus]]' (iš ''kráuti''), ''tõlkalbis'' 'telefonas' (iš ''tolì'' ir ''kalbė́ti'') nesugebėjo išstumti [[Tarptautinis žodis|tarptautinių žodžių]] ir kalboje neišliko.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=59—60}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=378|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po to, kai [[Lietuvos okupacija (1940)|Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą]], išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] daugiau privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir [[Vertinys|vertiniai]]. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=386—388|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta [[Valstybinė kalba|valstybine]], o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių [[Mažuma|mažumų]] atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=398—399|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis [[anglicizmas|anglybės]]. == Fonetika ir fonologija == === Balsiai === Lietuvių kalbos [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=26—27|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref name="ЯМ97">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=97|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės|url=https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/|publisher=[[VDU]]|accessdate=2024-08-04}}</ref> {| cellspacing=0 |'''Trumpieji balsiai''' | || |'''Ilgieji balsiai''' |- | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinė]] !style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinė]] |- |'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinis]]''' |ɪ |ʊ |- |'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinis]]''' |(e) |(ɔ) |- |'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinis]]''' |ɛ |ɐ |} | || | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |Priešakinė !style="width:100px" |'''Užpakalinė''' |- |'''Aukštutinis''' |iː |uː |- |'''Vidurinis''' |eː |oː |- |'''Žemutinis''' |æː |ɑː |} |} Trumpasis [ɔ] pasitaiko tik [[Skolinys|skoliniuose]]. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį [ɛ] (atvirą) taria kaip [e] (uždarą).<ref name="ЯМ97"/><ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=27|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Dažniausiai negaliniuose skiemenyse [[Priegaidė|tvirtagališkai]] tariami [ɛ] ir [ɐ] pailgėja, virsta [æː], [ɑː] (''nẽša, kãsa''), nors taip nutinka ne visose [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinėse]] padėtyse (''nèšti, kàsti'').<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=28—29|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|page=102|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|Balsių ilgumas]] turi skiriamąją reikšmę, gali sudaryti [[Minimalioji pora|minimaliąsias poras]]: ''lìnas'' 'toks augalas' – ''lýnas'' 'stipri virvė', ''suplùktì'' 'sušilti, suprakaituoti' – ''suplū̃kti'' 'sumušti, išgrįsti'. Ilgasis balsis [æː] prieš [[Priešakinės eilės balsiai|priešakinės eilės balsius]] ir [[Palatalizacija|minkštuosius]] priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<ref> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23</ref>: plg. ''mẽnas'' [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir ''mẽnė'' [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. ''kiáunė'' [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir ''véidas'' [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪]. Lietuvių kalboje yra šeši savieji [[Dvigarsis|dvibalsiai]] (''ei'', ''ai'', ''ui'', ''au'', ''ie'', ''uo'') ir trys, pasitaikantys skoliniuose (''oi'', ''ou'', ''eu''). Be to, balsių ''e'', ''a'', ''u'', ''i'' ir [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''r'', ''l'', ''n'', ''m'' junginiai sudaro šešiolika mišriųjų [[Dvigarsis|dvigarsių]].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=30—31|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Priebalsiai === Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsiai]] (įskaitant ir pasitaikančius tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=21|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai [[Fonema|fonemų]] variantai ([[Alofonas|alofonai]]) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center" |- style="vertical-align: center; height: 3em" | style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓ ! style="width: 4em;" | [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- |- ! style="text-align:left" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | class="nounderlines" | p pʲ<br />b bʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t (tʲ)<br />d (dʲ) | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | k kʲ<br />g gʲ |- |- ! style="text-align:left" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | class="nounderlines" | m mʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | n nʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | r rʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Afrikata|Afrikatos]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t͡s (t͡sʲ)<br />d͡z (d͡zʲ) | class="nounderlines" | (ʧ) ʧʲ<br />(dʒ) dʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (f) (fʲ) | class="nounderlines" | s sʲ<br /> z zʲ | class="nounderlines" | ʃ ʃʲ<br /> ʒ ʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (x) (xʲ)<br />(ɣ) (ɣʲ) |- |- ! style="text-align:left" | [[Pusbalsiai]] | class="nounderlines" | v vʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | j | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | ɫ | class="nounderlines" | lʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |} Prieš priebalsius ''k'' ir ''g'' tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis [ŋ].<ref name="ЯМ100"/> === Prozodija === {{pagr|Lietuvių kalbos kirčiavimas|Kirčiuotė}} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas ir [[Priegaidė|muzikinis]]. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir [[Žodynas|žodynus]]. Esama dviejų [[Priegaidė|priegaidžių]], [[Akūtas|akūto]] (''tvirtaprãdė príegaidė'') ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] (''tvirtagãlė príegaidė''), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi [[Gravis|graviu]] – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai ''a'', ''e'', ''i'', ''u'' ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]] trumpasis ''o'', pavyzdžiui: ''kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas''. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame [[Skiemuo|skiemens]] dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=46—48}}<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=33|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98—99|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68 61]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|location=Berlin-New York|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9 102]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Tvirtapradė priegaidė [[Dvibalsis|dvigarsiuose]], kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai ''i'', ''u'', ''e'', ''o'' bei [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] ''ui'', ''eu'', ''oi'', ''ou'', užrašoma [[Gravis|graviu]], kairiniu kirčio ženklu.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=848}}</ref> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje ''peñkiasdešimt'' silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis ''e''.<ref>{{cite book|last=Vaitkevičiūtė|first=V.|title=Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas|chapter=Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai|location=Kaunas|publisher=Šviesa|year=2004|pages=21—24|isbn=5-430-03796-6}}</ref> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „[[Endzelyno dėsnis]]“). Anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s, galioja [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Be jo, lietuvių kalboje veikia [[Leskyno dėsnis|Leskyno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]]. == Morfologija == Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]] ir [[ištiktukas]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=72}} === Daiktavardis === Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis [[Linksnis|linksnius]], į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]]:<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|first=|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> * [[vardininkas]] * [[kilmininkas]] * [[naudininkas]] * [[galininkas]] * [[įnagininkas]] * [[vietininkas]] * [[šauksmininkas]] [[Vaizdas:Litwa 2lt.jpg|thumb|1925 m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis ''lìtas'' vartojamas ne su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] (''du litai''), o su [[Dviskaita|dviskaitos]] (''du litu'') vardininku.]] Be to, [[lietuvių kalbos salos]]e, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], yra išlikę dar keletas linksnių – [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]], o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas [[iliatyvas]].<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19—20|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: ''susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą''; ''rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę''. [[Bendrinė kalba|Bendrinėje kalboje]] paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (''velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp'') ir adesyvo (''namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì'') kilmės [[Prieveiksmis|prieveiksmių]]. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (''patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn'', ''iškélti aikštė̃n'', ''įrašýti są́skaiton'', ''viduñ, laukañ, i̇̀šorėn''). Grožinėje literatūroje, [[Tautosaka|tautosakoje]] ir [[tarmė]]se randama daiktavardžių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų. Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=81|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžiai, besibaigią [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-as'' (I paradigma), ''-ias'' arba ''-j-as'' (II paradigma), ''-is'' arba ''-ys'' (III paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92}} I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių ''výras'', ''vė́jas'' ir ''brólis'' linksniavimą:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92—94}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''vė́jas'' | ''vė́jai'' | ''brólis'' | ''bróliai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''vė́jo'' | ''vė́jų'' | ''brólio'' | ''brólių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''vė́jui'' | ''vė́jams'' | ''bróliui'' | ''bróliams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''vė́ją'' | ''vė́jus'' | ''brólį'' | ''brólius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''vė́ju'' | ''vė́jais'' | ''bróliu'' | ''bróliais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''vė́jyje /'' ''vė́juje'' | ''vė́juose'' | ''brólyje'' | ''bróliuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''vė́jau'' | ''vė́jai'' | ''bróli'' | ''bróliai'' |} Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis ''-a'' (VI paradigma), ''-ia'', ''-j-a'' arba ''-i'' (VII paradigma), ''-ė'' (VIII paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=95—96}} II linksniuotės daiktavardžių ''rankà'', ''vyšnià'' ir ''bìtė'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=96—97}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma |- ! ! [[vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''rankà'' |''rañkos'' |''vyšnià'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀tė'' |''bi̇̀tės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''rañkos'' |''rañkų'' |''vỹšnios'' |''vỹšnių'' |''bi̇̀tės'' |''bi̇̀čių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''rañkai'' |''rañkoms'' |''vỹšniai'' |''vỹšnioms'' |''bi̇̀tei'' |''bi̇̀tėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''rañką'' |''rankàs'' |''vỹšnią'' |''vyšniàs'' |''bi̇̀tę'' |''bitès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''rankà'' |''rañkomis'' |''vyšnià'' |''vỹšniomis'' |''bi̇̀tè'' |''bi̇̀tėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''rañkoje'' |''rañkose'' |''vỹšnioje'' |''vỹšniose'' |''bi̇̀tėje'' |''bi̇̀tėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''rañka'' |''rañkos'' |''vỹšnia'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀te'' |''bi̇̀tės'' |} Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne ''-is''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=97—98}} III linksniuotės žodžių ''širdìs'' ir ''dantìs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IX paradigma ! colspan="2" | X paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''širdi̇̀s'' |''ši̇̀rdys'' |''danti̇̀s'' |''dañtys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''širdiẽs'' |''širdžių̃'' |''dantiẽs'' |''dantų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''ši̇̀rdžiai'' |''širdi̇̀ms'' |''dañčiui'' |''danti̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''ši̇̀rdį'' |''ši̇̀rdis'' |''dañtį'' |''danti̇̀s'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''širdimi̇̀'' |''širdimi̇̀s'' |''dantimi̇̀'' |''dantimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''širdyjè'' |''širdysè'' |''dantyjè'' |''dantysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''širdiẽ'' |''ši̇̀rdys'' |''dantiẽ'' |''dañtys'' |} Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis ''-us'' (IV paradigma), ''-ius'' arba ''-j-us'' (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis ''pẽlūs'' 'pelai'.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94}} IV linksniuotė žodžių ''tur̃gus'' ir ''sõdžius'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94—95}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''tur̃gus'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžius'' | ''sõdžiai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''tur̃gaus'' | ''tur̃gų'' | ''sõdžiaus'' | ''sõdžių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''tur̃gui'' | ''tur̃gums'' | ''sõdžiui'' | ''sõdžiams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''tur̃gų'' | ''turgùs'' | ''sõdžių'' | ''sodžiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''tur̃gumi'' | ''tur̃gumis'' | ''sõdžiumi'' | ''sõdžiais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''tur̃guje'' | ''tur̃guose'' | ''sõdžiuje'' | ''sõdžiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''tur̃gau'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžiau'' | ''sõdžiai'' |} Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę ''-uo'', ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis ''-uo'' ir ''-ė'' (''sesuõ, -er̃s''; ''duktė̃, -er̃s''; ''jéntė, -ers'' '(vyro) brolio žmona').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} V linksniuotės žodžių ''šuõ'' ir ''sesuõ'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=99}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | XI paradigma ! colspan="2" | XII paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''šuõ'' | ''šùnys'' | ''sesuõ'' | ''sẽserys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''šuñs'' | ''šunų̃'' | ''seser̃s'' | ''seserų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''šùniui'' | ''šuni̇̀ms'' | ''sẽseriai'' | ''seseri̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''šùnį'' | ''šuni̇̀s'' | ''sẽserį'' | ''sẽseris'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''šuniù / šunimi̇̀'' | ''šunimi̇̀s'' | ''sẽseria / seserimi̇̀'' | ''seserimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''šunyjè'' | ''šunysè'' | ''seseryjè'' | ''seserysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''šuniẽ'' | ''šùnys'' | ''seseriẽ'' | ''sẽserys'' |} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos [[Naudininkas|naudininką]] ir [[Galininkas|galininką]]. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<ref name="ЯМ100">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=100|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: [[Būdvardis|būdvardžiai]], [[Įvardis|įvardžiai]], [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], taip pat ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. I kirčiuotė tęsia [[indoeuropiečių prokalbė]]s baritoninę kirčiuotę (kirtis visada [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref name="ЯМ100"/><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R. S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|location=Amsterdam — Philadelphia|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182 158]|isbn=}}</ref><ref name="Mathiassen 42-43"/> I linksniuotės daiktavardžių ''výras'', ''rãtas'', ''lángas'', ''nãmas'' kirčiavimas:<ref name="Mathiassen 42-43">{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=42—43|isbn=0-89357-267-5}}</ref> {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I kirčiuotė ! colspan="2" | II kirčiuotė ! colspan="2" | III kirčiuotė ! colspan="2" | IV kirčiuotė |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''rãtas'' | ''rãtai'' | ''lángas'' | ''langai̇̃'' | ''nãmas'' | ''namai̇̃'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''rãto'' | ''rãtų'' | ''lángo'' | ''langų̃'' | ''nãmo'' | ''namų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''rãtui'' | ''rãtams'' | ''lángui'' | ''langáms'' | ''nãmui'' | ''namáms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''rãtą'' | ''ratùs'' | ''lángą'' | ''lángus'' | ''nãmą'' | ''namùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''ratù'' | ''rãtais'' | ''lángu'' | ''langai̇̃s'' | ''namù'' | ''namai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''ratè'' | ''rãtuose'' | ''langè'' | ''languosè'' | ''namè'' | ''namuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''rãte'' | ''rãtai'' | ''lánge'' | ''langai̇̃'' | ''nãme'' | ''namai̇̃'' |} === Būdvardis === [[Vaizdas:Lietuviu k formos.png|250px|right]] Lietuvių kalboje [[Būdvardis|būdvardžiai]] eina prieš [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir su jais derinami [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se vartojama būdvardžių [[dviskaita]]. Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. ''-as'', mot. g. ''-a'' (I linksniuotė); vyr. g. ''-us'', mot. g. ''-i'' (II linksniuotė); vyr. g. ''-is'', mot. g. ''-ė'' (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Pirmajai paradigmai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] vardininke besibaigią galūne ''-as'' būdvardžiai, antrajai – galūne -''ias'', trečiajai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-i'' [[Daugiskaita|daugiskaitos]] vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-iai'' daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-us'' būdvardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} Vyriškosios giminės būdvardžių ''gẽras'', ''žãlias'', ''dìdelis'', ''medìnis'', ''gražùs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} {| class="wikitable" ! ! colspan="8" | I linksniuotė ! colspan="2" | II linksniuotė |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀delis'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀nis'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽro'' | ''gerų̃'' | ''žãlio'' | ''žalių̃'' | ''di̇̀delio'' | ''didelių̃'' | ''medi̇̀nio'' | ''medi̇̀nių'' | ''gražaũs'' | ''gražių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerám'' | ''geríems'' | ''žaliám'' | ''žalíems'' | ''dideliám'' | ''didelíems'' | ''medi̇̀niam'' | ''medi̇̀niams'' | ''gražiám'' | ''gražíems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''gerùs'' | ''žãlią'' | ''žaliùs'' | ''di̇̀delį'' | ''di̇̀delius'' | ''medi̇̀nį'' | ''mediniùs'' | ''grãžų'' | ''gražiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerù'' | ''geraĩs'' | ''žaliù'' | ''žaliai̇̃s'' | ''di̇̀deliu'' | ''dideliai̇̃s'' | ''mediniù'' | ''medi̇̀niais'' | ''gražiù'' | ''gražiai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''geramè'' | ''geruosè'' | ''žaliamè'' | ''žaliuosè'' | ''dideliamè'' | ''dideliuosè'' | ''medi̇̀niame'' | ''medi̇̀niuose'' | ''gražiamè'' | ''gražiuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀deli'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀ni'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-a'' moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne ''-ia'', pagal aštuntąją – galūne ''-i'', pagal devintąją – galūne ''-ė''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma ! colspan="2" | IX paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀nė'' | ''medi̇̀nės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõs'' | ''gerų̃'' | ''žaliõs'' | ''žalių̃'' | ''gražiõs'' | ''gražių̃'' | ''medi̇̀nės'' | ''medi̇̀nių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrai'' | ''geróms'' | ''žãliai'' | ''žalióms'' | ''grãžiai'' | ''gražióms'' | ''medi̇̀nei'' | ''medi̇̀nėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''geràs'' | ''žãlią'' | ''žaliàs'' | ''grãžią'' | ''gražiàs'' | ''medi̇̀nę'' | ''medinès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerà'' | ''geromìs'' | ''žalià'' | ''žaliomi̇̀s'' | ''gražià'' | ''gražiomi̇̀s'' | ''medinè'' | ''medi̇̀nėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerojè'' | ''gerosè'' | ''žaliojè'' | ''žaliosè'' | ''gražiojè'' | ''gražiosè'' | ''medi̇̀nėje'' | ''medi̇̀nėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀ne'' | ''medi̇̀nės'' |} Aukštesniojo [[Laipsnis (gramatika)|laipsnio]] būdvardžiai sudaromi su [[priesaga]] ''-èsnis'' (vyr. g.), ''-èsnė'' (mot. g.): ''gražùs'' – ''gražèsnis'', ''gražì'' – ''gražèsnė''. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga ''-iáusias'' (vyr. g.), ''-iáusia'' (mot. g.): ''gražiáusias'', ''gražiáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=116}} Be šių, vartojami aukštėlesnysis (''gražėlèsnis'') ir visų aukščiausiasis (''pàts (visų̃) gražiáusias'') laipsniai.<ref>{{cite web|url=https://www.klubasmeteoras.vilnius.lm.lt/wp-content/uploads/2020/12/BUDVARDIS_TAISYKLES.pdf|title=Būdvardis|website=klubasmeteoras.vilnius.lm.lt|accessdate=2025-04-02}}</ref> Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, ''gẽra'' (vyr. g. ''gẽras'', mot. g. ''gerà''), ''gražù'' (vyr. g. ''gražùs'', mot. g. ''graži̇̀''). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: ''mán gẽra'', ''tai̇̃ yrà gražù''. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ'', aukščiausiasis – su priesaga ''-iáusia'': ''gẽra – geriaũ – geriáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai būdvardžiai]], prie jų priaugę [[Įvardis|įvardžiai]] ''jis'', ''ji''. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=121}} Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai. Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir [[Galininkas|galininke]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140}} Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: ''galìngas, -a'' (I), ''vidutìnis, -ė'' (II), ''saldùs, -ì'' (III), ''gražùs, -ì'' (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (''galìngasis, -oji'' (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (''vidutinỹsis, -ióji'' (IV), ''saldùsis, -ióji'' (IV), ''gražùsis, -ióji'' (IV)). Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140—141}}<ref name="Языки мира137">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=137|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽrojo'' | ''gerų̃jų'' | ''žãliojo'' | ''žalių̃jų'' | ''dìdžiojo'' | ''didžių̃jų'' | ''grãžiojo'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerájam'' | ''geríesiems'' | ''žaliájam'' | ''žalíesiems'' | ''didžiájam'' | ''didíesiems'' | ''gražiájam'' | ''gražíesiems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąjį'' | ''gerúosius'' | ''žãliąjį'' | ''žaliúosius'' | ''dìdįjį'' | ''dìdžiúosius'' | ''grãžųjį'' | ''gražiúosius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerúoju'' | ''gerai̇̃siais'' | ''žaliúoju'' | ''žaliai̇̃siais'' | ''didžiúoju'' | ''didžiai̇̃siais'' | ''gražiúoju'' | ''gražiai̇̃siais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerãjame'' | ''geruõsiuose'' | ''žaliãjame'' | ''žaliuõsiuose'' | ''didžiãjame'' | ''didžiuõsiuose'' | ''gražiãjame'' | ''gražiuõsiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |} Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<ref name="Языки мира137"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=141}} {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõsios'' | ''gerų̃jų'' | ''žaliõsios'' | ''žalių̃jų'' | ''didžiõsios'' | ''didžių̃jų'' | ''gražiõsios'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrajai'' | ''gerósioms'' | ''žãliajai'' | ''žaliósioms'' | ''dìdžiajai'' | ''didžiósioms'' | ''grãžiajai'' | ''gražiósioms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąją'' | ''gerą́sias'' | ''žãliąją'' | ''žalią́sias'' | ''dìdžiąją'' | ''didžią́sias'' | ''grãžiąją'' | ''gražią́sias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerą́ja'' | ''gerõsiomis'' | ''žalią́ja'' | ''žaliõsiomis'' | ''didžią́ja'' | ''didžiõsiomis'' | ''gražią́ja'' | ''gražiõsiomis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerõjoje'' | ''gerõsiose'' | ''žaliõjoje'' | ''žaliõsiose'' | ''didžiõjoje'' | ''didžiõsiose'' | ''gražiõjoje'' | ''gražiõsiose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |} === Skaitvardis === Išskiriami tokie [[Skaitvardis|skaitvardžių]] skyriai bei poskyriai:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=143}} * kiekiniai ** pagrindiniai ** dauginiai ** kuopiniai ** trupmeniniai * kelintiniai Skaitvardžio ''víenas'' ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė [[Gramatinė giminė|giminė]]: ''víena'', ''pi̇̀rma'', ''añtra'', ''trẽčia''. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos ''dvẽja'', ''trẽja'', ''kẽtveria'' dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]]. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti [[Įvardžiuotinės foemos|įvardžiuotiniai]] (''pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji''). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2" |Kiekiniai ! colspan="2" |Kelintiniai ! colspan="2" |Dauginiai ! rowspan="2" |Kuopiniai |- ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !1 |''víenas'' |''vienà'' |''pi̇̀rmas'' |''pirmà'' |''vieneri̇̀'' |''víenerios'' | |- !2 |''dù'' |''dvi̇̀'' |''añtras'' |''antrà'' |''dveji̇̀'' |''dvẽjos'' |''dvẽjetas'' |- !3 |colspan="2" |''trỹs'' |''trẽčias'' |''trečià'' |''treji̇̀'' |''trẽjos'' |''trẽjetas'' |- !4 |''keturi̇̀'' |''kẽturios'' |''ketvir̃tas'' |''ketvirtà'' |''ketveri̇̀'' |''kẽtverios'' |''kẽtvertas'' |- !5 |''penki̇̀'' |''peñkios'' |''peñktas'' |''penktà'' |''penkeri̇̀'' |''peñkerios'' |''peñketas'' |- !6 |''šeši̇̀'' |''šẽšios'' |''šẽštas'' |''šeštà'' |''šešeri̇̀'' |''šẽšerios'' |''šẽšetas'' |- !7 |''septyni̇̀'' |''septýnios'' |''septiñtas'' |''septintà'' |''septyneri̇̀'' |''septýnerios'' |''septýnetas'' |- !8 |''aštuoni̇̀'' |''aštúonios'' |''aštuñtas'' |''aštuntà'' |''aštuoneri̇̀'' |''aštúonerios'' |''aštúonetas'' |- !9 |''devyni̇̀'' |''devýnios'' |''deviñtas'' |''devintà'' |''devyneri̇̀'' |''devýnerios'' |''devýnetas'' |- !10 |colspan="2" |''dẽšimt'' |''dešim̃tas'' |''dešimtà'' | | | |- !11 |colspan="2" |''vienúolika'' |''vienúoliktas'' |''vienúolikta'' | | | |- !12 |colspan="2" |''dvýlika'' |''dvýliktas'' |''dvýlikta'' | | | |- !13 |colspan="2" |''trýlika'' |''trýliktas'' |''trýlikta'' | | | |- !14 |colspan="2" |''keturiólika'' |''keturióliktas'' |''keturiólikta'' | | | |- !15 |colspan="2" |''penkiólika'' |''penkióliktas'' |''penkiólikta'' | | | |- !16 |colspan="2" |''šešiólika'' |''šešióliktas'' |''šešiólikta'' | | | |- !17 |colspan="2" |''septyniólika'' |''septynióliktas'' |''septyniólikta'' | | | |- !18 |colspan="2" |''aštuoniólika'' |''aštuonióliktas'' |''aštuoniólikta'' | | | |- !19 |colspan="2" |''devyniólika'' |''devynióliktas'' |''devyniólikta'' | | | |- !20 |colspan="2" |''dvi̇̀dešimt'' |''dvidešim̃tas'' |''dvidešimtà'' | | | |- !21 |''dvi̇̀dešimt víenas'' |''dvi̇̀dešimt vienà'' |''dvi̇̀dešimt pìrmas'' |''dvi̇̀dešimt pirmà'' | | | |- |} Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" rowspan="1" |Kiekiniai ! style="width:140px" colspan="2" |Kelintiniai |- ! ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !30 |''tri̇̀sdešimt'' |''trisdešim̃tas'' |''trisdešimtà'' |- !40 |''kẽturiasdešimt'' |''keturiasdešim̃tas'' |''keturiasdešimtà'' |- !50 |peñkiasdešimt |''penkiasdešim̃tas'' |''penkiasdešimtà'' |- !60 |''šẽšiasdešimt'' |''šešiasdešim̃tas'' |''šešiasdešimtà'' |- !70 |''septýniasdešimt'' |''septyniasdešim̃tas'' |''septyniasdešimtà'' |- !80 |''aštúoniasdešimt'' |''aštuoniasdešim̃tas'' |''aštuoniasdešimtà'' |- !90 |''devýniasdešimt'' |''devyniasdešim̃tas'' |''devyniasdešimtà'' |- !100 |''šim̃tas'' |''šim̃tas'' |''šimtà'' |- !200 |''dù šimtai̇̃'' |''dušim̃tas / dù šim̃tas'' |''dušimtà / dù šimtà'' |- !300 |''trỹs šimtai̇̃'' |''trisšim̃tas / trỹs šim̃tas'' |''trisšimtà / trỹs šimtà'' |- !400 |''keturì šimtai̇̃'' |''keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas'' |''keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà'' |- !500 |''penkì šimtai̇̃'' |''penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas'' |''penkiašimtà / penki̇̀ šimtà'' |- !600 |''šešì šimtai̇̃'' |''šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas'' |''šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà'' |- !700 |''septynì šimtai̇̃'' |''septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas'' |''septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà'' |- !800 |''aštuonì šimtai̇̃'' |''aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas'' |''aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà'' |- !900 |''devynì šimtai̇̃'' |''devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas'' |''devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà'' |- !1000 |''tū́kstantis'' |''tū́kstantas'' |''tū́kstanta'' |- !2000 |''dù tū́kstančiai'' |''dutū́kstantas / dù tū́kstantas'' |''dutū́kstanta / dù tū́kstanta'' |- !1 mln |''milijõnas'' |''milijõnas'' |''milijonà'' |- !1 mljrd |''milijárdas'' |''milijárdas'' |''milijardà'' |} Skaitvardis ''víenas'' linksniuojamas kaip [[būdvardis]], ''dù'' linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias [[Dviskaita|dviskaitos]] formas. ''Trỹs'' linksniuojamas X [[Daiktavardis|daiktavardžių]] paradigmos pavyzdžiu (išskyrus [[Vietininkas|vietininką]]). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės [[Galininkas|galininką]]). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai ''šim̃tas'', ''milijõnas'', ''milijárdas'' linksniuojami kaip I, o ''tū́kstantis'' – kaip III paradigmos daiktavardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—155}} Skaitvardžių ''dù, trỹs, keturì'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—154}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" | |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''trỹs'' | ''keturi̇̀'' | ''kẽturios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" | ''dviejų̃'' | colspan="2" |''trijų̃'' | colspan="2" | ''keturių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | colspan="2" | ''dvíem'' | colspan="2" |''tri̇̀ms'' | ''keturíems'' | ''keturióms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''tri̇̀s'' | ''kẽturis'' | ''kẽturias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |''dviẽm'' | colspan="2" |''trimi̇̀s'' | ''keturiai̇̃s'' | ''keturiomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''dviejuosè'' | ''dviejosè'' | ''trijuosè'' | ''trijosè'' | ''keturiuosè'' | ''keturiosè'' |} Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=146}} pavyzdžiui, ''treji̇̀ var̃tai'', ''víenerios dùrys'', ''septýnerios ži̇̀rklės''.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=29|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (''trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃'') arba nurodant apytikslį kiekį.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=147}} Kiekinis skaitvardis ''víenas'' su daiktavardžiais derinamas [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]]. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (''dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=152—153}} === Įvardis === [[Semantika|Semantikos]] atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:<ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=34|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=161—173}} * asmeniniai: ''àš'', ''tù'', ''jìs'', ''ji̇̀'', ''támsta'' * [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''savę̃s'' * savybiniai: ''manàsis (màno)'', ''tavàsis (tàvo)'', ''savàsis (sàvo)'' * parodomieji: ''ši̇̀s'', ''tàs'', ''anàs'' * klausiamieji-santykiniai: ''kàs'', ''kóks'', ''kuri̇̀s'' * neapibrėžiamieji: ''kažkàs'', ''niẽkas'' * pažymimasis: ''pàts'' Formaliai įvardžiai skirstomi į:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=158}} * daiktavardinius * būdvardinius * daiktavardinius-būdvardinius Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių [[dviskaita]]. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=173—174}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis įv. |- ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''àš'' | ''tù'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mẽs'' | ''jū̃s'' | — |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''manę̃s, màno'' | ''tavę̃s, tàvo'' | ''mùdviejų'' | ''jùdviejų'' | ''mū́sų'' | ''jū́sų'' | ''savę̃s, sàvo'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''mán'' | ''táu'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mùms'' | ''jùms'' | ''sáu'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''manè'' | ''tavè'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mùs'' | ''jùs'' | ''savè'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''manimi̇̀'' | ''tavimi̇̀'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mumi̇̀s'' | ''jumi̇̀s'' | ''savimi̇̀'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''manyjè'' | ''tavyjè'' | ''mùdviejuose'' (vyr. g.), ''mùdviejose'' (mot. g.) | ''jùdviejuose'' (vyr. g.), ''jùdviejose'' (mot. g.) | ''mumysè'' | ''jumysè'' | ''savyjè'' |} Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai ''jū̃s'', ''pàts'', ''patì'', ''sveĩkas'', ''sveikà'', ''támsta'' (senstelėjęs įvardis).<ref name=autogenerated1 /> Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=177—181}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''ji̇̀s'' | ''ji̇̀'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''jiẽ'' | ''jõs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''jõ'' | ''jõs'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃'' | ''jų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''jám'' | ''jái'' | ''jíe(m)dviem'' | ''jó(m)dviem'' | ''jíems'' | ''jóms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''jį̃'' | ''ją̃'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''juõs'' | ''jàs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''juõ'' | ''jà'' | ''jiẽ(m)dviem'' | ''jõ(m)dviem'' | ''jai̇̃s'' | ''jomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''jamè'' | ''jojè'' | — | — | ''juosè'' | ''josè'' |} Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: ''šìs'' rodo artimą nuotolį, ''anàs'' – tolimą. Įvardis ''tàs'' šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę [[Gramatinė giminė|giminę]]: ''mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=164—165}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=37|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=121—122|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Veiksmažodis === Lietuvių kalbos [[veiksmažodis]] turi šias kategorijas: [[Nuosaka|nuosaką]], [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]] ir [[Veikslas|veikslą]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi [[linksnis]] ir [[Gramatinė giminė|giminė]]).<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=126|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vartojamos keturios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]], [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]]. Kartais dar išskiriama ir [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=221—222}} Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]). Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se sutinkamos ir veiksmažodžio [[Dviskaita|dviskaitos]] formos.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=236—243}} Pagrindinės formos yra [[Bendratis|bendraties]], esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: '''''nèš'''ti'', '''''nẽša''''', '''''nẽšė'''''; '''''tikė́'''ti'', '''''ti̇̀ki''''', '''''tikė́jo'''''. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas [[siekinys]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/101 101]-103|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=203}}<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2019-05-26|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> ==== Rūšys ==== Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: [[Veikiamoji rūšis|veikiamoji]] ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamoji]]. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]] (''ji̇̀s yrà nẽšamas''). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<ref>{{cite web |title=laikas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (''jį̃ nẽša'') bei su veikiamosios rūšies dalyviais (''jį̃ yrà nẽšę'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=243}} Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] bei [[Padalyvis|padalyviai]].<ref>{{cite web |title=rūšis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-05-27 |orig-date=2018-09-07 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ==== Asmenuotės ==== Pagal esamojo laiko trečiojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (''-a-'': ''nẽš'''a'''''), II (''-i-'': ''ti̇̀k'''i''''') ir III (''-o-'': ''mók'''o''''').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=265}} Kaip ir kitose [[baltų kalbos]]e, trečiajam asmeniui nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]], o [[Kamiengalis|kamiengaliu]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332</ref> ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] veiksmažodžių ''nèšti'', ''nèštis'', ''tikė́ti'', ''tikė́tis'', ''mókyti'', ''mókytis'' asmenavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=271—272}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| I<br/>(-a-) ! colspan="2"| II<br/>(-i-) ! colspan="2"| III<br/>(-o-) |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''nešù'' |''nešúosi'' |''tikiù'' |''tikiúosi'' |''mókau'' |''mókausi'' |- !II vns. asmuo |''nešì'' |''nešíesi'' |''tiki̇̀'' |''tikíesi'' |''mókai'' |''mókaisi'' |- !III vns. [[Asmuo (gramatika)|asmuo]] |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''nẽšame'' |''nẽšamės'' |''ti̇̀kime'' |''ti̇̀kimės'' |''mókome'' |''mókomės'' |- !II dgs. asmuo |''nẽšate'' |''nẽšatės'' |''ti̇̀kite'' |''ti̇̀kitės'' |''mókote'' |''mókotės'' |- !III dgs. asmuo |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |} Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], pavyzdžiui, [[Perfektas|esamasis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''esù nẽšęs''. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''esù nẽšamas'' ir ''esù nẽštas''. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (''esù nẽšamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''esù nẽštas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/> Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį ''be-'', pavyzdžiui, ''bemoką̃s'', bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama [[Tarinys|tarinio]] jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio ''bū́ti'' forma).<ref name="žinynas"/> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: ''Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s''; ''Àš jaũ beišeiną̃s prõ durìs''. ==== Būtasis kartinis laikas ==== [[Būtasis kartinis laikas|Būtojo kartinio laiko]] veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę ([[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalį]]) skirstomi į dvi asmenuotes:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=273}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| -o- ! colspan="2"| -ė- |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́jau'' |''tikė́jausi'' |''mókiau'' |''mókiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́jai'' |''tikė́jaisi'' |''mókei'' |''mókeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́jome'' |''tikė́jomės'' |''mókėme'' |''mókėmės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́jote'' |''tikė́jotės'' |''mókėte'' |''mókėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |} Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], sakykime, [[Pliuskvamperfektas|būtasis kartinis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''buvaũ mókęs''. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''buvaũ mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''buvaũ mókytas'' (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''buvaũ bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką''. ==== Būtasis dažninis laikas ==== [[Būtasis dažninis laikas]] reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, jungiant [[Priesaga|priesagą]] ''-dav-'' ir ''-o-'' kamieno [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]]:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=274}}<ref name="ЯМ139">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=139|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́davau'' |''tikė́davausi'' |''mókydavau'' |''mókydavausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́davai'' |''tikė́davaisi'' |''mókydavai'' |''mókydavaisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́davo'' |''tik''ė́''davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́davome'' |''tikė́davomės'' |''mókydavome'' |''mókydavomės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́davote'' |''tikė́davotės'' |''mókydavote'' |''mókydavotės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́davo'' |''tikė́davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |} Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́davau mókęs''. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́davau mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́davau mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''bū́davau bemoką̃s'', kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.'' ==== Būsimasis laikas ==== [[Būsimasis laikas]] sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagą]] ''-s''(''i'')- ir ''-i-'' kamieno galūnes:<ref name="ЯМ139"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=275}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́siu'' |''tikė́siuosi'' |''mókysiu'' |''mókysiuosi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́si'' |''tikė́siesi'' |''mókysi'' |''mókysiesi'' |- !III vns. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́sime'' |''tikė́simės'' |''mókysime'' |''mókysimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́site'' |''tikė́sitės'' |''mókysite'' |''mókysitės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |} Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́siu mókęs''. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́siu mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́siu mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – ''bū́siu bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.'' ==== Liepiamoji nuosaka ==== [[Liepiamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su [[priesaga]] ''-k(i)-'', II [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmuo [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] neturi, I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo baigiasi galūne ''-me'', II daugiskaitos asmuo – galūne ''-te''. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] III asmuo formų su priesaga ''-k(i)-'' neturi.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=278}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !II [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́k'' |''tikė́kis'' |''mókyk'' |''mókykis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́kime'' |''tikė́kimės'' |''mókykime'' |''mókykimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́kite'' |''tikė́kitės'' |''mókykite'' |''mókykitės'' |} Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka (''bū́k, bū́kime, bū́kite'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra ''bū́k mókęs''. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́k mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́k mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́k bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<ref name="žinynas"/> ''Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai.'' Kartais išskiriama '''[[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]''' – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: ''tenešiẽ'' 'tegu neša', ''tetikiẽ'' 'tegu tiki', ''temókai'' 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: ''tetikỹ'' 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s [[Optatyvas|optatyvo]], kuris [[baltų prokalbė]]je buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} ==== Tariamoji nuosaka ==== [[Tariamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-čia-'', ''-tum-'', ''-tų'' ir asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=276}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́čiau'' |''tikė́čiausi'' |''mókyčiau'' |''mókyčiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́tumei'' |''tikė́tumeisi'' |''mókytumei'' |''mókytumeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́tu(mė)me'' |''tikė́tu(mė)mės'' |''mókytu(mė)me'' |''mókytu(mė)mės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́tumėte'' |''tikė́tumėtės'' |''mókytumėte'' |''mókytumėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |} Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria [[Haplologija|haplologiją]]: ''tikė́tumėme'' > ''tikė́tume'', ''mókytumėme'' > ''mókytume''. Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka (''bū́čiau, bū́tumei, bū́tų'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra ''bū́čiau mókęs''. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: ''Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs''. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́čiau (bùvęs) mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́čiau (bùvęs) mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<ref name="žinynas"/> ''Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs.'' ==== Netiesioginė nuosaka ==== [[Netiesioginė nuosaka]], arba atpasakojamoji nuosaka, [[Dalyvis (gramatika)|dalyvinė]] kalba, – lietuvių kalbos dalyvių [[Vardininkas|vardininko]] formų, einančių [[Tarinys|tariniu]] ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]]. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, jìs gyvẽnąs miestè''), esamasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis (''sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè''), būtasis dažninis (''sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè''), būtasis dažninis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè''), būtasis dažninis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè''), būsimasis (''sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè''), būsimasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè''), būsimasis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè''). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis kartinis (''sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis dažninis (''sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būsimasis (''sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas''). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (''gyvẽnamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''gyvéntas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/><ref>{{cite web |title= Netiesioginė nuosaka|author=Vytautas Ambrazas|date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393|accessdate= 2019-05-27}}</ref> Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir [[Tautosaka|tautosakoje]]. ==== Dalyvinės formos ==== Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], taip pat [[Padalyvis|padalyviai]], [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] ir [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviai]]. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir [[būdinys]], nors jis laikytinas veiksmažodiniu [[Prieveiksmis|prieveiksmiu]].<ref name="žinynas"/> Dalyviai yra [[Linksnis|linksniuojami]], turi [[Gramatinis laikas|laikus]], kaitomi [[Gramatinė giminė|gimine]] (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]; tarmėse tebevartojama [[dviskaita]]). Gali būti [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]] ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai]]. '''Veikiamosios rūšies dalyviai''' turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų [[Būdvardis|būdvardžiai]]. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] jungiant priesagą ''-nt-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: ''nešą̃s, -antis'' (vyr. g.), ''nẽšanti'' (mot. g.), ''nešą̃'' (bev. g.); ''tikį̃s, -intis'' (vyr. g.), ''tìkinti'' (mot. g.), ''tikį̃'' (bev. g.); ''mókąs, -antis'' (vyr. g.), ''mókanti'' (mot. g.), ''móką'' (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (''jám dañtį '''skaũdą'''''), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (''jiẽ nešą̃, tikį̃, móką'') greta ilgųjų variantų (''jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys''). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=143-147|isbn=}}</ref> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga ''-us-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: ''nẽšęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nẽšusio'') (vyr. g.), ''nẽšusi'' (mot. g.), ''nẽšę'' (bev. g.); ''tikė́jęs'' (kilm. ''tikė́jusio''), ''tikė́jusi'' (mot. g.), ''tikė́ję'' (bev. g.); ''mókęs'' (kilm. ''mókiusio'') (vyr. g.), ''mókiusi'' (mot. g.), ''mókę'' (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (''jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę''). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (''yrà '''sutemę''', taĩp jaũ yrà '''bùvę'''''). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių ([[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-dav-''): ''nèšdavęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nèšdavusio'') (vyr. g.), ''nèšdavusi'' (mot. g.), ''nèšdavę'' (bev. g.); ''tikė́davęs'' (kilm. ''tikė́davusio'') (vyr. g.), ''tikė́davusi'' (mot. g.), ''tikė́davę'' (bev. g.); ''mókydavęs'' (kilm. ''mókydavusio'') (vyr. g.), ''mókydavusi'' (mot. g.), ''mókydavę'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-sia'' ir ''-nt-'', o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: ''nèšiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''nèšianti'' (mot. g.), ''nèšią'' (bev. g.); ''tikė́siąs, -iantis'' (vyr. g.), ''tikė́sianti'' (mot. g.), ''tikė́sią'' (bev. g.); ''mókysiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''mókysianti'' (mot. g.), ''mókysią'' (bev. g.)<ref name="žinynas"/> '''Neveikiamosios rūšies dalyviai''' turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-mas'', ''-ma'': ''nẽšamas'' (vyr. g.), ''nešamà'' (mot. g.), ''nẽšama'' (bev. g.); ''ti̇̀kimas'' (vyr. g.), ''tikimà'' (mot. g.), ''ti̇̀kima'' (bev. g.); ''mókomas'' (vyr. g.), ''mókoma'' (mot. g.), ''mókoma'' (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tas'', ''-ta'': ''nẽštas'' (vyr. g.), ''neštà'' (mot. g.), ''nẽšta'' (bev. g.); ''tikė́tas'' (vyr. g.), ''tikė́ta'' (mot. g.), ''tikė́ta'' (bev. g.); ''mókytas'' (vyr. g.), ''mókyta'' (mot. g.), ''mókyta'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties [[Kamienas|kamieno]] su priesaga ''-si-''), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas ''-mas'', ''-ma'': ''nèšimas'' (vyr. g.), ''nešimà'' (mot. g.), ''nèšima'' (bev. g.); ''tikė́simas'' (vyr. g.), ''tikė́sima'' (mot. g.), ''tikė́sima'' (bev. g.); ''mókysimas'' (vyr. g.), ''mókysima'' (mot. g.), ''mókysima'' (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, ''bū́simas''.<ref name="žinynas"/> '''Padalyviai''' kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. [[Padalyvis|Padalyviai]] turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: ''nẽšant, tìkint, mókant'' (esamasis l.), ''nẽšus, tikė́jus, mókius'' (būtasis kartinis l.), ''nèšdavus, tikė́davus, mókydavus'' (būtasis dažninis l.), ''nèšiant, tikė́siant, mókysiant'' (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė ''-i-'''s''''' (''nẽšantis'').<ref name="žinynas"/> '''Pusdalyviai''' kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. [[Pusdalyvis|Pusdalyviai]] sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-damas'', ''-dama'': ''nèšdamas, tikė́damas, mókydamas'' ([[Vienaskaita|vns.]] vyr. g.), ''nešdamì, tikė́dami, mókydami'' ([[Daugiskaita|dgs.]] vyr. g.), ''nešdamà, tikė́dama, mókydama'' (vns. mot. g.), ''nèšdamos, tikė́damos, mókydamos'' (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (''nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi'').<ref name="žinynas"/> '''Reikiamybės dalyviai''' yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. [[Reikiamybės dalyvis|Reikiamybės dalyviai]] reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: ''svarstýtinas kláusimas'' 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tinas'', ''-tina'': ''nèštinas'' (vyr. g.), ''neštinà'' (mot. g.), ''nèština'' (bev. g.); ''tikė́tinas'' (vyr. g.), ''tikė́tina'' (mot. g.), ''tikė́tina'' (bev. g.); ''mókytinas'' (vyr. g.), ''mókytina'' (mot. g.), ''mókytina'' (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (''neštinàsis, neštinóji'') ir, rečiau, sangrąžinės (''el̃gtina'''si''''') formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę ''-si-'' įterpiant tarp [[Šaknis|šaknies]] ir [[Priešdėlis|priešdėlio]]: ''pa'''si'''el̃gtina''). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai.<ref name="žinynas"/> '''Būdinys''' niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su [[Sinonimas|sinoniminėmis]] priesagomis ''-te'' arba ''-tinai'': ''neštè, neštinaĩ''; ''tikė́te, tikė́tinai''; ''mókyte, mókytinai''. [[Būdinys]] paprastai vartojamas prieš tos pačios [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] veiksmažodį, kad jį sustiprintų: ''neštè (neštinaĩ) nẽša''.<ref name="žinynas"/> === Prieveiksmis === Lietuvių kalboje [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] ''-(i)ai'' ([[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyviausias]] darybos tipas), ''-yn'', ''-(i)uoju'', ''-(i)ui'', ''-(i)aip'', ''-iek'', ''-ur'', ''-(i)ais'', ''-(i)om'', ''-(i)omis''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=328-329}} Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] sudaromas su priesaga ''-iaũ ''(''-aũ'' po ''-j''), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: ''mažai̇̃'' > ''mažiaũ'', ''daũg'' > ''daugiaũ'', ''šaltai̇̃'' > ''šalčiaũ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=345}} Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga ''-iáusiai'': ''šalčiáusiai'', ''mažiáusiai''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=348—349}} === Prielinksnis === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]], tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp [[Priešdėlis|priešdėlių]]. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš [[Prieveiksmis|prieveiksmių]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=67|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik ''dėkà'' visada eina [[Polinksnis|polinksniu]], o ''liñk(ui)'', ''dė̃lei'' ir ''viẽtoj'' gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}} Prielinksniai vartojami su [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Galininkas|galininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]]. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]], tiktai ''ùž'' pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o ''põ'' – su visais trimis.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=365}} [[Tarmė]]se prielinksniai ''priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ'' vartojami su [[Naudininkas|naudininku]], bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (''põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei'', ''iki̇̀ sóčiai'').<ref>{{cite web |title=Prielinksnių vartojimas ir reikšmė |publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf|accessdate=2022-06-08}}</ref> === Jungtukas === Pagal sandarą lietuvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''õ'', ''ir̃'', ''bèt'') ir sudėtinius (''kai̇̃ tìk'', ''nebeñt kàd''). [[Sintaksė|Sintaksiškai]] jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (''ir̃'', ''arbà'', ''nei̇̃… nei̇̃'') ir prijungiamuosius (''negù'', ''nès'', ''jéi'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=}}{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=382—396}}<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Dalelytė === Darybos atžvilgiu [[dalelytė]]s skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (''ar̃'', ''nè'', ''tè''), ir antrines, išvestas iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]] (''tar̃si'' < ''tar̃ti'', ''bemàž'' < ''mãžas, mažai̇̃''), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131—132|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Jaustukas === [[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš [[Balsis|balsio]] (''à'', ''ã''), [[Dvibalsis|dvibalsio]] (''ói'', ''ái'') arba keleto balsių ir [[Priebalsis|priebalsių]] junginio (''ajajái'', ''hm''), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (''Diẽ!'' < ''Diẽve!'' ''žiū̃'' < ''žiūrė́k'').<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Ištiktukas === [[Ištiktukas|Ištiktukai]] dažniausiai sudaryti iš vieno [[Skiemuo|skiemens]] (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: ''kliùnkt'', ''diñ'', ''grýbš'', ''šnýpš''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=132-133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos [[žodynas]] (1941–2002)]] == Sintaksė == === Vientisinis sakinys === Lietuvių kalba – [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinė]]. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), [[pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su [[Aktualioji sakinio skaida|aktualiąja sakinio skaida]] (sakinio atkarpos pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis [[Kilmininkas|kilmininkinis]] veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]]: ''Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃''; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja [[Intonacija|frazės kirtį]]. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka ''tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys'': ''Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=143|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje [[Sakinys|sakinio]] dėmenų [[Sintaksė|sintaksiniai ryšiai]] reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – [[Vardažodis|vardažodžio]] grupė (paprasčiausiu atveju – [[Vardininkas|vardininko linksnio]] daiktavardis), sujungta su [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į [[Žodžių junginys|žodžių junginius]]. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios [[dalelytė]]s.<ref name="Топоров41">{{cite book|last=Топоров |first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=41|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio ''bū́ti'' esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: ''Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas''. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: ''Lietuvà yrà respùblika''.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=212|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Sudėtinis sakinys === Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius ([[Jungtukas|jungtukinius]] ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) [[Sakinys|sakinius]]. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ''ir̃'', ''bèt'', ''õ'', prijungiamieji jungtukai – ''kàd, jóg'', ''nès'', ''kai̇̃, kadà'', ''nórs''.<ref name="Топоров41" /><ref name="Булыгина144">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje dažnai vartojamos [[#Dalyvinės formos|dalyvinių formų]] konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: ''Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus'' – ''Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo''; ''Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda'' – ''Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda''; ''Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant'' – ''Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas''; ''Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s'' – ''Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas''.<ref name="Булыгина144"/> == Žodynas == Daugumoje lietuvių kalbos [[Semantika|semantinių]] sričių vyrauja paveldėtoji [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropietiškos]] kilmės [[leksika]],<ref name="Топоров42">{{cite book|last=Топоров|first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=42|isbn=5-87444-225-1}}</ref> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (''avi̇̀s''), [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] (''líepa''), bendruosius baltiškuosius (''šakni̇̀s''), [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] (''lietùs'') ir grynai lietuvių kalbos (''žmonà'').<ref name="bre">{{cite book|last=Андронов|first=А. В.|chapter=Литовский язык|title=Большая Российская энциклопедия|editor=Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец |location =М.|publisher=Большая Российская энциклопедия|year=2010|volume=17. Лас-Тунас — Ломонос |pages= 650—652}}</ref> Lietuvių kalboje nemaža [[Skolinys|skolinių]] iš [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]: [[Senoji rusų kalba|senosios rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]]. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai ''mui̇̃las'', ''slyvà'', ''agur̃kas'', ''česnãkas'', ''vyšnià'', ''kõšė'', ''blỹnas'', ''tur̃gus'' ir daug kitų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144—145|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. [[Slavizmas|Slavizmai]] sudaro apie 1,5&nbsp;% [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų [[tarmė]]se jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant [[Nazalizacija|nosinius]] ([[X a.]]) ir [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotuosius]] ([[XI a.|XI]]–[[XIII a.]]) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]], pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai ''arbatà'', ''rỹžiai'', ''põpierius''.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/117 117]—118}}</ref> Kitą skolinių sluoksnį sudaro [[Germanizmas|germanizmai]], seniausieji – iš [[Gotų kalba|gotų kalbos]] (''ýla''), vėlesni – iš senosios [[Vokiečių kalba|vokiečių]] (''gãtvė''), naujosios vokiečių (''kambarỹs'', ''spi̇̀nta'') ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Germanizmai sudaro apie 0,5&nbsp;% viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<ref>{{cite book|last=Kabelka J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/119 119]}}</ref> Taip pat vartojami [[Lotynų kalba|lotyniškos]] ir [[Graikų kalba|graikiškos]] kilmės [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]] (''ci̇̀klas'', ''schemà'' ir kt.) Po to, kai 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji [[Anglicizmas|anglicizmai]]: ''dizáineris'', ''autsáideris'', ''kãstingas''), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<ref>{{cite journal|last=Klimas|first=A.|title=The Anglicization of Lithuanian|url=http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|journal=Lituanus|year=1994|volume=40, Nr. 2|issn=0024-5089|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20160303172616/http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|url-status=dead}}</ref> Lietuvių kalboje, kitaip negu [[Latvių kalba|latvių]], [[Finizmas|skolinių iš finų kalbų]] tėra vienas kitas: ''asiū̃klis'', ''bùrė'', ''kadagỹs'', ''ki̇̀ras'', ''lai̇̃vas'', ''seliavà'', ''šãmas'' ir galbūt ''lopšỹs'', ''sóra''.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/161 161]|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2019-05-29|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|url-status=unfit}}</ref> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], pavyzdžiui, iš [[Prūsų kalba|prūsų]] (''malū̃nas'', ''kriáušė'', ''saváitė'', ''[[Paprastasis grambuolys|grambuolỹs]]'').{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=35-36}} Skoliniai iš [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] (''cỹrulis'' 'vieversys', ''kū̃lis'' akmuo', ''pỹlė'' 'antis') labiau vartojami [[žemaičių tarmė]]je, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis ''zui̇̃kis''.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=22}} Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, ''aplúokas'' 'kluonas, žardis', ''lai̇̃daras'' 'diendaržis'.<ref name="Urbanavičius"/><ref>{{cite web |title= aplúokas|author=Urbutis|year=2001|publisher= Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas|accessdate= 2019-07-13}}</ref> [[Vaizdas:Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Grafitis|Grafityje]] – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių ([[Kaunas]])]] Vadovaujantis [[Purizmas (kalbotyra)|purizmo]] tendencijomis (ypač besireiškusiomis [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais [[Naujadaras|naujadarais]]: ''pirmžengỹstė'' 'pažanga, progresas', ''арšviestū̃nas'' 'šviesuolis, inteligentas', ''žeimỹstė'' 'teatras', ''žinpaišỹs'' 'korespondentas'.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XXI a.]] pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, [[Popkultūra|populiariojoje kultūroje]], moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi [[Leksema|leksemos]] – savos darybos žodis ir skolinys: ''mėsаi̇̃nis'' vietoj ''hámburgeris'', ''saũskelnės'' vietoj ''pámpersas'', ''bylà'' vietoj ''fáilas''. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<ref name="Топоров42"/><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – ''nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems'' (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, ''nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose'' (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti [[Cheminis junginys|cheminių junginių]] pavadinimai (''3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas''), tačiau jie sudaryti daugiausia iš [[Tarptautinis žodis|tarptautinių]] mokslinių dėmenų. == Tyrimų istorija == [[Vaizdas:BūgaKazys.jpg|thumb|left|200px|[[Kazimieras Būga]]]] {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|location=М.|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|pages=101—102|isbn=}}</ref> |source = – [[Antoine Meillet|Antuanas Mejė]]}} Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ ({{la|Clavis linguae Lituanicae}}) parašė [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną ''Dictionarium trium linguarum'' (apie 1620 m.) Vėliau XVII–XVIII a. pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] ''Grammatica Litvanica'' (1653 m.), [[Kristupas Sapūnas|K. Sapūno]] ''Compendium grammaticae Lithvanicae'' (1643 m., 1673 m. išleido [[Teofilis Gotlybas Šulcas|T. G. Šulcas]]), [[Frydrichas Vilhelmas Hakas|F. V. Hako]] ''Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm'' (1730 m., yra gramatikos priedas), [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] ''Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm'', [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] ''Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon'' (1730 m.), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] ''Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch'' (1800 m.).<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/124 124]—125}}</ref> {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|title=Gramatyka języka litewskiego I|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=63}}</ref> |source = – [[Janas Otrembskis]]}} Nuo XIX a. vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamojoje istorinėje kalbotyroje]], lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie [[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] korifėjai: [[August Schleicher|A. Šleicheris]], [[August Leskien|A. Leskynas]], [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]], [[Adalbert Bezzenberger|A. Becenbergeris]], [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]], [[Vilhelm Thomsen|V. Tomsenas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]], [[Josef Zubatý|J. Zubatas]], [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]]. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]], [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]], [[Jonas Juška (1815)|J. Juška]] ir [[Antanas Juška (1819)|A. Juška]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vienu svarbiausių [[Lituanistika|lituanistikos]] centrų tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas]], kur dirbo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]], [[Kazimieras Būga|K. Būga]], [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]], [[Antanas Salys|A. Salys]] ir [[Petras Jonikas|P. Jonikas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, [[Juozas Balčikonis (1885)|J. Balčikonis]], [[Jonas Paulauskas|J. Paulauskas]], [[Jonas Kruopas|J. Kruopas]], [[Kazys Ulvydas|K. Ulvydas]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Albertas Juška|A. Juška]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Tamara Buchienė|T. Buchienė]], [[Jonas Palionis|J. Palionis]], [[Vincas Urbutis|V. Urbutis]], [[Juozas Pikčilingis|J. Pikčilingis]], [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienė]], [[Adelė Valeckienė|A. Valeckienė]], [[Vladas Grinaveckis|V. Grinaveckis]], [[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]], [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]], [[Aleksandras Vanagas|A. Vanagas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]], [[Michailas Petersonas|M. Petersonas]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]], [[Jurijus Otkupščikovas|J. Otkupščikovas]], [[Anatolijus Nepokupnas|A. Nepokupnas]], [[Ernst Fraenkel|E. Frenkelis]], [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangas]], [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]].<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика, p. 65-67</ref> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė [[Peeter Arumaa|P. Aruma]] (Estija), [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]], [[Czesław Kudzinowski|Č. Kudzinovskis]] (Lenkija), [[Pavel Trost|P. Trostas]] (Čekija), [[Rainer Eckert |R. Ekertas]] (Vokietija), [[Vittore Pisani|V. Pizanis]], [[Guido Michelini|G. Mikelinis]], [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] (Italija), [[Knut Olof Falk|K. Falkas]] (Švedija), [[William Riegel Schmalstieg|V. Šmolstygas]] (JAV).<ref name="Sov"/> == Tekstų pavyzdžiai == „[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<ref>{{cite book|last=Дини П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=429—432|isbn=5-94282-046-5}}</ref> {{Citata |variantas=2|tekstas=Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen.|šaltinis=Tractatus sacerdotalis, 1503 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen.|šaltinis=[[Martynas Mažvydas|M. Mažvydas]], 1547 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Téwe<sup>a</sup> mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́e<sup>a</sup>mei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir me<sup>a</sup>s åtłeaidʒe<sup>a</sup>me<sup>a</sup> ʃáwiîmus kaltiemus. Ir ne<sup>a</sup> we<sup>a</sup>d mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ ge<sup>a</sup>lb mus nůg pikto. Amen.|šaltinis=[[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], 1595 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.|šaltinis=(dabartinė lietuvių kalba)}} == Lietuvių kalba užsienio universitetuose == Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<ref>{{cite web |title= Lietuvių kalbos studijos užsienyje|author=Bonifacas Stundžia |date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014|accessdate= 2019-05-30}}</ref> * [[Estija]]: [[Tartu universitetas]] * [[Italija]]: [[Florencijos universitetas]], [[Milano universitetas]], [[Piza|Pizos]] universitetas * [[Japonija]]: [[Tokijo užsienio studijų universitetas]]<ref>[http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf 2013(平成25)年度　東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧], tufs.ac.jp</ref> * [[JAV]]: [[Ilinojaus universitetas]] ([[Čikaga]]), [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos universitetas; Vašingtono universitetas ([[Sietlas]]) * [[Latvija]]: [[Latvijos universitetas]], [[Ryga]] * [[Lenkija]]: Adomo Mickevičiaus universitetas ([[Poznanė]]), [[Jogailos universitetas]] ([[Krokuva]]), [[Varšuvos universitetas]] * [[Norvegija]]: [[Oslo universitetas]] * [[Prancūzija]]: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, [[Paryžius]] * [[Rusija]]: [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas]], [[Sankt Peterburgo valstybinis universitetas]] * [[Slovakija]]: Komenskio universitetas, [[Bratislava]] * [[Čekija]]: Masaryko universitetas, [[Brno]] * [[Suomija]]: [[Helsinkio universitetas]] * [[Švedija]]: [[Lundo universitetas]], [[Stokholmas|Stokholmo]] universitetas * [[Šveicarija]]: [[Berno universitetas]] * [[Vengrija]]: [[Vidurio Europos universitetas]], [[Budapeštas]] * [[Vokietija]]: [[Greifsvaldo universitetas|Ernsto Morico universitetas]] ([[Greifsvaldas]]), [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno Humboltų universitetas]] ([[Berlynas]]), [[Miunsterio universitetas|Vesftalijos Vilhelmo universitetas]] ([[Miunsteris]]) == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * ''Булыгина Т. В., Синёва О. В.'' Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155. * ''Дини П.'' Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002. * ''Lietuvių kalbos gramatika.'' — Vilnius: Mokslas, 1985. * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|isbn=460-202-0100|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110/mode/2up|author-link=Zigmas Zinkevičius}} * ''Mathiassen T.'' A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996. * ''Otrębski J.'' Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958. * ''Vaičiulytė-Romančuk O.'' Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2 == Nuorodos == {{commonscat|Lithuanian language}} {{Vikižodynas|lietuvių kalba|no=T}} {{wikiquote}} * {{Ethnologue|lit}} * [http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa] * [http://www.lki.lt/ Lietuvių kalbos institutas] * [http://tarmes.lki.lt/ Lietuvių tarmių žemėlapis] * [http://www.vlkk.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }} * [http://ualgiman.dtiltas.lt Lietuvių kalba ir literatūros istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/ |date=2011-07-22 }} * [http://www.lkz.lt/ Lietuvių kalbos žodynas] * [http://www.klaidutis.lt/ Rašybos testai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080105004207/http://www.klaidutis.lt/ |date=2008-01-05 }} * [http://www.lki.lt/index.php?lki=10 Straipsnis apie lietuvių kalbą] * [[Baltai]] {{Baltų kalbos}} {{straipsniai apie Lietuvą}} {{Pavyzdinis}} {{Commons|Category:Lithuanian language|no=T}} [[Kategorija:Lietuvių kalba| ]] ilt73mdpeahthr438h718orywxniy7e 7957640 7957525 2026-11-04T22:06:31Z Ed1974LT 52229 /* Tarmės */ 7957640 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Infolentelė kalba |spalva = lawngreen |kalba = Lietuvių kalba |šalys = [[Lietuva|Lietuvoje]], tautinės mažumos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]] |kalbančiųjų = ~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso<ref name = "VLE">{{VLE|XII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006 Lietuvių kalba]}}</ref> |vieta = |išnykimas = |kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]{{efn|[[Kalbotyra|Kalbininkų]] bendruomenėje nėra iki galo sutariama dėl [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų prokalbės]].}} **[[Baltų prokalbė]] ***[[Baltų kalbos]] ****[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]] *****'''lietuvių''' |raštas = |oficiali = {{flag|Lietuva}}<br />[[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčius]] ({{flag|Lenkija}})<ref>[http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br />{{flag|Europos Sąjunga}}<br /> |institucijos = [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]] |iso639-1 = lt |iso639-2 = lit |iso639-3 = lit |sil = LIT |paveikslėlis = Map of Lithuanian language.svg |kodas = lt |vikižodynas = Lietuvių kalba }} '''Lietuvių kalba''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]] priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei. Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=20|isbn=0-89357-267-5}}</ref> [[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=39—40}}</ref> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<ref>{{cite web | url= http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm | title= The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics | publisher= LITUANUS | accessdate= 2019-05-23 | archive-date= 2018-05-09 | archive-url= https://web.archive.org/web/20180509145609/http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite book|last=[[Louis Hjelmslev|Hjelmslev L.]]|title=Kalba. Įvadas|year=1995|location=Vilnius|publisher=Baltos lankos|pages=86|isbn=9986-403-16-2}}</ref> Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]]. Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių [[kauniškių šnekta]], iš visų lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]] ji senoviškiausia.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsinės]] ir 13 [[Balsis|balsinių]] fonemų (įskaitant ir vartojamas tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. [[Kirtis]] – laisvas, tariamos [[priegaidė]]s, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi. Morfologiškai lietuvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[germanizmas|germanizmai]]. Kalba užrašoma papildyta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], vartojamos 32 raidės. == Pavadinimas == Savivardis ''lietùvių kalbà'' suprastinas kaip ''lietuvių tautybės žmonių kalba''. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas ''lietùviškas liežùvis'' ([[vertinys]] iš {{ru|литовский язык}} arba {{pl|język litewski}}; lietuvių kalboje ''[[Liežuvis|liežùvis]]'' nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu ''lietùvis ''reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis ''Lietuvà'' kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ''*leituṷā'', kuris anksčiau buvo gretinamas su {{la|lītus}} 'krantas',<ref name="Фасмер">{{cite book|last=Фасмер|first=М.|title=Этимологический словарь русского языка|volume=2|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=502}}</ref><ref>{{cite book|last=Fraenkel|first= E.|title=Litauisches Etymologisches Wörterbuch|volume=I|location=Heidelberg — Göttingen|publisher=Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht|year=1962|pages=368−369}}</ref> tačiau [[Semantika|semantiškai]] ši [[etimologija]] silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]] žodį ''Lietuvà'' siejo su šiaurės vakarų [[Prancūzija|Prancūzijos]] srities[[Armorika| Armorikos]] pavadinimu (vid. {{ga|Letha}}, {{cy|Llydaw}} < ''*pḷtau̯-'') ir darė prielaidą, kad [[baltai]] šį pavadinimą bus perėmę iš [[Venetai (galai)|venetų]],<ref>{{cite journal|last=Schachmatov|first=A.|title=Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|year=1912|volume=31|pages=81−82}}</ref> bet kiti mokslininkai šios [[hipotezė]]s nepalaikė.<ref name="Фасмер" />{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] manė, kad pradžioje žodis ''*leituṷā'' priklausė ''ū'' kamienui – ''*leitūs'' – ir reiškė vietovę aplink upę ''*leitā'' (kaip ''Vilnius'' – vietovę prie upės ''Vilnia''), plg. liet. ''líeti''. Šią upę J. Otrembskis manė buvus [[Nemunas|Nemuną]].<ref>{{cite book|last=Otrębski J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=2−5}}</ref> [[Kazimieras Kuzavinis|K. Kuzavinio]] teigimu,<ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvos vardo kilmė|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1964|volume=X|url=http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf|pages=5−18}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvių upėvardžiai ''lie- (lei-)''|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1967|volume=XVII|pages=135−137}}</ref> žodžio ''Lietuvà'' kilmė susijusi su [[Hidronimas|vandenvardžiu]] ''[[Lietava|Lietavà]]'' ([[Slavų kalbos|suslavintai]] ''Lietáuka'') – [[Neris|Neries]] intaku.{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=13-14}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] iškėlė hipotezę,<ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo kilme|journal=Lietuviu kalbotyros klausimai|year=1995|volume=35|issn=0130-0172|pages=55−91}}</ref><ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos|url=http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|journal=Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis|date=1998 m. vasario 14 d.|volume=7(337)|issn=1392-0677|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160805093401/http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|url-status=dead}}</ref> kad žodis ''Lietuvà'' pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. {{is|lið}}, sen. {{sv|lith}}, sen. {{fy|lid}} ir vid. {{nds|leide}} '[[dieninis]], palyda, būrys, kariuomenė'.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=203|isbn=5-94282-046-5}}</ref> == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Lingwa Lietowia (Lithuanian language; lietuvių kalba), mentioned in Chronik des Konstanzer Konzils by Ulrich von Richental, 15th century.jpg|thumb|Vokiečių [[Metraštis|metraštininko]] Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas [[Konstanco susirinkimas]] ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta ''Lingwa Lietowia'' – lietuvių kalba.]] Lietuvių kalba paplitusi [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat nedidelėse [[Čiabuviai|autochtoninėse]] lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<ref name="ЯМ94" /> šiaurės rytų [[Lenkijos lietuviai|Lenkijos]] regionuose (2011 m. 5&nbsp;408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]], 5&nbsp;303 ją vartojo namuose),<ref>{{cite web|url=http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|format=pdf|title=Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna|work=|publisher=Główny Urząd Statystyczny|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|archivedate=2014-10-27}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (2009 m. duomenimis, iš 5&nbsp;087 etninių lietuvių 1&nbsp;597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 277 ją vartoja namuose),<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2021-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Rusija|Rusijoje]] (31&nbsp;295 kalbos vartotojų 2010 m.),<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|title=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|archivedate=2021-10-06|access-date=2019-05-29|url-status=dead}}</ref> [[Ukraina|Ukrainoje]] (2001 m. duomenimis, 1932 iš 7&nbsp;207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<ref>{{cite web|url=http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3|format=|author=|title=Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] (2011 m. 1&nbsp;819 iš 24&nbsp;479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<ref>{{cite web|url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807|title=Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes|archiveurl=|archivedate=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> taip pat lietuviškai kalbama [[JAV]] (42&nbsp;306 kalbos vartotojai iš 727&nbsp;000 [[JAV lietuviai|lietuvių kilmės amerikiečių]]),<ref>{{cite web|url=https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls|format=|author=|title= Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] (2011 m. 7&nbsp;600 lietuvių, iš kurių 7&nbsp;245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<ref>{{cite web|url=http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=|format=|author=|title=2011 Census of Canada|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Australija|Australijoje]]. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3&nbsp;001&nbsp;430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/lit|title=Lithuanian|accessdate=2019-05-22}}</ref><ref name="VLE" /> 2011 m. Lietuvoje lietuvių kalba 2&nbsp;597&nbsp;488 žmonėms buvo gimtoji<ref> [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės]</ref> ir 302&nbsp;684 žmonėms buvo užsienio kalba.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes]</ref>[[Vaizdas:Map of Lithuanian language.svg|thumb|250px|Lietuvių kalbos paplitimas|right]]Nuo [[XV a.]] prasidėjo [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] brovimasis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Ананьева|first=Н. Е.|title=История и диалектология польского языка|edition= 2-е изд., испр.|location=М.|publisher=УРСС|year=2004|pages=103—108|isbn=978-5-397-00628-6}}</ref> Lietuvių kalba JAV patyrė didelę [[Anglų kalba|anglų kalbos]] įtaką, daugiausia ji reiškiasi [[Leksika|žodyne]]. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: ''divòrsas'' 'ištuoka' (< {{en|divorce}}), ''ki̇̀sas'' 'bučinys' (< {{en|kiss}}), ''kãras'' 'automobilis' (< {{en|car}}). Dažni semantiniai [[vertinys|vertiniai]], pavyzdžiui, ''šaũkti'' 'skambinti' reikšme (plg. {{en|to call}}) arba ''šal̃tis'' 'peršalimo' reikšme (plg. {{en|cold}}). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė [[Slavizmas|slavizmų]], kurie [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. [[Fonetika|Fonetikoje]] dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis [[Fonema|fonemos]] [h] ir [f], be to, esama [[Priegaidė|priegaidžių]] pokyčių. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologijoje]] matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir [[Bendratis|bendraties]] kamienus (pavyzdžiui, ''pir̃ka'' 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=411—414|isbn=5-94282-046-5}}</ref> === Tarmės === {{pagr|Lietuvių kalbos tarmės}} [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|left|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis {| |- |valign=top| '''[[Žemaičių tarmė]]''' {{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}} [[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]: {{legend|#e65c5c|[[Kretingiškių tarmė|kretingiškiai]]}} {{legend|#e26399|[[Telšiškių tarmė|telšiškiai]]}} [[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]: {{legend|#e8ec0e|[[Varniškių šnekta|varniškiai]]}} {{legend|#f3b317|[[Raseiniškių šnekta|raseiniškiai]]}} |valign=top| '''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br /> [[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]: {{legend|#34f762|[[Šiauliškių šnekta|šiauliškiai]]}} {{legend|#39841e|[[Kauniškių šnekta|kauniškiai]]}} {{legend|#61d31c|[[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiai]]}} [[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]: {{legend|#19d5b9|[[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškiai]]}} {{legend|#8cdde1|[[Širvintiškių šnekta|širvintiškiai]]}} {{legend|#427ec6|[[Anykštėnų šnekta|anykštėnai]]}} {{legend|#07ddff|[[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnai]]}} {{legend|#66a6e6|[[Uteniškių šnekta|uteniškiai]]}} {{legend|#3c18ca|[[Vilniškių šnekta|vilniškiai]]}} {{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}} |} ]] Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių ''áukštas'' ir ''žẽmas'' pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves [[Nemunas|Nemuno]] tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Aukštaičių tarmė dalijama į tris [[Patarmė|patarmes]]: [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų]] ir [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]]. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės]] ir [[Pietų žemaičių patarmė|pietų]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pagal bendrinės kalbos [[Dvibalsis|dvibalsio]] ''uo'' atitikmenis žodyje ''dúona'' pietų žemaičiai vadinami ''dū́nininkais'', šiaurės žemaičiai – ''dóunininkais'', vakarų žemaičiai – ''dónininkais''.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=865}}</ref> Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga [[Žemaitija|Žemaitijos]] nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=864—865}}</ref> [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] buvo vartojamos [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičiams]] kauniškiams artimos [[Šnekta|šnektos]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> [[Lietuvių kalbos salos]]e yra arba buvo kalbama rytų ([[Apsas]], [[Gervėčiai]], [[Lazūnai]], [[Ciskodas]]), vakarų ([[Zietela]]) ir pietų ([[Punskas]], [[Seinai]], [[Suvalkai]], [[Varenavas]], [[Rodūnia]]) aukštaičių patarmėmis (taip pat žr. „[[Periferinės šnektos]]“).<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=80-81|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių [[kauniškių šnekta]].<ref name="ЯМ95">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=95|isbn=5-87444-225-1}}</ref> == Rašyba == {{pagr|Lietuvių abėcėlė}} [[Vaizdas:The earliest known Lithuanian glosses (~1520–1530), words (tepridaužia, ubagystė).jpg|thumb|right|300px|Seniausi žinomi lietuviški įrašai – glosos Johannes Herolt knygoje „Liber Discipuli de eruditione Christifidelium“ („Mokinių knyga apie Kristaus sekėjų lavinimą“). Žodžiai – ''teprÿdav[ſ]ʒÿ'' 'tepridaužia'; ''vbagÿſte'' 'ubagystė'.<ref>[http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/853 Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole]</ref>]] [[Vaizdas:Lt std laviatura.gif|thumb|right|300px|[[Lietuviškos klaviatūros išdėstymas|Standartinės lietuviškos klaviatūros ženklų išdėstymas]]]] Lietuvių kalbai užrašyti nuo [[XVI a.]] vartojama šiek tiek papildyta [[lotynų abėcėlė]]. Po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia buvo įvedusi [[Spaudos draudimas|draudimą spausdinti]], įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių [[Katalikybė|katalikų]]) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle [[Knygnešiai|knygnešių]] buvo gabenama iš užsienio ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], [[JAV]] ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik [[kirilica]]. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki 1904 m.<ref name="Дини369"/> Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]]. ''q'', ''w'', ''x'' į abėcėlę neįeina.<ref name="ЯМ95"/> Raidės ''f'', ''h'' (ir junginys ''ch'') vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ 1901 m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. [[Čekų kalba|Čekų]] abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės ''v'' (vietoj ''w''), ''š'' (vietoj ''sz''), ''č'' (vietoj ''cz''), ''ž'' (vietoj ''ż''). ''u'' ilgoji imta žymėti kaip ''ū'', o ''i'' ilgoji – kaip ''y''.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=61—62}}</ref> {| | {|class="wikitable" style="text-align:center;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! [[A|A a]] | ''a'' | [ ɑ ] |- | 2 ! [[Ą|Ą ą]] | ''a nosinė'' | [ ɑː ] |- | 3 ! [[B|B b]] | ''bė'' | [ b ] |- | 4 ! [[C|C c]] | ''cė'' | [ t͡s ] |- | 5 ! [[Č|Č č]] | ''čė'' | [ t͡ʃ ] |- | 6 ! [[D|D d]] | ''dė'' | [ d ] |- | 7 ! [[E|E e]] | ''e'' | [ ɛ ] [ æː ] |- | 8 ! [[Ę|Ę ę]] | ''e nosinė'' | [ æː ] |- | 9 ! [[Ė|Ė ė]] | ''ė'' | [ eː ] |- | 10 ! [[F|F f]] | ''ef'' | [ f ] |- | 11 ! [[G|G g]] | ''gė'' | [ g ] |- | 12 ! [[H|H h]] | ''ha'' | [ ɣ ] |- | 13 ! [[I|I i]] | ''i trumpoji'' | [ ɪ ] |- | 14 ! [[Į|Į į]] | ''i nosinė'' | [ iː ] |- | 15 ! [[Y|Y y]] | ''i ilgoji'' | [ iː ] |- | 16 ! [[J|J j]] | ''jot'' | [ j ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 17 ! [[K|K k]] | ''ka'' | [ k ] |- | 18 ! [[L|L l]] | ''el'' | [ ɫ ] |- | 19 ! [[M|M m]] | ''em'' | [ m ] |- | 20 ! [[N|N n]] | ''en'' | [ n ] |- | 21 ! [[O|O o]] | ''o'' | [ ɔ ] [ oː ] |- | 22 ! [[P|P p]] | ''pė'' | [ p ] |- | 23 ! [[R|R r]] | ''er'' | [ r ] |- | 24 ! [[S|S s]] | ''es'' | [ s ] |- | 25 ! [[Š|Š š]] | ''eš'' | [ ʃ ] |- | 26 ! [[T|T t]] | ''tė'' | [ t ] |- | 27 ! [[U|U u]] | ''u'' | [ ʊ ] |- | 28 ! [[Ų|Ų ų]] | ''u nosinė'' | [ uː ] |- | 29 ! [[Ū|Ū ū]] | ''u ilgoji'' | [ uː ] |- | 30 ! [[V|V v]] | ''vė'' | [ ʋ ] |- | 31 ! [[Z|Z z]] | ''zė'' | [ z ] |- | 32 ! [[Ž|Ž ž]] | ''žė'' | [ ʒ ] |} |} [[Priebalsis|Priebalsių]] palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]] (pvz., ''e'', ''ė'', ''i'') niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., ''a'', ''o'', ''u'') [[palatalizacija]] žymima raide ''i'', pavyzdžiui, ''čià'' [t͡ʃʲɛ].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=23—24|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<ref name="stat">{{cite journal|first=P|last=Skirmantas|title=Raidžių dažnumas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos rišliuose tekstuose|journal=Kalbotyra|year=1997|issue=1|issn=1392-1517|volume=46|pages=81-96}}</ref> {{Lietuvių kalbos raidžių dažnumas}} == Istorija == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|kairėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]] [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|right|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]<ref>''[[Zigmas Zinkevičius]]''. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230</ref>]] [[Vaizdas:Lithuanian language in European language map 1741.jpg|thumb|right|Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje (1741 m.)<ref name="bumblauskas_sen_liet_ist">''[[Alfredas Bumblauskas]]''. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3</ref>]] [[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|right|Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas [[1503]]–[[1515]] metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, [[Strasbūras]]]] [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|left|Antraštinis [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmo]], pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, [[1547]] m.]] [[Vaizdas:Edict of Muravyov in 1864.jpg|thumb|left|200px|[[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] ediktas]] Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], lietuvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar [[XIV a.|XIV]]–[[XVI a.]] lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100&nbsp;000 km² (dabartinis [[Lietuva|Lietuvos]] plotas yra 65&nbsp;300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę [[Obolcai]] ir [[Orša]] buvo tolimiausia [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]], nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=59,61}} Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai [[I a.|I amžiuje]], o [[V a.|V]]–[[VII a.|VII]] amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=195|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Manoma, kad maždaug [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.|XIV]] amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas. Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos [[fonetika]] ir [[fonologija]] pakito nežymiai.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=846}}</ref> Svarbiausios yra šios naujovės:<ref>{{cite book|last=Smoczyński |first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=845—847}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|pages=164|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> * Dėl [[Skolinys|skolinių]] ''z'' liovėsi buvęs [[Fonema|fonemos]] ''s'' [[alofonas|alofonu]] ir tapo savarankiška fonema; * Baltų prokalbės junginiai ''*tj'' ir ''*dj'' apie [[XIV a.]] atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''č'' ir ''dž''; * Apytiksliai [[XVI a.]] ilgasis [[balsis]] ''ā'' virto ''ō'' (''brālis'' > ''brolis''; dalyje tarmių ''ā'' išliko); * Junginiai balsis + nosinis priebalsis ''n'' prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto [[Nazalizacija|nosiniais balsiais]] (''k'''ą́'''sti'' greta ''k'''án'''da''). Po [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] nosinė tartis išnyko.<ref>{{cite web |title=nosiniai balsiai |url=https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/ |author=Regina Kliukienė |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-27 |orig-date=2009-12-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Prieš abilūpius priebalsius ''p'', ''b'' nosinis priebalsis ''n'' virto ''m'' (''ta'''m̃'''pa'' greta ''a'''ñ'''ka''). * Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (''*tā́'' > ''tà''; žr. „[[Leskyno dėsnis]]“). [[Bendrinė kalba|Bendrinės]] lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995</ref><ref>{{cite book|last=БулыгинаТ. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=367|isbn=5-94282-046-5}}</ref> * I. Senasis laikotarpis (XVI–XVIII a.): # XVI–XVII a. Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai; # XVIII a. Atsiranda [[Lietuvių raštų kalba|raštų]] ir šnekamosios kalbos atotrūkis. * II. Naujasis laikotarpis: # Nuo XIX a. pirmosios pusės iki 1883 m. (laikraščio „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] pietinėmis (kauniškių) šnektomis; # Nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pradžios (1883–1919 m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos; # [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Respublikos]] laikotarpis (1919–1940 m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera; # [[Lietuvos TSR|Sovietmetis]] (1940–1990 m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų; # [[Lietuva#Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva|Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis]] (nuo 1991 m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis. Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas 1503 metams, tai yra [[Malda|maldos]] („[[Tėve mūsų]]“, „[[Sveika, Marija]]“, „[[Apaštalų tikėjimo išpažinimas|Tikiu Dievą Tėvą]]“), jos įrašytos ranka paskutiniame [[Strasbūras|Strasbūre]] išleistos knygos „''Tractatus sacerdotalis''“ puslapyje. Tekstas pasižymi [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|year=1988|pages=238-239|isbn=5-420-00102-0}}</ref> [[Vaizdas:Lithuanian language. Lithuanian language mentioned among other languages of participants of Council of Constance, 1483.png|thumb|Lietuvių kalba paminėta tarp visų į [[Konstancas|Konstancą]] atvykusių atstovų kalbų (''Ulrich von Richental'' „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)]] Knygų leidyba pradėta 1547 m. išspausdinus [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmą]],<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170222205154/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai |date=2017-02-22 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> parašytą [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], į kurią įpinta [[vakarų aukštaičių patarmė]]s ypatybių.<ref name="Z. Zinkevičius 1988">Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.</ref><ref name="bre"/> Šis katekizmas išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia [[Abėcėlė|abėcėlę]] ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/121 121]}}</ref> Pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje išleista knyga – tai [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] „Katekizmas“, išspausdintas 1595 m. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170302025851/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai |date=2017-03-02 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> M. Daukšos [[katekizmas]] parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis [[Kirtis|kirčiuotasis]] lietuviškas tekstas.<ref name="bre"/> 1620 m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos [[žodynas]], paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<ref name="Z. Zinkevičius 1988"/> jis buvo išleistas penkis kartus – tai [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „''Dictionarium trium linguarum''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> 1653 m. išleistas gramatikos vadovėlis – [[Danielius Kleinas|Danieliaus Kleino]] „''Grammatica Litvanica''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183323/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> Laikantis [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] koncepcijos, XVII a. turėti [[Lietuvių raštų kalba|trys bendrinės lietuvių kalbos variantai]]: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=323—324|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Pirmasis variantas buvo vartojamas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė [[Jonas Bretkūnas]] ir [[Kristijonas Donelaitis]]. Vidurio variantu rašė [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]] ir [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]], o rytų – [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]] ir [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> XVIII a. pradžioje lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas, nors su išlygomis išsilaikė iki [[XIX a.]] prasidėjusio [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]],<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=Zigmas Zinkevičius |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika]].<ref name="bre"/> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=364|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo [[August Schleicher|A. Šleicherio]] veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ ({{de|„Handbuch der litauische Sprache“}}, 1856–1857 m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] ir [[Sanskritas|sanskrito]].<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=57}}</ref> Vėliau [[Džavaharlalis Nehru|Dž. Nehru]] rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas [[Europa|Europos]] kalbas.<ref>{{cite book|last=Неру|first=Д.|title=Открытие Индии (The Discovery of India)|editor=Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|pages=175|year=1955}}</ref> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, ''sūnùs'', ''naktìs'', ''pãdas''.<ref name="Sov">{{cite book|title=Tarybų Lietuva|editor=B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus|chapter=Lietuvių kalba|pages=206—212|year=1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas}}</ref> 1795 m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]], kai [[Lietuva]] buvo įtraukta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], Lietuvoje buvo pradėtas [[Rusifikacija|rusinimas]].<ref name="bre"/> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji [[Simonas Daukantas]] ir [[Motiejus Valančius]].<ref name="bre"/> 1864 m., po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovas]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] generalgubernatorius, įvedė [[Spaudos draudimas|spaudos lotynų abėcėle draudimą]] ir siekė įdiegti „[[Graždanka|graždanką]]“ – [[Lietuvių abėcėlė|lietuvių abėcėlę]] [[Kirilica|kirilicos]] raidėmis, kurią sudarė [[Ivanas Kornilovas|I. Kornilovas]]. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] ir [[JAV]]. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo [[knygnešiai]]. 1904 m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<ref name="Дини369">{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=369|isbn=5-94282-046-5}}</ref> [[XX a.]] buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių [[šnekta]] grįstos, lietuvių [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, taip pat ir [[Kalbotyra|kalbininkai]], pavyzdžiui, [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=376|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Sustiprėjus kalbos [[Purizmas (kalbotyra)|purizmui]] J. Jablonskis aktyviai kūrė [[Naujadaras|naujadarus]], skirtus lietuvių kalbos [[Leksika|žodynui]] papildyti arba [[Skolinys|skoliniams]] pakeisti: ''añtžmogis'' (iš ''añt'' ir ''žmogùs'', sudaryta sekant {{de|Übermensch}}), ''turinỹs'' (iš ''turė́ti''), ''degtùkas'' (iš ''dègti''), ''mokyklà'' (iš ''mókyti''), ''lai̇̃krodis'' (iš ''laĩkas'' ir ''ródyti'', išstūmė skolinį iš [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] ''dziẽgorius''). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, ''vir̃šininkas'' (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš ''viršùs'', išstūmė skolinį iš [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''načálnikas''), ''mirtìs'' (išstūmė [[Slavizmas|slavizmą]] ''smer̃tis''), ''váistas'' (išstūmė slavizmą ''liẽkarstvos''). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, ''dirbtùvas'' 'mašina' (iš ''dìrbti''), ''kráutuvė ''<nowiki/>'[[muziejus]]' (iš ''kráuti''), ''tõlkalbis'' 'telefonas' (iš ''tolì'' ir ''kalbė́ti'') nesugebėjo išstumti [[Tarptautinis žodis|tarptautinių žodžių]] ir kalboje neišliko.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=59—60}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=378|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po to, kai [[Lietuvos okupacija (1940)|Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą]], išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] daugiau privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir [[Vertinys|vertiniai]]. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=386—388|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta [[Valstybinė kalba|valstybine]], o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių [[Mažuma|mažumų]] atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=398—399|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis [[anglicizmas|anglybės]]. == Fonetika ir fonologija == === Balsiai === Lietuvių kalbos [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=26—27|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref name="ЯМ97">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=97|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės|url=https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/|publisher=[[VDU]]|accessdate=2024-08-04}}</ref> {| cellspacing=0 |'''Trumpieji balsiai''' | || |'''Ilgieji balsiai''' |- | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinė]] !style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinė]] |- |'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinis]]''' |ɪ |ʊ |- |'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinis]]''' |(e) |(ɔ) |- |'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinis]]''' |ɛ |ɐ |} | || | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |Priešakinė !style="width:100px" |'''Užpakalinė''' |- |'''Aukštutinis''' |iː |uː |- |'''Vidurinis''' |eː |oː |- |'''Žemutinis''' |æː |ɑː |} |} Trumpasis [ɔ] pasitaiko tik [[Skolinys|skoliniuose]]. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį [ɛ] (atvirą) taria kaip [e] (uždarą).<ref name="ЯМ97"/><ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=27|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Dažniausiai negaliniuose skiemenyse [[Priegaidė|tvirtagališkai]] tariami [ɛ] ir [ɐ] pailgėja, virsta [æː], [ɑː] (''nẽša, kãsa''), nors taip nutinka ne visose [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinėse]] padėtyse (''nèšti, kàsti'').<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=28—29|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|page=102|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|Balsių ilgumas]] turi skiriamąją reikšmę, gali sudaryti [[Minimalioji pora|minimaliąsias poras]]: ''lìnas'' 'toks augalas' – ''lýnas'' 'stipri virvė', ''suplùktì'' 'sušilti, suprakaituoti' – ''suplū̃kti'' 'sumušti, išgrįsti'. Ilgasis balsis [æː] prieš [[Priešakinės eilės balsiai|priešakinės eilės balsius]] ir [[Palatalizacija|minkštuosius]] priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<ref> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23</ref>: plg. ''mẽnas'' [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir ''mẽnė'' [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. ''kiáunė'' [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir ''véidas'' [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪]. Lietuvių kalboje yra šeši savieji [[Dvigarsis|dvibalsiai]] (''ei'', ''ai'', ''ui'', ''au'', ''ie'', ''uo'') ir trys, pasitaikantys skoliniuose (''oi'', ''ou'', ''eu''). Be to, balsių ''e'', ''a'', ''u'', ''i'' ir [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''r'', ''l'', ''n'', ''m'' junginiai sudaro šešiolika mišriųjų [[Dvigarsis|dvigarsių]].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=30—31|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Priebalsiai === Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsiai]] (įskaitant ir pasitaikančius tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=21|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai [[Fonema|fonemų]] variantai ([[Alofonas|alofonai]]) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center" |- style="vertical-align: center; height: 3em" | style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓ ! style="width: 4em;" | [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- |- ! style="text-align:left" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | class="nounderlines" | p pʲ<br />b bʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t (tʲ)<br />d (dʲ) | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | k kʲ<br />g gʲ |- |- ! style="text-align:left" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | class="nounderlines" | m mʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | n nʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | r rʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Afrikata|Afrikatos]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t͡s (t͡sʲ)<br />d͡z (d͡zʲ) | class="nounderlines" | (ʧ) ʧʲ<br />(dʒ) dʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (f) (fʲ) | class="nounderlines" | s sʲ<br /> z zʲ | class="nounderlines" | ʃ ʃʲ<br /> ʒ ʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (x) (xʲ)<br />(ɣ) (ɣʲ) |- |- ! style="text-align:left" | [[Pusbalsiai]] | class="nounderlines" | v vʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | j | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | ɫ | class="nounderlines" | lʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |} Prieš priebalsius ''k'' ir ''g'' tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis [ŋ].<ref name="ЯМ100"/> === Prozodija === {{pagr|Lietuvių kalbos kirčiavimas|Kirčiuotė}} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas ir [[Priegaidė|muzikinis]]. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir [[Žodynas|žodynus]]. Esama dviejų [[Priegaidė|priegaidžių]], [[Akūtas|akūto]] (''tvirtaprãdė príegaidė'') ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] (''tvirtagãlė príegaidė''), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi [[Gravis|graviu]] – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai ''a'', ''e'', ''i'', ''u'' ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]] trumpasis ''o'', pavyzdžiui: ''kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas''. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame [[Skiemuo|skiemens]] dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=46—48}}<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=33|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98—99|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68 61]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|location=Berlin-New York|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9 102]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Tvirtapradė priegaidė [[Dvibalsis|dvigarsiuose]], kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai ''i'', ''u'', ''e'', ''o'' bei [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] ''ui'', ''eu'', ''oi'', ''ou'', užrašoma [[Gravis|graviu]], kairiniu kirčio ženklu.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=848}}</ref> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje ''peñkiasdešimt'' silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis ''e''.<ref>{{cite book|last=Vaitkevičiūtė|first=V.|title=Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas|chapter=Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai|location=Kaunas|publisher=Šviesa|year=2004|pages=21—24|isbn=5-430-03796-6}}</ref> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „[[Endzelyno dėsnis]]“). Anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s, galioja [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Be jo, lietuvių kalboje veikia [[Leskyno dėsnis|Leskyno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]]. == Morfologija == Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]] ir [[ištiktukas]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=72}} === Daiktavardis === Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis [[Linksnis|linksnius]], į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]]:<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|first=|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> * [[vardininkas]] * [[kilmininkas]] * [[naudininkas]] * [[galininkas]] * [[įnagininkas]] * [[vietininkas]] * [[šauksmininkas]] [[Vaizdas:Litwa 2lt.jpg|thumb|1925 m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis ''lìtas'' vartojamas ne su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] (''du litai''), o su [[Dviskaita|dviskaitos]] (''du litu'') vardininku.]] Be to, [[lietuvių kalbos salos]]e, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], yra išlikę dar keletas linksnių – [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]], o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas [[iliatyvas]].<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19—20|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: ''susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą''; ''rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę''. [[Bendrinė kalba|Bendrinėje kalboje]] paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (''velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp'') ir adesyvo (''namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì'') kilmės [[Prieveiksmis|prieveiksmių]]. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (''patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn'', ''iškélti aikštė̃n'', ''įrašýti są́skaiton'', ''viduñ, laukañ, i̇̀šorėn''). Grožinėje literatūroje, [[Tautosaka|tautosakoje]] ir [[tarmė]]se randama daiktavardžių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų. Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=81|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžiai, besibaigią [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-as'' (I paradigma), ''-ias'' arba ''-j-as'' (II paradigma), ''-is'' arba ''-ys'' (III paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92}} I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių ''výras'', ''vė́jas'' ir ''brólis'' linksniavimą:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92—94}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''vė́jas'' | ''vė́jai'' | ''brólis'' | ''bróliai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''vė́jo'' | ''vė́jų'' | ''brólio'' | ''brólių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''vė́jui'' | ''vė́jams'' | ''bróliui'' | ''bróliams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''vė́ją'' | ''vė́jus'' | ''brólį'' | ''brólius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''vė́ju'' | ''vė́jais'' | ''bróliu'' | ''bróliais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''vė́jyje /'' ''vė́juje'' | ''vė́juose'' | ''brólyje'' | ''bróliuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''vė́jau'' | ''vė́jai'' | ''bróli'' | ''bróliai'' |} Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis ''-a'' (VI paradigma), ''-ia'', ''-j-a'' arba ''-i'' (VII paradigma), ''-ė'' (VIII paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=95—96}} II linksniuotės daiktavardžių ''rankà'', ''vyšnià'' ir ''bìtė'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=96—97}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma |- ! ! [[vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''rankà'' |''rañkos'' |''vyšnià'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀tė'' |''bi̇̀tės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''rañkos'' |''rañkų'' |''vỹšnios'' |''vỹšnių'' |''bi̇̀tės'' |''bi̇̀čių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''rañkai'' |''rañkoms'' |''vỹšniai'' |''vỹšnioms'' |''bi̇̀tei'' |''bi̇̀tėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''rañką'' |''rankàs'' |''vỹšnią'' |''vyšniàs'' |''bi̇̀tę'' |''bitès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''rankà'' |''rañkomis'' |''vyšnià'' |''vỹšniomis'' |''bi̇̀tè'' |''bi̇̀tėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''rañkoje'' |''rañkose'' |''vỹšnioje'' |''vỹšniose'' |''bi̇̀tėje'' |''bi̇̀tėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''rañka'' |''rañkos'' |''vỹšnia'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀te'' |''bi̇̀tės'' |} Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne ''-is''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=97—98}} III linksniuotės žodžių ''širdìs'' ir ''dantìs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IX paradigma ! colspan="2" | X paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''širdi̇̀s'' |''ši̇̀rdys'' |''danti̇̀s'' |''dañtys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''širdiẽs'' |''širdžių̃'' |''dantiẽs'' |''dantų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''ši̇̀rdžiai'' |''širdi̇̀ms'' |''dañčiui'' |''danti̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''ši̇̀rdį'' |''ši̇̀rdis'' |''dañtį'' |''danti̇̀s'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''širdimi̇̀'' |''širdimi̇̀s'' |''dantimi̇̀'' |''dantimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''širdyjè'' |''širdysè'' |''dantyjè'' |''dantysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''širdiẽ'' |''ši̇̀rdys'' |''dantiẽ'' |''dañtys'' |} Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis ''-us'' (IV paradigma), ''-ius'' arba ''-j-us'' (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis ''pẽlūs'' 'pelai'.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94}} IV linksniuotė žodžių ''tur̃gus'' ir ''sõdžius'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94—95}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''tur̃gus'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžius'' | ''sõdžiai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''tur̃gaus'' | ''tur̃gų'' | ''sõdžiaus'' | ''sõdžių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''tur̃gui'' | ''tur̃gums'' | ''sõdžiui'' | ''sõdžiams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''tur̃gų'' | ''turgùs'' | ''sõdžių'' | ''sodžiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''tur̃gumi'' | ''tur̃gumis'' | ''sõdžiumi'' | ''sõdžiais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''tur̃guje'' | ''tur̃guose'' | ''sõdžiuje'' | ''sõdžiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''tur̃gau'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžiau'' | ''sõdžiai'' |} Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę ''-uo'', ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis ''-uo'' ir ''-ė'' (''sesuõ, -er̃s''; ''duktė̃, -er̃s''; ''jéntė, -ers'' '(vyro) brolio žmona').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} V linksniuotės žodžių ''šuõ'' ir ''sesuõ'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=99}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | XI paradigma ! colspan="2" | XII paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''šuõ'' | ''šùnys'' | ''sesuõ'' | ''sẽserys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''šuñs'' | ''šunų̃'' | ''seser̃s'' | ''seserų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''šùniui'' | ''šuni̇̀ms'' | ''sẽseriai'' | ''seseri̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''šùnį'' | ''šuni̇̀s'' | ''sẽserį'' | ''sẽseris'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''šuniù / šunimi̇̀'' | ''šunimi̇̀s'' | ''sẽseria / seserimi̇̀'' | ''seserimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''šunyjè'' | ''šunysè'' | ''seseryjè'' | ''seserysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''šuniẽ'' | ''šùnys'' | ''seseriẽ'' | ''sẽserys'' |} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos [[Naudininkas|naudininką]] ir [[Galininkas|galininką]]. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<ref name="ЯМ100">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=100|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: [[Būdvardis|būdvardžiai]], [[Įvardis|įvardžiai]], [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], taip pat ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. I kirčiuotė tęsia [[indoeuropiečių prokalbė]]s baritoninę kirčiuotę (kirtis visada [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref name="ЯМ100"/><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R. S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|location=Amsterdam — Philadelphia|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182 158]|isbn=}}</ref><ref name="Mathiassen 42-43"/> I linksniuotės daiktavardžių ''výras'', ''rãtas'', ''lángas'', ''nãmas'' kirčiavimas:<ref name="Mathiassen 42-43">{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=42—43|isbn=0-89357-267-5}}</ref> {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I kirčiuotė ! colspan="2" | II kirčiuotė ! colspan="2" | III kirčiuotė ! colspan="2" | IV kirčiuotė |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''rãtas'' | ''rãtai'' | ''lángas'' | ''langai̇̃'' | ''nãmas'' | ''namai̇̃'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''rãto'' | ''rãtų'' | ''lángo'' | ''langų̃'' | ''nãmo'' | ''namų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''rãtui'' | ''rãtams'' | ''lángui'' | ''langáms'' | ''nãmui'' | ''namáms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''rãtą'' | ''ratùs'' | ''lángą'' | ''lángus'' | ''nãmą'' | ''namùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''ratù'' | ''rãtais'' | ''lángu'' | ''langai̇̃s'' | ''namù'' | ''namai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''ratè'' | ''rãtuose'' | ''langè'' | ''languosè'' | ''namè'' | ''namuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''rãte'' | ''rãtai'' | ''lánge'' | ''langai̇̃'' | ''nãme'' | ''namai̇̃'' |} === Būdvardis === [[Vaizdas:Lietuviu k formos.png|250px|right]] Lietuvių kalboje [[Būdvardis|būdvardžiai]] eina prieš [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir su jais derinami [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se vartojama būdvardžių [[dviskaita]]. Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. ''-as'', mot. g. ''-a'' (I linksniuotė); vyr. g. ''-us'', mot. g. ''-i'' (II linksniuotė); vyr. g. ''-is'', mot. g. ''-ė'' (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Pirmajai paradigmai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] vardininke besibaigią galūne ''-as'' būdvardžiai, antrajai – galūne -''ias'', trečiajai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-i'' [[Daugiskaita|daugiskaitos]] vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-iai'' daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-us'' būdvardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} Vyriškosios giminės būdvardžių ''gẽras'', ''žãlias'', ''dìdelis'', ''medìnis'', ''gražùs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} {| class="wikitable" ! ! colspan="8" | I linksniuotė ! colspan="2" | II linksniuotė |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀delis'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀nis'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽro'' | ''gerų̃'' | ''žãlio'' | ''žalių̃'' | ''di̇̀delio'' | ''didelių̃'' | ''medi̇̀nio'' | ''medi̇̀nių'' | ''gražaũs'' | ''gražių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerám'' | ''geríems'' | ''žaliám'' | ''žalíems'' | ''dideliám'' | ''didelíems'' | ''medi̇̀niam'' | ''medi̇̀niams'' | ''gražiám'' | ''gražíems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''gerùs'' | ''žãlią'' | ''žaliùs'' | ''di̇̀delį'' | ''di̇̀delius'' | ''medi̇̀nį'' | ''mediniùs'' | ''grãžų'' | ''gražiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerù'' | ''geraĩs'' | ''žaliù'' | ''žaliai̇̃s'' | ''di̇̀deliu'' | ''dideliai̇̃s'' | ''mediniù'' | ''medi̇̀niais'' | ''gražiù'' | ''gražiai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''geramè'' | ''geruosè'' | ''žaliamè'' | ''žaliuosè'' | ''dideliamè'' | ''dideliuosè'' | ''medi̇̀niame'' | ''medi̇̀niuose'' | ''gražiamè'' | ''gražiuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀deli'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀ni'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-a'' moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne ''-ia'', pagal aštuntąją – galūne ''-i'', pagal devintąją – galūne ''-ė''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma ! colspan="2" | IX paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀nė'' | ''medi̇̀nės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõs'' | ''gerų̃'' | ''žaliõs'' | ''žalių̃'' | ''gražiõs'' | ''gražių̃'' | ''medi̇̀nės'' | ''medi̇̀nių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrai'' | ''geróms'' | ''žãliai'' | ''žalióms'' | ''grãžiai'' | ''gražióms'' | ''medi̇̀nei'' | ''medi̇̀nėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''geràs'' | ''žãlią'' | ''žaliàs'' | ''grãžią'' | ''gražiàs'' | ''medi̇̀nę'' | ''medinès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerà'' | ''geromìs'' | ''žalià'' | ''žaliomi̇̀s'' | ''gražià'' | ''gražiomi̇̀s'' | ''medinè'' | ''medi̇̀nėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerojè'' | ''gerosè'' | ''žaliojè'' | ''žaliosè'' | ''gražiojè'' | ''gražiosè'' | ''medi̇̀nėje'' | ''medi̇̀nėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀ne'' | ''medi̇̀nės'' |} Aukštesniojo [[Laipsnis (gramatika)|laipsnio]] būdvardžiai sudaromi su [[priesaga]] ''-èsnis'' (vyr. g.), ''-èsnė'' (mot. g.): ''gražùs'' – ''gražèsnis'', ''gražì'' – ''gražèsnė''. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga ''-iáusias'' (vyr. g.), ''-iáusia'' (mot. g.): ''gražiáusias'', ''gražiáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=116}} Be šių, vartojami aukštėlesnysis (''gražėlèsnis'') ir visų aukščiausiasis (''pàts (visų̃) gražiáusias'') laipsniai.<ref>{{cite web|url=https://www.klubasmeteoras.vilnius.lm.lt/wp-content/uploads/2020/12/BUDVARDIS_TAISYKLES.pdf|title=Būdvardis|website=klubasmeteoras.vilnius.lm.lt|accessdate=2025-04-02}}</ref> Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, ''gẽra'' (vyr. g. ''gẽras'', mot. g. ''gerà''), ''gražù'' (vyr. g. ''gražùs'', mot. g. ''graži̇̀''). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: ''mán gẽra'', ''tai̇̃ yrà gražù''. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ'', aukščiausiasis – su priesaga ''-iáusia'': ''gẽra – geriaũ – geriáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai būdvardžiai]], prie jų priaugę [[Įvardis|įvardžiai]] ''jis'', ''ji''. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=121}} Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai. Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir [[Galininkas|galininke]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140}} Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: ''galìngas, -a'' (I), ''vidutìnis, -ė'' (II), ''saldùs, -ì'' (III), ''gražùs, -ì'' (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (''galìngasis, -oji'' (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (''vidutinỹsis, -ióji'' (IV), ''saldùsis, -ióji'' (IV), ''gražùsis, -ióji'' (IV)). Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140—141}}<ref name="Языки мира137">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=137|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽrojo'' | ''gerų̃jų'' | ''žãliojo'' | ''žalių̃jų'' | ''dìdžiojo'' | ''didžių̃jų'' | ''grãžiojo'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerájam'' | ''geríesiems'' | ''žaliájam'' | ''žalíesiems'' | ''didžiájam'' | ''didíesiems'' | ''gražiájam'' | ''gražíesiems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąjį'' | ''gerúosius'' | ''žãliąjį'' | ''žaliúosius'' | ''dìdįjį'' | ''dìdžiúosius'' | ''grãžųjį'' | ''gražiúosius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerúoju'' | ''gerai̇̃siais'' | ''žaliúoju'' | ''žaliai̇̃siais'' | ''didžiúoju'' | ''didžiai̇̃siais'' | ''gražiúoju'' | ''gražiai̇̃siais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerãjame'' | ''geruõsiuose'' | ''žaliãjame'' | ''žaliuõsiuose'' | ''didžiãjame'' | ''didžiuõsiuose'' | ''gražiãjame'' | ''gražiuõsiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |} Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<ref name="Языки мира137"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=141}} {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõsios'' | ''gerų̃jų'' | ''žaliõsios'' | ''žalių̃jų'' | ''didžiõsios'' | ''didžių̃jų'' | ''gražiõsios'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrajai'' | ''gerósioms'' | ''žãliajai'' | ''žaliósioms'' | ''dìdžiajai'' | ''didžiósioms'' | ''grãžiajai'' | ''gražiósioms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąją'' | ''gerą́sias'' | ''žãliąją'' | ''žalią́sias'' | ''dìdžiąją'' | ''didžią́sias'' | ''grãžiąją'' | ''gražią́sias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerą́ja'' | ''gerõsiomis'' | ''žalią́ja'' | ''žaliõsiomis'' | ''didžią́ja'' | ''didžiõsiomis'' | ''gražią́ja'' | ''gražiõsiomis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerõjoje'' | ''gerõsiose'' | ''žaliõjoje'' | ''žaliõsiose'' | ''didžiõjoje'' | ''didžiõsiose'' | ''gražiõjoje'' | ''gražiõsiose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |} === Skaitvardis === Išskiriami tokie [[Skaitvardis|skaitvardžių]] skyriai bei poskyriai:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=143}} * kiekiniai ** pagrindiniai ** dauginiai ** kuopiniai ** trupmeniniai * kelintiniai Skaitvardžio ''víenas'' ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė [[Gramatinė giminė|giminė]]: ''víena'', ''pi̇̀rma'', ''añtra'', ''trẽčia''. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos ''dvẽja'', ''trẽja'', ''kẽtveria'' dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]]. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti [[Įvardžiuotinės foemos|įvardžiuotiniai]] (''pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji''). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2" |Kiekiniai ! colspan="2" |Kelintiniai ! colspan="2" |Dauginiai ! rowspan="2" |Kuopiniai |- ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !1 |''víenas'' |''vienà'' |''pi̇̀rmas'' |''pirmà'' |''vieneri̇̀'' |''víenerios'' | |- !2 |''dù'' |''dvi̇̀'' |''añtras'' |''antrà'' |''dveji̇̀'' |''dvẽjos'' |''dvẽjetas'' |- !3 |colspan="2" |''trỹs'' |''trẽčias'' |''trečià'' |''treji̇̀'' |''trẽjos'' |''trẽjetas'' |- !4 |''keturi̇̀'' |''kẽturios'' |''ketvir̃tas'' |''ketvirtà'' |''ketveri̇̀'' |''kẽtverios'' |''kẽtvertas'' |- !5 |''penki̇̀'' |''peñkios'' |''peñktas'' |''penktà'' |''penkeri̇̀'' |''peñkerios'' |''peñketas'' |- !6 |''šeši̇̀'' |''šẽšios'' |''šẽštas'' |''šeštà'' |''šešeri̇̀'' |''šẽšerios'' |''šẽšetas'' |- !7 |''septyni̇̀'' |''septýnios'' |''septiñtas'' |''septintà'' |''septyneri̇̀'' |''septýnerios'' |''septýnetas'' |- !8 |''aštuoni̇̀'' |''aštúonios'' |''aštuñtas'' |''aštuntà'' |''aštuoneri̇̀'' |''aštúonerios'' |''aštúonetas'' |- !9 |''devyni̇̀'' |''devýnios'' |''deviñtas'' |''devintà'' |''devyneri̇̀'' |''devýnerios'' |''devýnetas'' |- !10 |colspan="2" |''dẽšimt'' |''dešim̃tas'' |''dešimtà'' | | | |- !11 |colspan="2" |''vienúolika'' |''vienúoliktas'' |''vienúolikta'' | | | |- !12 |colspan="2" |''dvýlika'' |''dvýliktas'' |''dvýlikta'' | | | |- !13 |colspan="2" |''trýlika'' |''trýliktas'' |''trýlikta'' | | | |- !14 |colspan="2" |''keturiólika'' |''keturióliktas'' |''keturiólikta'' | | | |- !15 |colspan="2" |''penkiólika'' |''penkióliktas'' |''penkiólikta'' | | | |- !16 |colspan="2" |''šešiólika'' |''šešióliktas'' |''šešiólikta'' | | | |- !17 |colspan="2" |''septyniólika'' |''septynióliktas'' |''septyniólikta'' | | | |- !18 |colspan="2" |''aštuoniólika'' |''aštuonióliktas'' |''aštuoniólikta'' | | | |- !19 |colspan="2" |''devyniólika'' |''devynióliktas'' |''devyniólikta'' | | | |- !20 |colspan="2" |''dvi̇̀dešimt'' |''dvidešim̃tas'' |''dvidešimtà'' | | | |- !21 |''dvi̇̀dešimt víenas'' |''dvi̇̀dešimt vienà'' |''dvi̇̀dešimt pìrmas'' |''dvi̇̀dešimt pirmà'' | | | |- |} Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" rowspan="1" |Kiekiniai ! style="width:140px" colspan="2" |Kelintiniai |- ! ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !30 |''tri̇̀sdešimt'' |''trisdešim̃tas'' |''trisdešimtà'' |- !40 |''kẽturiasdešimt'' |''keturiasdešim̃tas'' |''keturiasdešimtà'' |- !50 |peñkiasdešimt |''penkiasdešim̃tas'' |''penkiasdešimtà'' |- !60 |''šẽšiasdešimt'' |''šešiasdešim̃tas'' |''šešiasdešimtà'' |- !70 |''septýniasdešimt'' |''septyniasdešim̃tas'' |''septyniasdešimtà'' |- !80 |''aštúoniasdešimt'' |''aštuoniasdešim̃tas'' |''aštuoniasdešimtà'' |- !90 |''devýniasdešimt'' |''devyniasdešim̃tas'' |''devyniasdešimtà'' |- !100 |''šim̃tas'' |''šim̃tas'' |''šimtà'' |- !200 |''dù šimtai̇̃'' |''dušim̃tas / dù šim̃tas'' |''dušimtà / dù šimtà'' |- !300 |''trỹs šimtai̇̃'' |''trisšim̃tas / trỹs šim̃tas'' |''trisšimtà / trỹs šimtà'' |- !400 |''keturì šimtai̇̃'' |''keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas'' |''keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà'' |- !500 |''penkì šimtai̇̃'' |''penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas'' |''penkiašimtà / penki̇̀ šimtà'' |- !600 |''šešì šimtai̇̃'' |''šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas'' |''šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà'' |- !700 |''septynì šimtai̇̃'' |''septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas'' |''septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà'' |- !800 |''aštuonì šimtai̇̃'' |''aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas'' |''aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà'' |- !900 |''devynì šimtai̇̃'' |''devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas'' |''devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà'' |- !1000 |''tū́kstantis'' |''tū́kstantas'' |''tū́kstanta'' |- !2000 |''dù tū́kstančiai'' |''dutū́kstantas / dù tū́kstantas'' |''dutū́kstanta / dù tū́kstanta'' |- !1 mln |''milijõnas'' |''milijõnas'' |''milijonà'' |- !1 mljrd |''milijárdas'' |''milijárdas'' |''milijardà'' |} Skaitvardis ''víenas'' linksniuojamas kaip [[būdvardis]], ''dù'' linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias [[Dviskaita|dviskaitos]] formas. ''Trỹs'' linksniuojamas X [[Daiktavardis|daiktavardžių]] paradigmos pavyzdžiu (išskyrus [[Vietininkas|vietininką]]). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės [[Galininkas|galininką]]). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai ''šim̃tas'', ''milijõnas'', ''milijárdas'' linksniuojami kaip I, o ''tū́kstantis'' – kaip III paradigmos daiktavardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—155}} Skaitvardžių ''dù, trỹs, keturì'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—154}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" | |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''trỹs'' | ''keturi̇̀'' | ''kẽturios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" | ''dviejų̃'' | colspan="2" |''trijų̃'' | colspan="2" | ''keturių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | colspan="2" | ''dvíem'' | colspan="2" |''tri̇̀ms'' | ''keturíems'' | ''keturióms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''tri̇̀s'' | ''kẽturis'' | ''kẽturias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |''dviẽm'' | colspan="2" |''trimi̇̀s'' | ''keturiai̇̃s'' | ''keturiomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''dviejuosè'' | ''dviejosè'' | ''trijuosè'' | ''trijosè'' | ''keturiuosè'' | ''keturiosè'' |} Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=146}} pavyzdžiui, ''treji̇̀ var̃tai'', ''víenerios dùrys'', ''septýnerios ži̇̀rklės''.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=29|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (''trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃'') arba nurodant apytikslį kiekį.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=147}} Kiekinis skaitvardis ''víenas'' su daiktavardžiais derinamas [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]]. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (''dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=152—153}} === Įvardis === [[Semantika|Semantikos]] atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:<ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=34|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=161—173}} * asmeniniai: ''àš'', ''tù'', ''jìs'', ''ji̇̀'', ''támsta'' * [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''savę̃s'' * savybiniai: ''manàsis (màno)'', ''tavàsis (tàvo)'', ''savàsis (sàvo)'' * parodomieji: ''ši̇̀s'', ''tàs'', ''anàs'' * klausiamieji-santykiniai: ''kàs'', ''kóks'', ''kuri̇̀s'' * neapibrėžiamieji: ''kažkàs'', ''niẽkas'' * pažymimasis: ''pàts'' Formaliai įvardžiai skirstomi į:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=158}} * daiktavardinius * būdvardinius * daiktavardinius-būdvardinius Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių [[dviskaita]]. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=173—174}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis įv. |- ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''àš'' | ''tù'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mẽs'' | ''jū̃s'' | — |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''manę̃s, màno'' | ''tavę̃s, tàvo'' | ''mùdviejų'' | ''jùdviejų'' | ''mū́sų'' | ''jū́sų'' | ''savę̃s, sàvo'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''mán'' | ''táu'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mùms'' | ''jùms'' | ''sáu'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''manè'' | ''tavè'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mùs'' | ''jùs'' | ''savè'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''manimi̇̀'' | ''tavimi̇̀'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mumi̇̀s'' | ''jumi̇̀s'' | ''savimi̇̀'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''manyjè'' | ''tavyjè'' | ''mùdviejuose'' (vyr. g.), ''mùdviejose'' (mot. g.) | ''jùdviejuose'' (vyr. g.), ''jùdviejose'' (mot. g.) | ''mumysè'' | ''jumysè'' | ''savyjè'' |} Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai ''jū̃s'', ''pàts'', ''patì'', ''sveĩkas'', ''sveikà'', ''támsta'' (senstelėjęs įvardis).<ref name=autogenerated1 /> Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=177—181}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''ji̇̀s'' | ''ji̇̀'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''jiẽ'' | ''jõs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''jõ'' | ''jõs'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃'' | ''jų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''jám'' | ''jái'' | ''jíe(m)dviem'' | ''jó(m)dviem'' | ''jíems'' | ''jóms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''jį̃'' | ''ją̃'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''juõs'' | ''jàs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''juõ'' | ''jà'' | ''jiẽ(m)dviem'' | ''jõ(m)dviem'' | ''jai̇̃s'' | ''jomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''jamè'' | ''jojè'' | — | — | ''juosè'' | ''josè'' |} Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: ''šìs'' rodo artimą nuotolį, ''anàs'' – tolimą. Įvardis ''tàs'' šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę [[Gramatinė giminė|giminę]]: ''mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=164—165}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=37|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=121—122|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Veiksmažodis === Lietuvių kalbos [[veiksmažodis]] turi šias kategorijas: [[Nuosaka|nuosaką]], [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]] ir [[Veikslas|veikslą]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi [[linksnis]] ir [[Gramatinė giminė|giminė]]).<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=126|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vartojamos keturios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]], [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]]. Kartais dar išskiriama ir [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=221—222}} Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]). Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se sutinkamos ir veiksmažodžio [[Dviskaita|dviskaitos]] formos.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=236—243}} Pagrindinės formos yra [[Bendratis|bendraties]], esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: '''''nèš'''ti'', '''''nẽša''''', '''''nẽšė'''''; '''''tikė́'''ti'', '''''ti̇̀ki''''', '''''tikė́jo'''''. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas [[siekinys]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/101 101]-103|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=203}}<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2019-05-26|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> ==== Rūšys ==== Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: [[Veikiamoji rūšis|veikiamoji]] ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamoji]]. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]] (''ji̇̀s yrà nẽšamas''). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<ref>{{cite web |title=laikas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (''jį̃ nẽša'') bei su veikiamosios rūšies dalyviais (''jį̃ yrà nẽšę'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=243}} Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] bei [[Padalyvis|padalyviai]].<ref>{{cite web |title=rūšis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-05-27 |orig-date=2018-09-07 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ==== Asmenuotės ==== Pagal esamojo laiko trečiojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (''-a-'': ''nẽš'''a'''''), II (''-i-'': ''ti̇̀k'''i''''') ir III (''-o-'': ''mók'''o''''').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=265}} Kaip ir kitose [[baltų kalbos]]e, trečiajam asmeniui nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]], o [[Kamiengalis|kamiengaliu]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332</ref> ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] veiksmažodžių ''nèšti'', ''nèštis'', ''tikė́ti'', ''tikė́tis'', ''mókyti'', ''mókytis'' asmenavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=271—272}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| I<br/>(-a-) ! colspan="2"| II<br/>(-i-) ! colspan="2"| III<br/>(-o-) |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''nešù'' |''nešúosi'' |''tikiù'' |''tikiúosi'' |''mókau'' |''mókausi'' |- !II vns. asmuo |''nešì'' |''nešíesi'' |''tiki̇̀'' |''tikíesi'' |''mókai'' |''mókaisi'' |- !III vns. [[Asmuo (gramatika)|asmuo]] |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''nẽšame'' |''nẽšamės'' |''ti̇̀kime'' |''ti̇̀kimės'' |''mókome'' |''mókomės'' |- !II dgs. asmuo |''nẽšate'' |''nẽšatės'' |''ti̇̀kite'' |''ti̇̀kitės'' |''mókote'' |''mókotės'' |- !III dgs. asmuo |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |} Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], pavyzdžiui, [[Perfektas|esamasis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''esù nẽšęs''. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''esù nẽšamas'' ir ''esù nẽštas''. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (''esù nẽšamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''esù nẽštas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/> Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį ''be-'', pavyzdžiui, ''bemoką̃s'', bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama [[Tarinys|tarinio]] jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio ''bū́ti'' forma).<ref name="žinynas"/> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: ''Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s''; ''Àš jaũ beišeiną̃s prõ durìs''. ==== Būtasis kartinis laikas ==== [[Būtasis kartinis laikas|Būtojo kartinio laiko]] veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę ([[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalį]]) skirstomi į dvi asmenuotes:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=273}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| -o- ! colspan="2"| -ė- |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́jau'' |''tikė́jausi'' |''mókiau'' |''mókiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́jai'' |''tikė́jaisi'' |''mókei'' |''mókeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́jome'' |''tikė́jomės'' |''mókėme'' |''mókėmės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́jote'' |''tikė́jotės'' |''mókėte'' |''mókėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |} Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], sakykime, [[Pliuskvamperfektas|būtasis kartinis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''buvaũ mókęs''. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''buvaũ mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''buvaũ mókytas'' (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''buvaũ bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką''. ==== Būtasis dažninis laikas ==== [[Būtasis dažninis laikas]] reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, jungiant [[Priesaga|priesagą]] ''-dav-'' ir ''-o-'' kamieno [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]]:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=274}}<ref name="ЯМ139">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=139|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́davau'' |''tikė́davausi'' |''mókydavau'' |''mókydavausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́davai'' |''tikė́davaisi'' |''mókydavai'' |''mókydavaisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́davo'' |''tik''ė́''davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́davome'' |''tikė́davomės'' |''mókydavome'' |''mókydavomės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́davote'' |''tikė́davotės'' |''mókydavote'' |''mókydavotės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́davo'' |''tikė́davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |} Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́davau mókęs''. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́davau mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́davau mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''bū́davau bemoką̃s'', kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.'' ==== Būsimasis laikas ==== [[Būsimasis laikas]] sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagą]] ''-s''(''i'')- ir ''-i-'' kamieno galūnes:<ref name="ЯМ139"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=275}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́siu'' |''tikė́siuosi'' |''mókysiu'' |''mókysiuosi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́si'' |''tikė́siesi'' |''mókysi'' |''mókysiesi'' |- !III vns. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́sime'' |''tikė́simės'' |''mókysime'' |''mókysimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́site'' |''tikė́sitės'' |''mókysite'' |''mókysitės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |} Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́siu mókęs''. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́siu mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́siu mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – ''bū́siu bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.'' ==== Liepiamoji nuosaka ==== [[Liepiamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su [[priesaga]] ''-k(i)-'', II [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmuo [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] neturi, I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo baigiasi galūne ''-me'', II daugiskaitos asmuo – galūne ''-te''. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] III asmuo formų su priesaga ''-k(i)-'' neturi.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=278}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !II [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́k'' |''tikė́kis'' |''mókyk'' |''mókykis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́kime'' |''tikė́kimės'' |''mókykime'' |''mókykimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́kite'' |''tikė́kitės'' |''mókykite'' |''mókykitės'' |} Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka (''bū́k, bū́kime, bū́kite'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra ''bū́k mókęs''. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́k mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́k mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́k bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<ref name="žinynas"/> ''Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai.'' Kartais išskiriama '''[[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]''' – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: ''tenešiẽ'' 'tegu neša', ''tetikiẽ'' 'tegu tiki', ''temókai'' 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: ''tetikỹ'' 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s [[Optatyvas|optatyvo]], kuris [[baltų prokalbė]]je buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} ==== Tariamoji nuosaka ==== [[Tariamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-čia-'', ''-tum-'', ''-tų'' ir asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=276}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́čiau'' |''tikė́čiausi'' |''mókyčiau'' |''mókyčiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́tumei'' |''tikė́tumeisi'' |''mókytumei'' |''mókytumeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́tu(mė)me'' |''tikė́tu(mė)mės'' |''mókytu(mė)me'' |''mókytu(mė)mės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́tumėte'' |''tikė́tumėtės'' |''mókytumėte'' |''mókytumėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |} Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria [[Haplologija|haplologiją]]: ''tikė́tumėme'' > ''tikė́tume'', ''mókytumėme'' > ''mókytume''. Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka (''bū́čiau, bū́tumei, bū́tų'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra ''bū́čiau mókęs''. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: ''Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs''. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́čiau (bùvęs) mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́čiau (bùvęs) mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<ref name="žinynas"/> ''Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs.'' ==== Netiesioginė nuosaka ==== [[Netiesioginė nuosaka]], arba atpasakojamoji nuosaka, [[Dalyvis (gramatika)|dalyvinė]] kalba, – lietuvių kalbos dalyvių [[Vardininkas|vardininko]] formų, einančių [[Tarinys|tariniu]] ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]]. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, jìs gyvẽnąs miestè''), esamasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis (''sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè''), būtasis dažninis (''sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè''), būtasis dažninis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè''), būtasis dažninis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè''), būsimasis (''sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè''), būsimasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè''), būsimasis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè''). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis kartinis (''sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis dažninis (''sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būsimasis (''sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas''). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (''gyvẽnamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''gyvéntas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/><ref>{{cite web |title= Netiesioginė nuosaka|author=Vytautas Ambrazas|date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393|accessdate= 2019-05-27}}</ref> Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir [[Tautosaka|tautosakoje]]. ==== Dalyvinės formos ==== Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], taip pat [[Padalyvis|padalyviai]], [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] ir [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviai]]. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir [[būdinys]], nors jis laikytinas veiksmažodiniu [[Prieveiksmis|prieveiksmiu]].<ref name="žinynas"/> Dalyviai yra [[Linksnis|linksniuojami]], turi [[Gramatinis laikas|laikus]], kaitomi [[Gramatinė giminė|gimine]] (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]; tarmėse tebevartojama [[dviskaita]]). Gali būti [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]] ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai]]. '''Veikiamosios rūšies dalyviai''' turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų [[Būdvardis|būdvardžiai]]. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] jungiant priesagą ''-nt-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: ''nešą̃s, -antis'' (vyr. g.), ''nẽšanti'' (mot. g.), ''nešą̃'' (bev. g.); ''tikį̃s, -intis'' (vyr. g.), ''tìkinti'' (mot. g.), ''tikį̃'' (bev. g.); ''mókąs, -antis'' (vyr. g.), ''mókanti'' (mot. g.), ''móką'' (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (''jám dañtį '''skaũdą'''''), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (''jiẽ nešą̃, tikį̃, móką'') greta ilgųjų variantų (''jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys''). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=143-147|isbn=}}</ref> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga ''-us-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: ''nẽšęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nẽšusio'') (vyr. g.), ''nẽšusi'' (mot. g.), ''nẽšę'' (bev. g.); ''tikė́jęs'' (kilm. ''tikė́jusio''), ''tikė́jusi'' (mot. g.), ''tikė́ję'' (bev. g.); ''mókęs'' (kilm. ''mókiusio'') (vyr. g.), ''mókiusi'' (mot. g.), ''mókę'' (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (''jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę''). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (''yrà '''sutemę''', taĩp jaũ yrà '''bùvę'''''). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių ([[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-dav-''): ''nèšdavęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nèšdavusio'') (vyr. g.), ''nèšdavusi'' (mot. g.), ''nèšdavę'' (bev. g.); ''tikė́davęs'' (kilm. ''tikė́davusio'') (vyr. g.), ''tikė́davusi'' (mot. g.), ''tikė́davę'' (bev. g.); ''mókydavęs'' (kilm. ''mókydavusio'') (vyr. g.), ''mókydavusi'' (mot. g.), ''mókydavę'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-sia'' ir ''-nt-'', o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: ''nèšiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''nèšianti'' (mot. g.), ''nèšią'' (bev. g.); ''tikė́siąs, -iantis'' (vyr. g.), ''tikė́sianti'' (mot. g.), ''tikė́sią'' (bev. g.); ''mókysiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''mókysianti'' (mot. g.), ''mókysią'' (bev. g.)<ref name="žinynas"/> '''Neveikiamosios rūšies dalyviai''' turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-mas'', ''-ma'': ''nẽšamas'' (vyr. g.), ''nešamà'' (mot. g.), ''nẽšama'' (bev. g.); ''ti̇̀kimas'' (vyr. g.), ''tikimà'' (mot. g.), ''ti̇̀kima'' (bev. g.); ''mókomas'' (vyr. g.), ''mókoma'' (mot. g.), ''mókoma'' (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tas'', ''-ta'': ''nẽštas'' (vyr. g.), ''neštà'' (mot. g.), ''nẽšta'' (bev. g.); ''tikė́tas'' (vyr. g.), ''tikė́ta'' (mot. g.), ''tikė́ta'' (bev. g.); ''mókytas'' (vyr. g.), ''mókyta'' (mot. g.), ''mókyta'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties [[Kamienas|kamieno]] su priesaga ''-si-''), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas ''-mas'', ''-ma'': ''nèšimas'' (vyr. g.), ''nešimà'' (mot. g.), ''nèšima'' (bev. g.); ''tikė́simas'' (vyr. g.), ''tikė́sima'' (mot. g.), ''tikė́sima'' (bev. g.); ''mókysimas'' (vyr. g.), ''mókysima'' (mot. g.), ''mókysima'' (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, ''bū́simas''.<ref name="žinynas"/> '''Padalyviai''' kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. [[Padalyvis|Padalyviai]] turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: ''nẽšant, tìkint, mókant'' (esamasis l.), ''nẽšus, tikė́jus, mókius'' (būtasis kartinis l.), ''nèšdavus, tikė́davus, mókydavus'' (būtasis dažninis l.), ''nèšiant, tikė́siant, mókysiant'' (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė ''-i-'''s''''' (''nẽšantis'').<ref name="žinynas"/> '''Pusdalyviai''' kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. [[Pusdalyvis|Pusdalyviai]] sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-damas'', ''-dama'': ''nèšdamas, tikė́damas, mókydamas'' ([[Vienaskaita|vns.]] vyr. g.), ''nešdamì, tikė́dami, mókydami'' ([[Daugiskaita|dgs.]] vyr. g.), ''nešdamà, tikė́dama, mókydama'' (vns. mot. g.), ''nèšdamos, tikė́damos, mókydamos'' (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (''nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi'').<ref name="žinynas"/> '''Reikiamybės dalyviai''' yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. [[Reikiamybės dalyvis|Reikiamybės dalyviai]] reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: ''svarstýtinas kláusimas'' 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tinas'', ''-tina'': ''nèštinas'' (vyr. g.), ''neštinà'' (mot. g.), ''nèština'' (bev. g.); ''tikė́tinas'' (vyr. g.), ''tikė́tina'' (mot. g.), ''tikė́tina'' (bev. g.); ''mókytinas'' (vyr. g.), ''mókytina'' (mot. g.), ''mókytina'' (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (''neštinàsis, neštinóji'') ir, rečiau, sangrąžinės (''el̃gtina'''si''''') formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę ''-si-'' įterpiant tarp [[Šaknis|šaknies]] ir [[Priešdėlis|priešdėlio]]: ''pa'''si'''el̃gtina''). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai.<ref name="žinynas"/> '''Būdinys''' niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su [[Sinonimas|sinoniminėmis]] priesagomis ''-te'' arba ''-tinai'': ''neštè, neštinaĩ''; ''tikė́te, tikė́tinai''; ''mókyte, mókytinai''. [[Būdinys]] paprastai vartojamas prieš tos pačios [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] veiksmažodį, kad jį sustiprintų: ''neštè (neštinaĩ) nẽša''.<ref name="žinynas"/> === Prieveiksmis === Lietuvių kalboje [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] ''-(i)ai'' ([[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyviausias]] darybos tipas), ''-yn'', ''-(i)uoju'', ''-(i)ui'', ''-(i)aip'', ''-iek'', ''-ur'', ''-(i)ais'', ''-(i)om'', ''-(i)omis''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=328-329}} Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] sudaromas su priesaga ''-iaũ ''(''-aũ'' po ''-j''), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: ''mažai̇̃'' > ''mažiaũ'', ''daũg'' > ''daugiaũ'', ''šaltai̇̃'' > ''šalčiaũ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=345}} Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga ''-iáusiai'': ''šalčiáusiai'', ''mažiáusiai''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=348—349}} === Prielinksnis === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]], tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp [[Priešdėlis|priešdėlių]]. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš [[Prieveiksmis|prieveiksmių]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=67|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik ''dėkà'' visada eina [[Polinksnis|polinksniu]], o ''liñk(ui)'', ''dė̃lei'' ir ''viẽtoj'' gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}} Prielinksniai vartojami su [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Galininkas|galininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]]. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]], tiktai ''ùž'' pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o ''põ'' – su visais trimis.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=365}} [[Tarmė]]se prielinksniai ''priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ'' vartojami su [[Naudininkas|naudininku]], bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (''põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei'', ''iki̇̀ sóčiai'').<ref>{{cite web |title=Prielinksnių vartojimas ir reikšmė |publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf|accessdate=2022-06-08}}</ref> === Jungtukas === Pagal sandarą lietuvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''õ'', ''ir̃'', ''bèt'') ir sudėtinius (''kai̇̃ tìk'', ''nebeñt kàd''). [[Sintaksė|Sintaksiškai]] jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (''ir̃'', ''arbà'', ''nei̇̃… nei̇̃'') ir prijungiamuosius (''negù'', ''nès'', ''jéi'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=}}{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=382—396}}<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Dalelytė === Darybos atžvilgiu [[dalelytė]]s skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (''ar̃'', ''nè'', ''tè''), ir antrines, išvestas iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]] (''tar̃si'' < ''tar̃ti'', ''bemàž'' < ''mãžas, mažai̇̃''), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131—132|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Jaustukas === [[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš [[Balsis|balsio]] (''à'', ''ã''), [[Dvibalsis|dvibalsio]] (''ói'', ''ái'') arba keleto balsių ir [[Priebalsis|priebalsių]] junginio (''ajajái'', ''hm''), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (''Diẽ!'' < ''Diẽve!'' ''žiū̃'' < ''žiūrė́k'').<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Ištiktukas === [[Ištiktukas|Ištiktukai]] dažniausiai sudaryti iš vieno [[Skiemuo|skiemens]] (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: ''kliùnkt'', ''diñ'', ''grýbš'', ''šnýpš''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=132-133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos [[žodynas]] (1941–2002)]] == Sintaksė == === Vientisinis sakinys === Lietuvių kalba – [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinė]]. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), [[pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su [[Aktualioji sakinio skaida|aktualiąja sakinio skaida]] (sakinio atkarpos pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis [[Kilmininkas|kilmininkinis]] veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]]: ''Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃''; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja [[Intonacija|frazės kirtį]]. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka ''tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys'': ''Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=143|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje [[Sakinys|sakinio]] dėmenų [[Sintaksė|sintaksiniai ryšiai]] reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – [[Vardažodis|vardažodžio]] grupė (paprasčiausiu atveju – [[Vardininkas|vardininko linksnio]] daiktavardis), sujungta su [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į [[Žodžių junginys|žodžių junginius]]. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios [[dalelytė]]s.<ref name="Топоров41">{{cite book|last=Топоров |first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=41|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio ''bū́ti'' esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: ''Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas''. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: ''Lietuvà yrà respùblika''.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=212|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Sudėtinis sakinys === Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius ([[Jungtukas|jungtukinius]] ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) [[Sakinys|sakinius]]. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ''ir̃'', ''bèt'', ''õ'', prijungiamieji jungtukai – ''kàd, jóg'', ''nès'', ''kai̇̃, kadà'', ''nórs''.<ref name="Топоров41" /><ref name="Булыгина144">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje dažnai vartojamos [[#Dalyvinės formos|dalyvinių formų]] konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: ''Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus'' – ''Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo''; ''Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda'' – ''Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda''; ''Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant'' – ''Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas''; ''Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s'' – ''Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas''.<ref name="Булыгина144"/> == Žodynas == Daugumoje lietuvių kalbos [[Semantika|semantinių]] sričių vyrauja paveldėtoji [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropietiškos]] kilmės [[leksika]],<ref name="Топоров42">{{cite book|last=Топоров|first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=42|isbn=5-87444-225-1}}</ref> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (''avi̇̀s''), [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] (''líepa''), bendruosius baltiškuosius (''šakni̇̀s''), [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] (''lietùs'') ir grynai lietuvių kalbos (''žmonà'').<ref name="bre">{{cite book|last=Андронов|first=А. В.|chapter=Литовский язык|title=Большая Российская энциклопедия|editor=Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец |location =М.|publisher=Большая Российская энциклопедия|year=2010|volume=17. Лас-Тунас — Ломонос |pages= 650—652}}</ref> Lietuvių kalboje nemaža [[Skolinys|skolinių]] iš [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]: [[Senoji rusų kalba|senosios rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]]. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai ''mui̇̃las'', ''slyvà'', ''agur̃kas'', ''česnãkas'', ''vyšnià'', ''kõšė'', ''blỹnas'', ''tur̃gus'' ir daug kitų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144—145|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. [[Slavizmas|Slavizmai]] sudaro apie 1,5&nbsp;% [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų [[tarmė]]se jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant [[Nazalizacija|nosinius]] ([[X a.]]) ir [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotuosius]] ([[XI a.|XI]]–[[XIII a.]]) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]], pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai ''arbatà'', ''rỹžiai'', ''põpierius''.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/117 117]—118}}</ref> Kitą skolinių sluoksnį sudaro [[Germanizmas|germanizmai]], seniausieji – iš [[Gotų kalba|gotų kalbos]] (''ýla''), vėlesni – iš senosios [[Vokiečių kalba|vokiečių]] (''gãtvė''), naujosios vokiečių (''kambarỹs'', ''spi̇̀nta'') ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Germanizmai sudaro apie 0,5&nbsp;% viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<ref>{{cite book|last=Kabelka J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/119 119]}}</ref> Taip pat vartojami [[Lotynų kalba|lotyniškos]] ir [[Graikų kalba|graikiškos]] kilmės [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]] (''ci̇̀klas'', ''schemà'' ir kt.) Po to, kai 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji [[Anglicizmas|anglicizmai]]: ''dizáineris'', ''autsáideris'', ''kãstingas''), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<ref>{{cite journal|last=Klimas|first=A.|title=The Anglicization of Lithuanian|url=http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|journal=Lituanus|year=1994|volume=40, Nr. 2|issn=0024-5089|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20160303172616/http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|url-status=dead}}</ref> Lietuvių kalboje, kitaip negu [[Latvių kalba|latvių]], [[Finizmas|skolinių iš finų kalbų]] tėra vienas kitas: ''asiū̃klis'', ''bùrė'', ''kadagỹs'', ''ki̇̀ras'', ''lai̇̃vas'', ''seliavà'', ''šãmas'' ir galbūt ''lopšỹs'', ''sóra''.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/161 161]|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2019-05-29|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|url-status=unfit}}</ref> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], pavyzdžiui, iš [[Prūsų kalba|prūsų]] (''malū̃nas'', ''kriáušė'', ''saváitė'', ''[[Paprastasis grambuolys|grambuolỹs]]'').{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=35-36}} Skoliniai iš [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] (''cỹrulis'' 'vieversys', ''kū̃lis'' akmuo', ''pỹlė'' 'antis') labiau vartojami [[žemaičių tarmė]]je, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis ''zui̇̃kis''.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=22}} Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, ''aplúokas'' 'kluonas, žardis', ''lai̇̃daras'' 'diendaržis'.<ref name="Urbanavičius"/><ref>{{cite web |title= aplúokas|author=Urbutis|year=2001|publisher= Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas|accessdate= 2019-07-13}}</ref> [[Vaizdas:Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Grafitis|Grafityje]] – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių ([[Kaunas]])]] Vadovaujantis [[Purizmas (kalbotyra)|purizmo]] tendencijomis (ypač besireiškusiomis [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais [[Naujadaras|naujadarais]]: ''pirmžengỹstė'' 'pažanga, progresas', ''арšviestū̃nas'' 'šviesuolis, inteligentas', ''žeimỹstė'' 'teatras', ''žinpaišỹs'' 'korespondentas'.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XXI a.]] pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, [[Popkultūra|populiariojoje kultūroje]], moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi [[Leksema|leksemos]] – savos darybos žodis ir skolinys: ''mėsаi̇̃nis'' vietoj ''hámburgeris'', ''saũskelnės'' vietoj ''pámpersas'', ''bylà'' vietoj ''fáilas''. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<ref name="Топоров42"/><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – ''nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems'' (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, ''nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose'' (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti [[Cheminis junginys|cheminių junginių]] pavadinimai (''3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas''), tačiau jie sudaryti daugiausia iš [[Tarptautinis žodis|tarptautinių]] mokslinių dėmenų. == Tyrimų istorija == [[Vaizdas:BūgaKazys.jpg|thumb|left|200px|[[Kazimieras Būga]]]] {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|location=М.|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|pages=101—102|isbn=}}</ref> |source = – [[Antoine Meillet|Antuanas Mejė]]}} Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ ({{la|Clavis linguae Lituanicae}}) parašė [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną ''Dictionarium trium linguarum'' (apie 1620 m.) Vėliau XVII–XVIII a. pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] ''Grammatica Litvanica'' (1653 m.), [[Kristupas Sapūnas|K. Sapūno]] ''Compendium grammaticae Lithvanicae'' (1643 m., 1673 m. išleido [[Teofilis Gotlybas Šulcas|T. G. Šulcas]]), [[Frydrichas Vilhelmas Hakas|F. V. Hako]] ''Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm'' (1730 m., yra gramatikos priedas), [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] ''Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm'', [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] ''Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon'' (1730 m.), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] ''Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch'' (1800 m.).<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/124 124]—125}}</ref> {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|title=Gramatyka języka litewskiego I|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=63}}</ref> |source = – [[Janas Otrembskis]]}} Nuo XIX a. vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamojoje istorinėje kalbotyroje]], lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie [[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] korifėjai: [[August Schleicher|A. Šleicheris]], [[August Leskien|A. Leskynas]], [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]], [[Adalbert Bezzenberger|A. Becenbergeris]], [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]], [[Vilhelm Thomsen|V. Tomsenas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]], [[Josef Zubatý|J. Zubatas]], [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]]. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]], [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]], [[Jonas Juška (1815)|J. Juška]] ir [[Antanas Juška (1819)|A. Juška]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vienu svarbiausių [[Lituanistika|lituanistikos]] centrų tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas]], kur dirbo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]], [[Kazimieras Būga|K. Būga]], [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]], [[Antanas Salys|A. Salys]] ir [[Petras Jonikas|P. Jonikas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, [[Juozas Balčikonis (1885)|J. Balčikonis]], [[Jonas Paulauskas|J. Paulauskas]], [[Jonas Kruopas|J. Kruopas]], [[Kazys Ulvydas|K. Ulvydas]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Albertas Juška|A. Juška]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Tamara Buchienė|T. Buchienė]], [[Jonas Palionis|J. Palionis]], [[Vincas Urbutis|V. Urbutis]], [[Juozas Pikčilingis|J. Pikčilingis]], [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienė]], [[Adelė Valeckienė|A. Valeckienė]], [[Vladas Grinaveckis|V. Grinaveckis]], [[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]], [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]], [[Aleksandras Vanagas|A. Vanagas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]], [[Michailas Petersonas|M. Petersonas]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]], [[Jurijus Otkupščikovas|J. Otkupščikovas]], [[Anatolijus Nepokupnas|A. Nepokupnas]], [[Ernst Fraenkel|E. Frenkelis]], [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangas]], [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]].<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика, p. 65-67</ref> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė [[Peeter Arumaa|P. Aruma]] (Estija), [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]], [[Czesław Kudzinowski|Č. Kudzinovskis]] (Lenkija), [[Pavel Trost|P. Trostas]] (Čekija), [[Rainer Eckert |R. Ekertas]] (Vokietija), [[Vittore Pisani|V. Pizanis]], [[Guido Michelini|G. Mikelinis]], [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] (Italija), [[Knut Olof Falk|K. Falkas]] (Švedija), [[William Riegel Schmalstieg|V. Šmolstygas]] (JAV).<ref name="Sov"/> == Tekstų pavyzdžiai == „[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<ref>{{cite book|last=Дини П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=429—432|isbn=5-94282-046-5}}</ref> {{Citata |variantas=2|tekstas=Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen.|šaltinis=Tractatus sacerdotalis, 1503 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen.|šaltinis=[[Martynas Mažvydas|M. Mažvydas]], 1547 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Téwe^a mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́e^amei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir me^as åtłeaidʒe^ame^a ʃáwiîmus kaltiemus. Ir ne^a we^ad mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ ge^alb mus nůg pikto. Amen.|šaltinis=[[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], 1595 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.|šaltinis=(dabartinė lietuvių kalba)}} == Lietuvių kalba užsienio universitetuose == Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<ref>{{cite web |title= Lietuvių kalbos studijos užsienyje|author=Bonifacas Stundžia |date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014|accessdate= 2019-05-30}}</ref> * [[Estija]]: [[Tartu universitetas]] * [[Italija]]: [[Florencijos universitetas]], [[Milano universitetas]], [[Piza|Pizos]] universitetas * [[Japonija]]: [[Tokijo užsienio studijų universitetas]]<ref>[http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf 2013(平成25)年度　東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧], tufs.ac.jp</ref> * [[JAV]]: [[Ilinojaus universitetas]] ([[Čikaga]]), [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos universitetas; Vašingtono universitetas ([[Sietlas]]) * [[Latvija]]: [[Latvijos universitetas]], [[Ryga]] * [[Lenkija]]: Adomo Mickevičiaus universitetas ([[Poznanė]]), [[Jogailos universitetas]] ([[Krokuva]]), [[Varšuvos universitetas]] * [[Norvegija]]: [[Oslo universitetas]] * [[Prancūzija]]: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, [[Paryžius]] * [[Rusija]]: [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas]], [[Sankt Peterburgo valstybinis universitetas]] * [[Slovakija]]: Komenskio universitetas, [[Bratislava]] * [[Čekija]]: Masaryko universitetas, [[Brno]] * [[Suomija]]: [[Helsinkio universitetas]] * [[Švedija]]: [[Lundo universitetas]], [[Stokholmas|Stokholmo]] universitetas * [[Šveicarija]]: [[Berno universitetas]] * [[Vengrija]]: [[Vidurio Europos universitetas]], [[Budapeštas]] * [[Vokietija]]: [[Greifsvaldo universitetas|Ernsto Morico universitetas]] ([[Greifsvaldas]]), [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno Humboltų universitetas]] ([[Berlynas]]), [[Miunsterio universitetas|Vesftalijos Vilhelmo universitetas]] ([[Miunsteris]]) == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * ''Булыгина Т. В., Синёва О. В.'' Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155. * ''Дини П.'' Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002. * ''Lietuvių kalbos gramatika.'' — Vilnius: Mokslas, 1985. * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|isbn=460-202-0100|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110/mode/2up|author-link=Zigmas Zinkevičius}} * ''Mathiassen T.'' A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996. * ''Otrębski J.'' Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958. * ''Vaičiulytė-Romančuk O.'' Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2 == Nuorodos == {{commonscat|Lithuanian language}} {{Vikižodynas|lietuvių kalba|no=T}} {{wikiquote}} * {{Ethnologue|lit}} * [http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa] * [http://www.lki.lt/ Lietuvių kalbos institutas] * [http://tarmes.lki.lt/ Lietuvių tarmių žemėlapis] * [http://www.vlkk.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }} * [http://ualgiman.dtiltas.lt Lietuvių kalba ir literatūros istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/ |date=2011-07-22 }} * [http://www.lkz.lt/ Lietuvių kalbos žodynas] * [http://www.klaidutis.lt/ Rašybos testai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080105004207/http://www.klaidutis.lt/ |date=2008-01-05 }} * [http://www.lki.lt/index.php?lki=10 Straipsnis apie lietuvių kalbą] * [[Baltai]] {{Baltų kalbos}} {{straipsniai apie Lietuvą}} {{Pavyzdinis}} {{Commons|Category:Lithuanian language|no=T}} [[Kategorija:Lietuvių kalba| ]] 8ydq4oxwq0dxr96i5e5g3rf1vap35el 7957720 7957640 2026-11-05T03:13:38Z Ed1974LT 52229 /* Tarmės */ 7957720 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Infolentelė kalba |spalva = lawngreen |kalba = Lietuvių kalba |šalys = [[Lietuva|Lietuvoje]], tautinės mažumos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]] |kalbančiųjų = ~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso<ref name = "VLE">{{VLE|XII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006 Lietuvių kalba]}}</ref> |vieta = |išnykimas = |kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]{{efn|[[Kalbotyra|Kalbininkų]] bendruomenėje nėra iki galo sutariama dėl [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų prokalbės]].}} **[[Baltų prokalbė]] ***[[Baltų kalbos]] ****[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]] *****'''lietuvių''' |raštas = |oficiali = {{flag|Lietuva}}<br />[[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčius]] ({{flag|Lenkija}})<ref>[http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br />{{flag|Europos Sąjunga}}<br /> |institucijos = [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]] |iso639-1 = lt |iso639-2 = lit |iso639-3 = lit |sil = LIT |paveikslėlis = Map of Lithuanian language.svg |kodas = lt |vikižodynas = Lietuvių kalba }} '''Lietuvių kalba''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]] priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei. Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=20|isbn=0-89357-267-5}}</ref> [[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=39—40}}</ref> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<ref>{{cite web | url= http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm | title= The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics | publisher= LITUANUS | accessdate= 2019-05-23 | archive-date= 2018-05-09 | archive-url= https://web.archive.org/web/20180509145609/http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite book|last=[[Louis Hjelmslev|Hjelmslev L.]]|title=Kalba. Įvadas|year=1995|location=Vilnius|publisher=Baltos lankos|pages=86|isbn=9986-403-16-2}}</ref> Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]]. Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių [[kauniškių šnekta]], iš visų lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]] ji senoviškiausia.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsinės]] ir 13 [[Balsis|balsinių]] fonemų (įskaitant ir vartojamas tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. [[Kirtis]] – laisvas, tariamos [[priegaidė]]s, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi. Morfologiškai lietuvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[germanizmas|germanizmai]]. Kalba užrašoma papildyta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], vartojamos 32 raidės. == Pavadinimas == Savivardis ''lietùvių kalbà'' suprastinas kaip ''lietuvių tautybės žmonių kalba''. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas ''lietùviškas liežùvis'' ([[vertinys]] iš {{ru|литовский язык}} arba {{pl|język litewski}}; lietuvių kalboje ''[[Liežuvis|liežùvis]]'' nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu ''lietùvis ''reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis ''Lietuvà'' kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ''*leituṷā'', kuris anksčiau buvo gretinamas su {{la|lītus}} 'krantas',<ref name="Фасмер">{{cite book|last=Фасмер|first=М.|title=Этимологический словарь русского языка|volume=2|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=502}}</ref><ref>{{cite book|last=Fraenkel|first= E.|title=Litauisches Etymologisches Wörterbuch|volume=I|location=Heidelberg — Göttingen|publisher=Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht|year=1962|pages=368−369}}</ref> tačiau [[Semantika|semantiškai]] ši [[etimologija]] silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]] žodį ''Lietuvà'' siejo su šiaurės vakarų [[Prancūzija|Prancūzijos]] srities[[Armorika| Armorikos]] pavadinimu (vid. {{ga|Letha}}, {{cy|Llydaw}} < ''*pḷtau̯-'') ir darė prielaidą, kad [[baltai]] šį pavadinimą bus perėmę iš [[Venetai (galai)|venetų]],<ref>{{cite journal|last=Schachmatov|first=A.|title=Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|year=1912|volume=31|pages=81−82}}</ref> bet kiti mokslininkai šios [[hipotezė]]s nepalaikė.<ref name="Фасмер" />{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] manė, kad pradžioje žodis ''*leituṷā'' priklausė ''ū'' kamienui – ''*leitūs'' – ir reiškė vietovę aplink upę ''*leitā'' (kaip ''Vilnius'' – vietovę prie upės ''Vilnia''), plg. liet. ''líeti''. Šią upę J. Otrembskis manė buvus [[Nemunas|Nemuną]].<ref>{{cite book|last=Otrębski J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=2−5}}</ref> [[Kazimieras Kuzavinis|K. Kuzavinio]] teigimu,<ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvos vardo kilmė|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1964|volume=X|url=http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf|pages=5−18}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvių upėvardžiai ''lie- (lei-)''|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1967|volume=XVII|pages=135−137}}</ref> žodžio ''Lietuvà'' kilmė susijusi su [[Hidronimas|vandenvardžiu]] ''[[Lietava|Lietavà]]'' ([[Slavų kalbos|suslavintai]] ''Lietáuka'') – [[Neris|Neries]] intaku.{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=13-14}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] iškėlė hipotezę,<ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo kilme|journal=Lietuviu kalbotyros klausimai|year=1995|volume=35|issn=0130-0172|pages=55−91}}</ref><ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos|url=http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|journal=Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis|date=1998 m. vasario 14 d.|volume=7(337)|issn=1392-0677|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160805093401/http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|url-status=dead}}</ref> kad žodis ''Lietuvà'' pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. {{is|lið}}, sen. {{sv|lith}}, sen. {{fy|lid}} ir vid. {{nds|leide}} '[[dieninis]], palyda, būrys, kariuomenė'.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=203|isbn=5-94282-046-5}}</ref> == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Lingwa Lietowia (Lithuanian language; lietuvių kalba), mentioned in Chronik des Konstanzer Konzils by Ulrich von Richental, 15th century.jpg|thumb|Vokiečių [[Metraštis|metraštininko]] Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas [[Konstanco susirinkimas]] ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta ''Lingwa Lietowia'' – lietuvių kalba.]] Lietuvių kalba paplitusi [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat nedidelėse [[Čiabuviai|autochtoninėse]] lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<ref name="ЯМ94" /> šiaurės rytų [[Lenkijos lietuviai|Lenkijos]] regionuose (2011 m. 5&nbsp;408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]], 5&nbsp;303 ją vartojo namuose),<ref>{{cite web|url=http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|format=pdf|title=Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna|work=|publisher=Główny Urząd Statystyczny|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|archivedate=2014-10-27}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (2009 m. duomenimis, iš 5&nbsp;087 etninių lietuvių 1&nbsp;597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 277 ją vartoja namuose),<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2021-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Rusija|Rusijoje]] (31&nbsp;295 kalbos vartotojų 2010 m.),<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|title=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|archivedate=2021-10-06|access-date=2019-05-29|url-status=dead}}</ref> [[Ukraina|Ukrainoje]] (2001 m. duomenimis, 1932 iš 7&nbsp;207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<ref>{{cite web|url=http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3|format=|author=|title=Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] (2011 m. 1&nbsp;819 iš 24&nbsp;479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<ref>{{cite web|url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807|title=Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes|archiveurl=|archivedate=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> taip pat lietuviškai kalbama [[JAV]] (42&nbsp;306 kalbos vartotojai iš 727&nbsp;000 [[JAV lietuviai|lietuvių kilmės amerikiečių]]),<ref>{{cite web|url=https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls|format=|author=|title= Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] (2011 m. 7&nbsp;600 lietuvių, iš kurių 7&nbsp;245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<ref>{{cite web|url=http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=|format=|author=|title=2011 Census of Canada|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Australija|Australijoje]]. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3&nbsp;001&nbsp;430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/lit|title=Lithuanian|accessdate=2019-05-22}}</ref><ref name="VLE" /> 2011 m. Lietuvoje lietuvių kalba 2&nbsp;597&nbsp;488 žmonėms buvo gimtoji<ref> [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės]</ref> ir 302&nbsp;684 žmonėms buvo užsienio kalba.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes]</ref>[[Vaizdas:Map of Lithuanian language.svg|thumb|250px|Lietuvių kalbos paplitimas|right]]Nuo [[XV a.]] prasidėjo [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] brovimasis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Ананьева|first=Н. Е.|title=История и диалектология польского языка|edition= 2-е изд., испр.|location=М.|publisher=УРСС|year=2004|pages=103—108|isbn=978-5-397-00628-6}}</ref> Lietuvių kalba JAV patyrė didelę [[Anglų kalba|anglų kalbos]] įtaką, daugiausia ji reiškiasi [[Leksika|žodyne]]. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: ''divòrsas'' 'ištuoka' (< {{en|divorce}}), ''ki̇̀sas'' 'bučinys' (< {{en|kiss}}), ''kãras'' 'automobilis' (< {{en|car}}). Dažni semantiniai [[vertinys|vertiniai]], pavyzdžiui, ''šaũkti'' 'skambinti' reikšme (plg. {{en|to call}}) arba ''šal̃tis'' 'peršalimo' reikšme (plg. {{en|cold}}). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė [[Slavizmas|slavizmų]], kurie [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. [[Fonetika|Fonetikoje]] dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis [[Fonema|fonemos]] [h] ir [f], be to, esama [[Priegaidė|priegaidžių]] pokyčių. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologijoje]] matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir [[Bendratis|bendraties]] kamienus (pavyzdžiui, ''pir̃ka'' 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=411—414|isbn=5-94282-046-5}}</ref> === Tarmės === {{pagr|Lietuvių kalbos tarmės}} [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|left|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis {| |- |valign=top| '''[[Žemaičių tarmė]]''' {{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}} [[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]: {{legend|#e65c5c|[[Kretingiškių tarmė|kretingiškiai]]}} {{legend|#e26399|[[Telšiškių tarmė|telšiškiai]]}} [[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]: {{legend|#e8ec0e|[[Varniškių šnekta|varniškiai]]}} {{legend|#f3b317|[[Raseiniškių šnekta|raseiniškiai]]}} |valign=top| '''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br /> [[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]: {{legend|#34f762|[[Šiauliškių šnekta|šiauliškiai]]}} {{legend|#39841e|[[Kauniškių šnekta|kauniškiai]]}} {{legend|#61d31c|[[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiai]]}} [[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]: {{legend|#19d5b9|[[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškiai]]}} {{legend|#8cdde1|[[Širvintiškių šnekta|širvintiškiai]]}} {{legend|#427ec6|[[Anykštėnų šnekta|anykštėnai]]}} {{legend|#07ddff|[[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnai]]}} {{legend|#66a6e6|[[Uteniškių šnekta|uteniškiai]]}} {{legend|#3c18ca|[[Vilniškių šnekta|vilniškiai]]}} {{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}} |} ]] Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių ''áukštas'' ir ''žẽmas'' pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves [[Nemunas|Nemuno]] tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Aukštaičių tarmė dalijama į tris [[Patarmė|patarmes]]: [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų]] ir [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]]. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės]] ir [[Pietų žemaičių patarmė|pietų]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pagal bendrinės kalbos [[Dvibalsis|dvibalsio]] ''uo'' atitikmenis žodyje ''dúona'' pietų žemaičiai vadinami ''dū́nininkais'', šiaurės žemaičiai – ''dóunininkais'', vakarų žemaičiai – ''dónininkais''.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=865}}</ref> Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga [[Žemaitija|Žemaitijos]] nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=864—865}}</ref> [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] buvo vartojamos vakarų aukštaičiams kauniškiams artimos [[Šnekta|šnektos]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> [[Periferinės šnektos|Lietuvių kalbos periferinės šnektos]], atsidūrusios už dabartinių Lietuvos sienų, priklauso daugiausia rytų ([[Apsas]], [[Gervėčiai]], [[Lazūnai]], [[Ciskodas]]), vakarų ([[Zietela]]) ir pietų ([[Punskas]], [[Seinai]], [[Suvalkai]], [[Varenavas]], [[Rodūnia]]) aukštaičių patarmėms.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=80-81|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių [[kauniškių šnekta]].<ref name="ЯМ95">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=95|isbn=5-87444-225-1}}</ref> == Rašyba == {{pagr|Lietuvių abėcėlė}} [[Vaizdas:The earliest known Lithuanian glosses (~1520–1530), words (tepridaužia, ubagystė).jpg|thumb|right|300px|Seniausi žinomi lietuviški įrašai – glosos Johannes Herolt knygoje „Liber Discipuli de eruditione Christifidelium“ („Mokinių knyga apie Kristaus sekėjų lavinimą“). Žodžiai – ''teprÿdav[ſ]ʒÿ'' 'tepridaužia'; ''vbagÿſte'' 'ubagystė'.<ref>[http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/853 Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole]</ref>]] [[Vaizdas:Lt std laviatura.gif|thumb|right|300px|[[Lietuviškos klaviatūros išdėstymas|Standartinės lietuviškos klaviatūros ženklų išdėstymas]]]] Lietuvių kalbai užrašyti nuo [[XVI a.]] vartojama šiek tiek papildyta [[lotynų abėcėlė]]. Po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia buvo įvedusi [[Spaudos draudimas|draudimą spausdinti]], įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių [[Katalikybė|katalikų]]) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle [[Knygnešiai|knygnešių]] buvo gabenama iš užsienio ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], [[JAV]] ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik [[kirilica]]. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki 1904 m.<ref name="Дини369"/> Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]]. ''q'', ''w'', ''x'' į abėcėlę neįeina.<ref name="ЯМ95"/> Raidės ''f'', ''h'' (ir junginys ''ch'') vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ 1901 m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. [[Čekų kalba|Čekų]] abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės ''v'' (vietoj ''w''), ''š'' (vietoj ''sz''), ''č'' (vietoj ''cz''), ''ž'' (vietoj ''ż''). ''u'' ilgoji imta žymėti kaip ''ū'', o ''i'' ilgoji – kaip ''y''.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=61—62}}</ref> {| | {|class="wikitable" style="text-align:center;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! [[A|A a]] | ''a'' | [ ɑ ] |- | 2 ! [[Ą|Ą ą]] | ''a nosinė'' | [ ɑː ] |- | 3 ! [[B|B b]] | ''bė'' | [ b ] |- | 4 ! [[C|C c]] | ''cė'' | [ t͡s ] |- | 5 ! [[Č|Č č]] | ''čė'' | [ t͡ʃ ] |- | 6 ! [[D|D d]] | ''dė'' | [ d ] |- | 7 ! [[E|E e]] | ''e'' | [ ɛ ] [ æː ] |- | 8 ! [[Ę|Ę ę]] | ''e nosinė'' | [ æː ] |- | 9 ! [[Ė|Ė ė]] | ''ė'' | [ eː ] |- | 10 ! [[F|F f]] | ''ef'' | [ f ] |- | 11 ! [[G|G g]] | ''gė'' | [ g ] |- | 12 ! [[H|H h]] | ''ha'' | [ ɣ ] |- | 13 ! [[I|I i]] | ''i trumpoji'' | [ ɪ ] |- | 14 ! [[Į|Į į]] | ''i nosinė'' | [ iː ] |- | 15 ! [[Y|Y y]] | ''i ilgoji'' | [ iː ] |- | 16 ! [[J|J j]] | ''jot'' | [ j ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 17 ! [[K|K k]] | ''ka'' | [ k ] |- | 18 ! [[L|L l]] | ''el'' | [ ɫ ] |- | 19 ! [[M|M m]] | ''em'' | [ m ] |- | 20 ! [[N|N n]] | ''en'' | [ n ] |- | 21 ! [[O|O o]] | ''o'' | [ ɔ ] [ oː ] |- | 22 ! [[P|P p]] | ''pė'' | [ p ] |- | 23 ! [[R|R r]] | ''er'' | [ r ] |- | 24 ! [[S|S s]] | ''es'' | [ s ] |- | 25 ! [[Š|Š š]] | ''eš'' | [ ʃ ] |- | 26 ! [[T|T t]] | ''tė'' | [ t ] |- | 27 ! [[U|U u]] | ''u'' | [ ʊ ] |- | 28 ! [[Ų|Ų ų]] | ''u nosinė'' | [ uː ] |- | 29 ! [[Ū|Ū ū]] | ''u ilgoji'' | [ uː ] |- | 30 ! [[V|V v]] | ''vė'' | [ ʋ ] |- | 31 ! [[Z|Z z]] | ''zė'' | [ z ] |- | 32 ! [[Ž|Ž ž]] | ''žė'' | [ ʒ ] |} |} [[Priebalsis|Priebalsių]] palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]] (pvz., ''e'', ''ė'', ''i'') niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., ''a'', ''o'', ''u'') [[palatalizacija]] žymima raide ''i'', pavyzdžiui, ''čià'' [t͡ʃʲɛ].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=23—24|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<ref name="stat">{{cite journal|first=P|last=Skirmantas|title=Raidžių dažnumas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos rišliuose tekstuose|journal=Kalbotyra|year=1997|issue=1|issn=1392-1517|volume=46|pages=81-96}}</ref> {{Lietuvių kalbos raidžių dažnumas}} == Istorija == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|kairėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]] [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|right|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]<ref>''[[Zigmas Zinkevičius]]''. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230</ref>]] [[Vaizdas:Lithuanian language in European language map 1741.jpg|thumb|right|Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje (1741 m.)<ref name="bumblauskas_sen_liet_ist">''[[Alfredas Bumblauskas]]''. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3</ref>]] [[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|right|Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas [[1503]]–[[1515]] metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, [[Strasbūras]]]] [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|left|Antraštinis [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmo]], pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, [[1547]] m.]] [[Vaizdas:Edict of Muravyov in 1864.jpg|thumb|left|200px|[[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] ediktas]] Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], lietuvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar [[XIV a.|XIV]]–[[XVI a.]] lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100&nbsp;000 km² (dabartinis [[Lietuva|Lietuvos]] plotas yra 65&nbsp;300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę [[Obolcai]] ir [[Orša]] buvo tolimiausia [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]], nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=59,61}} Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai [[I a.|I amžiuje]], o [[V a.|V]]–[[VII a.|VII]] amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=195|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Manoma, kad maždaug [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.|XIV]] amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas. Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos [[fonetika]] ir [[fonologija]] pakito nežymiai.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=846}}</ref> Svarbiausios yra šios naujovės:<ref>{{cite book|last=Smoczyński |first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=845—847}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|pages=164|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> * Dėl [[Skolinys|skolinių]] ''z'' liovėsi buvęs [[Fonema|fonemos]] ''s'' [[alofonas|alofonu]] ir tapo savarankiška fonema; * Baltų prokalbės junginiai ''*tj'' ir ''*dj'' apie [[XIV a.]] atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''č'' ir ''dž''; * Apytiksliai [[XVI a.]] ilgasis [[balsis]] ''ā'' virto ''ō'' (''brālis'' > ''brolis''; dalyje tarmių ''ā'' išliko); * Junginiai balsis + nosinis priebalsis ''n'' prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto [[Nazalizacija|nosiniais balsiais]] (''k'''ą́'''sti'' greta ''k'''án'''da''). Po [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] nosinė tartis išnyko.<ref>{{cite web |title=nosiniai balsiai |url=https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/ |author=Regina Kliukienė |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-27 |orig-date=2009-12-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Prieš abilūpius priebalsius ''p'', ''b'' nosinis priebalsis ''n'' virto ''m'' (''ta'''m̃'''pa'' greta ''a'''ñ'''ka''). * Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (''*tā́'' > ''tà''; žr. „[[Leskyno dėsnis]]“). [[Bendrinė kalba|Bendrinės]] lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995</ref><ref>{{cite book|last=БулыгинаТ. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=367|isbn=5-94282-046-5}}</ref> * I. Senasis laikotarpis (XVI–XVIII a.): # XVI–XVII a. Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai; # XVIII a. Atsiranda [[Lietuvių raštų kalba|raštų]] ir šnekamosios kalbos atotrūkis. * II. Naujasis laikotarpis: # Nuo XIX a. pirmosios pusės iki 1883 m. (laikraščio „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] pietinėmis (kauniškių) šnektomis; # Nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pradžios (1883–1919 m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos; # [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Respublikos]] laikotarpis (1919–1940 m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera; # [[Lietuvos TSR|Sovietmetis]] (1940–1990 m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų; # [[Lietuva#Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva|Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis]] (nuo 1991 m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis. Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas 1503 metams, tai yra [[Malda|maldos]] („[[Tėve mūsų]]“, „[[Sveika, Marija]]“, „[[Apaštalų tikėjimo išpažinimas|Tikiu Dievą Tėvą]]“), jos įrašytos ranka paskutiniame [[Strasbūras|Strasbūre]] išleistos knygos „''Tractatus sacerdotalis''“ puslapyje. Tekstas pasižymi [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|year=1988|pages=238-239|isbn=5-420-00102-0}}</ref> [[Vaizdas:Lithuanian language. Lithuanian language mentioned among other languages of participants of Council of Constance, 1483.png|thumb|Lietuvių kalba paminėta tarp visų į [[Konstancas|Konstancą]] atvykusių atstovų kalbų (''Ulrich von Richental'' „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)]] Knygų leidyba pradėta 1547 m. išspausdinus [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmą]],<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170222205154/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai |date=2017-02-22 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> parašytą [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], į kurią įpinta [[vakarų aukštaičių patarmė]]s ypatybių.<ref name="Z. Zinkevičius 1988">Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.</ref><ref name="bre"/> Šis katekizmas išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia [[Abėcėlė|abėcėlę]] ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/121 121]}}</ref> Pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje išleista knyga – tai [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] „Katekizmas“, išspausdintas 1595 m. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170302025851/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai |date=2017-03-02 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> M. Daukšos [[katekizmas]] parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis [[Kirtis|kirčiuotasis]] lietuviškas tekstas.<ref name="bre"/> 1620 m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos [[žodynas]], paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<ref name="Z. Zinkevičius 1988"/> jis buvo išleistas penkis kartus – tai [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „''Dictionarium trium linguarum''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> 1653 m. išleistas gramatikos vadovėlis – [[Danielius Kleinas|Danieliaus Kleino]] „''Grammatica Litvanica''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183323/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> Laikantis [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] koncepcijos, XVII a. turėti [[Lietuvių raštų kalba|trys bendrinės lietuvių kalbos variantai]]: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=323—324|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Pirmasis variantas buvo vartojamas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė [[Jonas Bretkūnas]] ir [[Kristijonas Donelaitis]]. Vidurio variantu rašė [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]] ir [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]], o rytų – [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]] ir [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> XVIII a. pradžioje lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas, nors su išlygomis išsilaikė iki [[XIX a.]] prasidėjusio [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]],<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=Zigmas Zinkevičius |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika]].<ref name="bre"/> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=364|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo [[August Schleicher|A. Šleicherio]] veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ ({{de|„Handbuch der litauische Sprache“}}, 1856–1857 m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] ir [[Sanskritas|sanskrito]].<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=57}}</ref> Vėliau [[Džavaharlalis Nehru|Dž. Nehru]] rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas [[Europa|Europos]] kalbas.<ref>{{cite book|last=Неру|first=Д.|title=Открытие Индии (The Discovery of India)|editor=Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|pages=175|year=1955}}</ref> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, ''sūnùs'', ''naktìs'', ''pãdas''.<ref name="Sov">{{cite book|title=Tarybų Lietuva|editor=B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus|chapter=Lietuvių kalba|pages=206—212|year=1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas}}</ref> 1795 m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]], kai [[Lietuva]] buvo įtraukta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], Lietuvoje buvo pradėtas [[Rusifikacija|rusinimas]].<ref name="bre"/> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji [[Simonas Daukantas]] ir [[Motiejus Valančius]].<ref name="bre"/> 1864 m., po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovas]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] generalgubernatorius, įvedė [[Spaudos draudimas|spaudos lotynų abėcėle draudimą]] ir siekė įdiegti „[[Graždanka|graždanką]]“ – [[Lietuvių abėcėlė|lietuvių abėcėlę]] [[Kirilica|kirilicos]] raidėmis, kurią sudarė [[Ivanas Kornilovas|I. Kornilovas]]. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] ir [[JAV]]. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo [[knygnešiai]]. 1904 m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<ref name="Дини369">{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=369|isbn=5-94282-046-5}}</ref> [[XX a.]] buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių [[šnekta]] grįstos, lietuvių [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, taip pat ir [[Kalbotyra|kalbininkai]], pavyzdžiui, [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=376|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Sustiprėjus kalbos [[Purizmas (kalbotyra)|purizmui]] J. Jablonskis aktyviai kūrė [[Naujadaras|naujadarus]], skirtus lietuvių kalbos [[Leksika|žodynui]] papildyti arba [[Skolinys|skoliniams]] pakeisti: ''añtžmogis'' (iš ''añt'' ir ''žmogùs'', sudaryta sekant {{de|Übermensch}}), ''turinỹs'' (iš ''turė́ti''), ''degtùkas'' (iš ''dègti''), ''mokyklà'' (iš ''mókyti''), ''lai̇̃krodis'' (iš ''laĩkas'' ir ''ródyti'', išstūmė skolinį iš [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] ''dziẽgorius''). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, ''vir̃šininkas'' (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš ''viršùs'', išstūmė skolinį iš [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''načálnikas''), ''mirtìs'' (išstūmė [[Slavizmas|slavizmą]] ''smer̃tis''), ''váistas'' (išstūmė slavizmą ''liẽkarstvos''). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, ''dirbtùvas'' 'mašina' (iš ''dìrbti''), ''kráutuvė ''<nowiki/>'[[muziejus]]' (iš ''kráuti''), ''tõlkalbis'' 'telefonas' (iš ''tolì'' ir ''kalbė́ti'') nesugebėjo išstumti [[Tarptautinis žodis|tarptautinių žodžių]] ir kalboje neišliko.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=59—60}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=378|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po to, kai [[Lietuvos okupacija (1940)|Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą]], išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] daugiau privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir [[Vertinys|vertiniai]]. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=386—388|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta [[Valstybinė kalba|valstybine]], o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių [[Mažuma|mažumų]] atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=398—399|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis [[anglicizmas|anglybės]]. == Fonetika ir fonologija == === Balsiai === Lietuvių kalbos [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=26—27|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref name="ЯМ97">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=97|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės|url=https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/|publisher=[[VDU]]|accessdate=2024-08-04}}</ref> {| cellspacing=0 |'''Trumpieji balsiai''' | || |'''Ilgieji balsiai''' |- | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinė]] !style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinė]] |- |'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinis]]''' |ɪ |ʊ |- |'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinis]]''' |(e) |(ɔ) |- |'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinis]]''' |ɛ |ɐ |} | || | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |Priešakinė !style="width:100px" |'''Užpakalinė''' |- |'''Aukštutinis''' |iː |uː |- |'''Vidurinis''' |eː |oː |- |'''Žemutinis''' |æː |ɑː |} |} Trumpasis [ɔ] pasitaiko tik [[Skolinys|skoliniuose]]. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį [ɛ] (atvirą) taria kaip [e] (uždarą).<ref name="ЯМ97"/><ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=27|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Dažniausiai negaliniuose skiemenyse [[Priegaidė|tvirtagališkai]] tariami [ɛ] ir [ɐ] pailgėja, virsta [æː], [ɑː] (''nẽša, kãsa''), nors taip nutinka ne visose [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinėse]] padėtyse (''nèšti, kàsti'').<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=28—29|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|page=102|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|Balsių ilgumas]] turi skiriamąją reikšmę, gali sudaryti [[Minimalioji pora|minimaliąsias poras]]: ''lìnas'' 'toks augalas' – ''lýnas'' 'stipri virvė', ''suplùktì'' 'sušilti, suprakaituoti' – ''suplū̃kti'' 'sumušti, išgrįsti'. Ilgasis balsis [æː] prieš [[Priešakinės eilės balsiai|priešakinės eilės balsius]] ir [[Palatalizacija|minkštuosius]] priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<ref> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23</ref>: plg. ''mẽnas'' [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir ''mẽnė'' [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. ''kiáunė'' [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir ''véidas'' [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪]. Lietuvių kalboje yra šeši savieji [[Dvigarsis|dvibalsiai]] (''ei'', ''ai'', ''ui'', ''au'', ''ie'', ''uo'') ir trys, pasitaikantys skoliniuose (''oi'', ''ou'', ''eu''). Be to, balsių ''e'', ''a'', ''u'', ''i'' ir [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''r'', ''l'', ''n'', ''m'' junginiai sudaro šešiolika mišriųjų [[Dvigarsis|dvigarsių]].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=30—31|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Priebalsiai === Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsiai]] (įskaitant ir pasitaikančius tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=21|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai [[Fonema|fonemų]] variantai ([[Alofonas|alofonai]]) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center" |- style="vertical-align: center; height: 3em" | style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓ ! style="width: 4em;" | [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- |- ! style="text-align:left" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | class="nounderlines" | p pʲ<br />b bʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t (tʲ)<br />d (dʲ) | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | k kʲ<br />g gʲ |- |- ! style="text-align:left" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | class="nounderlines" | m mʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | n nʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | r rʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Afrikata|Afrikatos]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t͡s (t͡sʲ)<br />d͡z (d͡zʲ) | class="nounderlines" | (ʧ) ʧʲ<br />(dʒ) dʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (f) (fʲ) | class="nounderlines" | s sʲ<br /> z zʲ | class="nounderlines" | ʃ ʃʲ<br /> ʒ ʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (x) (xʲ)<br />(ɣ) (ɣʲ) |- |- ! style="text-align:left" | [[Pusbalsiai]] | class="nounderlines" | v vʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | j | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | ɫ | class="nounderlines" | lʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |} Prieš priebalsius ''k'' ir ''g'' tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis [ŋ].<ref name="ЯМ100"/> === Prozodija === {{pagr|Lietuvių kalbos kirčiavimas|Kirčiuotė}} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas ir [[Priegaidė|muzikinis]]. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir [[Žodynas|žodynus]]. Esama dviejų [[Priegaidė|priegaidžių]], [[Akūtas|akūto]] (''tvirtaprãdė príegaidė'') ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] (''tvirtagãlė príegaidė''), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi [[Gravis|graviu]] – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai ''a'', ''e'', ''i'', ''u'' ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]] trumpasis ''o'', pavyzdžiui: ''kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas''. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame [[Skiemuo|skiemens]] dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=46—48}}<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=33|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98—99|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68 61]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|location=Berlin-New York|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9 102]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Tvirtapradė priegaidė [[Dvibalsis|dvigarsiuose]], kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai ''i'', ''u'', ''e'', ''o'' bei [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] ''ui'', ''eu'', ''oi'', ''ou'', užrašoma [[Gravis|graviu]], kairiniu kirčio ženklu.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=848}}</ref> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje ''peñkiasdešimt'' silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis ''e''.<ref>{{cite book|last=Vaitkevičiūtė|first=V.|title=Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas|chapter=Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai|location=Kaunas|publisher=Šviesa|year=2004|pages=21—24|isbn=5-430-03796-6}}</ref> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „[[Endzelyno dėsnis]]“). Anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s, galioja [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Be jo, lietuvių kalboje veikia [[Leskyno dėsnis|Leskyno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]]. == Morfologija == Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]] ir [[ištiktukas]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=72}} === Daiktavardis === Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis [[Linksnis|linksnius]], į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]]:<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|first=|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> * [[vardininkas]] * [[kilmininkas]] * [[naudininkas]] * [[galininkas]] * [[įnagininkas]] * [[vietininkas]] * [[šauksmininkas]] [[Vaizdas:Litwa 2lt.jpg|thumb|1925 m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis ''lìtas'' vartojamas ne su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] (''du litai''), o su [[Dviskaita|dviskaitos]] (''du litu'') vardininku.]] Be to, [[lietuvių kalbos salos]]e, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], yra išlikę dar keletas linksnių – [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]], o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas [[iliatyvas]].<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19—20|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: ''susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą''; ''rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę''. [[Bendrinė kalba|Bendrinėje kalboje]] paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (''velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp'') ir adesyvo (''namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì'') kilmės [[Prieveiksmis|prieveiksmių]]. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (''patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn'', ''iškélti aikštė̃n'', ''įrašýti są́skaiton'', ''viduñ, laukañ, i̇̀šorėn''). Grožinėje literatūroje, [[Tautosaka|tautosakoje]] ir [[tarmė]]se randama daiktavardžių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų. Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=81|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžiai, besibaigią [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-as'' (I paradigma), ''-ias'' arba ''-j-as'' (II paradigma), ''-is'' arba ''-ys'' (III paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92}} I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių ''výras'', ''vė́jas'' ir ''brólis'' linksniavimą:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92—94}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''vė́jas'' | ''vė́jai'' | ''brólis'' | ''bróliai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''vė́jo'' | ''vė́jų'' | ''brólio'' | ''brólių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''vė́jui'' | ''vė́jams'' | ''bróliui'' | ''bróliams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''vė́ją'' | ''vė́jus'' | ''brólį'' | ''brólius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''vė́ju'' | ''vė́jais'' | ''bróliu'' | ''bróliais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''vė́jyje /'' ''vė́juje'' | ''vė́juose'' | ''brólyje'' | ''bróliuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''vė́jau'' | ''vė́jai'' | ''bróli'' | ''bróliai'' |} Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis ''-a'' (VI paradigma), ''-ia'', ''-j-a'' arba ''-i'' (VII paradigma), ''-ė'' (VIII paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=95—96}} II linksniuotės daiktavardžių ''rankà'', ''vyšnià'' ir ''bìtė'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=96—97}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma |- ! ! [[vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''rankà'' |''rañkos'' |''vyšnià'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀tė'' |''bi̇̀tės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''rañkos'' |''rañkų'' |''vỹšnios'' |''vỹšnių'' |''bi̇̀tės'' |''bi̇̀čių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''rañkai'' |''rañkoms'' |''vỹšniai'' |''vỹšnioms'' |''bi̇̀tei'' |''bi̇̀tėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''rañką'' |''rankàs'' |''vỹšnią'' |''vyšniàs'' |''bi̇̀tę'' |''bitès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''rankà'' |''rañkomis'' |''vyšnià'' |''vỹšniomis'' |''bi̇̀tè'' |''bi̇̀tėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''rañkoje'' |''rañkose'' |''vỹšnioje'' |''vỹšniose'' |''bi̇̀tėje'' |''bi̇̀tėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''rañka'' |''rañkos'' |''vỹšnia'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀te'' |''bi̇̀tės'' |} Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne ''-is''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=97—98}} III linksniuotės žodžių ''širdìs'' ir ''dantìs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IX paradigma ! colspan="2" | X paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''širdi̇̀s'' |''ši̇̀rdys'' |''danti̇̀s'' |''dañtys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''širdiẽs'' |''širdžių̃'' |''dantiẽs'' |''dantų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''ši̇̀rdžiai'' |''širdi̇̀ms'' |''dañčiui'' |''danti̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''ši̇̀rdį'' |''ši̇̀rdis'' |''dañtį'' |''danti̇̀s'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''širdimi̇̀'' |''širdimi̇̀s'' |''dantimi̇̀'' |''dantimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''širdyjè'' |''širdysè'' |''dantyjè'' |''dantysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''širdiẽ'' |''ši̇̀rdys'' |''dantiẽ'' |''dañtys'' |} Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis ''-us'' (IV paradigma), ''-ius'' arba ''-j-us'' (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis ''pẽlūs'' 'pelai'.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94}} IV linksniuotė žodžių ''tur̃gus'' ir ''sõdžius'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94—95}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''tur̃gus'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžius'' | ''sõdžiai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''tur̃gaus'' | ''tur̃gų'' | ''sõdžiaus'' | ''sõdžių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''tur̃gui'' | ''tur̃gums'' | ''sõdžiui'' | ''sõdžiams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''tur̃gų'' | ''turgùs'' | ''sõdžių'' | ''sodžiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''tur̃gumi'' | ''tur̃gumis'' | ''sõdžiumi'' | ''sõdžiais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''tur̃guje'' | ''tur̃guose'' | ''sõdžiuje'' | ''sõdžiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''tur̃gau'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžiau'' | ''sõdžiai'' |} Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę ''-uo'', ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis ''-uo'' ir ''-ė'' (''sesuõ, -er̃s''; ''duktė̃, -er̃s''; ''jéntė, -ers'' '(vyro) brolio žmona').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} V linksniuotės žodžių ''šuõ'' ir ''sesuõ'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=99}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | XI paradigma ! colspan="2" | XII paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''šuõ'' | ''šùnys'' | ''sesuõ'' | ''sẽserys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''šuñs'' | ''šunų̃'' | ''seser̃s'' | ''seserų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''šùniui'' | ''šuni̇̀ms'' | ''sẽseriai'' | ''seseri̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''šùnį'' | ''šuni̇̀s'' | ''sẽserį'' | ''sẽseris'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''šuniù / šunimi̇̀'' | ''šunimi̇̀s'' | ''sẽseria / seserimi̇̀'' | ''seserimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''šunyjè'' | ''šunysè'' | ''seseryjè'' | ''seserysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''šuniẽ'' | ''šùnys'' | ''seseriẽ'' | ''sẽserys'' |} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos [[Naudininkas|naudininką]] ir [[Galininkas|galininką]]. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<ref name="ЯМ100">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=100|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: [[Būdvardis|būdvardžiai]], [[Įvardis|įvardžiai]], [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], taip pat ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. I kirčiuotė tęsia [[indoeuropiečių prokalbė]]s baritoninę kirčiuotę (kirtis visada [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref name="ЯМ100"/><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R. S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|location=Amsterdam — Philadelphia|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182 158]|isbn=}}</ref><ref name="Mathiassen 42-43"/> I linksniuotės daiktavardžių ''výras'', ''rãtas'', ''lángas'', ''nãmas'' kirčiavimas:<ref name="Mathiassen 42-43">{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=42—43|isbn=0-89357-267-5}}</ref> {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I kirčiuotė ! colspan="2" | II kirčiuotė ! colspan="2" | III kirčiuotė ! colspan="2" | IV kirčiuotė |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''rãtas'' | ''rãtai'' | ''lángas'' | ''langai̇̃'' | ''nãmas'' | ''namai̇̃'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''rãto'' | ''rãtų'' | ''lángo'' | ''langų̃'' | ''nãmo'' | ''namų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''rãtui'' | ''rãtams'' | ''lángui'' | ''langáms'' | ''nãmui'' | ''namáms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''rãtą'' | ''ratùs'' | ''lángą'' | ''lángus'' | ''nãmą'' | ''namùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''ratù'' | ''rãtais'' | ''lángu'' | ''langai̇̃s'' | ''namù'' | ''namai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''ratè'' | ''rãtuose'' | ''langè'' | ''languosè'' | ''namè'' | ''namuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''rãte'' | ''rãtai'' | ''lánge'' | ''langai̇̃'' | ''nãme'' | ''namai̇̃'' |} === Būdvardis === [[Vaizdas:Lietuviu k formos.png|250px|right]] Lietuvių kalboje [[Būdvardis|būdvardžiai]] eina prieš [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir su jais derinami [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se vartojama būdvardžių [[dviskaita]]. Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. ''-as'', mot. g. ''-a'' (I linksniuotė); vyr. g. ''-us'', mot. g. ''-i'' (II linksniuotė); vyr. g. ''-is'', mot. g. ''-ė'' (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Pirmajai paradigmai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] vardininke besibaigią galūne ''-as'' būdvardžiai, antrajai – galūne -''ias'', trečiajai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-i'' [[Daugiskaita|daugiskaitos]] vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-iai'' daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-us'' būdvardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} Vyriškosios giminės būdvardžių ''gẽras'', ''žãlias'', ''dìdelis'', ''medìnis'', ''gražùs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} {| class="wikitable" ! ! colspan="8" | I linksniuotė ! colspan="2" | II linksniuotė |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀delis'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀nis'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽro'' | ''gerų̃'' | ''žãlio'' | ''žalių̃'' | ''di̇̀delio'' | ''didelių̃'' | ''medi̇̀nio'' | ''medi̇̀nių'' | ''gražaũs'' | ''gražių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerám'' | ''geríems'' | ''žaliám'' | ''žalíems'' | ''dideliám'' | ''didelíems'' | ''medi̇̀niam'' | ''medi̇̀niams'' | ''gražiám'' | ''gražíems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''gerùs'' | ''žãlią'' | ''žaliùs'' | ''di̇̀delį'' | ''di̇̀delius'' | ''medi̇̀nį'' | ''mediniùs'' | ''grãžų'' | ''gražiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerù'' | ''geraĩs'' | ''žaliù'' | ''žaliai̇̃s'' | ''di̇̀deliu'' | ''dideliai̇̃s'' | ''mediniù'' | ''medi̇̀niais'' | ''gražiù'' | ''gražiai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''geramè'' | ''geruosè'' | ''žaliamè'' | ''žaliuosè'' | ''dideliamè'' | ''dideliuosè'' | ''medi̇̀niame'' | ''medi̇̀niuose'' | ''gražiamè'' | ''gražiuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀deli'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀ni'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-a'' moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne ''-ia'', pagal aštuntąją – galūne ''-i'', pagal devintąją – galūne ''-ė''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma ! colspan="2" | IX paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀nė'' | ''medi̇̀nės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõs'' | ''gerų̃'' | ''žaliõs'' | ''žalių̃'' | ''gražiõs'' | ''gražių̃'' | ''medi̇̀nės'' | ''medi̇̀nių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrai'' | ''geróms'' | ''žãliai'' | ''žalióms'' | ''grãžiai'' | ''gražióms'' | ''medi̇̀nei'' | ''medi̇̀nėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''geràs'' | ''žãlią'' | ''žaliàs'' | ''grãžią'' | ''gražiàs'' | ''medi̇̀nę'' | ''medinès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerà'' | ''geromìs'' | ''žalià'' | ''žaliomi̇̀s'' | ''gražià'' | ''gražiomi̇̀s'' | ''medinè'' | ''medi̇̀nėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerojè'' | ''gerosè'' | ''žaliojè'' | ''žaliosè'' | ''gražiojè'' | ''gražiosè'' | ''medi̇̀nėje'' | ''medi̇̀nėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀ne'' | ''medi̇̀nės'' |} Aukštesniojo [[Laipsnis (gramatika)|laipsnio]] būdvardžiai sudaromi su [[priesaga]] ''-èsnis'' (vyr. g.), ''-èsnė'' (mot. g.): ''gražùs'' – ''gražèsnis'', ''gražì'' – ''gražèsnė''. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga ''-iáusias'' (vyr. g.), ''-iáusia'' (mot. g.): ''gražiáusias'', ''gražiáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=116}} Be šių, vartojami aukštėlesnysis (''gražėlèsnis'') ir visų aukščiausiasis (''pàts (visų̃) gražiáusias'') laipsniai.<ref>{{cite web|url=https://www.klubasmeteoras.vilnius.lm.lt/wp-content/uploads/2020/12/BUDVARDIS_TAISYKLES.pdf|title=Būdvardis|website=klubasmeteoras.vilnius.lm.lt|accessdate=2025-04-02}}</ref> Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, ''gẽra'' (vyr. g. ''gẽras'', mot. g. ''gerà''), ''gražù'' (vyr. g. ''gražùs'', mot. g. ''graži̇̀''). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: ''mán gẽra'', ''tai̇̃ yrà gražù''. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ'', aukščiausiasis – su priesaga ''-iáusia'': ''gẽra – geriaũ – geriáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai būdvardžiai]], prie jų priaugę [[Įvardis|įvardžiai]] ''jis'', ''ji''. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=121}} Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai. Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir [[Galininkas|galininke]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140}} Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: ''galìngas, -a'' (I), ''vidutìnis, -ė'' (II), ''saldùs, -ì'' (III), ''gražùs, -ì'' (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (''galìngasis, -oji'' (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (''vidutinỹsis, -ióji'' (IV), ''saldùsis, -ióji'' (IV), ''gražùsis, -ióji'' (IV)). Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140—141}}<ref name="Языки мира137">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=137|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽrojo'' | ''gerų̃jų'' | ''žãliojo'' | ''žalių̃jų'' | ''dìdžiojo'' | ''didžių̃jų'' | ''grãžiojo'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerájam'' | ''geríesiems'' | ''žaliájam'' | ''žalíesiems'' | ''didžiájam'' | ''didíesiems'' | ''gražiájam'' | ''gražíesiems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąjį'' | ''gerúosius'' | ''žãliąjį'' | ''žaliúosius'' | ''dìdįjį'' | ''dìdžiúosius'' | ''grãžųjį'' | ''gražiúosius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerúoju'' | ''gerai̇̃siais'' | ''žaliúoju'' | ''žaliai̇̃siais'' | ''didžiúoju'' | ''didžiai̇̃siais'' | ''gražiúoju'' | ''gražiai̇̃siais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerãjame'' | ''geruõsiuose'' | ''žaliãjame'' | ''žaliuõsiuose'' | ''didžiãjame'' | ''didžiuõsiuose'' | ''gražiãjame'' | ''gražiuõsiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |} Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<ref name="Языки мира137"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=141}} {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõsios'' | ''gerų̃jų'' | ''žaliõsios'' | ''žalių̃jų'' | ''didžiõsios'' | ''didžių̃jų'' | ''gražiõsios'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrajai'' | ''gerósioms'' | ''žãliajai'' | ''žaliósioms'' | ''dìdžiajai'' | ''didžiósioms'' | ''grãžiajai'' | ''gražiósioms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąją'' | ''gerą́sias'' | ''žãliąją'' | ''žalią́sias'' | ''dìdžiąją'' | ''didžią́sias'' | ''grãžiąją'' | ''gražią́sias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerą́ja'' | ''gerõsiomis'' | ''žalią́ja'' | ''žaliõsiomis'' | ''didžią́ja'' | ''didžiõsiomis'' | ''gražią́ja'' | ''gražiõsiomis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerõjoje'' | ''gerõsiose'' | ''žaliõjoje'' | ''žaliõsiose'' | ''didžiõjoje'' | ''didžiõsiose'' | ''gražiõjoje'' | ''gražiõsiose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |} === Skaitvardis === Išskiriami tokie [[Skaitvardis|skaitvardžių]] skyriai bei poskyriai:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=143}} * kiekiniai ** pagrindiniai ** dauginiai ** kuopiniai ** trupmeniniai * kelintiniai Skaitvardžio ''víenas'' ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė [[Gramatinė giminė|giminė]]: ''víena'', ''pi̇̀rma'', ''añtra'', ''trẽčia''. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos ''dvẽja'', ''trẽja'', ''kẽtveria'' dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]]. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti [[Įvardžiuotinės foemos|įvardžiuotiniai]] (''pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji''). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2" |Kiekiniai ! colspan="2" |Kelintiniai ! colspan="2" |Dauginiai ! rowspan="2" |Kuopiniai |- ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !1 |''víenas'' |''vienà'' |''pi̇̀rmas'' |''pirmà'' |''vieneri̇̀'' |''víenerios'' | |- !2 |''dù'' |''dvi̇̀'' |''añtras'' |''antrà'' |''dveji̇̀'' |''dvẽjos'' |''dvẽjetas'' |- !3 |colspan="2" |''trỹs'' |''trẽčias'' |''trečià'' |''treji̇̀'' |''trẽjos'' |''trẽjetas'' |- !4 |''keturi̇̀'' |''kẽturios'' |''ketvir̃tas'' |''ketvirtà'' |''ketveri̇̀'' |''kẽtverios'' |''kẽtvertas'' |- !5 |''penki̇̀'' |''peñkios'' |''peñktas'' |''penktà'' |''penkeri̇̀'' |''peñkerios'' |''peñketas'' |- !6 |''šeši̇̀'' |''šẽšios'' |''šẽštas'' |''šeštà'' |''šešeri̇̀'' |''šẽšerios'' |''šẽšetas'' |- !7 |''septyni̇̀'' |''septýnios'' |''septiñtas'' |''septintà'' |''septyneri̇̀'' |''septýnerios'' |''septýnetas'' |- !8 |''aštuoni̇̀'' |''aštúonios'' |''aštuñtas'' |''aštuntà'' |''aštuoneri̇̀'' |''aštúonerios'' |''aštúonetas'' |- !9 |''devyni̇̀'' |''devýnios'' |''deviñtas'' |''devintà'' |''devyneri̇̀'' |''devýnerios'' |''devýnetas'' |- !10 |colspan="2" |''dẽšimt'' |''dešim̃tas'' |''dešimtà'' | | | |- !11 |colspan="2" |''vienúolika'' |''vienúoliktas'' |''vienúolikta'' | | | |- !12 |colspan="2" |''dvýlika'' |''dvýliktas'' |''dvýlikta'' | | | |- !13 |colspan="2" |''trýlika'' |''trýliktas'' |''trýlikta'' | | | |- !14 |colspan="2" |''keturiólika'' |''keturióliktas'' |''keturiólikta'' | | | |- !15 |colspan="2" |''penkiólika'' |''penkióliktas'' |''penkiólikta'' | | | |- !16 |colspan="2" |''šešiólika'' |''šešióliktas'' |''šešiólikta'' | | | |- !17 |colspan="2" |''septyniólika'' |''septynióliktas'' |''septyniólikta'' | | | |- !18 |colspan="2" |''aštuoniólika'' |''aštuonióliktas'' |''aštuoniólikta'' | | | |- !19 |colspan="2" |''devyniólika'' |''devynióliktas'' |''devyniólikta'' | | | |- !20 |colspan="2" |''dvi̇̀dešimt'' |''dvidešim̃tas'' |''dvidešimtà'' | | | |- !21 |''dvi̇̀dešimt víenas'' |''dvi̇̀dešimt vienà'' |''dvi̇̀dešimt pìrmas'' |''dvi̇̀dešimt pirmà'' | | | |- |} Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" rowspan="1" |Kiekiniai ! style="width:140px" colspan="2" |Kelintiniai |- ! ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !30 |''tri̇̀sdešimt'' |''trisdešim̃tas'' |''trisdešimtà'' |- !40 |''kẽturiasdešimt'' |''keturiasdešim̃tas'' |''keturiasdešimtà'' |- !50 |peñkiasdešimt |''penkiasdešim̃tas'' |''penkiasdešimtà'' |- !60 |''šẽšiasdešimt'' |''šešiasdešim̃tas'' |''šešiasdešimtà'' |- !70 |''septýniasdešimt'' |''septyniasdešim̃tas'' |''septyniasdešimtà'' |- !80 |''aštúoniasdešimt'' |''aštuoniasdešim̃tas'' |''aštuoniasdešimtà'' |- !90 |''devýniasdešimt'' |''devyniasdešim̃tas'' |''devyniasdešimtà'' |- !100 |''šim̃tas'' |''šim̃tas'' |''šimtà'' |- !200 |''dù šimtai̇̃'' |''dušim̃tas / dù šim̃tas'' |''dušimtà / dù šimtà'' |- !300 |''trỹs šimtai̇̃'' |''trisšim̃tas / trỹs šim̃tas'' |''trisšimtà / trỹs šimtà'' |- !400 |''keturì šimtai̇̃'' |''keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas'' |''keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà'' |- !500 |''penkì šimtai̇̃'' |''penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas'' |''penkiašimtà / penki̇̀ šimtà'' |- !600 |''šešì šimtai̇̃'' |''šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas'' |''šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà'' |- !700 |''septynì šimtai̇̃'' |''septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas'' |''septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà'' |- !800 |''aštuonì šimtai̇̃'' |''aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas'' |''aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà'' |- !900 |''devynì šimtai̇̃'' |''devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas'' |''devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà'' |- !1000 |''tū́kstantis'' |''tū́kstantas'' |''tū́kstanta'' |- !2000 |''dù tū́kstančiai'' |''dutū́kstantas / dù tū́kstantas'' |''dutū́kstanta / dù tū́kstanta'' |- !1 mln |''milijõnas'' |''milijõnas'' |''milijonà'' |- !1 mljrd |''milijárdas'' |''milijárdas'' |''milijardà'' |} Skaitvardis ''víenas'' linksniuojamas kaip [[būdvardis]], ''dù'' linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias [[Dviskaita|dviskaitos]] formas. ''Trỹs'' linksniuojamas X [[Daiktavardis|daiktavardžių]] paradigmos pavyzdžiu (išskyrus [[Vietininkas|vietininką]]). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės [[Galininkas|galininką]]). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai ''šim̃tas'', ''milijõnas'', ''milijárdas'' linksniuojami kaip I, o ''tū́kstantis'' – kaip III paradigmos daiktavardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—155}} Skaitvardžių ''dù, trỹs, keturì'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—154}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" | |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''trỹs'' | ''keturi̇̀'' | ''kẽturios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" | ''dviejų̃'' | colspan="2" |''trijų̃'' | colspan="2" | ''keturių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | colspan="2" | ''dvíem'' | colspan="2" |''tri̇̀ms'' | ''keturíems'' | ''keturióms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''tri̇̀s'' | ''kẽturis'' | ''kẽturias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |''dviẽm'' | colspan="2" |''trimi̇̀s'' | ''keturiai̇̃s'' | ''keturiomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''dviejuosè'' | ''dviejosè'' | ''trijuosè'' | ''trijosè'' | ''keturiuosè'' | ''keturiosè'' |} Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=146}} pavyzdžiui, ''treji̇̀ var̃tai'', ''víenerios dùrys'', ''septýnerios ži̇̀rklės''.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=29|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (''trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃'') arba nurodant apytikslį kiekį.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=147}} Kiekinis skaitvardis ''víenas'' su daiktavardžiais derinamas [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]]. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (''dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=152—153}} === Įvardis === [[Semantika|Semantikos]] atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:<ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=34|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=161—173}} * asmeniniai: ''àš'', ''tù'', ''jìs'', ''ji̇̀'', ''támsta'' * [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''savę̃s'' * savybiniai: ''manàsis (màno)'', ''tavàsis (tàvo)'', ''savàsis (sàvo)'' * parodomieji: ''ši̇̀s'', ''tàs'', ''anàs'' * klausiamieji-santykiniai: ''kàs'', ''kóks'', ''kuri̇̀s'' * neapibrėžiamieji: ''kažkàs'', ''niẽkas'' * pažymimasis: ''pàts'' Formaliai įvardžiai skirstomi į:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=158}} * daiktavardinius * būdvardinius * daiktavardinius-būdvardinius Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių [[dviskaita]]. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=173—174}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis įv. |- ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''àš'' | ''tù'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mẽs'' | ''jū̃s'' | — |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''manę̃s, màno'' | ''tavę̃s, tàvo'' | ''mùdviejų'' | ''jùdviejų'' | ''mū́sų'' | ''jū́sų'' | ''savę̃s, sàvo'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''mán'' | ''táu'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mùms'' | ''jùms'' | ''sáu'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''manè'' | ''tavè'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mùs'' | ''jùs'' | ''savè'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''manimi̇̀'' | ''tavimi̇̀'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mumi̇̀s'' | ''jumi̇̀s'' | ''savimi̇̀'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''manyjè'' | ''tavyjè'' | ''mùdviejuose'' (vyr. g.), ''mùdviejose'' (mot. g.) | ''jùdviejuose'' (vyr. g.), ''jùdviejose'' (mot. g.) | ''mumysè'' | ''jumysè'' | ''savyjè'' |} Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai ''jū̃s'', ''pàts'', ''patì'', ''sveĩkas'', ''sveikà'', ''támsta'' (senstelėjęs įvardis).<ref name=autogenerated1 /> Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=177—181}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''ji̇̀s'' | ''ji̇̀'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''jiẽ'' | ''jõs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''jõ'' | ''jõs'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃'' | ''jų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''jám'' | ''jái'' | ''jíe(m)dviem'' | ''jó(m)dviem'' | ''jíems'' | ''jóms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''jį̃'' | ''ją̃'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''juõs'' | ''jàs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''juõ'' | ''jà'' | ''jiẽ(m)dviem'' | ''jõ(m)dviem'' | ''jai̇̃s'' | ''jomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''jamè'' | ''jojè'' | — | — | ''juosè'' | ''josè'' |} Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: ''šìs'' rodo artimą nuotolį, ''anàs'' – tolimą. Įvardis ''tàs'' šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę [[Gramatinė giminė|giminę]]: ''mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=164—165}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=37|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=121—122|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Veiksmažodis === Lietuvių kalbos [[veiksmažodis]] turi šias kategorijas: [[Nuosaka|nuosaką]], [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]] ir [[Veikslas|veikslą]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi [[linksnis]] ir [[Gramatinė giminė|giminė]]).<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=126|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vartojamos keturios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]], [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]]. Kartais dar išskiriama ir [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=221—222}} Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]). Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se sutinkamos ir veiksmažodžio [[Dviskaita|dviskaitos]] formos.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=236—243}} Pagrindinės formos yra [[Bendratis|bendraties]], esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: '''''nèš'''ti'', '''''nẽša''''', '''''nẽšė'''''; '''''tikė́'''ti'', '''''ti̇̀ki''''', '''''tikė́jo'''''. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas [[siekinys]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/101 101]-103|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=203}}<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2019-05-26|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> ==== Rūšys ==== Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: [[Veikiamoji rūšis|veikiamoji]] ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamoji]]. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]] (''ji̇̀s yrà nẽšamas''). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<ref>{{cite web |title=laikas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (''jį̃ nẽša'') bei su veikiamosios rūšies dalyviais (''jį̃ yrà nẽšę'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=243}} Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] bei [[Padalyvis|padalyviai]].<ref>{{cite web |title=rūšis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-05-27 |orig-date=2018-09-07 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ==== Asmenuotės ==== Pagal esamojo laiko trečiojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (''-a-'': ''nẽš'''a'''''), II (''-i-'': ''ti̇̀k'''i''''') ir III (''-o-'': ''mók'''o''''').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=265}} Kaip ir kitose [[baltų kalbos]]e, trečiajam asmeniui nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]], o [[Kamiengalis|kamiengaliu]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332</ref> ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] veiksmažodžių ''nèšti'', ''nèštis'', ''tikė́ti'', ''tikė́tis'', ''mókyti'', ''mókytis'' asmenavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=271—272}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| I<br/>(-a-) ! colspan="2"| II<br/>(-i-) ! colspan="2"| III<br/>(-o-) |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''nešù'' |''nešúosi'' |''tikiù'' |''tikiúosi'' |''mókau'' |''mókausi'' |- !II vns. asmuo |''nešì'' |''nešíesi'' |''tiki̇̀'' |''tikíesi'' |''mókai'' |''mókaisi'' |- !III vns. [[Asmuo (gramatika)|asmuo]] |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''nẽšame'' |''nẽšamės'' |''ti̇̀kime'' |''ti̇̀kimės'' |''mókome'' |''mókomės'' |- !II dgs. asmuo |''nẽšate'' |''nẽšatės'' |''ti̇̀kite'' |''ti̇̀kitės'' |''mókote'' |''mókotės'' |- !III dgs. asmuo |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |} Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], pavyzdžiui, [[Perfektas|esamasis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''esù nẽšęs''. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''esù nẽšamas'' ir ''esù nẽštas''. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (''esù nẽšamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''esù nẽštas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/> Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį ''be-'', pavyzdžiui, ''bemoką̃s'', bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama [[Tarinys|tarinio]] jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio ''bū́ti'' forma).<ref name="žinynas"/> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: ''Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s''; ''Àš jaũ beišeiną̃s prõ durìs''. ==== Būtasis kartinis laikas ==== [[Būtasis kartinis laikas|Būtojo kartinio laiko]] veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę ([[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalį]]) skirstomi į dvi asmenuotes:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=273}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| -o- ! colspan="2"| -ė- |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́jau'' |''tikė́jausi'' |''mókiau'' |''mókiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́jai'' |''tikė́jaisi'' |''mókei'' |''mókeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́jome'' |''tikė́jomės'' |''mókėme'' |''mókėmės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́jote'' |''tikė́jotės'' |''mókėte'' |''mókėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |} Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], sakykime, [[Pliuskvamperfektas|būtasis kartinis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''buvaũ mókęs''. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''buvaũ mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''buvaũ mókytas'' (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''buvaũ bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką''. ==== Būtasis dažninis laikas ==== [[Būtasis dažninis laikas]] reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, jungiant [[Priesaga|priesagą]] ''-dav-'' ir ''-o-'' kamieno [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]]:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=274}}<ref name="ЯМ139">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=139|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́davau'' |''tikė́davausi'' |''mókydavau'' |''mókydavausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́davai'' |''tikė́davaisi'' |''mókydavai'' |''mókydavaisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́davo'' |''tik''ė́''davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́davome'' |''tikė́davomės'' |''mókydavome'' |''mókydavomės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́davote'' |''tikė́davotės'' |''mókydavote'' |''mókydavotės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́davo'' |''tikė́davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |} Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́davau mókęs''. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́davau mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́davau mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''bū́davau bemoką̃s'', kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.'' ==== Būsimasis laikas ==== [[Būsimasis laikas]] sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagą]] ''-s''(''i'')- ir ''-i-'' kamieno galūnes:<ref name="ЯМ139"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=275}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́siu'' |''tikė́siuosi'' |''mókysiu'' |''mókysiuosi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́si'' |''tikė́siesi'' |''mókysi'' |''mókysiesi'' |- !III vns. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́sime'' |''tikė́simės'' |''mókysime'' |''mókysimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́site'' |''tikė́sitės'' |''mókysite'' |''mókysitės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |} Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́siu mókęs''. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́siu mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́siu mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – ''bū́siu bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.'' ==== Liepiamoji nuosaka ==== [[Liepiamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su [[priesaga]] ''-k(i)-'', II [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmuo [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] neturi, I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo baigiasi galūne ''-me'', II daugiskaitos asmuo – galūne ''-te''. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] III asmuo formų su priesaga ''-k(i)-'' neturi.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=278}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !II [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́k'' |''tikė́kis'' |''mókyk'' |''mókykis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́kime'' |''tikė́kimės'' |''mókykime'' |''mókykimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́kite'' |''tikė́kitės'' |''mókykite'' |''mókykitės'' |} Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka (''bū́k, bū́kime, bū́kite'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra ''bū́k mókęs''. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́k mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́k mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́k bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<ref name="žinynas"/> ''Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai.'' Kartais išskiriama '''[[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]''' – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: ''tenešiẽ'' 'tegu neša', ''tetikiẽ'' 'tegu tiki', ''temókai'' 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: ''tetikỹ'' 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s [[Optatyvas|optatyvo]], kuris [[baltų prokalbė]]je buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} ==== Tariamoji nuosaka ==== [[Tariamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-čia-'', ''-tum-'', ''-tų'' ir asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=276}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́čiau'' |''tikė́čiausi'' |''mókyčiau'' |''mókyčiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́tumei'' |''tikė́tumeisi'' |''mókytumei'' |''mókytumeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́tu(mė)me'' |''tikė́tu(mė)mės'' |''mókytu(mė)me'' |''mókytu(mė)mės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́tumėte'' |''tikė́tumėtės'' |''mókytumėte'' |''mókytumėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |} Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria [[Haplologija|haplologiją]]: ''tikė́tumėme'' > ''tikė́tume'', ''mókytumėme'' > ''mókytume''. Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka (''bū́čiau, bū́tumei, bū́tų'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra ''bū́čiau mókęs''. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: ''Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs''. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́čiau (bùvęs) mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́čiau (bùvęs) mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<ref name="žinynas"/> ''Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs.'' ==== Netiesioginė nuosaka ==== [[Netiesioginė nuosaka]], arba atpasakojamoji nuosaka, [[Dalyvis (gramatika)|dalyvinė]] kalba, – lietuvių kalbos dalyvių [[Vardininkas|vardininko]] formų, einančių [[Tarinys|tariniu]] ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]]. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, jìs gyvẽnąs miestè''), esamasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis (''sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè''), būtasis dažninis (''sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè''), būtasis dažninis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè''), būtasis dažninis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè''), būsimasis (''sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè''), būsimasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè''), būsimasis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè''). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis kartinis (''sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis dažninis (''sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būsimasis (''sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas''). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (''gyvẽnamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''gyvéntas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/><ref>{{cite web |title= Netiesioginė nuosaka|author=Vytautas Ambrazas|date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393|accessdate= 2019-05-27}}</ref> Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir [[Tautosaka|tautosakoje]]. ==== Dalyvinės formos ==== Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], taip pat [[Padalyvis|padalyviai]], [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] ir [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviai]]. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir [[būdinys]], nors jis laikytinas veiksmažodiniu [[Prieveiksmis|prieveiksmiu]].<ref name="žinynas"/> Dalyviai yra [[Linksnis|linksniuojami]], turi [[Gramatinis laikas|laikus]], kaitomi [[Gramatinė giminė|gimine]] (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]; tarmėse tebevartojama [[dviskaita]]). Gali būti [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]] ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai]]. '''Veikiamosios rūšies dalyviai''' turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų [[Būdvardis|būdvardžiai]]. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] jungiant priesagą ''-nt-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: ''nešą̃s, -antis'' (vyr. g.), ''nẽšanti'' (mot. g.), ''nešą̃'' (bev. g.); ''tikį̃s, -intis'' (vyr. g.), ''tìkinti'' (mot. g.), ''tikį̃'' (bev. g.); ''mókąs, -antis'' (vyr. g.), ''mókanti'' (mot. g.), ''móką'' (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (''jám dañtį '''skaũdą'''''), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (''jiẽ nešą̃, tikį̃, móką'') greta ilgųjų variantų (''jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys''). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=143-147|isbn=}}</ref> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga ''-us-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: ''nẽšęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nẽšusio'') (vyr. g.), ''nẽšusi'' (mot. g.), ''nẽšę'' (bev. g.); ''tikė́jęs'' (kilm. ''tikė́jusio''), ''tikė́jusi'' (mot. g.), ''tikė́ję'' (bev. g.); ''mókęs'' (kilm. ''mókiusio'') (vyr. g.), ''mókiusi'' (mot. g.), ''mókę'' (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (''jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę''). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (''yrà '''sutemę''', taĩp jaũ yrà '''bùvę'''''). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių ([[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-dav-''): ''nèšdavęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nèšdavusio'') (vyr. g.), ''nèšdavusi'' (mot. g.), ''nèšdavę'' (bev. g.); ''tikė́davęs'' (kilm. ''tikė́davusio'') (vyr. g.), ''tikė́davusi'' (mot. g.), ''tikė́davę'' (bev. g.); ''mókydavęs'' (kilm. ''mókydavusio'') (vyr. g.), ''mókydavusi'' (mot. g.), ''mókydavę'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-sia'' ir ''-nt-'', o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: ''nèšiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''nèšianti'' (mot. g.), ''nèšią'' (bev. g.); ''tikė́siąs, -iantis'' (vyr. g.), ''tikė́sianti'' (mot. g.), ''tikė́sią'' (bev. g.); ''mókysiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''mókysianti'' (mot. g.), ''mókysią'' (bev. g.)<ref name="žinynas"/> '''Neveikiamosios rūšies dalyviai''' turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-mas'', ''-ma'': ''nẽšamas'' (vyr. g.), ''nešamà'' (mot. g.), ''nẽšama'' (bev. g.); ''ti̇̀kimas'' (vyr. g.), ''tikimà'' (mot. g.), ''ti̇̀kima'' (bev. g.); ''mókomas'' (vyr. g.), ''mókoma'' (mot. g.), ''mókoma'' (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tas'', ''-ta'': ''nẽštas'' (vyr. g.), ''neštà'' (mot. g.), ''nẽšta'' (bev. g.); ''tikė́tas'' (vyr. g.), ''tikė́ta'' (mot. g.), ''tikė́ta'' (bev. g.); ''mókytas'' (vyr. g.), ''mókyta'' (mot. g.), ''mókyta'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties [[Kamienas|kamieno]] su priesaga ''-si-''), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas ''-mas'', ''-ma'': ''nèšimas'' (vyr. g.), ''nešimà'' (mot. g.), ''nèšima'' (bev. g.); ''tikė́simas'' (vyr. g.), ''tikė́sima'' (mot. g.), ''tikė́sima'' (bev. g.); ''mókysimas'' (vyr. g.), ''mókysima'' (mot. g.), ''mókysima'' (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, ''bū́simas''.<ref name="žinynas"/> '''Padalyviai''' kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. [[Padalyvis|Padalyviai]] turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: ''nẽšant, tìkint, mókant'' (esamasis l.), ''nẽšus, tikė́jus, mókius'' (būtasis kartinis l.), ''nèšdavus, tikė́davus, mókydavus'' (būtasis dažninis l.), ''nèšiant, tikė́siant, mókysiant'' (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė ''-i-'''s''''' (''nẽšantis'').<ref name="žinynas"/> '''Pusdalyviai''' kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. [[Pusdalyvis|Pusdalyviai]] sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-damas'', ''-dama'': ''nèšdamas, tikė́damas, mókydamas'' ([[Vienaskaita|vns.]] vyr. g.), ''nešdamì, tikė́dami, mókydami'' ([[Daugiskaita|dgs.]] vyr. g.), ''nešdamà, tikė́dama, mókydama'' (vns. mot. g.), ''nèšdamos, tikė́damos, mókydamos'' (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (''nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi'').<ref name="žinynas"/> '''Reikiamybės dalyviai''' yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. [[Reikiamybės dalyvis|Reikiamybės dalyviai]] reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: ''svarstýtinas kláusimas'' 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tinas'', ''-tina'': ''nèštinas'' (vyr. g.), ''neštinà'' (mot. g.), ''nèština'' (bev. g.); ''tikė́tinas'' (vyr. g.), ''tikė́tina'' (mot. g.), ''tikė́tina'' (bev. g.); ''mókytinas'' (vyr. g.), ''mókytina'' (mot. g.), ''mókytina'' (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (''neštinàsis, neštinóji'') ir, rečiau, sangrąžinės (''el̃gtina'''si''''') formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę ''-si-'' įterpiant tarp [[Šaknis|šaknies]] ir [[Priešdėlis|priešdėlio]]: ''pa'''si'''el̃gtina''). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai.<ref name="žinynas"/> '''Būdinys''' niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su [[Sinonimas|sinoniminėmis]] priesagomis ''-te'' arba ''-tinai'': ''neštè, neštinaĩ''; ''tikė́te, tikė́tinai''; ''mókyte, mókytinai''. [[Būdinys]] paprastai vartojamas prieš tos pačios [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] veiksmažodį, kad jį sustiprintų: ''neštè (neštinaĩ) nẽša''.<ref name="žinynas"/> === Prieveiksmis === Lietuvių kalboje [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] ''-(i)ai'' ([[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyviausias]] darybos tipas), ''-yn'', ''-(i)uoju'', ''-(i)ui'', ''-(i)aip'', ''-iek'', ''-ur'', ''-(i)ais'', ''-(i)om'', ''-(i)omis''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=328-329}} Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] sudaromas su priesaga ''-iaũ ''(''-aũ'' po ''-j''), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: ''mažai̇̃'' > ''mažiaũ'', ''daũg'' > ''daugiaũ'', ''šaltai̇̃'' > ''šalčiaũ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=345}} Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga ''-iáusiai'': ''šalčiáusiai'', ''mažiáusiai''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=348—349}} === Prielinksnis === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]], tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp [[Priešdėlis|priešdėlių]]. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš [[Prieveiksmis|prieveiksmių]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=67|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik ''dėkà'' visada eina [[Polinksnis|polinksniu]], o ''liñk(ui)'', ''dė̃lei'' ir ''viẽtoj'' gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}} Prielinksniai vartojami su [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Galininkas|galininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]]. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]], tiktai ''ùž'' pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o ''põ'' – su visais trimis.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=365}} [[Tarmė]]se prielinksniai ''priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ'' vartojami su [[Naudininkas|naudininku]], bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (''põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei'', ''iki̇̀ sóčiai'').<ref>{{cite web |title=Prielinksnių vartojimas ir reikšmė |publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf|accessdate=2022-06-08}}</ref> === Jungtukas === Pagal sandarą lietuvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''õ'', ''ir̃'', ''bèt'') ir sudėtinius (''kai̇̃ tìk'', ''nebeñt kàd''). [[Sintaksė|Sintaksiškai]] jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (''ir̃'', ''arbà'', ''nei̇̃… nei̇̃'') ir prijungiamuosius (''negù'', ''nès'', ''jéi'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=}}{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=382—396}}<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Dalelytė === Darybos atžvilgiu [[dalelytė]]s skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (''ar̃'', ''nè'', ''tè''), ir antrines, išvestas iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]] (''tar̃si'' < ''tar̃ti'', ''bemàž'' < ''mãžas, mažai̇̃''), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131—132|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Jaustukas === [[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš [[Balsis|balsio]] (''à'', ''ã''), [[Dvibalsis|dvibalsio]] (''ói'', ''ái'') arba keleto balsių ir [[Priebalsis|priebalsių]] junginio (''ajajái'', ''hm''), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (''Diẽ!'' < ''Diẽve!'' ''žiū̃'' < ''žiūrė́k'').<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Ištiktukas === [[Ištiktukas|Ištiktukai]] dažniausiai sudaryti iš vieno [[Skiemuo|skiemens]] (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: ''kliùnkt'', ''diñ'', ''grýbš'', ''šnýpš''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=132-133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos [[žodynas]] (1941–2002)]] == Sintaksė == === Vientisinis sakinys === Lietuvių kalba – [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinė]]. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), [[pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su [[Aktualioji sakinio skaida|aktualiąja sakinio skaida]] (sakinio atkarpos pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis [[Kilmininkas|kilmininkinis]] veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]]: ''Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃''; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja [[Intonacija|frazės kirtį]]. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka ''tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys'': ''Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=143|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje [[Sakinys|sakinio]] dėmenų [[Sintaksė|sintaksiniai ryšiai]] reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – [[Vardažodis|vardažodžio]] grupė (paprasčiausiu atveju – [[Vardininkas|vardininko linksnio]] daiktavardis), sujungta su [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į [[Žodžių junginys|žodžių junginius]]. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios [[dalelytė]]s.<ref name="Топоров41">{{cite book|last=Топоров |first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=41|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio ''bū́ti'' esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: ''Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas''. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: ''Lietuvà yrà respùblika''.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=212|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Sudėtinis sakinys === Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius ([[Jungtukas|jungtukinius]] ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) [[Sakinys|sakinius]]. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ''ir̃'', ''bèt'', ''õ'', prijungiamieji jungtukai – ''kàd, jóg'', ''nès'', ''kai̇̃, kadà'', ''nórs''.<ref name="Топоров41" /><ref name="Булыгина144">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje dažnai vartojamos [[#Dalyvinės formos|dalyvinių formų]] konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: ''Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus'' – ''Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo''; ''Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda'' – ''Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda''; ''Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant'' – ''Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas''; ''Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s'' – ''Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas''.<ref name="Булыгина144"/> == Žodynas == Daugumoje lietuvių kalbos [[Semantika|semantinių]] sričių vyrauja paveldėtoji [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropietiškos]] kilmės [[leksika]],<ref name="Топоров42">{{cite book|last=Топоров|first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=42|isbn=5-87444-225-1}}</ref> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (''avi̇̀s''), [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] (''líepa''), bendruosius baltiškuosius (''šakni̇̀s''), [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] (''lietùs'') ir grynai lietuvių kalbos (''žmonà'').<ref name="bre">{{cite book|last=Андронов|first=А. В.|chapter=Литовский язык|title=Большая Российская энциклопедия|editor=Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец |location =М.|publisher=Большая Российская энциклопедия|year=2010|volume=17. Лас-Тунас — Ломонос |pages= 650—652}}</ref> Lietuvių kalboje nemaža [[Skolinys|skolinių]] iš [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]: [[Senoji rusų kalba|senosios rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]]. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai ''mui̇̃las'', ''slyvà'', ''agur̃kas'', ''česnãkas'', ''vyšnià'', ''kõšė'', ''blỹnas'', ''tur̃gus'' ir daug kitų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144—145|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. [[Slavizmas|Slavizmai]] sudaro apie 1,5&nbsp;% [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų [[tarmė]]se jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant [[Nazalizacija|nosinius]] ([[X a.]]) ir [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotuosius]] ([[XI a.|XI]]–[[XIII a.]]) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]], pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai ''arbatà'', ''rỹžiai'', ''põpierius''.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/117 117]—118}}</ref> Kitą skolinių sluoksnį sudaro [[Germanizmas|germanizmai]], seniausieji – iš [[Gotų kalba|gotų kalbos]] (''ýla''), vėlesni – iš senosios [[Vokiečių kalba|vokiečių]] (''gãtvė''), naujosios vokiečių (''kambarỹs'', ''spi̇̀nta'') ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Germanizmai sudaro apie 0,5&nbsp;% viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<ref>{{cite book|last=Kabelka J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/119 119]}}</ref> Taip pat vartojami [[Lotynų kalba|lotyniškos]] ir [[Graikų kalba|graikiškos]] kilmės [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]] (''ci̇̀klas'', ''schemà'' ir kt.) Po to, kai 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji [[Anglicizmas|anglicizmai]]: ''dizáineris'', ''autsáideris'', ''kãstingas''), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<ref>{{cite journal|last=Klimas|first=A.|title=The Anglicization of Lithuanian|url=http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|journal=Lituanus|year=1994|volume=40, Nr. 2|issn=0024-5089|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20160303172616/http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|url-status=dead}}</ref> Lietuvių kalboje, kitaip negu [[Latvių kalba|latvių]], [[Finizmas|skolinių iš finų kalbų]] tėra vienas kitas: ''asiū̃klis'', ''bùrė'', ''kadagỹs'', ''ki̇̀ras'', ''lai̇̃vas'', ''seliavà'', ''šãmas'' ir galbūt ''lopšỹs'', ''sóra''.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/161 161]|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2019-05-29|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|url-status=unfit}}</ref> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], pavyzdžiui, iš [[Prūsų kalba|prūsų]] (''malū̃nas'', ''kriáušė'', ''saváitė'', ''[[Paprastasis grambuolys|grambuolỹs]]'').{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=35-36}} Skoliniai iš [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] (''cỹrulis'' 'vieversys', ''kū̃lis'' akmuo', ''pỹlė'' 'antis') labiau vartojami [[žemaičių tarmė]]je, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis ''zui̇̃kis''.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=22}} Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, ''aplúokas'' 'kluonas, žardis', ''lai̇̃daras'' 'diendaržis'.<ref name="Urbanavičius"/><ref>{{cite web |title= aplúokas|author=Urbutis|year=2001|publisher= Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas|accessdate= 2019-07-13}}</ref> [[Vaizdas:Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Grafitis|Grafityje]] – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių ([[Kaunas]])]] Vadovaujantis [[Purizmas (kalbotyra)|purizmo]] tendencijomis (ypač besireiškusiomis [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais [[Naujadaras|naujadarais]]: ''pirmžengỹstė'' 'pažanga, progresas', ''арšviestū̃nas'' 'šviesuolis, inteligentas', ''žeimỹstė'' 'teatras', ''žinpaišỹs'' 'korespondentas'.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XXI a.]] pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, [[Popkultūra|populiariojoje kultūroje]], moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi [[Leksema|leksemos]] – savos darybos žodis ir skolinys: ''mėsаi̇̃nis'' vietoj ''hámburgeris'', ''saũskelnės'' vietoj ''pámpersas'', ''bylà'' vietoj ''fáilas''. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<ref name="Топоров42"/><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – ''nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems'' (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, ''nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose'' (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti [[Cheminis junginys|cheminių junginių]] pavadinimai (''3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas''), tačiau jie sudaryti daugiausia iš [[Tarptautinis žodis|tarptautinių]] mokslinių dėmenų. == Tyrimų istorija == [[Vaizdas:BūgaKazys.jpg|thumb|left|200px|[[Kazimieras Būga]]]] {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|location=М.|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|pages=101—102|isbn=}}</ref> |source = – [[Antoine Meillet|Antuanas Mejė]]}} Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ ({{la|Clavis linguae Lituanicae}}) parašė [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną ''Dictionarium trium linguarum'' (apie 1620 m.) Vėliau XVII–XVIII a. pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] ''Grammatica Litvanica'' (1653 m.), [[Kristupas Sapūnas|K. Sapūno]] ''Compendium grammaticae Lithvanicae'' (1643 m., 1673 m. išleido [[Teofilis Gotlybas Šulcas|T. G. Šulcas]]), [[Frydrichas Vilhelmas Hakas|F. V. Hako]] ''Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm'' (1730 m., yra gramatikos priedas), [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] ''Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm'', [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] ''Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon'' (1730 m.), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] ''Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch'' (1800 m.).<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/124 124]—125}}</ref> {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|title=Gramatyka języka litewskiego I|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=63}}</ref> |source = – [[Janas Otrembskis]]}} Nuo XIX a. vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamojoje istorinėje kalbotyroje]], lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie [[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] korifėjai: [[August Schleicher|A. Šleicheris]], [[August Leskien|A. Leskynas]], [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]], [[Adalbert Bezzenberger|A. Becenbergeris]], [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]], [[Vilhelm Thomsen|V. Tomsenas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]], [[Josef Zubatý|J. Zubatas]], [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]]. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]], [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]], [[Jonas Juška (1815)|J. Juška]] ir [[Antanas Juška (1819)|A. Juška]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vienu svarbiausių [[Lituanistika|lituanistikos]] centrų tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas]], kur dirbo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]], [[Kazimieras Būga|K. Būga]], [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]], [[Antanas Salys|A. Salys]] ir [[Petras Jonikas|P. Jonikas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, [[Juozas Balčikonis (1885)|J. Balčikonis]], [[Jonas Paulauskas|J. Paulauskas]], [[Jonas Kruopas|J. Kruopas]], [[Kazys Ulvydas|K. Ulvydas]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Albertas Juška|A. Juška]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Tamara Buchienė|T. Buchienė]], [[Jonas Palionis|J. Palionis]], [[Vincas Urbutis|V. Urbutis]], [[Juozas Pikčilingis|J. Pikčilingis]], [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienė]], [[Adelė Valeckienė|A. Valeckienė]], [[Vladas Grinaveckis|V. Grinaveckis]], [[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]], [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]], [[Aleksandras Vanagas|A. Vanagas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]], [[Michailas Petersonas|M. Petersonas]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]], [[Jurijus Otkupščikovas|J. Otkupščikovas]], [[Anatolijus Nepokupnas|A. Nepokupnas]], [[Ernst Fraenkel|E. Frenkelis]], [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangas]], [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]].<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика, p. 65-67</ref> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė [[Peeter Arumaa|P. Aruma]] (Estija), [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]], [[Czesław Kudzinowski|Č. Kudzinovskis]] (Lenkija), [[Pavel Trost|P. Trostas]] (Čekija), [[Rainer Eckert |R. Ekertas]] (Vokietija), [[Vittore Pisani|V. Pizanis]], [[Guido Michelini|G. Mikelinis]], [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] (Italija), [[Knut Olof Falk|K. Falkas]] (Švedija), [[William Riegel Schmalstieg|V. Šmolstygas]] (JAV).<ref name="Sov"/> == Tekstų pavyzdžiai == „[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<ref>{{cite book|last=Дини П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=429—432|isbn=5-94282-046-5}}</ref> {{Citata |variantas=2|tekstas=Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen.|šaltinis=Tractatus sacerdotalis, 1503 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen.|šaltinis=[[Martynas Mažvydas|M. Mažvydas]], 1547 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Téwe<sup>a</sup> mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́e<sup>a</sup>mei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir me<sup>a</sup>s åtłeaidʒe<sup>a</sup>me<sup>a</sup> ʃáwiîmus kaltiemus. Ir ne<sup>a</sup> we<sup>a</sup>d mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ ge<sup>a</sup>lb mus nůg pikto. Amen.|šaltinis=[[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], 1595 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.|šaltinis=(dabartinė lietuvių kalba)}} == Lietuvių kalba užsienio universitetuose == Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<ref>{{cite web |title= Lietuvių kalbos studijos užsienyje|author=Bonifacas Stundžia |date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014|accessdate= 2019-05-30}}</ref> * [[Estija]]: [[Tartu universitetas]] * [[Italija]]: [[Florencijos universitetas]], [[Milano universitetas]], [[Piza|Pizos]] universitetas * [[Japonija]]: [[Tokijo užsienio studijų universitetas]]<ref>[http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf 2013(平成25)年度　東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧], tufs.ac.jp</ref> * [[JAV]]: [[Ilinojaus universitetas]] ([[Čikaga]]), [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos universitetas; Vašingtono universitetas ([[Sietlas]]) * [[Latvija]]: [[Latvijos universitetas]], [[Ryga]] * [[Lenkija]]: Adomo Mickevičiaus universitetas ([[Poznanė]]), [[Jogailos universitetas]] ([[Krokuva]]), [[Varšuvos universitetas]] * [[Norvegija]]: [[Oslo universitetas]] * [[Prancūzija]]: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, [[Paryžius]] * [[Rusija]]: [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas]], [[Sankt Peterburgo valstybinis universitetas]] * [[Slovakija]]: Komenskio universitetas, [[Bratislava]] * [[Čekija]]: Masaryko universitetas, [[Brno]] * [[Suomija]]: [[Helsinkio universitetas]] * [[Švedija]]: [[Lundo universitetas]], [[Stokholmas|Stokholmo]] universitetas * [[Šveicarija]]: [[Berno universitetas]] * [[Vengrija]]: [[Vidurio Europos universitetas]], [[Budapeštas]] * [[Vokietija]]: [[Greifsvaldo universitetas|Ernsto Morico universitetas]] ([[Greifsvaldas]]), [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno Humboltų universitetas]] ([[Berlynas]]), [[Miunsterio universitetas|Vesftalijos Vilhelmo universitetas]] ([[Miunsteris]]) == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * ''Булыгина Т. В., Синёва О. В.'' Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155. * ''Дини П.'' Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002. * ''Lietuvių kalbos gramatika.'' — Vilnius: Mokslas, 1985. * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|isbn=460-202-0100|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110/mode/2up|author-link=Zigmas Zinkevičius}} * ''Mathiassen T.'' A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996. * ''Otrębski J.'' Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958. * ''Vaičiulytė-Romančuk O.'' Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2 == Nuorodos == {{commonscat|Lithuanian language}} {{Vikižodynas|lietuvių kalba|no=T}} {{wikiquote}} * {{Ethnologue|lit}} * [http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa] * [http://www.lki.lt/ Lietuvių kalbos institutas] * [http://tarmes.lki.lt/ Lietuvių tarmių žemėlapis] * [http://www.vlkk.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }} * [http://ualgiman.dtiltas.lt Lietuvių kalba ir literatūros istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/ |date=2011-07-22 }} * [http://www.lkz.lt/ Lietuvių kalbos žodynas] * [http://www.klaidutis.lt/ Rašybos testai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080105004207/http://www.klaidutis.lt/ |date=2008-01-05 }} * [http://www.lki.lt/index.php?lki=10 Straipsnis apie lietuvių kalbą] * [[Baltai]] {{Baltų kalbos}} {{straipsniai apie Lietuvą}} {{Pavyzdinis}} {{Commons|Category:Lithuanian language|no=T}} [[Kategorija:Lietuvių kalba| ]] lj9syejzj86c9wpe9lpa4edj8cc5gpf 7957731 7957720 2026-11-05T03:56:03Z Ed1974LT 52229 /* Tarmės */ 7957731 wikitext text/x-wiki {{pps-template|small=yes}} {{Infolentelė kalba |spalva = lawngreen |kalba = Lietuvių kalba |šalys = [[Lietuva|Lietuvoje]], tautinės mažumos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]] |kalbančiųjų = ~3,3 mln. gimtakalbių, ~3,6 mln. iš viso<ref name = "VLE">{{VLE|XII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006 Lietuvių kalba]}}</ref> |vieta = |išnykimas = |kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]{{efn|[[Kalbotyra|Kalbininkų]] bendruomenėje nėra iki galo sutariama dėl [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų prokalbės]].}} **[[Baltų prokalbė]] ***[[Baltų kalbos]] ****[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]] *****'''lietuvių''' |raštas = |oficiali = {{flag|Lietuva}}<br />[[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčius]] ({{flag|Lenkija}})<ref>[http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br />{{flag|Europos Sąjunga}}<br /> |institucijos = [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]] |iso639-1 = lt |iso639-2 = lit |iso639-3 = lit |sil = LIT |paveikslėlis = Map of Lithuanian language.svg |kodas = lt |vikižodynas = Lietuvių kalba }} '''Lietuvių kalba''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]] priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei. Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=20|isbn=0-89357-267-5}}</ref> [[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=39—40}}</ref> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<ref>{{cite web | url= http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm | title= The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics | publisher= LITUANUS | accessdate= 2019-05-23 | archive-date= 2018-05-09 | archive-url= https://web.archive.org/web/20180509145609/http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm |url-status=dead }}</ref><ref>{{cite book|last=[[Louis Hjelmslev|Hjelmslev L.]]|title=Kalba. Įvadas|year=1995|location=Vilnius|publisher=Baltos lankos|pages=86|isbn=9986-403-16-2}}</ref> Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]]. Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių [[kauniškių šnekta]], iš visų lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]] ji senoviškiausia.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsinės]] ir 13 [[Balsis|balsinių]] fonemų (įskaitant ir vartojamas tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. [[Kirtis]] – laisvas, tariamos [[priegaidė]]s, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi. Morfologiškai lietuvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva [[žodžių tvarka]], pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[germanizmas|germanizmai]]. Kalba užrašoma papildyta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], vartojamos 32 raidės. == Pavadinimas == Savivardis ''lietùvių kalbà'' suprastinas kaip ''lietuvių tautybės žmonių kalba''. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas ''lietùviškas liežùvis'' ([[vertinys]] iš {{ru|литовский язык}} arba {{pl|język litewski}}; lietuvių kalboje ''[[Liežuvis|liežùvis]]'' nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu ''lietùvis ''reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis ''Lietuvà'' kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ''*leituṷā'', kuris anksčiau buvo gretinamas su {{la|lītus}} 'krantas',<ref name="Фасмер">{{cite book|last=Фасмер|first=М.|title=Этимологический словарь русского языка|volume=2|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=502}}</ref><ref>{{cite book|last=Fraenkel|first= E.|title=Litauisches Etymologisches Wörterbuch|volume=I|location=Heidelberg — Göttingen|publisher=Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht|year=1962|pages=368−369}}</ref> tačiau [[Semantika|semantiškai]] ši [[etimologija]] silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]] žodį ''Lietuvà'' siejo su šiaurės vakarų [[Prancūzija|Prancūzijos]] srities[[Armorika| Armorikos]] pavadinimu (vid. {{ga|Letha}}, {{cy|Llydaw}} < ''*pḷtau̯-'') ir darė prielaidą, kad [[baltai]] šį pavadinimą bus perėmę iš [[Venetai (galai)|venetų]],<ref>{{cite journal|last=Schachmatov|first=A.|title=Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|year=1912|volume=31|pages=81−82}}</ref> bet kiti mokslininkai šios [[hipotezė]]s nepalaikė.<ref name="Фасмер" />{{sfn|Zinkevičius|1987|p=12}} [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] manė, kad pradžioje žodis ''*leituṷā'' priklausė ''ū'' kamienui – ''*leitūs'' – ir reiškė vietovę aplink upę ''*leitā'' (kaip ''Vilnius'' – vietovę prie upės ''Vilnia''), plg. liet. ''líeti''. Šią upę J. Otrembskis manė buvus [[Nemunas|Nemuną]].<ref>{{cite book|last=Otrębski J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=2−5}}</ref> [[Kazimieras Kuzavinis|K. Kuzavinio]] teigimu,<ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvos vardo kilmė|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1964|volume=X|url=http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf|pages=5−18}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvių upėvardžiai ''lie- (lei-)''|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|year=1967|volume=XVII|pages=135−137}}</ref> žodžio ''Lietuvà'' kilmė susijusi su [[Hidronimas|vandenvardžiu]] ''[[Lietava|Lietavà]]'' ([[Slavų kalbos|suslavintai]] ''Lietáuka'') – [[Neris|Neries]] intaku.{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=13-14}} [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] iškėlė hipotezę,<ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo kilme|journal=Lietuviu kalbotyros klausimai|year=1995|volume=35|issn=0130-0172|pages=55−91}}</ref><ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos|url=http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|journal=Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis|date=1998 m. vasario 14 d.|volume=7(337)|issn=1392-0677|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-08-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20160805093401/http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|url-status=dead}}</ref> kad žodis ''Lietuvà'' pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. {{is|lið}}, sen. {{sv|lith}}, sen. {{fy|lid}} ir vid. {{nds|leide}} '[[dieninis]], palyda, būrys, kariuomenė'.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=203|isbn=5-94282-046-5}}</ref> == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Lingwa Lietowia (Lithuanian language; lietuvių kalba), mentioned in Chronik des Konstanzer Konzils by Ulrich von Richental, 15th century.jpg|thumb|Vokiečių [[Metraštis|metraštininko]] Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas [[Konstanco susirinkimas]] ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta ''Lingwa Lietowia'' – lietuvių kalba.]] Lietuvių kalba paplitusi [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat nedidelėse [[Čiabuviai|autochtoninėse]] lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<ref name="ЯМ94" /> šiaurės rytų [[Lenkijos lietuviai|Lenkijos]] regionuose (2011 m. 5&nbsp;408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]], 5&nbsp;303 ją vartojo namuose),<ref>{{cite web|url=http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|format=pdf|title=Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna|work=|publisher=Główny Urząd Statystyczny|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|archivedate=2014-10-27}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusijoje]] (2009 m. duomenimis, iš 5&nbsp;087 etninių lietuvių 1&nbsp;597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|url-status=dead}}</ref> bet tik 277 ją vartoja namuose),<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:|work=|publisher=|accessdate=|archive-date=2021-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|url-status=dead}}</ref> [[Rusija|Rusijoje]] (31&nbsp;295 kalbos vartotojų 2010 m.),<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|title=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001–2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|archivedate=2021-10-06|access-date=2019-05-29|url-status=dead}}</ref> [[Ukraina|Ukrainoje]] (2001 m. duomenimis, 1932 iš 7&nbsp;207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<ref>{{cite web|url=http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3|format=|author=|title=Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] (2011 m. 1&nbsp;819 iš 24&nbsp;479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<ref>{{cite web|url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807|title=Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes|archiveurl=|archivedate=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> taip pat lietuviškai kalbama [[JAV]] (42&nbsp;306 kalbos vartotojai iš 727&nbsp;000 [[JAV lietuviai|lietuvių kilmės amerikiečių]]),<ref>{{cite web|url=https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls|format=|author=|title= Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] (2011 m. 7&nbsp;600 lietuvių, iš kurių 7&nbsp;245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<ref>{{cite web|url=http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=|format=|author=|title=2011 Census of Canada|work=|publisher= |accessdate=}}</ref> [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Australija|Australijoje]]. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3&nbsp;001&nbsp;430 žmonių (kitais duomenimis – apie 3,6 mln.);<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/lit|title=Lithuanian|accessdate=2019-05-22}}</ref><ref name="VLE" /> 2011 m. Lietuvoje lietuvių kalba 2&nbsp;597&nbsp;488 žmonėms buvo gimtoji<ref> [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės]</ref> ir 302&nbsp;684 žmonėms buvo užsienio kalba.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes]</ref>[[Vaizdas:Map of Lithuanian language.svg|thumb|250px|Lietuvių kalbos paplitimas|right]]Nuo [[XV a.]] prasidėjo [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] brovimasis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Ананьева|first=Н. Е.|title=История и диалектология польского языка|edition= 2-е изд., испр.|location=М.|publisher=УРСС|year=2004|pages=103—108|isbn=978-5-397-00628-6}}</ref> Lietuvių kalba JAV patyrė didelę [[Anglų kalba|anglų kalbos]] įtaką, daugiausia ji reiškiasi [[Leksika|žodyne]]. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: ''divòrsas'' 'ištuoka' (< {{en|divorce}}), ''ki̇̀sas'' 'bučinys' (< {{en|kiss}}), ''kãras'' 'automobilis' (< {{en|car}}). Dažni semantiniai [[vertinys|vertiniai]], pavyzdžiui, ''šaũkti'' 'skambinti' reikšme (plg. {{en|to call}}) arba ''šal̃tis'' 'peršalimo' reikšme (plg. {{en|cold}}). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė [[Slavizmas|slavizmų]], kurie [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. [[Fonetika|Fonetikoje]] dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis [[Fonema|fonemos]] [h] ir [f], be to, esama [[Priegaidė|priegaidžių]] pokyčių. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologijoje]] matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir [[Bendratis|bendraties]] kamienus (pavyzdžiui, ''pir̃ka'' 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=411—414|isbn=5-94282-046-5}}</ref> === Tarmės === {{pagr|Lietuvių kalbos tarmės}} [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|left|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis {| |- |valign=top| '''[[Žemaičių tarmė]]''' {{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}} [[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]: {{legend|#e65c5c|[[Kretingiškių tarmė|kretingiškiai]]}} {{legend|#e26399|[[Telšiškių tarmė|telšiškiai]]}} [[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]: {{legend|#e8ec0e|[[Varniškių šnekta|varniškiai]]}} {{legend|#f3b317|[[Raseiniškių šnekta|raseiniškiai]]}} |valign=top| '''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br /> [[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]: {{legend|#34f762|[[Šiauliškių šnekta|šiauliškiai]]}} {{legend|#39841e|[[Kauniškių šnekta|kauniškiai]]}} {{legend|#61d31c|[[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiai]]}} [[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]: {{legend|#19d5b9|[[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškiai]]}} {{legend|#8cdde1|[[Širvintiškių šnekta|širvintiškiai]]}} {{legend|#427ec6|[[Anykštėnų šnekta|anykštėnai]]}} {{legend|#07ddff|[[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnai]]}} {{legend|#66a6e6|[[Uteniškių šnekta|uteniškiai]]}} {{legend|#3c18ca|[[Vilniškių šnekta|vilniškiai]]}} {{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}} |} ]] Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių ''áukštas'' ir ''žẽmas'' pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves [[Nemunas|Nemuno]] tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Aukštaičių tarmė dalijama į tris [[Patarmė|patarmes]]: [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų]] ir [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]]. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės]] ir [[Pietų žemaičių patarmė|pietų]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pagal bendrinės kalbos [[Dvibalsis|dvibalsio]] ''uo'' atitikmenis žodyje ''dúona'' pietų žemaičiai vadinami ''dū́nininkais'', šiaurės žemaičiai – ''dóunininkais'', vakarų žemaičiai – ''dónininkais''.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=865}}</ref> Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga [[Žemaitija|Žemaitijos]] nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=864—865}}</ref> [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] buvo vartojamos vakarų aukštaičiams kauniškiams artimos [[Šnekta|šnektos]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> [[Periferinės šnektos|Lietuvių kalbos periferinės šnektos]], atsidūrusios už dabartinių Lietuvos sienų, priklauso daugiausia rytų ([[Apsas]], [[Gervėčiai]], [[Lazūnai]], [[Ciskodas]]), vakarų ([[Vižainis]], [[Snikerė]], [[Zietela]]) ir pietų ([[Punskas]], [[Seinai]], [[Suvalkai]], [[Varenavas]], [[Rodūnia]]) aukštaičių patarmėms.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|year=1994|pages=80-81|isbn=5-420-00778-9}}</ref><ref>{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-05|publisher=[[VLE]]}}</ref> Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių [[kauniškių šnekta]].<ref name="ЯМ95">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=95|isbn=5-87444-225-1}}</ref> == Rašyba == {{pagr|Lietuvių abėcėlė}} [[Vaizdas:The earliest known Lithuanian glosses (~1520–1530), words (tepridaužia, ubagystė).jpg|thumb|right|300px|Seniausi žinomi lietuviški įrašai – glosos Johannes Herolt knygoje „Liber Discipuli de eruditione Christifidelium“ („Mokinių knyga apie Kristaus sekėjų lavinimą“). Žodžiai – ''teprÿdav[ſ]ʒÿ'' 'tepridaužia'; ''vbagÿſte'' 'ubagystė'.<ref>[http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/853 Sigitas Narbutas, Zigmas Zinkevičius. Lietuviškos glosos 1501 m. mišiole]</ref>]] [[Vaizdas:Lt std laviatura.gif|thumb|right|300px|[[Lietuviškos klaviatūros išdėstymas|Standartinės lietuviškos klaviatūros ženklų išdėstymas]]]] Lietuvių kalbai užrašyti nuo [[XVI a.]] vartojama šiek tiek papildyta [[lotynų abėcėlė]]. Po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia buvo įvedusi [[Spaudos draudimas|draudimą spausdinti]], įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių [[Katalikybė|katalikų]]) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle [[Knygnešiai|knygnešių]] buvo gabenama iš užsienio ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], [[JAV]] ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik [[kirilica]]. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki 1904 m.<ref name="Дини369"/> Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]]. ''q'', ''w'', ''x'' į abėcėlę neįeina.<ref name="ЯМ95"/> Raidės ''f'', ''h'' (ir junginys ''ch'') vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ 1901 m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. [[Čekų kalba|Čekų]] abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės ''v'' (vietoj ''w''), ''š'' (vietoj ''sz''), ''č'' (vietoj ''cz''), ''ž'' (vietoj ''ż''). ''u'' ilgoji imta žymėti kaip ''ū'', o ''i'' ilgoji – kaip ''y''.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=61—62}}</ref> {| | {|class="wikitable" style="text-align:center;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! [[A|A a]] | ''a'' | [ ɑ ] |- | 2 ! [[Ą|Ą ą]] | ''a nosinė'' | [ ɑː ] |- | 3 ! [[B|B b]] | ''bė'' | [ b ] |- | 4 ! [[C|C c]] | ''cė'' | [ t͡s ] |- | 5 ! [[Č|Č č]] | ''čė'' | [ t͡ʃ ] |- | 6 ! [[D|D d]] | ''dė'' | [ d ] |- | 7 ! [[E|E e]] | ''e'' | [ ɛ ] [ æː ] |- | 8 ! [[Ę|Ę ę]] | ''e nosinė'' | [ æː ] |- | 9 ! [[Ė|Ė ė]] | ''ė'' | [ eː ] |- | 10 ! [[F|F f]] | ''ef'' | [ f ] |- | 11 ! [[G|G g]] | ''gė'' | [ g ] |- | 12 ! [[H|H h]] | ''ha'' | [ ɣ ] |- | 13 ! [[I|I i]] | ''i trumpoji'' | [ ɪ ] |- | 14 ! [[Į|Į į]] | ''i nosinė'' | [ iː ] |- | 15 ! [[Y|Y y]] | ''i ilgoji'' | [ iː ] |- | 16 ! [[J|J j]] | ''jot'' | [ j ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 17 ! [[K|K k]] | ''ka'' | [ k ] |- | 18 ! [[L|L l]] | ''el'' | [ ɫ ] |- | 19 ! [[M|M m]] | ''em'' | [ m ] |- | 20 ! [[N|N n]] | ''en'' | [ n ] |- | 21 ! [[O|O o]] | ''o'' | [ ɔ ] [ oː ] |- | 22 ! [[P|P p]] | ''pė'' | [ p ] |- | 23 ! [[R|R r]] | ''er'' | [ r ] |- | 24 ! [[S|S s]] | ''es'' | [ s ] |- | 25 ! [[Š|Š š]] | ''eš'' | [ ʃ ] |- | 26 ! [[T|T t]] | ''tė'' | [ t ] |- | 27 ! [[U|U u]] | ''u'' | [ ʊ ] |- | 28 ! [[Ų|Ų ų]] | ''u nosinė'' | [ uː ] |- | 29 ! [[Ū|Ū ū]] | ''u ilgoji'' | [ uː ] |- | 30 ! [[V|V v]] | ''vė'' | [ ʋ ] |- | 31 ! [[Z|Z z]] | ''zė'' | [ z ] |- | 32 ! [[Ž|Ž ž]] | ''žė'' | [ ʒ ] |} |} [[Priebalsis|Priebalsių]] palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]] (pvz., ''e'', ''ė'', ''i'') niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., ''a'', ''o'', ''u'') [[palatalizacija]] žymima raide ''i'', pavyzdžiui, ''čià'' [t͡ʃʲɛ].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=23—24|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<ref name="stat">{{cite journal|first=P|last=Skirmantas|title=Raidžių dažnumas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos rišliuose tekstuose|journal=Kalbotyra|year=1997|issue=1|issn=1392-1517|volume=46|pages=81-96}}</ref> {{Lietuvių kalbos raidžių dažnumas}} == Istorija == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|kairėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]] [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|right|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]<ref>''[[Zigmas Zinkevičius]]''. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230</ref>]] [[Vaizdas:Lithuanian language in European language map 1741.jpg|thumb|right|Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje (1741 m.)<ref name="bumblauskas_sen_liet_ist">''[[Alfredas Bumblauskas]]''. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3</ref>]] [[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|right|Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas [[1503]]–[[1515]] metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, [[Strasbūras]]]] [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|left|Antraštinis [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmo]], pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, [[1547]] m.]] [[Vaizdas:Edict of Muravyov in 1864.jpg|thumb|left|200px|[[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] ediktas]] Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], lietuvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar [[XIV a.|XIV]]–[[XVI a.]] lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100&nbsp;000 km² (dabartinis [[Lietuva|Lietuvos]] plotas yra 65&nbsp;300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę [[Obolcai]] ir [[Orša]] buvo tolimiausia [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]], nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=59,61}} Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai [[I a.|I amžiuje]], o [[V a.|V]]–[[VII a.|VII]] amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=195|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Manoma, kad maždaug [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.|XIV]] amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas. Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos [[fonetika]] ir [[fonologija]] pakito nežymiai.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=846}}</ref> Svarbiausios yra šios naujovės:<ref>{{cite book|last=Smoczyński |first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=845—847}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|year=2009|pages=164|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> * Dėl [[Skolinys|skolinių]] ''z'' liovėsi buvęs [[Fonema|fonemos]] ''s'' [[alofonas|alofonu]] ir tapo savarankiška fonema; * Baltų prokalbės junginiai ''*tj'' ir ''*dj'' apie [[XIV a.]] atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''č'' ir ''dž''; * Apytiksliai [[XVI a.]] ilgasis [[balsis]] ''ā'' virto ''ō'' (''brālis'' > ''brolis''; dalyje tarmių ''ā'' išliko); * Junginiai balsis + nosinis priebalsis ''n'' prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto [[Nazalizacija|nosiniais balsiais]] (''k'''ą́'''sti'' greta ''k'''án'''da''). Po [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] nosinė tartis išnyko.<ref>{{cite web |title=nosiniai balsiai |url=https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/ |author=Regina Kliukienė |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-27 |orig-date=2009-12-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Prieš abilūpius priebalsius ''p'', ''b'' nosinis priebalsis ''n'' virto ''m'' (''ta'''m̃'''pa'' greta ''a'''ñ'''ka''). * Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (''*tā́'' > ''tà''; žr. „[[Leskyno dėsnis]]“). [[Bendrinė kalba|Bendrinės]] lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995</ref><ref>{{cite book|last=БулыгинаТ. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=367|isbn=5-94282-046-5}}</ref> * I. Senasis laikotarpis (XVI–XVIII a.): # XVI–XVII a. Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai; # XVIII a. Atsiranda [[Lietuvių raštų kalba|raštų]] ir šnekamosios kalbos atotrūkis. * II. Naujasis laikotarpis: # Nuo XIX a. pirmosios pusės iki 1883 m. (laikraščio „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] pietinėmis (kauniškių) šnektomis; # Nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pradžios (1883–1919 m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos; # [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Respublikos]] laikotarpis (1919–1940 m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera; # [[Lietuvos TSR|Sovietmetis]] (1940–1990 m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų; # [[Lietuva#Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva|Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis]] (nuo 1991 m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis. Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas 1503 metams, tai yra [[Malda|maldos]] („[[Tėve mūsų]]“, „[[Sveika, Marija]]“, „[[Apaštalų tikėjimo išpažinimas|Tikiu Dievą Tėvą]]“), jos įrašytos ranka paskutiniame [[Strasbūras|Strasbūre]] išleistos knygos „''Tractatus sacerdotalis''“ puslapyje. Tekstas pasižymi [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|year=1988|pages=238-239|isbn=5-420-00102-0}}</ref> [[Vaizdas:Lithuanian language. Lithuanian language mentioned among other languages of participants of Council of Constance, 1483.png|thumb|Lietuvių kalba paminėta tarp visų į [[Konstancas|Konstancą]] atvykusių atstovų kalbų (''Ulrich von Richental'' „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)]] Knygų leidyba pradėta 1547 m. išspausdinus [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmą]],<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170222205154/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai |date=2017-02-22 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> parašytą [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], į kurią įpinta [[vakarų aukštaičių patarmė]]s ypatybių.<ref name="Z. Zinkevičius 1988">Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.</ref><ref name="bre"/> Šis katekizmas išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia [[Abėcėlė|abėcėlę]] ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/121 121]}}</ref> Pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje išleista knyga – tai [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] „Katekizmas“, išspausdintas 1595 m. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170302025851/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai |date=2017-03-02 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> M. Daukšos [[katekizmas]] parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis [[Kirtis|kirčiuotasis]] lietuviškas tekstas.<ref name="bre"/> 1620 m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos [[žodynas]], paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<ref name="Z. Zinkevičius 1988"/> jis buvo išleistas penkis kartus – tai [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „''Dictionarium trium linguarum''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183318/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> 1653 m. išleistas gramatikos vadovėlis – [[Danielius Kleinas|Danieliaus Kleino]] „''Grammatica Litvanica''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190129183323/http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai |date=2019-01-29 }} – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> Laikantis [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] koncepcijos, XVII a. turėti [[Lietuvių raštų kalba|trys bendrinės lietuvių kalbos variantai]]: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=323—324|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Pirmasis variantas buvo vartojamas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė [[Jonas Bretkūnas]] ir [[Kristijonas Donelaitis]]. Vidurio variantu rašė [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]] ir [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]], o rytų – [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]] ir [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> XVIII a. pradžioje lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas, nors su išlygomis išsilaikė iki [[XIX a.]] prasidėjusio [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]],<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=Zigmas Zinkevičius |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika]].<ref name="bre"/> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=364|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo [[August Schleicher|A. Šleicherio]] veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ ({{de|„Handbuch der litauische Sprache“}}, 1856–1857 m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] ir [[Sanskritas|sanskrito]].<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=57}}</ref> Vėliau [[Džavaharlalis Nehru|Dž. Nehru]] rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas [[Europa|Europos]] kalbas.<ref>{{cite book|last=Неру|first=Д.|title=Открытие Индии (The Discovery of India)|editor=Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|pages=175|year=1955}}</ref> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, ''sūnùs'', ''naktìs'', ''pãdas''.<ref name="Sov">{{cite book|title=Tarybų Lietuva|editor=B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus|chapter=Lietuvių kalba|pages=206—212|year=1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas}}</ref> 1795 m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]], kai [[Lietuva]] buvo įtraukta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], Lietuvoje buvo pradėtas [[Rusifikacija|rusinimas]].<ref name="bre"/> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji [[Simonas Daukantas]] ir [[Motiejus Valančius]].<ref name="bre"/> 1864 m., po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovas]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] generalgubernatorius, įvedė [[Spaudos draudimas|spaudos lotynų abėcėle draudimą]] ir siekė įdiegti „[[Graždanka|graždanką]]“ – [[Lietuvių abėcėlė|lietuvių abėcėlę]] [[Kirilica|kirilicos]] raidėmis, kurią sudarė [[Ivanas Kornilovas|I. Kornilovas]]. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] ir [[JAV]]. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo [[knygnešiai]]. 1904 m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<ref name="Дини369">{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=369|isbn=5-94282-046-5}}</ref> [[XX a.]] buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių [[šnekta]] grįstos, lietuvių [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, taip pat ir [[Kalbotyra|kalbininkai]], pavyzdžiui, [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=376|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Sustiprėjus kalbos [[Purizmas (kalbotyra)|purizmui]] J. Jablonskis aktyviai kūrė [[Naujadaras|naujadarus]], skirtus lietuvių kalbos [[Leksika|žodynui]] papildyti arba [[Skolinys|skoliniams]] pakeisti: ''añtžmogis'' (iš ''añt'' ir ''žmogùs'', sudaryta sekant {{de|Übermensch}}), ''turinỹs'' (iš ''turė́ti''), ''degtùkas'' (iš ''dègti''), ''mokyklà'' (iš ''mókyti''), ''lai̇̃krodis'' (iš ''laĩkas'' ir ''ródyti'', išstūmė skolinį iš [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] ''dziẽgorius''). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, ''vir̃šininkas'' (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš ''viršùs'', išstūmė skolinį iš [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''načálnikas''), ''mirtìs'' (išstūmė [[Slavizmas|slavizmą]] ''smer̃tis''), ''váistas'' (išstūmė slavizmą ''liẽkarstvos''). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, ''dirbtùvas'' 'mašina' (iš ''dìrbti''), ''kráutuvė ''<nowiki/>'[[muziejus]]' (iš ''kráuti''), ''tõlkalbis'' 'telefonas' (iš ''tolì'' ir ''kalbė́ti'') nesugebėjo išstumti [[Tarptautinis žodis|tarptautinių žodžių]] ir kalboje neišliko.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=59—60}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=378|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po to, kai [[Lietuvos okupacija (1940)|Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą]], išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] daugiau privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir [[Vertinys|vertiniai]]. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=386—388|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta [[Valstybinė kalba|valstybine]], o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių [[Mažuma|mažumų]] atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=398—399|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis [[anglicizmas|anglybės]]. == Fonetika ir fonologija == === Balsiai === Lietuvių kalbos [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=26—27|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref name="ЯМ97">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=97|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite web|title=Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. Lietuvių kalbos garsų ypatybės|url=https://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/|publisher=[[VDU]]|accessdate=2024-08-04}}</ref> {| cellspacing=0 |'''Trumpieji balsiai''' | || |'''Ilgieji balsiai''' |- | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |[[Priešakinės eilės balsiai|Priešakinė]] !style="width:100px" |[[Užpakalinės eilės balsiai|Užpakalinė]] |- |'''[[Aukštutinio pakilimo balsiai|Aukštutinis]]''' |ɪ |ʊ |- |'''[[Vidurinio pakilimo balsiai|Vidurinis]]''' |(e) |(ɔ) |- |'''[[Žemutinio pakilimo balsiai|Žemutinis]]''' |ɛ |ɐ |} | || | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |Priešakinė !style="width:100px" |'''Užpakalinė''' |- |'''Aukštutinis''' |iː |uː |- |'''Vidurinis''' |eː |oː |- |'''Žemutinis''' |æː |ɑː |} |} Trumpasis [ɔ] pasitaiko tik [[Skolinys|skoliniuose]]. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį [ɛ] (atvirą) taria kaip [e] (uždarą).<ref name="ЯМ97"/><ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=27|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Dažniausiai negaliniuose skiemenyse [[Priegaidė|tvirtagališkai]] tariami [ɛ] ir [ɐ] pailgėja, virsta [æː], [ɑː] (''nẽša, kãsa''), nors taip nutinka ne visose [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinėse]] padėtyse (''nèšti, kàsti'').<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=28—29|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|page=102|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|Balsių ilgumas]] turi skiriamąją reikšmę, gali sudaryti [[Minimalioji pora|minimaliąsias poras]]: ''lìnas'' 'toks augalas' – ''lýnas'' 'stipri virvė', ''suplùktì'' 'sušilti, suprakaituoti' – ''suplū̃kti'' 'sumušti, išgrįsti'. Ilgasis balsis [æː] prieš [[Priešakinės eilės balsiai|priešakinės eilės balsius]] ir [[Palatalizacija|minkštuosius]] priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<ref> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23</ref>: plg. ''mẽnas'' [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir ''mẽnė'' [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. ''kiáunė'' [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir ''véidas'' [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪]. Lietuvių kalboje yra šeši savieji [[Dvigarsis|dvibalsiai]] (''ei'', ''ai'', ''ui'', ''au'', ''ie'', ''uo'') ir trys, pasitaikantys skoliniuose (''oi'', ''ou'', ''eu''). Be to, balsių ''e'', ''a'', ''u'', ''i'' ir [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''r'', ''l'', ''n'', ''m'' junginiai sudaro šešiolika mišriųjų [[Dvigarsis|dvigarsių]].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=30—31|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Priebalsiai === Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsiai]] (įskaitant ir pasitaikančius tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=21|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai [[Fonema|fonemų]] variantai ([[Alofonas|alofonai]]) arba tik skoliniuose randamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center" |- style="vertical-align: center; height: 3em" | style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓ ! style="width: 4em;" | [[Abilūpiniai priebalsiai|Abilūpiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Lūpų dantiniai priebalsiai|Lūpų dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Dantiniai priebalsiai|Dantiniai]] ! style="width: 4em;" | [[Alveoliniai priebalsiai|Alveoliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="width: 4em;" | [[Gomuriniai priebalsiai|Gomuriniai]] |- |- ! style="text-align:left" | [[Sprogstamieji priebalsiai|Sprogstamieji]] | class="nounderlines" | p pʲ<br />b bʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t (tʲ)<br />d (dʲ) | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | k kʲ<br />g gʲ |- |- ! style="text-align:left" | [[Nosiniai priebalsiai|Nosiniai]] | class="nounderlines" | m mʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | n nʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Virpamieji priebalsiai|Virpamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | r rʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Afrikata|Afrikatos]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t͡s (t͡sʲ)<br />d͡z (d͡zʲ) | class="nounderlines" | (ʧ) ʧʲ<br />(dʒ) dʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Pučiamieji priebalsiai|Pučiamieji]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (f) (fʲ) | class="nounderlines" | s sʲ<br /> z zʲ | class="nounderlines" | ʃ ʃʲ<br /> ʒ ʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (x) (xʲ)<br />(ɣ) (ɣʲ) |- |- ! style="text-align:left" | [[Pusbalsiai]] | class="nounderlines" | v vʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | j | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Šoniniai priebalsiai|Šoniniai]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | ɫ | class="nounderlines" | lʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |} Prieš priebalsius ''k'' ir ''g'' tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis [ŋ].<ref name="ЯМ100"/> === Prozodija === {{pagr|Lietuvių kalbos kirčiavimas|Kirčiuotė}} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas ir [[Priegaidė|muzikinis]]. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir [[Žodynas|žodynus]]. Esama dviejų [[Priegaidė|priegaidžių]], [[Akūtas|akūto]] (''tvirtaprãdė príegaidė'') ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] (''tvirtagãlė príegaidė''), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi [[Gravis|graviu]] – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai ''a'', ''e'', ''i'', ''u'' ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]] trumpasis ''o'', pavyzdžiui: ''kàs, nèš, ki̇̀s, bùs, metòdas''. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame [[Skiemuo|skiemens]] dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=46—48}}<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=33|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=98—99|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|year=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68 61]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|authorlink=Thomas Olander|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|location=Berlin-New York|publisher=Mouton de Gruyter|year=2009|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9 102]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Tvirtapradė priegaidė [[Dvibalsis|dvigarsiuose]], kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai ''i'', ''u'', ''e'', ''o'' bei [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] ''ui'', ''eu'', ''oi'', ''ou'', užrašoma [[Gravis|graviu]], kairiniu kirčio ženklu.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1986|pages=848}}</ref> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje ''peñkiasdešimt'' silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis ''e''.<ref>{{cite book|last=Vaitkevičiūtė|first=V.|title=Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas|chapter=Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai|location=Kaunas|publisher=Šviesa|year=2004|pages=21—24|isbn=5-430-03796-6}}</ref> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „[[Endzelyno dėsnis]]“). Anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1980|pages=[https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-1-1980/page/44 44]|isbn=}}</ref> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s, galioja [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Be jo, lietuvių kalboje veikia [[Leskyno dėsnis|Leskyno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]]. == Morfologija == Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]] ir [[ištiktukas]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=72}} === Daiktavardis === Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis [[Linksnis|linksnius]], į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]]:<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|first=|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> * [[vardininkas]] * [[kilmininkas]] * [[naudininkas]] * [[galininkas]] * [[įnagininkas]] * [[vietininkas]] * [[šauksmininkas]] [[Vaizdas:Litwa 2lt.jpg|thumb|1925 m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis ''lìtas'' vartojamas ne su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] (''du litai''), o su [[Dviskaita|dviskaitos]] (''du litu'') vardininku.]] Be to, [[lietuvių kalbos salos]]e, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], yra išlikę dar keletas linksnių – [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]], o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas [[iliatyvas]].<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=19—20|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Iliatyvas neretai pavartojamas laisvuosiuose stiliuose, grožinėje literatūroje, jis ypač patogus siekiant išvengti dviejų galininkinių konstrukcijų: ''susìruošėme važiúoti į̃ miẽstą, į̃ pãrodą – susìruošėme važiúoti miẽstan į̃ pãrodą''; ''rytój vỹksime į̃ kálnus, į̃ trobẽlę – rytój vỹksime kalnúosna į̃ trobẽlę''. [[Bendrinė kalba|Bendrinėje kalboje]] paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (''velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp'') ir adesyvo (''namiẽ, arti̇̀, toli̇̀, netoli̇̀, ankstì'') kilmės [[Prieveiksmis|prieveiksmių]]. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (''patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn'', ''iškélti aikštė̃n'', ''įrašýti są́skaiton'', ''viduñ, laukañ, i̇̀šorėn''). Grožinėje literatūroje, [[Tautosaka|tautosakoje]] ir [[tarmė]]se randama daiktavardžių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų. Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=81|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžiai, besibaigią [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-as'' (I paradigma), ''-ias'' arba ''-j-as'' (II paradigma), ''-is'' arba ''-ys'' (III paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92}} I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių ''výras'', ''vė́jas'' ir ''brólis'' linksniavimą:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=92—94}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''vė́jas'' | ''vė́jai'' | ''brólis'' | ''bróliai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''vė́jo'' | ''vė́jų'' | ''brólio'' | ''brólių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''vė́jui'' | ''vė́jams'' | ''bróliui'' | ''bróliams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''vė́ją'' | ''vė́jus'' | ''brólį'' | ''brólius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''vė́ju'' | ''vė́jais'' | ''bróliu'' | ''bróliais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''vė́jyje /'' ''vė́juje'' | ''vė́juose'' | ''brólyje'' | ''bróliuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''vė́jau'' | ''vė́jai'' | ''bróli'' | ''bróliai'' |} Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis ''-a'' (VI paradigma), ''-ia'', ''-j-a'' arba ''-i'' (VII paradigma), ''-ė'' (VIII paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=95—96}} II linksniuotės daiktavardžių ''rankà'', ''vyšnià'' ir ''bìtė'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=96—97}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma |- ! ! [[vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''rankà'' |''rañkos'' |''vyšnià'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀tė'' |''bi̇̀tės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''rañkos'' |''rañkų'' |''vỹšnios'' |''vỹšnių'' |''bi̇̀tės'' |''bi̇̀čių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''rañkai'' |''rañkoms'' |''vỹšniai'' |''vỹšnioms'' |''bi̇̀tei'' |''bi̇̀tėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''rañką'' |''rankàs'' |''vỹšnią'' |''vyšniàs'' |''bi̇̀tę'' |''bitès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''rankà'' |''rañkomis'' |''vyšnià'' |''vỹšniomis'' |''bi̇̀tè'' |''bi̇̀tėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''rañkoje'' |''rañkose'' |''vỹšnioje'' |''vỹšniose'' |''bi̇̀tėje'' |''bi̇̀tėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''rañka'' |''rañkos'' |''vỹšnia'' |''vỹšnios'' |''bi̇̀te'' |''bi̇̀tės'' |} Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne ''-is''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=97—98}} III linksniuotės žodžių ''širdìs'' ir ''dantìs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IX paradigma ! colspan="2" | X paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''širdi̇̀s'' |''ši̇̀rdys'' |''danti̇̀s'' |''dañtys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''širdiẽs'' |''širdžių̃'' |''dantiẽs'' |''dantų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''ši̇̀rdžiai'' |''širdi̇̀ms'' |''dañčiui'' |''danti̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''ši̇̀rdį'' |''ši̇̀rdis'' |''dañtį'' |''danti̇̀s'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''širdimi̇̀'' |''širdimi̇̀s'' |''dantimi̇̀'' |''dantimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''širdyjè'' |''širdysè'' |''dantyjè'' |''dantysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''širdiẽ'' |''ši̇̀rdys'' |''dantiẽ'' |''dañtys'' |} Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis ''-us'' (IV paradigma), ''-ius'' arba ''-j-us'' (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis ''pẽlūs'' 'pelai'.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94}} IV linksniuotė žodžių ''tur̃gus'' ir ''sõdžius'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=94—95}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''tur̃gus'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžius'' | ''sõdžiai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''tur̃gaus'' | ''tur̃gų'' | ''sõdžiaus'' | ''sõdžių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''tur̃gui'' | ''tur̃gums'' | ''sõdžiui'' | ''sõdžiams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''tur̃gų'' | ''turgùs'' | ''sõdžių'' | ''sodžiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''tur̃gumi'' | ''tur̃gumis'' | ''sõdžiumi'' | ''sõdžiais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''tur̃guje'' | ''tur̃guose'' | ''sõdžiuje'' | ''sõdžiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''tur̃gau'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžiau'' | ''sõdžiai'' |} Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę ''-uo'', ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis ''-uo'' ir ''-ė'' (''sesuõ, -er̃s''; ''duktė̃, -er̃s''; ''jéntė, -ers'' '(vyro) brolio žmona').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=98}} V linksniuotės žodžių ''šuõ'' ir ''sesuõ'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=99}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | XI paradigma ! colspan="2" | XII paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''šuõ'' | ''šùnys'' | ''sesuõ'' | ''sẽserys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''šuñs'' | ''šunų̃'' | ''seser̃s'' | ''seserų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''šùniui'' | ''šuni̇̀ms'' | ''sẽseriai'' | ''seseri̇̀ms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''šùnį'' | ''šuni̇̀s'' | ''sẽserį'' | ''sẽseris'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''šuniù / šunimi̇̀'' | ''šunimi̇̀s'' | ''sẽseria / seserimi̇̀'' | ''seserimi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''šunyjè'' | ''šunysè'' | ''seseryjè'' | ''seserysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''šuniẽ'' | ''šùnys'' | ''seseriẽ'' | ''sẽserys'' |} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos [[Naudininkas|naudininką]] ir [[Galininkas|galininką]]. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<ref name="ЯМ100">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=100|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: [[Būdvardis|būdvardžiai]], [[Įvardis|įvardžiai]], [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], taip pat ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. I kirčiuotė tęsia [[indoeuropiečių prokalbė]]s baritoninę kirčiuotę (kirtis visada [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref name="ЯМ100"/><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R. S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|location=Amsterdam — Philadelphia|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|year=2011|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182 158]|isbn=}}</ref><ref name="Mathiassen 42-43"/> I linksniuotės daiktavardžių ''výras'', ''rãtas'', ''lángas'', ''nãmas'' kirčiavimas:<ref name="Mathiassen 42-43">{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=42—43|isbn=0-89357-267-5}}</ref> {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I kirčiuotė ! colspan="2" | II kirčiuotė ! colspan="2" | III kirčiuotė ! colspan="2" | IV kirčiuotė |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''rãtas'' | ''rãtai'' | ''lángas'' | ''langai̇̃'' | ''nãmas'' | ''namai̇̃'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''rãto'' | ''rãtų'' | ''lángo'' | ''langų̃'' | ''nãmo'' | ''namų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''rãtui'' | ''rãtams'' | ''lángui'' | ''langáms'' | ''nãmui'' | ''namáms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''rãtą'' | ''ratùs'' | ''lángą'' | ''lángus'' | ''nãmą'' | ''namùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''ratù'' | ''rãtais'' | ''lángu'' | ''langai̇̃s'' | ''namù'' | ''namai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''ratè'' | ''rãtuose'' | ''langè'' | ''languosè'' | ''namè'' | ''namuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''rãte'' | ''rãtai'' | ''lánge'' | ''langai̇̃'' | ''nãme'' | ''namai̇̃'' |} === Būdvardis === [[Vaizdas:Lietuviu k formos.png|250px|right]] Lietuvių kalboje [[Būdvardis|būdvardžiai]] eina prieš [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir su jais derinami [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se vartojama būdvardžių [[dviskaita]]. Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. ''-as'', mot. g. ''-a'' (I linksniuotė); vyr. g. ''-us'', mot. g. ''-i'' (II linksniuotė); vyr. g. ''-is'', mot. g. ''-ė'' (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Pirmajai paradigmai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] vardininke besibaigią galūne ''-as'' būdvardžiai, antrajai – galūne -''ias'', trečiajai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-i'' [[Daugiskaita|daugiskaitos]] vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-iai'' daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-us'' būdvardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} Vyriškosios giminės būdvardžių ''gẽras'', ''žãlias'', ''dìdelis'', ''medìnis'', ''gražùs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=127—131}} {| class="wikitable" ! ! colspan="8" | I linksniuotė ! colspan="2" | II linksniuotė |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀delis'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀nis'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽro'' | ''gerų̃'' | ''žãlio'' | ''žalių̃'' | ''di̇̀delio'' | ''didelių̃'' | ''medi̇̀nio'' | ''medi̇̀nių'' | ''gražaũs'' | ''gražių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerám'' | ''geríems'' | ''žaliám'' | ''žalíems'' | ''dideliám'' | ''didelíems'' | ''medi̇̀niam'' | ''medi̇̀niams'' | ''gražiám'' | ''gražíems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''gerùs'' | ''žãlią'' | ''žaliùs'' | ''di̇̀delį'' | ''di̇̀delius'' | ''medi̇̀nį'' | ''mediniùs'' | ''grãžų'' | ''gražiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerù'' | ''geraĩs'' | ''žaliù'' | ''žaliai̇̃s'' | ''di̇̀deliu'' | ''dideliai̇̃s'' | ''mediniù'' | ''medi̇̀niais'' | ''gražiù'' | ''gražiai̇̃s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''geramè'' | ''geruosè'' | ''žaliamè'' | ''žaliuosè'' | ''dideliamè'' | ''dideliuosè'' | ''medi̇̀niame'' | ''medi̇̀niuose'' | ''gražiamè'' | ''gražiuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gẽras'' | ''geri̇̀'' | ''žãlias'' | ''žali̇̀'' | ''di̇̀deli'' | ''dideli̇̀'' | ''medi̇̀ni'' | ''medi̇̀niai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-a'' moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne ''-ia'', pagal aštuntąją – galūne ''-i'', pagal devintąją – galūne ''-ė''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=132—134}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma ! colspan="2" | IX paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀nė'' | ''medi̇̀nės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõs'' | ''gerų̃'' | ''žaliõs'' | ''žalių̃'' | ''gražiõs'' | ''gražių̃'' | ''medi̇̀nės'' | ''medi̇̀nių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrai'' | ''geróms'' | ''žãliai'' | ''žalióms'' | ''grãžiai'' | ''gražióms'' | ''medi̇̀nei'' | ''medi̇̀nėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''geràs'' | ''žãlią'' | ''žaliàs'' | ''grãžią'' | ''gražiàs'' | ''medi̇̀nę'' | ''medinès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerà'' | ''geromìs'' | ''žalià'' | ''žaliomi̇̀s'' | ''gražià'' | ''gražiomi̇̀s'' | ''medinè'' | ''medi̇̀nėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerojè'' | ''gerosè'' | ''žaliojè'' | ''žaliosè'' | ''gražiojè'' | ''gražiosè'' | ''medi̇̀nėje'' | ''medi̇̀nėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''graži̇̀'' | ''grãžios'' | ''medi̇̀ne'' | ''medi̇̀nės'' |} Aukštesniojo [[Laipsnis (gramatika)|laipsnio]] būdvardžiai sudaromi su [[priesaga]] ''-èsnis'' (vyr. g.), ''-èsnė'' (mot. g.): ''gražùs'' – ''gražèsnis'', ''gražì'' – ''gražèsnė''. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga ''-iáusias'' (vyr. g.), ''-iáusia'' (mot. g.): ''gražiáusias'', ''gražiáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=116}} Be šių, vartojami aukštėlesnysis (''gražėlèsnis'') ir visų aukščiausiasis (''pàts (visų̃) gražiáusias'') laipsniai.<ref>{{cite web|url=https://www.klubasmeteoras.vilnius.lm.lt/wp-content/uploads/2020/12/BUDVARDIS_TAISYKLES.pdf|title=Būdvardis|website=klubasmeteoras.vilnius.lm.lt|accessdate=2025-04-02}}</ref> Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, ''gẽra'' (vyr. g. ''gẽras'', mot. g. ''gerà''), ''gražù'' (vyr. g. ''gražùs'', mot. g. ''graži̇̀''). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: ''mán gẽra'', ''tai̇̃ yrà gražù''. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ'', aukščiausiasis – su priesaga ''-iáusia'': ''gẽra – geriaũ – geriáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=114}} Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai būdvardžiai]], prie jų priaugę [[Įvardis|įvardžiai]] ''jis'', ''ji''. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=121}} Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai. Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir [[Galininkas|galininke]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140}} Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: ''galìngas, -a'' (I), ''vidutìnis, -ė'' (II), ''saldùs, -ì'' (III), ''gražùs, -ì'' (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (''galìngasis, -oji'' (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (''vidutinỹsis, -ióji'' (IV), ''saldùsis, -ióji'' (IV), ''gražùsis, -ióji'' (IV)). Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=140—141}}<ref name="Языки мира137">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=137|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽrojo'' | ''gerų̃jų'' | ''žãliojo'' | ''žalių̃jų'' | ''dìdžiojo'' | ''didžių̃jų'' | ''grãžiojo'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerájam'' | ''geríesiems'' | ''žaliájam'' | ''žalíesiems'' | ''didžiájam'' | ''didíesiems'' | ''gražiájam'' | ''gražíesiems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąjį'' | ''gerúosius'' | ''žãliąjį'' | ''žaliúosius'' | ''dìdįjį'' | ''dìdžiúosius'' | ''grãžųjį'' | ''gražiúosius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerúoju'' | ''gerai̇̃siais'' | ''žaliúoju'' | ''žaliai̇̃siais'' | ''didžiúoju'' | ''didžiai̇̃siais'' | ''gražiúoju'' | ''gražiai̇̃siais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerãjame'' | ''geruõsiuose'' | ''žaliãjame'' | ''žaliuõsiuose'' | ''didžiãjame'' | ''didžiuõsiuose'' | ''gražiãjame'' | ''gražiuõsiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |} Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<ref name="Языки мира137"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=141}} {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõsios'' | ''gerų̃jų'' | ''žaliõsios'' | ''žalių̃jų'' | ''didžiõsios'' | ''didžių̃jų'' | ''gražiõsios'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrajai'' | ''gerósioms'' | ''žãliajai'' | ''žaliósioms'' | ''dìdžiajai'' | ''didžiósioms'' | ''grãžiajai'' | ''gražiósioms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąją'' | ''gerą́sias'' | ''žãliąją'' | ''žalią́sias'' | ''dìdžiąją'' | ''didžią́sias'' | ''grãžiąją'' | ''gražią́sias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerą́ja'' | ''gerõsiomis'' | ''žalią́ja'' | ''žaliõsiomis'' | ''didžią́ja'' | ''didžiõsiomis'' | ''gražią́ja'' | ''gražiõsiomis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerõjoje'' | ''gerõsiose'' | ''žaliõjoje'' | ''žaliõsiose'' | ''didžiõjoje'' | ''didžiõsiose'' | ''gražiõjoje'' | ''gražiõsiose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |} === Skaitvardis === Išskiriami tokie [[Skaitvardis|skaitvardžių]] skyriai bei poskyriai:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=143}} * kiekiniai ** pagrindiniai ** dauginiai ** kuopiniai ** trupmeniniai * kelintiniai Skaitvardžio ''víenas'' ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė [[Gramatinė giminė|giminė]]: ''víena'', ''pi̇̀rma'', ''añtra'', ''trẽčia''. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos ''dvẽja'', ''trẽja'', ''kẽtveria'' dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]]. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti [[Įvardžiuotinės foemos|įvardžiuotiniai]] (''pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji''). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2" |Kiekiniai ! colspan="2" |Kelintiniai ! colspan="2" |Dauginiai ! rowspan="2" |Kuopiniai |- ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !1 |''víenas'' |''vienà'' |''pi̇̀rmas'' |''pirmà'' |''vieneri̇̀'' |''víenerios'' | |- !2 |''dù'' |''dvi̇̀'' |''añtras'' |''antrà'' |''dveji̇̀'' |''dvẽjos'' |''dvẽjetas'' |- !3 |colspan="2" |''trỹs'' |''trẽčias'' |''trečià'' |''treji̇̀'' |''trẽjos'' |''trẽjetas'' |- !4 |''keturi̇̀'' |''kẽturios'' |''ketvir̃tas'' |''ketvirtà'' |''ketveri̇̀'' |''kẽtverios'' |''kẽtvertas'' |- !5 |''penki̇̀'' |''peñkios'' |''peñktas'' |''penktà'' |''penkeri̇̀'' |''peñkerios'' |''peñketas'' |- !6 |''šeši̇̀'' |''šẽšios'' |''šẽštas'' |''šeštà'' |''šešeri̇̀'' |''šẽšerios'' |''šẽšetas'' |- !7 |''septyni̇̀'' |''septýnios'' |''septiñtas'' |''septintà'' |''septyneri̇̀'' |''septýnerios'' |''septýnetas'' |- !8 |''aštuoni̇̀'' |''aštúonios'' |''aštuñtas'' |''aštuntà'' |''aštuoneri̇̀'' |''aštúonerios'' |''aštúonetas'' |- !9 |''devyni̇̀'' |''devýnios'' |''deviñtas'' |''devintà'' |''devyneri̇̀'' |''devýnerios'' |''devýnetas'' |- !10 |colspan="2" |''dẽšimt'' |''dešim̃tas'' |''dešimtà'' | | | |- !11 |colspan="2" |''vienúolika'' |''vienúoliktas'' |''vienúolikta'' | | | |- !12 |colspan="2" |''dvýlika'' |''dvýliktas'' |''dvýlikta'' | | | |- !13 |colspan="2" |''trýlika'' |''trýliktas'' |''trýlikta'' | | | |- !14 |colspan="2" |''keturiólika'' |''keturióliktas'' |''keturiólikta'' | | | |- !15 |colspan="2" |''penkiólika'' |''penkióliktas'' |''penkiólikta'' | | | |- !16 |colspan="2" |''šešiólika'' |''šešióliktas'' |''šešiólikta'' | | | |- !17 |colspan="2" |''septyniólika'' |''septynióliktas'' |''septyniólikta'' | | | |- !18 |colspan="2" |''aštuoniólika'' |''aštuonióliktas'' |''aštuoniólikta'' | | | |- !19 |colspan="2" |''devyniólika'' |''devynióliktas'' |''devyniólikta'' | | | |- !20 |colspan="2" |''dvi̇̀dešimt'' |''dvidešim̃tas'' |''dvidešimtà'' | | | |- !21 |''dvi̇̀dešimt víenas'' |''dvi̇̀dešimt vienà'' |''dvi̇̀dešimt pìrmas'' |''dvi̇̀dešimt pirmà'' | | | |- |} Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=144—148}} {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" rowspan="1" |Kiekiniai ! style="width:140px" colspan="2" |Kelintiniai |- ! ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !30 |''tri̇̀sdešimt'' |''trisdešim̃tas'' |''trisdešimtà'' |- !40 |''kẽturiasdešimt'' |''keturiasdešim̃tas'' |''keturiasdešimtà'' |- !50 |peñkiasdešimt |''penkiasdešim̃tas'' |''penkiasdešimtà'' |- !60 |''šẽšiasdešimt'' |''šešiasdešim̃tas'' |''šešiasdešimtà'' |- !70 |''septýniasdešimt'' |''septyniasdešim̃tas'' |''septyniasdešimtà'' |- !80 |''aštúoniasdešimt'' |''aštuoniasdešim̃tas'' |''aštuoniasdešimtà'' |- !90 |''devýniasdešimt'' |''devyniasdešim̃tas'' |''devyniasdešimtà'' |- !100 |''šim̃tas'' |''šim̃tas'' |''šimtà'' |- !200 |''dù šimtai̇̃'' |''dušim̃tas / dù šim̃tas'' |''dušimtà / dù šimtà'' |- !300 |''trỹs šimtai̇̃'' |''trisšim̃tas / trỹs šim̃tas'' |''trisšimtà / trỹs šimtà'' |- !400 |''keturì šimtai̇̃'' |''keturiašim̃tas / keturi̇̀ šim̃tas'' |''keturiašimtà / keturi̇̀ šimtà'' |- !500 |''penkì šimtai̇̃'' |''penkiašim̃tas / penki̇̀ šim̃tas'' |''penkiašimtà / penki̇̀ šimtà'' |- !600 |''šešì šimtai̇̃'' |''šešiašim̃tas / šeši̇̀ šim̃tas'' |''šešiašimtà / šeši̇̀ šimtà'' |- !700 |''septynì šimtai̇̃'' |''septyniašim̃tas / septyni̇̀ šim̃tas'' |''septyniašimtà / septyni̇̀ šimtà'' |- !800 |''aštuonì šimtai̇̃'' |''aštuoniašim̃tas / aštuoni̇̀ šim̃tas'' |''aštuoniašimtà / aštuoni̇̀ šimtà'' |- !900 |''devynì šimtai̇̃'' |''devyniašim̃tas / devyni̇̀ šim̃tas'' |''devyniašimtà / devyni̇̀ šimtà'' |- !1000 |''tū́kstantis'' |''tū́kstantas'' |''tū́kstanta'' |- !2000 |''dù tū́kstančiai'' |''dutū́kstantas / dù tū́kstantas'' |''dutū́kstanta / dù tū́kstanta'' |- !1 mln |''milijõnas'' |''milijõnas'' |''milijonà'' |- !1 mljrd |''milijárdas'' |''milijárdas'' |''milijardà'' |} Skaitvardis ''víenas'' linksniuojamas kaip [[būdvardis]], ''dù'' linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias [[Dviskaita|dviskaitos]] formas. ''Trỹs'' linksniuojamas X [[Daiktavardis|daiktavardžių]] paradigmos pavyzdžiu (išskyrus [[Vietininkas|vietininką]]). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės [[Galininkas|galininką]]). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai ''šim̃tas'', ''milijõnas'', ''milijárdas'' linksniuojami kaip I, o ''tū́kstantis'' – kaip III paradigmos daiktavardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—155}} Skaitvardžių ''dù, trỹs, keturì'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=153—154}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" | |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''trỹs'' | ''keturi̇̀'' | ''kẽturios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" | ''dviejų̃'' | colspan="2" |''trijų̃'' | colspan="2" | ''keturių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | colspan="2" | ''dvíem'' | colspan="2" |''tri̇̀ms'' | ''keturíems'' | ''keturióms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''dù'' | ''dvi̇̀'' | colspan="2" |''tri̇̀s'' | ''kẽturis'' | ''kẽturias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |''dviẽm'' | colspan="2" |''trimi̇̀s'' | ''keturiai̇̃s'' | ''keturiomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''dviejuosè'' | ''dviejosè'' | ''trijuosè'' | ''trijosè'' | ''keturiuosè'' | ''keturiosè'' |} Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=146}} pavyzdžiui, ''treji̇̀ var̃tai'', ''víenerios dùrys'', ''septýnerios ži̇̀rklės''.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=29|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (''trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃'') arba nurodant apytikslį kiekį.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=147}} Kiekinis skaitvardis ''víenas'' su daiktavardžiais derinamas [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]]. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (''dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=152—153}} === Įvardis === [[Semantika|Semantikos]] atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:<ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=34|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=161—173}} * asmeniniai: ''àš'', ''tù'', ''jìs'', ''ji̇̀'', ''támsta'' * [[Sangrąžinis įvardis|sangrąžinis]]: ''savę̃s'' * savybiniai: ''manàsis (màno)'', ''tavàsis (tàvo)'', ''savàsis (sàvo)'' * parodomieji: ''ši̇̀s'', ''tàs'', ''anàs'' * klausiamieji-santykiniai: ''kàs'', ''kóks'', ''kuri̇̀s'' * neapibrėžiamieji: ''kažkàs'', ''niẽkas'' * pažymimasis: ''pàts'' Formaliai įvardžiai skirstomi į:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=158}} * daiktavardinius * būdvardinius * daiktavardinius-būdvardinius Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių [[dviskaita]]. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=173—174}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis įv. |- ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''àš'' | ''tù'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mẽs'' | ''jū̃s'' | — |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''manę̃s, màno'' | ''tavę̃s, tàvo'' | ''mùdviejų'' | ''jùdviejų'' | ''mū́sų'' | ''jū́sų'' | ''savę̃s, sàvo'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''mán'' | ''táu'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mùms'' | ''jùms'' | ''sáu'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''manè'' | ''tavè'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mùs'' | ''jùs'' | ''savè'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''manimi̇̀'' | ''tavimi̇̀'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mumi̇̀s'' | ''jumi̇̀s'' | ''savimi̇̀'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''manyjè'' | ''tavyjè'' | ''mùdviejuose'' (vyr. g.), ''mùdviejose'' (mot. g.) | ''jùdviejuose'' (vyr. g.), ''jùdviejose'' (mot. g.) | ''mumysè'' | ''jumysè'' | ''savyjè'' |} Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai ''jū̃s'', ''pàts'', ''patì'', ''sveĩkas'', ''sveikà'', ''támsta'' (senstelėjęs įvardis).<ref name=autogenerated1 /> Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=177—181}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''ji̇̀s'' | ''ji̇̀'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''jiẽ'' | ''jõs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''jõ'' | ''jõs'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃'' | ''jų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''jám'' | ''jái'' | ''jíe(m)dviem'' | ''jó(m)dviem'' | ''jíems'' | ''jóms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''jį̃'' | ''ją̃'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''juõs'' | ''jàs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''juõ'' | ''jà'' | ''jiẽ(m)dviem'' | ''jõ(m)dviem'' | ''jai̇̃s'' | ''jomi̇̀s'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''jamè'' | ''jojè'' | — | — | ''juosè'' | ''josè'' |} Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: ''šìs'' rodo artimą nuotolį, ''anàs'' – tolimą. Įvardis ''tàs'' šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę [[Gramatinė giminė|giminę]]: ''mãna, tãva, sãva, tai̇̃, šitai̇̃, anaĩ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=164—165}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=37|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=121—122|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Veiksmažodis === Lietuvių kalbos [[veiksmažodis]] turi šias kategorijas: [[Nuosaka|nuosaką]], [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]] ir [[Veikslas|veikslą]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi [[linksnis]] ir [[Gramatinė giminė|giminė]]).<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=126|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vartojamos keturios nuosakos: [[Tiesioginė nuosaka|tiesioginė]], [[Tariamoji nuosaka|tariamoji]], [[Liepiamoji nuosaka|liepiamoji]] ir [[Netiesioginė nuosaka|netiesioginė]]. Kartais dar išskiriama ir [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=221—222}} Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]). Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se sutinkamos ir veiksmažodžio [[Dviskaita|dviskaitos]] formos.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=236—243}} Pagrindinės formos yra [[Bendratis|bendraties]], esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: '''''nèš'''ti'', '''''nẽša''''', '''''nẽšė'''''; '''''tikė́'''ti'', '''''ti̇̀ki''''', '''''tikė́jo'''''. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas [[siekinys]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/101 101]-103|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=203}}<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2019-05-26|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> ==== Rūšys ==== Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: [[Veikiamoji rūšis|veikiamoji]] ir [[Neveikiamoji rūšis|neveikiamoji]]. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]] (''ji̇̀s yrà nẽšamas''). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<ref>{{cite web |title=laikas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2018-08-24 |orig-date=2007-01-31 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (''jį̃ nẽša'') bei su veikiamosios rūšies dalyviais (''jį̃ yrà nẽšę'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=243}} Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] bei [[Padalyvis|padalyviai]].<ref>{{cite web |title=rūšis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/ |author=Vytautas Ambrazas |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-05-27 |orig-date=2018-09-07 |publisher=[[VLE]] |access-date=2026-03-25}}</ref> ==== Asmenuotės ==== Pagal esamojo laiko trečiojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (''-a-'': ''nẽš'''a'''''), II (''-i-'': ''ti̇̀k'''i''''') ir III (''-o-'': ''mók'''o''''').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=265}} Kaip ir kitose [[baltų kalbos]]e, trečiajam asmeniui nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]], o [[Kamiengalis|kamiengaliu]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332</ref> ==== Esamasis laikas ==== [[Esamasis laikas|Esamojo laiko]] veiksmažodžių ''nèšti'', ''nèštis'', ''tikė́ti'', ''tikė́tis'', ''mókyti'', ''mókytis'' asmenavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=271—272}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| I<br/>(-a-) ! colspan="2"| II<br/>(-i-) ! colspan="2"| III<br/>(-o-) |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''nešù'' |''nešúosi'' |''tikiù'' |''tikiúosi'' |''mókau'' |''mókausi'' |- !II vns. asmuo |''nešì'' |''nešíesi'' |''tiki̇̀'' |''tikíesi'' |''mókai'' |''mókaisi'' |- !III vns. [[Asmuo (gramatika)|asmuo]] |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''nẽšame'' |''nẽšamės'' |''ti̇̀kime'' |''ti̇̀kimės'' |''mókome'' |''mókomės'' |- !II dgs. asmuo |''nẽšate'' |''nẽšatės'' |''ti̇̀kite'' |''ti̇̀kitės'' |''mókote'' |''mókotės'' |- !III dgs. asmuo |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''ti̇̀ki'' |''ti̇̀kisi'' |''móko'' |''mókosi'' |} Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], pavyzdžiui, [[Perfektas|esamasis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''esù nẽšęs''. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''esù nẽšamas'' ir ''esù nẽštas''. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (''esù nẽšamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''esù nẽštas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/> Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį ''be-'', pavyzdžiui, ''bemoką̃s'', bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama [[Tarinys|tarinio]] jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio ''bū́ti'' forma).<ref name="žinynas"/> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: ''Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemoką̃s''; ''Àš jaũ beišeiną̃s prõ durìs''. ==== Būtasis kartinis laikas ==== [[Būtasis kartinis laikas|Būtojo kartinio laiko]] veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę ([[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalį]]) skirstomi į dvi asmenuotes:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=273}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| -o- ! colspan="2"| -ė- |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́jau'' |''tikė́jausi'' |''mókiau'' |''mókiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́jai'' |''tikė́jaisi'' |''mókei'' |''mókeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́jome'' |''tikė́jomės'' |''mókėme'' |''mókėmės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́jote'' |''tikė́jotės'' |''mókėte'' |''mókėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |} Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], sakykime, [[Pliuskvamperfektas|būtasis kartinis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''buvaũ mókęs''. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''buvaũ mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''buvaũ mókytas'' (atliktinis veiksmas). Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''buvaũ bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Buvaũ bemoką̃s vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką''. ==== Būtasis dažninis laikas ==== [[Būtasis dažninis laikas]] reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, jungiant [[Priesaga|priesagą]] ''-dav-'' ir ''-o-'' kamieno [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]]:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=274}}<ref name="ЯМ139">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=139|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́davau'' |''tikė́davausi'' |''mókydavau'' |''mókydavausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́davai'' |''tikė́davaisi'' |''mókydavai'' |''mókydavaisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́davo'' |''tik''ė́''davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́davome'' |''tikė́davomės'' |''mókydavome'' |''mókydavomės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́davote'' |''tikė́davotės'' |''mókydavote'' |''mókydavotės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́davo'' |''tikė́davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |} Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́davau mókęs''. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́davau mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́davau mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''bū́davau bemoką̃s'', kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́davau bemoką̃s jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.'' ==== Būsimasis laikas ==== [[Būsimasis laikas]] sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagą]] ''-s''(''i'')- ir ''-i-'' kamieno galūnes:<ref name="ЯМ139"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=275}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́siu'' |''tikė́siuosi'' |''mókysiu'' |''mókysiuosi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́si'' |''tikė́siesi'' |''mókysi'' |''mókysiesi'' |- !III vns. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́sime'' |''tikė́simės'' |''mókysime'' |''mókysimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́site'' |''tikė́sitės'' |''mókysite'' |''mókysitės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |} Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́siu mókęs''. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́siu mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́siu mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – ''bū́siu bemoką̃s''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́siu bemoką̃s tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.'' ==== Liepiamoji nuosaka ==== [[Liepiamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su [[priesaga]] ''-k(i)-'', II [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmuo [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] neturi, I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo baigiasi galūne ''-me'', II daugiskaitos asmuo – galūne ''-te''. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] III asmuo formų su priesaga ''-k(i)-'' neturi.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=278}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !II [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́k'' |''tikė́kis'' |''mókyk'' |''mókykis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́kime'' |''tikė́kimės'' |''mókykime'' |''mókykimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́kite'' |''tikė́kitės'' |''mókykite'' |''mókykitės'' |} Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka (''bū́k, bū́kime, bū́kite'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra ''bū́k mókęs''. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́k mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́k mókytas'' (atliktinis veiksmas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́k bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<ref name="žinynas"/> ''Bū́k bemoką̃s svečiùs naujų̃ dainų̃, kai̇̃ atvažiuõs muzikántai.'' Kartais išskiriama '''[[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]''' – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: ''tenešiẽ'' 'tegu neša', ''tetikiẽ'' 'tegu tiki', ''temókai'' 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: ''tetikỹ'' 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s [[Optatyvas|optatyvo]], kuris [[baltų prokalbė]]je buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=221}} ==== Tariamoji nuosaka ==== [[Tariamoji nuosaka]] sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-čia-'', ''-tum-'', ''-tų'' ir asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=276}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |[[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžinis]] !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́čiau'' |''tikė́čiausi'' |''mókyčiau'' |''mókyčiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́tumei'' |''tikė́tumeisi'' |''mókytumei'' |''mókytumeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́tu(mė)me'' |''tikė́tu(mė)mės'' |''mókytu(mė)me'' |''mókytu(mė)mės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́tumėte'' |''tikė́tumėtės'' |''mókytumėte'' |''mókytumėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |} Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria [[Haplologija|haplologiją]]: ''tikė́tumėme'' > ''tikė́tume'', ''mókytumėme'' > ''mókytume''. Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka (''bū́čiau, bū́tumei, bū́tų'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra ''bū́čiau mókęs''. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: ''Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs''. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́čiau (bùvęs) mókomas'' (nebaigtinis veiksmas) ir ''bū́čiau (bùvęs) mókytas'' (atliktinis veiksmas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<ref name="žinynas"/> ''Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemoką̃s sū́nų árti laũką, jéi ji̇̀s bū́tų grį̃žęs.'' ==== Netiesioginė nuosaka ==== [[Netiesioginė nuosaka]], arba atpasakojamoji nuosaka, [[Dalyvis (gramatika)|dalyvinė]] kalba, – lietuvių kalbos dalyvių [[Vardininkas|vardininko]] formų, einančių [[Tarinys|tariniu]] ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]]. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, jìs gyvẽnąs miestè''), esamasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s esą̃s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis (''sãko, ji̇̀s gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bùvęs begyvẽnąs miestè''), būtasis dažninis (''sãko, ji̇̀s gyvéndavęs miestè''), būtasis dažninis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs gyvẽnęs miestè''), būtasis dažninis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́davęs begyvẽnąs miestè''), būsimasis (''sãko, ji̇̀s gyvénsiąs miestè''), būsimasis atliktinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs gyvẽnęs miestè''), būsimasis pradėtinis (''sãko, ji̇̀s bū́siąs begyvẽnąs miestè''). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, nãmas esą̃s gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis kartinis (''sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis dažninis (''sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būsimasis (''sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas''). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (''gyvẽnamas'') labiau rodo nebaigtinį, o su būtojo laiko dalyviu (''gyvéntas'') – atliktinį veiksmą.<ref name="žinynas"/><ref>{{cite web |title= Netiesioginė nuosaka|author=Vytautas Ambrazas|date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393|accessdate= 2019-05-27}}</ref> Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir [[Tautosaka|tautosakoje]]. ==== Dalyvinės formos ==== Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], taip pat [[Padalyvis|padalyviai]], [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] ir [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviai]]. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir [[būdinys]], nors jis laikytinas veiksmažodiniu [[Prieveiksmis|prieveiksmiu]].<ref name="žinynas"/> Dalyviai yra [[Linksnis|linksniuojami]], turi [[Gramatinis laikas|laikus]], kaitomi [[Gramatinė giminė|gimine]] (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]; tarmėse tebevartojama [[dviskaita]]). Gali būti [[Įvardžiuotinės formos|įvardžiuotiniai]] ir [[Sangrąžinis veiksmažodis|sangrąžiniai]]. '''Veikiamosios rūšies dalyviai''' turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų [[Būdvardis|būdvardžiai]]. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] jungiant priesagą ''-nt-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: ''nešą̃s, -antis'' (vyr. g.), ''nẽšanti'' (mot. g.), ''nešą̃'' (bev. g.); ''tikį̃s, -intis'' (vyr. g.), ''tìkinti'' (mot. g.), ''tikį̃'' (bev. g.); ''mókąs, -antis'' (vyr. g.), ''mókanti'' (mot. g.), ''móką'' (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (''jám dañtį '''skaũdą'''''), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (''jiẽ nešą̃, tikį̃, móką'') greta ilgųjų variantų (''jiẽ nẽšantys, ti̇̀kintys, mókantys''). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1981|pages=143-147|isbn=}}</ref> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga ''-us-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: ''nẽšęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nẽšusio'') (vyr. g.), ''nẽšusi'' (mot. g.), ''nẽšę'' (bev. g.); ''tikė́jęs'' (kilm. ''tikė́jusio''), ''tikė́jusi'' (mot. g.), ''tikė́ję'' (bev. g.); ''mókęs'' (kilm. ''mókiusio'') (vyr. g.), ''mókiusi'' (mot. g.), ''mókę'' (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (''jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę''). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (''yrà '''sutemę''', taĩp jaũ yrà '''bùvę'''''). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių ([[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-dav-''): ''nèšdavęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nèšdavusio'') (vyr. g.), ''nèšdavusi'' (mot. g.), ''nèšdavę'' (bev. g.); ''tikė́davęs'' (kilm. ''tikė́davusio'') (vyr. g.), ''tikė́davusi'' (mot. g.), ''tikė́davę'' (bev. g.); ''mókydavęs'' (kilm. ''mókydavusio'') (vyr. g.), ''mókydavusi'' (mot. g.), ''mókydavę'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-sia'' ir ''-nt-'', o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: ''nèšiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''nèšianti'' (mot. g.), ''nèšią'' (bev. g.); ''tikė́siąs, -iantis'' (vyr. g.), ''tikė́sianti'' (mot. g.), ''tikė́sią'' (bev. g.); ''mókysiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''mókysianti'' (mot. g.), ''mókysią'' (bev. g.)<ref name="žinynas"/> '''Neveikiamosios rūšies dalyviai''' turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-mas'', ''-ma'': ''nẽšamas'' (vyr. g.), ''nešamà'' (mot. g.), ''nẽšama'' (bev. g.); ''ti̇̀kimas'' (vyr. g.), ''tikimà'' (mot. g.), ''ti̇̀kima'' (bev. g.); ''mókomas'' (vyr. g.), ''mókoma'' (mot. g.), ''mókoma'' (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tas'', ''-ta'': ''nẽštas'' (vyr. g.), ''neštà'' (mot. g.), ''nẽšta'' (bev. g.); ''tikė́tas'' (vyr. g.), ''tikė́ta'' (mot. g.), ''tikė́ta'' (bev. g.); ''mókytas'' (vyr. g.), ''mókyta'' (mot. g.), ''mókyta'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties [[Kamienas|kamieno]] su priesaga ''-si-''), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas ''-mas'', ''-ma'': ''nèšimas'' (vyr. g.), ''nešimà'' (mot. g.), ''nèšima'' (bev. g.); ''tikė́simas'' (vyr. g.), ''tikė́sima'' (mot. g.), ''tikė́sima'' (bev. g.); ''mókysimas'' (vyr. g.), ''mókysima'' (mot. g.), ''mókysima'' (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, ''bū́simas''.<ref name="žinynas"/> '''Padalyviai''' kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. [[Padalyvis|Padalyviai]] turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: ''nẽšant, tìkint, mókant'' (esamasis l.), ''nẽšus, tikė́jus, mókius'' (būtasis kartinis l.), ''nèšdavus, tikė́davus, mókydavus'' (būtasis dažninis l.), ''nèšiant, tikė́siant, mókysiant'' (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė ''-i-'''s''''' (''nẽšantis'').<ref name="žinynas"/> '''Pusdalyviai''' kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. [[Pusdalyvis|Pusdalyviai]] sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-damas'', ''-dama'': ''nèšdamas, tikė́damas, mókydamas'' ([[Vienaskaita|vns.]] vyr. g.), ''nešdamì, tikė́dami, mókydami'' ([[Daugiskaita|dgs.]] vyr. g.), ''nešdamà, tikė́dama, mókydama'' (vns. mot. g.), ''nèšdamos, tikė́damos, mókydamos'' (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (''nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi'').<ref name="žinynas"/> '''Reikiamybės dalyviai''' yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. [[Reikiamybės dalyvis|Reikiamybės dalyviai]] reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: ''svarstýtinas kláusimas'' 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tinas'', ''-tina'': ''nèštinas'' (vyr. g.), ''neštinà'' (mot. g.), ''nèština'' (bev. g.); ''tikė́tinas'' (vyr. g.), ''tikė́tina'' (mot. g.), ''tikė́tina'' (bev. g.); ''mókytinas'' (vyr. g.), ''mókytina'' (mot. g.), ''mókytina'' (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (''neštinàsis, neštinóji'') ir, rečiau, sangrąžinės (''el̃gtina'''si''''') formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę ''-si-'' įterpiant tarp [[Šaknis|šaknies]] ir [[Priešdėlis|priešdėlio]]: ''pa'''si'''el̃gtina''). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai.<ref name="žinynas"/> '''Būdinys''' niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su [[Sinonimas|sinoniminėmis]] priesagomis ''-te'' arba ''-tinai'': ''neštè, neštinaĩ''; ''tikė́te, tikė́tinai''; ''mókyte, mókytinai''. [[Būdinys]] paprastai vartojamas prieš tos pačios [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] veiksmažodį, kad jį sustiprintų: ''neštè (neštinaĩ) nẽša''.<ref name="žinynas"/> === Prieveiksmis === Lietuvių kalboje [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] ''-(i)ai'' ([[Produktyvumas (kalbotyra)|produktyviausias]] darybos tipas), ''-yn'', ''-(i)uoju'', ''-(i)ui'', ''-(i)aip'', ''-iek'', ''-ur'', ''-(i)ais'', ''-(i)om'', ''-(i)omis''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=328-329}} Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės [[Būdvardis|būdvardžių]], [[Laipsnis (gramatika)|laipsnis]] sudaromas su priesaga ''-iaũ ''(''-aũ'' po ''-j''), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: ''mažai̇̃'' > ''mažiaũ'', ''daũg'' > ''daugiaũ'', ''šaltai̇̃'' > ''šalčiaũ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=345}} Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga ''-iáusiai'': ''šalčiáusiai'', ''mažiáusiai''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=348—349}} === Prielinksnis === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]], tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp [[Priešdėlis|priešdėlių]]. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš [[Prieveiksmis|prieveiksmių]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|year=2009|pages=67|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik ''dėkà'' visada eina [[Polinksnis|polinksniu]], o ''liñk(ui)'', ''dė̃lei'' ir ''viẽtoj'' gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=363}} Prielinksniai vartojami su [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Galininkas|galininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]]. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]], tiktai ''ùž'' pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o ''põ'' – su visais trimis.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=365}} [[Tarmė]]se prielinksniai ''priẽ, iki̇̀, li̇̀gi, põ'' vartojami su [[Naudininkas|naudininku]], bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (''põ senóvei, põ dẽšinei, iki̇̀ vãliai, iki̇̀ šiõlei'', ''iki̇̀ sóčiai'').<ref>{{cite web |title=Prielinksnių vartojimas ir reikšmė |publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf|accessdate=2022-06-08}}</ref> === Jungtukas === Pagal sandarą lietuvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''õ'', ''ir̃'', ''bèt'') ir sudėtinius (''kai̇̃ tìk'', ''nebeñt kàd''). [[Sintaksė|Sintaksiškai]] jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (''ir̃'', ''arbà'', ''nei̇̃… nei̇̃'') ir prijungiamuosius (''negù'', ''nès'', ''jéi'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=}}{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|p=382—396}}<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Dalelytė === Darybos atžvilgiu [[dalelytė]]s skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (''ar̃'', ''nè'', ''tè''), ir antrines, išvestas iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]] (''tar̃si'' < ''tar̃ti'', ''bemàž'' < ''mãžas, mažai̇̃''), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=131—132|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Jaustukas === [[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš [[Balsis|balsio]] (''à'', ''ã''), [[Dvibalsis|dvibalsio]] (''ói'', ''ái'') arba keleto balsių ir [[Priebalsis|priebalsių]] junginio (''ajajái'', ''hm''), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (''Diẽ!'' < ''Diẽve!'' ''žiū̃'' < ''žiūrė́k'').<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Ištiktukas === [[Ištiktukas|Ištiktukai]] dažniausiai sudaryti iš vieno [[Skiemuo|skiemens]] (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: ''kliùnkt'', ''diñ'', ''grýbš'', ''šnýpš''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=132-133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos [[žodynas]] (1941–2002)]] == Sintaksė == === Vientisinis sakinys === Lietuvių kalba – [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinė]]. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), [[pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su [[Aktualioji sakinio skaida|aktualiąja sakinio skaida]] (sakinio atkarpos pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis [[Kilmininkas|kilmininkinis]] veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]]: ''Pàs šeiminiñką atei̇̃davo visókių žmonių̃''; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja [[Intonacija|frazės kirtį]]. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka ''tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys'': ''Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=143|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje [[Sakinys|sakinio]] dėmenų [[Sintaksė|sintaksiniai ryšiai]] reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – [[Vardažodis|vardažodžio]] grupė (paprasčiausiu atveju – [[Vardininkas|vardininko linksnio]] daiktavardis), sujungta su [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į [[Žodžių junginys|žodžių junginius]]. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios [[dalelytė]]s.<ref name="Топоров41">{{cite book|last=Топоров |first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=41|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio ''bū́ti'' esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: ''Ji̇̀s yrà mókytojas / Ji̇̀s mókytojas''. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: ''Lietuvà yrà respùblika''.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|year=1996|pages=212|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Sudėtinis sakinys === Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius ([[Jungtukas|jungtukinius]] ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) [[Sakinys|sakinius]]. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ''ir̃'', ''bèt'', ''õ'', prijungiamieji jungtukai – ''kàd, jóg'', ''nès'', ''kai̇̃, kadà'', ''nórs''.<ref name="Топоров41" /><ref name="Булыгина144">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje dažnai vartojamos [[#Dalyvinės formos|dalyvinių formų]] konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: ''Svečiai̇̃ išvažiãvo sáulei patekė́jus'' – ''Svečiai̇̃ išvažiãvo, kai̇̃ sáulė patekė́jo''; ''Diẽnai brė́kštant ši̇̀las nubuñda'' – ''Kai̇̃ dienà brė́kšta, ši̇̀las nubuñda''; ''Visi̇̀ sãko jį̃ galvótą ẽsant'' – ''Visi̇̀ sãko, kàd ji̇̀s yrà galvótas''; ''Ji̇̀s mãnė turti̇̀ngas esą̃s'' – ''Ji̇̀s mãnė, kàd yrà turtìngas''.<ref name="Булыгина144"/> == Žodynas == Daugumoje lietuvių kalbos [[Semantika|semantinių]] sričių vyrauja paveldėtoji [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropietiškos]] kilmės [[leksika]],<ref name="Топоров42">{{cite book|last=Топоров|first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=42|isbn=5-87444-225-1}}</ref> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (''avi̇̀s''), [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] (''líepa''), bendruosius baltiškuosius (''šakni̇̀s''), [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] (''lietùs'') ir grynai lietuvių kalbos (''žmonà'').<ref name="bre">{{cite book|last=Андронов|first=А. В.|chapter=Литовский язык|title=Большая Российская энциклопедия|editor=Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец |location =М.|publisher=Большая Российская энциклопедия|year=2010|volume=17. Лас-Тунас — Ломонос |pages= 650—652}}</ref> Lietuvių kalboje nemaža [[Skolinys|skolinių]] iš [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]: [[Senoji rusų kalba|senosios rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]]. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai ''mui̇̃las'', ''slyvà'', ''agur̃kas'', ''česnãkas'', ''vyšnià'', ''kõšė'', ''blỹnas'', ''tur̃gus'' ir daug kitų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=144—145|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. [[Slavizmas|Slavizmai]] sudaro apie 1,5&nbsp;% [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų [[tarmė]]se jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš senosios rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant [[Nazalizacija|nosinius]] ([[X a.]]) ir [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotuosius]] ([[XI a.|XI]]–[[XIII a.]]) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]], pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai ''arbatà'', ''rỹžiai'', ''põpierius''.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/117 117]—118}}</ref> Kitą skolinių sluoksnį sudaro [[Germanizmas|germanizmai]], seniausieji – iš [[Gotų kalba|gotų kalbos]] (''ýla''), vėlesni – iš senosios [[Vokiečių kalba|vokiečių]] (''gãtvė''), naujosios vokiečių (''kambarỹs'', ''spi̇̀nta'') ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Germanizmai sudaro apie 0,5&nbsp;% viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<ref>{{cite book|last=Kabelka J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/119 119]}}</ref> Taip pat vartojami [[Lotynų kalba|lotyniškos]] ir [[Graikų kalba|graikiškos]] kilmės [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]] (''ci̇̀klas'', ''schemà'' ir kt.) Po to, kai 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji [[Anglicizmas|anglicizmai]]: ''dizáineris'', ''autsáideris'', ''kãstingas''), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<ref>{{cite journal|last=Klimas|first=A.|title=The Anglicization of Lithuanian|url=http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|journal=Lituanus|year=1994|volume=40, Nr. 2|issn=0024-5089|access-date=2019-05-29|archive-date=2016-03-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20160303172616/http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|url-status=dead}}</ref> Lietuvių kalboje, kitaip negu [[Latvių kalba|latvių]], [[Finizmas|skolinių iš finų kalbų]] tėra vienas kitas: ''asiū̃klis'', ''bùrė'', ''kadagỹs'', ''ki̇̀ras'', ''lai̇̃vas'', ''seliavà'', ''šãmas'' ir galbūt ''lopšỹs'', ''sóra''.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|url=https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|year=2000|pages=[https://archive.org/details/dini-baltu-kalbos.-lyginamoji-istorija-2000/page/161 161]|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2019-05-29|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|url-status=unfit}}</ref> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], pavyzdžiui, iš [[Prūsų kalba|prūsų]] (''malū̃nas'', ''kriáušė'', ''saváitė'', ''[[Paprastasis grambuolys|grambuolỹs]]'').{{sfn|Zinkevičius|1987|pp=35-36}} Skoliniai iš [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] (''cỹrulis'' 'vieversys', ''kū̃lis'' akmuo', ''pỹlė'' 'antis') labiau vartojami [[žemaičių tarmė]]je, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis ''zui̇̃kis''.{{sfn|Zinkevičius|1987|p=22}} Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, ''aplúokas'' 'kluonas, žardis', ''lai̇̃daras'' 'diendaržis'.<ref name="Urbanavičius"/><ref>{{cite web |title= aplúokas|author=Urbutis|year=2001|publisher= Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas|accessdate= 2019-07-13}}</ref> [[Vaizdas:Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Grafitis|Grafityje]] – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių ([[Kaunas]])]] Vadovaujantis [[Purizmas (kalbotyra)|purizmo]] tendencijomis (ypač besireiškusiomis [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais [[Naujadaras|naujadarais]]: ''pirmžengỹstė'' 'pažanga, progresas', ''арšviestū̃nas'' 'šviesuolis, inteligentas', ''žeimỹstė'' 'teatras', ''žinpaišỹs'' 'korespondentas'.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XXI a.]] pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, [[Popkultūra|populiariojoje kultūroje]], moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi [[Leksema|leksemos]] – savos darybos žodis ir skolinys: ''mėsаi̇̃nis'' vietoj ''hámburgeris'', ''saũskelnės'' vietoj ''pámpersas'', ''bylà'' vietoj ''fáilas''. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<ref name="Топоров42"/><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|year=2006|pages=146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – ''nebeprisikiškiakopūsteliáujantiesiems'' (37 raidės), bet yra ir ilgesnių, pavyzdžiui, ''nebeprisikiškiakopūsteliáudavusiuosiuose'' (40 raidžių). Ypač ilgi gali būti [[Cheminis junginys|cheminių junginių]] pavadinimai (''3-isopropil-(1 H)-2,1,3-benztiadiazin-4-(3H)-on-2,2-dioksidas''), tačiau jie sudaryti daugiausia iš [[Tarptautinis žodis|tarptautinių]] mokslinių dėmenų. == Tyrimų istorija == [[Vaizdas:BūgaKazys.jpg|thumb|left|200px|[[Kazimieras Būga]]]] {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|location=М.|publisher=Издательство ЛКИ|year=2007|pages=101—102|isbn=}}</ref> |source = – [[Antoine Meillet|Antuanas Mejė]]}} Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ ({{la|Clavis linguae Lituanicae}}) parašė [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis taip pat sudarė lenkų–lotynų–lietuvių žodyną ''Dictionarium trium linguarum'' (apie 1620 m.) Vėliau XVII–XVIII a. pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] ''Grammatica Litvanica'' (1653 m.), [[Kristupas Sapūnas|K. Sapūno]] ''Compendium grammaticae Lithvanicae'' (1643 m., 1673 m. išleido [[Teofilis Gotlybas Šulcas|T. G. Šulcas]]), [[Frydrichas Vilhelmas Hakas|F. V. Hako]] ''Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm'' (1730 m., yra gramatikos priedas), [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] ''Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm'', [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] ''Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon'' (1730 m.), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] ''Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch'' (1800 m.).<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|url=https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas|year=1982|pages=[https://archive.org/details/kabelka-baltu-filologijos-ivadas-1982/page/124 124]—125}}</ref> {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|title=Gramatyka języka litewskiego I|location=Warszawa|publisher=PWN|year=1958|pages=63}}</ref> |source = – [[Janas Otrembskis]]}} Nuo XIX a. vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamojoje istorinėje kalbotyroje]], lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie [[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] korifėjai: [[August Schleicher|A. Šleicheris]], [[August Leskien|A. Leskynas]], [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]], [[Adalbert Bezzenberger|A. Becenbergeris]], [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]], [[Vilhelm Thomsen|V. Tomsenas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]], [[Josef Zubatý|J. Zubatas]], [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]]. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]], [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]], [[Jonas Juška (1815)|J. Juška]] ir [[Antanas Juška (1819)|A. Juška]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vienu svarbiausių [[Lituanistika|lituanistikos]] centrų tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas]], kur dirbo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]], [[Kazimieras Būga|K. Būga]], [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]], [[Antanas Salys|A. Salys]] ir [[Petras Jonikas|P. Jonikas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, [[Juozas Balčikonis (1885)|J. Balčikonis]], [[Jonas Paulauskas|J. Paulauskas]], [[Jonas Kruopas|J. Kruopas]], [[Kazys Ulvydas|K. Ulvydas]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Albertas Juška|A. Juška]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Tamara Buchienė|T. Buchienė]], [[Jonas Palionis|J. Palionis]], [[Vincas Urbutis|V. Urbutis]], [[Juozas Pikčilingis|J. Pikčilingis]], [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienė]], [[Adelė Valeckienė|A. Valeckienė]], [[Vladas Grinaveckis|V. Grinaveckis]], [[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]], [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]], [[Aleksandras Vanagas|A. Vanagas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]], [[Michailas Petersonas|M. Petersonas]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]], [[Jurijus Otkupščikovas|J. Otkupščikovas]], [[Anatolijus Nepokupnas|A. Nepokupnas]], [[Ernst Fraenkel|E. Frenkelis]], [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangas]], [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]].<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика, p. 65-67</ref> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė [[Peeter Arumaa|P. Aruma]] (Estija), [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]], [[Czesław Kudzinowski|Č. Kudzinovskis]] (Lenkija), [[Pavel Trost|P. Trostas]] (Čekija), [[Rainer Eckert |R. Ekertas]] (Vokietija), [[Vittore Pisani|V. Pizanis]], [[Guido Michelini|G. Mikelinis]], [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] (Italija), [[Knut Olof Falk|K. Falkas]] (Švedija), [[William Riegel Schmalstieg|V. Šmolstygas]] (JAV).<ref name="Sov"/> == Tekstų pavyzdžiai == „[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<ref>{{cite book|last=Дини П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|year=2002|pages=429—432|isbn=5-94282-046-5}}</ref> {{Citata |variantas=2|tekstas=Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen.|šaltinis=Tractatus sacerdotalis, 1503 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen.|šaltinis=[[Martynas Mažvydas|M. Mažvydas]], 1547 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Téwe^a mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́e^amei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir me^as åtłeaidʒe^ame^a ʃáwiîmus kaltiemus. Ir ne^a we^ad mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ ge^alb mus nůg pikto. Amen.|šaltinis=[[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], 1595 m.}} {{Citata |variantas=2|tekstas=Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.|šaltinis=(dabartinė lietuvių kalba)}} == Lietuvių kalba užsienio universitetuose == Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<ref>{{cite web |title= Lietuvių kalbos studijos užsienyje|author=Bonifacas Stundžia |date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014|accessdate= 2019-05-30}}</ref> * [[Estija]]: [[Tartu universitetas]] * [[Italija]]: [[Florencijos universitetas]], [[Milano universitetas]], [[Piza|Pizos]] universitetas * [[Japonija]]: [[Tokijo užsienio studijų universitetas]]<ref>[http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf 2013(平成25)年度　東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧], tufs.ac.jp</ref> * [[JAV]]: [[Ilinojaus universitetas]] ([[Čikaga]]), [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos universitetas; Vašingtono universitetas ([[Sietlas]]) * [[Latvija]]: [[Latvijos universitetas]], [[Ryga]] * [[Lenkija]]: Adomo Mickevičiaus universitetas ([[Poznanė]]), [[Jogailos universitetas]] ([[Krokuva]]), [[Varšuvos universitetas]] * [[Norvegija]]: [[Oslo universitetas]] * [[Prancūzija]]: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, [[Paryžius]] * [[Rusija]]: [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas]], [[Sankt Peterburgo valstybinis universitetas]] * [[Slovakija]]: Komenskio universitetas, [[Bratislava]] * [[Čekija]]: Masaryko universitetas, [[Brno]] * [[Suomija]]: [[Helsinkio universitetas]] * [[Švedija]]: [[Lundo universitetas]], [[Stokholmas|Stokholmo]] universitetas * [[Šveicarija]]: [[Berno universitetas]] * [[Vengrija]]: [[Vidurio Europos universitetas]], [[Budapeštas]] * [[Vokietija]]: [[Greifsvaldo universitetas|Ernsto Morico universitetas]] ([[Greifsvaldas]]), [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno Humboltų universitetas]] ([[Berlynas]]), [[Miunsterio universitetas|Vesftalijos Vilhelmo universitetas]] ([[Miunsteris]]) == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * ''Булыгина Т. В., Синёва О. В.'' Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155. * ''Дини П.'' Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002. * ''Lietuvių kalbos gramatika.'' — Vilnius: Mokslas, 1985. * {{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|year=1987|isbn=460-202-0100|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-2.-iki.pirmuju.rastu.-1987.-lt_202110/mode/2up|author-link=Zigmas Zinkevičius}} * ''Mathiassen T.'' A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996. * ''Otrębski J.'' Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958. * ''Vaičiulytė-Romančuk O.'' Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2 == Nuorodos == {{commonscat|Lithuanian language}} {{Vikižodynas|lietuvių kalba|no=T}} {{wikiquote}} * {{Ethnologue|lit}} * [http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa] * [http://www.lki.lt/ Lietuvių kalbos institutas] * [http://tarmes.lki.lt/ Lietuvių tarmių žemėlapis] * [http://www.vlkk.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420230752/http://www.vlkk.lt/ |date=2021-04-20 }} * [http://ualgiman.dtiltas.lt Lietuvių kalba ir literatūros istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/ |date=2011-07-22 }} * [http://www.lkz.lt/ Lietuvių kalbos žodynas] * [http://www.klaidutis.lt/ Rašybos testai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080105004207/http://www.klaidutis.lt/ |date=2008-01-05 }} * [http://www.lki.lt/index.php?lki=10 Straipsnis apie lietuvių kalbą] * [[Baltai]] {{Baltų kalbos}} {{straipsniai apie Lietuvą}} {{Pavyzdinis}} {{Commons|Category:Lithuanian language|no=T}} [[Kategorija:Lietuvių kalba| ]] hilo2iqwpmxbwekgxo949ivrut3rzik 0 1802 7957658 7945015 2026-11-04T22:43:01Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7957658 wikitext text/x-wiki {{KovoKalendorius}} '''Kovo 11 diena''' – 70-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 71-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 295 dienos. == Informacija == === Šventės === * '''[[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena]]''' * Pavasario šauktuvės === Paminklai === * [[1991]] m. Paminklas „Kovo 11“ – [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena|Lietuvos Nepriklausomybės dienai]] pažymėti pastatytas [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčiaus]] [[Kampuočiai|Kampuočių kaime]]; * [[1979]] m. [[Berlynas|Berlyno]] [[Šarlotenburgas (Berlynas)|Šarlotenburgo]] (Charlottenburg) parke Bracas Dimitrijevičius ([[Bosnija]]) pastatė paminklą „Kovo 11-ajai – dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai“. === Vardadieniai === * Gedimtas – Konstantinas – Kostas – Vijolė <ref>[https://day.lt/diena/2026.03.11 Kovo 11] (Day.lt)</ref> * Gediminas – Konstancija – Konstantas – Kostė – Paulina == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1566]] – įsigaliojo [[Antrasis Lietuvos Statutas]]. * [[1936]] – [[Klaipėdos radiofonas|Klaipėdos radijo stotis]] transliavo pirmąją bandomąją laidą – patefono plokštelių koncertą. * [[1938]] – [[Lenkija]] pateikė Lietuvai [[1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą užmegzti diplomatinius santykius]], nutrauktus šiai šaliai okupavus [[Vilnius|Vilnių]]. Lietuva ultimatumą priėmė. * [[1945]] – prasidėjo [[Kiauneliškio mūšis]], kuris baigėsi kovo 13 d. * [[1990]] – Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo aktą]]. === Gimimo dienos === * [[1786]] m. – [[Ernstas Vilhelmas Berbomas]], etnografas, liaudies dainų, kalbinės medžiagos rinkėjas (m. [[1865]] m.). * [[1889]] m. – [[Juozas Čižauskas]], kunigas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (tenoras), kompozitorius (m. [[1955]] m.). * [[1891]] m. – [[Jonas Šaučiūnas]], vargonininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (m. [[1991]] m.). * [[1910]] m. – [[Jonas Čygas]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas parazitologas, biologijos mokslų kandidatas (m. [[1959]] m.). * [[1912]] m. – [[Levas Vladimirovas]], vienas žymiausių XX a. [[Lietuva|Lietuvos]] [[knygotyra|knygotyros]] ir [[bibliotekininkystė]]s specialistų, mokslininkas ir pedagogas, [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]] bibliotekos direktorius (m. [[1999]] m.). * [[1914]] m. – [[Jonas Butkus (1914)|Jonas Butkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2002]] m.). * [[1916]] m. – [[Kazys Umbrasas]], literatūrologas, prozininkas, vertėjas<ref>[http://muziejus.moletai.lt/krastieciai.html#UMBRASAS Molėtų krašto muziejus. Kraštiečiai. Kazys Umbrasas.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091026061533/http://muziejus.moletai.lt/krastieciai.html#UMBRASAS |date=2009-10-26 }}</ref> (m. [[1970]] m.). * [[1920]] m. – [[Eugenija Šimkūnaitė]], gydytoja žolininkė, etnografė, habilituota gamtos mokslų daktarė (m. [[1996]] m.). * '''[[1921]] m.''': ** [[Jonas Macaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] leksikografas (m. [[1989]] m.). ** [[Vytautas Četkauskas (1921)|Vytautas Četkauskas]], vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas (m. [[2000]] m.). * [[1923]] m. – [[Edvardas Ramanauskas]], [[Vilniaus Universitetas|Vilniaus Universiteto]] Chemijos fakulteto dekanas, profesorius<ref>[http://images.katalogas.lt/maleidykla/che33/C-176.pdf Edvardas Ramanauskas]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}.</ref> (m. [[1988]] m.). * [[1925]] m. – [[Jonas Kalvelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas (m. [[1987]] m.). * [[1930]] m. – [[Marija Macijauskienė]], poetė, publicistė (m. [[2020]] m.). * [[1934]] m. – [[Teodoras Bumblauskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas ekologas (m. [[2025]] m.). * '''[[1937]] m.''': ** [[Alfonsas Čekauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], visuomenės veikėjas (m. [[2019]] m.). ** [[Nelė Gricienė-Narbutaitė]], lietuvių choro dirigentė ir pedagogė (m. [[2023]] m.). * [[1941]] m. – [[Gediminas Kazys Čepulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas [[Virusologija|virusologas]] [[Imunologija|imunologas]], habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2003]] m.). * [[1942]] m. – [[Algirdas Žukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] politinis veikėjas. * '''[[1943]] m.''': ** [[Arvydas Karaška]], [[Lietuva|lietuvių]] muzikologas, enciklopedininkas (m. [[2023]] m.). ** [[Ferdinandas Kauzonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, režisierius, komjaunimo veikėjas ir sovietinės propagandos aktyvistas (m. [[2026]] m.). * '''[[1946]] m.''': ** [[Almonas Gutkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas. ** [[Pranas Zaveckas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1950]] m. – [[Viktoras Rinkevičius]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1954]] m. – [[Viktoras Masevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] choro dirigentas ir pedagogas (m. [[2022]] m.). * [[1956]] m. – [[Vitalijus Žiurlys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio rajono savivaldybė|Panevėžio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1958]] m. – [[Irena Sirusienė]], aplinkosaugininkė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1965]] m. – [[Rolandas Aidukas]], choro dirigentas ir pedagogas. * [[1968]] m. – [[Aušrys Kriščiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politikas, visuomenininkas (m. [[2024]] m.). * [[1984]] m. – [[Alfredas Skroblas]], [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas. Žaidžia krašto gynėjo pozicijoje. Kviečiamas į Lietuvos rinktinę. Rinktinėje debiutavo rungtynėse prieš Estiją. [[2008]] m. [[gruodžio 22]] d. sutartis su A. Skroblu buvo nepratęsta.<ref>http://www.fkekranas.lt/index.php?lang=1&sid=255&tid=1275</ref>. * [[1985]] m. – [[Viktorija Žemaitytė]], Lietuvos [[lengvoji atletika|lengvaatletė]], [[septynkovė|septynkovininkė]]. Treneris – A. Gavėnas. === Mirtys === * [[1921]] m. – [[Tomas Astramskas]], [[Lietuva|lietuvių]] visuomenės veikėjas, publicistas, leidėjas (g. [[1853]] m.). * [[1924]] m. – [[Matas Slančiauskas|Matas Slačiauskas]], [[knygnešys]], [[Lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1850]] m.). * [[1932]] m. – [[Juozas Kačinskas]], Lietuvos veterinarijos gydytojas (g. [[1857]] m.). * [[1937]] m. – [[Antanas Gudaitis (1872)|Antanas Gudaitis]], raštininkas, valdininkas, visuomenės veikėjas, [[knygnešys]] (g. [[1872]] m.). * [[1939]] m. – [[Pranas Juškys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[spaudos draudimas|draudžiamosios lietuviškos spaudos]] platintojas (g. [[1871]] m.). * [[1944]] m. – [[Vladas Stašinskas]], [[Teisė|teisininkas]], advokatas, savivaldybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, pirmasis [[Lietuvos vidaus reikalų ministras]] (g. [[1874]] m.). * [[1960]] m. – [[Antanas Didžiulis]], Lietuvos gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1883]] m.). * [[1979]] m. – [[Antanas Banėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]], elektrotechnikos inžinierius (g. [[1897]] m.). * [[1983]] m. – [[Petras Kazlauskas (1903)|Petras Kazlauskas, Kazlas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas oftalmologas, medicinos daktaras (g. [[1903]] m.). * [[1986]] m. – [[Bronius Rožinskas]], pirmasis lietuvių [[Buriavimas|buriuotojas]], perplaukęs [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyną]] (g. [[1912]] m.). * [[1990]] m. – [[Zigmas Leškevičius]], valtornininkas, pedagogas, chorvedys (g. [[1908]] m.). * '''[[1991]] m.''': ** [[Jonas Narkus]], vargonininkas ir chorvedys (g. [[1912]] m.). ** [[Jonas Stoskeliūnas]], [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių visuomenės]] veikėjas, mokytojas ir poetas (g. [[1913]] m.). * [[1999]] m. – [[Vladimiras Ščiurovas]], [[politologija|politologas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1955]] m.). * [[2004]] m. – [[Vladas Bulavas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektrikas, bibliotekininkas, technologijos mokslų daktaras (g. [[1936]] m.). * [[2005]] m. – [[Antanas Briedelis (1913)|Antanas Briedelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas durpininkas (m. [[2005]] m.). * [[2007]] m. – [[Petras Šakalinis]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] profsąjungų ir politinis veikėjas, [[1996]]–[[2000]] m. [[1996-2000 m. Seimas|Seimo]] narys (g. [[1948]] m.). * [[2020]] m. – [[Vytautas Bačius]], [[Lietuva|Lietuvos]] filologas, televizijos žurnalistas (g. [[1932]] m.). * [[2023]] m. – [[Marija Danutė Jukniūtė]]-Bžeskienė, [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė, scenografė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/skaudi-netektis-mire-egmonto-bzesko-mama-grafike-marija-jukniute-bzeskiene-n1224258 Skaudi netektis: mirė Egmonto Bžesko mama grafikė Marija Jukniūtė Bžeskienė]. TV3. 2023-03-16. Nuoroda tikrinta 2023-03-17.</ref> * [[2025]] m. – [[Sigitas Kregždė]], [[Lietuva|Lietuvos]] psichologas (g. [[1930]] m.).<ref>[https://reformacija.lt/wordpress/atsisveikiname-su-reformacijos-istorijos-ir-kulturos-draugijos-garbes-primininku-prof-sigitu-kregzde/ Atsisveikiname su Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos garbės primininku prof. Sigitu Kregžde]. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. 2025-03-12. Nuoroda tikrinta 2025-03-13.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1818]] – išspausdinta [[Mary Shelley]] knyga [[Frankenšteinas]]; * [[1851]] – [[Venecija|Venecijoje]] įvyko [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdžio]] operos „Rigoletas“ premjera; * [[1931]] – Sovietų Sąjungoje uždrausta įvežti ir pardavinėti [[Biblija|Bibliją]]; * [[1938]] – [[Vokietija]] pradėjo [[Austrija|Austrijos]] „[[Anšliusas|anšliusą]]“; * [[1985]] – [[Michailas Gorbačiovas]] išrinktas SSRS lyderiu – SSKP CK generaliniu sekretoriumi; * [[2004]] – [[Madridas|Madride]] teroristų atakos metu žuvo apie 200 žmonių; * [[2011]] – stipriausias Japonijos istorijoje užfiksuotas [[2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis]]. === Gimimo dienos === * [[1544]] m. – [[Torquato Tasso|Torkvatas Tasas]], italų poetas, žinomas dėl savo 1581 m. poemos ''Gerusalemme liberata'' („[[Išlaisvintoji Jeruzalė]]“) (m. [[1595]] m.). * [[1549]] m. – [[Juan de Salcedo|Chuanas de Salsedas]], ispanų keliautojas ir karvedys. Vadinamas paskutiniu [[konkistadoras|konkistadoru]] (m. [[1576]] m.). * [[1818]] m. – [[Marius Petipa]], XIX a. [[Prancūzija|prancūzų]] kilmės [[Rusija|Rusijoje]] išgarsėjęs šokėjas, [[baletas|baletmeisteris]] ir pedagogas (m. [[1910]] m.). * [[1899]] m. – [[Frederikas IX]], [[1947]]–1972 m. [[Danija|Danijos]] karalius (m. [[1972]] m.). * [[1906]] m. – [[Zino Davidoff]], žinomas [[ukrainiečiai|ukrainiečių]]–[[žydai|žydų]] kilmės šveicarų tabako prekiautojas. [[1911]] m. kartu su šeima emigravo į [[Šveicarija|Šveicariją]], kur [[1912]] m. tėvas, taip pat tabako prekiautojas, Ženevoje atidarė [[tabakas|tabako]] parduotuvę (m. [[1994]] m.). * [[1916]] m. – [[Harold Wilson|Haroldas Vilsonas]], [[Ekonomika|ekonomistas]], vienas žymiausių [[XX amžius|XX]] amžiaus [[JK|Didžiosios Britanijos]] [[Politika|politinių]] veikėjų (m. [[1995]] m.). * [[1921]] m. – [[Ástor Piazzolla|Astoras Piacola]], [[Argentina|Argentinos]] tango kompozitorius, [[bandoneonas|bandoneono]] virtuozas. Jis laikomas tradicinės [[tango]] muzikos revoliucionieriumi, su tango sujungęs [[džiazas|džiazo]], [[klasikinė muzika|klasikinės muzikos]] elementus ir sukūręs taip vadinamą „naująjį tango“ (''Nuevo tango'') (m. [[1992]] m.). * [[1926]] m. – [[Ralph Abernathy|Ralfas Deividas Albernatis]], [[Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas (1955-1968)|Jungtinių Valstijų pilietinių teisių judėjimo]] lyderis, pastorius, artimas [[Martinas Liuteris Kingas|Martino Liuterio Kingo]] sąjungininkas [[Pietinė krikščionių vadovybės asociacija|Pietinėje krikščionių vadovybės asociacijoje]]. Po Kingo nužudymo daktaras Abernatis perėmė Pietinės krikščionių vadovybės asociacijos vairą į savo rankas ir taip pat vadovavo žygiui į [[Vašingtonas|Vašingtoną]], kurį buvo suplanuota įvykdyti [[1968]] metų gegužės mėnesį. Ralfui Abernačiui yra suteikti penki garbės daktaro laipsniai (m. [[1990]] m.). * '''[[1931]] m.''': ** [[Janosch|Janošas]], [[Vokietija|vokiečių]] vaikų rašytojas, iliustratorius (m. [[2026]] m.). ** [[Rupert Murdoch|Keithas Rupertas Murdochas]], [[Australija|australų]] kilmės [[amerikietis]], tituluojamas stambiausiu pasaulyje [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] [[magnatas|magnatu]]. Jam priklauso žiniasklaidos grupė „[[News Corporation]]“. * [[1933]] m. – [[Sandra Milo]], [[Italija|italų]] kino aktorė (m. [[2024]] m.). * [[1936]] m. – [[Harald zur Hausen|Haraldas cur Hauzenas]], vokiečių [[medicina|medicinos mokslininkas]], nusipelnęs [[profesorius]]. Tyrinėjo [[gimdos kaklelio vėžys|gimdos kaklelio vėžį]], kuriame atrado [[papilomos virusas|papilomos virusų]]. Už tai jis 2008 m. gavo [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją]] (m. [[2023]] m.). * [[1945]] m. – [[Carlos Alberto Rentería Mantilla|Carlos Alberto Renteria Mantilla]], Kolumbijos [[narkobaronas]], manoma, šiuo metu vadovaujantis [[Šiaurės Slėnio kartelis|Šiaurės Slėnio karteliui]]. * [[1955]] m. – [[Nina Hagen]], dainininkė, kilusi iš Rytų Vokietijos, Berlyno, išgarsėjusi aštuntajame dešimtmetyje. * [[1965]] m. – [[Catherine Fulop|Catherine Amanda Fulop García]], [[Venesuela|Venesuelos]] aktorė ir [[Vengrija|vengrų]] kilmės modelis. * [[1971]] m. – [[Johnny Knoxville]], [[JAV]] komikas ir aktorius, geriausiai žinomas iš savo vaidmens MTV televizijos laidoje [[Jackass]]. Gimė Knoxville mieste, Tennesio valstijoje, [[JAV]]. * [[1973]] m. – [[Martin Hiden]], futbolininkas, [[Austrijos vyrų futbolo rinktinė|Austrijos rinktinės]] ir [[SK Austria Kärnten]] klubo vidurio gynėjas. * [[1978]] m. – [[Didier Drogba|Didieras Drogba]], futbolininkas, [[Dramblio Kaulo Kranto vyrų futbolo rinktinė|Dramblio Kaulo Kranto rinktinės]] kapitonas, [[Chelsea F.C.]] klubo puolėjas. * [[1979]] m. – [[Elton Brand|Elton Tyron Brand]], [[JAV]] krepšininkas rungtyniaujantis [[Sunkusis kraštas|sunkiojo krašto]] pozicijoje [[Philadelphia 76ers|Philadelphia „76ers“]] komandoje. * [[1983]] m. – [[Holly Valance|Holly Rachel Vukadinović]], australų kilmės aktorė ir ARIA nominuota dainininkė. Išgarsėjo suvaidinusi seriale „Kaimynai“ (''Neighbours)'', muzikinę karjerą pradėjo [[2002]] metais, ją išgarsino kurinys „Kiss Kiss“. * [[1986]] m. – [[Derrick Low]], JAV krepšininkas, rungtyniaujantis [[Įžaidėjas|įžaidėjo]] pozicijoje. === Mirtys === * [[585 m. pr. m. e.]] – [[Imperatorius Džinmu]], mitinis [[Japonija|Japonijos]] įkūrėjas ir pirmasis Japonijos imperatorius pagal tradicinį sąrašą.<ref>Titsingh, Isaac. (1834). [http://books.google.com/books?id=18oNAAAAIAAJ&pg=PP9&dq=nipon+o+dai+itsi+ran#PRA1-PA1,M1 ''Annales des empereurs du Japon,'' pp. 1]-3; Brown, Delmer ''et al.'' (1979). ''Gukanshō,'' p. 249; Varley, Paul. (1980). ''Jinnō Shōtōki,'' pp. 84-88.</ref> (g. [[711 m. pr. m. e.]]). * [[222]] m. – [[Elagabalas]], [[Severų dinastija|Severų dinastijos]] [[Romos imperija|Romos imperatorius]], valdęs [[218]]–222 m (g. [[204]] m.). * [[1870]] m. – [[Mošoešoe I]], [[Lesotas|Lesoto]] karalius. Jis pasižymėjo tuo, jog XIX a. konsolidavo [[basoto]] tautos gyvenamas teritorijas, tokiu būdu įkurdamas valstybę, kuri buvo dabartinio Lesoto pirmtakė. Tai buvo vadinama kaip [[mfekanė]] ir skatino tautas vienytis (g. [[1786]] m.). * [[1911]] m. – [[Ellen Swallow Richards|Elena Henrieta (Svalou) Ričards]], buvo įžymioji industrijos ir aplinkos chemikė [[JAV|Jungtinėse Amerikos valstijose]] XIX a., namų ekonomikos pradininkė. Ričarfs buvo pirmoji moteris priimta į [[MIT|Masačusetso Technologijos Institutą]] ir pirmoji moteris dėstytoja, pirmoji moteris priimta į bet kokią mokslo ar technologijos mokyklą ir pirmoji amerikietė moteris įgijusi chemijos daktarės laipsnį (g. [[1842]] m.). * [[1914]] m. – [[Piotras Semionovas-Tianšanskis]], žymus rusų geografas ir statistikas. Daugiau nei 40 m. vadovavo [[Rusijos geografų draugija]]i, jam prižiūrint leistas [[Rusijos imperijos geografinis-statistinis žodynas]]. Buvo pagrindinis [[1897 m. Rusijos gyventojų surašymas|pirmojo Rusijos imperijos gyventojų surašymo]] organizatorius (g. [[1827]] m.). * [[1931]] m. – [[Friedrich Wilhelm Murnau|Frydrichas Vilhelmas Murnau]], vienas įtakingiausių [[Kino istorija#Nebylusis kinas|nebyliojo kino]] laikotarpio [[Vokietija|Vokietijos]] [[kinas|kino]] [[režisierius|režisierių]]. Aktyvus [[XX amžius|XX a.]] [[XX amžiaus 3-as dešimtmetis|3-iojo dešimtmečio]] [[ekspresionizmas|ekspresionizmo]] judėjimo Vokietijos kine veikėjas. Kai kurie F. W. Murnau nebyliojo kino filmai pražuvo, bet daugelis išliko (g. [[1888]] m.). * [[1950]] m. – [[Heinrich Mann|Henrikas Manas]], vokiečių rašytojas. [[Thomas Mann|Tomo Mano]] brolis (g. [[1871]] m.). * [[1955]] m. – [[Alexander Fleming|Aleksandras Flemingas]], britų biologas ir farmakologas, išgarsėjęs kaip [[penicilinas|penicilino]] išradėjas ([[1928]] m.), už ką gavo [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio premiją]] [[1945]] m (g. [[1881]] m.). * [[1959]] m. – [[Ludolfas Libertsas]], [[latviai|latvių]] tapytojas, grafikas, scenografas (g. [[1895]] m.). * [[1990]] m. – [[Venediktas Jerofejevas|Venediktas Vasilijevičius Jerofejevas]], [[Rusija|rusų]] rašytojas (g. [[1938]] m.). * '''[[2002]] m.''': ** [[James Tobin]], [[1981 m. Nobelio premijos laureatai|1981]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}} (g. [[1918]] m.). ** [[Rudolf Hell]], vienas reikšmingiausių Vokietijos [[išradėjas|išradėjų]] (g. [[1901]] m.). * [[2006]] m. – [[Slobodanas Miloševičius]], Jugoslavijos ir Serbijos politikas. Nuo [[1989]] iki [[1997]] m. buvo Serbijos prezidentas, o nuo [[1997]] iki [[2000]] m. [[spalio 5]] d. [[Jugoslavija|Jugoslavijos]] federacijos prezidentas. Nuo įkūrimo 1990 m. vadovavo [[Serbijos socialistų partija]]i (g. [[1941]] m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|11 March}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kovo-11-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1746283 Kovo 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Kovas|#11]] [[Kategorija:Dienos]] n4p2nxi7w4syp134sasnnkt2r7bw6yt 0 1975 7957671 7858800 2026-11-04T23:03:36Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7957671 wikitext text/x-wiki {{KovoKalendorius}} '''Kovo 26 diena''' – 85-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 86-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 280 dienų. == Informacija == * Purpurinė diena ([[epilepsija|Epilepsijos]] pažinimo diena) === Vardadieniai === * Arbutas – Emanuelis – Feliksas – Laimis – Liudgaras – Teklė – Vydmantė <ref>[https://day.lt/diena/2026.03.26 Kovo 26] (Day.lt)</ref> * Ema – Emanuelė – Josvainė – Josvilas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1287]] m. – [[Garuozos mūšis]] ({{lv|Garozas kauja}}) tarp [[Žiemgaliai|žiemgalių]] ir Livonijos kariuomenių. * [[1953]] m. – [[Lavrentijus Berija]] pateikė [[SSKP CK]] Prezidiumui [[amnestija|amnestijos]] projektą, pagal kurį nedelsiant turėjo būti paleista apie pusę įkalintų asmenų, tarp jų ir sovietų įkalinti lietuviai. Kitą dieną [[Politbiuras|CK Prezidiumas]] projektą patvirtino. === Gimimo dienos === * [[1867]] m. – [[Jurgis Puišys]], spaudos darbuotojas (m. [[1891]]). * [[1885]] m. – [[Borisas Dauguvietis]], režisierius, aktorius, pedagogas (m. [[1949]] m.). * [[1887]] m. – [[Povilas Žadeikis]], Lietuvos diplomatas, politikas, savanoris (m. [[1957]] m.). * [[1895]] m. – [[Aleksandras Katchė]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]], inžinierius. * [[1898]] m. – [[Antanas Gustaitis (1898)|Antanas Gustaitis]], Lietuvos Karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ''[[ANBO]]'' ([[akronimas]] '''A'''ntanas '''N'''ori '''B'''ūti '''O'''re) projektų autorius (m. [[1941]] m.). * [[1899]] m. – [[Petras Četkauskas]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1985]] m.). * [[1901]] m. – [[Petras Nadzeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] savanoris, [[Partizanai|partizanas]] (m. [[1928]] m.). * [[1905]] m. – [[Stasys Petraitis]], aktorius (m. [[1976]] m.). * [[1912]] m. – [[Aleksandras Drobnys]], valstybinis veikėjas, ekonomistas (m. [[1998]] m.). * '''[[1922]] m.''': ** [[Emilija Danilevičiūtė]] – Dapšienė, lietuvių aktorė, Lietuvos nusipelniusi artistė (1973 m.) (m. [[2003]] m.). ** [[Vytautas Bujauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]], humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1998]] m.). * [[1925]] m. – [[Genovaitė Četkauskaitė]], etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė. * [[1926]] m. – [[Kazimieras Kisielis]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius. * [[1930]] m. – [[Vytautas Benediktavičius]], [[SSRS]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, atsargos [[pulkininkas]]. * [[1931]] m. – [[Jonas Mažeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1935]] m. – [[Zigmantas Pocius]], lituanistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1997]] m.). * [[1936]] m. – [[Laimutė Leimonienė-Mikulėnaitė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * [[1941]] m. – [[Livija Kudarauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1942]] m.''': ** [[Arūnas Vasiliauskas (1942)|Arūnas Vasiliauskas]], [[dailė|dailininkas]], [[tapyba|tapytojas]], [[akvarelė|akvarelistas]], [[etnografija|etnografas]], [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. ** [[Jonas Tiškus]], [[energetika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1943]] m. – [[Jonas Mocartas]], [[ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2003]] m.). * [[1947]] m. – [[Romaldas Misiukevičius]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[1948]] m.''': ** [[Antanas Paleckas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Jadvyga Raudeliūnienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Širvintų rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[1953]] m.''': ** [[Petras Vaitiekūnas (1953)|Petras Vaitiekūnas]], lietuvių diplomatas, [[nepriklausomybės akto signataras]]. Nuo [[2006]] m. [[liepos 12]] d. iki [[2008]] m. [[gruodžio 9]] d. – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. ** [[Virginija Smilgevičienė]], [[teisininkas|teisininkė]], [[verslo teisė]]s [[advokatas|advokatė]], vienos iš seniausių verslo teisės paslaugas teikiančių [[advokato kontora|advokatų kontorų]] Lietuvoje steigėja, [[Lietuvos advokatūra|Lietuvos advokatūros]] savivaldos veikėja (m. [[2005]] m.). * [[1954]] m. – [[Audronė Bliujienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė. * [[1957]] m. – [[Eimundas Savickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Algimantas Macijauskas (1958, politikas)|Algimantas Macijauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. ** [[Alvidas Šimelionis]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė|Šilutės rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. ** [[Egidijus Vareikis]], [[chemija|chemikas]], [[politologija|politologas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1960]] m. – [[Arūnas Uogintas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas. * '''[[1962]] m.''': ** [[Alvydas Barščevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Birštono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Artūras Maželis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1965]] m. – [[Arūnas Mėčius]], lietuvių dailininkas tapytojas. * [[1970]] m. – [[Valdas Valvonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[Alytaus rajonas|Alytaus raj]]. visuomenės veikėjas. *[[1972]] m. – [[Ramūnas Vilpišauskas]], Lietuvos politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius, kadenciją baigęs [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto]] direktorius. * '''[[1973]] m.''': ** [[Marius Ivaškevičius]], lietuvių prozininkas, dramaturgas. Baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]. ** [[Saulius Leonavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] lengvaatletis, aklųjų riedulininkas. Silpnaregis (B2). * [[1974]] m. – [[Rimantas Gatautis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vadyba|vadybos]] teoretikas, socialinių mokslų daktaras. * [[1981]] m. – [[Audra Dagelytė]], [[sportas|sportininkė]] lengvaatletė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * [[1982]] m. – [[Simas Jasaitis]], krepšininkas, žaidžiantis [[lengvasis kraštas|lengvojo krašto puolėjo]] pozicijoje [[Stambulo Galatasaray (krepšinio klubas)|Stambulo „Galatasaray Café Crown“]] klube ir [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė]]je. * [[1984]] m. – [[Valdas Dabkus]], Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Kipro InterCollege Etha Engomis komandoje. === Mirtys === * [[1822]] m. – [[Teodoras Grotusas]], [[elektrolizė]]s, [[Fotochemija|fotochemijos]] dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, [[geologija|geologas]] (g. [[1785]] m.). * [[1947]] m. – [[Konstantinas Kregždė]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokytojas, žurnalistas, kooperatininkas (g. [[1896]] m.). * [[1955]] m. – [[Jurgis Purvinas]], mokytojas, [[precentorius]]. * [[1959]] m. – [[Pranas Drąsutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius [[energetika]]s, energijos komiteto narys, [[Elektrinė|elektrinių]] projektų autorius (g. [[1906]] m.). * [[1984]] m. – [[Jonas Karys-Kareckas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, ekonomistas, žurnalistas, [[numizmatika|numizmatas]] (g. [[1903]] m.). * [[1995]] m. – [[Jurgis Brūvelaitis]], [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] visuomenės veikėjas (g. [[1900]] m.). * [[1997]] m. – [[Pranas Mikalauskas-Antalkis]], lietuvių prozininkas (g. [[1923]] m.). * [[2021]] m. – [[Alvydas Latėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas, dailės pedagogas (g. [[1960]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1881]] – [[Rumunija]] paskelbta karalyste. * [[1971]] – Rytų [[Pakistanas]] paskelbė nepriklausomybę ir pasivadino [[Bangladešas|Bangladešu]]. * [[1979]] – [[Izraelis|Izraelio]] premjeras [[Menachemas Beginas]] ir [[Egiptas|Egipto]] prezidentas [[Anvaras Sadatas]] po dvejus metus trukusių derybų pasirašė taikos sutartį. * [[2000]] – [[Vladimiras Putinas]] rinkimuose išrinktas [[Rusija|Rusijos]] prezidentu. === Gimimo dienos === * [[1698]] m. – [[Václav Prokop Diviš|Vaclavas Prokopas Divišas]], [[Čekija|čekų]] [[Teologija|teologas]] ir [[gamtos mokslas|gamtotyrininkas]] (m. [[1765]] m.). * [[1874]] m. – [[Robertas Frostas]], [[JAV|amerikiečių]] poetas (m. [[1963]] m.). * [[1886]] m. – [[Vaclovas Budrevičius]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], Lenkijos lietuvių tikinčiųjų teisių gynėjas (m. [[1956]] m.). * [[1904]] m. – [[Joseph John Campbell]], amerikiečių mitologas<ref>[http://www.jcf.org/new/index.php?categoryid=11 Joseph John Campbell. Biografija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110324201327/http://www.jcf.org/new/index.php?categoryid=11 |date=2011-03-24 }}</ref> (m. [[1987]] m.). * '''[[1911]] m.''': ** [[Bernard Katz|Bernardas Kacas]], [[anglija|anglų]] fiziologas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas (m. [[2003]] m.). ** [[Tennessee Williams|Tomas Lanieris Viljamsas III]], amerikiečių dramaturgas, garsus tokiomis pjesėmis kaip ''„[[Geismų tramvajus]]“'' ([[1948]] m.) ir ''„[[Katė ant įkaitusio skardinio stogo]]“'' ([[1951]] m.) (m. [[1983]] m.). * [[1916]] m. – [[Christian Boehmer Anfinsen]], [[1972 m. Nobelio premijos laureatai|1972]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (m. [[1995]] m.). * [[1930]] m. – [[Sandra O'Connor]], amerikiečių teisininkė, politikė, pirmoji moteris [[JAV Aukščiausiasis teismas|JAV Aukščiausiojo teismo]] teisėja, ėjusi pareigas nuo [[1981]] iki [[2006]] metų (m. [[2023]] m.). * [[1933]] m. – [[Tinto Brass|Tintas Brasas]], vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių (m. [[2026]] m.). * [[1940]] m. – [[Nancy Pelosi|Nancy Patricia D’Alesandro Pelosi]], 60-a ir dabartinė [[Atstovų rūmai|Atstovų rūmų]] pirmininkė. Ji yra pirma moteris JAV istorijoje užimanti tokias aukštas pareigas, taip pat ji yra pirmoji [[italai|italų]] kilmės amerikietė užimanti šias pareigas. * '''[[1941]] m.''': ** [[Lella Lombardi]], buvusi [[Italija|Italijos]] [[Automobilių sportas|autosporto]] lenktynininkė (m. [[1992]] m.). ** [[Richard Dawkins|Klintonas Ričardas Dokinsas]], profesorius, [[JK|britų]] [[Biologija|biologas]] ([[Etologija|etologas]]), humanistas bei ateistas, išgarsėjęs savo mokslą populiarinančiomis knygomis. * [[1944]] m. – [[Diana Ross]], [[JAV]] dainininkė, įrašų prodiuserė ir aktorė. Karjerą pradėjo kaip grupės [[The Supremes]] pagrindinė vokalistė. Nuo [[1970]] m. pradėjo solinę karjerą. Diana Ross yra pardavus virš 100 milijonų įrašų. * [[1948]] m. – [[Steven Tyler]], amerikiečių muzikantas ([[Aerosmith]]). * [[1949]] m. – [[Patrick Süskind|Patrikas Ziuskindas]], vokiečių rašytojas ir scenaristas. * [[1954]] m. – [[Udo Di Fabio]], vokiečių [[teisininkas]], nuo 1999 [[Vokietijos konstitucinis teismas|Vokietijos konstitucinio teismo]] teisėjas. * [[1956]] m. – [[Milan Jelić|Milanas Jeličius]], Bosnijos serbų politikas, [[Serbų Respublikos prezidentai|Serbų Respublikos prezidentas]], šias pareigas ėjo nuo [[2006]] m. [[lapkričio 9]] d. iki mirties (m. [[2007]] m.). * [[1962]] m. – [[John Stockton|John Houston Stockton]], [[NBA]] krepšininkas. Savo [[NBA]] karjeros metu (1984–2003) jis atstovavo vieną komandą. Jo rekordai pagal rezultatyvius perdavimus (15 806) ir perimtus kamuolius (3 265) kol kas nėra pralenkti. * [[1971]] m. – [[Erick Morillo]], [[JAV]] dainininkas (m. [[2020]] m.). * [[1977]] m. – [[Morgan De Sanctis]], [[Italija|Italijos]] futbolininkas (vartininkas) nuo [[2005]] m. atstovaujantis [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italijos nacionalinei rinktinei]]. * [[1982]] m. – [[Mikel Arteta|Mikelis Arteta]], Ispanijos futbolininkas (atakuojantis saugas), žaidžiantis [[Everton FC|Liverpulio „Everton“]] klube. Yra žaidęs Ispanijos jaunimo rinktinėje, tačiau į pagrindinę rinktinę niekada nebuvo patekęs. * [[1985]] m. – [[Keira Knightley]], anglų aktorė. * [[1987]] m. – [[YUI]], japonų dainininkas.<ref>[http://www.allmusic.com/artist/yui-p880417 YUI. Biografija.]</ref> === Mirtys === * [[1350]] m. – [[Alfonsas XI (Kastilija)|Alfonsas XI]], [[Kastilijos karaliai|Kastilijos karalius]], valdė nuo [[1312]] m. [[rugsėjo 7]] d. iki mirties. [[Leono karaliai|Leono karalius]], valdė nuo [[1312]] m. [[rugsėjo 7]] d. iki mirties. [[Galisijos karaliai|Galisijos karalius]], valdė nuo [[1312]] m. [[rugsėjo 7]] d. iki mirties (g. [[1311]] m.). * [[1378]] m. – [[Grigalius XI]], italų [[kanonistas]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] (1370–1378) (g. [[1329]] m.). * [[1827]] m. – [[Ludwig van Beethoven|Liudvikas van Bethovenas]], vokiečių klasikinės muzikos kompozitorius, žymi figūra muzikoje pereinamajame laikotarpyje tarp [[Klasicizmas|klasicizmo]] ir [[Romantizmas|romantizmo]] epochų. Plačiai pripažįstamas kaip vienas iš didžiausių kompozitorių, jo kūryba įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių, muzikantų ir klausytojų (g. [[1770]] m.). * [[1892]] m. – [[Walt Whitman|Voltas Vitmanas]], amerikiečių poetas, eseistas, žurnalistas ir humanistas. Rašytojas kūrė pereinamuoju laikotarpiu tarp [[Transcendentalizmas|transcendentalizmo]] ir [[Realizmas|realizmo]], jo darbuose atsispindėjo šių abiejų literatūrinių srovių idėjos. Vitmanas yra vienas iš įtakingiausių JAV poetų. Voltas yra dažnai vadinamas laisvosios poezijos tėvu. Poeto gyvenimo metais į jo kūrybą buvo žiūrima kontraoersiškai, ypač į jo poezijos rinkinį „Žolės lapai” (g. [[1819]] m.). * [[1899]] m. – [[Dragotin Kette|Dragotinas Kette]], [[Slovėnija|slovėnų]] [[poetas]], [[impresionizmas|impresionizmo]] ir [[neoromantizmas|neoromantizmo]] atstovas. Kartu su [[Josip Murn|Josipu Murnu]], [[Ivan Cankar|Ivanu Cankaru]] ir [[Otonas Župančičius|Otonu Župančičiumi]] jis yra laikomas [[Slovėnija|slovėnų]] modernios literatūros pradininku (g. [[1876]] m.). * [[1902]] m. – [[Cecil Rhodes|Sesilis Rodas]], [[JK|anglų]] [[Ekonomika|ekonomistas]], kasybos magnatas ir [[Kolonizacija|kolonizatorius]]. [[Rodezija|Rodezijos]] kolonijos įkūrėjas ir valdytojas (g. [[1853]] m.). * [[1923]] m. – [[Sarah Bernhardt|Sara Bernard]], [[Prancūzija|prancūzų]] scenos aktorė, dažnai laikoma „viena garsiausių aktorių pasaulio istorijoje“.<ref>{{cite web |url=http://www.nybooks.com/articles/20151 |title=The Drama of Sarah Bernhardt |author=Gottlieb, Robert |accessdate=2007-10-18 }}</ref> (g. [[1844]] m.). * [[1959]] m. – [[Raymond Chandler|Raimondas Čandleris]], meniškiausias kietojo [[detektyvas|detektyvo]] atstovas, populiarių apsakymų apie privatų seklį [[Filipas Marlou|Filipą Marlou]], autorius (g. [[1888]] m.). * [[1974]] m. – [[Edward Condon|Edward Uhler Condon]], amerikiečių fizikas, kvantinės mechanikos pradininkas (g. [[1902]] m.). * '''[[1987]] m.''': ** [[Eugen Jochum]], vokiečių dirigentas<ref>[http://www.allmusic.com/artist/eugen-jochum-q31799 Eugen Jochum. Biografija.]</ref> (g. [[1902]] m.). ** [[Kazimierz Dobrowolski|Kazimežas Dobrovolskis]], [[lenkai|lenkų]] istorikas, sociologas, etnologas (g. [[1894]] m.). * [[1989]] m. – [[Maris Rūdolfs Liepa|Maris Rudolfas Liepa]], [[latviai|latvių]] kilmės baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (g. [[1936]] m.). * [[1990]] m. – [[Bruno Kalninis|Brunas Kalninis]], [[Latvija|Latvijos]] ir tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas (g. [[1899]] m.). * [[1996]] m. – [[David Packard]], amerikiečių inžinierius ir verslininkas (g. [[1912]] m.). * [[2024]] m. – [[Richard Serra|Ričardas Sera]], [[JAV]] skulptorius ir piešėjas [[minimalizmas|minimalistas]], videomenininkas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2024/03/26/arts/richard-serra-dead.html|title=Richard Serra, Who Recast Sculpture on a Massive Scale, Dies at 85|first=|last=|date=2024-03-26|website=The New York Times|accessdate=2024-03-27|language=en}}</ref> * [[2026]] m. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|26 March}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/kovo-26-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1748642 Kovo 26-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Kovas|#26]] [[Kategorija:Dienos]] sghjop4tphks10yurb43nv8whjex8e4 0 1983 7957738 7904811 2026-11-05T05:21:03Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7957738 wikitext text/x-wiki {{SausioKalendorius}} '''Sausio 3 diena''' – 3-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 362 dienos ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 363). == Informacija == <!--- === Šventės === sablonas: * [[Šalis]] – '''šventė'''. pvz: * [[Lietuva]] – '''Nepriklausomybės atkūrimo diena'''. ---> === Vardadieniai === * [[Genovaitė]] – [[Vida (vardas)|Vida]] – [[Vyda]] – [[Viltautas]] <ref>[https://day.lt/diena/2026.01.03 Sausio 3] (Day.lt)</ref> * [[Gaudrimas]] – [[Gordijus]] – [[Kongailas]] – [[Kongailė]] – [[Kangeda]] – [[Kangedas]] – [[Vidas]] – [[Vydas]] – [[Vidgailas]] – [[Vidgailė]] – [[Vidginas]] – [[Vidginė]] == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1846]] m. – [[Laurynas Ivinskis]] išleido pirmąjį lietuvišką kalendorių – iki tol Lietuvoje leisti tik lenkiški ir rusiški kalendoriai. * [[1919]] m. – [[Japonija]] ''de facto'' pripažino [[Lietuva|Lietuvos]] nepriklausomybę. * [[1921]] m. – prasidėjo pirmasis [[Lietuva|Lietuvos]] [[katalikai|katalikų]] kongresas. * [[1923]] m. – [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įsteigtas vyriausiasis [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] gelbėjimo komitetas. * [[1989]] m. – [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio]] Seimo Taryba įgaliojo [[Algis Klimaitis|Algį Klimaitį]], Europos Parlamento Baltijos grupės generalinį sekretorių, atstovauti Sąjūdžiui [[Europos Parlamentas|Europos Parlamente]]. * [[2003]] m. – prasidėjo bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ privatizavimo procesas. === Gimimo dienos === * [[1738]] m. – [[Kazimieras Narbutas]], filosofas (m. [[1807]] m.). * [[1808]] m. – [[Abraomas Mapu]], žydų rašytojas, moderniojo hebrajų romano pradininkas (m. [[1867]] m.). * [[1809]] m. – [[Boguslavas Frederikas Radvila]], didikas, [[Prūsija|Prūsijos]] valstybės ir karinis veikėjas, generolas (m. [[1873]] m.). * [[1819]] m. – [[Jurgis Aleksandravičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] botanikas, visuomenės veikėjas (m. [[1894]] m.). * [[1872]] m. – [[Jonas Vileišis]], [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras, teisininkas, žymus visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[1942]] m.). * [[1879]] m. – [[Steponas Kairys]], signataras, [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] pirmininkas, inžinierius, politikas, profesorius (m. [[1964]] m.). * [[1885]] m. – [[Juozas Montvila|Juozapas Montvila]], katalikų kunigas, spaudos darbuotojas, savo sielovados pareigą skęstančiame laive „[[Titanikas]]“ atlikęs iki pat mirties (m. [[1912]] m.). * [[1909]] m. – [[Vaclovas Baravykas]], pedagogas, leksikografas (m. [[1974]] m.). * [[1917]] m. – [[Algirdas Kačanauskas]], teisininkas, chorvedys, vargonininkas, pedagogas, kultūros veikėjas (m. [[1977]] m.). * [[1923]] m. – [[Leonardas Matuzevičius]], poetas (m. [[2000]] m.). * [[1927]] m. – [[Eduardas Chlomauskas]], architektas, dailininkas (m. [[2004]] m.). * [[1929]] m. – [[Vytautas Kalinauskas]], grafikas, tapytojas, scenografas (m. [[2001]] m.). * [[1930]] m. – [[Edmundas Baltrimas]], muzikologas, muzikinės kultūros skleidėjas, pedagogas (m. [[2006]] m.). * [[1933]] m. – [[Gediminas Laurinavičius]], choro dirigentas ir muzikos mokytojas. * '''[[1936]] m.''': ** [[Edmundas Lapinskas]], agronomas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2014]] m.). ** [[Elena Baltrukonytė]]-Gusevičienė, aktorė, režisierė (m. [[2007]] m.). * [[1938]] m. – [[Danielius Pocius]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1939]] m.''': ** [[Stasys Goštautas]], meno ir literatūros tyrinėtojas, daktaras. ** [[Šarūnas Valentinavičius]], žurnalistas (m. [[2021]] m.). * [[1940]] m. – [[Janina Eivienė-Juškutė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[1943]] m.''': ** [[Petras Babelis]], gydytojas, politinis veikėjas. ** [[Petras Bingelis]], choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2020]] m.).<ref name=VLE>{{VLE|III|190|[[Boleslovas Zubrickas]]|Petras Bingelis}}</ref> * '''[[1944]] m.''': ** [[Aloyzas Jančoras]], kino operatorius, režisierius. ** [[Genovaitė Karolina Meilūnienė]], politinė ir visuomenės veikėja. * [[1946]] m. – [[Tadeušas Kondrusevičius]], lotynų apeigų katalikų [[arkivyskupas]] metropolitas, teologijos daktaras. * '''[[1947]] m.''': ** [[Algirdas Sadkauskas]], agronomas, politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Vaclovas Volkovas]], visuomenės ir politinis veikėjas. * [[1949]] m. – [[Algirdas Kopūstas]], ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1950]] m.''': ** [[Antanas Paplauskas]], politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Leonas Jankelevičius]], veterinarijos gydytojas, [[Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas|Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] deputatas. * [[1952]] m. – [[Jonas Eugenijus Bačinskas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1953]] m. – [[Algimantas Bražionis]], politinis veikėjas. * [[1955]] m. – [[Marija Žibūdienė-Skrabutytė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[1956]] m.''': ** [[Stanislovas Akulavičius]], politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Vilius Jasiūnas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1959]] m. – [[Rimgaudas Rimošaitis]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1961]] m. – [[Česlovas Daugėla]], inžinierius statybininkas, politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1962]] m.''': ** [[Laimontas Dinius]], [[kompozitorius]], tekstų autorius ir atlikėjas, politikas, [[Seimas|seimo]] narys. ** [[Vita Žabarauskaitė]], dailininkė, pedagogė (m. [[2021]] m.). * [[1964]] m. – [[Gediminas Merkys]], edukologas ir sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * [[1966]] m. – [[Robertas Piečia]], miškininkas, politinis veikėjas. * '''[[1967]] m.:''' ** [[Gintaras Kvitkauskas]], futbolininkas. ** [[Elena Petrošienė]], agronomė, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1969]] m. – [[Algimantas Merkevičius (1969)|Algimantas Merkevičius]], dziudo sportininkas. * '''[[1970]] m.''': ** [[Dalius Žvybas]], pedagogas, politinis veikėjas. ** [[Rima Zablackienė]], politinė ir visuomenės veikėja. * [[1975]] m. – [[Guoda Gedvilaitė]], pianistė. * [[1980]] m. – [[Irmantas Zelmikas]], futbolininkas, rinktinės gynėjas. * [[1985]] m. – [[Linas Kleiza]], krepšininkas. * [[1989]] m. – [[Adas Juškevičius]], krepšininkas. * [[1992]] m. – [[Aidas Kliučinykas]], futbolininkas. === Mirtys === * [[1689]] m. – [[Jurgis Juozapas Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1668]] m.). * [[1762]] m. – [[Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1702]] m.). * [[1850]] m. – [[Juozapas Ignotas Lukaševičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] tapytojas (g. [[1789]] m.). * [[1864]] m. – [[Mykolas Balinskis]], istorikas, publicistas (g. [[1794]] m.). * [[1943]] m. – [[Hans Crome|Hansas Kromė]], vokiečių archeologas, muziejininkas (g. [[1864]] m.). * [[1944]] m. – [[Jurgis Baltrušaitis (1873)|Jurgis Baltrušaitis]], poetas, eseistas, vertėjas, [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]] (g. [[1873]] m.). * [[1948]] m. – [[Juozas Paknys]], [[Ekonomika|ekonomistas]], bankininkas, [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] ir visuomenės veikėjas, buvęs [[LR SADM|Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministras]], [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] vadovas (g. [[1883]] m.). * [[1956]] m. – [[Vaclovas Biržiška]], kultūros istorikas ir [[Politika|politinis]] veikėjas.<ref>{{VLE|III|236||Vaclovas Biržiška}}</ref> (g. [[1884]] m.). * [[1958]] m. – [[Kazimieras Paltarokas]], vyskupas (g. [[1875]] m.). * '''[[1982]] m.''': ** [[Barbora Mejerytė]], pedagogė, vertėja, kritikė, prozininkė, visuomenės veikėjas (g. [[1898]] m.). ** [[Juozas Galvydis]], istorikas, pedagogas, bibliotekininkas, vertėjas (g. [[1896]] m.). * [[2006]] m. – [[Petras Keidošius]], poetas, vertėjas, žurnalistas (g. [[1924]] m.). * [[2013]] m. – [[Edmontas Karinauskas]], futbolininkas (g. [[1955]] m.). * '''[[2023]] m.''': ** [[Kostas Dereškevičius]], tapytojas (g. [[1937]] m.).<ref>{{Cite news|url=https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/mire-tapytojas-k-dereskevicius-285-1989106|title=Mirė tapytojas Kostas Dereškevičius|publisher=15min.lt|date=2023-01-03|accessdate=2023-01-03}}</ref> ** [[Benas Šimkus]], politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/01/05/news/mire-buves-klaipedos-vicemeras-benas-simkus-25706924 Mirė buvęs Klaipėdos vicemeras Benas Šimkus]. Lrytas. 2023-01-05. Nuoroda tikrinta 2023-01-05.</ref> * [[2024]] m. – [[Janas Jaščaninas]], biologas, lengvaatletis (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/mire-lengvaatletis-sporto-mokslininkas-janas-jascaninas-n1281128 Mirė lengvaatletis, sporto mokslininkas Janas Jaščaninas]. tv3.lt. 2024-01-04. Nuoroda tikrinta 2024-01-05.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1521]] – [[Popiežius]] [[Leonas X]] išleidžia bulę prieš [[Vokietija|vokiečių]] Reformacijos veikėją [[Martinas Liuteris|Martiną Liuterį]]; * [[1899]] – Pirmasis žinomas žodžio „automobilis“ (''Automobil'') panaudojimas (laikraštis [[New York Times]]); * [[1956]] – Reguliarias transliacijas pradeda Rytų [[Vokietija|Vokietijos]] televizija; * [[1957]] – Kompanija „[[Hamilton]]“ pagamino pirmąjį pasaulyje elektroninį laikrodį;<ref>{{cite book|title=Technical Bulletin|publisher=Engelhard Industries Division|year=1960|page=117}}</ref> * [[1959]] – [[Aliaska]] tampa 49-taja [[JAV]] valstija; * [[1961]] – Nutraukiami diplomatiniai santykiai tarp [[Kuba|Kubos]] ir [[JAV]]; * [[1963]] – [[Valteris Bruchas]] užpatentuoja [[PAL]] [[televizija|televizijos]] sistemą; * [[1974]] – generolui Bo Ne Winui paskelbus Mianmarą [[Socializmas|socialistine]] respublika, priimta [[Mianmaras|Mianmaro]] vėliava. Nuo senosios vėliavos ji skyrėsi tik tuo, kad mėlyname keturkampyje atsirado darbininkų ir valstiečių simboliai; * [[1977]] – įsteigta „[[Apple Computer]]“ įmonė;<ref>{{cite web|first=Luke|last=Dormehl|title=Today in Apple history: Apple becomes a corporation|url=https://www.cultofmac.com/460775/today-in-apple-history-apple-becomes-a-corporation/|website=Cult of Mac|date=2017 m. sausio 3 d|access-date=27 May 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190405175312/https://www.cultofmac.com/460775/today-in-apple-history-apple-becomes-a-corporation/|archive-date=5 April 2019|url-status=live}}</ref> * [[1992]] – Paliaubos tarp [[Serbija|Serbijos]] ir [[Kroatija|Kroatijos]]; * [[2009]] – sukurtas „[[Bitcoin]]“ „genezės blokas“, pats pirmasis blokų grandinėje;<ref>{{cite book|last=Lea|first=Tim|url=https://books.google.com/books?id=fwyxDQAAQBAJ&pg=PA10|title=Down The Rabbit Hole: (Discover The Power of the Blockchain)|date=12 December 2016|publisher=Tim Lea|isbn=978-1-63587-669-7|pages=10}}</ref> * [[2019]] – nematomoje [[mėnulis|Mėnulio]] pusėje nusileido pirmasis kosminis aparatas – [[Kinija|Kinijos]] zondas su mėnuleigiu „[[Chang’e 4]]“. === Gimimo dienos === * [[106 m. pr. m. e.]] – [[Markas Tulijus Ciceronas]], romėnų politikas, retorikas, filosofas ir rašytojas (m. [[43 m. pr. m. e.]]). * [[1733]] m. – [[Richard Arkwright|Ričardas Arkraitas]], britų išradėjas ir pramonininkas<ref>[http://www.bbc.co.uk/history/historic_figures/arkwright_richard.shtml Ričardas Arkraitas].</ref> (m. [[1792]] m.). * [[1758]] m. – [[Valentin Vodnik|Valentinas Vodnikas]], pirmasis svarbesnis slovėnų [[rašytojas]], [[mokytojas]], [[vertėjas]], [[gramatikas]] ir [[redaktorius]] (m. [[1818]] m.). * [[1855]] m. – [[John McKenna]], buvęs verslininkas, bei regbio žaidėjas. Pirmasis [[Liverpool FC]] treneris, kartu su [[W. E. Barclay]] (m. [[1936]] m.). * [[1883]] m. – [[Clement Attlee|Klementas Ričardas Etlis]], Prestvudo vikontas, teisininkas, [[JK|Didžiosios Britanijos]] politinis veikėjas (m. [[1967]] m.). * [[1892]] m. – [[John Ronald Reuel Tolkien|Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas]], filologas ir rašytojas (m. [[1973]] m.). * [[1906]] m. – [[Aleksejus Stachanovas]], [[Rusija|rusų]] šachtininkas, jo vardu [[TSRS]] laikais vadinti darbo spartuoliai (m. [[1977]] m.). * [[1942]] m. – [[László Sólyom|Laslas Šojomas]], [[Vengrija|vengrų]] politinis veikėjas, teisininkas ir bibliotekininkas. Buvęs [[Vengrijos prezidentas]], prezidentavęs nuo 2005 iki 2010 m. Nuo 1990 iki 1998 m. buvo [[Vengrijos Konstitucinis Teismas|Vengrijos Konstitucinio Teismo]] pirmininkas (m. [[2023]] m.). * [[1943]] m. – [[Mouloud Hamrouche]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]], šias pareigas ėjo nuo [[1989]] m. [[rugsėjo 9]] d. iki [[1991]] m. [[birželio 5]] d. * [[1956]] m. – [[Mel Gibson|Melas Gibsonas]], [[JAV]] kino aktorius ir režisierius. * [[1969]] m. – [[Michael Schumacher|Michaelis Šumacheris]], vokiečių [[Formulė 1|Formulės 1]] lenktynininkas, septyniskart Formulės 1 pasaulio [[Formulės 1 čempionas|čempionas]]. Jo brolis [[Ralf Schumacher|Ralfas Schumacheris]] taip pat dalyvavo Formulės 1 lenktynėse iki [[2007 m. Formulės 1 sezonas|2007]] m. Michaelis po [[2006 m. Formulės 1 sezonas|2006]] m. sezono pasitraukė iš Formulės 1 lenktynių, tačiau [[2009]] m. [[gruodžio 23]] d. buvo oficialiai patvirtinta, kad vokietis pasirašė trejų metų trukmės sutartį su [[Mercedes GP]] ekipa.<ref>[http://www.f-1.lt/m-schumacheris-grizta-i-formule-1-lenktyniaus-mercedes-n15830 M. Schumacheris grįžta į „Formulę-1“, lenktyniaus „Mercedes“]</ref>. * [[1975]] m. – [[Thomas Bangalter]], [[elektroninė muzika|elektroninės muzikos]] kūrėjas ir vienas iš dviejų grupės [[Daft Punk]] narys (kartu su [[Guy-Manuel de Homem-Christo]]). * [[1976]] m. – [[Angelos Basinas]], futbolininkas, [[Graikijos vyrų futbolo rinktinė|Graikijos rinktinės]] ir [[Portsmouth FC|Portsmouth]] klubo [[saugas]]. * [[1977]] m. – [[Youssef Safri|Jusefas Safris]], futbolininkas, [[Maroko vyrų futbolo rinktinė|Maroko rinktinės]] ir [[Qatar SC]] klubo iš Kataro [[saugas]]. * [[1978]] m. – [[Liya Kebede]], [[Etiopija|Etiopijos]] modelis. * [[1979]] m. – [[Raitis Ivananas]], Latvijos ledo ritulio puolėjas. * [[1986]] m. – [[Nikola Pekovičius|Nikola Peković]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] krepšininkas, žaidžiantis stipriausioje [[Graikija|Graikijos]] komandoje – [[Panathinaikos|Atėnų „Panathinaikos“]]. === Mirtys === * [[236]] m. – [[Šventasis Anteras]], devynioliktasis [[popiežius]], vadovavęs [[krikščionybė|krikščionių bažnyčiai]] nuo [[235]] m. [[lapkričio 21]] d. iki [[236]] m. [[sausio 3]] d. Spėjama, jog buvo [[graikas|graikų]] kilmės. Pagal vardą galima numanyti, jog buvo išlaisvintas iš vergovės. * [[1923]] m. – [[Jaroslav Hašek|Jaroslovas Hašekas]], [[Čekija|čekų]] rašytojas (g. [[1883]] m.). * [[1946]] m. – [[Karl Maria Wiligut]], [[ariosofija|ariosofistas]] ir [[nacių okultizmas|nacių okultistas]]. Jis buvo vienintelis okultistas, tiesiogiai daręs įtaką [[Trečiasis Reichas|Trečiajam Reichui]] dėl to dar vadintas „Himlerio [[Rasputinas|Rasputinu]]“ (g. [[1866]] m.). * [[1980]] m. – [[Joy Adamson]], austrų kilmės gamtininkas ir rašytojas (nužudytas) (g. [[1910]] m.). * [[1983]] m. – [[Ojaras Abuolas]], [[latviai|latvių]] tapytojas (g. [[1922]] m.). == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|3 January}} * [https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/03/news/istorijos-duziai-sausio-3-iaja-zmones-likimai-atradimai-17677221 Istorijos dūžiai.] [[Lrytas.lt]], {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220103075231/https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/01/03/news/istorijos-duziai-sausio-3-iaja-zmones-likimai-atradimai-17677221|date=2022-01-03}} [[Kategorija:Sausis|#03]] [[Kategorija:Dienos]] 3fobyyqw0ip8rp1r9dnoivahnd6ippg 0 2244 7957744 7951592 2026-11-05T05:33:50Z CD 677 /* Šią dieną Lietuvoje */ 7957744 wikitext text/x-wiki {{SpalioKalendorius}} '''Spalio 24 diena''' – 297-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 298-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 68 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Jungtinių Tautų organizacijos diena]] * Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena * Tarptautinė [[klimato kaita|klimato kaitos]] diena === Vardadieniai === * Antanas – Daugailas – Gilbertas – Rapolas – Švitrigailė <ref>[https://day.lt/diena/2026.10.24 Spalio 24] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1417]] m. – įsteigta [[Medininkų vyskupija]]. * [[1795]] m. – [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] pasirašyta Rusijos, Austrijos ir Prūsijos sutartis dėl [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo ATR padalijimo]]. * [[1874]] m. – pradėjo veikti [[Nidos švyturys]]. * [[1924]] m. – priimtas [[Radijas|Radijo]] tarifo įstatymas, kuriuo Lietuvoje įvestas radijo abonentinis mokestis; už asmeninį [[radijo imtuvas|radijo imtuvą]] nustatytas 100 litų metinis mokestis. === Gimimo dienos === * [[1866]] m. – [[Stasys Matulaitis]], gydytojas, [[knygnešys]], spaudos darbuotojas, istorikas (m. [[1956]] m.). * [[1892]] m. – [[Petras Variakojis (1892)|Petras Variakojis]], agronomas, pramonininkas, visuomenės veikėjas (m. [[1970]] m.). * [[1895]] m. – [[Gustavas Juozupaitis]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, ekonomistas, poetas ([[slapyvardis]] Sėjus) (m. [[1954]] m.). * [[1903]] m. – [[Konstantinas Bajerčius]]-Garibaldis, pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas, [[poetas]], [[prozininkas]], rezistentas (m. [[1946]] m.). * [[1904]] m. – [[Vincas Laurynaitis]], literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[1978]] m.). * [[1905]] m. – [[Vladas Budreckas]], kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius (m. [[1986]] m.). * '''[[1908]] m.''': ** [[Rapolas Šaltenis]], literatūros tyrinėtojas, vertėjas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, [[Utena|Utenos]] miesto Garbės pilietis (m. [[2007]] m.). ** [[Vincas Vaitekūnas]], [[etnografija|kraštotyrininkas]], muziejininkas (m. [[1987]] m.). * [[1909]] m. – [[Jakovas Cukerzis]], zoologas, biologijos mokslų daktaras (m. [[1992]] m.). * [[1910]] m. – [[Vytautas Klimavičius]], statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (m. [[1982]] m.). * [[1918]] m. – [[Klemensas Gumauskas]], inžinierius, [[Švedijos lietuviai|Švedijos lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[2015]] m.). * [[1919]] m. – [[Pranas Darius]], vargonininkas, muzikos mokytojas, solistas, chorvedys (m. [[1992]] m.). * [[1920]] m. – [[Stasys Paska]], [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorius bei [[režisierius]] (m. [[1981]] m.). * [[1927]] m. – [[Gražina Miškinienė|Gražina Ona Miškinienė]], architektė urbanistė (m. [[1996]] m.). * [[1934]] m. – [[Dalia Norkienė-Gaidamavičiutė]], choro dirigentė ir pedagogė. * [[1936]] m. – [[Vladas Bulavas]], inžinierius elektrikas, bibliotekininkas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2004]] m.). * [[1937]] m. – [[Ričardas Dailidė]], fotomenininkas, estrados dainininkas, žurnalistas, dantų technikas. * [[1938]] m. – [[Vytautas Giniotis]], inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (m. [[2012]] m.). * [[1940]] m. – [[Birutė Baltrušaitytė]]-Masionienė, rašytoja, literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (m. [[1996]] m.). * [[1944]] m. – [[Audronė Purlienė-Piekutė]], choro dirigentė ir pedagogė. * [[1948]] m. – [[Romualdas Mačiulaitis]], statybinių medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[1949]] m.''': ** [[Vidmantas Kuncė]], futbolininkas, futbolo treneris, ledo ritulininkas (m. [[2005]] m.). ** [[Leonas Virginijus Papirtis]], [[teisininkas]], baudžiamųjų bylų [[advokatas]], advokatų savivaldos veikėjas, [[Lietuvos advokatūra|Lietuvos advokatūros]] tarybos pirmininkas (nuo [[2008]] m.), politinis veikėjas. ** [[Lionginas Alfredas Masaitis]], ūkio ir politinis veikėjas. ** [[Palmyra Gylienė]], visuomenės ir politinė veikėja. * [[1951]] m. – [[Kostas Kynas]], žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1957]] m. – [[Algimantas Armonas]], [[Teatras|teatro]] režisierius, kultūros ir politinis veikėjas. * [[1968]] m. – [[Arūnė Stirblytė]], dailininkė, vadybininkė, politinė veikėja. * [[1979]] m. – [[Marijonas Petravičius]], krepšininkas. === Mirtys === * [[1642]] m. – [[Jonušas Skuminas Tiškevičius]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)|Lelijos]] herbo grafas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1572]] m.). * [[1951]] m. – [[Marijonas Pliateris|Marijonas Vandalinas Steponas Broel-Pliateris]], aktyvus kultūros veikėjas, archeologas, kolekcininkas, unikalios meno vertybių kolekcijos savininkas, [[bibliofilas]], grafas iš [[Pliateriai|Pliaterių]] giminės, paskutinis [[Vepriai|Veprių]] dvarininkas (g. [[1873]] m.). * [[1964]] m. – [[Juozas Mikėnas]], vienas žymiausių lietuvių skulptorių, moderniosios skulptūros pradininkas [[Lietuva|Lietuvoje]] (g. [[1901]] m.). * [[1972]] m. – [[Vytautas Girdzijauskas (1904)|Vytautas Girdzijauskas]], gydytojas [[Mikrobiologija|mikrobiologas]] [[Imunologija|imunologas]], [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas (g. [[1904]] m.). * [[1975]] m. – [[Jonas Juodagalvis]], [[teatras|teatro]] aktorius (g. [[1918]] m.). * [[1989]] m. – [[Vasilijus Matuševas]], tinklininkas, treneris (g. [[1945]] m.). * [[2008]] m. – [[Gražina Didžiūnaitytė]], dailininkė stiklininkė (g. [[1940]] m.). * [[2012]] m. – [[Jonas Jocys]], dainininkas ([[bosas]]) (g. [[1929]] m.). * [[2021]] m. – [[Algirdas Strumskis]], žurnalistas, redaktorius (g. [[1938]] m.).<ref>[http://www.lzs.lt/lt/naujienos/tylos_minute/mire_zurnalistas_algirdas_strumskis.html Mirė žurnalistas Algirdas Strumskis]. lzs.lt. 2021-10-24. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.</ref> * [[2022]] m. – [[Adolfas Laimutis Telksnys]], inžinierius elektrotechnikas, informatikas, kibernetikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/1807464/mire-lietuvai-interneta-atvedes-mokslininkas-adolfas-laimutis-telksnys Mirė Lietuvai internetą atvedęs mokslininkas Adolfas Laimutis Telksnys]. LRT. 2022-10-24. Nuoroda tikrinta 2022-10-24.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1945]] m. – įkurta [[Jungtinių Tautų Organizacija]]. * [[1970]] m. – [[Salvadoras Aljendė]] (''Salvador Allende'') išrinktas [[Čilė]]s prezidentu. === Gimimo dienos === * [[51 m.]] – [[Domicianas|Titas Flavijus Domicianas]], [[Senovės Roma|Romos]] imperatorius, priklausęs [[Flavijų dinastija]]i (m. [[96 m.]]). * [[1632]] m. – [[Antonie van Leeuwenhoek|Antonijus Levenhukas]], olandų prekybininkas ir mokslininkas. Labiausiai išgarsėjo kaip [[mikroskopas|mikroskopo]] išradėjas, kurio pagalba pirmasis aptiko [[mikroorganizmas|mikroorganizmus]] ir [[spermatozoidas|spermatozoidus]] (m. [[1723]] m.). * [[1875]] m. – [[Konstantinas Juonas]], [[rusai|rusų]] tapytojas [[peizažas|peizažistas]], meno teoretikas, nuo [[1947]] m. [[TSRS]] Meno akademijos akademikas (m. [[1958]] m.). * [[1882]] m. – [[Imrė Kalmanas|Imrė (Emerichas) Kalmanas]], [[vengrai|vengrų]] ir austrų kompozitorius, vienas žymiausių Vienos naujosios [[operetė]]s kūrėjų (m. [[1953]] m.). * [[1899]] m. – [[Ferhat Abbas]], [[Sąrašas:Alžyro prezidentai|Alžyro respublikos laikinosios vyriausybės prezidentas]], šias pareigas ėjo nuo [[1962]] m. [[rugsėjo 20]] d. iki [[1963]] m. [[rugsėjo 15]] d.<ref>[http://rulers.org/indexa1.html#abbasf Ferhat Abbas. Biografija.]</ref> (m. [[1985]] m.). * [[1901]] m. – [[Gerald Fitzmaurice|Gerald Gray Fitzmaurice]], britų [[teisininkas]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ), [[EŽTT]] (ECJ) [[teisėjas]] (m. [[1982]] m.). * [[1914]] m. – [[Arvydas Jansonas]], [[latviai|latvių]] dirigentas (m. [[1984]] m.). * [[1929]] m. – [[George Crumb|Džordžas Krambas]], [[JAV]] kompozitorius, Amerikos meno ir literatūros asociacijos narys ([[1976]]) (m. [[2022]] m.). * [[1931]] m. – [[Sofija Gubaidulina]], [[Rusija|Rusijos]] kompozitorė (m. [[2025]] m.). * [[1932]] m. – [[Robert Mundell]], [[1999 m. Nobelio premijos laureatai|1999]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}. * '''[[1938]] m.''': ** [[Andris Freibergas]], [[latviai|latvių]] scenografas. ** [[Venediktas Jerofejevas]], [[Rusija|rusų]] rašytojas (m. [[1990]] m.). * [[1950]] m. – [[Abdullah Gül]], turkų politikas. [[Sąrašas:Turkijos prezidentai|Turkijos prezidentas]] nuo [[2007]] m. rugpjūčio 28 d., [[Teisingumo ir plėtros partija]]. Ministras pirmininkas nuo 2002 iki [[2003]] m., užsienio reikalų ministras nuo 2003 iki [[2007]] m. * [[1966]] m. – [[Romanas Abramovičius]], Rusijos [[žydai|žydų]] kilmės milijardierius, tituluojamas vienu iš Rusijos oligarchų. [[2003]] m. buvo turtingiausias žmogus [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]]<ref>[http://www.somethingjewish.co.uk/articles/553_top_jewish_earners.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090614094020/http://www.somethingjewish.co.uk/articles/553_top_jewish_earners.htm |date=2009-06-14 }}</ref>. * [[1975]] m. – [[Juan Pablo Ángel]] Arango, futbolininkas, [[Kolumbijos vyrų futbolo rinktinė|Kolumbijos rinktinės]] ir [[Red Bull New York|New York Red Bulls]] klubo [[puolėjas]]. * [[1977]] m. – [[Jaime Iván Kaviedes|Ivanas Kavjedesas]], [[Ekvadoras|Ekvadoro]] futbolininkas. * [[1981]] m. – [[Tila Tequila|Tila Nguyen]], modelis dainininkė, dainų autorė ir aktorė. Išgarsėjo du sezonus dalyvavusi [[MTV]] realybės šou „[[A Shot at Love with Tila Tequila]] “. * [[1982]] m. – [[Fairuz Fauzy]], [[Automobilių sportas|autosporto]] lenktynininkas iš Malaizijos. * [[1985]] m. – [[Wayne Rooney|Veinas Rūnis]], anglų futbolininkas, [[Anglijos vyrų futbolo rinktinė|Anglijos nacionalinės ekipos]] ir [[Manchester United]] klubo [[puolėjas]]. === Mirtys === * [[1601]] m. – [[Tychas Brahė|Tycho Brahe]], danų [[astronomas]], astrologas bei [[Alchemija|alchemikas]], sugebėjęs apskaičiuoti tikslias [[Planeta|planetų]] buvimo vietas anksčiau, nei buvo atrastas [[teleskopas]] (g. [[1546]] m.). * [[1793]] m. – [[Karl Eugen]], nuo [[1737]] iki 1793 m. buvo 12-asis [[Viurtembergas|Viurtembergo]] [[hercogas]] (g. [[1728]] m.). * [[1799]] m. – [[Carl Ditters von Dittersdorf|Karlas Diteris fon Dytersdorfas]], [[Austrija|Austrijos]] kompozitorius, smuikininkas, vienas [[zingšpylis|zingšpylio]] kūrėjų (g. [[1739]] m.). * [[1918]] m. – [[Daniel Burley Woolfall]], antrasis [[FIFA]] prezidentas ėjęs pareigas nuo [[1906]] m. iki [[1918]] m (g. [[1852]] m.). * [[1955]] m. – [[Alfred Reginald Radcliffe-Brown]], britų [[Kultūrinė antropologija|sociailnės antropologijos]] pradininkas ir [[Struktūrinis funkcionalizmas|struktūrinio funkcionalizmo]] įkūrėjas (g. [[1881]] m.). * '''[[1974]] m.''': ** [[Davidas Oistrachas|Davidas Fiodorovičius Oistrachas]], rusų smuikininkas, muzikos pedagogas, dirigentas, visuomenės veikėjas, vienas iškyliausių XX amžiaus muzikantų, vienas garsiausių pasaulio smuikininkų (g. [[1908]] m.). ** [[Jekaterina Furceva|Jeaterina Furceva]], tarybinė partinė ir valstybės veikėja, buvusi TSRS Kultūros ministrė, viena iš nedaugelio moterų TSRS aukščiausioje valdžioje (g. [[1910]] m.). * [[1994]] m. – [[Aleksandras Šelepinas]], tarybinis partinis veikėjas, XX a. 6-ame dešimtmetyje [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys, vienas įtakingiausių asmenų [[TSRS]] vadovybėje (g. [[1918]] m.). * [[2005]] m. – [[Rosa Parks|Roza Parks]], afroamerikiečių pilietinių teisių aktyvistė, kurią [[JAV Kongresas]] vėliau praminė „Moderniųjų laikų pilietinių teisių judėjimo motina” (g. [[1913]] m.). * [[2025]] m. – [[Sirikit Kitijakara]], [[Tailandas|Tailando]] karalienė, valdžiusi [[1950]]–[[2016]] m. (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/news/daily/world/budama-93-eju-mire-tailando-karaliene-motina-sirikit-120165660 Būdama 93-ejų mirė Tailando karalienė motina Sirikit]. Delfi. 2025-10-25. Nuoroda tikrinta 2025-10-25.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|24 October}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/spalio-24-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1725793 Spalio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Spalis|#24]] [[Kategorija:Dienos]] 3j1dfu94ur3y6op2974oajztocv5nbf 0 2254 7957662 7957041 2026-11-04T22:44:41Z Normantas Bataitis 145195 /* Mirtys */ 7957662 wikitext text/x-wiki {{LapkričioKalendorius}} '''Lapkričio 3 diena''' – 307-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 308-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 58 dienos. == Informacija == === Šventės === * Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, diena ([[Katalikybė|katalikų]] šalys) === Vardadieniai === * Hubertas – Martynas – Norvainė – [[Silvija]] – Vydmantas <ref>[https://day.lt/diena/2026.11.03 Lapkričio 3] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1678]] m. – Lietuvos vaivadijose vyko priešseiminiai seimeliai, kuriuose buvo renkami atstovai į [[1678/1679 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas|1678/1679 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimą]]. * [[1970]] m. – atidarytas [[A1 (Lietuva)|greitkelis Vilnius–Kaunas]]. * [[1989]] m. – prasidėjusioje [[Lietuvos SSR]] AT sesijoje priimtas Pilietybės įstatymas, suteikęs teisę į pilietybę visiems Lietuvos gyventojams. === Gimimo dienos === * [[1845]] m. – [[Zigmantas Gliogeris]], lenkų archeologas, etnografas ir kultūros istorikas (m. [[1910]] m.). * [[1859]] m. – [[Juozas Kancleris]], valstietis, [[knygnešys]] (m. [[1936]] m.). * [[1873]] m. – [[Juozapas Kukta]], vyskupas, visuomenininkas, lietuvybės puoselėtojas. Palaidotas [[Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra|Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje]] (m. [[1942]] m.). * [[1875]] m. – [[Vladas Markauskas]], pedagogas, [[LTSR]] nusipelnęs mokytojas ([[1951]] m.) (m. [[1968]] m.). * [[1876]] m. – [[Stanislovas Jurevičius]], pedagogas, [[chemija|chemikas]], provizorius (m. [[1942]] m.). * [[1881]] m. – [[Petras Rimša]], lietuvių skulptorius, grafikas, medalistas (m. [[1961]] m.). * [[1903]] m. – [[Teofilis Mončiunskas]], [[LTSR]] ir [[LKP]] veikėjas (m. [[1976]] m.). * [[1905]] m. – [[Adolfas Šaučiūnas]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1991]] m.). * [[1920]] m. – [[Paulius Kiuberis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas (m. [[1989]] m.). * [[1921]] m. – [[Karolis Bučinskis]], garsus [[JAV]] aktorius, žinomas '''Charles Bronson''' pseudonimu (m. [[2003]] m.). * [[1926]] m. – [[Valdas Adamkus]], politikas, [[Sąrašas:Lietuvos vadovai|Lietuvos Respublikos Prezidentas]] (iki 2009 m.), aplinkosaugininkas, [[JAV]] lietuvių visuomenės veikėjas. * [[1928]] m. – [[Kęstutis Genys]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius, režisierius, poetas (m. [[1996]] m.). * [[1931]] m. – [[Pranciškus Jokimaitis|Pranciškus Vitalistas Jokimaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1944]] m. – [[Kornelijus Matuzevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino režisierius, operatorius. * '''[[1947]] m.''': ** [[Arvydas Ambrasas]], Lietuvos poetas (m. [[1970]] m.). ** [[Piotr Venckevič]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1948]] m.''': ** [[Aleksandras Krasnovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, vertėjas.<ref>[http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=456&jaunieji=0&sritis=rasytojai Aleksandras Krasnovas. Rašytojai.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071109180313/http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=456&jaunieji=0&sritis=rasytojai |date=2007-11-09 }}</ref>. ** [[Hubertas Smilgys]], [[Lietuva|Lietuvos]] kultūros veikėjas, [[Lietuvos kultūros fondas|Lietuvos kultūros fondo]] valdybos pirmininkas. * [[1950]] m. – [[Vytautas Kamblevičius]], agronomas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[1954]] m.''': ** [[Alfonsas Meškauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] vadybininkas, [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] ūkio ir politinis veikėjas. ** [[Romas Eikevičius]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. * [[1956]] m. – [[Vytautas Balsys (1956)|Vytautas Balsys]], lietuvių [[teatras|teatro]] ir [[televizija|televizijos]] režisierius. * '''[[1957]] m.''': ** [[Renaldas Gudauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] informologas, socialinių (informacija ir komunikacija) [[mokslų daktaras]]. ** [[Zita Zamžickienė]], [[Lietuva|lietuvių]] visuomenininkė (m. [[2021]] m.). * '''[[1959]] m.''': ** [[Jolanta Dadonienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja reumatologė, biomedicinos mokslų daktarė. ** [[Sigitas Narbutas]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros istorikas, bibliografas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Zigmas Bitinas]], [[Šachmatai|šachmatininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] sporto ir politinis veikėjas. * [[1964]] m. – [[Algimantas Briaunis]], buvęs Lietuvos futbolininkas, dabar dirbantis [[FK Banga Gargždai|Gargždų „Bangos“]] klube, trenerio asistentu. * [[1969]] m. – [[Aldas Gedvila]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pasvalio rajono savivaldybė|Pasvalio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1973]] m. – [[Darius Jasaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Neringos savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. === Mirtys === * [[1530]] m. – [[Mikalojus Radvila III|Mikalojus Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir [[Lietuva|Lietuvos]] [[katalikai|Katalikų]] bažnyčios (g. [[1492]] m.). * [[1685]] m. – [[Jonas Antanas Chrapovickis]], [[LDK|Lietuvos didžiosios kunigaikštystės]] valstybės veikėjas (g. [[1612]] m.). * [[1865]] m. – [[Julius Gruževskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] veikėjas (g. [[1808]] m.). * [[1932]] m. – [[Antanas Vaičiūnas]], dainininkas (bosas), choro dirigentas, pedagogas, kultūros veikėjas (g. [[1890]] m.). * [[1942]] m. – [[Antanas Jusaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, visuomenės veikėjas (g. [[1871]] m.). * [[1949]] m. – [[Povilas Dogelis]], kunigas, rašytojas, [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] atstovas, visuomenės veikėjas (g. [[1877]] m.). * [[1984]] m. – [[Eduardas Balsys]], lietuvių kompozitorius, pedagogas (g. [[1919]] m.). * [[1989]] m. – [[Jonas Žmuidzinas]], prozininkas, poetas (g. [[1898]] m.). * [[1992]] m. – [[Vladas Mikėnas]], [[lietuva|Lietuvos]] [[šachmatai|šachmatininkas]], tarptautinės kategorijos teisėjas, [[žurnalistas]], knygų apie šachmatus autorius (g. [[1910]] m.). * [[1997]] m. – [[Zigmantas Pocius]], lituanistas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1935]] m.). * '''[[2001]] m.''': ** [[Rimantas Budrys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]], rašytojas (g. [[1930]] m.). ** [[Romas Dalinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas monumentalistas (g. [[1950]] m.). * '''[[2009]] m.''': ** [[Vilhelmas Vaičekauskas]], lietuvių teatro ir kino aktorius (g. [[1936]] m.). ** [[Vytautas Tribandis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas tapytojas, pedagogas (g. [[1942]] m.). * '''[[2020]] m.''': ** [[Vytautas Kairiūkštis (1930)|Vytautas Kairiūkštis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, dainininkas ([[tenoras]]), pedagogas (g. [[1930]] m.). ** [[Faustas Latėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, kultūros veikėjas (g. [[1956]] m.). * '''[[2024]] m.''': ** [[Nijolė Misiūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] vidaus ligų gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite web |title=Mirė LSMU profesorė Nijolė Misiūnienė |url=https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/mire-lsmu-profesore-nijole-misiuniene-120062180 |agency=[[ELTA]] |date=2024-11-04 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2025-10-10}}</ref> ** [[Birutė Žilytė-Steponavičienė]], [[Lietuva|lietuvių]] dailininkė grafikė, knygų iliustratorė (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite web |title=Mirė žymi knygų iliustruotoja, dailininkė Birutė Žilytė-Steponavičienė |url=https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2403623/mire-zymi-knygu-iliustruotoja-dailininke-birute-zilyte-steponaviciene |date=2024-11-03 |website=lrt.lt |publisher=[[LRT]] |access-date=2025-10-10}}</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1903]] m. – paskelbta [[Panama|Panamos]] nepriklausomybė. * [[1936]] m. – [[Franklin Roosevelt]] perrinktas [[JAV]] prezidentu. * [[1957]] m. – tęsiant [[Sputnik programa|Sputniko programą]], [[Sovietų Sąjunga]] kosminiu aparatu [[Sputnik 2]] į kosmosą pirmą kartą išsiuntė gyvūną – šunį Laiką. === Gimimo dienos === * [[1618]] m. – [[Aurangzebas|Muhamadas Aurangzebas Alamgiras]], [[Šach Džahanas|Šach Džahano]] sūnus ir [[Didžiųjų Mogolų dinastija|Didžiųjų Mogolų]] valdovas nuo sosto užgrobimo [[1658]] m. [[birželio 26]] d. iki savo mirties [[1707]] m (m. [[1707]] m.). * [[1797]] m. – [[Aleksandras Bestuževas]], rusų rašytojas, kritikas, publicistas, karininkas (m. [[1837]] m.). * [[1801]] m. – [[Vincenzo Bellini]], italų kompozitorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0069057/ Vincenzo Bellini].</ref> (m. [[1835]] m.). * [[1852]] m. – [[Imperatorius Meidži|Imperatorius Meiji]], 122-asis [[Japonijos imperatorius]], valdęs 1867–1912 (m. [[1912]] m.). * [[1875]] m. – [[Emilis Darzinis]], [[latviai|latvių]] kompozitorius, muzikologas, choro dirigentas, pianistas (m. [[1910]] m.). * [[1893]] m. – [[Edward Adelbert Doisy]], [[1943 m. Nobelio premijos laureatai|1943]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1986]] m.). * '''[[1901]] m.''': ** [[André Malraux|Andrė Malro]], [[Prancūzija|prancūzų]] rašytojas, kovotojas ir politikas, sukūrė „muziejaus be sienų“ koncepciją. Buvo pirmuoju Prancūzijos kultūros ministru ([[1960]]–[[1969]]) (m. [[1976]] m.). ** [[Leopoldas III Belgas|Leopoldas II]], [[1934]]–[[1951]] m. ketvirtasis [[Belgijos karalius]] (m. [[1983]] m.). * [[1908]] m. – [[Giovanni Leone]], buvęs [[Italija|Italijos]] politikas. Du kartus – [[1963]] ir [[1968]] m. jis buvo šalies [[Italijos ministras pirmininkas|ministrų pirmininku]], o nuo [[1971]] iki [[1978]] m. – šalies prezidentu. Iki šiol jis yra vienintelis [[Italijos prezidentas]], kuris buvo priverstas atsistatydinti iš posto (m. [[2001]] m.). * [[1912]] m. – [[Alfredo Stroessner|Alfredas Stresneris]], [[Paragvajus|Paragvajaus]] generolas ir šalies diktatorius ([[1954]]–[[1989]] m.). Jo [[diktatūra]] laikoma viena ilgausių XX a., nusileidžianti tik [[Fidelis Kastro|Fideliui Kastro]] (m. [[2006]] m.). * [[1933]] m. – [[Amartya Kumar Sen]], [[1998 m. Nobelio premijos laureatai|1998]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}. * [[1935]] m. – [[Edvardas Grūbė]], [[latviai|latvių]] tapytojas. * [[1945]] m. – [[Gerd Müller|Gerhardas Miuleris]], buvęs [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] futbolininkas, rezultatyviausias vokiečių žaidėjas (m. [[2021]] m.). * [[1949]] m. – [[Anna Wintour]], [[žurnalistas|žurnalistė]], [[mada|mados]] kritikė, vyriausioji amerikiečių mados žurnalo „[[Vogue]]“ redaktorė. * [[1957]] m. – [[Dolph Lundgren]], [[Švedija|Švedijos]] aktorius ir [[karatė]] meistras. Tapo žinomas, kai [[1985]] m. filme ''[[Rocky IV]]'' suvaidino arogantiškajį Rusijos boksininką Ivan Drago. * [[1965]] m. – [[Martin Avenarius]], vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]] bei [[romėnų teisė|romanistas]], teisės istorikas, [[Kelno universitetas|Kelno universiteto]] profesorius. * [[1969]] m. – [[Robert Miles]], diskžokėjas ir [[kompozitorius]], kuriantis [[transas|transo]], [[techno]] ir kitokią elektroninę muziką. * [[1971]] m. – [[Dwight Yorke|Dwight Eversley Yorke]], futbolininkas, [[Trinidado ir Tobago vyrų futbolo rinktinė|Trinidado ir Tobago rinktinės]] ir šiuo metu be klubo esantis puolėjas. * [[1975]] m. – [[Marta Domínguez]] Azpeleta, [[Ispanija|Ispanijos]] vidutinių ir ilgų nuotolių bėgikė. * [[1978]] m. – [[Sergejus Movsesianas]], Armėnijos šachmatininkas, dabar gyvenantis [[Slovakija|Slovakijoje]]. * [[1979]] m. – [[Pablo Aimar|Pablas Aimaras]], [[Argentina|Argentinos]] futbolininkas. Žaidžia saugo pozicijoje [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|Argentinos nacionalinėje rinktinėje]] ir Portugalijos [[SL Benfica]] klube. * [[1980]] m. – [[Dan Marsala]], amerikiečių pagrindinė vokalistė ([[Story of the Year]]). * [[1981]] m. – [[Rodrigo Millar|Rodrigas Chavjeras Miljaras Karvachalis]], [[Čilė]]s futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Jis yra Čilės klubo „[[Colo Colo]]“ žaidėjas. * [[1982]] m. – [[Jevgenijus Pliuščenka|Jevgenijus Viktorovičius Pliuščenka]], [[Rusija|rusų]] [[Dailusis čiuožimas|dailiojo čiuožimo]] vyrų vienetų [[Olimpinės žaidynės|olimpinis]] ir pasaulio čempionas. [[2010]] m. sportininkas grįžo į didįjį sportą ir Europos čempionate pasiekė pasaulio rekordą, surinkdamas 91.30 tašką <ref>http://www.isu.org/vsite/vcontent/content/transnews/0,10869,4844-128610-19728-18886-304584-3572-4771-layout160-129918-news-item,00.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110621233208/http://www.isu.org/vsite/vcontent/content/transnews/0,10869,4844-128610-19728-18886-304584-3572-4771-layout160-129918-news-item,00.html |date=2011-06-21 }}</ref>. * [[1987]] m. – [[Gemma Louise Ward]], australų modelis ir artistė<ref>[http://www.imdb.com/name/nm1801841/ Gemma Louise Ward. Informacija.]</ref>. === Mirtys === * [[1254]] m. – [[Jonas III Dukas Vatacis]], [[1221]]–[[1254]] m. [[Bizantija|Bizantijos]] paveldėtojos [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Nikėjos imperatorius]] (g. [[1193]] m.). * [[1918]] m. – [[Aleksandras Liapunovas]], [[rusai|rusų]] matematikas ir mechanikas. [[Peterburgo mokslų akademija|Peterburgo mokslų akademijos]] narys (g. [[1857]] m.). * [[1954]] m. – [[Henri Matisse|Anri Matisas]], prancūzų menininkas ir skulptorius, [[fovizmas|fovizmo]] srovės pradininkas. Meninius ieškojimus ir emocijas reiškė formų ir spalvų žaismu (g. [[1869]] m.). * [[1996]] m. – [[Jean-Bédel Bokassa|Žanas Bedelis Bokasa]], [[Centrinės Afrikos Respublika|Centrinės Afrikos Respublikos]] diktatorius, pasiskelbęs save imperatoriumi, šalį valdė [[1966]]–[[1979]] m (g. [[1921]] m.). * [[1997]] m. – [[Konstantinas Karulis]], [[latviai|latvių]] kalbininkas (g. [[1915]] m.). * [[2001]] m. – [[Ernst Gombrich|Ernst Hans Gombrich]], Austrijos kilęs [[Jungtinė Karalystė|britų]] meno istorikas (g. [[1909]] m.). * [[2004]] m. – [[Sergejus Žoltokas]], Latvijos ledo ritulio puolėjas (g. [[1972]] m.). * [[2006]] m. – [[Paul Mauriat|Polis Moria]], žymus prancūzų dirigentas, garsaus estradinio orkestro vadovas (g. [[1927]] m.). * [[2007]] m. – [[Aleksandras Dedjuška|Aleksandras Viktorovičius Dedjuška]], [[rusai|rusų]] [[kinas|kino]] ir [[teatras|teatro]] aktorius (g. [[1962]] m.). * [[2024]] m. – [[Quincy Jones]], [[JAV|amerikiečių]] įrašų prodiuseris, dainų autorius, kompozitorius, aranžuotojas, filmų ir televizijos prodiuseris (g. [[1933]] m.).<ref>{{Cite web|date=November 4, 2024|title=Quincy Jones, music titan who worked with everyone from Frank Sinatra to Michael Jackson, dies at 91|url=https://apnews.com/article/quincy-jones-dead-a9e31c7e39c448d8971519f47a22dd21|access-date=2024-11-04|website=APnews.com|publisher=[[Associated Press]]|author-first1=Hillel|author-last1=Italie}}</ref> * [[2025]] m. – [[Dick Cheney]], amerikiečių politikas ir verslininkas, 46-asis [[JAV viceprezidentas]], ėjęs pareigas 2001–2009 metais (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.npr.org/2025/11/04/123987715/dick-cheney-former-vice-president-dies|title=Dick Cheney, one of the most powerful vice presidents in American history, dies at 84|first=Don|last=Gonyea|date=2025-11-04|website=NPR|accessdate=2025-11-04|language=en}}</ref> * [[2026]] m. – [[Janosch|Janošas]], [[Vokietija|vokiečių]] vaikų rašytojas, iliustratorius (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news |title=Schriftsteller und Künstler Janosch ist tot |url=https://www.spiegel.de/kultur/janosch-ist-tot-schriftsteller-und-kuenstler-horst-eckert-gestorben-a-babc86bf-85ca-44fa-b9bc-f4e2222cfc56 |work=[[Der Spiegel]] |date=4 November 2026 |access-date=5 November 2026 |language=de}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|3 November}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/lapkricio-3-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1049725 Lapkričio 3-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Lapkritis|#03]] [[Kategorija:Dienos]] mygabwb5xnxrxzbz41t67m0tr8p7xq2 0 2255 7957674 7957383 2026-11-04T23:07:19Z Normantas Bataitis 145195 /* Mirtys */ 7957674 wikitext text/x-wiki {{LapkričioKalendorius}} '''Lapkričio 4 diena''' – 308-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 309-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 57 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Tonga|Tongos]] nacionalinė diena * [[Panamos vėliava|Panamos vėliavos]] diena * Liaudies vienybės diena ([[Rusija]]) === Vardadieniai === * Agrikola – Eibartas – [[Karolis]] – Modesta – Vaidmina – [[Vitalijus]] – [[Vitalis]] – Vitalius <ref>[https://day.lt/diena/2026.11.04 Lapkričio 4] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1586]] m. – pirmąkart paminėtas [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškio]] miestelis. * [[1605]] m. – Vilniaus ir Žemaitijos kanauninkas [[Ambraziejus Beinartas]] [[Kaunas|Kaune]] įsteigė [[Špitolė|špitolę]], vėliau vadintą Ambraziejaus Beinarto, Kauno mažąja arba Kauno bajoriškąja špitole.<ref>1605 XI 4 kunigo Ambraziejaus Beinarto suteikta špitolės Kaune fundacija, MAB RS, f. 198–179, l. 2–2v</ref><ref>Varsackytė, Rasa, [https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/4e3327e3-ac2e-478f-a902-2d50e3949a1b/content Juodoji mirtis  XVI–XVIII a. Kaune], Kauno istorijos metraštis, 2012/12.</ref> * [[1794]] m. – mūšyje [[Varšuva|Varšuvos]] priemiestyje [[Praga|Pragoje]] žuvo [[1794 sukilimas|1794 metų sukilimo]] prieš carinę Rusiją Lietuvoje vadas [[Jokūbas Jasinskis]]. * [[1988]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] įsteigtas Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje „[[Jedinstvo]]“. * [[1991]] m. – Lietuva tapo [[Interpolas|Interpolo]] nare. * [[2002]] m. – Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl audiovizualinio paveldo ir televizijos kūrinių apsaugos. * [[2005]] m. – susikūrė grupė [[flaer|FLÆR]] iš [[Klaipėda|Klaipėdos]]. * [[2013]] m. – Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su [[Mikronezija]]. === Gimimo dienos === * [[1856]] m. – [[Jurgis Lapinas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. [[1932]] m.). * [[1872]] m. – [[Andrius Matulaitis]], knygnešys, literatas. Petro, [[Pranas Matulaitis|Prano]] ir [[Stasys Matulaitis|Stasio Matulaičių]] brolis (m. [[1958]] m.). * [[1882]] m. – [[Karolis Račkauskas-Vairas]], rašytojas, vertėjas, kultūros ir spaudos darbuotojas. Nuo [[1905]] m. bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose (m. [[1970]] m.). * [[1891]] m. – [[Mykolas Plepys]], lietuviškos spaudos bendradarbis Lietuvoje ir išeivijoje, ilgametis [[Biržai|Biržų]] pašto viršininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kuratorius.<ref> [http://www.birzai.lt/index.php?856918480][[Emilis Jokūbas Trečiokas]]<span>. Biržų kalendorius.</span></ref> (m. [[1969]] m.). * [[1905]] m. – [[Jonas Danyla]], [[Jėzuitai|SJ]], [[kunigas]] [[jėzuitas]], Lietuvos jėzuitų provincijolas (m. [[2000]] m.). * [[1920]] m. – [[Vladas Drebickas]], biologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[1922]] m.''': ** [[Vlada Černiauskaitė]], grafikė (m. [[2003]] m.). ** [[Bronius Vaškelis]], teatrologas, literatūrologas, profesorius, [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] rektorius ([[1993]]–[[1996]] m.) (m. [[2021]] m.). * [[1925]] m. – [[Leontijus Motiejūnas]], epidemiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * [[1928]] m. – [[Henrikas Guobys]], gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras (m. [[1986]] m.). * [[1930]] m. – [[Vytautas Andziulis]], spaustuvininkas, „ab“ spaustuvės steigėjas (m. [[2018]] m.). * '''[[1936]] m.''': ** [[Algimantas Mykolas Maminskas]], veterinarijos gydytojas, visuomenės ir politinis veikėjas. ** [[Stefa Rimkevičiūtė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[1937]] m.''': ** [[Audronis Kazimieras Kvedaras]], statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. ** [[Henrikas Elzbutas]], statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. ** [[Vladimir Goliankin]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1946]] m.''': ** [[Anatolijus Lapinskas]], kompozitorius, pedagogas. ** [[Juozas Matulevičius (1946)|Juozas Matulevičius]], gydytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2016]] m.). ** [[Kazimieras Preikša]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1951]] m.''': ** [[Algimantas Liubinskas]], futbolininkas, treneris, politikas. ** [[Danielius Mušinskas]], rašytojas. * [[1952]] m. – [[Aldona Balsienė]], profsąjungų ir politinė veikėja. * [[1953]] m. – [[Algimantas Norvilas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, aktorius, režisierius. * [[1954]] m. – [[Vaitiekus Gaidukevičius]], [[energetika]]s, politinis veikėjas. * [[1956]] m. – [[Rimvydas Daukšas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Alvydas Lukys]], fotografas. ** [[Salomėja Paškevičienė]], pedagogė, kraštotyrininkė, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1961]] m. – [[Vaidotas Sungaila]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1962]] m. – [[Šarūnas Navickis]], rašytojas, verslininkas. * [[1963]] m. – [[Česlovas Greičius]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1972]] m. – [[Audrius Banevičius]], futbolininkas. * [[1988]] m. – [[Arvydas Laimutis]], geodezininkas. === Mirtys === * [[1794]] m. – [[Jokūbas Jasinskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, poetas, politinis veikėjas, [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] Lietuvoje vadas, sukilėlių [[generolas leitenantas]] (g. [[1761]] m.). **  – [[Tadas Korsaskas]], sukilėlių [[generolas]], Vilniaus pavieto milicijos vadas, [[Vilniaus]] [[teisėjas]] (g. [[1714]] m.). * [[1940]] m. – [[Aleksandras Birinčikas]], darbininkas, batsiuvys, vienas iš [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] kūrėjų (g. [[1870]] m.). * [[1941]] m. – [[Albinas Briedis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]], [[redaktorius]], leidėjas, prozininkas.<ref>[http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=131&PHPSESSID=ded815158bdf26eb258e5e52d30dd890 Albinas Briedis. Maironio muziejus]</ref> (g. [[1909]] m.). * '''[[1942]] m.''': ** [[Juozas Papečkys]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir karinis veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (g. [[1890]] m.). ** [[Jurgis Juras Kubilius]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (g. [[1890]] m.). ** [[Pranas Dovydaitis]], [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras, [[Ministras pirmininkas]], teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas (g. [[1886]] m.). ** [[Voldemaras Vytautas Čarneckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, diplomatas (g. [[1893]] m.). * [[1953]] m. – [[Petras Sarpalius]], smuikininkas, dirigentas ir kompozitorius (g. [[1887]] m.). * [[1965]] m. – [[Jonas Jeronimas Jakaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[marijonai|marijonas]], visuomenės veikėjas (g. [[1886]] m.). * [[1985]] m. – [[Lionginas Šepka]], lietuvių liaudies [[skulptorius]] (g. [[1907]] m.). * [[2012]] m. – [[Justinas Miliauskas]], futbolininkas, teisėjas (g. [[1947]] m.). * [[2014]] m. – [[Liudvikas Simutis]], Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (g. [[1934]] m.) == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1794]] m. – rusų kariuomenė užėmė [[Varšuva|Varšuvos]] Pragos rajoną ir išžudė civilius gyventoju, kitą dieną miestas kapituliavo. * [[1945]] m. – įkurtas [[UNESCO]] – [[JTO|Jungtinių Tautų]] padalinys švietimo, mokslo ir kultūros reikalams. * [[1956]] m. – [[Raudonoji armija]] įžengė į [[Budapeštas|Budapeštą]] siekdama nuslopinti [[Vengrijos revoliucija (1956)|Vengrijos revoliuciją]]. === Gimimo dienos === * [[1872]] m. – [[Bohdanas Lepkis]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] poetas, rašytojas, literatūrologas (m. [[1941]] m.) *[[1926]] m. – [[Daina Avuotinia]], [[Latviai|latvių]] rašytoja, [[Lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] vertėja į [[Latvių kalba|latvių kalbą]].. * [[1946]] m. – [[Laura Bush|Laura Lane Welch Bush]], 43-ojo [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] [[George Walker Bush|Džordžo Bušo]] žmona. * [[1951]] m. – [[Traian Basescu|Traian Băsescu]], [[Rumunija|Rumunijos]] politikas. Nuo [[2000]] iki [[2004]] m. jis buvo [[Bukareštas|Bukarešto]] meru, o nuo 2004 m. eina šalies prezidento pareigas. [[2009]] m. jis buvo perrinktas antrai 5 metų kadencijai. * [[1955]] m. – [[Matti Vanhanen|Matis Vanhanenas]], suomių politikas, nuo [[2003]] m. Suomijos Ministras Pirmininkas. * [[1956]] m. – [[Jordan Rudess]], [[progresyvusis rokas|progresyviojo roko]] klavišininkas, geriausiai žinomas kaip [[progresyvusis metalas|progresyviojo metalo]] grupės [[Dream Theater]] narys. * '''[[1963]] m.''': ** [[Horacio Elizondo|Orasijas Elisondas]], buvęs tarptautinės [[FIFA]] kategorijos [[futbolas|futbolo]] teisėjas iš [[Argentina|Argentinos]]. [[2006]] m. teisėjavo [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio futbolo čempionate]] atidarymo ir finalinėse rungtynėse, bei buvo pripažintas geriausiu metų teisėju. ** [[Rosario Flores]], garsi [[Ispanija|ispanų]] dainininkė ir aktorė, pelniusi du Lotynų [[Grammy]] apdovanojimus. * [[1972]] m. – [[Luís Figo]], baigęs karjerą portugalų futbolininkas, žaidęs [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijos rinktinėje]] atakuojančio [[saugas (futbolas)|saugo]] pozicijoje. * [[1975]] m. – [[Lorenzen Wright]], amerikiečių krepšininkas<ref>[http://www.nba.com/playerfile/lorenzen_wright/index.html Lorenzen Wright].</ref>. * [[1985]] m. – [[Marcell Jansen|Marselas Jansenas]], vokiečių futbolininkas, [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos rinktinės]] ir [[Hamburger SV]] krašto gynėjas. * [[1991]] m. – [[Olta Boka]], [[Albanija|Albanijos]] pop ir folk muzikos dainininkė. Su daina ''Zemrën lamë peng'' dalyvavo [[Eurovizija 2008|2008 m. Eurovizijos]] konkurse ir užėmė 16 vietą. === Mirtys === * [[1672]] m. – [[Lucas van Uden]], belgų dailininkas<ref>[[:en:Lucas van Uden|Lucas van Uden]].</ref> (g. [[1595]] m.). * [[1847]] m. – [[Felix Mendelssohn|Feliksas Mendelsonas]], vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, 3 operų, 5 simfonijų, uvertiūros „Vasarvydžio nakties sapnas“ autorius (g. [[1809]] m.). * [[1921]] m. – [[Oscar Montelius|Oskaras Montelijus]], [[Švedija|Švedijos]] [[archeologas]], kultūros istorikas, vienas mokslinės archeologijos pradininkų (g. [[1843]] m.). * [[1946]] m. – [[Rüdiger Graf Gustav Adolf von der Goltz|Riudigeris Gustavas Adolfas fon der Golcas]], [[Vokietija|Vokietijos]] karinis veikėjas, generolas (g. [[1865]] m.). * [[1980]] m. – [[Elsie MacGill]], kanadiečių aeronautikos inžinierius (g. [[1904]] m.). * [[1995]] m. – [[Ichakas Rabinas]], [[Izraelis|Izraelio]] [[Politika|politinis]] ir karinis veikėjas, [[Nobelio premija|Nobelio]] Taikos premijos laureatas (g. [[1922]] m.). * [[2008]] m. – [[Michael Crichton|Džonas Maiklas Kraitonas]], [[JAV]] [[rašytojas]], kino ir televizijos [[prodiuseris]], [[režisierius]] ir [[gydytojas]]. Labiausiai žinomas už [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] ir [[trilerio]] kūrinius (g. [[1942]] m.). * [[2020]] m. – [[Ken Hensley]], [[klavišininkas]] (daugiausia grojęs [[Hammondo vargonai]]s), [[gitaristas]], [[vokalistas]], [[dainų autorius]] ir garso įrašų [[prodiuseris]], geriausiai žinomas kaip [[Uriah Heep]] narys praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje (g. [[1945]] m.). * [[2022]] m. – [[Nicole & Hugo|Nicole Josy]], [[Belgija|belgų]] dainininkė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vrt.be/vrtnws/en/2022/11/04/flemish-singer-nicole-josy-76-of-the-duo-nicole-hugo-has-pas/|title=Singer Nicole Josy of the duo Nicole & Hugo has died - the purple "Las Vegas-style suits" in 1973 are part of Flemish music history|first=Michaël|last=Torfs|date=2022-11-04|website=WRT NWS|accessdate=2022-11-05}}</ref> * [[2026]] m. – [[Tinto Brass|Tintas Brasas]], vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių (g. [[1933]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://tg24.sky.it/spettacolo/cinema/2026/11/04/tinto-brass-morto|title=Morto Tinto Brass, maestro del cinema erotico ma non solo|first=Paolo|last=Nizza|date=4 November 2026|access-date=5 November 2026|website=tg24.sky.it|lang=it}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|4 November}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/lapkricio-4-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1049879 Lapkričio 4-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Lapkritis|#04]] [[Kategorija:Dienos]] obryw89j6nkr6bcwq2fn04tcvyawi7u 7957683 7957674 2026-11-04T23:25:56Z Normantas Bataitis 145195 /* Mirtys */ 7957683 wikitext text/x-wiki {{LapkričioKalendorius}} '''Lapkričio 4 diena''' – 308-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 309-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 57 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Tonga|Tongos]] nacionalinė diena * [[Panamos vėliava|Panamos vėliavos]] diena * Liaudies vienybės diena ([[Rusija]]) === Vardadieniai === * Agrikola – Eibartas – [[Karolis]] – Modesta – Vaidmina – [[Vitalijus]] – [[Vitalis]] – Vitalius <ref>[https://day.lt/diena/2026.11.04 Lapkričio 4] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1586]] m. – pirmąkart paminėtas [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškio]] miestelis. * [[1605]] m. – Vilniaus ir Žemaitijos kanauninkas [[Ambraziejus Beinartas]] [[Kaunas|Kaune]] įsteigė [[Špitolė|špitolę]], vėliau vadintą Ambraziejaus Beinarto, Kauno mažąja arba Kauno bajoriškąja špitole.<ref>1605 XI 4 kunigo Ambraziejaus Beinarto suteikta špitolės Kaune fundacija, MAB RS, f. 198–179, l. 2–2v</ref><ref>Varsackytė, Rasa, [https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/4e3327e3-ac2e-478f-a902-2d50e3949a1b/content Juodoji mirtis  XVI–XVIII a. Kaune], Kauno istorijos metraštis, 2012/12.</ref> * [[1794]] m. – mūšyje [[Varšuva|Varšuvos]] priemiestyje [[Praga|Pragoje]] žuvo [[1794 sukilimas|1794 metų sukilimo]] prieš carinę Rusiją Lietuvoje vadas [[Jokūbas Jasinskis]]. * [[1988]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] įsteigtas Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje „[[Jedinstvo]]“. * [[1991]] m. – Lietuva tapo [[Interpolas|Interpolo]] nare. * [[2002]] m. – Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl audiovizualinio paveldo ir televizijos kūrinių apsaugos. * [[2005]] m. – susikūrė grupė [[flaer|FLÆR]] iš [[Klaipėda|Klaipėdos]]. * [[2013]] m. – Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su [[Mikronezija]]. === Gimimo dienos === * [[1856]] m. – [[Jurgis Lapinas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. [[1932]] m.). * [[1872]] m. – [[Andrius Matulaitis]], knygnešys, literatas. Petro, [[Pranas Matulaitis|Prano]] ir [[Stasys Matulaitis|Stasio Matulaičių]] brolis (m. [[1958]] m.). * [[1882]] m. – [[Karolis Račkauskas-Vairas]], rašytojas, vertėjas, kultūros ir spaudos darbuotojas. Nuo [[1905]] m. bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose (m. [[1970]] m.). * [[1891]] m. – [[Mykolas Plepys]], lietuviškos spaudos bendradarbis Lietuvoje ir išeivijoje, ilgametis [[Biržai|Biržų]] pašto viršininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kuratorius.<ref> [http://www.birzai.lt/index.php?856918480][[Emilis Jokūbas Trečiokas]]<span>. Biržų kalendorius.</span></ref> (m. [[1969]] m.). * [[1905]] m. – [[Jonas Danyla]], [[Jėzuitai|SJ]], [[kunigas]] [[jėzuitas]], Lietuvos jėzuitų provincijolas (m. [[2000]] m.). * [[1920]] m. – [[Vladas Drebickas]], biologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[1922]] m.''': ** [[Vlada Černiauskaitė]], grafikė (m. [[2003]] m.). ** [[Bronius Vaškelis]], teatrologas, literatūrologas, profesorius, [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] rektorius ([[1993]]–[[1996]] m.) (m. [[2021]] m.). * [[1925]] m. – [[Leontijus Motiejūnas]], epidemiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * [[1928]] m. – [[Henrikas Guobys]], gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras (m. [[1986]] m.). * [[1930]] m. – [[Vytautas Andziulis]], spaustuvininkas, „ab“ spaustuvės steigėjas (m. [[2018]] m.). * '''[[1936]] m.''': ** [[Algimantas Mykolas Maminskas]], veterinarijos gydytojas, visuomenės ir politinis veikėjas. ** [[Stefa Rimkevičiūtė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[1937]] m.''': ** [[Audronis Kazimieras Kvedaras]], statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. ** [[Henrikas Elzbutas]], statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. ** [[Vladimir Goliankin]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1946]] m.''': ** [[Anatolijus Lapinskas]], kompozitorius, pedagogas. ** [[Juozas Matulevičius (1946)|Juozas Matulevičius]], gydytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2016]] m.). ** [[Kazimieras Preikša]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1951]] m.''': ** [[Algimantas Liubinskas]], futbolininkas, treneris, politikas. ** [[Danielius Mušinskas]], rašytojas. * [[1952]] m. – [[Aldona Balsienė]], profsąjungų ir politinė veikėja. * [[1953]] m. – [[Algimantas Norvilas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, aktorius, režisierius. * [[1954]] m. – [[Vaitiekus Gaidukevičius]], [[energetika]]s, politinis veikėjas. * [[1956]] m. – [[Rimvydas Daukšas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Alvydas Lukys]], fotografas. ** [[Salomėja Paškevičienė]], pedagogė, kraštotyrininkė, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1961]] m. – [[Vaidotas Sungaila]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1962]] m. – [[Šarūnas Navickis]], rašytojas, verslininkas. * [[1963]] m. – [[Česlovas Greičius]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1972]] m. – [[Audrius Banevičius]], futbolininkas. * [[1988]] m. – [[Arvydas Laimutis]], geodezininkas. === Mirtys === * [[1794]] m. – [[Jokūbas Jasinskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, poetas, politinis veikėjas, [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] Lietuvoje vadas, sukilėlių [[generolas leitenantas]] (g. [[1761]] m.). **  – [[Tadas Korsaskas]], sukilėlių [[generolas]], Vilniaus pavieto milicijos vadas, [[Vilniaus]] [[teisėjas]] (g. [[1714]] m.). * [[1940]] m. – [[Aleksandras Birinčikas]], darbininkas, batsiuvys, vienas iš [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] kūrėjų (g. [[1870]] m.). * [[1941]] m. – [[Albinas Briedis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]], [[redaktorius]], leidėjas, prozininkas.<ref>[http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=131&PHPSESSID=ded815158bdf26eb258e5e52d30dd890 Albinas Briedis. Maironio muziejus]</ref> (g. [[1909]] m.). * '''[[1942]] m.''': ** [[Juozas Papečkys]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir karinis veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (g. [[1890]] m.). ** [[Jurgis Juras Kubilius]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (g. [[1890]] m.). ** [[Pranas Dovydaitis]], [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras, [[Ministras pirmininkas]], teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas (g. [[1886]] m.). ** [[Voldemaras Vytautas Čarneckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, diplomatas (g. [[1893]] m.). * [[1953]] m. – [[Petras Sarpalius]], smuikininkas, dirigentas ir kompozitorius (g. [[1887]] m.). * [[1965]] m. – [[Jonas Jeronimas Jakaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[marijonai|marijonas]], visuomenės veikėjas (g. [[1886]] m.). * [[1985]] m. – [[Lionginas Šepka]], lietuvių liaudies [[skulptorius]] (g. [[1907]] m.). * [[2012]] m. – [[Justinas Miliauskas]], futbolininkas, teisėjas (g. [[1947]] m.). * [[2014]] m. – [[Liudvikas Simutis]], Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (g. [[1934]] m.) * [[2026]] m. – [[Liudvikas Žukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://fns.lt/naujiena/pro-memoria-mire-buves-ilgametis-skuodo-rajono-savivaldybes-m-skuodas-pro-memoria-mire-buves-ilgamet Pro memoria. Mirė buvęs ilgametis Skuodo rajono savivaldybės meras, savivaldybės tarybos narys Liudvikas Žukauskas]. FNS. 2026-11-04. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1794]] m. – rusų kariuomenė užėmė [[Varšuva|Varšuvos]] Pragos rajoną ir išžudė civilius gyventoju, kitą dieną miestas kapituliavo. * [[1945]] m. – įkurtas [[UNESCO]] – [[JTO|Jungtinių Tautų]] padalinys švietimo, mokslo ir kultūros reikalams. * [[1956]] m. – [[Raudonoji armija]] įžengė į [[Budapeštas|Budapeštą]] siekdama nuslopinti [[Vengrijos revoliucija (1956)|Vengrijos revoliuciją]]. === Gimimo dienos === * [[1872]] m. – [[Bohdanas Lepkis]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] poetas, rašytojas, literatūrologas (m. [[1941]] m.) *[[1926]] m. – [[Daina Avuotinia]], [[Latviai|latvių]] rašytoja, [[Lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] vertėja į [[Latvių kalba|latvių kalbą]].. * [[1946]] m. – [[Laura Bush|Laura Lane Welch Bush]], 43-ojo [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] [[George Walker Bush|Džordžo Bušo]] žmona. * [[1951]] m. – [[Traian Basescu|Traian Băsescu]], [[Rumunija|Rumunijos]] politikas. Nuo [[2000]] iki [[2004]] m. jis buvo [[Bukareštas|Bukarešto]] meru, o nuo 2004 m. eina šalies prezidento pareigas. [[2009]] m. jis buvo perrinktas antrai 5 metų kadencijai. * [[1955]] m. – [[Matti Vanhanen|Matis Vanhanenas]], suomių politikas, nuo [[2003]] m. Suomijos Ministras Pirmininkas. * [[1956]] m. – [[Jordan Rudess]], [[progresyvusis rokas|progresyviojo roko]] klavišininkas, geriausiai žinomas kaip [[progresyvusis metalas|progresyviojo metalo]] grupės [[Dream Theater]] narys. * '''[[1963]] m.''': ** [[Horacio Elizondo|Orasijas Elisondas]], buvęs tarptautinės [[FIFA]] kategorijos [[futbolas|futbolo]] teisėjas iš [[Argentina|Argentinos]]. [[2006]] m. teisėjavo [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio futbolo čempionate]] atidarymo ir finalinėse rungtynėse, bei buvo pripažintas geriausiu metų teisėju. ** [[Rosario Flores]], garsi [[Ispanija|ispanų]] dainininkė ir aktorė, pelniusi du Lotynų [[Grammy]] apdovanojimus. * [[1972]] m. – [[Luís Figo]], baigęs karjerą portugalų futbolininkas, žaidęs [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijos rinktinėje]] atakuojančio [[saugas (futbolas)|saugo]] pozicijoje. * [[1975]] m. – [[Lorenzen Wright]], amerikiečių krepšininkas<ref>[http://www.nba.com/playerfile/lorenzen_wright/index.html Lorenzen Wright].</ref>. * [[1985]] m. – [[Marcell Jansen|Marselas Jansenas]], vokiečių futbolininkas, [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos rinktinės]] ir [[Hamburger SV]] krašto gynėjas. * [[1991]] m. – [[Olta Boka]], [[Albanija|Albanijos]] pop ir folk muzikos dainininkė. Su daina ''Zemrën lamë peng'' dalyvavo [[Eurovizija 2008|2008 m. Eurovizijos]] konkurse ir užėmė 16 vietą. === Mirtys === * [[1672]] m. – [[Lucas van Uden]], belgų dailininkas<ref>[[:en:Lucas van Uden|Lucas van Uden]].</ref> (g. [[1595]] m.). * [[1847]] m. – [[Felix Mendelssohn|Feliksas Mendelsonas]], vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, 3 operų, 5 simfonijų, uvertiūros „Vasarvydžio nakties sapnas“ autorius (g. [[1809]] m.). * [[1921]] m. – [[Oscar Montelius|Oskaras Montelijus]], [[Švedija|Švedijos]] [[archeologas]], kultūros istorikas, vienas mokslinės archeologijos pradininkų (g. [[1843]] m.). * [[1946]] m. – [[Rüdiger Graf Gustav Adolf von der Goltz|Riudigeris Gustavas Adolfas fon der Golcas]], [[Vokietija|Vokietijos]] karinis veikėjas, generolas (g. [[1865]] m.). * [[1980]] m. – [[Elsie MacGill]], kanadiečių aeronautikos inžinierius (g. [[1904]] m.). * [[1995]] m. – [[Ichakas Rabinas]], [[Izraelis|Izraelio]] [[Politika|politinis]] ir karinis veikėjas, [[Nobelio premija|Nobelio]] Taikos premijos laureatas (g. [[1922]] m.). * [[2008]] m. – [[Michael Crichton|Džonas Maiklas Kraitonas]], [[JAV]] [[rašytojas]], kino ir televizijos [[prodiuseris]], [[režisierius]] ir [[gydytojas]]. Labiausiai žinomas už [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] ir [[trilerio]] kūrinius (g. [[1942]] m.). * [[2020]] m. – [[Ken Hensley]], [[klavišininkas]] (daugiausia grojęs [[Hammondo vargonai]]s), [[gitaristas]], [[vokalistas]], [[dainų autorius]] ir garso įrašų [[prodiuseris]], geriausiai žinomas kaip [[Uriah Heep]] narys praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje (g. [[1945]] m.). * [[2022]] m. – [[Nicole & Hugo|Nicole Josy]], [[Belgija|belgų]] dainininkė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vrt.be/vrtnws/en/2022/11/04/flemish-singer-nicole-josy-76-of-the-duo-nicole-hugo-has-pas/|title=Singer Nicole Josy of the duo Nicole & Hugo has died - the purple "Las Vegas-style suits" in 1973 are part of Flemish music history|first=Michaël|last=Torfs|date=2022-11-04|website=WRT NWS|accessdate=2022-11-05}}</ref> * [[2026]] m. – [[Tinto Brass|Tintas Brasas]], vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių (g. [[1933]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://tg24.sky.it/spettacolo/cinema/2026/11/04/tinto-brass-morto|title=Morto Tinto Brass, maestro del cinema erotico ma non solo|first=Paolo|last=Nizza|date=4 November 2026|access-date=5 November 2026|website=tg24.sky.it|lang=it}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|4 November}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/lapkricio-4-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1049879 Lapkričio 4-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Lapkritis|#04]] [[Kategorija:Dienos]] 3ykg5hq7rma48pezs1isb6ptabc71ex 7957685 7957683 2026-11-04T23:28:40Z Normantas Bataitis 145195 /* Mirtys */ 7957685 wikitext text/x-wiki {{LapkričioKalendorius}} '''Lapkričio 4 diena''' – 308-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 309-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 57 dienos. == Informacija == === Šventės === * [[Tonga|Tongos]] nacionalinė diena * [[Panamos vėliava|Panamos vėliavos]] diena * Liaudies vienybės diena ([[Rusija]]) === Vardadieniai === * Agrikola – Eibartas – [[Karolis]] – Modesta – Vaidmina – [[Vitalijus]] – [[Vitalis]] – Vitalius <ref>[https://day.lt/diena/2026.11.04 Lapkričio 4] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1586]] m. – pirmąkart paminėtas [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškio]] miestelis. * [[1605]] m. – Vilniaus ir Žemaitijos kanauninkas [[Ambraziejus Beinartas]] [[Kaunas|Kaune]] įsteigė [[Špitolė|špitolę]], vėliau vadintą Ambraziejaus Beinarto, Kauno mažąja arba Kauno bajoriškąja špitole.<ref>1605 XI 4 kunigo Ambraziejaus Beinarto suteikta špitolės Kaune fundacija, MAB RS, f. 198–179, l. 2–2v</ref><ref>Varsackytė, Rasa, [https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/4e3327e3-ac2e-478f-a902-2d50e3949a1b/content Juodoji mirtis  XVI–XVIII a. Kaune], Kauno istorijos metraštis, 2012/12.</ref> * [[1794]] m. – mūšyje [[Varšuva|Varšuvos]] priemiestyje [[Praga|Pragoje]] žuvo [[1794 sukilimas|1794 metų sukilimo]] prieš carinę Rusiją Lietuvoje vadas [[Jokūbas Jasinskis]]. * [[1988]] m. – [[Vilnius|Vilniuje]] įsteigtas Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje „[[Jedinstvo]]“. * [[1991]] m. – Lietuva tapo [[Interpolas|Interpolo]] nare. * [[2002]] m. – Lietuva pasirašė Europos konvenciją dėl audiovizualinio paveldo ir televizijos kūrinių apsaugos. * [[2005]] m. – susikūrė grupė [[flaer|FLÆR]] iš [[Klaipėda|Klaipėdos]]. * [[2013]] m. – Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su [[Mikronezija]]. === Gimimo dienos === * [[1856]] m. – [[Jurgis Lapinas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas (m. [[1932]] m.). * [[1872]] m. – [[Andrius Matulaitis]], knygnešys, literatas. Petro, [[Pranas Matulaitis|Prano]] ir [[Stasys Matulaitis|Stasio Matulaičių]] brolis (m. [[1958]] m.). * [[1882]] m. – [[Karolis Račkauskas-Vairas]], rašytojas, vertėjas, kultūros ir spaudos darbuotojas. Nuo [[1905]] m. bendradarbiavo įvairiuose leidiniuose (m. [[1970]] m.). * [[1891]] m. – [[Mykolas Plepys]], lietuviškos spaudos bendradarbis Lietuvoje ir išeivijoje, ilgametis [[Biržai|Biržų]] pašto viršininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kuratorius.<ref> [http://www.birzai.lt/index.php?856918480][[Emilis Jokūbas Trečiokas]]<span>. Biržų kalendorius.</span></ref> (m. [[1969]] m.). * [[1905]] m. – [[Jonas Danyla]], [[Jėzuitai|SJ]], [[kunigas]] [[jėzuitas]], Lietuvos jėzuitų provincijolas (m. [[2000]] m.). * [[1920]] m. – [[Vladas Drebickas]], biologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[1922]] m.''': ** [[Vlada Černiauskaitė]], grafikė (m. [[2003]] m.). ** [[Bronius Vaškelis]], teatrologas, literatūrologas, profesorius, [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] rektorius ([[1993]]–[[1996]] m.) (m. [[2021]] m.). * [[1925]] m. – [[Leontijus Motiejūnas]], epidemiologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2009]] m.). * [[1928]] m. – [[Henrikas Guobys]], gydytojas reumatologas, medicinos mokslų daktaras (m. [[1986]] m.). * [[1930]] m. – [[Vytautas Andziulis]], spaustuvininkas, „ab“ spaustuvės steigėjas (m. [[2018]] m.). * '''[[1936]] m.''': ** [[Algimantas Mykolas Maminskas]], veterinarijos gydytojas, visuomenės ir politinis veikėjas. ** [[Stefa Rimkevičiūtė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[1937]] m.''': ** [[Audronis Kazimieras Kvedaras]], statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. ** [[Henrikas Elzbutas]], statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras. ** [[Vladimir Goliankin]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1946]] m.''': ** [[Anatolijus Lapinskas]], kompozitorius, pedagogas. ** [[Juozas Matulevičius (1946)|Juozas Matulevičius]], gydytojas, politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2016]] m.). ** [[Kazimieras Preikša]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1951]] m.''': ** [[Algimantas Liubinskas]], futbolininkas, treneris, politikas. ** [[Danielius Mušinskas]], rašytojas. * [[1952]] m. – [[Aldona Balsienė]], profsąjungų ir politinė veikėja. * [[1953]] m. – [[Algimantas Norvilas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, aktorius, režisierius. * [[1954]] m. – [[Vaitiekus Gaidukevičius]], [[energetika]]s, politinis veikėjas. * [[1956]] m. – [[Rimvydas Daukšas]], politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[1958]] m.''': ** [[Alvydas Lukys]], fotografas. ** [[Salomėja Paškevičienė]], pedagogė, kraštotyrininkė, politinė ir visuomenės veikėja. * [[1961]] m. – [[Vaidotas Sungaila]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1962]] m. – [[Šarūnas Navickis]], rašytojas, verslininkas. * [[1963]] m. – [[Česlovas Greičius]], politinis ir visuomenės veikėjas. * [[1972]] m. – [[Audrius Banevičius]], futbolininkas. * [[1988]] m. – [[Arvydas Laimutis]], geodezininkas. === Mirtys === * [[1794]] m. – [[Jokūbas Jasinskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, poetas, politinis veikėjas, [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] Lietuvoje vadas, sukilėlių [[generolas leitenantas]] (g. [[1761]] m.). **  – [[Tadas Korsaskas]], sukilėlių [[generolas]], Vilniaus pavieto milicijos vadas, [[Vilniaus]] [[teisėjas]] (g. [[1714]] m.). * [[1940]] m. – [[Aleksandras Birinčikas]], darbininkas, batsiuvys, vienas iš [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] kūrėjų (g. [[1870]] m.). * [[1941]] m. – [[Albinas Briedis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[žurnalistas]], [[redaktorius]], leidėjas, prozininkas.<ref>[http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=131&PHPSESSID=ded815158bdf26eb258e5e52d30dd890 Albinas Briedis. Maironio muziejus]</ref> (g. [[1909]] m.). * '''[[1942]] m.''': ** [[Juozas Papečkys]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir karinis veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (g. [[1890]] m.). ** [[Jurgis Juras Kubilius]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] karinis ir visuomenės veikėjas, [[pulkininkas leitenantas]] (g. [[1890]] m.). ** [[Pranas Dovydaitis]], [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras, [[Ministras pirmininkas]], teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedistas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas (g. [[1886]] m.). ** [[Voldemaras Vytautas Čarneckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas, diplomatas (g. [[1893]] m.). * [[1953]] m. – [[Petras Sarpalius]], smuikininkas, dirigentas ir kompozitorius (g. [[1887]] m.). * [[1965]] m. – [[Jonas Jeronimas Jakaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[marijonai|marijonas]], visuomenės veikėjas (g. [[1886]] m.). * [[1985]] m. – [[Lionginas Šepka]], lietuvių liaudies [[skulptorius]] (g. [[1907]] m.). * [[2012]] m. – [[Justinas Miliauskas]], futbolininkas, teisėjas (g. [[1947]] m.). * [[2014]] m. – [[Liudvikas Simutis]], Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras (g. [[1935]] m.) * [[2026]] m. – [[Liudvikas Žukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://fns.lt/naujiena/pro-memoria-mire-buves-ilgametis-skuodo-rajono-savivaldybes-m-skuodas-pro-memoria-mire-buves-ilgamet Pro memoria. Mirė buvęs ilgametis Skuodo rajono savivaldybės meras, savivaldybės tarybos narys Liudvikas Žukauskas]. FNS. 2026-11-04. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[1794]] m. – rusų kariuomenė užėmė [[Varšuva|Varšuvos]] Pragos rajoną ir išžudė civilius gyventoju, kitą dieną miestas kapituliavo. * [[1945]] m. – įkurtas [[UNESCO]] – [[JTO|Jungtinių Tautų]] padalinys švietimo, mokslo ir kultūros reikalams. * [[1956]] m. – [[Raudonoji armija]] įžengė į [[Budapeštas|Budapeštą]] siekdama nuslopinti [[Vengrijos revoliucija (1956)|Vengrijos revoliuciją]]. === Gimimo dienos === * [[1872]] m. – [[Bohdanas Lepkis]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] poetas, rašytojas, literatūrologas (m. [[1941]] m.) *[[1926]] m. – [[Daina Avuotinia]], [[Latviai|latvių]] rašytoja, [[Lietuvių literatūra|lietuvių literatūros]] vertėja į [[Latvių kalba|latvių kalbą]].. * [[1946]] m. – [[Laura Bush|Laura Lane Welch Bush]], 43-ojo [[JAV prezidentas|JAV prezidento]] [[George Walker Bush|Džordžo Bušo]] žmona. * [[1951]] m. – [[Traian Basescu|Traian Băsescu]], [[Rumunija|Rumunijos]] politikas. Nuo [[2000]] iki [[2004]] m. jis buvo [[Bukareštas|Bukarešto]] meru, o nuo 2004 m. eina šalies prezidento pareigas. [[2009]] m. jis buvo perrinktas antrai 5 metų kadencijai. * [[1955]] m. – [[Matti Vanhanen|Matis Vanhanenas]], suomių politikas, nuo [[2003]] m. Suomijos Ministras Pirmininkas. * [[1956]] m. – [[Jordan Rudess]], [[progresyvusis rokas|progresyviojo roko]] klavišininkas, geriausiai žinomas kaip [[progresyvusis metalas|progresyviojo metalo]] grupės [[Dream Theater]] narys. * '''[[1963]] m.''': ** [[Horacio Elizondo|Orasijas Elisondas]], buvęs tarptautinės [[FIFA]] kategorijos [[futbolas|futbolo]] teisėjas iš [[Argentina|Argentinos]]. [[2006]] m. teisėjavo [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|pasaulio futbolo čempionate]] atidarymo ir finalinėse rungtynėse, bei buvo pripažintas geriausiu metų teisėju. ** [[Rosario Flores]], garsi [[Ispanija|ispanų]] dainininkė ir aktorė, pelniusi du Lotynų [[Grammy]] apdovanojimus. * [[1972]] m. – [[Luís Figo]], baigęs karjerą portugalų futbolininkas, žaidęs [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalijos rinktinėje]] atakuojančio [[saugas (futbolas)|saugo]] pozicijoje. * [[1975]] m. – [[Lorenzen Wright]], amerikiečių krepšininkas<ref>[http://www.nba.com/playerfile/lorenzen_wright/index.html Lorenzen Wright].</ref>. * [[1985]] m. – [[Marcell Jansen|Marselas Jansenas]], vokiečių futbolininkas, [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos rinktinės]] ir [[Hamburger SV]] krašto gynėjas. * [[1991]] m. – [[Olta Boka]], [[Albanija|Albanijos]] pop ir folk muzikos dainininkė. Su daina ''Zemrën lamë peng'' dalyvavo [[Eurovizija 2008|2008 m. Eurovizijos]] konkurse ir užėmė 16 vietą. === Mirtys === * [[1672]] m. – [[Lucas van Uden]], belgų dailininkas<ref>[[:en:Lucas van Uden|Lucas van Uden]].</ref> (g. [[1595]] m.). * [[1847]] m. – [[Felix Mendelssohn|Feliksas Mendelsonas]], vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, 3 operų, 5 simfonijų, uvertiūros „Vasarvydžio nakties sapnas“ autorius (g. [[1809]] m.). * [[1921]] m. – [[Oscar Montelius|Oskaras Montelijus]], [[Švedija|Švedijos]] [[archeologas]], kultūros istorikas, vienas mokslinės archeologijos pradininkų (g. [[1843]] m.). * [[1946]] m. – [[Rüdiger Graf Gustav Adolf von der Goltz|Riudigeris Gustavas Adolfas fon der Golcas]], [[Vokietija|Vokietijos]] karinis veikėjas, generolas (g. [[1865]] m.). * [[1980]] m. – [[Elsie MacGill]], kanadiečių aeronautikos inžinierius (g. [[1904]] m.). * [[1995]] m. – [[Ichakas Rabinas]], [[Izraelis|Izraelio]] [[Politika|politinis]] ir karinis veikėjas, [[Nobelio premija|Nobelio]] Taikos premijos laureatas (g. [[1922]] m.). * [[2008]] m. – [[Michael Crichton|Džonas Maiklas Kraitonas]], [[JAV]] [[rašytojas]], kino ir televizijos [[prodiuseris]], [[režisierius]] ir [[gydytojas]]. Labiausiai žinomas už [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] ir [[trilerio]] kūrinius (g. [[1942]] m.). * [[2020]] m. – [[Ken Hensley]], [[klavišininkas]] (daugiausia grojęs [[Hammondo vargonai]]s), [[gitaristas]], [[vokalistas]], [[dainų autorius]] ir garso įrašų [[prodiuseris]], geriausiai žinomas kaip [[Uriah Heep]] narys praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje (g. [[1945]] m.). * [[2022]] m. – [[Nicole & Hugo|Nicole Josy]], [[Belgija|belgų]] dainininkė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vrt.be/vrtnws/en/2022/11/04/flemish-singer-nicole-josy-76-of-the-duo-nicole-hugo-has-pas/|title=Singer Nicole Josy of the duo Nicole & Hugo has died - the purple "Las Vegas-style suits" in 1973 are part of Flemish music history|first=Michaël|last=Torfs|date=2022-11-04|website=WRT NWS|accessdate=2022-11-05}}</ref> * [[2026]] m. – [[Tinto Brass|Tintas Brasas]], vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių (g. [[1933]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://tg24.sky.it/spettacolo/cinema/2026/11/04/tinto-brass-morto|title=Morto Tinto Brass, maestro del cinema erotico ma non solo|first=Paolo|last=Nizza|date=4 November 2026|access-date=5 November 2026|website=tg24.sky.it|lang=it}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|4 November}} * [https://diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/lapkricio-4-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-1049879 Lapkričio 4-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Diena.lt) [[Kategorija:Lapkritis|#04]] [[Kategorija:Dienos]] nnfi5biespzfdjf3xxrq0703yvhug8i 0 2256 7957733 7955543 2026-11-05T04:46:44Z CD 677 7957733 wikitext text/x-wiki {{LapkričioKalendorius}} '''Lapkričio 5 diena''' – 309-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 310-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 56 dienos. == Informacija == === Šventės === * Šv. Hubertas (Medžiotojų diena) * [[Vaižgantas (dievas)|Dievo Vaižganto]] diena (Lietuva) === Vardadieniai === * Audangas – [[Elzė]] – [[Elžbieta]] – [[Florijonas]] – Gedvydė – Zacharijas <ref>[https://day.lt/diena/2026.11.05 Lapkričio 5] (Day.lt)</ref> == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1924]] m. – [[S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas|Kauno aerodrome]] sudužo [[Jurgis Dobkevičius|J. Dobkevičiaus]] konstrukcijos lėktuvas [[Dobi-II|DOBI-II]], pilotas [[Jonas Mikėnas]] lengvai susižeidė. * [[1959]] m. – pradėjo veikti pirmasis [[Kauno hidroelektrinė]]s hidroagregatas. === Gimimo dienos === * [[1817]] m. – [[Tamošius Senkus-Senkauskas|Tamošius (Tomas) Senkus-Senkauskas]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[Pajevonys|Pajevonio]] klebonas ir [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis, poetas (m. [[1901]] m.). * [[1879]] m. – [[Maksimas Katchė]], Lietuvos karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (m. [[1933]] m.). * [[1885]] m. – [[Vladas Jurgutis]], profesorius, dvasininkas, Steigiamojo Seimo narys (m. [[1966]] m.). * [[1887]] m. – [[Adolfas Mondeika]], vargonininkas ir chorvedys (m. [[1964]] m.). * [[1898]] m. – [[Vladas Kazlauskas (1898)|Vladas Kazlauskas]], vargonininkas ir chorvedys, chorvedžio Romo Kazlausko tėvas (m. [[1967]] m.). * [[1922]] m. – [[Elena Dauguvietytė-Kudabienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kanada|Kanados]] teatro aktorė, režisierė (m. [[2003]] m.). * [[1923]] m. – [[Antanas Rubšys|Antanas Leonardas Rubšys]], [[prelatas]], [[Šventasis Raštas|Šv. Rašto]] profesorius (m. [[2002]] m.). * [[1924]] m. – [[Elena Aleknienė-Ivanauskaitė]], vargonininkė ir chorvedė kantorė. * [[1925]] m. – [[Vytautas Grivickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] baleto artistas, baletmeisteris, režisierius, pedagogas, menotyros kandidatas ([[1967]] m.) (m. [[1990]] m.). * [[1926]] m. – [[Ipolitas Užkurnys]], Lietuvos medžio drožėjas, poetas, pasakorius (m. [[2004]] m.). * '''[[1931]] m.''': ** [[Algirdas Grigas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, botanikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Aloyzas Dirsė]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. ** [[Liucijus Albertas Dringelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, humanitarinių mokslų daktaras. * [[1933]] m. – [[Irena Kavoliūnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * [[1934]] m. – [[Marija Aldona Aleknienė-Juškaitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * [[1935]] m. – [[Danielius Binkys]], [[žurnalistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * [[1936]] m. – [[Janina Jameikienė-Linkutė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * [[1937]] m. – [[Stanislovas Jančiukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas odininkas (m. [[2006]] m.). * [[1939]] m. – [[Zita Alinskaitė-Mickonienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė tekstilininkė. * '''[[1947]] m.''': ** [[Borisas Geicenas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Petras Jokubauskas]], miškininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vincas Petrauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis veikėjas. * '''[[1951]] m.''': ** [[Albertas Broga]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas. ** [[Regina Arbačiauskaitė]]-Flick, [[Lietuva|Lietuvos]] aktorė. ** [[Voldemaras Chlebinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Baletas|baleto]] artistas. * [[1954]] m. – [[Robertas Vaidotas]], [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorius (m. [[2007]] m.). * [[1955]] m. – [[Konstantinas Žardalevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] tapytojas (m. [[2025]] m.). * '''[[1957]] m.''': ** [[Albinas Kuncevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas, humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Saulius Ambrazas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. * [[1959]] m. – [[Antanas Čepononis]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1960]] m. – [[Bronius Markauskas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1963]] m. – [[Žimantas Pacevičius]], teisininkas, Lietuvos respublikos [[STT|Specialiųjų tyrimų tarnybos]] (LR STT) direktorius nuo 2007 m. [[spalio 17]] d. * [[1966]] m. – [[Kęstutis Gusarovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Telšių rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * [[1968]] m. – [[Ramunė Adomaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] lengvaatletė, neįgaliųjų sportininkė ir trenerė. * [[1979]] m. – [[Jurgis Didžiulis|Jurgis Pranas Didžiulis]], lietuvių muzikantas ir laidų vedėjas. * [[1980]] m. – [[Inga Neverauskaitė]], Lietuvos sportininkė, viena garsiausių [[Kultūristas|kultūrisčių]] . === Mirtys === * [[1642]] m. – [[Žygimantas Karolis Radvila]], [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] didikas, [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valstybės ir karinis veikėjas (g. [[1591]] m.). * [[1710]] m. – [[Samuelis Bitneris]], [[Lietuva|Lietuvos]] raštijos darbuotojas, vertėjas, [[Evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kunigas (g. [[1632]] m.). * [[1803]] m. – [[Mykolas Pranciškus Karpavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]], teologas, [[1794 m. sukilimas|1794 m. sukilimo]] veikėjas. Vienas žymiausių [[XVIII a.]] pab. Lietuvos pamokslininkų (g. [[1744]] m.). * [[1904]] m. – [[Karolis Bžozovskis]], [[lenkai|lenkų]] inžinierius, rašytojas, [[Lietuvių kalba|lietuvių]] [[tautosaka|tautosakos]] rinkėjas (g. [[1821]] m.). * [[1920]] m. – [[Motiejus Mikalojus Radvila]], didikas, [[Lenkija|Lenkijos]] ūkio ir politinis veikėjas (g. [[1873]] m.). * [[1924]] m. – [[Paulina Mongirdaitė]], pirmoji Lietuvoje fotografė moteris (g. [[1865]] m.). * [[1962]] m. – [[Antanas Purėnas]], chemikas organikas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas, [[laisvamanybė|laisvamanis]] (g. [[1881]] m.). * [[1974]] m. – [[Telesforas Šiurkus]], chirurgas, profesorius (g. [[1908]] m.). * [[1980]] m. – [[Mykolas Cibas]], vargonininkas ir chorvedys (g. [[1922]] m.). * [[1986]] m. – [[Vincas Adomėnas]], prozininkas, dramaturgas, vertėjas (g. [[1909]] m.). * [[1991]] m. – [[Algirdas Zigmantas Aglinskas]], ekonomistas, teisininkas, visuomenininkas (g. [[1911]] m.). * [[1995]] m. – [[Vytautas Kerbelis]], kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, dailininkas (g. [[1921]] m.). * [[1998]] m. – [[Algimantas Janušauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras; fizikos ir matematikos mokslų daktaras 1974 m (g. [[1935]] m.). * [[1999]] m. – [[Juozas Jankus]], [[Lietuva|Lietuvos]] scenografas (g. [[1912]] m.). * '''[[2000]] m.''': ** [[Aldona Dvarionaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] pianistė, pedagogė (g. [[1939]] m.). ** [[Regina Mikšytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1923]] m.). * [[2020]] m. – [[Vytautas Ylevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] fotomenininkas (g. [[1930]] m.). * [[2023]] m. – [[Donatas Pečiūra]], [[Lietuva|lietuvių]] kino operatorius (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2118914/mire-zinomas-kino-operatorius-donatas-peciura Mirė žinomas kino operatorius Donatas Pečiūra]. LRT. 2023-11-08. Nuoroda tikrinta 2023-11-08.</ref> * [[2024]] m. – [[Bronislava Kerbelytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[tautosaka|tautosakininkė]] (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.llti.lt/lt/naujienos/1709 In memoriam Bronislava Kerbelytė (1935 01 27 — 2024 11 05)]. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2024-11-08. Nuoroda tikrinta 2024-11-09.</ref> * [[2025]] m. – [[Viktoras Karmonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas (g. [[1945]] m.).<ref>[https://www.vaizgantoprogimnazija.lt/2025/11/06/in-memoriam-viktorui-karmonui/ IN MEMORIAM VIKTORUI KARMONUI]. [[Radviliškio Vaižganto progimnazija]]. 2025-11-06. Nuoroda tikrinta 2025-11-06.</ref> == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[332 m. pr. m. e.]] – įvyko [[Iso mūšis]] tarp graikų ir persų. * [[1688]] m. – [[Anglija|Anglijoje]] išsilaipino [[Viljamas Oranietis]] pradėdamas [[Šlovingoji revoliucija|Šlovingąją revoliuciją]] prieš karalių [[Džeimsas II|Džeimsą II]]. * [[1838]] m. – [[Hondūras]] tapo nepriklausoma valstybe. * [[1914]] m. – britai aneksavo iki tol [[Osmanų imperija]]i priklausiusį [[Kipras|Kiprą]]. === Gimimo dienos === * [[644]] m. – [[K'inich K'an Joy Chitam II]], klasikinio [[majai|majų civilizacijos]] laikotarpio [[Palenkė (miestas)|Palenkės]] miesto valdovas. Valdyti pradėjo [[702]] m. būdamas 57-erių metų, kuomet mirė iki tol valdęs jo vyresnysis brolis [[K'inich Kan B'alam II]] (m. [[711]] m.). * [[1271]] m. – [[Machmudas Gazanas]], septintasis Persijos ilchanas (m. [[1304]] m.).<ref>[https://www.britannica.com/biography/Mahmud-Ghazan Enciklopedija Britannica]</ref> * [[1777]] m. – [[Philippe Taglioni]], [[Italija|italų]] šokėjas, baletmeisteris ir savo dukters, garsios [[romantizmas|romantizmo]] epochos balerinos [[Marie Taglioni]], asmeninis pedagogas (m. [[1871]] m.). * [[1854]] m. – [[Paul Sabatier]], [[1912 m. Nobelio premijos laureatai|1912]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas{{VVref|NobChe}} (m. [[1941]] m.). * [[1913]] m. – [[Vivien Leigh]], anglų aktorė<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000046/ Vivien Leigh].</ref> (m. [[1967]] m.). * [[1920]] m. – [[Douglass Cecil North]], [[1993 m. Nobelio premijos laureatai|1993]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas{{VVref|NobEko}}. * [[1931]] m. – [[Čarlzas Teiloras]], [[katalikybė|katalikiškų]] pažiūrų [[Kanada|Kanados]] filosofas. Priskiriamas bendruomeninkams, nors pats su tuo nesutinka. Išsiskiria savo požiūriu į moralumą ir individų bei grupių tapatumo problemas. Rašė apie [[Liudvigas Vitgenšteinas|L. Vitgenšteiną]], [[Martinas Haidegeris|M. Haidegerį]], [[Morisas Merlo-Ponti|M. Merlo-Ponti]]. Atmetė natūralizmą. * [[1938]] m. – [[Joe Dassin]], prancūzų dainininkas (m. [[1980]] m.). * [[1939]] m. – [[Jan Nowicki]], lenkų aktorius. * [[1940]] m. – [[Elke Sommer|Elkė Zomer]], [[Vokietija|vokiečių]] aktorė (m. [[2026]] m.). * [[1948]] m. – [[William Daniel Phillips]], [[JAV]] fizikas. * [[1950]] m. – [[Torbjornas Jaglandas]], [[Norvegija|Norvegijos]] politinis veikėjas. * '''[[1952]] m.''': ** [[Olegas Blochinas|Olehas Volodymyrovyčius Blochinas]], [[Ukraina|Ukrainos]] futbolininkas ir treneris. [[1975]]-aisias išrinktas [[Geriausias Europos futbolininkas|geriausias Europos futbolininku]]. Išsiskyręs, turi dukterį. Yra išleidęs keturias knygas (vienos – brndraautorius), dukart buvo išrinktas į [[Ukrainos Aukščiausioji Taryba|Aukščiausiąją Tarybą]]. ** [[Bill Walton]], [[JAV]] [[krepšininkas]] (m. [[2024]] m.). * [[1959]] m. – [[Bryan Adams]], [[Kanada|Kanados]] roko dainininkas ir muzikos autorius, fotografas. Pirmą kartą buvo nominuotas 28-ojoje „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje už „Reckless“ ir „It’s Only Love“ bei pelnė „Grammy“, o [[1992]] metais laimėjo „Geriausios dainos kino filmui, televizijai ar kitai vaizduojamajai žiniasklaidai“ kategorijoje. Jis pelnė daugybę Junos, [[MTV]], ASCAP, Amerikos muzikos ir Ivor Novello apdovanojimų. * [[1960]] m. – [[Pjetras Umbertas Dinis]], italų kalbininkas, baltistas. * [[1965]] m. – [[Famke Janssen]], [[Olandija|Olandijos]] [[aktorė]], buvęs [[modelis]]. * [[1974]] m. – [[Angela Gossow]], iš Vokietijos miesto, [[Kelnas|Kelno]] kilusi dainininkė, geriausiai žinoma kaip [[Švedija|Švedijos]] [[melodic death metal]] grupės [[Arch Enemy]] vokalistė. Viena iš nedaugelio dainininkių kurios kaip pagrindinį vokalą naudoja growl. Labiausiai ją įkvėpę atlikėjai yra [[Jeffrey Walker|Jeff Walker]] iš grupės [[Carcass]], [[David Vincent]] iš grupės [[Morbid Angel]], [[Chuck Billy]] iš grupės [[Testament]], [[John Tardy]] iš grupės [[Obituary]], [[Chuck Schuldiner]] iš grupės [[Death]], [[Dave Mustaine]] iš grupės [[Megadeth]] ir [[Rob Halford]] iš grupės [[Judas Priest]]. * [[1979]] m. – [[David Suazo|Oskaras Davidas Suasas Velaskesas]], [[Hondūras|Hondūro]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Italijos klubo [[Genoa CFC]] žaidėjas (bet priklauso [[FC Internazionale]] klubui), nuo 1999 m. rungtyniauja nacionalinėje rinktinėje. * [[1980]] m. – [[Christoph Metzelder|Kristopas Metzelderis]], futbolininkas, [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos rinktinės]] ir [[Real Madrid]] klubo gynėjas. * [[1983]] m. – [[Mike Hanke|Mikė Hankė]], vokiečių futbolininkas, [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|Vokietijos rinktinės]] ir [[SV Hannover 96]] klubo puolėjas. * [[1986]] m. – [[BoA (atlikėja)|Boa Kwon]], korėjiečių dainininkė, kompozitorė ir dainų tekstų autorė. Vėliau pradėjo ir modelio karjerą. Būdama 14 metų sudalyvavo talentų šou rengiamo [[SM Entertainment]] kur ją pastebėjo įrašų kompanijos prodiuseriai ir pasirašė kontraktą. * [[1993]] m. – [[Klymas Artamonovas|Klymas Artamanovas]], [[Ukraina|Ukrainos]] krepšininkas, rungtyniaujantis [[Įžaidėjas|įžaidėjo]] pozicijoje. [[2009]] m. su Šiaulių Šiauliais pasirašė ilgalaikį kontraktą. Komandoje debiutavo 2010-02-14 varžybose su Lietuvos rytu. === Mirtys === * [[1930]] m. – [[Christiaan Eijkman]], [[1929 m. Nobelio premijos laureatai|1929]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1858]] m.). * '''[[1937]] m.''': ** [[Bolesław Leśmian|Boleslavas Lesmianas]], [[Lenkija|Lenkijos]] poetas, vienas žymiausių XX a. lenkų rašytojų (g. [[1877]] m.). ** [[Ramsay MacDonald|Ramsis Džeimsas Makdonaldas]], britų socializmo pradininkas, pirmasis leiboristų [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|ministras pirmininkas]] (g. [[1866]] m.). * [[1943]] m. – [[Elza Rozenberga|Aspazija]], [[Latvija|Latvijos]] poetė, dramaturgė, visuomenės veikėja (g. [[1865]] m.). * [[1944]] m. – [[Alexis Carrel]], [[1912 m. Nobelio premijos laureatai|1912]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1873]] m.). * [[1951]] m. – [[Agripina Vaganova|Agripina Jakovlevna Vaganova]], rusų baleto šokėja, [[Choreografija|choreografė]] (g. [[1879]] m.). * [[1964]] m. – [[John Stuart Robertson]], žymus XX a. anglų aktorius<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0731910/ John Stuart Robertson].</ref> (g. [[1878]] m.). * [[1975]] m. – [[Edward Lawrie Tatum]], [[1958 m. Nobelio premijos laureatai|1958]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (g. [[1909]] m.). * [[1977]] m. – [[Aleksejus Stachanovas]], [[Rusija|rusų]] šachtininkas, jo vardu [[TSRS]] laikais vadinti darbo spartuoliai (g. [[1906]] m.). * [[1978]] m. – [[Janis Lycytis]], [[latviai|latvių]] kompozitorius, pedagogas (g. [[1913]] m.). * [[1989]] m. – [[Vladimir Horowitz]], ukrainiečių pianistas<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/272128/Vladimir-Horowitz Vladimir Horowitz].</ref> (g. [[1903]] m.). * [[1991]] m. – [[Robert Maxwell]], [[JK|britų]] žiniasklaidos magnatas<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/business/1249739.stm Robert Maxwell].</ref> (g. [[1923]] m.). * [[2005]] m. – [[John Fowles|Džonas Foulsas]], anglų rašytojas ir eseistas (g. [[1926]] m.). * [[2025]] m. – [[Ronald Venetiaan|Ronaldas Venetianas]], [[Surinamas|Surinamo]] prezidentas [[1991]]–[[1996]] ir [[2000]]–[[2010]] m. (g. [[1936]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nu.nl/buitenland/6374938/surinaamse-oud-president-ronald-venetiaan-op-89-jarige-leeftijd-overleden.html?referrer=https%3A%2F%2Fen.wikipedia.org%2F|title=Surinaamse oud-president Ronald Venetiaan op 89-jarige leeftijd overleden|first=|last=|date=2025-11-05|website=NU|accessdate=2025-11-05|language=nl}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|5 November}} * [https://jp.lt/lapkricio-5-oji-lietuvoje-ir-pasaulyje-81/ Lapkričio 5-oji Lietuvoje ir pasaulyje] (Jp.lt) [[Kategorija:Lapkritis|#05]] [[Kategorija:Dienos]] t4gdb80lzxgdcmzk5rt3aei1dl4w0h0 0 2297 7957678 7858399 2026-11-04T23:24:24Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimimo dienos */ 7957678 wikitext text/x-wiki {{GruodžioKalendorius}} '''Gruodžio 15 diena''' – 349-oji metų diena pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]] ([[keliamieji metai|keliamaisiais]] metais – 350-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 16 dienų. == Informacija == === Šventės === * [[Lietuva]] – Lietuvos teismų diena === Vardadieniai === Celsas – Čiovyda – Čiovydas – Gaudas – Gaudencija – Gaudenis – Gaudenė – Gaudė – Justas – Kristijonas – Kristijona – Libertas – Libartė – Lygauda – Lygaudas == Šią dieną Lietuvoje == === Įvykiai === * [[1918]] – [[Pranas Eidukevičius|Prano Eidukevičiaus]] vadovaujami bolševikai [[Vilnius|Vilniuje]] paskelbė apie sovietų valdžios sukūrimą. * [[1929]] – [[Kaunas|Kauno]] mieste įvestas centralizuotas [[vandentiekis]]. * [[1939]] – Lietuvos valdžia uždarė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus Stepono Batoro universitetą]], vietoje jo Vilniuje buvo atidarytai [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] padaliniai. * [[1945]] – [[Merkinės mūšis]]: apie 45 partizanai, vadovaujami [[Adolfas Ramanauskas|Adolfo Ramanausko-Vanago]], užpuolė Merkinę; žuvo 5 partizanai, 1 sužeistas, nukauta 15 sovietų kariškiai ir 2 stribai. * [[1989]] – [[Lietuvos Komunistų partija]] paskelbė atsiskirianti nuo [[Tarybų Sąjungos Komunistų partija|Tarybų Sąjungos Komunistų partijos]]; * [[1990]] – įkurta [[Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija]]; * [[1992]] – pasirašyta [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] bevizio režimo sutartis; * [[1999]] – [[Rukla|Ruklos]] mokomajame pulke įkurtas pirmasis [[karo policija|karo policijos]] būrys. === Gimimo dienos === * [[1813]] m. – [[Liudvikas Adomas Jucevičius]], žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį (m. [[1846]] m.). * [[1859]] m. – [[Liudvikas Zamenhofas|Liudvikas Lazaras Zamenhofas]], akių gydytojas, filologas ir [[esperanto]] kalbos kūrėjas (m. [[1917]] m.). * [[1863]] m. – [[Antanas Vytartas]], kunigas, religinės literatūros rengėjas, publicistas, knygnešys (m. [[1932]] m.). * [[1864]] m. – [[Jonas Galvydis-Bykauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas]] (m. [[1943]] m.). * [[1884]] m. – [[Steponas Strazdas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV]] visuomenės ir [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[1962]] m.). * '''[[1895]] m.''': ** [[Jonas Glembockis]], [[Lietuva|Lietuvos]] surdopedagogas (m. [[1963]] m.). ** [[Juozas Daubaras]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas (m. [[1982]] m.). * [[1898]] m. – [[Barbora Mejerytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], vertėja, kritikė, prozininkė, visuomenės veikėjas (m. [[1982]] m.). * [[1902]] m. – [[Vaclovas Alksninis]], [[Lietuvos kariuomenė]]s karininkas, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas (m. [[1970]] m.). * [[1911]] m. – [[Jonas Adomavičius (1911)|Jonas Adomavičius]], gydytojas, filantropas (m. [[2006]] m.). * [[1912]] m. – [[Petras Morkūnas]], vargonininkas ir chorvedys. * [[1926]] m. – [[Juozas Gudavičius (1926)|Juozas Gudavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] šokėjas, baletmeisteris, pedagogas (m. [[2008]] m.). * [[1928]] m. – [[Stasys Gliaudys]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, gamtininkas, vienas žymiausių Lietuvos [[Lepidopterologija|lepidopterologų]], [[Šiauliai|Šiaulių]] garbės pilietis. * [[1930]] m. – [[Vytautas Merkys (1930)|Vytautas Merkys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s (m. [[2024]] m.). * [[1934]] m. – [[Pranas Grybauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologas, gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * [[1935]] m. – [[Petras Poškus]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * '''[[1936]] m.''': ** [[Edvardas Rudys]], Lietuvos ekonomistas, [[Lietuva|Lietuvos]] ([[žemaičiai|žemaičių]]) [[rašytojas]]. ** [[Mykolas Mikalajūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] meteorologas, fizinių mokslų daktaras. geografijos mokslų kandidatas nuo [[1989]] m. * [[1937]] m. – [[Juozas Bartišius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2008]] m.). * [[1938]] m. – [[Juozapas Edvardas Misevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] matematikas (m. [[2010]] m.). * [[1947]] m. – [[Henrikas Radvilavičius]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė|Prienų rajono]] politinis veikėjas. * [[1948]] m. – [[Edmundas Rimša|Edmundas Antanas Rimša]], istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[1949]] m.''': ** [[Kristina Gudonytė]], [[Lietuviai|lietuvių]] [[Rašytojas|rašytoja]], [[Aktorius|aktorė]], [[Režisierius|režisierė]], scenaristė (m. [[2023]] m.). ** [[Irenijus Račkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2010]] m.). * [[1950]] m. – [[Rimantas Kairelis]], ekonomistas, politinis veikėjas, buvęs [[Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija|LR socialinės apsaugos viceministras]]. * [[1952]] m. – [[Liudvikas Žukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2026]] m.). * [[1955]] m. – [[Jūratė Baranova]], filosofė, eseistė, literatūros kritikė, vadovėlių autorė (m. [[2021]] m.). * [[1983]] m. – [[Julius Mykolaitis]], Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis [[NKL]] lygoje [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupio“]] komandoje. * [[1985]] m. – [[Paulius Budreckis]], Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis [[Mažeikių Mažeikiai|Mažeikių „Mažeikiai“]] krepšinio komandoje. === Mirtys === * [[1842]] m. – [[Gabrielius Oginskis|Gabrielius Juozapas Oginskis]], [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] (LDK) karinis ir politinis veikėjas (g. [[1783]] m.). * [[1902]] m. – [[Jonas Mačys-Kėkštas]], [[Lietuva|lietuvių]] poetas, publicistas. Dirbo [[Aušra (laikraštis)|„Aušroje“]] (g. [[1867]] m.). * [[1905]] m. – [[Antanas Petravičius]], kunigas, [[spaudos draudimas|draudžiamos]] lietuviškos spaudos platintojas (g. [[1821]] m.). * [[1918]] m. – [[Antanas Staniukynas]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] kunigas, teologijos mokslų daktaras, JAV lietuvių visuomenės veikėjas ir publicistas (g. [[1865]] m.). * [[1931]] m. – [[Juozas Vokietaitis]], Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. [[1872]] m.). * '''[[1949]] m.''': ** [[Antanas Baltrušaitis-Antanėlis]], [[knygnešys]], spaudos darbuotojas (g. [[1865]] m.). ** [[Jurgis Krikščiūnas (1919)|Jurgis Krikščiūnas]], vienas [[Lietuva|Lietuvos]] pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjų, [[Dainavos apygarda|Dainavos apygardos]] štabo oranizacinio skyriaus viršininkas (g. [[1919]] m.). * [[1959]] m. – [[Stasys Digrys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, bankininkas, politinis veikėjas (g. [[1886]] m.). * [[1968]] m. – [[Adolfas Nezabitauskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, muziejininkas (g. [[1901]] m.). * [[1995]] m. – [[Antanas Mataušas Vaisa]], Lietuvos nusipelnęs ryšininkas (g. [[Antanas Mataušas Vaisa|1928]] m.) * [[1996]] m. – [[Kęstutis Genys]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius, režisierius, poetas (g. [[1928]] m.). * [[2002]] m. – [[Juozas Bernatonis (1922)|Juozas Bernatonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1922]] m.). * [[2004]] m. – [[Pranas Kulikauskas]], vienas žymiausių [[Lietuva|Lietuvos]] archeologų, daugelio archeologų mokytojas, humanitarinių mokslų daktaras.<ref>{{VLE|XI|216||Pranas Kulikauskas}}</ref> (g. [[1913]] m.). * [[2020]] m. – [[Jurgis Krasnickas]], [[Medicina|gydytojas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis veikėjas (g. [[1957]] m.). == Šią dieną pasaulyje == === Įvykiai === * [[553]] – Trikamerono (Trikamar) mūšis, [[Belisarijus|Belisarijaus]] vadovaujamos [[Bizantija|Bizantijos]] pajėgos nugalėjo [[Vandalai|vandalų]] karaliaus Gelimero pajėgas. *[[687]] – Romos popiežium išrinktas Sergijus I. Tai buvo kompromisas tarp antipopiežių Paskalio ir Teodoro. *[[944]] – Bizantijos imperatorių Romaną I nuvertė jo sūnūs. *[[1256]] – [[Mongolų imperija|mongolų]] karvedžio [[Hulagu]] kariuoemnė pradėjo [[Alamutas|Alamuto]] šturmą. *[[1762]] – Rusijos imperatorė [[Jekaterina II|Jekatarina II]] pasirašė manifestą, kurio užsieniečiai buvo kviečiami apsigyventi Rusijoje. *[[1778]] – Sant Liucijos mūšis tarp britų ir prancūzų laivynų, [[JAV nepriklausomybės karas|JAV Nepriklausomybės karo]] dalis. *[[1791]] – JAV įsigaliojo [[JAV teisių bilis|teisių bilis]] - 10 pirmųjų [[Jungtinių Amerikos Valstijų Konstitucija|konstitucijos]] pataisų. *[[1840]] – imperatoriaus [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] palaikai buvo iškilmingai pervežti į Paryžių. *[[1864]] – [[Našvilio mūšis|Našvilio mūšio]] pradžia ([[Jungtinių Valstijų pilietinis karas|JAV pilietinis karas]]). *[[1917]] – paskelbta Moldovos liaudies respublika (kaip Rusijos respublikos dalis). *[[1930]] – žlugo karinis pučas Ispanijoje. *[[1937]] – "Graikų operacijos" – masinių represijų prieš SSRS gyvenusius graikus – pradžia. *[[1939]] – [[Atlanta|Atlantoje]] įvyko legendinio filmo „[[Vėjo nublokšti]]“ premjera. * [[1939]] – [[JAV]] pagaminta pirmoji [[nailonas|nailono]] partija. * [[1964]] – [[Kanada|Kanados]] parlamentas nusprendė, kad naująją šalies [[Kanados vėliava|nacionalinę vėliavą]] puoš raudonas [[klevas|klevo]] lapas baltame fone. * [[1989]] – Timišoaros protestai – antikomunistinės revoliucijos Rumunijoje pradžia. *[[1994]] – Išleista naršyklė [[Netscape Navigator]] 1.0. * [[1995]] – [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] lyderiai numatomą įvesti bendrą [[valiuta|valiutą]] pakrikštijo [[euras|euro]] vardu. *[[1997]] – Šardžoje (JAE) sudužo keleivinis lėktuvas Tu-154. Žuvo 85 žmonės. *[[2000]] – Išjungtas trečiasis [[Černobylio atominė elektrinė|Černobylio AE]] reaktorius. * [[2005]]: **Pirmieji [[Irakas|Irako]] Atstovų Rūmų deputatų rinkimai po [[2005]] m. [[spalio 15]] d. konstitucijos priėmimo. **[[Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos|JAV KOP]] pradėjo naudoti [[Lockheed Martin F-22 Raptor]]. *[[2013]] – [[Pietų Sudanas|Pietų Sudano]] pilietinio karo pradžia. === Gimimo dienos === * [[37 m.]] – [[Neronas]], Romos imperatorius (nuo [[54]] m.) iš [[Julijų–Klaudijų dinastija|Julijų Klaudijų]] dinastijos (m. [[68 m.]]). * [[1852]] m. – [[Antoine Henri Becquerel|Antuanas Anri Bekerelis]], [[prancūzai|prancūzų]] fizikas, vienas iš [[radioaktyvusis skilimas|radioaktyvumo]] atradėjų, [[Nobelio premija|Nobelio premijos]] laureatas (m. [[1908]] m.). * [[1880]] m. – [[Stefanas Mladenovas]], [[bulgarai|bulgarų]] kalbininkas, slavistas, indoeuropeistas, filologijos daktaras, akademikas (m. [[1963]] m.). * [[1897]] m. – [[Zenta Maurinia]], [[latviai|latvių]] rašytoja, eseistė (m. [[1978]] m.). * [[1901]] m. – [[Jacques Minkus]], lenkų kilmės [[JAV]] verslininkas, [[filatelija|filatelistas]] (m. [[1996]] m.). * [[1910]] m. – [[John Henry Hammond II]], amerikiečių įrašų prodiuseris<ref>[http://www.pbs.org/wnet/americanmasters/episodes/john-hammond/about-john-hammond/626/ John Henry Hammond II. Biografija.]</ref> (m. [[1987]] m.). * [[1913]] m. – [[Muriel Rukeyser]], amerikiečių poetas (m. [[1980]] m.). * [[1916]] m. – [[Maurice Hugh Frederick Wilkins]], [[1962 m. Nobelio premijos laureatai|1962]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[2004]] m.). * [[1927]] m. – [[Haris Liepinis]], [[latviai|latvių]] [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorius (m. [[1998]] m.). * '''[[1934]] m.''': ** [[Abdullahi Yusuf Ahmed|Abdulahis Jusufas Ahmedas]], [[Somalis|Somalio]] politikas ir prezidentas, valdęs šalį nuo [[2004]] m. [[spalio 14]] d. iki [[2008]] m. [[gruodžio 29]] d. Jis taip pat buvo [[Puntlandas|Puntlando]] prezidentas (m. [[2012]] m.). ** [[Stanislavas Šuškevičius]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] politikas ir mokslininkas. Nuo [[1991]] m. [[rugsėjo 28]] d. iki [[1994]] m. [[sausio 26]] d. buvo pirmasis nepriklausomos Baltarusijos [[valstybės vadovas]] ([[Aukščiausioji Taryba|Aukščiausiosios Tarybos]] bei Parlamento sekretorius) po [[TSRS]] iširimo (m. [[2022]] m.). * [[1942]] m. – [[Dave Clark]], britų muzikantas ir muzikos vadybininkas. * [[1953]] m. – [[Frančeska Kirkė]], [[latviai|latvių]] tapytoja, grafikė. * [[1975]] m. – [[Cosmin Contra|Cosmin Marius Contra]], futbolininkas, [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|Rumunijos rinktinės]] ir [[Getafe CF|Getafe]] klubo [[gynėjas]]. * [[1981]] m. – [[Romanas Pavliučenko]], futbolininkas, [[Rusijos vyrų futbolo rinktinė|Rusijos rinktinės]] ir [[Tottenham Hotspur FC]] klubo [[puolėjas]]. * [[1983]] m. – [[Zlatan Ljubijankič|Zlatanas Liubijankičius]], [[Slovėnija|Slovėnijos]] futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Belgijos klubo [[KAA Gent]] žaidėjas. * '''[[1984]] m.''': ** [[Joshua Hayward]], anglų roko grupės [[The Horrors]] gitaristas. ** [[Martin Škrtel|Martinas Škrtelis]], Slovakijos futbolininkas, {{fengliv|2008}} klubo [[gynėjas]]. Nuo 2004 metų žaidžia Slovakijos rinktinėje, kurioje iki 2008 m. balandžio yra sužaidęs 23 rungtynes ir pelnęs keturis įvarčius. * [[1986]] m. – [[Erjon Tola]], [[Albanija|Albanijos]] [[Kalnų slidinėjimas|kalnų slidininkas]]. Pirmasis ir kol kas vienintelis šalies atstovas [[žiemos olimpinės žaidynės|žiemos olimpinėse žaidynėse]]. Nuo [[1992]] m. gyvena ir treniruojasi [[Kervinija|Kervinijoje]], [[Italija|Italijoje]]. === Mirtys === * [[1025]] m. – [[Bazilijus II Bulgarmušis]], [[976]]–[[1025]] m. [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorius]] (g. [[958]] m.). * [[1423]] m. – [[Mykolas Kiuchmeisteris]] fon Šternbergas, [[VO]]kiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, [[Vokiečių ordino magistras]] (g. [[1370]] m.). * [[1500]] m. – [[Pero Vaz de Caminha|Peras Vašas de Kaminija]], portugalų jūrininkas, rašytojas, kuris ypač pasižymėjo kaip [[Pedro Álvares Cabral|Pedro Alvarešo Kabralo]] laivyno archivaras (g. [[1450]] m.). * [[1675]] m. – [[Jan Vermeer]], olandų tapytojas<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/626156/Johannes-Vermeer Jan Veermeer].</ref> (g. [[1632]] m.). * [[1938]] m. – [[Valerijus Čkalovas|Valerijus Pavlovičius Čkalovas]], sovietų lakūnas bandytojas, [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] didvyris (g. [[1904]] m.). * [[1966]] m. – [[Walt Disney|Voltas Disnėjus]], [[JAV]] kino filmų prodiuseris, režisierius, scenarijų rašytojas, įgarsintojas bei animatorius (g. [[1901]] m.). * [[1991]] m. – [[Vasilijus Zaicevas]], [[Antras pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] [[snaiperis]]. Ypač pasižymėjo [[1942]] m. [[lapkričio 10]] – [[gruodžio 17]] d. [[Stalingrado mūšis|Stalingrado mūšio]] metu (g. [[1915]] m.). == Šaltiniai == {{Commonscat|15 December}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Gruodis]] [[Kategorija:Dienos]] gid5v2ylqixei0rt18qkxb039d2vz8w 0 2516 7957604 7879668 2026-11-04T19:19:39Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957604 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas= | vardas = Platonas<br />{{el|Πλάτων}} | paveikslėlis = Plato-raphael.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Platonas | paveikslėlio dydis = | gimimo data = [[424 m. pr. m. e.|424]] ar [[423 m. pr. m. e.]] | gimimo vieta = [[Atėnai]] | mirties data = [[348 m. pr. m. e.|348]] ar [[347 m. pr. m. e.]] | mirties vieta = [[Atėnai]] | tautybė = [[graikas]] | tėvai = | veikla = graikų filosofas | sritis = [[Metafizika]]<br>[[Etika]]<br>[[Politinė filosofija]]<br>[[Epistemologija]]<br>[[Estetika]]<br>Filosofija apie [[Siela|sielą]]<br>Filosofija apie [[Meilė|meilę]]<br>[[Matematika]]<br>[[Kalba|Kalbos]]<br>[[Švietimas]]<br>[[Kosmologija]]<br>[[Eschatologija]] | įstaigos = [[Platono akademija]] | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | studentai = [[Aristotelis]]<br> [[Eudoksas Knidietis]]<br> [[Heraklidas Pontietis]]<br> [[Filipas iš Opuso]]<br> [[Speusipas]]<br> [[Ksenokratas]] | žinomas = {{collapsible list | title = Teorinė filosofija |[[Platoniškas realizmas]]<br> [[Platono kūnai]]<br> ''[[Anima mundi]]''<br> [[Demiurgas]]<br> [[Epistemologija]]<br> [[Gėrio forma]]]<br> [[Hiperuranionas]]<br> [[Innatizmas]]<br> [[Peritropas]]<br> [[Pojezis]]<br> [[Formų teorija]]<br> [[Sielos teorija]]<br> [[Transcendentalija]]<br> [[Tikrasis pavadinimas]]<br> [[Neaprašytos doktrinos (Platonas)|Neaprašytos doktrinos]]<br> }} {{collapsible list | title = Praktinė filosofija | {{plainlist}} * ''[[Agathos kai sophos]]''<br> * [[Pagrindinės dorybės]]<br> * [[Eutifro dilema]]<br> * [[Penki režimai]]<br> * [[Gėrio forma]]<br> * [[Karalius filosofas]]<br> * [[Filotimo]]<br> * [[Platono politinė filosofija|Politinė teorija]]}} {{collapsible list | title = Alegorijos ir metaforos | [[Atlantida]]<br> * [[Olos alegorija|Ola]]<br> * [[Vežimo alegorija|Vežimas]]<br> * [[Dalinančios linijos alegorija|Dalinanti linija]]<br> * [[Ero mitas]]<br> * [[Gigo žiedas]]<br> * [[Valstybės laivas]]<br> * [[Saulės analogija|Saulė]]}}<br> | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = |vikiteka= Category:Plato }} '''Platonas''' ({{el|Πλάτων}}; Platonas yra pravardė, reiškia „platus, plačiapetis“, tikrasis vardas – ''Aristoklas'', {{el|Αριστοκλής}} [[422 m. pr. m. e.|422]]-[[347 m. pr. m. e.]]) – graikų [[filosofas]], gyvenęs [[Atėnai|Atėnuose]]. Platonas sukūrė savo filosofinę sistemą, vadinamą [[platonizmas|platonizmu]] ir [[Platono akademija|akademiją]] – pirmąją aukštojo mokslo įstaigą Europos žemyne. Kartu su savo mokytoju [[Sokratas|Sokratu]] ir mokiniu [[Aristotelis|Aristoteliu]] Platonas yra laikomas kertine figūra [[senovės graikų filosofija|senovės graikų filosofijos]] ir iš jos kilusių [[vakarų filosofija|Vakarų]] bei [[Artimųjų Rytų filosofija|Artimųjų Rytų filosofijų]] formavimuisi.<ref name="SEP">{{harvnb|Kraut|2013}}</ref><ref>{{cite encyclopedia|title=Plato and Aristotle: How Do They Differ?|encyclopedia=Britannica|url=https://www.britannica.com/story/plato-and-aristotle-how-do-they-differ}} "Plato (c. 428–c. 348 BCE) and Aristotle (384–322 BCE) are generally regarded as the two greatest figures of Western philosophy".</ref> Platono filosofija taip pat padarė milžinišką įtaką [[religija]]i ir [[dvasingumas|dvasingumui]].<ref>[[Michel Foucault]], ''The Hermeneutics of the Subject'', Palgrave Macmillan, 2005, p. 17.</ref> Jo aiškintojo [[Plotinas|Plotino]] vadinamasis [[neoplatonizmas]] padarė didžiulę įtaką tiek [[krikščionybė|krikščionybei]] (per [[Bažnyčios tėvai|Bažnyčios tėvus]], tokius kaip [[Augustinas]]), tiek [[islamo filosofija]]i (pvz. per [[Al-Farabis|Al-Farabį]]). Žymus vokiečių filosofas [[Frydrichas Nyčė]] buvo pareiškęs, kad Vakarų kultūra auga Platono šešėlyje, o krikščionybę įvardino „platonizmu masėms“), o anglų matematikas ir filosofas [[Alfred North Whitehead|Alfredas Nortas Vaithedas]] pažymėjo: „Saugiausias bendras Europos filosofinės tradicijos apibūdinimas yra tai, kad ji susideda iš nuorodų į Platoną“.{{sfn|Whitehead|1978|p=39}} Platonas buvo rašytinio [[dialogas|dialogo]] ir [[dialektika|dialektinių]] formų pradininkas filosofijoje. Jis kėlė klausimus, vėliau tapusiais visomis pagrindinėmis teorinės ir praktinės filosofijos sritimis. Žymiausias jo indėlis yra suformuluota [[grynasis protas|grynojo proto]] [[formų teorija]], kurioje Platonas pateikia [[universalija|universalijų]] klausimo sprendimą (dviprasmiškai vadinamą [[platoniškas realizmas|platonišku realizmu]] arba [[platoniškas idealizmas|platonišku idealizmu]]). Jo vardu taip pat pavadinta [[platoniška meilė|meilė be aistros]] ir [[Platono kūnai|taisyklingieji iškilieji briaunainiai]]. Manoma, kad Platono filosofijai didžiausią įtaką buvo padaręs [[Sokratas]], taip pat [[ikisokratikai]] [[Pitagoras]], [[Herakleitas]] ir [[Parmenidas]]. Kita vertus, išliko mažai jo pirmtakų darbų, o didžioji dalis to, ką šiandien žinome apie šias asmenybes, yra dėka paties Platono kūrinių. Skirtingai nuo beveik visų jo amžininkų, manoma, kad visi Platono darbai yra išlikę nepakeisti.<ref>Cooper, John M.; Hutchinson, D.S., eds. (1997): "Introduction."</ref> Nors Platono žinomumas ir skaitomumas svyravo priklausomai nuo laikotarpio, Platono kūriniai buvo nuolat skaitomi ir tyrinėjami.{{sfn|Cooper|1997|p=vii}} == Biografija == Apie ankstyvą Platono gyvenimą ir išsilavinimą žinoma mažai. Platonas gimė įtakingoje [[aristokratai|aristokratų]] šeimoje. Pagal ginčijamą tradiciją, kurią minėjo doksografas Diogenas Laercijus, Platono tėvas Aristonas buvo kilęs iš Atėnų karaliaus [[Kodras|Kodro]] ir [[Mesenės nomas|Mesėnes]] karaliaus [[Melantas|Melanto]] giminės.<ref name="DW">Diogenes Laërtius, ''Life of Plato'', III<br />• {{harvnb|Nails|2002|p=53}}<br />• {{harvnb|Wilamowitz-Moellendorff|2005|p=46}}</ref> Remiantis senovės graikų tradicijomis, tikėta, kad Kodras buvo kilęs iš mitologinės dievybės [[Poseidonas|Poseidono]].<ref>''The Great Books of the Western World'': Plato, Biographical Note.</ref><ref name="LaI"/> Platono motina buvo Periktionė. Jos giminė didžiavosi turinti ryšių su garsiu Atėnų įstatymų leidėju ir poetu lyriku [[Solonas|Solonu]], vienu iš [[septyni išminčiai|septynių išminčių]], panaikinusių [[Drakas (įstatymų leidėjas)|Drako]] įstatymus (išskyrus mirties bausmę už žmogžudystę).<ref name="LaI">Diogenes Laërtius, ''Life of Plato'', I</ref> Periktionė buvo valstybės veikėjo Charmido sesuo ir Kritijo, vieno iš [[Trisdešimt tironų|trisdešimties tironų]], trumpai valdžiusių oligarchinio režimo metu [[Peloponeso karas|Peloponeso karo]] pabaigoje, dukterėčia.<ref name="TW1">{{harvnb|Guthrie|1986|p=10}}<br />• {{harvnb|Taylor|2001|p=xiv}}<br />• {{harvnb|Wilamowitz-Moellendorff|2005|p=47}}</ref> Tikslus Platono gimimo laikas ir vieta nežinomi. Remdamiesi senovės šaltiniais, dauguma šiuolaikinių mokslininkų mano, kad jis gimė [[Atėnai|Atėnuose]] arba [[Egina|Eginoje]] tarp 429 ir 423 m. pr. m. e., neilgai trukus nuo Peloponeso karo pradžios.<ref name="LaII">Diogenes Laërtius, ''Life of Plato'', II</ref> Tradicinė Platono gimimo data per 87-ąją arba 88-ąją [[olimpiada|olimpiadą]], 428 arba 427 m. pr. m. e., yra pagrįsta abejotina Diogeno Laercijaus interpretacija, anot kurios: „Kai [Sokrato] nebeliko, [Platonas] prisijungė prie Kratilo, Herakleito ir Hermogeno, priklausiusių Parmenido filosofinei mokyklai. Tada, būdamas dvidešimt aštuonerių, Hermodoras sako: [Platonas] nuvyko pas [[Euklidas Megarietis|Euklidą Megarietį]]." Tačiau, Debros Neils teigimu, tekste nėra teigiama, kad Platonas į Megarą išvyko iš karto po to, kai prisijungė prie Kratilo ir Hermogeno.{{sfn|Nails|2002|p=247}} Septintajame laiške Platonas pažymi, kad jo pilnametystė sutapo su trisdešimties tironų įvykdytu valdžios perėmimu: „Tačiau į politinę areną bandantis patekti jaunesnis nei dvidešimties metų jaunuolis būdavo išjuokdamas“. Dėl to Neils Platono gimimą datuoja 424/423 m. pr. m. e.{{sfn|Nails|2002|p=246}} Anot Neanteso, Platonas buvo šešeriais metais jaunesnis už Izokratą, todėl gimė tais pačiais metais, kuomet mirė žymus Atėnų valstybės veikėjas [[Periklis]] (429 m. pr. m. e.){{sfn|Nietzsche|1967|p=32}} Džonatanas Barnsas 428 m. pr. m. e. laiko Platono gimimo metais.<ref name="Britannica">{{cite encyclopedia|title=Plato|encyclopedia=Britannica|url=https://www.britannica.com/biography/Plato}}</ref><ref name="auto2">{{cite encyclopedia |title=Plato |encyclopedia=Encyclopaedic Dictionary The Helios Volume V (graikų k.) |year=1952}}</ref>}} Gramatikas [[Apolodoras|Apolodoras Atėnietis]] savo kronikose teigia, kad Platonas gimė 88-osios olimpiados metu.<ref name="LaII" /> Tiek [[Suda]], tiek seras Tomas Braunas taip pat teigė Platoną gimus per 88-ąją olimpiadą.<ref name="Suda">{{cite encyclopedia |title=Plato |encyclopedia=Suda}}</ref>{{sfn|Browne|1672}} Kita legenda byloja, kad Platonui būnant kūdikiui, jam miegant ant jo lūpų apsigyveno bitės – pranašystė apie stiliaus "saldumą", kuriuo jis vėliau filosofuos.<ref>[[Ciceronas]], ''[[De Divinatione]]'', I, 36</ref> Platono tėvai Aristonas ir Periktionė buvo susilaukę keturių vaikų: Platono, dviejų sūnų Adeimanto ir Glaukono bei dukros Potonės, [[Speusipas|Speusipo]], perėmusio Platono akademiją po Platono mirties, motinos.<ref name="TW1" /> Broliai Adeimantas ir Glaukonas „[[Valstybė (Platonas)|Valstybėje]]“ minimi kaip Aristono sūnūs,<ref name="PlRep368a">Platonas, ''Valstybė'' [http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0168%3Abook%3D2%3Asection%3D368a 368a] {{en icon}}<br />• {{harvnb|Wilamowitz-Moellendorff|2005|p=47}}</ref> todėl tikėtina, kad jie buvo Platono broliai, nors yra teigiančių, kad jie galėję būti dėdės. Manoma, kad Ksenofontas akivaizdžiai suklydo nurodydamas Glaukoną buvus gerokai jaunesnį už Platoną.<ref>Xenophon, ''Memorabilia'', 3.6.[https://www.perseus.tufts.edu/cgi-bin/ptext?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0208&layout=&loc=3.6.1 1] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071225113158/http://www.perseus.tufts.edu/cgi-bin/ptext?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0208&layout=&loc=3.6.1 |date=2007-12-25}}</ref> Aristonas mirė dar Platonui esant vaikui, nors tiksliai nustatyti jo mirties metus sunku.<ref name="TN">{{harvnb|Nails|2002|p=53}}<br />• {{harvnb|Taylor|2001|p=xiv}}</ref> Našle tapusi Periktionė susituokė su Pirilampiu, savo paties dėde,<ref name="NA229">Plato, ''Charmides'' [http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0176%3Atext%3DCharm.%3Asection%3D158a 158a]<br />• {{harvnb|Nails|2002|pp=228–229}}</ref> kelis kartus ėjusiu pasiuntinio [[Achemenidų imperija|Persijos]] dvare pareigas ir buvusiu [[Periklis|Periklio]], Atėnų demokratinės frakcijos vadovo, draugu.<ref name="P13">Plato, ''Charmides'' [http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0176%3Atext%3DCharm.%3Asection%3D158a 158a]<br />• Plutarch, ''Pericles'', [[s:Lives/Pericles#13|IV]]</ref> Pirilampis iš ankstesnės santuokos buvo susilaukęs sūnaus Demuso, garsėjusiu savo dailumu.<ref>Plato, ''Gorgias'' [http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0178%3Atext%3DGorg.%3Asection%3D481d 481d] and [http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0178%3Atext%3DGorg.%3Asection%3D513b 513b]<br />• Aristophanes, ''Wasps'', [https://www.perseus.tufts.edu/cgi-bin/ptext?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0044;query=card%3D%233;layout=;loc=54 97] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071225112354/http://www.perseus.tufts.edu/cgi-bin/ptext?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0044;query=card%3D%233;layout=;loc=54 |date=2007-12-25}}</ref> Periktionė Pirilampui pagimdė antrąjį jo sūnų Antifoną, Platono netikrą brolį ir Platono veikalo ''Parmenide'' veikėją.<ref name="P126c">Plato, ''Parmenides'' [http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0174%3Atext%3DParm.%3Asection%3D126c 126c]</ref> Senovės šaltiniai Platoną vaikystėje apibūdina kaip gabų, bet kuklų berniuką, kuriam puikiai sekėsi mokslai. [[Apulėjus]] rašė, kad [[Speusipas]] gyrė Platono mąstymo greitumą ir kuklumą vaikystėje bei „pirmuosius jo jaunystės [mokslo] vaisius, persmelktus sunkaus darbo ir meilės mokslui“.<ref name="Ap2">Apuleius, ''De Dogmate Platonis'', 2</ref> Jo tėvas prisidėjo kuo begalėdamas, kad jo sūnus gautų gerą išsilavinimą, todėl Platonas turėjo būti mokomas [[gramatika|gramatikos]], [[muzika|muzikos]] ir [[gimnastika|gimnastikos]] žymiausių to meto mokytojų.<ref name="DS">Diogenes Laërtius, ''Life of Plato'', IV<br />• {{harvnb|Smith|1870|p=393}}</ref> Platonas daug kartų kreipiasi į Damoną „Valstybėje“.<ref name="DS">Diogenes Laërtius, ''Life of Plato'', IV<br />• {{harvnb|Smith|1870|p=393}}</ref> Platonas buvo imtynininkas. Dikaarchas net teigė, kad Platonas imtyniavo [[Istmijos žaidynės]]e.<ref name="LaV">Diogenes Laërtius, ''Life of Plato'', V</ref> Platonas taip pat buvo klausęs filosofijos kursų; prieš sutikdamas [[Sokratas|Sokratą]] jau buvo susipažinęs su [[Kratilas|Kratilo]] filosofija ir [[Heraklitas|Heraklito]] doktrinomis.<ref name="Ar987a">Aristotelis, ''Metaphysics'', 1.[https://www.perseus.tufts.edu/cgi-bin/ptext?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0052&query=section%3D%2315&layout=&loc=1.987b 987a] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071225112401/http://www.perseus.tufts.edu/cgi-bin/ptext?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0052&query=section%3D%2315&layout=&loc=1.987b |date=2007-12-25}}</ref> Platonas buvo santūrus ir savo filosofiniuose veikaluose į dialogus kaip veikėjus įtraukdavo ne save, o dažniausiai savo iškilius giminaičius arba bent jau pakankamai detaliai paminėdavo. Be Adeimanto ir Glaukono, veikiančių veikale „Valstybė“ sukūrė Charmideso vardu pavadintą dialogą. Taip pat Kritijas kalba tiek veikaluose ''Charmides'', tiek ''Protagoras''.{{sfn|Guthrie|1986|p=11}} Šie ir kiti pavyzdžiai rodo, kad Platonas didžiavosi savo gimine, ir leidžia atkurti Platono giminės medį. Pasak Biurnė, „''Charmides'' pradžios scena yra visos [giminės] ryšio šlovinimas<...> Platono dialogai sukurti ne tik Sokratui, bet ir laimingesnėms jo paties giminės dienoms atminti.“{{sfn|Kahn|1996|p=186}} Tai, kad filosofas sulaukęs brandaus amžiaus save vadino Platonu, neginčijama, tačiau šio vardo kilmė lieka iki galo neišaiškinta. Platonas yra slapyvardis, kilęs iš būdvardžio platýs (πλατύς), reiškiančio „platus“. Nors Platonas buvo gana dažnas vardas (vien Atėnuose žinomas 31 atvejis),{{sfn|Guthrie|1986}} tarp žinomų Platono giminės narių šis vardas nesutinkamas.<ref name="Sedley 21-2">Sedley, David, ''Plato's Cratylus'', Kembridžo universiteto leidykla, 2003 m., [https://assets.cambridge.org/052158/4922/sample/0521584922ws.pdf pp. 21–22] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160303193843/http://assets.cambridge.org/052158/4922/sample/0521584922ws.pdf |date=2016-03-03}}.</ref> Diogenas Laercijus tai aiškina tuo, kad Platono imtynių treneris Aristonas iš Argoso jį vadinęs „plačiuoju“ dėl krūtinės ir pečių arba kad Platonas gavo tokį vardą dėl iškalbos arba plačios kaktos.<ref name="LaIV">Diogenes Laërtius, ''Life of Plato'', IV</ref><ref>{{harvnb|Notopoulos|1939|p=135}}</ref> Agituodamas už taupaus gyvenimo [[stoicizmas|dorybes]] [[Seneka]] užsiima ir Platono vardo reikšmės aiškinimu: „Pats vardas jam buvo suteiktas dėl plačios krūtinės“.<ref>Seneca, ''Epistulae'', VI 58:29–30; vertė Robert Mott Gummere</ref> Tikrasis jo vardas tariamai buvo '''Aristoklis''' (Ἀριστοκλῆς), reiškiantis „geriausios reputacijos“. Pasak Diogeno Laercijaus, jis buvo pavadintas savo senelio vardu, kas buvo įprasta tarp atėniškių.{{sfn|Laërtius|1925|loc=§&nbsp;4}} Tačiau yra tik vienas Aristoklio, ankstyvojo Atėnų archono, užrašas 605–4 m. pr. m. e. Nėra jokių įrašų apie liniją nuo Aristoklio iki Platono tėvo Aristono. Yra mokslininkų, manančių, kad Aristoklio vardas Platonui buvo išgalvotas daug vėliau.<ref>{{harvnb|Tarán|1981|p=226}}</ref> Tačiau kitos nuomonės besilaikantys mokslininkai teigia, kad „yra rimta priežastis neatmesti [prielaidos, kad Aristoklis buvo Platono vardas], kaip kad rašė Platono biografai“, pažbrėždami, kad ši versija yra itin paplitusi iki mūsų laikų išlikusiuose šaltiniuose.<ref name="Sedley 21-2" /> == Platono filosofinės idėjos == {{pagr|Platonizmas}} Dialoguose derindamas nuomones, stengėsi atskleisti filosofijos sąvokas. Šį iš Sokrato perimtą metodą (Platonas vadino jį [[dialektika]]) grindė tikrovės idealistine samprata, kurios branduolį sudaro vadinamoji idėjų teorija. Platonas, kaip ir Sokratas, manė, kad sąvokose slypi tikras, besąlygiškas žinojimas, kurio turiniui būdinga bendrumas, vientisumas, pastovumas. Kadangi šios žinojimo ypatybės nesutampa su juntamosios tikrovės (t. y., konkrečių, individualių, laikinų daiktų) turiniu, Platonas darė išvadą, kad tikroji būtis esanti ne toji tikrovė, o idėjų būtis. Ji egzistuojanti kaip objektyvus mintimi suvokiamų bendrybių atitikmuo ir, būdama savarankiška juntamosios tikrovės atžvilgiu, atliekanti konstruktyvaus daiktų modelio (principo) funkciją. Gėrio idėjai Platono filosofijoje tenka absoliutaus principo vaidmuo. Idėjų teorijoje iškelta būties nejuntamumo prielaida tapo metodologiniu klasikinio idealizmo principu. Juo remiantis, tikrovė traktuojama kaip susidedanti iš juntamojo pavidalo ir tikrosios prigimties. Tikrovės sudvejinimo metodologija sąlygojo racionalistinį, aprioristinį Platono [[gnoseologija|gnoseologijos]] pobūdį. Platonas skyrė jutiminiu pagrindu susidarančias atsitiktines nuomones apie daiktus ir tikrovės esmės (idėjų) pažinimą protu ir juos vieną nuo kito atribojo. Aiškindamas proto veiklą, rėmėsi gryno sielos dvasiškumo prielaida. Todėl pažintinę žmogaus proto galią siejo su sielos savybe suvokti idėjų pasaulį nepriklausomai nuo žmogaus, jam dar negimus. To patyrimo „prisiminimas“ diskursyvinio ir intuityvaus proto pastangomis ir vedąs į tikrąjį žinojimą. Žinojimas visada reikalaująs didelių pastangų ir esąs prieinamas tik filosofijai, naudojančiai dialektiką, iš dalies – matematikai. Pažinimą Platonas laikė tik vienu sudėtingos žmogaus prigimties aspektų, siejo su neracionaliais sielos polinkiais (impulsyvumu, geidžiančiuoju) ir teikė etinę prasmę; protingasis pradas esąs lemiama visų sielos polinkių harmonijos, kartu ir gyvenimo pilnatvės sąlyga. Harmonija Platonui buvo gėris, teisingumo išraiška ne tik vidiniame, bet ir socialiniame gyvenime, kurio idealą jis vaizdavo valstybės utopijoje. Ideali valstybė turinti siekti teisingumo, vadovaudamasi visiems bendru tikslu ir pajungdama jam asmeninius interesus. Individas esąs tik visuomenės organizmo dalis, privalanti atlikti griežtai apibrėžtą funkciją. Platonas išskiria socialinius luomus: gamintojų, gynėjų ir valdovų-filosofų. Valdovai turėtų pasižymėti išmintimi, sargybiniai – narsa, gamintojai – produktyvumu (polinkiu darbui). Šie socialiniai sluoksniai atitinka sielos struktūrinę hierarchiją ir šia prasme yra objektyvaus pobūdžio. Platonas – objektyviojo idealizmo pradininkas. [[Sokratas|Sokrato]] mokinys, rėmęsis taip pat pitagorininkų [[Parmenidas|Parmenido]], [[Herakleitas|Herakleito]] filosofija. Būdamas 40 metų Atėnuose įkūrė filosofijos mokyklą, vadinamąją [[Platono akademija|Platono akademiją]]. Parašė apie 30 filosofinių dialogų. Chronologiškai Platono dialogai skirstomi į ankstyvuosius (sokratiškuosius), vidurinio laikotarpio (brandžiuosius) ir vėlyvuosius.<ref name="VLE">[https://www.vle.lt/straipsnis/platonas/][[Naglis Kardelis|Kardelis, Naglis]]<span>. Platonas (</span>[[VLE]]<span>)</span> Nuoroda tikrinta 2022-11-05</ref> Žymiausias jo mokinys — [[Aristotelis]]. == Palikimas ir įtaka == Žymiausi meno kūriniai, kuriuose vaizduojamas Platonas ir jo aplinka - I a. pr. m. e.- I m. e. m. datuojama freska Siminio Stefano viloje [[Pompėja|Pompėjoje]], [[Rafaelis|Rafaelio]] freską „[[Atėnų mokykla (Rafaelis)|Atėnų mokykla]]“. Platonas aprašytas XV a. [[Niurnbergo kronika|Niurnbergo kronikoje]]. Platono idėjos buvo dažnai lyginamos su jo žymiausio mokinio [[Aristotelis|Aristotelio]] mintimis, tačiau Viduramžiais Vakarų Europoje Platonas buvo primirštas ir buvo Aristotelio, vadinto Filosofu, šešėlyje. Kita vertus, susidomėjimas Platono filosofija nenuslūgo [[Bizantijos imperija|Bizantijos imperijoje]], [[Islamo aukso amžius|kalifatuose per islamo aukso amžių]] ir Ispanijoje per žydų aukso amžių. Vienintelis Vakaruose žinomas Platono kūrinys buvo „[[Timajas]]“, kol po [[Konstantinopolio žlugimas|Konstantinopolio žlugimo]] [[1453]] m. pradėti versti kiti Platono kūriniai.<ref>C.U. M.Smith – [https://books.google.com/books?id=NcTHBAAAQBAJ&printsec=frontcover&dq=neuroscience+twentieth+century&hl=en&sa=X&ei=KLiOVeXlO8zd7QbIxr2wDg&redir_esc=y#v=onepage&q=neuroscience%20twentieth%20century&f=false Brain, Mind and Consciousness in the History of Neuroscience (page 1)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161223104930/https://books.google.com/books?id=NcTHBAAAQBAJ&printsec=frontcover&dq=neuroscience+twentieth+century&sa=X&ei=KLiOVeXlO8zd7QbIxr2wDg&redir_esc=y&hl=en#v=onepage&q=neuroscience%20twentieth%20century&f=false|date=2016-12-23}} Springer Science & Business, 2014 m. sausio 1 d., 374 psl., ''Volume 6 of History, philosophy and theory of the life sciences SpringerLink : Bücher'' {{isbn|94-017-8774-3}} Tikrinta 2015-06-27]</ref> Platono raštus originalo kalba Europai pristatė graikų mokslininkas [[Gemistas Pletonas]]. Manoma, kad Pletonas perdavė „Dialogų" kopiją italų valstybės veikėjui [[Cosimo de' Medici|Kozimui de Medičiui]], kai [[1438]] m. Feraros susirinkimo, skirto suvienyti graikų ir lotynų bažnyčias ir dėl maro perkelto į [[Florencija|Florenciją]], metu, Pletonas skaitė paskaitą apie Platoną ir Platono santykį su Aristoteliu, taip sudomindamas Kozimą.{{sfn|Lackner|2001|p=21}} Kozimas savo ruožtu [[Marsilijus Fičinas|Marsilijui Fičinui]] pavedė išversti į lotynų kalbą Platono tekstus. Ankstyvosios islamo eros metu persų, arabų ir žydų mokslininkai išvertė daug Platono į arabų kalbą ir rašė Platono, Aristotelio ir kitų platonistų filosofų kūrinių komentarus bei interpretacijas (žymiausi — [[Al-Kindis]], [[Al-Farabis]], [[Avicena]], [[Averojus]], [[Hunainas ibn Išakas]]). Platoną taip pat mini žydų filosofas ir [[Talmudas|Talmudo]] tyrinėtojas [[Maimonidas]] savo knygoje „Suglumusių vadovas“. Daugelis šių komentarų apie Platoną buvo išversti iš arabų į lotynų kalbą ir taip paveikė Viduramžių scholastinius filosofus.<ref>{{harvnb|Burrell|1998}} ir {{harvnb|Hasse|2002|pp=33–45}}.</ref> Susidomėjimas Platono filosofija Vakaruose smarkiai išaugo [[Renesansas|Renesanso]] epochoje, atgijus domėjimuisi klasikine civilizacija. Daugelis didžiausių ankstyvųjų naujųjų laikų mokslininkų ir menininkų, atsisakiusių scholastikos ir skatinusių Renesanso idėjas, paskatinti Platono įkvėpto [[Lorencas de Medičis|Lorenco]] (Kozimo vaikaičio), Platono filosofiją laikė meno ir mokslo pažangos pagrindu. Problemiškesniu buvo laikomas Platono tikėjimas [[metempsichozė|metempsichoze]], taip pat jo etinės pažiūros (ypač [[poliamorija|poliamorijos]] ir [[eutanazija|eutanazijos]] klausimais), nesutapusios su krikščionišku mokymu. Būtent Pletono mokinys Besarionas sutaikė Platoną su [[krikščioniškoji teologija|krikščioniškąja teologija]], teigdamas, kad Platono pažiūros yra tik idealai, nepasiekiami dėl [[žmogaus nuopuolis|žmogaus nuopuolio]].<ref>{{Cite web |url=http://the-orb.net/encyclop/late/laterbyz/harris-ren.html |title=Byzantines in Renaissance Italy |last=Harris |first=Jonathan |year=2002 |website=ORB: The Online Reference Book for Medieval Studies |publisher=College of Staten Island, City University of New York|archive-url=https://web.archive.org/web/20030930225420/http://www.the-orb.net/encyclop/late/laterbyz/harris-ren.html|archive-date=2003-09-30|url-status=dead |access-date=2015-02-09}}</ref> XVII a. [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universitete]] jau veikė įtakinga platonistų grupė.<ref name="Carrigan 2012">{{cite encyclopedia |last=Carrigan |first=Henry L. Jr. |title=Cambridge Platonists |year=2012 |origyear=2011 |encyclopedia=The Encyclopedia of Christian Civilization |location=[[Čičesteris]] |publisher=Wiley-Blackwell|doi=10.1002/9780470670606.wbecc0219 |isbn=9781405157629}}</ref> [[XIX a.]] Platono reputacija buvo atkurta ir bent jau prilyginta Aristotelio reputacijai, o žymūs Vakarų filosofai ir toliau rėmėsi Platono darbais. Platono įtaka buvo ypač stipri matematikoje ir tiksliuose moksluose. Platono idėjų atgimimas paskatino itin didelę pažangą logikos moksle, visų pirma per [[Gottlob Frege|Gotlobą Fregę]] ir jo pasekėjus [[Kurt Gödel|Kurtą Giodelį]], [[Alonzo Church|Alonzo Čiarčą]] ir [[Alfred Tarski|Alfredą Tarskį]]. [[Werner Heisenberg|Verneris Haizenbergas]] teigė, kad „Mano protas susiformavo studijuojant filosofiją, Platoną ir panašius dalykus“ ir kad „Šiuolaikinė fizika neabejotinai kalba Platono naudai. Tiesą sakant, mažiausi materijos vienetai nėra fiziniai objektai įprasta prasme; tai formos, idėjos, kurias vienareikšmiškai galima išreikšti tik matematine kalba“.<ref>{{Cite journal|arxiv=1307.1244|doi=10.1007/s10699-019-09619-2|title=Science and Philosophy: A Love–Hate Relationship|year=2020|last1=De Haro|first1=Sebastian|s2cid=118408281|journal=Foundations of Science|volume=25|issue=2|pages=297–314 |issn = 1233-1821 }}</ref><ref>{{Cite book | url=https://books.google.com/books?id=y4ekMrkHmngC&pg=PA52 | title=Quantum Questions: Mystical Writings of the World's Great Physicists| isbn=978-0-8348-2283-2| last1=Wilber| first1=Ken| date=2001-04-10}}</ref> [[Samuel Taylor Coleridge|Samuelis Teiloras Koleridžas]] pareiškė. jog kiekvienas gimsta arba platonistu, arba aristotelininku.<ref>William Robert Wians, Aristotle's Philosophical Development: Problems and Prospects, p 1.</ref> Nėra žinoma, kokiu mastu ir ar išvis [[ATR]] buvo paplitę Platono raštai. Pirmieji Platono dialogai išversti į [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] Tarpukariu — „Kritonas“ (1925 m.), „Fedonas“ (1930 m.), „Faidonas“ (1935 m.), „Puota“ (1935 m.) Vienas populiariausių Lietuvoje Platono veikalas „Valstybė“ išleistas santykinai vėlai — [[1981 m.]] Kai kurie Platono kūriniai į lietuvių kalbą išversti jau po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo („Kratilas“, vėlyvieji dialogai).<ref name=VLE/> == Veikalai == Platono veikalai yra surūšiuoti ir skirstomi į vienuolika tetralogijų, kurias, anot Diogeno Laercijaus, parengė imperatoriaus Tiberijaus astrologas Trasilas. * I. Eutifronas, Sokrato apologija, Kritonas, Faidonas * II. Kratilas, Teaitetas, Sofistas, Valstybininkas * III. Parmenidas, Filebas, Puota, Faidras * IV. Alkibiadas I, Alkibiadas II, Hiparchas, Meilužiai * V. Teagas, Charmidas, Lachetas, Lisidas * VI. Eutidemas, Protagoras, Gorgijas, Menonas * VII. Hipijas Didysis, Hipijas Mažasis, Ijonas, Meneksenas * VIII. Kleitofontas, [[Valstybė (Platonas)|Valstybė]], Timajas, Kritijas * IX. Minojas, Įstatymai, Poįstatymis, Laiškai. == Bibliografija == '''Apie Platoną''' * Jonas Balčius „Platono etika“. – Vilnius, Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1996, ISBN 9986-523-30-3 * Naglis Kardelis „Vienovės įžvalga Platono filosofijoje“. – Vilnius, Versus aureus, 2007, ISBN 978-9955-34-058-4 * Vilius Bartninkas, ''[https://doi.org/10.1017/9781009322638 Traditional and Cosmic Gods in Later Plato and the Early Academy]''. – Cambridge: Cambridge University Press, 2023, {{ISBN|9781009322591}} '''Vertimai į lietuvių kalbą''' {{div col|2}} * „Dialogas „Kritonas““. – Kaunas, 1925 * „Sokrato apologija. Kritonas“. – Kaunas, 1927 * „Eutifronas“ (iš gr. k. vertė M. Raškauskas) – Kaunas, 1929. (Atsp. iš „Logos“, IX/1). * „Fedonas“. – Kaunas, 1930 * „Symposion (Puota)“. – Kaunas, 1932 * „Puota; Faidonas“ (vertė M. Račkauskas). – Klaipėda, Rytas, 1935 * „Sokrato gynimasis teisme, ir Kritonas“ (iš graikų k. vertė, invadą „Sokratas ir jo evangelija“ parašė ir komentarus paruošė Vl. Šilkarskis). – Kaunas, Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija, 1935 * „Sokrato gynimasis teisme; Kritonas: graikiškas ir lietuviškas tekstai“ (A. Smetonos vertimas). – Kaunas, Švietimo m-ja, 1936 * „Dialogai“ (vertė M. Račkauskas). – Vilnius, Vaga, 1968 * „Valstybė“ (vertė J. Dumčius). – Vilnius, Mintis, 1981 [2-asis pataisytas leidimas: Vilnius, Pradai, 2000, ISBN 9986-943-26-4] * „Sokrato apologija; Kritonas“ (vertė A. Smetona, paaiškinimus parašė V. Ališauskas). – Vilnius, Aidai, 1995, ISBN 9986-590-04-3 * „Timajas; Kritijas“ (vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Naglis Kardelis). – Vilnius, Aidai, 1995 * „Ijonas“ (vertė Mantas Adomėnas). – [[Naujasis židinys-Aidai|Naujasis židinys]], 1995. Nr. 4. * „Faidras“ (vertė ir paaiškinimus parengė Naglis Kardelis, baigiamąjį žodį parašė Vytautas Ališauskas). – Vilnius, Aidai, 1996, ISBN 9986-590-31-0 * „Kratilas“ (graikišką tekstą parengė, vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Mantas Adomėnas). – Vilnius, Aidai, 1996, ISBN 9986-590-24-8 * „Faidonas, arba Apie sielą“ (vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Tatjana Aleknienė). – Vilnius, Aidai, 1999, ISBN 9986-590-78-7 * „Puota, arba Apie meilę“ (vertė Tatjana Aleknienė, paaiškinimus parašė, bibliografiją ir rodykles sudarė Vytautas Ališauskas). – Vilnius, Aidai, 2000, ISBN 9955-445-12-2 * „Antrasis ir septintasis laiškai“ (vertimas, komentaras ir įvadas Kristupo Saboliaus). – Vilnius, Aidai, 2005, ISBN 9955-656-14-X * „Sokrato apologija“ (vertė ir vertėjo žodį parašė Naglis Kardelis, komentarą parašė, planą, bibliografiją ir rodykles sudarė Vytautas Ališauskas). – Vilnius, Aidai, 2009, ISBN 978-9955-656-67-8 * „Teagas, arba Apie išmintį“ (vertė Alius Jaskelevičius). – [[Naujasis židinys-Aidai|Naujasis židinys]], 2014. Nr. 1. * „Lisidas, arba Apie draugystę“ (vertė, komentarus ir įvadą parašė Vilius Bartninkas). – Vilnius, Klasikų asociacija, 2014, ISBN 978-609-95581-2-7 * „Alkibijadas II“ (vertė Alius Jaskelevičius). – [[Naujasis židinys-Aidai|Naujasis židinys]], 2016. Nr. 4. * „Charmidas, arba Apie santūrumą“ (vertė, komentarus ir įvadą parašė Alius Jaskelevičius). – Vilnius, Jonas ir Jokūbas, 2016, ISBN 978-609-95895-1-0 * „Alkibijadas, arba Apie žmogaus prigimtį“ (vertė ir įvadą parašė Vilius Bartninkas, komentarus parašė Vytautas Ališauskas). – Vilnius, Jonas ir Jokūbas, 2016, ISBN 978-609-95895-1-0 * „Filebas, arba Apie malonumą“ (vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Tatjana Aleknienė). – Vilnius, Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017, ISBN 978-609-471-086-5 * „Gorgijas“ (vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Tatjana Aleknienė). – Vilnius, Žara, 2019, ISBN 978-9986-34-335-6 * „Teaitetas“ (vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė Tatjana Aleknienė). – Vilnius, Žara, 2020, ISBN 978-9986-34-363-9 {{div col end}} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Literatūra == {{div col|width=31em}} * {{cite book |last=Browne |first=Sir Thomas |title=Pseudodoxia Epidemica |volume=IV |chapter=XII |chapter-url=http://penelope.uchicago.edu/pseudodoxia/pseudo412.html#b26 |edition=6-as |year=1672 }} * {{cite encyclopedia |last=Burrell |first=David |entry=Platonism in Islamic Philosophy |title=Routledge Encyclopedia of Philosophy |publisher=Routledge |year=1998 |editor-last=Craig |editor-first=Edward |volume=7 |pages=429–430}} * {{cite book |title=Plato: Complete Works |editor1-first=John M. |editor1-last=Cooper |editor2-first=D.S. |editor2-last=Hutchinson |ref={{harvid|Cooper|1997}} |publisher=Hackett Publishing |year=1997}} * {{cite book |last=Guthrie |first=W.K.C. |title=A History of Greek Philosophy: Volume 4, Plato: The Man and His Dialogues: Earlier Period |year=1986 |publisher=Kembridžo universiteto leidykla |isbn=978-0-521-31101-4 }} * {{cite encyclopedia |last=Hasse |first=Dag Nikolaus |entry=Plato Arabico-latinus |editor1-last=Gersh |editor2-last=Hoenen |title=The Platonic Tradition in the Middle Ages: A Doxographic Approach |publisher=De Gruyter |year=2002 |pages=33–66 }} * {{cite book |last=Kahn |first=Charles H. | author-link = Charles H. Kahn |title=Plato and the Socratic Dialogue: The Philosophical Use of a Literary Form |url=https://archive.org/details/platosocraticdia0000kahn |year=1996 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-64830-1 }} * {{cite web |last=Kraut |first=Richard |title=Plato |website=The Stanford Encyclopedia of Philosophy |url=http://plato.stanford.edu/entries/plato/ |editor-last=Zalta |editor-first=Edward N. |publisher=Stanfordo universitetas |date=2013-09-11|access-date=2014-04-03}} * Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ([[1982]]) * {{cite encyclopedia |last=Lackner |first=D. F. |entry=The Camaldolese Academy: Ambrogio Traversari, Marsilio Ficino and the Christian Platonic Tradition |editor1-last=Allen |editor2-last=Rees |title=Marsilio Ficino: His Theology, His Philosophy, His Legacy |publisher=Brill |year=2001 }} * Laercijus, Diogenas (1925). "Plato" . Lives of the Eminent Philosophers. Vol. 1:3. Vertė Hicks, Robert Drew (dviejų tomų leidimas). Loeb Classical Library. * {{cite book |last=Nails |first=Debra |title=The People of Plato: A Prosopography of Plato and Other Socratics |url=https://archive.org/details/peopleofplatopro0000nail |publisher=Hackett Publishing |year=2002 |isbn=978-0-87220-564-2 }} * {{cite book |last=Nietzsche |first=Friedrich Wilhelm |title=Werke: Kritische Gesamtausgabe |url=https://archive.org/details/werkekritischege0000niet |year=1967 |publisher=Walter de Gruyter |isbn=978-3-11-013912-9 |chapter=Vorlesungsaufzeichnungen }} * {{cite journal |last=Notopoulos |first=A. |title=The Name of Plato |url=https://archive.org/details/sim_classical-philology_1939-04_34_2/page/135 |journal=Classical Philology |volume=34 |issue=2 |pages=135–145 |date=1939 m. balandžio mėn.|doi=10.1086/362227 |s2cid=161505593 }} * {{cite book |last=Smith |first=William |title=Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology |year=1870 |chapter-url=http://www.ancientlibrary.com/smith-bio/2725.html |chapter=Plato |access-date=2022-11-05 |archive-date=2015-01-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150124060246/http://www.ancientlibrary.com/smith-bio/2725.html |url-status=dead }} * {{cite book |last=Tarán |first=Leonardo |title=Speusippus of Athens |url=https://archive.org/details/speusippusofathe0000tara |publisher=Brill Publishers |year=1981 }} * {{cite book |last=Taylor |first=Alfred Edward |title=Plato: The Man and His Work |url=https://archive.org/details/platomanhiswork0000tayl_h9f9 |year=2001 |publisher=Courier Dover Publications |isbn=978-0-486-41605-2 |orig-year=1937}} * {{cite book |first=Alfred North |last=Whitehead |title=Process and Reality |url=https://archive.org/details/processrealitygi00alfr |url-access=registration |location=Niujorkas |publisher=The Free Press |year=1978 }} * {{cite book |last=Wilamowitz-Moellendorff |first=Ulrich von |title=Plato: His Life and Work (iš graikų k. vertė Ksenofonas Armyras) |year=2005 |orig-year=1917 |publisher=Kaktos |isbn=978-960-382-664-4 }} {{div col end}} == Nuorodos == {{wikiquote}} * [http://www.iep.utm.edu/p/plato.htm Platonas (IEP)] {{en-icon}} [[Kategorija:Senovės Graikijos filosofai]] 9t140fawuk4ft30426uhwsdvskwm8ac 0 3781 7957593 7928423 2026-11-04T19:05:11Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957593 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict = Antrasis pasaulinis karas |partof = |image = {{multiple image|border=infobox|perrow=2/2/2|total_width=300 |image1=London_Blitz_791940.jpg |image2=Bundesarchiv Bild 101I-646-5188-17, Flugzeuge Junkers Ju 87.jpg |image3=Nagasakibomb.jpg |image4=RIAN archive 602161 Center of Stalingrad after liberation.jpg |image5=Bundesarchiv B 145 Bild-P054320, Berlin, Brandenburger Tor und Pariser Platz.jpg |image6=Attack on Pearl Harbor Japanese planes view.jpg }}{{mažas|Iš viršaus, kairės, pagal laikrodžio rodyklę: {{flatlist| * Vaizdas į [[Tauerio tiltas|Tauerio tiltą Londone]], [[Mūšis dėl Britanijos]] (1940) * Vokiečių [[Junkers Ju 87]] [[pikiruojamasis bombonešis]] [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]] (1943) * [[Stalingradas|Stalingrado]] centras [[Stalingrado mūšis|po sovietų pergalės]] (1943) * [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro ataka]], [[Havajai]] (1941) * [[Brandenburgo vartai]] po [[Berlyno mūšis|Berlyno mūšio]] (1945) * [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|Nagasakio atominis bombardavimas]], Japonija (1945) }}}} |caption = |date = [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d. – [[1945]] m. [[rugsėjo 2]] d. |place = [[Europa]], [[Afrika]], [[Azija]], visi vandenynai |casus = |territory = |result = [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] pergalė |combatant1 = '''[[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]]'''{{plainlist| * {{flag|United Kingdom}} * {{flag|Soviet Union|1936}}{{efn|name=ssrs-info}} * {{flag|United States|1912|name=JAV}}{{efn|name=jav-info}} * {{flagcountry|Kinijos Respublika (1912–1949)}} }} |combatant2='''[[Ašies valstybės]]'''{{plainlist| * {{flag|Nazi Germany}} * {{flag|Japonijos imperija}} * {{flag|Italijos karalystė}}{{efn|name=italija-info}} }} ---- '''[[Molotovo-Ribentropo paktas|Bendradarbiavo]]'''{{plainlist| * {{flag|Soviet Union|1936}}{{efn|name=ssrs-info}} }} |commander1 = '''[[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)#Lyderiai|Sąjungininkų lyderiai]]'''{{plainlist| * {{flagicon|United Kingdom}} [[Neville Chamberlain]] * {{flagicon|United Kingdom}} [[Winston Churchill]] * {{flagicon|United States|1912}} [[Franklin Roosevelt]] * {{flagicon|Soviet Union|1936}} [[Josifas Stalinas]] * {{flagicon|Kinijos Respublika (1912–1949)}} [[Čiang Kai-ši]] }} |commander2 = '''[[Ašies valstybės#Lyderiai|Ašies lyderiai]]'''{{plainlist| * {{flagicon|Nazi Germany}} [[Adolfas Hitleris]] * {{flagicon|Italijos karalystė}} [[Benito Mussolini]] * {{flagicon|Japonijos imperija}} [[Hirohito]] }} |casualties1 = {{plainlist| * Kariai: virš 14 000 000 * Civiliai: virš 36 000 000{{efn|name=aukos}} }}{{small|[[{{PAGENAME}}#Aukos ir karo nusikaltimai|… ''daugiau informacijos'']]}} |casualties2 = {{plainlist| * Kariai: virš 8 000 000 * Civiliai: virš 4 000 000 }}{{small|[[{{PAGENAME}}#Aukos ir karo nusikaltimai|… ''daugiau informacijos'']]}} }} '''Antrasis pasaulinis karas''' – [[Pasaulinis karas|visuotinis karinis konfliktas]] tarp dviejų koalicijų: [[Ašies valstybės|Ašies]] ir [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Sąjungininkų]] valstybių. Pagrindinės bei didžiausios valstybės, kurios priklausė Ašiai – [[Nacistinė Vokietija|Vokietija]], [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italija]] ir [[Japonijos imperija|Japonija]]; Sąjungininkams – [[Jungtinė Karalystė]]{{efn|name=britanija}}, [[Sovietų Sąjunga]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] (JAV) ir [[Kinija]]; tačiau konflikte dalyvavo beveik visos pasaulio valstybės. Daugelis šalių mobilizavo visus savo išteklius siekdamos [[Totalinis karas|totalinio karo]]. Šis konfliktas taip pat charakterizuojamas didelio masto [[Tankas|tankų]] ir [[Karo aviacija|aviacijos]] naudojimu, strateginiu miestų bombardavimu bei pirmu ir vieninteliu [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|branduolinio ginklo panaudojimu]]. Antrasis pasaulinis karas buvo daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas istorijoje, nusinešęs apie 55 milijonų{{efn|name=aukos}} žmonių gyvybes, iš kurių daugiau nei pusė buvo civiliai. Milijonai žmonių žuvo dėl vykdytų [[Genocidas|genocidų]], įskaitant [[Holokaustas|Holokaustą]], taip pat nuo masinių žudynių, bado ir ligų. Po Sąjungininkų pergalės [[Vokietija]], [[Austrija]], [[Japonija]] ir [[Korėja]] buvo okupuotos, o Vokietijos ir Japonijos lyderiai buvo teisiami už [[Karo nusikaltimai|karo nusikaltimus]]. Antrojo pasaulinio karo priežastis sudarė: neišspręstos įtampos po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], [[Fašizmas|fašizmo]] iškilimas [[Europa|Europoje]] ir [[Militarizmas|militarizmo]] iškilimas Japonijoje. Svarbiausi įvykiai prieš karą: [[Japonijos įsiveržimas į Mandžiūriją]] 1931 metais, [[Ispanijos pilietinis karas]], [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]] 1937 m. ir Vokietijos įvykdytas [[Anšliusas]] bei [[Miuncheno susitarimas|Sudetų krašto aneksija]]. Antrojo pasaulinio karo pradžia paprastai laikoma 1939 m. rugsėjo 1 diena, kai [[nacistinė Vokietija]], vadovaujama [[Adolfas Hitleris|Adolfo Hitlerio]], [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]]. Po šio įvykio [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Prancūzija]] paskelbė karą Vokietijai. [[Lenkija]] ir [[Baltijos šalys]] buvo pasidalintos tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pagal [[Molotovo–Ribentropo paktas|Molotovo–Ribentropo paktą]]. 1940 m. Sovietų Sąjunga [[Baltijos šalių okupacija|okupavo ir aneksavo Baltijos šalis]] bei [[Žiemos karas|dalį Suomijos]] ir Rumunijos. Po [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos kritimo]] 1940 m. birželį karas tęsėsi pirmiausia tarp Vokietijos ir [[Britų imperija|Britų imperijos]]; prasidėjo kovos [[Balkanai|Balkanuose]], [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione ir [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]]. Vyko oro [[Mūšis dėl Britanijos|mūšis dėl Britanijos]], taip pat jūrų [[Mūšis už Atlantą|mūšis už Atlantą]]. Karinių kampanijų bei sutarčių dėka Vokietija kontroliavo didelę dalį žemyninės Europos ir [[Trišalis paktas|sudarė Ašies sąjungą]] su Italija, Japonija ir kitomis šalimis. 1941 m. birželį Vokietija [[Barbarosos operacija|įsiveržė į Sovietų Sąjungą]], taip atidarydama [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų frontą]]. Pradžioje Ašies šalys pasiekė didelių teritorinių pergalių. 1941 m. gruodį Japonija užpuolė [[JAV]] ir [[Jungtinė Karalystė|Didžiosios Britanijos]] teritorijas [[Azija|Azijoje]] ir [[Karas Ramiajame vandenyne|Ramiajame vandenyne]], įskaitant [[Perl Harboras|Perl Harborą]] [[Havajai|Havajuose]]. Po šios atakos JAV stojo į karą prieš Japoniją ir Vokietiją. Japonija užkariavo didžiąją dalį Kinijos pakrantės ir [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijos]], tačiau jos puolimas Ramiajame vandenyne buvo sustabdytas 1942 m. birželį [[Midvėjaus mūšis|Midvėjaus mūšyje]]. 1943 m. pradžioje Ašies valstybių pajėgos buvo nugalėtos [[Šiaurės Afrikos kampanija|Šiaurės Afrikoje]] ir [[Stalingrado mūšis|Stalingrado mūšyje]], Sovietų Sąjungoje. Tais pačiais metais, dėl eilės pralaimėjimų Rytų fronte, Sąjungininkų [[Italijos kampanija|invazijos į Italiją]] bei Sąjungininkų puolimų Ramiajame vandenyne, Ašies pajėgos buvo priverstos trauktis visais frontais. 1944 m. Vakarų Sąjungininkės [[Išsilaipinimas Normandijoje|įsiveržė į Prancūziją Normandijoje]], Sovietų Sąjunga atkovojo teritoriją, turėtą iki karo, o JAV paralyžiavo Japonijos laivyną ir užėmė pagrindines Ramiojo vandenyno salas. Karas Europoje baigėsi Vokietijos okupuotų teritorijų išlaisvinimu bei Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos invazijomis į Vokietiją. Karo kulminacija – sostinės [[Berlyno mūšis|Berlyno kritimas]] ir besąlygiška Vokietijos [[kapituliacija]] 1945 m. gegužės 8 dieną. Rugpjūčio 6 ir 9 dienomis JAV [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|numetė atomines bombas]] ant [[Hirošima|Hirošimos]] ir [[Nagasakis|Nagasakio]] Japonijoje. Susidūrusi su neišvengiama Sąjungininkų invazija, tolesnių [[Branduolinis ginklas|branduolinių bombardavimų]] perspektyva ir Sovietų Sąjungos karo paskelbimu bei įsiveržimu į [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]], Japonija rugpjūčio 15 d. paskelbė besąlyginę kapituliaciją ir 1945 m. rugsėjo 2 d. pasirašė kapituliacijos dokumentą. Antrasis pasaulinis karas pakeitė pasaulio politines, ekonomines ir socialines struktūras. Po karo Europa buvo suniokota, o didžiųjų Europos valstybių įtaka sumažėjo. Tai paskatino Afrikos ir Azijos [[Dekolonizacija|dekolonizaciją]]. Daugelis šalių, kurių pramonė buvo nukentėjusi, ėmėsi ekonomikos atgaivinimo ir plėtros, o [[Vakarų Europa]] – [[Europos anglių ir plieno bendrija|didesnės tarpusavio integracijos]]. Tačiau karo pabaiga Baltijos šalims reiškė sovietų okupacijos bei [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|naujų represijų pradžią]], o [[Rytų blokas|didžiajai daliai Rytų Europos]] – Sovietų Sąjungos primestą [[Komunizmas|komunistinę santvarką]] bei tapimą sovietų [[Satelitinė valstybė|satelitinėmis valstybėmis]]. Karas taip pat paskatino naujos [[Tarptautiniai santykiai|tarptautinių santykių]] sistemos įkūrimą, kuri tapo pamatu likusiam XX amžiaus laikotarpiui bei XXI amžiui. [[Jungtinių Tautų Organizacija]] buvo įkurta siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir užkirsti kelią būsimiems konfliktams, o nugalėjusios didžiosios valstybės – JAV, Sovietų Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Kinija – tapo nuolatinėmis [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų saugumo tarybos]] narėmis. Sovietų Sąjunga ir JAV tapo konkuruojančiomis [[Supervalstybė|supervalstybėmis]], o tai privedė prie pusę amžiaus trukusio [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]]. == Priešistorė == === Pirmojo pasaulinio karo pasekmės === [[File:Bundesarchiv Bild 102-09042, Genf, Völkerbund, Sitzungssaal.jpg|thumb|[[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] asamblėja. [[Ženeva]], [[Šveicarija]], 1930 m.]] [[Pirmasis pasaulinis karas]] radikaliai pakeitė politinį Europos žemėlapį. [[Centrinių valstybių sąjunga]] – įskaitant [[Austrija-Vengrija|Austriją–Vengriją]], [[Vokietijos imperija|Vokietiją]], [[Bulgarija|Bulgariją]] ir [[Osmanų imperija|Osmanų imperiją]] – pralaimėjo. Tuo tarpu kare nugalėję [[Sąjungininkai (Pirmasis pasaulinis karas)|Sąjungininkai]], visų pirma Prancūzija, Belgija, Italija, Rumunija ir Graikija – įgijo teritorijų. 1917 m. [[Spalio revoliucija|bolševikai užgrobė valdžią Rusijoje]], o tai vėliau lėmė Sovietų Sąjungos įkūrimą. Iširus Austrijos–Vengrijos, Osmanų ir [[Rusijos imperija|Rusijos]] imperijoms, buvo įkurtos naujos [[Nacionalinė valstybė|nacionalinės valstybės]].<ref>{{Cite web |last=Mintz |first=Steven |title=Historical Context: The Global Effect of World War I |url=https://www.gilderlehrman.org/history-resources/teaching-resource/historical-context-global-effect-world-war-i |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20240304193001/https://www.gilderlehrman.org/history-resources/teaching-resource/historical-context-global-effect-world-war-i |archive-date=2024-03-04 |access-date=2024-03-04 |website=The Gilder Lehrman Institute of American History}}</ref> Siekiant užkirsti kelią kitam dideliam karui, 1919 m. surengta [[Paryžiaus taikos konferencija]], o 1920 m. įkurta [[Tautų Sąjunga]]. Pagrindiniai organizacijos tikslai buvo užkirsti kelią kariniams konfliktams pasitelkiant kolektyvinį saugumą, taikant karinį nusiginklavimą, laivynų mažinimą bei sprendžiant tarptautinius ginčus taikiomis derybomis ir arbitražu.<ref>{{Cite news |last=Gerwarth |first=Robert |title=Paris Peace Treaties failed to create a secure, peaceful and lasting world order |url=https://www.irishtimes.com/culture/heritage/paris-peace-treaties-failed-to-create-a-secure-peaceful-and-lasting-world-order-1.3745849 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20210814213229/https://www.irishtimes.com/culture/heritage/paris-peace-treaties-failed-to-create-a-secure-peaceful-and-lasting-world-order-1.3745849 |archive-date=2021-08-14 |access-date=2021-10-29 |newspaper=The Irish Times |language=en}}</ref> Nepaisant stiprių [[Pacifizmas|pacifistinių]] nuotaikų po Pirmojo pasaulinio karo,{{sfn|Ingram|2006|pp=[{{GBurl|id=bREQibN9i-sC|p=76}} 76–78]}} keliose Europos valstybėse iškilo [[Iredentizmas|iredentistinis]] ir revanšistinis [[nacionalizmas]]. Šios nuotaikos buvo ypač ryškios Vokietijoje dėl didelių teritorinių, [[Kolonializmas|kolonijinių]] ir finansinių praradimų, kuriuos nustatė [[Versalio sutartis]]. Pagal sutartį Vokietija prarado apie 13 procentų savo teritorijos ir [[Vokietijos kolonijinė imperija|visas kolonijas]], be to, Vokietijai buvo uždrausta [[Aneksija|aneksuoti]] kitas valstybes, įvestos [[Reparacija|reparacijos]] ir apribotas [[Reichsveras|šalies kariuomenės]] dydis bei pajėgumas.{{sfn|Kantowicz|1999|p=149}} === Vokietija ir Italija === [[File:Benito Mussolini and Adolf Hitler.jpg|thumb|upright|[[Benito Mussolini]] (kairėje) ir [[Adolfas Hitleris]] (dešinėje), 1937 m.]] [[File:Europe in 1923.jpg|thumb|upright=1.2|1923 m. Europos politinis žemėlapis. Tais metais, įkvėptas Mussolini [[Žygis į Romą|žygio į Romą]], Hitleris nesėkmingai bandė surengti valstybės perversmą, vadinamą [[Alaus pučas|Alaus puču]].]] [[Vokietijos imperija]] buvo išformuota [[Vokietijos revoliucija (1918–1919)|1918–1919 m. Vokietijos revoliucijos]] metu, po kurios įvesta [[Demokratija|demokratinė]] valdžios santvarka, o šis laikotarpis bei valstybė vėliau buvo vadinta [[Veimaro Respublika]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vyko nesutarimai tarp naujosios respublikos šalininkų ir griežtų oponentų tiek politinėje dešinėje, tiek kairėje. Italija, kaip [[Antantė|Antantės]] sąjungininkė, po karo pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų; tačiau Italijos nacionalistai buvo pasipiktinę, kad Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos [[Londono sutartis (1915)|duoti pažadai]], kad Italija galės stoti į karą Antantės pusėje, nebuvo įgyvendinti ir į slaptą susitarimą nebuvo atsižvelgta taikos sutartyje. 1922–1925 m. laikotarpiu, [[Benito Mussolini]] vadovaujamas [[Fašizmas|fašistų]] judėjimas palaipsniui užgrobė valdžią Italijoje. Šis judėjimas rėmėsi nacionalistine bei [[Totalitarizmas|totalitarine]] ideologija, kuri panaikino atstovaujamąją demokratiją, slopino socialistines, kairiąsias ir liberalias jėgas bei vykdė agresyvią ekspansinę užsienio politiką, kuria siekė paversti Italiją pasauline galybe, žadant sukurti „Naująją Romos imperiją“.{{sfn|Shaw|2000|p=35}} [[Adolfas Hitleris]] po nesėkmingo [[Alaus pučas|bandymo nuversti Vokietijos vyriausybę]] 1923 metais galiausiai tapo Vokietijos kancleriu 1933 metais, kai jį paskyrė prezidentas [[Paul von Hindenburg]] ir [[Reichstagas (institucija)|Reichstagas]]. Po Hindenburg mirties 1934 m. Hitleris pasiskelbė Vokietijos ''[[Fiureris|fiureriu]]'' ({{de|Führer}}) ir panaikino demokratiją. Jo partija palaikė [[Nacizmas|radikalų, rasistiniu pagrindu pagrįstą]] požiūrį į pasaulio tvarką ir netrukus pradėjo masinę persiginklavimo kampaniją.{{sfn|Brody|1999|p=4}} Prancūzija, siekdama užsitikrinti sąjungą su Italija, [[Romos paktas|sutiko Italijai leisti]] laisvai veikti [[Etiopija|Etiopijoje]], kurios Italija siekė kaip kolonijos. Padėtis pablogėjo 1935 m. pradžioje, kai [[Saro baseino teritorija]] ({{de|Saarbeckengebiet}}) buvo teisiškai suvienyta su Vokietija, o Hitleris atmetė Versalio sutartį, paspartino savo persiginklavimo programą ir įvedė šaukimą į kariuomenę.{{sfn|Zalampas|1989|p=62}} === Europos šalių sutartys === Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija 1935 m. balandžio mėnesį surengė [[Stresos konferencija|Stresos konferenciją]], sutardamos laikytis vieningos ir griežtos [[Užsienio politika|užsienio politikos]] Vokietijos atžvilgiu.<ref>{{cite web|title=Stresos konferencija|url=https://www.vle.lt/straipsnis/stresos-konferencija/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-12}}</ref> Tačiau tą patį birželį Jungtinė Karalystė sudarė nepriklausomą [[Didžiosios Britanijos–Vokietijos jūrų susitarimas|jūrų susitarimą su Vokietija]]<ref>{{cite web|title=Didžiosios Britanijos–Vokietijos jūrų susitarimas|url=https://www.vle.lt/straipsnis/didziosios-britanijos-vokietijos-juru-susitarimas/|access-date=2025-08-12|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija}}</ref>, sušvelnindama ankstesnius karinius ribojimus Vokietijai. Sovietų Sąjunga, susirūpinusi Vokietijos tikslais [[Drang nach Osten|užimti didžiules Rytų Europos teritorijas]], parengė savitarpio pagalbos sutartį su Prancūzija. Tačiau, siekiant sutartį aktyvuoti, karinė agresija turėjo būti patvirtinta komplikuoto Tautų Sąjungos biurokratinio proceso; dėl to, ši sutartis iš esmės buvo neveiksminga.<ref>{{Harvnb|Mandelbaum|1988|p=96}}; {{Harvnb|Record|2005|p=50}}.</ref> JAV, susirūpinusios dėl įvykių Europoje ir Azijoje, tų pačių metų rugpjūtį priėmė pirmąjį Neutraliteto įstatymą.{{sfn|Schmitz|2000|p=124}} Nepaisydamas Versalio ir [[Lokarno sutartys|Lokarno]] sutarčių, 1936 m. kovo mėnesį Hitleris militarizavo [[Reino kraštas|Reino kraštą]], tačiau, dėl [[Nuolaidžiavimo politika|nuolaidžiavimo politikos]], nesulaukė didelio Europos šalių pasipriešinimo.{{sfn|Adamthwaite|1992|p=52}} 1936 m. spalį Vokietija ir Italija sudarė [[Ašies valstybės|Romos–Berlyno ašį]].<ref>{{cite journal|last=Watt|first=D. C.|title=The Rome-Berlin Axis, 1936-1940. Myth and Reality|url=https://www.jstor.org/stable/1405794|journal=The Review of Politics|date=1960 spalis|volume=22|number=4|pages=519-543|publisher=Cambridge University Press}}</ref> Po mėnesio Vokietija ir Japonija pasirašė [[Antikominterno paktas|Antikominterno paktą]], prie kurio Italija prisijungė kitais metais.{{sfn|Shirer|1990|pp=298–299}} === Azija === [[Gomindanas|Gomindano]] partija Kinijoje pradėjo suvienijimo kampaniją prieš [[Karo vadų laikotarpis|regioninius karo vadus]] ir nominaliai suvienijo Kiniją XX amžiaus trečiojo dešimtmečio viduryje, tačiau netrukus įsitraukė į [[Kinijos pilietinis karas|pilietinį karą]] prieš buvusius sąjungininkus – [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistų partiją]] ir naujus regioninius karo vadus.{{sfn|Preston|1998|p=104}} Tuo laikotarpiu Japonijoje dominavo ''Kokkashugi'' ideologija ir įvairios jos doktrinos, apibūdinamos kaip radikalus [[Nacionalizmas|nacionalizmas]] ir [[imperializmas]].<ref name="jp-imperialism">{{cite book|last=Beasley|first=William G.|year=1991|title=Japanese Imperialism 1894-1945|url=https://archive.org/details/japaneseimperial0000beas|publisher=Oxford University Press|isbn=0-19-822168-1}}</ref> Vis labiau militaristinė [[Japonijos imperija]] ilgą laiką siekė įtakos Kinijoje,{{sfn|Myers|Peattie|1987|p=458}} kaip pirmojo žingsnio link to, ką jos vyriausybė laikė šalies teise valdyti Aziją.<ref name="jp-imperialism"/> 1931 metais Japonija surengė [[Mukdeno incidentas|Mukdeno incidentą]], kaip pretekstą [[Japonijos įsiveržimas į Mandžiūriją|įsiveržti į Mandžiūriją]] ir įkurti [[Marionetinė valstybė|marionetinę]] [[Mandžukas|Mandžuko]] valstybę.{{sfn|Smith|Steadman|2004|p=28}} Kinija kreipėsi į Tautų Sąjungą, prašydama sustabdyti Japonijos invaziją į Mandžiūriją. Tautų Sąjunga pasmerkė įsiveržimą, o po šio akto Japonija pasitraukė iš organizacijos. Kinija ir Japonija kovėsi mūšiuose, kol 1933 m. buvo pasirašytos Tanggu paliaubos. Po to Kinijos savanorių pajėgos tęsė pasipriešinimą Japonijos agresijai Mandžiūrijoje bei keliose [[Vidinė Mongolija|Vidinės Mongolijos]] provincijose.<ref>{{Harvnb|Coogan|1993}}</ref> 1936 m. Gomindano ir Kinijos komunistų partijos pajėgos susitarė dėl tarpusavio paliaubų, kad galėtų sudaryti vieningą frontą prieš Japoniją.{{sfn|Busky|2002|p=10}} == Įvykiai prieš karą == [[File:Pacific Area - The Imperial Powers 1939 - Map.svg|thumb|upright=1.2|1939 m. [[Azija|Azijos]]–[[Okeanija|Okeanijos]] politinis žemėlapis.]] === Italijos invazija į Etiopiją (1935) === [[Antrasis Etiopijos–Italijos karas]] buvo trumpas kolonijinis karas, prasidėjęs 1935 m. spalį ir pasibaigęs 1936 m. gegužę. [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos karalystės]] kariuomenė iš [[Italijos Somalis|Italijos Somalio]] ir [[Italijos Eritrėja|Eritrėjos]] teritorijų įsiveržė į [[Abisinija|Etiopijos imperiją]] (dar vadintą Abisinija).<ref>{{Cite book |last1=Stanton |first1=Andrea L. |url=https://books.google.com/books?id=GtCL2OYsH6wC |title=Cultural Sociology of the Middle East, Asia, and Africa: An Encyclopedia |last2=Ramsamy |first2=Edward |last3=Seybolt |first3=Peter J. |date=2012 |isbn=978-1-4129-8176-7 |page=308 |access-date=2014-04-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201327/https://books.google.com/books?id=GtCL2OYsH6wC |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> Karas baigėsi Etiopijos karine okupacija ir šalies prijungimu prie naujai sukurtos [[Italijos Rytų Afrika|Italijos Rytų Afrikos]] kolonijos. Šis karas taip pat atskleidė Tautų Sąjungos, kaip organizacijos skirtos palaikyti taiką, silpnumą. Tiek Italija, tiek Etiopija buvo narės, tačiau Tautų Sąjunga nesiėmė jokių reikšmingų veiksmų, kai Italija akivaizdžiai pažeidė [[Tautų Sąjungos statutas|Tautų Sąjungos statuto]] 10-ąjį straipsnį.{{sfn|Barker|1971|pp=131–132}} Jungtinė Karalystė ir Prancūzija pritarė sankcijų Italijai įvedimui, tačiau sankcijos nebuvo iki galo įgyvendintos ir nesustabdė Italijos invazijos.{{sfn|Shirer|1990|p=289}} Dėl šios priežasties vėliau Italija neprieštaravo Vokietijos tikslams užvaldyti Austriją.{{sfn|Kitson|2001|p=231}} === Ispanijos pilietinis karas (1936–1939) === {{main|Ispanijos pilietinis karas}} Kai [[Ispanija|Ispanijoje]] kilo pilietinis karas, Hitleris ir Mussolini suteikė karinę paramą nacionalistų (''frankistų'') sukilėliams, vadovaujamiems generolo [[Francisco Franco]]. Italija rėmė nacionalistus labiau nei [[Nacizmas|naciai]]: Mussolini į Ispaniją pasiuntė daugiau nei 70 000 sausumos karių, 6000 aviacijos personalo ir 720 lėktuvų.{{sfn|Neulen|2000|page=25}} Sovietų Sąjunga rėmė tuometinę [[Antroji Ispanijos respublika|Ispanijos respublikos]] vadovybę. Prieš nacionalistus taip pat kovojo daugiau nei 30 000 užsienio savanorių, žinomų kaip ''Tarptautinės brigados'' ({{es|Brigadas Internacionales}}). Tiek Vokietija, tiek Sovietų Sąjunga pasinaudojo šiuo [[Karas per trečiąsias šalis|netiesioginiu karu]] kaip proga išbandyti savo pažangiausius ginklus ir [[Karinė taktika|taktiką]] kovos lauke. Nacionalistai laimėjo pilietinį karą 1939 m. balandžio mėnesį. Franco, tapęs [[Diktatorius|diktatoriumi]], Antrojo pasaulinio karo metu oficialiai išliko neutralus, tačiau realiai buvo linkęs palaikyti Ašies šalis.{{sfn|Payne|2008|page=271}} Reikšmingiausias jo bendradarbiavimas su Vokietija buvo [[Mėlynoji divizija|savanorių siuntimas]] kovoti [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Rytų fronte]].{{sfn|Payne|2008|page=146}}<ref>{{cite web|title=Mėlynoji divizija. Ispanų kraujas Rytų fronte|url=https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2241674/melynoji-divizija-ispanu-kraujas-rytu-fronte|date=2024-04-06|access-date=2025-08-13|website=LRT}}</ref> === Japonijos invazija į Kiniją (1937) === {{main|Antrasis Kinijos–Japonijos karas}} Sukursčiusi incidentą prie Marko Polo tilto, 1937 m. liepos mėnesį Japonija užėmė buvusią Kinijos imperijos sostinę [[Pekinas|Pekiną]] ir taip pradėjo invaziją į visą Kiniją.{{sfn|Eastman|1986|pp=547–551}} Sovietai paskubomis pasirašė nepuolimo paktą su Kinija ir pradėjo tiekti materialinę paramą, o tai faktiškai nutraukė ankstesnį Kinijos bendradarbiavimą su Vokietija. Nuo rugsėjo iki lapkričio japonai puolė [[Tajuanas|Taijuaną]] ir kitas vietoves [[Šansi]] provincijoje.<ref name="Hsu & Chang 1971 221">{{Harvnb|Hsu|Chang|1971|pp=195–200}}.</ref><ref name="Tucker2009">{{Cite book |last=Tucker |first=Spencer C. |url=https://books.google.com/books?id=h5_tSnygvbIC&pg=PA1873 |title=A Global Chronology of Conflict: From the Ancient World to the Modern Middle East [6 volumes]: From the Ancient World to the Modern Middle East |date=2009 |publisher=ABC-CLIO |isbn=978-1-8510-9672-5 |access-date=2017-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201303/https://books.google.com/books?id=h5_tSnygvbIC&pg=PA1873 |archive-date=2023-03-07 |url-status=live |via=Google Books}}</ref> [[Generalisimas]] [[Čiang Kai-ši]] dislokavo savo geriausią armiją ginti [[Šanchajus|Šanchajaus]], tačiau po trijų mėnesių miestas krito. Japonai toliau stūmė Kinijos pajėgas, 1937 m. gruodžio mėnesį užimdami sostinę [[Nankinas|Nankiną]]. Užėmę sostinę, japonai įvykdė [[Nankino žudynės|Nankino žudynes]], per kurias nužudyta nuo dešimčių tūkstančių iki šimtų tūkstančių Kinijos civilių ir nuginkluotų kovotojų.<ref name="nankinas">{{cite book|last1=Levene|first1=Mark|last2=Roberts|first2=Penny|title=The Massacre in History|url=https://archive.org/details/massacreinhistor0000unse|year=1999|publisher=Berghahn Books|isbn=1571819347|pages=[https://archive.org/details/massacreinhistor0000unse/page/223 223]–224}}</ref> 1938 m. kovo mėnesį Kinijos nacionalistų pajėgos iškovojo pirmąją didelę pergalę [[Šandongas|Šandongo]] provincijoje, tačiau gegužę japonai užėmė [[Siudžou]] miestą.{{sfn|Hsu|Chang|1971|pp=221–230}} 1938 m. birželį Kinijos pajėgos pristabdė japonų puolimą [[1938 m. Huanghės potvynis|užtvindydamos Geltonąją upę]]; šis manevras suteikė kinams laiko pasiruošti gynybai [[Uhanas|Uhane]], tačiau, nepaisant to, miestas buvo užimtas iki spalio mėnesio.{{sfn|Eastman|1986|p=566}} Japonijos karinės pergalės nesužlugdė Kinijos pasipriešinimo, kaip to tikėjosi Japonija; vietoj to, Kinijos vadovybė persikėlė į šalies gilumą, į [[Čongčingas|Čongčingą]], ir tęsė karą.{{sfn|Taylor|2009|pp=150–152}}{{sfn|Sella|1983|pp=651–687}} === Sovietų ir Japonijos pasienio konfliktai === Nuo 1935 m. vyko pavieniai pasienio susirėmimai tarp Japonijos pajėgų [[Mandžukas|Mandžuke]] ir Sovietų Sąjungos bei [[Mongolija|Mongolijos]]. Tuo metu Japonijos kariuomenė laikėsi politinės doktrinos, pagal kurią [[Mandžiūrija]] ir [[Sibiras]] buvo laikomi Japonijos [[Įtakos sfera|įtakos sferoje]]. Laikytis tokios politikos tapo nerealistiška, kai 1939 metais Japonija pralaimėjo mūšiuose prie [[Chalchynas|Chalchyno]], vis dar tebevyko Antrasis Kinijos–Japonijos karas, o sąjungininkė Vokietija tuo metu laikėsi [[Neutralitetas|neutraliteto]] su Sovietų Sąjunga.{{sfn|Beevor|2012|p=342}} Todėl Japonija ir Sovietų Sąjunga 1941 metų balandžio mėnesį pasirašė [[Nepuolimo sutartis|nepuolimo sutartį]]. Tuomet Japonija priėmė karinio jūrų laivyno propaguotą ekspansinę doktriną, pagal kurią visas dėmesys buvo sutelktas į [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]] ir Ramiojo vandenyno salas, o tai galiausiai paskatino karą su JAV ir Vakarų Sąjungininkėmis.<ref>{{Cite magazine |last=Goldman |first=Stuart D. |date=2012-08-28 |title=The Forgotten Soviet-Japanese War of 1939 |url=https://thediplomat.com/2012/08/the-forgotten-soviet-japanese-war-of-1939 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20150629092821/https://thediplomat.com/2012/08/the-forgotten-soviet-japanese-war-of-1939 |archive-date=2015-06-29 |access-date=2015-06-26 |magazine=The Diplomat}}</ref> == Preliudija == [[File:Munich Agreement Bundesarchiv Bild 183-R69173.jpg|thumb|[[Neville Chamberlain|Chamberlain]], [[Édouard Daladier|Daladier]], Hitleris ir Mussolini prieš pasirašant [[Miuncheno susitarimas|Miuncheno susitarimą]], 1938 m. rugsėjis.]] Europoje Vokietija ir Italija darėsi vis agresyvesnės. 1938 m. kovo mėnesį Vokietija neteisėtai [[Anšliusas|aneksavo Austriją]]. Nepaisant akivaizdaus Sen Žermeno<ref>{{cite web|title=Saint-Germaino taika|url=https://www.vle.lt/straipsnis/saint-germaino-taika/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-12}}</ref> ir Versalio sutarčių pažeidimo, tai taip pat nesukėlė didelio kitų Europos valstybių pasipriešinimo.{{sfn|Collier|Pedley|2000|p=144}} Įkvėptas sėkmės, Hitleris pradėjo reikšti pretenzijas į [[Sudetų kraštas|Sudetų kraštą]] – [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] teritoriją, kurioje daugiausia gyveno etniniai vokiečiai. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija vėl laikėsi [[Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas|Britanijos ministro pirmininko]] [[Neville Chamberlain]] palaikomos [[Nuolaidžiavimo politika|nuolaidžiavimo politikos]] ir, [[Miuncheno susitarimas|Miuncheno susitarimu]], kuris buvo sudarytas prieš Čekoslovakijos vyriausybės valią, perleido šią teritoriją Vokietijai mainais už pažadą nereikšti jokių tolesnių teritorinių pretenzijų.{{sfn|Kershaw|2001|pp=121–122}} Netrukus Vokietija ir Italija privertė Čekoslovakiją [[Pirmasis Vienos arbitražas|perleisti papildomą teritoriją Vengrijai]]<ref name="vienos-arbitr">{{cite web|title=Vienos arbitražai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/vienos-arbitrazai/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-26}}</ref>, o Lenkija aneksavo Čekoslovakijos buvusio [[Cešyno Silezija|Cešyno Silezijos]] regiono dalį.{{sfn|Kershaw|2001|p=157}} [[File:Bundesarchiv_Bild_146-1970-005-28,_Anschluss_sudetendeutscher_Gebiete.jpg|thumb|left|[[Sudetų kraštas|Sudetų krašto]] (Čekoslovakija) [[aneksija]], įžygiuoja vokiečių daliniai, 1938 m. spalis.]] Nors susitarimas patenkino visus Vokietijos reikalavimus, privačiai Hitleris buvo įniršęs, kad Britanijos įsikišimas neleido jam per vieną operaciją užgrobti visos Čekoslovakijos. Vėlesnėse kalbose Hitleris puolė „britų ir žydų karo kurstytojus“, o 1939 m. sausio mėnesį slapta įsakė smarkiai sustiprinti Vokietijos karinį jūrų laivyną, kad galėtų mesti iššūkį Britanijos laivyno dominavimui. 1939 m. kovo mėnesį Vokietija įsiveržė į visą Čekoslovakiją ir vėliau padalijo šalį į [[Bohemijos ir Moravijos protektoratas|Bohemijos ir Moravijos protektoratą]] bei Vokietijai [[Pavaldi valstybė|pavaldžią]] [[Slovakijos respublika (1939–1945)|Slovakijos respubliką]].{{sfn|Davies|2006|loc=pp. 143–144 (2008 ed.)}} Kovo 20 dieną Hitleris taip pat pateikė [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą Lietuvai]], priversdamas atiduoti [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštą]] (buvusį {{lang|de|Memelland}}).{{sfn|Shirer|1990|pp=461–462}} Hitleris kėlė tolimesnius reikalavimus dėl [[Laisvasis Dancigo miestas|Laisvojo Dancigo miesto]]. Sunerimusios, 1939 m. kovo mėnesį Jungtinė Karalystė ir Prancūzija garantavo paramą Lenkijos nepriklausomybei. Kai 1939 m. balandžio mėnesį [[Italijos protektoratas Albanijoje (1939–1943)|Italija užkariavo Albaniją]], tokios pačios garantijos buvo suteiktos [[Rumunijos karalystė|Rumunijos]] bei Graikijos karalystėms.{{sfn|Lowe|Marzari|2002|p=330}} Netrukus po prancūzų ir britų įsipareigojimo Lenkijai Vokietija ir Italija sudarė savo sąjungą pagal [[Plieno paktas|Plieno paktą]].{{sfn|Dear|Foot|2001|p=234}} Gegužės mėnesį Hitleris apkaltino Jungtinę Karalystę ir Lenkiją bandymu „apsupti“ Vokietiją ir [[Denonsavimas|denonsavo]] Anglijos–Vokietijos jūrų susitarimą bei [[Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartis|Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo sutartį]].{{sfn|Shirer|1990|p=471}} [[File:MolotovRibbentropStalin.jpg|thumb|upright|Pasirašomas [[Molotovo-Ribentropo paktas|paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos]], 1939 rugpjūčio 23 d.]] Rugpjūčio pabaigoje padėtis tapo krizine, nes Vokietijos kariuomenė toliau mobilizavosi prie Lenkijos sienos. Tuo metu taip pat vyko trišalės derybos dėl karinės sąjungos tarp Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Sovietų Sąjungos, tačiau sutarimas nebuvo pasiektas.<ref>{{Cite journal |last=Watson |first=Derek |date=2000 |title=Molotov's Apprenticeship in Foreign Policy: The Triple Alliance Negotiations in 1939 |url=https://archive.org/details/sim_europe-asia-studies_2000-06_52_4/page/694 |journal=Europe-Asia Studies |volume=52 |issue=4 |pages=695–722 |doi=10.1080/713663077 |jstor=153322 |s2cid=144385167}}</ref> Rugpjūčio 23 d. Sovietų Sąjunga pasirašė nepuolimo sutartį su Vokietija – [[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]].{{sfn|Shore|2003|p=108}} Šiame pakte buvo slaptas protokolas, kuriame buvo apibrėžtos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos „įtakos sferos“. Pagal slaptąjį protokolą Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalinti Lenkiją ir kitas šalis; [[Latvija]], [[Estija]], [[Suomija]] ir [[Besarabija]] buvo priskirtos Sovietų Sąjungos sferai, o Lietuva priklausė Vokietijos sferai.{{sfn|Dear|Foot|2001|p=608}} Abi pusės protokole pripažino Lietuvos interesus į [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]], tačiau demarkacijos linijos nenustatė.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=167}} Vėliau, [[Sovietų Sąjungos–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|papildomu slaptuoju protokolu]], beveik visa Lietuva buvo perduota sovietų sferai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=170}} Šiuo paktu siekta neutralizuoti galimą Sovietų Sąjungos pasipriešinimą Vokietijos planuotai karinei kampanijai prieš Lenkiją ir užtikrinti, kad Vokietijai nereikės susidurti su dviejų frontų karo perspektyva, kaip buvo Pirmajame pasauliniame kare. Vos pasirašęs sutartį, Hitleris įsakė pradėti puolimą rugpjūčio 26 dieną, tačiau, sužinojęs, kad Jungtinė Karalystė sudarė oficialų savitarpio pagalbos paktą su Lenkija, ir tai, kad Italija laikysis neutralumo, nusprendė karinę operaciją atidėti.{{Sfn|Nekrich|Ulam|Freeze|1997|p=123}}{{sfn|Weinberg|1994|pp=636-637}} Atsakydama į Britanijos prašymus surengti tiesiogines derybas siekiant išvengti karo, Vokietija pateikė Lenkijai reikalavimus, kurie buvo pretekstas pagilinti konfliktą su Lenkija ir rasti papildomų dingsčių karo pateisinimui.{{sfn|Weinberg|1994|p=560-562 & 583-584}} Rugpjūčio 29 d. Hitleris pareikalavo, kad Lenkijos įgaliotasis atstovas nedelsdamas vyktų į Berlyną derėtis dėl Dancigo perdavimo bei leistų surengti [[Plebiscitas|plebiscitą]] [[Dancigo koridorius|Dancigo koridoriuje]], kuriame vokiečių mažuma balsuotų už atsiskyrimą.{{sfn|Weinberg|1994|p=644}} Lenkija atsisakė paklusti Vokietijos reikalavimams, o Britanija prašė daugiau laiko deryboms, tačiau Hitleris jau buvo apsisprendęs.{{sfn|Weinberg|1994|p=647-648}} Rugpjūčio 30–31 d. naktį, konfrontaciniame susitikime su Britanijos ambasadoriumi Nevile Henderson, Vokietijos užsienio reikalų ministras [[Joachim von Ribbentrop]] pareiškė, kad Vokietija laiko savo pretenzijas atmestomis.{{sfn|Weinberg|1994|p=647-648}} == Karo eiga == === Karo pradžia Europoje (1939–1940) === [[File:Spotkanie_Sojuszników.jpg|thumb|[[Vermachtas|Vermachto]] ir [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] karininkai prie demarkacijos linijos. Lenkija, 1939 m. rugsėjo 20 d.]] [[File:Desfile conjunto nazi-soviético en Brest-Livosk, Polonia, 22 de septiembre de 1939. Nazi-Soviet parade Brest-Livosk Poland 1939-09-22.jpg|thumb|Bendras sovietų ir nacių paradas po pergalės prieš Lenkiją. [[Brest-Litovskas]], 1939 m. rugsėjis.]] {{main|Įsiveržimas į Lenkiją|Sovietų Sąjungos invazija į Lenkiją}} Surengusi keletą [[Netikra vėliava|priedangos operacijų]] pasienyje, kaip pretekstą invazijai, 1939 m. rugsėjo 1 dieną Vokietija [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržė į Lenkiją]].{{sfn|Evans|2008|pp=1–2}} Pati pirmoji Vokietijos ataka buvo prieš [[Vesterplatės mūšis|Lenkijos pozicijas Vesterplatėje]].<ref name="Zabecki2015">{{Cite book |last=Zabecki |first=David T. |url=https://books.google.com/books?id=Mq_lCAAAQBAJ&pg=PT1663 |title=World War II in Europe: An Encyclopedia |date=2015 |publisher=Routledge |isbn=978-1-1358-1242-3 |page=1663 |access-date=2019-06-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201256/https://books.google.com/books?id=Mq_lCAAAQBAJ&pg=PT1663 |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> Jungtinė Karalystė atsakė ultimatumu Vokietijai, reikalaudama tuoj pat nutraukti karinius veiksmus. Rugsėjo 3 dieną, negavus atsakymo į ultimatumą, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai.{{efn|name=karo-paskelbimas}} [[Keistasis karas|Keistojo karo]] laikotarpiu aljansas neteikė jokios tiesioginės karinės paramos Lenkijai, išskyrus atsargų Prancūzijos bandymą užimti [[Saro kraštas|Saro kraštą]].<ref name="Keegan 1997 35">{{Harvnb|Keegan|1997|p=35}}; {{Harvnb|Cienciala|2010|p=128}}.</ref> Vakarų Sąjungininkai taip pat pradėjo Vokietijos jūrų blokadą, kuria siekė pakenkti šalies ekonomikai ir karo operacijoms.<ref>{{Harvnb|Beevor|2012|p=32}}; {{Harvnb|Dear|Foot|2001|pp=248–249}}; {{Harvnb|Roskill|1954|p=64}}.</ref> Vokietija atsakė pradėdama [[Povandeninis laivas|povandeninių laivų]] atakų kampaniją prieš Sąjungininkų prekybinius ir karo laivus; tai vėliau peraugo į [[Mūšis už Atlantą|mūšį už Atlantą]].<ref>{{cite web|title=Mūšis už Atlantą|url=https://www.vle.lt/straipsnis/musis-uz-atlanta/|website=Visuotinė Lietuvių Enciklopedija|access-date=2025-08-12}}</ref> Rugsėjo 8 d. Vokietijos kariuomenė pasiekė [[Varšuva|Varšuvos]] priemiesčius. [[Bzuros mūšis|Lenkų kontrataka vakaruose]] kelioms dienoms sustabdė vokiečių puolimą, tačiau [[Vermachtas]] aplenkė lenkų pajėgų flangą ir jas apsupo. Lenkijos armijos likučiai prasiveržė ir atsitraukė į jau apgultą Varšuvą. 1939 m. rugsėjo 17 dieną, praėjus dviem dienoms po paliaubų sutarties su Japonija pasirašymo, [[Sovietų Sąjungos invazija į Lenkiją|Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją]].{{sfn|Zaloga|2002|pp=80, 83}} [[Viačeslavas Molotovas]], aiškindamas invazijos priežastį, oficialiame rašte lenkų ambasadoriui Maskvoje tiesiog pareiškė, kad Lenkijos valstybė „nustojo egzistuoti“.<ref>{{Cite journal |last=Ginsburgs |first=George |date=1958 |title=A Case Study in the Soviet Use of International Law: Eastern Poland in 1939 |journal=The American Journal of International Law |volume=52 |issue=1 |pages=69–84 |doi=10.2307/2195670 |jstor=2195670 |s2cid=146904066}}</ref> Rugsėjo 27 d. Varšuvos daliniai pasidavė vokiečiams, o paskutinis didelis [[Lenkijos ginkluotosios pajėgos|Lenkijos armijos]] vienetas – Polesės savarankiška operatyvinė grupė – po pralaimėjimo Kocko mūšyje, apsupta ir beveik be amunicijos, pasidavė spalio 6 dieną. Nepaisant karinio pralaimėjimo, Lenkija niekada nepasidavė: buvo suformuota [[Lenkijos emigracinė vyriausybė]] bei pradėjo veikti vadinamoji [[Pogrindinė Lenkijos valstybė|pogrindinė Lenkijos valstybė]] okupuotoje teritorijoje.{{sfn|Hempel|2005|p=24}} Nemaža dalis Lenkijos kariškių evakavosi į Rumuniją ir Latviją; daugelis jų vėliau kovojo prieš Ašies šalis kituose [[Karo teatras|karo teatruose]].{{sfn|Zaloga|2002|pp=88–89}} Lenkija taip pat patyrė žiaurias sovietų represijas – per 1940 m. balandžio–gegužės mėnesiais vykusias [[Katynės žudynės|Katynės žudynes]], [[Josifas Stalinas|Stalino]] įsakymu, [[NKVD]] suėmė ir masiškai nužudė beveik 22 tūkstančius lenkų karininkų, pasieniečių, policininkų ir kitų pareigūnų.<ref name="katyne-1">{{Cite web|title=The Katyn Massacre – Mechanisms of Genocide |url=https://warsawinstitute.org/katyn-massacre-mechanisms-genocide/|date=2020-05-18|access-date=2024-04-11 |website=Warsaw Institute}}</ref><ref name="katyne-2">{{cite book |editor1-last=Cienciala |editor1-first=Anna M. |editor2-last=S. Lebedeva |editor2-first=Natalia |editor3-last=Materski |editor3-first=Wojciech |title=Katyn: A Crime Without Punishment |url=https://archive.org/details/bwb_P8-CBL-064 |series=Annals of Communism Series |publisher=[[Yale University Press]] |year=2008 |isbn=978-0300108514}}</ref> Vokietija aneksavo vakarų Lenkiją ir okupavo centrinę Lenkiją, įkurdama [[Generalgubernija|Generalguberniją]]; nedidelė Lenkijos teritorijos dalis buvo perduota Slovakijai. Sovietų Sąjunga aneksavo rytų Lenkiją; [[Vilniaus kraštas]] buvo perduotas Lietuvai. Spalio 6 d. Hitleris viešai pasiūlė Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai sudaryti taiką, tačiau pareiškė, kad Lenkijos ateitį spręs tik Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Pasiūlymas buvo atmestas ir Hitleris įsakė nedelsiant pradėti puolimą prieš Prancūziją, kuris dėl prastų oro sąlygų buvo atidėtas iki 1940 m. pavasario.{{sfn|Liddell Hart|1977|pp=39–40}}{{sfn|Bullock|1990|loc=pp. 563–564, 566, 568–569, 574–575 (1983 ed.)}} ==== Suomija, Baltijos šalys ir kitos okupacijos ==== {{main|Žiemos karas|Baltijos šalių okupacija}} [[File:Raate_road.jpg|thumb|left|upright=1.2|Sumušta sovietų kariuomenės kolona. [[Žiemos karas]], Suomija, 1940 m. sausis.]] Prasidėjus karui Lenkijoje [[Josifas Stalinas|Stalinas]] [[Ultimatumas|ultimatumais]] pagrasino [[Estija|Estijai]], [[Latvija|Latvijai]], Lietuvai kariniu įsiveržimu, priversdamas tris [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] pasirašyti paktus, leidžiančius šiose šalyse įkurti sovietų karines bazes; 1939 m. spalį ten buvo perkelti dideli sovietų kariniai kontingentai.{{sfn|Smith|Pabriks|Purs|Lane|2002|p=24}}{{sfn|Bilinsky|1999|p=9}} [[Suomija]] atsisakė pasirašyti panašų paktą ir nesutiko perleisti dalies savo teritorijos. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Suomiją 1939 m. lapkritį, taip pradėdama [[Žiemos karas|Žiemos karą]].{{sfn|Spring|1986|pp=207–226}} Vėliau Tautų Sąjunga už šį [[Agresijos nusikaltimas|agresijos nusikaltimą]] pašalino Sovietų Sąjungą iš organizacijos.<ref>{{Cite book |last=van Dyke |first=Carl |title=The Soviet Invasion of Finland |date=1997 |publisher=Frank Cass Publishers |isbn=978-0-7146-4753-1 |location=Portland, Oregon |page=71}}</ref> Nepaisant didžiulės kiekybinės persvaros, sovietų kariniai pasiekimai buvo kuklūs, o nuostoliai dideli, tad Suomijos ir Sovietų Sąjungos karas baigėsi 1940 m. kovo mėnesį, kai Suomija sutiko atiduoti dalį [[Suomijos Karelija|Karelijos]].{{sfn|Hanhimäki|1997|p=12}} 1940 m. birželį Sovietų Sąjunga įvykdė [[Baltijos šalių okupacija|Baltijos šalių okupaciją]] ir aneksavo visas Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijas. Netrukus visose Baltijos šalyse prasidėjo pirmosios sovietų vykdytos [[represijos]], o 1941 m. pirmieji masiniai [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|Lietuvos gyventojų trėmimai]]. Sovietų Sąjunga taip pat okupavo Rumunijos [[Besarabija|Besarabijos]], [[Bukovina|Šiaurės Bukovinos]] ir [[Herca|Hercos]] regionus.{{sfn|Bilinsky|1999|p=9}} 1940 m. rugpjūtį Hitleris primetė Rumunijai [[Antrasis Vienos arbitražas|Antrąjį Vienos arbitražą]],<ref name="vienos-arbitr"/> pagal kurį [[Transilvanija|Šiaurės Transilvanija]] buvo perduota Vengrijai.{{sfn|Dear|Foot|2001|pp=745, 975}} 1940 m. rugsėjo mėnesį Bulgarija, remiama Vokietijos ir Italijos, pareikalavo iš Rumunijos Pietų [[Dobrudža|Dobrudžos]].<ref name="Haynes-2000">{{Cite book |last=Haynes |first=Rebecca |url=https://books.google.com/books?id=b_I-AQAAIAAJ |title=Romanian policy towards Germany, 1936–40 |date=2000 |publisher=Palgrave Macmillan |isbn=978-0-3122-3260-3 |page=205 |access-date=2022-02-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201243/https://books.google.com/books?id=b_I-AQAAIAAJ |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> Rumunijai praradus apie trečdalį 1939 metų teritorijos, kilo perversmas prieš karalių [[Karolis II Rumunas|Karolį II]], po kurio, 1940 m. rudenį šalyje įvesta Ašies šalims draugiška [[diktatūra]], vadovaujama maršalo [[Ion Antonescu]].<ref>{{cite web|last=Radu|first=Delia|title=Serialul "Ion Antonescu şi asumarea istoriei"|url=https://www.bbc.co.uk/romanian/news/story/2008/08/080801_serial_antonescu_episod1.shtml|date=2008-08-01|access-date=2025-08-27|website=BBC Romanian|language=ro}}</ref> Tuo tarpu Vokietijos ir Sovietų Sąjungos politiniai santykiai ir ekonominis bendradarbiavimas{{sfn|Ferguson|2006|pp=367, 376, 379, 417}}{{sfn|Snyder|2010|pp=118}} palaipsniui įstrigo.{{sfn|Koch|1983|pp=912–914, 917–920}}{{sfn|Roberts|2006|p=56}} Abi valstybės pradėjo ruoštis karui.{{sfn|Roberts|2006|p=59}} === Vakarų Europa (1940–1941) === [[File:Bundesarchiv Bild 146-1978-052-03, Paris, deutsche Wachtparade.jpg|thumb|left|Vokiečių pergalės paradas prie [[Triumfo arka (Paryžius)|Triumfo arkos]], [[Paryžius]], 1940 m. birželis.]] 1940 m. balandžio mėnesį [[Danijos-Norvegijos operacija|Vokietija įsiveržė į Daniją ir Norvegiją]], siekdama apsaugoti [[Geležies rūda|geležies rūdos]] siuntas iš [[Švedija|Švedijos]], kurias Sąjungininkai bandė atkirsti.<ref>{{Harvnb|Murray|Millett|2001|pp=57–63}}.</ref> Danija kapituliavo po šešių valandų. Norvegija, nepaisant Sąjungininkų paramos, buvo užkariauta per du mėnesius.{{sfn|Commager|2004|p=9}} Didžiulis nepasitenkinimas [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|Britanijos parlamente]] dėl Norvegijos kampanijos lėmė ministro pirmininko [[Neville Chamberlain]] atsistatydinimą; 1940 m. gegužės 10 dieną ministru pirmininku tapo [[Winston Churchill]].{{sfn|Reynolds|2006|p=76}} [[File:Dunkirk_26-29_May_1940_NYP68075.jpg|thumb|Britų kariai laukia evakuacijos, [[Diunkerko operacija]] ([[Aukštutinė Prancūzija]]), 1940 m. gegužė.]] Tą pačią dieną Vokietija pradėjo [[Mūšis dėl Prancūzijos|puolimą prieš Prancūziją]]. Siekdamas apeiti stiprius [[Mažino linija|Mažino linijos]] įtvirtinimus Prancūzijos ir Vokietijos pasienyje, [[Vermachtas]] surengė puolimą per neutralias šalis – Belgiją, Nyderlandus ir Liuksemburgą.{{sfn|Evans|2008|pp=122–123}} Vokiečiai atliko manevrą į sparną (flango apsupimą) per [[Ardėnai|Ardėnų]] regioną,{{sfn|Keegan|1997|pp=59–60}} kurį Sąjungininkai klaidingai palaikė neįveikiama natūralia kliūtimi [[Šarvuotis|šarvuočiams]].{{sfn|Regan|2004|p=152}}{{sfn|Liddell Hart|1977|p=48}} Sėkmingai įgyvendinęs naują ''[[Blickrygas|blickrygo]]'' taktiką, Vermachtas greitai pasistūmėjo iki pat [[Lamanšo sąsiauris|Lamanšo sąsiaurio]] ir atkirto Sąjungininkų pajėgas Belgijoje. Didžioji dalis Sąjungininkų armijų atsidūrė [[Katilas (karyba)|katile]], Prancūzijos ir Belgijos pasienyje, netoli [[Lilis|Lilio]]. Sėkmingai įvykdžiusi [[Diunkerko operacija|Diunkerko operaciją]], Britanija iki birželio pradžios sugebėjo iš žemyno evakuoti didelę dalį Sąjungininkų karių, tačiau beveik visa karinė technika buvo palikta.{{sfn|Keegan|1997|pp=66–67}} Birželio 10 dieną [[Italijos invazija į Prancūziją|Italija įsiveržė į Prancūziją]], paskelbdama karą tiek Prancūzijai, tiek Jungtinei Karalystei.{{sfn|Overy|Wheatcroft|1999|p=207}} Vokiečiai pasuko į pietus, prieš nusilpusią Prancūzijos kariuomenę, ir jau birželio 14 dieną krito [[Paryžius]]. Po aštuonių dienų Prancūzija pasirašė [[Kompjeno paliaubos (1940)|paliaubas su Vokietija]]. Šalis buvo padalinta į [[Karinė administracija Prancūzijoje|vokiečių ir italų okupacines zonas]],{{sfn|Umbreit|1991|p=311}} ir neokupuotą [[Viši režimas|Viši režimo]] valdomą valstybės dalį pietuose. Viši Prancūzija, nors oficialiai skelbėsi neutrali, iš esmės [[Kolaboravimas|kolaboravo]] su Vokietija. Prancūzija išlaikė savo laivyną; siekdama neleisti Vokietijai užgrobti laivų savo reikmėms, liepos 3 dieną Britanija šiam laivynui smogė.{{sfn|Brown|2004|p=198}} [[File:The Home Front in Britain during the Second World War HU44272.jpg|thumb|„Blico“ metu Londono gyventojai slepiasi [[Londono metropolitenas|metropoliteno tuneliuose]], 1940 m. rugsėjis.]] [[File:WWIIEuropeMay40.gif|thumb|left|upright=1.2|Vokiečių veržimasis 1940 m. gegužės mėnesį.]] [[Mūšis dėl Britanijos]] prasidėjo 1940 m. liepos pradžioje, kai [[Liuftvafė]] atakavo britų laivus [[Lamanšo sąsiauris|Lamanše]], uostus bei miestus pietų [[Anglija|Anglijoje]].{{sfn|Keegan|1997|p=[{{GBurl|id=TF8kcx9hTssC|p=72}} 72]}}{{sfn|Murray|1983|p=48}} Vokietijos kampanija siekiant įgauti pranašumą ore prasidėjo rugpjūtį, tačiau negebėjimas įveikti [[Royal Air Force|Britanijos oro pajėgų]] privertė Hitlerį neribotam laikui atidėti planuotą [[Jūrų liūtas (operacija)|Vokietijos invaziją į Britaniją]]. Vokietija suintensyvino strateginio bombardavimo kampaniją naktiniais išpuoliais prieš [[Londonas|Londoną]] ir kitus miestus; Britanijoje šis periodas vadintas „blicu“ ({{en|the Blitz}}, iš {{de|Blitzkrieg}}).<ref>{{cite web | url=https://www.britannica.com/event/the-Blitz | title=The Blitz &#124; World War II, History, & Facts|website=Encyclopædia Britannica|access-date=2025-08-30}}</ref> Tačiau ši kampanija iš esmės baigėsi 1941 m. gegužės mėnesį, Vokietijai taip ir nesugebėjus reikšmingai sutrikdyti Britanijos karinių pajėgumų bei politinių tikslų.{{sfn|Dear|Foot|2001|pp=108–109}}{{sfn|Murray|1983|p=54}} Naudodamasis naujai užimtais Prancūzijos uostais, Vokietijos karinis laivynas sėkmingai kovojo su plačių jūrinių teritorijų negebėjusiu apginti Britanijos laivynu. Ypač sėkmingi buvo vokiečių povandeninių laivų antpuoliai prieš britų komercinius bei karinius laivus [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyne]].<ref>{{Harvnb|Goldstein|2004|p=35}}</ref> Britų laivynas pasiekė reikšmingą pergalę 1941 m. gegužės 27 dieną, nuskandinęs vokiečių karo laivą „[[Bismarkas (karo laivas)|Bismarkas]]“.<ref>{{Harvnb|Steury|1987|p=209}}; {{Harvnb|Zetterling|Tamelander|2009|p=282}}.</ref> 1939 m. lapkritį JAV teikė pagalbą Kinijai ir Vakarų Sąjungininkėms bei priėmė Neutraliteto įstatymo pataisas, kurios leido „sumokėk ir pasiimk“ ({{en|cash and carry}}) principu Sąjungininkams pirkti karinę techniką.{{sfn|Overy|Wheatcroft|1999|pp=328–330}} 1940 m. Vokietijai užėmus Paryžių, [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|JAV karinis jūrų laivynas]] pradėtas reikšmingai didinti. 1940 m. rugsėjo mėnesį JAV sutiko Britanijai perduoti 50 karinių laivų, mainais už ilgalaikę jūrų ir oro bazių nuomą įvairiose [[Britų imperija|Britų imperijos]] valdose.{{sfn|Maingot|1994|p=52}} Vis dėlto, didžioji dauguma JAV visuomenės ir toliau priešinosi bet kokiai tiesioginei karinei intervencijai iki pat 1941 m.{{sfn|Cantril|1940|p=390}} 1940 m. gruodžio mėnesį [[Franklin Roosevelt|Roosevelt]] apkaltino Hitlerį pasaulio užkariavimo planavimu, atmetė bet kokias derybas su Vokietija kaip bevertes ir paragino JAV tapti „demokratijos arsenalu“. Roosevelt taip pat parėmė karinės bei humanitarinės paramos iniciatyvą pagal [[Lendlizas|Lendlizo]] ({{en|Lend-Lease}}) programą, skirtą remti Britaniją kovoje. Vėliau ši programa buvo išplėsta ir kitoms Sąjungininkėms, įskaitant ir Sovietų Sąjungą, po to, kai ši buvo užpulta Vokietijos.{{sfn|Keegan|1997|p=177}} JAV taip pat pradėjo rengti strateginius planus galimam plataus masto Vokietijos puolimui.{{sfn|Morton|2000|p=86}} 1940 m. rugsėjo pabaigoje pasirašytas [[Trišalis paktas]] oficialiai suvienijo Japoniją, Italiją ir Vokietiją kaip Ašies valstybes. Ši sutartis numatė, kad bet kuri šalis, išskyrus Sovietų Sąjungą, užpuolusi bet kurią Ašies valstybę, bus priversta pradėti karą prieš visas tris.{{Sfn|Bilhartz|Elliott|2007|p=179}} Ašies šalys išsiplėtė 1940 m. lapkritį, kai prisijungė Vengrija, Slovakija ir Rumunija.{{Sfn|Dear|Foot|2001|p=877}} Vėliau Rumunija ir Vengrija svariai prisidėjo prie Ašies karo prieš Sovietų Sąjungą; Rumunija iš dalies siekė atsikovoti Sovietų Sąjungos okupuotas teritorijas.{{Sfn|Dear|Foot|2001|pp=745–746}} === Viduržemio jūros regionas (1940–1941) === [[File:Second world war europe animation large de.gif|thumb|upright=1.2|Europos [[Karo teatras|teatro]] 1939–1945 m. vizualizuotas žemėlapis. Raudona – Sąjungininkai; žalia – Sovietų Sąjunga iki 1941 m. birželio; mėlyna – Ašies valstybės.]] 1940 m. birželio pradžioje Italijos karinės oro pajėgos ({{it|Regia Aeronautica}}) užpuolė Britanijos valdomą [[Malta|Maltą]] ir taip pradėjo salos apgultį. Nuo vasaros pabaigos iki rudens pradžios Italija užėmė [[Britų Somalilandas|Britų Somalilandą]] ir įsiveržė į Britanijos pajėgas priėmusį [[Egiptas|Egiptą]]. Spalio mėnesį Italija užpuolė Graikiją, tačiau puolimas buvo atremtas, o italai patyrė didelių nuostolių; kampanija baigėsi per kelis mėnesius su minimaliais teritoriniais pokyčiais.{{sfn|Clogg|2002|p=118}} Siekdama padėti Italijai bei neleisti Britanijai (Graikijos sąjungininkei) įsitvirtinti, Vokietija pradėjo ruoštis įsiveržimui į [[Balkanai|Balkanus]]; tai padėtų apsaugoti Rumunijos [[nafta|naftos]] telkinius ir suvaržytų Britanijos dominavimą [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione.<ref>{{Harvnb|Evans|2008|pp=146, 152}}; {{Harvnb|US Army|1986|pp=[https://archive.today/20100128030335/http://www.history.army.mil/books/wwii/balkan/20_260_1.htm 4–6]}}</ref> 1940 m. gruodį Britų imperijos pajėgos pradėjo kontrpuolimus prieš Italijos pajėgas Egipte ir [[Rytų Afrika|Rytų Afrikoje]].{{sfn|Jowett|2001|pp=9–10}} Puolimai buvo sėkmingi: iki 1941 m. vasario pradžios Italija prarado rytų [[Libija|Libijos]] kontrolę, o didelis skaičius Italijos karių buvo paimti į nelaisvę. Italijos karinis jūrų laivynas ({{it|Regia Marina}}) taip pat patyrė didelių nuostolių: Britanijos laivynas, atakavęs [[Tarantas|Taranto]] uostą iš [[Lėktuvnešis|lėktuvnešio]], iš rikiuotės išvedė tris didelius karo laivus; taip pat neutralizavo dar kelis italų karo laivus prie Graikijos salų.{{sfn|Jackson|2006|p=106}} Nesėkmingos Italijos operacijos paskatino Vokietiją dislokuoti ekspedicines pajėgas [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikoje]]; 1941 m. kovo pabaigoje [[Afrikos korpusas]], vadovaujamas [[Erwin Rommel]], pradėjo puolimą, kuris išstūmė [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] pajėgas.{{sfn|Laurier|2001|pp=7–8}} Per mažiau nei mėnesį Ašies pajėgos pasistūmėjo į vakarų Egiptą ir apgulė [[Tubrukas|Tobruko]] uostą.{{sfn|Murray|Millett|2001|pp=263–276}} 1941 m. kovo pabaigoje [[Bulgarija]] ir [[Jugoslavija]] prisijungė prie [[Trišalis paktas|Trišalio pakto]]; tačiau, po dviejų dienų, Jugoslavijos vyriausybę nuvertė nacionalistai, pasisakantys už tvirtus ryšius su Britanija. Vokietija ir Italija į tai atsakė balandžio 6 dieną surengdamos invaziją į Jugoslaviją ir Graikiją tuo pačiu metu; abi šalys buvo priverstos pasiduoti per mėnesį.{{sfn|Gilbert|1989|pages=174–175}} Gegužės pabaigoje Ašies oro pajėgos surengė invaziją į Graikijos [[Kreta|Kretos]] salą ir, po beveik dviejų savaičių kautynių, užbaigė Vokietijos vadovaujamą Balkanų užkariavimą.{{sfn|Gilbert|1989|pages=184–187}} Jugoslavijoje prasidėjo [[Partizanas|partizaninis]] karas prieš Ašies valstybių okupaciją, kuris tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.{{sfn|Gilbert|1989|pages=208, 575, 604}} Gegužės mėnesį [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] Britų Sandraugos pajėgos numalšino sukilimą [[Irakas|Irake]], kuriam teikė paramą Vokietija, iš bazių [[Viši režimas|Viši]] kontroliuojamoje [[Sirija|Sirijoje]].{{sfn|Watson|2003|p=80}} Birželio ir liepos mėnesiais Britanijos vadovaujamos pajėgos, padedamos [[Laisvoji Prancūzija|Laisvosios Prancūzijos]] dalinių, įsiveržė į Prancūzijos valdytas Sirijos ir [[Libanas|Libano]] teritorijas ir jas užėmė.<ref>{{Citation |last=Morrisey |first=Will |title=Winston Churchill |date=2019 |pages=119–126 |chapter=What Churchill and De Gaulle learned from the Great War |publisher=Routledge |doi=10.4324/9780429027642-6 |isbn=978-0-4290-2764-2 |s2cid=189257503}}</ref> === Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą (1941) === [[File:Niemieckie_czo%C5%82gi_i_pojazdy_pancerne_przed_atakiem_na_S%C5%82uck_(2-929).jpg|thumb|Vokiečių tankai ir šarvuočiai prieš [[Sluckas|Slucko]] ataką, 1941 m. liepa.]] {{main|Barbarosos operacija|Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|}} Padėčiai Europoje ir Azijoje daugmaž nusistovėjus, Vokietija, Japonija ir Sovietų Sąjunga ruošėsi karui. Sovietai nerimavo dėl didėjančios įtampos su Vokietija, o Japonija planavo pasinaudoti karu Europoje, siekiant užimti išteklių turtingas Europos kolonijas Pietryčių Azijoje. Todėl abi valstybės 1941 m. balandžio mėnesį pasirašė Sovietų Sąjungos ir Japonijos neutralumo paktą.{{sfn|Garver|1988|p=114}} Tuo tarpu Vokietija vis labiau ruošėsi puolimui prieš Sovietų Sąjungą, telkdama pajėgas prie Sovietų Sąjungos sienos.{{sfn|Weinberg|2005|p=195}} Hitleris manė, kad Jungtinės Karalystės atsisakymas baigti karą buvo pagrįstas viltimi, kad JAV ir Sovietų Sąjunga anksčiau ar vėliau įsitrauks į karą prieš Vokietiją.{{sfn|Murray|1983|p=69}} 1940 m. liepos 31 d. Hitleris nusprendė, kad Sovietų Sąjunga turėtų būti eliminuota ir taikėsi užkariauti [[Ukraina|Ukrainą]], Baltijos šalis ir [[Baltarusija|Baltarusiją]].<ref name="GSWW4_26">{{Harvnb|Förster|1998|p=26}}.</ref> Tačiau kiti aukšti Vokietijos pareigūnai, pavyzdžiui, [[Joachim von Ribbentrop|Ribbentrop]], matė galimybę sukurti [[Eurazija|Eurazijos]] bloką prieš [[Britų imperija|Britų imperiją]], pakviečiant Sovietų Sąjungą į [[Trišalis paktas|Trišalį paktą]].<ref name="GSWW4_38">{{Harvnb|Förster|1998|pp=38–42}}.</ref> 1940 m. lapkritį [[Keturšalio pakto derybos|vyko derybos]], siekiant išsiaiškinti, ar Sovietų Sąjunga prisijungtų prie pakto. Sovietai parodė tam tikrą susidomėjimą, tačiau paprašė nuolaidų dėl [[Suomija|Suomijos]], Bulgarijos, [[Turkija|Turkijos]] ir Japonijos, kurias Vokietija laikė nepriimtinomis. 1940 m. gruodžio 18 d. Hitleris išleido direktyvą ruoštis invazijai į Sovietų Sąjungą.{{sfn|Shirer|1990|pp=810–812}} [[File:The_last_Jew_in_Vinnitsa,_1941.jpg|thumb|upright|Vokiečių [[Einsatzgruppen]] vykdo [[Žydai|žydų]] žudynes, [[Vinycia]] (Ukraina), 1941 m. vasara.]] 1941 m. birželio 22 dieną Vokietija, remiama Italijos ir Rumunijos, pradėjo invaziją į Sovietų Sąjungą, dar žinomą kaip [[Barbarosos operacija]]. Vokiečiai apkaltino sovietus rengiant sąmokslą prieš Vokietiją, kaip pretekstą karui. Netrukus prie puolimo prisijungė Suomija, kuri siekė atsiimti sovietų okupuotas teritorijas, ir [[Vengrija]].{{sfn|Davies|2006|p=289}}{{sfn|Keegan|1997|pp=104,149}} Pagrindiniai šio staigaus puolimo taikiniai{{sfn|Sella|1978|p=555}} buvo Baltijos šalys su Baltarusija, Ukraina, tuomet [[Maskva]], o galutinis tikslas – užbaigti 1941 m. kampaniją ties [[Archangelskas|Archangelsko]]–[[Astrachanė|Astrachanės]] linija – nuo [[Kaspijos jūra|Kaspijos]] iki [[Baltoji jūra|Baltosios jūros]]. Hitlerio tikslai buvo sunaikinti Sovietų Sąjungą kaip karinę galybę, išnaikinti [[Komunizmas|komunizmą]], sukurti ''[[Lebensraum]]'' ({{lt|gyvybinę erdvę}}){{sfn|Kershaw|2007|pp=66–69}} įvykdant masinį vietinių gyventojų [[Etninis valymas|etninį valymą]] bei [[Tremtis|tremtį]]{{sfn|Steinberg|1995}} ir garantuoti prieigą prie strateginių išteklių, reikalingų nugalėti likusius Vokietijos varžovus.{{sfn|Hauner|1978}} Rytų frontas charakterizuojamas abiejų pusių brutalumu ir žiaurumu, o ypač tuo pasižymėjo [[SS]] ir [[NKVD]] daliniai.{{sfn|Davies|2006|pp=312, 325–328}} Dėl [[Rasizmas|rasizmu]] grįstos politikos, vokiečių daliniai dažnai degino [[Slavai|slaviškus]] kaimus, karo belaisviai buvo masiškai žudomi, o okupuotose teritorijose toliau buvo plečiamas [[Koncentracijos stovykla|koncentracijos stovyklų]] tinklas masiniam [[Holokaustas|žydų naikinimui]].{{sfn|Davies|2006|pp=325–328}}{{sfn|Steinberg|1995}} Nors [[Raudonoji armija]] dar prieš karą ruošėsi strateginiam kontrpuolimui,{{sfn|Roberts|1995}} Barbarosos operacija privertė sovietų vyriausiąją vadovybę imtis strateginės gynybos. Vasarą Ašies šalys giliai įsiveržė į sovietų teritoriją, padarydamos didžiulius nuostolius tiek karių, tiek karinės technikos atžvilgiu. Tačiau, iki rugpjūčio vidurio, [[Vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybė (vermachtas)|Vokietijos kariuomenės vadovybė]] nusprendė laikinai sustabdyti po [[Smolensko mūšis (1941)|Smolensko mūšio]] gerokai nusilpusios [[Armijų grupė|armijų grupės]] „Centras“ puolimą bei nukreipti 2-ąją tankų armiją į pajėgų, žygiuojančių link centrinės Ukrainos ir [[Leningradas|Leningrado]], pastiprinimą.{{sfn|Wilt|1981}} [[Kijevo mūšis (1941 m.)|Kijevo puolimas]] Vermachtui buvo nepaprastai sėkmingas – jo metu apsuptos ir sunaikintos keturios sovietų armijos, o tai leido toliau žygiuoti į [[Krymas|Krymą]] ir išvystytą pramonę turinčią Rytų Ukrainą, kur įvyko Pirmasis Charkivo mūšis.{{sfn|Erickson|2003|pp=114–137}} [[File:Anti aircraft Leningrad 1941.JPG|thumb|left|Sovietų oro gynybos pabūklai prie [[Šv. Izaoko soboras|Šv. Izaoko soboro]]. [[Leningrado blokada]], 1941 m. lapkritis.]] Trijų ketvirtadalių Ašies šalių karių ir daugumos jų oro pajėgų nukreipimas iš Prancūzijos ir centrinio Viduržemio jūros regiono į Rytų frontą{{sfn|Glantz|2001|p=9}} paskatino Jungtinę Karalystę persvarstyti savo didžiąją strategiją.{{sfn|Farrell|1993}} Liepos mėnesį Britanija ir Sovietų Sąjunga sudarė karinę sąjungą prieš Vokietiją,{{sfn|Keeble|1990|p=29}} o rugpjūtį Britanija ir JAV kartu paskelbė [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]], kurioje išdėstyti Britanijos ir Amerikos tikslai pasaulyje po karo.{{sfn|Beevor|2012|p=220}} Rugpjūčio pabaigoje britai ir sovietai įsiveržė į neutralų [[Iranas|Iraną]], kad užimtų [[Persijos koridorius|Persijos koridorių]], Irano naftos telkinius ir užkirstų kelią bet kokiam Ašies šalių puolimui per Iraną [[Baku]] naftos telkinių ar [[Indija|Indijos]] link.{{sfn|Bueno de Mesquita|Smith|Siverson|Morrow|2003|p=425}} Iki spalio mėnesio Vokietija pasiekė operacinius tikslus Ukrainoje ir Baltijos šalių regione, tęsiantis tik [[Leningrado blokada|Leningrado blokadai]]{{sfn|Kleinfeld|1983}} ir Sevastopolio apgulčiai.{{sfn|Jukes|2001|p=113}} Buvo atnaujintas didelis [[Maskvos mūšis|puolimas prieš Maskvą]]; po dviejų mėnesių įnirtingų kovų vis atšiauresniu oru, Vokietijos kariuomenė beveik pasiekė atokiausius Maskvos priemiesčius, kur išsekusios armijos<ref>{{Harvnb|Glantz|2001|p=26}}</ref> buvo priverstos nutraukti puolimą.{{sfn|Reinhardt|1992|p=227}} Vokietija pasiekė didelių teritorinių laimėjimų, tačiau kampanija nepasiekė pagrindinių tikslų: du pagrindiniai miestai liko neužimti, sovietų pajėgumas priešintis nebuvo palaužtas, o Sovietų Sąjunga išlaikė nemažą dalį savo karinio potencialo. „Žaibo karo“ Europoje etapas baigėsi.{{sfn|Milward|1964}} Iki gruodžio pradžios naujai [[Mobilizacija|mobilizuoti]] rezervai{{sfn|Rotundo|1986}} leido sovietams pasiekti kiekybinį paritetą su Vokietijos kariuomene.{{sfn|Glantz|2001|p=26}} Efektyvi mobilizacija bei [[Žvalgyba|žvalgybos]] duomenys leido sovietų vadovybei prieiti išvados, kad minimalus sovietų karių skaičius Rytuose būtų pakankamas tuo metu dislokuotam Japonijos armijos puolimui atgrasyti.<ref>{{Cite book |last=Deighton |first=Len |url=https://archive.org/details/bloodtearsfollyo0000deig_v3m3 |title=Blood, Tears and Folly |date=1993 |publisher=Pimlico |isbn=978-0-7126-6226-0 |location=London |page=[https://archive.org/details/bloodtearsfollyo0000deig_v3m3/page/479 479]}}</ref> Tai leido sovietams pradėti masinį kontrpuolimą, kuris prasidėjo gruodžio 5 d. visame fronte ir nustūmė vokiečių kariuomenę 100–250 kilometrų į vakarus.<ref>{{Harvnb|Beevor|1998|pp=41–42}}; {{Harvnb|Evans|2008|pp=213–214}}.</ref> === Karas Ramiajame vandenyne (1941) === [[File:228 regiment in HK.jpg|thumb|Japonijos kariai įžengia į [[Honkongas|Honkongą]], 1941 m. gruodžio 8 d.]] {{main|Karas Ramiajame vandenyne}} Po 1931 m. Japonijos surengto [[Mukdeno incidentas|Mukdeno incidento]], 1937 m. Japonijos įvykdyto JAV karo laivo „USS Panay“ apšaudymo ir 1937–1938 m. [[Nankino žudynės|Nankino žudynių]] Japonijos ir JAV santykiai buvo stipriai pablogėję. 1939 m. JAV pranešė Japonijai, kad nepratęs tarpusavio prekybos sutarties, o Amerikos visuomenės nuomonė, nepritarianti Japonijos ekspansionizmui, lėmė seriją ekonominių sankcijų, kurios uždraudė JAV cheminių medžiagų, mineralų ir karinių dalių eksportą į Japoniją bei padidino ekonominį spaudimą šios šalies vadovybei.{{sfn|Keegan|1997|pp=82, 174}}{{sfn|Morton|2000|pp=97}}<ref>{{cite journal|last=Maechling Jr.|first=Charles|title=Pearl Harbor: The First Energy War|url=https://archive.org/details/sim_history-today_2000-12_50_12/page/n47|journal=History Today|date=2000 gruodis|volume=50|issue=12|page=41|issn=0018-2753}}</ref> 1939 m. Japonija pradėjo pirmąjį puolimą prieš Kinijos miestą [[Čangša|Čangšą]], tačiau rugsėjo pabaigoje ataka buvo atremta.{{sfn|Jowett|Andrew|2002|p=14}} Nepaisant kelių abipusių bandymų surengti puolimą, 1940 m. karas tarp Kinijos ir Japonijos buvo aklavietėje. Siekdama padidinti spaudimą Kinijai blokuojant tiekimo kelius ir geriau išdėstyti Japonijos pajėgas karo su Vakarų valstybėmis atveju, Japonija 1940 m. rugsėjo mėnesį įsiveržė į šiaurinę [[Prancūzijos Indokinija|Indokiniją]] ir ją okupavo.{{sfn|Overy|Wheatcroft|1999|p=289}} 1940 m. pradžioje Kinijos nacionalistų pajėgos pradėjo didelio masto kontrpuolimą. Rugpjūtį [[Kinijos komunistų partija|Kinijos komunistai]] pradėjo puolimą centrinėje Kinijoje;{{sfn|Frank|2020|p=161}} atsakydama, Japonija okupuotose teritorijose ėmėsi žiaurių represijų ir naikinimo, siekdama sumažinti palaikymą komunistams bei užtikrinti, kad jokie esami materialiniai resursai nepatektų į jų kontrolę.{{sfn|Joes|2004|p=224}} Nuolatinė antipatija tarp Kinijos komunistų ir nacionalistų pajėgų 1941 m. sausio mėnesį baigėsi ginkluotais susidūrimais, kurie faktiškai nutraukė jų bendradarbiavimą.{{sfn|Fairbank|Goldman|2006|p=320}} Kovą Japonijos 11-oji armija puolė Kinijos 19-osios armijos štabą, tačiau buvo atremta.{{sfn|Hsu|Chang|1971|p=30}} Rugsėjo mėnesį Japonija vėl bandė užimti Čangšos miestą ir susidūrė su Kinijos nacionalistų pajėgomis.{{sfn|Hsu|Chang|1971|p=33}} Vokietijos sėkmė Europoje paskatino Japoniją padidinti spaudimą Europos šalių valdžiai [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]]. Nyderlandų vyriausybė sutiko tiekti Japonijai naftą iš [[Nyderlandų Ost Indija|Nyderlandų Ost Indijos]], tačiau derybos dėl papildomos prieigos prie šių išteklių 1941 m. birželį baigėsi nesėkme.{{sfn|Morton|2000|pp=45-66}} 1941 m. liepą Japonija pasiuntė kariuomenę į pietų Indokiniją, taip grasindama Britanijos ir Nyderlandų valdoms [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]]. JAV, Britanija ir kitos Vakarų vyriausybės į šį žingsnį reagavo įšaldydamos Japonijos turtą ir paskelbdamos visišką naftos embargą.{{sfn|Anderson|1975|p=201}}{{sfn|Evans|Peattie|2012|p=456}} Tuo metu Japonija planavo įsiveržti į [[Rusijos Tolimieji Rytai|Sovietų Sąjungos Tolimuosius Rytus]], ketindama pasinaudoti Vokietijos invazija vakaruose, tačiau po sankcijų šios operacijos atsisakė.<ref>{{Cite book |last=Coox |first=Alvin |title=Nomonhan: Japan against Russia, 1939 |url=https://archive.org/details/nomonhanjapanaga0000alvi |date=1985 |publisher=Stanford University Press |isbn=978-0-8047-1835-6 |location=Stanford, California |pages=[https://archive.org/details/nomonhanjapanaga0000alvi/page/1046 1046]–1049}}</ref> Nuo 1941 m. pradžios JAV ir Japonija vedė derybas, siekdamos pagerinti įtemptus santykius ir užbaigti karą Kinijoje. Šių derybų metu Japonija pateikė keletą pasiūlymų, kuriuos amerikiečiai atmetė kaip nepakankamus.{{sfn|Morton|2000|pp=113-127}} Tuo pačiu metu JAV, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai slapta diskutavo dėl bendros savo teritorijų gynybos Japonijos užpuolimo atveju.<ref name="USAWWIIcp4">{{Cite web |title=The Showdown With Japan Aug–Dec 1941 |url=https://www.ibiblio.org/hyperwar/USA/USA-WD-Strategic1/USA-WD-Strategic1-4.html |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20121109144920/https://www.ibiblio.org/hyperwar/USA/USA-WD-Strategic1/USA-WD-Strategic1-4.html |archive-date=2012-11-09 |access-date=2013-05-15 |website=US Army in WWII – Strategic Planning for Coalition Warfare |pages=63–96}}</ref> Roosevelt dislokavo papildomus pajėgumus [[Filipinai|Filipinuose]] (JAV [[Protektoratas|protektorate]], kuris turėjo tapti nepriklausomas 1946 m.) ir perspėjo Japoniją, kad JAV reaguos į Japonijos išpuolius prieš bet kurias „kaimynines šalis“.{{r|USAWWIIcp4}} [[File:The_USS_Arizona_(BB-39)_burning_after_the_Japanese_attack_on_Pearl_Harbor_-_NARA_195617_-_Edit.jpg|thumb|Degantis bei skęstantis JAV karo laivas ''[[USS Arizona]]'', [[Perl Harboro užpuolimas]], 1941 m. gruodis.]] Nusivylusi dėl pažangos stokos ir jausdama JAV, Britanijos ir Nyderlandų sankcijų spaudimą, Japonija ruošėsi karui. Imperatorius [[Hirohito]], iš pradžių dvejojęs dėl Japonijos galimybių nugalėti,{{Sfn|Bix|2000|pages=399–414}} dabar buvo linkęs pritarti Japonijos įsitraukimui į karą.<ref>{{Cite journal |last=Kitano |first=Ryuichi |date=2021-12-06 |title=Diary: Hirohito prepared for U.S. war before Pearl Harbor attack |url=https://www.asahi.com/ajw/articles/14496398 |url-status=live |journal=The Asahi Shimbun |archive-url=https://web.archive.org/web/20220417192302/https://www.asahi.com/ajw/articles/14496398 |archive-date=2022-04-17 |access-date=2022-06-08}}</ref> Dėl to atsistatydino ministras pirmininkas Fumimaro Konoe.{{Sfn|Bix|2000|pages=417–420}} Hirohito atmetė rekomendaciją paskirti princą Naruhiko Higashikuni į jo vietą, pasirinkdamas karo ministrą [[Hideki Tojo]].{{Sfn|Bix|2000|page=418}} Lapkričio 3 dieną Japonijos karinė vadovybė imperatoriui išsamiai paaiškino [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro užpuolimo]] planą.<ref>{{Cite book |last=Wetzler |first=Peter |url=https://books.google.com/books?id=BWqEkwH1KRMC&pg=PA29 |title=Hirohito and War: Imperial Tradition and Military Decision Making in Prewar Japan |date=1998 |publisher=University of Hawai'i Press |isbn=978-0-8248-1925-5 |pages=29, 35 |access-date=2024-01-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240315182053/https://books.google.com/books?id=BWqEkwH1KRMC&pg=PA29 |archive-date=2024-03-15 |url-status=live}}</ref> Lapkričio 5 dieną Hirohito imperatoriškoje konferencijoje patvirtino karo operacijų planą.{{sfn|Bix|2000|page=424}} Lapkričio 20 d. naujoji vyriausybė pateikė prieš tai derybose su JAV teiktą Japonijos pasiūlymą kaip galutinį: jame buvo raginama nutraukti JAV pagalbą Kinijai ir panaikinti naftos bei kitų išteklių tiekimo Japonijai embargą. Mainais Japonija pažadėjo nerengti jokių puolimų Pietryčių Azijoje ir išvesti savo pajėgas iš pietinės Indokinijos.{{sfn|Morton|2000|pp=113-127}} Lapkričio 26 d. pateiktame JAV atsakomajame pasiūlyme buvo reikalaujama, kad Japonija besąlygiškai paliktų visą Kiniją ir sudarytų nepuolimo sutartis su visomis pagrindinėmis Ramiojo vandenyno valstybėmis.{{sfn|Keegan|1997|p=205}} Tai iš esmės reiškė, kad Japonija buvo priversta rinktis tarp ambicijų Kinijoje atsisakymo ir reikalingų gamtos išteklių užgrobimo Nyderlandų Ost Indijoje jėga;<ref>{{Harvnb|Painter|2012|p=26}}; {{Harvnb|Wood|2007|p=9}}.</ref> Japonijos kariuomenė atmetė pirmą variantą, o didelė dalis karinės vadovybės naftos embargą laikė neišsakytu karo paskelbimu.{{sfn|Lightbody|2004|p=125}} Japonija planavo užgrobti Europos kolonijas Azijoje, kad sukurtų didelį gynybinį perimetrą, besitęsiantį iki pat centrinės Ramiojo vandenyno dalies. Tuomet japonai galėtų laisvai naudoti Pietryčių Azijos išteklius ir kartu išsekinti Sąjungininkes kovodami gynybinį karą, kai Sąjungininkų operacijos ir taip buvo ištįsusios per didžiules teritorijas.<ref>{{Harvnb|Weinberg|2005|p=310}}</ref><ref>{{Harvnb|Dower|1986|p=5}}</ref> Siekiant užkirsti kelią JAV intervencijai bei užtikrinti gynybinį perimetrą, Japonija taip pat planavo nuo pat pradžių neutralizuoti JAV Ramiojo vandenyno laivyną ir amerikiečių dalinius Filipinuose.{{sfn|Wood|2007|pp=11–12}} 1941 m. gruodžio 7 dieną (Azijos laiko juostomis – gruodžio 8 d.) Japonija užpuolė britų ir amerikiečių valdas beveik vienu metu vykdydama puolimus prieš Pietryčių Aziją ir centrinę Ramiojo vandenyno dalį.{{sfn|Wohlstetter|1962|pp=341–343}} Tai apėmė išpuolį prieš JAV laivynus [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harbore]] ir Filipinuose, taip pat [[Guamas|Guamo]], [[Veiko sala|Veiko salos]], [[Britų Malaja|Britų Malajos]],{{sfn|Wohlstetter|1962|pp=341–343}} [[Tailandas|Tailando]] ir [[Honkongas|Honkongo]] invazijas.{{sfn|Keegan|1997|pp=211-216}} Po šių išpuolių JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija, Australija ir dar kelios valstybės oficialiai paskelbė karą Japonijai; Sovietų Sąjunga, aktyviai įsitraukusi į didelio masto kovas su Vokietija Europoje, laikėsi neutralumo susitarimo su Japonija.<ref>{{Harvnb|Dunn|1998|p=157}}; {{Harvnb|May|1955|p=155}}.</ref> Vokietija, o po jos ir kitos Ašies valstybės, išreikšdama paramą Japonijai, 1941 m. gruodžio 11 d. paskelbė karą JAV.{{sfn|Keegan|1997|p=177}} === Sąjungininkai telkia jėgas (1942–1943) === [[File:Ленинград блокадный. Им обеим 30 лет.jpg|thumb|Dvi paauglės padeda surinkinėti [[PPD-40]] pistoletus–kulkosvaidžius. [[Leningrado blokada]], 1942 m. gruodis.]] 1942 m. sausio 1 d. Sąjungininkų ketvertas – JAV, Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga bei Kinija – ir 22 mažesnės ar egzilyje veikiančios vyriausybės paskelbė [[Jungtinių Tautų deklaracija|Jungtinių Tautų deklaraciją]], kuria patvirtino [[Atlanto chartija|Atlanto chartiją]]{{sfn|Mingst|Karns|2007|p=22}} ir susitarė nepasirašyti atskiros taikos su Ašies valstybėmis.{{sfn|Bosworth|Maiolo|2015|pp=313–314}}{{sfn|Shirer|1990|p=904}} 1942 m. Sąjungininkų vadovai bei pareigūnai diskutavo ir derino, kokios didžiosios strategijos reikėtų laikytis. Visi sutarė, kad pagrindinis tikslas – nugalėti Vokietiją.{{sfn|Morton|2000|pp=376}} Amerikiečiai pirmenybę teikė tiesioginiam, didelio masto puolimui prieš Vokietiją per Prancūziją.{{sfn|Keegan|1997|p=260-261}} Sovietai taip pat reikalavo [[Antrasis frontas|antrojo fronto]]. Britai teigė, kad karinės operacijos turėtų būti nukreiptos į periferines teritorijas, siekiant išsekinti vokiečių pajėgas, o tai demoralizuotų vokiečius ir sustiprintų pasipriešinimą okupuotose teritorijose; pati Vokietija būtų smarkiai bombarduojama.{{sfn|Keegan|1997|p=260-261}} Tuomet puolimas prieš Vokietiją būtų pradėtas Sąjungininkų daliniais, aprūpintais dideliu kiekiu šarvuočių ir pilnai [[Motorizuotieji pėstininkai|motorizuotais]].{{sfn|Morton|2000|p=89}}{{sfn|Overy|2023|p=207}} Galiausiai, britai įtikino amerikiečius, kad 1942 metais išsilaipinimas Prancūzijoje nėra realistiškas ir pirmiausia reikėtų sutelkti dėmesį į Ašies valstybių išstūmimą iš Šiaurės Afrikos.{{sfn|Keegan|1997|p=260-261}} 1943 m. pradžioje vykusioje [[Kasablankos konferencija|Kasablankos konferencijoje]] Sąjungininkai pakartojo 1942 m. deklaracijoje paskelbtus pareiškimus ir pareikalavo besąlygiškos Ašies šalių kapituliacijos. Britai ir amerikiečiai susitarė toliau tęsti kampaniją Viduržemio jūroje ir užimti Siciliją, kad visiškai užtikrintų Viduržemio jūros tiekimo kelius.<ref name="casablanca-conf">{{cite journal| last=Miller Jr|first=John|title=The Casablanca Conference and Pacific Strategy|journal=Military Affairs|year=1949|pages=209–215|volume=13|issue=4|url=https://www.jstor.org/stable/pdf/1982738.pdf|doi=10.2307/1982738}}</ref> Nors britai pasisakė už tolesnes operacijas Balkanuose, siekdami į karo veiksmus įtraukti Turkiją; be to, britai buvo susirūpinę, kad JAV operacijos Ramiajame vandenyne ribos jų galimybes Europos teatre.<ref name="casablanca-conf"/> Konferencijoje taip pat sutarta kaupti pajėgas Britanijoje, pradėti strateginį Vokietijos bombardavimą ir ruoštis įsiveržimui į Prancūziją bei atidaryti antrą frontą 1943 m.<ref name="casablanca-conf"/>{{sfn|Keegan|1997|pp=262}} 1943 m. gegužės mėnesį amerikiečiai įtikino britus apriboti operacijas Viduržemio jūros regione iki įsiveržimo į žemyninę Italiją, o įsiveržimas į Prancūziją buvo atidėtas kitiems metams.{{sfn|Davies|2006|p=172}} === Ramusis vandenynas (1942–1943) === [[File:Second world war asia 1937-1942 map en6.png|thumb|upright=1.2|Japonų veržimasis iki 1942 m. vidurio.]] Iki 1942 m. balandžio pabaigos Japonija ir jos sąjungininkas [[Tailandas]] beveik užkariavo [[Birma|Birmą]], [[Britų Malaja|Britų Malają]] ir [[Singapūras|Singapūrą]], Nyderlandų Ost Indiją ir dalį [[Naujoji Gvinėja|Naujosios Gvinėjos]], padarydami didelių nuostolių Sąjungininkų kariams ir paimdami daug belaisvių.{{sfn|Beevor|2012|pp=247–267, 345}} Nepaisant atkaklaus Filipinų ir JAV pajėgų pasipriešinimo, Filipinai galiausiai buvo užimti 1942 m. gegužės mėnesį, o šalies vyriausybė priversta dirbti egzilyje.{{sfn|Lewis|1953|loc=p. 529 (Table 11)}} Japonijos pajėgos taip pat pasiekė pergales [[Pietų Kinijos jūra|Pietų Kinijos jūroje]], [[Javos jūra|Javos jūroje]] bei [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyne]]{{sfn|Grove|1995|p=362}} ir subombardavo Sąjungininkų jūrų bazę [[Darvinas (Australija)|Darvine]], [[Australija|Australijoje]]. 1942 m. sausio mėnesį vienintelė Sąjungininkų šalių sėkmė prieš Japoniją buvo Kinijos pergalė [[Čangša|Čangšoje]].{{sfn|Ch'i|1992|p=158}} Šios lengvos pergalės prieš nepasiruošusius JAV ir Europos priešininkus paliko Japoniją pernelyg pasitikinčią savimi ir su labai išsitęsusiomis tiekimo linijomis.{{sfn|Perez|1998|p=145}} [[File:USS_Yorktown_(CV-5)_is_hit_by_a_torpedo_on_4_June_1942.jpg|thumb|Į JAV karo laivą ''USS Yorktown'' pataiko torpeda, [[Midvėjaus mūšis]], 1942 m. birželis.]] 1942 m. gegužės pradžioje Japonija pradėjo operacijas, siekdama amfibiniu puolimu užimti likusias Naujosios Gvinėjos teritorijas ir taip nutraukti susisiekimo bei tiekimo linijas tarp JAV ir Australijos. Planuota invazija buvo sužlugdyta, kai Sąjungininkų kovinė grupė, sudaryta iš dviejų JAV lėktuvnešių, Koralų jūros mūšyje susirėmė su Japonijos karinių jūrų laivynu.{{sfn|Maddox|1992|pp=111–112}} Tolimesnis Japonijos planas, po oro antskrydžių prieš [[Tokijas|Tokiją]], buvo užimti [[Midvėjaus atolas|Midvėjaus atolą]] ir įtraukti JAV [[Lėktuvnešis|lėktuvnešius]] į mūšį, siekiant juos sunaikinti; kaip diversiją, Japonija taip pat planavo pasiųsti pajėgas užimti [[Aleutų salos|Aleutų salas]] [[Aliaska|Aliaskoje]].{{sfn|Salecker|2001|p=186}} Gegužės viduryje Japonija pradėjo naują kampaniją Kinijoje, kurios tikslas buvo atkeršyti kinams, kurie padėjo išgyvenusiems amerikiečių lakūnams po reido prieš Tokiją. Šios kampanijos tikslas buvo sunaikinti kinų oro bazes ir užpulti Kinijos 23-iąją ir 32-ąją armijų grupes.<ref>{{Harvnb|Schoppa|2011|p=28}}.</ref> Birželio pradžioje Japonija pradėjo savo operacijas prieš JAV, tačiau amerikiečiai gegužės pabaigoje jau buvo išsiaiškinę Japonijos karinio jūrų laivyno šifravimo kodus ir JAV žinojo mūšio planus; pasinaudodama šiomis žiniomis, JAV pasiekė lemiamą pergalę prieš Japonijos laivyną [[Midvėjaus mūšis|Midvėjaus mūšyje]].<ref>{{Harvnb|Ropp|2000|p=368}}.</ref> Po Midvėjaus mūšio smarkiai sumažėjus Japonijos puolamiesiems pajėgumams, ši bandė užimti rytines Naujosios Gvinėjos teritorijas sausumos kampanija.{{sfn|Weinberg|2005|p=339}} Amerikiečiai planavo kontrataką prieš Japonijos pozicijas pietinėse [[Saliamono Salos|Saliamono Salose]], pirmiausia [[Gvadalkanalis|Gvadalkanalyje]], kaip pirmąjį žingsnį siekiant atsiimti Naująją Gvinėją, kuri tuo metu buvo pagrindinė Japonijos bazė Pietryčių Azijoje.<ref>{{Cite book |last=Gilbert |first=Adrian |url=https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000gilb/page/259 |title=The Encyclopedia of Warfare: From Earliest Times to the Present Day |date=2003 |publisher=Globe Pequot |isbn=978-1-5922-8027-8 |page=[https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000gilb/page/259 259] |access-date=2019-06-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190719123035/https://archive.org/details/encyclopediaofwa0000gilb/page/259 |archive-date=2019-07-19 |url-status=live}}</ref> Abu planai pradėti vykdyti liepą, tačiau iki rugsėjo vidurio japonams Gvadalkanalio mūšis tapo didesnės svarbos ir kariuomenei Naujojoje Gvinėjoje buvo įsakyta pasitraukti į šiaurinę salos dalį, kur ji susidūrė su Australijos ir JAV kariais Buna-Gonos mūšyje.{{sfn|Swain|2001|p=197}} Gvadalkanalis netrukus tapo abiejų pusių pagrindiniu susidūrimo tašku. 1943 m. pradžioje šioje saloje japonai buvo nugalėti ir pasitraukė.{{sfn|Hane|2001|p=340}} [[Birma|Birmoje]] Britų Sandraugos pajėgos surengė dvi operacijas. Pirmoji buvo pražūtingas puolimas į [[Rachinų valstija|Arakano regioną]] 1942 m. pabaigoje, privertęs Sąjungininkus iki 1943 m. gegužės mėnesio atsitraukti iki pat Indijos.{{sfn|Marston|2005|p=111}} Antroji buvo nereguliariųjų (partizaninių) pajėgų suformavimas už Japonijos fronto linijų vasarį, tačiau iki balandžio pabaigos operacija nedavė aiškių rezultatų.{{sfn|Brayley|2002|p=9}} === Rytų frontas (1942–1943) === [[File:RIAN archive 44732 Soviet soldiers attack house.jpg|thumb|upright=1.5|Sovietų kariai atakuoja, [[Stalingrado mūšis|Stalingradas]], 1943 m. vasaris.]] Nepaisant didelių nuostolių, 1942 m. pradžioje Vokietija ir jos sąjungininkės sustabdė didelį sovietų puolimą centrinėje ir pietinėje europinės Rusijos dalyse, išlaikydamos daugumą per ankstesnius metus pasiektų teritorinių laimėjimų.{{sfn|Glantz|2001|p=31}} Gegužės mėnesį vokiečiai sumušė puolančias sovietų pajėgas mūšiuose [[Kerčės pusiasalis|Kerčės pusiasalyje]] ir prie [[Charkivas|Charkivo]],{{sfn|Read|2004|p=764}} o 1942 m. birželio mėnesį pradėjo pagrindinį vasaros puolimą į pietinę europinės Rusijos dalį. Šio puolimo tikslas buvo užimti [[Kaukazas|Kaukazo]] regiono naftos telkinius (ypač [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]]) ir [[Kubanė (regionas)|Kubanės]] [[Stepė|stepę]], tuo pačiu metu išlaikant pozicijas šiaurinėse ir centrinėse fronto dalyse. Vokiečiai padalino armijų grupę „Pietūs“ į dvi atskiras grupes: armijų grupė „A“ žygiavo link žemutinio [[Donas|Dono]] ir smogė pietryčių kryptimi Kaukazo link, o armijų grupė „B“ žygiavo link [[Volga|Volgos]]. Sovietai nusprendė įsitvirtinti [[Stalingradas|Stalingrade]], Volgos žemupyje.{{sfn|Davies|2006|loc=p. 100 (2008 m. leid.)}} 1942 m. vasarą prasidėjo [[Stalingrado mūšis]]. Iki lapkričio vidurio, vokiečiai, per įnirtingus gatvių mūšius, beveik užėmė Stalingradą. Sovietai pradėjo antrąjį žiemos kontrpuolimą, sudarytą iš dviejų operacijų: vokiečių pajėgų apsupimą Stalingrade{{sfn|Beevor|1998|pp=239–265}} ir puolimą prieš [[Rževas|Rževo]] liniją netoli [[Maskva|Maskvos]]. Pastaroji operacija buvo nesėkminga ir sovietai patyrė didelių nuostolių.{{sfn|Black|2003|p=119}} Tačiau pietuose iki 1943 m. vasario mėnesio pradžios Vokietijos kariuomenė patyrė milžiniškų nuostolių.{{sfn|Beevor|1998|pp=383–391}} Stalingrado mūšis buvo vienas didžiausių ir kruviniausių miesto mūšių karybos istorijoje.<ref>{{cite web|title=Battle of Stalingrad|url=https://www.britannica.com/event/Battle-of-Stalingrad|website=Encyclopædia Britannica|access-date=2025-10-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20250101053419/https://www.britannica.com/event/Battle-of-Stalingrad|archive-date=2025-01-01}}</ref> <ref>{{cite web|title=Urban Warfare Project Case Study #1: Battle of Stalingrad|url=https://mwi.westpoint.edu/urban-warfare-project-case-study-1-battle-of-stalingrad/|website=Modern War Institute|access-date=2025-10-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20250215224651/https://mwi.westpoint.edu/urban-warfare-project-case-study-1-battle-of-stalingrad/|archive-date=2025-02-15}}</ref> Šio mūšio pabaigoje vokiečių 6-oji armija ir 4-oji tankų armija buvo sunaikintos, o armijų grupė „B“ – sumušta ir chaotiškai besitraukianti.<ref>{{Harvnb|Roberts|2006|pp=154-155}}; {{Harvnb|Keegan|1997|p=190}}; {{Harvnb|Davies|2006|p=108}}.</ref> Sovietų pergalė Stalingrade pakeitė rytų fronto jėgų pusiausvyrą jų naudai ir psichologiškai pakylėjo Raudonąją armiją.{{sfn|Overy|2023|pp=172,363}} Fronto linija buvo nustumta atgal už pozicijų, kurias vokiečiai turėjo prieš vasaros puolimą. 1943 m. vasario viduryje, sovietų puolimui aprimus, vokiečiai pradėjo dar vieną puolimą Charkivo kryptimi – užimdami Charkivą, [[Belgorodas|Belgorodą]] ir sukurdami [[Kyšulys (karyba)|kyšulį]] fronto linijoje prie [[Kurskas|Kursko]].{{sfn|Erickson|2001|p=142}} === Vakarų Europos, Atlanto ir Viduržemio jūros regionas (1942–1943) === [[File:Pennsylvania Sun.jpg|thumb|left|Vokiečių [[povandeninis laivas]] ''U-571'' [[torpeda|torpedavo]] JAV [[Tanklaivis|tanklaivį]]. Prie [[Florida|Floridos]] krantų. 1942 liepa.]] Prastų [[Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos|JAV karinio jūrų laivyno]] vadovybės sprendimų dėka, 1942 m. Vokietijos laivynas suniokojo Sąjungininkų laivybą prie vakarinių Atlanto vandenyno krantų, nuskandindamas šimtus [[Tanklaivis|tanklaivių]], krovininių ir kitų laivų.{{sfn|Milner|1990|p=52}} 1941 m. lapkričio mėnesį [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] pajėgos pradėjo kontrpuolimą Šiaurės Afrikoje ir susigrąžino visas prieš tai vokiečių ir italų tame regione užimtas teritorijas.{{sfn|Beevor|2012|pp=224–228}} 1942 m. sausio mėnesį vokiečiai taip pat pradėjo puolimą Šiaurės Afrikoje ir vasario pradžioje nustūmė britus atgal į pozicijas prie Gazalos linijos (keli kilometrai į vakarus nuo [[Tubrukas|Tubruko]]).{{sfn|Molinari|2007|p=91}} Po to kovos laikinai sulėtėjo, kol Vokietija ruošėsi artėjantiems puolimams.{{sfn|Mitcham|2007|p=31}} Ašies šalių puolimas [[Libija|Libijoje]] privertė Sąjungininkus trauktis gilyn į [[Egiptas|Egiptą]], kol Ašies pajėgos buvo sustabdytos prie [[Alameinas|Alameino]].{{sfn|Rich|1992|p=178}} Susirūpinimas, kad japonai gali panaudoti bazes [[Viši režimas|Viši]] kontroliuojamame [[Madagaskaras|Madagaskare]], paskatino britus 1942 m. gegužės pradžioje įsiveržti į salą.{{sfn|Beevor|2012|pp=380–381}} Europoje Sąjungininkų [[Specialiosios pajėgos|specialiųjų pajėgų]] reidai į strateginius taikinius, pasibaigę nesėkmingu [[Djepas|Djepo]] reidu,{{sfn|Gordon|2004|p=129}} parodė Sąjungininkų nesugebėjimą pradėti invazijos į žemyninę Europą be geresnio pasiruošimo, įrangos ir [[Operacinis saugumas|operacinio saugumo]].{{sfn|Neillands|2005|p=60}} [[File:Near_Algiers,_%22Torch%22_troops_hit_the_beaches_behind_a_large_American_flag_%22Left%22_hoping_for_the_French_Army_not_fire..._-_NARA_-_195516.jpg|thumb|upright=1.5|Amerikiečių kariai išsilaipina [[Alžyras|Alžyre]], 1942 m. lapkritis.]] 1942 m. rugpjūtį Sąjungininkams pavyko atremti antrą ataką prieš [[Alameinas|Alameiną]]{{sfn|Keegan|1997|p=277}} ir, su dideliais nuostoliais, pavyko pristatyti desperatiškai reikalingas atsargas į apsiaustą [[Malta|Maltą]].{{sfn|Smith|2002}} Po kelių mėnesių Sąjungininkai patys pradėjo puolimą Egipte, kuriuo išstūmė Ašies pajėgas ir ėmė veržtis į vakarus per Libiją.{{sfn|Thomas|Andrew|1998|p=8}} Netrukus po šio puolimo įvyko anglų ir amerikiečių išsilaipinimas Prancūzijos Šiaurės Afrikoje ([[Alžyras|Alžyre]], [[Marokas|Maroke]], [[Tunisas|Tunise]]), kurią kontroliavo [[Viši režimas]]. Po išsilaipinimo vietinė valdžia prisijungė prie Sąjungininkų.{{sfn|Ross|1997|p=38}} Į šį aktą Hitleris atsakė įsakydamas okupuoti Viši Prancūziją;{{sfn|Ross|1997|p=38}} nors Viši pajėgos nesipriešino vokiečių okupacijai (kuri, formaliai, buvo [[Kompjeno paliaubos (1940)|1940 m. paliaubų pažeidimas]]), jos nuskandino savo laivyną [[Tulonas|Tulone]], kad laivų neužgrobtų vokiečiai.{{sfn|Ross|1997|p=38}}{{sfn|Bonner|Bonner|2001|p=24}} Ašies pajėgos Afrikoje pasitraukė į Tunisą, kurį Sąjungininkai galiausiai užėmė 1943 m. gegužės mėnesį, į nelaisvę paimdami kelis šimtus tūkstančių Ašies karių.{{sfn|Ross|1997|p=38}}{{sfn|Collier|2003|p=11}} 1943 m. birželio mėnesį britai ir amerikiečiai pradėjo strateginę bombardavimo kampaniją prieš Vokietiją, siekdami sutrikdyti karo ekonomiką, demoralizuoti ir, griaunant civilinę infrastruktūrą, sukurti vidaus pabėgėlių bangą.<ref>[https://www.ibiblio.org/hyperwar/AAF/USSBS/ETO-Summary.html#tc "The Civilians"] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131105044932/https://www.ibiblio.org/hyperwar/AAF/USSBS/ETO-Summary.html#tc |date=2013-11-05}} the United States Strategic Bombing Survey Summary Report (European War)</ref> [[Hamburgas|Hamburgo]] bombardavimas buvo viena pirmųjų kampanijos operacijų, padariusių didelių nuostolių šio svarbaus pramonės centro infrastruktūrai ir pareikalavusių didelių civilių aukų.{{sfn|Overy|1995|pp=119–120}} === Sąjungininkai įgauna pagreitį (1943–1944) === [[File:Soviet M3 Lee tanks of the 6th Guards Army Kursk July 1943.jpg|thumb|Sovietų 6-oji gvardijos armija naudoja amerikiečių ''M3 Lee'' tankus, gautus [[Lendlizas|lendlizo]] dėka. [[Kursko mūšis]], 1943 m. liepa.]] [[File:Battle of Kursk (map).jpg|thumb|Vokiečių ir sovietų kariuomenės Kursko kyšulyje, 1943 m. liepa–rugpjūtis.]] Po Gvadalkanalio kampanijos, Sąjungininkai pradėjo naujas operacijas prieš Japoniją Ramiajame vandenyne. 1943 m. gegužės mėnesį, Kanados ir JAV pajėgos buvo pasiųstos eliminuoti Japonijos pajėgas [[Aleutų salos|Aleutų salose]].{{sfn|Thompson|Randall|2008|p=164}} Netrukus po to, JAV, remiamos Australijos, [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] bei pajėgų, suformuotų iš [[Okeanija|Ramiojo vandenyno salų]] gyventojų, pradėjo dideles sausumos, jūros ir oro operacijas, kurių tikslas buvo izoliuoti [[Naujoji Gvinėja|Naująją Gvinėją]], užimant aplinkines salas. Taip buvo siekiama pažeisti Japonijos centrinio Ramiojo vandenyno gynybinį perimetrą [[Gilberto salos|Gilberto]] ir [[Maršalo Salos|Maršalo salose]].{{sfn|Kennedy|2001|p=610}} Iki 1944 m. kovo pabaigos Sąjungininkai pasiekė abu tikslus ir neutralizavo pagrindinę Japonijos bazę [[Čiuko lagūna|Truko lagūnoje]], priklausančioje [[Karolinų salos|Karolinų saloms]]. Balandžio mėnesį Sąjungininkai pradėjo operaciją su tikslu susigrąžinti vakarinę Naujosios Gvinėjos dalį.{{sfn|Rottman|2002|p=228}} Rytų fronte, tiek vokiečiai, tiek sovietai 1943 m. pavasarį ir vasaros pradžią ruošėsi dideliems puolimams centrinėje europinės Rusijos dalyje. 1943 m. liepos 5 d. Vokietija puolė sovietų pajėgas aplink Kursko kyšulį, pradėdama [[Kursko mūšis|Kursko mūšį]]. Per savaitę vokiečių puolimas išseko prieš gerai įrengtus sovietų gynybos įtvirtinimus.<ref>{{Harvnb|Glantz|1986}}; {{Harvnb|Glantz|1989|pp=149–159}}.</ref> Pirmą kartą kare Hitleris atšaukė operaciją, jai dar nepasiekus taktinės ar operacinės sėkmės.{{sfn|Kershaw|2001|p=592}} Šiam sprendimui iš dalies įtakos turėjo liepos 9 d. pradėta Sąjungininkų [[Sicilijos operacija|invazija į Siciliją]]. Kartu su ankstesnėmis Italijos karinėmis nesėkmėmis, ši invazija, vėliau, tą patį mėnesį, lėmė [[Benito Mussolini|Mussolini]] nuvertimą ir areštą.{{sfn|O'Reilly|2001|p=32}} 1943 m. liepos 12 d. sovietai pradėjo savo kontrpuolimus, o Vokietijos pergalės ar net lygiųjų galimybė jau atrodė miglotai. Kursko mūšis buvo vienas didžiausių mūšių karybos istorijoje, pasižymėjęs itin didžiuliu tankų ir kitos technikos kiekiu bei pareikalavęs milžiniškų abipusių aukų. Sovietų pergalė Kurske žymėjo Vokietijos pranašumo pabaigą,{{sfn|Bellamy|2007|p=595}} o po jos, Sovietų Sąjunga perėmė strateginę iniciatyvą Rytų fronte.{{sfn|O'Reilly|2001|p=35}}{{sfn|Healy|1992|p=90}} Vokiečiai bandė stabilizuoti savo rytinį frontą palei paskubomis įrenginėjamą Panther–Wotan (dar vadintą {{lang|de|Ostwall}}) fortifikacijų liniją nuo [[Narva|Narvos]] šiaurėje iki – palei [[Dniepras|Dnieprą]] – [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pietuose; tačiau sovietai ją pralaužė per [[Smolensko operacija|Smolensko operaciją]] ir [[Dniepro mūšis|mūšyje prie žemutinio Dniepro]].{{sfn|Glantz|2001|pp=50–55}} 1943 m. rugsėjo 3 d. Vakarų Sąjungininkai pradėjo [[Italijos kampanija|invaziją į žemyninę Italijos dalį]]. Operacijai dar tik prasidedant, nauja Italijos vadovybė su Sąjungininkais pasirašė [[Kasibilės paliaubos|Kasibilės paliaubas]].<ref>{{Harvnb|Kolko|1990|p=45}}</ref> Vokietija į paliaubas atsakė įsiveržimu į šiaurinę bei centrinę Italiją; padedama vietos fašistų, Vokietija nuginklavo Italijos karines pajėgas, kurios, daugeliu atvejų, buvo be vadovybės įsakymų.{{sfn|Mazower|2008|p=362}} Įvykdžiusi karinę didžiosios dalies Italijos okupaciją, Vokietija įrengė eilę gynybinių linijų.{{sfn|Hart|Hart|Hughes|2000|p=151}} Šių operacijų metu, Vokietijos specialiosios pajėgos taip pat išgelbėjo Mussolini, kuris netrukus Vokietijos okupuotoje Italijoje įkūrė naują, pavaldžią valstybę, pavadintą [[Italijos socialinė respublika|Italijos socialine respublika]].{{sfn|Blinkhorn|2006|p=52}} Dėl to, kilo [[Italijos pilietinis karas]]. Vakarų Sąjungininkai veržėsi per kelias linijas, kol lapkričio viduryje pasiekė pagrindinę Vokietijos gynybinę liniją ties Montekasinu ({{it|Monte Cassino}}) (apytiksliai tarp [[Neapolis|Neapolio]] ir [[Roma|Romos]]).{{sfn|Read|Fisher|2002|p=129}} Sąjungininkams atrandant vis efektyvesnių priemonių prieš Vokietijos povandeninius laivus, vokiečių operacijos Atlanto vandenyne blėso. 1943 m. gegužės mėnesį, dėl didelių povandeninių laivų nuostolių, Vokietijos karinis jūrų laivynas laikinai sustabdė savo išpuolių kampaniją.<ref>{{Harvnb|Padfield|1998|pp=335–336}}.</ref> 1943 m. lapkričio mėnesį Franklin D. Roosevelt, Winston Churchill ir [[Čiang Kai-ši]] susitiko [[Kairo konferencija|Kairo konferencijoje]]. Po to, JAV ir Britanijos vadovai susitiko su Josifu Stalinu [[Teherano konferencija|Teherano konferencijoje]].<ref name="Kolko 1990 211,235,267_268">{{Harvnb|Kolko|1990|pp=211, 235, 267–268}}.</ref> Pirmojoje konferencijoje buvo nuspręsta dėl Japonijos užgrobtų teritorijų grąžinimo po karo<ref name="Iriye 1981 154">{{Harvnb|Iriye|1981|p=154}}.</ref> ir dėl karinio planavimo [[Birma|Birmos]] kampanijai.{{sfn|Mitter|2014|p=286}} Antroje konferencijoje buvo susitarta, kad Vakarų Sąjungininkai 1944 m. atidarys antrą frontą Europoje, o Sovietų Sąjunga paskelbs karą Japonijai per tris mėnesius nuo Vokietijos pralaimėjimo.<ref name="polley148">{{Harvnb|Polley|2000|p=148}}.</ref> 1944 m. sausį Sąjungininkai pradėjo seriją atakų Italijoje prieš Montekasino liniją ir bandė ją apeiti išsilaipindami [[Ancijus|Ancijuje]].<ref>{{Harvnb|Weinberg|2005|pp=660–661}}.</ref> 1944 m. sausio 27 d. sovietų kariuomenė pradėjo didelį puolimą, kurio metu išstūmė vokiečių pajėgas iš Leningrado srities ir taip užbaigė vieną kruviniausių istorijoje apsiaustį – [[Leningrado blokada|Leningrado blokadą]].<ref name="Glantz 2002 327_366">{{Harvnb|Glantz|2002|pp=327–366}}.</ref> Tolimesnį sovietų puolimą [[Narvos mūšis (1944)|Narvos mūšyje]], ties prieškario Estijos siena, sustabdė Vokietijos armijos grupė „Šiaurė“, kuriai talkino estai, tikėdamiesi atkurti Estijos nepriklausomybę. Pralaimėjimas Narvos mūšyje sulėtino tolesnes sovietų operacijas Baltijos jūros regione.<ref name="Glantz 2002 367_414">{{Harvnb|Glantz|2002|pp=367–414}}.</ref> Iki 1944 m. gegužės pabaigos sovietai užėmė [[Krymas|Krymą]], išstūmė didžiąją dalį Ašies pajėgų iš Ukrainos ir surengė įsiveržimus į Rumuniją, kuriuos bendros Vokietijos ir Rumunijos pajėgos atrėmė.<ref name="Chubarov 2001 122">{{Harvnb|Chubarov|2001|p=122}}.</ref> Sąjungininkų puolimas Italijoje buvo sėkmingas ir, nors kelioms vokiečių [[Divizija|divizijoms]] buvo leista atsitraukti, birželio 4 d. buvo užimta Roma.<ref>{{Harvnb|Holland|2008|pp=169–184}}; {{Harvnb|Beevor|2012|pp=568–573}}</ref> Sąjungininkų rezultatai žemyninėje Azijoje buvo nevienareikšmiai. 1944 m. kovo mėnesį japonai pradėjo pirmąją iš dviejų planuotų invazijų – operaciją prieš Sąjungininkų pozicijas [[Asamas|Asame]], Indijoje,<ref name="Lightbody 2004 224">{{Harvnb|Lightbody|2004|p=224}}.</ref> ir netrukus apgulė [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] pozicijas [[Imphalis|Imphale]] ir [[Kohima|Kohimoje]].<ref name="Zeiler">{{Harvnb|Zeiler|2004|p=60}}.</ref> 1944 m. gegužę britų ir indų pajėgos pradėjo kontrpuolimą, kuris iki liepos mėnesio išstūmė japonų kariuomenę į Birmą.<ref name="Zeiler"/> Netrukus, Kinijos pajėgos, kurios 1943 m. pabaigoje įsiveržė į šiaurinę Birmą, apgulė japonus [[Mjičina|Mjičinoje]].<ref>{{Harvnb|Beevor|2012|pp=555–560}}.</ref> Antrosios japonų invazijos į Kiniją tikslas buvo sunaikinti pagrindines Kinijos pajėgas, užtikrinti geležinkelių linijų kontrolę ir užimti Sąjungininkų aerodromus.<ref>{{Harvnb|Ch'i|1992|p=163}}.</ref> Iki birželio mėnesio japonai užkariavo [[Henanas|Henano]] provinciją ir pradėjo naują puolimą prieš [[Čangša|Čangšą]].<ref>{{Harvnb|Coble|2003|p=85}}.</ref> === Vakarų frontas ir Sąjungininkų strateginiai proveržiai (1944) === [[File:NormandySupply_edit.jpg|thumb|„Omahos“ paplūdimys, [[Normandijos operacija]], 1944 m. birželis.]] [[File:Crowds_of_French_patriots_line_the_Champs_Elysees-edit2.jpg|thumb|Vakarų Sąjungininkai išvaduoja Paryžių, 1944 m. rugpjūtis.]] {{main|Išsilaipinimas Normandijoje}} 1944 m. birželio 6 d. – vadinamą [[D diena]] – Vakarų Sąjungininkai surengė [[Normandijos operacija|invaziją į šiaurinę Prancūziją]].<ref name="Weinberg 2005 695">{{Harvnb|Weinberg|2005|p=695}}.</ref> Po kelių mėnesių, perkėlę kelias Sąjungininkų divizijas iš Italijos, jie taip pat puolė pietinę Prancūziją, išsilaipindami [[Provansas|Provanse]].<ref name="Weinberg 2005 695">{{Harvnb|Weinberg|2005|p=695}}.</ref> Šie išsilaipinimai buvo sėkmingi ir lėmė Vokietijos armijos dalinių pralaimėjimą Prancūzijoje. Rugpjūčio mėnesį, Paryžiuje, vietinės [[Rezistencija|rezistencijos]] kovotojai sukilo prieš [[Karinė administracija Prancūzijoje|vokiečių karinę administraciją]]; rugpjūčio 25 dieną, rezistencijos kovotojai ir Sąjungininkų remiami [[Laisvoji Prancūzija|Laisvosios Prancūzijos]] daliniai, kuriems vadovavo generolas [[Charles de Gaulle]], išlaisvino Paryžių.<ref>{{Harvnb|Badsey|1990|p=91}}.</ref> Antroje metų pusėje, Sąjungininkai nuosekliai stūmė Vokietijos pajėgas Vakarų Europoje. Tačiau bandymas didelėmis oro desanto pajėgomis įsiveržti į šiaurės Vokietiją per Nyderlandus buvo nesėkmingas.<ref>{{Harvnb|Dear|Foot|2001|p=562}}.</ref> Sąjungininkų pajėgos buvo sulaikytos ties [[Rūras (Masas)|Rūro upe]], kurios jiems kirsti nepavyko. Italijoje Sąjungininkų puolimas sulėtėjo dėl paskutinės Vokietijos gynybos linijos.<ref>{{Harvnb|Forrest|Evans|Gibbons|2012|p=191}}</ref> Birželio 22 d. sovietai pradėjo strateginį puolimą Baltarusijoje – operaciją „Bagrationas“, kurios metu beveik sunaikino Vokietijos armijų grupę „Centras“.<ref name="Zaloga 1996 7">{{Harvnb|Zaloga|1996|p=7}}</ref> Šio puolimo metu okupuota didžioji dalis Lietuvos teritorijos. Netrukus susiformavo [[Lietuvos partizanai]], o taip pat ir partizanų organizacijos Latvijoje bei Estijoje; visose Baltijos šalyse prasidėjo ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai, kuris tęsėsi ir po karo.{{sfn|Kuodytė|Tracevskis|2004}}{{sfn|Laar|1992}}{{sfn|Strods|2003}} Dalis vokiečių pajėgų įstrigo [[Kuršo katilas|Kuršo katile]] ([[Kuršo pusiasalis|Kuršo pusiasalyje]], vakarinėje Latvijoje) ir ten išsilaikė iki pat karo pabaigos.{{sfn|Dear|Foot|2001|p=[https://archive.org/details/oxfordcompaniont0000unse_y4p2/page/85 85]}} [[File:BagrationMap2.jpg|thumb|left|upright=1.2|Sovietų dalinių išsidėstymas operacijos „Bagrationas“ metu, 1944 m. birželis–rugpjūtis.]] Kitą mėnesį, sovietai pradėjo dar vieną puolimą, kuris išstūmė vokiečių kariuomenę iš vakarų Ukrainos ir rytų Lenkijos. Sovietai įkūrė komunistinį [[Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetas|Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetą]], kad šis kontroliuotų Lenkijos teritoriją ir kovotų su Lenkijos [[Armija Krajova]]. Sovietų Raudonoji armija buvo rytinuose Varšuvos rajonuose, kitoje [[Vysla|Vyslos]] upės pusėje, ir pasyviai stebėjo, kaip vokiečiai malšino Armijos Krajovos inicijuotą [[Varšuvos sukilimas|Varšuvos sukilimą]].<ref>{{Harvnb|Berend|1996|p=8}}.</ref> Vokiečiai taip pat numalšino [[Slovakijos nacionalinis sukilimas|nacionalinį sukilimą Slovakijoje]].<ref>{{Cite web |title=Slovak National Uprising 1944 |url=https://www.mzv.sk/documents/10182/2369491/BROZURA_70_VYROCIE_SNP_indd.pdf/007d0f33-4aa1-4e3a-95ae-5ef5096360d3 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20200519024459/https://www.mzv.sk/documents/10182/2369491/BROZURA_70_VYROCIE_SNP_indd.pdf/007d0f33-4aa1-4e3a-95ae-5ef5096360d3 |archive-date=2020-05-19 |access-date=2020-04-27 |website=Museum of the Slovak National Uprising |publisher=Ministry of Foreign and European Affairs of the Slovak Republic}}</ref> Sovietų strateginis puolimas rytų Rumunijoje atkirto ir sunaikino didelę dalį ten buvusios Vokietijos armijų grupės pajėgų. Tai lėmė [[Valstybės perversmas|valstybės perversmus]] Rumunijoje ir Bulgarijoje, po kurių šios šalys perėjo į Sąjungininkų pusę.<ref name="countrystudies.us">{{Cite web |title=Armistice Negotiations and Soviet Occupation |url=https://countrystudies.us/romania/23.htm |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20110430001849/https://countrystudies.us/romania/23.htm |archive-date=2011-04-30 |access-date=2009-11-14 |publisher=US Library of Congress}}</ref> 1944 m. rugsėjį sovietų kariuomenė įsiveržė į [[Demokratinė Jugoslavijos Federacija|Jugoslaviją]] ir, dėl atkirtimo rizikos, privertė greitai trauktis Vokietijos armijų grupes „E“ ir “F“, kurios buvo dislokuotos Graikijoje, [[Albanija|Albanijoje]] ir Jugoslavijoje.<ref name="Evans 2008 653">{{Harvnb|Evans|2008|p=653}}.</ref> Tuo metu, komunistų partizanai – kurių lyderis buvo maršalas [[Josip Broz Tito]], nuo 1941 m. vadovavęs partizaninei kampanijai prieš vokiečių okupaciją – kontroliavo didžiąją dalį Jugoslavijos teritorijos ir dalyvavo stabdant vokiečių pajėgas pietuose. Šiaurės Serbijoje, sovietų kariuomenė, ribotai remiama Bulgarijos pajėgų, padėjo partizanams spalio 20 d. kartu užimti sostinę [[Belgradas|Belgradą]]. Po kelių dienų, sovietai pradėjo didžiulį puolimą prieš vokiečių okupuotą Vengriją, kuris truko iki [[Budapeštas|Budapešto]] kritimo 1945 m. vasario mėnesį.<ref>{{Harvnb|Wiest|Barbier|2002|pp=65–66}}.</ref> Skirtingai nuo pergalių Balkanuose, aršus [[Tolesnis karas|suomių pasipriešinimas]] sovietų puolimui [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]] neleido sovietams okupuoti Suomijos ir lėmė paliaubas tarp šių dviejų valstybių.<ref>{{Cite book |last=Wiktor |first=Christian L |title=Multilateral Treaty Calendar – 1648–1995 |url=https://archive.org/details/multilateraltrea0000wikt |date=1998 |publisher=Kluwer Law International |isbn=978-9-0411-0584-4 |page=[https://archive.org/details/multilateraltrea0000wikt/page/426 426]}}</ref> Suomija buvo priversta kurį laiką kovoti prieš vokiečius, su kuriais iki tol buvo bendradarbiaujama.{{sfn|Shirer|1990|p=1085}} [[File:Douglas_MacArthur_lands_Leyte1.jpg|thumb|Generolas [[Douglas MacArthur]] grįžta į Filipinus. [[Leitė (sala)|Leitės]] mūšis, 1944 m. spalio 20 d.]] Iki 1944 m. liepos pradžios Pietryčių Azijoje esančios Britų Sandraugos pajėgos atrėmė japonų apgultį [[Asamas|Asame]], nustumdamos japonus atgal prie [[Čindvinas|Čindvino]] upės<ref name="Marston 2005 120">{{Harvnb|Marston|2005|p=120}}.</ref>, o kinai užėmė [[Mjičina|Mjičiną]]. 1944 m. pabaigoje Kinijos pajėgos susirėmė [[Junanas|Junanio]] provincijoje ir, galiausiai, 1945 m. sausio mėnesį vėl atidarė Birmos kelią.{{sfn|Keegan|1997|p=471}} Tačiau birželio viduryje japonai užėmė [[Čangša|Čangšą]], o rugpjūčio pradžioje – [[Hengjangas|Hengjango]] miestą.<ref>{{Harvnb|Jowett|Andrew|2002|p=8}}.</ref> Po to jie įsiveržė į [[Guangsi]] provinciją, kurioje iki lapkričio pabaigos užėmė kelis didelius miestus,<ref>{{Harvnb|Howard|2004|p=140}}.</ref> o iki gruodžio vidurio – sėkmingai sujungė savo pajėgas Kinijoje ir Indokinijoje.<ref name="Drea 2003 54">{{Harvnb|Drea|2003|p=54}}.</ref> Ramiajame vandenyne JAV pajėgos toliau stūmė Japonijos gynybinį perimetrą. 1944 m. birželio viduryje JAV pradėjo puolimą prieš [[Marianų salos|Marianų]] ir [[Palau]] salas bei Filipinų jūros mūšyje stipriai sumušė Japonijos karinį laivyną. Šie pralaimėjimai lėmė Japonijos ministro pirmininko [[Hideki Tojo]] atsistatydinimą, o JAV įgijo [[Aerodromas|aerodromus]], iš kurių galėjo pradėti intensyvius sunkiųjų bombonešių smūgius Japonijos saloms. Spalio pabaigoje JAV pajėgos įsiveržė į Filipinų [[Leitė (sala)|Leitės]] salą; netrukus, Sąjungininkų laivynas pasiekė dar vieną didelę pergalę Leito įlankos mūšyje, kuris buvo vienas didžiausių jūrų mūšių istorijoje.<ref>{{Harvnb|Cook|Bewes|1997|p=305}}.</ref> === Sąjungininkų pergalė (1944–1945) === [[File:Yalta_Conference_(Churchill,_Roosevelt,_Stalin)_(B%26W).jpg|thumb|left|[[Jaltos konferencija]] – Churchill, Roosevelt ir Stalinas, 1945 m. vasaris.]] 1944 m. gruodžio 16 d. Vokietija paskutinį kartą pabandė sustabdyti ir padalinti Sąjungininkų pajėgas Vakarų fronte, panaudodama didžiąją dalį likusių rezervų ir pradėdama didžiulį kontrpuolimą [[Ardėnai|Ardėnuose]] bei palei Prancūzijos ir Vokietijos sieną. Taip buvo tikimasi apsupti dideles Vakarų Sąjungininkų kariuomenės pajėgas ir užimti jų pagrindinį tiekimo uostą [[Antverpenas|Antverpene]]. Puolimo strateginis lūkestis buvo paskatinti politinį susitarimą Vokietijai palankesnėmis sąlygomis. Iki 1945 m. sausio 16 d. šis puolimas buvo atremtas ir strateginiai tikslai buvo nepasiekti.<ref name="parkerxiii">{{Harvnb|Parker|2004|pp=XIII–XIV, 6–8, 68–70, 329–330}}</ref> Italijoje Vakarų Sąjungininkai tebebuvo užstrigę prie Vokietijos gynybos linijos. 1945 m. sausio viduryje [[Raudonoji armija]] puolė Lenkiją, verždamasi nuo [[Vysla|Vyslos]] iki [[Oderis|Oderio]] upės Vokietijoje, ir užėmė [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]].<ref>{{Harvnb|Glantz|2001|p=85}}.</ref> Vasario 4 d. Sovietų Sąjungos, Britanijos ir JAV lyderiai susitiko [[Jaltos konferencija|Jaltos konferencijoje]]. Jie susitarė dėl pokario Vokietijos okupacijos ir dėl to, kada Sovietų Sąjunga prisijungs prie karo prieš Japoniją.<ref>{{Harvnb|Beevor|2012|pp=709–722}}.</ref> [[File:Raising_the_Flag_on_Iwo_Jima,_larger_-_edit1.jpg|thumb|Amerikiečių kariai kelia vėliavą [[Ivo Džima|Ivo Džimoje]], 1945 m. vasario 23 d.]] Vasarį sovietai įžengė į [[Silezija|Sileziją]] ir [[Pomeranija|Pomeraniją]], o Vakarų Sąjungininkai įžengė į vakarinę Vokietiją ir pasiekė [[Reinas|Reino]] upę. Mėnesio pabaigoje Vakarų Sąjungininkai kirto Reiną į šiaurę ir pietus nuo [[Rūras|Rūro]] bei apsupo Vokietijos armijų grupę „B“.<ref>{{Harvnb|Buchanan|2006|p=21}}.</ref> Kovo pradžioje, bandydama apsaugoti paskutinius naftos rezervus Vengrijoje ir atsiimti Budapeštą, Vokietija pradėjo paskutinį didelį puolimą prieš sovietų kariuomenę prie [[Balatonas|Balatono]] ežero. Per dvi savaites puolimas buvo atremtas, o sovietai pasistūmėjo į [[Viena|Vieną]] ir užėmė miestą. Balandžio pradžioje sovietų kariuomenė užėmė [[Karaliaučius|Karaliaučių]], o Vakarų Sąjungininkai galiausiai pasistūmėjo į priekį Italijoje bei nužygiavo per visą vakarų Vokietiją, užimdami [[Hamburgas|Hamburgą]], [[Niurnbergas|Niurnbergą]] ir kitus miestus.<ref>{{Harvnb|Davies|2006|p=354}}; {{Harvnb|Ellis|Warhurst|2004|pp=325,329,332,357}}.</ref> JAV ir Sovietų Sąjungos pajėgos susitiko prie [[Elbė|Elbės]] upės balandžio 25 dieną, palikdamos neužimtas vietoves pietų Vokietijoje ir aplink Berlyną.{{sfn|Piehler|Grant|2023|p=300}} [[File:Raising a flag over the Reichstag.jpg|thumb|Sovietų kariai iškėlė vėliavą virš [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago]], 1945 gegužės 2 d.]] Balandžio pabaigoje sovietų kariuomenė [[Berlyno mūšis|šturmavo ir užėmė Berlyną]].{{sfn|Kershaw|2001|pp=793–829}} Italijoje vokiečių pajėgos pasidavė balandžio 29 dieną, o [[Italijos socialinė respublika]] kapituliavo po dviejų dienų. Balandžio 30 dieną buvo užimtas [[Reichstagas (pastatas)|Reichstagas]], o tai žymėjo nacistinės Vokietijos karinį pralaimėjimą.<ref name="Shepardson 1998">{{Harvnb|Shepardson|1998}}</ref> [[File:Ve_Day_Celebrations_in_London,_8_May_1945_TR2876.jpg|thumb|Minia po [[Winston Churchill|Churchill]] kalbos apie pergalę Europoje. Londonas, 1945 m. gegužės 8 d.<ref>{{cite web|title=VE Day – 8 May 1945|url=https://winstonchurchill.org/resources/speeches/1941-1945-war-leader/to-v-e-crowds/|access-date=2025-09-21|publisher=International Churchill Society|archive-url=https://web.archive.org/web/20250616005538/https://winstonchurchill.org/resources/speeches/1941-1945-war-leader/to-v-e-crowds/|archive-date=2025-06-16}}</ref>]] Šiuo laikotarpiu abiejose pusėse įvyko esminių vadovybės pokyčių. Balandžio 12 d. mirė JAV prezidentas Roosevelt, o jį pakeitė viceprezidentas [[Harry S. Truman]].<ref>{{Cite web |last=Glass |first=Andrew |date=2016-04-12 |title=President Franklin D. Roosevelt dies at age 63, April 12, 1945 |url=https://www.politico.com/story/2016/04/this-day-in-politics-april-12-1945-221722 |access-date=2025-01-26 |website=Politico}}</ref> Balandžio 28 dieną italų partizanai nužudė [[Benito Mussolini]].<ref name="O'Reilly 2001 244">{{Harvnb|O'Reilly|2001|p=244}}.</ref> Balandžio 30 dieną, savo būstinėje, nusižudė Adolfas Hitleris. Jį pakeitė admirolas [[Karl Dönitz]] (kaip reicho prezidentas) ir [[Joseph Goebbels]] (kaip reicho kancleris); Goebbels taip pat nusižudė kitą dieną ir jį pakeitė Lutz Graf Schwerin von Krosigk; jo vyriausybė vėliau buvo žinoma kaip Flensburgo vyriausybė. Visiškas ir besąlyginis [[Vokietijos kapituliacijos aktas]] Europoje buvo pasirašytas gegužės 7 ir 8 dienomis, o įsigaliojo gegužės 8 dienos pabaigoje.<ref name="Evans 2008 737">{{Harvnb|Evans|2008|p=737}}.</ref> Vokietijos armijų grupė „Centras“ priešinosi [[Praha|Prahoje]] iki gegužės 11 d.<ref name="Glantz 1998 34">{{Harvnb|Glantz|1998|p=24}}.</ref> Visus likusius Vokietijos vyriausybės narius Sąjungininkų pajėgos suėmė [[Flensburgas|Flensburge]] gegužės 23 dieną. Birželio 5 dieną visos Vokietijos politinės ir karinės institucijos, pagal Berlyno deklaraciją, buvo perduotos Sąjungininkų kontrolei.<ref>{{Cite book |last=Selby |first=Scott A. |url=https://books.google.com/books?id=7SQ_EAAAQBAJ |title=The Axmann Conspiracy: The Nazi Plan for a Fourth Reich and How the U.S. Army Defeated It |date=2021-07-28 |publisher=Scott Andrew Selby |page=8 |access-date=2024-03-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240504072215/https://books.google.com/books?id=7SQ_EAAAQBAJ |archive-date=2024-05-04 |url-status=live}}</ref> Ramiojo vandenyno teatre, JAV pajėgos, lydimos Filipinų pajėgų, toliau stūmėsi Filipinuose ir iki 1945 m. balandžio pabaigos užėmė [[Leitė (sala)|Leitės]] salą. 1945 m. sausį šios pajėgos išsilaipino [[Lusonas|Lusone]] ir kovo mėnesį atsiėmė [[Manila|Manilą]]. Kovos Lusone, [[Mindanao]] ir kitose Filipinų salose tęsėsi iki karo pabaigos.<ref>{{Cite book |last=Chant |first=Christopher |title=The Encyclopedia of Codenames of World War II |url=https://archive.org/details/encyclopediaofco0000chan |date=1986 |publisher=Routledge & Kegan Paul |isbn=978-0-7102-0718-0 |page=[https://archive.org/details/encyclopediaofco0000chan/page/118 118]}}</ref> Tuo tarpu [[Jungtinių Valstijų armijos karinės oro pajėgos|JAV armijos oro pajėgos]] pradėjo masinį strategiškai svarbių Japonijos miestų bombardavimą, siekdamos sunaikinti Japonijos karo pramonę ir demoralizuoti civilius. Kovo 9–10 dienomis įvykęs reidas prieš Tokiją buvo vienas didžiausių konvencinių bombardavimų karo istorijoje.<ref>{{Cite magazine |last=Long |first=Tony |date=2011-03-09 |title=March 9, 1945: Burning the Heart Out of the Enemy |url=https://www.wired.com/2011/03/0309incendiary-bombs-kill-100000-tokyo |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20170323180239/https://www.wired.com/2011/03/0309incendiary-bombs-kill-100000-tokyo |archive-date=2017-03-23 |access-date=2018-06-22 |magazine=Wired |publisher=Wired Magazine}}</ref> 1945 m. gegužę Australijos kariuomenė išsilaipino šiaurinėje [[Borneo]] salos dalyje ir užėmė ten esančius naftos telkinius. Kovo mėnesį britų, amerikiečių ir kinų pajėgos nugalėjo japonus šiaurinėje Birmoje, o britai iki gegužės 3 d. pasiekė [[Rangūnas|Rangūną]].<ref name="Drea 2003 57">{{Harvnb|Drea|2003|p=57}}.</ref> Kinijos pajėgos pradėjo kontrataką Vakarų [[Hunanas|Hunano]] mūšyje, kuris vyko nuo 1945 m. balandžio 6 d. iki birželio 7 d. Amerikos karinio jūrų laivyno ir desantinės pajėgos taip pat judėjo Japonijos link, iki kovo mėnesio [[Ivo Džimos mūšis|užimdamos Ivo Džimą]], o iki birželio pabaigos – [[Okinavos sala|Okinavą]].<ref>{{Harvnb|Jowett|Andrew|2002|p=6}}.</ref> Tuo pačiu metu povandeninių laivų vykdoma jūrų blokada darė didelę žalą Japonijos ekonomikai ir smarkiai sumažino jos galimybes aprūpinti toli dislokuotas pajėgas.<ref>{{Cite journal |last=Zuberi |first=Matin |date=2001 rugpjūtis |title=Atomic bombing of Hiroshima and Nagasaki |journal=Strategic Analysis |volume=25 |issue=5 |pages=623–662 |doi=10.1080/09700160108458986 |s2cid=154800868}}</ref> Liepos 11 d. Sąjungininkų lyderiai susitiko [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijoje]], Vokietijoje. Jie patvirtino ankstesnius susitarimus dėl Vokietijos okupacijos, rekonstrukcijos ir teritorijų.<ref name="Williams 2006 90">{{Harvnb|Williams|2006|p=90}}.</ref> JAV, Jungtinė Karalystė ir Kinija dar kartą pakartojo reikalavimą Japonijai besąlygiškai kapituliuoti, [[Potsdamo deklaracija|Potsdamo deklaracijoje]] aiškiai pareikšdamos, kad alternatyva Japonijai yra tik „greitas ir visiškas sunaikinimas“.<ref name="Miscamble 2007 201">{{Harvnb|Miscamble|2007|p=201}}.</ref> Šios konferencijos metu Jungtinėje Karalystėje vyko visuotiniai rinkimai ir [[Clement Attlee]] pakeitė Churchill ministro pirmininko pareigose.<ref name="Miscamble 2007 203_204">{{Harvnb|Miscamble|2007|pp=203–204}}.</ref> Japonijos vyriausybė atmetė besąlyginę kapituliaciją, manydama, kad bus pajėgi derėtis dėl palankesnių pasidavimo sąlygų.<ref>Ward Wilson. "The Winning Weapon? Rethinking Nuclear Weapons in Light of Hiroshima". ''International Security'', Vol. 31, No. 4 (Spring 2007), pp. 162–179.</ref> Rugpjūčio pradžioje [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|JAV numetė atomines bombas]] ant Japonijos miestų [[Hirošima|Hirošimos]] ir [[Nagasakis|Nagasakio]]. Tarp šių dviejų sprogdinimų, Sovietų Sąjunga, vadovaudamasi Jaltos susitarimu, paskelbė karą Japonijai, įsiveržė į Japonijos kontroliuojamą [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]] ir greitai nugalėjo Japonijos, tuo metu didžiausią, armiją.<ref>{{Harvnb|Glantz|2005}}.</ref> Šie du įvykiai įtikino anksčiau nepalenkiamus Japonijos lyderius sutikti su besąlygiška kapituliacija.<ref name="Pape 1993">{{Harvnb|Pape|1993}}</ref> Per tą laiką, Raudonoji armija taip pat užėmė pietinę [[Sachalinas|Sachalino]] salos dalį ir [[Kurilų salos|Kurilų salas]]. 1945 m. rugpjūčio 9–10 d. naktį imperatorius [[Hirohito]] pranešė apie savo sprendimą sutikti su Sąjungininkų Potsdamo deklaracijos sąlygomis.{{Sfn|Bix|2000|pages=525–526}} Po penkių dienų, imperatorius, per radiją transliuota kalba, paskelbė apie šį sprendimą Japonijos žmonėms.{{Sfn|Bix|2000|pages=526–528}} 1945 m. rugpjūčio 15 d. [[Japonijos kapituliacija|Japonija kapituliavo]], o formalūs kapituliacijos dokumentai galutinai buvo pasirašyti [[Tokijo įlanka|Tokijo įlankoje]], JAV karo laivo USS „Missouri“ denyje, 1945 m. rugsėjo 2 dieną – tai pažymėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigą.<ref name="Beevor 2012 776">{{Harvnb|Beevor|2012|p=776}}.</ref> == Pasekmės ir įvykiai po karo == [[File:Defendants_in_the_dock_at_nuremberg_trials.jpg|thumb|Teisiami nacių lyderiai, [[Niurnbergo tribunolas]], 1945 m. lapkritis.]] [[File:Deutschland Besatzungszonen 8 Jun 1947 - 22 Apr 1949.svg|thumb|[[Sąjungininkų okupuota Vokietija]] buvo padalinta į okupacines zonas.]] Pasibaigus karui, Sąjungininkai įsteigė [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|okupacines administracijas Vokietijoje]] ir Austrijoje, kurios iš pradžių buvo padalintos į vakarinę ir rytinę okupacines zonas, o jas, atitinkamai, kontroliavo Vakarų Sąjungininkai ir Sovietų Sąjunga. Netrukus, vis gilėjantys politiniai nesutarimai tarp Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos lėmė skirtingą šių zonų ateitį. Vokietijoje okupacinės zonos oficialiai baigėsi 1949 metais, o dvi zonos tapo atskiromis šalimis – [[Vakarų Vokietija]] ir komunistine [[Rytų Vokietija]].<ref name="Wettig 2008 96_100">{{Harvnb|Wettig|2008|pp=96–100}}.</ref> [[Berlynas]] taip pat buvo padalintas į [[Vakarų Berlynas|Vakarų]] ir [[Rytų Berlynas|Rytų Berlyną]], o Vakarų Vokietijos faktine sostine tapo [[Bona]]. Austrijoje okupacija tęsėsi iki 1955 metų, kai bendra Vakarų Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos sutartis leido Austrijai susivienyti kaip demokratinei valstybei, kurios konstitucijoje buvo įtvirtintas neutralitetas, ir, kuri formaliai nepriklausė jokiam politiniam blokui.<ref>{{cite web|url=https://www.parlament.gv.at/ENGL/PERK/HIS/REP2/1955/index.shtml|title=1955 – State Treaty and Neutrality|website=The Austrian Parliament|access-date=2018-05-19|archive-date=2018-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20180520054704/https://www.parlament.gv.at/ENGL/PERK/HIS/REP2/1955/index.shtml|url-status=dead}}</ref> Sąjungininkų okupacijos metu pradėta [[Denacifikacija|denacifikacijos]] kampanija, o likusiems nacių lyderiams surengtas [[Niurnbergo tribunolas]] – tarptautinis teismas, kurio metu nacių lyderiai buvo teisiami už [[Karo nusikaltimai|karo nusikaltimus]], [[Nusikaltimai žmoniškumui|nusikaltimus žmoniškumui]], [[Genocidas|genocidą]] ir kitas veikas. Denacifikacijos procesas buvo kritikuojamas dėl selektyvumo; didelei daliai žemesnio rango buvusių nacių taikyta amnestija ir jie reintegravosi į Vakarų Vokietijos visuomenę.<ref name="Frei 2002 41_66">{{Harvnb|Frei|2002|pp=41–66}}.</ref> Po kapituliacijos, Japonija buvo formaliai okupuota ir valdoma Sąjungininkų iki [[San Francisco sutartis|San Francisko sutarties]] įsigaliojimo 1952 m. balandžio 28 d.{{sfn|Dower|1999|p=27}}{{Sfn|Bix|2000|p=647}} Okupacijoje, kuriai vadovavo JAV kariuomenė, dalyvavo beveik milijonas Sąjungininkų karių.{{sfn|Dower|1999|pp=206}} Okupaciją prižiūrėjo JAV generolas [[Douglas MacArthur]].{{sfn|Dower|1999|p=27}} Sovietų Sąjunga beveik neturėjo įtakos Japonijoje, nes atsisakė dalyvauti, nenorėdama, kad sovietų kariuomenė būtų tiesiogiai pavaldi JAV generolui.{{sfn|Takemae|2002|p=94}} Skirtingai nei Vokietijoje, Sąjungininkai neperėmė tiesioginės Japonijos civilinės administracijos kontrolės. Po Japonijos kapituliacijos, šalies vyriausybė toliau oficialiai veikė pagal [[Meidži Konstitucija|Meidži Konstitucijos]] nuostatas, o [[Hirohito]] išliko imperatoriumi. Tačiau kitiems Japonijos lyderiams už karo bei kitus nusikaltimus buvo surengtas [[Tarptautinis Karinis Tolimųjų Rytų Tribunolas]].{{sfn|Dower|1999|pp=449-450}} MacArthur pavedimu buvo įgyvendinta eilė reformų, o 1947 m. priimta, didele dalimi MacArthur teisininkų parašyta, nauja [[Japonijos konstitucija]].{{sfn|Takemae|2002|p=241}}{{sfn|Dower|1999|pp=360-364, 374, 400}} Siekdamos palaikyti taiką pasaulyje, Sąjungininkės įkūrė [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizaciją]] (JTO), kuri oficialiai įsteigta 1945 m. spalio 24 d.<ref name="Yoder 1997 39">{{Harvnb|Yoder|1997|p=39}}.</ref><ref>{{Cite web |title=History of the UN |url=https://www.un.org/un70/en/content/history/index.html |archive-url=https://web.archive.org/web/20211215170453/https://www.un.org/un70/en/content/history/index.html |archive-date=2021-12-15 |access-date=2022-01-17 |website=United Nations}}</ref> 1948 m. priimta [[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija]], taikoma visoms [[Sąrašas:Jungtinių Tautų valstybės narės|JTO narėms]].<ref name="Waltz 2002">{{Harvnb|Waltz|2002}}</ref> [[Didžioji valstybė|Didžiosios Sąjungininkų valstybės]] – JAV, Jungtinė Karalystė, Sovietų Sąjunga, Kinija ir Prancūzija – tapo nuolatinėmis [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos]] narėmis.<ref name="The UN Security Council">{{Citation |title=The UN Security Council |url=https://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |access-date=2012-05-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120620101548/https://www.unfoundation.org/what-we-do/issues/united-nations/the-un-security-council.html |archive-date=2012-06-20 |url-status=dead}}</ref> Penkios nuolatinės narės išliko iki šių dienų, nors dvi formaliai pasikeitė: 1971 m. [[Kinijos Respublika|Kinijos Respubliką]] pakeitė [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos Liaudies Respublika]], o 1991 m. Sovietų Sąjungą pakeitė jos įpėdinė [[Rusijos Federacija]]. === Teritoriniai pokyčiai === Vokietija prarado ketvirtadalį savo ikikarinės (1937 m.) teritorijos. [[Silezija]], [[Noimarkas]] ir didžioji dalis [[Pomeranija|Pomeranijos]] prijungta prie Lenkijos.<ref name="Eberhardt-2015">{{Cite journal |last=Eberhardt |first=Piotr |date=2015 |title=The Oder-Neisse Line as Poland's western border: As postulated and made a reality |url=https://www.geographiapolonica.pl/article/item/9928.html |url-status=live |journal=Geographia Polonica |volume=88 |issue=1 |pages=77–105 |doi=10.7163/GPol.0007 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180503111248/https://www.geographiapolonica.pl/article/item/9928.html |archive-date=2018-05-03 |access-date=2018-05-03 |doi-access=free}}</ref> [[Rytų Prūsija]] padalinta tarp Lenkijos ir Sovietų Sąjungos. Apie 9 milijonai etninių vokiečių iš šių kraštų išvaryti į Vokietiją, taip pat 3 milijonai vokiečių iš [[Sudetų kraštas|Sudetų krašto]] Čekoslovakijoje.<ref name="Eberhardt-2011">{{Cite book |last=Eberhardt |first=Piotr |url=https://rcin.org.pl/Content/15652/WA51_13607_r2011-nr12_Monografie.pdf |title=Political Migrations On Polish Territories (1939–1950) |date=2011 |publisher=Polish Academy of Sciences |isbn=978-8-3615-9046-0 |location=Warsaw |access-date=2018-05-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140520220409/https://rcin.org.pl/Content/15652/WA51_13607_r2011-nr12_Monografie.pdf |archive-date=2014-05-20 |url-status=live}}</ref><ref name="Weber2">{{cite book|last=Weber|first=Jürgen|title=Germany, 1945–1990: A Parallel History|url=https://archive.org/details/germany19451990p0000webe|publisher=Central European University Press|year=2004|page=[https://archive.org/details/germany19451990p0000webe/page/2 2]|isbn=9-6392-4170-9}}</ref> Dešimtmečio pabaigoje, apie penktadalis Vakarų Vokietijos gyventojų buvo pabėgėliai iš rytų. Sovietų Sąjunga perėmė Lenkijos provincijas į rytus nuo [[Kerzono linija|Kerzono linijos]];<ref name="Eberhardt-2012">{{Cite journal |last=Eberhardt |first=Piotr |date=2012 |title=The Curzon line as the eastern boundary of Poland. The origins and the political background |url=https://www.geographiapolonica.pl/article/item/7563.html |url-status=live |journal=Geographia Polonica |volume=85 |issue=1 |pages=5–21 |doi=10.7163/GPol.2012.1.1 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180503111001/https://www.geographiapolonica.pl/article/item/7563.html |archive-date=2018-05-03 |access-date=2018-05-03}}</ref> iš šių teritorijų buvo ištremti apie 2 milijonai lenkų.<ref name="Eberhardt-2011"/><ref name="stalinswars43">{{Harvnb|Roberts|2006|p=43}}.</ref> Baltijos šalys po karo liko okupuotos ir aneksuotos Sovietų Sąjungos.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=189-190}} Šiaurės rytų Rumunijos dalis – [[Besarabija]] (daugiausia dabartinė [[Moldova]]),<ref name="stalinswars55">{{Harvnb|Roberts|2006|p=55}}.</ref><ref name="shirer794">{{Harvnb|Shirer|1990|p=794}}.</ref> ir dalis rytų Suomijos – [[Karelijos-Suomijos TSR|Karelija]],<ref name="ckpipe">{{Harvnb|Kennedy-Pipe|1995}}.</ref> taip pat buvo užimtos ir aneksuotos Sovietų Sąjungos.<ref name="Wettig 2008 20_21">{{Harvnb|Wettig|2008|pp=20–21}}.</ref> Italija prarado savo monarchiją, [[Italijos kolonijinė imperija|kolonijinę imperiją]] ir kai kurias Europos teritorijas.<ref>{{Cite web |title=Italy since 1945 |url=https://www.britannica.com/place/Italy/Italy-since-1945 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20231005052527/https://www.britannica.com/place/Italy/Italy-since-1945 |archive-date=2023-10-05 |access-date=2023-10-02 |website=Encyclopedia Britannica |language=en}}</ref> Azijoje JAV vadovavo Japonijos okupacijai ir [[Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija|administravo buvusias Japonijos salas]] vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, o sovietai aneksavo pietų [[Sachalinas|Sachaliną]] ir [[Kurilų salos|Kurilų salas]].<ref name="Weinberg 2005 911">{{Harvnb|Weinberg|2005|p=911}}.</ref> === Geopolitinės pasekmės === [[File:EasternBloc BorderChange38-48.svg|thumb|Komunistinis [[Rytų blokas]] (įskaitant ir aneksuotos [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] teritorijas) ir [[Valstybės siena|valstybių sienų]] pokyčiai rytinėje Europoje po karo.]] {{main|Šaltasis karas}} Įtampa ir politinių santykių prastėjimas tarp Vakarų Sąjungininkių ir Sovietų Sąjungos pradėjo ryškėti dar prieš pasibaigiant karui.<ref name="Kantowicz 2000 6">{{Harvnb|Kantowicz|2000|p=6}}.</ref> Be Vokietijos, likusi Europa taip pat buvo padalinta į Vakarų ir Sovietų Sąjungos [[Įtakos sfera|įtakos sferas]].<ref name="Trachtenberg 1999 33">{{Harvnb|Trachtenberg|1999|p=33}}.</ref> Dauguma Rytų ir Vidurio Europos šalių pateko į Sovietų Sąjungos sferą, todėl susiformavo komunistiniai režimai, kuriuos visiškai arba iš dalies rėmė Sovietų Sąjungos okupacinė valdžia. Dėl to, Rytų Vokietija,<ref name="Applebaum 2012">{{Harvnb|Applebaum|2012}}.</ref> Lenkija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Čekoslovakija ir Albanija<ref name="Naimark 2010">{{Harvnb|Naimark|2010}}.</ref> tapo Sovietų Sąjungos [[Satelitinė valstybė|satelitinėmis valstybėmis]]. Tik [[Josip Broz Tito]] valdoma komunistinė [[Jugoslavija]] vykdė visiškai [[Neprisijungimo judėjimas|nepriklausomą politiką]], dėl ko, jos santykiai su Sovietų Sąjunga buvo įtempti.<ref name="Swain 1992">{{Harvnb|Swain|1992}}.</ref> [[Graikijos pilietinis karas|Komunistų sukilimas Graikijoje]] buvo numalšintas su JAV ir Britanijos palaikymu, o šalis liko orientuota į [[Vakarų pasaulis|Vakarus]].<ref>{{Cite web |date=2023-05-28 |title=Greek Civil War |url=https://www.britannica.com/event/Greek-Civil-War |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20230324172645/https://www.britannica.com/event/Greek-Civil-War |archive-date=2023-03-24 |access-date=2023-05-15 |website=Encyclopedia Britannica}}</ref> Pokario pasaulio pasidalijimą formalizavo dvi tarptautinės [[Karinė sąjunga|karinės sąjungos]] – [[JAV]] vadovaujama [[NATO]] ir Sovietų Sąjungos vadovaujamas [[Varšuvos paktas]].<ref name="Borstelmann 2005 318">{{Harvnb|Borstelmann|2005|p=318}}.</ref> Ilgą politinės įtampos ir konfrontacijos tarp jų laikotarpį – [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]] – lydėjo precedento neturinčios [[ginklavimosi varžybos]] ir [[Karas per tarpininkus|karai per tarpininkus]].<ref>{{Harvnb|Leffler|Westad|2010}}.</ref> [[Korėja]], prieš karą [[Japonijos okupacija Korėjoje|buvusi Japonijos kolonija]], padalinta į dvi okupacines zonas egzistavusias nuo 1945 iki 1948 metų – šiaurinę zoną, okupuotą Sovietų Sąjungos, ir pietinę zoną, okupuotą JAV. 1948 metais šios dvi zonos, atskirtos ties [[38-oji paralelė|38-ąja lygiagrete]], tapo atskiros respublikos, kurių kiekviena teigė esanti teisėta visos Korėjos valdžia. Tai galiausiai lėmė [[Korėjos karas|Korėjos karą]].<ref>{{Harvnb|Stueck|2010|p=71}}.</ref> Kinijoje nacionalistų ir komunistų pajėgos 1946 m. birželį [[Kinijos pilietinis karas|atnaujino pilietinį karą]]. Komunistų pajėgos laimėjo ir žemyninėje Kinijos dalyje įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką, o nacionalistų pajėgos 1949 m. atsitraukė į [[Taivanas|Taivaną]].<ref name="Lynch 2010 12_13">{{Harvnb|Lynch|2010|pp=12–13}}.</ref> Artimuosiuose Rytuose arabų šalims atmetus [[Jungtinių Tautų Palestinos padalijimo planas|Jungtinių Tautų Palestinos padalijimo planą]] bei paskelbus [[Izraelio_istorija#Valstybės_sukūrimas|Izraelio valstybės sukūrimą]], 1948 m. prasidėjo [[Arabų–Izraelio karas (1948–1949)|Arabų–Izraelio karas]] ir ilgalaikis [[Arabų–Izraelio konfliktas]]. Nors Europos valstybės bandė išlaikyti savo kolonijines imperijas, karo padaryta žala, tiek jų reputacijai, tiek turimiems resursams, lėmė šių imperijų dezintegraciją ir [[dekolonizacija|dekolonizaciją]].<ref name="JMRoberts 1996 589">{{Harvnb|Roberts|1997|p=589}}.</ref><ref>{{Harvnb|Darwin|2007|pp=441–443, 464–68}}.</ref> === Ekonomika === Pasaulio ekonomika smarkiai nukentėjo nuo karo, tačiau kariavusios šalys patyrė skirtingą poveikį. JAV iškilo kaip daug turtingesnės, o tai lėmė ryškų [[Gimstamumas|gimstamumo]] padidėjimą; iki 1950 m. JAV [[Bendrasis vidaus produktas|BVP]] vienam gyventojui buvo daug didesnis nei bet kurios kitos valstybės ir šalis dominavo pasaulio ekonomikoje.<ref>{{Harvnb|Dear|Foot|2001|p=1006}}; {{Harvnb|Harrison|1998|pp=34–55}}.</ref> Sąjungininkų okupacinė valdžia nuo 1945 iki 1948 m. Vakarų Vokietijoje vykdė pramoninio nuginklavimo politiką.<ref name="Balabkins 1964 207">{{Harvnb|Balabkins|1964|p=207}}.</ref> Tačiau ekonomikos buvo labai susijusios dėl tarptautinės prekybos ir ši politika prisidėjo prie ekonominės stagnacijos Europoje bei keleriems metams atidėjo Europos atsigavimą po karo.<ref>{{Harvnb|Petrov|1967|p=263}}.</ref><ref name="Balabkins 1964 208,209">{{Harvnb|Balabkins|1964|pp=208–209}}.</ref> 1944 m. liepos mėnesį [[Jungtinių Tautų valiutos ir finansų konferencija|Breton Vudso konferencijoje]], Sąjungininkai ir kitos pasaulio šalys parengė naują ekonominę ir finansinę pokario sistemą. Pagal šį susitarimą, pasibaigus karui, buvo įsteigtas [[Tarptautinis valiutos fondas]] (TVF) bei [[Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas]], kurie vėliau tapo [[Pasaulio Bankas|Pasaulio banko]] dalimi. [[Breton Vudso sistema]] gyvavo iki 1973 m.<ref>{{Cite web |date=2008-01-07 |title=The Bretton Woods Conference, 1944 |url=https://2001-2009.state.gov/r/pa/ho/time/wwii/98681.htm |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220417233116/https://2001-2009.state.gov/r/pa/ho/time/wwii/98681.htm |archive-date=2022-04-17 |access-date=2022-04-18 |publisher=United States Department of State}}</ref> Atsigavimas prasidėjo 1948 m. viduryje su [[Vokietijos markė|valiutos reforma]] Vakarų Vokietijoje; jį paspartino JAV [[Maršalo planas|Maršalo plano]] ekonominė pagalba (1948–1951 m.), kuri taip pat skatino [[Ekonominė politika|ekonominės politikos]] liberalizavimą.<ref>{{Harvnb|DeLong|Eichengreen|1993|pp=190–191}}</ref><ref name="Balabkins 1964 212">{{Harvnb|Balabkins|1964|p=212}}.</ref> Vakarų Vokietijos atsigavimas po 1948 m. vadinamas Vokietijos [[Ekonomikos stebuklas|ekonominiu stebuklu]].<ref>{{Harvnb|Wolf|1993|pp=29–30, 32}}</ref> Italija taip pat patyrė ekonominį pakilimą,<ref>{{Harvnb|Bull|Newell|2005|pp=20–21}}</ref> o Prancūzijos ekonomika atsigavo į prieškario lygį.<ref>{{Harvnb|Ritchie|1992|p=23}}.</ref> Tuo tarpu Jungtinė Karalystė buvo ties ekonominio žlugimo riba.<ref>{{Harvnb|Minford|1993|p=117}}.</ref> Nors šalis gavo ketvirtadalį visos Maršalo plano pagalbos – daugiau nei bet kuri kita Europos valstybė<ref>{{Harvnb|Schain|2001}}.</ref> – Britanija ištisus dešimtmečius patyrė santykinį ekonominį nuosmukį.<ref>{{Harvnb|Emadi-Coffin|2002|p=64}}.</ref> Sovietų Sąjunga, nepaisant didžiulių žmonių ir materialinių nuostolių, pirmaisiais metais po karo taip pat patyrė spartų gamybos augimą.<ref name="Smith 1993 32">{{Harvnb|Smith|1993|p=32}}.</ref> Prie to reikšmingai prisidėjo Vokietijoje užgrobtos pramonės gamyklos, įranga bei technologijos, o taip pat reparacijų įvedimas satelitinėms šalims bei įvairių resursų išnaudojimas okupuotose teritorijose; skaičiuojama, kad per pirmą dešimtmetį po karo, SSRS iš Rytų Europos finansiškai ir kitais resursais gavo pajamas prilygstančias bendrai paramai, kurią JAV suteikė Vakarų Europai pagal Maršalo planą.<ref>{{cite book|first=Mark|last=Kramer|chapter=The Soviet Bloc and the Cold War in Europe |editor-first=Klaus|editor-last=Larres|url=https://books.google.com/books?id=EyNcCwAAQBAJ&pg=PT174 |title=A Companion to Europe Since 1945 |publisher=Wiley|year=2014|isbn=9781118890240|page=79}}</ref>{{sfn|Davies|2006|pp=343}} Japonijos ekonominis atsigavimas įvyko daug vėliau.<ref>{{Harvnb|Neary|1992|p=49}}.</ref> Kinija grįžo prie prieškario pramonės gamybos lygio 1952 m.<ref>{{Cite book |last=Genzberger |first=Christine |url=https://archive.org/details/chinabusinesspor0000genz/page/4 |title=China Business: The Portable Encyclopedia for Doing Business with China |date=1994 |publisher=World Trade Press |isbn=978-0-9631-8643-0 |location=Petaluma, CA |page=[https://archive.org/details/chinabusinesspor0000genz/page/4 4]}}</ref> == Aukos ir karo nusikaltimai == [[File:Polish kid in the ruins of Warsaw September 1939.jpg|thumb|Lenkų berniukas [[Varšuva|Varšuvos]] griuvėsiuose, 1939 m. Karo metu, absoliuti dauguma statinių Varšuvoje buvo sunaikinti.<ref>{{cite book |first=Adolf |last=Ciborowski|language=pl |title=O zniszczeniu i odbudowie miasta |trans-title=Apie miesto sunaikinimą ir atstatymą|location=Warszawa |year=1969 |publisher="Interpress" Publishers |page=56 |oclc=3369342}}</ref>]] Bendras karo aukų skaičius šaltiniuose varijuoja nuo 35 iki 60 milijonų žuvusių.<ref name="britannica-casualties">{{cite web|title=World War II: Costs of the war|url=https://www.britannica.com/event/World-War-II/Costs-of-the-war|access-date=2025-09-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20250827185403/https://www.britannica.com/event/World-War-II/Costs-of-the-war|archive-date=2025-08-27|website=Encyclopedia Britannica}}</ref> Daugelis mirčių liko neužregistruotos, be to, skiriasi skaičiavimo metodologijos bei mirčių klasifikacijos.<ref name="britannica-casualties"/> Didesnė dalis šaltinių nurodo, kad žuvo apytiksliai 55 milijonai žmonių, iš kurių – apie 20 milijonų karių ([[Kombatantas|kombatantų]]) ir 35 milijonai civilių.{{sfn|Overy|2023|p=8, 302}} Sovietų Sąjunga per karą neteko apie 18 milijonų žmonių: 11 milijonų karių ir 7 milijonus civilių.<ref name="britannica-casualties"/> Kitais skaičiavimais, įskaitant [[Stalinizmas|stalinistines]] represijas bei kitas karo sukeltas pasekmes (ligas, badą ir kt.), Sovietų Sąjunga ir jos okupuotos teritorijos neteko apie 27 milijonus žmonių.<ref>{{Cite journal |last1=Ellman |first1=Michael |last2=Maksudov |first2=S.|date=1994 |title=Soviet Deaths in the Great Patriotic War: A Note |url=https://sovietinfo.tripod.com/ELM-War_Deaths.pdf |url-status=live |journal=Europe-Asia Studies |volume=46 |issue=4 |pages=671–680 |doi=10.1080/09668139408412190 |jstor=152934 |pmid=12288331 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220213194518/https://sovietinfo.tripod.com/ELM-War_Deaths.pdf |archive-date=2022-02-13 |access-date=2022-02-17}}</ref> Ketvirtadalis visų Sovietų Sąjungos gyventojų buvo sužeisti arba žuvo.<ref>{{Harvnb|Smith|1994|p=204}}.</ref> Kinija neteko apie 15–20 milijonų žmonių, skaičiuojant nuo 1937 m.{{sfn|Overy|2023|p=31}} Lenkija neteko apie 5,8 milijono žmonių arba beveik 20% prieškario populiacijos – tai didžiausias procentas tarp visų šalių.<ref name="britannica-casualties"/> Vokietija neteko apie 5,3 milijono karių, daugiausia Rytų fronte ir per paskutinius mūšius Vokietijoje.<ref name="Herf 2003">{{Harvnb|Herf|2003}}.</ref> [[File:Mass Grave 3 at Bergen-Belsen concentration camp.jpg|thumb|Masinė kapavietė nr. 3, [[Bergen–Belzeno koncentracijos stovykla|Bergen–Belzeno]] nacių koncentracijos stovykla. Nuotrauka po išlaisvinimo, 1945 m. balandžio 3 d.]] Apskaičiuota, kad dėl Hitlerio rasistinės politikos, mirė nuo 11 iki 17 milijonų civilių.<ref name="Niewyk45">{{Harvnb|Niewyk|Nicosia|2000|pp=45–52}}.</ref> Tarp šių civilių skaičiuojama maždaug 6 milijonų [[Holokaustas|masiškai nužudytų žydų]]; ne mažiau 1,9 milijono etninių lenkų;<ref>{{Cite web |title=Polish Victims |url=https://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005473 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20160507145904/https://www.ushmm.org/wlc/en/article.php?ModuleId=10005473 |archive-date=2016-05-07 |access-date=2017-08-27 |website=Holocaust Encyclopedia |publisher=United States Holocaust Memorial Museum}}</ref> taip pat, milijonai etninių [[Slavai|slavų]] (įskaitant [[Rusai|rusus]], [[Ukrainiečiai|ukrainiečius]] ir [[Baltarusiai|baltarusius]]) bei kitų etninių grupių.<ref name="nazi-k1">{{Cite journal |last=Snyder |first=Timothy |date=2009-07-16 |title=Holocaust: The Ignored Reality |url=https://www.nybooks.com/articles/2009/07/16/holocaust-the-ignored-reality |url-status=live |journal=The New York Review of Books |volume=56 |issue=12 |url-access=subscription |archive-url=https://web.archive.org/web/20171010063645/https://www.nybooks.com/articles/2009/07/16/holocaust-the-ignored-reality |archive-date=2017-10-10 |access-date=2017-08-27}}</ref><ref name="nazi-k2">{{Cite news |date=2006 balandis|title=Non-Jewish Holocaust Victims: The 5,000,000 others |url=https://www.bbc.co.uk/tyne/content/articles/2005/01/20/holocaust_memorial_other_victims_feature.shtml |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20130303054845/https://www.bbc.co.uk/tyne/content/articles/2005/01/20/holocaust_memorial_other_victims_feature.shtml |archive-date=2013-03-03 |access-date=2013-08-04 |work=[[BBC]]}}</ref><ref name=Niewyk45/> Nuo 1941 iki 1945 m. [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] Ašies remiama [[Kroatija|Kroatijos]] organizacija [[Ustašis]] persekiojo ir nužudė daugiau nei 200 000 etninių [[Serbai|serbų]], taip pat [[Romai|romų]] ir žydų.<ref>{{Harvnb|Evans|2008|pp=158–160, 234–236}}.</ref> Tuo pačiu metu, musulmonus [[Bosniai|bosnius]] ir [[Kroatai|kroatus]] persekiojo bei žudė serbų nacionalistai – [[Četnikai|četnikai]];<ref>{{Cite book |last=Redžić |first=Enver |url=https://books.google.com/books?id=pVCx3jerQmYC&pg=PA155 |title=Bosnia and Herzegovina in the Second World War |date=2005 |publisher=Tylor and Francis |isbn=978-0-7146-5625-0 |location=New York |page=155 |access-date=2021-08-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230307201309/https://books.google.com/books?id=pVCx3jerQmYC&pg=PA155 |archive-date=2023-03-07 |url-status=live}}</ref> jų aukų skaičius: 50 000–68 000.<ref name="Geiger">{{Cite journal |last=Geiger |first=Vladimir |date=2012 |title=Human Losses of the Croats in World War II and the Immediate Post-War Period Caused by the Chetniks (Yugoslav Army in the Fatherand) and the Partisans (People's Liberation Army and the Partisan Detachments of Yugoslavia/Yugoslav Army) and the Communist Authorities: Numerical Indicators |url=https://hrcak.srce.hr/103223?lang=en |url-status=live |journal=Review of Croatian History |publisher=Croatian Institute of History |volume=VIII |issue=1 |page=117 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151117064114/https://hrcak.srce.hr/103223?lang=en |archive-date=2015-11-17 |access-date=2015-10-25}}</ref> [[Ukrainos sukilėlių armija]] nužudė daugiau nei 50 000 lenkų [[Voluinė|Voluinės]] žudynių metu 1943–1945 m.{{sfn|Snyder|2003|p=202}} Tuo pačiu metu, apie 10 000 ukrainiečių buvo nužudyti lenkų partizanų, vykdant atsakomuosius išpuolius.{{sfn|Snyder|2003|p=224}} [[Vaizdas:Victims of Soviet NKVD in Tartu, Estonia, 1941 - 001.jpg|thumb|Sovietų [[NKVD]] nužudytos aukos [[Tartu]], Estija, 1941 m.]] Sovietų Sąjunga buvo atsakinga už [[NKVD]] ir kitų struktūrų vykdytas šimtų tūkstančių politinių kalinių [[Represijоs|represijas]] ar egzekucijas; taip pat, už masinius civilių [[Tremtis|trėmimus]] į [[Sibiras|Sibirą]], ypač iš Baltijos šalių ir rytų Lenkijos, kurias užėmė sovietų kariuomenė.{{sfn|Overy|2023|p=272}}{{sfn|Gellately|2007|p=391}}{{sfn|Davies|2006|pp=312, 325–328}} Per [[Katynės žudynės|Katynės žudynes]] buvo nužudyti beveik 22 tūkstančiai lenkų karininkų bei kitų pareigūnų.<ref name="katyne-1"/><ref name="katyne-2"/> Sovietų kareiviai vykdė masinius [[Išprievartavimas|išžaginimus]] okupuotose teritorijose, ypač Vokietijoje.<ref>{{Cite book |last=Cook|first=Bernard A.|title=Women and War |date=2006 |publisher=Bloomsbury Academic|url=https://books.google.com/books?id=lyZYS_GxglIC&pg=PA480 |isbn=978-1-8510-9770-8 |pages=480– |access-date=2023-08-14 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240504072253/https://books.google.com/books?id=lyZYS_GxglIC&pg=PA480 |archive-date=2024-05-04 |url-status=live}}</ref><ref>{{Cite book|last=Beevor|first=Antony|title=Berlin: The Downfall, 1945|url=https://books.google.co.uk/books/about/Berlin.html?id=as9nAAAAMAAJ|publisher=Viking|year=2006|isbn=9780670886951}}</ref> Skaičiuojama, kad vien [[Berlynas|Berlyne]] sovietų kariai išprievartavo 95 000–130 000 moterų ar mergaičių.<ref>{{cite web|last=Beevor|first=Antony|title=The Russian soldiers raped every German female from eight to 80|trans-title=Rusų kareiviai prievartavo visas vokietes nuo aštuonerių iki aštuoniasdešimties metų|date=2002-05-01|access-date=2025-09-10|url=https://www.theguardian.com/books/2002/may/01/news.features11|website=The Guardian}}</ref> Tikslus skaičius vokiečių moterų, kurias karo ir okupacijos metu išprievartavo Raudonosios armijos kariai, nėra žinomas, tačiau istorikų skaičiavimais jų galėjo būti nuo kelių šimtų tūkstančių iki 2 milijonų.<ref>{{Cite book |last=Naimark |first=Norman |title=The Russians in Germany: A History of the Soviet Zone of Occupation, 1945–1949 |url=https://archive.org/details/russiansingerman0000naim |date=1995 |publisher=Belknap |location=Cambridge |page=[https://archive.org/details/russiansingerman0000naim/page/70 70]}}</ref><ref>{{cite web |title=The rape of Berlin |trans-title=Berlyno išprievartavimas |url=https://www.bbc.co.uk/news/magazine-32529679 |date=2015-05-01|access-date=2025-09-10|website=[[BBC]]}}</ref> Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione Japonijos kariuomenės nužudytų žmonių skaičius tebėra ginčytinas dėl neišlikusių įrašų. Civilių mirčių skaičius galėjo siekti nuo 10 iki 20 milijonų ([[kinai]], [[korėjiečiai]], [[malajai]], [[indoneziečiai]], [[filipiniečiai]] ir kt.), o Kinijos karių aukų (žuvusiųjų ir sužeistųjų) skaičius, manoma, viršija 5 milijonus.<ref>{{Harvnb|Dear|Foot|2001|p=182}}.</ref><ref name="asia-pacific-casualties">{{cite magazine|last=Frank|first=Richard B.|title=Counting All The Dead|url=https://www.americanheritage.com/counting-all-dead|magazine=About American Heritage|date=2023 rugpjūtis|volume=68|issue=5}}</ref> Kiti šaltiniai teigia, kad galėjo žūti iki 30 milijonų žmonių, dauguma jų – civiliai.<ref>{{Cite book |last1=Carmichael |first1=Cathie |title=The Routledge History of Genocide |last2=Maguire |first2=Richard |date=2015 |publisher=Routledge |isbn=978-0-3678-6706-5 |page=105}}</ref><ref name="asia-pacific-casualties"/> [[Nankino žudynės]] buvo vienos didžiausių japonų surengtų žudynių, per kurias išprievartauta bei nužudyta nuo 50 tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių Kinijos civilių.<ref name="nankinas"/> Skaičiuojama, kad vien per 1941–1942 metais japonų vykdytą [[Išdeginta žemė|išdegintos žemės]] politiką Kinijoje, žuvo ne mažiau 2,5 milijono žmonių.<ref>{{Harvnb|Bix|2000|p=367}}.</ref> Japonų kariai taip pat seksualiai išnaudojo bent 200 tūkstančių moterų, vadintų „paguodos moterimis“, ypač [[Korėja|Korėjoje]].<ref name="asia-pacific-casualties"/> [[File:Fotothek_df_ps_0000010_Blick_vom_Rathausturm.jpg|thumb|[[Dresdenas]] po karo, 1945 m.]] Sąjungininkų vykdytas masinis miestų bombardavimas Europoje ir Azijoje vertinamas nevienareikšmiškai. Nors [[tarptautinė teisė]] tuo metu nedraudė didelio masto miestų bombardavimo, o karą pradėjo Ašies šalys, šie bombardavimai pareikalavo didžiulių civilių aukų bei iškėlė šių sprendimų moralumo bei pagrįstumo klausimus.<ref>{{cite journal|last=Brown|first=Joel N.|title=The Bombers and the Bombed: Allied Air War over Europe, 1940–1945. (review)|journal=Journal of Military Ethics|volume=14|number=1|pages=101–102|date=2015-05-15|doi=10.1080/15027570.2015.1033889}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kampmark|first=Binoy|title=Among the Dead Cities: Was the Allied Bombing of Civilians in WWII a Necessity or a Crime? (review)|url=https://archive.org/details/sim_journal-of-military-history_2007-01_71_1/page/268|date=2007 sausis|journal=The Journal of Military History|volume=71|number=1|pages=269-271|doi=10.1353/jmh.2007.0042}}</ref> Skaičiuojama, kad dėl JAV karinių oro pajėgų bombardavimo kampanijos Japonijoje, įskaitant [[Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas|branduolinius Hirošimos ir Nagasakio bombardavimus]], žuvo apie 400 tūkstančių civilių.{{sfn|Overy|2023|p=304}} Vokietijoje dėl Sąjungininkų bombardavimo, ypač [[Hamburgas|Hamburgo]] ir [[Dresdenas|Dresdeno]], žuvo apie 350 tūkstančių civilių.{{sfn|Overy|2023|p=304}} === Genocidas ir koncentracijos bei darbo stovyklos === {{main|Holokaustas|Nacių koncentracijos stovyklos|Gulagas}} Nacistinė Vokietija, valdant Adolfui Hitleriui, įvykdė sistemingą maždaug 6 milijonų [[Žydai|žydų]] sunaikinimą, vadinamą [[Holokaustas|Holokaustu]].<ref name="Niewyk45"/><ref name="nazi-k1"/> Naciai taip pat nužudė daugiau nei 5 milijonus kitų žmonių, kurie nacių buvo laikomi „nevertais gyvenimo“ ({{de|Lebensunwertes Leben}}) – [[Negalia|neįgaliuosius]], psichikos ligonius, sovietų [[Karo belaisvis|karo belaisvius]], romus, [[Seksualinės mažumos|seksualinių mažumų]] bei įvairių religinių [[Sekta|sektų]] atstovus ir kt.{{sfn|Overy|2023|pp=307-308}}<ref>{{Cite book |last=Berenbaum|first=Michael|title=The World Must Know: The History of the Holocaust as Told in the United States Holocaust Memorial Museum|url=https://archive.org/details/worldmustknowhis0000bere_l6k0|year=2006|place=Washington, DC|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|isbn=978-0-8018-8358-3}}</ref><ref name="nazi-k2"/> Tai buvo tyčinio masinio naikinimo programos dalis, o nacistinės Vokietijos režimas dėl to apibūdintas „[[Genocidas|genocidine]] valstybe“.<ref>{{cite book|editor1-last=Kiernan|editor1-first=Ben|editor2-last=Lower|editor2-first=Wendy|editor3-last=Naimark|editor3-first=Norman M.|editor4-last=Straus|editor4-first=Scott|title=The Cambridge World History of Genocide|chapter=13 - State Violence during World War Two|pages=308-334|year=2023|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781108767118|doi=10.1017/9781108767118}}</ref> Rytų Europos šalių ir, ypač, sovietų karo belaisviai buvo laikomi itin sunkiomis sąlygomis, dėl ko, [[Nacių koncentracijos stovyklos|nacių koncentracijos stovyklose]] mirė 3,6 milijono iš 5,7 milijono sovietų karo belaisvių.<ref>{{Harvnb|Herbert|1994|p=[{{GBurl|id=M7Y9AAAAIAAJ|p=222}} 222]}}</ref>{{sfn|Overy|2023|pp=271}} Be koncentracijos stovyklų, nacistinėje Vokietijoje buvo sukurtas [[Naikinimo stovykla|mirties stovyklų]] tinklas, skirtas žmonėms naikinti masiniu būdu. Iki išplėtojant stovyklų tinklą, žydų, karo belaisvių bei kitų žmonių žudynes vykdė [[Einsatzgruppen]] ir kiti [[SS]] daliniai; iki 1942 m. žudynės dažniausiai buvo vykdomos vietoje ir akis į akį.{{sfn|Overy|2023|pp=6, 271, 307}} Nacistinė Vokietija taip pat plačiai išnaudojo [[Priverstinis darbas|priverstinį darbą]]; apie 12 milijonų europiečių, daugiausia „[[darbininkai iš Rytų]]“ ({{de|Ostarbeiter}}), buvo pagrobti ir priversti dirbti Vokietijos pramonėje, žemės ūkyje ir karo ekonomikoje.<ref name="MMDW">{{cite web|url=http://www.dw-world.de/dw/article/0,2144,1757323,00.html |title=Final Compensation Pending for Former Nazi Forced Labourers |publisher=Deutsche Welle |date=2005-10-27 |access-date=2008-05-20 |last=Marek |first=Michael }}</ref> Sovietinis [[Gulagas]] tapo faktine [[Naikinimo stovykla|mirties stovyklų]] sistema 1942–1943 metais, kai karo metu, dėl nepritekliaus ir bado, mirė daugybė įkalintųjų.<ref>{{cite journal|title=Victims of the Soviet Penal System in the Pre-War Years: A First Approach on the Basis of Archival Evidence|url=https://archive.org/details/sim_american-historical-review_1993-10_98_4/page/1016|last1=Getty|first1=J. Arch|last2=Rittersporn|first2=Gábor T.|last3=Viktor N.|first3=Zemskov|publisher=Oxford University Press|journal=The American Historical Review|volume=98|number=4|date=1993 spalis|pages=1017-1049}}</ref>{{sfn|Davies|2006|pp=312, 325–328}} Skaičiavimai varijuoja, tačiau manoma, kad dėl [[Stalinizmas|stalinizmo]] represijų karo laikotarpiu mirė daugiau nei 1 milijonas žmonių.<ref>{{cite journal |first=Stephen G. |last=Wheatcroft |title=Victims of Stalinism and the Soviet Secret Police: The Comparability and Reliability of the Archival Data-Not the Last Word |url=https://archive.org/details/sim_europe-asia-studies_1999-03_51_2/page/314 |journal=Europe-Asia Studies |volume=51 |issue=2 |date=1999 |pages=315–345 |doi=10.1080/09668139999056}}</ref> Represijos paveikė Lenkijos, Baltijos šalių ir kitų 1939–1940 m. Sovietų Sąjungos okupuotų šalių gyventojus, taip pat Ašies šalių karo belaisvius.<ref>{{Harvnb|Applebaum|2003|pp=389–396}}.</ref> Japonijos įkurtos karo belaisvių stovyklos, kurių daugelis buvo naudojamos kaip darbo stovyklos, taip pat pasižymėjo dideliu mirtingumu. [[Tarptautinis Karinis Tolimųjų Rytų Tribunolas]] nustatė, kad kalinių iš Vakarų šalių mirtingumas buvo 27 procentai (amerikiečių karo belaisvių – 37 procentai)<ref>{{Cite web |title=Japanese Atrocities in the Philippines |url=https://www.pbs.org/wgbh/amex/bataan/peopleevents/e_atrocities.html |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20030727223501/https://www.pbs.org/wgbh/amex/bataan/peopleevents/e_atrocities.html |archive-date=2003-07-27 |access-date=2010-01-18 |website=American Experience: the Bataan Rescue |publisher=PBS Online}}</ref> – maždaug septynis kartus didesnis nei belaisvių Vokietijos ar Italijos stovyklose.<ref>{{Harvnb|Tanaka|1996|pp=2–3}}.</ref> Po Japonijos kapituliacijos buvo paleisti 37 583 kaliniai iš Jungtinės Karalystės, 28 500 iš Nyderlandų ir 14 473 iš JAV; tačiau paleistų asmenų iš Kinijos buvo tik 56.<ref>{{Harvnb|Bix|2000|p=360}}.</ref> 1935–1941 m. Japonijos valdžia paėmė į prievartinį darbą mažiausiai 5 milijonus kinų civilių iš šiaurės Kinijos ir [[Mandžukas|Mandžuko]] provincijos; šie civiliai buvo priversti dirbti [[Kasykla|kasyklose]] bei karo pramonėje. Po 1942 m. šis skaičius pasiekė 10 milijonų.<ref name="zhifen2002">{{Cite web |last=Ju |first=Zhifen |date=2002 birželis |title=Japan's Atrocities of Conscripting and Abusing North China Draftees after the Outbreak of the Pacific War |url=https://www.fas.harvard.edu/~asiactr/sino-japanese/session6.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20120521093637/https://www.fas.harvard.edu/~asiactr/sino-japanese/session6.htm |archive-date=2012-05-21 |access-date=2013-12-28 |website=Joint Study of the Sino-Japanese War: Minutes of the June 2002 Conference |publisher=Harvard University Faculty of Arts and Sciences}}</ref> [[Java (sala)|Javoje]] nuo 4 iki 10 milijonų civilių Japonijos kariuomenė paėmė į prievartinį darbą. Apie 270 000 šių Javos darbininkų buvo išsiųsti į kitas Japonijos kontroliuojamas teritorijas Pietryčių Azijoje, tačiau tik 52 000 vėliau buvo repatrijuoti.<ref name="indonesiaww2">{{Cite web |date=1992 |title=Indonesia: World War II and the Struggle For Independence, 1942–50; The Japanese Occupation, 1942–45 |url=https://lcweb2.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd/cstdy:@field(DOCID+id0029) |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20041030225658/https://lcweb2.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd%2Fcstdy%3A%40field%28DOCID+id0029%29 |archive-date=2004-10-30 |access-date=2007-02-09 |publisher=Library of Congress}}</ref> == Karas Lietuvoje == {{Plačiau|Lietuvos okupacija|Nacių okupacija Lietuvoje|Lietuvos partizanai}} Pirmosios artėjančio konflikto apraiškos Lietuvoje pasireiškė [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašte]]. Tarpukaryje Lietuvos vadovybei nepavyko sėkmingai integruoti šio [[Autonomija|autonominio]] regiono: vietos politikai buvo vokiškų pažiūrų, vokiečių mažuma matė Lietuvos valdymą kaip laikiną, atsirado [[Nacizmas|nacistinę ideologiją]] propaguojančios organizacijos.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=179-180}} 1934 m. Lietuvos valdžia uždraudė nacių organizacijas, o [[Noimano-Zaso byla|Noimano–Zaso teisme]] už antivalstybinę veiklą nuteisti vietos nacių aktyvistai. Lietuvos vadovai suvokė nacistinės Vokietijos grėsmę – dar 1935 m. prezidentas [[Antanas Smetona]] privačiai pavadino Hitlerį „pavojingu politiniu pamišėliu“.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=180-181}} Iki tol nuosaikesnė Vokietijos pozicija dėl Klaipėdos krašto pasikeitė į agresyvią 1938 m. pabaigoje.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=164}} 1939 m. kovo 20 d. Vokietija paskelbė [[1939 m. Vokietijos ultimatumas Lietuvai|ultimatumą Lietuvai]] reikalaudama atiduoti kraštą. Vadovybė Kaune nusiuntė diplomatinius signalus [[Klaipėdos krašto konvencija|Klaipėdos krašto konvenciją]] pasirašiusioms Britanijai ir Prancūzijai, jog šalis svarstytų ginti Klaipėdą, jei konvenciją pasirašiusios šalys paremtų. Tačiau visos šalys, o taip pat ir Sovietų Sąjunga, į diplomatinius signalus atsakė neigiamai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=164-165}} Vyriausybės pasitarime gynybos ministras [[Kazys Musteikis]] ir kariuomenės vadas [[Stasys Raštikis]] teigė, kad viena Lietuva prieš Vokietijos karinę jėgą neatlaikytų nei „trijų dienų“.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=182}} Smetona priėmė ultimatumą, o kovo 23 d. šalys pasirašė Klaipėdos krašto perdavimo sutartį. Pasekmės buvo didžiulės: Lietuva neteko apie 6% teritorijos, 5% gyventojų, be to, 70% eksporto keliavo per [[Klaipėdos jūrų uostas|Klaipėdos uostą]].{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=182}} [[File:Red Army enters the territory of Lithuania during its occupation, 1940 (cropped).jpg|thumb|Sovietų kariuomenė įžengia į Lietuvą, 1940 m. birželis.]] 1938 m. rugsėjį Baltijos šalys [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungoje]] paskelbė [[Neutralitetas|neutralitetą]], o Lietuva formaliai jį ratifikavo 1939 m. sausio 10 dieną.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=166}} Baltijos šalys 1939 m. pavasarį bei rudenį intensyviai diskutavo dėl trijų valstybių karinės sąjungos, tačiau skirtingi interesai ir geopolitinė laikysena, vidinė konkurencija ir Vakarų valstybių pasyvumas dėl paramos lėmė šios idėjos nesėkmę.{{sfn|Kasparavičius|2007|pp=35-36}} Lietuva bandė balansuoti tarp trijų nedraugiškų regiono jėgų: Vokietijos, Lenkijos ir Sovietų Sąjungos.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=183}} Didėjant įtampai tarp Vokietijos ir Lenkijos, Vokietijos diplomatai ragino Kauną jėga atsiimti Vilniaus kraštą, o Lenkijos diplomatai kalbėjo apie galimybę atsiimti Klaipėdos kraštą. 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas [[Molotovo–Ribentropo paktas]], pagal kurio slaptą protokolą Lietuva priklausė Vokietijos įtakos sferai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=167-168}} Rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją. Prasidėjus karui, Vokietija pradėjo spausti Lietuvą surengti Vilniaus puolimą, žadėdama visokeriopą karinę pagalbą. Vadovybė Kaune suvokė, kad toks puolimas reikštų įstojimą į karą Vokietijos pusėje. Lietuvos užsienio reikalų ministras [[Juozas Urbšys]] nurodė diplomatams užimti aiškią poziciją, kad Lietuva griežtai laikysis neutraliteto.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=167-170}} Rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga įsiveržė į Lenkiją. Prezidento Smetonos įsakymu Lietuva paskelbė dalinę mobilizaciją, padidindama kariuomenę nuo 24 tūkst. iki 89 tūkst. karių.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=184}} Rugsėjo 28 d. [[Sovietų Sąjungos–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|Vokietija ir SSRS pasirašė dar vieną sutartį]], pagal kurios slaptą protokolą Lietuva buvo perduota sovietų įtakos sferai. Spalio 2 d. Lietuva pradėjo demobilizuoti savo karius; kitą dieną Stalinas pateikė reikalavimą pasirašyti [[Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis|savitarpio pagalbos sutartį]] bei perduoti pietvakarių Lietuvos teritorijas Vokietijai, mainais už Vilniaus krašto perdavimą Lietuvai.{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=170-171}} Vadovybė Kaune priėjo išvados, kad nėra galimybių priešintis SSRS reikalavimams ir spalio 10 d. pasirašė savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią buvo grąžintas Vilniaus kraštas, o Lietuvoje įkurtos SSRS karinės bazės bei dislokuota 20 tūkst. sovietų karių. Tai taip pat reiškė, kad Lietuva faktiškai atsisakė neutraliteto statuso.{{sfn|Eidintas et al.|1999|p=173}} Sukursčiusi keletą incidentų ir apkaltinusi Lietuvą antisovietine politika, 1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjunga įteikė Lietuvai ultimatumą priimti neribotą skaičių sovietų karių. Nors formaliai buvo duotas vienos dienos terminas, [[Viačeslavas Molotovas|Molotovas]] žodžiu pareiškė Urbšiui, kad sovietų kariuomenė bus įvesta nepriklausomai nuo Lietuvos atsakymo.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=186-187}} Birželio 15 naktį Smetona ir vyriausybė diskutavo ar ginklu pasipriešinti Sovietų Sąjungai. Smetona pasisakė už, tačiau jį palaikė tik keli ministrai, o prieš pasisakė ir kariuomenės vadas [[Vincas Vitkauskas]] bei, buvęs vadas, generolas [[Stasys Raštikis]].{{sfn|Eidintas et al.|1999|pp=182}}{{sfn|Lebedeva|2007|p=85}} Šios dienos ryte, vyriausybė priėmė SSRS ultimatumą, prezidentas Smetona paliko šalį, o Lietuvos sieną kirto dvi sovietų armijos – prasidėjo [[Lietuvos okupacija]].{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=188}} Stalinas į Lietuvą, kaip ypatingąjį įgaliotinį, atsiuntė [[Vladimiras Dekanozovas|Vladimirą Dekanozovą]], lydimą [[NKVD]] brigadų.{{sfn|Maslauskienė|2000|p=11}} Karinei okupacijai buvo skirtos gerai paruoštos, rinktinės sovietų pajėgos, kurias sudarė apie 150 tūkst. karių.<ref>{{cite journal|last=Jakubčionis|first=Algirdas|title=Vilniaus krašto atgavimas ir Lietuvos nepriklausomybės netekimas|url=https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/view/39434/36981|journal=Genocidas ir rezistencija|year=2013|volume=1|number=13|pages=50–52}}</ref> Prezidentui ir gynybos ministrui pasitraukus į užsienį, Dekanozovas faktiškai perėmė Lietuvos vidaus reikalus į pagrindinius postus paskirdamas prosovietinius Lietuvos veikėjus.{{sfn|Maslauskienė|2000|p=13}}{{sfn|Lebedeva|2007|p=85}}{{sfn|Anušauskas|1996|pp=28-29}} 1940 m. liepos mėnesį NKVD pradėjo pirmuosius masinius areštus, siekiant pašalinti valstybės, politinius bei visuomenės veikėjus, galinčius priešintis sovietiniam režimui.{{sfn|Anušauskas|1996|p=31}} Didesnė dalis [[Gulagas|ištremti į Sibirą]], o dalis nužudyti; tarp ištremtų buvo ir ministras pirmininkas [[Antanas Merkys]] bei ministras [[Juozas Urbšys]].{{sfn|Anušauskas|1996|p=33}} Sovietų pastatyta vyriausybė liepos 14-15 d. paskubomis surengė neteisėtus rinkimus į vadinamąjį [[Liaudies seimas|Liaudies seimą]]; kandidatų sąrašus išskirtinai sudarinėjo [[Lietuvos komunistų partija]].{{sfn|Lebedeva|2007|p=91}} Šie rinkimai buvo rengiami teroro sąlygomis, o rezultatai suklastoti.{{sfn|Hiden|Salmon|1994|p=114}}{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=191-192}}<ref>{{cite web|editor-last1=Kupetytė|editor-first1=Rūta|editor-last2=Grumbinas|editor-first2=Ramūnas|title=1940 m. rinkimai į Liaudies Seimą: balsuoti „atėjo“ 106 proc. gyventojų|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/108708/1940-m-rinkimai-i-liaudies-seima-balsuoti-atejo-106-proc-gyventoju|date=2015-07-21|access-date=2025-09-23|website=LRT|archive-url=https://web.archive.org/web/20221128225242/https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/108708/1940-m-rinkimai-i-liaudies-seima-balsuoti-atejo-106-proc-gyventoju|archive-date=2022-11-28}}</ref> Liepos 21 d. Liaudies seimas paskelbė šalį sovietine respublika, o rugpjūčio 3 d. SSRS aneksavo Lietuvą. Suklastotų rinkimų ir marionetinių darinių tikslas buvo sudaryti įspūdį, kad Lietuva į SSRS įstojo savanoriškai.{{sfn|Maslauskienė|2000|pp=19-20}} Pradėta visos valstybės sovietizacija, masinis turto nacionalizavimas, represijos bei trėmimai.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=193}} Po plataus masto Lietuvos kariuomenės karininkų valymo, iš likusių dalinių suformuotas SSRS pavaldus [[29-asis teritorinis šaulių korpusas]], kuriam vadovavo buvęs kariuomenės vadas [[Vincas Vitkauskas]].{{sfn|Lebedeva|2007|p=89}} Skaičiuojama, kad per pirmąją sovietų okupaciją 1940–1941 metais, Lietuvoje buvo įkalinta, nužudyta arba į Sibirą ištremta nuo 31 tūkst. iki 75 tūkst. žmonių.{{sfn|Hiden|Salmon|1994|p=115}}{{sfn|Anušauskas|1996|p=140}} [[File:Lithuanian rebels (Lithuanian Activist Front) lead the disarmed soldiers of the Red Army during the June Uprising, 1941.jpg|thumb|[[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių sukilėliai]] veda nuginkluotus sovietų karius, [[1941 m. birželio sukilimas]].]] 1941 m. birželio 22 d. Vokietija pradėjo invaziją į SSRS. Vokiečių kariuomenei pradėjus žengti į Lietuvos teritoriją, prasidėjo [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilimas]], nors antisovietinio pasipriešinimo apraiškų buvo ir iki tol. Tuo metu, visuomenė buvo ypač priešiška sovietams dėl ką tik įvykdytų [[Birželio trėmimai|Birželio trėmimų]]. Sukilėlius daugiausia sudarė buvę [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių sąjungos]] nariai, karininkai bei puskarininkiai, policijos pareigūnai ir kiti; 29-ojo teritorinio šaulių korpuso kariai masiškai dezertyravo ir prisijungė prie sukilėlių.{{sfn|Bubnys|2006|pp=167-168}} Kovose žuvo keli šimtai sukilėlių, o į nelaisvę paimta daugiau nei tūkstantis sovietų karių.{{sfn|Bubnys|2006|pp=168}} Vokiečių kariuomenė žygiavo beveik be pasipriešinimo iš Raudonosios armijos ir beveik visą Lietuvos teritoriją užėmė per 3 dienas, o besitraukiantys sovietai surengė [[1941 m. birželio 26 d. Pravieniškių žudynės|Pravieniškių]] ir [[Rainių žudynės|Rainių žudynes]].{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=194}} Nors bandyta sudaryti [[Lietuvos laikinoji vyriausybė|Lietuvos laikinąją vyriausybę]] ir atkurti valstybingumą, Vokietija turėjo kitus planus: 1941 liepos 25 d. įkurta [[Lietuvos generalinė sritis]], kuri priklausė [[Ostlandas|Ostlandui]], bei pradėta ruoštis [[Generalinis planas Ost|generaliniam planui „Ost“]]. Nuo pat [[Nacių okupacija Lietuvoje|vokiečių okupacijos]] pradžios, [[SS]] [[Einsatzgruppen]] pradėjo persekioti žydus, komunistus ir sovietų aktyvistus.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=198-199}} Dėl patirtų represijų, žydų matomumo sovietinėje sistemoje bei [[Nacistinė propaganda|nacių propagandos]], dalis lietuvių manė, kad žydai buvo atsakingi už sovietų represijas; tai paskatino dalį lietuvių kolaboruoti su naciais bei dalyvauti žydų žudynėse, įskaitant ir dalyvavimą [[Ypatingasis būrys|Ypatingajame būryje]].{{sfn|Snyder|2010|pp=191–192}}{{sfn|Bubnys|1998|pp=271-272}} [[Panerių žudynės]] buvo vienos pirmųjų nacių įvykdytų masinių žudynių Lietuvoje. [[Holokaustas Lietuvoje|Holokausto Lietuvoje]] metu, iš apie 210 tūkst. gyvenusių žydų nužudyta apie 196 tūkst. – daugiau nei 90% visos [[Lietuvos žydai|Lietuvos žydų]] populiacijos.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=201}} Taip pat vyko represijos prieš kitas tautines mažumas ir politinės represijos prieš nesutinkančius su vokiečių valdžia: nužudyta apie 20 tūkst. kitų tautybių asmenų bei apie 15 tūkst. lietuvių.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=202}} Vokiečių administracija taip pat stengėsi išnaudoti vietos resursus karo pramonei bei verbuoti ar prievarta mobilizuoti gyventojus į savo kariuomenę.{{sfn|Stankeras|2007|pp=245-246}} Dėl lietuvių rezistencijos, mobilizacija vyko sunkiai, o bandymas suformuoti atskirąjį lietuvių [[Waffen-SS]] legioną nepavyko.{{sfn|Bubnys|1998|p=502}} Skaičiuojama, kad į vokiečių kariuomenę 1941–1944 metais galėjo būti mobilizuota nuo 30 tūkst. iki 50 tūkst. lietuvių, o dar apie 60 tūkst. išvežti į prievartinį darbą.{{sfn|Stankeras|2007|p=204}}{{sfn|Bubnys|1998|p=502}} Iš viso, dėl nacių okupacijos buvo nužudyta apie 250 tūkst. Lietuvos gyventojų, o dar 30 tūkst. pateko į koncentracijos stovyklas.{{sfn|Bubnys|1998|p=501}} 1944 m. vasario mėnesį Vokiečių pajėgoms pralaimint rytų fronte bei artėjant sovietų kariuomenei, Vokietijos administracija leido lietuviams suformuoti nuosavas, lengvai ginkluotas karines pajėgas – [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], vadovaujamą generolo [[Povilas Plechavičius|Povilo Plechavičiaus]].{{sfn|Bubnys|1998|pp=405,409}} Pagal susitarimą, šios pajėgos galėjo būti naudojamos tik Lietuvos teritorijos gynybai, tačiau Vokietijos administracija mėgino sulaužyti šį susitarimą, vis labiau bandydama integruoti pajėgas į [[Vermachtas|Vermachtą]], siekiant jas pasiųsti kovoms prieš Raudonąją armiją.{{sfn|Bubnys|1998|pp=410, 415-419}} Gilėjant lietuvių pasipriešinimui, gegužės mėnesį Vietinės rinktinės vadovybė buvo areštuota, dalis vadovybės nužudyta, o pati rinktinė likviduota.{{sfn|Bubnys|1998|p=420-421}} [[File:Lithuanian partisans of the Tauras military district, 1945.jpg|thumb|Lietuvos partizanai – [[Tauro apygarda]], Vytauto rinktinė, 1945 m.]] 1944 m. vasarą SSRS kariuomenė pradėjo veržtis į Lietuvos teritoriją.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=206}} Šio puolimo metu taip pat vyko [[Vilniaus operacija|Vilniaus]], [[Šiaulių puolamoji operacija|Šiaulių]] bei [[Kauno puolamoji operacija|Kauno puolamosios operacijos]], per kurias užimta beveik visa Lietuva. Užėmusi Lietuvos teritoriją, SSRS grąžino pirmosios okupacijos metu įvestą sovietinę santvarką bei tęsė sovietizaciją; antroji Lietuvos okupacija žymėjo dar didesnių [[Lietuvos gyventojų trėmimai (1940–1953)|gyventojų trėmimų pradžią]], o represijos tęsėsi ir po karo.{{sfn|Eidintas et al.|2013|pp=206-208}} Apie 82 tūkst. lietuvių buvo prievarta mobilizuoti į sovietų kariuomenę.{{sfn|Vitkus et al.|2014|p=224}} Pasipriešinimo organizacijos – tiek antisovietinės, tiek antinacinės – pogrindyje pradėjo kurtis nuo 1940 metų, įskaitant [[Lietuvių aktyvistų frontas|Lietuvių aktyvistų frontą]] (1940 m.), [[Lietuvos laisvės armija|Lietuvos laisvės armiją]] (1941 m.), 1943 m. įkurtą [[Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas|Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą]] (VLIK) ir įvairias kitas.{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=204}}{{sfn|Vitkus et al.|2014|p=223}} [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] ginkluotas pasipriešinimas sovietų okupacijai prasidėjo 1944 m. liepos mėnesį, o kovotojų skaičius per kitus metus pasiekė 30 tūkst.{{sfn|Vitkus et al.|2014|pp=213, 225}}<ref>{{cite web|title=Bubnys: partizaninio karo pradžia reiktų laikyti 1944-ųjų liepos 21-ąją|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2340955/bubnys-partizaninio-karo-pradzia-reiktu-laikyti-1944-uju-liepos-21-aja|date=2024-08-19|access-date=2025-10-01|website=LRT}}</ref>{{sfn|Eidintas et al.|2013|p=210}} Partizaninis karas prieš sovietų okupaciją vyko visose Baltijos šalyse, tačiau Lietuvoje jis buvo intensyviausias, o kova truko beveik dešimtmetį – iki 1953 m. pavasario.{{sfn|Vitkus et al.|2014|pp=243,245}} Tikslus visų Antrojo pasaulinio karo aukų skaičius Lietuvoje nėra aiškus, tačiau skaičiuojama, kad jų galėjo būti apie 353 tūkst.<ref>{{cite web|title=Research Starters: Worldwide Deaths in World War II|url=https://www.nationalww2museum.org/students-teachers/student-resources/research-starters/research-starters-worldwide-deaths-world-war|place=New Orleans|website=The National WWII Museum|access-date=2025-10-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20250101035633/https://www.nationalww2museum.org/students-teachers/student-resources/research-starters/research-starters-worldwide-deaths-world-war|archive-date=2025-01-01}}</ref> Nors [[Atlanto chartija|Atlanto chartijoje]] Sąjungininkai įsipareigojo atkurti visas iki karo egzistavusias suverenias valstybes, po karo Lietuva, Latvija ir Estija liko okupuotos bei aneksuotos Sovietų Sąjungos. Dauguma pasaulio valstybių nepripažino [[Baltijos šalių okupacija|Baltijos šalių okupacijos]], o pačios šalys [[Baltijos šalių valstybingumo tęstinumas|laikėsi valstybingumo tęstinumo]] principo.<ref name="zalimas-b">{{cite web|title=Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių aneksijos nepripažinimas ir jo teisinės pasekmės|url=https://www.bernardinai.lt/2011-02-16-dainius-zalimas-lietuvos-ir-kitu-baltijos-valstybiu-aneksijos-nepripazinimas-ir-jo-teisines-pasekmes/|first=Dainius|last=Žalimas|author-link=Dainius Žalimas|website=Bernardinai|date=2011-02-16|access-date=2024-03-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20231117183228/https://www.bernardinai.lt/2011-02-16-dainius-zalimas-lietuvos-ir-kitu-baltijos-valstybiu-aneksijos-nepripazinimas-ir-jo-teisines-pasekmes/|archive-date=2023-11-17|url-status=live}}</ref> == Kiti aspektai == === Pradžios ir pabaigos datos === [[File:Surrender_of_Japan_-_USS_Missouri_(restored).jpg|thumb|Japonijos delegacija atvyko pasirašyti kapituliacijos akto, JAV karo laivas USS „Missouri“, 1945 m. rugsėjo 2 d. Ši data paprastai laikoma Antrojo pasaulinio karo pabaiga.]] Dauguma istorikų Antrojo pasaulinio karo pradžią laiko Vokietijos [[Įsiveržimas į Lenkiją|įsiveržimą į Lenkiją]] 1939 m. rugsėjo 1 dieną, po kurio Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai.{{sfn|Weinberg|2005|p=6}}<ref>{{cite book|last=Wells|first=Anne Sharp|title=Historical Dictionary of World War II: The War against Germany and Italy|url=https://archive.org/details/historicaldictio0000well_h1w7|year=2014|publisher=Rowman & Littlefield|isbn=9780810854574|page=[https://archive.org/details/historicaldictio0000well_h1w7/page/6 7]}}</ref> Tačiau istorikų požiūris į [[Karas Ramiajame vandenyne|karo Ramiajame vandenyne]] pradžią skiriasi. Dalies istorikų teigimu, šio karo pradžia laikytinas [[Antrasis Kinijos–Japonijos karas]], prasidėjęs 1937 m. liepos 7 dieną,<ref>{{Cite book |last1=Ferris |first1=John |title=The Cambridge History of the Second World War, Volume I: Fighting the War |last2=Mawdsley |first2=Evan |date=2015 |publisher=[[Cambridge University Press]] |location=[[Cambridge]] |language=en}}</ref>{{sfn|Förster|Gessler|2005|p=64}} arba [[Japonijos įsiveržimas į Mandžiūriją]] 1931 m. rugsėjo 19 dieną.<ref>Ghuhl, Wernar (2007) ''Imperial Japan's World War Two'' Transaction Publishers pp. 7, 30</ref><ref>{{cite book|last1=Polmar|first1=Norman|last2=Allen|first2=Thomas B.|title=World War II: America at war, 1941–1945|year=1991|url=https://archive.org/details/worldwariiameric00polm|isbn=978-0-3945-8530-7}}</ref> Tačiau kitų istorikų teigimu, Kinijos–Japonijos konfliktas ir karas Europoje bei jos kolonijose vyko atskirai, o šie du konfliktai tapo Antrojo pasaulinio karo dalimi 1941 m.<ref>{{Cite journal |last=Hett |first=Benjamin Carter |date=1 August 1996 |title='Goak here': A.J.P. Taylor and 'The Origins of the Second World War.|url=https://archive.org/details/sim_canadian-journal-of-history_1996-08_31_2/page/256 |journal=Canadian Journal of History |volume=31 |issue=2 |pages=257–281 |doi=10.3138/cjh.31.2.257 |issn=0008-4107}}</ref> Dalis istorikų yra pasiūlę ir kitas Antrojo pasaulinio karo pradžios datas.<ref>{{Harvnb|Ben-Horin|1943|p=169}}.</ref> [[Pergalės Europoje diena|Karo pabaiga Europoje]] laikoma [[Vokietijos kapituliacijos aktas|Vokietijos kapituliacija]] 1945 m. gegužės 8 dieną. Sovietų Sąjunga nepripažino Vakarų Sąjungininkams pasirašyto pirmojo kapituliacijos dokumento ir reikalavo, kad vokiečių generolai pasirašytų dokumentą ir sovietų atstovams.{{sfn|Davies|2006|p=129}} Antras dokumentas Berlyne buvo pasirašytas 8-os dienos vakare, prieš vidurnaktį. Dėl laiko juostų skirtumo Maskvoje, Sovietų Sąjunga karo pabaigą laikė gegužės 9 d.{{sfn|Davies|2006|p=129}} Tuo metu buvo visuotinai priimta manyti, kad karas Azijoje baigėsi 1945 m. rugpjūčio 15 dieną (dėl laiko juostų skirtumo – rugpjūčio 14 d. JAV) paskelbtomis paliaubomis, o ne formalia Japonijos kapituliacija 1945 m. rugsėjo 2 dieną.<ref>{{cite web|last=Torreon|first=Barbara Salazar|title=U.S. Periods of War and Dates of Current Conflicts|url=https://ecommons.cornell.edu/server/api/core/bitstreams/6b8ab2f1-bfb5-4738-8ee0-3a137e7ab5cf/content|publisher=Congressional Research Service}}</ref> Vėliau, dauguma šaltinių priėmė rugsėjo 2 dieną, kaip oficialią Antrojo pasaulinio karo pabaigą. Dalis istorikų yra pasiūlę kitas datas. Taikos sutartis tarp Japonijos ir Sąjungininkų (išskyrus Sovietų Sąjungą) buvo pasirašyta tik 1951 m.{{sfn|Masaya|1990|p=4}} Jokia oficiali taikos sutartis tarp Japonijos ir Sovietų Sąjungos iki šiol nepasirašyta, nors karo padėtis tarp šių šalių buvo nutraukta 1956 m. bendra Sovietų Sąjungos ir Japonijos deklaracija, kuria taip pat pilnai atkurti diplomatiniai santykiai.<ref>{{cite news|title=Texts of Soviet-Japanese Statements; Peace Declaration Trade Protocol|url=https://www.nytimes.com/1956/10/20/archives/texts-of-sovietjapanese-statements-peace-declaration-trade-protocol.html|date=1956-05-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20211209133402/https://www.nytimes.com/1956/10/20/archives/texts-of-sovietjapanese-statements-peace-declaration-trade-protocol.html|archive-date=2021-12-09|publisher=The New York Times|page=2}}</ref><ref>{{cite web|title=The islands in the way of WW2 peace deal between Russia and Japan|url=https://www.bbc.co.uk/news/world-asia-38311651|date=2016-12-15|access-date=2025-09-15|website=[[BBC]]}}</ref> === Karyba ir technologijos === [[File:Bundesarchiv Bild 146-1978-Anh.026-01, Peenemünde, V2 beim Start.jpg|thumb|Vokiečių [[V-2]] – pirmoji ilgojo nuotolio [[Balistinė raketa|balistinė raketa]].]] [[Orlaivis|Orlaiviai]] naudoti tiek žvalgybai, tiek kaip [[Naikintuvas|naikintuvai]], [[Bombonešis|bombonešiai]] ir [[Šturmo lėktuvas|šturmo lėktuvai]], o kiekvienas jų naudojimo būdas reikšmingai tobulėjo. Inovacijos apėmė transportavimą oru – galimybę greitai perkelti riboto kiekio prioritetines atsargas, įrangą ir personalą;<ref name="EncWWII_76">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=76}}.</ref> ir [[Strateginis bombardavimas|strateginį bombardavimą]] – priešo pramonės ir populiacijos centrų bombardavimą siekiant sunaikinti priešo gebėjimą kariauti.<ref>{{Harvnb|Levine|1992|p=227}}.</ref> Taip pat tobulėjo [[priešlėktuvinė gynyba]], įskaitant [[Radaras|radarų]] naudojimą bei [[Zenitinė artilerija|zenitinę artileriją]] su [[Nekontaktinis sprogdiklis|nekontaktiniais sprogdikliais]]. Karo metu išvystyti ir pradėti naudoti ankstyvieji [[Reaktyvinis lėktuvas|reaktyviniai lėktuvai]], o tai lėmė reaktyvinių lėktuvų kaip technologijos priėmimą ir išplitimą po karo.<ref>{{Harvnb|Klavans|Di Benedetto|Prudom|1997}}.</ref> Pažanga buvo pasiekta beveik visuose jūrų karybos aspektuose, ypač [[Lėktuvnešis|lėktuvnešių]] ir [[Povandeninis laivas|povandeninių laivų]] srityse. Nors karo pradžioje oro operacijos buvo gana nesėkmingos, Taranto ir Perl Harboro mūšiuose bei operacijose Koralų jūroje lėktuvnešis įsitvirtino kaip dominuojantis karo laivas, vietoje tradicinio [[Linijinis laivas|linijinio laivo]].<ref name="EncWWII_163">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=163}}.</ref><ref>{{Cite book |last1=Bishop |first1=Chris |title=Aircraft Carriers: The World's Greatest Naval Vessels and Their Aircraft |last2=Chant |first2=Chris |date=2004 |publisher=Silverdale Books |isbn=978-1-8450-9079-1 |location=Wigston, Leics |page=7}}</ref><ref>{{Cite book |last1=Chenoweth |first1=H. Avery |title=Semper Fi: The Definitive Illustrated History of the U.S. Marines |last2=Nihart |first2=Brooke |date=2005 |publisher=Main Street |isbn=978-1-4027-3099-3 |location=New York |page=180}}</ref> Atlanto vandenyne palydos lėktuvnešiai tapo gyvybiškai svarbia Sąjungininkų [[Konvojaus palyda|konvojų]] dalimi, padidinę efektyvų apsaugos spindulį ir padėję dengti didesnę vandenyno dalį.<ref>{{Harvnb|Sumner|Baker|2001|p=25}}.</ref> Lėktuvnešiai taip pat buvo ekonomiškesni nei linijiniai laivai dėl santykinai mažos tuometinių orlaivių kainos<ref>{{Harvnb|Hearn|2007|p=14}}.</ref> ir dėl to, kad jiems nereikėjo sunkiojo šarvo.<ref>{{Harvnb|Gardiner|Brown|2004|p=52}}.</ref> Visi karo dalyviai tikėjosi, kad povandeniniai laivai, kurie [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu pademonstravo efektyvumą,<ref name="Bur&Ryd 1995 15">{{Harvnb|Burcher|Rydill|1995|p=15}}.</ref> bus svarbūs ir Antrajame pasauliniame kare. Britai daugiausia dėmesio skyrė vystant kovos su povandeniniais laivais priemones bei taktiką, pvz. [[Sonaras|sonarus]] bei [[Konvojaus palyda|konvojavimą]]; Vokietija – savo puolamųjų pajėgumų gerinimui, vysčiusi tokius projektus kaip VII tipo povandeninis laivas ir pritaikiusi „vilkų gaujos“ taktiką.<ref name="Bur&Ryd 1995 16">{{Harvnb|Burcher|Rydill|1995|p=16}}.</ref> Sąjungininkų technologiniai sprendimai – specializuoti didelės galios prožektoriai, patobulintos priešlaivinės [[Mortyra|mortyros]], valdomos [[Torpeda|torpedos]] ir kt. – buvo veiksmingas atsakas prieš vokiečių povandeninius laivus.<ref>{{Cite journal |last=Burns |first=R. W. |date=1994 rugsėjis |title=Impact of technology on the defeat of the U-boat September 1939 – May 1943 |url=https://digital-library.theiet.org/doi/abs/10.1049/ip-smt%3A19949918 |journal=IEE Proceedings - Science, Measurement and Technology |volume=141 |issue=5 |pages=343–355|doi=10.1049/ip-smt:19949918 |url-access=subscription }}</ref> Sausumos karas pasikeitė iš Pirmojo pasaulinio karo laikų [[Apkasų karas|apkasų karo]] su statiškomis fronto linijomis bei artilerijos dominavimu į didesnio mobilumo bei mišrios ginkluotės ir įvairios specializacijos pajėgų t. y. [[Kombinuotos pajėgos|kombinuotų pajėgų]] ({{en|combined arms}}) operacijas. [[Tankas]], kuris Pirmajame pasauliniame kare daugiausia buvo naudojamas pėstininkų paramai, tapo vienu iš pagrindinių ginklų.<ref name="EncWWII_125">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=125}}.</ref> Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje tankų konstrukcija buvo gerokai pažangesnė nei Pirmojo pasaulinio karo metu,<ref>{{Cite book |last=Dupuy |first=Trevor Nevitt |title=The Evolution of Weapons and Warfare |date=1982 |publisher=[[Jane's Information Group]] |isbn=978-0-7106-0123-0 |page=231}}</ref> o tankų tobulinimas vyko viso karo metu – didėjant jų greičiui, ugnies galiai bei tobulėjant šarvams.<ref>{{Cite web |title=The Vital Role Of Tanks In The Second World War |url=https://www.iwm.org.uk/history/the-vital-role-of-tanks-in-the-second-world-war |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20220325104344/https://www.iwm.org.uk/history/the-vital-role-of-tanks-in-the-second-world-war |archive-date=2022-03-25 |access-date=2022-04-05 |website=Imperial War Museums}}</ref><ref>{{Cite journal |last1=Castaldi |first1=Carolina |last2=Fontana |first2=Roberto |last3=Nuvolari |first3=Alessandro |date=2009-08-01 |title='Chariots of fire': the evolution of tank technology, 1915–1945 |journal=Journal of Evolutionary Economics |volume=19 |issue=4 |pages=545–566 |doi=10.1007/s00191-009-0141-0 |issn=1432-1386 |s2cid=36789517 |doi-access=free}}</ref> Karo pradžioje dauguma karininkų manė, kad priešo tankus geriausia neutralizuoti sukuriant geresnės charakteristikos savus tankus.<ref name="EncWWII_108">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=108}}.</ref> Tačiau tuo suabejota dėl palyginti prasto ankstyvųjų tankų [[Patranka|patrankų]] efektyvumo prieš šarvus ir vokiečių doktrinos vengti tiesioginės tankų kovos prieš kitus tankus. Šie veiksniai, kartu su Vokietijos kombinuotų pajėgų naudojimu, buvo vieni iš pagrindinių jų labai sėkmingos [[Blickrygas|žaibo karo]] doktrinos Lenkijoje ir Prancūzijoje elementai.<ref name="EncWWII_125"/> Kare buvo naudotos įvairios [[Prieštankinis ginklas|tankų naikinimo priemonės]]: artilerija, prieštankiniai pabūklai (tiek velkami, tiek savaeigiai) ir [[Prieštankinis šautuvas|šautuvai]], [[Prieštankinė mina|minos]], [[Granatsvaidis|granatsvaidžiai]] bei patys tankai.<ref name="EncWWII_108"/> Net ir esant didelio masto mechanizacijai, [[Pėstininkas|pėstininkai]] išliko karinių pajėgų stuburu,<ref name="EncWWII_734">{{Harvnb|Tucker|Roberts|2004|p=734}}.</ref> o per visą karą dauguma pėstininkų buvo ginkluoti panašiai kaip ir Pirmojo pasaulinio karo metu.<ref name="Comp_221">{{Harvnb|Cowley|Parker|2001|p=221}}.</ref> Išplito nešiojamieji [[Kulkosvaidis|kulkosvaidžiai]], kurių ryškus pavyzdys – vokiškas [[MG 34]]; taip pat, [[Pistoletas kulkosvaidis|pistoletai-kulkosvaidžiai]], kurie buvo tinkami artimai kovai miesto ir džiunglių aplinkoje.<ref name="Comp_221"/> [[Automatas (ginklas)|Automatas]], įtraukęs daugelį [[Graižtvinis šautuvas|graižtvinio šautuvo]] ir pistoleto-kulkosvaidžio savybių, buvo sukurtas ir pradėtas naudoti į karo pabaigą (pirmas plačiai įvestas – vokiškas [[StG 44]]), o vėliau tapo standartiniu pokario pėstininkų ginklu daugumoje kariuomenių.<ref>{{Cite web |last1=Sprague |first1=Oliver |last2=Griffiths |first2=Hugh |date=2006 |title=The AK-47: the worlds favourite killing machine |url=https://www.amnesty.org/en/documents/act30/011/2006/en |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20181228130914/https://www.amnesty.org/en/documents/act30/011/2006/en |archive-date=2018-12-28 |access-date=2009-11-14 |publisher=Amensty International|page=1 |format=PDF}}</ref> Saugiai komunikacijai ir [[Kriptografija|kriptografijai]] naudotos kodų knygos buvo lėtos ir nepatogios, todėl kariaujančios šalys bandė spręsti šią problemą kurdamos šifravimo mašinas. Vienas ryškesnių pavyzdžių – vokiečių [[Enigma (mašina)|Enigma]] mašina.<ref>{{Harvnb|Ratcliff|2006|p=11}}.</ref> Tačiau [[Signalų žvalgyba|signalų žvalgybos]] ir [[Kriptoanalizė|kriptanalizės]] pažanga sudarė galimybes perimti ir iššifruoti priešo komunikacijas. Žymūs pavyzdžiai buvo Sąjungininkų sėkmingas Japonijos karinio jūrų laivyno kodų iššifravimas<ref name="Schoenherr">{{Cite web |last=Schoenherr |first=Steven |date=2007 |title=Code Breaking in World War I |url=https://history.sandiego.edu/gen/WW2Timeline/espionage.htm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080509054959/https://history.sandiego.edu/gen/WW2Timeline/espionage.htm |archive-date=2008-05-09 |access-date=2009-11-15 |publisher=History Department at the University of San Diego}}</ref> ir britų žvalgybos „Ultra“ pajėgumas – naujas metodas, leidęs iššifruoti Enigma komunikacijas. Šis metodas buvo sukurtas pasinaudojus informacija, kurią Britanijai perdavė Lenkijos šifravimo biuras, kuris prieš karą sugebėjo palaužti ankstesnių Enigma versijų šifrą.<ref>{{Cite news |last=Macintyre |first=Ben |date=2010-12-10 |title=Bravery of thousands of Poles was vital in securing victory |publisher=The Times |location=London |page=27}}</ref> Kitas reikšmingai išvystytas [[Karinė žvalgyba|karinės žvalgybos]] komponentas buvo apgaulė, kurią Sąjungininkai efektyviai panaudojo vykdant išsilaipinimo operacijas Sicilijoje ir Normandijoje.<ref name=Schoenherr/><ref>{{Cite web |last1=Rowe |first1=Neil C. |last2=Rothstein |first2=Hy |title=Deception for Defense of Information Systems: Analogies from Conventional Warfare |url=https://www.au.af.mil/au/awc/awcgate/nps/mildec.htm |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20101123031630/https://www.au.af.mil/au/awc/awcgate/nps/mildec.htm |archive-date=2010-11-23 |access-date=2009-11-15 |website=Departments of Computer Science and Defense Analysis U.S. Naval Postgraduate School |publisher=Air University}}</ref> Kiti technologiniai ir inžineriniai pasiekimai, įvykę karo metu ar dėl jo: pirmieji pasaulyje programuojami kompiuteriai ([[Z3]], [[Colossus]] ir [[ENIAC]]), valdomos ir [[Balistinė raketa|balistinės]] reaktyvinės [[Raketa|raketos]] (vokiečių [[V-1]] ir [[V-2]]), [[Manhatano projektas|Manhatano projekto]] sukurti [[Branduolinis ginklas|branduoliniai ginklai]], sisteminis matematinių ir statistinių metodų taikymas karybai bei žvalgybai, [[magnetronas]] (padėjęs reikšmingai išvystyti radaro technologiją) ir kt.<ref>{{cite web|title=The Scientific and Technological Advances of World War II|url=https://www.nationalww2museum.org/war/articles/scientific-and-technological-advances-world-war-ii|publisher=The National WWII Museum|place=New Orleans|access-date=2025-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20240302230336/https://www.nationalww2museum.org/war/articles/scientific-and-technological-advances-world-war-ii|archive-date=2024-03-02}}</ref>{{sfn|Overy|2023|pp=329,337}} Nors [[Penicilinas|penicilinas]] buvo atrastas prieš karą, konflikto metu buvo išvystyta pramoninė vaisto gamybos technologija bei pradėta jo masinė produkcija ir naudojimas.<ref>{{cite journal|last=Gaynes|first=Robert|title=The Discovery of Penicillin—New Insights After More Than 75 Years of Clinical Use|journal=Emerging infectious diseases|volume=23|number=5|date=2017 gegužė|pages=849–853|url=https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5403050/|doi=10.3201/eid2305.161556}}</ref> == Pastabos == {{notelist|refs= {{efn|name=aukos|Karo aukų skaičius šaltiniuose reikšmingai varijuoja. Daugelis mirčių liko neužregistruotos. Ypač Kinijoje ir kitose Azijos šalyse, nebuvo ar neišliko pakankamai demografinių bei kitų įrašų; Kinijoje konfliktas prasidėjo 1937 m., o prieš jį ir po jo vyko pilietinis karas. Taip pat skiriasi skaičiavimo metodologijos bei mirčių klasifikacijos, pvz. mirčių įtraukimas dėl karo kilusių ligų, bado ar vidinių represijų. Šie padariniai buvo ypač dideli Sovietų Sąjungoje.}} {{efn|name=britanija|Jungtinė Karalystė, Didžioji Britanija arba, tiesiog, Britanija. Į šią sąvoką, priklausomai nuo konteksto, gali įeiti ir tuometinė [[Britų imperija]] bei [[Britų Sandrauga|Britų Sandraugos]] šalys, kurių įvairaus dydžio daliniai kovojo beveik visuose [[Karo teatras|karo teatruose]].}} {{efn|name=karo-paskelbimas|Jungtinė Karalystė paskelbė karą Vokietijai 11 valandą ryto. Prancūzija pasekė jos pavyzdžiu po 6 valandų, 17 valandą.}} {{efn|name=ssrs-info|Nuo 1939 m. rugpjūčio iki 1941 m. birželio, Sovietų Sąjunga [[Molotovo-Ribentropo paktas|bendradarbiavo]] su nacistine Vokietija. 1941 m. birželio 22 dieną užpuolus Vokietijai, Sovietų Sąjunga prisijungė prie Sąjungininkų.}} {{efn|name=jav-info|Oficialiai įsijungė į karą Sąjungininkų pusėje 1941 m. gruodžio mėnesį.}} {{efn|name=italija-info|1943 m. rugsėjo mėnesį Vokietija okupavo didesnę dalį Italijos.}} }} == Šaltiniai == {{išn|21em}} == Literatūra == {{refbegin|30em|indent=yes}} * {{Cite book |last=Adamthwaite |first=Anthony P. |url=https://archive.org/details/makingofsecondwo00adam_0 |title=The Making of the Second World War |date=1992 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-90716-3 |location=New York}} * {{Cite journal |last=Anderson |first=Irvine H. Jr. |date=1975 |title=The 1941 De Facto Embargo on Oil to Japan: A Bureaucratic Reflex |url=https://archive.org/details/sim_pacific-historical-review_1975-05_44_2/page/200 |journal=The Pacific Historical Review |volume=44 |issue=2 |pages=201–231 |doi=10.2307/3638003 |jstor=3638003}} * {{Cite book |last=Anušauskas|first=Arvydas|title=Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais|year=1996|place=Vilnius|publisher=[[Mintis (leidykla)|Mintis]]|isbn=5417007137}} * {{Cite book |last=Applebaum |first=Anne |title=Gulag: A History of the Soviet Camps |url=https://archive.org/details/gulaghistoryofso0000appl |date=2003 |publisher=Allen Lane |isbn=978-0-7139-9322-6 |location=London}} * {{Cite book |last=Applebaum |first=Anne |title=Iron Curtain: The Crushing of Eastern Europe 1944–56 |url=https://archive.org/details/ironcurtaincrush0000anne_l9o7 |date=2012 |publisher=Allen Lane |isbn=978-0-7139-9868-9 |location=London}} * {{Cite book |last=Badsey |first=Stephen |title=Normandy 1944: Allied Landings and Breakout |url=https://archive.org/details/normandy1944alli0000bads_o8g0 |date=1990 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-0-85045-921-0 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Balabkins |first=Nicholas |url=https://archive.org/details/germanyunderdire0000bala |title=Germany Under Direct Controls: Economic Aspects of Industrial Disarmament 1945–1948 |date=1964 |publisher=Rutgers University Press |location=New Brunswick, New Jersey |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Barker |first=A. J. |title=The Rape of Ethiopia 1936 |url=https://archive.org/details/bwb_O8-BST-810 |date=1971 |publisher=Ballantine Books |isbn=978-0-345-02462-6 |location=New York}} * {{Cite book |last=Beevor |first=Antony |title=Stalingrad |url=https://archive.org/details/stalingrad0000beev |date=1998 |publisher=Viking Press |isbn=978-0-670-87095-0 |location=New York}} * {{Cite book |last=Beevor |first=Antony |title=The Second World War |url=https://archive.org/details/secondworldwar00beev |date=2012 |publisher=Weidenfeld & Nicolson |isbn=978-0-297-84497-6 |location=London}} * {{Cite book |last=Bellamy |first=Chris T. |title=Absolute War: Soviet Russia in the Second World War |url=https://archive.org/details/absolutewarsovie0000bell_x5w0 |date=2007 |publisher=Alfred A. Knopf |isbn=978-0-375-41086-4 |location=New York}} * {{Cite book |last=Ben-Horin |first=Eliahu |title=The Middle East: Crossroads of History |url=https://archive.org/details/middleeastcrossr0000elia |date=1943 |publisher=W. W. Norton |location=New York}} * {{Cite book |last=Berend |first=Ivan T. |title=Central and Eastern Europe, 1944–1993: Detour from the Periphery to the Periphery |date=1996 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-55066-6 |location=Cambridge}} * {{Cite book |last1=Bilhartz |first1=Terry D. |url=https://archive.org/details/currentsinameric0000bilh |title=Currents in American History: A Brief History of the United States |last2=Elliott |first2=Alan C. |date=2007 |publisher=M. E. Sharpe |isbn=978-0-7656-1821-4 |location=Armonk, New York}} * {{Cite book |last=Bilinsky |first=Yaroslav |title=Endgame in NATO's Enlargement: The Baltic States and Ukraine |date=1999 |publisher=Greenwood |isbn=978-0-275-96363-7 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Bix |first=Herbert P.|title=Hirohito and the Making of Modern Japan |url=https://archive.org/details/hirohitomakingo00bixh |date=2000 |publisher=[[HarperCollins]] |isbn=978-0-06-019314-0 |location=New York}} * {{Cite book |last=Black |first=Jeremy |title=World War Two: A Military History |date=2003 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-30534-1 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite book |last=Blinkhorn |first=Martin |title=Mussolini and Fascist Italy |url=https://archive.org/details/mussolinifascist0000blin_h8c7 |date=2006 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-26206-4 |edition=3 |location=Abingdon & New York |orig-date=1984}} * {{Cite book |last1=Bonner |first1=Kit |title=Warship Boneyards |url=https://archive.org/details/warshipboneyards0000bonn |last2=Bonner |first2=Carolyn |date=2001 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-0-7603-0870-7 |location=Osceola, Wisconsin}} * {{Cite book |last=Borstelmann |first=Thomas |title=Origins of the Cold War: An International History |url=https://archive.org/details/originsofcoldwar0000unse_m2q6 |date=2005 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-34109-7 |editor-last=Melvyn P. Leffler |edition=2 |location=Abingdon & New York |pages=[https://archive.org/details/originsofcoldwar0000unse_m2q6/page/317 317]–332 |chapter=The United States, the Cold War, and the colour line |editor-last2=David S. Painter}} * {{Cite book |last1=Bosworth |first1=Richard |title=The Cambridge History of the Second World War Volume 2: Politics and Ideology |last2=Maiolo |first2=Joseph |date=2015 |publisher=[[Cambridge University Press]] |series=The Cambridge History of the Second World War (3 vol) |location=Cambridge|isbn=9781139524377|pages=313–314}} * {{Cite book |last=Brayley |first=Martin J. |title=The British Army 1939–45, Volume 3: The Far East |date=2002 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-238-8 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Brody |first=J. Kenneth |url=https://archive.org/details/avoidablewar0000brod |title=The Avoidable War: Pierre Laval and the Politics of Reality, 1935–1936 |date=1999 |publisher=Transaction Publishers |isbn=978-0-7658-0622-2 |location=New Brunswick, New Jersey}} * {{Cite book |last=Brown |first=David |title=The Road to Oran: Anglo-French Naval Relations, September 1939 – July 1940 |date=2004 |publisher=Frank Cass |isbn=978-0-7146-5461-4 |location=London & New York}} * {{Cite book| last=Bubnys|first=Arūnas|author-link=Arūnas Bubnys|title=Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944)|year=1998|place=Vilnius|publisher=[[Mintis (leidykla)|Mintis]]|isbn=9986757126|url=https://www.lituanistika.lt/content/97373}} * {{Cite journal| last=Bubnys|first=Arūnas|author-link=Arūnas Bubnys|title=1941 m. Birželio sukilimas Šiaurės rytų Lietuvoje|journal=LKMA metraštis|year=2006|volume=29|pages=141-169|url=https://www.lituanistika.lt/content/15539}} * {{Cite book |last=Buchanan |first=Tom |title=Europe's Troubled Peace, 1945–2000 |url=https://archive.org/details/europestroubledp0000buch |date=2006 |publisher=Blackwell Publishing |isbn=978-0-631-22162-3 |location=Oxford & Malden, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Bueno de Mesquita |first1=Bruce |title=The Logic of Political Survival |url=https://archive.org/details/logicofpolitical0000unse |last2=Smith |first2=Alastair |last3=Siverson |first3=Randolph M. |last4=Morrow |first4=James D. |date=2003 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-02546-1 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Bull |first1=Martin J. |title=Italian Politics: Adjustment Under Duress |url=https://archive.org/details/italianpoliticsa0000bull |last2=Newell |first2=James L. |date=2005 |publisher=Polity |isbn=978-0-7456-1298-0}} * {{Cite book |last=Bullock |first=Alan |title=Hitler: A Study in Tyranny |url=https://archive.org/details/hitlerstudyintyr0000bull_c8v9 |date=1990 |orig-year=1952 |publisher=[[Penguin Books]] |isbn=978-0-14-013564-0 |location=London}} * {{Cite journal |last1=Burcher |first1=Roy |last2=Rydill |first2=Louis |date=1995 |title=Concepts in Submarine Design |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-applied-mechanics_1995-03_62_1/page/268 |journal=Journal of Applied Mechanics |location=Cambridge |publisher=[[Cambridge University Press]] |volume=62 |issue=1 |page=268 |bibcode=1995JAM....62R.268B |doi=10.1115/1.2895927 |isbn=978-0-521-55926-3 |doi-access=free}} * {{Cite book |last=Busky |first=Donald F. |title=Communism in History and Theory: Asia, Africa, and the Americas |url=https://archive.org/details/communisminhisto0000busk |date=2002 |publisher=Praeger Publishers |isbn=978-0-275-97733-7 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite journal |last=Cantril |first=Hadley |date=1940 |title=America Faces the War: A Study in Public Opinion |url=https://archive.org/details/sim_public-opinion-quarterly_1940-09_4_3/page/n1 |journal=Public Opinion Quarterly |volume=4 |issue=3 |pages=387–407 |doi=10.1086/265420 |jstor=2745078}} * {{Cite book |last=Ch'i |first=Hsi-Sheng |title=China's Bitter Victory: War with Japan, 1937–45 |url=https://archive.org/details/chinasbittervict0000unse |date=1992 |publisher=M. E. Sharpe |isbn=978-1-56324-246-5 |editor-last=James C. Hsiung |location=Armonk, New York |pages=[https://archive.org/details/chinasbittervict0000unse/page/156 157]–184 |chapter=The Military Dimension, 1942–1945 |editor-last2=Steven I. Levine}} * {{Cite book |last=Chubarov |first=Alexander |url=https://archive.org/details/russiasbitterpat0000chub |title=Russia's Bitter Path to Modernity: A History of the Soviet and Post-Soviet Eras |date=2001 |publisher=Continuum |isbn=978-0-8264-1350-5 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Clogg |first=Richard |url=https://archive.org/details/concisehistoryof00clog_0 |title=A Concise History of Greece |date=2002 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-80872-9 |edition=2 |location=Cambridge}} * {{Cite book |last=Coble |first=Parks M. |title=Chinese Capitalists in Japan's New Order: The Occupied Lower Yangzi, 1937–1945 |url=https://archive.org/details/chinesecapitalis0000cobl |date=2003 |publisher=[[University of California Press]] |isbn=978-0-520-23268-6 |location=Berkeley & Los Angeles}} * {{Cite book |last=Collier |first=Paul |title=The Second World War (4): The Mediterranean 1940–1945 |url=https://archive.org/details/secondworldwar0000unse_e4h0 |date=2003 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-539-6 |location=Oxford}} * {{Cite book |last1=Collier |first1=Martin |url=https://archive.org/details/germany1919450000coll |title=Germany 1919–45 |last2=Pedley |first2=Philip |date=2000 |publisher=Heinemann |isbn=978-0-435-32721-7 |location=Oxford |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Commager |first=Henry Steele |title=The Story of the Second World War |url=https://archive.org/details/henrysteelecomma0000unse |date=2004 |publisher=Brassey's |isbn=978-1-57488-741-9}} * {{Cite journal |last=Coogan |first=Anthony |date=1993 |title=The Volunteer Armies of Northeast China |url=https://www.questia.com/googleScholar.qst?docId=5000186948 |url-status=dead|journal=History Today |volume=43 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120511015311/http://www.questia.com/googleScholar.qst?docId=5000186948 |archive-date=2012-05-11 |access-date=2012-05-06}} * {{Cite book |last1=Cook |first1=Chris |title=What Happened Where: A Guide to Places and Events in Twentieth-Century History |url=https://archive.org/details/whathappenedwher0000cook |last2=Bewes |first2=Diccon |date=1997 |publisher=UCL Press |isbn=978-1-85728-532-1 |location=London}} * {{Cite book |title=The Reader's Companion to Military History |url=https://archive.org/details/readerscompanion0000unse_x0k0 |date=2001 |publisher=Houghton Mifflin Company |isbn=978-0-618-12742-9 |editor-last=Cowley |editor-first=Robert |location=Boston |editor-last2=Parker |editor-first2=Geoffrey}} * {{Cite book |last=Darwin |first=John |title=After Tamerlane: The Rise & Fall of Global Empires 1400–2000 |url=https://archive.org/details/aftertamerlaneho0000darw |date=2007 |publisher=Penguin Books |isbn=978-0-14-101022-9 |location=London}} * {{Cite book |last=Davies |first=Norman |title=Europe at War 1939–1945: No Simple Victory |date=2006 |publisher=[[Macmillan Publishers|Macmillan]] |isbn=978-0-333-69285-1 |location=London |page=[https://archive.org/details/europeatwar193910000davi/page/ ix+544 pages] |oclc=70401618 |no-pp=yes}} * {{Cite book |title=The Oxford Companion to World War II |url=https://archive.org/details/oxfordcompaniont0000unse_y4p2 |date=2001 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-860446-4 |editor-last=Dear |editor-first=I. C. B. |location=Oxford |orig-date=1995 |editor-last2=Foot |editor-first2=M. R. D.}} * {{Cite book |last1=DeLong |first1=J. Bradford |title=Postwar Economic Reconstruction and Lessons for the East Today |url=https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse |last2=Eichengreen |first2=Barry |date=1993 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-04136-2 |editor-last=Rudiger Dornbusch |location=Cambridge, Massachusetts |pages=[https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse/page/188 189]–230 |chapter=The Marshall Plan: History's Most Successful Structural Adjustment Program |editor-last2=Wilhelm Nölling |editor-last3=Richard Layard}} * {{Cite book |last=Dower |first=John W. |url=https://archive.org/details/warwithoutmercyr0000dowe |title=War Without Mercy: Race and Power in the Pacific War |date=1986 |publisher=Pantheon Books |isbn=978-0-394-50030-0 |location=New York |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Dower |first=John W. |title = Embracing Defeat: Japan in the Wake of World War II |url=https://archive.org/details/embracingdefeatj00dowe |publisher=Norton |year=1999 |isbn=0-393-04686-9 }} * {{Cite book |last=Drea |first=Edward J. |title=In the Service of the Emperor: Essays on the Imperial Japanese Army |date=2003 |publisher=University of Nebraska Press |isbn=978-0-8032-6638-4 |location=Lincoln, Nebraska}} * {{Cite book |last=Dunn |first=Dennis J. |title=Caught Between Roosevelt & Stalin: America's Ambassadors to Moscow |url=https://archive.org/details/bwb_p8-ddy-013 |date=1998 |publisher=University Press of Kentucky |isbn=978-0-8131-2023-2 |location=Lexington, Kentucky}} * {{Cite book |last=Eastman |first=Lloyd E. |title=The Cambridge History of China – Republican China 1912–1949, Part 2 |date=1986 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-24338-4 |editor-last=John K. Fairbank |volume=13 |location=Cambridge |chapter=Nationalist China during the Sino-Japanese War 1937–1945}} * {{Cite book |last1=Eidintas|first1=Alfonsas|author-link1=Alfonsas Eidintas|last2=Bumblauskas|first2=Alfredas|author-link2=Alfredas Bumblauskas|last3=Kulakauskas|first3=Antanas|author-link3=Antanas Kulakauskas|last4=Tamošaitis|first4=Mindaugas|author-link4=Mindaugas Tamošaitis|title=Lietuvos istorija|year=2013|edition=2|place=Vilnius|publisher=[[Vilniaus universiteto leidykla]]|isbn=9786094590924|ref={{SfnRef|Eidintas et al.|2013}}}} * {{Cite book |last1=Eidintas|first1=Alfonsas|author-link1=Alfonsas Eidintas|last2=Žalys|first2=Vytautas|author-link2=Vytautas Žalys|last3=Senn|first3=Alfred Erich|author-link3=Alfred Erich Senn|editor-last=Tuskenis|editor-first=Edvardas|title=Lithuania in European Politics: The Years of the First Republic, 1918-1940|year=1999|place=New York|publisher=St. Martin's Press|isbn=0-312-22458-3|ref={{SfnRef|Eidintas et al.|1999}}}} * {{Cite book |last1=Ellis|first1=Lionel|last2=Warhurst|first2=A. E.|editor-last=Butler|editor-first=J. R. M.|series=History of the Second World War United Kingdom Military Series|title=Victory in the West: The Defeat of Germany |volume=2|publisher=HMSO|location=London|year=2004|orig-year=1968|isbn=1-84574-059-9}} * {{Cite book |last=Emadi-Coffin |first=Barbara |title=Rethinking International Organization: Deregulation and Global Governance |date=2002 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-19540-9 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Erickson |first=John |title=The Road to Stalingrad |url=https://archive.org/details/roadtostalingrad0000eric_o8x6 |date=2003 |publisher=Cassell Military |isbn=978-0-304-36541-8 |location=London}} * {{Cite book |last=Erickson |first=John |title=Stalin's Generals |date=2001 |publisher=Phoenix Press |isbn=978-1-84212-513-7 |editor-last=Shukman |editor-first=Harold |location=London |pages=137–154 |chapter=Moskalenko}} * {{Cite book |last=Evans |first=Richard J. |title=The Third Reich at War |url=https://archive.org/details/thirdreichatwar00evan_1 |date=2008 |publisher=Allen Lane |isbn=978-0-7139-9742-2 |location=London}} * {{Cite book |last1=Evans |first1=David C. |title=Kaigun: Strategy, Tactics, and Technology in the Imperial Japanese Navy |url=https://archive.org/details/kaigunstrategyta0000evan |last2=Peattie |first2=Mark R. |date=2012 |publisher=Naval Institute Press |isbn=978-1-59114-244-7 |location=Annapolis, Maryland |orig-date=1997}} * {{Cite book |last1=Fairbank |first1=John King |title=China: A New History |last2=Goldman |first2=Merle |date=2006 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-01828-0 |edition=2 |location=Cambridge |orig-date=1994}} * {{Cite journal |last=Farrell |first=Brian P. |date=1993 |title=Yes, Prime Minister: Barbarossa, Whipcord, and the Basis of British Grand Strategy, Autumn 1941 |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-military-history_1993-10_57_4/page/598 |journal=Journal of Military History |volume=57 |issue=4 |pages=599–625 |doi=10.2307/2944096 |jstor=2944096}} * {{Cite book |last=Ferguson |first=Niall |url=https://archive.org/details/warofworldtwenti00nial |title=The War of the World: Twentieth-Century Conflict and the Descent of the West |date=2006 |publisher=Penguin |isbn=978-0-14-311239-6 |url-access=registration}} * {{Cite book |last1=Forrest |first1=Glen |title=The Illustrated Timeline of Military History |url=https://archive.org/details/illustratedtimel0000forr |last2=Evans |first2=Anthony |last3=Gibbons |first3=David |date=2012 |publisher=Rosen |isbn=978-1-4488-4794-5 |location=New York}} * {{Cite book |last=Frank|first=Richard B.|title=Tower of Skulls: A History of The Asia-Pacific War July 1937-May 1942 |url=https://archive.org/details/towerofskullshis0000fran|date=2020 |publisher=W. W. Norton & Company|isbn=978-1-324-00210-9 |pages=[https://archive.org/details/towerofskullshis0000fran/page/160 161]}} * {{Cite book |last=Frei |first=Norbert |url=https://archive.org/details/adenauersgermany00frei |title=Adenauer's Germany and the Nazi Past: The Politics of Amnesty and Integration |date=2002 |publisher=[[Columbia University Press]] |isbn=978-0-231-11882-8 |location=New York}} * {{Cite book |last1=Förster |first1=Stig |title=A World at Total War: Global Conflict and the Politics of Destruction, 1937–1945 |last2=Gessler |first2=Myriam |date=2005 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-83432-2 |editor-last=Roger Chickering |location=Cambridge |pages=53–68 |chapter=The Ultimate Horror: Reflections on Total War and Genocide |editor-last2=Stig Förster |editor-last3=Bernd Greiner}} * {{Cite book |last=Förster |first=Jürgen |title=Germany and the Second World War – The Attack on the Soviet Union |date=1998 |publisher=Clarendon Press |isbn=978-0-19-822886-8 |editor-last=Horst Boog |volume=IV |location=Oxford |pages=13–52 |chapter=Hitler's Decision in Favour of War |editor-last2=Jürgen Förster |editor-last3=Joachim Hoffmann |editor-last4=Ernst Klink |editor-last5=Rolf-Dieter Muller |editor-last6=Gerd R. Ueberschar}} * {{Cite book |title=The Eclipse of the Big Gun: The Warship 1906–1945 |date=2004 |publisher=Conway Maritime Press |isbn=978-0-85177-953-9 |editor-last=Gardiner |editor-first=Robert |location=London |editor-last2=Brown |editor-first2=David K.}} * {{Cite book |last=Garver |first=John W. |title=Chinese-Soviet Relations, 1937–1945: The Diplomacy of Chinese Nationalism |url=https://archive.org/details/chinesesovietrel0000garv |date=1988 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-505432-3 |location=New York}} * {{Cite book |last=Gellately|first=Robert|title=Lenin, Stalin, and Hitler: The Age of Social Catastrophe|url=https://archive.org/details/leninstalinhitle0000gell|year=2007|publisher=Knopf|isbn=978-1-4000-4005-6}} * {{Cite book |last=Gilbert |first=Martin |url=https://archive.org/details/secondworldwar00gilb_0 |title=Second World War |date=1989 |publisher=Weidenfeld and Nicolson |isbn=978-0-297-79616-9 |location=London}} * {{Cite web |last=Glantz |first=David M. |date=1986 |title=Soviet Defensive Tactics at Kursk, July 1943 |url=https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz2/glantz2.asp |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080306082607/https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz2/glantz2.asp |archive-date=2008-03-06 |access-date=2013-07-15 |website=Combined Arms Research Library |series=CSI Report No. 11 |publisher=Command and General Staff College |oclc=278029256}} * {{Cite book |last=Glantz |first=David M. |title=Soviet Military Deception in the Second World War |date=1989 |publisher=Frank Cass |isbn=978-0-7146-3347-3 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite book |last=Glantz |first=David M. |url=https://archive.org/details/whentitansclashe00glan_0 |title=When Titans Clashed: How the Red Army Stopped Hitler |date=1998 |publisher=University Press of Kansas |isbn=978-0-7006-0899-7 |location=Lawrence, Kansas}} * {{Cite web |last=Glantz |first=David M. |date=2001 |title=The Soviet-German War 1941–45 Myths and Realities: A Survey Essay |url=https://www.strom.clemson.edu/publications/sg-war41-45.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20110709141048/https://www.strom.clemson.edu/publications/sg-war41-45.pdf |archive-date=2011-07-09}} * {{Cite book |last=Glantz |first=David M. |url=https://archive.org/details/battleforleningr00glan |title=The Battle for Leningrad: 1941–1944 |date=2002 |publisher=University Press of Kansas |isbn=978-0-7006-1208-6 |location=Lawrence, Kansas}} * {{Cite web |last=Glantz |first=David M. |date=2005 |title=August Storm: The Soviet Strategic Offensive in Manchuria |url=https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz3/glantz3.asp |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20080302130751/https://www-cgsc.army.mil/carl/resources/csi/glantz3/glantz3.asp |archive-date=2008-03-02 |access-date=2013-07-15 |website=Combined Arms Research Library |series=Leavenworth Papers |publisher=Command and General Staff College |oclc=78918907}} * {{Cite book |last=Goldstein |first=Margaret J. |url=https://archive.org/details/worldwariieurope0000gold |title=World War II: Europe |date=2004 |publisher=Lerner Publications |isbn=978-0-8225-0139-8 |location=Minneapolis}} * {{Cite book |last=Gordon |first=Andrew |title=The D-Day Companion |date=2004 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-779-6 |editor-last=Jane Penrose |location=Oxford |pages=[https://archive.org/details/ddaycompanion00jane/page/127 127–144] |chapter=The greatest military armada ever launched |chapter-url=https://archive.org/details/ddaycompanion00jane/page/127}} * {{Cite book |last=Grove |first=Eric J. |title=The Oxford Illustrated History of the Royal Navy |url=https://archive.org/details/oxfordillustrate0000unse_e1y4 |date=1995 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-211675-8 |editor-last=J. R. Hill |location=Oxford |pages=[https://archive.org/details/oxfordillustrate0000unse_e1y4/page/348 348]–380 |chapter=A Service Vindicated, 1939–1946}} * {{Cite book |last=Hane |first=Mikiso |url=https://archive.org/details/modernjapanhisto00hane_0 |title=Modern Japan: A Historical Survey |date=2001 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-3756-2 |edition=3 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Hanhimäki |first=Jussi M. |title=Containing Coexistence: America, Russia, and the "Finnish Solution" |url=https://archive.org/details/containingcoexis0000hanh_d8n8 |date=1997 |publisher=Kent State University Press |isbn=978-0-87338-558-9 |location=Kent, Ohio}} * {{Cite book |last=Harrison |first=Mark |title=The Economics of World War II: Six Great Powers in International Comparison |date=1998 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-62046-8 |editor-last=Mark Harrison |location=Cambridge |pages=1–42 |chapter=The economics of World War II: an overview}} * {{Cite book |last1=Hart |first1=Stephen |title=The German Soldier in World War II |url=https://archive.org/details/germansoldierinw0000hart |last2=Hart |first2=Russell |last3=Hughes |first3=Matthew |date=2000 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-1-86227-073-2 |location=Osceola, Wisconsin}} * {{Cite journal |last=Hauner |first=Milan |date=1978 |title=Did Hitler Want a World Dominion? |url=https://archive.org/details/journal-of-contemporary-history_1978-01_13_1/page/15 |journal=Journal of Contemporary History |volume=13 |issue=1 |pages=15–32 |doi=10.1177/002200947801300102 |jstor=260090 |s2cid=154865385}} * {{Cite book |last=Healy |first=Mark |title=Kursk 1943: The Tide Turns in the East |url=https://archive.org/details/kursk1943tidetur0000heal |date=1992 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-211-0 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Hearn |first=Chester G. |url=https://archive.org/details/carriersincombat0000hear |title=Carriers in Combat: The Air War at Sea |date=2007 |publisher=Stackpole Books |isbn=978-0-8117-3398-4 |location=Mechanicsburg, Pennsylvania}} * {{Cite book |last=Hempel |first=Andrew |title=Poland in World War II: An Illustrated Military History |date=2005 |publisher=Hippocrene Books |isbn=978-0-7818-1004-3 |location=New York}} * {{Cite book |last=Herbert |first=Ulrich |url=https://archive.org/details/nazismgermansoci0000unse |title=Nazism and German Society, 1933–1945 |date=1994 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-08239-6 |editor-last=David F. Crew |location=London & New York |pages=[https://archive.org/details/nazismgermansoci0000unse/page/219 219–273] |chapter=Labor as spoils of conquest, 1933–1945}} * {{Cite journal |last=Herf |first=Jeffrey |date=2003 |title=The Nazi Extermination Camps and the Ally to the East. Could the Red Army and Air Force Have Stopped or Slowed the Final Solution? |journal=Kritika: Explorations in Russian and Eurasian History |volume=4 |issue=4 |pages=913–930 |doi=10.1353/kri.2003.0059 |s2cid=159958616}} * {{Cite book |last1=Hiden |first1=Johan |url=https://archive.org/details/balticnationseur00hide |title=The Baltic Nations and Europe |last2=Salmon |first2=Patrick |publisher=Longman |year=1994 |isbn=058225650X |edition=Revised |location=Harlow, England |orig-year=1991}} * {{Cite book |last=Holland |first=James |title=Italy's Sorrow: A Year of War 1944–45 |date=2008 |publisher=HarperPress |isbn=978-0-00-717645-8 |location=London}} * {{Cite book |last=Howard |first=Joshua H. |title=Workers at War: Labor in China's Arsenals, 1937–1953 |url=https://archive.org/details/workersatwarlabo0000howa |date=2004 |publisher=Stanford University Press |isbn=978-0-8047-4896-4 |location=Stanford, California}} * {{Cite book |last1=Hsu |first1=Long-hsuen |title=History of The Sino-Japanese War (1937–1945) |last2=Chang |first2=Ming-kai |date=1971 |publisher=Chung Wu Publishers |edition=2 |oclc=12828898}} * {{Cite book |last=Ingram |first=Norman |url=https://archive.org/details/columbiahistoryo2006unse |title=The Columbia History Of Twentieth-Century French Thought |date=2006 |publisher=[[Columbia University Press]] |isbn=978-0-231-10791-4 |editor-last=Lawrence D. Kritzman |location=New York |pages=[https://archive.org/details/columbiahistoryo2006unse/page/76 76–78] |chapter=Pacifism |editor-last2=Brian J. Reilly}} * {{Cite book |last=Iriye |first=Akira |url=https://archive.org/details/powerculture00akir |title=Power and Culture: The Japanese-American War, 1941–1945 |date=1981 |publisher=Harvard University Press |isbn=978-0-674-69580-1 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last=Jackson |first=Ashley |title=The British Empire and the Second World War |url=https://archive.org/details/britishempiresec0000jack |date=2006 |publisher=Hambledon Continuum |isbn=978-1-85285-417-1 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Joes |first=Anthony James |title=Resisting Rebellion: The History And Politics of Counterinsurgency |date=2004 |publisher=University Press of Kentucky |isbn=978-0-8131-2339-4 |location=Lexington}} * {{Cite book |last=Jowett |first=Philip S. |title=The Italian Army 1940–45, Volume 2: Africa 1940–43 |date=2001 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-865-5 |location=Oxford}} * {{Cite book |last1=Jowett |first1=Philip S. |title=The Japanese Army, 1931–45 |last2=Andrew |first2=Stephen |date=2002 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-353-8 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Jukes |first=Geoffrey |title=Stalin's Generals |date=2001 |publisher=Phoenix Press |isbn=978-1-84212-513-7 |editor-last=Harold Shukman |location=London |pages=109–116 |chapter=Kuznetzov}} * {{Cite book |last=Kantowicz |first=Edward R. |url=https://archive.org/details/rageofnations0000kant |title=The Rage of Nations |date=1999 |publisher=William B. Eerdmans |isbn=978-0-8028-4455-2 |location=Grand Rapids, Michigan}} * {{Cite book |last=Kantowicz |first=Edward R. |url=https://archive.org/details/comingapartcomin0000kant |title=Coming Apart, Coming Together |date=2000 |publisher=William B. Eerdmans |isbn=978-0-8028-4456-9 |location=Grand Rapids, Michigan}} * {{Cite book |last=Kasparavičius|first=Algimantas|author-link=Algimantas Kasparavičius|chapter=1939 metų tarptautinė krizė Europoje ir Baltijos valstybių politikos alternatyvos |editor-last1=Anušauskas|editor-first1=Arvydas|editor-link1=Arvydas Anušauskas|editor-last2=Laurinavičius|editor-first2=Česlovas|editor-link2=Česlovas Laurinavičius|title=Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys|place=Vilnius|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|year=2007|pages=637|isbn=978-9986-780-93-9}} * {{Cite book |last=Keeble |first=Curtis |title=Soviet-British Relations Since the 1970s |url=https://archive.org/details/trent_0116402232627 |date=1990 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-37494-1 |editor-last=Alex Pravda |location=Cambridge |chapter=The historical perspective |editor-last2=Peter J. Duncan}} * {{Cite book |last=Keegan |first=John |title=The Second World War |url=https://archive.org/details/secondworldwar0000keeg |date=1997 |publisher=[[Random House|Pimlico]] |isbn=978-0-7126-7348-8 |location=London}} * {{Cite book |last=Kennedy |first=David M. |title=Freedom from Fear: The American People in Depression and War, 1929–1945 |date=2001 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-514403-1}} * {{Cite book |last=Kennedy-Pipe |first=Caroline |title=Stalin's Cold War: Soviet Strategies in Europe, 1943–56 |url=https://archive.org/details/stalinscoldwarso0000kenn |date=1995 |publisher=Manchester University Press |isbn=978-0-7190-4201-0 |location=Manchester}} * {{Cite book |last=Kershaw |first=Ian |url=https://archive.org/details/hitler193645neme00kers |title=Hitler, 1936–1945: Nemesis |date=2001 |publisher=W. W. Norton |isbn=978-0-393-04994-7 |location=New York}} * {{Cite book |last=Kershaw |first=Ian |url=https://archive.org/details/fatefulchoiceste0000kers |title=Fateful Choices: Ten Decisions That Changed the World, 1940–1941 |date=2007 |publisher=[[Penguin Books|Allen Lane]] |isbn=978-0-7139-9712-5 |location=London}} * {{Cite book |last=Kitson |first=Alison |url=https://archive.org/details/germany18581990h0000kits |title=Germany 1858–1990: Hope, Terror, and Revival |date=2001 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-913417-5 |location=Oxford}} * {{Cite journal |last1=Klavans |first1=Richard A. |last2=Di Benedetto |first2=C. Anthony |last3=Prudom |first3=Melanie J. |date=1997 |title=Understanding Competitive Interactions: The U.S. Commercial Aircraft Market |journal=Journal of Managerial Issues |volume=9 |issue=1 |pages=13–361 |jstor=40604127}} * {{Cite journal |last=Kleinfeld |first=Gerald R. |date=1983 |title=Hitler's Strike for Tikhvin |journal=Military Affairs |volume=47 |issue=3 |pages=122–128 |doi=10.2307/1988082 |jstor=1988082}} * {{Cite journal |last=Koch |first=H. W. |date=1983 |title=Hitler's 'Programme' and the Genesis of Operation 'Barbarossa' |url=https://archive.org/details/sim_historical-journal_1983-12_26_4/page/890 |journal=The Historical Journal |volume=26 |issue=4 |pages=891–920 |doi=10.1017/S0018246X00012747 |jstor=2639289 |s2cid=159671713}} * {{Cite book |last=Kolko |first=Gabriel |url=https://archive.org/details/politicsofwarwor00kolkrich |title=The Politics of War: The World and United States Foreign Policy, 1943–1945 |date=1990 |publisher=Random House |isbn=978-0-679-72757-6 |location=New York |orig-date=1968}} * {{Cite book |last1=Kuodytė|first1=Dalia|last2=Tracevskis|first2=Rokas|title=The Unknown War: Armed Anti-Soviet Resistance in Lithuania in 1944-1953|year=2004|publisher=Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|place=Vilnius|isbn=9986-757-59-2|url=https://ibiblioteka.lt/metis/publication/C1B0000250290}} * {{Cite book |last=Laar|first=Mart|title=War In The Woods|year=1992|publisher=Howells House|location=Washington, DC|isbn=978-0-929590-09-7}} * {{Cite book |last=Lebedeva|first=Natalija|chapter=SSSR ir Pabaltijys 1939-1941 metais (Lietuvos pavyzdys)|editor-last1=Anušauskas|editor-first1=Arvydas|editor-link1=Arvydas Anušauskas|editor-last2=Laurinavičius|editor-first2=Česlovas|editor-link2=Česlovas Laurinavičius|title=Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys|place=Vilnius|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|year=2007|pages=637|isbn=978-9986-780-93-9}} * {{Cite book |title=The Cambridge History of the Cold War |date=2010 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-83938-9 |editor-last=Leffler |editor-first=Melvyn P. |location=Cambridge |editor-last2=Westad |editor-first2=Odd Arne}} * {{Cite book |last=Levine |first=Alan J. |title=The Strategic Bombing of Germany, 1940–1945 |date=1992 |publisher=Praeger |isbn=978-0-275-94319-6 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Lewis |first=Morton |url=https://www.history.army.mil/books/wwii/5-2/5-2_Contents.htm |title=The Fall of the Philippines |date=1953 |publisher=US Government Printing Office |editor-last=Greenfield |editor-first=Kent Roberts |location=Washington, D.C. |chapter=Japanese Plans and American Defenses |lccn=53-63678 |access-date=2009-10-01 |chapter-url=https://www.history.army.mil/books/wwii/5-2/5-2_29.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20120108061554/https://www.history.army.mil/books/wwii/5-2/5-2_Contents.htm |archive-date=2012-01-08 |url-status=dead}} * {{Cite book |last=Liddell Hart |first=Basil |url=https://archive.org/details/historyofsecondw0000lidd_i0g4 |title=History of the Second World War |date=1977 |publisher=Pan |isbn=978-0-330-23770-3 |edition=4 |location=London}} * {{Cite book |last=Lightbody |first=Bradley |title=The Second World War: Ambitions to Nemesis |url=https://archive.org/details/secondworldwaram0000ligh |date=2004 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-22404-8 |location=London & New York}} * {{Cite book |last1=Lowe |first1=C. J. |title=Italian Foreign Policy 1870–1940 |last2=Marzari |first2=F. |date=2002 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-26681-9 |location=London}} * {{Cite book |last=Lynch |first=Michael |title=The Chinese Civil War 1945–49 |date=2010 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-671-3 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Maddox |first=Robert James |url=https://archive.org/details/unitedstateswor00madd |title=The United States and World War II |date=1992 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-0437-3 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Maingot |first=Anthony P. |title=The United States and the Caribbean: Challenges of an Asymmetrical Relationship |url=https://archive.org/details/unitedstatescari0000main_s1y8 |date=1994 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-2241-4 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Mandelbaum |first=Michael |url=https://archive.org/details/isbn_9780521357906/page/96 |title=The Fate of Nations: The Search for National Security in the Nineteenth and Twentieth Centuries |date=1988 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-35790-6 |page=[https://archive.org/details/isbn_9780521357906/page/96 96]}} * {{Cite book |last=Marston |first=Daniel |title=The Pacific War Companion: From Pearl Harbor to Hiroshima |url=https://archive.org/details/pacificwarcompan0000mars |date=2005 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-882-3 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Masaya |first=Shiraishi |title=Japanese Relations with Vietnam, 1951–1987 |url=https://archive.org/details/japaneserelation0000shir |date=1990 |publisher=SEAP Publications |isbn=978-0-87727-122-2 |location=Ithaca, New York}} * {{Cite journal|last=Maslauskienė|first=Nijolė|title=Valdininkijos šalinimas iš okupuotos Lietuvos administracijos ir jos keitimas okupantų talkininkais 1940 m. birželio-gruodžio mėn|journal=Genocidas ir rezistencija|year=2000|volume=2|issue=8|pages=7-41|doi=10.61903/GR.2000.201}} * {{Cite journal |last=May |first=Ernest R. |date=1955 |title=The United States, the Soviet Union, and the Far Eastern War, 1941–1945 |url=https://archive.org/details/sim_pacific-historical-review_1955-05_24_2/page/152 |journal=Pacific Historical Review |volume=24 |issue=2 |pages=153–174 |doi=10.2307/3634575 |jstor=3634575}} * {{Cite book |last=Mazower |first=Mark |url=https://archive.org/details/hitlersempirehow0000mazo |title=Hitler's Empire: Nazi Rule in Occupied Europe |date=2008 |publisher=Allen Lane |isbn=978-1-59420-188-2 |location=London}} * {{Cite book |last=Milner |first=Marc |title=Decisive Campaigns of the Second World War |date=1990 |publisher=Frank Cass |isbn=978-0-7146-3369-5 |editor-last=Gooch |editor-first=John |location=Abingdon |pages=45–66 |chapter=The Battle of the Atlantic}} * {{Cite journal |last=Milward |first=A. S. |date=1964 |title=The End of the Blitzkrieg |url=https://archive.org/details/economic-history-review_1964_16_3/page/499 |journal=The Economic History Review |volume=16 |issue=3 |pages=499–518 |jstor=2592851}} * {{Cite book |last=Minford |first=Patrick |title=Postwar Economic Reconstruction and Lessons for the East Today |url=https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse |date=1993 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-04136-2 |editor-last=Rudiger Dornbusch |location=Cambridge, Massachusetts |pages=[https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse/page/114 115]–138 |chapter=Reconstruction and the UK Postwar Welfare State: False Start and New Beginning |editor-last2=Wilhelm Nölling |editor-last3=Richard Layard}} * {{Cite book |last1=Mingst |first1=Karen A. |url=https://archive.org/details/unitednationsin20000ming |title=United Nations in the Twenty-First Century |last2=Karns |first2=Margaret P. |date=2007 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-4346-4 |edition=3 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Miscamble |first=Wilson D. |title=From Roosevelt to Truman: Potsdam, Hiroshima, and the Cold War |url=https://archive.org/details/fromroosevelttot0000misc |date=2007 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-86244-8 |location=New York}} * {{Cite book |last=Mitcham |first=Samuel W. |title=Rommel's Desert War: The Life and Death of the Afrika Korps |date=2007 |publisher=Stackpole Books |isbn=978-0-8117-3413-4 |location=Mechanicsburg, Pennsylvania |orig-date=1982}} * {{Cite book |last=Mitter |first=Rana |title=Forgotten Ally: China's World War II, 1937–1945 |publisher=Mariner Books |date=2014 |isbn=978-0-544-33450-2}} * {{Cite book |last=Molinari |first=Andrea |title=Desert Raiders: Axis and Allied Special Forces 1940–43 |date=2007 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84603-006-2 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Morton|first=Louis|orig-year=1962|title=Strategy and Command: The First Two Years (United States Army in World War II: The War in the Pacific)|year=2000|place=Washington, D.C.|publisher=Center of Military History, United States Army|url=https://history.army.mil/portals/143/Images/Publications/catalog/5-1.pdf|archive-url=https://web.archive.org/web/20250703034248/https://history.army.mil/Portals/143/Images/Publications/Publication%20By%20Title%20Images/S%20PDF/CMH_Pub_5-1.pdf?ver=Ek7JIkGpv4yqMq1fDGN4Fw%3d%3d|archive-date=2025-07-03}} * {{Cite book |last=Murray |first=Williamson |url=https://www.airuniversity.af.edu/Portals/10/AUPress/Books/B_0012_MURRAY_STRATEGY_FOR_DEFEAT.pdf|title=Strategy for Defeat: The Luftwaffe, 1933–1945 |date=1983 |publisher=Air University Press |isbn=978-1-4294-9235-5 |location=Maxwell Air Force Base, Alabama |access-date=2025-08-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250517043622/https://www.airuniversity.af.edu/Portals/10/AUPress/Books/B_0012_MURRAY_STRATEGY_FOR_DEFEAT.pdf|archive-date=2025-05-17 |url-status=live}} * {{Cite book |last1=Murray |first1=Williamson |title=A War to Be Won: Fighting the Second World War |url=https://archive.org/details/wartobewonfighti00murr_0 |last2=Millett |first2=Allan Reed |date=2001 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-00680-5 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Myers |first1=Ramon |title=The Japanese Colonial Empire, 1895–1945 |url=https://archive.org/details/japanesecolonial0000rhmr |last2=Peattie |first2=Mark |date=1987 |publisher=[[Princeton University Press]] |isbn=978-0-691-10222-1 |location=Princeton, New Jersey}} * {{Cite book |last=Naimark |first=Norman |title=The Cambridge History of the Cold War – Origins |date=2010 |publisher=Cambridge University Press |isbn=978-0-521-83719-4 |editor-last=Melvyn P. Leffler |volume=I |location=Cambridge |pages=175–197 |chapter=The Sovietization of Eastern Europe, 1944–1953 |editor-last2=Odd Arne Westad}} * {{Cite book |last=Neary |first=Ian |title=Power and Policy in Liberal Democracies |date=1992 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-34579-8 |editor-last=Martin Harrop |location=Cambridge |pages=49–70 |chapter=Japan}} * {{Cite book |last=Neillands |first=Robin |url=https://archive.org/details/diepperaidstoryo00robi |title=The Dieppe Raid: The Story of the Disastrous 1942 Expedition |date=2005 |publisher=Indiana University Press |isbn=978-0-253-34781-7 |location=Bloomington, Indiana}} * {{Cite book |last1=Nekrich|first1=Aleksandr Moiseevich|last2=Ulam|first2=Adam Bruno|last3=Freeze|first3=Gregory L|title=Pariahs, Partners, Predators: German–Soviet Relations, 1922–1941 |url=https://archive.org/details/pariahspartnersp0000nekr|publisher=Columbia University Press|year=1997|isbn=0-231-10676-9}} * {{Cite book |last=Neulen |first=Hans Werner |title=In the skies of Europe – Air Forces allied to the Luftwaffe 1939–1945 |url=https://archive.org/details/inskiesofeuropea0000hans_o1y0 |date=2000 |publisher=The Crowood Press |isbn=978-1-86126-799-3 |location=Ramsbury, Marlborough, United Kingdom}} * {{Cite book |last1=Niewyk |first1=Donald L. |url=https://archive.org/details/columbiaguidetot00niew |title=The Columbia Guide to the Holocaust |last2=Nicosia |first2=Francis |date=2000 |publisher=[[Columbia University Press]] |isbn=978-0-231-11200-0 |location=New York}} * {{Cite book |last=O'Reilly |first=Charles T. |title=Forgotten Battles: Italy's War of Liberation, 1943–1945 |url=https://archive.org/details/forgottenbattles0000orei |date=2001 |publisher=Lexington Books |isbn=978-0-7391-0195-7 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last=Overy |first=Richard |url=https://archive.org/details/isbn_9780712674539 |title=Why the Allies Won |date=1995 |publisher=Pimlico |isbn=978-0-7126-7453-9 |location=London}} * {{Cite book |editor-last=Overy|editor-first=Richard|title=The Oxford History of World War II|year=2023|publisher=Oxford University Press|isbn=9780192884084}} * {{Cite book |last1=Overy |first1=Richard |url=https://archive.org/details/roadtowar00over |title=The Road to War |last2=Wheatcroft |first2=Andrew |date=1999 |publisher=[[Penguin Books]] |isbn=978-0-14-028530-7 |edition=2 |location=London}} * {{Cite book |last=Padfield |first=Peter |url=https://archive.org/details/warbeneathseasub0000padf |title=War Beneath the Sea: Submarine Conflict During World War II |date=1998 |publisher=John Wiley |isbn=978-0-471-24945-0 |location=New York}} * {{Cite journal |last=Painter |first=David S. |date=2012 |title=Oil and the American Century |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-american-history_2012-06_99_1/page/24 |journal=The Journal of American History |volume=99 |issue=1 |pages=24–39 |doi=10.1093/jahist/jas073 |doi-access=free}} * {{Cite journal |last=Pape |first=Robert A. |date=1993 |title=Why Japan Surrendered |url=https://archive.org/details/sim_international-security_fall-1993_18_2/page/154 |journal=International Security |volume=18 |issue=2 |pages=154–201 |doi=10.2307/2539100 |jstor=2539100 |s2cid=153741180}} * {{Cite book |last=Parker |first=Danny S. |title=Battle of the Bulge: Hitler's Ardennes Offensive, 1944–1945 |url=https://archive.org/details/battleofbulgehit0000park_f1y4 |date=2004 |publisher=Da Capo Press |isbn=978-0-306-81391-7 |edition=New |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last=Payne |first=Stanley G. |title=Franco and Hitler: Spain, Germany, and World War II |url=https://archive.org/details/francohitlerspai0000payn |date=2008 |publisher=[[Yale University Press]] |isbn=978-0-300-12282-4 |location=New Haven, Connecticut}} * {{Cite book |last=Perez |first=Louis G. |url=https://archive.org/details/historyofjapan00pere |title=The History of Japan |date=1998 |publisher=Greenwood Publishing Group |isbn=978-0-313-30296-1 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Petrov |first=Vladimir |title=Money and Conquest: Allied Occupation Currencies in World War II |date=1967 |publisher=Johns Hopkins University Press |isbn=978-0-8018-0530-1 |location=Baltimore, Maryland}} * {{Cite book |editor-last1=Piehler|editor-first1=G. Kurt|editor-last2=Grant|editor-first2=Jonathan A.|title=The Oxford Handbook of World War II|year=2023|publisher=Oxford University Press|isbn=9780199341795|url=https://books.google.co.uk/books?id=6hC-EAAAQBAJ}} * {{Cite book |last=Polley |first=Martin |title=An A–Z of Modern Europe Since 1789 |url=https://archive.org/details/azofmoderneurope0000poll |date=2000 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-18597-4 |location=London & New York}} * {{Cite book |last=Preston |first=P. W. |title=Pacific Asia in the Global System: An Introduction |url=https://archive.org/details/pacificasiainglo0000pres |date=1998 |publisher=Blackwell Publishers |isbn=978-0-631-20238-7 |location=Oxford & Malden, Massachusetts}} * {{Cite book |last=Ratcliff |first=R. A. |url=https://archive.org/details/delusionsofintel0000ratc |title=Delusions of Intelligence: Enigma, Ultra, and the End of Secure Ciphers |date=2006 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-85522-8 |location=New York}} * {{Cite book |last=Read |first=Anthony |url=https://archive.org/details/devilsdisciplesh00read |title=The Devil's Disciples: Hitler's Inner Circle |date=2004 |publisher=W. W. Norton |isbn=978-0-393-04800-1 |location=New York}} * {{Cite book |last1=Read |first1=Anthony |title=The Fall Of Berlin |last2=Fisher |first2=David |date=2002 |publisher=Pimlico |isbn=978-0-7126-0695-0 |location=London |orig-date=1992}} * {{Cite book |last=Record |first=Jeffery |url=https://www.strategicstudiesinstitute.army.mil/pdffiles/PUB622.pdf |title=Appeasement Reconsidered: Investigating the Mythology of the 1930s |date=2005 |publisher=Diane Publishing |isbn=978-1-58487-216-0 |page=50 |access-date=2009-11-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100411104102/https://www.strategicstudiesinstitute.army.mil/pdffiles/PUB622.pdf |archive-date=2010-04-11 |url-status=dead}} * {{Cite book |last=Regan |first=Geoffrey |url=https://archive.org/details/brasseysbookofmi00geof |title=The Brassey's Book of Military Blunders |date=2004 |publisher=Brassey's |isbn=978-1-57488-252-0}} * {{Cite book |last=Reinhardt |first=Klaus |title=Moscow – The Turning Point: The Failure of Hitler's Strategy in the Winter of 1941–42 |date=1992 |publisher=Berg |isbn=978-0-85496-695-0 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Reynolds |first=David |title=From World War to Cold War: Churchill, Roosevelt, and the International History of the 1940s |date=2006 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-928411-5}} * {{Cite book |last=Rich |first=Norman |url=https://archive.org/details/hitlerswaraimsid00rich |title=Hitler's War Aims, Volume I: Ideology, the Nazi State, and the Course of Expansion |date=1992 |publisher=W. W. Norton |isbn=978-0-393-00802-9 |location=New York |orig-date=1973}} * {{Cite book |last=Ritchie |first=Ella |title=Power and Policy in Liberal Democracies |date=1992 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-34579-8 |editor-last=Martin Harrop |location=Cambridge |pages=23–48 |chapter=France}} * {{Cite journal |last=Roberts |first=Cynthia A. |date=1995 |title=Planning for War: The Red Army and the Catastrophe of 1941 |url=https://archive.org/details/sim_europe-asia-studies_1995-12_47_8/page/1292 |journal=Europe-Asia Studies |volume=47 |issue=8 |pages=1293–1326 |doi=10.1080/09668139508412322 |jstor=153299}} * {{Cite book |last=Roberts |first=J. M. |url=https://archive.org/details/penguinhistoryof00robe_1 |title=The Penguin History of Europe |date=1997 |publisher=Penguin Books |isbn=978-0-14-026561-3 |location=London}} * {{Cite book |last=Roberts |first=Geoffrey |title=Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953 |url=https://archive.org/details/stalinswarsfromw0000robe |date=2006 |publisher=[[Yale University Press]] |isbn=978-0-300-11204-7 |location=New Haven, Connecticut}} * {{Cite book |last=Ropp |first=Theodore |title=War in the Modern World |date=2000 |publisher=[[Johns Hopkins University Press]] |isbn=978-0-8018-6445-2 |edition=Revised |location=Baltimore, Maryland}} * {{Cite book |last=Ross |first=Steven T. |title=American War Plans, 1941–1945: The Test of Battle |date=1997 |publisher=Routledge |isbn=978-0-7146-4634-3 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite book |last=Rottman |first=Gordon L. |title=World War II Pacific Island Guide: A Geo-Military Study |date=2002 |publisher=Greenwood Press |isbn=978-0-313-31395-0 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite journal |last=Rotundo |first=Louis |date=1986 |title=The Creation of Soviet Reserves and the 1941 Campaign |journal=Military Affairs |volume=50 |issue=1 |pages=21–28 |doi=10.2307/1988530 |jstor=1988530}} * {{Cite book |last=Salecker |first=Gene Eric |title=Fortress Against the Sun: The B-17 Flying Fortress in the Pacific |date=2001 |publisher=Combined Publishing |isbn=978-1-58097-049-5 |location=Conshohocken, Pennsylvania}} * {{Cite book |title=The Marshall Plan Fifty Years Later |date=2001 |publisher=Palgrave Macmillan |isbn=978-0-333-92983-4 |editor-last=Schain |editor-first=Martin A. |location=London}} * {{Cite book |last=Schmitz |first=David F. |url=https://archive.org/details/henrylstimsonfir0000schm |title=Henry L. Stimson: The First Wise Man |date=2000 |publisher=Rowman & Littlefield |isbn=978-0-8420-2632-1 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last=Schoppa |first=R. Keith |url=https://archive.org/details/inseaofbitternes0000scho |title=In a Sea of Bitterness, Refugees during the Sino-Japanese War |date=2011 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-05988-7}} * {{Cite journal |last=Sella |first=Amnon |date=1978 |title="Barbarossa": Surprise Attack and Communication |url=https://archive.org/details/journal-of-contemporary-history_1978-07_13_3/page/555 |journal=Journal of Contemporary History |volume=13 |issue=3 |pages=555–583 |doi=10.1177/002200947801300308 |jstor=260209 |s2cid=220880174}} * {{Cite journal |last=Sella |first=Amnon |date=1983 |title=Khalkhin-Gol: The Forgotten War |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-contemporary-history_1983-10_18_4/page/650 |journal=Journal of Contemporary History |volume=18 |issue=4 |pages=651–687 |jstor=260307}} * {{Cite book |last=Shaw |first=Anthony |title=World War II: Day by Day |date=2000 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-0-7603-0939-1 |location=Osceola, Wisconsin}} * {{Cite journal |last=Shepardson |first=Donald E. |date=1998 |title=The Fall of Berlin and the Rise of a Myth |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-military-history_1998-01_62_1/page/134 |journal=Journal of Military History |volume=62 |issue=1 |pages=135–154 |doi=10.2307/120398 |jstor=120398}} * {{Cite book |last=Shirer |first=William L. |title=The Rise and Fall of the Third Reich: A History of Nazi Germany |url=https://archive.org/details/risefallofthird00shir |date=1990 |publisher=[[Simon & Schuster]] |isbn=978-0-671-72868-7 |location=New York |orig-date=1960}} * {{Cite book |last=Shore |first=Zachary |url=https://archive.org/details/whathitlerknewba00shor_0 |title=What Hitler Knew: The Battle for Information in Nazi Foreign Policy |date=2003 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-518261-3 |location=New York |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Smith |first=Alan |url=https://archive.org/details/russiaworldecono00smit |title=Russia and the World Economy: Problems of Integration |date=1993 |publisher=Routledge |isbn=978-0-415-08924-1 |location=London |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Smith |first=J. W. |title=The World's Wasted Wealth 2: Save Our Wealth, Save Our Environment |url=https://archive.org/details/worldswastedweal0000smit_l8e5 |date=1994 |publisher=Institute for Economic Democracy |isbn=978-0-9624423-2-2}} * {{Cite book |last=Smith |first=Peter C. |title=Pedestal: The Convoy That Saved Malta |url=https://archive.org/details/pedestalmaltacon0000pete |date=2002 |publisher=Goodall |isbn=978-0-907579-19-9 |edition=5 |location=Manchester |orig-date=1970}} * {{Cite book |last1=Smith |first1=David J. |title=The Baltic States: Estonia, Latvia and Lithuania |url=https://archive.org/details/balticstatesesto0000smit_l0z8 |last2=Pabriks |first2=Artis |last3=Purs |first3=Aldis |last4=Lane |first4=Thomas |date=2002 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-28580-3 |location=London}} * {{Cite book |last1=Smith |first1=Winston |title=All Riot on the Western Front, Volume 3 |last2=Steadman |first2=Ralph |date=2004 |publisher=Last Gasp |isbn=978-0-86719-616-0}} * {{Cite journal |last=Snyder |first=Timothy |date=2003 |title=The Causes of Ukrainian-Polish Ethnic Cleansing 1943 |url=https://archive.org/details/sim_past-present_2003-05_179/page/196 |journal=Past & Present |issue=179 |pages=197–234 |doi=10.1093/past/179.1.197 |jstor=3600827 }} * {{Cite book |last=Snyder |first=Timothy |title=Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin |url=https://archive.org/details/bloodlandseurope0000snyd_e5a3 |date=2010 |publisher=The Bodley Head |isbn=978-0-224-08141-2 |location=London}} * {{Cite journal |last=Spring |first=D. W. |date=1986 |title=The Soviet Decision for War against Finland, 30 November 1939 |journal=Soviet Studies |volume=38 |issue=2 |pages=207–226 |doi=10.1080/09668138608411636 |jstor=151203 |s2cid=154270850}} * {{Cite book |last=Stankeras|first=Petras|author-link=Petras Stankeras|chapter=Vokietijos politika įtraukiant Antrojo pasaulinio karo metais užimtų Baltijos šalių gyventojus į policijos ir karinius dalinius ir jos rezultatai|editor-last1=Anušauskas|editor-first1=Arvydas|editor-link1=Arvydas Anušauskas|editor-last2=Laurinavičius|editor-first2=Česlovas|editor-link2=Česlovas Laurinavičius|title=Lietuva Antrajame pasauliniame kare: straipsnių rinkinys|place=Vilnius|publisher=Lietuvos istorijos instituto leidykla|year=2007|pages=637|isbn=978-9986-780-93-9}} * {{Cite journal |last=Steinberg |first=Jonathan |date=1995 |title=The Third Reich Reflected: German Civil Administration in the Occupied Soviet Union, 1941–4 |url=https://archive.org/details/sim_english-historical-review_1995-06_110_437/page/620 |journal=The English Historical Review |volume=110 |issue=437 |pages=620–651 |doi=10.1093/ehr/cx.437.620 |jstor=578338}} * {{Cite journal |last=Steury |first=Donald P. |date=1987 |title=Naval Intelligence, the Atlantic Campaign and the Sinking of the Bismarck: A Study in the Integration of Intelligence into the Conduct of Naval Warfare |url=https://archive.org/details/sim_journal-of-contemporary-history_1987-04_22_2/page/208 |journal=Journal of Contemporary History |volume=22 |issue=2 |pages=209–233 |doi=10.1177/002200948702200202 |jstor=260931 |s2cid=159943895}} * {{Cite book |last=Strods|first=Heinrihs|title=Latvijas nacionālo partizānu karš|trans-title=Latvijos nacionalinis partizaninis karas|place=Riga|publisher=Latvijas Universitātes žurnāla|year=2003|isbn=9789984643557|language=lv}} * {{Cite book |last=Stueck |first=William |title=The Cambridge History of the Cold War – Origins |date=2010 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-83719-4 |editor-last=Melvyn P. Leffler |volume=I |location=Cambridge |pages=266–287 |chapter=The Korean War |editor-last2=Odd Arne Westad}} * {{Cite book |last1=Sumner |first1=Ian |title=The Royal Navy 1939–45 |url=https://archive.org/details/royalnavy19391940000sumn |last2=Baker |first2=Alix |date=2001 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-195-4 |location=Oxford}} * {{Cite journal |last=Swain |first=Geoffrey |date=1992 |title=The Cominform: Tito's International? |url=https://archive.org/details/sim_historical-journal_1992-09_35_3/page/640 |journal=The Historical Journal |volume=35 |issue=3 |pages=641–663 |doi=10.1017/S0018246X00026017 |s2cid=163152235}} * {{Cite book |last=Swain |first=Bruce |title=A Chronology of Australian Armed Forces at War 1939–45 |date=2001 |publisher=Allen & Unwin |isbn=978-1-86508-352-0 |location=Crows Nest}} * {{Cite book |last=Takemae |first=Eiji |translator-last1=Ricketts |translator-first1=Robert |translator-last2=Swann |translator-first2=Sebastian |title=Inside GHQ: The Allied Occupation of Japan and its Legacy |url=https://archive.org/details/insideghqalliedo00 |location=New York |publisher=Continuum |year=2002 |isbn=0826462472}} * {{Cite book |last=Tanaka |first=Yuki |title=Hidden Horrors: Japanese War Crimes in World War II |url=https://archive.org/details/hiddenhorrorsjap0000tana |date=1996 |publisher=Westview Press |isbn=978-0-8133-2717-4 |location=Boulder, Colorado}} * {{Cite book |last=Taylor |first=Jay |url=https://archive.org/details/generalissimochi00tayl |title=The Generalissimo: Chiang Kai-shek and the Struggle for Modern China |date=2009 |publisher=[[Harvard University Press]] |isbn=978-0-674-03338-2 |location=Cambridge, Massachusetts}} * {{Cite book |last1=Thomas |first1=Nigel |title=German Army 1939–1945 (2): North Africa & Balkans |last2=Andrew |first2=Stephen |date=1998 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-640-8 |location=Oxford}} * {{Cite book |last1=Thompson |first1=John Herd |url=https://archive.org/details/canadaunitedsta00thom |title=Canada and the United States: Ambivalent Allies |last2=Randall |first2=Stephen J. |date=2008 |publisher=University of Georgia Press |isbn=978-0-8203-3113-3 |edition=4 |location=Athens, Georgia}} * {{Cite book |last=Trachtenberg |first=Marc |title=A Constructed Peace: The Making of the European Settlement, 1945–1963 |url=https://archive.org/details/constructedpeace0000trac |date=1999 |publisher=Princeton University Press |isbn=978-0-691-00273-6 |location=Princeton, New Jersey}} * {{Cite book |last1=Tucker |first1=Spencer C. |url=https://archive.org/details/encyclopediaofwo0000unse_p0k0 |title=Encyclopedia of World War II: A Political, Social, and Military History |last2=Roberts |first2=Priscilla Mary |date=2004 |publisher=ABC-CIO |isbn=978-1-57607-999-7}} * {{Cite book |last=Umbreit |first=Hans |title=Germany and the Second World War – Germany's Initial Conquests in Europe |date=1991 |publisher=[[Oxford University Press]] |isbn=978-0-19-822885-1 |editor-last=P. S. Falla |volume=2 |location=Oxford |pages=227–326 |chapter=The Battle for Hegemony in Western Europe}} * {{Cite book |last=United States Army |url=https://www.history.army.mil/books/wwii/balkan/intro.htm |title=The German Campaigns in the Balkans (Spring 1941) |date=1986 |publisher=Department of the Army |location=Washington, D.C. |ref=CITEREFUS_Army1986 |access-date=2022-02-17 |orig-date=1953 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220117141003/https://history.army.mil/books/wwii/balkan/intro.htm |archive-date=2022-01-17 |url-status=dead}} * {{Cite book| last1=Vitkus|first1=Gediminas|author-link1=Gediminas Vitkus|last2=Pugačiauskas|first2=Virgilijus|last3=Šenavičienė|first3=Ieva|last4=Surgailis|first4=Gintautas|last5=Jankauskienė|first5=Edita|title=Lietuvos karai|year=2014|place=Vilnius|publisher=Eugrimas|isbn=978-609-437-250-6|ref={{SfnRef|Vitkus et al.|2014}}}} * {{Cite journal |last=Waltz |first=Susan |date=2002 |title=Reclaiming and Rebuilding the History of the Universal Declaration of Human Rights |url=https://archive.org/details/sim_third-world-quarterly_2002_23_3/page/436 |journal=Third World Quarterly |volume=23 |issue=3 |pages=437–448 |doi=10.1080/01436590220138378 |jstor=3993535 |s2cid=145398136}} * {{Cite book |last=Watson |first=William E. |title=Tricolor and Crescent: France and the Islamic World |url=https://archive.org/details/tricolorcrescent0000wats |date=2003 |publisher=Praeger |isbn=978-0-275-97470-1 |location=Westport, Connecticut}} * {{Cite book |last=Weinberg|first=Gerhard|title=The Foreign Policy of Hitler's Germany: Starting World War Two 1937-1939|location=New Jersey|publisher=Humanities Press|date=1994|volume=2|isbn=0391038265}} * {{Cite book |last=Weinberg |first=Gerhard L. |title=A World at Arms: A Global History of World War II |date=2005 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-85316-3 |edition=2 |location=Cambridge}} * {{Cite book |last=Wettig |first=Gerhard |title=Stalin and the Cold War in Europe: The Emergence and Development of East-West Conflict, 1939–1953 |date=2008 |publisher=Rowman & Littlefield |isbn=978-0-7425-5542-6 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last1=Wiest |first1=Andrew |title=Strategy and Tactics: Infantry Warfare |last2=Barbier |first2=M. K. |date=2002 |publisher=MBI Publishing Company |isbn=978-0-7603-1401-2 |location=St Paul, Minnesota}} * {{Cite book |last=Williams |first=Andrew |title=Liberalism and War: The Victors and the Vanquished |url=https://archive.org/details/liberalismwarvic0000will |date=2006 |publisher=[[Routledge]] |isbn=978-0-415-35980-1 |location=Abingdon & New York}} * {{Cite journal |last=Wilt |first=Alan F. |date=1981 |title=Hitler's Late Summer Pause in 1941 |journal=Military Affairs |volume=45 |issue=4 |pages=187–191 |doi=10.2307/1987464 |jstor=1987464}} * {{Cite book |last=Wohlstetter |first=Roberta |url=https://archive.org/details/pearlharborwarni0000wohl |title=Pearl Harbor: Warning and Decision |date=1962 |publisher=Stanford University Press |location=Palo Alto, California |url-access=registration}} * {{Cite book |last=Wolf |first=Holger C. |title=Postwar Economic Reconstruction and Lessons for the East Today |url=https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse |date=1993 |publisher=[[MIT Press]] |isbn=978-0-262-04136-2 |editor-last=Rudiger Dornbusch |location=Cambridge |pages=[https://archive.org/details/postwareconomicr0000unse/page/28 29]–56 |chapter=The Lucky Miracle: Germany 1945–1951 |editor-last2=Wilhelm Nölling |editor-last3=Richard Layard}} * {{Cite book |last=Wood |first=James B. |title=Japanese Military Strategy in the Pacific War: Was Defeat Inevitable? |url=https://archive.org/details/japanesemilitary0000wood |date=2007 |publisher=Rowman & Littlefield |isbn=978-0-7425-5339-2 |location=Lanham, Maryland}} * {{Cite book |last=Yoder |first=Amos |title=The Evolution of the United Nations System |url=https://archive.org/details/evolutionofunite0000yode |date=1997 |publisher=Taylor & Francis |isbn=978-1-56032-546-8 |edition=3 |location=London & Washington, D.C.}} * {{Cite book |last=Zalampas |first=Michael |title=Adolf Hitler and the Third Reich in American magazines, 1923–1939 |url=https://archive.org/details/adolfhitlerthird0000zala |date=1989 |publisher=Bowling Green University Popular Press |isbn=978-0-87972-462-7}} * {{Cite book |last=Zaloga |first=Steven J. |title=Bagration 1944: The Destruction of Army Group Centre |date=1996 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-85532-478-7 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Zaloga |first=Steven J. |title=Poland 1939: The Birth of Blitzkrieg |url=https://archive.org/details/poland1939birtho0000zalo |date=2002 |publisher=Osprey Publishing |isbn=978-1-84176-408-5 |location=Oxford}} * {{Cite book |last=Zeiler |first=Thomas W. |title=Unconditional Defeat: Japan, America, and the End of World War II |url=https://archive.org/details/unconditionaldef0000zeil |date=2004 |publisher=Scholarly Resources |isbn=978-0-8420-2991-9 |location=Wilmington, Delaware}} * {{Cite book |last1=Zetterling |first1=Niklas |title=''Bismarck'': The Final Days of Germany's Greatest Battleship |url=https://archive.org/details/bismarckfinalday0000zett |last2=Tamelander |first2=Michael |date=2009 |publisher=Casemate Publishers |isbn=978-1-935149-04-0 |location=Drexel Hill, Pennsylvania}} {{refend}} == Nuorodos == {{commons|World War II}} * [https://www.vle.lt/straipsnis/antrasis-pasaulinis-karas/ Antrasis pasaulinis karas – Visuotinė lietuvių enciklopedija] * [https://www.britannica.com/event/World-War-II World War II – Encyclopædia Britannica (anglų k.)] {{SavStr}} [[Kategorija:Antrasis pasaulinis karas| ]] sz4qcfakdct7qx5kjpoby30ln2whi8u 0 5217 7957654 7908990 2026-11-04T22:34:39Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7957654 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1931| | }} '''1931''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Ryga|Rygoje]] vyko pirmasis [[Lietuva|Lietuvos]] latvių [[kongresas]]; * '''[[Sausio 25]]''' d. – pasirašyta Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] mokyklų konvencija; * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[1931 m. Plungės gaisras|gaisro]] metu nukentėjo pusė [[Plungė|Plungės]] gyventoijų, sunaikinta trečdalis pastatų; * '''[[Spalio 1]]''' d. – išleistas pirmasis lietuviškosios [[Enciklopedija|Enciklopedijos]] sąsiuvinis. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Balys Karalius]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2005]] m.). ** [[Aleksandras Melechas]], [[Lietuva|lietuvių]] muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[2024]] m.). ** [[Lionginas Vaičiulionis]], monsinjoras, esperantininkas (m. [[2023]] m.). * '''[[Sausio 5]]''' d.: ** [[Kazys Napoleonas Kitkauskas|Kazys Napaleonas Kitkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]] restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Leonardas Sauka]], [[Lietuva|Lietuvos]] tautosakininkas (m. [[2022]] m.). * '''[[Sausio 9]]''' d. – [[Algis Budrys]], žymiausias lietuvių kilmės mokslinės fantastikos rašytojas (m. [[2008]] m.). * '''[[Sausio 24]]''' d.: ** [[Saulytė Lazaravičienė]], lietuvių audėja, sodų ir verbų kūrėja, pedagogė, tautodailininkė. ** [[Vytautas Šerys]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, skulptorius, tapytojas (m. [[2006]] m.). * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Kazimieras Vaičiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinis veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Elona Ylienė-Paškūnienė-Bubinaitė]], muzikos pedagogė ir chorvedė. * '''[[Vasario 5]]''' d. – [[Aleksandras Mičiūdas]], [[Argentinos lietuviai|Argentinos lietuvių]] veikėjas, žurnalistas. * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Vincentas Gečas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 8]]''' d.: ** [[Jonas Jakštas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, rašytojas, vertėjas, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojas (m. [[2023]] m.). ** [[Juozas Lazauskas (1931)|Juozas Lazauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas (m. [[2010]] m.). * '''[[Vasario 9]]''' d. – [[Anicetas Arminas]], [[Lietuva|lietuvių]] [[choras|choro]] [[dirigentas]], [[pedagogas]], humanitarinių mokslų daktaras.<ref>{{VLE|II|30|[[Vaclovas Juodpusis]]|Anicetas Arminas}}</ref> (m. [[1998]] m.). * '''[[Vasario 10]]''' d. – [[Jonas Kastytis Matulionis]], [[Jėzuitai|SJ]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], dainininkas ([[tenoras]]), pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui dalyvis, [[jėzuitas]]. * '''[[Vasario 13]]''' d. – [[Adomas Pranas Druktenis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, vertėjas. * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Tamara Arnastauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Vasario 23]]''' d. – [[Gediminas Isokas|Gediminas Petras Isokas]], rašytojas, [[miškininkas]], publicistas, gamtininkas, žurnalistas (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Arnoldas Piročkinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas (m. [[2020]] m.). * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Faustas Strolia]], smuikininkas, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius. '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Juozas Burneikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys korespondentas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. [[2005]] m.). * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Algirdas Vincas Kanauka]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, vadybininkas, viešojo administravimo daktaras, [[JAV kariuomenė]]s [[majoras]]. * '''[[Kovo 13]]''' d.: ** [[Bernardas Blažys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. ** [[Irena Eitminavičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] zoologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. ** [[Jeronimas Žitkevičius]], choro dirigentas ir pedagogas. ** [[Juozapas Algimantas Krikštopaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokslo [[istorikas]] ir [[filosofas]], [[chemikas]], habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Aldona Sabaitytė-Vilutienė]], [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] ryšininkė, kraštotyrininkė, visuomenės veikėja (m. [[2020]] m.). * '''[[Kovo 23]]''' d.: ** [[Antanas Kajalavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2010]] m.). ** [[Romualdas Kašuba]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, daktaras, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] bendruomenės veikėjas. * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Vytautas Barkauskas (1931)|Vytautas Barkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius (m. [[2020]] m.). * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Jonas Mažeikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Mažeikių rajono savivaldybė|Mažeikių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Vytautas Mizeras]], prozininkas, [[mokytojas]] [[mokytojas ekspertas|ekspertas]]. '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Vytautas Benokraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorius (m. [[2003]] m.). * '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikė, knygų iliustratorė. * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Aleksandras Štromas]], Lietuvos teisininkas, politologas, profesorius (m. [[1999]] m.). * '''[[Balandžio 5]]''' d.: ** [[Algimantas Antanavičius]], vertėjas. ** [[Gražina Vaišnoraitė]], choro dirigentė ir pedagogė. * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Evaldas Mugurevičius]], [[Latvija|Latvijos]] [[archeologas]], habilituotas medicinos mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Alina Boguševičiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] botanikė, biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Benjaminas Kiburys]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, poetas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. [[2006]] m.). * '''[[Balandžio 12]]''' d.: ** [[Aloyzas Toleikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, skulptorius, pedagogas (m. [[2021]] m.). ** [[Elena Adomavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogė, kraštotyrininkė, edukologijos mokslų daktarė. ** [[Julius Danusevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, miško [[genetika]]s ir [[selekcija|selekcininkas]], biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Vytautas Jurevičius (1931)|Vytautas Jurevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (m. [[2001]] m.). * '''[[Balandžio 15]]''' d.: ** [[Antanas Balašaitis]], [[Lietuva|lietuvių]] kalbininkas (m. [[2023]] m.). ** [[Neringa Dičiuvienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė, humanitarinių mokslų daktarė (m. [[2020]] m.). ** [[Vytautas Karalius]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (m. [[2019]] m.). ** [[Mamertas Karklelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius, teatro režisierius (m. [[1999]] m.). * '''[[Balandžio 16]]''' d.: ** [[Algimantas Kazragis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. ** [[Rimvydas Mickis]], [[Lietuva|Lietuvos]] hidrotechnikos inžinierius, ekonomistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras; žemės ūkio mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 17]]''' d. – [[Romanas Jaloveckas]], inžinierius architektas. * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Gediminas Grybauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Balandžio 27]]''' d. – [[Zita Asta Alaunienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, pedagogė, edukologijos mokslų daktarė (m. [[2020]] m.). * '''[[Balandžio 28]]''' d. – [[Juozas Daukšys]], [[Lietuva|Lietuvos]] pramonininkas (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Stanislovas Algimantas Zybartas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 3]]''' d. – [[Algimantas Mačiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas (m. [[2024]] m.). * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Pranciškus Alfonsas Matuliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 9]]''' d. – [[Jeronimas Grėska]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 11]]''' d. – [[Algimantas Grigelis]], profesorius, [[Lietuva|Lietuvos]] mokslininkas [[geologija|geologas]], [[mineralogija|mineralogas]], habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 13]]''' d.: ** [[Petras Ilgūnas (1931)|Petras Ilgūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas (m. [[1994]] m.). ** [[Zofija Ona Markienė]]-Šilinskaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja kardiologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Gegužės 17]]''' d.: ** [[Antanas Žekas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir kino aktorius, poetas, prozininkas, dramaturgas (m. [[2015]] m.). ** [[Regina Petkevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, pedagogė, vertėja, leidinių redaktorė (m. [[2023]] m.). * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Romanas Andriuškevičius]], choro dirigentas ir pedagogas (m. [[1997]] m.). * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Donatas Kazlauskas (1931)|Donatas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas, fizinių mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Sigutė Valiuvienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė grafikė. * '''[[Gegužės 27]]''' d. – [[Antanas Šimkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas (m. [[2025]] m.). * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Antanas Anskaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2025]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 4]]''' d.: ** [[Algimantas Kulieša]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[tautodailininkas]] (m. [[2020]] m.). ** [[Vyda Ragulskienė]], inžinierė mechanikė, profesorė, pirmoji habilituota technikos mokslų daktarė Lietuvoje (1973 m.) (m. [[2009]] m.). * '''[[Birželio 7]]''' d. – [[Vladas Auga]], [[Lietuva|lietuvių]] aktorius (m. [[1984]] m.). * '''[[Birželio 10]]''' d.: ** [[Albinas Jovaišas]], Lietuvos [[filologija|filologas]], literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, [[VU|Vilniaus universiteto]] Lietuvių [[literatūra|literatūros]] katedros profesorius (m. [[2006]] m.). ** [[Raimundas Mieželis|Raimundas Vladas Mieželis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas. * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Juozas Marcinkevičius (1931)|Juozas Marcinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkas, istorikas (m. [[2024]] m.). * '''[[Birželio 13]]''' d. – [[Antanas Grina]], [[JAV]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas. * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Teresė Ūksienė]], poetė, pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja (m. [[2025]] m.). * '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Jonas Mockus]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] tikrasis narys (m. [[2021]] m.). * '''[[Birželio 25]]''' d. – [[Kazys Ambrasas]], literatūros kritikas (m. [[1987]] m.). * '''[[Birželio 27]]''' d. – [[Danutė Mikšytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (m. [[2025]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Algirdas Araminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino operatorius, režisierius (m. [[1999]] m.). * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Aloyzas Sakalas]], lietuvių fizikas, politikas, [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Sąjūdžio]] tarybos narys, [[Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo|Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto]] signataras, [[Europos Parlamentas|Europos parlamento]] narys (m. [[2022]] m.). * '''[[Liepos 8]]''' d.: ** [[Jonas Gediminas Jocius]], [[Žemės ūkis|žemės ūkio]] teoretikas, profesorius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno raj.]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Česlovas Dirkė]], politinis tremtinys, [[Šiauliai|Šiaulių miesto]] [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 10]]''' d. – [[Algimantas Masiulis]], lietuvių [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] aktorius (m. [[2008]] m.). * '''[[Liepos 13]]''' d. – [[Vytautas Bendikas (1931)|Vytautas Bendikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras (m. [[1997]] m.). * '''[[Liepos 14]]''' d. – [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius radiotechnikas, alpinistas (m. [[2026]] m.). * '''[[Liepos 16]]''' d. – [[Raimondas Viskanta]], inžinierius, šiluminės fizikos ir šilumos mainų specialistas, [[Purdue universitetas|Purdue universiteto]] profesorius (m. [[2021]] m.). * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Feliksas Sliesoriūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, pedagogas (m. [[2017]] m.). * '''[[Liepos 21]]''' d. – [[Vytautas Gaidamavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] pianistas, kultūros veikėjas (m. [[2008]] m.). * '''[[Liepos 24]]''' d.: ** [[Marijonas Baranauskas|Marijonas (Marius) Baranauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, fotografas (m. [[1995]] m.). ** [[Mindaugas Stakvilevičius]], pedagogas, [[fizika]]s, [[matematika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Albinas Jarusevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, publicistas, redaktorius (m. [[2022]] m.). ** [[Vincentas Korkutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas (m. [[2023]] m.). * '''[[Liepos 25]]''' d. – [[Dainius Trinkūnas (1931)|Dainius Trinkūnas]], pianistas, pedagogas, nusipelnęs meno veikėjas (m. [[1996]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Marija Černiauskaitė]]-Barauskienė, [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė. * '''[[Liepos 29]]''' d. – [[Juozas Elekšis]], [[Lietuva|lietuvių]] žurnalistas, poetas (m. [[2022]] m.). * '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Algimantas Mockus]], lietuvių kino operatorius ir [[režisierius]] (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d. – [[Lelija Bičiūnaitė]], dailininkė{{faktas}}. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Mikas Vaitkevičius]], kompozitorius, pedagogas, dirigentas, vienas iš šiuolaikinės lietuviškos [[estrada|estrados]] pradininkų (m. [[2006]] m.). * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Liudas Stukas]], dainininkas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys. * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d.: ** [[Idelis Gurvičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius elektromechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. Tarptautinės informatikos akademijos narys nuo [[1993]] m. ** [[Sofija Jūratė Vyliūtė]], [[Lietuva|lietuvių]] muzikologė (m. [[2025]] m.). * '''[[Rugpjūčio 24]]''' d. – [[Bronislovas Račiūnas]], choro dirigentas ir pedagogas. '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Edvardas Cicėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, muziejininkas (m. [[2007]] m.). * '''[[Rugsėjo 10]]''' d. – [[Albertas Juška]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] istorikas, socialinių [[mokslų daktaras]]. * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Petras Algirdas Čiočys]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisėtyrininkas, socialinių mokslų daktaras, sporto veikėjas, [[rankinis|rankinio]] tarptautinės kategorijos teisėjas (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugsėjo 18]]''' d. – [[Danutė Gobytė-Daunorienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė (m. [[2002]] m.). * '''[[Rugsėjo 20]]''' d. – [[Juozas Stadalnykas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Aloyzas Stonkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šalčininkų rajono savivaldybė|Šalčininkų rajono]] ūkio, visuomenės bei politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Ona Kondratienė]]-Zinkevičiūtė, [[Lietuva|Lietuvos]] geologė, habilituota fizinių mokslų daktarė. * '''[[Rugsėjo 27]]''' d. – [[Stasys Juščius]], choro dirigentas ir pedagogas. '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 6]]''' d.: ** [[Nikolajus Černychas]], [[TSRS]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] astronomas. Atrado 537 asteroidų (m. [[2004]] m.). ** [[Markas Petuchauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] menotyrininkas, teatrologas (m. [[2024]] m.). * '''[[Spalio 13]]''' d. – [[Vytautas Kaluina]], [[Lietuva|Lietuvos]] veterinarijos gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Aloyzas Meškauskas]], [[Lietuva|lietuvių]] muzikos mokytojas ir chorvedys (m. [[2025]] m.). * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Meilutė Kabailienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[geologija|geologė]], [[palinologija|palinologė]], [[paleobotanika|paleobotanikė]], habilituota fizinių mokslų daktarė. * '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Zenonas Šimkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 26]]''' d. – [[Vytautas Jovaiša]], choro dirigentas ir pedagogas. * '''[[Spalio 31]]''' d. – [[Aloyzas Meškauskas]], muzikos mokytojas ir chorvedys. '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Pranciškus Jokimaitis|Pranciškus Vitalistas Jokimaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 5]]''' d.: ** [[Algirdas Grigas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, botanikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. ** [[Aloyzas Dirsė]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius hidrotechnikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. ** [[Liucijus Albertas Dringelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Jurgis Mačiūnas]], lietuvių kilmės menininkas, vienas iš ''[[Fluxus]]'' judėjimo pradininkų (m. [[1978]] m.). * '''[[Lapkričio 9]]''' d.: ** [[Juozas Jankauskas (1931)|Juozas Jankauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, sporto ir visuomenės veikėjas. ** [[Česys Grenda]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, pedagogas. * '''[[Lapkričio 10]]''' d. – [[Algimantas Čekuolis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas, gidas (m. [[2025]] m.). * '''[[Lapkričio 18]]''' d. – [[Danguolė Sadūnaitė]], poetė, vertėja.<ref>[http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=s&-max=2147483647&-recid=42037&-find= Danguolė Sadūnaitė]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}.</ref> * '''[[Lapkričio 27]]''' d. – [[Ramutė Skučaitė]], poetė, dramaturgė, vertėja, [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narė, [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija|Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos]] lauretė. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Sigitas Juozas Katilius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[architektas]]. * '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[Brigita Adomonienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] baldų dizainerė (m. [[2026]] m.). * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Algirdas Vrubliauskas (1931)|Algirdas Vrubliauskas]], Lietuvos teatro ir kino aktorius (m. [[2010]] m.). * '''[[Gruodžio 5]]''' d. – [[Irena Dalia Griežė]]-Jurgelevičiūtė, [[Lietuva|Lietuvos]] tapytoja. * '''[[Gruodžio 8]]''' d.: ** [[Irena Daujotaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kraštovaizdžio architektė (m. [[2025]] m.). ** [[Marija Miliuvienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologė (m. [[2018]] m.). * '''[[Gruodžio 13]]''' d.: ** [[Stasys Čižas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[1996]] m.). ** [[Juozas Juškauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[inžinierius]] [[hidrotechnika]]s, habilituotas technologijos [[mokslų daktaras]] (m. [[2000]] m.). * '''[[Gruodžio 31]]''' d. – [[Gemiras Maksimovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Biologijos mokslų daktaras (m. [[2006]] m.). === Mirtys === * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Eugenijus Spontis]], [[Italai|italų]] kilmės [[Rusija|Rusijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1866]] m.). * '''[[Balandžio 23]]''' d. – [[Adomas Mika]], publicistas, spaudos darbuotojas (g. [[1888]] m.). * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Juozas Šmulkštys|Juozas Šmukštys]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]], [[knygnešys]] (g. [[1866]] m.). * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Elijošius Nonevičius]], žymus veterinaras, bakteriologas, aktyvus visuomenės veikėjas ir vieno studentų rėmimo fondo įkūrėjas (g. [[1863]] m.). * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Aukusti Robert Niemi|Augustas Robertas Niemis]], suomių ir lietuvių tautosakininkas (g. [[1869]] m.). * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Danielius Dolskis]], XX a. pradžios dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas (g. [[1891]] m.). * '''[[Gruodžio 10]]''' d. – [[Aleksandras Babianskis]], [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s [[generolas]], [[lietuviai|lietuvių]] visuomenės veikėjas (g. [[1853]] m.). * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Juozas Vokietaitis]], Lietuvos pedagogas, visuomenės veikėjas (g. [[1872]] m.). * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Jonas Yčas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, valstybės ir visuomenės veikėjas, profesorius, nacionalinės [[istoriografija|istoriografijos]] pradininkas, [[Evangelikai reformatai|Lietuvos evangelikų reformatų]] veikėjas (g. [[1880]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Niujorkas|Niujorke]] oficialiai atidarytas aukščiausias pasaulio pastatas – 102 aukštų „Empire State Building“. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (m. [[2026]] m.). * '''[[Sausio 16]]''' d. – [[Johannes Rau|Johanas Rau]], [[Vokietija|Vokietijos]] politinis veikėjas, [[1999]]–[[2004]] m. šalies prezidentas (m. [[2006]] m.). * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Lašlo Banhegijis]], [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas, rungtyniavęs [[Budapešto Honved|Budapešto "Honvéd"]] krepšinio klube bei [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]]. * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Čion Duhan|Čion Duhanas]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] politikas, buvęs šalies [[Pietų Korėjos prezidentas|prezidentas]], ėjęs pareigas [[1980]]–[[1988]] m. (m. [[2021]] m.). * '''[[Sausio 28]]''' d.: ** [[Peteris Martinsonas]], [[latviai|latvių]] keramikas. ** [[Lucia Bose]], [[Italija|italų]] aktorė, didžiausio pripažinimo sulaukusi [[Neorealizmas|neorealizmo]] laikotarpiu 6-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje (m. [[2020]] m.). * '''[[Sausio 30]]''' d. – [[Robert Walter (teisininkas)|Robert Walter]], austrų [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[konstitucionalistika|konstitucionalistas]] bei [[administratyvistika|administratyvistas]], [[profesorius]]. '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Borisas Jelcinas|Borisas Nikolajevičius Jelcinas]], pirmasis [[Rusija|Rusijos]] prezidentas, taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas (m. [[2007]] m.). * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Isabel Perón|María Estela Martínez de Perón]], Argentinos šokėja, vėliau tapusi politine veikėja. Nuo [[1974]] m. [[birželio 29]] d. iki [[1976]] m. [[kovo 24]] d. buvo šalies prezidente. * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Toni Morrison]], [[JAV]] rašytoja, [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatė. Jos romanai pasižymi epinėmis temomis, vaizdingais dialogais ir puikiai apibūdintais blogaisiais knygų herojais. Geriausiai žinomi Toni Morrison romanai yra ''The Bluest Eye'', ''Song of Solomon'' ir ''Beloved'', kuris [[1988]] m. laimėjo fantastikos [[Pulicerio premija|Pulicerio premiją]]. Pagal jos kūrinius pastatyta spektaklių ir filmų. * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[Kazuko Shiraishi (1931)|Kazuko Shiraishi]], [[Kanada|Kanadoje]] gimusi japonų poetė, vertėja (m. [[2024]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 1]]''' d. – [[Lamberto Dini]], [[Italija|Italijos]] politikas ir ekonomistas, buvęs šalies [[Italijos ministras pirmininkas|ministras pirmininkas]] ir užsienio reikalų ministras. * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Michailas Gorbačiovas]], buvęs [[Sovietų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] valstybės veikėjas, pirmas ir paskutinis Tarybų Sąjungos prezidentas (m. [[2022]] m.). * '''[[Kovo 11]]''' d.: ** [[Janosch|Janošas]], [[Vokietija|vokiečių]] vaikų rašytojas, iliustratorius (m. [[2026]] m.). ** [[Rupert Murdoch|Keithas Rupertas Murdochas]], [[Australija|australų]] kilmės [[amerikietis]], tituluojamas stambiausiu pasaulyje [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] [[magnatas|magnatu]]. Jam priklauso žiniasklaidos grupė "[[News Corporation]]". * '''[[Kovo 23]]''' d. – [[Viktoras Korčnojus|Viktoras Lvovičius Korčnojus]], [[TSRS]] ir [[Šveicarija|Šveicarijos]] šachmatininkas ir knygų apie šachmatus rašytojas. * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[David Janssen]], amerikiečių aktorius (m. [[1980]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Frank Auerbach|Frankas Auerbachas]], [[JK|Dižiosios Britanijos]] [[dailininkas]] (m. [[2024]] m.). * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Adriana Asti]], [[Italija|italų]] kino bei teatro aktorė (m. [[2025]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Tiboras Čelko]], [[Vengrija|Vengrijos]] krepšininkas, rungtyniavęs [[Budapešto Haladas|Budapešto "Haladás"]] krepšinio klube bei [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrijos rinktinėje]]. * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Gunaras Cilinskis]], [[latviai|latvių]] aktorius, režisierius, scenaristas (m. [[1992]] m.). * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Vizma Belševica]], [[latviai|latvių]] rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų (m. [[2005]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Raúl Castro]] Ruz, [[Kuba|Kubos]] prezidento [[Fidel Castro|Fidelio Kastro]] brolis, šalies gynybos ministras, nuo [[2006]] m. laikinai perėmęs [[prezidentas|respublikos prezidento]] pareigas, o [[2008]] m. Nacionalinės Asamblėjos išrinktas šalies vadovu.<ref>http://news.bbc.co.uk/2/hi/7261204.stm</ref> * '''[[Birželio 27]]''' d. – [[Graziella Galvani|Graciela Galvani]], [[Italija|italų]] aktorė (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 6]]''' d. – [[Antonella Lualdi]], [[Italija|italų]] aktorė ir dainininkė (m. [[2023]] m.).<ref>{{cite news|url=https://newsinfrance.com/death-of-antonella-lualdi-the-commissioners-wife-in-les-cordier-judge-and-cop/|title=Death of Antonella Lualdi, the commissioner’s wife in Les Cordier, judge and cop|first=|last=|date=2023-08-10|website=|accessdate=2023-08-10|language=en|archive-date=2023-08-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20230810232831/https://newsinfrance.com/death-of-antonella-lualdi-the-commissioners-wife-in-les-cordier-judge-and-cop/|url-status=dead}}</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Torvaldas Stoltenbergas]], [[Norvegija|Norvegijos]] ir tarptautinis politinis veikėjas. * '''[[Liepos 10]]''' d. – [[Alice Munro]], [[Kanada|Kanados]] rašytoja (m. [[2024]] m.). * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Teiichi Aramaki|Teičis Aramakis]], [[Japonija|Japonijos]] politikas, nuo [[1986]] m. iki [[2002]] m. ėjęs [[Kioto prefektūra|Kioto prefektūros]] gubernatoriaus pareigas, dabartinis [[Kioto kultūrinis muziejus|Kioto kultūrinio muziejaus]] direktorius. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 16]]''' d. – [[Kakuiči Mimura]], karjerą baigęs japonų futbolininkas, rungtyniavęs [[Japonijos vyrų futbolo rinktinė|Japonijos rinktinėje]] (m. [[2022]] m.). * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Hamilton Othanel Smith]], [[1978 m. Nobelio premijos laureatai|1978]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref>. '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 27]]''' d. – [[Freddy Quinn]], austrų dainininkas ir aktorius. * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[James Watson Cronin|Džeimsas Votsonas Kroninas]], [[JAV]] [[fizika]]s eksperimentatorius, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas. '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 7]]''' d. – [[Desmond Mpilo Tutu|Desmondas Tutu]], [[Pietų Afrika|Pietų Afrikos]] [[Anglikonų bažnyčia|anglikonų]] [[arkivyskupas]], pirmasis juodaodis arkivyskupas Pietų Afrikoje, kovotojas prieš [[Apartheidas|apartheidą]] (m. [[2021]] m.). * '''[[Spalio 8]]''' d. – [[Julianas Semionovas]], žydų kilmės tarybinis rašytojas, kino scenaristas, žurnalistas. Laikraščio "Visiškai slaptai" įkūrėjas (1989), vienas iš žurnalistinio tyrimo ir politinio detektyvo pradininkų Tarybų Sąjungoje (m. [[1993]] m.). * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Avul Pakir Jainulabdeen Abdul Kalam]], vienuoliktasis Indijos prezidentas, pareigas ėjo nuo [[2002]] iki [[2007]] m. Aeronautikos inžinierius, baigė [[Madrasas|Madraso]] technologijos institutą ([[Indija|Indijoje]]). * '''[[Spalio 24]]''' d. – [[Sofija Gubaidulina]], [[Rusija|Rusijos]] kompozitorė (m. [[2025]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Shunsuke Kikuchi|Šunsukė Kikučis]], [[Japonija|japonų]] kompozitorius, sukūręs daug muzikos televizijos [[serialas|serialams]], [[anime|animė]] ir kitų žanrų [[filmas|filmams]] (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Čarlzas Teiloras]], [[katalikybė|katalikiškų]] pažiūrų [[Kanada|Kanados]] filosofas. Priskiriamas bendruomenininkams, nors pats su tuo nesutinka. Išsiskiria savo požiūriu į moralumą ir individų bei grupių tapatumo problemas. Rašė apie [[Liudvigas Vitgenšteinas|L. Vitgenšteiną]], [[Martinas Haidegeris|M. Haidegerį]], [[Morisas Merlo-Ponti|M. Merlo-Ponti]]. Atmetė natūralizmą. * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Paolo ir Vittorio Taviani|Paolas Tavianis]], [[Italija|italų]] kino režisierius ir scenarijų autorius (m. [[2024]] m.). * '''[[Lapkričio 12]]''' d. – [[Michał Hasiuk|Michalas Hasiukas]], [[Lenkija|lenkų]] kalbininkas, baltistas (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 17]]''' d. – [[Pierre Nora|Pjeras Nora]], [[Prancūzija|prancūzų]] istorikas, [[Analų mokykla|Analų mokyklos]] trečiosios kartos atstovas (m. [[2025]] m.). * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Tosiwo Nakayama]], pirmasis [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinių Valstijų]] [[Mikronezijos prezidentas|prezidentas]] (m. [[2007]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d. – [[Rajko Kuzmanović]], [[Serbų Respublikos prezidentai|Serbų Respublikos prezidentas]], šias pareigas eina nuo [[2007]] m. [[gruodžio 7]] d. * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Paulo Maluf]], brazilų politikas. * '''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Viktoras Hausmanis]], [[latviai|latvių]] literatūros ir teatro istorijos tyrinėtojas. * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Ošo]], [[Indija|Indijos]] dvasinis mokytojas, [[Ošo meditacija|Ošo meditacinio judėjimo]] kūrėjas (m. [[1990]] m.). * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Redha Malek]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]], šias pareigas ėjo nuo [[1993]] m. [[rugpjūčio 21]] d. iki [[1994]] m. balandžio mėn. * '''[[Gruodžio 24]]''' d. – [[Harald Serafin|Haraldas Serafinas]], [[Austrija|Austrijos]] operos dainininkas, TV laidų dalyvis ir vedėjas, koncertų organizatorius (m. [[2025]] m.). * '''[[Gruodžio 28]]''' d. – [[Guy Debord|Guy Ernest Debord]], prancūzų rašytojas, kino režisierius, [[Lettrist International]] ir [[Situationist International]] (SI) judėjimų įkūrėjas, taip pat judėjimo [[Socialisme ou Barbarie]] narys (m. [[1994]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Šalva Amonašvilis]], mokslininkas, pedagogas ir psichologas, išgarsėjęs kaip [[humanistinė pedagogika|humanistinės pedagogikos]] kūrėjas ir puoselėtojas. === Mirtys === * '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Karlis Baluodis]], [[Latvija|latvių]] ekonomistas, filosofijos daktaras (g. [[1864]] m.). * '''[[Vasario 26]]''' d. – [[Otto Wallach]], [[1910 m. Nobelio premijos laureatai|1910]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref> (g. [[1847]] m.). * '''[[Kovo 11]]''' d. – [[Friedrich Wilhelm Murnau|Frydrichas Vilhelmas Murnau]], vienas įtakingiausių [[Kino_istorija#Nebylusis_kinas|nebyliojo kino]] laikotarpio [[Vokietija|Vokietijos]] [[kinas|kino]] [[režisierius|režisierių]]. Aktyvus [[XX amžius|XX a.]] [[XX amžiaus 3-as dešimtmetis|3-iojo dešimtmečio]] [[ekspresionizmas|ekspresionizmo]] judėjimo Vokietijos kine veikėjas. Kai kurie F. W. Murnau nebyliojo kino filmai pražuvo, bet daugelis išliko (g. [[1888]] m.). * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Andre Michelin|Andrė Mišelinas]], [[Prancūzija|prancūzų]] padangų gamintojas, kuris kartu su broliu Eduaru (''Edouard''), įkūrė „Michelin Tyre Company“<ref>[http://www.nndb.com/people/155/000176624/ Andrė Mišelinas].</ref> (g. [[1853]] m.). * '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[Erik Axel Karlfeldt|Erikas Akselis Karlfeltas]], [[Švedija|švedų]] poetas, [[Nobelio literatūros premija|Nobelio literatūros premijos]] laureatas (g. [[1864]] m.). * '''[[Gegužės 17]]''' d. – [[Vera Charuzina]], [[rusai|rusų]] etnografė, acheologė (g. [[1866]] m.). * '''[[Birželio 18]]''' d. – [[Oskaras Minkovskis]], vokiečių patofiziologas, terapeutas. Matematiko ir fiziko [[Hermanas Minkovskis|Hermano Minkovskio]] brolis (g. [[1858]] m.). * '''[[Rugsėjo 10]]''' d. – [[Salvatore Maranzano|Salvatorė Maranzano]], Niujorko mafijos [[donas(mafija)|donas]] (g. [[1886]] m.). * '''[[Spalio 7]]''' d. – [[Daniel Chester French|Danielis Česteris Frenčas]], [[JAV|amerikiečių]] skulptorius. Jo žymiausia darbas - sėdinčio [[Abraomas Linkolnas|Abraomo Linkolno]] skulptūra, esanti [[Linkolno memorialas|Linkolno memoriale]], [[JAV]] sostinėje [[Vašingtonas|Vašingtone]] (g. [[1850]] m.). * '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Thomas Edison|Tomas Alva Edisonas]], amerikiečių [[Išradimas|išradėjas]] ir [[verslininkas]], vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių [[Išradimas|išradimų]] buvo tik senų [[Patentas|patentų]] patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai (g. [[1847]] m.). * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Arthur Schnitzler|Arturas Šnicleris]], austrų gydytojas, psichologas, rašytojas (g. [[1862]] m.). * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Gustafas Kosina]], [[vokiečiai|vokiečių]] [[archeologas]] (g. [[1858]] m.). * '''[[Gruodžio 22]]''' d. – [[Jekabas Janševskis]], [[latviai|latvių]] rašytojas, žurnalistas. Vienas žymiausių latvių prozininkų (g. [[1885]] m.). === Nobelio premijos === [[1931 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Carl Bosch]] ([[1874]]–[[1940]]), [[Friedrich Bergius]] ([[1884]]–[[1949]]); * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[Erik Axel Karlfeldt]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Otto Heinrich Warburg]] ([[1883]]–[[1970]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Jane Addams]], [[Nicholas Murray Butler]]. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Commons|Category:1931|no=T}} [[Kategorija:1931 metai|*1931 m.]] bigl5s64h2er4b4h72as4l31oouafvb 0 5219 7957670 7954622 2026-11-04T23:03:03Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7957670 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1933| | }} '''1933''' m. buvo [[nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Žemaitkiemis|Žemaitkiemyje]], [[Ukmergės apskritis (1795–1950)|Ukmergės apskrityje]] nukrito [[Žemaitkiemio meteoritas|meteoritas]]; * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Kauno konservatorija]], vėliau tapusi [[Lietuvos Muzikos Akademija]]; * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Kulautuva]]i suteiktas kurorto statusas; * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Kačerginė|Kačerginei]] suteiktas kurorto statusas; * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Steponas Darius]] ir [[Stasys Girėnas]] [[Niujorkas|Niujorke]] lėktuvu [[Lituanica]] pakilo į skrydį per [[Atlanto vandenynas|Atlantą]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Gediminas Laurinavičius]], choro dirigentas ir muzikos mokytojas. * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Jaunius Vylius]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnografas, [[lietuvių tautosaka|lietuvių tautosakos]] rinkėjas, kanklininkas, kankliavimo mokytojas. * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Kęstutis Karpavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] biochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Petras Abelkis]], imtyininkas, imtynių treneris ir teisėjas, [[Lietuvos imtynių federacija|Lietuvos imtynių federacijos]] prezidentas. * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Alfonsas Petravičius]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis veikėjas. Raseinių rajono garbės pilietis. * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Naruškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, [[suvirinimas|suvirinimo]] specialistas, technologijos mokslų daktaras. * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Teresė Žižienė]], Lietuvos gydytoja, [[Jonavos rajonas|Jonavos rajono]] [[Jonavos rajono garbės pilietis|Garbės pilietė]]. * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Kęstutis Keblys (1933)|Kęstutis Keblys]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, daktaras. * '''[[Sausio 21]]''' d. – [[Irena Rudzinskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] technikė technologė, kraštotyrininkė. * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Marija Dičpetrytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė. * '''[[Sausio 26]]''' d. – [[Martynas Vainilaitis]], lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas, apie 30 knygų autorius; vaikų poetas bei rašytojas (m. [[2006]] m.). * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Nijolė Misiūnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] vidaus ligų gydytoja, habilituota biomedicinos mokslų daktarė (m. [[2024]] m.). * '''[[Sausio 29]]''' d. – [[Algirdas Vileikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, sovietinis partinis veikėjas (m. [[2020]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 10]]''' d.: ** [[Juozas Deltuva]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras. ** [[Vytautas Zambacevičius]], vadybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 16]]''' d. – [[Vytautas Algimantas Buinevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] mokslo, politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2005]] m.). * '''[[Vasario 24]]''' d. – [[Romualdas Firkovičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, archeografas. * '''[[Vasario 26]]''' d. – [[Vilius Jasinevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas. * '''[[Vasario 27]]''' d.: ** [[Algirdas Gaigalas]], [[Lietuva|Lietuvos]] geologas (m. [[2009]] m.). ** [[Irena Kuzmienė-Gokaitė]], choro dirigentė ir pedagogė (m. [[1989]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 3]]''' d. – [[Petras Kalkys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 6]]''' d. – [[Henrikas Čigriejus|Henrikas Algis Čigriejus]], [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas. * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Algirdas Jonas Aleksis Žemaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]], ekonomistas, visuomenininkas.<ref>Lietuvių enciklopedija, XXXV, 214 psl. ir XXXVII, 676 psl.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Malvina Meškauskienė]]-Raščiūtė, [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistė, habilituota socialinių mokslų daktarė. * '''[[Kovo 16]]''' d. – [[Marijonas Giedrys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kinas|kino]] režisierius, scenaristas. * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Juozapas Jokubauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Prienų rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2023]] m.). * '''[[Kovo 21]]''' d. – [[Valdas Jatautis]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius, teatro režisierius, Panevėžio miesto politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[2011]] m.). * '''[[Kovo 23]]''' d. – [[Leonas Baltrus]]-Baltrušaitis, [[Lietuva|lietuvių]] dainininkas, dramatinis [[tenoras]]. * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Petras Ivoškus]], pedagogas, politinis kalinys, [[Šiauliai|Šiaulių]] miesto [[politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas. * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Jonas Misiūnas (1933)|Jonas Algirdas Misiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[baudžiamoji teisėtyra|penalistas]] ir procesualistas, tarybinis [[teisėjas]], [[Lietuvos TSR]] [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Aukščiausiojo Teismo]] pirmininkas, politinis veikėjas, LTSR teisingumo viceministras. * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Vladas Gasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailėtyrininkas, muziejininkas (m. [[2008]] m.). * '''[[Kovo 29]]''' d.: ** [[Henrika Marcinkevičienė-Koryznaitė]], lietuvių audėja, tekstilininkė, tautodailininkė, pedagogė. ** [[Milda Lenkauskienė]]-Gulbinskaitė, [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėja, žurnalistė. * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Arnas Rosenas]], Lietuvos aktorius, literatūros kūrinių skaitovas (m. [[2002]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Alina Gailiūnienė]]-Vyšniauskaitė, Lietuvos pediatrė endokrinologė, sporto medikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Elena Milda Kaminskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] restauratorė (m. [[1994]] m.). * '''[[Balandžio 8]]''' d. – [[Albinas Načiulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, grafikas, nusipelnęs meno veikėjas<ref>[http://www.ldm.lt/LDMDailininkai/DBaze/Straipsniai/396.htm Albinas Načiulis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110614212413/http://www.ldm.lt/LDMDailininkai/DBaze/Straipsniai/396.htm |date=2011-06-14 }}.</ref> (m. [[2000]] m.). * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Povilas Dikčius]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius (m. [[1991]] m.). * '''[[Balandžio 12]]''' d.: ** [[Anicetas Uogelė]], Lietuvos [[Šachmatai|šachmatininkas]], [[tarptautinis meistras]], [[Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionatas|Lietuvos korespondencinių šachmatų čempionas]], varžybų teisėjas (m. [[2020]] m.). ** [[Vytautas Karvelis (1933)|Vytautas Karvelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, psichologas (m. [[2011]] m.). * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[Marija Bankauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė (m. [[1992]] m.). * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Eugenija Untulienė-Kreft]], [[Lenkija|Lenkijos]] lietuvių rašytoja. * '''[[Balandžio 21]]''' d. – [[Algirdas Nagelė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras (m. [[2005]] m.). * '''[[Balandžio 24]]''' d. – [[Vytautas Sakalauskas (1933)|Vytautas Sakalauskas]], [[Lietuvos TSR]] politikas, [[TSKP]] narys (nuo 1960) (m. [[2001]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 4]]''' d. – [[Henrikas Vytautas Karvelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius konstruktorius. * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Daumantas Kavoliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kardiochirurgas, habilituotas biomedicinos [[mokslų daktaras]] (m. [[1997]] m.). * '''[[Gegužės 11]]''' d. – [[Stepas Janušonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] radijo inžinierius, habilituotas technologijos [[mokslų daktaras]]. * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Alfonsas Vincentas Ambraziūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] skulptorius (m. [[2020]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Alfonsas Andriuškevičius (1933)|Alfonsas Andriuškevičius]], [[matematika]]s, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 14]]''' d.: ** [[Gediminas Zabarauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Joniškio rajono savivaldybė|Joniškio rajono]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Juozas Bagdanavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Zigmundas Černiauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[cirkas|cirko]] artistas. * '''[[Gegužės 30]]''' d. – [[Jonas Juškaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas (m. [[2019]] m.). * '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Viktorija Gatavynaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] scenografė, kostiumų dailininkė. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Genovaitė Jacėnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkė keramikė (m. [[2016]] m.). * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Liudvikas Lašas]], [[Lietuva|Lietuvos]] biotechnologas endokrinologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Birželio 6]]''' d. – [[Vanda Marčinskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė. * '''[[Birželio 8]]''' d. – [[Algimantas Knašas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[dviratis|dviratininkas]] sportinis [[turizmas|turistas]]. Vienas sportinio dviračių turizmo pradininkų Lietuvoje. * '''[[Birželio 13]]''' d.: ** [[Mindaugas Maksimaitis]], [[teisininkas]], teisės istorikas, [[Mykolo Romerio universitetas|Mykolo Romerio universiteto]] (MRU) profesorius. ** [[Vytautas Čepliauskas]], choro dirigentas, pedagogas, socialinių (edukologija) mokslų daktaras, rašytojas. * '''[[Birželio 15]]''' d.: ** [[Jonas Bielinis]], [[Lietuvos TSR]] administracinis veikėjas, literatūros kritikas (m. [[1993]] m.). ** [[Laimutė Marija Abraitytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogė, politinė veikėja. * '''[[Birželio 16]]''' d. – [[Zenonas Kamaitis|Ipolitas Zenonas Kamaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] statybos inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Dalia Cinauskaitė|Emilija Dalia Cinauskaitė-Verbylienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė. Vadovavo Šiaulių miesto moksleivių namų dramos kolektyvui, „Ventos“ gamybinio susivienijimo vaikų mėgėjiškam teatrui. * '''[[Birželio 19]]''' d.: ** [[Ramunėlė Jankevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[botanika|botanikė]], biomedicinos mokslų daktarė; biologijos mokslų kandidatas. 1968 m. ** [[Vytautas Šumakaris]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[1999]] m.). * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Nijolė Narijauskaitė]]-Gražienė, [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė. * '''[[Birželio 26]]''' d. – [[Povilas Mataitis]], Lietuvos choro dirigentas, folklorininkas, režisierius, pedagogas (m. [[2022]] m.). * '''[[Birželio 27]]''' d. – [[Julija Naudžiūnaitė]], choro dirigentė (m. [[1979]] m.). * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Jonas Algimantas Juozaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] tinklinio ir plaukimo treneris, dėstytojas, sporto mokslininkas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Antanas Barysas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[hidrologija|hidrologas]], geografijos mokslų kandidatas (m. [[1986]] m.). * '''[[Liepos 8]]''' d.: ** [[Jurgis Bielinis-Bieliakas|Jurgis Algirdas Bielinis Bieliakas]], inžinierius, [[Kraštotyra|kraštotyrininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. [[Jurgis Bielinis|Jurgio Bielinio]] vaikaitis. ** [[Rimgaudas Karvelis|Rimgaudas Antanas Karvelis]], [[Lietuva|Lietuvos]] aktorius. * '''[[Liepos 13]]''' d. – [[Petras Henrikas Garška]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, juvelyras, skulptorius, medalininkas. * '''[[Liepos 15]]''' d. – [[Albinas Vaičiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kultūros istorikas, literatūros tyrinėtojas, kritikas (m. [[2023]] m.). * '''[[Liepos 16]]''' d. – [[Algimantas Stanislovas Gečys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[JAV lietuviai|JAV lietuvių]] visuomenės veikėjas, inžinierius. * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Algimantas Grabauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas ekonomistas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Liepos 24]]''' d.: ** [[Rimtautas Kašponis]], muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaras. ** [[Vytautas Mažeika (1933)|Vytautas Mažeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas. * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Romualdas Budrys]], [[Lietuva|Lietuvos]] muziejininkas, dailėtyrininkas (m. [[2026]] m.). * '''[[Liepos 29]]''' d. – [[Galina Sitnik]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Visagino savivaldybė|Visagino]] politinė bei visuomenės veikėja. '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 4]]''' d. – [[Albinas Kaminskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, inžinierius, habilituotas technologijos mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 5]]''' d. – [[Edmundas Montrimas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Arvydas Paltinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] choro ir orkestro dirigentas, pedagogas (m. [[2021]] m.). * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Irena Aleksaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, vertėja. * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d. – [[Romanas Plečkaitis]], lietuvių [[filosofas]], [[logika]]s, filosofijos [[istorija|istorijos]] tyrinėtojas, habilituotas [[daktaras]], [[profesorius]] (m. [[2009]] m.). * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Zenonas Mačionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas, mokslo istorikas, fizinių mokslų daktaras (m. [[2002]] m.). * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d. – [[Janina Aldona Karazijienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 6]]''' d. – [[Petras Panavas]], [[Lietuva|lietuvių]] poetas, prozininkas (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 11]]''' d. – [[Antanas Jarumbauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, habilituotas socialinių [[mokslų daktaras]]. * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Bronislovas Martinkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius, ekonomistas, technologijos mokslų daktaras (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugsėjo 21]]''' d.: ** [[Petras Alfredas Gužas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas (m. [[2013]] m.). ** [[Adelbertas Nedzelskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] menotyrininkas, muziejininkas, dailininkas (m. [[2025]] m.). ** [[Antanas Napoleonas Stasiškis]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2016]] m.). * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Tomas Vaisieta]], lietuvių teatro ir kino aktorius. Vaikai - [[Perlis Vaisieta]] ir [[Ginvilė Vaisietaitė]]. * '''[[Rugsėjo 23]]''' d. – [[Vladas Kensgaila]], [[Aviacija|aviacijos]] [[sportininkas]], aviakonstruktorius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Panevėžio miesto savivaldybė|Panevėžio miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2024]] m.). * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Pranas Kniūkšta]], [[Lietuva|Lietuvos]] lituanistas kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Nikolajus Medvedevas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Rugsėjo 27]]''' d. – [[Juozas Šiupšinskas (1933)|Juozas Šiupšinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugsėjo 29]]''' d.: ** [[Algimantas Galinis|Henrikas Algimantas Galinis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] ir [[kinas|kino]] režisierius. ** [[Gražina Tulevičienė]], [[Lietuva|lietuvių]] architektė, baldų dizainerė (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Bronius Tvarkūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[tautodailininkas]], [[Medžio drožyba|medžio drožėjas]], kryždirbys, kraštotyrininkas, fotometraštininkas (m. [[2026]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 5]]''' d.: ** [[Antanas Račkauskas|Antanas Ramutis Račkauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Bronislovas Žemaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Molėtų rajono savivaldybė|Molėtų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Spalio 9]]''' d.: ** [[Ilona Gražytė-Maziliauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtoja, daktarė (m. [[2001]] m.). ** [[Rimvydas Žigaitis|Rimvydas Dionizas Žigaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas (m. [[2010]] m.). * '''[[Spalio 14]]''' d. – [[Vida Kulikauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] etnologė (m. [[2023]] m.). * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Juozas Glinskis]], dramaturgas, prozininkas. * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Benjaminas Kondratas]], [[Lietuva|lietuvių]] kalbininkas, kraštotyrininkas (m. [[2025]] m.). * '''[[Spalio 23]]''' d. – [[Julijonas Jonas Kaladė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s (m. [[2025]] m.). * '''[[Spalio 25]]''' d. – [[Juozas Stepankevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius kelininkas, muziejininkas (m. [[2021]] m.). * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Vytautas Grigoras]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, socialinių mokslų daktaras. * '''[[Spalio 30]]''' d. – [[Algimantas Povilas Tauras]], [[Radijas|radiotechnikas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis bei visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Steponas Kazimieraitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas vitražistas (m. [[1995]] m.). * '''[[Lapkričio 5]]''' d. – [[Irena Kavoliūnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Lapkričio 7]]''' d. – [[Valentinas Paliūnis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Radviliškio rajono savivaldybė|Radviliškio rajono]] politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Danutė Juronytė]]-Zelčiuvienė, [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė, režisierė. * '''[[Lapkričio 15]]''' d. – [[Elena Grigalavičienė]]-Danilaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] archeologė, humanitarinių mokslų daktarė (m. [[2005]] m.). * '''[[Lapkričio 16]]''' d.: ** [[Julija Lisauskienė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. ** [[Antanas Seikalis]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, rašytojas, visuomenininkas (m. [[2022]] m.). * '''[[Lapkričio 18]]''' d. – [[Elvyra Baltinienė]]-Užkurėlytė, [[Lietuva|Lietuvos]] istorikė, humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Lapkričio 20]]''' d. – [[Algirdas Valavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, išradėjas, [[Druskininkai|Druskininkų]] miško muziejaus [[Girios aidas|„Girios aidas“]] įkūrėjas (m. [[2025]] m.). * '''[[Lapkričio 21]]''' d. – [[Živilė Antanina Mačionienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė. * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Alphonso Lingis]], lietuvių kilmės [[filosofas]], [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universiteto]] filosofijos profesorius, [[rašytojas]], [[vertėjas]] (m. [[2025]] m.). * '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Dalia Baliutavičienė (1933)|Dalia Kotryna Baliutavičienė-Simonanytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytoja akušerė ginekologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Lapkričio 29]]''' d. – [[Algis Mickūnas|Prof. Algis Mickūnas]], Ohajo ([[JAV]]) universiteto [[profesorius]], vienas iškiliausių [[lietuvis|lietuvių]] išeivijos [[filosofas|filosofų]], tarptautiniu mastu pripažintas [[mokslininkas]], [[Lietuvos Mokslų Akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] narys (2008). [[Klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] [[garbės daktaras]] (2000).<ref>Visuotinė lietuvių enciklopedija XV tomas</ref> * '''[[Lapkričio 30]]''' d. – [[Algirdas Vapšys]], inžinierius statybininkas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Henrikas Dudėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] farmakologas, biomedicinos mokslų daktaras, akademikas. * '''[[Gruodžio 12]]''' d.: ** [[Eglė Dalia Makariūnienė]]-Borutaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] fizikė, fizikos mokslo istorikė, bibliografė, fizinių mokslų daktarė. ** [[Eugenijus Olbikas]], Lietuvos rekvizitininkas, butaforas, grimeris (m. [[2006]] m.). * '''[[Gruodžio 16]]''' d. – [[Adelė Petrošiūtė]], choro dirigentė ir pedagogė (m. [[2014]] m.). * '''[[Gruodžio 17]]''' d.: ** [[Bronius Leonavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, visuomenės veikėjas. ** [[Elena Gaigalaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė. * '''[[Gruodžio 19]]''' d. – [[Karolis Dapkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro ir kino aktorius (m. [[2020]] m.). * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Algimantas Merkevičius (1933)|Algimantas Merkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] archeologas. * '''[[Gruodžio 23]]''' d. – [[Akihito]], dabartinis (125-asis) [[Japonijos imperatorius]], valdantis nuo [[1989]] m. * '''[[Gruodžio 25]]''' d. – [[Ignas Budrys]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas akvarelininkas (m. [[1999]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Juozas Šatas]], teisėtyrininkas [[komercinė teisė|komercininkas]], tarptautinės komercinės teisės, tarptautinio [[komercinis arbitražas|komercinio arbitražo]] specialistas. === Mirtys === * '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Juliusas Klosas]], lenkų architektas, Vilniaus (tuometinio Stepono Batoro) universiteto profesorius (g. [[1881]] m.). * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Simas Vaznelis]], Lietuvos [[pedagogas]], kalbininkas (g. [[1879]] m.). * '''[[Sausio 19]]''' d. – [[Juozas Akmenskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1882]] m.). * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Juozas Tumas-Vaižgantas]], Lietuvos rašytojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas (g. [[1869]] m.). * '''[[Gegužės 4]]''' d. – [[Saliamonas Banaitis]], Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, signataras (g. [[1866]] m.). * '''[[Gegužės 5]]''' d. – [[Vladas Karosa]], [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas (g. [[1896]] m.). * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Julijonas Šalkauskis]], gydytojas, savivaldybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas (g. [[1849]] m.). * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Maksimas Katchė]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[generolas leitenantas]] (g. [[1879]] m.). * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Stefanas Šileris]], lenkų architektas (g. [[1858]] m.). * '''[[Birželio 23]]''' d. – [[Vladimiras Zubovas (1862)|Vladimiras Zubovas]], [[Platonas Zubovas|Platono Zubovo]], po trečiojo [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Abiejų Tautų Respublikos]] padalijimo gavusio valdyti Šiaulių ekonomiją, tiesioginis palikuonis, dvarininkas ir revoliucionierius, ūkininkas, agronomas, lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas (g. [[1862]] m.). * '''[[Liepos 17]]''' d.: ** [[Stasys Girėnas]], aviatorius, [[1933]] m. kartu su [[Steponas Darius|Steponu Dariumi]] lėktuvu [[Lituanica]] perskridęs [[Atlanto vandenynas|Atlantą]] (g. [[1893]] m.). ** [[Steponas Darius]], lietuvių lakūnas, sportininkas, kovų už nepriklausomybę dalyvis (g. [[1896]] m.). * '''[[Liepos 29]]''' d. – [[Magdė Bankaitė]], daraktorė, knygnešė (g. [[1862]] m.). * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Petras Kraujalis]], kunigas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] lietuvių visuomenės veikėjas (g. [[1882]] m.). * '''[[Rugsėjo 4]]''' d. – [[Aleksandras Jakaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1887]] m.). * '''[[Spalio 30]]''' d. – [[Antanas Kriščiukaitis]], rašytojas, [[teisėtyrininkas]], profesorius, pirmasis Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas (g. [[1864]] m.). * '''[[Gruodžio 6]]''' d. – [[Pranciškus Žadeikis]], Lietuvos kunigas, garbės [[kanauninkas]], [[Skuodas|Skuodo]] dekanas, rašytojas, vertėjas (g. [[1869]] m.). '''Nedatuota''' * [[Simonas Kobeckis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[karaimai|karaimų]] poetas, dramaturgas, moderniosios karaimų literatūros pradininkas (g. [[1865]] m.). == Pasaulyje == <!-- === Įvykiai === '''[[Sausis]]''' * '''[[Sausio 1]]''' d. – įvykis. '''[[Vasaris]]''' '''[[Kovas]]''' '''[[Balandis]]''' '''[[Gegužė]]''' '''[[Birželis]]''' '''[[Liepa]]''' '''[[Rugpjūtis]]''' '''[[Rugsėjis]]''' '''[[Spalis]]''' '''[[Lapkritis]]''' '''[[Gruodis]]''' '''Nedatuoti''' --> === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Olegas Makarovas]], astronautas<ref>[https://web.archive.org/web/20080420180326/http://www.lizdas.lt/aviacija/ivairenybes/spaceflights/bios_rus/makarov.htm Olegas Makarovas].</ref> (m. [[2003]] m.). * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Norman H. Bangerter]], [[JAV]] politikas. * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Kamal Ganzouri]], [[Egiptas|Egipto]] ekonomistas, du kartus ėjęs šalies ministro pirmininko pareigas (m. [[2021]] m.). * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Dalida]]-Yolanda Cristina Gigliotti, italų kilmės dainininkė, gimusi Egipte, didžiąją gyvenimo dalį praleidusi [[Prancūzija|Prancūzijoje]] (m. [[1987]] m.). * '''[[Sausio 23]]''' d. – [[Bill Hayden|Bilas Heidenas]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Australija|Australijos]] [[Politika|politinis]] veikėjas (m. [[2023]] m.). * '''[[Sausio 25]]''' d. – [[Corazon Aquino|María Corazón Sumulong Cojuangco-Aquino]], [[Filipinai|Filipinų]] valstybės veikėja. Prezidento [[Benigno Aquino]] žmona. Po vyro nužudymo tapo šalies [[1986]]-[[1992]] m. prezidente. Ji yra pirmoji moteris, tapusi Azijos valstybės prezidente (m. [[2009]] m.). * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Bernardo Provenzano]], [[Sicilija|Sicilijos]] [[Mafija|mafijos]] bosas, vadovavęs ''korleoniečių'' klanui iš [[Korleonė]]s miestelio ir, manoma, ''de facto'' visai Sicilijos mafijai, nuo pirmtako [[Salvatore Riina|Salvatorės Riinos]] arešto [[1993]] iki jo paties arešto [[2006]]-aisiais. '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Bruno Oja]], estų kilmės kino aktorius, dainininkas (m. [[2002]] m.). * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Yoko Ono]] Lennon, japonų kilmės menininkė ir muzikė, išpopuliarėjusi pasaulyje dėl santuokos su britų populiariosios muzikos žvaigžde [[Džonas Lenonas|Džonu Lenonu]]. * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Nina Simone|Eunice Kathleen Waymon]], penkiolika kartų [[Grammy]] apdovanojimams nominuota amerikiečių atlikėja, dainų autorė, aranžuotoja ir [[žmogaus teisių judėjimo]] veikėja (m. [[2003]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 11]]''' d. – [[Sandra Milo]], [[Italija|italų]] kino aktorė (m. [[2024]] m.). * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Quincy Jones|Kvinsis Džonsas]], [[JAV|amerikiečių]] įrašų prodiuseris, dainų autorius, kompozitorius, aranžuotojas, filmų ir televizijos prodiuseris (m. [[2024]] m.). * '''[[Kovo 19]]''' d.: ** [[Aleksandras Alimovas]], [[Rusija|Rusijos]] hidrobiologas, biologijos mokslų daktaras. ** [[Vladas Douksas|Vladas Doukšas]], lietuvių kilmės [[Urugvajus|Urugvajaus]] futbolininkas, žaidęs šios šalies nacionalinėje rinktinėje (m. [[2007]] m.). * '''[[Kovo 23]]''' d. – [[Philip Zimbardo|Filipas Zimbardas]], [[JAV]] psichologas (m. [[2024]] m.). * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Tinto Brass|Tintas Brasas]], vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių (m. [[2026]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Claude Cohen-Tannoudji|Klodas Kohenas-Tanudži]], prancūzų fizikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (m. [[2026]] m.). * '''[[Balandžio 2]]''' d. – [[Abdelhamid Brahimi]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]], šias pareigas ėjo nuo [[1984]] m. [[sausio 22]] d. iki [[1988]] m. [[lapkričio 5]] d. * '''[[Balandžio 9]]''' d.: ** [[Gian Maria Volonte]], [[Italija|italų]] kino aktorius (m. [[1994]] m.). ** [[Jean-Paul Belmondo|Žanas Polis Belmondo]], vienas žinomiausių visų laikų [[Prancūzija|prancūzų]] kino aktorių, prisidėjęs prie [[Prancūzų naujoji banga|Prancūzų naujosios bangos]] meno judėjimo (m. [[2021]] m.). * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[Jayne Mansfield]], XX a. šeštojo - septintojo dešimtmečių [[JAV]] sekso simbolis ir aktorė (m. [[1967]] m.). * '''[[Balandžio 22]]''' d. – [[Gertrūda Benzė]], [[Vokietija|Vokietijos]] kalbininkė, daktarė (m. [[2021]] m.). * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Willie Nelson|Vilis Hugas Nelsonas]], [[JAV|amerikiečių]] pramogininkas ir dainininkas, gimęs ir užaugęs [[Abotas (Teksasas)|Abote]], [[Teksasas|Teksase]]. '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 1]]''' d. – [[Michel Camdessus]], prancūzų ekonomistas, Prancūzijos banko garbės prezidentas. * '''[[Gegužės 3]]''' d. – [[James Brown|Džeimsas Džozefas Braunas]], kartais vadinamas [[Soul]] muzikos krikštatėviu – vienas geriausiai žinomų [[XX amžius|XX a.]] dainininkų (m. [[2006]] m.). * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Arta Dumpė]], [[latviai|latvių]] skulptorė. '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Gene Wilder|Džinas Wilderis]], garsus [[JAV]] aktorius, įsiamžinęs daugiau nei 30 kino filmų. * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Eddie Adams|Edis Adamsas]], [[JAV]] fotografas, pasižymėjęs politikų ir žvaigždžių portretais, fotožurnalistu dirbęs trylikoje karų, už [[Vietnamo karas|Vietnamo karo]] metu padarytą fotografiją apdovanotas [[Pulicerio premija]] (m. [[2004]] m.). * '''[[Birželio 22]]''' d. – [[Dianne Feinstein]], amerikiečių politikė, nuo [[1992]] iki [[2023]] m. [[Kalifornijos valstija]]i atstovavusi [[JAV Senatas|JAV Senato]] narė. [[JAV demokratų partija|Demokratų partijos]] narė, [[1978]]–[[1988]] m. [[San Fransiskas|San Fransisko]] merė (m. [[2023]] m.). * '''[[Birželio 30]]''' d. – [[Lea Massari|Lėja Masari]], [[Italija|italų]] aktorė ir dainininkė (m. [[2025]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 23]]''' d. – [[Richard Rogers|Ričardas Rodžersas]], pasaulinio garso britų architektas (m. [[2021]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Edmund Strother Phelps, Jr.]], [[2006 m. Nobelio premijos laureatai|2006]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 7]]''' d. – [[Elinor Ostrom]], [[2009 m. Nobelio premijos laureatai|2009]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Rugpjūčio 8]]''' d. – [[Carmine Persico]], [[Niujorkas|Niujorko]] [[Gambino]] [[Mafija|mafijos]] šeimos bosas. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Anita Gradin]], Švedijos žurnalistė, politikė (m. [[2022]] m.). * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Richard Robert Ernst]], [[1991 m. Nobelio premijos laureatai|1991]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Stanley Milgram]], [[Socialinė psichologija|socialinis psichologas]] [[Jeilio universitetas|Jeilio]], [[Harvardo universitetas|Harvardo]] ir [[:en:City University of New York|Niujorko]] universitetuose. [[Harvardo universitetas|Harvarde]] jis atliko [[:en:Small world experiment|mažo pasaulio eksperimentą]], vėliau tapusį [[Šešių lygmenų ryšys|Šešių lygmenų ryšio]] ([[Anglų kalba|angl.]] [[:en:Six degrees of separation|Six degrees of separation]]) teorijos pagrindu, [[Jeilio universitetas|Jeilyje]] – jo vardu pavadintą, [[Milgramo eksperimentas|Milgramo eksperimentą]]. Pastarojo metu buvo tiriamas žmogaus paklusnumas autoritetui. Taip pat jis yra [[:en:familiar strangers|artimo nepažįstamojo]] sąvokos autorius (m. [[1984]] m.). * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Roman Polański]], lenkų [[režisierius]], [[scenaristas]] ir [[aktorius]] (vaidindavo ir filmuose, ir teatre). * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Robert F. Curl Jr.|Robertas Floidas Kerlas]], [[JAV]] [[chemija|chemikas]], [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas (m. [[2022]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Dmitrijus Bilenkinas]], [[rusai|rusų]] tarybinis rašytojas fantastas, rašęs 1958-1987 m (m. [[1987]] m.). * '''[[Rugsėjo 27]]''' d. – [[Lina Medina]], jauniausia žinoma [[motina]] medicinos istorijoje, pagimdžiusi būdama 5 metų, septynių mėnesių ir 21 dienos. * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Samora Mašelas]], vienas žymiausių [[Afrika|Afrikos]] politinių veikėjų, pirmasis Mozambiko prezidentas (m. [[1986]] m.). * '''[[Rugsėjo 30]]''' d. – [[Ilja Kabakovas]], [[rusai|rusų]] ir [[JAV]] [[grafika]]s, tapytojas [[konceptualizmas|konceptualistas]], instaliacijų kūrėjas (m. [[2023]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Peter Mansfield]], [[2003 m. Nobelio premijos laureatai|2003]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Ludovico Scarfiotti]], buvęs automobilių sporto lenktynininkas iš [[Italija|Italijos]] (m. [[1968]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Amartya Kumar Sen]], [[1998 m. Nobelio premijos laureatai|1998]] m. [[Nobelio ekonomikos premija|Nobelio ekonomikos premijos]] laureatas<ref name="NobEko">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/economics/laureates/ Nobelio ekonomikos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Lapkričio 12]]''' d. – [[Džalalas Talabanis]], [[Teisė|teisininkas]], [[Irakas|Irako]] [[Kurdistanas|Kurdistano]] [[Politika|politinis]] veikėjas, nuo [[2005]] m. Irako [[prezidentas]]. * '''[[Lapkričio 19]]''' d. – [[Larry King|Laris Kingas]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] radijo ir televizijos žurnalistas (m. [[2021]] m.). * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Krzysztof Penderecki]], lenkų kompozitorius, pedagogas ir dirigentas (m. [[2020]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 3]]''' d. – [[Paul Jozef Crutzen|Paulius Krucenas]], [[olandija|olandų]] chemikas, [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas (m. [[2021]] m.). * '''[[Gruodžio 4]]''' d. – [[Jerzy Ochmański|Ježis Ochmanskis]], lenkų istorikas, lituanistas, LDK istorijos tyrinėtojas (m. [[1996]] m.). * '''[[Gruodžio 23]]''' d. – [[Akihito]], 125-asis Japonijos imperatorius, valdantis nuo 1989 m. * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[Gunaras Bindė]], [[latviai|latvių]] fotografas. '''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Elias Phisoana Ramaema]], buvo [[Lesotas|Lesoto]] karinės tarybos (tuometinės aukščiausios valdžios) pirmininkas nuo [[1991]] m. [[gegužės 2]] d. iki [[1993]] m. [[balandžio 2]] d. * [[Vladimiras Raikovas|Vladimiras Leonidovičius Raikovas]], psichoterapeutas, hipnologas ir psichoterapeutas (hipnoterapeutas), mokslininkas, dailininkas, poetas. === Mirtys === * '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Calvin Coolidge|Kelvinas Kūlidžas]], trisdešimtasis [[JAV prezidentas]], valdęs nuo [[1923]] iki [[1929]] m (g. [[1872]] m.). * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Konstantinas Kavafis]], garsus graikų poetas, išspausdinęs vos du šimtus [[eilėraštis|eilėraščių]]. Tik pastaraisiais metais K. Kavafį pradėta laikyti geriausiu [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantės rašytoju (g. [[1863]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d. – [[Paul Ernst|Carl Friedrich Paul Ernst]], [[vokietija|vokiečių]] [[rašytojas]], eseistas ir [[žurnalistas]] (g. [[1866]] m.). * '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Clara Zetkin|Klara Cetkin]], [[Vokietija|Vokietijos]] politikė, kovotoja už moterų teises, viena iš [[Vokietijos komunistų partija|Vokietijos komunistų partijos]] įkūrėjų, tarptautinio komunistinio judėjimo veikėja. Manoma, kad ji pasiūlė švęsti [[Tarptautinė moters diena|Tarptautinę moters dieną]] ([[1911]] m. [[kovo 8]] d.) (g. [[1857]] m.). * '''[[Birželio 25]]''' d. – [[Ana Brigaderė]], [[latviai|latvių]] rašytoja (g. [[1861]] m.). * '''[[Liepos 3]]''' d. – [[Hipólito Yrigoyen|Ipolitas Irigojenas]], [[Argentina|Argentinos]] prezidentas ([[1916]] – [[1922]] m. ir [[1928]] – [[1930]] m.) (g. [[1852]] m.). * '''[[Spalio 18]]''' d. – [[Albert Hensel]], vokiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[mokesčių teisė|mokestininkas]], [[Bona|Bonos]] ir [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universiteto]] (KU) profesorius (g. [[1895]] m.). * '''[[Lapkričio 8]]''' d. – [[Muhamedas Nadiras]], Afganistano karalius (g. [[1883]] m.).<ref>[http://www.iranicaonline.org/articles/mohammad-nader-shah-king-of-afghanistan Enciklopedija Iranica]</ref> === Nobelio premijos === [[1933 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Erwin Schrödinger]], [[Paul Dirac]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[Ivanas Buninas]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Thomas Hunt Morgan]] ([[1866]]–[[1945]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Norman Angell (Ralph Lane)]]. {{Commons|Category:1933|no=T}} == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:1933 metai|*1933 m.]] aml4a263g6zds0p5wjwvn00ikbaejj1 0 5264 7957677 7946286 2026-11-04T23:23:33Z Normantas Bataitis 145195 /* Gimtadieniai */ 7957677 wikitext text/x-wiki {{Metai| Metai=1952| | }} '''1952''' m. buvo [[keliamieji metai, prasidedantys antradienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 31]]''' d. – įkurta [[Naujoji Akmenė]]. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|ltgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|ltgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d.: ** [[Algimantas Čeponis]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Račickas]], prozininkas, redaktorius, vienas žymesnių vaikų rašytojų Lietuvoje. ** [[Eugenijus Šaltis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogas]], [[žurnalistas]], [[Tauragė]]s visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 2]]''' d.: ** [[Danutė Araminienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Stasys Keleris]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Sausio 3]]''' d. – [[Jonas Eugenijus Bačinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 4]]''' d.: ** [[Adolfina Arlauskienė-Danikauskaitė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. ** [[Alfonsas Eidintas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]], rašytojas, VU [[profesorius]], habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Sausio 5]]''' d. – [[Petras Katauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] fotografas. * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Tatjana Markova]], [[pedagogas|pedagogė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Juozas Sauspreškis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 9]]''' d. – [[Henrikas Ostrauskas]], [[zoologija|zoologas]], [[Lietuvos entomologų draugija|Lietuvos entomologų draugijos]] narys. * '''[[Sausio 13]]''' d. – [[Henrikas Čerapas]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas neoekspresionistas, grupės „Angis“ narys. * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Saulius Arlauskas]], Lietuvos teisės filosofas, pedagogas, MRU profesorius. * '''[[Sausio 20]]''' d.: ** [[Aušra Stasiūnaitė-Čepulkauskienė|Aušra Stasiūnaitė]], lietuvių dainininkė ([[mecosopranas]]), tarptautinių konkursų laureatė, ilgametė [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro]] solistė, [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijos]] docentė. ** [[Edvard Tomaševič]], agronomas, Vilniaus krašto [[politika|politinis]] veikėjas. ** [[Rimas Tuminas]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro režisierius ir pedagogas (m. [[2024]] m.). * '''[[Sausio 22]]''' d. – [[Irma Grigaitienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektė restauratorė, paminklosaugininkė. * '''[[Sausio 27]]''' d.: ** [[Jonas Malinauskas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Vytautas Kvietkauskas]], žurnalistas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Sausio 31]]''' d. – [[Jadvyga Sinkevič]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šalčininkų rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. '''{{Ref label|ltgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 5]]''' d. – [[Alfridas Navickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Romas Miliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Vasario 8]]''' d. – [[Alfonsas Pulokas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Vasario 9]]''' d.: ** [[Audronė Kasperavičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] menotyrininkė. ** [[Edmundas Čeičys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 11]]''' d.: ** [[Georgijus Jefremovas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rusija|Rusijos]] literatas, poetas, vertėjas, dramaturgas. Yra Lietuvos ir Rusijos rašytojų sąjungų narys. ** [[Rimantas Bendorius]], [[Plungės rajono savivaldybė|Plungės rajono]] politinis veikėjas. ** [[Vidmanta Marcinkevičienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Kazlauskas (1952)|Algirdas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Vasario 13]]''' d. – [[Genoveita Krasauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Palangos savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Vasario 14]]''' d. – [[Stasys Valiukas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Ričardas Jakutis]], [[Lietuva|Lietuvos]] publicistas, eseistas, vertėjas, gidas, buvęs kunigas. * '''[[Vasario 17]]''' d.: ** [[Gytis Padegimas|Gytis Bernardas Padegimas]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] režisierius. ** [[Jonas Grybauskas (1952)|Jonas Grybauskas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Vladas Braziūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas. * '''[[Vasario 21]]''' d. – [[Irena Stanevičienė-Abarytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Larisa Šiaulienė-Mantulina]], akordeonistė, muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Vasario 23]]''' d. – [[Julius Kalibatas]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Vasario 24]]''' d. – [[Jonas Liesys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 27]]''' d. – [[Dangiras Mikasėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Vasario 29]]''' d. – [[Stanislovas Dambrauskas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinis veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Natalija Krupavičiūtė]], muzikos mokytoja ir choro dirigentė. * '''[[Kovo 8]]''' d.: ** [[Bronislovas Anužis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Liucija Patinskienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja. * '''[[Kovo 10]]''' d.: ** [[Ana Staniukėnienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Visagino savivaldybė|Visagino]] politinė veikėja. ** [[Bronius Astrauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Babravičius]], [[Lietuva|lietuvių]] žurnalistas, dainų autorius ir atlikėjas, gitaristas, [[Kantri muzika|country muzikos]] [[Lietuva|Lietuvoje]] pradininkas. * '''[[Kovo 14]]''' d.: ** [[Lionė Pikelienė]] – Kaminskaitė, [[Ekonomika|ekonomistė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinė veikėja. ** [[Vytas Navickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Kovo 17]]''' d. – [[Eduardas Gabnys]], [[Lietuva|Lietuvos]] akordeonininkas, pedagogas. * '''[[Kovo 18]]''' d. – [[Bronė Zubrickaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jonavos rajono savivaldybė|Jonavos rajono]] žemės ūkio, politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Kovo 20]]''' d. – [[Virginija Krivickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistė, pedagogė (m. [[2023]] m.). * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Algirdas Ražauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s ūkio, visuomenės ir politinis veikėjas (m. [[2008]] m.). * '''[[Kovo 25]]''' d.: ** [[Albinas Klimas (1952)|Albinas Klimas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Plungės rajono savivaldybė|Plungės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Antanas Mockus Šivickas|Aurelijus Rutenis Antanas Mockus Šivickas]], Kolumbijos lietuvių kilmės [[filosofas]], [[matematikas]], politikas, buvęs Bogotos miesto [[meras]]. * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Juozas Bliūdžius|Juozas Algimantas Bliūdžius]], agronomas ir pedagogas, [[Lenkijos lietuvių bendruomenė|Lenkijos lietuvių visuomenės]] veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 1]]''' d. – [[Rūta Laurinonienė]] – Pečkaitytė, [[teisė|teisininkė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] politinė veikėja. * '''[[Balandžio 3]]''' d.: ** [[Rimantas Sinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] ir [[Lietuvos SSR]] politinis, [[komjaunimas|komjaunimo]] ir [[Jonava|Jonavos]] savivaldos veikėjas, [[vadybininkas]], [[chemija|chemijos]] inžinierius. ** [[Romas Kundelis]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 4]]''' d. – [[Irena Kriauzaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] teatro aktorė, režisierė. * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Andrius Adomaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis veikėjas. * '''[[Balandžio 6]]''' d.: ** [[Alvydas Noreika]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno rajono savivaldybė|Kauno rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Giedrius Reimeris]], dizaineris, [[Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis|Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio]] ženklo autorius.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20040428/2-1.html www.xxiamzius.lt „Sąjūdžio dėka laimėti pirmieji demokratiniai rinkimai“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090630012027/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/horizontai/20040428/2-1.html |date=2009-06-30 }}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Alina Valentinavičienė-Aleksandravičiūtė]], choro dirigentė ir muzikos mokytoja. * '''[[Balandžio 14]]''' d. – [[Viktoras Valiušis]], [[Lietuva|Lietuvos]], [[Trakų rajonas|Trakų rajono]] ir [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Adelė Gedminienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Trakų rajono savivaldybė|Trakų rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Danutė Aleksiūnienė]], inžinierė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Elektrėnų savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Balandžio 18]]''' d.: ** [[Dalia Kutraitė Giedraitienė]], žurnalistė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Elena Mockuvienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių miesto savivaldybė|Šiaulių miesto]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Balandžio 19]]''' d. – [[Anatolijus Baranovas]], [[teisininkas]], [[Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas|Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo]] (LVAT) [[teisėjas]], buvęs [[Lietuvos Aukščiausiasis Teismas|Lietuvos Aukščiausiojo Teismo]] (LAT) teisėjas, [[Lietuvos TSR]], [[Lietuvos komunistų partija|Lietuvos komunistų partijos]] veikėjas. * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Nina Kičienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] visuomenės bei politinė veikėja. * '''[[Balandžio 27]]''' d. – [[Valentinas Šapalas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Balandžio 28]]''' d. – [[Antanas Gražulis]], [[Jėzuitai|SJ]], [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas. [[Jėzuitas]]. * '''[[Balandžio 30]]''' d.: ** [[Antanas Kulakauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras. ** [[Raimundas Barevičius]], [[medicina|gydytojas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Utenos rajono savivaldybė|Utenos rajono]] politinis veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 3]]''' d. – [[Rimantas Norbutas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 5]]''' d.: ** [[Andrius Šiuša]], lietuvių kino režisierius, scenaristas. [[Lietuvos kinematografininkų sąjunga|Lietuvos kinematografininkų sąjungos]] narys. ** [[Petras Kurlavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] miškininkas, ekologas, ornitologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 6]]''' d.: ** [[Edmundas Jonyla]], ūkininkas, inžinierius – mechanikas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Jurgis Jurkevičius]], [[teisė|teisininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Jurgis Kairys]], [[lietuviai|lietuvių]] lakūnas, aviacijos konstruktorius, [[akrobatinis skraidymas|akrobatinio skraidymo]] meistras, Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo [[čempionas]], daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas, nugalėtojas, laimėjęs daugiausiai FAI Pasaulio Taurės (Grand Prix) varžybų. * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Stasys Jackūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis veikėjas. * '''[[Gegužės 10]]''' d. – [[Vytautas Daujotis]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas (m. [[2022]] m.). * '''[[Gegužės 13]]''' d.: ** [[Arūnas Sakalauskas (1952)|Arūnas Sakalauskas]], Lietuvos dailininkas, antkapių kalys. ** [[Petras Kažemėkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rokiškio rajono savivaldybė|Rokiškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Robertas Zemeckis]], [[Holivudas|Holivudo]] filmų [[režisierius]], laureatas, vienas žymiausių pasaulyje [[lietuviai|lietuvių]] kilmės žmonių. [[1994]] m. laimėjo režisieriams skiriamą [[Oskaras|Oskarą]] už geriausiu tų metų pripažintą filmą [[Forrest Gump]]. * '''[[Gegužės 15]]''' d. – [[Valdemaras Anužis]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 16]]''' d. – [[Antanas Valys]], [[Lietuva|Lietuvos]] politikas. * '''[[Gegužės 17]]''' d.: ** [[Albertas Navarskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šakių rajono savivaldybė|Šakių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Ramutis Karmalavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Gegužės 19]]''' d. – [[Rimantas Bagdonas (1952)|Rimantas Bagdonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kompozitorius, pianistas, aranžuotojas, džiazo muzikos atlikėjas. * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Vida Kanopienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologė, habilituota socialinių mokslų daktarė. * '''[[Gegužės 22]]''' d.: ** [[Aldona Vaicekauskienė]], mokytoja ir etnografė, Lenkijos lietuvių visuomenės veikėja. ** [[Kristina Dambrauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Gegužės 23]]''' d. – [[Stasys Jasiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 24]]''' d.: ** [[Leonas Andrejauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus miesto savivaldybė|Vilniaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Petras Ubartas (1952)|Petras Ubartas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 25]]''' d.: ** [[Audronė Bugelevičienė]], [[teisininkė]], [[Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas|Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo]] teisėja, buvusi [[advokatė]], advokatų savivaldos veikėja, [[Lietuvos advokatų taryba|Lietuvos advokatų tarybos]] pirmininko pavaduotoja. ** [[Edvardas Žakaris]], [[Ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. * '''[[Gegužės 26]]''' d. – [[Leonas Makūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos miesto savivaldybė]]s ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jurgis Algirdas Makaveckas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Jonas Šiurys]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 3]]''' d. – [[Izolda Keidošiūtė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kino kritikė. * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Algimantas Skurauskas]], pedagogas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Birželio 6]]''' d. – [[Regina Čiuplevičienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Marijampolės savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Jonas Jučas]], choro dirigentas, [[Lietuva|Lietuvos]] kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Birželio 12]]''' d. – [[Aldona Vorienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja. * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Vladas Gaidys]], [[Lietuva|Lietuvos]] sociologas, socialinių mokslų daktaras. * '''[[Birželio 16]]''' d. – [[Palmyra Prašmantienė]]–Švykaitė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Biržų rajono savivaldybė|Biržų rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Birželio 18]]''' d.: ** [[Janina Krūminienė]], finansininkė, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja. ** [[Valdas Sirutkaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[fizika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Birželio 19]]''' d.: ** [[Jonas Janišius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. ** [[Jonas Juknevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir Varėnos rajono ūkio, [[Politika|politinis]] bei visuomenės veikėjas. ** [[Zina Vedrickienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Birželio 20]]''' d. – [[Juozas Zajarskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Birželio 25]]''' d.: ** [[Lech Leonovič]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vitas Anulis]], [[Tauragės rajono savivaldybė|Tauragės rajono]] ūkio bei politinis veikėjas. * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Juozas Galiauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukmergės rajono savivaldybė|Ukmergės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Birželio 29]]''' d.: ** [[Dailis Alfonsas Barakauskas]], inžinierius, ekonomistas, Lietuvos politikas, [[Seimas|Seimo]] narys [[2000]]–[[2004]] m. Nuo [[2006]] m. [[kovo 18]] d. [[2004]]–[[2008]] m.– IX [[Seimas|Seimo]] narys. [[2008]]–[[2012]] m. X [[Seimas|Seimo]] narys. ** [[Juozas Marcinkevičius (1952)|Juozas Marcinkevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] lėlių teatro aktorius. * '''[[Birželio 30]]''' d.: ** [[Sigitas Šeputis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė|Šilutės rajono]] visuomenės bei politinis veikėjas. ** [[Vladas Pauliukaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 1]]''' d. – [[Janina Politikienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Liepos 3]]''' d.: ** [[Kęstutis Skamarakas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Raseinių rajono savivaldybė|Raseinių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Virginija Kochanskytė]], [[Kauno dramos teatras|Kauno dramos teatro]] aktorė, skaitovė. * '''[[Liepos 4]]''' d.: ** [[Vilius Cibulskas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. ** [[Vytautas Matulionis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas, juvelyras. ** [[Vytautas Vėželis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 5]]''' d.: ** [[Jonas Baronas (1952)|Jonas Baronas]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas (m. [[1996]] m.). ** [[Virginija Grebliauskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinė veikėja. * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Eugenija Kupčinskienė|Eugenija Kučinskienė-Baškytė]], [[Lietuva|Lietuvos]] biologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Liepos 10]]''' d. – [[Vida Kašėtienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] politinė veikėja. * '''[[Liepos 15]]''' d.: ** [[Henrikas Šivokas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] profsąjungų, politinis ir visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Kudzys]], vadybininkas, DPD Lietuva generalinis direktorius, DPD vykdantysis direktorius Baltijos šalims, Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas. * '''[[Liepos 18]]''' d. – [[Skirmantas Valentas]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, pedagogas. * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Vytautas Juščius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ekonomistas, socialinių mokslų daktaras. * '''[[Liepos 23]]''' d. – [[Stasys Navardauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 24]]''' d. – [[Vytas Kašėta]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilniaus rajono savivaldybė|Vilniaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Alvydas Kanapinskas]], vienas Lietuvos laisvės gynėjų, [[Sausio 13 aukos|Sausio 13-osios auka]] (m. [[1991]] m.). * '''[[Liepos 27]]''' d. – [[Gediminas Kriščiūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Elektrėnų savivaldybė|Elektrėnų]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 29]]''' d. – [[Gedeminas Gudaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Liepos 30]]''' d.: ** [[Algimantas Janavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Auksė Treinytė]]-Dauderienė, [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierė – ekonomistė, daugkartinė Pasaulio ir Europos čempionė ir rekordininkė, tarptautinės klasės sporto meistrė ([[kulkinis šaudymas]], [[pistoletas]]). * '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Vladimiras Nurutdinovas]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] sporto ir politinis veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Ignas Zavadskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Zarasų rajono savivaldybė|Zarasų rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 2]]''' d.: ** [[Jonas Prapiestis]], teisėtyrininkas [[baudžiamoji teisėtyra|penalistas]], teisėjas, teisės pedagogas, politikas ([[Lietuva|Lietuvos]] Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, teisingumo ministras). ** [[Jūratė Kadlerienė]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Jurbarko rajono savivaldybė|Jurbarko rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Rokas Bernotas]], lietuvių [[Diplomatas (tarnautojas)|diplomatas]], [[ambasadorius]], chemikas, politinis veikėjas, buvęs [[LR URM|LR užsienio reikalų]] (LR URM) viceministras. ** [[Regina Maželytė-Taurinskienė]], [[Lietuva|lietuvių]] grafikė, pedagogė (m. [[2020]] m.). * '''[[Rugpjūčio 8]]''' d.: ** [[Aleksandras Žikevičius]], [[pedagogas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. ** [[Irena Spulginienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šiaulių rajono savivaldybė|Šiaulių rajono]] ūkio, politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Rugpjūčio 9]]''' d. – [[Arnoldas Vaitkevičius]], [[ekonomika|ekonomistas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 10]]''' d. – [[Arvydas Ilginis]], [[Lietuva|Lietuvos]] televizijos režisierius, aktorius. * '''[[Rugpjūčio 13]]''' d. – [[Vaidievutis Geralavičius|Vaidievutis Ipolitas Geralavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, diplomatas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Regina Kulpienė]]-Jaunienė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d.: ** [[Dainius Kepenis]], [[Palanga|Palangos]] sveikatos mokyklos vadovas, sveikatos sąjungos prezidentas. ** [[Vilius Orvydas]], skulptorius, [[Orvydų sodyba|Orvydų sodybos]] skulptūrų muziejaus įkūrėjas<ref>[http://www.7seasons.lt/orvydu_sodyba Orvydų sodyba]</ref> (m. [[1992]] m.). * '''[[Rugpjūčio 21]]''' d. – [[Gintautas Radžiukynas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d. – [[Saulius Smailys]], [[irklavimas|irklavimo]] treneris, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Birštono savivaldybė|Birštono]] sporto, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 24]]''' d.: ** [[Bronius Paliulis]], inžinierius, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Kęstutis Balčikonis (1952)|Kęstutis Balčikonis]], [[Lietuva|Lietuvos]] dailininkas [[tekstilė|tekstilininkas]]. ** [[Povilas Žagunis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir Panevėžio rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugpjūčio 27]]''' d. – [[Danutė Lapinskienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinė veikėja. * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Edmundas Grigaliūnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Joniškio rajono savivaldybė|Joniškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2009]] m.). '''{{Ref label|ltgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 1]]''' d.: ** [[Algirdas Ambrazevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, fizinių mokslų daktaras. ** [[Vytautas Šeškevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Birštono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 2]]''' d.: ** [[Egidijus Klumbys]], [[Lietuva|Lietuvos]] Respublikos [[ATAS|Aukščiausiosios Tarybos]] akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. ** [[Virginija Pažėrienė]], [[Medicina|gydytoja]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinė veikėja. * '''[[Rugsėjo 3]]''' d. – [[Boris Lukoškov]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Visagino savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 4]]''' d. – [[Algimantas Salamakinas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajono]] profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 5]]''' d.: ** [[Alma Paukštienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė]]s politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Rytis Taraila]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas, redaktorius (m. [[2025]] m.). * '''[[Rugsėjo 8]]''' d. – [[Eugenijus Miliūnas]], [[Lietuva|lietuvių]] architektas, visuomenininkas (m. [[2025]] m.). * '''[[Rugsėjo 11]]''' d.: ** [[Danguolė Mikulėnienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė. ** [[Kristina Levišauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierė ekonomistė, socialinių mokslų daktarė, [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Biznio ir vadybos fakulteto Finansų katedros vedėja. * '''[[Rugsėjo 12]]''' d.: ** [[Bronislavas Cicėnas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Zigmas Genutis]], choro dirigentas. * '''[[Rugsėjo 16]]''' d.: ** [[Gerardas Liorenšaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Vytautas Rastenis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Švenčionių rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Česlovas Laurinavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 17]]''' d.: ** [[Bronius Gražys (1952)|Bronius Gražys]], [[Lietuva|Lietuvos]] tapytojas, grafikas. ** [[Stasė Skutulienė]]–Pelenytė, žurnalistė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilutės rajono savivaldybė|Šilutės rajono]] visuomenės bei politinė veikėja. ** [[Vytautas Valevičius (1952)|Vytautas Valevičius]], humanitarinių [[mokslų daktaras]]. * '''[[Rugsėjo 19]]''' d. – [[Gražina Zita Mažeikaitė-Sajienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] poetė, vertėja. * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Algirdas Ališauskas (1952)|Algirdas Ališauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] surdopedagogas, surdopsichologas, socialinių mokslų daktaras. * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Pranas Jaciunskas]], vadybininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Rugsėjo 29]]''' d. – [[Rimondas Bukelis]], [[Medicina|gydytojas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajono]] politinis veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Algis Kalėda]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių [[mokslų daktaras]]. * '''[[Spalio 8]]''' d. – [[Laima Grumadienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė. * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Egidijus Jarašiūnas]], teisininkas, [[konstitucinė teisėtyra|konstitucinės teisėtyros]] profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, [[Lietuvos Konstitucinis teismas|Konstitucinio teismo]] teisėjas ([[1996]]–[[2005]]). * '''[[Spalio 15]]''' d. – [[Danguolė Lukauskienė-Puronaitė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Spalio 19]]''' d. – [[Robertas Čapkevičius]], choro dirigentas ir muzikos mokytojas. * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Rasa Kubiliūtė-Mauragienė]], pianistė, pedagogė, chorvedė, visuomenės veikėja. * '''[[Spalio 23]]''' d. – [[Rimantas Armonas]], [[Lietuva|Lietuvos]] violončelininkas, [[pedagogas]]. * '''[[Spalio 25]]''' d.: ** [[Gintaras Gesevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas, tapytojas. ** [[Vytautas Šileikis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kauno miesto savivaldybė|Kauno miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Aldona Balsienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] profsąjungų ir politinė veikėja. * '''[[Lapkričio 12]]''' d. – [[Rimantas Dapkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] agronomas, biomedicinos mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 13]]''' d. – [[Zita Lazdauskienė]], pedagogė, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja (m. [[2009]] m.). * '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Evaldas Razgus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė|Skuodo rajono]] politinis veikėjas. * '''[[Lapkričio 18]]''' d. – [[Jurgis Sarulis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Akmenės rajono savivaldybė|Akmenės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 21]]''' d.: ** [[Eimuntas Nekrošius]], lietuvių režisierius. ** [[Vladas Eitmantis]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[Vidutė Petrauskienė]], [[pedagogas|pedagogė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Klaipėdos rajono savivaldybė|Klaipėdos rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Lapkričio 23]]''' d. – [[Nadiežda Oleinik]], gydytoja, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Lapkričio 24]]''' d. – [[Albertas Malinauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. * '''[[Lapkričio 25]]''' d. – [[Regina Politienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pagėgių savivaldybė|Pagėgių]] politinė bei visuomenės veikėja. * '''[[Lapkričio 26]]''' d. – [[Vytautas Čėsna (1952)|Vytautas Čėsna]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kaišiadorių rajono savivaldybė|Kaišiadorių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Lapkričio 27]]''' d. – [[Romas Makarevičius]], choro dirigentas, dainininkas (tenoras). * '''[[Lapkričio 30]]''' d.: ** [[Alvydas Kazlauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] žurnalistas (m. [[2026]] m.). ** [[Vytautas Kučinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras. '''{{Ref label|ltgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 1]]''' d.: ** [[Irena Vileikienė]], [[pedagogė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kelmės rajono savivaldybė|Kelmės rajono]] politinė bei visuomenės veikėja. ** [[Juozas Mažutavičius]], gydytojas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Joniškio rajono savivaldybė|Joniškio rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Konstantinas Skierus]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kretingos rajono savivaldybė|Kretingos rajono]] ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 2]]''' d. – [[Petras Giniotas]], Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. * '''[[Gruodžio 4]]''' d.: ** [[Juozas Mažeika (1952)|Juozas Mažeika]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kretingos rajono savivaldybė|Kretingos rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Ridmandas Puškorius]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Rietavo savivaldybė]]s politinis ir visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 8]]''' d.: ** [[Algirdas Budnikas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Pakruojo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. ** [[Valdas Račkauskas]], pedagogas, fizikos mokytojas metodininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus miesto]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 9]]''' d.: ** [[Remigijus Mikulevičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[matematika]]s, habilituotas fizinių mokslų daktaras. ** [[Česlovas Kasputis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[energetika]]s, AB „[[Šiaulių energija]]“ administracijos vadovas ir generalinis direktorius. * '''[[Gruodžio 11]]''' d. – [[Vytautas Kavaliauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Šilalės rajono savivaldybė|Šilalės rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 13]]''' d. – [[Birutė Austienė]], [[teisė|teisininkė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Alytaus miesto savivaldybė|Alytaus]] visuomenės bei politinė veikėja. * '''[[Gruodžio 14]]''' d. – [[Kęstutis Vitkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas chirurgas (m. [[2021]] m.). * '''[[Gruodžio 15]]''' d. – [[Liudvikas Žukauskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas (m. [[2026]] m.). * '''[[Gruodžio 17]]''' d. – [[Kęstutis Kisielius]], [[Lietuva|Lietuvos]] architektas. * '''[[Gruodžio 18]]''' d. – [[Sigitas Benediktas Jurčys]], OFM, [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], visuomenės veikėjas. * '''[[Gruodžio 20]]''' d. – [[Nijolė Klimavičienė-Druktenytė]], muzikos mokytoja ir chorvedė. * '''[[Gruodžio 21]]''' d. – [[Laima Ivanovienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] farmacininkė, biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė. * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[Zita Civilkaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Kėdainių rajono savivaldybė|Kėdainių rajono]] politinis bei visuomenės veikėjas. '''{{Ref label|ltgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Arkadijus Vinokuras]], [[teatras|teatro]] ir judesio meno aktorius – pedagogas, žurnalistas ir rašytojas. Dirba ir gyvena Vilniuje. * [[Augustinas Normantas]], [[teisininkas]], Seimo kontrolierius, buvęs [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas|LR Konstitucinio Teismo]] teisėjas, [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] (VU) [[docentas]], teisėtyrininkas [[konstitucionalistika|konstitucionalistas]]. * [[Donatas Butkus (1952)|Donatas Butkus]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[archeologas]]. * [[Gintautas Rudzinskas]], [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogas, visuomenės veikėjas. * [[Igoris Bezzubas]], [[verslininkas]], vienas iš Ukrainos sulčių gamintojos „[[Sandora]]" (valdžiusios per 200 prekės ženklų) steigėjų ir valdytojų, vėliau ją sėkmingai pardavusių akcininkų, vienas turtingiausių savo laikmečio [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] žmonių<ref>[http://www.delfi.lt/news/economy/business/mire-vienas-turtingiausiu-lietuvos-verslininku.d?id=30926261 Mirė vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų] ([[ELTA]], 2010 m. balandžio 10 d. 10:19)</ref> (m. [[2010]] m.). * [[Jūratė Bundzaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], pianistė, [[vargonai|vargonininkė]]. * [[Laima Leipuvienė]], [[teisininkė]], [[teisėja]], [[Vilniaus rajono apylinkės teismas|Vilniaus rajono apylinkės teismo]] pirmininkė, buvusi juriskonsultė, Lietuvos [[komunistai|komunistų]] partijos veikėja. * [[Marijona Kriščiūnaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[pedagogė]], [[Druskininkai|Druskininkų]] visuomenės veikėja. * [[Ramutis Budreika]], [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Vilkaviškio rajono savivaldybė|Vilkaviškio rajono]] politinis veikėjas. * [[Viktoras Dagys]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[informatika]]s, kraštotyrininkas. * [[Vytautas Rubavičius]], lietuvių poetas, kultūros kritikas, vertėjas. * [[Zina Rimgailienė|Zina Kvederaitė-Rimgailienė]], [[Lietuva|Lietuvos]] radijo, televizijos ir spaudos [[žurnalistas|žurnalistė]], [[literatas|literatė]]. === Mirtys === {{TOCMėnesiai|ltmirt|Mirtys}} '''{{Ref label|ltmirt|Sausis|Sausis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Sausio 9]]''' d. – [[Vytautas Andrius Graičiūnas]], vienas žinomiausių pasaulio vadybos mokslo pradininkų, tarpukario Lietuvos [[vadyba|vadybos]] mokslo teoretikas ir praktikas, vadybos konsultantas užsienio įmonėse (g. [[1898]] m.). * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Jonas Staugaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] gydytojas, [[varpininkai|varpininkas]], politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1868]] m.). * '''[[Sausio 24]]''' d.: ** [[Aleksandras Balčiauskas]], [[evangelikai reformatai|evangelikų reformatų]] kunigas (g. [[1907]] m.). ** [[Nastė Jurašūnaitė-Michailovienė]], aktorė (g. [[1898]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Vasaris|Vasaris|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Vasario 2]]''' d. – [[Adomas Brakas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kultūrinio gyvenimo organizatorius, [[dailininkas]], [[architektas]], [[pedagogas]] (g. [[1886]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Kovas|Kovas|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Vaclovas Janavičius]], [[Lietuva|Lietuvos]] karinis veikėjas, [[pulkininkas]] (g. [[1887]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Balandis|Balandis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Jonas Juozas Burba]], [[Lietuva|Lietuvos]] grafikas (g. [[1907]] m.). * '''[[Balandžio 29]]''' d. – [[Juozas Mikulėnas]], vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. [[1902]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Gegužė|Gegužė|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Augustas Baldžius]], [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] visuomenės ir politikos veikėjas (g. [[1883]] m.). * '''[[Gegužės 31]]''' d. – [[Ona Kurmytė-Mazurkevičienė]], lietuvių aktorė (g. [[1901]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Liepa|Liepa|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Liepos 12]]''' d.: ** [[Ignas Urbaitis]], [[Teisė|teisininkas]], [[Lietuva|Lietuvos]] politinis ir visuomenės veikėjas (g. [[1896]] m.). ** [[Levas Karsavinas]], Rusijos ir [[Lietuva|Lietuvos]] kultūros istorikas, [[filosofija|filosofas]]. Rašė ir [[lietuvių kalba]] (g. [[1882]] m.). * '''[[Liepos 22]]''' d. – [[Antanas Ignas Darevskis-Veryha]], [[Lietuva|Lietuvos]] teisininkas, ekonomistas, finansų istorikas (g. [[1884]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 15]]''' d. – [[Juozas Laukaitis]], [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų]] [[kunigas]] [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Lietuva|Lietuvoje]], visuomenės veikėjas. Lietuvių liturginės terminijos kūrėjas, poetas (g. [[1873]] m.). * '''[[Rugpjūčio 26]]''' d. – [[Pranas Genys]], [[Lietuva|Lietuvos]] muziejininkas, poetas (g. [[1902]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Rugsėjis|Rugsėjis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 21]]''' d. – [[Bronius Krivickas]], [[Lietuva|Lietuvos]] partizanas, jų tarpe garsus poetas (g. [[1919]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Spalis|Spalis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Spalio 16]]''' d. – [[Jonas Baronas (1873)|Jonas Baronas]], leksikografas, pedagogas, gamtininkas (g. [[1873]] m.). * '''[[Spalio 30]]''' d. – [[Kazimieras Kontrimas (1914)|Kazimieras Kontrimas]], [[Lietuvos partizanas]], [[Kardo rinktinė]]s steigėjas ir vadovas (g. [[1914]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Lapkritis|Lapkritis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 22]]''' d. – [[Petras Šniukšta]], teisininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] valstybės ir karinis veikėjas, [[generolas]] (g. [[1877]] m.). * '''[[Lapkričio 26]]''' d. – [[Balys Valušis]], vargonininkas, chorvedys ir knygnešys (g. [[1867]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Gruodis|Gruodis|Mirtys|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 22]]''' d.: ** [[Jurgis Savickis]], lietuvių diplomatas ir [[modernizmas|modernistinės]] krypties rašytojas (g. [[1890]] m.). ** [[Vincas Bacevičius]], [[Lietuva|lietuvių]] pedagogas, chorvedys, kompozitorius (g. [[1875]] m.). * '''[[Gruodžio 26]]''' d. – [[Pranas Dulkė]], vargonininkas ir chorvedys (g. [[1896]] m.). * '''[[Gruodžio 27]]''' d. – [[Veronika Karvelienė]]-Bakštytė, [[Lietuva|Lietuvos]] pedagogė, visuomenės veikėja, filosofijos daktarė (g. [[1898]] m.). '''{{Ref label|ltmirt|Nedatuota|Nedatuota|Mirtys|sup=}}''' * [[Felicija Šalkauskaitė]], [[Lietuva|Lietuvos]] bibliotekininkė (g. [[1889]] m.). * [[Petras Vaškys (1873)|Petras Vaškys]], [[Mosėdis|Mosėdžio]] [[seniūnas]], knygnešys, [[milas|milo]] spaudėjas (g. [[1873]] m.). * [[Pranas Lesauskis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[vadyba|vadybos]] specialistas, [[matematika]]s, matematikos daktaras, [[Lietuvos kariuomenė]]s [[pulkininkas]] (g. [[1900]] m.). * [[Pranciškus Janulaitis]], [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[knygnešys]] (g. [[1874]] m.). == Pasaulyje == === Įvykiai === * '''[[Sausio 8]]''' d. – per 8 mln. pabėgelių kerta [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijos]] sieną; * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Elžbieta II]] perima [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] sostą iš [[Jurgis VI|Jurgio VI]]; * '''[[Vasario 26]]''' d. – D. Britanijos ministras pirmininkas [[Vinstonas Čerčilis]] pareiškė, kad jo šalis turinti atominį ginklą; * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Ronaldas Reiganas]] veda [[Nancy Davis]]. '''Nedatuoti''' * [[Malta|Maltoje]] išrastas [[Kinnie|'''Kinis''']] – nealkoholinis gėrimas iš aitriųjų apelsinų ir aromatinių žolelių. === Gimtadieniai === {{TOCMėnesiai|uzgimt|Gimtadieniai}} '''{{Ref label|uzgimt|Sausis|Sausis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Sausio 1]]''' d. – [[Hamadas bin Chalifa al Tanis]], buvęs [[Kataro emyras]] (m. [[2026]] m.). * '''[[Sausio 2]]''' d. – [[Indulis Emsis]], biologas ir [[Latvija|Latvijos]] politikas, habilituotas [[biologija|biologijos]] mokslų daktaras, buvęs Latvijos Ministras pirmininkas. Nuo [[2006]] m. lapkričio Emsis yra 9-tos [[Saeima|Saeimos]] pirmininkas. * '''[[Sausio 20]]''' d. – [[Paul Stanley]], amerikiečių roko grupės KISS vokalistas bei gitaristas.<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0822571/ Paul Stanley].</ref> * '''[[Sausio 24]]''' d. – [[Raymond Domenech]], [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|Prancūzijos nacionalinės futbolo rinktinės]] treneris, [[katalonija|katalonų]] kilmės futbolininkas (jo tėvas [[Franco]] diktatūros metais pasitraukė iš [[Ispanija|Ispanijos]]). '''{{Ref label|uzgimt|Vasaris|Vasaris|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Vasario 1]]''' d. – [[Roger Yonchien Tsien]], [[2008 m. Nobelio premijos laureatai|2008]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/laureates/ Nobelio chemijos premijos laureatai]</ref>. * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Ricardo Lavolpe|Ricardo Antonio Lavolpe]], buvęs [[futbolas|futbolininkas]] (žaidė [[vartininkas|vartininko]] pozicijoje), o dabar yra [[futbolas|futbolo]] [[treneris]]. * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Johann Schneider-Ammann|Johanas Šnaideris-Amanas]], [[Šveicarai|šveicarų]] verslininkas, politikas, buvęs [[Šveicarijos konfederacijos prezidentas]]. '''{{Ref label|uzgimt|Kovas|Kovas|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Sergejus Stepašinas|Sergejus Vadimovičius Stepašinas]], [[Rusija|Rusijos]] valstybinis ir politinis veikėjas, teisės mokslų daktaras, profesorius. Buvęs RF vyriausybės pirmininkas. Vadovavo [[Rusijos Federacijos Federalinė kontržvalgybos tarnyba|RF Federalinei kontržvalgybos tarnybai (FSK)]] vėliau RF Federalinei saugumo tarnybai ([[FSB]]). Turi karinį generolo – pulkininko laipsnį. * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Robin Hobb]], amerikiečių rašytoja, jos daugelis kūrinių priskiriami [[maginė fantastika|maginės fantastikos]] žanrui, nors yra parašiusi ir šiek tiek [[mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]]. * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (m. [[2026]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Balandis|Balandis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Balandžio 20]]''' d.: ** [[Božidar Maljkovič|Božidaras „Boža“ Maljkovičius]], Serbijos krepšinio treneris, vienas tituluočiausių visų laikų Europos trenerių. ** [[Ilzė Avuotinia]], [[latviai|latvių]] tapytoja. * '''[[Balandžio 25]]''' d. – [[Vladislavas Tretiakas|Vladislavas Aleksandrovičius Tretiakas]], [[Rusija|Rusijos]] [[ledo ritulys|ledo ritulininkas]], žaidęs vartininko pozicijoje. 15 metų pradėjo treniruotis su CSKA klubu, o 17 m. pakviestas į pagrindinę komandą. * '''[[Balandžio 27]]''' d.: ** [[Ari Vatanenas]], [[Suomija|suomių]] lenktynininkas ir politikas. ** [[George Gervin|Džordžas Gervinas]], profesionalus [[JAV|amerikiečių]] krepšininkas. * '''[[Balandžio 28]]''' d. – [[Mary McDonnell]], [[JAV|amerikiečių]] [[Kinas|kino]], [[Teatras|teatro]] ir [[Televizija|televizijos]] aktorė. [[1990]] m. nominuota „[[Oskaras|Oskarui]]“ už geriausios antraplanės aktorės vaidmenį filme „[[Šokis su vilkais]]“. Labiausiai žinoma už prezidentės Lauros Roslin vaidmenį televizijos seriale „[[Galaktikos kovos]]“. '''{{Ref label|uzgimt|Gegužė|Gegužė|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gegužės 21]]''' d. – [[Laurence Tureaud]], amerikiečių aktorius, imtynininkas. * '''[[Gegužės 23]]''' d. – [[Anne-Marie David]], prancūzų dainininkė. '''{{Ref label|uzgimt|Birželis|Birželis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Bronisław Komorowski|Bronislavas Marija Karolis Komorovskis]], [[lenkai|lenkų]] istorikas, visuomeninis ir politinis veikėjas, nuo [[2007]] m. iki [[2010]] m. Lenkijos seimo pirmininkas. Nuo [[2010]] m. [[rugpjūčio 6]] d. Lenkijos Respublikos prezidentas. * '''[[Birželio 16]]''' d.: ** [[Dragan Šakota|Draganas Šakota]], [[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, šį sezoną vadovauja [[Crvena Zvezda (krepšinio klubas)|Belgrado „Crvena Zvezda“]] komandai. ** [[Georgas Papandreu|Georgas Andreas Papandreu]], [[Graikija|Graikijos]] ir tarptautinis politinis veikėjas, [[Socialistų Internacionalas|Socialistų Internacionalo]] pirmininkas. * '''[[Birželio 18]]''' d.: ** [[Isabella Rossellini|Izabela Roselini]], italų aktorė.<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0000618/ Izabela Roselini].</ref> ** [[Idriss Déby]], [[Čadas|Čado]] politikas ir prezidentas (m. [[2021]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Liepa|Liepa|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Liepos 2]]''' d. – [[Ahmed Ouyahia]], [[Sąrašas:Alžyro ministrai pirmininkai|Alžyro ministras pirmininkas]], šias pareigas ėjo nuo [[1995]] m. [[gruodžio 31]] d. iki [[1998]] m. [[gruodžio 15]] d., nuo [[2003]] m. [[gegužės 5]] d. iki [[2006]] m. [[gegužės 24]] d. ir nuo [[2008]] m. [[birželio 23]] d. * '''[[Liepos 4]]''' d. – [[Álvaro Uribe|Alvaras Uribė]], 43-iasis [[Kolumbija|Kolumbijos]] prezidentas. Pareigas eina nuo [[2002]] m. [[rugpjūčio 7]] d. Perrinktas [[2006]] m. [[gegužės 28]] d. Pabaigė teises studijas Antiokijos universitete ir vadybą [[Harvardas|Harvardo]] universitete (JAV). Iki tampant prezidentu ėjo [[Antiokija|Antiokijos departamento]] senatoriaus, o [[1995]]–[[1997]] m. gubernatoriaus pareigas. * '''[[Liepos 20]]''' d. – [[Dave Evans]], buvęs [[AC/DC]] vokalistas. * '''[[Liepos 31]]''' d. – [[Helmutas Balderis]], ledo ritulininkas, vienas iš geriausių [[Latvija|Latvijos]] ir buvusios [[SSRS]] puolėjų. '''{{Ref label|uzgimt|Rugpjūtis|Rugpjūtis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugpjūčio 1]]''' d. – [[Zoranas Džindžičius]], [[Serbija|Serbijos]] filosofas, [[politika]]s, [[disidentas]] (m. [[2003]] m.). * '''[[Rugpjūčio 8]]''' d. – [[Jostein Gaarder]], norvegų rašytojas.<ref>[http://www.aschehougagency.no/authors/aschehoug/aschehoug_fiction/gaarder_jostein Jostein Gaarder] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100301080639/http://www.aschehougagency.no/authors/aschehoug/aschehoug_fiction/gaarder_jostein |date=2010-03-01 }}.</ref> * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Chen Kaige]], [[kinas|kino]] [[režisierius]] iš [[Kinija|Kinijos]]. * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Alex van Warmerdam]], žinomas Olandų scenaristas, režisierius, aktorius, žinomas savo tapyba ir bendru darbu su [[Theo van Gogh]] – didžiojo dailės klasiko brolio anūku. * '''[[Rugpjūčio 17]]''' d.: ** [[Guillermo Vilas|Giljermas Apolinarijus Vilas]], buvęs profesionalus [[Argentina|Argentinos]] tenisininkas. Buvusi antroji pasaulio raketė. Jis kajerą baigė [[1992]] metais. Per savo karjerą Giljermas laimėjo 62 [[Teniso Profesionalų Asociacija|ATP]] titulus. Iš visų laimėtų titulų, keturi buvo laimėti [[Didysis Kirtis (tenisas)|Didžiojo Kirčio]] turnyruose. Jis profesionalu tapo [[1969]] metais. Vilas gimė [[Buenos Airės]]e. Dabar gyvena [[Monte Karlas|Monte Karle]], [[Monakas|Monake]]. Žaisdamas tenisą G. Vilas užsidirbo 4 923 882 [[USD|JAV dolerių]]. Geriausiai Giljermui sekėsi žaisti ant žolės ir grunto kortų. ** [[Nelson Piquet|Nelsonas Pikė]], brazilų [[F1|Formulės 1]] lenktynininkas, triskart F1 pasaulio čempionas. * '''[[Rugpjūčio 18]]''' d. – [[Patrikas Sveizas]], amerikiečių aktorius ir dainininkas (m. [[2009]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Rugsėjis|Rugsėjis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Jimmy Connors|Džeimsas Skotas „Džimis“ Konorsas]], buvęs profesionalus [[JAV]] tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. Džimis profesionalu tapo [[1972]] metais. Per savo karjerą Konorsas laimėjo 109 [[Teniso Profesionalų Asociacija|ATP]] titulus. Šis amerikietis laikomas vienu geriausiu visų laikų tenisininku. Jis žaisdamas tenisą užsidirbo 8 641 040 [[USD|JAV dolerių]]. Džimis dalyvavo iš viso devyniolikoje [[Didysis Kirtis (tenisas)|Didžiojo Kirčio]] turnyrų finaluose. Džeimsas laimėjo dešimtyje iš jų. Jis buvo pirmoji pasaulio raketė 160 savaičių iš eilės. Iš viso net 268 savaites. Konorsas yra buvęs amerikiečio [[Andy Roddick|Andžio Rodiko]] treneris. * '''[[Rugsėjo 16]]''' d. – [[Mickey Rourke]], [[JAV]] aktorius. Jis dažniausiai vaidina dramose ir veiksmo filmuose. * '''[[Rugsėjo 25]]''' d. – [[Christopher Reeve|Christopher D’Olier Reeve]], [[JAV]] aktorius, prodiuseris, režisierius ir rašytojas. Išgarsėjo atlikdamas pagrindinį vaidmenį filme [[Superman]] (m. [[2004]] m.). '''{{Ref label|uzgimt|Spalis|Spalis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Spalio 5]]''' d. – [[Emomalis Rahmonas|Emomalis Rachmonas]], [[Tadžikija|Tadžikijos]] prezidentas nuo [[1994]] m. ir valstybės vadovas nuo [[1992]] m. * '''[[Spalio 6]]''' d. – [[Vladimiras Gusinskis|Vladimiras Aleksandrovičius Gusinskis]], Rusijos [[žydai|žydų]] kilmės [[verslininkas]], buvęs TV magnatas, banko „Most – bank“ įkūrėjas. * '''[[Spalio 7]]''' d. – [[Vladimiras Putinas|Vladimiras Vladimirovičius Putinas]], [[Rusija|Rusijos Federacijos]] ministras pirmininkas, partijos „[[Vieninga Rusija]]“ pirmininkas (nuo 2008 m.), buvęs Rusijos prezidentas (nuo 2000 m. kovo 26 d. iki 2008 m. gegužės 7 d.). * '''[[Spalio 9]]''' d. – [[Sharon Osbourne]], muzikos vadybininkė ir [[Ozzy Osbourne]] žmona.<ref>[http://www.imdb.com/name/nm0651769/ Sharon Osbourne].</ref> * '''[[Spalio 10]]''' d. – [[Reinhard Zimmermann]], vokiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[civilistika|civilistas]] [[lyginamoji teisėtyra|komparatyvistas]], [[Bucerijaus teisės mokykla|Bucerijaus teisės mokyklos]] profesorius. * '''[[Spalio 14]]''' d. – [[Kaija Saariaho]], [[Suomija|suomių]] [[kompozitorius|kompozitorė]] (m. [[2023]] m.). * '''[[Spalio 27]]''' d. – [[Roberto Benigni]], [[Italija|italų]] kino aktorius, scenaristas ir [[režisierius]], turbūt geriausiai žinomas dėl savo [[1997]] metų [[Tragikomedija|tragikomedijos]] „[[Gyvenimas yra gražus]]“. '''{{Ref label|uzgimt|Lapkritis|Lapkritis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Lapkričio 1]]''' d. – [[Zmago Sagadin]]as, [[Slovėnija|Slovėnijos]] krepšinio treneris, buvęs [[Lietuvos Rytas (krepšinio komanda)|Vilniaus „Lietuvos Ryto“]] komandos vyriausiasis treneris. * '''[[Lapkričio 5]]''' d.: ** [[Olegas Blochinas|Olehas Volodymyrovyčius Blochinas]], [[Ukraina|Ukrainos]] futbolininkas ir treneris. [[1975]]-aisias išrinktas [[Geriausias Europos futbolininkas|geriausias Europos futbolininku]]. Išsiskyręs, turi dukterį. Yra išleidęs keturias knygas (vienos – brndraautorius), dukart buvo išrinktas į [[Ukrainos Aukščiausioji Taryba|Aukščiausiąją Tarybą]]. ** [[Bill Walton]], [[JAV]] [[krepšininkas]] (m. [[2024]] m.). * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Jack William Szostak]], Didžiosiojoje Britanijoje dirbantis [[biologija|biologas]] ir [[genetika|genetikos]] profesorius [[Harvardo medicinos mokykla|Harvardo medicinos mokykloje]], taip pat ''Aleksandro Ričo pasižymėjęs tyrėjas'' Masačusetso nespecializuotoje ligoninėje. 2009 m. gavo [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją]] kartu su [[Elizabeth Blackburn]] ir [[Carol W. Greider]] už tai, kad atrado kaip [[chromosoma|chromosomos]] yra saugomos [[telomera|telomerų]]. * '''[[Lapkričio 14]]''' d. – [[Alec John Such]], [[amerikietis|amerikiečių]] muzikantas, buvęs [[rokas|roko]] grupės [[Bon Jovi]] [[bosinė gitara|bosistas]]. Jis paliko grupę [[1994]] m. ir iki šiol į jo vietą oficialiai nepriimtas joks kitas bosistas. Alec kilęs iš [[Vengrija|Vengrijos]], tikroji pavardė [[vengrų kalba]] Szűcs.<ref>[http://www.kulturpart.hu/zene/16652/meg_ma_is_csuszik_ha_nedves www.kulturpart.hu (in Hungarian)]</ref> '''{{Ref label|uzgimt|Gruodis|Gruodis|Gimtadieniai|sup=}}''' * '''[[Gruodžio 10]]''' d. – [[Paul Varul]], estų [[teisininkas]], verslo teisės [[advokatas]], [[advokatų kontora|advokatų kontoros]] „[[Varul Vilgerts Smaliukas]]“ partneris, [[Tartu universitetas|Tartu universiteto]] (TU) [[profesorius]], politinis veikėjas, buvęs Estijos [[teisingumo ministras]]. * '''[[Gruodžio 22]]''' d. – [[Sandra Kalniete]], Latvijos politikė. '''{{Ref label|uzgimt|Nedatuota|Nedatuota|Gimtadieniai|sup=}}''' * [[Christine Korsgaard|Christine Marion Korsgaard]], [[JAV]] filosofė, kurios pagrindinės tyrinėjimų sritys yra [[etika]] ir jos istorija, etikos ir [[metafizika|metafizikos]] sąryšiai, mąstymo filosofija, asmens tapatumo, tarpusavio ryšių ir reglamentavimo klausimai. * [[John Tabinaman]], buvęs [[Bugenvilis|Bugenvilio]] salos [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua Naujojoje Gvinėjoje]] prezidentas (m. [[2021]] m.). * [[Venkatraman Ramakrishnan]], [[2009 m. Nobelio premijos laureatai|2009]] m. [[Nobelio chemijos premija|Nobelio chemijos premijos]] laureatas<ref name="NobChe"/>. * [[Yayi Boni|Dr. Thomas Yayi Boni]], dabartinis [[Beninas|Benino]] prezidentas. Prieš tapdamas prezidentu [[2006]] m. [[balandžio 6]] d. jis buvo bankininkas. === Mirtys === * '''[[Sausio 23]]''' d. – [[Jakovas Frenkelis|Jakovas Iljičius Frenkelis]], žymus sovietų [[Rusija|Rusijos]] [[fizikas]] teoretikas, daug prisidėjęs prie įvairių [[Fizika|fizikos]] sričių plėtojimo (g. [[1894]] m.). * '''[[Vasario 6]]''' d. – [[Georgijus Špaginas|Georgijus Semionovičius Špaginas]], sovietinis rusų [[šaunamasis ginklas|šaunamųjų ginklų]] konstruktorius (g. [[1897]] m.). * '''[[Vasario 19]]''' d. – [[Knut Hamsun|Knutas Hamsunas]], žymus norvegų rašytojas, [[Impresionizmas|impresionistas]], savo literatūrinę veiklą pradėjęs po ilgų klajonių [[JAV]]. [[1920]] m. už romaną „Žemės palaima" apdovanotas [[Nobelio literatūros premija]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] bendradarbiavo su [[Hitlerizmas|hitlerininkais]], dėl to vėliau buvo teisiamas ir sulaukė visuomenės pasmerkimo (g. [[1859]] m.). * '''[[Kovo 4]]''' d. – [[Charles Scott Sherrington]], [[1932 m. Nobelio premijos laureatai|1932]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas<ref name="NobMed">{{en-icon}} [http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/ Nobelio medicinos premijos laureatai]</ref> (g. [[1857]] m.). * '''[[Kovo 12]]''' d. – [[Nikolajus Višeslavcevas]], rusų dailininkas, grafikas (g. [[1890]] m.). * '''[[Kovo 27]]''' d. – [[Kiičiro Tojoda|TOJODA Kiičiro]], japonų pramonininkas ir Toyodos staklių fabriko ([[Toyoda Loom Works]]) įkūrėjo [[Sakichi Toyoda|Sakičio Tojodos]] sūnus (g. [[1894]] m.). * '''[[Kovo 31]]''' d. – [[Walther Schellenberg]], vyriausias [[SD]] ({{de|Sicherheitsdienst}}) specialiosios tarnybos ir [[kontražvalgyba|kontražvalgybos]] vadovas (g. [[1910]] m.). * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[John Dewey|Džonas Diujis]], [[filosofas]], psichologas, edukologas. Kolumbijos universiteto [[Filosofija|filosofijos]] profesorius, vienas žymiausių [[Pragmatizmas|pragmatizmo]] filosofijos atstovų (g. [[1859]] m.). * '''[[Liepos 26]]''' d. – [[Eva Perón|María Eva Duarte de Perón]], Argentinos prezidento [[Chuanas Peronas|Chuano Perono]] žmona (g. [[1919]] m.). * '''[[Lapkričio 9]]''' d. – [[Chaim Weizmann|Chaimas Veicmanas]], [[chemikas]], pirmasis [[Izraelis|Izraelio]] prezidentas (išrinktas [[1948]] m. [[gegužės 16]] d., prezidentas [[1949]]–[[1952]] m.), [[Pasaulinė Sionistų organizacija|Pasaulinė Sionistų organizacijos]] prezidentas, mokslo tyrimų [[Veicmano institutas|instituto]] įkūrėjas (g. [[1874]] m.). * '''[[Gruodžio 12]]''' d. – [[Bedržichas Hroznas]], [[Čekija|Čekijos]] [[archeologas]] ir istorikas hetitologas, kalbininkas (g. [[1879]] m.). '''Nedatuota''' * [[Robert Guérin]], pirmasis [[FIFA]] prezidentas nuo [[1904]] m. iki [[1906]] m (g. [[1876]] m.). == Nuorodos == {{Išnašos}} === Nobelio premijos === [[1952 m. Nobelio premijos laureatai|Nobelio premijos laureatai]]: * '''[[Nobelio chemijos premija|Chemijos]]''' – [[Archer John Porter Martin]] ([[1910]]–[[2002]]), [[Richard Laurence Millington Synge]] ([[1914]]–[[1994]]); * '''[[Nobelio fizikos premija|Fizikos]]''' – [[Felix Bloch]], [[Edward Mills Purcell]]; * '''[[Nobelio literatūros premija|Literatūros]]''' – [[François Mauriac|Fransua Moriakas]]; * '''[[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Medicinos]]''' – [[Selman Abraham Waksman]] ([[1888]]–[[1973]]); * '''[[Nobelio taikos premija|Taikos]]''' – [[Albert Schweitzer]]. {{Commons|Category:1952|no=T}} [[Kategorija:1952 metai|*1952 m.]] 0fat1tvr50x73fiu81og9pelqwojmhs 0 5290 7957520 7604420 2026-11-04T15:11:09Z Ed1974LT 52229 /* Vakarinis raštų variantas */ 7957520 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|right|200px|1547 m. [[Martyno Mažvydo katekizmas|M. Mažvydo katekizmas]] – pirmoji spausdinta lietuviška knyga]] '''Lietuvių raštų kalba''' – sąlyginis kelių senosios lietuvių rašomosios kalbos variantų pavadinimas. Tiksliai nežinoma, kada atsirado lietuviškų raštų. Tikriausiai lietuvių raštijos pradžia priskirtina [[Lietuvos krikštas|krikščionybės įvedimo]] laikams. Iki tol lietuviai turėjo tik padedančių ką nors įsiminti [[mnemonika|mnemotinių]] ženklų. Matyt, [[Poteriai|poterius]] į [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] pranciškonų [[Vienuolis|vienuoliai]] išvertė krikštijant [[Mindaugas|Mindaugą]] (1250–1251). Išlikę vertimų iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] elementų (galbūt versta ir kitų maldų bei [[giesmė|giesmių]]). Šie vertimai turėjo būti užrašyti krikštijamųjų vartotu lietuvių kalbos variantu, t. y. sostinės [[Vilnius|Vilniaus]] ([[Lietuva|Lietuvą]] krikštyti pradėta nuo Vilniaus) ir jo apylinkių gyventojų kalba, priklausančia [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių patarmei]]. To laikotarpio lietuviškų tekstų nėra išlikę (pradėjus leisti knygas jie tapo nebereikalingi). Išsaugota tik vėlesnių įrašų (jų sutinkama nuo [[XVI a.]] pradžios) [[lotynų kalba]] spausdintose knygose. Šiuos įrašus paliko Vilniaus [[Pranciškonai|pranciškonų]] vienuoliai, rašyta Vilniaus ir jo apylinkių kalbos variantu – rytų aukštaičių vilniškių [[šnekta]].<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=[[Zigmas Zinkevičius]] |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-07-26}}</ref> Pradėjus leisti lietuviškas knygas, formavosi ne vienas, bet trys [[rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] variantai: 1) vadinamasis rytinis (kilęs iš Vilniaus ir jo apylinkių šnektos ir vadintas tiesiog lietuvių kalba), 2) vidurinis, vartotas [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] reikalams ir vadintas žemaičių kalba (neturėjo nieko bendra su [[Žemaičių tarmė|žemaičių tarme]]), ir 3) vakarinis, susidaręs [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užimtose lietuvių gyvenamose žemėse – [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]].<ref name="vle"/> Lietuviškų knygų leidybą paskatino [[reformacija]] ir [[kontrreformacija]] – [[protestantai]] ir [[katalikai]] ėmė varžytis tarpusavyje, stengdamiesi tikinčiuosius patraukti į savo pusę.<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=14-26|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Rytinis raštų variantas == [[Vaizdas:Dictionarium_trium_lingvarum_in_usum_studiosae_iuventutis_(Dictionary_of_the_Polish-Latin-Lithuanian_languages)_by_Konstantinas_Sirvydas,_Vilnius,_1713.jpg|dešinėje|miniatiūra|200px|Paskutinio (1713 m.) [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydo]] „Dictionarium Trium Lingvarum in usum Studiosæ Iuventutis“ leidimo antraštinis puslapis]] Šis variantas tęsė [[Rankraštis|rankraščių]] kalbos tradiciją. Juo parašytų knygų esama tik nuo [[XVII a.]] pradžios. Pirmoji knyga – anoniminis 1605 m. [[katekizmas]] (jį vertęs asmuo turėjo būti kilęs iš netoli Vilniaus esančių vietovių – iš [[Maišiagala|Maišiagalos]], [[Nemenčinė]]s ar [[Pabradė]]s). Svarbiausias šios rašomosios kalbos autorius – nuo [[Anykščiai|Anykščių]] kilęs [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis rašė vilniečių kalba, tačiau randama ir jo gimtosios tarmės ypatybių (daugiau jų yra ankstyvuosiuose darbuose, vėlesnius taisė [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]] ir nežinomas asmuo ar asmenys). K. Sirvydo svarbiausieji išleisti darbai ([[pamokslas|pamokslų]] rinkinys „Punktai sakymų“, 1629–1644 m. ir du trikalbiai lietuvių, lotynų, [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbų [[Žodynas|žodynai]], apytiksliai 1620 ir 1631 m., antrojo paskutinis leidimas 1713 m.) įtvirtino vilniečių rašomąją kalbą. Nuo K. Sirvydo žodyno prasidėjo lietuvių [[leksikografija]], [[Friedrich Wilhelm Haack|F. V. Hako]] žodynas Mažojoje Lietuvoje buvo išleistas maždaug po 100 metų. Be šio K. Sirvydo žodyno, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje nebuvo išleista jokių kitų iki [[XIX a.]] pabaigos, ši knyga buvo pagrindinis šaltinis besimokantiesiems lietuvių kalbos.<ref name="vle"/> Įtvirtinti rytinį kalbos variantą padėjo ir J. Jaknavičius. Jo pamokslams skirtas darbas „Lenkiškos ir lietuviškos evangelijos“ (išlikęs 1647 m. leidimas, XVII–XIX a. pasirodė daugiau kaip 40 leidimų), kaip ir K. Sirvydo veikalai, naudotas visoje etninėje Lietuvoje. Visai Lietuvai buvo skirti rytiniu variantu išleisti taip pat ir [[Roberto Bellarmino|R. Belarmino]] mažojo katekizmo vertimas (1677), atliktas nežinomo asmens, pamaldų bei apeigų [[Liturgija|liturginės]] tvarkos sąvadai su lietuviškais apeiginiais tekstais („Agenda parva“ 1616 ²1630, „Rituale sacramentorum“, 1633–1799 m. išėjo apie 40 leidimų).<ref name="vle"/> Istorinės sąlygos rytiniam variantui plėtotis buvo nepalankios, nes Vilniaus aukštuomenė sulenkėjo, trūko dėmesio lietuvių kalbai, tad [[XVIII a.]] pradžioje ši rašomoji kalba sunyko, Vilniuje rašančiųjų lietuviškai nebeliko. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ne tik raštijoje, bet ir gyvai bendraujant vis dažniau ėmė įsigalėti lenkų kalba, nors smulkioji [[Bajorai|bajorija]] lietuvių kalbą išlaikė iki [[XIX a.]] pabaigos ar [[XX a.]] pradžios. Apie 1705 m. rytinis rašomasis variantas liovėsi gyvavęs, nors Vilniaus miesto prastuomenė ir toliau šnekėjo lietuviškai. Jei Lietuvos ir Vilniaus miesto istorinės sąlygos būtų susiklosčiusios kitaip, ši iš krašto ekonominio ir kultūrinio centro, valstybės sostinės kilusi rašomoji kalba galėjo tapti visos Lietuvos [[Bendrinė kalba|bendrine kalba]].<ref name="vle"/> Rytinis raštų variantas pasižymėjo šiomis kalbinėmis ypatybėmis: ''ą, ę'' ir [[Dvigarsis|dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' čia buvo siaurinami ir tariami kaip ''ų, į, un, um, in, im'' (''žųsis'' 'žąsis', ''tįsia'' 'tęsia', ''runka'' 'ranka', ''kumpas'' 'kampas', ''pinki'' 'penki', ''timpė'' 'tempė'); ''l'' kietinamas prieš ''e'' tipo balsius (''łedas'' arba ''ładas'' 'ledas', ''łėkti'' 'lėkti'); kartais dzūkuojama – ''č, dž'' paversti ''c, dz''; dažnas pridėtinis jotas (''toj'' 'ta', ''tiej'' 'tie', ''tuoj'' 'tuo' ir kt.).<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=234-236|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Vidurinis raštų variantas == [[Vaizdas:Daukša Postilė 1599.jpg|thumb|200px|right|Titulinis [[Mikalojus Daukša|M. Daukšos]] „Postilės“ („Postilla catholicka, tái est Ižguldimas ewangeliu kiekwienos nedelos ir szwętes per wissús metús“) puslapis]] Vidurinis raštų variantas tuo metu vadintas žemaičių kalba. Jis formavosi anų laikų [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]], tęsusios [[Žemaitijos seniūnija| Žemaičių kunigaikštijos]] tradicijas, viduryje – [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio Lietuvos žemumose]], nors knygos šiuo variantu iš pradžių spausdintos Vilniuje, nes tik ten būta spaustuvių, ir tik vėliau [[Kėdainiai|Kėdainiuose]]. Šis raštų variantas kilo iš [[vakarų aukštaičių patarmė]]s rytinių pakraščių.<ref name="vle"/> Vidurinio raštų varianto pradininkas ir svarbiausiasis autorius buvo kėdainiškis [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]]. Jo verstas katekizmas (1595) – pirmoji išlikusi [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] išspausdinta lietuviška knyga. Lenkiškai parašytoje svarbiausio savo darbo „Postilė“ (1599) prakalboje M. Daukša aukštino [[Gimtoji kalba|gimtąją kalbą]], akcentavo jos svarbą tautos vienybei ir išlikimui, valstybės savarankiškumui, skatino Lietuvos aukštuomenę neatsisakyti gimtosios kalbos. Šiuo raštų variantu savo knygas leido ir Lietuvos [[evangelikai reformatai]] – [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]] („Lenkiškas ir lietuviškas katekizmas“ 1598 m.), [[Jokūbas Morkūnas|J. Morkūnas]] (pamokslų rinkinys „Postila lietuviška“ 1600 m., vertėjas nežinomas). [[Saliamonas Mozerka Slavočinskis|M. S. Slavočinskio]] katalikiškasis giesmynas (1646) pradžioje buvo parašytas [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], bet vėliau perrašytas viduriniu variantu. Kiti svarbūs vėlesni evangelikų reformatų raštai – „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653) ir [[Samuelis Boguslavas Chylinskis|S. B. Chylinskio]] į lietuvių kalbą 1656–1659 m. išversta [[Biblija]] (pradėta spausdinti 1660 m. [[Londonas|Londone]], 1662 m. spausdinimas sustabdytas, išliko [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] vertimo rankraštis ir dalis [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] išspausdinto teksto). Provincijoje aukštuomenė lenkėjo lėčiau, todėl šis raštų variantas išsilaikė iki [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]] XIX a. ir įsiliejo į besiformuojančią dabartinę [[Bendrinė kalba|bendrinę kalbą]], nors ilgainiui buvo įgijęs įvairių tarmių, ypač žemaičių, bruožų.<ref name="vle"/> Vidurinio raštų varianto kalba buvo palyginti artima dabartinei bendrinei kalbai. Pagrindinis skirtumas – ''l'' kietinimas prieš ''e'' tipo balsius (''łedas'' arba ''ładas'' 'ledas', ''łėkti'' 'lėkti'). Ši ypatybė būdinga ir rytiniam raštų variantui, ji skyrė [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] vartojamą lietuvių kalbą nuo vartotos [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]].<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=173|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Vakarinis raštų variantas == Šis variantas vartotas [[Prūsija|Prūsijoje]], kurios gyventojų didelę dalį sudarė lietuviai ([[Mažoji Lietuva]]). Vakarinis raštų variantas kilo iš [[vakarų aukštaičių patarmė]]s pietinės [[Šnekta|šnektos]], tenykščių būsimųjų baltasermėgių. Ši šnekta iš visų lietuvių kalbos tarmių geriausiai išlaikė kalbos senąją struktūrą. Čia mažiausiai pakitęs [[Fonetika|garsynas]], nesutrumpėjusios [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]], išlaikyta senoji [[Linksnis|linksniavimo]] ir [[Asmuo (gramatika)|asmenavimo]] sistema.<ref name="vle"/> Mažojoje Lietuvoje raštijos pradžią paskatino [[reformacija]] (Lietuvoje knygos pradėtos spausdinti dėl [[kontrreformacija|kontrreformacijos]]). Čia anksčiausiai pradėtos leisti lietuviškos knygos, žinovų kolektyvai rūpinosi lietuviškų veikalų rengimu ir rašytinės kalbos tvarkymu. 1544 m. įsteigtame [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]] mokėsi daug [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] lietuvių (1718–1944 m. veikė [[Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras|Lietuvių kalbos seminaras]], pirmą kartą [[Aukštoji mokykla|aukštojoje mokykloje]] lietuvių kalba dėstyta kaip savarankiškas dalykas; 1579 m. įkurtame [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įsteigti Lietuvių kalbos katedrą planuota tik 1822 m., tačiau šis sumanymas liko neįgyvendintas).<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Jonas Bretkunas.Postile.jpg|200px|thumb|[[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] 1591 m. „Postilės“ viršelis]] 1547 m. pasirodė [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] (pirmasis žinomas lietuvis, baigęs Karaliaučiaus universitetą) „[[Martyno Mažvydo katekizmas|Katekizmas]]“ – pirmoji lietuviška spausdinta knyga. Tokiu būdu lietuvių kalba tapo oficialiai rašomąja; knygoje esama norminimo užuomazgų. M. Mažvydas rašė ne vienu iš trijų lietuvių raštų kalbos variantų, o [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]] su tam tikromis [[vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis, kurių vėlesniuose jo darbuose vis daugėjo. [[Baltramiejus Vilentas|B. Vilentas]] (irgi kilęs iš Lietuvos) rašė gimtąja pažemaičio vakarų aukštaičių patarme (nekietintas priebalsis ''l'' prieš ''e'' tipo balsius, bet trumpintos [[Kirtis|nekirčiuotos]] galūnės). 1579 m. pasirodė B. Vilento „Enchiridionas“ ir „Evangelijos bei epistolos“, tai buvo pirmieji lietuviškai išleisti [[Evangelija|evangelijų]] tekstai. Seniausias žinomas lietuviškas pamokslų rinkinys – 1563–1573 m. rankraštinė [[Volfenbiutelio postilė]]. Nežinoma, kas ją išvertė, tačiau autorius pagal kalbos ypatybes turėjo būti kilęs iš [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ploto; jo vertimą stengtasi priartinti prie Mažosios Lietuvos tarmės.<ref name="vle"/> [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūnas]] – pirmasis iš Mažosios Lietuvos kilęs lietuvių raštijos darbuotojas. Jis rašė gimtąja vietinės vakarų aukštaičių patarmės pietine šnekta, vartodamas tam tikras šiaurinės šnektos ir [[žemaičių tarmė]]s formas. 1589 m. jis išleido giesmyną, 1591 m. – dviejų dalių pamokslų rinkinį „Postilė“, 1590 m. baigė versti [[Biblija|Bibliją]], tačiau ji kažkodėl liko neišspausdinta. Žemaitis iš Lietuvos S. Vaišnoras rašė Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių patarmės šiaurine šnekta su žemaičių tarmės bruožais, 1600 m. jis išleido knygą „Žemčiūga teologiška“. Iki [[XVII a.]] pradžios Mažosios Lietuvos raštuose maišyti vietinės vakarų aukštaičių patarmės abiejų šnektų – archajiškos pietinės ir nekirčiuotas galūnes trumpinančios šiaurinės – bruožai su žemaičių tarmės elementais.<ref name="vle"/> Nuo XVII a. raštuose įsigali pietinė šnekta. Pirmoji knyga, kurioje ji vyravo, buvo [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] išleistas [[psalmynas]] „Psalteras Dovydo“ (1625 m.; J. Bretkūno išverstas [[psalmė|psalmes]] J. Rėza suredagavo ir perrašė). Galutinai pietinę šnektą įtvirtino [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] gramatikos (1653 m. „Grammatica Litvanica“ [[lotynų kalba]], tai seniausia išlikusi spausdinta lietuvių kalbos gramatika, jos trumpesnis variantas 1654 m. išleistas [[vokiečių kalba]] pavadinimu „Compendium Litvanico-Germanicum“). D. Kleinas stengėsi suvienodinti, sunorminti lietuvių raštų kalbą, ją ištobulinti. 1666 m. išspausdintame giesmyne D. Kleinas pritaikė kalbos normas, kurias nustatė savo gramatikose. D. Kleino gramatikomis vadovavosi vėlesnių gramatikų autoriai.<ref name="vle"/> Skirtingai nei Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Prūsijoje lietuvių kalba buvo pasitelkiama ir viešiesiems krašto reikalams, ja buvo leidžiami valdžios įsakai, seniausieji žinomi paskelbti 1578 m., vėliau įsakų leista ir daugiau – formavosi kanceliarinis stilius. Ilgainiui Mažosios Lietuvos rašomoji ir šnekamoji kalba ėmė skirtis, todėl, siekiant ją atnaujinti, priartinti prie gyvosios kalbos, pradėta pirmoji kalbinė diskusija, kurią sukėlė 1706 m. [[Mykolas Merlinas|M. Merlino]] paskelbtas traktatas lotynų kalba „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ („Principium primarium in lingva Lithvanica“). Jame primygtinai patariama rašyti taip, kaip žmonės šneka, vengti [[Skolinys|svetimybių]], išsakomas kalbos grynumo siekis. M. Merlino reikalavimus įgyvendino [[Jonas Šulcas|J. Šulcas]] – jis tokia gyva kalba išvertė keletą [[Ezopas|Ezopo]] pasakėčių (1706); ši knyga – pirmoji lietuviška pasaulietinė.<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (Consideration of the Lithuanian language in its origin, essence and properties), 1745.jpg|thumb|200px|[[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] 1745 m. knygos „Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften“ („Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“) titulinis lapas]] Leista daug religinės literatūros: 1735 m. Biblija (ne sykį pakartota), ne vienas giesmynas, katekizmas, didaktinio turinio knygos. [[XVIII a.]] pasirodė ir [[Kalbotyra|kalbotyros]] literatūros: [[Friedrich Wilhelm Haack|F. V. Hako]] žodynas su trumpa lietuvių kalbos gramatika (1730), [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] knyga „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“ (1745), žodynas (1747), jo sūnaus P. F. Ruigio gramatika (1747), [[Gotfridas Ostermejeris|G. Ostermejerio]] gramatika (1791), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] žodynas ir gramatika (1800). [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] žodynas neišspausdintas, jo rankraščiu naudojosi vėlesnių žodynų sudarytojai. G. Ostermejeris ir K. G. Milkus, ruošdami savo giesmynus, sukėlė ginčus, paskatinusius skirti didesnį dėmesį rašomajai kalba. Visa ši rašomoji veikla sudarė sąlygas pradėti lietuvišką grožinę literatūrą.<ref name="vle"/> [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaitis]] poemoje „[[Metai (Donelaitis)|Metai]]“ (1824 m., po 38 m. nuo autoriaus mirties, išleido [[Liudvikas Rėza|M. L. G. Rėza]]) rašė liaudiškai, gyvai ir juo sekant buvo praturtina rašomoji kalba. M. L. G. Rėza išleido pirmąjį [[Lietuvių liaudies dainos|lietuvių liaudies dainų]] rinkinį („Dainos“ 1825 m.), naują Biblijos vertimą (1816).<ref name="vle"/> [[XIX a.]] pradžioje, formuojantis [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamajai kalbotyrai]], atkreiptas dėmesys į lietuvių kalbą kaip į artimiausią [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]]. Indoeuropeistams labiausiai rūpėjo senoviškiausias lietuvių kalbos variantas, vartotas pietinėje Prūsijos dalyje, juo remiantis buvo sukurta Mažosios Lietuvos lietuvių rašomoji kalba. Vokiečių kalbininkas [[August Schleicher|A. Šleicheris]] nukako į Prūsiją tirti gyvosios lietuvių kalbos, 1856 m. [[Praha|Prahoje]] išleido pirmąją mokslinę „Lietuvių kalbos gramatiką“. Kitas vokiečių kalbininkas, [[Georg Nesselmann|G. H. F. Neselmanas]], išspausdino lietuvių kalbos žodyną (1851), lietuvių liaudies dainų rinkinį (1853), tiriamąjį K. Donelaičio raštų leidimą (1869) ir dvi [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] studijų knygas, įvedusias šią kalbą į [[Indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] apyvartą.<ref name="vle"/> 1871 m. susikūrė [[Vokietijos imperija]], ir Mažojoje Lietuvoje sustiprėjo [[germanizacija]]. Lietuvių kalbą uždrausta vartoti mokyklose ir valdžios įstaigose, ėmė mažėti lietuvių kalbos vartotojų. Sumenko rašomoji kalba, ėmė plūsti [[Germanizmas|germanizmai]], vokiškos konstrukcijos. Tokiomis sąlygomis gyvenęs ir dirbęs Mažosios Lietuvos kalbininkas [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]] labai nusipelnė ne tik [[Lituanistika|lituanistikai]], bet ir lyginamajai kalbotyrai. Didžiausi jo darbai – lietuvių kalbos gramatika (1876) ir dviejų dalių vokiečių–lietuvių (2 t. 1870–1874) ir lietuvių–vokiečių (1883) kalbų žodynas.<ref name="vle"/> Rytinis raštų variantas išnyko XVIII a. pradžioje, vidurinis, nors ir gyvavo XIX a., bet labai sumenko ir sumišo su kitomis tarmėmis. XIX a., [[Lietuvių tautinis sąjūdis|tautinio atgimimo laikotarpiu]], kuriant [[Bendrinė kalba|bendrinę kalbą]] orientuotasi į vakarų aukštaičių [[Kauniškių šnekta|kauniškių šnektą]], kurios tęsinio pagrindu buvo susiformavęs Mažosios Lietuvos vakarinis raštų variantas. Tuo metu jis buvo gyvai vartojamas ir labai artimas kauniškių šnektai, tad, galima sakyti, buvo pritaikytas bendrinei kalbai, ir kai kurios Mažosios Lietuvos kalbos ypatybės buvo perkeltos į dabartinę bendrinę lietuvių kalbą ([[Nuosaka#Tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] galūnė ''-čiau'' (''eičiau'') vietoj [[Didžioji Lietuva|Didžiosios Lietuvos]] ''-čia, -čio, -tau''; ''ja'', ''ta'', ''jas'', ''tas'' vietoj kauniškių ''ją (jai), tą (tai), jąs (jais), tąs (tais)''; ''ten'' vietoj kauniškių ''tę''; [[Priegaidė|tvirtapradis]] priesagų ''-ýbė, -ýtis, -ýtė, -áitis, -áitė'' [[Lietuvių kalbos kirčiavimas|kirčiavimas]] vietoj kauniškių [[Priegaidė|tvirtagalio]] bei keletas kitų dalykų).<ref>{{cite web|title=Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas|url=https://sirvintuvb.lt/?p=23050|author=D. Taparauskienė|date=2024|quote=Prasidėjus XIX a. pabaigos tautiniam lietuvių atgimimui ir ėmus leisti Aušrą, ši rašomoji kalba iš esmės perkelta į Didžiąją Lietuvą ir sudarė pagrindą mūsų dabartinei kalbai.| website=sirvintuvb.lt|accessdate=2024-11-04}}</ref><ref>{{cite book|author=Z. Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=29-30, 32|isbn=5-420-00778-9}}</ref><ref>{{cite book|author=Z. Zinkevičius|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|page=124|publisher=„Mokslas“}}</ref><ref>{{cite web|author=Z. Zinkevičius|title=ten|date=1994|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=ten|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2025-03-29}}</ref> == Išnašos == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Kalba]] [[Kategorija:Lietuvių kalba]] q3i0hd78zcamtff338gcx4x4uv8wccw 7957691 7957520 2026-11-05T00:47:47Z Ed1974LT 52229 /* Vakarinis raštų variantas */ 7957691 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|right|200px|1547 m. [[Martyno Mažvydo katekizmas|M. Mažvydo katekizmas]] – pirmoji spausdinta lietuviška knyga]] '''Lietuvių raštų kalba''' – sąlyginis kelių senosios lietuvių rašomosios kalbos variantų pavadinimas. Tiksliai nežinoma, kada atsirado lietuviškų raštų. Tikriausiai lietuvių raštijos pradžia priskirtina [[Lietuvos krikštas|krikščionybės įvedimo]] laikams. Iki tol lietuviai turėjo tik padedančių ką nors įsiminti [[mnemonika|mnemotinių]] ženklų. Matyt, [[Poteriai|poterius]] į [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] pranciškonų [[Vienuolis|vienuoliai]] išvertė krikštijant [[Mindaugas|Mindaugą]] (1250–1251). Išlikę vertimų iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] elementų (galbūt versta ir kitų maldų bei [[giesmė|giesmių]]). Šie vertimai turėjo būti užrašyti krikštijamųjų vartotu lietuvių kalbos variantu, t. y. sostinės [[Vilnius|Vilniaus]] ([[Lietuva|Lietuvą]] krikštyti pradėta nuo Vilniaus) ir jo apylinkių gyventojų kalba, priklausančia [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių patarmei]]. To laikotarpio lietuviškų tekstų nėra išlikę (pradėjus leisti knygas jie tapo nebereikalingi). Išsaugota tik vėlesnių įrašų (jų sutinkama nuo [[XVI a.]] pradžios) [[lotynų kalba]] spausdintose knygose. Šiuos įrašus paliko Vilniaus [[Pranciškonai|pranciškonų]] vienuoliai, rašyta Vilniaus ir jo apylinkių kalbos variantu – rytų aukštaičių vilniškių [[šnekta]].<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=[[Zigmas Zinkevičius]] |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-07-26}}</ref> Pradėjus leisti lietuviškas knygas, formavosi ne vienas, bet trys [[rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] variantai: 1) vadinamasis rytinis (kilęs iš Vilniaus ir jo apylinkių šnektos ir vadintas tiesiog lietuvių kalba), 2) vidurinis, vartotas [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] reikalams ir vadintas žemaičių kalba (neturėjo nieko bendra su [[Žemaičių tarmė|žemaičių tarme]]), ir 3) vakarinis, susidaręs [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užimtose lietuvių gyvenamose žemėse – [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]].<ref name="vle"/> Lietuviškų knygų leidybą paskatino [[reformacija]] ir [[kontrreformacija]] – [[protestantai]] ir [[katalikai]] ėmė varžytis tarpusavyje, stengdamiesi tikinčiuosius patraukti į savo pusę.<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=14-26|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Rytinis raštų variantas == [[Vaizdas:Dictionarium_trium_lingvarum_in_usum_studiosae_iuventutis_(Dictionary_of_the_Polish-Latin-Lithuanian_languages)_by_Konstantinas_Sirvydas,_Vilnius,_1713.jpg|dešinėje|miniatiūra|200px|Paskutinio (1713 m.) [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydo]] „Dictionarium Trium Lingvarum in usum Studiosæ Iuventutis“ leidimo antraštinis puslapis]] Šis variantas tęsė [[Rankraštis|rankraščių]] kalbos tradiciją. Juo parašytų knygų esama tik nuo [[XVII a.]] pradžios. Pirmoji knyga – anoniminis 1605 m. [[katekizmas]] (jį vertęs asmuo turėjo būti kilęs iš netoli Vilniaus esančių vietovių – iš [[Maišiagala|Maišiagalos]], [[Nemenčinė]]s ar [[Pabradė]]s). Svarbiausias šios rašomosios kalbos autorius – nuo [[Anykščiai|Anykščių]] kilęs [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis rašė vilniečių kalba, tačiau randama ir jo gimtosios tarmės ypatybių (daugiau jų yra ankstyvuosiuose darbuose, vėlesnius taisė [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]] ir nežinomas asmuo ar asmenys). K. Sirvydo svarbiausieji išleisti darbai ([[pamokslas|pamokslų]] rinkinys „Punktai sakymų“, 1629–1644 m. ir du trikalbiai lietuvių, lotynų, [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbų [[Žodynas|žodynai]], apytiksliai 1620 ir 1631 m., antrojo paskutinis leidimas 1713 m.) įtvirtino vilniečių rašomąją kalbą. Nuo K. Sirvydo žodyno prasidėjo lietuvių [[leksikografija]], [[Friedrich Wilhelm Haack|F. V. Hako]] žodynas Mažojoje Lietuvoje buvo išleistas maždaug po 100 metų. Be šio K. Sirvydo žodyno, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje nebuvo išleista jokių kitų iki [[XIX a.]] pabaigos, ši knyga buvo pagrindinis šaltinis besimokantiesiems lietuvių kalbos.<ref name="vle"/> Įtvirtinti rytinį kalbos variantą padėjo ir J. Jaknavičius. Jo pamokslams skirtas darbas „Lenkiškos ir lietuviškos evangelijos“ (išlikęs 1647 m. leidimas, XVII–XIX a. pasirodė daugiau kaip 40 leidimų), kaip ir K. Sirvydo veikalai, naudotas visoje etninėje Lietuvoje. Visai Lietuvai buvo skirti rytiniu variantu išleisti taip pat ir [[Roberto Bellarmino|R. Belarmino]] mažojo katekizmo vertimas (1677), atliktas nežinomo asmens, pamaldų bei apeigų [[Liturgija|liturginės]] tvarkos sąvadai su lietuviškais apeiginiais tekstais („Agenda parva“ 1616 ²1630, „Rituale sacramentorum“, 1633–1799 m. išėjo apie 40 leidimų).<ref name="vle"/> Istorinės sąlygos rytiniam variantui plėtotis buvo nepalankios, nes Vilniaus aukštuomenė sulenkėjo, trūko dėmesio lietuvių kalbai, tad [[XVIII a.]] pradžioje ši rašomoji kalba sunyko, Vilniuje rašančiųjų lietuviškai nebeliko. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ne tik raštijoje, bet ir gyvai bendraujant vis dažniau ėmė įsigalėti lenkų kalba, nors smulkioji [[Bajorai|bajorija]] lietuvių kalbą išlaikė iki [[XIX a.]] pabaigos ar [[XX a.]] pradžios. Apie 1705 m. rytinis rašomasis variantas liovėsi gyvavęs, nors Vilniaus miesto prastuomenė ir toliau šnekėjo lietuviškai. Jei Lietuvos ir Vilniaus miesto istorinės sąlygos būtų susiklosčiusios kitaip, ši iš krašto ekonominio ir kultūrinio centro, valstybės sostinės kilusi rašomoji kalba galėjo tapti visos Lietuvos [[Bendrinė kalba|bendrine kalba]].<ref name="vle"/> Rytinis raštų variantas pasižymėjo šiomis kalbinėmis ypatybėmis: ''ą, ę'' ir [[Dvigarsis|dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' čia buvo siaurinami ir tariami kaip ''ų, į, un, um, in, im'' (''žųsis'' 'žąsis', ''tįsia'' 'tęsia', ''runka'' 'ranka', ''kumpas'' 'kampas', ''pinki'' 'penki', ''timpė'' 'tempė'); ''l'' kietinamas prieš ''e'' tipo balsius (''łedas'' arba ''ładas'' 'ledas', ''łėkti'' 'lėkti'); kartais dzūkuojama – ''č, dž'' paversti ''c, dz''; dažnas pridėtinis jotas (''toj'' 'ta', ''tiej'' 'tie', ''tuoj'' 'tuo' ir kt.).<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=234-236|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Vidurinis raštų variantas == [[Vaizdas:Daukša Postilė 1599.jpg|thumb|200px|right|Titulinis [[Mikalojus Daukša|M. Daukšos]] „Postilės“ („Postilla catholicka, tái est Ižguldimas ewangeliu kiekwienos nedelos ir szwętes per wissús metús“) puslapis]] Vidurinis raštų variantas tuo metu vadintas žemaičių kalba. Jis formavosi anų laikų [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]], tęsusios [[Žemaitijos seniūnija| Žemaičių kunigaikštijos]] tradicijas, viduryje – [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio Lietuvos žemumose]], nors knygos šiuo variantu iš pradžių spausdintos Vilniuje, nes tik ten būta spaustuvių, ir tik vėliau [[Kėdainiai|Kėdainiuose]]. Šis raštų variantas kilo iš [[vakarų aukštaičių patarmė]]s rytinių pakraščių.<ref name="vle"/> Vidurinio raštų varianto pradininkas ir svarbiausiasis autorius buvo kėdainiškis [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]]. Jo verstas katekizmas (1595) – pirmoji išlikusi [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] išspausdinta lietuviška knyga. Lenkiškai parašytoje svarbiausio savo darbo „Postilė“ (1599) prakalboje M. Daukša aukštino [[Gimtoji kalba|gimtąją kalbą]], akcentavo jos svarbą tautos vienybei ir išlikimui, valstybės savarankiškumui, skatino Lietuvos aukštuomenę neatsisakyti gimtosios kalbos. Šiuo raštų variantu savo knygas leido ir Lietuvos [[evangelikai reformatai]] – [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]] („Lenkiškas ir lietuviškas katekizmas“ 1598 m.), [[Jokūbas Morkūnas|J. Morkūnas]] (pamokslų rinkinys „Postila lietuviška“ 1600 m., vertėjas nežinomas). [[Saliamonas Mozerka Slavočinskis|M. S. Slavočinskio]] katalikiškasis giesmynas (1646) pradžioje buvo parašytas [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], bet vėliau perrašytas viduriniu variantu. Kiti svarbūs vėlesni evangelikų reformatų raštai – „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653) ir [[Samuelis Boguslavas Chylinskis|S. B. Chylinskio]] į lietuvių kalbą 1656–1659 m. išversta [[Biblija]] (pradėta spausdinti 1660 m. [[Londonas|Londone]], 1662 m. spausdinimas sustabdytas, išliko [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] vertimo rankraštis ir dalis [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] išspausdinto teksto). Provincijoje aukštuomenė lenkėjo lėčiau, todėl šis raštų variantas išsilaikė iki [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]] XIX a. ir įsiliejo į besiformuojančią dabartinę [[Bendrinė kalba|bendrinę kalbą]], nors ilgainiui buvo įgijęs įvairių tarmių, ypač žemaičių, bruožų.<ref name="vle"/> Vidurinio raštų varianto kalba buvo palyginti artima dabartinei bendrinei kalbai. Pagrindinis skirtumas – ''l'' kietinimas prieš ''e'' tipo balsius (''łedas'' arba ''ładas'' 'ledas', ''łėkti'' 'lėkti'). Ši ypatybė būdinga ir rytiniam raštų variantui, ji skyrė [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] vartojamą lietuvių kalbą nuo vartotos [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]].<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=173|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Vakarinis raštų variantas == Šis variantas vartotas [[Prūsija|Prūsijoje]], kurios gyventojų didelę dalį sudarė lietuviai ([[Mažoji Lietuva]]). Vakarinis raštų variantas kilo iš [[vakarų aukštaičių patarmė]]s pietinės [[Šnekta|šnektos]], tenykščių būsimųjų baltasermėgių. Ši šnekta iš visų lietuvių kalbos tarmių geriausiai išlaikė kalbos senąją struktūrą. Čia mažiausiai pakitęs [[Fonetika|garsynas]], nesutrumpėjusios [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]], išlaikyta senoji [[Linksnis|linksniavimo]] ir [[Asmuo (gramatika)|asmenavimo]] sistema.<ref name="vle"/> Mažojoje Lietuvoje raštijos pradžią paskatino [[reformacija]] (Lietuvoje knygos pradėtos spausdinti dėl [[kontrreformacija|kontrreformacijos]]). Čia anksčiausiai pradėtos leisti lietuviškos knygos, žinovų kolektyvai rūpinosi lietuviškų veikalų rengimu ir rašytinės kalbos tvarkymu. 1544 m. įsteigtame [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]] mokėsi daug [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] lietuvių (1718–1944 m. veikė [[Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras|Lietuvių kalbos seminaras]], pirmą kartą [[Aukštoji mokykla|aukštojoje mokykloje]] lietuvių kalba dėstyta kaip savarankiškas dalykas; 1579 m. įkurtame [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įsteigti Lietuvių kalbos katedrą planuota tik 1822 m., tačiau šis sumanymas liko neįgyvendintas).<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Jonas Bretkunas.Postile.jpg|200px|thumb|[[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] 1591 m. „Postilės“ viršelis]] 1547 m. pasirodė [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] (pirmasis žinomas lietuvis, baigęs Karaliaučiaus universitetą) „[[Martyno Mažvydo katekizmas|Katekizmas]]“ – pirmoji lietuviška spausdinta knyga. Tokiu būdu lietuvių kalba tapo oficialiai rašomąja; knygoje esama norminimo užuomazgų. M. Mažvydas rašė ne vienu iš trijų lietuvių raštų kalbos variantų, o [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]] su tam tikromis [[vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis, kurių vėlesniuose jo darbuose vis daugėjo. [[Baltramiejus Vilentas|B. Vilentas]] (irgi kilęs iš Lietuvos) rašė gimtąja pažemaičio vakarų aukštaičių patarme (nekietintas priebalsis ''l'' prieš ''e'' tipo balsius, bet trumpintos [[Kirtis|nekirčiuotos]] galūnės). 1579 m. pasirodė B. Vilento „Enchiridionas“ ir „Evangelijos bei epistolos“, tai buvo pirmieji lietuviškai išleisti [[Evangelija|evangelijų]] tekstai. Seniausias žinomas lietuviškas pamokslų rinkinys – 1563–1573 m. rankraštinė [[Volfenbiutelio postilė]]. Nežinoma, kas ją išvertė, tačiau autorius pagal kalbos ypatybes turėjo būti kilęs iš [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ploto; jo vertimą stengtasi priartinti prie Mažosios Lietuvos tarmės.<ref name="vle"/> [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūnas]] – pirmasis iš Mažosios Lietuvos kilęs lietuvių raštijos darbuotojas. Jis rašė gimtąja vietinės vakarų aukštaičių patarmės pietine šnekta, vartodamas tam tikras šiaurinės šnektos ir [[žemaičių tarmė]]s formas. 1589 m. jis išleido giesmyną, 1591 m. – dviejų dalių pamokslų rinkinį „Postilė“, 1590 m. baigė versti [[Biblija|Bibliją]], tačiau ji kažkodėl liko neišspausdinta. Žemaitis iš Lietuvos S. Vaišnoras rašė Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių patarmės šiaurine šnekta su žemaičių tarmės bruožais, 1600 m. jis išleido knygą „Žemčiūga teologiška“. Iki [[XVII a.]] pradžios Mažosios Lietuvos raštuose maišyti vietinės vakarų aukštaičių patarmės abiejų šnektų – archajiškos pietinės ir nekirčiuotas galūnes trumpinančios šiaurinės – bruožai su žemaičių tarmės elementais.<ref name="vle"/> Nuo XVII a. raštuose įsigali pietinė šnekta. Pirmoji knyga, kurioje ji vyravo, buvo [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] išleistas [[psalmynas]] „Psalteras Dovydo“ (1625 m.; J. Bretkūno išverstas [[psalmė|psalmes]] J. Rėza suredagavo ir perrašė). Galutinai pietinę šnektą įtvirtino [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] gramatikos (1653 m. „Grammatica Litvanica“ [[lotynų kalba]], tai seniausia išlikusi spausdinta lietuvių kalbos gramatika, jos trumpesnis variantas 1654 m. išleistas [[vokiečių kalba]] pavadinimu „Compendium Litvanico-Germanicum“). D. Kleinas stengėsi suvienodinti, sunorminti lietuvių raštų kalbą, ją ištobulinti. 1666 m. išspausdintame giesmyne D. Kleinas pritaikė kalbos normas, kurias nustatė savo gramatikose. D. Kleino gramatikomis vadovavosi vėlesnių gramatikų autoriai.<ref name="vle"/> Skirtingai nei Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Prūsijoje lietuvių kalba buvo pasitelkiama ir viešiesiems krašto reikalams, ja buvo leidžiami valdžios įsakai, seniausieji žinomi paskelbti 1578 m., vėliau įsakų leista ir daugiau – formavosi kanceliarinis stilius. Ilgainiui Mažosios Lietuvos rašomoji ir šnekamoji kalba ėmė skirtis, todėl, siekiant ją atnaujinti, priartinti prie gyvosios kalbos, pradėta pirmoji kalbinė diskusija, kurią sukėlė 1706 m. [[Mykolas Merlinas|M. Merlino]] paskelbtas traktatas lotynų kalba „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ („Principium primarium in lingva Lithvanica“). Jame primygtinai patariama rašyti taip, kaip žmonės šneka, vengti [[Skolinys|svetimybių]], išsakomas kalbos grynumo siekis. M. Merlino reikalavimus įgyvendino [[Jonas Šulcas|J. Šulcas]] – jis tokia gyva kalba išvertė keletą [[Ezopas|Ezopo]] pasakėčių (1706); ši knyga – pirmoji lietuviška pasaulietinė.<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (Consideration of the Lithuanian language in its origin, essence and properties), 1745.jpg|thumb|200px|[[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] 1745 m. knygos „Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften“ („Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“) titulinis lapas]] Leista daug religinės literatūros: 1735 m. Biblija (ne sykį pakartota), ne vienas giesmynas, katekizmas, didaktinio turinio knygos. [[XVIII a.]] pasirodė ir [[Kalbotyra|kalbotyros]] literatūros: [[Friedrich Wilhelm Haack|F. V. Hako]] žodynas su trumpa lietuvių kalbos gramatika (1730), [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] knyga „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“ (1745), žodynas (1747), jo sūnaus P. F. Ruigio gramatika (1747), [[Gotfridas Ostermejeris|G. Ostermejerio]] gramatika (1791), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] žodynas ir gramatika (1800). [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] žodynas neišspausdintas, jo rankraščiu naudojosi vėlesnių žodynų sudarytojai. G. Ostermejeris ir K. G. Milkus, ruošdami savo giesmynus, sukėlė ginčus, paskatinusius skirti didesnį dėmesį rašomajai kalba. Visa ši rašomoji veikla sudarė sąlygas pradėti lietuvišką grožinę literatūrą.<ref name="vle"/> [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaitis]] poemoje „[[Metai (Donelaitis)|Metai]]“ (1824 m., po 38 m. nuo autoriaus mirties, išleido [[Liudvikas Rėza|M. L. G. Rėza]]) rašė liaudiškai, gyvai ir juo sekant buvo praturtina rašomoji kalba. M. L. G. Rėza išleido pirmąjį [[Lietuvių liaudies dainos|lietuvių liaudies dainų]] rinkinį („Dainos“ 1825 m.), naują Biblijos vertimą (1816).<ref name="vle"/> [[XIX a.]] pradžioje, formuojantis [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamajai kalbotyrai]], atkreiptas dėmesys į lietuvių kalbą kaip į artimiausią [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]]. Indoeuropeistams labiausiai rūpėjo senoviškiausias lietuvių kalbos variantas, vartotas pietinėje Prūsijos dalyje, juo remiantis buvo sukurta Mažosios Lietuvos lietuvių rašomoji kalba. Vokiečių kalbininkas [[August Schleicher|A. Šleicheris]] nukako į Prūsiją tirti gyvosios lietuvių kalbos, 1856 m. [[Praha|Prahoje]] išleido pirmąją mokslinę „Lietuvių kalbos gramatiką“. Kitas vokiečių kalbininkas, [[Georg Nesselmann|G. H. F. Neselmanas]], išspausdino lietuvių kalbos žodyną (1851), lietuvių liaudies dainų rinkinį (1853), tiriamąjį K. Donelaičio raštų leidimą (1869) ir dvi [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] studijų knygas, įvedusias šią kalbą į [[Indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] apyvartą.<ref name="vle"/> 1871 m. susikūrė [[Vokietijos imperija]], ir Mažojoje Lietuvoje sustiprėjo [[germanizacija]]. Lietuvių kalbą uždrausta vartoti mokyklose ir valdžios įstaigose, ėmė mažėti lietuvių kalbos vartotojų. Sumenko rašomoji kalba, ėmė plūsti [[Germanizmas|germanizmai]], vokiškos konstrukcijos. Tokiomis sąlygomis gyvenęs ir dirbęs Mažosios Lietuvos kalbininkas [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]] labai nusipelnė ne tik [[Lituanistika|lituanistikai]], bet ir lyginamajai kalbotyrai. Didžiausi jo darbai – lietuvių kalbos gramatika (1876) ir dviejų dalių vokiečių–lietuvių (2 t. 1870–1874) ir lietuvių–vokiečių (1883) kalbų žodynas.<ref name="vle"/> Rytinis raštų variantas išnyko XVIII a. pradžioje, vidurinis, nors ir gyvavo XIX a., bet labai sumenko ir sumišo su kitomis tarmėmis. XIX a., [[Lietuvių tautinis sąjūdis|tautinio atgimimo laikotarpiu]], kuriant [[Bendrinė kalba|bendrinę kalbą]] orientuotasi į vakarų aukštaičių [[Kauniškių šnekta|kauniškių šnektą]], kurios tęsinio pagrindu buvo susiformavęs Mažosios Lietuvos vakarinis raštų variantas. Tuo metu jis buvo gyvai vartojamas ir labai artimas kauniškių šnektai, tad, galima sakyti, buvo pritaikytas bendrinei kalbai, ir kai kurios Mažosios Lietuvos kalbos ypatybės buvo perkeltos į dabartinę bendrinę lietuvių kalbą: [[Tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] galūnė ''-čiau'' (''eičiau'') vietoj [[Didžioji Lietuva|Didžiosios Lietuvos]] ''-čia, -čio, -tau''; ''ja'', ''ta'', ''jas'', ''tas'' vietoj kauniškių ''ją (jai), tą (tai), jąs (jais), tąs (tais)''; ''ten'' vietoj kauniškių ''tę''; turintys priesagas ''-enti, -inti'' [[Veiksmažodis|veiksmažodžiai]] su išlaikytu priebalsiu ''n'' vietoj kauniškių ''gyvęti'' 'gyventi', ''skubįk'' 'skubink', ''sęsta'' 'sensta', ''tįsta'' 'tinsta' ir pan.; [[Priegaidė|tvirtapradis]] priesagų ''-ýbė, -ýtis, -ýtė, -áitis, -áitė'' [[Lietuvių kalbos kirčiavimas|kirčiavimas]] vietoj kauniškių [[Priegaidė|tvirtagalio]] bei keletas kitų dalykų.<ref>{{cite web|title=Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas|url=https://sirvintuvb.lt/?p=23050|author=D. Taparauskienė|date=2024|quote=Prasidėjus XIX a. pabaigos tautiniam lietuvių atgimimui ir ėmus leisti Aušrą, ši rašomoji kalba iš esmės perkelta į Didžiąją Lietuvą ir sudarė pagrindą mūsų dabartinei kalbai.| website=sirvintuvb.lt|accessdate=2024-11-04}}</ref><ref>{{cite book|author=Z. Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=29-30, 32|isbn=5-420-00778-9}}</ref><ref>{{cite book|author=Z. Zinkevičius|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|page=124|publisher=„Mokslas“}}</ref><ref>{{cite web|author=Z. Zinkevičius|title=ten|date=1994|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=ten|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2025-03-29}}</ref> == Išnašos == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Kalba]] [[Kategorija:Lietuvių kalba]] 1w9nrlp5piida4kll1hxg1tfcw0qen9 7957692 7957691 2026-11-05T00:53:32Z Ed1974LT 52229 7957692 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|right|200px|1547 m. [[Martyno Mažvydo katekizmas|M. Mažvydo katekizmas]] – pirmoji spausdinta lietuviška knyga]] '''Lietuvių senųjų raštų kalba''' – sąlyginis kelių senosios lietuvių [[Rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] variantų pavadinimas. Tiksliai nežinoma, kada atsirado lietuviškų raštų. Tikriausiai lietuvių raštijos pradžia priskirtina [[Lietuvos krikštas|krikščionybės įvedimo]] laikams. Iki tol lietuviai turėjo tik padedančių ką nors įsiminti [[mnemonika|mnemotinių]] ženklų. Matyt, [[Poteriai|poterius]] į [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] pranciškonų [[Vienuolis|vienuoliai]] išvertė krikštijant [[Mindaugas|Mindaugą]] (1250–1251). Išlikę vertimų iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] elementų (galbūt versta ir kitų maldų bei [[giesmė|giesmių]]). Šie vertimai turėjo būti užrašyti krikštijamųjų vartotu lietuvių kalbos variantu, t. y. sostinės [[Vilnius|Vilniaus]] ([[Lietuva|Lietuvą]] krikštyti pradėta nuo Vilniaus) ir jo apylinkių gyventojų kalba, priklausančia [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių patarmei]]. To laikotarpio lietuviškų tekstų nėra išlikę (pradėjus leisti knygas jie tapo nebereikalingi). Išsaugota tik vėlesnių įrašų (jų sutinkama nuo [[XVI a.]] pradžios) [[lotynų kalba]] spausdintose knygose. Šiuos įrašus paliko Vilniaus [[Pranciškonai|pranciškonų]] vienuoliai, rašyta Vilniaus ir jo apylinkių kalbos variantu – rytų aukštaičių [[vilniškių šnekta]].<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=[[Zigmas Zinkevičius]] |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-07-26}}</ref> Pradėjus leisti lietuviškas knygas, formavosi ne vienas, bet trys [[rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] variantai: 1) vadinamasis rytinis (kilęs iš Vilniaus ir jo apylinkių šnektos ir vadintas tiesiog lietuvių kalba), 2) vidurinis, vartotas [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] reikalams ir vadintas žemaičių kalba (neturėjo nieko bendra su [[Žemaičių tarmė|žemaičių tarme]]), ir 3) vakarinis, susidaręs [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užimtose lietuvių gyvenamose žemėse – [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]].<ref name="vle"/> Lietuviškų knygų leidybą paskatino [[reformacija]] ir [[kontrreformacija]] – [[protestantai]] ir [[katalikai]] ėmė varžytis tarpusavyje, stengdamiesi tikinčiuosius patraukti į savo pusę.<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=14-26|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Rytinis raštų variantas == [[Vaizdas:Dictionarium_trium_lingvarum_in_usum_studiosae_iuventutis_(Dictionary_of_the_Polish-Latin-Lithuanian_languages)_by_Konstantinas_Sirvydas,_Vilnius,_1713.jpg|dešinėje|miniatiūra|200px|Paskutinio (1713 m.) [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydo]] „Dictionarium Trium Lingvarum in usum Studiosæ Iuventutis“ leidimo antraštinis puslapis]] Šis variantas tęsė [[Rankraštis|rankraščių]] kalbos tradiciją. Juo parašytų knygų esama tik nuo [[XVII a.]] pradžios. Pirmoji knyga – anoniminis 1605 m. [[katekizmas]] (jį vertęs asmuo turėjo būti kilęs iš netoli Vilniaus esančių vietovių – iš [[Maišiagala|Maišiagalos]], [[Nemenčinė]]s ar [[Pabradė]]s). Svarbiausias šios rašomosios kalbos autorius – nuo [[Anykščiai|Anykščių]] kilęs [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis rašė vilniečių kalba, tačiau randama ir jo gimtosios tarmės ypatybių (daugiau jų yra ankstyvuosiuose darbuose, vėlesnius taisė [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]] ir nežinomas asmuo ar asmenys). K. Sirvydo svarbiausieji išleisti darbai ([[pamokslas|pamokslų]] rinkinys „Punktai sakymų“, 1629–1644 m. ir du trikalbiai lietuvių, lotynų, [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbų [[Žodynas|žodynai]], apytiksliai 1620 ir 1631 m., antrojo paskutinis leidimas 1713 m.) įtvirtino vilniečių rašomąją kalbą. Nuo K. Sirvydo žodyno prasidėjo lietuvių [[leksikografija]], [[Friedrich Wilhelm Haack|F. V. Hako]] žodynas Mažojoje Lietuvoje buvo išleistas maždaug po 100 metų. Be šio K. Sirvydo žodyno, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje nebuvo išleista jokių kitų iki [[XIX a.]] pabaigos, ši knyga buvo pagrindinis šaltinis besimokantiesiems lietuvių kalbos.<ref name="vle"/> Įtvirtinti rytinį kalbos variantą padėjo ir J. Jaknavičius. Jo pamokslams skirtas darbas „Lenkiškos ir lietuviškos evangelijos“ (išlikęs 1647 m. leidimas, XVII–XIX a. pasirodė daugiau kaip 40 leidimų), kaip ir K. Sirvydo veikalai, naudotas visoje etninėje Lietuvoje. Visai Lietuvai buvo skirti rytiniu variantu išleisti taip pat ir [[Roberto Bellarmino|R. Belarmino]] mažojo katekizmo vertimas (1677), atliktas nežinomo asmens, pamaldų bei apeigų [[Liturgija|liturginės]] tvarkos sąvadai su lietuviškais apeiginiais tekstais („Agenda parva“ 1616 ²1630, „Rituale sacramentorum“, 1633–1799 m. išėjo apie 40 leidimų).<ref name="vle"/> Istorinės sąlygos rytiniam variantui plėtotis buvo nepalankios, nes Vilniaus aukštuomenė sulenkėjo, trūko dėmesio lietuvių kalbai, tad [[XVIII a.]] pradžioje ši rašomoji kalba sunyko, Vilniuje rašančiųjų lietuviškai nebeliko. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ne tik raštijoje, bet ir gyvai bendraujant vis dažniau ėmė įsigalėti lenkų kalba, nors smulkioji [[Bajorai|bajorija]] lietuvių kalbą išlaikė iki [[XIX a.]] pabaigos ar [[XX a.]] pradžios. Apie 1705 m. rytinis rašomasis variantas liovėsi gyvavęs, nors Vilniaus miesto prastuomenė ir toliau šnekėjo lietuviškai. Jei Lietuvos ir Vilniaus miesto istorinės sąlygos būtų susiklosčiusios kitaip, ši iš krašto ekonominio ir kultūrinio centro, valstybės sostinės kilusi rašomoji kalba galėjo tapti visos Lietuvos [[Bendrinė kalba|bendrine kalba]].<ref name="vle"/> Rytinis raštų variantas pasižymėjo šiomis kalbinėmis ypatybėmis: ''ą, ę'' ir [[Dvigarsis|dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' čia buvo siaurinami ir tariami kaip ''ų, į, un, um, in, im'' (''žųsis'' 'žąsis', ''tįsia'' 'tęsia', ''runka'' 'ranka', ''kumpas'' 'kampas', ''pinki'' 'penki', ''timpė'' 'tempė'); ''l'' kietinamas prieš ''e'' tipo balsius (''łedas'' arba ''ładas'' 'ledas', ''łėkti'' 'lėkti'); kartais dzūkuojama – ''č, dž'' paversti ''c, dz''; dažnas pridėtinis jotas (''toj'' 'ta', ''tiej'' 'tie', ''tuoj'' 'tuo' ir kt.).<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=234-236|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Vidurinis raštų variantas == [[Vaizdas:Daukša Postilė 1599.jpg|thumb|200px|right|Titulinis [[Mikalojus Daukša|M. Daukšos]] „Postilės“ („Postilla catholicka, tái est Ižguldimas ewangeliu kiekwienos nedelos ir szwętes per wissús metús“) puslapis]] Vidurinis raštų variantas tuo metu vadintas žemaičių kalba. Jis formavosi anų laikų [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]], tęsusios [[Žemaitijos seniūnija| Žemaičių kunigaikštijos]] tradicijas, viduryje – [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio Lietuvos žemumose]], nors knygos šiuo variantu iš pradžių spausdintos Vilniuje, nes tik ten būta spaustuvių, ir tik vėliau [[Kėdainiai|Kėdainiuose]]. Šis raštų variantas kilo iš [[vakarų aukštaičių patarmė]]s rytinių pakraščių.<ref name="vle"/> Vidurinio raštų varianto pradininkas ir svarbiausiasis autorius buvo kėdainiškis [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]]. Jo verstas katekizmas (1595) – pirmoji išlikusi [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] išspausdinta lietuviška knyga. Lenkiškai parašytoje svarbiausio savo darbo „Postilė“ (1599) prakalboje M. Daukša aukštino [[Gimtoji kalba|gimtąją kalbą]], akcentavo jos svarbą tautos vienybei ir išlikimui, valstybės savarankiškumui, skatino Lietuvos aukštuomenę neatsisakyti gimtosios kalbos. Šiuo raštų variantu savo knygas leido ir Lietuvos [[evangelikai reformatai]] – [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]] („Lenkiškas ir lietuviškas katekizmas“ 1598 m.), [[Jokūbas Morkūnas|J. Morkūnas]] (pamokslų rinkinys „Postila lietuviška“ 1600 m., vertėjas nežinomas). [[Saliamonas Mozerka Slavočinskis|M. S. Slavočinskio]] katalikiškasis giesmynas (1646) pradžioje buvo parašytas [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], bet vėliau perrašytas viduriniu variantu. Kiti svarbūs vėlesni evangelikų reformatų raštai – „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653) ir [[Samuelis Boguslavas Chylinskis|S. B. Chylinskio]] į lietuvių kalbą 1656–1659 m. išversta [[Biblija]] (pradėta spausdinti 1660 m. [[Londonas|Londone]], 1662 m. spausdinimas sustabdytas, išliko [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] vertimo rankraštis ir dalis [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] išspausdinto teksto). Provincijoje aukštuomenė lenkėjo lėčiau, todėl šis raštų variantas išsilaikė iki [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]] XIX a. ir įsiliejo į besiformuojančią dabartinę [[Bendrinė kalba|bendrinę kalbą]], nors ilgainiui buvo įgijęs įvairių tarmių, ypač žemaičių, bruožų.<ref name="vle"/> Vidurinio raštų varianto kalba buvo palyginti artima dabartinei bendrinei kalbai. Pagrindinis skirtumas – ''l'' kietinimas prieš ''e'' tipo balsius (''łedas'' arba ''ładas'' 'ledas', ''łėkti'' 'lėkti'). Ši ypatybė būdinga ir rytiniam raštų variantui, ji skyrė [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] vartojamą lietuvių kalbą nuo vartotos [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]].<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=173|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Vakarinis raštų variantas == Šis variantas vartotas [[Prūsija|Prūsijoje]], kurios gyventojų didelę dalį sudarė lietuviai ([[Mažoji Lietuva]]). Vakarinis raštų variantas kilo iš [[vakarų aukštaičių patarmė]]s pietinės [[Šnekta|šnektos]], tenykščių būsimųjų baltasermėgių. Ši šnekta iš visų lietuvių kalbos tarmių geriausiai išlaikė kalbos senąją struktūrą. Čia mažiausiai pakitęs [[Fonetika|garsynas]], nesutrumpėjusios [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]], išlaikyta senoji [[Linksnis|linksniavimo]] ir [[Asmuo (gramatika)|asmenavimo]] sistema.<ref name="vle"/> Mažojoje Lietuvoje raštijos pradžią paskatino [[reformacija]] (Lietuvoje knygos pradėtos spausdinti dėl [[kontrreformacija|kontrreformacijos]]). Čia anksčiausiai pradėtos leisti lietuviškos knygos, žinovų kolektyvai rūpinosi lietuviškų veikalų rengimu ir rašytinės kalbos tvarkymu. 1544 m. įsteigtame [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]] mokėsi daug [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] lietuvių (1718–1944 m. veikė [[Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras|Lietuvių kalbos seminaras]], pirmą kartą [[Aukštoji mokykla|aukštojoje mokykloje]] lietuvių kalba dėstyta kaip savarankiškas dalykas; 1579 m. įkurtame [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įsteigti Lietuvių kalbos katedrą planuota tik 1822 m., tačiau šis sumanymas liko neįgyvendintas).<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Jonas Bretkunas.Postile.jpg|200px|thumb|[[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] 1591 m. „Postilės“ viršelis]] 1547 m. pasirodė [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] (pirmasis žinomas lietuvis, baigęs Karaliaučiaus universitetą) „[[Martyno Mažvydo katekizmas|Katekizmas]]“ – pirmoji lietuviška spausdinta knyga. Tokiu būdu lietuvių kalba tapo oficialiai rašomąja; knygoje esama norminimo užuomazgų. M. Mažvydas rašė ne vienu iš trijų lietuvių raštų kalbos variantų, o [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]] su tam tikromis [[vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis, kurių vėlesniuose jo darbuose vis daugėjo. [[Baltramiejus Vilentas|B. Vilentas]] (irgi kilęs iš Lietuvos) rašė gimtąja pažemaičio vakarų aukštaičių patarme (nekietintas priebalsis ''l'' prieš ''e'' tipo balsius, bet trumpintos [[Kirtis|nekirčiuotos]] galūnės). 1579 m. pasirodė B. Vilento „Enchiridionas“ ir „Evangelijos bei epistolos“, tai buvo pirmieji lietuviškai išleisti [[Evangelija|evangelijų]] tekstai. Seniausias žinomas lietuviškas pamokslų rinkinys – 1563–1573 m. rankraštinė [[Volfenbiutelio postilė]]. Nežinoma, kas ją išvertė, tačiau autorius pagal kalbos ypatybes turėjo būti kilęs iš [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ploto; jo vertimą stengtasi priartinti prie Mažosios Lietuvos tarmės.<ref name="vle"/> [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūnas]] – pirmasis iš Mažosios Lietuvos kilęs lietuvių raštijos darbuotojas. Jis rašė gimtąja vietinės vakarų aukštaičių patarmės pietine šnekta, vartodamas tam tikras šiaurinės šnektos ir [[žemaičių tarmė]]s formas. 1589 m. jis išleido giesmyną, 1591 m. – dviejų dalių pamokslų rinkinį „Postilė“, 1590 m. baigė versti [[Biblija|Bibliją]], tačiau ji kažkodėl liko neišspausdinta. Žemaitis iš Lietuvos S. Vaišnoras rašė Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių patarmės šiaurine šnekta su žemaičių tarmės bruožais, 1600 m. jis išleido knygą „Žemčiūga teologiška“. Iki [[XVII a.]] pradžios Mažosios Lietuvos raštuose maišyti vietinės vakarų aukštaičių patarmės abiejų šnektų – archajiškos pietinės ir nekirčiuotas galūnes trumpinančios šiaurinės – bruožai su žemaičių tarmės elementais.<ref name="vle"/> Nuo XVII a. raštuose įsigali pietinė šnekta. Pirmoji knyga, kurioje ji vyravo, buvo [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] išleistas [[psalmynas]] „Psalteras Dovydo“ (1625 m.; J. Bretkūno išverstas [[psalmė|psalmes]] J. Rėza suredagavo ir perrašė). Galutinai pietinę šnektą įtvirtino [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] gramatikos (1653 m. „Grammatica Litvanica“ [[lotynų kalba]], tai seniausia išlikusi spausdinta lietuvių kalbos gramatika, jos trumpesnis variantas 1654 m. išleistas [[vokiečių kalba]] pavadinimu „Compendium Litvanico-Germanicum“). D. Kleinas stengėsi suvienodinti, sunorminti lietuvių raštų kalbą, ją ištobulinti. 1666 m. išspausdintame giesmyne D. Kleinas pritaikė kalbos normas, kurias nustatė savo gramatikose. D. Kleino gramatikomis vadovavosi vėlesnių gramatikų autoriai.<ref name="vle"/> Skirtingai nei Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Prūsijoje lietuvių kalba buvo pasitelkiama ir viešiesiems krašto reikalams, ja buvo leidžiami valdžios įsakai, seniausieji žinomi paskelbti 1578 m., vėliau įsakų leista ir daugiau – formavosi kanceliarinis stilius. Ilgainiui Mažosios Lietuvos rašomoji ir šnekamoji kalba ėmė skirtis, todėl, siekiant ją atnaujinti, priartinti prie gyvosios kalbos, pradėta pirmoji kalbinė diskusija, kurią sukėlė 1706 m. [[Mykolas Merlinas|M. Merlino]] paskelbtas traktatas lotynų kalba „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ („Principium primarium in lingva Lithvanica“). Jame primygtinai patariama rašyti taip, kaip žmonės šneka, vengti [[Skolinys|svetimybių]], išsakomas kalbos grynumo siekis. M. Merlino reikalavimus įgyvendino [[Jonas Šulcas|J. Šulcas]] – jis tokia gyva kalba išvertė keletą [[Ezopas|Ezopo]] pasakėčių (1706); ši knyga – pirmoji lietuviška pasaulietinė.<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (Consideration of the Lithuanian language in its origin, essence and properties), 1745.jpg|thumb|200px|[[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] 1745 m. knygos „Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften“ („Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“) titulinis lapas]] Leista daug religinės literatūros: 1735 m. Biblija (ne sykį pakartota), ne vienas giesmynas, katekizmas, didaktinio turinio knygos. [[XVIII a.]] pasirodė ir [[Kalbotyra|kalbotyros]] literatūros: [[Friedrich Wilhelm Haack|F. V. Hako]] žodynas su trumpa lietuvių kalbos gramatika (1730), [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] knyga „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“ (1745), žodynas (1747), jo sūnaus P. F. Ruigio gramatika (1747), [[Gotfridas Ostermejeris|G. Ostermejerio]] gramatika (1791), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] žodynas ir gramatika (1800). [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] žodynas neišspausdintas, jo rankraščiu naudojosi vėlesnių žodynų sudarytojai. G. Ostermejeris ir K. G. Milkus, ruošdami savo giesmynus, sukėlė ginčus, paskatinusius skirti didesnį dėmesį rašomajai kalba. Visa ši rašomoji veikla sudarė sąlygas pradėti lietuvišką grožinę literatūrą.<ref name="vle"/> [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaitis]] poemoje „[[Metai (Donelaitis)|Metai]]“ (1824 m., po 38 m. nuo autoriaus mirties, išleido [[Liudvikas Rėza|M. L. G. Rėza]]) rašė liaudiškai, gyvai ir juo sekant buvo praturtina rašomoji kalba. M. L. G. Rėza išleido pirmąjį [[Lietuvių liaudies dainos|lietuvių liaudies dainų]] rinkinį („Dainos“ 1825 m.), naują Biblijos vertimą (1816).<ref name="vle"/> [[XIX a.]] pradžioje, formuojantis [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamajai kalbotyrai]], atkreiptas dėmesys į lietuvių kalbą kaip į artimiausią [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]]. Indoeuropeistams labiausiai rūpėjo senoviškiausias lietuvių kalbos variantas, vartotas pietinėje Prūsijos dalyje, juo remiantis buvo sukurta Mažosios Lietuvos lietuvių rašomoji kalba. Vokiečių kalbininkas [[August Schleicher|A. Šleicheris]] nukako į Prūsiją tirti gyvosios lietuvių kalbos, 1856 m. [[Praha|Prahoje]] išleido pirmąją mokslinę „Lietuvių kalbos gramatiką“. Kitas vokiečių kalbininkas, [[Georg Nesselmann|G. H. F. Neselmanas]], išspausdino lietuvių kalbos žodyną (1851), lietuvių liaudies dainų rinkinį (1853), tiriamąjį K. Donelaičio raštų leidimą (1869) ir dvi [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] studijų knygas, įvedusias šią kalbą į [[Indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] apyvartą.<ref name="vle"/> 1871 m. susikūrė [[Vokietijos imperija]], ir Mažojoje Lietuvoje sustiprėjo [[germanizacija]]. Lietuvių kalbą uždrausta vartoti mokyklose ir valdžios įstaigose, ėmė mažėti lietuvių kalbos vartotojų. Sumenko rašomoji kalba, ėmė plūsti [[Germanizmas|germanizmai]], vokiškos konstrukcijos. Tokiomis sąlygomis gyvenęs ir dirbęs Mažosios Lietuvos kalbininkas [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]] labai nusipelnė ne tik [[Lituanistika|lituanistikai]], bet ir lyginamajai kalbotyrai. Didžiausi jo darbai – lietuvių kalbos gramatika (1876) ir dviejų dalių vokiečių–lietuvių (2 t. 1870–1874) ir lietuvių–vokiečių (1883) kalbų žodynas.<ref name="vle"/> Rytinis raštų variantas išnyko XVIII a. pradžioje, vidurinis, nors ir gyvavo XIX a., bet labai sumenko ir sumišo su kitomis tarmėmis. XIX a., [[Lietuvių tautinis sąjūdis|tautinio atgimimo laikotarpiu]], kuriant [[Bendrinė kalba|bendrinę kalbą]] orientuotasi į vakarų aukštaičių [[Kauniškių šnekta|kauniškių šnektą]], kurios tęsinio pagrindu buvo susiformavęs Mažosios Lietuvos vakarinis raštų variantas. Tuo metu jis buvo gyvai vartojamas ir labai artimas kauniškių šnektai, tad, galima sakyti, buvo pritaikytas bendrinei kalbai, ir kai kurios Mažosios Lietuvos kalbos ypatybės buvo perkeltos į dabartinę bendrinę lietuvių kalbą: [[Tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] galūnė ''-čiau'' (''eičiau'') vietoj [[Didžioji Lietuva|Didžiosios Lietuvos]] ''-čia, -čio, -tau''; ''ja'', ''ta'', ''jas'', ''tas'' vietoj kauniškių ''ją (jai), tą (tai), jąs (jais), tąs (tais)''; ''ten'' vietoj kauniškių ''tę''; turintys priesagas ''-enti, -inti'' [[Veiksmažodis|veiksmažodžiai]] su išlaikytu priebalsiu ''n'' vietoj kauniškių formų ''gyvęti'' 'gyventi', ''skubįk'' 'skubink', ''sęsta'' 'sensta', ''tįsta'' 'tinsta' ir pan.; [[Priegaidė|tvirtapradis]] priesagų ''-ýbė, -ýtis, -ýtė, -áitis, -áitė'' [[Lietuvių kalbos kirčiavimas|kirčiavimas]] vietoj kauniškių [[Priegaidė|tvirtagalio]] bei keletas kitų dalykų.<ref>{{cite web|title=Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas|url=https://sirvintuvb.lt/?p=23050|author=D. Taparauskienė|date=2024|quote=Prasidėjus XIX a. pabaigos tautiniam lietuvių atgimimui ir ėmus leisti Aušrą, ši rašomoji kalba iš esmės perkelta į Didžiąją Lietuvą ir sudarė pagrindą mūsų dabartinei kalbai.| website=sirvintuvb.lt|accessdate=2024-11-04}}</ref><ref>{{cite book|author=Z. Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=29-30, 32|isbn=5-420-00778-9}}</ref><ref>{{cite book|author=Z. Zinkevičius|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|page=124|publisher=„Mokslas“}}</ref><ref>{{cite web|author=Z. Zinkevičius|title=ten|date=1994|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=ten|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2025-03-29}}</ref> == Išnašos == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Kalba]] [[Kategorija:Lietuvių kalba]] 425jirzbiojeovx3teeds3hj612lb9o 7957693 7957692 2026-11-05T00:53:53Z Ed1974LT 52229 Ed1974LT pervadino puslapį [[Lietuvių raštų kalba]] į [[Lietuvių senųjų raštų kalba]] 7957692 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|right|200px|1547 m. [[Martyno Mažvydo katekizmas|M. Mažvydo katekizmas]] – pirmoji spausdinta lietuviška knyga]] '''Lietuvių senųjų raštų kalba''' – sąlyginis kelių senosios lietuvių [[Rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] variantų pavadinimas. Tiksliai nežinoma, kada atsirado lietuviškų raštų. Tikriausiai lietuvių raštijos pradžia priskirtina [[Lietuvos krikštas|krikščionybės įvedimo]] laikams. Iki tol lietuviai turėjo tik padedančių ką nors įsiminti [[mnemonika|mnemotinių]] ženklų. Matyt, [[Poteriai|poterius]] į [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] pranciškonų [[Vienuolis|vienuoliai]] išvertė krikštijant [[Mindaugas|Mindaugą]] (1250–1251). Išlikę vertimų iš [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] elementų (galbūt versta ir kitų maldų bei [[giesmė|giesmių]]). Šie vertimai turėjo būti užrašyti krikštijamųjų vartotu lietuvių kalbos variantu, t. y. sostinės [[Vilnius|Vilniaus]] ([[Lietuva|Lietuvą]] krikštyti pradėta nuo Vilniaus) ir jo apylinkių gyventojų kalba, priklausančia [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių patarmei]]. To laikotarpio lietuviškų tekstų nėra išlikę (pradėjus leisti knygas jie tapo nebereikalingi). Išsaugota tik vėlesnių įrašų (jų sutinkama nuo [[XVI a.]] pradžios) [[lotynų kalba]] spausdintose knygose. Šiuos įrašus paliko Vilniaus [[Pranciškonai|pranciškonų]] vienuoliai, rašyta Vilniaus ir jo apylinkių kalbos variantu – rytų aukštaičių [[vilniškių šnekta]].<ref name="vle">{{cite web |title=lietuvių rašomoji kalba |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-rasomoji-kalba/ |author=[[Zigmas Zinkevičius]] |editor=Teresė Paulauskytė |date=2021-06-02 |orig-date=2018-05-02 |publisher=[[VLE]] |access-date=2025-07-26}}</ref> Pradėjus leisti lietuviškas knygas, formavosi ne vienas, bet trys [[rašomoji kalba|rašomosios kalbos]] variantai: 1) vadinamasis rytinis (kilęs iš Vilniaus ir jo apylinkių šnektos ir vadintas tiesiog lietuvių kalba), 2) vidurinis, vartotas [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]] reikalams ir vadintas žemaičių kalba (neturėjo nieko bendra su [[Žemaičių tarmė|žemaičių tarme]]), ir 3) vakarinis, susidaręs [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] užimtose lietuvių gyvenamose žemėse – [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]].<ref name="vle"/> Lietuviškų knygų leidybą paskatino [[reformacija]] ir [[kontrreformacija]] – [[protestantai]] ir [[katalikai]] ėmė varžytis tarpusavyje, stengdamiesi tikinčiuosius patraukti į savo pusę.<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=14-26|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Rytinis raštų variantas == [[Vaizdas:Dictionarium_trium_lingvarum_in_usum_studiosae_iuventutis_(Dictionary_of_the_Polish-Latin-Lithuanian_languages)_by_Konstantinas_Sirvydas,_Vilnius,_1713.jpg|dešinėje|miniatiūra|200px|Paskutinio (1713 m.) [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydo]] „Dictionarium Trium Lingvarum in usum Studiosæ Iuventutis“ leidimo antraštinis puslapis]] Šis variantas tęsė [[Rankraštis|rankraščių]] kalbos tradiciją. Juo parašytų knygų esama tik nuo [[XVII a.]] pradžios. Pirmoji knyga – anoniminis 1605 m. [[katekizmas]] (jį vertęs asmuo turėjo būti kilęs iš netoli Vilniaus esančių vietovių – iš [[Maišiagala|Maišiagalos]], [[Nemenčinė]]s ar [[Pabradė]]s). Svarbiausias šios rašomosios kalbos autorius – nuo [[Anykščiai|Anykščių]] kilęs [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis rašė vilniečių kalba, tačiau randama ir jo gimtosios tarmės ypatybių (daugiau jų yra ankstyvuosiuose darbuose, vėlesnius taisė [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]] ir nežinomas asmuo ar asmenys). K. Sirvydo svarbiausieji išleisti darbai ([[pamokslas|pamokslų]] rinkinys „Punktai sakymų“, 1629–1644 m. ir du trikalbiai lietuvių, lotynų, [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbų [[Žodynas|žodynai]], apytiksliai 1620 ir 1631 m., antrojo paskutinis leidimas 1713 m.) įtvirtino vilniečių rašomąją kalbą. Nuo K. Sirvydo žodyno prasidėjo lietuvių [[leksikografija]], [[Friedrich Wilhelm Haack|F. V. Hako]] žodynas Mažojoje Lietuvoje buvo išleistas maždaug po 100 metų. Be šio K. Sirvydo žodyno, [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje nebuvo išleista jokių kitų iki [[XIX a.]] pabaigos, ši knyga buvo pagrindinis šaltinis besimokantiesiems lietuvių kalbos.<ref name="vle"/> Įtvirtinti rytinį kalbos variantą padėjo ir J. Jaknavičius. Jo pamokslams skirtas darbas „Lenkiškos ir lietuviškos evangelijos“ (išlikęs 1647 m. leidimas, XVII–XIX a. pasirodė daugiau kaip 40 leidimų), kaip ir K. Sirvydo veikalai, naudotas visoje etninėje Lietuvoje. Visai Lietuvai buvo skirti rytiniu variantu išleisti taip pat ir [[Roberto Bellarmino|R. Belarmino]] mažojo katekizmo vertimas (1677), atliktas nežinomo asmens, pamaldų bei apeigų [[Liturgija|liturginės]] tvarkos sąvadai su lietuviškais apeiginiais tekstais („Agenda parva“ 1616 ²1630, „Rituale sacramentorum“, 1633–1799 m. išėjo apie 40 leidimų).<ref name="vle"/> Istorinės sąlygos rytiniam variantui plėtotis buvo nepalankios, nes Vilniaus aukštuomenė sulenkėjo, trūko dėmesio lietuvių kalbai, tad [[XVIII a.]] pradžioje ši rašomoji kalba sunyko, Vilniuje rašančiųjų lietuviškai nebeliko. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ne tik raštijoje, bet ir gyvai bendraujant vis dažniau ėmė įsigalėti lenkų kalba, nors smulkioji [[Bajorai|bajorija]] lietuvių kalbą išlaikė iki [[XIX a.]] pabaigos ar [[XX a.]] pradžios. Apie 1705 m. rytinis rašomasis variantas liovėsi gyvavęs, nors Vilniaus miesto prastuomenė ir toliau šnekėjo lietuviškai. Jei Lietuvos ir Vilniaus miesto istorinės sąlygos būtų susiklosčiusios kitaip, ši iš krašto ekonominio ir kultūrinio centro, valstybės sostinės kilusi rašomoji kalba galėjo tapti visos Lietuvos [[Bendrinė kalba|bendrine kalba]].<ref name="vle"/> Rytinis raštų variantas pasižymėjo šiomis kalbinėmis ypatybėmis: ''ą, ę'' ir [[Dvigarsis|dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' čia buvo siaurinami ir tariami kaip ''ų, į, un, um, in, im'' (''žųsis'' 'žąsis', ''tįsia'' 'tęsia', ''runka'' 'ranka', ''kumpas'' 'kampas', ''pinki'' 'penki', ''timpė'' 'tempė'); ''l'' kietinamas prieš ''e'' tipo balsius (''łedas'' arba ''ładas'' 'ledas', ''łėkti'' 'lėkti'); kartais dzūkuojama – ''č, dž'' paversti ''c, dz''; dažnas pridėtinis jotas (''toj'' 'ta', ''tiej'' 'tie', ''tuoj'' 'tuo' ir kt.).<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=234-236|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Vidurinis raštų variantas == [[Vaizdas:Daukša Postilė 1599.jpg|thumb|200px|right|Titulinis [[Mikalojus Daukša|M. Daukšos]] „Postilės“ („Postilla catholicka, tái est Ižguldimas ewangeliu kiekwienos nedelos ir szwętes per wissús metús“) puslapis]] Vidurinis raštų variantas tuo metu vadintas žemaičių kalba. Jis formavosi anų laikų [[Žemaičių vyskupija|Žemaičių vyskupijos]], tęsusios [[Žemaitijos seniūnija| Žemaičių kunigaikštijos]] tradicijas, viduryje – [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio Lietuvos žemumose]], nors knygos šiuo variantu iš pradžių spausdintos Vilniuje, nes tik ten būta spaustuvių, ir tik vėliau [[Kėdainiai|Kėdainiuose]]. Šis raštų variantas kilo iš [[vakarų aukštaičių patarmė]]s rytinių pakraščių.<ref name="vle"/> Vidurinio raštų varianto pradininkas ir svarbiausiasis autorius buvo kėdainiškis [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]]. Jo verstas katekizmas (1595) – pirmoji išlikusi [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] išspausdinta lietuviška knyga. Lenkiškai parašytoje svarbiausio savo darbo „Postilė“ (1599) prakalboje M. Daukša aukštino [[Gimtoji kalba|gimtąją kalbą]], akcentavo jos svarbą tautos vienybei ir išlikimui, valstybės savarankiškumui, skatino Lietuvos aukštuomenę neatsisakyti gimtosios kalbos. Šiuo raštų variantu savo knygas leido ir Lietuvos [[evangelikai reformatai]] – [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]] („Lenkiškas ir lietuviškas katekizmas“ 1598 m.), [[Jokūbas Morkūnas|J. Morkūnas]] (pamokslų rinkinys „Postila lietuviška“ 1600 m., vertėjas nežinomas). [[Saliamonas Mozerka Slavočinskis|M. S. Slavočinskio]] katalikiškasis giesmynas (1646) pradžioje buvo parašytas [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], bet vėliau perrašytas viduriniu variantu. Kiti svarbūs vėlesni evangelikų reformatų raštai – „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653) ir [[Samuelis Boguslavas Chylinskis|S. B. Chylinskio]] į lietuvių kalbą 1656–1659 m. išversta [[Biblija]] (pradėta spausdinti 1660 m. [[Londonas|Londone]], 1662 m. spausdinimas sustabdytas, išliko [[Naujasis Testamentas|Naujojo Testamento]] vertimo rankraštis ir dalis [[Senasis Testamentas|Senojo Testamento]] išspausdinto teksto). Provincijoje aukštuomenė lenkėjo lėčiau, todėl šis raštų variantas išsilaikė iki [[Lietuvių tautinis sąjūdis|lietuvių tautinio atgimimo]] XIX a. ir įsiliejo į besiformuojančią dabartinę [[Bendrinė kalba|bendrinę kalbą]], nors ilgainiui buvo įgijęs įvairių tarmių, ypač žemaičių, bruožų.<ref name="vle"/> Vidurinio raštų varianto kalba buvo palyginti artima dabartinei bendrinei kalbai. Pagrindinis skirtumas – ''l'' kietinimas prieš ''e'' tipo balsius (''łedas'' arba ''ładas'' 'ledas', ''łėkti'' 'lėkti'). Ši ypatybė būdinga ir rytiniam raštų variantui, ji skyrė [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] vartojamą lietuvių kalbą nuo vartotos [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]].<ref>{{cite book|author=[[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]]|title=Lietuvių kalbos istorija: senųjų raštų kalba|volume=III|url=https://archive.org/details/zinkevicius.-.-lki.-3.-senuju.rastu.kalba.-1988.-lt|location=Vilnius|publisher=„Mokslas“|pages=173|isbn=5-420-00102-0|year=1988}}</ref> == Vakarinis raštų variantas == Šis variantas vartotas [[Prūsija|Prūsijoje]], kurios gyventojų didelę dalį sudarė lietuviai ([[Mažoji Lietuva]]). Vakarinis raštų variantas kilo iš [[vakarų aukštaičių patarmė]]s pietinės [[Šnekta|šnektos]], tenykščių būsimųjų baltasermėgių. Ši šnekta iš visų lietuvių kalbos tarmių geriausiai išlaikė kalbos senąją struktūrą. Čia mažiausiai pakitęs [[Fonetika|garsynas]], nesutrumpėjusios [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]], išlaikyta senoji [[Linksnis|linksniavimo]] ir [[Asmuo (gramatika)|asmenavimo]] sistema.<ref name="vle"/> Mažojoje Lietuvoje raštijos pradžią paskatino [[reformacija]] (Lietuvoje knygos pradėtos spausdinti dėl [[kontrreformacija|kontrreformacijos]]). Čia anksčiausiai pradėtos leisti lietuviškos knygos, žinovų kolektyvai rūpinosi lietuviškų veikalų rengimu ir rašytinės kalbos tvarkymu. 1544 m. įsteigtame [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus universitete]] mokėsi daug [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] lietuvių (1718–1944 m. veikė [[Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras|Lietuvių kalbos seminaras]], pirmą kartą [[Aukštoji mokykla|aukštojoje mokykloje]] lietuvių kalba dėstyta kaip savarankiškas dalykas; 1579 m. įkurtame [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] įsteigti Lietuvių kalbos katedrą planuota tik 1822 m., tačiau šis sumanymas liko neįgyvendintas).<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Jonas Bretkunas.Postile.jpg|200px|thumb|[[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]] 1591 m. „Postilės“ viršelis]] 1547 m. pasirodė [[Martynas Mažvydas|M. Mažvydo]] (pirmasis žinomas lietuvis, baigęs Karaliaučiaus universitetą) „[[Martyno Mažvydo katekizmas|Katekizmas]]“ – pirmoji lietuviška spausdinta knyga. Tokiu būdu lietuvių kalba tapo oficialiai rašomąja; knygoje esama norminimo užuomazgų. M. Mažvydas rašė ne vienu iš trijų lietuvių raštų kalbos variantų, o [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]] su tam tikromis [[vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis, kurių vėlesniuose jo darbuose vis daugėjo. [[Baltramiejus Vilentas|B. Vilentas]] (irgi kilęs iš Lietuvos) rašė gimtąja pažemaičio vakarų aukštaičių patarme (nekietintas priebalsis ''l'' prieš ''e'' tipo balsius, bet trumpintos [[Kirtis|nekirčiuotos]] galūnės). 1579 m. pasirodė B. Vilento „Enchiridionas“ ir „Evangelijos bei epistolos“, tai buvo pirmieji lietuviškai išleisti [[Evangelija|evangelijų]] tekstai. Seniausias žinomas lietuviškas pamokslų rinkinys – 1563–1573 m. rankraštinė [[Volfenbiutelio postilė]]. Nežinoma, kas ją išvertė, tačiau autorius pagal kalbos ypatybes turėjo būti kilęs iš [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ploto; jo vertimą stengtasi priartinti prie Mažosios Lietuvos tarmės.<ref name="vle"/> [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūnas]] – pirmasis iš Mažosios Lietuvos kilęs lietuvių raštijos darbuotojas. Jis rašė gimtąja vietinės vakarų aukštaičių patarmės pietine šnekta, vartodamas tam tikras šiaurinės šnektos ir [[žemaičių tarmė]]s formas. 1589 m. jis išleido giesmyną, 1591 m. – dviejų dalių pamokslų rinkinį „Postilė“, 1590 m. baigė versti [[Biblija|Bibliją]], tačiau ji kažkodėl liko neišspausdinta. Žemaitis iš Lietuvos S. Vaišnoras rašė Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių patarmės šiaurine šnekta su žemaičių tarmės bruožais, 1600 m. jis išleido knygą „Žemčiūga teologiška“. Iki [[XVII a.]] pradžios Mažosios Lietuvos raštuose maišyti vietinės vakarų aukštaičių patarmės abiejų šnektų – archajiškos pietinės ir nekirčiuotas galūnes trumpinančios šiaurinės – bruožai su žemaičių tarmės elementais.<ref name="vle"/> Nuo XVII a. raštuose įsigali pietinė šnekta. Pirmoji knyga, kurioje ji vyravo, buvo [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] išleistas [[psalmynas]] „Psalteras Dovydo“ (1625 m.; J. Bretkūno išverstas [[psalmė|psalmes]] J. Rėza suredagavo ir perrašė). Galutinai pietinę šnektą įtvirtino [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] gramatikos (1653 m. „Grammatica Litvanica“ [[lotynų kalba]], tai seniausia išlikusi spausdinta lietuvių kalbos gramatika, jos trumpesnis variantas 1654 m. išleistas [[vokiečių kalba]] pavadinimu „Compendium Litvanico-Germanicum“). D. Kleinas stengėsi suvienodinti, sunorminti lietuvių raštų kalbą, ją ištobulinti. 1666 m. išspausdintame giesmyne D. Kleinas pritaikė kalbos normas, kurias nustatė savo gramatikose. D. Kleino gramatikomis vadovavosi vėlesnių gramatikų autoriai.<ref name="vle"/> Skirtingai nei Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, Prūsijoje lietuvių kalba buvo pasitelkiama ir viešiesiems krašto reikalams, ja buvo leidžiami valdžios įsakai, seniausieji žinomi paskelbti 1578 m., vėliau įsakų leista ir daugiau – formavosi kanceliarinis stilius. Ilgainiui Mažosios Lietuvos rašomoji ir šnekamoji kalba ėmė skirtis, todėl, siekiant ją atnaujinti, priartinti prie gyvosios kalbos, pradėta pirmoji kalbinė diskusija, kurią sukėlė 1706 m. [[Mykolas Merlinas|M. Merlino]] paskelbtas traktatas lotynų kalba „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“ („Principium primarium in lingva Lithvanica“). Jame primygtinai patariama rašyti taip, kaip žmonės šneka, vengti [[Skolinys|svetimybių]], išsakomas kalbos grynumo siekis. M. Merlino reikalavimus įgyvendino [[Jonas Šulcas|J. Šulcas]] – jis tokia gyva kalba išvertė keletą [[Ezopas|Ezopo]] pasakėčių (1706); ši knyga – pirmoji lietuviška pasaulietinė.<ref name="vle"/> [[Vaizdas:Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (Consideration of the Lithuanian language in its origin, essence and properties), 1745.jpg|thumb|200px|[[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] 1745 m. knygos „Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften“ („Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“) titulinis lapas]] Leista daug religinės literatūros: 1735 m. Biblija (ne sykį pakartota), ne vienas giesmynas, katekizmas, didaktinio turinio knygos. [[XVIII a.]] pasirodė ir [[Kalbotyra|kalbotyros]] literatūros: [[Friedrich Wilhelm Haack|F. V. Hako]] žodynas su trumpa lietuvių kalbos gramatika (1730), [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] knyga „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“ (1745), žodynas (1747), jo sūnaus P. F. Ruigio gramatika (1747), [[Gotfridas Ostermejeris|G. Ostermejerio]] gramatika (1791), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] žodynas ir gramatika (1800). [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] žodynas neišspausdintas, jo rankraščiu naudojosi vėlesnių žodynų sudarytojai. G. Ostermejeris ir K. G. Milkus, ruošdami savo giesmynus, sukėlė ginčus, paskatinusius skirti didesnį dėmesį rašomajai kalba. Visa ši rašomoji veikla sudarė sąlygas pradėti lietuvišką grožinę literatūrą.<ref name="vle"/> [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaitis]] poemoje „[[Metai (Donelaitis)|Metai]]“ (1824 m., po 38 m. nuo autoriaus mirties, išleido [[Liudvikas Rėza|M. L. G. Rėza]]) rašė liaudiškai, gyvai ir juo sekant buvo praturtina rašomoji kalba. M. L. G. Rėza išleido pirmąjį [[Lietuvių liaudies dainos|lietuvių liaudies dainų]] rinkinį („Dainos“ 1825 m.), naują Biblijos vertimą (1816).<ref name="vle"/> [[XIX a.]] pradžioje, formuojantis [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamajai kalbotyrai]], atkreiptas dėmesys į lietuvių kalbą kaip į artimiausią [[indoeuropiečių prokalbė|indoeuropiečių prokalbei]]. Indoeuropeistams labiausiai rūpėjo senoviškiausias lietuvių kalbos variantas, vartotas pietinėje Prūsijos dalyje, juo remiantis buvo sukurta Mažosios Lietuvos lietuvių rašomoji kalba. Vokiečių kalbininkas [[August Schleicher|A. Šleicheris]] nukako į Prūsiją tirti gyvosios lietuvių kalbos, 1856 m. [[Praha|Prahoje]] išleido pirmąją mokslinę „Lietuvių kalbos gramatiką“. Kitas vokiečių kalbininkas, [[Georg Nesselmann|G. H. F. Neselmanas]], išspausdino lietuvių kalbos žodyną (1851), lietuvių liaudies dainų rinkinį (1853), tiriamąjį K. Donelaičio raštų leidimą (1869) ir dvi [[Prūsų kalba|prūsų kalbos]] studijų knygas, įvedusias šią kalbą į [[Indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] apyvartą.<ref name="vle"/> 1871 m. susikūrė [[Vokietijos imperija]], ir Mažojoje Lietuvoje sustiprėjo [[germanizacija]]. Lietuvių kalbą uždrausta vartoti mokyklose ir valdžios įstaigose, ėmė mažėti lietuvių kalbos vartotojų. Sumenko rašomoji kalba, ėmė plūsti [[Germanizmas|germanizmai]], vokiškos konstrukcijos. Tokiomis sąlygomis gyvenęs ir dirbęs Mažosios Lietuvos kalbininkas [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]] labai nusipelnė ne tik [[Lituanistika|lituanistikai]], bet ir lyginamajai kalbotyrai. Didžiausi jo darbai – lietuvių kalbos gramatika (1876) ir dviejų dalių vokiečių–lietuvių (2 t. 1870–1874) ir lietuvių–vokiečių (1883) kalbų žodynas.<ref name="vle"/> Rytinis raštų variantas išnyko XVIII a. pradžioje, vidurinis, nors ir gyvavo XIX a., bet labai sumenko ir sumišo su kitomis tarmėmis. XIX a., [[Lietuvių tautinis sąjūdis|tautinio atgimimo laikotarpiu]], kuriant [[Bendrinė kalba|bendrinę kalbą]] orientuotasi į vakarų aukštaičių [[Kauniškių šnekta|kauniškių šnektą]], kurios tęsinio pagrindu buvo susiformavęs Mažosios Lietuvos vakarinis raštų variantas. Tuo metu jis buvo gyvai vartojamas ir labai artimas kauniškių šnektai, tad, galima sakyti, buvo pritaikytas bendrinei kalbai, ir kai kurios Mažosios Lietuvos kalbos ypatybės buvo perkeltos į dabartinę bendrinę lietuvių kalbą: [[Tariamoji nuosaka|tariamosios nuosakos]] galūnė ''-čiau'' (''eičiau'') vietoj [[Didžioji Lietuva|Didžiosios Lietuvos]] ''-čia, -čio, -tau''; ''ja'', ''ta'', ''jas'', ''tas'' vietoj kauniškių ''ją (jai), tą (tai), jąs (jais), tąs (tais)''; ''ten'' vietoj kauniškių ''tę''; turintys priesagas ''-enti, -inti'' [[Veiksmažodis|veiksmažodžiai]] su išlaikytu priebalsiu ''n'' vietoj kauniškių formų ''gyvęti'' 'gyventi', ''skubįk'' 'skubink', ''sęsta'' 'sensta', ''tįsta'' 'tinsta' ir pan.; [[Priegaidė|tvirtapradis]] priesagų ''-ýbė, -ýtis, -ýtė, -áitis, -áitė'' [[Lietuvių kalbos kirčiavimas|kirčiavimas]] vietoj kauniškių [[Priegaidė|tvirtagalio]] bei keletas kitų dalykų.<ref>{{cite web|title=Jonas Rėza – senosios lietuvių rašomosios kalbos normintojas|url=https://sirvintuvb.lt/?p=23050|author=D. Taparauskienė|date=2024|quote=Prasidėjus XIX a. pabaigos tautiniam lietuvių atgimimui ir ėmus leisti Aušrą, ši rašomoji kalba iš esmės perkelta į Didžiąją Lietuvą ir sudarė pagrindą mūsų dabartinei kalbai.| website=sirvintuvb.lt|accessdate=2024-11-04}}</ref><ref>{{cite book|author=Z. Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=29-30, 32|isbn=5-420-00778-9}}</ref><ref>{{cite book|author=Z. Zinkevičius|volume=II|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, veiksmažodžiai, nekaitomosios kalbos dalys, istorinės sintaksės apybraiža|url=https://archive.org/details/zinkevicius-lietuviu-kalbos-istorine-gramatika.-t.-2-1981/mode/2up|location=Vilnius|year=1981|page=124|publisher=„Mokslas“}}</ref><ref>{{cite web|author=Z. Zinkevičius|title=ten|date=1994|url=https://etimologija.baltnexus.lt/?w=ten|publisher=Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|accessdate=2025-03-29}}</ref> == Išnašos == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Kalba]] [[Kategorija:Lietuvių kalba]] 425jirzbiojeovx3teeds3hj612lb9o 0 5363 7957672 7915070 2026-11-04T23:05:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957672 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Trinidadas ir Tobagas |ilgas_pavadinimas = Trinidado ir Tobago Respublika |vietinis_pavadinimas = {{en|Republic of Trinidad and Tobago}} |kilm=Trinidado ir Tobago |žemėlapis=Trinidad and Tobago (orthographic projection).svg |vėliava=Flag_of_Trinidad_and_Tobago.svg |herbas=Coat of arms of Trinidad and Tobago (2025).svg |himnas = „[[Trinidado ir Tobago himnas|Dirbta iš laisvos meilės]]“ |kalbos=[[anglų kalba|anglų]] |sostinė=[[Port of Speinas]] |didžiausiasMiestas=[[Chaguanas]] |valdovų=2 |titulas1=prezidentė |pavardė1=[[Christine Kangaloo]] |titulas2=premjeras |pavardė2=[[Kamla Persad-Bissessar]] |titulas3=- |pavardė3=- |plotoVieta=163 |plotas=5&nbsp;128 |vandens=nežymi |gyvMetai=[[2017]] |gyventojuVieta=153 |gyventoju=1&nbsp;369&nbsp;157 |gyventojuTankis=254,85 |tankumoVieta=34 |BVPMetai=[[2011]] (progn.) |BVPVieta=111 |BVP=22,707 |BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui=17&nbsp;158 |BVPGyventojuiVieta=41 |valiuta=[[Trinidado ir Tobago doleris]] |laikoJuosta=[[UTC-4]] |vasarosLaikas= |nepriklausomybėsĮvykis=Nuo Didžiosios Britanijos |nepriklausomybėsDatos=[[1962]] m. [[rugpjūčio 31]] d. |nepriklausomybėsPavadinimas=Pripažinta |TLD=tt |telKodas=+1-868 |kirčiavimas = Trinidãdas ir Tobãgas <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Trinidadas ir Tobagas''' ({{en|Trinidad and Tobago}}; oficialus pavadinimas '''''Trinidado ir Tobago Respublika''''') – valstybė [[Karibų jūra|Karibų jūros]] pietuose, netoli [[Venesuela|Venesuelos]] ir [[Grenada|Grenados]] krantų. Sostinė – [[Port of Speinas]]. Užima 5128 km² plotą ir yra sudarytas iš dviejų pagrindinių salų – [[Trinidadas|Trinidado]] ir [[Tobagas|Tobago]]. Trinidado sala yra didžiausia ir labiausiai apgyvendinta – joje gyvena 96 % šalies gyventojų ir ji užima 94 % šalies teritorijos. == Etimologija == Šalies pavadinimas sudarytas iš dviejų salų pavadinimų – [[Trinidadas|Trinidado]] ir [[Tobagas|Tobago]]. Trinidado salą atradęs [[Kristupas Kolumbas]] ją pavadino Švč. Trejybės ({{es|Trinidad}}) vardan. [[Tobagas]], manoma, sietinas su čiabuvių rūkomu [[tabakas|tabaku]].<ref>{{Mašalaitis 2007|355}}</ref> == Istorija == {{main|Trinidado ir Tobago istorija}} :: ''Dar žiūrėkite: [[Karibų jūros regiono istorija]], [[Britų Vakarų Indijos]]''. Kai [[Kristupas Kolumbas]] atrado Trinidadą [[1498]] m. jis buvo apgyvendintas čiabuvių [[aravakai|aravakų]], o [[karibai|karibų]] indėnai buvo apgyvendinę Tobagą. [[1802]] m. perleistas Didžiajai Britanijai. [[1962]] m. [[rugpjūčio 31]] d. ji gavo nepriklausomybę, o [[1976]] m. [[rugpjūčio 1]] d. ji buvo pripažinta respublika ir pasiliko Britanijos Tautų Sandraugoje. == Politinė sistema == {{main|Trinidado ir Tobago politinė sistema}} Trinidadas ir Tobagas yra [[demokratija|demokratinė]] [[respublika]]. Šalies vadovas – penkeriems metams parlamento narių renkamas prezidentas. Vyriausybei vadovauja prezidento skiriamas ministras pirmininkas. Paprastai juo tampa parlamento rinkimus laimėjusios partijos lyderis. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui. Atstovų rūmai turi 41 narį, renkamą penkeriems metams visuotiniuose rinkimuose. Senate yra 31 vieta, jo nariai skiriami ministro pirmininko, prezidento ir opozicinės partijos vadovo. Tobagas taip pat turi savo autonominę tarybą. Pagal 2011 m. Demokratijos indeksą, Trinidadas ir Tobagas priskiriamas „demokratijos su trūkumais“ kategorijai.<ref>[http://www.eiu.com/democracyindex2011 Democracy Index 2011], The Economist Intelligence Unit</ref> == Administracinis suskirstymas == {{main|Trinidado ir Tobago administracinis suskirstymas}} [[Vaizdas:Regional corporations and municipalities of Trinidad and Tobago.svg|thumb]] Trinidado sala dalinama į 9 regionus ir 5 savivaldybes, o Tobago sala yra valdoma Tobago atstovų rūmų ir į atskirus regionus nedalinama. == Geografija == {{main|Trinidado ir Tobago geografija}} Trinidadas ir Tobagas yra salų valstybė, esanti pietrytinėje [[Antilai|Antilų]] salyno dalyje, 11 km nuo [[Venesuela|Venesuelos]] krantų. Susideda iš dviejų pagrindinių salų – [[Trinidadas|Trinidado]] (plotas 4768 km²) ir [[Tobagas|Tobago]] (300 km²) – bei keliolikos mažesnių salelių. Salų reljefas įvairus. Trinidado pietuose daugiausiai lygumos ir nedidelės kalvos, šiaurėje – neukštų kalnų ruožas (aukščiausias taškas – [[El Sero del Aripas]], 940 m). Tobagas kalnuotas, pakrantėse – lygumos, paplūdimiai. Dirva salose derlinga, išskyrus Trinidado pietinėje dalyje esančius smėlynus. Pagrindinės Trinidado upės – [[Ortoirė]] (ilgis 50 km), ir Karoni (40 km). Didesnių vandens telkinių salose nėra. === Klimatas === Salų klimatas [[tropinis klimatas|tropinis]]. Sausesnis laikotarpis tęsiasi pirmoje metų pusėje, drėgnesnis – antroje. Temperatūra svyruoja tarp 21 ir 31 °C. {{Infobox Weather |metric_first= Yes |single_line= Yes |location = [[Trinidadas ir Tobagas|Trinidado ir Tobago]] |Jan_Av_°C = 25 |Feb_Av_°C = 25 |Mar_Av_°C = 26 |Apr_Av_°C = 26 |May_Av_°C = 27 |Jun_Av_°C = 27 |Jul_Av_°C = 27 |Aug_Av_°C = 26.5 |Sep_Av_°C = 27 |Oct_Av_°C = 27 |Nov_Av_°C = 26 |Dec_Av_°C = 25.5 |Year_Av_°C = 26 <!--**** use mm or cm but not both! ****--> |Jan_Precip_cm = |Jan_Precip_mm = 77 |Feb_Precip_cm = |Feb_Precip_mm = 61 |Mar_Precip_cm = |Mar_Precip_mm = 27 |Apr_Precip_cm = |Apr_Precip_mm = 71 |May_Precip_cm = |May_Precip_mm = 129 |Jun_Precip_cm = |Jun_Precip_mm = 269 |Jul_Precip_cm = |Jul_Precip_mm = 243 |Aug_Precip_cm = |Aug_Precip_mm = 213 |Sep_Precip_cm = |Sep_Precip_mm = 144 |Oct_Precip_cm = |Oct_Precip_mm = 151 |Nov_Precip_cm = |Nov_Precip_mm = 212 |Dec_Precip_cm = |Dec_Precip_mm = 153 |Year_Precip_cm = |Year_Precip_mm = 1750 |source = climatemaps.com<ref>[http://www.trinidad-and-tobago.climatemps.com/ Trinidad And Tobago], Climatemps.com; tikrinta: 2013-03-10</ref> |accessdate = 2013 03 10 }} === Gamta === Trinidadas ir Tobagas pasižymi didele [[biologinė įvairovė|biologine įvairove]]. Kadangi salos nuo [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] atsiskyrė palyginti neseniai ir plyti tik 11 km nuo kranto, flora ir fauna turi daug panašumų su esančia žemyninėje dalyje. Salose aptinkama apie 3337 augalų, 467 paukščių, 100 žinduolių, 85 roplių, 30 varliagyvių, 50 gėlo vandens žuvų, 659 drugelių rūšys. Kelios iš jų [[endemizmas|endeminės]].<ref>[http://www.cbd.int/doc/world/tt/tt-nr-04-en.pdf Fourth National Report of Trinidad and Tobago to the Convention on Biological Diversity], Convention on Biological Diversity</ref> Miškai salose užima 44 % sausumos ploto, per paskutinius 20 metų pastebimas nežymus jų [[miškų nykimas|nykimas]].<ref>[http://foris.fao.org/static/data/fra2010/FRA2010GlobaltablesEnJune29.xls Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables], FOA; tikrinta: 2012-07-12</ref> == Ekonomika == [[Vaizdas:Pigeon Point beach.jpg|thumb|250px|Paplūdimys Tobage]] {{main|Trinidado ir Tobago ekonomika}} Trinidade ir Tobage auginama [[kakava]], [[ryžiai]], [[kava]], [[citrusiniai vaisiai]], [[gėlė]]s. Šalis turi didelius [[nafta|naftos]] ir [[gamtinės dujos|dujų]] išteklius, dėl kurių yra gaminama daug kuro. Salos taip pat pritraukia daug turistų. Importuojama nafta ir jos produktai, gamtinės dujos, chemikalai, plienas, trąšos. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra [[JAV]], [[Jamaika]], [[Brazilija]]. == Demografija == {{main|Trinidado ir Tobago demografija}} Dauguma (96 procentai) šalies gyventojų gyvena Trinidado saloje, o likusieji 4 % Tobago saloje. Dauguma Trinidado gyventojų susitelkę salos šiaurinėje dalyje, vadinamajame Rytų–Vakarų koridoriuje. Taip pat tankiai gyvenama vakarinė pakrantė. Rytinė pakrantė ir pačioje šiaurėje stūksantys kalnai gyvenami retai. 40 % šalies gyventojų yra kilę iš [[Indija|Indijos]] (atgabenti britų dirbti plantacijose), 37,5 % – [[juodaodžiai]] (daugiausia vergų palikuonys), 18,5 % – mišrios kilmės, 0,6 % – [[baltieji]] (ypač [[britai]]), 0,3 % – [[kinai]], 1,1 % – kiti ([[arabai]], [[karibai]] ir kt.). Šalis pasižymi didele emigracija, daug Trinidado ir Tobago gyventojų išvyksta į [[JAV]], [[Kanada|Kanadą]], [[JK|Jungtinę Karalystę]]. Dayguma šalies gyventojų (55,3 %) yra [[krikščionys]], priklausantys įvairioms atšakoms ([[katalikai]], [[anglikonai]], [[presbiterionai]], [[metodistai]] ir kt.). Dėl didelio indų skaičiaus Trinidade ir Tobage plačiai praktikuojamas (18,2 % populiacijos) [[hinduizmas]]. 5,0 % gyventojų yra [[musulmonai]]. Likę 13,3 % priklauso kitoms religinėms bendruomenėms ([[judėjai]], [[bahajai]], sinkretiniai Afrikos tikėjimai) arba nėra jokios religijos išpažinėjai<ref>http://www.cso.gov.tt/census {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180617193133/http://www.cso.gov.tt/census |date=2018-06-17 }}</ref>. Anglų yra valstybinė šalies kalba, tačiau visuomenėje dažniausiai vartojami [[kreolų kalba|kreoliniai]] anglų kalbos variantai. Indų bendruomenėje vartojamos įvairios [[indų kalbos]], daugiausia modifikuota [[bhodžpuri]] ar [[hindi]] (Karibų hindustani). Apie 5 % gyventojų kalba [[ispanų kalba|ispaniškai]]<ref>http://cvc.cervantes.es/lengua/anuario/anuario_06-07/pdf/paises_41.pdf {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160224204411/http://cvc.cervantes.es/lengua/anuario/anuario_06-07/pdf/paises_41.pdf |date=2016-02-24 }}</ref>. == Kultūra == {{main|Trinidado ir Tobago kultūra}} == Kita informacija == * [[Trinidado ir Tobago ryšiai]] * [[Trinidado ir Tobago transportas]] * [[Trinidado ir Tobago karinės pajėgos]] * [[Trinidado ir Tobago tarptautiniai santykiai]] * [[Trinidado ir Tobago šventės]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Trinidad and Tobago}} * [http://www.gov.tt/ Vyriausybės svetainė] * [http://www.gotrinidadandtobago.com/ Oficiali turizmo svetainė] * [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/td.html CŽV statistika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190107065157/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/td.html |date=2019-01-07 }} {{Amerika}} {{Tautų sandrauga}} [[Kategorija:Trinidadas ir Tobagas| ]] 9gif90m5b4hsq5zkfa6th0cse3d1z5e 0 5964 7957511 7564030 2026-11-04T14:56:37Z ~2026-58547-11 227481 /* */ 7957511 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bayer Heroin bottle.jpg|thumb|right|Buteliukas su [[heroinas|heroinu]] (XIX a.)]] '''Narkotikai''' – [[Psichoaktyviosios medžiagos|psichoaktyviosios cheminės medžiagos]], stimuliuojančios, slopinančios ar kitaip modifikuojančios [[CNS|centrinės nervų sistemos]] veikimą. Šios medžiagos gali sukelti [[Priklausomybė|priklausomybę]], kuri vadinama [[narkomanija|pydarumanija]]. Narkotikams priskiriami [[amfetaminai]] ([[amfetaminas]], [[metamfetaminas]]), [[kokainas]], [[heroinas]], [[metadonas]], natūralūs [[opiatai]] ([[opijus]], [[morfinas]], [[kodeinas]]) bei natūralūs [[haliucinogenai]] ([[kanapė]], [[musmirė]] ir kt. haliucinogeninių savybių turintys augalai, grybai). Taip pat sintetiniai opiatai ([[fentanilis]], [[ketobemidonas]] ir [[buprenorfinas]]) bei sintetiniai haliucinogenai ([[LSD]], [[MDMA]]), [[fenciklidinas]], įvairios lakiosios toksinės medžiagos.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/narkotikai/ ''Narkotikai'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.</ref> [[Enteogenai]] (naturalūs haliucinogenai) nuo seno vartoti religiniuose [[ritualas|ritualuose]] įvairiose pasaulio kultūrose.<ref name=Godlaski2011>{{cite journal |author=Godlaski, Theodore M |title=The God within |journal=Substance Use and Misuse |year=2011 |volume=46 |issue=10 |pages=1217–1222 |doi=10.3109/10826084.2011.561722 |pmid=21692597| issn = 1082-6084}}</ref><ref>{{Cite web|title=Drug cult|url=https://www.britannica.com/topic/drug-cult|access-date=2021-03-31|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> == Apibrėžimas == Medžiagos, kurios veikia nervų sistemą ar modifikuoja psichikos veikimą, vadinamos psichoaktyviomis. Psichoaktyvios medžiagos, kurios veikia [[Smegenų vykdomosios funkcijos|aukščiausias psichines funkcijas]] ir dažnai naudojamos medicinoje psichinėms ligoms gydyti, vadinamos psichotropinėmis. Šiuo metu narkotikais priimta vadinti medžiagas, atitinkančias tris kriterijus: * '''medicininį''' – medžiaga turi specifinį poveikį centrinei nervų sistemai (pvz., stimuliuojantį, raminantį, haliucinogeninį ir kt.), kuris patrauklus naudoti rekreaciniais tikslais; * '''socialinį''' – rekreacinis medžiagos naudojimas turi socialinę reikšmę; * '''teisinį''' – medžiaga yra oficialiai pripažinta narkotine ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą. Dažnai narkotikais vadinami tik įstatymais apriboto naudojimo narkotinės medžiagos. Tačiau konkrečios medžiagos uždraudimas ar [[legalizavimas]] nėra tiesiogiai susijęs su jos poveikiu organizmui ir yra prieštaringai vertinamas klausimas bei labiau kultūrinis ar istoriškai susiklostęs požiūris. Svarbiausią įtaką teisinei narkotiko sąvokai turi „1961 m. Bendroji [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų]] konvencija“<ref>[http://www.incb.org/incb/convention_1961.html Convention 1961] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090520040341/http://www.incb.org/incb/convention_1961.html |date=2009-05-20 }}. Incb.org. Nuoroda tikrinta on 2011-09-24.</ref> ir jos papildymas atliktas [[1971]] m. Visos konvenciją pasirašiusios valstybės, perkelia į savo įstatymus medžiagas esančias konvencijos sąrašuose su labai nežymiais pakeitimais, ir visos tame sąraše esančios medžiagos besąlygiškai vadinamos narkotikais, nes taip numato tarptautinis susitarimas. Jei medžiaga, kuri medicininiu požiūriu yra narkotikas, yra atrasta po 1971 m., tos medžiagos kaip narkotiko įvardijimas teisiškai yra labai sunkus ir retai atliekamas. O jei narkotiko savybės yra plačiau ištiriamos ir paaiškėja, kad tai visgi nėra tokia pavojinga medžiaga, kaip manyta [[1961]] m., tai tokios narkotinės medžiagos legalizavimas irgi labai kebli procedūra (pvz., [[kanapės]]). Konvencijos tikslas buvo pažaboti narkotikų gamybą bei procesus, kuomet viena [[valstybė]], kurioje tos medžiagos gamyba legali, tampa pagrindine jos tiekėja visam pasauliui pogrindiniais keliais. == Kontroversija == Narkotikų poveikio [[sveikata]]i ir ypač [[Legalizavimas|legalizavimo]] klausimai yra labai prieštaringi: legalizavimo šalininkai informaciją apie poveikį sveikatai bei visuomenei linkę sumenkinti, akcentuoja žmogaus laisves bei rekreacinius poreikius, o uždraudimo šalininkai – atvirkščiai, pabrėžia informaciją apie neigiamą poveikį sveikatai bei visuomenei prieš rekreacinių poreikių tenkinimą. Šiuo metu daug debatų demokratinėse valstybėse sukelia [[Marihuana|marihuanos]] legalizavimo klausimas. Kai kuriose šalyse de fakto legalizuota arba galioja daliniai apribojimai (Pavyzdžiui, [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Portugalija|Portugalijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[JAV]] [[Kalifornija|Kalifornijoje]] ir kt. valstijose).<ref>{{Cite web|date=2017-04-09|title=Ekspertas: net ir Nyderlanduose narkotikai nėra legalizuoti|url=https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/168765/ekspertas-net-ir-nyderlanduose-narkotikai-nera-legalizuoti|access-date=2021-11-16|website=[[LRT]]}}</ref> Tačiau daugelyje pasaulio šalių [[Marihuana|marihuanos]] auginimas, turėjimas bei vartojimas yra draudžiamas ar [[Kriminalistika|kriminalizuojamas]]. Pats kriminalizavimas problemos savaime neišprendžia.<ref>{{Cite web|date=2021-11-11|title=Skirmantas Bikelis. Dekriminalizavimo dilema: paralelės tarp baudimo už nepavykusią savižudybę ir narkotikų vartojimą|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1536357/skirmantas-bikelis-dekriminalizavimo-dilema-paraleles-tarp-baudimo-uz-nepavykusia-savizudybe-ir-narkotiku-vartojima|access-date=2021-11-16|website=[[LRT]]}}</ref> Nors Lietuvoje nuo 2017 m. galioja pastaroji tvarka, tačiau marihuanos suvartojimo mastai nuosekliai auga nuo 2000 m. nepaisant įstatymo pakeitimo.<ref>{{Cite web|date=2021-10-17|title=LRT FAKTAI. Ar teisūs konservatoriai sakydami, kad narkotikų kriminalizavimas 2017 m. pablogino situaciją?|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1521403/lrt-faktai-ar-teisus-konservatoriai-sakydami-kad-narkotiku-kriminalizavimas-2017-m-pablogino-situacija|access-date=2021-11-16|website=[[LRT]]}}</ref> [[Liberalizmas|Liberalių pažiūrų]] asmenys paprastai teigia, kad medžiagos kenksmingumas organizmui negali būti pagrindas ją uždrausti: kiekvienas turi turėti teisę su savo organizmu elgtis kaip nori. Šios pozicijos kritikai teigia, kad stiprią priklausomybę sukeliantys narkotikai kenkia ne tik pačiam vartojančiam asmeniui, bet ir aplinkiniams: turintis priklausomybę, ypač negalintis gauti reikiamos medžiagos, asmuo dažnai linkęs padaryti nusikaltimų, todėl tampa kenksmingas savo šeimai bei [[visuomenė|visuomenei]]. Kaip kontraargumentą legalizavimo šalininkai nurodo, jog [[Alkoholis|alkoholiniai gėrimai]] yra legalūs, nors tai taip pat yra narkotinė medžiaga galinti sukelti priklausomybę, ir yra dažna autoavarijų bei nusikalstamumo priežasčių ir t. t. Alkoholiniai gėrimai neilgam laikotarpiui buvo uždrausti [[JAV]] ([[prohibicija]]), tačiau tai sukėlė [[Mafija|mafijos]] suklestėjimą.<ref>{{Cite book|title=American history tellers: "Prohibition"|date=2018|url=https://www.worldcat.org/oclc/1066345084|others=Lindsay Graham, Blackstone Publishing, Wondery|isbn=978-1-9825-2409-8|oclc=1066345084|access-date=2021-12-19}}</ref> Narkotikų įteisinimo šalininkai naudoja tai kaip argumentą už įteisinimą, priešininkai nurodo, jog dėl įvairių priežasčių alkoholio šiuo atveju negalima lyginti su kitais narkotikais, įskaitant marihuaną.<ref>{{Cite web|date=2016-05-04|title=14 years undercover as a heroin addict… meet Neil Woods|url=https://www.bbc.co.uk/bbcthree/article/ca2a2800-5019-4fd7-a40b-ddc3551d243c|access-date=2021-12-22|website=[[BBC]]}}</ref><ref>{{Cite book|last=Woods|first=Neil|url=https://www.worldcat.org/oclc/958289755|title=Good cop, bad war: my life undercover inside Britain's biggest drug gang|date=2016|isbn=978-1-78503-269-1|location=London|oclc=958289755}}</ref> Bet kokie draudžiami narkotikai nuo XX a. pirmos pusės buvo vienas pagrindinių [[Organizuotas nusikalstamumas|organizuoto nusikalstamumo]] verslų.<ref>{{Cite web|title=With an estimated total revenue of $400 billion per year, illicit drugs represent approximately 8 per cent of total international trade |url=https://www.un.org/press/en/1997/19970624.SOCNAR.764.html|access-date=2021-12-22|website=www.un.org}}</ref> == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Drugs}} * [http://erowid.org/ Portalas apie narkotines medžiagas] {{en-icon}} [[Kategorija:Narkotikai| ]] [[Kategorija:Sveikatos teisė]] tt7xt79whdr43vs0e970s9n9b7qrspy 7957514 7957511 2026-11-04T14:58:04Z Hugo.arg 1674 Atmestas ~2026-58547-11 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Quinlan83 keitimas) 7543684 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bayer Heroin bottle.jpg|thumb|right|Buteliukas su [[heroinas|heroinu]] (XIX a.)]] '''Narkotikai''' – [[Psichoaktyviosios medžiagos|psichoaktyviosios cheminės medžiagos]], stimuliuojančios, slopinančios ar kitaip modifikuojančios [[CNS|centrinės nervų sistemos]] veikimą. Šios medžiagos gali sukelti [[Priklausomybė|priklausomybę]], kuri vadinama [[narkomanija]]. Narkotikams priskiriami [[amfetaminai]] ([[amfetaminas]], [[metamfetaminas]]), [[kokainas]], [[heroinas]], [[metadonas]], natūralūs [[opiatai]] ([[opijus]], [[morfinas]], [[kodeinas]]) bei natūralūs [[haliucinogenai]] ([[kanapė]], [[musmirė]] ir kt. haliucinogeninių savybių turintys augalai, grybai). Taip pat sintetiniai opiatai ([[fentanilis]], [[ketobemidonas]] ir [[buprenorfinas]]) bei sintetiniai haliucinogenai ([[LSD]], [[MDMA]]), [[fenciklidinas]], įvairios lakiosios toksinės medžiagos.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/narkotikai/ ''Narkotikai'']. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.</ref> [[Enteogenai]] (naturalūs haliucinogenai) nuo seno vartoti religiniuose [[ritualas|ritualuose]] įvairiose pasaulio kultūrose.<ref name=Godlaski2011>{{cite journal |author=Godlaski, Theodore M |title=The God within |journal=Substance Use and Misuse |year=2011 |volume=46 |issue=10 |pages=1217–1222 |doi=10.3109/10826084.2011.561722 |pmid=21692597| issn = 1082-6084}}</ref><ref>{{Cite web|title=Drug cult|url=https://www.britannica.com/topic/drug-cult|access-date=2021-03-31|website=[[Encyclopedia Britannica]]}}</ref> == Apibrėžimas == Medžiagos, kurios veikia nervų sistemą ar modifikuoja psichikos veikimą, vadinamos psichoaktyviomis. Psichoaktyvios medžiagos, kurios veikia [[Smegenų vykdomosios funkcijos|aukščiausias psichines funkcijas]] ir dažnai naudojamos medicinoje psichinėms ligoms gydyti, vadinamos psichotropinėmis. Šiuo metu narkotikais priimta vadinti medžiagas, atitinkančias tris kriterijus: * '''medicininį''' – medžiaga turi specifinį poveikį centrinei nervų sistemai (pvz., stimuliuojantį, raminantį, haliucinogeninį ir kt.), kuris patrauklus naudoti rekreaciniais tikslais; * '''socialinį''' – rekreacinis medžiagos naudojimas turi socialinę reikšmę; * '''teisinį''' – medžiaga yra oficialiai pripažinta narkotine ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą. Dažnai narkotikais vadinami tik įstatymais apriboto naudojimo narkotinės medžiagos. Tačiau konkrečios medžiagos uždraudimas ar [[legalizavimas]] nėra tiesiogiai susijęs su jos poveikiu organizmui ir yra prieštaringai vertinamas klausimas bei labiau kultūrinis ar istoriškai susiklostęs požiūris. Svarbiausią įtaką teisinei narkotiko sąvokai turi „1961 m. Bendroji [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų]] konvencija“<ref>[http://www.incb.org/incb/convention_1961.html Convention 1961] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090520040341/http://www.incb.org/incb/convention_1961.html |date=2009-05-20 }}. Incb.org. Nuoroda tikrinta on 2011-09-24.</ref> ir jos papildymas atliktas [[1971]] m. Visos konvenciją pasirašiusios valstybės, perkelia į savo įstatymus medžiagas esančias konvencijos sąrašuose su labai nežymiais pakeitimais, ir visos tame sąraše esančios medžiagos besąlygiškai vadinamos narkotikais, nes taip numato tarptautinis susitarimas. Jei medžiaga, kuri medicininiu požiūriu yra narkotikas, yra atrasta po 1971 m., tos medžiagos kaip narkotiko įvardijimas teisiškai yra labai sunkus ir retai atliekamas. O jei narkotiko savybės yra plačiau ištiriamos ir paaiškėja, kad tai visgi nėra tokia pavojinga medžiaga, kaip manyta [[1961]] m., tai tokios narkotinės medžiagos legalizavimas irgi labai kebli procedūra (pvz., [[kanapės]]). Konvencijos tikslas buvo pažaboti narkotikų gamybą bei procesus, kuomet viena [[valstybė]], kurioje tos medžiagos gamyba legali, tampa pagrindine jos tiekėja visam pasauliui pogrindiniais keliais. == Kontroversija == Narkotikų poveikio [[sveikata]]i ir ypač [[Legalizavimas|legalizavimo]] klausimai yra labai prieštaringi: legalizavimo šalininkai informaciją apie poveikį sveikatai bei visuomenei linkę sumenkinti, akcentuoja žmogaus laisves bei rekreacinius poreikius, o uždraudimo šalininkai – atvirkščiai, pabrėžia informaciją apie neigiamą poveikį sveikatai bei visuomenei prieš rekreacinių poreikių tenkinimą. Šiuo metu daug debatų demokratinėse valstybėse sukelia [[Marihuana|marihuanos]] legalizavimo klausimas. Kai kuriose šalyse de fakto legalizuota arba galioja daliniai apribojimai (Pavyzdžiui, [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Portugalija|Portugalijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[JAV]] [[Kalifornija|Kalifornijoje]] ir kt. valstijose).<ref>{{Cite web|date=2017-04-09|title=Ekspertas: net ir Nyderlanduose narkotikai nėra legalizuoti|url=https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/168765/ekspertas-net-ir-nyderlanduose-narkotikai-nera-legalizuoti|access-date=2021-11-16|website=[[LRT]]}}</ref> Tačiau daugelyje pasaulio šalių [[Marihuana|marihuanos]] auginimas, turėjimas bei vartojimas yra draudžiamas ar [[Kriminalistika|kriminalizuojamas]]. Pats kriminalizavimas problemos savaime neišprendžia.<ref>{{Cite web|date=2021-11-11|title=Skirmantas Bikelis. Dekriminalizavimo dilema: paralelės tarp baudimo už nepavykusią savižudybę ir narkotikų vartojimą|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/1536357/skirmantas-bikelis-dekriminalizavimo-dilema-paraleles-tarp-baudimo-uz-nepavykusia-savizudybe-ir-narkotiku-vartojima|access-date=2021-11-16|website=[[LRT]]}}</ref> Nors Lietuvoje nuo 2017 m. galioja pastaroji tvarka, tačiau marihuanos suvartojimo mastai nuosekliai auga nuo 2000 m. nepaisant įstatymo pakeitimo.<ref>{{Cite web|date=2021-10-17|title=LRT FAKTAI. Ar teisūs konservatoriai sakydami, kad narkotikų kriminalizavimas 2017 m. pablogino situaciją?|url=https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1521403/lrt-faktai-ar-teisus-konservatoriai-sakydami-kad-narkotiku-kriminalizavimas-2017-m-pablogino-situacija|access-date=2021-11-16|website=[[LRT]]}}</ref> [[Liberalizmas|Liberalių pažiūrų]] asmenys paprastai teigia, kad medžiagos kenksmingumas organizmui negali būti pagrindas ją uždrausti: kiekvienas turi turėti teisę su savo organizmu elgtis kaip nori. Šios pozicijos kritikai teigia, kad stiprią priklausomybę sukeliantys narkotikai kenkia ne tik pačiam vartojančiam asmeniui, bet ir aplinkiniams: turintis priklausomybę, ypač negalintis gauti reikiamos medžiagos, asmuo dažnai linkęs padaryti nusikaltimų, todėl tampa kenksmingas savo šeimai bei [[visuomenė|visuomenei]]. Kaip kontraargumentą legalizavimo šalininkai nurodo, jog [[Alkoholis|alkoholiniai gėrimai]] yra legalūs, nors tai taip pat yra narkotinė medžiaga galinti sukelti priklausomybę, ir yra dažna autoavarijų bei nusikalstamumo priežasčių ir t. t. Alkoholiniai gėrimai neilgam laikotarpiui buvo uždrausti [[JAV]] ([[prohibicija]]), tačiau tai sukėlė [[Mafija|mafijos]] suklestėjimą.<ref>{{Cite book|title=American history tellers: "Prohibition"|date=2018|url=https://www.worldcat.org/oclc/1066345084|others=Lindsay Graham, Blackstone Publishing, Wondery|isbn=978-1-9825-2409-8|oclc=1066345084|access-date=2021-12-19}}</ref> Narkotikų įteisinimo šalininkai naudoja tai kaip argumentą už įteisinimą, priešininkai nurodo, jog dėl įvairių priežasčių alkoholio šiuo atveju negalima lyginti su kitais narkotikais, įskaitant marihuaną.<ref>{{Cite web|date=2016-05-04|title=14 years undercover as a heroin addict… meet Neil Woods|url=https://www.bbc.co.uk/bbcthree/article/ca2a2800-5019-4fd7-a40b-ddc3551d243c|access-date=2021-12-22|website=[[BBC]]}}</ref><ref>{{Cite book|last=Woods|first=Neil|url=https://www.worldcat.org/oclc/958289755|title=Good cop, bad war: my life undercover inside Britain's biggest drug gang|date=2016|isbn=978-1-78503-269-1|location=London|oclc=958289755}}</ref> Bet kokie draudžiami narkotikai nuo XX a. pirmos pusės buvo vienas pagrindinių [[Organizuotas nusikalstamumas|organizuoto nusikalstamumo]] verslų.<ref>{{Cite web|title=With an estimated total revenue of $400 billion per year, illicit drugs represent approximately 8 per cent of total international trade |url=https://www.un.org/press/en/1997/19970624.SOCNAR.764.html|access-date=2021-12-22|website=www.un.org}}</ref> == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Drugs}} * [http://erowid.org/ Portalas apie narkotines medžiagas] {{en-icon}} [[Kategorija:Narkotikai| ]] [[Kategorija:Sveikatos teisė]] giex69qyt9vel91sgiatfg34coblqlk 10 6357 7957573 7569763 2026-11-04T17:18:29Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Reikšmės]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 7569763 wikitext text/x-wiki <includeonly>: {{dablink|[[Vaizdas:Disambig.svg|20px]] ''Kitos reikšmės – [[{{{1|{{PAGENAME}}}}}{{{2| (reikšmės)}}}]]{{#if:{{{3|}}}|, [[{{{3|}}}{{{4| (reikšmės)}}}]]}}{{#if:{{{5|}}}|, [[{{{5|}}}{{{6| (reikšmės)}}}]]}}{{#if:{{{7|}}}|, [[{{{7|}}}{{{8| (reikšmės)}}}]]}}.''}}</includeonly><noinclude>{{Dokumentacija}}</noinclude> 5y5a4ne5dr0bufa3hwe2efdg9egx86x 0 7724 7957543 7886255 2026-11-04T16:22:00Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957543 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė lokomotyvas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |vaizdas = Pakruojis. Siauruko traukinys.JPG |vaizdo komentaras = Siauruko istoriją menantis lokomotyvas TU2-245 [[Pakruojo GS|Pakruojo senojoje geležinkelio stotyje]]: ant priekio – senoji „[[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis|ASG]]“ emblema |valstybė = {{flag|URS}} |metai = [[1956]] m. |gamintojas = [[Kalugos mašinų gamykla]] |dizaineris = |pabaiga = |pagamintų vienetų = 281 |gaminamų vienetų = |pirmtakas = TU1 |savininkas = |operatoriai = „[[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis]]“ |talpa = |konstrukcija = |ilgis = 10740 mm |aukštis = 3470 mm |plotis = 2450 mm |aukštai = |durys = |ratai = 950 mm |ratų skaičius = 2о-2о |svoris = 32 t |maksimalus greitis = 76 km/h |variklis = 1D12 galia 300 [[arklio galia|AG]] tipas [[V12]] |kuras = [[dyzelinas]] |vėžė = [[750 mm vėžė]] }} '''TU2''' – 750 mm pločio vėžės [[Rusija|rusiškas]] dyzelinis [[lokomotyvas]] ([[šilumvežis]]), su [[elektros pavara|elektrine pavara]], skirtas [[siaurukas|siaurajam geležinkeliui]], keleiviniams ir prekiniams [[traukinys|traukiniams]]. Gamintas [[Kalugos mašinų gamykla|Kalugos mašinų gamykloje]] ([[Kaluga]], [[Rusija]]), buvo vienas populiariausių siaurojo geležinkelio lokomotyvų TSRS.<ref>[http://home.zonnet.nl/p.engelbert/ TU2 puslapis (anglų k., yra skiltis Lietuvai).] Zonnet.nl, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100726124705/http://home.zonnet.nl/p.engelbert/|date=2010-07-26}}</ref> Dabartinėje Lietuvoje TU2 eksploatuoja įmonė „[[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis]]“, keli muziejiniai modeliai yra išlikę kaip paminkliniai traukiniai [[Biržų GS|Biržuose]], [[Joniškėlio GS|Joniškėlyje]], [[Pakruojo GS|Pakruojyje]]. == Istorija == TU2 lokomotyvai gaminti 1956–1959 m. [[Kaluga|Kalugoje]], iš viso pagamintas 281 lokomotyvas. Nuo 1956 m. pradėti naudoti [[Lietuvos geležinkelių transportas|Lietuvos]] siauruosiuose geležinkeliuose,<ref>[https://railgallery.ru/model/160/ List of the vehicles TU2.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260323011602/https://railgallery.ru/model/160/ |date=2026-03-23 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-28).</ref> kur pakeitė [[garvežys|garvežius]]. Lokomotyvo [[greitis]] 76 km/h (bandymuose) ir 50 km/h (reisuose). Jie naudojami iki šiol (ne muziejuose) Lietuvoje ([[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis|Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje]]), Latvijoje, Ukrainoje. Rusijoje tokie šilumvežiai yra muziejuose ir eksploatuojami vaikų geležinkeliuose. Baltarusijoje TU2-113 stovi Breste muziejuje. Dėl siaurųjų geležinkelių ruožų trumpinimo juos griaunant ar perkalant į plačiąją ([[1520 mm vėžė|1520 mm]]) vėžę ir likusių ruožų uždarymo, krovinių vežimo siauraisiais geležinkeliais nutraukimo ir kitų priežasčių jie naudojami kur kas mažiau. == Galerija == <gallery> Tu2 Lithuania.jpg|TU2-139 Panevėžio–Rubikių ruože TU2.jpg|Lokomotyvų TU2-150 dvitrauka [[Rekstino miško GS|Rekstino miške]] Panevėžio rajone Tu2_birzai.jpg|Lokomotyvas TU2-051 [[Biržų geležinkelio stotis|Biržų geležinkelio stotyje]] Tu2_Lithuania2.jpg|TU2-013 [[Anykščių geležinkelio stotis|Anykščių geležinkelio stotyje]] Narrow_gauge_railway_-_Anykščiai_railway_station.jpg|TU2-093 ir TU2-139 [[Anykščių geležinkelio stotis|Anykščių geležinkelio stotyje]] TY2_10.jpg|Šilumvežis TU2-010 Minsko [[vaikų geležinkelis|vaikų geležinkelyje]] </gallery> == Šaltiniai == {{commonscat|TU2}} {{ref}} [[Kategorija:Siaurieji geležinkeliai]] [[Kategorija:Šilumvežiai]] thygx2vrn96cqv7lm9zpjwlg4fwvcne 0 8204 7957617 7957317 2026-11-04T19:44:23Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957617 wikitext text/x-wiki {{otheruses}} {{Infolentelė liga |pavadinimas = Maras |nuotrauka = Yersinia pestis fluorescent.jpeg |antraštė = ''Yersinia pestis'', matoma 200 kartų padidinus vaizdą (naudojama fluorescencinė šviesa). |plotis = |ICD10 = {{ICD10|A|20}} |ICD9 = {{ICD9|020}} }} '''Maras''' – [[infekcinė liga]], kurią sukelia [[bakterija]] ''[[Yersinia pestis]]''.<ref>{{cite web|title=Maras|url=https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/ligu-aprasai-pagal-abecele/m-1/maras/|date=2025-01-15|access-date=2026-10-06|website=Nacionalinis visuomenės sveikatos centras}}</ref><ref name="WHO2017">{{cite web|title=Plague|url=https://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs267/en/|website=World Health Organization|access-date=2017-11-08|date=2017 spalis}}</ref> Yra trys maro formos, kiekviena pažeidžianti skirtingą kūno dalį ir sukelianti skirtingus [[Simptomas|simptomus]]. Plaučių maras užkrečia plaučius, sukeldamas dusulį, [[Kosulys|kosulį]] ir krūtinės skausmą; buboninis maras pažeidžia [[Limfmazgis|limfmazgius]], todėl jie ištinsta; septiceminis maras užkrečia [[Kraujas|kraują]] ir gali sukelti audinių [[Nekrozė|nekrozę]].<ref name="WHO2017" /><ref name="CDC2015Sym" /> Bendriniai simptomai: [[karščiavimas]], silpnumas, [[galvos skausmas]]; septiceminio maro požymiai – pajuodusios lūpos, galūnės ar kiti audiniai.<ref name="CDC2015Sym">{{cite web|title=Symptoms Plague|url=https://www.cdc.gov/plague/symptoms/index.html|website=CDC|access-date=2017-11-08|language=en|date=2015 rugsėjis|archive-url=https://web.archive.org/web/20240214083834/https://www.cdc.gov/plague/symptoms/index.html|archive-date=2024-02-14|url-status=dead}}</ref> Maro simptomai paprastai pasireiškia praėjus 1–7 dienoms po užsikrėtimo.<ref name="WHO2017" /> Buboninė ir septiceminė formos dažniausiai plinta įkandus [[Blusos|blusoms]] arba liečiant užkrėstą gyvūną, o plaučių maras dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu.<ref name="CDC2015Sym"/> Diagnozė paprastai nustatoma radus bakteriją limfmazgio skystyje, kraujyje ar [[Skrepliai|skrepliuose]].<ref name="WHO2017"/> [[Skiepijimas|Skiepai]] rekomenduojami tik žmonėms, kuriems yra didelė rizika užsikrėsti. Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiaisiais plaučių maru, gali būti skiriamas [[Profilaktika|profilaktinis]] gydymas.<ref name="WHO2017" /> Užsikrėtus, gydoma [[Antibiotikai|antibiotikais]] bei taikomas simptominis gydymas ir bendra [[slauga]].<ref name="WHO2017"/> Paprastai skiriamas [[Gentamicinas|gentamicino]] ir [[Fluorochinolonai|fluorochinolonų]] derinys.<ref name="CDC2015Doc">{{cite web|title=Resources for Clinicians Plague|url=https://www.cdc.gov/plague/healthcare/clinicians.html|website=CDC|access-date=2017-11-08|language=en|date=2015 spalis}}</ref> Mirties rizika taikant gydymą – apie 10%, o negydant – apie 70%.<ref name="CDC2015Fact">{{cite web|title=FAQ Plague|url=https://www.cdc.gov/plague/faq/index.html|website=CDC|access-date=2017-11-08|language=en|date=2015 rugsėjis}}</ref> Pasaulyje kasmet užregistruojama apie 600 atvejų.<ref name=WHO2017/> 2017 m. daugiausia atvejų užfiksuota [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinėje Respublikoje]], [[Madagaskaras|Madagaskare]] ir [[Peru]].<ref name=WHO2017/> [[JAV]] pasitaiko retų atvejų kaimo vietovėse, kur, manoma, kad bakterijos plinta tarp [[Graužikai|graužikų]].<ref name="CDC2015Cau">{{cite web|title=Transmission Plague|url=https://www.cdc.gov/plague/transmission/index.html|website=CDC|access-date=2017-11-08|language=en|date=2015 rugsėjis}}</ref> Europoje paskutiniai žinomi maro atvejai registruoti 1945 m.<ref name="Bramanti2019">{{cite journal |last1=Bramanti |first1=Barbara |last2=Dean |first2=Katharine R. |last3=Walløe |first3=Lars |last4=Chr. Stenseth |first4=Nils |title=The Third Plague Pandemic in Europe |journal=Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences |date=2019-04-24 |volume=286 |issue=1901 |article-number=20182429 |doi=10.1098/rspb.2018.2429 |publisher=The Royal Society|pmid=30991930 |pmc=6501942 }}</ref> Istoriškai maras pasireikšdavo dideliais protrūkiais, iš kurių geriausiai žinoma [[Juodoji mirtis|Juodoji mirtis]] XIV amžiuje, nusinešusi daugiau nei 50 milijonų gyvybių Europoje.<ref name="WHO2017" /> == Požymiai ir simptomai == [[File:Plague_-buboes.jpg|thumb|Asmuo su patinusiais kirkšnies limfmazgiais. Šie limfmazgiai vadinami [[Bubonas|bubonais]].]] [[File:Acral necrosis due to bubonic plague.jpg|thumb|Nosies, lūpų ir pirštų nekrozė pacientui, sveikstančiam po septiceminio maro.]] Yra keletas skirtingų klinikinių maro formų. Dažniausia jų – buboninis maras, po kurio pagal dažnumą eina septiceminis ir plaučių maras.<ref name=":2">{{Cite journal|last1=Nelson|first1=Christina A|last2=Fleck-Derderian|first2=Shannon|last3=Cooley|first3=Katharine M|last4=Meaney-Delman|first4=Dana|last5=Becksted|first5=Heidi A|last6=Russell|first6=Zachary|last7=Renaud|first7=Bertrand|last8=Bertherat|first8=Eric|last9=Mead|first9=Paul S|date=2020-05-21|title=Antimicrobial Treatment of Human Plague: A Systematic Review of the Literature on Individual Cases, 1937–2019|journal=Clinical Infectious Diseases|volume=70|issue=Supplement_1|pages=S3–S10|doi=10.1093/cid/ciz1226|pmid=32435802|issn=1058-4838|doi-access=free}}</ref> Kitos klinikinės formos apima maro sukeltą [[Meningitas|meningitą]], [[Faringitas|faringitą]] ir akių marą.<ref name=":2" /><ref name=":3">{{Cite journal|last=Nelson|first=Christina A.|date=2021|title=Antimicrobial Treatment and Prophylaxis of Plague: Recommendations for Naturally Acquired Infections and Bioterrorism Response|journal=MMWR. Recommendations and Reports|language=en|volume=70|issue=3|pages=1–27|doi=10.15585/mmwr.rr7003a1|pmid=34264565|pmc=8312557|issn=1057-5987|doi-access=free}}</ref> Bendrieji maro simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas ir pykinimas.<ref name="CDC2015Sym" /> Sergant buboniniu maru, daugeliui žmonių patinsta limfmazgiai.<ref name="CDC2015Sym" /> Sergant plaučių maru, simptomai gali apimti kosulį, krūtinės skausmą ir kraujo atkosėjimą; tačiau pasireiškia ne visiems.<ref name="CDC2015Sym" /> === Buboninis maras === Buboninis maras yra limfinės sistemos infekcija. Kai blusa įkanda žmogui ir užkrečia žaizdą atpiltu krauju, marą sukeliančios bakterijos patenka į audinius.<ref name="sebbane-et-al-2005">{{cite journal|last1=Sebbane|first1=F|last2=Gardner|first2=D|last3=Long|first3=D|last4=Gowen|first4=B.B.|last5=Hinnebusch|first5=B.J.|title=Kinetics of Disease Progression and Host Response in a Rat Model of Bubonic Plague|url=https://archive.org/details/american-journal-of-pathology_2005-05_166_5/page/1427|journal=Am J Pathol|volume=166|issue=5|pages=1427–1439|doi=10.1016/S0002-9440(10)62360-7|pmid=15855643|pmc=1606397|year=2005}}</ref> ''Yersinia pestis'' gali daugintis ląstelių viduje, todėl net ir [[Fagocitozė|fagocituotos]], šios bakterijos sugeba išlikti gyvybingos. Patekusios į organizmą, bakterijos gali įsiskverbti į [[Limfinė sistema|limfinę sistemą]], kuri drenuoja [[Audinių skystis|tarpląstelinį skystį]]. Maro bakterijos išskiria keletą toksinų; žinoma, kad vienas iš jų sukelia [[Beta adrenoblokatoriai|beta adrenoreceptorių blokadą]].<ref>{{cite journal |last1=Brown |first1=SD |last2=Montie |first2=TC |title=Beta-adrenergic blocking activity of Yersinia pestis murine toxin |url=https://archive.org/details/sim_infection-and-immunity_1977-10_18_1/page/85 |journal=Infection and Immunity |volume=18 |issue=1 |pages=85–93 |year=1977 |doi=10.1128/IAI.18.1.85-93.1977 |pmid=198377 |pmc=421197}}</ref> ''Yersinia pestis'' plinta užsikrėtusio žmogaus limfagyslėmis, kol pasiekia limfmazgį ir sukelia ūminį limfadenitą.<ref>{{cite journal|last1=Sebbane|first1=F|last2=Jarret|first2=C.O.|last3=Gardner|first3=D|last4=Long|first4=D|last5=Hinnebusch|first5=B.J.|title=Role of ''Yersinia pestis'' plasminogen activator in the incidence of distinct septicemic and bubonic forms of flea-borne plague|url=https://archive.org/details/sim_proceedings-of-the-national-academy-of-sciences-usa_2006-04-04_103_14/page/5526|journal=Proc Natl Acad Sci U S A|volume=103|issue=14|pages=5526–5530|doi=10.1073/pnas.0509544103|pmid=16567636|pmc=1414629|year=2006|bibcode=2006PNAS..103.5526S|doi-access=free}}</ref> Dėl limfmazgių patinimo susidaro šiai ligai būdingi [[Bubonas|bubonai]].<ref>{{cite web|title=Symptoms &#124; Plague|url=https://www.cdc.gov/plague/symptoms/|website=Centers for Disease Control and Prevention|access-date=2017-04-18|date=2015-09-14}}</ref> Jų skrodimas dažniausiai rodo, kad jie yra [[Hemoragija|hemoraginio]] arba [[Nekrozė|nekrozinio]] pobūdžio.<ref name="sebbane-et-al-2005"/> Jei limfmazgis perpildytas, infekcija gali patekti į kraują ir sukelti antrinį septiceminį marą; jei infekcija patenka į plaučius – antrinį plaučių marą.<ref>{{cite web|title=Plague|publisher=Centers for Disease Control and Prevention|url=https://www.cdc.gov/plague/healthcare/clinicians.html|access-date=2014-08-05}}</ref> === Septiceminis maras === Limfagyslės galiausiai įteka į kraujotakos sistemą, todėl maro bakterijos gali patekti į kraują ir nukeliauti į beveik bet kurią kūno vietą. Sergant septicemine maro forma, bakterijų endotoksinai sukelia [[Diseminuota intravazalinė koaguliacija|diseminuotą intravazalinę koaguliaciją]] (DIK sindromą) – būklę, kai visame organizme susidaro daugybiniai smulkūs kraujo krešuliai ir gali išsivystyti išeminė nekrozė (audinių žuvimas dėl sutrikusios kraujotakos). Dėl to, organizmas praranda gebėjimą stabdyti kraujavimą ir kraujas išsilieja į odą bei kitus organus (gali atsirasti raudonų ar juodų dėmių pavidalo bėrimas); taip pat, pasireiškia kraujo atkosėjimas ir vėmimas krauju. Ant odos atsiranda mazgelių, primenančių vabzdžių įkandimus; jie dažniausiai būna raudoni, o kartais – su baltu centru. Negydoma septiceminė maro forma dažniausiai baigiasi mirtimi. Ankstyvas gydymas antibiotikais sumažina mirtingumą iki 4–15 proc.<ref name="Wagle1948">{{cite journal| author=Wagle PM| title=Recent advances in the treatment of bubonic plague| journal=Indian J Med Sci| year=1948| volume=2| pages=489–94}}</ref><ref name="Meyer1950">{{cite journal| author=Meyer KF| title=Modern therapy of plague| year=1950| journal=J Am Med Assoc| volume=144| pages=982–85| pmid=14774219| issue=12| doi=10.1001/jama.1950.02920120006003}}</ref><ref name="DattGupta1948">{{cite journal| author=Datt Gupta AK| title=A short note on plague cases treated at Campbell Hospital| journal=Ind Med Gaz| year=1948| volume=83| issue=3| pages=150–51| pmid=29014753| pmc=5190352}}</ref> === Plaučių maras === Plaučių maro forma sukelia kosulį, dėl kurio į orą išskiriami lašeliai, turintys bakterijų ląstelių ir galintys užkrėsti jų įkvėpusius asmenis. Plaučių maro inkubacinis laikotarpis yra trumpas – paprastai trunka nuo 2 iki 4 dienų, tačiau kartais – vos kelias valandas. Pradiniai ligos požymiai nesiskiria nuo būdingų kitoms kvėpavimo takų ligoms bei [[Plaučių uždegimas|plaučių uždegimui]]; tai galvos skausmas, silpnumas bei kraujo atkosėjimas ar vėmimas krauju. Liga progresuoja sparčiai: laiku nenustačius diagnozės (paprastai per kelias valandas) ir nepradėjus gydymo, mirtis gali ištikti per 1–6 dienas; negydant mirtingumas siekia beveik 100%.<ref>{{cite book |editor-last=Ryan |editor-first=K. J. |editor2-last=Ray |editor2-first=C. G. |title=Sherris Medical Microbiology: An Introduction to Infectious Diseases |url=https://archive.org/details/sherrismedicalmi0000unse_q1i3 |location=New York |publisher=McGraw-Hill |edition=4th |year=2004 |isbn=978-0-8385-8529-0 }}</ref><ref name="Hoffman1980">{{cite journal| author=Hoffman SL| title=Plague in the United States: the "Black Death" is still alive| journal=Annals of Emergency Medicine| year=1980| volume=9| pages=319–22| doi=10.1016/S0196-0644(80)80068-0| issue=6| pmid=7386958}}</ref> == Sukėlėjai == [[File:Xenopsylla_cheopis_flea_PHIL_2069_lores.jpg|thumb|[[Žiurkinė blusa]] (''Xenopsylla cheopis''). Ši blusų rūšis yra pagrindinė ''Yersinia pestis'' bakterijos pernešėja.]] ''Yersinia pestis'' perdavimas neužsikrėtusiam asmeniui galimas šiais būdais:<ref name="PM">{{cite book|title=Plague Manual: Epidemiology, Distribution, Surveillance and Control|pages=9, 11|publisher=WHO/CDS/CSR/EDC/99.2|date=1999-01-15|url=https://www.who.int/publications/i/item/WHO-CDS-CSR-EDC-99.2}}</ref> * oro lašeliniu būdu – kosint ar čiaudint šalia kito žmogaus; * tiesioginis fizinis kontaktas – prisilietimas prie užsikrėtusio asmens, įskaitant lytinį kontaktą; * netiesioginis kontaktas – dažniausiai prisilietus prie užteršto dirvožemio ar užteršto paviršiaus; * perdavimas oru – jei mikroorganizmas gali ilgą laiką išlikti ore; * fekalinis-oralinis perdavimas – dažniausiai per užterštą maistą ar vandenį; * perdavimas per pernešėjus – kai ligą platina vabzdžiai ar kiti gyvūnai. Bakterija cirkuliuoja tarp gyvūnų, ypač [[Graužikai|graužikų]], natūraliuose infekcijos židiniuose, aptinkamuose visuose žemynuose, išskyrus Australiją. Natūralūs maro židiniai išsidėstę plačioje juostoje, apimančioje tropines bei subtropines platumas ir šiltesnes vidutinių platumų zonas visame pasaulyje – tarp 55° šiaurės ir 40° pietų platumos.<ref name="PM"/> Priešingai, nei dažnai manoma, [[žiurkės]] tiesiogiai nesukelia buboninio maro. Tai liga, būdinga žiurkes apnikusioms blusoms (''Xenopsylla cheopis''). Žmogus paprastai užsikrečia kai jam įkanda blusa, kuri užsikrečia įkandusi graužikui, kuris infekciją gavo nuo ligą nešiojančios kitos blusos įkandimo. Bakterijos dauginasi blusos viduje ir sulimpa į kamštį, užkimšdamos parazito skrandį bei sukeldamos alkį; negalėdama numalšinti alkio, blusa atvemia kraują su bakterijomis atgal į įkandimo žaizdą ir taip užkrečia organizmą. Didelius maro protrūkius dažniausiai paskatina ligos protrūkiai tarp graužikų arba staigus graužikų populiacijos pagausėjimas.<ref>{{Cite journal|last=Yersin|first=Alexandre|year=1894|title=La peste bubonique à Hong-Kong|url=http://www.biusante.parisdescartes.fr/histoire/medica/resultats/index.php?p=3&cote=epo1234&do=page|journal=Annales de l'Institut Pasteur|volume=8|pages=662–67}}</ref> XXI amžiuje atliktas 1665 m. maro protrūkio Anglijos [[Derbišyras|Derbišyro]] slėniuose tyrimas parodė, kad istoriškai net trys ketvirtadaliai atvejų greičiausiai buvo susiję su užsikrėtimu iš žmogaus žmogui, ypač šeimose.<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.co.uk/news/uk-england-derbyshire-51904810 |title=Coronavirus: What can the 'plague village of Eyam teach us?|website=BBC News |author=Greig Watson |date=2020-04-22}}</ref> == Diagnozė == [[File:Yersinia pestis HHS.jpg|thumb|[[Gramo dažymas|Gramneigiamos]] ''Yersinia pestis'' bakterijos. Ši kultūra auginta 72 valandas.]] Maro simptomai dažniausiai nėra specifiniai, todėl norint tiksliai diagnozuoti ligą būtina atlikti laboratorinius tyrimus.<ref name=":0"/> ''Yersinia pestis'' bakterijas galima nustatyti tiek [[Mikroskopas|mikroskopu]], tiek auginant bakterijų kultūrą iš mėginio; šie metodai laikomi standartiniais patvirtinant maro diagnozę.<ref name=":0"/> Mėginys gali būti paimtas iš kraujo, gleivių (skreplių) arba [[Aspiratas|aspirato]], gauto iš uždegimo apimtų limfmazgių (bubonų).<ref name=":0"/> Jei asmuo prieš paimant mėginį vartojo antibiotikų, jei mėginys mėginys per lėtai pristatytas į laboratoriją arba jei mėginys netinkamai laikytas, gali būti gaunami klaidingai neigiami rezultatai.<ref name=":0"/> [[Polimerazinė grandininė reakcija]] (PGR) taip pat gali būti naudojama marui diagnozuoti, nustatant specifinius bakterijos [[Genas|genus]].<ref name=":0"/> PGR tyrimui reikia labai mažo mėginio; šis metodas veiksmingas tiek gyvų, tiek negyvų bakterijų atveju.<ref name=":0"/> Dėl to, jei asmuo vartojo antibiotikus prieš paimant mėginį laboratoriniam tyrimui, pasėlio rezultatas gali būti klaidingai neigiamas, o PGR rezultatas – teigiamas.<ref name=":0"/> Marui diagnozuoti taip pat gali būti naudojami kraujo tyrimai, skirti aptikti [[Antikūnas|antikūnus]] prieš ''Yersinia pestis'', tačiau šis metodas reikalauja kelių mėginių paimtų skirtingu laikotarpiu.<ref name=":0"/> == Prevencija == === Skiepai === Bakteriologas [[Waldemar Haffkine]] sukūrė pirmąją maro vakciną 1897 m.<ref name=":1">{{Cite news|date=2020-12-11|title=Waldemar Haffkine: The vaccine pioneer the world forgot|language=en|work=BBC News|url=https://www.bbc.com/news/world-asia-india-55050012|access-date=2021-01-20}}</ref> Jis vykdė masinio skiepijimo programą [[Britų Indija|Britų Indijoje]]; nuo 1897 iki 1925 m. iš [[Mumbajus|Bombėjaus]] buvo išsiųsta apie 26 milijonai Haffkine sukurtos vakcinos nuo maro dozių, o dėl to maro mirtingumas sumažėjo 50–85%.<ref name=":1" /><ref>{{Cite journal|last=Hawgood|first=Barbara J.|date=February 2007|title=Waldemar Mordecai Haffkine, CIE (1860–1930): prophylactic vaccination against cholera and bubonic plague in British India|journal=Journal of Medical Biography|volume=15|issue=1|pages=9–19|doi=10.1258/j.jmb.2007.05-59|issn=0967-7720|pmid=17356724|s2cid=42075270}}</ref> Kadangi XXI amžiaus pradžioje maras daugumoje pasaulio šalių yra išnykęs arba retas reiškinys, poreikio skiepyti populiaciją nėra. Išimtis taikoma didelės rizikos asmenims, pvz., JAV CDC rekomenduoja skiepyti tik: laboratorijų darbuotojus, kurie dirba su ''Yersinia pestis'' bakterijomis; žmones, dalyvaujančius [[Aerozolis|aerozoliniuose]] tyrimuose su ''Yersinia pestis''; lauko darbininkus, kurie dirba vietovėse, kuriose paplitęs enzootinis maras ir kurie neturi galimybės išvengti kontakto su graužikais bei susijusiais gyvūnais; ir pan.<ref>{{cite web|title=Plague Vaccine |url=https://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/00041848.htm|publisher=CDC|date=1982-06-11|access-date=2015-04-30}}</ref> 1998 m. publikuotoje sisteminėje apžvalgoje nerasta pakankamai kokybiškų tyrimų, kad būtų galima padaryti išvadą dėl vakcinos efektyvumo lygio.<ref>{{cite journal |vauthors=Jefferson T, Demicheli V, Pratt M |title=Vaccines for preventing plague |journal=Cochrane Database Syst Rev |issue=2 |article-number=CD000976 |year=2000 |volume=1998 |pmid=10796565 |doi=10.1002/14651858.CD000976 |editor1-last=Jefferson |editor1-first=Tom |pmc=6532692 }}</ref> === Profilaktika === Medikams ir slaugytojams, kurie rūpinasi plaučių maro pacientais, antibiotikų profilaktika nėra būtina, jei naudojamos standartinės priemonės ir procedūros nuo oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų.<ref name=":3" /> Profilaktika gali būti skiriama asmenims, turėjusiems artimą ir ilgalaikį kontaktą su plaučių maru sergančiu pacientu be tinkamų apsaugos priemonių; taip pat laboratorijų darbuotojams, netyčia turėjusiems sąlytį su infekcine medžiaga; ir pan.<ref name=":3" /> == Gydymas == Laiku diagnozavus, pagrindinės maro formos dažniausiai efektyviai gydomos antibiotikais.<ref name=":2"/><ref name=":0">{{Cite journal|last1=Jullien|first1=Sophie|last2=Dissanayake|first2=Harsha A|last3=Chaplin|first3=Marty|date=2020-06-26|editor-last=Cochrane Infectious Diseases Group|title=Rapid diagnostic tests for plague|journal=Cochrane Database of Systematic Reviews|volume=2020|issue=6 |article-number=CD013459|language=en|doi=10.1002/14651858.CD013459.pub2|pmid=32597510|pmc=7387759}}</ref> Dažniausiai vartojami antibiotikai yra [[Streptomicinas|streptomicinas]], [[Chloramfenikolis|chloramfenikolis]] ir [[Tetraciklinas|tetraciklinas]]. Tarp naujos kartos antibiotikų, veiksminga [[Gentamicinas|gentamicino]] ir [[Doksiciklinas|doksiciklino]] terapija.<ref name=":2" /><ref name="Mwengee2006">{{cite journal| author=Mwengee W| title=Treatment of Plague with Genamicin or Doxycycline in a Randomized Clinical Trial in Tanzania| url=https://archive.org/details/sim_clinical-infectious-diseases_2006-03-01_42_5/page/614| year=2006| journal=Clin Infect Dis| volume=42| pmid=16447105| issue=5| pages=614–21| doi=10.1086/500137| last2=Butler| first2=Thomas| last3=Mgema| first3=Samuel| last4=Mhina| first4=George| last5=Almasi| first5=Yusuf| last6=Bradley| first6=Charles| last7=Formanik| first7=James B.| last8=Rochester| first8=C. George| doi-access=free}}</ref> Marą sukelianti bakterija gali įgyti atsparumą antibiotikams, o tai kelia reikšmingą epidemiologinę riziką. 1995 m. Madagaskare buvo aptikta vaistams atspari šios bakterijos atmaina.<ref>[http://www.scidev.net/en/health/antibiotic-resistance/news/drugresistant-plague-a-major-threat-say-scient.html Drug-resistant plague a 'major threat', say scientists], SciDev.Net.</ref><ref>{{cite web |url=https://www.who.int/mediacentre/news/releases/2017/response-plague-madagascar/en/ |title=WHO scales up response to plague in Madagascar|date=2017-10-01 |publisher=World Health Organization (WHO) |access-date=2017-10-05}}</ref> == Epidemiologija == [[Vaizdas:World distribution of plague 1998.PNG|thumb|upright=1.3|Maro paplitimas 1970–1998 m.]] XX amžiaus antroje pusėje maro atvejų skaičius smarkiai sumažėjo, tačiau protrūkiai vis dar pasitaikydavo, ypač [[Besivystanti šalis|besivystančiose šalyse]]. Nuo 1954 iki 1997 m. žmonių maras buvo užregistruotas 38 šalyse, todėl ši liga vėl tapo grėsme žmonių sveikatai.<ref>{{cite journal|last1=Xu|first1=Lei|last2=Liu|first2=Qiyong|last3=Stige|first3=Leif Chr.|last4=Ben Ar|first4=Tamara|last5=Fang|first5=Xiye|last6=Chan|first6=Kung-Sik|last7=Wang|first7=Shuchun|last8=Stenseth|first8=Nils Chr.|last9=Zhang|first9=Zhibin|title=Nonlinear effect of climate on plague during the third pandemic in China|url=https://archive.org/details/sim_proceedings-of-the-national-academy-of-sciences-usa_2011-06-21_108_25/page/10214|journal=Proceedings of the National Academy of Sciences|volume=108|issue=25|pages=10214–10219|doi=10.1073/pnas.1019486108|pmid=21646523|pmc=3121851|year=2011|bibcode=2011PNAS..10810214X|doi-access=free}}</ref> Nuo 1987 iki 2001 m. [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijai]] pranešta apie 36 876 patvirtintus maro atvejus, iš kurių 2 847 baigėsi mirtimi.<ref>{{cite journal |last1=Shahraki |first1=Abdolrazagh Hashemi |last2=Carniel |first2=Elizabeth |last3=Mostafavi |first3=Ehsan |title= Plague in Iran: its history and current status |journal=Epidemiology and Health |volume=38 |article-number=e2016033 |pmc=5037359 |year=2016 |pmid=27457063 |doi=10.4178/epih.e2016033}}</ref> XXI amžiaus pradžioje, pasaulyje nuo maro kasmet miršta mažiau nei 200 žmonių, daugiausia dėl gydymo stokos.<ref >{{cite web |title=The 'Black Death': A Catastrophe in Medieval Europe |url=http://www.crf-usa.org/bill-of-rights-in-action/bria-26-2-the-black-death-a-catastrophe-in-medieval-europe.html |publisher=Constitutional Rights Foundation |access-date=2017-02-16 |archive-date=2017-02-02 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170202005030/http://www.crf-usa.org/bill-of-rights-in-action/bria-26-2-the-black-death-a-catastrophe-in-medieval-europe.html}}</ref> Maras laikomas endeminiu 26 pasaulio šalyse, dauguma atvejų aptinkami atokiuose [[Afrika|Afrikos]] regionuose.<ref>{{cite journal|last1=Schneider|first1=Maria Cristina|last2=Najera|first2=Patricia|last3=Aldighieri|first3=Sylvain|last4=Galan|first4=Deise I.|last5=Bertherat|first5=Eric|last6=Ruiz|first6=Alfonso|last7=Dumit|first7=Elsy|last8=Gabastou|first8=Jean Marc|last9=Espinal|first9=Marcos A.|title=Where Does Human Plague Still Persist in Latin America?|journal=PLOS Neglected Tropical Diseases|volume=8|issue=2|article-number=e2680|doi=10.1371/journal.pntd.0002680|pmid=24516682|pmc=3916238|year=2014 |doi-access=free }}</ref> Trys labiausiai endeminės šalys yra Madagaskaras, Kongo Demokratinė Respublika ir Peru.<ref>{{cite web|title=Plague|url=https://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs267/en/|publisher=WHO|access-date=2017-02-17}}</ref> Protrūkiai, per kuriuos mirė dešimtys žmonių, registruoti Madagaskare 2014 ir 2017 m., Indijoje 1994 m. ir Konge 2006 m. 1995 m. maro atvejų JAV buvo patvirtinta devyniose vakarinėse valstijose.<ref>{{cite journal|vauthors=Madon MB, Hitchcock JC, Davis RM, Myers CM, Smith CR, Fritz CL, Emery KW, O'Rullian W|title=An overview of plague in the United States and a report of investigations of two human cases in Kern county, California, 1995|url=https://archive.org/details/journal-of-vector-ecology_1997-06_22_1/page/77|journal=Journal of Vector Ecology|volume=22|issue=1|pages=77–82|year=1997|pmid=9221742}}</ref> Skaičiuojama, kad JAV šia liga kasmet suserga nuo 5 iki 10 žmonių, dažniausiai vakarinėse valstijose.<ref>{{cite web|url=https://abcnews.go.com/Health/oregon-man-survives-black-plague-lose-fingers-toes/story?id=16806758|title=Oregon Man Survives Black Plague, to Lose Fingers, Toes |author=ABC News|work=ABC News|date=2012-07-19}}</ref> == Istorija == {{Šaltiniai+}} [[File:Paul_Fürst,_Der_Doctor_Schnabel_von_Rom_(Holländer_version).png|thumb|Maro gydytojas. 1656 metų Paulus Fürst vario raižinys.]] Žmonių maras egzistavo dar [[Neolitas|Neolito]] laikotarpyje, daugiau nei prieš 5000 metų.<ref>{{Cite journal |last=Susat |first=Julian |last2=Haller-Caskie |first2=Magdalena |last3=Bonczarowska |first3=Joanna H. |last4=da Silva |first4=Nicolas A. |last5=Schierhold |first5=Kerstin |last6=Rind |first6=Michael M. |last7=Schmölcke |first7=Ulrich |last8=Kirleis |first8=Wiebke |last9=Sondermann |first9=Holger |last10=Rinne |first10=Christoph |last11=Müller |first11=Johannes |last12=Nebel |first12=Almut |last13=Krause-Kyora |first13=Ben |date=2024-08-18 |title=Neolithic Yersinia pestis infections in humans and a dog |url=https://www.nature.com/articles/s42003-024-06676-7 |journal=Communications Biology |language=en |volume=7 |issue=1 |pages=1–7 |doi=10.1038/s42003-024-06676-7 |doi-access=free|issn=2399-3642|pmc=11330967 }}</ref> Manoma, kad maras galėjo prisidėti prie Neolito nuosmukio t. y. staigaus žmonių populiacijos sumažėjimo šio laikotarpio pabaigoje.<ref>{{Cite journal |last1=Rascovan |first1=Nicolás |last2=Sjögren |first2=Karl-Göran |last3=Kristiansen |first3=Kristian |last4=Nielsen |first4=Rasmus |last5=Willerslev |first5=Eske |last6=Desnues |first6=Christelle |last7=Rasmussen |first7=Simon |date=2019-01-10 |title=Emergence and Spread of Basal Lineages of Yersinia pestis during the Neolithic Decline |journal=Cell |volume=176 |issue=1–2 |pages=295–305.e10 |doi=10.1016/j.cell.2018.11.005 |pmid=30528431 |issn=0092-8674|doi-access=free }}</ref><ref>{{cite web |last1=Zhang |first1=Sarah |title=An Ancient Case of the Plague Could Rewrite History |url=https://www.theatlantic.com/science/archive/2018/12/4900-year-old-case-plague-sweden/577315/ |website=The Atlantic |date=2018-12-06|access-date=2019-11-13}}</ref> Didelių maro epidemijų prieš mūsų erą būta [[Sirija|Sirijoje]] ir [[Egiptas|Egipte]]. '''Pirmoji pandemija''' kilo 541 m. Egipte ir [[Bizantija|Bizantijoje]], prasidėjusi nuo [[Justiniano maras|Justiniano maro]], išplito Viduržemio jūros uostamiesčiuose, Artimuosiuose Rytuose, Europoje. Jos metu per 50 metų mirė apie 100 mln. žmonių. '''Antroji pandemija''' kilo XIV a. Kinijoje, paplito Indijoje, Afrikoje, o 1347–1351 m. išplito Europoje. Nuo jos Europoje mirė apie 50 mln. žmonių, dėl to pandemijai duotas pavadinimas [[Juodoji mirtis]]. Tai buvo buboninio maro pandemija, kurios metu išmirė trečdalis Europos gyventojų. Šios pandemijos metu Italijoje pradėta taikyti [[karantinas|karantiną]] – 40 dienų izoliuoti žmonės, atvykę iš vietų, kuriose buvo sergama maru. '''Trečioji pandemija''' kilo 1855 m. Kinijoje, išplito į Indiją bei pasiekė vakarinę JAV pakrantę.<ref>{{cite book|last=Byrne|first=Joseph Patrick|title=Encyclopedia of the Black Death|publisher=ABC-CLIO|location=Santa Barbara (CA)|year=2012|url=https://books.google.com/books?id=5KtDfvlSrDAC|page=xxii|isbn=978-1-59884-253-1}}</ref> Kada prasidėjo [[maras Lietuvoje]], tikslių žinių nėra, tačiau manoma, kad jis šalies teritorijoje jau siautė XIII a. Anot [[Juozapas Ignotas Kraševskis|Juozapo Ignoto Kraševskio]], 1419–1710 metų laikotarpiu būta 22 marų. Almanto Bagdonavičiaus duomenimis, vien XVI amžiuje [[LDK]] nusiaubė 14 epidemijų.<ref>{{cite journal|last=Varsackytė|first=Rasa|title=Juodoji mirtis XVI-XVIII a. Kaune|journal=Kauno istorijos metraštis|year=2012|series=12|pages=25-35|url=https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/4e3327e3-ac2e-478f-a902-2d50e3949a1b/content}}</ref>{{rp|p=31}} Daugiausia aukų nusinešė [[Didžiojo Šiaurės karo maras]] 1710–1711 m., per kurį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu. Maro epidemijos įkarštyje žmonės nespėdavo laidoti lavonų, todėl jie gulėdavo namuose, gatvėse ir kiemuose.<ref>Milda Budrys. [https://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&task=view&id=7963&Itemid=502 Medicinos išsivystymo raida Lietuvoje XV–XX šimtmečiuose.] Aidai.eu (tikrinta 2025-07-20).</ref> Bakterija ''Yersinia pestis'' identifikuota XIX amžiuje. Archeologiniai [[DNR]] tyrimai pagrindžia, kad viduramžių pandemijas sukėlė ''Yersinia pestis'' bakterijos.<ref>{{cite news |first1=Nicholas |last1=Wade |date=October 31, 2010 |title=Europe's Plagues Came From China, Study Finds |url=https://www.nytimes.com/2010/11/01/health/01plague.html |work=The New York Times}}</ref><ref>{{Cite journal | title=Yersinia pestis genome sequencing identifies patterns of global phylogenetic diversity | author= Mark Achtman | journal=Nature Genetics |volume=42 | issue= 12 |pages=1140–43 | doi=10.1038/ng.705 |date=2010-10-31 | pmid=21037571 | pmc=2999892}}</ref> Tačiau dalis ankstyvųjų pandemijų, istoriškai laikytų maru, galėjo būti sukeltos ir kitų ligų. Manoma, kad pastaraisiais amžiais maro epidemijų tikimybė yra gerokai sumažėjusi dėl ilgainiui išsivysčiusio paveldimo [[Imunitetas|imuniteto]] maro bakterijoms bei geresnių medicininių, sanitarinių ir antiepideminių sąlygų.{{cn}} == Biologinis ginklas == Bakterijos ''Yersinia pestis'' laikomos labai pavojingomis dėl galimybės jas panaudoti kaip [[Biologinis ginklas|biologinį ginklą]].<ref name="Kortepeter-1999">{{cite journal|vauthors=Kortepeter MG, Parker GW|title=Potential biological weapons threats|journal=Emerging Infectious Diseases|volume=5|issue=4|pages=523–527|year=1999|pmid=10458957|pmc=2627749|doi=10.3201/eid0504.990411}}</ref> 1346 m. [[Genujos respublika|Genujos]] valdoma [[Feodosija|Kafa]] – tuo metu didelis prekybinis miestas [[Krymas|Krymo pusiasalyje]] – buvo apgulta [[Aukso orda|Aukso ordos]] kariuomenės.<ref name="caffa">{{cite journal|url=https://wwwnc.cdc.gov/eid/article/8/9/01-0536_article|author=Wheelis M.|title=Biological warfare at the 1346 siege of Caffa|journal=Emerg Infect Dis|year=2002|doi=10.3201/eid0809.010536|volume=8|issue=9|pages=971–975|pmid=12194776|pmc=2732530}}</ref> Po užsitęsusios apgulties, kurios metu mongolų kariuomenė nyko dėl maro protrūkio, mongolų karo vadai nusprendė panaudoti užkrėstus lavonus kaip biologinį ginklą: [[Trebušetas|trebušetais]] lavonai buvo sviedžiami (katapultuojami) į apgultą miestą, taip siekiant užkrėsti gyventojus.<ref name="caffa"/> Tai ankstyviausias žinomas maro, kaip biologinio ginklo, panaudojimas.<ref name="caffa"/> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu [[Japonijos imperija|Japonijos imperijos]] kariuomenė vystė biologinio ginklo programą; [[Mandžiūrija|Mandžiūrijoje]] maro bakterijomis buvo sąmoningai užkrečiami civiliai ir karo belaisviai, su kuriais vykdyti eksperimentai.<ref>{{Cite book|last=Harris|first=Sheldon H.|url=https://archive.org/details/factoriesofdeath0000harr/page/77|title=Factories of death: Japanese biological warfare 1932 - 45 and the American cover-up|date=1999|publisher=Routledge|isbn=978-0-415-13206-0|edition=Reprint|location=London|page=77}}</ref> [[Karo nusikaltimas|Karo nusikaltimus]] Japonijos kariuomenė vykdė ir [[Kinija|Kinijoje]], kur, dėl įvairių patogenų naudojimo, manoma, mirė šimtai tūkstančių civilių.<ref>{{cite book |last1=Barenblatt |first1=Daniel |title=A Plague upon Humanity: The Secret Genocide of Axis Japan's Germ Warfare Operation |date=2004 |publisher=Harper |location=New York|isbn=978-0-06-018625-8 |pages=[https://archive.org/details/plagueuponhumani00bare/page/163 163–175] |edition=1 |url=https://archive.org/details/plagueuponhumani00bare/page/163 }}</ref> [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu, [[Sovietų Sąjunga]] ir JAV vystė programas plaučių marui paversti efektyviu biologiniu ginklu.<ref name="cold-war-programs">{{cite journal |last1=Riedel |first1=Stefan |title=Plague: from natural disease to bioterrorism |journal=Baylor University Medical Center Proceedings |date=April 18, 2005 |volume=18 |issue=2 |pages=116–124 |doi=10.1080/08998280.2005.11928049 |pmid=16200159 |pmc=1200711 }}</ref> Anot mokslininkų, dirbusių SSRS biologinio ginklo programose, sovietai dėjo didžiules pastangas šioms programoms vystyti, o ginklui pritaikytų maro bakterijų atsargos buvo didžiulės. Didžioji dalis informacijos apie SSRS ir JAV vykdytas programas vis dar nėra prieinama.<ref name="cold-war-programs"/> == Šaltiniai == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Maras| ]] 9wa5262z57t1qzj8pdqhsbexw9gal6m 0 9971 7957549 7957458 2026-11-04T16:35:42Z Homo ergaster 10314 /* Saugumas */ 7957549 wikitext text/x-wiki {{OS informacija| pavadinimas='''NetBSD'''| logotipas=[[Vaizdas:NetBSD.png|100px]]| paveikslėlis=[[Vaizdas:Demonstration of NetBSD with XFCE desktop environment version 4.12 desktop.png|250px]]| antraštė=NetBSD darbalaukis su Xfce grafine aplinka| kūrėjas=The NetBSD Project| šeima=[[BSD]], [[Unix|Unix-tipo]]| kodo_modelis=[[Laisvoji programinė įranga]]| paskutinė_versija=11.1| paskutinės_versijos_data=[[2026]] m. [[lapkričio 2]] d.| branduolio_tipas=[[Monolitinis branduolys|Monolitinis]]| licencija=[[BSD licencija]]| svetainė=[http://www.netbsd.org www.netbsd.org] }} '''NetBSD''' – laisvai platinama, [[atviras kodas|atviro kodo]] [[UNIX]] tipo [[BSD]] [[operacinė sistema]], pasižyminti itin geru perkeliamumu tarp įvairių aparatinių platformų, aukštos kokybės dizainu bei realizacija, sistema yra dažnai naudojama [[įterptinės sistemos|įterptinėse sistemose]] bei serveriuose. NetBSD sistema palaiko virš 50 aparatinių platformų, naudojančių daugiau nei dešimt skirtingų procesoriaus architektūrų. „NetBSD“ ir „pkgsrc“ yra registruoti „The NetBSD Foundation“ prekiniai ženklai. == Istorija == NetBSD šaknys atsekamos nuo originalios UCB 4.3BSD-Reno per Networking/2 versiją ir [[386BSD]]. Tai pirma iš nemokamai platintų [[atviras kodas|atviro kodo]] BSD operacinių sistemų, atsišakojusių nuo 386BSD kodo bazės, formaliai išleista kaip NetBSD 0.8 versija [[1993]] m. gegužę. NetBSD tikslas buvo sukurti vieningą, daugiaplatformę ir produkcinei aplinkai tinkamą operacinę sistemą. Nuo to laiko, padedant projekto savanoriams, į NetBSD buvo importuota daug pataisymų iš kitų išeities kodų, tarp jų ir iš 4.4BSD Lite. Po nesutarimų, vienas iš NetBSD projekto įkūrėjų, Theo de Raadt, buvo pašalintas iš projekto ir vėliau sukūrė naują [[OpenBSD]] projektą iš NetBSD 1.0 išeities tekstų [[1995]] m. pabaigoje. == Simetrinis daugiaprocesis apdorojimas == NetBSD palaiko [[simetrinis diaugiaprocesis apdorojimas|simetrinį daugiaprocesį apdorojimą]] ({{en|symmetric multiprocessing}}) nuo NetBSD 2.0 leidimo 2004 metais,<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/changes/2004.html#netbsd-2.0|title=NetBSD 2.0 release notes}}</ref> kuris iš pradžių buvo realizuotas naudojant [[didysis užraktas|didžiojo užrakto]] ({{en|giant lock}}) metodą. Esminiai SMP patobulinimai buvo atlikti vykstant NetBSD 5 kūrimo ciklui; dauguma branduolio posistemių buvo modifikuotos taip, kad būtų saugios atliekant daugiaprocesį apdorojimą ({{en|MP safe}}) bei naudotų tinkamos granuliacijos rakinimą ({{en|fine-grained locking}}). Taip pat 2007 metų sausį buvo realizuotos naujos sinchronizavimo primityvų priemonės ({{en|synchronization primitives}}) ir planuoklės aktyvacijos ({{en|scheduler activations}}) modelis pakeistas nauju 1:1 gijų modeliu ({{en|threading model}}).<ref>[http://www.netbsd.org/changes/changes-5.0.html#newlock2 Significant changes from NetBSD 4.0 to 5.0]</ref> Realizuotas didelio našumo dispečeris ({{en|dispatcher}}) ir gijų planuoklė ({{en|scheduler}}). Virtualios atminties valdymo sistema, atminties skirstytuvas ({{en|memory allocator}}) bei pinklių gaudyklė ({{en|trap handler}}) buvo modifikuotos taip, kad būtų saugios atliekant daugiaprocesį apdorojimą. Taip pat buvo modifikuota virtualios failų sistemos (VFS) sąsaja bei pagrindinės failų sistemos. Nuo 2008 m. balandžio didžiojo užrakto metodą naudoja tik tinklo protokolai ir dauguma įrenginių tvarkyklių. == Saugumas == NetBSD teikia įvairius mechanizmus saugumo srityje.<ref>{{cite web|url=http://man.netbsd.org/cgi-bin/man-cgi?security+7+NetBSD-current|title=NetBSD security(7) manual page}}</ref> [http://man.netbsd.org/cgi-bin/man-cgi?kauth+9+NetBSD-current Branduolio autorizacijos] infrastruktūra (arba tiesiog Kauth) yra posistemė, tvarkanti visus autorizacijos užklausimus branduolio viduje ir naudojama kaip sisteminio lygio saugumo policija. Ji leidžia išoriniams moduliams prijungti autorizacijos procesą. NetBSD taip pat inkorporuoja išnaudojimų atgrasinimo ({{en|exploit mitigation}}) mechanizmus<ref>{{cite web|url=http://man.netbsd.org/cgi-bin/man-cgi?paxctl+8+NetBSD-current|title=NetBSD paxctl(8) manual page}}</ref> – ASLR, MPROTECT, Segvguard iš [[PaX]] projekto bei [[GNU kompiliatorių kolekcija|GCC]] steko pramušimo apsaugos ({{en|stack smashing protection}}) kompiliatoriaus išplėtimus (SSP, arba dar žinoma kaip ProPolice). Verifikuojami paleidžiamieji ({{en|verified executables}}) arba tiesiog Veriexec yra branduolio lygio failų integralumo NetBSD posistemė. Jie leidžia administratoriui nustatyti skaitmenines failų [[Maišos funkcija|maišas]] ({{en|hashes}}), kurias stebėtų Veriexec ir esant pakitimams užkirstų kelią failų paleidimui. Pavyzdžiui, galima leisti [[Perl]] paleisti tik tuos skriptus, kurie atitinka skaitmenines maišas.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/docs/guide/en/chap-veriexec.html|title=Chapter 19. NetBSD Veriexec subsystem}}</ref> Kriptografinė tvarkyklė ({{en|cryptographic device driver}}) teikia funkcionalumą, kuris leidžia užkoduoti diskus bei particijas (įskaitant CD bei DVD diskus).<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/docs/guide/en/chap-cgd.html|title=Chapter 14. The cryptographic device driver (CGD)}}</ref> NetBSD paketų filtras (NPF) yra sukurtas lietuvio Mindaugo Rasiukevičiaus.<ref>{{cite web|url=https://www.tv3.lt/naujiena/mokslasirit/netbsd-operacine-sistema-su-lietuviskais-sarvais-n517651|title=„NetBSD“ operacinė sistema – su lietuviškais šarvais}}</ref><ref>{{cite web|url=http://man.netbsd.org/npf.7|title=npf(7) - NetBSD Manual Pages}}</ref> == Naudojimas == [[Vaizdas:ISS on 20 August 2001.jpg|thumb|NetBSD panaudota [[NASA]] [[SAMS-II Project|SAMS-II projekte]], kurio tikslas buvo stebėti mikrogravitacinę aplinką [[Tarptautinė Kosminė Stotis|Tarptautinėje kosminėje stotyje]]. Taip pat [[TCP]] panaudojimo palydoviniuose tinkluose tyrimams.]] NetBSD sistemos švarus dizainas, didelis našumas ir plečiamumas, bei daugelio architektūrų palaikymas leidžia sistemą panaudoti įterptinių įrenginių ir serverių industrijoje, ypač tinklų nišoje.<ref name="f10">{{cite web|url=https://community.qnx.com/sf/wiki/do/viewPage/projects.networking/wiki/Drivers_wiki_page|title=Foundry27: Project Networking – Driver wiki page|work=[[QNX Software Systems]]|access-date=27 December 2011}}</ref> Komercinė [[Realaus laiko operacinė sistema|realaus laiko sistema]] [[QNX]] naudoja tinklo steką, kuris sukurtas NetBSD išeities tekstų pagrindu<ref>{{cite web|url=http://community.qnx.com/sf/docman/do/downloadDocument/projects.networking/docman.root/doc1280|title=Core Networking 6.4: Neutrino's Next Gen Networking Stack and Foundry27|access-date=2009-06-10|archive-date=2008-11-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20081126055344/http://community.qnx.com/sf/docman/do/downloadDocument/projects.networking/docman.root/doc1280|url-status=dead}}</ref>, ir teikia įvairias tvarkykles perimtas iš NetBSD.<ref name="f10" /> [[Force10|Force10 Networks]] naudoja NetBSD kaip pagrindą komercinėje FTOS (Force10 Operacinė Sistema), kuri yra naudojama didelio plečiamumo skirstytuvuose bei maršrutizatoriuose.<ref>{{cite web|url=http://www.force10networks.com/news/pressreleases/2007/pr-2007-02-13.asp|title=Force10 Networks uses NetBSD to build software scalability into operating system}}</ref> Taip pat Force10 2007 metais paaukojo NetBSD Fondui siekiant paskatinti tolimesnius tyrimus bei vystymąsi bendruomenėje.<ref>{{cite web|url=http://www.force10networks.com/news/pressreleases/2008/pr-2008-01-28b.asp|title=Force10 Networks introduces unified operating system across product portfolio to lower total cost of owning and operating networks}}</ref> NetBSD panaudota [[NASA]] [[SAMS-II Project|SAMS-II projekte]], kurio tikslas buvo stebėti mikrogravitacinę aplinką [[Tarptautinė Kosminė Stotis|Tarptautinėje kosminėje stotyje]]<ref>{{cite web|url=http://mail-index.netbsd.org/port-i386/1997/12/04/0022.html|title=Re: NetBSD/i386 and single board computers}}</ref>, taip pat [[TCP]] panaudojimo palydoviniuose tinkluose tyrimams.<ref>{{cite web|url=http://roland.grc.nasa.gov/~jgriner/papers/nash98.pdf|title=HTTP Page Transfer Rates over Geo-Stationary Satellite Links|access-date=2009-06-10|archive-date=2009-07-20|archive-url=https://web.archive.org/web/20090720152309/http://roland.grc.nasa.gov/~jgriner/papers/nash98.pdf|url-status=dead}}</ref> 2004 metais [[SUNET]] naudojo NetBSD pasiekiant [[Internet2]] antžeminio greičio rekordą. NetBSD buvo pasirinkta „dėl TCP kodo našumo“.<ref>{{cite web|url=http://proj.sunet.se/LSR2/|title=SUNET Internet2 Land Speed Record: 69.073 Pbmps|access-date=2006-01-19|archive-date=2006-01-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20060101074217/http://proj.sunet.se/LSR2/|url-status=dead}}</ref> [[Sumanusis telefonas|Sumaniojo telefono]] [[T-Mobile Sidekick]] LX 2009 operacinė sistema yra sukurta NetBSD pagrindu.<ref name="sidekick">{{cite web|url=http://www.hiptop3.com/archives/sidekick-lx-2009-blade-will-run-netbsd/|title=Sidekick LX 2009 / Blade Will Run NetBSD|date=2009-01-30|work=www.hiptop3.com|accessdate=2009-02-05|archive-date=2009-03-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20090317022256/http://www.hiptop3.com/archives/sidekick-lx-2009-blade-will-run-netbsd/|url-status=dead}}</ref> == Licencijavimas == Visas NetBSD sistemos branduolys ir didžioji dalis vartotojo erdvės ({{en|userland}}) pagrindo yra išleista pagal [[BSD licencija|BSD licenciją]] (dviejų, trijų ir keturių punktų variacijos). Tai iš esmės leidžia kiekvienam naudoti, modifikuoti ir platinti ar parduoti sistemą taip kaip norima (įskaitant ir naudojimą komerciniais tikslais) tol, kol išlaikomas autorinis įrašas ir licencijos tekstas. Esant tokioms sąlygoms, galima kurti produktus NetBSD pagrindu neviešinant išeities tekstų ar jų modifikacijų. Palyginus, [[GPL|GPL licencija]] reikalauja paviešinti visus išeities teksto pakeitimus. 2008 m. birželio 20 d. NetBSD Fondas paskelbė perėjimą į dviejų punktų BSD licenciją, remiantis UCB (University of California, Berkeley) 3 punkto nepalaikymu bei geresniu pritaikymu industrijoje.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/about/redistribution.html#why2clause|title=NetBSD Licensing and Redistribution|date=2008 m. birželio mėn.|accessdate=2008-06-20}}</ref> NetBSD taip pat įtraukia [[GNU]] kūrimo įrankius ir kitus paketus, kurie yra išleisti pagal GPL ir kitas atvirojo kodo licencijas. == Suderinamumas su kitomis sistemomis == Išeities tekstų bei sąsajų lygyje, NetBSD yra labai arti visiško [[POSIX]].1 (IEEE 1003.1-1990) standarto palaikymo ir beveik visiškai palaiko POSIX.2 (IEEE 1003.2-1992) standartą. NetBSD taip pat teikia [[sistemų kvietimas|sistemų kvietimų]] lygio binarinį suderinamumą tam tikrose architektūrose su įvairiomis UNIX-tipo sistemomis, įskaitant [[Linux]], [[FreeBSD]], Apple [[Darwin]], [[Solaris (operacinė sistema)|Solaris]] bei [[SunOS]] 4. Tai leidžia NetBSD vartotojams naudoti daugybę programų, kurios platinamos tik binarine forma kitoms operacinėms sistemoms, dažniausiai be jokio didelio efekto greičiui. Daugybė „kitų“ failų sistemos formatų yra palaikoma NetBSD, įskaitant [[FAT]], [[NTFS]], Linux [[EXT2|ext2fs]], [[Mac OS X]] [[UFS]], [[RISC OS]] FileCore/ADFS ir [[AmigaOS]] [[Fast File System]]. == Leidimai == Tolimesnė lentelė atvirkštine chronologine tvarka pateikia pagrindinių NetBSD leidimų sąrašą su žymiais pakeitimais. Mažesni leidimai bei pataisymai sąraše neįtraukti. {| class="wikitable" ! Leidimas !! style=width:160px | Leidimo data !! Žymūs pakeitimai |- | 11.0<ref name="Announcing NetBSD 11.0">{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-11/NetBSD-11.0.html|title=Announcing NetBSD 11.0 (July 30, 2026)}}</ref> | 2026 liepos 30 d. | * Oficialus RISC-V architektūros palaikymas. * POSIX.1-2024 ir C23 standartų palaikymo patobulinimai. * Patobulintas „[https://man.netbsd.org/NetBSD-11.x-BRANCH/compat_linux.8 compat_linux(8)]“ posistemės palaikymas „Linux“ sistemos iškvietimams, įskaitant „epoll“ (įgyvendintą naudojant „kqueue“), POSIX pranešimų eiles, „statx“, „readahead“, „close_range“, „waitid“, „renameat2“, „clone3“, „sync_file_range“, „syncfs“ ir „inotify“. * „Qualcomm Snapdragon X Elite“ platformos pradinis palaikymas. * Pridėta nauja „virt68k“ platforma, leidžianti [[QEMU]] aplinkoje paleisti Motorola 68k architektūros sistemą, naudojant paravirtualizuotus įrenginius. * Naujas MICROVM branduolys x86 architektūrai (32 ir 64 bitų), dedikuotas labai greitam virtualių mašinų paleidimui, kuris gali startuoti per ~10ms 2020 eros x86 procesoriuose. * Įvairios branduolio, npf ugniasienės, įvairių įrenginių tvarkyklių ir posistemių optimizacijos bei patobulinimai, vartotojo erdvės ir trečių šalių aplikacijų atnaujinimai. |- | 10.0<ref name="Announcing NetBSD 10.0">{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-10/NetBSD-10.0.html|title=Announcing NetBSD 10.0}}</ref> | 2024 kovo 28 d. | * Patobulinta planuoklė veikimui su netolygios kreipties į atmintį architektūra (NUMA), loginiais procesoriaus branduoliais (hyperthreading) ir ARM big.LITTLE architektūra. Failų kelio spartinančiosios atmintinės algoritmas pakeistas į greitesnį [[Raudonai juodas medis|raudonai-juodo medžio]] algoritmą. Atminties puslapio paieškos spartinančiosios atmintinės algoritmas pakeistas į greitesnį ''radix'' medžio algoritmą. * Pridėtas Apple M1, Raspberry Pi 4, Nintendo Wii, Asus Tinker Board sistemų palaikymas, Realtek ir Intel 2.5 Gbit ir Intel 40Gbit tinklo valdiklių palaikymas. Modernesnių grafinių plokščių akceleracijos palaikymas, perkėlus Linux 5.6 DRM kodą. Realizuotas įvairių AArch64 architektūros saugumo funkcijų palaikymas ir pridėtas AArch64 Linux aplikacijų suderinamumas. * Realizuoti POSIX.1e prieigos valdymo sąrašai FFS failų sistemai, atnaujintas failų sistemos vartotojo erdvėje suderinamumas su FUSE 3.10, fsck aplikacijai pritaikytas UDF (''Universal Disk Format'') palaikymas. * Pridėtas suderinamumas su „WireGuard“ [[Virtualus privatus tinklas|VPN]], realizuotas „Adiantum“ disko duomenų šifravimo algoritmas sistemoms, neturinčioms [[AES]] spartinimo instrukcijų, „Argon2“ slaptažodžių maišos algoritmas, išnaudojamos specialios procesoriaus instrukcijos bendrų kriptografijos algoritmų, tokių kaip AES ir ChaCha, spartinimui. * Buvo išmesti nebepalaikomi tinklo komponentai ir įrenginių tvarkyklės. |- | 9.0<ref name="Announcing NetBSD 9.0">{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-9/NetBSD-9.0.html|title=Announcing NetBSD 9.0}}</ref> | 2020 m. vasario 14 d. | [[AArch64]] (64 bitų ARMv8-A) architektūros palaikymas, įskaitant suderinamumą su 32 bitų aplikacijomis. Praplėstas ARMv7-A įrenginių palaikymas. Atnaujintas vaizdo plokščių palaikymas. Pagerintas virtualizacijos platformų palaikymas. Įdiegtas aparatinės įrangos pagreičio virtualizacijos ({{en|hardware accelerated virtualization}}) palaikymas, naudojant NVMM (''NetBSD Virtual Machine Monitor'') sistemos prižiūryklės ({{en|hypervisor}}) platformą. Daug NPF [[ugniasienė]]s patobulinimų. Pagerintas [[ZFS]] failų sistemos palaikymas, įvairūs tvarkyklių patobulinimai ir naujos aparatinės įrangos palaikymas. Saugumo patobulinimai, įvedant įvairius branduolio ir vartotojo erdvės ({{en|userland}}) kodo sanitarizatorius ({{en|code sanitizer}}) ir branduolio adreso erdvės randomizaciją ({{en|kernel ASLR}}), bei atlikus tinklo steko saugumo auditą. Taip pat buvo pašalinta daug senų ir nepalaikomų komponentų. Perrašyta [[SATA]] posistemė, kuri dabar palaiko ''NCQ''. Buvo išskirtas bendras ''usbnet'' karkasas ({{en|framework}}) USB tinklo plokščių tvarkyklėms. |- | 8.0<ref name="Announcing NetBSD 8.0">{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-8/NetBSD-8.0.html|title=Announcing NetBSD 8.0}}</ref> | 2018 m. liepos 17 d. |[[USB 3.0]] palaikymas, branduolyje integruotas garsų maišiklis, atminties ir tinklo saugumo patobulinimai, procesorių klaidų mitigacija x86 ir amd64 architektūroms (Meltdown, SpectreV2, SpectreV4, PopSS), (U)EFI įkrovos tvarkyklė, programų atnaujinimai ir daug kitų patobulinimų bei pataisymų. |- | 7.0<ref name="Announcing NetBSD 7.0">{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-7/NetBSD-7.0.html|title=Announcing NetBSD 7.0}}</ref> | 2015 m. spalio 8 d. |Modernesnių Intel ir Radeon įrenginių akceleracijos palaikymas x86 platformai, pasiektas perkėlus Linux 3.15 DRM/KMS kodą; [[Lua (programavimo kalba)|Lua]] interpretuojamos programavimo kalbos integracija su branduoliu; blacklistd [[Daemon|demonas]], kuris integruojasi su paketų filtrais dinaminei apsaugai nuo įsilaužimo; [[NPF (ugniasienė)|NPF ugniasienės]] patobulinimai, tarp jų dinaminis kompiliavimas ({{en|JIT}}) ir dinaminės taisyklės; daugelio procesorių palaikymas [[ARM (architektūra)|ARM architektūrai]]; naujų ARM platformų palaikymas ([[Raspberry Pi 2]], [[ODROID-C1]], [[BeagleBoard]] ir kt.), [[Lemote Yeeloong]] nešiojamų kompiuterių palaikymas. |- |6.0<ref name="Announcing NetBSD 6.0">{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-6/NetBSD-6.0.html|title=Announcing NetBSD 6.0}}</ref> |2012 m. spalio 17 d. |Lokalios gijai atminties (''thread-local storage'') palaikymas, loginių tomų valdytojo (''Logical Volume Manager'') funkcionalumas, perrašyta disko kvotos posistemė, parašytos naujos [[Flash atmintis|flash atminties]] įrenginių ir NAND valdiklių posistemės, įdiegtas eksperimentinės CHFS failų sistemos, suprojektuotos flash atminties įrenginiams (ypač NAND), palaikymas, daugiaprotokolinio komutavimo pagal žymes protokolo palaikymas (''Multiprotocol Label Switching protocol''). Šis leidimas pristatė naują paketų filtrą – NetBSD Packet Filter (NPF), suprojektuotą atsižvelgiant į daugiaprocesorinių sistemų ir procesorių su keliais branduoliais išnaudojimą. Jis gali atlikti TCP/IP srauto filtravimą ir apskaitą, taip pat [[Tinklo adresų transliavimas|tinklo adresų transliavimą]] (NAT). Xen domU branduolyje atsirado simetrinio daugiaprocesio apdorojimo palaikymas (SMP), pradinis laukimo būsenos ir atstatymo iš jos palaikymas, „PCI pass-through“ palaikymas ir „balloon“ tipo atminties tvarkyklė Xen3 virtualių mašinų monitoriui. Pertvarkytas [[MIPS architektūra|MIPS architektūros]] kodas, pridedant SMP, 64 bitų procesorių, DSP v2 ASE plėtinių, įvairių NetLogic/RMI procesorių modelių, Loongson šeimos procesorių ir naujų SoC (''System-on-Chip'') sistemų palaikymą. Pagerintas [[PowerPC]] architektūros SMP palaikymas ir pridėtas Book E Freescale MPC85xx (e500 branduolio) procesorių palaikymas. ARM architektūroje atsirado Cortex-A8 procesorių, naujų SoC sistemų palaikymas ir pradinis [[Raspberry Pi]] sistemos palaikymas. Siekiant išspręsti 2038 metų problemą, visoms NetBSD platformoms time_t tipas buvo praplėstas iki 64 bitų. |- |5.0 |2009 m. balandžio 29 d. |Perrašyta gijų sistema, kuri paremta [[Gijų modelis|1:1 modeliu]]. Taip pat, perrašyta gijų planuoklės realizacija.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-5/NetBSD-5.0.html|title=Announcing NetBSD 5.0}}</ref> Palaikymas branduolio lygio pertraukimams ({{en|kernel preemption}}), POSIX realaus laiko planuoklės išplėtimai ({{en|scheduling extensions}}), procesorių komplektai ({{en|processor-sets}}), dinaminiai CPU komplektai ({{en|affinity mask}}) gijų priklausomumui ({{en|thread affinity}}) palaikyti. Pridėtas [[jemalloc]] atminties skirstytojas. Metaduomenų žurnalo [[FFS]] palaikymas ({{en|journaling}}), dar žinomas kaip [[WAPBL]] ({{en|Write Ahead Physical Block Logging}}). Perrašytas branduolio modulių infrastruktūra, kuri pakeis senus LKM. |- |4.0 |2007 m. gruodžio 19 d. |Pridėtas [[slab]] atminties skirstytojas ({{en|slab allocator}}), [[iSCSI]] taikinys, [[Common Address Redundancy Protocol|CARP]], [[tmpfs]], [[Xen]] 3. Branduolio Autorizacijos (kauth) infrastruktūra, Veriexec ir kiti saugumo išplėtimai.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-4/NetBSD-4.0.html|title=Announcing NetBSD 4.0}}</ref> |- |3.0 |2005 m. gruodžio 23 d. |Pridėtas [[Xen]] 2.0 palaikymas. Taip pat, failų sistemų su daugiau nei dviem [[Baitas|terabaitais]] duomenų ir Prijungiamųjų Autentifikacijos Modulių ({{en|Pluggable Authentication Modules}}) palaikymas. Integruota OpenBSD [[Packet Filter]] ugniasienė, kaip alternatyva [[IPFilter]]. Pridėtas UFS direktorijų [[Dėstymo lentelė|dėstymo lentelės]] (dar žinoma kaip ''dirhash'') palaikymas, paspartinantis užklausas direktorijose su dideliais failų kiekiais.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-3/NetBSD-3.0.html|title=Announcing NetBSD 3.0}}</ref> |- |2.0 |2004 m. gruodžio 9 d. |Vietinis ({{en|native}}) [[pthread|POSIX gijų]] ir simetrinio daugiaprocesio apdorojimo palaikymas [[i386]] ir kitose architektūrose. [[AMD64]] architektūros palaikymas. [[UFS2]] ir [[SMBFS]] palaikymas, pridėta [[kqueue]] sąsaja.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-2.0/NetBSD-2.0.html|title=Announcing NetBSD 2.0}}</ref> |- |1.6 |2002 m. rugsėjo 14 d. |Įvestas suvienytas [[buferis|buferio]] podėlis ({{En|Unified Buffer Cache (UBC)}}), kuris sujungia failų sistemos ir virtualios atminties kešus į vieną. Nulinio kopijavimo ({{en|zero-copy}}) palaikymas [[TCP]] ir [[UDP]] siuntimo keliuose. Dešimties naujų platformų palaikymas. Nauja kryžminio statymo ({{en|cross building}}) t. y. ''build.sh'' infrastruktūra. Pridėtos ''keliabaitės'' LC_CTYPE [[lokalės]].<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-1.6/NetBSD-1.6.html|title=Announcing NetBSD 1.6}}</ref> |- |1.5 |2000 m. gruodžio 6 d. |[[IPv6]] ir [[IPsec]] pridėjimas į tinklo steką. Importuoti [[OpenSSL]] ir [[OpenSSH]]. Realizuotas naujas <tt>rc.d</tt> startavimo sistemos mechanizmas. Pradėta migracija į [[Executable and Linkable Format|ELF]] formato binarinius failus. Pridėtas [[ktruss]] įrankis leidžiantis sekti branduolio kvietimus. Šešių naujų platformų palaikymas, įskaitant [[SPARC64]]. Pridėti [[Unix File System|FFS]] minkštieji atnaujinimai ({{en|soft updates}}) ir [[NTFS]] palaikymas.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-1.5/NetBSD-1.5.html|title=Announcing NetBSD 1.5}}</ref> |- |1.4 |1999 m. gegužės 12 d. |Įvestas UVM – perrašyta [[Virtuali atmintis|virtualios atminties]] posistemė. Pridėtas RAIDframe – programinė [[RAID]] realizacija, importuotas [[IPfilter]]. Pabaigta 4.4BSD Lite-2 išeities tekstų integracija. [[Power Macintosh]] ir [[NeXTcube]]/[[NeXTstation|station]] platformų palaikymas. Pridėtas pilnas [[USB]] palaikymas.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-1.4/NetBSD-1.4.html|title=NetBSD 1.4 Release Announcement}}</ref> |- |1.3 |1998 m. kovo 9 d. |Pridėtas [[XFree86]] išeities tekstų medis kaip palaikoma distribucijos dalis. [[ISA Plug and Play]], [[PCMCIA]], [[ATAPI]] ir [[Advanced Power Management|APM]] palaikymas. Pridėtos [[EXT2|ext2fs]] ir [[FAT32]] failų sistemos. Įvesta [[pkgsrc]] paketų kolekcijos sistema.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-1.3/|title=Information about NetBSD 1.3}}</ref> |- |1.2 |1996 m. spalio 4 d. |Pridėtas [[NFS|NFSv3]], [[SCSI]] skanavimo ir vidutinio įkrovimo įrenginių palaikymas. Pridėti [[Network Time Protocol|NTP]] reikalingi išplėtimai branduolyje. [[ARM architektūra|ARM]] ir Sharp [[X68k]] architektūrų palaikymas.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-1.2/|title=Information about NetBSD 1.2}}</ref> |- |1.1 |1995 m. lapkričio 26 d. |[[DEC Alpha]], [[Atari TT]]/[[Atari Falcon030|Falcon030]] ir [[MVME68k]] platformų palaikymas. Pridėta binarinės emuliacijos galimybė. Įvesta bendrinė audio posistemė.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-1.1/|title=Information about NetBSD 1.1}}</ref> |- |1.0 |1994 m. spalio 26 d. |Pirmas multi-platforminis leidimas, palaikantis [[PC]], [[HP 9000]] Series 300, [[Amiga]], [[68k]] [[Apple Macintosh|Macintosh]], [[SPARCstation|Sun-4c]] serijas ir [[PC532]]. Taip pat, legaliai užginčytas iš Net/2 kilęs išeities tekstas buvo pakeistas ekvivalenčiu [[4.4BSD-lite]] išeities tekstu, remiantis [[USL v BSDi]] bylos sprendimu. Pridėtas pasidalinamųjų bibliotekų ({{en|shared libraries}}) ir [[Kerberos]] 5 palaikymas.<ref>{{cite web|url=http://www.netbsd.org/releases/formal-1.0/NetBSD-1.0.html|title=NetBSD 1.0 release announcement}}</ref> |- |0.9 |1993 m. rugpjūčio 20 d. |Leidimas turėjo daugybę patobulinimų ir klaidų ištaisymų. Palaikymas vis dar buvo tik [[PC]] platformai, nors tuo metu jau buvo prasidėję darbai siekiant palaikyti kitas platformas. Pridėtas LKM ({{en|loadable kernel modules}}), paleidžiamųjų branduolio modulių, palaikymas.<ref>{{cite web|url=ftp://ftp.netbsd.org/pub/NetBSD/misc/release/NetBSD/NetBSD-0.9|title=NetBSD 0.9 available for anon-ftp…}}</ref> |- |0.8 |1993 m. balandžio 20 d. |Pirmasis oficialus leidimas, kilęs iš [[386BSD]] 0.1 bei neoficialų 0.2.2 modifikacijų komplekto, su keliomis perintegruotomis programomis iš Net/2 leidimo, kurių nebuvo 386BSD, taip pat keliais kitais patobulinimais.<ref>{{cite web|url=ftp://ftp.netbsd.org/pub/NetBSD/misc/release/NetBSD/NetBSD-0.8|title=Installation notes for NetBSD 0.8}}</ref> |- |} Iki 2004 metų NetBSD 1.x leidimai buvo vykdomi apytiksliai metų intervalu, su mažesniais „pataisos“ leidimais tarpe. Nuo 2.0 leidimo, kiekvienas pagrindinis NetBSD leidimas atitinka padidintą pagrindinį versijos skaičių, t. y. pagrindiniai leidimai sekantys po 2.0 yra 3.0, 4.0 ir t. t. Ankstesni mažesnieji leidimai buvo padalinti į dvi kategorijas: ''x.y'' „stabilūs“ palaikymo leidimai ir ''x.y.z'' leidimai įtraukiantys tik saugumo ir kritinius pakeitimus. Pradedant 8.0 versija, atsisakyta ''x.y.z'' leidimų<ref>{{cite web|url=https://blog.netbsd.org/tnf/entry/changes_to_netbsd_release_support|title=Changes to NetBSD release support policy}}</ref>, bus leidžiami tik ''x.y'' palaikymo leidimai, kurie įtrauks tiek klaidų pataisymus, tiek naujus pakeitimus ir patobulinimus, kuriuos komanda laikys saugiais pagrindinio leidimo atšakai. == Logotipas == NetBSD „vėliavos“ logotipas, sukurtas Grant Bissett, buvo pristatytas 2004 metais. Tai [http://www.netbsd.org/images/NetBSD-old.jpg senojo logotipo], sukurto Shawn Mueller 1994 metais, abstrakcija. Senasis logotipas buvo paremtas garsiąja [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] fotografija „Vėliavos kėlimas Ivo Džimoje“, kuri kai kurių buvo priimta kaip kultūriškai nejautri bei netinkama tarptautiniam projektui.<ref>{{cite web|url=http://mail-index.netbsd.org/netbsd-advocacy/2004/01/14/0001.html|title=NetBSD logo design competition}}</ref> == Organizacinė struktūra == [http://www.netbsd.org/foundation/ NetBSD Fondas] (orig. ''The NetBSD Foundation'') yra organizacija (juridinis asmuo), turinti intelektinės nuosavybės bei prekinių ženklų, susijusių su NetBSD, ir yra gavusi [[501(c)#501.28c.29.283.29|501(c)3]] ne pelno siekiančios organizacijos statusą pagal JAV mokesčių sistemą. Fondo nariai yra [http://www.netbsd.org/people/developers.html NetBSD kūrėjai], kurie turi [[CVS]] prieigą. NetBSD Fondas turi valdybos narius, kurie renkami organizacijos narių dvejiems metams. == Talpinimas == Talpinimo paslaugos daugiausiai teikiamos Interneto sistemų konsorciumo ({{en|Internet Systems Consortium Inc}}), [[Luleå technologijų universiteto]], [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universiteto]] ir [[Vakarinis Vašingtono universitetas|Vakarinio Vašingtono universiteto]]. Veidrodžiai projektui yra plačiai pasklidę po visą pasaulį. Jie teikiami savanorių ir kitų projektą palaikančių grupių. == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.netbsd.org/ The NetBSD Project] * [http://blog.netbsd.org/ Official NetBSD blog] * [http://wiki.netbsd.se NetBSD wiki] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080723193832/http://wiki.netbsd.se/ |date=2008-07-23 }} * [http://releng.netbsd.org/ NetBSD release engineering status] * [http://www.netbsd.org/Changes/pkg-changes.html Nuolatos atnaujinami pkgsrc paketų kolekcijos pakeitimai] * [http://pkgsrc-wip.sourceforge.net/ The pkgsrc – wip (Work-In-Progress) Project]{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * [http://pkgsrc.se/ Web interface for the pkgsrc repository] * [http://proj.sunet.se/LSR2/ Internet2 SUNET Internet2 Land Speed Record] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060101074217/http://proj.sunet.se/LSR2/ |date=2006-01-01 }} [[Kategorija:BSD]] [[Kategorija:Laisvosios operacinės sistemos]] npx32445i5x4jbh4l922b1yiz6rug2g 0 13490 7957606 7675019 2026-11-04T19:21:57Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957606 wikitext text/x-wiki {{reikšmės|Palestina}} {{ŠaliesLentelė |pavadinimas = Palestina |ilgas_pavadinimas = Palestinos valstybė |vietinis_pavadinimas = {{ar|دولة فلسطين}}<br>{{smaller|''Dawlat Filasṭīn''}} |kilm = Palestinos |žemėlapis = State of Palestine (orthographic projection).svg |antraštė = <div style="font-size:97%;">{{Legend|#336830|[[Izraelio okupuotos teritorijos|Izraelio okupuotos]] [[Palestinos teritorijos|palestiniečių teritorijos]]}}{{Legend|#61E760|Izraelio [[aneksija|aneksuota]] teritorija ([[Rytų Jeruzalė]])}}</div> |vėliava = Flag of Palestine.svg |herbas = Coat of arms of Palestine.svg |herbo_plotis = 70 |himnas = „[[Palestinos himnas|Fidajus]]“ |kalbos = [[arabų kalba|Arabų]] |sostinė = [[Jeruzalė]] {{smaller|(''de jure'')}}{{efn|Palestinos nepriklausomybės deklaracija skelbia „Palestinos valstybės įkūrimą palestiniečių teritorijoje su jos sostine Jeruzale“. [[Izraelis]] ''de facto'' kontroliuoja Jeruzalę, tačiau nei vienos valstybės pretenzijos į miestą nėra plačiai pripažįstamos [[tarptautinė bendruomenė|tarptautinės bendruomenės]]. [[Ramala]] – administracinė Palestinos sostinė, kurioje yra vyriausybės institucijos ir užsienio atstovybės. Beveik visos užsienio valstybių diplomatinės misijos Izraeliui reziduoja [[Tel Avivas|Tel Avive]].}}<br />[[Ramala]] {{smaller|(''de facto'')}} |didžiausiasMiestas = [[Gaza]] |valdovų=3 |titulas1=Prezidentas |pavardė1=[[Mahmud Abbas]] |titulas2=Viceprezidentas |pavardė2=Hussein al-Sheikh |titulas3=Premjeras |pavardė3=Mohammad Mustafa |plotoVieta = 163 |plotas = 6 020<ref name="auto">{{cite book |chapter-url=https://unstats.un.org/unsd/demographic/products/dyb/dyb2012/Table03.pdf |chapter=Table 3, Population by sex, annual rate of population increase, surface area and density |title=Demographic Yearbook |url=https://unstats.un.org/unsd/demographic/products/dyb/dyb2012.htm |date=2012 |publisher=United Nations Statistics Division |access-date=2018-01-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171015114145/https://unstats.un.org/unsd/demographic/products/dyb/dyb2012.htm |archive-date=2017-10-15 |url-status=live }}</ref> |vandens = 3,5 %<ref>{{cite web |url=https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/west-bank/ |title=The World Factbook: Middle East: West Bank |website=cia.gov |publisher=Central Intelligence Agency |date=2014-04-07 |access-date=2014-06-08 |archive-date=2021-07-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210722231029/https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/west-bank/ |url-status=live }}</ref> |gyvMetai = [[2023]] |gyventojuVieta = 121 |gyventoju = 5 483 450<ref name="census">{{cite web| url=https://www.pcbs.gov.ps/statisticsIndicatorsTables.aspx?lang=en&table_id=676| title=Estimated Population in the Palestine Mid-Year by Governorate,1997-2026| publisher=Palestinian Central Bureau of Statistics| access-date=2022-12-07| archive-date=2022-12-07| archive-url=https://web.archive.org/web/20221207112233/https://www.pcbs.gov.ps/statisticsIndicatorsTables.aspx?lang=en&table_id=676| url-status=live}}</ref> |gyventojuTankis = 731 |tankumoVieta = 123 |BVPMetai = [[2022]] |BVPVieta = 121 |BVP = 19,206<ref name="imf2">{{cite web|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/October|title=World Economic Outlook Database, October 2022|date=October 2022|website=IMF.org|publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]]|access-date=2022-10-11|archive-date=2022-10-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20221024195215/https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/October/|url-status=live}}</ref> |BVPValiuta = [[Tarptautinis doleris|$]] |BVPGyventojui = 3 517<ref name="imf2"/> |BVPGyventojuiVieta = 131 |valiuta = [[Izraelio naujasis šekelis]]<br>[[Egipto svaras]]<br>[[Jordanijos dinaras]] |laikoJuosta = [[UTC+2]] |vasarosLaikas = [[UTC+3]] |nepriklausomybėsĮvykis = nuo [[Izraelis|Izraelio]] |nepriklausomybėsDatos = [[1988]] m. [[lapkričio 15]] d.<br />[[2012]] m. [[lapkričio 29]] d.<br />[[Izraelio–Palestinos konfliktas|neįtvirtintas]] |nepriklausomybėsPavadinimas = Paskelbta <br />[[Palestinos tarptautinis pripažinimas|Pripažinta]]<br />Valstybingumas |TLD = ps |telKodas = +970 |kirčiavimas = Palestinà <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Palestina''' ({{ar|فلسطين‎|Filasṭīn}}), oficialiai '''Palestinos Valstybė''' ({{ar|دولة فلسطين‎|Dawlat Filasṭīn}}) – [[Palestinos tarptautinis pripažinimas|iš dalies pripažinta]] valstybė [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]], [[Palestinos regionas|Palestinos regione]]. Sudaro [[Izraelio okupuotos teritorijos|Izraelio okupuotos]] [[Palestinos teritorijos|palestiniečių teritorijos]]: [[Vakarų Krantas]] (įskaitant [[Rytų Jeruzalė|Rytų Jeruzalę]]) ir [[Gazos Ruožas]]. Palestina daugiausia ribojasi su [[Izraelis|Izraeliu]]; Vakarų Krantas turi sieną su [[Jordanija]] rytuose, Gazos Ruožas – su [[Egiptas|Egiptu]] pietvakariuose. Palestinos valstybę 1988 m. lapkričio 15 d. paskelbė [[Palestinos išsivadavimo organizacija]] (PIO), o 2012 m. ją iš dalies pripažino [[Jungtinės Tautos]].<ref name="JTO">[http://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/67/L.28 www.un.org dokumentas A/RES/67/19] {{en|Decides to accord to Palestine non-member observer State status}}&nbsp;– nusprendžia suteikti Palestinai valstybės (ne narės, stebėtojos) statusą</ref> Paskelbtoji šalies sostinė yra [[Jeruzalė]], faktinė – [[Ramala]]. 1947 m., pasibaigus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]], [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]] pritarė [[Palestinos mandatas|Palestinos mandato]] [[JT Palestinos padalijimo planas|padalijimo planui]], numatančiam įkurti žydų ir arabų valstybes, o [[Jeruzalė|Jeruzalei]] suteikti [[corpus separatum|tarptautinį statusą]].<ref name="181(II)">{{cite web |url=https://unispal.un.org/DPA/DPR/unispal.nsf/0/7F0AF2BD897689B785256C330061D253 |title=Resolution 181 (II). Future government of Palestine |date=29 November 1947 |publisher=United Nations |access-date=21 March 2017 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171010090147/https://unispal.un.org/DPA/DPR/unispal.nsf/0/7F0AF2BD897689B785256C330061D253 |archive-date=10 October 2017 |url-status=live}}</ref> [[Žydai]] planui pritarė, o [[palestiniečiai]] ir [[Arabų šalys]] prieštaravo. Netrukus [[mandatinė Palestina|mandatinėje Palestinoje]] kilo pilietinis karas, kurio metu iš Palestinos [[Nakba|išvaryti arba priversti trauktis apie 750 000 palestiniečių]],<ref>{{cite book |first=Ilan |last=Pappé |url=https://books.google.com/books?id=Xhq9DwAAQBAJ&pg=PA |title=The Ethnic Cleansing of Palestine |publisher=Oneworld Publications |year=2007 |isbn=978-1-78074-056-0}}</ref> ir planas nebuvo įgyvendintas.<ref name="Britannica2002">Article „History of Palestine“, ''Encyclopædia Britannica'' (2002 edition), article section written by [[Walid Khalidi|Walid Ahmed Khalidi]] and Ian J. Bickerton.</ref><ref name="Galnoor1995">{{cite book|author=Itzhak Galnoor|title=The Partition of Palestine: Decision Crossroads in the Zionist Movement|url=https://books.google.com/books?id=nvUNlwD9cd0C&pg=PA289|access-date=3 July 2012|year=1995|publisher=SUNY Press|isbn=978-0-7914-2193-2|pages=289–}}</ref> 1948 m. gegužės 14 d. įkurta [[Izraelis|Izraelio valstybė]], o jau kitą dieną kaimyninės arabų šalys įsiveržė į Palestiną, sukeldamos [[arabų–Izraelio karas (1948–1949)|Pirmąjį arabų–Izraelio karą]].<ref>[https://history.state.gov/milestones/1945-1952/arab-israeli-war The Arab-Israeli War of 1948 (US Department of State, Office of the Historian)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170616085329/https://history.state.gov/milestones/1945-1952/arab-israeli-war |date=16 June 2017 }}"Arab forces joining the Palestinian Arabs in attacking territory in the former Palestinian mandate. "</ref><ref>[[Yoav Gelber]], ''Palestine 1948'', 2006 – Chap. 8 „The Arab Regular Armies' Invasion of Palestine“.</ref> 1948 m. rugsėjo 22 d. [[Arabų lyga]] įsteigė visos Palestinos vyriausybę, kuri valdytų Palestinos protektoratą [[Egiptas|Egipto]] okupuotame [[Gazos Ruožas|Gazos Ruože]]. Netrukus ją pripažino visos Arabų lygos narės, išskyrus [[Jordanija|Transjordaniją]], kuri okupavo ir vėliau aneksavo [[Vakarų Krantas|Vakarų Krantą]] (su [[Rytų Jeruzalė|Rytų Jeruzale]]). Palestiną yra [[Palestinos tarptautinis pripažinimas|pripažinusios 158 iš 193]] [[Jungtinių Tautų valstybės narės|Jungtinių Tautų narių]]. Nors visos Palestinos vyriausybė turėjo apimti visą mandatinės Palestinos teritoriją, ji veikė tik Gazos Ruože.<ref name="gelber177">Gelber, Y. ''Palestine, 1948''. pp. 177–78</ref> Per 1967 m. [[šešių dienų karas|Šešių dienų karą]] Izraelis iš Egipto perėmė Gazos Ruožą ir [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalį]], iš Jordanijos – Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę, iš [[Sirija|Sirijos]] – [[Golano aukštumos|Golano aukštumas]]. 1988 m. lapkričio 15 d. [[Alžyras (miestas)|Alžyre]] tuometis [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizacijos]] vadovas [[Jesiras Arafatas]] paskelbė Palestinos valstybės įkūrimą. 1994 m., praėjus metams po [[Oslo susitarimai|Oslo susitarimų]] pasirašymo, įkurta [[Palestinos autonomija]], kuriai perduota dalies Vakarų Kranto (A ir B sritys) ir Gazos Ruožo kontrolė. 2006 m. „[[Hamas]]“ laimėjus [[Palestinos įstatymų leidžiamoji taryba#Paskutiniai rinkimai|parlamento rinkimus]], tarp jos ir „[[Fatah]]“ kilo konfliktas. 2007 m. „Hamas“ perėmė valdžią Gazos Ruože.<ref name=VLE/PIO>{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/palestinos-issivadavimo-organizacija/ | title = Palestinos išsivadavimo organizacija | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-10-23 }}</ref> 2023 m. Palestinos valstybėje gyveno 5,48 mln. gyventojų.<ref name="census"/> Nors Palestina laiko [[Jeruzalė|Jeruzalę]] savo sostine, visą miestą kontroliuoja Izraelis. Nei Izraelio, nei Palestinos pretenzijos į miestą nėra pripažįstamos [[tarptautinė bendruomenė|tarptautinės bendruomenės]]. Palestina yra [[Arabų lyga|Arabų lygos]], [[Islamo bendradarbiavimo organizacija|Islamo bendradarbiavimo organizacijos]], G77, [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautinio olimpinio komiteto]], [[UNESCO]], [[Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija|UNCTAD]] ir [[Tarptautinis baudžiamasis teismas|Tarptautinio baudžiamojo teismo]] narė.<ref>{{Cite web|url=http://www.mofa.pna.ps/en-us/mediaoffice/membership-of-the-state-of-palestine-in-international-organizations-as-of-25-may-2018|title=Membership of the State of Palestine in international organizations (as of 25 May 2018)|website=MOFAE|access-date=29 December 2021|archive-date=29 December 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20211229195526/http://www.mofa.pna.ps/en-us/mediaoffice/membership-of-the-state-of-palestine-in-international-organizations-as-of-25-may-2018|url-status=live}}</ref> 2012 m., praėjus metams po nesėkmingo bandymo suteikti Palestinai valstybės narės statusą, [[JT Generalinė Asamblėja]] suteikė Palestinai valstybės stebėtojos statusą.<ref name="UNStatehoodBid2012accepted" /><ref name="Charbonneau">{{cite web|first1=Louis |last1=Charbonneau |title=Palestinians win implicit U.N. recognition of sovereign state |date=29 November 2012 |access-date=8 June 2014 |website=Reuters |url=https://www.reuters.com/article/us-palestinians-statehood-idUSBRE8AR0EG20121129 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140605091657/https://www.reuters.com/article/2012/11/29/us-palestinians-statehood-idUSBRE8AR0EG20121129 |archive-date=5 June 2014 |url-status=live |publisher=[[Thomson Reuters]] }}</ref><ref name="Lederer">{{cite web |first1=Edith M |last1=Lederer |title=Live Stream: Palestine asks United Nations for a 'birth certificate' ahead of vote |date=30 November 2012 |access-date=8 June 2014 |website=www.3news.com |url=http://www.3news.co.nz/LIVE-STREAM-Palestine-asks-United-Nations-for-a-birth-certificate-ahead-of-vote/tabid/417/articleID/278702/Default.aspx#ixzz345WDjipj |archive-url=https://web.archive.org/web/20130116091340/http://www.3news.co.nz/LIVE-STREAM-Palestine-asks-United-Nations-for-a-birth-certificate-ahead-of-vote/tabid/417/articleID/278702/Default.aspx#ixzz345WDjipj |archive-date=16 January 2013 |url-status=dead |publisher=MediaWorks TV |location=New Zealand }}</ref> == Istorija == {{main|Palestinos regionas|arabų–Izraelio konfliktas|Izraelio–Palestinos konfliktas|Nakba}} Palestinos žemė gyvenama nuo [[paleolitas|paleolito]] laikų. Joje kūrėsi pirmosios žmonių gyvenvietės pasaulyje, tokios, kaip [[Jerichas]]. Senovėje ji priklausė [[Kanaanas|kanaaniečiams]], vėliau užkariauta [[žydai|žydų]]. Kraštas buvo vis užkariaujamas aplinkinių galingų imperijų&nbsp;– egiptiečių, asirų, babiloniečių, persų, romėnų, bizantiečių, kryžininkų, arabų, turkų, osmanų. Viduramžiais Palestina arabizavosi, čia paplito islamas. === Palestinos padalijimas ir arabų–Izraelio karai === Šiuolaikinės Palestinos susikūrimas siejamas su 1920–1948 m. gyvavusiu britų [[Palestinos mandatas|Palestinos mandatu]]. 1947 m. lapkričio 29 d. [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]] pritarė [[JT Palestinos padalijimo planas|rezoliucijai]], numatančiai panaikinti britų mandatą ir padalyti Palestiną į dvi valstybes: žydų ir arabų. [[Jeruzalė|Jeruzalei]] turėjo būti suteiktas tarptautinis statusas. Žydai planui pritarė, o arabai prieštaravo. 1948 m. gegužės 14 d. [[David Ben Gurion|Davidas Ben Gurijonas]] paskelbė Izraelios valstybės įkūrimą. Kitą dieną [[Egiptas|Egipto]], [[Transjordanija|Transjordanijos]], [[Irakas|Irako]], [[Sirija|Sirijos]], [[Libanas|Libano]], [[Saudo Arabija|Saudo Arabijos]] ir [[Jemenas|Jemeno]] kariuomenės įžengė į Izraelį, pradėdamos [[arabų–Izraelio karas (1948–1949)|Pirmąjį arabų–Izraelio karą]]. Jo metu Izraelis užėmė dar 6 700 km² Palestinos teritorijos (su [[Vakarų Jeruzalė|Vakarų Jeruzale]]), Egiptas okupavo [[Gazos Ruožas|Gazos Ruožą]], Transjordanija – [[Vakarų Krantas|Vakarų Krantą]] (su [[Rytų Jeruzalė|Rytų Jeruzale]]), kurį 1950 m. aneksavo. Per 1967 m. [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karą]] Izraelis užpuolė Egiptą, Jordaniją ir Siriją, okupavo Vakarų Krantą, Gazos Ruožą, [[Sinajus|Sinajaus pusiasalį]] ir [[Golano aukštumos|Golano aukštumas]].<ref>{{Cite web|url=https://www.history.com/topics/middle-east/six-day-war|title=Six-Day War|website=history.com|access-date=11 October 2021|archive-date=31 December 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20211231114703/https://www.history.com/topics/middle-east/six-day-war|url-status=live}}</ref> 1964 m. įkurta [[Palestinos išsivadavimo organizacija]] (PIO), kurios tikslas – priešintis Izraeliui. Jos chartijoje Palestinos ribos apibrėžtos kaip visa mandatinė teritorija, įskaitant Izraelį. Po Šešių dienų karo PIO pasitraukė į Jordaniją, 1971 m. – į Libaną.<ref>{{Cite web|url=https://www.history.com/topics/middle-east/plo|title=PLO|website=history.com|date=21 August 2018 |access-date=11 October 2021|archive-date=7 December 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20211207165349/https://www.history.com/topics/middle-east/plo|url-status=live}}</ref> 1974 m. [[Arabų lyga|Arabų lygos]] viršūnių susitikime PIO pripažinta „vienintele teisėta palestiniečių tautos atstove“ ir dar kartą patvirtinta „jų teisė įkurti nepriklausomą valstybę“.<ref>{{cite book |last=al Madfai |first=Madiha Rashid |year=1993 |title=Jordan, the United States and the Middle East Peace Process, 1974–1991 |series=Cambridge Middle East Library |volume=28 |publisher=[[Cambridge University Press]] |isbn=978-0-521-41523-1 |page=21}}</ref> 1974 m. JT Generalinė Asamblėja suteikė PIO stebėtojos statusą [[JT|Jungtinėse Tautose]].<ref name=GA3237>{{UN document |docid=A/RES/3237(XXIX) |body=A |type=R |session=29 |resolution_number=3237 (XXIX) |title=Observer status for the Palestine Liberation Organization |date=22 November 1974 |meeting=2296th plenary meeting |accessdate=10 June 2014}}</ref><ref>{{cite book |title=Isolated States: A Comparative Analysis |series=Cambridge Studies in International Relations |volume=15 |page=[https://archive.org/details/isolatedstatesco0000geld/page/155 155] |author=Geldenhuys, Deon |publisher=[[Cambridge University Press]] |year=1990 |isbn=978-0-521-40268-2 |url=https://archive.org/details/isolatedstatesco0000geld/page/155 }}</ref> [[1988]] m. [[lapkričio 15]] d. palestiniečiams paskelbus apie Palestinos valstybės įkūrimą, Asamblėja jį pripažino ir nusprendė vartoti pavadinimą „Palestina“ vietoje „Palestinos išsivadavimo organizacija“.<ref name=GA43177>{{UN document |docid=A/RES/43/117 |body=A |type=R |session=43 |resolution_number=43/117 |title=Office of the United Nations High Commissioner for Refugees |date=8 December 1988 |meeting=75th plenary meeting |accessdate=10 June 2014}}</ref><ref>{{cite book |first1=Tim |last1=Hillier |title=Sourcebook on Public International Law |date=1998 |isbn=978-1-84314-380-2 |access-date=8 June 2014 |url={{Google books |id=ukWq9mMUeesC |page=205 |plainurl=yes }} |pages=205 |publisher=Cavendish Publishing |series=Cavendish Publishing sourcebook}}</ref> Nepaisant to, PIO nedalyvavo JT kaip Palestinos valstybės vyriausybė.<ref>{{UN document |docid=A/55/PV.54 |body=A |type=A |session=55 |document_number=36 |title=Bethlehem 2000 Draft resolution (A/55/L.3) |page=10 |meeting=54th plenary meeting |date=7 November 2000 |meetingtime=3 p.m. |speakername=[[Nasser al-Qudwa|Al-Kidwa, Nasser]] (Palestine)|accessdate=10 June 2014}} "Moreover, we are confident that in the near future we will truly be able to join the international community, represented in the Organization as Palestine, the State that encompasses Bethlehem. "</ref> 1979 m. [[Kamp Deivido susitarimai]]s Egiptas atsisakė bet kokių pretenzijų į Gazos Ruožą. 1988 m. liepą Jordanija atsisakė pretenzijų į Vakarų Krantą (išskyrus Charamo al Šarifo globą) PIO naudai. 1988 m. lapkritį Palestinos nacionalinei tarybai paskelbus „Palestinos valstybės“ įkūrimą, kitą mėnesį ją pripažino daug valstybių, įskaitant Egiptą ir Jordaniją. === Oslo susitarimai ir Palestinos autonomija === [[Vaizdas:Demonstration against road block, Kafr Qaddum, March 2012 3.JPG|thumb|left|Demonstracija prieš kelio blokadą Kafr Kadume, 2012 m.]] 1993 m. PIO ir Izraelis pasirašė [[Oslo susitarimai|Oslo I sutartį]], kuria PIO pripažino Izraelio teisę egzistuoti, o Izraelis – PIO palestiniečių tautos atstove.<ref>{{cite web|first1=Kim |last1=Murphy |title=Israel and PLO, in Historic Bid for Peace, Agree to Mutual Recognition : Mideast: After decades of conflict, accord underscores both sides' readiness to coexist. Arafat reaffirms the renunciation of violence in strong terms. |date=10 September 1993 |access-date=8 June 2014 |website=Los Angeles Times |url=https://articles.latimes.com/1993-09-10/news/mn-33546_1_mutual-recognition |archive-url=https://web.archive.org/web/20100423205723/http://articles.latimes.com/1993-09-10/news/mn-33546_1_mutual-recognition |archive-date=23 April 2010 |url-status=live }}</ref> Remiantis Oslo I sutartimi, 1994 m. [[Gazos Ruožas|Gazos Ruože]] ir dalyje [[Vakarų Krantas|Vakarų Kranto]] (srityse A ir B) įkurta [[Palestinos autonomija]].<ref name=GA52250>{{UN document |docid=A/RES/52/250 |body=A |type=R |session=52 |resolution_number=52/250 |title=Participation of Palestine in the work of the United Nations |date=13 July 1998}}</ref><ref>{{cite web |title=Written Statement Submitted by Palestine |date=30 January 2004 |access-date=8 June 2014 |website=[[International Court of Justice]] (ICJ) |url=http://www.icj-cij.org/docket/files/131/1555.pdf |archive-url=https://web.archive.org/web/20090205004758/http://www.icj-cij.org/docket/files/131/1555.pdf |archive-date=5 February 2009 |url-status=live |pages=44–49 |postscript=none }}, in {{cite web |title=Legal Consequences of the Construction of a Wall in the Occupied Palestinian Territory (Index) |date=10 December 2003 |access-date=8 June 2014 |website=International Court of Justice |url=http://www.icj-cij.org/docket/index.php?p1=3&p2=4&code=mwp&case=131&k=5a&p3=0 |archive-url=https://web.archive.org/web/20121007033944/http://www.icj-cij.org/docket/index.php?p1=3&p2=4&code=mwp&case=131&k=5a&p3=0 |archive-date=7 October 2012 |url-status=dead |format=PDF |postscript=none }}, referred to the ICJ by {{UN document |docid=A/RES/ES-10/14 |body=A |type=R |resolution_number=ES-10/14 |document_number=Agenda item 5 |title=Illegal Israeli actions in Occupied East Jerusalem and the rest of the Occupied Palestinian Territory |date=12 December 2003 |meeting=Tenth emergency special session; 23rd plenary meeting |accessdate=10 June 2014}}</ref> 2007 m. Palestinos autonomija faktiškai suskilo į dvi dalis: „[[Hamas]]“ kontroliuojamą Gazos Ruožą ir „[[Fatah]]“ kontroliuojamą Vakarų Krantą.<ref name=VLE/PIO /> 2014 m. „Fatah“ ir „Hamas“ pasirašė taikos sutartį ir sudarė nacionalinės vienybės vyriausybę.<ref>{{cite web|title=Palestinian unity government sworn in by Mahmoud Abbas |date=2 June 2014 |access-date=8 June 2014 |website=BBC News Middle East |url=https://www.bbc.com/news/world-middle-east-27660218 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140603033348/http://www.bbc.com/news/world-middle-east-27660218 |archive-date=3 June 2014 |url-status=live }}</ref> Remiantis Oslo susitarimais, Vakarų Kranto teritorija buvo suskirstyta į 3 sritis: A, B ir C. A srityje Palestinos autonomija gavo civilinę ir vidaus saugumo kontrolę, B srityje – civilinę kontrolę, C srityje – jokios kontrolės. 2005 m. Izraelis pasitraukė iš Gazos Ruožo ir perdavė jį valdyti Palestinos autonomijai. 2006 m. „Hamas“ laimėjo [[Palestinos įstatymų leidžiamoji taryba#Paskutiniai rinkimai|parlamento rinkimus]] ir perėmė valdžią Gazos Ruože. Nuo 2007 m. „Hamas“ valdo Gazos Ruožą, „Fatah“ – Vakarų Krantą.<ref name=Guardian>{{cite news |title=Hamas takes control of Gaza |url=https://www.theguardian.com/world/2007/jun/15/israel4 |access-date=11 October 2021 |newspaper=[[The Guardian]] |date=15 June 2007 |location=London |first1=Ian |last1=Black |first2=Mark |last2=Tran |archive-date=31 August 2013 |archive-url=https://web.archive.org/web/20130831134036/http://www.theguardian.com/world/2007/jun/15/israel4 |url-status=live }}</ref> == Tarptautinis pripažinimas == {{main|Palestinos tarptautinis pripažinimas}} [[Vaizdas:Palestine recognition only.svg|thumb|280px| {{legend|#111B11|Palestinos valstybė}}{{legend|#008100|Valstybės, pripažįstančios Palestiną}}{{legend|#E1E1E1|Valstybės, nepripažįstančios Palestinos}}]] Palestinos valstybę yra [[Palestinos tarptautinis pripažinimas|pripažinusios 158 iš 193]] [[Jungtinių Tautų valstybės narės|JT narių]], o nuo 2012 m. ji [[JT|Jungtinėse Tautose]] turi valstybės stebėtojos statusą.<ref name="UNStatehoodBid2012accepted">{{cite news|title=Israel defies UN after vote on Palestine with plans for 3,000 new homes in the West Bank|url=https://www.independent.co.uk/news/world/middle-east/israel-defies-un-after-vote-on-palestine-with-plans-for-3000-new-homes-in-the-west-bank-8372494.html|newspaper=The Independent|date=1 December 2012|access-date=15 September 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20171018101415/https://www.independent.co.uk/news/world/middle-east/israel-defies-un-after-vote-on-palestine-with-plans-for-3000-new-homes-in-the-west-bank-8372494.html|archive-date=18 October 2017|url-status=live}}</ref><ref name="Charbonneau">{{cite web|first1=Louis |last1=Charbonneau |title=Palestinians win implicit U.N. recognition of sovereign state |date=29 November 2012 |access-date=8 June 2014 |website=Reuters |url=https://www.reuters.com/article/us-palestinians-statehood-idUSBRE8AR0EG20121129 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140605091657/https://www.reuters.com/article/2012/11/29/us-palestinians-statehood-idUSBRE8AR0EG20121129 |archive-date=5 June 2014 |url-status=live |publisher=[[Thomson Reuters]] }}</ref><ref name="Lederer">{{cite web |first1=Edith M |last1=Lederer |title=Live Stream: Palestine asks United Nations for a 'birth certificate' ahead of vote |date=30 November 2012 |access-date=8 June 2014 |website=www.3news.com |url=http://www.3news.co.nz/LIVE-STREAM-Palestine-asks-United-Nations-for-a-birth-certificate-ahead-of-vote/tabid/417/articleID/278702/Default.aspx#ixzz345WDjipj |archive-url=https://web.archive.org/web/20130116091340/http://www.3news.co.nz/LIVE-STREAM-Palestine-asks-United-Nations-for-a-birth-certificate-ahead-of-vote/tabid/417/articleID/278702/Default.aspx#ixzz345WDjipj |archive-date=16 January 2013 |url-status=dead |publisher=MediaWorks TV |location=New Zealand }}</ref> 2012 m. lapkričio 29 d. [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]] priėmė rezoliuciją Nr. 67/19, kuria Palestinai suteiktas valstybės stebėtojos statusas Jungtinėse Tautose.<ref name=GA11317>{{cite web|title=United Nations Sixty-seventh General Assembly: General Assembly Plenary, 44th & 45th Meetings (PM & Night). GA/11317: General Assembly Votes Overwhelmingly to Accord Palestine 'Non-Member Observer State' Status in United Nations |date=29 November 2012 |access-date=8 June 2014 |website=un.org |url=https://www.un.org/News/Press/docs/2012/ga11317.doc.htm |archive-url=https://web.archive.org/web/20121130083931/http://www.un.org/News/Press/docs//2012/ga11317.doc.htm |archive-date=30 November 2012 |url-status=live |publisher=United Nations }}</ref> Tokį pat statusą turi ir [[Vatikanas]].<ref name=Hume>{{cite web|first1=Tim |last1=Hume |first2=Ashley |last2=Fantz |title=Palestinian United Nations bid explained |date=30 November 2012 |access-date=8 June 2014 |website=CNN International Edition: Middle East |url=http://edition.cnn.com/2012/11/28/world/meast/un-palestinian-bid |archive-url=https://web.archive.org/web/20130921053748/http://edition.cnn.com/2012/11/28/world/meast/un-palestinian-bid |archive-date=21 September 2013 |url-status=live |publisher=[[Cable News Network]] (CNN) }}</ref> 2025 m. duomenimis, 158 iš 193 (81 %) Jungtinių Tautų narių yra [[Palestinos tarptautinis pripažinimas|pripažinusios Palestinos valstybę]].<ref>[http://www.nad-plo.org/etemplate.php?id=374 Christmas Message from H.E. President Mahmoud Abbas] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141103183155/http://www.nad-plo.org/etemplate.php?id=374 |date=3 November 2014 }}, Christmas 2012: "133 countries that took the courageous step of recognizing the State of Palestine on the 1967 borders. "</ref> Dauguma valstybių, nepripažįstančių Palestinos valstybės, laiko [[Palestinos išsivadavimo organizacija|PIO]] „[[palestiniečiai|palestiniečių tautos]] atstove“. == Geografija == Teritorijos, į kurias pretenduoja Palestinos valstybė, yra pietiniame [[Levantas|Levante]]. [[Gazos Ruožas]] vakaruose ribojasi su [[Viduržemio jūra]], pietuose – su [[Egiptas|Egiptu]], šiaurėje ir rytuose – su [[Izraelis|Izraeliu]]. [[Vakarų Krantas]] rytuose ribojasi su [[Jordanija]], šiaurėje, pietuose ir vakaruose – su Izraeliu. Abu Palestinos anklavai vienas nuo kito yra atskirti Izraelio. Palestinos valstybė pagal plotą užima [[Sąrašas:Šalys pagal dydį|163 vietą]] pasaulyje.<ref name="auto" /><ref>{{Cite web|url=http://data.un.org/CountryProfile.aspx/_Images/CountryProfile.aspx?crName=State+of+Palestine|title=UNdata &#124; country profile &#124; State of Palestine|website=data.un.org|access-date=26 April 2020|archive-date=9 January 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220109043530/http://data.un.org/CountryProfile.aspx/_Images/CountryProfile.aspx?crName=State%20of%20Palestine|url-status=live}}</ref><ref name="auto1">{{Cite web|url=https://www.worldometers.info/world-population/state-of-palestine-population/|title=State of Palestine Population (2020)|website=worldometers.info|access-date=22 November 2019|archive-date=7 February 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220207232116/https://www.worldometers.info/world-population/state-of-palestine-population/|url-status=live}}</ref> === Reljefas === Paviršius labai nelygus&nbsp;– vakaruose iškilę [[Judėjos kalnai]], kurie rytuose palaipsniui leidžiasi į [[Jordano slėnis|Jordano slėnį]], kol pasiekia žemiausią Žemės sausumos tašką&nbsp;– [[Negyvoji jūra|Negyvąją jūrą]]. Tiesa, [[Jordanas|Jordano]] ir Negyvosios jūros pakrantės faktiškai valdomos Izraelio. Centrinę dalį daugiausia užima [[Judėjos dykuma]], o pietuose plyti [[Negevas|Negevo dykumos]] pakraščiai. Gausu kanjonų, tarpeklių, uolynų. Teritorijoje yra trys sausumos [[ekoregionas|ekoregionai]]: Rytų Viduržemio jūros spygliuočiai–sklerofiliniai–plačialapiai miškai, [[Arabijos dykuma]] ir Mesopotamijos krūmų dykuma. === Klimatas === Temperatūros Palestinoje labai skiriasi. Klimatas Vakarų Krante daugiausia [[mediteraninis klimatas|mediteraninis]], šiek tiek vėsesnis aukštesnėse vakarinėse vietovėse. Rytuose Vakarų Krantas apima didžiąją [[Judėjos dykuma|Judėjos dykumos]] dalį, įskaitant vakarinę [[Negyvoji jūra|Negyvosios jūros]] pakrantę, kuriai būdingas sausas ir karštas klimatas. Gazos Ruože vyrauja karštas pusiau [[aridinis klimatas]] su švelniomis žiemomis ir sausomis karštomis vasaromis. Pavasaris ateina maždaug kovo–balandžio mėn., o karščiausi mėnesiai yra liepa ir rugpjūtis, kurių vidutinė temperatūra siekia 33 °C. Šalčiausias mėnuo yra sausis, kai temperatūra įprastai siekia 7 °C. Lietus yra negausus ir įprastai iškrinta lapkričio–kovo mėn., o metinis kritulių kiekis siekia 116 mm.<ref name="MSN">{{cite web |url=http://weather.msn.com/monthly_averages.aspx?&wealocations=wc%3a11884&q=Gaza%2c+Gaza+Strip&setunit=C |title=Monthly Averages for Gaza, Gaza Strip |publisher=MSN Weather |access-date=15 January 2009 |archive-url=https://web.archive.org/web/20090210101355/http://weather.msn.com/monthly_averages.aspx |archive-date=10 February 2009 |url-status=dead }}</ref> === Augalija === Augmenija skurdi&nbsp;– pusdykumių ir stepių krūmokšniai, oazėse&nbsp;– palmių giraitės. Didelė dalis kraštovaizdžių sukultūrinta, įvestos vaiskrūmių plantacijos. === Aplinkos apsauga === Palestina turi daug aplinkosaugos problemų. Gazos Ruožas susiduria su [[dykumėjimas|dykumėjimu]], gėlo vandens druskinimu, [[nuotekų valymas|nuotekų valymu]], vandeniu plintančiomis ligomis, dirvožemio degradacija ir kt. Vakarų Krante susiduriama su panašiomis problemomis, ten daugiau gėlo vandens, nors prieiga prie jo apribota.<ref name="al Haq">{{Cite web|url=http://www.alhaq.org/search|title=Search|website=www.alhaq.org|access-date=26 April 2020|archive-date=23 February 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220223092458/https://www.alhaq.org/search|url-status=live}}</ref> == Politinė sistema == [[Vaizdas:PalestinianLegislativeCouncilGazaCity.jpg|thumb|Sunaikintas Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos pastatas [[Gaza|Gazoje]], 2009 m.]] Palestinos valstybę sudaro šios su [[Palestinos išsivadavimo organizacija]] (PIO) susijusios institucijos: * Palestinos prezidentas<ref>{{cite web |author=Government of the Dominican Republic |title=Comunicado Conjunto para Establecimiento Relaciones Diplomaticas entre la Republica Dominican y el Estado de Palestina |trans-title=Joint Communique on the Establishment of Diplomatic Relations between the Dominican Republic and the State of Palestine |language=es, en, ar |url=http://enlacecongreso.mirex.gov.do/ecc/Lists/Establecimiento%20de%20Relaciones%20Diplomticas/Attachments/70/Palestina.pdf |date=15 July 2009 |publisher=Dominican Republic Ministry of Foreign Affairs |access-date=15 June 2014 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110815175157/http://enlacecongreso.mirex.gov.do/ecc/Lists/Establecimiento%20de%20Relaciones%20Diplomticas/Attachments/70/Palestina.pdf |archive-date=15 August 2011 |quote=''Presidente del Estado de Palestina'' [President of the State of Palestine]. |url-status=dead }}</ref> – skiriamas Palestinos centrinės tarybos;<ref name="p2008">[http://www.miftah.org/PrinterF.cfm?DocId=18244 PLO Body Elects Abbas 'President of Palestine'] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170901155712/http://www.miftah.org/PrinterF.cfm?DocId=18244|date=1 September 2017}} 25 November 2008. [[Agence France-Presse]] (via ''[[MIFTAH]]''). Nuoroda tikrinta 12 August 2017. "'I announce that the PLO Central Council has elected Mahmud Abbas president of the State of Palestine. He takes on this role from this day, November 23, 2008,' the body’s chairman Salem al-Zaanun told reporters. "</ref> * Palestinos nacionalinė taryba – įstatymų leidžiamoji institucija, įkūrusi Palestinos valstybę;<ref name=declaration1988>{{cite web|title=Declaration of Independence (1988) (UN Doc) |date=18 November 1988 |access-date=8 June 2014 |website=State of Palestine Permanent Observer Mission to the United Nations |url=http://www.un.int/wcm/content/site/palestine/cache/offonce/pid/12353 |archive-url=https://web.archive.org/web/20140608203237/http://www.un.int/wcm/content/site/palestine/cache/offonce/pid/12353 |archive-date=8 June 2014 |url-status=dead |publisher=United Nations }}</ref> * Palestinos išsivadavimo organizacijos vykdomasis komitetas – atlieka [[vyriausybė tremtyje|vyriausybės tremtyj]]e funkcijas, vykdydamas užsienio politiką.<ref name=A67L28>{{UN document |docid=A/67/L.28 |body=A |type=A |session=67 |document_number=37 |title=Question of Palestine |date=26 November 2012 |accessdate=11 June 2014}} and {{UN document |docid=A/RES/67/19 |body=A |type=R |session=67 |resolution_number=67/19 |title=Status of Palestine in the United Nations |date=29 November 2012 |accessdate=11 June 2014}}</ref><ref name=GiE>{{Cite book|title=Armed Struggle and the Search for State: The Palestinian National Movement, 1949–1993|url=https://archive.org/details/armedstrugglesea0000yazi|first1=Yezid|last1=Sayigh|edition=illustrated|publisher=[[Oxford University Press]]|year=1999|page=[https://archive.org/details/armedstrugglesea0000yazi/page/624 624]|isbn=978-0-19-829643-0}}</ref><ref name=unescogie>{{cite web |author=Executive Board of [[UNESCO]] |title=Hundred and Thirty-First Session&nbsp;– Item 9.4 of the Provisional Agenda&nbsp;– Request for the Admission of the State of Palestine to UNESCO as a Member State |page=18, Annex II |url=http://unesdoc.unesco.org/images/0008/000827/082711eo.pdf |publisher=[[UNESCO]] |date=12 May 1989 |access-date=28 September 2011 |quote=A government-in-exile, having no effective control in the territory and not having had previous control, ... . |archive-url=https://web.archive.org/web/20110728145954/http://unesdoc.unesco.org/images/0008/000827/082711eo.pdf |archive-date=28 July 2011 |url-status=live }}</ref><ref>{{cite web |title=Palestinian National Council (PNC) |access-date=16 June 2014 |website=European Institute for Research on Mediterranean and Euro-Arab Cooperation |url=http://www.medea.be/en/countries/occupied-palestinian-territories/palestinian-national-council-pnc-l/ |archive-url=https://web.archive.org/web/20110806202216/http://www.medea.be/en/countries/occupied-palestinian-territories/palestinian-national-council-pnc-l/ |archive-date=6 August 2011 |url-status=dead |publisher=Medea Institute |quote=The Palestinian National Council (PNC), Parliament in exile of the Palestinian people, is the most important institution of the Palestinian Liberation Organisation (PLO). The PNC elects the Executive Committee of the organization which makes up the leadership between sessions. }}</ref> Šias institucijas reikėtų atskirti nuo Palestinos autonomijos prezidento, [[Palestinos įstatymų leidžiamoji taryba|Palestinos įstatymų leidžiamosios tarybos]] ir PA ministrų kabineto, kurie yra [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomijos]] institucijos. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:West Bank and Gaza Strip location map.svg|thumb|Palestinos muchafazos]] {{main|Palestinos muchafazos}} Palestina administraciškai suskirstyta į 16 muchafazų, iš kurių 5 yra Gazos Ruože, o 11&nbsp;– Vakarų Krante. {| class="wikitable sortable" |- ! Muchafaza !! Plotas<br /><small>(km²)<ref>{{cite web|title=Palestine |url=http://www.geohive.com/cntry/palestine.aspx |website=GeoHive |publisher=Johan van der Heyden |access-date=3 October 2015 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20140714162009/http://www.geohive.com/cntry/palestine.aspx |archive-date=14 July 2014 }}</ref></small> !! Gyventojų !! Tankis<br /><small>(žm./km²)</small> !! Adm. centras |- ! colspan="5" | [[Vakarų Krantas]] |- | '''[[Dženino muchafaza|Džanino]]''' || 583 || 311 231 || 533,8 || [[Džaninas]] |- | '''[[Tubaso muchafaza|Tubaso]]''' || 402 || 64 719 || 161,0|| [[Tubasas]] |- | '''[[Tulkarmo muchafaza|Tulkarmo]]''' || 246 || 182 053 || 740,0|| [[Tulkarmas]] |- | '''[[Nabluso muchafaza|Nabluso]]''' || 605 || 380 961 || 629,7 || [[Nablusas]] |- | '''[[Kalkiljos muchafaza|Kalkiljos]]''' || 166 || 110 800 || 667,5 || [[Kalkilja]] |- | '''[[Salfito muchafaza|Salfito]]''' || 204 || 70 727 || 346,7 || [[Salfitas]] |- | '''[[Ramalos ir Biros muchafaza|Ramalos ir Biros]]''' || 855 || 348 110 || 407,1 || [[Ramala]] |- | '''[[Jericho muchafaza|Jericho]]''' || 593 || 52 154 || 87,9 || [[Jerichas]] |- | '''[[Jeruzalės muchafaza|Jeruzalės]]''' || 345 || 419 108 || 1214,8 || [[Jeruzalė]] |- | '''[[Betliejaus muchafaza|Betliejaus]]''' || 659 || 216 114 || 927,9 || [[Betliejus]] |- | '''[[Hebrono muchafaza|Hebrono]]''' || 997 || 706 508 || 708,6 || [[Hebronas]] |- ! colspan="5" | [[Gazos Ruožas]] |- | '''[[Šiaurės Gazos muchafaza|Šiaurės Gazos]]''' || 61 || 362 772 || 5947,1 || [[Džabalija]] |- | '''[[Gazos muchafaza|Gazos]]''' || 74 || 625 824 || 8457,1 || [[Gaza]] |- | '''[[Deir al Balacho muchafaza|Deir al Balacho]]''' || 58 || 264 455 || 4559,6 || [[Deir al Balachas]] |- | '''[[Chan Juniso muchafaza|Chan Juniso]]''' || 108 || 341 393 || 3161,0 || [[Chan Junisas]] |- | '''[[Rafacho muchafaza|Rafacho]]''' || 64 || 225 538 || 3524,0 || [[Rafachas]] |} [[Vaizdas:Westbank Control & Access Restrictions Dec 2012.png|thumb|upright|[[Žydų nausėdijos]] Vakarų Krante]] === A, B ir C sritys === Remiantis [[Oslo susitarimai|Oslo II sutartimi]], Vakarų Kranto muchafazos yra suskirstytos į tris sritis: A, B ir C. A srityje (18 % Vakarų Kranto teritorijos) [[Palestinos autonomija]] turi civilinę ir vidaus saugumo valdžią.<ref name="Zahriyeh2014">{{cite news|last=Zahriyeh|first=Ehab|title=Maps: The occupation of the West Bank|url=http://america.aljazeera.com/multimedia/2014/7/west-bank-security.html|date=4 July 2014|newspaper=[[Al Jazeera America]]|publisher=[[Al Jazeera Media Network]]|access-date=8 August 2014|archive-date=16 July 2014|archive-url=https://web.archive.org/web/20140716232147/http://america.aljazeera.com/multimedia/2014/7/west-bank-security.html|url-status=live}}</ref><ref name="Gvirtzman">{{cite web |last= Gvirtzman |first= Haim |url=http://www.biu.ac.il/SOC/besa/books/maps.htm |title=Maps of Israeli Interests in Judea and Samaria|publisher=[[Bar-Ilan University]]|access-date=8 August 2014|url-status=live|archive-date=11 January 2014|archive-url=https://web.archive.org/web/20140111015009/http://www.biu.ac.il/SOC/besa/books/maps.htm}}</ref> B srityje (22 % teritorijos) Palestinos autonomija turi civilinę, Izraelis – vidaus saugumo valdžią.<ref name="Zahriyeh2014" /><ref name="Gvirtzman" /> C srityje (60 % teritorijos) civilinė ir vidaus saugumo valdžia priklauso tik Izraeliui.<ref name="Zahriyeh2014" /> Daugiau nei 99 % C srities palestiniečiams yra uždrausta.<ref name="WBAUS2922">{{cite report|url=http://documents.worldbank.org/curated/en/2013/10/18836847/west-bank-gaza-area-c-future-palestinian-economy|title=West Bank and Gaza – Area C and the future of the Palestinian economy|date=2 October 2013|access-date=8 August 2014|page=4|archive-date=1 August 2014|archive-url=https://web.archive.org/web/20140801210703/http://www-wds.worldbank.org/external/default/WDSContentServer/WDSP/IB/2014/01/23/000442464_20140123122135/Rendered/PDF/AUS29220REPLAC0EVISION0January02014.pdf|url-status=live|publisher=[[World Bank Group]]}}</ref> C srities gyvenvietėse ([[žydų nausėdijos|nausėdijose]]) gyvena apie 330 000 žydų.<ref name="CBS2010">{{cite news|url=https://www.cbsnews.com/news/group-israel-controls-42-of-west-bank/|title=Group: Israel Controls 42% of West Bank|newspaper=[[CBS News]]|agency=[[Associated Press]]|publisher=[[CBS Interactive]]|access-date=8 August 2014|archive-date=8 August 2014|date=6 July 2010|archive-url=https://web.archive.org/web/20140808220117/http://www.cbsnews.com/news/group-israel-controls-42-of-west-bank/|url-status=live}}</ref> Nors C srityje galioja [[karo padėtis]], ten gyvenantys žydai turi visas pilietines teises.<ref name="CERD1416">{{cite report|url=http://www2.ohchr.org/english/bodies/cerd/docs/CERD.C.ISR.CO.14-16.pdf|title=Consideration of reports submitted by States parties under article 9 of the Convention|date=9 March 2012|page=6|publisher=UN [[Committee on the Elimination of Racial Discrimination]]|access-date=8 August 2014|url-status=live|archive-date=18 July 2014|archive-url=https://web.archive.org/web/20140718223839/http://www2.ohchr.org/english/bodies/cerd/docs/CERD.C.ISR.CO.14-16.pdf}}</ref> [[Rytų Jeruzalė|Rytų Jeruzalę]] Izraelis administruoja kaip [[Jeruzalės apygarda|Jeruzalės apygardos]] dalį, tačiau Palestina laiko ją [[Jeruzalės muchafaza|Jeruzalės muchafazos]] dalimi. 1967 m., po [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karo]], Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę, o 1980 m. paskelbė Jeruzalę nedaloma savo sostine.<ref name="Zahriyeh2014" /> Šios aneksijos nepripažįsta jokia valstybė. 2010 m. Rytų Jeruzalėje gyveno 456 000 žmonių, iš jų 60 % buvo palestiniečiai, 40 % – izraeliečiai.<ref name="Zahriyeh2014" /><ref name="ChoshenEtKorach2010">{{cite report|url=http://jiis.org/.upload/facts-2010-eng%20%281%29.pdf|title=Jerusalem, Facts and Trends 2009/2010|page=11|publisher=[[Jerusalem Institute for Israel Studies]]|access-date=8 August 2014|archive-date=2 July 2014|archive-url=https://web.archive.org/web/20140702001634/http://jiis.org/.upload/facts-2010-eng%20%281%29.pdf|url-status=dead|date=2010}}</ref> == Gyventojai == {{Pie chart |thumb = right |caption = Palestinos religijos (2014 m.) |label1 = [[Islamas]] |value1 = 93 |color1 = Green |label2 = [[Krikščionybė]] |value2 = 6 |color2 = Red |label3 = [[Drūzai]] ir [[samariečiai]] |value3 = 1 |color3 = SaddleBrown }} 2021 m., pasak Palestinos centrinio statistikos biuro, 6020 km² ploto teritorijoje gyveno 5 227 193 gyventojai.<ref name="census"/> Gyventojų vidutinis tankis 827 žm./km².<ref name="auto1" /> Palestinos gyventojai&nbsp;– tai dažniausiai ([[palestiniečiai]]) [[Arabų kalba|arabiškai]] kalbantys žmonės, kurių giminės šaknys yra Palestinoje. [[1968]] metų Palestinos Nacionalinis Susirinkimas palestiniečius įvardijo kaip atskirą arabų tautą, kuri buvo apgyvendinusi Palestiną iki [[1947]] metų. Britų valdymo mandato metu nuo [[1918]] iki [[1948]] metų Palestinos gyventoju buvo įvardijamas bet kuris Palestinoje gyvenantis žmogus, nepriklausomai nuo jo tautybės. Dykumose taip pat gyvena klajokliai [[beduinai]]. === Švietimas === Remiantis 2014 m. [[Jungtinių Tautų plėtros programa|Jungtinių Tautų plėtros programos]] ataskaita, Palestinos gyventojų raštingumas siekė 96,3 %. Vyresnių nei 15 metų moterų neraštingumas siekia 5,9 %, vyrų – 1,6 %.<ref name="undp_palestine_education_2014">{{cite web|title=Education (2014)|url=http://www.ps.undp.org/content/dam/papp/docs/Publications/UNDP-papp-research-PHDR2015Education.pdf|website=United Nations Development Programme|publisher=United Nations|access-date=30 January 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20170311023628/http://www.ps.undp.org/content/dam/papp/docs/Publications/UNDP-papp-research-PHDR2015Education.pdf|archive-date=11 March 2017|url-status=live}}</ref> Moterų neraštingumas sumažėjo nuo 20,3 % 1997 m. iki mažiau nei 6 % 2014 m.<ref name="undp_palestine_education_2014" /> === Religija === [[Islamas|Islamą]], valstybinę šalies religiją, išpažįsta 93 % gyventojų.<ref>{{cite web|title=Are all Palestinians Muslim?|url=http://imeu.net/news/article0042.shtml|work=[[Institute for Middle East Understanding]]|access-date=16 April 2014|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20140413142345/http://imeu.net/news/article0042.shtml|archive-date=13 April 2014}}</ref> Didžioji dalis jų – [[sunizmas|sunitai]].<ref>{{cite book|last=Lybarger|first=Loren D.|year=2007|title=Identity and Religion in Palestine: The Struggle Between Islamism and Secularism in the Occupied Territories|url=https://archive.org/details/identityreligion0000lyba|page=[https://archive.org/details/identityreligion0000lyba/page/114 114]|publisher=Princeton University Press|isbn=978-0-691-12729-3}}</ref> Yra apie 6 % [[krikščionybė|krikščionių]], 1 % sudaro [[drūzai]], [[samariečiai]] ir kitos mažos religinės bendruomenės.<ref name="Salome2010">{{cite book|author=Louis J. Salome|title=Violence, Veils and Bloodlines: Reporting from War Zones|url=https://books.google.com/books?id=ymUfFZ_eHLwC&pg=PA77|year=2010|publisher=McFarland|isbn=978-0-7864-5584-3|pages=77–}}</ref> == Ekonomika == === Turizmas === [[Vaizdas:West Bank-46.jpg|thumb|left|Palestinietės [[Nablusas|Nabluse]]]] Palestinos turizmas apima [[Rytų Jeruzalė|Rytų Jeruzalę]], [[Vakarų Krantas|Vakarų Krantą]] ir [[Gazos Ruožas|Gazos Ruožą]]. 2010 m. Palestinoje apsilankė 4,6 mln. žmonių. 2,2 mln. iš jų buvo užsienio, 2,7 mln. – vietiniai turistai.<ref name="PCBS">{{cite news|url=http://www.maannews.net/eng/ViewDetails.aspx?ID=423693|title=PCBS: Marked increase in West Bank tourism in 2010|date=26 September 2011|work=M'aan|access-date=10 October 2012|archive-url=https://web.archive.org/web/20130618070556/http://www.maannews.net/eng/ViewDetails.aspx?ID=423693|archive-date=18 June 2013|url-status=dead}}</ref> Paskutinį 2012 m. ketvirtį Vakarų Kranto viešbučiuose apsistojo per 150 000 svečių: 40 % buvo [[Europa|europiečiai]], 9 % – iš [[JAV]] ir [[Kanada|Kanados]].<ref>{{cite press release |author1=Imtiaz Muqbil |author2=Sana Muqbil |url=http://www.travel-impact-newswire.com/2013/03/europeans-dominate-visitor-arrivals-to-palestine-in-2012/#story3 |title=Europeans Dominate Visitor Arrivals to Palestine in 2012 |publisher=Travel-impact-newswire.com |date=11 March 2013 |access-date=6 July 2016 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160829174016/https://www.travel-impact-newswire.com/2013/03/europeans-dominate-visitor-arrivals-to-palestine-in-2012/#story3 |archive-date=29 August 2016 |url-status=live}}</ref> 2013 m. [[Palestinos autonomija|Palestinos autonomijos]] turizmo ministrė Rula Ma’ay’a teigė, kad siekiama paskatinti tarptautinius vizitus į Palestiną, tačiau okupacija yra pagrindinis veiksnys, neleidžiantis turizmo sektoriui tapti pagrindiniu palestiniečių pajamų šaltiniu.<ref>{{cite web|url=http://english.wafa.ps/page.aspx?id=xZ3bnwa21530556366axZ3bnw|title=Tourism in Palestine an Act of Solidarity, says Minister of Tourism|access-date=12 August 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20170812211609/http://english.wafa.ps/page.aspx?id=xZ3bnwa21530556366axZ3bnw|archive-date=12 August 2017|url-status=live}}</ref> Užsienio piliečiams netaikomos kitos vizos sąlygos, išskyrus tas, kurias nustato Izraelio vizų politika. Patekimą į Jeruzalę, Vakarų Krantą ir Gazos Ruožą visiškai kontroliuoja Izraelis. Norint patekti į okupuotas Palestinos teritorijas, reikalingas tik galiojantis tarptautinis pasas.<ref>{{cite web|url=http://jerusalem.usconsulate.gov/border-crossings.html |title=Entering and Exiting Jerusalem, The west Bank, and Gaza |access-date=15 March 2014 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20140318053118/http://jerusalem.usconsulate.gov/border-crossings.html |archive-date=18 March 2014 }}</ref> === Komunikacijos === Palestinos centrinis statistikos biuras (PCBS) ir Telekomunikacijų ir informacinių technologijų ministerija pranešė, kad 2010 m. Palestinoje buvo 4,2 mln. mobiliojo ryšio abonentų. 97 % Palestinos namų ūkių turi bent vieną mobiliojo ryšio liniją, 86 % – bent vieną išmanųjį telefoną (91 % Vakarų Krante ir 78 % Gazos Ruože). Apie 80 % Palestinos namų ūkių turi prieigą prie interneto, o maždaug trečdalis turi kompiuterį.<ref>{{cite news|title=4.2 million cellular mobile subscriptions in Palestine, says Bureau of Statistics|url=http://english.wafa.ps/page.aspx?id=oPyqzLa117117013662aoPyqzL|publisher=WAFA|date=17 May 2020|access-date=17 May 2020|archive-date=24 February 2021|archive-url=https://web.archive.org/web/20210224070450/https://english.wafa.ps/page.aspx?id=oPyqzLa117117013662aoPyqzL|url-status=live}}</ref> === Vandens tiekimas ir sanitarija === Dėl Izraelio okupacijos Palestinoje būdingas didelis vandens trūkumas. Palestinos vandens išteklius visiškai kontroliuoja Izraelis, o požeminio vandens padalijimui taikomos [[Oslo susitarimai|Oslo II sutarties]] nuostatos. Paprastai vandens kokybė [[Gazos Ruožas|Gazos Ruože]] yra žymiai prastesnė negu [[Vakarų Krantas|Vakarų Krante]]. Maždaug nuo trečdalio iki pusės Palestinoje tiekiamo vandens prarandama paskirstymo tinkle. Ilgalaikė Gazos Ruožo blokada ir [[Lietas švinas (karinė operacija)|2008–2009 m. Gazos karas]] padarė didelę žalą ruožo infrastruktūrai.<ref name="UN Gaza">{{cite web | last = United Nations | author-link = United Nations | title = Gaza water crisis prompts UN call for immediate opening of crossings | date = 3 September 2009 |url=https://www.un.org/apps/news/story.asp?NewsID=31927 | access-date = 25 November 2009 | archive-url=https://web.archive.org/web/20100608054238/http://www.un.org/apps/news/story.asp?NewsID=31927 | archive-date = 8 June 2010 | url-status=live | df = dmy-all }}</ref><ref>{{cite web|url=http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/COUNTRIES/MENAEXT/WESTBANKGAZAEXTN/0,,contentMDK:22026701~menuPK:294370~pagePK:2865066~piPK:2865079~theSitePK:294365,00.html|title = Gaza Strip Water and Sanitation Situation|date = 2009|publisher = Worldbank|archive-url=https://web.archive.org/web/20180222212143/http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/COUNTRIES/MENAEXT/WESTBANKGAZAEXTN/0,,contentMDK:22026701~menuPK:294370~pagePK:2865066~piPK:2865079~theSitePK:294365,00.html|archive-date = 22 February 2018|url-status=live|df = dmy-all}}</ref> Nuotekų valymo įrenginiai nepajėgūs išvalyti visų susidarančių nuotekų, todėl vanduo labai teršiamas.<ref>{{cite journal|title = Urban Wastewater Treatment and Reclamation for Agricultural Irrigation: The situation in Morocco and Palestine|date = 2005|doi=10.1007/s10669-005-0998-x|volume=24|issue = 4|pages=227–236 | last1 = Fatta | first1 = D. |journal=The Environmentalist|s2cid = 85346288| issn=0251-1088}}</ref> Sektoriaus plėtra labai priklauso nuo išorės finansavimo.<ref>{{cite web|url= http://www.boell.de/sites/default/files/assets/boell.de/images/download_de/internationalepolitik/GIP11_Palestine_Karen_Assaf.pdf|title = Water as a human right: The understanding of water in Palestine|date = 2004|website = Boell.de|last = Assaf|first = Karen|archive-url= https://web.archive.org/web/20150923222949/http://www.boell.de/sites/default/files/assets/boell.de/images/download_de/internationalepolitik/GIP11_Palestine_Karen_Assaf.pdf|archive-date = 23 September 2015|url-status=live|df = dmy-all}}</ref> == Kultūra == [[Vaizdas:Interior of the House of a Christian Family in Jerusalem.jpg|thumb|Palestinos krikščionių namų Jeruzalėje iliustracija, 1850 m.]] === Žiniasklaida === Palestinoje yra keletas laikraščių, naujienų agentūrų ir palydovinės televizijos stočių. Pagrindinės naujienų agentūros apima „Ma’an News Agency“, „Wafa“, „Palestine News Network“. Pagrindiniai palydoviniai transliuotojai: „Al-Aqsa TV“, „Al-Quds TV“, „Sanabel TV“. === Sportas === Populiariausia sporto šaka Palestinoje – futbolas. Tarptautiniame futbole šaliai atstovauja [[Palestinos vyrų futbolo rinktinė]].<ref>{{cite web |url= https://www.palestine-australia.com/about-palestine/culture/#:~:text=The%20most%20popular%20sport%20in,international%20stage%20in%20recent%20years. |title= About Palestine >> Culture|author=<!--Not stated--> |date= |website= palestine-australia.com|publisher= Embassy of the State of Palestine (The General Delegation of Palestine to Australia, New Zealand and the Pacific) |access-date=October 14, 2023 |quote= The most popular sport in Palestine is football}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Palestinos autonomija]] == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Arabų lyga}} [[Kategorija:Palestinos valstybė| ]] gr1d9x5ixrkcg2ibps8ymlcg0zvqag4 102 14146 7957502 7957268 2026-11-04T14:45:09Z Putnik 12453 standartinės spalvos; tamsios temos palaikymas 7957502 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:transparent; color:inherit; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background:var(--background-color-success-subtle, #dff2eb); color:inherit; border:1px solid var(--border-color-success, #099979)" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background:var(--background-color-success-subtle, #dff2eb); color:inherit" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Trabzono Trabzonspor Basket]]<br>[[Žironos Bàsquet]] <br>[[Nantero 92]]<br>[[Stambulo Bahçeşehir Koleji]]<br>[[Patrų Promitheas]]<br>[[Aleksandrovaco Igokea]]|| [[Neapolio Basket]]<br>[[Trevizo Pallacanestro]]<br>[[Žironos CB Sant Josep]]<br>[[Permės Ural Great]]<br>[[Sevilijos Real Betis Baloncesto]]<br>[[Tartu Ülikool Maks & Moorits]]<br>[[Splito KK Split]]<br>[[Stambulo Darüşşafaka]] || 6 || 8 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Romos BC Roma]]<br>[[Romos Maxima Roma]] || [[Skafačio Basket]] || 2 || 1 |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || [[Meino Celtics]] || - || 1 || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || -|| - || - ||- |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||- |- | {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || - || - || -|| - |- | [[Naudotojas:JovanniBear|JovanniBear]] || [[Rygos Zeļļi]]<br>[[Vienos Vienna]]<br>[[Valmieros Glass]] || - || 3 || - |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] d2z86e7jvr2pmzdl2uxkvdeivaegc5f 7957782 7957502 2026-11-05T08:41:45Z Italas 4216 /* Eiga */ 7957782 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:transparent; color:inherit; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background:var(--background-color-success-subtle, #dff2eb); color:inherit; border:1px solid var(--border-color-success, #099979)" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Vikiprojektą prižiūri [[Naudotojas:Hugo.arg]] ir [[Naudotojas:Viskonsas]] |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] arba [[User:Viskonsas|Viskonsą]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background:var(--background-color-success-subtle, #dff2eb); color:inherit" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[User:Hugo.arg|Hugo.arg]] || [[Trabzono Trabzonspor Basket]]<br>[[Žironos Bàsquet]] <br>[[Nantero 92]]<br>[[Stambulo Bahçeşehir Koleji]]<br>[[Patrų Promitheas]]<br>[[Aleksandrovaco Igokea]]|| [[Neapolio Basket]]<br>[[Trevizo Pallacanestro]]<br>[[Žironos CB Sant Josep]]<br>[[Permės Ural Great]]<br>[[Sevilijos Real Betis Baloncesto]]<br>[[Tartu Ülikool Maks & Moorits]]<br>[[Splito KK Split]]<br>[[Stambulo Darüşşafaka]] || 6 || 8 |- | [[User:CD|CD]] || - || - || - || - |- | [[User:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || -|| - || - || - |- | [[User:Italas|Italas]] || [[Romos BC Roma]]<br>[[Romos Maxima Roma]] || [[Skafačio Basket]]<br>[[Kijevo Budivelnyk]] || 2 || 2 |- | [[User:Viskonsas|Viskonsas]] || -|| - || - || - |- | [[User:Nomadbones|Nomadbones]] || [[Meino Celtics]] || - || 1 || - |- | [[User:Ed1974LT|Ed1974LT]] ||- || - || -|| - |- | [[User:Bearas|Bearas]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || || - || || - |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || -|| - || - ||- |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || -|| - || - || - |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || - || - || - || - |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || - || - || - ||- |- | {{Naudotojas:Makenzis/sign}} || - || - || -|| - |- | [[Naudotojas:JovanniBear|JovanniBear]] || [[Rygos Zeļļi]]<br>[[Vienos Vienna]]<br>[[Valmieros Glass]] || - || 3 || - |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. * {{Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Naudotojai/{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės/{{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] k21pffx3eti7s87qzl5dzwsipyi27x4 0 16253 7957501 7701442 2026-11-04T14:40:00Z ~2026-58638-79 227480 Straipsnis iš esmės atnaujintas pagal [[Naudotojas:RoseNotebook/LLRI juodraštis]]; ryšys su LLRI deklaruotas naudotojo puslapyje ir straipsnio aptarime. Atnaujinta informacija ir šaltiniai. 7957501 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lietuvos laisvosios rinkos inst. logo lt.gif|thumb|right|160px|LLRI logotipas]] '''Lietuvos laisvosios rinkos institutas''' (LLRI) – privatus, pelno nesiekiantis ir nevyriausybinis institutas, įsteigtas 1990 metais.<ref name="VLE2026">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas/ „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“], ''Visuotinė lietuvių enciklopedija'', žiūrėta 2026-09-04.</ref><ref name="LLRI-apie">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Apie mus“, žiūrėta 2026-09-04.</ref> Jo misija – skleisti ir įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas.<ref name="LLRI-apie" /> LLRI tyrimų pagrindas – tarpdisciplininis požiūris, jungiantis ekonomikos, politikos, teisės ir filosofijos perspektyvas. Institutas atlieka ekonominės ir viešosios politikos tyrimus, rengia reformų koncepcijas, teisės aktų projektų ekspertizes ir pasiūlymus valstybės institucijoms. Jo veikla apima mokesčių ir pinigų politiką, viešuosius finansus, darbo rinką, pensijų sistemą, verslo reguliavimą, teisėkūros kokybę, nuosavybės teisių apsaugą ir Europos Sąjungos politiką.<ref name="LLRI-apie" /> Viena iš išskirtinių LLRI tyrimų krypčių – stokos fenomenas. Stoka nagrinėjama kaip netobulo ir mirtingo žmogaus veikimo ribotame pasaulyje sąlyga. Susidūręs su konkrečiais stokojimais žmogus renkasi, dirba, kuria, mainosi ir bendradarbiauja, todėl stoka iškyla ne tik kaip problema, bet ir kaip laisvės, atsakomybės, kūrybos bei gėrybių gausinimo prielaida.<ref name="Stoka2016">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', 2016.</ref> Institutas taip pat vykdo ekonominio, pilietinio ir socialinio ugdymo programas, leidžia knygas ir vadovėlius, rengia konferencijas, diskusijas, radijo laidas, tinklalaides, seminarus ir mokymus. Nuo 2012 m. švietimo veiklą vykdė LLRI Švietimo centras, 2024 m. tapęs „Prospera akademija“.<ref name="LLRI-apie" /> LLRI bendradarbiauja su panašios krypties Lietuvos ir užsienio organizacijomis. Institutas yra tarptautinio viešosios politikos institutų tinklo „Atlas Network“, Europos tinklo EPICENTER ir Vidurio bei Rytų Europos tinklo „4liberty“ narys.<ref name="LLRI-apie" /> Institutas savo veiklą finansuoja privačių asmenų, įmonių, organizacijų ir fondų lėšomis ir nepriima valstybės finansavimo.<ref name="VLE2026" /><ref name="LLRI-apie" /> Per savo veiklos laikotarpį LLRI bendradarbiavo su skirtingų politinių krypčių partijomis ir vyriausybėmis, o jo atstovai buvo kviečiami dirbti Respublikos Prezidento, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų vadovų komandose.<ref name="LLRI-apie" /><ref name="LRT-Leontjeva">LRT, „Lietuvos laisvosios rinkos institutui grįžta vadovauti Elena Leontjeva“, 2020-02-05.</ref> == Tarptautinis pripažinimas == 2020 m. paskelbtame Pensilvanijos universiteto rengto „Global Go To Think Tank Index“ leidime LLRI užėmė šeštą vietą tarp Vidurio ir Rytų Europos viešosios politikos institutų.<ref>[https://repository.upenn.edu/think_tanks/18/ James G. McGann, „2020 Global Go To Think Tank Index Report“, University of Pennsylvania, 2021.]</ref> LLRI du kartus pelnė tarptautinio viešosios politikos institutų tinklo „Atlas Network“ skiriamą „Templeton Freedom Award“: 2014 m. už Lietuvos savivaldybių indeksą ir 2016 m. už projektą „Ekonomika per 31 valandą“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2014 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref><ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2016 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref> 2023 m. LLRI pateko tarp šešių „Templeton Freedom Award“ finalistų už darbo migracijos reguliavimo reformai skirtą projektą.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2023-templeton-freedom-award „Atlas Network's 2023 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2023.]</ref> 2026 m. institutas vėl paskelbtas vienu iš šešių šio apdovanojimo finalistų – už pilietinio ugdymo iniciatyvą „Becoming Citizens“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> 2022 m. LLRI bendraįkūrėjai ir prezidentei Elenai Leontjevai įteiktas „Sir Antony Fisher Achievement Award“ už jos ilgametę veiklą plėtojant laisvės idėjas ir kuriant rinkos ekonomikos institucijas Lietuvoje.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/elena-leontjeva-2022-fisher-achievement-award „Elena Leontjeva named the recipient of the 2022 Sir Antony Fisher Achievement Award“, Atlas Network, 2022.]</ref> == Tarpdisciplininiai stokos tyrimai == 2015 m. LLRI pradėjo tarpdisciplininius tyrimus „Stoka, moralė ir viešoji politika“. Jų atspirties taškas – netobulo ir mirtingo žmogaus veikimas ribotame pasaulyje, atsiskleidžiantis kaip nuolatinis santykis su stoka, konkrečių stokojimų įveika ir gėrybių gausinimas. Tyrimų metu stoka atsiskleidė kaip universalus ir imanentinis žmogaus būties pradas, įgalinantis veikimą, pasirinkimą, kūrybą ir bendradarbiavimą.<ref>[https://llri.lt/topic/stoka-laisve-ir-morale/ „Stoka, laisvė ir moralė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/11/STOKA__2016___LLRI.pdf ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.]</ref> 2017 m. Vilniaus knygų mugėje pristatyta Lietuvos kultūros tyrimų instituto recenzuota mokslinių straipsnių rinktinė „Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė“. Vėliau leidinio sintezė išleista anglų ir vokiečių kalbomis.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/11/STOKA__2016___LLRI.pdf ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/03/Sinteze_7_SPAUDAI.pdf ''The Phenomenon of Lack: Being, Man and Community. A Synthesis of an Interdisciplinary Inquiry'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2018.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2022/02/Stoka-vok.-k_1-72_Internetui-su-virseliu.pdf ''Das Phänomen des Mangels: Sein, Mensch und Gemeinschaft'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref> Tyrimų įžvalgos panaudotos rengiant viešajai politikai skirtą leidinį „Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų? Darbas, pinigai, vartojimo įpročiai, parama“.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2015/06/Valdzia-prie-stoka.pdf ''Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų? Darbas, pinigai, vartojimo įpročiai, parama'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2017.]</ref> 2019 m. tarpdisciplininių stokos tyrimų pagrindu sukurtas dokumentinis filmas „Tobulas alkis“. Jame stokos reiškinį pasakoja projekto iniciatorė Elena Leontjeva, arkivyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, fizikas prof. Mikas Vengris, tekstologas prof. Paulius Subačius, filosofai prof. Albinas Plėšnys ir prof. Naglis Kardelis, ekonomistai Žilvinas Šilėnas ir Vytautas Žukauskas, antropologas dr. Saulius Matulevičius, psichologė dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė ir vienuolis brolis Matas.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000208343/dokumentinis-filmas-tobulas-alkis „Tobulas alkis“, LRT Mediateka.]</ref> Tyrimų metu suformuluotos įžvalgos pristatomos viešose konferencijose ir diskusijose. 2019 m. LLRI inicijuotoje konferencijoje Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje Elena Leontjeva pristatė pranešimą apie tyrėjo kelią per stoką.<ref>[https://www.vilnensis.lt/vilniaus-kunigu-seminarijoje-konferencija-apie-stoka-ir-dvasini-augima/ „Vilniaus kunigų seminarijoje – konferencija apie stoką ir dvasinį augimą“, Vilniaus arkivyskupija.]</ref> 2022 m. LLRI kartu su Vilniaus universitetu surengė švietimo konferenciją „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“, kurioje pranešimą skaitė ir Elena Leontjeva.<ref>[https://mokytojotv.emokykla.lt/2022/11/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas.html „Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Švietimo konferencija „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui““, Mokytojo TV, 2022-11-11.]</ref> Stokos tyrimų įžvalgos taip pat buvo pristatomos verslo ir kitoms viešoms auditorijoms.<ref>[https://llri.lt/topic/stoka-laisve-ir-morale/ „Stoka, laisvė ir moralė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> == Analitinė veikla ir poveikis viešajai politikai == Lietuvos laisvosios rinkos institutą 1990 m. lapkričio 20 d. įkūrė ekonomistai Kęstutis Glaveckas, Nijolė Žambaitė, Petras Auštrevičius, Dainius Pupkevičius, Elena Leontjeva ir Darius Mockus. Instituto steigėjai buvo kartu parengę knygą „Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas“.<ref name="LLRI-istorija">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „LLRI veikla“, žiūrėta 2026-09-04.</ref><ref>Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimas, biografinė informacija.</ref> Nuo veiklos pradžios LLRI rengia ekonominių reformų koncepcijas, teisės aktų projektus ir ekspertizes, atlieka viešosios politikos tyrimus bei teikia pasiūlymus valstybės institucijoms. Instituto analitinė veikla apima pinigų ir mokesčių politiką, viešuosius finansus, kapitalo ir darbo rinkas, pensijų sistemą, verslo reguliavimą, teisėkūros kokybę, savivaldą ir nuosavybės teisių apsaugą.<ref name="LLRI-istorija" /> === Dalyvavimas kuriant rinkos ekonomikos institucijas === Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais LLRI ekspertai įsitraukė į bankų reformą, rengė Prekių biržos įstatus, vertybinių popierių rinkos ir biržos veikimo principus bei privačių pensijų fondų teisinius pagrindus.<ref name="LLRI-istorija" /> LLRI rengė vertybinių popierių rinkos teisinius pagrindus ir kartu su kitais specialistais prisidėjo rengiant Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinuosius nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuos nuostatus patvirtino 1992 m. spalio 30 d.; jie reglamentavo vertybinių popierių emisiją ir viešąją apyvartą bei vertybinių popierių biržos veikimo pagrindus.<ref name="LLRI-istorija" /><ref>Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 815 „Dėl Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinųjų nuostatų patvirtinimo“.</ref> Vienas LLRI steigėjų Kęstutis Glaveckas 1993–1996 m. buvo Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.<ref>Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimas, biografinė informacija.</ref> 1993 m. LLRI pradėjo viešai pristatyti ir propaguoti valiutų valdybos modelį.<ref name="LLRI-istorija" /> 1994 m. Lito patikimumo įstatymu Lietuvoje buvo įteisintas valiutų valdybos modelis: litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu – 4 litai už 1 JAV dolerį, o Lietuvos banko išleisti litai turėjo būti ne mažiau kaip 100 proc. padengti aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis.<ref>Lietuvos bankas, „Lietuvos banko istorija“, skiltis apie 1994 m. lito susiejimą su JAV doleriu.</ref><ref>Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta „Lietuvos banko pinigų politikos programa 1997–1999 m.“.</ref> Valiutų valdybos režimas Lietuvoje veikė iki euro įvedimo 2015 m.<ref>Lietuvos bankas, informacija apie Lietuvos kelią į euro zoną ir euro įvedimą 2015 m.</ref> === Pelno apmokestinimo modelis === LLRI nurodo, kad 1995 m. suformulavo paskirstyto pelno mokesčio modelį, pagal kurį pelno mokestis būtų taikomas ne visam įmonės uždirbtam pelnui, bet tik savininkams paskirstomai jo daliai. Įmonės veiklai, investicijoms ir plėtrai naudojamas pelnas pagal šį modelį nebūtų apmokestinamas.<ref>[https://www.vz.lt/izvalgos/2021/03/05/e-leontjeva-estiskas-pelno-mokestis-is-tiesu-yra-lietuviskas Elena Leontjeva, „Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas“, „Verslo žinios“, 2021-03-05.]</ref><ref>[https://llri.lt/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas-mini-35-aji-gimtadieni-ideju-kalve-pakeitusi-lietuvos-ekonomikos-trajektorija/ „Lietuvos laisvosios rinkos institutas mini 35-ąjį gimtadienį“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2025.]</ref> Nuo 1997 m. balandžio 1 d. Lietuvoje apmokestinamajam pelnui, panaudotam investicijoms, buvo taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.440/UZLiJOETlG/ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimas.]</ref> Ši tvarka galiojo iki 2002 m. sausio 1 d., kai ją pakeitė nauja pelno apmokestinimo sistema.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/b78bd010001211f0878bc971e70c4c04/9bf1367c149311f09cbcab0ff4d74843/format/ISO_PDF Lietuvos Respublikos Seimas, aiškinamasis raštas dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.]</ref> Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis 2000 m. buvo įvestas Estijoje, 2017 m. – Sakartvele, 2018 m. – Latvijoje, o nuo 2021 m. Lenkijoje pradėtas taikyti pasirenkamas paskirstytojo pelno apmokestinimo režimas.<ref>[https://taxfoundation.org/research/all/eu/poland-distributed-profits-tax/ „A Distributed Profits Tax in Poland“, Tax Foundation Europe, 2025.]</ref><ref>[https://taxfoundation.org/blog/estonia-tax-system-latvia-tax-system/ „Estonia, Latvia Have Most Competitive Corporate Tax Systems in OECD“, Tax Foundation.]</ref> 2023 m. LLRI siūlė pratęsti Pelno mokesčio įstatyme nustatytos investicinio projekto lengvatos galiojimą, leidžiant įmonėms mažinti apmokestinamąjį pelną investicijoms į technologinį atsinaujinimą.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2023/09/Ekonomikos-vargo-indeksas-2023-I-ketv.pdf „Ekonomikos vargo indeksas“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2023.]</ref> 2023 m. gruodžio 5 d. Seimas lengvatos galiojimą pratęsė dar penkeriems metams – iki 2028 m. pabaigos.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_k=1&p_r=35435&p_t=286969 „Seimas pratęsė dviejų pelno mokesčio lengvatų galiojimą“, Lietuvos Respublikos Seimas, 2023-12-05.]</ref><ref>[https://www.vmi.lt/evmi/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/Ayr4qj31Q5pu/content/d-c4-97l-lr-pelno-mokes-c4-8dio-c4-afstatymo-pakeitimo-4 „Dėl LR pelno mokesčio įstatymo pakeitimo“, Valstybinė mokesčių inspekcija.]</ref> === Valdžios funkcijų ir verslo reguliavimo reformos === 1999 m. Lietuvos Vyriausybė pradėjo valstybės valdymo sistemos pertvarkai skirtą „Saulėlydžio“ iniciatyvą, o verslo sąlygoms gerinti – „Saulėtekio“ iniciatyvą. „Saulėlydžio“ komisijos uždaviniai apėmė valstybės valdymo sistemos tobulinimą, institucijų funkcijų pagrįstumo vertinimą ir išteklių taupymą, o „Saulėtekio“ iniciatyva buvo orientuota į verslo aplinkos problemas ir administracinės naštos mažinimą.<ref>[https://www.temidy.lt/teises-aktas/42455 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybės valdymo sistemos tolesnio tobulinimo ir Saulėlydžio komisijos nuostatai.]</ref><ref>[https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.266746375B1A/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie „Saulėtekio“ komisijos veiklą.]</ref> LLRI istorijos apžvalgoje nurodoma, kad institutas buvo parengęs biurokratijos ir valdžios funkcijų mažinimo strategiją bei veiksmų planą ir dalyvavo „Saulėtekio“ komisijos darbe. Instituto ekspertai analizavo kapitalo rinkos, darbo santykių, žemės įsigijimo, statybų ir kitų sričių reguliavimą.<ref name="LLRI-istorija" /> 1998 m. LLRI atliko verslo licencijavimo praktikos analizę ir pateikė pasiūlymus dėl licencijavimo sistemos pertvarkymo. Vėliau instituto ekspertai dalyvavo licencijavimo reglamentavimą nagrinėjusioje darbo grupėje ir siūlė bendruosius licencijavimo principus.<ref name="LLRI-istorija" /> 2004 m. kovo 15 d. Vyriausybė patvirtino Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinius nurodymus, kuriuose nustatyti bendrieji licencijavimo principai ir reikalavimai.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/TAIS.228641/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 274 „Dėl ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.]</ref> LLRI savo veiklos istorijoje nurodo, kad rengiant šį nutarimą buvo atsižvelgta į instituto pateiktas išvadas ir siūlymus.<ref name="LLRI-istorija" /> 2025 m. LLRI toliau siūlė sisteminį dereguliavimą laikyti Vyriausybės lygmens prioritetu ir reguliavimo naštos mažinimą sieti su konkrečiais tikslais bei institucijų atsakomybe.<ref>[https://llri.lt/partiju-poziuris-i-verslo-reguliavima-deklaruojami-siekiai-ne-visada-dera-tarpusavyje/ „Partijų požiūris į verslo reguliavimą: deklaruojami siekiai ne visada dera tarpusavyje“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> 2025 m. veiklos apžvalgoje institutas nurodė, kad Vyriausybei pateiktas sisteminio dereguliavimo požiūris tapo vienu iš pagrindų kuriant perteklinių reguliavimų mažinimo komisiją.<ref>[https://llri.lt/2025-uju-temos-ir-linkejimas-kitiems-metams/ „2025-ųjų temos ir linkėjimas kitiems metams“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === Privatus pensijų kaupimas === 1994 m. LLRI parengė Pensijų fondų įstatymo projektą ir siūlė valstybinę socialinio draudimo sistemą papildyti individualiu kaupimu privačiuose pensijų fonduose.<ref name="LLRI-istorija" /> Pensijų fondų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1999 metais.<ref name="LLRI-istorija" /> Institutas siūlė, kad dalis pensijų įmokų būtų kaupiama kiekvieno žmogaus asmeninėje pensijų sąskaitoje jo pasirinktame pensijų fonde.<ref name="LLRI-istorija" /> 2003 m. Lietuvoje pradėtos sudaryti pensijų kaupimo sutartys, o 2004 m. pradėjo veikti antroji pensijų sistemos pakopa, leidusi dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos kaupti privačiuose pensijų fonduose.<ref>[https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/pensiju-kaupimo-sistema/ „Pensijų kaupimo sistema iki 2025-12-31“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.]</ref><ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.266311/eookjrxCOm/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie pensijų sistemos reformą.]</ref> Vėliau LLRI analizavo pensijų sistemos finansinį tvarumą, demografinių pokyčių poveikį, kaupimo paskatas ir nuosavybės teisių apsaugą. Institutas pasisakė už asmeninio kaupimo tęstinumą ir sukauptų lėšų apsaugą.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2025/01/KAIP-TOBULINTI-PENSIJU-KAUPIMO-SISTEMA-DEMOGRAFINES-SITUACIJOS-KONTEKSTE-----KVIETIMAS-DISKUSIJAI-1.pdf „Kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą demografinės situacijos kontekste“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === Analitiniai darbai ir jų poveikis === LLRI rengia analitinius tyrimus, teisės aktų ekspertizes, palyginamąsias studijas ir pasiūlymus Vyriausybei bei Seimui. Instituto analitiniai darbai naudojami teikiant pasiūlymus dėl konkrečių teisės aktų, pagrindžiant reformų poreikį ir vertinant jau priimtų sprendimų poveikį.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Tyrimuose vertinamas teisės aktų turinys ir jų poveikis žmonių paskatoms dirbti, investuoti, taupyti, kurti verslą ir prisiimti atsakomybę. Viena tęstinių LLRI darbo rinkos tyrimų krypčių yra nedarbo spąstų analizė. LLRI skaičiavimu, 2024 m. nedarbo spąstų rodiklis Lietuvoje siekė 102,2 proc. ir ketvirtus metus iš eilės buvo aukščiausias Europos Sąjungoje.<ref>[https://llri.lt/nedarbo-spastu-mazinimas-raktas-i-didesni-uzimtuma/ „Nedarbo spąstų mažinimas – raktas į didesnį užimtumą“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2026.]</ref> LLRI šiuo rodikliu grindžia pasiūlymus dėl nedarbo išmokų dydžio bei mokėjimo sąlygų, darbo pajamų apmokestinimo ir paskatų grįžti į darbo rinką.<ref>[https://llri.lt/wp-content/uploads/2025/09/LLRI-Del-nedarbo-socialinio-draudimo-istatymo-pakeitimu-XVP-591.pdf „Dėl nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimų“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2025.]</ref> Kita tęstinė analizės kryptis – teisėkūros kokybė. LLRI vertina, ar teisės aktų rengimo procese laikomasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo, atvirumo ir skaidrumo principų, ar tinkamai vertinamas numatomo reguliavimo poveikis. 2022 m. institutas pristatė ciklinės teisėkūros modelį, skirtą visam teisės akto gyvavimo ciklui – nuo problemos nustatymo ir alternatyvų vertinimo iki priimto reguliavimo poveikio stebėsenos.<ref>[https://llri.lt/project-initiative/teisekuros-kokybe/ „Teisėkūros kokybė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2023/10/LLRI_Atsakaitai_2022_210x297_1-32_INTERNETUI-2023-10-13.pdf Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2022 m. veiklos ataskaita.]</ref> Institutas taip pat analizuoja reguliacinę ir administracinę naštą, teikia pasiūlymus dėl perteklinių reikalavimų atsisakymo, valstybės institucijų funkcijų dubliavimo mažinimo, verslo priežiūros ir leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/01/LLRI-pasiulymai-del-reguliacines-nastos-mazinimo_ver2.pdf „Lietuvos laisvosios rinkos instituto pasiūlymai, kaip mažinti ūkio subjektams tenkančią reguliavimo naštą“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref> 2021–2022 m. LLRI analizavo Lietuvos darbo migracijos sistemą ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras. Institutas siūlė trumpinti migracijos procedūras, paprastinti reikalavimus ir peržiūrėti darbo migracijoje naudojamus profesijų, įmonių bei kvotų sąrašus.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/10/LLRI-studija_Migracija-demografines-socialines-ir-darbo-rinkos-perspektyvos_2021-10-13_4.pdf „Migracija: demografinės, socialinės ir darbo rinkos perspektyvos“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2022/11/LLRI_migracijos-proceduru-voratinklis-11-09.pdf Lietuvos darbo migracijos sistemos analizė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2022.]</ref> 2022 m. priimtais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais buvo panaikintas Patvirtintų įmonių sąrašas ir sumažinta dalis reikalavimų, taikytų užsieniečių įdarbinimui.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1748761/llri-pokyciai-migracijos-sistemoje-leis-rinkoje-siekti-pusiausvyros „LLRI: pokyčiai migracijos sistemoje leis rinkoje siekti pusiausvyros“, LRT / ELTA, 2022-07-29.]</ref> Svarbi instituto analitinės veiklos dalis yra mokesčių ir viešųjų finansų politika. LLRI analizuoja darbo, pelno, kapitalo ir vartojimo apmokestinimą, valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, viešojo sektoriaus efektyvumą, valstybės skolą ir ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Instituto darbai taip pat apima pinigų politiką ir infliaciją, pensijų sistemą, darbo rinką, užimtumą, minimalų darbo užmokestį ir socialinių išmokų poveikį paskatoms.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Instituto analitiniai darbai apima ir Europos Sąjungos bei tarptautinės politikos klausimus: bendrosios rinkos veikimą, ES biudžeto politiką, tarptautinį įmonių apmokestinimą, skaitmeninių rinkų ir platforminio darbo reguliavimą, energetikos politiką bei kitus ekonominės politikos klausimus.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === COVID-19 pandemijos metu pasiūlytas kompensavimo principas === 2020 m., valstybei dėl COVID-19 pandemijos nurodžius daliai įmonių sustabdyti arba smarkiai apriboti veiklą, LLRI siūlė taikyti bendrą kompensavimo už valdžios sprendimais nustatytus veiklos suvaržymus principą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Pozicija. Dėl karantino sukeltų nuosavybės teisių suvaržymų ir padarinių kompensavimo“, 2020-04-27.</ref> Institutas teigė, kad įmonėms ir gyventojams, kurių galimybė vykdyti teisėtą ekonominę veiklą buvo apribota visuomenės sveikatos apsaugos tikslais, turėtų būti proporcingai kompensuojama. Vietoje kelių skirtingomis sąlygomis skiriamų paramos priemonių LLRI siūlė bendresnį kompensavimo mechanizmą, susietą su dėl valdžios sprendimų prarastomis pajamomis ir išlikusiais įsipareigojimais.<ref>Elena Leontjeva, „Apie nuosavybę, prastovą ir santarvę karantino metu“, ''Verslo žinios'', 2020-04-07.</ref> Tokį atlyginimą institutas siūlė vertinti ne kaip paramą ar privilegiją verslui, bet kaip kompensaciją už valdžios sprendimais apribotą galimybę vykdyti veiklą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Pozicija. Dėl karantino sukeltų nuosavybės teisių suvaržymų ir padarinių kompensavimo“, 2020-04-27.</ref> === Tęstiniai rodikliai ir viešosios iniciatyvos === Nuo 2011 m. LLRI rengia Lietuvos savivaldybių indeksą, kuriame savivaldybės vertinamos pagal gyventojams ir verslui aktualias sritis, tarp jų – finansų valdymą, administravimą, mokesčius, investicijas, komunalinį ūkį, švietimą ir socialinę rūpybą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Lietuvos savivaldybių indeksas“.</ref><ref>„LLRI prezidentas: „Lietuvos savivaldybių indeksą“ būtų galima įdiegti kitose šalyse“, LRT, 2014-11-24.</ref> Indekso pagrindu sukurti savivaldybių vertinimo modeliai buvo pritaikyti ir už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui, 2019 m. Graikijoje pristatytas savivaldybių efektyvumo indeksas buvo parengtas remiantis Lietuvos savivaldybių indekso metodika.<ref>KEFiM „Markos Dragoumis“, Graikijos savivaldybių efektyvumo indekso metodikos aprašymas, 2019.</ref> Indekso metodika yra sulaukusi ir kritikos. 2013 m. Kauno miesto savivaldybė nurodė faktinių netikslumų indekso duomenyse; LLRI atstovai pripažino dalį klaidų ir teigė, kad rodikliai bus peržiūrėti.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/tyrime-lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2013-netikslus-duomenys-apie-kauna-56-385972 „Tyrime „Lietuvos savivaldybių indeksas 2013“ – netikslūs duomenys apie Kauną“, 15min, 2013.]</ref> Savivaldos atstovai yra kritikavę ir kai kuriuos metodologinius pasirinkimus, pavyzdžiui, didesnį įvertinimą privataus sektoriaus teikiamoms paslaugoms.<ref>[https://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/28962-savivaldybi-indeksas-regione-ir-kilo-ir-krito „Savivaldybių indeksas: regione ir „kilo“, ir „krito““, ''Šiaulių naujienos'', 2015.]</ref> Akademiniuose savivaldybių vertinimo metodikų tyrimuose taip pat kelti klausimai dėl Lietuvos savivaldybių indekso rodiklių skaičiaus, duomenų kokybės ir orientacijos į tam tikrus interesus.<ref>[https://epublications.vu.lt/object/elaba:213191492/213191492.pdf Vilniaus universitetas, savivaldybių indeksų metodologijų analizė.]</ref> 2014 m. LLRI sukūrė internetinę skaičiuoklę „mokumokescius.lt“, leidžiančią gyventojams apskaičiuoti nuo darbo užmokesčio ir vartojimo sumokamus mokesčius bei pamatyti, kokioms valstybės funkcijoms proporcingai tenka jų sumokėtos lėšos.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Mokumokesčius.lt“.</ref> 2017 m. LLRI prezidento Žilvino Šilėno pateiktą peticiją dėl Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos Seimo Peticijų komisija pripažino pagrįsta, o Seimas pritarė siūlymui ją įtraukti į Atmintinų dienų įstatymą.<ref>Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija, informacija apie 2017 m. išnagrinėtas peticijas.</ref> Nuo 2018 m. gegužės 11-oji Lietuvoje minima kaip Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.<ref>Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas.</ref><ref>„LLRI: Lietuvoje ne visuomet yra paisoma mokesčių mokėtojų teisių“, LRT, 2018-05-11.</ref> LLRI kartu su Kanados „Fraser Institute“ Lietuvoje pristato Pasaulio ekonominės laisvės indeksą. „Fraser Institute“ LLRI nurodo kaip Lietuvos organizaciją savo tarptautiniame „Economic Freedom of the World“ partnerių tinkle.<ref>Fraser Institute, „Economic Freedom of the World: Global Network – Member Institutes“.</ref> Institutas taip pat Lietuvoje pristato „Tax Foundation“ rengiamą Tarptautinį mokesčių konkurencingumo indeksą ir EPICENTER rengiamą paternalistinio reguliavimo indeksą „Nanny State Index“.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „About us“.</ref><ref>„Nanny State Index“, informacija apie Lietuvą.</ref> == Bendradarbiavimas su institucijomis == LLRI bendradarbiauja su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis viešosios politikos ir ekonomikos klausimais. Instituto veiklos istorijoje nurodoma, kad nuo 1999 m. Tarptautinio valiutos fondo misijų Lietuvoje atstovai reguliariai konsultavosi su LLRI analitikais šalies ekonominės ir socialinės politikos klausimais.<ref name="LLRI-istorija" /> Nuo 1999 m. LLRI ekspertai taip pat yra teikę ekspertines išvadas teismams ir valstybės institucijoms. Instituto istorijos apžvalgoje nurodoma, kad LLRI teikė išvadas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.<ref name="LLRI-istorija" /> LLRI ekspertų parengtos ekonominės išvados buvo naudojamos ir Lietuvos teismų procesuose. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje „Savickas ir kiti prieš Lietuvą“ nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas buvo pavedęs LLRI parengti ekspertinę išvadą apie Lietuvos ekonominę ir finansinę padėtį 1999–2003 m.<ref>Europos Žmogaus Teisių Teismas, „Savickas and Others v. Lithuania“, 2013.</ref> LLRI savo veiklos istorijoje taip pat nurodo 2000–2005 m. konsultavęs Pasaulio banką. Pasaulio banko publikacijose LLRI atstovai yra minimi tarp Lietuvos ekspertų, teikusių informaciją, įžvalgas ir pastabas rengiant banko analitinius darbus.<ref>Pasaulio bankas, Lietuvos informacinės visuomenės ir ekonominės plėtros analizė, 2003.</ref> Institutas bendradarbiavo su skirtingų kadencijų Lietuvos valdžios institucijomis, o jo atstovai yra dirbę valstybės institucijose ir jų vadovų komandose. Viena LLRI steigėjų ir prezidentė Elena Leontjeva yra dirbusi Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėja ekonomikos klausimais.<ref>LRT, „Lietuvos laisvosios rinkos institutui grįžta vadovauti Elena Leontjeva“, 2020-02-05.</ref> LLRI ekspertai viešojoje erdvėje komentuoja mokesčių, viešųjų finansų, darbo rinkos, pensijų, pinigų politikos, verslo reguliavimo ir kitus ekonominės politikos klausimus, teikia pasiūlymus valstybės institucijoms ir dalyvauja viešosios politikos diskusijose.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Apie mus“.</ref> == Prospera akademija == 2012 m. Lietuvos laisvosios rinkos institutas įkūrė Švietimo centrą, kuris 2024 m. tapo „Prospera akademija“. Akademijos veikla skirta mokiniams, studentams, mokytojams ir kitiems švietimo profesionalams.<ref name="LLRI-apie" /> Vienas pagrindinių akademijos projektų – 10 klasės mokiniams skirtas vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“. Vadovėlis įtrauktas į Lietuvos švietimo portalo vadovėlių duomenų bazę ir skirtas ekonomikos bei verslumo mokymui 10 (II gimnazijos) klasėje.<ref>[https://emokykla.lt/vadoveliai/vadoveliu-duomenu-baze/knyga/10704?r=1 „Ekonomika per 31 valandą“, Švietimo portalas „Emokykla“.]</ref> LLRI duomenimis, vadovėlis naudojamas Lietuvoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Ugandoje, Sakartvele ir Graikijoje, o 2023 m. išleistas aštuntasis jo leidimas, atnaujintas pagal bendrąsias ugdymo programas.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> 2016 m. už projektą „Ekonomika per 31 valandą“ LLRI pelnė „Atlas Network“ skiriamą „Templeton Freedom Award“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2016 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref> 2017 m. Londono knygų mugės tarptautiniuose apdovanojimuose LLRI laimėjo „Educational Learning Resources Award“ kategorijoje.<ref>[https://www.publishers.org.uk/international-excellence-awards-2017-winners-announced/ „International Excellence Awards 2017: winners announced“, Publishers Association, 2017.]</ref> Projektas taip pat yra pelnęs LOGIN festivalio „People's Choice“ apdovanojimą.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> Kita akademijos parengta programa – skaitmeninis vadovėlis „Pilietis per 31 valandą“, skirtas 9–12 klasių dorinio ugdymo, pilietiškumo ir ekonomikos mokytojams. Programą sudaro 31 tarpdisciplininė pamoka, kuriose socialiniai reiškiniai nagrinėjami integruojant ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo temas.<ref>[https://erasmus-plius.lt/wp-content/uploads/2019/09/maketas.pdf „2019 m. finansuotų programos „Erasmus+“ projektų pristatymas: „Pilietis per 31 valandą““, Erasmus+.]</ref> 2023 m. LLRI už šį projektą skirtas Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimas bendrojo ugdymo kategorijoje.<ref>[https://www.erasmus-plius.lt/naujienos/svietimas/paskelbti-europos-inovatyvaus-mokymo-apdovanojimo-laureatai/ „Paskelbti Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimo laureatai“, Erasmus+, 2023-10-11.]</ref> 2022 m. LLRI išplėtė integruoto ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo modelį, sukūręs 5–8 klasėms skirtą programą „Jaunas ir pilietiškas“. Joje socialiniai ir ekonominiai reiškiniai nagrinėjami iš asmeninės, bendruomeninės ir globalios perspektyvų.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> 2026 m. „Pilietis per 31 valandą“ ir „Jaunas ir pilietiškas“ apimanti iniciatyva „Becoming Citizens“ pateko tarp šešių „Templeton Freedom Award“ finalistų.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> LLRI taip pat rengė studijų ir neformaliojo švietimo programas studentams bei profesionalams. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo dėstomas kursas „Kapitalizmas ir laisvė“, organizuotas rašinio konkursas „Laisvės studijos“ ir ekonomikos kursas „Realistinė ekonomikos analizė“.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> 2018–2020 m. LLRI rengė Nacionalinį ekonomikos egzaminą, kuriame ekonomikos žinias galėjo pasitikrinti moksleiviai, studentai ir kiti gyventojai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/246241/lietuviai-kvieciami-dalyvauti-nacionaliniame-ekonomikos-egzamine „Lietuviai kviečiami dalyvauti Nacionaliniame ekonomikos egzamine“, LRT, 2019-02-19.]</ref> 2020 m. trečią kartą surengtame egzamine dalyvavo 10 963 žmonės.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1155489/karantinas-didina-smalsuma-zinioms-nacionalini-ekonomikos-egzamina-siemet-laike-rekordinis-skaicius-dalyviu „Karantinas didina smalsumą žinioms – Nacionalinį ekonomikos egzaminą šiemet laikė rekordinis skaičius dalyvių“, LRT, 2020-03-26.]</ref> Vėliau iniciatyva buvo tęsiama Nacionalinės ekonomikos viktorinos formatu. LLRI ją rengia kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija ir kitais partneriais.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2269709/apdovanoti-nacionalines-ekonomikos-viktorinos-laimetojai-ir-ambasadoriai „Apdovanoti Nacionalinės ekonomikos viktorinos laimėtojai ir ambasadoriai“, LRT, 2024-05-10.]</ref> 2025 m. viktorina surengta trečią kartą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2571073/skelbiama-registracija-i-nacionaline-ekonomikos-viktorina „Skelbiama registracija į Nacionalinę ekonomikos viktoriną“, LRT, 2025-05-22.]</ref> == Vadovai ir valdymas == Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovavo Kęstutis Glaveckas (1990–1993 m.), Elena Leontjeva (1993–2001 m.), Ugnius Trumpa (2001–2006 m.), Remigijus Šimašius (2006–2008 m.), Rūta Vainienė (2008–2011 m.) ir Žilvinas Šilėnas (2011–2019 m.).<ref name="VLE2026" /> 2019–2020 m. instituto prezidento pareigas laikinai ėjo Edita Maslauskaitė.<ref>[https://llri.lt/tarptautinis-reitingas-lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas-tarp-geriausiu-organizaciju-pasaulyje/ „Tarptautinis reitingas: Lietuvos laisvosios rinkos institutas – tarp geriausių organizacijų pasaulyje“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2020-02-03.]</ref> 2020 m. LLRI prezidente vėl tapo viena instituto steigėjų Elena Leontjeva.<ref>[https://www.vz.lt/verslo-valdymas/is-tarnybos-i/2020/02/05/llri-grizta-vadovauti-e-leontjeva „LLRI grįžta vadovauti E. Leontjeva“, ''Verslo žinios'', 2020-02-05.]</ref> Ugnius Trumpa LLRI prezidentu tapo 2001 m., pakeitęs Eleną Leontjevą, ir institutui vadovavo iki 2006 metų.<ref>[https://en.llri.lt/changes-in-management-of-the-lithuanian-free-market-institute/ „Changes in Management of the Lithuanian Free Market Institute“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2006-04-20.]</ref> 2006 m. LLRI prezidentu tapo Remigijus Šimašius, kuris institutui vadovavo iki 2008 m., kai buvo paskirtas teisingumo ministru.<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/remigijus-simasius-sutinka-vadovauti-teisingumo-ministerijai-n222177 „Remigijus Šimašius sutinka vadovauti Teisingumo ministerijai“, TV3, 2008-11-05.]</ref> 2008 m. gruodį LLRI prezidente išrinkta Rūta Vainienė.<ref>[https://ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutui-vadovaus-r-vainiene „Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovaus R. Vainienė“, ''Vakarų ekspresas'', 2008-12-11.]</ref> Nuo 2002 m. LLRI veikia Taryba – patariamasis instituto organas. Ji svarsto vykdomas iniciatyvas, vertina naujas iniciatyvas ir teikia pasiūlymus dėl instituto veiklos bei projektų.<ref>[https://llri.lt/apie-mus/taryba/ „Taryba“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Tarybą sudaro verslo, teisės, akademinės bendruomenės, vadybos ir kitų sričių atstovai.<ref>[https://llri.lt/apie-mus/taryba/ „Taryba“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> == Ideologinė kryptis ir vertinimai == ''Visuotinė lietuvių enciklopedija'' LLRI apibūdina kaip nepolitinę liberalios ekonominės minties organizaciją. Joje nurodoma, kad institutas pasisako už mažesnį viešojo sektoriaus vaidmenį ekonomikoje, mažesnį ekonomikos ir darbo santykių valstybinį reguliavimą, mažesnius mokesčius ir biurokratijos mažinimą.<ref name="VLE2026" /> LLRI savo misiją sieja su asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos, privačios nuosavybės ir ribotos valdžios principais.<ref name="LLRI-apie" /> 2024 m. žurnale ''Europe-Asia Studies'' paskelbtame politologo Jokūbo Sąlygos tyrime LLRI nagrinėjamas kaip vienas iš Lietuvos neoliberalios ekonominės minties formavimosi centrų po nepriklausomybės atkūrimo. Autorius institutą apibūdina kaip įtakingą viešosios politikos institutą ir analizuoja jo vaidmenį pinigų bei pensijų reformose.<ref>[https://doi.org/10.1080/09668136.2024.2407611 Jokūbas Sąlyga, „Deciphering the Local Origins of Neoliberalism in Central and Eastern Europe: The Example of Lithuania“, ''Europe-Asia Studies'', 2024.]</ref> == Nuorodos == * [https://llri.lt/ Oficiali Lietuvos laisvosios rinkos instituto svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos nevyriausybinės organizacijos]] [[Kategorija:Ekonominis švietimas]] s26fgaf0yjxjmj13j20wcy4mdnqvqjg 7957519 7957501 2026-11-04T15:10:49Z RoseNotebook 223896 Neutralizuotos kelios formuluotės apie LLRI poveikį viešajai politikai. 7957519 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lietuvos laisvosios rinkos inst. logo lt.gif|thumb|right|160px|LLRI logotipas]] '''Lietuvos laisvosios rinkos institutas''' (LLRI) – privatus, pelno nesiekiantis ir nevyriausybinis institutas, įsteigtas 1990 metais.<ref name="VLE2026">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas/ „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“], ''Visuotinė lietuvių enciklopedija'', žiūrėta 2026-09-04.</ref><ref name="LLRI-apie">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Apie mus“, žiūrėta 2026-09-04.</ref> Jo misija – skleisti ir įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas.<ref name="LLRI-apie" /> LLRI tyrimų pagrindas – tarpdisciplininis požiūris, jungiantis ekonomikos, politikos, teisės ir filosofijos perspektyvas. Institutas atlieka ekonominės ir viešosios politikos tyrimus, rengia reformų koncepcijas, teisės aktų projektų ekspertizes ir pasiūlymus valstybės institucijoms. Jo veikla apima mokesčių ir pinigų politiką, viešuosius finansus, darbo rinką, pensijų sistemą, verslo reguliavimą, teisėkūros kokybę, nuosavybės teisių apsaugą ir Europos Sąjungos politiką.<ref name="LLRI-apie" /> Viena iš išskirtinių LLRI tyrimų krypčių – stokos fenomenas. Stoka nagrinėjama kaip netobulo ir mirtingo žmogaus veikimo ribotame pasaulyje sąlyga. Susidūręs su konkrečiais stokojimais žmogus renkasi, dirba, kuria, mainosi ir bendradarbiauja, todėl stoka iškyla ne tik kaip problema, bet ir kaip laisvės, atsakomybės, kūrybos bei gėrybių gausinimo prielaida.<ref name="Stoka2016">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', 2016.</ref> Institutas taip pat vykdo ekonominio, pilietinio ir socialinio ugdymo programas, leidžia knygas ir vadovėlius, rengia konferencijas, diskusijas, radijo laidas, tinklalaides, seminarus ir mokymus. Nuo 2012 m. švietimo veiklą vykdė LLRI Švietimo centras, 2024 m. tapęs „Prospera akademija“.<ref name="LLRI-apie" /> LLRI bendradarbiauja su panašios krypties Lietuvos ir užsienio organizacijomis. Institutas yra tarptautinio viešosios politikos institutų tinklo „Atlas Network“, Europos tinklo EPICENTER ir Vidurio bei Rytų Europos tinklo „4liberty“ narys.<ref name="LLRI-apie" /> Institutas savo veiklą finansuoja privačių asmenų, įmonių, organizacijų ir fondų lėšomis ir nepriima valstybės finansavimo.<ref name="VLE2026" /><ref name="LLRI-apie" /> Per savo veiklos laikotarpį LLRI bendradarbiavo su skirtingų politinių krypčių partijomis ir vyriausybėmis, o jo atstovai buvo kviečiami dirbti Respublikos Prezidento, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų vadovų komandose.<ref name="LLRI-apie" /><ref name="LRT-Leontjeva">LRT, „Lietuvos laisvosios rinkos institutui grįžta vadovauti Elena Leontjeva“, 2020-02-05.</ref> == Tarptautinis pripažinimas == 2020 m. paskelbtame Pensilvanijos universiteto rengto „Global Go To Think Tank Index“ leidime LLRI užėmė šeštą vietą tarp Vidurio ir Rytų Europos viešosios politikos institutų.<ref>[https://repository.upenn.edu/think_tanks/18/ James G. McGann, „2020 Global Go To Think Tank Index Report“, University of Pennsylvania, 2021.]</ref> LLRI du kartus pelnė tarptautinio viešosios politikos institutų tinklo „Atlas Network“ skiriamą „Templeton Freedom Award“: 2014 m. už Lietuvos savivaldybių indeksą ir 2016 m. už projektą „Ekonomika per 31 valandą“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2014 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref><ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2016 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref> 2023 m. LLRI pateko tarp šešių „Templeton Freedom Award“ finalistų už darbo migracijos reguliavimo reformai skirtą projektą.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2023-templeton-freedom-award „Atlas Network's 2023 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2023.]</ref> 2026 m. institutas vėl paskelbtas vienu iš šešių šio apdovanojimo finalistų – už pilietinio ugdymo iniciatyvą „Becoming Citizens“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> 2022 m. LLRI bendraįkūrėjai ir prezidentei Elenai Leontjevai įteiktas „Sir Antony Fisher Achievement Award“ už jos ilgametę veiklą plėtojant laisvės idėjas ir kuriant rinkos ekonomikos institucijas Lietuvoje.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/elena-leontjeva-2022-fisher-achievement-award „Elena Leontjeva named the recipient of the 2022 Sir Antony Fisher Achievement Award“, Atlas Network, 2022.]</ref> == Tarpdisciplininiai stokos tyrimai == 2015 m. LLRI pradėjo tarpdisciplininius tyrimus „Stoka, moralė ir viešoji politika“. Jų atspirties taškas – netobulo ir mirtingo žmogaus veikimas ribotame pasaulyje, atsiskleidžiantis kaip nuolatinis santykis su stoka, konkrečių stokojimų įveika ir gėrybių gausinimas. Tyrimų metu stoka atsiskleidė kaip universalus ir imanentinis žmogaus būties pradas, įgalinantis veikimą, pasirinkimą, kūrybą ir bendradarbiavimą.<ref>[https://llri.lt/topic/stoka-laisve-ir-morale/ „Stoka, laisvė ir moralė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/11/STOKA__2016___LLRI.pdf ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.]</ref> 2017 m. Vilniaus knygų mugėje pristatyta Lietuvos kultūros tyrimų instituto recenzuota mokslinių straipsnių rinktinė „Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė“. Vėliau leidinio sintezė išleista anglų ir vokiečių kalbomis.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/11/STOKA__2016___LLRI.pdf ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/03/Sinteze_7_SPAUDAI.pdf ''The Phenomenon of Lack: Being, Man and Community. A Synthesis of an Interdisciplinary Inquiry'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2018.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2022/02/Stoka-vok.-k_1-72_Internetui-su-virseliu.pdf ''Das Phänomen des Mangels: Sein, Mensch und Gemeinschaft'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref> Tyrimų įžvalgos panaudotos rengiant viešajai politikai skirtą leidinį „Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų? Darbas, pinigai, vartojimo įpročiai, parama“.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2015/06/Valdzia-prie-stoka.pdf ''Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų? Darbas, pinigai, vartojimo įpročiai, parama'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2017.]</ref> 2019 m. tarpdisciplininių stokos tyrimų pagrindu sukurtas dokumentinis filmas „Tobulas alkis“. Jame stokos reiškinį pasakoja projekto iniciatorė Elena Leontjeva, arkivyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, fizikas prof. Mikas Vengris, tekstologas prof. Paulius Subačius, filosofai prof. Albinas Plėšnys ir prof. Naglis Kardelis, ekonomistai Žilvinas Šilėnas ir Vytautas Žukauskas, antropologas dr. Saulius Matulevičius, psichologė dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė ir vienuolis brolis Matas.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000208343/dokumentinis-filmas-tobulas-alkis „Tobulas alkis“, LRT Mediateka.]</ref> Tyrimų metu suformuluotos įžvalgos pristatomos viešose konferencijose ir diskusijose. 2019 m. LLRI inicijuotoje konferencijoje Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje Elena Leontjeva pristatė pranešimą apie tyrėjo kelią per stoką.<ref>[https://www.vilnensis.lt/vilniaus-kunigu-seminarijoje-konferencija-apie-stoka-ir-dvasini-augima/ „Vilniaus kunigų seminarijoje – konferencija apie stoką ir dvasinį augimą“, Vilniaus arkivyskupija.]</ref> 2022 m. LLRI kartu su Vilniaus universitetu surengė švietimo konferenciją „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“, kurioje pranešimą skaitė ir Elena Leontjeva.<ref>[https://mokytojotv.emokykla.lt/2022/11/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas.html „Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Švietimo konferencija „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui““, Mokytojo TV, 2022-11-11.]</ref> Stokos tyrimų įžvalgos taip pat buvo pristatomos verslo ir kitoms viešoms auditorijoms.<ref>[https://llri.lt/topic/stoka-laisve-ir-morale/ „Stoka, laisvė ir moralė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> == Analitinė veikla ir dalyvavimas viešojoje politikoje == Lietuvos laisvosios rinkos institutą 1990 m. lapkričio 20 d. įkūrė ekonomistai Kęstutis Glaveckas, Nijolė Žambaitė, Petras Auštrevičius, Dainius Pupkevičius, Elena Leontjeva ir Darius Mockus. Instituto steigėjai buvo kartu parengę knygą „Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas“.<ref name="LLRI-istorija">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „LLRI veikla“, žiūrėta 2026-09-04.</ref><ref>Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimas, biografinė informacija.</ref> Nuo veiklos pradžios LLRI rengia ekonominių reformų koncepcijas, teisės aktų projektus ir ekspertizes, atlieka viešosios politikos tyrimus bei teikia pasiūlymus valstybės institucijoms. Instituto analitinė veikla apima pinigų ir mokesčių politiką, viešuosius finansus, kapitalo ir darbo rinkas, pensijų sistemą, verslo reguliavimą, teisėkūros kokybę, savivaldą ir nuosavybės teisių apsaugą.<ref name="LLRI-istorija" /> === Dalyvavimas kuriant rinkos ekonomikos institucijas === Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais LLRI ekspertai įsitraukė į bankų reformą, rengė Prekių biržos įstatus, vertybinių popierių rinkos ir biržos veikimo principus bei privačių pensijų fondų teisinius pagrindus.<ref name="LLRI-istorija" /> LLRI rengė vertybinių popierių rinkos teisinius pagrindus ir kartu su kitais specialistais prisidėjo rengiant Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinuosius nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuos nuostatus patvirtino 1992 m. spalio 30 d.; jie reglamentavo vertybinių popierių emisiją ir viešąją apyvartą bei vertybinių popierių biržos veikimo pagrindus.<ref name="LLRI-istorija" /><ref>Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 815 „Dėl Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinųjų nuostatų patvirtinimo“.</ref> Vienas LLRI steigėjų Kęstutis Glaveckas 1993–1996 m. buvo Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.<ref>Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimas, biografinė informacija.</ref> 1993 m. LLRI pradėjo viešai pristatyti ir propaguoti valiutų valdybos modelį.<ref name="LLRI-istorija" /> 1994 m. Lito patikimumo įstatymu Lietuvoje buvo įteisintas valiutų valdybos modelis: litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu – 4 litai už 1 JAV dolerį, o Lietuvos banko išleisti litai turėjo būti ne mažiau kaip 100 proc. padengti aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis.<ref>Lietuvos bankas, „Lietuvos banko istorija“, skiltis apie 1994 m. lito susiejimą su JAV doleriu.</ref><ref>Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta „Lietuvos banko pinigų politikos programa 1997–1999 m.“.</ref> Valiutų valdybos režimas Lietuvoje veikė iki euro įvedimo 2015 m.<ref>Lietuvos bankas, informacija apie Lietuvos kelią į euro zoną ir euro įvedimą 2015 m.</ref> === Pelno apmokestinimo modelis === LLRI nurodo, kad 1995 m. suformulavo paskirstyto pelno mokesčio modelį, pagal kurį pelno mokestis būtų taikomas ne visam įmonės uždirbtam pelnui, bet tik savininkams paskirstomai jo daliai. Įmonės veiklai, investicijoms ir plėtrai naudojamas pelnas pagal šį modelį nebūtų apmokestinamas.<ref>[https://www.vz.lt/izvalgos/2021/03/05/e-leontjeva-estiskas-pelno-mokestis-is-tiesu-yra-lietuviskas Elena Leontjeva, „Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas“, „Verslo žinios“, 2021-03-05.]</ref><ref>[https://llri.lt/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas-mini-35-aji-gimtadieni-ideju-kalve-pakeitusi-lietuvos-ekonomikos-trajektorija/ „Lietuvos laisvosios rinkos institutas mini 35-ąjį gimtadienį“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2025.]</ref> Nuo 1997 m. balandžio 1 d. Lietuvoje apmokestinamajam pelnui, panaudotam investicijoms, buvo taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.440/UZLiJOETlG/ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimas.]</ref> Ši tvarka galiojo iki 2002 m. sausio 1 d., kai ją pakeitė nauja pelno apmokestinimo sistema.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/b78bd010001211f0878bc971e70c4c04/9bf1367c149311f09cbcab0ff4d74843/format/ISO_PDF Lietuvos Respublikos Seimas, aiškinamasis raštas dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.]</ref> Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis 2000 m. buvo įvestas Estijoje, 2017 m. – Sakartvele, 2018 m. – Latvijoje, o nuo 2021 m. Lenkijoje pradėtas taikyti pasirenkamas paskirstytojo pelno apmokestinimo režimas.<ref>[https://taxfoundation.org/research/all/eu/poland-distributed-profits-tax/ „A Distributed Profits Tax in Poland“, Tax Foundation Europe, 2025.]</ref><ref>[https://taxfoundation.org/blog/estonia-tax-system-latvia-tax-system/ „Estonia, Latvia Have Most Competitive Corporate Tax Systems in OECD“, Tax Foundation.]</ref> 2023 m. LLRI siūlė pratęsti Pelno mokesčio įstatyme nustatytos investicinio projekto lengvatos galiojimą, leidžiant įmonėms mažinti apmokestinamąjį pelną investicijoms į technologinį atsinaujinimą.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2023/09/Ekonomikos-vargo-indeksas-2023-I-ketv.pdf „Ekonomikos vargo indeksas“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2023.]</ref> 2023 m. gruodžio 5 d. Seimas lengvatos galiojimą pratęsė dar penkeriems metams – iki 2028 m. pabaigos.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_k=1&p_r=35435&p_t=286969 „Seimas pratęsė dviejų pelno mokesčio lengvatų galiojimą“, Lietuvos Respublikos Seimas, 2023-12-05.]</ref><ref>[https://www.vmi.lt/evmi/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/Ayr4qj31Q5pu/content/d-c4-97l-lr-pelno-mokes-c4-8dio-c4-afstatymo-pakeitimo-4 „Dėl LR pelno mokesčio įstatymo pakeitimo“, Valstybinė mokesčių inspekcija.]</ref> === Valdžios funkcijų ir verslo reguliavimo reformos === 1999 m. Lietuvos Vyriausybė pradėjo valstybės valdymo sistemos pertvarkai skirtą „Saulėlydžio“ iniciatyvą, o verslo sąlygoms gerinti – „Saulėtekio“ iniciatyvą. „Saulėlydžio“ komisijos uždaviniai apėmė valstybės valdymo sistemos tobulinimą, institucijų funkcijų pagrįstumo vertinimą ir išteklių taupymą, o „Saulėtekio“ iniciatyva buvo orientuota į verslo aplinkos problemas ir administracinės naštos mažinimą.<ref>[https://www.temidy.lt/teises-aktas/42455 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybės valdymo sistemos tolesnio tobulinimo ir Saulėlydžio komisijos nuostatai.]</ref><ref>[https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.266746375B1A/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie „Saulėtekio“ komisijos veiklą.]</ref> LLRI istorijos apžvalgoje nurodoma, kad institutas buvo parengęs biurokratijos ir valdžios funkcijų mažinimo strategiją bei veiksmų planą ir dalyvavo „Saulėtekio“ komisijos darbe. Instituto ekspertai analizavo kapitalo rinkos, darbo santykių, žemės įsigijimo, statybų ir kitų sričių reguliavimą.<ref name="LLRI-istorija" /> 1998 m. LLRI atliko verslo licencijavimo praktikos analizę ir pateikė pasiūlymus dėl licencijavimo sistemos pertvarkymo. Vėliau instituto ekspertai dalyvavo licencijavimo reglamentavimą nagrinėjusioje darbo grupėje ir siūlė bendruosius licencijavimo principus.<ref name="LLRI-istorija" /> 2004 m. kovo 15 d. Vyriausybė patvirtino Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinius nurodymus, kuriuose nustatyti bendrieji licencijavimo principai ir reikalavimai.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/TAIS.228641/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 274 „Dėl ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.]</ref> LLRI savo veiklos istorijoje nurodo, kad rengiant šį nutarimą buvo atsižvelgta į instituto pateiktas išvadas ir siūlymus.<ref name="LLRI-istorija" /> 2025 m. LLRI toliau siūlė sisteminį dereguliavimą laikyti Vyriausybės lygmens prioritetu ir reguliavimo naštos mažinimą sieti su konkrečiais tikslais bei institucijų atsakomybe.<ref>[https://llri.lt/partiju-poziuris-i-verslo-reguliavima-deklaruojami-siekiai-ne-visada-dera-tarpusavyje/ „Partijų požiūris į verslo reguliavimą: deklaruojami siekiai ne visada dera tarpusavyje“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === Privatus pensijų kaupimas === 1994 m. LLRI parengė Pensijų fondų įstatymo projektą ir siūlė valstybinę socialinio draudimo sistemą papildyti individualiu kaupimu privačiuose pensijų fonduose.<ref name="LLRI-istorija" /> Pensijų fondų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1999 metais.<ref name="LLRI-istorija" /> Institutas siūlė, kad dalis pensijų įmokų būtų kaupiama kiekvieno žmogaus asmeninėje pensijų sąskaitoje jo pasirinktame pensijų fonde.<ref name="LLRI-istorija" /> 2003 m. Lietuvoje pradėtos sudaryti pensijų kaupimo sutartys, o 2004 m. pradėjo veikti antroji pensijų sistemos pakopa, leidusi dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos kaupti privačiuose pensijų fonduose.<ref>[https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/pensiju-kaupimo-sistema/ „Pensijų kaupimo sistema iki 2025-12-31“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.]</ref><ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.266311/eookjrxCOm/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie pensijų sistemos reformą.]</ref> Vėliau LLRI analizavo pensijų sistemos finansinį tvarumą, demografinių pokyčių poveikį, kaupimo paskatas ir nuosavybės teisių apsaugą. Institutas pasisakė už asmeninio kaupimo tęstinumą ir sukauptų lėšų apsaugą.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2025/01/KAIP-TOBULINTI-PENSIJU-KAUPIMO-SISTEMA-DEMOGRAFINES-SITUACIJOS-KONTEKSTE-----KVIETIMAS-DISKUSIJAI-1.pdf „Kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą demografinės situacijos kontekste“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === Analitiniai darbai === LLRI rengia analitinius tyrimus, teisės aktų ekspertizes, palyginamąsias studijas ir pasiūlymus Vyriausybei bei Seimui. Instituto analitiniai darbai naudojami teikiant pasiūlymus dėl konkrečių teisės aktų, pagrindžiant reformų poreikį ir vertinant jau priimtų sprendimų poveikį.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Tyrimuose vertinamas teisės aktų turinys ir jų poveikis žmonių paskatoms dirbti, investuoti, taupyti, kurti verslą ir prisiimti atsakomybę. Viena tęstinių LLRI darbo rinkos tyrimų krypčių yra nedarbo spąstų analizė. LLRI skaičiavimu, 2024 m. nedarbo spąstų rodiklis Lietuvoje siekė 102,2 proc. ir ketvirtus metus iš eilės buvo aukščiausias Europos Sąjungoje.<ref>[https://llri.lt/nedarbo-spastu-mazinimas-raktas-i-didesni-uzimtuma/ „Nedarbo spąstų mažinimas – raktas į didesnį užimtumą“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2026.]</ref> LLRI šiuo rodikliu grindžia pasiūlymus dėl nedarbo išmokų dydžio bei mokėjimo sąlygų, darbo pajamų apmokestinimo ir paskatų grįžti į darbo rinką.<ref>[https://llri.lt/wp-content/uploads/2025/09/LLRI-Del-nedarbo-socialinio-draudimo-istatymo-pakeitimu-XVP-591.pdf „Dėl nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimų“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2025.]</ref> Kita tęstinė analizės kryptis – teisėkūros kokybė. LLRI vertina, ar teisės aktų rengimo procese laikomasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo, atvirumo ir skaidrumo principų, ar tinkamai vertinamas numatomo reguliavimo poveikis. 2022 m. institutas pristatė ciklinės teisėkūros modelį, skirtą visam teisės akto gyvavimo ciklui – nuo problemos nustatymo ir alternatyvų vertinimo iki priimto reguliavimo poveikio stebėsenos.<ref>[https://llri.lt/project-initiative/teisekuros-kokybe/ „Teisėkūros kokybė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2023/10/LLRI_Atsakaitai_2022_210x297_1-32_INTERNETUI-2023-10-13.pdf Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2022 m. veiklos ataskaita.]</ref> Institutas taip pat analizuoja reguliacinę ir administracinę naštą, teikia pasiūlymus dėl perteklinių reikalavimų atsisakymo, valstybės institucijų funkcijų dubliavimo mažinimo, verslo priežiūros ir leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/01/LLRI-pasiulymai-del-reguliacines-nastos-mazinimo_ver2.pdf „Lietuvos laisvosios rinkos instituto pasiūlymai, kaip mažinti ūkio subjektams tenkančią reguliavimo naštą“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref> 2021–2022 m. LLRI analizavo Lietuvos darbo migracijos sistemą ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras. Institutas siūlė trumpinti migracijos procedūras, paprastinti reikalavimus ir peržiūrėti darbo migracijoje naudojamus profesijų, įmonių bei kvotų sąrašus.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/10/LLRI-studija_Migracija-demografines-socialines-ir-darbo-rinkos-perspektyvos_2021-10-13_4.pdf „Migracija: demografinės, socialinės ir darbo rinkos perspektyvos“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2022/11/LLRI_migracijos-proceduru-voratinklis-11-09.pdf Lietuvos darbo migracijos sistemos analizė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2022.]</ref> 2022 m. priimtais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais buvo panaikintas Patvirtintų įmonių sąrašas ir sumažinta dalis reikalavimų, taikytų užsieniečių įdarbinimui.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1748761/llri-pokyciai-migracijos-sistemoje-leis-rinkoje-siekti-pusiausvyros „LLRI: pokyčiai migracijos sistemoje leis rinkoje siekti pusiausvyros“, LRT / ELTA, 2022-07-29.]</ref> Svarbi instituto analitinės veiklos dalis yra mokesčių ir viešųjų finansų politika. LLRI analizuoja darbo, pelno, kapitalo ir vartojimo apmokestinimą, valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, viešojo sektoriaus efektyvumą, valstybės skolą ir ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Instituto darbai taip pat apima pinigų politiką ir infliaciją, pensijų sistemą, darbo rinką, užimtumą, minimalų darbo užmokestį ir socialinių išmokų poveikį paskatoms.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Instituto analitiniai darbai apima ir Europos Sąjungos bei tarptautinės politikos klausimus: bendrosios rinkos veikimą, ES biudžeto politiką, tarptautinį įmonių apmokestinimą, skaitmeninių rinkų ir platforminio darbo reguliavimą, energetikos politiką bei kitus ekonominės politikos klausimus.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === COVID-19 pandemijos metu pasiūlytas kompensavimo principas === 2020 m., valstybei dėl COVID-19 pandemijos nurodžius daliai įmonių sustabdyti arba smarkiai apriboti veiklą, LLRI siūlė taikyti bendrą kompensavimo už valdžios sprendimais nustatytus veiklos suvaržymus principą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Pozicija. Dėl karantino sukeltų nuosavybės teisių suvaržymų ir padarinių kompensavimo“, 2020-04-27.</ref> Institutas teigė, kad įmonėms ir gyventojams, kurių galimybė vykdyti teisėtą ekonominę veiklą buvo apribota visuomenės sveikatos apsaugos tikslais, turėtų būti proporcingai kompensuojama. Vietoje kelių skirtingomis sąlygomis skiriamų paramos priemonių LLRI siūlė bendresnį kompensavimo mechanizmą, susietą su dėl valdžios sprendimų prarastomis pajamomis ir išlikusiais įsipareigojimais.<ref>Elena Leontjeva, „Apie nuosavybę, prastovą ir santarvę karantino metu“, ''Verslo žinios'', 2020-04-07.</ref> Tokį atlyginimą institutas siūlė vertinti ne kaip paramą ar privilegiją verslui, bet kaip kompensaciją už valdžios sprendimais apribotą galimybę vykdyti veiklą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Pozicija. Dėl karantino sukeltų nuosavybės teisių suvaržymų ir padarinių kompensavimo“, 2020-04-27.</ref> === Tęstiniai rodikliai ir viešosios iniciatyvos === Nuo 2011 m. LLRI rengia Lietuvos savivaldybių indeksą, kuriame savivaldybės vertinamos pagal gyventojams ir verslui aktualias sritis, tarp jų – finansų valdymą, administravimą, mokesčius, investicijas, komunalinį ūkį, švietimą ir socialinę rūpybą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Lietuvos savivaldybių indeksas“.</ref><ref>„LLRI prezidentas: „Lietuvos savivaldybių indeksą“ būtų galima įdiegti kitose šalyse“, LRT, 2014-11-24.</ref> Indekso pagrindu sukurti savivaldybių vertinimo modeliai buvo pritaikyti ir už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui, 2019 m. Graikijoje pristatytas savivaldybių efektyvumo indeksas buvo parengtas remiantis Lietuvos savivaldybių indekso metodika.<ref>KEFiM „Markos Dragoumis“, Graikijos savivaldybių efektyvumo indekso metodikos aprašymas, 2019.</ref> Indekso metodika yra sulaukusi ir kritikos. 2013 m. Kauno miesto savivaldybė nurodė faktinių netikslumų indekso duomenyse; LLRI atstovai pripažino dalį klaidų ir teigė, kad rodikliai bus peržiūrėti.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/tyrime-lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2013-netikslus-duomenys-apie-kauna-56-385972 „Tyrime „Lietuvos savivaldybių indeksas 2013“ – netikslūs duomenys apie Kauną“, 15min, 2013.]</ref> Savivaldos atstovai yra kritikavę ir kai kuriuos metodologinius pasirinkimus, pavyzdžiui, didesnį įvertinimą privataus sektoriaus teikiamoms paslaugoms.<ref>[https://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/28962-savivaldybi-indeksas-regione-ir-kilo-ir-krito „Savivaldybių indeksas: regione ir „kilo“, ir „krito““, ''Šiaulių naujienos'', 2015.]</ref> Akademiniuose savivaldybių vertinimo metodikų tyrimuose taip pat kelti klausimai dėl Lietuvos savivaldybių indekso rodiklių skaičiaus, duomenų kokybės ir orientacijos į tam tikrus interesus.<ref>[https://epublications.vu.lt/object/elaba:213191492/213191492.pdf Vilniaus universitetas, savivaldybių indeksų metodologijų analizė.]</ref> 2014 m. LLRI sukūrė internetinę skaičiuoklę „mokumokescius.lt“, leidžiančią gyventojams apskaičiuoti nuo darbo užmokesčio ir vartojimo sumokamus mokesčius bei pamatyti, kokioms valstybės funkcijoms proporcingai tenka jų sumokėtos lėšos.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Mokumokesčius.lt“.</ref> 2017 m. LLRI prezidento Žilvino Šilėno pateiktą peticiją dėl Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos Seimo Peticijų komisija pripažino pagrįsta, o Seimas pritarė siūlymui ją įtraukti į Atmintinų dienų įstatymą.<ref>Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija, informacija apie 2017 m. išnagrinėtas peticijas.</ref> Nuo 2018 m. gegužės 11-oji Lietuvoje minima kaip Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.<ref>Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas.</ref><ref>„LLRI: Lietuvoje ne visuomet yra paisoma mokesčių mokėtojų teisių“, LRT, 2018-05-11.</ref> LLRI kartu su Kanados „Fraser Institute“ Lietuvoje pristato Pasaulio ekonominės laisvės indeksą. „Fraser Institute“ LLRI nurodo kaip Lietuvos organizaciją savo tarptautiniame „Economic Freedom of the World“ partnerių tinkle.<ref>Fraser Institute, „Economic Freedom of the World: Global Network – Member Institutes“.</ref> Institutas taip pat Lietuvoje pristato „Tax Foundation“ rengiamą Tarptautinį mokesčių konkurencingumo indeksą ir EPICENTER rengiamą paternalistinio reguliavimo indeksą „Nanny State Index“.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „About us“.</ref><ref>„Nanny State Index“, informacija apie Lietuvą.</ref> == Bendradarbiavimas su institucijomis == LLRI bendradarbiauja su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis viešosios politikos ir ekonomikos klausimais. Instituto veiklos istorijoje nurodoma, kad nuo 1999 m. Tarptautinio valiutos fondo misijų Lietuvoje atstovai reguliariai konsultavosi su LLRI analitikais šalies ekonominės ir socialinės politikos klausimais.<ref name="LLRI-istorija" /> Nuo 1999 m. LLRI ekspertai taip pat yra teikę ekspertines išvadas teismams ir valstybės institucijoms. Instituto istorijos apžvalgoje nurodoma, kad LLRI teikė išvadas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.<ref name="LLRI-istorija" /> LLRI ekspertų parengtos ekonominės išvados buvo naudojamos ir Lietuvos teismų procesuose. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje „Savickas ir kiti prieš Lietuvą“ nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas buvo pavedęs LLRI parengti ekspertinę išvadą apie Lietuvos ekonominę ir finansinę padėtį 1999–2003 m.<ref>Europos Žmogaus Teisių Teismas, „Savickas and Others v. Lithuania“, 2013.</ref> LLRI savo veiklos istorijoje taip pat nurodo 2000–2005 m. konsultavęs Pasaulio banką. Pasaulio banko publikacijose LLRI atstovai yra minimi tarp Lietuvos ekspertų, teikusių informaciją, įžvalgas ir pastabas rengiant banko analitinius darbus.<ref>Pasaulio bankas, Lietuvos informacinės visuomenės ir ekonominės plėtros analizė, 2003.</ref> Institutas bendradarbiavo su skirtingų kadencijų Lietuvos valdžios institucijomis, o jo atstovai yra dirbę valstybės institucijose ir jų vadovų komandose. Viena LLRI steigėjų ir prezidentė Elena Leontjeva yra dirbusi Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėja ekonomikos klausimais.<ref>LRT, „Lietuvos laisvosios rinkos institutui grįžta vadovauti Elena Leontjeva“, 2020-02-05.</ref> LLRI ekspertai viešojoje erdvėje komentuoja mokesčių, viešųjų finansų, darbo rinkos, pensijų, pinigų politikos, verslo reguliavimo ir kitus ekonominės politikos klausimus, teikia pasiūlymus valstybės institucijoms ir dalyvauja viešosios politikos diskusijose.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Apie mus“.</ref> == Prospera akademija == 2012 m. Lietuvos laisvosios rinkos institutas įkūrė Švietimo centrą, kuris 2024 m. tapo „Prospera akademija“. Akademijos veikla skirta mokiniams, studentams, mokytojams ir kitiems švietimo profesionalams.<ref name="LLRI-apie" /> Vienas pagrindinių akademijos projektų – 10 klasės mokiniams skirtas vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“. Vadovėlis įtrauktas į Lietuvos švietimo portalo vadovėlių duomenų bazę ir skirtas ekonomikos bei verslumo mokymui 10 (II gimnazijos) klasėje.<ref>[https://emokykla.lt/vadoveliai/vadoveliu-duomenu-baze/knyga/10704?r=1 „Ekonomika per 31 valandą“, Švietimo portalas „Emokykla“.]</ref> LLRI duomenimis, vadovėlis naudojamas Lietuvoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Ugandoje, Sakartvele ir Graikijoje, o 2023 m. išleistas aštuntasis jo leidimas, atnaujintas pagal bendrąsias ugdymo programas.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> 2016 m. už projektą „Ekonomika per 31 valandą“ LLRI pelnė „Atlas Network“ skiriamą „Templeton Freedom Award“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2016 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref> 2017 m. Londono knygų mugės tarptautiniuose apdovanojimuose LLRI laimėjo „Educational Learning Resources Award“ kategorijoje.<ref>[https://www.publishers.org.uk/international-excellence-awards-2017-winners-announced/ „International Excellence Awards 2017: winners announced“, Publishers Association, 2017.]</ref> Projektas taip pat yra pelnęs LOGIN festivalio „People's Choice“ apdovanojimą.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> Kita akademijos parengta programa – skaitmeninis vadovėlis „Pilietis per 31 valandą“, skirtas 9–12 klasių dorinio ugdymo, pilietiškumo ir ekonomikos mokytojams. Programą sudaro 31 tarpdisciplininė pamoka, kuriose socialiniai reiškiniai nagrinėjami integruojant ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo temas.<ref>[https://erasmus-plius.lt/wp-content/uploads/2019/09/maketas.pdf „2019 m. finansuotų programos „Erasmus+“ projektų pristatymas: „Pilietis per 31 valandą““, Erasmus+.]</ref> 2023 m. LLRI už šį projektą skirtas Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimas bendrojo ugdymo kategorijoje.<ref>[https://www.erasmus-plius.lt/naujienos/svietimas/paskelbti-europos-inovatyvaus-mokymo-apdovanojimo-laureatai/ „Paskelbti Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimo laureatai“, Erasmus+, 2023-10-11.]</ref> 2022 m. LLRI išplėtė integruoto ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo modelį, sukūręs 5–8 klasėms skirtą programą „Jaunas ir pilietiškas“. Joje socialiniai ir ekonominiai reiškiniai nagrinėjami iš asmeninės, bendruomeninės ir globalios perspektyvų.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> 2026 m. „Pilietis per 31 valandą“ ir „Jaunas ir pilietiškas“ apimanti iniciatyva „Becoming Citizens“ pateko tarp šešių „Templeton Freedom Award“ finalistų.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> LLRI taip pat rengė studijų ir neformaliojo švietimo programas studentams bei profesionalams. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo dėstomas kursas „Kapitalizmas ir laisvė“, organizuotas rašinio konkursas „Laisvės studijos“ ir ekonomikos kursas „Realistinė ekonomikos analizė“.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> 2018–2020 m. LLRI rengė Nacionalinį ekonomikos egzaminą, kuriame ekonomikos žinias galėjo pasitikrinti moksleiviai, studentai ir kiti gyventojai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/246241/lietuviai-kvieciami-dalyvauti-nacionaliniame-ekonomikos-egzamine „Lietuviai kviečiami dalyvauti Nacionaliniame ekonomikos egzamine“, LRT, 2019-02-19.]</ref> 2020 m. trečią kartą surengtame egzamine dalyvavo 10 963 žmonės.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1155489/karantinas-didina-smalsuma-zinioms-nacionalini-ekonomikos-egzamina-siemet-laike-rekordinis-skaicius-dalyviu „Karantinas didina smalsumą žinioms – Nacionalinį ekonomikos egzaminą šiemet laikė rekordinis skaičius dalyvių“, LRT, 2020-03-26.]</ref> Vėliau iniciatyva buvo tęsiama Nacionalinės ekonomikos viktorinos formatu. LLRI ją rengia kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija ir kitais partneriais.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2269709/apdovanoti-nacionalines-ekonomikos-viktorinos-laimetojai-ir-ambasadoriai „Apdovanoti Nacionalinės ekonomikos viktorinos laimėtojai ir ambasadoriai“, LRT, 2024-05-10.]</ref> 2025 m. viktorina surengta trečią kartą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2571073/skelbiama-registracija-i-nacionaline-ekonomikos-viktorina „Skelbiama registracija į Nacionalinę ekonomikos viktoriną“, LRT, 2025-05-22.]</ref> == Vadovai ir valdymas == Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovavo Kęstutis Glaveckas (1990–1993 m.), Elena Leontjeva (1993–2001 m.), Ugnius Trumpa (2001–2006 m.), Remigijus Šimašius (2006–2008 m.), Rūta Vainienė (2008–2011 m.) ir Žilvinas Šilėnas (2011–2019 m.).<ref name="VLE2026" /> 2019–2020 m. instituto prezidento pareigas laikinai ėjo Edita Maslauskaitė.<ref>[https://llri.lt/tarptautinis-reitingas-lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas-tarp-geriausiu-organizaciju-pasaulyje/ „Tarptautinis reitingas: Lietuvos laisvosios rinkos institutas – tarp geriausių organizacijų pasaulyje“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2020-02-03.]</ref> 2020 m. LLRI prezidente vėl tapo viena instituto steigėjų Elena Leontjeva.<ref>[https://www.vz.lt/verslo-valdymas/is-tarnybos-i/2020/02/05/llri-grizta-vadovauti-e-leontjeva „LLRI grįžta vadovauti E. Leontjeva“, ''Verslo žinios'', 2020-02-05.]</ref> Ugnius Trumpa LLRI prezidentu tapo 2001 m., pakeitęs Eleną Leontjevą, ir institutui vadovavo iki 2006 metų.<ref>[https://en.llri.lt/changes-in-management-of-the-lithuanian-free-market-institute/ „Changes in Management of the Lithuanian Free Market Institute“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2006-04-20.]</ref> 2006 m. LLRI prezidentu tapo Remigijus Šimašius, kuris institutui vadovavo iki 2008 m., kai buvo paskirtas teisingumo ministru.<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/remigijus-simasius-sutinka-vadovauti-teisingumo-ministerijai-n222177 „Remigijus Šimašius sutinka vadovauti Teisingumo ministerijai“, TV3, 2008-11-05.]</ref> 2008 m. gruodį LLRI prezidente išrinkta Rūta Vainienė.<ref>[https://ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutui-vadovaus-r-vainiene „Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovaus R. Vainienė“, ''Vakarų ekspresas'', 2008-12-11.]</ref> Nuo 2002 m. LLRI veikia Taryba – patariamasis instituto organas. Ji svarsto vykdomas iniciatyvas, vertina naujas iniciatyvas ir teikia pasiūlymus dėl instituto veiklos bei projektų.<ref>[https://llri.lt/apie-mus/taryba/ „Taryba“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Tarybą sudaro verslo, teisės, akademinės bendruomenės, vadybos ir kitų sričių atstovai.<ref>[https://llri.lt/apie-mus/taryba/ „Taryba“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> == Ideologinė kryptis ir vertinimai == ''Visuotinė lietuvių enciklopedija'' LLRI apibūdina kaip nepolitinę liberalios ekonominės minties organizaciją. Joje nurodoma, kad institutas pasisako už mažesnį viešojo sektoriaus vaidmenį ekonomikoje, mažesnį ekonomikos ir darbo santykių valstybinį reguliavimą, mažesnius mokesčius ir biurokratijos mažinimą.<ref name="VLE2026" /> LLRI savo misiją sieja su asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos, privačios nuosavybės ir ribotos valdžios principais.<ref name="LLRI-apie" /> 2024 m. žurnale ''Europe-Asia Studies'' paskelbtame politologo Jokūbo Sąlygos tyrime LLRI nagrinėjamas kaip vienas iš Lietuvos neoliberalios ekonominės minties formavimosi centrų po nepriklausomybės atkūrimo. Autorius institutą apibūdina kaip įtakingą viešosios politikos institutą ir analizuoja jo vaidmenį pinigų bei pensijų reformose.<ref>[https://doi.org/10.1080/09668136.2024.2407611 Jokūbas Sąlyga, „Deciphering the Local Origins of Neoliberalism in Central and Eastern Europe: The Example of Lithuania“, ''Europe-Asia Studies'', 2024.]</ref> == Nuorodos == * [https://llri.lt/ Oficiali Lietuvos laisvosios rinkos instituto svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos nevyriausybinės organizacijos]] [[Kategorija:Ekonominis švietimas]] 15cwbobvw7z56fxzom9ab4zs5iu068u 7957544 7957519 2026-11-04T16:23:02Z Homo ergaster 10314 DI 7957544 wikitext text/x-wiki {{DI}} [[Vaizdas:Lietuvos laisvosios rinkos inst. logo lt.gif|thumb|right|160px|LLRI logotipas]] '''Lietuvos laisvosios rinkos institutas''' (LLRI) – privatus, pelno nesiekiantis ir nevyriausybinis institutas, įsteigtas 1990 metais.<ref name="VLE2026">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas/ „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“], ''Visuotinė lietuvių enciklopedija'', žiūrėta 2026-09-04.</ref><ref name="LLRI-apie">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Apie mus“, žiūrėta 2026-09-04.</ref> Jo misija – skleisti ir įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas.<ref name="LLRI-apie" /> LLRI tyrimų pagrindas – tarpdisciplininis požiūris, jungiantis ekonomikos, politikos, teisės ir filosofijos perspektyvas. Institutas atlieka ekonominės ir viešosios politikos tyrimus, rengia reformų koncepcijas, teisės aktų projektų ekspertizes ir pasiūlymus valstybės institucijoms. Jo veikla apima mokesčių ir pinigų politiką, viešuosius finansus, darbo rinką, pensijų sistemą, verslo reguliavimą, teisėkūros kokybę, nuosavybės teisių apsaugą ir Europos Sąjungos politiką.<ref name="LLRI-apie" /> Viena iš išskirtinių LLRI tyrimų krypčių – stokos fenomenas. Stoka nagrinėjama kaip netobulo ir mirtingo žmogaus veikimo ribotame pasaulyje sąlyga. Susidūręs su konkrečiais stokojimais žmogus renkasi, dirba, kuria, mainosi ir bendradarbiauja, todėl stoka iškyla ne tik kaip problema, bet ir kaip laisvės, atsakomybės, kūrybos bei gėrybių gausinimo prielaida.<ref name="Stoka2016">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', 2016.</ref> Institutas taip pat vykdo ekonominio, pilietinio ir socialinio ugdymo programas, leidžia knygas ir vadovėlius, rengia konferencijas, diskusijas, radijo laidas, tinklalaides, seminarus ir mokymus. Nuo 2012 m. švietimo veiklą vykdė LLRI Švietimo centras, 2024 m. tapęs „Prospera akademija“.<ref name="LLRI-apie" /> LLRI bendradarbiauja su panašios krypties Lietuvos ir užsienio organizacijomis. Institutas yra tarptautinio viešosios politikos institutų tinklo „Atlas Network“, Europos tinklo EPICENTER ir Vidurio bei Rytų Europos tinklo „4liberty“ narys.<ref name="LLRI-apie" /> Institutas savo veiklą finansuoja privačių asmenų, įmonių, organizacijų ir fondų lėšomis ir nepriima valstybės finansavimo.<ref name="VLE2026" /><ref name="LLRI-apie" /> Per savo veiklos laikotarpį LLRI bendradarbiavo su skirtingų politinių krypčių partijomis ir vyriausybėmis, o jo atstovai buvo kviečiami dirbti Respublikos Prezidento, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų vadovų komandose.<ref name="LLRI-apie" /><ref name="LRT-Leontjeva">LRT, „Lietuvos laisvosios rinkos institutui grįžta vadovauti Elena Leontjeva“, 2020-02-05.</ref> == Tarptautinis pripažinimas == 2020 m. paskelbtame Pensilvanijos universiteto rengto „Global Go To Think Tank Index“ leidime LLRI užėmė šeštą vietą tarp Vidurio ir Rytų Europos viešosios politikos institutų.<ref>[https://repository.upenn.edu/think_tanks/18/ James G. McGann, „2020 Global Go To Think Tank Index Report“, University of Pennsylvania, 2021.]</ref> LLRI du kartus pelnė tarptautinio viešosios politikos institutų tinklo „Atlas Network“ skiriamą „Templeton Freedom Award“: 2014 m. už Lietuvos savivaldybių indeksą ir 2016 m. už projektą „Ekonomika per 31 valandą“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2014 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref><ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2016 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref> 2023 m. LLRI pateko tarp šešių „Templeton Freedom Award“ finalistų už darbo migracijos reguliavimo reformai skirtą projektą.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2023-templeton-freedom-award „Atlas Network's 2023 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2023.]</ref> 2026 m. institutas vėl paskelbtas vienu iš šešių šio apdovanojimo finalistų – už pilietinio ugdymo iniciatyvą „Becoming Citizens“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> 2022 m. LLRI bendraįkūrėjai ir prezidentei Elenai Leontjevai įteiktas „Sir Antony Fisher Achievement Award“ už jos ilgametę veiklą plėtojant laisvės idėjas ir kuriant rinkos ekonomikos institucijas Lietuvoje.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/elena-leontjeva-2022-fisher-achievement-award „Elena Leontjeva named the recipient of the 2022 Sir Antony Fisher Achievement Award“, Atlas Network, 2022.]</ref> == Tarpdisciplininiai stokos tyrimai == 2015 m. LLRI pradėjo tarpdisciplininius tyrimus „Stoka, moralė ir viešoji politika“. Jų atspirties taškas – netobulo ir mirtingo žmogaus veikimas ribotame pasaulyje, atsiskleidžiantis kaip nuolatinis santykis su stoka, konkrečių stokojimų įveika ir gėrybių gausinimas. Tyrimų metu stoka atsiskleidė kaip universalus ir imanentinis žmogaus būties pradas, įgalinantis veikimą, pasirinkimą, kūrybą ir bendradarbiavimą.<ref>[https://llri.lt/topic/stoka-laisve-ir-morale/ „Stoka, laisvė ir moralė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/11/STOKA__2016___LLRI.pdf ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.]</ref> 2017 m. Vilniaus knygų mugėje pristatyta Lietuvos kultūros tyrimų instituto recenzuota mokslinių straipsnių rinktinė „Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė“. Vėliau leidinio sintezė išleista anglų ir vokiečių kalbomis.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/11/STOKA__2016___LLRI.pdf ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/03/Sinteze_7_SPAUDAI.pdf ''The Phenomenon of Lack: Being, Man and Community. A Synthesis of an Interdisciplinary Inquiry'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2018.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2022/02/Stoka-vok.-k_1-72_Internetui-su-virseliu.pdf ''Das Phänomen des Mangels: Sein, Mensch und Gemeinschaft'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref> Tyrimų įžvalgos panaudotos rengiant viešajai politikai skirtą leidinį „Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų? Darbas, pinigai, vartojimo įpročiai, parama“.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2015/06/Valdzia-prie-stoka.pdf ''Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų? Darbas, pinigai, vartojimo įpročiai, parama'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2017.]</ref> 2019 m. tarpdisciplininių stokos tyrimų pagrindu sukurtas dokumentinis filmas „Tobulas alkis“. Jame stokos reiškinį pasakoja projekto iniciatorė Elena Leontjeva, arkivyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, fizikas prof. Mikas Vengris, tekstologas prof. Paulius Subačius, filosofai prof. Albinas Plėšnys ir prof. Naglis Kardelis, ekonomistai Žilvinas Šilėnas ir Vytautas Žukauskas, antropologas dr. Saulius Matulevičius, psichologė dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė ir vienuolis brolis Matas.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000208343/dokumentinis-filmas-tobulas-alkis „Tobulas alkis“, LRT Mediateka.]</ref> Tyrimų metu suformuluotos įžvalgos pristatomos viešose konferencijose ir diskusijose. 2019 m. LLRI inicijuotoje konferencijoje Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje Elena Leontjeva pristatė pranešimą apie tyrėjo kelią per stoką.<ref>[https://www.vilnensis.lt/vilniaus-kunigu-seminarijoje-konferencija-apie-stoka-ir-dvasini-augima/ „Vilniaus kunigų seminarijoje – konferencija apie stoką ir dvasinį augimą“, Vilniaus arkivyskupija.]</ref> 2022 m. LLRI kartu su Vilniaus universitetu surengė švietimo konferenciją „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“, kurioje pranešimą skaitė ir Elena Leontjeva.<ref>[https://mokytojotv.emokykla.lt/2022/11/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas.html „Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Švietimo konferencija „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui““, Mokytojo TV, 2022-11-11.]</ref> Stokos tyrimų įžvalgos taip pat buvo pristatomos verslo ir kitoms viešoms auditorijoms.<ref>[https://llri.lt/topic/stoka-laisve-ir-morale/ „Stoka, laisvė ir moralė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> == Analitinė veikla ir dalyvavimas viešojoje politikoje == Lietuvos laisvosios rinkos institutą 1990 m. lapkričio 20 d. įkūrė ekonomistai Kęstutis Glaveckas, Nijolė Žambaitė, Petras Auštrevičius, Dainius Pupkevičius, Elena Leontjeva ir Darius Mockus. Instituto steigėjai buvo kartu parengę knygą „Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas“.<ref name="LLRI-istorija">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „LLRI veikla“, žiūrėta 2026-09-04.</ref><ref>Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimas, biografinė informacija.</ref> Nuo veiklos pradžios LLRI rengia ekonominių reformų koncepcijas, teisės aktų projektus ir ekspertizes, atlieka viešosios politikos tyrimus bei teikia pasiūlymus valstybės institucijoms. Instituto analitinė veikla apima pinigų ir mokesčių politiką, viešuosius finansus, kapitalo ir darbo rinkas, pensijų sistemą, verslo reguliavimą, teisėkūros kokybę, savivaldą ir nuosavybės teisių apsaugą.<ref name="LLRI-istorija" /> === Dalyvavimas kuriant rinkos ekonomikos institucijas === Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais LLRI ekspertai įsitraukė į bankų reformą, rengė Prekių biržos įstatus, vertybinių popierių rinkos ir biržos veikimo principus bei privačių pensijų fondų teisinius pagrindus.<ref name="LLRI-istorija" /> LLRI rengė vertybinių popierių rinkos teisinius pagrindus ir kartu su kitais specialistais prisidėjo rengiant Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinuosius nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuos nuostatus patvirtino 1992 m. spalio 30 d.; jie reglamentavo vertybinių popierių emisiją ir viešąją apyvartą bei vertybinių popierių biržos veikimo pagrindus.<ref name="LLRI-istorija" /><ref>Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 815 „Dėl Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinųjų nuostatų patvirtinimo“.</ref> Vienas LLRI steigėjų Kęstutis Glaveckas 1993–1996 m. buvo Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.<ref>Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimas, biografinė informacija.</ref> 1993 m. LLRI pradėjo viešai pristatyti ir propaguoti valiutų valdybos modelį.<ref name="LLRI-istorija" /> 1994 m. Lito patikimumo įstatymu Lietuvoje buvo įteisintas valiutų valdybos modelis: litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu – 4 litai už 1 JAV dolerį, o Lietuvos banko išleisti litai turėjo būti ne mažiau kaip 100 proc. padengti aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis.<ref>Lietuvos bankas, „Lietuvos banko istorija“, skiltis apie 1994 m. lito susiejimą su JAV doleriu.</ref><ref>Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta „Lietuvos banko pinigų politikos programa 1997–1999 m.“.</ref> Valiutų valdybos režimas Lietuvoje veikė iki euro įvedimo 2015 m.<ref>Lietuvos bankas, informacija apie Lietuvos kelią į euro zoną ir euro įvedimą 2015 m.</ref> === Pelno apmokestinimo modelis === LLRI nurodo, kad 1995 m. suformulavo paskirstyto pelno mokesčio modelį, pagal kurį pelno mokestis būtų taikomas ne visam įmonės uždirbtam pelnui, bet tik savininkams paskirstomai jo daliai. Įmonės veiklai, investicijoms ir plėtrai naudojamas pelnas pagal šį modelį nebūtų apmokestinamas.<ref>[https://www.vz.lt/izvalgos/2021/03/05/e-leontjeva-estiskas-pelno-mokestis-is-tiesu-yra-lietuviskas Elena Leontjeva, „Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas“, „Verslo žinios“, 2021-03-05.]</ref><ref>[https://llri.lt/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas-mini-35-aji-gimtadieni-ideju-kalve-pakeitusi-lietuvos-ekonomikos-trajektorija/ „Lietuvos laisvosios rinkos institutas mini 35-ąjį gimtadienį“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2025.]</ref> Nuo 1997 m. balandžio 1 d. Lietuvoje apmokestinamajam pelnui, panaudotam investicijoms, buvo taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.440/UZLiJOETlG/ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimas.]</ref> Ši tvarka galiojo iki 2002 m. sausio 1 d., kai ją pakeitė nauja pelno apmokestinimo sistema.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/b78bd010001211f0878bc971e70c4c04/9bf1367c149311f09cbcab0ff4d74843/format/ISO_PDF Lietuvos Respublikos Seimas, aiškinamasis raštas dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.]</ref> Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis 2000 m. buvo įvestas Estijoje, 2017 m. – Sakartvele, 2018 m. – Latvijoje, o nuo 2021 m. Lenkijoje pradėtas taikyti pasirenkamas paskirstytojo pelno apmokestinimo režimas.<ref>[https://taxfoundation.org/research/all/eu/poland-distributed-profits-tax/ „A Distributed Profits Tax in Poland“, Tax Foundation Europe, 2025.]</ref><ref>[https://taxfoundation.org/blog/estonia-tax-system-latvia-tax-system/ „Estonia, Latvia Have Most Competitive Corporate Tax Systems in OECD“, Tax Foundation.]</ref> 2023 m. LLRI siūlė pratęsti Pelno mokesčio įstatyme nustatytos investicinio projekto lengvatos galiojimą, leidžiant įmonėms mažinti apmokestinamąjį pelną investicijoms į technologinį atsinaujinimą.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2023/09/Ekonomikos-vargo-indeksas-2023-I-ketv.pdf „Ekonomikos vargo indeksas“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2023.]</ref> 2023 m. gruodžio 5 d. Seimas lengvatos galiojimą pratęsė dar penkeriems metams – iki 2028 m. pabaigos.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_k=1&p_r=35435&p_t=286969 „Seimas pratęsė dviejų pelno mokesčio lengvatų galiojimą“, Lietuvos Respublikos Seimas, 2023-12-05.]</ref><ref>[https://www.vmi.lt/evmi/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/Ayr4qj31Q5pu/content/d-c4-97l-lr-pelno-mokes-c4-8dio-c4-afstatymo-pakeitimo-4 „Dėl LR pelno mokesčio įstatymo pakeitimo“, Valstybinė mokesčių inspekcija.]</ref> === Valdžios funkcijų ir verslo reguliavimo reformos === 1999 m. Lietuvos Vyriausybė pradėjo valstybės valdymo sistemos pertvarkai skirtą „Saulėlydžio“ iniciatyvą, o verslo sąlygoms gerinti – „Saulėtekio“ iniciatyvą. „Saulėlydžio“ komisijos uždaviniai apėmė valstybės valdymo sistemos tobulinimą, institucijų funkcijų pagrįstumo vertinimą ir išteklių taupymą, o „Saulėtekio“ iniciatyva buvo orientuota į verslo aplinkos problemas ir administracinės naštos mažinimą.<ref>[https://www.temidy.lt/teises-aktas/42455 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybės valdymo sistemos tolesnio tobulinimo ir Saulėlydžio komisijos nuostatai.]</ref><ref>[https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.266746375B1A/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie „Saulėtekio“ komisijos veiklą.]</ref> LLRI istorijos apžvalgoje nurodoma, kad institutas buvo parengęs biurokratijos ir valdžios funkcijų mažinimo strategiją bei veiksmų planą ir dalyvavo „Saulėtekio“ komisijos darbe. Instituto ekspertai analizavo kapitalo rinkos, darbo santykių, žemės įsigijimo, statybų ir kitų sričių reguliavimą.<ref name="LLRI-istorija" /> 1998 m. LLRI atliko verslo licencijavimo praktikos analizę ir pateikė pasiūlymus dėl licencijavimo sistemos pertvarkymo. Vėliau instituto ekspertai dalyvavo licencijavimo reglamentavimą nagrinėjusioje darbo grupėje ir siūlė bendruosius licencijavimo principus.<ref name="LLRI-istorija" /> 2004 m. kovo 15 d. Vyriausybė patvirtino Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinius nurodymus, kuriuose nustatyti bendrieji licencijavimo principai ir reikalavimai.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/TAIS.228641/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 274 „Dėl ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.]</ref> LLRI savo veiklos istorijoje nurodo, kad rengiant šį nutarimą buvo atsižvelgta į instituto pateiktas išvadas ir siūlymus.<ref name="LLRI-istorija" /> 2025 m. LLRI toliau siūlė sisteminį dereguliavimą laikyti Vyriausybės lygmens prioritetu ir reguliavimo naštos mažinimą sieti su konkrečiais tikslais bei institucijų atsakomybe.<ref>[https://llri.lt/partiju-poziuris-i-verslo-reguliavima-deklaruojami-siekiai-ne-visada-dera-tarpusavyje/ „Partijų požiūris į verslo reguliavimą: deklaruojami siekiai ne visada dera tarpusavyje“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === Privatus pensijų kaupimas === 1994 m. LLRI parengė Pensijų fondų įstatymo projektą ir siūlė valstybinę socialinio draudimo sistemą papildyti individualiu kaupimu privačiuose pensijų fonduose.<ref name="LLRI-istorija" /> Pensijų fondų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1999 metais.<ref name="LLRI-istorija" /> Institutas siūlė, kad dalis pensijų įmokų būtų kaupiama kiekvieno žmogaus asmeninėje pensijų sąskaitoje jo pasirinktame pensijų fonde.<ref name="LLRI-istorija" /> 2003 m. Lietuvoje pradėtos sudaryti pensijų kaupimo sutartys, o 2004 m. pradėjo veikti antroji pensijų sistemos pakopa, leidusi dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos kaupti privačiuose pensijų fonduose.<ref>[https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/pensiju-kaupimo-sistema/ „Pensijų kaupimo sistema iki 2025-12-31“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.]</ref><ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.266311/eookjrxCOm/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie pensijų sistemos reformą.]</ref> Vėliau LLRI analizavo pensijų sistemos finansinį tvarumą, demografinių pokyčių poveikį, kaupimo paskatas ir nuosavybės teisių apsaugą. Institutas pasisakė už asmeninio kaupimo tęstinumą ir sukauptų lėšų apsaugą.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2025/01/KAIP-TOBULINTI-PENSIJU-KAUPIMO-SISTEMA-DEMOGRAFINES-SITUACIJOS-KONTEKSTE-----KVIETIMAS-DISKUSIJAI-1.pdf „Kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą demografinės situacijos kontekste“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === Analitiniai darbai === LLRI rengia analitinius tyrimus, teisės aktų ekspertizes, palyginamąsias studijas ir pasiūlymus Vyriausybei bei Seimui. Instituto analitiniai darbai naudojami teikiant pasiūlymus dėl konkrečių teisės aktų, pagrindžiant reformų poreikį ir vertinant jau priimtų sprendimų poveikį.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Tyrimuose vertinamas teisės aktų turinys ir jų poveikis žmonių paskatoms dirbti, investuoti, taupyti, kurti verslą ir prisiimti atsakomybę. Viena tęstinių LLRI darbo rinkos tyrimų krypčių yra nedarbo spąstų analizė. LLRI skaičiavimu, 2024 m. nedarbo spąstų rodiklis Lietuvoje siekė 102,2 proc. ir ketvirtus metus iš eilės buvo aukščiausias Europos Sąjungoje.<ref>[https://llri.lt/nedarbo-spastu-mazinimas-raktas-i-didesni-uzimtuma/ „Nedarbo spąstų mažinimas – raktas į didesnį užimtumą“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2026.]</ref> LLRI šiuo rodikliu grindžia pasiūlymus dėl nedarbo išmokų dydžio bei mokėjimo sąlygų, darbo pajamų apmokestinimo ir paskatų grįžti į darbo rinką.<ref>[https://llri.lt/wp-content/uploads/2025/09/LLRI-Del-nedarbo-socialinio-draudimo-istatymo-pakeitimu-XVP-591.pdf „Dėl nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimų“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2025.]</ref> Kita tęstinė analizės kryptis – teisėkūros kokybė. LLRI vertina, ar teisės aktų rengimo procese laikomasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo, atvirumo ir skaidrumo principų, ar tinkamai vertinamas numatomo reguliavimo poveikis. 2022 m. institutas pristatė ciklinės teisėkūros modelį, skirtą visam teisės akto gyvavimo ciklui – nuo problemos nustatymo ir alternatyvų vertinimo iki priimto reguliavimo poveikio stebėsenos.<ref>[https://llri.lt/project-initiative/teisekuros-kokybe/ „Teisėkūros kokybė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2023/10/LLRI_Atsakaitai_2022_210x297_1-32_INTERNETUI-2023-10-13.pdf Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2022 m. veiklos ataskaita.]</ref> Institutas taip pat analizuoja reguliacinę ir administracinę naštą, teikia pasiūlymus dėl perteklinių reikalavimų atsisakymo, valstybės institucijų funkcijų dubliavimo mažinimo, verslo priežiūros ir leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/01/LLRI-pasiulymai-del-reguliacines-nastos-mazinimo_ver2.pdf „Lietuvos laisvosios rinkos instituto pasiūlymai, kaip mažinti ūkio subjektams tenkančią reguliavimo naštą“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref> 2021–2022 m. LLRI analizavo Lietuvos darbo migracijos sistemą ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras. Institutas siūlė trumpinti migracijos procedūras, paprastinti reikalavimus ir peržiūrėti darbo migracijoje naudojamus profesijų, įmonių bei kvotų sąrašus.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/10/LLRI-studija_Migracija-demografines-socialines-ir-darbo-rinkos-perspektyvos_2021-10-13_4.pdf „Migracija: demografinės, socialinės ir darbo rinkos perspektyvos“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2022/11/LLRI_migracijos-proceduru-voratinklis-11-09.pdf Lietuvos darbo migracijos sistemos analizė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2022.]</ref> 2022 m. priimtais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais buvo panaikintas Patvirtintų įmonių sąrašas ir sumažinta dalis reikalavimų, taikytų užsieniečių įdarbinimui.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1748761/llri-pokyciai-migracijos-sistemoje-leis-rinkoje-siekti-pusiausvyros „LLRI: pokyčiai migracijos sistemoje leis rinkoje siekti pusiausvyros“, LRT / ELTA, 2022-07-29.]</ref> Svarbi instituto analitinės veiklos dalis yra mokesčių ir viešųjų finansų politika. LLRI analizuoja darbo, pelno, kapitalo ir vartojimo apmokestinimą, valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, viešojo sektoriaus efektyvumą, valstybės skolą ir ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Instituto darbai taip pat apima pinigų politiką ir infliaciją, pensijų sistemą, darbo rinką, užimtumą, minimalų darbo užmokestį ir socialinių išmokų poveikį paskatoms.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Instituto analitiniai darbai apima ir Europos Sąjungos bei tarptautinės politikos klausimus: bendrosios rinkos veikimą, ES biudžeto politiką, tarptautinį įmonių apmokestinimą, skaitmeninių rinkų ir platforminio darbo reguliavimą, energetikos politiką bei kitus ekonominės politikos klausimus.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === COVID-19 pandemijos metu pasiūlytas kompensavimo principas === 2020 m., valstybei dėl COVID-19 pandemijos nurodžius daliai įmonių sustabdyti arba smarkiai apriboti veiklą, LLRI siūlė taikyti bendrą kompensavimo už valdžios sprendimais nustatytus veiklos suvaržymus principą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Pozicija. Dėl karantino sukeltų nuosavybės teisių suvaržymų ir padarinių kompensavimo“, 2020-04-27.</ref> Institutas teigė, kad įmonėms ir gyventojams, kurių galimybė vykdyti teisėtą ekonominę veiklą buvo apribota visuomenės sveikatos apsaugos tikslais, turėtų būti proporcingai kompensuojama. Vietoje kelių skirtingomis sąlygomis skiriamų paramos priemonių LLRI siūlė bendresnį kompensavimo mechanizmą, susietą su dėl valdžios sprendimų prarastomis pajamomis ir išlikusiais įsipareigojimais.<ref>Elena Leontjeva, „Apie nuosavybę, prastovą ir santarvę karantino metu“, ''Verslo žinios'', 2020-04-07.</ref> Tokį atlyginimą institutas siūlė vertinti ne kaip paramą ar privilegiją verslui, bet kaip kompensaciją už valdžios sprendimais apribotą galimybę vykdyti veiklą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Pozicija. Dėl karantino sukeltų nuosavybės teisių suvaržymų ir padarinių kompensavimo“, 2020-04-27.</ref> === Tęstiniai rodikliai ir viešosios iniciatyvos === Nuo 2011 m. LLRI rengia Lietuvos savivaldybių indeksą, kuriame savivaldybės vertinamos pagal gyventojams ir verslui aktualias sritis, tarp jų – finansų valdymą, administravimą, mokesčius, investicijas, komunalinį ūkį, švietimą ir socialinę rūpybą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Lietuvos savivaldybių indeksas“.</ref><ref>„LLRI prezidentas: „Lietuvos savivaldybių indeksą“ būtų galima įdiegti kitose šalyse“, LRT, 2014-11-24.</ref> Indekso pagrindu sukurti savivaldybių vertinimo modeliai buvo pritaikyti ir už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui, 2019 m. Graikijoje pristatytas savivaldybių efektyvumo indeksas buvo parengtas remiantis Lietuvos savivaldybių indekso metodika.<ref>KEFiM „Markos Dragoumis“, Graikijos savivaldybių efektyvumo indekso metodikos aprašymas, 2019.</ref> Indekso metodika yra sulaukusi ir kritikos. 2013 m. Kauno miesto savivaldybė nurodė faktinių netikslumų indekso duomenyse; LLRI atstovai pripažino dalį klaidų ir teigė, kad rodikliai bus peržiūrėti.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/tyrime-lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2013-netikslus-duomenys-apie-kauna-56-385972 „Tyrime „Lietuvos savivaldybių indeksas 2013“ – netikslūs duomenys apie Kauną“, 15min, 2013.]</ref> Savivaldos atstovai yra kritikavę ir kai kuriuos metodologinius pasirinkimus, pavyzdžiui, didesnį įvertinimą privataus sektoriaus teikiamoms paslaugoms.<ref>[https://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/28962-savivaldybi-indeksas-regione-ir-kilo-ir-krito „Savivaldybių indeksas: regione ir „kilo“, ir „krito““, ''Šiaulių naujienos'', 2015.]</ref> Akademiniuose savivaldybių vertinimo metodikų tyrimuose taip pat kelti klausimai dėl Lietuvos savivaldybių indekso rodiklių skaičiaus, duomenų kokybės ir orientacijos į tam tikrus interesus.<ref>[https://epublications.vu.lt/object/elaba:213191492/213191492.pdf Vilniaus universitetas, savivaldybių indeksų metodologijų analizė.]</ref> 2014 m. LLRI sukūrė internetinę skaičiuoklę „mokumokescius.lt“, leidžiančią gyventojams apskaičiuoti nuo darbo užmokesčio ir vartojimo sumokamus mokesčius bei pamatyti, kokioms valstybės funkcijoms proporcingai tenka jų sumokėtos lėšos.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Mokumokesčius.lt“.</ref> 2017 m. LLRI prezidento Žilvino Šilėno pateiktą peticiją dėl Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos Seimo Peticijų komisija pripažino pagrįsta, o Seimas pritarė siūlymui ją įtraukti į Atmintinų dienų įstatymą.<ref>Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija, informacija apie 2017 m. išnagrinėtas peticijas.</ref> Nuo 2018 m. gegužės 11-oji Lietuvoje minima kaip Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.<ref>Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas.</ref><ref>„LLRI: Lietuvoje ne visuomet yra paisoma mokesčių mokėtojų teisių“, LRT, 2018-05-11.</ref> LLRI kartu su Kanados „Fraser Institute“ Lietuvoje pristato Pasaulio ekonominės laisvės indeksą. „Fraser Institute“ LLRI nurodo kaip Lietuvos organizaciją savo tarptautiniame „Economic Freedom of the World“ partnerių tinkle.<ref>Fraser Institute, „Economic Freedom of the World: Global Network – Member Institutes“.</ref> Institutas taip pat Lietuvoje pristato „Tax Foundation“ rengiamą Tarptautinį mokesčių konkurencingumo indeksą ir EPICENTER rengiamą paternalistinio reguliavimo indeksą „Nanny State Index“.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „About us“.</ref><ref>„Nanny State Index“, informacija apie Lietuvą.</ref> == Bendradarbiavimas su institucijomis == LLRI bendradarbiauja su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis viešosios politikos ir ekonomikos klausimais. Instituto veiklos istorijoje nurodoma, kad nuo 1999 m. Tarptautinio valiutos fondo misijų Lietuvoje atstovai reguliariai konsultavosi su LLRI analitikais šalies ekonominės ir socialinės politikos klausimais.<ref name="LLRI-istorija" /> Nuo 1999 m. LLRI ekspertai taip pat yra teikę ekspertines išvadas teismams ir valstybės institucijoms. Instituto istorijos apžvalgoje nurodoma, kad LLRI teikė išvadas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.<ref name="LLRI-istorija" /> LLRI ekspertų parengtos ekonominės išvados buvo naudojamos ir Lietuvos teismų procesuose. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje „Savickas ir kiti prieš Lietuvą“ nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas buvo pavedęs LLRI parengti ekspertinę išvadą apie Lietuvos ekonominę ir finansinę padėtį 1999–2003 m.<ref>Europos Žmogaus Teisių Teismas, „Savickas and Others v. Lithuania“, 2013.</ref> LLRI savo veiklos istorijoje taip pat nurodo 2000–2005 m. konsultavęs Pasaulio banką. Pasaulio banko publikacijose LLRI atstovai yra minimi tarp Lietuvos ekspertų, teikusių informaciją, įžvalgas ir pastabas rengiant banko analitinius darbus.<ref>Pasaulio bankas, Lietuvos informacinės visuomenės ir ekonominės plėtros analizė, 2003.</ref> Institutas bendradarbiavo su skirtingų kadencijų Lietuvos valdžios institucijomis, o jo atstovai yra dirbę valstybės institucijose ir jų vadovų komandose. Viena LLRI steigėjų ir prezidentė Elena Leontjeva yra dirbusi Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėja ekonomikos klausimais.<ref>LRT, „Lietuvos laisvosios rinkos institutui grįžta vadovauti Elena Leontjeva“, 2020-02-05.</ref> LLRI ekspertai viešojoje erdvėje komentuoja mokesčių, viešųjų finansų, darbo rinkos, pensijų, pinigų politikos, verslo reguliavimo ir kitus ekonominės politikos klausimus, teikia pasiūlymus valstybės institucijoms ir dalyvauja viešosios politikos diskusijose.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Apie mus“.</ref> == Prospera akademija == 2012 m. Lietuvos laisvosios rinkos institutas įkūrė Švietimo centrą, kuris 2024 m. tapo „Prospera akademija“. Akademijos veikla skirta mokiniams, studentams, mokytojams ir kitiems švietimo profesionalams.<ref name="LLRI-apie" /> Vienas pagrindinių akademijos projektų – 10 klasės mokiniams skirtas vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“. Vadovėlis įtrauktas į Lietuvos švietimo portalo vadovėlių duomenų bazę ir skirtas ekonomikos bei verslumo mokymui 10 (II gimnazijos) klasėje.<ref>[https://emokykla.lt/vadoveliai/vadoveliu-duomenu-baze/knyga/10704?r=1 „Ekonomika per 31 valandą“, Švietimo portalas „Emokykla“.]</ref> LLRI duomenimis, vadovėlis naudojamas Lietuvoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Ugandoje, Sakartvele ir Graikijoje, o 2023 m. išleistas aštuntasis jo leidimas, atnaujintas pagal bendrąsias ugdymo programas.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> 2016 m. už projektą „Ekonomika per 31 valandą“ LLRI pelnė „Atlas Network“ skiriamą „Templeton Freedom Award“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2016 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref> 2017 m. Londono knygų mugės tarptautiniuose apdovanojimuose LLRI laimėjo „Educational Learning Resources Award“ kategorijoje.<ref>[https://www.publishers.org.uk/international-excellence-awards-2017-winners-announced/ „International Excellence Awards 2017: winners announced“, Publishers Association, 2017.]</ref> Projektas taip pat yra pelnęs LOGIN festivalio „People's Choice“ apdovanojimą.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> Kita akademijos parengta programa – skaitmeninis vadovėlis „Pilietis per 31 valandą“, skirtas 9–12 klasių dorinio ugdymo, pilietiškumo ir ekonomikos mokytojams. Programą sudaro 31 tarpdisciplininė pamoka, kuriose socialiniai reiškiniai nagrinėjami integruojant ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo temas.<ref>[https://erasmus-plius.lt/wp-content/uploads/2019/09/maketas.pdf „2019 m. finansuotų programos „Erasmus+“ projektų pristatymas: „Pilietis per 31 valandą““, Erasmus+.]</ref> 2023 m. LLRI už šį projektą skirtas Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimas bendrojo ugdymo kategorijoje.<ref>[https://www.erasmus-plius.lt/naujienos/svietimas/paskelbti-europos-inovatyvaus-mokymo-apdovanojimo-laureatai/ „Paskelbti Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimo laureatai“, Erasmus+, 2023-10-11.]</ref> 2022 m. LLRI išplėtė integruoto ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo modelį, sukūręs 5–8 klasėms skirtą programą „Jaunas ir pilietiškas“. Joje socialiniai ir ekonominiai reiškiniai nagrinėjami iš asmeninės, bendruomeninės ir globalios perspektyvų.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> 2026 m. „Pilietis per 31 valandą“ ir „Jaunas ir pilietiškas“ apimanti iniciatyva „Becoming Citizens“ pateko tarp šešių „Templeton Freedom Award“ finalistų.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> LLRI taip pat rengė studijų ir neformaliojo švietimo programas studentams bei profesionalams. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo dėstomas kursas „Kapitalizmas ir laisvė“, organizuotas rašinio konkursas „Laisvės studijos“ ir ekonomikos kursas „Realistinė ekonomikos analizė“.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> 2018–2020 m. LLRI rengė Nacionalinį ekonomikos egzaminą, kuriame ekonomikos žinias galėjo pasitikrinti moksleiviai, studentai ir kiti gyventojai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/246241/lietuviai-kvieciami-dalyvauti-nacionaliniame-ekonomikos-egzamine „Lietuviai kviečiami dalyvauti Nacionaliniame ekonomikos egzamine“, LRT, 2019-02-19.]</ref> 2020 m. trečią kartą surengtame egzamine dalyvavo 10 963 žmonės.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1155489/karantinas-didina-smalsuma-zinioms-nacionalini-ekonomikos-egzamina-siemet-laike-rekordinis-skaicius-dalyviu „Karantinas didina smalsumą žinioms – Nacionalinį ekonomikos egzaminą šiemet laikė rekordinis skaičius dalyvių“, LRT, 2020-03-26.]</ref> Vėliau iniciatyva buvo tęsiama Nacionalinės ekonomikos viktorinos formatu. LLRI ją rengia kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija ir kitais partneriais.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2269709/apdovanoti-nacionalines-ekonomikos-viktorinos-laimetojai-ir-ambasadoriai „Apdovanoti Nacionalinės ekonomikos viktorinos laimėtojai ir ambasadoriai“, LRT, 2024-05-10.]</ref> 2025 m. viktorina surengta trečią kartą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2571073/skelbiama-registracija-i-nacionaline-ekonomikos-viktorina „Skelbiama registracija į Nacionalinę ekonomikos viktoriną“, LRT, 2025-05-22.]</ref> == Vadovai ir valdymas == Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovavo Kęstutis Glaveckas (1990–1993 m.), Elena Leontjeva (1993–2001 m.), Ugnius Trumpa (2001–2006 m.), Remigijus Šimašius (2006–2008 m.), Rūta Vainienė (2008–2011 m.) ir Žilvinas Šilėnas (2011–2019 m.).<ref name="VLE2026" /> 2019–2020 m. instituto prezidento pareigas laikinai ėjo Edita Maslauskaitė.<ref>[https://llri.lt/tarptautinis-reitingas-lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas-tarp-geriausiu-organizaciju-pasaulyje/ „Tarptautinis reitingas: Lietuvos laisvosios rinkos institutas – tarp geriausių organizacijų pasaulyje“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2020-02-03.]</ref> 2020 m. LLRI prezidente vėl tapo viena instituto steigėjų Elena Leontjeva.<ref>[https://www.vz.lt/verslo-valdymas/is-tarnybos-i/2020/02/05/llri-grizta-vadovauti-e-leontjeva „LLRI grįžta vadovauti E. Leontjeva“, ''Verslo žinios'', 2020-02-05.]</ref> Ugnius Trumpa LLRI prezidentu tapo 2001 m., pakeitęs Eleną Leontjevą, ir institutui vadovavo iki 2006 metų.<ref>[https://en.llri.lt/changes-in-management-of-the-lithuanian-free-market-institute/ „Changes in Management of the Lithuanian Free Market Institute“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2006-04-20.]</ref> 2006 m. LLRI prezidentu tapo Remigijus Šimašius, kuris institutui vadovavo iki 2008 m., kai buvo paskirtas teisingumo ministru.<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/remigijus-simasius-sutinka-vadovauti-teisingumo-ministerijai-n222177 „Remigijus Šimašius sutinka vadovauti Teisingumo ministerijai“, TV3, 2008-11-05.]</ref> 2008 m. gruodį LLRI prezidente išrinkta Rūta Vainienė.<ref>[https://ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutui-vadovaus-r-vainiene „Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovaus R. Vainienė“, ''Vakarų ekspresas'', 2008-12-11.]</ref> Nuo 2002 m. LLRI veikia Taryba – patariamasis instituto organas. Ji svarsto vykdomas iniciatyvas, vertina naujas iniciatyvas ir teikia pasiūlymus dėl instituto veiklos bei projektų.<ref>[https://llri.lt/apie-mus/taryba/ „Taryba“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Tarybą sudaro verslo, teisės, akademinės bendruomenės, vadybos ir kitų sričių atstovai.<ref>[https://llri.lt/apie-mus/taryba/ „Taryba“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> == Ideologinė kryptis ir vertinimai == ''Visuotinė lietuvių enciklopedija'' LLRI apibūdina kaip nepolitinę liberalios ekonominės minties organizaciją. Joje nurodoma, kad institutas pasisako už mažesnį viešojo sektoriaus vaidmenį ekonomikoje, mažesnį ekonomikos ir darbo santykių valstybinį reguliavimą, mažesnius mokesčius ir biurokratijos mažinimą.<ref name="VLE2026" /> LLRI savo misiją sieja su asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos, privačios nuosavybės ir ribotos valdžios principais.<ref name="LLRI-apie" /> 2024 m. žurnale ''Europe-Asia Studies'' paskelbtame politologo Jokūbo Sąlygos tyrime LLRI nagrinėjamas kaip vienas iš Lietuvos neoliberalios ekonominės minties formavimosi centrų po nepriklausomybės atkūrimo. Autorius institutą apibūdina kaip įtakingą viešosios politikos institutą ir analizuoja jo vaidmenį pinigų bei pensijų reformose.<ref>[https://doi.org/10.1080/09668136.2024.2407611 Jokūbas Sąlyga, „Deciphering the Local Origins of Neoliberalism in Central and Eastern Europe: The Example of Lithuania“, ''Europe-Asia Studies'', 2024.]</ref> == Nuorodos == * [https://llri.lt/ Oficiali Lietuvos laisvosios rinkos instituto svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos nevyriausybinės organizacijos]] [[Kategorija:Ekonominis švietimas]] o8snmw1cpplycigmz1ompepqe9uj6v2 7957563 7957544 2026-11-04T17:03:32Z Vilensija 40695 +vikizuoti 7957563 wikitext text/x-wiki {{vikizuoti}} {{DI}} [[Vaizdas:Lietuvos laisvosios rinkos inst. logo lt.gif|thumb|right|160px|LLRI logotipas]] '''Lietuvos laisvosios rinkos institutas''' (LLRI) – privatus, pelno nesiekiantis ir nevyriausybinis institutas, įsteigtas 1990 metais.<ref name="VLE2026">[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas/ „Lietuvos laisvosios rinkos institutas“], ''Visuotinė lietuvių enciklopedija'', žiūrėta 2026-09-04.</ref><ref name="LLRI-apie">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Apie mus“, žiūrėta 2026-09-04.</ref> Jo misija – skleisti ir įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas.<ref name="LLRI-apie" /> LLRI tyrimų pagrindas – tarpdisciplininis požiūris, jungiantis ekonomikos, politikos, teisės ir filosofijos perspektyvas. Institutas atlieka ekonominės ir viešosios politikos tyrimus, rengia reformų koncepcijas, teisės aktų projektų ekspertizes ir pasiūlymus valstybės institucijoms. Jo veikla apima mokesčių ir pinigų politiką, viešuosius finansus, darbo rinką, pensijų sistemą, verslo reguliavimą, teisėkūros kokybę, nuosavybės teisių apsaugą ir Europos Sąjungos politiką.<ref name="LLRI-apie" /> Viena iš išskirtinių LLRI tyrimų krypčių – stokos fenomenas. Stoka nagrinėjama kaip netobulo ir mirtingo žmogaus veikimo ribotame pasaulyje sąlyga. Susidūręs su konkrečiais stokojimais žmogus renkasi, dirba, kuria, mainosi ir bendradarbiauja, todėl stoka iškyla ne tik kaip problema, bet ir kaip laisvės, atsakomybės, kūrybos bei gėrybių gausinimo prielaida.<ref name="Stoka2016">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', 2016.</ref> Institutas taip pat vykdo ekonominio, pilietinio ir socialinio ugdymo programas, leidžia knygas ir vadovėlius, rengia konferencijas, diskusijas, radijo laidas, tinklalaides, seminarus ir mokymus. Nuo 2012 m. švietimo veiklą vykdė LLRI Švietimo centras, 2024 m. tapęs „Prospera akademija“.<ref name="LLRI-apie" /> LLRI bendradarbiauja su panašios krypties Lietuvos ir užsienio organizacijomis. Institutas yra tarptautinio viešosios politikos institutų tinklo „Atlas Network“, Europos tinklo EPICENTER ir Vidurio bei Rytų Europos tinklo „4liberty“ narys.<ref name="LLRI-apie" /> Institutas savo veiklą finansuoja privačių asmenų, įmonių, organizacijų ir fondų lėšomis ir nepriima valstybės finansavimo.<ref name="VLE2026" /><ref name="LLRI-apie" /> Per savo veiklos laikotarpį LLRI bendradarbiavo su skirtingų politinių krypčių partijomis ir vyriausybėmis, o jo atstovai buvo kviečiami dirbti Respublikos Prezidento, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų vadovų komandose.<ref name="LLRI-apie" /><ref name="LRT-Leontjeva">LRT, „Lietuvos laisvosios rinkos institutui grįžta vadovauti Elena Leontjeva“, 2020-02-05.</ref> == Tarptautinis pripažinimas == 2020 m. paskelbtame Pensilvanijos universiteto rengto „Global Go To Think Tank Index“ leidime LLRI užėmė šeštą vietą tarp Vidurio ir Rytų Europos viešosios politikos institutų.<ref>[https://repository.upenn.edu/think_tanks/18/ James G. McGann, „2020 Global Go To Think Tank Index Report“, University of Pennsylvania, 2021.]</ref> LLRI du kartus pelnė tarptautinio viešosios politikos institutų tinklo „Atlas Network“ skiriamą „Templeton Freedom Award“: 2014 m. už Lietuvos savivaldybių indeksą ir 2016 m. už projektą „Ekonomika per 31 valandą“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2014 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref><ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2016 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref> 2023 m. LLRI pateko tarp šešių „Templeton Freedom Award“ finalistų už darbo migracijos reguliavimo reformai skirtą projektą.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2023-templeton-freedom-award „Atlas Network's 2023 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2023.]</ref> 2026 m. institutas vėl paskelbtas vienu iš šešių šio apdovanojimo finalistų – už pilietinio ugdymo iniciatyvą „Becoming Citizens“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> 2022 m. LLRI bendraįkūrėjai ir prezidentei Elenai Leontjevai įteiktas „Sir Antony Fisher Achievement Award“ už jos ilgametę veiklą plėtojant laisvės idėjas ir kuriant rinkos ekonomikos institucijas Lietuvoje.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/elena-leontjeva-2022-fisher-achievement-award „Elena Leontjeva named the recipient of the 2022 Sir Antony Fisher Achievement Award“, Atlas Network, 2022.]</ref> == Tarpdisciplininiai stokos tyrimai == 2015 m. LLRI pradėjo tarpdisciplininius tyrimus „Stoka, moralė ir viešoji politika“. Jų atspirties taškas – netobulo ir mirtingo žmogaus veikimas ribotame pasaulyje, atsiskleidžiantis kaip nuolatinis santykis su stoka, konkrečių stokojimų įveika ir gėrybių gausinimas. Tyrimų metu stoka atsiskleidė kaip universalus ir imanentinis žmogaus būties pradas, įgalinantis veikimą, pasirinkimą, kūrybą ir bendradarbiavimą.<ref>[https://llri.lt/topic/stoka-laisve-ir-morale/ „Stoka, laisvė ir moralė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/11/STOKA__2016___LLRI.pdf ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.]</ref> 2017 m. Vilniaus knygų mugėje pristatyta Lietuvos kultūros tyrimų instituto recenzuota mokslinių straipsnių rinktinė „Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė“. Vėliau leidinio sintezė išleista anglų ir vokiečių kalbomis.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/11/STOKA__2016___LLRI.pdf ''Stokos reiškinys: būtis, žmogus ir bendruomenė'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/03/Sinteze_7_SPAUDAI.pdf ''The Phenomenon of Lack: Being, Man and Community. A Synthesis of an Interdisciplinary Inquiry'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2018.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2022/02/Stoka-vok.-k_1-72_Internetui-su-virseliu.pdf ''Das Phänomen des Mangels: Sein, Mensch und Gemeinschaft'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref> Tyrimų įžvalgos panaudotos rengiant viešajai politikai skirtą leidinį „Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų? Darbas, pinigai, vartojimo įpročiai, parama“.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2015/06/Valdzia-prie-stoka.pdf ''Valdžia prieš stoką: kaip tai keičia žmogų? Darbas, pinigai, vartojimo įpročiai, parama'', Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2017.]</ref> 2019 m. tarpdisciplininių stokos tyrimų pagrindu sukurtas dokumentinis filmas „Tobulas alkis“. Jame stokos reiškinį pasakoja projekto iniciatorė Elena Leontjeva, arkivyskupas dr. Kęstutis Kėvalas, fizikas prof. Mikas Vengris, tekstologas prof. Paulius Subačius, filosofai prof. Albinas Plėšnys ir prof. Naglis Kardelis, ekonomistai Žilvinas Šilėnas ir Vytautas Žukauskas, antropologas dr. Saulius Matulevičius, psichologė dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė ir vienuolis brolis Matas.<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000208343/dokumentinis-filmas-tobulas-alkis „Tobulas alkis“, LRT Mediateka.]</ref> Tyrimų metu suformuluotos įžvalgos pristatomos viešose konferencijose ir diskusijose. 2019 m. LLRI inicijuotoje konferencijoje Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje Elena Leontjeva pristatė pranešimą apie tyrėjo kelią per stoką.<ref>[https://www.vilnensis.lt/vilniaus-kunigu-seminarijoje-konferencija-apie-stoka-ir-dvasini-augima/ „Vilniaus kunigų seminarijoje – konferencija apie stoką ir dvasinį augimą“, Vilniaus arkivyskupija.]</ref> 2022 m. LLRI kartu su Vilniaus universitetu surengė švietimo konferenciją „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“, kurioje pranešimą skaitė ir Elena Leontjeva.<ref>[https://mokytojotv.emokykla.lt/2022/11/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas.html „Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Švietimo konferencija „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui““, Mokytojo TV, 2022-11-11.]</ref> Stokos tyrimų įžvalgos taip pat buvo pristatomos verslo ir kitoms viešoms auditorijoms.<ref>[https://llri.lt/topic/stoka-laisve-ir-morale/ „Stoka, laisvė ir moralė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> == Analitinė veikla ir dalyvavimas viešojoje politikoje == Lietuvos laisvosios rinkos institutą 1990 m. lapkričio 20 d. įkūrė ekonomistai Kęstutis Glaveckas, Nijolė Žambaitė, Petras Auštrevičius, Dainius Pupkevičius, Elena Leontjeva ir Darius Mockus. Instituto steigėjai buvo kartu parengę knygą „Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas“.<ref name="LLRI-istorija">Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „LLRI veikla“, žiūrėta 2026-09-04.</ref><ref>Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimas, biografinė informacija.</ref> Nuo veiklos pradžios LLRI rengia ekonominių reformų koncepcijas, teisės aktų projektus ir ekspertizes, atlieka viešosios politikos tyrimus bei teikia pasiūlymus valstybės institucijoms. Instituto analitinė veikla apima pinigų ir mokesčių politiką, viešuosius finansus, kapitalo ir darbo rinkas, pensijų sistemą, verslo reguliavimą, teisėkūros kokybę, savivaldą ir nuosavybės teisių apsaugą.<ref name="LLRI-istorija" /> === Dalyvavimas kuriant rinkos ekonomikos institucijas === Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais LLRI ekspertai įsitraukė į bankų reformą, rengė Prekių biržos įstatus, vertybinių popierių rinkos ir biržos veikimo principus bei privačių pensijų fondų teisinius pagrindus.<ref name="LLRI-istorija" /> LLRI rengė vertybinių popierių rinkos teisinius pagrindus ir kartu su kitais specialistais prisidėjo rengiant Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinuosius nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuos nuostatus patvirtino 1992 m. spalio 30 d.; jie reglamentavo vertybinių popierių emisiją ir viešąją apyvartą bei vertybinių popierių biržos veikimo pagrindus.<ref name="LLRI-istorija" /><ref>Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 815 „Dėl Vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos bei vertybinių popierių biržos laikinųjų nuostatų patvirtinimo“.</ref> Vienas LLRI steigėjų Kęstutis Glaveckas 1993–1996 m. buvo Nacionalinės vertybinių popierių biržos tarybos pirmininkas.<ref>Kęstutis Glaveckas, Lietuvos Respublikos Seimas, biografinė informacija.</ref> 1993 m. LLRI pradėjo viešai pristatyti ir propaguoti valiutų valdybos modelį.<ref name="LLRI-istorija" /> 1994 m. Lito patikimumo įstatymu Lietuvoje buvo įteisintas valiutų valdybos modelis: litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu – 4 litai už 1 JAV dolerį, o Lietuvos banko išleisti litai turėjo būti ne mažiau kaip 100 proc. padengti aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis.<ref>Lietuvos bankas, „Lietuvos banko istorija“, skiltis apie 1994 m. lito susiejimą su JAV doleriu.</ref><ref>Lietuvos banko valdybos 1997 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta „Lietuvos banko pinigų politikos programa 1997–1999 m.“.</ref> Valiutų valdybos režimas Lietuvoje veikė iki euro įvedimo 2015 m.<ref>Lietuvos bankas, informacija apie Lietuvos kelią į euro zoną ir euro įvedimą 2015 m.</ref> === Pelno apmokestinimo modelis === LLRI nurodo, kad 1995 m. suformulavo paskirstyto pelno mokesčio modelį, pagal kurį pelno mokestis būtų taikomas ne visam įmonės uždirbtam pelnui, bet tik savininkams paskirstomai jo daliai. Įmonės veiklai, investicijoms ir plėtrai naudojamas pelnas pagal šį modelį nebūtų apmokestinamas.<ref>[https://www.vz.lt/izvalgos/2021/03/05/e-leontjeva-estiskas-pelno-mokestis-is-tiesu-yra-lietuviskas Elena Leontjeva, „Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas“, „Verslo žinios“, 2021-03-05.]</ref><ref>[https://llri.lt/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas-mini-35-aji-gimtadieni-ideju-kalve-pakeitusi-lietuvos-ekonomikos-trajektorija/ „Lietuvos laisvosios rinkos institutas mini 35-ąjį gimtadienį“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2025.]</ref> Nuo 1997 m. balandžio 1 d. Lietuvoje apmokestinamajam pelnui, panaudotam investicijoms, buvo taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.440/UZLiJOETlG/ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimas.]</ref> Ši tvarka galiojo iki 2002 m. sausio 1 d., kai ją pakeitė nauja pelno apmokestinimo sistema.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/lasupplement/TAP/b78bd010001211f0878bc971e70c4c04/9bf1367c149311f09cbcab0ff4d74843/format/ISO_PDF Lietuvos Respublikos Seimas, aiškinamasis raštas dėl Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo.]</ref> Paskirstytojo pelno apmokestinimo modelis 2000 m. buvo įvestas Estijoje, 2017 m. – Sakartvele, 2018 m. – Latvijoje, o nuo 2021 m. Lenkijoje pradėtas taikyti pasirenkamas paskirstytojo pelno apmokestinimo režimas.<ref>[https://taxfoundation.org/research/all/eu/poland-distributed-profits-tax/ „A Distributed Profits Tax in Poland“, Tax Foundation Europe, 2025.]</ref><ref>[https://taxfoundation.org/blog/estonia-tax-system-latvia-tax-system/ „Estonia, Latvia Have Most Competitive Corporate Tax Systems in OECD“, Tax Foundation.]</ref> 2023 m. LLRI siūlė pratęsti Pelno mokesčio įstatyme nustatytos investicinio projekto lengvatos galiojimą, leidžiant įmonėms mažinti apmokestinamąjį pelną investicijoms į technologinį atsinaujinimą.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2023/09/Ekonomikos-vargo-indeksas-2023-I-ketv.pdf „Ekonomikos vargo indeksas“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2023.]</ref> 2023 m. gruodžio 5 d. Seimas lengvatos galiojimą pratęsė dar penkeriems metams – iki 2028 m. pabaigos.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_k=1&p_r=35435&p_t=286969 „Seimas pratęsė dviejų pelno mokesčio lengvatų galiojimą“, Lietuvos Respublikos Seimas, 2023-12-05.]</ref><ref>[https://www.vmi.lt/evmi/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/Ayr4qj31Q5pu/content/d-c4-97l-lr-pelno-mokes-c4-8dio-c4-afstatymo-pakeitimo-4 „Dėl LR pelno mokesčio įstatymo pakeitimo“, Valstybinė mokesčių inspekcija.]</ref> === Valdžios funkcijų ir verslo reguliavimo reformos === 1999 m. Lietuvos Vyriausybė pradėjo valstybės valdymo sistemos pertvarkai skirtą „Saulėlydžio“ iniciatyvą, o verslo sąlygoms gerinti – „Saulėtekio“ iniciatyvą. „Saulėlydžio“ komisijos uždaviniai apėmė valstybės valdymo sistemos tobulinimą, institucijų funkcijų pagrįstumo vertinimą ir išteklių taupymą, o „Saulėtekio“ iniciatyva buvo orientuota į verslo aplinkos problemas ir administracinės naštos mažinimą.<ref>[https://www.temidy.lt/teises-aktas/42455 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl valstybės valdymo sistemos tolesnio tobulinimo ir Saulėlydžio komisijos nuostatai.]</ref><ref>[https://www.e-tar.lt/rs/legalact/TAR.266746375B1A/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie „Saulėtekio“ komisijos veiklą.]</ref> LLRI istorijos apžvalgoje nurodoma, kad institutas buvo parengęs biurokratijos ir valdžios funkcijų mažinimo strategiją bei veiksmų planą ir dalyvavo „Saulėtekio“ komisijos darbe. Instituto ekspertai analizavo kapitalo rinkos, darbo santykių, žemės įsigijimo, statybų ir kitų sričių reguliavimą.<ref name="LLRI-istorija" /> 1998 m. LLRI atliko verslo licencijavimo praktikos analizę ir pateikė pasiūlymus dėl licencijavimo sistemos pertvarkymo. Vėliau instituto ekspertai dalyvavo licencijavimo reglamentavimą nagrinėjusioje darbo grupėje ir siūlė bendruosius licencijavimo principus.<ref name="LLRI-istorija" /> 2004 m. kovo 15 d. Vyriausybė patvirtino Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinius nurodymus, kuriuose nustatyti bendrieji licencijavimo principai ir reikalavimai.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/TAIS.228641/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 274 „Dėl ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodinių nurodymų patvirtinimo“.]</ref> LLRI savo veiklos istorijoje nurodo, kad rengiant šį nutarimą buvo atsižvelgta į instituto pateiktas išvadas ir siūlymus.<ref name="LLRI-istorija" /> 2025 m. LLRI toliau siūlė sisteminį dereguliavimą laikyti Vyriausybės lygmens prioritetu ir reguliavimo naštos mažinimą sieti su konkrečiais tikslais bei institucijų atsakomybe.<ref>[https://llri.lt/partiju-poziuris-i-verslo-reguliavima-deklaruojami-siekiai-ne-visada-dera-tarpusavyje/ „Partijų požiūris į verslo reguliavimą: deklaruojami siekiai ne visada dera tarpusavyje“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === Privatus pensijų kaupimas === 1994 m. LLRI parengė Pensijų fondų įstatymo projektą ir siūlė valstybinę socialinio draudimo sistemą papildyti individualiu kaupimu privačiuose pensijų fonduose.<ref name="LLRI-istorija" /> Pensijų fondų įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 1999 metais.<ref name="LLRI-istorija" /> Institutas siūlė, kad dalis pensijų įmokų būtų kaupiama kiekvieno žmogaus asmeninėje pensijų sąskaitoje jo pasirinktame pensijų fonde.<ref name="LLRI-istorija" /> 2003 m. Lietuvoje pradėtos sudaryti pensijų kaupimo sutartys, o 2004 m. pradėjo veikti antroji pensijų sistemos pakopa, leidusi dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos kaupti privačiuose pensijų fonduose.<ref>[https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/pensiju-kaupimo-sistema/ „Pensijų kaupimo sistema iki 2025-12-31“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.]</ref><ref>[https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.266311/eookjrxCOm/ Lietuvos Respublikos Vyriausybės informacija apie pensijų sistemos reformą.]</ref> Vėliau LLRI analizavo pensijų sistemos finansinį tvarumą, demografinių pokyčių poveikį, kaupimo paskatas ir nuosavybės teisių apsaugą. Institutas pasisakė už asmeninio kaupimo tęstinumą ir sukauptų lėšų apsaugą.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2025/01/KAIP-TOBULINTI-PENSIJU-KAUPIMO-SISTEMA-DEMOGRAFINES-SITUACIJOS-KONTEKSTE-----KVIETIMAS-DISKUSIJAI-1.pdf „Kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą demografinės situacijos kontekste“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === Analitiniai darbai === LLRI rengia analitinius tyrimus, teisės aktų ekspertizes, palyginamąsias studijas ir pasiūlymus Vyriausybei bei Seimui. Instituto analitiniai darbai naudojami teikiant pasiūlymus dėl konkrečių teisės aktų, pagrindžiant reformų poreikį ir vertinant jau priimtų sprendimų poveikį.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Tyrimuose vertinamas teisės aktų turinys ir jų poveikis žmonių paskatoms dirbti, investuoti, taupyti, kurti verslą ir prisiimti atsakomybę. Viena tęstinių LLRI darbo rinkos tyrimų krypčių yra nedarbo spąstų analizė. LLRI skaičiavimu, 2024 m. nedarbo spąstų rodiklis Lietuvoje siekė 102,2 proc. ir ketvirtus metus iš eilės buvo aukščiausias Europos Sąjungoje.<ref>[https://llri.lt/nedarbo-spastu-mazinimas-raktas-i-didesni-uzimtuma/ „Nedarbo spąstų mažinimas – raktas į didesnį užimtumą“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2026.]</ref> LLRI šiuo rodikliu grindžia pasiūlymus dėl nedarbo išmokų dydžio bei mokėjimo sąlygų, darbo pajamų apmokestinimo ir paskatų grįžti į darbo rinką.<ref>[https://llri.lt/wp-content/uploads/2025/09/LLRI-Del-nedarbo-socialinio-draudimo-istatymo-pakeitimu-XVP-591.pdf „Dėl nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimų“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2025.]</ref> Kita tęstinė analizės kryptis – teisėkūros kokybė. LLRI vertina, ar teisės aktų rengimo procese laikomasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo, aiškumo, sistemiškumo, atvirumo ir skaidrumo principų, ar tinkamai vertinamas numatomo reguliavimo poveikis. 2022 m. institutas pristatė ciklinės teisėkūros modelį, skirtą visam teisės akto gyvavimo ciklui – nuo problemos nustatymo ir alternatyvų vertinimo iki priimto reguliavimo poveikio stebėsenos.<ref>[https://llri.lt/project-initiative/teisekuros-kokybe/ „Teisėkūros kokybė“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2023/10/LLRI_Atsakaitai_2022_210x297_1-32_INTERNETUI-2023-10-13.pdf Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2022 m. veiklos ataskaita.]</ref> Institutas taip pat analizuoja reguliacinę ir administracinę naštą, teikia pasiūlymus dėl perteklinių reikalavimų atsisakymo, valstybės institucijų funkcijų dubliavimo mažinimo, verslo priežiūros ir leidimų išdavimo procedūrų supaprastinimo.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/01/LLRI-pasiulymai-del-reguliacines-nastos-mazinimo_ver2.pdf „Lietuvos laisvosios rinkos instituto pasiūlymai, kaip mažinti ūkio subjektams tenkančią reguliavimo naštą“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref> 2021–2022 m. LLRI analizavo Lietuvos darbo migracijos sistemą ir trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras. Institutas siūlė trumpinti migracijos procedūras, paprastinti reikalavimus ir peržiūrėti darbo migracijoje naudojamus profesijų, įmonių bei kvotų sąrašus.<ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2021/10/LLRI-studija_Migracija-demografines-socialines-ir-darbo-rinkos-perspektyvos_2021-10-13_4.pdf „Migracija: demografinės, socialinės ir darbo rinkos perspektyvos“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2021.]</ref><ref>[https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2022/11/LLRI_migracijos-proceduru-voratinklis-11-09.pdf Lietuvos darbo migracijos sistemos analizė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2022.]</ref> 2022 m. priimtais įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimais buvo panaikintas Patvirtintų įmonių sąrašas ir sumažinta dalis reikalavimų, taikytų užsieniečių įdarbinimui.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1748761/llri-pokyciai-migracijos-sistemoje-leis-rinkoje-siekti-pusiausvyros „LLRI: pokyčiai migracijos sistemoje leis rinkoje siekti pusiausvyros“, LRT / ELTA, 2022-07-29.]</ref> Svarbi instituto analitinės veiklos dalis yra mokesčių ir viešųjų finansų politika. LLRI analizuoja darbo, pelno, kapitalo ir vartojimo apmokestinimą, valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, viešojo sektoriaus efektyvumą, valstybės skolą ir ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Instituto darbai taip pat apima pinigų politiką ir infliaciją, pensijų sistemą, darbo rinką, užimtumą, minimalų darbo užmokestį ir socialinių išmokų poveikį paskatoms.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Instituto analitiniai darbai apima ir Europos Sąjungos bei tarptautinės politikos klausimus: bendrosios rinkos veikimą, ES biudžeto politiką, tarptautinį įmonių apmokestinimą, skaitmeninių rinkų ir platforminio darbo reguliavimą, energetikos politiką bei kitus ekonominės politikos klausimus.<ref>[https://llri.lt/tipai/tyrimai-ir-analitiniai-darbai/ „Analitiniai darbai“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> === COVID-19 pandemijos metu pasiūlytas kompensavimo principas === 2020 m., valstybei dėl COVID-19 pandemijos nurodžius daliai įmonių sustabdyti arba smarkiai apriboti veiklą, LLRI siūlė taikyti bendrą kompensavimo už valdžios sprendimais nustatytus veiklos suvaržymus principą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Pozicija. Dėl karantino sukeltų nuosavybės teisių suvaržymų ir padarinių kompensavimo“, 2020-04-27.</ref> Institutas teigė, kad įmonėms ir gyventojams, kurių galimybė vykdyti teisėtą ekonominę veiklą buvo apribota visuomenės sveikatos apsaugos tikslais, turėtų būti proporcingai kompensuojama. Vietoje kelių skirtingomis sąlygomis skiriamų paramos priemonių LLRI siūlė bendresnį kompensavimo mechanizmą, susietą su dėl valdžios sprendimų prarastomis pajamomis ir išlikusiais įsipareigojimais.<ref>Elena Leontjeva, „Apie nuosavybę, prastovą ir santarvę karantino metu“, ''Verslo žinios'', 2020-04-07.</ref> Tokį atlyginimą institutas siūlė vertinti ne kaip paramą ar privilegiją verslui, bet kaip kompensaciją už valdžios sprendimais apribotą galimybę vykdyti veiklą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Pozicija. Dėl karantino sukeltų nuosavybės teisių suvaržymų ir padarinių kompensavimo“, 2020-04-27.</ref> === Tęstiniai rodikliai ir viešosios iniciatyvos === Nuo 2011 m. LLRI rengia Lietuvos savivaldybių indeksą, kuriame savivaldybės vertinamos pagal gyventojams ir verslui aktualias sritis, tarp jų – finansų valdymą, administravimą, mokesčius, investicijas, komunalinį ūkį, švietimą ir socialinę rūpybą.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Lietuvos savivaldybių indeksas“.</ref><ref>„LLRI prezidentas: „Lietuvos savivaldybių indeksą“ būtų galima įdiegti kitose šalyse“, LRT, 2014-11-24.</ref> Indekso pagrindu sukurti savivaldybių vertinimo modeliai buvo pritaikyti ir už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui, 2019 m. Graikijoje pristatytas savivaldybių efektyvumo indeksas buvo parengtas remiantis Lietuvos savivaldybių indekso metodika.<ref>KEFiM „Markos Dragoumis“, Graikijos savivaldybių efektyvumo indekso metodikos aprašymas, 2019.</ref> Indekso metodika yra sulaukusi ir kritikos. 2013 m. Kauno miesto savivaldybė nurodė faktinių netikslumų indekso duomenyse; LLRI atstovai pripažino dalį klaidų ir teigė, kad rodikliai bus peržiūrėti.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/tyrime-lietuvos-savivaldybiu-indeksas-2013-netikslus-duomenys-apie-kauna-56-385972 „Tyrime „Lietuvos savivaldybių indeksas 2013“ – netikslūs duomenys apie Kauną“, 15min, 2013.]</ref> Savivaldos atstovai yra kritikavę ir kai kuriuos metodologinius pasirinkimus, pavyzdžiui, didesnį įvertinimą privataus sektoriaus teikiamoms paslaugoms.<ref>[https://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/28962-savivaldybi-indeksas-regione-ir-kilo-ir-krito „Savivaldybių indeksas: regione ir „kilo“, ir „krito““, ''Šiaulių naujienos'', 2015.]</ref> Akademiniuose savivaldybių vertinimo metodikų tyrimuose taip pat kelti klausimai dėl Lietuvos savivaldybių indekso rodiklių skaičiaus, duomenų kokybės ir orientacijos į tam tikrus interesus.<ref>[https://epublications.vu.lt/object/elaba:213191492/213191492.pdf Vilniaus universitetas, savivaldybių indeksų metodologijų analizė.]</ref> 2014 m. LLRI sukūrė internetinę skaičiuoklę „mokumokescius.lt“, leidžiančią gyventojams apskaičiuoti nuo darbo užmokesčio ir vartojimo sumokamus mokesčius bei pamatyti, kokioms valstybės funkcijoms proporcingai tenka jų sumokėtos lėšos.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Mokumokesčius.lt“.</ref> 2017 m. LLRI prezidento Žilvino Šilėno pateiktą peticiją dėl Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos Seimo Peticijų komisija pripažino pagrįsta, o Seimas pritarė siūlymui ją įtraukti į Atmintinų dienų įstatymą.<ref>Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija, informacija apie 2017 m. išnagrinėtas peticijas.</ref> Nuo 2018 m. gegužės 11-oji Lietuvoje minima kaip Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.<ref>Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymas.</ref><ref>„LLRI: Lietuvoje ne visuomet yra paisoma mokesčių mokėtojų teisių“, LRT, 2018-05-11.</ref> LLRI kartu su Kanados „Fraser Institute“ Lietuvoje pristato Pasaulio ekonominės laisvės indeksą. „Fraser Institute“ LLRI nurodo kaip Lietuvos organizaciją savo tarptautiniame „Economic Freedom of the World“ partnerių tinkle.<ref>Fraser Institute, „Economic Freedom of the World: Global Network – Member Institutes“.</ref> Institutas taip pat Lietuvoje pristato „Tax Foundation“ rengiamą Tarptautinį mokesčių konkurencingumo indeksą ir EPICENTER rengiamą paternalistinio reguliavimo indeksą „Nanny State Index“.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „About us“.</ref><ref>„Nanny State Index“, informacija apie Lietuvą.</ref> == Bendradarbiavimas su institucijomis == LLRI bendradarbiauja su Lietuvos ir tarptautinėmis institucijomis viešosios politikos ir ekonomikos klausimais. Instituto veiklos istorijoje nurodoma, kad nuo 1999 m. Tarptautinio valiutos fondo misijų Lietuvoje atstovai reguliariai konsultavosi su LLRI analitikais šalies ekonominės ir socialinės politikos klausimais.<ref name="LLRI-istorija" /> Nuo 1999 m. LLRI ekspertai taip pat yra teikę ekspertines išvadas teismams ir valstybės institucijoms. Instituto istorijos apžvalgoje nurodoma, kad LLRI teikė išvadas Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.<ref name="LLRI-istorija" /> LLRI ekspertų parengtos ekonominės išvados buvo naudojamos ir Lietuvos teismų procesuose. Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje „Savickas ir kiti prieš Lietuvą“ nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas buvo pavedęs LLRI parengti ekspertinę išvadą apie Lietuvos ekonominę ir finansinę padėtį 1999–2003 m.<ref>Europos Žmogaus Teisių Teismas, „Savickas and Others v. Lithuania“, 2013.</ref> LLRI savo veiklos istorijoje taip pat nurodo 2000–2005 m. konsultavęs Pasaulio banką. Pasaulio banko publikacijose LLRI atstovai yra minimi tarp Lietuvos ekspertų, teikusių informaciją, įžvalgas ir pastabas rengiant banko analitinius darbus.<ref>Pasaulio bankas, Lietuvos informacinės visuomenės ir ekonominės plėtros analizė, 2003.</ref> Institutas bendradarbiavo su skirtingų kadencijų Lietuvos valdžios institucijomis, o jo atstovai yra dirbę valstybės institucijose ir jų vadovų komandose. Viena LLRI steigėjų ir prezidentė Elena Leontjeva yra dirbusi Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus patarėja ekonomikos klausimais.<ref>LRT, „Lietuvos laisvosios rinkos institutui grįžta vadovauti Elena Leontjeva“, 2020-02-05.</ref> LLRI ekspertai viešojoje erdvėje komentuoja mokesčių, viešųjų finansų, darbo rinkos, pensijų, pinigų politikos, verslo reguliavimo ir kitus ekonominės politikos klausimus, teikia pasiūlymus valstybės institucijoms ir dalyvauja viešosios politikos diskusijose.<ref>Lietuvos laisvosios rinkos institutas, „Apie mus“.</ref> == Prospera akademija == 2012 m. Lietuvos laisvosios rinkos institutas įkūrė Švietimo centrą, kuris 2024 m. tapo „Prospera akademija“. Akademijos veikla skirta mokiniams, studentams, mokytojams ir kitiems švietimo profesionalams.<ref name="LLRI-apie" /> Vienas pagrindinių akademijos projektų – 10 klasės mokiniams skirtas vadovėlis „Ekonomika per 31 valandą“. Vadovėlis įtrauktas į Lietuvos švietimo portalo vadovėlių duomenų bazę ir skirtas ekonomikos bei verslumo mokymui 10 (II gimnazijos) klasėje.<ref>[https://emokykla.lt/vadoveliai/vadoveliu-duomenu-baze/knyga/10704?r=1 „Ekonomika per 31 valandą“, Švietimo portalas „Emokykla“.]</ref> LLRI duomenimis, vadovėlis naudojamas Lietuvoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Ugandoje, Sakartvele ir Graikijoje, o 2023 m. išleistas aštuntasis jo leidimas, atnaujintas pagal bendrąsias ugdymo programas.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> 2016 m. už projektą „Ekonomika per 31 valandą“ LLRI pelnė „Atlas Network“ skiriamą „Templeton Freedom Award“.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/templeton-freedom-award-winners-and-finalists „2016 Templeton Freedom Award Winner and Finalists“, Atlas Network.]</ref> 2017 m. Londono knygų mugės tarptautiniuose apdovanojimuose LLRI laimėjo „Educational Learning Resources Award“ kategorijoje.<ref>[https://www.publishers.org.uk/international-excellence-awards-2017-winners-announced/ „International Excellence Awards 2017: winners announced“, Publishers Association, 2017.]</ref> Projektas taip pat yra pelnęs LOGIN festivalio „People's Choice“ apdovanojimą.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> Kita akademijos parengta programa – skaitmeninis vadovėlis „Pilietis per 31 valandą“, skirtas 9–12 klasių dorinio ugdymo, pilietiškumo ir ekonomikos mokytojams. Programą sudaro 31 tarpdisciplininė pamoka, kuriose socialiniai reiškiniai nagrinėjami integruojant ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo temas.<ref>[https://erasmus-plius.lt/wp-content/uploads/2019/09/maketas.pdf „2019 m. finansuotų programos „Erasmus+“ projektų pristatymas: „Pilietis per 31 valandą““, Erasmus+.]</ref> 2023 m. LLRI už šį projektą skirtas Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimas bendrojo ugdymo kategorijoje.<ref>[https://www.erasmus-plius.lt/naujienos/svietimas/paskelbti-europos-inovatyvaus-mokymo-apdovanojimo-laureatai/ „Paskelbti Europos inovatyvaus mokymo apdovanojimo laureatai“, Erasmus+, 2023-10-11.]</ref> 2022 m. LLRI išplėtė integruoto ekonomikos, etikos ir pilietinio ugdymo modelį, sukūręs 5–8 klasėms skirtą programą „Jaunas ir pilietiškas“. Joje socialiniai ir ekonominiai reiškiniai nagrinėjami iš asmeninės, bendruomeninės ir globalios perspektyvų.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> 2026 m. „Pilietis per 31 valandą“ ir „Jaunas ir pilietiškas“ apimanti iniciatyva „Becoming Citizens“ pateko tarp šešių „Templeton Freedom Award“ finalistų.<ref>[https://www.atlasnetwork.org/articles/2026-tfa-finalists „Atlas Network Announces 2026 Templeton Freedom Award Finalists“, Atlas Network, 2026.]</ref> LLRI taip pat rengė studijų ir neformaliojo švietimo programas studentams bei profesionalams. Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo dėstomas kursas „Kapitalizmas ir laisvė“, organizuotas rašinio konkursas „Laisvės studijos“ ir ekonomikos kursas „Realistinė ekonomikos analizė“.<ref>[https://en.llri.lt/about-us/ „About us“, Lithuanian Free Market Institute.]</ref> 2018–2020 m. LLRI rengė Nacionalinį ekonomikos egzaminą, kuriame ekonomikos žinias galėjo pasitikrinti moksleiviai, studentai ir kiti gyventojai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/246241/lietuviai-kvieciami-dalyvauti-nacionaliniame-ekonomikos-egzamine „Lietuviai kviečiami dalyvauti Nacionaliniame ekonomikos egzamine“, LRT, 2019-02-19.]</ref> 2020 m. trečią kartą surengtame egzamine dalyvavo 10 963 žmonės.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1155489/karantinas-didina-smalsuma-zinioms-nacionalini-ekonomikos-egzamina-siemet-laike-rekordinis-skaicius-dalyviu „Karantinas didina smalsumą žinioms – Nacionalinį ekonomikos egzaminą šiemet laikė rekordinis skaičius dalyvių“, LRT, 2020-03-26.]</ref> Vėliau iniciatyva buvo tęsiama Nacionalinės ekonomikos viktorinos formatu. LLRI ją rengia kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija ir kitais partneriais.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2269709/apdovanoti-nacionalines-ekonomikos-viktorinos-laimetojai-ir-ambasadoriai „Apdovanoti Nacionalinės ekonomikos viktorinos laimėtojai ir ambasadoriai“, LRT, 2024-05-10.]</ref> 2025 m. viktorina surengta trečią kartą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2571073/skelbiama-registracija-i-nacionaline-ekonomikos-viktorina „Skelbiama registracija į Nacionalinę ekonomikos viktoriną“, LRT, 2025-05-22.]</ref> == Vadovai ir valdymas == Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovavo Kęstutis Glaveckas (1990–1993 m.), Elena Leontjeva (1993–2001 m.), Ugnius Trumpa (2001–2006 m.), Remigijus Šimašius (2006–2008 m.), Rūta Vainienė (2008–2011 m.) ir Žilvinas Šilėnas (2011–2019 m.).<ref name="VLE2026" /> 2019–2020 m. instituto prezidento pareigas laikinai ėjo Edita Maslauskaitė.<ref>[https://llri.lt/tarptautinis-reitingas-lietuvos-laisvosios-rinkos-institutas-tarp-geriausiu-organizaciju-pasaulyje/ „Tarptautinis reitingas: Lietuvos laisvosios rinkos institutas – tarp geriausių organizacijų pasaulyje“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2020-02-03.]</ref> 2020 m. LLRI prezidente vėl tapo viena instituto steigėjų Elena Leontjeva.<ref>[https://www.vz.lt/verslo-valdymas/is-tarnybos-i/2020/02/05/llri-grizta-vadovauti-e-leontjeva „LLRI grįžta vadovauti E. Leontjeva“, ''Verslo žinios'', 2020-02-05.]</ref> Ugnius Trumpa LLRI prezidentu tapo 2001 m., pakeitęs Eleną Leontjevą, ir institutui vadovavo iki 2006 metų.<ref>[https://en.llri.lt/changes-in-management-of-the-lithuanian-free-market-institute/ „Changes in Management of the Lithuanian Free Market Institute“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2006-04-20.]</ref> 2006 m. LLRI prezidentu tapo Remigijus Šimašius, kuris institutui vadovavo iki 2008 m., kai buvo paskirtas teisingumo ministru.<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/remigijus-simasius-sutinka-vadovauti-teisingumo-ministerijai-n222177 „Remigijus Šimašius sutinka vadovauti Teisingumo ministerijai“, TV3, 2008-11-05.]</ref> 2008 m. gruodį LLRI prezidente išrinkta Rūta Vainienė.<ref>[https://ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/lietuvos-laisvosios-rinkos-institutui-vadovaus-r-vainiene „Lietuvos laisvosios rinkos institutui vadovaus R. Vainienė“, ''Vakarų ekspresas'', 2008-12-11.]</ref> Nuo 2002 m. LLRI veikia Taryba – patariamasis instituto organas. Ji svarsto vykdomas iniciatyvas, vertina naujas iniciatyvas ir teikia pasiūlymus dėl instituto veiklos bei projektų.<ref>[https://llri.lt/apie-mus/taryba/ „Taryba“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> Tarybą sudaro verslo, teisės, akademinės bendruomenės, vadybos ir kitų sričių atstovai.<ref>[https://llri.lt/apie-mus/taryba/ „Taryba“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.]</ref> == Ideologinė kryptis ir vertinimai == ''Visuotinė lietuvių enciklopedija'' LLRI apibūdina kaip nepolitinę liberalios ekonominės minties organizaciją. Joje nurodoma, kad institutas pasisako už mažesnį viešojo sektoriaus vaidmenį ekonomikoje, mažesnį ekonomikos ir darbo santykių valstybinį reguliavimą, mažesnius mokesčius ir biurokratijos mažinimą.<ref name="VLE2026" /> LLRI savo misiją sieja su asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos, privačios nuosavybės ir ribotos valdžios principais.<ref name="LLRI-apie" /> 2024 m. žurnale ''Europe-Asia Studies'' paskelbtame politologo Jokūbo Sąlygos tyrime LLRI nagrinėjamas kaip vienas iš Lietuvos neoliberalios ekonominės minties formavimosi centrų po nepriklausomybės atkūrimo. Autorius institutą apibūdina kaip įtakingą viešosios politikos institutą ir analizuoja jo vaidmenį pinigų bei pensijų reformose.<ref>[https://doi.org/10.1080/09668136.2024.2407611 Jokūbas Sąlyga, „Deciphering the Local Origins of Neoliberalism in Central and Eastern Europe: The Example of Lithuania“, ''Europe-Asia Studies'', 2024.]</ref> == Nuorodos == * [https://llri.lt/ Oficiali Lietuvos laisvosios rinkos instituto svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos nevyriausybinės organizacijos]] [[Kategorija:Ekonominis švietimas]] 25pnec3jsvpl8bp4h1kk2pfhrqe1gs4 0 16794 7957608 7687021 2026-11-04T19:25:38Z Sachol 112369 7957608 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Valkininkai |foto = Užuperkasis, Lithuania - panoramio (12).jpg |fotoinfo = Miestelio centrinė aikštė |herb = Valkininkai COA.gif |lat = 54.359 |long = 24.842 |sav = Varėnos rajono savivaldybė |sen = Valkininkų seniūnija |gyv = 213 |metai = 2021 |plotas = 5.64 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Valkiniñkai|Valkiniñkų|Valkiniñkams|Valkininkùs|Valkiniñkais|Valkiniñkuose|š=2002}} |istpav = {{pl|Olkieniki, Wolkieniki, Alkiniki}}, {{ru|Олькеники}}<ref name="ESBE">{{ESBE|21a|074/74337|Олькеники|919}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|636|Олькеники}}</ref> |vikiteka = Category:Valkininkai }} '''Valkininkai''' ({{dzūk|Valkinykai}}) – miestelis [[Varėnos rajono savivaldybė]]je, šalia kelių {{A4}} ir {{RK5004}} sankryžos, prie [[Merkys|Merkio]], [[Šalčia|Šalčios]] ir [[Geluža|Gelužos]] upių santakos, vienodai nutolęs nuo [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Alytus|Alytaus]] — per 55 km. [[Valkininkų seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. [[Urbanistikos paminklas]]. Stovi [[Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia]] (pastatyta [[1837]] m.), veikia lopšelis-darželis „Aguonėlė“, biblioteka, paštas (LT-65063, 2020 m. uždarytas). Prie Valkininkų miestelio yra priaugę trys kaimai – [[Užuperkasis|Užuperkasio]], [[Čižiūnai (Varėna)|Čižiūnų]] ir [[Paklėštarė|Paklėštarės]], kurie gyventojų yra laikomi Valkininkų gyvenvietės dalimi. Į vakarus nuo miestelio už 2 km yra [[Degsnės|Degsnių]] kaimas, taip pat į vakarus už 8 km yra Valkininkų geležinkelio stotis, bei prie jos išaugusi [[Naujieji Valkininkai|Naujųjų Valkininkų]] gyvenvietė; į šiaurę nuo miestelio už 3 km yra [[Dargužiai|Dargužių]] kaimas; į pietus nuo miestelio už 4 km yra [[Pošalčiai|Pošalčių]] kaimas. [[Varėnos rajono Merkio gimnazija|Varėnos rajono Merkio gimnazijos]] skyrius yra gretimame [[Užuperkasis|Užuperkasio]] kaime. [[Vaizdas:Church of Valkininkai.JPG|thumb|left|[[Valkininkų bažnyčia]]]] == Etimologija == Miestelio vardas tikriausiai sudarytas iš dviejų sandų: šaknies ''valk-'' ir priesagos ''-inink-''.<ref>{{LVGDB}}</ref> Tačiau sunku pasakyti, ką reiškia šaknis. Arti Valkininkų nėra nei upės, nei ežero, kurios vardas būtų ''Valka'', ''Valkys'' ar pan. Tad tikriausiai tai vedinys iš kokio kito geografinio objekto – miško, balos, pievos ar pan., mat Pietų Lietuvoje yra ne viena pieva, miškas ar laukas, vadinamas ''Valka'', ''Valkos'' ir panašiai.<ref>{{Vanagas 2004|241–243}}</ref> Kita vertus, vietovardį galima sieti ir su bendriniu žodžiu ''valkininkas'', kuriuo vadinami XV–XVI a. LDK valstiečiai, atlikdavę dvaro prievolę – valką.<ref>{{vle|valkininkai|2023-01-13|Valkininkai}}</ref> Be to, ''valkininkais'' galimai vadinti žmonės, vilkę laivus per ''valkàs'' (šlapynes, daubas, kurios senovėje naudotos laivams pervilkti tarp dviejų vandens telkinių), arba žvejai, žvejoję ''valku'' ({{be|волак}}) vadinimu [[tinklas|tinklu]].<ref>{{Varėna VTV|61}}</ref> Dėl klaidingos perrašos, lenkiškai nuo XVIII a. įsivyravo pavadinimo lytis be pirmosios raidės ({{pl|Olkieniki}}). Iki XX a. vidurio vartota ir vienaskaitinė lytis '''''Valkininkas'''''. == Istorija == [[Vaizdas:Valkininkų vienuolynas.jpg|thumb|left|Valkininkų vienuolyno fasadas ir planas, sudarytas apie 1839 m.]] Mokslininkų teigimu, Valkininkai — vienas ryškiausių lietuvių liaudies medinės architektūros paminklinių urbanistikos kompleksų. Aikštės planas (tūrinė erdvinė kompozicija, pastatų išdėstymas, jų mastelis, grindinys) susidarė XVI a., o dabartinę formą įgavo XIX a. tai raiškaus radialinio plano miestelis. Genetiniu požiūriu Valkininkų planas yra archajiškas, reliktinis, autentiškas. Jis yra panašus į Vilniaus senamiesčio aikštės planą. Valkininkų gyvenvietė atsirado XIV a. Tuo metu buvo ir didžiųjų kunigaikščių medžioklės pilis. [[1418]] m. Ldk [[Vytautas Didysis]] dovanojo miesteliu vadinamą gyvenvietę su [[Valkininkų dvaras|Valkininkų dvaru]] savo žmonai Julijonai. Valkininkų vietovė minima nuo XIV a. (manoma, kad [[1387]] m. Ldk [[Jogaila|Jogailos]] rašte [[Skirgaila]]i). [[1418]] m. minimas [[Valkininkų dvaras]] (karališkasis) ir miestelis, [[1503]] m. [[Valkininkų valsčius]], [[1516]] m. miestas, nors [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] gavo tik [[1571]] m. [[1551]] m. netoli Valkininkų, prie [[Spengla (Merkys)|Spenglos]] upelio įkurta šaunamųjų ginklų kalykla, kurioje buvo gaminamos patrankos, sviediniai, parakas. Ji veikė apie 100 metų, gamybai naudojo ir vietinę balų rūdą, ir atvežtines žaliavas. Prieš [[1601]] m. pastatyta nauja bažnyčia. [[1608]] m. ir [[1609]] m. patvirtinus ir išplėtus senąsias privilegijas. [[Valkininkų bažnyčia]] menkai teišsiskyrė miestelyje, todėl [[1635]]–[[1650]] m. pastatytas pranciškonų vienuolynas. Dvibokštė bažnyčia su 2 aukštų '''U''' plano vienuolyno korpusais iškilo Valkininkų vakariniame pakraštyje, už [[Merkys|Merkio]]. Šis [[Renesansas|renesanso]] ir [[Barokas|baroko]] architektūros kompleksas tapo svarbiausia miestelio ir apylinkių dominante. Prie Valkininkų [[1700]] m. vyko [[Sapiegos|Sapiegų]] ir prieš juos susivienijusių Lietuvos bajorų, vadovaujamų [[Oginskiai|Oginskių]], mūšis — [[Valkininkų mūšis]]. Sapiegos šį mūšį pralaimėjo ir prarado Lietuvoje turėtą hegemoninę padėtį. Miestelyje ėmė kurtis žydai. [[XVIII amžius|XVIII a.]] buvo pastatyta medinė [[Valkininkų sinagoga]]. Ji buvo trijų pakopų stogu, žemesniu prieangiu ir šone prisiglaudusia moterų galerija. Abipus prieangio — piramidės formos bokšteliai. Viduje nebuvo stulpų, o paskliautę supo viena galerija. [[bima|Bimą]] gaubė aštuonių korintinių kolonų palaikomas [[baldakimas]]. Ji sudegė [[1941]] m.<ref>P. Galaunė. Lietuvių liaudies menas, 1930, p. 1449</ref>. [[1792]] m. [[birželio 26]] d. [[Stanislovas Augustas Poniatovskis]] Valkininkams pakartotinai suteikė laisvojo miesto teises ir herbą. Tačiau [[carinė Rusija]] jas panaikino, ir nors gyventojai dar [[XIX a.]] pradžioje kovojo dėl savivaldos, bet nesėkmingai. Valkininkai gerokai nukentėjo [[prancūzmetis|1812 m. prancūzmečiu]], prancūzų invazijos į Rusiją metu. Pasekmės buvo sunkios, po prancūzmečio žmonės badavo iki pat [[1822]] m.<ref>J. Jurginis ir kt. Vilniaus miesto istorija, t. 1, 1968, p. 180.</ref> [[1832]] m. panaikintas Pranciškonų vienuolynas, jame įkurdintas kariuomenės dalinys. XIX a. Valkininkai buvo Trakų apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.<ref>{{SGKP|7|484|Olkieniki}}</ref> XIX a. pabaigoje Valkininkuose, [[Užuperkasis|Užuperkasio]] kaime veikė popieriaus fabrikas. [[1911]] m. Valkininkuose nukrito karinis orlaivis iš Kauno, kuriuo skrido karininkas ir du kareiviai.<ref>„Aušra“. // 1911 m., Nr. 3, psl. 45.</ref><ref>{{LKKSI 1996|42}}</ref> [[1913]] m. inžinieriaus [[Pranas Jodelė|Prano Jodelės]] iniciatyva prie Valkininkų pradėta statyti pirmoji Lietuvoje [[cementas|cemento]] gamykla. Tačiau darbai nebaigti – P. Jodelė mobilizuotas, fabrikas per karą apgriautas, vėliau nebeatstatytas. [[1910]] m. Valkininkuose įvyko pirmas viešas vaidinimas. 1920–1939 m. priklausė Lenkijai. 1941 m. rugsėjo 27 d. nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu Eišiškėse sušaudyta Valkininkų žydų 105 šeimos (apie 400 žmonių). 1945–1946 m. apylinkėse veikė Geležinio Vilko, vėliau – Merkio rinktinės partizanai.<ref>{{VLE|24|600||Valkininkai}}</ref> Sovietmečiu buvo Valkininkų [[kolūkio centrinė gyvenvietė]], apylinkės centras. [[1993]] m. patvirtintas dabartinis [[Valkininkų herbas]]. {{adm2|4}} {{admr|XVI a.|r2=7|[[Valkininkų valsčius|Valkininkų valsčiaus]] centras|?}} {{admr|XIX a. – [[1922]] m.|[[Trakų apskritis]]}} {{admr|[[1922]]–[[1939]] m.|[[Vilniaus-Trakų apskritis]]|[[Lenkija]]}} {{admr|[[1939]]–[[1940]] m.|[[Valkininkų apskritis|Valkininkų apskrities]] centras|}} {{admr|[[1940]]–[[1941]] m.|[[Trakų apskritis]]}} {{admr|[[1941]]–[[1944]] m.|[[Eišiškių apskritis]]}} {{admr|[[1944]]–[[1950]] m.|[[Trakų apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=3|[[Valkininkų apylinkė]]s centras|r3=2|[[Eišiškių rajonas]]|[[Vilniaus sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1962]] m.|}} {{admr|[[1962]]–[[1995]] m.|[[Varėnos rajonas]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Valkininkų seniūnija|Valkininkų seniūnijos]] centras|[[Varėnos rajono savivaldybė]]|[[Alytaus apskritis]]}} |} [[Vaizdas:Užuperkasis, Lithuania - panoramio (32).jpg|thumb|Pakelės kryžius]] [[Vaizdas:Užuperkasis, Lithuania - panoramio (4).jpg|thumb|left|Vilniaus gatvė Valkininkuose]] == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=3300|inc=500|incmin=250 |past= |1867|1971|r1867= |1896|3182 |1905|3222|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1931|1596|r1931=<ref>{{1931sur}}</ref> |1959|769|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|393|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|410|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1983|309|r1983= |1987|277|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|438||Valkininkai}}</ref> |1989|264|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|238|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|229|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |26=213|2021}} === Žymūs žmonės === * [[Joseph Klausner]] (1874–1958), žydų kilmės istorikas, politikas, profesorius * [[Simcha Zuhovitski]] (1908–1994), matematikas * [[Bruno Markaitis]] (1922–1998), kompozitorius, dirigentas * [[Pranas Buckus]] (1928–2001), chemikas organikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras * [[Romualdas Ginevičius]] (g. 1946), inžinierius, ekonomistas, pofesorius, habilituotas mokslų daktaras, buvęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius * [[Danguolė Brogienė]] (g. 1959), dailininkė, tekstilininkė == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Literatūra == * {{ML|1|462|Valkininkai}} * A. Miškinis. Valkininkai // Lietuvos TSR urbanistikos paminklai, t. 2, 1979. * Valkininkų bažnyčia ir vienuolynas, 1555–1957 / [[Pranas Bieliauskas]]. – Trakai: Voruta, 2004. – 270 p.: iliustr. – ISBN 9986-510-34-1 * Valkininkų kraštas istorijos verpetuose (sud. Romualdas Arlauskas). – Vilnius: Gamta, 2005. – 248 p.: iliustr. – ISBN 9955-649-24-0 == Nuorodos == * [http://www.heritage.lt/epd/2003/alytaus_obj.htm Valkininkų urbanistikos kompleksas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160731004907/http://www.heritage.lt/epd/2003/alytaus_obj.htm |date=2016-07-31 }} * [http://www.mockus.us/optimum/deksnys/valkininkai.html Žemėlapis ir istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051102040952/http://www.mockus.us/optimum/deksnys/valkininkai.html |date=2005-11-02 }} {{VARgyv}} {{ltunavigacija |C=Valkininkai |Š= |ŠR=[[Dargužiai]] – 5 km <br /> [[Čižiūnai (Varėna)|Čižiūnai]] – 1 km |R= |PR= |P=[[Užuperkasis]] – 1 km <br /> [[Matuizos|MATUIZOS]] – 16 km |PV= |V=[[Valkininkų GS|VALKININKŲ GS]] – 8 km <br /> [[Varėna|VARĖNA]] – 29 km |ŠV= }} [[Kategorija:Valkininkai| ]] n5qvck7dj5krxo5h2dh75gpb54fz2ww 3 18800 7957522 7957416 2026-11-04T15:13:08Z CD 677 /* Lenkijos gyvenvietės */ 7957522 wikitext text/x-wiki {{archives|Metai: [[user:CD/2005 m.|2005]] {{,}} [[user:CD/2006 m.|2006]] {{,}} [[user:CD/2007 m.|2007]] {{,}} [[user:CD/2008 m.|2008]] {{,}} [[user:CD/2009 m.|2009]] {{,}} [[user:CD/2010 m.|2010]] {{,}} [[user:CD/2011 m.|2011]] {{,}} [[user:CD/2012 m.|2012–2020]] {{,}} [[user:CD/2021 m.|2021]] {{,}} [[user:CD/2022 m.|2022]] {{,}} [[user:CD/2023 m.|2023]] {{,}} [[user:CD/2024 m.|2024]] {{,}} [[user:CD/2025 m.|2025]] <br/> Temos: [[user:CD/Gyvenvietės|Gyvenvietės]] {{,}} [[user:CD/Vietovardžiai|Vietovardžiai]]}} == [[Skibiškės]] == Hello. Is the info about the village being abolished in 1973 correct? This seems strange, given that it appears in three consecutive censuses. Is there any source that confirms this date? Best regards, [[Naudotojas:Khan Tengri|Khan Tengri]] ([[Naudotojo aptarimas:Khan Tengri|aptarimas]]) 01:34, 12 sausio 2026 (EET) : Hi there. The source is a decree by Presidium of Supreme Council of LSSR as of 28 March 1973. The fact that this village was present in later censuses is not unique – there were other cases of this kind with other villages. Nonetheless, legally the village was abolished in 1973 anyway. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:38, 12 sausio 2026 (EET) ::OK, thank you. I assume that the content of this decree is not available online anywhere? [[Naudotojas:Khan Tengri|Khan Tengri]] ([[Naudotojo aptarimas:Khan Tengri|aptarimas]]) 10:27, 12 sausio 2026 (EET) == Pažeimenė == Hej. Mam kłopot z tą miejscowością. Dlaczego tak się nazywa obecnie? Dane są z tej miejscowości https://pl.wikipedia.org/wiki/Pod%C5%BCejmiana_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski). Tu w tym miejscu Pažeimenė była miejscowość o polskiej nazwie Podmera. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:49, 17 sausio 2026 (EET) : Hej. Nu to tak. Teraz trzeba przypisać Podmeru do Pažeimenė, o Podżejmiana będzie oddzielnie. W takim razie w porządku? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:51, 19 sausio 2026 (EET) == Tamsta lietuviškai moki? == [[Adis Abeba]] aka miestas Etiopijos centrinėje dalyje, didžiausias šalies miestas ir jos sostinė. /// Du kartus matau miestas... dar ta sostinė... galima pagalvoti, kad miesto sostinė. gal pradėsi rašyti lietuviškai, ar per daug sudėtinga? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:09, 21 sausio 2026 (EET) : Lietuviškai moku. Pataisiau. Solidu būtų, jei ir pats mokėtumei lietuviškai – juk tokius dalykus gali ir pats pataisyti, matau, kad per dieną 4 kartus taisei šį straipsnį 2022 ir 2024 m. Kažkodėl tuomet tau neužkliuvo. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 18:08, 21 sausio 2026 (EET) Alio, tu vakar, užvakar taisei. tada viskas buvo daugmaž padoriai. Užvakar atėjai, pataisei, nei in tvorą, nei į mietą. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:43, 23 sausio 2026 (EET) : Nieko panašaus. Tas sakinys gulėjo nuo labai seniai. 8 kartus pats taisei ir nėkart neužkliuvo. Jei nori kabinėtis, eik kabintis kitur. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:09, 23 sausio 2026 (EET) ::Na, čia jau tikrai kabinėjimasis vardan kabinėjimosi. Stop. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:10, 23 sausio 2026 (EET) == Švepli nukreipimai == Sveikas. Vėl prasideda švepli nukreipimai. Blogai. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:39, 24 vasario 2026 (EET) : Tai su visais diakritikais ir nuolat rašyti? Juk tai apsunkina rašymą. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 10:46, 24 vasario 2026 (EET) ::Copy-paste ir viskas – ar taip jau sunku? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:48, 24 vasario 2026 (EET) == Jurgeliškės dv == Hello! In the 1923 census book there is a manor called "Jurgeliškės dv." ([https://www.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1B0002365127/original/0275-9E0CC2A49A74D964F3C8864F89CA96B0.jpg p. 267]). Could you please tell me the nominative case form of "Jurgeliškės"? Is it Jurgeliškė? [[Naudotojas:Khan Tengri|Khan Tengri]] ([[Naudotojo aptarimas:Khan Tengri|aptarimas]]) 20:59, 14 kovo 2026 (EET) : Yes, Jurgeliškė. However, some names from 1923 are not identical today. The examples of this could be seen in [[Sąrašas:1923 m. Seinų apskrities gyventojų surašymas]]. If you define the exact current wikipages for 1923 census, you may add them to that list. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:05, 15 kovo 2026 (EET) ::Ok, thank you. [[Naudotojas:Khan Tengri|Khan Tengri]] ([[Naudotojo aptarimas:Khan Tengri|aptarimas]]) 23:02, 15 kovo 2026 (EET) == Ir vėl chaltūra? == Stop stop stop su chaltūromis - nu kokia Lietuvos vėliava 1950 metais? Tuo metu už jos iškėlimą į Magadaną pavėžintų. Jei žaidė LTSR rinktinė, tai taip ir reikia žymėti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:23, 18 kovo 2026 (EET) : Labas, pakeičiau, ar dabar gerai [[1948 m. Baltijos taurė]]? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:02, 19 kovo 2026 (EET) Puiku! [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:33, 19 kovo 2026 (EET) : Prie rungtynių yra „Lietuva“, kitur su TSR. Dar suvienodinsiu. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 18:40, 19 kovo 2026 (EET) == Interjeras == laba, gal galite sukurti Vilniaus Kalvarijų bažnyčios interjero subkategoriją https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Church_of_the_Discovery_of_the_Holy_Cross_in_Vilnius?&uselang=lt, taip pat Vilniaus Pilypo ir Jokūbo bažnyčios interjero subkategoriją https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Church_of_St._Philip_and_St._Jacob_in_Vilnius?&uselang=lt, Vilniaus baltramiejaus bažnyčios interjero subkategoriją - https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Church_of_St._Bartholomew_in_Vilnius?&uselang=lt; Vilniaus Gailestingumo šventovės interjero subkategoriją - https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Divine_Mercy_Sanctuary_in_Vilnius?&uselang=lt, Vilniaus Graikų apeigų bažnyčios interjero subkategoriją - https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Monastery_of_the_Holy_Trinity,_Vilnius, būsiu dėkinga :) [[Naudotojas:Stela|Jodkovska]] ([[Naudotojo aptarimas:Stela|aptarimas]]) 16:01, 16 balandžio 2026 (EEST) : Laba diena. Sukūriau – šiaip ten nieko sudėtingo, tiesiog vienai iš nuotraukų suteikite naują pavadinimą („Interior of ...“) ir tuomet sukurkite naująją kategoriją. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:55, 16 balandžio 2026 (EEST) ::Dėkui.[[Naudotojas:Stela|Jodkovska]] ([[Naudotojo aptarimas:Stela|aptarimas]]) 18:44, 16 balandžio 2026 (EEST) == Lietuvos klubų pervadinimai == Matau kad 2024 m. futbolo sezoną ([[2024 m. A lyga]] ir visos kitos tų metų lygos), o taip pat [[2026 m. LFF taurė]] praėjo tuos masinius klubų pavadinimų pervadinimus. Vienas dalykas - jei jau buvo sukurta, tai nereikia kaitalioti pagal kitą kurpalį, turi galioti pirmumo taisyklė. Norėčiau kad tie keitimai būtų atšaukti. Kitas dalykas, daugelis pavadinimų neatspindi klubų pavadinimų, ar tiesiog klaidingi - paanalizuokime pavadinimus 2026 m. taurės puslapyje: * Šilutės FK, Jonavos FK, ir visi kiti miesto pavadinimą turintys klubai - nesuprantu kodėl FK Šilutė ir FK Jonava yra blogai ir reikia daryti kažkokius niekur kitur neegzistuojančius naujadarus? * Utenos „Utenis“, Vilniaus „Vytis“. Klubai, kurie savo pavadinime turi miesto vardą, taip pat negali būti kaitaliojami, turi būti „Utenos Utenis“, „Vilniaus Vytis“, kaip kad ir „Kauno Žalgiris“ (parašyta teisingai). * Be1 jau nebe Jonavos, komanda persikėlė atgal į Kauną. * Pempininkai yra ne iš Klaipėdos, o iš Gargždų. * Kaunas City yra ne iš Kauno, o iš Kauno rajono Lapių. Be to tai FA, ir visur kitur akademijoms prirašome FA. * Vilniaus Vytis yra FM, visur kitur taip pat prirašome FM * FK Cementininkas, FK Nemunas, FK Babrungas – jei jau visur rašyta su miesto pavadinimu, tai čia irgi reikėtų. * Sendvario „Statyba“ yra "EDM Statyba Sendvaris" – toks yra dviejų susijungusių klubų pavadinimas, ir šitas naujadaras to neatspindi. * Alytaus „Dainava“ šiaip jau yra „DFK Dainava“ – taip atskiriame nuo iširusio „FK Dainava“. [[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 13:09, 21 gegužės 2026 (EEST) ---- Labas, ačiū už pastebėjimus, mano reagavimai: * Šilutės ir Jonavos FK – galima rašyti ir su kabutėmis, nematau čia didelės klaidos; „Utenos Utenis“ ir „Vilniaus Vytis“ – galima irgi; * „Be1“, „Pempininkai“, „Kaunas City“ – pataisysiu; * dėl FA ir FM nesu tikras, ar visąlaik būtina rašyti – laikyčiau alternatyviu variantu, kuris gali būti taikomas, gali ne; * „Cementininko“, „Nemuno“, „Babrungo“ – nesupratau pastabos; * „Statyba-Sendvaris“ – pakeisiu; * Alytaus „Dainava“ – pats klubas taip save įvardija, nematau būtinybės kaskart vartoti DFK, tai tikrai ne pažeidimas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:51, 21 gegužės 2026 (EEST) == Vėliavos == Labas. Prašau atkreipti dėmesį, kad kai kurių šalių vėliavos per XX a. keitėsi - pvz., Ispanijos, Rumunijos, Vengrijos, daugelio Afrikos šalių, todėl nekorektiška dėti dabartines vėliavas, kai kalbama apie visai kitus laikus. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 18:29, 13 liepos 2026 (EEST) : Gerai, pasistengsiu sužiūrėti. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 18:45, 13 liepos 2026 (EEST) == Lentelė == Nesuprantama, kodėl vengiama naudoti futbolininko lentelę straipsniuose apie futbolininkus. Gerai, gal tarpukario laikų ar ankstyvojo sovietmečio datos dažnai miglotos, bet tiems, kurie žaidė po 1990 m., tikrai galima naudoti. Ar vėl "kuo greičiau ir bet kaip" filosofija? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:50, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) : Taip, galima naudoti, sutinku, tik man atrodo naudingiau rašyti kaip apie asmenybes, todėl ir naudoju {{tl|Žmogaus biografija}} šabloną. Dabartinis {{tl|Infobox football biography}} yra primityvus, jame yra laikinos vertės parametrai ūgiui ar svoriui, bet nėra svarbesnių parametrų – už ką pasižymėjęs, kokie amplua (žaidėjas, treneris, teisėjas ir pan.), šeimos nariai ir pan. Be to, angliškoje vikėje jau seniai pereita sistemos, kur atstovauti ar treniruoti klubai išrašomi atskirais parametrais, o ne sugrūdami į vieną eilutę atskiriant 'br' (kaip kad pas mus tebelikę 2006 m. šablono sprendiniai). O dėl "kuo greičiau ir bet kaip" – žiūrėk labiau savojo tempo, o ne priekaištauk man. Aš neprikišinėju, kad rašai per lėtai ar per greitai – to tikiuosi ir iš tamstos ;) [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 17:27, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) ::Tiesiog, reikėtų laikytis vieningo standarto, ir tiek. Be to, lentelėje daug akivaizdžiau, kur už ką žaidė, nei vientisame tekste. Treniravimui atskira skiltis yra. Dėl kitokių skilčių įtraukimo irgi galima pagalvoti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 18:59, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) == Kategorijų reikšmingumas == Kategorijos pridėtinos tik tokios, pagal kurias asmuo yra vertas aprašymo, todėl kategorija "Lietuvos futbolo treneriai" tikrai netinka, jei treniruota tik sporto mokykla, o ne profesionali komanda. Jau buvo pridėliota kategorijų "Lietuvos bitininkai" apie rajonų politikus, kurie prie namų kelis avilius pasistatė :) Taip ir čia - kategorijos tik apie tą veiklą, kurioje pasiektas profesionalus lygis. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 00:03, 2 rugsėjo 2026 (EEST) : Gerai, galima ir taip. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 05:50, 2 rugsėjo 2026 (EEST) == Lenkijos gyvenvietės == Ir vėl pasipylė serija beverčių straipsnių, faktiškai, be šaltinių: [[Tarnuvo Dombrova]], [[Žabnas]], [[Didžiosios Lenkijos Borekas]], [[Vitkovas]], [[Kleckas (Gnieznas)]], [[Rogovas]]... Vėl piktnaudžiaujama pervadinimais, nepaisomi susiję straipsniai, sujaukiamos vidinės nuorodos... --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:35, 3 lapkričio 2026 (EET) :Mhm, kaip bepažiūrėsi, gylio nesimato. Na, nereikia paklodžių, bet šiek tiek istorijos, gyventojų kaita (jei yra duomenų), gyventojų skaičiai su ref ir pan. Kad ir: [[:en:Borek Wielkopolski]]. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:22, 3 lapkričio 2026 (EET) Pažiūrėkite kai kuriuos iš jų prancūzų, ispanų ar olandų kalbomis – egzistuoja trumpi straipsniai be jokių priekaištavimų, kad maža apimtis. O pervadinimai yra dėl to, kad anksčiau sukurti kaimų straipsniai neturėtų būti su pagrindine reikšme, kai yra miestų straipsniai atitinkamais pavadinimais. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 15:00, 3 lapkričio 2026 (EET) :Na, aišku, egzistuoja. Asmeniškai nemanau, kad turi būti kažkokia paklodė (čia irgi problema, kai prirašoma neesminių ar menkai susijusių faktų, kaip mėgsta DI), tik tą trumpesnę apimtį irgi derėtų daugmaž tinkamai iššpildyti (ref į statistiką, į istoriją ir pan.). [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:14, 3 lapkričio 2026 (EET) ::Manau, turėtų būti bent kaip popierinėse enciklopedijose: parašytas atstumas iki artimesnio didelio miesto, kokios upės prateka, jei praeina kokie svarbūs keliai ar geležinkeliai, bent sakinys, jei yra kokia svarbesnė bažnyčia, pilis, pramonės įmonė, etc. (pvz., [https://www.britannica.com/place/Mendi iš britanikos]). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:22, 3 lapkričio 2026 (EET) :Na, šlamštas kitose Vikipedijose – prastas pavyzdys. O straipsniai, kaip suprantu, tik tam, kad būtų mėlynos nuorodos surašymų lentelėse. Na, o po pervadinimų nuorodas susijusiuose straipsniuose pakeitei? Nepakeitei. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 20:07, 3 lapkričio 2026 (EET) Kam šlamštas, kam informacija. Parašiau straipsnius tam, kad miestų ar miestelių straipsniai neturėtų savaiminės nuorodos į kaimų straipsnius. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:44, 4 lapkričio 2026 (EET) :Jei atsivertęs žemėlapį apie miestą sužinai daugiau, nei iš tokio straipsnio, tai informatyviu jį sunku pavadinti. Nuo pervadinimų gal geriau susilaikyk – pridarai jovalo visokio, paskui sunku susigaudyti. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 09:14, 4 lapkričio 2026 (EET) ::Pasižiūrėjus į en, pl wiki, ką rašo apie kokį Klecką, parašyti gi yra ką (ir apie Antro pasaulinio, ir senesnius laikus). Totoriai, čečėnai tokių neinformatyvių ėmė ir su botais prigeneravo: [https://tt.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%BB%D1%83%D0%B2-%D0%9A%D0%BE%D1%81%D1%8C%D1%86%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%B8], [https://ce.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%BB%D1%83%D0%B2-%D0%9A%D0%BE%D1%81%D1%8C%D1%86%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%B8]. Žmonės gali šiek tiek daugiau. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:24, 4 lapkričio 2026 (EET) {{ats|Obivan Kenobi}} Jei tau tai „serija beverčių straipsnių“ – aš su tuo nesutinku, man šie straipsniai vertingi, bet aš jų ir nededu į tą pačią lentyną, kurioje yra išsamūs ir ilgi straipsniai. Jovalo nepridarau, straipsniai tvarkoje, gal vieną kitą nuorodą pražiūriu. Mano naudojami žemėlapiai nerodo nei istorijos, nei herbų, nei nuotraukų – tai nežinau ką ten naudoji, kad žemėlapis pasirodė informatyvesnis nei straipsnis. Be to, straipsnis ir neturi būti žemėlapio tekstinė kopija. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 17:12, 4 lapkričio 2026 (EET) b0h0baip583h3cxqlurab0ha1jy6v9j 7957553 7957522 2026-11-04T16:42:12Z Obivan Kenobi 116618 /* Lenkijos gyvenvietės */ 7957553 wikitext text/x-wiki {{archives|Metai: [[user:CD/2005 m.|2005]] {{,}} [[user:CD/2006 m.|2006]] {{,}} [[user:CD/2007 m.|2007]] {{,}} [[user:CD/2008 m.|2008]] {{,}} [[user:CD/2009 m.|2009]] {{,}} [[user:CD/2010 m.|2010]] {{,}} [[user:CD/2011 m.|2011]] {{,}} [[user:CD/2012 m.|2012–2020]] {{,}} [[user:CD/2021 m.|2021]] {{,}} [[user:CD/2022 m.|2022]] {{,}} [[user:CD/2023 m.|2023]] {{,}} [[user:CD/2024 m.|2024]] {{,}} [[user:CD/2025 m.|2025]] <br/> Temos: [[user:CD/Gyvenvietės|Gyvenvietės]] {{,}} [[user:CD/Vietovardžiai|Vietovardžiai]]}} == [[Skibiškės]] == Hello. Is the info about the village being abolished in 1973 correct? This seems strange, given that it appears in three consecutive censuses. Is there any source that confirms this date? Best regards, [[Naudotojas:Khan Tengri|Khan Tengri]] ([[Naudotojo aptarimas:Khan Tengri|aptarimas]]) 01:34, 12 sausio 2026 (EET) : Hi there. The source is a decree by Presidium of Supreme Council of LSSR as of 28 March 1973. The fact that this village was present in later censuses is not unique – there were other cases of this kind with other villages. Nonetheless, legally the village was abolished in 1973 anyway. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:38, 12 sausio 2026 (EET) ::OK, thank you. I assume that the content of this decree is not available online anywhere? [[Naudotojas:Khan Tengri|Khan Tengri]] ([[Naudotojo aptarimas:Khan Tengri|aptarimas]]) 10:27, 12 sausio 2026 (EET) == Pažeimenė == Hej. Mam kłopot z tą miejscowością. Dlaczego tak się nazywa obecnie? Dane są z tej miejscowości https://pl.wikipedia.org/wiki/Pod%C5%BCejmiana_(rejon_%C5%9Bwi%C4%99cia%C5%84ski). Tu w tym miejscu Pažeimenė była miejscowość o polskiej nazwie Podmera. [[Naudotojas:Pierre L&#39;iserois|Pierre L&#39;iserois]] ([[Naudotojo aptarimas:Pierre L&#39;iserois|aptarimas]]) 20:49, 17 sausio 2026 (EET) : Hej. Nu to tak. Teraz trzeba przypisać Podmeru do Pažeimenė, o Podżejmiana będzie oddzielnie. W takim razie w porządku? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:51, 19 sausio 2026 (EET) == Tamsta lietuviškai moki? == [[Adis Abeba]] aka miestas Etiopijos centrinėje dalyje, didžiausias šalies miestas ir jos sostinė. /// Du kartus matau miestas... dar ta sostinė... galima pagalvoti, kad miesto sostinė. gal pradėsi rašyti lietuviškai, ar per daug sudėtinga? -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 17:09, 21 sausio 2026 (EET) : Lietuviškai moku. Pataisiau. Solidu būtų, jei ir pats mokėtumei lietuviškai – juk tokius dalykus gali ir pats pataisyti, matau, kad per dieną 4 kartus taisei šį straipsnį 2022 ir 2024 m. Kažkodėl tuomet tau neužkliuvo. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 18:08, 21 sausio 2026 (EET) Alio, tu vakar, užvakar taisei. tada viskas buvo daugmaž padoriai. Užvakar atėjai, pataisei, nei in tvorą, nei į mietą. -- [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 10:43, 23 sausio 2026 (EET) : Nieko panašaus. Tas sakinys gulėjo nuo labai seniai. 8 kartus pats taisei ir nėkart neužkliuvo. Jei nori kabinėtis, eik kabintis kitur. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 11:09, 23 sausio 2026 (EET) ::Na, čia jau tikrai kabinėjimasis vardan kabinėjimosi. Stop. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:10, 23 sausio 2026 (EET) == Švepli nukreipimai == Sveikas. Vėl prasideda švepli nukreipimai. Blogai. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:39, 24 vasario 2026 (EET) : Tai su visais diakritikais ir nuolat rašyti? Juk tai apsunkina rašymą. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 10:46, 24 vasario 2026 (EET) ::Copy-paste ir viskas – ar taip jau sunku? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:48, 24 vasario 2026 (EET) == Jurgeliškės dv == Hello! In the 1923 census book there is a manor called "Jurgeliškės dv." ([https://www.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C1B0002365127/original/0275-9E0CC2A49A74D964F3C8864F89CA96B0.jpg p. 267]). Could you please tell me the nominative case form of "Jurgeliškės"? Is it Jurgeliškė? [[Naudotojas:Khan Tengri|Khan Tengri]] ([[Naudotojo aptarimas:Khan Tengri|aptarimas]]) 20:59, 14 kovo 2026 (EET) : Yes, Jurgeliškė. However, some names from 1923 are not identical today. The examples of this could be seen in [[Sąrašas:1923 m. Seinų apskrities gyventojų surašymas]]. If you define the exact current wikipages for 1923 census, you may add them to that list. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 08:05, 15 kovo 2026 (EET) ::Ok, thank you. [[Naudotojas:Khan Tengri|Khan Tengri]] ([[Naudotojo aptarimas:Khan Tengri|aptarimas]]) 23:02, 15 kovo 2026 (EET) == Ir vėl chaltūra? == Stop stop stop su chaltūromis - nu kokia Lietuvos vėliava 1950 metais? Tuo metu už jos iškėlimą į Magadaną pavėžintų. Jei žaidė LTSR rinktinė, tai taip ir reikia žymėti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 19:23, 18 kovo 2026 (EET) : Labas, pakeičiau, ar dabar gerai [[1948 m. Baltijos taurė]]? [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:02, 19 kovo 2026 (EET) Puiku! [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 17:33, 19 kovo 2026 (EET) : Prie rungtynių yra „Lietuva“, kitur su TSR. Dar suvienodinsiu. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 18:40, 19 kovo 2026 (EET) == Interjeras == laba, gal galite sukurti Vilniaus Kalvarijų bažnyčios interjero subkategoriją https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Church_of_the_Discovery_of_the_Holy_Cross_in_Vilnius?&uselang=lt, taip pat Vilniaus Pilypo ir Jokūbo bažnyčios interjero subkategoriją https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Church_of_St._Philip_and_St._Jacob_in_Vilnius?&uselang=lt, Vilniaus baltramiejaus bažnyčios interjero subkategoriją - https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Church_of_St._Bartholomew_in_Vilnius?&uselang=lt; Vilniaus Gailestingumo šventovės interjero subkategoriją - https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Divine_Mercy_Sanctuary_in_Vilnius?&uselang=lt, Vilniaus Graikų apeigų bažnyčios interjero subkategoriją - https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Monastery_of_the_Holy_Trinity,_Vilnius, būsiu dėkinga :) [[Naudotojas:Stela|Jodkovska]] ([[Naudotojo aptarimas:Stela|aptarimas]]) 16:01, 16 balandžio 2026 (EEST) : Laba diena. Sukūriau – šiaip ten nieko sudėtingo, tiesiog vienai iš nuotraukų suteikite naują pavadinimą („Interior of ...“) ir tuomet sukurkite naująją kategoriją. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:55, 16 balandžio 2026 (EEST) ::Dėkui.[[Naudotojas:Stela|Jodkovska]] ([[Naudotojo aptarimas:Stela|aptarimas]]) 18:44, 16 balandžio 2026 (EEST) == Lietuvos klubų pervadinimai == Matau kad 2024 m. futbolo sezoną ([[2024 m. A lyga]] ir visos kitos tų metų lygos), o taip pat [[2026 m. LFF taurė]] praėjo tuos masinius klubų pavadinimų pervadinimus. Vienas dalykas - jei jau buvo sukurta, tai nereikia kaitalioti pagal kitą kurpalį, turi galioti pirmumo taisyklė. Norėčiau kad tie keitimai būtų atšaukti. Kitas dalykas, daugelis pavadinimų neatspindi klubų pavadinimų, ar tiesiog klaidingi - paanalizuokime pavadinimus 2026 m. taurės puslapyje: * Šilutės FK, Jonavos FK, ir visi kiti miesto pavadinimą turintys klubai - nesuprantu kodėl FK Šilutė ir FK Jonava yra blogai ir reikia daryti kažkokius niekur kitur neegzistuojančius naujadarus? * Utenos „Utenis“, Vilniaus „Vytis“. Klubai, kurie savo pavadinime turi miesto vardą, taip pat negali būti kaitaliojami, turi būti „Utenos Utenis“, „Vilniaus Vytis“, kaip kad ir „Kauno Žalgiris“ (parašyta teisingai). * Be1 jau nebe Jonavos, komanda persikėlė atgal į Kauną. * Pempininkai yra ne iš Klaipėdos, o iš Gargždų. * Kaunas City yra ne iš Kauno, o iš Kauno rajono Lapių. Be to tai FA, ir visur kitur akademijoms prirašome FA. * Vilniaus Vytis yra FM, visur kitur taip pat prirašome FM * FK Cementininkas, FK Nemunas, FK Babrungas – jei jau visur rašyta su miesto pavadinimu, tai čia irgi reikėtų. * Sendvario „Statyba“ yra "EDM Statyba Sendvaris" – toks yra dviejų susijungusių klubų pavadinimas, ir šitas naujadaras to neatspindi. * Alytaus „Dainava“ šiaip jau yra „DFK Dainava“ – taip atskiriame nuo iširusio „FK Dainava“. [[Naudotojas:Wolfmartyn|Wolfmartyn]] ([[Naudotojo aptarimas:Wolfmartyn|aptarimas]]) 13:09, 21 gegužės 2026 (EEST) ---- Labas, ačiū už pastebėjimus, mano reagavimai: * Šilutės ir Jonavos FK – galima rašyti ir su kabutėmis, nematau čia didelės klaidos; „Utenos Utenis“ ir „Vilniaus Vytis“ – galima irgi; * „Be1“, „Pempininkai“, „Kaunas City“ – pataisysiu; * dėl FA ir FM nesu tikras, ar visąlaik būtina rašyti – laikyčiau alternatyviu variantu, kuris gali būti taikomas, gali ne; * „Cementininko“, „Nemuno“, „Babrungo“ – nesupratau pastabos; * „Statyba-Sendvaris“ – pakeisiu; * Alytaus „Dainava“ – pats klubas taip save įvardija, nematau būtinybės kaskart vartoti DFK, tai tikrai ne pažeidimas. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 16:51, 21 gegužės 2026 (EEST) == Vėliavos == Labas. Prašau atkreipti dėmesį, kad kai kurių šalių vėliavos per XX a. keitėsi - pvz., Ispanijos, Rumunijos, Vengrijos, daugelio Afrikos šalių, todėl nekorektiška dėti dabartines vėliavas, kai kalbama apie visai kitus laikus. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 18:29, 13 liepos 2026 (EEST) : Gerai, pasistengsiu sužiūrėti. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 18:45, 13 liepos 2026 (EEST) == Lentelė == Nesuprantama, kodėl vengiama naudoti futbolininko lentelę straipsniuose apie futbolininkus. Gerai, gal tarpukario laikų ar ankstyvojo sovietmečio datos dažnai miglotos, bet tiems, kurie žaidė po 1990 m., tikrai galima naudoti. Ar vėl "kuo greičiau ir bet kaip" filosofija? [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:50, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) : Taip, galima naudoti, sutinku, tik man atrodo naudingiau rašyti kaip apie asmenybes, todėl ir naudoju {{tl|Žmogaus biografija}} šabloną. Dabartinis {{tl|Infobox football biography}} yra primityvus, jame yra laikinos vertės parametrai ūgiui ar svoriui, bet nėra svarbesnių parametrų – už ką pasižymėjęs, kokie amplua (žaidėjas, treneris, teisėjas ir pan.), šeimos nariai ir pan. Be to, angliškoje vikėje jau seniai pereita sistemos, kur atstovauti ar treniruoti klubai išrašomi atskirais parametrais, o ne sugrūdami į vieną eilutę atskiriant 'br' (kaip kad pas mus tebelikę 2006 m. šablono sprendiniai). O dėl "kuo greičiau ir bet kaip" – žiūrėk labiau savojo tempo, o ne priekaištauk man. Aš neprikišinėju, kad rašai per lėtai ar per greitai – to tikiuosi ir iš tamstos ;) [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 17:27, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) ::Tiesiog, reikėtų laikytis vieningo standarto, ir tiek. Be to, lentelėje daug akivaizdžiau, kur už ką žaidė, nei vientisame tekste. Treniravimui atskira skiltis yra. Dėl kitokių skilčių įtraukimo irgi galima pagalvoti. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 18:59, 23 rugpjūčio 2026 (EEST) == Kategorijų reikšmingumas == Kategorijos pridėtinos tik tokios, pagal kurias asmuo yra vertas aprašymo, todėl kategorija "Lietuvos futbolo treneriai" tikrai netinka, jei treniruota tik sporto mokykla, o ne profesionali komanda. Jau buvo pridėliota kategorijų "Lietuvos bitininkai" apie rajonų politikus, kurie prie namų kelis avilius pasistatė :) Taip ir čia - kategorijos tik apie tą veiklą, kurioje pasiektas profesionalus lygis. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 00:03, 2 rugsėjo 2026 (EEST) : Gerai, galima ir taip. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 05:50, 2 rugsėjo 2026 (EEST) == Lenkijos gyvenvietės == Ir vėl pasipylė serija beverčių straipsnių, faktiškai, be šaltinių: [[Tarnuvo Dombrova]], [[Žabnas]], [[Didžiosios Lenkijos Borekas]], [[Vitkovas]], [[Kleckas (Gnieznas)]], [[Rogovas]]... Vėl piktnaudžiaujama pervadinimais, nepaisomi susiję straipsniai, sujaukiamos vidinės nuorodos... --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 12:35, 3 lapkričio 2026 (EET) :Mhm, kaip bepažiūrėsi, gylio nesimato. Na, nereikia paklodžių, bet šiek tiek istorijos, gyventojų kaita (jei yra duomenų), gyventojų skaičiai su ref ir pan. Kad ir: [[:en:Borek Wielkopolski]]. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:22, 3 lapkričio 2026 (EET) Pažiūrėkite kai kuriuos iš jų prancūzų, ispanų ar olandų kalbomis – egzistuoja trumpi straipsniai be jokių priekaištavimų, kad maža apimtis. O pervadinimai yra dėl to, kad anksčiau sukurti kaimų straipsniai neturėtų būti su pagrindine reikšme, kai yra miestų straipsniai atitinkamais pavadinimais. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 15:00, 3 lapkričio 2026 (EET) :Na, aišku, egzistuoja. Asmeniškai nemanau, kad turi būti kažkokia paklodė (čia irgi problema, kai prirašoma neesminių ar menkai susijusių faktų, kaip mėgsta DI), tik tą trumpesnę apimtį irgi derėtų daugmaž tinkamai iššpildyti (ref į statistiką, į istoriją ir pan.). [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:14, 3 lapkričio 2026 (EET) ::Manau, turėtų būti bent kaip popierinėse enciklopedijose: parašytas atstumas iki artimesnio didelio miesto, kokios upės prateka, jei praeina kokie svarbūs keliai ar geležinkeliai, bent sakinys, jei yra kokia svarbesnė bažnyčia, pilis, pramonės įmonė, etc. (pvz., [https://www.britannica.com/place/Mendi iš britanikos]). [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 15:22, 3 lapkričio 2026 (EET) :Na, šlamštas kitose Vikipedijose – prastas pavyzdys. O straipsniai, kaip suprantu, tik tam, kad būtų mėlynos nuorodos surašymų lentelėse. Na, o po pervadinimų nuorodas susijusiuose straipsniuose pakeitei? Nepakeitei. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 20:07, 3 lapkričio 2026 (EET) Kam šlamštas, kam informacija. Parašiau straipsnius tam, kad miestų ar miestelių straipsniai neturėtų savaiminės nuorodos į kaimų straipsnius. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 07:44, 4 lapkričio 2026 (EET) :Jei atsivertęs žemėlapį apie miestą sužinai daugiau, nei iš tokio straipsnio, tai informatyviu jį sunku pavadinti. Nuo pervadinimų gal geriau susilaikyk – pridarai jovalo visokio, paskui sunku susigaudyti. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 09:14, 4 lapkričio 2026 (EET) ::Pasižiūrėjus į en, pl wiki, ką rašo apie kokį Klecką, parašyti gi yra ką (ir apie Antro pasaulinio, ir senesnius laikus). Totoriai, čečėnai tokių neinformatyvių ėmė ir su botais prigeneravo: [https://tt.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%BB%D1%83%D0%B2-%D0%9A%D0%BE%D1%81%D1%8C%D1%86%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%B8], [https://ce.wikipedia.org/wiki/%D0%91%D0%B0%D1%80%D0%B3%D0%BB%D1%83%D0%B2-%D0%9A%D0%BE%D1%81%D1%8C%D1%86%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%B8]. Žmonės gali šiek tiek daugiau. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 09:24, 4 lapkričio 2026 (EET) {{ats|Obivan Kenobi}} Jei tau tai „serija beverčių straipsnių“ – aš su tuo nesutinku, man šie straipsniai vertingi, bet aš jų ir nededu į tą pačią lentyną, kurioje yra išsamūs ir ilgi straipsniai. Jovalo nepridarau, straipsniai tvarkoje, gal vieną kitą nuorodą pražiūriu. Mano naudojami žemėlapiai nerodo nei istorijos, nei herbų, nei nuotraukų – tai nežinau ką ten naudoji, kad žemėlapis pasirodė informatyvesnis nei straipsnis. Be to, straipsnis ir neturi būti žemėlapio tekstinė kopija. [[Naudotojas:CD|CD]] ([[Naudotojo aptarimas:CD|aptarimas]]) 17:12, 4 lapkričio 2026 (EET) :Tai vis tiek, kad ir kaip vertingas savo indėlis pačiam beatrodytų, turėtum laikytis bent jau minimalių kokybės standartų. Kokie jie turėtų būti straipsniui apie miestą, kolegos čia jau glaustai paaiškino. Iš savo pusės dar palinkėčiau, kad minimumu nepasitenkintum, bet pasispaustum bent iki vidutinio lygio. Negi nebūna įdomu įsigilinti į tai, apie ką rašai? Juk nerašai apie tai, kas neįdomu, tai kodėl nepasistengus? Kodėl vis kažkur skubi? Paminėjai istoriją, kurios šiuose straipsniuose nėra. Paskubomis įrašei porą datų iš kitų wiki, nei rūpėjo iš kur jos paimtos, nei patikrinai, ar jos teisingos. Kas dėl jovalo, tai pats nejauti, kad pridarai. Kad ir dabar, nebūčiau pirštu parodęs, nuorodos nerūpėtų. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 18:41, 4 lapkričio 2026 (EET) skmxiykl5os7peioaxno1i1tt3gxyxz 0 19218 7957577 7933367 2026-11-04T17:36:18Z Kryganas 160776 Ukmergėje veikia tik vienas pašto skyrius 7957577 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Ukmergė |paveikslelis = Monument dedicated to the restoration of Independence of Lithuania in Ukmergė, Lithuania.jpg |paveikslėlio tekstas = Paminklas „[[Lituania Restituta]]“ |herbas = Ukmergė COA.svg |vėliava = Flag of Ukmergė.svg |lat = 55.248 |long = 24.760 |apskritis = Vilniaus |savivaldybė = Ukmergės rajono |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 21983 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 20.53 |pastokodas = centrinis LT-20001 |kirč = {{Vietovardis|k=3b|Ukmergė̃|Ukmergė̃s|Ùkmergei|Ùkmergę|Ùkmerge|Ukmergėjè|š=2002}} |istpav = {{pl|Wiłkomierz}}, {{be|Вількамір}}, {{ru|Вилькомиръ}},<ref name="ESBE">{{ESBE|6|021/21137|Вилькомиръ|374}}</ref>, {{ru|Вилькомир}}, {{ru|Вилькомiръ}}, {{ru|Вилькомержъ}}<ref name="GSSRI">{{GSSRI|1|458|Вилькомiръ}}.</ref> |vikiteka = Category:Ukmergė }} '''Ukmergė''' – miestas [[Aukštaitija|Aukštaitijoje]], [[Vilniaus apskritis|Vilniaus apskrityje]], 76 km į šiaurės vakarus nuo [[Vilnius|Vilniaus]] ir 71 km į šiaurės rytus nuo [[Kaunas|Kauno]], prie kelio {{A6}}. [[Ukmergės rajono savivaldybė]]s centras, [[Ukmergės miesto seniūnija]] ir apylinkių seniūnijos – [[Pivonijos seniūnija|Pivonijos seniūnijos]] centras. [[Ukmergės senamiestis]] – urbanistikos paminklas. Miesto centre stovi nepriklausomybės paminklas „[[Lituania Restituta]]“. Ukmergėje yra trys [[Katalikai|katalikų]] bažnyčios: [[Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia]] (nuo 1820 m.), [[Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia]] (nuo 1863 m.), [[Pašilės Šv. Barboros bažnyčia]] (nuo 1789 m.), medinė [[Ukmergės Švč. Panelės Užtarėjos cerkvė]] ([[sentikiai|sentikių]], pastatyta 1873 m.), buvusios [[Ukmergės didžioji sinagoga|Didžioji]] ir [[Vilkmergėlės gatvės sinagoga|Vilkmergėlės gatvės sinagogos]], [[Ukmergės kraštotyros muziejus|kraštotyros muziejus]] (nuo 1940 m.), 1 pašto skyrius (centrinis LT-20001), senoji arklių pašto stotis (1835 m., architektas [[Vaclovas Ričelis]], Nr. {{kvrmc|1730}}, paštas čia veikė iki 1973 m.),<ref>{{Ukmergė 2024|12–13}}</ref><ref>[https://www.gzeme.lt/2017/05/18/prie-senojo-pasto-keliaujantis-arkliukas/ Prie senojo pašto –„Keliaujantis arkliukas“.] 2017-05-18, Gzeme.lt (tikrinta 2026-08-18).</ref> turizmo ir verslo informacijos centras. == Etimologija == [[Vaizdas:Ukmergė 1.jpg|thumb|left|[[Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia|Švč. Trejybės (pijorų) bažnyčia]] ir Kauno gatvė]] Gyvenvietė pirmą kartą paminima 1333 m. [[Vartbergės kronika|Vartbergės kronikoje]], kur rašoma, kad tais metais [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras „buvo prie ''Vilkenbergės''“. Pirminė lietuviška miesto vardo lytis tikriausiai buvo ''Vilkamergė''. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] oficialius pavadinimas buvo '''Vilkmergė''' (sinonimai ''Aukmergė, Likmerė''). Vėliau būta svyravimų, pavyzdžiui., 1925 m. leidinys „Lietuvos apgyventos vietos“ rašė ''Vilkmergės apskritis'', nors 1918–1920 m. „Lietuvos žemėlapyje“ rašoma ''Ukmergė'' (taip pat ir atnaujintame 1933 m. žemėlapyje). XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje jau įsivyravo ''Ukmergė'', o pokariu bendrinė norma buvo tik ''Ukmergė''. Nors nėra vienos kalbininkų visuotinai priimtos vardo kilmės versijos, tačiau visi sutaria, kad tai [[vandenvardinis vietovardis]], kilęs iš upelio Vilkmergėlės (dabartinė [[Ukmergėlė]], dešinysis [[Šventoji|Šventosios]] intakas). O šis galbūt atsiradęs iš žodžių junginio, kurio pirmasis buvo ''vilkas'', o antrojo šaknis ''merg-''. Pastarasis yra sunkiai paaiškinamas [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] atitikmenimis, tačiau {{lv|merga, marga}} 'smulkus lietus' ir ''mergat'' 'lynoti' leidžia manyti, kad ''merg-'' galėjo turėti bendresnę drėkinimo, sruvenimo, čiurlenimo prasmę, kuri būtų logiškai pritaikyta upėvardžiui Vilkmergė (kuri vadinta ir Vilkamerge), nuo kurio ir kilo miesto vardas. Išaugus miestui, upelis įgavo mažybinę priesagą ir tapo Vilkmergėle (Vilkamergėle), o vėliau ir Ukmergėle.<ref>{{Vanagas 2004|230–236}}</ref> 2012 m. žurnale „Baltistica“ [[Aurimas Markevičius]] iškėlė idėją, kad Vilkmergė gali reikšti „mirguliuojanti vilko upė“.<ref>http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2093/2039</ref> Taip pat yra spėjimų, kad žodis ''marga'' reiškia „šlapynė, drėgna pieva“, o ''vilkmarga'' – „vilko pieva“.<ref>{{153 mst|88}}</ref> [[Liaudies etimologija]] pasakoja vieną iš legendų, kuri atėjo iš kovų su [[Kryžiuočiai|kryžiuočiais]] laikų ir aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti [[Baltų mitologija|dievams]] ir pamilusi tėvynės priešą – kryžiuočių riterį. Tai sužinoję [[Vaidila|vaidilos]] ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimus apie aukmergę – ''aukos mergą'' (Aukmergę), ilgainiui virtusia Ukmerge. Kita legenda byloja, kad tamsiuose šių vietų miškuose kadaise gyvenusi žynė, žmonių vadinta Vilkmerge (''vilko merga''). Kartą tuose miškuose medžiojęs kunigaikščio [[Dausprungas|Dausprungo]] sūnus [[Tautvilas]], kuriam pristigę strėlių, o jį tuomet užpuolę vilkai. Nuo pražūties jį ir išgelbėjo toji žynė – graži mergelė, sutramdžiusi ir nuvijusi plėšriuosius vilkus. Dausprungas pastatęs prie Šventosios pilį ir žynės garbei pavadinęs Vilkmerge. Taip miesto vardas liaudyje siejamas su žodžių junginiu ''vilko merga'', kuriai [[Užupis (Ukmergė)|Užupyje]] pastatytas paminklas. Taip pat yra pasakojama legenda, anot kurios, medžiotojai sutikę didelę pražilusią vilkę su dailia gražia merga šalia jos. Mergina medžiotojus sudrausminusi (kam jie vilkų grobį medžiojantys) ir patarusi laimikio ieškoti kitame krante. Ten jiems pasisekusi medžioklė taip gerai kaip niekada.<ref>{{Legendos 2008|150–151}}</ref> == Geografija == [[Vaizdas:1 autobusas Ukmergėje.JPG|thumb|left|[[Ukmergės senamiestis]]]] Ukmergėje yra užfiksuota mažiausias metinis kritulių kiekis Lietuvoje – 355,7 mm 1964 m.<ref>{{EL|1|71|Krituliai}}</ref> Pro miestą teka [[Šventoji]] (centre į ją įteka dešinysis intakas [[Ukmergėlė]], anksčiau vadinta Vilkamerge ir Vilkamergėle), dešiniajame jos krante stūkso [[Ukmergės piliakalnis]], šiame krante yra ir [[Ukmergės senamiestis]] – [[urbanistikos paminklas]]. Šventąją netoli centro, 2020 m. duomenimis, kirto vienintelis mieste automobilių transporto tiltas – [[Ukmergės tiltas]], ties [[Ukmergės centrinis stadionas|centriniu stadionu]] – gelžbetoninis [[Ukmergės pėsčiųjų tiltas|pėsčiųjų tiltas]]. Iki 2020 m. stovėjo [[Aklųjų kombinato pėsčiųjų viadukas]]. [[Vaizdas:2020, Ukmergės piliakalnis 2.JPG|thumb|[[Ukmergės piliakalnis]]]] Miesto rytiniame pakraštyje yra rajono centrinė ligoninė, didžiausios miesto [[Dukstynos kapinės]], senosios [[Ukmergės Vaižganto kapinės|Vaižganto gatvės kapinės]] su [[Ukmergės kapinių koplyčia|kapinių koplyčia]], [[Ukmergės Kristaus prisikėlimo cerkvė]] ([[Stačiatikiai|stačiatikių]]), rusų stačiatikių ir sentikių kapinės. Kairiajame Šventosios krante daugiausia išsidėstę gyvenamieji rajonai, į vakarus nuo automagistralės {{A2}} plyti [[Pivonijos miškas]], piečiau jo yra [[Pašilė (Ukmergė)|Pašilė]] – naujausias miesto rajonas. Automagistralė aplenkia miestą iš rytų, kur įrengtos sankirtos su keliais į [[Molėtai|Molėtus]] (Graužiečių viadukas), [[Žemaitkiemis|Žemaitkiemį]] ([[Magistralės A2 tiltas per Šventąją|tiltas per Šventąją]], [[Pėsčiųjų viadukas magistralėje A2 (Ukmergė)|pėsčiųjų viadukas]]), [[Utena|Uteną]] (Dukstynos viadukas). Miesto centre, skverelyje prie kultūros namų stūkso gamtos paminklas – [[Dukstynos akmuo]], atidengtas 1975 m. miesto 750 metų jubiliejaus proga; yra [[Ukmergės rajono apylinkės teismas]]. Yra [[molis|molio]] telkinys. === Miesto dalys === * [[Dukstyna (Ukmergė)|Dukstyna]] (šiaurės rytuose) * [[Gėlių rajonas]] (pietryčiuose) * [[Krekšliai]] (pietryčiuose) * [[Mirabalis]] (pietvakariuose) * [[Pašilė (Ukmergė)|Pašilė]] (pietuose) * [[Pivonija]] (pietuose) * Pramonės mikrorajonas (vakaruose) * [[Ukmergės senamiestis|Senamiestis]] (centre) * [[Smėliai (Ukmergė)|Smėliai]] (pietvakariuose) * [[Šlapiai (Ukmergė)|Šlapiai]] (šiaurėje) * [[Užupis (Ukmergė)|Užupis]] (pietryčiuose) == Istorija == [[Vaizdas:Вилькомир. Мужская гимназия. Городское училище. Почтовая открытка.jpg|thumb|Miestelio gimnazija (viršuje) ir pradinė mokykla carmečiu]] Ukmergė yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Ilgą laiką sklandė kalbos apie tai, kad Ukmergė buvo įkurta XIII a. pradžioje (populiariausia versija – 1225 m.). Tai greičiausiai lėmė šie faktai: XVI a. [[Bychovco kronika|Bychovco kronikoje]] Ukmergės įkūrėju vadinamas [[Dausprungas]], legendinio [[Palemonas (legendinis asmuo)|Palemono]] bendražygis, o kunigaikštis Dausprungas, karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] vyresnysis brolis, iš tikro XIII a. pradžioje minimas tarp [[Lietuvos žemė]]s valdovų. Tačiau reikėtų prisiminti, kad Ukmergė tuo metu buvo vienas iš svarbių istorinės [[Deltuvos žemė]]s centrų, todėl mažai tikėtina, kad čia kaimynai galėjo statyti pilis – kurti miestus. Nors pilis ir gyvenvietė tikriausiai čia buvo žymiai anksčiau, pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, – oficiali miesto įkūrimo data, – yra 1333 m. [[Vartbergės kronika|Vartbergės kronikoje]] rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „buvo prie Vilkenbergės“ (t. y. Ukmergės). Šio „buvimo“ metu buvo užpulta [[Ukmergės pilis]], kurią dar ne kartą puolė ir vietovę niokojo [[kalavijuočiai]]. Paskutinį kartą ši, ant miesto centre esančio piliakalnio buvusi, medinė pilis sudeginta 1391 m. [[Vytautas Didysis|Vytauto]] ir [[Jogaila|Jogailos]] kovų metu. XV a. pradžioje, kitoje Vilkmergėlės upelio pusėje, ant dabartinio Pilies kalno, buvo pastatyta mūrinė pilis, kuri galutinai sunyko XVIII a. pabaigoje. [[Vaizdas:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|left|Pilys [[Mindaugas|Mindaugo]] žemėse]] [[Vaizdas:Antanas Smetona during his visit to Ukmerge.jpg|thumb|[[Antanas Smetona]] Ukmergėje 1939 m.]] Deltuvai netenkant strateginės reikšmės, Ukmergė augo ir stiprėjo. 1486 m. ji gavo [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], po 1566 m. administracinės reformos tapo [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] Ukmergės pavieto centru. XVI a. viduryje Ukmergėje jau buvo vaitas – Ukmergė turėjo miestietišką savivaldą. 1792 m. suteiktos miesto teisės. 1817 m. [[Vilkmergės apskritis|Ukmergės apskrities]] seimelis reikalavo atleisti valstiečius nuo [[Baudžiava|baudžiavos]], bet jiems neduodant žemės, ir išleido atitinkamas instrukcijas, tačiau caro valdžia naikinti baudžiavos neleido. 1835 m. pastatyti pašto rūmai, 1846 m. įkurta pirmoji ligoninė. XIX a. Vilkmergė – Kauno gubernijos miestas, apskrities centras.<ref>{{SGKP|13|535|Wiłkomierz}}</ref> 1877 m. miestą nusiaubė gaisras. XIX a. pabaigoje įkurdintos kareivinės, išplėstos XX a. tarpukariu.<ref>{{Ukmergė 2024|14–27}}</ref> 1904 m. birželio 3 d. miestas nukentėjo nuo didelio gaisro,<ref>{{Ukmergė 2024|52}}</ref> apdegė ar visiškai sudegė keli šimtai namų.<ref>{{Ukmergė 2024|76}}</ref> 1907 m. įkurta [[Ukmergės miesto visuomeninė vyrų gimnazija]], 1910–1915 m. veikusi kareivinių pastate (dabar socialinių paslaugų centras Deltuvos g. 19).<ref>{{Ukmergė 2024|20–21}}</ref> 1916 m. nutiestas [[Jonavos–Ukmergės siaurasis geležinkelis]], iki išardymo 1958 m. naudotas keleiviams ir kroviniams vežti.<ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search Kultūros vertybės pagrindinis dosjė Nr: PD-2115 (Ukmergės siaurojo geležinkelio stoties)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search|date=2016-11-19}}</ref> [[Vaizdas:Lithuanian military history. Soldiers of the 1st Infantry Regiment of the Lithuanian Grand Duke Gediminas in Kęstutis Square, 1935, Ukmergė, Lithuania.jpg|thumb|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko kariai Kęstučio aikštėje, 1935 m.]] 1919 m. gegužės 3 d. iš Vilkmergės išvyti [[bolševikai]]. Tarpukariu Ukmergė buvo apskrities centras ir miestas su apskrities teisėmis. Pirmasis burmistras buvo [[Boleslovas Dirmantas]]. 1929 m. pastatyta nauja autobusų stotis ties dabartine Kauno–Klaipėdos gatvių sankryža. 1931 m. Ukmergė buvo antrasis Lietuvos miestas (po Kauno), kuriame imtas įrengti [[vandentiekis]].<ref>{{Ukmergė 2024|32}}</ref> 1935 m. patvirtintos I eilės miesto teisės. 1938 m. pastatyta kita autobusų stotis Vienuolyno gatvėje, su pertraukomis veikusi iki 1987 m.<ref>{{Ukmergė 2024|40–41}}</ref> Tarpukariu veikė [[Ukmergės lenkų gimnazija]] (1932–1940 m. buvo Gedimino g. 18 pastate).<ref>{{Ukmergė 2024|80–81}}</ref> Žuvų gatvėje vykdavo žuvies turgūs.<ref>{{Ukmergė 2024|88}}</ref> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje [[Ukmergės žydai]], tuomet sudarę apie trečdalį miesto gyventojų, buvo [[Pivonijos miško holokausto vieta|žudomi Pivonijos miške]]. 1944 m. sovietų aviacija subombardavo pastatus, buvusius į šiaurės rytus nuo laisvės paminklo, jų vietoje 1949 m. įrengtas skveras.<ref>{{Ukmergė 2024|90–91}}</ref> 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Po karo tapo rajono centru, buvo linų fabrikas, mašinų gamykla „Vienybė“, remonto mechaninė gamykla, I. Meskupo baldų, „Lelijos“ susivienijimo siuvimo, P. Eidukevičiaus odos ir avalynės susivienijimo fabrikai, koklių įmonė, „Šilo“ medienos apdirbimo įmonė, tarybinis ūkis-technikumas. 1958 m. pastatyta nauja miesto [[pirtis]] su baseinu,<ref>{{Ukmergė 2024|82}}</ref> 1959 m. atidarytas [[Draugystė (kino teatras)|„Draugystės“ kino teatras]].<ref>{{Ukmergė 2024|92}}</ref> 1975 m. pastatyti nauji [[kultūros namai]].<ref>{{Ukmergė 2024|45}}</ref> 1976 m. miesto rytinėje dalyje pastatytas [[Dukstyna (Ukmergė)|Dukstynos]] mikrorajonas, 1973–1983 m. pietinėje dalyje – [[Pivonija]]. Po 1980 m., nutiesus magistralę {{A2}}, miestas liko pašonėje, sumažėjo pravažiuojančių mašinų srautai. 1992 m. patvirtintas naujasis [[Ukmergės herbas]]. 1994 m. [[Ukmergės senamiestis]] tapo nacionaliniu urbanistiniu paminklu. 2021–2022 m. įrengtas [[Ukmergės pilies parkas]].<ref>{{Ukmergė 2024|49}}</ref> {{adm2|4}} {{admr|XIII a.|[[Deltuvos valsčius]]|?}} {{admr|1385 m.|[[Ukmergės valsčius|Ukmergės valsčiaus]] centras|?}} {{admr|XV a.|r2=2|[[Ukmergės seniūnija]]|r3=9|[[Ukmergės apskritis|Ukmergės apskrities]] centras|}} {{admr|1564–1795 m.|[[Vilniaus vaivadija]]}} {{admr|1795–1796 m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}} {{admr|1796–1801 m.|?|[[Lietuvos gubernija]]}} {{admr|1801–1843 m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}} {{admr|1843–1915 m.|?|[[Kauno gubernija]]}} {{admr|1915–1919 m.|?|}} {{admr|1919–1933 m.|[[Ukmergės valsčius|Ukmergės valsčiaus]] centras|}} {{admr|1933–1950 m.|?}} {{admr|1950–1953 m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajono]] ir [[Smėlių rajonas|Smėlių rajono]] centras|[[Vilniaus sritis]]}} {{admr|1953–1955 m.|}} {{admr|1955–1995 m.|rajoninio pavaldumo miestas, <br/> [[Ukmergės apylinkė]]s centras|[[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajono]] centras|}} {{admr|1995–dabar|[[Ukmergės miesto seniūnija]], <br/> [[Pivonijos seniūnija|Pivonijos seniūnijos]] centras|[[Ukmergės rajono savivaldybė]]s centras|[[Vilniaus apskritis]]}} |} == Švietimo ir ugdymo įstaigos == [[Vaizdas:Lithuanian architecture. Antanas Smetona Gymnasium in Ukmergė, 1938, Ukmergė, Lithuania.jpg|thumb|Ukmergės [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Antano Smetonos gimnazija]], 1938 m.]] [[Vaizdas:Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.JPG|thumb|[[Ukmergės technologijų ir verslo mokykla]]]]2 gimnazijos: * [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija]], * [[Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija]]. [[Vaizdas:Ukmergė, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.JPG|thumb|[[Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. Petro ir Povilo bažnyčia]]]]2 pagrindinės mokyklos: * [[Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla]], * [[Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla]]. 3 progimnazijos: *[[Ukmergės Pašilės progimnazija]], *[[Ukmergės Senamiesčio progimnazija]], *[[Ukmergės Šilo progimnazija]]. [[Vaizdas:Mediena Ukmergėje2.JPG|thumb|Ukmergės medienos pramonė]]Kitos įstaigos: * [[Ukmergės rajono savivaldybės viešoji biblioteka|Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka]], * [[Ukmergės technologijų ir verslo mokykla]], * [[Ukmergės Ryto ugdymo centras|Ukmergės „Ryto“ ugdymo centras]], * [[Ukmergės švietimo centras]], * [[Ukmergės meno mokykla]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=35000|inc=5000|incmin=1000 |1825|4143 |1837|5275 |1856|6230 |1860|7309|r1860=<ref name="GSSRI"/> |1863|7480 |1889|16559|r1889=<ref name="ESBE"/> |1897|13532 |1913|16300 |1923|10604|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1939|14000 |1959|14900|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|21600|r1970= |1976|25800|r1976=<ref>{{TLE|4|367||Ukmergė}}</ref> |1979|26601|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|30410|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|28759|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|23878|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2016|21516 |2021|21258 |2022|20954 |2024|21990 |r2022=<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=4afc61cc-bdb7-435f-9041-f8ba09de5b24#/</ref>|r2024=<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/ukmerges-rajono-savivaldybes-gyventoju-statistika-2024-m/</ref>}} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| 2011 m. gyveno 23 878 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 93,38&nbsp;% (22&nbsp;299); * [[Rusai]] – 4,42&nbsp;% (1&nbsp;056); * [[Lenkai]] – 0,57&nbsp;% (138); * [[Ukrainiečiai]] – 0,4&nbsp;% (97); * [[Baltarusiai]] – 0,33&nbsp;% (79); * [[Čigonai]] – 0,12&nbsp;% (31); * Kiti – 0,74&nbsp;% (178). |valign=top| 2001 m. gyveno 28 759 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 92,92&nbsp;% (26&nbsp;724); * [[Rusai]] – 4,97&nbsp;% (1&nbsp;430); * [[Lenkai]] – 0,62&nbsp;% (180); * [[Ukrainiečiai]] – 0,53&nbsp;% (153); * [[Baltarusiai]] – 0,32&nbsp;% (94); * [[Čigonai]] – 0,17&nbsp;% (49); * Kiti – 0,44&nbsp;% (129). |valign=top| 1923 m. gyveno 10 604 žmonės:<ref>[http://web.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> * [[Lietuviai]] – 49,44&nbsp;% (5&nbsp;243); * [[Žydai]] – 36,63&nbsp;% (3&nbsp;885); * [[Lenkai]] – 7,55&nbsp;% (801); * [[Rusai]] – 5,19&nbsp;% (551); * [[Vokiečiai]] – 0,17&nbsp;% (19); * [[Latviai]] – 0,08&nbsp;% (9); * [[Baltarusiai]] – 0,03&nbsp;% (4); * Kiti – 0,77&nbsp;% (92). |valign=top| 1897 m. gyveno 13 532 žmonės:<ref>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97_uezd.php?reg=575 1897 m. surašymo duomenys (rus.)]</ref> * [[Žydai]] – 53,77&nbsp;% (7&nbsp;277); * [[Lenkai]] – 20,55&nbsp;% (2&nbsp;781); * [[Rusai]] – 15,35&nbsp;% (2&nbsp;078); * [[Lietuviai]]/[[žemaičiai]] – 6,31&nbsp;% (854); * [[Vokiečiai]] – 1,95&nbsp;% (264); * [[Ukrainiečiai]] – 0,82&nbsp;% (111); * [[Baltarusiai]] – 0,56&nbsp;% (77); * [[Čigonai]] – 0,33&nbsp;% (45); * Kiti – 0,33&nbsp;% (45). |} === Žymūs žmonės === * [[Vladas Rėklaitis]] (1888–1952), karininkas, ilgiausiai dirbęs Ukmergės burmistras * [[Brunonas Abakanovičius]] (1852–1900), matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius * [[Samuel S. Bloom]] (1860–1941), sionistas, industrialistas, išradėjas * [[Woolf Wess]] (1861–1946), anarchistas, redaktorius * [[Alexander Braudo]] (1864–1924), rašytojas * [[Charles Frank]] (1865–1959), mechanikas, išradėjas * [[Borisas Veisbrodas]] (1874–1942), gydytojas, chirurgas * [[Marian von Reinhard]] (1881–1976), karininkas * [[Josifas Piatnickis]] (1882–1938), TSRS politikas * [[Pranas Druskis]] (1898–1943), TSRS geležinkelių valdybos viršininkas * [[Icikas Meskupas-Adomas]] (1907–1942), komunistų veikėjas. Sovietmečiu jam pastatytas paminklas (skulpt. L. Žuklys, archit. S. Pipynė) * [[Vladas Šlaitas]] (1920–1995) – poetas, jam skirta atminimo lenta Vytauto g. 62 * [[Aldona Vederaitė]] (1924–2012), aktorė, režisierė * [[Regina Varnaitė]] (g. 1927 m.), aktorė * [[Vytautas Narbutas (1930, geologas)|Vytautas Narbutas]] (1930–2025), geologas, prozininkas * [[Neringa Dičiuvienė]] (1931–2020), architektė * [[Elvyra Bungardienė]] (1935–2021), choreografė, režisierė, scenografė * [[Stanisław Woronowicz]] (g. 1941 m.), matematikas, fizikas * [[Evaldas Nekrašas]] (1945–2023), filosofas, politologas * [[Anatolijus Malkinas]] (g. 1946 m.), režisierius * [[Rimantas Čaikauskas]] (1955–2024), žolės riedulio treneris * [[Vida Vencienė]] (g. 1961 m.), slidininkė, olimpinė čempionė * [[Rima Petronytė–Bražėnienė]] (g. 1970 m.), krepšininkė, Europos čempionė * [[Rima Valentienė]] (g. 1978 m.), krepšininkė * [[Vita Kuktienė]] (g. 1980 m.), krepšininkė * [[Ieva Tamoševičiūtė]] (g. 1998 m.), aktorė == Miestai partneriai == [[Vaizdas:Ukmergės miestų partnerių rodyklė.JPG|thumb|Ukmergės miestų partnerių rodyklė.]] Miestai, su kuriais Ukmergė yra užmezgusi [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:<ref>{{cite web |title=Tarptautinis bendradarbiavimas|url=http://www.ukmerge.lt/go.php/lit/Tarptautinis-bendradarbiavimas|website=ukmerge.lt|publisher=Ukmergė|language=lt|access-date=2022-08-22}}</ref> {{col3}} * {{flagicon|Germany}} [[Unštrut Heinicho apskritis]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Germany}} [[Veterau apskritis]], Vokietija * {{flagicon|Germany}} [[Bad Langenzalca]], Vokietija * {{flagicon|LAT}} [[Lyvanai]], [[Latvija]] * {{flagicon|Poland}} [[Tarnovo Podgornė]], [[Lenkija]] * {{flagicon|Sweden}} [[Herljunga]], [[Švedija]] * {{flagicon|Sweden}} [[Vestra Jotalandas]], Švedija * {{flagicon|Sweden}} [[Mariestadas]], Švedija * {{flagicon|Italy}} [[Kolonjo al Serijus]], [[Italija]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Podolės Kamenecas]], [[Ukraina]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Korostenis]], [[Ukraina]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Krasylivas]], [[Ukraina]] * {{flagicon|GBR}} [[Vusteris]], [[Anglija]] * {{flagicon|HUN}} [[Kiškunmajša]], [[Vengrija]] * {{flagicon|EST}} [[Pelva]], [[Estija]] * {{flagicon|GEO}} [[Calendžicha]], [[Gruzija]] </div> == Sportas == Ukmergėje sporto veiklas kuruoja [[Ukmergės sporto centras]], jam šalia kitų objektų priklauso ir [[Ukmergės centrinis stadionas]]. Futbolo klubai: * [[FKS Ukmergė]] – [[futbolo klubas]] * [[MFK Ukmergė]] – moterų futbolo klubas * [[SM Vienybė Ukmergė]] – buvęs [[futbolo klubas]] * [[Ukmergės miesto stadionas]] – namų arena, kurioje rungtyniauja [[FKS Ukmergė]] komandos Krepšinio klubas: * [[Ukmergės Stekas|Ukmergės „Stekas“]] – krepšinio klubas, rungtyniaujantis [[Nacionalinė krepšinio lyga|NKL]]. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Literatūra == * Ukmergė: trys matymai (sud. Jūratė Šakienė). – Ukmergė: Ukmergės kraštotyros muziejus: Valdo leidykla, 2005. – 51 p.: iliustr. – ISBN 9986-853-96-6 * Ukmergės krašto laisvės kovų keliais (sud. Kazys Strazdas). – Kaunas: K. Strazdas, 2006. – 320 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-66-1 * Ukmergės krašto laisvės ir kovų keliais (sud. Kazys Strazdas). – Kaunas: K. Strazdas, 2008. – 260 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-800-93-4 * Ukmergės žydų bendruomenės istorija: datos, dokumentai, faktai (sud. J. Zareckas). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2008. – 136 p. – ISBN 978-9955-712-43-5 * Ukmergė: knyga apie Ukmergės kraštą: informacinis-reprezentacinis leidinys (sud. Dalia Ivaškevičienė, Algimantas Matiukas, Julius Zareckas). – Vilnius: Jungtinės spaudos paslaugos, 2010. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95158-2-3 * Ukmergės mėgėjiškiems sodams – 50 metų / Ukmergės sodininkų susivienijimas „Sodai“ (sud. Genovaitė Kazielienė). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2010. – 195 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-712-53-4 {{Ukmergė 2024}} == Nuorodos == * {{ML|2|464|Ukmergė}} * [http://www.ukmerge.lt Savivaldybės svetainė] * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000391561/apsesti-balandziai-ir-santechnikas-kaip-apdainuotoji-ukmerge-kadaise-sieke-tapti-kurortu Apsėsti balandžiai ir santechnikas: kaip apdainuotoji Ukmergė kadaise siekė tapti kurortu] (2025-02-17 LRT laida „Daiktų istorijos“) {{UKMgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Ukmergė| ]] 4s0caeeq42eg36vi1xbe459gjt24kqj 7957579 7957577 2026-11-04T17:36:40Z Kryganas 160776 7957579 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Ukmergė |paveikslelis = Monument dedicated to the restoration of Independence of Lithuania in Ukmergė, Lithuania.jpg |paveikslėlio tekstas = Paminklas „[[Lituania Restituta]]“ |herbas = Ukmergė COA.svg |vėliava = Flag of Ukmergė.svg |lat = 55.248 |long = 24.760 |apskritis = Vilniaus |savivaldybė = Ukmergės rajono |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 21983 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 20.53 |pastokodas = centrinis LT-20001 |kirč = {{Vietovardis|k=3b|Ukmergė̃|Ukmergė̃s|Ùkmergei|Ùkmergę|Ùkmerge|Ukmergėjè|š=2002}} |istpav = {{pl|Wiłkomierz}}, {{be|Вількамір}}, {{ru|Вилькомиръ}},<ref name="ESBE">{{ESBE|6|021/21137|Вилькомиръ|374}}</ref>, {{ru|Вилькомир}}, {{ru|Вилькомiръ}}, {{ru|Вилькомержъ}}<ref name="GSSRI">{{GSSRI|1|458|Вилькомiръ}}.</ref> |vikiteka = Category:Ukmergė }} '''Ukmergė''' – miestas [[Aukštaitija|Aukštaitijoje]], [[Vilniaus apskritis|Vilniaus apskrityje]], 76 km į šiaurės vakarus nuo [[Vilnius|Vilniaus]] ir 71 km į šiaurės rytus nuo [[Kaunas|Kauno]], prie kelio {{A6}}. [[Ukmergės rajono savivaldybė]]s centras, [[Ukmergės miesto seniūnija]] ir apylinkių seniūnijos – [[Pivonijos seniūnija|Pivonijos seniūnijos]] centras. [[Ukmergės senamiestis]] – urbanistikos paminklas. Miesto centre stovi nepriklausomybės paminklas „[[Lituania Restituta]]“. Ukmergėje yra trys [[Katalikai|katalikų]] bažnyčios: [[Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia]] (nuo 1820 m.), [[Ukmergės Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčia]] (nuo 1863 m.), [[Pašilės Šv. Barboros bažnyčia]] (nuo 1789 m.), medinė [[Ukmergės Švč. Panelės Užtarėjos cerkvė]] ([[sentikiai|sentikių]], pastatyta 1873 m.), buvusios [[Ukmergės didžioji sinagoga|Didžioji]] ir [[Vilkmergėlės gatvės sinagoga|Vilkmergėlės gatvės sinagogos]], [[Ukmergės kraštotyros muziejus|kraštotyros muziejus]] (nuo 1940 m.), pašto skyrius (centrinis LT-20001), senoji arklių pašto stotis (1835 m., architektas [[Vaclovas Ričelis]], Nr. {{kvrmc|1730}}, paštas čia veikė iki 1973 m.),<ref>{{Ukmergė 2024|12–13}}</ref><ref>[https://www.gzeme.lt/2017/05/18/prie-senojo-pasto-keliaujantis-arkliukas/ Prie senojo pašto –„Keliaujantis arkliukas“.] 2017-05-18, Gzeme.lt (tikrinta 2026-08-18).</ref> turizmo ir verslo informacijos centras. == Etimologija == [[Vaizdas:Ukmergė 1.jpg|thumb|left|[[Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčia|Švč. Trejybės (pijorų) bažnyčia]] ir Kauno gatvė]] Gyvenvietė pirmą kartą paminima 1333 m. [[Vartbergės kronika|Vartbergės kronikoje]], kur rašoma, kad tais metais [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras „buvo prie ''Vilkenbergės''“. Pirminė lietuviška miesto vardo lytis tikriausiai buvo ''Vilkamergė''. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] oficialius pavadinimas buvo '''Vilkmergė''' (sinonimai ''Aukmergė, Likmerė''). Vėliau būta svyravimų, pavyzdžiui., 1925 m. leidinys „Lietuvos apgyventos vietos“ rašė ''Vilkmergės apskritis'', nors 1918–1920 m. „Lietuvos žemėlapyje“ rašoma ''Ukmergė'' (taip pat ir atnaujintame 1933 m. žemėlapyje). XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje jau įsivyravo ''Ukmergė'', o pokariu bendrinė norma buvo tik ''Ukmergė''. Nors nėra vienos kalbininkų visuotinai priimtos vardo kilmės versijos, tačiau visi sutaria, kad tai [[vandenvardinis vietovardis]], kilęs iš upelio Vilkmergėlės (dabartinė [[Ukmergėlė]], dešinysis [[Šventoji|Šventosios]] intakas). O šis galbūt atsiradęs iš žodžių junginio, kurio pirmasis buvo ''vilkas'', o antrojo šaknis ''merg-''. Pastarasis yra sunkiai paaiškinamas [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] atitikmenimis, tačiau {{lv|merga, marga}} 'smulkus lietus' ir ''mergat'' 'lynoti' leidžia manyti, kad ''merg-'' galėjo turėti bendresnę drėkinimo, sruvenimo, čiurlenimo prasmę, kuri būtų logiškai pritaikyta upėvardžiui Vilkmergė (kuri vadinta ir Vilkamerge), nuo kurio ir kilo miesto vardas. Išaugus miestui, upelis įgavo mažybinę priesagą ir tapo Vilkmergėle (Vilkamergėle), o vėliau ir Ukmergėle.<ref>{{Vanagas 2004|230–236}}</ref> 2012 m. žurnale „Baltistica“ [[Aurimas Markevičius]] iškėlė idėją, kad Vilkmergė gali reikšti „mirguliuojanti vilko upė“.<ref>http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/2093/2039</ref> Taip pat yra spėjimų, kad žodis ''marga'' reiškia „šlapynė, drėgna pieva“, o ''vilkmarga'' – „vilko pieva“.<ref>{{153 mst|88}}</ref> [[Liaudies etimologija]] pasakoja vieną iš legendų, kuri atėjo iš kovų su [[Kryžiuočiai|kryžiuočiais]] laikų ir aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti [[Baltų mitologija|dievams]] ir pamilusi tėvynės priešą – kryžiuočių riterį. Tai sužinoję [[Vaidila|vaidilos]] ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimus apie aukmergę – ''aukos mergą'' (Aukmergę), ilgainiui virtusia Ukmerge. Kita legenda byloja, kad tamsiuose šių vietų miškuose kadaise gyvenusi žynė, žmonių vadinta Vilkmerge (''vilko merga''). Kartą tuose miškuose medžiojęs kunigaikščio [[Dausprungas|Dausprungo]] sūnus [[Tautvilas]], kuriam pristigę strėlių, o jį tuomet užpuolę vilkai. Nuo pražūties jį ir išgelbėjo toji žynė – graži mergelė, sutramdžiusi ir nuvijusi plėšriuosius vilkus. Dausprungas pastatęs prie Šventosios pilį ir žynės garbei pavadinęs Vilkmerge. Taip miesto vardas liaudyje siejamas su žodžių junginiu ''vilko merga'', kuriai [[Užupis (Ukmergė)|Užupyje]] pastatytas paminklas. Taip pat yra pasakojama legenda, anot kurios, medžiotojai sutikę didelę pražilusią vilkę su dailia gražia merga šalia jos. Mergina medžiotojus sudrausminusi (kam jie vilkų grobį medžiojantys) ir patarusi laimikio ieškoti kitame krante. Ten jiems pasisekusi medžioklė taip gerai kaip niekada.<ref>{{Legendos 2008|150–151}}</ref> == Geografija == [[Vaizdas:1 autobusas Ukmergėje.JPG|thumb|left|[[Ukmergės senamiestis]]]] Ukmergėje yra užfiksuota mažiausias metinis kritulių kiekis Lietuvoje – 355,7 mm 1964 m.<ref>{{EL|1|71|Krituliai}}</ref> Pro miestą teka [[Šventoji]] (centre į ją įteka dešinysis intakas [[Ukmergėlė]], anksčiau vadinta Vilkamerge ir Vilkamergėle), dešiniajame jos krante stūkso [[Ukmergės piliakalnis]], šiame krante yra ir [[Ukmergės senamiestis]] – [[urbanistikos paminklas]]. Šventąją netoli centro, 2020 m. duomenimis, kirto vienintelis mieste automobilių transporto tiltas – [[Ukmergės tiltas]], ties [[Ukmergės centrinis stadionas|centriniu stadionu]] – gelžbetoninis [[Ukmergės pėsčiųjų tiltas|pėsčiųjų tiltas]]. Iki 2020 m. stovėjo [[Aklųjų kombinato pėsčiųjų viadukas]]. [[Vaizdas:2020, Ukmergės piliakalnis 2.JPG|thumb|[[Ukmergės piliakalnis]]]] Miesto rytiniame pakraštyje yra rajono centrinė ligoninė, didžiausios miesto [[Dukstynos kapinės]], senosios [[Ukmergės Vaižganto kapinės|Vaižganto gatvės kapinės]] su [[Ukmergės kapinių koplyčia|kapinių koplyčia]], [[Ukmergės Kristaus prisikėlimo cerkvė]] ([[Stačiatikiai|stačiatikių]]), rusų stačiatikių ir sentikių kapinės. Kairiajame Šventosios krante daugiausia išsidėstę gyvenamieji rajonai, į vakarus nuo automagistralės {{A2}} plyti [[Pivonijos miškas]], piečiau jo yra [[Pašilė (Ukmergė)|Pašilė]] – naujausias miesto rajonas. Automagistralė aplenkia miestą iš rytų, kur įrengtos sankirtos su keliais į [[Molėtai|Molėtus]] (Graužiečių viadukas), [[Žemaitkiemis|Žemaitkiemį]] ([[Magistralės A2 tiltas per Šventąją|tiltas per Šventąją]], [[Pėsčiųjų viadukas magistralėje A2 (Ukmergė)|pėsčiųjų viadukas]]), [[Utena|Uteną]] (Dukstynos viadukas). Miesto centre, skverelyje prie kultūros namų stūkso gamtos paminklas – [[Dukstynos akmuo]], atidengtas 1975 m. miesto 750 metų jubiliejaus proga; yra [[Ukmergės rajono apylinkės teismas]]. Yra [[molis|molio]] telkinys. === Miesto dalys === * [[Dukstyna (Ukmergė)|Dukstyna]] (šiaurės rytuose) * [[Gėlių rajonas]] (pietryčiuose) * [[Krekšliai]] (pietryčiuose) * [[Mirabalis]] (pietvakariuose) * [[Pašilė (Ukmergė)|Pašilė]] (pietuose) * [[Pivonija]] (pietuose) * Pramonės mikrorajonas (vakaruose) * [[Ukmergės senamiestis|Senamiestis]] (centre) * [[Smėliai (Ukmergė)|Smėliai]] (pietvakariuose) * [[Šlapiai (Ukmergė)|Šlapiai]] (šiaurėje) * [[Užupis (Ukmergė)|Užupis]] (pietryčiuose) == Istorija == [[Vaizdas:Вилькомир. Мужская гимназия. Городское училище. Почтовая открытка.jpg|thumb|Miestelio gimnazija (viršuje) ir pradinė mokykla carmečiu]] Ukmergė yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Ilgą laiką sklandė kalbos apie tai, kad Ukmergė buvo įkurta XIII a. pradžioje (populiariausia versija – 1225 m.). Tai greičiausiai lėmė šie faktai: XVI a. [[Bychovco kronika|Bychovco kronikoje]] Ukmergės įkūrėju vadinamas [[Dausprungas]], legendinio [[Palemonas (legendinis asmuo)|Palemono]] bendražygis, o kunigaikštis Dausprungas, karaliaus [[Mindaugas|Mindaugo]] vyresnysis brolis, iš tikro XIII a. pradžioje minimas tarp [[Lietuvos žemė]]s valdovų. Tačiau reikėtų prisiminti, kad Ukmergė tuo metu buvo vienas iš svarbių istorinės [[Deltuvos žemė]]s centrų, todėl mažai tikėtina, kad čia kaimynai galėjo statyti pilis – kurti miestus. Nors pilis ir gyvenvietė tikriausiai čia buvo žymiai anksčiau, pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, – oficiali miesto įkūrimo data, – yra 1333 m. [[Vartbergės kronika|Vartbergės kronikoje]] rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „buvo prie Vilkenbergės“ (t. y. Ukmergės). Šio „buvimo“ metu buvo užpulta [[Ukmergės pilis]], kurią dar ne kartą puolė ir vietovę niokojo [[kalavijuočiai]]. Paskutinį kartą ši, ant miesto centre esančio piliakalnio buvusi, medinė pilis sudeginta 1391 m. [[Vytautas Didysis|Vytauto]] ir [[Jogaila|Jogailos]] kovų metu. XV a. pradžioje, kitoje Vilkmergėlės upelio pusėje, ant dabartinio Pilies kalno, buvo pastatyta mūrinė pilis, kuri galutinai sunyko XVIII a. pabaigoje. [[Vaizdas:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|left|Pilys [[Mindaugas|Mindaugo]] žemėse]] [[Vaizdas:Antanas Smetona during his visit to Ukmerge.jpg|thumb|[[Antanas Smetona]] Ukmergėje 1939 m.]] Deltuvai netenkant strateginės reikšmės, Ukmergė augo ir stiprėjo. 1486 m. ji gavo [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], po 1566 m. administracinės reformos tapo [[Vilniaus vaivadija|Vilniaus vaivadijos]] Ukmergės pavieto centru. XVI a. viduryje Ukmergėje jau buvo vaitas – Ukmergė turėjo miestietišką savivaldą. 1792 m. suteiktos miesto teisės. 1817 m. [[Vilkmergės apskritis|Ukmergės apskrities]] seimelis reikalavo atleisti valstiečius nuo [[Baudžiava|baudžiavos]], bet jiems neduodant žemės, ir išleido atitinkamas instrukcijas, tačiau caro valdžia naikinti baudžiavos neleido. 1835 m. pastatyti pašto rūmai, 1846 m. įkurta pirmoji ligoninė. XIX a. Vilkmergė – Kauno gubernijos miestas, apskrities centras.<ref>{{SGKP|13|535|Wiłkomierz}}</ref> 1877 m. miestą nusiaubė gaisras. XIX a. pabaigoje įkurdintos kareivinės, išplėstos XX a. tarpukariu.<ref>{{Ukmergė 2024|14–27}}</ref> 1904 m. birželio 3 d. miestas nukentėjo nuo didelio gaisro,<ref>{{Ukmergė 2024|52}}</ref> apdegė ar visiškai sudegė keli šimtai namų.<ref>{{Ukmergė 2024|76}}</ref> 1907 m. įkurta [[Ukmergės miesto visuomeninė vyrų gimnazija]], 1910–1915 m. veikusi kareivinių pastate (dabar socialinių paslaugų centras Deltuvos g. 19).<ref>{{Ukmergė 2024|20–21}}</ref> 1916 m. nutiestas [[Jonavos–Ukmergės siaurasis geležinkelis]], iki išardymo 1958 m. naudotas keleiviams ir kroviniams vežti.<ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search Kultūros vertybės pagrindinis dosjė Nr: PD-2115 (Ukmergės siaurojo geležinkelio stoties)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20161119142319/http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search|date=2016-11-19}}</ref> [[Vaizdas:Lithuanian military history. Soldiers of the 1st Infantry Regiment of the Lithuanian Grand Duke Gediminas in Kęstutis Square, 1935, Ukmergė, Lithuania.jpg|thumb|Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko kariai Kęstučio aikštėje, 1935 m.]] 1919 m. gegužės 3 d. iš Vilkmergės išvyti [[bolševikai]]. Tarpukariu Ukmergė buvo apskrities centras ir miestas su apskrities teisėmis. Pirmasis burmistras buvo [[Boleslovas Dirmantas]]. 1929 m. pastatyta nauja autobusų stotis ties dabartine Kauno–Klaipėdos gatvių sankryža. 1931 m. Ukmergė buvo antrasis Lietuvos miestas (po Kauno), kuriame imtas įrengti [[vandentiekis]].<ref>{{Ukmergė 2024|32}}</ref> 1935 m. patvirtintos I eilės miesto teisės. 1938 m. pastatyta kita autobusų stotis Vienuolyno gatvėje, su pertraukomis veikusi iki 1987 m.<ref>{{Ukmergė 2024|40–41}}</ref> Tarpukariu veikė [[Ukmergės lenkų gimnazija]] (1932–1940 m. buvo Gedimino g. 18 pastate).<ref>{{Ukmergė 2024|80–81}}</ref> Žuvų gatvėje vykdavo žuvies turgūs.<ref>{{Ukmergė 2024|88}}</ref> [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje [[Ukmergės žydai]], tuomet sudarę apie trečdalį miesto gyventojų, buvo [[Pivonijos miško holokausto vieta|žudomi Pivonijos miške]]. 1944 m. sovietų aviacija subombardavo pastatus, buvusius į šiaurės rytus nuo laisvės paminklo, jų vietoje 1949 m. įrengtas skveras.<ref>{{Ukmergė 2024|90–91}}</ref> 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Po karo tapo rajono centru, buvo linų fabrikas, mašinų gamykla „Vienybė“, remonto mechaninė gamykla, I. Meskupo baldų, „Lelijos“ susivienijimo siuvimo, P. Eidukevičiaus odos ir avalynės susivienijimo fabrikai, koklių įmonė, „Šilo“ medienos apdirbimo įmonė, tarybinis ūkis-technikumas. 1958 m. pastatyta nauja miesto [[pirtis]] su baseinu,<ref>{{Ukmergė 2024|82}}</ref> 1959 m. atidarytas [[Draugystė (kino teatras)|„Draugystės“ kino teatras]].<ref>{{Ukmergė 2024|92}}</ref> 1975 m. pastatyti nauji [[kultūros namai]].<ref>{{Ukmergė 2024|45}}</ref> 1976 m. miesto rytinėje dalyje pastatytas [[Dukstyna (Ukmergė)|Dukstynos]] mikrorajonas, 1973–1983 m. pietinėje dalyje – [[Pivonija]]. Po 1980 m., nutiesus magistralę {{A2}}, miestas liko pašonėje, sumažėjo pravažiuojančių mašinų srautai. 1992 m. patvirtintas naujasis [[Ukmergės herbas]]. 1994 m. [[Ukmergės senamiestis]] tapo nacionaliniu urbanistiniu paminklu. 2021–2022 m. įrengtas [[Ukmergės pilies parkas]].<ref>{{Ukmergė 2024|49}}</ref> {{adm2|4}} {{admr|XIII a.|[[Deltuvos valsčius]]|?}} {{admr|1385 m.|[[Ukmergės valsčius|Ukmergės valsčiaus]] centras|?}} {{admr|XV a.|r2=2|[[Ukmergės seniūnija]]|r3=9|[[Ukmergės apskritis|Ukmergės apskrities]] centras|}} {{admr|1564–1795 m.|[[Vilniaus vaivadija]]}} {{admr|1795–1796 m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}} {{admr|1796–1801 m.|?|[[Lietuvos gubernija]]}} {{admr|1801–1843 m.|?|[[Vilniaus gubernija]]}} {{admr|1843–1915 m.|?|[[Kauno gubernija]]}} {{admr|1915–1919 m.|?|}} {{admr|1919–1933 m.|[[Ukmergės valsčius|Ukmergės valsčiaus]] centras|}} {{admr|1933–1950 m.|?}} {{admr|1950–1953 m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|r3=2|[[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajono]] ir [[Smėlių rajonas|Smėlių rajono]] centras|[[Vilniaus sritis]]}} {{admr|1953–1955 m.|}} {{admr|1955–1995 m.|rajoninio pavaldumo miestas, <br/> [[Ukmergės apylinkė]]s centras|[[Ukmergės rajonas|Ukmergės rajono]] centras|}} {{admr|1995–dabar|[[Ukmergės miesto seniūnija]], <br/> [[Pivonijos seniūnija|Pivonijos seniūnijos]] centras|[[Ukmergės rajono savivaldybė]]s centras|[[Vilniaus apskritis]]}} |} == Švietimo ir ugdymo įstaigos == [[Vaizdas:Lithuanian architecture. Antanas Smetona Gymnasium in Ukmergė, 1938, Ukmergė, Lithuania.jpg|thumb|Ukmergės [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija|Antano Smetonos gimnazija]], 1938 m.]] [[Vaizdas:Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.JPG|thumb|[[Ukmergės technologijų ir verslo mokykla]]]]2 gimnazijos: * [[Ukmergės Antano Smetonos gimnazija]], * [[Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija]]. [[Vaizdas:Ukmergė, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.JPG|thumb|[[Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. Petro ir Povilo bažnyčia]]]]2 pagrindinės mokyklos: * [[Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokykla]], * [[Ukmergės Užupio pagrindinė mokykla]]. 3 progimnazijos: *[[Ukmergės Pašilės progimnazija]], *[[Ukmergės Senamiesčio progimnazija]], *[[Ukmergės Šilo progimnazija]]. [[Vaizdas:Mediena Ukmergėje2.JPG|thumb|Ukmergės medienos pramonė]]Kitos įstaigos: * [[Ukmergės rajono savivaldybės viešoji biblioteka|Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka]], * [[Ukmergės technologijų ir verslo mokykla]], * [[Ukmergės Ryto ugdymo centras|Ukmergės „Ryto“ ugdymo centras]], * [[Ukmergės švietimo centras]], * [[Ukmergės meno mokykla]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=35000|inc=5000|incmin=1000 |1825|4143 |1837|5275 |1856|6230 |1860|7309|r1860=<ref name="GSSRI"/> |1863|7480 |1889|16559|r1889=<ref name="ESBE"/> |1897|13532 |1913|16300 |1923|10604|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1939|14000 |1959|14900|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|21600|r1970= |1976|25800|r1976=<ref>{{TLE|4|367||Ukmergė}}</ref> |1979|26601|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|30410|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|28759|r2001=<ref>{{2001sur(Vilnius)}}</ref> |2011|23878|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2016|21516 |2021|21258 |2022|20954 |2024|21990 |r2022=<ref>https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=4afc61cc-bdb7-435f-9041-f8ba09de5b24#/</ref>|r2024=<ref>https://www.ukmerge.lt/naujienos/ukmerges-rajono-savivaldybes-gyventoju-statistika-2024-m/</ref>}} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| 2011 m. gyveno 23 878 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211028155726/https://osp.stat.gov.lt/2011-m.-surasymas |date=2021-10-28 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 93,38&nbsp;% (22&nbsp;299); * [[Rusai]] – 4,42&nbsp;% (1&nbsp;056); * [[Lenkai]] – 0,57&nbsp;% (138); * [[Ukrainiečiai]] – 0,4&nbsp;% (97); * [[Baltarusiai]] – 0,33&nbsp;% (79); * [[Čigonai]] – 0,12&nbsp;% (31); * Kiti – 0,74&nbsp;% (178). |valign=top| 2001 m. gyveno 28 759 žmonės:<ref>[http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306223535/http://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-rezultatai |date=2016-03-06 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 92,92&nbsp;% (26&nbsp;724); * [[Rusai]] – 4,97&nbsp;% (1&nbsp;430); * [[Lenkai]] – 0,62&nbsp;% (180); * [[Ukrainiečiai]] – 0,53&nbsp;% (153); * [[Baltarusiai]] – 0,32&nbsp;% (94); * [[Čigonai]] – 0,17&nbsp;% (49); * Kiti – 0,44&nbsp;% (129). |valign=top| 1923 m. gyveno 10 604 žmonės:<ref>[http://web.stat.gov.lt/uploads/leidiniai/Lietuvos_gyv_sur.pdf?PHPSESSID=cfae3ef4f0d63b682f6f56cae1494a0f 1923 m. surašymo duomenys]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> * [[Lietuviai]] – 49,44&nbsp;% (5&nbsp;243); * [[Žydai]] – 36,63&nbsp;% (3&nbsp;885); * [[Lenkai]] – 7,55&nbsp;% (801); * [[Rusai]] – 5,19&nbsp;% (551); * [[Vokiečiai]] – 0,17&nbsp;% (19); * [[Latviai]] – 0,08&nbsp;% (9); * [[Baltarusiai]] – 0,03&nbsp;% (4); * Kiti – 0,77&nbsp;% (92). |valign=top| 1897 m. gyveno 13 532 žmonės:<ref>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97_uezd.php?reg=575 1897 m. surašymo duomenys (rus.)]</ref> * [[Žydai]] – 53,77&nbsp;% (7&nbsp;277); * [[Lenkai]] – 20,55&nbsp;% (2&nbsp;781); * [[Rusai]] – 15,35&nbsp;% (2&nbsp;078); * [[Lietuviai]]/[[žemaičiai]] – 6,31&nbsp;% (854); * [[Vokiečiai]] – 1,95&nbsp;% (264); * [[Ukrainiečiai]] – 0,82&nbsp;% (111); * [[Baltarusiai]] – 0,56&nbsp;% (77); * [[Čigonai]] – 0,33&nbsp;% (45); * Kiti – 0,33&nbsp;% (45). |} === Žymūs žmonės === * [[Vladas Rėklaitis]] (1888–1952), karininkas, ilgiausiai dirbęs Ukmergės burmistras * [[Brunonas Abakanovičius]] (1852–1900), matematikas, fizikas, elektrotechnikas, išradėjas, konstruktorius * [[Samuel S. Bloom]] (1860–1941), sionistas, industrialistas, išradėjas * [[Woolf Wess]] (1861–1946), anarchistas, redaktorius * [[Alexander Braudo]] (1864–1924), rašytojas * [[Charles Frank]] (1865–1959), mechanikas, išradėjas * [[Borisas Veisbrodas]] (1874–1942), gydytojas, chirurgas * [[Marian von Reinhard]] (1881–1976), karininkas * [[Josifas Piatnickis]] (1882–1938), TSRS politikas * [[Pranas Druskis]] (1898–1943), TSRS geležinkelių valdybos viršininkas * [[Icikas Meskupas-Adomas]] (1907–1942), komunistų veikėjas. Sovietmečiu jam pastatytas paminklas (skulpt. L. Žuklys, archit. S. Pipynė) * [[Vladas Šlaitas]] (1920–1995) – poetas, jam skirta atminimo lenta Vytauto g. 62 * [[Aldona Vederaitė]] (1924–2012), aktorė, režisierė * [[Regina Varnaitė]] (g. 1927 m.), aktorė * [[Vytautas Narbutas (1930, geologas)|Vytautas Narbutas]] (1930–2025), geologas, prozininkas * [[Neringa Dičiuvienė]] (1931–2020), architektė * [[Elvyra Bungardienė]] (1935–2021), choreografė, režisierė, scenografė * [[Stanisław Woronowicz]] (g. 1941 m.), matematikas, fizikas * [[Evaldas Nekrašas]] (1945–2023), filosofas, politologas * [[Anatolijus Malkinas]] (g. 1946 m.), režisierius * [[Rimantas Čaikauskas]] (1955–2024), žolės riedulio treneris * [[Vida Vencienė]] (g. 1961 m.), slidininkė, olimpinė čempionė * [[Rima Petronytė–Bražėnienė]] (g. 1970 m.), krepšininkė, Europos čempionė * [[Rima Valentienė]] (g. 1978 m.), krepšininkė * [[Vita Kuktienė]] (g. 1980 m.), krepšininkė * [[Ieva Tamoševičiūtė]] (g. 1998 m.), aktorė == Miestai partneriai == [[Vaizdas:Ukmergės miestų partnerių rodyklė.JPG|thumb|Ukmergės miestų partnerių rodyklė.]] Miestai, su kuriais Ukmergė yra užmezgusi [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius:<ref>{{cite web |title=Tarptautinis bendradarbiavimas|url=http://www.ukmerge.lt/go.php/lit/Tarptautinis-bendradarbiavimas|website=ukmerge.lt|publisher=Ukmergė|language=lt|access-date=2022-08-22}}</ref> {{col3}} * {{flagicon|Germany}} [[Unštrut Heinicho apskritis]], [[Vokietija]] * {{flagicon|Germany}} [[Veterau apskritis]], Vokietija * {{flagicon|Germany}} [[Bad Langenzalca]], Vokietija * {{flagicon|LAT}} [[Lyvanai]], [[Latvija]] * {{flagicon|Poland}} [[Tarnovo Podgornė]], [[Lenkija]] * {{flagicon|Sweden}} [[Herljunga]], [[Švedija]] * {{flagicon|Sweden}} [[Vestra Jotalandas]], Švedija * {{flagicon|Sweden}} [[Mariestadas]], Švedija * {{flagicon|Italy}} [[Kolonjo al Serijus]], [[Italija]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Podolės Kamenecas]], [[Ukraina]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Korostenis]], [[Ukraina]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Krasylivas]], [[Ukraina]] * {{flagicon|GBR}} [[Vusteris]], [[Anglija]] * {{flagicon|HUN}} [[Kiškunmajša]], [[Vengrija]] * {{flagicon|EST}} [[Pelva]], [[Estija]] * {{flagicon|GEO}} [[Calendžicha]], [[Gruzija]] </div> == Sportas == Ukmergėje sporto veiklas kuruoja [[Ukmergės sporto centras]], jam šalia kitų objektų priklauso ir [[Ukmergės centrinis stadionas]]. Futbolo klubai: * [[FKS Ukmergė]] – [[futbolo klubas]] * [[MFK Ukmergė]] – moterų futbolo klubas * [[SM Vienybė Ukmergė]] – buvęs [[futbolo klubas]] * [[Ukmergės miesto stadionas]] – namų arena, kurioje rungtyniauja [[FKS Ukmergė]] komandos Krepšinio klubas: * [[Ukmergės Stekas|Ukmergės „Stekas“]] – krepšinio klubas, rungtyniaujantis [[Nacionalinė krepšinio lyga|NKL]]. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Literatūra == * Ukmergė: trys matymai (sud. Jūratė Šakienė). – Ukmergė: Ukmergės kraštotyros muziejus: Valdo leidykla, 2005. – 51 p.: iliustr. – ISBN 9986-853-96-6 * Ukmergės krašto laisvės kovų keliais (sud. Kazys Strazdas). – Kaunas: K. Strazdas, 2006. – 320 p.: iliustr. – ISBN 9955-665-66-1 * Ukmergės krašto laisvės ir kovų keliais (sud. Kazys Strazdas). – Kaunas: K. Strazdas, 2008. – 260 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-800-93-4 * Ukmergės žydų bendruomenės istorija: datos, dokumentai, faktai (sud. J. Zareckas). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2008. – 136 p. – ISBN 978-9955-712-43-5 * Ukmergė: knyga apie Ukmergės kraštą: informacinis-reprezentacinis leidinys (sud. Dalia Ivaškevičienė, Algimantas Matiukas, Julius Zareckas). – Vilnius: Jungtinės spaudos paslaugos, 2010. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95158-2-3 * Ukmergės mėgėjiškiems sodams – 50 metų / Ukmergės sodininkų susivienijimas „Sodai“ (sud. Genovaitė Kazielienė). – Ukmergė: Valdo leidykla, 2010. – 195 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-712-53-4 {{Ukmergė 2024}} == Nuorodos == * {{ML|2|464|Ukmergė}} * [http://www.ukmerge.lt Savivaldybės svetainė] * [https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000391561/apsesti-balandziai-ir-santechnikas-kaip-apdainuotoji-ukmerge-kadaise-sieke-tapti-kurortu Apsėsti balandžiai ir santechnikas: kaip apdainuotoji Ukmergė kadaise siekė tapti kurortu] (2025-02-17 LRT laida „Daiktų istorijos“) {{UKMgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Ukmergė| ]] nxm120h1bzrhlm9kku1obbjk2qax23o 0 19499 7957760 7935842 2026-11-05T06:50:09Z Kukmedis 169593 7957760 wikitext text/x-wiki {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = Simnas |paveikslelis = Simnas, 1.JPG |paveikslėlio tekstas = Simno centras |herbas = Simnas COA.gif |vėliava = |lat = 54.383 |long = 23.646 |apskritis = Alytaus |savivaldybė = Alytaus rajono |gyventojumetai = 2025 |gyventoju = 1150 |gyventojuRef = <ref>{{Lt mst gyventojai}}</ref> |plotas = 2.14 |pastokodas = LT-64037 |kirč = {{Vietovardis|k=2|Sim̃nas|Sim̃no|Sim̃nui|Sim̃ną|Simnù|Simnè|š=2002}} |istpav = {{ru|Симно}}<ref name="ESBE">{{ESBE|29a|093/93731|Симно|931}}</ref> |vikiteka = Category:Simnas }} '''Simnas''' – miestas [[Alytaus rajono savivaldybė]]je, 24 km į vakarus nuo [[Alytus|Alytaus]], šalia kelio {{KK131}}. [[Simno seniūnija|Seniūnijos]] centras, dvi seniūnaitijos (Simno I ir Simno II). [[Urbanistikos paminklas]]. Miestas įsikūręs prie [[Simno ežeras|Simno]] (šiaurėje) ir [[Giluitis|Giluičio]] (vakaruose) ežerų, pietuose telkšo [[Spernia|Spernios]] tvenkiniai. Stovi [[Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia]] (pastatyta [[1520]] m., seniausia [[Sūduva|Sūduvoje]]), mūrinė [[Simno sinagoga]] (pastatyta 1905 m.), yra [[Simno gimnazija]], [[Simno žemės ūkio mokykla]], biblioteka, vaikų darželis, slaugos ligoninė, vaistinė, poliklinika, kultūros namai, parduotuvės, paštas. UAB „Alytaus melioracija“, AB „Dainava“ filialas, gyventojai verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, gyventojų aptarnavimu, žuvivaisa, melioracija, statyba, siuvimu. Mieste veikia [[Simno specialioji mokykla]]. [[Vaizdas:Simnas.jpg|thumb|left|[[Simno ežeras]]]] == Etimologija == Vietovardis galimai kilęs nuo [[Simno ežeras|Simno ežero]],<ref>{{LVGDB}}</ref> telkšančio į šiaurę nuo miesto, nors yra sunku paaiškinti tokį ežero pavadinimą.<ref>{{Vanagas 2004|189–193}}</ref> Tarus, kad miesto pavadinimas – [[asmenvardinis vietovardis]], tektų imtis prielaidos, kad jis galbūt kilęs nuo krikščioniško vardo ''[[Simonas]]'' (''Simas''). [[Liaudies etimologija]] pasakoja legendą, kad labai seniai gyveno du gerieji milžinai – Simas ir Sinas. Susiėjo jie draugėn ir nutarė pasirinktam miesteliui pastatyti labai gražią bažnyčią, tačiau apsidairę aplinkui nerado tinkamo kalnelio. Tada vienas puolė nešti žemių iš rytų, kitas – iš vakarų. Supylė jie kalnelį, o daubose, iš kur žemes sėmė, dabar tyvuoliuoja Simno ir Giluičio ežerai. Baigę darbus, milžinai vienas kitą pavaišino taboka, paspaudė rankas, po saują brangenybių pažėrė į ežerus ir išsiskirstė kas sau – vienas medžioti, kitas žvejoti. Gyventojai, atsidėkodami milžinams, jų vardus sujungė į vieną – ''Simnas''. Taip ir pavadino vietovę, kur jie ant kalnelio pastatė bažnyčią. == Istorija == [[Vaizdas:Žuvusiems už Tarybų valdžią - panoramio.jpg|thumb|left|Paminklas žuvusiems už tarybų valdžią]] Gyvenvietė minima nuo [[1382]] m. Dabartinėje Simno vietoje pirmieji gyventojai pradėjo kurtis XV a. pradžioje, po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]]. Nuo [[1494]] m. minimas [[Lietuvos didysis kunigaikštis|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] medžioklės [[Simno dvaras]], įėjęs į valstybinių dvarų kompleksą – [[Alytaus ekonomija|Alytaus ekonomiją]]. Tai pirmasis Simno paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. XVI a. pradžioje ėmė augti miestelis, jame formavosi radialinė gatvių struktūra su netaisyklingos formos aikšte centre. [[1520]] m. [[Simno dvaras|Simno dvaro]] valdytojas [[Jonas Jonavičius Zabžezinskis|Jonas Zabžezinskis]] pradėjo statydinti gynybinių elementų turinčią [[Simno bažnyčia|Simno bažnyčią]]. Statybos ir gausių rekonstrukcijų darbai truko kelis šimtmečius, tačiau ankstyvojo [[Renesansas|renesanso]] bruožai išliko. Vertinga bažnyčios interjeras, šoniniame altoriuje esantis Dievo Motinos paveikslas laikomas stebuklingu. Tai seniausias [[Sūduva|Sūduvoje]] architektūros paminklas. [[1625]] m. Lietuvos vicekancleris ir Simno seniūnas [[Povilas Sapiega]] ėmė rūpintis miestelio savivalda ir [[1626]] m. [[sausio 2]] d. valdovas [[Zigmantas Vaza]] suteikė [[Magdeburgo teisė|miesto teises]], antspaudą ir herbą. [[1776]] m. savivaldos neteko, bet [[1792]] m. [[birželio 15]] d. [[Stanislovas Augustas]] išdavė privilegiją, kuria sugrąžino prarastas miesto teises, tačiau per politinę suirutę miestas jas vėl prarado. XVIII a. prie bažnyčios vikariato veikė parapinė mokykla. XIX a. Simnas – Kalvarijos apskrities miestelis, valsčiaus centras.<ref>{{SGKP|10|614|Simno}}</ref> Amžiaus viduryje Simne įsteigtas paštas ir vaistinė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Simnas garsėjo prekymečiais. XX a. tarpukariu Simnas – valsčiaus centras su keliomis įmonėmis, malūnais, vilnų karšyklomis. [[1937]] m. įkurta biblioteka. XX a. šalia miesto buvo maža [[Simno geležinkelio stotelė]], už kelių kilometrų į rytus – didesnė [[Simno geležinkelio stotis]], kuri ilgainiui pervadinta [[Mergalaukio geležinkelio stotis|Mergalaukio geležinkelio stotimi]]. [[1941]] m. [[birželio 22]] d. rytą Simne bombarduotos 553 šaulių pulko kareivinės, vėliau – Simno centras. [[1941]] m. [[rugpjūčio 12]] d. Kalesnykų miške sušaudyta ~700 miestelio gyventojų. Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės ir Tauro apygardos, Vytauto partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. [[1956]] m. [[gruodžio 28]] d. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Sovietmečiu buvo „Garbės ženklo“ ordino Simno [[tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė]], prie kelio link [[Krosna|Krosnos]] veikė melioratorių miestelis, Alytaus „Dainavos“ siuvimo fabriko cechas. [[1999]] m. patvirtintas dabartinis [[Simno herbas]]. {{adm2|4}} {{admr|XVI a.|r2=3|[[Simno valsčius|Simno valsčiaus]] centras|?}} {{admr|[[1867]]–[[1915]] m.|[[Kalvarijos apskritis]]}} {{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|[[Alytaus apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|[[Simno apylinkė]]s centras, <br/> [[Simno II apylinkė]]s centras|r3=4|[[Simno rajonas|Simno rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1954]] m.|}} {{admr|[[1954]]–[[1956]] m.|[[Simno apylinkė]]s centras}} {{admr|[[1956]]–[[1959]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas|}} {{admr|[[1959]]–[[1963]] m.|r2=2|[[Alytaus rajonas]]}} {{admr|[[1963]]–[[1995]] m.|rajoninio pavaldumo miestas, <br/> [[Simno apylinkė]]s centras|}} {{admr|[[1995]]–|[[Simno seniūnija|Simno seniūnijos]] centras|[[Alytaus rajono savivaldybė]]|[[Alytaus apskritis]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=2500|inc=1000|incmin=250 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1827|1020 |1880|1722 |1888|1870|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1900|1642|r1900=*<ref name="ESBE"/> |1923|1519|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1970|1716|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|198||Simnas}}</ref> |1976|1800|r1976=<ref name="LTE">{{LTE|10|165||Simnas}}</ref><ref name="TLE">{{TLE|3|670||Simnas}}</ref> |1979|1625|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|2313|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|1980|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|1514|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|1247 }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 1 514 žmonės:<ref>[https://web.archive.org/web/20090601072103/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630&PHPSESSID=f4257a90983c4f011d530bbfa8d6cc4f 2011 m. surašymo duomenys]</ref> * [[Lietuviai]] – 98,48% (1491); * Kiti – 1,51% (23). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 1 980 žmonės:<ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130513054211/http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 |date=2013-05-13 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 98,48% (1950); * Kiti – 1,51% (30). |} === Žymūs žmonės === * [[Jacob Barit]] (1797–1883), talmudistas, visuomenės veikėjas * [[Vytautas Kasiulis]] (1918–1995), dailininkas. * [[Kostantas Kazakevičius]] (1942–1997), inžinierius mechanikas, medžiagotyrininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. == Sportas == * [[FK Simnas]] (futbolas) == Galerija == <gallery> Simno, Lithuania, Sept. 2008.jpg Simno bazn.jpg|Simno bažnyčia </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == * {{ML|3|566|Simnas}} * [http://www.arsa.lt/index.php?s_id=20&lang=lt Istorija ir herbas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060503153403/http://www.arsa.lt/index.php?s_id=20&lang=lt |date=2006-05-03 }} * [[Algimantas Miškinis]]. ''Užnemunės miestai ir miesteliai'', Vilnius, [[1999]], p. 193-240 (Simnas). (Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 1). * Žvilgsnis praeitin: mokytojų ir moksleivių surinkta Simno bei Mergalaukio kaimo istorija. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 2004. – 472 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-87-3 {{ALYgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Simnas| ]] hlx0rdugl763rqcqt8vmxkdxlm9zxha 4 21254 7957686 7955963 2026-11-04T23:35:57Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7957686 wikitext text/x-wiki Čia yra būtiniausių straipsnių iš mitologijos srities sąrašas. {{Wikidata list |sparql=SELECT DISTINCT ?item ?linkcount WHERE { { ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q9134 . } UNION { ?item wdt:P31*/wdt:P279* wd:Q24334685 . } FILTER(?linkcount > 45 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wikibase:sitelinks ?linkcount; SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } ORDER BY DESC (?linkcount) |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,description:Aprašymas,P31:Yra,P279:Poklasis,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Straipsnis ! Aprašymas ! Yra ! Poklasis ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q29372|Q29372]] | [[Grendelis]] | | [[literatūrinis personažas]]<br/>[[mitinis veikėjas]] | | 46 |- | [[:d:Q118192|Q118192]] | [[Prester John]] | | [[mitinis veikėjas]] | | 46 |- | [[:d:Q156328|Q156328]] | [[Manasseh]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 46 |- | [[:d:Q204927|Q204927]] | [[Ægir]] | | [[water deity]]<br/>[[Norse deity]]<br/>[[mythological king]] | | 46 |- | [[:d:Q272054|Q272054]] | [[Guinevere]] | | [[human whose existence is disputed]]<br/>[[legendary figure]]<br/>[[half-giant in a work of fiction]] | | 46 |- | [[:d:Q308697|Q308697]] | [[goblin]] | | [[mythical humanoid race]]<br/>[[fictional humanoid species]] | [[mythic humanoid]]<br/>[[mythical creature]]<br/>[[fėja]] | 46 |- | [[:d:Q464227|Q464227]] | [[Nefertem]] | | [[Ancient Egyptian deity]] | | 46 |- | [[:d:Q479645|Q479645]] | [[Obadiah]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]]<br/>[[žmogus]] | | 46 |- | [[:d:Q502282|Q502282]] | [[Eber]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]]<br/>[[Islamo pranašai]] | | 46 |- | [[:d:Q1266031|Q1266031]] | [[angel in Islam]] | | [[group of fictional characters]] | [[angelas]]<br/>[[Spirit in Islam]] | 46 |- | [[:d:Q1981722|Q1981722]] | [[Nahum]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 46 |- | [[:d:Q6183204|Q6183204]] | [[Al-lāt]] | | [[Deivė]] | | 46 |- | [[:d:Q58155|Q58155]] | [[Four Horsemen of the Apocalypse]] | | [[group of mythical characters]]<br/>[[ketvertas]] | [[biblinis veikėjas]]<br/>[[eschatological figure]] | 47 |- | [[:d:Q208446|Q208446]] | [[ghoul]] | | [[mythical humanoid race]] | [[nemirėliai]]<br/>[[mitinis veikėjas]] | 47 |- | [[:d:Q215681|Q215681]] | [[Lancelot]] | | [[legendary figure]]<br/>[[literatūrinis personažas]] | | 47 |- | [[:d:Q275010|Q275010]] | [[Moloch]] | | [[god]]<br/>[[biblical concept]] | | 47 |- | [[:d:Q276765|Q276765]] | [[Abaddon]] | | [[angel in Judaism]]<br/>[[angels in Christianity]]<br/>[[angelas]]<br/>[[biblinis veikėjas]]<br/>[[eschatological figure]] | | 47 |- | [[:d:Q313214|Q313214]] | [[Ahaziah]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 47 |- | [[:d:Q313237|Q313237]] | [[Amaziah]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 47 |- | [[:d:Q319049|Q319049]] | [[Jeconiah]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]]<br/>[[žmogus]] | | 47 |- | [[:d:Q336237|Q336237]] | [[Rusalka]] | | [[class of mythical entities]]<br/>[[mythical humanoid race]] | [[Nav']]<br/>[[mitinis veikėjas]] | 47 |- | [[:d:Q574355|Q574355]] | [[Kapila]] | | [[žmogus]]<br/>[[human whose existence is disputed]] | | 47 |- | [[:d:Q682531|Q682531]] | [[Enos]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 47 |- | [[:d:Q692111|Q692111]] | [[kitsune]] | | [[fictional taxon]] | [[shapeshifter]]<br/>[[mythological fox]] | 47 |- | [[:d:Q740881|Q740881]] | [[magic carpet]] | | | [[magic item]]<br/>[[fictional aircraft]] | 47 |- | [[:d:Q937164|Q937164]] | [[Pandora's box]] | | [[mythical object]]<br/>[[pithos]]<br/>[[magic item]]<br/>[[box]]<br/>[[idiom derived from Greco-Roman mythology]] | | 47 |- | [[:d:Q1124554|Q1124554]] | [[Masih ad-Dajjal]] | | [[literatūrinis personažas]]<br/>[[Quranic figure]]<br/>[[eschatological figure]] | | 47 |- | [[:d:Q2804969|Q2804969]] | [[Micah]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 47 |- | [[:d:Q172549|Q172549]] | [[Eolas]] | | [[Greek deity]]<br/>[[mitologinis graikų personažas]]<br/>[[wind deity]] | | 48 |- | [[:d:Q184273|Q184273]] | [[Zedekijas]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 48 |- | [[:d:Q225198|Q225198]] | [[Baltazaras]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 48 |- | [[:d:Q272805|Q272805]] | [[Mephistopheles]] | | [[demonas]]<br/>[[folklore character]]<br/>[[literatūrinis personažas]]<br/>[[theatrical character]]<br/>[[devil in a work of fiction]] | | 48 |- | [[:d:Q696702|Q696702]] | [[Vamana]] | | [[Hindu deity]] | | 48 |- | [[:d:Q1061795|Q1061795]] | [[Chandra]] | | [[Hindu deity]]<br/>[[mėnulio dievybė]] | | 48 |- | [[:d:Q11773777|Q11773777]] | [[Sun Wukong]] | | [[mythological or legendary monkey]]<br/>[[fictional monkey]]<br/>[[fictional humanoid]]<br/>[[literatūrinis personažas]]<br/>[[filmo veikėjas]]<br/>[[televizijos veikėjas]] | | 48 |- | [[:d:Q45090|Q45090]] | [[Jesse]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 49 |- | [[:d:Q220437|Q220437]] | [[Camelot]] | | [[pilis]]<br/>[[royal court]]<br/>[[mythical location]] | | 49 |- | [[:d:Q228896|Q228896]] | [[Salomėja]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 49 |- | [[:d:Q272993|Q272993]] | [[Susanoo]] | | [[kunitsukami]]<br/>[[Kami]] | | 49 |- | [[:d:Q332242|Q332242]] | [[Buraq]] | | [[mythical creature]] | | 49 |- | [[:d:Q126689|Q126689]] | [[Jehoshaphat]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 50 |- | [[:d:Q128847|Q128847]] | [[Lėja (Biblija)]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 50 |- | [[:d:Q232453|Q232453]] | [[Marta (Biblija)]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 50 |- | [[:d:Q276563|Q276563]] | [[Nun]] | | [[Ancient Egyptian deity]]<br/>[[water deity]] | | 50 |- | [[:d:Q743170|Q743170]] | [[Hua Mulan]] | | [[legendary hero]]<br/>[[human whose existence is disputed]]<br/>[[žmogus]] | | 50 |- | [[:d:Q925042|Q925042]] | [[Krampus]] | | [[figure used in threatening children]]<br/>[[mitinis veikėjas]]<br/>[[folklore character]]<br/>[[Popanz]] | | 50 |- | [[:d:Q1774982|Q1774982]] | [[Ruth]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 50 |- | [[:d:Q44047|Q44047]] | [[Apaštalas Jokūbas jaunesnysis]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 51 |- | [[:d:Q193813|Q193813]] | [[Mjolniras]] | | [[Norse mythical object]]<br/>[[mythological weapon]] | | 51 |- | [[:d:Q214554|Q214554]] | [[Serapis]] | | [[Ancient Egyptian deity]]<br/>[[Greek deity]] | | 51 |- | [[:d:Q326189|Q326189]] | [[Salih]] | | [[Islamo pranašai]] | | 51 |- | [[:d:Q332885|Q332885]] | [[Faust]] | | [[išgalvotas asmuo]]<br/>[[legendary figure]]<br/>[[literatūrinis personažas]]<br/>[[operatic character]]<br/>[[musical theatre character]]<br/>[[folklore character]]<br/>[[theatrical character]] | | 51 |- | [[:d:Q463934|Q463934]] | [[Atalija]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 51 |- | [[:d:Q625661|Q625661]] | [[Reuben]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 51 |- | [[:d:Q728388|Q728388]] | [[guardian angel]] | | [[Islamic term]] | [[angels in Christianity]]<br/>[[angel in Islam]]<br/>[[Asmens sargybinis]] | 51 |- | [[:d:Q273517|Q273517]] | [[Abijah]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 52 |- | [[:d:Q58165|Q58165]] | [[Merovech]] | | [[human whose existence is disputed]] | | 53 |- | [[:d:Q193567|Q193567]] | [[Polifemas (kiklopas)]] | | [[kiklopai]] | | 53 |- | [[:d:Q472773|Q472773]] | [[four evangelists]] | | [[žmonių grupė]]<br/>[[artistic theme]] | [[Apaštalai|apaštalas]] | 53 |- | [[:d:Q835143|Q835143]] | [[Jannah]] | | [[Islamic term]] | [[Islamic mythology]] | 53 |- | [[:d:Q2186|Q2186]] | [[Romulus]] | | [[legendary human figure]] | | 54 |- | [[:d:Q108636|Q108636]] | [[Velykų kiškis]] | | [[mythical creature]]<br/>[[folklore character]]<br/>[[literatūrinis personažas]]<br/>[[komiksų veikėjas]] | [[fictional rabbit or hare]]<br/>[[Easter traditions]] | 54 |- | [[:d:Q187880|Q187880]] | [[Ekskaliburas]] | | [[mythological sword]]<br/>[[magic item]] | | 54 |- | [[:d:Q193165|Q193165]] | [[kraken]] | | [[sea monster]] | | 54 |- | [[:d:Q211326|Q211326]] | [[Likurgas (Sparta)]] | | [[human whose existence is disputed]]<br/>[[mitologinis graikų personažas]] | | 54 |- | [[:d:Q215512|Q215512]] | [[Levis (Biblija)]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 54 |- | [[:d:Q313415|Q313415]] | [[Asa]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 54 |- | [[:d:Q212262|Q212262]] | [[Golden Fleece]] | | [[fleece]]<br/>[[mythical object]]<br/>[[magic item]] | | 55 |- | [[:d:Q216810|Q216810]] | [[King Kong]] | | [[literatūrinis personažas]]<br/>[[filmo veikėjas]]<br/>[[monster]]<br/>[[animacinis veikėjas]]<br/>[[movie monster]]<br/>[[fictional ape]] | | 55 |- | [[:d:Q314700|Q314700]] | [[Joachim]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 55 |- | [[:d:Q517977|Q517977]] | [[Varaha]] | | [[Avatara]] | | 55 |- | [[:d:Q1768161|Q1768161]] | [[Abraham in Islām]] | | [[žmogus]]<br/>[[religious character]] | | 55 |- | [[:d:Q189726|Q189726]] | [[Ea]] | | [[water deity]] | | 56 |- | [[:d:Q208150|Q208150]] | [[Apis]] | | [[Ancient Egyptian deity]] | | 57 |- | [[:d:Q460763|Q460763]] | [[Benjamin]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 57 |- | [[:d:Q490838|Q490838]] | [[Azrael]] | | [[angel in Islam]]<br/>[[mythical creature]] | | 57 |- | [[:d:Q665541|Q665541]] | [[Hosea]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]]<br/>[[žmogus]] | | 57 |- | [[:d:Q732870|Q732870]] | [[Hebrew Bible]] | | [[rašytinis veikalas]]<br/>[[Šventraštis|religinis tekstas]] | [[Jewish mythology]] | 57 |- | [[:d:Q188044|Q188044]] | [[Merlinas]] | | [[cambion]]<br/>[[human whose existence is disputed]]<br/>[[legendary figure]]<br/>[[mitinis veikėjas]]<br/>[[human from Star Trek]]<br/>[[filmo veikėjas]] | | 58 |- | [[:d:Q6567|Q6567]] | [[Godzilla]] | | [[filmo veikėjas]]<br/>[[fictional reptile]]<br/>[[fictional mutant]]<br/>[[movie monster]]<br/>[[character in a fictitious work]]<br/>[[tokusatsu character]] | | 59 |- | [[:d:Q207389|Q207389]] | [[Rachelė]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 59 |- | [[:d:Q244912|Q244912]] | [[Hezekiah]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 59 |- | [[:d:Q240679|Q240679]] | [[Hercules]] | | [[Roman deity]] | | 60 |- | [[:d:Q282220|Q282220]] | [[Judah]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 60 |- | [[:d:Q211663|Q211663]] | [[Rehabeamas]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 61 |- | [[:d:Q215605|Q215605]] | [[Kinijos drakonas]] | | [[drakonas]] | [[water deity]]<br/>[[mitinis veikėjas]] | 61 |- | [[:d:Q235849|Q235849]] | [[Elžbieta]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 61 |- | [[:d:Q327375|Q327375]] | [[Idrisas]] | | [[Islamo pranašai]] | | 61 |- | [[:d:Q3266236|Q3266236]] | [[Grafas Drakula]] | | [[vampire in a work of fiction]]<br/>[[literatūrinis personažas]]<br/>[[fictional shapeshifter]]<br/>[[filmo veikėjas]]<br/>[[televizijos veikėjas]]<br/>[[animacinis veikėjas]]<br/>[[video game character]]<br/>[[mitinis veikėjas]] | | 61 |- | [[:d:Q308398|Q308398]] | [[Midas]] | | [[mitologinis graikų personažas]] | | 62 |- | [[:d:Q328804|Q328804]] | [[John the Evangelist]] | | [[žmogus]]<br/>[[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 62 |- | [[:d:Q139464|Q139464]] | [[Zacharijus]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 63 |- | [[:d:Q214617|Q214617]] | [[Hagaras]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]]<br/>[[filmo veikėjas]] | | 64 |- | [[:d:Q158825|Q158825]] | [[Jeremijas]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 65 |- | [[:d:Q13382352|Q13382352]] | [[Satoshi Nakamoto]] | | [[slapyvardis]]<br/>[[human whose existence is disputed]] | | 67 |- | [[:d:Q44020|Q44020]] | [[Apaštalas Motiejus]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 68 |- | [[:d:Q44810|Q44810]] | [[Didžiapėdis]] | | | [[legendary creature in American folklore]]<br/>[[kriptidas]]<br/>[[mythical creature]] | 71 |- | [[:d:Q51624|Q51624]] | [[Jėzaus Kristaus Prisikėlimas]] | | [[resurrection in Christianity]]<br/>[[artistic theme]]<br/>[[gospel episode]]<br/>[[pericope]]<br/>[[narrative event]]<br/>[[prisikėlimas]] | | 74 |- | [[:d:Q183403|Q183403]] | [[Izmaelis]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]]<br/>[[Islamo pranašai]] | | 74 |- | [[:d:Q200902|Q200902]] | [[Semas]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 74 |- | [[:d:Q51664|Q51664]] | [[Jėzus islame]] | | [[Islamo pranašai]]<br/>[[Quranic figure]]<br/>[[Салихтар]]<br/>[[Mukarrabun]]<br/>[[Ulu'l-azm]]<br/>[[human whose existence is disputed]] | | 77 |- | [[:d:Q276453|Q276453]] | [[monster]] | | | [[imaginary character]]<br/>[[fictional creature]]<br/>[[mythical creature]] | 78 |- | [[:d:Q107626|Q107626]] | [[Setas (Biblija)]] | | [[biblinis žmogiškas veikėjas]] | | 79 |- | [[:d:Q50193|Q50193]] | [[Trojos arklys]] | | [[episode in Greek mythology]] | | 88 |- | [[:d:Q178638|Q178638]] | [[Nasreddin]] | | [[žmogus]]<br/>[[legendary hero]] | | 88 |} {{Wikidata list end}} == Teorija == *[[Lyginamoji mitologija]] == Atskirų tautų/kultūrų mitologija == *[[Baltų mitologija]] **'''[[Lietuvių mitologija]]''' ([[w:Lithuanian_mythology|en]]) *Afrikos tautų mitologija **[[Ašančių mitologija]] ([[w:Ashanti mythology|en]]) **[[Zulų mitologija]] ([[w:Zulu mythology|en]]) **[[Berberų mitologija]] **[[Masajų mitologija]] ([[w:Masai mythology|en]]) **[[Egiptiečių mitologija]] ([[w:Egyptian mythology|en]]) **[[Nubių mitologija]] **[[Pigmėjų mitologija]] ([[w:Pygmy mythology|en]]) **[[Jorubų mitologija]] ([[w:Yoruba mythology|en]]) *Azijos tautų mitologija **[[Akadų mitologija]] **[[Arabų mitologija]] ([[w:Arabian mythology|en]]) **[[Armėnų mitologija]] **[[Baliečių mitologija]] **[[Budistų mitologija]] ([[w:Buddhist mythology|en]]) **[[Gruzinų mitologija]] **[[Indų mitologija]] ([[w:Hindu mythology|en]]) **[[Japonų mitologija]] ([[w:Japanese mythology |en]]) **[[Kinų mitologija]] ([[w:Chinese mythology|en]]) **[[Mongolų mitologija]] **[[Tiurkų mitologija]] ([[w:Turkic mythology|en]]) *Europos tautų mitologija **[[Albanų mitologija]] ([[w:Albanian mythology|en]]) **[[Anglų mitologija]] ([[w:Anglo-Saxon mythology|en]]) **[[Baskų mitologija]] ([[w:Basque mythology|en]]) **[[Dakų mitologija]] **[[Estų mitologija]] ([[w:Estonian mythology|en]]) **[[Etruskų mitologija]] ([[w:Etruscan mythology|en]]) **[[Germanų mitologija]] ([[w:Germanic mythology|en]]) **[[Olandų mitologija]] ([[w:Dutch mythology|en]]) **[[Prancūzų mitologija]] ([[w:French mythology|en]]) **[[Suomių mitologija]] ([[w:Finnish mythology|en]]) == Krikščioniškoji mitologija == * [[Krikščioniškoji mitologija]] * [[Šventasis Gralis]]{{100%}} * [[Krikščioniškoji demonologija]], [[Demonas]], [[Azazelis]], [[Belzebubas]], [[Liuciferis]], [[Mefistofelis]], [[Molochas]], [[Šėtonas]] * [[Angelas]], [[Arkangelas]], [[Cherubinas]], [[Serafimas]], [[Arkangelas Rafaelis]], [[Arkangelas Mykolas]], [[Puolęs angelas]], [[Gabrielius]], [[Angelų hierarchija]] * [[Dangun ėmimas]], [[Prigimtinė nuodėmė]], [[Leviatanas]], [[Pragaras]], [[Rojus]], [[Edeno sodas]] * Bibliniai įvykiai: [[Adomas ir Ieva]], [[Kainas ir Abelis]], [[Tvanas]], [[Uždraustas vaisius]], [[Aukso veršis]], [[Nojaus arka]], [[Sodoma ir Gomora]], [[Babelio bokštas]]. * Bibliniai (Senojo Testamento) personažai: [[Dovydas]], [[Galijotas]], [[Mozė]], [[Saulius]], [[Jozuė]], [[Saliamonas]], [[Danielius]], [[Elijas]], kt. == Islamo ir arabų mitologija == * [[Islamo mitologija]] * [[Arabų mitologija]] * [[Šaitanas]] *[[Džinas (mitologija)]] (arabų mitologija) *[[Ifritas]] (arabų mitologija) == Žydų mitologija == * [[Žydų mitologija]] * [[Astartė]], [[Golemas]] * [[Lilit]] * [[Kabala]], [[Kabalistinė astrologija]], [[Gyvybės medis]] == Legendinės būtybės == *[[Baziliskas]] *[[Sniego Žmogus]] *'''[[Graikų mitologijos fantastinės būtybės]]''' *[[Milžinas]] *[[Gnomas]], [[Nykštukas]], [[Trolis]], [[Goblinas]], [[Gremlinas]], [[Leprechenas]] *[[Grifonas]] *[[Banšė]] *[[Taraskas]] *[[Elfas]] *[[Kaukas]] *[[Aitvaras (mitologija)|Aitvaras]] *[[Laumė]] *[[Drakonas]] [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] dzgkdt1xbxs4bjo1wor3viqoecz9gtl 4 21308 7957735 7956009 2026-11-05T05:02:10Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7957735 wikitext text/x-wiki Čia yra kaupiamas '''būtiniausių informatikos srities straipsnių''' sąrašas. {{Wikidata list |sparql=SELECT DISTINCT ?item ?itemLabel ?enwiki ?linkcount WHERE { { ?item wdt:P2579 wd:Q21198. } UNION { ?item wdt:P361 wd:Q21198. } UNION { ?item wdt:P31 wd:Q66747126. } FILTER(?linkcount > 20 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wikibase:sitelinks ?linkcount. ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?linkcount) |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,label:Straipsnis,?enwiki:Angliškai,?linkcount:Skaičius kitose viki }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! Straipsnis ! Angliškai ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q288510|Q288510]] | [[run time]] | [[:en:Runtime (program lifecycle phase)]] | 21 |- | [[:d:Q528588|Q528588]] | [[constraint programming]] | [[:en:Constraint programming]] | 21 |- | [[:d:Q629498|Q629498]] | [[genetic programming]] | [[:en:Genetic programming]] | 21 |- | [[:d:Q762268|Q762268]] | [[automatic programming]] | [[:en:Automatic programming]] | 21 |- | [[:d:Q1503724|Q1503724]] | [[pattern matching]] | [[:en:Pattern matching]] | 21 |- | [[:d:Q2722260|Q2722260]] | [[attribute]] | [[:en:Attribute (programming)]] | 21 |- | [[:d:Q1579914|Q1579914]] | [[monad]] | [[:en:Monad (functional programming)]] | 22 |- | [[:d:Q2670846|Q2670846]] | [[computer algebra]] | [[:en:Computer algebra]] | 22 |- | [[:d:Q11248500|Q11248500]] | [[user experience design]] | [[:en:User experience design]] | 22 |- | [[:d:Q1046373|Q1046373]] | [[critical section]] | [[:en:Critical section]] | 23 |- | [[:d:Q1144241|Q1144241]] | [[šalutinis efektas]] | [[:en:Side effect (computer science)]] | 23 |- | [[:d:Q1481411|Q1481411]] | [[IT service management]] | [[:en:IT service management]] | 23 |- | [[:d:Q180868|Q180868]] | [[prototype-based programming]] | [[:en:Prototype-based programming]] | 24 |- | [[:d:Q1335171|Q1335171]] | [[graphical button]] | [[:en:Button (computing)]] | 24 |- | [[:d:Q128392|Q128392]] | [[concurrent computing]] | [[:en:Concurrent computing]] | 25 |- | [[:d:Q734215|Q734215]] | [[kontekstinis meniu]] | [[:en:Context menu]] | 25 |- | [[:d:Q783066|Q783066]] | [[drop-down list]] | [[:en:Drop-down list]] | 27 |- | [[:d:Q846205|Q846205]] | [[breadcrumb navigation]] | [[:en:Breadcrumb navigation]] | 27 |- | [[:d:Q861170|Q861170]] | [[virtualioji klaviatūra]] | [[:en:Virtual keyboard]] | 27 |- | [[:d:Q333464|Q333464]] | [[algoritmų analizė]] | [[:en:Analysis of algorithms]] | 28 |- | [[:d:Q8868615|Q8868615]] | [[ciklas]] | [[:en:Loop (statement)]] | 28 |- | [[:d:Q236975|Q236975]] | [[klasikinė logika]] | [[:en:Classical logic]] | 29 |- | [[:d:Q1430062|Q1430062]] | [[kriptologija]] | [[:en:Cryptology]] | 29 |- | [[:d:Q1135914|Q1135914]] | [[event-driven programming]] | [[:en:Event-driven programming]] | 30 |- | [[:d:Q6453666|Q6453666]] | [[modular programming]] | [[:en:Modular programming]] | 30 |- | [[:d:Q61905|Q61905]] | [[management information system]] | [[:en:Management information system]] | 31 |- | [[:d:Q661075|Q661075]] | [[metaprogramavimas]] | [[:en:Metaprogramming]] | 31 |- | [[:d:Q815844|Q815844]] | [[Metodas]] | [[:en:Method (computer programming)]] | 31 |- | [[:d:Q264164|Q264164]] | [[rekursija]] | [[:en:Recursion (computer science)]] | 32 |- | [[:d:Q849450|Q849450]] | [[tab]] | [[:en:Tab (interface)]] | 32 |- | [[:d:Q30267|Q30267]] | [[aspect-oriented programming]] | [[:en:Aspect-oriented programming]] | 33 |- | [[:d:Q749568|Q749568]] | [[REST]] | [[:en:REST]] | 33 |- | [[:d:Q1051282|Q1051282]] | [[generic programming]] | [[:en:Generic programming]] | 34 |- | [[:d:Q835016|Q835016]] | [[window]] | [[:en:Window (computing)]] | 36 |- | [[:d:Q868299|Q868299]] | [[control flow]] | [[:en:Control flow]] | 36 |- | [[:d:Q324254|Q324254]] | [[ontologija (informatika)]] | [[:en:Ontology (information science)]] | 37 |- | [[:d:Q531152|Q531152]] | [[deklaratyvus programavimas]] | [[:en:Declarative programming]] | 37 |- | [[:d:Q846925|Q846925]] | [[menu]] | [[:en:Menu (computing)]] | 37 |- | [[:d:Q275603|Q275603]] | [[loginis programavimas]] | [[:en:Logic programming]] | 38 |- | [[:d:Q1418502|Q1418502]] | [[procedural programming]] | [[:en:Procedural programming]] | 38 |- | [[:d:Q213092|Q213092]] | [[gija]] | [[:en:Thread (computing)]] | 40 |- | [[:d:Q194152|Q194152]] | [[parsing]] | [[:en:Parsing]] | 42 |- | [[:d:Q845566|Q845566]] | [[derinimas]] | [[:en:Debugging]] | 42 |- | [[:d:Q816826|Q816826]] | [[information retrieval]] | [[:en:Information retrieval]] | 45 |- | [[:d:Q2878974|Q2878974]] | [[teorinė informatika]] | [[:en:Theoretical computer science]] | 45 |- | [[:d:Q205663|Q205663]] | [[Procesas]] | [[:en:Process (computing)]] | 46 |- | [[:d:Q844718|Q844718]] | [[theory of computation]] | [[:en:Theory of computation]] | 46 |- | [[:d:Q190686|Q190686]] | [[subroutine]] | [[:en:Function (computer programming)]] | 50 |- | [[:d:Q201456|Q201456]] | [[direktorija]] | [[:en:Directory (computing)]] | 50 |- | [[:d:Q184793|Q184793]] | [[computer-aided design]] | [[:en:Computer-aided design]] | 60 |- | [[:d:Q23808|Q23808]] | [[sąsaja]] | [[:en:Interface (computing)]] | 61 |- | [[:d:Q926331|Q926331]] | [[ransomware]] | [[:en:Ransomware]] | 64 |- | [[:d:Q428691|Q428691]] | [[computer engineering]] | [[:en:Computer engineering]] | 75 |- | [[:d:Q175263|Q175263]] | [[duomenų struktūra]] | [[:en:Data structure]] | 82 |- | [[:d:Q179310|Q179310]] | [[computing]] | [[:en:Computing]] | 82 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] da69tvzjdsn1bdbb7c9domo77r5oyfw 0 21979 7957655 6869846 2026-11-04T22:34:52Z Mindaur 114083 7957655 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = reg | titulas = [[Anglija|Anglijos]] karalius | kiti titulai = | dinastija =Oranžo-Nassau dinastija | vardas = Vilhelmas III Oranietis | paveikslėlis = William III of England.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1650|12|14}} | gimimo vieta = ''La Haye'', [[Nyderlandai]] | mirties data = {{Mirė|1702|3|8|1650|12|14}} | mirties vieta = | palaidotas =[[Vestminsterio abatija|Vestminsterio abatijoje]] | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas =[[Vilhelmas II Oranietis]] | motina =Marija Henrietė Stiuart | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = <!-- Pasikartojanti dalis iki 10 kartu. Pasikartoja, jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. --> | titulas0 = [[Vaizdas:Royal Arms of England (1198-1340).svg|35px|left]][[Anglijos karalius]] | fonas0 = reg | kelintas0 = | valdė0 ={{pradžia|1689||}} - {{pabaiga|1702|||1689||}} | karūnavimas0 =[[1689]] m. [[balandžio 11]] d. | pirmtakas0 =[[Jokūbas II]] | įpėdinis0 =Ana | titulas1 = [[Vaizdas:Royal Arms of the Kingdom of Scotland.svg|35px|left]] [[Škotijos karalius]] | fonas1 = reg | kelintas1 = | valdė1 ={{pradžia|1689||}} - {{pabaiga|1702|||1689||}} | karūnavimas1 = | pirmtakas1 =[[Jokūbas II]] | įpėdinis1 =Ana | žinomas = | parašas =WilliamIII Sig.svg | pastabos = |vikiteka= Category:William III of England }} [[Vaizdas:Royal Monogram of King William III of England.svg|thumb|left|120px|Vilhelmo III Oranietčio monograma]] '''Vilhelmas III Oranietis'''<ref>{{cite web|title=Vilhelmas III Oranietis|url=https://www.vle.lt/straipsnis/vilhelmas-iii-oranietis/|access-date=2026-11-04|website=VLE}}</ref> ({{en|William III of Orange}}; [[1650]] m. [[lapkričio 14]] d. – [[1702]] m. [[kovo 8]] d.), taip pat žinomas kaip '''Anglijos karalius Vilhelmas III''' arba '''Škotijos karalius Vilhelmas II'''. == Biografija == Gimė ''La Haye'' ([[Nyderlandai]]), aštuonias valandas prieš savo tėvo mirtį. Jo motina Marija Stiuart buvo Anglijos karaliaus [[Karolis I (Anglija)|Karolio I]] duktė. [[1672]] m. [[birželio 28]] d. tapo Nyderlandų valstybės vadovu (''stadhouder'') ir vyriausiuoju kariuomenės, nukreiptos prieš Prancūzijos intervenciją, vadu per Trečiąjį Anglijos – Nyderlandų karą. Vilhelmo pastangomis buvo sudaryta antiprancūziška [[Augsburgo lyga]]. [[1688]] m. nepatenkintų [[Jokūbas II|Jokūbo II]] katalikiška [[Laikysena (psichologija)|laikysena]] Anglijos [[protestantai|protestantų]] kvietimu su kariuomene atvyko į Angliją ir Jokūbą II nuvertė. [[1689]] m. [[vasario 13]] d. įteisinta Vilhelmo III ir Jokūbo II dukters [[Marija II|Marijos II]] bendravaldystė. Vilhelmas ir Marija buvo karūnuoti 1689 m. [[balandžio 11]] d. Tuo būdu parlamentas įtvirtino savo ir protestantų išskirtinį vaidmenį Anglijoje ir netrukus Jungtinėje Karalystėje. Vilhelmo ir Marijos vaikai iki [[pilnametystė]]s neišgyveno. Marija mirė [[1694]] m., ir Vilhelmas liko vienvaldis karalius. [[1697]] m. Rijswijk’o sutartimi palankiomis sąlygomis baigėsi Augsburgo lygos karas su Prancūzija. Dėl intensyvaus britų išteklių naudojimo gimtojo krašto reikalams Vilhelmas pamažu tapo nepopuliarus Anglijoje. Po jo mirties [[1702]] m. sostą paveldėjo Marijos sesuo Ana. == Galerija == <gallery widths="200" heights="200" align="center"> Arolsen Klebeband 01 343.jpg|Vilhelmas III Oranietis jaunystėje Queen Mary II.jpg|Vilhelmo žmona Marija 070522 ukbris qsqs.jpg|Paminklas Vilhemui III Oraniečiui [[Bristolis|Bristolyje]] </gallery> == Šaltiniai == {{išn}} {{start box}} {{s-hou|Oranžo-Nassau dinastija|}} {{s-roy|en}} {{succession box | before =[[Jokūbas II]] | title =[[Anglijos karalius]] | years =[[1689]]-[[1702]] m. | after =Ana }} {{end}} {{Protėviai/top|Vilhelmo III Oraniečio protėviai}} {{ahnentafel-compact5 |style=font-size: 110%; line-height: 110%; |border=1 |boxstyle=padding-top: 0; padding-bottom: 0; |boxstyle_1=background-color: #fcc; |boxstyle_2=background-color: #fb9; |boxstyle_3=background-color: #ffc; |boxstyle_4=background-color: #bfc; |boxstyle_5=background-color: #9fe; |1= 1. '''Vilhelmas III Oranietis''' |2= 2. Vilhelmas II Oranietis |3= 3. Marija |4= 4. Frederikas Hendrikas of Orange |5= 5. Amalija of Solms-Braunfels |6= 6. [[Karolis I (Anglija)|Karolis I]] |7= 7. Henrietė Marija of France |8= 8. Vilhelmas Tylusis |9= 9. Luiza de Coligny |10= 10. Johanas Albrechtas I of Solms-Braunfels |11= 11. Agnesė of Sayn-Wittgenstein |12= 12. [[Jokūbas VI]] |13= 13. Ana Danė |14= 14. [[Henrikas IV Burbonas]] |15= 15. [[Marie de' Medici]] |16= 16. Vilhelmas of Nassau-Dillenburg |17= 17. Juliana of Stolberg |18= 18. Gaspard II de Coligny |19= 19. Šarlotė de Laval |20= 20. Konradas of Solms-Braunfels |21= 21. Elžbieta of Nassau-Dillenburg |22= 22. Liudvikas I of Sayn-Wittgenstein |23= 23. Elžbieta of Solms-Laubach |24= 24. Henris Stiuart |25= 25. [[Marija Stiuart]] |26= 26. [[Frederikas II]] |27= 27. Sofija of Mecklenburg-Schwerin |28= 28. Antoinas de Bourbon |29= 29. Jeanne III of Navarre |30= 30. Francesco I de' Medici |31= 31. Joana Austrė }} {{Protėviai/bottom}} {{Anglijos karaliai}} {{Škotijos monarchai}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės valdovai]] [[Kategorija:Škotijos karaliai]] [[Kategorija:Airijos karaliai]] dp7vomowjb3mzzwa9s6q5sce6jsn46r 0 28701 7957794 7806296 2026-11-05T10:11:06Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Flickr_-_archer10_(Dennis)_-_Egypt-2A-007.jpg keičiamas Cairo_cityscape_-_Egypt-2A-007.jpg 7957794 wikitext text/x-wiki {{otheruse|geopolitinį regioną|panašų geografinį regioną|[[Artimieji Rytai]]}} {{Infolentelė | bodyclass = geografija | above = Viduriniai Rytai | image = [[Vaizdas:Middle East (orthographic projection).svg|220px|center]] | label1 = Plotas | data1 = 7 207 575 km² | label2 = Gyventojų | data2 = 371 mln. {{smaller|(2010)}}<ref>Population 1971–2010 ([http://iea.org/co2highlights/co2highlights.pdf pdf] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120106205757/http://iea.org/co2highlights/co2highlights.pdf |date=6 January 2012 }} p. 89) IEA (OECD/ World Bank) (original population ref OECD/ World Bank e.g. in IEA Key World Energy Statistics 2010 p. 57)</ref> | label3 = [[Gyventojų tankumas|Tankumas]] | data3 = | label4 = Valstybės | data4 = {{Collapsible list | titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal; | title = [[Sąrašas:Jungtinių Tautų valstybės narės|JT valstybės narės]] (16) | {{flag|Bahrain}} | {{flag|Cyprus}} | {{flag|Egypt}} | {{flag|Iran}} | {{flag|Iraq}} | {{flag|Israel}} | {{flag|Jordan}} | {{flag|Kuwait}} | {{flag|Lebanon}} | {{flag|Oman}} | {{flag|Qatar}} | {{flag|Saudi Arabia}} | {{flag|Syria}} | {{flag|Turkey}} | {{flag|United Arab Emirates}} | {{flag|Yemen}} }} {{Collapsible list |titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal; |title = JT valstybė stebėtoja (1) | {{flag|Palestine}} }} {{Collapsible list |titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal; |title = [[Sąrašas:Nepripažintos valstybės|Ginčytinas statusas]] (1) | {{flag|Turkish Republic of Northern Cyprus}} }} | label6 = {{nobr|[[BVP]] ([[PPP]])}} | data6 = | label7 = {{nobr|BVP (nominalus)}} | data7 = | label8 = {{nobr|BVP gyventojui}} | data8 = | label9 = Kalbos | data9 = {{collapsible list | titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal; | title = 60 kalbų | '''Oficialios kalbos''' | [[Arabų kalba|Arabų]] | [[Anglų kalba|Anglų]] | [[Graikų kalba|Graikų]] | [[Hebrajų kalba|Hebrajų]] | [[Kurdų kalba|Kurdų]] | [[Persų kalba|Persų]] | [[Turkų kalba|Turkų]]}} | label10 = Laiko juostos | data10 = [[UTC+2]], [[UTC+3]], [[UTC+3:30]], [[UTC+4]], [[UTC+4:30]] | label11 = Didžiausi miestai | data11 = {{Collapsible list |titlestyle = background:transparent;text-align:left;font-weight:normal; |title = 10 didžiausių miestų | # {{flagicon|Turkey}} [[Stambulas]] # {{flagicon|Egypt}} [[Kairas]] # {{flagicon|Iran}} [[Teheranas]] # {{flagicon|Iraq}} [[Bagdadas]] # {{flagicon|Saudi Arabia}} [[Rijadas]] # {{flagicon|Turkey}} [[Ankara]] # {{flagicon|Egypt}} [[Aleksandrija]] # {{flagicon|Turkey}} [[Izmiras]] # {{flagicon|Saudi Arabia}} [[Džida]] # {{flagicon|Jordan}} [[Amanas]]}} }} '''Viduriniai Rytai''' ({{ar|الشرق الأوسط|aš-Šarq al-ʾAwsaṭ}}, {{he|המזרח התיכון|ha-Mizrákh ha-Tikhón}}, {{ku|Rojhilata Navîn}}, {{fa|خاورمیانه|Xâvar-e-Miyâne}}, {{tr|Orta Doğu}}) – [[Azija|Azijos]] geopolitinis regionas, apimantis [[Arabijos pusiasalis|Arabijos pusiasalį]], [[Levantas|Levantą]], [[Turkija|Turkiją]], [[Egiptas|Egiptą]], [[Iranas|Iraną]] ir [[Irakas|Iraką]]. Regiono pagrindą sudaro teritorija tarp [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] ir [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]], taip pat Anatolijos, [[Arabijos pusiasalis|Arabijos]] ir [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasaliai]]. Viduriniai Rytai apima [[Vakarų Azija|Vakarų Aziją]] (be [[Pietų Kaukazas|Užkaukazės]]), visą Egiptą (ne tik Sinajų) ir visą Turkiją (kartu su [[Rytų Trakija]]).<ref name=VLE /> Vidurinių Rytų terminas [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]] ir [[JAV]] išpopuliarėjo po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. Iki tol regionas buvo vadinamas [[Artimieji Rytai|Artimaisiais Rytais]] (priešpriešinant su [[Tolimieji Rytai|Tolimaisiais Rytais]]).<ref name=VLE>{{cite web | url = https://www.vle.lt/straipsnis/viduriniai-rytai/ | title = Viduriniai Rytai | website = vle.lt | publisher = [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]] | access-date = 2023-08-23 }}</ref> Vidurinių Rytų terminas ėmė kelti painiavą ir imtas laikyti pernelyg [[eurocentrizmas|eurocentrišku]].<ref name="dont">{{cite web |last=Khraish |first=Louay |date=16 July 2021 |title=Don't Call Me Middle Eastern |publisher=Raseef 22|url=https://raseef22.net/article/1083546-dont-call-me-middle-eastern}}</ref><ref name="hanafi">{{cite web |last=Hanafi |first=Hassan |location=Oslo |year=1998 |title=The Middle East, in whose world? (Primary Reflections) |url=http://www.smi.uib.no/pao/hanafi.html |publisher=Nordic Society for Middle Eastern Studies (The fourth Nordic conference on Middle Eastern Studies: The Middle East in globalizing world Oslo, 13–16 August 1998) |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20061008121436/http://www.smi.uib.no/pao/hanafi.html |archive-date=8 October 2006 }}</ref> Senovėje Viduriniuose Rytuose iškilo pirmieji pasaulio miestai ir gimė trys didžiosios religijos – [[judaizmas]], [[krikščionybė]] ir [[islamas]].<ref>{{cite book|title=An Introduction to Middle East Politics: Continuity, Change, Conflict and Co-operation|url=https://archive.org/details/isbn_2901446249498|first=Benjamin |last=MacQueen|year= 2013| isbn=978-1446289761| page =[https://archive.org/details/isbn_2901446249498/page/4 5]|publisher=SAGE|quote=The Middle East is the cradle of the three monotheistic faiths of Judaism, Christianity and Islam.}}</ref> Dauguma gyventojų [[musulmonai]], labiausiai paplitusi kalba – [[arabų kalba|arabų]]. Pastarąjį dešimtmetį regione nesibaigia alinantys karai ir konfliktai. XX a. viduryje palei Persijos įlanką buvo atrasti [[nafta|naftos]] telkiniai. Viduriniai Rytai – svarbiausias pasaulyje naftos gavybos ir eksporto regionas.<ref name=VLE /> == Valstybės Viduriniuose Rytuose == Viduriniams Rytams priskiriamos valstybės: {| class ="wikitable sortable" style="text-align: center" !class="unsortable"| Herbas !class="unsortable"| Vėliava ! width="110"| Valstybė ! data-sort-type="number" | Plotas<br />{{small|(km²)}} ! data-sort-type="number" | Gyventojų<br />{{small|(2021)}} ! data-sort-type="number" | Tankis<br />{{small|(žm./km²)}} ! Sostinė ! Oficialios<br />kalbos |- | {{arms|Bahrain|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Bahrain|size=45px}} | [[Bahreinas]] | style="text-align:right;"| 780 | style="text-align:right;"| 1 501 635 | style="text-align:right;"| 1 925 | [[Menama]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Cyprus|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Cyprus|size=45px}} | [[Kipras]] | style="text-align:right;"| 9 250 | style="text-align:right;"| 888 005 | style="text-align:right;"| 96 | [[Nikosija]] | [[Graikų kalba|Graikų]], [[turkų kalba|turkų]] |- | {{arms|Egypt|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Egypt|size=45px}} | [[Egiptas]] | style="text-align:right;"| 1 010 407 | style="text-align:right;"| 102 678 136 | style="text-align:right;"| 102 | [[Kairas]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Iran|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Iran|size=45px}} | [[Iranas]] | style="text-align:right;"| 1 648 195 | style="text-align:right;"| 85 022 548 | style="text-align:right;"| 52 | [[Teheranas]] | [[Persų kalba|Persų]] |- | {{arms|Iraq|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Iraq|size=45px}} | [[Irakas]] | style="text-align:right;"| 438 317 | style="text-align:right;"| 41 190 700 | style="text-align:right;"| 82,7 | [[Bagdadas]] | [[Arabų kalba|Arabų]], [[kurdų kalba|kurdų]] |- | {{arms|Israel|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Israel|size=45px}} | [[Izraelis]] | style="text-align:right;"| 20 770 | style="text-align:right;"| 9 443 420 | style="text-align:right;"| 455 | [[Jeruzalė]]{{efn|name=Jeruzalė|[[Izraelis]] yra paskelbęs [[Jeruzalė|Jeruzalę]] savo nedaloma sostine, tačiau didžioji dalis [[tarptautinė bendruomenė|tarptautinės bendruomenės]] to nepripažįsta. [[Ramala]] – faktinė [[Palestinos valstybė|Palestinos]] sostinė. [[Rytų Jeruzalė]], paskelbta sostinė, nėra plačiai pripažįstama.}} | [[Hebrajų kalba|Hebrajų]] |- | {{arms|Jordan|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Jordan|size=45px}} | [[Jordanija]] | style="text-align:right;"| 92 300 | style="text-align:right;"| 11 098 276 | style="text-align:right;"| 120 | [[Amanas]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Kuwait|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Kuwait|size=45px}} | [[Kuveitas]] | style="text-align:right;"| 17 820 | style="text-align:right;"| 4 670 713 | style="text-align:right;"| 262 | [[Kuveitas (miestas)|Kuveitas]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Lebanon|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Lebanon|size=45px}} | [[Libanas]] | style="text-align:right;"| 10 452 | style="text-align:right;"| 6 769 000 | style="text-align:right;"| 648 | [[Beirutas]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Oman|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Oman|size=45px}} | [[Omanas]] | style="text-align:right;"| 309 500 | style="text-align:right;"| 4 520 471 | style="text-align:right;"| 21 | [[Maskatas]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Palestine|size=30px|text=none|link=State of Palestine}} | {{flagicon|Palestine|size=45px}} | [[Palestinos valstybė|Palestina]] | style="text-align:right;"| 6 220 | style="text-align:right;"| 5 227 193 | style="text-align:right;"| 840 | [[Ramala]]{{efn|name=Jeruzalė}} | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Qatar|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Qatar|size=45px}} | [[Kataras]] | style="text-align:right;"| 11 437 | style="text-align:right;"| 2 799 202 | style="text-align:right;"| 245 | [[Doha]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Saudi Arabia|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Saudi Arabia|size=45px}} | [[Saudo Arabija]] | style="text-align:right;"| 2 149 690 | style="text-align:right;"| 35 013 414 | style="text-align:right;"| 16 | [[Rijadas]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Syria|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Syria|size=45px}} | [[Sirija]] | style="text-align:right;"| 185 180 | style="text-align:right;"| 18 276 000 | style="text-align:right;"| 99 | [[Damaskas]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Turkey|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Turkey|size=45px}} | [[Turkija]] | style="text-align:right;"| 783 562 | style="text-align:right;"| 83 614 362 | style="text-align:right;"| 107 | [[Ankara]] | [[Turkų kalba|Turkų]] |- | {{arms|United Arab Emirates|size=30px|text=none}} | {{flagicon|United Arab Emirates|size=45px}} | [[Jungtiniai Arabų Emyratai]] | style="text-align:right;"| 82 880 | style="text-align:right;"| 9 503 738 | style="text-align:right;"| 115 | [[Abu Dabis]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |- | {{arms|Yemen|size=30px|text=none}} | {{flagicon|Yemen|size=45px}} | [[Jemenas]] | style="text-align:right;"| 527 970 | style="text-align:right;"| 30 491 000 | style="text-align:right;"| 58 | [[Sana]] | [[Arabų kalba|Arabų]] |} == Naftos gavyba == Daugiau kaip 65 % pasaulio [[nafta|naftos]] priklauso Viduriniams rytams; regione išsiurbiama trečdalis naftos, per dieną išgaunamos pasaulyje. Prieš tai atsilikę Viduriniai rytai iš naftos suklestėjo, išaugo tarptautinis regiono vaidmuo ir jo įtaka pasaulio reikalams. '''Naftos gavyba Viduriniuose Rytuose:''' * Jemenas ir Bahreinas: 1,3 % * Irakas: 2,5 % * Kataras: 2,6 % * Omanas: 4 % * Kuveitas: 10,5 % * JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai): 13 % * Iranas: 19,5 % * Saudo Arabija: 46,6 % == Geografija == Išskyrus derlingus plotus Tigro ir Eufrato slėniuose, pajūryje ir retose oazėse, kone visi Viduriniai Rytai – tai įkaitusios akmenų arba smėlio dykros, tarp jų ir plati Ar Rub al Chali smėlynų dykuma. Dalį Vidurinių Rytų užima akmeningos plynės: didžiulis karštis, sausvėjai ir retkarčiais užeinančios liūtys su audra paliko plikas uolienas. Dauguma dykumų plotų negyvenami dėl [[vanduo|vandens]] stygiaus. [[Vaizdas:Libyen-sandwueste1.jpg|250px|thumb|Viduriniuose Rytuose didelę teritorijos dalį užima dykumos.]] Viduriniai Rytai turi sparčiausiai pasaulyje augančių didmiesčių. Taip yra dėl milžiniškų turtų, kuriuos atnešė nafta, ir gyventojų skaičiaus didėjimo. Miestai statomi [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] pavyzdžiu: juose pilna gyvenamųjų ir firmų dangoraižių iš stiklo, plieno ir betono. * Ilgiausia upė Viduriniuose Rytuose: [[Eufratas]] (Irakas, Sirija) – 2815 km. * Aukščiausias taškas: [[Demavendas|Demavendo]] ugnikalnis (Iranas) – 5671 m. * '''Didžiausias pasaulyje naftos telkinys''': Gavaras (Saudo Arabija) – 8400 km². == Karai == Pastarąjį dešimtmetį Viduriniuose Rytuose per nesibaigiančius karus žuvo tūkstančiai žmonių. [[1980]] m. užsitęsę sienos konfliktai ir konkurencija tarp Irano ir Irako prasiveržė karu, kuris baigėsi [[1988]] m. [[1990]] m. prasidėjo Persijos įlankos karas: [[Irakas]] užpuolė [[Kuveitas|Kuveitą]]; turėjo įsikišti [[tarptautinės pajėgos]], vadovaujamos [[JAV]]. Daugelis Vidurinių Rytų šalių palyginti jaunos, susikūrusios XX a., regioną pasidalijus Vakarų valdovams. Dėl šio dirbtinio padalijimo, dažnai nepakankamai apibrėžto, kilo daugybė konfliktų, ypač tarp tarp Irako ir jo kaimynų. == Islamas == [[Islamas]] kilo Viduriniuose Rytuose VI a. ir tebėra vyraujanti regiono religija. musulmonai, islamo išpažinėjai, tiki vieną [[Dievas|Dievą]], [[Alachas|Alachą]], ir jo pranašą [[Mahometas|Mahometą]]. Mahometas gimė [[Meka|Mekoje]], kuri yra dabartinėje Saudo Arabijoje. == Galerija == <gallery> Vaizdas:Abu dhabi skylines 2014.jpg|[[Abu Dabis]] – Jungtiniai Arabų Emyratai Vaizdas:View of Abdali.jpeg|[[Amanas]] – Jordanija Vaizdas:فندق بغداد روتانا.jpg|[[Bagdadas]] – Irakas Vaizdas:Beirut Corniche from University Tower.jpg|[[Beirutas]] – Libanas Vaizdas:Cairo cityscape - Egypt-2A-007.jpg|[[Kairas]] – Egiptas Vaizdas:Damascus from Qasiyon.JPG|[[Damaskas]] – Sirija Vaizdas:Doha skyline in the morning (12544910974).jpg|[[Doha]] – Kataras Vaizdas:Dubai skyline 2015 (crop).jpg|[[Dubajus]] – Jungtiniai Arabų Emyratai Vaizdas:Levent, Istanbul at night.jpg|[[Stambulas]] – Turkija Vaizdas:Jerusalem Dome of the rock BW 14.JPG|[[Jeruzalė]] – Izraelis Vaizdas:Kuwait City cropped.jpg|[[Kuveitas (miestas)]] – Kuveitas Vaizdas:Manama, Bahrain Decembre 2014.jpg|[[Manama]] – Bahreinas Vaizdas:The gate to Muscat (8727196402).jpg|[[Muskatas]] – Omanas Vaizdas:Nicosia skyline July 2018.jpg|[[Nikosija]] – Kipras Vaizdas:Ramallahskyline.jpg|[[Ramala]] – Palestina Vaizdas:Sanaa HDR (16482367935).jpg|[[Sana]] – Jemenas Vaizdas:North of Tehran Skyline view.jpg|[[Teheranas]] – Iranas Vaizdas:Panorama of Tel Aviv.jpg|[[Tel Avivas]] – Izraelis </gallery> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref}} {{Commons|Category:Middle East}} {{Azija}} [[Kategorija:Artimieji Rytai| ]] dpqoi77nhqx89r9um1ucgsfrutuyr3u 0 29103 7957582 7799079 2026-11-04T18:18:52Z Vilensija 40695 7957582 wikitext text/x-wiki {{kiti|Dubysa}} {{Infolentelė upė |Pavadinimas = Dubysa |Paveiksliukas = Dubysa2.JPG |Paveikslėlio apibūdinimas = Dubysa netoli [[Ariogala|Ariogalos]] |Ilgis = 130,9 |Nuolydis = |Vidutinis debitas = 14,5 |Baseino plotas = 1972,6<ref>{{cite web |title=Dubysos pabaseinis |url=http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=87ba5422-c0f2-4af7-ae91-7969e49de20d |access-date=2026-02-18 |archive-url=https://archive.ph/jv6p |archive-date=2012-05-29}}</ref> |Ištakos = [[Šiaulių rajonas|Šiaulių raj.]] |Žiotys = [[Nemunas]] |Šalys = {{flag|Lietuva}} |Vikiteka = Category:Dubysa }} [[Vaizdas:Dubysa (Lithuania).png|thumb|250px|Dubysa Lietuvos žemėlapyje]] [[Vaizdas:Dubysa Baseino plotas.png|230px|miniatiūra|Dubysos baseinas]] '''Dubysa''' – upė Vidurio [[Lietuva|Lietuvoje]], tekanti [[Žemaitija|Žemaitijoje]]; [[Nemunas|Nemuno]] dešinysis [[intakas]]. Ilgis 130,9 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda [[Šiaulių rajonas|Šiaulių rajone]], 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Rėkyvos ežeras|Rėkyvos ežero]], iš [[Bubių tvenkinys|Bubių tvenkinio]], ties užtvanka. Teka į pietus per [[Kelmės rajonas|Kelmės rajoną]], pro [[Lyduvėnai|Lyduvėnus]], [[Betygala|Betygalą]], [[Ariogala|Ariogalą]] ([[Raseinių rajonas]]), Gėluvą. Žemupys skiria [[Jurbarko rajonas|Jurbarko]] ir [[Kauno rajonas|Kauno rajonus]]. Įteka į Nemuną 167,5 km nuo jo žiočių, ties [[Seredžius|Seredžiumi]]. Nuo Ariogalos iki žiočių upė priklauso [[Dubysos ichtiologinis draustinis|Dubysos ichtiologiniam draustiniui]], dėl ten esančios žiobrių nerštavietės. Taip pat dalis Dubysos baseino priklauso [[Kurtuvėnų regioninis parkas|Kurtuvėnų regioniniam parkui]] ir [[Dubysos regioninis parkas|Dubysos regioniniam parkui]].<ref name=":0">https://www.vle.lt/Straipsnis/Dubysa-50573</ref> [[Slėnis]] 300–500 m pločio, šlaitai iki 30 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta [[galinė morena|galinių morenų]] ruožą). Aukštupyje vagos plotis 5-10 m, o gylis 0,5-1 m, upė labai vingiuota. Prie [[Bubiai (Šiauliai)|Bubių]] Dubysa patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina [[Dubysos-Ventos kanalas]] (vietomis kanalo vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio 40–60 m. Gylis žemupyje svyruoja nuo 0,2 m iki 3 m.<ref name=":0" /> Žymesni tiltai, pasroviui: [[Lyduvėnų tiltas]] (ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje), [[Katauskių tiltas]], [[Petkūniškių tiltas]], [[Ariogalos tiltas]], [[Ariogalos–Uždubysio tiltas]], [[Seredžiaus tiltas]]. Dubysa turi 44 intakus; didesnieji: * kairieji: [[Tilžė (Dubysa)|Tilžė]], [[Šiaušė]], [[Gryžuva]], [[Lapišė]], Liolinga, [[Luknė]], Mūkė, [[Kirkšnovė]], [[Gynėvė]], [[Lazduona]], [[Lelykas]]. * dešinieji: [[Lukojus (Dubysa)|Lukojus]], [[Kražantė]], [[Dratvuo]]. Vidutinis nuolydis 0,67 m/km. Srovės greitis 0,1-0,9 m/s. [[Debitas]] ties žiotimis: minimalus 4 m³/s, vidutinis 14,5 m³/s, didžiausias 100–150 m³/s. Dubysą daugiausia maitina lietaus ir sniego tirpsmo vanduo, todėl jos lygis smarkiai svyruoja. Nuo vidurupio iki žiočių iš dešinės įteka vos keli trumpi upeliai. Krantuose yra [[XIII amžius|XIII]]-[[XIV amžius|XIV a.]] [[Piliakalnis|piliakalnių]]. [[Lyduvėnai|Lyduvėnuose]] ir [[Bazilionai|Padubysyje]] 1930-99 m. veikė [[hidrometrijos stotis|hidrometrijos stotys]].<ref name=":0" /> Ties Bubiais yra 418 ha [[Bubių tvenkinys]], [[Mirskiškė]]je ir [[Dengtiltis|Dengtiltyje]] – malūnų užtvankos. == Etimologija == Upėvardis kildinamas nuo žodžių ''dubti'' („darytis dubiam, linkti, klimpti, smegti“), ''dubus'' („įdubęs, gilus“), ''dubė'' („įdubimas, slėnys“)<ref>{{LHEŽ}}</ref>. == Galerija == <gallery> Vaizdas:Dubysa001.JPG|Dubysa ties [[Seredžius|Seredžiumi]] Vaizdas:DubysaBazilionai.jpg|Dubysa ties [[Bazilionai]]s Vaizdas:Mirskiskedubysa1.jpg|Dubysa ties [[Mirskiškė|Mirskiške]] Image:Dubusa ties Geluva.jpg|Dubysa ties [[Gėluva]] Image:Dubysos slenis.jpg|Dubysos slėnis Vaizdas:Dubysos Nemuno santaka 2009-07-29.jpg|Dubysos Nemuno santaka File:Dubysa 2009-07-29.jpg|Tiltas per Dubysą Seredžiuje File:DubysaTiltas20101017.jpg|Dubysos Nemuno santaka Vaizdas:Dubysos slėnis prie Bubių piliakalnio.JPG|Dubysos slėnis prie Bubių piliakalnio </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Dubysa| ]] fygzcz7hp92xny04tombpjqqh8ensds 10 31743 7957476 7955625 2026-11-04T13:21:51Z Mindaur 114083 7957476 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1999 |l1 = Lietuvos vyriausybė ir „Wiliams International Company“ pasirašė sutartį, pagal kurią JAV kompanija įsigijo AB „[[Mažeikių nafta]]“ akcijų. |l2data = |l2 = |l3data = |l3 = |p1data = 1863 |p1 = Šveicarijoje įkurta [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] organizacija. |p2data = 1918 |p2 = Įkurta Rusijos komunistinio jaunimo sąjunga – [[komjaunimas]]. |p3data = 1945 |p3 = [[Niujorkas|Niujorke]] pirmąkart pradėti pardavinėti [[Šratinukas|šratinukai]]. |p4data = 1956 |p4 = [[Sueco krizė]]: [[Izraelis]] kartu su [[Jungtinė Karalystė|Didžiąja Britanija]] ir [[Prancūzija]] įsiveržė į [[Egiptas|Egiptą]] ir užėmė [[Sinajaus pusiasalis|Sinajaus pusiasalį]].<ref>{{cite web|title=Suez Crisis|url=https://www.nam.ac.uk/explore/suez-crisis|website=National Army Museum|archive-url=https://web.archive.org/web/20260804163358/https://www.nam.ac.uk/explore/suez-crisis|archive-date=2026-08-04}}</ref> |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 32vdgjfji56qa73pll7z0fd8ox1e26s 10 31744 7957480 7955626 2026-11-04T13:32:58Z Mindaur 114083 Britanija atliko pirmąjį testą spalio 3, o ne 30 d. 7957480 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1579 |l1 = Popiežius [[Grigalius XIII]] patvirtino [[VU|Vilniaus universiteto]] įkūrimą.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/vilniaus-universitetas/ ''Vilniaus universitetas'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2026-09-14. Nuoroda tikrinta 2026-10-30.</ref> |l2data = 1919 |l2 = [[Lietuvos Taryba]] priėmė [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] rinkimų įstatymą. |l3data = 2003 |l3 = [[Lietuva]] pasirašė bendradarbiavimo sutartį su [[Europolas|Europolu]]. |p1data = 1864 |p1 = [[Antrasis Šlėzvigo karas|Antrojo Šlėzvigo karo]] pabaiga – [[Austrija]] ir [[Prūsija]] aneksavo [[Holšteinas|Holšteiną]], [[Šlėzvigas|Šlėzvigą]] ir Lauenburgą. |p2data = 1961 |p2 = [[Sovietų Sąjunga]] virš [[Arktis|Arkties]] jūros [[Naujoji Žemė|Naujojoje Žemėje]] susprogdino 58 megatonų [[Termobranduolinė bomba|termobranduolinę bombą]] „[[Ivanas (bomba)|Ivanas]]“. Tai galingiausias išbandytas branduolinis ginklas istorijoje.<ref>{{cite web|last=Lengel |first=Edward G.|date=2020-08-29 |title=Tsar Bomba: The Largest Atomic Test in World History |url=https://www.nationalww2museum.org/war/articles/tsar-bomba-largest-atomic-test-world-history |access-date=2024-05-08 |website=The National WWII Museum {{!}} New Orleans |language=en}}</ref> |p3data = |p3 = |p4data = |p4 = |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 0epggwho443vt45thkyy2uhbdh1x9j3 10 31745 7957485 6173999 2026-11-04T13:57:29Z Mindaur 114083 7957485 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1904 |l1 = Suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai – [[Keturakis|Keturakio]] komedija „[[Amerika pirtyje]]“. |l2data = 1938 |l2 = [[Kaunas|Kaune]] oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja. |l3data = 1940 |l3 = Sovietų įvesta valdžia pradėjo [[nacionalizacija|nacionalizuoti]] namus, kurių naudingasis gyvenamasis plotas viršijo 220 kv.m. |p1data = 1517 |p1 = [[Martynas Liuteris]] nusiuntė savo [[95 tezės|95 tezes]] Mainco arkivyskupui, [[Albertas Brandenburgietis|Albertui Brandenburgiečiui]].<ref>{{cite book |last=Brecht |first=Martin|year=1985 |orig-year=1981 |title=Sein Weg zur Reformation 1483–1521 |language=de |trans-title=Martynas Liuteris: Jo kelias į Reformaciją 1483–1521|place=Minneapolis, MN |publisher=Fortress |isbn=978-0-8006-2813-0 |oclc=985533561}}</ref>{{rp|pp=190–200}} Tai laikoma [[Reformacija|reformacijos]] Vokietijoje pradžia. |p2data = 1992 |p2 = [[Jonas Paulius II]] kalboje [[Popiežiškoji mokslų akademija|Popiežiškojoje mokslų akademijoje]] išreiškė apgailestavimą dėl to, kaip buvo sprendžiama [[Galileo Galilėjus|Galilėjaus]] byla. |p3data = 1999 |p3 = [[Augsburgas|Augsburge]] pasirašyta [[Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba|Popiežiškoji krikščionių vienybės tarybos]] ir [[Pasaulinė liuteronų federacija|Pasaulinės liuteronų federacijos]] sudaryta [[Bendra deklaracija dėl nuteisinimo doktrinos]]. |p4data = 2008 |p4 = Autorius, pasivadinęs [[Slapyvardis|slapyvardžiu]] ''Satoshi Nakamoto'', paskelbė straipsnį apie [[Blokų grandinė|blokų grandine]] paremtą [[Kriptovaliuta|kriptovaliutą]] pavadintą [[Bitcoin]].<ref>{{cite web|title=The Bitcoin White Paper Is Now Officially 15 Years Old|url=https://www.forbes.com/sites/peterizzo/2023/10/31/15-facts-about-the-satoshi-white-paper-on-bitcoins-15th-birthday/|date=2023-10-31|access-date=2026-11-04|publisher=Forbes}}</ref> |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 0lrmpnh0rkfx6qjim5yetv34ghmrb7m 7957486 7957485 2026-11-04T13:58:22Z Mindaur 114083 Reikšmingumas? 7957486 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1904 |l1 = Suvaidintas pirmasis spektaklis lietuviškai – [[Keturakis|Keturakio]] komedija „[[Amerika pirtyje]]“. |l2data = 1938 |l2 = [[Kaunas|Kaune]] oficialiai pristatyta pirmoji lietuviška farmakopėja. |l3data = 1940 |l3 = Sovietų įvesta valdžia pradėjo [[nacionalizacija|nacionalizuoti]] namus, kurių naudingasis gyvenamasis plotas viršijo 220 kv.m. |p1data = 1517 |p1 = [[Martynas Liuteris]] nusiuntė savo [[95 tezės|95 tezes]] Mainco arkivyskupui, [[Albertas Brandenburgietis|Albertui Brandenburgiečiui]].<ref>{{cite book |last=Brecht |first=Martin|year=1985 |orig-year=1981 |title=Sein Weg zur Reformation 1483–1521 |language=de |trans-title=Martynas Liuteris: Jo kelias į Reformaciją 1483–1521|place=Minneapolis, MN |publisher=Fortress |isbn=978-0-8006-2813-0 |oclc=985533561}}</ref>{{rp|pp=190–200}} Tai laikoma [[Reformacija|reformacijos]] Vokietijoje pradžia. |p2data = 1992 |p2 = [[Jonas Paulius II]] kalboje [[Popiežiškoji mokslų akademija|Popiežiškojoje mokslų akademijoje]] išreiškė apgailestavimą dėl to, kaip buvo sprendžiama [[Galileo Galilėjus|Galilėjaus]] byla. |p3data = 2008 |p3 = Autorius, pasivadinęs [[Slapyvardis|slapyvardžiu]] ''Satoshi Nakamoto'', paskelbė straipsnį apie [[Blokų grandinė|blokų grandine]] paremtą [[Kriptovaliuta|kriptovaliutą]] pavadintą [[Bitcoin]].<ref>{{cite web|title=The Bitcoin White Paper Is Now Officially 15 Years Old|url=https://www.forbes.com/sites/peterizzo/2023/10/31/15-facts-about-the-satoshi-white-paper-on-bitcoins-15th-birthday/|date=2023-10-31|access-date=2026-11-04|publisher=Forbes}}</ref> |p4data = |p4 = |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> no5lr9ykzqa6460if7fiptaelthwsqn 10 31746 7957489 7957153 2026-11-04T14:12:11Z Mindaur 114083 7957489 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1338 |l1 = pirmąkart minimi [[Balninkai]]. |l2data = 1918 |l2 = [[Vilnius|Vilniuje]] įvyko pirmoji Lietuvoje [[skautai|skautiškos]] draugovės sueiga. |l3data = 1945 |l3 = [[Kaunas|Kaune]] pradėtas leisti dienraštis „[[Kauno diena]]“.<ref>{{cite web|title="Kauno dienos" istorija: skaičiai ir faktai|url=https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-dienos-istorija-skaiciai-ir-faktai-719045|date=2015-11-09|access-date=2026-11-04|website=Kauno diena}}</ref> |p1data = 1755 |p1 = [[Lisabona|Lisaboną]] ištiko [[žemės drebėjimas]], per kurį žuvo apie 60 tūkst. žmonių. |p2data = 1814 |p2 = prasidėjo [[Vienos kongresas]]. |p3data = 1993 |p3 = įsigaliojo [[Mastrichto sutartis]] dėl [[ES]] įkūrimo. |p4data = 2007 |p4 = įvyko 14-oji [[MTV Europos muzikos apdovanojimai 2007|MTV Europos muzikos apdovanojimų]] ceremonija. |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> qkrs0dh7xunp82uxxy0nkbg6u6837q8 7957490 7957489 2026-11-04T14:12:45Z Mindaur 114083 Reikšmingumas? 7957490 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1338 |l1 = pirmąkart minimi [[Balninkai]]. |l2data = 1918 |l2 = [[Vilnius|Vilniuje]] įvyko pirmoji Lietuvoje [[skautai|skautiškos]] draugovės sueiga. |l3data = 1945 |l3 = [[Kaunas|Kaune]] pradėtas leisti dienraštis „[[Kauno diena]]“.<ref>{{cite web|title="Kauno dienos" istorija: skaičiai ir faktai|url=https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kauno-dienos-istorija-skaiciai-ir-faktai-719045|date=2015-11-09|access-date=2026-11-04|website=Kauno diena}}</ref> |p1data = 1755 |p1 = [[Lisabona|Lisaboną]] ištiko [[žemės drebėjimas]], per kurį žuvo apie 60 tūkst. žmonių. |p2data = 1814 |p2 = prasidėjo [[Vienos kongresas]]. |p3data = 1993 |p3 = įsigaliojo [[Mastrichto sutartis]] dėl [[ES]] įkūrimo. |p4data = |p4 = |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> d2ge83ggcs5o47x16z5q2i2o94wwyzh 10 31749 7957509 7957226 2026-11-04T14:52:52Z Mindaur 114083 Reikšmingumas? 7957509 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1586 |l1 = pirmąkart paminėtas [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškio]] miestelis. |l2data = 1794 |l2 = [[Aleksandras Suvorovas|Aleksandro Suvorovo]] vadovaujamoms Rusijos pajėgoms [[Pragos šturmas|šturmavus]] ir užėmus [[Varšuva|Varšuvos]] priemiestį [[Praga (Varšuva)|Pragą]], iš esmės baigėsi [[1794 m. sukilimas]]. |l3data = 1988 |l3 = [[Vilnius|Vilniuje]] įsteigtas „[[Jedinstvo|Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje Jedinstvo]]“. |p1data = 1890 |p1 = atidaryta pirmoji [[Londono metropolitenas|Londono metro]] linija, [[City and South London Railway]]. |p2data = 1945 |p2 = įkurtas [[UNESCO]] – [[JTO|Jungtinių Tautų]] padalinys švietimo, mokslo ir kultūros reikalams. |p3data = 1956 |p3 = Tarybinė armija įžengė į [[Budapeštas|Budapeštą]], kad nuslopintų [[Vengrijos revoliucija (1956)|Vengrijos revoliuciją]]. |p4data = 1979 |p4 = grupei [[Iranas|Irano]] studentų užėmus [[JAV ambasada Irane|JAV ambasadą Irane]], prasidėjo [[Irano įkaitų krizė]]. |p5data = |p5 = }}<noinclude> [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> bm0gy443h5fs80coxt5e4o3va6nufnd 7957510 7957509 2026-11-04T14:56:06Z Mindaur 114083 + šaltiniai 7957510 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1586 |l1 = pirmąkart paminėtas [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškio]] miestelis. |l2data = 1794 |l2 = [[Aleksandras Suvorovas|Aleksandro Suvorovo]] vadovaujamoms Rusijos pajėgoms [[Pragos šturmas|šturmavus]] ir užėmus [[Varšuva|Varšuvos]] priemiestį [[Praga (Varšuva)|Pragą]], iš esmės baigėsi [[1794 m. sukilimas]]. |l3data = 1988 |l3 = [[Vilnius|Vilniuje]] įsteigtas „[[Jedinstvo|Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje Jedinstvo]]“. |p1data = 1890 |p1 = atidaryta pirmoji [[Londono metropolitenas|Londono metro]] linija, [[City and South London Railway]]. |p2data = 1945 |p2 = įkurtas [[UNESCO]] – [[JTO|Jungtinių Tautų]] padalinys švietimo, mokslo ir kultūros reikalams. |p3data = 1956 |p3 = Sovietų kariuomenė įsiveržė į [[Budapeštas|Budapeštą]], kad nuslopintų [[Vengrijos revoliucija (1956)|Vengrijos revoliuciją]].<ref>{{cite book|last=Györkei|first=Jenõ|author2=Kirov, Alexandr|author3=Horvath, Miklos|title=Soviet Military Intervention in Hungary, 1956|publisher=Central European University Press|year=1999|location=New York|page=350|isbn=963-9116-36-X}}</ref> |p4data = 1979 |p4 = Grupei [[Iranas|Irano]] studentų užėmus [[JAV ambasada Irane|JAV ambasadą Irane]], prasidėjo [[Irano įkaitų krizė]].<ref>{{cite web|title=In the 1979 hostage crisis, why did Iran free 10 Black Americans before the others?|url=https://www.theguardian.com/world/2026/may/12/black-american-iran-solidarity-war|date=2026-05-12|access-date=2026-11-04|website=The Guardian}}</ref> |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> enurh7rlviac8eazs55nyfmjnthi2qa 7957516 7957510 2026-11-04T15:01:39Z Mindaur 114083 Tikslinam + šaltinis 7957516 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1586 |l1 = Pirmą kartą paminėtas [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškio]] miestelis. |l2data = 1794 |l2 = [[Aleksandras Suvorovas|Aleksandro Suvorovo]] vadovaujamoms Rusijos pajėgoms [[Pragos šturmas|šturmavus]] ir užėmus [[Varšuva|Varšuvos]] priemiestį [[Praga (Varšuva)|Pragą]], iš esmės baigėsi [[1794 m. sukilimas]]. |l3data = 1988 |l3 = [[Vilnius|Vilniuje]] įsteigtas „[[Jedinstvo|Socialistinis judėjimas už persitvarkymą Lietuvoje Jedinstvo]]“. |p1data = 1890 |p1 = Atidaryta [[City and South London Railway]] – pirmoji [[Londono metropolitenas|Londono metro]] linija, naudojusi požeminius tunelius ir elektra varomus traukinius.<ref>{{cite book|last=Wolmar |first=Christian|title=The Subterranean Railway: How the London Underground Was Built and How It Changed the City Forever|publisher=Atlantic Books|isbn=1-84354-023-1|orig-year=2004|year=2005}}</ref>{{rp|p=4}} |p2data = 1945 |p2 = Įkurtas [[UNESCO]] – [[JTO|Jungtinių Tautų]] padalinys švietimo, mokslo ir kultūros reikalams. |p3data = 1956 |p3 = Sovietų kariuomenė įsiveržė į [[Budapeštas|Budapeštą]], kad nuslopintų [[Vengrijos revoliucija (1956)|Vengrijos revoliuciją]].<ref>{{cite book|last=Györkei|first=Jenõ|author2=Kirov, Alexandr|author3=Horvath, Miklos|title=Soviet Military Intervention in Hungary, 1956|publisher=Central European University Press|year=1999|location=New York|page=350|isbn=963-9116-36-X}}</ref> |p4data = 1979 |p4 = Grupei [[Iranas|Irano]] studentų užėmus [[JAV ambasada Irane|JAV ambasadą Irane]], prasidėjo [[Irano įkaitų krizė]].<ref>{{cite web|title=In the 1979 hostage crisis, why did Iran free 10 Black Americans before the others?|url=https://www.theguardian.com/world/2026/may/12/black-american-iran-solidarity-war|date=2026-05-12|access-date=2026-11-04|website=The Guardian}}</ref> |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> dbfntd4wsph5yaeasl1jggxt3uz6vp9 7957647 7957516 2026-11-04T22:16:26Z Mindaur 114083 7957647 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1586 |l1 = Pirmą kartą paminėtas [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškio]] miestelis. |l2data = 1794 |l2 = [[Aleksandras Suvorovas|Aleksandro Suvorovo]] vadovaujamoms Rusijos pajėgoms [[Pragos šturmas|šturmavus]] ir užėmus [[Varšuva|Varšuvos]] priemiestį [[Praga (Varšuva)|Pragą]], iš esmės baigėsi [[1794 m. sukilimas]]. |l3data = 1988 |l3 = [[Vilnius|Vilniuje]] įsteigta prosovietinė organizacija „[[Jedinstvo]]“.<ref>{{cite journal|last1=Biveinis|first1=Petras|last2=Kasperavičius|first2=Algis Povilas|title=Tautiniai santykiai Lietuvoje 1988-1992 metais|url=https://www.lituanistika.lt/content/16806|journal=Lietuvos istorijos studijos|year=2007|issue=20|pages=64-84}}</ref>{{rp|p=69}} |p1data = 1890 |p1 = Atidaryta [[City and South London Railway]] – pirmoji [[Londono metropolitenas|Londono metro]] linija, naudojusi požeminius tunelius ir elektra varomus traukinius.<ref>{{cite book|last=Wolmar |first=Christian|title=The Subterranean Railway: How the London Underground Was Built and How It Changed the City Forever|publisher=Atlantic Books|isbn=1-84354-023-1|orig-year=2004|year=2005}}</ref>{{rp|p=4}} |p2data = 1945 |p2 = Įkurtas [[UNESCO]] – [[JTO|Jungtinių Tautų]] padalinys švietimo, mokslo ir kultūros reikalams. |p3data = 1956 |p3 = Sovietų kariuomenė įsiveržė į [[Budapeštas|Budapeštą]], kad nuslopintų [[Vengrijos revoliucija (1956)|Vengrijos revoliuciją]].<ref>{{cite book|last=Györkei|first=Jenõ|author2=Kirov, Alexandr|author3=Horvath, Miklos|title=Soviet Military Intervention in Hungary, 1956|publisher=Central European University Press|year=1999|location=New York|page=350|isbn=963-9116-36-X}}</ref> |p4data = 1979 |p4 = Grupei [[Iranas|Irano]] studentų užėmus [[JAV ambasada Irane|JAV ambasadą Irane]], prasidėjo [[Irano įkaitų krizė]].<ref>{{cite web|title=In the 1979 hostage crisis, why did Iran free 10 Black Americans before the others?|url=https://www.theguardian.com/world/2026/may/12/black-american-iran-solidarity-war|date=2026-05-12|access-date=2026-11-04|website=The Guardian}}</ref> |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 7l06bf3j7akaz017uaj4pzlg0udhfzx 10 31750 7957656 7957227 2026-11-04T22:38:06Z Mindaur 114083 + šaltinis 7957656 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1959 |l1 = Pradėjo veikti pirmasis [[Kauno hidroelektrinė]]s hidroagregatas.<ref>{{cite book|title=Lietuvos energetika 1944–1962 m.|publisher=Trys žvaigždutės|editor=Vilius Šaduikis|editor-link=Vilius Šaduikis|author=Lietuvos energetikų senjorų klubas|isbn=978-609-431-107-9|place=Vilnius|date=2019|volume=7|language=lt}}</ref>{{rp|p=46}} |l2data = |l2 = |l3data = |l3 = |p1data = 1414 |p1 = Prasidėjo [[Konstanco susirinkimas]], užbaigęs [[Didžioji Vakarų schizma|Didžiąją Vakarų schizmą]]. |p2data = 1688 |p2 = [[Anglija|Anglijoje]] išsilaipino [[Vilhelmas III Oranietis]] pradėdamas [[Šlovingoji revoliucija|Šlovingąją revoliuciją]] prieš karalių [[Jokūbas II|Jokūbą II]]. |p3data = 1838 |p3 = Atsiskyrus [[Nikaragva|Nikaragvai]], pradėjo byrėti [[Jungtinės Centrinės Amerikos Provincijos]]. |p4data = 1914 |p4 = Britai aneksavo iki tol [[Osmanų imperija]]i priklausiusį [[Kipras|Kiprą]]. |p5data = |p5 = }}<noinclude> ;Šaltiniai {{išn}} [[Kategorija:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> c6qhjfz448bg7ujdtpaeu621zti9jxr 10 31751 7957545 4306805 2026-11-04T16:26:51Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Lapkričio 6 dienos įvykiai]]“: Itin svarbus puslapis ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 4306805 wikitext text/x-wiki {{Dienos įvykiai| |l1data = 1906 |l1 = [[Stolypino reforma|Stolypino agrarinės reformos]] pradžia, caras [[Nikolajus II]] pasirašė įsaką dėl valstiečių suskirstymo į [[vienkiemis|vienkiemius]]. |l2data = 1906 |l2 = Vilniuje pirmą kartą parodyta opera [[Birutė (opera)|„Birutė“]] (kompozitorius [[Mikas Petrauskas]]). |l3data = |l3 = |p1data = 1632 |p1 = mirtinai sužeistas [[Švedija|Švedijos]] karalius [[Gustavas II Adolfas]]. |p2data = 1792 |p2 = Belgijos vietovės Jemappes apylinkėse (dabar [[Prancūzija]]) įvyko [[Jemappes mūšis]]. |p3data = 1844 |p3 = priimta pirmoji [[Dominikos Respublika|Dominikos Respublikos]] konstitucija. |p4data = 1935 |p4 = [[Edwin Armstrong]] pristatė straipsnį, kuriame pirmą kartą buvo aprašytas [[dažninė moduliacija|dažninės moduliacijos]] panaudojimas. |p5data = 1944 |p5 = [[JAV]] Hanfordo atominėje gamykloje pirmą kartą pagamintas radioaktyvusis [[plutonis]]. }}<noinclude> [[Category:Dienų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> q7jl0oaecyhgozkkqp1aa9obs2bj6a1 0 33130 7957813 4916097 2026-11-05T11:29:35Z Andrejsmirnov97 56853 /* Šeima */ 7957813 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Antanas Didžiulis | titulas = | vaizdas = 1922Antanas Didžiulisjb.jpg | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = Antanas Didžiulis apie 1922 m. | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1883|2|7}} | gimimo vieta = [[Griežionėlės]] | mirė = {{Mirė|1960|3|11|1883|2|7}} | mirties vieta = [[Panevėžys]] | palaidotas = | tėvas = [[Stanislovas Didžiulis]] | motina = [[Liudvika Didžiulienė]] | sutuoktinis = | sutuoktinė = Serafima Michailova-Didžiulienė | vaikai = Halina Didžiulytė-Mošinskienė, Algirdas Didžiulis, Jurgis Didžiulis, Irena Jurevičienė, Liudas Didžiulis | veikla = gydytojas, politinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1905]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija]] | išsilavinimas = | alma_mater = <div> [[1905]] m. [[Maskvos universitetas]],<br> [[1914]] m. [[Krokuvos universitetas]] </div> | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Antanas Didžiulis''' ([[1883]] m. [[vasario 7]] d. [[Griežionėlės]]e, [[Anykščių rajonas|Anykščių raj]]. – [[1960]] m. [[kovo 11]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – Lietuvos gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas. == Biografija == === Šeima === Kilęs iš [[bajorai (luomas)|bajorų]], [[Stanislovas Didžiulis|Stanislovo Didžiulio]] ir rašytojos [[Liudvika Didžiulienė|Liudvikos Didžiulienės]] (''Žmonos'') šeimos. Broliai ir seserys: Ona Sketerienė (1878–1960) – [[akušerė]], Emilija Didžiulytė (1879–1962) – šeimos globotinė po vaikystės traumos, [[Vytautas Didžiulis]] (1881–1956) – pedagogas, gamtininkas, [[Vanda Albrechtienė]] (1881–1941) – gydytoja ir rašytoja, [[Michalina Ševeliovienė]] (1884–1973) – pedagogė ir knygnešė, Algirdas Severinas Didžiulis (1887–1916) – spaustuvininkas, kariškis, [[Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė|Aldona Kazanavičienė]] (1888–1968) – pedagogė ir rašytoja. Vedė [[1910]] m. tremtyje, žmona mokytoja Serafima Michailova-Didžiulienė (1888–1983), tremtinė iš [[Permės sritis|Permės srities]] ([[Rusija]]). Vaikai: [[Halina Didžiulytė-Mošinskienė]] (1911–2004) – pedagogė, rašytoja, [[Brazilija|Brazilijos]] lietuvių visuomenės veikėja, [[Algirdas Didžiulis]] (1915–2009) – inžinierius mechanikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Jurgis Didžiulis, Irena Jurevičienė (g. 1923 m.) – gydytoja, Liudas Didžiulis (1925–1941).<ref>[http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=86 Antanas Didžiulis. Anykštėnų biografijų žinynas]</ref> === Veikla === [[1896]]–[[1904]] m. mokėsi [[Mintaujos gimnazija|Mintaujos gimnazijoje]]. Priklausė slaptam moksleivių būreliui, 1896 m. dalyvavo moksleivių maište prieš [[pravoslavai|pravoslavų]] maldų skaitymą rusiškai. Iš gimnazijos pašalintas, bet motinos L. Didžiulienės iniciatyva [[1897]] m. vėl priimtas. [[1904]]–[[1905]] m. studijavo [[Maskvos universitetas|Maskvos universitete]] istoriją ir filologiją. Nuo 1905 m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] (LSDP) narys, už dalyvavimą [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905–1907 m. revoliuciniuose]] įvykiuose suimtas, kalėjo [[Ukmergė]]s ir [[Kauno kalėjimas|Kauno kalėjimuose]]. [[1906]] m. rugsėjo mėn. už užstatą paleistas, bet netrukus vėl suimtas ir [[1907]] m. su tėvu bei broliu Vytautu ištremtas į [[Sibiras|Sibirą]], [[Jenisiejaus gubernija|Jenisiejaus guberniją]]. [[1911]] m. su žmona pabėgo iš tremties ir, negalėdamas likti Lietuvoje, [[1912]]–[[1914]] m. studijavo mediciną [[Krokuvos universitetas|Krokuvos universitete]], buvo LSDP Užsienio biuro narys, gyveno [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]]. [[1918]] m. grįžo į Lietuvą, [[1919]]–[[1960]] m. dirbo [[Raudonasis Kryžius|Raudonojo Kryžiaus]] ligoninės vyr. gydytoju Panevėžyje, [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrities]] gydytoju, aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, vadovavo Panevėžio meno kultūros draugijai „Aidas“, organizavo vakarus, vaidino spektakliuose, operetėse, buvo liaudies universiteto lektorius ir Panevėžio kraštotyros draugijos narys. Nuo [[1935]] m. Draugijos kovai su tuberkulioze centro valdybos narys, organizavo medicinos parodas. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais vokiečių persekiotas už antihitlerinio judėjimo rėmimą, nužudytas jo sūnus 16-metis Liudas. [[1941]]–[[1945]] m. gyveno [[Tauragė]]je, buvo [[Tauragės apskritis|Tauragės apskrities]] gydytojas. Po karo grįžęs į Panevėžį buvo Panevėžio miesto sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas, vėliau iki gyvenimo pabaigos – Panevėžio respublikinės ligoninės gydytojas patologanatomas. [[1947]]–[[1951]] m. [[LSSR AT|LSSR Aukščiausios Tarybos]] deputatas. Bendradarbiavo laikraščiuose [[Naujoji Gadynė|„Naujoji Gadynė“]], „[[Žarija (žurnalas)|Žarija]]“, „[[Skardas]]“, „[[Kova]]“, „[[Socialdemokratas (Kaunas)|Socialdemokratas]]“, „[[Lietuvos žinios]]“, „[[Panevėžio balsas]]“. == Įvertinimas == * 1945 m. – [[LSSR]] nusipelnęs gydytojas * [[1955]] m. – [[Lenino ordinas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Didžiulis, Antanas}} [[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] [[Kategorija:Lietuvos revoliucionieriai]] [[Kategorija:Lietuvos TSR politiniai veikėjai]] a0z2yadd414tcjk3v9312u0k1pac1yq 0 33132 7957812 7891298 2026-11-05T11:24:30Z Andrejsmirnov97 56853 7957812 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Stanislovas Didžiulis | titulas = | vaizdas = Stanislovas Didziulis.jpeg | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1850|11|20}} | gimimo vieta = [[Griežionėlės]]e, [[Anykščių rajonas|Anykščių raj.]] | mirė = {{Mirė|1927|5|19|1850|11|20}} | mirties vieta = ten pat | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[knygnešys]], bibliotekininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Stanislovas Didžiulis''' ([[1850]] m. [[lapkričio 20]] d. [[Griežionėlės]]e, [[Anykščių rajonas|Anykščių raj.]] – [[1927]] m. [[gegužės 19]] d. ten pat) – [[knygnešys]], bibliotekininkas, [[Lietuva|Lietuvos]] politinis veikėjas. Rašytojos [[Liudvika Didžiulienė|Liudvikos Didžiulienės]] (''Žmonos'') vyras, dukterų, rašytojos [[Vanda Albrechtienė|Vandos Albrechtienės]] (1881–1941 m.), [[Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė|Aldonos Kazanavičienės]] (1892–1968 m.), Onos Sketerienės (1878–1960 m.), sūnų Algirdo Severino (1888–1916 m. žuvo fronte [[Rumunija|Rumunijoje]]), [[Antanas Didžiulis|Antano]] (1883–1960 m.) ir [[Vytautas Didžiulis|Vytauto]] (1881–1956 m.) Didžiulių tėvas. == Biografija == Iki 1863 m. mokėsi [[Panevėžio gimnazija|Panevėžio gimnazijoje]], vėliau – privačiai pas [[Andrioniškis|Andrioniškio]] kunigą A. Viskantą. Jo įkvėptas pradėjo kaupti biblioteką. [[Knyga]]s pirko viešėdamas didesniuose miestuose, parsisiųsdavo iš [[Vilnius|Vilniaus]], [[Varšuva|Varšuvos]] ir kitų knygynų. Knygas dailiai įrišdavo, antspauduodavo bibliotekos spaudu, įrašydavo katalogo kortelėje. Seniausia bibliotekos knyga buvo [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „Punkty kazan do…”, išleista 1625 m. Vilniuje. Be to, joje buvo brolių Juškų dainų rinkiniai, net 18 knygelių vyskupo [[Motiejus Valančius|Motiejaus Valančiaus]] raštų. S. Didžiulis buvo vienas pirmųjų nelegalios literatūros platintojų, rinko [[tautosaka|tautosaką]], rašė periodikoje. 1895 m. organizavo 9 valsčių prašymą carui [[Nikolajus II|Nikolajui II]], kad būtų leista lietuviška spauda. Dalyvavo 1905–1907 m. įvykiuose, 1905 m. gruodžio 4 d. – [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiojo Vilniaus Seimo]] dalyvis. 1906 m. vasario 14 d. su sūnumis suimtas, kalintas, paleistas už užstatą, bet netrukus vėl suimtas, 1907 m. nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir ištremtas į Kanską [[Sibiras|Sibire]]. 1917–1924 m. su šeima gyveno [[Jalta|Jaltoje]], 1924 m. paralyžuotas grįžo į gimtinę. == Biblioteka == Daugiau kaip 400 knygų buvo [[lietuvių kalba]], beveik 300 – lenkiškų, 30 rusiškų, 17 vokiškų, 3 prancūziškos ir 3 lotyniškos. Šiuo metu bibliotekos spaudiniai saugomi [[VU|Vilniaus universiteto]] bibliotekoje – 230, [[KTU|Kauno technologijos universiteto]] bibliotekoje – 88, [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] bibliotekoje – 59, [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] bibliotekoje – 18 bei [[A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus|A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialiniame muziejuje]] – 62. == Nuorodos == * Nijolė Lietuvininkaitė „Stanislovo Didžiulio asmeninė biblioteka”, Kaunas, 2005 m. {{DEFAULTSORT:Didžiulis, Stanislovas}} [[Kategorija:Lietuvos politikai]] [[Kategorija:Lietuvos bibliotekininkai]] [[Kategorija:Knygnešiai]] tlu2yd0vv33hivqvw0vnf3xbh6wdhkv 0 35076 7957492 7957103 2026-11-04T14:24:28Z Wolfmartyn 122516 /* Žaidėjai ir treneriai */ 7957492 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė | img=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]]| asociacija=''[[Lietuvos futbolo federacija]]''| reitingas= '''146''' | treneris= [[Mindaugas Čepas]] | rezultatyviausias=[[Tomas Danilevičius]] (19)| ilgiausiai= [[Fedor Černych]] (103)| 1rungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 0:5 {{Fut|EST|2}}| 1rungtyniųvieta=[[Kaunas]]| 1rungtyniųdata=[[1923]] m. [[birželio 24]] d.| grungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 7:0 {{Fut|EST|2}}| grungtyniųvieta=[[Ryga]]| grungtyniųdata=[[1995]] m. [[gegužės 20]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Egypt 1922.svg|20px]] [[Egipto vyrų futbolo rinktinė|Egiptas]] 10:0 Lietuva {{Flagicon|LTU}}| brungtyniųvieta=[[Paryžius]]| brungtyniųdata=[[1924]] m. [[gegužės 27]] d.| <!-- čempionatai --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0|pč=0| | pattern_la1=_ltu18h|pattern_b1=_ltu18h|pattern_ra1=_ltu18h|pattern_sh1=_ltu18h|pattern_so1=_ltu18h | leftarm1=FFDE00|body1=FFDE00|rightarm1=FFDE00|shorts1=007564|socks1=FFDE00 | pattern_la2=_lituania1617a|pattern_b2=_lituania1617a|pattern_ra2=_lituania1617a|pattern_sh2=_lituania1617a|pattern_so2=_kalmar16h | leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000 }} '''Lietuvos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Futbolas|futbolo]] komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Lietuvos futbolo federacija]]i. == Istorija == === Tarpukario laikotarpis (1923–1940) === [[Vaizdas:1924 equipe de Lituanie.jpg|thumb|250px|Lietuvos futbolo rinktinė [[1924 m. vasaros olimpinės žaidynės|1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]]] Lietuva į [[FIFA]] įstojo [[1923]] m. [[gegužės 21]] d., tad netrukus pradėta ruoštis pirmosioms rinktinės rungtynėms. Varžovais pasirinkti estai. Nors ir paskubomis, bet rungtynėms ruoštasi kruopščiai – buvo gerokai patvarkyta futbolo aikštė, pastatyti nauji vartai, įrengta nemažai sėdimų vietų. Tam reikalui buvo išleista keli tūkstančiai litų (tuo metu dideli pinigai), nepigiai kainavo ir kelių futbolininkų pasikvietimas iš [[Klaipėda|Klaipėdos]], nes [[Kaunas|Kaune]] tebuvo tik viena pajėgi komanda – [[LFLS Kaunas|LFLS]]. Sudarant puolėjų grandį buvo pasikliauta Klaipėdos vokiečių [[MTV Klaipėda|MTV klubo]] žaidėjais, kurie turėjo patirties Rytprūsių futbolo pirmenybėse.<ref>{{Kalinauskas 2003|47}}</ref> Taigi, Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė pirmąsias oficialias rungtynes sužaidė [[1923]] m. [[birželio 24]] d. su [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijos]] komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5 (sudėtis: vartininkas Steponas Darius, gynėjai Dveringas, Gvildys, saugai Juozapaitis, Bartuška, Razma, puolėjai Varšukas, Baueris, Kiegas, Kunelis, Garbačiauskas). 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusių [[Olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape 0:9 pralaimėjo [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarijai]],<ref>[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html KAPITONAS ROMUALDAS MARCINKUS - TARPUKARIO FUTBOLO LEGENDA.] Kam.lt, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120808065157/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html|date=2012-08-08}}</ref> kuri šiame turnyre pasiekė finalą ir laimėjo sidabro medalius. Pirmoji pergalė buvo iškovota [[1924]] m. [[rugpjūčio 24]] d., kai [[Talinas|Taline]] rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat [[TSRS]] okupacijos [[1940]] m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo. Iki 1927 m. rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 m. [[Lietuvos futbolo lyga]] paskyrė treneriu vengrą [[Ferenc Molnár (1884)|Ferencą Molnarą]], bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdą Marcinkų]]. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 m. Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus. [[1928]] m. startavo [[Baltijos taurė]]s turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvijos]] ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą [[1930]] ir [[1935]] m. Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. [[II pasaulio futbolo čempionato atranka|1934 m. pasaulio pirmenybių atrankos]] varžybose Lietuvai teko susirungti su [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedijos]] ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą Kaune, [[Kariuomenės stadionas|Kariuomenės sporto stadione]], švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą. [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938 m. pasaulio čempionato atrankos]] varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko. === Sovietinės okupacijos laikotarpis (1940–1990) === Nuo 1940 m. iki [[1990 m.]] Lietuvai esant [[TSRS]] okupacijoje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė [[TSRS tautų spartakiada|TSRS tautų spartakiadose]] ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta. Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo [[TSRS vyrų futbolo rinktinė|TSRS futbolo rinktinės]] sudėtyje. [[1988 m.]] du lietuviai – [[Arminas Narbekovas]] ir [[Arvydas Janonis]] – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpinių žaidynių]] aukso medalius. Tais pačiais [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988 m.]] į sidabrą [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionate]] iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, [[FK Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgirio“]] klubo gynėjas [[Viačeslavas Sukristovas]]. === Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.) === [[Kovo 11 aktas|Atkūrūs Nepriklausomybę]], pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė [[Tbilisis|Tbilisyje]] 1990 m. [[gegužės 27]] d. su [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzija]], jos baigėsi lygiosiomis 2:2.<ref>UEFA Member associacion profile – Lithuania [http://www.uefa.com/memberassociations/association=ltu/profile/index.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111108040701/http://www.uefa.com/memberassociations/association=ltu/profile/index.html |date=2011-11-08 }}</ref> Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. [[1991]] m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, [[1992]], [[1994]], [[1996]], [[1997]], [[1998]], [[2005]] ir [[2010]] m.), pridėjus du prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos]] futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]], kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. [[1999]] m. lietuviai [[Argentina|Argentinoje]] žaidė su pasaulio elitui priskiriamais [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|argentiniečiais]] ir iškovojo lygiąsias 0:0. ==== Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose ==== [[Vaizdas:Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Dabartinis namų stadionas]] [[Vaizdas:LFF2 by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Ankstesnis namų stadionas]] 14 kartų nesėkmingai bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (7 kartus į pasaulio čempionatus ir 7 kartus į Europos čempionatus). Vieną kartą dalyvavo [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje]]. Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – [[XV pasaulio futbolo čempionatas|'''1994 m. PČ''']]. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. [[balandžio 28]] d. išvykoje žaidė su [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Airija]]. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2<ref>http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcNIR_v_LTU</ref>. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš [[Albanijos vyrų futbolo rinktinė|Albaniją]]), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|danais]]) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/1994</ref>. Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į [[X Europos futbolo čempionatas|'''1996 m. Europos futbolo čempionatą''']]. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|Ukrainos]] komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėniją]] du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|kroatais]]) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|italams]]). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/1996</ref>. Atrankoje į [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|'''1998 m. PČ''']] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airija]] dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. [[rugsėjo 10]] d. lietuviai savo aikštėje – [[Vilnius|Vilniuje]] – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2<ref>http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcLTU_v_IRL</ref> ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]], tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš [[Makedonijos vyrų futbolo rinktinė|Makedoniją]] ir 2:0 prieš [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandiją]]), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|rumunams]]). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus. Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į [[XI Europos futbolo čempionatas|'''Euro 2000''']] čempionatą [[Belgija|Belgijoje]] ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotija]], tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia [[Farerų salų vyrų futbolo rinktinė|Farerų salų]] vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš [[Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinė|Bosnijos ir Hercegovinos]] komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė [[Valdas Ivanauskas]])<ref>http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2000uecLTU_v_BIH</ref>, tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|čekams]], 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/em-qualifikation-1998-1999-gruppe-9/0/</ref>. Atranka į [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|'''2002 m. PČ''']] buvo vienas nesėkmingiausių Lietuvos rinktinės atrankos turnyrų. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|vengrų]] (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai [[Stasys Stankus|Stasį Stankų]] laikinai pakeitė [[Julius Kvedaras]], o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė [[Benjaminas Zelkevičius]]), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2002-gruppe-8/0/</ref>. Atrankos ciklo į [[XII Europos futbolo čempionatas|'''2004 m. EČ''']] starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|vokiečiams]] (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). [[2003]] m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1),<ref>{{cite web |title=Pasaulį pribloškė lygiosios Vokietijoje |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |date=2003-03-31 |url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pasauli-pribloske-lygiosios-vokietijoje-7554 |access-date=2024-08-02 |language=lt}}</ref> o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje. [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|'''2006 m. PČ''']] atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|belgais]], pergalė prieš [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Mariną]] 4:0, lygiosios su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] 0:0<ref>http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131225051359/http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html |date=2013-12-25 }}</ref> ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti [[2004]] m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje [[Serbijos vyrų futbolo rinktinė|serbams]], 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/2006</ref> (plačiau žr. ''''[[Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]'''). Atranką į [[XIII Europos futbolo čempionatas|'''2008 m. EČ''']] Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1),<ref>{{cite web |title=Futbolo sensacija: Lietuva - Italija 1:1 (nuotraukos) |url=http://www.lrytas.lt/-11572183681157143813-futbolo-sensacija-lietuva-italija-1-1-nuotraukos.htm |archive-url=https://archive.ph/FkOx |archive-date=2012-09-04}}</ref> vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|prancūzams]] ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį [[2007]] m. [[lapkritis|lapkričio mėnesį]] iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/2008</ref> (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje]]'''). Prieš [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|'''2010 m. PČ''']] atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas [[Jose Couceiro]]. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/212216/neitiketina-lietuva-rumunija-3-0/rubrika:naujienos-sportas-futbolas</ref>, pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2010-gruppe-7/0/</ref> (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]'''). Atrankoje į '''[[Euro 2012|2012 m. Europos čempionatą]]''' Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo [[Raimondas Žutautas]]. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0<ref>http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002215/postmatch/report/index.html</ref> ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas. Į '''[[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m. pasaulio čempionato]]''' atranką Brazilijoje Lietuvą vedė vengras [[Csaba Laszlo|Čaba Laslo]]. Lietuviai du kartus sužaidė lygiosiomis su slovakais, pralaimėjo Bosnijai ir Hercegovinai bei dusyk Graikijai ir nugalėjo Lichtenšteiną. Vėliau sekė pralaimėjimas svečiuose Latvijai (1:2) ir pergalė prieš Lichtenšteiną. Po tokio pasirodymo trenerio Laslo paslaugų buvo atsisakyta, ir paskutinėse dvejose varžybose rinktinei vadovavo [[Igoris Pankratjevas]]. Nors ir atsisakęs keleto rinktinės lyderių, jis sugebėjo pasiekti revanšą prieš Latviją (2:0). Paskutines varžybas lietuviai žaidė prieš grupės lyderius bosnius, kuriems buvo būtina pergalė. Jiems Lietuvos rinktinės gynybą pavyko palaužti tik antrojo kėlinio viduryje ir pasiekti istorinę pergalę, atveriančią kelią į pasaulio čempionatą. Lietuviai tuo tarpu liko grupėje ketvirti, aplenkę Latviją ir Lichtenšteiną. 2015 m. [[lapkričio 5]] d. paskelbtame FIFA reitinge Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią iki to laiko vietą savo istorijoje – 123.<ref>[http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 Lietuvos rinktinė FIFA reitinge pramušė dugną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151106154004/http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 |date=2015-11-06 }}</ref> Atrankoje į išplėsto formato '''[[Euro 2016|2016 m. Europos čempionatą]]''' Lietuvos rinktinė užėmė priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik San Mariną ir nusileisdama Estijai, Slovakijai, Šveicarijai ir Anglijai. Igorio Pankratjevo vadovaujama gerokai atjaunintos sudėties rinktinė patyrė triuškinamus pralaimėjimus prieš grupės lyderius (0:4 ir 0:3 su Anglija, 0:4 ir 1:2 su Šveicarija), su vidutiniokėmis sužaidė apylygiai (0:2 ir 1:1 su Slovėnija, 1:0 ir 0:1 su Estija) ir abusyk įveikė tik San Mariną (2:0 ir 2:1). '''[[2018 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2018 m. pasaulio futbolo čempionato]]''' atrankos varžybas G grupėje Lietuva pradėjo daug žadančiai, sužaidė lygiosiomis su Slovėnija 2:2 ir Škotija 1:1 bei nugalėjo Maltą 2:0. Pirmoje lentelės vietoje buvo neilgai, sekė pralaimėjimų serija Slovakijai 0:4 ir 1:2, Anglijai 0:2, Škotijai 0:3 ir Slovėnijai 0:4. Rungtynės su Malta, kurios baigėsi lygiosiomis 1:1, suteikė Maltai vienintelį tašką šiame atrankos turnyre. Paskutines rungtynes Lietuva pralaimėjo grupės nugalėtojai Anglijai 0:1 ir užėmė 5 vietą su 6 taškais. Po nesėkmingo rinktinės pasirodymo 2018 m. atrankoje, Lietuvos komanda [[2017]] m. [[spalio 16]] d. FIFA reitinge nukrito į dar žemesnę 145 vietą. Naujai įkurtoje '''[[2018–2019 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje 2018-2019 m.]]''' Lietuva [[Lietuvos rinktinė UEFA Tautų lygoje 2018–2019 m.|startavo]] C divizione. 2018 m. Lietuva pralaimėjo visas 6 rungtynes Serbijai, Juodkalnijai ir Rumunijai ir turėjo iškristi į D divizioną, tačiau, pakeitus varžybų sistemą ir padidinus komandų skaičių aukštesniuose divizionuose, liko varžytis C divizione. Trenerio poste Edgarą Jankauską pakeitus Valdu Urbonu, 2019 m. rezultatai nepagerėjo. '''[[Lietuvos rinktinė 2020 m. Europos futbolo čempionato atrankoje|Atrankoje į 2020 m. Europos čempionatą]]''' iškovotas tik 1 taškas (lygiosios namie su Liuksemburgu), užimta paskutinė vieta grupėje, patirta eilė sutriuškinimų (0:6 ir 1:5 su Portugalija, 1:4 su Serbija, 0:3 su Ukraina). 2020 m. rinktinė pasirodė puikiai, iškovojo keturias pergalės ir dvejas rungtynes baigė lygiosiomis per aštuonerias šių metų rungtynes. Tai leido FIFA reitinge pakilti per dvi pozicijas į 129 vietą. Užskaityti 25 reitingo taškai, kas 2020 m. buvo aštuntas didžiausias šuolis pasaulyje.<ref>{{Cite web |title=Didžiausią šuolį padariusi FIFA reitingo 8 vieta – Lietuva {{! }} Sportas.lt |author= |work=sportas.lt |date=2020-12-10 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/425194/didziausia-suoli-padariusi-fifa-reitingo-8-vieta-lietuva |language=lt}}</ref> '''[[2022 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2022 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos]]''' varžyboms Lietuvos rinktinei iškeltas tikslas yra C grupėje užimti ne žemesnę nei 4 vietą. Kitas tikslas – laimėti sekančias [[Baltijos taurė|Baltijos taurės]] turnyrą.<ref>https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420135300/https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ |date=2021-04-20 }}</ref> Dėl pandemijos [[2020 m. Baltijos taurė]]s varžybos buvo atidėtos.<ref>https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210124151959/https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ |date=2021-01-24 }}</ref> [[2021]] m. rugpjūčio mėn. [[Valdas Ivanauskas]] buvo paskirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriu.<ref>{{Cite web |title=V.Ivanauskas - Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris |author= |work=sportas.lt |date=2021-08-05 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/438142/v-ivanauskas-lietuvos-rinktines-vyriausiasis-treneris |language=lt}}</ref><ref>https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210805114628/https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ |date=2021-08-05 }}</ref> [[2022]] m. [[birželio 7]] d. '''[[2022–2023 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]]''' rungtynėse Vilniuje su [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkija]] Lietuvos rinktinė pralaimėjo rezultatu 0:6 ir patyrė didžiausią pralaimėjimą namuose istorijoje.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/sansas-reabilituotas-lietuva-turkija-24-1690452 Gėda LFF stadione: Lietuvos rinktinę skaudžiai sudaužė Turkija]</ref> 2022 m. [[birželio 28]] d. LFF nusprendė atleisti V. Ivanauską ir laikinuoju rinktinės treneriu paskirti vokietį R. Breu.<ref>[https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ RINKTINĖS VAIRĄ IKI METŲ PABAIGOS PERIMA R. BREU] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220628225324/https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ |date=2022-06-28 }}</ref> 2023 m. pradžioje kandidatų užimti vyr. trenerio postą nebuvo, ir buvo tikėtina kad R.Breu vadovaus toliau. Buvo minima kad [[Valdas Dambrauskas]], [[Andrius Skerla]] ir [[Rokas Garastas]] buvo kviečiami kandidatuoti, tačiau nė vienas iš jų pasiūlymu nesusidomėjo, o [[Vladimiras Čeburinas|Vladimirui Čeburinui]] kandidatuoti neleido jo klubas.<ref>{{cite web |title=Lietuvos futbolo rinktinės trenerio postą galimai krečia „žemės drebėjimas“: kalbama apie E. Jankausko sugrįžimą |url=https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/01/23/news/lietuvos-futbolo-rinktines-trenerio-posta-galimai-krecia-zemes-drebejimas-kalbama-apie-e-jankausko-sugrizima-25897359 |date=2023-01-23 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Paskutiniu momentu atsirado dar vienas kandidatas, ir po 4 metų pertraukos, vyr. treneriu vėl buvo paskirtas [[Edgaras Jankauskas]].<ref>{{cite web |title=Oficialu: E.Jankauskas sugrįžta treniruoti Lietuvos rinktinę, R.Breu patikėta U19 rinktinė |url=https://www.sportas.lt/naujiena/471102/oficialu-e-jankauskas-sugrizta-treniruoti-lietuvos-rinktine-r-breu-patiketa-u19-rinktine |date=2023-01-30 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref><ref>https://www.lff.lt/vykdomojo-komiteto-posedyje-patvirtinti-lietuvos-nacionaliniu-rinktiniu-treneriai/</ref> == Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose == === Pasaulio čempionatai === * 1930 m. – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1934–1938 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1950–1990 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]] * 1994–2026 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}} === Europos čempionatai === * 1960–1992 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]]. * 1996–2024 m. – ''neįveikė atrankos''. == Žaidėjai ir treneriai == === Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis === Rinktinės sudėtis 2026 m. lapkričio mėn. draugiškoms rungtynėms su Surinamu, bei [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] rungtynėms su Lichtenšteinu.<ref>https://www.lff.lt/patvirtinta-vyru-rinktines-sudetis-paskutiniam-siu-metu-langui/</ref> Duomenys atnaujinti po rungtynių su Azerbaidžano rinktine {{data|2026|10|4}}. {{nat fs g start}} {{nat fs g player|no= 1|pos=GK|name=[[Arnas Voitinovičius]]|age={{birth date and age|2006|8|30|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[S.L. Benfica]]|clubnat=POR}} {{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Tomas Švedkauskas]]|age={{birth date and age|1994|6|22|df=y}}|caps=21|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=23|pos=GK|name=[[Vincentas Šarkauskas]]|age={{birth date and age|1999|8|11|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 2|pos=DF|name=[[Artemijus Tutyškinas]]|age={{birth date and age|2003|8|8|df=y}}|caps=26|goals=0|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN}} {{nat fs g player|no= 4|pos=DF|name=[[Žygimantas Baltrūnas]]|age={{birth date and age|2002|3|11|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= 5|pos=DF|name=[[Kipras Kažukolovas]]|age={{birth date and age|2000|11|20|df=y}}|caps=20|goals=0|club=[[FC Astana]]|clubnat=KAZ}} {{nat fs g player|no=13|pos=DF|name=[[Justas Lasickas]]|age={{birth date and age|1997|10|6|df=y}}|caps=75|goals=3|club=[[HNK Rijeka]]|clubnat=CRO}} {{nat fs g player|no=17|pos=DF|name=[[Pijus Širvys]]|age={{birth date and age|1998|4|1|df=y}}|caps=31|goals=4|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN}} {{nat fs g player|no=18|pos=DF|name=[[Vilius Armalas]]|age={{birth date and age|2000|7|21|df=y}}|caps=14|goals=0|club=[[MTK Budapest FC]]|clubnat=HUN}} {{nat fs g player|no=20|pos=DF|name=[[Rokas Lekiatas]]|age={{birth date and age|1998|11|7|df=y}}|caps=17|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=21|pos=DF|name=[[Deividas Šešplaukis]]|age={{birth date and age|1998|2|2|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 7|pos=MF|name=[[Artūr Dolžnikov]]|age={{birth date and age|2000|6|6|df=y}}|caps=26|goals=2|club=[[1. FC Slovácko|FC Slovácko]]|clubnat=CZE}} {{nat fs g player|no= 8|pos=MF|name=[[Domantas Šluta]]|age={{birth date and age|2004|10|1|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Eligijus Jankauskas]]|age={{birth date and age|1998|6|22|df=y}}|caps=18|goals=0|club=[[Hapoel Rishon LeZion]]|clubnat=ISR}} {{nat fs g player|no=14|pos=MF|name=[[Vykintas Slivka]]|age={{birth date and age|1995|4|29|df=y}}|caps=77|goals=3|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=15|pos=MF|name=[[Gvidas Gineitis]]|age={{birth date and age|2004|4|15|df=y}}|caps=35|goals=5|club=[[Torino FC]]|clubnat=ITA}} {{nat fs g player|no=16|pos=MF|name=[[Lukas Michelbrink]]|age={{birth date and age|2005|4|15|df=y}}|caps=8|goals=1|club=[[FC Energie Cottbus]]|clubnat=GER}} {{nat fs g player|no=22|pos=MF|name=[[Motiejus Burba]]|age={{birth date and age|2003|8|10|df=y}}|caps=10|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Paulius Golubickas]]|age={{birth date and age|1999|8|19|df=y}}|caps=39|goals=2|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Gratas Sirgėdas]]|age={{birth date and age|1994|12|17|df=y}}|caps=30|goals=3|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Matas Vareika]]|age={{birth date and age|2000|6|27|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 9|pos=FW|name=[[Manfredas Ruzgis]]|age={{birth date and age|1997|1|5|df=y}}|caps=5|goals=1|club=[[KS Besa Kavajë|KS Besa]]|clubnat=ALB}} {{nat fs g player|no=10|pos=FW|name=[[Armandas Kučys]]|age={{birth date and age|2003|2|27|df=y}}|caps=23|goals=8|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN}} {{nat fs g player|no= |pos=FW|name=[[Edgaras Dubickas]]|age={{birth date and age|1998|7|9|df=y}}|caps=7|goals=0|club=[[Suwon Samsung Bluewings]]|clubnat=KOR}} {{nat fs end}} === Artimiausia rinktinės atsarga === Kiti žaidėjai per pastaruosius 12 mėnesių kviesti į Lietuvos rinktinę {{nat fs r start|background=green|color=yellow}} {{nat fs r player|no= 1|pos=GK|name=[[Edvinas Gertmonas]]|age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=25|goals=0|club=[[Servette FC]]|clubnat=SUI|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Džiugas Bartkus]]|age={{birth date and age|1989|11|7|df=y}}|caps=15|goals=0|club=[[Al-Riffa SC]]|clubnat=BHR|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Ignas Plūkas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span>|age={{birth date and age|1993|12|8|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Marius Adamonis]]|age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no= 3|pos=DF|name=[[Edgaras Utkus]]|age={{birth date and age|2000|6|22|df=y}}|caps=30|goals=0|club=[[Al-Kholood Club]]|clubnat=KSA|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=17|pos=DF|name=[[Deividas Malžinskas]]|age={{birth date and age|1999|5|1|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=21|pos=DF|name=[[Adrian Lickūnas]]|age={{birth date and age|2006|3|28|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[US Cremonese]]|clubnat=ITA|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no= |pos=DF|name=[[Dominykas Barauskas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span>|age={{birth date and age|1997|4|18|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|FIN}}, ''{{data|2025|3|24}}''{{efn|name=Sept|Pakviestas į rinktinę 22-09-2026, tačiau patyrė traumą}} }} {{nat fs r player|no=19|pos=DF|name=[[Klaudijus Upstas]]|age={{birth date and age|1994|10|30|df=y}}|caps=14|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 8|pos=DF|name=[[Matijus Remeikis]]|age={{birth date and age|2003|3|28|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FC Hegelmann]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Kloniūnas]]|age={{birth date and age|1998|6|28|df=y}}|caps=2|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no=20|pos=DF|name=[[Ričardas Šveikauskas]]|age={{birth date and age|1997|4|9|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Girdvainis]]|age={{birth date and age|1993|1|19|df=y}}|caps=63|goals=2|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} {{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Sigitas Olberkis]]|age={{birth date and age|1997|4|19|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[Erbil SC]]|clubnat=IRQ|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no= 6|pos=MF|name=[[Modestas Vorobjovas]]|age={{birth date and age|1995|12|30|df=y}}|caps=56|goals=1|club=[[Bnei Sakhnin F.C.]]|clubnat=ISR|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=17|pos=MF|name=[[Faustas Steponavičius]]|age={{birth date and age|2004|6|8|df=y}}|caps=3|goals=1|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=22|pos=MF|name=[[Vaidas Magdušauskas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span>|age={{birth date and age|2003|12|2|df=y}}|caps=2|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} {{efn|name=Sept}} }} {{nat fs r player|no=11|pos=MF|name=[[Arvydas Novikovas]]|age={{birth date and age|1990|12|18|df=y}}|caps=97|goals=12|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no=10|pos=MF|name=[[Tomas Kalinauskas]]|age={{birth date and age|2000|4|27|df=y}}|caps=12|goals=0|club=[[Roda JC]] ''(skol.)''|clubnat=NED|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 8|pos=MF|name=[[Giedrius Matulevičius]]|age={{birth date and age|1997|3|5|df=y}}|caps=13|goals=1|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} <!--{{nat fs r player|no=10|pos=MF|name=[[Fedor Černych]]|age={{birth date and age|1991|5|21|df=y}}|caps=103|goals=15|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}--> {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no=19|pos=FW|name=[[Ignas Venckus]]|age={{birth date and age|2001|7|17|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no= 9|pos=FW|name=[[Meinardas Mikulėnas]]|age={{birth date and age|2002|7|9|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs end|background=green}} {{notelist}} {{col-begin}} {{col-2}} {{col-begin}} {{col-2}} === Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. ''Atnaujinta 2026 m. spalio 4 d.'' {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Rungtynės !Įvarčiai |- |rowspan=1|1. |align="left"| '''[[Fedor Černych]]''' |2012– |103 |15 |- |rowspan=1|2. |align="left"| [[Saulius Mikoliūnas]] |2004–2022 m. |101 |5 |- |3. |align="left"| '''[[Arvydas Novikovas]]''' |2010– |97 |12 |- |4. |align="left"| [[Andrius Skerla]] |1996–2011 m. |84 |1 |- |5. |align="left"| [[Deividas Šemberas]] |1996–2013 m. |82 |0 |- |rowspan=1|6. |align="left"| '''[[Vykintas Slivka]]''' |2015 – |77 |3 |- |rowspan=1|7. |align="left"| '''[[Justas Lasickas]] |2018 – |rowspan=1|75 |3 |- |rowspan=1|8. |align="left"| [[Tomas Danilevičius]] |1998–2012 m. |rowspan=1|71 |19 |- |rowspan=1|9. |align="left"| [[Žydrūnas Karčemarskas]] |2002–2013 m. |66 |0 |- |rowspan=2|10. |align="left"| [[Aurelijus Skarbalius]] |1991–2005 m. |65 |5 |- |align="left"| [[Marius Stankevičius]] |2001–2013 m. |65 |5 |} {{col-2}} === Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. ''Atnaujinta 2026 m. spalio 4 d.'' {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Įvarčiai (rungtynės) !Įv./rungt. |- |1. |style="text-align:left;"| [[Tomas Danilevičius]] |1998–2012 m. |19 (71) |0,27 |- |2. |style="text-align:left;"| '''[[Fedor Černych]]''' |2012– |15 (103) |0,15 |- |rowspan=2|3. |style="text-align:left;"| [[Antanas Lingis]] |1928–1938 m. |12 (33) |0,36 |- |style="text-align:left;"| '''[[Arvydas Novikovas]]''' |2010– |12 (97) |0,12 |- |5. |style="text-align:left;"| [[Edgaras Jankauskas]] |1991–2008 m. |10 (56) |0,18 |- |6. |style="text-align:left;"| [[Virginijus Baltušnikas]] |1990–1998 m. |9 (42) |0,21 |- |rowspan="5"|7. |style="text-align:left;"| [[Jaroslavas Citavičius]] |1926–1933 m. |8 (24) |0,33 |- |style="text-align:left;"| [[Valdas Ivanauskas]] |1990–2000 m. |8 (28) |0,29 |- |style="text-align:left;"| [[Darius Maciulevičius]] |1991–2005 m. |8 (38) |0,21 |- |style="text-align:left;"| [[Robertas Poškus]] |1999–2011 m. |8 (48) |0,17 |- |style="text-align:left;"| '''[[Armandas Kučys]] |2021 – |8 (23) |0,35 |} {{col-end}} === Garsūs žaidėjai === * [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] (rinktinėje žaidė 1927–1938 m.) – vienas futbolo pradininkų Lietuvoje, nuo 1931 m. rinktinės kapitonas, nuo [[1934]] m. – žaidžiantysis treneris. * [[Antanas Lingis]] (1928–1938) – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos futbolininkų, ilgą laiką buvo rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. * [[Arminas Narbekovas]] (1990–1997) – 1988 metų olimpinis čempionas, išrinktas geriausiu visų laikų Lietuvos žaidėju. * [[Valdas Ivanauskas]] (1990–2000) – ketverius metus (1993–1997 m.) žaidė [[Bundesliga|Bundeslygoje]] už [[Hamburger SV]]. * [[Aurelijus Skarbalius]] (1991–2005) – penkiskart Danijos čempionas su Brondby IF. * [[Edgaras Jankauskas]] (1991–2008) – [[2003]] m. [[UEFA Taurė]]s ir [[2004]] m. [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] laimėtojas su [[FC Porto|Porto]]. * [[Gintaras Staučė]] (1992–2004) – atstovavo {{frusspa|1994}}, {{fturgal|1995}}, {{fgerdui|2001}} klubams. * [[Andrius Skerla]] (1996–2011) – Nyderlandų čempionas su [[PSV Eindhoven]], Lenkijos taurės nugalėtojas su [[SSA Jagiellonia Białystok|Jagiellonia]]. * [[Deividas Šemberas]] (1996–2013) – [[2005]] m. [[UEFA Taurė]]s laimėtojas su [[Maskvos CSKA (futbolas)|Maskvos CSKA]]. * [[Tomas Danilevičius]] (1998–2012) – rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. * [[Marius Stankevičius]] (2001–2013) – keletą sezonų rungtyniavo [[Serie A]] ir [[La Liga]] klubuose. * [[Fedor Černych]] (2012–) – daugiausiai rungtynių rinktinės sudėtyje sužaidęs žaidėjas. === Trenerių štabas === {{?}} <!--* Vyr. treneris – [[Edgaras Jankauskas]] * Trenerio asistentai – [[Vaidas Sabaliauskas]] * Atletinio rengimo treneris – [[Georgas Freidgeimas]] * Vartininkų treneris – [[Audrius Paškevičius]] * Analitikai – [[Rokas Pranaitis]] ir [[Marius Babravičius]]--> === Lietuvos rinktinės vyr. treneriai === Nors Lietuvos rinktinė žaidė nuo 1923 m., jau 1924 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet pirmąkart treneris rinktinei buvo pasamdytas tik 1927 m.<ref>{{Saulis 1997|279}}</ref> Tarpukariu rinktinė samdė daug specialistų iš užsienio (Austrijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Vengrijos), 15 rungtynių jai vadovavo lietuvis [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]],<ref>{{studentai 2010|24}}</ref> o 26 rungtynėse trenerio išvis nebuvo.<ref>{{Saulis 1997|317}}</ref> Daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinei vadovavo [[Algimantas Liubinskas]] (79) ir [[Benjaminas Zelkevičius]] (51).<ref>{{cite web |title=Svarbus postas ilgai nešildo: ką dabar veikia buvę Lietuvos futbolo rinktinės treneriai? |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/svarbus-postas-ilgai-nesildo-ka-veikia-buve-lietuvos-futbolo-rinktines-treneriai-24-1092826 |last=Rimkus |first=Kęstas |date=2019-02-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-11}}</ref> {| class=wikitable ! Metai || Treneris || Rungtynės |- | 1923–1926 || be trenerio || 9 |- | 1927 || {{vlv|HUN|1920}} [[Fricas Molnaras]] || 2 |- | 1928–1929 || be trenerio || 5 |- | 1930 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3 |- | 1931 || be trenerio || 2 |- | 1931 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3 |- | 1932 || be trenerio || 2 |- | 1932 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 6 |- | 1933 || {{vlv|AUT}} [[Maksimilianas Goldas]] || 7 |- | 1934 || {{vlv|TCH}} [[Vaclavas Šimonas]] || 4 |- | 1935–1936 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 7 |- | 1936 || be trenerio || 3 |- | 1937 || {{vlv|AUT|1934}} [[Karlas Jisda]] || 5 |- | 1938 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 2 |- | 1938 || be trenerio || 5 |- | 1939–1940 || {{vlv|GER|Nazi}} [[Vilibaldas Hanas]] || 6 |- | 1945–1947 || [[Voldemaras Jaškevičius]] || 6 |- | 1948–1949 || {{flagicon|RUS|SFSR}} [[Georgij Glazkov]] || 4 |- | 1956 || [[Stanislovas Paberžis]] || 5 |- | 1966 || [[Jonas Vaškelis]] || 1 |- | 1979 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 7 |- | 1990-05 – 1991-11 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 3 |- | 1992-01? – 1994-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 5 |- | 1992-07 || [[Šenderis Giršovičius]] || 2 |- | 1992-07 – 1993-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 14 |- | 1993-07 || [[Stasys Stankus]] || 2 |- | 1993-08 – 1995-02 || [[Algimantas Liubinskas]] || 10 |- | 1995-03 – 1997 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 33 |- | 1997 || [[Raimondas Kotovas]] || |- | 1997 || [[Romualdas Lavrinavičius]] || |- | 1997–1998 || [[Eugenijus Riabovas]] || |- | 1998 || [[Šenderis Giršovičius]] || |- | 1998 – 1999-09 || [[Kęstutis Latoža]] || 18 |- | 1999-10 – 1999-11 || [[Robertas Tautkus]] || 1 |- | 1999-11 – 2000-10 || [[Stasys Stankus]] || 8 |- | 2000-10 – 2000-11 || [[Julius Kvedaras]] || 1 |- | 2000-11 – 2003-02 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 19 |- | 2003-03 – 2008-07 || [[Algimantas Liubinskas]] || 51 |- | 2008-08 – 2010-02 || {{vlv|POR}} [[José Couceiro]] || 15 |- | 2010-02 – 2011-10 || [[Raimondas Žutautas]] || 16 |- | 2012-01 – 2013-09 || {{vlv|HUN}} [[Csaba László]] || 16 |- | 2013-10 – 2015-10 || [[Igoris Pankratjevas]] || 21 |- | 2016-01 – 2018-12 || [[Edgaras Jankauskas]] || 28 |- | 2019-02 – 2021-06 || [[Valdas Urbonas]] || 24 |- | 2021-08 – 2022-06 || [[Valdas Ivanauskas]] || 10 |- | 2022-06 – 2023-01 ||{{vlv|GER}} [[Reinhold Breu]] || 4 |- | 2023-01 – 2026-10 || [[Edgaras Jankauskas]] || 38 |- | 2026-10 – || [[Mindaugas Čepas]] || 0 |} === Spalvos ir apranga === ==== Spalvos ==== {{?}} ==== Apranga ==== Aprangos tiekėjas renkamas konkurso būdu, per savo istoriją rinktinė turėjo 8 tiekėjus:<ref>https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200701121053/https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ |date=2020-07-01 }}</ref> {| class="wikitable" style="width:250px; font-size:95%; text-align:center" ! Metai !! Gamintojas |- | 1992–1994 || [[Umbro]] |- | 1994 || [[Auda]] |- | 1995–1997 || [[Diadora]] |- | 1997 || Tūta |- | 1998 || [[Puma (įmonė)|Puma]] |- | 1999 || [[Hummel International|Hummel]] |- | 2000–2002 || [[Lotto Sport Italia|Lotto]] |- | 2002–2005 || Hummel |- | 2006–2010 || [[Sport-Saller|Saller]] |- | 2010–dabar || Hummel |} === Jaunimas === {{main|Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė}} {{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė}} {{main|Lietuvos vaikinų iki 17 m. futbolo rinktinė}} == Rungtynių rezultatai == {{Lietuvos rinktinės atrankos}} === Pastarosios rungtynės === {|class="wikitable" cellpadding="5" style="text-align: left;" |- ! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas !! Rezultatas !! Įvarčiai |- |{{data|2025|9|4}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|MLT|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1 |[[Gvidas Gineitis]] |- |{{data|2025|9|7}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|NED|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 2:3 |[[Edvinas Girdvainis]], [[Gvidas Gineitis]] |- |{{data|2025|10|9}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|FIN}} [[Helsinkis]] |{{Fut|FIN|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 1:2 |[[Pijus Širvys]] |- |{{data|2025|10|12}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|POL|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2 | |- |{{data|2025|11|13}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|ISR|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 0:0 | |- |{{data|2025|11|17}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|NED}} [[Amsterdamas]] |{{Fut|NED|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:4 | |- |{{data|2026|3|26}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|MDA}} [[Kišiniovas]] |{{Fut|MDA|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 2:0 |[[Gvidas Gineitis]], [[Justas Lasickas]] |- |{{data|2026|3|29}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|GEO|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2 | |- |{{data|2026|6|6}} |[[2026 m. Baltijos taurė]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] | {{Fut|LVA|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1, <br />po baudinių 5:4 |[[Armandas Kučys]] |- |{{data|2026|6|9}} |[[2026 m. Baltijos taurė]] |{{flagicon|EST}} [[Talinas]] | {{Fut|EST|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:1 | |- |{{data|2026|9|24}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LIE}} [[Vaducas]] |{{Fut|LIE|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 2:0 |[[Artūr Dolžnikov]], [[Lukas Michelbrink]] |- |{{data|2026|9|27}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|AZE|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1 | [[Armandas Kučys]] |- |{{data|2026|9|30}} |kontrolinės rungtynės |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|AND|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 3:0 | [[Manfredas Ruzgis]], [[Faustas Steponavičius]], [[Armandas Kučys]] |- |{{data|2026|10|4}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|AZE}} [[Baku]] |{{Fut|AZE|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:1 | |- |} === Artėjančių rungtynių tvarkaraštis === {|class="wikitable" cellpadding="5" style="text-align: left;" |- ! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas |- |{{data|2026|11|12}} |draugiškos rungtynės |{{flagicon|LTU}} |{{Fut|SUR|1}} |- |{{data|2026|11|16}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LTU}} |{{Fut|LIE|1}} |} == Rinktinės varžybų statistika == Lietuvos rinktinės rungtynių statistika pagal komandas (visos oficialios ir draugiškos rungtynės po 1990 m.). {{legend2|#CCFFCC|Teigiamas pergalių santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFFFCC|Neutralus santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFCCCC|Neigiamas santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- !width=200|Varžovas<br /> !width=50|Žaista<br /> !width=50|Pergalės<br /> !width=50|Lygiosios<br /> !width=50|Pralaimėta<br /> !width=50|Įmušta<br /> !width=50|Praleista<br /> !width=50|Santykis<br /> |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} ||5 ||0 ||1 ||4 ||1 ||6 ||-5 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ALB|1}} || 6 || 3 || 1 || 2 || 7 || 7 || 0 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|AND|1}} || 3 || 3 || 0 || 0 || 10 || 1 || +9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||10|| -10 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ARG|1}} || 1 || 0 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ARM|1}} || 4 || 2 || 0 || 2 || 7 || 6 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|AUT|1}} || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 6 || -3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|AZE|1}} || 5 || 1 || 2 || 2 || 3 || 4 || -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|BLR|1}} ||10 ||1 ||5 ||5 ||8 ||20 || -12 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|BEL|1}} ||2 ||0 ||2 ||0 ||2 ||2 ||0 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||5 ||10 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|BRA|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 ||-2 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} ||5 ||2 ||1 ||2 ||6 ||6 ||0 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} ||7 ||1 ||0 ||6 ||5 ||20 || -15 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CHL|1}} ||1||0||0||1||0||1|| -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|DEN|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||0 ||9 || -9 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} ||27 ||13 ||5 ||9 ||48 ||22|| +24 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} ||11 ||7 ||2 ||2 ||15 ||8 ||+7 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} ||2 ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} ||9 ||3 ||1 ||5 ||6 ||15 ||-9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||2 ||4 ||-2 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|IDN|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||6 ||2 || +4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|IRN|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||1 || -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} ||5 ||1 ||2 ||2 ||2 ||6 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} ||7 ||0 ||1 ||6 ||2 ||18 ||-16 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} ||8 ||0 ||2 ||6 ||1 ||19 ||-18 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} ||6 ||0 ||2 ||4 ||8 ||14 ||-6 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|JOR|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||3 ||-3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|Juodkalnija|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||3 ||10 ||-7 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|UAE|1}} ||1 ||0 ||1 ||0 ||1 ||1 ||0 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} ||3 ||1 ||1 ||1 ||3 ||4 ||-1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} ||5||1||0||5||4 ||8 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||0 ||2 ||-2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} ||3 ||0 ||0 ||3 ||1 ||7 ||-6 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|KUW|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||2 ||-1 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} ||28 ||11 ||6 ||11 ||32 ||37 ||-5 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} ||7 ||5 ||1 ||1 ||10 ||3 || +7 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||4 ||8 || -4 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} ||3 ||2 ||0 ||1 ||4 ||2 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|MLI|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 || -2 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} ||7 ||2 ||4 ||1 ||9 ||6 || +3 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} ||9 ||3 ||4 ||2 ||13 ||9 || +4 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|NZL|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||2 ||7 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||2 || -2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} ||13 ||2 ||4 ||7 ||7 ||20 ||-13 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||3 ||20 ||-17 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||5 ||-5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} ||13 ||1 ||0 ||12 ||7 ||23 ||-16 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||4 ||11 ||-7 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} ||5 ||5 ||0 ||0 ||11 ||2 || +9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SRB|1}}{{efn|įskaitant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją}} ||11 ||1 ||0 ||10 ||7 ||28 ||-21 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} ||6 ||0 ||3 ||3 ||5 ||11 || -6 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} ||6 ||2 ||2 ||2 ||7 ||11 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|FIN|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||4 ||7 ||-3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NIR|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||3 ||8 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} ||10 ||1 ||3 ||6 ||4 ||14 || -10 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|Sri Lanka|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||2 ||0 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} ||1 ||0 ||0||1 ||2 ||4 ||-2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||1 ||11 ||-10 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||8 ||-8 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|TKM|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||2 ||1 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} ||10 ||2 ||1 ||7 ||8 ||20 || -12 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|HUN|1}} ||7 ||0 ||2 ||5 ||4 ||18 ||-14 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||3 ||-2 |- |} {{notelist}} Lietuva dar nėra žaidusi jokių varžybų nuo 1990 m. su šiomis UEFA zonos komandomis: {{fut|WAL|1}}. == Reitingai == === FIFA reitingai === 2022 m. spalio mėn. Lietuvos futbolo rinktinė užėmė 144 vietą [[FIFA pasaulio reitingai|FIFA reitingų]] lentelėje. Aukščiausias reitingas buvo 43 vieta 1995 m., o žemiausias – 149 vieta 2017 m.<ref>https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/LTU</ref> {{Graph:Chart | width=800 | height=250 | xGrid= | yGrid= | yAxisMin = 150 | yAxisMax = 1 | xAxisAngle = -45 | xAxisTitle=Metai | yAxisTitle=FIFA reitingas | type=line | showvalues= | x=1993,1994,1995,1996,1997,1998,1999,2000,2001,2002,2003,2004,2005,2006,2007,2008,2009,2010,2011,2012,2013,2014,2015,2016,2017,2018,2019,2020,2021,2022 | y=85,59,43,48,45,54,50,85,97,100,101,100,100,69,59,51,62,55,92,116,102,92,126,105,149,133,131,129,136,144 }} === UEFA reitingai === UEFA reitingai yra skaičiuojami [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] rezultatų pagrindu. Paskutiniai UEFA Tautų lygos reitingai buvo paskelbti {{data|2022|9|27}} [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]] užima 47-ą vietą.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/0279-1636ce1f2295-f77616bdffaa-1000/un.pdf.pdf</ref> Po 2020–2021 m. UEFA Tautų lygos sezono rinktinė užėmė 41-ą vietą,<ref>https://editorial.uefa.com/resources/0264-10fc7133decc-0734cf828401-1000/unl_rankings_after_md6_with_criteria_1_december_2020_.pdf</ref> o po 2018–2019 m. sezono – 39-ą vietą. Prieš tai, nacionalinių rinktinių reitingavimui buvo naudojami [[UEFA koeficientai]]. == Įsimintinos rungtynės == Išskirtinės savo rezultatais rinktinės varžybos (nuo 1990 m.) – pergalės arba lygiosios žaidžiant su pajėgesnėmis rinktinėmis: <small> ---- {{footballbox |date= 1992 m. rugsėjo 23 d.<br>[[XV pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcLTU_v_DNK Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|DEN|1}} |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 10 500 |referee = {{flagicon|BUL}} Lube Spasov }} ---- {{footballbox |date= 1995 m. kovo 29 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_HRV Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|CRO|1}} |goals1= |goals2= |stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance= 9500 |referee= {{flagicon|WAL}} Keith Burge }} ---- {{footballbox |date= 1994 m. lapkričio 16 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|SLO|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_SVN Ataskaita] |score= 1 – 2 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Zlatko Zahovič|Zahovič]] {{goal|55}} |goals2= [[Viačeslavas Sukristovas|Sukristovas]] {{goal|64}}<br />[[Audrius Žuta|Žuta]] {{goal|87}} |stadium=[[Stadion Ljudski vrt]], [[Mariboras]] |attendance=4000 |referee= {{flagicon|SVK}} Karol Ihring }} ---- {{footballbox |date= 1997 m. rugpjūčio 20 d.<br>[[XVI pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|IRL|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcIRL_v_LTU Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= |stadium = [[Lansdowne Road]], [[Dublinas]] |attendance = 32 620 |referee = {{flagicon|POR}} Jorge Monteiro Coroado }} ---- {{footballbox |date= 1999 m. birželio 26 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|ARG|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam99.html Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[José Amalfitani stadionas]], [[Buenos Airės]] |attendance= 11 314 |referee= {{flagicon|Urugvajus}} Daniel Bello }} ---- {{footballbox |date= 2001 m. rugsėjo 1 d.<br>[[XVII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2002fwcLTU_v_ITA Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|ITA|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 5500 |referee={{flagicon|Nyderlandai}} Mario van der Ende }} ---- {{footballbox |date= 2003 m. kovo 29 d.<br>[[XII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|GER|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecDEU_v_LTU Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Carsten Ramelow|Ramelow]] {{goal|7}} |goals2= [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|72}} |stadium= [[Franken-Stadion]], [[Niurnbergas]] |attendance= 40 754 |referee={{flagicon|Ispanija}} Victor José Esquinas Torres }} ---- {{footballbox |date= 2003 m. balandžio 2 d.<br>[[XII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecLTU_v_SCO Ataskaita] |score= 1 – 0 |team2={{fut|SCO|1}} |goals1= [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|73|11 m}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 6400 |referee={{flagicon|Austrija}} Fritz Stuchlik }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. rugsėjo 4 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|BEL|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36646/report.html Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Wesley Sonck|Sonck]] {{goal|61}} |goals2= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|73}} |stadium= Stade du Pays de Charleroi, [[Šarlerua]] |attendance= 19 218 |referee={{flagicon|Kipras}} Loizos Loizou }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. spalio 13 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|ESP|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[Žalgirio stadionas (Vilnius)|Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance= 9114 |referee={{flagicon|Prancūzija}} Éric Poulat }} ---- {{footballbox |date= 2006 m. gegužės 2 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|POL|2}} |report=[http://ltu.worldfootball.net/spielbericht/freundschaft-2006-mai-polen-litauen/ Ataskaita] |score= 0 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= [[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|14}} |stadium= Stadion GKS, [[Belchatuvas]] |attendance= 5500 |referee={{flagicon|Makedonija}} Emil Bozinovski }} ---- {{footballbox |date= 2006 m. rugsėjo 2 d.<br>[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|ITA|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecITA_v_LTU Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Filippo Inzaghi|Inzaghi]] {{goal|30}} |goals2= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|21}} |stadium= [[San Paolo stadionas]], [[Neapolis]] |attendance= 60 000 |referee={{flagicon|Švedija}} [[Martin Hansson]] }} ---- {{footballbox |date= 2007 m. lapkričio 17 d.<br>[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecLTU_v_UKR Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|UKR|1}} |goals1= [[Mantas Savėnas|Savėnas]] {{goal|41}}<br />[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|67}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 3000 |referee={{flagicon|Šiaurės Airija}} David Malcolm }} ---- {{footballbox |date= 2008 m. rugsėjo 6 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|ROM|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040879/index.html Ataskaita] |score=0 – 3 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2=[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|31}}<br>[[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|69}}<br>[[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|86}} |stadium=Dr. Constantin Radulescu stadionas, [[Klužas]] |attendance= 14 000 |referee= {{flagicon|Airija}} Alan Kelly }} ---- {{footballbox |date= 2008 m. rugsėjo 10 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040875/index.html Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|AUT|1}} |goals1= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|52}}, {{goal|58}} |goals2= |stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]] |attendance= 4500 |referee= {{flagicon|Italija}} Paolo Tagliavento }} ---- {{footballbox |date=2009 m. spalio 14 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300041090/index.html Ataskaita] |score=2 – 1 |team2={{fut|SER|1}} |goals1= [[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|18|11 m}}<br />[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|67|11 m}} |goals2= [[Zoran Tošić|Tošić]] {{goal|59}} |stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]] |attendance= 2000 |referee= {{flagicon|Bulgarija}} Anton Guenov }} ---- {{footballbox |date= 2010 m. rugsėjo 7 d.<br>[[XIV Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|CZE|2}} |report=[http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002202/index.html Ataskaita] |score= 0 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2=[[Darvydas Šernas|Šernas]] {{goal|26}} |stadium= [[Andrův stadionas]], [[Olomoucas]] |attendance= 12 100 |referee= {{flagicon|ISR}} Alon Yefet }} ---- {{footballbox |date= 2011 m. kovo 25 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam11.html Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|POL|1}} |goals1= [[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|18}}<br>[[Edgaras Česnauskis|E. Česnauskis]] {{goal|29}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 3000 |referee= {{flagicon|Latvija}} Andris Treimanis }} ---- {{Footballbox |id="Slovenia v Lithuania" | date={{Start date|2015|10|9|df=y}}<br>[[XV Europos futbolo čempionato atranka]] | time= | team1={{fut|SVN|2}} | score=1–1 | report=[http://www.uefa.com/uefaeuro/qualifiers/season=2016/matches/round=2000446/match=2014034/index.html Ataskaita] | team2={{fut|LTU|1}} | goals1=[[Valter Birsa|Birsa]] {{goal|45+1|11 m}} | goals2=[[Arvydas Novikovas|Novikovas]] {{goal|79|11 m}} | stadium=[[Stožice Stadium]], [[Liubliana]] | attendance= 10 498 | referee={{flagicon|NED}} [[Björn Kuipers]] }} </small> Pergalės dideliu įvarčių skirtumu: <small> {{footballbox |date = [[1995]] m. [[gegužės 20]] d.<br>[[1995 m. Baltijos taurė]] |time = |team1 = {{fut|LTU|2}} |score = 7&ndash;0 |report = |team2 = {{fut|EST|1}} |goals1 = [[Aurelijus Skarbalius|Skarbalius]] {{goal|27}} <br> [[Virginijus Baltušnikas|Baltušnikas]] {{goal|34}} <br> [[Aidas Preikšaitis|Preikšaitis]] {{goal|36}} <br> [[Andrius Upstas|Upstas]] {{goal|57}} <br> [[Andrius Žuta|Žuta]] {{goal|62}} <br> [[Rimantas Žvingilas|Žvingilas]] {{goal|75}} <br> [[Eimantas Poderis|Poderis]] {{goal|88}} |goals2 = |stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]] |attendance = 1500 |referee = {{flagicon|LVA}} Roman Lajuks }} ---- {{footballbox |date= 1995 m. spalio 11 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_EST Ataskaita] |score= 5 – 0 |team2={{fut|EST|1}} |goals1= [[Darius Maciulevičius|Maciulevičius]] {{goal|8}}<br />[[Arūnas Šuika|Šuika]] {{goal|13}}, {{goal|39}}<br />[[Vaidotas Šlekys|Šlekys]] {{goal|44}}<br />[[Valdas Ivanauskas|Ivanauskas]] {{goal|61}} |goals2= |stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance=2500 |referee= {{flagicon|FRA}} Didier Pauchard }} ---- {{footballbox |date= 1998 m. birželio 29 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam98.html Ataskaita] |score= 4 – 0 |team2={{fut|AND|1}} |goals1= [[Andrius Tereškinas|Tereškinas]] {{goal|20}} <br>[[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|22}}<br>[[Gražvydas Mikulėnas|Mikulėnas]] {{goal|43}}<br>[[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|78}} |goals2= |stadium= Savivaldybės stadionas, [[Karksi Nuja]], [[Estija]] |attendance= 60 |referee= {{flagicon|Estija}} Juri Saar }} ---- {{footballbox |date = [[2001]] m. [[liepos 4]] d.<br>[[2001 m. Baltijos taurė]] |time = |team1 = {{fut|LTU|2}} |score = 5 – 2 |report = |team2 = {{fut|EST|1}} |goals1 = [[Orestas Buitkus|Buitkus]] {{goal|37}} <br> [[Deividas Česnauskis|Česnauskis]] {{goal|46}} <br> [[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|73}} <br> [[Valdas Trakys|Trakys]] {{goal|90}} <br> [[Raimondas Vilėniškis|Vilėniškis]] {{goal|90+1}} |goals2 = [[Aivar Anniste|Anniste]] {{goal|7}} <br> [[Mark Švets|Švets]] {{goal|35}} |stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]] |attendance = 500 |referee = {{flagicon|LAT}} Roman Lajuks }} ---- {{footballbox |date= [[2003]] m. [[liepos 3]] d.<br>[[2003 m. Baltijos taurė]] |time= |team1={{fut|EST|2}} |report= |score= 1 – 5 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1 = [[Jaanus Sirel|Sirel]] {{goal|57}} |goals2 = [[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|39}} <br> [[Deividas Česnauskis|D.&nbsp;Česnauskis]] {{goal|45}} <br> [[Andrius Velička|Velička]] {{goal|72}} <br> [[Marius Bezykornovas|Bezykornovas]] {{goal|84}} <br> [[Edgaras Česnauskis|E.&nbsp;Česnauskis]] {{goal|90}} |stadium= [[Sportland Arena]], [[Talinas]] |attendance= 1500 |referee= {{flagicon|SWE}} Martin Ingvarsson }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. rugsėjo 8 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36648/report.html Ataskaita] |score= 4 – 0 |team2={{fut|SMR|1}} |goals1= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|18}} {{goal|50}}<br />[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|65}}<br />[[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|90+2}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 4000 |referee={{flagicon|Albanija}} Sokol Jareci }} ---- </small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.lff.lt/ LFF svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=234 Lithuania national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesl/lito-intres.html Lithuania - International Results] (Rsssf.org) * [http://almis.sritis.lt/#team Lithuanian National Team] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240830152715/http://almis.sritis.lt/#team |date=2024-08-30 }} (Almis.sritis.lt) * [https://www.weltfussball.de/teams/te13994/ Litauen] (Weltfussball.de) * Žaidėjų statistika: ** [http://www.national-football-teams.com/v2/country.php?id=108 National football teams] {{Lietuvos futbolas}} {{EFR}} {{verta}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinė| ]] a5ezabqn04fva5r4s17qftff15xa6r3 7957494 7957492 2026-11-04T14:26:16Z Wolfmartyn 122516 /* Pastarosios rungtynės */ 7957494 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė | img=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]]| asociacija=''[[Lietuvos futbolo federacija]]''| reitingas= '''146''' | treneris= [[Mindaugas Čepas]] | rezultatyviausias=[[Tomas Danilevičius]] (19)| ilgiausiai= [[Fedor Černych]] (103)| 1rungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 0:5 {{Fut|EST|2}}| 1rungtyniųvieta=[[Kaunas]]| 1rungtyniųdata=[[1923]] m. [[birželio 24]] d.| grungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 7:0 {{Fut|EST|2}}| grungtyniųvieta=[[Ryga]]| grungtyniųdata=[[1995]] m. [[gegužės 20]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Egypt 1922.svg|20px]] [[Egipto vyrų futbolo rinktinė|Egiptas]] 10:0 Lietuva {{Flagicon|LTU}}| brungtyniųvieta=[[Paryžius]]| brungtyniųdata=[[1924]] m. [[gegužės 27]] d.| <!-- čempionatai --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0|pč=0| | pattern_la1=_ltu18h|pattern_b1=_ltu18h|pattern_ra1=_ltu18h|pattern_sh1=_ltu18h|pattern_so1=_ltu18h | leftarm1=FFDE00|body1=FFDE00|rightarm1=FFDE00|shorts1=007564|socks1=FFDE00 | pattern_la2=_lituania1617a|pattern_b2=_lituania1617a|pattern_ra2=_lituania1617a|pattern_sh2=_lituania1617a|pattern_so2=_kalmar16h | leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000 }} '''Lietuvos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Futbolas|futbolo]] komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Lietuvos futbolo federacija]]i. == Istorija == === Tarpukario laikotarpis (1923–1940) === [[Vaizdas:1924 equipe de Lituanie.jpg|thumb|250px|Lietuvos futbolo rinktinė [[1924 m. vasaros olimpinės žaidynės|1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]]] Lietuva į [[FIFA]] įstojo [[1923]] m. [[gegužės 21]] d., tad netrukus pradėta ruoštis pirmosioms rinktinės rungtynėms. Varžovais pasirinkti estai. Nors ir paskubomis, bet rungtynėms ruoštasi kruopščiai – buvo gerokai patvarkyta futbolo aikštė, pastatyti nauji vartai, įrengta nemažai sėdimų vietų. Tam reikalui buvo išleista keli tūkstančiai litų (tuo metu dideli pinigai), nepigiai kainavo ir kelių futbolininkų pasikvietimas iš [[Klaipėda|Klaipėdos]], nes [[Kaunas|Kaune]] tebuvo tik viena pajėgi komanda – [[LFLS Kaunas|LFLS]]. Sudarant puolėjų grandį buvo pasikliauta Klaipėdos vokiečių [[MTV Klaipėda|MTV klubo]] žaidėjais, kurie turėjo patirties Rytprūsių futbolo pirmenybėse.<ref>{{Kalinauskas 2003|47}}</ref> Taigi, Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė pirmąsias oficialias rungtynes sužaidė [[1923]] m. [[birželio 24]] d. su [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijos]] komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5 (sudėtis: vartininkas Steponas Darius, gynėjai Dveringas, Gvildys, saugai Juozapaitis, Bartuška, Razma, puolėjai Varšukas, Baueris, Kiegas, Kunelis, Garbačiauskas). 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusių [[Olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape 0:9 pralaimėjo [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarijai]],<ref>[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html KAPITONAS ROMUALDAS MARCINKUS - TARPUKARIO FUTBOLO LEGENDA.] Kam.lt, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120808065157/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html|date=2012-08-08}}</ref> kuri šiame turnyre pasiekė finalą ir laimėjo sidabro medalius. Pirmoji pergalė buvo iškovota [[1924]] m. [[rugpjūčio 24]] d., kai [[Talinas|Taline]] rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat [[TSRS]] okupacijos [[1940]] m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo. Iki 1927 m. rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 m. [[Lietuvos futbolo lyga]] paskyrė treneriu vengrą [[Ferenc Molnár (1884)|Ferencą Molnarą]], bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdą Marcinkų]]. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 m. Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus. [[1928]] m. startavo [[Baltijos taurė]]s turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvijos]] ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą [[1930]] ir [[1935]] m. Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. [[II pasaulio futbolo čempionato atranka|1934 m. pasaulio pirmenybių atrankos]] varžybose Lietuvai teko susirungti su [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedijos]] ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą Kaune, [[Kariuomenės stadionas|Kariuomenės sporto stadione]], švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą. [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938 m. pasaulio čempionato atrankos]] varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko. === Sovietinės okupacijos laikotarpis (1940–1990) === Nuo 1940 m. iki [[1990 m.]] Lietuvai esant [[TSRS]] okupacijoje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė [[TSRS tautų spartakiada|TSRS tautų spartakiadose]] ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta. Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo [[TSRS vyrų futbolo rinktinė|TSRS futbolo rinktinės]] sudėtyje. [[1988 m.]] du lietuviai – [[Arminas Narbekovas]] ir [[Arvydas Janonis]] – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpinių žaidynių]] aukso medalius. Tais pačiais [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988 m.]] į sidabrą [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionate]] iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, [[FK Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgirio“]] klubo gynėjas [[Viačeslavas Sukristovas]]. === Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.) === [[Kovo 11 aktas|Atkūrūs Nepriklausomybę]], pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė [[Tbilisis|Tbilisyje]] 1990 m. [[gegužės 27]] d. su [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzija]], jos baigėsi lygiosiomis 2:2.<ref>UEFA Member associacion profile – Lithuania [http://www.uefa.com/memberassociations/association=ltu/profile/index.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111108040701/http://www.uefa.com/memberassociations/association=ltu/profile/index.html |date=2011-11-08 }}</ref> Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. [[1991]] m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, [[1992]], [[1994]], [[1996]], [[1997]], [[1998]], [[2005]] ir [[2010]] m.), pridėjus du prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos]] futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]], kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. [[1999]] m. lietuviai [[Argentina|Argentinoje]] žaidė su pasaulio elitui priskiriamais [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|argentiniečiais]] ir iškovojo lygiąsias 0:0. ==== Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose ==== [[Vaizdas:Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Dabartinis namų stadionas]] [[Vaizdas:LFF2 by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Ankstesnis namų stadionas]] 14 kartų nesėkmingai bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (7 kartus į pasaulio čempionatus ir 7 kartus į Europos čempionatus). Vieną kartą dalyvavo [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje]]. Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – [[XV pasaulio futbolo čempionatas|'''1994 m. PČ''']]. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. [[balandžio 28]] d. išvykoje žaidė su [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Airija]]. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2<ref>http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcNIR_v_LTU</ref>. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš [[Albanijos vyrų futbolo rinktinė|Albaniją]]), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|danais]]) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/1994</ref>. Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į [[X Europos futbolo čempionatas|'''1996 m. Europos futbolo čempionatą''']]. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|Ukrainos]] komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėniją]] du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|kroatais]]) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|italams]]). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/1996</ref>. Atrankoje į [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|'''1998 m. PČ''']] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airija]] dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. [[rugsėjo 10]] d. lietuviai savo aikštėje – [[Vilnius|Vilniuje]] – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2<ref>http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcLTU_v_IRL</ref> ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]], tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš [[Makedonijos vyrų futbolo rinktinė|Makedoniją]] ir 2:0 prieš [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandiją]]), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|rumunams]]). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus. Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į [[XI Europos futbolo čempionatas|'''Euro 2000''']] čempionatą [[Belgija|Belgijoje]] ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotija]], tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia [[Farerų salų vyrų futbolo rinktinė|Farerų salų]] vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš [[Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinė|Bosnijos ir Hercegovinos]] komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė [[Valdas Ivanauskas]])<ref>http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2000uecLTU_v_BIH</ref>, tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|čekams]], 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/em-qualifikation-1998-1999-gruppe-9/0/</ref>. Atranka į [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|'''2002 m. PČ''']] buvo vienas nesėkmingiausių Lietuvos rinktinės atrankos turnyrų. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|vengrų]] (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai [[Stasys Stankus|Stasį Stankų]] laikinai pakeitė [[Julius Kvedaras]], o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė [[Benjaminas Zelkevičius]]), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2002-gruppe-8/0/</ref>. Atrankos ciklo į [[XII Europos futbolo čempionatas|'''2004 m. EČ''']] starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|vokiečiams]] (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). [[2003]] m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1),<ref>{{cite web |title=Pasaulį pribloškė lygiosios Vokietijoje |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |date=2003-03-31 |url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pasauli-pribloske-lygiosios-vokietijoje-7554 |access-date=2024-08-02 |language=lt}}</ref> o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje. [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|'''2006 m. PČ''']] atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|belgais]], pergalė prieš [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Mariną]] 4:0, lygiosios su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] 0:0<ref>http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131225051359/http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html |date=2013-12-25 }}</ref> ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti [[2004]] m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje [[Serbijos vyrų futbolo rinktinė|serbams]], 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/2006</ref> (plačiau žr. ''''[[Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]'''). Atranką į [[XIII Europos futbolo čempionatas|'''2008 m. EČ''']] Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1),<ref>{{cite web |title=Futbolo sensacija: Lietuva - Italija 1:1 (nuotraukos) |url=http://www.lrytas.lt/-11572183681157143813-futbolo-sensacija-lietuva-italija-1-1-nuotraukos.htm |archive-url=https://archive.ph/FkOx |archive-date=2012-09-04}}</ref> vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|prancūzams]] ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį [[2007]] m. [[lapkritis|lapkričio mėnesį]] iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/2008</ref> (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje]]'''). Prieš [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|'''2010 m. PČ''']] atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas [[Jose Couceiro]]. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/212216/neitiketina-lietuva-rumunija-3-0/rubrika:naujienos-sportas-futbolas</ref>, pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2010-gruppe-7/0/</ref> (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]'''). Atrankoje į '''[[Euro 2012|2012 m. Europos čempionatą]]''' Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo [[Raimondas Žutautas]]. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0<ref>http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002215/postmatch/report/index.html</ref> ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas. Į '''[[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m. pasaulio čempionato]]''' atranką Brazilijoje Lietuvą vedė vengras [[Csaba Laszlo|Čaba Laslo]]. Lietuviai du kartus sužaidė lygiosiomis su slovakais, pralaimėjo Bosnijai ir Hercegovinai bei dusyk Graikijai ir nugalėjo Lichtenšteiną. Vėliau sekė pralaimėjimas svečiuose Latvijai (1:2) ir pergalė prieš Lichtenšteiną. Po tokio pasirodymo trenerio Laslo paslaugų buvo atsisakyta, ir paskutinėse dvejose varžybose rinktinei vadovavo [[Igoris Pankratjevas]]. Nors ir atsisakęs keleto rinktinės lyderių, jis sugebėjo pasiekti revanšą prieš Latviją (2:0). Paskutines varžybas lietuviai žaidė prieš grupės lyderius bosnius, kuriems buvo būtina pergalė. Jiems Lietuvos rinktinės gynybą pavyko palaužti tik antrojo kėlinio viduryje ir pasiekti istorinę pergalę, atveriančią kelią į pasaulio čempionatą. Lietuviai tuo tarpu liko grupėje ketvirti, aplenkę Latviją ir Lichtenšteiną. 2015 m. [[lapkričio 5]] d. paskelbtame FIFA reitinge Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią iki to laiko vietą savo istorijoje – 123.<ref>[http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 Lietuvos rinktinė FIFA reitinge pramušė dugną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151106154004/http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 |date=2015-11-06 }}</ref> Atrankoje į išplėsto formato '''[[Euro 2016|2016 m. Europos čempionatą]]''' Lietuvos rinktinė užėmė priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik San Mariną ir nusileisdama Estijai, Slovakijai, Šveicarijai ir Anglijai. Igorio Pankratjevo vadovaujama gerokai atjaunintos sudėties rinktinė patyrė triuškinamus pralaimėjimus prieš grupės lyderius (0:4 ir 0:3 su Anglija, 0:4 ir 1:2 su Šveicarija), su vidutiniokėmis sužaidė apylygiai (0:2 ir 1:1 su Slovėnija, 1:0 ir 0:1 su Estija) ir abusyk įveikė tik San Mariną (2:0 ir 2:1). '''[[2018 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2018 m. pasaulio futbolo čempionato]]''' atrankos varžybas G grupėje Lietuva pradėjo daug žadančiai, sužaidė lygiosiomis su Slovėnija 2:2 ir Škotija 1:1 bei nugalėjo Maltą 2:0. Pirmoje lentelės vietoje buvo neilgai, sekė pralaimėjimų serija Slovakijai 0:4 ir 1:2, Anglijai 0:2, Škotijai 0:3 ir Slovėnijai 0:4. Rungtynės su Malta, kurios baigėsi lygiosiomis 1:1, suteikė Maltai vienintelį tašką šiame atrankos turnyre. Paskutines rungtynes Lietuva pralaimėjo grupės nugalėtojai Anglijai 0:1 ir užėmė 5 vietą su 6 taškais. Po nesėkmingo rinktinės pasirodymo 2018 m. atrankoje, Lietuvos komanda [[2017]] m. [[spalio 16]] d. FIFA reitinge nukrito į dar žemesnę 145 vietą. Naujai įkurtoje '''[[2018–2019 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje 2018-2019 m.]]''' Lietuva [[Lietuvos rinktinė UEFA Tautų lygoje 2018–2019 m.|startavo]] C divizione. 2018 m. Lietuva pralaimėjo visas 6 rungtynes Serbijai, Juodkalnijai ir Rumunijai ir turėjo iškristi į D divizioną, tačiau, pakeitus varžybų sistemą ir padidinus komandų skaičių aukštesniuose divizionuose, liko varžytis C divizione. Trenerio poste Edgarą Jankauską pakeitus Valdu Urbonu, 2019 m. rezultatai nepagerėjo. '''[[Lietuvos rinktinė 2020 m. Europos futbolo čempionato atrankoje|Atrankoje į 2020 m. Europos čempionatą]]''' iškovotas tik 1 taškas (lygiosios namie su Liuksemburgu), užimta paskutinė vieta grupėje, patirta eilė sutriuškinimų (0:6 ir 1:5 su Portugalija, 1:4 su Serbija, 0:3 su Ukraina). 2020 m. rinktinė pasirodė puikiai, iškovojo keturias pergalės ir dvejas rungtynes baigė lygiosiomis per aštuonerias šių metų rungtynes. Tai leido FIFA reitinge pakilti per dvi pozicijas į 129 vietą. Užskaityti 25 reitingo taškai, kas 2020 m. buvo aštuntas didžiausias šuolis pasaulyje.<ref>{{Cite web |title=Didžiausią šuolį padariusi FIFA reitingo 8 vieta – Lietuva {{! }} Sportas.lt |author= |work=sportas.lt |date=2020-12-10 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/425194/didziausia-suoli-padariusi-fifa-reitingo-8-vieta-lietuva |language=lt}}</ref> '''[[2022 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2022 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos]]''' varžyboms Lietuvos rinktinei iškeltas tikslas yra C grupėje užimti ne žemesnę nei 4 vietą. Kitas tikslas – laimėti sekančias [[Baltijos taurė|Baltijos taurės]] turnyrą.<ref>https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420135300/https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ |date=2021-04-20 }}</ref> Dėl pandemijos [[2020 m. Baltijos taurė]]s varžybos buvo atidėtos.<ref>https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210124151959/https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ |date=2021-01-24 }}</ref> [[2021]] m. rugpjūčio mėn. [[Valdas Ivanauskas]] buvo paskirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriu.<ref>{{Cite web |title=V.Ivanauskas - Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris |author= |work=sportas.lt |date=2021-08-05 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/438142/v-ivanauskas-lietuvos-rinktines-vyriausiasis-treneris |language=lt}}</ref><ref>https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210805114628/https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ |date=2021-08-05 }}</ref> [[2022]] m. [[birželio 7]] d. '''[[2022–2023 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]]''' rungtynėse Vilniuje su [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkija]] Lietuvos rinktinė pralaimėjo rezultatu 0:6 ir patyrė didžiausią pralaimėjimą namuose istorijoje.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/sansas-reabilituotas-lietuva-turkija-24-1690452 Gėda LFF stadione: Lietuvos rinktinę skaudžiai sudaužė Turkija]</ref> 2022 m. [[birželio 28]] d. LFF nusprendė atleisti V. Ivanauską ir laikinuoju rinktinės treneriu paskirti vokietį R. Breu.<ref>[https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ RINKTINĖS VAIRĄ IKI METŲ PABAIGOS PERIMA R. BREU] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220628225324/https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ |date=2022-06-28 }}</ref> 2023 m. pradžioje kandidatų užimti vyr. trenerio postą nebuvo, ir buvo tikėtina kad R.Breu vadovaus toliau. Buvo minima kad [[Valdas Dambrauskas]], [[Andrius Skerla]] ir [[Rokas Garastas]] buvo kviečiami kandidatuoti, tačiau nė vienas iš jų pasiūlymu nesusidomėjo, o [[Vladimiras Čeburinas|Vladimirui Čeburinui]] kandidatuoti neleido jo klubas.<ref>{{cite web |title=Lietuvos futbolo rinktinės trenerio postą galimai krečia „žemės drebėjimas“: kalbama apie E. Jankausko sugrįžimą |url=https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/01/23/news/lietuvos-futbolo-rinktines-trenerio-posta-galimai-krecia-zemes-drebejimas-kalbama-apie-e-jankausko-sugrizima-25897359 |date=2023-01-23 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Paskutiniu momentu atsirado dar vienas kandidatas, ir po 4 metų pertraukos, vyr. treneriu vėl buvo paskirtas [[Edgaras Jankauskas]].<ref>{{cite web |title=Oficialu: E.Jankauskas sugrįžta treniruoti Lietuvos rinktinę, R.Breu patikėta U19 rinktinė |url=https://www.sportas.lt/naujiena/471102/oficialu-e-jankauskas-sugrizta-treniruoti-lietuvos-rinktine-r-breu-patiketa-u19-rinktine |date=2023-01-30 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref><ref>https://www.lff.lt/vykdomojo-komiteto-posedyje-patvirtinti-lietuvos-nacionaliniu-rinktiniu-treneriai/</ref> == Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose == === Pasaulio čempionatai === * 1930 m. – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1934–1938 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1950–1990 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]] * 1994–2026 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}} === Europos čempionatai === * 1960–1992 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]]. * 1996–2024 m. – ''neįveikė atrankos''. == Žaidėjai ir treneriai == === Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis === Rinktinės sudėtis 2026 m. lapkričio mėn. draugiškoms rungtynėms su Surinamu, bei [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] rungtynėms su Lichtenšteinu.<ref>https://www.lff.lt/patvirtinta-vyru-rinktines-sudetis-paskutiniam-siu-metu-langui/</ref> Duomenys atnaujinti po rungtynių su Azerbaidžano rinktine {{data|2026|10|4}}. {{nat fs g start}} {{nat fs g player|no= 1|pos=GK|name=[[Arnas Voitinovičius]]|age={{birth date and age|2006|8|30|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[S.L. Benfica]]|clubnat=POR}} {{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Tomas Švedkauskas]]|age={{birth date and age|1994|6|22|df=y}}|caps=21|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=23|pos=GK|name=[[Vincentas Šarkauskas]]|age={{birth date and age|1999|8|11|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 2|pos=DF|name=[[Artemijus Tutyškinas]]|age={{birth date and age|2003|8|8|df=y}}|caps=26|goals=0|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN}} {{nat fs g player|no= 4|pos=DF|name=[[Žygimantas Baltrūnas]]|age={{birth date and age|2002|3|11|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= 5|pos=DF|name=[[Kipras Kažukolovas]]|age={{birth date and age|2000|11|20|df=y}}|caps=20|goals=0|club=[[FC Astana]]|clubnat=KAZ}} {{nat fs g player|no=13|pos=DF|name=[[Justas Lasickas]]|age={{birth date and age|1997|10|6|df=y}}|caps=75|goals=3|club=[[HNK Rijeka]]|clubnat=CRO}} {{nat fs g player|no=17|pos=DF|name=[[Pijus Širvys]]|age={{birth date and age|1998|4|1|df=y}}|caps=31|goals=4|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN}} {{nat fs g player|no=18|pos=DF|name=[[Vilius Armalas]]|age={{birth date and age|2000|7|21|df=y}}|caps=14|goals=0|club=[[MTK Budapest FC]]|clubnat=HUN}} {{nat fs g player|no=20|pos=DF|name=[[Rokas Lekiatas]]|age={{birth date and age|1998|11|7|df=y}}|caps=17|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=21|pos=DF|name=[[Deividas Šešplaukis]]|age={{birth date and age|1998|2|2|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 7|pos=MF|name=[[Artūr Dolžnikov]]|age={{birth date and age|2000|6|6|df=y}}|caps=26|goals=2|club=[[1. FC Slovácko|FC Slovácko]]|clubnat=CZE}} {{nat fs g player|no= 8|pos=MF|name=[[Domantas Šluta]]|age={{birth date and age|2004|10|1|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Eligijus Jankauskas]]|age={{birth date and age|1998|6|22|df=y}}|caps=18|goals=0|club=[[Hapoel Rishon LeZion]]|clubnat=ISR}} {{nat fs g player|no=14|pos=MF|name=[[Vykintas Slivka]]|age={{birth date and age|1995|4|29|df=y}}|caps=77|goals=3|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=15|pos=MF|name=[[Gvidas Gineitis]]|age={{birth date and age|2004|4|15|df=y}}|caps=35|goals=5|club=[[Torino FC]]|clubnat=ITA}} {{nat fs g player|no=16|pos=MF|name=[[Lukas Michelbrink]]|age={{birth date and age|2005|4|15|df=y}}|caps=8|goals=1|club=[[FC Energie Cottbus]]|clubnat=GER}} {{nat fs g player|no=22|pos=MF|name=[[Motiejus Burba]]|age={{birth date and age|2003|8|10|df=y}}|caps=10|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Paulius Golubickas]]|age={{birth date and age|1999|8|19|df=y}}|caps=39|goals=2|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Gratas Sirgėdas]]|age={{birth date and age|1994|12|17|df=y}}|caps=30|goals=3|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Matas Vareika]]|age={{birth date and age|2000|6|27|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 9|pos=FW|name=[[Manfredas Ruzgis]]|age={{birth date and age|1997|1|5|df=y}}|caps=5|goals=1|club=[[KS Besa Kavajë|KS Besa]]|clubnat=ALB}} {{nat fs g player|no=10|pos=FW|name=[[Armandas Kučys]]|age={{birth date and age|2003|2|27|df=y}}|caps=23|goals=8|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN}} {{nat fs g player|no= |pos=FW|name=[[Edgaras Dubickas]]|age={{birth date and age|1998|7|9|df=y}}|caps=7|goals=0|club=[[Suwon Samsung Bluewings]]|clubnat=KOR}} {{nat fs end}} === Artimiausia rinktinės atsarga === Kiti žaidėjai per pastaruosius 12 mėnesių kviesti į Lietuvos rinktinę {{nat fs r start|background=green|color=yellow}} {{nat fs r player|no= 1|pos=GK|name=[[Edvinas Gertmonas]]|age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=25|goals=0|club=[[Servette FC]]|clubnat=SUI|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Džiugas Bartkus]]|age={{birth date and age|1989|11|7|df=y}}|caps=15|goals=0|club=[[Al-Riffa SC]]|clubnat=BHR|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Ignas Plūkas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span>|age={{birth date and age|1993|12|8|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Marius Adamonis]]|age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no= 3|pos=DF|name=[[Edgaras Utkus]]|age={{birth date and age|2000|6|22|df=y}}|caps=30|goals=0|club=[[Al-Kholood Club]]|clubnat=KSA|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=17|pos=DF|name=[[Deividas Malžinskas]]|age={{birth date and age|1999|5|1|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=21|pos=DF|name=[[Adrian Lickūnas]]|age={{birth date and age|2006|3|28|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[US Cremonese]]|clubnat=ITA|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no= |pos=DF|name=[[Dominykas Barauskas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span>|age={{birth date and age|1997|4|18|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|FIN}}, ''{{data|2025|3|24}}''{{efn|name=Sept|Pakviestas į rinktinę 22-09-2026, tačiau patyrė traumą}} }} {{nat fs r player|no=19|pos=DF|name=[[Klaudijus Upstas]]|age={{birth date and age|1994|10|30|df=y}}|caps=14|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 8|pos=DF|name=[[Matijus Remeikis]]|age={{birth date and age|2003|3|28|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FC Hegelmann]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Kloniūnas]]|age={{birth date and age|1998|6|28|df=y}}|caps=2|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no=20|pos=DF|name=[[Ričardas Šveikauskas]]|age={{birth date and age|1997|4|9|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Girdvainis]]|age={{birth date and age|1993|1|19|df=y}}|caps=63|goals=2|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} {{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Sigitas Olberkis]]|age={{birth date and age|1997|4|19|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[Erbil SC]]|clubnat=IRQ|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no= 6|pos=MF|name=[[Modestas Vorobjovas]]|age={{birth date and age|1995|12|30|df=y}}|caps=56|goals=1|club=[[Bnei Sakhnin F.C.]]|clubnat=ISR|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=17|pos=MF|name=[[Faustas Steponavičius]]|age={{birth date and age|2004|6|8|df=y}}|caps=3|goals=1|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=22|pos=MF|name=[[Vaidas Magdušauskas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span>|age={{birth date and age|2003|12|2|df=y}}|caps=2|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} {{efn|name=Sept}} }} {{nat fs r player|no=11|pos=MF|name=[[Arvydas Novikovas]]|age={{birth date and age|1990|12|18|df=y}}|caps=97|goals=12|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no=10|pos=MF|name=[[Tomas Kalinauskas]]|age={{birth date and age|2000|4|27|df=y}}|caps=12|goals=0|club=[[Roda JC]] ''(skol.)''|clubnat=NED|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 8|pos=MF|name=[[Giedrius Matulevičius]]|age={{birth date and age|1997|3|5|df=y}}|caps=13|goals=1|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} <!--{{nat fs r player|no=10|pos=MF|name=[[Fedor Černych]]|age={{birth date and age|1991|5|21|df=y}}|caps=103|goals=15|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}--> {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no=19|pos=FW|name=[[Ignas Venckus]]|age={{birth date and age|2001|7|17|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no= 9|pos=FW|name=[[Meinardas Mikulėnas]]|age={{birth date and age|2002|7|9|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs end|background=green}} {{notelist}} {{col-begin}} {{col-2}} {{col-begin}} {{col-2}} === Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. ''Atnaujinta 2026 m. spalio 4 d.'' {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Rungtynės !Įvarčiai |- |rowspan=1|1. |align="left"| '''[[Fedor Černych]]''' |2012– |103 |15 |- |rowspan=1|2. |align="left"| [[Saulius Mikoliūnas]] |2004–2022 m. |101 |5 |- |3. |align="left"| '''[[Arvydas Novikovas]]''' |2010– |97 |12 |- |4. |align="left"| [[Andrius Skerla]] |1996–2011 m. |84 |1 |- |5. |align="left"| [[Deividas Šemberas]] |1996–2013 m. |82 |0 |- |rowspan=1|6. |align="left"| '''[[Vykintas Slivka]]''' |2015 – |77 |3 |- |rowspan=1|7. |align="left"| '''[[Justas Lasickas]] |2018 – |rowspan=1|75 |3 |- |rowspan=1|8. |align="left"| [[Tomas Danilevičius]] |1998–2012 m. |rowspan=1|71 |19 |- |rowspan=1|9. |align="left"| [[Žydrūnas Karčemarskas]] |2002–2013 m. |66 |0 |- |rowspan=2|10. |align="left"| [[Aurelijus Skarbalius]] |1991–2005 m. |65 |5 |- |align="left"| [[Marius Stankevičius]] |2001–2013 m. |65 |5 |} {{col-2}} === Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. ''Atnaujinta 2026 m. spalio 4 d.'' {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Įvarčiai (rungtynės) !Įv./rungt. |- |1. |style="text-align:left;"| [[Tomas Danilevičius]] |1998–2012 m. |19 (71) |0,27 |- |2. |style="text-align:left;"| '''[[Fedor Černych]]''' |2012– |15 (103) |0,15 |- |rowspan=2|3. |style="text-align:left;"| [[Antanas Lingis]] |1928–1938 m. |12 (33) |0,36 |- |style="text-align:left;"| '''[[Arvydas Novikovas]]''' |2010– |12 (97) |0,12 |- |5. |style="text-align:left;"| [[Edgaras Jankauskas]] |1991–2008 m. |10 (56) |0,18 |- |6. |style="text-align:left;"| [[Virginijus Baltušnikas]] |1990–1998 m. |9 (42) |0,21 |- |rowspan="5"|7. |style="text-align:left;"| [[Jaroslavas Citavičius]] |1926–1933 m. |8 (24) |0,33 |- |style="text-align:left;"| [[Valdas Ivanauskas]] |1990–2000 m. |8 (28) |0,29 |- |style="text-align:left;"| [[Darius Maciulevičius]] |1991–2005 m. |8 (38) |0,21 |- |style="text-align:left;"| [[Robertas Poškus]] |1999–2011 m. |8 (48) |0,17 |- |style="text-align:left;"| '''[[Armandas Kučys]] |2021 – |8 (23) |0,35 |} {{col-end}} === Garsūs žaidėjai === * [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] (rinktinėje žaidė 1927–1938 m.) – vienas futbolo pradininkų Lietuvoje, nuo 1931 m. rinktinės kapitonas, nuo [[1934]] m. – žaidžiantysis treneris. * [[Antanas Lingis]] (1928–1938) – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos futbolininkų, ilgą laiką buvo rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. * [[Arminas Narbekovas]] (1990–1997) – 1988 metų olimpinis čempionas, išrinktas geriausiu visų laikų Lietuvos žaidėju. * [[Valdas Ivanauskas]] (1990–2000) – ketverius metus (1993–1997 m.) žaidė [[Bundesliga|Bundeslygoje]] už [[Hamburger SV]]. * [[Aurelijus Skarbalius]] (1991–2005) – penkiskart Danijos čempionas su Brondby IF. * [[Edgaras Jankauskas]] (1991–2008) – [[2003]] m. [[UEFA Taurė]]s ir [[2004]] m. [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] laimėtojas su [[FC Porto|Porto]]. * [[Gintaras Staučė]] (1992–2004) – atstovavo {{frusspa|1994}}, {{fturgal|1995}}, {{fgerdui|2001}} klubams. * [[Andrius Skerla]] (1996–2011) – Nyderlandų čempionas su [[PSV Eindhoven]], Lenkijos taurės nugalėtojas su [[SSA Jagiellonia Białystok|Jagiellonia]]. * [[Deividas Šemberas]] (1996–2013) – [[2005]] m. [[UEFA Taurė]]s laimėtojas su [[Maskvos CSKA (futbolas)|Maskvos CSKA]]. * [[Tomas Danilevičius]] (1998–2012) – rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. * [[Marius Stankevičius]] (2001–2013) – keletą sezonų rungtyniavo [[Serie A]] ir [[La Liga]] klubuose. * [[Fedor Černych]] (2012–) – daugiausiai rungtynių rinktinės sudėtyje sužaidęs žaidėjas. === Trenerių štabas === {{?}} <!--* Vyr. treneris – [[Edgaras Jankauskas]] * Trenerio asistentai – [[Vaidas Sabaliauskas]] * Atletinio rengimo treneris – [[Georgas Freidgeimas]] * Vartininkų treneris – [[Audrius Paškevičius]] * Analitikai – [[Rokas Pranaitis]] ir [[Marius Babravičius]]--> === Lietuvos rinktinės vyr. treneriai === Nors Lietuvos rinktinė žaidė nuo 1923 m., jau 1924 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet pirmąkart treneris rinktinei buvo pasamdytas tik 1927 m.<ref>{{Saulis 1997|279}}</ref> Tarpukariu rinktinė samdė daug specialistų iš užsienio (Austrijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Vengrijos), 15 rungtynių jai vadovavo lietuvis [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]],<ref>{{studentai 2010|24}}</ref> o 26 rungtynėse trenerio išvis nebuvo.<ref>{{Saulis 1997|317}}</ref> Daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinei vadovavo [[Algimantas Liubinskas]] (79) ir [[Benjaminas Zelkevičius]] (51).<ref>{{cite web |title=Svarbus postas ilgai nešildo: ką dabar veikia buvę Lietuvos futbolo rinktinės treneriai? |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/svarbus-postas-ilgai-nesildo-ka-veikia-buve-lietuvos-futbolo-rinktines-treneriai-24-1092826 |last=Rimkus |first=Kęstas |date=2019-02-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-11}}</ref> {| class=wikitable ! Metai || Treneris || Rungtynės |- | 1923–1926 || be trenerio || 9 |- | 1927 || {{vlv|HUN|1920}} [[Fricas Molnaras]] || 2 |- | 1928–1929 || be trenerio || 5 |- | 1930 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3 |- | 1931 || be trenerio || 2 |- | 1931 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3 |- | 1932 || be trenerio || 2 |- | 1932 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 6 |- | 1933 || {{vlv|AUT}} [[Maksimilianas Goldas]] || 7 |- | 1934 || {{vlv|TCH}} [[Vaclavas Šimonas]] || 4 |- | 1935–1936 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 7 |- | 1936 || be trenerio || 3 |- | 1937 || {{vlv|AUT|1934}} [[Karlas Jisda]] || 5 |- | 1938 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 2 |- | 1938 || be trenerio || 5 |- | 1939–1940 || {{vlv|GER|Nazi}} [[Vilibaldas Hanas]] || 6 |- | 1945–1947 || [[Voldemaras Jaškevičius]] || 6 |- | 1948–1949 || {{flagicon|RUS|SFSR}} [[Georgij Glazkov]] || 4 |- | 1956 || [[Stanislovas Paberžis]] || 5 |- | 1966 || [[Jonas Vaškelis]] || 1 |- | 1979 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 7 |- | 1990-05 – 1991-11 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 3 |- | 1992-01? – 1994-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 5 |- | 1992-07 || [[Šenderis Giršovičius]] || 2 |- | 1992-07 – 1993-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 14 |- | 1993-07 || [[Stasys Stankus]] || 2 |- | 1993-08 – 1995-02 || [[Algimantas Liubinskas]] || 10 |- | 1995-03 – 1997 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 33 |- | 1997 || [[Raimondas Kotovas]] || |- | 1997 || [[Romualdas Lavrinavičius]] || |- | 1997–1998 || [[Eugenijus Riabovas]] || |- | 1998 || [[Šenderis Giršovičius]] || |- | 1998 – 1999-09 || [[Kęstutis Latoža]] || 18 |- | 1999-10 – 1999-11 || [[Robertas Tautkus]] || 1 |- | 1999-11 – 2000-10 || [[Stasys Stankus]] || 8 |- | 2000-10 – 2000-11 || [[Julius Kvedaras]] || 1 |- | 2000-11 – 2003-02 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 19 |- | 2003-03 – 2008-07 || [[Algimantas Liubinskas]] || 51 |- | 2008-08 – 2010-02 || {{vlv|POR}} [[José Couceiro]] || 15 |- | 2010-02 – 2011-10 || [[Raimondas Žutautas]] || 16 |- | 2012-01 – 2013-09 || {{vlv|HUN}} [[Csaba László]] || 16 |- | 2013-10 – 2015-10 || [[Igoris Pankratjevas]] || 21 |- | 2016-01 – 2018-12 || [[Edgaras Jankauskas]] || 28 |- | 2019-02 – 2021-06 || [[Valdas Urbonas]] || 24 |- | 2021-08 – 2022-06 || [[Valdas Ivanauskas]] || 10 |- | 2022-06 – 2023-01 ||{{vlv|GER}} [[Reinhold Breu]] || 4 |- | 2023-01 – 2026-10 || [[Edgaras Jankauskas]] || 38 |- | 2026-10 – || [[Mindaugas Čepas]] || 0 |} === Spalvos ir apranga === ==== Spalvos ==== {{?}} ==== Apranga ==== Aprangos tiekėjas renkamas konkurso būdu, per savo istoriją rinktinė turėjo 8 tiekėjus:<ref>https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200701121053/https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ |date=2020-07-01 }}</ref> {| class="wikitable" style="width:250px; font-size:95%; text-align:center" ! Metai !! Gamintojas |- | 1992–1994 || [[Umbro]] |- | 1994 || [[Auda]] |- | 1995–1997 || [[Diadora]] |- | 1997 || Tūta |- | 1998 || [[Puma (įmonė)|Puma]] |- | 1999 || [[Hummel International|Hummel]] |- | 2000–2002 || [[Lotto Sport Italia|Lotto]] |- | 2002–2005 || Hummel |- | 2006–2010 || [[Sport-Saller|Saller]] |- | 2010–dabar || Hummel |} === Jaunimas === {{main|Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė}} {{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė}} {{main|Lietuvos vaikinų iki 17 m. futbolo rinktinė}} == Rungtynių rezultatai == {{Lietuvos rinktinės atrankos}} === Pastarosios rungtynės === {|class="wikitable" cellpadding="5" style="text-align: left;" |- ! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas !! Rezultatas !! Įvarčiai |- |{{data|2025|11|13}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|ISR|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 0:0 | |- |{{data|2025|11|17}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|NED}} [[Amsterdamas]] |{{Fut|NED|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:4 | |- |{{data|2026|3|26}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|MDA}} [[Kišiniovas]] |{{Fut|MDA|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 2:0 |[[Gvidas Gineitis]], [[Justas Lasickas]] |- |{{data|2026|3|29}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|GEO|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2 | |- |{{data|2026|6|6}} |[[2026 m. Baltijos taurė]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] | {{Fut|LVA|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1, <br />po baudinių 5:4 |[[Armandas Kučys]] |- |{{data|2026|6|9}} |[[2026 m. Baltijos taurė]] |{{flagicon|EST}} [[Talinas]] | {{Fut|EST|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:1 | |- |{{data|2026|9|24}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LIE}} [[Vaducas]] |{{Fut|LIE|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 2:0 |[[Artūr Dolžnikov]], [[Lukas Michelbrink]] |- |{{data|2026|9|27}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|AZE|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1 | [[Armandas Kučys]] |- |{{data|2026|9|30}} |kontrolinės rungtynės |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|AND|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 3:0 | [[Manfredas Ruzgis]], [[Faustas Steponavičius]], [[Armandas Kučys]] |- |{{data|2026|10|4}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|AZE}} [[Baku]] |{{Fut|AZE|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:1 | |- |} === Artėjančių rungtynių tvarkaraštis === {|class="wikitable" cellpadding="5" style="text-align: left;" |- ! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas |- |{{data|2026|11|12}} |draugiškos rungtynės |{{flagicon|LTU}} |{{Fut|SUR|1}} |- |{{data|2026|11|16}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LTU}} |{{Fut|LIE|1}} |} == Rinktinės varžybų statistika == Lietuvos rinktinės rungtynių statistika pagal komandas (visos oficialios ir draugiškos rungtynės po 1990 m.). {{legend2|#CCFFCC|Teigiamas pergalių santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFFFCC|Neutralus santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFCCCC|Neigiamas santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- !width=200|Varžovas<br /> !width=50|Žaista<br /> !width=50|Pergalės<br /> !width=50|Lygiosios<br /> !width=50|Pralaimėta<br /> !width=50|Įmušta<br /> !width=50|Praleista<br /> !width=50|Santykis<br /> |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} ||5 ||0 ||1 ||4 ||1 ||6 ||-5 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ALB|1}} || 6 || 3 || 1 || 2 || 7 || 7 || 0 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|AND|1}} || 3 || 3 || 0 || 0 || 10 || 1 || +9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||10|| -10 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ARG|1}} || 1 || 0 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ARM|1}} || 4 || 2 || 0 || 2 || 7 || 6 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|AUT|1}} || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 6 || -3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|AZE|1}} || 5 || 1 || 2 || 2 || 3 || 4 || -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|BLR|1}} ||10 ||1 ||5 ||5 ||8 ||20 || -12 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|BEL|1}} ||2 ||0 ||2 ||0 ||2 ||2 ||0 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||5 ||10 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|BRA|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 ||-2 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} ||5 ||2 ||1 ||2 ||6 ||6 ||0 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} ||7 ||1 ||0 ||6 ||5 ||20 || -15 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CHL|1}} ||1||0||0||1||0||1|| -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|DEN|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||0 ||9 || -9 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} ||27 ||13 ||5 ||9 ||48 ||22|| +24 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} ||11 ||7 ||2 ||2 ||15 ||8 ||+7 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} ||2 ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} ||9 ||3 ||1 ||5 ||6 ||15 ||-9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||2 ||4 ||-2 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|IDN|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||6 ||2 || +4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|IRN|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||1 || -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} ||5 ||1 ||2 ||2 ||2 ||6 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} ||7 ||0 ||1 ||6 ||2 ||18 ||-16 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} ||8 ||0 ||2 ||6 ||1 ||19 ||-18 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} ||6 ||0 ||2 ||4 ||8 ||14 ||-6 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|JOR|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||3 ||-3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|Juodkalnija|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||3 ||10 ||-7 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|UAE|1}} ||1 ||0 ||1 ||0 ||1 ||1 ||0 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} ||3 ||1 ||1 ||1 ||3 ||4 ||-1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} ||5||1||0||5||4 ||8 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||0 ||2 ||-2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} ||3 ||0 ||0 ||3 ||1 ||7 ||-6 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|KUW|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||2 ||-1 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} ||28 ||11 ||6 ||11 ||32 ||37 ||-5 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} ||7 ||5 ||1 ||1 ||10 ||3 || +7 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||4 ||8 || -4 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} ||3 ||2 ||0 ||1 ||4 ||2 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|MLI|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 || -2 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} ||7 ||2 ||4 ||1 ||9 ||6 || +3 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} ||9 ||3 ||4 ||2 ||13 ||9 || +4 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|NZL|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||2 ||7 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||2 || -2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} ||13 ||2 ||4 ||7 ||7 ||20 ||-13 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||3 ||20 ||-17 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||5 ||-5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} ||13 ||1 ||0 ||12 ||7 ||23 ||-16 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||4 ||11 ||-7 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} ||5 ||5 ||0 ||0 ||11 ||2 || +9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SRB|1}}{{efn|įskaitant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją}} ||11 ||1 ||0 ||10 ||7 ||28 ||-21 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} ||6 ||0 ||3 ||3 ||5 ||11 || -6 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} ||6 ||2 ||2 ||2 ||7 ||11 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|FIN|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||4 ||7 ||-3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NIR|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||3 ||8 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} ||10 ||1 ||3 ||6 ||4 ||14 || -10 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|Sri Lanka|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||2 ||0 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} ||1 ||0 ||0||1 ||2 ||4 ||-2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||1 ||11 ||-10 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||8 ||-8 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|TKM|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||2 ||1 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} ||10 ||2 ||1 ||7 ||8 ||20 || -12 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|HUN|1}} ||7 ||0 ||2 ||5 ||4 ||18 ||-14 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||3 ||-2 |- |} {{notelist}} Lietuva dar nėra žaidusi jokių varžybų nuo 1990 m. su šiomis UEFA zonos komandomis: {{fut|WAL|1}}. == Reitingai == === FIFA reitingai === 2022 m. spalio mėn. Lietuvos futbolo rinktinė užėmė 144 vietą [[FIFA pasaulio reitingai|FIFA reitingų]] lentelėje. Aukščiausias reitingas buvo 43 vieta 1995 m., o žemiausias – 149 vieta 2017 m.<ref>https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/LTU</ref> {{Graph:Chart | width=800 | height=250 | xGrid= | yGrid= | yAxisMin = 150 | yAxisMax = 1 | xAxisAngle = -45 | xAxisTitle=Metai | yAxisTitle=FIFA reitingas | type=line | showvalues= | x=1993,1994,1995,1996,1997,1998,1999,2000,2001,2002,2003,2004,2005,2006,2007,2008,2009,2010,2011,2012,2013,2014,2015,2016,2017,2018,2019,2020,2021,2022 | y=85,59,43,48,45,54,50,85,97,100,101,100,100,69,59,51,62,55,92,116,102,92,126,105,149,133,131,129,136,144 }} === UEFA reitingai === UEFA reitingai yra skaičiuojami [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] rezultatų pagrindu. Paskutiniai UEFA Tautų lygos reitingai buvo paskelbti {{data|2022|9|27}} [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]] užima 47-ą vietą.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/0279-1636ce1f2295-f77616bdffaa-1000/un.pdf.pdf</ref> Po 2020–2021 m. UEFA Tautų lygos sezono rinktinė užėmė 41-ą vietą,<ref>https://editorial.uefa.com/resources/0264-10fc7133decc-0734cf828401-1000/unl_rankings_after_md6_with_criteria_1_december_2020_.pdf</ref> o po 2018–2019 m. sezono – 39-ą vietą. Prieš tai, nacionalinių rinktinių reitingavimui buvo naudojami [[UEFA koeficientai]]. == Įsimintinos rungtynės == Išskirtinės savo rezultatais rinktinės varžybos (nuo 1990 m.) – pergalės arba lygiosios žaidžiant su pajėgesnėmis rinktinėmis: <small> ---- {{footballbox |date= 1992 m. rugsėjo 23 d.<br>[[XV pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcLTU_v_DNK Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|DEN|1}} |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 10 500 |referee = {{flagicon|BUL}} Lube Spasov }} ---- {{footballbox |date= 1995 m. kovo 29 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_HRV Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|CRO|1}} |goals1= |goals2= |stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance= 9500 |referee= {{flagicon|WAL}} Keith Burge }} ---- {{footballbox |date= 1994 m. lapkričio 16 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|SLO|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_SVN Ataskaita] |score= 1 – 2 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Zlatko Zahovič|Zahovič]] {{goal|55}} |goals2= [[Viačeslavas Sukristovas|Sukristovas]] {{goal|64}}<br />[[Audrius Žuta|Žuta]] {{goal|87}} |stadium=[[Stadion Ljudski vrt]], [[Mariboras]] |attendance=4000 |referee= {{flagicon|SVK}} Karol Ihring }} ---- {{footballbox |date= 1997 m. rugpjūčio 20 d.<br>[[XVI pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|IRL|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcIRL_v_LTU Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= |stadium = [[Lansdowne Road]], [[Dublinas]] |attendance = 32 620 |referee = {{flagicon|POR}} Jorge Monteiro Coroado }} ---- {{footballbox |date= 1999 m. birželio 26 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|ARG|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam99.html Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[José Amalfitani stadionas]], [[Buenos Airės]] |attendance= 11 314 |referee= {{flagicon|Urugvajus}} Daniel Bello }} ---- {{footballbox |date= 2001 m. rugsėjo 1 d.<br>[[XVII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2002fwcLTU_v_ITA Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|ITA|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 5500 |referee={{flagicon|Nyderlandai}} Mario van der Ende }} ---- {{footballbox |date= 2003 m. kovo 29 d.<br>[[XII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|GER|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecDEU_v_LTU Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Carsten Ramelow|Ramelow]] {{goal|7}} |goals2= [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|72}} |stadium= [[Franken-Stadion]], [[Niurnbergas]] |attendance= 40 754 |referee={{flagicon|Ispanija}} Victor José Esquinas Torres }} ---- {{footballbox |date= 2003 m. balandžio 2 d.<br>[[XII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecLTU_v_SCO Ataskaita] |score= 1 – 0 |team2={{fut|SCO|1}} |goals1= [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|73|11 m}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 6400 |referee={{flagicon|Austrija}} Fritz Stuchlik }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. rugsėjo 4 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|BEL|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36646/report.html Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Wesley Sonck|Sonck]] {{goal|61}} |goals2= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|73}} |stadium= Stade du Pays de Charleroi, [[Šarlerua]] |attendance= 19 218 |referee={{flagicon|Kipras}} Loizos Loizou }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. spalio 13 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|ESP|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[Žalgirio stadionas (Vilnius)|Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance= 9114 |referee={{flagicon|Prancūzija}} Éric Poulat }} ---- {{footballbox |date= 2006 m. gegužės 2 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|POL|2}} |report=[http://ltu.worldfootball.net/spielbericht/freundschaft-2006-mai-polen-litauen/ Ataskaita] |score= 0 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= [[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|14}} |stadium= Stadion GKS, [[Belchatuvas]] |attendance= 5500 |referee={{flagicon|Makedonija}} Emil Bozinovski }} ---- {{footballbox |date= 2006 m. rugsėjo 2 d.<br>[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|ITA|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecITA_v_LTU Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Filippo Inzaghi|Inzaghi]] {{goal|30}} |goals2= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|21}} |stadium= [[San Paolo stadionas]], [[Neapolis]] |attendance= 60 000 |referee={{flagicon|Švedija}} [[Martin Hansson]] }} ---- {{footballbox |date= 2007 m. lapkričio 17 d.<br>[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecLTU_v_UKR Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|UKR|1}} |goals1= [[Mantas Savėnas|Savėnas]] {{goal|41}}<br />[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|67}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 3000 |referee={{flagicon|Šiaurės Airija}} David Malcolm }} ---- {{footballbox |date= 2008 m. rugsėjo 6 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|ROM|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040879/index.html Ataskaita] |score=0 – 3 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2=[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|31}}<br>[[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|69}}<br>[[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|86}} |stadium=Dr. Constantin Radulescu stadionas, [[Klužas]] |attendance= 14 000 |referee= {{flagicon|Airija}} Alan Kelly }} ---- {{footballbox |date= 2008 m. rugsėjo 10 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040875/index.html Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|AUT|1}} |goals1= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|52}}, {{goal|58}} |goals2= |stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]] |attendance= 4500 |referee= {{flagicon|Italija}} Paolo Tagliavento }} ---- {{footballbox |date=2009 m. spalio 14 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300041090/index.html Ataskaita] |score=2 – 1 |team2={{fut|SER|1}} |goals1= [[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|18|11 m}}<br />[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|67|11 m}} |goals2= [[Zoran Tošić|Tošić]] {{goal|59}} |stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]] |attendance= 2000 |referee= {{flagicon|Bulgarija}} Anton Guenov }} ---- {{footballbox |date= 2010 m. rugsėjo 7 d.<br>[[XIV Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|CZE|2}} |report=[http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002202/index.html Ataskaita] |score= 0 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2=[[Darvydas Šernas|Šernas]] {{goal|26}} |stadium= [[Andrův stadionas]], [[Olomoucas]] |attendance= 12 100 |referee= {{flagicon|ISR}} Alon Yefet }} ---- {{footballbox |date= 2011 m. kovo 25 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam11.html Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|POL|1}} |goals1= [[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|18}}<br>[[Edgaras Česnauskis|E. Česnauskis]] {{goal|29}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 3000 |referee= {{flagicon|Latvija}} Andris Treimanis }} ---- {{Footballbox |id="Slovenia v Lithuania" | date={{Start date|2015|10|9|df=y}}<br>[[XV Europos futbolo čempionato atranka]] | time= | team1={{fut|SVN|2}} | score=1–1 | report=[http://www.uefa.com/uefaeuro/qualifiers/season=2016/matches/round=2000446/match=2014034/index.html Ataskaita] | team2={{fut|LTU|1}} | goals1=[[Valter Birsa|Birsa]] {{goal|45+1|11 m}} | goals2=[[Arvydas Novikovas|Novikovas]] {{goal|79|11 m}} | stadium=[[Stožice Stadium]], [[Liubliana]] | attendance= 10 498 | referee={{flagicon|NED}} [[Björn Kuipers]] }} </small> Pergalės dideliu įvarčių skirtumu: <small> {{footballbox |date = [[1995]] m. [[gegužės 20]] d.<br>[[1995 m. Baltijos taurė]] |time = |team1 = {{fut|LTU|2}} |score = 7&ndash;0 |report = |team2 = {{fut|EST|1}} |goals1 = [[Aurelijus Skarbalius|Skarbalius]] {{goal|27}} <br> [[Virginijus Baltušnikas|Baltušnikas]] {{goal|34}} <br> [[Aidas Preikšaitis|Preikšaitis]] {{goal|36}} <br> [[Andrius Upstas|Upstas]] {{goal|57}} <br> [[Andrius Žuta|Žuta]] {{goal|62}} <br> [[Rimantas Žvingilas|Žvingilas]] {{goal|75}} <br> [[Eimantas Poderis|Poderis]] {{goal|88}} |goals2 = |stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]] |attendance = 1500 |referee = {{flagicon|LVA}} Roman Lajuks }} ---- {{footballbox |date= 1995 m. spalio 11 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_EST Ataskaita] |score= 5 – 0 |team2={{fut|EST|1}} |goals1= [[Darius Maciulevičius|Maciulevičius]] {{goal|8}}<br />[[Arūnas Šuika|Šuika]] {{goal|13}}, {{goal|39}}<br />[[Vaidotas Šlekys|Šlekys]] {{goal|44}}<br />[[Valdas Ivanauskas|Ivanauskas]] {{goal|61}} |goals2= |stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance=2500 |referee= {{flagicon|FRA}} Didier Pauchard }} ---- {{footballbox |date= 1998 m. birželio 29 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam98.html Ataskaita] |score= 4 – 0 |team2={{fut|AND|1}} |goals1= [[Andrius Tereškinas|Tereškinas]] {{goal|20}} <br>[[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|22}}<br>[[Gražvydas Mikulėnas|Mikulėnas]] {{goal|43}}<br>[[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|78}} |goals2= |stadium= Savivaldybės stadionas, [[Karksi Nuja]], [[Estija]] |attendance= 60 |referee= {{flagicon|Estija}} Juri Saar }} ---- {{footballbox |date = [[2001]] m. [[liepos 4]] d.<br>[[2001 m. Baltijos taurė]] |time = |team1 = {{fut|LTU|2}} |score = 5 – 2 |report = |team2 = {{fut|EST|1}} |goals1 = [[Orestas Buitkus|Buitkus]] {{goal|37}} <br> [[Deividas Česnauskis|Česnauskis]] {{goal|46}} <br> [[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|73}} <br> [[Valdas Trakys|Trakys]] {{goal|90}} <br> [[Raimondas Vilėniškis|Vilėniškis]] {{goal|90+1}} |goals2 = [[Aivar Anniste|Anniste]] {{goal|7}} <br> [[Mark Švets|Švets]] {{goal|35}} |stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]] |attendance = 500 |referee = {{flagicon|LAT}} Roman Lajuks }} ---- {{footballbox |date= [[2003]] m. [[liepos 3]] d.<br>[[2003 m. Baltijos taurė]] |time= |team1={{fut|EST|2}} |report= |score= 1 – 5 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1 = [[Jaanus Sirel|Sirel]] {{goal|57}} |goals2 = [[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|39}} <br> [[Deividas Česnauskis|D.&nbsp;Česnauskis]] {{goal|45}} <br> [[Andrius Velička|Velička]] {{goal|72}} <br> [[Marius Bezykornovas|Bezykornovas]] {{goal|84}} <br> [[Edgaras Česnauskis|E.&nbsp;Česnauskis]] {{goal|90}} |stadium= [[Sportland Arena]], [[Talinas]] |attendance= 1500 |referee= {{flagicon|SWE}} Martin Ingvarsson }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. rugsėjo 8 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36648/report.html Ataskaita] |score= 4 – 0 |team2={{fut|SMR|1}} |goals1= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|18}} {{goal|50}}<br />[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|65}}<br />[[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|90+2}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 4000 |referee={{flagicon|Albanija}} Sokol Jareci }} ---- </small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.lff.lt/ LFF svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=234 Lithuania national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesl/lito-intres.html Lithuania - International Results] (Rsssf.org) * [http://almis.sritis.lt/#team Lithuanian National Team] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240830152715/http://almis.sritis.lt/#team |date=2024-08-30 }} (Almis.sritis.lt) * [https://www.weltfussball.de/teams/te13994/ Litauen] (Weltfussball.de) * Žaidėjų statistika: ** [http://www.national-football-teams.com/v2/country.php?id=108 National football teams] {{Lietuvos futbolas}} {{EFR}} {{verta}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinė| ]] m1eptlz7wkh3mr8b3v8agtm1v49oqud 7957523 7957494 2026-11-04T15:13:32Z Wolfmartyn 122516 /* Artimiausia rinktinės atsarga */ 7957523 wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė | img=[[Vaizdas:LFF rinktine 2020.png|150px]]| asociacija=''[[Lietuvos futbolo federacija]]''| reitingas= '''146''' | treneris= [[Mindaugas Čepas]] | rezultatyviausias=[[Tomas Danilevičius]] (19)| ilgiausiai= [[Fedor Černych]] (103)| 1rungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 0:5 {{Fut|EST|2}}| 1rungtyniųvieta=[[Kaunas]]| 1rungtyniųdata=[[1923]] m. [[birželio 24]] d.| grungtynės={{Flagicon|LTU}} Lietuva 7:0 {{Fut|EST|2}}| grungtyniųvieta=[[Ryga]]| grungtyniųdata=[[1995]] m. [[gegužės 20]] d.| brungtynės=[[Vaizdas:Flag of Egypt 1922.svg|20px]] [[Egipto vyrų futbolo rinktinė|Egiptas]] 10:0 Lietuva {{Flagicon|LTU}}| brungtyniųvieta=[[Paryžius]]| brungtyniųdata=[[1924]] m. [[gegužės 27]] d.| <!-- čempionatai --> žemynoč=[[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionatas]]| žč=0|pč=0| | pattern_la1=_ltu18h|pattern_b1=_ltu18h|pattern_ra1=_ltu18h|pattern_sh1=_ltu18h|pattern_so1=_ltu18h | leftarm1=FFDE00|body1=FFDE00|rightarm1=FFDE00|shorts1=007564|socks1=FFDE00 | pattern_la2=_lituania1617a|pattern_b2=_lituania1617a|pattern_ra2=_lituania1617a|pattern_sh2=_lituania1617a|pattern_so2=_kalmar16h | leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=FF0000 }} '''Lietuvos vyrų futbolo rinktinė''' – [[Futbolas|futbolo]] komanda, tarptautinėse varžybose atstovaujanti [[Lietuvos futbolo federacija]]i. == Istorija == === Tarpukario laikotarpis (1923–1940) === [[Vaizdas:1924 equipe de Lituanie.jpg|thumb|250px|Lietuvos futbolo rinktinė [[1924 m. vasaros olimpinės žaidynės|1924 m. vasaros olimpinėse žaidynėse]]]] Lietuva į [[FIFA]] įstojo [[1923]] m. [[gegužės 21]] d., tad netrukus pradėta ruoštis pirmosioms rinktinės rungtynėms. Varžovais pasirinkti estai. Nors ir paskubomis, bet rungtynėms ruoštasi kruopščiai – buvo gerokai patvarkyta futbolo aikštė, pastatyti nauji vartai, įrengta nemažai sėdimų vietų. Tam reikalui buvo išleista keli tūkstančiai litų (tuo metu dideli pinigai), nepigiai kainavo ir kelių futbolininkų pasikvietimas iš [[Klaipėda|Klaipėdos]], nes [[Kaunas|Kaune]] tebuvo tik viena pajėgi komanda – [[LFLS Kaunas|LFLS]]. Sudarant puolėjų grandį buvo pasikliauta Klaipėdos vokiečių [[MTV Klaipėda|MTV klubo]] žaidėjais, kurie turėjo patirties Rytprūsių futbolo pirmenybėse.<ref>{{Kalinauskas 2003|47}}</ref> Taigi, Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė pirmąsias oficialias rungtynes sužaidė [[1923]] m. [[birželio 24]] d. su [[Estijos vyrų futbolo rinktinė|Estijos]] komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5 (sudėtis: vartininkas Steponas Darius, gynėjai Dveringas, Gvildys, saugai Juozapaitis, Bartuška, Razma, puolėjai Varšukas, Baueris, Kiegas, Kunelis, Garbačiauskas). 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo [[Paryžius|Paryžiuje]] vykusių [[Olimpinės žaidynės|Olimpinių žaidynių]] futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape 0:9 pralaimėjo [[Šveicarijos vyrų futbolo rinktinė|Šveicarijai]],<ref>[http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html KAPITONAS ROMUALDAS MARCINKUS - TARPUKARIO FUTBOLO LEGENDA.] Kam.lt, {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120808065157/http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/karo_lakunu_portretai/karo_lakunai_1919_-1940_m./kapitonas_romualdas_marcinkus_-_tarpukario_futbolo_legenda.html|date=2012-08-08}}</ref> kuri šiame turnyre pasiekė finalą ir laimėjo sidabro medalius. Pirmoji pergalė buvo iškovota [[1924]] m. [[rugpjūčio 24]] d., kai [[Talinas|Taline]] rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat [[TSRS]] okupacijos [[1940]] m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo. Iki 1927 m. rinktinė žaidė be trenerio priežiūros. 1927 m. [[Lietuvos futbolo lyga]] paskyrė treneriu vengrą [[Ferenc Molnár (1884)|Ferencą Molnarą]], bet po dviejų rinktinės pralaimėjimų (latviams 3:6, estams – 0:5) iš trenerio pareigų atleido. Toliau iki 1930 metų komanda vėl rungtyniavo be trenerio. Naujas treneris austras O. Ditrichas pasiekė dvi pergales ir vienos lygiasias. Tačiau 1931 m. rinktinė patyrė tris iš eilės pralaimėjimus (Rumunijai 2:4, Estijai – 0:2 ir Latvijai 0:1), ir treneris atleistas. 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu paskyrė komandos kapitoną [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdą Marcinkų]]. Tai buvo vienintelis tarpukariu prie rinktinės vairo buvęs lietuvis, iki šiol jauniausias jos treneris (1932 m. Romualdui Marcinkui tebuvo 25 metai). Jam vadovaujant rinktinė iš 15 rungtynių pasiekė 4 pergales, 4 lygiasias ir 7 pralaimėjimus. [[1928]] m. startavo [[Baltijos taurė]]s turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, [[Latvijos vyrų futbolo rinktinė|Latvijos]] ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą [[1930]] ir [[1935]] m. Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. [[II pasaulio futbolo čempionato atranka|1934 m. pasaulio pirmenybių atrankos]] varžybose Lietuvai teko susirungti su [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedijos]] ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą Kaune, [[Kariuomenės stadionas|Kariuomenės sporto stadione]], švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą. [[III pasaulio futbolo čempionatas|1938 m. pasaulio čempionato atrankos]] varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko. === Sovietinės okupacijos laikotarpis (1940–1990) === Nuo 1940 m. iki [[1990 m.]] Lietuvai esant [[TSRS]] okupacijoje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė [[TSRS tautų spartakiada|TSRS tautų spartakiadose]] ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta. Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo [[TSRS vyrų futbolo rinktinė|TSRS futbolo rinktinės]] sudėtyje. [[1988 m.]] du lietuviai – [[Arminas Narbekovas]] ir [[Arvydas Janonis]] – TSRS rinktinės sudėtyje laimėjo [[1988 m. vasaros olimpinės žaidynės|Seulo olimpinių žaidynių]] aukso medalius. Tais pačiais [[VIII Europos futbolo čempionatas|1988 m.]] į sidabrą [[Europos futbolo čempionatas|Europos čempionate]] iškovojusios TSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, [[FK Žalgiris Vilnius|Vilniaus „Žalgirio“]] klubo gynėjas [[Viačeslavas Sukristovas]]. === Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.) === [[Kovo 11 aktas|Atkūrūs Nepriklausomybę]], pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė [[Tbilisis|Tbilisyje]] 1990 m. [[gegužės 27]] d. su [[Gruzijos vyrų futbolo rinktinė|Gruzija]], jos baigėsi lygiosiomis 2:2.<ref>UEFA Member associacion profile – Lithuania [http://www.uefa.com/memberassociations/association=ltu/profile/index.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111108040701/http://www.uefa.com/memberassociations/association=ltu/profile/index.html |date=2011-11-08 }}</ref> Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. [[1991]] m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 8 kartus (1991, [[1992]], [[1994]], [[1996]], [[1997]], [[1998]], [[2005]] ir [[2010]] m.), pridėjus du prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 10 kartų. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais [[Brazilijos vyrų futbolo rinktinė|Brazilijos]] futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip [[Ronaldo Luís Nazário de Lima|Ronaldo]], kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. [[1999]] m. lietuviai [[Argentina|Argentinoje]] žaidė su pasaulio elitui priskiriamais [[Argentinos vyrų futbolo rinktinė|argentiniečiais]] ir iškovojo lygiąsias 0:0. ==== Lietuvos rinktinė oficialiose varžybose ==== [[Vaizdas:Kauno stadionas by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Dabartinis namų stadionas]] [[Vaizdas:LFF2 by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Ankstesnis namų stadionas]] 14 kartų nesėkmingai bandė patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (7 kartus į pasaulio čempionatus ir 7 kartus į Europos čempionatus). Vieną kartą dalyvavo [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje]]. Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai – [[XV pasaulio futbolo čempionatas|'''1994 m. PČ''']]. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. [[balandžio 28]] d. išvykoje žaidė su [[Šiaurės Airijos vyrų futbolo rinktinė|Šiaurės Airija]]. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2<ref>http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcNIR_v_LTU</ref>. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš [[Albanijos vyrų futbolo rinktinė|Albaniją]]), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir [[Danijos vyrų futbolo rinktinė|danais]]) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/1994</ref>. Kitas oficialus Lietuvos rinktinės turnyras – atrankos varžybos į [[X Europos futbolo čempionatas|'''1996 m. Europos futbolo čempionatą''']]. Turnyras pradėtas pergale 2:0 išvykoje prieš [[Ukrainos vyrų futbolo rinktinė|Ukrainos]] komandą. Šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš [[Slovėnijos vyrų futbolo rinktinė|Slovėniją]] du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su [[Kroatijos vyrų futbolo rinktinė|kroatais]]) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|italams]]). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, gerokai atsilikusi nuo pirmose dviejose vietose įsitvirtinusių Kroatijos ir Italijos rinktinių<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/1996</ref>. Atrankoje į [[XVI pasaulio futbolo čempionatas|'''1998 m. PČ''']] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su [[Airijos vyrų futbolo rinktinė|Airija]] dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. [[rugsėjo 10]] d. lietuviai savo aikštėje – [[Vilnius|Vilniuje]] – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2<ref>http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcLTU_v_IRL</ref> ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš [[Lichtenšteino vyrų futbolo rinktinė|Lichtenšteiną]], tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš [[Makedonijos vyrų futbolo rinktinė|Makedoniją]] ir 2:0 prieš [[Islandijos vyrų futbolo rinktinė|Islandiją]]), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams [[Rumunijos vyrų futbolo rinktinė|rumunams]]). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus. Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į [[XI Europos futbolo čempionatas|'''Euro 2000''']] čempionatą [[Belgija|Belgijoje]] ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]]. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia [[Škotijos vyrų futbolo rinktinė|Škotija]], tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklia [[Farerų salų vyrų futbolo rinktinė|Farerų salų]] vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš [[Bosnijos ir Hercegovinos vyrų futbolo rinktinė|Bosnijos ir Hercegovinos]] komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė [[Valdas Ivanauskas]])<ref>http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2000uecLTU_v_BIH</ref>, tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – [[Čekijos vyrų futbolo rinktinė|čekams]], 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/em-qualifikation-1998-1999-gruppe-9/0/</ref>. Atranka į [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|'''2002 m. PČ''']] buvo vienas nesėkmingiausių Lietuvos rinktinės atrankos turnyrų. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir [[Vengrijos vyrų futbolo rinktinė|vengrų]] (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai [[Stasys Stankus|Stasį Stankų]] laikinai pakeitė [[Julius Kvedaras]], o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė [[Benjaminas Zelkevičius]]), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai – penkti<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2002-gruppe-8/0/</ref>. Atrankos ciklo į [[XII Europos futbolo čempionatas|'''2004 m. EČ''']] starto pirmosiose rungtynėse lietuviai pralaimėjo [[Vokietijos vyrų futbolo rinktinė|vokiečiams]] (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai patirtas pralaimėjimas islandams (0:3). [[2003]] m. lietuviai pradėjo sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1),<ref>{{cite web |title=Pasaulį pribloškė lygiosios Vokietijoje |website=kauno.diena.lt |publisher=[[Kauno diena]] |date=2003-03-31 |url=https://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/pasauli-pribloske-lygiosios-vokietijoje-7554 |access-date=2024-08-02 |language=lt}}</ref> o dar vėliau namuose įveikti škotai (1:0). Vėliau sekė pralaimėjimas Islandijos rinktinei, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, vėliau įveikti Farerai 3:1, tačiau pralaimėtos paskutinės ciklo rungtynės škotams (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje. [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|'''2006 m. PČ''']] atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su [[Belgijos vyrų futbolo rinktinė|belgais]], pergalė prieš [[San Marino vyrų futbolo rinktinė|San Mariną]] 4:0, lygiosios su [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]] 0:0<ref>http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131225051359/http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html |date=2013-12-25 }}</ref> ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti [[2004]] m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su Bosnija ir Hercogovina 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje [[Serbijos vyrų futbolo rinktinė|serbams]], 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/World_Cup/2006</ref> (plačiau žr. ''''[[Lietuvos rinktinė 2006 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]'''). Atranką į [[XIII Europos futbolo čempionatas|'''2008 m. EČ''']] Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1),<ref>{{cite web |title=Futbolo sensacija: Lietuva - Italija 1:1 (nuotraukos) |url=http://www.lrytas.lt/-11572183681157143813-futbolo-sensacija-lietuva-italija-1-1-nuotraukos.htm |archive-url=https://archive.ph/FkOx |archive-date=2012-09-04}}</ref> vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|prancūzams]] ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį [[2007]] m. [[lapkritis|lapkričio mėnesį]] iškovojo dvi pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti<ref>http://scoreshelf.com/dvcb/en/European_Cup/2008</ref> (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje]]'''). Prieš [[XIX pasaulio futbolo čempionatas|'''2010 m. PČ''']] atranką Lietuvos rinktinės treneriu pirmą kartą nuo 1990 m. tapo užsienietis – portugalas [[Jose Couceiro]]. Naujojo trenerio vadovaujama komanda startavo labai sėkmingai: per pirmąsias 4 rungtynes iškovojo tris pergales prieš Rumuniją (ši pergalė rezultatu 3:0<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/212216/neitiketina-lietuva-rumunija-3-0/rubrika:naujienos-sportas-futbolas</ref>, pasiekta varžovų aikštėje yra laikoma vienu geriausiu visų laikų lietuvių rezultatų), Austriją ir Farerų salas ir pirmavo savo atrankos grupėje. Tačiau vėliau sekė 5 pralaimėjimai iš eilės (tarp jų net ir Farerų saloms) ir tik paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse vėl iškovota pergalė prieš Serbiją. Galutinis lietuvių rezultatas – 12 taškų (10 rungtynių – 4 pergalės, 6 pralaimėjimai) ir užimta ketvirtoji vieta savo grupėje<ref>http://www.weltfussball.de/spielplan/wm-quali-europa-2010-gruppe-7/0/</ref> (plačiau žr. '''[[Lietuvos rinktinė 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankoje]]'''). Atrankoje į '''[[Euro 2012|2012 m. Europos čempionatą]]''' Lenkijoje ir Ukrainoje Lietuvos rinktinei vadovavo [[Raimondas Žutautas]]. Ciklo pradžia kaip įprasta lietuviams susiklostė neblogai – lygiosios namie su Škotija ir pergalė prieš Čekiją išvykoje. Vėliau sekė du pralaimėjimai tuomečiams pasaulio ir Europos čempionams ispanams vienodu rezultatu 1:3. Nors lietuviai turėjo puikias galimybes kovoti dėl 2-os vietos grupėje, padėtį sukomplikavo pralaimėjimas vienai silpniausių žemyno komandų Lichtenšteinui rezultatu 2:0<ref>http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002215/postmatch/report/index.html</ref> ir lygiosios namie. Turnyrą lietuviai baigė pralaimėjimais Škotijai (0:1) ir Čekijai (1:4). Tai buvo vienas prasčiausių rinktinės pasirodymų – pelnyta tik 1 pergalė, surinkti 5 taškai ir vos 1 tašku aplenktas autsaideris Lichtenšteinas. Į '''[[XX pasaulio futbolo čempionatas|2014 m. pasaulio čempionato]]''' atranką Brazilijoje Lietuvą vedė vengras [[Csaba Laszlo|Čaba Laslo]]. Lietuviai du kartus sužaidė lygiosiomis su slovakais, pralaimėjo Bosnijai ir Hercegovinai bei dusyk Graikijai ir nugalėjo Lichtenšteiną. Vėliau sekė pralaimėjimas svečiuose Latvijai (1:2) ir pergalė prieš Lichtenšteiną. Po tokio pasirodymo trenerio Laslo paslaugų buvo atsisakyta, ir paskutinėse dvejose varžybose rinktinei vadovavo [[Igoris Pankratjevas]]. Nors ir atsisakęs keleto rinktinės lyderių, jis sugebėjo pasiekti revanšą prieš Latviją (2:0). Paskutines varžybas lietuviai žaidė prieš grupės lyderius bosnius, kuriems buvo būtina pergalė. Jiems Lietuvos rinktinės gynybą pavyko palaužti tik antrojo kėlinio viduryje ir pasiekti istorinę pergalę, atveriančią kelią į pasaulio čempionatą. Lietuviai tuo tarpu liko grupėje ketvirti, aplenkę Latviją ir Lichtenšteiną. 2015 m. [[lapkričio 5]] d. paskelbtame FIFA reitinge Lietuvos rinktinė užėmė žemiausią iki to laiko vietą savo istorijoje – 123.<ref>[http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 Lietuvos rinktinė FIFA reitinge pramušė dugną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151106154004/http://www.eurofootball.lt/naujienos/lietuvos-rinktine-fifa-reitinge-pramuse-dugna/42270 |date=2015-11-06 }}</ref> Atrankoje į išplėsto formato '''[[Euro 2016|2016 m. Europos čempionatą]]''' Lietuvos rinktinė užėmė priešpaskutinę vietą, aplenkdama tik San Mariną ir nusileisdama Estijai, Slovakijai, Šveicarijai ir Anglijai. Igorio Pankratjevo vadovaujama gerokai atjaunintos sudėties rinktinė patyrė triuškinamus pralaimėjimus prieš grupės lyderius (0:4 ir 0:3 su Anglija, 0:4 ir 1:2 su Šveicarija), su vidutiniokėmis sužaidė apylygiai (0:2 ir 1:1 su Slovėnija, 1:0 ir 0:1 su Estija) ir abusyk įveikė tik San Mariną (2:0 ir 2:1). '''[[2018 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2018 m. pasaulio futbolo čempionato]]''' atrankos varžybas G grupėje Lietuva pradėjo daug žadančiai, sužaidė lygiosiomis su Slovėnija 2:2 ir Škotija 1:1 bei nugalėjo Maltą 2:0. Pirmoje lentelės vietoje buvo neilgai, sekė pralaimėjimų serija Slovakijai 0:4 ir 1:2, Anglijai 0:2, Škotijai 0:3 ir Slovėnijai 0:4. Rungtynės su Malta, kurios baigėsi lygiosiomis 1:1, suteikė Maltai vienintelį tašką šiame atrankos turnyre. Paskutines rungtynes Lietuva pralaimėjo grupės nugalėtojai Anglijai 0:1 ir užėmė 5 vietą su 6 taškais. Po nesėkmingo rinktinės pasirodymo 2018 m. atrankoje, Lietuvos komanda [[2017]] m. [[spalio 16]] d. FIFA reitinge nukrito į dar žemesnę 145 vietą. Naujai įkurtoje '''[[2018–2019 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygoje 2018-2019 m.]]''' Lietuva [[Lietuvos rinktinė UEFA Tautų lygoje 2018–2019 m.|startavo]] C divizione. 2018 m. Lietuva pralaimėjo visas 6 rungtynes Serbijai, Juodkalnijai ir Rumunijai ir turėjo iškristi į D divizioną, tačiau, pakeitus varžybų sistemą ir padidinus komandų skaičių aukštesniuose divizionuose, liko varžytis C divizione. Trenerio poste Edgarą Jankauską pakeitus Valdu Urbonu, 2019 m. rezultatai nepagerėjo. '''[[Lietuvos rinktinė 2020 m. Europos futbolo čempionato atrankoje|Atrankoje į 2020 m. Europos čempionatą]]''' iškovotas tik 1 taškas (lygiosios namie su Liuksemburgu), užimta paskutinė vieta grupėje, patirta eilė sutriuškinimų (0:6 ir 1:5 su Portugalija, 1:4 su Serbija, 0:3 su Ukraina). 2020 m. rinktinė pasirodė puikiai, iškovojo keturias pergalės ir dvejas rungtynes baigė lygiosiomis per aštuonerias šių metų rungtynes. Tai leido FIFA reitinge pakilti per dvi pozicijas į 129 vietą. Užskaityti 25 reitingo taškai, kas 2020 m. buvo aštuntas didžiausias šuolis pasaulyje.<ref>{{Cite web |title=Didžiausią šuolį padariusi FIFA reitingo 8 vieta – Lietuva {{! }} Sportas.lt |author= |work=sportas.lt |date=2020-12-10 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/425194/didziausia-suoli-padariusi-fifa-reitingo-8-vieta-lietuva |language=lt}}</ref> '''[[2022 m. pasaulio futbolo čempionato atranka/Europa|2022 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos]]''' varžyboms Lietuvos rinktinei iškeltas tikslas yra C grupėje užimti ne žemesnę nei 4 vietą. Kitas tikslas – laimėti sekančias [[Baltijos taurė|Baltijos taurės]] turnyrą.<ref>https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420135300/https://lff.lt/news/11700/ivyko-vykdomojo-komiteto-posedis/ |date=2021-04-20 }}</ref> Dėl pandemijos [[2020 m. Baltijos taurė]]s varžybos buvo atidėtos.<ref>https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210124151959/https://lff.lt/news/9698/baltijos-taures-varzybos-atidedamos-neribotam-laikui/ |date=2021-01-24 }}</ref> [[2021]] m. rugpjūčio mėn. [[Valdas Ivanauskas]] buvo paskirtas Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. treneriu.<ref>{{Cite web |title=V.Ivanauskas - Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris |author= |work=sportas.lt |date=2021-08-05 |access-date=2024-02-23 |url= https://www.sportas.lt/naujiena/438142/v-ivanauskas-lietuvos-rinktines-vyriausiasis-treneris |language=lt}}</ref><ref>https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210805114628/https://lff.lt/news/12391/patvirtintas-naujas-vyru-rinktines-treneriu-stabas/ |date=2021-08-05 }}</ref> [[2022]] m. [[birželio 7]] d. '''[[2022–2023 m. UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]]''' rungtynėse Vilniuje su [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkija]] Lietuvos rinktinė pralaimėjo rezultatu 0:6 ir patyrė didžiausią pralaimėjimą namuose istorijoje.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/sansas-reabilituotas-lietuva-turkija-24-1690452 Gėda LFF stadione: Lietuvos rinktinę skaudžiai sudaužė Turkija]</ref> 2022 m. [[birželio 28]] d. LFF nusprendė atleisti V. Ivanauską ir laikinuoju rinktinės treneriu paskirti vokietį R. Breu.<ref>[https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ RINKTINĖS VAIRĄ IKI METŲ PABAIGOS PERIMA R. BREU] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220628225324/https://lff.lt/news/13758/rinktines-vaira-iki-metu-pabaigos-perima-r-breu/ |date=2022-06-28 }}</ref> 2023 m. pradžioje kandidatų užimti vyr. trenerio postą nebuvo, ir buvo tikėtina kad R.Breu vadovaus toliau. Buvo minima kad [[Valdas Dambrauskas]], [[Andrius Skerla]] ir [[Rokas Garastas]] buvo kviečiami kandidatuoti, tačiau nė vienas iš jų pasiūlymu nesusidomėjo, o [[Vladimiras Čeburinas|Vladimirui Čeburinui]] kandidatuoti neleido jo klubas.<ref>{{cite web |title=Lietuvos futbolo rinktinės trenerio postą galimai krečia „žemės drebėjimas“: kalbama apie E. Jankausko sugrįžimą |url=https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2023/01/23/news/lietuvos-futbolo-rinktines-trenerio-posta-galimai-krecia-zemes-drebejimas-kalbama-apie-e-jankausko-sugrizima-25897359 |date=2023-01-23 |website=lrytas.lt |publisher=[[Lrytas]] |access-date=2026-02-17}}</ref> Paskutiniu momentu atsirado dar vienas kandidatas, ir po 4 metų pertraukos, vyr. treneriu vėl buvo paskirtas [[Edgaras Jankauskas]].<ref>{{cite web |title=Oficialu: E.Jankauskas sugrįžta treniruoti Lietuvos rinktinę, R.Breu patikėta U19 rinktinė |url=https://www.sportas.lt/naujiena/471102/oficialu-e-jankauskas-sugrizta-treniruoti-lietuvos-rinktine-r-breu-patiketa-u19-rinktine |date=2023-01-30 |website=sportas.lt |access-date=2026-02-17}}</ref><ref>https://www.lff.lt/vykdomojo-komiteto-posedyje-patvirtinti-lietuvos-nacionaliniu-rinktiniu-treneriai/</ref> == Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose == === Pasaulio čempionatai === * 1930 m. – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1934–1938 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1950–1990 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]] * 1994–2026 m. – {{gray_i|neįveikė atrankos}} === Europos čempionatai === * 1960–1992 m. – žr. [[TSRS futbolo rinktinė]]. * 1996–2024 m. – ''neįveikė atrankos''. == Žaidėjai ir treneriai == === Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis === Rinktinės sudėtis 2026 m. lapkričio mėn. draugiškoms rungtynėms su Surinamu, bei [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] rungtynėms su Lichtenšteinu.<ref>https://www.lff.lt/patvirtinta-vyru-rinktines-sudetis-paskutiniam-siu-metu-langui/</ref> Duomenys atnaujinti po rungtynių su Azerbaidžano rinktine {{data|2026|10|4}}. {{nat fs g start}} {{nat fs g player|no= 1|pos=GK|name=[[Arnas Voitinovičius]]|age={{birth date and age|2006|8|30|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[S.L. Benfica]]|clubnat=POR}} {{nat fs g player|no=12|pos=GK|name=[[Tomas Švedkauskas]]|age={{birth date and age|1994|6|22|df=y}}|caps=21|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=23|pos=GK|name=[[Vincentas Šarkauskas]]|age={{birth date and age|1999|8|11|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 2|pos=DF|name=[[Artemijus Tutyškinas]]|age={{birth date and age|2003|8|8|df=y}}|caps=26|goals=0|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN}} {{nat fs g player|no= 4|pos=DF|name=[[Žygimantas Baltrūnas]]|age={{birth date and age|2002|3|11|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= 5|pos=DF|name=[[Kipras Kažukolovas]]|age={{birth date and age|2000|11|20|df=y}}|caps=20|goals=0|club=[[FC Astana]]|clubnat=KAZ}} {{nat fs g player|no=13|pos=DF|name=[[Justas Lasickas]]|age={{birth date and age|1997|10|6|df=y}}|caps=75|goals=3|club=[[HNK Rijeka]]|clubnat=CRO}} {{nat fs g player|no=17|pos=DF|name=[[Pijus Širvys]]|age={{birth date and age|1998|4|1|df=y}}|caps=31|goals=4|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN}} {{nat fs g player|no=18|pos=DF|name=[[Vilius Armalas]]|age={{birth date and age|2000|7|21|df=y}}|caps=14|goals=0|club=[[MTK Budapest FC]]|clubnat=HUN}} {{nat fs g player|no=20|pos=DF|name=[[Rokas Lekiatas]]|age={{birth date and age|1998|11|7|df=y}}|caps=17|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=21|pos=DF|name=[[Deividas Šešplaukis]]|age={{birth date and age|1998|2|2|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 7|pos=MF|name=[[Artūr Dolžnikov]]|age={{birth date and age|2000|6|6|df=y}}|caps=26|goals=2|club=[[1. FC Slovácko|FC Slovácko]]|clubnat=CZE}} {{nat fs g player|no= 8|pos=MF|name=[[Domantas Šluta]]|age={{birth date and age|2004|10|1|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=11|pos=MF|name=[[Eligijus Jankauskas]]|age={{birth date and age|1998|6|22|df=y}}|caps=18|goals=0|club=[[Hapoel Rishon LeZion]]|clubnat=ISR}} {{nat fs g player|no=14|pos=MF|name=[[Vykintas Slivka]]|age={{birth date and age|1995|4|29|df=y}}|caps=77|goals=3|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no=15|pos=MF|name=[[Gvidas Gineitis]]|age={{birth date and age|2004|4|15|df=y}}|caps=35|goals=5|club=[[Torino FC]]|clubnat=ITA}} {{nat fs g player|no=16|pos=MF|name=[[Lukas Michelbrink]]|age={{birth date and age|2005|4|15|df=y}}|caps=8|goals=1|club=[[FC Energie Cottbus]]|clubnat=GER}} {{nat fs g player|no=22|pos=MF|name=[[Motiejus Burba]]|age={{birth date and age|2003|8|10|df=y}}|caps=10|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Paulius Golubickas]]|age={{birth date and age|1999|8|19|df=y}}|caps=39|goals=2|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Gratas Sirgėdas]]|age={{birth date and age|1994|12|17|df=y}}|caps=30|goals=3|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs g player|no= |pos=MF|name=[[Matas Vareika]]|age={{birth date and age|2000|6|27|df=y}}|caps=3|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU}} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs g player|no= 9|pos=FW|name=[[Manfredas Ruzgis]]|age={{birth date and age|1997|1|5|df=y}}|caps=5|goals=1|club=[[KS Besa Kavajë|KS Besa]]|clubnat=ALB}} {{nat fs g player|no=10|pos=FW|name=[[Armandas Kučys]]|age={{birth date and age|2003|2|27|df=y}}|caps=23|goals=8|club=[[NK Celje]]|clubnat=SVN}} {{nat fs g player|no= |pos=FW|name=[[Edgaras Dubickas]]|age={{birth date and age|1998|7|9|df=y}}|caps=7|goals=0|club=[[Suwon Samsung Bluewings]]|clubnat=KOR}} {{nat fs end}} === Artimiausia rinktinės atsarga === Kiti žaidėjai per pastaruosius 12 mėnesių kviesti į Lietuvos rinktinę {{nat fs r start|background=green|color=yellow}} {{nat fs r player|no= 1|pos=GK|name=[[Edvinas Gertmonas]]|age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=25|goals=0|club=[[Servette FC]]|clubnat=SUI|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Džiugas Bartkus]]|age={{birth date and age|1989|11|7|df=y}}|caps=15|goals=0|club=[[Al-Riffa SC]]|clubnat=BHR|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Ignas Plūkas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span>|age={{birth date and age|1993|12|8|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no=23|pos=GK|name=[[Marius Adamonis]]|age={{birth date and age|1997|5|13|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no= 3|pos=DF|name=[[Edgaras Utkus]]|age={{birth date and age|2000|6|22|df=y}}|caps=30|goals=0|club=[[Al-Kholood Club]]|clubnat=KSA|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=17|pos=DF|name=[[Deividas Malžinskas]]|age={{birth date and age|1999|5|1|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=21|pos=DF|name=[[Adrian Lickūnas]]|age={{birth date and age|2006|3|28|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[US Cremonese]]|clubnat=ITA|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no= |pos=DF|name=[[Dominykas Barauskas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span>|age={{birth date and age|1997|4|18|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|FIN}}, ''{{data|2025|3|24}}''{{efn|name=Sept|Pakviestas į rinktinę 22-09-2026, tačiau patyrė traumą}} }} {{nat fs r player|no=19|pos=DF|name=[[Klaudijus Upstas]]|age={{birth date and age|1994|10|30|df=y}}|caps=14|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 8|pos=DF|name=[[Matijus Remeikis]]|age={{birth date and age|2003|3|28|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FC Hegelmann]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Kloniūnas]]|age={{birth date and age|1998|6|28|df=y}}|caps=2|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no=20|pos=DF|name=[[Ričardas Šveikauskas]]|age={{birth date and age|1997|4|9|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 4|pos=DF|name=[[Edvinas Girdvainis]]|age={{birth date and age|1993|1|19|df=y}}|caps=63|goals=2|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} {{nat fs r player|no= 5|pos=DF|name=[[Sigitas Olberkis]]|age={{birth date and age|1997|4|19|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[Erbil SC]]|clubnat=IRQ|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no= 6|pos=MF|name=[[Modestas Vorobjovas]]|age={{birth date and age|1995|12|30|df=y}}|caps=56|goals=1|club=[[Bnei Sakhnin F.C.]]|clubnat=ISR|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=17|pos=MF|name=[[Faustas Steponavičius]]|age={{birth date and age|2004|6|8|df=y}}|caps=3|goals=1|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no=22|pos=MF|name=[[Vaidas Magdušauskas]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|traumuotas}}</span>|age={{birth date and age|2003|12|2|df=y}}|caps=2|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} {{efn|name=Sept}} }} {{nat fs r player|no=11|pos=MF|name=[[Arvydas Novikovas]]|age={{birth date and age|1990|12|18|df=y}}|caps=97|goals=12|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no=10|pos=MF|name=[[Tomas Kalinauskas]]|age={{birth date and age|2000|4|27|df=y}}|caps=12|goals=0|club=[[Maccabi Bnei Reineh FC]] |clubnat=ISR|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs r player|no= 8|pos=MF|name=[[Giedrius Matulevičius]]|age={{birth date and age|1997|3|5|df=y}}|caps=13|goals=1|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GEO}}, {{data|2026|3|29}} }} <!--{{nat fs r player|no=10|pos=MF|name=[[Fedor Černych]]|age={{birth date and age|1991|5|21|df=y}}|caps=103|goals=15|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }}--> {{nat fs break|background=green}} {{nat fs r player|no=19|pos=FW|name=[[Ignas Venckus]]|age={{birth date and age|2001|7|17|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Banga]]|clubnat=LTU|latest={{fb|AZE}}, {{data|2026|10|4}} }} {{nat fs r player|no= 9|pos=FW|name=[[Meinardas Mikulėnas]]|age={{birth date and age|2002|7|9|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2026|6|9}} }} {{nat fs end|background=green}} {{notelist}} {{col-begin}} {{col-2}} {{col-begin}} {{col-2}} === Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. ''Atnaujinta 2026 m. spalio 4 d.'' {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Rungtynės !Įvarčiai |- |rowspan=1|1. |align="left"| '''[[Fedor Černych]]''' |2012– |103 |15 |- |rowspan=1|2. |align="left"| [[Saulius Mikoliūnas]] |2004–2022 m. |101 |5 |- |3. |align="left"| '''[[Arvydas Novikovas]]''' |2010– |97 |12 |- |4. |align="left"| [[Andrius Skerla]] |1996–2011 m. |84 |1 |- |5. |align="left"| [[Deividas Šemberas]] |1996–2013 m. |82 |0 |- |rowspan=1|6. |align="left"| '''[[Vykintas Slivka]]''' |2015 – |77 |3 |- |rowspan=1|7. |align="left"| '''[[Justas Lasickas]] |2018 – |rowspan=1|75 |3 |- |rowspan=1|8. |align="left"| [[Tomas Danilevičius]] |1998–2012 m. |rowspan=1|71 |19 |- |rowspan=1|9. |align="left"| [[Žydrūnas Karčemarskas]] |2002–2013 m. |66 |0 |- |rowspan=2|10. |align="left"| [[Aurelijus Skarbalius]] |1991–2005 m. |65 |5 |- |align="left"| [[Marius Stankevičius]] |2001–2013 m. |65 |5 |} {{col-2}} === Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai === '''Paryškintu šriftu''' išskirti profesionalo karjerą tebetęsiantys žaidėjai. ''Atnaujinta 2026 m. spalio 4 d.'' {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- !# !Žaidėjas !Karjera rinktinėje !Įvarčiai (rungtynės) !Įv./rungt. |- |1. |style="text-align:left;"| [[Tomas Danilevičius]] |1998–2012 m. |19 (71) |0,27 |- |2. |style="text-align:left;"| '''[[Fedor Černych]]''' |2012– |15 (103) |0,15 |- |rowspan=2|3. |style="text-align:left;"| [[Antanas Lingis]] |1928–1938 m. |12 (33) |0,36 |- |style="text-align:left;"| '''[[Arvydas Novikovas]]''' |2010– |12 (97) |0,12 |- |5. |style="text-align:left;"| [[Edgaras Jankauskas]] |1991–2008 m. |10 (56) |0,18 |- |6. |style="text-align:left;"| [[Virginijus Baltušnikas]] |1990–1998 m. |9 (42) |0,21 |- |rowspan="5"|7. |style="text-align:left;"| [[Jaroslavas Citavičius]] |1926–1933 m. |8 (24) |0,33 |- |style="text-align:left;"| [[Valdas Ivanauskas]] |1990–2000 m. |8 (28) |0,29 |- |style="text-align:left;"| [[Darius Maciulevičius]] |1991–2005 m. |8 (38) |0,21 |- |style="text-align:left;"| [[Robertas Poškus]] |1999–2011 m. |8 (48) |0,17 |- |style="text-align:left;"| '''[[Armandas Kučys]] |2021 – |8 (23) |0,35 |} {{col-end}} === Garsūs žaidėjai === * [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] (rinktinėje žaidė 1927–1938 m.) – vienas futbolo pradininkų Lietuvoje, nuo 1931 m. rinktinės kapitonas, nuo [[1934]] m. – žaidžiantysis treneris. * [[Antanas Lingis]] (1928–1938) – vienas garsiausių tarpukario Lietuvos futbolininkų, ilgą laiką buvo rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. * [[Arminas Narbekovas]] (1990–1997) – 1988 metų olimpinis čempionas, išrinktas geriausiu visų laikų Lietuvos žaidėju. * [[Valdas Ivanauskas]] (1990–2000) – ketverius metus (1993–1997 m.) žaidė [[Bundesliga|Bundeslygoje]] už [[Hamburger SV]]. * [[Aurelijus Skarbalius]] (1991–2005) – penkiskart Danijos čempionas su Brondby IF. * [[Edgaras Jankauskas]] (1991–2008) – [[2003]] m. [[UEFA Taurė]]s ir [[2004]] m. [[UEFA Čempionų lyga|Čempionų lygos]] laimėtojas su [[FC Porto|Porto]]. * [[Gintaras Staučė]] (1992–2004) – atstovavo {{frusspa|1994}}, {{fturgal|1995}}, {{fgerdui|2001}} klubams. * [[Andrius Skerla]] (1996–2011) – Nyderlandų čempionas su [[PSV Eindhoven]], Lenkijos taurės nugalėtojas su [[SSA Jagiellonia Białystok|Jagiellonia]]. * [[Deividas Šemberas]] (1996–2013) – [[2005]] m. [[UEFA Taurė]]s laimėtojas su [[Maskvos CSKA (futbolas)|Maskvos CSKA]]. * [[Tomas Danilevičius]] (1998–2012) – rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas. * [[Marius Stankevičius]] (2001–2013) – keletą sezonų rungtyniavo [[Serie A]] ir [[La Liga]] klubuose. * [[Fedor Černych]] (2012–) – daugiausiai rungtynių rinktinės sudėtyje sužaidęs žaidėjas. === Trenerių štabas === {{?}} <!--* Vyr. treneris – [[Edgaras Jankauskas]] * Trenerio asistentai – [[Vaidas Sabaliauskas]] * Atletinio rengimo treneris – [[Georgas Freidgeimas]] * Vartininkų treneris – [[Audrius Paškevičius]] * Analitikai – [[Rokas Pranaitis]] ir [[Marius Babravičius]]--> === Lietuvos rinktinės vyr. treneriai === Nors Lietuvos rinktinė žaidė nuo 1923 m., jau 1924 m. debiutavo olimpinėse žaidynėse, bet pirmąkart treneris rinktinei buvo pasamdytas tik 1927 m.<ref>{{Saulis 1997|279}}</ref> Tarpukariu rinktinė samdė daug specialistų iš užsienio (Austrijos, Vokietijos, Čekoslovakijos, Vengrijos), 15 rungtynių jai vadovavo lietuvis [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]],<ref>{{studentai 2010|24}}</ref> o 26 rungtynėse trenerio išvis nebuvo.<ref>{{Saulis 1997|317}}</ref> Daugiausia rungtynių Lietuvos rinktinei vadovavo [[Algimantas Liubinskas]] (79) ir [[Benjaminas Zelkevičius]] (51).<ref>{{cite web |title=Svarbus postas ilgai nešildo: ką dabar veikia buvę Lietuvos futbolo rinktinės treneriai? |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/svarbus-postas-ilgai-nesildo-ka-veikia-buve-lietuvos-futbolo-rinktines-treneriai-24-1092826 |last=Rimkus |first=Kęstas |date=2019-02-03 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-11}}</ref> {| class=wikitable ! Metai || Treneris || Rungtynės |- | 1923–1926 || be trenerio || 9 |- | 1927 || {{vlv|HUN|1920}} [[Fricas Molnaras]] || 2 |- | 1928–1929 || be trenerio || 5 |- | 1930 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3 |- | 1931 || be trenerio || 2 |- | 1931 || {{vlv|AUT}} [[Vincencas Ditrichas]] || 3 |- | 1932 || be trenerio || 2 |- | 1932 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 6 |- | 1933 || {{vlv|AUT}} [[Maksimilianas Goldas]] || 7 |- | 1934 || {{vlv|TCH}} [[Vaclavas Šimonas]] || 4 |- | 1935–1936 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 7 |- | 1936 || be trenerio || 3 |- | 1937 || {{vlv|AUT|1934}} [[Karlas Jisda]] || 5 |- | 1938 || [[Romualdas Marcinkus (1907)|Romualdas Marcinkus]] || 2 |- | 1938 || be trenerio || 5 |- | 1939–1940 || {{vlv|GER|Nazi}} [[Vilibaldas Hanas]] || 6 |- | 1945–1947 || [[Voldemaras Jaškevičius]] || 6 |- | 1948–1949 || {{flagicon|RUS|SFSR}} [[Georgij Glazkov]] || 4 |- | 1956 || [[Stanislovas Paberžis]] || 5 |- | 1966 || [[Jonas Vaškelis]] || 1 |- | 1979 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 7 |- | 1990-05 – 1991-11 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 3 |- | 1992-01? – 1994-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 5 |- | 1992-07 || [[Šenderis Giršovičius]] || 2 |- | 1992-07 – 1993-06 || [[Algimantas Liubinskas]] || 14 |- | 1993-07 || [[Stasys Stankus]] || 2 |- | 1993-08 – 1995-02 || [[Algimantas Liubinskas]] || 10 |- | 1995-03 – 1997 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 33 |- | 1997 || [[Raimondas Kotovas]] || |- | 1997 || [[Romualdas Lavrinavičius]] || |- | 1997–1998 || [[Eugenijus Riabovas]] || |- | 1998 || [[Šenderis Giršovičius]] || |- | 1998 – 1999-09 || [[Kęstutis Latoža]] || 18 |- | 1999-10 – 1999-11 || [[Robertas Tautkus]] || 1 |- | 1999-11 – 2000-10 || [[Stasys Stankus]] || 8 |- | 2000-10 – 2000-11 || [[Julius Kvedaras]] || 1 |- | 2000-11 – 2003-02 || [[Benjaminas Zelkevičius]] || 19 |- | 2003-03 – 2008-07 || [[Algimantas Liubinskas]] || 51 |- | 2008-08 – 2010-02 || {{vlv|POR}} [[José Couceiro]] || 15 |- | 2010-02 – 2011-10 || [[Raimondas Žutautas]] || 16 |- | 2012-01 – 2013-09 || {{vlv|HUN}} [[Csaba László]] || 16 |- | 2013-10 – 2015-10 || [[Igoris Pankratjevas]] || 21 |- | 2016-01 – 2018-12 || [[Edgaras Jankauskas]] || 28 |- | 2019-02 – 2021-06 || [[Valdas Urbonas]] || 24 |- | 2021-08 – 2022-06 || [[Valdas Ivanauskas]] || 10 |- | 2022-06 – 2023-01 ||{{vlv|GER}} [[Reinhold Breu]] || 4 |- | 2023-01 – 2026-10 || [[Edgaras Jankauskas]] || 38 |- | 2026-10 – || [[Mindaugas Čepas]] || 0 |} === Spalvos ir apranga === ==== Spalvos ==== {{?}} ==== Apranga ==== Aprangos tiekėjas renkamas konkurso būdu, per savo istoriją rinktinė turėjo 8 tiekėjus:<ref>https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200701121053/https://lff.lt/news/10997/lff-issirinko-technini-partneri/ |date=2020-07-01 }}</ref> {| class="wikitable" style="width:250px; font-size:95%; text-align:center" ! Metai !! Gamintojas |- | 1992–1994 || [[Umbro]] |- | 1994 || [[Auda]] |- | 1995–1997 || [[Diadora]] |- | 1997 || Tūta |- | 1998 || [[Puma (įmonė)|Puma]] |- | 1999 || [[Hummel International|Hummel]] |- | 2000–2002 || [[Lotto Sport Italia|Lotto]] |- | 2002–2005 || Hummel |- | 2006–2010 || [[Sport-Saller|Saller]] |- | 2010–dabar || Hummel |} === Jaunimas === {{main|Lietuvos jaunimo iki 21 m. futbolo rinktinė}} {{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. futbolo rinktinė}} {{main|Lietuvos vaikinų iki 17 m. futbolo rinktinė}} == Rungtynių rezultatai == {{Lietuvos rinktinės atrankos}} === Pastarosios rungtynės === {|class="wikitable" cellpadding="5" style="text-align: left;" |- ! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas !! Rezultatas !! Įvarčiai |- |{{data|2025|11|13}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|ISR|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 0:0 | |- |{{data|2025|11|17}} |[[XXIII pasaulio futbolo čempionatas|2026 m. pasaulio taurės atranka]] |{{flagicon|NED}} [[Amsterdamas]] |{{Fut|NED|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:4 | |- |{{data|2026|3|26}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|MDA}} [[Kišiniovas]] |{{Fut|MDA|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 2:0 |[[Gvidas Gineitis]], [[Justas Lasickas]] |- |{{data|2026|3|29}} |[[Draugiškos rungtynės]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|GEO|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:2 | |- |{{data|2026|6|6}} |[[2026 m. Baltijos taurė]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] | {{Fut|LVA|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1, <br />po baudinių 5:4 |[[Armandas Kučys]] |- |{{data|2026|6|9}} |[[2026 m. Baltijos taurė]] |{{flagicon|EST}} [[Talinas]] | {{Fut|EST|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:1 | |- |{{data|2026|9|24}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LIE}} [[Vaducas]] |{{Fut|LIE|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 2:0 |[[Artūr Dolžnikov]], [[Lukas Michelbrink]] |- |{{data|2026|9|27}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|AZE|1}} |bgcolor=FFFFBB| Lygiosios 1:1 | [[Armandas Kučys]] |- |{{data|2026|9|30}} |kontrolinės rungtynės |{{flagicon|LTU}} [[Kaunas]] |{{Fut|AND|1}} |bgcolor=CCFFCC| Pergalė 3:0 | [[Manfredas Ruzgis]], [[Faustas Steponavičius]], [[Armandas Kučys]] |- |{{data|2026|10|4}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|AZE}} [[Baku]] |{{Fut|AZE|1}} |bgcolor=FFCCCC| Pralaimėjimas 0:1 | |- |} === Artėjančių rungtynių tvarkaraštis === {|class="wikitable" cellpadding="5" style="text-align: left;" |- ! Data !! Varžybos !! Vieta !! Priešininkas |- |{{data|2026|11|12}} |draugiškos rungtynės |{{flagicon|LTU}} |{{Fut|SUR|1}} |- |{{data|2026|11|16}} |[[2026–2027 m. UEFA Tautų lyga]] |{{flagicon|LTU}} |{{Fut|LIE|1}} |} == Rinktinės varžybų statistika == Lietuvos rinktinės rungtynių statistika pagal komandas (visos oficialios ir draugiškos rungtynės po 1990 m.). {{legend2|#CCFFCC|Teigiamas pergalių santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFFFCC|Neutralus santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFCCCC|Neigiamas santykis|border=1px solid #AAAAAA}} {| class="wikitable sortable" style="text-align: center" |- !width=200|Varžovas<br /> !width=50|Žaista<br /> !width=50|Pergalės<br /> !width=50|Lygiosios<br /> !width=50|Pralaimėta<br /> !width=50|Įmušta<br /> !width=50|Praleista<br /> !width=50|Santykis<br /> |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|IRL|1}} ||5 ||0 ||1 ||4 ||1 ||6 ||-5 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ALB|1}} || 6 || 3 || 1 || 2 || 7 || 7 || 0 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|AND|1}} || 3 || 3 || 0 || 0 || 10 || 1 || +9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ENG|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||10|| -10 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ARG|1}} || 1 || 0 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|ARM|1}} || 4 || 2 || 0 || 2 || 7 || 6 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|AUT|1}} || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 6 || -3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|AZE|1}} || 5 || 1 || 2 || 2 || 3 || 4 || -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"| {{fut|BLR|1}} ||10 ||1 ||5 ||5 ||8 ||20 || -12 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"| {{fut|BEL|1}} ||2 ||0 ||2 ||0 ||2 ||2 ||0 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|BIH|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||5 ||10 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|BRA|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 ||-2 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|BUL|1}} ||5 ||2 ||1 ||2 ||6 ||6 ||0 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CZE|1}} ||7 ||1 ||0 ||6 ||5 ||20 || -15 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CHL|1}} ||1||0||0||1||0||1|| -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|DEN|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||0 ||9 || -9 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|EST|1}} ||27 ||13 ||5 ||9 ||48 ||22|| +24 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|FRO|1}} ||11 ||7 ||2 ||2 ||15 ||8 ||+7 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|GIB|1}} ||2 ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GEO|1}} ||9 ||3 ||1 ||5 ||6 ||15 ||-9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GRE|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||2 ||4 ||-2 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|IDN|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||6 ||2 || +4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|IRN|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||1 || -1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ISL|1}} ||5 ||1 ||2 ||2 ||2 ||6 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ESP|1}} ||7 ||0 ||1 ||6 ||2 ||18 ||-16 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ITA|1}} ||8 ||0 ||2 ||6 ||1 ||19 ||-18 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ISR|1}} ||6 ||0 ||2 ||4 ||8 ||14 ||-6 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|JOR|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 ||3 ||-3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|Juodkalnija|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||3 ||10 ||-7 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|UAE|1}} ||1 ||0 ||1 ||0 ||1 ||1 ||0 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|KAZ|1}} ||3 ||1 ||1 ||1 ||3 ||4 ||-1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CYP|1}} ||5||1||0||5||4 ||8 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|CRO|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||0 ||2 ||-2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|KOS|1}} ||3 ||0 ||0 ||3 ||1 ||7 ||-6 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|KUW|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||2 ||-1 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|LVA|1}} ||28 ||11 ||6 ||11 ||32 ||37 ||-5 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|LIE|1}} ||7 ||5 ||1 ||1 ||10 ||3 || +7 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|LUX|1}} ||6 ||1 ||1 ||4 ||4 ||8 || -4 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MKD|1}} ||3 ||2 ||0 ||1 ||4 ||2 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|MLI|1}} ||1 ||0 ||0 ||1 ||1 ||3 || -2 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MLT|1}} ||7 ||2 ||4 ||1 ||9 ||6 || +3 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|MDA|1}} ||9 ||3 ||4 ||2 ||13 ||9 || +4 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|NZL|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||1 ||0 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NED|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||2 ||7 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NOR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||2 || -2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|POL|1}} ||13 ||2 ||4 ||7 ||7 ||20 ||-13 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|POR|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||3 ||20 ||-17 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|FRA|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||0 ||5 ||-5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|ROM|1}} ||13 ||1 ||0 ||12 ||7 ||23 ||-16 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|RUS|1}} ||4 ||0 ||1 ||3 ||4 ||11 ||-7 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|SMR|1}} ||5 ||5 ||0 ||0 ||11 ||2 || +9 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SRB|1}}{{efn|įskaitant Jugoslaviją bei Serbiją ir Juodkalniją}} ||11 ||1 ||0 ||10 ||7 ||28 ||-21 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SVK|1}} ||6 ||0 ||3 ||3 ||5 ||11 || -6 |- |- bgcolor=FFFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|SLO|1}} ||6 ||2 ||2 ||2 ||7 ||11 || -4 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|FIN|1}} ||4 ||1 ||1 ||2 ||4 ||7 ||-3 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|NIR|1}} ||3 ||0 ||1 ||3 ||3 ||8 || -5 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SCO|1}} ||10 ||1 ||3 ||6 ||4 ||14 || -10 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|Sri Lanka|1}} ||2 ||1 ||1 ||0 ||2 ||0 || +2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SWE|1}} ||1 ||0 ||0||1 ||2 ||4 ||-2 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|SUI|1}} ||4 ||0 ||0 ||4 ||1 ||11 ||-10 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|TUR|1}} ||2 ||0 ||0 ||2 ||0 ||8 ||-8 |- |- bgcolor=CCFFCC | style="text-align:left;"|{{fut|TKM|1}} ||1 ||1 ||0 ||0 ||2 ||1 || +1 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|UKR|1}} ||10 ||2 ||1 ||7 ||8 ||20 || -12 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|HUN|1}} ||7 ||0 ||2 ||5 ||4 ||18 ||-14 |- |- bgcolor=FFCCCC | style="text-align:left;"|{{fut|GER|1}} ||2 ||0 ||1 ||1 ||1 ||3 ||-2 |- |} {{notelist}} Lietuva dar nėra žaidusi jokių varžybų nuo 1990 m. su šiomis UEFA zonos komandomis: {{fut|WAL|1}}. == Reitingai == === FIFA reitingai === 2022 m. spalio mėn. Lietuvos futbolo rinktinė užėmė 144 vietą [[FIFA pasaulio reitingai|FIFA reitingų]] lentelėje. Aukščiausias reitingas buvo 43 vieta 1995 m., o žemiausias – 149 vieta 2017 m.<ref>https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/LTU</ref> {{Graph:Chart | width=800 | height=250 | xGrid= | yGrid= | yAxisMin = 150 | yAxisMax = 1 | xAxisAngle = -45 | xAxisTitle=Metai | yAxisTitle=FIFA reitingas | type=line | showvalues= | x=1993,1994,1995,1996,1997,1998,1999,2000,2001,2002,2003,2004,2005,2006,2007,2008,2009,2010,2011,2012,2013,2014,2015,2016,2017,2018,2019,2020,2021,2022 | y=85,59,43,48,45,54,50,85,97,100,101,100,100,69,59,51,62,55,92,116,102,92,126,105,149,133,131,129,136,144 }} === UEFA reitingai === UEFA reitingai yra skaičiuojami [[UEFA Tautų lyga|UEFA Tautų lygos]] rezultatų pagrindu. Paskutiniai UEFA Tautų lygos reitingai buvo paskelbti {{data|2022|9|27}} [[Lietuvos vyrų futbolo rinktinė]] užima 47-ą vietą.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/0279-1636ce1f2295-f77616bdffaa-1000/un.pdf.pdf</ref> Po 2020–2021 m. UEFA Tautų lygos sezono rinktinė užėmė 41-ą vietą,<ref>https://editorial.uefa.com/resources/0264-10fc7133decc-0734cf828401-1000/unl_rankings_after_md6_with_criteria_1_december_2020_.pdf</ref> o po 2018–2019 m. sezono – 39-ą vietą. Prieš tai, nacionalinių rinktinių reitingavimui buvo naudojami [[UEFA koeficientai]]. == Įsimintinos rungtynės == Išskirtinės savo rezultatais rinktinės varžybos (nuo 1990 m.) – pergalės arba lygiosios žaidžiant su pajėgesnėmis rinktinėmis: <small> ---- {{footballbox |date= 1992 m. rugsėjo 23 d.<br>[[XV pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1994fwcLTU_v_DNK Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|DEN|1}} |goals1 = |goals2 = |stadium = [[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance = 10 500 |referee = {{flagicon|BUL}} Lube Spasov }} ---- {{footballbox |date= 1995 m. kovo 29 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_HRV Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|CRO|1}} |goals1= |goals2= |stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance= 9500 |referee= {{flagicon|WAL}} Keith Burge }} ---- {{footballbox |date= 1994 m. lapkričio 16 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|SLO|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_SVN Ataskaita] |score= 1 – 2 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Zlatko Zahovič|Zahovič]] {{goal|55}} |goals2= [[Viačeslavas Sukristovas|Sukristovas]] {{goal|64}}<br />[[Audrius Žuta|Žuta]] {{goal|87}} |stadium=[[Stadion Ljudski vrt]], [[Mariboras]] |attendance=4000 |referee= {{flagicon|SVK}} Karol Ihring }} ---- {{footballbox |date= 1997 m. rugpjūčio 20 d.<br>[[XVI pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|IRL|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/1998fwcIRL_v_LTU Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= |stadium = [[Lansdowne Road]], [[Dublinas]] |attendance = 32 620 |referee = {{flagicon|POR}} Jorge Monteiro Coroado }} ---- {{footballbox |date= 1999 m. birželio 26 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|ARG|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam99.html Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[José Amalfitani stadionas]], [[Buenos Airės]] |attendance= 11 314 |referee= {{flagicon|Urugvajus}} Daniel Bello }} ---- {{footballbox |date= 2001 m. rugsėjo 1 d.<br>[[XVII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2002fwcLTU_v_ITA Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|ITA|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 5500 |referee={{flagicon|Nyderlandai}} Mario van der Ende }} ---- {{footballbox |date= 2003 m. kovo 29 d.<br>[[XII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|GER|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecDEU_v_LTU Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Carsten Ramelow|Ramelow]] {{goal|7}} |goals2= [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|72}} |stadium= [[Franken-Stadion]], [[Niurnbergas]] |attendance= 40 754 |referee={{flagicon|Ispanija}} Victor José Esquinas Torres }} ---- {{footballbox |date= 2003 m. balandžio 2 d.<br>[[XII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjbb/en/Lithuania/2004uecLTU_v_SCO Ataskaita] |score= 1 – 0 |team2={{fut|SCO|1}} |goals1= [[Tomas Ražanauskas|Ražanauskas]] {{goal|73|11 m}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 6400 |referee={{flagicon|Austrija}} Fritz Stuchlik }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. rugsėjo 4 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|BEL|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36646/report.html Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Wesley Sonck|Sonck]] {{goal|61}} |goals2= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|73}} |stadium= Stade du Pays de Charleroi, [[Šarlerua]] |attendance= 19 218 |referee={{flagicon|Kipras}} Loizos Loizou }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. spalio 13 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36651/report.html Ataskaita] |score= 0 – 0 |team2={{fut|ESP|1}} |goals1= |goals2= |stadium= [[Žalgirio stadionas (Vilnius)|Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance= 9114 |referee={{flagicon|Prancūzija}} Éric Poulat }} ---- {{footballbox |date= 2006 m. gegužės 2 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|POL|2}} |report=[http://ltu.worldfootball.net/spielbericht/freundschaft-2006-mai-polen-litauen/ Ataskaita] |score= 0 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2= [[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|14}} |stadium= Stadion GKS, [[Belchatuvas]] |attendance= 5500 |referee={{flagicon|Makedonija}} Emil Bozinovski }} ---- {{footballbox |date= 2006 m. rugsėjo 2 d.<br>[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|ITA|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecITA_v_LTU Ataskaita] |score= 1 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= [[Filippo Inzaghi|Inzaghi]] {{goal|30}} |goals2= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|21}} |stadium= [[San Paolo stadionas]], [[Neapolis]] |attendance= 60 000 |referee={{flagicon|Švedija}} [[Martin Hansson]] }} ---- {{footballbox |date= 2007 m. lapkričio 17 d.<br>[[XIII Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/2008uecLTU_v_UKR Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|UKR|1}} |goals1= [[Mantas Savėnas|Savėnas]] {{goal|41}}<br />[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|67}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 3000 |referee={{flagicon|Šiaurės Airija}} David Malcolm }} ---- {{footballbox |date= 2008 m. rugsėjo 6 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|ROM|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040879/index.html Ataskaita] |score=0 – 3 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2=[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|31}}<br>[[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|69}}<br>[[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|86}} |stadium=Dr. Constantin Radulescu stadionas, [[Klužas]] |attendance= 14 000 |referee= {{flagicon|Airija}} Alan Kelly }} ---- {{footballbox |date= 2008 m. rugsėjo 10 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300040875/index.html Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|AUT|1}} |goals1= [[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|52}}, {{goal|58}} |goals2= |stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]] |attendance= 4500 |referee= {{flagicon|Italija}} Paolo Tagliavento }} ---- {{footballbox |date=2009 m. spalio 14 d.<br>[[XIX pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/preliminaries/europe/matches/round=250471/match=300041090/index.html Ataskaita] |score=2 – 1 |team2={{fut|SER|1}} |goals1= [[Mindaugas Kalonas|Kalonas]] {{goal|18|11 m}}<br />[[Marius Stankevičius|Stankevičius]] {{goal|67|11 m}} |goals2= [[Zoran Tošić|Tošić]] {{goal|59}} |stadium= [[Marijampolės naujasis stadionas]] |attendance= 2000 |referee= {{flagicon|Bulgarija}} Anton Guenov }} ---- {{footballbox |date= 2010 m. rugsėjo 7 d.<br>[[XIV Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|CZE|2}} |report=[http://www.uefa.com/uefaeuro2012/matches/season=2012/round=15171/match=2002202/index.html Ataskaita] |score= 0 – 1 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1= |goals2=[[Darvydas Šernas|Šernas]] {{goal|26}} |stadium= [[Andrův stadionas]], [[Olomoucas]] |attendance= 12 100 |referee= {{flagicon|ISR}} Alon Yefet }} ---- {{footballbox |date= 2011 m. kovo 25 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam11.html Ataskaita] |score= 2 – 0 |team2={{fut|POL|1}} |goals1= [[Saulius Mikoliūnas|Mikoliūnas]] {{goal|18}}<br>[[Edgaras Česnauskis|E. Česnauskis]] {{goal|29}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 3000 |referee= {{flagicon|Latvija}} Andris Treimanis }} ---- {{Footballbox |id="Slovenia v Lithuania" | date={{Start date|2015|10|9|df=y}}<br>[[XV Europos futbolo čempionato atranka]] | time= | team1={{fut|SVN|2}} | score=1–1 | report=[http://www.uefa.com/uefaeuro/qualifiers/season=2016/matches/round=2000446/match=2014034/index.html Ataskaita] | team2={{fut|LTU|1}} | goals1=[[Valter Birsa|Birsa]] {{goal|45+1|11 m}} | goals2=[[Arvydas Novikovas|Novikovas]] {{goal|79|11 m}} | stadium=[[Stožice Stadium]], [[Liubliana]] | attendance= 10 498 | referee={{flagicon|NED}} [[Björn Kuipers]] }} </small> Pergalės dideliu įvarčių skirtumu: <small> {{footballbox |date = [[1995]] m. [[gegužės 20]] d.<br>[[1995 m. Baltijos taurė]] |time = |team1 = {{fut|LTU|2}} |score = 7&ndash;0 |report = |team2 = {{fut|EST|1}} |goals1 = [[Aurelijus Skarbalius|Skarbalius]] {{goal|27}} <br> [[Virginijus Baltušnikas|Baltušnikas]] {{goal|34}} <br> [[Aidas Preikšaitis|Preikšaitis]] {{goal|36}} <br> [[Andrius Upstas|Upstas]] {{goal|57}} <br> [[Andrius Žuta|Žuta]] {{goal|62}} <br> [[Rimantas Žvingilas|Žvingilas]] {{goal|75}} <br> [[Eimantas Poderis|Poderis]] {{goal|88}} |goals2 = |stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]] |attendance = 1500 |referee = {{flagicon|LVA}} Roman Lajuks }} ---- {{footballbox |date= 1995 m. spalio 11 d.<br>[[X Europos futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://scoreshelf.com/gjlb/en/Lithuania/1996uecLTU_v_EST Ataskaita] |score= 5 – 0 |team2={{fut|EST|1}} |goals1= [[Darius Maciulevičius|Maciulevičius]] {{goal|8}}<br />[[Arūnas Šuika|Šuika]] {{goal|13}}, {{goal|39}}<br />[[Vaidotas Šlekys|Šlekys]] {{goal|44}}<br />[[Valdas Ivanauskas|Ivanauskas]] {{goal|61}} |goals2= |stadium=[[Žalgirio stadionas]], [[Vilnius]] |attendance=2500 |referee= {{flagicon|FRA}} Didier Pauchard }} ---- {{footballbox |date= 1998 m. birželio 29 d.<br>draugiškos |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www2.omnitel.net/almis/ltuteamgam98.html Ataskaita] |score= 4 – 0 |team2={{fut|AND|1}} |goals1= [[Andrius Tereškinas|Tereškinas]] {{goal|20}} <br>[[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|22}}<br>[[Gražvydas Mikulėnas|Mikulėnas]] {{goal|43}}<br>[[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|78}} |goals2= |stadium= Savivaldybės stadionas, [[Karksi Nuja]], [[Estija]] |attendance= 60 |referee= {{flagicon|Estija}} Juri Saar }} ---- {{footballbox |date = [[2001]] m. [[liepos 4]] d.<br>[[2001 m. Baltijos taurė]] |time = |team1 = {{fut|LTU|2}} |score = 5 – 2 |report = |team2 = {{fut|EST|1}} |goals1 = [[Orestas Buitkus|Buitkus]] {{goal|37}} <br> [[Deividas Česnauskis|Česnauskis]] {{goal|46}} <br> [[Nerijus Vasiliauskas|Vasiliauskas]] {{goal|73}} <br> [[Valdas Trakys|Trakys]] {{goal|90}} <br> [[Raimondas Vilėniškis|Vilėniškis]] {{goal|90+1}} |goals2 = [[Aivar Anniste|Anniste]] {{goal|7}} <br> [[Mark Švets|Švets]] {{goal|35}} |stadium = [[Rygos Daugavos stadionas]] |attendance = 500 |referee = {{flagicon|LAT}} Roman Lajuks }} ---- {{footballbox |date= [[2003]] m. [[liepos 3]] d.<br>[[2003 m. Baltijos taurė]] |time= |team1={{fut|EST|2}} |report= |score= 1 – 5 |team2={{fut|LTU|1}} |goals1 = [[Jaanus Sirel|Sirel]] {{goal|57}} |goals2 = [[Igoris Morinas|Morinas]] {{goal|39}} <br> [[Deividas Česnauskis|D.&nbsp;Česnauskis]] {{goal|45}} <br> [[Andrius Velička|Velička]] {{goal|72}} <br> [[Marius Bezykornovas|Bezykornovas]] {{goal|84}} <br> [[Edgaras Česnauskis|E.&nbsp;Česnauskis]] {{goal|90}} |stadium= [[Sportland Arena]], [[Talinas]] |attendance= 1500 |referee= {{flagicon|SWE}} Martin Ingvarsson }} ---- {{footballbox |date= 2004 m. rugsėjo 8 d.<br>[[XVIII pasaulio futbolo čempionato atranka]] |time= |team1={{fut|LTU|2}} |report=[http://www.fifa.com/worldcup/archive/germany2006/preliminaries/preliminary=8071/matches/match=36648/report.html Ataskaita] |score= 4 – 0 |team2={{fut|SMR|1}} |goals1= [[Edgaras Jankauskas|Jankauskas]] {{goal|18}} {{goal|50}}<br />[[Tomas Danilevičius|Danilevičius]] {{goal|65}}<br />[[Andrius Gedgaudas|Gedgaudas]] {{goal|90+2}} |goals2= |stadium= [[Dariaus ir Girėno stadionas]], [[Kaunas]] |attendance= 4000 |referee={{flagicon|Albanija}} Sokol Jareci }} ---- </small> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.lff.lt/ LFF svetainė] * [https://eu-football.info/_matches.php?id=234 Lithuania national football team] (Eu-football.info) * [https://www.rsssf.org/tablesl/lito-intres.html Lithuania - International Results] (Rsssf.org) * [http://almis.sritis.lt/#team Lithuanian National Team] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240830152715/http://almis.sritis.lt/#team |date=2024-08-30 }} (Almis.sritis.lt) * [https://www.weltfussball.de/teams/te13994/ Litauen] (Weltfussball.de) * Žaidėjų statistika: ** [http://www.national-football-teams.com/v2/country.php?id=108 National football teams] {{Lietuvos futbolas}} {{EFR}} {{verta}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo rinktinė| ]] tb2g8lvzss99fmpq88nly8ifie6zayk 1 36800 7957695 249261 2026-11-05T00:53:53Z Ed1974LT 52229 Ed1974LT pervadino puslapį [[Aptarimas:Lietuvių raštų kalba]] į [[Aptarimas:Lietuvių senųjų raštų kalba]] 249261 wikitext text/x-wiki pirmiausiai išsiaiškinkime, ar kartais nevertėtų ištrinti str. apie galai žin kokią "Lietuvos??? raštiją"...--[[Naudotojas:Gugis|Gugis]] gal verta šitą skurdų straipsnelį prijungti prie [[Lietuvos raštija]]? [[Naudotojas:Knutux|knutux]] 07:22, 17 Kovo 2006 (EET) jyfxdx10ay4kkhicjz32bp4zcl3ifn7 0 40936 7957600 7949332 2026-11-04T19:16:13Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957600 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=reg | vardas =Markas Aurelijus Antoninas | titulas =Romos imperatorius | vaizdas =Marcus Aurelius Louvre MR561 n02.jpg | vaizdo plotis = | epigrafas =Imperatoriaus Marko Aurelijaus portretas, II a. | dinastija =[[Antoninų dinastija]] | gimimo data = {{Gimė|121|04|26}} | gimimo vieta = [[Roma|Romoje]] | mirė ={{mirė|180|03|17|121|04|26}} | mirties vieta = [[Vindobona|Vindobonoje]], dab. [[Viena]]|palaidotas =[[Šventojo Angelo pilis]] | tėvas =Marcus Annius Verus | motina =Domitia Lucilla | sutuoktinė =Faustina Jaunesnioji | vaikai =14, vieni jų [[Komodas]], [[Anijus]], [[Lucila]], | titulas0 =[[Vaizdas:SPQRomani.svg|left|30px]][[Romos imperatorius]] | fonas0 =reg | valdė0 ={{pradžia|161||}} - {{pabaiga|180|||161||}} | pirmtakas0 =[[Antoninas Pijus]] | įpėdinis0 =[[Komodas]] | vikiteka =Category:Marcus Aurelius }} '''Markas Aurelijus Antoninas''' ([[Lotynų kalba|lot.]] ''Marcus Aurelius Antoninus''; [[121]] m. [[balandžio 26]] d. [[Roma|Romoje]] – [[180]] m. [[kovo 17]] d. [[Vindobona|Vindobonoje]], dab. [[Viena]]) – [[Romos imperija|Romos]] imperatorius [[161]]–[[180]] m., karvedys ir garsus [[Stoikai|stoikų]] filosofas. Jis buvo paskutinis iš valdovų, vadinamų [[Penki geri imperatoriai|Penkiais geraisiais imperatoriais]], ir paskutinis [[Pax Romana|''Pax Romana'']] (27 m. pr. m. e. – 180 m. e.), Romos imperijos santykinės taikos ir stabilumo epochos, imperatorius. Jis buvo Romos konsulas [[140]], [[145]] ir [[161]] m. Markas Aurelijus gimė valdant [[Adrianas|Adrianui]]. Jo tėvas mirė, kai jis buvo dar vaikas, ir Marką Aurelijų augino motina bei seneliai. [[138]] m. mirus Adriano įvaikintam sūnui Lucijui Aelijui, imperatorius naujuoju įpėdiniu priėmė Marko Aurelijaus dėdę [[Antoninas Pijus|Antoniną Pijų]]. Antoninas savo ruožtu įsivaikino Marko Aurelijaus ir Lucijaus Aurelijaus Vero sūnų Aelį. Tais metais Adrianas mirė ir imperatoriumi tapo Antoninas. Būdamas sosto įpėdinis, Markas Aurelijus studijavo [[Graikų kalba|graikų]] ir [[Lotynų kalba|lotynų]] literatūrą. Jo mokytojai – [[Herodas Atikas]] ir [[Markas Kornelijus Frontonas|Frontonas]]. Vėliau jis daug metų artimai bendravo su Frontonu. Markas Aurelijus [[145]] m. vedė Antonino dukterį Faustiną Jaunesniąją. Po Antonino mirties [[161]] m. sostas atiteko Markui Aurelijui kartu su įvaikiu broliu [[Lucijus Veras|Lucijumi Veru]]. Marko Aurelijaus valdymas pasižymėjo kariniais konfliktais. Rytuose Romos imperija sėkmingai kovojo su atgimusia [[Partų imperija]] ir maištinga [[Armėnijos karalystė|Armėnijos karalyste]]. Markas Aurelijus nugalėjo markomanus, kvadus ir sarmatų liazges [[Markomanų karai|Markomanų karuose]]. Tačiau šios ir kitos germanų tautos ir toliau kėlė grėsmę imperijai, todėl, nepaisant pasirašytų paliaubų, netrukus vėl prasidėjo ginkluoti konfliktai. Apie [[166]] m. prasidėjo rimta pandemija, vadinamasis „[[Antonino maras]]“, kuri nusiaubė Romos imperijos gyventojus, pražudžiusi maždaug ketvirtadalį Romos imperijos gyventojų. [[169]] m. mirė bendravaldis imperatorius Lucijus Veras. Skirtingai nei jo pirmtakai, Markas Aurelijus nusprendė neįsivaikinti įpėdinio, o paskirti savo sūnų [[Komodas|Komodą]]. Dėl įpėdinystės ginčijosi tuometiniai ir modernieji istorikai. Marko Aurelijaus kolona ir raitelio statula vis dar stovi [[Roma|Romoje]], kur buvo pastatyti jo karinėms pergalėms pažymėti. Graikų kalba parašė filosofijos veikalą [[Sau pačiam|„Sau pačiam“]] (''„Ad se ipsum“''), kuris laikomas paskutiniu didžiuoju [[Stoicizmas|stoicizmo]] veikalu ir yra svarbus šaltinis, padedantis suprasti antikos filosofus.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/aurelijus/ Markas Aurelijus]. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2021</ref><ref name=":0" /> == Filosofas == {{Main|Sau pačiam|Stoicizmas}} [[Vaizdas:Roman - Portrait of the Emperor Marcus Aurelius - Walters 23215 (cropped).jpg|kairėje|miniatiūra|Marko Aurelijaus portretas, atspindintis santūrų filosofo imperatoriaus temperamentą.|232x232px]] === „Sau pačiam“ === [[170]]–[[180]] m. karinių kampanijų metu Markas Aurelijus rašė savo mintis [[graikų kalba]] kaip įkvėpimo ir savęs tobulinimo šaltinį. Imperatoriui mirus atrandami jo užrašai, kurie vėliau buvo sudėti į 12 knygų.<ref name=":0" /> Originalus šio veikalo pavadinimas, jei jis toks buvo, nežinomas. „Sau pačiam“ (''Ad se ipsum)'', kaip ir kiti pavadinimai, tarp jų ir „Meditacijos“, buvo priimti vėliau. „Sau pačiam“ laikoma literatūros ir filosofijos šedevru, veikale išdėstytos pagrindinės stoicizmo tezės; atspindėjo stoikų filosofiją ir dvasingumą. „Sau pačiam“ iki šiol gerbiama kaip literatūrinis paminklas tarnystės ir pareigos valdžiai. Knygą mėgo [[Frydrichas Didysis]], [[Kristina Vaza]], [[Džonas Stiuartas Milis]], [[Johann Wolfgang von Goethe|Johanas Volfgangas fon Gėtė]], [[Levas Tolstojus]], [[Bill Clinton|Bilas Klintonas]].<ref>Hays (2003), <abbr>p.</abbr> XLIX.</ref><ref>McLynn (2009), <abbr>p.</abbr> 511.</ref><ref>[[Giacomo Leopardi]] (1898), ''„Pensieri di varia filosofia e di bella letteratura“'', <abbr>pp.</abbr> 4096-97.</ref>[[Vaizdas:Sau_pačiam_(1984_m.).jpg|miniatiūra|241x241px|Jau XIX a. Marko Aurelijaus užrašų fragmentai skaitomi lietuviškai, o 1984 m. į lietuvių kalbą išverčiamas visas veikalas „Sau pačiam“.<ref name=":0" />]]Nežinoma, kiek plačiai Marko Aurelijaus raštai buvo išplatinti po jo mirties. Kai kurios ankstyvosios literatūrinės nuorodos į jo pamokymų populiarumą yra klaidingos, o [[Julianas Apostatas]], kuris Marku Aurelijumi rėmėsi tiek savo principais, tiek veiksmais, „Sau pačiam“ konkrečiai nemini.<ref>Stertz, 434 p., cituoja Themistius, Oratio 6.81; HA Cassius 3.5; Victor, De Caesaribus 16.9.</ref> Pirmosios išlikusios knygos citatos ir pirmasis žinomas paminėjimas į ją vardu („Markaus raštai sau pačiam“) yra [[X amžius|X a.]] iš Areto iš Cezarėjos ir Bizantijos Suda. Pirmą kartą ją 1558 m. Ciuriche iš netrukus prarasto rankraščio išleido Guilielmus Xylander. Seniausias išlikęs pilnas rankraščio egzempliorius yra Vatikano bibliotekoje ir datuojamas [[XIV a.]]<ref>Hays (2003), <abbr>p.</abbr> XLVIII-XLIX.</ref> === Stojiška filosofija === Markas Aurelijus dar būdamas gyvas įgijo [[Karalius filosofas|karaliaus filosofo]] reputaciją, kuri išliko ir po jo mirties; tiek [[Dionas Kasijus]], tiek ''[[Historia Augusta]]'' biografas jį vadina „filosofu“.<ref>''[[Historia Augusta]]'', Marcus i. 1, xxvii. 7.</ref><ref>Dionas Kasijus, lxxi. 1.1.</ref><ref>{{cite web|url=https://www.worldhistory.org/article/174/marcus-aurelius-platos-philosopher-king/|title=Marcus Aurelius: Plato's Philosopher King|last=Mark|first=Joshua|year=2018|publisher=World History Encyclopedia|access-date=2022-02-03|language=en}}</ref> Atrodo, kad Markas Aurelijus laikosi klasikinių stoikų pozicijų, pradedant [[Zenonas Kitijietis|Zenonu Kitijiečiu]] ir baigiant [[Epiktetas|Epiktetu]], pabrėždamas žmogaus bejėgiškumo jausmą dieviškumo ir likimo akivaizdoje. Markas Aurelijus, kaip paskutinis didysis stoikų [[filosofas]], iš tikrųjų neturi jokio esminio indėlio į stoicizmą, nors jo veikalas [[Sau pačiam|„Sau pačiam“]] yra išsami filosofinio judėjimo sintezė.<ref>Cantonnet (2017), <abbr>p.</abbr> 2.</ref> Jis leido sau vadovautis filosofija net sunkiais visuomeninio ir asmeninio gyvenimo momentais; kaip valstybės veikėjas sugebėjo eiti filosofo keliu.<ref>Perelli (1969), p<abbr>p.</abbr> 320–324.</ref> == Istoriniai šaltiniai == Pagrindiniai šaltiniai, pasakojantys apie Marko Aurelijaus gyvenimą ir valdymą, yra fragmentiški ir dažnai nepatikimi. Svarbiausia šaltinių grupė – tai biografijos, esančios [[Historia Augusta|„''Historia Augusta''“]], kurias, manoma, rašė vienas autorius (šiame straipsnyje vadinamas „biografu“) maždaug nuo [[395]] m.<ref>Rohrbacher (2016), p. 5.</ref><ref>{{cite journal|last=Rohrbacher|first=David|year=2013|title=The Sources of the Historia Augusta re-examined|url=https://histos.org/documents/2013A07RohrbacherSourcesofHistoriaAugustaReexamined.pdf|journal=|volume=|issue=|pages=|doi=|accessdate=2022-01-04|language=en}}</ref> Vėlesnės biografijos ir pavaldžių imperatorių biografijos yra nepatikimos, tačiau ankstyvosios biografijos, gautos daugiausia iš dabar dingusių ankstesnių šaltinių (Marijaus Maksimo ar Ignoto), yra daug tikslesnės.<ref>Pirmą kartą vieno autoriaus tezė buvo pasiūlyta {{cite journal|last=Dessau|first=Hermann|year=1889|title=Über Zeit und Persönlichkeit der Scriptoes Historiae Augustae|language=de|journal=Hermes|issue=24|pages=337-392}}</ref> [[Adrianas|Adriano]], [[Antoninas Pijus|Antonino]], Marko ir [[Lucijus Veras|Lucijaus]] biografijos apie Marko Aurelijaus gyvenimą ir valdymą yra patikimos, tačiau [[Aelijus Vero|Aelijaus Vero]] ir [[Avidijus Kasijus|Avidijaus Kasijaus]] biografijos nėra patikimos.<ref>{{cite journal|last=Barnes|first=T. D.|year=1967|title=Hadrian and Lucius Verus.|url=https://doi.org/10.2307/299345|journal=|volume=57|pages=65-79|accessdate=2022-01-04}}</ref> Marko Aurelijaus auklėtojo [[Markas Kornelijus Frontonas|Frontono]] ir įvairių [[Antoninas Pijus|Antonijaus]] valdininkų susirašinėjimas išliko įvairiuose rankraščiuose, apimančiuose laikotarpį nuo [[138]] iki [[166]] m.<ref>{{cite journal|last=Freisenbruch|first=Annelise|year=2007|title=Back to Fronto: Doctor and Patient in his Correspondence with an Emperor|url=|journal=|volume=|issue=|pages=|doi=|accessdate=|language=en}}</ref> Paties Marko Aurelijaus užrašai [[Sau pačiam|„Sau pačiam“]] suteikia galimybę susipažinti su jo vidiniu gyvenimu, tačiau jame datų beveik neįmanoma nustatyti ir jose nedaug konkrečių nuorodų į pasaulietinius reikalus.<ref>Birley (1966), p. 227.</ref> Pagrindinis to laikotarpio istorinis šaltinis yra [[Dionas Kasijus]], graikų senatorius iš Bitinijos Nikėjos, aštuoniasdešimtyje knygų parašęs Romos istoriją nuo jos įkūrimo iki [[229]] m. Dionas labai svarbus to laikotarpio karinei istorijai, tačiau jo senatoriški prietarai ir griežta opozicija imperijos plėtrai užgožia jo požiūrį.<ref>Birley (1966), p. 228–229, 253.</ref> Kai kurie kiti literatūriniai šaltiniai pateikia konkrečių detalių: gydytojo [[Klaudijus Galenas|Galeno]] raštai apie Antonijaus elito įpročius, [[Aelijus Aristidas|Aelijaus Aristido]] oracijos apie laikmečio temperamentą ir [[Justiniano kodeksas|Justiniano kodekse]] saugomos konstitucijos apie Marko teisinę veiklą.<ref>Birley (1966), p. 227–228.</ref> Literatūrinius šaltinius papildo [[Epigrafija|epigrafiniai užrašai]] ir monetų radiniai.<ref>Birley (1966), p. 228.</ref> == Biografija == === Jaunystė === Markas Aurelijus gimė 121 m. balandžio 26 d. [[Roma|Romoje]]. Marko sesuo Anija Kornifika Faustina tikriausiai gimė [[122]] arba [[123]] metais.<ref>Birley (1966), pp. 31, 44.</ref> Jo tėvas Markas Anijus Veras tikriausiai mirė [[124]] m., kai Markui buvo dar tik treji metai. Nors vargu ar spėjo pažinti savo tėvą, Markas savo užrašuose [[Sau pačiam|„Sau pačiam“]] rašė, kad iš prisiminimų apie tėvą ir pomirtinės jo reputacijos išmoko „kuklumo ir vyriškumo“.<ref>[[Sau pačiam|„Sau pačiam“]], i. 2. Išvertė [[Eugenija Ulčinaitė|Ulčinaitė]] (2021), p. 7.</ref><ref>Birley (1966), p. 31.</ref> Jo motina Lucila daugiau nesusituokė ir, laikydamasi vyraujančių aristokratiškų papročių, tikriausiai mažai bendravo su sūnumi. Marku rūpinosi „slaugės“,<ref>[[Sau pačiam|„Sau pačiam“]], v. 4. Išvertė [[Eugenija Ulčinaitė|Ulčinaitė]] (2021), p. 52.</ref><ref>Birley (1966), p. 32.</ref> o po tėvo mirties jį augino senelis Markas Anijus Veras (II), kuris visada išlaikė teisinę ''[[patria potestas]]'' valdžią savo sūnaus ir anūko atžvilgiu, todėl tai nebuvo įvaikinimas ar naujos ''patria potestas'' sukūrimas. [[Lucijus Katilijus Severas]], apibūdinamas kaip Marko prosenelis iš motinos pusės, taip pat dalyvavo jo auklėjime; jis tikriausiai buvo vyresniosios Domitijos Lucilos patėvis.<ref>Birley (1966), p. 33.</ref> Markas augo tėvų namuose ant [[Celiano kalva|Celiano kalvos]], prabangiame rajone, kuriame buvo nedaug visuomeninių pastatų, bet daug aristokratų vilų, bet didžiąją dalį savo vaikystės praleisdavo senelio rūmuose.<ref>Birley (1966), pp. 31–32.</ref> Markas dėkoja seneliui už tai, kad išmokė jį „gerumo ir susitvardymo“.<ref>[[Sau pačiam|„Sau pačiam“]], i. 1. Išvertė [[Eugenija Ulčinaitė|Ulčinaitė]] (2021), p. 7.</ref>[[Vaizdas:Young Marcus Aurelius Musei Capitolini MC279.jpg|thumb|left|Jauno Marko Aurelijaus biustas, [[Kapitolijaus muziejai|Kapitolijaus muziejus]].]] Nuo pat mažens Markas entuziastingai domėjosi [[Imtynės|imtynėmis]] ir [[Boksas|boksu]]. Jaunystėje Markas treniravosi imtynėse, o paauglystėje mokėsi kovoti su šarvais ir vadovavo šokių [[Trupė|trupei]], vadinamai Salijų kolegija. Jie, apsirengę arkiniais šarvais, nešini skydais ir ginklais, atlikdavo ritualinius šokius, skirtus karo dievui Marsui (tačiau laikui bėgant jis tapo vis silpnesnis fiziškai, kentėjo nuo chroniškų sveikatos sutrikimų, o susidomėjimas filosofija atitraukė jo dėmesį nuo šių fizinių užsiėmimų).<ref>{{cite web|url=https://medium.com/stoicism-philosophy-as-a-way-of-life/stoicism-as-a-martial-art-3ab9302071f9|title=Stoicism as a Martial Art|last=Robertson|first=Donald|year=2020|website=|publisher=|access-date=2022-01-04|quote=The Historia Augusta says that in his youth the Stoic philosopher, and Roman emperor, Marcus Aurelius was “fond of boxing and wrestling”, and that he had been trained to fight in armour. However, we’re told that over time he became more physically frail, suffering from chronic health problems, and his interest in philosophy came to distract him from these physical pursuits.|language=en}}</ref> Markas buvo mokomas namuose, kaip tuometinėje aristokratije buvo madinga;<ref>McLynn (2009), pp. 20–21.</ref> jis dėkoja [[Katilijus Severas|Katilijui Severui]] už tai, kad paskatino jį vengti valstybinių mokyklų.<ref>[[Sau pačiam|„Sau pačiam“]], i. 4. Išvertė [[Eugenija Ulčinaitė|Ulčinaitė]] (2021), p. 7.</ref> Vienas iš jo mokytojų, tapybos meistras Diognetas, buvo itin įtakingas; atrodo, kad jis supažindino Marką Aurelijų su filosofiniu gyvenimo būdu.<ref>McLynn (2009), pp. 21–22.</ref><ref>[[Sau pačiam|„Sau pačiam“]], i. 3. Išvertė [[Eugenija Ulčinaitė|Ulčinaitė]] (2021), p. 7.</ref> [[132]] m. balandį Diogneto nurodymu Markas perėmė filosofo aprangą ir įpročius: mokėsi vilkėdamas šiurkščią graikišką apsiaustą ir miegodavo ant žemės, kol motina įtikino jį miegoti ant lovos.<ref>McLynn (2009), p. 21.</ref> Nauji mokytojai – Homero tyrinėtojas [[Aleksandras iš Kotiejaus]] kartu su lotynų kalbos mokytojais [[Trozijus Aperas|Trozijumi Aperu]] ir Tucijumi Prokulu<ref>Birley (1966), p. 40.</ref> – perėmė Marko mokymą apie [[132]] ar [[133]] m. Markas dėkoja Aleksandrui už literatūrinio stiliaus mokymą. Aleksandro įtaka – dėmesys dalykui, o ne stiliui, ir kruopščios formuluotės, retkarčiais pasitelkiant Homero citatas – buvo aptikta Marko užrašuose [[Sau pačiam|„Sau pačiam“]]. === Imperijos įpėdinys === Markas Aurelijus anksti patraukė imperatoriaus [[Adrianas|Adriano]] dėmesį, kuris meiliai jį pravardžiavo ''verissimus'' („teisingiausias“). Kai [[136 m.]] imperatoriaus įpėdiniu paskiriamas Lucijus Cejonijus Komodas, Markas paskatinamas susižadėti su Komodo dukterimi Cejonija Fabija. Tačiau Komodas netikėtai miršta, vedybos tampa neparankios.<ref name=":0" /> [[138 m.]] Adrianas savo įpėdiniu išrinko [[Antoninas Pijus|Aurelijų Antoniną]], Marko Aurelijaus tetos Faustinos vyresniosios vyrą. Adriano sąlygomis Antoninas savo ruožtu įsivaikino puikiai išsilavinusį ir Adriano vertinamą Marką Aurelijų drauge su Komodo vyresniuoju sūnumi Lucijumi Cejonijumi Komodu ir paskelbė savo įpėdiniais. Adriano prašymu Antonino duktė Faustina buvo susižadėjusi su Lucijumi. Pranešama, kad Markas žinią, jog Adrianas tapo jo įtėviu, sutiko ne su džiaugsmu, o su liūdesiu. Tik nenoriai jis persikėlė iš motinos namų ant Celijaus į Adriano privačius namus. Kažkuriuo metu [[138]] m. Adrianas senate paprašė, kad Markui nebūtų taikomas įstatymas, draudžiantis jam tapti [[Kvestorius|''kvestoriumi'']] iki dvidešimt ketvirtojo gimtadienio. Senatas jį patenkino, ir Markas tarnavo pas Antoniną, [[139 m.]] konsulą. Marko įvaikinimas nukreipė jį nuo jo klasei būdingo karjeros kelio. Jei ne įvaikinimas, jis tikriausiai būtų tapęs triumvir monetalis – labai vertinamas postas, susijęs su simboliniu valstybės monetų kalyklos administravimu; Tačiau Markas buvo atskirtas nuo savo bendrapiliečių. Vis dėlto jo biografas liudija, kad jo charakteris išliko nepakitęs: „Jis vis dar rodė tokią pat pagarbą savo artimiesiems, kaip ir būdamas paprastas pilietis, ir buvo toks pat taupus bei rūpestingas savo turtui, kaip ir gyvendamas privačiame name.“<ref>''Historia Augusta'', Marcus v. 3.</ref> Adrianas mirė [[138 m.]] [[Liepos 10|liepos 10 d.]] Antonino įpėdinystė buvo taiki ir stabili (Markui dar buvo septyniolika metų, o imperatoriumi tapo sulaukęs 40 metų): Antoninas išlaikė Adriano nominuotus asmenis pareigose ir nuramino senatą, gerbdamas jo privilegijas ir sušvelnindamas mirties nuosprendžius vyrams, apkaltintiems paskutinėmis Adriano dienomis. Už pareigingą darbą Antoninas buvo paprašytas priimti Pijaus vardą.<ref>Birley (1966), p. 55; (2000) ''„Hadrian to the Antonines“ [Nuo Adriano iki Antoninų]'', p. 151.</ref>[[Vaizdas:Antoninus Pius, sestertius, AD 140-144, RIC III 601.jpg|miniatiūra|239x239px|[[Antoninas Pijus|Antonino Pijaus]] sestercijus. Jame švenčiamos 139 m. įvykusios Marko Aurelijaus ir Faustinos Jaunesniosios sužadėtuvės, pavaizduotos po Antoninu, kuris laiko [[Konkordija|Konkordijos]] statulėlę ir spaudžia rankas Faustinai Vyresniajai. Užrašas: ANTONINVS AVG. PIVS P. P., TR. P., CO[N]S. III / CONCORDIAE S.C.]] Iškart po [[Adrianas|Adriano]] mirties [[Antoninas Pijus]] kreipėsi į Marką norėdamas pakeisti jo vedybų tvarką: kad Marko sužadėtuvės su Ceionija Fabija būtų anuliuotos, o jis būtų susižadėjęs su Antonino dukterimi Faustina Jaunesniąja. Faustinos sužadėtuvės su Ceionijos broliu Lucijumi Komodu taip pat turėjo būti anuliuotos. Markas sutiko su Antonino pasiūlymu.<ref>''Historia Augusta'', Marcus vi. 2; Verus ii. 3–4.</ref> Jis buvo paskirtas [[140 m.]] [[Konsulas (Roma)|konsulu]], jo kolega buvo Antoninas Pijus, o 139 m. liepos 15 d. per kasmetinį ordino paradą buvo paskirtas ''seviri'', vienu iš šešių riterių vadų. Būdamas įpėdinis, Markas tapo ''princeps iuventutis'', raitelių ordino vadovu. Dabar jis pasivadino Marcus Aelius Aurelius Verus Caesar. Vėliau Markas įspėjo save, kad į šį vardą nežiūrėtų pernelyg rimtai: „Žiūrėk, kad netaptum panašus į imperatorių, kad nepersiimtum imperatoriaus dvasia – juk taip atsitinka. Stenkis būti paprastas, doras, garbingas, kuklus <…> ištvermingai atliekantis savo pareigas. Visomis jėgomis stenkis būti toks, kokį tave norėjo padaryti filosofija.“<ref>[[Sau pačiam|„Sau pačiam“]], vi. 30. Išvertė [[Eugenija Ulčinaitė|Ulčinaitė]] (2021), p. 71.</ref> Antoninas pareikalavo, kad Markas persikeltų gyventi [[Tiberijus|Tiberijaus]] namuose, imperatoriaus rūmuose [[Palatino kalva|Palatine]], ir perimtų naujosios pareigybės – ''aulicum fastigium'' arba „dvaro puošnumo“ – įpročius, nors Markas tam prieštaravo. Markui sunkiai sekėsi suderinti rūmų gyvenimą su savo filosofiniais troškimais. Jis sakė sau, kad tai yra pasiekiamas tikslas: „<…> kur galima gyventi, ten galima ir laimingai gyventi; turi gyventi rūmuose, vadinasi, rūmuose gali gyventi laimingai.“<ref>[[Sau pačiam|„Sau pačiam“]], v. 16. Išvertė [[Eugenija Ulčinaitė|Ulčinaitė]] (2021), p. 58.</ref>, bet vis dėlto jam buvo sunku. Asmeniniuose užrašuose „Sau pačiam“ jis kritikuodavo save už tai, kad „piktnaudžiauja dvarišku gyvenimu“ kompanijos akivaizdoje. Būdamas ''kvestoriumi'', Markas būtų turėjęs nedaug realaus administracinio darbo. Jis skaitydavo imperatoriaus laiškus senatui, kai Antonino nebūdavo, ir atlikdavo sekretoriaus darbą senatoriams. Tačiau jis jautėsi paskendęs popieriuose ir skundėsi savo mokytojui Markui Kornelijui Frontonui: „Man taip trūksta kvapo diktuojant beveik trisdešimt laiškų.“ Jo biografo žodžiais tariant, jis buvo „ruošiamas valdyti valstybę.“ [[145]] m. [[sausio 1]] d. Markas antrą kartą tapo konsulu. Fronto laiške ragino jį daug miegoti, „kad galėtum ateiti į Senatą gerai nusiteikęs ir savo kalbą perskaityti stipriu balsu.“ Niekada nebuvęs itin sveikas ar stiprus, Kasijus Dionas, rašydamas apie vėlesnius jo gyvenimo metus, gyrė Marką už tai, kad jis elgėsi pareigingai, nepaisydamas įvairių ligų. [[145]] m. balandį Markas vedė Faustiną, teisiškai savo seserį, kaip buvo planuota nuo [[138]] m. Apie ceremoniją žinoma nedaug, tačiau biografas ją vadina „verta dėmesio“.<ref>Birley (1966), p. 91.</ref> === Oratorinis ir filosofinis mokymas === [[136 m.]] priėmęs ''toga virilis'' („vyriškumo toga“), Markas Aurelijus tikriausiai pradėjo mokytis [[Oratorius|oratorystės]].<ref>Birley (1966), p. 61.</ref> Jis turėjo tris [[Graikų kalba|graikų kalbos]] mokytojus (Aniną Macerą, Kaninijų Celerą ir [[Herodas Atikas|Herodą Atiką]]) ir vieną [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] mokytoją ([[Markas Kornelijus Frontonas|Marką Kornelijų Fronto]]). Pastarieji du buvo labiausiai vertinami to meto [[Oratorius|oratoriai]],<ref>''Historia Augusta'', Marcus iii. 6.</ref> bet tikriausiai netapo jo mokytojais iki tol, kol jį [[138 m.]] įsivaikino [[Antoninas Pijus]]. Graikų mokytojų persvara rodo graikų kalbos svarbą [[Patricijai|Romos aristokratijai]].<ref>Birley (1966), p. 62.</ref> Tai buvo [[Antrasis sofizmas|antrojo sofizmo]], graikų raštijos renesanso, amžius. Nors išsilavinimą įgijo [[Roma|Romoje]], savo privačius užrašus [[Sau pačiam|„Sau pačiam“]] Markas rašė graikiškai.<ref>{{cite book|year=2021|title=Sau pačiam|location=Vilnius|publisher=Alma littera|isbn=9789955385530|translator=[[Eugenija Ulčinaitė]]}}</ref> [[Herodas Atikas]] buvo prieštaringai vertinamas – labai turtingas atėnietis (tikriausiai turtingiausias žmogus rytinėje imperijos dalyje), jis greitai užsitraukdavo pyktį, o jo kolegos atėniečiai piktinosi jo išdidžiai globėjišku elgesiu.<ref>Birley (1966), pp. 63–64.</ref> Atikas buvo užkietėjęs [[Stoicizmas|stoicizmo]] ir filosofinių pretenzijų priešininkas.<ref>[[Aulas Gelijus]], ''Noctes Atticae'' 9.2.1–7.</ref> Jis manė, kad stoikų noras siekti [[Apatija|apatėjos]] yra kvailas. Pasak jo, jie gyvens „vangų, išsekusį gyvenimą“. Nepaisant Atiko įtakos, Markas vėliau tapo [[Stoikai|stoiku]]. Savo užrašuose [[Sau pačiam|„Sau pačiam“]] jis visai neminėjo Atiko, nepaisant to, kad vėliau gyvenime jie ne kartą bendravo.<ref>Birley (1966), pp. 64–65.</ref> [[Markas Kornelijus Frontonas|Frontonas]] buvo svarbi figūra to meto kultūroje: sąmoningame antikvariniame [[Lotynų kalba|lotynų]] literatūros pasaulyje jis buvo laikomas antruoju po Cicerono.<ref>Birley (1966), pp. 65–68.</ref><ref group="Pastabos">Šiuolaikiniai istorikai ne taip teigiamai vertina. Istorikai jį laikė „pedantu ir nuoboda“, jo laiškuose nebuvo nei [[Markas Tulijus Ciceronas|Cicerono]] politinės analizės, nei sąžiningo [[Plinijus Vyresnysis|Plinijaus]] reportažo. Naujausi tyrimai pagerino jo reputaciją, nors ir nedaug.</ref> Jis nemėgo Atiko, nors Markas ilgainiui turėjo juos suartinti. Frontonas puikiai mokėjo lotynų kalbą, sugebėdamas atsekti posakius literatūroje, sukurti neaiškius [[Sinonimas|sinonimus]] ir užginčyti smulkius žodžių pasirinkimo netikslumus.<ref>Birley (1966), pp. 65–67.</ref> Išliko nemažai Frontono ir Marko Aurelijaus susirašinėjimo.<ref>Birley (1966), p. 69.</ref> Juodu buvo labai artimi, laiškuose vartojo intymius žodžius, tokius kaip: „Atsisveikinu, mano Frontonai, kad ir kur būtum, mano mieliausia meile ir malonume. Kaip mums su tavimi sekasi? Aš tave myliu, o tavęs čia nėra.“ Markas leido laiką su Frontono žmona ir dukra, abi vardu Kratijos, ir jie mėgavosi lengvais pokalbiais. Savo gimtadienio proga jis parašė Frontui laišką, kuriame teigė mylįs jį taip, kaip myli save, ir ragino dievus užtikrinti, kad kiekvieną literatūros žodį jis išmoktų „iš Frontono lūpų“. Jo maldos už Frontono sveikatą buvo daugiau nei įprastinės, nes Frontonas dažnai sirgo; nuolat kenčiantis – apie ketvirtadalis išlikusių laiškų skirti šio žmogaus ligoms. Markas prašo, kad Frontono skausmas būtų sukeltas jam pačiam, „mano paties valia su visais nepatogumais“. Sulaukęs dvidešimt penkerių metų (146 m. balandžio mėn.), Markas jau buvo nepatenkintas savo teisės studijomis ir rodė tam tikrus bendros blogos savijautos požymius. Jo mokytojas, rašo jis Frontonui, buvo nemalonus pūtėjas, ir jis jį „užkabino“: „Lengva sėdėti žiovaujant šalia teisėjo, sako jis, bet ''būti'' teisėju – kilnus darbas.“ Markas pavargo nuo pratybų, nuo vaidmenų įsivaizduojamuose debatuose. Kai jis kritikavo sutartinės kalbos nenuoširdumą, Frontonas ėmėsi ją ginti. Formalusis Marko Aurelijaus išsilavinimas jau buvo pasibaigęs. Jis palaikė gerus santykius su savo mokytojais, atsidavusiai juos sekė. Tai, kad tiek daug pastangų skyrė studijoms, „neigiamai paveikė jo sveikatą“, rašo jo biografas. Tai buvo vienintelis dalykas, dėl kurio biografas galėjo rasti trūkumų visoje Marko vaikystėje.<ref>''Historia Augusta'', Marcus iii. 5–8.</ref> Frontonas anksti įspėjo Marką, kad šis nestudijuotų filosofijos: Jis niekino filosofiją ir filosofus ir iš aukšto žiūrėjo į Marko susitikimus su Apolonijumi iš Chalkedono ir kitais šio rato atstovais. Frontonas nepagarbiai interpretavo Marko „atsivertimą į filosofiją“: Markas Aurelijus į filosofiją atsigręžė norėdamas pabėgti nuo nuolatinių oratorinio mokymo pratybų. Markas palaikė glaudžius ryšius su Frontonu, bet nekreipdavo dėmesio į Frontono dvejojimus.<ref>Birley (1966), pp. 94, 105.</ref> Apolonijus galimai supažindino Marką su [[Stoicizmas|stoikų filosofija]], tačiau didžiausią įtaką berniukui turėjo padaryti [[Kvintas Junijus Rustikas]], kurį Frontonas pripažino kaip žmogų, kuris „atitraukė“ Marką nuo [[Oratorius|oratorystės]].<ref>''Ad Antoninum Imperator'', i.2.2.</ref> Markas Aurelijus savo užrašuose rašė: „Rustikas mane įtikino, kad turiu gerinti ir tobulinti savo būdą. Jam esu dėkingas už tai, kad nesileidau į sofistiką, nekūriau tuščių teorijų, nesakiau pamokomų kalbų, nebandžiau dėtis išmanančiu arba kilniu žmogumi, už tai, kad atsisakiau retorikos, poetikos ir gražbylystės, <…>.“<ref>[[Sau pačiam|„Sau pačiam“]], i. 7. Išvertė [[Eugenija Ulčinaitė|Ulčinaitė]] (2021), p. 8.</ref> Filostratas rašė, kad net būdamas senas Markas Aurelijus antroje savo valdymo pusėje mokėsi pas Sekstą iš Chaeronėjos:{{Quote box|align=center|width=60em|quote=Imperatorius Markas buvo uolus Bojotijos filosofo Seksto mokinys, dažnai su juo bendraudavo ir lankydavosi jo namuose. Ką tik į Romą atvykęs Liucijus paklausė pakeliui sutikto imperatoriaus, kur jis eina ir kokiu reikalu, o Markas atsakė: „Net ir senam žmogui naudinga mokytis; dabar keliauju pas filosofą Sekstą, kad sužinočiau, ko dar nežinau“. O Liucijus, pakėlęs ranką į dangų, tarė: „O [[Dzeusas]], romėnų karalius senatvėje pasiima planšetes ir eina į mokyklą.“|source=— graikų [[sofistas]] [[Filostratas]] <ref>Diono Kasijaus veikalų fragmentai (versti į anglų k.) [https://penelope.uchicago.edu/Thayer/e/roman/texts/cassius_dio/72*.html/ Roman History by Cassius Dio]</ref>}} === Imperatorius (161–180 m.) === ==== Bendravaldystė su Lucijiumi Veru (161–169 m.) ==== [[Vaizdas:Co-emperors_Marcus_Aurelius_and_Lucius_Verus,_British_Museum_(23455313842).jpg|kairėje|miniatiūra|Imperatorių Marko Aurelijaus (kairėje) ir [[Lucijus Veras|Lucijaus Vero]] (dešinėje) biustai, [[Britų muziejus]].]] [[161 m.]] mirus [[Antoninas Pijus|Antoninui Pijui]], Markas faktiškai tapo vienvaldžiu imperijos valdovu. Senatas netrukus suteiktų jam Augusto vardą ir [[Imperatorius|imperatoriaus]] titulą, o netrukus jis būtų oficialiai išrinktas ''Pontifex maximus'', vyriausiuoju oficialių kultų šventiku. Markas šiek tiek pasipriešino: biografas rašo, kad jis buvo „priverstas“ perimti imperatoriaus valdžią.<ref>''Historia Augusta'', Marcus vii. 5.</ref> tai galėjo būti tikrasis ''horror imperii'', „imperatoriaus valdžios baimė“. Markui, pirmenybę teikusiam filosofiniam gyvenimui, imperatoriaus pareigos atrodė nepatrauklios. Tačiau jo, kaip [[Stoikai|stoiko]], išsilavinimas leido jam aiškiai suprasti, kad tai buvo jo pareiga. Nors Markas Aurelijus nerodė [[Adrianas|Adrianui]] asmeninės simpatijos (pažymėtina, kad jis nedėkoja jam pirmojoje savo Meditacijų knygoje), jis tikriausiai manė, kad jo pareiga yra įgyvendinti jo įpėdinystės planus.<ref>„The Cambridge Ancient History“ skyrius „Hadrian to the Antonines“ (132–194 p.), A. R. Birley</ref> Taigi, nors Senatas planavo patvirtinti Marką vieną, jis atsisakė pradėti eiti pareigas, jei Lucijus negaus lygių įgaliojimų. Senatas sutiko ir suteikė Lucijui imperiumą, tribūno valdžią ir Augusto titulą. oficialia titulatūra Markas tapo imperatoriumi Cezariu Marku Aurelijumi Antoninu Augustu, o Lucijus, atsisakęs Komodo vardo ir priėmęs Marko giminystės vardą Veras, tapo imperatoriumi Cezariu Lucijumi Aurelijumi Veru Augustu. Tai buvo pirmas kartas, kai Romą valdė du imperatoriai.<ref group="Pastabos">Tačiau buvo daug precedentų. Konsulatas buvo dvinarė magistratūra, o ankstesni imperatoriai dažnai turėdavo sau pavaldų leitenantą, kuriam tekdavo daug imperatoriaus pareigų (valdant [[Antoninas Pijus|Antoninui]] leitenantu buvo Markas Aurelijus). Daugelis imperatorių praeityje buvo suplanavę bendrą įpėdinystę: [[Augustas]] planavo, kad po jo mirties Gajus ir Liucijus Cezaris bus bendri imperatoriai; [[Tiberijus]] norėjo, kad [[Kaligula|Gajus Kaligula]] ir Tiberijus Gemelis taip pat būtų bendri imperatoriai; [[Klaudijus]] paliko imperiją [[Neronas|Neronui]] ir Britanikui, įsivaizduodamas, kad jie sutiks su lygiaverčiais rangais. Visi šie susitarimai baigėsi nesėkmingai – ankstyva mirtimi (Gajus ir Liucijus Cezaris) arba teismine žmogžudyste (Gemelį nužudė Kaligula, o Britanniką – Neronas).</ref> Nepaisant formalios lygybės, Markas turėjo daugiau autoriteto nei Lucijus. Jis dar buvo konsulas prieš Lucijų, jis dalyvavo valdyme su Antoninu ir tik jis vienas buvo ''Pontifex maximus''. Visuomenei turėjo būti aišku, kuris imperatorius yra vyresnis.<ref>Birley, ''Marcus Aurelius'', 117 p.</ref> Kaip rašė biografas: „Veras pakluso Markui… kaip leitenantas paklūsta prokonsului arba valdytojas paklūsta imperatoriui.“ ===== Valdymo pradžia ===== [[Vaizdas:Marcus Aurelius, AE medallion, AD 168, Gnecchi II 52.jpg|miniatiūra|300x300px|Bronzinis Marko Aurelijaus medalionas (168 m. e. m.). Reverse pavaizduotas [[Jupiteris (mitologija)|Jupiteris]], šalia kurio stovi Markas ir [[Lucijus Veras]]. Užrašas: M. ANTONINVS AVG. ARM. PARTH. MAX. / TR. P. XXII, IMP. IIII, COS III.]] Netrukus po imperatorių įžengimo į valdžią vienuolikmetė Marko Aurelijaus duktė Annia Lucilla buvo susižadėjusi su [[Lucijus Veras|Lucijumi Veru]] (nepaisant to, kad formaliai jis buvo jos dėdė). Per šio įvykio minėjimo iškilmes, remiantis ankstesniais imperatorių fondais, buvo numatytos naujos nuostatos neturtingiems vaikams remti.<ref>Birley, „Marcus Aurelius“ 118 p., cituojant Werner Eck, „Die Organization Italiens“ (1979 m.)</ref> Markas ir Lucijus pasirodė esą populiarūs tarp Romos gyventojų, kurie labai palankiai vertino jų ''civiliter'' („be pompastikos“) elgesį. Imperatoriai leido laisvai reikšti savo nuomonę – tai liudija faktas, kad komedijų rašytojas Marulas galėjo juos kritikuoti nesulaukdamas bausmės. Kaip rašė biografas: „niekas nepasigedo atlaidžių [[Antoninas Pijus|Pijaus]] būdų.“ Kovo 28 d. auštant Frontonas grįžo į Romą, išvykęs iš savo namų Cirtoje, kai tik jį pasiekė žinia apie mokinių įžengimą į valdžią. Jis nusiuntė laišką imperatoriaus laisvajam tarnautojui Charilui, klausdamas, ar galėtų aplankti imperatorių. Vėliau Frontonas paaiškino, kad nedrįso rašyti imperatoriams tiesiogiai.<ref name=":1">Birley, „''Marcus Aurelius“'' 120 p.</ref> Auklėtojas be galo didžiavosi savo mokiniais. Apmąstydamas kalbą, kurią parašė 143 m. pradėdamas eiti konsulo pareigas, kai gyrė jaunąjį Marką, Frontonas džiūgavo: „Tuomet tavyje buvo nepaprastų prigimtinių gebėjimų, dabar – ištobulintas meistriškumas. Tuomet buvo augančių javų derlius, o dabar – subrendęs, surinktas derlius. Tai, ko tikėjausi tada, turiu dabar. Viltis virto tikrove.“<ref>Birley, „''Marcus Aurelius“'' 119 p.</ref> Frontonas pasikvietė Marką vienas; nė vienam iš jų nekilo mintis pakviesti Lucijų.<ref name=":1" /> Lucijus buvo mažiau gerbiamas Frontono nei jo brolis, nes jo interesai buvo žemesnio lygio. Lucijus paprašė Frontono priimti sprendimą ginče, kurį jis ir jo draugas Kalpurnijus sprendė dėl dviejų aktorių nuopelnų. Markas papasakojo Frontui apie savo skaitomą literatūrą – Coelijų ir šiek tiek Ciceroną – bei savo šeimą. Jo dukterys buvo Romoje pas savo prosenelę Matidiją; Markas manė, kad vakarinis kaimo oras joms per šaltas. Jis paprašė Fronto „kokio nors ypač iškalbingo skaitinio, kokio nors tavo paties, Katono, Cicerono, Sallisto ar Grakcho – arba kokio nors poeto, nes man reikia išsiblaškyti, ypač tokiu būdu, skaitant ką nors, kas pakylėtų ir išsklaidytų mano slegiančius rūpesčius.“ Ankstyvasis Marko valdymas vyko sklandžiai; jis galėjo visiškai atsiduoti filosofijai ir liaudies meilės siekimui. Tai būtų reiškę ''felicitas temporum'' („laimingų laikų“), kuriuos skelbė 161 m. monetos, pabaigą. [[161 m.]] rudenį arba [[162 m.]] pavasarį [[Tibras]] išsiliejo iš krantų ir užliejo didžiąją Romos dalį, dėl to paskendo daugybė gyvulių, miestą apėmė badas. Markas ir Lucijus skyrė krizei ypatingą dėmesį. Sakoma, kad kitais bado laikais imperatoriai aprūpindavo italų bendruomenes iš Romos krautuvių.<ref>''Historia Augusta'', Marcus xi. 3</ref> Marko Aurelijaus valdymo pradžios metai buvo laimingiausi Frontono gyvenime: Markas buvo mylimas Romos žmonių, puikus imperatorius, mėgstamas mokinys ir, svarbiausia, toks iškalbus, kokio tik buvo galima norėti.<ref>''Ad Antoninum Imperator'' 1.2.2</ref> Markas pademonstravo retorinius sugebėjimus savo kalboje senate po žemės drebėjimo Cyzike. Ji perteikė nelaimės dramatizmą, ir senatas buvo priblokštas: „Ne taip staiga ir ne taip smarkiai miestą išjudino žemės drebėjimas, kaip tavo kalba išjudino tavo klausytojų protus“. Frontonas buvo labai patenkintas. ===== Karas su Parta ===== [[Vaizdas:VologasesIV.jpg|miniatiūra|250x250px|Partos karaliaus [[Vologazas IV|Vologazo IV]] moneta. Užrašas: viršuje ΒΑΣΙΛΕΩΣ ΒΑΣΙΛΕΩΝ ΔΟΥ, dešinėje ΑΡΣΑΚΟΥ ΒΟΛΑΓΑΣΟΥ, kairėje ΕΠΙΦΑΝΟΥΣ ΦΙΛΕΛΗΝΟΣ, žemiau ΔΙΟΥ (graikiškas užrašas [[Karalių karalius|KARALIŲ KARALIUS]] – ARSAKIS VOLOGAZAS – ILLUSTRIUS PHILELLENE). Metai ΔΟΥ = ΥΟΔ΄ = 474 = 162-63.]] Mirties patale [[Antoninas Pijus|Antoninas]] kalbėjo tik apie valstybę ir jį nuskriaudusius užsienio karalius.<ref>''Historia Augusta'', Antoninus Pius xii.7.</ref> Vienas iš tų karalių, [[Partos imperija|Partos]] karalius [[Vologazas IV]], [[161 m.]] įžengė į [[Armėnijos karalystė|Armėnijos karalystę]] (tuometinę Romai [[Pavaldi valstybė|pavaldžią valstybę]]), išvijo jos karalių ir pasistatė savąjį – Pacorą, tokį pat [[Aršakidai|aršakidą]] kaip ir jis pats.<ref>''Historia Augusta'', Marcus viii. 6.</ref> Karo grėsmė kilo ir kituose kraštuose – [[Britanija (Romos provincija)|Britanijoje]], Raetijoje ir Aukštutinėje Germanijoje, kur neseniai Taunuso kalnų chatai buvo peržengę ''limesą''. Markas buvo nepasirengęs. Atrodo, kad [[Antoninas Pijus|Antoninas]] nesuteikė jam jokios karinės patirties; biografas rašo, kad visą dvidešimt trejų metų Antonino valdymo laikotarpį Markas praleido prie imperatoriaus, o ne provincijose, kur dauguma ankstesnių imperatorių praleisdavo savo karjeros pradžią.<ref>''Historia Augusta'', Antoninus Pius vii. 11; Marcus vii. 2.</ref> Atėjo dar viena bloga žinia: [[Sirija (Romos provincija)|Sirijos]] gubernatoriaus kariuomenę nugalėjo partai ir ji atsitraukė sutrikusi. Į Partų pasienį buvo išsiųstos pastiprinimo pajėgos. P. Julijus Gemijus Marcijonas, Afrikos senatorius, vadovavęs X Geminai [[Vindobona|Vindobonoje]] ([[Viena|Vienoje]]), išvyko į Kapadokiją su Danubijos legionų būriais. 3 pilni [[Legionas|legionai]] iš [[Bona|Bonos]], Akvinkumo ir Trozmio taip pat buvo išsiųsti į rytus. Šiaurinės sienos buvo strategiškai susilpnintos; pasienio gubernatoriams buvo liepta vengti konfliktų, kur tik įmanoma.<ref>''Historia Augusta'', Marcus xii. 13.</ref> M. Annijus Libo, Marko pusbrolis, buvo pasiųstas pakeisti Sirijos gubernatorių. Pirmą kartą konsulu jis buvo [[161 m.]], todėl jam tikriausiai buvo apie trisdešimt metų amžiaus, be to, kaip patricijui, jam trūko karinės patirties. Markas pasirinko ne talentingą, o patikimą žmogų. Markas keturias dienas atostogavo Alsiume, kurortiniame miestelyje [[Etrūrija|Etrūrijos]] pakrantėje. Jis pernelyg buvo įsitempęs atsipalaidavimui. Rašydamas [[Markas Kornelijus Frontonas|Frontonui]] pareiškė, kad nekalbės apie savo atostogas. Frontonas atsakė: „Ką? Argi aš nežinau, kad tu išvykai į Alsiumą ketindamas ištisas keturias dienas atsidėti žaidimams, juokams ir visiškam laisvalaikiui?“ Jis ragino Marką ilsėtis, remdamasis savo pirmtakų pavyzdžiu (Antoninas mėgavosi mankšta rūmuose, žvejyba ir komedijomis), nuėjo taip toli, kad parašė pasaką apie dievų dienos padalijimą į rytą ir vakarą – matyt, Markas didžiąją dalį vakarų praleisdavo ne poilsiaudamas, o spręsdamas teisminius klausimus. „Virš manęs kabo pareigos, kurių vargu ar galima atsisakyti“, – atrašė Markas Aurelijus. Frontonas nusiuntė Markui pasirinktą skaitymo medžiagą ir, norėdamas išspręsti jo nerimą dėl Partų karo eigos, ilgą ir apgalvotą laišką, kupiną istorinių nuorodų.<ref group="Pastabos">Šiuolaikiniuose [[Markas Kornelijus Frontonas|Frontono]] veikalų leidimuose jis žymimas ''De bello Parthico'' („Apie Partų karą“).</ref> Romos praeityje būta ir nesėkmių, rašė Frontonas, bet galiausiai romėnai visada nugalėdavo savo priešus: „Visada ir visur [Marsas] mūsų bėdas keitė į sėkmę, o mūsų siaubą – į triumfą.“ [[161]]–[[162 m.]] žiemą atėjo žinia, kad Sirijoje kyla sukilimas, ir buvo nuspręsta, kad [[Lucijus Veras|Lucijus]] turėtų asmeniškai vadovauti Partų karui. Jis buvo stipresnis ir sveikesnis už Marką, buvo argumentuojama, todėl labiau tiko karinei veiklai. Lucijaus biografas nurodo paslėptus motyvus: apriboti Lucijaus ištvirkavimus, padaryti jį taupų, karo siaubu pataisyti jo moralę ir suvokti, kad jis yra imperatorius. Kad ir kaip ten buvo, senatas davė sutikimą, ir 162 m. vasarą Lucijus išvyko. Markas turėjo likti Romoje, nes miestas „reikalavo imperatoriaus buvimo“.<ref>''Historia Augusta'', Marcus viii. 9</ref> [[Vaizdas:Marcus Aurelius, aureus, AD 166, RIC III 160.jpg|miniatiūra|250x250px|Marko Aurelijaus aurelijus (166 m. e. m.). Reverse Viktorija laiko skydą su užrašu „VIC(toria) PAR(thica)“, nurodančiu jo pergalę prieš partus. Užrašas: M. ANTONINVS AVG. / TR. P. XX, IMP. IIII, CO[N]S. III.]] Armėnijos sostinė [[Artašatas]] buvo užimta [[163 m.]] Metų pabaigoje Lucijus pasivadino ''Armeniacus'', nors niekada nebuvo matęs mūšio; Markas atsisakė priimti šį titulą iki kitų metų. Karas sėkmingai baigėsi [[166]] m., nors nuopelnai turėtų būti priskirti jo vadovaujamiems generolams, pavyzdžiui, [[Gajus Avidijus Kasijus|Gajui Avidijui Kasijui]]. Grįžęs iš žygio Lucijus Veras buvo apdovanotas [[triumfas|triumfu]]. Paradas buvo neįprastas, nes jame dalyvavo du imperatoriai, jų sūnūs ir netekėjusios dukros. Ta proga Marko Aurelijaus sūnūs – penkiametis [[Komodas]] ir trimetis Anijus Veras – buvo paskelbti cezariais.<ref name=":0">{{cite web|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/760|title=Markas Aurelijus|last=Važgėlaitė|first=Raminta|publisher=www.šaltiniai.info|access-date=2022-01-28|archive-date=2022-09-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20220930153231/http://www.xn--altiniai-4wb.info/index/details/760|url-status=dead}}</ref> ===== Karai su germanais ===== {{Main|Markomanų karai}} {{multiple image|header=Scenos iš [[Markomanų karai|Markomanų karų]], 176-180 m. e. m. (Marko Aurelijaus arkos bareljefai, dabar saugomi [[Kapitolijaus muziejai|Kapitolijaus muziejuose]])|align=left|image1=0 Relief - Monument honoraire de Marc Aurèle - La soumission des germains (1).JPG|width1=160|caption1=Markas Aurelijus, priimantis nugalėtųjų pasidavimą|alt1=Scena iš Marko Aurelijaus arkos|image2=Rilievo da monumento onorario di Marco Aurelio trionfo, 176-180.JPG|width2=195|caption2=Markas Aurelijus švenčia [[Romėnų triumfas|jo triumfą]] prieš Romos priešus 176 m. e. m.|alt2=Scena iš Marko Aurelijaus arkos}}Pasak ''[[Historia Augusta]]'', būtent Partų karo pabaigoje prasidėjo karas su markomanais – karine koalicija, kurią sudarė keliolika [[Germanija|germanų]] ir [[Sarmatai|sarmatų]] populiacijų, pradedant [[Moravija|Moravijos]] [[Markomanai|markomanais]], [[Slovakija|Slovakijos]] kvedais, [[Karpatai|Karpatų]] regiono [[Vandalai|vandalais]], Tisos lygumos iazygais ir Banato sūduvių giminės burais. Tai buvo didelių vidaus neramumų ir nuolatinių migracijos srautų, pakeitusių pusiausvyrą su kaimynine [[Romos imperija]], rezultatas. Šios tautos ieškojo naujų teritorijų, kuriose galėtų įsikurti, tiek dėl stipraus kitų gyventojų spaudimo, tiek dėl nuolatinio Germanijos demografinio augimo; jas taip pat traukė Romos pasaulio turtai.<ref>{{cite book|last=Southern|first=Patricia|year=2003|title=The Roman Empire from Severus to Constantine|language=en|publisher=Routledge|isbn=9781134553808|pages=203–203}}</ref> Padėtis prie šiaurinės sienos buvo itin sudėtinga. Dekumantų laukuose sunaikintas postas ir, atrodo, kad daugelį žmonių Vidurio ir Šiaurės Europoje apėmė neramumai. Be to, tarp [[Romėnai|romėnų]] pareigūnų buvo paplitusi korupcija: [[Gajus Aufidijus Viktorinas|Viktorinas]] buvo priverstas prašyti atsistatydinti [[Legionieriai|legionierių]] [[Legatas|legatą]], kuris priėmė kyšius, o daugelį patyrusių valdytojų pakeitė imperatoriaus šeimos draugai ir giminaičiai.<ref>Rossignol (2020), <abbr>p.</abbr> 182.</ref><ref>Birley (1966), p. 123.</ref> Nuo [[160]] m. germanų gentys ir kitos klajoklių tautos pradėjo pirmuosius įsiveržimus prie šiaurinių Romos imperijos sienų, ypač į [[Galija|Galijos]] ir [[Dunojus|Dunojaus]]. Šį naują veržimąsi į vakarus lėmė germanų genčių spaudimas rytuose ir šiaurėje, galbūt tikintis, kad pasikeitus imperatoriui sumažės budrumas; chatų įsiveržimą į Aukštutinę Germaniją ir Retiją [[162]] m. atrėmė [[Gajus Aufidijus Viktorinas]], kuris buvo pasiųstas sustabdyti invazijos ir paskirtas Aukštutinės Germanijos provincijos valdytoju, kur apsigyveno su visa šeima.<ref>Birley (1966), <abbr>pp.</abbr> 122–123.</ref> Daug pavojingesnė buvo [[166]] m. invazija, kai Bohemijos markomanai, Romos imperijai [[Pavaldi valstybė|pavaldūs]] nuo [[19]] m., bet sukilėliai Domiciano ir Nervos laikais, vadovaujami germanų genčių lygos, perėjo Dunojų179 . Tuo metu Dunojaus pasienyje buvo nepakankamai žmonių, nes daugelis legionų turėjo skirti didelius būrius Partų karui<ref>Birley (1966), <abbr>p.</abbr> 249.</ref> ir dėl to, kad daugelyje rajonų siautėjo sunkus [[Antonino maras]]. Vis dėlto buvo surinkti du nauji italų [[Legionas|legionai]], kad sustiprintų Aukštutinio Dunojaus sritį, Žemutinė Panonija buvo pakelta į konsulinės provincijos rangą ir patikėta artimam imperatoriaus bendražygiui [[Tiberijus Klaudijus Pompėjus|Klaudijui Pompėjui]], o įvairios Dakijos teritorijos buvo sujungtos į vieną Seksto Kalpurnijaus Agrikolos valdžią ir joms buvo suteiktas papildomas legionas.<ref name=":6">Faure, Tran ir Virlouvet (2018), <abbr>p.</abbr> 337.</ref> [[166]] arba [[167]] m. įvyko pirmasis susidūrimas su keliais [[Lombardai|lombardų]] ir obių marodierių būriais, kurie, greitai įsikišus pasienio romėnų kariuomenei, buvo greitai atremti.<ref>Birley (1966), p. 149, 161.</ref> Po įvairių karinių ir diplomatinių operacijų su vienuolikos kaimyninių germanų tautų delegacija į šiaurę nuo Dunojaus, vadovaujama [[Markomanai|Markomanijos]] karaliaus Ballomaro,<ref name=":6" /> buvo pasirašyta taika, tačiau padėtis išliko tokia pavojinga, kad abu imperatoriai patys ėmėsi vadovauti ekspedicijai ir [[168]] m. nuvyko iki tolimos legionierių tvirtovės Carnuntum.<ref>Birley (1966), <abbr>p.</abbr> 249, 252.</ref> ===== Antonino maras ===== {{Main|Antonino maras}} [[165]] m., Romos kariuomenei grįžtant iš [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]], kartu su ja po visą imperiją pasklido liga, pražudžiusi maždaug ketvirtadalį Romos imperijos gyventojų.<ref name=":3">{{cite web|url=https://www.klasikai.lt/epidemijos-ir-maras-romos-imperijoje/|title=Epidemijos ir maras Romos imperijoje|author=<!--Nenurodytas-->|year=2020|publisher=Societas Classica|access-date=2022-01-27}}</ref> Praėjus keleriems metams po epidemijos pradžios, jai išplitus po [[Germanija|Germaniją]], [[Galija|Galiją]] ir pasiekus [[Italijos pusiasalis|Itlijos pusiasalį]], Markas Aurelijus ir [[Lucijus Veras]] pakvietė graikų gydytoją [[Klaudijus Galenas|Galeną]], kuris stebėjo sergančius ir minėjo, kad tarp ligos simptomų buvo „karščiavimas, viduriavimas ir ryklės uždegimas, kartu su sausais ar pūlingais odos išbėrimais po devynių dienų“.<ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/4381924.stm|title=Past pandemics that ravaged Europe|last=Murphy|first=Verity|year=2005|publisher=BBC News|access-date=2022-01-27|language=en}}</ref> Jis aprašė ne tik ligos simptomus, bet ir gydymo būdus. Nepaisant Galeno patarimų, Romos legionai nuolat judėjo, gindami didžiulės imperijos sienas. [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]] prasidėjusi liga kartu su kareiviais pasiekė šiaurines Romos sienas ir pasklido Germanijoje bei Galijoje, kol galiausiai pasiekė Šiaurės Italijos miestą Akvilėją, o iš ten pasklido į pietus link [[Roma|Romos]]. Iš Romos jūrų ir sausumos keliais užkratas po truputį pasklido po visą imperijos teritoriją. Pandemija labai susilpnino romėnų kariuomenę ir apsunkino gynybą nuo germanų įsiveržimų [[Markomanų karai|Markomanų karuose]]. [[168]] m. pabaigoje, prieš vėl išvykdami į kampaniją stiprinti [[Dunojus|Dunojaus]] pasienį, abu imperatoriai žiemą apsistojo [[Akvilėja|Akvilėjoje]], bet miestą užklupo epidemija, todėl, Lucijui primygtinai reikalaujant, jie išvyko į Romą. Pakeliui, [[169]] m. sausį, netoli Altinumo, dėl ligos Lucijus Veras mirė.<ref name=":3" /><ref>{{cite book|last=Rutherford|first=R.B.|year=2012|title=The Oxford Classical Dictionary|url=https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0c8|language=en|publisher=Oxford University Press|isbn=9780199545568|page=[https://archive.org/details/oxfordclassicald0000unse_w0c8/page/210 210]|chapter=Aurelius, Marcus}}</ref> Markas Aurelijus spėjo nuvežti Liucijaus kūną į Romą, kur surengė laidotuvių apeigas ir savo kolegą sudievino kaip ''Divus Verus''. Markas Aurelijus tapo vieninteliu imperatoriumi ir beveik visą likusį gyvenimą asmeniškai vadovavo žygiams prieš germanus. ==== Vienvaldis imperatorius (169–176 m.) ==== ===== Kelių frontų karas ===== [[Vaizdas:Carska palata Sirmijum1.JPG|kairėje|miniatiūra|Dėl [[Markomanų karai|Markomanų karų]], 169 m. Markas Aurelijus tikriausiai įkūrė savo būstinę Sirmijuje.<ref>{{cite book|last=Alan K. Bowman, Peter Garnsey ir Dominic Rathbone|year=1982|title=The Cambridge Ancient History|url=https://archive.org/details/cambridgeancient06camb|language=en|publisher=Cambridge University Press|isbn=9780521263351|chapter=Hadrian to the Antonines}}</ref>]] Plintant [[Antonino maras|pandemijai]] Romos imperijos fronte vyko daugybė politinių ir ekonominių krizių. Šiauriniame fronte romėnai patyrė du sunkius pralaimėjimus prieš kvadų ir [[Markomanai|markomanų]] populiacijas, kurios prasiskverbė [[Gintaro kelias|Gintaro keliu]], perėjo [[Alpės|Alpes]] ir nusiaubė Opitergiją (dab. [[Oderzo]]),<ref name=":4">Rossignol (2022), p. 326.</ref> o paskui apgulė [[Akvilėja|Akvilėją]], pagrindinį romėnų miestą šiaurės rytų [[Italijos pusiasalis|Italijoje]],<ref>Birley (1966), p. 164.</ref> [[Venetas|Veneto]] regione. Nors apgultis buvo nesėkminga, šie įvykiai Romai buvo traumuojantys, nes daugiau nei du šimtus penkiasdešimt metų svetimos pajėgos nebuvo apgulusios jokio Italijos miesto centro.<ref>Birley (1966), p. 168.</ref> Marko Aurelijaus politinis teisėtumas buvo pakirstas, todėl imperatorius turėjo aktyviai reaguoti.<ref name=":4" /> Tuo pačiu laikotarpiu prie šiaurinių ir rytinių imperijos sienų vyko įvairių tautų ar koalicijų antpuoliai. Markui Aurelijui teko pradėti ilgą ir varginantį karą su šiaurės gyventojais, iš pradžių juos atstumdamas ir „išvalydamas“ [[Cizalpinė Galija|Cisalpinės Galijos]], [[Norikas|Noriko]] ir [[Retija|Retijos]] teritorijas ([[170]]–[[171]] m.), paskui kontrapuldumas masiniu puolimu [[Germanija|germanų]] ([[172]]–[[173]] m.) ir [[Sarmatai|sarmatų]] ([[174]]–[[175]] m.) teritorijose, konfrontacijos truko kelerius metus.<ref>Clemente (2008), <abbr>p.</abbr> 635.</ref> [[II a.]] 7-ajame dešimtmetyje kelios tautos persikėlė per [[Dunojus|Dunojų]] ir įsiveržė į [[Žemutinė Mezija|Žemutinę Meziją]].<ref name=":5">Faure, Tran ir Virlouvet (2018), <abbr>p.</abbr> 345.</ref> Iš rytinio [[Karpatai|Karpatų]] regiono kilę kostobokėsai įsiveržė į [[Mezija|Meziją]] ir [[Makedonija (Romos provincija)|Makedoniją]], pasiekė Achają, kur sudegino Eleusijos šventyklą, bet Atėnų užimti nepavyko.<ref name=":5" /> Tuo pat metu buvo sudaryta Graikijos ir Romos kariuomenių vadovaujama koalicija. Tuo pat metu Bastarnų vadovaujama koalicija įsiveržė į [[Trakija (Romos provincija)|Trakiją]] ir [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]].<ref name=":5" /> Po ilgos kovos, kuriai vadovavo patyrę generolai, Romai pavyko atsipalaiduoti ir atremti užpuolikus.<ref name=":5" /> Daug germanų gyventojų apsigyveno pasienio regionuose, tokiuose [[Dakija (Romos provincija)|Dakija]], [[Panonija]], [[Germanija]] ir [[Italija (Romos provincija)|Italija]], todėl Markas Aurelijus sukūrė dvi naujas pasienio provincijas: Sarmatiją ir Markomaniją. [[Ravena|Ravenos]] germanų kolonistai sukilo ir sėkmingai užėmė miestą, po to Markas Aurelijus uždraudė germanų kolonistams įsikurti Italijoje ir išvijo ten buvusius.<ref>Rossignol (2020), <abbr>p.</abbr> 333.</ref>[[Vaizdas:Marcus Aurelius, aureus, AD 161-180, RIC III 362.jpg|miniatiūra|Marko Aurelijaus Aurelijus (176–177 m. e. m.). Reverse pavaizduota trofėjų krūva pažymi [[Markomanų karai|Markomanų karų]] pabaigą. Užrašas: M. ANTONINVS AVG. GERM. SARM. / TR. P. XXXI, IMP. VIII, CO[N]S. III, P. P.|250x250px]] Dėl šių konfliktų imperatorius priėmė titulus ''Germanicus'' ([[172]] m.) ir ''Sarmaticus'' ([[175]] m.), bet kartu oficialiai atsisakė titulų ''Armeniacus'', ''Medicus'' ir ''Particus'', kurių nebenorėjo pasilikti po Liucijaus Vero mirties, nes būtent pastarasis buvo atsakingas už jų sukūrimą.<ref>{{cite book|last=Kneissl|first=Peter|year=1969|title=Die Siegestitulatur der römischen Kaiser: Untersuchungen zu den Siegerbeinamen des ersten und zweiten Jahrhunderts|url=https://books.google.ch/books/about/Die_Siegestitulatur_der_römischen_Kaise.html?id=P-HoAQAACAAJ&redir_esc=y|language=de|publisher=Vandenhoeck & Ruprecht|isbn=9783525251133|page=206–207}}</ref> ===== Kasijaus maištas ===== [[175]] m. rengdamas naują kampaniją prieš [[Tisa|Tisos]] lygumos gyventojus Markas Aurelijus sužinojo, kad [[Sirija (Romos provincija)|Sirijos]] gubernatorius [[Avidijus Kasijus]], vienas geriausių romėnų karo vadų, savinosi imperatoriaus titulą. Avidijus Kasijus savo provincijoje paskelbė apie Marko Aurelijaus mirtį, liepė jį sudievinti ir savo kariuomenei prisistatė apsirengęs imperatoriaus drabužiais. Į visas kitas [[Romos provincijos|Romos provincijas]] išsiunčiami laiškai, kuriuose pranešama apie naujo imperatoriaus atėjimą.<ref>Rossignol (2020), <abbr>p.</abbr> 396.</ref> Publijus Marcijus Veras, [[Kapadokijos provincija|Kapadokijos]], galingos Romos provincijos, besiribojančios su Sirija, gubernatorius, atsisakė prisijungti prie Avidijaus Kasijaus ir pranešė Markui Aurelijui apie vykstančią uzurpaciją.<ref>Rossignol (2020), <abbr>p.</abbr> 399.</ref> Iš pradžių Markas Aurelijus stengėsi išlaikyti žinią apie uzurpaciją paslaptyje, bet kai dėl kareivių neramumų buvo priverstas ją paviešinti, kreipėsi į juos kalba, kurioje atskleidė, kad nori išvengti nereikalingo kraujo praliejimo tarp romėnų. Tačiau jau po trijų mėnesių, kai žinia apie Marko Aurelijaus mirtį oficialiai pasirodė esanti melaginga, [[Romos senatas]] paskelbė Kasijų ''hostis publicus,'' „Romos valstybės ir tautos priešu“. Tada Markas Aurelijus parengė ekspediciją sukilimui malšinti ir, norėdamas įtvirtinti [[Komodas|Komodo]] kaip įpėdinio statusą, atvežė jį iš Romos, kad pristatytų Danubijos [[Legionas|legionams]], suteikė jam vyrišką togą ir paskyrė jaunimo princu. Tačiau Kasijų nužudė du jo paties kareiviai:<ref>Rossignol (2020), <abbr>pp.</abbr> 399–400, 403, 406.</ref> uzurpatoriaus galva buvo atnešta Markui Aurelijui kaip egzekucijos įrodymas, bet imperatorius atsisakė ją pamatyti. Vienas iš Avidijaus Kasijaus sūnų buvo nužudytas netrukus po tėvo, o kitą Markas Aurelijus išsiuntė į tremtį. Tačiau Markas Aurelijus atsisakė nuteisti mirties bausme uzurpacijoje dalyvavusius senatorius, daugiausia bijodamas, kad jo valdymas būtų aptemdytas tironišku įvaizdžiu.<ref>Grimal (1991), <abbr>pp.</abbr> 220–221.</ref> ==== Bendravaldystė su sūnumi Komodu (176–180 m.) ==== [[176]] m. [[lapkričio 27]] d. Markas Aurelijus nusprendė savo sūnų [[Komodas|Komodą]], vienintelį likusį gyvą sūnų, susieti su imperatoriaus sostu, pavadindamas jį ''Augustus'' ir suteikdamas jam [[Tribūnas|tribūno]] valdžią bei imperiumą.<ref>Rossignol (2020), <abbr>p.</abbr> 447.</ref> Tada Markas Aurelijus atšventė Komodo santuoką su Brutija Krispina. Grįžęs į Romą Markas Aurelijus užsiėmė teisingumo vykdymu, stengdamasis ištaisyti praeities skriaudas ir piktnaudžiavimus; vis dėlto jis paskelbė cirko žaidynes, nors apribodamas gladiatorių pasirodymus.<ref>Rossignol (2020), <abbr>pp.</abbr> 448–452.</ref> [[176]] m. [[gruodžio 23]] d. Markas Aurelijus, nugalėjęs [[Germanija|germanus]] ir [[Sarmatai|sarmatus]] šiaurėje palei Dunojaus limesą, Romos senato dekretu kartu su sūnumi Komodu triumfavo.<ref>Rossignol (2020), <abbr>pp.</abbr> 447–448.</ref> ===== Paskutinis puolimas Markomanijoje ir Sarmatijoje ===== Su germanų tautomis, ypač markomanais, kvedais ir jazidžiais, pasirašytos [[paliaubos]] truko tik kelerius metus, iki [[177]] m. [[178]] m. [[rugpjūčio 3]] d. Markui Aurelijui teko dar kartą žygiuoti prie [[Dunojus|Dunojaus]] sienos dėl naujo markomanų sukilimo. Nuo tada jis nebegrįžo į [[Roma|Romą]].<ref>Rossignol (2020), <abbr>pp.</abbr> 487–488.</ref> Savo naująja būstine Markas Aurelijus paskyrė Brigetio legionierių tvirtovę, iš kurios [[179]] m. pavasarį vadovavo paskutinei kampanijai, kurios tikslas buvo galutinai užimti dalį Germanijos (Markomanijos) ir Sarmatijos.<ref>Rossignol (2020), p<abbr>p.</abbr> 494–495.</ref> Po lemiamos pergalės [[178]] m. atrodė, kad planas aneksuoti Moraviją ir vakarų Slovakiją (Markomaniją), kuriuo buvo siekiama visiems laikams sustabdyti germanų įsiveržimus, bus įgyvendintas, tačiau [[180]] m. Markui Aurelijui sunkiai susirgus, jo buvo atsisakyta. Atrodo, kad jo sveikata, vis dar silpna ir nuolat prastėjanti, privertė jį vartoti opiumą, kad numalšintų nuolatinius skrandžio skausmus, kankinusius jį jau daugelį metų; šią priemonę jam skyrė pats [[Klaudijus Galenas|Galenas]].<ref>Grimal (1991), <abbr>p.</abbr> 286.</ref> === Mirtis ir įpėdinis === [[Vaizdas:Delacroix-Marc_Aurèle-MBA-Lyon.jpg|kairėje|miniatiūra|245x245px|„Paskutiniai imperatoriaus Marko Aurelijaus žodžiai“ (1844 m.), dail. [[Eugène Delacroix]]. Šalia stovinčio [[Komodas|Komodo]] (apsirengusio raudonai) nusisukimas nuo Marko Aurelijaus atspindi jo nusigrežimą nuo tėvo stojiškos filosofijos; jo paties palaidūnišką gyvenimo būdą.]] Markas Aurelijus mirė būdamas 58 metų 180 m. kovo 17 d. dėl nežinomų priežasčių savo karinėse patalpose netoli Sirmio miesto Panonijoje (dabartinė [[Sremska Mitrovica]]).<ref>Diono Kasijaus veikalų fragmentai (versti į anglų k.) [https://penelope.uchicago.edu/Thayer/e/roman/texts/cassius_dio/72*.html/ Roman History by Cassius Dio]</ref> Jis iškart buvo sudievintas, o jo pelenai sugrąžinti į [[Roma|Romą]], kur ilsėjosi [[Šventojo Angelo pilis|Adriano mauzoliejuje]] (dabartiniame [[Šventojo Angelo pilis]]) iki pat [[Vizigotai|vestgotų]] įvykdyto [[Romos apiplėšimas (410 m.)|Romos apiplėšimo 410 metais]]. Jo žygiai prieš [[Germanai|germanus]] ir [[Sarmatai|sarmatus]] taip pat buvo įamžinti Romoje pastatyta kolona ir šventykla.<ref>Kleiner (2008), p. 230.</ref> Kai kurie istorikai jo mirtį laiko [[Pax Romana|''Pax Romana'']] pabaiga.<ref>Merrony (2017), p. 85.</ref> Marką Aurelijų pakeitė jo sūnus [[Komodas]], kurį jis 166 m. pavadino Cezariu ir su kuriuo kartu valdė nuo 177 m. Biologiniai imperatoriaus sūnūs, jei tokių buvo, buvo laikomi įpėdiniais,<ref>Kemezis (2014), p. 45.</ref> tačiau tai buvo tik antras kartas, kai neįvaikintas sūnus pakeitė savo tėvą; vienintelis kitas kartas buvo šimtmečiu anksčiau, kai [[Vespasianas|Vespasianą]] pakeitė jo sūnus [[Titas]]. Istorikai kritikavo Komodo įpėdinystę, nurodydami nenuspėjamą Komodo elgesį ir politinio bei karinio įžvalgumo stoką. Užbaigdamas savo rašymą apie Marko Aurelijaus valdymą, [[Dionas Kasijus]] parašė ''enkomiumą'' imperatoriui ir su liūdesiu aprašė perėjimą prie Komodo jo paties gyvenime:{{Quote box|align=center|width=60em|quote=[Markas Aurelijus] nesulaukė laimės, kurios jis nusipelnė, nes jis nebuvo stiprus kūnu ir beveik visą valdymo laikotarpį buvo įsivėlęs į daugybę vargų. Tačiau, savo ruožtu, juo žaviuosi dar labiau būtent dėl to, kad neįprastų ir nepaprastų sunkumų akivaizdoje jis ir pats išliko gyvas, ir išsaugojo imperiją. Tik vienas dalykas trukdė jam būti visiškai laimingam, būtent tai, kad kuo puikiausiai užauginęs ir išauklėjęs savo sūnų, jis labai juo nusivylė. Šis klausimas turi būti kita mūsų tema, nes dabar mūsų istorija iš aukso karalystės pereina į geležies ir rūdžių karalystę, kaip ir to meto romėnų reikalai.|source=— antikos istorikas [[Dionas Kasijus]], II–III a.<ref>Diono Kasijaus veikalų fragmentai (versti į anglų k.) [https://penelope.uchicago.edu/Thayer/e/roman/texts/cassius_dio/72*.html/ Roman History by Cassius Dio]</ref>}} == Teisinis ir administracinis darbas == Kaip ir daugelis imperatorių, Markas didžiąją laiko dalį praleisdavo spręsdamas teisės klausimus, pavyzdžiui, peticijas ir nagrinėdamas ginčus,<ref>Fergus Millar, „The Emperor in the Roman World: 31 BC – AD 337“, Londonas, 1977 m. Taip pat žr. „Emperors at Work: Journal of Roman Studies“, 1967 m.</ref> tačiau, kitaip nei daugelis jo pirmtakų, jis jau buvo įgudęs imperijos administravimo srityje, kai atėjo į valdžią.<ref>{{cite web|url=https://www.military-history.org/feature/thinkers-at-war-marcus-aurelius.htm|title=THINKERS AT WAR – Marcus Aurelius|author=<!--Nenurodytas-->|year=2014|website=|publisher=Military History Matters|access-date=2022-01-27|language=en}}</ref> Teisminiai reikalai buvo svarbi Marko Aurelijaus valdymo dalis. Kiekvieną bylą jis kruopščiai nagrinėjo remdamasis imperatoriškosios tarybos patarimais ir visas bylas laikė vienodai svarbiomis. Kai kurie bandymai trukdavo iki dvylikos dienų ir kartais buvo atliekami naktį. Markas Aurelijus buvo tvirtai įsitikinęs, kad reikia išanalizuoti kiekvieną bylos detalę ir kad menkiausia klaida gali sukelti abejonių dėl jo sprendimo teisėtumo. Visi teismo sprendimai buvo priimami Marko Aurelijaus ir [[Lucijus Veras|Lucijaus Vero]] vardu, nors pastarasis labai dažnai keliaudavo. Vieną kartą imperatoriai pripažino, kad vaikas, kuris išprotėjęs nužudė savo tėvus, yra nekaltas, ir taip pasinaudojo ankstyvąja psichinės ligos samprata. Profesionalūs teisininkai Marką Aurelijų apibūdindavo kaip „teisiškai išprususį“ bei „rūpestingą ir sąžiningai teisingą“ imperatorių.<ref name=":2">Birley, ''Marcus Aurelius,'' 133 p.</ref><ref>[[Justiniano kodeksas]] 7.2.6</ref> Markas Aurelijus labai domėjosi trimis teisės sritimis: vergų išlaisvinimu, našlaičių ir vaikų globa bei miesto tarybų narių rinkimu.<ref name=":2" /> Markas Aurelijus rodė didelę pagarbą [[Romos senatas|Romos senatui]] ir nuolat prašydavo leidimo leisti pinigus, nors jam, kaip absoliučiam imperijos valdovui, to daryti nereikėjo. Vienoje kalboje Markas pats priminė senatui, kad imperatoriškieji rūmai, kuriuose jis gyveno, iš tikrųjų yra ne jo, o jų nuosavybė.<ref>Diono Kasijaus veikalų fragmentai (versti į anglų k.) [https://penelope.uchicago.edu/Thayer/e/roman/texts/cassius_dio/72*.html/ Roman History by Cassius Dio]</ref> Jis perkainojo anksčiau nuvertėjusį [[Denaras|denarą]], tačiau po dvejų metų valiuta sugrįžo prie ankstesnės vertės dėl Markomanų karų, kurie sukėlė rimtą karinę krizę imperijoje.<ref>Archyvuotas puslapis [https://web.archive.org/web/20010210220413/http://www.tulane.edu/~august/handouts/601cprin.htm Roman Currency of the Principate], 2001.</ref> Markas Aurelijus dažnai laikomas atlaidesniu imperatoriumi nei jo pirmtakai, tačiau jo pažiūros į vergiją nepadarė jokių realių esamos sistemos pokyčių. Marko Aurelijaus ir [[Lucijus Veras|Lucijaus Vero]] sprendimu savininkams nebebuvo leidžiama parduoti vergų, kad jie būtų naudojami prieš laukinius žvėris arenoje. Kai vergas dalyvaudavo teismo procese, sprendimas buvo palankus vergui tik tuo atveju, jei jis nekenkė šeimininkui. Buvo leista sekti pabėgusius vergus, o [[emancipacija]] visuotiniu reikalavimu ar [[aklamacija]] buvo uždrausta. Tačiau Markas Aurelijus panaikino įstatymą, pagal kurį buvo privaloma kankinti ir nužudyti visus netoliese esančius vergus, jei buvo nužudytas jų savininkas.<ref>Rossignol (2020), <abbr>pp.</abbr> 234–235.</ref> Savo draugo Gajaus Aufidijaus Viktorijaus jam pateiktoje testamento klastojimo byloje Markas Aurelijus palaikė vergą, o šį sprendimą vėliau teisininkai citavo kaip lemiamą precedentą.<ref>Birley (2000), <abbr>pp.</abbr> 137–138.</ref> [[Atėnai|Atėnuose]], pasiskelbdamas filosofijos globėju. Markas Aurelijus [[Atėnai|Atėnuose]] įsteigė keturias filosofijos katedras – po vieną kiekvienai tuo metu labiausiai paplitusiomis filosofijos pakraipoms: akademinei, [[peripatetikai|peripatetikų]], [[Stoicizmas|stoikų]] ir [[Epikūrizmas|epikūriečių]]. Dėstytojams buvo skiriamas valstybės išlaikymas.<ref name=":0" /> == Šeima ir vaikai == {{multiple image|align=right|image1=Statue of Lucilla detail.jpg|width1=123|caption1=Marmurinė [[Lucila|Lucilos]] statula.|image2=Commodus Musei Capitolini MC1120.jpg|width2=90|caption2=[[Komodas|Komodo]] biustas.|width3=100|image3=Busto de Vibia Sabina (M. Prado) 01.jpg|caption3=Vibia Aurelia Sabina biustas.}}[[147 m.]] lapkričio 30 d. [[Faustina Jaunesnioji|Faustina]] pagimdė mergaitę, vardu Domitija Faustina. Ji buvo pirmoji iš ne mažiau kaip trylikos vaikų (įskaitant dvi poras dvynukų), kuriuos Faustina pagimdė per kitus dvidešimt trejus metus. Pirmasis Domitijos paminėjimas Marko laiškuose atskleidžia, kad ji buvo ligotas kūdikis. „Cezaris Frontonui. Jei dievai panorės, atrodo, turime vilties pasveikti. Viduriavimas sustojo, maži karščiavimo priepuoliai išnyko. Tačiau išsekimas vis dar labai didelis, o kosulys vis dar gana stiprus“. Jis ir Faustina, rašė Markas, buvo „gana užsiėmę“ mergaitės priežiūra. Domitija mirė 151 m.<ref>Birley (1966), p. 247.</ref> [[149 m.]] Faustina vėl pagimdė. Tuometinėse monetose šis įvykis įamžintas sukryžiuotais ragais po dviejų dvynukų portretiniais biustais ir užrašu „temporum felicitas“ (laikų laimė). Jie ilgai neišgyveno. Prieš metų pabaigą buvo išleista dar viena šeimos moneta: joje pavaizduota tik mažytė mergaitė Domitija Faustina ir vienas berniukas kūdikis. Paskui dar viena: viena mergaitė. Markas ramino save: „Dar kitas meldžiasi: „O, kad nemirtų mano kūdikis.“ O tu melskis: „O, kad nebijočiau jo netekti.“<ref>[[Sau pačiam|„Sau pačiam“]], ix. 40. Išvertė [[Eugenija Ulčinaitė|Ulčinaitė]] (2021), p. 117.</ref> == Paminklai == === Kolona === Marko Aurelijaus kolona, pradėta statyti Romoje paskutiniais jo gyvenimo metais arba po jo valdymo ir baigta statyti [[193]] m., buvo pastatyta jo pergalei prieš sarmatus ir germanų gentis [[176]] m. [[Markomanų karai|Markomanų karuose]] įamžinti. Koloną juosia iškaltų reljefų spiralė, vaizduojanti jo karinių kampanijų scenas. Kolonos viršuje stovėjo Marko Aurelijaus statula, tačiau viduramžiais ji dingo. [[1589]] m. popiežius [[Sikstas V]] ją pakeitė [[Šv. Paulius|šventojo Pauliaus]] statula.<ref>{{cite web|url=https://curate.nd.edu/show/ft848p61g5s|title=Column of Marcus Aurelius: Overall view, of base and column|author=<!--Nenurodytas-->|access-date=2022-02-02|language=en}}</ref> Mokslininkai dažnai lygina Marko Aurelijaus koloną ir [[Trajanas|Trajano]] koloną, nes jos abi yra dorėninio stiliaus, turi pjedestalą prie pagrindo, raižytus frizus, vaizduojančius atitinkamas karines pergales, ir statulą viršuje.<gallery mode="packed"> Vaizdas:Column of Marcus Aurelius (Rome).jpg|alt=|Kolona. Vaizdas:Column of Marcus Aurelius, detail, Rome, Italy.jpg|alt=|Spiralinis reljefas. Vaizdas:Column of Marcus Aurelius (48423964121).jpg|alt=|Spiralinis reljefas. Vaizdas:Piazza Colonna (77563974).jpg|alt=|[[XVIII a.]] iliustracija </gallery> === Raitelio statula === Romoje esanti Marko Aurelijaus raitelio statula yra vienintelė [[Romėnai|romėniška]] raitelio statula, išlikusi iki mūsų dienų, galbūt todėl, kad viduramžiais ji buvo klaidingai identifikuota kaip krikščionių imperatoriaus [[Konstantinas Didysis|Konstantino Didžiojo]] atvaizdas, taip išvengiant pagoniškų figūrų statulų sunaikinimo. Apie [[175]] m. iš bronzos pagamintas 3,5 m ilgio paminklas dabar saugomas [[Kapitolijaus muziejai|Kapitolijaus muziejuose Romoje]]. Imperatoriaus ranka yra ištiesta kaip gailestingumo aktas nugalėtam priešui, o jo veido išraiška, nuvargusi nuo streso, kurią sukėlė vadovavimas Romai beveik nuolatiniuose mūšiuose, galbūt reiškia nutrūkimą nuo klasikinės skulptūros tradicijos.<ref>Kleiner (2008), p. 193.</ref> Nuo [[2002]] m. statula vaizduojama ant [[Italija|Italijos]] [[50 euro centų moneta|50 euro centų monetos]].<ref>{{cite web|url=https://www.moneymuseum.com/en/coin-catalogue?&id=2010|title=Republic of Italy, 50 Euro Cent 2002|author=<!--Nenurodytas-->|access-date=2022-02-02|language=en, de}}</ref><gallery mode="packed"> Vaizdas:Estàtua eqüestre de Marc Aureli (176 dC), Museu Capitolí (Roma). Vista general de la sala d'exposició.jpg|Originali statula saugoma [[Kapitolijaus muziejai|Kapitolijaus muziejuje]]. Vaizdas:Museos Capitolinos, Roma, Italia, 2022-09-16, DD 57.jpg|Marko Aurelijaus atvaizdas iš arti. Vaizdas:Equestrian statue Marcus Aurelius replica, Capitole, Rome, Italy.jpg|Statulos kopija [[Roma|Romos]] [[Kapitolijaus kalva|Kapitolijaus kalvos]] aikštėje. </gallery> == Pastabos == {{Reflist|group=Pastabos}} == Išnašos == {{Išnašos|21em}} == Šaltiniai == '''Antikiniai''' * {{cite book|last=Markas Aurelijus Antoninas|title=Ad se ipsum|url=|language=graikų|trans-title=[[Sau pačiam]]}} Išversta į lietuvių kalbą 1984 m. Pakartotinis leidinys: {{cite book|year=2021|title=Sau pačiam|location=Vilnius|publisher=Alma littera|isbn=9789955385530|editor=|translator=[[Eugenija Ulčinaitė]]}} * ''Frontonas, Markas Kornelijus. Marko Kornelijaus Frontono korespondencija: Su Marku Aurelijumi Antoninu, Lucijumi Veru, Antoninu Pijumi ir įvairiais draugais (lotynų).'' * {{cite book|last=Gelijus|first=Aulas|title=Noctes Atticae|url=|language=lotynų|trans-title=Atikos naktys}} * {{cite book|last=Kasijus|first=Dionas|title=Rōmaika|url=|language=graikų|trans-title=Romėnų istorija}} * ''{{cite book|last=Scriptores Historiae Augustae|title=[[Historia Augusta]]|url=|language=}}'' Skaitmeninę formą galima skaityti [https://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Historia_Augusta/home.html LacusCurtius]. '''Modernieji''' * {{cite book|last=Birley|first=Anthony|year=1966|title=Marcus Aurelius: a biography|url=https://books.google.lt/books?id=CzYRFge0NnsC&printsec=frontcover&hl=lt&source=gbs_ge_summary_r&cad=0#v=onepage&q&f=false|language=en|location=London|publisher=Routledge|isbn=9780415171250}} * {{cite book|last=Perelli|first=Luciano|year=1969|title=Storia della letteratura latina|language=it|isbn=8839502556}} * {{cite book|last=Grimal|first=Pierre|year=1991|title=Marc Aurèle|url=https://books.google.fr/books?id=HPH_slRJPSgC|language=fr|location=Paris|publisher=Fayard|isbn=9782213648064}} * {{cite book|last=Birley|first=Anthony|year=2000|title=The Cambridge Ancient History|language=en|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781139053921|chapter=Hadrian to the Antonines|pages=132-194|trans-chapter=Nuo Adriano iki Antoninų|chapter-url=https://www.researchgate.net/publication/346644938_Hadrian_to_the_Antonines}} * {{cite book|last=Hays|first=Gregory|year=2003|title=Introduction to Marcus Aurelius Meditations|language=en|publisher=Weidenfeld and Nicholson|isbn=9780812968255}} * {{cite book|last=Magill|first=Frank N.|year=2003|title=Dictionary of World Biography|url=https://books.google.lt/books?id=wyKaVFZqbdUC&redir_esc=y&hl=lt|language=en|location=London|publisher=Routledge|isbn=9781579580407}} * {{cite book|last=Clemente|first=Guido|year=2008|title=Storia Einaudi dei Greci e dei Romani|language=it|publisher=Oscar Mondadori}} * {{cite book|last=Kleiner|first=Fred S.|year=2008|title=Gardner's art through the ages. Volume II: the western perspective|url=https://books.google.lt/books?id=IJrN8rDirxkC&redir_esc=y|language=en|location=Mason, OH|publisher=Cengage Learning|isbn=9780495573555}} * {{cite book|last=McLynn|first=Frank|year=2009|title=Marcus Aurelius: Warrior, Philosopher, Emperor|language=en|location=London|publisher=Bodley Head|isbn=9780224072922}} * {{cite book|last=Van Ackeren|first=Marcel|year=2012|title=A Companion to Marcus Aurelius|url=https://books.google.lt/books/about/A_Companion_to_Marcus_Aurelius.html?id=nsdkQA735p4C&redir_esc=y|language=en|location=New York|publisher=Wiley-Blackwell|isbn=9781405192859}} * {{cite book|last=Kemezis|first=Adam M.|year=2014|title=Greek Narratives of the Roman Empire under the Severans: Cassius Dio, Philostratus and Herodia|url=https://books.google.lt/books?id=YkilBAAAQBAJ&redir_esc=y|language=en|publisher=Cambridge University Press|isbn=9781107062726}} * {{cite book|last=Rohrbacher|first=David|year=2016|title=The Play of Allusion in the Historia Augusta|url=https://books.google.com.au/books?id=gDwGCwAAQBAJ|language=en|publisher=University of Wisconsin Press|isbn=9780299306045}} * {{cite book|last=Merrony|first=Mark|year=2017|title=The Plight of Rome in the Fifth Century AD|url=https://books.google.lt/books?id=LkgrDwAAQBAJ&redir_esc=y|language=en|location=London|publisher=Routledge|isbn=9781351702782}} * {{cite book|last=Cantonnet|first=Nicolas|year=2017|title=Marc Aurèle|language=fr|isbn=9782806249555}} * {{cite book|last=Patrice Faure, Nicolas Tran ir Catherine Virlouvet|year=2018|title=Rome, Cité universelle : De César à Caracalla à Théodoric|language=fr|isbn=9782701164960|pages=117–180}} * {{cite book|last=Rossignol|first=Benoît|year=2020|title=Marc Aurèle|language=fr|location=Paris|publisher=Perrin|isbn=9782262037451}} == Nuorodos == * [http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LB00/Rimantas_Skeivys._Markas_Aurelijus_–_valdovas_ir_filosofas.LB3300A.pdf Markas Aurelijus – valdovas ir filosofas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221205145820/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/literatura/LB00/Rimantas_Skeivys._Markas_Aurelijus_%E2%80%93_valdovas_ir_filosofas.LB3300A.pdf |date=2022-12-05 }} Rimantas Skeivys. * [https://iep.utm.edu/marcus/ Marcus Aurelius] (anglų) išsamiai aprašoma Marko Aurelijaus filosofija svetainėje [https://iep.utm.edu Internet Encyclopedia of Philosophy]. {{wikiquote}} {{Romos valdovas| Antraštė = [[Romos imperija|Romos imperatorius]]| Paraštė=[[Antoninų dinastija]]| Anksčiau=[[Antoninas Pijus]]| Valdovas=Markas Aurelijus (161–180)| Vėliau=[[Komodas]]}} {{Romos imperatoriai}} {{SavStr}} [[Kategorija:Romos imperatoriai|Aurelijus Markas]] [[Kategorija:Senovės Romos rašytojai|Aurelijus Markas]] [[Kategorija:Senovės Romos filosofai|Aurelijus Markas]] [[Kategorija:Senovės Romos karvedžiai|Aurelijus Markas]] [[Kategorija:Romos imperijos konsulai]] ey0405qfabtbpguarlkofewwfyuio8r 0 41792 7957739 7753613 2026-11-05T05:22:37Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Microsoft_Paint.svg, kurią naudotojas Abzeronow pašalino Commons projekte 7957739 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė programinė įranga | title = Paint | logo = | logo_size = 69px | screenshot = | caption = | other_names = Paintbrush (1985–1995) | developer = [[Microsoft]] | operating system = [[Microsoft Windows]] | platform = [[IA-32]], [[x86-64]] ir [[ARM architektūra|ARM]] (istoriškai [[Itanium]], [[DEC Alpha]], [[MIPS architektūra|MIPS]] ir [[PowerPC]]) | genre = [[Taškinės grafikos redaktorius]] | included with = Visos [[Microsoft Windows]] versijos | latest release version = 11.2404.1020.0 | latest release date = {{start date and age|2024|06|25}} | latest preview version = }} '''Microsoft Paint''' (trumpai vadinama '''MS Paint''', formaliai – '''Paintbrush for Windows''') – tai paprasta kompiuterinės grafikos kūrimo programa, pateikiama su kiekviena [[Microsoft Windows]] [[OS|operacine sistema]]. Programos naujausia versija geba atidaryti ir išsaugoti failus [[BMP]], [[JPG]], [[GIF]], [[PNG]], [[TIFF]] formatais. [[Kategorija:Programinė įranga]] 917v2d79ez9hgu1x2un2hds1ep6rkki 1 42126 7957508 7918090 2026-11-04T14:48:15Z RoseNotebook 223896 /* Siūlomas straipsnio atnaujinimas */ Atsakyti 7957508 wikitext text/x-wiki Labai netikslus, ir neobjektyvus LLRI aprasymas. Iskraipant tikraja ideju prasme, isryskintos tik autoriaus nuostata atitinkancios detales. Tai kuo puikiausiai matoma keliose vietose: 1. Nariu sarase tik verslo atstovai, nors jie is tikruju net nera tikri jos nariai. Visiskai nepamineta, kas institutui vadovauja, ir kad jie butent akedemijos atstova (dr. Simasius ir dr.Steponaviciene) 2. Tai jog institutas propaguoja laisvos rinkos idejas, nereiskia, jog jis uzsiema liberaliaja politika. Rinkos suvarzymu panaikinimas - elementariausia ekonominio besivystimo dalis. Tai ne politikavimas, o ekonomines teorijos isdestymas. 137.165.208.8 (anoniminis IP) :Instituto tinklalapyje skelbiamų darbų analizė rodo, jog propaguojamos kraštutinio liberalizmo idėjos. Pavyzdžiui, kritikuojami antimonopoliniai suvaržymai (taksistų kartelis) - gal kai kurie ekonomistai tam ir pritartų, bet tikrai vargu ar visi, nes antimonopolinius įstatymus turi daugelis valstybių. Man nepavyko rasti ir tarptautinių insituto darbų. Jų neturinčiam dėstytojui net ir Lietuvoje rimtam universitete niekas neleis mokyti studentus fizikos ar biologijos. Kodėlgi galima mokyti visą tautą ekonomikos? Ir kokio senumo literatūra remiamasi? Ar ta literatūra atsižvelgia į posovietinių šalių patirtį, ar ji tiesiog išspausdinta anksčiau, kai tokie duomenys buvo neprieinami? Bandžiau nustatyti, tai esu priverstas konstatuoti jog daugelis straipsnių jokio literatūros sąrašo neturi. Tuo tarpu daug ekonominių rimtų profesorių parengtų straipsnių galima nemokamai Internete rasti, o ko nėra - patys profesoriai atsiunčia paprašius. Jei jau liberalas nori sunkiu darbu kurti gerovę, jam turi būti būdinga dirbti rimtai. [[Naudotojas:Audriusa|Audriusa]] 22:40, 20 Balandžio 2006 (EEST) :Kažkokių panegirikų dabar prirašyta, reikia neutralesnio stiliaus. [[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 06:42, 21 Balandžio 2006 (EEST) :Aš gal čia retai būnu, daugiau skaitytojas esu, tai mano nuomonė mažai ką reiškia, bet šiaip LLRI propaguojamos idėjos atvirai atitinka socialdarvinizmą, pagrindiniai dalykai, kurie deklaruojami jų skelbiamuose straipsniuose - tai regresiniai mokesčiai ir visų socialinio pobūdžio mokesčių panaikinimas. Tarp LLRI steigėjų - MG Baltic savininkas Darius Mockus ir Igorio Leontjevo iš Vilniaus Brigados žmona, taip pat - politikas Petras Auštrevičius, garsėjantis alkoholio įmonių lobizmu. LLRI rėmėjų tarpe - tie patys alkoholio ir tabako gamintojai, kuriuos tas Auštrevičius remia. Tuo tarpu šitas straipsnis atrodo, kaip kažkokia reklama, kurią labiau verta ištrint, nei laikyti. --[[Naudotojas:Saturnas|Saturnas]] 13:44, 2 vasario 2010 (EET) :: Reklama? Na, nepasakyčiau... Aš labiau būčiau linkęs apibūdinti dabartinę straipsnio būklę ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_laisvosios_rinkos_institutas&oldid=2806306]) žodžiu „jovalas“... Išsivystė ji be plano ir panašu, kad daugeliu atvejų remtasi ne [[Vikipedija:Patikimi šaltiniai|patikimais, autoritetingais antriniais šaltiniais]], o paties instituto tinklapiu ir savo nuostatomis... Rezultatas, na, ne pats geriausias... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 00:44, 11 liepos 2010 (EEST) ::: Kritika ten pasenusi, pakeitė steigėjai vadovą ir pasikeitė LLRI kryptis, nors savo rėmėjus jie patys skelbia, per archive.org galima ir tuos deimantinius LEO surasti. --[[Naudotojas:Saturnas|Saturnas]] 00:49, 11 liepos 2010 (EEST) == Siūlomas straipsnio atnaujinimas == Dirbu Lietuvos laisvosios rinkos institute; ryšį su organizacija esu deklaravusi savo naudotojo puslapyje. Parengiau iš esmės atnaujintą straipsnio juodraštį: [[Naudotojas:RoseNotebook/LLRI juodraštis]]. Atnaujinta pasenusi informacija, papildyta instituto veiklos istorija, švietimo ir analitinė veikla, vadovų chronologija, pridėti nepriklausomi ir pirminiai šaltiniai. Anksčiau atskirame „Kritikos“ skyriuje buvusi šaltiniais pagrįsta kritika integruota į atitinkamas straipsnio dalis, taip pat pridėtas išorinis akademinis instituto veiklos vertinimas. Kadangi turiu interesų konfliktą, būčiau dėkinga, jei nepriklausomas Vikipedijos redaktorius galėtų peržiūrėti juodraštį ir, jei jis tinkamas, perkelti pakeitimus į pagrindinį straipsnį arba nurodyti, ką reikėtų pakoreguoti. [[Naudotojas:RoseNotebook|RoseNotebook]] ([[Naudotojo aptarimas:RoseNotebook|aptarimas]]) 14:53, 4 rugsėjo 2026 (EEST) :O kaip dėl DI naudojimo (žr. [[VP:DI]])? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:31, 4 rugsėjo 2026 (EEST) ::Tekstas yra parengtas, naudojant organizacijos šaltinius, archyvą. Redaguotas kelių žmonių organizacijos viduje. Ai įrankis naudotas šaltinių patikrinimui ir citavimui sutvarkyti, taip pat struktūros ir dalies formuluočių peržiūrai. Vis dėlto tekstai, šaltiniai ir nuorodos patikrinti. Su taisyklėmis susipažinome ir ačiū už klausimą! [[Naudotojas:RoseNotebook|RoseNotebook]] ([[Naudotojo aptarimas:RoseNotebook|aptarimas]]) 16:34, 4 rugsėjo 2026 (EEST) :Šiandien atlikau pakeitimą, bet atnaujintą versiją paskelbiau atsijungusi nuo savo RoseNotebook paskyros, todėl redagavimo istorijoje pakeitimą rodo laikinosios paskyros vardu. :Tai yra tas pats iš anksto šiame aptarime nurodytas ir mano naudotojo erdvėje parengtas juodraštis: [[Naudotojas/LLRI juodraštis]]. Mano ryšys su LLRI yra deklaruotas naudotojo puslapyje. [[Naudotojas:RoseNotebook|RoseNotebook]] ([[Naudotojo aptarimas:RoseNotebook|aptarimas]]) 16:48, 4 lapkričio 2026 (EET) h95gh2icpfnqd9s63juu850hsr487jy 7957513 7957508 2026-11-04T14:57:50Z RoseNotebook 223896 7957513 wikitext text/x-wiki Labai netikslus, ir neobjektyvus LLRI aprasymas. Iskraipant tikraja ideju prasme, isryskintos tik autoriaus nuostata atitinkancios detales. Tai kuo puikiausiai matoma keliose vietose: 1. Nariu sarase tik verslo atstovai, nors jie is tikruju net nera tikri jos nariai. Visiskai nepamineta, kas institutui vadovauja, ir kad jie butent akedemijos atstova (dr. Simasius ir dr.Steponaviciene) 2. Tai jog institutas propaguoja laisvos rinkos idejas, nereiskia, jog jis uzsiema liberaliaja politika. Rinkos suvarzymu panaikinimas - elementariausia ekonominio besivystimo dalis. Tai ne politikavimas, o ekonomines teorijos isdestymas. 137.165.208.8 (anoniminis IP) :Instituto tinklalapyje skelbiamų darbų analizė rodo, jog propaguojamos kraštutinio liberalizmo idėjos. Pavyzdžiui, kritikuojami antimonopoliniai suvaržymai (taksistų kartelis) - gal kai kurie ekonomistai tam ir pritartų, bet tikrai vargu ar visi, nes antimonopolinius įstatymus turi daugelis valstybių. Man nepavyko rasti ir tarptautinių insituto darbų. Jų neturinčiam dėstytojui net ir Lietuvoje rimtam universitete niekas neleis mokyti studentus fizikos ar biologijos. Kodėlgi galima mokyti visą tautą ekonomikos? Ir kokio senumo literatūra remiamasi? Ar ta literatūra atsižvelgia į posovietinių šalių patirtį, ar ji tiesiog išspausdinta anksčiau, kai tokie duomenys buvo neprieinami? Bandžiau nustatyti, tai esu priverstas konstatuoti jog daugelis straipsnių jokio literatūros sąrašo neturi. Tuo tarpu daug ekonominių rimtų profesorių parengtų straipsnių galima nemokamai Internete rasti, o ko nėra - patys profesoriai atsiunčia paprašius. Jei jau liberalas nori sunkiu darbu kurti gerovę, jam turi būti būdinga dirbti rimtai. [[Naudotojas:Audriusa|Audriusa]] 22:40, 20 Balandžio 2006 (EEST) :Kažkokių panegirikų dabar prirašyta, reikia neutralesnio stiliaus. [[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] 06:42, 21 Balandžio 2006 (EEST) :Aš gal čia retai būnu, daugiau skaitytojas esu, tai mano nuomonė mažai ką reiškia, bet šiaip LLRI propaguojamos idėjos atvirai atitinka socialdarvinizmą, pagrindiniai dalykai, kurie deklaruojami jų skelbiamuose straipsniuose - tai regresiniai mokesčiai ir visų socialinio pobūdžio mokesčių panaikinimas. Tarp LLRI steigėjų - MG Baltic savininkas Darius Mockus ir Igorio Leontjevo iš Vilniaus Brigados žmona, taip pat - politikas Petras Auštrevičius, garsėjantis alkoholio įmonių lobizmu. LLRI rėmėjų tarpe - tie patys alkoholio ir tabako gamintojai, kuriuos tas Auštrevičius remia. Tuo tarpu šitas straipsnis atrodo, kaip kažkokia reklama, kurią labiau verta ištrint, nei laikyti. --[[Naudotojas:Saturnas|Saturnas]] 13:44, 2 vasario 2010 (EET) :: Reklama? Na, nepasakyčiau... Aš labiau būčiau linkęs apibūdinti dabartinę straipsnio būklę ([http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lietuvos_laisvosios_rinkos_institutas&oldid=2806306]) žodžiu „jovalas“... Išsivystė ji be plano ir panašu, kad daugeliu atvejų remtasi ne [[Vikipedija:Patikimi šaltiniai|patikimais, autoritetingais antriniais šaltiniais]], o paties instituto tinklapiu ir savo nuostatomis... Rezultatas, na, ne pats geriausias... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] 00:44, 11 liepos 2010 (EEST) ::: Kritika ten pasenusi, pakeitė steigėjai vadovą ir pasikeitė LLRI kryptis, nors savo rėmėjus jie patys skelbia, per archive.org galima ir tuos deimantinius LEO surasti. --[[Naudotojas:Saturnas|Saturnas]] 00:49, 11 liepos 2010 (EEST) == Siūlomas straipsnio atnaujinimas == Dirbu Lietuvos laisvosios rinkos institute; ryšį su organizacija esu deklaravusi savo naudotojo puslapyje. Parengiau iš esmės atnaujintą straipsnio juodraštį: [[Naudotojas:RoseNotebook/LLRI juodraštis]]. Atnaujinta pasenusi informacija, papildyta instituto veiklos istorija, švietimo ir analitinė veikla, vadovų chronologija, pridėti nepriklausomi ir pirminiai šaltiniai. Anksčiau atskirame „Kritikos“ skyriuje buvusi šaltiniais pagrįsta kritika integruota į atitinkamas straipsnio dalis, taip pat pridėtas išorinis akademinis instituto veiklos vertinimas. Kadangi turiu interesų konfliktą, būčiau dėkinga, jei nepriklausomas Vikipedijos redaktorius galėtų peržiūrėti juodraštį ir, jei jis tinkamas, perkelti pakeitimus į pagrindinį straipsnį arba nurodyti, ką reikėtų pakoreguoti. [[Naudotojas:RoseNotebook|RoseNotebook]] ([[Naudotojo aptarimas:RoseNotebook|aptarimas]]) 14:53, 4 rugsėjo 2026 (EEST) :O kaip dėl DI naudojimo (žr. [[VP:DI]])? [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 15:31, 4 rugsėjo 2026 (EEST) ::Tekstas yra parengtas, naudojant organizacijos šaltinius, archyvą. Redaguotas kelių žmonių organizacijos viduje. Ai įrankis naudotas šaltinių patikrinimui ir citavimui sutvarkyti, taip pat struktūros ir dalies formuluočių peržiūrai. Vis dėlto tekstai, šaltiniai ir nuorodos patikrinti. Su taisyklėmis susipažinome ir ačiū už klausimą! [[Naudotojas:RoseNotebook|RoseNotebook]] ([[Naudotojo aptarimas:RoseNotebook|aptarimas]]) 16:34, 4 rugsėjo 2026 (EEST) :Šiandien atlikau pakeitimą, bet atnaujintą versiją paskelbiau atsijungusi nuo savo RoseNotebook paskyros, todėl redagavimo istorijoje pakeitimą rodo laikinosios paskyros vardu. :Tai yra tas pats iš anksto šiame aptarime nurodytas ir mano naudotojo erdvėje parengtas juodraštis: [[Naudotojas:RoseNotebook/LLRI juodraštis]]. Mano ryšys su LLRI yra deklaruotas naudotojo puslapyje.[[Naudotojas:RoseNotebook|RoseNotebook]] ([[Naudotojo aptarimas:RoseNotebook|aptarimas]]) 16:48, 4 lapkričio 2026 (EET) cpxfepf7erzsxsxc4226mm119ruych6 4 42131 7957725 7956001 2026-11-05T03:30:22Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7957725 wikitext text/x-wiki '''Būtiniausi straipsniai''' apie garsiausius [[italai|italus]] ir itališkos kilmės žmones. {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?linkcount WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q5; wdt:P27 wd:Q38; wdt:P18 ?image; wikibase:sitelinks ?linkcount. FILTER(?linkcount > 50 ) MINUS { ?sitelinklt schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>; schema:about ?item. } ?item wdt:P569 ?born. OPTIONAL { ?item wdt:P570 ?died. } SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } } |section= |sort=?linkcount |links=red |columns=item:Vikiduomenys,P18,label:Asmenybė,description:Aprašymas,P569:Gimė,P570:Mirė,P106:Užsiėmimas,P27:Pilietybė,?linkcount:Skaičius kitose viki |thumb=128 |min_section=2 }} {| class='wikitable sortable' ! Vikiduomenys ! nuotrauka ! Asmenybė ! Aprašymas ! Gimė ! Mirė ! Užsiėmimas ! Pilietybė ! Skaičius kitose viki |- | [[:d:Q765|Q765]] | [[Vaizdas:Dario Fo, Italian playwright.jpg|center|128px]] | [[Dario Fo]] | | data-sort-value="1926" | 1926-03-24 | data-sort-value="2016" | 2016-10-13 | [[teatro režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[iliustratorius]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[scenografas]]<br/>[[satirist]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kostiumu dizaineris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[Nobel Prize winner]]<br/>[[Theaterintendant]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 109 |- | [[:d:Q103744|Q103744]] | [[Vaizdas:Kaspar Capparoni Rex.jpg|center|128px]] | [[Kaspar Capparoni]] | | data-sort-value="1964" | 1964-08-01 | | [[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q213828|Q213828]] | [[Vaizdas:Billy Costacurta AC Milan Glorie 2011.jpg|center|128px]] | [[Alessandro Costacurta]] | | data-sort-value="1966" | 1966-04-24 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q275979|Q275979]] | [[Vaizdas:Elsa morante gatti.jpg|center|128px]] | [[Elsa Morante]] | | data-sort-value="1912" | 1912-08-18 | data-sort-value="1985" | 1985-11-25 | [[rašytojas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[prozininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 51 |- | [[:d:Q312058|Q312058]] | [[Vaizdas:Emilio Colombo 1966.jpg|center|128px]] | [[Emilio Colombo]] | | data-sort-value="1920" | 1920-04-11 | data-sort-value="2013" | 2013-06-24 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]]<br/>[[užsienio reikalų ministras]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 51 |- | [[:d:Q352611|Q352611]] | [[Vaizdas:AS Roma - Alcides Ghiggia.jpg|center|128px]] | [[Alcides Ghiggia]] | | data-sort-value="1926" | 1926-12-22<br/>1926-11-22 | data-sort-value="2015" | 2015-07-16 | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Urugvajus]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 51 |- | [[:d:Q456164|Q456164]] | [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Davide Astori (cropped).jpg|center|128px]] | [[Davide Astori]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1987" | 1987-01-07 | data-sort-value="2018" | 2018-03-04 | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 51 |- | [[:d:Q3724649|Q3724649]] | [[Vaizdas:Emma Morano.jpg|center|128px]] | [[Emma Morano]] | | data-sort-value="1899" | 1899-11-29 | data-sort-value="2017" | 2017-04-15 | [[siuvėjas]]<br/>[[virėjas]]<br/>[[centenarian]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 51 |- | [[:d:Q9354|Q9354]] | [[Vaizdas:Zola 2018 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Gianfranco Zola]] | | data-sort-value="1966" | 1966-07-05 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q31442|Q31442]] | [[Vaizdas:Emiliano Sala.jpg|center|128px]] | [[Emiliano Sala]] | | data-sort-value="1990" | 1990-10-31 | data-sort-value="2019" | 2019-01-21 | [[futbolininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q109726|Q109726]] | [[Vaizdas:Edmond Fischer Nobel Laureate 1992.jpg|center|128px]] | [[Edmond H. Fischer]] | | data-sort-value="1920" | 1920-04-06 | data-sort-value="2021" | 2021-08-27 | [[biochemikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[chemikas]] | [[Šveicarija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q211040|Q211040]] | [[Vaizdas:Rose McGowan (52922963283)~2.jpg|center|128px]] | [[Rose McGowan]] | | data-sort-value="1973" | 1973-09-05 | | [[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[dainininkas]]<br/>[[modelis]]<br/>[[aktyvistas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Meksika]] | 52 |- | [[:d:Q310158|Q310158]] | [[Vaizdas:Palmiro-Togliatti-00504708.jpg|center|128px]] | [[Palmiro Togliatti]] | | data-sort-value="1893" | 1893-03-26 | data-sort-value="1964" | 1964-08-21 | [[politikas]]<br/>[[filosofas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 52 |- | [[:d:Q311802|Q311802]] | [[Vaizdas:Giuseppe Ungaretti (basco).jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Ungaretti]] | | data-sort-value="1888" | 1888-02-08 | data-sort-value="1970" | 1970-06-01<br/>1970-06-02 | [[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 52 |- | [[:d:Q379039|Q379039]] | [[Vaizdas:Samantha Cristoforetti official portrait in an EMU spacesuit.jpg|center|128px]] | [[Samantha Cristoforetti]] | | data-sort-value="1977" | 1977-04-26 | | [[astronautas]] | [[Prancūzija]]<br/>[[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q379664|Q379664]] | [[Vaizdas:Valentino (cropped).jpg|center|128px]] | [[Valentino]] | | data-sort-value="1932" | 1932-05-11 | data-sort-value="2026" | 2026-01-19 | [[mados dizaineris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kolekcininkas]]<br/>[[drabužių siuvėjas]] | [[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q726142|Q726142]] | [[Vaizdas:GiancarloEsposito-byPhilipRomano.jpg|center|128px]] | [[Giancarlo Esposito]] | | data-sort-value="1958" | 1958-04-26 | | [[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 52 |- | [[:d:Q235159|Q235159]] | [[Vaizdas:Giuseppe Bergomi.jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Bergomi]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1963" | 1963-12-22 | | [[futbolininkas]]<br/>[[komentatorius]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q273860|Q273860]] | [[Vaizdas:Marco Pantani.jpg|center|128px]] | [[Marco Pantani]] | | data-sort-value="1970" | 1970-01-13 | data-sort-value="2004" | 2004-02-14 | [[dviračių lenktynininkas]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q312637|Q312637]] | [[Vaizdas:Curzio Malaparte.jpg|center|128px]] | [[Curzio Malaparte]] | | data-sort-value="1898" | 1898-06-09 | data-sort-value="1957" | 1957-07-19 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[karo korespondentas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 53 |- | [[:d:Q15143059|Q15143059]] | [[Vaizdas:Maria Elena Boschi - Festival Economia 2016.jpg|center|128px]] | [[Maria Elena Boschi]] | | data-sort-value="1981" | 1981-01-24 | | [[politikas]]<br/>[[advokatas]]<br/>[[teisininkas]] | [[Italija]] | 53 |- | [[:d:Q44788|Q44788]] | [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Matteo Darmian 1.jpg|center|128px]] | [[Matteo Darmian]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1989" | 1989-12-02 | | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 54 |- | [[:d:Q53039|Q53039]] | [[Vaizdas:Lina Wertmuller 2000.jpg|center|128px]] | [[Lina Wertmüller]] | | data-sort-value="1928" | 1928-08-14 | data-sort-value="2021" | 2021-12-09 | [[scenaristas]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[dainų žodžių autorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[teatro dailininkas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[rašytojas]] | [[Italija]] | 54 |- | [[:d:Q219390|Q219390]] | [[Vaizdas:1966–67 Inter Milan - Giacinto Facchetti.jpg|center|128px]] | [[Giacinto Facchetti]] | | data-sort-value="1942" | 1942-07-18 | data-sort-value="2006" | 2006-09-04 | [[futbolininkas]]<br/>[[sports official]]<br/>[[vadybininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 54 |- | [[:d:Q275985|Q275985]] | [[Vaizdas:Natalia Ginzburg 1956.jpg|center|128px]] | [[Natalia Ginzburg]] | | data-sort-value="1916" | 1916-07-14 | data-sort-value="1991" | 1991-10-07 | [[rašytojas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[autorius]]<br/>[[preface author]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 54 |- | [[:d:Q6110670|Q6110670]] | [[Vaizdas:Rodrigo De Paul Argentina v Spain 19 July 2026-054.jpg|center|128px]] | [[Rodrigo De Paul]] | | data-sort-value="1994" | 1994-05-24 | | [[futbolininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 54 |- | [[:d:Q47683|Q47683]] | [[Vaizdas:Beppe Grillo a San giovanni in laterano 23 maggio 2014 2.JPG|center|128px]] | [[Beppe Grillo]] | | data-sort-value="1948" | 1948-07-21 | | [[aktorius]]<br/>[[komikas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[aktyvistas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q205667|Q205667]] | [[Vaizdas:Salvador E. Luria ca.1969.jpg|center|128px]] | [[Salvador Luria]] | | data-sort-value="1912" | 1912-08-13 | data-sort-value="1991" | 1991-02-06 | [[mikrobiologas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[virusologas]]<br/>[[chemikas]]<br/>[[Specialist in microbiology, virology and infection epidemiology]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q213007|Q213007]] | [[Vaizdas:Abate has balls, August 2012.jpg|center|128px]] | [[Ignazio Abate]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1986" | 1986-11-12 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q219912|Q219912]] | [[Vaizdas:Fausto Coppi, Tour de France 1952 01 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Fausto Coppi]] | | data-sort-value="1919" | 1919-09-15 | data-sort-value="1960" | 1960-01-02 | [[dviračių lenktynininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 55 |- | [[:d:Q230046|Q230046]] | [[Vaizdas:Gianni Rivera - AC Milan (San Siro, January 1971).jpg|center|128px]] | [[Gianni Rivera]] | | data-sort-value="1943" | 1943-08-18 | | [[futbolininkas]]<br/>[[politikas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q231781|Q231781]] | [[Vaizdas:Antonio Tabucchi.jpg|center|128px]] | [[Antonio Tabucchi]] | | data-sort-value="1943" | 1943-09-24 | data-sort-value="2012" | 2012-03-25 | [[žurnalistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[filologas]]<br/>[[scenaristas]] | [[Italija]]<br/>[[Portugalija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 55 |- | [[:d:Q312322|Q312322]] | [[Vaizdas:Vincenzo Nibali (cropped).jpg|center|128px]] | [[Vincenzo Nibali]] | | data-sort-value="1984" | 1984-11-14 | | [[dviračių lenktynininkas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q379805|Q379805]] | [[Vaizdas:20150616 - Portugal - Italie - Genève - Mattia De Sciglio 1.jpg|center|128px]] | [[Mattia De Sciglio]] | | data-sort-value="1992" | 1992-10-20 | | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q507595|Q507595]] | [[Vaizdas:Nichi Vendola.jpg|center|128px]] | [[Nichi Vendola]] | | data-sort-value="1958" | 1958-08-26 | | [[politikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[rašytojas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q1235614|Q1235614]] | [[Vaizdas:Parisi giorgio.jpg|center|128px]] | [[Giorgio Parisi]] | | data-sort-value="1948" | 1948-08-04 | | [[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[fizikas teoretikas]]<br/>[[mokslininkas]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q13581225|Q13581225]] | [[Vaizdas:Visit of Luigi Di Maio, EU Special Representative for the Gulf region, to the European Commission (06) (cropped).jpg|center|128px]] | [[Luigi Di Maio]] | | data-sort-value="1986" | 1986-07-06 | | [[politikas]]<br/>[[pubblicista journalist]] | [[Italija]] | 55 |- | [[:d:Q44420|Q44420]] | [[Vaizdas:FIFA WC-qualification 2014 - Austria vs Ireland 2013-09-10 - Giovanni Trapattoni 05.JPG|center|128px]] | [[Giovanni Trapattoni]] | | data-sort-value="1939" | 1939-03-17 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 56 |- | [[:d:Q105868|Q105868]] | [[Vaizdas:Gabriela Sabatini US Embassy in Argentina cropped.jpg|center|128px]] | [[Gabriela Sabatini]] | | data-sort-value="1970" | 1970-05-16 | | [[tenisininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 56 |- | [[:d:Q299211|Q299211]] | [[Vaizdas:Pierre Cardin 2010.jpg|center|128px]] | [[Pierre Cardin]] | | data-sort-value="1922" | 1922-07-02 | data-sort-value="2020" | 2020-12-29 | [[grand couturier]]<br/>[[mados dizaineris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[kostiumu dizaineris]] | [[Italija]]<br/>[[Prancūzija]] | 56 |- | [[:d:Q667596|Q667596]] | [[Vaizdas:Yann Sommer (cropped).jpg|center|128px]] | [[Yann Sommer]] | | data-sort-value="1988" | 1988-12-17 | | [[futbolininkas]] | [[Italija]] | 56 |- | [[:d:Q193754|Q193754]] | [[Vaizdas:Padre Pio portrait.jpg|center|128px]] | [[Padre Pio]] | | data-sort-value="1887" | 1887-05-25 | data-sort-value="1968" | 1968-09-23 | [[katalikų kunigas]]<br/>[[friar]]<br/>[[mystic]]<br/>[[regular priest]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 57 |- | [[:d:Q188107|Q188107]] | [[Vaizdas:Schiavone MA14 (14239282528).jpg|center|128px]] | [[Francesca Schiavone]] | | data-sort-value="1980" | 1980-06-23 | | [[tenisininkas]] | [[Italija]] | 58 |- | [[:d:Q242095|Q242095]] | [[Vaizdas:Dino Buzzati.jpg|center|128px]] | [[Dino Buzzati]] | | data-sort-value="1906" | 1906-10-16 | data-sort-value="1972" | 1972-01-28 | [[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[dailininkas]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[vaikų rašytojas]]<br/>[[komiksų dailininkas]]<br/>[[publicistas]]<br/>[[redaktorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 58 |- | [[:d:Q244234|Q244234]] | [[Vaizdas:John Turturro at the 2026 Berlin International Film Festival-60305.jpg|center|128px]] | [[John Turturro]] | amerikiečių aktorius | data-sort-value="1957" | 1957-02-28 | | [[aktorius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[character actor]]<br/>[[teatro aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[balso aktorius]]<br/>[[teatro režisierius]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 58 |- | [[:d:Q297793|Q297793]] | [[Vaizdas:Vittorio Emanuele Orlando.jpeg|center|128px]] | [[Vittorio Emanuele Orlando]] | | data-sort-value="1860" | 1860-05-19 | data-sort-value="1952" | 1952-12-01 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[vyriausybės vadovas]]<br/>[[parlamento narys]]<br/>[[ministras]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Kingdom of the Two Sicilies]] | 58 |- | [[:d:Q440710|Q440710]] | [[Vaizdas:Antonio Tajani 2025.jpg|center|128px]] | [[Antonio Tajani]] | | data-sort-value="1953" | 1953-08-04 | | [[politikas]]<br/>[[teisininkas]]<br/>[[žurnalistas]] | [[Italija]] | 58 |- | [[:d:Q53040|Q53040]] | [[Vaizdas:Zeffirelli (cropped).jpg|center|128px]] | [[Franco Zeffirelli]] | | data-sort-value="1923" | 1923-02-12 | data-sort-value="2019" | 2019-06-15 | [[teatro režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[libreto autorius]]<br/>[[televizijos prodiuseris]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[opera director]]<br/>[[teatro dailininkas]] | [[Italija]] | 59 |- | [[:d:Q109553|Q109553]] | [[Vaizdas:Renato Dulbecco crop.jpg|center|128px]] | [[Renato Dulbecco]] | | data-sort-value="1914" | 1914-02-22 | data-sort-value="2012" | 2012-02-19 | [[virusologas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[biologas]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 60 |- | [[:d:Q183108|Q183108]] | [[Vaizdas:Fabio Capello 2012.jpg|center|128px]] | [[Fabio Capello]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1946" | 1946-06-18 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Italija]] | 60 |- | [[:d:Q205850|Q205850]] | [[Vaizdas:Franco Modigliani.jpg|center|128px]] | [[Franco Modigliani]] | | data-sort-value="1918" | 1918-06-18 | data-sort-value="2003" | 2003-09-25 | [[ekonomistas]]<br/>[[dėstytojas]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 60 |- | [[:d:Q171312|Q171312]] | [[Vaizdas:Mario Andretti Goodwood Festival of Speed 2021 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Mario Andretti]] | | data-sort-value="1940" | 1940-02-28 | | [[Formula One driver]]<br/>[[automobilių lenktynininkas]] | [[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italija]] | 61 |- | [[:d:Q115448|Q115448]] | [[Vaizdas:Daniel Bovet nobel.jpg|center|128px]] | [[Daniel Bovet]] | | data-sort-value="1907" | 1907-03-23 | data-sort-value="1992" | 1992-04-08 | [[biochemikas]]<br/>[[neuroscientist]]<br/>[[farmakologas]]<br/>[[esperantininkas]]<br/>[[gydytojas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[farmacininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Šveicarija]] | 63 |- | [[:d:Q189984|Q189984]] | [[Vaizdas:Franco baresi panini card 1979.jpg|center|128px]] | [[Franco Baresi]] | italų futbolininkas | data-sort-value="1960" | 1960-05-08 | data-sort-value="2026" | 2026-07-31 | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 63 |- | [[:d:Q229437|Q229437]] | [[Vaizdas:Donatella Versace Time Shankbone 2010 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Donatella Versace]] | | data-sort-value="1955" | 1955-05-02 | | [[dizaineris]]<br/>[[verslininkas]]<br/>[[mados dizaineris]] | [[Italija]] | 63 |- | [[:d:Q53045|Q53045]] | [[Vaizdas:Giuseppe Tornatore.jpg|center|128px]] | [[Giuseppe Tornatore]] | | data-sort-value="1956" | 1956-05-27 | | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[filmų montuotojas]]<br/>[[režisierius]] | [[Italija]] | 64 |- | [[:d:Q235068|Q235068]] | [[Vaizdas:Claudio Ranieri Inter (cropped).jpg|center|128px]] | [[Claudio Ranieri]] | | data-sort-value="1951" | 1951-10-20 | | [[futbolininkas]]<br/>[[futbolo treneris]] | [[Italija]] | 64 |- | [[:d:Q136986|Q136986]] | [[Vaizdas:Mauro Icardi en 2025.jpg|center|128px]] | [[Mauro Icardi]] | | data-sort-value="1993" | 1993-02-19 | | [[futbolininkas]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 65 |- | [[:d:Q151608|Q151608]] | [[Vaizdas:Claudio Abbado Senato.jpg|center|128px]] | [[Claudio Abbado]] | | data-sort-value="1933" | 1933-06-26 | data-sort-value="2014" | 2014-01-20 | [[dirigentas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[pianistas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[muzikantas]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 65 |- | [[:d:Q203840|Q203840]] | [[Vaizdas:Isabella Rossellini at the 2024 Toronto International Film Festival (cropped).jpg|center|128px]] | [[Isabella Rossellini]] | | data-sort-value="1952" | 1952-06-18 | | [[modelis]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[fotomodelis]]<br/>[[aktorius]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Švedija]] | 67 |- | [[:d:Q125933527|Q125933527]] | [[Vaizdas:Sarah Toscano (Mondovì - August 2025 - 1) (cropped).webp|center|128px]] | [[Sarah Toscano]] | | data-sort-value="2006" | 2006-01-09 | | [[dainininkas ir dainų rašytojas]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kino aktorius]]<br/>[[televizijos aktorius]]<br/>[[tenisininkas]] | [[Italija]] | 67 |- | [[:d:Q13003|Q13003]] | [[Vaizdas:Arturo Toscanini c1930.jpg|center|128px]] | [[Arturo Toscanini]] | | data-sort-value="1867" | 1867-03-25 | data-sort-value="1957" | 1957-01-16 | [[muzikantas]]<br/>[[dirigentas]]<br/>[[muzikos direktorius]]<br/>[[kompozitorius]]<br/>[[politikas]]<br/>[[meno kolekcininkas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 68 |- | [[:d:Q200085|Q200085]] | [[Vaizdas:Pietro Badoglio 3.jpg|center|128px]] | [[Pietro Badoglio]] | | data-sort-value="1871" | 1871-09-28 | data-sort-value="1956" | 1956-11-01 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[vyriausybės vadovas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 68 |- | [[:d:Q17617264|Q17617264]] | [[Vaizdas:BISHOP Malvestiti Lodi 01 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Maurizio Malvestiti]] | | data-sort-value="1953" | 1953-08-25 | | [[katalikų kunigas]]<br/>[[Catholic bishop]] | [[Italija]] | 68 |- | [[:d:Q234145|Q234145]] | [[Vaizdas:Giulio Natta Nobel.jpg|center|128px]] | [[Giulio Natta]] | | data-sort-value="1903" | 1903-02-26 | data-sort-value="1979" | 1979-05-02 | [[chemikas]]<br/>[[išradėjas]]<br/>[[dėstytojas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 69 |- | [[:d:Q1055449|Q1055449]] | [[Vaizdas:Matteo Salvini, 2025.12.04 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Matteo Salvini]] | | data-sort-value="1973" | 1973-03-09 | | [[politikas]] | [[Italija]] | 69 |- | [[:d:Q3847714|Q3847714]] | [[Vaizdas:Marianna Madia daticamera 2018.jpg|center|128px]] | [[Marianna Madia]] | | data-sort-value="1980" | 1980-09-05 | | [[politikas]] | [[Italija]] | 69 |- | [[:d:Q53003|Q53003]] | [[Vaizdas:Roberto Rossellini.jpg|center|128px]] | [[Roberto Rossellini]] | | data-sort-value="1906" | 1906-05-08 | data-sort-value="1977" | 1977-06-03 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[aktorius]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[dramaturgas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[automobilių lenktynininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[film screenwriter]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 71 |- | [[:d:Q13888|Q13888]] | [[Vaizdas:Luchino Visconti 1972b.jpg|center|128px]] | [[Lukinas Viskontis]] | | data-sort-value="1906" | 1906-11-02 | data-sort-value="1976" | 1976-03-17 | [[teatro režisierius]]<br/>[[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[autorius]]<br/>[[teatro dailininkas]]<br/>[[opera director]]<br/>[[film screenwriter]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 73 |- | [[:d:Q56011|Q56011]] | [[Vaizdas:Anna Magnani - portrait.tif|center|128px]] | [[Anna Magnani]] | | data-sort-value="1908" | 1908-03-07 | data-sort-value="1973" | 1973-09-26 | [[aktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino aktorius]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 75 |- | [[:d:Q187199|Q187199]] | [[Vaizdas:Carlo Rubbia 2012.jpg|center|128px]] | [[Carlo Rubbia]] | | data-sort-value="1934" | 1934-03-31 | | [[fizikas]]<br/>[[inžinierius]] | [[Italija]] | 76 |- | [[:d:Q153700|Q153700]] | [[Vaizdas:Oriana Fallaci self portrait Rolleiflex.jpg|center|128px]] | [[Oriana Fallaci]] | | data-sort-value="1929" | 1929-06-29 | data-sort-value="2006" | 2006-09-15 | [[karo korespondentas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[partizanas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 77 |- | [[:d:Q2022|Q2022]] | [[Vaizdas:Cesare Pavese cropped.jpg|center|128px]] | [[Cesare Pavese]] | | data-sort-value="1908" | 1908-09-09 | data-sort-value="1950" | 1950-08-27 | [[kalbininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[literatūrinis redaktorius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[biografas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 80 |- | [[:d:Q186481|Q186481]] | [[Vaizdas:RiccardoGiacconi.jpg|center|128px]] | [[Riccardo Giacconi]] | | data-sort-value="1931" | 1931-10-06 | data-sort-value="2018" | 2018-12-09 | [[astronomas]]<br/>[[fizikas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[astrofizikas]]<br/>[[vizualiųjų kūrinių autorius]]<br/>[[astrologas]] | [[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 80 |- | [[:d:Q561837|Q561837]] | [[Vaizdas:Mauricio Macri 2016.jpg|center|128px]] | [[Mauricio Macri]] | | data-sort-value="1959" | 1959-02-08 | | [[verslininkas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[inžinierius statybininkas]]<br/>[[sports executive]]<br/>[[bridžo žaidėjas]]<br/>[[Verslininkas|antrepreneris]] | [[Argentina]]<br/>[[Italija]] | 81 |- | [[:d:Q51492|Q51492]] | [[Vaizdas:Frank Capra.jpg|center|128px]] | [[Frank Capra]] | | data-sort-value="1897" | 1897-05-18 | data-sort-value="1991" | 1991-09-03 | [[Režisierius|kino režisierius]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[kino prodiuseris]]<br/>[[bandžininkas]]<br/>[[karininkas]]<br/>[[režisierius]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[kareivis]]<br/>[[prodiuseris]]<br/>[[film screenwriter]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]]<br/>[[Jungtinės Amerikos Valstijos]] | 84 |- | [[:d:Q192348|Q192348]] | [[Vaizdas:Benedetto Croce 01.jpg|center|128px]] | [[Benedetto Croce]] | | data-sort-value="1866" | 1866-02-25 | data-sort-value="1952" | 1952-11-20 | [[filosofas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[meno istorikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[istorikas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 84 |- | [[:d:Q1071031|Q1071031]] | [[Vaizdas:Paolo Gentiloni EC 2019 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Paolo Gentiloni]] | | data-sort-value="1954" | 1954-11-22 | | [[politikas]]<br/>[[žurnalistas]] | [[Italija]] | 85 |- | [[:d:Q154756|Q154756]] | [[Vaizdas:Italo-Calvino.jpg|center|128px]] | [[Italo Calvino]] | | data-sort-value="1923" | 1923-10-15 | data-sort-value="1985" | 1985-09-19 | [[rašytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[eseistas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[literatūrinis redaktorius]]<br/>[[kritikas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 89 |- | [[:d:Q161933|Q161933]] | [[Vaizdas:Paolo Monti - Servizio fotografico - BEIC 6361580 (cropped).jpg|center|128px]] | [[Albertas Moravija]] | | data-sort-value="1907" | 1907-11-28 | data-sort-value="1990" | 1990-09-26 | [[rašytojas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 90 |- | [[:d:Q163225|Q163225]] | [[Vaizdas:Sonia Gandhi (cropped).jpg|center|128px]] | [[Sonia Gandhi]] | | data-sort-value="1946" | 1946-12-09 | | [[politikas]] | [[Italija]]<br/>[[Indija]] | 90 |- | [[:d:Q171834|Q171834]] | [[Vaizdas:Aldo Moro 1968.jpg|center|128px]] | [[Aldo Moro]] | | data-sort-value="1916" | 1916-09-23 | data-sort-value="1978" | 1978-05-09 | [[politikas]]<br/>[[Diplomatinis atstovas|diplomatas]]<br/>[[profesorius]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 91 |- | [[:d:Q153670|Q153670]] | [[Vaizdas:Primo Levi.jpg|center|128px]] | [[Primo Levi]] | | data-sort-value="1919" | 1919-07-31 | data-sort-value="1987" | 1987-04-11 | [[chemikas]]<br/>[[poetas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[romanistas]]<br/>[[mokslinės fantastikos rašytojas]]<br/>[[autobiografas]]<br/>[[filosofas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[eseistas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 92 |- | [[:d:Q83174|Q83174]] | [[Vaizdas:Eugenio Montale.jpg|center|128px]] | [[Eucenio Montale]] | | data-sort-value="1896" | 1896-10-12 | data-sort-value="1981" | 1981-09-12 | [[poetas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[politikas]]<br/>[[bibliotekininkas]]<br/>[[prozininkas]]<br/>[[redaktorius]]<br/>[[muzikos kritikas]]<br/>[[literatūros kritikas]] | [[Italija]]<br/>[[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]] | 94 |- | [[:d:Q83038|Q83038]] | [[Vaizdas:Salvatore Quasimodo 1959.jpg|center|128px]] | [[Salvatore Quasimodo]] | | data-sort-value="1901" | 1901-08-20 | data-sort-value="1968" | 1968-06-14 | [[poetas]]<br/>[[kalbininkas]]<br/>[[rašytojas]]<br/>[[vertėjas]]<br/>[[scenaristas]]<br/>[[dėstytojas]]<br/>[[žurnalistas]]<br/>[[literatūros kritikas]]<br/>[[kritikas]]<br/>[[libreto autorius]] | [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos Karalystė (1861–1946)]]<br/>[[Italija]] | 96 |} {{Wikidata list end}} == Mokslininkai == *[[Amadėjas Avogadras]] ([[1776]] - [[1856]]), fizikas *[[Džordanas Brunas]] ([[1548]] - [[1600]]), filosofas ir astronomas *[[Leonardas Fibonatis]] ([[1175]] - [[1250]]), matematikas *[[Galileo Galilėjus]] ([[1564]] - [[1642]]), astronomas *[[Luidžis Galvanis]] ([[1737]] - [[1798]]), fizikas *[[Guljelmas Markonis]] ([[1874]] - [[1937]]), inžinierius, radijo išradėjas *[[Marija Montesori]] ([[1870]] - [[1952]]), gydytoja, mokytoja *[[Alesandras Volta]] ([[1745]] - [[1827]]), fizikas, elektrikas *[[Lukas Pačiolis]], ([[1445]] - [[1517]]) matematikas, buhalterijos pradininkas == Keliautojai == *[[Kristupas Kolumbas]] ([[1451]] - [[1506]]; nors laikomas ispanu, bet yra italų kilmės) *[[Markas Polas]] ([[1254]] - [[1324]]) *[[Amerigas Vespučis]] ([[1454]] - [[1512]]) *[[Džiovanis Kabotas]] ([[1450]] - [[1499]]) == Politikai == *[[Silvijus Berluskonis]] (g. [[1936]]) *[[Karlas Aseglijus Čiampis]] (g. [[1920]]) *[[Benitas Musolinis]] ([[1883]] - [[1945]]) *[[Romanas Prodis]] (g. [[1939]]) *[[Džiuzepė Garibaldis]] ([[1807]] - [[1882]]) *[[Palmiras Toljatis]] ([[1893]] - [[1964]]) == Rašytojai == *[[Dantė Aligjeris]] ([[1265]] - [[1321]]) *[[Džiovanis Bokačas]] ([[1313]] - [[1375]]) *[[Nikola Makiavelis]] ([[1469]] - [[1527]]) *[[Godfredas Mamelis]] ([[1827]] - [[1849]]) *[[Frančeskas Petrarka]] ([[1304]] - [[1374]]) == Aktoriai == *[[Monika Beluči]] (g. [[1964]]) *[[Sofi Loren]] (g. [[1934]]) *[[Marčelas Mastrojanis]] ([[1924]] - [[1996]]) == Menininkai == *[[Sandras Botičelis]] ([[1445]] - [[1510]]) *[[Mikelandželas Bonarotis]] ([[1475]] - [[1564]]) *[[Leonardas da Vinčis]] ([[1452]] - [[1519]]) *[[Rafaelis|Rafaelis Santis]] ([[1483]] - [[1520]]) *[[Donatelas]] ([[1386]] - [[1466]]) == Dainininkai == *[[Andrea Bočelis]] (g. [[1958]]) *[[Enrikas Karusas]] ([[1873]] - [[1921]]) *[[Adrianas Čelentanas]] (g. [[1938]]) *[[Toto Cutugno|Totas Kutunijas]] (g. [[1943]]) *[[Laura Pausini]] (g. [[1974]]) *[[Luciano Pavarotti|Lučianas Pavarotis]] (g. [[1935]]) *[[Eras Ramazotis]] (g. [[1963]]) == Kompozitoriai == *[[Klaudijus Monteverdis]] ([[1567]] - [[1643]]) *[[Nikolo Paganinis|Nikolas Paganinis]] ([[1782]] - [[1840]]) *[[Džiakomas Pučinis]] ([[1858]] - [[1924]]) *[[Džoakinas Rosinis]] ([[1792]] - [[1868]]) *[[Džiuzepė Verdis]] ([[1813]] - [[1901]]) *[[Antonijas Vivaldis]] ([[1678]] - [[1741]]) == Sportininkai == *[[Robertas Badžio]] (g. [[1967]]), futbolininkas *[[Stefanas Baldinis]] (g. [[1971]]), maratono bėgikas *[[Nino Benvenutis]] (g. [[1938]]), boksininkas *[[Gianluigi Buffon|Džianluidžis Bufonas]] (g. [[1978]]), futbolininkas *[[Marijus Čipolinis]] (g. [[1967]]), dviratininkas *[[Pierluidžis Kolina]] (g. [[1960]]), futbolo teisėjas *[[Alesandras del Pieras]] (g. [[1974]]), futbolininkas *[[Džiuzepė Farina]] ([[1906]] - [[1966]]), lenktynininkas *[[Enzo Ferrari]] ([[1898]] - [[1988]]), automobilių dizaineris *[[Giancarlo Fisichella|Džiankarlas Fisikela]] (g. [[1973]]), lenktyninkas *[[Karltonas Majersas]] (g. [[1971]]), krepšininkas *[[Federika Pelegrini]] (g. [[1988]]), plaukikė *[[Valentinas Rosis]] (g. [[1979]]), motociklininkas *[[Albertas Tomba]] (g. [[1966]]), kalnų slidininkas *[[Francesco Totti|Frančeskas Totis]] (g. [[1976]]), futbolininkas *[[Kristianas Vieris]] (g. [[1973]]), futbolininkas *[[Jarno Trulli|Jarnas Trulis]] (g. [[1974]]), lenktynininkas [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] bst81uks4f7c9bzw6ruf2c1p0s75ncv 0 46806 7957751 7751446 2026-11-05T05:50:09Z Vilensija 40695 +saug 7957751 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Lesčiai |foto = Lesčiai, kaimas.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Lesčių reginys |lat = 55.225 |long = 23.589 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |gyv = 3 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Lẽsčiai|Lẽsčių|Lẽsčiams|Lesčiùs|Lẽsčiais|Lẽsčiuose|š=2002}} |istpav = {{ru|Лещи}}, {{pl|Leszcze}} |vikiteka = Category:Lesčiai }} '''Lesčiai''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 2 km į vakarus nuo [[Paaluonys|Paaluonio]], prie kelio {{KK196}}. Stovi [[Lesčių Dievo Apvaizdos bažnyčia]] (pastatyta [[1789]] m.). Apylinkėse išsaugota [[Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė]]. == Istorija == XX a. pradžioje buvo Lesčių kaimas ir [[palivarkas]] Ariogalos valsčiuje. Žemės priklausė Riomeriams ir Rickevičiams.<ref>{{SGKP|15b|222|Leszcze}}</ref> Seniau greta Lesčių bažnytkaimio buvo dar 2 palivarkai (Leščiai I – 31 gyv. 1923 m., Leščiai II – 20 gyv.) ir Leščių viensėdis (15 gyv.). XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje dalis kaimo buvo Kėdainių rajone. [[2020]] m. [[spalio 14]] d. Kėdainių rajone buvęs Lesčių kaimas buvo panaikintas.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=1149 |date=2020-10-14 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl Kėdainių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimų pakeitimo, gyvenamųjų vietovių nustatymo ir pavadinimų joms suteikimo, gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ac7af3f0179f11ebb0038a8cd8ff585f |access-date=2024-03-12 |language=lt}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=60|inc=10|incmin=5 |1902|52|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|30|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|56|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|45|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|17|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|3|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|6|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|9|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|3|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Galerija == <gallery> Lesčiai 1.JPG|Lesčių bažnyčia Įvažiavimas į Lesčius.JPG|Įvažiavimas į kaimą Vaizdas nuo senojo [[Žemaičių plentas|Žemaičių plento]] </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} * {{ML|2|408|Leščiai}} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] c7f9z7zhhibtnkvt0krnicmvovdaix6 0 47164 7957697 248994 2026-11-05T00:57:09Z Xqbot 18320 robotas: Fixing double redirect from [[Lietuvių raštų kalba]] to [[Lietuvių senųjų raštų kalba]] 7957697 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Lietuvių senųjų raštų kalba]] 2sn2ince72eomycmrleb7busz5l2jk6 1 47165 7957698 248996 2026-11-05T00:57:14Z Xqbot 18320 robotas: Fixing double redirect from [[Aptarimas:Lietuvių raštų kalba]] to [[Aptarimas:Lietuvių senųjų raštų kalba]] 7957698 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Aptarimas:Lietuvių senųjų raštų kalba]] 40zaen3lf6tq797hrx417h97v1ak4pl 0 50158 7957643 7948383 2026-11-04T22:09:18Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957643 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Londono „Tottenham Hotspur“ | image = [[Vaizdas:Tottenham Hotspur FC.png|150px]] | fullname = Tottenham Hotspur Football Club | nickname = ''Spurs'', ''Lilywhites'' | founded = 1882 m. | ground = [[White Hart Lane]], [[Totenamas]], [[Londonas]] | capacity = 62 303 | chairman = | manager = | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2025-2026 | position = 17 vieta | pattern_la1 = _tottenham1920h | pattern_b1 = _tottenham1920h | pattern_ra1 = _tottenham1920h | pattern_sh1 = | pattern_so1 = _tottenham1920h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 000040 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _thfc201920a | pattern_b2 = _tottenham1920a | pattern_ra2 = _thfc201920a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _tottenham1920a | leftarm2 = 000040 | body2 = 000040 | rightarm2 = 000040 | shorts2 = 000040 | socks2 = 000040 | pattern_la3 = _tottenham2223t1 | pattern_b3 = _tottenham2223t1 | pattern_ra3 = _tottenham2223t1 | pattern_sh3 = _tottenham2223t1 | pattern_so3 = _tottenham2223t1 | leftarm3 = 4CB2D2 | body3 = 4CB2D2 | rightarm3 = 4CB2D2 | shorts3 = 4CB2D2 | socks3 = 4CB2D2 |terza divisa = Terza }} '''Londono „Tottenham Hotspur“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Londonas|Londono]], [[Totenhamas|Totenhamo]] rajono. == Istorija == 1901 metais laimėjo [[FA taurė|FA taurę]], tapdami vieninteliu taurės laimėtoju, nežaidžiančiu lygoje. 1960–1962 metų sezone laimėjo abi Anglijos taures – [[FA Taurė|FA Taurę]] ir [[Lygos taurė|Lygos taurę]]. 1963 m. laimėjo [[UEFA Taurių laimėtojų taurė|Taurių laimėtojų taurę]], tapdami pirmuoju Anglijos klubu, laimėjusiu Europos klubines varžybas. 1972 ir 1984 metais laimėjo [[UEFA taurė|UEFA taurę]]. {{fkp|1882|Hotspur FC|1884|Tottenham Hotspur}} == Pasiekimai == {{ENGfut |2|1951, 1961 |4|1922, 1952, 1957, 1963, 2017 |9|1934, 1958, 1960, 1962, 1967, 1971, 1985, 1987, 1990, 2016, 2018 |8|1901, 1921, 1961, 1962, 1967, 1981, 1982, 1991 |1|1987 |4|1971, 1973, 1999, 2008 |3|1982, 2002, 2009 |7|1921, 1951, 1961, 1962, 1967, 1981, 1991 |2|1920, 1982}} * Anglijos II diviziono (dab. [[Futbolo lygos čempionatas]]) čempionas ([[1920]], [[1950]] m.) {{ENGfl | 1909 | 2011 | 76 | 1}} {{UEFApas |0| |1|2019 |1|1963 |0| |3|1972, 1984, 2025 |1|1974 |0||0| |0| |0|}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Rekordai == * 2000 m. gruodžio 9 d. gynėjas [[Ledley King]] įmušė greičiausią Anglijos aukščiausiosios lygos įvartį – 10 sekundę į [[Bradford City]] vartus.{{faktas}} * 2007 m. kovo 17 d. vartininkas [[Paul Robinson]] įmušė įvartį iš 88 metrų atstumo į [[Wigan Athletic]] klubo vartus beveik nuo savo baudos aikštelės mušdamas paprastą baudos smūgį. Kamuolys atšoko priešais Vigano vartininką ir jį peršokęs pateko į vartus.{{faktas}} * 2009 m. lapkričio 22 d. klubas pasiekė didžiausią savo pergalę aukščiausiojoje lygoje, kai nugalėjo [[Wigan Athletic]] 9:1. 8 įvarčiai buvo įmušti antrajame kėlinyje.{{faktas}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == {{commons}} * [http://www.spurs.co.uk Oficiali klubo svetainė] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Tottenham]] [[Kategorija:Londono sportas]] ir26ue16i1mkuhaddbew42lz3hiebf0 0 50792 7957762 6845758 2026-11-05T07:10:22Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957762 wikitext text/x-wiki '''Valstietiškoji žemės ūkio enciklopedija''' ({{ru|Крестьянскaя сельскохозяйственнaя энциклопедия}}) – rusiška [[SSRS|tarybinė]] enciklopedija apie [[Žemės ūkis|žemės ūkį]], išleista [[1925]]–[[1928]] m. leidykloje ''Государственное издательство РСФСР (Госиздат)''. Iš viso buvo 7 tomai.<ref>[http://www.encyclopedia.ru/cat/books/book/46860/ Крестьянская сельскохозяйственная энциклопедия. В 7 томах (5 книгах).] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230122101746/http://www.encyclopedia.ru/cat/books/book/46860/ |date=2023-01-22 }} Encyclopedia.ru (tikrinta 2023-01-22).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Rusiškos enciklopedijos]] [[Kategorija:Tarybinės enciklopedijos]] [[Kategorija:Žemės ūkio žinynai]] 0dg1jx6qqo94bt3d4rlbhp7ou7s5okl 0 51337 7957554 6708702 2026-11-04T16:44:40Z Vilensija 40695 antraštė po foto 7957554 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} {{Ltgyv |pavad = Didžiuliai |foto = Didžiuliai, gatvė.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Dubysos gatvė |lat = 55.284 |long = 23.403 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |gyv = 207 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Didžiuliai |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Didžiùliai|Didžiùlių|Didžiùliams|Didžiuliùs|Didžiùliais|Didžiùliuose|š=2002}} }} '''Didžiuliai''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 6 km į vakarus nuo [[Ariogala|Ariogalos]], dešiniajame [[Dubysa|Dubysos]] krante. Prie kaimo yra [[Mituva|Mituvos]] ištakos, netoliese yra automagistralė {{A1}}. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka. [[Vaizdas:Didžiuliai, ženklas.JPG|miniatiūra|220px|left|Mituvos gatvė]] [[Vaizdas:Didžiuliai, daugiabučiai.JPG|miniatiūra|220px|left|Daugiabučiai]] [[Vaizdas:Didžiuliai, paminklas melioracijai.JPG|miniatiūra|220px|left|Paminklas su įrašu apie geriausiai suprojektuotą ir įvykdytą [[melioracija|melioracijos]] objektą Lietuvoje 1969 m.]] == Istorija == {{adm2|3}} {{admr|–[[1950]] m.|[[Girkalnio valsčius]]|[[Raseinių apskritis]]}} {{admr|[[1950]]–[[1962]] m.|r2=2|[[Didžiulių apylinkė]] <br/> (1950–1954 ir 1963–1968 m. jos centras)|[[Ariogalos rajonas]]}} {{admr|[[1962]]–[[1972]] m.|r2=3|[[Raseinių rajonas]]}} {{admr|[[1972]]–[[1986]] m.|[[Verėduvos apylinkė]]}} {{admr|[[1986]]–[[1995]] m.|[[Ariogalos apylinkė]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Ariogalos seniūnija]]|[[Raseinių rajono savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=310|inc=100|incmin=25 |1923|299|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|276|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|401||Didžiuliai}}</ref> |1970|261|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|307|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1985|294|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|1|425||Didžiuliai}}</ref> |1989|274|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|283|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|257|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|207|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] ob09q9xhjrf7407pun54ly7bna9pyqv 0 62510 7957817 7798613 2026-11-05T11:48:14Z Kukmedis 169593 7957817 wikitext text/x-wiki {{Reikšmės|Švč. Mergelės Marijos bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 54.3836 |long = 23.6455 |foto = Simno bazn.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2010 m. |arkivyskupija = Kauno |vyskupija = Vilkaviškio |dekanatas2 = [[Alytaus dekanatas (Vilkaviškis)|Alytaus]] |savivaldybė = Alytaus rajono |gyvenvietė = Simnas |adresas = Kreivoji g. 2 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1520 m. |stilius = [[renesansas]] |klebonas = Raimundas Žukauskas (2025) }} '''Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Simnas|Simne]], miesto centrinėje dalyje. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro [[Jonas Garalevičius|Jono Garalevičiaus]] pagaminti [[vargonai]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 852.<ref>{{cite kvr|852}}</ref> == Istorija == Simno valdytojas [[Jonas Jonavičius Zabžezinskis|Jonas Zabžezinskis]] [[1520]] m. pastatė mūrinę bažnyčią. Rusijos kariuomenė [[1655]] m. ją gerokai apgadino. Po 1674 m. suremontuota: paaukštintas bokštas, pristatyta [[presbiterija]], vėliau – 2 [[Koplyčia|koplyčios]], [[zakristija]]. [[1730]] m. suskliausta šiaurinė koplyčia, tarp [[1764]] ir [[1776]] m. – presbiterija. Nuo [[1782]] m. veikė [[parapinė mokykla]]. [[1812]] m. [[prancūzmetis|prancūzmečiu]] bažnyčioje įrengta [[karo ligoninė]]. [[1815]] m. šventorius aptvertas pynučiais. Šiaudinis bažnyčios stogas [[1823]] m. pakeistas lentiniu. Po [[1847]] m. gaisro pažemintas bokštas, suskliaustos navos, paaukštinti bokšteliai. Po [[1872]] m. gaisro pažemintos grindys, užverstos [[Kripta|kriptos]]. [[1888]] m. pristatyta zakristija. Nuo [[1893]] m. lietuviai prašė leisti bažnyčioje giedoti gimtąja kalba. [[1896]] m. pradėta giedoti lietuviškai. Lenkiškai kalbantys miestelėnai priešinosi, skundė valdžiai Simno kunigus. Lietuviškos giesmės nepanaikintos, riaušės liovėsi. Iki [[1906]] m. įsikūrė [[Gyvojo rožančiaus brolija]], ji įsteigė parapijos biblioteką. [[1907]] m. įsikūrė [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugijos]] skyrius (pirmininkas kunigas [[Vincas Vaičiūnas]]). [[1914]] m. per susišaudymą apgadintas bažnyčios stogas, lubos, sudaužyti visi [[Vitražas|vitražai]]. Klebonas [[Vincas Šeškevičius]] bažnyčią suremontavo. 1919 m. pristatyti [[Kontraforsas|kontraforsai]], 1938 m. rekonstruoti pamatai, sutvirtintos sienos ir skliautai. [[1941]] m. bomba sugriovė kleboniją, [[1944]] m. [[liepos 28]] d. bažnyčia apdegė. Po gaisro uždengtas stogas. Kunigas [[Juozas Žemaitis (1926)|Juozas Žemaitis]] 1958 m. bažnyčią atnaujino. == Architektūra == Bažnyčia [[Renesansas|renesansinė]], lotyniško kryžiaus plano, [[Bazilika (pastatas)|bazilikinė]], vienabokštė, su penkiasiene [[Apsidė (architektūra)|apside]], 2 zakristijomis ir 2 bokšteliais. Vidus 3 [[Nava|navų]], atskirtų [[Piliorius|pilioriais]], dengtų cilindriniais ir kryžminiais skliautais. [[Šventorius|Šventoriaus]] kampe stovi mūrinė [[varpinė]].<ref>{{cite web |title=Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia |url=https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/151d9641-2320-4de6-8ba6-401d0e7b18fc |website=kvr.kpd.lt |publisher=[[Kultūros vertybių registras]] |access-date=2026-02-15}}</ref> Bažnyčioje išlikę XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios sieninės [[tapyba|tapybos]]. Kitu sluoksniu padengta kompozicija su Nukryžiuotojo scena rasta 2026 m. atkėlus vieną iš penkių bažnyčios altorių, kuris buvo išvežtas restauruoti.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2876534/simno-baznycioje-restauruojant-altoriu-rasta-spejama-keliu-simtu-metu-sienine-tapyba?srsltid=AfmBOopTLKdeXodvOuyvifOUkhSqHQnh3Uju02dawEqTOQMoGh9FelOe Simno bažnyčioje restauruojant altorių, rasta, spėjama, kelių šimtų metų sieninė tapyba] ''lrt.lt'' 2026-03-23</ref> <gallery> Simnas, Lithuania - panoramio (8).jpg|Šoninis fasadas Simnas, Lithuania - panoramio (14).jpg|Varpinė Simnas, Lithuania - panoramio (6).jpg|Skulptūra šventoriuje </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} * {{Misius 1993|457–458}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of the Assumption of The Holy Virgin Mary, Simnas}} * [https://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/alytaus-dekanatas/simno-svc-m-marijos-emimo-i-dangu-parapija/ Vyskupijos informacija] [[Kategorija:Alytaus rajono bažnyčios]] [[Kategorija:Lietuvos renesanso architektūra]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] r0q13fjax2ynm5h6vu9k36pk172icug 0 63476 7957792 7790920 2026-11-05T10:01:52Z CommonsDelinker 3342 Vaizdas Allsaintsvilnius.jpg keičiamas Church_of_All_Saints_in_Vilnius,_Lithuania_in_2007.jpg 7957792 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Visų Šventųjų bažnyčia|}} {{Bažnyčia |lat = 54.6756 |long = 25.2844 |foto = Church of All Saints in Vilnius, Lithuania in 2007.jpg |fotoinfo = Bažnyčia 2007 m. |arkivyskupija = Vilniaus |dekanatas = Vilniaus I |savivaldybė = Vilniaus miesto |gyvenvietė = Vilnius |adresas = Visų Šventųjų g. 1 |medžiaga = tinkuotas mūras |pastatyta = 1631 m. |stilius = [[barokas]] |klebonas = Gintaras Černius (2025) }} '''Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia''' – bažnyčia, stovinti [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]]. Kultūros paveldo objektas Nr. 24644.<ref>{{cite kvr|24644}}</ref> Ankstyvojo [[Barokas|baroko]] formų, turi [[Renesansas|renesanso]] bruožų. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. == Istorija == 1620–1630 m. prie [[Rūdninkų vartai|Rūdninkų vartų]] Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretoriaus Vaitiekaus Chludžinskio rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. Ji atiduota senosios regulos [[karmelitai|karmelitams]]. Vienuolynui pritaikyti senesni namai. XVII a. pirmojoje pusėje vienuolyno pastatai sujungti. 1655 m. bažnyčia ir vienuolynas nukentėjo nuo gaisro, po 1661 m. atstatyti. 1743 m. pastatyta varpinė, primūryta [[zakristija]], o virš jos – bibliotekos patalpa. Pastatytas į kiemą išsikišęs vienuolyno korpusas (statė karmelitų vienuolis Antanas Šperkovičius) ir jame įrengtas refektorius. XVIII a. interjero skulptūras sukūrė A. Šelis. 1810 m. įsteigta parapija.<ref name=mis>{{Misius 1993|600–601}}</ref> 1812 m. pabaigoje baigiantis [[prancūzmetis|prancūzmečiui]] Napoleono [[Didžioji armija]] sukūreno bažnyčios suolus, klausyklas; vienuolyne įkurdinta ligoninė. 1823 m. bažnyčia atnaujinta. 1880 m. nugriauta [[Šventorius|šventoriaus]] mūro tvora. Nuo 1842 m. vienuolynas paliktas etatiniu (2-osios klasės). 1870 m. jame buvo 27 vienuoliai, tarp kurių 15 atkelta iš uždarytų kitų regulų vienuolynų. 1885 m. vienuolynas uždarytas, pastate įrengti butai. 1902 m. klebono L. Čiudovskio iniciatyva užteptos bažnyčios [[Nava|navų]] sienų, [[Koplyčia|koplyčių]] [[Kupolas|kupolų]] [[Freska|freskos]]. 1908 m. vikaru buvęs [[Petras Kraujalis]] pradėjo sakyti lietuviškus pamokslus, kuriems lenkai priešinosi.<ref name=mis/> 1948 m. bažnyčia uždaryta ir paversta bakalėjinių prekių sandėliu. 1960 m. [[LTSR Ministrų Taryba]] nutarė vietoje uždaromos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios ją grąžinti tikintiesiems, tačiau nutarimas neįvykdytas. 1967–1975 m. restauruota bažnyčia ir varpinė (architektės Aldonos Švabauskienės projektas). 1975 m. čia įrengta Dailės muziejaus liaudies meno ekspozicija. 1991 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.<ref name=mis/> == Eksterjeras == [[Vaizdas:Visų Šventųjų bažnyčios apsidė.jpg|thumb|200 px|left|Visų Šventųjų bažnyčios apsidė]] Viena pirmųjų bebokščių ankstyvojo baroko bažnyčių Lietuvoje. Bažnyčia trijų navų, bazilikinė, masyvi, su gilia presbiterija ir dviem kupolinėmis koplyčiomis iš šonų. Fasadu atsigręžusi į istorinę Rūdninkų gatvę ir priklauso paplitusiam „Il Gesù“ tipui, kuris tapo pavyzdžiu daugumai barokinių šventovių Europoje. Dideli bažnyčios ir vienuolyno tūriai šliejasi prie buvusios [[Vilniaus gynybinė siena|Vilniaus gynybinės sienos]].<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas">Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija. Valdovų kelias, 1 knyga. Rūdninkų gatvė. Vilnius: Charibdė, 2001, p.81-96. ISBN: 9789986745532.</ref><ref>Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 232–234. ISBN 978-9955-23-952-9.</ref><ref name="Marius Jonaitis">Marius Jonaitis. Prieš trisdešimtį metų atgimusi Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia: praeitis ir šiandiena, 2021, skelbta „Bernardinai.lt". [https://www.bernardinai.lt/pries-trisdesimti-metu-atgimusi-vilniaus-visu-sventuju-baznycia-praeitis-ir-siandiena/]</ref> Bažnyčios frontonas istoriškai buvo puošiamas dviem medinėmis polichromuotomis statulomis, vaizduojančiomis [[Elijas|šv. Eliją]] ir [[Eliziejus|šv. Eliziejų]]. Šios figūros pasirinktos neatsitiktinai – jie laikomi pirmaisiais [[Karmelio kalnas|Karmelio kalno]] atsiskyrėliais ir dvasiniais [[Karmelitai|karmelitų vienuolijos]] pradininkais. Nors medinės statulos bėgant laikui ir dėl nepalankių oro sąlygų nyko, jų buvimas fasade pabrėžė ordino kilmę ir jo sąsajas su [[Biblija|biblinėmis tradicijomis]]. Šiuo metu skulptūros perkeltos į bažnyčios vidų.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012, p. 271–276. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref name="Marius Jonaitis"/> Šalia šiaurės rytinio bažnyčios kampo 1743 m. pastatyta penkių aukštų mūrinė [[Varpinė|varpinė]]. Ji suteikia ansambliui [[Barokas|vėlyvojo baroko]] bei [[Rokokas|rokoko]] stiliaus bruožų. Bokštas yra grakštus ir gausiai papuoštas: jame matomos gilios nišos, banguoti karnizai bei dekoratyvinės vazos. Šis aukštas elementas išsiskiria šalia žemesnio, plataus bažnyčios pastato ir yra svarbi [[Vilniaus senamiestis|senamiesčio]] panoramos dalis.<ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Vladas Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013, p. 236. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref><ref name="Marius Jonaitis"/> Bažnyčia užsibaigia masyvia trisiene apside, kuri pasižymi ankstyvojo baroko paprastumu. Jos sienos tinkuotos ir dažytos rausva spalva, kurią skaido aukšti, pusapskričiai langai bei stačiakampės nišos viršutiniame tarpsnyje.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Morta Baužienė"/> Bažnyčią dengia aukštas dvišlaitis raudonų čerpių stogas. Virš apsidės matomas nedidelis metalinis kryžius, fone iškyla grakštus barokinis bokštelis, kuris suteikia pastatui vertikalaus akcento. Stogo šlaite įrengti nedideli stoglangiai, užtikrinantys palėpių vėdinimą ir apšvietimą.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Morta Baužienė"/> Bažnyčia kartu su greta esančiais buvusio basųjų karmelitų vienuolyno korpusais sudaro uždarą ir vientisą architektūrinį ansamblį. Pastatas organiškai įsilieja į senamiesčio gatvių tinklą prie buvusių Rūdninkų vartų, formuodamas istorinę „[[Valdovų kelias|Valdovų kelio]]“ perspektyvą. Bažnyčios eksterjeras atspindi ne tik dvasinę ordino paskirtį, bet ir gynybinį, masyvų senojo Vilniaus mūrinės architektūros charakterį.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/> == Interjeras == [[Vaizdas:Church of All Saints, Vilnius, 2025, interior.jpg|thumb|200 px|left|Visų Šventųjų bažnyčios interjeras. Centrinė nava]] [[Vaizdas:Visų Šventųjų bažnyčios interjeras (8).jpg|thumb|150 px|right|Visų Šventųjų bažnyčios interjeras. Šoniniai altoriai]] [[Vaizdas:Visų Šventųjų bažnyčios interjeras (34).jpg|thumb||150 px|right|Visų Šventųjų bažnyčios interjeras.]] Vidaus erdvė pasižymi bazilikiniu trinaviu planu, kurį skaido masyvūs [[Piliorius|pilioriai]], jungiami pusapskričių arkų. Centrinė nava yra gerokai aukštesnė ir platesnė už šonines, užbaigta erdvia presbiterija ir trisiene apside. Visas navas dengia [[Cilindrinis skliautas|cilindriniai skliautai]] su liunetėmis, kurie suteikia interjerui ankstyvajam barokui būdingą didingumo ir rimties pojūtį, kartu užtikrindami gerą natūralų apšvietimą per aukštai išdėstytus langus.<ref name="Morta Baužienė"/> Bažnyčios interjere istoriškai susiformavo vienas gausiausių Vilniuje altorių ansamblių – XVIII a. inventoriai mini net 19 altorių, išsidėsčiusių centrinėje navoje, šoninėse navose bei koplyčiose. Ši gausa atspindėjo aktyvią basųjų karmelitų brolijų veiklą ir specifines pamaldumo tradicijas. Nors laiko tėkmėje ir po XIX a. bei sovietmečio rekonstrukcijų altorių skaičius kito, išlikusi dalis reprezentuoja aukščiausio lygio vėlyvojo baroko plastiką, kurioje architektūrinės formos organiškai persipina su skulptūriniais elementais. Šiuo metu bažnyčioje yra 18 altorių.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Marius Jonaitis"/> Didysis altorius sukurtas apie 1787 m. pagal architekto [[Martynas Knakfusas|Martyno Knakfuso]] projektą. Tai dviejų aukštų konstrukcija, kurią rėmina didelės kolonos su korintiniais [[Kapitelis|kapiteliais]]. Apatinėje dalyje išsiskiria banguotas [[karnizas]] ir [[Marmuras|marmuro]] imitacija, suteikianti prabangos pojūtį. Centre stovi puošnus [[Tabernakulis|tabernakulis]] su auksuotu [[Krucifiksas|krucifiksu]], virš jo – didelis altoriaus paveikslas, vaizduojantis Visų Šventųjų triumfą. Skulptūros ir angelų figūros pasižymi [[Barokas|vėlyvajam barokui]] būdingomis ekspresyviomis pozomis.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Morta Baužienė"/><ref name="Marius Jonaitis"/> [[Vaizdas:Visų Šventųjų bažnyčios interjeras (39).jpg|thumb|200 px|left|Visų Šventųjų bažnyčios interjeras. Vargonų choras]] Šoniniai altoriai, išsidėstę prie piliorių ir navų sienų, sukuria vientisą meninį ritmą visoje šventovės erdvėje. Jų architektūrinis sprendimas atkartoja didžiojo altoriaus motyvus, tačiau kiekvienas pasižymi individualia ikonografija. Altorių retabuluose derinamos įvairių spalvų marmuro imitacijos, auksuoti drožiniai ir dinamiškos figūrinės kompozicijos. Šis ansamblis tarnauja ne tik kaip liturginė vieta, bet ir kaip pagrindinis vizualinis akcentas, sujungiantis visas bažnyčios erdves į bendrą teologinę programą.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/> Vakarų pusėje, virš pagrindinio įėjimo, įrengtas vargonų [[Choras (architektūra)|choras]], kurį laiko masyvi arkada. Choro erdvę puošia dekoratyvus vargonų prospektas, pasižymintis baroko formomis ir grakščiais drožiniais. Virš vargonų esantis didelis pusapskritis langas užtikrina gausų natūralų apšvietimą, kuris išryškina instrumento plastiką bei skliautų lipdybą.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Morta Baužienė"/> Prie vieno iš centrinių piliorių pritvirtinta vėlyvojo baroko stiliaus [[sakykla]], gausiai dekoruota skulptūriniais elementais ir reljefais, vaizduojančiais evangelistus bei religinius simbolius, suteikiančius interjerui meninės dinamikos.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Morta Baužienė"/> Sienas ir skliautus puošia sieninės tapybos fragmentai bei vertingi molbertinės tapybos kūriniai, atspindintys karmelitų ordino dvasingumą. Centrinėje dalyje dominuoja Visų Šventųjų ir Šventosios Šeimos ikonografija. Po 1991 m. restauracijos bažnyčios meninį turtą papildė dailininko [[Antanas Kmieliauskas|Antano Kmieliausko]] sukurti altorių paveikslai ir freskos.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Morta Baužienė"/> Po bažnyčios grindimis yra išlikę erdvūs rūsiai-kriptos, kuriuose buvo laidojami vienuolyno broliai, bažnyčios mecenatai ir žymūs miestiečiai.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/> == Šv. Juozapo koplyčia == [[Vaizdas:Visų Šventųjų bažnyčios interjeras (23).jpg|thumb|150 px|left|Visų Šventųjų bažnyčios interjeras. Šv. Juozapo koplyčia]] Prie šoninių navų prigludusios koplyčios, iš kurių svarbiausia dedikuota [[Šv. Juozapas|Šv. Juozapui]] (arba Škaplieriaus Dievo Motinai), pasižymi intymesne erdve ir specifine puošyba. Altoriaus viduryje matomas „Šv. Šeimos“ (arba Dievo Motinos su Kūdikiu ir šventaisiais) paveikslas. Virš jo esantis apvalus langas su vitražu sukuria barokui būdingą šviesos efektą, simbolizuojantį dieviškąją apvaizdą. Altorių rėmina masyvios kolonos su korintiniais kapiteliais, dekoruotos marmuro imitacija. Abipus centrinio paveikslo stovi ekspresyvios medinės, polichromuotos skulptūros. Kairėje pavaizduotas karališkos kilmės šventasis (tikėtina, [[Šv. Kazimieras]] arba mecenatas), dešinėje – bažnyčios tėvas ar ordino vyresnysis.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/> Altoriaus viršutinėje dalyje (atikuose) įkomponuoti mažesni molbertinės tapybos kūriniai auksuotuose rėmuose, vaizduojantys basųjų karmelitų ordino šventuosius. Viršutinėje altoriaus dalyje gausu gipsinių angeliukų (putų) figūrų, kurios „laiko“ karnizus arba puošia [[voliuta]]s. Pačiame viršuje matomas monograminis ženklas spindulių fone. Šachmatinis juodų ir baltų plytelių raštas suteikia erdvei gylio ir pabrėžia griežtą bažnyčios planą.<ref name="Antanas Rimvydas Čaplinskas"/><ref name="Morta Baužienė"/> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Church of All Saints in Vilnius}} * {{oficiali svetainė|https://vvsventujuparapija.lt/}} * [https://www.vilnensis.lt/parapijos/vilniaus-visu-sventuju-parapija/ Vyskupijos informacija] {{Katalikų bažnyčios Vilniuje}} {{Vienuolynai Lietuvoje}} {{SavStr}} [[Kategorija:Vilniaus bažnyčios]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] [[Kategorija:Lietuvos dailės muziejus]] [[Kategorija:Lietuvos karmelitų vienuolynai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] [[Kategorija:Baroko architektūra Lietuvoje]] 71s6u7m9x451julryuhlgd7ymjktdsk 0 67446 7957473 7460912 2026-11-04T13:03:45Z Mindaur 114083 Daugiau nei tik lietuvių kilmės. 7957473 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Algirdas Julius Greimas | paveikslėlis =Algirdas Julius Greimas.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 250px | gimimo vardas = Algirdas Julius Greimas | gimimo data = {{Gimė|1917|03|19}} | gimimo vieta = [[Tula]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1992|02|27|1917|03|19}} | mirties vieta = [[Paryžius]], [[Prancūzija]] | palaidotas = [[Petrašiūnų kapinės]]e | tautybė = [[lietuvis]] | sutuoktinis = Ona Bagdonaitė-Greimienė Teresa Mary Keane | tėvas = Julius Greimas, 1882-1942 | motina = Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė, 1886-1956 | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla =semiotikas, mitologas, kalbininkas, filosofas, publicistas | sritis = [[semiotika]], [[bendroji reikšmės teorija]], [[naratyvumas]], [[lietuvių mitologija]], [[estetinė patirtis]], [[senoji prancūzų kalba]] | įstaigos = [[Socialinių mokslų aukštoji mokykla]] | pareigos = Profesorius <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = mokslų daktaras | alma_mater = [[Paryžiaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} [[Vaizdas:Vikiteka. Greimas, Šiauliai.jpg|miniatiūra|220px|Greimo biustas Šiauliuose (atidengtas 2017 m.)<ref>[http://old.skrastas.lt/?data=2017-09-22&rub=1065924812&id=1504715124 A. J. Greimo atminimas įamžintas dviem kūriniais] ''old.skrastas.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211029075118/http://old.skrastas.lt/?data=2017-09-22&rub=1065924812&id=1504715124}}</ref>]] '''Algirdas Julius Greimas''' ({{fr|Algirdas Julien Greimas}}, [[1917]] m. [[kovo 9]] d. [[Tula|Tuloje]], [[Rusija]] – [[1992]] m. [[vasario 27]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]], palaidotas [[Kaunas|Kauno]] [[Petrašiūnų kapinės]]e) – lietuvių ir prancūzų [[semiotika]]s, kalbininkas, mitologas, eseistas. Vienas žymiausių šiuolaikinės semiotikos atstovų, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. == Biografija == Tėvas – Julius Greimas (1882–1942) – mokytojas, motina Konstancija Mickevičiūtė-Greimienė – tarnautoja (1886–1956). [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno [[Tula|Tuloje]], kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. [[1918]] m. Greimų šeima grįžo į Lietuvą ir J. Greimas 1918–1919 m. vėl dirbo [[Kunigiškių pradžios mokykla|Kunigiškių pradžios mokykloje]] mokytoju ir pirmuoju šios mokyklos vedėju. Erdviame mokyklos pastate buvo įrengti ir butai mokytojų šeimoms, tad Greimai čia ir apsigyveno. Šeimoje Kunigiškiuose porą metų augo Algirdas Julius.<ref>[http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1304 Algirdas Julius Greimas] ''anykstenai.lt''</ref> Iki [[1927]] m. mokėsi [[Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija|Kupiškio progimnazijoje]]. [[1929]]–[[1931]] m. gyveno [[Šiauliai|Šiauliuose]], lankė [[Šiaulių gimnazija|berniukų gimnaziją]]. [[Marijampolė]]je baigė [[Marijampolės gimnazija|Rygiškių Jono gimnaziją]]. [[1934]]–[[1935]] m. studijavo teisę [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]], [[1936]]–[[1939]] m. kalbotyrą [[Grenoblis|Grenoblio]] universitete. Grįžęs į Lietuvą 1939 m. atliko karinę tarnybą. [[1940]]–[[1944]] m. gyveno Šiauliuose, mokytojavo [[Didždvario gimnazija|Mergaičių gimnazijoje]] ir Prekybos institute, buvo Tautinės lietuvių studentų korporacijos [[Neo-Lithuania]] narys, priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui. Buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių. 1944 m. su šeima pasitraukė į Prancūziją. [[1949]] m. [[Sorbona|Sorbonoje]] apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“. [[1950]]–[[1958]] m. dėstė [[Aleksandrija|Aleksandrijos]], [[1958]]–[[1962]] m. [[Ankara|Ankaros]] ir [[Stambulas|Stambulo]], [[1962]]–[[1965]] m. [[Puatjė]] universitetuose. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. [[1965]]–[[1968]] m. Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinis sekretorius. [[1969]]–[[1971]] m. Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro [[Urbinas|Urbine]] ([[Italija]]) mokslinis vadovas. Prof. A. J. Greimas 1960 m. drauge su bendraminčiais Prancūzijoje įkuria Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, iš esmės žymėjusią lingvistikos atgimimą toje šalyje, prieštaraujant tradiciniams filologiniams kalbos tyrimams. Lankėsi Lietuvoje, skaitė paskaitas [[VU|Vilniaus universitete]]. Vilniuje yra Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime, taip pat lietuvių emigrantų politinėje veikloje. A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A. J. Greimas praturtino semiotiką originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Jam buvo patikėtos Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus, Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinio vadovo pareigos, šis mokslininkas laikomas vienu geriausių pasaulio semiotikų. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai, prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją. Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai. Mitologijai suteikęs aktualios struktūros statusą, tautinės atminties ieškojo dievų ir žmonių pasauliuose. Algirdas J. Greimas yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle ''Vienybės medis'' Vilniuje. == Veikla == * 1951 m. Greimas pasitraukia iš aktyvios politikos ir labiau atsideda kultūros klausimams. * 1958 m. „Dirvoje“ kalbėdamas apie savąją lietuvišką veiklą jis sakosi prisiėmęs „kultūrinio juodadarbio pareigas“. Jau būdamas 12 metų parašė nuotykių romaną. Daug skaitydavo Šiaulių miesto bibliotekoje, tad skaitymas pamėgdžiojo vaikų avantiūras ir parašė šį nuotykių romaną. Pirmoji Greimo prakalba buvusi apie Vaižgantą, kai kartą per metus visa gimnazija būdavo sušaukiama ir vienas mokinys skaitydavo paskaitą. * 1942 m. mirus [[Kazys Binkis|K. Binkiui]] Šiaulių teatre miesto inteligentai surengė paminėjimą- akademiją. Jo metu Greimo pasakyta kalba „Binkis – vėliauninkas“ tapo ir viena pirmųjų publikacijų, 1943 m. pasirodė pirmame „Varpų“ almanacho numeryje. Pokario metais, vadinamųjų perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje ir kiek vėliau Amerikoje, gyvavo kultūrinė „mažoji Lietuva“, pajėgusi subrandinti ištisą kūrėjų kartą. Greimas nusistatė principą: atsiliepti į visus kvietimus ir pasiūlymus, kuriuos gaus. Rašė į išeivijos spaudą, skaitė paskaitas įvairiuose susibūrimuose, išnaudojo kiekvieną progą užmegzti ryšius su Lietuva, aktyviausiai įsiterpė į nepriklausomybę atgavusios Lietuvos kultūrinį gyvenimą. * 1971 m. apžvelgė bendrosios struktūrinės metodikos problemas ir struktūrinį metodą, analizavo [[Geležinio Vilko legenda|Gedimino sapno]] legendą; * 1979 m. aptarė kai kuriuos literatūros tyrinėjimo principus. Paskaitos Vilniaus universitete sulaukė didelio visuomenės dėmesio, taip pat ir ideologijos sargų susirūpinimo. Rašė lingvistikos, semantikos bei semiotikos, lietuvių folkloristikos ir kitais klausimais, formulavo bendrosios semiotikos idėjas ir siekė jas pritaikyti kultūrinių procesų analizei. Kartu domėjosi, ar negalima šio metodo pritaikyti istorijos tyrimui, ypač, kai trūksta kitų šaltinių. Mokslininkas rašė prancūzų ir lietuvių kalbomis, prancūziškai rengė bendraautorinius darbus, lietuviškai – apie mūsų tautos kultūrą. Nuolat aiškino lietuvių skaitytojams savo koncepcijas, neretai interviu forma. Paskutiniais gyvenimo dešimtmečiais vis daugiau domėjosi lietuvių kultūra, ypač mitologija, bandė ją išryškinti pasaulinės kultūros kontekste. Analizuodamas senovės lietuvių kultūros reliktus, jis atskleidė mūsų protėvių pasaulėjautą. Nagrinėdamas lietuvių kultūros vyksmą, Greimas formulavo naujus kultūrologijos principus. Profesoriaus dėka ne vienas Vakarų mokslininkas atkreipė dėmesį į lietuvių kultūros fenomeno savitumą. A. J. Greimo moksliniai interesai tolydžiai plėtėsi. Jis sugebėjo į žinomus dalykus pažvelgti naujai, vertė susimąstyti dėl įsigalėjusių postulatų pagrįstumo. == Kūryba == Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane). Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose „Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ ([[1970]] m.), „Mopasanas. Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ ([[1976]] m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, [[1979]] m., su J. Courtés, 2, [[1986]] m., kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ ([[1983]] m.), „Apie netobulumą“ ([[1987]] m.), „Pasijų semiotika“ ([[1991]] m., su J. Fontanille). '''Lietuviškai išleistos šios A. J. Greimo knygos:''' * „Apie dievus ir žmones“ ([[1979]] m.), * „Semiotika“ ([[1989]] m.), * „Tautos atminties beieškant“ ([[1990]] m.) * „Iš arti ir iš toli“ ([[1991]] m.), * „Gyvenimas ir galvojimas“ ([[1998]] m.), * „Baimės ieškojimas“ ([[1999]] m.). * „Apie netobulumą“ ([[2004]] m.). * „Struktūrinė semantika“ ([[2005]] m.). * „Lietuvių mitologijos studijos“, ([[2005]] m). '''Kitomis kalbomis išleistos knygos:''' * Maupassant: La sémiotique du texte. Paris: Seuil, 1983 (pranc. k.); * Des dieux et des hommes: [études de mythologie lith.]. Paris: Presses Univ. de France, 1985 (pranc. k.); * Sémantique structurale: [recherche de méthode]. Paris: Presses Univ. de France, 1986 (pranc. k.); * Sémiotique des passions: des états de choses aux états d’âme /Algirdas Julien Greimas, Jacques Fontanille. Paris: Seuil, 1991 (pranc. k.); * Dictionnaire de moyen français: La Renaissance / Algirdas Julien Greimas, Teresa Mary Keane. Paris: Larousse, 1992 (pranc. k.); * Of Gods and Men: [studies in Lithuanian mythology]. Bloomington; Indianapolis: Indiana University Press, 1992 (angl. k.); * La Lituanie un des Pays Baltes / Algirdas Julien Greimas, Saulius Žukas. Vilnius: Baltos lankos, 1993 (pranc. k.). == Įamžinimas == Greimo vardu pavadintos gatvės Marijampolėje, Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, [[Greimų tiltas]] Prienuose. Atidengtas paminklas Kaune, K. Donelaičio g., prie Vytauto Didžiojo universiteto (skulpt. [[Stasys Žirgulis]]). A. J. Greimo vardas įamžintas Prancūzijoje: La Šosė (''La Chaussée'') gyvenvietėje yra jo vardu pavadinta aikštė, ant namo, kuriame gyveno, atidengta memorialinė lenta. 2017 m. sausio 25 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje atidaryta A. J. Greimo vardo skaitykla.<ref>[https://www.didzdvaris.lt/a-j-greimo-skaitykla/ ''A. J. Greimo skaitykla''], Šiaulių Didždvario gimnazija. Nuoroda tikrinta 2022-09-26.</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.gc.vu.lt/Greimas.php Biografija ir kūryba] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080503022856/http://www.gc.vu.lt/Greimas.php |date=2008-05-03 }} * [http://tautosmenta.lt/algirdas-julius-greimas/ A. J. Greimo straipsniai, knygos, įrašai. ''tautosmenta.lt''] * [http://alkas.lt/2011/03/09/didysis-prasmes-ieskotojas-%E2%80%93-algirdas-julius-greimas-1917-1992/ Didysis prasmės ieškotojas – Algirdas Julius Greimas] {{DEFAULTSORT:Greimas, Algirdas Julius}} [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] [[Kategorija:Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariai]] [[Kategorija:Lietuvos religijotyrininkai]] [[Kategorija:Lietuvos semiotikai]] 83cx4o4ehvbnc06bvw95ij7adzd8k8h 0 67477 7957801 7902767 2026-11-05T11:12:10Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957801 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Darjušas Lavrinovičius |image=[[Vaizdas:Dariusz Lawrynowicz by Augustas Didzgalvis.jpg|250px|frameless]] |nickname=Brolis |dateofbirth={{Gimimo data|1979|11|1}} |cityofbirth=[[Vilnius]] |countryofbirth=[[Lietuvos TSR]] |currentclub = Baigęs karjerą |height=2,12 m |weight=120 kg |careeryears=1996 – |position=[[Vidurio puolėjas]] |years= 1996–2000<br />2000–2003<br />2003–2006<br />2006–2008<br />2008–2009<br />2009–2010<br />2010–2011<br />2011–2012<br />2012–2013<br />2013–2014<br>2014–2016<br>2016–2018<br>2018–2019<br>2019–2020<br>2020–2021 |clubs=[[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]]<br />[[Alytaus Alita|Alytaus „Alita“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[BC Unics|Kazanės „Unics“]]<br />[[Maskvos Dinamo (krepšinio klubas)|Maskvos „Dinamo“]]<br />[[Madrido Real (krepšinio klubas)|Madrido „Real“]]<br />[[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)|Stambulo „Fenerbahçe“]]<br />[[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos „CSKA“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Kijevo Budivelnik|Kijevo „Budivelnik"]]<br>[[Emilijos Redžo Pallacanestro|Emilijos Redžo „Grissin Bon“]]<br>[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]<br>[[Prienų Prienai|Prienų „Skycop“]]<br>Londono Sičio „Royals“<br>[[BC Vytis|Šakių „Vytis“]] ([[NKL]]) |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears= 2005–2017 |nationalpoints= |ntupdate=2006 |nba= |nbayear= |nbateam= }} {{MedalTableTop}} {{MedalCompetition|[[Europos krepšinio čempionatas| Europos čempionatai]]}} {{MedalBronze|[[2007 m. Europos krepšinio čempionatas|Ispanija 2007]]|[[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė |Lietuva]]}} {{MedalSilver|[[2013 m. Europos krepšinio čempionatas|Slovėnija 2013]]| [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė |Lietuva]]}} {{MedalBottom}} [[Vaizdas:Lavrinovic brothers.jpg|thumb|Broliai Lavrinovičiai]] '''Darjušas Lavrinovičius''' (g. [[1979]] m. [[lapkričio 1]] d.) – [[lenkai|lenkų]] kilmės [[Lietuva|Lietuvos]] [[krepšininkas]]. Karjerą pradėjo 1996 m. rungtyniaudamas [[Alytaus Alita|Alytaus „Alitos“]] klube. 1999–2002 m. sėdėjo kalėjime už moters išžaginimą. Bausmę atliko kartu su broliu dvyniu Kšyštofu Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Po to vėl grįžo į tą patį klubą, kol 2003 m. buvo pakviestas į [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirį“]], o 2005 m. ir į [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę]], kurioje žaidė ir krepšininko brolis [[Kšyštofas Lavrinovičius]]. [[XV pasaulio krepšinio čempionatas|2006 m. pasaulio krepšinio čempionate]] Japonijoje su rinktine užėmė 7 vietą. Nuo 2008–2009 m. sezono rungtyniavo [[Maskvos Dinamo (krepšinio klubas)|Maskvos „Dinamo“]] klube.<ref>[http://www.basketnews.lt/news-15435-dlavrinovicius-dinamo-narys.html basketnews.lt D. Lavrinovičius – „Dinamo“ narys]</ref> 2009 m. birželio 26 d. pasirašė sutartį su [[Madrido Real (krepšinio klubas)|Madrido „Real“]] klubu.<ref>http://www.euroleague.net/news/i/54789/180/real-madrid-tabs-darjus-lavrinovic</ref> 2010 m. liepos 3 d. pasirašė sutartį su [[Stambulo Fenerbahçe (krepšinio klubas)|Stambulo „Fenerbahçe“]] klubu.<ref>http://www.euroleague.net/euroleaguenews/transactions/2010-11-signings/i/73444/4465/fb-ulker-signs-big-man-lavrinovic</ref> 2011 m. birželio 30 d. pasirašė vienerių metų sutartį, su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams, su [[Maskvos CSKA (krepšinio klubas)|Maskvos „CSKA“]] klubu.<ref>http://sportas.delfi.lt/basketball/dlavrinovicius-sudare-sutarti-su-cska-klubu.d?id=47138795</ref> Maskvos klubas šia galimybe nepasinaudojo ir žaidėjas tapo laisvuoju agentu. 2012 m. liepos 20 d. pasirašė dvejų metų sutartį su Kauno „Žalgirio“ klubu. 2014 m. liepos 31 d. pasirašė vienerių metų kontraktą su galimybe jį pratęsti dar vienam sezonui su Italijos [[Emilijos Redžo Pallacanestro|Emilijos Redžo „Grissin Bon“]] klubu. 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, kartu su broliu, pasirašė vienerių metų sutartis su [[Prienų Prienai|Prienų „Skycop“]] klubu.<ref>{{cite web |title=Paskelbtas naujas Prienų krepšinio komandos pavadinimas |url=https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/paskelbtas-naujas-prienu-krepsinio-komandos-pavadinimas-78873107 |date=2018-08-22 |website=delfi.lt |publisher=[[Delfi]] |access-date=2026-02-17}}</ref> == Pasiekimai == * [[LKL]] trečiosios vietos laimėtojas (2003) * LKL čempionas (2004, 2005, 2013) * [[LKL]] vicečempionas (2017) * [[BBL]] čempionas (2005) * [[BBL]] vicečempionas (2006) * [[Rusijos krepšinio taurė]]s vicečempionas (2007) * [[Rusijos krepšinio lygos|Rusijos lygos]] čempionas (2012) * Ukrainos lygos čempionas (2014) * Išrinktas į antrąjį simbolinį geriausių Rusijos lygos žaidėjų penketą (2007) * Išrinktas į simbolinį geriausių Rusijos lygos atkrintamųjų varžybų žaidėjų penketą (2007) * Išrinktas į simbolinį geriausių Rusijos lygos užsieniečių penketą (2007) * [[Turkijos krepšinio taurė]]s laimėtojas (2011) * Europos krepšinio čempionato sidabro medalio laimėtojas (2013). * [[Italijos krepšinio supertaurė|Italijos supertaurės]] laimėtojas (2015 m.) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Lavrinovič, Darjuš}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] riftjfxc5h2vowt6vgby4uon0fpo2mx 0 70935 7957780 7957022 2026-11-05T08:40:39Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957780 wikitext text/x-wiki {{ExamplesSidebar|35%| * Aš '''esu''' mokinys. * Mes vasarą '''važiuodavome''' prie jūros. * Ar '''eisi''' į vakarėlį? }} '''Veiksmažodis''' – [[kalbos dalis]], kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus ''ką veikia?'' arba ''kas vyksta, darosi, atsitinka?'' Veiksmažodis dažniausiai eina [[tarinys|tariniu]]. Daugumoje [[kalba|kalbų]] veiksmažodžiai yra [[Kaityba|kaitomi]] ir turi [[gramatinis laikas|laiką]], [[Veikslas|veikslą]], [[nuosaka|nuosaką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[giminė (gramatika)|giminę]] ar [[Gramatinis skaičius|skaičių]]. [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] pagrindinės veiksmažodžio formos: [[bendratis]] (baigiasi [[priesaga]] -ti – ''eiti, bėgti, būti, nuskambėti''), esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo. Pvz.: ''vyti – veja – vijo''. == Veiksmažodžių kaitymas == Veiksmažodžiai kaitomi [[Asmuo (kalbotyra)|asmenimis]] (bėgu, bėgi, bėga), [[Gramatinis skaičius|skaičiais]] (bėgu, bėgame), [[Gramatinis laikas|laikais]] (bėgu, bėgau, bėgdavau, bėgsiu), [[Nuosaka|nuosakomis]] (bėga, bėgtų, bėk). === Kaitymas asmenimis ir skaičiais === Dalyje kalbų veiksmažodžiai nėra [[Kaityba|kaitomi]] nei [[Asmuo (kalbotyra)|asmenimis]], nei [[Gramatinis skaičius|skaičiais]]. Vienintelė dažna išimtis – veiksmažodis ''būti'' ({{En|to be}}, {{De|sein}}, {{La|esse}}). Tokiu labai ribotu kaitymu pasižymi [[Analitinė kalba|analitinės]] ir [[Izoliacinė kalba|izoliacinės]] kalbos. Turtingas kaitymas asmenimis ir skaičiais būdingas [[Fleksinė kalba|fleksinėms]] ir [[Agliutinacinė kalba|agliutinacinėms]] kalboms. ==== Lietuvių kalba ==== Lietuvių kalboje veiksmažodžiai kaitomi tiek [[Asmuo (kalbotyra)|asmenimis]], tiek [[Gramatinis skaičius|skaičiais]] ([[vienaskaita]], [[daugiskaita]], [[tarmė]]se vartojama [[dviskaita]]). {| class="wikitable" |- ! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys |- | || Vienaskaita || Daugiskaita |- | 1 asmuo ||(Aš) einu || (Mes) einame |- | 2 asmuo ||(Tu) eini || (Jūs) einate |- | 3 asmuo ||(Jis/ji) eina || (Jie/jos) eina |} Yra trys [[asmenuotė]]s. Jos skiriamos pagal vienaskaitos trečiojo asmens galūnę. {| class="wikitable" |- ! Pirmoji asmenuotė !! Antroji asmenuotė !! Trečioji asmenuotė |- | -a || -i || -o |- | pieši'''a''' || tur'''i''' || mąst'''o''' |} * '''Esamojo laiko veiksmažodžių asmenavimas''': ** Vienaskaita *** Aš piešiu, sapnuoju *** Tu pieši, sapnuoji *** Jis, ji piešia, sapnuoja ** Daugiskaita *** Mes piešiame, sapnuojame *** Jūs piešiate, sapnuojate *** Jie, jos piešia, sapnuoja * '''Būtojo kartinio laiko veiksmažodžių asmenavimas''' ** Vienaskaita *** Aš svajojau, žaidžiau *** Tu svajojai, žaidei ** Daugiskaita *** Mes svajojome, žaidėme *** Jūs svajojote, žaidėte *** Jie, jos svajojo, žaidė * '''Būtojo dažninio laiko veiksmažodžių asmenavimas''' ** Vienaskaita *** Aš megzdavau, regzdavau *** Tu megzdavai, regzdavai *** Jis, ji megzdavo, regzdavo ** Daugiskaita *** Mes megzdavome, regzdavome *** Jūs megzdavote, regzdavote *** Jie, jos megzdavo, regzdavo * '''Būsimojo laiko veiksmažodžių asmenavimas''' ** Vienaskaita *** Aš zirsiu, grėbsiu *** Tu zirsi, grėbsi *** Jis, ji zirs, grėbs ** Daugiskaita *** Mes zirsime, grėbsime *** Jūs zirsite, grėbsite *** Jie, jos zirs, grėbs * '''Neasmenuojamosios''' veiksmažodžio formos: ** [[Bendratis]] (eiti, rašyti) ** [[Siekinys]] (eisiu valgytų; vartojama [[tarmė]]se) ** [[Dalyvis (gramatika)|Dalyvis]] (einąs, einanti, ėjęs, ėjusi) ** [[Pusdalyvis]] (eidamas, eidama) ** [[Padalyvis]] (einant, ėjus) ** [[Reikiamybės dalyvis]] (rašytinas, rašytina) ** [[Būdinys]] (eite, eitinai) ==== Anglų kalba ==== Anglų kalboje veiksmažodžiai nėra nei asmenuojami, nei kaitomi skaičiumi, tačiau egzistuoja kelios išimtys: * veiksmažodis ''būti, to be''; * vienaskaitos, esamojo paprastojo laiko trečiasis asmuo. Veiksmažodžio ''to be (būti)'' asmenavimas esamajame laike: {| class="wikitable" |- ! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys |- | || Vienaskaita || Daugiskaita |- | 1 asmuo || am || are |- | 2 asmuo || are || are |- | 3 asmuo || is || are |} Kita išimtis (esamojo paprastojo laiko) sako, kad esamajame paprastajame laike vienaskaitos trečiajame asmenyje pridedama galūnė -s arba -es: ''I do; you do; he, she, it do'''es'''…''. ==== Vokiečių kalba ==== Veiksmažodžiai vokiečių kalboje yra kaitomi ir asmenimis, ir skaičiais. Veiksmažodžio ''sein (būti)'' asmenavimas esamajame laike: {| class="wikitable" |- ! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys |- | || Vienaskaita || Daugiskaita |- | 1 asmuo || bin || sind |- | 2 asmuo || bist || seid |- | 3 asmuo || ist || sind |- | Mandagumo forma || – || sind |} Dauguma kitų veiksmažodžių asmenuojami pagal galūnes. Veiksmažodžio ''lieb'''en''' (mylėti)'' asmenavimas esamajame laike: {| class="wikitable" |- ! Asmenys !! Pavyzdys !! Pavyzdys |- | || Vienaskaita || Daugiskaita |- | 1 asmuo || lieb'''e''' || lieb'''en''' |- | 2 asmuo || lieb'''st''' || lieb'''t''' |- | 3 asmuo || lieb'''t''' || lieb'''en''' |- | Mandagumo forma || – || lieb'''en''' |} === Kaitymas laikais === Beveik visose kalbose veiksmažodžiai yra kaitomi [[gramatinis laikas|laikais]]. Laikų skaičius yra įvairus: nuo 2 iki 12 ar daugiau. ==== Lietuvių kalba ==== [[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] yra keturi vientisiniai laikai: '''[[Esamasis laikas|esamasis]], [[Būtasis kartinis laikas|būtasis kartinis]], [[Būtasis dažninis laikas|būtasis dažninis]] ir [[Būsimasis laikas|būsimasis]]''', ir aštuoni sudėtiniai: esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų. * Be bendraties, '''esamasis ir būtasis kartinis laikai''' – pagrindinės veiksmažodžio formos (eiti – eina – ėjo). Šių laikų [[Kamienas (kalbotyra)|kamienus]] reikia išmokti mintinai, nes jie skiriasi nuo [[Bendratis|bendraties]] formos. * '''Būtasis dažninis ir būsimasis laikai''' – daromi iš veiksmažodžio bendraties: ** Būtasis dažninis – iš bendraties, nuėmus -ti, pridėjus priesagą -dav- ir asmens galūnę (eiti – eidavo, pirkti – pirkdavo). ** Būsimasis laikas – taip pat padaromas iš bendraties. Nuo bendraties nuimama priesaga -ti, pridedama būsimojo laiko priesaga -s- ir esamojo laiko asmens galūnė (ei-ti – ei-s-iu; turė-ti – turė-s-iu). * Atliktiniai laikai sudaromi iš atitinkamos veiksmažodžio ''būti'' asmenuojamosios formos, pridedant pagrindinio veiksmažodžio dalyvio formą, pvz., veikiamoji [[Rūšis (kalbotyra)|rūšis]]: ''esu nešęs, buvau nešęs, būdavau nešęs, būsiu nešęs''; neveikiamoji rūšis: ''esu nešamas/neštas, buvau nešamas/neštas, būdavau nešamas/neštas, būsiu nešamas/neštas''. * Pradėtiniai laikai sudaromi iš atitinkamos veiksmažodžio ''būti'' asmenuojamosios formos, pridedant pagrindinio veiksmažodžio veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio formą, papildytą [[Priešdėlis|priešdėliu]] ''be-'': ''buvau beateinąs, būdavau beateinąs, būsiu beateinąs''. Esamasis pradėtinis laikas sudaromas praleidžiant veiksmažodžio ''būti'' numanomą esamojo laiko asmenuojamąją formą: ''matau, jis keliu beateinąs''.<ref name="žinynas">{{cite web|title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author= |date= |publisher= |url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2022-04-22|archive-date= 2019-06-20|archive-url= https://web.archive.org/web/20190620111319/http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|url-status= dead}}</ref> ==== Anglų kalba ==== Anglų kalbos laikai skirstomi į tris aspektus: '''simple, continuous ir perfect'''. Kiekvienas aspektas turi tris laikus: '''present, past ir future'''. Jie, įvairiai maišydamiesi, sukuria dvylika laikų: * '''Simple''': ** Present (I am, you work, he go'''es''') ** Past (I was, you worked, he went) ** Future (I’ll be, you’ll work, he’ll go) * '''Continuous''': ** Present (I am doing, you are working, he is going) ** Past (I was doing, you were working, he was going) ** Future (I’ll be doing, you’ll be working, he’ll be going) * '''Perfect''': ** Present (I’ve been, you’ve worked, he’s gone) ** Past (I’d been, you’d worked, he’d gone) ** Future (I’ll have been, you’ll have worked, he’ll have gone) * '''Perfect Continuous''': ** Present (I’ve been doing, you’ve been working, he’s been going) ** Past (I’d been doing, you’d been working, he’d been going) ** Future (I’ll have been doing, you’ll have been working, he’ll have been going) == Veiksmažodžio nuosakos == Lietuvių kalboje veiksmažodis turi bent keturias [[Nuosaka|nuosakas]]: * '''[[Tiesioginė nuosaka|Tiesioginė]]''' (skaito, skaitė, skaitys, skaitydavo, yra skaitęs, buvo beskaitąs) – nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą * '''[[Netiesioginė nuosaka|Netiesioginė]]''' ('''atpasakojamoji''') (sako, jis skaitąs; sako, jis skaitęs; sako, jis skaitydavęs; sako, jis skaitysiąs) – rodo netiesiogiai patirtą arba abejojamą veiksmą * '''[[Tariamoji nuosaka|Tariamoji]]''' (skaitytų, rašyčiau, darytų, megztų, būtų išėjęs, būtų beskaitąs) – reiškiančią galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga * '''[[Liepiamoji nuosaka|Liepiamoji]]''' (eik, daryk, nešk, bėk, būk išėjęs, būk bedirbąs) – reiškiančią liepimą, raginimą Kartais išskiriama [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]] – netiesioginis liepimas, pageidavimas trečiajam [[Asmuo (gramatika)|asmeniui]]: teeinie, teskaitai, temylie (arba temyly). [[Latvių kalba|Latvių kalboje]] dar vartojama [[reikiamybės nuosaka]]: ''Brālim jāsēj rudzi'' 'broliui reikia sėti rugius'. [[Indoeuropiečių prokalbė]]je buvo vartojami [[konjunktyvas]] ir [[optatyvas]]. == Veiksmažodžio formos == * [[Asmuo (gramatika)|Asmenuojamosios]] formos * [[Bendratis]] * [[Siekinys]] * [[Dalyvis (gramatika)|Dalyvis]] * [[Pusdalyvis]] * [[Reikiamybės dalyvis]] * [[Padalyvis]] * [[Būdinys]] == Sangrąžinė veiksmažodžio forma == [[Sangrąžiniai veiksmažodžiai]] dažniausiai nusako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi) bei tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi). Jie turi sangrąžos [[dalelytė|dalelytę]] -si (-s). Pvz.: ''prausiasi, rengiasi, pasidžiaugia''. '''Priešdėliniai''' veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę turi po [[priešdėlis|priešdėlio]] (pasirašyti, atsiimti). '''Nepriešdėliniai''' – žodžio gale (juokiasi, pešasi, kelsis). == Veiksmažodžio skyriai == 1. Veiksmažodžiai gali būti '''asmeniniai''' (žymi asmens ar daikto veiksmą, būseną: ''kalba, tyli''…) arba '''beasmeniai''' (nežymi jokio asmens veiksmo ir turi tik III asmens formą: ''švinta, rūpi).'' 2. Veiksmažodžiai gali būti '''paprastieji''' (''ruošia, neša') ir '''sangrąžiniai''' (''ruošiasi, nešasi''). == Veiksmažodžio skirstymas == Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo [[veikėjas|veikėjo]] valios, veikėjas yra aktyvus ar pasyvus, visus veiksmažodžius galima skirti į dvi dideles grupes: * '''Aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai''' 1. Reiškia veiksmą, orientuotą į išorinį pasaulį – juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma. Pvz.: ''Kasdienybe, tu panaši į malūną: sunkūs tavo girnų akmenys mala ir sumala gražiausias svajones.'' 2. Reiškia paties veikėjo veiksmą pasaulyje. Pvz: ''Bėgo taku vilkai.'' * '''Būsenos veiksmažodžiai''' 1. Rodo kitimą, kryptingą būseną. Pvz: ''Augti, tukti, bėgti'' 2. Rodo nekintamą būseną. Pvz: ''būti, blizgėti'' == Tranzityvumas ir veikslas == Labiausiai veiksmažodį kaip kalbos dalį apibrėžia dvi [[kamienas (kalbotyra)|kamienui]] būdingos kategorijos – galėjimas-negalėjimas valdyti [[Galininkas|galininką]] ([[Tranzityvumas (gramatika)|tranzityvumas]]) ir veiksmo trukmės-baigtumo priešprieša ([[veikslas]]). * [[Tranzityvumas (gramatika)|Tranzityvumas]] – veiksmažodžio galėjimas reikšti tiesiogiai į galininku be prielinksnio reiškiamą objektą nukreiptą veiksmą. Pvz.: ''Ūkininkas '''aria''' žemę. Mokinys '''skaito''' knygą. * [[Veikslas]] – veiksmažodžių savybė, kylanti iš veiksmo atlikimo būdo trukmės baigtumo atžvilgiu. Yra skiriamos dvi veikslo kategorijos: ** '''Įvykio veikslas''' – veiksmažodžiai, žymintys baigtą, galinę ribą ar rezultatą pasiekusį veiksmą. Pvz: ''Perskaičiau knygą. Baigėsi žiema.'' ** '''Eigos veikslas''' – veiksmažodžiai, žymintys trunkantį veiksmą. Pvz.: ''Skaitau knygą. Laukiu pranešimo.'' == Išnašos == {{išn}} == Šaltiniai == * [http://ualgiman.dtiltas.lt/veiksmazodis.html Karoliniškių gimnazijos mokytojo Algimanto Urbanavičiaus svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090621041117/http://ualgiman.dtiltas.lt/veiksmazodis.html |date=2009-06-21 }} * [http://mkp.emokykla.lt/kalboskultura/lt/teorija/morfologija/kalbos_dalys_ir_ju_budingiausi_bruozai/veiksmazodis/ Lietuvių kalbos kultūra. Kompiuterinė mokymo priemonė 9-12 klasėms] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090430165337/http://mkp.emokykla.lt/kalboskultura/lt/teorija/morfologija/kalbos_dalys_ir_ju_budingiausi_bruozai/veiksmazodis/ |date=2009-04-30 }} * Lietuvių kalbos vadovėlis IX–XI klasei. Kaunas, 1976 [[Kategorija:Kalbos dalys]] [[Kategorija:Veiksmažodis| ]] [[Kategorija:Gramatinės kategorijos]] mam0qwu7kmlybh486q3cyu9bpdrsb88 0 72372 7957675 6928857 2026-11-04T23:13:51Z Normantas Bataitis 145195 7957675 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Liudvikas Žukauskas | titulas = | vaizdas = ZukauskasLiudvikas.jpg | vaizdo plotis = 200px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1952|12|15|}} | gimimo vieta = [[Bolšaja Kosul]], [[Bogotolo rajonas]], [[Krasnojarsko kraštas]] | mirė = {{Mirė|2026|11|04|1952|12|15}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = Zita Žukauskienė | vaikai = Virgilija Samauskienė, Vilmantas Žukauskas | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[Lietuvos krikščionys demokratai]]</br>[[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai]] | alma_mater = [[1975]] m. [[Lietuvos žemės ūkio akademija]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Liudvikas Žukauskas''' ([[1952]] m. [[gruodžio 15]] d. [[Bolšaja Kosul]], [[Bogotolo rajonas|Bogotolo rajone]], [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko krašte]] – [[2026]] m. [[lapkričio 4]] d.)<ref>[https://fns.lt/naujiena/pro-memoria-mire-buves-ilgametis-skuodo-rajono-savivaldybes-m-skuodas-pro-memoria-mire-buves-ilgamet Pro memoria. Mirė buvęs ilgametis Skuodo rajono savivaldybės meras, savivaldybės tarybos narys Liudvikas Žukauskas]. FNS. 2026-11-04. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Skuodo rajono savivaldybė]]s politinis bei visuomenės veikėjas. == Biografija == Tėvai Petronėlė Žukauskienė ir Pranciškus Žukauskas buvo deportuoti [[TSRS]] represinių organų. 1957 m. rudenį su tėvais grįžo į Lietuvą. 1959–1970 m. mokėsi [[Skuodas|Skuodo]] vidurinėje mokykloje. [[1975]] m. baigė [[LŽŪA|Lietuvos žemės ūkio akademiją]], įgijo inžinieriaus hidrotechniko kvalifikaciją. 1975–1976 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1976–1977 m. Skuodo melioracijos statybos ir montavimo valdybos technikas, meistras. 1977–1986 m. [[Akmenė]]s melioracijos statybos montavimo valdybos Gamybinio techninio skyriaus viršininkas, viršininko pavaduotojas gamybos reikalams. 1986–1992 m. Skuodo melioracijos statybos montavimo valdybos viršininko pavaduotojas gamybos reikalams, viršininko pavaduotojas ekonomikai. [[1992]]–[[1997]] m. UAB „Pleištas“ direktorius. [[1997]]–[[2007]] m. Skuodo rajono savivaldybės [[meras]], [[Lietuvos savivaldybių asociacija|Lietuvos savivaldybių asociacijos]] tarybos narys. 2007–2012 m. UAB „Kuršasta“ technikos direktorius, [[2012]]–[[2015]] m. – generalinis direktorius.<ref>https://akez.lt/zukauskas-liudvikas/</ref> [[1995]]–[[2021]] m. [[Skuodo rajono savivaldybės taryba|Skuodo rajono savivaldybės tarybos]] narys.<ref>[http://www.vrk.lt/rinkimai/409_lt/Kandidatai/Kandidatas58307/Kandidato58307Anketa.html 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> [[LKDP|Lietuvos krikščionių demokratų partijos]], partijos [[Lietuvos krikščionys demokratai]] Skuodo rajono skyriaus narys, [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai]] narys. Turi dvi seseris ir brolį. 1972 m. sukūrė šeimą, žmona Zita Žukauskienė, vaikai – Virgilija Samauskienė (g. 1976 m.), Vilmantas Žukauskas (g. 1980 m.) == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Žukauskas, Liudvikas}} [[Kategorija:Skuodo merai]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai hidrotechnikai]] tb7dqru9sif27ku9qmehz2nk4z0n4g8 0 73747 7957755 6845243 2026-11-05T05:54:13Z Vilensija 40695 +tvenk 7957755 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Darbutai |foto = Darbutai.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Sodyba |lat = 55.313 |long = 23.434 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Betygalos seniūnija |gyv = 9 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Darbutai |kirčl = {{Vietovardis|k=3b|Darbutaĩ|Darbutų̃|Darbutáms|Dar̃butus|Darbutaĩs|Darbutuosè|š=2002}} |istpav = {{pl|Derbuty}}, {{ru|Дербуты}} }} '''Darbutai''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 4 km į šiaurės vakarus nuo [[Ariogala|Ariogalos]], prie [[Dubysa|Dubysos]] ir [[Kirkšnovė]]s santakos, šalia kelio {{RK3504}}. Stūkso [[Darbutų I piliakalnis]] ir [[Darbutų II piliakalnis]], telkšo [[Kirkšnovės tvenkinys]]. [[Vaizdas:2. Darbutai.JPG|miniatiūra|left|240px|Ūkis Darbutuose]] == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=70|inc=20|incmin=5 |1902|42|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|68|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|47|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|1|365||Darbutai}}</ref> |1970|35|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|11|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|5|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|14|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|8|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|9|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] j8un8gk6l87r9smasgcqxwhu3u3uhuk 0 78188 7957497 7849426 2026-11-04T14:37:54Z Putnik 12453 Putnik pervadino puslapį [[Lietuvos verslo darbdavių konfederacija]] į [[Lietuvos darbdavių konfederacija]]: organizacija buvo pervadinta 2015 m. 7849426 wikitext text/x-wiki '''Lietuvos verslo darbdavių konfederacija''' ('''LVDK''') – nevyriausybinė, ne pelno organizacija, vienijanti darbdavius Lietuvoje bei ginanti jų interesus, didžiausia [[smulkus ir vidutinis verslas|smulkų ir vidutinį verslą]] (SVV) atstovaujanti organizacija [[Lietuva|Lietuvoje]]. Vienija daugiau nei 2000 įmonių ir 49 asocijuotas struktūras (regionines ir šakines verslo asociacijas). == Tikslai == Pagrindiniai LVDK tikslai yra: * sutelkti Lietuvos [[verslininkas|verslininkus]] jų teisėtiems interesams išreikšti, atstovauti ir užtikrinti; * [[analizė|analizuoti]] ir vertinti verslo padėtį Lietuvoje, siekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos steigti bei plėtoti verslą; * inicijuoti verslo savivaldos plėtrą; * teikti įvairiapusę pagalbą verslininkams (teikti metodinę – informacinę pagalbą bei konsultacijas verslo organizavimo klausimais); * plėtoti verslą aptarnaujančių struktūrų veiklą. == Istorija == Lietuvos verslo darbdavių konfederacija buvo įsteigta 1999 m. balandžio 24 d., kai susijungė 2 didžiausios SVV atstovaujančios konfederacijos (Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacija ir Nacionalinė verslininkų konfederacija). == Vadovybė == LVDK Generalinė direktorė [[Aurelija Maldutytė]] (nuo 2024 m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2432958/darbdaviu-konfederacijos-prezidente-isrinkta-maldutyte Darbdavių konfederacijos prezidente išrinkta Maldutytė]</ref> Konfederacijos prezidentu buvo [[Viktoras Uspaskichas]] (atsistatydino 2006 m.). == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://darbdaviai.lt/ LVDK tinklalapis] [[Kategorija:Lietuvos ekonominės organizacijos]] [[Kategorija:Lietuvos asociacijos]] 1iar1pc0mp9es05onfa9l0brd647i25 7957499 7957497 2026-11-04T14:38:59Z Putnik 12453 Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) → Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 7957499 wikitext text/x-wiki '''Lietuvos darbdavių konfederacija''' ('''LDK'''), iki 2015 m. '''Lietuvos verslo darbdavių konfederacija''' ('''LVDK''') – nevyriausybinė, ne pelno organizacija, vienijanti darbdavius Lietuvoje bei ginanti jų interesus, didžiausia [[smulkus ir vidutinis verslas|smulkų ir vidutinį verslą]] (SVV) atstovaujanti organizacija [[Lietuva|Lietuvoje]]. Vienija daugiau nei 2000 įmonių ir 49 asocijuotas struktūras (regionines ir šakines verslo asociacijas). == Tikslai == Pagrindiniai LVDK tikslai yra: * sutelkti Lietuvos [[verslininkas|verslininkus]] jų teisėtiems interesams išreikšti, atstovauti ir užtikrinti; * [[analizė|analizuoti]] ir vertinti verslo padėtį Lietuvoje, siekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos steigti bei plėtoti verslą; * inicijuoti verslo savivaldos plėtrą; * teikti įvairiapusę pagalbą verslininkams (teikti metodinę – informacinę pagalbą bei konsultacijas verslo organizavimo klausimais); * plėtoti verslą aptarnaujančių struktūrų veiklą. == Istorija == Lietuvos verslo darbdavių konfederacija buvo įsteigta 1999 m. balandžio 24 d., kai susijungė 2 didžiausios SVV atstovaujančios konfederacijos (Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacija ir Nacionalinė verslininkų konfederacija). == Vadovybė == LVDK Generalinė direktorė [[Aurelija Maldutytė]] (nuo 2024 m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2432958/darbdaviu-konfederacijos-prezidente-isrinkta-maldutyte Darbdavių konfederacijos prezidente išrinkta Maldutytė]</ref> Konfederacijos prezidentu buvo [[Viktoras Uspaskichas]] (atsistatydino 2006 m.). == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://darbdaviai.lt/ LVDK tinklalapis] [[Kategorija:Lietuvos ekonominės organizacijos]] [[Kategorija:Lietuvos asociacijos]] an9qyxs7ctzszfi88oueff1ogv327jc 7957500 7957499 2026-11-04T14:39:47Z Putnik 12453 LVDK → LDK 7957500 wikitext text/x-wiki '''Lietuvos darbdavių konfederacija''' ('''LDK'''), iki 2015 m. '''Lietuvos verslo darbdavių konfederacija''' ('''LVDK''') – nevyriausybinė, ne pelno organizacija, vienijanti darbdavius Lietuvoje bei ginanti jų interesus, didžiausia [[smulkus ir vidutinis verslas|smulkų ir vidutinį verslą]] (SVV) atstovaujanti organizacija [[Lietuva|Lietuvoje]]. Vienija daugiau nei 2000 įmonių ir 49 asocijuotas struktūras (regionines ir šakines verslo asociacijas). == Tikslai == Pagrindiniai LDK tikslai yra: * sutelkti Lietuvos [[verslininkas|verslininkus]] jų teisėtiems interesams išreikšti, atstovauti ir užtikrinti; * [[analizė|analizuoti]] ir vertinti verslo padėtį Lietuvoje, siekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos steigti bei plėtoti verslą; * inicijuoti verslo savivaldos plėtrą; * teikti įvairiapusę pagalbą verslininkams (teikti metodinę – informacinę pagalbą bei konsultacijas verslo organizavimo klausimais); * plėtoti verslą aptarnaujančių struktūrų veiklą. == Istorija == Lietuvos verslo darbdavių konfederacija buvo įsteigta 1999 m. balandžio 24 d., kai susijungė 2 didžiausios SVV atstovaujančios konfederacijos (Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacija ir Nacionalinė verslininkų konfederacija). == Vadovybė == LDK Generalinė direktorė [[Aurelija Maldutytė]] (nuo 2024 m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2432958/darbdaviu-konfederacijos-prezidente-isrinkta-maldutyte Darbdavių konfederacijos prezidente išrinkta Maldutytė]</ref> Konfederacijos prezidentu buvo [[Viktoras Uspaskichas]] (atsistatydino 2006 m.). == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://darbdaviai.lt/ LDK tinklalapis] [[Kategorija:Lietuvos ekonominės organizacijos]] [[Kategorija:Lietuvos asociacijos]] jv13ur9ey3c95f4r0pl2d4pxzcyx521 0 79730 7957756 5298900 2026-11-05T05:57:19Z Vilensija 40695 +tvenk 7957756 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė upė | Pavadinimas = Kirkšnovė | Paveiksliukas = Kirksnove1.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Kirkšnovė netoli žiočių, į šiaurę nuo Ariogalos | Ilgis = 25 | Nuolydis = | Vidutinis debitas = 0,49 | Baseino plotas = 83 | Ištakos = [[Raseinių rajonas]] | Žiotys = [[Dubysa]] | Šalys = [[Lietuva]] | Vikiteka = Category:Kirkšnovė }} '''Kirkšnovė''' – upė [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]]; [[Dubysa|Dubysos]] kairysis intakas. Prasideda ties [[Lukošiūnai]]s, 14 km į vakarus nuo [[Krakės|Krakių]], Graužų miške. Teka pietvakarių kryptimi. Įteka į Dubysą 32 km nuo jos žiočių 5 km į šiaurės vakarus nuo [[Ariogala|Ariogalos]]. Intakai: [[Klūpė]], [[Vaštakė]], [[Pjaunys]], [[Rata]] (kairieji), [[Saltragys (upė)|Saltragys]] (dešinysis). Vidutinis nuolydis 282&nbsp;cm/km<ref>{{TLE|2|316||Kirkšnovė}}</ref>. Ties [[Tauručiai]]s patvenkta [[Tauručių tvenkinys|Tauručių tvenkiniu]]. Taip pat yra nedidelė užtvanka šalia žiočių. Telkšo [[Kirkšnovės tvenkinys]]. Upėvardžio spėjama etimologija – ''juodas'' (plg. [[prūsų kalba|prūs]]. ''kirsnan'', {{sa|कृष्ण|kṛṣṇa}}, bei {{lt|keršas}})<ref>{{LHEŽ}}</ref>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Raseinių rajono upės]] dbljvu87pl8fe13q0mx1gt66os9kqxi 0 85420 7957814 7868323 2026-11-05T11:36:50Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957814 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio treneris |coachname= Rimantas Grigas |image=[[File:Rimantas Grigas 2 by Augustas Didzgalvis.jpg|250px]] |dateofbirth={{Gimė|1962|9|17|T}} |cityofbirth=[[Klaipėda]] |countryofbirth= [[Lietuvos TSR]] |years=1988–1992<br>1995–1996<br>1996–1999<br>1999–2003 <br>2003–2006<br>2006–2008<br>2008–2010 <br>2010–2011<br>2011–2012<br>2012–2015 <br>2013–2014<br>2017<br>2017–2018<br>2018–2019<br>2021–2025<br>2021–2022<br>2022–2023<br>2023–2024<br>2024–2025 |clubs=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (asist.)<br />[[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Mažeikiai“]]<br>[[Kauno Baltai|Kauno „Atletas“]]<br>[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „LKAA–Žalgiris“]]<br>[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris–Sabonio SM“]]<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[Kijevo Budevelnyk|Kijevo „Budevelnyk“]]<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>Jekaterinburgo UMMC (mot., asist.)<br>{{krep|BLR|3}} (mot.)<br>[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<br>Lietuva U-19<br>[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<br>[[Jonavos Jonava Hipocredit|Jonavos „Sintek-Jonava“]]<br>{{krep|LTU|3}} (mot.)<br>[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „Mažeikiai“]]<br>[[Kauno Aistės|Kauno „Aistės“]] (mot.)<br>[[vilniaus Kibirkštis|Vilniaus „Kibirkštis“]] (mot.)<br>[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]] (asist.) |currentclub= }} [[Vaizdas:Rimantas Grigas by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|2010 m.]] '''Rimantas Grigas''' (g. [[1962]] m. [[rugsėjo 17]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšinio treneris. == Trenerio karjera == 1988–1992 m. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] dublerių komandos treneris. 1996–1999 m. [[Kauno Atletas|Kauno „Atleto“]] vyriausiasis treneris <ref>http://www.krepsinis.net/trainers.php?user_id=72102 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090125025829/http://www.krepsinis.net/trainers.php?user_id=72102 |date=2009-01-25 }}</ref>. Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinės vyriausiasis treneris. Treniravo tokius žinomus Lietuvos krepšininkus, kaip [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Virginijus Praškevičius]], [[Saulius Štombergas]], [[Tomas Pačėsas]], [[Rytis Vaišvila]], [[Žydrūnas Ilgauskas]] ir kt. 1999–2006 m. vadovavo Kauno „Žalgirio-A. Sabonio mokyklos“ komandai. Nuo 2006 m. kovo 30 d. iki gruodžio 3 d. Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio [[Ainars Bagatskis|Ainaro Bagatskio]] asistentas <ref>http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9180387</ref>. 2006 m. gruodžio mėn. tapo komandos vyr. treneriu, tačiau 2008 m. spalio 19 d. abipusiu susitarimu nutraukė kontraktą su [[BC Žalgiris|„Žalgiriu“]].<ref>http://www.lrytas.lt/-12243562151222724421-p1-sportas-treneris-r-grigas-paliko-%C5%BEalgir%C4%AF-atnaujinta-r-grigo-komentaras.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081022093033/http://www.lrytas.lt/-12243562151222724421-p1-sportas-treneris-r-grigas-paliko-%C5%BEalgir%C4%AF-atnaujinta-r-grigo-komentaras.htm |date=2008-10-22 }}</ref> 2008 m. spalio 27 d. – 2010 m. kovo 16 d. buvo Kijevo „Budivelnik“<ref>https://www.lse.lt/biografija/rimantas-grigas/</ref> vyr. treneriu.<ref>https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/rgrigas-paliko-kijevo-kluba.d?id=30057087</ref> 2010 m. lapkričio 27 d. grįžo į [[Kauno Žalgiris|„Žalgirį“]], tapo sporto direktoriumi.<ref>http://www.krepsinis.net/zalgirio-sporto-direktoriumi-paskirtas-r-grigas-158668.html</ref> 2010 m. gruodžio 14 – 2011 m. sausio 15 buvo [[Kauno Žalgiris|„Žalgirio“]] vyr. treneriu.<ref>http://sportas.delfi.lt/eurolyga/zalgiris-atleido-treneri-apetroviciu-komanda-treniruos-rgrigas.d?id=39706843</ref><ref>http://www.krepsinis.net/zalgirio-vaira-perima-e-zourosas-162976.html</ref> 2021 m. rugsėjo 14 d. paskirtas [[Lietuvos moterų krepšinio rinktinė|Lietuvos moterų krepšinio rinktinės]] treneriu.<ref>{{cite web |title=Sprendimas priimtas – moterų rinktinės vairą perima Rimantas Grigas |url=https://www.basketnews.lt/news-156334-sprendimas-priimtas-moteru-rinktines-vaira-perima-rimantas-grigas.html |date=2021-09-14 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> 2025 m. vasario 14 d. [[Lietuvos krepšinio federacija]] pradėjo tyrimą dėl moterų rinktinės treneriui Rimantui Grigui mestų kaltinimų priekabiavimu<ref>[https://ltu.basketball/kaip-bus-vykdomas-lkf-tyrimas-del-r-grigui-mestu-kaltinimu-priekabiavimu/ Kaip bus vykdomas LKF tyrimas dėl R. Grigui mestų kaltinimų priekabiavimu?]</ref>. Vasario 16 d. Rimantas Grigas nusprendė pasitraukti iš rinktinės vyr. trenerio pareigų<ref>[https://ltu.basketball/rimantas-grigas-pasitraukia-is-moteru-rinktines-saugodamas-krepsinio-reputacija-traukiuosi-ir-pasitikiu-objektyviu-bei-nesalisku-tyrimu/ Rimantas Grigas pasitraukia iš moterų rinktinės: „Saugodamas krepšinio reputaciją traukiuosi ir pasitikiu objektyviu bei nešališku tyrimu“]</ref>. === Pasiekimai === * 2003 m. – [[LKAL]] čempionas * 2007 m. – [[LKF taurė]]s laimėtojas * 2007 m. – [[BBL]] vicečempionas * 2007 m. – [[LKL]] čempionas * 2008 m. – LKF taurės laimėtojas * 2008 m. – BBL čempionas * 2008 m. – LKL čempionas * 2008 m. – Aleksandro Gomelskio taurės laimėtojas <ref>http://www.lzinios.lt/lt/2008-09-26/sportas_2/r_grigas_pranoko_elitinius_trenerius.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080927130112/http://www.lzinios.lt/lt/2008-09-26/sportas_2/r_grigas_pranoko_elitinius_trenerius.html |date=2008-09-27 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Grigas, Rimantas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneriai]] 6r3e79p2hx9vl2k1ilk2cpanj1mr9mo 7957815 7957814 2026-11-05T11:37:11Z Hugo.arg 1674 7957815 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio treneris |coachname= Rimantas Grigas |image=[[File:Rimantas Grigas 2 by Augustas Didzgalvis.jpg|250px]] |dateofbirth={{Gimė|1962|9|17|T}} |cityofbirth=[[Klaipėda]] |countryofbirth= [[Lietuvos TSR]] |years=1988–1992<br>1995–1996<br>1996–1999<br>1999–2003 <br>2003–2006<br>2006–2008<br>2008–2010 <br>2010–2011<br>2011–2012<br>2012–2015 <br>2013–2014<br>2017<br>2017–2018<br>2018–2019<br>2021–2025<br>2021–2022<br>2022–2023<br>2023–2024<br>2024–2025 |clubs=[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (asist.)<br />[[Mažeikių Nafta|Mažeikių „Mažeikiai“]]<br>[[Kauno Baltai|Kauno „Atletas“]]<br>[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „LKAA–Žalgiris“]]<br>[[Kauno Žalgiris-2|Kauno „Žalgiris–Sabonio SM“]]<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>[[Kijevo Budivelnyk|Kijevo „Budivelnyk“]]<br>[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br>Jekaterinburgo UMMC (mot., asist.)<br>{{krep|BLR|3}} (mot.)<br>[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<br>Lietuva U-19<br>[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<br>[[Jonavos Jonava Hipocredit|Jonavos „Sintek-Jonava“]]<br>{{krep|LTU|3}} (mot.)<br>[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „Mažeikiai“]]<br>[[Kauno Aistės|Kauno „Aistės“]] (mot.)<br>[[vilniaus Kibirkštis|Vilniaus „Kibirkštis“]] (mot.)<br>[[Mažeikių M Basket|Mažeikių „M Basket“]] (asist.) |currentclub= }} [[Vaizdas:Rimantas Grigas by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|2010 m.]] '''Rimantas Grigas''' (g. [[1962]] m. [[rugsėjo 17]] d. [[Klaipėda|Klaipėdoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] krepšinio treneris. == Trenerio karjera == 1988–1992 m. [[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] dublerių komandos treneris. 1996–1999 m. [[Kauno Atletas|Kauno „Atleto“]] vyriausiasis treneris <ref>http://www.krepsinis.net/trainers.php?user_id=72102 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090125025829/http://www.krepsinis.net/trainers.php?user_id=72102 |date=2009-01-25 }}</ref>. Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinės vyriausiasis treneris. Treniravo tokius žinomus Lietuvos krepšininkus, kaip [[Šarūnas Jasikevičius]], [[Virginijus Praškevičius]], [[Saulius Štombergas]], [[Tomas Pačėsas]], [[Rytis Vaišvila]], [[Žydrūnas Ilgauskas]] ir kt. 1999–2006 m. vadovavo Kauno „Žalgirio-A. Sabonio mokyklos“ komandai. Nuo 2006 m. kovo 30 d. iki gruodžio 3 d. Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio [[Ainars Bagatskis|Ainaro Bagatskio]] asistentas <ref>http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=9180387</ref>. 2006 m. gruodžio mėn. tapo komandos vyr. treneriu, tačiau 2008 m. spalio 19 d. abipusiu susitarimu nutraukė kontraktą su [[BC Žalgiris|„Žalgiriu“]].<ref>http://www.lrytas.lt/-12243562151222724421-p1-sportas-treneris-r-grigas-paliko-%C5%BEalgir%C4%AF-atnaujinta-r-grigo-komentaras.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081022093033/http://www.lrytas.lt/-12243562151222724421-p1-sportas-treneris-r-grigas-paliko-%C5%BEalgir%C4%AF-atnaujinta-r-grigo-komentaras.htm |date=2008-10-22 }}</ref> 2008 m. spalio 27 d. – 2010 m. kovo 16 d. buvo Kijevo „Budivelnik“<ref>https://www.lse.lt/biografija/rimantas-grigas/</ref> vyr. treneriu.<ref>https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/rgrigas-paliko-kijevo-kluba.d?id=30057087</ref> 2010 m. lapkričio 27 d. grįžo į [[Kauno Žalgiris|„Žalgirį“]], tapo sporto direktoriumi.<ref>http://www.krepsinis.net/zalgirio-sporto-direktoriumi-paskirtas-r-grigas-158668.html</ref> 2010 m. gruodžio 14 – 2011 m. sausio 15 buvo [[Kauno Žalgiris|„Žalgirio“]] vyr. treneriu.<ref>http://sportas.delfi.lt/eurolyga/zalgiris-atleido-treneri-apetroviciu-komanda-treniruos-rgrigas.d?id=39706843</ref><ref>http://www.krepsinis.net/zalgirio-vaira-perima-e-zourosas-162976.html</ref> 2021 m. rugsėjo 14 d. paskirtas [[Lietuvos moterų krepšinio rinktinė|Lietuvos moterų krepšinio rinktinės]] treneriu.<ref>{{cite web |title=Sprendimas priimtas – moterų rinktinės vairą perima Rimantas Grigas |url=https://www.basketnews.lt/news-156334-sprendimas-priimtas-moteru-rinktines-vaira-perima-rimantas-grigas.html |date=2021-09-14 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> 2025 m. vasario 14 d. [[Lietuvos krepšinio federacija]] pradėjo tyrimą dėl moterų rinktinės treneriui Rimantui Grigui mestų kaltinimų priekabiavimu<ref>[https://ltu.basketball/kaip-bus-vykdomas-lkf-tyrimas-del-r-grigui-mestu-kaltinimu-priekabiavimu/ Kaip bus vykdomas LKF tyrimas dėl R. Grigui mestų kaltinimų priekabiavimu?]</ref>. Vasario 16 d. Rimantas Grigas nusprendė pasitraukti iš rinktinės vyr. trenerio pareigų<ref>[https://ltu.basketball/rimantas-grigas-pasitraukia-is-moteru-rinktines-saugodamas-krepsinio-reputacija-traukiuosi-ir-pasitikiu-objektyviu-bei-nesalisku-tyrimu/ Rimantas Grigas pasitraukia iš moterų rinktinės: „Saugodamas krepšinio reputaciją traukiuosi ir pasitikiu objektyviu bei nešališku tyrimu“]</ref>. === Pasiekimai === * 2003 m. – [[LKAL]] čempionas * 2007 m. – [[LKF taurė]]s laimėtojas * 2007 m. – [[BBL]] vicečempionas * 2007 m. – [[LKL]] čempionas * 2008 m. – LKF taurės laimėtojas * 2008 m. – BBL čempionas * 2008 m. – LKL čempionas * 2008 m. – Aleksandro Gomelskio taurės laimėtojas <ref>http://www.lzinios.lt/lt/2008-09-26/sportas_2/r_grigas_pranoko_elitinius_trenerius.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080927130112/http://www.lzinios.lt/lt/2008-09-26/sportas_2/r_grigas_pranoko_elitinius_trenerius.html |date=2008-09-27 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Grigas, Rimantas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšinio treneriai]] [[Kategorija:Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneriai]] 7dmdxoq66244eohakqdiafbzivzwkx6 0 85957 7957775 6032010 2026-11-05T08:23:32Z Homo ergaster 10314 7957775 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = Cucullia balsamitae | lrk = 3}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = | caption = }} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Nariuotakojai | taxon1 = Arthropoda}} {{Taxobox_klase | taxon = Vabzdžiai | taxon1 = Insecta}} {{Taxobox_burys | taxon = Drugiai | taxon1 = Lepidoptera}} {{Taxobox_seima | taxon = Pelėdgalviai | taxon1 = Noctuidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = Gaubtinukai | taxon1 = Cuculliinae}} {{Taxobox_gentis | taxon = | taxon1 = Cucullia}} {{Taxobox_rusis | taxon = Pajūrinė kukulija | taxon1 = Cucullia balsamitae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Cucullia balsamitae | autorius = Boisduval | metai = 1840 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Pajūrinė kukulija''' (''Cucullia balsamitae'') – [[Pelėdgalviai|pelėdgalvių]] (''Noctuidae'') šeimos drugys. Skraido [[liepa|liepos]] – [[rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn. [[vikšras|Vikšrai]] gyvena ant [[vanagė|vanagių]]. Drugiai paplitę Pietų [[Europa|Europoje]] ir [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] labai reta rūšis, aptikta [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos]] ir [[Kretingos rajonas|Kretingos rajonuose]], [[Kuršių nerija|Kuršių nerijoje]]. Įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].<ref name="Raudonojiknyga">„[https://www.raudonojiknyga.lt/gyvunai/vabzdziai/166-pajurine-kukulija-cucullia-balsamitae Pajūrinė kukulija]“. Lietuvos raudonoji knyga. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == * [http://www.leps.it/indexjs.htm?SpeciesPages/CuculBalsa.htm Cucullia balsamitae (Boisduval, 1840)] [[Kategorija:Pelėdgalviai]] jt29dv4mdmk8j00yhtpmlyycq13xcqi 0 88130 7957597 7888284 2026-11-04T19:14:08Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957597 wikitext text/x-wiki '''Etatizmas''' ({{fr|étatisme}}, iš {{fr|état}} 'valstybė'), ''steitizmas'' ({{en|statism}}, iš {{en|state}} 'valstybė') – pažiūros, kad [[valstybė]] turi valdyti [[ekonominė politika|ekonominę]] ir (arba) [[socialinė politika|socialinę politiką]].<ref name="After Statism by Levy">{{cite book | title=The State After Statism: New State Activities in the Age of Liberalization | url=https://archive.org/details/stateafterstatis0000unse | publisher=Harvard University Press | author=Levy, Jonah D | year=2006 | location=Cambridge, MA | pages=[https://archive.org/details/stateafterstatis0000unse/page/469 469] | isbn=978-0-674-02276-8}}</ref><ref name="Statism, Youth, and Civic Imagination by Obadare">{{Cite book | publisher = Codesria | isbn = 978-2-86978-303-4 | last = Obadare | first = Ebenezer | title = Statism, Youth, and Civic Imagination: A Critical Study of the National Youth Service Corps Programme in Nigeria | location = Dakar Senegal | year = 2010 }}</ref><ref name="Rise and Demise of German Statism by Kvistad">{{Cite book | publisher = Berghahn Books | isbn = 978-1-57181-161-5 | last = Kvistad | first = Gregg | title = The Rise and Demise of German Statism: Loyalty and Political Membership | url = https://archive.org/details/risedemiseofgerm0000kvis | location = Providence [u.a.] | year = 1999 }}</ref><ref name="Statism and Anarchy by Bakunin">{{Cite book | publisher = Cambridge University Press | isbn = 978-0-521-36182-8 | author = Bakunin, Mikhail | title = Statism and Anarchy | url = https://archive.org/details/statismanarchy0000baku | location = Cambridge| year = 1990 }}</ref> Etatizmas yra [[Libertarizmas|libertarizmo]] priešingybė (valstybės įsigalėjimas visuomenės ekonominiame gyvenime).<ref name="After Statism by Levy" /><ref name="Statism, Youth, and Civic Imagination by Obadare" /><ref name="Rise and Demise of German Statism by Kvistad" /><ref name="Statism and Anarchy by Bakunin" /> Etatizmas gali pasireikšti įvairiomis formomis: * [[Minarchizmas]] – požiūris, jog valstybė turi būti minimali, tik sauganti nuo [[agresija|agresijos]], nusikaltimų ([[vagystė]]s, [[sukčiavimas]] ir kt.), [[Kontraktas|kontraktų]] laužymo. Tam reikalingi [[kariuomenė]], [[policija]] ir [[teismai]].<ref name="Anarchism and Minarchism: A Rapprochement by Machan">{{Cite journal | issn = 1145-6396 | volume = 12 | pages = 569–569–588 | last = Machan | first = T | title = Anarchism and Minarchism: A Rapprochement | journal = Journal Des Economistes et Des Etudes Humaines | year = 2002 }}</ref><ref name="Reply to Machan by Block">{{Cite journal | issn = 0363-2873 | volume = 21 | issue = 1 | pages = 61–61–90 | last = Block | first = W | title = Anarchism and Minarchism No Rapprochment Possible: Reply to Tibor Machan | journal = The Journal of Libertarian Studies | year = 2007 }}</ref><ref name="Anarchism Minarchism by Long">{{Cite book | publisher = Ashgate | isbn = 978-0-7546-6066-8 | last = Long | first = Roderick | title = Anarchism Minarchism: Is a Government Part of a Free Country? | location = Aldershot, England| year = 2008 }}</ref><ref name="Alternatives Utopianism and Organisation by Parker">{{Cite book | publisher = Zed | isbn = 978-1-84972-734-1 | last = Parker | first = Martin | title = The Dictionary of Alternatives Utopianism and Organisation | location = London, England | year = 2010 }}</ref> Kai kas dar prideda [[priešgaisrinė apsauga|priešgaisrinę apsaugą]] ir [[Kalėjimas|kalėjimus]], kai kurias kitas [[institucija]]s.<ref name="Anarchism and Minarchism: A Rapprochement by Machan" /><ref name="Reply to Machan by Block" /><ref name="Anarchism Minarchism by Long" /><ref name="Alternatives Utopianism and Organisation by Parker" /> * [[Totalitarizmas]] – požiūris, jog valstybė turi būti maksimali ar visa apimanti.<ref name="Origins of Totalitarianism by Arendt">{{Cite book | publisher = Harcourt Brace & World | last = Arendt | first = Hannah | title = The Origins of Totalitarianism | url = https://archive.org/details/originsoftotali000aren | location = New York | year = 1966 }}</ref><ref name="Totalitarianism by Cernak">{{Cite book | publisher = ABDO | isbn = 978-1-61714-795-1 | last = Cernak | first = Linda | title = Totalitarianism | url = https://archive.org/details/totalitarianism0000cern | location = Edina, MN | year = 2011 }}</ref><ref name="Totalitarianism by Friedrich">{{Cite book | publisher = Grosset & Dunlap | last = Friedrich | first = Carl | title = Totalitarianism | location = New York | year = 1964 }}</ref><ref name="Totalitarianism by Gleason">{{Cite book | publisher = Oxford University Press | isbn = 978-0-19-505017-2 | last = Gleason | first = Abbott | title = Totalitarianism | url = https://archive.org/details/totalitarianismi00glea | location = Oxford | year = 1995 }}</ref><ref name="Totalitarianism by Schapiro">{{Cite book | publisher = Praeger | last = Schapiro | first = Leonard | title = Totalitarianism | url = https://archive.org/details/bwb_O8-CEM-211 | location = New York | year = 1972 }}</ref> [[Didžioji vyriausybė]], [[socialinė valstybė]] ir kiti variantai yra kažkur spektro viduryje.<ref>publisher = Prentice-Hall | isbn = 978-0-13-537167-1 | last = Friedrich | first = Carl | location = Englewood Cliffs, NJ | year = 1974 }}</ref><ref name="Welfare State by Marx">{{Cite book | publisher = Wilson | last = Marx | first = Herbert | title = The Welfare State | url = https://archive.org/details/welfarestaterefe0000herb | location = New York | year = 1950 }}</ref> Žodis ''etatizmas'' dažnai vartojamas kaip paniekinamasis [[terminas]] įvardinti visuomenės santvarkai, kurioje valstybė labai aktyviai kišasi į žmogaus asmeninį, visuomeninį bei ekonominį gyvenimą. Šio termino vartojimas labai priklauso nuo jį taikančiojo pažiūrų ir reiškia, jog kalbančiojo požiūriu apibūdinamas politikas pervertina valstybės kaip institucijos reikšmę ir naudą. Kraštutiniai [[anarchizmas|anarchistai]] mano, jog taip gali būti vadinama bet kuri [[valstybė]]s kaip tokios reikalingumą remianti [[politika]]. == Nuorodos == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Politikos spektras]] crtasu58kckcb7ifgeq6zokf1uvciid 0 88322 7957619 7946587 2026-11-04T19:49:30Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957619 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Infolentelė liga | pavadinimas = {{PAGENAME}} | nuotrauka = | alt = | antraštė = | plotis = | ICD10 = {{ICD10|F|21}} | ICD9 = {{ICD9|301.20}} | ICDO = | ligųDB = | ligųDB_mult = }} '''Šizotipinis asmenybės sutrikimas''' – [[asmenybės sutrikimas]], kuriam būdingas ekscentriškas elgesys, [[afektas|afekto]] bei elgesio anomalijos, panašios į sutrikimus sergant [[schizofrenija|šizofrenija]], tačiau nesant aiškių tipiškų šizofrenijos požymių. Žmonės, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučia didelį diskomfortą užmezgant ir palaikant socialinius ryšius su kitais žmonėmis, pirmiausia dėl įsitikinimo, kad kiti žmonės apie juos galvoja neigiamai.<ref name="Schacter"/> Žmonės su šiuo sutrikimu per pokalbius gali elgtis keistai, pavyzdžiui, neatsakyti taip, kaip būtų galima tikėtis, arba kalbėti patys su savimi.<ref name="Schacter">{{cite book |title=Psychology |url=https://archive.org/details/psychology05edhock |vauthors=Schacter DL, Gilbert DT, Wegner DM |date=2010 |publisher=Worth Publishers}}</ref> Šizotipiniam sutrikimui būdingi šie simptomai:<ref>https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2024/05/%E2%99%A52024-SM3TIRAZAS_1-198-92-94.pdf, p. 93.</ref> * neadekvatus, susiaurėjęs afektas; * savotiška ekscentriška išvaizda ir elgesys; * keisti įsitikinimai,<ref name="medline"/> [[magiškas mąstymas]], veikiantis elgesį ir neatitinkantis kultūros normų; * [[įtarumas]] ir paranoidinės idėjos;<ref>https://www.health.harvard.edu/a_to_z/schizotypal-personality-disorder-a-to-z</ref> * įkyrumai be vidinio pasipriešinimo, dažnai su dismorfofobiniu, seksualiu arba agresyviu turiniu; * Neretai pasitaiko neįprasti suvokimo pojūčiai, somatosensorinės arba kitos iliuzijos; * depersonalizacija ir derealizacija, neaiškus, metaforiškas, smulkmeniškas arba stereotipiškas mąstymas; * keista kalba,<ref name="medline">https://medlineplus.gov/ency/article/001525.htm</ref> nesant ryškaus [[Inkoherencija|nerišlumo]]; * atsitiktiniai, pusiau psichoziniai epizodai su ryškiomis iliuzijomis bei panašiomis į [[kliedesys|kliedesius]] idėjomis. Šizotipinis asmenybės sutrikimas pasitaiko maždaug 3 % žmonių, dažniau diagnozuojamas vyrams.<ref name="pulay">{{cite journal | vauthors = Pulay AJ, Stinson FS, Dawson DA, Goldstein RB, Chou SP, Huang B, Saha TD, Smith SM, Pickering RP, Ruan WJ, Hasin DS, Grant BF | title = Prevalence, correlates, disability, and comorbidity of DSM-IV schizotypal personality disorder: results from the wave 2 national epidemiologic survey on alcohol and related conditions | journal = Primary Care Companion to the Journal of Clinical Psychiatry | volume = 11 | issue = 2 | pages = 53–67 | year = 2009 | pmid = 19617934 | pmc = 2707116 | doi = 10.4088/PCC.08m00679 }}</ref> == Ligos eiga == Šizotipinio sutrikimo eiga lėta, svyruojanti, retai pereina į aiškią šizofreniją. Nėra aiškios pradžios, atsiradimas bei eiga panašūs į asmenybės sutrikimų. Dažniau pasitaiko pacientams, kurių giminių tarpe yra sergančiųjų šizofrenija. Manoma, kad tai šizofrenijos spektro dalis. == Išnašos == {{Ref}} [[Kategorija:Asmenybės sutrikimai]] 848sx1xj53nlbwg8my1x2r61v43n97e 10 89556 7957571 7896557 2026-11-04T17:14:31Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Location map]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 7896557 wikitext text/x-wiki <noinclude>{{cleanup|reikia išversti į lietuvių kalbą}}</noinclude> <includeonly>{{Location map+ |1={{{1|Rusija}}} |AlternativeMap={{{AlternativeMap|}}} |altname={{{altname|}}} |border={{{border|}}} |caption={{{caption|-}}} |float={{{float|right}}} |width={{{width|240}}} |alt={{{alt|}}} |label={{{label|}}} |places={{Location map~ |1={{{1|Rusija}}} |label={{{label|}}} |label_size={{{label_size|}}} |position={{{position|right}}} |background={{{background|}}} |lat={{{lat|}}}|lat_dir={{{lat_dir|}}}|lat_deg={{{lat_deg|}}}|lat_min={{{lat_min|}}}|lat_sec={{{lat_sec|}}} |long={{{lon|{{{long|}}}}}}|lon_dir={{{lon_dir|}}}|lon_deg={{{lon_deg|}}}|lon_min={{{lon_min|}}}|lon_sec={{{lon_sec|}}} |mark={{{mark|Red pog.svg}}} |marksize={{{marksize|9}}} }} }}</includeonly><noinclude> {{template doc}} s6xme1lgzgpk8ube7n78d9y6k6585nz 0 90722 7957468 7609106 2026-11-04T12:31:46Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957468 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Stasys Povilaitis | vaizdas = | vaizdo dydis = | antraštė = | gimė = {{Gimė|1947|01|15}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirė = {{Mirties data|2015|10|06|1947|01|15|}} | mirties vieta = [[Palanga]] | palaidojimo vieta = [[Palangos kapinės]]e | tautybė = | tėvas = Artūras Medickis (patėvis) | motina = Marija Povilaitytė–Medickienė | sutuoktinė = Birutė | vaikai = Agnė | veikla = estrados solistas | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1976]] m. [[Vilniaus universitetas]] | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = Category:Stasys Povilaitis (1947) }} '''Stasys Povilaitis''' ([[1947]] m. [[sausio 15]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2015]] m. [[spalio 6]] d. [[Palanga|Palangoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] estradinių dainų atlikėjas ir dainų tekstų autorius. == Biografija == [[1954]]–[[1961]] m. mokėsi [[Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija|Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje]] bei specialiojoje muzikos mokykloje, kurioje lankė [[smuikas|smuiko]] ir [[obojus|obojaus]] pamokas, dainavo Kauno radiofono berniukų chore. [[1961]] m. išvyko į [[Palanga|Palangą]], baigė aštuonmetę mokyklą. Mokslus tęsė vakarinėje mokykloje. Su bendraminčiais buvo subūręs jaunimo estrados ansamblį. [[1962]]–[[1965]] m. Palangos statybos valdybos darbininkas. [[1965]]–[[1976]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo žurnalistiką. Prieš pat studijas jį pastebėjo kompozitorius [[Mikas Vaitkevičius]] ir pakvietė dainuoti ansamblyje „Ritmas“, kuris koncertavo naktiniame bare „Dainava“.<ref name="aidas">[https://www.aidas.lt/lt/in-memoriam/article/13417-10-06-mire-maestro-stasys-povilaitis „In memoriam 10 06. Mirė Maestro Stasys Povilaitis“]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. Aidas. Nuoroda tikrinta 2022-06-07.</ref> [[1970]] m. tapo [[Lietuvos nacionalinė filharmonija|LTSR filharmonijos]] ansamblio „[[Nemuno žiburiai]]“ solistu. Su šiuo ansambliu dainininkas apkeliavo visą [[SSRS|Tarybų Sąjungą]]. [[1973]] m. iširus „Nemuno žiburiams“ prisijungė prie ansamblio „[[Nerija (ansamblis)|Nerija]]“ ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. [[1976]] m. vienerius metus koncertavo su [[Mikas Suraučius|Miko Suraučiaus]] ansambliu. [[1984]]–[[1987]] m. Vilniaus estradinių ansamblių ir orkestrų susivienijimo artistas, dalyvavo viešbučio [[Radisson Blu Hotel Lietuva|„Lietuva“]] varjetė programose. Nuo 1987 m. koncertinės organizacijos „Tonas“ estrados artistas, rengė autorines programas, koncertavo Lietuvoje bei užsienyje.<ref>Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. – Kaunas: Neolitas, 2008. – 691 psl.</ref><ref>[http://www.15min.lt/zmones/naujiena/archyvas/stasys-povilaitis-noreciau-buti-jaunesnis-156-66881 Stasys Povilaitis: „Norėčiau būti jaunesnis“, 2008-08-03]</ref><ref name="aidas"/> [[2012]] m. patyrė pirmąsias rimtesnes sveikatos problemas. Paskutinius trejus metus praleido daugiausia atsiribojęs nuo scenos. Paskutinis S. Povilaičio viešas pasirodymas – [[2015]] m. liepos 6 d., kai jis drauge su [[Algirdas Kaušpėdas|Algirdu Kaušpėdu]] bei kitais atliko tautišką giesmę ant Palangos tilto akcijoje „Tautiška giesmė aplink pasaulį“.<ref name="delfi"/> Mirė [[2015]] m. spalio 6-osios ryte, vėliau buvo patvirtinta, kad mirties priežastis – [[plaučių vėžys]], kuriuo dainininkas, įtariama, sirgo trejus metus. S. Povilaičio valia, [[urna]] su kremuotais palaikais palaidota [[Palangos kapinės|Palangos miesto kapinėse]].<ref name="delfi">[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/metai-be-s-povilaicio-islydejome-tik-pelenus-prisiminimu-is-gerbeju-sirdziu-laikas-neisples.d?id=72474588 „Metai be S. Povilaičio: išlydėjome tik pelenus, prisiminimų iš gerbėjų širdžių laikas neišplėš“]. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-07.</ref> === Kilmė === S. Povilaitis augo be tėvo, su vieniša mama Marija Povilaityte, kuri jam per gyvenimą taip ir neatskleidė tikrojo tėvo vardo.<ref name=lry>[https://www.lrytas.lt/zmones/veidai-ir-vardai/2024/09/07/news/viena-paskutiniu-interviu-b-povilaitiene-dave-prie-vyro-kapo-jautriais-atsiminimais-pasidalijo-ypatinga-diena-34094102/ Vieną paskutinių interviu B. Povilaitienė davė prie vyro kapo: jautriais atsiminimais pasidalijo ypatingą dieną] ''lrytas.lt'' 2024-09-07</ref> Jai su sūnumi iš Kauno persikėlus gyventi į Palangą, susipažino su palangiškiu Artūru Medickiu, neturėjusiu šeimos, ir už jo ištekėjo. Kartu su paaugliu sūnumi ji apsigyveno nedideliame vyro namelyje, šalia kurio vėliau Stasys pasistatė gyvenamąjį namą. Patėvis mylėjo žmonos sūnų, palaikė gerus santykius, norėjo suteikti jam savo pavardę.<ref name=lry/> == Kūryba == [[Vaizdas:Stasys Povilaitis, Šlovės takas, Nida, Lithuania, 09-09-2023 03.jpg|thumb|Stasio Povilaičio delno spaudas [[Nida|Nidoje]]]] [[Vaizdas:Stasys Povilaitis, kapas.JPG|miniatiūra|Kapas Palangos kapinėse]] Soliniai albumai: <ref>http://www.discogs.com/artist/983290-Stasys-Povilaitis</ref> * 1974 m. „Dainuoja Stasys Povilaitis“ ([[vinilinė plokštelė|LP]]) * 1991 m. „Po dvidešimties metų“ (LP) * 1993 m. „Sudeginti tiltai“ ([[audiokasetė|MC]]) * 1995 m. „Švieski man vėl“ (MC) * 1995 m. „Pabūkim laimingi“ (MC) * 1995 m. „Sveikas, dainininke“ ([[kompaktinė plokštelė|CD]]) * 1996 m. „Aidi, aidi“ (MC) * 1996 m. „Sugrįžimas“ (MC) * 1997 m. „Laimės vainikas“ (MC, CD) * 1997 m. „Sena plokštelė“ (CD) * 1998 m. „Nesakau“ (CD) * 1999 m. „Sapnų šaly“ (CD) * 2001 m. „Auksiniai praėjusio šimtmečio šlageriai“ (CD) * 2002 m. „Kai uždainuoja“ (CD) * 2002 m. „Prie mažo namelio“ (CD, „[[Rebelheart]]“ kartu su Stasiu Povilaičiu) * 2003 m. „Be problemų“ (MC, CD) * 2004 m. „Dar po vieną…“ (CD, kartu su grupe „Rebelheart“) * 2006 m. „Geriau mylėt…“ (CD) * 2012 m. „Nesukim sau galvos“ (CD) * 2013 m. „Auksiniai praėjusio šimtmečio šlageriai“ (2×CD) == Įvertinimas == * [[1967]] m. Baltijos šalių konkurso „[[Liepoja|Liepojos]] gintaras“ laureatas * [[1968]] m. konkurso „[[Vilniaus bokštai]]“ diplomas * [[1970]] m. konkurso „Lenkų daina“ laureatas * [[1991]] m. [[Antanas Šabaniauskas|Antano Šabaniausko]] premija * [[1993]] m. Naujosios komunikacijos mokyklos „Gintarinės palmės“ premija, už nacijos formavimą * [[1997]] m. „Bravo“ premija, už nuopelnus muzikai * 1997 m. [[DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=35625</ref> * [[2007]] m. [[Vyriausybės kultūros ir meno premija]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292093</ref> * [[2013]] m. medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ <ref>[http://www.agata.lt/atlikejui-stasiui-povilaiciui-iteiktas-medalis-uz-nuopelnus-vilniui-ir-tautai Atlikėjui Stasiui Povilaičiui įteiktas medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, 2013-09-23] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151006235133/http://www.agata.lt/atlikejui-stasiui-povilaiciui-iteiktas-medalis-uz-nuopelnus-vilniui-ir-tautai |date=2015-10-06 }}</ref> * 2013 m. [[Muzikos asociacijos metų apdovanojimai|M.A.M.A.]] apdovanojimai, už nuopelnus Lietuvos muzikai == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.youtube.com/watch?v=Fe5tb7lZkCc Stasys Povilaitis – „Aš daktaras“ (video)] * [https://www.youtube.com/watch?v=M05Aw1ZIUE4 Stasys Povilaitis – „Pienė“ (video)] {{Vikicitatos|Stasys Povilaitis}} {{DEFAULTSORT:Povilaitis, Stasys}} [[Kategorija:Lietuvos estrados dainininkai]] [[Kategorija:Lietuvos dainų autoriai]] gnvq7s6ntl53ckeey1guppzo1m7sj2l 0 92930 7957532 7679771 2026-11-04T15:33:24Z Normantas Bataitis 145195 /* */ 7957532 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | vaizdas = Česlovas Vytautas Stankevičius.jpg | vaizdo plotis = 180px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1937|02|27|T}} | gimimo vieta = [[Šeštiniai]], [[Alvito valsčius]] | mirė = {{Mirė||||1937|02|27}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinė = Jadvyga Stankevičienė | vaikai = Alius, Rimas | veikla = politinis bei visuomenės veikėjas, diplomatas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[1974]] m. [[SSKP]], <br>[[1999]] m. [[LKDP]], <br>[[2008]] m. [[TS-LKD]] | išsilavinimas = | alma_mater = [[1965]] m. [[Kauno politechnikos institutas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = category:Česlovas Vytautas Stankevičius }} '''Česlovas Vytautas Stankevičius''' (g. [[1937]] m. [[vasario 27]] d. [[Šeštiniai|Šeštiniuose]], [[Alvito valsčius|Alvito valsčiuje]]) – Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, LR krašto apsaugos ministras, diplomatas, signataras. == Biografija == Gimė smulkių ūkininkų šeimoje, kurioje augo jaunesni brolis ir sesuo.<ref>{{Cite web | title = Česlovas Vytautas Stankevičius. Biografija | work = lituanistika.lt | accessdate = 2016-05-02 | url = http://www.lituanistika.lt/Komisija_programa/Ceslovas_Stankevicius.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160502094348/http://www.lituanistika.lt/Komisija_programa/Ceslovas_Stankevicius.htm | archivedate = 2016-05-02 | url-status=live }}</ref> [[1956]] m. baigė [[Kauno politechnikumas|Kauno politechnikumą]], įgijo statybos techniko kvalifikaciją. 1956–[[1959]] m. tarnavo sovietinėje kariuomenėje. 1959–[[1974]] m. dirbo Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filiale: buvo grupės vadovas, vadovaujantis konstruktorius, vyriausiasis specialistas konstruktorius, Techninio skyriaus viršininkas. [[1965]] m. baigė [[KPI|Kauno politechnikos instituto]] Statybos fakulteto vakarinį skyrių, įgijo pramoninės ir civilinės statybos inžinieriaus diplomą su pagyrimu. [[Vaizdas:Leaders of the Supreme Council of Lithuania on 11 March 1990.jpg|thumb|left|Česlovas Stankevičius 1990 m. kovo 11 d. paskelbus aktą (antras iš dešinės)]] 1974–[[1990]] m. Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo vyriausiasis inžinierius. [[1988]] m. [[birželio 10]] d. išrinktas į [[LPS|Sąjūdžio]] Kauno iniciatyvinę grupę; Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, Sąjūdžio Seimo narys. 1990 m. [[vasario 24]] d. išrinktas [[ATAS|Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo]] nariu, 1990–[[1992]] m. Seimo pirmininko [[Vytautas Landsbergis|Vytauto Landsbergio]] pavaduotojas.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=124</ref> [[1991]]–1992 m. Lietuvos valstybinės derybų su Rusija delegacijos vadovas.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078</ref> 1992 m. suteiktas nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinis rangas.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1850</ref> 1992–[[1993]] m. specialiųjų misijų ambasadorius LR užsienio reikalų ministerijoje.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1849</ref> [[1996]]–[[2000]] m. [[1996–2000 m. Seimas|LR Seimo]] narys.<ref>[http://www3.lrs.lt/seimu_istorija/w3_lrs.seimo_narys-p_asm_id=231&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=3.htm 1996–2000 m. kadencijos Seimo narys]</ref> [[Gediminas Vagnorius|Gedimino Vagnoriaus]], [[Rolandas Paksas|Rolando Pakso]] ir [[Andrius Kubilius|Andriaus Kubiliaus]] [[Sąrašas:Lietuvos ministrų kabinetai (nuo 1990)#Aštuntoji Vyriausybė|Vyriausybėse]] – LR krašto apsaugos ministras. [[2001]]–[[2005]] m. LR ambasadorius Norvegijos Karalystėje.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=140423</ref> 2005–[[2008]] m. LR užsienio reikalų ministrų [[Antanas Valionis|Antano Valionio]] ir [[Petras Vaitiekūnas (1953)|Petro Vaitiekūno]] patarėjas. 2008–[[2012]] m. [[2008–2012 m. Seimas|LR Seimo]] narys, Seimo pirmininkų [[Arūnas Valinskas|Arūno Valinsko]] ir [[Irena Degutienė|Irenos Degutienės]] pavaduotojas.<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6120&p_k=1&p_a=5&p_asm_id=231&p_kade_id=6 2008–2012 m. kadencijos Seimo narys]</ref> [[2008]]-[[2012]] m. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas. Žmona Jadvyga (g. 1941). Vaikai Alius, Rimas. == Bibliografija == * Derybos su Rusija dėl kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. – Vilnius: LR KAM Leidybos centras, 2002. – 127 p.: iliustr. – ISBN 9986-738-41-5 * Sudėtingas Lietuvos derybų su Maskva kelias 1990–1992 metais. – Vilnius: LR Seimo kanceliarija, 2013. – 126 p.: iliustr. – ISBN 978–609-95533-5-1 == Įvertinimas == * [[1987]] m. LTSR nusipelnęs inžinierius <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1046554</ref> * [[2000]] m. [[DLK Gedimino 2 laipsnio ordinas]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=95594</ref> * 2000 m. [[Lietuvos nepriklausomybės medalis]] <ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=293024</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Linas Antanas Linkevičius]] | title = [[Lietuvos krašto apsaugos ministras]]<br>[[Vaizdas:KAM logo.svg|55px]] | years = [[1996]]–[[2000]] m. | after = [[Linas Antanas Linkevičius]]}} |- {{succession box | before = [[Kornelija Jurgaitienė]] | title = LR ambasadorius Norvegijos Karalystėje <br />[[Vaizdas:Coat of Arms of Lithuania.svg|40 px]] [[Vaizdas:Coat of Arms of Norway.svg|32 px]] | years = [[2001]]–[[2005]] m. | after = [[Alfonsas Eidintas]]}} {{end box}} {{Signatarai}} {{DEFAULTSORT:Stankevičius, Česlovas Vytautas}} [[Kategorija:Kovo 11 akto signatarai]] [[Kategorija:LR Seimo pirmininko pavaduotojai]] [[Kategorija:Lietuvos krašto apsaugos ministrai]] [[Kategorija:Lietuvos ambasadoriai Norvegijoje]] [[Kategorija:Lietuvos inžinieriai statybininkai]] 6o1onpxu4o8n3ubu1nbdabbsk82exwf 0 95035 7957610 7937986 2026-11-04T19:30:03Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957610 wikitext text/x-wiki '''Elementarioji dalelė''' arba '''fundamentalioji dalelė''' ({{en|Elementary particle}}) – tai dalelė, kuri yra laikoma neturinti vidinės struktūros; t. y., nėra žinoma, kad ji būtų sudaryta iš smulkesnių dalelių. Pagal šiuolaikinę dalelių fizikos teoriją, [[standartinis modelis|standartinį modelį]], elementariosiomis dalelėmis yra laikomi [[kvarkas|kvarkai]], [[leptonas|leptonai]] ir [[bozonas|bozonai]].<ref>{{cite book | author=Gribbon, John | title=Q is for Quantum – An Encyclopedia of Particle Physics | url=https://archive.org/details/qisforquantumenc0000grib | publisher=Simon & Schuster | year=2000 | id=ISBN 0-684-85578-X}}</ref><ref>{{cite book | author=Clark, John, E.O. | title=The Essential Dictionary of Science | url=https://archive.org/details/essentialdiction0000unse | publisher=Barnes & Noble | year=2004 | id=ISBN 0-7607-4616-8}}</ref> Istorijos bėgyje [[hadronas|hadronai]] ([[mezonas|mezonai]] ir [[barionas|barionai]] tokie kaip [[protonas|protonai]] ir [[neutronas|neutronai]]) ir net [[atomas|atomai]] tam tikru laiku buvo laikomi elementariosiomis dalelėmis. Pagrindinė elementariųjų dalelių teorijos savybė yra XX amžiaus pradžios „[[kvantas|kvantų]]“ idėja, kuri iš pagrindų pakeitė suvokimą apie [[elektromagnetinis spinduliavimas|elektromagnetinį spinduliavimą]] ir davė pradžią [[kvantinė mechanika|kvantinei mechanikai]]. == Apžvalga == Visos elementariosios dalelės yra arba [[bozonas|bozonai]], arba [[fermionas|fermionai]] (priklausomai nuo jų [[sukinys|sukinio]]). Dalelės paprastai siejamos su [[medžiaga]] yra [[fermionas|fermionai]], turintys pusinį sukinį. Dalelės siejamos su [[fundamentalioji sąveika|fundamentaliosiomis sąveikomis]] yra [[bozonas|bozonai]], turintys sveiką sukinį.<ref>{{cite book | author=Veltman, Martinus | title=Facts and Mysteries in Elementary Particle Physics | url=https://archive.org/details/factsmysteriesin0000velt | publisher=World Scientific | year=2003 | id=ISBN 981-238-149-X}}</ref> *'''[[fermionas|Fermionai]]:''' ::[[kvarkas|Kvarkai]] – [[kylantysis kvarkas|kylantysis]], [[krintantysis kvarkas|krintantysis]], [[keistasis kvarkas|keistasis]], [[žavusis kvarkas|žavusis]], [[gelminis kvarkas|gelminis]], [[viršūninis kvarkas|viršūninis]] ::[[leptonas|Leptonai]] – [[elektronas]], [[miuonas]], [[taonas]], [[elektroninis neutrinas]], [[miuoninis neutrinas]], [[tau neutrinas]] *'''[[bozonas|Bozonai]]:''' ::Jėgos nešėjai – [[gliuonas]], [[W ir Z bozonai]], [[fotonas]] ::Kiti bozonai – [[Higso bozonas]], [[gravitonas]] == Standartinis modelis == {{main|Standartinis modelis}} Dalelių fizikos standartiniame modelyje yra 12 elementariųjų [[fermionas|fermionų]], taip pat tiek pat juos atitinkančių [[antidalelė|antidalelių]], elementarieji [[bozonas|bozonai]], kurie perneša sąveikas, bei [[Higso bozonas]]. Tačiau standartinis modelis yra laikomas tik parengtine, o ne tikrai fundamentalia teorija, kadangi jis yra fundamentaliai nesutaikomas su [[Albertas Einšteinas|Einšteino]] [[bendroji reliatyvumo teorija|bendrąja reliatyvumo teorija]]. Yra tikėtina, kad egzistuoja hipotetinės elementariosios dalelės neaprašytos standartiniu modeliu, tokios kaip [[gravitonas]] – dalelė, kuri perneštų [[gravitacija|gravitacinę sąveiką]], ir s-dalelės – [[supersimetrija|supersimetriniai]] įprastų dalelių „partneriai“. === Fundamentalieji fermionai === {{main|Fermionas}} 12 fundamentaliųjų fermionų yra suskirstyti į tris kartas po keturias daleles. Šešios dalelės iš šių dvylikos yra [[kvarkas|kvarkai]]. Likusios šešios yra [[leptonas|leptonai]], trys iš kurių yra [[neutrinas|neutrinai]], o kitos – [[elektronas]] ir du jo „giminaičiai“, [[miuonas]] ir [[taonas]]. {| width=100% |+ '''''Dalelių kartos''''' |- valign=top | ''Pirmoji karta'' * [[elektronas]]: ''e⁻'' * [[elektroninis neutrinas]]: ''ν_e'' * [[kylantysis kvarkas]]: ''u'' * [[krintantysis kvarkas]]: ''d'' | ''Antroji karta'' * [[miuonas]]: ''μ⁻'' * [[miuoninis neutrinas]]: ''ν_μ'' * [[žavusis kvarkas]]: ''c'' * [[keistasis kvarkas]]: ''s'' | ''Trečioji karta'' * [[taonas]]: ''τ⁻'' * [[tau neutrinas]]: ''ν_τ'' * [[viršūninis kvarkas]]: ''t'' * [[gelminis kvarkas]]: ''b'' |} ==== Antidalelės ==== {{main|antimedžiaga}} Taip pat yra 12 fundamentaliųjų fermioninių antidalelių atitinkančių šias 12 dalelių. [[Pozitronas]] ''e⁺'' atitinka elektroną ir turi elektrinį krūvį lygų +1: {| width=100% |+ '''''Antidalelės''''' |- valign=top | ''Pirmoji karta'' * [[pozitronas]]: ''e⁺'' * elektroninis [[antineutrinas]]: <math> \bar{\nu}_e </math> * kylantysis antikvarkas: <math> \bar{u} </math> * krintantysis antikvarkas: <math> \bar{d} </math> | ''Antroji karta'' * teigiamas miuonas: ''μ⁺'' * miuonininis antineutrinas: <math> \bar{\nu}_\mu </math> * žavingasis antikvarkas: <math> \bar{c} </math> * keistasis antikvarkas: <math> \bar{s} </math> | ''Trečioji karta'' * teigiamas taonas: ''τ⁺'' * tau antineutrinas: <math> \bar{\nu}_\tau </math> * viršūninis antikvarkas: <math> \bar{t} </math> * gelminis antikvarkas: <math> \bar{b} </math> |} ==== Kvarkai ==== {{main|kvarkas}} Kiekvienas kvarkas turi vieną iš trijų [[stiprioji sąveika|stipriosios sąveikos]] [[spalvinis krūvis|spalvinių krūvių]]; antikvarkai atitinkamai turi antispalvą. Dalelės turinčios spalvinį krūvį sąveikauja per [[gliuonas|gliuonų]] apsikeitimą, panašiai kaip dalelės turinčios elektrinį krūvį sąveikauja per [[fotonas|fotonų]] apsikeitimą. Tačiau gliuonai patys turi spalvinį krūvį, dėl ko stiprioji sąveika stiprėja dalelėms su spalviniu krūviu tolstant vienai nuo kitos (kitaip nei [[elektromagnetizmas|elektromagnetinė jėga]], kuri silpnėja dalelėms su elektriniu krūviu tolstant vienai nuo kitos), todėl joms yra labai sunku atsiskirti vienai nuo kitos (o kai tai joms pavyksta, atsiranda dalelė energijos pernešėja, kuri pavirsta į du naujus kvarkus). Tačiau dalelės su spalviniu krūviu gali susijungti į spalviškai neutralią sudėtinę dalelę vadinama [[hadronas|hadronu]]. Kvarkas gali susiporuoti su antikvarku: kvarkas turi spalvą, o antikvarkas turi atitinkamą antispalvą. Spalva ir antispalva „susiprastina“ susiformuojant spalviškai neutraliam [[mezonas|mezonui]]. Taip pat gali susijungti trys kvarkai: vienas „raudonas“, kitas „mėlynas“, trečias „žalias“. Šie trys kvarkai suformuoja spalviškai neutralų [[barionas|barioną]]. Taip pat gali susijungti trys antikvarkai: vienas „antiraudonas“, kitas „antimėlynas“, trečias „antižalias“. Šie trys antikvarkai suformuoja spalviškai neutralų [[antibarionas|antibarioną]]. Kvarkai taip pat turi trupmeninį [[elektrinis krūvis|elektrinį krūvį]], tačiau jie būna hadronų viduje, kurių krūviai gaunasi sveikieji skaičiai. Kvarkai gali turėti elektrinius krūvius lygius arba +2/3, arba −1/3, o antikvarkai arba −2/3, arba +1/3. Kvarkų egzistavimo įrodymas yra gaunamas iš [[gilioji netamprioji sklaida|giliosios netampriosios sklaidos]] ({{en|deep inelastic scattering}}): [[elektronas|elektronų]] šaudymo į [[atomo branduolys|branduolį]] siekiant nustatyti krūvio pasiskirstymą [[nukleonas|nukleonuose]] (kurie yra barionai). Jeigu krūvis yra pasiskirstęs homogeniškai, [[elektrinis laukas]] apie protoną turėtų būti homogeniškas ir elektronai turėtų sklaidytis elastiškai. Mažos energijos elektronai taip ir elgiasi, tačiau viršijus tam tikrą energiją, protonai ima sklaidyti dalį elektronų dideliais kampais. Atšokantis elektronas turi daug mažiau energijos ir yra išleidžiama dalelių čiurkšlė. Iš tokios inelastinės sklaidos galima daryti išvadą, kad krūvis protone yra pasiskirstęs ne tolygiai, bet pasidalinęs tarp kelių mažesnių dalelių: kvarkų. === Fundamentalieji bozonai === {{main|bozonas}} Standartiniame modelyje, vektoriniai ([[sukinys)|sukinio]]-1) bozonai ([[gliuonas|gliuonai]], [[fotonas|fotonai]] ir [[W ir Z bozonai]]) perneša sąveikas, o [[Higso bozonas]] (sukinys-0) susijęs su dalelių [[masė|mase]]. ==== Gliuonai ==== {{main|gliuonas}} Gliuonai yra [[stiprioji sąveika|stipriosios sąveikos]] nešikliai turintys ir [[spalvinis krūvis|spalvą]], ir antispalvą. Gliuonai niekada nebuvo stebėti [[dalelių detektorius|detektoriais]] dėl spalvinio konfainmento (angl. confinement – įkalinimas, izoliavimas); jie sukuria [[hadronas|hadronų]] [[dalelių čiukšlė|čiurkšles]], panašiai kaip ir laisvi [[kvarkas|kvarkai]]. Pirmasis gliuonų egzistavimo įrodymas buvo gautas iš didelės energijos elektronų ir pozitronų anihiliacijos, kuri kartais sukuria tris čiurkšles – kvarko, antikvarko ir gliuono. ==== Elektrosilpnieji bozonai ==== {{main|W ir Z bozonai}} Trys bozonai ''W⁺'', ''W⁻'', ir ''Z⁰'' perneša [[silpnoji sąveika|silpnąją sąveiką]]. Bemasis [[fotonas]] perneša [[elektromagnetinė sąveika|elektromagnetinę sąveiką]]. ==== Higso bozonas ==== {{main|Higso bozonas}} Nors silpnoji ir elektromagnetinė sąveikos įprastose energijose atrodo gan skirtingos, yra teorijų apie jų susijungimą į vieną [[elektrosilpnoji sąveika|elektrosilpnąją sąveiką]] esant didelėms energijoms. Ši prognozė buvo paremta matuojant aukštos energijos elektronų – protonų sklaidos skerspjūvius priešpriešinių srautų greitintuve HERA ([[DESY]]). Skirtumai žemose energijose atsiranda dėl didelių ''W'' ir ''Z'' bozonų masių, kurios yra [[Higso mechanizmas|Higso mechanizmo]] pasekmė. [[savaiminė simetrijos pažaida|Savaiminės simetrijos pažaidos]] metu Higsas parenka specialią kryptį elektrosilpnojoje erdvėje, dėl kurios elektrosilpnosios dalelės tampa labai sunkiomis (silpnieji bozonai), o fotonas lieka bemasiu. Nors Higso mechanizmas tapo priimta standartinio modelio dalimi, pats [[Higso bozonas]] dar nebuvo stebėtas detektoriuose. Netiesioginis Higso bozono egzistavimo įrodymas leidžia manyti, kad jo masė yra kažkur 200-250 GeV.<ref>[http://www.newscientist.com/article.ns?id=dn5095 Eksperimentas numato sunkesnį Higsą] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070210041313/http://www.newscientist.com/article.ns?id=dn5095 |date=2007-02-10 }}</ref> Tokiu atveju [[Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas|LHC]] eksperimentai leis atrasti šią paskutinę trūkstamą standartinio modelio dalį. == Už standartinio modelio == Nors daug eksperimentinių duomenų patvirtina [[standartinis modelis|standartinio modelio]] prognozes, daugelis fizikų yra nepatenkinti šiuo modeliu dėl daugelio nenustatytų parametrų, didelio fundamentalių dalelių skaičiaus, [[Higso bozonas|Higso bozono]] neatradimo ir kitų teoretinių svarstymų, pavyzdžiui, [[hierarchijos problema|hierarchijos problemos]]. Todėl yra nemažai teorijų papildančių standartinį modelį, kuriomis bandoma ištaisyti šiuos trūkumus. === Didysis suvienijimas === {{main|didžioji suvienijimo teorija}} Vienas iš standartinio modelio išplėtimų bando sujungti [[elektrosilpnoji sąveika|elektrosilpnąją sąveiką]] su [[stiprioji sąveika|stipriąja sąveika]] į vieną jungtinį lauką. Tokia sąveika dėl [[savaiminė simetrijos pažaida|savaiminės simetrijos pažaidos]] suskiltų į tris sąveikas per [[Higso mechanizmas|panašų į Higso mechanizmą]]. Ryškiausia didžiojo suvienijimo prognozė yra [[X bozonas|X bozonų]], kurie sukelia [[protono skilimas|protonų skilimą]], egzistavimas. Tačiau protonų skilimo nestebėjimas [[Super-Kamiokande]] neutrinų observatorijoje atmeta paprasčiausias didžiojo suvienijimo teorijas. === Supersimetrija === {{main|supersimetrija}} Supersimetrija išplečia standartinį modelį pridėdama prie [[Lagranžianas|Lagranžiano]] papildomas simetrijų klases. Šios simetrijos sukeičia [[fermionas|fermionines]] daleles su [[bozonas|bozoninėmis]]. Tokia simetrija numato '''supersimetrinių dalelių''' (trumpiau '''[[s-dalelė]]s'''), kurioms priklausytų [[s-leptonas]], [[s-kvarkas]], [[neutralinas]] ir [[čardžinas]] (angl. chargino), egzistavimą. Kiekviena standartinio modelio dalelė turėtų superpartnerį, kurio [[sukinys]] nuo paprastos dalelės skirtusi per 1/2. Dėl [[supersimetrijos pažaida|supersimetrijos pažaidos]], s-dalelės yra daug sunkesnės už jų įprastus atitikmenis; jos yra tokios sunkios, kad šiuo metu veikiantys [[dalelių greitintuvas|dalelių greitintuvai]] yra nepakankamai galingi joms sukurti. Tačiau kai kurie fizikai mano, kad s-daleles bus galima stebėti, kai [[CERN|CERN'e]] pradės veikti [[didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas]]. === Stygų teorija === {{main|stygų teorija}} Pagal [[stygų teorija|stygų teoriją]], kiekviena fundamentalioji dalelė atitinka skirtingą fundamentaliųjų stygų virpėjimą. Visos stygos iš esmės yra tokios pačios, bet jos gali būti atviros (linijos) arba uždaros (žiedai). Modernios stygų teorijos įtraukia [[supersimetrija|supersimetriją]], todėl yra vadinamos [[superstygų teorija|superstygų teorijomis]]. Viena iš stygų teorijos prognozių yra įprastų dalelių labai masyvių „partnerių“ egzistavimas dėl fundamentalių stygų vibracinių sužadinimų. Stygų teorijos taip pat numato bemasės sukinio 2 dalelės, kuri elgiasi kaip [[gravitonas]], egzistavimą. Viena iš stygų teorijos problemų yra daug didesnis už 4 (stebimų matmenų skaičius) reikalingų [[erdvėlaikis|erdvėlaikio]] [[matmuo|matmenų]] skaičius. Manoma, kad šie papildomi matmenys yra kompaktifikuoti arba „susivynioję“. Kitos susijusios teorijos, pavyzdžiui, [[branų teorija]] išlaiko papildomus matmenis ištiestus, bet paslėptus nuo mūsų dėl „pririšimo“ prie branos. === Preonų teorija === {{main|preonas}} Pagal preonų teoriją egzistuoja fundamentalesnės dalelės nei dalelės [[standartinis modelis|standartiniame modelyje]]. Fundamentaliausios iš jų paprastai yra vadinamos preonais. Preonų teorija bando su [[standartinis modelis|standartiniu modeliu]] padaryti tai, ką šis padarė su dalelių zoo-sodu, buvusiu iki jo. Dauguma preonų teorijos modelių daro prielaidą, kad viskas standartiniame modelyje gali būti paaiškinta per 3–6 fundamentalesnes daleles ir jų sąveikas. Susidomėjimas preonais pamažu dingo kai paprasčiausi modeliai buvo eksperimentiškai paneigti devintajame dešimtmetyje. == Taip pat skaitykite == * [[Subatominė dalelė]] * [[Dalelių fizika]] * [[Dalelių sąrašas]] * [[Mereologinis nihilizmas]] == Literatūra == * {{cite book | author=Greene, Brian | title=The Elegant Universe | url=https://archive.org/details/elegantuniverses0000gree_b9g3 | publisher=W. W. Norton & Company | year=1999 | id=ISBN 0-393-05858-1}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * Greene, Brian, „''[http://www.pbs.org/wgbh/nova/elegant/part-flash.html Elementariosios dalelės]''“. The Elegant Universe, NOVA (PBS) * [http://particleadventure.org/frameless/standard_model.html particleadventure.org: Standartinis modelis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070902025809/http://particleadventure.org/frameless/standard_model.html |date=2007-09-02 }}, *[http://particleadventure.org/frameless/beyond_start.html Neišaiškintos paslaptys. Už standartinio modelio] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110303190157/http://particleadventure.org/frameless/beyond_start.html |date=2011-03-03 }}, *[http://particleadventure.org/frameless/quarknaming.html Kvarkų pavadinimai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110301163348/http://particleadventure.org/frameless/quarknaming.html |date=2011-03-01 }} * [http://particleadventure.org/frameless/chart.html particleadventure.org: Dalelių lentelė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070903072708/http://particleadventure.org/frameless/chart.html |date=2007-09-03 }} * [http://pdg.lbl.gov/ Kalifornijos universitetas: Dalelių duomenų grupė] * [http://www.cerncourier.com/main/article/41/2/17 CERNCourier: Season of Higgs and melodrama] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080723144736/http://www.cerncourier.com/main/article/41/2/17 |date=2008-07-23 }} * [http://plato.phy.ohiou.edu/~hicks/thplus.htm Pentakvarkas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110720020604/http://plato.phy.ohiou.edu/~hicks/thplus.htm |date=2011-07-20 }} * [http://www.interactions.org Interactions.org] Dalelių fizikos naujienos * [http://www.symmetrymagazine.org Symmetry Magazine], bandras Fermilab/SLAC leidinys * [http://abctsau.org/RelationshipGravitonPhoton.pdf Energijos sąryšis tarp fotonų ir gravitonų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070221053201/http://abctsau.org/RelationshipGravitonPhoton.pdf |date=2007-02-21 }} * {{cite web |title=Paieškos Terminų banke rezultatai (kvarkas) |url=http://www.lrs.lt/pls/tb/tb.result?p_text=kvarkas&p_text_option=1&p_text_where=0&p_text_where=-90&p_lang_id=2&p_branch_id=0&p_status_id=0&p_display=0&p_display=-60&p_display=-30&p_display=9&p_display=32&p_display=-70&p_display=-40&p_display=-1&p_cnt=100&p_sort_ids=3,1 |archive-url=https://archive.ph/9JRkq |archive-date=2014-02-27}} [[Kategorija:Dalelės| ]] [[Kategorija:Kvantinė mechanika]] lm014bovqtpn3chvg8yatmwt1h7grle 0 98168 7957806 7902789 2026-11-05T11:15:17Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957806 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Dainius Šalenga |image=[[Vaizdas:Dainius Salenga by Augustas Didzgalvis.jpg|220px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1977|04|15}} |cityofbirth= |countryofbirth=[[Varėna]] |currentclub=Baigęs karjerą |height=1,97 m |weight=93 kg |position=[[Lengvasis kraštas]] |years=1997–1998<br />1998–2000<br />2000–2005<br />2005–2007<br />2007–2011<br />2011–2012<br />2012<br />2012–2013<br />2013–2014<br />2014<br />2014–2015<br />2015–2016<br />2016–2017<br />2017 |clubs=Vilniaus „Farmeka“<br />[[KK Sakalai|Vilniaus „Sakalai“]]<br />[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Girona (krepšinio komanda)|Žeronos „Akasvayu“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />[[Kijevo Budivelnyk|Kijevo „Budivelnik“]]<br />[[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupis“]]<br />[[Kijevo Budivelnyk|Kijevo „Budivelnik“]]<br />[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]<br />[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Birštono Vytautas“]]<br />[[Utenos Juventus|Utenos „Juventus“]]<br />[[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]] |manageryears=2019–2021<br />2019<br />2021–2023<br>2026 |managerclubs=[[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]] (asist.)<br />[[Prienų Prienai|Prienų „CBet“]]<br />[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žv.“]] (asist.)<br> Astanos „Astana“ |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears=2003–2005 |nationalpoints= |ntupdate=2005 |nba= |nbayear= |nbateam= }} {{MedalTableTop}} {{MedalCompetition|[[Europos krepšinio čempionatas| Europos čempionatai]]}} {{MedalGold|[[2003 m. Europos krepšinio čempionatas|Švedija 2003]]|[[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė |Lietuva]]}} {{MedalBottom}} '''Dainius Šalenga''' (g. [[1977]] m. [[balandžio 15]] d. [[Varėna|Varėnoje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] krepšininkas, krepšinio treneris. == Karjera == Profesionalo karjerą D. Šalenga pradėjo 1997 m. Vilniaus „Farmeka“ komandoje, kuri žaidė [[LKAL]] lygoje. Praleidęs joje vieną sezoną krepšininkas perėjo į [[KK Sakalai|Vilniaus „Sakalų“]] klubą. Jame krepšininkas buvo vienas lyderių, tad „Sakaluose“ išžaidęs vos pustrečio sezono D. Šalenga perėjo į [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgirį“]], kuriame taip pat žaidė ganėtinai naudingai. Buvo pakviestas į [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos nacionalinę rinktinę]], su kuria tapo [[2003 m. Europos krepšinio čempionatas|2003 m. Europos čempionato]] nugalėtoju. Dalyvavo [[2004 m. vasaros olimpinės žaidynės|2004 m. Atėnų olimpiadoje]], kurioje Lietuvos komanda užėmė ketvirtąją vietą. 2005 m. vasarą krepšininkas taip pat atvyko į rintkinės treniruočių stovyklą, tačiau prieš pat čempionatą gavo traumą ir ginti Europos čempiono titulo neišvyko. Nuo tada D. Šalenga į Lietuvos rinktinės stovyklas nebėra kviečiamas. 2005 m. nusprendė palikti Lietuvą ir perėjo į [[ACB|Ispanijos aukščiausiosios lygos]] – [[Girona (krepšinio komanda)|Žeronos „Akasvayu“]] klubą, jame praleidęs du sezonus, 2007 m. birželio 14 d. nusprendė grįžti į Lietuvą ir pasirašė dvejų metų sutartį su „Žalgirio“ ekipa.<ref>http://www.balsas.lt/naujiena/122139/dainius-salenga-grizta-i-kauno-zalgirio-krepsinio-kluba/rubrika:naujienos-sportas-krepsinis</ref> 2011 m. sausio 18 d. D. Šalengos kontraktas buvo nutrauktas, kadangi buvo pradėtas tyrimas dėl [[stimuliantas|stimulianto]] [[Metilheksanaminas|metilheksanamino]] pėdsakų jo organizme. 2011 m. vasario 18 d. buvo diskvalifikuotas pusei metų dėl draudžiamų medžiagų vartojimo.<ref>http://sportas.delfi.lt/eurobasket2003/dsalenga-diskvalifikuotas-pusei-metu.d?id=42138159</ref> 2011 m. rugsėjo 1 d. pasirašė vienerių metų sutartį su Prienų „Rūdupio“ komanda.<ref>http://sportas.delfi.lt/basketball/dsalenga-rungtyniaus-lkl-bronzos-medalininku-gretose.d?id=49186850</ref> 2011–2012 m. sezoną Šalenga startavo [[Prienų Rūdupis|Prienų „Rūdupio“]] gretose, vėliau sugrįžo į „Žalgirio“ ekipą.<ref>http://sportas.delfi.lt/basketball/puolejas-dsalenga-grizta-i-kauno-zalgirio-gretas.d?id=53413439</ref> 2012 m. rugpjūčio pradžioje pasirašė vienerių metų kontraktą su [[Kijevo Budivelnik|Kijevo „Budivelnik“]] klubu.<ref>http://sportas.delfi.lt/basketball/zalgiri-paliekantis-dsalenga-keliasi-i-ukraina.d?id=59269381</ref> 2015 m. lapkričio viduryje sugrįžo į [[Prienų Rūdupis|Prienų-Birštono „Rūdupis“]] klubą.<ref>{{cite web |title=„Vytauto“ gretose permainos: komandos nariu tapo Dainius Šalenga |url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/vytauto-gretose-permainos-komandos-nariu-tapo-dainius-salenga-875-542599 |date=2015-11-16 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref> == Pasiekimai == * 2001, 2003, 2004, 2005, 2008, 2012 m. [[LKL]] čempionas * 2002, 2009, 2010 m. [[LKL]] vicečempionas * 2005, 2008, 2011 m. [[BBL]] čempionas * 2003 m. Europos čempionas * 2002 m. [[LKL]] Dėjimo į krepšį konkurso nugalėtojas * 2007 m. [[FIBA Europos taurė]]s laimėtojas * 2014 , 2015 m. Ukrainos lygos čempionas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Šalenga, Dainius}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] fe6rci1e85iveenqunhehwdt32fzsna 0 98654 7957684 7732147 2026-11-04T23:26:28Z Normantas Bataitis 145195 7957684 wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} {{pavardė pradžia|Žukauskas|Žukauskienė|Žukauskaitė}} ;Žukauskas * [[Albinas Žukauskas]] – poetas, prozininkas, vertėjas; * [[Alfonsas Žukauskas]] – agronomas, politikas; * [[Algirdas Žukauskas]] – energetikas; * [[Antanas Žukauskas (1939)]] – skulptorius; * [[Artūras Žukauskas (1956)]] – fizikas; * [[Artūras Žukauskas (1974)]] – aktorius, režisierius; * [[Antanas Vienuolis|Antanas Žukauskas-Vienuolis]] – rašytojas; * [[Česlovas Žukauskas]] – politikas; * [[Daumantas Žukauskas]] – futbolininkas; * [[Eduardas Žukauskas]] – politikas; * [[Egidijus Žukauskas (1972)]] – futbolininkas; * [[Egidijus Žukauskas (1961)]] – verslininkas, pedagogas; * [[Eurelijus Žukauskas]] – krepšininkas; * [[Gediminas Žukauskas]] – politikas; * [[Henrikas Žukauskas]] – architektas inžinierius, politikas; * [[Jonas Žukauskas]] – vadybininkas, politikas; * [[Juozas Žukauskas (1902)]] – lietuvių kilmės boksininkas; * [[Juozas Žukauskas (1910)]] – žurnalistas, redaktorius; * [[Jurgis Žukauskas]] – dainininkas; * [[Konstantinas Žukauskas]] – fizikas, vienas pirmųjų [[ESM]] specialistų Lietuvoje; * [[Linas Žukauskas]] – teisėjas; * [[Liudvikas Žukauskas]] – politikas; * [[Mindaugas Žukauskas]] – krepšininkas; * [[Pilypas Žukauskas]] – inžinierius, rezistentas; * [[Silvestras Žukauskas]] – valstybės ir karinis veikėjas, generolas; * [[Tadas Žukauskas]] – muzikantas, kompozitorius; * [[Valdas Žukauskas]] – politikas. ;Žukauskienė * [[Algimanta Žukauskienė]] – televizijos laidų vedėja, redaktorė; * [[Genovaitė Žukauskienė]] – adiotechnikos inžinierė, muziejininkė, kraštotyrininkė. ;Žukauskaitė * [[Ieva Žukauskaitė–Sodeikienė]] – sportinių šokių šokėja; * [[Rasa Žukauskaitė]] – modelis. == Etimologija == Pavardė kilusi iš slaviškų pavardžių {{pl|Żuk, Żukowski}}, {{be|Жук, Жукoвiч, Жукoўскi}}, {{ru|Жук, Жукoвич, Жукoвский}} – iš ''жук'' ('vabalas'), nors kai kuriais atvejais gali būti išverstas lietuviškas asmenvardis ''Vabalas''.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} 56jucj0trar9gbv7jiibvvxkwzepytu 0 101852 7957790 6452884 2026-11-05T09:49:45Z Hugo.arg 1674 n. 7957790 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas |color1=navy|color2=red |pavadinimas=Bàsquet Manresa | h_body = FF0000 | h_pattern_b = | h_shorts = FF0000 | h_pattern_s = _whitebottom | a_body = FFFFFF | a_pattern_b = | a_shorts = FFFFFF | a_pattern_s = _navybottom |svetainė={{Oficiali svetainė|https://basquetmanresa.com/|basquetmanresa.com}} |logotipas= Kids&Us Manresa.svg | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[ACB lyga]]: 1<br> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ispanijos krepšinio taurė|Ispanijos taurė]]: 1 |treneris= {{vlv|ESP}} [[Diego Ocampo]] |prezidentas= {{vlv|ESP}} Josep Maria Herms |spalvos =raudona, mėlyna, balta <br />{{color box|#D3161F}} {{color box|#0D3371}} {{color box|#FFFFFF}} |vieta=[[Manresa]], Ispanija |arena=Nou Congost paviljonas<br>(talpa: 5000) |įkurta=1931 m. |iširo = |lygos= [[ACB lyga]]<br>[[Europos taurė]] |sezonas= |image_size=200px }} '''Manresos „Bàsquet“''', pagal remėjus – '''Manresos „Kids&Us“''' – [[Ispanija|Ispanijos]] krepšinio klubas, įsikūręs [[Katalonija|Katalonijos]] mieste [[Manresa|Manresoje]]. == Istorija == Įkurtas 1931 m. kaip Manresos „Bàsquetbol Club“. Aukščiausioje Ispanijos lygoje debiutavo 1968 m. Nuotol iš ACB lygos „Manresa“ buvo iškritusi tik kelis sezonus (1969–70, 1984–85, 2000–02, 2006–07, 2017–18 m.). Šlovingiausius savo laikus klubas išgyveno žaisdamas generalinio rėmėjo „TDK“ pavadinimu, kuomet laimėjo Ispanijos taurę (1996 m.) ir [[ACB|Ispanijos aukščiausią lygą]] (1998 m.). Tarp 1987 ir 1998 m. 4 kartus varžėsi [[Koračo taurė]]je, o 1998–99 m. sezone dalyvavo [[Eurolyga|Eurolygoje]]. 2019–2025 m. (su pertraukomis) varžėsi [[FIBA Čempionų lyga|FIBA Čempionų lygoje]], nuo 2026 m. – [[Europos taurė]]je.<ref>[https://basketball.eurobasket.com/team/KidsandUs-Manresa/318/History KIDS&US MANRESA], ''basketball.eurobasket.com''</ref> == Pavadinimų kaita == {{div col|2}} * Manresa K’ans (1967–1971) * Manresa La Casera (1971–1977) * Icab Manresa (1977–1979) * [[Marlboro]] Manresa (1979–1980) * Caixa Manresa (1981–1982, 1984–1985) * Seguros Velázquez Manresa (1982–1983) * [[Ebro trucks|Ebro]] Manresa (1983–1984) * [[TDK]] Manresa (1985–2000) * Minorisa.net Manresa (2000–2002) * Ricoh Manresa (2002–2009) * [[Suzuki]] Manresa (2009–2010) * Assignia Manresa (2010–2012) * La Bruixa d’Or (2013–2014) * La Bruixa d’Or Manresa (2014–2015) * ICL Manresa (2015–2018) * Baxi Manresa (2018–2026) * Kids&Us Manresa (2026–) {{div col end}} == Pasiekimai == * [[ACB lyga]]: 1997–98 m. * [[Ispanijos krepšinio taurė|Karaliaus taurė]]: 1996 m. * [[LEB Oro]]: 2007 m. * Katalonijos krepšinio lyga: 1997, 1999, 2021, 2025 m. == Lietuviai == * [[Marius Grigonis]] (2014–2016) * [[Deividas Dulkys]] (2019–2020, 2020–2021) * [[Martinas Geben]] (2022–2024) == Treneriai == {{Div col|3}} * {{vlv|ESP}} Francesc Casé (1967–1968) * {{vlv|ESP}} Josep Masseguer (1968–1969) * {{vlv|ESP}} Jeroni Alberola (1969–1970) * {{vlv|ESP}} Antoni Serra (1970–1977) * {{vlv|ESP}} Alfonso Martínez (1977–1978) * {{vlv|ESP}} Joan Martínez (1978) * {{vlv|ESP}} Josep M. Soler (1978) * {{vlv|ESP}} Jaume Berenguer (1978–1979) * {{vlv|ESP}} Joan Basora (1979–1981) * {{vlv|ESP}} Pere Guiu (1981) * {{vlv|ESP}} Miguel López Abril (1981) * {{vlv|ESP}} Jaume Ventura (1981–1984) * {{vlv|ESP}} Germán González (1984) * {{vlv|ESP}} Francesc Canellas (1984–1985) * {{vlv|ESP}} Miquel Bataller (1985) * {{vlv|ESP}} Juanito Jiménez (1985–1986) * {{vlv|ESP}} Joan María Gavaldá (1986–1988) * {{vlv|PUR}} [[Flor Melendez|Flor Meléndez]] (1988–1990) * {{vlv|ESP}} [[Ricard Casas]] (1990, 2001–2005) * {{vlv|ESP}} [[Pedro Martínez]] (1990–1994, 2014–2015, 2019–2024) * {{vlv|ESP}} Salva Maldonado (1994–1997, 2000–2001) * {{vlv|ESP}} [[Luis Casimiro]] (1997–1999) * {{vlv|ESP}} Manel Comas (1999–2000) * {{vlv|ESP}} Xavier García (2005) * {{vlv|ESP}} Óscar Quintana (2005–2007) * {{vlv|ESP}} [[Jaume Ponsarnau]] (2007–2013) * {{vlv|ESP}} Borja Comenge (2013–2014) * {{vlv|ESP}} Pere Romero (2014) * {{vlv|ESP}} [[Ibon Navarro]] (2015–2017) * {{vlv|ESP}} Aleix Duran (2017–2018) * {{vlv|ESP}} Diego Ocampo (2018, 2024–) * {{vlv|ESP}} [[Joan Peñarroya]] (2018–2019) {{Div col end}} == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Ispanijos krepšinio klubai]] qxwviuhnro8u39aqdkoj4n5is9m01rd 0 102584 7957663 7830771 2026-11-04T22:53:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957663 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Kaunas 10.jpg|thumb|Paminklas tremtiniams, XX a. viduryje išvežtiems iš [[Kauno GS|Kauno geležinkelio stoties]]]] '''Tremtis''' (arba '''''ištrėmimas, egzilis''''') – žmogaus ar tam tikros kategorijos žmonių išvarymas į kitą šalį arba kitą vietovę draudžiant sugrįžti arba gresiant įkalinimo ar [[mirties bausmė|mirties bausmei]] grįžimo atveju. Užsieniečių ištrėmimas paprastai vadinamas deportacija. [[Ketvirtoji Ženevos konvencija|Ketvirtosios Ženevos konvencijos]] 49 straipsnis draudžia gyventojų trėmimą į ir iš okupuotų teritorijų. == Istorija == Ištrėmimas kaip bausmės forma taikytas nuo seniausių laikų įvairiose kultūrose. [[Senovės Roma|Senovės Romoje]] sunkų nusikaltimą atlikę piliečiai galėjo kaip bausmę rinktis amžiną tremtį.<ref>http://kultura.lrytas.lt/istorija/tremtis-kaip-susidorojimo-priemone-kaip-kilo-ideja.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160913200006/http://kultura.lrytas.lt/istorija/tremtis-kaip-susidorojimo-priemone-kaip-kilo-ideja.htm |date=2016-09-13 }}</ref> Tremtis kaip didžiausia bausmė bajorams taikyta ir [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]]. Masiniai prievartiniai ištisų gyventojų kategorijų perkėlimai taip pat žinomi nuo seniausių laikų. Pvz., [[Persija|Persijos]] Sasanidų dinastijos valdovas [[Chosrovas I]] 542 m. e. m. į Ktesifono miestą atitrėmė 292 tūkst. šalies piliečių, vergų ir belaisvių.<ref>Christensen, The Decline of Iranshahr: Irrigation and Environments in the History of the Middle East, 500 B.C. to A.D. 1500, 1993.</ref> == Užsieniečių deportacija == Visos valstybės pasilieka sau teisę deportuoti užsieniečių, net jei jie yra ilgalaikiai nuolatiniai gyventojai. Paprastai deportuojami sunkius nusikaltimus įvykdę, neteisėtai atvykę, ilgiau nei numatyta pagal turimą [[viza|vizą]] pasilikę ar kitaip pažeidę vizos išdavimo sąlygas asmenys.<ref>Henckaerts, Mass Expulsion in Modern International Law and Practice, 1995, p. 5; Forsythe and Lawson, Encyclopedia of Human Rights, 1996, p. 53-54.</ref> Dažniausiai deportaciją atlieka vykdomoji valdžia, taikomas supaprastintas procesas (arba procesas netaikomas), kai nesuteikiama arba suteikiama ribota galimybė kreiptis į teismą ar ginčyti deportacijos sprendimus. Masiškai deportuojami gali būti asmenys, kurie dėl pasikeitusių sienų neteko šalies, kuriai atiteko jų gyventa teritorija pilietybės. Daug tokių deportacijų vyko Europoje po Antrojo pasaulinio karo. == Tremtis šalies viduje == Prievartinis individų ir asmenų grupių perkėlimas šalies viduje iš vienos teritorijos į kitą vadinamas ištrėmimu. Tremiami dažniausiai priešiškoms arba įsivaizduojamai priešiškoms grupėms priklausantys asmenys, įskaitant politines, tautines, religines grupes. === Trėmimai į kolonijas === Prancūzijoje pirmą kartą politiškai nepatikimų asmenų deportacija į Gvianą numatyta Įstatymu dėl įtartinųjų 1791 m. Deportacija, įskaitant ir iki gyvos galvos buvo numatyta Prancūzijos 1810 m. baudžiamajame kodekse. Pagal šį kodeksą tremiama buvo į Prancūzijos užjūrio teritorijas. 1872 m. kovo 23 d. įstatymas numatė centrinę tremties stovyklą Niujė saloje ir tvirtovę deportuotųjų laikymui Diuko pusiasalyje (Naujoji Kaledonija). Tremtis taikyta ne tik kriminaliniams nusikaltėliams recidyvistams, bet ir susidorojant su revoliucionieriais (1872 m. suimti komunarai buvo ištremti į Naujosios Kaledonijos salyno salas). Gyventojų trėmimus į kolonijas labiausiai praktikavo [[Britanijos imperija]]. Iki 1776 m. į Amerikos kolonijas buvo tremiami religiniai disidentai ir nusikaltėliai<ref>Daniels, Coming to America: A History of Immigration and Ethnicity in American Life, 2002</ref>, nuo 1787 m. iki 1855 m. į Australiją buvo tremiami nusikaltėliai.<ref>McCaffray, Susan Purves and Melancon, Michael S. Russia in the European Context, 1789-1914: A Member of the Family. New York: Palgrave Macmillan, 2005. P.171</ref> Rusijos imperijoje tremtis kaip bausmė taikyta tiek kriminaliniams nusikaltėliams, tiek ir kitiems režimo priešams – daug Lietuvos gyventojų buvo [[Sibiro tremtis|ištremta į Sibirą]] po nesėkmingo 1863 m. sukilimo. Tremti ne tik sukilimo dalyviai, bet ir jų šeimos.<ref>http://54.247.69.120/build/movio/movioTraining24/lt/53/tremimas-i-sibira/show/90/238 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160917045913/http://54.247.69.120/build/movio/movioTraining24/lt/53/tremimas-i-sibira/show/90/238 |date=2016-09-17 }}</ref> === Masiniai gyventojų trėmimai Sovietų Sąjungoje === [[Vaizdas:Rumsiskes jurta.jpg|thumb|200px|[[Jurta]] – lietuvių tremtinų gyvenamas būstas [[Jakutija|Jakutijoje]]. [[Lietuvos liaudies buities muziejus|Rumšiškių muziejaus]] ekspozicija]] [[Vaizdas:Kaunas, Vileišis Square Commemoration Plaque.jpg|thumb|200px|Apie lietuvių tremtį bylojanti memorialinė lenta Kaune, Petro Vileišio aikštėje]] Siekdama palaužti pasipriešinimą sovietų okupacinė valdžia 1940–1953 m. masiškai trėmė okupuotų Baltijos valstybių, Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos, Moldovos gyventojus į Tolimosios šiaurės, Vidurinės Azijos ir Sibiro teritorijas. Apkaltinus tariamu bendradarbiavimu su naciais Antrojo pasaulinio karo metu ir iškart po karo buvo ištremtos ištisos Sovietų Sąjungoje gyvenusios tautos – čečėnai, Krymo totoriai, Pavolgio vokiečiai. Ištremtų tautų gyvenamosiose vietose buvo apgyvendinami daugiausiai rusų tautybės asmenys. Masinių trėmimų metu buvo ištremta iki 6 mln. Sovietų Sąjungos gyventojų<ref>{{cite book|author=Pavel Polian|title=Against Their Will: The History and Geography of Forced Migrations in the USSR|publisher=Central European University Press, 2004|isbn=978-963-9241-68-8|page=[https://books.google.com/books?id=8ktrYux1gTMC&pg=PA4&dq=internal+forced+migrations+6+million+people#v=onepage&q=internal%20forced%20migrations%206%20million%20people&f=false 4]}}</ref><ref name="Rosefielde83">{{cite book|title=Red Holocaust|last=Rosefielde |first=Steven|year=2009|publisher=Routledge|location=|isbn=978-0-415-77757-5|pages=83-84|url=|accessdate=}}</ref>, iš jų nuo 1 iki 1,5 mln. mirė tremtyje ar vežami į tremtį.<ref>Naimark, Norman M. ''Stalin's Genocides (Human Rights and Crimes against Humanity)''. Princeton University Press, 2010. p. 131. ISBN 0-691-14784-1</ref><ref name=Rosefielde83 /> 2004 m. vasario 26 d. Europos Parlamentas čečėnų trėmimus apibūdino kaip genocidą.<ref>[http://www.massviolence.org/The-Massive-Deportation-of-the-Chechen-People-How-and-why?artpage=8#outil_sommaire_5 Campana, Aurélie. "Case Study: The Massive Deportation of the Chechen People: How and why Chechens were Deported", ''Online Encyclopedia of Mass Violence''. November 2007.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160306174909/http://www.massviolence.org/The-Massive-Deportation-of-the-Chechen-People-How-and-why?artpage=8#outil_sommaire_5 |date=2016-03-06 }} Accessed August 11, 2008; [http://www.canada.com/topics/news/world/story.html?id=9f271375-e372-4ce9-acb0-64ce7bf80458 Nurbiyev, Aslan. "Relocation of Chechen 'Genocide' Memorial Opens Wounds". ''Agence France Press''. June 4, 2008] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081202185101/http://www.canada.com/topics/news/world/story.html?id=9f271375-e372-4ce9-acb0-64ce7bf80458 |date=2008-12-02 }}; Jaimoukha, Amjad M. ''The Chechens: A Handbook''. Florence, Ky.: Routledge, 2005. ISBN 0-415-32328-2.</ref> ==== Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1953 m. ==== {{pagr|Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1953 m.}} [[1948]] m. [[gegužės 22]] d. 4 valandą ryto įvykdytas [[Operacija Vesna|didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas]], kurio metu panaudojus gyvulinius vagonus ištremta apie 40 tūkst. žmonių, jų tarpe – 10 897 vaikai iki 15 metų. Vykdant centrinio bolševikų aparato Maskvoje direktyvas, tremtiniai nugabenti į [[Sibiras|Sibirą]], SSRS pietus ir kitas menkai tinkamas išgyvenimui vietoves. Tarp įvairių sovietinio režimo represijų prieš Lietuvos gyventojus šie trėmimai užima svarbiausią vietą. Iš Lietuvos [[Sibiro tremtis|į Sibirą ištremti]] žmonės [[1956]] m. pradėjo grįžti į savo tėvynę. Iš pradžių buvo leista grįžti maždaug 17 tūkst. tremtinių, o iki [[1970]] m. į Lietuvą grįžo apie 80 tūkst. žmonių.<ref>Maps of Memory: Trauma, Identity and Exile in Deportation Memoirs from the Baltic States. – Vilnius: Institute of Lithuanian Literature and Folklore, 2012. – p. 125. – ISBN 978-609-425-089-7</ref> === Trėmimai Antrojo pasaulinio karo metu ir po karo === Masiniai trėmimai taip pat istoriškai naudoti valstybėms siekiant pakeisti etninę valdomų teritorijų sudėtį. Po Antrojo pasaulinio karo Čekoslovakijos valdžia ištrėmė apie 50 000 vengrų iš pietinės Slovakijos dalies į Čekijos pasienio teritorijas.<ref>{{Cite book|author=|title=Forced Migration in Central and Eastern Europe, 1939-1950|last=J. Rieber|first= Alfred|year=2000|publisher=Routledge|page=90|isbn=978-0-7146-5132-3}}</ref> Antrojo pasaulinio karo metu prezidento Franklino Ruzvelto nurodymu 110-120 000 japonų ir japonų kilmės amerikiečių iš Vakarų pakrantės ir 3000 italų kilmės amerikiečių bei 11 500 vokiečių kilmės amerikiečių buvo perkelti iš pakrančių regionų į šalies viduje įrengtas internavimo stovyklas. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Tremtis| ]] iyod9gcmar47v0a3nb2eedy8gwykixf 0 104463 7957495 7940333 2026-11-04T14:27:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957495 wikitext text/x-wiki {{Radijo programa | pavadinimas = {{PAGENAME}} | logotipas = | transliuotojas = UAB „Radiola“ | šalis = [[Lietuva]] | pradžia = [[2003]] m. [[balandžio 24]] d.; atnaujinta [[2017]] m. | svetainė = https://superfmradio.lt/ }} {{DI}} '''Super FM''' – UAB „Radiola“ transliuojama muzikinė [[Lietuva|Lietuvos]] radijo programa. Vilniuje ji transliuojama 100,5 MHz dažniu, taip pat internetu.<ref name="LRTK-Radiola">{{cite web |url=https://www.rtk.lt/lt/tiekejai/uab-radiola |title=UAB „RADIOLA“ |publisher=Lietuvos radijo ir televizijos komisija |access-date=2026-10-07}}</ref><ref name="RRT">{{cite web |url=https://rrt.lt/veiklos-sritys/elektroniniai-rysiai/radijo-spektras/radijas-ir-televizija |title=Radijas ir televizija |publisher=Ryšių reguliavimo tarnyba |access-date=2026-10-07}}</ref> Pirmoji UAB „Radiola“ transliuota „Super FM“ programa Vilniuje veikė 2003–2008 m. 99,7 MHz dažniu. 2017 m. programa atnaujinta 100,5 MHz dažniu. == Istorija == === Pavadinimo priešistorė === „Super FM“ pavadinimas Lietuvos radijo rinkoje pradėtas vartoti dar iki 2003 m. 2001 m. rugsėjį Lietuvos „Labas FM“, Latvijos „Super FM“ ir Estijos V6 sudarė bendrą Baltijos šalių radijo tinklą „Super FM“.<ref>{{cite web |url=https://www.vz.lt/archive/news.php/id%3D104415 |title=„Super FM“ tikisi daugiau reklamos |author=Renaldas Jakubauskas |date=2001-09-19 |website=Verslo žinios |access-date=2026-10-07}}</ref> 2002 m. gegužės 15 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija pakeitė dviejų Vilniaus radijo programų licencijų sąlygas: UAB „Laisvoji banga“ leista 104,7 MHz dažniu vietoj „Laisvosios bangos“ transliuoti „Super FM“, o UAB „Radiola“ 99,7 MHz dažniu vietoj „Super FM“ – [[Laisvoji banga|Laisvąją bangą]].<ref name="LRTK2002">{{cite web |url=https://www.infolex.lt/ta/125173 |title=Dėl UAB „Laisvoji banga“ ir UAB „Radiola“ licencijų sąlygų pakeitimo |date=2002-05-15 |publisher=Lietuvos radijo ir televizijos komisija |access-date=2026-10-07}}</ref> UAB „Laisvoji banga“ programa vėliau buvo pavadinta „Europos Hitų Radiju“. === 99,7 MHz dažniu === 2003 m. balandžio 24 d. buvusiu „Laisvosios bangos“ 99,7 MHz dažniu Vilniuje pradėta transliuoti atskira UAB „Radiola“ programa „Super FM“.<ref>{{cite web |url=https://www.zilionis.lt/history/events.php |title=Įvykiai: radijas ir televizija |website=Radijas ir TV Lietuvoje |access-date=2026-10-07}}</ref> Tuo metu UAB „Laisvoji banga“ savo tinkle, įskaitant 104,7 MHz dažnį Vilniuje, transliavo [[European Hit Radio]].<ref>{{cite web |url=https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.219930/jfpBzKxTNy/ |title=Lietuvos Respublikos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planas |publisher=e-Seimas |access-date=2026-10-07}}</ref> 2004 m. „Radiola“ siekė išplėsti „Super FM“ transliacijas į Šiaulius, tačiau konkursą 91,8 MHz dažniui laimėjo „Marijos radijas“.<ref>{{cite web |url=https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/marijos-radijas-transliuos-ir-siauliuose-n142226 |title=„Marijos radijas“ transliuos ir Šiauliuose |date=2004-01-08 |website=TV3.lt |access-date=2026-10-07}} {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> 2006 m. „Super FM“ tebeveikė Vilniuje 99,7 MHz dažniu, o „Europos Hitų Radijas“ – 104,7 MHz dažniu.<ref>{{cite web |url=https://www.rtk.lt/uploads/documents/files/Annual%20reports/2006m_veiklos_ataskaita.pdf |title=Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2006 m. veiklos ataskaita |publisher=Lietuvos radijo ir televizijos komisija |format=PDF |access-date=2026-10-07}}</ref> 2007 m. „Super FM“ teko 0,4% bendro radijo klausymo laiko Lietuvoje.<ref>{{cite web |url=https://www.rtk.lt/uploads/documents/files/Annual%20reports/2007m_veiklos_ataskaita.pdf |title=Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007 m. veiklos ataskaita |publisher=Lietuvos radijo ir televizijos komisija |format=PDF |access-date=2026-10-07}}</ref> 2008 m. gegužės 22 d. UAB „Laisvoji banga“ savo radijo tinkle pradėjo transliuoti atnaujintą „Laisvosios bangos“ programą.<ref>{{cite web |url=https://www.vz.lt/archive/straipsnis/2010/07/10/Radijo_Laisvoji_banga_eteryje_-_verslo_aktualiju_laid |title=Radijo „Laisvoji banga“ eteryje – verslo aktualijų laida su Aurelija Simutis |date=2010-07-10 |website=Verslo žinios |access-date=2026-10-07}}</ref> Tais pačiais metais „Europos Hitų Radijas“ pradėtas transliuoti UAB „Radiola“ 99,7 MHz dažniu, o „Super FM“ antžeminės transliacijos buvo nutrauktos.<ref>{{cite web |url=https://www.rtk.lt/uploads/documents/files/Annual%20reports/2008m_veiklos_ataskaita.pdf |title=Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2008 m. veiklos ataskaita |publisher=Lietuvos radijo ir televizijos komisija |format=PDF |access-date=2026-10-07}}</ref> === Sugrįžimas 100,5 MHz dažniu === 2016 m. lapkričio 16 d. UAB „Radiola“ laimėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkursą radijo programai 100,5 MHz dažniu Vilniuje transliuoti ir gavo „Super FM“ transliavimo licenciją. Joje nustatyta programos transliacijas pradėti ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 30 d.<ref name="LRTK2016">{{cite web |url=https://www.rtk.lt/uploads/solutions/docs/1307_ks-198-2016.pdf |title=Dėl konkurso transliavimo licencijai radijo programai transliuoti, naudojant 100,5 MHz radijo dažnį Vilniuje, gauti laimėtojo patvirtinimo ir licencijos išdavimo |date=2016-11-16 |publisher=Lietuvos radijo ir televizijos komisija |format=PDF |access-date=2026-10-07}}</ref> Licencijoje „Super FM“ nustatytas muzikinis formatas. Per savaitę numatyta ne mažiau kaip 53 valandos paskutinio dešimtmečio populiariosios muzikos, 34 valandos 2000–2010 m., 26 valandos 1990–1999 m. ir 13 valandų 1980–1989 m. Europos populiariosios muzikos; dar ne mažiau kaip 26 valandos skirtos muzikinėms informacinėms programoms.<ref name="LRTK2016" /> 2017 m. rudens–2018 m. žiemos radijo auditorijos tyrime „Super FM“ jau buvo įtraukta tarp Lietuvoje matuotų radijo programų.<ref>{{cite web |url=https://www.kantar.lt/lt/news/radijo-auditorijos-tyrimas-2017-ruduo-2018-ziema/ |title=Radijo auditorijos tyrimas 2017 ruduo – 2018 žiema |publisher=Kantar |access-date=2026-10-07}}</ref> 2025 m. UAB „Radiola“ dalyvavo konkurse 95,3 MHz dažniui Klaipėdoje ir siūlė juo transliuoti „Super FM“, tačiau konkursą laimėjo UAB „Info XXL“ programa [[XXL FM]].<ref>{{cite web |url=https://www.rtk.lt/lt/naujienos/susumuoti-konkurso-rezultatai-17 |title=Susumuoti konkurso rezultatai |date=2025-03-12 |publisher=Lietuvos radijo ir televizijos komisija |access-date=2026-10-07}}</ref> 2026 m. „Radiola“ dar kartą siekė „Super FM“ licencijos Klaipėdoje, šįkart 99,0 MHz dažniu; konkursą laimėjo UAB „Proarsa“ programa „Jazz FM“.<ref>{{cite web |url=https://www.rtk.lt/lt/naujienos/lrtk-patvirtino-radijo-programos-transliavimo-klaipedoje-99-0-mhz-konkurso-rezultatus |title=LRTK patvirtino radijo programos transliavimo Klaipėdoje (99,0 MHz) konkurso rezultatus |date=2026-02-11 |publisher=Lietuvos radijo ir televizijos komisija |access-date=2026-10-07}}</ref> 2026 m. „Super FM“ antžeminiu būdu transliuojama Vilniuje 100,5 MHz dažniu.<ref name="RRT" /> == Transliuotojas == „Super FM“ transliuoja UAB „Radiola“, taip pat transliuojanti [[European Hit Radio]].<ref name="LRTK-Radiola" /> Bendrovės vadovas – Vytautas Bartkus.<ref name="LRTK-Radiola" /> == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.superfmradio.lt/ Super FM internetinis radijas] [[Kategorija:Lietuvos radijo programos]] ptok8q9m4qq48zu8sk59q915ttgfi77 10 112034 7957564 7628101 2026-11-04T17:06:44Z Homo ergaster 10314 Pakeitė „[[Šablonas:Išnašos]]“ apsaugos lygį: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 7628101 wikitext text/x-wiki <templatestyles src="Išnašos/styles.css" />{{#if:{{{title|}}}|=={{{title}}}==|}} <div class="reflist <!-- -->{{#if:{{{1|}}}{{{colwidth|}}}|reflist-columns references-column-width}} <!-- -->{{#switch:{{{liststyle|{{{group|}}}}}}|upper-alpha|upper-roman|lower-alpha|lower-greek|lower-roman=reflist-{{{liststyle|{{{group}}}}}}}} <!-- -->{{#if:{{{1|}}}|{{#iferror:{{#ifexpr: {{{1|1}}} > 1 }}||{{#switch:{{{1|}}}|1=|2=reflist-columns-2|#default=reflist-columns-3}} }}}}" <!-- end class -->{{#if: {{{1|}}}<!-- start style --> | {{#iferror: {{#ifexpr: {{{1|1}}} > 1 }} |style="column-width: {{{1}}};"}} | {{#if: {{{colwidth|}}}|style="column-width: {{{colwidth}}};"}} }}> {{#tag:references|{{{refs|}}}|group={{{group|}}}|responsive={{#if:{{{1|}}}{{{colwidth|}}}|0|1}}}} </div><noinclude> {{documentation}} [[Kategorija:Citavimo šablonai]] </noinclude> 7aiuwmcufb3su1sqe244vufj9onykm9 0 113037 7957699 7957329 2026-11-05T01:00:07Z Normantas Bataitis 145195 7957699 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = lit | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1941|09|11|}} | gimimo vieta = [[Dapšiai]], [[Židikų valsčius]] | mirties data = {{Mirė|2026|09|23|1941|09|11}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Antakalnio kapinės]]e, [[Menininkų kalnelis|Menininkų kalnelyje]]<ref name = "m">[https://rasytojai.lt/alfonsas-bukontas-1941-09-11-2026-09-23/ Alfonsas Bukontas (1941 09 11–2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | vaikai = | veikla = poetas, vertėjas, publicistas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = | išsilavinimas = | alma_mater = [[1964]] m. [[Vilniaus universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Alfonsas Bukontas''' (tikr. ''Mordechajus Michnickis''; [[1941]] m. [[rugsėjo 11]] d. [[Dapšiai|Dapšiuose]], [[Židikų valsčius|Židikų valsčiuje]] – [[2026]] m. [[rugsėjo 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]])<ref name = "n">[https://rasytojai.lt/rasytojai/bukontas-alfonsas/ Bukontas Alfonsas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref><ref name = "m">[https://rasytojai.lt/alfonsas-bukontas-1941-09-11-2026-09-23/ Alfonsas Bukontas (1941 09 11–2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> – [[Lietuva|Lietuvos]] poetas, vertėjas, publicistas. == Biografija == [[II pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] Bukonto šeima neišgyveno. Prasidėjus karui Alfonso tėvai – dantų gydytoja Nechama Gurvičaitė-Michnickienė ir teisininkas Jankelis Michnickis pateko į [[Kauno getas|Kauno getą]]. J. Michnickį 1942 metais nužudė [[Kauno tvirtovės IX fortas|IX forte]], o Alfonso motina Nechama 1944 metais buvo išvežta į [[Štuthofo koncentracijos stovykla|Štuthofo koncentracijos stovyklą]] ir ten žuvo. Brolis Azrielis su teta Ševa dar 1941-aisiais buvo sušaudyti netoli [[Mažeikiai|Mažeikių]] ant [[Venta|Ventos]] kranto.<ref>http://www.genocid.lt/Leidyba/4/viktorij.htm</ref><ref>http://www.archive-jmuseum.lt/lt/naujienos/i/1533/teisuoliu-aleja-jeronimas-ir-marija-bukontai/</ref><ref>https://www.santarve.lt/poeto-alfonso-bukonto-gimimo-diena-minetos-dvi-sukaktys/</ref> Baigė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla|Židikų vidurinę mokyklą]]. [[1963]]–[[1965]] m. mokytojavo. [[1964]] m. [[VU|Vilniaus universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. [[1966]]–[[1976]] m. dirbo savaitraščio „[[Literatūra ir menas]]“, žurnalo „[[Jaunimo gretos]]“ redakcijose, vėliau redagavo žurnalus „[[Naujoji sąmonė]]“ ir „Indra“.<ref>{{TLE|1|301-302|Gražina Ramoškaitė-Gedienė}}</ref> [[1967]] m. išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Slenkančios kopos“. Parašė sonetų, baladžių, esė bei straipsnių apie rašytojus. Eilėraščiai išversti į vokiečių, anglų, moldavų, ukrainiečių, gruzinų, latvių, azerbaidžianiečių ir rusų kalbas. Lietuvos kompozitoriai pagal jo eiles sukūrė per 100 dainų. Gyveno Vilniuje. Nuo [[1972]] m. buvo [[Lietuvos rašytojų sąjunga|Lietuvos rašytojų sąjungos]] narys.<ref>{{cite web |title=Bukontas Alfonsas - Rašytojai |url=http://www.rasytojai.lt/lt/naujienos/49-rasytojai/esami-nariai/b/83-bukontas-alfonsas |archive-url=https://archive.ph/Z7DSW |archive-date=2013-07-03}}</ref> == Bibliografija == * Slenkančios kopos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1967. – 50 p. * Piešiniai ant vandens: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972. – 75 p. * Mėnulio takas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977. – 64 p. * ''Пока летит стрела: стихи. – Москва: Советский писатель, 1990''. – 125 p.: iliustr. – ISBN 5-265-01377-6 * Penktas metų laikas: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1997. – 238 p. – ISBN 5-415-00514-5 * Vilnius – Lietuvos Jeruzalė: 12 atvirukų / dail. [[Ramūnas Čeponis]]. – Vilnius: Vaga, 1997. * Pirštų atspaudai: šimtas eilėraščių / panaudoti Dalios Mažeikytės sukurti Alfonso Bukonto ekslibrisai. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 137 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-16-848-5 * Dapšių kelio žaltvykslės: trieiliai ir penkiaeiliai. – Vilnius: Petro ofsetas, 2014. * Nežinoma žemė=Terra incognita: poezijos rinktinė. – Vilnius: Santara, 2022.<ref name = "n">[https://rasytojai.lt/rasytojai/bukontas-alfonsas/ Bukontas Alfonsas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> ===Sudarė=== * A. Jasmantas. Poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1992. * F. Kirša. Pelenai. Poema. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995. * M. Kulbakas. Vilnius. Poema (jidiš, lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir rusų k.). – Vilnius: Vaga, 1997. * L. Karsavinas. Toje akimirkoje – amžinybė: studijos, traktatai, poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000. * M. Kulbakas. Vilnius. Poema (jidiš, lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, lenkų ir rusų k.). – Vilnius: Žuvėdra, 2008.<ref name = "n">[https://rasytojai.lt/rasytojai/bukontas-alfonsas/ Bukontas Alfonsas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> === Vertimai === * [[Bhagavadgyta]]. Poema (iš sanskrito k.). – Vilnius: Vaga, 1999. * L. Karsavinas. Tai tu mane kvieti: sonetai ir tercinos (iš rusų k., dvikalbė). – Vilnius: Daigai, 2002. * J. W. Goethe. Augalų ir gyvūnų metamorfozės (iš vokiečių k., dvikalbė). – Vilnius: Naujoji Rosma, 2012. * R. M. Rilkė. Sonetai Orfėjui (iš vokiečių k., dvikalbė). – Vilnius: Santara, 2014. * E. Bauch. Savižudžių saulė: romanas (iš rusų k.). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016.<ref name = "n">[https://rasytojai.lt/rasytojai/bukontas-alfonsas/ Bukontas Alfonsas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> == Įvertinimas == * [[1979]] m. S. Šimkaus I laipsnio premija už tekstą A. Martinaičio kūriniui „Salve, Alma Mater“ * [[1993]] m. P. Gaučio premija už geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą * [[2000]] m. Jotvingių premija už eilėraščių rinktinę „Penktas metų laikas“, [[Bhagavadgyta|Bhagavadgytos]], L. Karsavino ir M. Kulbako poezijos vertimus * [[2001]] m. „Poezijos pavasario“ prizas geriausiam metų vertėjui už poezijos vertimus į lietuvių kalbą * [[2018]] m. Lietuvos Respublikos Prezidentės apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.<ref name = "n">[https://rasytojai.lt/rasytojai/bukontas-alfonsas/ Bukontas Alfonsas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Bukontas, Alfonsas}} [[Kategorija:Lietuvos poetai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] bmukchl0bsob91atyj0v398oani8img 10 127166 7957575 7614296 2026-11-04T17:18:55Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Flag]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 7614296 wikitext text/x-wiki {{country data {{{1|}}} | country flag2 <!--| countryname = {{{1|}}}--> | variant = {{{2|}}} | size = {{{size|}}} | name = {{{name|}}} }}<noinclude> Pavyzdžiai: {| class="wikitable" ! Viki žymėjimas !! Rodo !! Pastabos |- | <nowiki>{{flag|Jungtinės Amerikos Valstijos}}</nowiki> || {{flag|Jungtinės Amerikos Valstijos}} ||rowspan=2| Atkreipkite dėmesį, kad abu atvejai yra susiję su [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]]. |- | <nowiki>{{flag|USA}}</nowiki> || {{flag|USA}} |- | <nowiki>{{flag|Vokietija}}</nowiki> || {{flag|Vokietija}} ||rowspan=3| Visi trys atvejai yra susiję su [[Vokietija]].<br>Be ISO šalių kodų, naudojamų [[FIFA]], [[IOC]] ir kt. taip pat palaikomi. |- | <nowiki>{{flag|DEU}}</nowiki> || {{flag|DEU}} |- | <nowiki>{{flag|GER}}</nowiki> || {{flag|GER}} |- | <nowiki>{{flag|Germany|German Empire}}</nowiki> || {{flag|Germany|German Empire}} ||rowspan=2| Vėliavos variantai gali būti naudojami su šalių pavadinimais arba šalies kodais. |- | <nowiki>{{flag|DEU|German Empire}}</nowiki> || {{flag|DEU|German Empire}} |- | <nowiki>{{flag|CAN|name=Kanada}}</nowiki> || {{flag|CAN|name=Kanada}} || Pavadinimas parametras gali būti naudojamas pakeisti ekrano eilutę, bet išlaikyti nuorodą į teisingą straipsnį. |- | <nowiki>{{flag|Canada|1957|name=Kanada}}</nowiki> || {{flag|Canada|1957|name=Kanada}} || Pavadinimo parametras taip pat gali būti naudojamas, kai nurodomi vėliavos variantai. |- | <nowiki>{{flag|Teksasas}}</nowiki> || {{flag|Teksasas}} ||rowspan=2| Vėliavos taip pat yra prieinamos keliems subnacionaliniams subjektams, tokiems kaip JAV valstijos ir Kanados provincijos.<br>Visą sąrašą galima rasti adresu [[:Kategorija:Duomenų apie šalis šablonai]]. |- | <nowiki>{{flag|British Columbia|name=BC}}</nowiki> || {{flag|British Columbia|name=BC}} |} [[Category:Vėliavų šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> juh8wikx9jsp66hxf9uigp3h3z4ooth 0 131691 7957479 7948504 2026-11-04T13:25:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957479 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Stoko „City“ | image = [[Vaizdas:Stoke.png|150px]] | fullname = Stoke City Football Club | nickname = ''The Potters'' | founded = 1863 m. | ground = [[Britannia Stadium]], [[Stokas prie Trento]] | capacity = 30 089<ref>https://www.transfermarkt.com/512tm/stadion/verein/512</ref> | chairman = | manager = | league = '''[[EFL Championship]] (II)''' | season = 2025–2026 | position = 17 vieta |stemma kit y=55 |stemma kit x=18 |pattern_la1=_red_stripes |pattern_b1=_whitestripes |pattern_ra1=_red_stripes |leftarm1=FFFFFF |body1=FF0000 |rightarm1=FFFFFF |shorts1=FFFFFF |socks1=FFFFFF |pattern_la2=_redborder |pattern_b2=_redwhitestriped_sides |pattern_ra2=_redborder |leftarm2=202e49 |body2=202e49 |rightarm2=202e49 |shorts2=202e49 |socks2=202e49 |pattern_b3= |body3= |pattern_la3= |leftarm3= |pattern_ra3= |rightarm3= |shorts3= |socks3= |terza divisa=Terza divisa }} '''Stoko „City“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Stokas prie Trento|Stoko prie Trento]]. Tai antrasis seniausias futbolo klubas pasaulyje. == Istorija == {{išplėsti}} {{fkp|1863|Stoke Ramblers|1878|Stoke FC|1928|Stoke City FC}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0| |1|2011 |1|1972 |1|1964 |0||0|}} == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.stokecityfc.com Oficiali klubo svetainė] * [http://www.foot.dk/VisEngklub.asp?ID=121 foot.dk svetainė] [https://web.archive.org/web/20080601203051/http://www.foot.dk/VisEngklub.asp?ID=121 (arch.)] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Stoke City]] 4shumerbyz5d3quib3f8jkn54b5nb9b 0 131695 7957491 7948346 2026-11-04T14:19:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957491 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Sanderlando AFC | image = [[Vaizdas:Sunderland AFC logo.png|250px]] | fullname = Sunderland Association Football Club | nickname = ''The Black Cats'' | founded = 1879 m. | ground = [[Stadium of Light]], [[Sanderlandas]] | capacity = 49 000 | chairman = | manager = | league = '''[[Premier League]] (I)''' | season = 2025-2026 | position = 7 vieta | pattern_la1 = _sunderland2324h | pattern_b1 = _sunderland2324h | pattern_ra1 = _sunderland2324h | pattern_sh1 = _nikeleague3b | pattern_so1 = | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = 000000 | socks1 = FF0000 | pattern_la2 = _sunderland2324a | pattern_b2 = _sunderland2324a | pattern_ra2 = _sunderland2324a | pattern_sh2 = | pattern_so2 = | leftarm2 = E02270 | body2 = E02270 | rightarm2 = E02270 | shorts2 = 3F0094 | socks2 = 3F0094 | pattern_la3 = | pattern_b3 = _niketiempopremier2v | pattern_ra3 = | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = 000055 | body3 = CDFF00 | rightarm3 = 000055 | shorts3 = CDFF00 | socks3 = CDFF00 }} '''Sanderlando AFC''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sanderlandas|Sanderlando]]. == Istorija == '''Sunderland Association Football Club''' – Anglijos futbolo klubas iš Sanderlando miesto, įkurtas 1879 m. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje klubas išgyveno sėkmingiausią savo istorijos laikotarpį. {{išplėsti}} {{fkp|1879|Sunderland & District Teachers AFC|1880|Sunderland Teachers AFC|1881|Sunderland AFC}} == Pasiekimai == {{ENGfut |6|1892, 1893, 1895, 1902, 1913, 1936 |5|1894, 1898, 1901, 1923, 1935 |7|1903, 1909, 1911, 1924, 1926, 1927, 1950 |2|1937, 1973 |2|1913, 1992 |0| |1|1985 |1|1936 |1|1937}} * [[Football League Championship|Futbolo lygos čempionato]] (iki 1992 m. antrasis divizionas; 1992-2004 m. - pirmasis divizionas) čempionas ([[1976]] m., [[1996]], [[1999]] m., [[2005]], [[2007]] m.) {{ENGfl | 1890 | 2017 | 86 | 1}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|1990–1991|I|19|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1991–1992|II|18|finalas|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1992–1993|II|21|1/16 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|1993–1994|II|12|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1994–1995|II|20|1/16 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1995–1996|II|1|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1996–1997|I|18|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1997–1998|II|3|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1998–1999|II|1|1/16 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|1999–2000|I|7|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2000–2001|I|7|1/8 f.|1/4 f.}} {{fs4|ENG|2001–2002|I|17|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2002–2003|I|20|1/8 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2003–2004|II|3|1/2 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2004–2005|II|1|1/16 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2005–2006|I|20|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2006–2007|II|1|1/32 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2007–2008|I|15|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2008–2009|I|16|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2009–2010|I|13||}} {{fs4|ENG|2010–2011|I|10||}} {{fs4|ENG|2011–2012|I|13||}} {{fs4|ENG|2012–2013|I|17||}} {{fs4|ENG|2013–2014|I|14||}} {{fs4|ENG|2014–2015|I|16||}} {{fs4|ENG|2015–2016|I|17||}} {{fs4|ENG|2016–2017|I|20||}} {{fs4|ENG|2017–2018|II|24||}} {{fs4|ENG|2018–2019|III|5||}} {{fs4|ENG|2019–2020|III|8||}} {{fs4|ENG|2020–2021|III|4||}} {{fs4|ENG|2021–2022|III|5||}} {{fs4|ENG|2022–2023|II|6||}} {{fs4|ENG|2023–2024|II|16||}} {{fs4|ENG|2024–2025|II|4||}} |} === [[UEFA]] varžybos === {{uefad1}} {{uefad4|1974||1/8 f.|}} {{uefad2|0|1|0|—|1/8 f.|—}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.safc.com Oficiali klubo svetainė] {{commonscat|Sunderland AFC}} [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Sunderland]] rnurghq7jwlrw0asqyehoimwc8fejj8 0 133980 7957482 7955078 2026-11-04T13:38:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957482 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Drameno „Strømsgodset“ | image = [[Vaizdas:Strømsgodset IF emblema.png|250px]] | fullname = Strømsgodset Idrettsforening | nickname = ''Godset'' | founded = 1907 m. | ground = „Marienlyst“ stadionas, [[Dramenas]] | capacity = 8 500 | chairman = [[Cay Anders Josefsson]] | manager = | league = [[1. divisjon]] / Pirmasis divizionas | season = 2025 | position = {{decrease}} 15 vieta, ''[[Eliteserien]]'' | pattern_la1=_godset17h | pattern_b1=_godset17h | pattern_ra1=_godset17h | pattern_sh1 = _godset17h | pattern_so1 = _pumablack | leftarm1=203060 |body1=203060 |rightarm1=203060 |shorts1=FFFFFF |socks1=FFFFFF | pattern_la2= _godset17a | pattern_b2= _godset17a | pattern_ra2=_godset17a | pattern_sh2 = _godset17a | pattern_so2 = _pumanavyblue | leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=203060|socks2=FFFFFF | pattern_la3= _godset17t | pattern_b3= _godset17t | pattern_ra3=_godset17t | pattern_sh3 = _godset17t | pattern_so3 = _PumaChartreuse | leftarm3=FFFFFF|body3=FFFFFF|rightarm3=FFFFFF|shorts3=203060|socks3=000000 }} '''Drameno „Strømsgodset“''' – [[Norvegija|Norvegijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Dramenas|Drameno]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1907 m. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1970 m. pirmą kartą tapo čempionais. 2013 m. sezone vėl iškovojo čempionų titulą. == Pasiekimai == {{NORfut |2|1970, 2013 |2|2002, 2015 |3|1969, 1972, 1997 |5|1969, 1970, 1973, 1991, 2010 |3|1993, 1997, 2018}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. OBOS-ligaen|2026]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[1. divisjon]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2026.html 2026 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. Eliteserien|2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Eliteserien]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. Eliteserien|2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Eliteserien]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2023 m. Eliteserien|2023]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Eliteserien]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. Eliteserien|2022]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Eliteserien]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. Eliteserien|2021]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Eliteserien]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020 m. Eliteserien|2020]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Eliteserien]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2020.html 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019 m. Eliteserien|2019]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Eliteserien]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2019.html 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018 m. Eliteserien|2018]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Eliteserien]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2018.html 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2017 m. Eliteserien|2017]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Eliteserien]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2017.html 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2016 m. Tippeligaen|2016]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''Tippeligaen''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2016.html 2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2015 m. Tippeligaen|2015]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''Tippeligaen''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2015.html 2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2014 m. Tippeligaen|2014]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''Tippeligaen''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2014.html 2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2013 m. Tippeligaen|2013]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''Tippeligaen''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2013.html 2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2012 m. Tippeligaen|2012]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''Tippeligaen''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2012.html 2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2011 m. Tippeligaen|2011]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''Tippeligaen''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2011.html 2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |'''Strømsgodset''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |'''Strømsgodset''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Strømsgodset IF emblema.png|150px]]'''Strømsgodset''' | style="background:white;color:navy" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Strømsgodset IF emblema.png|150px]]'''Strømsgodset''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _thindarkgreyhoops | pattern_b= _thin_dark_grey_hoops | pattern_ra= _thindarkgreyhoops | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 203060 | body= 203060 | rightarm= 203060 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _thindarkgreyhoops | pattern_b= _thin_dark_grey_hoops | pattern_ra= _thindarkgreyhoops | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 203060 | socks= 203060 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _sif19h | pattern_b= _sif19h | pattern_ra= _sif19h | pattern_sh= _sif19h | pattern_so= | leftarm= 203060 | body= 203060 | rightarm= 203060 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _sif19a | pattern_b= _sif19a | pattern_ra= _sif19a | pattern_sh= _white thinsides | pattern_so= | leftarm= FFFFFF| | body= FFFFFF| | rightarm= FFFFFF| | shorts= 000040 | socks= 000040 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumafinal21n | pattern_b= _pumafinal21n | pattern_ra= _pumafinal21n | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 000060 | body= 000060 | rightarm= 000060 | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _pumafinalg21w | pattern_b= _pumafinalg21w | pattern_ra= _pumafinalg21w | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000060 | socks= 000060 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.godset.no Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/godset.no/ facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/stromsgodset/GS7ehkOT/ SOOCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/stromsgodset/GS7ehkOT/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/stromsgodset-if/startseite/verein/2817/ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/stromsgodset-if/1350/ Globalsportsarchive] {{Eliteserien}} [[Kategorija:Norvegijos futbolo klubai|Stromsgodset]] qaevmhq17bcxpqzujjgwrcudvr788eu 0 135902 7957524 7955137 2026-11-04T15:14:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957524 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Svonsio „City“ | image = [[Vaizdas:Swansea City A.F.C. logo.gif|150px]] | fullname = Swansea City Association Football Club | nickname = ''The Swans'', ''The Jacks'' | founded = 1912 m. | ground = „Liberty“ stadionas, [[Svonsis]] | capacity = 20 532 | chairman = | manager = | league = '''[[EFL Championship]] (II)''' | season = 2025–2026 | position = 11 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF| pattern_la2=_blackshoulders|pattern_b2=_thinwhitesides|pattern_ra2=_whiteshoulders| leftarm2=FFFFFF|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000| }} '''Svonsio „City“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Svonsis|Svonsio]]. 9 kartus laimėjo {{fut|WAL|t|Velso taurę}}, nors žaidžia [[Anglijos futbolo sistema|Anglijos sistemoje]]. == Istorija == 2000 m. žaidė [[Anglijos Antroji futbolo lyga|Anglijos futbolo lygos ketvirtajame divizione]], ir jį laimėjo. Nuo 2011–2012 m. sezono varžėsi [[Premier League]]. Nuo 2018–2019 sezono rungtyniavo [[EFL Championship]] (II). {{išplėsti}} {{fkp|1912|Swansea Town|1969|Swansea City}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[EFL Championship]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == {{WALfut |0||0||0| |10|1913, 1932, 1950, 1961, 1966, 1981, 1982, 1983, 1989, 1991 |8|1915, 1926, 1938, 1940, 1949, 1956, 1957, 1969 |0||0|}} * Velso futbolo asociacijos taurės (''FAW Premier Cup'') laimėtojas ([[2005]], [[2006]] m.) * Velso futbolo asociacijos taurės (''FAW Premier Cup'') finalininkas ([[2001]], [[2002]] m.) * Pietų Velso futbolo lygos taurės laimėtojas ([[1931]], [[1933]] m.) * Pietų Velso futbolo lygos taurės finalininkas ([[1926]] m.) == Sezonai == {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|2010–2011|II|3|1/16 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2011–2012|I|11||}} {{fs4|ENG|2012–2013|I|9||}} {{fs4|ENG|2013–2014|I|12||}} {{fs4|ENG|2014–2015|I|8||}} {{fs4|ENG|2015–2016|I|12||}} {{fs4|ENG|2016–2017|I|15||}} {{fs4|ENG|2017–2018|I|18||}} {{fs4|ENG|2018–2019|II|10|1/4 f.|}} {{fs4|ENG|2019–2020|II|6||}} {{fs4|ENG|2020–2021|II|4||}} |} Šaltinis: <ref>http://www.fchd.info/SWANSEAC.HTM</ref> == Garsesni žaidėjai == ; Atstovavo nacionalinei rinktinei<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/745/2026_1/Swansea_City.html General Information for Swansea City in 2026/27]</ref> * {{vlv|Velsas}} [[Ben Cabango]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/79208/Ben_Cabango.html General Information about the player Ben Cabango ]</ref> ; Užsieniečiai * {{vlv|Kanada}} [[Stephen Eustáquio]], saugas (2026–)<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/76198/Stephen_Eustaquio.html General Information about the player Stephen Eustáquio]</ref> * {{vlv|AUS}} [[Cameron Burgess]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/92112/Cameron_Burgess.html General Information about the player Cameron Burgess]</ref> == O taip pat == * [[Swansea City (moterys)]] – apie pagrindinę moterų komandą; == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.swanseacity.net Oficiali klubo svetainė] [[Kategorija:Velso futbolo klubai|Swansea]] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Swansea]] 1dfimuzphrh8y71pprityw01eboakr1 10 149109 7957572 7726067 2026-11-04T17:14:42Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Infolentelė Tiltas]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 7726067 wikitext text/x-wiki {| style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 270px; font-size: 90%; text-align: left; clear: right; padding: 5px; background: var(--background-color-interactive-subtle, #f8f9fa); border: 1px solid var(--border-color-base, #a2a9b1); color: inherit;" cellspacing="0" |- ! colspan="2" style="text-align: center; font-size: larger; background-color: transparent; color: inherit" | {{#if: {{{pavadinimas|Pavadinimas}}}|{{{pavadinimas}}}}} |- {{#if: {{{paveiksliukas|}}}| {{!}} colspan="2" style="line-height: 1.2;" align="center" {{!}}[[Vaizdas:{{{paveiksliukas}}}|250px|{{{fotopav|}}}]] }} |- {{#if: {{{antraštė|}}}| {{!}} colspan="2" style="line-height: 1.2; text-align: center; font-size: 95%" {{!}} {{{antraštė}}} }} |- {{#if:{{{locmapalt<includeonly>|</includeonly>}}}| {{!}} align="center" colspan="2" style="line-height:14px;"{{!}}{{{locmapalt}}} {{!}}- }} {{#if:{{{locmap<includeonly>|</includeonly>}}}{{{long<includeonly>|</includeonly>}}}{{{PL<includeonly>|</includeonly>}}}| {{!}} align="center" colspan="2" nowrap {{!}} <div class="center">{{#ifeq:{{{long<includeonly>|</includeonly>}}}{{{PL<includeonly>|</includeonly>}}}|||{{#if:{{{locmap<includeonly>|</includeonly>}}}|<span style="display: inline;" align="center" title="Žemėlapis">{{Location map|{{{locmap<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}|float=center|width={{{mapplotis|250}}}|mark=AB-Brücke.svg|label={{{pavadinimas|{{PAGENAME}}}}}|position={{#ifeq:{{{long|}}}||{{#ifeq:{{{IL|<noinclude>25</noinclude>}}}|||{{#ifeq:{{#expr:{{Coord/dms2dec|{{{EW|E}}}|{{{IL|<noinclude>25</noinclude>}}}|{{{IM|0}}}|{{{IS|0}}}}}>{{Location map/center|{{{locmap<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}}}}}|1|left|right}}}}|{{#ifeq:{{#expr:{{{long|}}}>{{Location map/center|{{{locmap<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}}}}}|1|left|right}}}}|lat={{#if:{{{lat|}}}|{{{lat}}}|{{Coord/dms2dec|{{{NS|N}}}|{{{PL|<noinclude>54</noinclude>}}}|{{{PM|<includeonly>0</includeonly><noinclude>40</noinclude>}}}|{{{PS|<includeonly>0</includeonly><noinclude>40</noinclude>}}}}}}}|long={{#if:{{{long|}}}|{{{long}}}|{{Coord/dms2dec|{{{EW|E}}}|{{{IL|<noinclude>25</noinclude>}}}|{{{IM|<includeonly>0</includeonly><noinclude>17</noinclude>}}}|{{{IS|<includeonly>0</includeonly><noinclude>30</noinclude>}}}}}}}|caption=}}</span>}}}}<!--{{#if:{{{koordinates<includeonly>|</includeonly>}}}{{{koord<includeonly>|</includeonly>}}}|<br/> <small>{{{koordinates}}}{{{koord}}}</small>}}-->{{#if:{{{long|}}}|{{coord|{{{lat|}}}|{{{long|}}}|display=inline,title|{{#if:{{{valstybė|<noinclude>Lietuva</noinclude>}}}|{{#if:{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}}}|region:{{#if:{{{valstRegionas|<noinclude>Vilniaus miestas</noinclude>}}}|{{#if:{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}|{{{valstRegionas<noinclude>|Vilniaus miestas</noinclude>}}}}}|{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}|{{{valstRegionas<noinclude>|Vilniaus miestas</noinclude>}}}}}|{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}}}}}|{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}}}}}_}}}}type:{{#if:{{{gyventoju|}}}|city({{{gyventoju}}})|city}}_scale:{{#if:{{{gyventoju|}}}|{{#ifeq:{{{gyventoju|}}}|0|250000|{{#switch:{{#expr:(ln({{{gyventoju}}}/15625)/ln(2)) round 0}}|0=250000|1=500000|2=1000000|3=2000000|4=4000000|5=8000000|#default={{#ifexpr:{{#expr:(ln({{{gyventoju}}}/15625)/ln(2)) round 0}} > 0|8000000|250000}}}}}}|250000}}|name={{PAGENAME}}|format=dec}}|{{#if:{{{IL|<noinclude>25</noinclude>}}}|{{coord|{{{PL|<includeonly>0</includeonly><noinclude>54</noinclude>}}}|{{{PM|<includeonly>0</includeonly><noinclude>40</noinclude>}}}|{{{PS|<includeonly>0</includeonly><noinclude>40</noinclude>}}}|{{{NS|N}}}|{{{IL|<includeonly>0</includeonly><noinclude>25</noinclude>}}}|{{{IM|<includeonly>0</includeonly><noinclude>17</noinclude>}}}|{{{IS|<includeonly>0</includeonly><noinclude>30</noinclude>}}}|{{{EW|E}}}|display=inline,title|{{#if:{{{valstybė|<noinclude>Lietuva</noinclude>}}}|{{#if:{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}}}|region:{{#if:{{{valstRegionas|<noinclude>Vilniaus miestas</noinclude>}}}|{{#if:{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}|{{{valstRegionas<noinclude>|Vilniaus miestas</noinclude>}}}}}|{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}|{{{valstRegionas<noinclude>|Vilniaus miestas</noinclude>}}}}}|{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}}}}}|{{ISOKodas|{{{valstybė<noinclude>|Lietuva</noinclude>}}}}}}}_}}}}type:{{#if:{{{gyventoju|<noinclude>20000</noinclude>}}}|city({{{gyventoju<noinclude>|20000</noinclude>}}})|city}}_scale:{{#if:{{{gyventoju|}}}|{{#ifeq:{{{gyventoju|}}}|0|250000|{{#switch:{{#expr:(ln({{{gyventoju}}}/15625)/ln(2)) round 0}}|0=250000|1=500000|2=1000000|3=2000000|4=4000000|5=8000000|#default={{#ifexpr:{{#expr:(ln({{{gyventoju}}}/15625)/ln(2)) round 0}} > 0|8000000|250000}}}}}}|250000}}|name={{PAGENAME}}}}}}}}</div> {{!}}- ! align="center" colspan="2" style="background:#e0efef;" {{!}} {{!}}- }}<!-- {{#if:{{{map<includeonly>|</includeonly>}}}| {{!}} align="center" colspan="2" style="line-height:14px;"{{!}} <noinclude><div style="background-color: {{Geobox2 color|Gyvenvietė}}">Alternatyviai<b/></div></noinclude>[[Image:{{{map}}}{{!}}none{{!}}{{{plotis|280}}}px{{!}}link=]]{{#if:{{{koordinates<includeonly>|</includeonly>}}}{{{koord<includeonly>|</includeonly>}}}|<br/> <small>{{{koordinates}}}{{{koord}}}</small>}} {{!}}- }} {{#if:{{{žemėlapis<includeonly>|</includeonly>}}}| {{!}} align="center" colspan="2" style="line-height:14px;"{{!}} <noinclude><div style="background-color: {{Geobox2 color|Gyvenvietė}}">Alternatyviai<b/></div></noinclude>[[Image:{{{žemėlapis}}}{{!}}none{{!}}{{{plotis|280}}}px{{!}}link=]]{{#if:{{{koordinates<includeonly>|</includeonly>}}}{{{koord<includeonly>|</includeonly>}}}|<br/> <small>{{{koordinates}}}{{{koord}}}</small>}} {{!}}- }}--> |- {{#if: {{{vieta|vietovė|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Vieta''' {{!}} {{{vieta}}} {{!}}- }} {{#if: {{{kerta|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Kerta''' {{!}} {{{kerta}}} {{!}}- }} {{#if: {{{ilgis|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Ilgis''' {{!}} {{{ilgis}}} {{!}}- }} {{#if: {{{plotis|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Plotis''' {{!}} {{{plotis}}} {{!}}- }} {{#if: {{{aukštis|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Aukštis''' {{!}} {{{aukštis}}} {{!}}- }} {{#if: {{{pastatytas|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Pastatytas''' {{!}} {{{pastatytas}}} {{!}}- }} {{#if: {{{renovuotas|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Renovuotas''' {{!}} {{{renovuotas}}} {{!}}- }} {{#if: {{{nugriautas|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Nugriautas''' {{!}} {{{nugriautas}}} {{!}}- }} {{#if: {{{architektas|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Architektas''' {{!}} {{{architektas}}} {{!}}- }} {{#if: {{{medžiagos|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Medžiagos''' {{!}} {{{medžiagos}}} {{!}}- }} {{#if: {{{konstrukcija|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Konstrukcija''' {{!}} {{{konstrukcija}}} {{!}}- }} {{#if: {{{kaina|<noinclude>-</noinclude>}}}| {{!}} '''Kainavo''' {{!}} {{{kaina}}} {{!}}- }} |}<noinclude>[[category:Infolentelės|Tiltas]] Šiuo šablonu galite naudotis įterpę ir atitinkamai užpildę šį kodą: Visi galimi parametrai: <div style="width:350px; background:#ddd; padding:0.5em 1em 0.5em 1em;"> <pre> {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = | paveiksliukas = | antraštė = |locmap = |PL= |PM= |PS= |NS=N|IL= |IM= |IS= |ES=E | vieta = | kerta = | ilgis = | plotis = | aukštis = | architektas = | pastatytas = | renovuotas = | nugriautas = | medžiagos = | konstrukcija = | kaina = }} </pre> </div> </noinclude> dpg9pk4jhk6803fed58lc0trmr3iiix 0 150239 7957598 7204053 2026-11-04T19:14:52Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957598 wikitext text/x-wiki '''Rinkos yda''' ({{en|market failure}}) – terminas, ekonomistų naudojamas nusakyti padėčiai, kuomet prekių ar paslaugų paskirstymas pagal rinkos dėsnius nėra efektyvus. Šis terminas pirmąkart pavartotas apie 1958 metus <ref name="Bator">{{cite journal |last=Bator |first=Francis M. |title=The Anatomy of Market Failure |journal=The Quarterly Journal of Economics |volume=72(3) |date=1958 m. rugpjūčio mėn. |pages=351-379}}</ref>, bet pati idėja jau minima Anglijos filosofo [[Henry Sidgwick]] (1838–1900) darbuose.<ref name="Medema">{{cite web |url=http://www.utilitarian.net/sidgwick/about/2004070102.pdf |title=Mill, Sidgwick, and the Evolution of the Theory of Market Failure |access-date=2007-06-23 |last=Medema |first=Steven G. |author-link= |author2= |date= |date=2004 m. liepos mėn. |format=Online Working Paper |archive-date=2007-09-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070927021943/http://www.utilitarian.net/sidgwick/about/2004070102.pdf |url-status=dead}}</ref>. Nuostata, jog rinka gali sutrikti, pagrindžia ir pateisina aktyvų valstybės kišimąsi į rinkos ekonomiką.<ref name="rees">{{cite book |last=Gravelle |first=Hugh |author-link= |author2=Ray Rees |title=Microeconomics |publisher=Prentice Hall, Financial Times |date=2004 |location=Essex, England |pages=314-346 |url=https://archive.org/details/nlsiu.338.5.gra.40716|doi= |id=}}</ref> Ekonomistai naudoja daugelį įvairių modelių, skirtų suprasti ir paaiškinti, kodėl galimi rinkos sutrikimai ir kokiomis priemonėmis šiuos sutrikimus būtų galima ištaisyti.<ref name="mankiw">{{cite book |last=Mankiw |first=Gregory |author-link= |author2=Ronald Kneebone, Kenneth McKenzie, Nicholas Row |title=Principles of Microeconomics: Second Canadian Edition |publisher=Thomson-Nelson |date=2002 |location=United States |pages=157-158 |url= |doi= |id=}}</ref> Paprastai minimos [[monopolija]], [[monopsonija]], [[oligopolija]] bei kitos panašios priežastys. Tačiau ne visi ekonomistai mano, jog rinkos sutrikimai iš tiesų galimi ar kad (jei galimi) valstybės kišimasis padeda juos ištaisyti<ref name="mises">{{cite web |last=MacKenzie |first=D.W. |author-link= |author2= |title=The Market Failure Myth |work= |publisher=Ludwig von Mises Institute |date=2002-08-26 |url=http://www.mises.org/fullstory.aspx?control=1035 |format= |doi= |access-date=2007-05-30}}</ref> == Literatūra == {{Išnašos}} [[Kategorija:Rinkos sutrikimai| ]] s15gg79yio57cl10f6zlwrg2hhb0vxy 0 168996 7957527 7949087 2026-11-04T15:17:20Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957527 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Svindono „Town“ | image = [[Vaizdas:SwindonTownFC2007.png|150px]] | fullname = Swindon Town Football Club | nickname = ''The Robins'' | founded = 1879 m. | ground = „[[Svindono County Ground stadionas|Country Ground]]“, [[Svindonas]] | capacity = 15 728 | chairman = | manager = | league = '''[[EFL League Two]] (IV)''' | season = 2025–2026 | position = 9 vieta, ''[[EFL League Two]] (IV)'' | pattern_la1=|pattern_b1=_scgh06|pattern_ra1=| leftarm1=FF1000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF| }} '''Svindono „Town“''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Svindonas|Svindono]]. == Istorija == {{išplėsti}} 1894 m. tapo profesionaliu klubu. 1993–1994 m. sezone varžėsi pajėgiausiame šalies futbolo divizione. 2019–2020 m. sezone rungtyniavo . == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''4.''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''[[EFL League Two]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''4.''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''[[EFL League Two]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0||0| |1|1969 |0| |0| |1|1911}} {{ENGfl|1993|1994|1|22}} == Sezonai == {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|1990–1991|II|21|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1991–1992|II|8|1/8 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|1992–1993|II|5|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1993–1994|I|22|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1994–1995|II|21|1/16 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|1995–1996|III|1|1/8 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1996–1997|II|19|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1997–1998|II|18|1/32 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|1998–1999|II|17|1/32 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|1999–2000|II|24|1/32 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2000–2001|III|20|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2001–2002|III|13|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2002–2003|III|10|1/64 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2003–2004|III|5|1/128 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2004–2005|III|12|1/64 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2005–2006|III|23|1/128 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2006–2007|IV|3|1/32 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2007–2008|III|13|1/32 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2008–2009|III|15|1/128 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2019–2020|IV|1||}} {{fs4|ENG|2020–2021|III|23||}} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Swindon Town F.C.}} * [http://www.swindontownfc.co.uk Oficiali klubo svetainė] {{Futbolas-stub|ENG|klub}} [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Swindon Town]] [[Kategorija:Svindonas]] b3uq7ywnoctctkxrg3lz7xywtcqnxzg 0 169001 7957659 7949011 2026-11-04T22:43:30Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957659 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Berkenhedo „Tranmere Rovers“ | image = [[Vaizdas:TranmereRoversFC.png|150px]] | fullname = Tranmere Rovers Football Club | nickname = ''Super Whites'', ''Rovers'' | founded = 1884 m. | ground = „Prenton Park“ stadionas, Tranmeras ([[Berkenhedas]]) | capacity = 16 789 | chairman = | manager = | league = '''[[EFL League Two]] (IV)''' | season = 2025–2026 | position = 21 vieta, [[EFL League Two]] (IV) }} '''Tranmere Rovers FC''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš Tranmero ([[Berkenhedas]]). == Istorija == {{išplėsti}} {{fkp|1884|Belmont FC|1885|Tranmere Rovers}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''4.''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''[[EFL League Two]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''4.''' | bgcolor="#EBF5FF" style="text-align:center;"| '''[[EFL League Two]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''21.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == {{ENGfut |0||0||0| |0||0| |0| |1|2000 |0||0|}} {{WALfut |0||0||0| |1|1935 |1|1934 |0||0|}} == Sezonai == {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|1990–1991|III|5|1/64 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|1991–1992|II|14|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1992–1993|II|4|1/16 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|1993–1994|II|5|1/32 f.|1/2 f.}} {{fs4|ENG|1994–1995|II|5|1/16 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1995–1996|II|13|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1996–1997|II|11|1/32 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|1997–1998|II|14|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1998–1999|II|15|1/32 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|1999–2000|II|13|1/4 f.|finalas}} {{fs4|ENG|2000–2001|II|24|1/4 f.|1/8 f.}} {{fs4|ENG|2001–2002|III|12|1/8 f.|1/16 f.}} {{fs4|ENG|2002–2003|III|7|1/128 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2003–2004|III|8|1/4 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2004–2005|III|3|1/128 f.|1/32 f.}} {{fs4|ENG|2005–2006|III|18|1/128 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2006–2007|III|9|1/64 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2007–2008|III|11|1/32 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2008–2009|III|7|1/64 f.|1/64 f.}} {{fs4|ENG|2019–2020|III|21||}} {{fs4|ENG|2020–2021|IV|7||}} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.tranmererovers.co.uk Oficiali klubo svetainė] {{Futbolas-stub|ENG|klub}} [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Tranmere Rovers]] ay5x77wpeqk82ndm66ieythk3ht98do 0 170001 7957724 5122071 2026-11-05T03:28:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957724 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Ustica map.png|thumb|right|290px|Ustika]] '''Ustika''' ({{it|Ustica}}) – [[sala]] į šiaurės vakarus nuo [[Sicilija|Sicilijos]]. Plotas – 8 km². Aukščiausias taškas – 49 m. Populiacija – 1 314 (2007). Pirmieji [[1500 m. pr. m. e.]] saloje įsikūrė finikiečiai. Sala buvo nuolat apgyvendinta iki [[Antika|antikos laikotarpio]] pabaigos, vėliau tapo piratų prieglauda. [[XVIII a.]] viduryje sala buvo kolonizuota [[Eolijos salos|Eolijos salyno]] gyventojų. Fašistiniu laikotarpiu ir iki pat 1950 m. sala buvo tremties vieta. Ustika populiari tarp nardymo mėgėjų. 1986 m. aplinkiniuose vandenyse įsteigtas gamtos rezervatas. == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20080304113723/http://www.isole-sicilia.it/english/ustica.htm www.isole - sicilia.it] [[Kategorija:Italijos salos]] sgvuse794jj9aejlcbidoeuw177n61e 0 170733 7957707 7956205 2026-11-05T01:57:37Z Ed1974LT 52229 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957707 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|right|300px|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis {| |- |valign=top| '''[[Žemaičių tarmė]]''' {{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}} [[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]: {{legend|#e65c5c|[[Kretingiškių tarmė|kretingiškiai]]}} {{legend|#e26399|[[Telšiškių tarmė|telšiškiai]]}} [[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]: {{legend|#e8ec0e|[[Varniškių šnekta|varniškiai]]}} {{legend|#f3b317|[[Raseiniškių šnekta|raseiniškiai]]}} |valign=top| '''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br /> [[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]: {{legend|#34f762|[[Šiauliškių šnekta|šiauliškiai]]}} {{legend|#39841e|[[Kauniškių šnekta|kauniškiai]]}} {{legend|#61d31c|[[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiai]]}} [[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]: {{legend|#19d5b9|[[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškiai]]}} {{legend|#8cdde1|[[Širvintiškių šnekta|širvintiškiai]]}} {{legend|#427ec6|[[Anykštėnų šnekta|anykštėnai]]}} {{legend|#07ddff|[[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnai]]}} {{legend|#66a6e6|[[Uteniškių šnekta|uteniškiai]]}} {{legend|#3c18ca|[[Vilniškių šnekta|vilniškiai]]}} {{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}} |} ]] '''[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalbos]] [[tarmė]]s''' yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): [[Antanas Baranauskas|Antano Baranausko]] (vėliau išplėtota [[Zigmas Zinkevičius|Zigmo Zinkevičiaus]]) ir [[Kazimieras Jaunius|Kazimiero Jauniaus]] (vėliau išplėtota [[Antanas Salys|Antano Salio]]). Koncepcijos skiriasi gana nedaug, tik pirmoji išsamiau apibūdina rytų [[aukštaičiai|aukštaičių]] tarmes, o kadangi A. Baranauskas buvo aukštaitis (K. Jaunius – žemaitis), todėl teigiama, kad jis šias ypatybes aprašė tiksliau. == Zigmo Zinkevičiaus ir Alekso Girdenio klasifikacija == * [[žemaičių tarmė]]: ** [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų žemaičiai]] ([[Karklė]], [[Klaipėda]], [[Plikiai]], [[Priekulė]], [[Šilutė]], [[Žardė]]) ** [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės žemaičiai]]: *** [[kretingiškių šnekta|kretingiškiai]] ([[Kretinga]], [[Darbėnai]], [[Endriejavas]], [[Gargždai]], [[Judrėnai]], [[Kalnalis]], [[Kuliai]], [[Mosėdis]], [[Palanga]], [[Plungė]], [[Rietavas]], [[Salantai]], [[Veiviržėnai]]) *** [[telšiškių šnekta|telšiškiai]] ([[Telšiai]], [[Gadūnavas]], [[Ylakiai]], [[Klykoliai]], [[Luokė]], [[Mažeikiai]], [[Papilė]], [[Pikeliai]], [[Seda]], [[Skuodas]], [[Viekšniai]], [[Žemaičių Kalvarija]]) ** [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičiai]]: *** [[raseiniškių šnekta|raseiniškiai]] ([[Raseiniai]], [[Eržvilkas]], [[Kelmė]], [[Pagramantis]], [[Skaudvilė]], [[Tauragė]], [[Viduklė]]) *** [[varniškių šnekta|varniškiai]] ([[Varniai]], [[Karklėnai]], [[Kuršėnai]], [[Kvėdarna]], [[Laukuva]], [[Šaukėnai]], [[Šilalė]], [[Švėkšna]], [[Užventis]], [[Žemaičių Naumiestis]]) * [[aukštaičių tarmė]]: ** [[vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičiai]]: *** [[Kauniškių šnekta|kauniškiai]] ([[Kaunas]], [[Birštonas]], [[Daukšiai]], [[Garliava]], [[Griškabūdis]], [[Jieznas]], [[Jurbarkas]], [[Kaišiadorys]], [[Kalvarija]], [[Kazlų Rūda]], [[Kybartai]], [[Kudirkos Naumiestis]], [[Liubavas]], [[Lukšiai]], [[Marijampolė]], [[Prienai]], [[Punia]], [[Šakiai]], [[Veliuona]], [[Vilkija]], [[Vilkaviškis]]) **** [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiai]] ([[Pagėgiai]]) *** [[Šiauliškių šnekta|šiauliškiai]] ([[Šiauliai]], [[Ariogala]], [[Baisogala]], [[Girkalnis]], [[Jonava]], [[Joniškis]], [[Kalnujai]], [[Pašušvys]], [[Rudiškiai]], [[Skaistgirys]], [[Šakyna]], [[Šaukotas]], [[Šiluva]], [[Žagarė]]) ** [[rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičiai]]: *** [[Anykštėnų šnekta|anykštėnai]] ([[Anykščiai]], [[Adomynė]], [[Balninkai]], [[Lyduokiai]], [[Panemunėlis]], [[Svėdasai]], [[Žemaitkiemis]]) *** [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnai]] ([[Kupiškis]], [[Palėvenė]], [[Pandėlys]], [[Papilys]], [[Skapiškis]], [[Subačius]]) *** [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškiai]] ([[Panevėžys]], [[Biržai]], [[Joniškėlis]], [[Karsakiškis]], [[Kavarskas]], [[Krekenava]], [[Linkuva]], [[Miežiškiai]], [[Nemunėlio Radviliškis]], [[Pasvalys]], [[Pašvitinys]], [[Pušalotas]], [[Raguva]], [[Ramygala]], [[Saločiai]], [[Siesikai]], [[Smilgiai]], [[Šeduva]], [[Traupis]], [[Vabalninkas]], [[Vaškai]], [[Vidiškiai]], [[Žeimelis]]) *** [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiai]] ([[Širvintos]], [[Gelvonai]], [[Giedraičiai]], [[Musninkai]], [[Ukmergė]]) *** [[Uteniškių šnekta|uteniškiai]] ([[Utena]], [[Alanta]], [[Daugailiai]], [[Debeikiai]], [[Dusetos]], [[Inturkė]], [[Kriaunos]], [[Kuktiškės]], [[Molėtai]], [[Obeliai]], [[Rokiškis]], [[Salakas]], [[Užpaliai]], [[Zarasai]]) *** [[Vilniškių šnekta|vilniškiai]] ([[Vilnius]], [[Adutiškis]], [[Daugėliškis]], [[Dieveniškės]], [[Dysna (kaimas)|Dysna]], [[Dotenėnai]], [[Dūkštas]], [[Ignalina]], [[Kaltanėnai]], [[Linkmenys]], [[Maišiagala]], [[Mielagėnai]], [[Nemenčinė]], [[Pabradė]], [[Palūšė]], [[Rimšė]], [[Švenčionėliai]], [[Švenčionys]], [[Tverečius]]) ** [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičiai]] ([[Alytus]], [[Aukštadvaris]], [[Druskininkai]], [[Dusmenys]], [[Eišiškės]], [[Kabeliai]], [[Kaniava]], [[Lazdijai]] [[Leipalingis]], [[Marcinkonys]], [[Merkinė]], [[Musteika]], [[Nemunaitis]], [[Palomenė]], [[Rudamina (Lazdijai)|Rudamina]], [[Rudnia (Kaniava)|Rudnia]], [[Simnas]], [[Valkininkai]], [[Varėna]], [[Veisiejai]], [[Vievis]], [[Žasliai]]) == Kazimiero Jauniaus ir Antano Salio klasifikacija == * [[Žemaičių tarmė]]: ** Dounininkai ** Dūnininkai ** Donininkai * Vakarų [[aukštaičiai]]: ** Viemiečiai ** Veliuoniečiai ** Pietiečiai * vidurio aukštaičiai * rytų aukštaičiai: ** Pantininkai ** pontininkai ** puntininkai * [[Dzūkija|dzūkai]] * suvalkiečiai == Kita informacija == * [[Aukštaičių tarmė]] * [[Aukštaitija]] * [[Dzūkija]] * [[Suvalkija]] * [[Žemaičiai]] * [[Žemaičių tarmė]] * [[Žemaitija]] == Nuorodos == {{commonscat|Lithuanian dialects}} * [http://www.tarmes.lt/ Lietuvių kalbos tarmės – Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje, Lietuvių kalbos institutas] * [http://www.mch.mii.lt/tarmes/Tarmes/ Lietuvių tarmės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080517021854/http://www.mch.mii.lt/tarmes/Tarmes/ |date=2008-05-17 }} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės| ]] 9a7g7os03880adwx8zg37sfw6kyip7p 0 177707 7957723 6769391 2026-11-05T03:27:08Z Ed1974LT 52229 Nukreipiama į [[Periferinės šnektos]] 7957723 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Periferinės šnektos]] c5fq7kbpfd6pe2di4t88i3bhthz3dxq 0 177715 7957710 5748321 2026-11-05T02:21:03Z Ed1974LT 52229 /* Lietuvių kalba */ 7957710 wikitext text/x-wiki {{city/Latvijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Ciskādi |paveikslėlis =Ciskādu Sv. Jāņa Kristītāja Romas katoļu baznīca, Ciskādi, Sakstagala pagasts, Rēzeknes novads, Latvia - panoramio.jpg |paveikslėlio tekstas = Ciskodo Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia |herbas = |vėliava = |PL=56|PM=27|PS=02|IL=27|IM=03|IS=05 |regionas = Latgala | savivaldybė = Rezeknės | pagastas = Sakstagalio |įkurtas = |vadovotitulas = Meras |vadovas = |gyventojumetai = 2004 |gyventoju = 244 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |globėjas = |kirč = {{vietovardis1|Cìskodas|Cìskodo|Cìskodui|Cìskodą|Cìskodu|Cìskode}} }} '''Ciskodas''' ({{lv|Ciskādi}}; {{ltg|Cyskods}}) – gyvenvietė [[Latvija|Latvijoje]], [[Rėzeknės savivaldybė]]je, [[Sakstagalio pagaste]], 12 km į pietvakarius nuo [[Rėzeknė]]s. Yra mūrinė katalikų bažnyčia, statyta [[1900]] m., medinė cerkvė. == Istorija == Kaimas minimas nuo [[1593]] m. Iki [[1772]] m. priklausė [[Abiejų Tautų Respublika]]i. == Lietuvių kalba == Krašte nuo seno gyventa lietuvių, jie save vadino lietuvininkais. Tai toliausiai į šiaurę nuo [[Lietuva|Lietuvos]] nutolusi [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]]. Vietos lietuviai kalba rytų aukštaičių [[vilniškių šnekta]], iš dalies dzūkuoja. Šnektą [[1911]] m. nagrinėjo kalbininkai [[Kazimieras Būga]] ir [[Eduardas Volteris]], [[1925]] m. – [[Petras Būtėnas]], [[1977]] m. [[Kazimieras Garšva]]. K. Būga manė, kad lietuviai čia įsikūrė [[XII a.]]–[[XVI a.]] Daugiau jų atsikėlė [[XVII a.]], tai rodo daugybė lietuvių kilmės vietovardžių, pavardžių. Lietuviškuose [[Dieneliškiai|Dieneliškių]], [[Svedeliai|Svedelių]], [[Mažavaikiai|Mažavaikių]] kaimuose po [[1666]] m. įsikūrė [[sentikiai]] [[rusai]]. Daugiausia lietuvių būta palei kelią [[Daugpilis]]-[[Rezeknė]] – pleištas [[Kalupė]]-[[Silajaniai]]-[[Malinovka]]. [[1851]] m. Ciskodo parapijos 9 kaimų ([[Girnakaliai (Latvija)|Girnakaliai]], [[Buodžiai]], [[Kukučiai (Rezeknė)|Kukučiai]], [[Kurtiniai (Rezeknė)|Kurtiniai]], [[Pilveliai (Rezeknė)|Pilveliai]] ir kt.) 64 sodybose gyveno iki 400 lietuvių. [[1977]] m. lietuviškai kalbėjo 10, [[1986]] m. – du seniausi parapijiečiai.<ref>{{VLE|IV|143|[[Kazimieras Garšva]]|Ciskodas}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Latvijos gyvenvietės]] [[Kategorija:Latvijos lietuviai]] 50epn2y2p0ixxg4ypm5p9tt0r45w6t8 0 180958 7957478 7948622 2026-11-04T13:24:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957478 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Stokporto „County“ | image = [[Vaizdas:Stockportcountycrest.png|150px]] | fullname = Stockport County Football Club | nickname = ''The Hatters'', ''County'' | founded = 1883 m. | ground = „Edgeley Park“, [[Stokportas]] | capacity = 10 651 | chairman = | manager = | league = '''[[EFL League One]] (III)''' | season = 2025–2026 | position = 3 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=_whitehorizontal|pattern_ra1=| leftarm1=0000DD|body1=0000DD|rightarm1=0000DD|shorts1=0000DD|socks1=FFFFFF| pattern_la2=|pattern_b2=_darkbluehorizontal|pattern_ra2=| leftarm2=C7B78B|body2=C7B78B|rightarm2=C7B78B|shorts2=C7B78B|socks2=000099| }} '''Stockport County''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Stokportas|Stokporto]]. == Istorija == {{išplėsti}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#DEB6378" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Nuorodos == * {{Futbolas-stub|ENG|klub}} [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Stockport County]] iac1jxq7rhtjk6gf7imtatyvcq7izft 0 181716 7957483 6474552 2026-11-04T13:46:25Z Italas 4216 7957483 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Flickr - nicogenin - 66ème Festival de Venise (Mostra) (30).jpg|thumb|Tinto Brass]]'''Tinto Brass''' ([[1933]] m. [[kovo 26]] d. – [[2026]] m. [[lapkričio 4]] d.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/3104575/mire-italu-erotiniu-filmu-rezisierius-tinto-brassas Mirė italų erotinių filmų režisierius Tinto Brassas]</ref>) – vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių. Laikomas [[erotinis filmas|erotinių filmų]] kūrėju. Tinto Brass pagarsėjo savo filmu „[[Kaligula (filmas)|Kaligula]]“ (''Caligola'', 1979), kuriame istorinius įvykius vaizdavo labai atvirai ir šokiruojančiai, nevengė žiaurių ir [[pornografija|pornografinių]] scenų, dėl ko filmas daugelyje šalių buvo sutrumpintas, iškerpant iš jo kai kurias scenas, arba iš viso uždraustas. == Filmografija == === Režisuoti filmai === * Mano meilė (''Monamour'', 2005) * ''Fallo! – Do It!'' (2003) * 45-ųjų aistros (''Senso '45'', 2002) * [[Nuodėmė (filmas)|Nuodėmė]] (''Trasgredire'', 2000) * Džiulija (''Giulia'', 1999) * [[Išdykėlė Lola]] (''Monella'', 1998) * [[Vyras, kuris stebi]] (''Uomo che guarda'', 1994) * [[Visos moterys taip daro]] (''Così fan tutte'', 1992) * [[Paprika (filmas)|Paprika]] (''Paprika'', 1991) * [[Kaprizas (filmas)|Kaprizas]] (''Capriccio'', 1987) * [[Miranda (filmas)|Miranda]] (''Miranda'', 1985) * [[Raktas (1983 filmas)|Raktas]] (''La Chiave'', 1983) * [[Veiksmas (filmas)|Veiksmas]] (''Action'', 1980) * [[Kaligula (filmas)|Kaligula]] (''Caligola'', 1979) * [[Kitės salonas]] (''Salon Kitty'', 1976) * [[Mirtinai miela]] (''Col cuore in gola'', 1967) * [[Jankis (filmas)|Jankis]] (''Yankee'', 1966) * [[Mano ponia]] (''La mia signora'', 1964) * [[Skraidanti lėkštė (filmas)|Skraidanti lėkštė]] (''Il disco volante'', 1964) === Aktorius filmuose === * 45-ųjų aistros (''Senso '45'', 2002) * Nuodėmė (''Trasgredire'',2000) * Išdykėlė (''Monella'', 1998) * Vyras, kuris stebi (''Uomo che guarda'', 1994) * Visos moterys taip daro (''Così fan tutte'', 1992) == Nuorodos == {{commonscat}} * [http://www.imdb.com/name/nm0000972/ Apie režisierių Imdb.com] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Italijos kino režisieriai]] h0tzh0cpvl89ks46ehlig8xzom6x4tu 7957664 7957483 2026-11-04T22:58:43Z Normantas Bataitis 145195 7957664 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Flickr - nicogenin - 66ème Festival de Venise (Mostra) (30).jpg|thumb|Tinto Brass]]'''Tinto Brass''' ([[1933]] m. [[kovo 26]] d. [[Milanas|Milane]] – [[2026]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Roma|Romoje]])<ref>{{Cite web|url=https://tg24.sky.it/spettacolo/cinema/2026/11/04/tinto-brass-morto|title=Morto Tinto Brass, maestro del cinema erotico ma non solo|first=Paolo|last=Nizza|date=4 November 2026|access-date=5 November 2026|website=tg24.sky.it|lang=it}}</ref> – vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių. Laikomas [[erotinis filmas|erotinių filmų]] kūrėju. Tinto Brass pagarsėjo savo filmu „[[Kaligula (filmas)|Kaligula]]“ (''Caligola'', 1979), kuriame istorinius įvykius vaizdavo labai atvirai ir šokiruojančiai, nevengė žiaurių ir [[pornografija|pornografinių]] scenų, dėl ko filmas daugelyje šalių buvo sutrumpintas, iškerpant iš jo kai kurias scenas, arba iš viso uždraustas. == Filmografija == === Režisuoti filmai === * Mano meilė (''Monamour'', 2005) * ''Fallo! – Do It!'' (2003) * 45-ųjų aistros (''Senso '45'', 2002) * [[Nuodėmė (filmas)|Nuodėmė]] (''Trasgredire'', 2000) * Džiulija (''Giulia'', 1999) * [[Išdykėlė Lola]] (''Monella'', 1998) * [[Vyras, kuris stebi]] (''Uomo che guarda'', 1994) * [[Visos moterys taip daro]] (''Così fan tutte'', 1992) * [[Paprika (filmas)|Paprika]] (''Paprika'', 1991) * [[Kaprizas (filmas)|Kaprizas]] (''Capriccio'', 1987) * [[Miranda (filmas)|Miranda]] (''Miranda'', 1985) * [[Raktas (1983 filmas)|Raktas]] (''La Chiave'', 1983) * [[Veiksmas (filmas)|Veiksmas]] (''Action'', 1980) * [[Kaligula (filmas)|Kaligula]] (''Caligola'', 1979) * [[Kitės salonas]] (''Salon Kitty'', 1976) * [[Mirtinai miela]] (''Col cuore in gola'', 1967) * [[Jankis (filmas)|Jankis]] (''Yankee'', 1966) * [[Mano ponia]] (''La mia signora'', 1964) * [[Skraidanti lėkštė (filmas)|Skraidanti lėkštė]] (''Il disco volante'', 1964) === Aktorius filmuose === * 45-ųjų aistros (''Senso '45'', 2002) * Nuodėmė (''Trasgredire'',2000) * Išdykėlė (''Monella'', 1998) * Vyras, kuris stebi (''Uomo che guarda'', 1994) * Visos moterys taip daro (''Così fan tutte'', 1992) == Nuorodos == {{commonscat}} * [http://www.imdb.com/name/nm0000972/ Apie režisierių Imdb.com] == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Brass, Tinto}} [[Kategorija:Italijos kino režisieriai]] n3rnvdj05jpqn30q6ik69loo2o6wx1u 7957669 7957664 2026-11-04T23:01:38Z Normantas Bataitis 145195 7957669 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Flickr - nicogenin - 66ème Festival de Venise (Mostra) (30).jpg|thumb|Tinto Brass]] '''Tintas Brasas''' ({{it|Tinto Brass}}; [[1933]] m. [[kovo 26]] d. [[Milanas|Milane]] – [[2026]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Roma|Romoje]])<ref>{{Cite web|url=https://tg24.sky.it/spettacolo/cinema/2026/11/04/tinto-brass-morto|title=Morto Tinto Brass, maestro del cinema erotico ma non solo|first=Paolo|last=Nizza|date=4 November 2026|access-date=5 November 2026|website=tg24.sky.it|lang=it}}</ref> – vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių. Laikomas [[erotinis filmas|erotinių filmų]] kūrėju. Tinto Brass pagarsėjo savo filmu „[[Kaligula (filmas)|Kaligula]]“ (''Caligola'', 1979), kuriame istorinius įvykius vaizdavo labai atvirai ir šokiruojančiai, nevengė žiaurių ir [[pornografija|pornografinių]] scenų, dėl ko filmas daugelyje šalių buvo sutrumpintas, iškerpant iš jo kai kurias scenas, arba iš viso uždraustas. == Filmografija == === Režisuoti filmai === * Mano meilė (''Monamour'', 2005) * ''Fallo! – Do It!'' (2003) * 45-ųjų aistros (''Senso '45'', 2002) * [[Nuodėmė (filmas)|Nuodėmė]] (''Trasgredire'', 2000) * Džiulija (''Giulia'', 1999) * [[Išdykėlė Lola]] (''Monella'', 1998) * [[Vyras, kuris stebi]] (''Uomo che guarda'', 1994) * [[Visos moterys taip daro]] (''Così fan tutte'', 1992) * [[Paprika (filmas)|Paprika]] (''Paprika'', 1991) * [[Kaprizas (filmas)|Kaprizas]] (''Capriccio'', 1987) * [[Miranda (filmas)|Miranda]] (''Miranda'', 1985) * [[Raktas (1983 filmas)|Raktas]] (''La Chiave'', 1983) * [[Veiksmas (filmas)|Veiksmas]] (''Action'', 1980) * [[Kaligula (filmas)|Kaligula]] (''Caligola'', 1979) * [[Kitės salonas]] (''Salon Kitty'', 1976) * [[Mirtinai miela]] (''Col cuore in gola'', 1967) * [[Jankis (filmas)|Jankis]] (''Yankee'', 1966) * [[Mano ponia]] (''La mia signora'', 1964) * [[Skraidanti lėkštė (filmas)|Skraidanti lėkštė]] (''Il disco volante'', 1964) === Aktorius filmuose === * 45-ųjų aistros (''Senso '45'', 2002) * Nuodėmė (''Trasgredire'',2000) * Išdykėlė (''Monella'', 1998) * Vyras, kuris stebi (''Uomo che guarda'', 1994) * Visos moterys taip daro (''Così fan tutte'', 1992) == Nuorodos == {{commonscat}} * [http://www.imdb.com/name/nm0000972/ Apie režisierių Imdb.com] == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Brass, Tinto}} [[Kategorija:Italijos kino režisieriai]] qowmrinfm02cahw9kkt1cn8ej2zetml 0 181732 7957666 7098128 2026-11-04T22:59:43Z Normantas Bataitis 145195 7957666 wikitext text/x-wiki {{Infobox filmas | pavadinimas = Kaligula | tpavadinimas = Caligola | plakatas = Caligola-poster.jpg | režis = [[Tinto Brass]] | prodius = Bob Guccione<br />Franco Rossellini | scenar = Gore Vidal<br />Malcolm McDowell<br />Massolino D'Amico<br />[[Tinto Brass]] | aktoriai = [[Malcolm McDowell]]<BR>[[John Gielgud]]<BR>[[Peter O'Toole]]<BR>[[Helen Mirren]]<BR>[[Teresa Ann Savoy]] | kompoz= | trukmė = 210 min. (nesutrumpinta versija) | šalis = {{flagicon|ITA}} [[Italija]] | žanras= Istorinis | platintojas = Produzioni Atlas Consorziate (Italija)<br />[[Independent Artists]] (JAV) | metai = [[1979]] | kalba = italų / anglų | biudžetas = 22 mln. JAV dol. | imdb_id = 0080491 }} '''Kaligula''' ({{it|Caligola}}) – [[1979]] m. režisieriaus [[Tinto Brass]] sukurtas prieštaringai vertinamas istorinis filmas. Filme režisierius Tinto Brass istorinius [[Romos imperija|Romos imperijos]] įvykius vaizdavo labai atvirai ir šokiruojančiai, nevengė žiaurių ir [[pornografija|pornografinių]] scenų, dėl ko filmas daugelyje šalių buvo sutrumpintas, iškerpant iš jo kai kurias scenas, arba iš viso uždraustas. Originalios trukmės – 210 minučių – juosta daugelyje šalių buvo sutrumpinta net iki 102 min. (pvz., 149 min. [[JK|Jungtinėje Karalystėje]], 123 min. sutrumpinta versija [[Italija|Italijoje]], 102 min. versija [[1999]] m.). Vėliau tiek pats režisierius, tiek scenarijaus autoriai ir aktoriai atsiribojo nuo filmo, tvirtindami, kad pornografinės scenos į juostą buvo įkeltos be jų žinios, kad tai buvo [[prodiuseris|prodiuserių]] ir filmą finansavusios [[Penthouse]] kompanijos savivalė. == Siužetas == {{spoil}}[[Roma]], 37 m. e. m. g. [[Sifilis|Sifiliu]] sergantis [[Tiberijus]] ([[Peter O'Toole]]) ieško, kas jį pakeis soste. Jo giminaičiai – Gemelijus ir [[Klaudijus]] yra silpni tiek sveikata, tiek protu, todėl jis išsirenka [[Kaligula|Kaligulą]] ([[Malcom McDowell]]), kuris greitai Tiberijų nužudo ir užgrobia valdžią. Savo seserį Druzilą ([[Teresa Ann Savoy]]) paskelbia mylimąja. Gyvenimas rūmuose Kaligulos valdymo metais nepaklūsta jokioms taisyklėms: lėbaujama, ištvirkaujama, žiauriai prievartaujami, kankinami ir žudomi pavaldiniai. Kai Kaligula pasiskelbia esąs Dievas, prieš jį kyla maištas ir jis netrukus nužudomas.{{endspoil}} [[Kategorija:1979 filmai]] [[Kategorija:Dramos]] [[Kategorija:Pornografiniai filmai]] [[Kategorija:Italijos erotiniai filmai]] scnpir0oqz9zhrq9y1vjoybnhphuc3a 7957667 7957666 2026-11-04T22:59:55Z Normantas Bataitis 145195 7957667 wikitext text/x-wiki {{Infobox filmas | pavadinimas = Kaligula | tpavadinimas = Caligola | plakatas = Caligola-poster.jpg | režis = [[Tinto Brass]] | prodius = Bob Guccione<br />Franco Rossellini | scenar = Gore Vidal<br />Malcolm McDowell<br />Massolino D'Amico<br />[[Tinto Brass]] | aktoriai = [[Malcolm McDowell]]<BR>[[John Gielgud]]<BR>[[Peter O'Toole]]<BR>[[Helen Mirren]]<BR>[[Teresa Ann Savoy]] | kompoz= | trukmė = 210 min. (nesutrumpinta versija) | šalis = {{flagicon|ITA}} [[Italija]] | žanras= Istorinis | platintojas = Produzioni Atlas Consorziate (Italija)<br />[[Independent Artists]] (JAV) | metai = [[1979]] | kalba = italų / anglų | biudžetas = 22 mln. JAV dol. | imdb_id = 0080491 }} '''Kaligula''' ({{it|Caligola}}) – [[1979]] m. režisieriaus [[Tinto Brass]] sukurtas prieštaringai vertinamas istorinis filmas. Filme režisierius Tinto Brass istorinius [[Romos imperija|Romos imperijos]] įvykius vaizdavo labai atvirai ir šokiruojančiai, nevengė žiaurių ir [[pornografija|pornografinių]] scenų, dėl ko filmas daugelyje šalių buvo sutrumpintas, iškerpant iš jo kai kurias scenas, arba iš viso uždraustas. Originalios trukmės – 210 minučių – juosta daugelyje šalių buvo sutrumpinta net iki 102 min. (pvz., 149 min. [[JK|Jungtinėje Karalystėje]], 123 min. sutrumpinta versija [[Italija|Italijoje]], 102 min. versija [[1999]] m.). Vėliau tiek pats režisierius, tiek scenarijaus autoriai ir aktoriai atsiribojo nuo filmo, tvirtindami, kad pornografinės scenos į juostą buvo įkeltos be jų žinios, kad tai buvo [[prodiuseris|prodiuserių]] ir filmą finansavusios [[Penthouse]] kompanijos savivalė. == Siužetas == {{spoil}}[[Roma]], 37 m. e. m. g. [[Sifilis|Sifiliu]] sergantis [[Tiberijus]] ([[Peter O'Toole]]) ieško, kas jį pakeis soste. Jo giminaičiai Gemelijus ir [[Klaudijus]] yra silpni tiek sveikata, tiek protu, todėl jis išsirenka [[Kaligula|Kaligulą]] ([[Malcom McDowell]]), kuris greitai Tiberijų nužudo ir užgrobia valdžią. Savo seserį Druzilą ([[Teresa Ann Savoy]]) paskelbia mylimąja. Gyvenimas rūmuose Kaligulos valdymo metais nepaklūsta jokioms taisyklėms: lėbaujama, ištvirkaujama, žiauriai prievartaujami, kankinami ir žudomi pavaldiniai. Kai Kaligula pasiskelbia esąs Dievas, prieš jį kyla maištas ir jis netrukus nužudomas.{{endspoil}} [[Kategorija:1979 filmai]] [[Kategorija:Dramos]] [[Kategorija:Pornografiniai filmai]] [[Kategorija:Italijos erotiniai filmai]] 2aj75ocslr8hh69i5rx3327d4m068il 0 186131 7957583 6930785 2026-11-04T18:26:40Z ~2026-58565-55 227490 7957583 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Aloyzas Domeika Kauno muzikinio. teatro tenoras. 1986.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{gimė|1927|01|23}} | gimimo vieta = [[Kaunas]], [[Lietuva]] | mirties data = {{mirė|2008|04|06|1927|01|23}} | mirties vieta = [[Kaunas]], [[Lietuva]] | palaidotas = [[Petrašiūnų kapinės]]e | tautybė = | pilietybė = | tėvai = | sutuoktinis = [[Filomena Viržonytė]] | vaikai = [[Marius Domeika]] | šeima = | veikla = dainininkas | įstaigos = [[Kauno valstybinis muzikinis teatras]] | pareigos = solistas (lyrinis tenoras) | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = Lietuvos nusipelnęs artistas | parašas = | pastabos = }} '''Aloyzas Domeika''' ([[1927]] m. [[sausio 23]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[2008]] m. [[balandžio 6]] d. ten pat, palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e) – Lietuvos operos dainininkas, [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas]], lyrinis [[tenoras]].<ref>Giedrius Prunckus, „Nepamirštamas A Domeikos vaidmuo - būti tikra teatro siela“, Kauno diena, Santaka, 2017.01.20., p. 4-5.</ref> == Biografija == Gimė antras šešių vaikų šeimoje, kurioje muzika visados buvo labai svarbi. Pirmuoju jo vokalo pedagogu Vilniuje buvo žinomas praeityje dainininkas [[Juozas Babravičius]]. [[1954]] m. baigė [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija|Vilniaus Tallat – Kelpšos muzikos mokyklą]], dainuoti mokėsi privačiai pas [[Ona Zabielaitė-Karvelienė|Oną Karvelienę]]. Studijų metais 1947–1956 m. Aloyzas Domeika dirbo [[Valstybinis dainų ir šokių ansamblis Lietuva|Valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje Lietuva]]. Jaunuolį išgirdo režisierė [[Regina Senkutė]] ir 1956 m. pakvietė į [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybinį muzikinį teatrą]]. Čia jį priėmė dirigentas [[Juozas Indra]] ir režisierius [[Rostislavas Andrejevas]]. Teatre Aloyzas Domeika dirbo iki 1989 m.<ref>Maga, „Talento ir asmenybės mozaika“, 2007-02-07, www.maga.lt[https://maga.lt/56074]</ref> == Vaidmenys == Pirmas Aloyzo Domeikos susitikimas su žiūrovais Josifo Kovnerio muzikinėje komedijoje „Akulina“ 1956 m.<ref>„Kaunui - muzikinį teatrą“, Literatūra ir menas, 1956-09-22, N. 38 (516), Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Aloyzas Domeika“</ref> lėmė, kad jaunam dainininkui buvo patikėtos tenorų partijos visose tuo metu statomose operose<ref>Daina Klimauskaitė, „Sukakčių pūgos“, Kauno diena, 2002_01_05, 13 p., Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Domeika Aloyzas“</ref>: Nadiras [[Georges Bizet|Žoržo Bize]] operoje „Perlų žvejai“, Alfredas, Hercogas ir Gabrielis [[Džiuzepė Verdis| Džiuzepės Verdžio]] operose „Traviata“, „Rigoletas“ ir „Simonas Bokanegra“<ref>„Simon Bokanegro lietuviškoje scenoje“, Kauno Tiesa, 1960 (Kauno muzikinio teatro archyvas)</ref><ref>„Simonas Bokanegra“: trijų veiksmų, 5 paveikslų opera. Kauno valstybinis muzikinis teatras: [programa ir trumpas turinys]. Vilnius, 1961. [4 p.]. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. LTMK muziejaus fondai. [http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=6542061929B211E3BB61746164617373&inlanguage=lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211127090648/http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=6542061929B211E3BB61746164617373&inlanguage=lt |date=2021-11-27 }}</ref>, Almaviva [[Džoakinas Rosinis|Džoakino Rosinio]] „Sevilijos kirpėjuje“, Rudolfas ir Pinkertonas [[Giacomo Puccini|Džiakomo Pučinio]] operose „Bohema“ ir „Madam Baterflai“, Faustas to paties pavadinimo [[Charles Gounod|Šarlio Guno]] operoje. Pasiekęs kūrybinę brandą, jis žavėjo teatro lankytojus sudėtinga Princo partija [[Antoninas Dvoržakas|Antonino Dvoržako]] operoje „Undinė“, Popovičiaus vaidmeniu [[Modestas Musorgskis|Modesto Musorgskio]] „Soročincų mugėje“. Solistas sukūrė ir komiškų, charakterinių personažų, tai Populeskus „Maricoje“, Don Pedras „Meile nežaidžiama“, baronas Cėta ir Rosiljonas „Linksmojoje našlėje“, Leopoldas „Silvoje“, Džimas vodevilyje „Kaip susigrąžinti vyrą“. Ypač žiūrovai mėgo jo Vano Pantiašvilį [[Gija Kančelis|Gijos Kančelio]] muzikinėje komedijoje „Piršlės išdaigos“ ir Grafą Cedlau [[Johanas Štrausas|Johano Štrauso]] operetėje „Vienos kraujas“. == Kita kūrybinė veikla == Dainininkas Aloyzas Domeika vadovavo chorui, ansambliams, dramos būreliams, 1960–1961 m. dirbo ir Lietuvos filharmonijos solistu, koncertavo [[Armėnija|Armėnijoje]], [[Gruzija|Gruzijoje]], [[Kazachija|Kazachijoje]], [[Uzbekija|Uzbekijoje]], [[Turkmėnija|Turkmėnijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Latvija|Latvijoje]].<ref>Vytautas Čepliauskas, „Aloyzas Domeika“, Visuotinė Lietuvių enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/aloyzas-domeika]</ref> 1957 m. solistas įdainavo neapolietiškų kompozitorių dainų rinkinį, kurios dažnai skambėjo pageidavimų koncertuose per Lietuvos radiją (harmonizuota kompozitoriaus [[Benjaminas Gorbulskis|Benjamino Gorbulskio]]).<ref>Talento ir asmenybės mozaika. Kauno.diena.lt. 2007/02/07[https://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/talento-ir-asmenybes-mozaika-44815]</ref> Aloyzo Domeikos ir kito teatro solisto [[Vytautas Blažys|Vytauto Blažio]] duetas buvo garsus visoje Lietuvoje. [[Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras|Lietuvos operos ir baleto teatre]] kviestinio solisto teisėmis dainavo Alfredo ir Almavivos partijas [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdžio]] operose „[[Traviata]]“ ir [[Džoakinas Rosinis|Džoakino Rosinio]] „Sevilijos kirpėjas“. Aloyzo Domeikos kūrybinėje biografijoje daugiau nei 2 tūkst. spektaklių ir daugiau nei 300 koncertų.<ref name="Blažys"> Vytautas Blažys. „LTSR Nusipelnęs artistas Aloyzas Domeika“. LTSR Kultūros Ministerija, Kauno Valstybinis muzikinis teatras, 10 p.</ref> == Apdovanojimai == 1968 m. Aloyzui Domeikai suteiktas Lietuvos nusipelnusio artisto garbės vardas. Jis ne kartą apdovanotas medaliais, garbės raštais.<ref name="Blažys"></ref> [[Vaizdas:Aloyzo_Domeikos_kapas_Kaune,_Petrašiūnų_kapinėse.jpg|miniatiūra|dešinėje|Aloyzo Domeikos kapas Petrašiūnų kapinėse Kaune]] == Nuorodos == * [[Sąrašas:Aloyzo Domeikos sukurtų vaidmenų sąrašas|Aloyzo Domeikos sukurtų vaidmenų sąrašas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Domeika Aloyzas}} [[Kategorija:Lietuvos operos dainininkai]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros veikėjai]] [[Kategorija:Tenorai]] 2alzyongco19i7fn9jum1v3gjd7gxty 0 187278 7957795 7742930 2026-11-05T10:12:45Z LeonardRandomise4 101876 Atnaujinta iki 2026 m. 7957795 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" border="1" cellpadding="4" style="float:right; margin: 0 0 1em 1em; border-collapse: collapse; font-size: 95%; width: 250px;" |+ style="font-size: larger; margin-left: inherit;"|'''Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominis bendradarbiavimas (APEC)''' |- style="text-align: center;" | colspan="2" | [[Vaizdas:APEC_members_180E.svg|220px|APEC narės]]<br /> APEC narės pažymėtos žaliai |- | '''Būstinė''' | {{flag|Singapūras}} |- | '''Veikimo tipas''' | Ekonominis forumas |- | '''Įkurta''' | [[1989]] m. |- | '''Nariai''' | 21 |- | '''Generalinis direktorius''' | {{flagicon|Malaysia}}&nbsp;[[Muhamad Noor Yacob]]<ref>[http://www.apec.org/apec/about_apec/apec_secretariat/executive_director_2010.html APEC Executive Director] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100917064028/http://apec.org/apec/about_apec/apec_secretariat/executive_director_2010.html |date=2010-09-17 }}</ref> |- | '''Oficiali svetainė''' | http://www.apec.org/ |- |} '''Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominis bendradarbiavimas''' arba sutrumpintai '''APEC''' ({{En|Asia-Pacific Economic Cooperation}}) – 21 [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] pakrantėse esančios valstybės ekonominis forumas, kuriame siekiama regioninės prekybos ir investicijų skatinimo, rinkų liberalizavimo, glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo.<ref>[http://www.apec.org/apec/about_apec/mission_statement.html APEC Mission Statement] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100615074354/http://apec.org/apec/about_apec/mission_statement.html |date=2010-06-15 }}</ref> == Istorija == Organizacijos idėja kilo tuometiniam [[Australija|Australijos]] ministrui pirmininkui [[Bob Hawke|Bobui Hokui]], kuris ją išreiškė [[1989]] m. sausį [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]] sakytoje kalboje. Pasiūlymas daug glaudžiau bendradarbiauti [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] šalims buvo sutiktas palankiai ir tų pačių metų lapkritį Australijos sostinėje [[Kanbera|Kanberoje]] įvyko pirmasis APEC susirinkimas, pirmininkaujant Australijos užsienio reikalų ministrui [[Gareth Evans (politikas)|G. Evansui]]. Susirinkime dalyvavo 12 šalių.<ref>[http://www.apec.org/apec/about_apec/history.html APEC History] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100615055957/http://apec.org/apec/about_apec/history.html |date=2010-06-15 }}</ref> == Narės == [[Vaizdas:APEC2006 Roh Bush Abe.jpg|thumb|right|APEC susirinkimas 2006 m. [[Hanojus|Hanojuje]]. Iš kairės į dešinę: tuometinis Pietų Korėjos prezidentas [[Roh Moo-hyun]], JAV prezidentas [[George Walker Bush|Džordžas V. Bušas]] ir Japonijos ministras pirmininkas [[Šinzo Abė|Šinzo Abe]]]] Šiuo metu APEC priklauso 21 šalis. {| class="wikitable sortable" ! Narė ! Įstojimo data |- | {{flag|Australija}} | 1989 |- | {{flag|Brunėjus}} | 1989 |- | {{flag|Kanada}} | 1989 |- | {{flag|Indonezija}} | 1989 |- | {{flag|Japonija}} | 1989 |- | {{flag|Pietų Korėja}} | 1989 |- | {{flag|Malaizija}} | 1989 |- | {{flag|Naujoji Zelandija}} | 1989 |- | {{flag|Filipinai}} | 1989 |- | {{flag|Singapūras}} | 1989 |- | {{flag|Tailandas}} | 1989 |- | {{flag|JAV}} | 1989 |- | {{flag|Taivanas}} | 1991 |- | {{flag|Honkongas}} | 1991 |- | {{flag|Kinijos Liaudies Respublika}} | 1991 |- | {{flag|Meksika}} | 1993 |- | {{flag|Papua Naujoji Gvinėja}} | 1993 |- | {{flag|Čilė}} | 1994 |- | {{flag|Peru}} | 1998 |- | {{flag|Rusija}} | 1998 |- | {{flag|Vietnamas}} | 1998 |} == APEC susirinkimai == {| class="wikitable" cellspacing="0" cellpadding="3" border="1" align="center" |+Informacija apie kasmetinius APEC susirinkimus ! !! Data !! Valstybė šeimininkė !! Vieta !! Svetainė |- | [[APEC Australija 1989|1-as]] || 1989 m. lapkričio 6–7 d. || {{flag|Australija}} || [[Kanbera]] || |- | [[APEC Singapūras 1990|2-as]] || 1990 m. liepos 29–31 d. || {{flag|Singapūras}} || [[Singapūras]] || |- | [[APEC Korėjos respublika 1991|3-as]] || 1991 m. lapkričio 12–14 d. || {{flag|Pietų Korėja}} || [[Seulas]] || |- | [[APEC Tailandas 1992|4-as]] || 1992 m. rugsėjo 10–11 d. || {{flag|Tailandas}} || [[Bankokas]] || |- | [[APEC JAV 1993|5-as]] || 1993 m. lapkričio 19–20 d. || {{flag|JAV}} || [[Sietlas]] || |- | [[APEC Indonezija 1994|6-as]] || 1994 m. lapkričio 15–16 d. || {{flag|Indonezija}} || [[Bogoras]] || |- | [[APEC Japonija 1995|7-as]] || 1995 m. lapkričio 18–19 d. || {{flag|Japan}} || [[Osaka]] || |- | [[APEC Filipinai 1996|8-as]] || 1996 m. lapkričio 24–25 d. || {{flag|Filipinai}} || [[Manila]] ir [[Subikas]] || |- | [[APEC Kanada 1997|9-as]] || 1997 m. lapkričio 24–25 d. || {{flag|Kanada}} || [[Vankuveris]] || |- | [[APEC Malaizija 1998|10-as]] || 1998 m. lapkričio 17–18 d. || {{flag|Malaizija}} || [[Kvala Lumpūras]] || |- | [[APEC Naujoji Zelandija 1999|11-as]] || 1999 m. rugsėjo 12–13 d. || {{flag|Naujoji Zelandija}} || [[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandas]] || |- | [[APEC Brunėjus 2000|12-as]] || 2000 m. lapkričio 15–16 d. || {{flagicon|Brunėjus}} [[Brunėjus]]|| [[Bandar Seri Begavanas]]|| [http://www.apec2000.gov.bn] {{Webarchive|url=http://webarchive.loc.gov/all/20030314093359/http%3A//www.apec2000.gov.bn/ |date=2003-03-14 }} |- | [[APEC Kinijos Liaudies Respublika 2001|13-as]] || 2001 m. spalio 20–21 d. || {{flag|Kinijos Liaudies Respublika}} || [[Šanchajus]] || |- | [[APEC Meksika 2002|14-as]] || 2002 m. spalio 26–27 d. || {{flag|Meksika}} || [[Los Kabos]] || |- | [[APEC Tailandas 2003|15-as]] || 2003 m. spalio 20–21 d. || {{flag|Tailandas}} || [[Bankokas]] || |- | [[APEC Čilė 2004|16-as]] || 2004 m. lapkričio 20–21 d. || {{flag|Čilė}} || [[Čilės Santjagas|Santjagas]] || [http://www.apec2004.cl] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200605101400/http://www.apec2004.cl/ |date=2020-06-05 }} |- | [[APEC Korėjos respublika 2005|17-as]] || 2005 m. lapkričio 18–19 d. || {{flag|Pietų Korėja}}|| [[Busanas]] || |- | [[APEC Vietnamas 2006|18-as]] || 2006 m. lapkričio 18–19 d. || {{flag|Vietnamas}}|| [[Hanojus]] || [http://www.apec2006.vn] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20060225120827/http://www.apec2006.vn/ |date=2006-02-25 }} |- | [[APEC Australija 2007|19-as]] || 2007 m. rugsėjo 8–9 d. || {{flag|Australija}} ||[[Sidnėjus]]||[http://www.apec2007.org] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101119112409/http://www.apec2007.org/ |date=2010-11-19 }} |- | [[APEC Peru 2008|20-as]] || 2008 m. lapkričio 22–23 d. || {{flag|Peru}} || [[Lima]] ||[http://www.apec2008.org.pe] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071013031257/http://www.apec2008.org.pe/ |date=2007-10-13 }} |- | [[APEC Singapūras 2009|21-as]] || 2009 m. lapkričio 14–15 d. || {{flag|Singapūras}} || [[Singapūras]] || [http://www.apec2009.sg/] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110409002231/http://www.apec2009.sg/ |date=2011-04-09 }} |- | [[APEC Japonija 2010|22-as]] || 2010 m. lapkričio 13–14 d.|| {{flag|Japonija}} || [[Yokohama]] || |- | [[APEC JAV 2011|23-as]] || 2011 m. lapkričio 12–13 d.|| {{flag|JAV}} || [[Honolulu]] |- | [[APEC Rusija 2012|24-as]] || 2012 m. rugsėjo 9–10 d. || {{flag|Rusija}} || [[Vladivostokas]] || |- | [[APEC Indonezija 2013|25-as]] || 2013 m. spalio 5–7 d. || {{flag|Indonezija}} || [[Balis]]|| |- | [[APEC Kinijos Liaudies Respublika 2014|26-as]] |2014 m. lapkričio 10–11 d. | {{flag|Kinijos Liaudies Respublika}} |[[Pekinas]] | |- | [[APEC Filipinai 2015|27-as]] |2015 m. lapkričio 18–19 d. | {{flag|Filipinai}} |[[Pasay]] | |- | [[APEC Peru 2016|28-as]] |2016 m. lapkričio 19–20 d. | {{flag|Peru}} |[[Lima]] | |- | [[APEC Vietnamas 2017|29-as]] |2017 m. lapkričio 10–11 d. | {{flag|Vietnamas}} |[[Danangas]] | |- | [[APEC Papua Naujoji Gvinėja 2018|30-as]] |2018 m. lapkričio 17–18 d. | {{flag|Papua Naujoji Gvinėja}} |[[Port Morsbis]] | |- | [[APEC Čilė 2019|<s>31-as</s>]] |2019 m. lapkričio 16–17 d. ''(Atšaukta)'' | {{flag|Čilė}} |[[Čilės Santjagas|Santjagas]] | |- | [[APEC Malaizija 2020|31-as]] |2020 m. lapkričio 20 d. | {{flag|Malaizija}} |[[Kvala Lumpūras]] (Virtualus susitikimas) | |- | [[APEC Naujoji Zelandija 2021|32-as]] |2021 m. liepos 16 d. ir lapkričio 12 d. | {{flag|Naujoji Zelandija}} |[[Oklandas (Naujoji Zelandija)|Oklandas]] (Virtualus susitikimas) | |- | [[APEC Tailandas 2022|33-as]] |2022 m. lapkričio 18–19 d. | {{flag|Tailandas}} |[[Bankokas]] | |- | [[APEC JAV 2023|34-as]] |2023 m. lapkričio 15–17 d. | {{flag|JAV}} |[[San Fransiskas]] | |- |[[APEC Peru 2024|35-as]] |2024 m. lapkričio 10–16 d. |{{flag|Peru}} |[[Kuskas]] | |- |[[APEC South Korea 2025|36-as]] |2025 m. spalio 31 d.–lapkričio 1 d. |{{flag|Pietų Korėja}} |[[Kjongdžu]] | |- |[[APEC China 2026|37-as]] |2026 m. lapkričio 18–19 d. |{{flag|Kinijos Liaudies Respublika}} |[[Šendženas]] | |} == Nuorodos == * [http://www.apec.org/ Oficiali APEC svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} {{Commons|Asia-Pacific Economic Cooperation}} [[Kategorija:Azijos organizacijos]] [[Kategorija:Tarptautinės ekonominės organizacijos]] t5e4c78hid518qdqho8zlh1u68xedfu 0 189979 7957542 7746267 2026-11-04T16:09:31Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957542 wikitext text/x-wiki '''TKB-0134 Kozlik''' ({{Ru|ТКБ-0134 Козлик}}, kur ''kozlik'' 'ožiukas') – rusiškas 40 mm [[automatinis stovinis granatsvaidis]], sukurtas konstruktoriaus [[Valerijus Telešas|V. Telešo]] ir naudojantis naują betūtį granatinį [[šovinys|šovinį]]. Pradedant kurti šį granatsvaidį buvo sumanyta sukurti granatsvaidį, kurio kovinės savybės būtų dukart geresnės už [[AGS-30]]. Projektavimo darbai pradėti 1980 m. Naujus šovinius kūrė įmonė ''Pribor''. Automatika pagrįsta dujų nukreipimu, [[ginklo vamzdis|vamzdis]] užrakinamas pasukama spyna. Šovinio [[Šovinio kapsulė|kapsulę]] muša skiltuvas, kuris kartu yra dujų stūmoklis, nejudamai sujungtas su spynos rėmu. Betūčiai šoviniai leido sukurti paprastą ir lengvą ginklą su geromis balistinėmis savybėmis. Granatsvaidžio ir naujo šovinio kompleksas buvo pabaigtas 9-ojo dešimtmečio pabaigoje. Ginkluotėn nepriimtas ir negaminamas. == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20120418132041/http://diversant.h1.ru/guns/granatomet/kozlik.html Станковый гранатомет ТКБ-0134 „Козлик“] * [http://www.sinopa.ee/sor/bo001/bo13gs/bo13gs04/tkb0134.htm Станковый гранатомет ТКБ – 0134 «Козлик»] [[Kategorija:Automatiniai stoviniai granatsvaidžiai]] [[Kategorija:Automatiniai ginklai]] t5j9cypsl0hhcf66e3bwc3k32exl8al 0 190662 7957481 7954837 2026-11-04T13:38:24Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957481 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Striomeno IF | image = [[Vaizdas:Strømmen IF emblema.png|250px]] | fullname = Strømmen Idrettsforening | founded = 1911 m. rugsėjo 25 d. | ground = Miesto stadionas, [[Striomenas]] | capacity = 4 500 | chairman = Espen Hoff | manager = Espen Olsen | league = 2. divisjon | season = 2024 | position = 3 vieta, 2 grupėje | | pattern_la1 = | pattern_b1 =_strommen17h | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = _fredrikstad17h | pattern_so1 = | leftarm1 =C0C0C0 | body1 =C0C0C0 | rightarm1 =C0C0C0 | shorts1 =FF0000 | socks1 =FF0000 | kit_alt2 = | pattern_la2 = | pattern_b2 =_sogndal17a | pattern_ra2 = | pattern_sh2 =__chornomorets2008-09 | pattern_so2 = | leftarm2 =000000 | body2 =000000 | rightarm2 =000000 | shorts2 =000000 | socks2 =000000 }} '''Striomeno IF''' – [[Norvegija|Norvegijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Striomenas|Striomeno]]. == Istorija == Klubas įkurtas 1911 m. Kitados varžėsi žemesniuose divizionuose. Nuo 2010 m. sezono rungtyniavo [[1. division]] – Pirmame divizione. 2021 m. sezone liko šešioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2022 m. sezono žaidė [[2. divisjon]] (III). 2025 m. sezone tapo lygos nugalėtojais ir pateko į Pirmąjį divizioną. Nuo 2010 m. sezono rungtyniavo [[1. division]] – Pirmame divizione. {{fkp|1911|Strømmen FK|1945|Strømmen IF ''(prijungus [[Strømmen IL]] klubą)}} == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. OBOS-ligaen|2026]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[1. divisjon]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2026.html 2026 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2025''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[2. divisjon]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[2. divisjon]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[2. divisjon]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[2. divisjon]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. OBOS-ligaen|2021]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[1. divisjon]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2020 m. OBOS-ligaen|2020]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[1. divisjon]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2020.html 2020 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2019 m. OBOS-ligaen|2019]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[1. divisjon]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2019.html 2019 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2018 m. OBOS-ligaen|2018]]''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[1. divisjon]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2018.html 2018 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''[[1. divisjon]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2017.html 2017 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''1. divisjon''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2016.html 2016 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''1. divisjon''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2015.html 2015 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2014''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''1. divisjon''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2014.html 2014 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2013''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''1. divisjon''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2013.html 2013 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2012''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''1. divisjon''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2012.html 2012 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2011''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''1. divisjon''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2011.html 2011 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2010''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''1. divisjon''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesn/noo2010.html 2010 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Pasiekimai == {{NORfut |0| |0| |2|1954, 1957 |0||0|}} {{NORfl | 1986 | 1988 | 2 | 11 (1988 m.)}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.strommen-if.no Oficiali klubo svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/strommen/0fy38o8r/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/strommen/0fy38o8r/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/strommen-if/startseite/verein/17647 Transfermarkt] * [[Kategorija:Norvegijos futbolo klubai|Strommen]] ertju0k7n0f7gmsjnirzoe4uysm14hm 10 194540 7957568 6350755 2026-11-04T17:13:57Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Quote]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 6350755 wikitext text/x-wiki <div style="margin:2px 2em; padding:0.5em; background:#FFF; border:1px solid gray; color:#333;">{{{quote|{{{1}}}}}}{{#if:{{{auth|{{{2|}}}}}}|&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<small>—{{{auth|{{{2}}}}}}</small>}}</div><noinclude> ---- <nowiki>{{</nowiki>quote|''citatos tekstas''|''autoriaus vardas arba parašas''}} or <nowiki>{{</nowiki>quote|quote=''citatos tekstas''|auth=''autoriaus vardas arba parašas''}} autorių nurodyti nebūtina [[Category:Citavimo šablonai|Quotehead]]</noinclude> bylmpbz6a5k77e80ygls4tgia63agea 0 195851 7957793 7957420 2026-11-05T10:03:25Z Vygandas Povilas 225611 Papildžiau apie KPI skaičiavimo centrą 7957793 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:KTU, saulės laikrodis.JPG|thumb|KPI (vėliau KTU) skaičiavimo centro pastatas]] [[Vaizdas:Pn-bessonova-e-o-1986-ips.jpg|thumb|Inžinierė TSRS Mokslų akademijos Kibernetikos problemų instituto filialo skaičiavimo centre 1986 m.]] '''Skaičiavimo centras''' ({{en|computer center}}, {{en|data processing center}}, {{fr|centre de traitement}}) – [[įstaiga]], [[organizacija]] ar jų [[padalinys]], teikiantis [[informacijos apdorojimas|informacijos apdorojimo]] paslaugas ir sudarytas iš [[žmogus|žmonių]], [[techninė įranga|techninės]] ir [[programinė įranga|programinės įrangos]].<ref name="LST2382">[[LST ISO 2382]]-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. [[Lietuvos standartizacijos departamentas]]. 1996. 33 psl.</ref> Tokie centrai buvo pradėti kurti atsiradus pirmosioms [[skaičiavimo mašina|skaičiavimo mašinoms]] ([[kompiuteris|kompiuteriams]]). Pradžioje šie skaičiavimo centrai teikė tiktai [[skaičiavimas|skaičiavimo]] paslaugas. Tačiau palaipsniui pradėjo teikti ir kitas informacijos apdorojimo bei [[saugojimas|saugojimo]] paslaugas. == Skaičiavimo centrų Lietuvoje istorija == Lietuvos universitetinių, regioninių ir kitų stambiausių skaičiavimo centrų steigimasis prasidėjo [[XX a. 7-as dešimtmetis|XX a. 7-ajame dešimtmetyje]]. * [[1962]] m. – įkurtas [[Fizikos ir matematikos institutas|Fizikos ir matematikos instituto]] skaičiavimo centras.<ref name="vle">{{VLE|8|||Fizikos ir matematikos institutas}}</ref> * [[1963]] m. [[gegužės 16]] d. – įkurtas [[VU|Vilniaus universiteto]] skaičiavimo centras<ref>[http://naujienos.vu.lt/pranesimai-spaudai/nuo-pirmosios-vilniaus-universiteto-skaiciavimo-masinos-paleidimo-iki-siu-dienu-50-metu/ Nuo pirmosios Vilniaus universiteto skaičiavimo mašinos paleidimo iki šių dienų – 50 metų]</ref>; * [[1968]] m. – įkurtas [[VGTU]] skaičiavimo centras<ref>[http://www.sc.vgtu.lt/lt/24688/Istorija VGTU skaičiavimo centras] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110425195324/http://www.sc.vgtu.lt/lt/24688/Istorija |date=2011-04-25 }}</ref>; * [[1973]] m. – įkurtas [[KTU]] skaičiavimo centras<ref>[https://web.archive.org/web/20091030023703/http://internet.ktu.lt/sc/lt/istorija.html Kauno technologijos universiteto skaičiavimo centras]</ref>. Pastaba: KPI skaičiavimo centras pradėjo veikti 1963 m. ir iki 1973 m. priklausė Skaičiavimo technikos katedrai<ref>https://dokumen.pub/nuo-auktj-kurs-kaune-iki-kauno-technologijos-universiteto-1920-1997.html 281 psl.</ref> Visuose Lietuvos miestuose, o taip pat kai kuriuose rajonuose (Mažeikiai, Tauragė, Telšiai, Šilutė, Kretinga, Utena ir kt.) 1974-1994 m. veikė Informaciniai skaičiavimo centrai, pavaldūs Centrinei statistikos valdybai<ref>https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0004523493</ref> (nuo 1987 m. - Valstybinis statistikos komitetas, nuo 1990 m. - Statistikos departamentas<ref>https://teisesakturegistras.lt)./acc/legalAct.html?documentId=TAR.DE8FFFABCB57&lang=lt {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>). Jie apdorojo ne tik statistinę informaciją, bet ir teikė skaičiavimo paslaugas įstaigoms, įmonėms ir kolūkiams. Aprūpinti buvo skaičiavimo kompleksais M5000, M5010, M5100,<ref>{{TLE|IV|14–16||Skaičiavimo mašina}}</ref> taip pat elektromechaninėmis perforacinėmis skaičiavimo mašinomis. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{Vikižodynas|skaičiavimo centras|no=T}} {{inf-stub}} [[Kategorija:Informatika]] e8ikbo1nfjhpvhg17ybgmr7xn0vi4o6 0 196224 7957633 7362834 2026-11-04T21:19:20Z Spokiyny 198864 /* */ 7957633 wikitext text/x-wiki {{city/UKR |Pavadinimas =Voločyskas |origpavadin = Волочиськ |Foto =Dorofiivka.JPG |Foto tekstas = |Herbas =Волочиськ герб.jpg |Vėliava =Волочиськ хоругва.jpg |PL=49|PM=32|PS=0|IL=26|IM=10|IS=0 |Regionas = Chmelnyckio sritis |rajonas = Voločysko |Įkurtas = 1463 |Surašymo metai = 2008 |Gyventojų skaičius = 25421 |Plotas = 9.9 |altitudė = |Tinklalapis = |vikiteka =Category:Volochysk |kirč = }} '''Voločyskas''' ({{uk|Волочиськ}}) – miestas [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Chmelnyckio sritis|Chmelnyckio srityje]]. Rajono administracinis centras. [[2026 m.|2026]]-ais metais mieste gyveno 18 200 gyventojai. Įkurtas [[1463]] m., miesto statusas nuo [[1970]]-ųjų m.. Miestas įsikūręs prie [[Zbručė]]s upės ([[Dniestras|Dniestro]] intakas). Išvystyta maisto pramonė. == Sportas == * [[FK Ahrobiznes]] * „Junost“ stadionas (talpa 2 700).<ref>{{Cite web|url=http://fcab.com.ua/stadion|title=Стадіон|date=|website=fcab.com.ua|publisher=Футбольний клуб «Агробізнес» (Волочиськ) — офіційний сайт|archiveurl=https://web.archive.org/web/20180110054703/http://fcab.com.ua/stadion|archivedate=2018-01-10|accessdate=2018-04-02}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == [http://www.volochysk.com.ua/ Miesto tinklalapis (ukr. ir angl.k.)] {{Chmelnyckio srities miestai}} {{Chmelnyckio sritis-stub}} [[Kategorija:Chmelnyckio srities miestai]] lwt20usitmxxbvimr935a3rfw8nd3iw 0 222823 7957562 7955191 2026-11-04T17:02:49Z ~2026-58665-12 227485 7957562 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Lionginas Šepka | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo data = {{Gimė|1907|08|26}} | gimimo vieta = Šiaudinė, dab. {{flagcountry|Lithuania}} | mirties data = {{Mirė|1985|11|04|1907|09|15}} | mirties vieta = [[Vilnius]], {{flagcountry|Lithuania}} | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = liaudies skulptorius | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} [[Vaizdas:Stamps of Lithuania, 2008-15.jpg|thumb|260px|right|[[Lietuvos paštas|Lietuvos pašto]] 2008 m. ženklas: Liongino Šepkos drožta sulptūra [[Šv. Jurgis]]]] '''Lionginas Šepka''' ([[1907]] m. [[rugsėjo 15]] d. Šiaudinėje, [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajone]] – [[1985]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių liaudies [[skulptorius]].<ref name="vle">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lionginas-sepka/ |title=Lionginas Šepka |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija |author=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |date=2018-07-09 |access-date=2026-10-28 }}</ref> Drožinėti pradėjo tik įžengęs į penktą dešimtį, 1950 m. Sukūrė apie 1500 medinių skulptūrų: apvalių žmogaus ūgio statulų, žvėrių ir paukščių figūrėlių, [[bareljefas|bareljefų]], [[horeljefas|horeljefų]]. Kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai. Skulptūros sukurtos 1950–1960 m. yra monumentalios, stilizuotos. Jų paviršius gausiai ornamentuotas (paminklai broliui ir tėvams). Bareljefai (dekoratyvinės kompozicijos, portretai) dažniausiai dvipusiai, suskaidyti į kelias plokštumas. Į plokštumas dažnai įkomponuotas tekstas („Paskutinė vakarienė“, „Bėgimas į Egiptą“, „Barbora Radvilaitė, „Vytautas“). Šepkos drožinių ekspozicija Rokiškio krašto muziejuje atidaryta 1971 m., išplėsta ir atnaujinta – 1992 m., užima 253 m². == Biografija == Gimė 1907 m. gausioje mažažemio valstiečio šeimoje: su jauniausiuoju Lionginu augo Albinas, Jonas, Viktoras, Petras, Adelė, dar keturi vaikai mirė vos gimę. Sugebėjimą kurti paveldėjo iš motinos Elžbietos Šepkienės, kurios kurtos dainos plito apylinkėse. Moteris mirė apie 1916 m., kuomet nebegalėjo gyventi iš skausmo į kariuomenę išėjus jos sūnui Petrui. Tėvas Justinas Šepka buvo tvarkingas ir darbštus žmogus, dažniausiai dirbo samdomus darbus. Mirė sulaukęs 50 metų per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. Vaikystėje ir jaunystėje Šepka piemenavo, bernavo, buvo parsisamdęs sezoniniu darbininku – apie 1932 m. skaldė plento akmenis tiesiamam [[Žemaičių plentas|Žemaičių plentui]], dirbo miško kirtėju, nuo 1938 m. devynerius metus tarnavo pas ūkininkus [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. Grįžo pas giminaičius į [[Pandėlys|Pandėlio]] miestą. Apsistojo pas brolį Petrą, kuris mirė 1949 m. Po metų brolio žmonos paprašytas pabandė pastatyti kryžių, vėliau nusprendė išdrožti paminklą. Nuo to laiko ėmėsi intensyviai kurti. Laimingiausiu savo gyvenimo laikotarpiu Šepka įvardijo 1950–1960 m., kuomet atsiskyręs nuo visų kūrė paminklus broliui ir tėvams. Nuo 1960 m. pas Šepką ėmė lankytis [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės instituto]] studentai, [[Rokiškio kraštotyros muziejus|Rokiškio kraštotyros muziejaus]] darbuotojai. Gyveno atsiskyrėliškai: iš pradžių mirusio brolio namuose, vėliau – netoliese esančioje apgriuvusioje pirtelėje. Ją vėliau, „kad nedarytų sarmatos“, nugriovė giminaičiai. Iš likusių rąstų Šepka susirentė vėjo perpučiamą žieminę ir šalia jos arba viduje droždavo skulptūras. Pritrūkęs vietos žieminėje, savo skulptūroms Šepka nusprendė nulipdyti keturkampį pastatą iš molio – muziejų, tačiau nespėjo. 1961 m. pavasarį, perplanuojant Pandėlio rytinį kvartalą, sklypas, kuriame buvo apsigyvenęs Šepka, atiteko naujam šeimininkui. Pastatai buvo nugriauti, meistro darbus direktoriaus [[Stasys Daunys|Stasio Daunio]] rūpesčiu perėmė Rokiškio kraštotyros muziejus. Šepkai išrūpinta valstybinė globa, jis buvo išvežtas į Vilkaviškio rajono Didvydžių senelių ir neįgaliųjų namus. Ten menininkas jautėsi nesavas, šalinosi žmonių, negalėjo kurti, ilgėjosi gimtinės. 1963 m. S. Daunio ir Liaudies meno iniciatyva Šepka grįžo į gimtąsias vietas. Kurį laiką gyveno pas gimines, vėliau – parūpintame bute [[Leliūnai|Lailūnuose]]. Galiausiai gavęs iš muziejaus pinigų už įsigytus kūrinius, Šepka [[Lebedžiai|Lebedžių]] kaime nusipirko seną namą, kuriame nebuvo net elektros. Vėliau persikėlė į naują namą netoli buvusios tėvų sodybos. 1978 m. Šepka paliko kaimą, vedė. Keldamasis gyventi pas žmoną Danutę į [[Vilnius|Vilnių]], Šepka pasiėmė ir jos dovanotą rudą šunį Sargį. Mylimam augintiniui nugaišus, namus papuošė jo iškamša. Mirė 1985 m. lapkričio 4 d. Vilniuje, aštuonerius metus praleidęs žmonos globoje, amžinojo poilsio grįžo į gimtinę. Palaidotas Lebedžių kapinėse. == Kūrybos etapai == Pirmasis apima 1950–1960 m. Ankstyvajame periode jo kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai. Šepkos kūrinių nevaržo ikonografijos formulės: jo dievai apvilkti švarkais, klumpėti ir basi. Šventosios apgobtos kaimiškomis skaromis, rankose laiko medines knygas su lietuviškais tekstais. Autorius ne kartą dėl savo kūrybos kaimo moterų buvo apšauktas bedieviu. Per 10 metų Šepka sukūrė tris paminklus broliui ir vieną tėvams. Dviejuose paminkluose, skirtuose broliui ir tėvams, sukurta visu ūgiu ant aukštesnio ar žemesnio pjedestalo stovinčios [[Marija|Marijos]] figūra. Pats sudėtingiausias – didysis paminklas, pradėtas kurti 1955 m. Tai savo sudėtinga struktūra, originaliomis plastinėmis formomis, iš daugybės įvairių komponentų susidedantis ir tuo stebinantis kūrinys. Centrinė jo ašis [[kryžius]]; apipintas egzotiškų gėlių girliandomis, vainikais, spinduliais, nuogomis figūrėlėmis. Jį supa stilizuoti žydinčių alyvų krūmai, eglės, pritupdytos išraiškingų paukščių figūrėlių, įvairios formos grandinės, kvadratinėse lentose įrėžti į ornamentus pereinantys tekstai ir karūnuotos širdys. Viskas alsuoja gyvenimu. Antrame kūrybos periode, kuris nuo 1960 m. tęsėsi iki autoriaus mirties, atsiranda socialinių elementų, temų iš dabartinio kaimo gyvenimo. Šepka drožinėja apvalias skulptūras ir bareljefinius istorinių asmenybių, savo artimųjų portretus. Jį domina augalų, gyvūnijos pasaulis. Drožia išraiškingus ištęsto liemens paukščius, keistai ornamentuotas žuvis, stilizuotų gėlių puokštes. Vadovaudamasis tik savo fantazija ir menine intuicija, autorius transformuoja figūras, keičia realias daiktų ir jų dydžių proporcijas. Skulptūrų paviršių padengia paties susikurtu, turtingu, originaliu augaliniu ir geometriniu ornamentu. Autoriaus skulptūros pilnos keisto iškilmingumo, asketiško taurumo. Dažnai Šepkos kūryboje jaučiami du kraštutinumai: didžiausias apibendrinimas ir kai kurių formų natūralistiškas detalizavimas. == Atminimo įamžinimas == * 1987 m. Pandėlyje atidengta ąžuolinė atminimo lenta, 35x80 cm, su [[Bareljefas|bareljefu]]<ref>''Kraštotyrininko kelias'', Leonas Juozonis, Kaunas: Gabija, 2002, p. 30</ref> (aut. [[Leonas Juozonis|L. Juozonis]]) == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Zita Žemaitytė, „Lionginas Šepka“, Vilnius, 1984. * Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1988. == Literatūra == * Pažįstamas ir nepažįstamas Lionginas Šepka: liaudies skulptorius (sud. Marijona Mieliauskienė). – Rokiškis: Rokiškio krašto muziejus, 2007. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9994-0-9 == Nuorodos == * [http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/daile/datgarsis211 Daug teisybės apie dievdirbį – laiškuose mylimai Danutei] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071123115341/http://kamane.lt/lt/atgarsiai/daile/datgarsis211 |date=2007-11-23 }} * [http://www.muziejai.lt/Rokiskis/rokiskio_krasto_muziejus.htm Rokiškio krašto muziejus] {{DEFAULTSORT:Šepka, Lionginas}} [[Kategorija:Lietuvos tautodailininkai]] [[Kategorija:Lietuvos skulptoriai]] 418tuvgdkav1cpl7oex2e528hpx7c2r 7957785 7957562 2026-11-05T08:58:47Z Rokiškio krašto muziejus 227090 Pakeista klaidinga gimimo data 7957785 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Lionginas Šepka | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo data = {{Gimė|1907|08|26}} | gimimo vieta = Šiaudinė, dab. {{flagcountry|Lithuania}} | mirties data = {{Mirė|1985|11|04|1907|09|15}} | mirties vieta = [[Vilnius]], {{flagcountry|Lithuania}} | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = liaudies skulptorius | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} [[Vaizdas:Stamps of Lithuania, 2008-15.jpg|thumb|260px|right|[[Lietuvos paštas|Lietuvos pašto]] 2008 m. ženklas: Liongino Šepkos drožta sulptūra [[Šv. Jurgis]]]] '''Lionginas Šepka''' ([[1907]] m. rugpjūčio 26 d.Šiaudinėje, [[Rokiškio rajonas|Rokiškio rajone]] – [[1985]] m. [[lapkričio 4]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – lietuvių liaudies [[skulptorius]].<ref name="vle">{{cite web |url=https://www.vle.lt/straipsnis/lionginas-sepka/ |title=Lionginas Šepka |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija |author=Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras |date=2018-07-09 |access-date=2026-10-28 }}</ref> Drožinėti pradėjo tik įžengęs į penktą dešimtį, 1950 m. Sukūrė apie 1500 medinių skulptūrų: apvalių žmogaus ūgio statulų, žvėrių ir paukščių figūrėlių, [[bareljefas|bareljefų]], [[horeljefas|horeljefų]]. Kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai. Skulptūros sukurtos 1950–1960 m. yra monumentalios, stilizuotos. Jų paviršius gausiai ornamentuotas (paminklai broliui ir tėvams). Bareljefai (dekoratyvinės kompozicijos, portretai) dažniausiai dvipusiai, suskaidyti į kelias plokštumas. Į plokštumas dažnai įkomponuotas tekstas („Paskutinė vakarienė“, „Bėgimas į Egiptą“, „Barbora Radvilaitė, „Vytautas“). Šepkos drožinių ekspozicija Rokiškio krašto muziejuje atidaryta 1971 m., išplėsta ir atnaujinta – 1992 m., užima 253 m². == Biografija == Gimė 1907 m. gausioje mažažemio valstiečio šeimoje: su jauniausiuoju Lionginu augo Albinas, Jonas, Viktoras, Petras, Adelė, dar keturi vaikai mirė vos gimę. Sugebėjimą kurti paveldėjo iš motinos Elžbietos Šepkienės, kurios kurtos dainos plito apylinkėse. Moteris mirė apie 1916 m., kuomet nebegalėjo gyventi iš skausmo į kariuomenę išėjus jos sūnui Petrui. Tėvas Justinas Šepka buvo tvarkingas ir darbštus žmogus, dažniausiai dirbo samdomus darbus. Mirė sulaukęs 50 metų per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]]. Vaikystėje ir jaunystėje Šepka piemenavo, bernavo, buvo parsisamdęs sezoniniu darbininku – apie 1932 m. skaldė plento akmenis tiesiamam [[Žemaičių plentas|Žemaičių plentui]], dirbo miško kirtėju, nuo 1938 m. devynerius metus tarnavo pas ūkininkus [[Panevėžio apskritis|Panevėžio apskrityje]]. Grįžo pas giminaičius į [[Pandėlys|Pandėlio]] miestą. Apsistojo pas brolį Petrą, kuris mirė 1949 m. Po metų brolio žmonos paprašytas pabandė pastatyti kryžių, vėliau nusprendė išdrožti paminklą. Nuo to laiko ėmėsi intensyviai kurti. Laimingiausiu savo gyvenimo laikotarpiu Šepka įvardijo 1950–1960 m., kuomet atsiskyręs nuo visų kūrė paminklus broliui ir tėvams. Nuo 1960 m. pas Šepką ėmė lankytis [[Vilniaus dailės akademija|Vilniaus dailės instituto]] studentai, [[Rokiškio kraštotyros muziejus|Rokiškio kraštotyros muziejaus]] darbuotojai. Gyveno atsiskyrėliškai: iš pradžių mirusio brolio namuose, vėliau – netoliese esančioje apgriuvusioje pirtelėje. Ją vėliau, „kad nedarytų sarmatos“, nugriovė giminaičiai. Iš likusių rąstų Šepka susirentė vėjo perpučiamą žieminę ir šalia jos arba viduje droždavo skulptūras. Pritrūkęs vietos žieminėje, savo skulptūroms Šepka nusprendė nulipdyti keturkampį pastatą iš molio – muziejų, tačiau nespėjo. 1961 m. pavasarį, perplanuojant Pandėlio rytinį kvartalą, sklypas, kuriame buvo apsigyvenęs Šepka, atiteko naujam šeimininkui. Pastatai buvo nugriauti, meistro darbus direktoriaus [[Stasys Daunys|Stasio Daunio]] rūpesčiu perėmė Rokiškio kraštotyros muziejus. Šepkai išrūpinta valstybinė globa, jis buvo išvežtas į Vilkaviškio rajono Didvydžių senelių ir neįgaliųjų namus. Ten menininkas jautėsi nesavas, šalinosi žmonių, negalėjo kurti, ilgėjosi gimtinės. 1963 m. S. Daunio ir Liaudies meno iniciatyva Šepka grįžo į gimtąsias vietas. Kurį laiką gyveno pas gimines, vėliau – parūpintame bute [[Leliūnai|Lailūnuose]]. Galiausiai gavęs iš muziejaus pinigų už įsigytus kūrinius, Šepka [[Lebedžiai|Lebedžių]] kaime nusipirko seną namą, kuriame nebuvo net elektros. Vėliau persikėlė į naują namą netoli buvusios tėvų sodybos. 1978 m. Šepka paliko kaimą, vedė. Keldamasis gyventi pas žmoną Danutę į [[Vilnius|Vilnių]], Šepka pasiėmė ir jos dovanotą rudą šunį Sargį. Mylimam augintiniui nugaišus, namus papuošė jo iškamša. Mirė 1985 m. lapkričio 4 d. Vilniuje, aštuonerius metus praleidęs žmonos globoje, amžinojo poilsio grįžo į gimtinę. Palaidotas Lebedžių kapinėse. == Kūrybos etapai == Pirmasis apima 1950–1960 m. Ankstyvajame periode jo kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai. Šepkos kūrinių nevaržo ikonografijos formulės: jo dievai apvilkti švarkais, klumpėti ir basi. Šventosios apgobtos kaimiškomis skaromis, rankose laiko medines knygas su lietuviškais tekstais. Autorius ne kartą dėl savo kūrybos kaimo moterų buvo apšauktas bedieviu. Per 10 metų Šepka sukūrė tris paminklus broliui ir vieną tėvams. Dviejuose paminkluose, skirtuose broliui ir tėvams, sukurta visu ūgiu ant aukštesnio ar žemesnio pjedestalo stovinčios [[Marija|Marijos]] figūra. Pats sudėtingiausias – didysis paminklas, pradėtas kurti 1955 m. Tai savo sudėtinga struktūra, originaliomis plastinėmis formomis, iš daugybės įvairių komponentų susidedantis ir tuo stebinantis kūrinys. Centrinė jo ašis [[kryžius]]; apipintas egzotiškų gėlių girliandomis, vainikais, spinduliais, nuogomis figūrėlėmis. Jį supa stilizuoti žydinčių alyvų krūmai, eglės, pritupdytos išraiškingų paukščių figūrėlių, įvairios formos grandinės, kvadratinėse lentose įrėžti į ornamentus pereinantys tekstai ir karūnuotos širdys. Viskas alsuoja gyvenimu. Antrame kūrybos periode, kuris nuo 1960 m. tęsėsi iki autoriaus mirties, atsiranda socialinių elementų, temų iš dabartinio kaimo gyvenimo. Šepka drožinėja apvalias skulptūras ir bareljefinius istorinių asmenybių, savo artimųjų portretus. Jį domina augalų, gyvūnijos pasaulis. Drožia išraiškingus ištęsto liemens paukščius, keistai ornamentuotas žuvis, stilizuotų gėlių puokštes. Vadovaudamasis tik savo fantazija ir menine intuicija, autorius transformuoja figūras, keičia realias daiktų ir jų dydžių proporcijas. Skulptūrų paviršių padengia paties susikurtu, turtingu, originaliu augaliniu ir geometriniu ornamentu. Autoriaus skulptūros pilnos keisto iškilmingumo, asketiško taurumo. Dažnai Šepkos kūryboje jaučiami du kraštutinumai: didžiausias apibendrinimas ir kai kurių formų natūralistiškas detalizavimas. == Atminimo įamžinimas == * 1987 m. Pandėlyje atidengta ąžuolinė atminimo lenta, 35x80 cm, su [[Bareljefas|bareljefu]]<ref>''Kraštotyrininko kelias'', Leonas Juozonis, Kaunas: Gabija, 2002, p. 30</ref> (aut. [[Leonas Juozonis|L. Juozonis]]) == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Zita Žemaitytė, „Lionginas Šepka“, Vilnius, 1984. * Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1988. == Literatūra == * Pažįstamas ir nepažįstamas Lionginas Šepka: liaudies skulptorius (sud. Marijona Mieliauskienė). – Rokiškis: Rokiškio krašto muziejus, 2007. – 184 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9994-0-9 == Nuorodos == * [http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/daile/datgarsis211 Daug teisybės apie dievdirbį – laiškuose mylimai Danutei] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071123115341/http://kamane.lt/lt/atgarsiai/daile/datgarsis211 |date=2007-11-23 }} * [http://www.muziejai.lt/Rokiskis/rokiskio_krasto_muziejus.htm Rokiškio krašto muziejus] {{DEFAULTSORT:Šepka, Lionginas}} [[Kategorija:Lietuvos tautodailininkai]] [[Kategorija:Lietuvos skulptoriai]] 6gbrx0p3erhpeobn3b0nf34k8tlvpti 0 226781 7957474 7863451 2026-11-04T13:11:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957474 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = bus | vardas = Stivas Džobsas<br />{{en|Steve Jobs}} | paveikslėlis = Stevejobs Macworld2005.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1955|02|24}} | gimimo vieta = [[San Fransiskas]], [[Kalifornija]], [[JAV]] | mirties data = {{Mirties data|2011|10|05|1955|02|24}} | mirties vieta = [[Palo Altas]], [[Kalifornija]] , [[JAV]] | tautybė = [[JAV|amerikietis]] | tėvas = | motina = | sutuoktinis = Laurene Powell Jobs (1991–2011 m., iki jo mirties) | vaikai = 3 dukros, 1 sūnus | veikla = [[verslininkas]] | sritis = | įstaigos = [[Apple]] | pareigos = įkūrėjas | išsilavinimas = | alma_mater = Rydo koledžas (vienas semestras 1972 m.) | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = Steve Jobs signature.svg | pastabos = | vikiteka =Category:Steve Jobs }} '''Stivenas Polas „Stivas“ Džobsas''' (Steven Paul „Steve“ Jobs, [[1955]] m. [[vasario 24]] d. – [[2011]] m. [[spalio 5]] d.) – [[JAV]] verslo magnatas ir [[išradėjas]]. Jis buvo vienas „[[Apple]]“ kompanijos įkūrėjų, vadovas ir direktorių tarybos narys. S. Džobsas taip pat įkūrė įmonę „[[Pixar]]“ ir jai vadovavo. 2006 m., susijungus „[[The Walt Disney Company]]“ ir „Pixar“, S. Džobsas tapo „Disney“ kompanijos vadovų tarybos nariu. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje S. Džobsas, kartu su „Apple“ įkūrėjais [[Steve Wozniak|Stivu Vozniaku]], Maiku Markula ir kitais, sukūrė vieną pirmųjų plačiai naudojamų [[asmeninis kompiuteris|asmeninių kompiuterių]]. 1986 m. S. Džobsas nusipirko kompaniją „[[Lucasfilm]]“, kuri vėliau persivadino į „Pixar“. Jis buvo vienas „[[Žaislų istorija|Žaislų istorijos]]“ (1995 m. animacinis filmas) kūrėjų. Džobsui priklausė 50,1 % „Pixar“ akcijų iki kompanijos susijungimo su „The Walt Disney Company“ įvykusio 2006-aisiais. S. Džobsas grįžo į savo įkurtą „Apple“ kompaniją 1996 m., kai „Apple“ nusipirko kompaniją „[[NeXT]]“. Neilgai trukus S. Džobsas tapo „Apple“ generaliniu direktoriumi ir buvo vienas iš „[[iPod]]“, „[[iPhone]]“ bei „[[iPad]]“ kūrėjų. Nuo 2003 m. jis kovojo su vėžiu,<ref>[http://www.bloomberg.com/news/2011-08-25/apple-ceo-jobs-s-health-reports-since-cancer-diagnosis-in-2003-timeline.html Apple CEO Jobs’s Health Reports Since Cancer Diagnosis in 2003: Timeline] „Bloomberg News“, 2011 m. rugpjūčio 25 d.</ref> tačiau galiausiai 2011 m. rugpjūtį paliko „Apple“ vadovo postą. 2011 m. spalio 5 d., apie 15:00 vietos laiku, S. Džobsas mirė savo namuose Kalifornijoje, Palo Alto mieste. Jo mirties priežastis – [[vėžys (liga)|vėžys]]. == Jaunystė == Džobsas gimė [[San Fransiskas|San Fransiske]]<ref name="Smithsonian 1995">{{cite web|url=http://americanhistory.si.edu/collections/comphist/sj1.html|title=Smithsonian Institution. Oral and Video Histories: Steve Jobs|work=Smithsonian Institution|accessdate=2011 m. spalio 29 d.|date=1995 m. balandžio 20 d.|archive-date=2006-12-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20061205020739/http://americanhistory.si.edu/collections/comphist/sj1.html|url-status=dead}}</ref> ir buvo įvaikintas Polo ir Klaros Džobsų, kurie gyveno Mauntn Vju, [[Kalifornija|Kalifornijoje]]. Džobsai vėliau įsidukrino dukrą vardu Pati. Džobso biologinis tėvas – Abdulfattah John Jandali, [[musulmonas]] kilęs iš [[Sirija|Sirijos]] ir emigravęs į JAV<ref>[https://web.archive.org/web/20111008235855/http://arts.guardian.co.uk/netmusic/story/0,13368,1241746,00.html/ Interview with Abdulfattah „John“ Jandali, Jobs' biological father. Autorius Mohannad Al-Haj Ali, išspausdinta „Al Hayat“] „Ya Liban“, 2011 m. vasario 28 d.</ref><ref>{{cite web|title=Stivo Steve Jobs' Father Regrets Adoption, Hasn't Met Apple Founder|url=http://abcnews.go.com/Technology/steve-jobs-biological-father-regrets-adoption-report/story?id=14381769|accessdate=2011 m. spalio 29 d.}}</ref> bei vėliau tapęs politikos mokslų profesoriumi [[Nevada|Nevados]] universitete. Šiuo metu jis yra „Boomtown“ viešbučio kazino, esančio Nevadoje, viceprezidentas.<ref>{{cite news| url=http://www.guardian.co.uk/media/2006/jan/29/citynews.apple | location=London | title=The non-stop revolutionary | date=2006 m. sausio 29 d. | work=The Guardian | first=David | last=Smith}}</ref> Stivo motina – Džoana Schieble (dabartinė pavardė Simpson), baigė mokslus Amerikoje<ref name="bombsite.com">{{cite web |last=Sherman |first=Suzan |url=http://bombsite.com/issues/20/articles/947 |title=BOMB žurnalas: Mona Simpson by Ameena Meer |publisher=Bombsite.com |accessdate=2011 m. spalio 29 d. |archive-date=2011-07-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110721135008/http://bombsite.com/issues/20/articles/947 |url-status=dead }}</ref> ir turi [[Vokietija|vokiško]] bei [[Šveicarija|šveicariško]] kraujo.<ref>{{cite news | last = Sadeghi | first = Shirin | title = Steve Jobs Was an Arab American | work = New America Media | date = 2011 m. spalio 5 d. | url = http://newamericamedia.org/2011/10/steve-jobs-was-an-arab-american.php | accessdate = 2011 m. spalio 29 d. | archive-date = 2011-10-06 | archive-url = https://web.archive.org/web/20111006094528/http://newamericamedia.org/2011/10/steve-jobs-was-an-arab-american.php |url-status=dead }}</ref> Šiuo metu Džoana yra susituokusi ir užaugino S. Džobso biologinę seserį Moną Simpson, kuri yra rašytoja. Stivas ir Mona pirmą kartą susitiko [[1986]] m. ir nuo to laiko palaikė šiltus santykius, S. Džobsas dažnai atvykdavo aplankyti sesers į [[Manhetenas|Manheteną]]. Stivas iš Simpson pasakojimų daugiau sužinojo apie savo tikruosius tėvus ir pakvietė savo motiną į kelis renginius.<ref name="bio sister">Alan Deutschman, Richard Siklos, Heather Halberstadt, John Brodie, Duff McDonald, Craig Offman ir Richard Rushfield, [https://web.archive.org/web/20121114034442/http://www.accessmylibrary.com/article-1G1-138671839/new-establishment-2005-50.html „The New Establishment 2005: The 50 Most Powerful Leaders of the Information Age“], „Vanity Fair“, 2005 m. spalio 1 d.<br /> Andy Behrendt, „Apple Computer mogul’s roots tied to Green Bay“, „Green Bay Press-Gazette“, 2005 m. gruodžio 4 d.<br /> David Smith, [http://www.guardian.co.uk/media/2006/jan/29/citynews.apple „The non-stop revolutionary“], „The Observer“ (JK), 2006 m. sausio 26 d.<br />Rob Waugh, papildomai parašė Paul Henderson, [http://www.dailymail.co.uk/home/moslive/article-1017242/iGod--Apple-went-bad-billions-doing-it.html „iGod – how Apple went bad, and made billions from doing it“], „Daily Mail“ (JK), 2008 m. balandžio 30 d.<br />[http://www.telegraph.co.uk/technology/apple/4242660/Steve-Jobs-Apples-iGod-Profile.html „Steve Jobs, Apple’s iGod: Profile“], „Telegraph“ (JK), 2009 m. sausio 14 d.<br />{{cite news | url=http://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index.htm | publisher=CNN | first=Peter | last=Elkind | title=The trouble with Steve Jobs | date=2008 m. kovo 4 d. | access-date=2011-10-21 | archive-date=2010-04-21 | archive-url=https://web.archive.org/web/20100421165823/http://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index.htm | url-status=dead }}</ref> S. Džobso tėvas tvirtina, kad nenorėjo berniuko atiduoti įvaikinimui, tačiau Simpson tėvai nepritarė jos santuokai su Sirijos piliečiu. Jo bandymai susisiekti su sūnumi buvo bevaisiai,<ref>{{cite news |title=Steve Jobs Kept Private Life Closely Guarded Secret |author=Colleen Curry |work=ABC News |date=2011 m. spalio 6 d. |url=http://abcnews.go.com/Technology/steve-jobs-estranged-father-phone-call-wanted/story?id=14678496 |accessdate=2011 m. spalio 29 d.}}</ref> S. Džobsas taip pat nemėgino susisiekti su tėvu.<ref>[http://news.lalate.com/2011/10/05/abdulfattah-john-jandali-steve-jobs-father-saddened-in-final-months/ Abdulfattah John Jandali, Steve Jobs’ Father, Saddened in Final Months]</ref> Jandali davė interviu dienraščiui „The Sun“ 2011 m. rugpjūčio mėnesį, kai S. Džobsas atsistatydino iš „Apple“ vadovo pareigų. Jis taip pat nusiuntė savo medicininę informaciją daktarams, kai Stivui buvo diagnozuotas kasos vėžys.<ref>[http://www.thesun.co.uk/sol/homepage/features/3778186/First-chat-with-Apple-tycoons-dad.html I fear time is running out to meet son I was forced to give away – Says John Jandali – Steve Jobs' biological father]</ref><ref>[http://img.ibtimes.com/www/articles/20111006/226008_steve-jobs-death-2011-stevejobs-pancreatic-cancer-biological-father-syrian-reactions-how-did-steve-j.htm Steve Jobs' Biological Father: No Comment on Estranged Son’s Death] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111019165311/http://img.ibtimes.com/www/articles/20111006/226008_steve-jobs-death-2011-stevejobs-pancreatic-cancer-biological-father-syrian-reactions-how-did-steve-j.htm |date=2011-10-19 }}</ref> [[Vaizdas:Steve Jobs WWDC07.jpg|upright|thumb|right|Stivas Džobsas „WWDC“ konferencijoje 2007 m.|alt=Waist-high portrait of man in his fifties wearing a black turtle-neck shirt and blue jeans, gesturing in front of a blue curtain]] S. Džobsas mokėsi Kupertino vidurinėje ir Homestedo aukštojoje mokykloje [[Kupertinas|Kupertino]] mieste Kalifornijoje. Jis dažnai vaikščiodavo į paskaitas „[[Hewlett-Packard]]“ kompanijoje [[Palo Alto]] mieste ir kartu su [[Steve Wozniak|Stivu Vozniaku]] buvo pasamdyti dirbti kompanijai per vasarą<ref name="applemuseum">{{cite web|title=Biography: Steve Jobs|publisher=The Apple Museum|url=http://www.theapplemuseum.com/index.php?id=49|accessdate=2011 m. spalio 29 d.}}</ref> Baigęs aukštąją mokyklą 1972 m., S. Džobsas įstojo į Rydo koledžą [[Portlandas|Portlende]]. Nors ir buvo išmestas iš koledžo jau po pirmojo semestro,<ref name="guardian2004">{{cite news|first=Duncan|last=Campbell|url=http://arts.guardian.co.uk/features/story/0,11710,1241745,00.html|title=The Guardian profile: Steve Jobs|work=The Guardian |location=UK |date=2004 m. birželio 8 d.|accessdate=2011 m. spalio 29 d.}}</ref> jis toliau lankė paskaitas Ryde miegodamas pas savo draugus ant grindų, priduodamas [[Coca-Cola|koka kolos]] butelius ir už gautus pinigus pirkdamas maistą, bei gaudamas nemokamą maitinimą kartą per savaitę [[Harė Krišna]] šventykloje.<ref name="commencement">{{cite news|url=http://news-service.stanford.edu/news/2005/june15/jobs-061505.html|title='You've got to find what you love,' Jobs says|work=Stanford Report|date=2005 m. birželio 14 d.|accessdate=2011 m. spalio 29 d.|archive-date=2012-07-11|archive-url=https://archive.today/20120711/http://news-service.stanford.edu/news/2005/june15/jobs-061505.html|url-status=dead}}„Tada aš to nesupratau, bet pasirodė, jog atleidimas iš „Apple“ buvo pats geriausias man galėjęs nutikti dalykas“.</ref> 1974 m. rudenį S. Džobsas grįžo į Kaliforniją ir pradėjo lankytis „Homebrew“ kompiuterių klube kartu su S. Vozniaku. S. Džobsas įsidarbino techniku [[kompiuteriniai žaidimai|kompiuterinius žaidimus]] kuriančioje bendrovėje „[[Atari]]“. Tuo metu jis turėjo tikslą susitaupyti pinigų dvasinei kelionei į [[Indija|Indiją]]. S. Džobsas kartu su savo koledžo laikų draugu (vėliau ir pirmuoju „Apple“ darbuotoju) Danieliu Kotke (''Daniel Kottke'') nukeliavo į Indiją aplankyti [[Hinduizmas|hinduistų]] mokytojo Neem Karoli Baba.<ref>{{cite web|url=http://www.repubblica.it/2008/06/sezioni/scienza_e_tecnologia/santone-silicon-valley/santone-silicon-valley/santone-silicon-valley.html |title=Il santone della Silicon Valley che ha conquistato i tecno-boss |publisher=Repubblica.it |date=2008-06-09 |accessdate=2011 m. spalio 29 d. | language=it }}</ref> Stivas namo grįžo plikai nusiskutęs galvą, apsirengęs tradiciniais indų drabužiais ir pareiškė, kad jis atsivertė į [[Budizmas|budizmą]].<ref name="Andrews ">{{cite news|url=http://www.telegraph.co.uk/technology/apple/4242660/Steve-Jobs-Apples-iGod-Profile.html|title=Steve Jobs, Apple's iGod: Profile|last=Andrews |first=Amanda|work=The Daily Telegraph |location=UK |accessdate=2011 m. spalio 29 d. | date=2009 m. sausio 14 d.}}</ref><ref name="scotsman">{{cite news|url=http://www.scotsman.com/news/steve_jobs_profile_apple_s_hard_core_1_1302995|title=Steve Jobs profile: Apple's hard core|publisher=News Scotsman|accessdate=2011 m. spalio 29 d.|location=Edinburgas|date=2009 m. sausio 11 d.|archive-date=2011-10-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20111029020012/http://www.scotsman.com/news/steve_jobs_profile_apple_s_hard_core_1_1302995|url-status=dead}}</ref> Grįžęs S. Džobsas išbandė įvairius narkotikus, o [[LSD]] vartojimą pavadino „vienu iš dviejų ar trijų svarbiausių nuveiktų dalykų jo gyvenime“. Vėliau Stivas pareiškė, jog jo artimųjų mąstysena skyrėsi nuo jo ir jie negalėdavo suprasti Džobso atliekamų veiksmų. S. Džobsas grįžo į savo ankstesnįjį darbą „Atari“ kompanijoje ir gavo užduotį pagaminti [[Spausdinta schema|spausdintą schemą]] žaidimui „Breakout“. Remiantis „Atari“ įkūrėjo [[Nolan Bushnell|Nolano Bušnelio]] pasakojimu, „Atari“ S. Džobsui pasiūlė po 100 JAV dolerių už kiekvieną [[Mikroprocesorius|mikroprocesorių]], išimtą iš prietaiso. Kadangi Stivas mažai žinojo apie spausdintas schemas, jis susitarė su S. Vozniaku, kad jei šiam pavyks įvykdyti užduotį, jie užmokestį pasidalins per pusę. „Atari“ nuostabai, S. Vozniakas sugebėjo išimti 50 mikroprocesorių. Pasak S. Vozniako, S. Džobsas jam pasakė, kad „Atari“ jiems davė tik 700 JAV dolerių (vietoje 5000 JAV dolerių), tad S. Vozniakui priklausė tik 350 JAV dolerių.<ref name="breakout">[http://www.woz.org/letters/general/91.html „Letters – General Questions Answered“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110612071502/http://www.woz.org/letters/general/91.html|date=2011-06-12}}, Woz.org<br /> Wozniak, Steven: „iWoz“, a: pp. 147–48, b: p. 180. W. W. Norton, 2006. ISBN 978-0-393-06143-7<br /> Kent, Stevn: "The Ultimate History of Video Games", pp. 71–3. Three Rivers, 2001. ISBN 0-7615-3643-4<br /> {{cite web|url=http://www.arcade-history.com/index.php?page=detail&id=3397|title=Breakout|date=2002 m. birželio 25 d.|publisher=Arcade History|accessdate=2011 m. spalio 29 d.}}<br /> {{cite web|url=http://classicgaming.gamespy.com/View.php?view=Articles.Detail&id=395|title=Classical Gaming: A Complete History of Breakout|publisher=Classicgaming.gamespy.com|accessdate=2011 m. spalio 29 d.|archive-date=2012-07-08|archive-url=https://archive.today/20120708/http://classicgaming.gamespy.com/View.php?view=Articles.Detail&id=395|url-status=dead}}</ref> == Karjera == === Apple kompiuterio sukūrimas === [[Vaizdas:Steve Jobs and Bill Gates (522695099).jpg|thumb|left|Stivas Džobsas ir [[Bill Gates|Bilas Geitsas]] konferencijoje 2007 m.]] 1976 metais Stivas Džobsas, Stivas Vozniakas, Ronaldas Veinas (''Ronald Wayne'')<ref name="Wayne01">{{cite news|url=http://extras.denverpost.com/books/chap0411h.htm|title=Tikroji istorija apie Apple Computer|work=The Denver Post|author=Owen W. Linzmayer, No Starch Press}}</ref> ir išėjęs į pensiją „[[Intel]]“ inžinierius Maikas Markula jaunesnysis (''A.C. „Mike“ Markkula Jr.'') įkūrė „[[Apple Inc.]]“. Vozniakas tuomet buvo ir [[elektronika|elektronikos]] [[programišius]] ({{en|hacker}}). Džobsas ir Vozniakas jau buvo pažįstami kelerius metus. Juos 1971 metais supažindino bendras draugas Bilas Fernandesas (''Bill Fernandez''). Tuomet Džobsui buvo 16, o Vozniakui – 21 metai. Džobsas sugebėjo sudominti Vozniaką kompiuterių surinkimu ir pardavimu. Kai „Apple“ plėtėsi, kompanija pradėjo ieškoti patyrusio vadovo, sugebančio susitvarkyti su kompanijos augimu. [[1978]] m. „Apple“ kaip savo naująjį vadovą pasamdė Maiką Skotą (''Mike Scott'') iš „[[National Semiconductor]]“ kompanijos. Skoto vadovavimo laikotarpis „Apple“ buvo labai reikšmingas. [[1983 m.]] Stivas Džobsas į vadovo vietą pisiviliojo Džoną Skalį (''John Sculley'') klausdamas jo: „Ar nori visą gyvenimą pardavinėti saldintą vandenį, ar nori pereiti pas mane ir pakeisti pasaulį?“<ref>{{cite web|url=http://www.actsweb.org/articles/article.php?i=1160&d=2&c=6|title=Jo šansas pakeisti pasaulį}}</ref> Kitais metais „Apple“ sukūrė Supertaurės (''Super Bowl'') reklamą pavadinimu „1984“. „Apple“ akcininkų suvažiavime [[1984]] m. [[sausio 24]] d. Stivas Džobsas entuziazmu trykštančiai publikai pristatė [[Macintosh]] kompiuterį. Macintosh tapo pirmuoju komerciškai sėkmingu mažu kompiuteriu, turinčiu [[grafinė naudotojo sąsaja|grafinę naudotojo sąsają]] ({{en|Graphical User Interface}}). Mac kompiuterio vystymą perėmė Džefas Raskinas (''Jef Raskin''), o vėliau ir pats Džobsas. Nors Džobsas buvo įtikinantis ir [[Charizma|charizmatiškas]] „Apple“ direktorius, kai kurie tuometinių laikų „Apple“ darbuotojai jį apibūdina kaip nepastovų ir [[Temperamentas|temperamentingą]] vadovą. Pardavimų kritimas 1984 metų pabaigoje pablogino Džobso ir Skalio santykius. 1985 m. gegužės mėnesį, motyvuodamas pablogėjusia situacija kompanijoje, Skalis atleido Džobsą iš kompanijos.<ref>{{cite web|url=http://www.folklore.org/StoryView.py?project=Macintosh&story=The_End_Of_An_Era.txt|title=Eros pabaiga|first=Andy|last=Hertzfeld|publisher=folklore.org}}</ref><ref>Steven Levy – „Insanely Great – The Life and Times of Macintosh, the Computer That Changed Everything“ – Penguin Books, 1994, 2000 – puslapis 204.</ref> Vėliau Džobsas teigė: „Sunkumas būnant sėkmingu žmogumi buvo pakeistas lengvumu būnant pradedančiuoju, neužtikrintu žmogumi. Tai man leido įžengti į vieną kūrybiškiausių laikotarpių mano gyvenime.“<ref>{{cite news|last=Kopun|first=Francine|title=Gyvenimo pamokos pagal Džobsą|url=http://www.thestar.com/business/companies/apple/article/1044907--life-lessons-from-jobs|newspaper=The Star|date=2011-08-25|location=Toronto}}</ref> === NeXT Computer === {{Main|NeXT}} [[Vaizdas:First Web Server.jpg|thumb|right|upright=.9|„NeXT“ kompiuteris, kurį [[CERN]] organizacijoje naudojo Timas Bernersas-Li ir kuris tapo pirmuoju [[Žiniatinklis|žiniatinklio]] [[Serveris|serveriu]].]] Palikęs „Apple“, Džobsas 1985 m. už 7 milijonus dolerių įkūrė kompaniją „[[NeXT]]“. Po metų Džobsas nebeturėjo nei pinigų, nei naujų idėjų. Galiausiai jis patraukė milijardieriaus [[Ross Perot|Roso Peroto]] dėmesį. Jis nusprendė investuoti į Džobso kompaniją. „NeXT“ [[Darbo stotis|darbo stotys]] ({{en|workstations}}) buvo pradėtos pardavinėti [[1990]] m. ir kainavo $9 999. Kaip ir „[[Apple Lisa]]“ kompiuteris, „NeXT“ darbo stotis buvo technologiškai pažengęs produktas, tačiau buvo kritikuojamas dėl kainos, nes švietimo sektorius jų negalėjo įpirkti, o būtent šiam sektoriui produktas buvo skirtas.<ref>Rose, F. (2009 m. balandžio 29 d.). [http://www.wired.com/epicenter/2011/08/the-end-of-inno/ Apple nekaltumo pabaiga: kas nutiko, kai Stivas Džobsas buvo atleistas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111028000857/http://www.wired.com/epicenter/2011/08/the-end-of-inno/ |date=2011-10-28 }}. „Wired“.</ref> „NeXT“ darbo stotis buvo žinoma dėl savo techninių galimybių, kurių svarbiausia buvo [[objektinis programavimas|objektinio programavimo]] ({{en|object-oriented}}) sistema. Džobsas „NeXT“ produktus skyrė finansinei, mokslinei ir akademinei bendruomenei, pabrėždamas „NeXT“ inovatyvumą bei eksperimentavimą su tokiomis naujomis technologijomis kaip „Mach“ [[Branduolys (OS)|branduolys]] ({{en|kernel}}). Atnaujinta antros kartos NeXTcube darbo stotis taip pat buvo išleista 1990 m. Džobsas ją apibūdino kaip „visuomeninį“ kompiuterį galintį pakeisti asmeninį kompiuterį. Su inovatyvia NeXTMail [[Elektroninis laiškas|elektroninių laiškų]] sistema, NeXTcube galėjo pirmą kartą naudoti garsines, vaizdines ir grafines funkcijas elektroniniame laiške. Džobsas vadovavo „NeXT“ kompanijai apsėstas [[Estetika|estetinės]] tobulybės. Tai „NeXT“ sudavė stiprų smūgį. [[1993]] m., pardavusi tik 50 000 prietaisų, kompanija nusprendė gaminti tik [[Programinė įranga|programinę įrangą]] ir sukūrė [[NeXTSTEP]]/Intel [[operacinė sistema|operacinę sistemą]]. Kompaniją [[1994]] m. uždirbo $1,03 milijono. [[1996]] m. „NeXT Software, Inc.“ sukūrė WebObjects internetinę sistemą ({{en|Web application framework}}), padėjusią toliau plėtoti internetines programas. Kai 1997 metais „Apple“ įsigijo „NeXT“, WebObjects buvo naudojamas kuriant „Apple“ ir „[[iTunes]]“ parduotuves bei „[[MobileMe]]“ paslaugas. === [[Pixar]] ir [[The Walt Disney Company|Disney]] === [[Vaizdas:Steve Jobs.jpg|thumb|upleft|Džobsas Macworld konferencijoje 2008 m.]] 1986 m. Džobsas nusipirko „The Graphics Group“ (vėliau pervadintą į „[[Pixar]]“) iš „[[Lucasfilm]]“ kompiuterinės grafikos padalinio už $10 milijonų, kurių $5 milijonai buvo skirti įmonės [[Kapitalas|kapitalui]].<ref>{{cite web|url=http://alvyray.com/Pixar/ |title=Pixar įkūrimo dokumentai |publisher=Alvyray.com |accessdate=2010-04-19}}</ref> Naujosios kompanijos pradinė būstinė buvo Lucasfilm Kerner studija San Rafaelyje, Kalifornijoje, tačiau vėliau ji persikėlė į Emervilį. Pagal pradinį sumanymą kompanija turėjo būti aukštos kokybės grafinės įrangos tiekėja. Tačiau po daug nepelningų metų pardavinėjant Pixar Image kompiuterį, „Pixar“ pasirašė sutartį su „[[The Walt Disney Company|Disney]]“. Pagal sutartį Pixar turėjo kurti [[animacinis filmas|animacinius filmus]], kuriuos finansuotų ir platintų „Disney“. Pirmasis dviejų kompanijų filmas buvo 1995 m. sukurta „[[Žaislų istorija]]“. Šis filmas jiems atnešė šlovę ir kritikų pripažinimą. Per kitus 15 metų kai „Pixar“ vadovavo Džonas Laseteris (''John Lasseter''), „Disney“ ir „Pixar“ sukūrė nemažai animacinių filmų atnešusių didelį pelną: „[[Iš vabalų gyvenimo]]“ (1998); „[[Žaislų istorija 2]]“ (1999); „[[Monstrų biuras]]“ (2001); „[[Žuviukas Nemo]]“ (2003); „[[Nerealieji]]“ (2004); „[[Ratai (animacinis filmas)|Ratai]]“ (2006); „[[La Troškinys]]“ (2007); „[[WALL-E. Šiukšlių princo istorija]]“ (2008); „[[Aukštyn]]“ (2009); „[[Žaislų istorija 3]]“ (2010). „Žuviukas Nemo“, „Nerealieji“, „La Troškinys“, „WALL-E. Šiukšlių princo istorija“, „Aukštyn“ ir „Žaislų istorija 3“ kiekvienas gavo [[Oskaras|Oskarą]] kaip geriausias animacinis filmas, tačiau ši apdovanojimų kategorija buvo įsteigta tik 2001 metais. 2003–2004 m., baiginėjantis „Pixar“ ir „Disney“ kontraktui, Džobsas ir „Disney“ vadovas Maiklas Eisneris (''Michael Eisner'') bandė susitarti dėl partnerystės pratęsimo, tačiau deryboms nepavykus<ref>Wolff, Michael, [http://www.vanityfair.com/culture/features/2006/04/wolff200604?currentPage=all „iPod, Therefore I am“], „Vanity Fair“ žurnalas, 2006 m. balandis.</ref> 2004 metų pradžioje Džobsas paskelbė, jog „Pixar“ ieškos naujo partnerio, kadangi sutartis su „Disney“ baigėsi. [[2005]] m. spalį Eisnerį „Disney“ vadovo vietoje pakeitė Bobas Igeris (''Bob Iger''). Igeris greitai atnaujino derybas su Džobsu ir „Pixar“. [[2006]] m. [[sausio 24]] d. Igeris ir Džobsas paskelbė, kad „Disney“ sutiko nusipirkti „Pixar“ už $7,4 milijardo. Kai „Pixar“ buvo nupirktas, Džobsas tapo daugiausiai „Disney“ akcijų valdančiu žmogumi visoje kompanijoje (jam priklausė maždaug 7 % „Disney“ akcijų).<ref name="DisneyBuysPixar">Sausio 25 d., 2006 m. [http://inhome.rediff.com/money/2006/jan/25disney.htm „Disney“ perka „Pixar“ už 7,4 milijardo JAV dolerių“], rediff.com</ref> Jis turėjo daugiau akcijų nei Eisneris (1,7 %) ar [[Walt Disney|Volto Disnėjaus]] giminaitis Rojus E. Disnėjus (''Roy E. Disney''), kuris iki savo mirties valdė apie 1 % „Disney“ akcijų. Šio žmogaus kritika Eisneriui – ypač dėl nutrauktų derybų su „Pixar“ – paskatino pastarąjį pasitraukti iš „Disney“ vadovo pareigų. === Sugrįžimas į Apple === 1996 m. „Apple“ paskelbė, jog jie įsigys „NeXT“ už $429 mln. 1996 m. pabaigoje sutartis buvo pasirašyta<ref>[http://web.archive.org/web/*/product.info.apple.com/pr/press.releases/1997/q2/970207.pr.rel.next.html Apple Computer, Inc. baigia susijungimą su NeXT Software Inc.], „Apple Inc.“, 1997 m. vasario 7 d.</ref> ir Džobsas grįžo į kompaniją, kurią pats ir įkūrė. Jis tapo laikinu „Apple“ vadovu 1997 m. rugsėjo mėn.,<ref>{{Cite news| title = Apple paskelbia Džobsą laikinu vadovu| work=The New York Times| location = New York| accessdate =2011-06-27| date = 1997-09-17| url = http://www.nytimes.com/library/cyber/week/091797apple.html}}</ref> kai pasitraukė tuometinis „Apple“ vadovas Džilas Amelio (''Gil Amelio''). 1998 m. kovo mėnesį, norėdamas „Apple“ vėl padaryti pelninga kompanija, Džobsas nutraukė tokių projektų vystymą, kaip [[Newton (platforma)|Newton]], Cyberdog ar OpenDoc. Tuo metu nemažai „Apple“ darbuotojų važiuodami liftu „bijojo, kad liftui sustojus gali netekti darbo. Iš tikrųjų Džobsas retai atleisdavo darbuotojus, tačiau keli žmonės jau buvo atleisti ir to užteko įbauginti visą kompaniją.“<ref>{{cite news|url=http://archive.salon.com/tech/books/2000/10/11/jobs_excerpt/index2.html|title=Stivo Džobso ateitis|date=2000-10-11|work=Salon.com|access-date=2011-10-21|archive-date=2009-04-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20090416051238/http://archive.salon.com/tech/books/2000/10/11/jobs_excerpt/index2.html|url-status=dead}}</ref> Džobsas taip pat pakeitė [[Licencija|licencijų]] išdavimo programą Macintosh clone kompiuteriams. Šio pasekoje, gamykloms pasidarė per brangu toliau gaminti šiuos kompiuterius. Kartu su kompanija „NeXT“, „Apple“ nusipirko ir jų išradimus, kurie vėliau tapo ir „Apple“ produktų dalimi. Didžiausią įtaką padarė NeXTSTEP, kuris vėliau tapo „[[Mac OS X]]“. Vadovaujant Džobsui, kompanija pastebimai padidino pardavimų skaičių ir pristatė tokius naujus produktus kaip „[[iMac]]“. Nuo tada patrauklus dizainas ir reklama yra „Apple“ vizitinė kortelė. 2000 m. „Macworld“ parodoje Džobsas oficialiai tapo nebe laikinu, o nuolatiniu „Apple“ vadovu ({{en|CEO}}).<ref>{{Cite news| last = Norr| first = Henry| title = MacWorld paroda / Džobsas tampa Apple vadovu| work = San Francisco Chronicle| accessdate = 2011-06-27| date = 2000-01-06| url = http://articles.sfgate.com/2000-01-06/business/17635644_1_mac-os-itools-apple-servers| archive-date = 2012-07-07| archive-url = https://archive.today/20120707/http://articles.sfgate.com/2000-01-06/business/17635644_1_mac-os-itools-apple-servers| url-status = dead}}</ref> Jis šmaikštavo, kad nuo šiol šios pareigos vadinsis iCEO.<ref>{{cite news|url=http://archives.cnn.com/2000/TECH/computing/01/05/macworld.keynote/index.html|title=Džobsas paskelbia apie naująjį MacOS ir pasivadina iCEO|date=2000-01-05|publisher=CNN|access-date=2011-10-21|archive-date=2012-07-08|archive-url=https://archive.today/20120708/http://archives.cnn.com/2000/TECH/computing/01/05/macworld.keynote/index.html|url-status=dead}}</ref> Kompanija toliau plėtėsi ir pristatė nemažai naujų idėjų. Tarp tokių buvo nešiojamas muzikos grotuvas „[[iPod]]“ bei „iTunes“ parduotuvė. [[2007]] m. [[birželio 29]] d. „Apple“ įsiveržė ir į [[mobilusis telefonas|mobiliųjų telefonų]] rinką, pristatydami telefoną su [[Jutiklinis ekranas|jutikliniu ekranu]] „[[iPhone]]“. Nors Džobsas ir skatino naujoves, jis vis primindavo darbuotojams, kad „tikrų menininkų laivas“<ref>{{cite web|url=http://folklore.org/StoryView.py?project=Macintosh&story=Real_Artists_Ship.txt|title=Real Artists Ship}}</ref> (produktų pristatymas laiku) yra tiek pat svarbus, kiek produkto dizainas ar [[Inovacija|inovatyvumas]]. Džobsas buvo ir mylimas, ir kritikuojamas dėl savo iškalbos ir įtikinėjimo, jo kalbos kartais „prasilenkdavo su realybe“. Tai būdavo aiškiai pastebima per „Apple“ produktų pristatymus Macworld parodose ar Pasaulinėse gamintojų konferencijose ({{en|Worldwide Developers Conference}}). === Atsistatydinimas === 2011 m. rugpjūtį Džobsas atsistatydino iš „Apple“ vadovo pareigų, tačiau liko pirmininkauti direktorių tarybai.<ref>{{cite web |url=http://techcrunch.com/2011/08/24/steve-jobs-resigns-from-apple/ |title=Stivas Džobsas atsistatydina iš Apple|author=Siegler, MG |work=TechCrunch |accessdate=2011-08-25}}</ref><ref>{{cite news |last=Gupta |first=Poornima |url=http://www.reuters.com/article/2011/08/24/us-apple-idUSTRE77N82K20110824 |title=Stivas Džobsas pasitraukia |agency=Reuters |date=2011-08-18 |accessdate=2011-08-25 |archive-date=2012-07-02 |archive-url=https://archive.today/20120702/http://www.reuters.com/article/2011/08/24/us-apple-idUSTRE77N82K20110824 |url-status=dead }}</ref> Praėjus kelioms valandoms po Džobso pasitraukimo, „Apple“ akcijų vertė nukrito 5 %.<ref>{{cite web |url=http://www.finance.yahoo.com/q?s=AAPL |title=AAPL: ataskaita apie Apple Inc.- Yahoo! Finance |publisher=Finance.yahoo.com |date=2007-01-02 |accessdate=2011-08-25 |archive-date=2012-06-28 |archive-url=https://archive.today/20120628/http://www.finance.yahoo.com/q?s=AAPL |url-status=dead }}</ref> Palyginti nedidelis akcijų vertės nuosmukis, žinant Stivo Džobso svarbą „Apple“ kompanijai, buvo dėl to, kad Džobso sveikatos problemos visiems buvo žinomos jau kelerius metus. 2011 m. sausį Stivas buvo pasitraukęs iš pareigų dėl pablogėjusios sveikatos.<ref name=wsj>{{cite news |accessdate=2011-08-25|url=http://blogs.wsj.com/digits/2011/08/24/apples-stock-looks-like-jobss-departure-was-priced-in/ |title=Apple vertė: Džobso išėjimas jiems kainavo |work=The Wall Street Journal |date=2011-08-24 |author=Valentino-DeVries, Jennifer }}</ref> Pasak „[[Forbes]]“ žurnalo, Džobso pasitraukimas turėjo pakenkti ir „Apple“, ir „Disney“, kompanijoms, kuriose jis atliko svarbų vaidmenį.<ref>{{cite news|author=Steve Schaefer |url=http://www.forbes.com/sites/steveschaefer/2011/08/24/steve-jobs-steps-down-apple-shares-drop-5-after-hours/ |title=Forbes |work=Forbes |date=2011-07-26 |accessdate=2011-08-25}}</ref> Tą pačią Džobso pasitraukimo dieną „Disney“ akcijų vertė nukrito 1,5 %.<ref>{{cite web |url=http://www.finance.yahoo.com/q?s=DIS&ql=0 |title=DIS: ataskaita apie The Walt Disney Company - Yahoo! Finance |publisher=Finance.yahoo.com |accessdate=2011-08-25 |archive-date=2012-07-02 |archive-url=https://archive.today/20120702/http://www.finance.yahoo.com/q?s=DIS&ql=0 |url-status=dead }}</ref> == Verslo ypatumai == === Turtas === Nors Džobsas būdamas „Apple“ generaliniu direktoriumi ir uždirbdavo tik 1 dolerį per metus,<ref>{{cite web|url=http://finance.ninemsn.com.au/executivesuite/insight/157553/executive-salaries-on-the-rise-again.slideshow|title=Vadovų algos vėl didėja|work=Slideshow|publisher=NineMSN|page=5|accessdate=2011-05-11|archive-date=2012-05-29|archive-url=https://archive.today/20120529/http://finance.ninemsn.com.au/executivesuite/insight/157553/executive-salaries-on-the-rise-again.slideshow|url-status=dead}}</ref> jis valdė 5,426 milijono vertės „Apple“ akcijų, taip pat 138 milijonų vertės „Disney“ akcijų, kurias gavo už „Disney“ ir „Pixar“ susijungimą.<ref>[http://tech.fortune.cnn.com/2009/10/21/steve-jobs-is-282-million-richer/ „Stivas Džobsas yra $300 milijonų turtingesnis“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111016212412/http://tech.fortune.cnn.com/2009/10/21/steve-jobs-is-282-million-richer/ |date=2011-10-16 }}. „Fortune“. Nuoroda tikrinta June 10, 2010.</ref> „[[Forbes]]“ žurnalo rengiamame turtingiausių JAV žmonių sąraše, Džobsas užėmė 42-ą vietą, su 8,3 milijardo dolerių vertės turtu.<ref>[http://www.forbes.com/profile/steve-jobs „2009 m. turtingiausių amerikiečių 400-tukas“]. „Forbes“.</ref> 2001 m. Stivas Džobsas buvo apdovanotas 7,5 milijono „Apple“ akcijų, kurių kiekvienos vertė buvo $18.30. Tačiau vėliau paaiškėjo, jog tikroji kiekvienos akcijos vertė turėjo būti $21.10. Taigi Džobsas buvo apkaltintas sukčiavimu, nes nuslėpė apie $20 000 000. Dėl to „Apple“ vadovui buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos. [[2006]] m. [[gruodžio 26]] d. byla buvo baigta narplioti ir buvo išaiškinta, jog Džobsas [[2003]] m. grąžino visas jam padovanotas akcijas.<ref>{{cite news|url=http://www.eetimes.com/news/latest/showArticle.jhtml?articleID=196800077|title=Apple pripažįsta suklastojusi dokumentus|accessdate=2007-01-01|date=2006-12-29|work=EE Times|archive-date=2013-05-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20130521222121/http://www.eetimes.com/news/latest/showArticle.jhtml?articleID=196800077|url-status=dead}}</ref> [[2008]] m. liepos 1 d. prieš kelis „Apple“ [[Bendrovės valdyba|direktorių tarybos]] narius buvo pateiktas $7 milijardų ieškinys, dėl sukčiavimo su [[vertybiniai popieriai|vertybiniais popieriais]].<ref>{{cite web|url=http://www.dailytech.com/Group+Wants+7B+USD+From+Apple+Steve+Jobs+Executives+Over+Securities+Fraud+/article12258.htm|title=Vadovai nori iš Apple atgauti $7 milijardus|access-date=2011-10-21|archive-date=2012-02-04|archive-url=https://www.webcitation.org/65C7Da5fL?url=http://www.dailytech.com/Group+Wants+7B+USD+From+Apple+Steve+Jobs+Executives+Over+Securities+Fraud+/article12258.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.informationweek.com/news/global-cio/legal/showArticle.jhtml?articleID=208802018|title=Apple vadovybė paduota į teismą dėl sukčiavimo|access-date=2011-10-21|archive-date=2009-05-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20090519090826/http://www.informationweek.com/news/global-cio/legal/showArticle.jhtml?articleID=208802018|url-status=dead}}</ref> === Vadovavimo stilius === [[Vaizdas:Medvedev and Steve Jobs.jpg|thumb|Džobsas rodo „iPhone 4“ telefoną [[Rusija|Rusijos]] prezidentui [[Dmitrijus Medvedevas|Dmitrijui Medvedevui]] 2010 m. birželio 23 d.]] Džobsas buvo agresyvi ir daug reikalaujanti asmenybė. Tai ypač buvo pabrėžiama biografinėse knygose apie jį: Maiko Morico „Mažoji karalystė“ (Mike Moritz „The Little Kingdom“), Alano Doičmano „Antrasis Stivo Džobso atėjimas“ (Alan Deutschman „The Second Coming of Steve Jobs“) bei Džefrio Jongo ir Viljamo Saimono „iKona:Stivas Džobsas“ (Jeffrey S. Young & William L. Simon „iCon: Steve Jobs“). [[1993]] m. Džobsas užėmė pirmą vietą Fortune žurnalo „kiečiausių JAV vadovų“ reitinge. Vienas „NeXT“ kompanijos įkūrėjų Denlas Levinas (''Dan’l Lewin'') duodamas interviu žurnalui Fortune, sakė: „Kilimai buvo neįtikėtini… tačiau kritimai – neįsivaizduojami.“ <ref>{{cite journal | url=http://money.cnn.com/magazines/fortune/fortune_archive/1993/10/18/78470/ | publisher=CNN | first=Brian | last=Dumaine | title=Amerikos kiečiausi vadovai | journal=Fortune | date=spalio 18 d., 1993 m. | access-date=2011-10-21 | archive-date=2011-12-14 | archive-url=https://web.archive.org/web/20111214095617/http://money.cnn.com/magazines/fortune/fortune_archive/1993/10/18/78470/ | url-status=dead }}</ref> Buvęs Džobso kolega Džefas Raskinas teigė, jog Stivas „būtų buvęs puikus [[Prancūzija|Prancūzijos]] karalius“.<ref>{{cite news |last=Appleyard |first=Bryan |title=Stivas Džobsas: Žmogus ištobulinęs Apple |page=2 |work=The Sunday Times |location=UK |date=16 d m. rugpjūčio mėn.., 2009 m. |url=http://technology.timesonline.co.uk/tol/news/tech_and_web/article6797859.ece?token=null&offset=12&page=2 |accessdate=vasario 23 d., 2011 m. |archive-date=2009-10-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20091016044341/http://technology.timesonline.co.uk/tol/news/tech_and_web/article6797859.ece?token=null&offset=12&page=2 |url-status=dead }}</ref> Džobsas stengėsi, kad „Apple“ pirmautų ne tik [[technologijos|technologijų]] pažangumu ir stiliumi, tačiau ir kitomis sritimis. Jis visada norėjo būti priekyje konkurentų. 2007 m. šią savo savybę Džobsas apibūdino ledo ritulininko [[Wayne Gretzky|Veino Gretzkio]] citata: <blockquote>Yra viena sena Veino Gretzkio citata, kurią aš labai mėgstu. „Aš čiuožiu ten kur ritulys bus, ne ten kur jis jau buvo.“ „Apple“ kompanija visą laiką stengėsi šitai vykdyti. Nuo pačių pačių pradžių. Ir mes toliau tai darysime.<ref>{{cite web |title=JOBS MACWORLD 07 |publisher=blog.seattlepi.nwsource.com |year=2007 |url=http://www.engadget.com/2007/01/09/live-from-macworld-2007-steve-jobs-keynote/|accessdate=balandžio 19 d., 2010 m.}}</ref></blockquote> Floidas Normanas (''Floyd Norman'') sakė, jog dirbdamas „Pixar“, Džobsas buvo „subrendusi, atlaidesnė asmenybė“ ir niekada nesikišdavo į filmų kūrėjų darbą.<ref>{{cite news |author=Floyd Norman |title=Steve Jobs: A Tough Act to Follow |publisher=Jim Hill Media |date=19 d m. sausio mėn.., 2009 m. |url=http://jimhillmedia.com/blogs/floyd_norman/archive/2009/01/19/steve-jobs-a-tough-act-to-follow.aspx |accessdate=sausio 19 d., 2009 m. |archive-date=2010-05-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100508103204/http://jimhillmedia.com/blogs/floyd_norman/archive/2009/01/19/steve-jobs-a-tough-act-to-follow.aspx |url-status=dead }}</ref> 2005 m. Stivas Džobsas visose „Apple“ parduotuvėse uždraudė prekiauti leidėjų John Wiley & Sons knygomis, nes šie išspausdino knygą „iKona:Stivas Džobas“.<ref>{{cite news |title=Stivas Džobsas, peržiūrėjęs savo biografiją: "uždrauskite ją" |last=Hafner |first=Katie |work=The New York Times |date=30 d m. balandžio mėn.., 2005 m. |page=Technology |url= http://www.nytimes.com/2005/04/30/technology/30apple.html?ex=1272513600&en=7cc0ad54117bc197&ei=5090&partner=rssuserland&emc=rss |accessdate=spalio 16 d., 2006 m.}}</ref> === Išradimai === Stivas Džobsas yra minimas kaip išradėjas arba vienas iš išradėjų 338-iuose JAV [[Patentas|patentuose]]. Jo išradimai prasideda nuo paties [[kompiuteris|kompiuterio]] iki lietimui jautraus ekrano, [[Kolonėlė|kolonėlių]] ar [[Klaviatūra|klaviatūrų]].<ref name="Patents registry database 1">{{cite web|url=http://patft.uspto.gov/netacgi/nph-Parser?Sect1=PTO2&Sect2=HITOFF&p=1&u=%2Fnetahtml%2FPTO%2Fsearch-bool.html&r=0&f=S&l=50&TERM1=jobs&FIELD1=INNM&co1=AND&TERM2=apple&FIELD2=ASNM&d=PTXT|title=JAV patentų duomenų bazė|accessdate=rugpjūčio 29 d., 2011 m.|archive-date=2013-08-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20130812215018/http://patft.uspto.gov/netacgi/nph-Parser?Sect1=PTO2&Sect2=HITOFF&p=1&u=%2Fnetahtml%2FPTO%2Fsearch-bool.html&r=0&f=S&l=50&TERM1=jobs&FIELD1=INNM&co1=AND&TERM2=apple&FIELD2=ASNM&d=PTXT|url-status=dead}}</ref><ref name="Patents registry database 2">{{cite web|url=http://appft1.uspto.gov/netacgi/nph-Parser?Sect1=PTO2&Sect2=HITOFF&p=1&u=%2Fnetahtml%2FPTO%2Fsearch-bool.html&r=0&f=S&l=50&TERM1=jobs&FIELD1=IN&co1=AND&TERM2=apple&FIELD2=AS&d=PG01|title=JAV kandidatų į patentus duomenų bazė|accessdate=2011 m. rugpjūčio 29 d.|archive-date=2015-12-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20151226171021/http://appft1.uspto.gov/netacgi/nph-Parser?Sect1=PTO2&Sect2=HITOFF&p=1&u=%2Fnetahtml%2FPTO%2Fsearch-bool.html&r=0&f=S&l=50&TERM1=jobs&FIELD1=IN&co1=AND&TERM2=apple&FIELD2=AS&d=PG01|url-status=dead}}</ref> === Labdara === „[[BusinessWeek]]“ žurnalistas Arikas Heseldalas (''Arik Hesseldahl'') teigė, jog „Džobsas nėra plačiai žinomas dėl [[labdara|labdaros]] organizavimo“, lyginant su [[Bill Gates|Bilu Geitsu]].<ref>[http://www.businessweek.com/technology/ByteOfTheApple/blog/archives/2008/08/thoughts_on_the_1.html „Mintys apie Stivo Džobso palikimą“]. „Bloomberg Businessweek“, 2010 m. rugpjūčio 12 d.</ref> 1997 m., grįžęs į „Apple“ vadovo postą, Džobsas atšaukė visas labdaros programas.<ref>[http://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index4.htm „Bėdos su Stivu Džobsu“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230718075341/https://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index4.htm |date=2023-07-18 }}. „Fortune“, 2010 m. rugpjūčio 12 d.</ref> == Asmeninis gyvenimas == [[1991]] m. [[kovo 18]] d. Džobsas vedė Loreną Powell (''Laurene Powell''). Juos sutuokė [[Zen|dzenbudistų]] vienuolis Kobun Chino Otogawa.<ref>{{cite news |last=Elkind |first=Peter |url=http://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index2.htm |title=Stivas Džobsas (psl. 2) – kovo 4 d., 2008 m. |publisher=CNN |date=kovo 4 d., 2008 m. |accessdate=balandžio 19 d., 2010 m. |archive-date=2010-03-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20100305185913/http://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index2.htm |url-status=dead }}</ref> Pora susilaukė sūnaus ir dviejų dukrų.<ref>{{cite web|url=http://www.cnbc.com/id/43479628?slide=9 |title=Nuotraukos iš CNBC |publisher=CNBC |accessdate=liepos 3 d., 2011 m.}}</ref> Džobsas turi dar vieną dukterį gimusią 1978 m. vardu Liza Brenan-Džobs (''Lisa Brennan-Jobs''), kuri gimė po jo draugystės su tapytoja Krisan Brenan (''Chrisann Brennan'').<ref name="sjfortune-pg2">{{cite news|last=Elkind|first=Peter|title=Problemos su Stivu Džobsu|publisher=Fortune|date=kovo 15 d., 2008 m.|url=http://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index2.htm|accessdate=sausio 6 d., 2009 m.|archive-date=2010-03-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20100305185913/http://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index2.htm|url-status=dead}}</ref> Krisan sunkiai, vien iš pašalpos, augino dukterį, nes Džobsas neigė esąs mergaitės tėvas ir teigė, jog jis yra nevaisingas. Po kiek laiko Stivas pripažino, jog Liza yra jo dukra. Džobsas buvo didelis „[[The Beatles|Bitlų]]“ gerbėjas. Jis cituodavo „Bitlus“ įvairiomis progomis. Paklaustas apie savo verslo modelį, jis atsakė: {{Citata|Mano verslo modelis yra „Bitlai“: jie buvo keturi jauni vyrukai, kurie palaikė ir balansavo vienas kitą. Kartu jie buvo geresni, negu būtų buvę atskirai. Geriausi ir teisingiausi verslo sprendimai pasiekiami ne vieno žmogaus, bet visos komandos dėka.|Stivas Džobsas}} 1982 m. Džobsas nusipirko butą viename prabangiausių [[Niujorkas|Niujorko]] daugiabučių The San Remo. Šiame name butus taip pat turėjo aktoriai [[Demi Moore]] bei [[Steve Martin|Stivas Martinas]], režisierius [[Steven Spielberg|Stivenas Spylbergas]] ar [[Rita Hayworth|Ritos Heivorth]] duktė. Džobsas daug metų remontavo savo butą, kuris buvo šiaurinio daugiabučio pirmuose dvejuose aukštuose, tik tam, kad beveik po dviejų dešimtmečių jį parduotų garsiam [[U2]] dainininkui [[Bono]]. Stivas Džobsas niekada nebuvo atsikraustęs gyventi į šį butą.<ref>{{cite news|work=Forbes|date=28 d m. gruodžio mėn.., 1987 m.|last=Morgenson|first=Gretchen|title=Stivo Džobso namuose}}</ref><ref>{{cite news|last=Tallant|first=Nicola|title=Bono's E11.5M 'Bargain Buy'|date=1 d. m. gegužės mėn., 2005 m.|work=The Sunday People}}</ref> 1984 m. Stivas Džobsas nusipirko didžiulį namą pavadinimu Jackling House. Jo plotas – 1600 kvadratinių metrų. Nors jame beveik nebuvo jokių baldų, Stivas šiame name pragyveno beveik 10 metų. Pasak šaltinių, svetainėje jis laikė savo [[BMW]] motociklą ir 1998 m. leido juo naudotis JAV prezidentui [[Bill Clinton|Bilui Klintonui]]. Nuo ankstyvo [[XX amžiaus 10-asis dešimtmetis|XX a. dešimto dešimtmečio]] Džobsas gyveno name Palo Alto mieste. 1996 m. rugpjūčio 7 d. Klintonas, Džobsas ir dar 14 [[Silicio slėnis|Silicio slėnio]] vadovų vakarieniavo Greens restorane, kuris yra skirtas [[Vegetarizmas|vegetarams]].<ref>{{cite news|author=Mitchell, Alison|title=Building a Bulging War Chest: How Clinton Financed His Run|date=27 d m. gruodžio mėn.., 1996 m.|url=http://www.nytimes.com/1996/12/27/us/building-a-bulging-war-chest-how-clinton-financed-his-run.html|page=8|work=The New York Times|accessdate=rugpjūčio 26 d., 2011 m.}}</ref><ref>{{cite news|author=Gauvin, Peter ir Arrington, Vanessa|date=9 d. m. rugpjūčio mėn., 1996 m.|title=WAVERLEY STREET: Klintonas sustoja Palo Alto mieste vakarienei|publisher=Palo Alto Online}}</ref> Atsidėkodamas už vakarienę, Klintonas pakvietė Džobsą praleisti naktį [[Baltieji rūmai|Baltuosiuose rūmuose]].<ref>{{cite news|author=Kahney, Leander|title=Džobsas - prezidentas? Tik ne dabar|date=27 d m. sausio mėn.., 2003 m.|url=http://www.wired.com/politics/law/news/2003/01/57403|work=Wired|publisher=Condé Nast|accessdate=rugpjūčio 26 d., 2011 m.|archiveurl=https://archive.today/20120915235635/http://www.wired.com/politics/law/news/2003/01/57403|archivedate=2012-09-15|url-status=live}}</ref> Džobsas ilgai neremontavo Jackling House, kol galiausiai namo būklė tapo kritinė. Stivas planavo nugriauti namą ir vietoje jo pastatyti mažesnį, tačiau tam prieštaravo vietos [[Aplinkos apsauga|aplinkosaugininkai]]. 2007 m. teismas neleido Džobsui nugriauti namo.<ref>{{cite news|url=http://sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?file=/c/a/2007/01/10/BAGFNNGE216.DTL|work=San Francisco Chronicle|title=Teismas neleido Džobsui nugriauti Woodside namo|first=Bob|last=Egelko|date=sausio 10 d., 2007 m.|access-date=2011-10-21|archive-date=2012-07-16|archive-url=https://archive.today/20120716/http://sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?file=/c/a/2007/01/10/BAGFNNGE216.DTL|url-status=dead}}</ref> 2010 m. kovo mėnesį teismas panaikino savo sprendimą ir 2011 m. vasario mėnesį namas buvo nugriautas.<ref>{{cite news|url=http://www.mercurynews.com/peninsula/ci_17399002?nclick_check=1|work=Mercury News|title=Prasideda Stivo Džobso namo Woodside griovimas | first=Diana | last=Samuels | date=vasario 16 d., 2011 m.}}</ref> Džobsas buvo ''pescetaras'' – laikydamasis dietos jis valgydavo tik žuvį ir jokios kitos mėsos.<ref>{{cite news|date=2006 m. gegužės 9 d.|accessdate=2010-06-23|publisher=ZDNet|title=Jobs gets out of the Happy Meal business|url=http://blogs.zdnet.com/Apple/?p=192|quote=... Jobs, who is a pescetarian (neither vegetarian nor vegan as is often reported), ...|archive-date=2007-06-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20070607193018/http://blogs.zdnet.com/Apple/?p=192|url-status=dead}}</ref> Jo automobilis buvo sidabrinės spalvos 2008 m. „[[Mercedes-Benz]] SL 55 AMG“. Tarp Džobso ir „[[DELL]]“ kompanijos vadovo [[Michael Dell|Maiklo Delo]] tvyrojo nemaža įtampa. Viskas prasidėjo nuo to, kad Džobsas kartą sukritikavo „DELL“, kadangi šie gamino „neinovatyvias, smėlio spalvos dėžes“.<ref>[http://news.cnet.com/8301-10787_3-9940589-60.html "If Apple can go home again, why not Dell? "] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120826215925/http://news.cnet.com/8301-10787_3-9940589-60.html |date=2012-08-26 }} CNET žinios. Gegužės 19 d., 2008 m.</ref> 1997 m. spalio 6 d. Gartner [[Simpoziumas|simpoziume]] Maiklas Delas buvo paklaustas, ką darytų, jei jis šiuo metu būtų sunkų metą išgyvenančios „Apple“ kompanijos vadovas. Jis atsakė, jog „iš karto uždarytų ir atiduotų visus likusius pinigus akcininkams.“<ref>{{cite news|url=http://www.news.com/Dell-Apple-should-close-shop/2100-1001_3-203937.html|publisher=CNET|title=Dell: Apple turėtų užsidaryti|access-date=2011-10-21|archive-date=2008-05-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20080517153618/http://www.news.com/Dell-Apple-should-close-shop/2100-1001_3-203937.html|url-status=dead}}</ref> 2006 m. „Apple“ akcijų vertė pakilo aukščiau negu „DELL“ ir Stivas Džobsas išsiuntė elektroninį laišką visiems savo darbuotojams. Laiške buvo rašoma: <blockquote>Komanda, paaiškėjo, kad Maiklas Delas netiksliai atspėjo ateitį. Remiantis šiandienos akcijų birža, „Apple“ verta daugiau negu „DELL“. Akcijų vertė kyla ir leidžiasi, rytoj viskas gali apsiversti aukštyn kojom, tačiau galvoju, kad šią datą reikia paminėti. Stivas.<ref>{{cite news|url=http://www.nytimes.com/2006/01/16/technology/16apple.html|work=The New York Times|title=Apple vadovas siūlo Maiklui Delui rinkti žodžius | first=John | last=Markoff | date=sausio 16 d., 2006 m. | accessdate=gegužės 24 d., 2010 m.}}</ref></blockquote> == Problemos su sveikata == 2004 m. viduryje Džobsas savo darbuotojams pranešė, jog jam buvo diagnozuotas [[kasos vėžys]]. Įprastai, diagnozavus kasos vėžį, prognozės žmogui būna labai prastos, tačiau Džobsas teigė, jog jam susiformavo retos formos ir mažiau agresyvus [[auglys]] ([[neuroendokrininės neoplazijos|neuroendokrininis navikas]]). Vėliau buvo atskleista, kad Džobsui šios formos vėžys buvo diagnozuotas jau 2003 m.,<ref>[http://www.dailymail.co.uk/news/article-2049019/Steve-Jobs-dead-Apple-CEO-shunned-conventional-cancer-medicine.html?ito=feeds-newsxml Stivas Džobsas pasmerkė save iškeisdamas tradicinę mediciną į alternatyviąją]</ref> tačiau jis nutarė šio dalyko neviešinti. Džobsas devynis mėnesius priešinosi gydytojų rekomendacijoms rinktis laiko patikrintą gydymo metodą. Vietoje to jis rinkosi [[alternatyvioji medicina|alternatyviosios medicinos]] metodus, tačiau galiausiai buvo priverstas rinktis įprastinį gydymą. 2004 m. liepą, Džobsui buvo pašalintas auglys. Jam nebuvo atliekama nei [[chemoterapija]], nei [[radioterapija]]. Kol Džobsas gydėsi, „Apple“ vadovavo Timas Kukas (''Timothy D. Cook'').<ref name="www-sfgate-MNGMJ816F41">{{cite news|title=Džobsui pašalintas auglys|last=Evangelista|first=Benny|work=San Francisco Chronicle|date=2004 m. rugpjūčio 2 d.|page=A1|url=http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?file=/c/a/2004/08/02/MNGMJ816F41.DTL|accessdate=rugpjūčio 9 d., 2006 m.|archive-date=2006-08-18|archive-url=https://web.archive.org/web/20060818215442/http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?file=%2Fc%2Fa%2F2004%2F08%2F02%2FMNGMJ816F41.DTL|url-status=dead}}</ref> 2008 m., per „Apple“ rengiamą suvažiavimą, didelį nerimą sukėlė Stivo Džobso išvaizda. „Apple“ atstovai teigė, jog jis tiesiog peršalo ir geria [[antibiotikas|antibiotikus]], tačiau kiti žmonės, tuo metu matę Džobsą, teigė, kad jis atrodė labai išsekęs<ref name="Has Steve Jobs Lost His Magic?">{{cite web|url=http://www.wired.com/gadgets/mac/commentary/cultofmac/2006/08/71557|title=Ar Stivas Džobsas prarado savo burtus?|last=Kahney|first=Leander|publisher=Wired News|work=Cult of Mac|accessdate=rugpjūčio 8 d., 2006 m.|archive-date=2008-04-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20080408065347/http://www.wired.com/gadgets/mac/commentary/cultofmac/2006/08/71557|url-status=dead}}</ref> ir taip yra dėl prieš kelerius metus atliktos auglio šalinimo procedūros. Liepos mėnesį vykusi konferencija, skirta aptarti „Apple“ pelną, tik dar labiau paskatino diskusijas dėl Stivo sveikatos, tačiau žmonėms buvo aiškinama, kad tai yra „asmeninės problemos“. Kiti spėliojo, jog Džobsas atskleidė savo sveikatos problemas „Apple“ akcininkams, nes šie turėjo teisę žinoti apie kompanijos vadovo sveikatos būklę. „[[The New York Times]]“ laikraštis skelbė, jog iš patikimų šaltinių sužinojo, kad Džobso „sveikatos problemos buvo didesnės, nei paprastas peršalimas, tačiau pavojaus gyvybei tai nekelia“. 2008 m. rugpjūčio 28 d. Bloomberg televizija netyčia išspausdino 2500 žodžių Stivo Džobso [[Nekrologas|nekrologą]]. Jame buvo palikti tušti tarpai apie Džobso mirties priežastį ir jo mirimo metus. Kai kurios žiniasklaidos priemonės būna pasiruošusios žymių žmonių mirties nekrologus, kad staiga, žmogui mirus, nereikėtų jo rašyti nuo pradžių. Nors klaida buvo greitai ištaisyta, kalbos netruko pasklisti ir tai tik dar labiau paskatino kalbas apie Džobso sveikatą. Džobsas 2008 rugsėjį pakomentavo kalbas apie savo sveikatą cituodamas [[Mark Twain|Marką Tveną]]: „Kalbos apie mano mirtį yra perdėtos.“ Ateinančioje konferencijoje Džobsas dideliame ekrane parodė skaidrę, kurioje buvo užrašyta „110/70“. Tai reiškė Stivo [[kraujospūdis|kraujospūdį]] ir taip jis pasakė, jog daugiau nenori girdėti jokių kalbų apie savo sveikatą. 2008 m. gruodžio 16 d. „Apple“ paskelbė, jog 2009 m. Macworld konferencijoje kalbės ne Stivas Džobsas, o [[Rinkodara|rinkodaros]] viceprezidentas Filas Šileris (''Phil Schiller'') ir tai eilinį kartą žmones privertė sunerimti dėl Džobso sveikatos. 2009 m. sausio 5 d. Džobsas Apple.com svetainėje paskelbė, jog jau kelis mėnesius jį kankina hormonų disbalansas. 2009 m. balandį Džobsui buvo persodintos [[kepenys]]. Operacija vyko ligoninėje [[Memfis (Tenesis)|Memfyje]]. Džobso sveikata buvo apibūdinta kaip „puiki“. 2011 m. sausio 17 d. „Apple“ paskelbė, jog Džobsas laikinai palieka vadovo postą dėl sveikatos problemų. Džobsas apie savo išvykimą pranešė darbuotojams sakydamas, jog palieka vadovo postą, kad „galėtų visą dėmesį skirti savo sveikatai.“ Kaip ir per 2009 m. vykusią operaciją, kompanijai vadovavo Timas Kukas. Nepaisant pasitraukimo, Džobsas pasirodė „[[iPad 2]]“ pristatyme kovo 2 d., [[iCloud]] pristatyme birželio 6 d. ir renginyje vykusiame Kupertino mieste birželio 7 d. Džobsas apie savo pasitraukimą iš „Apple“ vadovo pareigų paskelbė 2011 m. rugpjūčio 24 d. „Deja, ta diena atėjo“, sakė Džobsas. Jis taip pat teigė, jog „nebegali atlikti [savo] pareigų kaip „Apple“ vadovas“. Džobsas tapo direktorių tarybos nariu, o „Apple“ generaliniu direktoriumi tapo Timas Kukas. === Mirtis === Stivas Džobsas mirė savo namuose Kalifornijoje 2011 m. spalio 5 d., apie 15:00 vietos laiku. Mirties priežastis – atsinaujinęs [[kasos vėžys]].<ref>{{cite web|last=Iwatani |first=Yukari |url=http://online.wsj.com/article/SB10001424052702304447804576410753210811910.html |title=Stivas Džobsas mirė - WSJ.com |publisher=Online.wsj.com |date= |accessdate=2011-10-06}}</ref>. Apie jo mirtį pranešė „Apple“ atstovai. Laiške buvo rašoma: {{Citata|Mes esame labai nuliūdę norėdami pranešti, jog Stivas Džobsas šiandien numirė. Stivo talentas, aistra ir energija buvo šaltinis begalybės inovacijų, kurios praturtina ir pagerina mūsų gyvenimus. Pasaulis yra žymiai geresnis dėka Stivo. Jo didžiausia meilė buvo skirta žmonai Lorenai ir jo šeimai. Mūsų mintys yra su jais ir su visais kitais, kuriems Stivas padarė didelę įtaką.|Apple}} Džobsą palydėjo jo žmona Lorena, su kuria jis buvo susituokęs jau 20 metų, jų trys vaikai ir dukra iš ankstesnės draugystės, Liza Brenan-Džobs.<ref name="CNNObit">{{cite news|url=http://www.cnn.com/2011/10/05/us/obit-steve-jobs/index.html|title=Stivas Džobsas mirė|publisher=CNN|last=Griggs|first=Brandon|date=5 d. m. spalio mėn., 2011 m.}}</ref> Po Džobso mirties, „Apple“ „“kompanijos internetinis puslapis pagerbė savo buvusį vadovą, ant titulinio puslapio uždedami juodai baltą Džobso nuotrauką ir jo gimimo bei mirties datas. Paspaudus ant nuotraukos, atsiverdavo tekstas: {{Citata|„Apple“ prarado fantastišką ir kūrybingą genijų, o pasaulis prarado nuostabų žmogų. Tie, kuriems pasisekė bendrauti ar dirbti su Stivu, prarado ir gerą draugą bei patarėją. Stivas palieka kompaniją, kurią tik jis galėjo sukurti, o jo dvasia visada išliks „Apple“ pagrindu.|Apple.com}} Netrukus po jo mirties pasipylė užuojautos iš viso pasaulio. [[ABC]], [[CBS]] ir [[NBC]] televizijos nutraukė savo numatytą programą papasakoti žinias apie žymaus žmogaus mirtį. Kitą dieną daug laikraščių ant savo viršelių taip pat buvo atspausdinę Stivo Džobso nuotrauką. Svarbūs žmonės taip pat išreiškė savo pagarbą Stivui Džobsui: JAV prezidentas [[Barakas Obama]], Didžiosios Britanijos premjeras [[Deividas Kameronas]]<ref>[http://www.number10.gov.uk/news/steve-jobs/ Ministras Pirmininkas išreiškia pagarbą Stivui Džobsui]</ref> bei „[[Microsoft]]“ įkūrėjas [[Bilas Geitsas]]. Privačios Stivo Džobso laidotuvės įvyko 2 dienos po jo mirties, spalio 7 d. Gerbiant velionio atminimą, laidotuvių detalės neviešinamos. Spalio 16 d., sekmadienį, Kalifornijos gubernatorius Džeris Braunas (''Jerry Brown'') paskelbė, jog ši diena yra „Stivo Džobso diena“.<ref>[http://www.hollywoodreporter.com/news/steve-jobs-memorial-apple-jerry-brown-248866 Privačio laidotuvės vyksPrivate Steve Jobs Memorial Set for Oct. 16 – The Hollywood Reporter]</ref> Džobsas yra palaidotas Alta Mesa memorialiniame parke. == Apdovanojimai == Džobsą 1984 m., kartu su Stivu Vozniaku, JAV prezidentas [[Ronaldas Reiganas]] apdovanojo Nacionaliu technologijų medaliu (''National Medal of Technology''). Jie buvo vieni pirmųjų žmonių, gavusių šį medalį.<ref>{{cite web |url=http://www.uspto.gov/nmti/recipients_85.html |title=1985 m. Nacionalinio technologijų medalio laureatai |publisher=Uspto.gov |accessdate=balandžio 19 d., 2010 m. |archive-date=2012-02-04 |archive-url=https://www.webcitation.org/65C7vVKVR?url=http://www.uspto.gov/nmti/recipients_85.html |url-status=dead }}</ref> 2007 m. lapkričio 27 d. Džobsą „Fortune“ žurnalas įvardino kaip įtakingiausią žmogų verslo pasaulyje.<ref>{{cite news |url=http://money.cnn.com/galleries/2007/fortune/0711/gallery.power_25.fortune/ |title=25 galingiausi vadovai versle |publisher=CNN |accessdate=balandžio 19 d., 2010 m. |archive-date=2012-09-15 |archive-url=https://archive.today/20120915/http://money.cnn.com/galleries/2007/fortune/0711/gallery.power_25.fortune/ |url-status=dead }}</ref> 2007 m. gruodžio 5 d., Kalifornijos gubernatorius [[Arnoldas Švarcnegeris]] ir pirmoji ponia Marija Šriver (''Maria Shriver'') įtraukė Stivą Džobsą į Kalifornijos šlovės galeriją (''California Hall of Fame''). 2009 m. rugpjūtį Džobsas buvo išrinktas įtakingiausiu verslininku tarp paauglių.<ref>{{cite web|url=http://www.ja.org/files/polls/Teens-Entrepreneurship-Part-2.pdf |title=Stivas Džobsas didesnis nei Opra! |format=PDF |accessdate=balandžio 19 d., 2010 m.}}</ref> 2009 m. lapkričio 5 d. „Fortune“ žurnalas Džobsą išrinko įtakingiausiu dešimtmečio vadovu.<ref>{{cite news |last=Lashinsky |first=Adam |url=http://money.cnn.com/2009/11/04/technology/steve_jobs_ceo_decade.fortune/index.htm/ |title=Stivas Džobsas: dešimtmečio vadovas |publisher=CNN |date=5 d. m. lapkričio mėn., 2009 m. |accessdate=balandžio 19 d., 2010 m. |archive-date=2023-06-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20230621130210/https://money.cnn.com/2009/11/04/technology/steve_jobs_ceo_decade.fortune/index.htm |url-status=dead }}</ref> 2011 m. rugsėjį Džobsas „[[Forbes]]“ žurnalo rengiamame įtakingiausių pasaulio žmonių reitinge liko 17 vietoje.<ref>{{cite news|url=http://www.forbes.com/profile/steve-jobs|title= Galingiausi pasaulio žmonės|last=Noer |first=Michael |work=Forbes|date=11 d m. lapkričio mėn.., 2009 m.}}</ref> 2010 m. gruodį laikraštis „[[Financial Times]]“ Džobsą išrinko metų žmogumi. == Literatūra == * Walter Isaacson. Steve Jobs. Oficiali biografija. == Nuorodos == * [http://www.verslas.in/styvo-dzobso-asmenybe/ Styvo Džobso biografija lietuviškai (Verslas.in)] * [http://www.apple.com/pr/bios/jobs.html Steve Jobs profilis oficialioje „Apple“ svetainėje]. * [http://youtube.com/watch?v=PEHNrqPkefI YouTube vaizdo įrašas iš 1997, kai Steve paskelbė apie partneriavimą su „Microsoft“] * [http://www.youtube.com/watch?v=UF8uR6Z6KLc Jobs’s commencement address]. [[Stanfordo universitetas|Stanfordo universitete]], 2005 m. birželio 12 d. (YouTube video). * [http://www.apple.com/hotnews/thoughtsonmusic/ „Thoughts on Music“] pagal Steve Jobs, 2007 m. vasario 6 d. * [http://www.apple.com/hotnews/thoughts-on-flash/ „Thoughts on Flash“] pagal Steve Jobs, 2010 m. balandis * [http://www.bloomberg.com/video/63722844/ Bloomberg Game Changers: Steve Jobs] pasakojimas apie Steve Jobs karjerą pagal „Bloomberg“. * [http://www.forbes.com/profile/steve-jobs Profilis] „[[Forbes]]“. * [http://allaboutstevejobs.com/ Viskas apie Steve Jobsą] * [http://www.time.com/time/photoessays/2007/steve_jobs/ „Thirty Years of Innovation at Apple: Jobs on the Job“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110803054857/http://www.time.com/time/photoessays/2007/steve_jobs/ |date=2011-08-03 }}. „[[Time]]“, 2007 m. * [http://folklore.org/ProjectView.py?project=Macintosh&characters=Steve%20Jobs&detail=medium Anekdotai] iš ankstyvųjų Steve Jobso laikų „Apple“ kompanijoje, pagal Andy Hertzfeld. Folklore.org. * {{Cite news|url=http://www.nytimes.com/1997/01/12/magazine/creating-jobs.html|title=Creating Jobs|date=1997 m. sausio 12 d.|accessdate=2007-10-27|first=Steve|last=Lohr|work=The New York Times Magazine}} * {{Cite news|url=http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,986849,00.html|title=Steve's job: restart Apple|first=Cathy|last=Booth|date=1997 m. rugpjūčio 18 d.|accessdate=2007-10-27|work=Time|archive-date=2007-10-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20071030083153/http://www.time.com/time/magazine/article/0,9171,986849,00.html|url-status=dead}} * {{Cite news|url=http://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index.htm?postversion=2008030513|title=The trouble with Steve Jobs|first=Peter|last=Elkind|date=2008 m. kovo 5 d.|accessdate=2008-03-05|work=Fortune|archive-date=2008-03-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20080309003118/http://money.cnn.com/2008/03/02/news/companies/elkind_jobs.fortune/index.htm?postversion=2008030513|url-status=dead}} === Interviu === * [http://www.rollingstone.com/culture/news/steve-jobs-in-1994-the-rolling-stone-interview-20110117 Steve Jobs 1994 m.: The Rolling Stone Interviu], „Rolling Stone“ – 1994, antrasis leidimas 2011 m. sausio 17 d. {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110121144227/http://www.rollingstone.com/culture/news/steve-jobs-in-1994-the-rolling-stone-interview-20110117 |date=2011-01-21 }} * [http://money.cnn.com/magazines/fortune/fortune_archive/2005/02/21/8251769/index.htm How Big Can Apple Get?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071113175257/http://money.cnn.com/magazines/fortune/fortune_archive/2005/02/21/8251769/index.htm |date=2007-11-13 }}, „Fortune“ – 2005 m. vasario 21 d. * [http://d5.allthingsd.com/20070530/d5-gates-jobs-interview/ Bill Gates ir Steve Jobs interviu], „All Things D“, 2007 m. gegužės 30 d. * [http://www.yalibnan.com/2011/02/28/steve-jobs-is-a-biological-arab-american-with-roots-in-syria-apple/ Interviu su Abdulfattah „John“ Jandali, Jobs biologiniu tėvu, išspausdinta „Al Hayat“] „Ya Liban“, 2011 m. vasario 28 d. == Išnašos == {{Išnašos|3}} {{S-start}} {{S-bus}} {{Succession box|before=Gil Amelio|title=Apple vadovai|years=1997–2011|after=Tim Cook}} {{S-end}} {{Apple}} {{SavStr}} {{Verta}} {{DEFAULTSORT:Jobs, Steve}} [[Kategorija:JAV verslininkai]] [[Kategorija:JAV išradėjai]] [[Kategorija:Milijardieriai]] [[Kategorija:Apple]] rn135r6f1jydpnj3tevgdfk6cdje31l 10 238427 7957576 4561683 2026-11-04T17:19:04Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Ifempty]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 4561683 wikitext text/x-wiki <includeonly>{{#if:{{{1|}}} | {{{1}}} | {{#if:{{{2|}}} | {{{2}}} | {{#if:{{{3|}}} | {{{3}}} | {{{4|}}} }} }} }}</includeonly><noinclude> <!--{{pp-template|small=yes}} -->{{Documentation}} <!-- Add categories and interwikis to the /doc subpage, not here! --> </noinclude> i9r1o94niktikn9jkiwosh8ed2uugbh 0 240068 7957668 7191803 2026-11-04T23:00:40Z Ed1974LT 52229 /* Mokslinė veikla */ 7957668 wikitext text/x-wiki '''Kazimieras Garšva''' (g. [[1950]] m. [[lapkričio 11]] d. [[Linkuva|Linkuvoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, draugijos „[[Vilnija]]“ pirmininkas.<ref>{{cite web|title=Pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku Kazimieru Garšva|url=http://alkas.lt/2013/02/05/pokalbis-su-vilnijos-draugijos-pirmininku-kazimieru-garsva/|website=alkas.lt|accessdate=2 June 2018}}</ref> == Biografija == [[1973]] m. baigė [[VU|Vilniaus universitetą]]. [[1973]]–[[1976]] m. [[TSRS mokslų akademija|TSRS mokslų akademijos]] Kalbotyros instituto [[Maskva|Maskvoje]] aspirantas. [[1977]] m. filologijos mokslų kandidatas. Nuo 1973 m. [[LKI|Lietuvių kalbos instituto]] mokslo darbuotojas. [[1990]] m. [[Vilnijos draugija|Vilnijos draugijos]] kūrėjas, [[1990]]–[[1995]] m. ir nuo [[1997]] m. pirmininkas. 2016 m. apdovanotas [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius|ordino "Už nuopelnus Lietuvai", Karininko kryžiumi]].<ref>{{cite web|title=Prezidentė apdovanojo Lietuvą garsinančius žmones|url=https://www.lrp.lt/lt/spaudos-centras/pranesimai-spaudai/prezidente-apdovanojo-lietuva-garsinancius-zmones/25612|website=www.lrp.lt|accessdate=2 June 2018|archive-date=2019-02-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20190228130438/https://www.lrp.lt/lt/spaudos-centras/pranesimai-spaudai/prezidente-apdovanojo-lietuva-garsinancius-zmones/25612|url-status=dead}}</ref> == Mokslinė veikla == Tiria [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmes, daugiausia [[Periferinės šnektos|paribio]], bendrinės lietuvių kalbos fonetiką ir fonologiją, Lietuvos laisvės kovų istoriją. Yra aprašęs šiaurės vakarų panevėžiškių patarmę, [[Latvija|Latvijos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]], [[Lenkija|Lenkijos]] ([[Seinai|Seinų]] krašto) lietuvių šnektas. [[VLE|Visuotinės lietuvių enciklopedijos]] straipsnių autorius.<ref>{{VLE|VI|440|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Kazimieras Garšva}}</ref> == Bibliografija == * Priegaidės fonologinėje sistemoje (remiantis lietuvių kalba), 1977 m., rusų k. * Joniškėlio apylinkių šnektos tekstai, [[1982]] m. * Lietuvių kalbos gramatika [[Rusų kalba|rusų]] k., vienas autorių, [[1985]] m. * Kalbų ryšiai ir sąveikos, [[1989]] m. * Pietryčių Lietuvos autonomijos klausimai, 1990 m., [[1991]] m. * Lietuvos rytai, [[1993]] m. * Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, vienas autorių, [[1994]] m., 3 leid. 1997 m. * Armija Krajova Lietuvoje, 2 t. 1995-[[1999]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Garšva Kazimieras }} [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] [[Kategorija:Baltistai]] [[Kategorija:Lietuvos enciklopedininkai]] [[Kategorija:Fonologai]] [[Kategorija:Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalieriai]] eesjik4j2so7zdl0vw0fau2bz8jdc0e 0 251820 7957477 7952862 2026-11-04T13:24:45Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957477 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Gardabairo „Stjarnan“ | image = [[Vaizdas:Stjarnan.png|150px]][[Vaizdas:Stjarnan Logo.png|200px]] | fullname = Stjarnan FC | founded = 1960 m. lapkričio 30 d. | ground = „Stjörnuvöllur“, [[Gardabairas]] | capacity = 1 000 | chairman = [[Snorri Olsen]] | manager = | league = '''[[Besta deild karla]]''' | season = 2026 | position = 7 vieta | pattern_la1= _whiteshoulders|pattern_b1= _whiteshoulders|pattern_ra1= _whiteshoulders| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=FFFFFF|socks1=0000FF| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF }} '''Gardabairo „Stjarnan“''' – [[Islandija|Islandijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Gardabairas|Gardabairo]]. Klubas plačiai išgarsėjo dėl žaidėjų rengiamų mini vaidinimų po įmuštų įvarčių. == Istorija == Klubas įkurtas 1950 m. užsiima krepšiniu ir futbolu. Turi vyrų ir moterų komandas tiek krepšinyje, tiek futbole. Futbolo komanda 2014 m. tapo šalies čempionais. 2016 ir 2017 liko antroje vietoje. 2018 m. triumfavo [[Islandijos futbolo taurė]]s finale. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2027 m. Besta deild karla|2027]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Besta deild]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/ijs2027.html 2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2026 m. Besta deild karla|2026]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Besta deild]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/ijs2026.html 2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. Besta deild karla|2025]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Besta deild]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/ijs2025.html 2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[2024 m. Besta deild karla|2024]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Besta deild]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/ijs2024.html 2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Besta deild]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/ijs2023.html 2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Besta deild]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesi/ijs2022.html 2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|ISL}} {{fs2|ISL|2010|I|8|1/4 f.}} {{fs2|ISL|2011|I|4|1/16 f.}} {{fs2|ISL|2012|I|5|finalas}} {{fs2|ISL|2013|I|3|finalas}} {{fs2|ISL|2014|I|1|1/8 f.}} {{fs2|ISL|2015|I|4|1/8 f.}} {{fs2|ISL|2016|I|2|1/8 f.}} {{fs2|ISL|2017|I|2|1/2 f.}} {{fs2|ISL|2018|I|3|taurė}} {{fs2|ISL|2019|I|4|}} {{fs2|ISL|2020|I|3|x}} {{fs2|ISL|2021|I|7|III etapas}} {{fs2|ISL|2022|I|5|III etapas}} {{fs2|ISL|2023|I|3|IV etapas}} {{fs2|ISL|2024|I|4|1/2 f.}} |} == Pasiekimai == {{ISLfut |1|2014 |2|2016, 2017 |4|2013, 2018, 2020, 2023 |1|2018 |2|2012, 2013 |0| |0| |0||0|}} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |'''Stjarnan''' | style="background:white;color:Black" width="150" height="50" |'''Stjarnan''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Stjarnan logo.png|150px]] '''Stjarnan''' | style="background:white;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Stjarnan logo.png|150px]] '''Stjarnan''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia balta mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteshoulders | pattern_b= _whiteshoulders | pattern_ra= _whiteshoulders | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _uhlsportstram19brw | pattern_b= _uhlsportstram19brw | pattern_ra= _uhlsportstram19brw | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000ff | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= _starjan17h | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0000FF | body= 0000FF | rightarm= 0000FF | shorts= FFFFFF | socks= 0000FF | title= {{small|2017 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _whiteborder | pattern_b= _pumaliga2122eb | pattern_ra= _whiteborder | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= 0042FF | body= 0042FF | rightarm= 0042FF | shorts= FFFFFF | socks= 0042FF | title= {{small|2022 m.}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://stjarnan.is Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/FCStjarnan facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/stjarnan/40ut6U2b/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/stjarnan/40ut6U2b/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/stjarnan-gardabaer/startseite/verein/21875 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/umf-stjarnan/18800/ Globalsportsarchive] {{Besta deild karla}} [[Kategorija:Islandijos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Stjarnan}} rc5edpq7in1zeh5vr95yr5uuexsm20e 0 253011 7957805 7955157 2026-11-05T11:14:47Z Hugo.arg 1674 7957805 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |playername=Šarūnas Vasiliauskas |image=[[Vaizdas:Sarunas Vasiliauskas by Augustas Didzgalvis.jpg|260px]] |dateofbirth={{Gimimo data|1989|3|27}} |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=[[LTSR]] |currentclub=Baigęs karjerą |height=1,88 m |weight=76 kg |position=Įžaidėjas<br>Atakuojantis gynėjas |years=2006–2008<br />2007–2012<br>2010–2011<br>2011–2012<br>2012<br>2012–2013<br>2013–2015<br>2015–2016<br>2016<br>2016–2017<br>2017–2018<br>2018–2020<br>2021<br>2021–2022<br>2022<br>2022<br>2022–2023<br>2023<br>2024–2026 |clubs=[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-Sabonio mokykla“]]<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]]<br />→[[Kauno Aisčiai|Kauno „Kaunas“]] (''skol.'')<br />→[[Panevėžio Techasas|Panevėžio „Techasas“]] (''skol.'')<br />Saransko „Ruskon“<br />[[Pasvalio Pieno žvaigždės|Pasvalio „Pieno žvaigždės“]]<br />[[Sopoto Trefl|Sopoto „Trefl“]]<br />[[Prienų Birštono Vytautas|Prienų „Birštono Vytautas“]]<br />[[Badalonos Joventut|Badalonos „Joventut“]]<br />Ušako „Sportif“<br />[[Trabzono Trabzonspor Basket|Trabzono „Trabzonspor“]]<br />Gaziantepo „Gaziantep“<br />Izmiro „Petkim Sport“<br />Voluntario „CSO“<br />Skarboro „Shooting Stars“<br />Voluntario „CSO“<br />[[Kijevo Budivelnyk|Kijevo „Budivelnyk“]]<br />Skarboro „Shooting Stars“<br>[[BC Omega|Kauno raj. „Omega Tauras LSU“]] |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears=2014 |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Šarūnas Vasiliauskas''' (g. [[1989]] m. [[kovo 27]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – Lietuvos krepšininkas. == Karjera == Ilgą laiką rungtyniavo „Žalgirio“ dublerių komandoje, taip pat trumpai yra atstovavęs ir pagrindinei „Žalgirio“ ekipai. 2010–2011 m. sezoną gynė „Kauno“ garbę. 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskolintas [[Kauno Aisčiai|Kauno „Kauno“]] klubui.<ref>{{cite web |title=Vasiliauskas ir Drungilas skolinami „KK Kauno“ ekipai |url=https://www.basketnews.lt/news-32256-vasiliauskas-ir-drungilas-skolinami-kk-kauno-ekipai.html |date=2010-08-25 |website=basketnews.lt |access-date=2026-02-14}}</ref> Nuo 2011 m. rudens atstovavo Panevėžio „Lietkabelio“ klubui. Savo laiku krepšinio ekspertai jį lygino su Šarūnu Jasikevičiumi, Vasiliauskui piešta itin šviesi ateitis. Jis ir [[Žygimantas Janavičius]] laikyti jaunosios krepšininku kartos svarbiausiais įžaidėjais. Vis dėlto viltims nebuvo lemta išsipildyti – abu žaidėjai šildė „Žalgirio“ atsarginių suolelį. 2013 m. rugpjūčio pradžioje pasirašė vienerių metų sutartį su Sopoto „Trefl“ klubu.<ref>http://sportas.delfi.lt/krepsinis/i-rinktine-nepakviestas-s-vasiliauskas-zais-j-kazlausko-asistento-treniruojamame-klube.d?id=62033141</ref> 2016 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė vienerių metų sutartį su Ispanijos [[Badalonos Joventut|Badalonos „Joventut“]] klubu.<ref>http://www.krepsinis.net/naujiena/s-vasiliauskas-karjera-tes-ispanijos-auksciausioje-lygoje/264851</ref> 2022 m. vasarą, tapęs Rumunijos vicečempionu, vasarai persikėlė į Kanados Skarboro „Shooting Stars“ komandą.<ref>https://www.delfi.lt/krepsinis/naujienos/netradicinis-vasiliausko-sprendimas-iskovojes-medali-rumunijoje-pakele-sparnus-i-kanada.d?id=90436189</ref> 2014 m. Pakviestas Jono Kazlausko į Lietuvos rinktinę ir stabiliai pasirodęs pasirengimo cikle, žaidėjas buvo priimtas į [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė|Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę]]. 2023 m. liepos pabaigoje paskelbė baigiantis profesionalo karjerą, tačiau vis dar žaidė [[RKL]] lygoje, [[BC Omega|Kauno raj. „Omega Tauras LSU“]] klube.<ref>https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lietuva/prisistate-r-kurtinaicio-globojama-kauno-rajono-ekipa-norime-sekti-islandijos-pavyzdziu-875-2295258</ref> == Pasiekimai == * 2022 m. Rumunijos krepšinio taurė == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.basketnews.lt/player-4295-sarunas-vasiliauskas.html BasketNews.lt puslapis apie žaidėją] {{krepžaid-stub}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai|Vasiliauskas, Šarūnas]] j7og2trwjswe1n74fe4wcone0706p7f 10 255211 7957574 7664476 2026-11-04T17:18:38Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Dem]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 7664476 wikitext text/x-wiki {| border="0" width={{#if:{{{plotis|}}}|{{{plotis|}}}|{{#expr:{{#if:{{{kolon|}}}|{{#ifexpr:{{{kolon|1}}}>4|{{{kolon|}}}|5}}|10}} * 80}}px}} cellspacing="1" cellpadding="1" style="font-size: 95%;" | colspan="{{#if:{{{kolon|}}}|{{{kolon}}}|10}}" style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit; text-align:center" | [[File:P sociology.svg|left|25px|link=]][[File:P sociology.svg|right|25px|link=]] '''Demografinė raida tarp {{Dem/surašymai/{{{valst|lt}}}|{{{1}}}|title=metai}} ir {{Dem/surašymai/{{{valst|lt}}}|{{{ {{Dem/pask|{{{1|}}}|{{{3|}}}|{{{5|}}}|{{{7|}}}|{{{9|}}}|{{{11|}}}|{{{13|}}}|{{{15|}}}|{{{17|}}}|{{{19|}}}|{{{21|}}}|{{{23|}}}|{{{25|}}}|{{{27|}}}|{{{29|}}}|{{{31|}}}|{{{33|}}}|{{{35|}}}|{{{37|}}}|{{{39|}}}|{{{41|}}}|{{{43|}}}|{{{45|}}}|{{{47|}}}|{{{49|}}}|{{{51|}}}|{{{53|}}}|{{{55|}}}|{{{57|}}}|{{{59|}}}|{{{61|}}}|{{{63|}}}|{{{65|}}}|{{{67|}}}|{{{69|}}}|{{{71|}}}|{{{73|}}}|{{{75|}}}|{{{77|}}}|{{{79|}}}|{{{81|}}}|{{{83|}}}|{{{85|}}}|{{{87|}}}|{{{89|}}}|{{{91|}}}|{{{93|}}}|{{{95|}}}|{{{97|}}}|{{{99|}}}|}} }}}|title=metai}}''' {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+1}} |<noinclude>1</noinclude>}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- bgcolor={{{gyvent-color|#F3FFF3}}} {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*0)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+1}} |}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- bgcolor={{{gyvent-color|#F3FFF3}}} {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*2)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+1}} |}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- bgcolor={{{gyvent-color|#F3FFF3}}} {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*4)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+1}} |}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- bgcolor={{{gyvent-color|#F3FFF3}}} {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*6)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+1}} |}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- bgcolor={{{gyvent-color|#F3FFF3}}} {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*8)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+1}} |}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- bgcolor={{{gyvent-color|#F3FFF3}}} {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*10)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+1}} |}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- bgcolor={{{gyvent-color|#F3FFF3}}} {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*12)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+1}} |}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- style="background:{{{gyvent-color|#F3FFF3}}}" {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*14)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+1}} |}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- bgcolor={{{gyvent-color|#F3FFF3}}} {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*16)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{#if:{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+1}} |}}}{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+2}} |}}}| {{!}}- style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{Dem/cele-metai|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+1}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+1}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+3}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+3}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+5}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+5}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+7}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+7}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+9}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+9}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+11}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+11}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+13}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+13}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+15}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+15}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+17}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+17}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+19}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+19}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+21}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+21}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+23}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+23}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+25}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+25}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+27}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+27}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| {{Dem/cele-metai|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+29}} |}}}|ref={{{ r{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+29}} |}}} |}}}|kolon={{{kolon|10}}}|valst={{{valst|lt}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} {{!}}- bgcolor={{{gyvent-color|#F3FFF3}}} {{Dem/cele-gyv|0|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+2}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+1}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|1|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+4}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+3}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|2|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+6}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+5}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|3|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+8}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+7}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|4|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+10}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+9}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|5|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+12}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+11}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|6|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+14}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+13}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|7|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+16}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+15}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|8|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+18}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+17}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|9|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+20}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+19}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|10|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+22}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+21}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|11|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+24}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+23}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|12|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+26}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+25}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|13|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+28}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+27}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| {{Dem/cele-gyv|14|{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+30}} |}}}|{{{p{{{ {{#expr:({{{kolon|10}}}*18)+29}} |}}}|}}}|kolon={{{kolon|10}}}| }}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}}} }}}}}}}}}}}}}}}}}}}} |- {{#if:{{{past|}}}| {{!}} colspan="{{#if:{{{kolon|}}}|{{{kolon}}}|10}}" style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{!}} * <small>{{{past}}}</small> {{!}}- }} {{#ifeq:{{{hist|}}}{{{till|}}}{{{inc|}}}{{{incmin|}}}||| {{!}} colspan="{{#if:{{{kolon|}}}|{{{kolon}}}|10}}" style="background:var(--background-color-neutral, #eaecf0); color:inherit" {{!}} {{Hist|till={{{till|}}}|inc={{{inc|}}}|incmin={{{incmin|}}}|width={{{width|{{#expr:(({{Dem/pask|{{{1|}}}|{{{3|}}}|{{{5|}}}|{{{7|}}}|{{{9|}}}|{{{11|}}}|{{{13|}}}|{{{15|}}}|{{{17|}}}|{{{19|}}}|{{{21|}}}|{{{23|}}}|{{{25|}}}|{{{27|}}}|{{{29|}}}|{{{31|}}}|{{{33|}}}|{{{35|}}}|{{{37|}}}|{{{39|}}}|{{{41|}}}|{{{43|}}}|{{{45|}}}|{{{47|}}}|{{{49|}}}|{{{51|}}}|{{{53|}}}|{{{55|}}}|{{{57|}}}|{{{59|}}}|{{{61|}}}|{{{63|}}}|{{{65|}}}|{{{67|}}}|{{{69|}}}|}}+1)/2)*40+180}}}}}|state={{{state|collapsed}}} |{{{1|}}}|{{{2|}}} |{{{3|}}}|{{{4|}}} |{{{5|}}}|{{{6|}}} |{{{7|}}}|{{{8|}}} |{{{9|}}}|{{{10|}}} |{{{11|}}}|{{{12|}}} |{{{13|}}}|{{{14|}}} |{{{15|}}}|{{{16|}}} |{{{17|}}}|{{{18|}}} |{{{19|}}}|{{{20|}}} |{{{21|}}}|{{{22|}}} |{{{23|}}}|{{{24|}}} |{{{25|}}}|{{{26|}}} |{{{27|}}}|{{{28|}}} |{{{29|}}}|{{{30|}}} |{{{31|}}}|{{{32|}}} |{{{33|}}}|{{{34|}}} |{{{35|}}}|{{{36|}}} |{{{37|}}}|{{{38|}}} |{{{39|}}}|{{{40|}}} |{{{41|}}}|{{{42|}}} |{{{43|}}}|{{{44|}}} |{{{45|}}}|{{{46|}}} |{{{47|}}}|{{{48|}}} |{{{49|}}}|{{{50|}}} |{{{51|}}}|{{{52|}}} |{{{53|}}}|{{{54|}}} |{{{55|}}}|{{{56|}}} |{{{57|}}}|{{{58|}}} |{{{59|}}}|{{{60|}}} |{{{61|}}}|{{{62|}}} |{{{63|}}}|{{{64|}}} |{{{65|}}}|{{{66|}}} |{{{67|}}}|{{{68|}}} |{{{69|}}}|{{{70|}}} }}}} |}<noinclude> {{documentation}} [[category:Demografinės raidos šablonai|{{PAGENAME}}]] </noinclude> 9zbdc842qgumaqje70yrrpi848fveur 0 256278 7957752 7877055 2026-11-05T05:50:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957752 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Vadimas Medvedevas<br />{{ru|Вади́м Андре́евич Медве́дев}} | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = 220px | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1929|03|29|}} | gimimo vieta = Mochonkovo, [[Jaroslavlio gubernija]], [[Rusijos TFSR]], [[TSRS]] | mirė = {{Mirė|2025|07|11|1929|03|29}} | mirties vieta = [[Maskva]], [[Rusija]] | palaidotas = [[Trojekurovo kapinės]]e | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = TSRS partinis ir valstybės veikėjas, vienas artimiausių [[Michailas Gorbačiovas|M. Gorbačiovo]] bendradarbių | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = [[1951]] m. [[Sankt Peterburgo universitetas|Leningrado valstybinis universitetas]] | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Vadimas Andrejevičius Medvedevas''' ({{ru|Вади́м Андре́евич Медве́дев}}, [[1929]] m. [[kovo 29]] d. – [[2025]] m. [[liepos 11]] d.)<ref>[https://tass.ru/obschestvo/24497523 Умер старейший из членов Политбюро ЦК КПСС Вадим Медведев]. TASS. 2025-07-11. Nuoroda tikrinta 2025-07-22.</ref> – TSRS partinis ir valstybės veikėjas, buvęs [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys. Buvo vienas artimiausių [[Michailas Gorbačiovas|M. Gorbačiovo]] bendradarbių. Lydėjo jį vizito Lietuvoje metu ([[1990]] m.). == Biografija == [[1951]] m. baigęs [[Sankt Peterburgo universitetas|Leningrado valstybinį universitetą]], jame dirbo dėstytoju, taip pat Geležinkelio transporto inžinierių institute, Technologijos instituto katedros vedėju [[Leningradas|Leningrade]]. Nuo [[1968]] iki [[1970]] m. buvo TSKP Leningrado miesto komiteto sekretoriumi, nuo [[1970]] m. – [[TSKP CK]] propagandos skyriaus vedėjo pavaduotojas. [[1978]] m. paskirtas TSKP CK Visuomenės mokslų akademijos rektoriumi. Nuo [[1983]] iki [[1986]] m. vadovavo TSKP CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėju. Nuo [[1986]] m. – TSKP CK sekretorius, kartu – TSKP CK ryšių su socialistinių šalių komunistinėmis ir darbininkų partijomis skyriaus vedėjas, nuo [[1988]] m. – TSKP CK Ideologinės komisijos pirmininkas. TSKP CK narys ([[1986]]–[[1991]] m.), [[TSKP CK Politbiuras|TSKP CK Politinio biuro]] narys ([[1988]]–[[1991]] m.). Nuo [[1990]] iki [[1991]] m. – TSRS Prezidentinės tarybos narys, TSRS Prezidento patarėjas. Nuo [[1992]] m. dirbo Rusijos mokslų akademijos ekonomikos institute ir „Gorbačiovo fonde". [[TSRS Aukščiausioji Taryba|TSRS Aukščiausiosios Tarybos]] 11-to šaukimo deputatas. [[TSRS liaudies deputatas]] (nuo [[1989]] m.). Ekonomikos mokslų daktaras ([[1968]] m.), [[TSRS Mokslų Akademija|TSRS Mokslų akademijos]] narys – korespondentas (nuo [[1984]] m.). Virš 300 mokslinių straipsnių ekonomikos teorijos ir politikos temomis autorius. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * Biografijos: [http://www.gorby.ru/rubrs.asp?art_id=23134&rubr_id=14&page=1] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100131111433/http://www.gorby.ru/rubrs.asp?art_id=23134&rubr_id=14&page=1 |date=2010-01-31 }}, [https://web.archive.org/web/20240630082112/http://hrono.info/biograf/bio_m/medvedev_va.html] {{ru-icon}}. {{DEFAULTSORT:Medvedevas, Vadimas}} [[Kategorija:TSRS politikai]] [[Kategorija:TSRS mokslų akademijos nariai]] jxxltizwpz8tfuqilgl6exb8ovqo8pw 0 258323 7957559 7955795 2026-11-04T16:52:21Z Normantas Bataitis 145195 7957559 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = AishwaryaRai.jpg | Tikras vardas = Aishwarya Rai | Šalis = {{flag|Indija}} | Gimė = {{Gimė|1973|11|01|T}}<br>[[Mangaloras]], [[Karnataka]], [[Indija]] | Mirė = | Žymesni vaidmenys = Mansi („[[Taal]]“, [[1999]]), Nandini Darbar („[[Hum Dil De Chuke Sanam]]“, [[1999]]) | Apdovanojimai = [[Mis Pasaulis 1994]] }} '''Aišvarja Raj Bačan''' ({{hi|ऐश्वर्या राय बच्चन|Aiśvaryā Rāy Baccan}}, g. [[1973]] m. [[lapkričio 1]] d.) – indų aktorė ir modelis. Konkurso [[Mis Pasaulis]] nugalėtoja – dėl šio titulo iki dabar vadinama gražiausia pasaulio moterimi. Kine debiutavo [[1997]] m., nusifilmavusi [[Tamilų kalba|tamilų]] juostoje „[[Iruvar]]“ ({{ta|இருவர்}}, {{lt|Duetas}}). Po metų nusifilmavo kitame milžiniško populiarumo sulaukusiame filme „Jeans“ ({{lt|Džinsai}}). [[2007]] m. ištekėjo už [[Abhishek Bachchan]] – vieno žymiausių visų laikų [[Bolivudas|Bolivudo]] aktoriaus [[Amitabh Bachchan]] sūnaus. == Mis Pasaulis 1994 == 44 [[Mis Pasaulis]] ceremonija vyko [[PAR]]. Kartu su Aishwarya varžėsi 87 dalyvės iš viso pasaulio. Finaliniame penketuke varžėsi [[Zimbabvė|Zimbabvės]], [[Kroatija|Kroatijos]], [[PAR]] ir [[Venesuela|Venesuelos]] atstovės. Aishwarya kelių taškų persvara laimėjo konkursą. == Filmografija == {| class="wikitable" border="1" style="" |- style="background:#CCC; text-align:center;" ! Metai !! Filmas !! Kalba !! Vaidmuo |- |rowspan="2"| 1997 || ''[[Iruvar]]'' || [[Tamilų kalba|Tamilų]] || Pushpa<br />Kalpana |- | ''[[Aur Pyaar Ho Gaya]]'' || [[Hindi]] || Ashi Kapoor |- | 1998 || ''[[Jeans]]'' || Tamilų || Madhumita |- |rowspan="4"| 1999 || ''[[Aa Ab Laut Chalen]]'' || Hindi || Pooja |- | ''[[Hum Dil De Chuke Sanam]]'' || Hindi || Nandini |- | ''[[Ravoyi Chandamama]]'' || [[Telugų kalba|Telugų]] || |- | ''[[Taal]]'' || Hindi || Mansi |- |rowspan="6"| 2000 || ''[[Mela]]'' || Hindi || Champakali |- | ''[[Kandukondain Kandukondain]]'' || Tamilų || Meenakshi Bala |- | ''[[Josh]]'' || Hindi || Shirley |- | ''[[Hamara Dil Aapke Paas Hai]]'' || Hindi || Preeti Virat |- | ''[[Dhaai Akshar Prem Ke]]'' || Hindi|| Sahiba Grewal |- | ''[[Mohabbatein]]'' || Hindi || Megha |- | 2001 || ''[[Albela]]'' || Hindi || Sonia |- |rowspan="5"| 2002 || ''[[Hum Tumhare Hain Sanam]]'' || Hindi || Suman |- | ''[[Hum Kisi Se Kum Nahin]]'' || Hindi|| Komal Rastogi |- | ''[[23rd March 1931: Shaheed]]'' || Hindi || |- | ''[[Devdas]]'' || Hindi || Parvati (Paro) |- | ''[[Shakti: The Power]]'' || Hindi || Aishwarya Rai |- |rowspan="3"| 2003 || ''[[Chokher Bali]]'' || [[Bengalų kalba|Bengalų]] || Binodhini |- | ''[[Dil Ka Rishta]]'' || Hindi || Tia Sharma |- | ''[[Kuch Naa Kaho]]'' || Hindi || Namrata Shrivastav |- |rowspan="4"| 2004 || ''[[Bride & Prejudice]]'' || [[Anglų kalba|Anglų]] || Lalita Bakshi |- | ''[[Khakee]]'' || Hindi || Mahalakshmi |- | ''[[Kyun…! Ho Gaya Na]]'' || Hindi || Diya Malhotra |- | ''[[Raincoat]]'' || Hindi || Neerja |- |rowspan="3"| 2005 || ''[[Shabd]]'' || Hindi || Antara Vashist/Tammana |- | ''[[Bunty Aur Babli]]'' || Hindi || |- | ''[[Mistress of Spices]]'' || Anglų || Tilo |- |rowspan="2"| 2006 ||''[[Umrao Jaan]]'' || Hindi || Umrao Jaan |- | ''[[Dhoom 2]]'' || Hindi || Sunehri |- |rowspan="3"| 2007 || ''[[Guru]]'' || Hindi || Sujata |- | ''[[Provoked]]'' || Anglų<br />Hindi || Kiranjit Ahluwalia |- | ''[[The Last Legion]]'' || Anglų || Mira |- |rowspan="2"| 2008 || ''[[Jodhaa Akbar]]'' || Hindi || Jodhaa Bai |- | ''[[Sarkar Raj]]'' || Hindi || Anita Rajan |- |rowspan="4" |2009 || ''[[The Pink Panther 2]]'' || Anglų|| Sonia Solandres |- | ''[[Ashokavanam]]'' || Tamilų || |- | ''[[Action Replay]]'' || Hindi || |- |} == Nuorodos == {{commonscat}} * {{imdb name|id=0706787}} {{DEFAULTSORT:Rai, Aishwarya}} [[Kategorija:Indijos aktoriai]] [[Kategorija:Indijos asmenybės]] [[Kategorija:Grožio konkursų dalyvės]] awa7syzhi83rb4jnangd6tdks9yegpo 0 260175 7957550 7031048 2026-11-04T16:38:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957550 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Taboo | pav =Taboocrop.jpg | pav_dydis=250 | fonas =solo_dainininkas | pilnas_vardas = Jaime Luis Gómez | dar_žinomas = Taboo Nawasha, Taboo | gimė ={{birth date and age|1975|7|14}}<br />[[Los Andželas]], [[Kalifornija]], [[JAV]] | mirė = | kilmė = | žanras =[[Hiphopas]], | užsiėmimas =[[repas|reperis]], [[šokėjas]], prodiuseris | instrumentai = [[vokalas]] | aktyvumo_metai =[[1995]]–dabar | įrašų_kompanija =[[Interscope Records]] | veikla =[[Black Eyed Peas]], | įtaka = | URL =[http://www.blackeyedpeas.com/ blackeyedpeas.com/] | dabartiniai_nariai = | buvę_nariai = }} '''Jaime Luis Gómez''' (geriau žinomas savo sceniniu slapyvardžiu '''Taboo Nawasha'''; g. [[1975]] m. [[liepos 14]] d.) – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečių]] [[Hiphopas|hiphopo]] [[repas|reperis]], [[aktorius]] ir atlikėjas. Jis yra vienas iš grupės „[[The Black Eyed Peas]]“ narių.<ref>[http://www.bakotopia.com/home/Blog/bakotunes/1025 The Bakersfield You’ve Always Wanted!] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070927195904/http://www.bakotopia.com/home/Blog/bakotunes/1025 |date=2007-09-27 }}</ref> == Asmeninis gyvenimas == Taboo yra [[Meksika|meksikiečių]] ir ''[[Indėnai|Shoshone]]'' (indėnų genties) palikuonis.<ref>http://www.villagevoice.com/2004-04-13/news/rap-rage-redvolution {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101203224714/http://www.villagevoice.com/2004-04-13/news/rap-rage-redvolution/ |date=2010-12-03 }}</ref><ref>http://www.usatoday.com/life/music/2007-10-01-2778755976_x.htm</ref> Jis užaugo [[Rosemead]], [[Kalifornija|Kalifornijoje]] ir lankė ten „Muscatel vidurinę mokykl. Būdamas vaikas, Taboo svajojo tapti [[filantropas|filantropu]], o sulaukęs paauglystės susidomėjo [[muzika]]. [[2008]] m. [[liepos 12]] d., dvi dienos prieš jo gimtadienį, Taboo vedė Jaymie Dizon [[Pasadena (Kalifornija)|Pasadenoje]]. [[will.i.am]] ir [[apl.de.ap]] vestuvėse buvo pabroliais.<ref>[http://www.fnfamous.com/2008/07/13/taboo-of-the-black-eyed-peas-wed/ Taboo Of The Black Eyed Peas Weds] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101118071034/http://www.fnfamous.com/2008/07/13/taboo-of-the-black-eyed-peas-wed |date=2010-11-18 }} ''Fn' Famous''</ref> [[2009]] m. [[liepos 19]] d. pora susilaukė pirmagimio.<ref>[http://www.usmagazine.com/news/black-eyed-peas-taboo-wife-expecting Black Eyed Peas' Taboo and Wife Expecting First Child] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090208051225/http://www.usmagazine.com/news/black-eyed-peas-taboo-wife-expecting |date=2009-02-08 }} US Magazine, February 7, 2009</ref> Kūdikiui buvo duotas Jaleno vardas.<ref>[http://www.zebra.lt/lt/laisvalaikis/uzsienio_zvaigzdes/The-Black-Eyed-Peas-narys-Taboo-vel-tapo-teveliu-2009-08-14.html zebra.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090817000329/http://www.zebra.lt/lt/laisvalaikis/uzsienio_zvaigzdes/The-Black-Eyed-Peas-narys-Taboo-vel-tapo-teveliu-2009-08-14.html |date=2009-08-17 }}</ref> Taboo jau turi vieną sūnų, Josh, kuris jau paauglys. Jis yra iš ankstesnių muzikanto santykių.<ref>[http://www.europeanhitradio.lt/index.php?cid=247&new_id=251533 Ehr.lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090213094825/http://europeanhitradio.lt/index.php?cid=247&new_id=251533 |date=2009-02-13 }}</ref> Atlikėjas ruošiasi įkurti ne pelno siekiančią menų mokyklą savo gimtajame Rosemead miestelyje. == Muzikinė karjera == === The Black Eyed Peas === {{main|The Black Eyed Peas}} [[1995]] m. Taboo prisijungė prie grupės „[[Black Eyed Peas]]“. Grupės nariai [[apl.de.ap]] ir [[will.i.am]] anksčiau buvo grupėje „[[Atban Klann]]“, bet pakeitė grupės pavadinimą, kada pasirašė sutartį su kita [[įrašų kompanija]]. [[2003]] m. po [[Fergie|Stacy Ferguson]] įstojimo į grupę, BEP pelnė tarptautinę sėkmę. Taboo žinomas dėl savo [[kung fu]] įkvėptų [[šokis|šokio]] judesių. Jis užsiiminėja [[džit kiun do]] ir turi [[ninjutsu]] juodą diržą. === Solo karjera === Nuo [[2008]] m. Taboo dirba prie savo solinio debiutinio albumo pavadinimu „T.A.B.O.O“.<ref>[http://www.eonline.com/uberblog/b2968_marriage_not_taboo_black_eyed_peas.html Marriage Not a Taboo For Black Eyed Peas Rapper] E! Online, July 13, 2009 </ref> Taboo tikisi bendradarbiauti su [[Frankie J]], [[E-40]], [[Pitbull]], ir [[Kumbia Kings]]. [[Shakira]], [[Blu Cantrell]] ir [[Juanes]], pasak gandų jau bendradarbiavo su juo prie solinio albumo. Taboo taip pat yra parašęs dainų žodžius bei įrašęs kelis [[garso takelis|garso takelius]] tokiems filmams kaip „Coach Carter“, „Užsispyrusi blondinė“, „Kaip Haroldas ir Kumaras kaifą gaudė“ ir „Barbershop 2“. [[Vaizdas:Black Eyed Peas performing - 2006 - JD.jpg|thumb|left|200px|Taboo koncertuoja su „[[Black Eyed Peas]]“ 2006 m.]] === Kiti bendradarbiavimai === Jis kartu su [[Ryan Key]] iš „[[Yellowcard]]“ yra įrašęs dainą „Gotta Get It Now“. Taip pat Taboo bendradarbiavo su reperiu [[David Rolas]] (daina „Morena“) ir reperiu Fudge Dog (daina „Get It“). [[2007]] m. Taboo bendradarbiavo su [[Juan Luis Guerra]], jis yra dainos „[[La Llave de Mi Corazón]]“ remikso versijoje. Taboo taip pat yra sukūręs dainos „La Paga“ remiksą, kurią atlieka [[Juanes]]. == Vaidyba == Taboo pirmasis vaidmuo buvo [[2005]] m. filme „Dirty“<ref>[http://www.imdb.com/title/tt0439544 Dirty (2005)]</ref> su Wyclef Jean, kurs jis atliko Ramírez rolę. [[2007]] m. jis pasirodė nepriklausomame filme „Cosmic Radio“, kuriame taip pat vaidina Michael Madsen, Wes Studi, Irene Bedard, Daryl Hanna, Ricardo Chavira ir kt. Dėl savo [[kovos menai|kovų menų]] išmanymo Taboo buvo pakviestas filmuotis [[2009]] m. filme „Gatvių kovotojas: Chun-Li legenda“, kur atliko Vega vaidmenį<ref>[http://www.obuolys.lt/labas/news.php?NewsID=5592] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080521124800/http://www.obuolys.lt/labas/news.php?NewsID=5592 |date=2008-05-21 }}</ref> Taboo taip pat buvo [[MTV]] realybės šou „MTV’s Top Pop Group“ vienas iš teisėjų. == Diskografija == {{main|Black Eyed Peas diskografija}} [[Vaizdas:BEP 2001.jpg|thumb|right|300px|2001 m. su „[[Black Eyed Peas]]“.]] === Studijiniai albumai === * 1998: ''[[Behind the Front]]'' * 2000: ''[[Bridging the Gap]]'' * 2003: ''[[Elephunk]]'' * 2005: ''[[Monkey Business]]'' * 2009: ''[[The E.N.D.]]'' (The Energy Never Dies) * 2011: ''[[The Beginning]]'' === Rinkiniai === * 2005: ''Black Eyed Peas – iTunes Originals'' * 2006: ''[[Renegotiations: The Remixes]]'' * 2006: ''iTunes Essentials'' === DVD === * 2004: ''[[Behind the Bridge to Elephunk]]'' * 2006: ''[[Bring in the Noise, Bring in the Phunk]]'' * 2006: ''[[Live from Sydney to Las Vegas]]'' === Turai === * 2004: ''[[Elephunk Tour]]'' * 2006: ''[[Honda Civic Tour]]'' * 2006: ''[[Monkey Business Tour|Monkey Business World Tour]]'' * 2007: ''[[Black Blue & You Tour|Black Blue & You World Tour]]'' * 2009: ''[[The E.N.D. World Tour]]'' == Filmografija == {| class="wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Metai !! Lietuviškas pavadinimas !! Originalus pavadinimas !! Vaidmuo |- |rowspan="2"| [[2005]] || ''Būk kietas'' || ''Be Cool'' || Save |- | ''Dirty'' || ''Dirty'' || Ramirez |- | [[2006]] || ''Instant Def'' || ''Instant Def'' || Zap |- | [[2007]] || ''Cosmic Radio'' || ''Cosmic Radio'' || Marcus |- | [[2009]] || ''Gatvių kovotojas: Chun-Li legenda'' || ''Street Fighter: The Legend of Chun-Li'' || Vega |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.blackeyedpeas.com/ The Black Eyed Peas oficiali svetainė] * {{imdb name|1440298}} * [http://www.obuolys.lt/kinozona/person.php?PersonID=77228 Obuolys.lt apie Taboo] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080529165208/http://www.obuolys.lt/kinozona/person.php?PersonID=77228 |date=2008-05-29 }} {{Black Eyed Peas}} [[Kategorija:JAV dainininkai]] [[Kategorija:JAV repo atlikėjai]] rm1gstgsl91jugyt15jpodn6ao5d7yz 1 265359 7957719 2070228 2026-11-05T03:04:05Z Ed1974LT 52229 7957719 wikitext text/x-wiki Antrajame sakinyje netiesa. Lenkijos šiaurės rytuose lietuviai gyvena prie pat sienos. Punskas nėra apsuptas lenkų. Turbūt šį straipsnį be šaltinių reikia naikinti ir nukreipti į „[[Periferinės šnektos]]“ (ten išdėstyta ta pati informacija).--[[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] ([[Naudotojo aptarimas:Ed1974LT|aptarimas]]) 05:03, 5 lapkričio 2026 (EET) qcewux5mfg09b86pgykj8u3zz70n2r8 0 269860 7957565 7225011 2026-11-04T17:07:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957565 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Talsų savivaldybė | origpavadin = {{lv|Talsu novads}} | herbas =Talsu novads COA.svg | vėliava =Talsu novada karogs.svg | žemėlapis = Latvija Talsu novads 2021.svg | plotis = 240 | UTC= |UTCv= | valstybė = Latvija | valstRegionoVardas = Regionas | valstRegionas = Kuršas | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Talsai | admVienetoVardas = Valsčių ir miestų skaičius | admVienetoKiekis = 22 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = Eva Kārkliņa | gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 35699 | plotas = 2750.6 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = https://talsunovads.lv/ talsunovads.lv | vikiteka = }} '''Talsų savivaldybė''' ({{lv|Talsu novads}}) – administracinis vienetas vakarų [[Latvija|Latvijoje]], [[Kuršas|Kurše]], [[Irbės sąsiauris|Irbės sąsiaurio]] ir [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] pakrantėje. Ribojasi su [[Ventspilio savivaldybė|Ventspilio]], [[Kuldygos savivaldybė|Kuldygos]] ir [[Tukumo savivaldybė|Tukumo]] savivaldybėmis. Plotas 2750,6 km²,<ref name="Plotas">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__ENV__DR__DRT/DRT010/ ''DRT010. Reģionu, republikas pilsētu, novadu, novadu pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2016 - 2021''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-07-20. (paskaičiuota pagal senųjų Talsų, Dundagos, Mėrsrago ir Ruojos savivaldybių plotą)</ref> 35 699 gyventojai (2021 m.).<ref name="Gyventojai">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__POP__IR__IRS/IRD060/ ''IRD060. Iedzīvotāju skaits pēc dzimuma reģionos, republikas pilsētās, novados, novadu pilsētās un pagastos gada sākumā - Dzimums, Teritoriālā vienība, Rādītāji un Laika periods''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-07-20. (apskaičiuota pagal senųjų Talsų, Dundagos, Mėrsrago ir Ruojos savivaldybių gyventojų skaičių)</ref> Administracinis centras – [[Talsai]]. == Istorija == Dabartinė savivaldybė sudaryta 2021 m. liepos 1 d., sujungus [[Dundagos savivaldybė|Dundagos]], [[Mėrsrago savivaldybė|Mėrsrago]], [[Ruojos savivaldybė|Ruojos]] ir ankstesniąją Talsų savivaldybę. Savivaldybės teritorija atitinka iki 2009 m. administracinės-teritorinės reformos gyvavusio [[Talsų rajonas|Talsų rajono]] ribas. Ankstesnioji Talsų savivaldybė sudaryta 2009 m. reformos metu iš [[Talsų rajonas|Talsų rajono]] dalies. Buvo suskirstyta į 4 miestus ir 14 valsčių, turėjo 1763,9 km² plotą<ref name="Plotas"/> ir 27 391 gyventoją (2021 m.).<ref name="Gyventojai"/> Administracinis centras buvo Talsuose. == Suskirstymas == Savivaldybė skirstoma į 18 [[Valsčius (Latvija)|valsčių]] ir 4 miestus:<ref>[https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums ''Administratīvo teritoriju un apdzīvoto vietu likums''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200818214733/https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums |date=2020-08-18 }}, Likumi.lv. Nuoroda tikrinta 2021-09-23.</ref> * [[Abavos valsčius|Abavos valsčių]] * [[Arlavos valsčius|Arlavos valsčių]] * [[Balgalės valsčius|Balgalės valsčių]] * [[Dundagos valsčius|Dundagos valsčių]] * [[Gibulių valsčius|Gibulių valsčių]] * [[Yvės valsčius|Yvės valsčių]] * [[Kolkos valsčius|Kolkos valsčių]] * [[Kiūlciemo valsčius|Kiūlciemo valsčių]] * [[Laidzės valsčius|Laidzės valsčių]] * [[Laucienės valsčius|Laucienės valsčių]] * [[Lybagų valsčius|Lybagų valsčių]] * [[Lubės valsčius|Lubės valsčių]] * [[Mėrsrago valsčius|Mėrsrago valsčių]] * [[Ruojos valsčius|Ruojos valsčių]] * [[Sabilė|Sabilės miestą]] * [[Stendė|Stendės miestą]] * [[Strazdės valsčius|Strazdės valsčių]] * [[Talsai|Talsų miestą]] * [[Valdemarpilis|Valdemarpilio miestą]] * [[Valdgalės valsčius|Valdgalės valsčių]] * [[Vandzenės valsčius|Vandzenės valsčių]] * [[Virbų valsčius|Virbų valsčių]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Latvijos savivaldybės}} {{Latvijos savivaldybės 2009–2021}} [[Kategorija:Latvijos savivaldybės]] nncfhspmwgd7wcyhnyqsvtmp9tw6wyx 0 269863 7957687 6363105 2026-11-04T23:39:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957687 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Tukumo savivaldybė | origpavadin = {{lv|Tukuma novads}} | herbas = | vėliava = | žemėlapis = Latvija Tukuma novads 2021.svg | plotis = 240 | UTC= |UTCv= | valstybė = Latvija | valstRegionoVardas = Regionas | valstRegionas = Žiemgala | valstRegiono2lygioVardas = | valstRegionas2lygio = | valstRegiono3lygioVardas = | valstRegionas3lygio = | admCentras = Tukumas | admVienetoVardas = Valsčių ir miestų skaičius | admVienetoKiekis = 23 | įkurtas = | vadovotitulas = |vadovas = Gundars Važa<ref>[https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/tukuma-novadu-vadis-lidzsinejais-engures-domes-priekssedis-vaza.a411199/ ''Tukuma novadu vadīs līdzšinējais Engures domes priekšsēdis Važa''], Latvijas Sabiedriskie Mediji, 2021-07-01. Nuoroda tikrinta 2021-09-23.</ref> | gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 44411 | plotas = 2450.1 | iso 3166-2 = | teritkodai = | teritkodas = | pastokodas = | telkodas = | tinklalapis = https://www.tukums.lv/lv tukums.lv | vikiteka = }} '''Tukumo savivaldybė''' ({{lv|Tukuma novads}}) – administracinis vienetas vidurio [[Latvija|Latvijoje]], [[Žiemgala|Žiemgaloje]], [[Rygos įlanka|Rygos įlankos]] pakrantėje. Ribojasi su [[Talsų savivaldybė|Talsų]], [[Kuldygos savivaldybė|Kuldygos]], [[Saldaus savivaldybė|Saldaus]], [[Duobelės savivaldybė|Duobelės]], [[Jelgavos savivaldybė|Jelgavos]], [[Marupės savivaldybė|Marupės]] savivaldybėmis ir [[Jūrmala|Jūrmalos miestu]]. Plotas 2450,1 km²,<ref name="Plotas">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__ENV__DR__DRT/DRT010/ ''DRT010. Reģionu, republikas pilsētu, novadu, novadu pilsētu un pagastu kopējā un sauszemes platība gada sākumā 2016 - 2021''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-23. (apskaičiuota pagal senųjų Tukumo, Kandavos, Engurės ir Jaunpilio savivaldybių plotą)</ref> 44 411 gyventojų (2021 m.).<ref name="Gyventojai">[https://data.stat.gov.lv/pxweb/lv/OSP_PUB/START__POP__IR__IRS/IRD060/ ''IRD060. Iedzīvotāju skaits pēc dzimuma reģionos, republikas pilsētās, novados, novadu pilsētās un pagastos gada sākumā - Dzimums, Teritoriālā vienība, Rādītāji un Laika periods''], Oficiālās statistikas portāls. Nuoroda tikrinta 2021-09-23. (apskaičiuota pagal senųjų Tukumo, Kandavos, Engurės ir Jaunpilio savivaldybių gyventojų skaičių)</ref> Administracinis centras – [[Tukumas]]. == Istorija == Dabartinė savivaldybė sudaryta 2021 m. liepos 1 d., sujungus [[Engurės savivaldybė|Engurės]], [[Jaunpilio savivaldybė|Jaunpilio]], [[Kandavos savivaldybė|Kandavos]] ir ankstesniąją Tukumo savivaldybę. Savivaldybės teritorija atitinka iki 2009 m. administracinės-teritorinės reformos gyvavusio [[Tukumo rajonas|Tukumo rajono]] ribas. Ankstesnioji Tukumo savivaldybė sudaryta 2009 m. reformos metu iš Tukumo rajono dalies. Buvo suskirstyta į 10 valsčių ir 1 miestą, turėjo 1195,2 km² plotą<ref name="Plotas"/> ir 27 614 gyventojų (2021 m.).<ref name="Gyventojai"/> Administracinis centras buvo Tukume. == Suskirstymas == Savivaldybė skirstoma į 21 [[Valsčius (Latvija)|valsčių]] ir 2 miestus:<ref>[https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums ''Administratīvo teritoriju un apdzīvoto vietu likums''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200818214733/https://likumi.lv/ta/id/315654-administrativo-teritoriju-un-apdzivoto-vietu-likums |date=2020-08-18 }}, Likumi.lv. Nuoroda tikrinta 2021-09-23.</ref> * [[Cėrės valsčius|Cėrės valsčių]] * [[Deguolės valsčius|Deguolės valsčių]] * [[Džūkstės valsčius|Džūkstės valsčių]] * [[Engurės valsčius|Engurės valsčių]] * [[Irlavos valsčius|Irlavos valsčių]] * [[Jaunpilio valsčius|Jaunpilio valsčių]] * [[Jaunsatų valsčius|Jaunsatų valsčių]] * [[Kandava|Kandavos miestą]] * [[Kandavos valsčius|Kandavos valsčių]] * [[Lapmežciemo valsčius|Lapmežciemo valsčių]] * [[Lestenės valsčius|Lestenės valsčių]] * [[Matkulės valsčius|Matkulės valsčių]] * [[Pūrės valsčius|Pūrės valsčių]] * [[Sėmės valsčius|Sėmės valsčių]] * [[Slampės valsčius|Slampės valsčių]] * [[Smardės valsčius|Smardės valsčių]] * [[Tukumas|Tukumo miestą]] * [[Tumės valsčius|Tumės valsčių]] * [[Vanės valsčius|Vanės valsčių]] * [[Viesatų valsčius|Viesatų valsčių]] * [[Zantės valsčius|Zantės valsčių]] * [[Zemytės valsčius|Zemytės valsčių]] * [[Zentenės valsčius|Zentenės valsčių]] == Šaltiniai == {{išn}} {{Latvijos savivaldybės}} {{Latvijos savivaldybės 2009–2021}} [[Kategorija:Latvijos savivaldybės]] c66818uuq5nijzjuq4p5ac24wok36ot 0 271056 7957641 7891839 2026-11-04T22:06:47Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957641 wikitext text/x-wiki {{LGBT}} '''Tos pačios lyties asmenų sąjunga''' – teisinis tos pačios lyties porų santykių reguliavimas, įvairiose šalyse įtvirtintas registruotos/neregistruotos partnerystės forma arba santuoka, suteikianti tos pačios lyties poroms tokias pačias [[subjektinė teisė|teises]] kaip ir [[Heteroseksualumas|heteroseksualių]] porų sudarytose sąjungose. == Pagrindimas == Tos pačios lyties asmenų sąjungos reikalingumas grindžiamas [[Žmogaus teisės|universalia žmogaus teisių]] samprata, [[Teisės principas|teisinės]] ir [[Socialinė lygybė|socialinės]] lygybės siekiu.<ref>{{cite web|url=http://www.balancedpolitics.org/same_sex_marriages.htm|title=Should Same-Sex Marriages be Legalized?|accessdate=2009-09-12|archive-date=2014-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20141009145616/http://www.balancedpolitics.org/same_sex_marriages.htm|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://pewforum.org/docs/?DocID=288|title=An Overview of the Same-Sex Marriage Debate|accessdate=2009-09-12|archive-date=2009-09-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20090912003759/http://pewforum.org/docs/?DocID=288|url-status=dead}}</ref> Priešininkų argumentai dažnai grindžiami socialinėmis tokių sąjungų pasekmėmis<ref>{{cite web|url=http://www.patriotai.lt/straipsnis/2008/07/19/meiles-negana-5-priezastys-kodel-tos-pacios-lyties-santuokos-pakenks-vaikams|title=Meilės negana: 5 priežastys, kodėl tos pačios lyties santuokos pakenks vaikams|accessdate=2009-09-12}}{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>, tradicijomis, [[Politika|politiniais]] ar [[Religija|religiniais]] įsitikinimais<ref>{{cite web|url=http://www.btz.lt/lt/uzsienyje/1/2572|title=Anglijos bažnyčia įspėja Švedijos bažnyčią dėl tos pačios lyties asmenų santuokų|accessdate=2009-09-12|archive-date=2009-09-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20090925041416/http://www.btz.lt/lt/uzsienyje/1/2572|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030816/kriksian_01.html|title=Bažnyčia gina pamatines santuokos vertybes|accessdate=2009-09-12|archive-date=2014-07-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20140722104723/http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030816/kriksian_01.html|url-status=dead}}</ref>. Didžiosios [[Religija|religinės]] bendruomenės – daugelis [[krikščionybė]]s atšakų, [[islamas]] ir [[judaizmas]] – jokių tos pačios lyties sąjungų nepripažįsta ir nelaimina. Romos katalikų bažnyčios vadovas [[popiežius Pranciškus]] paskelbė doktrinos pokyčius ir atvėrė galimybę laiminti tos pačios lyties poras, nors tai nereiškia oficialaus tokių sąjungų pripažinimo.<ref>https://www.vaticannews.va/en/vatican-city/news/2023-12/fiducia-supplicans-doctrine-faith-blessing-irregular-couples.html</ref> == Santuoka == [[Vaizdas:World_marriage-equality laws.svg|thumb|upright=2|Homoseksualų sąjunga {{legend|#025|Leidžiama sudaryti santuoką}} {{legend|#90C|Pripažįstamos kitose teritorijose sudarytos santuokos}} {{legend|#06F|Pripažįstamos kitų tipų sąjungos}} {{legend|#CCC|Neleidžiama sudaryti jokių sąjungų}} ]] 2001 m. balandžio 1 d. [[Nyderlandai]] tapo pirma šiuolaikine valstybe pasaulyje, įteisinusi tos pačios lyties santuokas. Iki 2024 m. jas įteisino dar 35 valstybės: {{div col|2}} * [[Nyderlandai]] 2001 m. * [[Belgija]] 2003 m. * [[Ispanija]] 2005 m. * [[Kanada]] 2005 m. * [[Pietų Afrika]] 2006 m. * [[Norvegija]] 2009 m. * [[Švedija]] 2009 m. * [[Portugalija]] 2010 m. * [[Islandija]] 2010 m. * [[Argentina]] 2010 m.<ref>http://www.lanacion.com.ar/nota.asp?nota_id=1284883 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100716183025/http://www.lanacion.com.ar/nota.asp?nota_id=1284883 |date=2010-07-16 }}</ref> * [[Danija]] 2012 m. * [[Brazilija]] 2013 m. * [[Urugvajus]] 2013 m. * [[Naujoji Zelandija]] 2013 m. * [[Prancūzija]] 2013 m. * [[Jungtinė Karalystė]] (išskyrus [[Šiaurės Airija|Šiaurės Airiją]]) 2014 m. * [[Liuksemburgas]] 2015 m. * [[JAV]] 2015 m. * [[Airija]] 2015 m.<ref>http://www.justice.ie/en/JELR/Pages/PR15000152</ref> * [[Meksika]] 2015 m. * [[Kolumbija]] 2016 m. * [[Vokietija]] 2017 m. * [[Suomija]] 2017 m. * [[Malta]] 2017 m. * [[Australija]] 2017 m. * [[Austrija]] 2019 m. * [[Taivanas]] 2019 m.<ref>[https://edition.cnn.com/2019/05/17/asia/taiwan-same-sex-marriage-intl/index.html Taiwan legalizes same-sex marriage in historic first for Asia], CNN, May 17, 2019</ref> * [[Ekvadoras]] 2019 m. * [[Šiaurės Airija]] (Jungtinė Karalystė) 2020 m. * [[Kosta Rika]] 2020 m. * [[Čilė]] 2022 m. * [[Šveicarija]] 2022 m. * [[Slovėnija]] 2022 m. * [[Kuba]] 2022 m. * [[Meksika]] 2022 m. * [[Andora]] 2023 m. * [[Estija]] 2024 m. * [[Graikija]] 2024 m. {{div col end}} Valstybės, kuriose sprendimas įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas jau yra priimtas, tačiau dar nėra įsiteisėjęs: * [[Nepalas]] 2024 m. * [[Tailandas]] * [[Liuksemburgas]] 2025 m. Tos pačios lyties santuokas taip pat registruoja [[Meksika|Meksikos]] sostinė [[Meksikas]] ir [[Kintana Roo]] valstija. Tos pačios lyties santuokų sudaryti neleidžia, bet kitose teritorijose sudarytas santuokas pripažįsta [[Izraelis]].<ref>http://www.hrc.org/issues/marriage.asp {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090902055805/http://www.hrc.org/issues/marriage.asp |date=2009-09-02 }}</ref> === Tos pačios lyties porų teisė sudaryti santuoką ar partnerystę === [[Europos Žmogaus Teisių Teismas]] iki [[2010]] m. buvo daugelyje bylų paskelbęs, kad tos pačios lyties asmenų poros pagal Konvenciją nepatenka į „šeimos“ sąvoką ir joms nėra taikoma „šeimos gyvenimo“ apsauga, priešingai nei „asmeninio gyvenimo“ apsauga. Pirmoji byla, kurioje teismas susidūrė su klausimu, ar tos pačios lyties partneriai turi teisę tuoktis, buvo ''Schalk ir Kopf prieš Austriją'' (2010 m.)<ref>http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action=html&highlight=Schalk%20|%20Kopf%20|%20v.%20|%20Austria&sessionid=63365657&skin=hudoc-en</ref>. Teismas vienbalsiu nustatė, kad tokios santuokos draudimas nėra [[Europos žmogaus teisių konvencija|Konvencijos]] pažeidimas, tačiau pripažino, kad Konvencijos 12 straipsnis nebūtinai reiškia „vyro ir moters“ santuoką – tokių santuokų įteisinimas yra ne [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], o jos valstybių narių kompetencija (61 straipsnis). Byloje ''P. B. ir J. S. prieš Austriją''<ref>http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action=html&highlight=P.B.%20|%20J.S.%20|%20v.%20|%20Austria&sessionid=63365104&skin=hudoc-en , 30 punktas</ref> Teismo nuomone, „… neracionalu laikytis nuomonės, kad, priešingai nei skirtingų lyčių poros, tos pačios lyties poros negali turėti „šeimos gyvenimo“ pagal 8 straipsnį. Todėl ieškovų santykiai – tos pačios lyties sugyventinių pora – patenka į „šeimos gyvenimo“ sąvoką lygiai taip pat, kaip patektų skirtingų lyčių pora toje pačioje situacijoje“. 2015 metais [[EŽTT]] byloje „''Oliari ir kiti prieš Italiją''” nusprendė, kad Italija, nesuteikdama tos pačios lyties poroms adekvačios teisinės apsaugos ir teisiškai jų nepripažindama, pažeidė [[Europos žmogaus teisių konvencija|Europos žmogaus teisių konvencijos]] 8 straipsnį, kuris garantuoja teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą.<ref>ECHR judgement in case of Oliari and others v. Italy http://hudoc.echr.coe.int/eng#{„itemid“: [„001-156265“]}</ref> == Civilinės sąjungos ir partnerystės == {{Atnaujinti}} 1989 m. spalio 1 d. [[Danija]] tapo pirmąja valstybe pasaulyje, suteikusia panašias į santuokos teises tos pačios lyties poros. Institucija pavadinta „registruota partneryste“ (''registreret partnerskab'') ir suteikė panašias teises (su išimtimis) į tas, kurios prieinamos heteroseksualioms susituokusioms poroms. Danijoje ji buvo prieinama tik tos pačios lyties asmenims, kol 2012 m. neteko galios. 2024 m. dar daugiau nei 20 suverenių valstybių yra įsteigusios panašias civilines institucijas, prieinamas tos pačios lyties (kartais ir skirtingų lyčių) asmenims: {{div col|2}} * [[Norvegija]] 1993 m. (neteko galios 2009 m.) * [[Švedija]] 1995 m. (neteko galios 2009 m.) * [[Islandija]] 1996 m. (neteko galios 2010 m.) * [[Nyderlandai]] 1998 m. * [[Prancūzija]] 1999 m. * [[Belgija]] 2000 m. * [[Vokietija]] 2001 m. (neteko galios 2017 m.) * [[Suomija]] 2002 m. (neteko galios 2017 m.) * [[Jungtinė Karalystė]] 2004 m. * [[Naujoji Zelandija]] 2004 m. * [[Liuksemburgas]] 2004 m. * [[Šveicarija]] 2005 m. (neteko galios 2022 m.) * [[Andora]] 2005 m. (neteko galios 2023 m.) * [[Slovėnija]] 2006 m. (neteko galios 2022 m.) * [[Čekija]] 2006 m. * [[Urugvajus]] 2008 m. * [[Vengrija]] 2009 m. * [[Kolumbija]] 2009 m. * [[Ekvadoras]] 2009 m. * [[Austrija]] 2010 m. * [[Airija]] 2010 m. (neteko galios 2015 m.) * [[Brazilija]] 2011 m. * [[Lichtenšteinas]] 2011 m. * [[Kroatija]] 2014 m. * [[Čilė]] 2015 m. * [[Kipras]] 2015 m. * [[Graikija]] 2016 m. * [[Estija]] 2016 m. * [[Italija]] 2016 m. * [[San Marinas]] 2018 m. * [[Monakas]] 2020 m. * [[Juodkalnija]] 2021 m. * [[Bolivija]] 2023 m. * [[Latvija]] 2024 m. {{div col end}} Australijoje, Meksikoje tokias sąjungas galima sudaryti tik kai kuriuose administraciniuose vienetuose. === Neregistruotos partnerystės === Neregistruota partnerystė yra kita alternatyva tos pačios lyties poroms, paprastai automatiškai suteikianti ribotas teises valstybės atžvilgiu dviem kartu gyvenantiems asmenims. 2009 m. yra keletas šalių, kuriose įteisinta neregistruota tos pačios lyties asmenų partnerystė: [[Argentina]], [[Australija]], [[Austrija]], [[Brazilija]], [[Ispanija|Ispanija,]] [[Izraelis]], [[Kolumbija]], [[Kroatija]], [[Lenkija]], [[Naujoji Zelandija|Naujoji Zelandija,]] [[Nyderlandai]], [[Portugalija]], [[Pietų Afrika]]. ==== Tos pačios lyties neregistruotų partnerysčių pripažinimas ==== Iki [[2003]] m. liepos mėn. [[Europos Žmogaus Teisių Teismas]] nebuvo pripažinęs, kad nevienodas teisės taikymas susituokusioms ar kartu gyvenančioms heteroseksualioms poroms ir tos pačios lyties partneriams pažeidžia Konvenciją. Teismas atmesdavo nuomonę, kad tos pačios lyties partneriai sudaro šeimą, ir leisdavo Europos Tarybos narėms taikyti mažiau palankias sąlygas tos pačios lyties poroms. Byloje ''Simpson prieš [[Jungtinė Karalystė|Jungtinę Karalystę]]'' (1986 m.) [[Europos žmogaus teisių komisija]] neįžvelgė Konvencijos pažeidimo, o paraišką paskelbė nepriimtina. Bylos ieškovė buvo iškeldinta iš viešojo būsto po partnerės mirties. Komisija nusprendė, jog ieškovės teisė į asmeninį gyvenimą ([[Europos Žmogaus Teisių Konvencija|Konvencijos]] 8 straipsnis) nebuvo pažeista, nes „jos partnerė mirusi, o pareiškėja gyvena viena“<ref>http://www.stonewall.org.uk/at_home/immigration_asylum_and_international/2681.asp {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101125014559/http://www.stonewall.org.uk/at_home/immigration_asylum_and_international/2681.asp |date=2010-11-25 }}</ref>. Analogiškoje byloje ''Röösli prieš [[Vokietija|Vokietiją]]'' (1996 m.)<ref>http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=3&portal=hbkm&action=html&highlight=R%F6%F6sli%20%7C%20v.%20%7C%20Germany&sessionid=63364679&skin=hudoc-en</ref>, kurio paraišką Teismas atmetė, nustatyta, jog homoseksualios poros negali pretenduoti į Konvencijos 8 straipsnio apsaugą, o įstatymas, pagal kurį ieškovui nesuteikta teisė išsinuomoti mirusio partnerio buto, skirtas tam, kad valstybė galėtų apsaugoti šeimą. Europos žmogaus teisių komisija atmetė keturis tos pačios lyties porų skundus – ''X ir Y prieš Jungtinę Karalystę'' (1983 m.), ''W. J. ir D. P. prieš Jungtinę Karalystę'' (1986 m.), ''C. ir L.M. prieš Jungtinę Karalystę'' (1989 m.) bei ''Z. B. prieš Jungtinę Karalystę'' (1990 m.). Visose šiose bylose Britanijos homoseksualų partneriams užsieniečiams nebuvo leista pasilikti šalyje. Komisija nutarė, jog nesuteikiant teisės partneriams pasilikti šalyje Jungtinė Karalystė EŽTK Konvencijos nepažeidė. Byloje ''Mata Estevez prieš [[Ispanija|Ispaniją]]'' (2001 m.)<ref>http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=1&portal=hbkm&action=html&highlight=Mata%20|%20Estevez%20|%20v%20|%20Spain&sessionid=63365915&skin=hudoc-en</ref> Teismas be nagrinėjimo paskelbė Matos Estevezo – homoseksualaus ispano, kurio partneris, išgyvenęs kartu 10 metų, mirė automobilio avarijoje, – skundą dėl to, kad valstybė jam atsisakė suteikti našlio pensiją. Teismas sutiko, kad situacija būtų kitokia, jei partneris būtų buvęs priešingos lyties, tačiau paskelbė, kad Ispanijos valdžios įstaigų atsisakymas suteikti našlio pensiją ne tik nepažeidė teisės į asmeninį gyvenimą, bet ir nebuvo diskriminacinis. ''Karner prieš Austriją'' (2003 m.)<ref>http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?item=2&portal=hbkm&action=html&highlight=Karner%20|%20v.%20|%20Austria&sessionid=63365921&skin=hudoc-en</ref> buvo pirmoji su tos pačios lyties partneriais susijusi byla, kurią Teismas sutiko svarstyti. Ieškovas buvo Siegmundas Karneris – homoseksualus austras, gyvenęs su savo partneriu pastarojo vardu nuomojamame bute nuo [[1989]] m. ir dalijęsi su juo buto išlaidas. Partneris mirė [[1994]] m., paskyręs Karnerį turto paveldėtoju. Tačiau buto šeimininkas pradėjo nuomos sutarties su Karneriu nutraukimo procedūrą. Apygardos ir [[Viena|Vienos]] regiono teismai Nuomos įstatymo sąvoką „gyvenimo partneris“ interpretavo taip, kad ji apėmė ilgai išgyvenusius kartu tos pačios lyties partnerius, bet [[Austrijos Aukščiausiasis Teismas]] nesutiko su šia interpretacija. Pirmą kartą istorijoje Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tai [[diskriminacija]] lytinės orientacijos pagrindu ir Konvencijos [[teisės pažeidimas|pažeidimas]]. == Santuokų ir registruotų partnerysčių palyginimas == Šalyje įteisinant tos pačios lyties asmenų santuokas, iš teisės aktų tėra panaikinamos nuostatos, draudžiančios tuoktis tos pačios lyties žmonėms ir pašalinamos nuorodos į sutuoktinių lytį, todėl homoseksuali santuoka teisiniu požiūriu niekuo<ref>Išskyrus Portugaliją, kur draudžiama įsivaikinti</ref> nesiskiria nuo heteroseksualios santuokos mokesčių, paveldėjimo, imigracijos, įsivaikinimo, baudžiamosios teisės, giminystės ir pan. atžvilgiu. Homoseksualų santuokos ir registruotos partnerystės apima tas pačias gyvenimo sritis, tačiau skiriasi suteikiamų teisių kiekis ir pobūdis. Vieni LGBT teisių aktyvistai priima registruotų partnerysčių įteisinimą kaip galutinį laimėjimą, kitų nuomone, šis institutas „išlaiko homoseksualų, kaip antrarūšių piliečių, statusą“<ref>Heteronormos hegemonija. Kaunas, 2007 m. Autorius: Roman Kuhar, p. 189</ref>. Kai kurie homoseksualių sąjungų priešininkai nepritaria ir homoseksualų partnerystėms, nes, jų nuomone, tai yra ta pati santuoka, tik kitu pavadinimu<ref>http://www.msnbc.msn.com/id/6338458/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111227162740/http://www.msnbc.msn.com/id/6338458/ |date=2011-12-27 }}</ref>. Registruotų partnerysčių steigimas įstatymų leidėjams leidžia atskirti heteroseksualių ir homoseksualių sąjungų institutus bei pastarajam pritaikyti daugiau apribojimų. Pvz., Čekijos vienalyčių partnerysčių institutas suteikia paveldėjimo, sprendimų priėmimo už sergantį partnerį, galimybės neliudyti prieš savo partnerį ir alimentų teises, bet nesuteikia įsivaikinimo, našlio pensijos, bendros nuosavybės ir kt. teisių. Prancūzijos civilinės partnerystės (''PACS'') faktiškai turi „sutarties“, kurią galima bet kada šalių susitarimu nutraukti, statusą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susituokęs asmuo Prancūzijoje partnerystės sudaryti negali, tačiau jei tuokiasi partnerystę sudaręs asmuo, jo partnerystė netenka galios automatiškai. [[Jungtinė Karalystė|JK]] partnerystės nuo santuokų iš esmės skiriasi tik pavadinimu<ref>http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/politics/4497348.stm Couples who become partnered will have the right to exactly the same legal treatment across a range of matters as a married couple would expect.</ref>. Vokietijos registruotos partnerystės suteikia homoseksualams visas santuokos teises, išskyrus įsivaikinimo, mokesčių lengvatų ir kai kurias kitas teises<ref>http://www.gesetze-im-internet.de/bundesrecht/lpartg/gesamt.pdf</ref>. 2008 m. [[Europos Sąjungos Teisingumo Teismas|Europos Sąjungos Teisingumo Teismo]] sprendimu tos pačios lyties partnerių nelygybė skiriant našlio pensijas yra diskriminacinė, jei partnerystės institutas šalyje panašus į santuoką<ref>http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:62006J0267:LT:HTML</ref>, todėl šios srities diskriminacija Vokietijoje buvo panaikinta. Tos pačios lyties asmenų santuokų institutai yra visiškai suderinami tarptautiniu mastu, t. y. bet kurioje šalyje, kurioje leidžiama tos pačios lyties asmenų sąjunga, susituokusios vienalytės poros santuoka yra visiškai pripažįstama bet kurioje kitoje šalyje, kuri šias santuokas yra įteisinusi ar pripažįsta. Registruotų partnerysčių kitos šalys dažnai nepripažįsta, net jei jų institutai yra panašūs. == Europa == [[Vaizdas:Same-sex marriage map Europe detailed.svg|thumb|300px|'''Tos pačios lyties asmenų sąjungų statusas Europoje.''' {{Legend|#025|Leidžiama santuoka}} {{Legend|#0066FF|Leidžiamos registruotos partnerystės}} {{Legend|#99CCFF|Galioja neregistruotos partnerystės}} {{Legend|#90c|Pripažįstamos užsienyje sudarytos tos pačios lyties santuokos}} {{Legend|#cccccc|Homoseksualios sąjungos nereglamentuojamos}} {{Legend|#D40000|Tos pačios lyties santuokos uždraustos šalies konstitucijoje}}]] Iš 27 '''[[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]]''' narių 24 teisiškai pripažįsta homoseksualias poras. Vadovaujantis Europos Sąjungos piliečių judėjimo teise, suteiktą ir poroms, yra buvę pasiūlymų dėl homoseksualių santuokų ir partnerysčių abipusio pripažinimo<ref>[http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+REPORT+A6-2008-0479+0+DOC+XML+V0//LT], 75-75 punktai. Pranešimą parėmė 274 Europarlamentarai (prieš 269, 14 susilaikė).</ref>. Panašus pasiūlymas pateiktas 2003 m., tačiau buvo atmestas 5 balsų persvara<ref>[http://www.eldia.es/2003-01-16/vivir/vivir19.htm] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240817080947/https://www.eldia.es/2003-01-16/vivir/vivir19.htm |date=2024-08-17 }}</ref>. 2010 m. gruodžio 1 d. ES teisingumo komisarė [[Viviane Reding]] patvirtino, kad visi laisvą asmenų judėjimą reglamentuojantys ES teisės aktai, taikomi santuoką sudariusiems Sąjungos piliečiams, lygiai taip pat galioja ir tos pačios lyties poroms. Ji taip pat pabrėžė, jog valstybės narės neprivalo priimti kokių nors papildomų nuostatų dėl homoseksualių porų<ref>http://www.europarl.europa.eu/sides/getAllAnswers.do?reference=P-2010-7422&language=EN</ref>. '''[[Prancūzija|Prancūzijos]]''' homoseksualios sąjungos vadinamos „civilinio solidarumo paktu“ („pacte civil de solidarité“) ir Prancūzijos teisėje laikomos „sutartimi pagrįsta dviejų suaugusių asmenų partneryste… sudaroma siekiant vesti bendrą gyvenimą“<ref>[http://www.legifrance.gouv.fr/affichCodeArticle.do?idArticle=LEGIARTI000006428463&cidTexte=LEGITEXT000006070721&dateTexte=20090913&oldAction=rechCodeArticle]</ref>. Nors vėlesnis šio tipo sąjungų reglamentavimas ištaisė kai kurias spragas, šiuo metu PACS mokesčių atžvilgiu skiriasi nuo santuokos. Tik nuo 2009 m. vidurio Prancūzija ėmė pripažinti kitose šalyse sudarytas partnerystes. Joje nuo 2007 m. taip pat pripažįstamos užsienyje sudarytos homoseksualios santuokos<ref>[http://www.lepost.fr/article/2008/07/25/1230086_frederic-minvielle-redevient-francais-apres-s-etre-pacse-avec-un-hollandais-oufff.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090626212800/http://www.lepost.fr/article/2008/07/25/1230086_frederic-minvielle-redevient-francais-apres-s-etre-pacse-avec-un-hollandais-oufff.html|date=2009-06-26}}</ref>. === Lietuva === Pagal [[Lietuvos Respublikos Konstitucija|Konstitucijos]] 38 straipsnį [[Lietuva|Lietuvoje]] santuoką galima sudaryti tik tarp ir vyro ir moters. Esama svarstymų, kad Lietuvos civilinis kodeksas (CK 1.25 straipsnio 4 d.) leidžia Lietuvoje pripažinti užsienyje sudarytas homoseksualias [[Lietuvos Respublikos pilietis|Lietuvos piliečių]] santuokas su užsieniečiais<ref>"Manytina, kad užsienio šalyje Lietuvos piliečio teisėtai sudaryta santuoka su tos pačios lyties asmeniu, kuris santuokos sudarymo metu buvo tos valstybės pilietis arba toje valstybėje turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, Lietuvoje pripažįstama. " Šeimos politikos ir teisės iššūkiai Europoje, 46 psl. [http://www.gay.lt/family/knyga.pdf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081226230126/http://www.gay.lt/family/knyga.pdf|date=2008-12-26}}</ref> <ref>http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ltrofimoviene-apie-vienalytes-santuokas-ir-ju-ignoravimo-pasekmes.d?id=39362417</ref> <ref>{{cite web| url=http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/sms/archyvas/dwn.php?id=313105| title=Laima Vaigė. The Problematics of Recognition of Same-Sex Marriages Originating from Member States According to the EU Legal Regulation| accessdate=2013-07-06| archive-date=2014-07-30| archive-url=https://web.archive.org/web/20140730185623/http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/sms/archyvas/dwn.php?id=313105| url-status=dead}} ''Lithuanian private international law provisions refer to lex loci celebrationis as the law applicable to validity of marriages concluded abroad, thus in Lithuania same-sex marriages should in principle fall under the scope of Brussels-II bis Regulation.''</ref> <ref>{{cite web| url=http://www.europarl.europa.eu/webnp/webdav/users/jribot/public/JCM%20Libe/LT%20reply%20EN.doc| title=Lietuvos valdžios institucijų atsakymas Europos Sąjungos Parlamento LIBE (Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų) komitetui| accessdate=2013-07-06}} ''Although there was no such case yet, considering the above mentioned provisions, such person would be recognised as a spouse.''</ref>. Praktikoje vadovaujantis [[Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija|Teisingumo ministerijos]] patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių<ref>[http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=325576&p_query=&p_tr2= Civilinės metrikacijos taisyklės]</ref> 81 punktu, tokios santuokos nėra įtraukiamos į civilinės metrikacijos įstaigų apskaitą. [[2025]] m. [[balandžio 25]] d. [[Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas]] išnagrinėjęs vyriausybės prašymą konstatavo, kad [[Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas|LR Civiliniame kodekse]] įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį civilinę partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai, ir nurodė, kad kol Seimas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenys dėl partnerystės registravimo turi kreiptis į teismą.<ref>https://lrkt.lt/lt/apie-teisma/naujienos/1331/teisinis-reguliavimas-susijes-su-partnerystes-institutu-priestarauja-konstitucijai:755{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2025 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Šiaurės Amerika == Homoseksualios santuokos [[Kanada|Kanadoje]] įteisintos 2005 m., 1999 m. leista sudaryti civilines sąjungas. Kanadoje sutuoktiniams netaikomas pilietybės ar leidimo gyventi reikalavimas. == Išnašos == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:LGBT]] [[Kategorija:Santuoka]] [[Kategorija:Šeimos teisė]] nvh8ons7li12vlsamn40u1w7a7pp1mj 0 272451 7957713 7321218 2026-11-05T02:49:53Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957713 wikitext text/x-wiki {{kalba|kalba=Umeo samių kalba|spalva=limegreen| šalys={{flag|Norway}} <br /> {{flag|Sweden}}| kalbančiųjų= ~10| vieta=| kilmė=[[Uralo kalbos]]<br />&nbsp;[[Finougrų kalbos|finougrų]]<br />&nbsp;&nbsp;finų–permių<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[Samių kalbos|samių]]<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''Umeo samių '''| raštas=[[Lotynų raštas]]| oficiali= | iso639-1=|iso639-2=smi|iso639-3=sju }} '''Umeo samių kalba''' – [[samių kalbos|samių kalbų]] grupės kalba, vartojama [[Švedija|Švedijoje]] ir [[Norvegija|Norvegijoje]] gyvenančių [[samiai|samių]]. Umėjo samių kalba yra nykstanti, nes šiuo metu ja kalba tik ~10 žmonių, teritorijoje prie [[Piteelvenas|Pitė]]s upės, [[Arjeplogo savivaldybė]]je. Umeo samių kalba yra viena iš 4 [[samių kalbos|samių kalbų]] neturinčių oficialios rašto sistemos. [[1755]] m. Umėjo samių kalba išspausdintas pirmasis [[Naujasis Testamentas]], o [[1811]] m. pirmoji [[biblija]]. == Pavyzdys == [[Vaizdas:Sami languages large.png|left|thumb|200px|Umeo samių kalba pažymėta '''2''' numeriu.]] {| |----- | '''Originalas''' || '''Vertimas į švedų kalbą''' |----- | Båtsuoj-bieŋjuv galggá báddie-gietjiesna álggiet lieratit. De tjuavrrá jiehtja viegadit ráddiesta ráddáje jah nav ájaj livva-sijiesna, guh jiehtják súhph. Die galggá daina báddie-bieŋjijne viegadit bijrra ieluon, nav júhtie biegŋja galggá vuöjdniet gúktie almatjh gelggh dahkat. Lierruo-biegŋja daggár bälij vánatallá ieluon bijrra ja ij akttak bijgŋuolissa luöjtieh. Die måddie bálliena daggár biegŋja, juhka ij leäh ållást lieratuvvama, die butsijda válldá ja dulvada. De daggár bälij tjuavrrá suv báddáje válldiet jah slåvvat. | Renhunden ska man börja lära i koppel. Då måste man själv springa från den ena kanten till den andra (av renhjorden) och så också på (renarnas) viloplats, medan de andra äter. Då ska man med den där bandhunden springa runt hjorden, så att hunden ser, hur folket gör. Lärohunden springer en sådan gång runt hjorden och låter ingen undslippa. Så finns det ofta sådana hundar, som inte har lärt sig helt, som tar någon ren och jagar iväg den. Då måste man en sådan gång sätta band på den och slå den. |} == Nuorodos == * {{Ethnologue|sju}} * [https://web.archive.org/web/20121126022032/http://www.kirjasto.oulu.fi/saamilottit/ Sámi lottit] Names of birds found in [[Sápmi (area)|Sápmi]] in a number of languages, including Skolt Sami and English. Search function only works with Finnish input though. {{Uralo kalbos}} [[Kategorija:Samių kalbos]] h90bjv7de4la5v177it0h2amhtwsdpw 0 283951 7957607 7494764 2026-11-04T19:23:03Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957607 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Viršelis = TMH-16.jpg | Pavadinimas = Prisoner | Fonas = studijinis | Formatas = [[studijinis albumas]] | Atlikėjas = [[Cher]] | Išleistas = [[1979]] m. [[spalio 22]] d. | Įrašytas = [[1979]] m. | Leidėjas = [[Casablanca Records|Casablanca]] | Žanras = [[Disco|Disko muzika]], [[poprokas]], [[New Wave|new wave]] | Trukmė = 37:13 | Prodiuseris = Bob Esty | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|1|5}} [http://www.allmusic.com/album/prisoner-r3800 skaityti] | Ankstesnis albumas = „[[Take Me Home]]“<br />(1979) | Šis albumas = '''„Prisoner“'''<br />(1979) | Kitas albumas = „Black Rose“<br />(1980) }} '''„Prisoner“''' – 16-asis [[JAV|amerikiečių]] dainininkės ir aktorės [[Cher]] studijinis albumas, išleistas įrašų kompanijos „[[Casablanca Records]]“ [[1979]] m. [[spalio 22]] d. „Prisoner“ buvo gana sėkmingas, daugiausia dėl šokių muzikos įrašo „Hell on Wheels“. == Albumo informacija == „Prisoner“ (iš pradžių planuotas išleisti pavadinimu „Mirror Image“) yra antrasis [[1979]] m. Cher albumas, išleistas praėjus 9 mėnesiams nuo „[[Take Me Home]]“ išleidimo. Tai yra paskutinis [[Cher]] albumas prodiusuotas Bob Esty. Palyginus su disko stiliaus „[[Take Me Home]]“, „Prisoner“ yra labiau [[New Wave|new wave]] skambesio. „Prisoner“ taip pat žymi pirmą kartą kai Cher išleido albumą, kurio visos dainos buvo parašytos specialiai jai<ref>{{cite web|url=http://www.cherscholar.com/recordreview.htm|title=Prisoner Review|accessdate=2009-02-04|work=Cherscolar.com|archive-date=2009-06-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20090628105907/http://www.cherscholar.com/recordreview.htm|url-status=dead}}</ref>. Albumo viršelyje Cher pasirodė beveik nuoga surakinta grandinėmis. Toks „sekso vergės“ įvaizdis sukėlė diskusijas tarp kai kurių už moterų teises kovojančių grupių. Iš pradžių albumą buvo planuota išleisti pavadinimu „Mirror Image“, atkreipiant dėmesį į visiems žinomą drąsiąją Cher pusę ir jos naujai atrastą „laukinio disko“ pusę. Kadangi Cher nelabai žavėjosi nauju albumu, ji vis atmesdavo dainas ir pridėdavo kitas. „Boys & Girls“, labiau [[rokas|roko]] stiliaus daina, buvo pridėta Cher. Kai nebeliko nieko iš pradinio albumo plano, prieš išleidžiant pavadinimas buvo pakeistas į „Prisoner“.<ref>{{cite book | last=Taraborelli | first=J. Randy | title= Cher - A Biography | url=https://archive.org/details/cherbiography0000tara_b9v3 | publisher=St Martins Pr | year=1992 | isbn=0312131704}}</ref> [[1994]] m. „Prisoner“ kartu su pirmuoju „Casablanca Records“ albumu „Take Me Home“ buvo išleistas CD formatu pavadinimu „The Casablanca Years“. Jame yra visos dainos iš abiejų albumų. == Reklama == Reklamuodama naują albumą, [[Cher]] atliko dainą „Shoppin'“ JAV televizijos laidoje. Ji taip pat įrašė specialų šou '''„Cher…and Other Fantasies“''', kuriame buvo eskizai, neišleista daina „Like a Number“, nauja „More Than You Know“ versija ir daina „Ain’t Nobody’s Business“, kuri buvo atliekama ture „[[Take Me Home Tour]]“. == Albumo dainos == {| class="wikitable" ! # !! Daina !! Kompozitoriai !! Laikas |- ! colspan="3" bgcolor="#ebf5ff" | Pirmoji plokštelės pusė || |- | 1. || „Prisoner“ ||David Paich|| 5:50 |- | 2. || „Holdin’ Out For Love“ ||Tom Snow, Cynthia Weil|| 4:23 |- | 3. || „Shoppin'“ ||Michele Aller, Bob Esty || 4:30 |- | 4. || „Boys and Girls“ ||Billy Falcon|| 3:54 |- ! colspan="3" bgcolor="#ebf5ff" | Antroji plokštelės pusė || |- | 1. || „Mirror Image“ || Michael Brooks, Bob Esty || 4:52 |- | 2. || „Hell on Wheels“ ||Michele Aller, Bob Esty|| 5:38 |- | 3. || „Holy Smoke!“ ||Michele Aller, Bob Esty|| 4:56 |- | 4. || „Outrageous“ ||Michele Aller, Bob Esty|| 3:10 |} === Pastabos === * Visos dainos buvo prodiusuotos Bob Esty. * [[1987]] m. buvo išleistas CD pavadinimu „Outrageous“. Jį sudaro visų originalaus albumo dainų remiksai. == Singlai == {| class="wikitable" ! # !! Daina !! Data |- | 1. || „Hell on Wheels“ || [[1979]] m. [[spalio 15]] d. |- | 2. || „Holdin Out For Love“ || [[1979]] m. gruodis |} Pirmasis albumo singlas „Hell on Wheels“ užėmė 3-iąją Prancūzijos singlų topo vietą ir 59-ąją [[JAV]] [[Billboard Hot 100]] tope. Singlui buvo sukurtas vaizdo klipas. Jame Cher apsiavus riedučius, o paskui ją seka sunkvežimiai. Daina taip pat buvo įtraukta į filmo „Roller Boogie“ garso takelį. Antrasis ir paskutinis albumo singlas „Holdin Out For Love“ buvo komerciškai nesėkmingas ir nepateko į topus. == Sudėtis == * Pagrindinis vokalas: [[Cher]] * B-3 vargonai: Richard Tee * Būgnai: Jeff Porcaro * Fleita ir saksofonas: Kim Hutchcroft * Bosas: John Pierce * Gitara: David Williams * Gitara: Robbie Krieger * Klavišiniai: Tom Snow * Pianinas: David Paich * Pianinas ir vargonai: John Hobbs * Pianinas, sintezatorius, pritariantysis vokalas ir aranžuotės: Bob Esty * Timpanas ir tambūrinas: Victor Feldman * Mušamieji: Paulinho Da Costa * Pritariantysis vokalas: Michele Aller * Solo gitara: Steve Lukather === Produkcija === * Bob Esty – įrašų prodiuseris === Dizainas === * Harry Langdon – fotografija == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Cher}} [[Kategorija:1979 albumai]] [[Kategorija:Cher albumai]] k638zgo5nmsgyk4e5pirfueed3kvd1r 0 291109 7957488 6969946 2026-11-04T14:06:38Z StaLustro 80400 /* Nuotraukos */ 7957488 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Tremtinių koplyčia|}} {{coord|55.099002|24.263697|display=title}} {{ltbaz|Jonava cemetery, koplyčia.jpg|||Jonavos rajonas|Šmatai||tinkuotas mūras|[[1992]] m.|}} '''Tremtinių koplyčia''' – mūrinė [[koplyčia]], esanti [[Jonavos kapinės]]e, prie krašto kelio {{KK144}}. Priklauso [[Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapija]]i ([[Jonavos dekanatas]], [[Kauno arkivyskupija]]). Idėjos autorius – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Jonavos skyrius. Architektė – Lina Preišegalavičienė<ref>[http://www.jonava.org/index.php?area=1&p=static&page=datos Jonavos istorija]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ([[Jonava.org]] informacija)</ref> (projekto autorė). Dailininkai S. Savickas ir A. Krištopaitis, kalvis K. Šimkus<ref>[http://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Jonava_paminklai.htm Jonavos paminklai]</ref>. Viduje yra paveikslai, klausykla, suolai. Virš koplyčios stogo įrengti [[varpai]]. Lapkričio 1 d. aukojamos Šv. Mišios. == Istorija == Pradėta statyti [[1990 m.]] birželio mėn. Baigta – [[1992 m.]] Atidengta ir pašventinta 1992 m. birželio 14 d.<ref>[http://jokuboparapija.lt/?istorija Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos informacija]</ref> Pastatė Jonavos valstybinė statybos įmonė. Techninę priežiūrą vykdė LPKTS narys [[Antanas Gabužis]] (1928–2008). Sąmatinė vertė – 52 300 rublių<ref>Koplyčios statybos dokumentacija // Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos archyvas</ref>. == Nuotraukos == <gallery> Vaizdas:Jonava, Tremtinių koplyčia, priekis.JPG|Koplyčios priekis Vaizdas:Jonava, Tremtinių koplyčia.JPG|Šoninis fasadas Vaizdas:Jonavos tremtinių koplyčia.JPG|Galinė dalis Vaizdas:Jonava, Tremtinių koplyčia, kryžius.JPG|Kryžius ant stogo Vaizdas:Jonavos Tremtinių koplyčios interjeras.jpg|Koplyčios interjeras </gallery> == Šaltiniai == {{commonscat|Jonava cemetery chapel}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Jonavos rajono koplyčios]] [[Kategorija:Tremtis Lietuvoje]] t725qbcr93mki9kidoawf1se90f0vdg 0 291841 7957759 7896340 2026-11-05T06:07:21Z Vilensija 40695 Daugėliškiai (Raseiniai) 7957759 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = |plotis = |fotoinfo = |herb = |žeml = |PL=55|PM=14|PS=3.8|IL=23|IM=32|IS=56.9 |sav = Raseinių rajonas |sen = [[Ariogalos seniūnija]] |aukštis = 20 |plotas = 25x11-3 |priešpilis = |naudotas = I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia |žvalgytas = |tirtas = [[1996]] |altitudė = |registro Nr. = / 2303 /A175 }} '''Daugėliškių piliakalnis''', vadinamas Ožnugariu – [[piliakalnis]] (unikalus objekto MC kodas 2303; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A175) [[Raseinių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie [[Daugėliškiai (Raseiniai)|Daugėliškių]] kaimo, [[Ariogalos seniūnija]]. Pasiekiamas iš senojo [[Žemaičių plentas|Žemaičių plento]] {{KK196}} atkarpos [[Ariogala]] – [[Lesčiai]] prieš [[Gynėvė|Gynėvę]] pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, pavažiavus 400 m iki sodybos, nuo jos paėjus 150 m lauku kairiau pietvakarių kryptimi, yra miško pakraštyje, prie [[Plikių tvenkinys|Plikių tvenkinio]]. == Piliakalnis == [[Vaizdas:Daugeliskiai.jpg|miniatiūra|250x250px|3D modelis|kairėje]] Piliakalnis įrengtas Gynėvės dešiniajame krante (dabar - tvenkinys), jos santakoje su bevardžiu upeliu. Aikštelė trapecinė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 25 m ilgio, 11 m pločio šiaurėje pusėje bei 3 m pločio pietinėje dalyje, žemėjanti pietų kryptimi. Jos šiauriniame gale supiltas 11 m ilgio, 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio 0,5 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas antras 20 m ilgio, 0,3 m aukščio, 7 m pločio pylimas, už jo iškastas antras 25 m ilgio, 5 m pločio, iki 0,5 gylio griovys. Už jo yra 12 m pločio trečio pylimo vieta, už jo buvęs 6 m pločio, 1,5 m gylio griovys, jų liekanos matyti tik vakariniame šlaite, viršuje jie visiškai sulyginti. Šlaitai statūs, iki 20 m aukščio. Į pietus nuo aikštelės dar yra 30 m ilgio palengva į pietvakarius žemėjantis šlaitas - greičiausiai likusi nenuplauta piliakalnio šlaito dalis. Piliakalnis labai apardytas arimų, šlaitai nuslinkę į upelį, rytinė aikštelės dalis nuplauta. Jis apaugęs mišriu mišku, aikštelė prakirsta. [[Lietuvos kultūros ministras|Lietuvos Respublikos kultūros ministro]] įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 11000 m². == Tyrimai == [[1996]] m. [[Arūnas Strazdas]] pirmajame pylime iškasė 4 m² šurfą, 15-20 cm gylyje rado molio tinko gabalų sluoksnį. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.<ref> [[Arūnas Strazdas]]. Daugėliškių piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 106–107.</ref> {{ltunavigacija|3 |C= |Š= [[Zvėgių piliakalnis]] 24 km <br /> [[Vosbučių piliakalnis]] 15 km |ŠR= [[Pilsupių piliakalnis]] 11 km |R= [[Stašaičių piliakalnis]] 38 km |PR= [[Vikūnų piliakalnis]] 18 km |P= [[Ringovės piliakalnis]] 19 km <br /> [[Butvilonių piliakalnis]] 15 km |PV= [[Pašilių piliakalnis]] 11 km <br /> [[Seredžiaus I piliakalnis]] 19 km |V= [[Eržvilko piliakalnis]] 52 km |ŠV= [[Bažavalės piliakalnis]] 7 km <br /> [[Gėluvos piliakalnis]] 4 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * Naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašas LR KPI 1995 01 31 raštas Nr. 01-7-127 * [[Gintautas Zabiela]]. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius. 2001. T. 8, p. 23 (Nr. 4). == Nuorodos == * [http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=425 Lietuvos piliakalniai. Daugėliškiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305174205/http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=425 |date=2016-03-05 }} * [https://opendata.hillforts.eu/3D_models_of_hillforts/Lithuania/Aukstaitija/Daugeliskiai/ Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai] [[Kategorija:Piliakalniai Raseinių rajone]] b2dkx3vofakwf9txdpo2nehmkv9ublz 0 293801 7957787 5717696 2026-11-05T09:16:12Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957787 wikitext text/x-wiki {{city/Latvijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = Šķirāni |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |herbas = |vėliava = |PL=56|PM=20|PS=12|IL=24|IM=26|IS=25 |regionas = |rajonas = |savivaldybė = Bauskės |pagastas = Brunavos |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai =2004 |gyventoju =16 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = |globėjas = |kirč = }} '''Skyronys''' ({{lv|Šķirāni}}) – kaimas [[Latvija|Latvijos]] pietuose, [[Bauskės savivaldybė]]je, Brunavos pagaste, 10 km į šiaurę nuo [[Latvijos–Lietuvos valstybinė siena|Lietuvos sienos]], į šiaurės rytus nuo [[Saločiai|Saločių]]. Skyronyse ir vėliau atsiradusiame Skyronėlių kaime maždaug nuo [[XV a.]] kalbėta [[lietuvių kalba|lietuviškai]]. Apie [[1930]] m. gyveno 12 [[lietuviai|lietuvių]] šeimų, [[1982]] m. – 4 šeimos. [[1914]]–[[1930]] m. norintiems būdavo [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] pamokos.<ref>{{TLE|IV|||Skyronys}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Bauskės savivaldybės gyvenvietės]] 748gyg4j1ts9yj3u5d7ad6agelbtcqk 0 295700 7957761 7744718 2026-11-05T06:58:58Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957761 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Motociklininkas | vardas = Valentino Rossi | foto = Valentino Rossi 2017.jpg | po foto = Valentino Rossi | tautybė = {{flagicon|ITA}} italas | gimimo_data = {{birth date and age|1979|2|16|df=y}} | gimimo_vieta = [[Urbinas]], Italija | mirties data = | mirties vieta = | Dabartinė komanda = [[Yamaha Motor Racing|Petronas Yamaha SRT]] | Motociklo numeris = 46 | MotoGP metai = 2000–2021 | MotoGP gamintojai = [[Honda]] <small>(2000–2003)</small><br>[[Yamaha Motor Corporation|Yamaha]] <small>(2004–2010, 2013–2021)</small><br>[[Ducati]] <small>(2011–2012)</small> | MotoGP čempionatai = 7 (2001, 2002, 2003, 2004, 2005, 2008, 2009) | MotoGP lenktynių startai = 372 | MotoGP lenktynių pergalės = 89 | MotoGP podiumai = 199 | MotoGP pole pozicijos = 55 | MotoGP greičiausi ratai = 76 | MotoGP viso taškų = 5415 | MotoGP paskutinis sezonas = 2021 | MotoGP paskutinė pozicija = 18 (44 taškai) | 250 metai = 1998-1999 | 250 gamintojai = [[Aprilia]] | 250 čempionatai = 1 (1999) | 250 lenktynių startai = 30 | 250 lenktynių pergalės = 14 | 250 podiumai = 21 | 250 pole pozicijos = 5 | 250 greičiausi ratai = 11 | 250 viso taškų = 510 | 250 paskutinis sezonas = | 250 paskutinė pozicija = | 125 metai = 1996-1997 | 125 gamintojai = [[Aprilia]] | 125 čempionatai = 1 (1997) | 125 lenktynių startai = 30 | 125 lenktynių pergalės = 12 | 125 podiumai = 15 | 125 pole pozicijos = 5 | 125 greičiausi ratai = 9 | 125 viso taškų = 432 | 125 paskutinis sezonas = | 125 paskutinė pozicija = }} '''Valentinas Rosis''' ({{it|Valentino Rossi}}, g. [[1979]] m. [[vasario 16]] d.) – buvęs profesionalus motociklininkas iš [[Italija|Italijos]]. Jis yra vienas sėkmingiausių motociklininkų visoje sporto istorijoje – italas yra laimėjęs 9 pasaulio [[Motociklas|motociklų]] čempiono titulus. Valentinas pradėjo savo motociklininko karjerą pastūmėtas savo tėvo [[Graziano Rossi]], kuris taip pat buvo motociklų lenktynininkas. V. Rosis profesionalo karjerą pradėjo [[1996]] m. [[Aprilia]] komandoje 125 cm³ lenktynėse. Kitais metais jis tapo šio čempionato nugalėtoju. [[1998]] m. jis perėjo į aukštesnės klasės – 250 cm³ kategorijos čempionatą. Pirmais metais čia jis buvo antras, o [[1999]] m. tapo čempionu. [[2000]] m. jis perėjo į 500 cm³ kategorijos čempionatą. Čia taip pat pirmus metus buvo antras, kitus – nugalėtojas. [[2002]] m. buvo sukurtas galingiausių motociklų [[Moto GP]] čempionatas. Nuo įkūrimo metų iki [[2009]] m. sezono italas tapo čempionu net šešis kartus. Moto GP čempionate V. Rosis yra pasiekęs didelę dalį rekordų. 2014 m. V. Rosis įkūrė profesionalią komandą „VR46 Racing Team“, kurios motociklininklai dalyvauja Moto2 ir Moto GP klasėse.<ref name="motogp2">{{cite web|url=https://www.motogp.com/en/news/2021/08/05/valentino-rossi-to-retire-at-the-end-of-2021/383020|title= Valentino Rossi to retire at the end of 2021|publisher=[[Dorna Sports]]|website=motogp.com}}</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 5]] d. italas pranešė, kad 2021 m. sezonas bus paskutinis jo karjeroje.<ref>{{Cite web|url=https://www.motogp.com/en/news/2021/08/05/valentino-rossi-to-retire-at-the-end-of-2021/383020|title= Valentino Rossi to retire at the end of 2021|publisher=[[Dorna Sports]]|website=www.motogp.com}}</ref> 2021 m. [[lapkričio 14]] d. Valensijos GP buvo paskutinės lenktynės italo karjeroje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1541304/motociklu-sporto-legenda-valentino-rossi-baige-ispudinga-karjera Motociklų sporto legenda Valentino Rossi baigė įspūdingą karjerą]</ref> Po 2021 m. sezono V. Rosis buvo įrašytas į MotoGP šlovės galeriją.<ref>[https://www.motogp.com/en/news/2021/11/14/valentino-rossi-named-motogp-legend/402124 Valentino Rossi named MotoGP™ Legend]</ref> == Karjera == === Ankstyvoji karjera === V. Rosio tėvas [[Graziano Rossi]] aštuntame dešimtmetyje buvo profesionalus motociklininkas. Nepaisant to Valentino lenktyniauti pradėjo ne motociklais, o [[Kartingas|kartingais]]. Būdamas 11 metų [[1990]] m. Rossi nugalėjo regioninį kartingų čempionatą. Kitais metais jis pradėjo lenktyniauti minimotociklų čempionate. Vėliau V. Rosis tęsė dalyvavimą kartingų čempionatuose. Kartu su tėvu jie norėjo pradėti dalyvavimą [[Europa|Europos]] čempionatuose, kurie leistų italui pasiekti ir [[Formulė 1|Formulės 1]] čempionatą. Tačiau dėl lėšų stygiaus Rossi nepradėjo lenktyniauti Europos čempionatuose ir visą dėmesį skyrė minimotociklų lenktynėms. [[1993]] m. su savo tėvo bei jo draugų pagalba Rossi gavo teisę su ''Cagiva Mito'' motociklu lenktyniauti 125 cm lenktynėse. Jas jis baigė devintoje vietoje. Tais pačiais metais jis dalyvavo Italijos motociklų čempionate. Jame jis sugebėjo pasiekti [[Pole pozicija|pole poziciją]] paskutinėse sezono lenktynėse, o kitais metais tapo Italijos čempionu. === 125 cm³, 250 cm³, 500 cm³ ir Moto GP čempionatai === [[Vaizdas:Motogp rossi 300.jpg|thumb|right|200px|V. Rossi su [[Honda]] motociklu.]] [[1994]] m. [[Aprilia]] leido V. Rosiui išbandyti jų ''RS125R'' modelį. Dvejus metus V. Rosis šiuo motociklu dalyvavo Italijos bei Europos motociklų čempionatuose. [[1996]] m. jis debiutavo 125 cm³ motociklų pasaulio čempionate. 10-tame sezono etape Rossi pelnė trečiąją vietą, o kitose lenktynėse [[Čekija|Čekijoje]] pelnė pirmąją savo pergalę. Sezoną jis baigė devintas su 111 taškų. Kitais metais visus savo konkurentus italas tiesiog sutriuškino – per 15 lenktynių V. Rosis pirmąją vietą pelnė 11-oje jų. Tais metais jis lengvai tapo čempionu. [[1998]] m. jis debiutavo 250 cm³ motociklų čempionate ir pirmą sezoną pelnęs penkias pergales liko antras. Kitais metais pelnęs devynias pergales jis tapo čempionu. [[2000]] m. Rossi debiutavo aukščiausioje 500 cm³ motociklų klasėje. Perėjęs į [[Honda]] komandą pirmais metais dešimt kartų finišavęs ant podiumo jis liko antras. Pratęsdamas tradiciją antrais metais čempionate jis tapo nugalėtoju, pelnęs 11 pergalių. [[2002]] m., sukūrus Moto GP čempionatą, V. Rosis išlaikė puikią sportinę formą ir tapo pirmuoju Moto GP serijos čempionu. [[2004]] m. italas vėl pakeitė komandą, pereidamas į [[Yamaha]] gretas. Per [[2001]]–[[2009]] m. laikotarpį V. Rosis pelnė septynis čempiono titulus. 2009 m. čempionate italui užteko vos šešių pergalių čempiono titulo išsaugojimui. Tai buvo mažiausias jo pasiektų pergalių skaičius pergalingame sezone per visą jo karjerą. [[2010]] m. [[birželio 5]] d. Italijos GP [[Trasa Mugello|Mugello]] trasoje treniruotėse italas nukrito nuo motociklo ir susižeidė. Vėliau atlikus tyrimus nustatyta, kad dėl kojos ir peties traumų V. Rosis turės praleisti dalį sezono. Tai buvo pirmas kartas italo karjeroje, kuomet jis nedalyvavo lenktynėse. Praėjus maždaug vienam mėnesiui italas sugrįžo į trasą ir porą kartų dalyvavo treniruotėse. [[Liepos 16]] d. jis nutarė dalyvauti Vokietijos lenktynėse. Šias lenktynes jis baigė ketvirtoje vietoje ir toliau tęsė sezoną. 2010 m. [[rugpjūčio 15]] d. V. Rosis pranešė, kad nuo kito sezono lenktyniaus italų [[Ducati]] komandoje.<ref>[http://news.bbc.co.uk/sport2/hi/motorsport/motorbikes/8886198.stm Valentino Rossi to leave Yamaha for Ducati in 2011]</ref> Šioje komandoje italas lenktyniavo dvejus metus, vėliau vėl sugrįžo į Yamaha ekipą.<ref>[http://www.motogp.com/en/news/2012/08/10/rossi-heads-back-to-yamaha-for-2013-on-two-year-contract/159233 Rossi heads back to Yamaha for 2013 on two-year contract]</ref> Su šia komanda italas [[2014]] ir [[2015]] m. sezonuose užėmė antrąją vietą galutinėje įskaitoje. Tokį patį rezultatą V. Rosis pasiekė ir [[2016]] m. sezone, kai pelnė 2 pergales, dar 6 kartus finišavo antras. Nuo čempiono [[Marc Márquez]] italas atsiliko 49 taškais. 2021 m. lapkričio 14 d. Valensijos GP buvo paskutinės lenktynės italo karjeroje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1541304/motociklu-sporto-legenda-valentino-rossi-baige-ispudinga-karjera Motociklų sporto legenda Valentino Rossi baigė įspūdingą karjerą]</ref> == Veikla už Moto GP ribų == Laisvesniu nuo motociklų lenktynių metu V. Rosis mėgo išbandyti kitas lenktynių kategorijas. === Formulės 1 bandymai === [[2006]] m. [[sausio 31]], [[vasario 1]] ir [[vasario 2]] dienomis italas dalyvavo [[F1|Formulės 1]] treniruotėse su [[Scuderia Ferrari|Ferrari]] komanda. Pirmą treniruočių dieną V. Rosis išvažiavo iš trasos, antrą – buvo devintas iš penkiolikos lenktynininkų, o trečią dieną – apie puse sekundės lėtesnis už [[Michael Schumacher|Michaelį Schumacherį]]. Po šių bandymų dauguma Formulės 1 lenktynininkų teigiamai įvertino V. Rosio pasirodymą.<ref>[http://www.f-1.lt/m-schumacheris-v-rossi-pasirode-teigiamai-n7466 M. Schumacheris: V. Rossi pasirodė teigiamai]</ref> Tų pačių gegužės mėnesį V. Rosis paskelbė, kad nežada palikti Moto GP lenktynių ir pratęsė sutartį su Yamaha ekipa dvejiems metams. Po kurio laiko tai padarė 2009 ir [[2010]] metams. Dar kartą už Ferrari vairo italas sėdo po [[2008]] m. sezono, o 2010 m [[sausio 14]] d. buvo paskelbta, kad Rossi dalyvaus Formulės 1 bandymuose [[sausio 20]]-[[Sausio 21|21]] dienomis [[Barselona|Barselonoje]].<ref>[http://www.f-1.lt/v-rossi-vel-bandys-ferrari-n15916 V. Rossi vėl bandys „Ferrari“]</ref> Po šių bandymų „Yamaha“ ekipos vadovas D. Brivis teigė manąs, kad italas po dar vieno Moto GP sezono gali pereiti į Formulę 1 visam laikui.<ref>[http://www.f-1.lt/yamaha-v-rossi-gali-pasukti-i-f-1-n15970 „Yamaha“: V. Rossi gali pasukti į F-1]</ref> === Pasaulio ralio lenktynės === Be savo pomėgio vairuoti Formulės 1 automobilį, italas yra didelis [[WRC|pasaulio ralio]] mėgėjas. Ralio legenda [[Colin McRae]] visada buvo mėgstamiausias Rossi lenktynininkas. Su juo italas lenktyniavo [[2005]] m. Monzos ralyje. Rossi nugalėjo Coliną aplenkęs jį daugiau nei 40 s. Ralyje italas užėmė antrą vietą, finale pralaimėjęs R. Capello.<ref>[http://www.f-1.lt/v-rossi-antras-monza-ralyje-n7089 V. Rossi – antras Monza ralyje]</ref> Pirmą kartą ralyje V. Rosis sudalyvavo [[2002]] m. [[2006]] m. [[spalio 11]] d. buvo paskelbta, kad V. Rosis dalyvaus [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] ralyje su [[Subaru]] automobiliu.<ref>[http://www.f-1.lt/wrc-v-rossi-dalyvaus-naujosios-zelandijos-ralyje-n9055 http://www.f-1.lt/wrc-v-rossi-dalyvaus-naujosios-zelandijos-ralyje-n9055]</ref> Ralį jis baigė 11-oje vietoje iš 39 lenktynininkų. V. Rosis daug kartų buvo siejamas su perėjimu į Pasaulio ralį arba Formulę 1, tačiau pats italas visada paneigdavo visus gandus. === Ilgų distancijų automobilių lenktynės === [[2022]] m. V. Rosis prisijungė prie ilgų distancijų GT World Challenge Europe čempionato komandos „Team WRT“, taip pat gavęs 46 numeriu pažymėtą automobilį (kaip ir motociklų karjeros metu).<ref>[https://www.motogp.com/en/news/2022/01/13/valentino-rossi-to-contest-2022-gt-world-championship/178661 Valentino Rossi to contest 2022 GT World Championship]</ref> [[2023]] m. V. Rosis lenktyniavo 24 val. Dubajaus lenktynėse ir su komanda pelnė 3 vietą.<ref>[https://resultscdn.getraceresults.com/2023/24H%20Series/18th%20Hankook%2024H%20DUBAI%202023/24H%20SERIES%20powered%20by%20Hankook%20-%20Race.pdf 18th Hankook 24H DUBAI 2023]</ref> [[2024]] m. [[vasario 18]] d. italas su Team WRT komanda pelnė 5 vietą 12 valandų Bathurst lenktynių PRO klasėje.<ref>[https://www.bathurst12hour.com.au/results/2024-bathurst-12-hour/5wNCufYSuQ5eiGKXB5PA6y/report12-18022024-0545 Bathurst 12 Hour]</ref> == Statistika == {|class="wikitable" style="font-size:98%; text-align:right;" width="600px" |- !Sezonas !Klasė !Motociklas !Komanda !Lenktynės !Pergalės !Podiumai ![[Pole pozicija|Pole]] ![[Greičiausias ratas|Greičiausi ratai]] !Taškai !Vieta !Čempionas |- ! [[1996]] | align="left" rowspan=2 valign="top" | 125[[Kubinis centimetras|cm³]] | align="left" | [[Aprilia]] RS125 | | 15 || 1 || 2 || 1 || 2 || 111 || 9 || 0 |- ! [[1997]] | align="left" | Aprilia RS125 | | 15 || 11 || 13 || 4 || 7 || 321 || '''1''' || 1 |- ! [[1998]] | align="left" rowspan=2 valign="top" | 250 cm³ | align="left" | Aprilia RS250 | | 14 || 5 || 9 || 0 || 3 || 201 || 2 || 0 |- ! [[1999]] | align="left" | Aprilia RS250 | | 16 || 9 || 12 || 5 || 8 || 309 || '''1''' || 1 |- ! [[2000]] | align="left" rowspan=2 valign="top" | 500 cm³ | align="left" | [[Honda]] NSR500 | [[Nastro Azzurro]] [[Honda]] | 16 || 2 || 10 || 0 || 5 || 209 || 2 || 0 |- ! [[2001]] | align="left" | Honda NSR500 | [[Nastro Azzurro]] [[Honda]] | 16 || 11 || 13 || 4 || 10 || 325 || '''1''' || 1 |- ! [[2002]] | align="left" rowspan=8 valign="top"| MotoGP | align="left" | Honda RC211V | [[Repsol Honda|Honda-HRC]] | 16 || 11 || 15 || 7 || 9 || 355 || '''1''' || 1 |- ! [[2003]] | align="left" | Honda RC211V | [[Repsol Honda|Honda-HRC]] | 16 || 9 || 16 || 9 || 12 || 357 || '''1''' || 1 |- ! [[2004]] | align="left" | [[Yamaha]] YZR-M1 | [[Yamaha Motor Racing|Yamaha-YMR]] | 16 || 9 || 11 || 5 || 3 || 304 || '''1''' || 1 |- ! [[2005]] | align="left" | Yamaha YZR-M1 | [[Yamaha Motor Racing|Yamaha-YMR]] | 17 || 11 || 16 || 5 || 6 || 367 || '''1''' || 1 |- ! [[2006]] | align="left" | Yamaha YZR-M1 | [[Yamaha Motor Racing|Yamaha-YMR]] | 17 || 5 || 10 || 5 || 4 || 247 || 2 || 0 |- ! [[2007]] | align="left" | Yamaha YZR-M1 | [[Yamaha Motor Racing|Yamaha-YMR]] | 18 || 4 || 8 || 4 || 3 || 241 || 3 || 0 |- ! [[2008]] | align="left" | Yamaha YZR-M1 | [[Yamaha Motor Racing|Yamaha-YMR]] | 18 || 9 || 16 || 2 || 5 || 373 || '''1''' || 1 |- ! [[2009]] | align="left" | Yamaha YZR-M1 | [[Yamaha Motor Racing|Yamaha-YMR]] | 17 || 6 || 14 || 7 || 6 || 306 || '''1''' || 1 |- ! [[2010]] | | align="left" | Yamaha YZR-M1 | [[Yamaha Motor Racing|Yamaha-YMR]] | 14 || 2 || 10 || 1 || 2 || 233 || 3 || 0 |- ! colspan=3| Viso | | '''241''' | '''105''' | '''174''' | '''59''' | '''85''' | '''4259''' | | '''9''' |} == Nuorodos == {{commons|Valentino Rossi}} * [https://web.archive.org/web/20110209170531/http://www.valentinorossi.com/ Oficiali V. Rossi svetainė] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Rossi, Valentino}} [[Kategorija:Italijos motociklų lenktynininkai]] erlz3nnicq6nu2x9k408fvhcow8tngp 0 296954 7957535 7723226 2026-11-04T15:47:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957535 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė lokomotyvas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |vaizdas = TEM2-5703.JPG |vaizdo komentaras = Lietuvos geležinkelių TEM2-5703 |valstybė = {{flag|URS}} |metai = [[1960]] m. |gamintojas = [[Briansko mašinų gamykla]] ir [[Lugansko lokomotyvų gamykla]] |dizaineris = |pabaiga = [[1987]] m. |pagamintų vienetų = |gaminamų vienetų = |pirmtakas = |savininkas = |operatoriai = |talpa = |konstrukcija = |ilgis = 16,97 m |aukštis = |plotis = |aukštai = |durys = |ratai = |ratų skaičius = |svoris = 120 t |maksimalus greitis = 100 km/h |variklis = |kuras = [[dyzelinas]] ir [[elektra]] |vėžė = [[1520 mm vėžė]] }} '''TEM2''' ([[Rusų kalba|rus.]] '''т'''епловоз '''м'''аневровый, с '''э'''лектрической передачей) – [[manevrinis lokomotyvas]], [[šilumvežis]] su [[elektrinė pavara|elektrine pavara]], gamintas [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungoje]], eksploatuotas ir Lietuvoje.<ref>[https://railgallery.ru/model/44/ List of the vehicles TEM2, TEM2A.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260106173311/https://railgallery.ru/model/44/ |date=2026-01-06 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-28).</ref> TEM2 šilumvežiai taip pat buvo eksportuojami į [[Mongolija|Mongoliją]], [[Lenkija|Lenkiją]] ir [[Kuba|Kubą]]. Lenkijoje jie buvo vadinami SM48 ir buvo importuojami nuo 1976 m. Iš viso buvo nupirkta 130 vienetų. Lenkijos pramonės įmonėms skirti šilumvežiai buvo žinomi kaip TEM2. Dabar, kartu su čekoslovakišku [[ČME3]], tai labiausiai paplitęs manevrinis šilumvežis buvusioje Tarybų Sąjungos teritorijoje. Daugiau nei ketvirtį amžiaus jis eksponuojamas [[Visasąjunginė liaudies ūkio pasiekimų paroda|Visos Rusijos parodų centre]]. == Istorija == [[1959]] m. [[Briansko mašinų gamykla|Briansko mašinų gamykloje]] buvo suprojektuota galingesnė šilumvežio [[TEM1]] versija. Šiam šilumvežiui Penzos dyzelinių variklių gamykloje, ant dyzelinio variklio 2D50 ({{ru|2Д50}}) bazės, buvo sukurtas galingesnis variklis PD1 ({{ru|ПД1}}) (Penzos dyzelis, 1-asis tipas). [[1960]] m. buvo pagaminti du, o [[1961]] m. dar vienas padidinto galingumo manevrinis šilumvežis, kuris buvo pavadintas TEM2.<ref>[http://railroad.100megsfree5.com/L5/Disel-TEM2.html TEM2 serijos lokomotyvų aprašymai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070502201258/http://www.railroad.100megsfree5.com/L5/Disel-TEM2.html|date=2007-05-02}} {{ru-icon}}</ref> Galingas manevrinis, vienos sekcijos šlumvežis TEM2 su elektrine pavara buvo plačiai naudojamas visame geležinkelio tinkle. Didelės kuro, alyvos, vandens ir [[smėlis|smėlio]] atsargos leido lokomotyvui ilgą laiką atlikti (iki 10 parų) manevravimo darbus be pasipildymo. Šilumvežis lengvai įveikia iki 80 m spindulio kreives ir gali dirbti dvejomis sekcijomis valdomomis iš vieno posto. Šilumvežyje TEM2 sumontuotas PD1M markės variklis išvystantis 1200 AG, sukurtas ant dyzelinių variklių D50, 2D50, 2D50M bazės. Šių šilumvežių kėbulo konstrukcija nedaug kuo skyrėsi nuo pirmtakų TEM1: šoninės kabinos sienos buvo padarytos be nuolydžio, tam, kad butų geriau matomas kelias. Važiuoklėje sumontuotos aštuonių sluoksnių lingės, guminiai [[amortizatorius|amortizatoriai]]. Be variklio pakeitimo, buvo pakeistas ir [[generatorius]], taip pat atlikta daug kitų pakeitimų. Pagrindinis pastovios srovės generatorius GP-300 su nepriklausomu sužadinimu ir vėdinimu, turintis aštuonis pagrindiniu ir tiek pat papildomų polių, esant 750 aps./min. išvysto nominalią 780 kW galią (įtampa – 645/900 V, srovė – 1210/865 A). Generatoriaus svoris 5100 kg. Pagalbinis generatorius, [[kompresorius]], kuro, smėlio ir alyvos atsargos paliktos tokios pat kaip ir šilumvežyje TEM1. Gamybos metu šilumvežiuose TEM2 buvo atlikti šie konstrukciniai pakeitimai: * Nuo nr. 0004 nežymiai pasikeitė [[elektros variklis|elektros variklių]] konstrukcija, pagrindinės šilumvežio valdymo rankenėlės turėjo aštuonias padėtis. * Nuo nr. 0016 pakeisti elektros varikliai. * Nuo nr. 028 pakeistas reduktoriaus perdavimo skaičius. * Nuo nr. 053 įrengtos rozetės šilumvežio įvarymui į depą naudojant elektrą iš elektros tinklo. * Nuo [[1968]] m. į šilumvežius buvo montuojami modernizuoti dyzeliniai varikliai PD-1M. * Nuo nr. 250 aukštos įtampos kamera privirinta prie kėbulo rėmo (anksčiau buvo tvirtinama varžtais). * Nuo nr. 300 įrengta automatinė variklių paleidimo sistema. * Nuo nr. 500 įdiegta automatinė [[lokomotyvas|lokomotyvo]] signalizavimo sistema. * Nuo nr. 763 valdymo ir apšvietimo saugikliai pakeisti automatiniais saugikliais. * Nuo nr. 943 sumažintas vandens aušinimo sekcijų skaičius (nuo 16 iki 12). * Nuo nr. 1145 įdiegta lokomotyvo valdymo sistema leidžianti valdyti vienam mašinistui. [[Vaizdas:Locomotive TEM2M-063 2006 G2.jpg|TEM2M-063|thumb|280px]] Pirmieji šilumvežiai TEM2 buvo eksploatuojami [[Maskva|Maskvos]] geležinkeliuose. Nuo [[1967]] m. buvo pereita prie serijinės šilumvežių TEM2 gamybos. Nuo [[1969]] iki [[1979]] m. kartu su Briansko mašinų gamykla, šilumvežius gamino ir Luganskio šilumvežių gamykla. [[1970]] m. šilumvežiui TEM2-580, pirmajam iš lokomotyvų, buvo priskirtas [[Valstybinis TSRS kokybės ženklas]]. Nuo 1960 iki [[1975]] m. Briansko mašinų gamyklojoje buvo pagaminta 2160 šilumvežių TEM2, Luganskio šilumvežių gamykloje pagaminta 1000 vienetų. [[1976]] m. [[sausio 1]] d. [[Tarybų Sąjunga|TSRS]] geležinkelių struktūroje buvo 1816 šilumvežių TEM2 ir TEM2A (modifikacija leidžianti lokomotyvą pritaikyti [[1435 mm vėžė|1435 mm vėžei]]). Nuo [[1982]] m. šilumvežiai TEM2 (nuo numerio 7244) buvo gaminami su kebulu analogišku TEM2U. [[2000]] m. Briansko mašinų gamykla nustojo gaminti TEM2 serijos šilumvežius (paskutinis numeris 7870). == Modifikacijos == === TEM2A === Šilumvežio ekipažinė dalis pritaikyta tiek [[1520 mm vėžė|1520 mm]], tiek 1435 mm vėžėms. Indeksas „A“ liko netgi gaminant TEM2U. === TEM2M === Pirmasis bandomasis šilumvežis TEM2M-001, kuriame skirtingai nuo šilumvežio TEM2 vietoje dyzelinio variklio PD-1M sumontuotas 2-6D49 variklis, buvo pagamintas [[1974]] m. Nuo 1984 m. Briansko mašinų gamykla šiuos modelius gamino nedideliais kiekiais, tam, kad išsiaiškint eksploatacijos metu atsiradusius trūkumus. Dėl naujojo dyzelinio variklio buvo atlikti konstrukciniai pakeitimai. Nuo 1983 m. TEM2M buvo gaminamas su kėbulu, analogišku TEM2U (nuo numerio 069). Iš viso pagaminti 286 šios serijos šilumvežiai. Buvo tiekiami tik pramonės įmonėms. Variklis V formos, 8 cilindrų; cilindro skersmuo ir stūmoklio eiga – 260 mm. Esant 800 aps./min variklis išvysto 1200 AG. Minimalus apsukų skaičius – 350 aps./min. Sauso variklio masė – 9600 kg. Variklio aušinimo sistema – dviejų kontūrų; pirmame aušinamas vanduo ir paduodamas oras, variklio alyva aušinama antrame kontūre. Šilumvežio masė – 120 t. Traukos jėga esant 12 km/h greičiui lygi 198 [[niutonas|kN]]. Didžiausias geitis 100 km/h; smėlio atsarga – 2 t; kuro – 5,4 t; vandens 600 l; variklio alyvos – 400 kg. === TEM2T === Modifikacija, kuri buvo skirta [[Atogrąžų klimatas|tropinio klimato]] vietovėms. === TEM2U === [[Vaizdas:Тепловоз ТЭМ2У-8044.jpg|TEM2U-8044|thumb|250px|right]] [[1978]] m. pabaigoje Brianko mašinų gamykla išleido bandomąjį modelį TEM2U (numeriu 001), kuris nuo TEM2 skyrėsi variklio gaubto ir kabinos formomis, bei daugybe naujovių (naujas valdymo pultas, triukšmo slopintuvas, pagerinta šiluminė izoliacija ir kt.). Šilumvežyje patobulinta dyzelinio variklio – generatoriaus konstrukcija, linginė pakaba, numatytas elektrinis vandens pašildymas aušinimo sistemoje. Prikabinama krovinių masė padidinta iki 123,6 t. Šilumvežiai TEM2U buvo pritaikyti tiek [[1520 mm vėžė|1524 mm]], tiek 1435 mm (TEM2A serija) vėžėms. Nuo 1984 m. gamykla pradėjo serijinę šių šilumvežių gamybą (nuo numerio 8002). === TEM2US === 1976 m., po šilumvežio TEM2-1983 bandymo, kurio važiuoklėje buvo sumontuoti [[elektromagnetas|elektromagnetai]], skirti padidinti rato sukibimo su bėgiais jėgą. 1978 m. Briansko mašinų gamykloje buvo pagamintas bandomasis modelis TEM2US-0001. Šio šilumvežio važiuoklėje buvo sumontuoti elektromagnetai, kurių magnetinis srautas teka per ratus į bėgius, taip sukurdamas pritraukiamąją jėgą. Šilumvežis buvo bandomas Karinės paskirties mokslinių tyrimu institute, bet sprendimas aprūpinti šilumvežius šia sistema nebuvo priimtas. === TEM2^T === Sprendžiant elektrinių stabdžių taikymą šilumvežiuose TEM2, [[1985]] m. Briansko mašinų gamykloje buvo pagaminti du bandomieji modeliai TEM2^T, kuriuose buvo įrengti stabdžių [[rezistorius|rezistoriai]] ir būtina aparatūra, reikalinga naudojant tokius stabdžius. Šilumvežiai skirti bandomajai eksploatacijai [[Brianskas|Briansko]] depe. Didžiausia stabdžių rezistorių galia esant natūraliam vėdinimui ir šilumvežio greičiui 40 km/h yra 1100–1200 [[vatas|kW]]. === TEM2UM === [[Vaizdas:Soyuz TMA-16 launch vehicle being transported to pad.jpg|thumb|right|Erdvėlaivio „[[Sojuz TMA-16]]“ transportavimas lokomotyvu TEM2UM]] [[1988]] m., Briansko mašinų gamykla, kartu su šilumvežiais TEM2U pradėjo gaminti modelį TEM2UM su 1PD-4A dyzeliniais varikliais-generatoriais. Pirmasis TEM2UM serijos šilumvežis aprūpintas dyzeliniu varikliu-generatoriumi 1PDG-4 su padidinta galia (1400 [[arklio galia|AG]] vietoje 1200 AG). Taip pat išleisti 5 TEM2UM serijos šilumvežiai su elektrodinaminiais stabdžiais, kurie buvo indeksuojami kaip TEM2UMT. Iš viso nuo 1988 iki [[2000]] m. pagaminti 1084 šios serijos šilumvežiai. Buvo skirti tiek pramonės įmonėms, tiek Geležinkelių ministerijai. === TEM2E === Eksportui skirta modifikacija. == Techninės charakteristikos == * Dyzelinio variklio galia – 1200 AG * Didžiausias greitis – 100 km/h * Masė esant 2/3 kuro ir smėlio atsargoms – 120–126 t, priklausomai nuo modifikacijos == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Type TEM2 diesel locomotives}} * {{cite web|url=http://parovoz.com/newgallery/index.php?SHOW_ALL=1&LNG=RU&DESCR=%D0%A2%D0%AD%D0%9C2|title=TEM2 nuotraukos|archiveurl=https://archive.today/20130104172846/http://parovoz.com/newgallery/index.php?SHOW_ALL=1&LNG=RU&DESCR=%D0%A2%D0%AD%D0%9C2|archivedate=2013-01-04|access-date=2010-01-24|url-status=live}} * [http://railroadsim.net/ru/presentation-rrs-tem2-pack1-for-railworks Šilumvežiai TEM2 simuliatoriuje „RailWorks“] [[Kategorija:Šilumvežiai]] [[Kategorija:Manevriniai lokomotyvai]] jzxpuj9giywuh2fbyag6727aeuwl5vc 0 304772 7957660 6877420 2026-11-04T22:43:46Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957660 wikitext text/x-wiki {{Infobox filmas | pavadinimas = Transamerika | tpavadinimas = Transamerica | plakatas = Transamerica poster.jpg | režis = [[:en:Duncan Tucker|Dunkanas Takeris]] | prodius = [[William H. Macy|Viljamas Meisis]] | scenar = [[:en:Duncan Tucker|Dunkanas Takeris]]<br />[[William H. Macy|Viljamas Meisis]] | aktoriai = [[Felicity Huffman|Felisitė Hafman]]<br />[[Kevin Zegers|Kevinas Zėgersas]] | kompoz = [[:en:David Mansfield|Deividas Mensfildas]] | trukmė = 103 min. | šalis = {{USAv}} | žanras = [[Drama]] | platintojas = [[Belladonna Productions]] | metai = [[2005]] | kalba = anglų | biudžetas = 1 mln. JAV dol. | imdb_id = 407265 }} '''Transamerika''' ({{en|Transamerica}}) – [[2005]] m. [[JAV]] režisieriaus [[:en:Duncan Tucker|Dunkano Takerio]] drama apie moterį [[transseksualas|transseksualę]]. Peržiūros amžiaus riba : T Filmo premjera įvyko [[2005]] m. [[vasario 14]] d. [[Tarptautinis Berlyno filmų festivalis|Tarptautiniame Berlyno filmų festivalyje]]<ref>[http://www.berlinale.de/en/archiv/jahresarchive/2005/02_programm_2005/02_Filmdatenblatt_2005_20051801.php Festivalio programa] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071114233111/http://www.berlinale.de/en/archiv/jahresarchive/2005/02_programm_2005/02_Filmdatenblatt_2005_20051801.php |date=2007-11-14 }}</ref>. == Siužetas == {{spoil}} Tylenei transseksualei Bri jau paskirta lyties keitimo operacijos data, bet ji netikėtai sulaukia keisto telefoninio skambučio iš [[Niujorkas|Niujorko]] kalėjimo. Skambinantis jaunuolis prisistato jo sūnumi Tobiu. Psichologo kabinete apsiverkusi ir prisiminusi audringos jaunystės epizodus, Bri su jauduliu širdyje išsiruošia į Niujorką, susipažinti su Tobiu – tokia būsimos operacijos sąlyga. Prisistačiusi bažnyčios misioniere Bri sumoka piniginį užstatą, sodina jaunuolį į išnuomotą automobilį ir pažada nuvežti jį iki žydinčių [[Holivudas|Holivudo]] kalvų. Bet priešakyje ilgas kelias ir šios kelionės metu Tobis ir Bri artimai susipažįsta...<ref>[http://www.kinas.info/?movie=3897 Filmo aprašymas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081226111130/http://www.kinas.info/?movie=3897 |date=2008-12-26 }}</ref> {{endspoil}} == Aktoriai == * [[Felicity Huffman|Felisitė Hafman]] – Bri * [[Kevin Zegers|Kevinas Zėgersas]] – Tobis * [[Graham Greene|Gremas Grinas]] – Kelvinas * [[Fionnula Flanagan|Fionula Flenagan]] – Elizabeta * [[Burt Young|Bertas Jangas]] – Miurėjus ir kt. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20160215222955/http://www.transamerica-movie.com/ Oficiali filmo svetainė] * [http://www.imdb.com/title/tt407265/awards Apdovanojimai ir nominacijos]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. birželio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} * {{imdb_title|id=407265|title=Transamerika}} [[Kategorija:2005 filmai]] [[Kategorija:Dramos]] [[Kategorija:Filmai LGBT tematika]] oylexc03bq9km3gy3fm5ybwe4q378xr 0 311954 7957754 6819078 2026-11-05T05:52:18Z Vilensija 40695 +saug. 7957754 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Daugėliškiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.225 |long = 23.542 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |gyv = 7 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Daugėlìškiai|Daugėlìškių|š=2016}} }} '''Daugėliškiai''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 6 km nuo [[Ariogala|Ariogalos]]. Apylinkėse išsaugota [[Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=80|inc=20|incmin=5 |1902|17|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|73|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|41|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|22|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|12|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|7|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|7|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 61pjos21c6efydyauj9fo0xl0ohmrgj 7957757 7957754 2026-11-05T06:03:46Z Vilensija 40695 7957757 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Daugėliškiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.225 |long = 23.542 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |gyv = 7 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|k=2|Daugėlìškiai|Daugėlìškių|š=2016}} }} '''Daugėliškiai''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 6 km nuo [[Ariogala|Ariogalos]]. Apylinkėse stūkso [[Daugėliškių piliakalnis]], išsaugota [[Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=80|inc=20|incmin=5 |1902|17|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|73|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|41|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|22|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|12|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|6|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|7|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|7|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] kbqem847a46lpq0p54tmch8ginig515 0 316315 7957753 6714639 2026-11-05T05:51:06Z Vilensija 40695 +saug 7957753 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Jučiai}} {{Ltgyv |pavad = Jučiai |foto = Jučiai.JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Jučiai nuo Žemaičių plento |lat = 55.240 |long = 23.562 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |gyv = 27 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=4|Jučiaĩ|Jučių̃|Jučiáms|Jučiùs|Jučiaĩs|Jučiuosè|š=2002}} }} '''Jučiai''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 6 km į rytus nuo [[Ariogala|Ariogalos]], [[Gynėvė]]s kairiajame krante, šalia plento {{KK196}}. Apylinkėse išsaugota [[Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=110|inc=20|incmin=10 |1902|33|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1959|102|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|80|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|46|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|38|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|47|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|28|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|27|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C= Jučiai |Š= |ŠR= |R= ''[[Preikapė]]'' – 3 km |PR= ''[[Lesčiai]]'' – 2 km |P= |PV= ''[[Daugėliškiai (Raseiniai)|Daugėliškiai]]'' – 2 km |V= ''[[Budriškė (Raseiniai)|Budriškė]]'' – 2 km<br>[[Ariogala|ARIOGALA]] – 6 km |ŠV= }} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 3u1gyj6zm4ro1hr8bgneqmu67nnf59z 0 319464 7957587 7109167 2026-11-04T18:54:50Z Amarille 227491 /* Biografija */ 7957587 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{{{{subst|}}}PAGENAME}} |fonas= culture | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1955|9|9|T}} | gimimo vieta = Rai-Guba, Petrovsko rajonas, [[Komija]] | mirties data = | mirties vieta = | sutuoktinis = | tėvai = <br/> | vaikai = | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, režisierė | įstaigos = [[Šiaulių dramos teatras]] | pareigos = aktorė | išsilavinimas = | alma_mater = [[Lietuvos konservatorija]] | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos= |vikiteka= }} '''Silva (Silvija) Genovaitė Povilaitytė''' (g. [[1955]] m. [[rugsėjo 9]] d. Rai-Guba, Petrovsko rajonas, [[Komija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[teatras|teatro]] aktorė, režisierė, renginių vedėja, skaitovė, poetė, pedagogė. == Biografija == Gimė tremtinių šeimoje, [[1960]] m. grįžo gyventi į Lietuvą. Mokėsi Joniškio antrojoje vidurinėje mokykloje. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose baigė režisūros ir vaidybos studijas. Baigė Vilniaus kultūros mokyklą, dirbo [[Joniškis|Joniškio]] kultūros namuose, vaidino dramos mėgėjų kolektyve. [[Lietuvos konservatorija|Lietuvos konservatorijos]] Klaipėdos fakultetuose baigė režisūros ir vaidybos studijas. Nuo [[1984]] m. [[Šiaulių dramos teatras|Šiaulių dramos teatro]] aktorė. Sukūrė per 40 vaidmenų. Dešimt metų dirbo dėstytoja [[Šiaulių universitetas|Šiaulių universitete]]. [[Šiaulių Povilo Višinskio viešoji biblioteka|Šiaulių P. Višinskio viešojoje bibliotekoje]] režisuoja „Godų vakarus“.<ref>* {{Cite web|url=https://www.sidabre.lt/aktore-silvija-povilaityte-kuryba-puosia-buti-ir-gyvenima/|title=Aktorė Silvija Povilaitytė: kūryba puošia būtį ir gyvenimą|website=Sidabrė|access-date=2026-11-04}} * {{Cite web|url=https://www.etaplius.lt/verslas/kultura/aktore-silvija-povilaityte-isleido-akrostichu-knyga-skirta-joniskiui/364621|title=Aktorė Silvija Povilaitytė išleido akrostichų knygą, skirtą Joniškiui|website=Etaplius|access-date=2026-11-04}} * {{Cite web|url=https://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/apkabinusi_savaja_lemti/|title=Apkabinusi savąją lemtį|website=Respublika|access-date=2026-11-04}} * {{Cite web|url=https://www.etaplius.tv/regiono-herojai/regiono-herojai-s1-e06-silvija-povilaityte/1307|title=Regiono herojai. S1 E06. Silvija Povilaitytė|website=Etaplius TV|access-date=2026-11-04}} * {{Cite web|url=https://www.skrastas.lt/gyvenimo-spalvos/apkabinusi-savaja-lemti|title=Apkabinusi savąją lemtį|website=Šiaulių kraštas|access-date=2026-11-04}} * {{Cite web|url=https://siaure.lt/siauliu-aktore-pamilo-birzus/|title=Šiaulių aktorė pamilo Biržus|website=Šiaurės Rytai|access-date=2026-11-04}}</ref> == Vaidmenys == * Mokytoja Teresė – [[Herkus Kunčius]]. 00:45 pagal Goldingą″, rež.[[ Albertas Vidžiūnas]], 2008 m., * Regina – [[Arvydas Juozaitis]]. Salomėja, rež. Albertas Vidžiūnas, 2007 m., * Karvė Aušrelė – [[Marija Lado]]. Labai paprasta istorija, rež. [[Gytis Padegimas]], 2007 m., * Asistentė – [[Borisas Vijanas]]. Lelijos romansas, rež. [[Vytautas V. Landsbergis]], 2004 m., * Kvaiša višta, Senasis Apuokas, Kiškis – Janošo ir V. Bonzelso pasakų motyvais. Panama labai graži, rež. Regina Steponavičiūtė, 2003 m., * Natalja Ivanovna – [[Antonas Čechovas]]. Trys seserys, rež. [[Sigitas Račkys]], 2002 m., * Truvi Džons – [[Robertas Harlingas]]. Plieninės magnolijos, rež. [[Regina Steponavičiūtė]], 2001 m., * Baronienės palydovė – Juozapas Šveikas. Jaroslavo Hašeko romano motyvais, rež. Sigitas Račkys, 2001 m., * Kaikarienė – Veronika. Antano Vienuolio [[Paskenduolė]]s motyvais, rež. Regina Steponavičiūtė, 2001 m., * Denoaleno žmona – [[Žozefas Bedjė]]. Tristanas ir Izolda, rež. [[Ugis Brikmanis]], 2000 m., * Bebi – Skudurinė Onutė. Pasakų apie Skudurinę Onutę motyvais, rež. Regina Steponavičiūtė, 1999 m., * Perl – [[Rėjus Louleris]]. Septynioliktos lėlės vasara, rež. Regina Steponavičiūtė, 1998 m., * Andoros gyventoja – Maksas Frišas. Andorra, rež. [[Peteris Stoičevas]], 1998 m., * Niurzgutis – Snieguolė ir septyni nykštukai. Pagal brolių Grimų pasaką, rež. Regina Steponavičiūtė, 1998 m., * Nora – [[Šeila Dileini]]. Įsimylėjęs liūtas, rež. Regina Steponavičiūtė, 1997 m., * Gerlinda – [[Markus Michel]]. Varnų šokis, rež. Peteris Stoičevas, 1997 m., * Bodė – [[Tenesis Viljamsas]]. Nuostabus sekmadienis iškylai prie Krev Kero, rež. Regina Steponavičiūtė, 1996 m., * Antis, Bilis, Karalienė – [[Luisas Kerolis]]. Alisa stebuklų šalyje, rež. Regina Steponavičiūtė, 1996 m., * Berniukas – [[Silviana Dupiui]]. Antrasis išvarymas, rež. Peteris Stoičevas, 1996 m., * Marytė Šešiavilkiotė – [[Juozas Tumas-Vaižgantas]]. Pragiedruliai, rež. Regina Steponavičiūtė, 1995 m., * Pana – [[Kostas Ostrauskas]]. Čičinskas, rež. [[Rolandas Atkočiūnas]], 1995 m., * Elfų karalienė, Lizė – [[Aleksandras Ridas]]. Mergaitė didele burna, rež. [[Nijolė Mirončikaitė]], 1994 m., * Aldona – …Taip pasiilgau praėjusios meilės sapnų… , rež. Nijolė Mirončikaitė, 1994 m., * Loreinė – [[Semas Šepardas]]. Gaisras ant sniego, rež. [[Algimantas Pociūnas]], 1994 m., * Pjereta – [[Roberas Toma.]] Aštuonios mylinčios moterys, rež. Nijolė Mirončikaitė, 1993 m., * Baltoji rožė – [[Bela Junger]]. Baltoji rožė, Nijolė Mirončikaitė, 1993 m., * Rut – [[Noel Kovard]]. Išdykėlė dvasia, rež. Nijolė Mirončikaitė, 1993 m., * Ledi Atervord – [[Bernardas Šo]]. Dūžtančių širdžių namai, rež. [[Gytis Padegimas]], 1993 m., * Magdalena – [[Laimė Kiškūnaitė]]. Jono Bedalio sapnai ir klajonės, rež. Laimė Kiškūnaitė, 1991 m., * Marta – [[Viljamas Gibsonas]]. Stebukladarė, rež. Ugis Brikmanis, 1990 m., * Nijolė – [[Anatolijus Kairys]]. Mūsų vaikai, rež. [[Audronė Bagatyrytė]], 1990 m., * Solistė – [[Juozas Erlickas]]. Blinkuva, rež. Audronė Bagatyrytė, 1989 m., * Laima, Choristė – [[Antanas Škėma]]. Vieną vakarą, rež. Gytis Padegimas, 1989 m., * Mergaitė – Protėvių dangaus žiūrėtų…, rež. Audronė Bagatyrytė, 1989 m., * Eglės sesuo, Kaimynė – [[Vidmantė Jasukaitytė]]. Žilvinas, rež. Gytis Padegimas, 1988 m., * Tarnaitė – [[Henrikas Ibsenas]]. Nora, rež. Ugis Brikmanis, 1988 m., * Tryna – [[Reinas Saluris]]. Paskutinės dvi valandos, rež. [[Prytas Pedajasas]], 1988 m., * Mitilė – [[Morisas Meterlinkas]]. Žydroji paukštė, rež. Regina Steponavičiūtė, 1987 m., * Antis, Višta – [[Hansas Kristianas Andersenas]]. Bjaurusis ančiukas, rež. Audronė Bagatyrytė, 1986 m., * Sesilė Kardju – [[Oskaras Vaildas]]. Kaip svarbu būti rimtam, rež. [[Rimantas Vaitkevičius]], 1986 m., * Šokėja – [[Alfredas de Miuse]]. Marianos užgaidos, rež. Gytis Padegimas, 1986 m., * Isočelė – [[Nikolajė Jasinenku]]. Rūkomasis, rež. Ugis Brikmanis, 1986 m., * Pusseserė – Vidmantė Jasukaitytė. Žemaitė, rež. Gytis Padegimas, 1986 m., * Zoja – [[Viktoras Rozovas]]. Kurtinio lizdas, rež. Regina Steponavičiūtė, 1986 m., * Yva – [[Michailas Roščinas]]. Ešelonas, rež. [[Juozas Javaitis]], 1985 m., * Dvynė – Ingmaras Bergmanas. Žemuogių pievelė, rež. [[Saulius Varnas]], 1985 m., * Siuzana – [[Pjeras de Bomaršė]], [[Lorencas da Pontė]], [[Volfgangas Amadėjus Mocartas]]. Figaro vedybos, rež. Rimantas Vaitkevičius, 1984 m., * Voveraitė – [[Aldona Liobytė]]. Meškos trobelė, rež. Juozas Javaitis, 1984 m., * Ponia – [[Petras Vaičiūnas]]. Prisikėlimas, rež. Aurelija Ragauskaitė, 1984 m., == Išleido šias knygas: == * „Pokalbiai grimo kambaryje“, 1996 m. * „Pakalbėkime apie pasaką“, 2000 m. * „Žodis į juodą erdvę“, 2003 m. * „Pagiriamasis žodis pasakai ir improvizacijai“, 2010 m. * „Paeiliavimai ant balto rožės žiedlapio“, 2010 m. * „Kita „Atžalyno“ versija“, 2011 m. * „Senoji atminų gatvė. Padėkojimai Joniškio krašto žmonėms“, 2021 m. * „Devyni akrostichai rugsėjo devintajai dienai“, 2025 m. * „Langas į mokyklą“, 2026 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Povilaitytė, Silva Genovaitė }} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos skaitovai]] 9ym8cquigfdkp9me1k6exzunfffou8l 0 324074 7957585 7878260 2026-11-04T18:38:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957585 wikitext text/x-wiki [[Kompiuterinė grafika|Kompiuterinėje grafikoje]] '''tekstūros filtravimas''' – procesas, kurio metu yra nustatoma, [[tekstūrų atvaizdavimas|tekstūra dengiamo]] paviršiaus kiekvieno taško ([[pikselis|pikselio]]) spalva, naudojant artimiausių [[tekselis (kompiuterinė grafika)|tekselių]] spalvas. Yra dvi pagrindinės tekstūros filtravimo kategorijos, didinimo filtravimas ir mažinimo filtravimas.<ref name="glprogramming_chapter09">{{cite web |url=http://www.glprogramming.com/red/chapter09.html#name3 |at=Filtering |title=Chapter 9 - OpenGL Programming Guide |publisher=Glprogramming.com |date=2009-02-13 |accessdate=2018-01-14 |archive-date=2018-01-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20180107050140/http://www.glprogramming.com/red/chapter09.html#name3 |url-status=dead}}</ref> Tekstūrų filtravimas reikalingas todėl, nes ekrane atvaizduojamo paviršiaus dydis priklauso nuo to paviršiaus atstumo iki virtualios kameros. Dengiant paviršių tekstūra, tekstūros paveikslėlį reikia padidinti arba sumažinti, kad jis atitiktų paviršiaus dydį. Tekstūros filtravimas yra supaprastintas sumažinto/padidinto paveikslėlio [[glodinimas]], naudojamas, kai vaizdai turi būti generuojami didele sparta. Pavyzdžiui, jei virtuali kamera yra labai toli nuo dengiamo paviršiaus, visa tekstūra gali sutilpti į vieną paviršiaus tašką, tačiau mažinant tekstūrą įprastu metodu, reiktų nuskaityti visus tekstūros taškus, ir juos sukombinavus, gauti dengiamo paviršiaus taško spalvą. Realaus laiko užduotyse, tokia operacija yra neleistinai ilga. == Metodai == === Artimiausio kaimyno interpoliacija === Šiame metode kiekvienam paviršiaus taškui parenkama to tekstūros taško ([[tekselis|tekselio]]), kuris yra arčiausiai atitinkamo paviršiaus taško centro, spalva. Šis metodas yra greičiausias, tačiau gaunamas blogos kokybės [[vaizdas]].<ref>{{cite web|title=Game Engine Design: Texture Mapping|url=http://webpages.uncc.edu/krs/courses/5010/ged/lectures/texture2.pdf#page=6|at=Texture Magnification|publisher=uncc.edu|access-date=2020-11-18|archive-date=2021-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20210417235710/https://webpages.uncc.edu/krs/courses/5010/ged/lectures/texture2.pdf#page=6|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=Game Engine Design: Texture Mapping|url=http://webpages.uncc.edu/krs/courses/5010/ged/lectures/texture2.pdf#page=7|at=Texture Minification|publisher=uncc.edu|access-date=2020-11-18|archive-date=2021-04-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20210417235710/https://webpages.uncc.edu/krs/courses/5010/ged/lectures/texture2.pdf#page=7|url-status=dead}}</ref> === Artimiausio kaimyno interpoliacija su tekstūrų dydžių žemėlapiu (mipmap) === Šiame metode naudojamas tekstūrų dydžių žemėlapis (kiekviena tekstūra yra pridedama įvairiais dydžiais). Paviršiaus taškų spalva parenkama naudojant artimiausio kaimyno interpoliaciją iš to tekstūros paveikslėlio, kurio dydis yra artimiausias dengiamam paviršiui. Šis metodas naudoja daugiau atminties, nes kiekviena tekstūra yra įrašyta keliais dydžiais, tačiau gaunami geresnės kokybės vaizdai. === Bilinijinis filtravimas === Šiame metode nustatant paviršiaus taško spalvą, naudojamas keturių artimiausių tekstūros taškų vidurkis. Vidurkinant taškai padauginami iš svorinių koeficientų, nustatomų pagal jų nuotolį.<ref>{{cite web |url=https://faculty.kaust.edu.sa/sites/markushadwiger/Documents/CS380_spring2015_lecture_12.pdf#page=4 |at=Texture Reconstruction: Magnification |title=GPU and GPGPU Programming Lecture 12: GPU Texturing 2 |author=Markus Hadwiger |publisher=[[KAUST]] |date=2015-03-09 |access-date=2020-11-18 |archive-date=2021-01-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210124222104/https://faculty.kaust.edu.sa/sites/markushadwiger/Documents/CS380_spring2015_lecture_12.pdf#page=4 |url-status=dead }}</ref> Šis metodas dažniausiai naudojamas kartu su tekstūrų dydžių žemėlapiu (naudojant tą tekstūros paveikslėlį, kurio dydis yra artimiausias dengiamam paviršiui). === Trilinijinis filtravimas === Šis filtravimo metodas ištaiso netolygumus atsirandančius bilinijiniame filtravime su tekstūrų žemėlapiu (kai ant į tolį besitęsiančio paviršiaus aiškiai matoma riba tarp paviršiaus dalių, kurioms buvo naudota skirtingo dydžio tekstūra). Trilinijiniame filtravime viskas vyksta taip pat kaip ir bilinijiniame, tačiau naudojamas ne tas tekstūros paveikslėlis, kurio dydis yra artimiausias, bet yra tiesiškai interpoliuojama iš dviejų gretimų artimiausių paveikslėlių.<ref>{{cite web |url=http://resources.mpi-inf.mpg.de/departments/d4/teaching/ws200708/cg/slides/CG09-Textures+Filtering.pdf#page=26 |title=Computer Graphics: Texture Filtering & Sampling Theory |publisher=[[Max Planck Society]] |date=2007-11-29 |accessdate=2018-01-14 |at=MipMapping II |author=Hendrik Lensch |archive-date=2017-10-10 |archive-url=https://web.archive.org/web/20171010113331/http://resources.mpi-inf.mpg.de/departments/d4/teaching/ws200708/cg/slides/CG09-Textures+Filtering.pdf#page=26 |url-status=dead }}</ref> === Anisotropinis filtravimas === Šiame filtravimo metode naudojama trapecija (kituose metoduose imamas kvadratas) ir tada pritaikomas trilinijinis filtravimas. Šis metodas veikia lėčiausiai, tačiau juo gaunami geriausi rezultatai. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kompiuterinė grafika]] 7o9xk2wisrl7mms7yu6qh40ac69igqw 0 325470 7957742 6932361 2026-11-05T05:27:12Z Vilensija 40695 7957742 wikitext text/x-wiki {{Ltgyvp |pavad = Padubysys |panaik = [[2016]] m. |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.204 |long = 23.509 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |kirčl = {{Vietovardis|k=34b|Padubysỹs|Pãdubysio|Pãdubysiui|Pãdubysį|Pãdubysiu|Padubysyjè|š=2002}} }} '''Padubysys''' – buvęs kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 1 km pietus nuo [[Ariogala|Ariogalos]], priešingame [[Dubysa|Dubysos]] krante. Stovi [[Ariogalos–Uždubysio tiltas]]. == Istorija == Padubysio kaimas 2016 m. buvo panaikintas, o jo teritorija prijungta prie kitų kaimų, daugiausiai [[Uždubysis|Uždubysio]] kaimo.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/40266781cefb11e59019a599c5cbd673 Dėl Raseinių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir nustatymo, pavadinimų suteikimo, teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo]</ref> {{adm |[[1972]]?–[[1986]] m.|[[Verėduvos apylinkė]] |[[1986]]–[[1995]] m.|[[Ariogalos apylinkė]] |[[1995]]–|[[Ariogalos seniūnija]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=60|inc=10|incmin=5 |1902|51|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|36|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|31|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|16|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|14|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|7|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|10|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|13|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Panaikintos Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] h9ynna11yigvmpwsrcq64n7pfn4heb7 7957750 7957742 2026-11-05T05:39:01Z Vilensija 40695 7957750 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Padubysys|}} {{Ltgyvp |pavad = Padubysys |panaik = [[2016]] m. |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 55.204 |long = 23.509 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |kirčl = {{Vietovardis|k=34b|Padubysỹs|Pãdubysio|Pãdubysiui|Pãdubysį|Pãdubysiu|Padubysyjè|š=2002}} }} '''Padubysys''' – buvęs kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 1 km pietus nuo [[Ariogala|Ariogalos]], priešingame [[Dubysa|Dubysos]] krante. Stovi [[Ariogalos–Uždubysio tiltas]]. == Istorija == Padubysio kaimas 2016 m. buvo panaikintas, o jo teritorija prijungta prie kitų kaimų, daugiausiai [[Uždubysis|Uždubysio]] kaimo.<ref>[https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/40266781cefb11e59019a599c5cbd673 Dėl Raseinių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir nustatymo, pavadinimų suteikimo, teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo]</ref> {{adm |[[1972]]?–[[1986]] m.|[[Verėduvos apylinkė]] |[[1986]]–[[1995]] m.|[[Ariogalos apylinkė]] |[[1995]]–|[[Ariogalos seniūnija]]}} == Gyventojai == {{dem|kolon=8|till=60|inc=10|incmin=5 |1902|51|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|36|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|31|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|16|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|14|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|7|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|10|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|13|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Panaikintos Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] rnhecy4a3ns9prsk28mzhdz1q2hu7pl 10 329747 7957569 7620861 2026-11-04T17:14:12Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Location map~]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 7620861 wikitext text/x-wiki <includeonly><div style="position: absolute; top: {{#expr:{{#if:{{Location map {{{1}}}|y}}| {{Location map {{{1}}}|y|{{Location map/decdeg |dec = {{{lat|}}} |deg = {{{lat_deg|}}} |min = {{{lat_min|}}} |sec = {{{lat_sec|}}} |hem = {{{lat_dir|}}}}}|{{Location map/decdeg |dec = {{{long|}}} |deg = {{{lon_deg|}}} |min = {{{lon_min|}}} |sec = {{{lon_sec|}}} |hem = {{{lon_dir|}}}}}}}|100 * ({{Location map {{{1}}}|top}} - {{Location map/decdeg |dec = {{{lat|}}} |deg = {{{lat_deg|}}} |min = {{{lat_min|}}} |sec = {{{lat_sec|}}} |hem = {{{lat_dir|}}}}}) / ({{Location map {{{1}}}|top}} - {{Location map {{{1}}}|bottom}}) round 1 }}}}%; left: {{#expr:{{#if:{{Location map {{{1}}}|x}}| {{Location map {{{1}}}|x|{{Location map/decdeg |dec = {{{lat|}}} |deg = {{{lat_deg|}}} |min = {{{lat_min|}}} |sec = {{{lat_sec|}}} |hem = {{{lat_dir|}}}}}|{{Location map/decdeg |dec = {{{long|}}} |deg = {{{lon_deg|}}} |min = {{{lon_min|}}} |sec = {{{lon_sec|}}} |hem = {{{lon_dir|}}}}}}}|{{#expr:{{#if:{{Location map {{{1}}}|crosses180}}|{{#ifeq: {{{lon_dir|}}}|W|-36000/({{Location map {{{1}}}|left}}-{{Location map {{{1}}}|right}})|}}|}}}} + 100 * ({{Location map/decdeg |dec = {{{long|}}} |deg = {{{lon_deg|}}} |min = {{{lon_min|}}} |sec = {{{lon_sec|}}} |hem = {{{lon_dir|}}}}} - {{Location map {{{1}}}|left}}) / ({{Location map {{{1}}}|right}} - {{Location map {{{1}}}|left}}) round 1 }}}}%; height: 0; width: 0; margin: 0; padding: 0;"><div style="position: relative; text-align: center; {{#if: {{{marksize|}}} | left: -{{#expr: {{{marksize}}} / 2 round 0 }}px; top: -{{#expr: {{{marksize}}} / 2 round 0 }}px; width: {{{marksize}}}px; font-size: {{{marksize}}}px; line-height:0; | left: -{{#expr: {{#if: {{Location map {{{1}}}|marksize}}|{{Location map {{{1}}}|marksize}}|8}} / 2 round 0 }}px; top: -{{#expr: {{#if: {{Location map {{{1}}}|marksize}}|{{Location map {{{1}}}|marksize}}|8}} / 2 round 0 }}px; width: {{#if: {{Location map {{{1}}}|marksize}}|{{Location map {{{1}}}|marksize}}|8}}px; font-size: {{#if: {{Location map {{{1}}}|marksize}}|{{Location map {{{1}}}|marksize}}|8}}px; line-height: 0; }}" title="{{{2|}}}">[[File:{{#if: {{{mark|}}} | {{{mark}}} | {{#if: {{Location map {{{1}}}|mark}}|{{Location map {{{1}}}|mark}}|Red pog.svg}} }}|{{#if: {{{marksize|}}} | {{{marksize}}}x{{{marksize}}} | {{#if: {{Location map {{{1}}}|marksize}}|{{Location map {{{1}}}|marksize}}|8}}x{{#if: {{Location map {{{1}}}|marksize}}|{{Location map {{{1}}}|marksize}}|8}} }}px|{{#if: {{{label|}}} | {{{label}}} | {{PAGENAME}} }}|link={{{link|}}}|alt={{{alt|}}}]]</div>{{#ifeq: {{{position|}}} | none | |<div style="font-size: {{#if:{{{label_size|}}}|{{{label_size}}}|90}}%; line-height: 110%; position: relative; top: -1.5em; width: {{#if:{{{label_width|}}}|{{{label_width}}}|6}}em; {{#switch: {{{position}}} |left = left: -6.5em; text-align: right; |right = left: 0.5em; text-align: left; |top = top:-2.65em; left:-3em; text-align: center; |bottom = top:-0.15em; left: -3em; text-align: center; |#default={{#ifexpr:{{#if:{{Location map {{{1}}}|x}}| {{Location map {{{1}}}|x|{{Location map/decdeg |dec = {{{lat|}}} |deg = {{{lat_deg|}}} |min = {{{lat_min|}}} |sec = {{{lat_sec|}}} |hem = {{{lat_dir|}}}}}|{{Location map/decdeg |dec = {{{long|}}} |deg = {{{lon_deg|}}} |min = {{{lon_min|}}} |sec = {{{lon_sec|}}} |hem = {{{lon_dir|}}}}}}}|{{#expr:{{#if:{{Location map {{{1}}}|crosses180}}|{{#ifeq: {{{lon_dir|}}}|W|-36000/({{Location map {{{1}}}|left}}-{{Location map {{{1}}}|right}})|}}|}}}} + 100 * ({{Location map/decdeg |dec = {{{long|}}} |deg = {{{lon_deg|}}} |min = {{{lon_min|}}} |sec = {{{lon_sec|}}} |hem = {{{lon_dir|}}}}} - {{Location map {{{1}}}|left}}) / ({{Location map {{{1}}}|right}} - {{Location map {{{1}}}|left}}) round 1 }} > 70|left: -6.5em; text-align: right;|left: 0.5em; text-align: left;}} }}"><span style="padding: 1px; {{#if: {{{background|}}} | background-color: {{{background}}}; }}">{{{label|}}}</span></div> }}</div></includeonly><noinclude> {{Documentation}} </noinclude> tpjv76iieec1phlw8z3661ccxstxbwj 10 329753 7957570 7948688 2026-11-04T17:14:21Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Location map+]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 6665011 wikitext text/x-wiki <includeonly>{{#ifeq:{{{float|}}}|center|<div class="center"> }}<div {{#if:{{{caption|}}}|class="thumb {{#switch:{{{float|}}} | "left" | left = tleft | "right" | right = tright | "center" | center = tnone | "none" | none = tnone | #default = tright }}" | style="width:{{#if:{{{width|}}}|{{{width}}}|240}}px; {{#switch:{{{float|}}} | "left" | left = float: left; clear: left | "right" | right = float: right; clear: right | "center" | center = float: none; clear: both; margin-left: auto; margin-right: auto | "none" | none = float: none; clear: none | #default = float: right; clear: right}}" }}> <div {{#if:{{{caption|}}} | class="thumbinner" style="width:{{#expr:{{#if:{{{width|}}}|{{{width}}}|240}} + 2 }}px; {{#if:{{{border|}}}|{{#ifeq:{{{border|}}}|none|border: none|border-color:{{{border}}}}};}} | width:{{#if:{{{width|}}}|{{{width}}}|240}}px; padding:0;" }}"> <div class="location-map" style="position: relative; {{#if:{{{caption|}}} | {{#if:{{{border|}}} | {{#ifeq:{{{border|}}}|none||border: 1px solid lightgray}} | border: 1px solid lightgray}}}}"><!-- -->[[file:{{Ifempty|{{{AlternativeMap|}}}|{{#if:{{{relief|}}}|{{Location map {{{1}}}|image1}}}}|{{Location map {{{1}}}|image}}}}|{{#if:{{{width|}}}|{{{width}}}|250}}px{{#if:{{{alt|}}}|{{!}}alt={{{alt}}}}}|{{{label|}}}]]<!-- -->{{#if:{{{overlay_image|}}} | <div style="position:absolute; z-index: 1; top: 0; left: 0;">[[file:{{{overlay_image}}}|{{#if:{{{width|}}}|{{{width}}}|240}}px|link=file:{{ifempty|{{{AlternativeMap|}}}|{{#if:{{{relief|}}}|{{Location map {{{1}}}|image1}}}}|{{Location map {{{1}}}|image}}}}]]</div>}}<!-- -->{{{places|}}}<!-- --></div> <div {{#if:{{{caption|}}}|class="thumbcaption"|style="font-size: 90%; padding-top:3px;"}}>{{#if:{{{caption_undefined|}}} | {{#if: {{{label|}}} | {{{label}}} | {{PAGENAME}} }} ({{Location map {{{1}}}|name}}) | {{{caption|{{#if: {{{label|}}} | {{{label}}} | {{PAGENAME}} }} ({{Location map {{{1}}}|name}}) }}} }} </div> </div> </div>{{#ifeq:{{{float|}}}|center| </div>}}</includeonly><noinclude> {{template doc}} {{DEFAULTSORT:{{PAGENAME}}}} </noinclude> lhjb7v79iyx31ktpc6pftdmrnvnmjqa 0 333101 7957578 7857421 2026-11-04T17:36:38Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957578 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė šventė | pavadinimas = Tarptautinė kovos su skurdu diena | paveikslėlis = | antraštė = | dar_vadinama = | data = spalio 17 d. | minėjimai = | renginiai = | rūšis = | reikšmė = Bado aukų pagerbimas | kas_švenčia = }} '''Tarptautinė kovos su skurdu diena''' - nuo [[1987 m.]] minima diena, skirta [[badas|bado]] aukoms pagerbti ir dėmesiui į skurdžiausiai gyvenančius pasaulio žmones atkreipti. Tai dalis [[Vystomasis bendradarbiavimas|vystomojo bendradarbiavimo]] veiksmų [[Skurdas|skurdo]] mažinimo linkme. Minima spalio 17-ąją. == Istorija == Tarptautinės kovos su skurdu dienos iniciatorius – pastorius [[Joseph Wresinski]], [[1987 m.]] spalio 17 d. į vieną Paryžiaus aikštę sugebėjęs sukviesti 100 000 žmonių tam, kad pagerbtų mirusiuosius iš bado ir pradėtų tarptautinio masto kovą su skurdu visoje planetoje. [[1992 m.]] [[Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja]] spalio 17-ąją oficialiai patvirtino Tarptautinę kovos su skurdu dieną.<ref name=":0">{{Cite journal|last=Guisti|first=Ada|date=2003-12-01|title=Peace Profile: Father Joseph Wresinski|url=https://archive.org/details/peace-review_2003-12_15_4/page/499|journal=Peace Review|volume=15|issue=4|pages=499–505|doi=10.1080/1040265032000156690|s2cid=145712762|issn=1040-2659}}</ref> == Siekiai == Šios dienos minėjimas akcentuoja 3 siekius: * palaikyti vargingiausiai gyvenančių žmonių pastangas pasipriešinti [[Skurdas|skurdui]] ir [[Socialinė atskirtis|socialinei atskirčiai]]; * priversti išklausyti skurstančius žmones ir užmegzti su jais [[Dialogas|dialogą]]; * drauge su pačiais skurdžiausiais siekti, kad visuotinės [[žmogaus teisės]] iš tiesų galiotų visiems. == Renginiai Lietuvoje == Nuo [[2009 m.]] Vilniuje vyksta dokumentinių filmų apie skurdžiausias šalis peržiūros, kurias organizuoja [[Nevyriausybinės organizacijos|Nevyriausybinių organizacijų]] informacijos ir paramos centras pagal projektą "We are ready“ („Mes pasirengę padėti kitiems“), finansuojamą [[Europos Komisija|Europos komisijos]] ir LR Užsienio reikalų ministerijos. == Istorinės citatos == * Užrašas ant marmuro plokštės Paryžiaus Žmogaus teisių aikštėje (''Trocadero'') primena apie šios atmintinos datos kilmę: ''1987 m. spalio 17 d.''<br /> ''viso pasaulio žmogaus teisių gynėjai susirinko šioje aikštėje''<br /> ''ir pagerbė [[Badas|bado]] aukas bei išreiškė įsitikinimą.''<br /> ''kad skurdas nėra neįveikiamas.''<br /> ''Jie pademonstravo savo solidarumą su tais,''<br /> ''kurie visame pasaulye kovoja už skurdo įveikimą.''<br /> * ''„Ten, kur žmonės pasmerkti gyventi skurde, pažeidžiamos ir žmogaus teisės. Suvienyti jėgas jų labui – mūsų šventa pareiga.“''<br /> ''[[Joseph Wresinski]]'' == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.un.org/esa/socdev/social/intldays/IntlDay/index.html Jungtinių tautų organizacijos svetainė] (anglų kalba) * [https://web.archive.org/web/20070228135338/http://www.oct17.org/ Kovos su skurdu svetainė] (anglų kalba) [[Kategorija:Atmintinos dienos]] [[Kategorija:Skurdas]] dtu07eq1nrdtsnefti9z0dgo1g3uxb0 0 334142 7957741 6819117 2026-11-05T05:24:04Z Vilensija 40695 [[]] 7957741 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Uždubysys |foto = Uždubysys (prie Ariogalos).JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Sodyba Dubysos slėnyje |lat = 55.257 |long = 23.466 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |gyv = 42 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=34b|Uždubysỹs|Ùždubysio|š=2016}} }} '''Uždubysys''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 1 km nuo [[Ariogala|Ariogalos]], priešingame [[Dubysa|Dubysos]] krante. Stovi [[Ariogalos–Uždubysio tiltas]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=60|inc=10|incmin=5 |1959|55|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|39|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|47|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|49|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|44|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|37|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|42|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} [[Vaizdas:Tiltas Ariogala - Uždubysys.JPG|miniatiūra|220px|left|Tiltas iš kaimo per [[Dubysa|Dubysą]] į Ariogalą]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] jzdpmmbohh3zw9y6pew2smao4kqxzuv 7957748 7957741 2026-11-05T05:36:51Z Vilensija 40695 2016 7957748 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Uždubysys |foto = Uždubysys (prie Ariogalos).JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Sodyba Dubysos slėnyje |lat = 55.257 |long = 23.466 |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |gyv = 42 |metai = 2021 |kirčl = {{Vietovardis|k=34b|Uždubysỹs|Ùždubysio|š=2016}} }} '''Uždubysys''' – kaimas [[Raseinių rajono savivaldybė]]je, 1 km nuo [[Ariogala|Ariogalos]], priešingame [[Dubysa|Dubysos]] krante. Stovi [[Ariogalos–Uždubysio tiltas]]. == Istorija == 2016 m. prijungtas [[Padubysys (Ariogala)|Padubysys]]. == Gyventojai == {{dem|kolon=7|till=60|inc=10|incmin=5 |1959|55|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|39|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|47|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|49|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|44|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|37|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|42|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} [[Vaizdas:Tiltas Ariogala - Uždubysys.JPG|miniatiūra|220px|left|Tiltas iš kaimo per [[Dubysa|Dubysą]] į Ariogalą]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Raseinių rajono savivaldybės gyvenvietės]] 8jej1yg0dl5h4tob0w0i3cpqyikr3vk 0 348060 7957763 7876753 2026-11-05T07:48:43Z Vygandas Povilas 225611 Papildžiau pagal V. Kubilių 7957763 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis =Juozas Požėra.PNG | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1927|04|02|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|1997|03|20|1927|04|02|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | tėvai = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = rašytojas, scenaristas, žurnalistas, vertėjas | partija = [[1953]] m. [[SSKP]] | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Juozas Požėra''' ([[1927]] m. [[balandžio 2]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1997]] m. [[kovo 20]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, scenaristas, žurnalistas, vertėjas. == Biografija == Lankė gimnaziją Kaune, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais gyveno [[Rusija|Rusijoje]]. 1945–1949 m. [[Lietuvos operos ir baleto teatras|LSSR operos ir baleto teatro]] artistas. 1949–1970 m. dirbo laikraščių [[Tarybų Lietuva (dienraštis)|„Tarybų Lietuva“]], „[[Kauno tiesa]]“, [[Tiesa (laikraštis)|„Tiesa“]], „[[Literatūra ir menas]]“, žurnalų [[Moksleivis (žurnalas)|„Moksleivis“]], [[Pergalė (žurnalas)|„Pergalė“]] redakcijose, [[LKS|Lietuvos kino studijoje]]. 1970–1976 m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|LSSR rašytojų sąjungos]] valdybos sekretorius.<ref>{{TLE|3|- 424|}}</ref><ref>{{ŽE|397}}</ref> == Kūryba == Į pirmuosius du rinkinius sudėtose apybraižose aukštino [[socializmas|socializmo]] statybas, kaimo [[kolektyvizacija|kolektyvizaciją]]. Vėlesnėse apybraižose vyrauja įspūdžiai iš kelionių po Rusijos Šiaurę ir [[Sibiras|Sibirą]], mažųjų tautelių buities ir papročių aprašymai. Romantizuotas žavėjimasis civilizacijos nesudarkyta gamta derinamas su jos kolonizuotojų idealizavimu. Romane „Šalnos“ vaizduoja vadinamųjų „[[Naikintojų batalionai|liaudies gynėjų]]“ susidūrimus su [[Lietuvos partizanai|ginkluota rezistencija]], antrajame, „Žuvys nepažįsta savo vaikų“, pirmą kartą pokario literatūroje, neužsimenant apie trėmimus, pavaizduota Sibiro lietuvių tremtinių šeima. Šiame romane svarbus pasakojimo objektas – Šiaurės gamta su daugybe gamtos realijų, o lietuvių šeima unikali tuo, kad sugebėjo praturtėti net tremtyje ir vėl buvo išbuožinta.<ref>Vytautas Kubilius. "Lietuvių literatūros istorija. XX amžiaus literatūra". Vilnius: Alma litera, 1996 (psl. 579).</ref> Kūrinių išversta į rusų, latvių, bulgarų, lenkų, vokiečių kalbas. == Bibliografija == <small> * Žemė pakeitė veidą: apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 126 p. * Atgimusiose stepėse: apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. – 84 p. * Tu – mano kraujas gyvas / [[Antanas Jonynas]], Juozas Požėra. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 179 p.: iliustr. * Žinok, ką pasakys vyriausiasis: satyrinė apysaka / Antanas Jonynas, Juozas Požėra, dail. [[Ignas Laurušas]]. – Vilnius, 1962. – 78 p. * [[Svetimi (1962 m. filmas)|Svetimi]]: scenarijus kino filmui, 1962 m. * Baltos saulės diena: medžiotojo užrašai. – Vilnius: Mintis, 1966. – 162 p. * Man vaidenasi arkliai: apsakymai ir apysakos. – Vilnius: Vaga, 1967. – 130 p. * Mano vienintelis rūpestis: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1967. – 261 p. * Mano teismas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1968. – 233 p. * Šiaurės eskizai: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1969. – 140 p. * Meškos mokslai: apsakymai vaikams / iliustr. E. Kvedarauskas. – Vilnius: Vaga, 1969. – 84 p.: iliustr. * Tofalarijos mohikanai: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1970. – 105 p.: iliustr. * Auksas. Kryžių valetas: dvi apysakos. – Vilnius: Vaga, 1971. – 250 p. * Atsisveikinimas su Šiaure: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1972. – 250 p. * Šiaurės keliai: apybraižos. – 2-asis leidimas – Vilnius: Vaga, 1974. – 503 p. * Tu – mano kraujas gyvas / Antanas Jonynas, Juozas Požėra. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1975. – 179 p. * Man vaidenasi arkliai: apysakos. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1977. – 395 p. * Vyturys – žemės paukštis, scenarijus kino filmui. – Vilnius: Vaga, 1977. * Šalnos: romanas. – 1 dalis. – Vilnius: Vaga, 1978. – 186 p. * Šalnos: romanas. – 2 dalis. – Vilnius: Vaga, 1980. – 265 p. * [[Sužeista tyla]], scenarijus kino filmui, 1980 m. * Žuvys nepažįsta savo vaikų: romanas. – Vilnius: Vaga, 1985. – 272 p. * Karšta speigiračio saulė / iliustr. [[Gintaras Gesevičius]]. – Vilnius: Vyturys, 1986. – 229 p.: iliustr. * Žuvys nepažįsta savo vaikų: romanas. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1987. – 206 p. * Baltos saulės diena: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1988. – 381 p. – ISBN 5-415-00118-2 </small> == Įvertinimas == * 1968 m. [[Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija]] * 1975 m. [[LSSR valstybinė premija]] už apybraižų rinktinę „Šiaurės keliai“ * 1982 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Požėra, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos vaikų rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos scenaristai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] 08bza46o3lk69aep24q26bqwhq6ifpx 7957819 7957763 2026-11-05T11:51:57Z Hugo.arg 1674 Atmestas Vygandas Povilas pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) 7876753 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis =Juozas Požėra.PNG | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1927|04|02|}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{Mirė|1997|03|20|1927|04|02|}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | tėvai = | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = rašytojas, scenaristas, žurnalistas, vertėjas | partija = [[1953]] m. [[SSKP]] | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Juozas Požėra''' ([[1927]] m. [[balandžio 2]] d. [[Kaunas|Kaune]] – [[1997]] m. [[kovo 20]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] rašytojas, scenaristas, žurnalistas, vertėjas. == Biografija == Lankė gimnaziją Kaune, [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais gyveno [[Rusija|Rusijoje]]. 1945–1949 m. [[Lietuvos operos ir baleto teatras|LSSR operos ir baleto teatro]] artistas. 1949–1970 m. dirbo laikraščių [[Tarybų Lietuva (dienraštis)|„Tarybų Lietuva“]], „[[Kauno tiesa]]“, [[Tiesa (laikraštis)|„Tiesa“]], „[[Literatūra ir menas]]“, žurnalų [[Moksleivis (žurnalas)|„Moksleivis“]], [[Pergalė (žurnalas)|„Pergalė“]] redakcijose, [[LKS|Lietuvos kino studijoje]]. 1970–1976 m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga|LSSR rašytojų sąjungos]] valdybos sekretorius.<ref>{{TLE|3|- 424|}}</ref><ref>{{ŽE|397}}</ref> == Kūryba == Į pirmuosius du rinkinius sudėtose apybraižose aukštino [[socializmas|socializmo]] statybas, kaimo [[kolektyvizacija|kolektyvizaciją]]. Vėlesnėse apybraižose vyrauja įspūdžiai iš kelionių po Rusijos Šiaurę ir [[Sibiras|Sibirą]], mažųjų tautelių buities ir papročių aprašymai. Romantizuotas žavėjimasis civilizacijos nesudarkyta gamta derinamas su jos kolonizuotojų idealizavimu. Romane „Šalnos“ vaizduoja vadinamųjų „[[Naikintojų batalionai|liaudies gynėjų]]“ susidūrimus su [[Lietuvos partizanai|ginkluota rezistencija]], antrajame, „Žuvys nepažįsta savo vaikų“, pirmą kartą pokario literatūroje, neužsimenant apie trėmimus, pavaizduota Sibiro lietuvių tremtinių šeima. Kūrinių išversta į rusų, latvių, bulgarų, lenkų, vokiečių kalbas. == Bibliografija == <small> * Žemė pakeitė veidą: apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 126 p. * Atgimusiose stepėse: apybraižos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. – 84 p. * Tu – mano kraujas gyvas / [[Antanas Jonynas]], Juozas Požėra. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 179 p.: iliustr. * Žinok, ką pasakys vyriausiasis: satyrinė apysaka / Antanas Jonynas, Juozas Požėra, dail. [[Ignas Laurušas]]. – Vilnius, 1962. – 78 p. * [[Svetimi (1962 m. filmas)|Svetimi]]: scenarijus kino filmui, 1962 m. * Baltos saulės diena: medžiotojo užrašai. – Vilnius: Mintis, 1966. – 162 p. * Man vaidenasi arkliai: apsakymai ir apysakos. – Vilnius: Vaga, 1967. – 130 p. * Mano vienintelis rūpestis: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1967. – 261 p. * Mano teismas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1968. – 233 p. * Šiaurės eskizai: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1969. – 140 p. * Meškos mokslai: apsakymai vaikams / iliustr. E. Kvedarauskas. – Vilnius: Vaga, 1969. – 84 p.: iliustr. * Tofalarijos mohikanai: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1970. – 105 p.: iliustr. * Auksas. Kryžių valetas: dvi apysakos. – Vilnius: Vaga, 1971. – 250 p. * Atsisveikinimas su Šiaure: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1972. – 250 p. * Šiaurės keliai: apybraižos. – 2-asis leidimas – Vilnius: Vaga, 1974. – 503 p. * Tu – mano kraujas gyvas / Antanas Jonynas, Juozas Požėra. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1975. – 179 p. * Man vaidenasi arkliai: apysakos. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1977. – 395 p. * Vyturys – žemės paukštis, scenarijus kino filmui. – Vilnius: Vaga, 1977. * Šalnos: romanas. – 1 dalis. – Vilnius: Vaga, 1978. – 186 p. * Šalnos: romanas. – 2 dalis. – Vilnius: Vaga, 1980. – 265 p. * [[Sužeista tyla]], scenarijus kino filmui, 1980 m. * Žuvys nepažįsta savo vaikų: romanas. – Vilnius: Vaga, 1985. – 272 p. * Karšta speigiračio saulė / iliustr. [[Gintaras Gesevičius]]. – Vilnius: Vyturys, 1986. – 229 p.: iliustr. * Žuvys nepažįsta savo vaikų: romanas. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1987. – 206 p. * Baltos saulės diena: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1988. – 381 p. – ISBN 5-415-00118-2 </small> == Įvertinimas == * 1968 m. [[Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija]] * 1975 m. [[LSSR valstybinė premija]] už apybraižų rinktinę „Šiaurės keliai“ * 1982 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Požėra, Juozas}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos vaikų rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos scenaristai]] [[Kategorija:Lietuvos vertėjai]] [[Kategorija:Lietuvos žurnalistai]] svpflhok614i7inosqaoyokxf4d7zio 0 359749 7957487 7825602 2026-11-04T14:00:06Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957487 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = {{PAGENAME}} | origpavadin = {{pl|Gmina Suchowola}} | herbas = POL Suchowola COA.svg | vėliava = | žemėlapis = POL powiat sokolski gmina Suchowola.svg | valstybė = Lenkija | valstRegionoVardas = Vaivadija | valstRegionas = Palenkės vaivadija | valstRegiono2lygioVardas = Apskritis | valstRegionas2lygio = Sokulkos apskritis | admCentras = Suchovolia | gyventojumetai = 2008 |gyventoju = 7247 | plotas = 255.89 | teritkodai = | teritkodas = 2011093 | pastokodas = PL 16-150 | telkodas = 85 | tinklalapis = http://www.suchowola.com.pl/ www.suchowola.com.pl/ }} '''Suchovolios valsčius''' ({{pl|gmina Suchowola}}) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Sokulkos apskritis|Sokulkos apskrityje]]. Valsčiaus centras – [[Suchovolia]]. Ribojasi su [[Januvo valsčius|Januvo]], [[Dambravos valsčius|Dambravos]], [[Jasvilų valsčius|Jasvilų]], [[Korycino valsčius|Korycino]] ir [[Štabino valsčius|Štabino]] valsčiais. == Istorija == Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo.<ref>Jemielity W. (2002). [https://pcr.uwb.edu.pl/SL/files/SL_2002_13_013.pdf Podziały administracyjne powiatów sokólskiego i dąbrowskiego w latach 1919-2000.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220719160332/https://pcr.uwb.edu.pl/SL/files/SL_2002_13_013.pdf |date=2022-07-19 }} Studia Łomżyńskie, 13, 2002. // psl. 119-146.</ref> Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] keli valsčiaus kaimai buvo priskirti [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1975]]–[[1998]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)|Balstogės vaivadijai]]. == Geografija == Pagal [[2002]] m. duomenis valsčiaus plotas yra 255,89 km², iš kurių:<ref>http://www.regioset.pl/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130615154411/http://regioset.pl/ |date=2013-06-15 }}</ref> * ariama žemė: 76 % * miškai: 11 % * vandens telkiniai ir pastatai: 13 % Valsčius sudaro 12,46 % [[Sokulkos apskritis|Sokulkos apskrities]]. == Gyventojai == Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal [[2004]] m. [[birželio 30]] d. surinktus duomenis:<ref>http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120211161351/http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ |date=2012-02-11 }}</ref> {| class="wikitable" !Aprašymas || colspan=2|Bendrai || colspan=2|Moterys || colspan=2|Vyrai |- |Gyventojai || '''7247''' || 100% || 3648 || 50,34% || 3599 || 49,66% |-- |Gyventojų tankumas<br />(Gyv./km²) || colspan=2| 28,32 || colspan=2| 14,26 || colspan=2| 14,06 |} Pagal [[2002]] m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1331,64 zlotai.<ref>http://www.regioset.pl/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130615154411/http://regioset.pl/ |date=2013-06-15 }}</ref> === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2002]] m. gyveno 7 548 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm 2002 m. surašymo duomenys (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120125175740/http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm |date=2012-01-25 }}</ref> * [[Lenkai]] – 97,7 % (7 376); * [[Totoriai]] – 0,17 % (13); * Kiti – 2,1 % (159). |valign=top| [[1921]] m. gyveno 10 200 žmonės:<ref>[http://statlibr.stat.gov.pl/F/?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000012 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110818072428/http://statlibr.stat.gov.pl/F/?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000012 |date=2011-08-18 }}</ref> * [[Lenkai]] – 87,4 % (8 922); * [[Žydai]] – 12,2 % (1 251); * [[Gudai]] – 0,16 % (17); * [[Rusai]] – 0,08 % (9); * [[Latviai]] – 0,009 % (1). |} == Administracinis suskirstymas == * [[Bachmackių Kolonija]], [[Brukovas]], [[Chlevisko Dolnai]], [[Chlevisko Gurnai]], [[Chmelnikai]], [[Chmeluvka]], [[Chodoruvka Nova]], [[Chodoruvka Stara]], [[Chodoruvka Stara Kolonija]], [[Ciemnė]], [[Červonka (Suchovolos valsčius)|Červonka]], [[Domuratai]], [[Driga]], [[Drigos Kolonija]], [[Dubasevskių Kolonija]], [[Dubasevščizna]], [[Glembočizna]], [[Grimiačkai]], [[Grodziskas]], [[Holodolina]], [[Horodnianka]], [[Jatviežo Duža]], [[Jatviežo Mala]], [[Karpovičė]], [[Kersnuvka]], [[Kopciuvka]], [[Kživa]], [[Laudanščizna]], [[Leščanai]], [[Lešnikai]], [[Morgai]], [[Novė Stojlas]], [[Okopai]], [[Olšanka (Suchovolos valsčius)|Olšanka]], [[Ostruvekas]], [[Piontakas]], [[Podgrodziskas]], [[Podhorodnianka]], [[Podostruvekas]], [[Polominas]], [[Polomino Kolonija]], [[Pokošnas]], [[Pošventnė]], [[Rutkovščizna]], [[Sucha Gura]], [[Suchovola]], [[Tablevas]], [[Tžižečė]], [[Vulka (Suchovolos valsčius)|Vulka]], [[Zgerščanskiai]] ir [[Žaklė]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [http://www.suchowola.com.pl/ Valsčiaus tinklalapis (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110630094748/http://www.suchowola.com.pl/ |date=2011-06-30 }} * [http://bip.um.suchowola.wrotapodlasia.pl/ Valsčiaus aprašymas (lenk.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110414140111/http://bip.um.suchowola.wrotapodlasia.pl/ |date=2011-04-14 }} {{Sokulkos apskrities valsčiai}} [[Kategorija:Suchovolios valsčius| ]] fqtz4blzg97xgqpqnbxni2b2u06lez0 0 371860 7957620 7863908 2026-11-04T19:49:54Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957620 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Game | Atlikėjas = [[Queen]] | Viršelis = Queen The Game.png | Fonas = studijinis | Formatas = [[studijinis albumas]] | Įrašytas = 1979–1980 m. | Išleistas = 1980 m. birželio 30 d. | Žanras = [[rokas]] | Trukmė = 35:39 | Leidėjas = [[EMI Records|EMI]] ir [[Parlophone Records|Parlophone]] (JK) {{·}} [[Elektra Records|Elektra]] ir [[Hollywood Records|Hollywood]] (JAV) | Prodiuseris = Queen {{·}} Mack | Apžvalgos = | Ankstesnis albumas = „[[Jazz (albumas)|Jazz]]“<br>(1978) | Šis albumas = '''„The Game“'''<br>(1980) | Kitas albumas = „[[Flash Gordon (albumas)|Flash Gordon]]“<br>(1980) }} '''„The Game“''' – 8-as studijinis grupės „[[Queen]]“ [[albumas]]. Jis buvo įrašinėjamas [[1979]]–[[1980]] m., o išleistas 1980 m. [[birželio 30]] d. Šis albumas yra vienintelis „Queen“ albumas, pasiekęs pirmąją [[JAV]] albumų topo vietą bei tapo geriausiai „Queen“ parduodamu albumu JAV rinkoje (iki šiol yra parduota apie 4 milijonai albumo kopijų). Du šio albumo [[Singlas|singlai]] „[[Another One Bites the Dust]]“ ir „[[Crazy Little Thing Called Love]]“ pasiekė JAV singlų topo viršūnes. Įrašydama šį albumą Queen pirmą kartą panaudojo [[Sintezatorius|sintezatorių]]. „The Game“, kitaip nei ankstesnis „[[Jazz (albumas)|Jazz]]“ albumas, išsiskyrė pop/rok stilių dainomis. Šis albumas yra trumpiausias „Queen“ albumas (35:39 min.). == Dainų sąrašas == Pirma pusė # „Play the Game“ Freddie Mercury 3:30 # „Dragon Attack“ Brian May 4:18 # „Another One Bites the Dust“ John Deacon 3:35 # „Need Your Loving Tonight“ Deacon 2:50 # „Crazy Little Thing Called Love“ Mercury 2:44 Antra pusė # „Rock It (Prime Jive)“ Roger Taylor 4:33 # „Don’t Try Suicide“ Mercury 3:52 # „Sail Away Sweet Sister“ May 3:33 # „Coming Soon“ Taylor 2:51 # „Save Me“ May 3:50 == Pasiekimai topuose == {| class="wikitable sortable" !Topas (1980) !Aukščiausia<br />vieta |- |align="left"|Austrijos albumų topas<ref>http://austriancharts.at/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Game&cat=a</ref> |align="center"|5 |- |align="left"|Kanados albumų topas<ref>http://www.collectionscanada.gc.ca/rpm/028020-110.01-e.php?PHPSESSID=53gtrvbfj0gk7r9b4sd40dtvu0&q1=Queen+The+Game&q2=Top+Albums%2FCDs&interval=50 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121023102446/http://www.collectionscanada.gc.ca/rpm/028020-110.01-e.php?PHPSESSID=53gtrvbfj0gk7r9b4sd40dtvu0&q1=Queen+The+Game&q2=Top+Albums%2FCDs&interval=50 |date=2012-10-23 }}</ref> |align="center"|1 |- |align="left"|Olandijos albumų topas<ref>http://dutchcharts.nl/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Game&cat=a</ref> |align="center"|1 |- |align="left"|Vokietijos albumų topas<ref>http://www.charts.de/album.asp?artist=Queen&title=The+Game&cat=a&country=de {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121008172839/http://www.charts.de/album.asp?artist=Queen&title=The+Game&cat=a&country=de |date=2012-10-08 }}</ref> |align="center"|2 |- |align="left"|Naujosios Zelandijos albumų topas<ref>http://charts.org.nz/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Game&cat=a {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110927210319/http://charts.org.nz/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Game&cat=a |date=2011-09-27 }}</ref> |align="center"|11 |- |align="left"|Norvegijos albumų topas<ref>http://norwegiancharts.com/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Game&cat=a</ref> |align="center"|2 |- |align="left"|Švedijos albumų topas<ref>http://swedishcharts.com/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Game&cat=a</ref> |align="center"|7 |- |align="left"|JK albumų topas<ref>https://web.archive.org/web/20121022113256/http://www.chartstats.com/release.php?release=39297</ref> |align="center"|1 |- |align="left"|JAV [[Billboard 200]]<ref name="allmusic">http://www.allmusic.com/artist/queen-p5205/charts-awards/billboard-albums {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120104171251/http://www.allmusic.com/artist/queen-p5205/charts-awards/billboard-albums |date=2012-01-04 }}</ref> |align="center"|1 |- |align="left"|JAV Billboard R&B albumų topas<ref name="allmusic" /> |align="center"|8 |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:1980 albumai]] [[Kategorija:Queen albumai]] 4icvfy56kfbadl2d7etpp6cg06whnmr 0 373082 7957628 7194514 2026-11-04T20:18:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957628 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Works | Atlikėjas = [[Queen]] | Viršelis = Queen The Works.png | Fonas = studijinis | Formatas = [[studijinis albumas]] | Įrašytas = 1983 m. rugpjūtis–1984 m. sausis [[Kalifornija|Kalifornijoje]] ([[JAV]]) ir [[Miunchenas|Miunchene]] ([[Vokietija]]) | Išleistas = 1984 m. vasario 27 d. | Žanras = [[rokas]] | Trukmė = 37:11 | Leidėjas = [[EMI Records|EMI]] ir [[Parlophone Records|Parlophone]] (JK) {{·}} [[Capitol Records|Capitol]] ir [[Hollywood Records|Hollywood]] (JAV) | Prodiuseris = Queen {{·}} Mack | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{rating-5|2.5}} [http://www.allmusic.com/album/r687299 nuor.] | Ankstesnis albumas = „[[Hot Space]]“<br>(1982) | Šis albumas = '''„The Works“'''<br>(1984) | Kitas albumas = „[[A Kind of Magic]]“<br>(1986) }} '''„The Works“''' – 11-as grupės „[[Queen]]“ studijinis [[albumas]], išleistas [[1984]] m. [[vasario 27]] d. Kitaip nei prieš tai išleistame „[[Hot Space]]“ albume, grupė grįžo prie sau būdingo [[Rokas|roko]] stiliaus. Tai buvo pirmasis „Queen“ albumas išleistas [[CD]] formatu. == Dainų sąrašas == Pirma pusė # „[[Radio Ga Ga]]“ Roger Taylor 5:44 # „Tear It Up“ Brian May 3:28 # „It’s a Hard Life“ Freddie Mercury 4:08 # „Man on the Prowl“ Mercury 3:28 Antra pusė # „Machines (Or 'Back to Humans')“ May, Taylor 5:10 # „[[I Want to Break Free]]“ John Deacon 3:20 # „Keep Passing the Open Windows“ Mercury 5:21 # „Hammer to Fall“ May 4:28 # „Is This the World We Created…?“ Mercury, May 2:13 == Pasiekimai topuose == {| class="wikitable sortable" |- !Topas (1984) !Aukščiausia<br />vieta |- |align="left"|Austrijos albumų topas<ref>{{cite web|author=Steffen Hung |url=http://austriancharts.at/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Works&cat=a |title=Queen - The Works |publisher=austriancharts.at |date= |accessdate=2011-08-12}}</ref> | style="text-align:center;"|2 |- |align="left"|Kanados albumų topas<ref>{{cite web |url=http://www.collectionscanada.gc.ca/rpm/028020-110.01-e.php?PHPSESSID=53gtrvbfj0gk7r9b4sd40dtvu0&q1=Queen+The+Works&q2=Top+Albums%2FCDs&interval=50 |title=Results - RPM - Library and Archives Canada |publisher=Collectionscanada.gc.ca |date= |accessdate=2011-08-12 |archive-date=2016-08-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160817044929/http://www.collectionscanada.gc.ca/rpm/028020-110.01-e.php?PHPSESSID=53gtrvbfj0gk7r9b4sd40dtvu0&q1=Queen+The+Works&q2=Top+Albums%2FCDs&interval=50 |url-status=dead }}</ref> | style="text-align:center;"|22 |- |align="left"|Olandijos albumų topas<ref>{{cite web|author=Steffen Hung |url=http://dutchcharts.nl/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Works&cat=a |title=Queen - The Works |publisher=dutchcharts.nl |date= |accessdate=2011-08-12}}</ref> | style="text-align:center;"|1 |- |align="left"|Prancūzijos albumų topas | style="text-align:center;"|14 |- |align="left"|Vokietijos albumų topas<ref>{{cite web |url=http://www.charts.de/album.asp?artist=Queen&title=The+Works&cat=a&country=de |title=charts.de |publisher=charts.de |date= |accessdate=2011-08-12 |archive-date=2012-10-08 |archive-url=https://web.archive.org/web/20121008105106/http://www.charts.de/album.asp?artist=Queen&title=The+Works&cat=a&country=de |url-status=dead }}</ref> | style="text-align:center;"|3 |- |align="left"|Naujosios Zelandijos albumų topas<ref>{{cite web |author=Steffen Hung |url=http://charts.org.nz/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Works&cat=a |title=Queen - The Works |publisher=charts.org.nz |date= |accessdate=2011-08-12 |archive-date=2013-12-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20131220111258/http://charts.org.nz/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Works&cat=a |url-status=dead }}</ref> | style="text-align:center;"|9 |- |align="left"|Norvegijos albumų topas<ref>{{cite web|author=Steffen Hung |url=http://norwegiancharts.com/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Works&cat=a |title=Queen - The Works |publisher=norwegiancharts.com |date= |accessdate=2011-08-12}}</ref> | style="text-align:center;"|2 |- |align="left"|Švedijos albumų topas<ref>{{cite web|author=Steffen Hung |url=http://swedishcharts.com/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Works&cat=a |title=Queen - The Works |publisher=swedishcharts.com |date= |accessdate=2011-08-12}}</ref> | style="text-align:center;"|3 |- |align="left"|Šveicarijos albumų topas<ref>{{cite web|author=Steffen Hung |url=http://hitparade.ch/showitem.asp?interpret=Queen&titel=The+Works&cat=a |title=Queen - The Works |publisher=hitparade.ch |date= |accessdate=2011-08-12}}</ref> | style="text-align:center;"|3 |- |align="left"|JK albumų topas<ref>{{cite web |url=http://www.chartstats.com/release.php?release=41928 |title=Queen - The Works |publisher=Chart Stats |date= |accessdate=2011-08-12 |archiveurl=https://archive.today/20120724174521/http://www.chartstats.com/release.php?release=41928 |archivedate=2012-07-24 |url-status=live }}</ref> | style="text-align:center;"|2 |- |align="left"|JAV [[Billboard 200]]<ref>{{cite web |url=http://www.allmusic.com/artist/queen-p5205/charts-awards/billboard-albums |title=Queen |publisher=AllMusic |date= |accessdate=2011-08-12 |archive-date=2012-01-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120104171251/http://www.allmusic.com/artist/queen-p5205/charts-awards/billboard-albums |url-status=dead}}</ref> | style="text-align:center;"|23 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:1984 albumai]] [[Kategorija:Queen albumai]] r5pnoiga9q5rt3czott9c1m85jdk66n 0 373929 7957632 7914399 2026-11-04T21:08:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957632 wikitext text/x-wiki {{kiti|Tilžė}} {{kiti|Sovetskas}} {{city/Kaliningrado miestas |pavadinimas = Tilžė |origpavadin = {{ru|Советск}} <br/> {{de|Tilsit}} |paveikslėlis = Sovetsk2.png |paveikslėlio tekstas = Viena iš Tilžės senamiesčio gatvių |herbas = Gerb_Sovetsk.png |vėliava = Flag of Sovetsk (Kaliningrad oblast).png |lat = 55.081 |long = 21.889 |rajonas = |įkurtas = [[1289]] m. |gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 38514 |plotas = 44.4 |altitudė = 10 |kirč = Til̃žė,<ref>{{ML vtv 2002}}</ref> Sovètskas<ref>{{PVŽ}}</ref> |vikiteka = Category:Sovetsk }} '''Tilžė''' ({{de|Tilsit}}; nuo 1946 m. '''''Sovetskas''''', {{ru|Советск}}) – miestas [[Rusija|Rusijoje]], [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srityje]], kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. Su Lietuvos [[Panemunė]]s miestu [[Pagėgių savivaldybė]]je jungia [[Panemunės–Tilžės aplinkkelio tiltas]], [[Karalienės Luizos tiltas]] ir [[Tilžės geležinkelio tiltas]]. Yra [[Tilžės geležinkelio stotis]],<ref name="VLE">{{vle|tilze|2024-03-31|Tilžė}}</ref><ref name="MLE">{{mle|tilze|2024-03-31|Tilžė}}</ref> [[geležinkelio mazgas]], išvystyta trikotažo, avalynės, medienos pramonė.<ref>{{GEC|394|1986}}</ref> Miesto rytinis pakraštys buvo vadinamas Tilžės Prūsais, pietinis – [[Kalkapiai]]s, vakarinis iki [[Smalupė]]s upelio – [[Stolbekiai]]s. == Etimologija == [[Vaizdas:Восстановленный памятник королеве Луизе в парке Якобсруэ.jpg|thumb|left|upright|Atstatytas paminklas karalienei Luizei 2014 m.]] Miesto vardas kildinamas nuo žodžio ''tilžti'' („srūti vandeniu, būti vandenyje“).<ref name=šilas>{{Šilas 1990|282}}</ref> Tikėtina, kad šis vietovardis pirmiau suteiktas [[Tilželė]]s upei (kairysis Nemuno intakas) ir pelkėtos, patilžusios vietovės.<ref>{{ML|4|728}}</ref> Užėjus sovietams, 1946 m. rugsėjo 7 d. Tilžė pervadinta ''Sovetsku''.<ref>[https://www.depsov.ru/sovet/istoriya_soveta/ Историческая справка о руководителях города Советска.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240822213634/https://www.depsov.ru/sovet/istoriya_soveta/ |date=2024-08-22 }} Depsov.ru (tikrinta 2025-02-21).</ref> == Istorija == [[XIII a.]] dabartinio miesto teritorijoje, [[Nemunas|Nemuno]] žemupyje stovėjo [[Skalviai|skalvių]] medinė [[Tilžės pilis]]. [[1289]] m., [[Vokiečių ordinas]] jos vietoje pastatė Skalvos pilį (''Schalauerburg''), kurią [[1293]] m. apgulė [[Lietuviai|lietuvių]] kariai. 1406–1410 m. pastatyta mūrinė pilis. [[1411]] m. buvo apgulta Ramauto Valimantaičio vedamų [[Žemaičiai|žemaičių]]. Po Vokiečių ordino sekuliarizacijos, pilis buvo įtraukta į [[Prūsijos kunigaikštystė]]s sudėtį ir [[1552]] m. jai suteiktos Kulmo miesto teisės.<ref>{{LIEŽ|2|1012}}</ref> 1565 m. pastatyta renesansinė, 1755 m. – nauja rotušė. 1805 m. pilies rūmuose atidarytas popieriaus fabrikas, po 1876 m. gaisro nugriautas, jų vietoje pastatytas kalkių fabrikas.<ref name=šilas/> [[1807]] m. Nemune, šalia miesto, ant plūduriuojančio plausto, pasirašyta [[Tilžės taika]]. XIX a. nutiestas [[Karaliaučiaus–Tilžės geležinkelis]] ir [[Klaipėdos–Tilžės geležinkelis]]. Tilžės miestiečių evangelikų liuteronų bažnyčioje (pastatyta po 1525 m.) apie 1536 m. įvestos lietuviškos pamaldos (pamokslus sakė J. Tartyla ir kiti). Ją nugriovus 1610 m. pastatyta vadinamoji Vokiečių bažnyčia ({{de|Deutsche Kirche}}), arba Miesto bažnyčia ({{de|Stadtkirche}}). Paskutinį kartą lietuviškos pamaldos joje įvyko 1944 m. pabaigoje artėjant frontui. [[Tilžės Lietuvių bažnyčia]], arba Kaimo bažnyčia ({{de|Landkirche}}), veikė nuo 1757 m. iki 1945 m. XIX a. [[Spaudos draudimas|Spaudos draudimo]] metais Tilžėje buvo spausdinama lietuviška literatūra, iš kur [[knygnešys|knygnešiai]] ją nešdavo į rusų valdytą Lietuvos dalį (Tilžę tuo metu valdė [[Vokietijos imperija|Vokietija]]). [[1896]] m. [[balandžio 1]] d. Tilžės miestas buvo atskirtas iš [[Tilžės apskritis|Tilžės apskrities]] ir įgijo atskiros apskrities teises. [[1918]] m. [[lapkričio 30]] d. mieste, Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos narių buvo priimtas [[Tilžės aktas]], reikalaujantis prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės. [[Vaizdas:ID007219-Tilsit-Litauische Kirche.jpg|thumb|left|[[Lietuviai|Lietuvių]] bažnyčia Tilžėje, nufotografuota apie 1910–1930 m.]] 1939 m. prie Tilžės prijungta dešiniajame Nemuno krante esanti [[Panemunė]].<ref>{{Vokietijos GS 1939b|282}}</ref> 1944 m. rudenį Tilžė subombarduota. Nukentėjusi katalikų bažnyčia 1983 m. spalį susprogdinta.<ref>{{Šilas 1990|293}}</ref> [[Vaizdas:The city of Tilžė (Tilsit), captured by the Soviet army; on the right, the town hall, on the left, the Lithuanian Evangelical Lutheran Church. January 1945.jpg|thumb|3-iojo Baltarusijos fronto armijos užimtas Tilžės miestas, dešinėje išlikusi nuo mūšių visiškai nenukentėjusi miesto rotušė, kairėje Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčia, 1945 m. sausis. Lietuvių bažnyčia 1950 m. sudeginta, beveik visi šie namai (tik keletas namų išliko) Vokiečių gatvėje, rotušė, bažnyčios, atėjūnų rusų buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.]] [[File:Lithuanian traditional architecture. Lithuanian house (Lietuviškas namelis) - museum in Tilžė, Jokūbynė (Jakobsruhe), 1930s.jpg|thumb|Lietuviškas namas - muziejus Tilžės miesto Jokūbynės parke. Projektu rūpinosi dvarininkas Hugo Scheuʼus iš Šilutės. XX a. 4 dešimtmetis.]] 1989 m. Tilžėje įkurta Tilžės miesto Vydūno lietuvių kultūros draugija, 1996 m. atkurta Lietuvių kultūros draugija Birutė, kuri 1998–2012 m. miesto lietuviams leido laikraštį „Naujoji aušra“. 1998 m. Tilžės katalikų parapijoje įsteigta lietuviška sekmadieninė mokykla (nuo 2000 m. veikusi Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje). Nuo XX a. 10-to dešimtmečio Tilžės 3-ojoje pagrindinėje mokykloje veikia lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas, vaikų darželyje „Rodničok“ – lietuviška grupė. == Gyventojai == === Žymūs žmonės === * [[Vydūnas]] (1868–1953), 1892 m. atsikraustęs į Tilžę ir pragyvenęs iki 1944 m. spalio 2 d., kai persikėlė į [[Naujieji Kuršiai|Naujuosius Kuršius]] ir iš ten 1945 m. evakavosi Vokietijon.<ref>{{Šilas 1990|323–333}}</ref> * [[Danielius Kleinas]], [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] [[liuteronai|evangelikų liuteronų]] kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas * Ludwig Karl James Aegidi, politikas ir publicistas * Paul Gotthilf Reinhold Baumgarten, architektas * [[Sabine Bethmann]], aktorė * [[Johannes Bobrowski]], rašytojas * Carl Brinkmann, sociologas * Ernst Cohn-Wiener, meno istorikas * Klaus Endruweit, nacių gydytojas * Hans von Felgenhauer, karo rašytojas * Edgar Froese, muzikinės grupės „Tangerine Dream“ įkūrėjas * [[Joachim Krauledat|John Kay]], muzikinės roko grupės „Steppenwolf“ (Stepių vilkas) muzikantas * [[Armin Müller-Stahl]], Vokietijos ir JAV kino aktorius. == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * {{Šilas 1990|282–333}} * {{ML|4|728–734}} * [http://www.sovetsk-tilzit.ru/info.htm Miesto istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090404044914/http://www.sovetsk-tilzit.ru/info.htm |date=2009-04-04 }} * [http://sovetsk39.ru/example.php?id=305 Miesto puslapiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090123102202/http://sovetsk39.ru/example.php?id=305 |date=2009-01-23 }} * [https://www.prussia39.ru/geo/geo.php?id=96 Советск] (Prussia39.ru) * Vytautas Kutkevičius. Juoda pilnatis virš Tilžės: istorinis romanas. – Šakiai: Medvetas, 2006. – 103 p.: iliustr. – ISBN 9955-469-33-1 {{Kaliningrado sritis}} [[Kategorija:Tilžė| ]] 7eaylgphdylrbih1k6rru8925l0gywf 10 376627 7957783 7957269 2026-11-05T08:42:47Z Italas 4216 7957783 wikitext text/x-wiki ;Atnaujinti, sutvarkyti {{div col|2}} * <s>[[Sevilijos Sevilla (krepšinio klubas)]]</s> * [[Madrido Estudiantes]] * <s>[[Girona (krepšinio klubas)]]</s> * [[Alikantės Lucentum]] * [[Lježo Basket]] * [[Rygos VEF]] * <s>[[Split (krepšinio klubas)]]</s> * [[Zagrebo Cibona]] * <s>[[Tartu Rock]]</s> * <s>[[Neapolio Basket]]</s> * <s>[[Trevizo Pallacanestro]]</s> * [[Udinės Snaidero]] * [[Atėnų Panionios (krepšinio klubas)]] * [[Vloclaveko Anwil]] * [[Dižono JDA]] * [[Šolė Basket]] * [[Strasbūro SIG]] * [[Po Ortezo Élan Béarnais]] * [[Amsterdam (krepšinio klubas)]] * <s>[[Permės Ural Great]]</s> * [[Vršaco Hemofarm]] * [[Liublianos Olimpija]] * [[Varezės Pallacanestro]] * <s>[[Stambulo Darüşşafaka]]</s> * <s>[[Kijevo Budivelnyk]]</s> * [[Bonos Telekom Baskets]] * [[Kelno 99ers]] {{div col end}} ;Sukurti {{div col|2}} * {{vlv|GRE}} [[Salonikų Makedonikos]] ([[:en:Makedonikos B.C.]]) * {{vlv|TUR}} [[Stambulo Bahçeşehir Koleji]] ([[:en:Bahçeşehir Koleji S.K.]]) * {{vlv|TUR}} [[Trabzono Trabzonspor Basket]] ([[:en:Trabzonspor B.K.]]) * {{vlv|ITA}} [[Romos BC Roma]] ([[:en:BC Roma]]) * {{vlv|LVA}} [[Rygos Zeļļi]] ([[:en:Rīgas Zeļļi]]) * {{vlv|BIH}} [[Laktašų Igokea]] ([[:en:KK Igokea]]) * {{vlv|FRA}} [[Nantero 92]] ([[:en:Nanterre 92]]) * {{vlv|FRA}} [[Limožo CSP]] ([[:en:Limoges CSP]]) * {{vlv|BEL}} [[Antverpeno Giants]] ([[:en:Antwerp Giants]]) * {{vlv|GRE}} [[Patrų Promitheas]] ([[:en:Promitheas Patras B.C.]]) * {{vlv|GER}} [[Fechtos Rasta]] ([[:en:SC Rasta Vechta]]) * {{vlv|SER}} [[Čačako Borac (krepšinio klubas)]] ([[:en:KK Borac Čačak]]) * {{vlv|SER}} [[Belgrado Mega]] ([[:en:KK Mega Basket]]) * {{vlv|LTU}} [[Alytaus Patriotai]] * {{vlv|ESP}} [[Burgoso San Pablo]] ([[:en:CB San Pablo Burgos]]) * {{vlv|ITA}} [[Sasario Dinamo]] ([[:en:Dinamo Sassari]]) * {{vlv|DEN}} [[Orhuso Bakken Bears]] ([[:en:Bakken Bears]]) * {{vlv|RUS}} [[BC Nižnyj Novgorod]] ([[:en:BC Nizhny Novgorod]]) * {{vlv|TUR}} [[Stambulo Ülker (krepšinio klubas)]] ([[:en:Ülker G.S.K.]]) * {{vlv|BRA}} [[Flamengo Basketball]] ([[:en:Flamengo Basketball]]) * {{vlv|ARG}} [[Buenos Airių Obras Sanitarias]] ([[:en:Obras Sanitarias]]) * {{vlv|PUR}} [[Ponsės Leones]] ([[:en:Leones de Ponce]]) {{div col end}} 4hv031rtnwof04y0vuj5tl4k49y0n60 0 383777 7957631 7314860 2026-11-04T20:59:44Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957631 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = ''Ceiba pentandra''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Flickr_-_ggallice_-_Kapok_tree_climber_(2).jpg|240px|Tikrasis kapokmedis (''Ceiba pentandra'')]] | caption = Tikrasis kapokmedis augantis [[Panama|Panamos]] [[Bokas del Toro provincija|Bokas del Toro provincijos]] [[Kolono sala|Kolono saloje]]}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color= lightgreen| status= lc | ref= <ref name= "IUCN">{{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/61782438/61782442| title= IUCN Red list - ''Ceiba pentandra'' | publisher= [[Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija|Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos]] rūšių [[Tarptautinė raudonoji knyga|raudonasis sąrašas]] | accessdate= 2017-03-03}} Straipsnis [[Anglų kalba|anglų k.]]</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}} {{Taxobox_eile | taxon = Dedešviečiai | taxon1 = Malvales}} {{Taxobox_seima | taxon = Dedešviniai | taxon1 = Malvaceae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Bombacoideae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Kapokmedis | taxon1 = Ceiba}} {{Taxobox_rusis | taxon = Tikrasis kapokmedis| taxon1 = Ceiba pentandra}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Ceiba pentandra | autorius = Joseph Gärtner{{!}}(L.) Gaertn. | metai = 1791 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Tikrasis kapokmedis''' (''Ceiba pentandra'') – [[Magnolijūnai|magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[dedešviniai|dedešvinių]] (''Malvaceae'') šeimos [[Atogrąžų klimatas|atogrąžų klimato]] [[Medis|medžių]] [[rūšis]], kurių dalis brandaus amžiaus individų yra įspūdingi dėl milžiniškų [[Atraminės lentinės šaknys|atraminių lentinių šaknų]]. [[Vaizdas:Ceiba pentandra feuille.jpg|thumb|left|180px|Tikrojo kapokmedžio [[Lapas|lapai]]]] [[Vaizdas:Kapok flowers I IMG 2377.jpg|thumb|left|180px|Tikrojo kapokmedžio [[Žiedynas|žiedyno]] kekė]] [[Vaizdas:Kapok_Fruit_I_IMG_3839.jpg|thumb|left|180px|Tikrojo kapokmedžio [[Vaisius|vaisiai]]]] [[Vaizdas:Kapok seeds I IMG 8004.jpg|thumb|left|180px|Tikrojo kapokmedžio vaisiaus viduje esantis pluoštas ir nedidelės [[Sėkla|sėklytės]]]] [[Vaizdas:Majestic kapok tree in Ecuador.jpg|thumb|left|180px|Tikriesiems kapokmedžiams, kaip ir daugumai kitų stambių magnolijūnų augančių tropikų kraštuose, būdingos [[Atraminės lentinės šaknys|atraminės lentinės šaknys]]. Nuotraukoje individas augantis Ekvadore.]] [[Vaizdas:Cotton_Tree_%28Sierra_Leone%29.jpg|thumb|right|180px|Tikrojo kapokmedžio (''Ceiba pentandra'' var. ''guineensis'') afrikinis [[varietetas]] – viena [[Sąrašas:Išskirtiniai_medžiai#Afrika|aukščiausių vietinių Afrikos medžių]] rūšių. ''Pav.'': istorinis [[Kotono medis]] ''(Cotton Tree)'' augęs [[Siera Leonė]]s sostinėje [[Fritaunas|Fritaune]]]] == Paplitimas == Kaip vietinė ir kaip [[Introdukuotos rūšys|introdukuota rūšis]], plačiai paplitusi [[Žemė]]s [[Atogrąžų klimatas|atogrąžų klimato]] regionuose. === Natūralus paplitimas === Tikrieji kapokmedžiai natūraliai paplitę [[Meksika|Meksikoje]], [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[Antilai|Antilų salose]], [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šiaurės rytuose – [[Peru]], [[Ekvadoras|Ekvadore]], [[Kolumbija|Kolumbijoje]], [[Venesuela|Venesueloje]], [[Gvianos plokščiakalnis|Gvianos plokščiakalnyje]], vakarinės [[Brazilija|Brazilijos]] [[Roraima|Roraimos]], [[Amazonė (Brazilija)|Amazonės]], [[Akrė]]s valstijose, šiaurinės Brazilijos [[Amapa|Amapos]] valstijoje, bei [[Para (valstija)|Paros]] ir [[Maranjaunas|Maranjauno]] valstijų šiaurinėse dalyse. Pietinė populiacija nesiekdama [[Paragvajus|Paragvajaus]] eina per vidurio Boliviją.<ref name= "Phylogeny and biogeography of Ceiba Mill. (Malvaceae, Bombacoideae)">researchgate.net / [https://www.researchgate.net/publication/348241955_Phylogeny_and_biogeography_of_Ceiba_Mill_Malvaceae_Bombacoideae Phylogeny and biogeography of Ceiba Mill. (Malvaceae, Bombacoideae)]; Authors: Flávia Fonseca Pezzini, Kyle G Dexter, Jefferson Guedes de Carvalho-Sobrinho, Catherine Kidner, James A Nicholls, Luciano Queiroz, R. Toby Pennington. Frontiers of Biogeography 13(2) | January 2020</ref> ==== Augavietės ==== [[Drėgnasis atogrąžų miškas|Drėgnųjų atogrąžų miškų]] medžiai. Kaip pionierinė populiacija plinta palei [[Upė|upes]] augančiuose miškuose ir antriniuose miškuose, sausesniuose regionuose – ant upių ir upelių pakrančių. Greitai auga aukštų medžių apsuptose miško aikštelėse, kurie vėliau čia išauga kaip miško skliauto medžiai.<ref name= "IUCN"></ref> Visoje [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikoje]] rūšis yra susijusi su apgyvendintomis ir apleistomis gyvenvietėmis.<ref name= "IUCN"></ref> === Afrikos populiacijos === Kartais [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikos]] populiacijos laikomos jų savaiminio paplitimo regionu. Bet iki šiol [[Botanika|botanikos]] šaltiniai dėl rūšies populiacijos statuso atogrąžų Afrikoje vieni kitiems prieštaringi, ir lieka neįminta mįsle kaip jų populiacija pateko į [[Afrika|Afrikos]] žemyną. Anot vienų šaltinių, manoma kad juos čia išplatino [[Žmogus|žmonės]], o kiti šaltiniai laiko vietine atogrąžų Afrikos rūšimi, atseit rūšis čia paplito natūraliai pati. Kad juos šiame žemyne išplatino žmonės, nėra jokių įrodymų. Jų vaisių viduje esantis pluoštas labai degus, vandenyje neskęsta, kuriame gali ilgai plūduriuoti. Tad dalis mokslininkų ir teigia, kad dėl pastarosios savybės, iš [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos žemyno]] dėka [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] srovių nešamos sėklos ir pasiekė Vakarų Afrikos krantus ir taip čia savaime išplito.<ref name= "The kapok connection">phys.org / [https://phys.org/news/2007-06-kapok-rainforest-similarities.html The kapok connection – Study explains rainforest similarities] | June 16, 2007</ref> Dalis botanikų Afrikos tikrųjų kapokmedžių populiacijas laiko atskiru ''Ceiba pentandra'' var. ''guineensis'' [[Porūšis|porūšiu]]. === Introdukuotos populiacijos === Rūšis plačiai [[Introdukuotos rūšys|Introdukuota]] daugelyje [[Atogrąžų klimatas|atogrąžų klimato]] pasaulio dalių, įskaitant Pietų Amerikos ir Afrikos atogrąžų klimato dalyse už jų natūralaus arealo ribų, kur anksčiau savaime neaugo. Taip pat introdukuoti dar tolimesniuose nuo pagrindinio arealo Žemės [[Atogrąžos|atogrąžų]] dalyse – [[Komorai|Komorų salose]], [[Jemenas|Jemene]], [[Čagoso salynas|Čago salyne]], [[Indija|Indijoje]], [[Bangladešas|Bangladeše]], [[Šri Lanka|Šri Lankoje]], [[Andamanų salos|Andamanų salose]], [[Nikobarų salos|Nikobarų salose]], [[Indokinija|Indokinijoje]], pietryčių [[Kinija|Kinijoje]], [[Filipinai|Filipinuose]], [[Indonezija|Indonezijos]] [[Java (sala)|Javos]], [[Sulavesis|Sulavesio]] salose, [[Havajai|Havajuose]], [[Markizo salos]]e, [[Tonga|Tongos]] salose, [[Fidžis|Fidžio salose]], [[Nauru|Nauruje]], [[Niujė]], [[Samoa salynas|Samoa salyne]]. == Matmenys == Tai viena aukščiausių ir masyviausių [[Atogrąžos|atogrąžų]] regionų miškų medžių rūšių. Savaiminio paplitimo regionuose tai [[Miško skliautas|miško skliauto]] medžiai. [[Amazonija|Amazonijos]] regione ir Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje tai antra aukščiausia medžių rūšis po [[Aukštoji dinizija|aukštųjų dizinijų]] (''Dinizia excelsa''). Tikriesiems kapokmedžiams prilygsta Pietų Amerikos pietvakariuose, tai yra toli už tikrųjų kapokmedžių natūralios paplitimo ribos augančios [[Kiparisinė ficroja|kiparisinės ficrojos]] (''Fitzroya cupressoides''). Meksikoje ir [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]] už juos aukštesnės gali užaugti tik [[Meksikinė guoba|meksikinės guobos]] (''Ulmus mexicana''). [[Sąrašas:Pasaulio_išskirtiniai_medžiai#Afrika|Afrikoje tarp penkių aukščiausių žemyno rūšių]], nežymiai nusileidžiantys tik [[Aukštoji tiama|aukštosioms tiamoms]] (''Entandrophragma excelsum''). Dažnai auga iškilę 10-20 metrų virš aplinkinių kitų medžių [[Laja|lajų]]. Tikrieji kapokmedžiai paprastai užauga 20-50 m aukščio ir su 1,5 m, rečiau 2,5 m skersmens kamienu.<ref name= "panamabiota.org-Ceiba">panamabiota.org / [https://panamabiota.org/stri/taxa/index.php?taxon=62876&clid=64 ''Ceiba pentandra'' (L.) Gaertn.]</ref> Aukščiausi individai gali siekti 70 m aukštį,<ref name= "IUCN"></ref> o [[Kamienas|kamieno]] skersmuo virš [[Atraminės lentinės šaknys|atraminių lentinių šaknų]] apie 3 m. == Morfologija == Tikriesiems kapokmedžiams būdingos didžiūlės [[Atraminės lentinės šaknys|atraminės lentinės šaknys]]. Labai brandžių individų atraminės lentinės šaknys būna labai plačiai išsirangiusios aplink medį iki 20 m spinduliu ir labai brandžių individų kartais siekia iki 12-15 m aukščio, stambiausių individų iki 5,8 m skersmens. Jaunų medžių kamieno ir didesnių šakų [[žievė]] tankiai apaugusi piramidiniais ar kūginiais aštriais [[dygliai]]s, kurių su amžiumi vis mažėja. [[Lapai]] sudėtiniai, plunksniški, ~20 cm skersmens, sudaryti iš 5–9 lapelių. [[Vaisius]] – stambi, pailga dėžutė, pilna gelsvo pluošto, tarp kurio įsiterpusios sėklos. == Kiti duomenys == Tikrieji kapokmedžiai greitai augantys medžiai. Sausrų sezonu meta ar iš dalies [[Lapus metantys augalai|meta lapus]]. == Garsūs medžiai == Afrikos žemyne istorinis rūšies individas geriausiai žinotas pavadinimu [[Kotono medis]] ''(Cotton Tree)'', šimtmečius virš [[Siera Leonė]]s sostinės [[Fritaunas|Fritauno]] stūksojęs milžiniškas medis, pirmiesiems jos gyventojams simbolizavęs laisvę, nuvirto 2023 m. gegužės mėn., naktį, audros metu per stiprią [[Liūtis|liūtį]].<ref>dw.com / [https://www.dw.com/en/sierra-leones-iconic-cotton-tree-destroyed-by-storm/a-65736127 Sierra Leone’s iconic Cotton Tree destroyed by storm] | 05/25/2023</ref><ref>english.news.cn / [https://english.news.cn/20230529/3fb81e1f1c8e4d4eb8a1ec278ba43c6d/c.html Sierra Leone to preserve fallen historic cotton tree as cultural legacy] | 2023-05-29</ref><ref>bbc.co.uk / [https://www.bbc.co.uk/news/world-africa-65707394 Sierra Leone’s iconic cotton tree felled by storm] | Published: 2023, 25 May</ref><ref>reuters.com / [https://www.reuters.com/world/africa/sierra-leone-loses-historic-tree-symbol-freedom-rainstorm-2023-05-25/ Storm fells Sierra Leone’s historic cotton tree, a symbol of freedom]; By Umaru Fofana | May 25, 2023</ref> == Amžius == Savaiminio augimo biotope paprastai gyvena iki 300 metų, seniausi individai apie 500 metų. == Panaudojimas == Tikrieji kapokmedžiai naudojami dviem pagrindiniais tikslais sėklų pluoštui ir medienai.<ref name= "IUCN"></ref> Tikrieji kapokmedžiai naudojamas dėl sėklų pluošto, ypač iš auginamų jų medžių [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]], o jų sėklų pluoštas, vadinamas ‘kapoku’. Jis labai lengvas, plūdrus vandenyje ir atsparus vandeniui. Tiesa, kapokas gaunamas tik rankų darbu, jį sunku suverpti. Ši žaliava naudojama kaip alternatyva [[pūkai|pūkams]], kurie naudojami [[tekstilė]]s pramonėje – čiužinių, pagalvių, apmušalų, taip pat ir pliušinių žaislų, pavyzdžiui, pliušinių meškiukų, užpildas arba naudojamas kaip šilumos izoliatorius. Anksčiau sėklų pluoštas buvo naudojamas [[gelbėjimosi liemenė|gelbėjimosi liemenių]] gamybai. XX a. pabaigoje, pradėjus naudoti sintetinius pakaitalus, tikrojo kapokmedžio pluošto naudojimas sumažėjo.<ref name= "IUCN"></ref> Šiuo metu tikrojo kapokmedžio pluoštas daugiausia naudojamas kaip [[mediena]], iš kurios dažniausiai gaminama [[fanera]], taip pat dėžės ir dėžutės bei lengvi stalių dirbiniai. Pagaminti [[Luotas|luotui]], tradiciškai ištisas kamienas ištuštinamas. Mediena naudojama lengviems baldams, indams, konteineriams, muzikos instrumentams, drožiniams ir panašiems daiktams gaminti. Šių medžių eksploatacija beveik visiškai priklauso nuo gavybos laukinėje gamtoje, nors [[Gana|Ganoje]] buvo dedamos tam tikros pastangos įveisti plantacijas.<ref name= "IUCN"></ref> Tikėtina, kad ateityje tikrųjų kapokmedžių naudojimas didės, mažėjant vertingesnių medžių rūšių. Šių medžių mediena tarptautinėse rinkose turi palyginti nedidelę vertę, tačiau ji yra svarbus kelių Afrikos šalių eksporto produktas. Tikrieji kapokmedžiai taip pat naudojami medicinoje ir dekoratyviniais tikslais.<ref name= "IUCN"></ref> Medžio [[žievė]] turi diuretinių, afrodiziakinių savybių, kartais dedama į [[ajahuaska|ajahuaską]]. Iš medžio sėklų gaunamas [[aliejus]], kuris panaudojamas muilo bei trąšų gamyboje. Jų [[laja]] nuo saulės 88% suteikia pavėsį. Medžio [[Žiedas|žiedai]] yra svarbus [[nektaras|nektaro]] ir [[Žiedadulkė|žiedadulkių]] šaltinis [[Mednešės bitės|mednešėms bitėms]] (''Apis''). == Simbolika == Tikrasis kapokmedis [[Majai|majams]] buvo šventas medis, kurie tikėjo, kad mirusiųjų sielos į dangų gali patekti tik per aukščiausias kapokmedžio šakas. Tikrasis kapokmedis yra [[Gvatemala|Gvatemalos]] ir [[Puerto Rikas|Puerto Riko]] nacionalinis medis. == Pavadinimas == [[Anglų kalba]] vadinamas ''kapok'' arba ''kapok tree'', [[Peru]] Amazonijoje vadinamas ''ceiba'', ''lupuna'', [[Kolumbija|Kolumbijos]] [[Ispanų kalba|ispanų kalbos]] tarme ''bonga'', [[Meksika|Meksikoje]] ispanų tarme – ''pochote''. == Galerija == <gallery> Vaizdas:Flickr - ggallice - Ceibo.jpg|Apie 55 m aukščio tikrojo kapokmedžio individas augantis Ekvadore Vaizdas:Ceiba pentranda (17161121825).jpg|Tikrojo kapokmedžio augančio [[Ekvadoras|Ekvadore]] atraminės lentinės šaknys Vaizdas:CeibaTreePeru02.jpg|Tikrojo kapokmedžio atraminės lentinės šaknys. Auga rytiniame [[Peru]] netoli [[Ikitosas|Ikitoso]] miesto esančio prie [[Amazonė (upė)|Amazonės]] upės. Vaizdas:Ceiba_pentandra_MS4104.JPG|Tikrojo kapokmedžio atraminės lentinės šaknys Vaizdas:Giant Lupuna tree vertical panorama.jpg|Tikrasis kapokmedis augantis Puerto Maldonade (''Puerto Maldonado''), Peru Vaizdas:Ceiba pentandra IMG 2734.jpg|Tikrasis kapokmedis augantis [[Panama|Panamoje]] Vaizdas:White Silk Cotton Tree, Lal Bagh, Bangalore, 2017.jpg|Apie 200 metų individas augantis [[Bengalūras|Bengalūre]] esančiame [[Lalbago botanikos sodas|Lalbago botanikos sode]] ([[Indija]]) Vaizdas:Historic Ceiba Tree, Ponce.jpg|Senoje nuotraukoje tikrasis kapokmedis iš [[Puerto Rikas|Puerto Riko]] Vaizdas:Ceiba pentandra 0005.jpg|Jauno tikrojo kapokmedžio [[Kamienas|kamieno]] dygliuota [[žievė]] Vaizdas:Ceiba_pentandra_MS_4330.jpg|Tikrojo kapokmedžio [[žiedas]] Vaizdas:Kapok_tree-pod.jpg|Tikrojo kapokmedžio vaisiai. Kairėje esančio vaisiaus viduje matyti vaisiaus pluoštas. Vaizdas:Carabane-Pirogue1.JPG|Iš tikrojo kapokmedžio kamieno, [[Senegalas|Senegale]] išskoptas [[luotas]]. </gallery> == Lotyniški sinonimai == Tikrojo kapokmedžio [[Sinonimas|sinonimai]]: {| border="0" valign="top" halign="left" |------- | '''homotipiniai sinonimai:'''<ref name= "powo.science.kew.org">powo.science.kew.org / [https://powo.science.kew.org/taxon/urn:lsid:ipni.org:names:1166232-2 ''Ceiba pentandra'' (L.) Gaertn.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20261014221811/https://powo.science.kew.org/taxon/urn:lsid:ipni.org:names:1166232-2 |date=2026-10-14 }}</ref> * ''Bombax occidentale'' <small>Spreng., 1826</small> * ''Bombax pentandrum'' <small>L., 1753</small> * ''Ceiba anfractuosa'' <small>M.Gómez, 1914</small> * ''Ceiba casearia'' <small>Medik., 1787</small> * ''Ceiba occidentalis'' <small>Burkill, 1935</small> * ''Eriodendron anfractuosum'' <small>DC., 1824</small> * ''Eriodendron occidentale'' <small>G.Don, 1831</small> * ''Eriodendron pentandrum'' <small>(L.) Kurz, 1874</small> * ''Xylon pentandrum'' <small>(L.) Kuntze, 1891</small> | '''heterotipiniai sinonimai:'''<ref name= "powo.science.kew.org"></ref> * ''Bombax cumanense'' <small>Kunth, 1822</small> * ''Bombax guineensis'' <small>Schumach., 1827</small> * ''Bombax inerme'' <small>L., 1759</small> * ''Bombax mompoxense'' <small>Kunth, 1822</small> * ''Bombax orientale'' <small>Spreng., 1826</small> * ''Bombax plumosum'' <small>Noronha, 1790</small> * ''Ceiba caribaea'' <small>(DC.) A.Chev., 1937</small> * ''Ceiba guineensis'' <small>(Schumach.) A.Chev., 1937</small> * ''Ceiba guineensis'' var. ''ampla'' <small>A.Chev., 1937</small> * ''Ceiba guineensis'' var. ''clausa'' <small>A.Chev., 1937</small> * ''Ceiba pentandra'' f. ''albolana'' <small>Ulbr., 1913</small> * ''Ceiba pentandra'' var. ''caribaea'' <small>(DC.) Bakh., 1924</small> * ''Ceiba pentandra'' f. ''grisea'' <small>Ulbr., 1913</small> * ''Ceiba pentandra'' var. ''indica'' <small>Bakh., 1924</small> * ''Ceiba thonningii'' <small>A.Chev., 1937</small> * ''Eriodendron anfractuosum'' var. ''africanum'' <small>DC., 1824</small> * ''Eriodendron anfractuosum'' var. ''caribaeum'' <small>DC., 1824</small> * ''Eriodendron anfractuosum'' var. ''guianense'' <small>Sagot, 1881</small> * ''Eriodendron anfractuosum'' var. ''indicum'' <small>DC., 1824</small> * ''Eriodendron caribaeum'' <small>(DC.) G.Don, 1830</small> * ''Eriodendron orientale'' <small>Kostel., 1836</small> * ''Gossampinus alba'' <small>Buch.-Ham., 1827</small> * ''Gossampinus rumphii'' <small>Schott & Endl., 1832</small> |} == Taip pat skaitykite == * [[Sąrašas:Pasaulio_išskirtiniai_medžiai#Pietų_Amerika|Aukščiausios Pietų Amerikos žemyno medžių rūšys]] * [[Sąrašas:Pasaulio_išskirtiniai_medžiai#Afrika|Aukščiausios Afrikos žemyno medžių rūšys]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * theplantlist.org / [http://www.theplantlist.org/tpl1.1/record/kew-2707382 ''Ceiba pentandra'' (L.) Gaertn.], ''[[anglų kalba]]'' * database.prota.org / [http://database.prota.org/PROTAhtml/Ceiba%20pentandra_En.htm Ceiba pentandra (L.) Gaertn.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170428055938/http://database.prota.org/PROTAhtml/Ceiba%20pentandra_En.htm |date=2017-04-28 }}, ''anglų k.'' * ceiba.org / [http://www.ceiba.org/ceiba.htm The Ceiba Tree] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090308011820/http://www.ceiba.org/ceiba.htm |date=2009-03-08 }}, ''anglų k.'' * rainforest-alliance.org / [http://www.rainforest-alliance.org/kids/species-profiles/kapok-tree Kapok Tree (Ceiba pentandra)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150722011712/http://www.rainforest-alliance.org/kids/species-profiles/kapok-tree |date=2015-07-22 }}, ''anglų k.'' * cdnsciencepub.com / [https://cdnsciencepub.com/doi/10.1139/cjb-2021-0099 ''Ceiba pentandra'' (Malvaceae) and associated species: Spiritual Keystone Species of the Neotropics]; Authors: Marc-Alexandre Tareau, Alexander Greene, Guillaume Odonne, and Damien Davy | 14 September 2021 * yucatanadventure.com.mx / [http://www.yucatanadventure.com.mx/Kapok-ceiba-tree.htm Welcome to the Hacienda Chichen Resort’s Flora Guide: Kapok – Sacred Ceiba Tree], ''anglų k.'' * worldagroforestry.org / [http://www.worldagroforestry.org/treedb/AFTPDFS/Ceiba_pentandra.PDF Ceiba pentandra], ''anglų k.'' * blueplanetbiomes.org / [http://www.blueplanetbiomes.org/kapok.htm Kapok Tree], ''anglų k.'' * maya-archaeology.org / [http://www.maya-archaeology.org/FLAAR_Reports_on_Mayan_archaeology_Iconography_publications_books_articles/23_Ceiba-pentandra-sacred-tree-for-Classic-Maya_Revue_Magazine-Mar-2011.pdf ''Ceiba pentandra''. Sacred tree for Classic Maya, national tree for Guatemala today], ''anglų k.'' * ntbg.org / [http://ntbg.org/plants/plant_details.php?plantid=11916 Ceiba pentandra]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}, ''anglų k.'' * youtube.com / [https://www.youtube.com/watch?v=Xz4-jjxt7zU The Great Kapok Tree (Ceiba pentandra) from the Yasuni] (video), ''anglų k.'' {{Commonscat|Ceiba pentandra}} {{Medžiai}} [[Kategorija:Dedešviniai]] [[Kategorija:Medžiai ir krūmai]] [[Kategorija:Pluoštiniai augalai]] j22hcu7m7l6tz26x9qbg3zwp3k76da5 0 396575 7957728 7759527 2026-11-05T03:38:21Z Ed1974LT 52229 /* Lietuviai */ 7957728 wikitext text/x-wiki {{city/Latvijos miestas |pavadinimas =Uodegėnai |origpavadin = Vodigēņi |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = |herbas = |vėliava = |PL=55|PM=55|PS=08|IL=27|IM=01|IS=31 |regionas = Aukšzemė |savivaldybė = Kraslavos | pagastas = Udrių |įkurtas = |vadovotitulas = Meras|vadovas = |gyventojumetai = 2018 |gyventojuRef =<ref>http://vietvardi.lgia.gov.lv/vv/to_www_obj.objekts?p_id=62747</ref> |gyventoju = 20 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = |kirč = }} '''Uodegėnai''' (''Vuodigėnai'', {{lv|Vodigēņi}}) – kaimas pietryčių [[Latvija|Latvijoje]], [[Kraslavos savivaldybė]]je, Udrių valsčiuje, 10 km į vakarus nuo [[Kraslava|Kraslavos]], [[Dauguva|Dauguvos]] dešiniajame krante. == Istorija == Kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[1784]] m. Jame [[1877]] m. buvo 23 sodybos, [[XX a.]] pr. – 43, [[1985]] m. – 21 (iš jų 3 nebegyvenamos). == Lietuviai == Kraslavos apylinkėse [[1883]]–[[1925]] m. buvo 7-10 kaimų, kuriuose kalbėta [[lietuvių kalba|lietuviškai]] ([[vilniškių šnekta]]). Tarp šių kaimų didžiausias buvo Uodegėnai. 1925 m. apie Uodegėnus lietuviškai kalbėjo apie 300 gyventojų (buvo jaunimo, mokykla). Tačiau palaipsniui gyventojai sulatvėjo, 1985 m. lietuviškai kalbėjo tik 5 seni kaimo gyventojai, 2013 m. – 1.<ref>{{VLE|24||[[Kazimieras Garšva]]|Uodegėnai}}</ref> Nuo [[1977]] m. Uodegėnų lietuvių kalbą tyrinėjo lietuvių ir latvių kalbininkai.<ref>{{TLE|4|378}}</ref> == Gyventojai == {{dem|kolon=2|till=30|inc=10|incmin=30|valst=by |1985|30 |2018|20}} == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Kraslavos savivaldybės gyvenvietės]] sdlf9zgcmg8fpqs7gi9d3sp0te2y0mq 2 411441 7957704 7955178 2026-11-05T01:50:47Z Ed1974LT 52229 7957704 wikitext text/x-wiki Labiausiai domiuosi [[kalbotyra]], tačiau kartais prisidedu prie straipsnių ir kitomis temomis. {|align="right" |- |{{userboxtop|Apie mane}} |- |{{user lt}} |- |{{user lv-2}} |- |{{user ru-1}} |- |{{user en-1}} |- |{{user ltg-1}} |- |[[en:User:Ed1974LT]] |- |{{user male}} |- |[[simple:User:Ed1974LT]] |- |<center>'''Vikipedija'''</center> |- |{{User Wikipedian For|year=2011|month=11|day=03}} |- |{{User straipsniai|1120}} |- |{{User contrib|28500}} |} {| |+'''Pasižymėjęs indėlis''' |valign=top| * [[Vengrų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Uralo prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Vokiečių kalba]] (gramatikos skyrius) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių pakrantė]] (ir jos kaimai) [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lyvių-estų-latvių žodynas]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Baltų-slavų kalbos]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Indoeuropiečių prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Jerzy Kuryłowicz]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Laringalų teorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vladislavas Ilič Svityčius]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Pederseno dėsnis]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Slavų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Germanų prokalbė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]][[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Dainis Stalts]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vodų kalba]] [[Vaizdas:Verta.png|18px]] * [[Latvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Lietuvių kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Vepsų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] |valign=top| * [[Žemutinių sorbų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Valų kalbos istorija]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Valų kalba]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Friulų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Gladys Pearl Baker]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Betty Grable]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Vivien Leigh]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[George Cukor]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Jonathan Rosenbaum]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Marilyn Monroe]] [[Vaizdas:Cscr-featured.svg|20px]] * [[Fran Miklošič]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Lietuvių raštų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Ilgieji ir trumpieji balsiai]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Gyvūnų kalba]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Dauguvos lyvių žemė]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Dūrinys]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Istorinė kalbotyra]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Evidencialumas]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] * [[Robert M. W. Dixon]] [[Vaizdas:Wikimedal gold.PNG|13px]] |} {{navbox |name = Naudotojas:Ed1974LT|title = Įvertinimai |state = {{{state|collapsed}}} | titlestyle = background: gold; | groupstyle = background:#d3d3d3; | belowstyle = background:#d3d3d3; |list1 = <div> {{{!}} class="toccolours" style="width: 100%; margin: 0.25em 0; border: 0;" {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}} {{Wiki ordinas|Skiriu šį ordiną už straipsnius apie kalbas. Sėkmės, taip ir toliau.--[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 12:42, 10 liepos 2016 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Tournesol.png|50px|thumb|right|Už straipsnį vokiečių kalba.<br />[[Naudotojas:Petriukas|Petriukas]] ([[Naudotojo aptarimas:Petriukas|aptarimas]]) 15:48, 14 rugpjūčio 2016 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Baltų prokalbė]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 10:43, 3 lapkričio 2016 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Lyvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Ta-Ntalas|Ta-Ntalas]] ([[Naudotojo aptarimas:Ta-Ntalas|aptarimas]]) 13:42, 21 vasario 2017 (EET)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Padėka už vertingą, aukštos kokybės indėlį į straipsnius apie lyvių tautą bei kalbas. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 08:38, 16 rugpjūčio 2017 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Padėka už teberašomus ir parašytus kalbotyros str., ypač už str. [[baltų prokalbė]], [[indoeuropiečių prokalbė]].--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:36, 5 sausio 2018 (EET)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}{{Wiki ordinas|Dėkoju už labai didelį ir kokybišką indėlį lingvistikos tema, taip pat už pavyzdinius straipsnius. Linkiu nesustoti ir toliau plėsti Vikipediją. Sėkmės! --[[Naudotojas:SQORP|SQORP]] ([[Naudotojo aptarimas:SQORP|aptarimas]]) 20:50, 2 balandžio 2018 (EEST)}} {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:51, 18 balandžio 2019 (EEST)]] {{!}}- {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:WikiProject_Barnstar_Hires.png|120px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinių straipsnių''' '''[[Lietuvių kalba]]''' ir '''[[Latvių kalba]]''' parašymą.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 10:24, 3 rugsėjo 2019 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Valų kalba]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 11:21, 30 kovo 2021 (EEST)]] {{!}} valign=top style="width: 12%;" {{!}}[[Vaizdas:Golden Writing star.png|150px|thumb|left|Ordinas už '''pavyzdinio straipsnio''' '''[[Marilyn Monroe]]''' parašymą. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:23, 26 rugsėjo 2023 (EEST)]] {{!}}- {{!}}} </div> }} s0l3amg9e3u3121vyjynzul2h1ibd33 0 412678 7957534 7710527 2026-11-04T15:47:23Z Fnyxo 166866 7957534 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Hemer-Landesgartenschau-Segway-Polo.JPG|miniatiūra|250px|right|Riedį naudoja [[polas|polo]] žaidėjai]] [[Vaizdas:Segway Polizei 4.jpg|miniatiūra|250px|right|Vokiečių policininkai ant riedžių]] [[Vaizdas:Segway cop.jpg|thumb|250px|Lietuvių policininkas ant riedžio.]] '''Riedis''' ({{en|Segway}}) – elektrinė dviratė transporto priemonė vienam žmogui važiuoti. Naudojamas keliauti nedideliais nuotoliais mieste, karinėse bazėse, pramoninėse statybose, taip pat jie naudingi žmonėms su negalia. Aplinkai nekenkianti, tyli transporto priemonė. Variklis naudoja [[Elektros energija|elektros energiją]]. Vairuojant tereikia itin menkų fizinių pastangų. Riedį sukūrė išradėjas [[Dean Kamen]], nuo [[2001]] m. gamina [[JAV]] bendrovė „Segway Inc.“ == Valdymas == Žmogus stovi ant platformos su ratais, Riedis valdomas vairu. Vairą stumiant į priekį, riedama pirmyn. Keliautojui nusprendus sustoti ar sulėtinti greitį, tereikia vairalazdę truktelėti atgal. Pusiausvyra valdoma per [[giroskopas|giroskopų]], kurie reaguoja į bet kokį vairuotojo pozos pasikeitimą, sistemą. Priklausomai nuo to keičiamas greitis ir judėjimo trajektorija. Didžiausias riedžių greitis siekia apie 20 km/val. Akumuliatoriumi varoma transporto priemonė vienu įkrovimu gali nuvažiuoti 38 km atstumą. Galima važiuoti ir gatve, ir šaligatviais, o užmovus specialius ratus – ir bekele. Dėl gana nemažo greičio rekomenduojama dėvėti [[Šalmas|šalmą]]. == Apribojimai == [[JK|Didžiojoje Britanijoje]] šia transporto priemone naudotis viešose vietose uždrausta. Šalies Transporto ministerija netgi išleido specialų taisyklių rinkinį kaip naudotis naujais riedžiais. Čia atskirai paminėta, kad minėti įrenginiai neatitinka europietiškų saugumo reikalavimų. Vienintelė vieta, kur Didžiojoje Britanijoje galima pasivažinėti riedžiu, – privati valda. [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Ispanija|Ispanijoje]] ir didžiojoje JAV dalyje važinėtis riedžiais galima šaligatviais, o [[Austrija|Austrijoje]] ir [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] – specialiais [[dviračių takas|dviračių takais]]. [[Italija|Italijoje]] ir [[Prancūzija|Prancūzijoje]] elektriniu vežimėliu negalima riedėti didesniu nei 6 kilometrų per valandą greičiu.<ref>http://verslas.delfi.lt/transportas/vazinetis-riedziais-gali-buti-pavojinga.d?id=10704441 Riedžių apribojimai</ref> == Lietuvoje == {{Atnaujinti}} Riedžiai, kadaise Lietuvoje vadinti pagal anglišką atitikmenį „segvėjais“, pasirodė [[2005]] m. pradžioje. Nors neįprastų transporto priemonių pardavėjai ir tikėjosi, kad čia jie iškart atims rinką iš motorinių dviračių, tačiau taip neįvyko. Pagrindinis dalykas, kodėl riedžiai nenukonkuravo dviračių – jų didelė kaina. Pradžioje už „segvėjų“ reikėjo mokėti virš 30000 lt, o pats brangiausias [[motoroleris]] ir pusę tiek nekainavo.<ref>http://www.15min.lt/naujiena/gazas/naujoves/stoniui-riedis-ne-fokusams-219-7598#ixzz2FEZtHOE6{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Riedžiai Lietuvoje</ref> Pastaruoju metu vienas riedis kainuoja apie 25 tūkst. lt. Trejų metų riedžio nuoma ir techninė priežiūra kainuoja virš 20 tūkst. lt. Po keletą riedžių su skiriamaisiais ženklais ir policijos atributika naudoja [[Lietuvos policija|policijos]] patruliai [[Vilnius|Vilniuje]], [[Kaunas|Kaune]], [[Palanga|Palangoje]]. Pareigūnų teigimu, [[dviratis|dviračiu]] važiuojantis pareigūnas, kaip visi dviratininkai, turi laikytis eismo taisyklių, važiuoti tik pažymėtais dviračių takais, o tai trukdo tinkamai prižiūrėti viešąją tvarką. Riedžiams dviračių taisyklės negalioja, todėl pareigūnai gali laisvai manevruoti. Taip pat nuomojami riedžiai turistams Vilniuje. Viena valanda pasivažinėjimo kainuoja 80 lt. == Techninės charakteristikos == [[Vaizdas:Segwaygreen.jpg|miniatiūra|180px|right|Riedis]] Riedžio „Segway i2“ duomenys:<ref>http://www.elektrinistransportas.lt/elektrinis-riedis-segway-i2 Riedžio charakteristikos</ref> * Ratai – 2 * Važiavimo atstumas – iki 38 km * Greitis – 20 km/h * Galia – 3 kW * Pavarų tipas – automatinės * Akumuliatorių įkrovimas – iki 8 val. * Svoris – 48 kg * Vairuotojo svoris – iki 118 kg Rinkoje bandomi įvairūs riedžio modeliai: dviviečiai, valdomi sėdint ir pan.<ref>http://www.parkinglot.lt/2009/04/07/segway-naujas-dvivietis-riedis-puma/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130504075507/http://www.parkinglot.lt/2009/04/07/segway-naujas-dvivietis-riedis-puma/ |date=2013-05-04 }} Dvivietis riedis</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Segways}} * [http://www.supersegway.com/lt/uploads/instrukcija_lt.pdf Elektroninė transporto priemonė „Segway“ (naudotojo žinynas)] [[Kategorija:Sausumos transportas]] dotdlmlwch7df4u52aoahisr7kgxa62 2 418848 7957580 7956998 2026-11-04T17:51:48Z Ed1974LT 52229 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957580 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – lietuvių kalbos ploto pakraščių [[tarmė]]s ar [[Šnekta|šnektos]]. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Daugelis periferinių tarmių atstovų yra dvikalbiai ar daugiakalbiai. Lietuvių kalbos periferinėmis tarmėmis dažniausiai laikomos senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščių šnektos, svarbiausiomis fonetikos ir kitomis ypatybėmis paprastai sudarančios vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių tarmių tęsinį. Periferinėmis kartais vadinamos ir vientisame kalbos plote esančios didesnių tarmių pakraščių šnektos, turinčios daug gretimų tarmių ypatybių (pvz., pietų žemaičių raseiniškių pietrytinės šnektos su gausiomis vakarų aukštaičių ypatybėmis; pietų aukštaičių Palomenės, Žaslių apylinkių šnektos su rytų aukštaičiams širvintiškiams būdingomis ypatybėmis). Viena kita periferinė tarmė dėl įvairių priežasčių gali atsirasti ir toli už senojo etninio ploto ribų. Iš tokių naujesniais laikais susidariusių lietuvių periferinių tarmių daugiau tyrinėtos ir aprašytos Samaros srities Čiornos Padinos kaimo lietuvių (ištremtų po 1863 sukilimo) ir Mogiliavo srities Malkavos kaimo lietuvių (1885 atsikėlusių iš Linkmenų ir jų apylinkių) šnektos. == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Šios teritorijos rytinėje dalyje geriausiai žinomos Apso, Breslaujos, Vidžių, Kamojų, Gervėčių, Lazūnų apylinkių periferinės tarmės, kurios artimos vilniškių šnektai (an, am, en, em, ą, ę verčia un, um, in, im, u, i; lúngas, ‘langas’, kupas ‘kampas’, pink ‘penki’, tipia ‘tempia’, žu∙ss, ‘žąsis’, kárvi∙ ‘karvė’). Su jomis nemaža kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos artimiausių pakraščių – Dūkšto, Tverečiaus, Adutiškio, Dieveniškių apylinkių – šnektos. == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Lietuvių kalbos pietrytinės – Varanavo, Nočios, Rodūnios, Pelesos, Azierkų (Baltarusija), Punsko, Seinų (Lenkija) apylinkių – periferinės tarmės yra artimos pietų aukštaičių patarmei (ą, ę verčia u∙, i∙; an, am, en, em išlaiko). == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Kitą lietuvių periferinių tarmių grupę sudaro vakarų aukštaičių pietiniai pakraščiai. Keliuose Vižainio (Lenkija) apylinkių kaimuose išlikusi kauniškių šnekta, stipriai veikiama lenkų kalbos. Vokiečių kalba ilgą laiką turėjo įtakos iki II pasaulinio karo Rytų Prūsijoje gyvenusiems lietuviams. Pietrytinės vakarų aukštaičių šnektos (dar vadinamos baltsermėgiai), visose žodžio pozicijose gerai išlaikiusios ilguosius balsius, buvo artimos kauniškių šnektai, o šiaurės vakarų šnektos, trumpinusios galūnių nekirčiuotus ilguosius balsius, daug bendra turėjo su Klaipėdos krašto (Pagėgiai, Smalininkai) vakarų aukštaičiais (dar vadinamos striukiais). Kuršių pamario šnektos turėjo ir žemaitiškų ypatybių. Rytų Prūsijos lietuvių tarminės ypatybės atsispindėjo iš ten kilusių senosios lietuvių raštijos autorių (J. Bretkūno, K. Donelaičio, D. Kleino, F. Kuršaičio, J. Rėzos ir kitų) veikaluose. Iš pietrytinių lietuvių kalbos periferinių tarmių išsiskiria būdingiausių pietų aukštaičių ypatybių neturinti ir nedzūkuojanti, daug kuo su vakarų aukštaičių kauniškių šnekta suartėjanti Zietelos šnekta. Geriausiai išsilaikiusios Gervėčių, Pelesos, Punsko, Seinų apylinkių lietuvių periferinės tarmės, kitos 21 a. išnyko arba baigia išnykti. == Periferinės šnektos Latvijoje == Nedidelių lietuvių kalbos periferinių tarmių salų yra Latvijoje: Vadaksties, Snikerių, Skironių, Neretų, Aknystos, Subatės (Subačiaus), Daugpilio, Uodegėnų, Kraslavos ir kitose apylinkėse. Jos artimos šiaurinėms lietuvių kalbos tarmėms (žemaičių telšiškių, vakarų aukštaičių šiauliškių ar rytų aukštaičių panevėžiškių, kupiškėnų, uteniškių šnektoms). Toliausia į šiaurės rytus nutolusioje neaiškios kilmės Ciskodo lietuvių šnektoje pastebėta vilniškių šnektai būdingų (pvz., dzūkavimo) ypatybių. Visos šnektos patyrė stiprią latvių kalbo įtaką arba visiškai sulatvėjo. == Periferinių šnektų savitumai == Periferinės tarmės daugiau negu kitos yra išlaikiusios senovinių ir retesnių kalbos ypatybių. Pvz., pietrytinių pakraščių šnektose pasitaiko: be vidaus esamojo ir einamojo vietininkų dar pašalio esamasis ir einamasis vietininkai (manp, ketur sūna ‘aš turiu keturis sūnus’; itup mergup atvažúoj ‘pas tas merginas atvažiuoja’), daugiskaitos naudininkas ir įnagininkas su galūnėmis ‑ma, ‑mu (seserma / sesermu greta sesermi ‘seserims’; akma / akimù greta akim ‘akimis’), veiksmažodžių asmenavime atematinių ar su jomis kontaminuotų formų (miegm ‘miegu’), savitų žodžių ar jų reikšmių (gývis ‘banda, galvijai’, rakšts ‘karstas’) ir kt. ypatybių. Vidinė raida ir išoriniai veiksniai lėmė daug naujovių: linksniavimo sistemoje i, u priebalsinių kamienų žodžiai dažnai pasakomi su kitų kamienų galūnėmis (dùkteria vietoj dukterim, mnas vietoj mnuo), daugiau svetimos kilmės žodžių darybos būdų (dasipikti ‘prisipirkti’, razdúoti ‘atiduoti’), būdinga veiksmažodžiai su priesaga ‑ui-(naktùit ‘nakvoti’), įvairūs slavizmai. == Išnašos == {{išn}} o3p3clhg5tl8j3m0vqsuee53f378f0x 7957634 7957580 2026-11-04T21:33:20Z Ed1974LT 52229 7957634 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferiferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminčios pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinės šnektos arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnetomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki.<ref name="lituanistika"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnektos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga yra [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[Telšiškių šnekta|telšiškių]] šnekta.<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumai == Periferinės tarmės daugiau negu kitos yra išlaikiusios senovinių ir retesnių kalbos ypatybių. Pvz., pietrytinių pakraščių šnektose pasitaiko: be vidaus esamojo ir einamojo vietininkų dar pašalio esamasis ir einamasis vietininkai (manp, ketur sūna ‘aš turiu keturis sūnus’; itup mergup atvažúoj ‘pas tas merginas atvažiuoja’), daugiskaitos naudininkas ir įnagininkas su galūnėmis ‑ma, ‑mu (seserma / sesermu greta sesermi ‘seserims’; akma / akimù greta akim ‘akimis’), veiksmažodžių asmenavime atematinių ar su jomis kontaminuotų formų (miegm ‘miegu’), savitų žodžių ar jų reikšmių (gývis ‘banda, galvijai’, rakšts ‘karstas’) ir kt. ypatybių. Vidinė raida ir išoriniai veiksniai lėmė daug naujovių: linksniavimo sistemoje i, u priebalsinių kamienų žodžiai dažnai pasakomi su kitų kamienų galūnėmis (dùkteria vietoj dukterim, mnas vietoj mnuo), daugiau svetimos kilmės žodžių darybos būdų (dasipikti ‘prisipirkti’, razdúoti ‘atiduoti’), būdinga veiksmažodžiai su priesaga ‑ui-(naktùit ‘nakvoti’), įvairūs slavizmai. == Išnašos == {{išn}} 2z3cn1zkq0kan3ysq26ordo1qk5bw5h 7957635 7957634 2026-11-04T21:56:28Z Ed1974LT 52229 7957635 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferiferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminčios pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinės šnektos arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnetomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnektos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga yra [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[Telšiškių šnekta|telšiškių]] šnekta.<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] oyoavlj6hdeaotsaguyjba4k1p7rupl 7957637 7957635 2026-11-04T22:02:51Z Ed1974LT 52229 7957637 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminčios pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinės šnektos arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnetomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnektos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga yra [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[Telšiškių šnekta|telšiškių]] šnekta.<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] qnmcb7ztygfeyzfbf5ekxw573wd40bp 7957639 7957637 2026-11-04T22:04:06Z Ed1974LT 52229 Ištrintas visas puslapio turinys 7957639 wikitext text/x-wiki phoiac9h4m842xq45sp7s6u21eteeq1 0 423212 7957758 7193411 2026-11-05T06:05:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957758 wikitext text/x-wiki {{Eurovizijos infolentelė |vardas = Vaikų Eurovizijos dainų konkursas |year = 2013 |tema = ''„Be creative“'' |logotipas = JESC2013logo.jpg |finalas = [[2013]] m. [[lapkričio 30]] d. |vedėjai = [[Timuras Mirošnyčenko]] <br /> [[Zlata Ognevič]]<ref>{{cite web|title=Meet the hosts of Junior Eurovision 2013: Zlata and Timur!|url=http://www.junioreurovision.tv/page/blog?id=meet_the_hosts_of_junior_eurovision_2013_zlata_and_timur|publisher=junioreurovision.tv|date=2013-09-30}}</ref> |vieta = Palace „Ukraine“, [[Kijevas]] ({{flag|Ukraina}}) |dirigentas = |režisierius = Sven Stojanovic |exsupervisor = Victoria Romanova |transliuotojas = National Television Company of Ukraine (NTU) |opening = |interval = |nugalėtojas = {{flagicon|Malta}} [[Gaia Cauchi]]<br /> „The Start“ |interval = [[Anastasija Petrik]], [[Emmelie de Forest]] |balsavimo sistema = |dalyvių skaičius = 12 |debiutuojančios šalys = {{flagicon|San Marinas}} [[San Marinas vaikų Eurovizijos dainų konkurse|San Marinas]] |sugrįžtančios šalys = {{flagicon|Makedonija}} [[Makedonija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Makedonija]] <br /> {{flagicon|Malta}} [[Malta vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Malta]] |pasitraukusios šalys = {{flagicon|Albanija}} [[Albanija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Albanija]] <br /> {{flagicon|Belgija}} [[Belgija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Belgija]] <br /> {{flagicon|Izraelis}} [[Izraelis vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Izraelis]] }} '''2013 m. vaikų Eurovizijos dainų konkursas''' – 11-asis [[vaikų Eurovizijos dainų konkursas]], [[2013]] m. [[lapkričio 30]] d. vykęs [[Kijevas|Kijeve]], [[Ukraina|Ukrainoje]]. Tai antras kartas, kai konkursas surengtas Kijeve, prieš tai vyko [[Vaikų Eurovizijos dainų konkursas 2009|2009]] metais. Dvylika šalių patvirtino dalyvavimą, Makedonija ir Malta sugrįžo į konkursą, Albanija, Belgija ir Izraelis pasitraukė, o San Marinas debiutavo. Kipras buvo trylikta šalis, dalyvauti konkurse, bet paskutinę minutę pasitraukė. Maltos atstovė [[Gaia Cauchi]] laimėjo konkursą su daina „The Start“. Tai buvo pirmoji Maltos pergalė. Konkurso dieną dainininkė [[Ruslana]] atšaukė savo pasirodymą dėl ligos. == Konkurso vieta == {{Main|Kijevas}} 2013 m. balandžio 17 d. Ukrainos nacionalinis transliuotojas National Television Company of Ukraine (NTU) ir [[Europos transliuotojų sąjunga]] (EBU) paskelbė, kad 2013 m. konkurso vieta bus rūmai „Ukraine“ Kijeve. == Formatas == [[Vaizdas:Zlata Ognevich and Timur Miroshnychenko at JESC 2013 2nd general rehearsal.jpg|220px|thumb|left|Konkurso vedėjai [[Zlata Ognevič]] ir [[Timuras Mirošnyčenko]]]] [[Vaizdas:JESC 2013 Map.svg|250px|thumb|right|{{legend|#22B14C|Dalyvaujančios šalys}}{{legend|#FFC20E|Šalys, nedalyvaujančios 2013 metų konkurse}}]] [[Vaizdas:JESC 2013 winners - Ukraine, Malta, Belarus.jpg|250px|thumb|right|Laimėtojai: Ukraina, Malta, Baltarusija]] Vaikų Eurovizijos iniciatyvinės grupės vykdantysis vadovas Vladislav Yakovlev paskelbė, kad bus keletas pakeitimų. Konkursas nebeskirs daugiausiai dėmesio laimėtojų sąrašui, prizais taip pat bus apdovanoti ir atlikėjai už tris geriausias dainas.<ref>{{cite web|title=Junior 2013 to award the top Three|url=http://www.junioreurovision.tv/page/blog?id=junior_2013_to_award_the_top_three|publisher=junioreurovision.tv|date=2013-07-17}}</ref> 2013 m. spalio 7 d. buvo paskelbta, kad vykdantysis vadovas sugebėjo išlaikyti dvylikos šalių dalyvavimą Kijeve vyksiančiame konkurse. Buvo paskelbti dvylikos dalyvaujančių šalių atstovai. [[Europos transliuotojų sąjunga]] teigė, kad trylikta šalis bus paskelbta 2013 m. spalio 29 d. Ja turėjo būti Kipras, bet šalis paskutinę minutę nutarė pasitraukti.<ref>{{cite web|title=Cyprus: No Return To Junior Eurovision|url=http://eurovoix.com/2013/11/01/cyprus-no-return-to-junior-eurovision/|publisher=eurovoix.com|date=2013-11-01}}</ref> === Radijo transliacija === Oficiali Vaikų Eurovizijos „[[Twitter]]“ paskyra spalio 9 d. atskleidė, kad konkursas planuojamas transliuoti internetu ir per nacionalinius transliuotojus.<ref>{{cite web|title=Kiev'13: Contest To Be Broadcast on Radio|url=http://eurovoix.com/2013/10/09/kiev13-contest-to-be-broadcast-on-radio/|publisher=eurovoix.com|date=2013-10-09}}</ref> 2013 m. lapkričio 21 d. paskelbta, kad ''98.8 Castle FM'' tiesiogiai transliuos konkursą Škotijoje. ''Radio Ukraine International'' taip pat tiesiogiai transliavo šį renginį. == Dalyviai == {| class="sortable wikitable" |- bgcolor="#CCCCCC" ! Nr. ! Šalis ! Kalba ! Atlikėjai ! Daina ! Vieta ! Taškai ! Nuotrauka |- | 01 | {{flagicon|Švedija}} [[Švedija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Švedija]] | švedų | [[Elias Elffors Elfström|Elias]] | Det är dit vi ska | 9 | 46 | [[Vaizdas:Eliias (Sweden) at 2nd rehearsal of JESC 2013.jpg|100px]] |- | 02 | {{flagicon|Azerbaidžanas}} [[Azerbaidžanas vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Azerbaidžanas]] | azerbaidžaniečių, anglų | [[Rustam Karimov]] | Me and my guitar | 7 | 66 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Azerbaijan) Rustam Karimov at rehearsal 1.jpg|100px]] |- | 03 | {{flagicon|Armėnija}} [[Armėnija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Armėnija]] | armėnų, anglų | [[Monika Avanesian]] | Choco Factory | 6 | 69 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Armenia) Monika at rehearsal 1.jpg|100px]] |- | 04 | {{flagicon|San Marinas}} [[San Marinas vaikų Eurovizijos dainų konkurse|San Marinas]] | italų | [[Michele Perniola]] | O-o-O Sole intorno a me | 10 | 42 | [[Vaizdas:JESC 2013 (San Marino) Michele Perniola at rehearsal 2.jpg|100px]] |- | 05 | {{flagicon|Makedonija}} [[Makedonija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Makedonija]] | makedonų | [[Barbara Popovič]] | Ohrid i muzika (Охрид и музика) | 12 | 19 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Macedonia) Barbara Popović at rehearsal 2.jpg|100px]] |-bgcolor="silver" | 06 | {{flagicon|Ukraina}} [[Ukraina vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Ukraina]] | ukrainiečių, anglų | [[Sofija Tarasova]] | We Are One | 2 | 121 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Ukraine) Sofia Tarasova at rehearsal 1.jpg|100px]] |-bgcolor="#CC9966" | 07 | {{flagicon|Baltarusija}} [[Baltarusija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Baltarusija]] | rusų | [[Ilja Volkovas]] | Poy so mnoy (Пой со мной) | 3 | 108 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Belarus) Ilya Volkov at rehearsal 2.jpg|100px]] |- | 08 | {{flagicon|Moldova}} [[Moldavija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Moldavija]] | rumunų, anglų | [[Rafael Bobeica]] | Cum să fim | 11 | 41 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Moldova) Rafael Bobeica at rehearsal 1.jpg|100px]] |- | 09 | {{flagicon|Gruzija}} [[Gruzija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Gruzija]] | gruzinų | [[The Smile Shop]] | Give Me Your Smile | 5 | 91 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Georgia) Smile Shop at rehearsal 2.jpg|100px]] |- | 10 | {{flagicon|Nyderlandai}} [[Nyderlandai vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Nyderlandai]] | olandų, anglų | [[Mylène ir Rosanne]] | Double Me | 8 | 59 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Netherlands) Mylène and Rosanne at rehearsal 2.jpg|100px]] |-bgcolor="gold" | 11 | {{flagicon|Malta}} [[Malta vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Malta]] | anglų | [[Gaia Cauchi]] | The Start | 1 | 130 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Malta) Gaia Cauchi at rehearsal 2.jpg|100px]] |- | 12 | {{flagicon|Rusija}} [[Rusija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Rusija]] | rusų | [[Dajana Kirilova]] | Dream on | 4 | 106 | [[Vaizdas:JESC 2013 (Russia) Dayana Kirillova at rehearsal 1.jpg|100px]] |- |} == Balsavimų lentelė == {| class="wikitable" border="1" style="text-align:center" |- | colspan="2" rowspan="2" | ! colspan="14" | Rezultatai |- ! V.K ! {{flagicon|Sweden}} ! {{flagicon|Azerbaijan}} ! {{flagicon|Armėnija}} ! {{flagicon|San Marino}} ! {{flagicon|Macedonia}} ! {{flagicon|Ukraine}} ! {{flagicon|Belarus}} ! {{flagicon|Moldova}} ! {{flagicon|Georgia}} ! {{flagicon|Netherlands}} ! {{flagicon|Malta}} ! {{flagicon|Russia}} |- | style="text-align:left; background:#f2f2f2;" | {{flag|Sweden}} | style="text-align:right; background:#f2f2f2;" | 46 || 1 || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || 4 || 3 || 5 || 1 || 2 || 5 || 6 || 1 || 4 || || 2 |- | style="text-align:left; background:#f2f2f2;" | {{flag|Azerbaijan}} | style="text-align:right; background:#f2f2f2;" | 66 || 4 || 7 || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || || 2 || 2 || 10 || || 3 || 10 || 3 || 6 || 7 |- | style="text-align:left; background:#f2f2f2;" | {{flag|Armenia}} | style="text-align:right; background:#f2f2f2;" | 69 || 3 || 4 || || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || 4 || 4 || 5 || 2 || 4 || '''12''' || 6 || 8 || 5 |- | style="text-align:left; background:#f2f2f2;" | {{flag|San Marino}} | style="text-align:right; background:#f2f2f2;" | 42 || 5 || 2 || 2 || 4 || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || || 1 || 3 || 2 || 3 || 2 || 2 || 4 |- | style="text-align:left; background:#f2f2f2;" | {{flag|Macedonia}} | style="text-align:right; background:#f2f2f2;" | 19 || || 1 || 1 || 2 || || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || || 1 || || || 1 || 1 || |- bgcolor="silver" | style="text-align:left; background:silver;" | {{flag|Ukraine}} | style="text-align:right; background:silver;" | 121 || 8 || 10 || 10 || 8 || '''12''' || 8 || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || '''12''' || 7 || 7 || 7 || '''12''' || 8 |- bgcolor="#cc9966" | style="text-align:left; background:#cc9966;" | {{flag|Belarus}} | style="text-align:right; background:#cc9966;"| 108 || 10 || 5 || 6 || 6 || 6 || 7 || 8 || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || 10 || 8 || 8 || 10 || '''12''' |- | style="text-align:left; background:#f2f2f2;" | {{flag|Moldova}} | style="text-align:right; background:#f2f2f2;" | 41 || || 3 || 3 || 1 || 3 || 3 || 3 || 4 || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || 4 || || 4 || 1 |- | style="text-align:left; background:#f2f2f2;" | {{flag|Georgia}} | style="text-align:right; background:#f2f2f2;" | 91 || 7 || || 8 || 7 || 10 || 10 || 6 || 7 || 8 || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || 5 || 5 || 6 |- | style="text-align:left; background:#f2f2f2;" | {{flag|Netherlands}} | style="text-align:right; background:#f2f2f2;" | 59 || 2 || 6 || 5 || 5 || 1 || 5 || 4 || 6 || 1 || 2 || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || 7 || 3 |- bgcolor="gold" | style="text-align:left; background:gold;" | '''{{flag|Malta}}''' | style="text-align:right; background:gold;" | '''130''' || '''12''' || 8 || 7 || 10 || 7 || '''12''' || '''12''' || 10 || '''12''' || 6 || '''12''' || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | || 10 |- | style="text-align:left; background:#f2f2f2;" | {{flag|Russia}} | style="text-align:right; background:#f2f2f2;" | 106 || 6 || '''12''' || '''12''' || '''12''' || 8 || 6 || 7 || 8 || 5 || 5 || 10 || 3 || style="text-align:left; background:#aaaaaa;" | |- bgcolor="#f2f2f2" | colspan="18" | Visos šalys automatiškai pelnė 12 balų |} === 12 taškų === {| class="wikitable" width=70% |- ! Nr. !! Šalis !! Nuo… |- | 5 | '''{{flag|Malta}}''' | Vaikų Komisija, {{flag|Macedonia}}, {{flag|Moldova}}, {{flag|Netherlands}}, {{flag|Ukraine}} |- |rowspan="2" | 3 | {{flag|Russia}} | {{flag|Armenia}}, {{flag|Azerbaijan}}, {{flag|Sweden}} |- | {{flag|Ukraine}} | {{flag|Belarus}}, {{flag|Malta}}, {{flag|San Marino}} |- |rowspan="2" | 1 | {{flag|Armenia}} | {{flag|Georgia}} |- | {{flag|Belarus}} | {{flag|Russia}} |- |} * Visos šalys konkurso pradžioje gauna 12 balų. Nė viena šalis negauna nulio taškų. == Kitos šalys == * {{flagicon|Albanija}} [[Albanija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Albanija]] – 2013 m. rugsėjo 27 d. Albanijos delegacijos vadovas Kleart Duraj informavo ''ESCkaz.com'', kad Radio Televizioni Shqiptar ([[RTSH]]) atšaukė dalyvavimą dėl finansinių ir organizacinių sunkumų.<ref>{{cite web|title=Albania withdrawns from Junior Eurovision after one year of participation|url=http://esckaz.com/jesc/2013/|publisher=esckaz.com|date=2013-09-27|access-date=2013-10-29|archive-date=2013-10-21|archive-url=https://web.archive.org/web/20131021105933/http://esckaz.com/jesc/2013/|url-status=dead}}</ref> * {{flagicon|Belgija}} [[Belgija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Belgija]] – flamandų transliuotojas ''[[Vlaamse Radio- en Televisieomroeporganisatie]] (VRT)'' paskelbė, kad nedalyvaus 2013 m. konkurse, o vietoj to daugiausia dėmesio skirs kuriant naują jaunųjų atlikėjų šou Belgijoje.<ref>{{cite web|title=Belgium: Belgium withdraw from Junior Eurovision|url=http://escxtra.com/2013/03/belgium-withdraw-from-junior-eurovision/|publisher=escxtra.com|date=2013-03-27|access-date=2013-10-29|archive-date=2013-03-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20130329111115/http://escxtra.com/2013/03/belgium-withdraw-from-junior-eurovision/|url-status=dead}}</ref> * {{flagicon|Bulgarija}} [[Bulgarija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Bulgarija]] – bulgarų transliuotojas ''[[Bulgarijos nacionalinė televizija]] (BNT)'' paskelbė, kad šalis nebegrįš į 2013 m. konkursą. * {{flagicon|Ispanija}} [[Ispanija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Ispanija]] – 2013 m. rugsėjo 7 d. TVE vaikų programų direktorius Yago Fandiño paskelbė, kad TVE ir EBU derasi dėl šalies sugrįžimo į konkursą. Fardiño paaiškino, kad EBU turėtų pertvarkyti Vaikų Eurovizijos dainų konkurso formatą, kad TVE patikrintų, ar iniciatyvos į naująjį formatą labiau tinka jaunajai auditorijai. Jei šis formatas būtų priimtinas, šalis tikriausiai grįžtų į konkursą. * {{flagicon|Izraelis}} [[Izraelis vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Izraelis]] – 2013 m. spalio 21 d. ''Esc+Plus'' paskelbė, kad Izraelis nedalyvaus konkurse.<ref>{{cite web|title=Junior Eurovision: Israel withdraws the competition|url=http://www.esc-plus.com/junior-eurovision-israel-withdraws-the-competition/|publisher=esc-plus.com|date=2013-10-21}}</ref> * {{flagicon|Latvija}} [[Latvija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Latvija]] – buvo paskelbta Latvijos transliuotojo ''[[Latvijos Televizija|Latvijas Televīzija]] (LTV)'', kad jie nebegrįš į 2013 m konkursą. * {{flagicon|Norvegija}} [[Norvegija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Norvegija]] – Norvegijos transliuotojas ''NRK'' patvirtino ''JESC Twitter'', kad negrįš į konkursą. * {{flagicon|Portugalija}} [[Portugalija vaikų Eurovizijos dainų konkurse|Portugalija]] – Portugalijos transliuotojas Rádio e Televisão de Portugal (RTP) paskelbė, kad jie negalės sugrįžti į 2013 metų konkursą.<ref>{{cite web|title=Portugal: RTP não participa no JESC2013|url=http://escportugal2.blogspot.pt/2013/07/exclusivo-portugal-rtp-nao-participa-no.html|publisher=ESCPortugal|date=2013-07-26}}</ref> == Tarptautinės transliacijos ir balsavimai == === Balsavimo eilė ir delegatai === [[Vaizdas:JESC 2013 voting and spokespersons.jpg|250px|thumb|right|David Vardanyan (Armėnija), Mariya Bakhireva (Rusija), Denis Midone (Moldavija), Maxine Pace (Malta)]] {{Div col|cols=2}} # {{Flag|Sweden}}&nbsp;– Lova Sönnerbo # {{Flag|Azerbaijan}}&nbsp;– Lyaman Mirzalieva # {{Flag|Armenia}}&nbsp;– David Vardanyan # {{Flag|San Marino}}&nbsp;– Giovanni # {{Flag|Macedonia}}&nbsp;– Sofija Spasenoska # {{Flag|Ukraine}}&nbsp;– Liza Arfush # {{Flag|Belarus}}&nbsp;– Sasha Tkach # {{Flag|Moldova}}&nbsp;– Denis Midone # {{Flag|Georgia}}&nbsp;– Elene Megrelishvili # {{Flag|Netherlands}}&nbsp;– Alessandro Wempe # {{Flag|Malta}}&nbsp;– Maxine Pace # {{Flag|Russia}}&nbsp;– Mariya Bakhireva {{Div col end}} === Komentatroriai === * {{Flag|Armenia}}&nbsp;– Dalita ir Vahe Khanamiryan (Armenia 1) * {{Flag|Australia}} (nedalyvaujanti šalis)&nbsp;– Andre Nookadu ir Georgia McCarthy (SBS Two, transliavo 2013 gruodžio 1 d.)<ref>{{cite web|title=Australia to watch Junior Eurovision on 1 December!|url=http://www.junioreurovision.tv/page/blog?id=australia_to_watch_junior_eurovision_on_1_december|publisher=junioreurovision.tv|date=2013-11-15}}</ref> * {{Flag|Azerbaijan}}&nbsp;– Konul Arifziki (İctimai Television) * {{Flag|Belarus}}&nbsp;– Anatoliy Lipetskiy (BTRC) * {{Flag|Greece}} (nedalyvaujanti šalis) &nbsp;– ? (DT) * {{Flag|Georgia}}&nbsp;– Natia Bunturi ir Giorgi Grdzelishvili (Georgian Public Broadcaster) * {{Flag|Kosovo}} (nedalyvaujanti šalis)&nbsp;– ? (RTK) * {{Flag|Macedonia}}&nbsp;– Tina Teutovic ir Spasija Veljanoska (Macedonian Radio Television) * {{Flag|Malta}}&nbsp;– Corazon Mizzi ir Daniel Chircop (Public Broadcasting Services) * {{Flag|Moldova}}&nbsp;– Rusalina Rusu (TeleRadio-Moldova) * {{Flag|Netherlands}}&nbsp;– Marcel Kuijer (AVRO) * {{Flag|Russia}}&nbsp;– Alexander Gurevich (Carousel) * {{Flag|San Marino}}&nbsp;– Lia Fiorio ir Gilberto Gattei ([[San Marino RTV|SMtv San Marino]]) * {{Flag|Scotland}} (nedalyvaujanti šalis)&nbsp;– Ewan Spence ir Luke Fisher (98.8 Castle FM) * {{Flag|Sweden}}&nbsp;– Ylva Hällen ir Edward af Sillén (SVT Barnkanalen) * {{Flag|Ukraine}}&nbsp;– Tatyana Terekhova (National Television Company of Ukraine); Oksana Zelinchenko, Valeriy Kirichenko ir Anastasiya Yablonskaya (Radio Ukraine International) == Taip pat skaitykite == * [[Europos transliuotojų sąjunga]] * [[Eurovizijos dainų konkursas 2013]] * [[Vaikų Eurovizijos dainų konkursas]] == Nuorodos == * [http://www.junioreurovision.tv/ Vaikų Eurovizijos oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{Išn}} {{Eurovizija vaikų}} {{Šalys vaikų Eurovizijos konkurse}} [[Kategorija:2013 muzikoje]] [[Kategorija:Vaikų Eurovizijos dainų konkursai]] qn80f4fczqxokitevyupi115azujrax 0 424262 7957590 7195997 2026-11-04T19:00:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957590 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Teodora Urszula Piłsudska |fonas= reg |vaizdas= |vaizdo dydis= |antraštė=Teodora Pilsudska (viduryje) su dukterimis Terese ir Julija |dinastija= [[Butleriai]] |Herbas=Butler herb.svg |Herbo dydis= 80px |Herbo pavadinimas= |visas vardas= Teodora Urszula Piłsudska z Butlerów |gimimo vardas= Teodora Urszula z Butlerów |gimė= {{gimė|1811||}} |gimimo vieta= |mirė= {{mirė|1886|10|05|1811||}} |mirties vieta= [[Pašušvys]], [[Kauno apskritis]] |palaidojimo vieta= [[Pajieslys]] |gyv_vieta= |tautybė= |pilietybė= |sutuoktinis= [[Petras Povilas Pilsudskis]] |tėvai=Wincenty Butler<br>Małgorzata Billewicz |vaikai= [[Juzefas Vincentas Pilsudskis]]<br>Waleria Giedgowdowa z Piłsudskich<br>Julia Bortkiewiczowa z Piłsudskich<br>Teresa Symonowiczowa z Piłsudskich<br>Ildefons Piłsudski<br>Wincenty Piłsudski<br>Otton Piłsudski<br>Anna Piłsudska |religija= [[katalikybė]] |išsilavinimas= |alma_mater= |žinomas= |vikiteka= }} '''Teodora Uršulė Butlerytė-Pilsudska''' (''Teodora Urszula Piłsudska z Butlerów''; g. [[1811]] m. – m. [[1886]] m. [[spalio 5]] d.) – lenkų grafaitė, [[Juzefas Pilsudskis|Juzefo Pilsudskio]] senelė. == Biografija == Gimė iš [[Butleriai|Butlerių]] giminės kilusio [[pakamaris|pakamario]] Vincento Butlerio ir [[Mogilai|Mogilų]] giminės kilusios Malgožatos Bilevič šeimoje. Jos tėvui priklausė [[Repšėnai|Repšėnų]], [[Leliūnai|Leliūnų]] ir kt. Anykščių krašto [[palivarkas|palivarkai]], kurių bendras plotas siekė 4000 hektarų. Uršulė mokėsi [[Vilnius|Vilniuje]], Šv. Marijos lankytojų ordino vienuolyne. Išmoko vokiečių, prancūzų kalbas, groti fortepijonu. 1832 m. susituokė ([[Paringys|Paringyje]]) su 16 metų vyresniu Petru Pavelu Pilsudskiu. Tada su juo persikėlė gyventi į [[Lyduvėnai|Lyduvėnus]], vėliau – į [[Pašušvys|Pašušvį]].<ref>http://www.anykstenai.lt/_admin/fck/data/users/admin/File/PAnykstenas-2012-2/Nr%2040%2036-47.pdf</ref> [[1857]] m. iš Pašušvio dvaro atkėlė [[Pajieslio Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčia|Švč. Mergelės Marijos, Liūdinčiųjų Guodėjos, bažnyčią]].<ref name="postilla">{{Cite web | title = Krakių seniūnija | work = postilla.mch.mii.lt | accessdate = 2016-04-24 | url = http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/krakseniun.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160305001035/http://postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/krakseniun.htm | archivedate = 2016-03-05 | url-status=live }}</ref> [[1862]] m. fundavo [[Pajieslio bažnyčia|Pajieslio bažnyčios]] statybą.<ref>http://www.kedainiutvic.lt/index,lt,18289.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160305044129/http://www.kedainiutvic.lt/index,lt,18289.html |date=2016-03-05 }}</ref> [[1885]] m. atliko piligriminę kelionę iš Kauno iki [[Aušros vartai|Aušros vartų]]. Mirė 1886 m. Pašušvyje, palaidota [[Pajieslys|Pajieslio]] bažnyčios šventoriuje. Teodora Pilsudska ir Petras Pilsudskis susilaukė 8 vaikų: Ana, Otonas ir Ildefonsas mirė vaikystėje, kiti vaikai – Valerija, Julija, Teresė, Vincentas ir [[Juzefas Vincentas Pilsudskis]]. == Bibliografija == * Stanisław Giedgowd, ''Wspomnienia'', Warszawa 1936 == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Vaizdas:Teodora Pilsudska Pajieslys.JPG|thumb|left|200px|Kapas Pajieslio bažnyčios šventoriuje]] {{DEFAULTSORT:Pilsudska}} [[Kategorija:Pilsudskiai]] [[Kategorija:Lietuvos bajorai]] p89tf2pqtm0a1gyphxua23up1dhz621 0 425126 7957649 6864839 2026-11-04T22:28:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957649 wikitext text/x-wiki {{coord|54|14|3|N|23|45|28|E|type:forest_region:LT|display=title}} {{Metelių RP}} [[Vaizdas:Trako miškas iš vakarų.JPG|thumb|260px|Trako miškas, žvelgiant nuo [[Žagariai (Lazdijai)|Žagarių]]]] '''Trako miškas''' – miškas pietų Lietuvoje, [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], 2 km į vakarus nuo [[Seirijai|Seirijų]]. Įeina į [[Metelių RP|Metelių regioninį parką]]. Apima ~7 km². Priklauso [[Veisiejų miškų urėdija]]i (Seirijų girininkijai). Miške vyrauja [[šilas|pušynai]] (34 %), yra [[eglynas|eglynų]] (27 %), [[beržynas|beržynų]] (14 %), [[juodalksnynas|juodalksnynų]] (10 %), [[ąžuolynas|ąžuolynų]] (9 %), [[uosynas|uosynų]] (3 %), [[drebulynas|drebulynų]] (2 %), [[skroblynas|skroblynų]] (1 %). Dauguma medynų yra pusamžiai (57 %), jaunuolynai sudaro 23 %, pribręstantys medynai 15 %, brandūs medžiai 5 %. Medynų vidutinis amžius – 52 metai. Miško reljefas kalvotas, aukščiausia kalva – Gaidžiakalnis. Įlomėse yra pelkių, mažų ežerėlių ([[Jonkiškės ežeras|Jonkiškės]], [[Gadeika (Straigiai)|Skuisto]]). Būdingi vėlėniniai jauriniai dirvožemiai, vietomis yra glėjiškų priemolių ir priesmėlių. Trako miške gyvena [[šernas|šernai]], [[kiškis|kiškiai]], [[stirna|stirnos]], [[lapė]]s, [[briedis|briedžiai]], [[kiaunė]]s, [[usūrinis šuo|usūriniai šunys]], [[voverė]]s, [[jerubė]]s, [[slanka|slankos]]. [[1960]] m. miškas paskelbtas Trako botaniniu draustiniu (dabar Metelių regioninio parko Trako botaninis-zoologinis draustinis, plotas 5,49 km²),<ref>[https://saugoma.lt/lt/teritorijos/trako-botaninis-zoologinis-draustinis Trako botaninis-zoologinis draustinis], ''saugoma.lt''</ref> sudarytas [[Trako gamtinis rezervatas]] (nuo 2001 m.). Trako miške yra vienintelė Lietuvoje [[bekotis ąžuolas|bekočių ąžuolų]] natūrali augavietė. Iš viso miške auga 379 aukštesniųjų augalų rūšys, tarp jų saugomi augalai – [[didžiažiedė rusmenė]], [[miškinė lelija]], [[plačialapis begalis]], [[geltonžiedžis pelėžirnis]], [[plačialapė klumpaitė]], [[ilgagalvis dobilas]], [[kalninė jonažolė]].<ref>http://lazdijai-turizmas.lt/lt/marsrutai-turistams/zirgais/trako-botaninis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090829125248/http://lazdijai-turizmas.lt/lt/marsrutai-turistams/zirgais/trako-botaninis/ |date=2009-08-29 }}</ref><ref>{{TLE|4|331}}</ref> Greta miško yra [[Paročkė]]s, [[Ročkiai|Ročkių]], [[Jonkiškė]]s kaimai. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lazdijų rajono miškai]] [[Kategorija:Lietuvos botaniniai draustiniai]] [[Kategorija:Lazdijų rajono saugomos teritorijos]] 52xxrvn9gryigw9cfqhh9wwmdpqzif5 0 434784 7957602 4940580 2026-11-04T19:17:09Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957602 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Posset pot.jpg|250px|miniatiūra|dešinėje|Poseto indas ( XVII a. pab. ar XVIII a. pr., Nyderlandai)]] '''Posetas''' ({{en|posset, poshote, poshotte}}) – britų [[patiekalas]] iš [[pienas|pieno]] ir [[vynas|vyno]] ar [[Sidras|sidro]] su priedais, kurio yra du variantai: * nuo [[Viduramžiai|viduramžių]] iki XIX a. – karštas gėrimas iš karšto pieno, sutraukinto karštu vynu (pvz., [[cheresas|cheresu]]) ar [[Elis|eliu]], dažnai pagardintas [[Cukrus|cukrumi]] ir [[prieskoniai]]s.<ref name="ayto">Posset. In: Ayto J. (2002) An A-Z of Food and Drink. Oxford University Press. p.266</ref> Viduramžiais buvo geriamas kaip priemonė sušilti, kaip priemonė nuo persišaldymo ir gėrimas, padedantis geriau užmigti.<ref name="ayto" /> * dabar – panašiai daromas, putėsių tipo pieno desertas, artimas [[Silebebas|silebebui]] ({{en|syllabub}}). Posetas gėrimas buvo daromas pieną pakaitinus iki virimo, tada pilamas vynas ar elis, kuris sutraukina, o tada į mišinį dėdavo prieskonius. ==Istorija== Žodis {{en|posset}} žinomas nuo XV a. Šio ir jo sinonimų ''poshet'', ''poshoote'', ''possyt'' ar ''possot'' [[Lotynų kalba|lotyniški]] atitikmenys buvo ''balducta'', ''bedulta'' ar ''casius''.<ref>Oxford English Dictionary, "posset"</ref> Russell'o knygoje „Boke of Nurture“ (apie 1460 m.) pateiktame įvairių valgių ir komponentų sąraše paminėtas ir ''Þe possate''. Tuo metu posetas dažnai būdavo pradinis komponentas, kuriuo prasidėdavo kiti receptai (pvz., „Padaryk tirštą posetą iš pieno su eliu“<ref>''Make a styf Poshote of Milke an Ale''</ref> ar „Paimk karvės pieno, pastatyk jį ant ugnies <...> ir padaryk tirštą posetą su eliu“<ref>''Take cowe Mylke, & set it ouer Þe fyre, & Þrow Þer-on Saunderys, & make a styf poshotte of Ale''</ref>). O po to eidavo jau pagrindinė recepto dalis.<ref>Harleian ms. 279, reprinted in ''Two Fifteenth Century Cookery Books'', EETS 1888</ref> Poseto receptai pateikti ir kituose XV a. šaltiniuose: užvirink pieną, įpilk vyno ar elio, nedėk [[valgomoji druska|druskos]], leisk ataušti, nukošk [[Varškė|varškę]], atidėk [[iIšrūgos|išrūgas]], pagardink [[imbieras|imbieru]], cukrumi, galbūt saldžiu vynu ir anyžiais.<ref>Item 130, Yale ms. Beinecke 163, edited and reprinted in ''An Ordinance of Pottage'', Hieatt 1988</ref><ref>"A posthot", Holkham ms. ???, edited and reprinted as ''A Noble Boke off Cookry ffor a Prynce Houssolde or Eny Other Estately Houssolde'', Napier 1888</ref> XIV-XV a. virtuvės knygose labai panašūs žodžiai ''possenet'', ''postnet'' ir ''posnet'' reiškė mažą puodą ar prikaistuvį.<ref>Item 1, ''Diversa Cibaria''; items 32, 54, ''Forme of Cury''; item 26, ''Diuersa Servicia''; item 32, ''Utilis Coquinario''; all reprinted in ''Curye on Inglysch'', Hieatt and Butler, 1985.</ref><ref>Item 89, Harleian ms. 279; "Stwed Beef" and "Stwed Mutton", Harleian ms. 4016; both reprinted in ''Two Fifteenth Century Cookery Books'', ibid.</ref> XVI a. ir vėliau posetą ėmė daryti naudodami [[Citrina|citrinų]] ar kitų [[Citrinvaisis|citrusinių vaisių]] sultis, [[grietinėlė|grietinėlę]] ir cukrų, dažnai dėdavo ir kiaušinių. === Poseto komplektai === Poseto komplektai ({{en|posset sets}}) posetui maišyti ir patiekti buvo populiari dovana, juos neretai darydavo iš [[Sidabras|sidabro]], jie dažnai buvo šeimos relikvija. Tokius komplektus sudarydavo puodas (dubuo ar taurė) patiekti, indas poseto maišymui ir paprastai įvairūs indeliai ingredientams bei [[šaukštas|šaukštai]]. Poseto komplektą, kurį Ispanijos ambasadorius įteikė Anglijos karalienei [[Marija I|Marijai I]] ir Ispanijos karaliui [[Pilypas II Habsburgas|Pilypui II]] jų sužadėtuvių proga 1554 m., manoma, pagamino [[Benvenutas Čelinis]]. Komplektas pagamintas iš [[krištolas|krištolo]], [[auksas|aukso]], [[brangakmenis|brangakmenių]] ir [[Emalis|emalio]]. Šis komplektas yra eksponuojamas ''Hatfield House'' rūmuose Anglijoje. Komplektą sudaro didelė dengta taurė su kojele, du atviri indai su kojelėmis, krištolinis indas, trys šaukštai ir dvi [[šakutė]]s. Pagrindinis poseto komplekto indas, turėjęs dvi rankenas šonuose ir snapelį, buvo vadinamas {{en|posset cup}}. Juos naudodavo ne tik posetui gerti, bet ir ligoniams, neįgaliesiems maitinti.<ref>“[http://unabridged.merriam-webster.com/unabridged/posset Posset Cup].” Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. 2014.. Web. 01 Feb. 2014.</ref> <gallery> Posset Pot with Chinese figures in a landscape, 1670-1685, probably London, tin-glazed earthenware - Gardiner Museum, Toronto - DSC01291.JPG File:Posset Pot with Crown Cover LACMA M.85.143a-b.jpg File:Posset Pot, England (probably Bristol), c. 1710 - Nelson-Atkins Museum of Art - DSC08664.JPG File:Posset Pot with Chinese figures in a landscape, dated 1674, Bristol, Brislington, or London, tin-glazed earthenware - Gardiner Museum, Toronto - DSC01289.JPG </gallery> == Posetas dabar == Dabar ''posetu'' dažniausiai vadina šaltą į silebebą panašų desertą, į kurio sudėtį įeina grietinėlė ir citrina. Taip pat žodžiu {{en|posset}} vadina ir pusiau suvirškintą pieną, kurį kartais atpila pažindyti kūdikiai.<ref>{{cite book|last=Waddilove|first=Rachel|title=The Babybook: How to Enjoy Year One|url=https://archive.org/details/babybookhowtoenj0000wadd|year=2006|publisher=Lion|location=Oxford|isbn=9780745952130|page=[https://archive.org/details/babybookhowtoenj0000wadd/page/65 65]|edition=1st}}</ref> == Nuorodos == {{Išnašos|2}} [[Kategorija:Pieniški valgiai]] [[Kategorija:Britų virtuvė]] 2kotxotd760h8o1ph259smxhenyo9vt 0 435949 7957611 7204215 2026-11-04T19:34:02Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957611 wikitext text/x-wiki '''Sūrjavanšiai''' ({{en|Suryavanshi}}) – asmenys, priklausantys Senovės Indijos ''Saulės dinastijai'' ({{en|Suryavansha, Suryavam(n)sham}}; {{hi|हिन्दी}}; {{sa|सूर्यवंश|sūrya-vaṃśa}}). Sūrjavanšių klanas yra senovinis [[Kšatrijai|kšatrijų]] klanas. Sūrjavanšiai laikomi seniausia ir didžiausia kšatrijų gimine. ''Sūrjavanša'' dinastija dar vadinama ''Adityavansa'' ({{sa|आदित्यवंश}}), ''Mitravansa'' ({{sa|मित्रवंश}}), ''Arkavanśa'' ({{sa|अर्कवंश}}) ir ''Ravivansa'' ({{sa|रविवंश}}). Ankstyvieji sūrjavanšiai laikė saulės dievą ([[Sūrja]], [[Aditjai]] ar ''Arka'') savo [[kuladevata]] ir faktiškai buvo saulės garbintojai. [[Gudžarai]] tikėjo esantys kilę iš Sūrjavanšių ir [[Čandravanšiai|Čandravanšių]] kšatrijų.<ref>{{Cite book|title=Costumes and ornaments of Chamba|author=Kamal Prashad Sharma|author2=Surinder Mohan Sethi|url=http://books.google.co.in/books?id=TQwKtSFn9FMC&pg=PA57&lpg|isbn=978-81-7387-067-5|year=1997}}</ref> Gudžarų antspaudai turėdavo Saulės emblemą.<ref>{{Cite book|title=Sun-worship in ancient India|author=Lālatā Prasāda Pāṇḍeya|publisher=Motilal Banarasidass|year=1971|page=245}}</ref> Gudžarų garbės titulas [[Mihira|Mihira]] reiškia 'Sūrja'.<ref>{{cite book|title=Śri Śaṅkara Bhagavatpādācārya's Saundaryalaharī|url=https://archive.org/details/srisankarabhagav0000chan|author=Chandrasekharendra Saraswati (Jagatguru Sankaracharya of Kamakoti)|author2=Śaṅkarācārya, Bharatiya Vidya Bhavan|publisher=Bharatiya Vidya Bhavan|year=2001|page=[https://archive.org/details/srisankarabhagav0000chan/page/335 339]}}</ref> Pvz., ''Samrat Mihira Bhoja'') == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Indijos klanai]] [[Kategorija:Hinduizmas]] r80w176n6159cpc0yru0vjr00o9h6y5 0 443001 7957556 7955739 2026-11-04T16:49:25Z Normantas Bataitis 145195 7957556 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Aktorius | Foto = SRK TagH.jpg | Tikras vardas = Shah Rukh Khan | Šalis = {{flag|Indija}} | Gimė = {{Gimė|1965|11|02|T}}<br />[[Naujasis Delis]], [[Indija]] | Mirė = | Sutuoktinė = Gauri Khan | Aktyvumo metai = 1988–dabar | Žymesni vaidmenys = „[[Deewana]]“ (liet. „Pašėlęs“, 1992),„[[Devdas]]“ (liet. ''Devdasas'', 2002), „[[My name is Khan]]“ (liet. ''Mano vardas yra Khanas'', 2010), | Apdovanojimai = }} '''Šahrukhas Khanas''' ({{hi|शाहरुख़ ख़ान|śāhruḵh ḵhān}}; g. [[1965]] m. [[lapkričio 2]] d.) – [[Indija|Indijos]] kino aktorius, prodiuseris, televizijos žvaigždė. Tituluojamas [[Bolivudas|Bolivudo]] karaliumi. Nuo karjeros kine pradžios nusifilmavo keliose dešimtyse įvairaus žanro filmų. Devintajame dešimtmetyje Shah Rukh Khan pasirodydavo įvairiose televizijos programose. [[1992]] m. debiutavo [[Bolivudas|Bolivude]]. Karjeros pradžioje įkūnijo neigiamus personažus, pavyzdžiui, filmuose „[[Darr]]“ ({{hi|डर}}, {{lt|Baimė}}), „[[Baazigar]]“ ({{hi| बाज़ीगर}}, {{lt| Lošėjas}}), „[[Anjaam]]“ ({{hi| अंजाम}}, {{lt |Pasekmė}}). Nuo [[1995]] m. pasižymėjo kaip romantinių komedijų aktorius. Pagrindinius vaidmenis atliko tokiose juostose kaip „[[Dilwale Dulhania Le Jayenge]]“ ({{hi|दिलवाले दुल्हनिया ले जायेंगे}}, {{lt|Mylintieji nuotakas pasiims}}), „[[Dil To Pagal Hai]]“ ({{hi|दिल तो पागल है}}, {{lt|Širdis yra pašėlusi}}), „[[Kuch Kuch Hota Hai]]“ ({{hi|कुछ कुछ होता है}}, {{lt|Kažkas vyksta}}) ir „[[Kabhi Khushi Kabhie Gham]]“ ({{hi|कभी खुशी कभी ग़म}}, {{lt|Būna laimės, būna liūdesio}}). Kiti žymūs filmai, kuriuose vaidino Šahrukhas Khanas: „[[Devdas]]“ ({{hi|देवदास}},{{lt|Devdasas}}), „[[Swades]]“ ({{hi|स्वदेश}}, {{lt|Gimtinė}}), „[[My name is Khan]]“ ({{lt|Mano vardas yra Khanas}}). Šahrukhas Khanas – [[kriketas|kriketo]] komandos „[[Kolkata Knight Riders]]“ bendrasavininkas. [[2007]] m. jis debiutavo kaip žaidimo „Kaun Banega Crorepati“ ({{lt| [[Kas laimės milijoną?]]}}) vedėjas. [[2014]] m. [[Los Andželas|Los Andželo]] laikraštyje „[[Los Angeles Times]]“ Khanas pavadintas didžiausia kino žvaigžde visame pasaulyje. Aktoriaus vardas nuolat minimas įtakingiausių [[Indija|Indijos]] asmenybių sąraše. == Žymiausi vaidmenys == {| class="wikitable sortable plainrowheaders" |- !scope="col"| Metai !scope="col"| Filmas !scope="col"| Vaidmuo |- | 1992 |''[[Deewana (1992 film)|Deewana]]'' | Raja Sahai |- | 1993 |''[[Baazigar]]'' | Ajay Sharma / Vicky Malhotra |- | 1994 | ''[[Kabhi Haan Kabhi Naa]]'' | Sunil |- | 1994 | ''[[Anjaam]]'' | Vijay Agnihotri |- | 1995 | ''[[Dilwale Dulhania Le Jayenge]]'' | Raj Malhora |- | 1997 | ''[[Dil To Pagal Hai]]'' | Rahul Khanna |- | 1998 | ''[[Kuch Kuch Hota Hai]]'' | Rahul Khanna |- | 2000 | ''[[Mohabbatein]]'' | Raj Aryan Malhotra |- | 2001 | ''[[Kabhi Khushi Kabhie Gham]]'' | Rahul Raichand |- | 2002 | ''[[Devdas (2002 Hindi film)|Devdas]]'' | Devdas Mukherjee |- | 2004 | ''[[Swades]]'' | Mohan Bhargava |- | 2007 | ''[[Chak De! India]]'' | Kabir Khan |- | 2010 | ''[[My Name Is Khan]]'' | Rizwan Khan |} == Nuorodos == * [https://www.imdb.com/name/nm0451321/?ref_=nv_sr_srsg_0_tt_6_nm_2_in_0_q_Shah%20Rukh%20K IMDB profilis] {{Aktorius-stub}} {{DEFAULTSORT:Khan, Shah Rukh}} [[Kategorija:Indijos aktoriai]] rt9lkdprknmhw7laqamqvooqxzf77j8 0 443492 7957471 7635402 2026-11-04T12:51:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957471 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė programinė įranga | pavadinimas = Steam | logotipas = Steam icon logo.svg | logotipo dydis = 180px | logotipo antraštė = | ekrano nuotrauka = | antraštė = | autorius = | kūrėjas = [[Valve Corporation]] | išleista = | paskutinė versija =1751405894 | būsena = | programavimo kalba = | operacinė sistema = | platforma = '''Asmeninio kompiuterio klientas:'''<br />[[Microsoft Windows]]<br />[[Mac OS X]]<br />[[Linux]]<br />'''Limituotas klientas:'''<br />[[PlayStation 3]]<br />[[iOS]]<br />[[Android]]<br />'''Steam Machine klientas:'''<br />[[SteamOS]] | dydis = | kalba = | žanras = Turinio platinimas<br />[[Skaitmeninių teisių valdymas]]<br />Socialinis tinklas | licencija = Patentuota | svetainė = {{URL|store.steampowered.com}} }} '''„Steam“''' – internetinė [[skaitmeninis platinimas|skaitmeninio platinimo]], [[skaitmeninių teisių valdymas|skaitmeninių teisių valdymo]] (DRM), [[multiplayer|daugelio žaidėjų]] socialinio tinklo platforma, sukurta „[[Valve]]“ korporacijos. Nors pradžioje programa buvo kurta naudojimui „[[Microsoft Windows]]“ operacinėje sistemoje, taip pat buvo sukurtos versijos ir „[[Mac OS X]]“ bei „[[Linux]]“ operacinėms sistemoms ir versija su funkcijų limitu „[[PlayStation 3]]“ konsolei. Internetinių pokalbių ir pirkimo internete aplikacijos buvo sukurtos „[[iOS]]“ ir „[[Android]]“ sistemas naudojantiems mobiliesiems įrenginiams. Didžiulis programinės įrangos pasisekimas lėmė tai, kad buvo sukurta „[[Steam Machine]]“ mikrokonsolių ir asmeninių kompiuterių linija bei Linux pagrindu pagrįsta operacinė sistema „[[SteamOS]]“. [[2014]] m. sausio mėn. duomenimis, „Steam“ internetinėje parduotuvėje yra per 3000 žaidimų, kuriuos galima atsisiųsti, programa naudojasi 75 mln. aktyvių naudotojų.<ref name="wired steam machine">{{cite web | url = http://www.wired.com/gamelife/2013/11/valve-steam-machines/ | title = Full Steam Ahead: Inside Valve’s Grand Plan to Replace Game Consoles With PCs | first = Chris | last = Kohler | date = 2013-11-04 | accessdate = 2013-11-04 | work = [[Wired (magazine)|Wired]] | archive-date = 2013-11-05 | archive-url = https://web.archive.org/web/20131105023535/http://www.wired.com/gamelife/2013/11/valve-steam-machines/ | url-status = dead }}</ref><ref name="devdays_steambiz">{{citation | url = http://www.youtube.com/watch?v=VcrmTXb92DE&list=PLckFgM6dUP2hc4iy-IdKFtqR9TeZWMPjm | title = Steam Business Update | work = Steam Dev Days| publisher = [[Valve Corporation]] | date = 2014-02-11 | quote= We reached a huge number just at the end of December of 75m active users. These aren't user accounts, these are actually users who own a product or have been active in the community in the last 90 days.}}</ref> 2014 m. birželio mėn. duomenimis vienu metu „Steam“ programa naudojosi daugiau kaip 8 mln.<ref>{{cite web | url = http://www.computerandvideogames.com/469733/steam-reaches-8-million-concurrent-users/ | title = Steam reaches 8 million concurrent users | first = Chris | last = Scullion |date = 2014-06-30 | accessdate = 2014-06-30 | publisher = Computer and Video Games }}</ref> naudotojų. [[2013]] m. spalio mėn. kompanijos „Screen Digest“ buvo apskaičiuota, kad 75 % internetu įsigytų žaidimų [[asmeninis kompiuteris|AK]] platformai buvo parsisiųsti naudojantis „Steam“ programa.<ref>{{cite web | url = http://www.bloomberg.com/news/2013-11-04/valve-lines-up-console-partners-in-challenge-to-microsoft-sony.html | title = Valve Lines Up Console Partners in Challenge to Microsoft, Sony | publisher = [[Bloomberg L.P.|Bloomberg]] | first = Cliff | last = Edwards | date = 2013-11-04 | accessdate = 2013-11-05 }}</ref> == Savybės == „Steam“ suteikia naudotojams galimybę keliuose kompiuteriuose įdiegti žaidimus ir jų atnaujinimus, taip pat tokias bendruomenines funkcijas kaip draugų sąrašai ir grupės bei duomenų saugojimo [[debesų kompiuterija|debesų kompiuterijos]] pagrindu ir balso ar tekstinių pokalbių žaidimo metu funkcijas. Programinė įranga suteikia nemokamą [[aplikacijų programavimo sąsaja|aplikacijų programavimo sąsają]] (API) pavadinimu „Steamworks“, kuri kūrėjams leidžia į savo produktus integruoti daugybę „Steam“ funkcijų, tokių kaip kompiuterių tinklų palaikymas ir žaidimų mačų organizavimas, ''in-game'' pasiekimai ({{en|achievements}}), mikrotransakcijos ir naudotojų „Steam Workshop“ įrankiu sukurto turinio palaikymas. == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Steam (content delivery)|Steam}} * [http://store.steampowered.com Oficiali svetainė] * [http://www.steampowered.com/steamworks/ Steamworks] – Steamworks informacija * [http://steamcommunity.com/ The Steam Community] – interneto prieiga prie Steam socialinio tinklo * [http://developer.valvesoftware.com/wiki/Category:Steam Valve Developer Community/Steam] – oficiali VDC wiki [[Kategorija:Programinė įranga]] [[Kategorija:Elektroninė komercija]] [[Kategorija:Socialiniai tinklai]] sa5mcs48088t2v5o9o7ag58109f1bv4 0 444988 7957537 7713267 2026-11-04T15:51:48Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957537 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė lokomotyvas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |vaizdas = TEP70 in Vilnius.jpg |vaizdo komentaras = TEP70 Vilniuje |valstybė = {{flag|URS}} |metai = [[1973]] m. |gamintojas = [[Kolomnos gamykla]] |dizaineris = |pabaiga = |pagamintų vienetų = |gaminamų vienetų = |pirmtakas = |savininkas = |operatoriai = [[Baltarusijos geležinkeliai]]<br>[[GoRail]]<br>[[Latvijos geležinkeliai]]<br>[[Kazachijos geležinkeliai]]<br>[[Lietuvos geležinkeliai]]<br>[[Rusijos geležinkeliai]]<br>[[Ukrainos geležinkeliai]]<br>[[Turkmėnijos geležinkeliai]] |talpa = |konstrukcija = |ilgis = |aukštis = |plotis = |aukštai = |durys = |ratai = |ratų skaičius = |svoris = 135 t |maksimalus greitis = 160 km/h |variklis = |kuras = [[dyzelinas]] |vėžė = [[1520 mm vėžė]] }} '''TEP70''' ({{ru|ТЭП70}}, ''тепловоз с электропередачей пассажирский, тип 70'') – [[lokomotyvas]] keleiviniams vagonams tempti ([[šilumvežis]]) su elektrine pavara, nuo [[1973]] m. gamintas [[Kolomnos gamykla|Kolomnos gamykloje]] ([[Kolomna]], [[Rusija]]). Iki šių dienų gausiai naudojamas [[Rusija|Rusijos]], [[Ukraina|Ukrainos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]], [[Latvija|Latvijos]], [[Estija|Estijos]], [[Uzbekistanas|Uzbekistano]], [[Kazachstanas|Kazachstano]] geležinkeliuose. Standartinis TEP70 pritaikytas judėti 1520 mm pločio [[geležinkelio vėžės|vėže]], turi po 3 ašis priekyje ir gale. Lokomotyvo ilgis 21,7 m, svoris 135 t. [[Variklis]] ED-121AU1, 4000 arklio jėgų. Išvysto 160 km/h greitį. Išleistos modifikacijos 2TE70, skirtas krovinių gabenimui (perveža iki 6000 t krovinių), taip pat keleiviniai lokomotyvai TEP70U ir TEP70BS. == Istorija == TEP70 pradėtas gaminti kaip galingesnė [[TEP60]] modifikacija. Inžinieriai pajėgė pagaminti galingesnį lokomotyvą, žymiai nepadidindami jo svorio. Pirmasis traukinys pagamintas [[1973]] m.<ref>{{Fadeev 2004|405}}</ref> 1974–1975 m. pirmieji šilumvežiai TEP70 pajudėjo [[TSRS]] geležinkeliais, 1980 m. pradėta jų serijinė gamyba.<ref>{{Fadeev 2004|406}}</ref> Lietuvoje eksploatuojamas nuo 1990 m.<ref>[https://railgallery.ru/model/77/ List of vehicles TEP70.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251029205310/https://railgallery.ru/model/77/ |date=2025-10-29 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-13).</ref> 2013 m. [[Lietuvos geležinkeliai]] turėjo 4 TEP70 ir TEP70BS lokomotyvus, jie daugiausia naudoti tempti greitąjį traukinį Vilnius–Klaipėda. == Galerija == <gallery> Teplovoz TEP70-394 in Saratov.jpg|TEP70-394 [[Saratovas|Saratove]] Tep70-p.jpg|Mašinisto pultas TEP70-0332_Nesterov_Russia_Nov2010.jpg|TEP70-0332 [[Nesterovas|Nesterove]] Diesel_locomotive_TEP70-0331.jpg|TEP70-0331 prie [[Belaja Kalitva|Belaja Kalitvos]] </gallery> == Šaltiniai == {{commonscat|Type TEP70 diesel locomotives}} {{ref}} [[Kategorija:Šilumvežiai]] oeftq3m9um4a6lkmq5zc3ulujsoatc9 0 445021 7957730 7752764 2026-11-05T03:48:33Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957730 wikitext text/x-wiki {{coord|55.5031|25.6086|display=title}} {{ltbaz|Utena, Marijos koplyčia 2.JPG|Panevėžio|Utenos|Utenos rajono savivaldybė|Utena|Sudeikių g.|tinkuotas mūras|1992 m.|}} '''Utenos Švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės koplyčia''' – katalikų [[koplyčia]], stovinti [[Utena|Utenoje]], [[Dauniškis (Utena)|Dauniškio]] rajone, Sudeikių gatvėje esančiame partizanų kapų kalnelyje. Priklauso [[Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia|Utenos Kristaus Žengimo į dangų parapijai]].<ref>http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/utenos/kristaus-zengimo/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081220223513/http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/utenos/kristaus-zengimo/ |date=2008-12-20 }}</ref> Kas savaitę vyksta sekmadieninės pamaldos. [[Vaizdas:Utenos Marijos koplyčia, interjeras.JPG|miniatiūra|200px|left|Koplyčios interjeras: ant šoninių sienų įrengtos atminimo plokštės su partizanų vardais]] == Istorija == Koplyčia pastatyta už verslininko ir mecenato, [[JAV]] lietuvio [[Aleksandras Žemaitis|Aleksandro Žemaičio]]<ref>{{cite web |title=Aleksandras ŽEMAITIS |url=https://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=896 |date=2024-09-20 |website=anykstenai.lt |publisher=Anykštėnų biografijų žinynas |access-date=2026-02-13}}</ref> ([[1911]]-[[1993]]) lėšas. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, A. Žemaitis lankėsi gimtinėje. Jis pritarė sumanymui Utenoje pastatyti memorialą Kančių kalnelyje [[Dauniškis|Dauniškio]] ežero pietvakarinėje pakrantėje. Ten po Antrojo pasaulinio karo buvo slapčia užkasti žuvusių partizanų palaikai, tarp jų – ir A. Žemaičio brolio J. Žemaičio-Maumedžio, partizanų būrio vado, žuvusio [[1948]] m. [[1993]] m. A. Žemaitis po staigios mirties palaidotas šioje koplyčioje. Apie sumanymą sukurti memorialą Aukštaitijos partizanų atminimui jo žmona Marija Žemaitienė (1920–2015) vėliau parengė ir [[1995]] m. išleido knygą „Kančių kalnelis“. Statinio [[kertinis akmuo]] buvo padėtas [[1992]] m. [[gegužės 14]] d. Projekto autoriai architektai Algimantas Kuras ir Antanas Remeikis. Teritorijoje aplink koplyčią, vadinamame partizanų kalnelyje, yra palaidota partizanų, kurie žuvo kovodami už Lietuvos laisvę, jiems atminti pastatyta daug kryžių. Priešingoje pusėje nuo koplyčios, Užpalių gatvėje, su šventoriumi ribojasi [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] tarybinių karių kapinės. [[2015]] m. koplyčios išorė buvo atnaujinta: nudažytos koplyčios lauko sienos, pakeistos pagrindinės ir išorinės durys.<ref>[http://udiena.lt/ivairenybes/item/4788-utenos-svc-mergeles-marijos-kankiniu-karalienes-koplycia-tikinciuosius-pasitiks-atsinaujinusi Utenos švč. Mergelės Marijos, Kankinių Karalienės koplyčia tikinčiuosius pasitiks atsinaujinusi]</ref> Koplyčioje pradėtos laikyti reguliarios pamaldos, į kurias gausiai renkasi uteniškiai ir miesto svečiai. Koplyčios [[kripta|kriptoje]] palaidoti fundatoriai Aleksandras ir Marija Žemaičiai.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2015/09/25/atmi_01.html Mirė Utenos koplyčios fundatorė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170927000050/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2015/09/25/atmi_01.html |date=2017-09-27 }}</ref> == Galerija == <gallery> Utena, Marijos koplyčia 3.JPG|Partizanų kapai Utenos Marijos koplyčia.JPG|Priekinis fasadas Unnamed2 - panoramio (4879).jpg|Vaizdas nuo Dauniškio ežero </gallery> == Literatūra == * Marija Žemaitienė. ''Kančių kalnelis''. Kaunas: Spindulys, 1995. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Chapel of St. Virgin Mary, Queen of Martyrs in Utena}} * [https://web.archive.org/web/20160304223547/http://utenainfo.lt/lt/marijos-kankiniu_karalienes_koplycia Utenos TIC: Marijos-Kankinių Karalienės koplyčia] * [http://www.kulturautenoje.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=224:utenos-v-marijos-kankini-karaliens-koplyia&catid=21:vargonai&Itemid=16 Utenos koplyčios vargonininkai] * [http://www.old.utena.eu/fotogalerija_10_04_02.htm Utenos koplyčia (fotogalerija)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201229204716/http://old.utena.eu/fotogalerija_10_04_02.htm |date=2020-12-29 }} [[Kategorija:Utena]] [[Kategorija:Utenos rajono koplyčios]] g2o0hmi45ny0acmafxdf2dv849tz6q9 0 445959 7957557 7955786 2026-11-04T16:50:25Z Normantas Bataitis 145195 7957557 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Aktorius | Tikras vardas = Fatima Rashid Dutt |Foto = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Šalis = {{flag|Indija}} | Gimė = {{Gimė|1929|06|01}}<br />[[Kalkuta]], [[Britų Indija]] | Mirė = {{Mirė|1981|05|03|1929|06|01}}<br />[[Bombėjus]], [[Maharaštra]], [[Indija]] | Sutuoktinė = [[Sunil Dutt]] | Aktyvumo metai = 1935, 1942–1967 | Žymesni vaidmenys = „[[Awaara]]“ (liet. ''Valkata'', 1951), „[[Shree 420]]“ (liet. ''Ponas Agavikas'', 1955), „[[Mother India]]“ (liet. ''Motina Indija'', 1957) | Apdovanojimai = }} '''Nargis Dut''' ({{hi|नर्गिस}}, [[1929]] m. [[birželio 1]] d. – [[1981]] m. [[gegužės 3]] d.), tikrasis vardas '''''Fatima Rašid''''' ({{hi|फातिमा राशिद}}) – [[Indija|Indijos]] kino aktorė, viena ryškiausių [[Bolivudas|Bolivudo]] žvaigždžių. Pirmą kartą ekrane pasirodė jau [[1935]] m., tačiau tikroji debiuto kine valanda išmušė [[1942]] m., nusifilmavus juostoje „[[Tamanna]]“ ({{hi|तमन्ना}}, {{lt|Troškimas}}). Nargis karjera nebuvo ilga, tačiau aktorė spėjo nusifilmuoti keliose dešimtyse didelės sėkmės susilaukusių juostų, kaip antai: [[„Barsaat]]“ ({{hi|बरसात}}, {{lt|Lietus}}), „[[Mother India]]“ ({{lt|Motina Indija}}), „[[Awaara]]“ ({{hi|आवारा}}, {{lt|Bastūnas}}), „[[Shree 420]]“ ({{hi|श्री ४२०}}, {{lt|Ponas Agavikas}}). Aktorė gerai žinoma dėl nepamirštamo dueto su kita [[Indija|Indijos]] kino legenda – [[Raj Kapoor]]. [[1948]]–[[1956]] m. jie kartu nusifilmavo keliolikoje filmų. Nargis ir [[Raj Kapoor]] kurį laiką buvo pora ir realiame gyvenime, tačiau vėliau išsiskyrė. [[Raj Kapoor]] tuo metu jau buvo vedęs ir turėjo vaikų. [[1958]] m. Nargis ištekėjo už aktoriaus bei režisieriaus [[Sunil Dutt]] ir pasitraukė iš aktyvios vaidybos. [[1981]] m. Nargis mirė nuo [[kasos vėžys|kasos vėžio]]. Nuo [[1965]] m. teikiamas [[Nargis Dutt]] vardo apdovanojimas. == Filmografija == {{div col|3}} * ''[[Talashe Haq]]'' (1935) * ''[[Tamanna (1942 film)|Tamanna]]'' (1942) * ''[[Taqdeer (1943 film)|Taqdeer]]'' (1943) * ''[[Humayun (film)|Humayun]]'' (1945) * ''[[Bisvi Sadi]]'' (1945) * ''[[Nargis (film)|Nargis]]'' (1946) * ''*[[Mehandi (1947 film)|Mehandi]]'' (1947) * ''[[Mela (1948 film)|Mela]]'' (1948) * ''[[Anokha Pyar]]'' (1948) * ''[[Anjuman (1948 film)|Anjuman]]'' (1948) * ''[[Aag (1948 film)|Aag]]'' (1948) * ''[[Roomal]]'' (1949) * ''[[Lahore (film)|Lahore]]'' (1949) * ''[[Darogaji]]'' (1949) * ''[[Barsaat (1949 film)|Barsaat]]'' (1949) * ''[[Andaz (1949 film)|Andaz]]'' (1949) * ''[[Pyaar]]'' (1950) * ''[[Meena Bazaar]]'' (1950) * ''[[Khel (film)|Khel]]'' (1950) * ''[[Jogan (1950 film)|Jogan]]'' (1950) * ''[[Jan Pahchan]]'' (1950) * ''[[Chhoti Bhabbi]]'' (1950) * ''[[Babul (1950 film)|Babul]]'' (1950) * ''[[Aadhi Raat]]'' (1950) * ''[[Saagar (1951 film)|Saagar]]'' (1951) * ''[[Pyar Ki Baaten]]'' (1951) * ''[[Hulchul (1951 film)|Hulchul]]'' (1951) * ''[[Deedar (1951 film)|Deedar]]'' (1951) * ''[[Awaara]]'' (1951) * ''[[Sheesha (1952 film)|Sheesha]]'' (1952) * ''[[Bewafa (1952 film)|Bewafaa]]'' (1952) * ''[[Ashiana]]'' (1952) * ''[[Anhonee]]'' (1952) * ''[[Amber (film)|Amber]]'' (1952) * ''[[Shikast]]'' (1953) * ''[[Paapi]]'' (1953) * ''[[Dhoon]]'' (1953) * ''[[Aah (film)|Aah]]'' (1953) * ''[[Angarey]]'' (1954) * ''[[Shree 420]]'' (1955) * ''[[Jagte Raho]]'' (1956) * ''[[Chori Chori]]'' (1956) * ''[[Pardesi (1957 film)|Pardesi]]'' * ''[[Mother India]]'' (1957) * ''[[Lajwanti]]'' (1958) * ''[[Ghar Sansar]]'' (1958) * ''[[Adalat (1958 film)|Adalat]]'' (1958) * ''[[Yaadein (1964 film)|Yaadein]]'' (1964) * ''[[Raat Aur Din]]'' (1967) * ''[[Tosa oneira stous dromous]]'' (1968) {{div col end}} == Nuorodos == * [https://www.imdb.com/name/nm0004291/?ref_=nv_sr_srsg_3_tt_1_nm_7_in_0_q_Nargis IMDB profilis] [[Kategorija:Indijos aktoriai]] 4sf9ip827erjn0ar44wzikj66jqbaqy 0 457347 7957555 7955781 2026-11-04T16:48:28Z Normantas Bataitis 145195 7957555 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai}} {{Aktorius | Foto = KAJOL.jpg | Tikras vardas = Kājol | Šalis = {{flag|Indija}} | Gimė = {{birth date and age|1974|08|05}}<br />[[Bombėjus]], [[Maharaštra]], [[Indija]] | Mirė = | Sutuoktinis = Ajay Devgan | Aktyvumo metai = 1992–2012 | Žymesni vaidmenys = „[[Kabhi Khushi Kabhi Gam]]“ (liet. „Būna laimės, būna skausmo“, 2001), „[[Kuch Kuch Hota Hai]]“ (liet. ''Kažkas vyksta'', 1998), „[[My Name is Khan]]“ (liet. ''Mano vardas Khanas'', 2010), | Apdovanojimai = Filmfaire geriausia aktorė (1996, 1999, 2002, 2007, 2011 m.) }} '''Kadžol Devgan''' ({{hi|काजोल देवगन|Kājol Devgan}}; g. [[1974]] m. [[rugpjūčio 5]] d.) – [[Indija|Indijos]] aktorė, daugiausia vaidinanti [[Bolivudas|Bolivudo]] filmuose. Gimė [[bengalai|bengalų]]-[[marathai|marathų]] šeimoje [[Mumbajus|Mumbajuje]], tėvai – aktorė [[Tanuja|Tanudža]] ir režisierius Šomu Mukherdži. Jos šeima buvo aktorių dinastijos dalis: žymi aktorė [[Rani Mukherji|Rani Mukherdži]] yra Kadžol pusseserė. Aktorė karjerą pradėjo būdama šešiolikos – [[1992 m.]] debiutavo filme ''Bekhudi'', kuris didelės sėkmės nesulaukė. [[1993 m.]] vaidino populiariame filme ''[[Baazigar]]''. Ši juosta žymi Kadžol ir [[Shahrukh Khan|Šahrukh Khano]] dueto [[Bolivudas|Bolivude]] pradžią. Kadžol pasižymėjo vaidindama filmuose ''[[Karan Arjun]]'' ir ''[[Dilwale Dulhania Le Jayenge]]''. Pastarasis filmas – vienas sėkmingiausių Bolivudo istorijoje. Tačiau sėkmingiausios Kadžol juostos – [[Karan Johar|Karano Džoharo]] režisuotos ''[[Kuch Kuch Hota Hai]], [[Kabhi Khushi Kabhi Gam]]'' ir ''[[My Name is Khan]]''. Visuose šiuose filmuose Kadžol vaidino Šahrukho Khano partnerę. == Apdovanojimai == * [[Filmfair]] geriausia aktorė: ** 1996 m. (''Dilwale Dulhania Le Jayenge'') ** 1999 m. (''Kuch Kuch Hota Hai'') ** 2002 m. (''Kabhi Khushi Kabhi Gam'') ** 2007 m. (''Fanaa'') ** 2011 m. (''My Name is Khan'') == Nuorodos == * [https://www.imdb.com/name/nm0004418/?ref_=nv_sr_srsg_0_tt_1_nm_7_in_0_q_Kajol IMDB profilis] [[Kategorija:Indijos aktoriai]] joupisao0bxzoyur3umaywyhdzlyw3d 0 460199 7957594 7879116 2026-11-04T19:08:12Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957594 wikitext text/x-wiki '''Heteroglosija''' – terminas, apibrėžiantis skirtingų įvairovių egzistavimą vienoje „[[kalba|kalboje]]“ ({{gr|hetero-}} 'skirtingas' ir ''glōssa'' 'kalba'). Šiuo atveju terminas išverčia rusišką terminą ''разноречие'' („skirtingas kalbiškumas“), kuris buvo pristatytas rusų lingvisto [[Mikhail Bakhtin|Michailo Bachtino]] 1934 metų esė „[[Diskursas]] romane“ ({{ru|Слово в романе}}). M. Bachtinas teigia, jog romano jėga ir konfliktas kyla iš skirtingų kalbos tipų: veikėjų kalbos, pasakotojų kalbos ir net autoriaus kalbos. Jis apibrėžia heteroglosiją kaip „kito kalbą kito kalboje, tarnaujančia tam, kad išreikštų autoriaus ketinimus, iškreiptu būdu.“ M. Bachtinas akcentuoja autoriaus tiesioginį pasakojimą, užuot akcentavęs tik dialogą tarp veikėjų, kaip pagrindinį šio aspekto konfliktą. == Kalbos požiūriai == M. Bachtinas manė, jog modernus [[romanas]] yra geriausia heteroglosijos eksploatacijos forma, visiškai skirtingai nei [[epas]] (ir šiek tiek mažesniu laipsniu, nei paprasta [[poezija]]). [[Lingvistika|Lingvistinė]] romano energija buvo matoma savo konflikto ekspresijoje, tarp skirtingų garsų, perteikiančių romano elementus. M. Bachtino požiūriu, bet kokia kalba, susiskirsto į daug balsų: „socialinius dialektus, charakteristinės grupės elgesį, profesionalius [[žargonas|žargonus]], bendrąsias kalbas, įvairias amžiaus grupių kalbas, tendencingas kalbas, valdžios institucijų kalbas, kalbas iš įvairių visuomenės sluoksnių ir praeinančių madų“. M. Bachtinas tvirtina, jog ši garsų įvairovė, yra išskirtinė romano kaip žanro savybė. Tradicinės stilistikos rūšis, kaip epinė poezija, neturi heteroglosijai būdingų savybių. M. Bachtino žodžiais, „poezija nuasmenina 'dienas' kalboje, tuomet proza, kaip mes pamatysime, dažnai sąmoningai dar tik padidina skirtumą tarp jų…“ Išplėsdamas savo argumentą, M. Bachtinas teigia, kad visos kalbos atstovauja skirtingą požiūrį apie pasaulį, charakterizuojamą savo prasmėmis ir vertybėmis. Šiuo požiūriu, kalba yra „persmelkianti visus ketinimus ir instinktus“, ir taip nelieka jokių neutralių žodžių. Net labiausiai niekuo neišsiskiriantis sakinys turi prieskonį, nesvarbu ar apie profesiją, vakarėlį, kartą, vietą ar laiką. M. Bachtinui žodžiai neegzistuoja tol, kol jie yra ištarti, ir nuo to momento jie yra įspausti kalbėtojo parašu. M. Bachtinas atpažįsta žodžio veiksmą, ar rašybos, kaip literatūros žodinį vaidmenį, tą, kuris reikalauja kalbėtojų ar autorių užimti atitinkamas pozicijas net jei reikia padaryti tik tokį paprastą dalyką kaip pasirinkti dialektą, kuriuo jie kalbės. Skirtingos kalbos yra dažnai atpažįstamos skirtingomis sąlygomis. M. Bachtinas duoda mums neraštingo [[Valstietis|valstiečio]] pavyzdį, kuris kalba [[bažnytinė slavų kalba|bažnytine slavų kalba]] su Dievu, su savo šeima kalba savitu [[Dialektas|dialektu]], dainuoja dainas kitų dialektu, ir bando sukurti labai aukštos klasės dialektą, kuomet jis rašo peticijas vietinėms valdžios institucijoms. M. Bachtinas teigia, kad prozos rašytojas turi priimti ir apgyvendinti šias visas kalbas savo darbuose. == Hibridinė kalbėsena == Hibridinė kalbėsena, kaip teigia M. Bachtinas, yra ištrauka, kuri įdarbina tik vieną kalbėtoją – pavyzdžiui, autorių – ir vieną ar daugiau jo kalbos rūšių. Dviejų skirtingų kalbų suderinimas su savimi atneša prieštaravimus ir konfliktus tikėjimo sistemose. Tiriant anglų komiškuosius romanus, ypač [[Charles Dickens|Čarlio Dikenso]] darbus, M. Bachtinas atpažino šio argumento pavyzdžius. Č. Dikenso parodijos, tiek apie „bendrąja kalbą“, tiek apie [[Parlamentas|Parlamento]] kalbą arba aukštos klasės banketus, naudojasi paslėptomis kalbos rūšimis, tam, kad sukurtų savotišką humorą. Viename skyriuje Č. Dikensas pakeičia savo kalbą iš autorinės pasakojimo kalbos į formalizuotą kalbą, beveik epinį toną, aprašydamas nieko neišsiskiriančio biurokrato kalbą. Jo parodijos tikslas buvo biurokrato savimylos jausmo ir pasipūtimo aprašymas. Paslėptos kalbos naudojimas, be kalbėtojo ypatingo kalbos tono pokyčio, yra būtent tai, kas suteikia parodijai veiksmingumo. Tai M. Bachtino nuomone, yra hibridinė kalba. Šiuo atveju vyrauja konfliktas tarp faktinio pasakojimo ir čaižios hiperbolės naujo, epinio/formalistinio tonų. M. Bachtinas veda mus toliau tam, kad aptartume pokalbio sąsajas. Jo požiūriu, net paprastas dialogas yra pilnas citatų ir nuorodų, dažniausiai, „visi sako“ arba „aš tai girdėjau“. Nuomonė ir informacija yra perduota darant nuorodą į neapibrėžtą bendrą šaltinį. Šių nuorodų būdais, žmonės atrankos būdu įsisaviną kitų kalbas ir paverčią jas savomis. M. Bachtinas identifikuoja specifinį kalbos tipą, „autoritetingą kalbą“, kuri prašosi būti įsisavinama skaitytojo arba klausytojo; pavyzdžiais galėtų būti: religinė dogmą, arba mokslinė teorija, arba populiari knyga. Šis diskurso kaip buvo manyta seniau yra, užbaigtas, hierarchiškai tobulesnis, ir reikalauja „besąlygiškos ištikimybės“ užuot priimdamas skirtingas interpretacijas. Būtent todėl, M. Bachtinas teigia, jog autoritetinga kalba vaidina nežymų vaidmenį romane. Dėl to, jog pastaroji nėra atvira interpretacijoms, ir negali tapti hibridine kalbėsena. M. Bachtinas daro išvadas, teigdamas, kad pagrindinis romano vaidmuo yra nupiešti autoritetingą klausimą, ir leisti, jog pastarasis būtų laikomas tikru ir atviru įvairioms interpretacijos. Tiesa sakant, romanai ne tik veikia, heteroglosijos metodais, bet ir skatina juos naudoti kuo dažniau; nes juk kurti priešingai, būtų artistinė nesėkmė. == Koncepcijos įtaka == M. Bakhtinas mano, jog heteroglosija buvo dažnai įdarbinama postmoderniosios kritikos, suvokiamos teologiniu ir autoritariniu pobūdžiu, kultūros kontekste. Ypatingai pastarosios stipri panieka populiariosioms meno ir literatūros formoms – archetipiškai išreikšta [[Theodor Adorno|T. Adorno]] ir [[Max Horkheimer|M. Horkheimerio]] kultūros pramonės analizėje – jos buvo kritikuojamas kaip „monoglosijos“ šalininkės; praktikuojančios kultūros mokslus, ir naudojančios M. Bachtino pagrindinę koncepciją teorizuoti kritišką masiškai gaminamų visuomenės pramogų įsisavinimą. Dorota Heilė ({{en|Dorothy Hale}}) pritaikė heteroglosijos koncepciją afroamerikiečių literatūroje „M. Bachtinas afroamerikiečių literatūros teorijoje“, aprašančią apie vergą pasakotoją, kuris prisimena savo nelaisvę ar rasinius [[Bliuzas|bliuzo]] pasakojimus, kaip aiškius afroamerikiečių balsus, kurie konfliktuoja su kitais dialektais. D. Heilės požiūriu, heteroglosija yra tokia pati kaip ir [[W. E. B. Du Bois]] požiūris apie afroamerikiečių dvigubą sąmonė, perplėštą tarp amerikietiškos patirties ir afrikietiško paveldo. Afroamerikiečių literatūra, iš prigimties, turi labai galingą ir pastovią heteroglosijos formą. D. Heilei tai yra ne tik literatūrinė forma, bet ir afroamerikiečių lingvistinės tapatybės ženklas. D. Heilė kritikuoja W. E. B. Du Bois dėl afroamerikiečių dvigubos sąmonės ribojimo, identifikuojant afroamerikiečių sąmonę, kaip ypatingai universalų heteroglosijos atvejį, ir lyginant afroamerikiečių padėtį su M. Bachtino hipotetiniu valstiečiu. D. Heilė teigė, jog pats faktas, kad heteroglosija yra socialinė konstrukcija, kuri suteikė lygybės viltį afroamerikiečiams, nes pastaroji pareiškia, jog jie yra kitokie ir nelygūs tik todėl, kad visuomenė juos tokius padarė, o ne dėl to, jog jie paveldėjo šiuos būdingus bruožus. == Šaltiniai == * {{cite book | author = Bakhtin, M.M. | year = 1981 | title = The Dialogic Imagination: Four Essays | url = https://archive.org/details/dialogicimaginat0000bakh | editor=Michael Holquist | location=Austin | publisher=University of Texas Press | isbn = 0-292-71534-X }} * {{cite book | author = Bakhtin, M.M. | year = 1993 | title = Speech Genres, and other Late Essays |editor1=Caryl Emerson |editor2=Michael Holquist | location=Austin | publisher=University of Texas Press | isbn = 978-0-292-72046-6 }} * {{cite book | author = Bakhtin, M.M. | year = 1994 | title = The Bakhtin Reader | url = https://archive.org/details/bakhtinreadersel0000bakh | editor=Pam Morris | location=Oxford | publisher=Oxford University Press | isbn = 0-340-59267-2 }} * {{cite book | author = Bakhtin, M.M. | year = 2004 | title = Literary Theory: An Anthology | url = https://archive.org/details/literarytheoryan0000unse_i5o3 |editor1=Rivkin, J |editor2=Ryan, M. | location= New York| publisher=Blackwell | isbn = 978-1-4051-0696-2 }} * {{cite book | editor = During, S. | year = 1993 | title = The Cultural Studies Reader | url = https://archive.org/details/culturalstudiesr00duririch | location= London | publisher=Routledge | isbn = 0-415-07709-5 }} * {{cite journal | author = Hale, D.| title = Bakhtin in African American Literary Theory | journal = English Literary History | year = 1994 | volume = 2 | pages = 445–471}} * {{cite journal | author = Zbinden, K | title = Traducing Bakhtin and Missing Heteroglossia | journal = Dialogism: An International Journal of Bakhtin Studies | year = 1998 | volume = 2 | pages = }} [[Kategorija:Kalbotyra]] mku0qfdcv2m2u66j106feqtsjfi089d 0 467557 7957472 7934509 2026-11-04T12:52:00Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957472 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:OS informacija |pavadinimas = SteamOS |paveikslėlis = [[Vaizdas:KDE Plasma 5.23 on Steam Deck Desktop screenshot.png|300px]] |antraštė = |kūrėjas = [[Valve Corporation]] |šeima = [[Unix]] |paskutinė_versija = 3.5.19 |paskutinės_versijos_data = 2024 m. balandžio 24 d.<ref>„[https://steamcommunity.com/games/1675200/announcements/detail/4202497395509210058?snr=2___ SteamOS 3.5.19 Update: Grey Park Seagull]“ – Valve Corporation. ''Nuoroda tikrinta 2024-06-25''.</ref> |kodo_modelis = [[Atviras kodas]] |branduolio_tipas = [[Monolitinis branduolys|Monolitinis]] ([[Linux (branduolys)|Linux]]) |licencija = Atviro kodo su kai kuriais patentuotais komponentais |svetainė= [http://store.steampowered.com/steamos/ store.steampowered.com] |logotipas=[[Vaizdas:SteamOS wordmark.svg|200px]]}} '''SteamOS''' – [[Linux]] [[operacinės sistemos]] distribucija, kuriama „[[Valve Corporation|Valve]]“ korporacijos kaip pagrindinė [[Steam Machine]] žaidimų konsolių sistema.<ref>{{cite web |url= http://uk.gamespot.com/news/valve-reveals-steam-machines-6414959 |title= Valve reveals Steam Machines |date= 2013-09-25 |accessdate= 2013-09-30 |first= Eddie |last= Makuch |work= [[GameSpot]] |archive-date= 2013-09-30 |archive-url= https://web.archive.org/web/20130930035955/http://uk.gamespot.com/news/valve-reveals-steam-machines-6414959 |url-status=dead }}</ref> Pirmoji operacinės sistemos versija buvo išleista [[2013]] m. [[gruodžio 13]] d., pradėjus Steam Machine konsolių galutinių naudotojų beta testavimą. SteamOS 1.0 ir SteamOS 2.0 buvo paremtos [[Debian]]. 2022 metais vasario mėnesį Valve išleido nešiojamą žaidimų kompiuterį [[Steam Deck]] su SteamOS 3.0, kuri sukurta Arch Linux pagrindu ir naudoja KDE Plasma 5 darbalaukio aplinką. == Savybės == SteamOS projektuota specialiai žaisti kompiuterinius žaidimus. Naudotojai turi galimybę transliuoti žaidimų vaizdą iš savo [[Microsoft Windows|Windows]] ar [[macOS]] kompiuterių į kompiuterius su SteamOS sistema, kuri pasižymi tokiomis pat šeimos dalijimosi funkcijomis ir apribojimais kaip [[Steam]].<ref>{{cite web |url= http://news.cnet.com/8301-1023_3-57604206-93/valve-fires-up-steamos-its-bid-for-living-room-pc-gaming/ |title= Valve fires up SteamOS, its bid for living room PC gaming |date= 2013-09-23 |accessdate= 2013-09-28 |first= Nick |last= Statt |work= CNET |archive-date= 2013-10-29 |archive-url= https://web.archive.org/web/20131029195450/http://news.cnet.com/8301-1023_3-57604206-93/valve-fires-up-steamos-its-bid-for-living-room-pc-gaming/ |url-status= dead}}</ref> Operacinė sistema yra [[atviras kodas|atviro kodo]], todėl kiekvienas gali remtis šiuo kodu kurdamas nuosavą versiją arba pritaikyti jau esamą [[išeitinis kodas|išeitinį kodą]].<ref>{{cite web |url= http://www.bbc.co.uk/news/technology-24207129 |title= Valve announces SteamOS as it renews living room push |date= 2013-09-23 |accessdate= 2013-09-28 |first= Dave |last= Lee |work= [[BBC]]}}</ref><ref>{{cite web |url= http://www.cnet.com/uk/news/valves-steam-machine-lineup-poses-massive-threat-to-gaming-status-quo/ |title= Valve's Steam Machine lineup poses massive threat to gaming status quo |date= 2014-01-07 |accessdate= 2014-04-25 |first= Nick |last= Statt |work= CNET}}</ref> Kadangi SteamOS skirta žaisti žaidimus, ji neturi daugelio įdiegtų funkcijų, išskyrus interneto naršymą ir prieigą prie žaidimų. Pavyzdžiui, joje nėra [[failų tvarkyklė]]s ar [[paveikslėlių peržiūra|paveikslėlių peržiūros]]. Tačiau naudotojai turi galimybę prisijungti prie [[GNOME]] darbastalio aplinkos ir atlikti tokias užduotis, kaip, pvz., įdiegti programinę įrangą.<ref name="ars">{{cite web |url= http://arstechnica.com/gaming/2013/12/valve-releases-steamos-beta-early-build-your-own-system-requirements/ |title= Valve releases SteamOS beta, early build-your-own system requirements |date= 2013-12-14 |accessdate= 2013-12-15 |first= Andrew |last= Cunningham |work= Ars Technica}}</ref> Nors šiuo metu operacinė sistema oficialiai nepalaiko filmų ir muzikos transliavimo paslaugų iš „[[Netflix]]“ bei „[[Spotify]]“ platformų, „Valve“ derasi su šiomis bendrovėmis, siekdama įtraukti jų naudojamas funkcijas į SteamOS.<ref>{{cite web |url= http://www.engadget.com/2013/11/04/valve-steam-machine-hands-on/ |title= This is Valve's Steam Machine prototype and SteamOS (hands-on) |date= 2013-11-04 |accessdate= 2013-11-24 |first= Ben |last= Gilbert |work= Engadget}}</ref><ref name="TechRadar">{{cite web |url= http://www.techradar.com/reviews/pc-mac/software/operating-systems/steamos-beta-1209037/review/ |title= Hands on: SteamOS Beta review |date= 2013-12-20 |accessdate= 2013-12-20 |first= Henry |last= Winchester |work= TechRadar}}</ref> OS iš prigimties palaiko „[[Nvidia]]“, „[[Intel]]“ ir „[[Advanced Micro Devices|AMD]]“ grafikos procesorius.<ref>http://www.engadget.com/2013/11/04/valve-steam-machine-hands-on/</ref><ref>{{cite web | url = http://www.polygon.com/2014/1/9/5292772/steamos-update-adds-support-for-amd-graphics-cards | title = Valve updates SteamOS to add support for AMD cards | first = Samit | last = Sarkar | date = 2014-01-09 | accessdate = 2014-01-09 | publisher = Polygon }}</ref> „Valve“ pareiškė planuojantys įdiegti palaikymą filmų, televizijos peržiūrai ir muzikos perklausai iki išleidžiant naudojimui skirtą SteamOS versiją.<ref>{{cite web | url = http://www.gamasutra.com/view/news/208665/Music_video_on_Steam_Valve_to_further_encroach_on_console_territory.php | title = Valve aims for SteamOS to have music, video services ready for launch | first = Kris | last = Graff | date = 2014-01-15 | accessdate = 2014-01-15 | publisher = Gamasutra | archive-date = 2014-01-16 | archive-url = https://web.archive.org/web/20140116135927/http://www.gamasutra.com/view/news/208665/Music_video_on_Steam_Valve_to_further_encroach_on_console_territory.php | url-status = dead }}</ref> == Sistemos reikalavimai == Dabartiniai SteamOS sistemos aparatinės įrangos reikalavimai:<ref>{{Cite web| url = http://store.steampowered.com/steamos/buildyourown | title = Build your own Steam Machine | publisher = [[Valve Corporation]]}}</ref> * [[Intel]] arba [[AMD]] 64 bitų procesorius * 4 GB (ar daugiau) [[RAM]] * 200 GB ar daugiau vietos [[standusis diskas|standžiajame diske]] * [[NVIDIA]], [[Intel]] arba [[AMD]] vaizdo plokštė (Radeon 8500 arba naujesnė) * USB prievadas sistemos įdiegimui * [[UEFI]] pradinė paleistis sistemos įdiegimui == Nuorodos == * [http://store.steampowered.com/steamos/ Oficiali svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Linux platinamieji paketai]] [[Kategorija:Laisvosios operacinės sistemos]] 9t0cdcjwu45xc56kvu6lu4g4no5ds0w 0 486359 7957715 7001051 2026-11-05T02:52:16Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957715 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Under the Mistletoe | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Justin Bieber]] | Viršelis = Under the Mistletoe.jpg | Išleistas = [[2011]] m. [[lapkričio 1]] d. | Įrašytas = [[2011]] m. | Žanras = [[Popmuzika|Pop]], [[R&B]], kalėdinė muzika | Trukmė = 37:51 | Leidėjas = [[Island Records|Island]] | Prodiuseris = Scooter Braun, Kuk Harrell, The Messengers, [[Usher]], C. „Tricky“ Stewart, Sean K, Aaron Pearce, Bernard Harvey, [[Justin Bieber]], Nick Turpin, Josh Cross, James „Big Jim“ Wright, [[Mariah Carey]], Jay Riehl, Randy Jackson, Antwan Thompson, Boogie Wizzard, [[Chris Brown]] | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|3|5}} [http://www.allmusic.com/album/under-the-mistletoe-r2307687/review] * [[Entertainment Weekly]] C+ [http://www.ew.com/article/2011/11/02/under-mistletoe-review-justin-bieber] * [[The Guardian]] {{Rating|2|5}} [http://www.guardian.co.uk/music/2011/dec/08/justin-bieber-under-mistletoe-review] | Ankstesnis albumas = „[[My World 2.0]]“<br /> <small>(2010)</small> | Šis albumas = '''„Under the Mistletoe“'''<br /> <small>(2011)</small> | Kitas albumas = „[[Believe (Justin Bieber albumas)|Believe]]“<br /> <small>(2012)</small> }} '''Under the Mistletoe''' – antrasis studijinis [[Kanada|kanadiečių]] atlikėjo [[Justin Bieber]] albumas, išleistas 2011 m. lapkričio 1 d. Tai – pirmasis atlikėjo kalėdinės muzikos albumas. Nors albumas sulaukė skirtingų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web |url=http://www.metacritic.com/music/under-the-mistletoe/critic-reviews |title=Critic Reviews for Under the Mistletoe at Metacritic |publisher=Metacritic |access-date=2011-12-18 |archive-date=2012-01-13 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120113120344/http://www.metacritic.com/music/under-the-mistletoe/critic-reviews |url-status=dead}}</ref>, jis debiutavo pirmojoje „[[Billboard 200]]“ reitingo vietoje, tapdamas trečiuoju atlikėjo įrašu, pasiekusiu šią viršūnę.<ref>{{cite web|last=Caulfield |first=Keith |url=http://www.billboard.com/articles/news/465232/justin-biebers-mistletoe-brightens-billboard-200-with-no-1-debut |title=Justin Bieber's 'Mistletoe' Brightens Billboard 200 with No. 1 Debut |work=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]] |publisher=Prometheus Global Media |date=2011-11-09 |access-date=2011-11-09}}</ref> 2020 m. sausio mėnesio duomenimis, [[JAV]] parduota virš dviejų milijono albumo kopijų ir albumas tapęs dukart platininiu.<ref>{{cite web|url=https://www.riaa.com/gold-platinum/?tab_active=default-award&ar=justin+bieber&ti=&lab=&genre=&format=Album&date_option=release&from=&to=&award=&type=&category=&adv=SEARCH#search_section|title=RIAA Album Certifications - Justin Bieber|author=Keith Caulfield|website=Recording Industry Association of America|access-date=2020-07-01}}</ref> „Under the Mistletoe“ buvo vienuoliktas geriausiai parduodamas 2011–ųujų metų albumas.<ref>{{cite web|url=http://music.yahoo.com/blogs/chart-watch/chart-watch-extra-top-albums-234444911.html|title=Chart Watch Extra: The Year's Top Albums|last=Grein|first=Paul|work=Yahoo! Music|publisher=Nielsen Business Media|date=2011-12-07|access-date=2012-01-04}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Tracklist | writing_credits = yes | extra_column = Prodiuseris(–iai) | title1 = Only Thing I Ever Get for Christmas | writer1 = Christopher Stewart, Aaron Pearce, Tim Miner, [[Justin Bieber]] | extra1 = Stewart, Pearce | length1 = 3:12 | title2 = Mistletoe | writer2 = Nasri Atweh, Adam Messinger | extra2 = The Messengers | length2 = 3:02 | title3 = The Christmas Song (Chestnuts Roasting on an Open Fire) | note3 = kartu su [[Usher]] | writer3 = Mel Tormé, Robert Wells | extra3 = Kuk Harrell, Sean K | length3 = 3:35 | title4 = Santa Claus Is Coming to Town | writer4 = John Frederick Coots, Haven Gillespie | extra4 = Stewart, Pearce | length4 = 3:36 | title5 = Fa La La | note5 = kartu su Boyz II Men | writer5 = Adonis Shropshire, Bieber, Bernard Harvey | extra5 = Harvey, Josh Cross | length5 = 3:05 | title6 = All I Want for Christmas Is You (SuperFestive!) | note6 = kartu su [[Mariah Carey]] | writer6 = [[Mariah Carey]], Walter Afanasieff | extra6 = Carey, James „Big Jim“ Wright, Randy Jackson, Harrell | length6 = 4:00 | title7 = Drummer Boy | note7 = kartu su [[Busta Rhymes]] | writer7 = Katherine Davis, Henry Onorati, Harry Simeone, Justin Bieber, [[Busta Rhymes]] | extra7 = Harrell, Sean K | length7 = 3:45 | title8 = Christmas Eve | writer8 = [[Chris Brown]], Bieber, Antwan Thompson, Jerrol Wizzard, Kevin McCall | extra8 = Thompson, Boogie Wizzard, Brown | length8 = 3:43 | title9 = All I Want Is You | writer9 = Bieber, Brandon Hamilton | extra9 = Bieber | length9 = 3:36 | title10 = Home This Christmas | note10 = kartu su The Band Perry | writer10 = Atweh, Nick Turpin, George Nozuka, Melanie Fontana, Bieber | extra10 = Nasri, Turpin | length10 = 3:24 | title11 = Silent Night | writer11 = Josef Mohr, Hans Xaver Gruber | extra11 = Harrell | length11 = 2:49 | total_length = 37:51 }} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas JAV|before= „[[Coldplay]]“ – „[[Mylo Xyloto]]“|years=[[2011]] m. [[lapkričio 19]] d. – [[lapkričio 25]] d.|after= [[Mac Miller]] – „[[Blue Slide Park]]“}} {{end box}} [[Kategorija:2011 albumai]] [[Kategorija:Justin Bieber albumai]] 0qlipw8pyoi09z4uwulzsdzcb5jii1k 0 488071 7957808 7193491 2026-11-05T11:16:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957808 wikitext text/x-wiki '''Vikimanija''' ({{en|Wikimania}}) – oficiali kasmetinė [[Wikimedia Foundation]] [[konferencija]]. Šių konferencijų metu vyksta diskusijos ir pristatymai [[Vikipedija|Vikipedijos]], kitų šios enciklopedijos projektų, [[Atvirojo kodo programa|atvirojo kodo programų]], nemokamo turinio ir žinių temomis, apie techninius ir socialinius šių temų aspektus. [[Vaizdas:Wikimania locations.svg|thumb|300px|right|Žemėlapis, rodantis Vikimanijos konferencijų vietas]] Pirmojo Vikimanija konferencija įvyko [[2005]] m. rugpjūtį [[Frankfurtas|Frankfurte]]. Ji sutraukė apie 380 lankytojų. Konferencijos savaitėje vyko „Hacking Days“ – dienos, kurių metu programuotojai diskutuoja, išbando ir kuria įvairią programinę įrangą ir atviro kodo programas susijusias su Vikipedijos projektais. Pagrindiniai diskusijų pranešėjai buvo [[Jimmy Wales]], [[Ross Mayfield]], [[Richard Stallman]] ir [[Ward Cunningham]]. Šios konferencijos rėmėjomis buvo [[Answers.com]], [[SocialText]], [[Sun Microsystems]], DocCheck ir [[Logos Group]] kompanijos. Pati didžiausia konferencija pagal dalyvių skaičių buvo [[2014]] m. surengta [[Londonas|Londone]]. Ją aplankė apie 1 760 žmonių. Šios konferencijos pranešimus ir dalyvius filmavo [[JAV]] [[TV|televizijos]] programos „60 Minutes“ kūrėjai. Pagrindinę diskusiją vedė [[Amnesty International]] vadovas [[Salil Shetty]]. Taip pat šioje konferencijoje dalyvavo naujai išrinkta [[Vikimedijos fondas|Vikimedijos fondo]] vadovė iš [[Rusija|Rusijos]] [[Lila Tretikov]]. == Vikimanijos konferencijų apžvalga == {| class="wikitable sortable" |+ Vikimanijos konferencijos ! Logotipas ! Konferencija ! Data ! Vieta ! Dalyvių skaičius ! Pristatymų archyvas |- style="height: 80px;" |<center>[[Vaizdas:Wikimania-468x60-en.png|150x80px|alt=Logo of the Wikimania 2005 conference, held in Frankfurt, Germany]]</center> | Vikimanija 2005 | data-sort-value=„08-05“ | rugpjūčio 5–7 | [[Frankfurtas]], [[Vokietija]] | data-sort-value=„0380“ | 380<ref name=mania05>[//wikimania2005.wikimedia.org/wiki/Main_Page Main Page – Wikimania 2005]. wikimedia.org</ref> | [[:commons:Category:Wikimania 2005 presentations|Pristatymai]] |- style="height: 80px;" |<center>[[Vaizdas:Wikimania (spacing).png|150x80px|alt=Logo of the Wikimania 2006 conference, held in Cambridge, Massachusetts]]</center> | Vikimanija 2006 | data-sort-value=„08-04“ | rugpjūčio 4–6 | [[Kembridžas (JAV)|Kembridžas]], [[JAV]] | data-sort-value=„0400“ | 400 | [//wikimania2006.wikimedia.org/wiki/Proceedings:Index Pristatymai], [//wikimania2006.wikimedia.org/wiki/vaizdo medžiaga] |- style="height: 80px;" |<center>[[Vaizdas:Wikimania2007 logo.svg|150x80px|alt=Logo of the Wikimania 2007 conference, held in [[Taipei]], [[Taiwan]]]]</center> | Vikimanija 2007 | data-sort-value=„08-03“ | rugpjūčio 3–5 | [[Taipėjus]], [[Taivanas]] | data-sort-value=„0440“ | 440 | [[:commons:Wikimania 2007|Nuotraukos]] |- style="height: 80px;" |<center>[[Vaizdas:Wikimania2008 logo.png|150x80px|alt=Logo of the Wikimania 2008 conference, held in Alexandria, Egypt]]</center> | Vikimanija 2008 | data-sort-value=„07-17“ | liepos 17–19 | [[Aleksandrija]], [[Egiptas]] | data-sort-value=„0650“ | 650<ref name = WSJ-Egypt>James Gleick, [http://online.wsj.com/article/SB121815517776622597.html?mod=googlewsj Wikipedians Leave Cyberspace, Meet in Egypt], [[Wall Street Journal]], August 8, 2008.</ref> | [http://corp.kaltura.com/devwiki/index.php/Wikimania_Sessions Apžvalga] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110206173303/http://corp.kaltura.com/devwiki/index.php/Wikimania_Sessions |date=2011-02-06 }}, [//wikimania2008.wikimedia.org/wiki/Schedule#Discussion_pages.2C_slides_and_video_recordings vaizdo medžiaga] |- style="height: 80px;" |<center>[[Vaizdas:Wikimania 2009 logo-C.svg|150x80px|alt=Logo of the Wikimania 2009 conference, held in Buenos Aires, Argentina]]</center> | Vikimanija 2009 | data-sort-value=„08-26“ | rugpjūčio 26–28 | [[Buenos Airės]], [[Argentina]] | data-sort-value=„0559“ | 559<ref name=meta>[//meta.wikimedia.org/Wikimania#Wikimania 2009 Wikimedia.org]</ref> | [[:commons:Category:Wikimania 2009 presentations|Pristatymai]] |- style="height: 80px;" | <center>[[Vaizdas:Sans-wikimaniagdansk2010-july-pl.svg|150x80px|alt=Logo of the Wikimania 2010 conference, held in Gdańsk, Poland]]</center> | Vikimanija 2010 | data-sort-value=„07-09“ | liepos 9–11 | [[Gdanskas]], [[Lenkija]] | data-sort-value=„0500“ | apie 500<ref name="ReferenceA">[//wikimania2010.wikimedia.org/wiki/Attendees/en Wikimania 2010 site – Attendees]. wikimedia.org.</ref> | [[:commons:Category:Wikimania 2010 presentation slides|Pristatymai]] |- style="height: 80px;" |<center>[[Vaizdas:Wikimania 2011 Haifa Logo.svg|150x80px|alt=Logo of the Wikimania 2011 conference, held in Haifa, Israel]]</center> | Vikimanija 2011 | data-sort-value=„08-04“ | rugpjūčio 4–7 | [[Haifa]], [[Izraelis]] | data-sort-value=„0720“ | 720<ref name="Wikimania 2011 in Haifa">[http://www.israelij.com/189892/WIKIMANIA2011 Wikimania 2011 in Haifa] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100707090004/http://wikimania2011.wikimedia.org/ |date=2010-07-07 }}</ref> | [[:commons:Category:Wikimania 2011 presentations|Pristatymai]], [http://www.youtube.com/user/WikimediaIL vaizdo medžiaga] |-style="height: 80px;" | <center>[[Vaizdas:Wikimania 2012 banner.svg|150x80px|alt=Logo of the Wikimania 2012 conference, held in Washington DC, US]]</center> | Vikimanija 2012 | data-sort-value=„07-12“ | liepos 12–15 | [[Vašingtonas]], [[JAV]] | data-sort-value=„1400“ | 1 400<ref>{{cite web|title=Annual Report for Fiscal Year 2011–12|url=http://wikimediadc.org/wiki/Annual_report_(2011%E2%80%932012)|publisher=WikimediaDC|accessdate=30 April 2013|archive-date=2013-12-30|archive-url=https://web.archive.org/web/20131230235409/http://wikimediadc.org/wiki/Annual_report_(2011%E2%80%932012)|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=Wikimania 2012|url=http://www.groundreport.com/Media_and_Tech/Wikimania-2012/2947112|publisher=groundreport|accessdate=30 April 2013|archive-date=2013-06-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20130606070939/http://www.groundreport.com/Media_and_Tech/Wikimania-2012/2947112|url-status=dead}}</ref> | [[:commons:Category:Wikimania 2012 presentations|Pristatymai]], [http://www.youtube.com/user/wikimediadc vaizdo medžiaga] |- style="height: 80px;" | <center>[[Vaizdas:Wikimania-2013-logo-final.png|150x80px|alt=Logo of Wikimania 2013]]</center> | Vikimanija 2013 | data-sort-value=„08-07“ | rugpjūčio 7–11 | [[Honkongas]] | data-sort-value=„0700“ | 700<ref>{{cite web|url=http://lists.wikimedia.org/pipermail/wikimania-l/2013-September/005337.html|title=[Wikimania-l] 2013 attendance figures?|work=wikimedia.org|accessdate=March 29, 2015}}</ref> | [[:commons:Category:Wikimania 2013 presentations|Pristatymai]], [http://www.youtube.com/user/WikimediaHK vaizdo medžiaga] |- style="height: 80px;" | <center>[[Vaizdas:Wikimania 2014 Shard logo v3 with logotype and date (small).svg|150x80px|alt=The logo of Wikimania 2014]]</center> | Vikimanija 2014 | data-sort-value=„08-06“ | rugpjūčio 6–10 | [[Londonas]], [[JK]] | data-sort-value="0" | 1 762<ref>{{cite web|url=https://lists.wikimedia.org/pipermail/wikimania-l/2014-September/006375.html|title=[Wikimania-l] Wikimania 2014|work=wikimedia.org|accessdate=March 29, 2015}}</ref> | [[:commons:Category:Wikimania 2014 presentations|Pristatymai]], [[wm2014:Videos|vaizdo medžiaga]] |- style="height: 80px;" |<center>[[Vaizdas:Wikimania 15 Mexico logo.svg|150x80px|alt=Logo of Wikimania 2015]]</center> | Vikimanija 2015 | data-sort-value=„08-04“ | liepos 15–19 | [[Meksikas]], [[Meksika]] | data-sort-value="0" | TBD | [[:commons:Category:Wikimania 2015 presentations|Pristatymai]], [[c:Category:Wikimania 2015 videos|vaizdo medžiaga]] |- style="height: 80px;" |<center>[[Vaizdas:Log Wikimania Esino Lario landscape.jpg|150x80px|alt=Logo of Wikimania 2016]]</center> | Vikimanija 2016 | birželio 21–28 | [[Ezino-Larijus]], [[Italija]] | | |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vikimedija]] 92fr1lg0xe4uufdnm034c2qsny6o76b 0 492828 7957680 7611317 2026-11-04T23:25:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957680 wikitext text/x-wiki {{coord|55.429963|24.227502|display=title}} {{ltbaz2|Truskavos koplyčia.JPG|Koplyčia kapinių apsuptyje|||Kėdainių rajonas|Truskava||medis|1860 m.|}} '''Truskavos kapinių koplyčia''' – medinė [[koplyčia]], esanti [[Kėdainių rajonas|Kėdainių rajone]], [[Truskavos miestelio kapinės]]e, už 150 m į pietus nuo [[Truskavos Šventosios Dvasios bažnyčia|Truskavos Šventosios Dvasios bažnyčios]], 180 m į šiaurę nuo kelių {{A8}} ir {{RK3018}} sankirtos. Koplyčia stovi senųjų kapinių apsuptyje, pietrytiniame pakraštyje. == Istorija == Truskavos kapinių koplyčia pastatyta 1860 m. klebono Vinco Prialgausko rūpesčiu ir lėšomis.<ref>[[Lietuvių enciklopedija]]. Bostonas (JAV), 1964, t. 31, p. 536</ref> Kapinės buvo aptvertos akmenų tvora, medinė koplyčia stovėjo ant akmenų pamato, joje buvo altorius ir [[šv. Jurgis|šv. Jurgio]] paveikslas. 1854 m. klebonas V. Prialgauskas pastatė ir bažnyčios priestatą, skirtą bažnyčios patarnautojams. Manoma, kad klebonas buvo stropus ūkininkas, nestokota permainų jo laikais, tvarkant klebonijos ūkinius pastatus. V. Prialgauskas (kai kuriuose šaltiniuose Prialgauskis) gimė 1817 m., buvo Truskavoje 1848–1849 ir 1850–1854 m. administratorius, vikaras, 1854–1884 m. klebonas, mirė Truskavoje 1884 m. Manoma, buvo palaidotas šiose kapinėse. 1944 m. liepos mėn. sudegus Truskavos bažnyčiai, šv. [[Mišios]] buvo laikomos kapinių koplyčioje, kol bažnyčia 1945 m. buvo įrengta buvusioje šv. Vincento prieglaudoje. Apie 2010 m. klebono Simo Maksvyčio rūpesčiu koplyčia, iki tol tarnavusi kapinių sandėliu, buvo sutvarkyta, joje kasmet minimos [[Vėlinės]]. 2021 m. koplyčia buvo suremontuota iš išorės ir iš vidaus: atnaujintas fasadas, perdažytos sienos, pakeisti langai.<ref>[https://rinkosaikste.lt/truskavos-koplytele-suremontavo-geradariai/ Truskavos koplytėlę suremontavo geradariai] ''rinkosaikste.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211124175018/https://rinkosaikste.lt/truskavos-koplytele-suremontavo-geradariai/}}</ref> == Galerija == <gallery> Truskava. Koplyčia.jpeg|Atnaujinta koplyčia Truskava, koplyčia.jpeg|Šoninis fasadas Truskavos koplyčia 2.JPG|Galinis fasadas Truskavos koplyčios viduje.JPG|Altorius Truskavos koplyčia, interjeras.JPG|Choro balkonėlis </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Chapel in Truskava}} * [https://www.paneveziovyskupija.lt/parapijos/truskavos-sventosios-dvasios-parapija/ Truskavos Šventosios Dvasios parapija] ''paneveziovyskupija.lt'' * [https://www.kedainiutvic.lt/uploads/tourism/documents/files/Truskava.pdf Truskavos ir Pavermenio kultūros paveldo ištekliai ir jų pritaikymas turizmui] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''kedainiutvic.lt'' 2020 [[Kategorija:Kėdainių rajono koplyčios]] [[Kategorija:Truskava]] h3f4o8f25rwez8s8zxnd3f6d1drcumg 0 493372 7957529 7928467 2026-11-04T15:21:28Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957529 wikitext text/x-wiki {{Infobox_Newspaper | | name = Süddeutsche Zeitung | image = [[Vaizdas:Suddeutsche Zeitung 090520 M.jpg|200px]] | caption = 2009 m. gegužės 20 d. leidimas | type = [[Dienraštis]] | format = [[Laikraščių formatas|Nordisch]] | foundation = 1945 m. spalio 6 d. | ceased publication = | price = | owners = Südwestdeutsche Medien Holding | publisher = | editor = Kurt Kister | language = [[vokiečių kalba|vokiečių]] | political = | circulation = | headquarters = [[Miunchenas]], [[Bavarija]], [[Vokietija]] | ISSN = 0174-4917 | website = [http://www.sueddeutsche.de/ www.sueddeutsche.de] }} '''„Süddeutsche Zeitung“''' – [[dienraštis]], leidžiamas [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref name="britannica">''[https://www.britannica.com/topic/Suddeutsche-Zeitung Süddeutsche Zeitung]''. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-01-23.</ref> Laikomas vienu iš trijų įtakingiausių Vokietijos laikraščių.<ref name="britannica"/> == Istorija == Laikraštį, kaip dvisavaitinį leidinį, įsteigė Edmund Goldschagg, Franz Joseph Schöningh ir August Schwingenstein, naudodamiesi prieškario „Münchner Neueste Nachrichten“ spaustuve.<ref name="britannica"/> [[1945]] m. [[spalio 6]] d.,<ref name=ess>{{cite web|title=Media Landscape Media Claims|url=http://www.europeansocialsurvey.org/docs/round6/methods/ESS6_media_landscape_media_claims_ed_02_0.pdf|work=European Social Survey|accessdate=2015-01-12|date=2014 m. gegužės mėn.|archive-date=2014-08-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20140816014141/http://www.europeansocialsurvey.org/docs/round6/methods/ESS6_media_landscape_media_claims_ed_02_0.pdf|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite journal|author=Sigurd Hess|title=German Intelligence Organizations and the Media|journal=Journal of Intelligence History|date=2009|volume=9|issue=1-2|doi=10.1080/16161262.2009.10555166}}</ref> prabėgus penkiems mėnesiams po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]], „Süddeutsche Zeitung“ buvo pirmasis laikraštis, kuriam [[JAV kariuomenė]]s administracija Bavarijoje suteikė licenciją.<ref name="britannica"/> Pirmasis leidimas išėjo jau tą patį vakarą; pirmojo leidimo pirmąjį puslapį galima perskaityti [https://web.archive.org/web/20090317095255/http://www.sueddeutscher-verlag.de/assets/sv_geschichte/451006_sz_erstausgabe.pdf čia (PDF)]. Laikraštis netruko išpopuliarėti, jį imta leisti triskart per savaitę, o nuo 1949 m. – kasdien.<ref name="britannica"/> Pardavimų skelbimų laikraščiuose sumažėjimas XXI a. pr. buvo toks ekonomiškai stiprus, kad [[2002]] m. spalio mėn. net privedė „Süddeutsche Zeitung“ prie bankroto slenksčio. Laikraštis bankrotą išgyveno tik dėka 150 mln. eurų investicijų, kurias skyrė naujasis akcininkas – vietinis laikraščių tinklas „Südwestdeutsche Medien“. Per trejų metų laikotarpį laikraštyje darbuotojų sumažėjo nuo 425 iki 307, buvo nutraukta regioninio leidinio Diuseldorfe leidyba, taip pat atsisakyta skyriaus Berlyno naujienoms.<ref>Mark Landler (19 January 2004), [http://www.nytimes.com/2004/01/19/business/media-woes-at-two-pillars-of-german-journalism.html MEDIA; Woes at Two Pillars of German Journalism] ''[[New York Times]]''.</ref> 2004 m. pavasarį laikraštis inicijavo projektą ''Süddeutsche Bibliothek''. Kiekvieną savaitę spaudos kioskuose ir knygynuose buvo galima įsigyti po vieną iš 50 žymiausių XX a. romanų kietu viršeliu. Vėliau pradėta prekiauti ir įtaką padariusių filmų DVD pakuotėmis. Tų pačių metų liepos mėn. pradėta leisti [[mokslo populiarinimas|mokslo populiarinimo]] žurnalą „SZ Wissen“.<ref name=eweb>{{cite web|title=New trend in Germany: scientific magazines by Die Zeit and Süddeutsche Zeitung|url=http://wef.blogs.com/editors/2004/12/new_trend_in_ge_1.html|work=Editors Weblog|accessdate=2013-10-05|date=2004-12-03|archive-date=2013-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20131006154641/http://wef.blogs.com/editors/2004/12/new_trend_in_ge_1.html|url-status=dead}}</ref> 2005 m. pabaigoje prie siūlomo asortimento pridėtos knygos vaikams. == Tiražas == Laikraščio tiražas [[1992]] m. trečiąjį ketvirtį siekė 397 000 egz. [[1993]] m. – 304 499 egz. [[1995]]–[[1996|96]] m. laikotarpiu – 407 000 egz. [[2001]] m. tiražas siekė 436 000 egz., pagal šį rodiklį jis pateko tarp 100 didžiausią tiražą turinčių Europos laikraščių.<ref name=adsm>{{cite news|author=Adam Smith|title=Europe's Top Papers|url=http://www.campaignlive.co.uk/news/164161/|accessdate=2015-02-05|work=campaign|date=2002-11-15|archive-date=2020-03-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20200313014847/http://www.campaignlive.co.uk/news/164161/|url-status=dead}}</ref> [[2003]] m. tiražas siekė 433 000 egz. [[2004]] m. – 441 955 egz. [[2006]] m. – 429 345 egz. [[2012]] m. – 432 000.<ref name=ess/> == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Vokietijos dienraščiai]] [[Kategorija:Dienraščiai vokiečių kalba]] s5q66th5wkwunem3s5kqz5qtjwj9s9w 0 500493 7957613 7934813 2026-11-04T19:36:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957613 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Final Frontier | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Iron Maiden]] | Viršelis = The Final Frontier cover.jpg | Išleistas = [[2010]] m. [[rugpjūčio 13]] d. | Įrašytas = [[2010]] m. [[sausio 11]] – [[vasario 12]] d. | Žanras = [[Heavy metal|Sunkusis metalas]] | Trukmė = 76:34 | Leidėjas = [[EMI]] | Prodiuseris = Kevin Shirley | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|3.5|5}} [http://www.allmusic.com/album/r1834298] * [[The Guardian]] {{Rating|3|5}} [http://www.guardian.co.uk/music/2010/aug/20/iron-maiden-the-final-frontier-cd-review] * [[NME]] 8/10 [http://www.nme.com/reviews/11502] * [[Rolling Stone]] {{Rating|3|5}} [http://www.rollingstone.com/music/reviews/album/17385/191742] | Ankstesnis albumas = „A Matter of Life and Death“<br /> <small>(2006)</small> | Šis albumas = '''„The Final Frontier“'''<br /> <small>(2010)</small> | Kitas albumas = „[[The Book of Souls]]“<br /> <small>(2015)</small> }} '''The Final Frontier''' – penkioliktasis studijinis [[Jungtinė Karalystė|britų]] [[heavy metal|sunkiojo metalo]] grupės „[[Iron Maiden]]“ albumas, išleistas 2010 m. rugpjūčio 13 d. Albumas sulaukė daugiausia teigiamų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web| title = ''The Final Frontier'' Reviews, Ratings, Credits, and More| publisher = Metacritic| url = http://www.metacritic.com/music/the-final-frontier| access-date = 1 September 2011| archive-date = 2018-01-18| archive-url = https://web.archive.org/web/20180118122519/http://www.metacritic.com/music/the-final-frontier| url-status = dead}}</ref> ir, per pirmąją savaitę Jungtinėje Karalystėje pardavus per 44 tūkstančius kopijų, „The Final Frontier“ debiutavo pirmojoje [[UK Albums Chart|albumų reitingo]] vietoje, tapdamas ketvirtuoju grupės įrašu, pasiekusiu šią viršūnę.<ref>{{cite web|url=http://www.musicweek.com/story.asp?sectioncode=22&storycode=1042276&c=1|title=Iron Maiden record fourth number one album|last=Jones|first=Alan|date=23 August 2010|access-date=31 August 2010|work=Music Week|archive-url=https://web.archive.org/web/20110714142607/http://www.musicweek.com/story.asp?sectioncode=22&storycode=1042276&c=1|archive-date=14 July 2011}}</ref> Taip pat pirmąją vietą albumas pasiekė dar 27 šalyse. [[JAV]] per pirmąją savaitę buvo parduota 63 tūkstančiai kopijų ir albumas pasiekė ketvirtąją „[[Billboard 200]]“ reitingo vietą, tapdamas aukščiausią vietą pasiekusiu grupės įrašu šalyje.<ref>{{cite magazine|first=Keith|last=Caulfield|title=Eminem Won't Budge From No. 1 on ''Billboard'' 200, Lil Wayne Tops Digital Songs|url=http://www.billboard.com/articles/news/956680/eminem-wont-budge-from-no-1-on-billboard-200-lil-wayne-tops-digital-songs|magazine=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]|date=25 August 2010|access-date=29 August 2010}}</ref> 2011 m. vykusiuose „[[Grammy]]“ apdovanojimuose daina „El Dorado“ laimėjo geriausio metalo atlikimo kategorijoje.<ref>{{Cite web|url = https://www.grammy.com/grammys/videos/iron-maiden-win-best-metal-performance|title = Iron Maiden Win Best Metal Performance|date = 15 February 2011|access-date = 2023-05-03|archive-date = 2021-04-21|archive-url = https://web.archive.org/web/20210421162523/https://www.grammy.com/grammys/videos/iron-maiden-win-best-metal-performance|url-status = dead}}</ref> == Dainų sąrašas == {{tracklist | writing_credits = yes | title1 = Satellite 15... The Final Frontier | writer1 = Adrian Smith, [[Steve Harris]] | length1 = 8:40 | title2 = El Dorado | writer2 = Smith, Harris, [[Bruce Dickinson]] | length2 = 6:49 | title3 = Mother of Mercy | writer3 = Smith, Harris | length3 = 5:20 | title4 = Coming Home | writer4 = Smith, Harris, Dickinson | length4 = 5:52 | title5 = The Alchemist | writer5 = Janick Gers, Harris, Dickinson | length5 = 4:29 | title6 = Isle of Avalon | writer6 = Smith, Harris | length6 = 9:06 | title7 = Starblind | writer7 = Smith, Harris, Dickinson | length7 = 7:48 | title8 = The Talisman | writer8 = Gers, Harris | length8 = 9:03 | title9 = The Man Who Would Be King | writer9 = Dave Murray, Harris | length9 = 8:28 | title10 = When the Wild Wind Blows | writer10 = Harris | length10 = 10:59 | total_length = 76:34 }} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= [[Eminem]] – „[[Recovery]]“|years=[[2010]] m. [[rugpjūčio 22]] d. – [[rugpjūčio 28]] d.|after= Eminem – „Recovery“}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Final Frontier, The}} [[Kategorija:2010 albumai]] civm839fkhs0l974ejetm3t3rzc47bt 0 501379 7957781 7689215 2026-11-05T08:41:19Z Italas 4216 Atnaujinta 7957781 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #22AAEE | pavadinimas = Kijevo Budivelnyk | nickname = | sezonas = | logotipas = BC Budivelnik Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Ukrainos krepšinio lyga]] | įkurta = [[1945]] m. | arena = Kijevo sporto rūmai<br /> (Talpa: 6850) | vieta = [[Kijevas]], [[Ukraina]] | spalvos = [[geltona]], [[mėlyna]] ir tamsiai mėlyna<br>{{spalvos langelis|#F6D413}} {{spalvos langelis|#238BC0}} {{spalvos langelis|#073653}} | prezidentas = Bohdan Guliamov | treneris = {{flagicon|UKR}} Dmitro Zabirčenko | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[TSRS krepšinio lyga]]: 1,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ukrainos krepšinio lyga]]: 11,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] Ukrainos krepšinio taurė: 1 | svetainė = [https://budivelnyk.ua/en/ budivelnyk.ua] | h_body = fff000 | h_pattern_b = _blueshoulders | h_shorts = fff000 | h_pattern_s = _bluesides | a_body = 073653 | a_pattern_b = _goldshoulders | a_shorts = 073653 | a_pattern_s = _goldsides }} '''Kijevo Budivelnyk''' ({{uk|Будівельник Київ}}) – profesionalus [[Ukraina|Ukrainos]] krepšinio klubas iš [[Kijevas|Kijevo]], žaidžiantis [[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos krepšinio lygoje]]. 2018 m. birželį klubas dėl finansinių sunkumų pasitraukė iš Ukrainos krepšinio čempionato, tačiau po 2 metų sugrįžo. „Kijevo Budivelnyk“ yra iškovojęs 11 šalies čempionų titulų, dar po kartą yra tapęs šalies taurės ir TSRS krepšinio lygos nugalėtoju. Klubą valdo didžiausias privatus bankas Ukrainoje „[[PrivatBank]]“. == Istorija == Klubas įkurtas 1945 m., sujungus kitą klubą iš Kijevo „SKIF“. Dabartinė klubo struktūra sukurta 1962 m. Šiuo laikotarpiu komanda buvo viena iš TSRS krepšinio lygos lyderių. 1989 m. klubas tapo šios lygos čempionu. Vėliau dar 11 kartų komanda tapo Ukrainos čempione. Per savo ilgą istoriją komanda buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, taip pat iškrito iš aukščiausios Ukrainos krepšinio lygos, tačiau 2006 m. padedant naujiems investuotojams komanda sugrįžo į aukščiausią lygą ir per porą metų sugebėjo tapti šalies vicečempione. 2010 m. kovą komanda pranešė, kad [[Eurolyga]] suteiks šiai komandai pakvietimą prisijungti prie lygos. „Kijevo Budivelnyk“ Eurolygoje debiutavo [[Eurolygos 2013–2014 m. sezonas|2013–2014]] m. sezone. Tačiau jau kitais metais komanda atsisakė dalyvauti Eurolygoje. 2018 m. birželį šalies krepšinio federacija suspendavo klubą dėl skolų savo žaidėjams.<ref>{{cite web|language=uk|url=https://24tv.ua/sport/news/showNews.do?kiyivskiy_budivelnik_ne_dopustili_do_uchasti_v_superlizi&objectId=987547|title=Київський "Будівельник" не допустили до участі в Суперлізі - Спорт 24|work=24 Канал| date=21 June 2018 |access-date=2 May 2019}}</ref> [[FIBA]] taip pat uždraudė šiam klubui dalyvauti čempionatuose, kol nebus sutvarkytos finansinės skolos. Prieš 2020 m. sezoną „Kijevo Budivelnyk“ atsiskaitė su visais skolininkais ir jam buvo leista sugrįžti į šalies čempionatą. FIBA taip pat atšaukė visus draudimus.<ref>{{Cite web|url=https://www.unn.com.ua/uk/news/1895764-znyato-transferniy-ban-titulovaniy-budivelnik-vistupit-u-superlizi|title=Знято трансферний "бан": титулований "Будівельник" виступить у Суперлізі|work=UNN|date=7 October 2020|access-date=11 October 2020|language=uk}}</ref> == Pavadinimų kaita == * 1945–1962 m. – ''„SKIF Kijevo“'' * 1962–dabar – ''„Kijevo Budivelnyk“'' == Pasiekimai == * '''[[TSRS krepšinio lyga]] (1)''': ** [[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1989 ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1965, 1966, 1977, 1979, 1981, 1982 ** [[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1962, 1964, 1970, 1974, 1983, 1984, 1990 * '''[[TSRS krepšinio taurė]] (0)''': ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Vicečempionai'' – 1969, 1972 * '''[[Ukrainos krepšinio lyga]] (11)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1992–1997, 2011, 2013, 2014, 2017, 2023 **[[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1998, 2010 **[[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1999 * '''[[Ukrainos krepšinio taurė]] (3)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Laimėtojai'' – 2012, 2014, 2015 == Lietuviai == * [[Tomas Delininkaitis]] * [[Dainius Šalenga]] * [[Darjuš Lavrinovič]] * [[Šarūnas Vasiliauskas]] == Nuorodos == * [http://budivelnyk.ua/en/ Oficialus komandos puslapis] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Ukrainos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Kijevas]] 7jxnoqpf95792fm7j5jv1c0n0g91mby 7957803 7957781 2026-11-05T11:13:59Z Hugo.arg 1674 /* Lietuviai */ 7957803 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #22AAEE | pavadinimas = Kijevo Budivelnyk | nickname = | sezonas = | logotipas = BC Budivelnik Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Ukrainos krepšinio lyga]] | įkurta = [[1945]] m. | arena = Kijevo sporto rūmai<br /> (Talpa: 6850) | vieta = [[Kijevas]], [[Ukraina]] | spalvos = [[geltona]], [[mėlyna]] ir tamsiai mėlyna<br>{{spalvos langelis|#F6D413}} {{spalvos langelis|#238BC0}} {{spalvos langelis|#073653}} | prezidentas = Bohdan Guliamov | treneris = {{flagicon|UKR}} Dmitro Zabirčenko | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[TSRS krepšinio lyga]]: 1,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ukrainos krepšinio lyga]]: 11,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] Ukrainos krepšinio taurė: 1 | svetainė = [https://budivelnyk.ua/en/ budivelnyk.ua] | h_body = fff000 | h_pattern_b = _blueshoulders | h_shorts = fff000 | h_pattern_s = _bluesides | a_body = 073653 | a_pattern_b = _goldshoulders | a_shorts = 073653 | a_pattern_s = _goldsides }} '''Kijevo Budivelnyk''' ({{uk|Будівельник Київ}}) – profesionalus [[Ukraina|Ukrainos]] krepšinio klubas iš [[Kijevas|Kijevo]], žaidžiantis [[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos krepšinio lygoje]]. 2018 m. birželį klubas dėl finansinių sunkumų pasitraukė iš Ukrainos krepšinio čempionato, tačiau po 2 metų sugrįžo. „Kijevo Budivelnyk“ yra iškovojęs 11 šalies čempionų titulų, dar po kartą yra tapęs šalies taurės ir TSRS krepšinio lygos nugalėtoju. Klubą valdo didžiausias privatus bankas Ukrainoje „[[PrivatBank]]“. == Istorija == Klubas įkurtas 1945 m., sujungus kitą klubą iš Kijevo „SKIF“. Dabartinė klubo struktūra sukurta 1962 m. Šiuo laikotarpiu komanda buvo viena iš TSRS krepšinio lygos lyderių. 1989 m. klubas tapo šios lygos čempionu. Vėliau dar 11 kartų komanda tapo Ukrainos čempione. Per savo ilgą istoriją komanda buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, taip pat iškrito iš aukščiausios Ukrainos krepšinio lygos, tačiau 2006 m. padedant naujiems investuotojams komanda sugrįžo į aukščiausią lygą ir per porą metų sugebėjo tapti šalies vicečempione. 2010 m. kovą komanda pranešė, kad [[Eurolyga]] suteiks šiai komandai pakvietimą prisijungti prie lygos. „Kijevo Budivelnyk“ Eurolygoje debiutavo [[Eurolygos 2013–2014 m. sezonas|2013–2014]] m. sezone. Tačiau jau kitais metais komanda atsisakė dalyvauti Eurolygoje. 2018 m. birželį šalies krepšinio federacija suspendavo klubą dėl skolų savo žaidėjams.<ref>{{cite web|language=uk|url=https://24tv.ua/sport/news/showNews.do?kiyivskiy_budivelnik_ne_dopustili_do_uchasti_v_superlizi&objectId=987547|title=Київський "Будівельник" не допустили до участі в Суперлізі - Спорт 24|work=24 Канал| date=21 June 2018 |access-date=2 May 2019}}</ref> [[FIBA]] taip pat uždraudė šiam klubui dalyvauti čempionatuose, kol nebus sutvarkytos finansinės skolos. Prieš 2020 m. sezoną „Kijevo Budivelnyk“ atsiskaitė su visais skolininkais ir jam buvo leista sugrįžti į šalies čempionatą. FIBA taip pat atšaukė visus draudimus.<ref>{{Cite web|url=https://www.unn.com.ua/uk/news/1895764-znyato-transferniy-ban-titulovaniy-budivelnik-vistupit-u-superlizi|title=Знято трансферний "бан": титулований "Будівельник" виступить у Суперлізі|work=UNN|date=7 October 2020|access-date=11 October 2020|language=uk}}</ref> == Pavadinimų kaita == * 1945–1962 m. – ''„SKIF Kijevo“'' * 1962–dabar – ''„Kijevo Budivelnyk“'' == Pasiekimai == * '''[[TSRS krepšinio lyga]] (1)''': ** [[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1989 ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1965, 1966, 1977, 1979, 1981, 1982 ** [[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1962, 1964, 1970, 1974, 1983, 1984, 1990 * '''[[TSRS krepšinio taurė]] (0)''': ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Vicečempionai'' – 1969, 1972 * '''[[Ukrainos krepšinio lyga]] (11)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1992–1997, 2011, 2013, 2014, 2017, 2023 **[[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1998, 2010 **[[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1999 * '''[[Ukrainos krepšinio taurė]] (3)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Laimėtojai'' – 2012, 2014, 2015 == Lietuviai == * [[Tomas Delininkaitis]] (2008–2009) * [[Povilas Čukinas]] (2008–2009) * [[Dainius Šalenga]] (2012–2013, 2014) * [[Darjuš Lavrinovič]] (2013–2014) * [[Šarūnas Vasiliauskas]] (2022–2023) == Nuorodos == * [http://budivelnyk.ua/en/ Oficialus komandos puslapis] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Ukrainos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Kijevas]] bohynx726vf3sqgl8or66ypbv73hpqk 7957804 7957803 2026-11-05T11:14:13Z Hugo.arg 1674 /* Lietuviai */ 7957804 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #22AAEE | pavadinimas = Kijevo Budivelnyk | nickname = | sezonas = | logotipas = BC Budivelnik Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Ukrainos krepšinio lyga]] | įkurta = [[1945]] m. | arena = Kijevo sporto rūmai<br /> (Talpa: 6850) | vieta = [[Kijevas]], [[Ukraina]] | spalvos = [[geltona]], [[mėlyna]] ir tamsiai mėlyna<br>{{spalvos langelis|#F6D413}} {{spalvos langelis|#238BC0}} {{spalvos langelis|#073653}} | prezidentas = Bohdan Guliamov | treneris = {{flagicon|UKR}} Dmitro Zabirčenko | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[TSRS krepšinio lyga]]: 1,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ukrainos krepšinio lyga]]: 11,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] Ukrainos krepšinio taurė: 1 | svetainė = [https://budivelnyk.ua/en/ budivelnyk.ua] | h_body = fff000 | h_pattern_b = _blueshoulders | h_shorts = fff000 | h_pattern_s = _bluesides | a_body = 073653 | a_pattern_b = _goldshoulders | a_shorts = 073653 | a_pattern_s = _goldsides }} '''Kijevo Budivelnyk''' ({{uk|Будівельник Київ}}) – profesionalus [[Ukraina|Ukrainos]] krepšinio klubas iš [[Kijevas|Kijevo]], žaidžiantis [[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos krepšinio lygoje]]. 2018 m. birželį klubas dėl finansinių sunkumų pasitraukė iš Ukrainos krepšinio čempionato, tačiau po 2 metų sugrįžo. „Kijevo Budivelnyk“ yra iškovojęs 11 šalies čempionų titulų, dar po kartą yra tapęs šalies taurės ir TSRS krepšinio lygos nugalėtoju. Klubą valdo didžiausias privatus bankas Ukrainoje „[[PrivatBank]]“. == Istorija == Klubas įkurtas 1945 m., sujungus kitą klubą iš Kijevo „SKIF“. Dabartinė klubo struktūra sukurta 1962 m. Šiuo laikotarpiu komanda buvo viena iš TSRS krepšinio lygos lyderių. 1989 m. klubas tapo šios lygos čempionu. Vėliau dar 11 kartų komanda tapo Ukrainos čempione. Per savo ilgą istoriją komanda buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, taip pat iškrito iš aukščiausios Ukrainos krepšinio lygos, tačiau 2006 m. padedant naujiems investuotojams komanda sugrįžo į aukščiausią lygą ir per porą metų sugebėjo tapti šalies vicečempione. 2010 m. kovą komanda pranešė, kad [[Eurolyga]] suteiks šiai komandai pakvietimą prisijungti prie lygos. „Kijevo Budivelnyk“ Eurolygoje debiutavo [[Eurolygos 2013–2014 m. sezonas|2013–2014]] m. sezone. Tačiau jau kitais metais komanda atsisakė dalyvauti Eurolygoje. 2018 m. birželį šalies krepšinio federacija suspendavo klubą dėl skolų savo žaidėjams.<ref>{{cite web|language=uk|url=https://24tv.ua/sport/news/showNews.do?kiyivskiy_budivelnik_ne_dopustili_do_uchasti_v_superlizi&objectId=987547|title=Київський "Будівельник" не допустили до участі в Суперлізі - Спорт 24|work=24 Канал| date=21 June 2018 |access-date=2 May 2019}}</ref> [[FIBA]] taip pat uždraudė šiam klubui dalyvauti čempionatuose, kol nebus sutvarkytos finansinės skolos. Prieš 2020 m. sezoną „Kijevo Budivelnyk“ atsiskaitė su visais skolininkais ir jam buvo leista sugrįžti į šalies čempionatą. FIBA taip pat atšaukė visus draudimus.<ref>{{Cite web|url=https://www.unn.com.ua/uk/news/1895764-znyato-transferniy-ban-titulovaniy-budivelnik-vistupit-u-superlizi|title=Знято трансферний "бан": титулований "Будівельник" виступить у Суперлізі|work=UNN|date=7 October 2020|access-date=11 October 2020|language=uk}}</ref> == Pavadinimų kaita == * 1945–1962 m. – ''„SKIF Kijevo“'' * 1962–dabar – ''„Kijevo Budivelnyk“'' == Pasiekimai == * '''[[TSRS krepšinio lyga]] (1)''': ** [[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1989 ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1965, 1966, 1977, 1979, 1981, 1982 ** [[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1962, 1964, 1970, 1974, 1983, 1984, 1990 * '''[[TSRS krepšinio taurė]] (0)''': ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Vicečempionai'' – 1969, 1972 * '''[[Ukrainos krepšinio lyga]] (11)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1992–1997, 2011, 2013, 2014, 2017, 2023 **[[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1998, 2010 **[[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1999 * '''[[Ukrainos krepšinio taurė]] (3)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Laimėtojai'' – 2012, 2014, 2015 == Lietuviai == * [[Tomas Delininkaitis]] (2008–2009) * [[Povilas Čukinas]] (2008–2009) * [[Dainius Šalenga]] (2012–2013, 2014) * [[Darjuš Lavrinovič]] (2013–2014) * [[Šarūnas Vasiliauskas (1989)|Šarūnas Vasiliauskas]] (2022–2023) == Nuorodos == * [http://budivelnyk.ua/en/ Oficialus komandos puslapis] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Ukrainos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Kijevas]] n27cj5dp4zo0rf4p44940byd8jquwro 7957807 7957804 2026-11-05T11:16:33Z Hugo.arg 1674 /* Lietuviai */ 7957807 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #22AAEE | pavadinimas = Kijevo Budivelnyk | nickname = | sezonas = | logotipas = BC Budivelnik Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Ukrainos krepšinio lyga]] | įkurta = [[1945]] m. | arena = Kijevo sporto rūmai<br /> (Talpa: 6850) | vieta = [[Kijevas]], [[Ukraina]] | spalvos = [[geltona]], [[mėlyna]] ir tamsiai mėlyna<br>{{spalvos langelis|#F6D413}} {{spalvos langelis|#238BC0}} {{spalvos langelis|#073653}} | prezidentas = Bohdan Guliamov | treneris = {{flagicon|UKR}} Dmitro Zabirčenko | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[TSRS krepšinio lyga]]: 1,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ukrainos krepšinio lyga]]: 11,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] Ukrainos krepšinio taurė: 1 | svetainė = [https://budivelnyk.ua/en/ budivelnyk.ua] | h_body = fff000 | h_pattern_b = _blueshoulders | h_shorts = fff000 | h_pattern_s = _bluesides | a_body = 073653 | a_pattern_b = _goldshoulders | a_shorts = 073653 | a_pattern_s = _goldsides }} '''Kijevo Budivelnyk''' ({{uk|Будівельник Київ}}) – profesionalus [[Ukraina|Ukrainos]] krepšinio klubas iš [[Kijevas|Kijevo]], žaidžiantis [[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos krepšinio lygoje]]. 2018 m. birželį klubas dėl finansinių sunkumų pasitraukė iš Ukrainos krepšinio čempionato, tačiau po 2 metų sugrįžo. „Kijevo Budivelnyk“ yra iškovojęs 11 šalies čempionų titulų, dar po kartą yra tapęs šalies taurės ir TSRS krepšinio lygos nugalėtoju. Klubą valdo didžiausias privatus bankas Ukrainoje „[[PrivatBank]]“. == Istorija == Klubas įkurtas 1945 m., sujungus kitą klubą iš Kijevo „SKIF“. Dabartinė klubo struktūra sukurta 1962 m. Šiuo laikotarpiu komanda buvo viena iš TSRS krepšinio lygos lyderių. 1989 m. klubas tapo šios lygos čempionu. Vėliau dar 11 kartų komanda tapo Ukrainos čempione. Per savo ilgą istoriją komanda buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, taip pat iškrito iš aukščiausios Ukrainos krepšinio lygos, tačiau 2006 m. padedant naujiems investuotojams komanda sugrįžo į aukščiausią lygą ir per porą metų sugebėjo tapti šalies vicečempione. 2010 m. kovą komanda pranešė, kad [[Eurolyga]] suteiks šiai komandai pakvietimą prisijungti prie lygos. „Kijevo Budivelnyk“ Eurolygoje debiutavo [[Eurolygos 2013–2014 m. sezonas|2013–2014]] m. sezone. Tačiau jau kitais metais komanda atsisakė dalyvauti Eurolygoje. 2018 m. birželį šalies krepšinio federacija suspendavo klubą dėl skolų savo žaidėjams.<ref>{{cite web|language=uk|url=https://24tv.ua/sport/news/showNews.do?kiyivskiy_budivelnik_ne_dopustili_do_uchasti_v_superlizi&objectId=987547|title=Київський "Будівельник" не допустили до участі в Суперлізі - Спорт 24|work=24 Канал| date=21 June 2018 |access-date=2 May 2019}}</ref> [[FIBA]] taip pat uždraudė šiam klubui dalyvauti čempionatuose, kol nebus sutvarkytos finansinės skolos. Prieš 2020 m. sezoną „Kijevo Budivelnyk“ atsiskaitė su visais skolininkais ir jam buvo leista sugrįžti į šalies čempionatą. FIBA taip pat atšaukė visus draudimus.<ref>{{Cite web|url=https://www.unn.com.ua/uk/news/1895764-znyato-transferniy-ban-titulovaniy-budivelnik-vistupit-u-superlizi|title=Знято трансферний "бан": титулований "Будівельник" виступить у Суперлізі|work=UNN|date=7 October 2020|access-date=11 October 2020|language=uk}}</ref> == Pavadinimų kaita == * 1945–1962 m. – ''„SKIF Kijevo“'' * 1962–dabar – ''„Kijevo Budivelnyk“'' == Pasiekimai == * '''[[TSRS krepšinio lyga]] (1)''': ** [[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1989 ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1965, 1966, 1977, 1979, 1981, 1982 ** [[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1962, 1964, 1970, 1974, 1983, 1984, 1990 * '''[[TSRS krepšinio taurė]] (0)''': ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Vicečempionai'' – 1969, 1972 * '''[[Ukrainos krepšinio lyga]] (11)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1992–1997, 2011, 2013, 2014, 2017, 2023 **[[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1998, 2010 **[[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1999 * '''[[Ukrainos krepšinio taurė]] (3)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Laimėtojai'' – 2012, 2014, 2015 == Lietuviai == * [[Tomas Delininkaitis]] (2008–2009) * [[Povilas Čukinas]] (2008–2009) * [[Dainius Šalenga]] (2012–2013, 2014) * [[Paulius Juodis]] (trenerio asistentas, 2012–2014) * [[Darjuš Lavrinovič]] (2013–2014) * [[Valdemaras Chomičius]] (treneris, 2020) * [[Šarūnas Vasiliauskas (1989)|Šarūnas Vasiliauskas]] (2022–2023) == Nuorodos == * [http://budivelnyk.ua/en/ Oficialus komandos puslapis] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Ukrainos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Kijevas]] e8rwkx6c1ui3lbrmqe0q5obd035toa8 7957809 7957807 2026-11-05T11:17:11Z Hugo.arg 1674 /* Lietuviai */ 7957809 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #22AAEE | pavadinimas = Kijevo Budivelnyk | nickname = | sezonas = | logotipas = BC Budivelnik Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Ukrainos krepšinio lyga]] | įkurta = [[1945]] m. | arena = Kijevo sporto rūmai<br /> (Talpa: 6850) | vieta = [[Kijevas]], [[Ukraina]] | spalvos = [[geltona]], [[mėlyna]] ir tamsiai mėlyna<br>{{spalvos langelis|#F6D413}} {{spalvos langelis|#238BC0}} {{spalvos langelis|#073653}} | prezidentas = Bohdan Guliamov | treneris = {{flagicon|UKR}} Dmitro Zabirčenko | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[TSRS krepšinio lyga]]: 1,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ukrainos krepšinio lyga]]: 11,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] Ukrainos krepšinio taurė: 1 | svetainė = [https://budivelnyk.ua/en/ budivelnyk.ua] | h_body = fff000 | h_pattern_b = _blueshoulders | h_shorts = fff000 | h_pattern_s = _bluesides | a_body = 073653 | a_pattern_b = _goldshoulders | a_shorts = 073653 | a_pattern_s = _goldsides }} '''Kijevo Budivelnyk''' ({{uk|Будівельник Київ}}) – profesionalus [[Ukraina|Ukrainos]] krepšinio klubas iš [[Kijevas|Kijevo]], žaidžiantis [[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos krepšinio lygoje]]. 2018 m. birželį klubas dėl finansinių sunkumų pasitraukė iš Ukrainos krepšinio čempionato, tačiau po 2 metų sugrįžo. „Kijevo Budivelnyk“ yra iškovojęs 11 šalies čempionų titulų, dar po kartą yra tapęs šalies taurės ir TSRS krepšinio lygos nugalėtoju. Klubą valdo didžiausias privatus bankas Ukrainoje „[[PrivatBank]]“. == Istorija == Klubas įkurtas 1945 m., sujungus kitą klubą iš Kijevo „SKIF“. Dabartinė klubo struktūra sukurta 1962 m. Šiuo laikotarpiu komanda buvo viena iš TSRS krepšinio lygos lyderių. 1989 m. klubas tapo šios lygos čempionu. Vėliau dar 11 kartų komanda tapo Ukrainos čempione. Per savo ilgą istoriją komanda buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, taip pat iškrito iš aukščiausios Ukrainos krepšinio lygos, tačiau 2006 m. padedant naujiems investuotojams komanda sugrįžo į aukščiausią lygą ir per porą metų sugebėjo tapti šalies vicečempione. 2010 m. kovą komanda pranešė, kad [[Eurolyga]] suteiks šiai komandai pakvietimą prisijungti prie lygos. „Kijevo Budivelnyk“ Eurolygoje debiutavo [[Eurolygos 2013–2014 m. sezonas|2013–2014]] m. sezone. Tačiau jau kitais metais komanda atsisakė dalyvauti Eurolygoje. 2018 m. birželį šalies krepšinio federacija suspendavo klubą dėl skolų savo žaidėjams.<ref>{{cite web|language=uk|url=https://24tv.ua/sport/news/showNews.do?kiyivskiy_budivelnik_ne_dopustili_do_uchasti_v_superlizi&objectId=987547|title=Київський "Будівельник" не допустили до участі в Суперлізі - Спорт 24|work=24 Канал| date=21 June 2018 |access-date=2 May 2019}}</ref> [[FIBA]] taip pat uždraudė šiam klubui dalyvauti čempionatuose, kol nebus sutvarkytos finansinės skolos. Prieš 2020 m. sezoną „Kijevo Budivelnyk“ atsiskaitė su visais skolininkais ir jam buvo leista sugrįžti į šalies čempionatą. FIBA taip pat atšaukė visus draudimus.<ref>{{Cite web|url=https://www.unn.com.ua/uk/news/1895764-znyato-transferniy-ban-titulovaniy-budivelnik-vistupit-u-superlizi|title=Знято трансферний "бан": титулований "Будівельник" виступить у Суперлізі|work=UNN|date=7 October 2020|access-date=11 October 2020|language=uk}}</ref> == Pavadinimų kaita == * 1945–1962 m. – ''„SKIF Kijevo“'' * 1962–dabar – ''„Kijevo Budivelnyk“'' == Pasiekimai == * '''[[TSRS krepšinio lyga]] (1)''': ** [[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1989 ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1965, 1966, 1977, 1979, 1981, 1982 ** [[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1962, 1964, 1970, 1974, 1983, 1984, 1990 * '''[[TSRS krepšinio taurė]] (0)''': ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Vicečempionai'' – 1969, 1972 * '''[[Ukrainos krepšinio lyga]] (11)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1992–1997, 2011, 2013, 2014, 2017, 2023 **[[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1998, 2010 **[[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1999 * '''[[Ukrainos krepšinio taurė]] (3)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Laimėtojai'' – 2012, 2014, 2015 == Lietuviai == * [[Tomas Delininkaitis]] (2008–2009) * [[Povilas Čukinas]] (2008–2009) * [[Dainius Šalenga]] (2012–2013, 2014) * [[Paulius Juodis]] (trenerio asistentas, 2012–2014) * [[Darjuš Lavrinovič]] (2013–2014) * [[Valdemaras Chomičius]] (treneris, 2020) * [[Šarūnas Vasiliauskas (1989)|Šarūnas Vasiliauskas]] (2022–2023) * [[Aurimas Majauskas]] (2022–2023) == Nuorodos == * [http://budivelnyk.ua/en/ Oficialus komandos puslapis] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Ukrainos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Kijevas]] c65akigk1yzzlw1a4boo54bw2pj7nwh 7957811 7957809 2026-11-05T11:21:58Z Hugo.arg 1674 /* Lietuviai */ 7957811 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas | color1 = yellow | color2 = #22AAEE | pavadinimas = Kijevo Budivelnyk | nickname = | sezonas = | logotipas = BC Budivelnik Logo.png | imagesize = 140x | lygos = [[Ukrainos krepšinio lyga]] | įkurta = [[1945]] m. | arena = Kijevo sporto rūmai<br /> (Talpa: 6850) | vieta = [[Kijevas]], [[Ukraina]] | spalvos = [[geltona]], [[mėlyna]] ir tamsiai mėlyna<br>{{spalvos langelis|#F6D413}} {{spalvos langelis|#238BC0}} {{spalvos langelis|#073653}} | prezidentas = Bohdan Guliamov | treneris = {{flagicon|UKR}} Dmitro Zabirčenko | titulai = [[Vaizdas:Med 1.png]] [[TSRS krepšinio lyga]]: 1,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] [[Ukrainos krepšinio lyga]]: 11,<br /> [[Vaizdas:Med 1.png]] Ukrainos krepšinio taurė: 1 | svetainė = [https://budivelnyk.ua/en/ budivelnyk.ua] | h_body = fff000 | h_pattern_b = _blueshoulders | h_shorts = fff000 | h_pattern_s = _bluesides | a_body = 073653 | a_pattern_b = _goldshoulders | a_shorts = 073653 | a_pattern_s = _goldsides }} '''Kijevo Budivelnyk''' ({{uk|Будівельник Київ}}) – profesionalus [[Ukraina|Ukrainos]] krepšinio klubas iš [[Kijevas|Kijevo]], žaidžiantis [[Ukrainos krepšinio lyga|Ukrainos krepšinio lygoje]]. 2018 m. birželį klubas dėl finansinių sunkumų pasitraukė iš Ukrainos krepšinio čempionato, tačiau po 2 metų sugrįžo. „Kijevo Budivelnyk“ yra iškovojęs 11 šalies čempionų titulų, dar po kartą yra tapęs šalies taurės ir TSRS krepšinio lygos nugalėtoju. Klubą valdo didžiausias privatus bankas Ukrainoje „[[PrivatBank]]“. == Istorija == Klubas įkurtas 1945 m., sujungus kitą klubą iš Kijevo „SKIF“. Dabartinė klubo struktūra sukurta 1962 m. Šiuo laikotarpiu komanda buvo viena iš TSRS krepšinio lygos lyderių. 1989 m. klubas tapo šios lygos čempionu. Vėliau dar 11 kartų komanda tapo Ukrainos čempione. Per savo ilgą istoriją komanda buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, taip pat iškrito iš aukščiausios Ukrainos krepšinio lygos, tačiau 2006 m. padedant naujiems investuotojams komanda sugrįžo į aukščiausią lygą ir per porą metų sugebėjo tapti šalies vicečempione. 2010 m. kovą komanda pranešė, kad [[Eurolyga]] suteiks šiai komandai pakvietimą prisijungti prie lygos. „Kijevo Budivelnyk“ Eurolygoje debiutavo [[Eurolygos 2013–2014 m. sezonas|2013–2014]] m. sezone. Tačiau jau kitais metais komanda atsisakė dalyvauti Eurolygoje. 2018 m. birželį šalies krepšinio federacija suspendavo klubą dėl skolų savo žaidėjams.<ref>{{cite web|language=uk|url=https://24tv.ua/sport/news/showNews.do?kiyivskiy_budivelnik_ne_dopustili_do_uchasti_v_superlizi&objectId=987547|title=Київський "Будівельник" не допустили до участі в Суперлізі - Спорт 24|work=24 Канал| date=21 June 2018 |access-date=2 May 2019}}</ref> [[FIBA]] taip pat uždraudė šiam klubui dalyvauti čempionatuose, kol nebus sutvarkytos finansinės skolos. Prieš 2020 m. sezoną „Kijevo Budivelnyk“ atsiskaitė su visais skolininkais ir jam buvo leista sugrįžti į šalies čempionatą. FIBA taip pat atšaukė visus draudimus.<ref>{{Cite web|url=https://www.unn.com.ua/uk/news/1895764-znyato-transferniy-ban-titulovaniy-budivelnik-vistupit-u-superlizi|title=Знято трансферний "бан": титулований "Будівельник" виступить у Суперлізі|work=UNN|date=7 October 2020|access-date=11 October 2020|language=uk}}</ref> == Pavadinimų kaita == * 1945–1962 m. – ''„SKIF Kijevo“'' * 1962–dabar – ''„Kijevo Budivelnyk“'' == Pasiekimai == * '''[[TSRS krepšinio lyga]] (1)''': ** [[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1989 ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1965, 1966, 1977, 1979, 1981, 1982 ** [[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1962, 1964, 1970, 1974, 1983, 1984, 1990 * '''[[TSRS krepšinio taurė]] (0)''': ** [[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Vicečempionai'' – 1969, 1972 * '''[[Ukrainos krepšinio lyga]] (11)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Auksas'' – 1992–1997, 2011, 2013, 2014, 2017, 2023 **[[File:Silver medal blank.svg|17px]] ''Sidabras'' – 1998, 2010 **[[File:Bronze medal blank.svg|17px]] ''Bronza'' – 1999 * '''[[Ukrainos krepšinio taurė]] (3)''': **[[File:Gold medal blank.svg|17px]] ''Laimėtojai'' – 2012, 2014, 2015 == Lietuviai == * [[Tomas Delininkaitis]] (2008–2009) * [[Povilas Čukinas]] (2008–2009) * [[Rimantas Grigas]] (treneris, 2008–2010) * [[Michailas Anisimovas]] (2009–2014, 2014–2015, 2016–2021) * [[Rolandas Alijevas]] (2011–2012) * [[Dainius Šalenga]] (2012–2013, 2014) * [[Paulius Juodis]] (trenerio asistentas, 2012–2014) * [[Darjuš Lavrinovič]] (2013–2014) * [[Valdemaras Chomičius]] (treneris, 2020) * [[Šarūnas Vasiliauskas (1989)|Šarūnas Vasiliauskas]] (2022–2023) * [[Aurimas Majauskas]] (2022–2023) == Nuorodos == * [http://budivelnyk.ua/en/ Oficialus komandos puslapis] == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Ukrainos krepšinio klubai]] [[Kategorija:Kijevas]] m3q58xy77svet74c6bxa915zmut6ws3 10 529158 7957567 5283192 2026-11-04T17:13:47Z Homo ergaster 10314 Užrakino „[[Šablonas:Webarchive]]“: Dažnai naudojamas šablonas ([Redagavimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai) [Pervadinimas=Leisti redaguoti tik pakankamai keitimų atlikusiems redaktoriams ir administratoriams] (neribotai)) 5283192 wikitext text/x-wiki <includeonly>{{#invoke:webarchive|webarchive}}</includeonly><noinclude> {{documentation}} <!-- PLEASE ADD CATEGORIES AND INTERWIKIS TO THE /doc SUBPAGE, THANKS --> </noinclude> af0jh9wqwfjf3uyx3ywwvb039disnpm 4 538192 7957615 7941745 2026-11-04T19:43:02Z ListeriaBot 97240 Wikidata list updated [V2] 7957615 wikitext text/x-wiki == Mineralai == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?itemLabel ?enwiki ?sl WHERE { ?item (wdt:P279*) wd:Q7946. OPTIONAL { ?item wikibase:sitelinks ?sl. } ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item; schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>. }) SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?sl) LIMIT 10 |sort=p585 |columns=?item:Straipsnia,?enwiki:Angliškai,P274:Cheminė formulė,?sl:Skaičius kitose viki |links=red }} {| class='wikitable sortable' ! Straipsnia ! Angliškai ! Cheminė formulė ! Skaičius kitose viki |- | [[adamitas]] | [[:en:Adamite]] | Zn₂AsO₄(OH) | 44 |- | [[anglesite]] | [[:en:Anglesite]] | PbSO₄ | 43 |- | [[jade]] | [[:en:Jade]] | | 74 |- | [[kriolitas]] | [[:en:Cryolite]] | Na₃AlF₆ | 51 |- | [[lazuritas]] | [[:en:Lapis lazuli]] | | 80 |- | [[rodochrozitas]] | [[:en:Rhodochrosite]] | MnCO₃ | 45 |- | [[monazitas]] | [[:en:Monazite]] | | 50 |- | [[montmorilonitas]] | [[:en:Montmorillonite]] | (Na,Ca)₀.₃₃(Al,Mg)₂(Si₄O₁₀)(OH)₂ * nH₂O | 45 |- | [[wollastonite]] | [[:en:Wollastonite]] | CaSiO₃ | 43 |- | [[volframitas]] | [[:en:Wolframite]] | | 46 |} {{Wikidata list end}} == Žemės drebėjimai == {{Wikidata list |sparql=SELECT ?item ?itemLabel ?enwiki ?sl WHERE { ?item wdt:P31 wd:Q7944. OPTIONAL { ?item wikibase:sitelinks ?sl. } ?articlen schema:about ?item; schema:isPartOf <https://en.wikipedia.org/>. FILTER(NOT EXISTS { ?article schema:about ?item; schema:isPartOf <https://lt.wikipedia.org/>. }) SERVICE wikibase:label { bd:serviceParam wikibase:language "[AUTO_LANGUAGE],en". } BIND(CONCAT("[[:en:", REPLACE(wikibase:decodeUri(SUBSTR(STR(?articlen), 31 )), "_", " "), "]]") AS ?enwiki) } ORDER BY DESC (?sl) LIMIT 5 |sort=p585 |columns=?item:Straipsnia,?enwiki:Angliškai,p585:Data,p131:Vieta,?sl:Skaičius kitose viki |links=red }} {| class='wikitable sortable' ! Straipsnia ! Angliškai ! Data ! Vieta ! Skaičius kitose viki |- | [[1556 m. žemės drebėjimas Šaansi]] | [[:en:1556 Shaanxi earthquake]] | data-sort-value="1556" | 1556-01-23 | [[Šaansi]] | 61 |- | [[1906 m. žemės drebėjimas San Franciske]] | [[:en:1906 San Francisco earthquake]] | data-sort-value="1906" | 1906-04-18 | [[Kalifornija]] | 52 |- | [[1960 m. žemės drebėjimas Valdivijoje]] | [[:en:1960 Valdivia earthquake]] | data-sort-value="1960" | 1960-05-21 | | 53 |- | [[1976 Tangshan earthquake]] | [[:en:1976 Tangshan earthquake]] | data-sort-value="1976" | 1976-07-28 | [[Hebėjus|Hebei]] | 52 |- | [[2005 m. žemės drebėjimas Kašmyre]] | [[:en:2005 Kashmir earthquake]] | data-sort-value="2005" | 2005-10-08 | [[Laisvasis Kašmyras]] | 53 |} {{Wikidata list end}} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] d8zoazuo2iemf8u2rfassh49rpv7qal 0 539132 7957737 7437615 2026-11-05T05:20:02Z Vilensija 40695 atn. 7957737 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = Daugėliškių miškas, bunkeris.JPG |plotis = 300 |fotoinfo = Memorialo kalnelis |herb = |žeml = |lat=55.228|long=23.559 |PL=PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Raseinių rajono savivaldybė |sen = Ariogalos seniūnija |aukštis = |plotas = 421 m² |priešpilis = |naudotas = 1949–1950 m. |žvalgytas = |tirtas = 2010 |altitudė = |registro Nr. = {{kvrmc|33152}} }} [[Vaizdas:Daugėliškių miškas, prie bunkerio.JPG|miniatiūra|240px|right|Memorialo prieigos]] [[Vaizdas:Daugėliškių miškas, bunkeris-2.JPG|miniatiūra|240px|right|Bunkerio anga]] [[Vaizdas:Daugėliškių bunkeris. Pradžia.JPG|miniatiūra|240px|right|Pažintinio tako pradžia]] [[Vaizdas:Daugėliškių bunkeris, Archyvo vieta.JPG|miniatiūra|240px|right|Surasto archyvo vietoje]] '''Daugėliškių miško Lietuvos partizanų vadavietė''' – [[Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis|Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio]] (LLKS) [[Prisikėlimo apygarda|Prisikėlimo apygardos]] štabo [[bunkeris]], priklausęs [[Maironio rinktinė]]s partizanams. Jis įrengtas [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]], [[Ariogalos seniūnija|Ariogalos seniūnijoje]]. [[Lietuvos partizanai|Partizanų]] vadavietės teritorija patenka į [[Raseinių miškų urėdija|Raseinių miškų urėdijos]] Paliepių girininkijos Daugėliškių miško 25–ąjį kvartalą. Objektas paskelbtas istorijos ir memorialiniu paminklu (unik. kodas {{kvrmc|33152}}),<ref>{{cite kvr | mc=33152| title=Lietuvos partizanų vadavietė| accessdate=2018-04-23}}</ref> pritaikytas lankymui, yra įrengtas pažintinis takas. [[Vadavietė]]s bunkeris pasiekiamas iš kelio {{KK196}} atkarpos Ariogala – [[Lesčiai]] ties [[Jučiai (Raseiniai)|Jučiais]], kur pastatyta lankytino objekto nuoroda – 0,8 km į pietus nuo kelio. Pravažiavus kelio atkarpą mišku, pasukama į kelią plačia [[proskyna]], kurioje nutiesta [[elektros linija|aukštos įtampos linija]]. Jos pakraštyje – objekto informacinė lenta. Šiame miške buvo ir daugiau bunkerių. Vietos [[kraštovaizdis]] šiandien labai pakitęs – per Daugėliškių mišką apie 1970-uosius nutiesta magistralė {{A1}}. == Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas == Pažintinį taką, skirtą partizaninio karo istorijai, 2015 m. rudenį įrengė [[Ariogalos gimnazija|Ariogalos gimnazistai]], vadovaujami mokytojo [[Andrius Bautronis|Andriaus Bautronio]], gavę lėšų iš JAV lietuvių [[Tautos fondas|Tautos fondo]] bei pasitelkę miestelio bendruomenę.<ref>[https://www.lzinios.lt/lzinios/Istorija/irengtas-pazintinis-takas-partizanu-kovu-vietose/210811 Įrengtas pažintinis takas partizanų kovų vietose] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180425183202/https://www.lzinios.lt/lzinios/Istorija/irengtas-pazintinis-takas-partizanu-kovu-vietose/210811 |date=2018-04-25 }}</ref> Takas prasideda miško pakraštyje prie informacinio stendo, driekiasi apie 300 m. Jis supažindina su [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] gyvenimu ir svarbiausiais įvykiais, nutikusiais pokaryje Daugėliškių miške. Take galima pamatyti ir susipažinti su atstatytu Prisikėlimo apygardos štabo bunkeriu, aplankyti atrastą partizanų vadavietės archyvo vietą. Visas pažintinis partizaninio karo takas, kuriame dar aplankomos Antano Jaugelio-Urbšio būrio partizanų žuvimo vieta<ref>[https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/antano-jaugeliourbsio-burio-partizanu-zuvimo-vieta/6884 Antano Jaugelio-Urbšio būrio partizanų žuvimo vieta]</ref> ir partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno sodyba, driekiasi apie 4 km. Keliuose paruoštuose stenduose pateikiamos svarbios istorijos, partizanų gyvenimo detalės, pridėtos nuotraukos.<ref>[https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/daugeliskiu-misko-bunkerio-pazintinis-takas/6892 Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas]</ref><ref>[http://genocid.lt/centras/lt/2662/a/ Pažintinis partizaninio karo takas Daugėliškių miške]</ref> == Memorialas == Partizanų vadavietės bunkeris įrengtas nedideliame kalnelyje, kurį juosia bevardis upelis, supa brandus miškas. Įrengtas priėjimo takas su tilteliu. Paminklinės teritorijos plotas – 421 m². Bunkerio įėjimo anga yra aikštelės viduryje, pridengta atveriamu dangčiu. Šalia pastatytas tipinis [[betonas|betoninis]] atminimo ženklas su Vyčio kryžiaus siluetu viršūnėje, jo aukštis – apie 1,5 m. Ženkle padarytas įgilintas įrašas: „''Šiame miške 1950-07-22 žuvo Prisikėlimo apygardos partizanai''“. Teritorijoje stovi metalinis stiebas su iškelta [[Lietuvos vėliava]], yra atokvėpio vieta su laužaviete. Partizanų [[archyvas|archyvo]] radavietė, apie 50 m žemiau palei upelį, pažymėta atskiru informaciniu stendu. == Istorija == 1948 m. balandžio 1 d. buvo įkurta paskutinė iš devynių buvusių partizanų apygardų – Prisikėlimo apygarda. Ji buvo suformuota padalijus buvusią [[Jungtinė Kęstučio apygarda|Jungtinę Kęstučio apygardą]] į dvi (kita – [[Kęstučio apygarda]]) ir įjungta į bendrą [[Jūros sritis|Vakarų Lietuvos (Jūros) sritį]]. Pirmuoju apygardos vadu tapo [[Petras Bartkus]]-Žadgaila, štabo viršininku paskirtas [[Leonardas Grigonis]]-Užpalis. Prisikėlimo apygarda buvo sudaryta iš trijų rinktinių, Daugėliškių miške įrengtas LLKS štabo bunkeris priklausė Maironio rinktinei. Pagrindinis ir vienintelis gyvas istorinių įvykių liudininkas – LLKS štabo bunkerio ryšininkas Albinas Kęstutis Bersėnas-Stirniukas, Klajoklis (1928-2026),<ref>[https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/mire-partizanu-rysininkas-laisves-kovu-dalyvis-albinas-kestutis-bersenas-stirniukas-120323901 Mirė partizanų ryšininkas, laisvės kovų dalyvis Albinas Kęstutis Bersėnas-Stirniukas] ''delfi.lt'' 2026-10-23</ref> gyvenęs tėvo eigulio Juozo Bersėno namuose [[Molupiai|Molupių]] kaime, Daugėliškių miško pakraštyje. Daugėliškių miške bunkeris buvo įkurtas ne kaip nuolatinė gyvenamoji vieta, bet kaip susitikimams skirtas LLKS štabo bunkeris. Jis pastatytas 1948 m. balandžio mėn. Balandis pasirinktas neatsitiktinai, nes tuo metu miške mažiau lankosi žmonių. Bunkeris buvo pastatytas per savaitę. Darbus lėtino molinga žemė ir [[statybinės medžiagos|statybinių medžiagų]] trūkumas. Prie bunkerio dirbo du ar trys žmonės, dar keli partizanai budėjo sargyboje. Įrengus bunkerį, tų metų vasarą jame nebuvo lankomasi, nes reikėjo, kad išnyktų statybų žymės. Jame nebuvo renkamasi ir žiemoti. Į bunkerį sugrįžta tik kitais metais, t. y. 1949 m. pavasarį, po vasario mėn. įvykusio visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, kuriame buvo įkurtas LLKS. Daugėliškių miško bunkeryje buvo spausdinami Prisikėlimo apygardos dokumentai, atsišaukimai ir kt. 1950 m. liepos 21 d. LLKS štabo bunkeryje šeši partizanai susirinko paskutinį kartą. Kitą dieną [[NKVD]] operacijos metu bunkeris buvo sunaikintas kartu drauge su ten buvusiais partizanais (vienas paimtas į nelaisvę). Vadavietėje liepos 22 d. kautynėse su [[MGB]] vidaus kariuomenės 298-ojo pulko kareiviais žuvo: * Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Prisikėlimo apygardos vadas, 1949 m. vasario 16 d. [[Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija|LLKS deklaracijos]] signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, g. 1905 m., * Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės būrio vadas Aleksas Meškauskas-Elytė, Paulius, g. 1916 (1922) m., * partizanas Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas, g. 1930 (1928) m., * partizanas Juozas Tomkus-Gabrys, g. 1920 (1924) m., * nežinomas partizanas [[slapyvardis|slapyvardžiu]] Banga, g. 1928 m. Partizanas Juozas Zinius-Nemunėlis, g. 1916 m., buvo sučiuptas gyvas. Kiti partizanai žuvo po įnirtingo susišaudymo galimai susisprogdinę granata. Jų bunkerį išdavė į nelaisvę paimta ir kankinimų neištvėrusi partizanų ryšininkė. Pasak buvusio partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno prisiminimų, išsakytų 2010 m.,<ref name="Atstatytas">[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/10/29/atmi_01.html Atstatytas Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180425183100/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2010/10/29/atmi_01.html |date=2018-04-25 }}</ref> bunkeris buvo įrengtas 1948 m. balandį ir naudotas kaip laikina slaptų susitikimų vieta. Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis sirguliavo ir slėpėsi tame bunkeryje. Jam reikėjo priežiūros ir medikamentų. Vaistų į bunkerį atnešdavo ryšininkė Marytė Pranevičiūtė, kol 1950 m. birželio 6 d. čekistai ją suėmė. Neišlaikiusi psichologinio spaudimo ryšininkė palūžo ir parodė partizanų bunkerį. Lietuvoje 1950-aisiais [[rezistencija|rezistencinė]] kova vyko jau 6 metus, buvo daug žuvusiųjų. 1949–1950 m. buvo labai suaktyvėjęs MGB agentūrinis darbas, nuo 1946 m. Lietuvoje veikė specialieji būriai, kuriems teko užduotis silpninti gyventojų paramą. Apie 1950 m. partizanai laikėsi nedidelėmis grupelėmis, didieji mūšiai jau buvo įvykę. === Bunkerio likvidavimas === Bunkerio tragedijos pradžia laikytinas ryšininkės M. Pranevičiūtės suėmimas. Palūžusi ji sutiko dirbti [[agentas|agentės]] Paulinos slapyvardžiu.<ref name="Bunkeris">[http://www.skrastas.lt/?rub=1144521111&id=1448042020&pried=2015-11-21 Prakalbinti radiniai atkuria istoriją]</ref> Po tardymų buvo parengtas [[Operacija (karyba)|operacijos]] planas bunkeriui likviduoti. Jis šturmuotas liepos 22 d. ankstų rytą, pakankamai surinkus informacijos. Operacija prasidėjo apsupus mišką, po to buvo izoliuotos bunkerio prieigos. Į mišką su šautuvų buožėmis atvarytas ryšininkas K. Bersėnas stovėjo su valdymo grupe.<ref name="Bunkeris"/> Nustatę bunkerio įėjimo dangtį, kariai ant jo numetė dvi granatas, paleido šūvius, tikėdamiesi partizanų pasidavimo. Tačiau jie atsakė išsviesdami granatas, atsišaudydami per bunkerio angą, bandydami prasiveržti. Pirmasis į mišką bandė išbėgti partizanas A. Meškauskas, antrasis, tikėtina, buvo L. Grigonis, tačiau jis nušautas kūnu užblokavo bunkerio angą. Spėjama, kad vienas iš atsišaudančių iš bunkerio partizanų buvo mirtinai sužeistas. Mūšio finalas – nuaidėję du [[pistoletas|pistoleto]] šūviai bunkerio viduje. Tai buvo dviejų žmonių priimtas paskutinis sprendimas. Po šių šūvių viduje liko tik sužeistasis Nemunėlis. Jo vėliau laukęs likimas – žūtis [[lageris|lageryje]]. Prie bunkerio nutemptas K. Bersėnas buvo priverstas lįsti į vidų traukti kūnų. MGB darant bunkeryje išsamią apiešką, įvyko netikėtas incidentas – brūkštelėjus degtuką plykstelėjo ugnis. Ji nutraukė apiešką: reikėjo gelbėti sužeistus karius. Dėl gaisro ne viskas kruopščiai surinkta: liko net keletas [[ginklas|ginklų]], [[durtuvas]], buities reikmenų, asmeninių daiktų, uniformos elementų.<ref name="Bunkeris"/> == Archeologiniai tyrimai == Bunkerį 2010 m. vasarą ištyrė patyrusių archeologų grupė, vadovaujama archeologų [[Gediminas Petrauskas (1986) Gedimino Petrausko]] ir [[Vykintas Vaitkevičius|Vykinto Vaitkevičiaus]]. Jiems talkino [[Ariogalos gimnazija|Ariogalos gimnazijos]] mokiniai. Archeologiniai duomenys papildė turėtus liudininkų prisiminimus. Bunkeris buvo ištirtas kompleksiškai, pasitelkus kelių sričių specialistus – istorikus, archeologus, kariškius ir dar gyvą liudininką. Remiantis archeologine medžiaga sudaryti bunkerio brėžiniai, atsirado netgi unikali galimybė atkurti mūšio eigą. Tyrimų rezultatai buvo išsamiai paskelbti [[Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras|Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro]] (toliau – LGGRTC) periodiniame leidinyje „[[Genocidas ir rezistencija]]“ 2011 m. Nr. 2(30). Tyrimai miške buvo vykdomi nuo gegužės 14 d. iki rugsėjo 5 d. Per du archeologinių tyrinėjimų mėnesius buvo rastos medinės bunkerio konstrukcijų liekanos ir daugiau nei 1000 radinių: sagos su Vyčiu, moliniai puodai, puodeliai, metaliniai dubenėliai, šaukštai, šakutės, prožektorius, veidrodėlis, žibalinė lempa, kastuvas, pjūklas ir dar daug kitų daiktų. Daugiausiai rasta šaudmenų – šovinių tūtelių, kulkų. Šalia bunkerio, kitame bevardžio upelio krante rasta nesprogusi rusiška [[granata]] RG–42, pačiame bunkeryje ir prie jo – granatų dalių. Šie radiniai liudijo aktyvų MGB būrio puolimą ir bunkeryje užspeistų partizanų priešinimąsi. Archeologų tyrimai patvirtino partizanų ryšininko prisiminimą, kad MGB kareiviams įsiveržus į bunkerį ir įžiebus degtuką, įvyko sprogimas ir įsiplieskė gaisras. Bunkerio sienos partizanų buvo impregnuotos [[žibalas|žibalu]] siekiant išvengti pelėsio. Be to, rasta peršauto žibalo bakelio nuolaužų. Radiniai iš bunkerio perduoti [[Raseiniai|Raseinių]] krašto istorijos muziejui, kuriame yra skirta dalis ekspozicijos. == Atstatymo darbai == Vadavietės bunkerio vietoje 2000 m. buvo pastatytas LGGRTC atminimo ženklas. Atlikus archeologinius tyrimus buvo pradėti bunkerio atstatymo darbai. Minint 60-ąsias bunkerio likvidavimo metines, atstatymo darbus inicijavo [[Ariogalos gimnazija|Ariogalos gimnazijos]] istorijos mokytojas [[Andrius Bautronis]]. Atstatant bunkerį dalyvavo Ariogalos gimnazijos mokiniai, Ariogalos komunalinio ūkio darbuotojai. Atstatymo darbai truko apie savaitę. 2010 m. spalio 15 d. buvo organizuotos iškilmės bunkeriui pašventinti.<ref name="Atstatytas"/> Ariogalos miestelėnai ir svečiai buvo pakviesti į bunkerio atidarymo šventę. Parapijos klebonas G. Jankauskas pašventino bunkerį ir žūties vietoje pastatytą žymenį. [[Lietuvos Respublikos prezidentūra|Lietuvos prezidentūros]] garbės kuopos karių grupė trimis salvėmis pagerbė žuvusiųjų atminimą. == Bunkerio konstrukcija == LLKS štabo bunkeris buvo įrengtas tolygiai aukštėjančios kalvelės vakariniame pakraštyje. Iškastas rudame riebiame molyje ir užpiltas 40 cm storio miškožemio sluoksniu. Tyrinėjant atkastas buvusio bunkerio konstrukcijas, nustatyta, kad tai buvo 2x3 m ilgio patalpa, kurioje kas 65–70 cm palei ilgąsias sienas buvo įkalti [[ąžuolas|ąžuoliniai]] kuoliukai. Lubos buvo iš ąžuolinių [[Rąstas|rąstų]]. Taip pat archeologinių tyrimų metu pavyko užčiuopti šiaurinėje sienoje buvusią [[ventiliacija|ventiliacijos]] angą. Ji siejosi su anuomet stovėjusios eglės kelmo šaknimis. Dalį ryšininko prisiminimais pateiktų duomenų, atlikus archeologinius tyrimus, buvo galima pakoreguoti. Visų pirma nesutapo bunkerio aukštis. Daugėliškių miško bunkerio aukštis negalėjo viršyti 1,5 m, taigi vaikščioti jame stačiomis suaugę vyrai negalėjo. Gultai buvo įrengti 40–45 cm nuo žemės. Jie buvo padaryti iš dviejų neprikaltų [[lenta|lentų]], kurios buvo išskleidžiamos tik einant miegoti. Dirbant bunkeryje viena lenta būdavo atlenkiama ir padaromas suolas, taip sutaupoma vietos. Stovėjo [[stalas|staliukas]] sukryžiuotomis kojomis („ožiukas“), [[žibalinė lempa]] prie sienos. Įėjimo anga buvo uždaroma [[Piltuvas|piltuvo]] formos dėže, kuri atsiversdavo 90 laipsnių kampu. Dangtis buvo 70x40 cm dydžio, iš išorės maskuojamas [[skruzdėlynas|skruzdėlynu]]. Nusileisti į bunkerio vidų buvo palikti du laipteliai iš nenukasto [[molis|molio]]. Atsarginio išėjimo nebuvo. Šiandien atstatytas bunkeris nesutampa su istoriniais ir archeologiniais duomenimis, yra kiek aukštesnis, taip pat jis didesnis.<ref>[http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/7-petrauskiene.pdf Lietuvos partizanų bunkerių ir žeminių atstatymas 1991–2011 m.]</ref> == Netikėtas radinys Daugėliškių miške == 2014 m. lapkričio 5 d. Ariogalos gimnazijos jaunieji šauliai su vadovu, tvarkydami atstatyto bunkerio Daugėliškių miške aplinką, rado aprūdijusį metalinį konteinerį su Prisikėlimo apygardos štabo dokumentais.<ref>[http://genocid.lt/centras/lt/2283/a/ Radinys Daugėliškių miške]</ref> Atstatant vadavietę buvo tiriama ir buvusio archyvo vieta, tačiau tais metais nieko nebuvo rasta. Paaiškėjo, kad surastas metalinis konteineris – tai [[šovinys|šovinių]] dėžė, kuri panaudota kaip dokumentų saugykla-archyvas. Archyvą sudarė daugiau nei 400 atskirų dokumentų, kurie datuojami 1948–1950 metais.<ref>[https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/daugeliskiu-misko-partizanu-vadavietes-archyvo-vieta/6885 Daugėliškių miško partizanų vadavietės archyvo vieta]</ref> Unikalus radinys, galintis atskleisti iki šiol nežinomų Lietuvos partizanų istorijos paslapčių, buvo atvežtas į [[Vilnius|Vilnių]] ir, tarpininkaujant LGGRTC Genocido aukų muziejaus vadovui Eugenijui Peikšteniui, buvo perduotas Lietuvos ypatingajam archyvui. Dešimtmečius dūlėję partizanų dokumentai prastos būklės, įskaityti pokario kovotojų nutarimus ir įsakymus nelengva, todėl restauratoriams tai duos ne vienerius metus darbo. Prisikėlimo apygardos štabo archyvo likučiai netoliese susprogdinto bunkerio pirmą kartą buvo aptikti partizanų ryšininko Bersėno dar 1997 m. Apie čia galimai esantį archyvą jis sužinojo 1950 m. iš partizano Juozo Ziniaus-Nemunėlio, kuomet jie kartu buvo gabenami į [[Kaunas|Kauną]] tardymui. Likęs gyvas partizanas ryšininkui pasakė, kad archyvas turėjo būti paslėptas šalia upelio, leidžiantis nuo bunkerio žemyn. Nebuvo abejojama, kad dar kažkas gali būti likę buvusio archyvo vietoje. 2014 m. rasti dokumentai greičiausiai yra to paties archyvo dalis. == Literatūra == * Čepulytė, Aistė. ''Partizanų bunkeris Daugėliškių miške'': kompleksinių tyrimų studija ir šaltiniai. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Vilnius: Petro ofsetas, 2017. 247, [1] p. ISBN 978-609-420-583-5. == Šaltiniai == {{ref|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Daugėliškiai bunker}} * [https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2014/11/17/news/ariogalos-gimnazistu-radinys-miske-ateme-zada-mokslininkams-180686/ Ariogalos gimnazistų radinys miške atėmė žadą mokslininkams („Lietuvos ryto“ TV)] * [http://www.lad.lt/data/com_ladreports/5663/1-50.pdf Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio štabo bunkerio (UK 33152) archeologinių tyrimų 2010 m. ataskaita] * [http://genocid.lt/tuskulenai/lt/1296/a/ Partizanų bunkerių archeologiniai tyrimai Lietuvoje (Prisikėlimo apygardos bunkeriai Mėnaičiuose ir Daugėliškių miške)] * [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-11-07-ernestas-kuckailis-partizanu-bunkeriu-atstatymo-klausimai/71582 Ernestas Kuckailis. Partizanų bunkerių atstatymo klausimai] {{SavStr}} [[Kategorija:Lietuvos rezistentų atminimo įamžinimas]] [[Kategorija:Raseinių rajono paveldas]] opsc019qjklh7r4gjpges3rpmle95sf 0 549718 7957650 5456846 2026-11-04T22:29:17Z Normantas Bataitis 145195 7957650 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Janošas |fonas=culture |vaizdas=Janosch.jpg |vaizdo dydis=200px |antraštė=Janošas 2005 m. |visas vardas=Horst Eckert |gimė={{Gimė|1931|03|11}} |gimimo vieta=[[Zabžė|Hindenburgas]], [[Aukštutinė Silezija]], [[Prūsijos laisvoji valstybė|Prūsija]], [[Veimaro Respublika|Vokietija]] (dab. Zabžė, [[Lenkija]]) |mirė={{Mirė|2026|11|03|1931|03|11}} |mirties vieta=[[Tenerifė]], [[Ispanija]] |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |tautybė=[[vokiečiai|vokietis]] |sutuoktinis= |tėvai= |vaikai= |išsilavinimas= |alma_mater= |doktorantūros_vadovas= |studentai= |veikla=vaikų rašytojas, iliustratorius |sritis= |įstaigos= |pareigos= |žinomas= |apdovanojimai= |pastabos= |vikiteka= }} '''Janošas''' (''Janosch''), tikrasis vardas '''''Horstas Ekertas''''' ({{de|Horst Eckert}}; [[1931]] m. [[kovo 11]] d. – [[2026]] m. [[lapkričio 3]] d.)<ref>{{cite news |title=Schriftsteller und Künstler Janosch ist tot |url=https://www.spiegel.de/kultur/janosch-ist-tot-schriftsteller-und-kuenstler-horst-eckert-gestorben-a-babc86bf-85ca-44fa-b9bc-f4e2222cfc56 |work=[[Der Spiegel]] |date=4 November 2026 |access-date=5 November 2026 |language=de}}</ref> – vokiečių vaikų rašytojas, iliustratorius. == Biografija == Po II pasaulinio karo su tėvais pasitraukė į Vokietiją. [[Oldenburgas|Oldenburgo]] apylinkėse dirbo tekstilės gamykloje. 1947–1949 m. mokėsi Krefeldo tekstilės meno mokykloje, 1953 m. trumpai studijavo [[Miuncheno dailės akademija|Miuncheno dailės akademijoje]]. Metęs akademiją dirbo laisvai samdomu kūrėju. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose. 1980 m. išsikėlė gyventi į [[Tenerifė|Tenerifę]]. == Kūryba == Janošas išgarsėjo paveikslėlių knygomis, kurias pats iliustravo, jų sukūrė virš 100. Kūriniuose dažniausiai vaizduojami sužmoginti gyvūnai ir daiktai, imituojamas vaiko [[naivumas]], būdingas [[komizmas]].<ref>{{VLE|8||[[Kęstutis Urba]]}}</ref> == Bibliografija == Žymiausi kūriniai: * Automobilio vardas Ferdinandas (''Das Auto hier heißt Ferdinand'', 1964 m.) * Ferdinandas Liūtų šalyje (''Ferdinand im Löwenland'', 1965 m.) * Brolių Grimų pasakos kitaip (''Janosch erzählt Grimm’s Märchen'', 1972 m., lietuviškai 2007 m.) * Stiprusis automobilis Ferdinandas (''Das starke Auto Ferdinand'', 1975 m.) * Panama labai graži (''Oh, wie schön ist Panama'', 1976 m., lietuviškai 1989, 2006, 2008, 2017 m.) * Kiškiai piškiai nekvaili (''Hasenkinder sind nicht dumm'', 1978 m., lietuviškai 1997 m.) * Suraskime lobį, vaikai (''Komm, wir finden einen Schatz'', 1979 m., lietuviškai 1989 m.) * Žvėrių gyvenimas (''Das Leben der Thiere'', 1981 m., lietuviškai 2007 m.) * Trumpas mokslas apie žvėris (''Kleine Tierkunde für Kinder'', 1984 m., lietuviškai 1999 m.) * Laiškas Tigrui (''Post für den Tiger'', 1980 m., lietuviškai 1989 m.) * Šmurliuko istorijos (''Das grosse Schnuddel-Buch'', 1997 m., lietuviškai 2009 m.) == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Vokietijos rašytojai]] [[Kategorija:Vaikų rašytojai]] [[Kategorija:Vokietijos iliustratoriai]] me9esaa7aiy540jbzqo6bao7yoybs6r 7957653 7957650 2026-11-04T22:32:23Z Normantas Bataitis 145195 7957653 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Janošas |fonas=culture |vaizdas=Janosch.jpg |vaizdo dydis=200px |antraštė=Janošas 2005 m. |visas vardas=Horst Eckert |gimė={{Gimė|1931|03|11}} |gimimo vieta=[[Zabžė|Hindenburgas]], [[Aukštutinė Silezija]], [[Prūsijos laisvoji valstybė|Prūsija]], [[Veimaro Respublika|Vokietija]] (dab. Zabžas, [[Lenkija]]) |mirė={{Mirė|2026|11|03|1931|03|11}} |mirties vieta=[[Tenerifė]], [[Ispanija]] |palaidojimo vieta= |gyv_vieta= |tautybė=[[vokiečiai|vokietis]] |sutuoktinis= |tėvai= |vaikai= |išsilavinimas= |alma_mater= |doktorantūros_vadovas= |studentai= |veikla=vaikų rašytojas, iliustratorius |sritis= |įstaigos= |pareigos= |žinomas= |apdovanojimai= |pastabos= |vikiteka= }} '''Janošas''' (''Janosch''), tikrasis vardas '''''Horstas Ekertas''''' ({{de|Horst Eckert}}; [[1931]] m. [[kovo 11]] d. – [[2026]] m. [[lapkričio 3]] d.)<ref>{{cite news |title=Schriftsteller und Künstler Janosch ist tot |url=https://www.spiegel.de/kultur/janosch-ist-tot-schriftsteller-und-kuenstler-horst-eckert-gestorben-a-babc86bf-85ca-44fa-b9bc-f4e2222cfc56 |work=[[Der Spiegel]] |date=4 November 2026 |access-date=5 November 2026 |language=de}}</ref> – vokiečių vaikų rašytojas, iliustratorius. == Biografija == Po II pasaulinio karo su tėvais pasitraukė į Vokietiją. [[Oldenburgas|Oldenburgo]] apylinkėse dirbo tekstilės gamykloje. 1947–1949 m. mokėsi Krefeldo tekstilės meno mokykloje, 1953 m. trumpai studijavo [[Miuncheno dailės akademija|Miuncheno dailės akademijoje]]. Metęs akademiją dirbo laisvai samdomu kūrėju. Bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose. 1980 m. išsikėlė gyventi į [[Tenerifė|Tenerifę]]. == Kūryba == Janošas išgarsėjo paveikslėlių knygomis, kurias pats iliustravo, jų sukūrė virš 100. Kūriniuose dažniausiai vaizduojami sužmoginti gyvūnai ir daiktai, imituojamas vaiko [[naivumas]], būdingas [[komizmas]].<ref>{{VLE|8||[[Kęstutis Urba]]}}</ref> == Bibliografija == Žymiausi kūriniai: * Automobilio vardas Ferdinandas (''Das Auto hier heißt Ferdinand'', 1964 m.) * Ferdinandas Liūtų šalyje (''Ferdinand im Löwenland'', 1965 m.) * Brolių Grimų pasakos kitaip (''Janosch erzählt Grimm’s Märchen'', 1972 m., lietuviškai 2007 m.) * Stiprusis automobilis Ferdinandas (''Das starke Auto Ferdinand'', 1975 m.) * Panama labai graži (''Oh, wie schön ist Panama'', 1976 m., lietuviškai 1989, 2006, 2008, 2017 m.) * Kiškiai piškiai nekvaili (''Hasenkinder sind nicht dumm'', 1978 m., lietuviškai 1997 m.) * Suraskime lobį, vaikai (''Komm, wir finden einen Schatz'', 1979 m., lietuviškai 1989 m.) * Žvėrių gyvenimas (''Das Leben der Thiere'', 1981 m., lietuviškai 2007 m.) * Trumpas mokslas apie žvėris (''Kleine Tierkunde für Kinder'', 1984 m., lietuviškai 1999 m.) * Laiškas Tigrui (''Post für den Tiger'', 1980 m., lietuviškai 1989 m.) * Šmurliuko istorijos (''Das grosse Schnuddel-Buch'', 1997 m., lietuviškai 2009 m.) == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Vokietijos rašytojai]] [[Kategorija:Vaikų rašytojai]] [[Kategorija:Vokietijos iliustratoriai]] 93nh0qm3c5id4ufxgepqdz8o4sgduth 0 552399 7957779 7835370 2026-11-05T08:38:09Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957779 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Vegalta Sendai | image = [[Vaizdas:Vegalta Sendai logo.png|180px]] | fullname = ベガルタ仙台 <br> ''Begaruta Sendai'' | nickname = | founded = 1980 m. | ground = [[Yurtec Stadium Sendai]]<br>, [[Sendajus]] | capacity = 19 694 | chairman = Yoshihisa Nishikawa | manager = Susumu Watanabe | league = '''[[J2 League]] (II)''' | season = 2025 | position = ''J2'', 7 vieta |pattern_la1= _vegalta19h |pattern_b1= _vegalta19h |pattern_ra1= _vegalta19h |pattern_sh1= |pattern_so1= _VEGALTA SENDAI 2019 HOME FP |leftarm1=FFFFFF|body1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=0000FF|socks1=FFEE00 |pattern_la2= _VEGALTA SENDAI 2019 AWAY FP |pattern_b2= _VEGALTA SENDAI 2019 AWAY FP |pattern_ra2= _VEGALTA SENDAI 2019 AWAY FP |pattern_sh2= _VEGALTA SENDAI 2019 AWAY FP |pattern_so2= _VEGALTA SENDAI 2019 AWAY FP |leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF }} '''„Vegalta Sendai“''' ({{ja|ベガルタ仙台|Begaruta Sendai}}) – [[Japonija|Japonijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Sendajus|Sendajaus]]. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1988 m. Nuo 2004 m. sezono rungtyniavo [[J2 League]]. 2009 m. tapo [[J2 League|J2]] lygos nugalėtojais. Nuo 2010 m. sezono varžėsi stipriausiame šalies futbolo divizione – [[J1 League]]. 2012 m. tapo vicečempionais. 2021 m. sezone liko devynioliktoje vietoje ir iškrito į žemesnį divizioną. Nuo 2022 m. sezono žaidė [[J2 League]]. == Pasiekimai == ; {{vlv|Japonija}} '''[[J1 League]]:''' * '''Antroji vieta (1):''' 2012 m. ; {{vlv|Japonija}} '''[[J2 League]]:''' * '''Nugalėtojai (1):''' 2009 m. * '''Antroji vieta (1):''' 2001 m. * '''Trečioji vieta (1):''' 2008 m. ; {{vlv|Japonija}} '''[[Japonijos futbolo taurė|Imperatoriaus taurė]]:''' * '''Finalininkai (1):''' 2018 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2026.html#jl2 2026–2027 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[2025 m. J2 League|2025]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2025.html#jl2 2025 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2024.html#jl2 2024 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''16.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2023.html#jl2 2023 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2022.html#jl2 2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''19.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''17.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2020.html 2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2019.html 2019 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''11.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2018.html 2018 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2017.html 2017 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''12.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2016.html 2016 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2015.html 2015 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2014.html 2014 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2013.html 2013 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2012.html 2012 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2011.html 2011 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn2010.html 2010 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[2009 m. J2 League|2009]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn09.html 2009 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[2008 m. J2 League|2008]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn08.html 2008 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[2007 m. J2 League|2007]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn07.html 2007 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[2006 m. J2 League|2006]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn06.html 2006 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[2005 m. J2 League|2005]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jpn05.html 2005 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[2004 m. J2 League|2004]]''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jap04.html 2004 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''15.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jap03.html 2003 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[J1 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jap02.html 2002 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2001''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jap01.html 2001 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2000''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jap00.html 2000 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''1999''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#F4DC93" style="text-align:center;"| '''[[J2 League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/jap99.html 1999 m. sezonas]</ref> |- |} Šaltiniai:<ref>[http://www.rsssf.com/tablesj/japchamp.html RSSSF.com - Japan - List of Champions]</ref> == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2020 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2020 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2020 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2020 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2019 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2020 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2021 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2021 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2021 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2021 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2021 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2021 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2022 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2022 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2022 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2021 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2021 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2022 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2023 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2023 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2023 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2023 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2021 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2023 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2024 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2024 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2024 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2024 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2024 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2024 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2025 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2025 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2025 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2024 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2024 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2025 metai}} }} |} {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2013 - 2014 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2013 - 2014 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2013 - 2014 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2013 - 2014 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2013 - 2014 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2013, 2014 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2015 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2015 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2015 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2015 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2015 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2015 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2016 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2016 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2016 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2016 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2016 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2016 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _sendai17h | pattern_b= _sendai17h | pattern_ra= _sendai17h | pattern_sh= _sendai17h | pattern_so= _color_3_stripes_blue | leftarm= FFEE00 | body= FFEE00 | rightarm= FFEE00 | shorts= FFEE00 | socks= FFEE00 | title= {{small|2017 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _VEGALTA SENDAI 2018 HOME FP | pattern_b= _VEGALTA SENDAI 2018 HOME FP | pattern_ra= _VEGALTA SENDAI 2018 HOME FP | pattern_sh= _VEGALTA SENDAI 2018 HOME FP | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2018 HOME FP | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2018 metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= _vegalta19h | pattern_b= _vegalta19h | pattern_ra= _vegalta19h | pattern_sh= _vegalta19h | pattern_so= _VEGALTA SENDAI 2019 HOME FP | leftarm= FFEE00 | body= FFEE00 | rightarm= FFEE00 | shorts= FFEE00 | socks= FFEE00 | title= {{small|2019 metai}} }} |} == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20110421005034/http://www.vegalta.co.jp/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.jleague.co/clubs/Vegalta-Sendai/ J.League svetainė] * [https://www.soccerway.com/team/vegalta-sendai/lSW1nlRB/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.co.ke/team/vegalta-sendai/lSW1nlRB/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/vegalta-sendai/startseite/verein/6395 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/vegalta-sendai/1161/ Globalsportsarchive] {{Japonija lyga}} {{Japonijafutsez}} [[Kategorija:Japonijos futbolo klubai]] 2w5lyww32e4b3fub2dg7orc7r9y1j5r 0 557146 7957676 7701278 2026-11-04T23:20:10Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957676 wikitext text/x-wiki {{city/RUS |pavadinimas = Trubčevskas |origpavadin = ''Трубчевск'' |paveikslėlis = Muzey_екгисрумыл.jpg |paveikslėlio tekstas = Muziejaus pastatas |herbas = Trubchevsk COA (Oryol Governorate) (1781).png |vėliava = |PL=52|PM=35|PS=00|IL=33|IM=46|IS=00 |valstRegionoVardas = Sritis |valstRegionas = Briansko sritis |rajonas = Trubčevsko | UTC= +3 |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2017 |gyventoju = 14000 |plotas = 14 |altitudė = 170 |tinklalapis = |vikiteka = |kirč = Trubčèvskas <ref>{{PVŽ}}</ref> }} '''Trubčevskas''' ({{ru|Трубчевск}}) – miestas [[Rusija|Rusijoje]], [[Briansko sritis|Briansko srityje]], prie [[Desna|Desnos upės]]. Rajono centras. XIV–XVI a. valdomas Algirdaičių (Gediminaičių) kilmės giminės. Autobusų maršrutai į [[Maskva|Maskvą]], [[Brianskas|Brianską]], [[Starodubas|Starodubą]] ir gretimus kaimus. == Istorija == [[Vaizdas:Городок 0178.jpg|thumb|left|Soboro kalnas – Trubčevsko ištakų vieta]] [[975]] m. vietovė pirmąkart paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Kadaise čia būta dalinės kunigaikštystės. [[1240]] m. miestą užėmė mongolų–totorių kariauna. [[1356]] m. Severų žemės pateko į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdžią, kai miestą užėmė [[Algirdas]]. Valdovas atidavė miestą valdyti savo sūnui [[Dmitrijus Algirdaitis|Dmitrijui Algirdaičiui]]. Būtent jis laikomas kunigaikščių Trubeckojų (Trubeckių) pirmuonimi. Kilus [[LDK-Maskvos karas (1500–1503)|1500–1503 m. LDK ir Maskvos karui]], miestą užėmė maskvėnai.<ref>[https://trubchevsk.pro/index.php?option=com_content&view=article&id=89:-xvii-&catid=10:2011-12-01-19-39-16&Itemid=45 Возобновление города после разорительных войн “Смутного времени” второй половины XVII в.] 2011-12-01, Trubchevsk.pro (tikrinta 2025-11-27).</ref> [[1609]] m. [[ATR-Rusijos karas (1605–1618)|ATR-Rusijos karo]] metu lenkai išstūmė rusus iš miesto, kuris tapo svarbus pasienio miestas. [[1667]] m. Rusija ir [[Abiejų Tautų Respublika]] sudarė [[Andrusovo paliaubų sutartis|Andrusovo taiką]], pagal kurią Rusijos naudai perleidžiamas ne tik Trubčevskas, bet ir visa Smolensko vaivadija bei Černigovo žemė. Rusijos imperijos laikais miestas buvo Oriolo gubernijos apskrities centras. XIX a. buvo įkurti plytų, odų apdirbimo fabrikai. [[1941]]–[[1943]] m. buvo vokiečių okupuotas. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20230921125721/https://trubchevsk.pro/ Miesto svetainė] [[Kategorija:Briansko srities miestai]] n8grqks6vtip2lfmcgpdy85u3gw5cv2 0 560244 7957475 7948612 2026-11-04T13:14:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957475 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Stevenage FC | image = [[Vaizdas:Stevenage FC emblema.png|200px]] | fullname = Stevenage Football Club | nickname = The Boro | founded = 1976 m. Stevenage Borough FC | ground = „Broadhall Way“ stadionas, [[Stivenažas]] | capacity = 3 142 ''(sėdimų vietų)'' | chairman = {{flagicon|ENG}} Phil Wallace | manager = | league = League One (D3) | season = 2025–2026 | position = 6 vieta, ''League One (D3)'' | pattern_la1 = _stevenage2223h | pattern_b1 = _stevenage2223h | pattern_ra1 = _stevenage2223h | pattern_sh1 = _stevenage2223h | pattern_so1 = _stevenage2223h | leftarm1 = FF0000 | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FF0000 | shorts1 = FF0000 | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = _stevenage2122a | pattern_b2 = _stevenage2122a | pattern_ra2 = _stevenage2122a | pattern_sh2 = _stevenage2122a | pattern_so2 = _stevenage2122a | leftarm2 = E2FF00 | body2 = 000000 | rightarm2 = E2FF00 | shorts2 = E2FF00 | socks2 = E2FF00 | pattern_la3 = _macron19p | pattern_b3 = _macronkimah1pw | pattern_ra3 = _macron19p | pattern_sh3 = | pattern_so3 = | leftarm3 = 4F2B83 | body3 = 4F2B83 | rightarm3 = 4F2B83 | shorts3 = 4F2B83 | socks3 = 4F2B83 }} '''Stevenage Football Club''' – [[Anglija|Anglijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Stivenažas|Stivenažo]]. Iki [[2010]] m. žinomas '''Stevenage Borough Football Club''' pavadinimu. == Istorija == Klubas įkurtas 1976 m. Kitados žaidė ketvirtos pakopos pirmenybėse (League Two). 2022–2023 m. sezone iškovojo antrą vietą ir buvo perkelti į aukštesnį divizioną. Nuo 2023–2024 m. sezono rungtyniavo League One (III pakopa). == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2026–2027''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2027.html 2026–2027 m. sezonas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''[[EFL League One]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablese/eng2026.html 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs3|ENG}} {{fs4|ENG|2016–2017|IV|8||}} {{fs4|ENG|2017–2018|IV|18||}} {{fs4|ENG|2018–2019|IV|10||}} {{fs4|ENG|2019–2020|IV|24||}} {{fs4|ENG|2020–2021|IV|14||}} {{fs4|ENG|2021–2022|IV|21||}} {{fs4|ENG|2022–2023|IV|2||}} {{fs4|ENG|2023–2024|III|9||}} {{fs4|ENG|2024–2025|III|14||}} |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |'''Stevenage'''<br />Football Club | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |'''Stevenage'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Stevenage FC emblema.png|150px]]'''Stevenage'''<br />Football Club | style="background:red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Stevenage FC emblema.png|150px]]'''Stevenage'''<br />Football Club |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai * Namuose rungtyniavo tradicine apranga {| |{{Football kit | pattern_la=_redborder | pattern_b=_stevenage1112h | pattern_ra=_redborder | pattern_sh=_stevenage1112h | pattern_so=_stevenage1112h | leftarm= FFFFFF | body=FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la=_blackcuffpiping | pattern_b= _redstripes2| pattern_ra=_blackcuffpiping | pattern_sh=_white stripes | pattern_so= _band_red | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FF0000 | socks= FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la=_stevenage1819h | pattern_b=_stevenage1819h | pattern_ra=_stevenage1819h | pattern_sh=_stevenage1819h | pattern_so=_stevenage1819h | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2018–2019 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _stevenage2021h| pattern_b= _stevenage2021h| pattern_ra= _stevenage2021h| pattern_sh= _stevenage2021h| pattern_so= _stevenage2021h| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFFFFF | title= {{small|2020–2021 m.}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _stevenage2223h | pattern_b = _stevenage2223h | pattern_ra = _stevenage2223h | pattern_sh = _stevenage2223h | pattern_so = _stevenage2223h | leftarm = FF0000 | body = FFFFFF | rightarm = FF0000 | shorts = FF0000 | socks = FFFFFF |title= {{small|2022–2023 m.}} }} |} == Emblema == <gallery> Vaizdas:Stevenage Football Club.png|Senoji emblema Vaizdas:Stevenage FC emblema.png|Naujoji emblema </gallery> == Sudėtis == Atnaujinta: [[2024]] m. [[vasario 5]] d.<ref>http://www.stevenagefc.com/</ref> {{football squad start}} {{football squad player|no=1|nat=England|pos=GK|name=[[Taye Ashby-Hammond]]}} {{football squad player|no=2|nat=Antigua and Barbuda|pos=DF|name=[[Luther James-Wildin]]}} {{football squad player|no=3|nat=England|pos=DF|name=Dan Butler}} {{football squad player|no=4|nat=England|pos=DF|name=Nathan Thompson}} {{football squad player|no=5|nat=England|pos=DF|name=[[Carl Piergianni]]|other=kapitonas}} {{football squad player|no=6|nat=England|pos=DF|name=Dan Sweeney}} {{football squad player|no=7|nat=Scotland|pos=MF|name=Alex MacDonald}} {{football squad player|no=8|nat=England|pos=MF|name=[[Jake Forster-Caskey]]}} {{football squad player|no=9|nat=England|pos=MF|name=[[Elliott List]]}} {{football squad player|no=10|nat=England|pos=MF|name=Nick Freeman}} {{football squad player|no=11|nat=England|pos=MF|name=Jordan Roberts}} {{football squad player|no=13|nat=Scotland|pos=GK|name=Craig MacGillivray|other=nuomos pagrindais iš [[Milton Keynes Dons F.C.|Milton Keynes Dons]]}} {{football squad mid}} {{football squad player|no=14|nat=England|pos=DF|name=[[Kane Smith]]}} {{football squad player|no=15|nat=Guyana|pos=DF|name=[[Terence Vancooten]]}} {{football squad player|no=17|nat=England|pos=DF|name=[[Finley Burns]]|other=nuomos pagrindais iš [[Manchester City F.C.|Manchester City]]}} {{football squad player|no=18|nat=England|pos=MF|name=Harvey White}} {{football squad player|no=19|nat=Northern Ireland|pos=FW|name=Jamie Reid}} {{football squad player|no=20|nat=Scotland|pos=FW|name=[[Aaron Pressley]]}} {{football squad player|no=23|nat=Wales|pos=MF|name=[[Louis Thompson]]}} {{football squad player|no=24|nat=England|pos=MF|name=Ben Thompson}} {{football squad player|no=25|nat=England|pos=DF|name=[[Reece Hannam]]}} {{football squad player|no=29|nat=England|pos=FW|name=[[Kane Hemmings]]}} {{football squad player|no=41|nat=England|pos=GK|name=Rylee Mitchell}} {{football squad player|no=|nat=England|pos=FW|name=[[Makise Evans]]}} {{football squad end}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.stevenagefc.com/ Oficiali klubo svetainė] * [https://facebook.com/StevenageFCOfficial/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/stevenage/ANwyQM2M/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/stevenage/ANwyQM2M/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fc-stevenage/startseite/verein/3684 Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/stevenage-fc/19548/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Anglijos futbolo klubai|Stevenage]] k5rw3chla1hyjtrpkwih5aqoq94gkuo 0 561281 7957484 7955876 2026-11-04T13:48:24Z Italas 4216 /* Pasaulyje */ 7957484 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2026|}} '''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]]. * '''[[Birželio 7]]–[[Birželio 12|12]]''' d. [[Vilnius|Vilniuje]] vyko Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2950083/pasaulinio-masto-ivykis-vilniuje-gailestingumo-kongrese-laukia-virs-130-renginiu Pasaulinio masto įvykis Vilniuje – Gailestingumo kongrese laukia virš 130 renginių]. LRT. 2026-06-04. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.</ref> * '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].<ref>{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}</ref> * '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies" |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}</ref> * '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &#124; Endangered &#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}</ref> Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyko [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. dalyje Europos buvo matomas [[2026 m. rugpjūčio 12 d. Saulės užtemimas|Saulės užtemimas]].<ref>{{cite web |title=Total Solar Eclipse on August 12, 2026 |url=https://science.nasa.gov/eclipses/future-eclipses/total-solar-eclipse-on-august-12-2026/ |website=[[NASA]] |date=2026-06-05 |access-date=2026-08-28}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. mirė [[Norvegija|Norvegijos]] karalius [[Haraldas V]], naujuoju karaliumi tapo [[Hokonas VIII]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3035074/mire-norvegijos-karalius-haraldas?srsltid=AfmBOopZDZC1ozXsKEXTZI45NdGIPvJ9S5YfsR-u_8X_7GWPTicg05qz Mirė Norvegijos karalius Haraldas]. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref><ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/norvegija-jau-turi-nauja-karaliu-sosto-ipedinis-tapo-hokonu-viii-57-2752276 Norvegija jau turi naują karalių: sosto įpėdinis tapo Hokonu VIII]. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2487082?type=unrecognized_deceased Viktoras Baublys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-01.</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref> * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.</ref> * '''[[Sausio 23]]''' d.: ** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> ** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).<ref>[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.</ref> * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.</ref> ** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.</ref> * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3462101?type=deceased Antanas Ulevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Valerijus Kiseliovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo teisėjas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3468384?type=deceased Valerijus Kiseliovas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d.: ** [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> ** [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3470599?type=deceased Konstantas Ramelis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Ema Geniušienė]], Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/mire-ilgamete-vu-filologijos-fakulteto-profesore-ema-geniusiene-1938-2026 Atsisveikiname su ilgamete VU Filologijos fakulteto profesore Ema Geniušiene (1938–2026)]. VU Filologijos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.</ref> * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Osvaldas Balakauskas]], lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/osvaldas-balakauskas/393448/ Osvaldas Balakauskas]. nekrologas.lt. 2026-04-15.</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Ramūnas Cvirka]], buvęs Lietuvos krepšinio treneris, krepšininkas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2901037/mire-lietuvos-krepsinio-treneris-cvirka Mirė Lietuvos krepšinio treneris Cvirka]. LRT. 2026-04-17.</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Audrius Lingys]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-audrius-lingys-vito-lingio-brolis-56-2665084 Mirė žinomas žurnalistas Audrius Lingys, Vito Lingio brolis]. 15min.lt. 2026-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-04-18.</ref> ** [[Algimantas Jonas Nakas]], Lietuvos statybos inžinierius, mokslo istorikas (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite web |title=Algimantas Jonas Nakas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-jonas-nakas/ |author= |editor=Gintarė Viselgienė |date=2026-04-21 |orig-date=2018-07-31 |publisher=VLE |access-date=2026-04-21}}</ref> * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Aldona Puišytė]], lietuvių poetė, eseistė, vertėja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/pasieke-liudna-zinia-netekome-talentingos-krastietes-aldonos-puisytes Pasiekė liūdna žinia - netekome talentingos kraštietės Aldonos Puišytės]. Mūsų laikas. 2026-04-20.</ref> * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Romualdas Gražinis]], Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/26/mire-dirigentas-r-grazinis-583936 Mirė dirigentas R. Gražinis]. Verslo žinios. 2026-04-26.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Bronius Tvarkūnas]], Lietuvos tautodailininkas, medžio drožėjas, kryždirbys, kraštotyrininkas, fotometraštininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-tautodailininkas-ir-krastotyrininkas-bronius-tvarkunas/ Mirė tautodailininkas ir kraštotyrininkas Bronius Tvarkūnas]. Anyksta.lt. Pasaulio Anykštėnų Bendrija. 2026-05-03. Nuoroda tikrinta 2026-05-06.</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Algis Jurgis Kundrotas]], Lietuvos fizikas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.ftmc.lt/naujienos/in-memoriam-algis-jurgis-kundrotas-1950-2026/ In Memoriam. Algis Jurgis Kundrotas (1950–2026)]. FTMC. 2026-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d.: ** [[Zenonas Juknevičius]], advokatas, buvęs politikas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294904 Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Zenonas Juknevičius]. Lietuvos Respublikos Seimas. 2026-05-13.</ref> ** [[Dalia Kužmarskytė]], Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2026/05/12/mire-dalia-kuzmarskyte/ Mirė Dalia Kužmarskytė]. Atvira Klaipėda. 2026-05-12. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> * '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Feliksas Bajoras]], lietuvių kompozitorius (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2933252/mire-kompozitorius-feliksas-romualdas-bajoras Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras]. LRT. 2026-05-19.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Vladas Vilimas]], inžinierius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/24/news/mire-buves-seimo-narys-vladas-vilimas-42557508 Mirė buvęs Seimo narys Vladas Vilimas]. Lrytas. 2026-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Romualdas Budrys]], Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://ve.lt/gyvenimas/zmones/mire-ilgametis-lietuvos-dailes-muziejaus-vadovas-romualdas-budrys Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys]. Vakarų ekspresas. 2026-05-26.</ref> * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jevgenijus Šuklinas]], Lietuvos kanojininkas (g. [[1985]] m.).<ref>{{cite web | title=Sukrečianti žinia: mirė Seimo narys, kanojininkas, 40-metis J. Šuklinas | website=Lrytas | date=2026-05-28 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/28/news/sukrecianti-zinia-mire-seimo-narys-kanojininkas-40-metis-j-suklinas-42614758 | language=lt | access-date=2026-05-29}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Igoris Kirilovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1971]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/06/02/news/mire-buves-lietuvos-futbolo-rinktineje-zaidejas-saliai-atstovavo-seserius-metus-42671564#google_vignette Mirė buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas]. Lrytas. 2026-06-02. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> * '''[[Birželio 8]]''' d.: ** [[Vytautas Steponas Buterlevičius]], inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, rankinio organizatorius bei teisėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596287?type=deceased Vytautas Steponas Buterlevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-11.</ref> ** [[Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]], Lietuvos fizikė, fizinių mokslų daktarė (g. [[1942]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596529?type=deceased Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Vladas Garastas]], Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris bei krepšinio veikėjas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1918614/mire-lietuvos-krepsinio-legenda-vladas-garastas Mirė Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas]. LRT. 2026-06-10. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2958192/mire-pirmaji-lazeri-lietuvoje-iziebes-fizikas-juozas-vidmantis-vaitkus?srsltid=AfmBOoq0stgQWKkHiVw5wnBe6cKngdOo_RO_K8EJTVDpU9UcMAI0TzpZ Mirė pirmąjį lazerį Lietuvoje įžiebęs fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus]. LRT. 2026-06-12. Nuoroda tikrinta 2026-06-12.</ref> * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2961398/mire-lietuvos-disidente-danute-kersiute-peceliuniene?srsltid=AfmBOor53ReG94MTWMdSRAMXlt0x9W2WSe6HCdl9q8dVDKuVvE9JbD10 Mirė Lietuvos disidentė Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]. LRT. 2026-06-15. Nuoroda tikrinta 2026-06-16.</ref> * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Teresė Nekrošaitė]], Lietuvos lengvaatletė, ieties metikė, trenerė (g. [[1961]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3599464?type=deceased Teresė Nekrošaitė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-19.</ref> * '''[[Liepos 3]]''' d.: ** [[Viliumas Malinauskas]], Lietuvos verslininkas, kolekcininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2979382/mire-gruto-parko-ikurejas-viliumas-malinauskas?srsltid=AfmBOor7TIrQMdnH1FmzhVE--GPUZfwQ4a_gMUbKWWTqrxoIm2i1SLd2 Mirė Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas]. LRT. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> ** [[Ramutis Bonifacas Mikšys]], Lietuvos inžinierius geologas, visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.vu.lt/visos-naujienos/in-memoriam-ramutis-bonifacas-miksys In memoriam Ramutis Bonifacas Mikšys]. Vilniuas universitetas. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-07.</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Aidas Marčėnas]], lietuvių poetas, kritikas (g. [[1960]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2984390/mire-poetas-eseistas-kritikas-aidas-marcenas?srsltid=AfmBOoqKYubKueE1IaZ_Sc5cxdnp92xC3MVGPu8PrDQAB5uKwsBxSLmv Mirė poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas]. LRT. 2026-07-08.</ref> * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Vytautas Brazdylis]], Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2993220/mire-baleto-artistas-baletmeisteris-pedagogas-vytautas-brazdylis?srsltid=AfmBOooPv4mKeOuyD7DyeuPYibtfQkDhDNlk6ZK_4uKbcl93_91_08Mw Mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas Vytautas Brazdylis]. LRT. 2026-07-17. Nuoroda tikrinta 2026-07-18.</ref> * '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Kazimira Danutė Prunskienė]], Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, 1990–1991 m. Lietuvos ministrė pirmininkė, 2004–2008 m. Lietuvos Žemės ūkio ministrė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=295642 Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė K. D. Danutė Prunskienė]. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2026-07-30.</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Genovaitė Vaiginytė]], Lietuvos teatro aktorė, skaitovė (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Violeta Palčinskaitė]], Lietuvos poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2886341/mire-rasytoja-nacionalines-premijos-laureate-violeta-palcinskaite?srsltid=AfmBOopAEqLPZ8DVivmN-9dti6UReoCYZtVLTuhc971o-588rtc9MP2N Mirė rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Violeta Palčinskaitė]. LRT. 2026-08-14. Nuoroda tikrinta 2026-08-15.</ref> * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]], Lietuvos inžinierius radiotechnikas, alpinistas (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/skaudi-netektis-mire-garsus-alpinistas-jaroslavas-okulic-kazarinas-1630-2746826 Skaudi netektis: mirė garsus alpinistas Jaroslavas Okulič Kazarinas]. 15min.lt. 2026-08-20. Nuoroda tikrinta 2026-08-21.</ref> * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Leokadija Olšauskaitė-Januškienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3030149/mire-iskili-chorvede-ir-pedagoge-leokadija-januskiene?srsltid=AfmBOoo2aC3xg13LyBz14sQ4WkaURgNLgIDsU79WA9QYi5aFrPcNznIc Mirė iškili chorvedė ir pedagogė Leokadija Januškienė]. LRT. 2026-08-23. Nuoroda tikrinta 2026-08-23.</ref> * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Regina Steponavičiūtė]], Lietuvos teatro režisierė, inscenizacijų autorė (g. [[1948]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3631700?type=deceased Regina Steponavičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> * '''[[Rugpjūčio 31]]''' d. – [[Artūras Fomenka]], Lietuvos futbolininkas (g. [[1977]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3633296?type=deceased Artūras Fomenko]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Alvydas Kazlauskas]], Lietuvos žurnalistas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/mire-buves-laikrascio-kedainiu-garsas-korespondentas-redaktoriaus-pavaduotojas-alvydas-kazlauskas-120298931 Mirė buvęs laikraščio „Kėdainių garsas“ korespondentas, redaktoriaus pavaduotojas Alvydas Kazlauskas]. Delfi. 2026-09-03. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 4]]''' d. – [[Petras Bražėnas]], Lietuvos literatūros kritikas, pedagogas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/petras-brazenas-1941-01-01-2026-09-04/ Petras Bražėnas (1941 01 01–2026 09 04)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-04. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Povilas Varanauskas]], technikos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos alstybės atstatymo signataras (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web | title=Po sunkios ligos mirė Nepriklausomybės Akto signataras Povilas Varanauskas | publisher=Lrytas | date=2026-09-13 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/09/13/news/po-sunkios-ligos-mire-nepriklausomybes-akto-signataras-povilas-varanauskas-43963921 | language=lt | access-date=2026-09-13}}</ref> * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Linas Paulauskis]], Lietuvos muzikologas (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lks.lt/lt/naujienos/2026/09/23/netekome-lino-paulauskio/ Netekome Lino Paulauskio]. Lietuvos kompozitorių sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref>  * '''[[Rugsėjo 23]]''' d.: ** [[Alfonsas Bukontas]], Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/alfonsas-bukontas-1941-09-11-2026-09-23/ Alfonsas Bukontas (1941 09 11–2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> ** [[Vahagnas Grigorianas]], Lietuvoje gyvenęs armėnų rašytojas ir vertėjas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/vahagn-grigorian-1942-03-27-2026-09-23/ Vahagn Grigorian (1942 03 27– 2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-24. Nuoroda tikrinta 2026-09-25.</ref> * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Algirdas Žalnierius]], Lietuvos archeologas (g. [[1948]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3065073/mire-archeologas-kauno-istorijos-tyrinetojas-algirdas-zalnierius?srsltid=AU7gw4Vq31ld0YiAoRui2FrnPOOnQ9DIcTTP6VI4RqfzPQ0-5gzrrhlT Mirė archeologas, Kauno istorijos tyrinėtojas Algirdas Žalnierius]. LRT. 2026-09-27. Nuoroda tikrinta 2026-09-28.</ref> * '''[[Rugsėjo 26]]''' d. – [[Gintautas Dabrišius]], Lietuvos poetas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/liko-eilerasciu-medus-mire-poetas-gintautas-dabrisius-285-2772066 „Liko eilėraščių medus“: mirė poetas Gintautas Dabrišius]. 15min.lt. 2026-09-26. Nuoroda tikrinta 2026-09-26.</ref> * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Selemonas Paltanavičius]], Lietuvos prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/skaudi-zinia-mire-garsus-gamtininkas-selemonas-paltanavicius-120313423 Mirė gamtininkas Selemonas Paltanavičius]. Delfi. 2026-10-02. Nuoroda tikrinta 2026-10-02.</ref> * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Zenonas Kulys]], Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas, technikos mokslų daktaras (g. [[1947]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3643273?type=deceased Zenonas Kulys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-10-05.</ref> * '''[[Spalio 11]]''' d. – [[Henrikas Vaitiekūnas]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1949]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/10/11/mire-henrikas-vaitiekunas/ Mirė Henrikas Vaitiekūnas]. Alkas.lt. 2026-10-11. Nuoroda tikrinta 2026-10-12.</ref> * '''[[Spalio 13]]''' d.: ** [[Benjaminas Kaluškevičius]], Lietuvos bibliotekininkas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/10/14/news/mire-krastotyrininkas-benjaminas-kaluskevicius-44463257 Mirė kraštotyrininkas Benjaminas Kaluškevičius]. Lrytas. 2026-10-14. Nuoroda tikrinta 2026-10-14.</ref> ** [[Ferdinandas Kauzonas]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius, režisierius, komjaunimo veikėjas ir sovietinės propagandos aktyvistas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-dokumentiniu-filmu-kurejas-ferdinandas-kauzonas-56-2784136 Mirė žinomas žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Ferdinandas Kauzonas]. 15min.lt. 2026-10-15. Nuoroda tikrinta 2026-10-15.</ref> * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Silvija Lomsargytė-Pukienė]], lietuvių rašytoja, vertėja (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3090381/mire-rasytoja-verteja-kulturos-zurnaliste-silvija-lomsargyte-pukiene?srsltid=AYCX9vLhjFvSVNrWJEp7IPSyI8EohmppMuLc4mmcbqq21Vi45Xs0mwdC Mirė rašytoja, vertėja, kultūros žurnalistė Silvija Lomsargytė-Pukienė]. LRT. 2026-10-22. Nuoroda tikrinta 2026-10-30.</ref> === Nedatuota === * [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> * [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).<ref>{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d.: ** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}</ref> ** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gabriel Rosenstock|Gabrielis Rozenstokas]], [[Airija|airių]] poetas ir [[haiku]] rašytojas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.irishtimes.com/ireland/2026/04/10/poet-gabriel-rosenstock-remembered-at-moving-bilingual-funeral-mass/|title=Poet Gabriel Rosenstock remembered at moving bilingual funeral Mass|first=Niamh|last=Brownie|date=2026-04-10|website=The Irish Times|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Mircea Lucescu|Mirčia Lučesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1945]] m.).<ref>{{cite web |title=Romanian soccer great Mircea Lucescu has died at age 80 |url=https://apnews.com/article/mircea-lucescu-dead-romania-8d80a7bc64e66d57cdd51a139a2c0cc9 |website=AP News |access-date=7 April 2026 |language=en |date=7 April 2026}}</ref> * '''[[Balandžio 8]]''' d.: ** [[Mario Adorf]], [[Vokietija|vokiečių]] ir [[Italija|italų]] aktorius (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sueddeutsche.de/kultur/mario-adorf-tot-95-jahre-schauspieler-winnetou-grosse-bellheim-li.3465287|title=Mario Adorf ist tot|first=|last=|date=2026-04-09|website=Süddeutsche Zeitung|accessdate=2026-04-09|language=de}}</ref> ** [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]–[[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-244653-mire-ilgametis-partizan-treneris-vujosevicius.html Mirė ilgametis „Partizan“ treneris Vujoševičius]. basketnews.lt. 2026-04-08.</ref> * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Stephen Myron Schwebel|Stefenas Maironas Švebelis]], amerikiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[profesorius]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ) [[teisėjas]] (1981–2000), [[teismo pirmininkas]] (1997–2000), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.legacy.com/us/obituaries/nytimes/name/stephen-schwebel-obituary?id=61231697|title=STEPHEN SCHWEBEL Obituary|first=|last=|date=|website=Legacy|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d.: ** [[Alex Manninger|Aleksandras Maningeris]], buvęs [[Austrija|austrų]] futbolininkas, [[vartininkas]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/articles/c4g84l14e5eo|website=BBC|title=Alex Manninger: Ex-Arsenal goalkeeper dies after car hit by train|date=2026-04-16|access-date=2026-04-17|last=Jackson|first=Bobbie|lang=en}}</ref> ** [[Kazuo Imaniši]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sanfrecce.co.jp/news/team/12243|title=サンフレッチェ広島初代総監督 今西和男さんの訃報に接して|first=|last=|date=2026-04-16|website=Sanfrecce Hiroshima|accessdate=2026-04-16|language=ja}}</ref> * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}</ref> ** [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://kultuur.postimees.ee/8460809/californias-suri-eesti-uks-saravamaid-humanitaarteadlasi-jaan-puhvel|title=Californias suri Eesti üks säravamaid humanitaarteadlasi Jaan Puhvel|first=|last=|date=2026-04-28|website=Kultuur|accessdate=2026-04-29|language=et}}</ref>  * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]], [[Vokietija|vokiečių]] tapytojas, grafikas ir skulptorius (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2026/apr/30/georg-baselitz-obituary|title=Georg Baselitz obituary|first=Charles|last=Darwent|date=2026-04-30|website=The Guardian|accessdate=2026-05-01|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Ted Turner|Tedas Terneris]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] verslininkas, [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] magnatas, filantropas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://eu.tallahassee.com/story/news/state/2026/05/06/ted-turner-cnn-founder-died-at-his-ranch-near-tallahassee/89960712007/|title=Ted Turner, CNN founder, dies at his ranch near Tallahassee|first=James|last=Call|date=2026-05-06|website=Tallahassee Democrat.|accessdate=2026-05-06|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Festus Mogae]], buvęs [[Botsvana|Botsvanos]] prezidentas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dw.com/en/pioneer-in-the-fight-against-aids-botswanas-ex-president-festus-mogae-died/a-77095797|title=Botswana: Ex-President Festus Mogae dies|first=Okeri|last=Ngutjinazo|date=2026-05-08|website=DW|accessdate=2026-05-09|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Romuald Figuier]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvmag.lefigaro.fr/programme-tv/people/mort-de-romuald-seul-chanteur-francophone-avec-trois-participations-a-l-eurovision-20260514|title=Mort de Romuald, seul chanteur francophone avec trois participations à l’Eurovision|first=Jacques|last=Pessis|date=2026-05-14|website=Le Figaro|accessdate=2026-05-14|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Sophie Garel]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkė ir televizijos laidų vedėja (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lemonde.fr/disparitions/article/2026/05/14/sophie-garel-animatrice-de-radio-et-de-television-emblematique-est-morte-a-l-age-de-84-ans_6689098_3382.html|title=Sophie Garel, animatrice de radio et de télévision emblématique, est morte à l’âge de 84 ans|first=|last=|date=2026-05-14|website=Le Monde|accessdate=2026-05-15|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Grizz Chapman]], [[JAV|amerikiečių]] televizijos aktorius (g. [[1974]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tmz.com/2026/05/22/grizz-chapman-dead/|title=Grizz Chapman, '30 Rock' Fan Favorite, Dead at 52|first=|last=|date=2026-05-22|website=TMZ|accessdate=2026-05-24|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Zeudi Araya|Zeudi Araja]], [[Eritrėja|Eritrėjos]] kino aktorė ir prodiuserė (g. [[1951]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.repubblica.it/spettacoli/cinema/2026/05/30/news/zeudi_araya_morta_attrice_produttrice_cinema-425380363/?ref=RHUO-UO|title=Zeudi Araya, morta l'ex attrice e produttrice cinematografica|publisher=[[La Repubblica]]|date=30 May 2026|access-date=1 June 2026|first=Arianna|last=Finos|lang=it}}</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d.: ** [[Kodži Tanaka]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1955]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.oricon.co.jp/news/2459838/full/|title=田中孝司さん死去、70歳 サッカー日本代表&U-20日本代表監督として活躍|first=|last=|date=2026-06-08|website=|accessdate=2026-06-08|language=ja}}</ref> ** [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Rick Adelman]], [[JAV]] krepšinio treneris (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|title=Former Rockets coach and NBA legend Rick Adelman passes away at 79|first=Anthony|last=Duckett|date=2026-06-02|website=Yahoo Sports|accessdate=2026-06-04|language=en|archive-date=2026-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20260603233541/https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|url-status=dead}}</ref> * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Giorgia Moll|Džordžija Mol]], [[Italija|italų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.corriere.it/spettacoli/26_giugno_21/e-morta-giorgia-moll-fu-protagonista-di-carosello-con-la-pasta-del-capitano-636fbc4a-6c6a-4c76-8135-35394585fxlk.shtml|title=È morta Giorgia Moll, fu protagonista di Carosello con la Pasta del Capitano|first=|last=|date=2026-06-21|website=Corriere della Sera|accessdate=2026-06-22|language=it}}</ref> * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Leivinha|Leinvinja]], [[Brazilija|brazilų]] futbolininkas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.espn.com.br/futebol/artigo/_/id/16797421/morre-leivinha-idolo-palmeiras-atletico-madrid-autor-gol-1000-selecao-brasileira|title=Morre Leivinha, ídolo de Palmeiras e Atlético de Madrid e autor do gol 1000 da Seleção|first=|last=|date=2026-06-04|website=ESPN|accessdate=2026-06-04|language=pt}}</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[David Hockney|Deividas Hoknis]], [[Anglija|Anglijos]] tapytojas, grafikas, fotografas, scenos dekoratorius (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/cvgjxdr27z4o |title=Tributes paid to David Hockney, a 'giant' and 'true icon' of British art|first=Helen|last=Bushby|date=2026-06-12|website=BBC|accessdate=2026-06-12|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Kirsti Sparboe]], [[Norvegija|norvegų]] atlikėja ir aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vg.no/rampelys/i/bO793q/kirsti-sparboe-er-doed|title=Kirsti Sparboe er død|first=Catherine|last=Gonsholt Ighanian|date=2026-06-19|website=VG|accessdate=2026-06-19|language=no}}</ref> * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Yaacov Agam|Jakovas Agamas]], [[Izraelis|Izraelio]] skulptorius, tapytojas, XX a. [[Kinetinis menas|kinetinio]] ir [[Optinis menas|optinio]] menų atstovas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/yaacov-agam-pioneer-of-kinetic-art-and-israel-prize-winner-dies-at-98/|title=Yaacov Agam, pioneer of kinetic art and Israel Prize winner, dies at 98|first=Jessica|last=Steinberg|date=2026-06-21|website=The Times of Israel|accessdate=2026-06-21|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Vlado Janevski|Vladas Janevskis]], [[Šiaurės Makedonija|makedonų]] pop dainininkas ir dainų autorius (g. [[1960]] m.).<ref>{{cite news|url=https://makfax.com.mk/makedonija/pochina-vlado-janevski-zamina-eden-od-najgolemite-makedonski-muzichari/|title=Почина Владо Јаневски, замина еден од најголемите македонски музичари|first=|last=|date=2026-06-28|website=Makfax|accessdate=2026-06-29|language=mk}}</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja (g. [[1951]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2985187/mire-garsi-britu-dainininke-bonnie-tyler Mirė garsi britų dainininkė Bonnie Tyler]. LRT. 2026-07-09. Nuoroda tikrinta 2026-07-10.</ref> * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Peppino di Capri]], [[Italija|italų]] populiariosios muzikos dainininkas, dainų autorius ir pianistas (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web|language=it|url=https://www.ilmattino.it/schede/peppino_di_capri_morto_re_musica_italiana_ultime_notizie-9645162.html|title=Peppino Di Capri è morto, addio al re della melodia italiana: una vita di successi ed eleganza|publisher=Il Mattino|date=11 July 2026|access-date=11 July 2026}}</ref> * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Hamadas bin Chalifa al Tanis]], buvęs [[Kataro emyras]] (g. [[1952]] m.).<ref>{{Cite news |date=12 July 2026 |title=Qatar’s former ruler Sheikh Hamad bin Khalifa Al Thani has died at age 74, state news agency says |url=https://apnews.com/article/qatar-sheikh-hamad-khalifa-al-thani-dies-43c1d0e86698967d4809f0dbfc2b39c1 |access-date=12 July 2026 |work=Associated Press|lang=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d.: ** [[Aleksandras Milinkevičius]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3018193/mire-baltarusijos-prezidentu-siekes-tapti-opozicionierius-aliaksandras-milinkevicius?srsltid=AfmBOorD7j0fQrZxkl_LiCbAM3gAYRrZ0X1CciX5xoiA2nNT1w4X43mK Mirė Baltarusijos prezidentu siekęs tapti opozicionierius Aliaksandras Milinkevičius]. LRT. 2026-08-11. Nuoroda tikrinta 2026-08-11.</ref> ** [[Silvia Monti|Silvija Monti]], buvusi [[Italija|italų]] aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.olbia.it/addio-a-silvia-monti-l-attrice-legata-a-porto-rotondo|title=Addio a Silvia Monti, l’attrice legata a Porto Rotondo|first=|last=|date=2026-08-13|website=Olbia.it|accessdate=2026-08-13|language=it}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Zhu Rongji|Džu Žongdži]], [[Kinija|Kinijos]] politikas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/aug/12/zhu-rongji-obituary|title=Zhu Rongji obituary|first=Kerry|last=Brown|date=2026-08-12|website=The Guardian|accessdate=2026-08-13|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 13]]''' d. – [[Jukio Šimomura]], karjerą baigęs [[Japonija|japonų]] futbolininkas (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news |title=下村幸男さん死去　サッカー東洋工業の黄金期監督 |url=https://www.47news.jp/14797935.html |access-date=16 August 2026 |publisher=47News |date=16 August 2026|language=ja}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Yayoi Kusama|Jajoi Kusama]], [[Japonija|japonų]] menininkė ir rašytoja (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite web|date=27 August 2026|url= https://english.kyodonews.net/articles/-/83182|title= Avant-garde artist Yayoi Kusama, Japan's "polka dot queen," dies at 97|website=KYODO NEWS |access-date=27 August 2026|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Laima Andersonė-Silarė]], [[latviai|latvių]] dainininkė ([[mecosopranas]]) (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite web |title=Mūžībā devusies operdziedātāja un pedagoģe Laima Andersone-Silāre |url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/muzika/19.08.2026-muziba-devusies-operdziedataja-un-pedagoge-laima-andersone-silare.a659497/ |date=2026-08-19 |access-date=2026-09-16 |website=LSM |language=lv}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d. – [[Siim Kallas|Symas Kalasas]], [[Estija|estų]] [[politika]]s (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite web|last=Ots|first=Mait|date=22 August 2026|title=Suri Siim Kallas|url=https://www.err.ee/1610116660/suri-siim-kallas|language=et|work=[[Eesti Rahvusringhääling|ERR]]|access-date=22 August 2026}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Tim Curry|Timas Karis]], [[Anglija|Anglijos]] kino ir teatro aktorius, kompozitorius, įgarsintojas, dainininkas (g. [[1946]] m.).<ref>{{Cite news |last=Chilton |first=Louis |date=26 August 2026 |title=Tim Curry, star of The Rocky Horror Picture Show, dies aged 80 |url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/films/news/tim-curry-death-age-b2481612.html |access-date=26 August 2026 |work=[[The Independent]]|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Haraldas V]], [[Norvegijos karalius]] (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3035074/mire-norvegijos-karalius-haraldas Mirė Norvegijos karalius Haraldas]. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Gloria Steinem]], [[JAV|amerikiečių]] žurnalistė, socialinė ir politinė aktyvistė (g. [[1934]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/2026/09/03/us/politics/gloria-steinem-dead.html|title=Gloria Steinem, Personification of the Women’s Movement, Dies at 92|publisher=[[The New York Times]]|date=3 September 2026|accessdate=4 September 2026|last=Seelye|first=Katharine Q.|language=en}}</ref> * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Bob Mackie]], [[JAV|amerikiečių]] mados dizaineris (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/09/14/style/bob-mackie-dead.html|title=Bob Mackie, Designer Who 'Dressed Every Spangly Woman in Show Business,' Dies at 87|work=[[The New York Times]]|date=September 14, 2026|accessdate=September 16, 2026|last=Green|first=Penelope|lang=en}}</ref> * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Viktoras Anuškevičius]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[Ukraina|Ukrainos]] politikas (g. [[1962]] m.).<ref>{{cite news|url=https://suspilne.media/ivano-frankivsk/1404174-pomer-kolisnij-mer-ivano-frankivska-viktor-anuskevicus/|title=Помер колишній мер Івано-Франківська Віктор Анушкевичус|first=Діана|last=Яців|date=2026-09-15|website=Суспільне|accessdate=2026-10-12|language=uk}}</ref> * '''[[Rugsėjo 23]]''' d. – [[Bob Pettit|Bobas Petitas]], buvęs profesionalus [[JAV|amerikiečių]] krepšininkas (g. [[1932]] m.).<ref>{{Cite web |date=2026-09-24 |title=Bob Pettit, who starred at LSU and then in NBA, dies at 93 |url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/50023100/bob-pettit-starred-lsu-nba-dies-93 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20260924231021/https://www.espn.com/nba/story/_/id/50023100/bob-pettit-starred-lsu-nba-dies-93 |archive-date=2026-09-24 |access-date=2026-09-25 |website=ESPN}}</ref> * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Marina Vlady|Marina Vladi]], [[Rusija|rusų]] kilmės [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news |title=French actress Marina Vlady dies at 88 |url=https://www.yahoo.com/entertainment/celebrity/articles/french-actress-marina-vlady-dies-172448576.html |work=Yahoo Entertainment |agency=AFP |date=24 September 2026|accessdate=25 September 2026}}</ref> * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Anatolijus Kašpirovskis]], medikas [[hipnozė|hipnotizuotojas]], tapęs populiarus po [[1989]] m. per televiziją transliuotų hipnozės seansų (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web |title=Russia announced the death of Anatoly Kashpirovsky, who "treated" people through television {{!}} УНН |url=https://unn.ua/en/amp/russia-has-announced-the-death-of-anatoly-kashpirovsky |first=Julia |last=Shramko |date=2026-10-03 |access-date=2026-10-03 |website=UNN |lang=en}}</ref> * '''[[Spalio 22]]''' d.: ** [[Yasuo Fukuda|Jasuo Fukuda]], 91-asis [[Japonijos ministras pirmininkas]] (g. [[1936]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.japantimes.co.jp/news/2026/10/26/japan/politics/yasuo-fukuda-obituary/|title=Former Prime Minister Yasuo Fukuda dies at 90|first=Kenji|last=Yoshida|date=2026-10-26|website=The Japan Times|accessdate=2026-10-28|language=en}}</ref> ** [[Claude Cohen-Tannoudji|Klodas Kohenas-Tanudži]], prancūzų fizikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ynetnews.com/health_science/article/bklzxuo3zl|title=French Jewish physicist and Nobel laureate Claude Cohen-Tannoudji dies at 93|first=|last=|date=2026-10-25|website=Ynetnews|accessdate=2026-10-28|language=en}}</ref> * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Elke Sommer|Elkė Zomer]], [[Vokietija|vokiečių]] aktorė (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|url=https://pagesix.com/2026/10/29/celebrity-news/elke-sommer-pink-panther-actress-dead-at-85/|title=‘Pink Panther’ star Elke Sommer dies a week before 86th birthday: report|website=Page Six|date=29 October 2026|accessdate=30 October 2026|lang=en}}</ref> * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Tinto Brass|Tinto Brasas]], italų režisierius, avangardinio ir eksperimentinio kino kūrėjas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/3104575/mire-italu-erotiniu-filmu-rezisierius-tinto-brassas Mirė italų erotinių filmų režisierius Tinto Brassas]</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2026 metai]] 019041nldzqudiqb2zwrsmgkexix0lz 7957661 7957484 2026-11-04T22:44:09Z Normantas Bataitis 145195 /* Pasaulyje */ 7957661 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2026|}} '''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]]. * '''[[Birželio 7]]–[[Birželio 12|12]]''' d. [[Vilnius|Vilniuje]] vyko Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2950083/pasaulinio-masto-ivykis-vilniuje-gailestingumo-kongrese-laukia-virs-130-renginiu Pasaulinio masto įvykis Vilniuje – Gailestingumo kongrese laukia virš 130 renginių]. LRT. 2026-06-04. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.</ref> * '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].<ref>{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}</ref> * '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies" |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}</ref> * '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &#124; Endangered &#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}</ref> Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyko [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. dalyje Europos buvo matomas [[2026 m. rugpjūčio 12 d. Saulės užtemimas|Saulės užtemimas]].<ref>{{cite web |title=Total Solar Eclipse on August 12, 2026 |url=https://science.nasa.gov/eclipses/future-eclipses/total-solar-eclipse-on-august-12-2026/ |website=[[NASA]] |date=2026-06-05 |access-date=2026-08-28}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. mirė [[Norvegija|Norvegijos]] karalius [[Haraldas V]], naujuoju karaliumi tapo [[Hokonas VIII]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3035074/mire-norvegijos-karalius-haraldas?srsltid=AfmBOopZDZC1ozXsKEXTZI45NdGIPvJ9S5YfsR-u_8X_7GWPTicg05qz Mirė Norvegijos karalius Haraldas]. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref><ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/norvegija-jau-turi-nauja-karaliu-sosto-ipedinis-tapo-hokonu-viii-57-2752276 Norvegija jau turi naują karalių: sosto įpėdinis tapo Hokonu VIII]. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2487082?type=unrecognized_deceased Viktoras Baublys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-01.</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref> * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.</ref> * '''[[Sausio 23]]''' d.: ** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> ** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).<ref>[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.</ref> * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.</ref> ** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.</ref> * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3462101?type=deceased Antanas Ulevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Valerijus Kiseliovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo teisėjas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3468384?type=deceased Valerijus Kiseliovas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d.: ** [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> ** [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3470599?type=deceased Konstantas Ramelis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Ema Geniušienė]], Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/mire-ilgamete-vu-filologijos-fakulteto-profesore-ema-geniusiene-1938-2026 Atsisveikiname su ilgamete VU Filologijos fakulteto profesore Ema Geniušiene (1938–2026)]. VU Filologijos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.</ref> * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Osvaldas Balakauskas]], lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/osvaldas-balakauskas/393448/ Osvaldas Balakauskas]. nekrologas.lt. 2026-04-15.</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Ramūnas Cvirka]], buvęs Lietuvos krepšinio treneris, krepšininkas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2901037/mire-lietuvos-krepsinio-treneris-cvirka Mirė Lietuvos krepšinio treneris Cvirka]. LRT. 2026-04-17.</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Audrius Lingys]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-audrius-lingys-vito-lingio-brolis-56-2665084 Mirė žinomas žurnalistas Audrius Lingys, Vito Lingio brolis]. 15min.lt. 2026-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-04-18.</ref> ** [[Algimantas Jonas Nakas]], Lietuvos statybos inžinierius, mokslo istorikas (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite web |title=Algimantas Jonas Nakas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-jonas-nakas/ |author= |editor=Gintarė Viselgienė |date=2026-04-21 |orig-date=2018-07-31 |publisher=VLE |access-date=2026-04-21}}</ref> * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Aldona Puišytė]], lietuvių poetė, eseistė, vertėja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/pasieke-liudna-zinia-netekome-talentingos-krastietes-aldonos-puisytes Pasiekė liūdna žinia - netekome talentingos kraštietės Aldonos Puišytės]. Mūsų laikas. 2026-04-20.</ref> * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Romualdas Gražinis]], Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/26/mire-dirigentas-r-grazinis-583936 Mirė dirigentas R. Gražinis]. Verslo žinios. 2026-04-26.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Bronius Tvarkūnas]], Lietuvos tautodailininkas, medžio drožėjas, kryždirbys, kraštotyrininkas, fotometraštininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-tautodailininkas-ir-krastotyrininkas-bronius-tvarkunas/ Mirė tautodailininkas ir kraštotyrininkas Bronius Tvarkūnas]. Anyksta.lt. Pasaulio Anykštėnų Bendrija. 2026-05-03. Nuoroda tikrinta 2026-05-06.</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Algis Jurgis Kundrotas]], Lietuvos fizikas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.ftmc.lt/naujienos/in-memoriam-algis-jurgis-kundrotas-1950-2026/ In Memoriam. Algis Jurgis Kundrotas (1950–2026)]. FTMC. 2026-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d.: ** [[Zenonas Juknevičius]], advokatas, buvęs politikas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294904 Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Zenonas Juknevičius]. Lietuvos Respublikos Seimas. 2026-05-13.</ref> ** [[Dalia Kužmarskytė]], Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2026/05/12/mire-dalia-kuzmarskyte/ Mirė Dalia Kužmarskytė]. Atvira Klaipėda. 2026-05-12. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> * '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Feliksas Bajoras]], lietuvių kompozitorius (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2933252/mire-kompozitorius-feliksas-romualdas-bajoras Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras]. LRT. 2026-05-19.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Vladas Vilimas]], inžinierius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/24/news/mire-buves-seimo-narys-vladas-vilimas-42557508 Mirė buvęs Seimo narys Vladas Vilimas]. Lrytas. 2026-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Romualdas Budrys]], Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://ve.lt/gyvenimas/zmones/mire-ilgametis-lietuvos-dailes-muziejaus-vadovas-romualdas-budrys Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys]. Vakarų ekspresas. 2026-05-26.</ref> * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jevgenijus Šuklinas]], Lietuvos kanojininkas (g. [[1985]] m.).<ref>{{cite web | title=Sukrečianti žinia: mirė Seimo narys, kanojininkas, 40-metis J. Šuklinas | website=Lrytas | date=2026-05-28 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/28/news/sukrecianti-zinia-mire-seimo-narys-kanojininkas-40-metis-j-suklinas-42614758 | language=lt | access-date=2026-05-29}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Igoris Kirilovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1971]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/06/02/news/mire-buves-lietuvos-futbolo-rinktineje-zaidejas-saliai-atstovavo-seserius-metus-42671564#google_vignette Mirė buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas]. Lrytas. 2026-06-02. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> * '''[[Birželio 8]]''' d.: ** [[Vytautas Steponas Buterlevičius]], inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, rankinio organizatorius bei teisėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596287?type=deceased Vytautas Steponas Buterlevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-11.</ref> ** [[Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]], Lietuvos fizikė, fizinių mokslų daktarė (g. [[1942]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596529?type=deceased Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Vladas Garastas]], Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris bei krepšinio veikėjas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1918614/mire-lietuvos-krepsinio-legenda-vladas-garastas Mirė Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas]. LRT. 2026-06-10. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2958192/mire-pirmaji-lazeri-lietuvoje-iziebes-fizikas-juozas-vidmantis-vaitkus?srsltid=AfmBOoq0stgQWKkHiVw5wnBe6cKngdOo_RO_K8EJTVDpU9UcMAI0TzpZ Mirė pirmąjį lazerį Lietuvoje įžiebęs fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus]. LRT. 2026-06-12. Nuoroda tikrinta 2026-06-12.</ref> * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2961398/mire-lietuvos-disidente-danute-kersiute-peceliuniene?srsltid=AfmBOor53ReG94MTWMdSRAMXlt0x9W2WSe6HCdl9q8dVDKuVvE9JbD10 Mirė Lietuvos disidentė Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]. LRT. 2026-06-15. Nuoroda tikrinta 2026-06-16.</ref> * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Teresė Nekrošaitė]], Lietuvos lengvaatletė, ieties metikė, trenerė (g. [[1961]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3599464?type=deceased Teresė Nekrošaitė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-19.</ref> * '''[[Liepos 3]]''' d.: ** [[Viliumas Malinauskas]], Lietuvos verslininkas, kolekcininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2979382/mire-gruto-parko-ikurejas-viliumas-malinauskas?srsltid=AfmBOor7TIrQMdnH1FmzhVE--GPUZfwQ4a_gMUbKWWTqrxoIm2i1SLd2 Mirė Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas]. LRT. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> ** [[Ramutis Bonifacas Mikšys]], Lietuvos inžinierius geologas, visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.vu.lt/visos-naujienos/in-memoriam-ramutis-bonifacas-miksys In memoriam Ramutis Bonifacas Mikšys]. Vilniuas universitetas. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-07.</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Aidas Marčėnas]], lietuvių poetas, kritikas (g. [[1960]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2984390/mire-poetas-eseistas-kritikas-aidas-marcenas?srsltid=AfmBOoqKYubKueE1IaZ_Sc5cxdnp92xC3MVGPu8PrDQAB5uKwsBxSLmv Mirė poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas]. LRT. 2026-07-08.</ref> * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Vytautas Brazdylis]], Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2993220/mire-baleto-artistas-baletmeisteris-pedagogas-vytautas-brazdylis?srsltid=AfmBOooPv4mKeOuyD7DyeuPYibtfQkDhDNlk6ZK_4uKbcl93_91_08Mw Mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas Vytautas Brazdylis]. LRT. 2026-07-17. Nuoroda tikrinta 2026-07-18.</ref> * '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Kazimira Danutė Prunskienė]], Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, 1990–1991 m. Lietuvos ministrė pirmininkė, 2004–2008 m. Lietuvos Žemės ūkio ministrė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=295642 Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė K. D. Danutė Prunskienė]. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2026-07-30.</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Genovaitė Vaiginytė]], Lietuvos teatro aktorė, skaitovė (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Violeta Palčinskaitė]], Lietuvos poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2886341/mire-rasytoja-nacionalines-premijos-laureate-violeta-palcinskaite?srsltid=AfmBOopAEqLPZ8DVivmN-9dti6UReoCYZtVLTuhc971o-588rtc9MP2N Mirė rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Violeta Palčinskaitė]. LRT. 2026-08-14. Nuoroda tikrinta 2026-08-15.</ref> * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]], Lietuvos inžinierius radiotechnikas, alpinistas (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/skaudi-netektis-mire-garsus-alpinistas-jaroslavas-okulic-kazarinas-1630-2746826 Skaudi netektis: mirė garsus alpinistas Jaroslavas Okulič Kazarinas]. 15min.lt. 2026-08-20. Nuoroda tikrinta 2026-08-21.</ref> * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Leokadija Olšauskaitė-Januškienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3030149/mire-iskili-chorvede-ir-pedagoge-leokadija-januskiene?srsltid=AfmBOoo2aC3xg13LyBz14sQ4WkaURgNLgIDsU79WA9QYi5aFrPcNznIc Mirė iškili chorvedė ir pedagogė Leokadija Januškienė]. LRT. 2026-08-23. Nuoroda tikrinta 2026-08-23.</ref> * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Regina Steponavičiūtė]], Lietuvos teatro režisierė, inscenizacijų autorė (g. [[1948]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3631700?type=deceased Regina Steponavičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> * '''[[Rugpjūčio 31]]''' d. – [[Artūras Fomenka]], Lietuvos futbolininkas (g. [[1977]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3633296?type=deceased Artūras Fomenko]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Alvydas Kazlauskas]], Lietuvos žurnalistas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/mire-buves-laikrascio-kedainiu-garsas-korespondentas-redaktoriaus-pavaduotojas-alvydas-kazlauskas-120298931 Mirė buvęs laikraščio „Kėdainių garsas“ korespondentas, redaktoriaus pavaduotojas Alvydas Kazlauskas]. Delfi. 2026-09-03. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 4]]''' d. – [[Petras Bražėnas]], Lietuvos literatūros kritikas, pedagogas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/petras-brazenas-1941-01-01-2026-09-04/ Petras Bražėnas (1941 01 01–2026 09 04)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-04. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Povilas Varanauskas]], technikos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos alstybės atstatymo signataras (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web | title=Po sunkios ligos mirė Nepriklausomybės Akto signataras Povilas Varanauskas | publisher=Lrytas | date=2026-09-13 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/09/13/news/po-sunkios-ligos-mire-nepriklausomybes-akto-signataras-povilas-varanauskas-43963921 | language=lt | access-date=2026-09-13}}</ref> * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Linas Paulauskis]], Lietuvos muzikologas (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lks.lt/lt/naujienos/2026/09/23/netekome-lino-paulauskio/ Netekome Lino Paulauskio]. Lietuvos kompozitorių sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref>  * '''[[Rugsėjo 23]]''' d.: ** [[Alfonsas Bukontas]], Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/alfonsas-bukontas-1941-09-11-2026-09-23/ Alfonsas Bukontas (1941 09 11–2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> ** [[Vahagnas Grigorianas]], Lietuvoje gyvenęs armėnų rašytojas ir vertėjas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/vahagn-grigorian-1942-03-27-2026-09-23/ Vahagn Grigorian (1942 03 27– 2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-24. Nuoroda tikrinta 2026-09-25.</ref> * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Algirdas Žalnierius]], Lietuvos archeologas (g. [[1948]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3065073/mire-archeologas-kauno-istorijos-tyrinetojas-algirdas-zalnierius?srsltid=AU7gw4Vq31ld0YiAoRui2FrnPOOnQ9DIcTTP6VI4RqfzPQ0-5gzrrhlT Mirė archeologas, Kauno istorijos tyrinėtojas Algirdas Žalnierius]. LRT. 2026-09-27. Nuoroda tikrinta 2026-09-28.</ref> * '''[[Rugsėjo 26]]''' d. – [[Gintautas Dabrišius]], Lietuvos poetas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/liko-eilerasciu-medus-mire-poetas-gintautas-dabrisius-285-2772066 „Liko eilėraščių medus“: mirė poetas Gintautas Dabrišius]. 15min.lt. 2026-09-26. Nuoroda tikrinta 2026-09-26.</ref> * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Selemonas Paltanavičius]], Lietuvos prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/skaudi-zinia-mire-garsus-gamtininkas-selemonas-paltanavicius-120313423 Mirė gamtininkas Selemonas Paltanavičius]. Delfi. 2026-10-02. Nuoroda tikrinta 2026-10-02.</ref> * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Zenonas Kulys]], Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas, technikos mokslų daktaras (g. [[1947]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3643273?type=deceased Zenonas Kulys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-10-05.</ref> * '''[[Spalio 11]]''' d. – [[Henrikas Vaitiekūnas]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1949]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/10/11/mire-henrikas-vaitiekunas/ Mirė Henrikas Vaitiekūnas]. Alkas.lt. 2026-10-11. Nuoroda tikrinta 2026-10-12.</ref> * '''[[Spalio 13]]''' d.: ** [[Benjaminas Kaluškevičius]], Lietuvos bibliotekininkas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/10/14/news/mire-krastotyrininkas-benjaminas-kaluskevicius-44463257 Mirė kraštotyrininkas Benjaminas Kaluškevičius]. Lrytas. 2026-10-14. Nuoroda tikrinta 2026-10-14.</ref> ** [[Ferdinandas Kauzonas]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius, režisierius, komjaunimo veikėjas ir sovietinės propagandos aktyvistas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-dokumentiniu-filmu-kurejas-ferdinandas-kauzonas-56-2784136 Mirė žinomas žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Ferdinandas Kauzonas]. 15min.lt. 2026-10-15. Nuoroda tikrinta 2026-10-15.</ref> * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Silvija Lomsargytė-Pukienė]], lietuvių rašytoja, vertėja (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3090381/mire-rasytoja-verteja-kulturos-zurnaliste-silvija-lomsargyte-pukiene?srsltid=AYCX9vLhjFvSVNrWJEp7IPSyI8EohmppMuLc4mmcbqq21Vi45Xs0mwdC Mirė rašytoja, vertėja, kultūros žurnalistė Silvija Lomsargytė-Pukienė]. LRT. 2026-10-22. Nuoroda tikrinta 2026-10-30.</ref> === Nedatuota === * [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> * [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).<ref>{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d.: ** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}</ref> ** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gabriel Rosenstock|Gabrielis Rozenstokas]], [[Airija|airių]] poetas ir [[haiku]] rašytojas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.irishtimes.com/ireland/2026/04/10/poet-gabriel-rosenstock-remembered-at-moving-bilingual-funeral-mass/|title=Poet Gabriel Rosenstock remembered at moving bilingual funeral Mass|first=Niamh|last=Brownie|date=2026-04-10|website=The Irish Times|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Mircea Lucescu|Mirčia Lučesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1945]] m.).<ref>{{cite web |title=Romanian soccer great Mircea Lucescu has died at age 80 |url=https://apnews.com/article/mircea-lucescu-dead-romania-8d80a7bc64e66d57cdd51a139a2c0cc9 |website=AP News |access-date=7 April 2026 |language=en |date=7 April 2026}}</ref> * '''[[Balandžio 8]]''' d.: ** [[Mario Adorf]], [[Vokietija|vokiečių]] ir [[Italija|italų]] aktorius (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sueddeutsche.de/kultur/mario-adorf-tot-95-jahre-schauspieler-winnetou-grosse-bellheim-li.3465287|title=Mario Adorf ist tot|first=|last=|date=2026-04-09|website=Süddeutsche Zeitung|accessdate=2026-04-09|language=de}}</ref> ** [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]–[[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-244653-mire-ilgametis-partizan-treneris-vujosevicius.html Mirė ilgametis „Partizan“ treneris Vujoševičius]. basketnews.lt. 2026-04-08.</ref> * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Stephen Myron Schwebel|Stefenas Maironas Švebelis]], amerikiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[profesorius]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ) [[teisėjas]] (1981–2000), [[teismo pirmininkas]] (1997–2000), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.legacy.com/us/obituaries/nytimes/name/stephen-schwebel-obituary?id=61231697|title=STEPHEN SCHWEBEL Obituary|first=|last=|date=|website=Legacy|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d.: ** [[Alex Manninger|Aleksandras Maningeris]], buvęs [[Austrija|austrų]] futbolininkas, [[vartininkas]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/articles/c4g84l14e5eo|website=BBC|title=Alex Manninger: Ex-Arsenal goalkeeper dies after car hit by train|date=2026-04-16|access-date=2026-04-17|last=Jackson|first=Bobbie|lang=en}}</ref> ** [[Kazuo Imaniši]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sanfrecce.co.jp/news/team/12243|title=サンフレッチェ広島初代総監督 今西和男さんの訃報に接して|first=|last=|date=2026-04-16|website=Sanfrecce Hiroshima|accessdate=2026-04-16|language=ja}}</ref> * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}</ref> ** [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://kultuur.postimees.ee/8460809/californias-suri-eesti-uks-saravamaid-humanitaarteadlasi-jaan-puhvel|title=Californias suri Eesti üks säravamaid humanitaarteadlasi Jaan Puhvel|first=|last=|date=2026-04-28|website=Kultuur|accessdate=2026-04-29|language=et}}</ref>  * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]], [[Vokietija|vokiečių]] tapytojas, grafikas ir skulptorius (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2026/apr/30/georg-baselitz-obituary|title=Georg Baselitz obituary|first=Charles|last=Darwent|date=2026-04-30|website=The Guardian|accessdate=2026-05-01|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Ted Turner|Tedas Terneris]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] verslininkas, [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] magnatas, filantropas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://eu.tallahassee.com/story/news/state/2026/05/06/ted-turner-cnn-founder-died-at-his-ranch-near-tallahassee/89960712007/|title=Ted Turner, CNN founder, dies at his ranch near Tallahassee|first=James|last=Call|date=2026-05-06|website=Tallahassee Democrat.|accessdate=2026-05-06|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Festus Mogae]], buvęs [[Botsvana|Botsvanos]] prezidentas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dw.com/en/pioneer-in-the-fight-against-aids-botswanas-ex-president-festus-mogae-died/a-77095797|title=Botswana: Ex-President Festus Mogae dies|first=Okeri|last=Ngutjinazo|date=2026-05-08|website=DW|accessdate=2026-05-09|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Romuald Figuier]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvmag.lefigaro.fr/programme-tv/people/mort-de-romuald-seul-chanteur-francophone-avec-trois-participations-a-l-eurovision-20260514|title=Mort de Romuald, seul chanteur francophone avec trois participations à l’Eurovision|first=Jacques|last=Pessis|date=2026-05-14|website=Le Figaro|accessdate=2026-05-14|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Sophie Garel]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkė ir televizijos laidų vedėja (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lemonde.fr/disparitions/article/2026/05/14/sophie-garel-animatrice-de-radio-et-de-television-emblematique-est-morte-a-l-age-de-84-ans_6689098_3382.html|title=Sophie Garel, animatrice de radio et de télévision emblématique, est morte à l’âge de 84 ans|first=|last=|date=2026-05-14|website=Le Monde|accessdate=2026-05-15|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Grizz Chapman]], [[JAV|amerikiečių]] televizijos aktorius (g. [[1974]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tmz.com/2026/05/22/grizz-chapman-dead/|title=Grizz Chapman, '30 Rock' Fan Favorite, Dead at 52|first=|last=|date=2026-05-22|website=TMZ|accessdate=2026-05-24|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Zeudi Araya|Zeudi Araja]], [[Eritrėja|Eritrėjos]] kino aktorė ir prodiuserė (g. [[1951]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.repubblica.it/spettacoli/cinema/2026/05/30/news/zeudi_araya_morta_attrice_produttrice_cinema-425380363/?ref=RHUO-UO|title=Zeudi Araya, morta l'ex attrice e produttrice cinematografica|publisher=[[La Repubblica]]|date=30 May 2026|access-date=1 June 2026|first=Arianna|last=Finos|lang=it}}</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d.: ** [[Kodži Tanaka]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1955]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.oricon.co.jp/news/2459838/full/|title=田中孝司さん死去、70歳 サッカー日本代表&U-20日本代表監督として活躍|first=|last=|date=2026-06-08|website=|accessdate=2026-06-08|language=ja}}</ref> ** [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Rick Adelman]], [[JAV]] krepšinio treneris (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|title=Former Rockets coach and NBA legend Rick Adelman passes away at 79|first=Anthony|last=Duckett|date=2026-06-02|website=Yahoo Sports|accessdate=2026-06-04|language=en|archive-date=2026-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20260603233541/https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|url-status=dead}}</ref> * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Giorgia Moll|Džordžija Mol]], [[Italija|italų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.corriere.it/spettacoli/26_giugno_21/e-morta-giorgia-moll-fu-protagonista-di-carosello-con-la-pasta-del-capitano-636fbc4a-6c6a-4c76-8135-35394585fxlk.shtml|title=È morta Giorgia Moll, fu protagonista di Carosello con la Pasta del Capitano|first=|last=|date=2026-06-21|website=Corriere della Sera|accessdate=2026-06-22|language=it}}</ref> * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Leivinha|Leinvinja]], [[Brazilija|brazilų]] futbolininkas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.espn.com.br/futebol/artigo/_/id/16797421/morre-leivinha-idolo-palmeiras-atletico-madrid-autor-gol-1000-selecao-brasileira|title=Morre Leivinha, ídolo de Palmeiras e Atlético de Madrid e autor do gol 1000 da Seleção|first=|last=|date=2026-06-04|website=ESPN|accessdate=2026-06-04|language=pt}}</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[David Hockney|Deividas Hoknis]], [[Anglija|Anglijos]] tapytojas, grafikas, fotografas, scenos dekoratorius (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/cvgjxdr27z4o |title=Tributes paid to David Hockney, a 'giant' and 'true icon' of British art|first=Helen|last=Bushby|date=2026-06-12|website=BBC|accessdate=2026-06-12|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Kirsti Sparboe]], [[Norvegija|norvegų]] atlikėja ir aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vg.no/rampelys/i/bO793q/kirsti-sparboe-er-doed|title=Kirsti Sparboe er død|first=Catherine|last=Gonsholt Ighanian|date=2026-06-19|website=VG|accessdate=2026-06-19|language=no}}</ref> * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Yaacov Agam|Jakovas Agamas]], [[Izraelis|Izraelio]] skulptorius, tapytojas, XX a. [[Kinetinis menas|kinetinio]] ir [[Optinis menas|optinio]] menų atstovas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/yaacov-agam-pioneer-of-kinetic-art-and-israel-prize-winner-dies-at-98/|title=Yaacov Agam, pioneer of kinetic art and Israel Prize winner, dies at 98|first=Jessica|last=Steinberg|date=2026-06-21|website=The Times of Israel|accessdate=2026-06-21|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Vlado Janevski|Vladas Janevskis]], [[Šiaurės Makedonija|makedonų]] pop dainininkas ir dainų autorius (g. [[1960]] m.).<ref>{{cite news|url=https://makfax.com.mk/makedonija/pochina-vlado-janevski-zamina-eden-od-najgolemite-makedonski-muzichari/|title=Почина Владо Јаневски, замина еден од најголемите македонски музичари|first=|last=|date=2026-06-28|website=Makfax|accessdate=2026-06-29|language=mk}}</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja (g. [[1951]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2985187/mire-garsi-britu-dainininke-bonnie-tyler Mirė garsi britų dainininkė Bonnie Tyler]. LRT. 2026-07-09. Nuoroda tikrinta 2026-07-10.</ref> * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Peppino di Capri]], [[Italija|italų]] populiariosios muzikos dainininkas, dainų autorius ir pianistas (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web|language=it|url=https://www.ilmattino.it/schede/peppino_di_capri_morto_re_musica_italiana_ultime_notizie-9645162.html|title=Peppino Di Capri è morto, addio al re della melodia italiana: una vita di successi ed eleganza|publisher=Il Mattino|date=11 July 2026|access-date=11 July 2026}}</ref> * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Hamadas bin Chalifa al Tanis]], buvęs [[Kataro emyras]] (g. [[1952]] m.).<ref>{{Cite news |date=12 July 2026 |title=Qatar’s former ruler Sheikh Hamad bin Khalifa Al Thani has died at age 74, state news agency says |url=https://apnews.com/article/qatar-sheikh-hamad-khalifa-al-thani-dies-43c1d0e86698967d4809f0dbfc2b39c1 |access-date=12 July 2026 |work=Associated Press|lang=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d.: ** [[Aleksandras Milinkevičius]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3018193/mire-baltarusijos-prezidentu-siekes-tapti-opozicionierius-aliaksandras-milinkevicius?srsltid=AfmBOorD7j0fQrZxkl_LiCbAM3gAYRrZ0X1CciX5xoiA2nNT1w4X43mK Mirė Baltarusijos prezidentu siekęs tapti opozicionierius Aliaksandras Milinkevičius]. LRT. 2026-08-11. Nuoroda tikrinta 2026-08-11.</ref> ** [[Silvia Monti|Silvija Monti]], buvusi [[Italija|italų]] aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.olbia.it/addio-a-silvia-monti-l-attrice-legata-a-porto-rotondo|title=Addio a Silvia Monti, l’attrice legata a Porto Rotondo|first=|last=|date=2026-08-13|website=Olbia.it|accessdate=2026-08-13|language=it}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Zhu Rongji|Džu Žongdži]], [[Kinija|Kinijos]] politikas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/aug/12/zhu-rongji-obituary|title=Zhu Rongji obituary|first=Kerry|last=Brown|date=2026-08-12|website=The Guardian|accessdate=2026-08-13|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 13]]''' d. – [[Jukio Šimomura]], karjerą baigęs [[Japonija|japonų]] futbolininkas (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news |title=下村幸男さん死去　サッカー東洋工業の黄金期監督 |url=https://www.47news.jp/14797935.html |access-date=16 August 2026 |publisher=47News |date=16 August 2026|language=ja}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Yayoi Kusama|Jajoi Kusama]], [[Japonija|japonų]] menininkė ir rašytoja (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite web|date=27 August 2026|url= https://english.kyodonews.net/articles/-/83182|title= Avant-garde artist Yayoi Kusama, Japan's "polka dot queen," dies at 97|website=KYODO NEWS |access-date=27 August 2026|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Laima Andersonė-Silarė]], [[latviai|latvių]] dainininkė ([[mecosopranas]]) (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite web |title=Mūžībā devusies operdziedātāja un pedagoģe Laima Andersone-Silāre |url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/muzika/19.08.2026-muziba-devusies-operdziedataja-un-pedagoge-laima-andersone-silare.a659497/ |date=2026-08-19 |access-date=2026-09-16 |website=LSM |language=lv}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d. – [[Siim Kallas|Symas Kalasas]], [[Estija|estų]] [[politika]]s (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite web|last=Ots|first=Mait|date=22 August 2026|title=Suri Siim Kallas|url=https://www.err.ee/1610116660/suri-siim-kallas|language=et|work=[[Eesti Rahvusringhääling|ERR]]|access-date=22 August 2026}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Tim Curry|Timas Karis]], [[Anglija|Anglijos]] kino ir teatro aktorius, kompozitorius, įgarsintojas, dainininkas (g. [[1946]] m.).<ref>{{Cite news |last=Chilton |first=Louis |date=26 August 2026 |title=Tim Curry, star of The Rocky Horror Picture Show, dies aged 80 |url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/films/news/tim-curry-death-age-b2481612.html |access-date=26 August 2026 |work=[[The Independent]]|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Haraldas V]], [[Norvegijos karalius]] (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3035074/mire-norvegijos-karalius-haraldas Mirė Norvegijos karalius Haraldas]. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Gloria Steinem]], [[JAV|amerikiečių]] žurnalistė, socialinė ir politinė aktyvistė (g. [[1934]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/2026/09/03/us/politics/gloria-steinem-dead.html|title=Gloria Steinem, Personification of the Women’s Movement, Dies at 92|publisher=[[The New York Times]]|date=3 September 2026|accessdate=4 September 2026|last=Seelye|first=Katharine Q.|language=en}}</ref> * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Bob Mackie]], [[JAV|amerikiečių]] mados dizaineris (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/09/14/style/bob-mackie-dead.html|title=Bob Mackie, Designer Who 'Dressed Every Spangly Woman in Show Business,' Dies at 87|work=[[The New York Times]]|date=September 14, 2026|accessdate=September 16, 2026|last=Green|first=Penelope|lang=en}}</ref> * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Viktoras Anuškevičius]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[Ukraina|Ukrainos]] politikas (g. [[1962]] m.).<ref>{{cite news|url=https://suspilne.media/ivano-frankivsk/1404174-pomer-kolisnij-mer-ivano-frankivska-viktor-anuskevicus/|title=Помер колишній мер Івано-Франківська Віктор Анушкевичус|first=Діана|last=Яців|date=2026-09-15|website=Суспільне|accessdate=2026-10-12|language=uk}}</ref> * '''[[Rugsėjo 23]]''' d. – [[Bob Pettit|Bobas Petitas]], buvęs profesionalus [[JAV|amerikiečių]] krepšininkas (g. [[1932]] m.).<ref>{{Cite web |date=2026-09-24 |title=Bob Pettit, who starred at LSU and then in NBA, dies at 93 |url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/50023100/bob-pettit-starred-lsu-nba-dies-93 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20260924231021/https://www.espn.com/nba/story/_/id/50023100/bob-pettit-starred-lsu-nba-dies-93 |archive-date=2026-09-24 |access-date=2026-09-25 |website=ESPN}}</ref> * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Marina Vlady|Marina Vladi]], [[Rusija|rusų]] kilmės [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news |title=French actress Marina Vlady dies at 88 |url=https://www.yahoo.com/entertainment/celebrity/articles/french-actress-marina-vlady-dies-172448576.html |work=Yahoo Entertainment |agency=AFP |date=24 September 2026|accessdate=25 September 2026}}</ref> * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Anatolijus Kašpirovskis]], medikas [[hipnozė|hipnotizuotojas]], tapęs populiarus po [[1989]] m. per televiziją transliuotų hipnozės seansų (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web |title=Russia announced the death of Anatoly Kashpirovsky, who "treated" people through television {{!}} УНН |url=https://unn.ua/en/amp/russia-has-announced-the-death-of-anatoly-kashpirovsky |first=Julia |last=Shramko |date=2026-10-03 |access-date=2026-10-03 |website=UNN |lang=en}}</ref> * '''[[Spalio 22]]''' d.: ** [[Yasuo Fukuda|Jasuo Fukuda]], 91-asis [[Japonijos ministras pirmininkas]] (g. [[1936]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.japantimes.co.jp/news/2026/10/26/japan/politics/yasuo-fukuda-obituary/|title=Former Prime Minister Yasuo Fukuda dies at 90|first=Kenji|last=Yoshida|date=2026-10-26|website=The Japan Times|accessdate=2026-10-28|language=en}}</ref> ** [[Claude Cohen-Tannoudji|Klodas Kohenas-Tanudži]], prancūzų fizikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ynetnews.com/health_science/article/bklzxuo3zl|title=French Jewish physicist and Nobel laureate Claude Cohen-Tannoudji dies at 93|first=|last=|date=2026-10-25|website=Ynetnews|accessdate=2026-10-28|language=en}}</ref> * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Elke Sommer|Elkė Zomer]], [[Vokietija|vokiečių]] aktorė (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|url=https://pagesix.com/2026/10/29/celebrity-news/elke-sommer-pink-panther-actress-dead-at-85/|title=‘Pink Panther’ star Elke Sommer dies a week before 86th birthday: report|website=Page Six|date=29 October 2026|accessdate=30 October 2026|lang=en}}</ref> * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Janosch|Janošas]], [[Vokietija|vokiečių]] vaikų rašytojas, iliustratorius (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news |title=Schriftsteller und Künstler Janosch ist tot |url=https://www.spiegel.de/kultur/janosch-ist-tot-schriftsteller-und-kuenstler-horst-eckert-gestorben-a-babc86bf-85ca-44fa-b9bc-f4e2222cfc56 |work=[[Der Spiegel]] |date=4 November 2026 |access-date=5 November 2026 |language=de}}</ref> * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Tinto Brass|Tinto Brasas]], italų režisierius, avangardinio ir eksperimentinio kino kūrėjas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/3104575/mire-italu-erotiniu-filmu-rezisierius-tinto-brassas Mirė italų erotinių filmų režisierius Tinto Brassas]</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2026 metai]] c0g7fsrqqhyt8on5pz4ajl0bppo91d2 7957673 7957661 2026-11-04T23:06:50Z Normantas Bataitis 145195 /* Pasaulyje */ 7957673 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2026|}} '''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]]. * '''[[Birželio 7]]–[[Birželio 12|12]]''' d. [[Vilnius|Vilniuje]] vyko Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2950083/pasaulinio-masto-ivykis-vilniuje-gailestingumo-kongrese-laukia-virs-130-renginiu Pasaulinio masto įvykis Vilniuje – Gailestingumo kongrese laukia virš 130 renginių]. LRT. 2026-06-04. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.</ref> * '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].<ref>{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}</ref> * '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies" |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}</ref> * '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &#124; Endangered &#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}</ref> Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyko [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. dalyje Europos buvo matomas [[2026 m. rugpjūčio 12 d. Saulės užtemimas|Saulės užtemimas]].<ref>{{cite web |title=Total Solar Eclipse on August 12, 2026 |url=https://science.nasa.gov/eclipses/future-eclipses/total-solar-eclipse-on-august-12-2026/ |website=[[NASA]] |date=2026-06-05 |access-date=2026-08-28}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. mirė [[Norvegija|Norvegijos]] karalius [[Haraldas V]], naujuoju karaliumi tapo [[Hokonas VIII]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3035074/mire-norvegijos-karalius-haraldas?srsltid=AfmBOopZDZC1ozXsKEXTZI45NdGIPvJ9S5YfsR-u_8X_7GWPTicg05qz Mirė Norvegijos karalius Haraldas]. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref><ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/norvegija-jau-turi-nauja-karaliu-sosto-ipedinis-tapo-hokonu-viii-57-2752276 Norvegija jau turi naują karalių: sosto įpėdinis tapo Hokonu VIII]. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2487082?type=unrecognized_deceased Viktoras Baublys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-01.</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref> * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.</ref> * '''[[Sausio 23]]''' d.: ** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> ** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).<ref>[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.</ref> * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.</ref> ** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.</ref> * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3462101?type=deceased Antanas Ulevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Valerijus Kiseliovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo teisėjas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3468384?type=deceased Valerijus Kiseliovas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d.: ** [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> ** [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3470599?type=deceased Konstantas Ramelis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Ema Geniušienė]], Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/mire-ilgamete-vu-filologijos-fakulteto-profesore-ema-geniusiene-1938-2026 Atsisveikiname su ilgamete VU Filologijos fakulteto profesore Ema Geniušiene (1938–2026)]. VU Filologijos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.</ref> * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Osvaldas Balakauskas]], lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/osvaldas-balakauskas/393448/ Osvaldas Balakauskas]. nekrologas.lt. 2026-04-15.</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Ramūnas Cvirka]], buvęs Lietuvos krepšinio treneris, krepšininkas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2901037/mire-lietuvos-krepsinio-treneris-cvirka Mirė Lietuvos krepšinio treneris Cvirka]. LRT. 2026-04-17.</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Audrius Lingys]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-audrius-lingys-vito-lingio-brolis-56-2665084 Mirė žinomas žurnalistas Audrius Lingys, Vito Lingio brolis]. 15min.lt. 2026-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-04-18.</ref> ** [[Algimantas Jonas Nakas]], Lietuvos statybos inžinierius, mokslo istorikas (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite web |title=Algimantas Jonas Nakas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-jonas-nakas/ |author= |editor=Gintarė Viselgienė |date=2026-04-21 |orig-date=2018-07-31 |publisher=VLE |access-date=2026-04-21}}</ref> * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Aldona Puišytė]], lietuvių poetė, eseistė, vertėja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/pasieke-liudna-zinia-netekome-talentingos-krastietes-aldonos-puisytes Pasiekė liūdna žinia - netekome talentingos kraštietės Aldonos Puišytės]. Mūsų laikas. 2026-04-20.</ref> * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Romualdas Gražinis]], Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/26/mire-dirigentas-r-grazinis-583936 Mirė dirigentas R. Gražinis]. Verslo žinios. 2026-04-26.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Bronius Tvarkūnas]], Lietuvos tautodailininkas, medžio drožėjas, kryždirbys, kraštotyrininkas, fotometraštininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-tautodailininkas-ir-krastotyrininkas-bronius-tvarkunas/ Mirė tautodailininkas ir kraštotyrininkas Bronius Tvarkūnas]. Anyksta.lt. Pasaulio Anykštėnų Bendrija. 2026-05-03. Nuoroda tikrinta 2026-05-06.</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Algis Jurgis Kundrotas]], Lietuvos fizikas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.ftmc.lt/naujienos/in-memoriam-algis-jurgis-kundrotas-1950-2026/ In Memoriam. Algis Jurgis Kundrotas (1950–2026)]. FTMC. 2026-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d.: ** [[Zenonas Juknevičius]], advokatas, buvęs politikas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294904 Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Zenonas Juknevičius]. Lietuvos Respublikos Seimas. 2026-05-13.</ref> ** [[Dalia Kužmarskytė]], Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2026/05/12/mire-dalia-kuzmarskyte/ Mirė Dalia Kužmarskytė]. Atvira Klaipėda. 2026-05-12. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> * '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Feliksas Bajoras]], lietuvių kompozitorius (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2933252/mire-kompozitorius-feliksas-romualdas-bajoras Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras]. LRT. 2026-05-19.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Vladas Vilimas]], inžinierius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/24/news/mire-buves-seimo-narys-vladas-vilimas-42557508 Mirė buvęs Seimo narys Vladas Vilimas]. Lrytas. 2026-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Romualdas Budrys]], Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://ve.lt/gyvenimas/zmones/mire-ilgametis-lietuvos-dailes-muziejaus-vadovas-romualdas-budrys Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys]. Vakarų ekspresas. 2026-05-26.</ref> * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jevgenijus Šuklinas]], Lietuvos kanojininkas (g. [[1985]] m.).<ref>{{cite web | title=Sukrečianti žinia: mirė Seimo narys, kanojininkas, 40-metis J. Šuklinas | website=Lrytas | date=2026-05-28 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/28/news/sukrecianti-zinia-mire-seimo-narys-kanojininkas-40-metis-j-suklinas-42614758 | language=lt | access-date=2026-05-29}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Igoris Kirilovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1971]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/06/02/news/mire-buves-lietuvos-futbolo-rinktineje-zaidejas-saliai-atstovavo-seserius-metus-42671564#google_vignette Mirė buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas]. Lrytas. 2026-06-02. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> * '''[[Birželio 8]]''' d.: ** [[Vytautas Steponas Buterlevičius]], inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, rankinio organizatorius bei teisėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596287?type=deceased Vytautas Steponas Buterlevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-11.</ref> ** [[Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]], Lietuvos fizikė, fizinių mokslų daktarė (g. [[1942]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596529?type=deceased Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Vladas Garastas]], Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris bei krepšinio veikėjas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1918614/mire-lietuvos-krepsinio-legenda-vladas-garastas Mirė Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas]. LRT. 2026-06-10. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2958192/mire-pirmaji-lazeri-lietuvoje-iziebes-fizikas-juozas-vidmantis-vaitkus?srsltid=AfmBOoq0stgQWKkHiVw5wnBe6cKngdOo_RO_K8EJTVDpU9UcMAI0TzpZ Mirė pirmąjį lazerį Lietuvoje įžiebęs fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus]. LRT. 2026-06-12. Nuoroda tikrinta 2026-06-12.</ref> * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2961398/mire-lietuvos-disidente-danute-kersiute-peceliuniene?srsltid=AfmBOor53ReG94MTWMdSRAMXlt0x9W2WSe6HCdl9q8dVDKuVvE9JbD10 Mirė Lietuvos disidentė Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]. LRT. 2026-06-15. Nuoroda tikrinta 2026-06-16.</ref> * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Teresė Nekrošaitė]], Lietuvos lengvaatletė, ieties metikė, trenerė (g. [[1961]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3599464?type=deceased Teresė Nekrošaitė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-19.</ref> * '''[[Liepos 3]]''' d.: ** [[Viliumas Malinauskas]], Lietuvos verslininkas, kolekcininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2979382/mire-gruto-parko-ikurejas-viliumas-malinauskas?srsltid=AfmBOor7TIrQMdnH1FmzhVE--GPUZfwQ4a_gMUbKWWTqrxoIm2i1SLd2 Mirė Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas]. LRT. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> ** [[Ramutis Bonifacas Mikšys]], Lietuvos inžinierius geologas, visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.vu.lt/visos-naujienos/in-memoriam-ramutis-bonifacas-miksys In memoriam Ramutis Bonifacas Mikšys]. Vilniuas universitetas. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-07.</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Aidas Marčėnas]], lietuvių poetas, kritikas (g. [[1960]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2984390/mire-poetas-eseistas-kritikas-aidas-marcenas?srsltid=AfmBOoqKYubKueE1IaZ_Sc5cxdnp92xC3MVGPu8PrDQAB5uKwsBxSLmv Mirė poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas]. LRT. 2026-07-08.</ref> * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Vytautas Brazdylis]], Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2993220/mire-baleto-artistas-baletmeisteris-pedagogas-vytautas-brazdylis?srsltid=AfmBOooPv4mKeOuyD7DyeuPYibtfQkDhDNlk6ZK_4uKbcl93_91_08Mw Mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas Vytautas Brazdylis]. LRT. 2026-07-17. Nuoroda tikrinta 2026-07-18.</ref> * '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Kazimira Danutė Prunskienė]], Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, 1990–1991 m. Lietuvos ministrė pirmininkė, 2004–2008 m. Lietuvos Žemės ūkio ministrė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=295642 Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė K. D. Danutė Prunskienė]. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2026-07-30.</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Genovaitė Vaiginytė]], Lietuvos teatro aktorė, skaitovė (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Violeta Palčinskaitė]], Lietuvos poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2886341/mire-rasytoja-nacionalines-premijos-laureate-violeta-palcinskaite?srsltid=AfmBOopAEqLPZ8DVivmN-9dti6UReoCYZtVLTuhc971o-588rtc9MP2N Mirė rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Violeta Palčinskaitė]. LRT. 2026-08-14. Nuoroda tikrinta 2026-08-15.</ref> * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]], Lietuvos inžinierius radiotechnikas, alpinistas (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/skaudi-netektis-mire-garsus-alpinistas-jaroslavas-okulic-kazarinas-1630-2746826 Skaudi netektis: mirė garsus alpinistas Jaroslavas Okulič Kazarinas]. 15min.lt. 2026-08-20. Nuoroda tikrinta 2026-08-21.</ref> * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Leokadija Olšauskaitė-Januškienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3030149/mire-iskili-chorvede-ir-pedagoge-leokadija-januskiene?srsltid=AfmBOoo2aC3xg13LyBz14sQ4WkaURgNLgIDsU79WA9QYi5aFrPcNznIc Mirė iškili chorvedė ir pedagogė Leokadija Januškienė]. LRT. 2026-08-23. Nuoroda tikrinta 2026-08-23.</ref> * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Regina Steponavičiūtė]], Lietuvos teatro režisierė, inscenizacijų autorė (g. [[1948]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3631700?type=deceased Regina Steponavičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> * '''[[Rugpjūčio 31]]''' d. – [[Artūras Fomenka]], Lietuvos futbolininkas (g. [[1977]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3633296?type=deceased Artūras Fomenko]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Alvydas Kazlauskas]], Lietuvos žurnalistas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/mire-buves-laikrascio-kedainiu-garsas-korespondentas-redaktoriaus-pavaduotojas-alvydas-kazlauskas-120298931 Mirė buvęs laikraščio „Kėdainių garsas“ korespondentas, redaktoriaus pavaduotojas Alvydas Kazlauskas]. Delfi. 2026-09-03. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 4]]''' d. – [[Petras Bražėnas]], Lietuvos literatūros kritikas, pedagogas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/petras-brazenas-1941-01-01-2026-09-04/ Petras Bražėnas (1941 01 01–2026 09 04)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-04. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Povilas Varanauskas]], technikos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos alstybės atstatymo signataras (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web | title=Po sunkios ligos mirė Nepriklausomybės Akto signataras Povilas Varanauskas | publisher=Lrytas | date=2026-09-13 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/09/13/news/po-sunkios-ligos-mire-nepriklausomybes-akto-signataras-povilas-varanauskas-43963921 | language=lt | access-date=2026-09-13}}</ref> * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Linas Paulauskis]], Lietuvos muzikologas (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lks.lt/lt/naujienos/2026/09/23/netekome-lino-paulauskio/ Netekome Lino Paulauskio]. Lietuvos kompozitorių sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref>  * '''[[Rugsėjo 23]]''' d.: ** [[Alfonsas Bukontas]], Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/alfonsas-bukontas-1941-09-11-2026-09-23/ Alfonsas Bukontas (1941 09 11–2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> ** [[Vahagnas Grigorianas]], Lietuvoje gyvenęs armėnų rašytojas ir vertėjas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/vahagn-grigorian-1942-03-27-2026-09-23/ Vahagn Grigorian (1942 03 27– 2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-24. Nuoroda tikrinta 2026-09-25.</ref> * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Algirdas Žalnierius]], Lietuvos archeologas (g. [[1948]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3065073/mire-archeologas-kauno-istorijos-tyrinetojas-algirdas-zalnierius?srsltid=AU7gw4Vq31ld0YiAoRui2FrnPOOnQ9DIcTTP6VI4RqfzPQ0-5gzrrhlT Mirė archeologas, Kauno istorijos tyrinėtojas Algirdas Žalnierius]. LRT. 2026-09-27. Nuoroda tikrinta 2026-09-28.</ref> * '''[[Rugsėjo 26]]''' d. – [[Gintautas Dabrišius]], Lietuvos poetas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/liko-eilerasciu-medus-mire-poetas-gintautas-dabrisius-285-2772066 „Liko eilėraščių medus“: mirė poetas Gintautas Dabrišius]. 15min.lt. 2026-09-26. Nuoroda tikrinta 2026-09-26.</ref> * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Selemonas Paltanavičius]], Lietuvos prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/skaudi-zinia-mire-garsus-gamtininkas-selemonas-paltanavicius-120313423 Mirė gamtininkas Selemonas Paltanavičius]. Delfi. 2026-10-02. Nuoroda tikrinta 2026-10-02.</ref> * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Zenonas Kulys]], Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas, technikos mokslų daktaras (g. [[1947]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3643273?type=deceased Zenonas Kulys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-10-05.</ref> * '''[[Spalio 11]]''' d. – [[Henrikas Vaitiekūnas]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1949]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/10/11/mire-henrikas-vaitiekunas/ Mirė Henrikas Vaitiekūnas]. Alkas.lt. 2026-10-11. Nuoroda tikrinta 2026-10-12.</ref> * '''[[Spalio 13]]''' d.: ** [[Benjaminas Kaluškevičius]], Lietuvos bibliotekininkas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/10/14/news/mire-krastotyrininkas-benjaminas-kaluskevicius-44463257 Mirė kraštotyrininkas Benjaminas Kaluškevičius]. Lrytas. 2026-10-14. Nuoroda tikrinta 2026-10-14.</ref> ** [[Ferdinandas Kauzonas]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius, režisierius, komjaunimo veikėjas ir sovietinės propagandos aktyvistas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-dokumentiniu-filmu-kurejas-ferdinandas-kauzonas-56-2784136 Mirė žinomas žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Ferdinandas Kauzonas]. 15min.lt. 2026-10-15. Nuoroda tikrinta 2026-10-15.</ref> * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Silvija Lomsargytė-Pukienė]], lietuvių rašytoja, vertėja (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3090381/mire-rasytoja-verteja-kulturos-zurnaliste-silvija-lomsargyte-pukiene?srsltid=AYCX9vLhjFvSVNrWJEp7IPSyI8EohmppMuLc4mmcbqq21Vi45Xs0mwdC Mirė rašytoja, vertėja, kultūros žurnalistė Silvija Lomsargytė-Pukienė]. LRT. 2026-10-22. Nuoroda tikrinta 2026-10-30.</ref> === Nedatuota === * [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> * [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).<ref>{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d.: ** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}</ref> ** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gabriel Rosenstock|Gabrielis Rozenstokas]], [[Airija|airių]] poetas ir [[haiku]] rašytojas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.irishtimes.com/ireland/2026/04/10/poet-gabriel-rosenstock-remembered-at-moving-bilingual-funeral-mass/|title=Poet Gabriel Rosenstock remembered at moving bilingual funeral Mass|first=Niamh|last=Brownie|date=2026-04-10|website=The Irish Times|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Mircea Lucescu|Mirčia Lučesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1945]] m.).<ref>{{cite web |title=Romanian soccer great Mircea Lucescu has died at age 80 |url=https://apnews.com/article/mircea-lucescu-dead-romania-8d80a7bc64e66d57cdd51a139a2c0cc9 |website=AP News |access-date=7 April 2026 |language=en |date=7 April 2026}}</ref> * '''[[Balandžio 8]]''' d.: ** [[Mario Adorf]], [[Vokietija|vokiečių]] ir [[Italija|italų]] aktorius (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sueddeutsche.de/kultur/mario-adorf-tot-95-jahre-schauspieler-winnetou-grosse-bellheim-li.3465287|title=Mario Adorf ist tot|first=|last=|date=2026-04-09|website=Süddeutsche Zeitung|accessdate=2026-04-09|language=de}}</ref> ** [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]–[[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-244653-mire-ilgametis-partizan-treneris-vujosevicius.html Mirė ilgametis „Partizan“ treneris Vujoševičius]. basketnews.lt. 2026-04-08.</ref> * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Stephen Myron Schwebel|Stefenas Maironas Švebelis]], amerikiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[profesorius]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ) [[teisėjas]] (1981–2000), [[teismo pirmininkas]] (1997–2000), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.legacy.com/us/obituaries/nytimes/name/stephen-schwebel-obituary?id=61231697|title=STEPHEN SCHWEBEL Obituary|first=|last=|date=|website=Legacy|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d.: ** [[Alex Manninger|Aleksandras Maningeris]], buvęs [[Austrija|austrų]] futbolininkas, [[vartininkas]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/articles/c4g84l14e5eo|website=BBC|title=Alex Manninger: Ex-Arsenal goalkeeper dies after car hit by train|date=2026-04-16|access-date=2026-04-17|last=Jackson|first=Bobbie|lang=en}}</ref> ** [[Kazuo Imaniši]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sanfrecce.co.jp/news/team/12243|title=サンフレッチェ広島初代総監督 今西和男さんの訃報に接して|first=|last=|date=2026-04-16|website=Sanfrecce Hiroshima|accessdate=2026-04-16|language=ja}}</ref> * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}</ref> ** [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://kultuur.postimees.ee/8460809/californias-suri-eesti-uks-saravamaid-humanitaarteadlasi-jaan-puhvel|title=Californias suri Eesti üks säravamaid humanitaarteadlasi Jaan Puhvel|first=|last=|date=2026-04-28|website=Kultuur|accessdate=2026-04-29|language=et}}</ref>  * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]], [[Vokietija|vokiečių]] tapytojas, grafikas ir skulptorius (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2026/apr/30/georg-baselitz-obituary|title=Georg Baselitz obituary|first=Charles|last=Darwent|date=2026-04-30|website=The Guardian|accessdate=2026-05-01|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Ted Turner|Tedas Terneris]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] verslininkas, [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] magnatas, filantropas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://eu.tallahassee.com/story/news/state/2026/05/06/ted-turner-cnn-founder-died-at-his-ranch-near-tallahassee/89960712007/|title=Ted Turner, CNN founder, dies at his ranch near Tallahassee|first=James|last=Call|date=2026-05-06|website=Tallahassee Democrat.|accessdate=2026-05-06|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Festus Mogae]], buvęs [[Botsvana|Botsvanos]] prezidentas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dw.com/en/pioneer-in-the-fight-against-aids-botswanas-ex-president-festus-mogae-died/a-77095797|title=Botswana: Ex-President Festus Mogae dies|first=Okeri|last=Ngutjinazo|date=2026-05-08|website=DW|accessdate=2026-05-09|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Romuald Figuier]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvmag.lefigaro.fr/programme-tv/people/mort-de-romuald-seul-chanteur-francophone-avec-trois-participations-a-l-eurovision-20260514|title=Mort de Romuald, seul chanteur francophone avec trois participations à l’Eurovision|first=Jacques|last=Pessis|date=2026-05-14|website=Le Figaro|accessdate=2026-05-14|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Sophie Garel]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkė ir televizijos laidų vedėja (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lemonde.fr/disparitions/article/2026/05/14/sophie-garel-animatrice-de-radio-et-de-television-emblematique-est-morte-a-l-age-de-84-ans_6689098_3382.html|title=Sophie Garel, animatrice de radio et de télévision emblématique, est morte à l’âge de 84 ans|first=|last=|date=2026-05-14|website=Le Monde|accessdate=2026-05-15|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Grizz Chapman]], [[JAV|amerikiečių]] televizijos aktorius (g. [[1974]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tmz.com/2026/05/22/grizz-chapman-dead/|title=Grizz Chapman, '30 Rock' Fan Favorite, Dead at 52|first=|last=|date=2026-05-22|website=TMZ|accessdate=2026-05-24|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Zeudi Araya|Zeudi Araja]], [[Eritrėja|Eritrėjos]] kino aktorė ir prodiuserė (g. [[1951]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.repubblica.it/spettacoli/cinema/2026/05/30/news/zeudi_araya_morta_attrice_produttrice_cinema-425380363/?ref=RHUO-UO|title=Zeudi Araya, morta l'ex attrice e produttrice cinematografica|publisher=[[La Repubblica]]|date=30 May 2026|access-date=1 June 2026|first=Arianna|last=Finos|lang=it}}</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d.: ** [[Kodži Tanaka]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1955]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.oricon.co.jp/news/2459838/full/|title=田中孝司さん死去、70歳 サッカー日本代表&U-20日本代表監督として活躍|first=|last=|date=2026-06-08|website=|accessdate=2026-06-08|language=ja}}</ref> ** [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Rick Adelman]], [[JAV]] krepšinio treneris (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|title=Former Rockets coach and NBA legend Rick Adelman passes away at 79|first=Anthony|last=Duckett|date=2026-06-02|website=Yahoo Sports|accessdate=2026-06-04|language=en|archive-date=2026-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20260603233541/https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|url-status=dead}}</ref> * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Giorgia Moll|Džordžija Mol]], [[Italija|italų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.corriere.it/spettacoli/26_giugno_21/e-morta-giorgia-moll-fu-protagonista-di-carosello-con-la-pasta-del-capitano-636fbc4a-6c6a-4c76-8135-35394585fxlk.shtml|title=È morta Giorgia Moll, fu protagonista di Carosello con la Pasta del Capitano|first=|last=|date=2026-06-21|website=Corriere della Sera|accessdate=2026-06-22|language=it}}</ref> * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Leivinha|Leinvinja]], [[Brazilija|brazilų]] futbolininkas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.espn.com.br/futebol/artigo/_/id/16797421/morre-leivinha-idolo-palmeiras-atletico-madrid-autor-gol-1000-selecao-brasileira|title=Morre Leivinha, ídolo de Palmeiras e Atlético de Madrid e autor do gol 1000 da Seleção|first=|last=|date=2026-06-04|website=ESPN|accessdate=2026-06-04|language=pt}}</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[David Hockney|Deividas Hoknis]], [[Anglija|Anglijos]] tapytojas, grafikas, fotografas, scenos dekoratorius (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/cvgjxdr27z4o |title=Tributes paid to David Hockney, a 'giant' and 'true icon' of British art|first=Helen|last=Bushby|date=2026-06-12|website=BBC|accessdate=2026-06-12|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Kirsti Sparboe]], [[Norvegija|norvegų]] atlikėja ir aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vg.no/rampelys/i/bO793q/kirsti-sparboe-er-doed|title=Kirsti Sparboe er død|first=Catherine|last=Gonsholt Ighanian|date=2026-06-19|website=VG|accessdate=2026-06-19|language=no}}</ref> * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Yaacov Agam|Jakovas Agamas]], [[Izraelis|Izraelio]] skulptorius, tapytojas, XX a. [[Kinetinis menas|kinetinio]] ir [[Optinis menas|optinio]] menų atstovas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/yaacov-agam-pioneer-of-kinetic-art-and-israel-prize-winner-dies-at-98/|title=Yaacov Agam, pioneer of kinetic art and Israel Prize winner, dies at 98|first=Jessica|last=Steinberg|date=2026-06-21|website=The Times of Israel|accessdate=2026-06-21|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Vlado Janevski|Vladas Janevskis]], [[Šiaurės Makedonija|makedonų]] pop dainininkas ir dainų autorius (g. [[1960]] m.).<ref>{{cite news|url=https://makfax.com.mk/makedonija/pochina-vlado-janevski-zamina-eden-od-najgolemite-makedonski-muzichari/|title=Почина Владо Јаневски, замина еден од најголемите македонски музичари|first=|last=|date=2026-06-28|website=Makfax|accessdate=2026-06-29|language=mk}}</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja (g. [[1951]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2985187/mire-garsi-britu-dainininke-bonnie-tyler Mirė garsi britų dainininkė Bonnie Tyler]. LRT. 2026-07-09. Nuoroda tikrinta 2026-07-10.</ref> * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Peppino di Capri]], [[Italija|italų]] populiariosios muzikos dainininkas, dainų autorius ir pianistas (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web|language=it|url=https://www.ilmattino.it/schede/peppino_di_capri_morto_re_musica_italiana_ultime_notizie-9645162.html|title=Peppino Di Capri è morto, addio al re della melodia italiana: una vita di successi ed eleganza|publisher=Il Mattino|date=11 July 2026|access-date=11 July 2026}}</ref> * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Hamadas bin Chalifa al Tanis]], buvęs [[Kataro emyras]] (g. [[1952]] m.).<ref>{{Cite news |date=12 July 2026 |title=Qatar’s former ruler Sheikh Hamad bin Khalifa Al Thani has died at age 74, state news agency says |url=https://apnews.com/article/qatar-sheikh-hamad-khalifa-al-thani-dies-43c1d0e86698967d4809f0dbfc2b39c1 |access-date=12 July 2026 |work=Associated Press|lang=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d.: ** [[Aleksandras Milinkevičius]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3018193/mire-baltarusijos-prezidentu-siekes-tapti-opozicionierius-aliaksandras-milinkevicius?srsltid=AfmBOorD7j0fQrZxkl_LiCbAM3gAYRrZ0X1CciX5xoiA2nNT1w4X43mK Mirė Baltarusijos prezidentu siekęs tapti opozicionierius Aliaksandras Milinkevičius]. LRT. 2026-08-11. Nuoroda tikrinta 2026-08-11.</ref> ** [[Silvia Monti|Silvija Monti]], buvusi [[Italija|italų]] aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.olbia.it/addio-a-silvia-monti-l-attrice-legata-a-porto-rotondo|title=Addio a Silvia Monti, l’attrice legata a Porto Rotondo|first=|last=|date=2026-08-13|website=Olbia.it|accessdate=2026-08-13|language=it}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Zhu Rongji|Džu Žongdži]], [[Kinija|Kinijos]] politikas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/aug/12/zhu-rongji-obituary|title=Zhu Rongji obituary|first=Kerry|last=Brown|date=2026-08-12|website=The Guardian|accessdate=2026-08-13|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 13]]''' d. – [[Jukio Šimomura]], karjerą baigęs [[Japonija|japonų]] futbolininkas (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news |title=下村幸男さん死去　サッカー東洋工業の黄金期監督 |url=https://www.47news.jp/14797935.html |access-date=16 August 2026 |publisher=47News |date=16 August 2026|language=ja}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Yayoi Kusama|Jajoi Kusama]], [[Japonija|japonų]] menininkė ir rašytoja (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite web|date=27 August 2026|url= https://english.kyodonews.net/articles/-/83182|title= Avant-garde artist Yayoi Kusama, Japan's "polka dot queen," dies at 97|website=KYODO NEWS |access-date=27 August 2026|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Laima Andersonė-Silarė]], [[latviai|latvių]] dainininkė ([[mecosopranas]]) (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite web |title=Mūžībā devusies operdziedātāja un pedagoģe Laima Andersone-Silāre |url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/muzika/19.08.2026-muziba-devusies-operdziedataja-un-pedagoge-laima-andersone-silare.a659497/ |date=2026-08-19 |access-date=2026-09-16 |website=LSM |language=lv}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d. – [[Siim Kallas|Symas Kalasas]], [[Estija|estų]] [[politika]]s (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite web|last=Ots|first=Mait|date=22 August 2026|title=Suri Siim Kallas|url=https://www.err.ee/1610116660/suri-siim-kallas|language=et|work=[[Eesti Rahvusringhääling|ERR]]|access-date=22 August 2026}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Tim Curry|Timas Karis]], [[Anglija|Anglijos]] kino ir teatro aktorius, kompozitorius, įgarsintojas, dainininkas (g. [[1946]] m.).<ref>{{Cite news |last=Chilton |first=Louis |date=26 August 2026 |title=Tim Curry, star of The Rocky Horror Picture Show, dies aged 80 |url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/films/news/tim-curry-death-age-b2481612.html |access-date=26 August 2026 |work=[[The Independent]]|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Haraldas V]], [[Norvegijos karalius]] (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3035074/mire-norvegijos-karalius-haraldas Mirė Norvegijos karalius Haraldas]. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Gloria Steinem]], [[JAV|amerikiečių]] žurnalistė, socialinė ir politinė aktyvistė (g. [[1934]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/2026/09/03/us/politics/gloria-steinem-dead.html|title=Gloria Steinem, Personification of the Women’s Movement, Dies at 92|publisher=[[The New York Times]]|date=3 September 2026|accessdate=4 September 2026|last=Seelye|first=Katharine Q.|language=en}}</ref> * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Bob Mackie]], [[JAV|amerikiečių]] mados dizaineris (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/09/14/style/bob-mackie-dead.html|title=Bob Mackie, Designer Who 'Dressed Every Spangly Woman in Show Business,' Dies at 87|work=[[The New York Times]]|date=September 14, 2026|accessdate=September 16, 2026|last=Green|first=Penelope|lang=en}}</ref> * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Viktoras Anuškevičius]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[Ukraina|Ukrainos]] politikas (g. [[1962]] m.).<ref>{{cite news|url=https://suspilne.media/ivano-frankivsk/1404174-pomer-kolisnij-mer-ivano-frankivska-viktor-anuskevicus/|title=Помер колишній мер Івано-Франківська Віктор Анушкевичус|first=Діана|last=Яців|date=2026-09-15|website=Суспільне|accessdate=2026-10-12|language=uk}}</ref> * '''[[Rugsėjo 23]]''' d. – [[Bob Pettit|Bobas Petitas]], buvęs profesionalus [[JAV|amerikiečių]] krepšininkas (g. [[1932]] m.).<ref>{{Cite web |date=2026-09-24 |title=Bob Pettit, who starred at LSU and then in NBA, dies at 93 |url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/50023100/bob-pettit-starred-lsu-nba-dies-93 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20260924231021/https://www.espn.com/nba/story/_/id/50023100/bob-pettit-starred-lsu-nba-dies-93 |archive-date=2026-09-24 |access-date=2026-09-25 |website=ESPN}}</ref> * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Marina Vlady|Marina Vladi]], [[Rusija|rusų]] kilmės [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news |title=French actress Marina Vlady dies at 88 |url=https://www.yahoo.com/entertainment/celebrity/articles/french-actress-marina-vlady-dies-172448576.html |work=Yahoo Entertainment |agency=AFP |date=24 September 2026|accessdate=25 September 2026}}</ref> * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Anatolijus Kašpirovskis]], medikas [[hipnozė|hipnotizuotojas]], tapęs populiarus po [[1989]] m. per televiziją transliuotų hipnozės seansų (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web |title=Russia announced the death of Anatoly Kashpirovsky, who "treated" people through television {{!}} УНН |url=https://unn.ua/en/amp/russia-has-announced-the-death-of-anatoly-kashpirovsky |first=Julia |last=Shramko |date=2026-10-03 |access-date=2026-10-03 |website=UNN |lang=en}}</ref> * '''[[Spalio 22]]''' d.: ** [[Yasuo Fukuda|Jasuo Fukuda]], 91-asis [[Japonijos ministras pirmininkas]] (g. [[1936]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.japantimes.co.jp/news/2026/10/26/japan/politics/yasuo-fukuda-obituary/|title=Former Prime Minister Yasuo Fukuda dies at 90|first=Kenji|last=Yoshida|date=2026-10-26|website=The Japan Times|accessdate=2026-10-28|language=en}}</ref> ** [[Claude Cohen-Tannoudji|Klodas Kohenas-Tanudži]], prancūzų fizikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ynetnews.com/health_science/article/bklzxuo3zl|title=French Jewish physicist and Nobel laureate Claude Cohen-Tannoudji dies at 93|first=|last=|date=2026-10-25|website=Ynetnews|accessdate=2026-10-28|language=en}}</ref> * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Elke Sommer|Elkė Zomer]], [[Vokietija|vokiečių]] aktorė (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|url=https://pagesix.com/2026/10/29/celebrity-news/elke-sommer-pink-panther-actress-dead-at-85/|title=‘Pink Panther’ star Elke Sommer dies a week before 86th birthday: report|website=Page Six|date=29 October 2026|accessdate=30 October 2026|lang=en}}</ref> * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Janosch|Janošas]], [[Vokietija|vokiečių]] vaikų rašytojas, iliustratorius (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news |title=Schriftsteller und Künstler Janosch ist tot |url=https://www.spiegel.de/kultur/janosch-ist-tot-schriftsteller-und-kuenstler-horst-eckert-gestorben-a-babc86bf-85ca-44fa-b9bc-f4e2222cfc56 |work=[[Der Spiegel]] |date=4 November 2026 |access-date=5 November 2026 |language=de}}</ref> * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Tinto Brass|Tintas Brasas]], vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių (g. [[1933]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://tg24.sky.it/spettacolo/cinema/2026/11/04/tinto-brass-morto|title=Morto Tinto Brass, maestro del cinema erotico ma non solo|first=Paolo|last=Nizza|date=4 November 2026|access-date=5 November 2026|website=tg24.sky.it|lang=it}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2026 metai]] sf1nf9sjchv6zl8b675nhhsbuupsw54 7957679 7957673 2026-11-04T23:25:28Z Normantas Bataitis 145195 /* Lietuvoje */ 7957679 wikitext text/x-wiki {{current}} {{metai| |Metai=2026|}} '''2026''' m. yra [[nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį]] pagal [[Grigaliaus kalendorius|Grigaliaus kalendorių]]. == Lietuvoje == [[Lietuvos Respublikos Seimas|Lietuvos seimas]] 2026 metus paskelbė '''[[Žemaičių vyskupas|Žemaičių vyskupo]] [[Motiejus Valančius|Motiejaus Kazimiero Valančiaus]]''', '''[[LRT Radijas|Lietuvos radijo]]''', '''[[Lietuvos Helsinkio grupė]]s''' ir '''[[Balys Gajauskas|Balio Gajausko]]''' metais.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35849&p_k=1 Seimo paskelbti atmintini metai]</ref> * '''[[Sausio 21]]–[[vasario 7]]''' d. Lietuvoje, Latvijoje ir Slovėnijoje vyko [[2026 m. UEFA Europos salės futbolo čempionatas]]. * '''[[Birželio 7]]–[[Birželio 12|12]]''' d. [[Vilnius|Vilniuje]] vyko Pasaulinis Apaštalinis Gailestingumo kongresas.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2950083/pasaulinio-masto-ivykis-vilniuje-gailestingumo-kongrese-laukia-virs-130-renginiu Pasaulinio masto įvykis Vilniuje – Gailestingumo kongrese laukia virš 130 renginių]. LRT. 2026-06-04. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> == Pasaulyje == * '''[[Sausio 1]]''' d. [[Bulgarija|Bulgarijoje]] įvestas [[euras]], kuris pakeitė iki tol naudotą [[Bulgarijos levas|levą]]. Bulgarija tapo 21-ąja eurą įsivedusia šalimi.<ref>[https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2025/12/31/news/euro-zona-pleciasi-jungiasi-nauja-valstybe-stai-ka-reikia-zinoti-lietuviams-40794066 Euro zona plečiasi – jungiasi nauja valstybė: štai ką reikia žinoti lietuviams]. Lrytas. 2025-12-31. Nuoroda tikrinta 2026-01-01.</ref> * '''[[Sausio 2]]''' d. [[Pusiaujo Gvinėja|Pusiaujo Gvinėjos]] sostinė buvo perkelta iš [[Malabas|Malabo]] į [[Siudad de la Pasas|Siudad de la Pasą]].<ref>{{cite web |title=Decreto Ley por el que se declara la Ciudad de la Paz, Djibloho, capital de la República de Guinea Ecuatorial |url=https://www.guineaecuatorialpress.com/noticias/decreto_ley_por_el_que_se_declara_la_ciudad_de_la_paz_djibloho_capital_de_la_republica_de_guinea_ecuatorial |website=Guinea Ecuatorial |access-date=2026-03-02 |language=es |date=2026-01-02}}</ref> * '''[[Sausio 3]]''' d. [[JAV]] sudavė [[2026 m. JAV smūgiai Venesueloje|smūgius Venesueloje]] ir sulaikė šalies prezidentą [[Nicolás Maduro|Nikolasą Madurą]].<ref>{{cite web |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2795022/po-atakos-venesueloje-trumpo-zinia-maduro-sulaikytas-ir-isveztas-is-salies |title=Po atakos Venesueloje – Trumpo žinia: „Maduro sulaikytas ir išvežtas iš šalies" |publisher=[[LRT]] |date=2026-01-03 |access-date=2026-01-03}}</ref> * '''[[Sausio 22]]''' d. JAV pasitraukė iš [[Pasaulio sveikatos organizacija|Pasaulio sveikatos organizacijos]].<ref>{{cite news|url=https://www.reuters.com/business/healthcare-pharmaceuticals/us-leave-world-health-organization-jan-22-2026-says-un-2025-01-23/|title=US to leave World Health Organization on Jan. 22, 2026, says UN|first=Michelle|last=Nichols|date=2025-01-23|website=Reuters|accessdate=2026-01-01|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 6]]–[[Vasario 22|22]]''' d. [[Milanas|Milane]] ir [[Kortina d'Ampecas|Kortinoje d’Ampece]] vyko [[XXV žiemos olimpinės žaidynės]].<ref>{{cite web|url=http://www.globalpost.com/dispatch/news/regions/africa/south-africa/110617/african-penguins-endangered-species-cape-town |title=African Penguin &#124; Endangered &#124; Cape Town |publisher=Globalpost.com |date=2011-06-19 |accessdate=2019-03-13}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. JAV ir [[Izraelis|Izraelio]] pajėgos pradėjo [[2026 m. Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgiai Iranui|karines operacijas prieš Iraną]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/feb/28/us-israel-launch-strikes-attack-iran-what-we-know-so-far-latest|title=US and Israel launch strikes on Iran: what we know so far|first=Callum|last=Jones|date=2026-02-28|website=The Guardian|accessdate=2026-02-28|language=en}}</ref> Per pirmąsias atakas žuvo [[Irano aukščiausiasis vadovas]] [[Ali Chamenėjus]].<ref name = "n">{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 8]]''' d. naujuoju Irano aukščiausiuoju vadovu buvo išrinktas [[Modžtaba Chamenėjus]].<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/mar/08/ali-khameneis-son-mojtaba-chosen-as-irans-new-supreme-leader|title=Ali Khamenei’s son Mojtaba chosen as Iran’s new supreme leader|first=Lorenzo|last=Tondo|date=2026-03-08|website=The Guardian|accessdate=2026-03-09|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 1]]''' d. buvo paleista „[[Artemis 2]]“ raketa su astronautais į misiją aplink [[Mėnulis|Mėnulį]]. Tai buvo pirmoji pilotuojama misija prie Mėnulio nuo [[1972]] m. [[Apollo]] 17 misijos.<ref>[https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/artemis-ii-misija-keturi-astronautai-sekmingai-pakilo-skrydziui-aplink-menuli-120231879 „Artemis II“ misija: keturi astronautai sėkmingai pakilo skrydžiui aplink Mėnulį]. Delfi. 2026-04-01. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Gegužės 12]]–[[Gegužės 16|16]]''' d. [[Viena|Vienoje]] vyko [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. Eurovizijos dainų konkursas]]. * '''[[Birželio 11]]–[[liepos 19]]''' d. vyko [[XXIII pasaulio futbolo čempionatas]]. * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. dalyje Europos buvo matomas [[2026 m. rugpjūčio 12 d. Saulės užtemimas|Saulės užtemimas]].<ref>{{cite web |title=Total Solar Eclipse on August 12, 2026 |url=https://science.nasa.gov/eclipses/future-eclipses/total-solar-eclipse-on-august-12-2026/ |website=[[NASA]] |date=2026-06-05 |access-date=2026-08-28}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. mirė [[Norvegija|Norvegijos]] karalius [[Haraldas V]], naujuoju karaliumi tapo [[Hokonas VIII]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3035074/mire-norvegijos-karalius-haraldas?srsltid=AfmBOopZDZC1ozXsKEXTZI45NdGIPvJ9S5YfsR-u_8X_7GWPTicg05qz Mirė Norvegijos karalius Haraldas]. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref><ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/norvegija-jau-turi-nauja-karaliu-sosto-ipedinis-tapo-hokonu-viii-57-2752276 Norvegija jau turi naują karalių: sosto įpėdinis tapo Hokonu VIII]. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> == Mirtys == === Lietuvoje === * '''[[Sausio 6]]''' d. – [[Gražvydas Kirvaitis]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras (g. [[1939]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/rasytojai/kirvaitis-grazvydas/ Kirvaitis Gražvydas]. Lietuvos rašytojų sąjunga. Nuoroda tikrinta 2026-01-06.</ref> * '''[[Sausio 7]]''' d. – [[Pranas Rumšas]], Lietuvos matematikas, informatikas (g. [[1929]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/01/09/news/mire-zinomas-lietuvos-matematikas-pasizymejes-kvantines-mechanikos-lauke-40908078 Mirė žinomas Lietuvos matematikas, pasižymėjęs kvantinės mechanikos lauke]. Lrytas. 2026-01-09. Nuoroda tikrinta 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 10]]''' d. – [[Rimantas Gučas]], Lietuvos muzikologas, vargonų restauratorius, tautosakininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/mire-lietuvos-muzikologas-rimantas-gucas-120196591 Mirė Lietuvos muzikologas Rimantas Gučas]. Delfi. 2026-01-10.</ref> * '''[[Sausio 12]]''' d. – [[Benjaminas Zelkevičius]], lietuvių futbolininkas, treneris (g. [[1944]] m.).<ref>[https://www.lff.lt/anapilin-iskeliavo-benjaminas-zelkevicius/ Anapilin iškeliavo Benjaminas Zelkevičius]. Lietuvos futbolo federacija. 2026-01-13.</ref> * '''[[Sausio 14]]''' d. – [[Osvaldas Jablonskis]], Lietuvos dailininkas, tapytojas (g. [[1944]] m.).<ref>{{cite web | title=Osvaldas Jablonskis (1944.07.02–2026.01.14) | website=Žemaitija | date=2026-01-17 | url=https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/osvaldas-jablonskis-1944-07-02-2026-01-16/ | language=lt | access-date=2026-01-17}}</ref> * '''[[Sausio 15]]''' d. – [[Viktoras Baublys]], Lietuvos partinis veikėjas, diplomatas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/2487082?type=unrecognized_deceased Viktoras Baublys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-01.</ref> * '''[[Sausio 17]]''' d. – [[Jonas Linkevičius]], Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas, redaktorius, vertėjas (g. [[1927]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-linkevicius-1927-01-01-2026-01-17/ Jonas Linkevičius (1927 01 01–2026 01 17)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-01-18. Nuoroda tikrinta 2026-01-19.</ref> * '''[[Sausio 18]]''' d. – [[Lolita Martinonytė]], lietuvių teatro aktorė (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2810082/mire-ilgamete-juozo-miltinio-dramos-teatro-aktore-lolita-martinonyte?srsltid=AfmBOoqWIS9nFCqSvmlj0wLwvDli8xLwpJjsaXqpZneGR1IbZSbyAzph Mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė]. LRT. 2026-01-18.</ref> * '''[[Sausio 23]]''' d.: ** [[Irena Lebiodaitė-Rudgalvienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1937]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3319146?type=deceased Irena Rudgalvienė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> ** [[Irena Nijolė Šabūnaitė]], Lietuvos pianistė, pedagogė ir muzikologė (g. [[1939]] m.).<ref>[https://www.alfa.lt/aktualijos/kultura/tyliai-uzsivere-viena-reiksminga-lietuvos-muzikines-kulturos-epocha-mire-pianiste-irena-nijole-sabunaite/384574/ Tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha: mirė pianistė Irena Nijolė Šabūnaitė]. Alfa. 2026-01-26.</ref> * '''[[Sausio 28]]''' d. – [[Alfonsas Armalas]], Lietuvos inžinierius, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis (g. [[1943]] m.).<ref>[https://siauliugarbescv.lt/alfonsas-armalas/ Alfonsas Armalas]. siauliugarbescv.lt. Nuoroda tikrinta 2026-01-30.</ref> * '''[[Vasario 7]]''' d. – [[Stasys Baranauskas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, saugas, treneris (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/535037/mire-dar-viena-legenda-lietuva-neteko-stasio-baranausko Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko]. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.</ref> * '''[[Vasario 12]]''' d. – [[Algirdas Vizgirda]], Lietuvos fleitininkas, pedagogas (g. [[1944]] m.).<ref>[https://lmta.lt/lt/in-memoriam-algirdas-vizgirda-1944-08-05-2026-02-12/ In memoriam Algirdas Vizgirda (1944 08 05 – 2026 02 12)]. LMTA. 2026-02-13.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Rimgaudas Juozas Lebedžinskas]], gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-sakiu-politikas-ir-gydytojas-56-2625032 Mirė žinomas Šakių politikas ir gydytojas]. 15min.lt. 2026-02-19. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 16]]''' d.: ** [[Stasys Skrodenis]], Lietuvos kalbininkas, tautosakininkas, vertėjas, pedagogas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/02/17/mire-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-folkloristas-stasys-skrodenis/ Mirė Jono Basanavičiaus premijos laureatas, folkloristas Stasys Skrodenis]. alkas.lt. 2026-02-17. Nuoroda tikrinta 2026-02-18.</ref> ** [[Vytautas Streikauskas]], Lietuvos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1946]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3346054?type=deceased Vytautas Streikauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-02-21.</ref> * '''[[Vasario 22]]''' d. – [[Rimantas Zdanavičius]], lietuvių choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/rimantas-zdanavicius/387985/ Rimantas Zdanavičius]. Nekrologas.lt. 2026-02-24. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> * '''[[Vasario 25]]''' d. – [[Juozas Gavenauskas]], Lietuvos choro dirigentas, pedagogas (g. [[1951]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3365729?type=deceased Juozas Gavenauskas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-01.</ref> * '''[[Kovo 2]]''' d. – [[Romualdas Čarna]], Lietuvos grafikas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3376050?type=deceased Romualdas Čarna]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 5]]''' d. – [[Jonas Kalinauskas]], Lietuvos poetas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/jonas-kalinauskas-1947-11-24-2026-03-05/ JONAS KALINAUSKAS (1947 11 24–2026 03 05)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-03-05.</ref> * '''[[Kovo 9]]''' d. – [[Česlovas Norvaiša]], Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/laisvalaikis/13/2862612/mire-legendinis-sokejas-ir-treneris-ceslovas-norvaisa Mirė legendinis šokėjas ir treneris Česlovas Norvaiša]. LRT. 2026-03-09.</ref> * '''[[Kovo 10]]''' d. – [[Jonas Rudzinskas]], Lietuvos tautodailininkas, visuomenės veikėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/03/13/skaudi-netektis-mire-nacionalines-jono-basanaviciaus-premijos-laureatas-tautodailes-puoseletojas-jonas-rudzinskas/ Mirė Jonas Rudzinskas]. alkas.lt. 2026-03-13.</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Antanas Ulevičius]], Lietuvos futbolininkas, treneris (g. [[1950]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3462101?type=deceased Antanas Ulevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Kovo 24]]''' d. – [[Birutė Galdikas]], lietuvių kilmės pasaulio garso antropologė, gamtosaugininkė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja (g. [[1946]] m.).<ref>[https://www.vdu.lt/lt/vdu-bendruomene-liudi-del-profesores-birutes-galdikas-netekties/ VDU bendruomenė liūdi dėl profesorės Birutės Galdikas netekties]. VDU. 2026-03-24. Nuoroda tikrinta 2026-03-25.</ref> * '''[[Kovo 25]]''' d. – [[Valerijus Kiseliovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo teisėjas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3468384?type=deceased Valerijus Kiseliovas]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-14.</ref> * '''[[Balandžio 2]]''' d.: ** [[Janina Adomonytė]], lietuvių muzikos mokytoja ir dirigentė (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.alytausnaujienos.lt/pro-memoria-janina-adamonyte-1928-2026 PRO MEMORIA. Janina Adamonytė (1928–2026)]. Alytaus naujienos. 2026-04-02. Nuoroda tikrinta 2026-04-03.</ref> ** [[Konstantas Ramelis]], Lietuvos teisininkas, teisėjas, pedagogas, politinis veikėjas (g. [[1938]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3470599?type=deceased Konstantas Ramelis]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 5]]''' d. – [[Ema Geniušienė]], Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė (g. [[1938]] m.).<ref>[https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/mire-ilgamete-vu-filologijos-fakulteto-profesore-ema-geniusiene-1938-2026 Atsisveikiname su ilgamete VU Filologijos fakulteto profesore Ema Geniušiene (1938–2026)]. VU Filologijos fakultetas. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.</ref> * '''[[Balandžio 11]]''' d. – [[Albertas Laurinavičius]], Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. [[1941]] m.).<ref>[https://zemaitiuzeme.lt/aktualijos/netektys-albertas-laurinavicius-1941-07-19-2026-04-11/ Netektys: Albertas Laurinavičius (1941.07.19 –2026.04.11)]. Žemaičių žemė. Nuoroda tikrinta 2026-04-13.</ref> * '''[[Balandžio 15]]''' d. – [[Osvaldas Balakauskas]], lietuvių kompozitorius, muzikos (kompozicijos) pedagogas (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.nekrologas.lt/nekrologas/osvaldas-balakauskas/393448/ Osvaldas Balakauskas]. nekrologas.lt. 2026-04-15.</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d. – [[Ramūnas Cvirka]], buvęs Lietuvos krepšinio treneris, krepšininkas (g. [[1967]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2901037/mire-lietuvos-krepsinio-treneris-cvirka Mirė Lietuvos krepšinio treneris Cvirka]. LRT. 2026-04-17.</ref> * '''[[Balandžio 17]]''' d.: ** [[Audrius Lingys]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-audrius-lingys-vito-lingio-brolis-56-2665084 Mirė žinomas žurnalistas Audrius Lingys, Vito Lingio brolis]. 15min.lt. 2026-04-17. Nuoroda tikrinta 2026-04-18.</ref> ** [[Algimantas Jonas Nakas]], Lietuvos statybos inžinierius, mokslo istorikas (g. [[1935]] m.).<ref>{{cite web |title=Algimantas Jonas Nakas |url=https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-jonas-nakas/ |author= |editor=Gintarė Viselgienė |date=2026-04-21 |orig-date=2018-07-31 |publisher=VLE |access-date=2026-04-21}}</ref> * '''[[Balandžio 20]]''' d. – [[Aldona Puišytė]], lietuvių poetė, eseistė, vertėja (g. [[1930]] m.).<ref>[https://www.mlaikas.lt/naujiena/zmones/pasieke-liudna-zinia-netekome-talentingos-krastietes-aldonos-puisytes Pasiekė liūdna žinia - netekome talentingos kraštietės Aldonos Puišytės]. Mūsų laikas. 2026-04-20.</ref> * '''[[Balandžio 26]]''' d. – [[Romualdas Gražinis]], Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas (g. [[1962]] m.).<ref>[https://www.vz.lt/laisvalaikis/2026/04/26/mire-dirigentas-r-grazinis-583936 Mirė dirigentas R. Gražinis]. Verslo žinios. 2026-04-26.</ref> * '''[[Gegužės 2]]''' d. – [[Bronius Tvarkūnas]], Lietuvos tautodailininkas, medžio drožėjas, kryždirbys, kraštotyrininkas, fotometraštininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://www.anyksta.lt/mire-tautodailininkas-ir-krastotyrininkas-bronius-tvarkunas/ Mirė tautodailininkas ir kraštotyrininkas Bronius Tvarkūnas]. Anyksta.lt. Pasaulio Anykštėnų Bendrija. 2026-05-03. Nuoroda tikrinta 2026-05-06.</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Algis Jurgis Kundrotas]], Lietuvos fizikas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.ftmc.lt/naujienos/in-memoriam-algis-jurgis-kundrotas-1950-2026/ In Memoriam. Algis Jurgis Kundrotas (1950–2026)]. FTMC. 2026-05-07.</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d.: ** [[Zenonas Juknevičius]], advokatas, buvęs politikas, LR Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras (g. [[1949]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=294904 Mirė Nepriklausomybės Akto signataras Zenonas Juknevičius]. Lietuvos Respublikos Seimas. 2026-05-13.</ref> ** [[Dalia Kužmarskytė]], Lietuvos dainininkė (mecosopranas) (g. [[1968]] m.).<ref>[https://www.atviraklaipeda.lt/2026/05/12/mire-dalia-kuzmarskyte/ Mirė Dalia Kužmarskytė]. Atvira Klaipėda. 2026-05-12. Nuoroda tikrinta 2026-05-13.</ref> * '''[[Gegužės 18]]''' d. – [[Feliksas Bajoras]], lietuvių kompozitorius (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2933252/mire-kompozitorius-feliksas-romualdas-bajoras Mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras]. LRT. 2026-05-19.</ref> * '''[[Gegužės 20]]''' d. – [[Vladas Vilimas]], inžinierius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1928]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/24/news/mire-buves-seimo-narys-vladas-vilimas-42557508 Mirė buvęs Seimo narys Vladas Vilimas]. Lrytas. 2026-05-24.</ref> * '''[[Gegužės 25]]''' d. – [[Romualdas Budrys]], Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas (g. [[1933]] m.).<ref>[https://ve.lt/gyvenimas/zmones/mire-ilgametis-lietuvos-dailes-muziejaus-vadovas-romualdas-budrys Mirė ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas Romualdas Budrys]. Vakarų ekspresas. 2026-05-26.</ref> * '''[[Gegužės 28]]''' d. – [[Jevgenijus Šuklinas]], Lietuvos kanojininkas (g. [[1985]] m.).<ref>{{cite web | title=Sukrečianti žinia: mirė Seimo narys, kanojininkas, 40-metis J. Šuklinas | website=Lrytas | date=2026-05-28 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/05/28/news/sukrecianti-zinia-mire-seimo-narys-kanojininkas-40-metis-j-suklinas-42614758 | language=lt | access-date=2026-05-29}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Igoris Kirilovas]], buvęs Lietuvos futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1971]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2026/06/02/news/mire-buves-lietuvos-futbolo-rinktineje-zaidejas-saliai-atstovavo-seserius-metus-42671564#google_vignette Mirė buvęs Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas]. Lrytas. 2026-06-02. Nuoroda tikrinta 2026-06-04.</ref> * '''[[Birželio 8]]''' d.: ** [[Vytautas Steponas Buterlevičius]], inžinierius, Lietuvos profsąjungų ir politinis veikėjas, rankinio organizatorius bei teisėjas (g. [[1939]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596287?type=deceased Vytautas Steponas Buterlevičius]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-11.</ref> ** [[Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]], Lietuvos fizikė, fizinių mokslų daktarė (g. [[1942]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3596529?type=deceased Jadvyga Zofija Jasevičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 10]]''' d. – [[Vladas Garastas]], Lietuvos nusipelnęs krepšinio treneris bei krepšinio veikėjas (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1918614/mire-lietuvos-krepsinio-legenda-vladas-garastas Mirė Lietuvos krepšinio legenda Vladas Garastas]. LRT. 2026-06-10. Nuoroda tikrinta 2026-06-10.</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[Juozas Vidmantis Vaitkus]], Lietuvos fizikas, vienas iš puslaidininkių fizikos Lietuvoje plėtotojų (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2958192/mire-pirmaji-lazeri-lietuvoje-iziebes-fizikas-juozas-vidmantis-vaitkus?srsltid=AfmBOoq0stgQWKkHiVw5wnBe6cKngdOo_RO_K8EJTVDpU9UcMAI0TzpZ Mirė pirmąjį lazerį Lietuvoje įžiebęs fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus]. LRT. 2026-06-12. Nuoroda tikrinta 2026-06-12.</ref> * '''[[Birželio 14]]''' d. – [[Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]], Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė, bibliotekininkė (g. [[1941]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2961398/mire-lietuvos-disidente-danute-kersiute-peceliuniene?srsltid=AfmBOor53ReG94MTWMdSRAMXlt0x9W2WSe6HCdl9q8dVDKuVvE9JbD10 Mirė Lietuvos disidentė Danutė Keršiūtė-Pečeliūnienė]. LRT. 2026-06-15. Nuoroda tikrinta 2026-06-16.</ref> * '''[[Birželio 17]]''' d. – [[Teresė Nekrošaitė]], Lietuvos lengvaatletė, ieties metikė, trenerė (g. [[1961]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3599464?type=deceased Teresė Nekrošaitė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-06-19.</ref> * '''[[Liepos 3]]''' d.: ** [[Viliumas Malinauskas]], Lietuvos verslininkas, kolekcininkas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2979382/mire-gruto-parko-ikurejas-viliumas-malinauskas?srsltid=AfmBOor7TIrQMdnH1FmzhVE--GPUZfwQ4a_gMUbKWWTqrxoIm2i1SLd2 Mirė Grūto parko įkūrėjas Viliumas Malinauskas]. LRT. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> ** [[Ramutis Bonifacas Mikšys]], Lietuvos inžinierius geologas, visuomenės veikėjas (g. [[1940]] m.).<ref>[https://www.vu.lt/visos-naujienos/in-memoriam-ramutis-bonifacas-miksys In memoriam Ramutis Bonifacas Mikšys]. Vilniuas universitetas. 2026-07-03. Nuoroda tikrinta 2026-07-07.</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Aidas Marčėnas]], lietuvių poetas, kritikas (g. [[1960]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2984390/mire-poetas-eseistas-kritikas-aidas-marcenas?srsltid=AfmBOoqKYubKueE1IaZ_Sc5cxdnp92xC3MVGPu8PrDQAB5uKwsBxSLmv Mirė poetas, eseistas, kritikas Aidas Marčėnas]. LRT. 2026-07-08.</ref> * '''[[Liepos 17]]''' d. – [[Vytautas Brazdylis]], Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2993220/mire-baleto-artistas-baletmeisteris-pedagogas-vytautas-brazdylis?srsltid=AfmBOooPv4mKeOuyD7DyeuPYibtfQkDhDNlk6ZK_4uKbcl93_91_08Mw Mirė baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas Vytautas Brazdylis]. LRT. 2026-07-17. Nuoroda tikrinta 2026-07-18.</ref> * '''[[Liepos 30]]''' d. – [[Kazimira Danutė Prunskienė]], Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, 1990–1991 m. Lietuvos ministrė pirmininkė, 2004–2008 m. Lietuvos Žemės ūkio ministrė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=295642 Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė K. D. Danutė Prunskienė]. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2026-07-30.</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Genovaitė Vaiginytė]], Lietuvos teatro aktorė, skaitovė (g. [[1935]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3014031/mire-ilgamete-siauliu-dramos-teatro-aktore-genovaite-vaiginyte Mirė ilgametė Šiaulių dramos teatro aktorė Genovaitė Vaiginytė]. LRT. 2026-08-07. Nuoroda tikrinta 2026-08-08.</ref> * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Violeta Palčinskaitė]], Lietuvos poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2886341/mire-rasytoja-nacionalines-premijos-laureate-violeta-palcinskaite?srsltid=AfmBOopAEqLPZ8DVivmN-9dti6UReoCYZtVLTuhc971o-588rtc9MP2N Mirė rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė Violeta Palčinskaitė]. LRT. 2026-08-14. Nuoroda tikrinta 2026-08-15.</ref> * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]], Lietuvos inžinierius radiotechnikas, alpinistas (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/skaudi-netektis-mire-garsus-alpinistas-jaroslavas-okulic-kazarinas-1630-2746826 Skaudi netektis: mirė garsus alpinistas Jaroslavas Okulič Kazarinas]. 15min.lt. 2026-08-20. Nuoroda tikrinta 2026-08-21.</ref> * '''[[Rugpjūčio 23]]''' d. – [[Leokadija Olšauskaitė-Januškienė]], Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3030149/mire-iskili-chorvede-ir-pedagoge-leokadija-januskiene?srsltid=AfmBOoo2aC3xg13LyBz14sQ4WkaURgNLgIDsU79WA9QYi5aFrPcNznIc Mirė iškili chorvedė ir pedagogė Leokadija Januškienė]. LRT. 2026-08-23. Nuoroda tikrinta 2026-08-23.</ref> * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Regina Steponavičiūtė]], Lietuvos teatro režisierė, inscenizacijų autorė (g. [[1948]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3631700?type=deceased Regina Steponavičiūtė]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> * '''[[Rugpjūčio 31]]''' d. – [[Artūras Fomenka]], Lietuvos futbolininkas (g. [[1977]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3633296?type=deceased Artūras Fomenko]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Alvydas Kazlauskas]], Lietuvos žurnalistas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/mire-buves-laikrascio-kedainiu-garsas-korespondentas-redaktoriaus-pavaduotojas-alvydas-kazlauskas-120298931 Mirė buvęs laikraščio „Kėdainių garsas“ korespondentas, redaktoriaus pavaduotojas Alvydas Kazlauskas]. Delfi. 2026-09-03. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 4]]''' d. – [[Petras Bražėnas]], Lietuvos literatūros kritikas, pedagogas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/petras-brazenas-1941-01-01-2026-09-04/ Petras Bražėnas (1941 01 01–2026 09 04)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-04. Nuoroda tikrinta 2026-09-04.</ref> * '''[[Rugsėjo 12]]''' d. – [[Povilas Varanauskas]], technikos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos alstybės atstatymo signataras (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web | title=Po sunkios ligos mirė Nepriklausomybės Akto signataras Povilas Varanauskas | publisher=Lrytas | date=2026-09-13 | url=https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/09/13/news/po-sunkios-ligos-mire-nepriklausomybes-akto-signataras-povilas-varanauskas-43963921 | language=lt | access-date=2026-09-13}}</ref> * '''[[Rugsėjo 22]]''' d. – [[Linas Paulauskis]], Lietuvos muzikologas (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lks.lt/lt/naujienos/2026/09/23/netekome-lino-paulauskio/ Netekome Lino Paulauskio]. Lietuvos kompozitorių sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref>  * '''[[Rugsėjo 23]]''' d.: ** [[Alfonsas Bukontas]], Lietuvos poetas, vertėjas, publicistas (g. [[1941]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/alfonsas-bukontas-1941-09-11-2026-09-23/ Alfonsas Bukontas (1941 09 11–2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-23. Nuoroda tikrinta 2026-09-23.</ref> ** [[Vahagnas Grigorianas]], Lietuvoje gyvenęs armėnų rašytojas ir vertėjas (g. [[1942]] m.).<ref>[https://rasytojai.lt/vahagn-grigorian-1942-03-27-2026-09-23/ Vahagn Grigorian (1942 03 27– 2026 09 23)]. Lietuvos rašytojų sąjunga. 2026-09-24. Nuoroda tikrinta 2026-09-25.</ref> * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Algirdas Žalnierius]], Lietuvos archeologas (g. [[1948]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3065073/mire-archeologas-kauno-istorijos-tyrinetojas-algirdas-zalnierius?srsltid=AU7gw4Vq31ld0YiAoRui2FrnPOOnQ9DIcTTP6VI4RqfzPQ0-5gzrrhlT Mirė archeologas, Kauno istorijos tyrinėtojas Algirdas Žalnierius]. LRT. 2026-09-27. Nuoroda tikrinta 2026-09-28.</ref> * '''[[Rugsėjo 26]]''' d. – [[Gintautas Dabrišius]], Lietuvos poetas (g. [[1950]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/asmenybe/liko-eilerasciu-medus-mire-poetas-gintautas-dabrisius-285-2772066 „Liko eilėraščių medus“: mirė poetas Gintautas Dabrišius]. 15min.lt. 2026-09-26. Nuoroda tikrinta 2026-09-26.</ref> * '''[[Spalio 2]]''' d. – [[Selemonas Paltanavičius]], Lietuvos prozininkas, gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas (g. [[1956]] m.).<ref>[https://www.delfi.lt/veidai/zmones/skaudi-zinia-mire-garsus-gamtininkas-selemonas-paltanavicius-120313423 Mirė gamtininkas Selemonas Paltanavičius]. Delfi. 2026-10-02. Nuoroda tikrinta 2026-10-02.</ref> * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Zenonas Kulys]], Lietuvos karinis veikėjas, brigados generolas, technikos mokslų daktaras (g. [[1947]] m.).<ref>[https://cemety.lt/public/deceaseds/3643273?type=deceased Zenonas Kulys]. CEMETY. Nuoroda tikrinta 2026-10-05.</ref> * '''[[Spalio 11]]''' d. – [[Henrikas Vaitiekūnas]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius (g. [[1949]] m.).<ref>[https://alkas.lt/2026/10/11/mire-henrikas-vaitiekunas/ Mirė Henrikas Vaitiekūnas]. Alkas.lt. 2026-10-11. Nuoroda tikrinta 2026-10-12.</ref> * '''[[Spalio 13]]''' d.: ** [[Benjaminas Kaluškevičius]], Lietuvos bibliotekininkas, spaudos darbuotojas, kraštotyrininkas (g. [[1934]] m.).<ref>[https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/10/14/news/mire-krastotyrininkas-benjaminas-kaluskevicius-44463257 Mirė kraštotyrininkas Benjaminas Kaluškevičius]. Lrytas. 2026-10-14. Nuoroda tikrinta 2026-10-14.</ref> ** [[Ferdinandas Kauzonas]], Lietuvos žurnalistas, redaktorius, režisierius, komjaunimo veikėjas ir sovietinės propagandos aktyvistas (g. [[1943]] m.).<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/mire-zinomas-zurnalistas-dokumentiniu-filmu-kurejas-ferdinandas-kauzonas-56-2784136 Mirė žinomas žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas Ferdinandas Kauzonas]. 15min.lt. 2026-10-15. Nuoroda tikrinta 2026-10-15.</ref> * '''[[Spalio 21]]''' d. – [[Silvija Lomsargytė-Pukienė]], lietuvių rašytoja, vertėja (g. [[1932]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/3090381/mire-rasytoja-verteja-kulturos-zurnaliste-silvija-lomsargyte-pukiene?srsltid=AYCX9vLhjFvSVNrWJEp7IPSyI8EohmppMuLc4mmcbqq21Vi45Xs0mwdC Mirė rašytoja, vertėja, kultūros žurnalistė Silvija Lomsargytė-Pukienė]. LRT. 2026-10-22. Nuoroda tikrinta 2026-10-30.</ref> * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Liudvikas Žukauskas]], Lietuvos ir Skuodo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas (g. [[1952]] m.).<ref>[https://fns.lt/naujiena/pro-memoria-mire-buves-ilgametis-skuodo-rajono-savivaldybes-m-skuodas-pro-memoria-mire-buves-ilgamet Pro memoria. Mirė buvęs ilgametis Skuodo rajono savivaldybės meras, savivaldybės tarybos narys Liudvikas Žukauskas]. FNS. 2026-11-04. Nuoroda tikrinta 2026-11-05.</ref> === Nedatuota === * [[Brigita Adomonienė]], Lietuvos baldų dizainerė (g. [[1931]] m.).<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/liudna-zinia-mire-gerbiama-lietuvos-destytoja-n1488758 Liūdna žinia: mirė gerbiama Lietuvos dėstytoja]. TV3. 2026-01-26. Nuoroda tikrinta 2026-01-27.</ref> * [[Linas Banys]], Lietuvos biatlonininkas (g. [[1998]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2873077/skaudi-zinia-biatlono-bendruomeneje-mire-olimpietis-linas-banys Skaudi žinia biatlono bendruomenėje – mirė olimpietis Linas Banys]. LRT. 2026-03-20. Nuoroda tikrinta 2026-03-21.</ref> === Pasaulyje === * '''[[Sausio 4]]''' d. – [[Nora Ikstena|Nuora Ikstena]], [[Latvija|latvių]] rašytoja (g. [[1969]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/2796058/mire-garsi-latviu-rasytoja-nora-ikstena Mirė garsi latvių rašytoja Nora Ikstena]. LRT. 2026-01-04.</ref> * '''[[Sausio 8]]''' d. – [[Uljana Semionova]], [[TSRS]] krepšininkė, daugkartinė Europos, pasaulio ir du kartus olimpinė čempionė (g. [[1952]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/2800405/mire-legendine-latvijos-krepsininke-uljana-semionova Mirė legendinė Latvijos krepšininkė Uljana Semionova]. LRT. 2026-01-08. Nuoroda tikrinta 2026-01-09.</ref> * '''[[Vasario 15]]''' d. – [[Robert Duvall|Robertas Diuvalis]], [[JAV|amerikiečių]] aktorius, režisierius, prodiuseris, [[Oskaras|Oskaro]], [[Auksinis gaublys|Auksinio gaublio]] ir [[BAFTA]] premijų laureatas (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/ce3g41z58vno|title='One of the greatest actors we ever had': Hollywood mourns Robert Duvall|first=Emma|last=Saunders|date=2026-02-17|website=BBC|accessdate=2026-02-17|language=en}}</ref> * '''[[Vasario 18]]''' d. – [[Jan Timman|Janas Timanas]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[didmeistris]] (g. [[1951]] m.).<ref>{{cite news|url=https://nos.nl/artikel/2603096-nederlandse-schaakgrootmeester-jan-timman-74-overleden|title=Nederlandse schaakgrootmeester Jan Timman (74) overleden|first=|last=|date=2026-02-19|website=NOS|accessdate=2026-02-20|language=nl}}</ref> * '''[[Vasario 20]]''' d.: ** [[Angela Luce|Andžela Lučė]], [[Italija|italų]] kino ir teatro aktorė, neapolietiškų dainų atlikėja (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ilmattino.it/spettacoli/musica/morta_angea_luce_chi_era_attrice_cantante_napoletana-9371591.html|title=Morta Angela Luce, addio all'attrice e cantante napoletana|first=Federico|last=Vacalebre|date=2026-02-20|website=Il Mattino|accessdate=2026-02-20|language=it}}</ref> ** [[Hans-Georg Reimann|Hansas-Georgas Reimanas]], [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietijos]] lengvaatletis, ėjikas, treneris (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://blog.gehsportnetzwerk.de/2026/02/22/%F0%9F%95%AF%EF%B8%8F-eine-traurige-nachricht-und-ein-nachruf-auf-hans-georg-reimann-%F0%9F%96%A4/|title=Eine traurige Nachricht und ein Nachruf auf Hans-Georg Reimann|first=Bernd Ocker|last=Hölters|date=2026-02-22|website=GSN-Blog|accessdate=2026-02-26|language=de}}</ref> * '''[[Vasario 28]]''' d. – [[Ali Chamenėjus]], [[Iranas|Irano]] religinis ir valstybės veikėjas, [[ajatola]], antrasis [[Irano aukščiausiasis vadovas|aukščiausiasis vadovas]] (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite web |title=Trumpas: Ali Khamenei yra miręs |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/2853160/trumpas-ali-khamenei-yra-mires |website=LRT |date=2026-02-28 |access-date=2026-03-01}}</ref> * '''[[Kovo 14]]''' d. – [[Jürgen Habermas|Jurgenas Habermasas]], [[Vokietija|vokiečių]] filosofas ir [[Sociologija|sociologas]], neomarksistinės [[Frankfurto mokykla|Frankfurto mokyklos]] atstovas (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite news |last=Moulson |first=Gier |date=2026-03-14 |title=Jürgen Habermas, influential German philosopher, dies at 96 |url=https://apnews.com/article/juergen-habermas-dead-germany-2b541721af6cb19abfaa923359d091b5 |access-date=2026-03-15 |work=AP News |lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 19]]''' d. – [[Chuck Norris|Čakas Norisas]], [[JAV]] kovos menų meistras ir [[Holivudas|Holivudo]] aktorius (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|title=Chuck Norris, action hero and star of 'Walker, Texas Ranger,' dies at 86|url=https://www.nbcnews.com/news/obituaries/chuck-norris-dies-86-action-hero-walker-texas-ranger-actor-rcna225833|website=NBC News|first=Daniel|last=Arkin|date=2026-03-20|accessdate=2026-03-21|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 22]]''' d. – [[Lionel Jospin|Lionelis Žospenas]], ekonomistas, [[Prancūzija|Prancūzijos]] politinis veikėjas, [[1997]]–[[2002]] m. ministras pirmininkas (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/03/23/world/europe/lionel-jospin-dead.html|title=Lionel Jospin, Who Helped Set France on Socialist Path, Dies at 88|first=David A.|last=Andelman|date=2026-03-23|website=The New York Times|accessdate=2026-03-24|language=en}}</ref> * '''[[Kovo 26]]''' d. – [[Epeli Nailatikau]], [[Fidžis|Fidžio]] diplomatas, karininkas, politikas (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite web |url=https://www.fijivillage.com/news/former-president-ratu-epeli-nailatikau-passes-away-e15a3d/ |title=Former President Ratu Epeli Nailatikau passes away |publisher=Fiji Village |first=Vijay |last=Narayan |date=2026-03-27 |access-date=2026-03-27|lang=en}}</ref> * '''[[Kovo 28]]''' d. – [[Marinella]], [[Graikija|graikų]] dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.euronews.com/culture/2026/03/28/iconic-greek-singer-marinella-dies-aged-87|title=Iconic Greek singer Marinella dies aged 87|first=Orestes Georgiou|last=Daniel|date=2026-03-28|website=Euronews|accessdate=2026-03-29|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 6]]''' d. – [[Gabriel Rosenstock|Gabrielis Rozenstokas]], [[Airija|airių]] poetas ir [[haiku]] rašytojas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.irishtimes.com/ireland/2026/04/10/poet-gabriel-rosenstock-remembered-at-moving-bilingual-funeral-mass/|title=Poet Gabriel Rosenstock remembered at moving bilingual funeral Mass|first=Niamh|last=Brownie|date=2026-04-10|website=The Irish Times|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 7]]''' d. – [[Mircea Lucescu|Mirčia Lučesku]], [[Rumunija|Rumunijos]] futbolininkas, futbolo treneris (g. [[1945]] m.).<ref>{{cite web |title=Romanian soccer great Mircea Lucescu has died at age 80 |url=https://apnews.com/article/mircea-lucescu-dead-romania-8d80a7bc64e66d57cdd51a139a2c0cc9 |website=AP News |access-date=7 April 2026 |language=en |date=7 April 2026}}</ref> * '''[[Balandžio 8]]''' d.: ** [[Mario Adorf]], [[Vokietija|vokiečių]] ir [[Italija|italų]] aktorius (g. [[1930]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sueddeutsche.de/kultur/mario-adorf-tot-95-jahre-schauspieler-winnetou-grosse-bellheim-li.3465287|title=Mario Adorf ist tot|first=|last=|date=2026-04-09|website=Süddeutsche Zeitung|accessdate=2026-04-09|language=de}}</ref> ** [[Duško Vujošević|Duško Vujoševičius]], [[Juodkalnija|Juodkalnijos]]–[[Serbija|Serbijos]] krepšinio treneris, krepšinio funkcionierius (g. [[1959]] m.).<ref>[https://www.basketnews.lt/news-244653-mire-ilgametis-partizan-treneris-vujosevicius.html Mirė ilgametis „Partizan“ treneris Vujoševičius]. basketnews.lt. 2026-04-08.</ref> * '''[[Balandžio 9]]''' d. – [[Stephen Myron Schwebel|Stefenas Maironas Švebelis]], amerikiečių [[teisininkas]], teisėtyrininkas [[tarptautinės teisės mokslas|tarptautininkas]], [[profesorius]], [[Tarptautinis Teisingumo Teismas|Tarptautinio Teisingumo Teismo]] (ICJ) [[teisėjas]] (1981–2000), [[teismo pirmininkas]] (1997–2000), [[Nuolatinis arbitražo teismas|Nuolatinio arbitražo teismo]] narys (g. [[1929]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.legacy.com/us/obituaries/nytimes/name/stephen-schwebel-obituary?id=61231697|title=STEPHEN SCHWEBEL Obituary|first=|last=|date=|website=Legacy|accessdate=2026-04-12|language=en}}</ref> * '''[[Balandžio 16]]''' d.: ** [[Alex Manninger|Aleksandras Maningeris]], buvęs [[Austrija|austrų]] futbolininkas, [[vartininkas]] (g. [[1977]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.co.uk/sport/football/articles/c4g84l14e5eo|website=BBC|title=Alex Manninger: Ex-Arsenal goalkeeper dies after car hit by train|date=2026-04-16|access-date=2026-04-17|last=Jackson|first=Bobbie|lang=en}}</ref> ** [[Kazuo Imaniši]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1941]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sanfrecce.co.jp/news/team/12243|title=サンフレッチェ広島初代総監督 今西和男さんの訃報に接して|first=|last=|date=2026-04-16|website=Sanfrecce Hiroshima|accessdate=2026-04-16|language=ja}}</ref> * '''[[Balandžio 25]]''' d.: ** [[Andrzej Olechowski|Andžejus Olechovskis]], [[Dešinė (politikoje)|dešiniosios]] pakraipos [[Lenkija|lenkų]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvpworld.com/92910565/polish-ex-minister-civic-platform-co-founder-andrzej-olechowski-dies-at-78|title=Ex-minister Andrzej Olechowski, who helped steer Poland toward West, dies at 78|first=Franciszek Józef|last=Beszłej|date=2026-04-25|website=TVP|accessdate=2026-04-26|language=en}}</ref> ** [[Jaan Puhvel|Janas Puhvelas]], [[Estai|estų]] kilmės amerikiečių [[Asirologija|asirologas]], [[Kalbotyra|kalbininkas]] (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://kultuur.postimees.ee/8460809/californias-suri-eesti-uks-saravamaid-humanitaarteadlasi-jaan-puhvel|title=Californias suri Eesti üks säravamaid humanitaarteadlasi Jaan Puhvel|first=|last=|date=2026-04-28|website=Kultuur|accessdate=2026-04-29|language=et}}</ref>  * '''[[Balandžio 30]]''' d. – [[Georg Baselitz|Georgas Bazelicas]], [[Vokietija|vokiečių]] tapytojas, grafikas ir skulptorius (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/artanddesign/2026/apr/30/georg-baselitz-obituary|title=Georg Baselitz obituary|first=Charles|last=Darwent|date=2026-04-30|website=The Guardian|accessdate=2026-05-01|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 6]]''' d. – [[Ted Turner|Tedas Terneris]], [[amerikiečiai|amerikiečių]] verslininkas, [[žiniasklaida|žiniasklaidos]] magnatas, filantropas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://eu.tallahassee.com/story/news/state/2026/05/06/ted-turner-cnn-founder-died-at-his-ranch-near-tallahassee/89960712007/|title=Ted Turner, CNN founder, dies at his ranch near Tallahassee|first=James|last=Call|date=2026-05-06|website=Tallahassee Democrat.|accessdate=2026-05-06|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 8]]''' d. – [[Festus Mogae]], buvęs [[Botsvana|Botsvanos]] prezidentas (g. [[1939]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.dw.com/en/pioneer-in-the-fight-against-aids-botswanas-ex-president-festus-mogae-died/a-77095797|title=Botswana: Ex-President Festus Mogae dies|first=Okeri|last=Ngutjinazo|date=2026-05-08|website=DW|accessdate=2026-05-09|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 12]]''' d. – [[Romuald Figuier]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkas (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://tvmag.lefigaro.fr/programme-tv/people/mort-de-romuald-seul-chanteur-francophone-avec-trois-participations-a-l-eurovision-20260514|title=Mort de Romuald, seul chanteur francophone avec trois participations à l’Eurovision|first=Jacques|last=Pessis|date=2026-05-14|website=Le Figaro|accessdate=2026-05-14|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 14]]''' d. – [[Sophie Garel]], [[Prancūzija|prancūzų]] dainininkė ir televizijos laidų vedėja (g. [[1942]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.lemonde.fr/disparitions/article/2026/05/14/sophie-garel-animatrice-de-radio-et-de-television-emblematique-est-morte-a-l-age-de-84-ans_6689098_3382.html|title=Sophie Garel, animatrice de radio et de télévision emblématique, est morte à l’âge de 84 ans|first=|last=|date=2026-05-14|website=Le Monde|accessdate=2026-05-15|language=fr}}</ref> * '''[[Gegužės 22]]''' d. – [[Grizz Chapman]], [[JAV|amerikiečių]] televizijos aktorius (g. [[1974]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.tmz.com/2026/05/22/grizz-chapman-dead/|title=Grizz Chapman, '30 Rock' Fan Favorite, Dead at 52|first=|last=|date=2026-05-22|website=TMZ|accessdate=2026-05-24|language=en}}</ref> * '''[[Gegužės 24]]''' d. – [[Zeudi Araya|Zeudi Araja]], [[Eritrėja|Eritrėjos]] kino aktorė ir prodiuserė (g. [[1951]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://www.repubblica.it/spettacoli/cinema/2026/05/30/news/zeudi_araya_morta_attrice_produttrice_cinema-425380363/?ref=RHUO-UO|title=Zeudi Araya, morta l'ex attrice e produttrice cinematografica|publisher=[[La Repubblica]]|date=30 May 2026|access-date=1 June 2026|first=Arianna|last=Finos|lang=it}}</ref> * '''[[Gegužės 26]]''' d.: ** [[Kodži Tanaka]], buvęs [[Japonija|japonų]] [[Futbolas|futbolininkas]] (g. [[1955]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.oricon.co.jp/news/2459838/full/|title=田中孝司さん死去、70歳 サッカー日本代表&U-20日本代表監督として活躍|first=|last=|date=2026-06-08|website=|accessdate=2026-06-08|language=ja}}</ref> ** [[Bjørn Tidmand]], [[Danija|Danijos]] pop dainininkas (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://politiken.dk/navne/doedsfald/art10859649/Dansktopsangeren-Bj%C3%B8rn-Tidmand-er-d%C3%B8d|title=Dansktopsangeren Bjørn Tidmand er død|first=|last=|date=2026-05-27|website=Politiken|accessdate=2026-05-28|language=da}}</ref> * '''[[Birželio 1]]''' d. – [[Rick Adelman]], [[JAV]] krepšinio treneris (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|title=Former Rockets coach and NBA legend Rick Adelman passes away at 79|first=Anthony|last=Duckett|date=2026-06-02|website=Yahoo Sports|accessdate=2026-06-04|language=en|archive-date=2026-06-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20260603233541/https://sports.yahoo.com/articles/former-rockets-coach-nba-legend-184456045.html|url-status=dead}}</ref> * '''[[Birželio 2]]''' d. – [[Giorgia Moll|Džordžija Mol]], [[Italija|italų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.corriere.it/spettacoli/26_giugno_21/e-morta-giorgia-moll-fu-protagonista-di-carosello-con-la-pasta-del-capitano-636fbc4a-6c6a-4c76-8135-35394585fxlk.shtml|title=È morta Giorgia Moll, fu protagonista di Carosello con la Pasta del Capitano|first=|last=|date=2026-06-21|website=Corriere della Sera|accessdate=2026-06-22|language=it}}</ref> * '''[[Birželio 4]]''' d. – [[Leivinha|Leinvinja]], [[Brazilija|brazilų]] futbolininkas (g. [[1949]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.espn.com.br/futebol/artigo/_/id/16797421/morre-leivinha-idolo-palmeiras-atletico-madrid-autor-gol-1000-selecao-brasileira|title=Morre Leivinha, ídolo de Palmeiras e Atlético de Madrid e autor do gol 1000 da Seleção|first=|last=|date=2026-06-04|website=ESPN|accessdate=2026-06-04|language=pt}}</ref> * '''[[Birželio 11]]''' d. – [[David Hockney|Deividas Hoknis]], [[Anglija|Anglijos]] tapytojas, grafikas, fotografas, scenos dekoratorius (g. [[1937]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.bbc.com/news/articles/cvgjxdr27z4o |title=Tributes paid to David Hockney, a 'giant' and 'true icon' of British art|first=Helen|last=Bushby|date=2026-06-12|website=BBC|accessdate=2026-06-12|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 19]]''' d. – [[Kirsti Sparboe]], [[Norvegija|norvegų]] atlikėja ir aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.vg.no/rampelys/i/bO793q/kirsti-sparboe-er-doed|title=Kirsti Sparboe er død|first=Catherine|last=Gonsholt Ighanian|date=2026-06-19|website=VG|accessdate=2026-06-19|language=no}}</ref> * '''[[Birželio 21]]''' d. – [[Yaacov Agam|Jakovas Agamas]], [[Izraelis|Izraelio]] skulptorius, tapytojas, XX a. [[Kinetinis menas|kinetinio]] ir [[Optinis menas|optinio]] menų atstovas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/yaacov-agam-pioneer-of-kinetic-art-and-israel-prize-winner-dies-at-98/|title=Yaacov Agam, pioneer of kinetic art and Israel Prize winner, dies at 98|first=Jessica|last=Steinberg|date=2026-06-21|website=The Times of Israel|accessdate=2026-06-21|language=en}}</ref> * '''[[Birželio 28]]''' d. – [[Vlado Janevski|Vladas Janevskis]], [[Šiaurės Makedonija|makedonų]] pop dainininkas ir dainų autorius (g. [[1960]] m.).<ref>{{cite news|url=https://makfax.com.mk/makedonija/pochina-vlado-janevski-zamina-eden-od-najgolemite-makedonski-muzichari/|title=Почина Владо Јаневски, замина еден од најголемите македонски музичари|first=|last=|date=2026-06-28|website=Makfax|accessdate=2026-06-29|language=mk}}</ref> * '''[[Liepos 8]]''' d. – [[Bonnie Tyler]], Jungtinės Karalystės [[rokas|roko]] muzikos atlikėja (g. [[1951]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/2985187/mire-garsi-britu-dainininke-bonnie-tyler Mirė garsi britų dainininkė Bonnie Tyler]. LRT. 2026-07-09. Nuoroda tikrinta 2026-07-10.</ref> * '''[[Liepos 11]]''' d. – [[Peppino di Capri]], [[Italija|italų]] populiariosios muzikos dainininkas, dainų autorius ir pianistas (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web|language=it|url=https://www.ilmattino.it/schede/peppino_di_capri_morto_re_musica_italiana_ultime_notizie-9645162.html|title=Peppino Di Capri è morto, addio al re della melodia italiana: una vita di successi ed eleganza|publisher=Il Mattino|date=11 July 2026|access-date=11 July 2026}}</ref> * '''[[Liepos 12]]''' d. – [[Hamadas bin Chalifa al Tanis]], buvęs [[Kataro emyras]] (g. [[1952]] m.).<ref>{{Cite news |date=12 July 2026 |title=Qatar’s former ruler Sheikh Hamad bin Khalifa Al Thani has died at age 74, state news agency says |url=https://apnews.com/article/qatar-sheikh-hamad-khalifa-al-thani-dies-43c1d0e86698967d4809f0dbfc2b39c1 |access-date=12 July 2026 |work=Associated Press|lang=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 6]]''' d. – [[Šimon Šelah|Šimonas Šelachas]], [[Izraelis|Izraelio]] krepšininkas ir krepšinio treneris, olimpietis (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.sport5.co.il/articles.aspx?FolderID=274&docID=555693|title= שמעון "צ'ינגה" שלח הלך לעולמו בגיל 94|first=|last=|date=2026-08-07|website=Sport5|accessdate=2026-08-08|language=he}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 11]]''' d.: ** [[Aleksandras Milinkevičius]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] politikas (g. [[1947]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3018193/mire-baltarusijos-prezidentu-siekes-tapti-opozicionierius-aliaksandras-milinkevicius?srsltid=AfmBOorD7j0fQrZxkl_LiCbAM3gAYRrZ0X1CciX5xoiA2nNT1w4X43mK Mirė Baltarusijos prezidentu siekęs tapti opozicionierius Aliaksandras Milinkevičius]. LRT. 2026-08-11. Nuoroda tikrinta 2026-08-11.</ref> ** [[Silvia Monti|Silvija Monti]], buvusi [[Italija|italų]] aktorė (g. [[1946]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.olbia.it/addio-a-silvia-monti-l-attrice-legata-a-porto-rotondo|title=Addio a Silvia Monti, l’attrice legata a Porto Rotondo|first=|last=|date=2026-08-13|website=Olbia.it|accessdate=2026-08-13|language=it}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 12]]''' d. – [[Zhu Rongji|Džu Žongdži]], [[Kinija|Kinijos]] politikas (g. [[1928]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2026/aug/12/zhu-rongji-obituary|title=Zhu Rongji obituary|first=Kerry|last=Brown|date=2026-08-12|website=The Guardian|accessdate=2026-08-13|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 13]]''' d. – [[Jukio Šimomura]], karjerą baigęs [[Japonija|japonų]] futbolininkas (g. [[1932]] m.).<ref>{{cite news |title=下村幸男さん死去　サッカー東洋工業の黄金期監督 |url=https://www.47news.jp/14797935.html |access-date=16 August 2026 |publisher=47News |date=16 August 2026|language=ja}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 14]]''' d. – [[Yayoi Kusama|Jajoi Kusama]], [[Japonija|japonų]] menininkė ir rašytoja (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite web|date=27 August 2026|url= https://english.kyodonews.net/articles/-/83182|title= Avant-garde artist Yayoi Kusama, Japan's "polka dot queen," dies at 97|website=KYODO NEWS |access-date=27 August 2026|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 19]]''' d. – [[Laima Andersonė-Silarė]], [[latviai|latvių]] dainininkė ([[mecosopranas]]) (g. [[1929]] m.).<ref>{{Cite web |title=Mūžībā devusies operdziedātāja un pedagoģe Laima Andersone-Silāre |url=https://www.lsm.lv/raksts/kultura/muzika/19.08.2026-muziba-devusies-operdziedataja-un-pedagoge-laima-andersone-silare.a659497/ |date=2026-08-19 |access-date=2026-09-16 |website=LSM |language=lv}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 22]]''' d. – [[Siim Kallas|Symas Kalasas]], [[Estija|estų]] [[politika]]s (g. [[1948]] m.).<ref>{{cite web|last=Ots|first=Mait|date=22 August 2026|title=Suri Siim Kallas|url=https://www.err.ee/1610116660/suri-siim-kallas|language=et|work=[[Eesti Rahvusringhääling|ERR]]|access-date=22 August 2026}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 25]]''' d. – [[Tim Curry|Timas Karis]], [[Anglija|Anglijos]] kino ir teatro aktorius, kompozitorius, įgarsintojas, dainininkas (g. [[1946]] m.).<ref>{{Cite news |last=Chilton |first=Louis |date=26 August 2026 |title=Tim Curry, star of The Rocky Horror Picture Show, dies aged 80 |url=https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/films/news/tim-curry-death-age-b2481612.html |access-date=26 August 2026 |work=[[The Independent]]|language=en}}</ref> * '''[[Rugpjūčio 28]]''' d. – [[Haraldas V]], [[Norvegijos karalius]] (g. [[1937]] m.).<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/3035074/mire-norvegijos-karalius-haraldas Mirė Norvegijos karalius Haraldas]. LRT. Nuoroda tikrinta 2026-08-28.</ref> * '''[[Rugsėjo 2]]''' d. – [[Gloria Steinem]], [[JAV|amerikiečių]] žurnalistė, socialinė ir politinė aktyvistė (g. [[1934]] m.).<ref>{{cite web|url=https://www.nytimes.com/2026/09/03/us/politics/gloria-steinem-dead.html|title=Gloria Steinem, Personification of the Women’s Movement, Dies at 92|publisher=[[The New York Times]]|date=3 September 2026|accessdate=4 September 2026|last=Seelye|first=Katharine Q.|language=en}}</ref> * '''[[Rugsėjo 14]]''' d. – [[Bob Mackie]], [[JAV|amerikiečių]] mados dizaineris (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2026/09/14/style/bob-mackie-dead.html|title=Bob Mackie, Designer Who 'Dressed Every Spangly Woman in Show Business,' Dies at 87|work=[[The New York Times]]|date=September 14, 2026|accessdate=September 16, 2026|last=Green|first=Penelope|lang=en}}</ref> * '''[[Rugsėjo 15]]''' d. – [[Viktoras Anuškevičius]], [[Lietuviai|lietuvių]] kilmės [[Ukraina|Ukrainos]] politikas (g. [[1962]] m.).<ref>{{cite news|url=https://suspilne.media/ivano-frankivsk/1404174-pomer-kolisnij-mer-ivano-frankivska-viktor-anuskevicus/|title=Помер колишній мер Івано-Франківська Віктор Анушкевичус|first=Діана|last=Яців|date=2026-09-15|website=Суспільне|accessdate=2026-10-12|language=uk}}</ref> * '''[[Rugsėjo 23]]''' d. – [[Bob Pettit|Bobas Petitas]], buvęs profesionalus [[JAV|amerikiečių]] krepšininkas (g. [[1932]] m.).<ref>{{Cite web |date=2026-09-24 |title=Bob Pettit, who starred at LSU and then in NBA, dies at 93 |url=https://www.espn.com/nba/story/_/id/50023100/bob-pettit-starred-lsu-nba-dies-93 |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20260924231021/https://www.espn.com/nba/story/_/id/50023100/bob-pettit-starred-lsu-nba-dies-93 |archive-date=2026-09-24 |access-date=2026-09-25 |website=ESPN}}</ref> * '''[[Rugsėjo 24]]''' d. – [[Marina Vlady|Marina Vladi]], [[Rusija|rusų]] kilmės [[Prancūzija|prancūzų]] aktorė ir dainininkė (g. [[1938]] m.).<ref>{{cite news |title=French actress Marina Vlady dies at 88 |url=https://www.yahoo.com/entertainment/celebrity/articles/french-actress-marina-vlady-dies-172448576.html |work=Yahoo Entertainment |agency=AFP |date=24 September 2026|accessdate=25 September 2026}}</ref> * '''[[Spalio 3]]''' d. – [[Anatolijus Kašpirovskis]], medikas [[hipnozė|hipnotizuotojas]], tapęs populiarus po [[1989]] m. per televiziją transliuotų hipnozės seansų (g. [[1939]] m.).<ref>{{Cite web |title=Russia announced the death of Anatoly Kashpirovsky, who "treated" people through television {{!}} УНН |url=https://unn.ua/en/amp/russia-has-announced-the-death-of-anatoly-kashpirovsky |first=Julia |last=Shramko |date=2026-10-03 |access-date=2026-10-03 |website=UNN |lang=en}}</ref> * '''[[Spalio 22]]''' d.: ** [[Yasuo Fukuda|Jasuo Fukuda]], 91-asis [[Japonijos ministras pirmininkas]] (g. [[1936]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.japantimes.co.jp/news/2026/10/26/japan/politics/yasuo-fukuda-obituary/|title=Former Prime Minister Yasuo Fukuda dies at 90|first=Kenji|last=Yoshida|date=2026-10-26|website=The Japan Times|accessdate=2026-10-28|language=en}}</ref> ** [[Claude Cohen-Tannoudji|Klodas Kohenas-Tanudži]], prancūzų fizikas, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (g. [[1933]] m.).<ref>{{cite news|url=https://www.ynetnews.com/health_science/article/bklzxuo3zl|title=French Jewish physicist and Nobel laureate Claude Cohen-Tannoudji dies at 93|first=|last=|date=2026-10-25|website=Ynetnews|accessdate=2026-10-28|language=en}}</ref> * '''[[Spalio 28]]''' d. – [[Elke Sommer|Elkė Zomer]], [[Vokietija|vokiečių]] aktorė (g. [[1940]] m.).<ref>{{cite web|url=https://pagesix.com/2026/10/29/celebrity-news/elke-sommer-pink-panther-actress-dead-at-85/|title=‘Pink Panther’ star Elke Sommer dies a week before 86th birthday: report|website=Page Six|date=29 October 2026|accessdate=30 October 2026|lang=en}}</ref> * '''[[Lapkričio 3]]''' d. – [[Janosch|Janošas]], [[Vokietija|vokiečių]] vaikų rašytojas, iliustratorius (g. [[1931]] m.).<ref>{{cite news |title=Schriftsteller und Künstler Janosch ist tot |url=https://www.spiegel.de/kultur/janosch-ist-tot-schriftsteller-und-kuenstler-horst-eckert-gestorben-a-babc86bf-85ca-44fa-b9bc-f4e2222cfc56 |work=[[Der Spiegel]] |date=4 November 2026 |access-date=5 November 2026 |language=de}}</ref> * '''[[Lapkričio 4]]''' d. – [[Tinto Brass|Tintas Brasas]], vienas žinomiausių ir kontroversiškų [[Italija|italų]] režisierių (g. [[1933]] m.).<ref>{{Cite web|url=https://tg24.sky.it/spettacolo/cinema/2026/11/04/tinto-brass-morto|title=Morto Tinto Brass, maestro del cinema erotico ma non solo|first=Paolo|last=Nizza|date=4 November 2026|access-date=5 November 2026|website=tg24.sky.it|lang=it}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:2026 metai]] a4b88al4mnwzsu2efuk3pw2hwzwicky 0 563519 7957581 5634568 2026-11-04T18:18:19Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957581 wikitext text/x-wiki '''Tašmetu''' ({{ak|𒀭𒌨𒈨𒌈}}) – deivė [[Mesopotamijos mitologija|Mesopotamijos mitologijoje]]. Tėvas – [[Babilonija|Babilonijos]] [[Dilbatas|Dilbato]] miesto dievas [[Urašas]], sutuoktinis – rašto dievas [[Nabu]]. Šių dievybių kulto centras buvo [[Borsipa|Borsipoje]], tačiau I tūkst. pr. m. e. Babilonijoje Nabu sutuoktine imta laikyti [[Nanaja]], tuo tarpu [[Asirijos imperija|Asirijoje]] ja liko Tašmetu. Asirijos imperijos laikotarpiu svarbus kulto centras buvo [[Kalachas|Kalacho]] miestas. Kalacho Ezidos šventyklų komplekse apie 800 m. pr. m. e. karalius [[Adad-niraris III]] pastatė dvi šventoves, skirtas atitinkamai Nabu ir Tašmetu. Tašmetu yra gana vėlyva dievybė, žinios apie jos kultą siekia [[Senoji Babilonijos karalystė|Senosios Babilonijos karalystės]] laikotarpį (minima fragmentiškuose dievų sąrašuose). Taip pat minima įvairių I tūkst. pr. m. e. laikotarpių (Asirijos, [[Achemenidų imperija|Achemenidų]], [[Seleukidų imperija|Seleukidų]] imperijų) tekstuose.<ref name="amgg">[http://oracc.museum.upenn.edu/amgg/listofdeities/tametu/index.html Ancient Mesopotamian Gods and Goddesses:Tašmetu (goddess)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220921043612/http://oracc.museum.upenn.edu/amgg/listofdeities/tametu/index.html |date=2022-09-21 }}. [Nuoroda tikrinta 2019-08-19].</ref> Vardas kildinamas iš akadų k. ''šamû'' („[prašymų] išpildymas“). Laikyta gailestinga tarpininke, gynėja nuo blogio, taip pat meilės dievybe. Šiais aspektais ji neretai minima vėlesnio laikotarpio babiloniečių ir asirų maldose bei ritualiniuose tekstuose.<ref name="Leick">Gwendolyn Leick (2002). A Dictionary of Ancient Near Eastern Mythology, p. 156. ISBN 9781134641024.</ref> I tūkst. pr. m. e. datuojamose maldose iš Kalacho miesto Tašmetu siejama su kūnišku patrauklumu ir išmintimi. Vienoje maldoje įvardijama ir „likimų karaliene bei viešpate“, „kūniško patrauklumo ir geidulingumo deive“. Tuo ji panaši į kitą Nabu sutuoktinę Nanają. [[VII a. pr. m. e.]] datuojamame tekste iš Ninevijos [[Ašurbanipalas|Ašurbanipalo]] bibliotekos aprašomi Nabu ir Tašmetu meilės žaidimai sode. Deivės Tašmetu vardas buvo ir asmenvardžių dėmuo. Pavyzdžiui, Asirijos karaliaus [[Sinaheribas|Sinaheribo]] žmona buvo Tašmetu-šarrat („Tašmetu yra karalienė“).<ref name="amgg"/> Buvo sutapatinta su [[Ožiaragis|Ožiaragio]] žvaigždynu.<ref name="Leick"/> == Šaltiniai == {{ref}} {{Mesopotamijos mitologija}} [[Kategorija:Mesopotamijos deivės]] bysratpxxsgluzr7jk98niqu25hqtsd 0 564347 7957773 7956659 2026-11-05T08:22:47Z Wolfmartyn 122516 /* Tarptautinės varžybos */ 7957773 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK Kauno Žalgiris | image = [[Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|200px]] | fullname = [[FK Kauno Žalgiris|FK Kauno Žalgirio]] salės futbolo komanda | founded = 2013<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref> | ground = Žalgirio treniruočių centras, [[Kauno sporto halė]] | capacity = | president = | chairman = [[Darius Gurskis]] | manager = {{Flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho") | league = [[Futsal A lyga]] | season = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024/25]] | position = '''1 vieta''' | pattern_la1=_whiteline|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteline| leftarm1=#4CBB17|body1=#4CBB17|rightarm1=#4CBB17|shorts1=#4CBB17|socks1=#4CBB17| pattern_la2=_whiteline|pattern_b2=_whitecollar|pattern_ra2=_whiteline| leftarm2=000000|body2=000000|rightarm2=000000|shorts2=000000|socks2=000000| }} {{Kauno Žalgirio sritys}} '''FK Kauno Žalgiris''' (arba '''''FK Kauno Žalgirio salės futbolo komanda''''') – [[salės futbolas|salės futbolo]], kitaip vadinamo futsalo, klubas iš [[Kaunas|Kauno]]. Klubo pasiekimai yra Lietuvos [[Futsal A lyga|Futsal A lygos]] čempionai, [[LFF Futsal taurė]]s laimėtojai, [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygos]] elitinio etapo dalyviai. 2021 m. klubas prisijungė prie [[FK Kauno Žalgiris]] struktūros, iki tol egzistavo kaip atskiras klubas '''FK Vytis'''. == Istorija == === FK Vytis === Po Lietuvos nepriklausomybės istorija tarp Kauno Vyčio, Atleto ir Inkaro futbolo, futsalo ir paplūdimio futbolo klubų yra labai paini, klubai dažnai jungėsi, skyrėsi, iro ir kūrėsi iš naujo. FK Vytis Futsal buvo įkurtas [[2013]] m.<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref> Po trejų metų Vytis sustiprėjo ir laimėjo Lietuvos futsalo čempionatą bei taurę ketverius metus iš eilės. Vytis ėmė dalyvauti [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygoje]], [[2018]] m. pasiekė „elitinį“ 16 geriausių Europos komandų etapą ir [[2019]] m. pakilo į 18 vietą Europos klubų reitingų lentelėje.<ref>https://www.uefa.com/MultimediaFiles/Download/competitions/Draws/02/61/49/67/2614967_DOWNLOAD.pdf</ref> 2019 m. Vyčio sudėtyje buvo 6 žaidėjai iš Brazilijos, buvo tikimasi pakartoti sėkmę čempionų lygoje. Tačiau sėkmė nusigręžė ir Vytis pralaimėjo visas tris rungtynes pagrindiniame etape. Spalio viduryje komandą paliko sporto direktorius Guilherme Ferreira, o po to ir visi brazilai žaidėjai bei treneris.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/po-neikvepiancio-zygio-vyti-palieka-ir-sporto-direktorius-ir-visi-legionieriai-24-1217482</ref> Nuo {{data|2019|11|2}} trenerio pareigas perėmė [[Kirill Krasij]]. <gallery> Vaizdas:FK_Vytis_Futsal.png|FK Vytis logotipas Vaizdas:BC Žalgiris emblema.png|Kauno Žalgiris logotipas 2020–2023 m. Vaizdas:BC Žalgiris 2023.png|Kauno Žalgiris logotipas nuo 2023 m. pabaigos </gallery> === FK Kauno Žalgiris === {{data|2020|10|29}} pasirodė naujienos kad klubas prisijungs prie [[FK Kauno Žalgiris]]. Pastarasis klubas siekia sukurti visą futbolo "piramidę", o iki šiol futsalo komandos neturėjo. Namų rungtynes komanda ėmė žaisti „Žalgirio“ treniruočių centre, kuriame jau kurį laiką vyko ir salės futbolo treniruotės.<ref>https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210612183131/https://lff.lt/news/11551/zalgiris-vienija-jegas-su-lietuvos-sales-futbolo-cempionu-kauno-vyciu/ |date=2021-06-12 }}</ref> 2021 m. vasario 26 d. klubas oficialiai pakeitė pavadinimą, iki tol trukdė Futsal čempionų lygos reikalavimas jos sezono metu nekeisti pavadinimų.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/429220/futsalo-komanda-fk-vytis-oficialiai-tapo-zalgiriu</ref> Kauno Žalgiris Futsal ketverius metus iš eilės nugalėjo Lietuvos futsal A lygoje be didesnio pasipriešinimo. 2025-2026 m. sezone smarkiai pasipriešino [[FK Akmenės kraštas]] – reguliariajame sezone abi komandos surinko po 43 taškus, aukštesnę Kauno Žalgirio vietą nulėmė tik tarpusavio rezultatai. Atkrintamąjame etape komandos vėl susitiko finale, kuriame kovojama iki trijų pergalių. Kauno Žalgiris pralaimėjo dvi pirmąsias rungtynes, ir tik po to iškovoję tris pergales, tapo 2025-2026 m. sezono čempionais. Visos penkerios rungtynės arba pareikalavo pratęsimo arba baigėsi vieno įvarčio persvara: 1:1 (po prat.2:4), 2:3, 5:5 (po prat.7:6), 1:0, 3:3 (po prat.5:4). == Pavadinimų kaita == * 2013– * 2015–2016: ''Vytis-Zenitas''<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/panevezio-baltijos-futbolininkai-tapo-vienvaldziais-lietuvos-sales-a-lygos-lyderiais.d?id=70135586</ref> * 2017–2021: ''FK Vytis Futsal'' * 2021–dabar: ''FK Kauno Žalgiris'' salės futbolo komanda == Varžybos Lietuvoje == {| class="wikitable" style="text-align:center; width: auto" ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariajame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamajame etape}} !! Futsal taurė !! Futsal supertaurė |- |- | style="text-align:center;" | 2013–2014 m. | style="text-align:center;" | | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| |- | style="text-align:center;" | 2014–2015 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;"| 6 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| |- | style="text-align:center;" | 2015–2016 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;"| 6 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;"| 1/2 f. |- | style="text-align:center;" | 2016–2017 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1<ref>http://www.futsalplanet.com/competitions.aspx</ref> | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | 2017–2018 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | 2018–2019 m. | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;"| | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | 1/4 f. |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.|2022–2023 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.|2023–2024 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.|2024–2025 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | 1/2 f. | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025–2026 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| 1 | style="text-align:center;background-color:gold"| taurė | style="text-align:center;background-color:gold"| supertaurė |- | style="text-align:center;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2026–2027 m.|2026–2027 m.]] | style="text-align:center;" | [[Futsal A lyga]] | | | | style="background-color:silver" |finalas |} ;Kitos varžybos Tapo „Žalgirio arena Futsal Cup 2016“ nugalėtojais.<ref>https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225952/https://balticfutsal.com/team/meet-team-vytis/ |date=2019-08-29 }}</ref><ref>http://www.koncai.lt/koncertas/24111/zalgirio-arena-futsal-cup-2016</ref> == Tarptautinės varžybos == {| class="wikitable" style="text-align:left; width: 75%" |- !Sezonas !Varžybos !Pasiekimai |- | style="text-align:center; width: 10%;" |2017–2018 m. | [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal taurė]] | <small> žaidė preliminariniame etape, etape ir užėmė III vietą grupėje. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" |2018–2019 m. | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> pagrindiniame etape (tarp 32 komandų) užėmė I vietą grupėje. Sekančiame 'elitiniame' etape (tarp 16 komandų) savo grupėje užėmė IV vietą. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" rowspan=2 | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2019–2020 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> pagrindiniame UEFA Futsal čempionų lygos etape užėmė IV vietą grupėje. Varžybos vyko spalio 8–11 dienomis [[Jonavos sporto arena|Jonavos arenoje]]. Kartu grupėje žaidė „Barcelona“ (Ispanija), „Tyumen“ (Rusija) ir AYAT (Kazachstanas). </small> |- | style="text-align:left; width: 23%;" | [[Baltijos futsal lyga]] | style="text-align:left; width: 65%;"| <small> naujai įkurtame projekte dalyvavo 8 komandos iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos. Lietuvai atstovavo Kauno „Vytis“ ir Gargždų „Pramogos-SC“.</small><ref>https://balticfutsal.com/about/ {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190829225825/https://balticfutsal.com/about/ |date=2019-08-29 }}</ref> Dėl [[COVID-19]] pandemijos, po 5 turų varžybos buvo nutrauktos ir laikomos neįvykusiomis. |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2020–2021 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Vytis pradėjo varžybas nuo preliminarinio etapo, kuriame lapkričio 24 d. susitiko su Švedijos čempionais „Hammarby”. Po pergalės, Vyčio laukė rungtynės pagrindiniame etape su Vokietijos čempionais „Hohenstein-Ernstthal“. Nugalėję, „Vytis“ pateko tarp stipriausių 16 Europos komandų į elitinį etapą, kuriame pralaimėjo Rusijos TTG Ugra Jugorsk komandai. </small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2021–2022 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris prieš sezono pradžią užėmė 9 vietą Europos klubų klasifikacijoje. Tai lėmė kad klubas pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. 2 grupėje taip pat žaidė Barcelona, Levante ir Oršos Viten, šios grupės varžybos vyko Kaune. Kauno Žalgiris užėmė 4 vietą grupėje ir į elitinį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2022–2023 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2022–2023 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small>FK Kauno Žalgiris prieš sezono pradžią užėmė 13 vietą Europos klubų klasifikacijoje. Tai lėmė kad klubas pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Kaune.<ref> https://www.sportas.lt/naujiena/458895/pagrindinis-uefa-futsal-cempionu-lygos-etapas-vyks-lietuvoje</ref> FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2023–2024 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2023–2024 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Kaune. FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |- | style="text-align:center; width: 10%;" | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2024–2025 m.#UEFA Futsal čempionų lyga|2024–2025 m.]] | [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | <small> FK Kauno Žalgiris pradėjo varžybas nuo pagrindinio etapo, kurio varžybos vyko spalio mėn. Šios grupės varžybos vyko Katanijoje (Italija). FK Kauno Žalgiris užėmė antrąją vietą ir į sekantį etapą nepateko.</small> |} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |+Europos turnyrų rungtynių rezultatai |- ! Sezonas ! Varžybos ! Etapas ! Klubas ! Rungtynių rezultatas ! Bendras rezultatas |- | rowspan=3| 2017-18 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal taurė]] | rowspan=3| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''FC Liburni Gjakovë''' | 3:7 | rowspan=3 | 3 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03 Futsal''' | 3:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|MNE}} '''KMF Titograd''' | 2:3 |- | rowspan=9| 2018-19 | rowspan=9| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ENG}} '''Reading Escolla Futsal''' | 12:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SMR}} '''Murata Futsal''' | 4:1 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|NED}} '''Hovocubo''' | 4:3 |- | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|AZE}} '''MFK Araz Naxçivan''' | 1:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SVK}} '''MIMEL Lučenec''' | 3:2 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|MLT}} '''Valletta FC Futsal Club''' | 5:0 |- | rowspan=3| elitinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|NED}} '''FP Halle-Gooik''' | 2:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|SVN}} '''KMN Dobovec''' | 1:2 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Inter FS''' | 2:4 |- | rowspan=3| 2019-20 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|KAZ}} '''MFC Ajat''' | 4:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|RUS}} '''MFK Tiumen' ''' | 2:4 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''FC Barcelona Futsal''' | 0:8 |- | rowspan=3| 2020-21 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=1| preliminarinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|SWE}} '''Hammarby IF Futsal''' | 3:1{{efn|dėl [[COVID-19]] varžybos vyko vienų rungtyniu formatu}} | rowspan=3| |- | rowspan=1| 1/16 f. | style="text-align:left;"| {{flagicon|GER}} '''VfL 05 Hohenstein-Ernstthal''' | 2:0 |- | rowspan=1| 1/8 f. | style="text-align:left;"| {{flagicon|RUS}} '''Gazprom-Ugra Jugorsk''' | 0:3 |- | rowspan=3| 2021-22 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Levante U.D. Futsal''' | 1:4 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|BLR}} '''Viten Orša''' | 3:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''FC Barcelona Futsal''' | 1:7 |- | rowspan=3| 2022-23 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|LVA}} '''FC Petrow ''' | 4:1 | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|FIN}} '''Kampuksen Dynamo''' | 7:0 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ITA}} '''Feldi Eboli''' | 2:7 |- | rowspan=3| 2023-24 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|CYP}} '''AEL Limassol''' | 10:3<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038861--ael-vs-kauno-zalgiris/</ref> | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|KOS}} '''FC Prishtina 01''' | 0:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038877--kauno-zalgiris-vs-prishtina/</ref> |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|FIN}} '''Kampuksen Dynamo''' | 1:1<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2038893--kauno-zalgiris-vs-kampuksen-dynamo/</ref> |- | rowspan=3| 2024-25 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|AUT}} '''FC Diamant Linz''' | 5:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041333--kauno-zalgiris-vs-linz/</ref> | rowspan=3 | 2 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03 ''' | 7:0<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041349--differdange-vs-kauno-zalgiris/</ref> |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|ITA}} '''Meta Catania C5 ''' | 2:6<ref>https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/match/2041366--catania-vs-kauno-zalgiris/</ref> |- | rowspan=3| 2025-26 | rowspan=3| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ESP}} '''Cartagena Costa Cálida''' | 0:5 | rowspan=3 | 4 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|POL}} '''Piast Gliwice ''' | 1:3 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|BEL}} '''Sporting Anderlecht Futsal ''' | 0:4 |- | rowspan=5| 2026-27 | rowspan=5| [[UEFA Futsal čempionų lyga]] | rowspan=3| pagrindinis | style="text-align:left;"| {{flagicon|ARM}} '''Unisport FC ''' | 2:0 | rowspan=3 | 1 vieta grupėje |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|GRE}} '''Doukas SAC ''' | 4:4 |- | style="text-align:left;"| {{flagicon|LUX}} '''FC Differdange 03''' | 7:4 |- | rowspan=2| elitinis – 1/8 f. | rowspan=2 style="text-align:left;"| {{flagicon|POR}} '''S.L. Benfica''' | v |- | v |} {{notelist}} == Treneriai == {| class="wikitable" style="text-align:left; width:auto" |- !Nuo !Iki !Treneris |- | ? || 2018 m. kovas || {{Flagicon|LTU}} [[Mindaugas Grigalevičius]] |- | 2018 m. kovas || 2018 m. rugsėjis || {{Flagicon|UKR}} [[Pavel Pikalov]]<ref>{{cite web |title=Prieš lemiamas kovas Čempionų lygoje salės futbolo čempionas išsiskyrė su treneriu |url=https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/pries-lemiamas-kovas-cempionu-lygoje-sales-futbolo-cempionas-issiskyre-su-treneriu-24-1033890 |date=2018-09-23 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-12}}</ref> |- | 2018 m. rugsėjis || 2019 m. spalis || {{Flagicon|BRA}} [[Luciano Mistura]]<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/kauno-vycio-lietuviai-apie-trenerio-autoriteta-kalbos-barjera-ir-garsuji-ricardinho.d?id=79546097</ref> |- | 2019 m. lapkričio 2 d.|| 2021 m. rugpjūčio 4 d.|| {{Flagicon|UKR}} [[Kirill Krasij]]<ref>https://futsalua.org/blog/post/kirilo-krasii-ocholiv-litovskii-vitis {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201107235820/https://futsalua.org/blog/post/kirilo-krasii-ocholiv-litovskii-vitis |date=2020-11-07 }}</ref> |- | 2021 m. rugpjūčio 4 d.|| ''dabar'' || {{Flagicon|BRA}} Emerson Junior De Lima ("Dentinho")<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/438104/lietuvos-futsalo-cempionu-veidas-vel-tampa-braziliskas-komanda-treniruos-brazilas</ref> |} Prie trenerių štabo 2023 m. prisijungė [[Arsenij Buinickij]].<ref>https://www.lff.lt/a-buinickis-visi-mes-zinome-juokeli-apie-karjeros-pabaiga-kurios-pradzios-net-nebuvo/</ref> == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2026|11|1}}'' {{fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|pos=GK|name=Edgaras Noreika}} {{Fs player|no= 2|nat=BRA|pos=GK|name=Thiago Soares Fernandes}} {{Fs player|no= 5|nat=BRA|pos=DF|name=Carlos Alberto Alves Dos Santos}} {{Fs player|no= 7|nat=LTU|pos=DF|name=[[Benas Spietinis]]}} {{Fs player|no= 8|nat=LTU|pos=MF|name=Albert Voskunovič}} {{Fs player|no= 9|nat=LTU|pos=MF|name=Justas Zagurskas|other=kapitonas}} {{Fs player|no=10|nat=BRA|pos=MF|name=Vinicius Carvalho Feitosa}} {{Fs player|no=11|nat=BRA|pos=MF|name=Eduardo Bruno Fernandes Silva}} {{Fs player|no=13|nat=LTU|pos=MF|name=Merūnas Stalmokas}} {{Fs player|no=15|nat=LTU|pos=MF|name=Ignas Raštutis}} {{Fs player|no=17|nat=LTU|pos=FW|name=Martin Grochackij}} {{Fs player|no=19|nat=LTU|pos=FW|name=Emilijus Rusteika}} {{Fs player|no=20|nat=BRA|pos=DF|name=Francisco Gustavo Da Costa}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|pos=GK|name=Dovydas Aleksandravičius}} {{Fs player|no=23|nat=BRA|pos=MF|name=Klaus Anderson Ferreira Moreno}} {{Fs player|no=77|nat=COL|pos=FW|name=Brayan Stiven Silva Rivera}} {{Fs player|no=88|nat=LTU|pos=FW|name=[[Žygimantas Baguška]]}} {{fs end}} <!--2025 {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=[[Ernestas Macenis]]|pos=GK}} ⭐ {{Fs player|no= 2|nat=BRA|name=Džordanas Luka Dutra Ramos Neves ([[Jordan Lucca Dutra Ramos Neves]])|pos=GK}} {{Fs player|no= 4|nat=BRA|name=[[Filipe Da Silva Santana]]|pos=}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|name=[[Vladimiras Derendiajevas]]|pos=}} {{Fs player|no= 6|nat=LTU|name=[[Tomas Bučma]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no= 7|nat=LTU|name=[[Benas Spietinis]]|pos=DF}} ⭐ {{Fs player|no= 8|nat=LTU|name=[[Albert Voskunovič]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no= 9|nat=LTU|name=[[Justinas Zagurskas]]|pos=}} ⭐ {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Edgaras Baranauskas]]|pos=MF}} ⭐ {{Fs player|no=11|nat=LTU|name=[[Lukas Sendžikas]]|pos=MF|other=kapitonas}} ⭐ {{Fs player|no=14|nat=LTU|name=[[Emilijus Rusteika]]|pos=DF}} ✰ {{Fs player|no=15|nat=BRA|name=Vinisijus Karvaljo Feitoza ([[Vinicius Carvalho Feitosa]])|pos=}} {{Fs player|no=16|nat=BRA|name=Pedro Viktor Masedo Da Silva [[Pedro Victor Macedo Da Silva]]|pos=}} {{Fs player|no=17|nat=UKR|name=[[Kostiantyn Bondarenko]]|pos=}} {{Fs player|no=19|nat=BRA|name=Žoajo Vitor De Suza Pereira [[Joao Vitor De Souza Pereira]]|pos=}} {{Fs player|no=21|nat=LTU|name=[[Ernestas Lukaševič]]|pos=GK}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Edas Romanovas]]|pos=MF}} ⭐ {{Fs player|no= |nat=BRA|name=Džordan Luka Dutra Ramos Neves [[Jordan Lucca Dutra Ramos Neves]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Naglis Gurskis]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Dovydas Jurevičius]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Mantas Karenga]]|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=[[Tautvydas Statkus]]|pos=}} ⭐–[[Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai ✰–[[Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinę]] atstovavę žaidėjai --> == Žymūs žaidėjai == * {{flagicon|LTU}} [[Lukas Sendžikas]] – komandos kapitonas * {{flagicon|BRA}} [[Ricardo Cámara Sobral Filho]] "Ricardo", 2022-2023 m. – garsaus futbolininko [[Cacau]] sūnus == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.facebook.com/ZalgirisFutsal/ Kauno Žalgiris futsal Facebook paskyra] * [https://www.youtube.com/channel/UC1JwwZiD8Pi3n3SzyRa4oSw/featured Kauno Vyčio YouTube kanalas] * [https://www.uefa.com/uefafutsalchampionsleague/season=2020/clubs/club=2607074/ UEFA informacija apie Kauno Žalgirį futsal] {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} {{DEFAULTSORT:Kauno Žalgiris}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] m3j68f0hloo0qsyg6rinz2y9wels7s3 0 568660 7957703 7869139 2026-11-05T01:48:46Z Ed1974LT 52229 7957703 wikitext text/x-wiki {{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Rytų aukštaičių patarmė | šalys=[[Lietuva]], [[Gudija]]| kalbančiųjų= | vieta= | kilmė= [[Indoeuropiečių kalba|indoeuropiečių]]<br /> &nbsp;[[Baltų kalbos|baltų]]<br /> &nbsp;&nbsp;[[Rytų baltų kalbos|rytų baltų]]<br /> &nbsp;&nbsp;&nbsp;[[lietuvių kalba|lietuvių]]<br /> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[aukštaičių tarmė|aukštaičių]]<br /> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''rytų aukštaičių'''| oficiali= | iso639-1= | iso639-2= | iso639-3= | }} '''Rytų aukštaičių patarmė''' (etnografiškai vadintina '''''aukštaičių tarme''''') – lietuvių kalbos [[aukštaičių tarmė]]s patarmė, vartojama rytiniame šios tarmės areale. Pagal 1965 m. lietuvių kalbos [[Lietuvių kalbos tarmės|tarmių skirstymą]], į rytų aukštaičių patarmės vartojimo arealą patenka iš esmės visa etnografinė [[Aukštaitija]], didžioji dalis [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]], pietryčių [[Žiemgala]]. Rytų aukštaičių patarmės pagrindu ikirašytiniu laikmečiu Vilniaus krašte susidarė [[aukštaičių interdialektas]], vadintas „aukštaičių kalba“ arba „lietuvių kalba“. XVI–XVII a. Vilniaus krašte jo pagrindu susidarė rytinė lietuvių raštijos forma, kuria rašė [[Konstantinas Sirvydas]], [[Jonas Jaknavičius]].<ref>Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // ''Языки мира. Балтийские языки''. – М.: Academia, 2006. – С. 94—95. – 224 с</ref> == Arealas == [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Rytų aukštaičių šnektos: {{legend|#000080|[[Vilniškių šnekta|vilniškių]]}}{{legend|#B0E0E6|[[Širvintiškių šnekta|širvintiškių]]}}{{legend|#00BFFF|[[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]]}}{{legend|#6495ED|[[Uteniškių šnekta|uteniškių]]}}{{legend|#4169E1|[[Anykštėnų šnekta|anykštėnų]]}}{{legend|#66CDAA|[[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]]}}]] Rytų aukštaičių patarmės plotas yra į rytus ir šiaurės rytus nuo linijos [[Kriukai]]–[[Kirbaičiai]]–[[Krekenava]]–[[Vepriai]]–[[Kernavė]]–[[Dieveniškės]]. Pagal 1965 lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją skiriamos šios didesnės šnektų grupės: * [[anykštėnų šnekta]] ([[Anykščiai]], [[Skiemonys]], [[Subačius]], [[Želva]], [[Šešuoliai]], [[Rybokai]])<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_raamap.htm Anykštėnų tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191120210751/http://tarmes.lki.lt/F_raamap.htm |date=2019-11-20 }}</ref> * [[kupiškėnų šnekta]] ([[Kupiškis]], [[Pandėlys]], [[Šimonys]], [[Skapiškis]], [[Virškupėnai]])<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_rakmap.htm Kupiškėnų tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191118033350/http://tarmes.lki.lt/F_rakmap.htm |date=2019-11-18 }}</ref> * [[panevėžiškių šnekta]] ([[Panevėžys]], [[Pasvalys]], [[Pakruojis]], [[Biržai]], [[Radviliškis]], [[Ukmergė]], [[Krekenava]], [[Ramygala]], [[Troškūnai]], [[Žeimelis]], [[Nemunėlio Radviliškis]])<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_rapmap.htm Panevėžiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191120210754/http://tarmes.lki.lt/F_rapmap.htm |date=2019-11-20 }}</ref> * [[širvintiškių šnekta]] ([[Širvintos]], [[Čiobiškis]], [[Giedraičiai]], [[Pabaiskas]], [[Kavarskas]])<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_rasmap.htm Širvintiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191120141848/http://tarmes.lki.lt/F_rasmap.htm |date=2019-11-20 }}</ref> * [[uteniškių šnekta]] ([[Utena]], [[Molėtai]], [[Zarasai]], [[Rokiškis]], [[Alanta]], [[Dubingiai]], [[Tauragnai]], [[Dusetos]], [[Rageliai]], [[Vabalninkas]], [[Juodupė]])<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_raumap.htm Uteniškių tarmės žemėlapis]{{Neveikianti nuoroda|date=birželio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> * [[vilniškių šnekta]] ([[Ignalina]], [[Švenčionys]], [[Tverečius]], [[Dūkštas]], [[Adutiškis]], [[Maišiagala]], [[Kernavė]], [[Šumskas]], [[Dieveniškės]], taip pat „salos“ Gudijoje: [[Gervėčių kraštas]], [[Apsas]], [[Kamojys]], [[Breslauja]], [[Lazūnai]])<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_ravmap.htm Vilniškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191118032813/http://tarmes.lki.lt/F_ravmap.htm |date=2019-11-18 }}</ref> == Fonetinės ypatybės == * Didžioji rytų aukštaičių patarmės dalis, išskyrus gyvenančius šiaurės vakarų kampe (į vakarus nuo Panevėžio–Pasvalio), neišlaiko sveikų ir bendrinės kalbos tvirtapradžių [[dvigarsis|dvigarsių]] '''''am, an, em, en''''' ir balsių '''''ą, ę''''' ([[pantininkai]], [[pontininkai]], [[puntininkai]]). Pvz., ''kampą'' > ''kumpu'', ''kọmpọ'', ''ranką'' > ''ruñku, rọñkọ'', ''šventę'' > ''š’v’iñ’t’i·, š’v’iñ’t’i., š’v’iñ’t’i’ / š’v’ẹñ’t’ẹ'', ''grąžtelis'' > ''gru·š’t’ẽ·l’is, gru.š’t’ẽ·l’i.s, gruš’t’ẽ·l’(i)s’ / grọš’t’ẽ·l’(i)s’''). * Vietoje bendrinės kalbos [[Įnagininkas|įnagininko]] galūnių '''''‑a''''' ir '''''‑e''''' bei [[Vietininkas|vietininko]] galūnės ''-e'' tariama '''''-u, -i''''' (pvz., ''su gálvu'' ‘su galva’, ''su kár’v’i'' ‘su karve’, ''púod’i'' ‘puode’). Panevėžiškių tarmėje galūnės visai numetamos (''su gálv‘, su kár’v’‘, púod’‘''). * Kaip ir daug kur kitur aukštaičių tarmėse, rytų patarmėje [[priebalsis]] '''''l''''' kietinamas prieš '''''e, ei, ė''''': ''ledas'' > ''lã·das, łέ.das, lɔ.das''; ''leisti'' > ''láis’t’, łέis’t’, lɔis’t’''; ''lėkti'' > ''łɛ·kt’, lã·kt’''). * Kirčiuoti žodžio kamieno (išskyrus vienskiemenių žodžių) trumpieji [[balsis|balsiai]] rytų aukštaičių patarmėje ilginami iki pusilgių ar net iki ilgųjų (pvz., ''kàsti'' > ''kāst’'', ''nèšti'' > ''nēšt’'', ''pàdeda'' > ''pādeda'', ''rudas'' > ''rūdas'', ''kitas'' > ''kytas''). * Nekirčiuoti ilgieji kamieno balsiai trumpinami: ''gyviems'' > ''givíem'', ''grūdams'' > ''grudám''. * Ilginama vardažodžių galūnė ''-is'': ''peilis'' > ''peilys'', ''skrandis'' > ''skrundys, skrondys'', ''medinis'' > ''medinys''. * Dūkšto, Rimšės, Ignalinos, o ypač buvusioje [[Ciskodas|Ciskodo]] (Latvija) šnektoje ryškus [[sėlių kalba|sėliškas]] substratas: vietoje ''č, dž'' tariama ''c, dz'', ''vietoje ''o'' – ''ā''. Kai kurių krikščioniškų vardų tarimas (pvz., ''Undrius'' ‘Andrius’, ''Untanas'' ‘Antanas’) ir tikrinių žodžių senuosiuose istoriniuose šaltiniuose rašymas (plg. XIII a. [[Ipatijaus metraštis|Ipatijaus metraštyje]] ''Довъспрункъ'' ‘[[Dausprungas|Dausprangas]]’; XIV a. vokiečių kronikininkų kelių į Vilnių aprašymuose ''Swyntoppe, Swintappe'' ‘[[Šventoji]]’) rodo, kad dvigarsius ''am, an, em, en'' didesnė (rytinė) rytų aukštaičių patarmės dalis jau apie XI–XII a. buvo išvertusi ''um, un, im, in'', manoma, dar anksčiau nosiniai balsiai ''ą, ę'' pakeisti į ''ų, į''.<ref>{{VLE|20||[[Kazys Morkūnas (1929)|Kazys Morkūnas]]|rytų aukštaičių patarmė}}</ref> == Morfologija == * Įvardžiuotinių [[būdvardis|būdvardžių]] vienaskaitos [[vardininkas]] vartojamas su kitokia, nei bendrinė, galūne: ''žálias(i)ai / žalias(i)ai̇̃'' ‘žaliasis’, ''žaliója'' / žálioja'' ‘žalioji’. * Kelintinių [[skaitvardis|skaitvardžių]] formos ''dvylìkis'' vietoje ''dvyliktas'', ''devyniolìkis'' vietoje ''devynióliktas''. * dalyje šnektų [[inesyvas|inesyvų]] ir [[iliatyvas|iliatyvų]] galūnės trumpinamos: ''miškuos'' (vietoje ''miškuose'' ir ''miškuosna''). * Vietoje [[prielinksnis|prielinksnio]] ''už'' didelėje dalyje vartojamas prielinksnis ''ažu'' arba ''až'', o [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''už-'' atitinka du: ''až(u)-'' ir ''uš-''. Jų reikšmė skiriasi: ''ažvažiuok in mani'' 'užvažiuok pas mane' ir ''ušvažiavā un vištās'' 'užvažiavo ant vištos'. Vietoje prielinksnio ''pas'' vartojamas ''par''. Kitur po prielinksnių ar tarp sudėtinių žodžių dėmenų įterpiamas balsis: ''at-a-bradas'', ''knyg-a-nešỹs''. * Prielinksniai ''iki, ligi, po, prie'' daug kur vartojami su vienaskaitos [[naudininkas|naudininku]] ir daugiskaitos [[įnagininkas|įnagininku]] (pvz., ''ik(i) / lig(i) sõdui'' ‘iki sodo’, ''iki / ligi kẽliais'' ‘iki kelių’, ''po vakariẽnei'' ‘po vakarienės’, ''po visai̇̃s pažadai̇̃s'' ‘po visų pažadų’, ''prie / pri dárbui'' ‘prie darbo’, ''prie / pri vaikai̇̃s'' ‘prie vaikų’). == Leksika == Leksika panaši į bendrinės kalbos, nors yra ir regioninių žodžių, o paribyje bei mišriai su slaviškomis tautomis gyvenantys rytų aukštaičiai gausiai vartoja [[Slavizmas|slavybes]]. Rytų aukštaičių žodžių pavyzdžiai: ''duon(a)kepė̃'' ‘[[duonkubilis]]’, ''gur̃bas'' ‘[[tvartas]]’, ''kùltuvas'' ‘[[spragilas]]’, ''lydỹs'' ‘[[lydeka]]’, ''versmė̃'' ‘[[šaltinis]]’, ''vežė̃čios'' ‘[[vežimas]], ratai’, ''žiauberė̃'' ‘duonos kepalo kampelis, kietos plutos gabalėlis’, ''dugnỹs'' ‘dugnas’, ''sčiūrỹs'' ‘[[pusiasalis]]’, ''skaudrùs'' ‘sraunus’ ir kt. == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} {{SavStr}} [[Kategorija:Aukštaičių tarmė]] [[Kategorija:Tarmės Aukštaitijoje]] fw5sod99zdt64fmx0skwgl7cjwli297 0 569064 7957706 7805287 2026-11-05T01:53:53Z Ed1974LT 52229 7957706 wikitext text/x-wiki {{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Pietų žemaičių patarmė | šalys= [[Lietuva]] | kalbančiųjų= | vieta= | kilmė= [[Indoeuropiečių kalba|indoeuropiečių]]<br /> &nbsp;[[Baltų kalbos|baltų]]<br /> &nbsp;&nbsp;[[Rytų baltų kalbos|rytų baltų]]<br /> &nbsp;&nbsp;&nbsp;[[lietuvių kalba|lietuvių]]<br /> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[žemaičių tarmė|žemaičių]]<br /> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''pietų žemaičių'''| oficiali= | iso639-1= | iso639-2= | iso639-3= | }} '''Pietų žemaičių patarmė''' (arba ''dūnininkų tarmė'') – [[žemaičių kalba|žemaičių]] pietinė patarmė, vartojama pietų ir pietryčių [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. == Arealas == [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Pietų žemaičių šnektos: {{legend|#FFFF00|[[Varniškių šnekta|varniškių]]}}{{legend|#FFD700|[[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]]}}]] Pietų žemaičių patarmė skiriama į dvi [[šnekta]]s: * [[varniškių šnekta]] – apima juostą nuo [[Kuršėnai|Kuršėnų]] per [[Užventis|Užventį]], [[Varniai|Varnius]], [[Laukuva|Laukuvą]], [[Kaltinėnai|Kaltinėnus]], [[Šilalė|Šilalę]] iki [[Švėkšna|Švėkšnos]] ir [[Žemaičių Naumiestis|Žemaičių Naumiesčio]].<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_pzvmap.htm Varniškių tarmės žemėlapis]</ref> * [[raseiniškių šnekta]] – apima pietryčių Žemaitiją ([[Kražiai]], [[Kelmė]], [[Kurtuvėnai]], [[Tytuvėnai]], [[Raseiniai]], [[Eržvilkas]], [[Skaudvilė]], [[Tauragė]], [[Vainutas]])<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_pzrmap.htm Raseiniškių tarmės žemėlapis]</ref> == Fonetinės ypatybės == * [[Bendrinė kalba|Bendrinės kalbos]] dvibalsiai '''''ie, uo''''' pietų žemaičių tarmėje virsta '''''y, ū''''' (kai kurių kalbininkų nuomone – [[dvibalsis|diftongoidais]] ''yⁱ'', ''ū^u'', tik jų antrieji dėmenys silpnai girdimi), pvz., [p’í·ns] ‘pienas’, [dú·na] ‘duona’). * Raseiniškiai [[dvibalsis|mišriuosius dvigarsius]] '''''am, an, em, en''''' išlaiko nepakitusius (''samtis, langs, penkc, temps''), o varniškiai kaip ir [[dounininkai]] keičia į ''ọm, ọn, ẹn'', o kai kur – į ''um, un'' (Kuršėnai, [[Šaukėnai]], Užventis) arba ''im, in'' ([[Girdiškė]], [[Karklėnai]], Užventis); pvz., ''sọmtis/sumtis'', ''lọngs, lungs'', ''tėm(p)s, tims'', ''pėnkc, pinkc''. * Vietomis pietų žemaičių patarmėje būdinga [[priegaidė|priegaidę]] išdalinti per abu [[Dvibalsis|dvibalsio]] arba dvigarsio dėmenis – ''lãũkas'', ''vaikãi̇̃'', ''matẽĩ'', ''vĩl̃kas''.<ref>Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // ''Языки мира. Балтийские языки''. – М.: Academia, 2006. – С. 152.</ref> == Istorija == Pietų žemaičių patarmės bruožų randama [[Martyno Mažvydo katekizmas|M. Mažvydo „Katekizme“]]: pvz., ''duk'' ‘duok’, ''menu'' ‘mėnuo’, ''kuri'' ‘kurie’.<ref>{{VLE|18||[[Kazys Morkūnas (1929)|Kazys Morkūnas]]|pietų žemaičių patarmė}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Žemaičių tarmė]] 7okhg8jt51wimzkraieib0je3ictbu3 0 569105 7957705 7956979 2026-11-05T01:52:43Z Ed1974LT 52229 7957705 wikitext text/x-wiki {{kalba|spalva=#7CFC00|kalba=Šiaurės žemaičių patarmė | šalys= [[Lietuva]] | kalbančiųjų= | vieta= | kilmė= [[Indoeuropiečių kalba|indoeuropiečių]]<br /> &nbsp;[[Baltų kalbos|baltų]]<br /> &nbsp;&nbsp;[[Rytų baltų kalbos|rytų baltų]]<br /> &nbsp;&nbsp;&nbsp;[[lietuvių kalba|lietuvių]]<br /> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;[[žemaičių tarmė|žemaičių]]<br /> &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''šiaurės žemaičių'''| oficiali= | iso639-1= | iso639-2= | iso639-3= | }} '''Šiaurės žemaičių patarmė''' (arba ''dounininkų tarmė'') – [[žemaičių kalba|žemaičių]] šiaurinė patarmė, vartojama šiaurės ir šiaurės vakarų [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Tai gausiausia ir geriausiai išlikusi žemaičių patarmė. == Arealas == [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Šiaurės žemaičių šnektos: {{legend|#FF0000|[[Kretingiškių šnekta|kretingiškių]]}}{{legend|#DB7093|[[Telšiškių šnekta|telšiškių]]}}]] Šiaurės žemaičių patarmė skiriama į dvi [[šnekta]]s: * [[telšiškių šnekta]] – apima šiaurės Žemaitiją: [[Telšiai]], [[Skuodas]], [[Mažeikiai]], [[Naujoji Akmenė]], [[Viekšniai]], [[Alsėdžiai]], [[Mosėdis]], [[Seda]], [[Žemaičių Kalvarija]], [[Luokė]].<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_sztmap.htm Telšiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240909203926/http://tarmes.lki.lt/F_sztmap.htm |date=2024-09-09 }}</ref> * [[kretingiškių šnekta]] – apima šiaurės vakarų Žemaitiją: [[Kretinga]], [[Plungė]], [[Rietavas]], [[Salantai]], [[Veiviržėnai]], [[Gargždai]], [[Grūšlaukė]].<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm Kretingiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200119233057/http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm |date=2020-01-19 }}</ref> == Fonetinės ypatybės == * Rytų baltų dvibalsiai '''''ie, uo''''' šiaurės žemaičių tarmėje virsta '''''ẹi, ọu''''' arba '''''ėi, ou''''' (pvz., ‘pienas’ > ''pėins'', ‘duona’ > ''douna''). Šiaurinėje ir vakarinėje šiaurės žemaičių patarmės ploto dalyje šie dvibalsiai tame pačiame skiemenyje su m, n dažniausia vienbalsėja (pvz., [k′ẹms] ‘kiemas’, [pệns / pệnc] ‘pienas’, [klộns / klộnc] ‘kluonas’, bet [k′ẹima] ‘kiemo’, [pệina] ‘pieno’, [klộuna] ‘kluono’). * [[Žodžio galūnė]]s '''''i, u''''', kilusius iš tos pačios kokybės ilgųjų [[balsis|balsių]], šiaurės žemaičių patarmė išlaiko siaurus, bet redukuotus (pvz., [[vienaskaita|vns.]] [[vardininkas|vard.]] [pàt′^i̇̀] < *[patī] ‘pati’, [[daugiskaita|dgs.]] vard. [ã·k′ⁱs] ‘akys’, [pẹit^us] ‘pietūs’, dgs. [[galininkas|gal.]] [àk′^ès] ‘akis’, [pẹit^ùs] ‘pietùs’). Kitos kilmės žodžio galo ''i, u'' platinami (verčiami redukuotais ''ẹ, ọ''; pvz., vns. vard. ''àkẹs'' ‘akis’, ''mèdọs'' ‘medus’, vns. [[įnagininkas|įn.]] ''sènọ'' ‘senu’, dgs. vard. ''sènẹ'' ‘seni’). * Negalūninių skiemenų trumpuosius balsius '''''i, u''''' telšiškiai išlaiko sveikus (siaurus) prieš skiemenis su siauruoju vokalizmu, o kretingiškiai – platina (verčia į ''ẹ, ọ'') visais atvejais.<ref>{{VLE|23||[[Kazys Morkūnas (1929)|Kazys Morkūnas]]|šiaurės žemaičių patarmė}}</ref> * Dėl galūnės trumpinimo iš jos iškritus balsiui ''a'', daugelis šiaurės žemaičių netaria ir prieš jį esančio ''j'' (pvz., ''artuos'' ‘artojas’, ''žaidies'' ‘žaidėjas’, ''nauduotuos'' ‘naudotojas’). * Visame areale būdingas [[kirčio atitraukimas]] į pirmą skiemenį, dažnai girdimas antrinis kirčiavimas (pvz., ''šàkà'', ''pàvažà'').<ref>Булыгина Т. В., Синёва О. В. Литовский язык // ''Языки мира. Балтийские языки''. – М.: Academia, 2006. – С. 148.</ref> * Vardažodžių galūnės ''-as, -is'' paprastai sutrumpėja (''vāks'' ‘vaikas’, ''vies'' ‘vėjas’), taip pat kai kurios veiksmažodžių galūnės (''neš'' ‘neša’, ''līn'' ‘lija’). == Morfologija == * Gerai išlikusi tiek vardažodžių, tiek veiksmažodžių [[dviskaita]] (''do medio'' ‘du medžiai’, ''dvė akė'' ‘dvi akys’, ''mudvė ēnava'' ‘mudvi einame’, ''vėdo sakota'' ‘judu sakote’) * Savitas [[būtasis dažninis laikas|būtojo dažninio laiko]] sudarymas su pagalbiniu veiksmažodžiu ''liuobėti'' (''ons liuob dainoutė/dainous'' ‘jis dainuodavo’). * Nuo bendrinės kalbos kai kur besiskirianti linksniavimo [[paradigma]] (pvz., ''vīrou'' ‘vyrui’, ''akē'' ‘akiai’). == Leksika == Šiaurės žemaičių patarmėje gana daug savitos leksikos, nemaža latviškų, vokiškų skolinių. Būdingų savitų žodžių pavyzdžiai: ''mẽdė'' ‘[[miškas]], [[giria]]’, ''vašóklis'' ‘[[serbentas]]’, ''tẽžis'' ‘[[lepšis]]’, ''róda'' ‘šneka, pokalbis’ ir kt. == Istorija == Šiaurės žemaičių patarmė smarkiai paveikta [[kuršių kalba|kuršių]] kalbinio [[substratas (kalbotyra)|podirvio]]. == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Žemaičių tarmė]] j7ecb0gnyxqwk9if8bfxdt3leu2y5xx 3 572994 7957505 5777762 2026-11-04T14:47:01Z EmausBot 33319 robotas: Fixing double redirect from [[Naudotojo aptarimas:Arflhn]] to [[Naudotojo aptarimas:Flha127]] 7957505 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Naudotojo aptarimas:Flha127]] oibovh354992ly6v1biwlyyxfw5go1o 0 578114 7957584 6683539 2026-11-04T18:30:54Z ~2026-58565-55 227490 7957584 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis =Filomena Viržonytė (Domeikienė). Šokėja Pepė, Johano Štrauso operetėje "Vienos kraujas". 1968.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1935|06|04|T}} | gimimo vieta = [[Kelmė]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | pilietybė = | tėvai = [[Jonas Viržonis]], Stasė Beleckaitė (Viržonienė) | sutuoktinis = [[Aloyzas Domeika]]<br/>(1927–2008) | vaikai = [[Marius Domeika]] | šeima = brolis [[Vytautas Viržonis]] (1930–2010), sesuo [[Rita Vaitkevičienė-Viržonytė]] (1928–2016) | veikla = dainininkė | įstaigos = [[Kauno valstybinis muzikinis teatras]] | pareigos = solistė (mecosopranas) | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Filomena Viržonytė (Domeikienė)''' (g. [[1935]] m. [[birželio 4]] d. [[Kelmė]]je) – [[Kauno Valstybinis muzikinis teatras|Kauno Valstybinio muzikinio teatro]] solistė, [[mecosopranas]].<ref>Aldona Ragauskaitė. Dešimtmečiai, brandinę talentą/Teatras, Literatūros ir meno puslapiai, ''Kauno tiesa'', 1985 m. birželio 9 d., Nr. 21 (932)</ref> == Biografija == Filomena Viržonytė gimė 1935 m. birželio 4 d. [[Kelmė|Kelmėje]], vargonininko, chorvedžio ir muzikos mokytojo [[Jonas Viržonis|Jono Viržonio]] ir mokytojos Stasės Viržonienės (Beleckaitės) šeimoje.<ref>Red: Jonas Vitkauskas, Saulius Jovaišas, Vaidotė Tamošiūnaite, Rasa Kriaučiūnaitė, Linas Saldukas. Domeikienė-Viržonytė Filomena. Kas yra kas Lietuvoje, Bendra Lietuvos ir Liuksemburgo įmonė, 1995–1996, 132 p.</ref> 1943–1947 m. mokėsi Krakių pradžios mokykloje (dabar [[Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija]]), 1948–1950 m. Dotnuvos Akademijos vidurinėje mokykloje, o 1950–1952 m. [[Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla|Kėdainių vidurinėje mokykloje]]. Būdama 16 metų išvažiavo į Vilnių ir 1952–1955 m. mokėsi groti violončele Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos vidurinėje muzikos mokykloje (dabar [[Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija]]) pas mokytoją Leviną. 1955 m. ištekėjo už [[Aloyzas Domeika|Aloyzo Domeikos]], kuris buvo pakviestas darbui į [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybinį muzikinį teatrą,]] ir kartu su juo persikėlusi į Kauną pradėjo dirbti teatro chore. Tuo pačiu metu (1956–1964 m.) studijavo Kauno Juozo Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar [[Kauno Juozo Gruodžio konservatorija]]) vokalo klasėje, pradžioje pas [[Apseliomas Barniškis|Apseliomą Barniškį]], o vėliau pas pedagogę A. Andriuškevičienę. Nuo 1968 m. galutinai pervesta į solistes. == Vaidmenys == Pirmasis solinis vaidmuo [[Dmitrijus Kabalevskis|Dmitrijaus Kabalevskio]] operetėje „Pavasaris dainuoja“ buvo sėkmingas, todėl vėliau gaudavo vaidmenį beveik kiekviename pastatyme. Toliau sekė „Džiovanos“ vaidmuo Gornio Kramerio operetėje „Sekmadienis Romoje“ (rež. Borisas Brunšteinas). Kviestinė estų trupė (rež. Paulis Miagis) patikėjo Pepės vaidmenį [[Johanas Štrausas|Johano Štrauso]] operetėje „Vienos kraujas“ ir Hanos Glavari vaidmenį operetėje „Linksmoji našlė“. Tuometinė teatro režisierė [[Aldona Ragauskaitė]] skyrė Filomenai Viržonytei visą eilę charakterinių vaidmenų, tokių kaip Bjanka – Kolio Porterio miuzikle „Bučiuok mane, Keit“, Galia – [[Aleksandras Doluchanianas|Aleksandro Doluchaniano]] operetėje „[[Grožio konkursas (operetė)|Grožio konkursas]]“,<ref>Operetės „Grožio konkursas“ programa, Kauno Valstybinio Muzikinio teatro archyvas, byla „Spektakliai“, skyrius „Grožio konkursas,1969 m.“</ref> Dolly – Džerio Hermano miuzikle „Hello, Dolly“, Kabato – [[Gija Kančelis|Gijos Kančelio]] muzikinėje komedijoje „Piršlės išdaigos“. Iš viso per darbo teatre laikotarpį sukurta virš 60 pagrindinių vaidmenų.<ref>Daina Klimauskaitė. Džiovana, Dolly, Hanna ir kitos/ Teatras, ''Kauno Diena'', šeštadienis, 1995 m. birželio 3 d., Nr. 129 (145416)</ref> Filomena Viržonytė įdainavo nemaža dainų radijuje, dalyvavo [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|teatro]] estradiniame ansamblyje „Myliu-nemyliu“. == Nuorodos == *[[Sąrašas:Filomenos Viržonytės (Domeikienės) sukurtų vaidmenų sąrašas|Filomenos Viržonytės (Domeikienės) sukurtų vaidmenų sąrašas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Viržonytė, Filomena}} [[Kategorija:Lietuvos operos dainininkai]] [[Kategorija:Mecosopranai]] 24uqjynyq5l66n9dlwlulgx2y2w8u0c 104 578855 7957586 6683309 2026-11-04T18:39:32Z ~2026-58565-55 227490 7957586 wikitext text/x-wiki Šiame puslapyje pateiktas [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybinio muzikinio teatro]] solistės [[Filomena Viržonytė|Filomenos Viržonytės]] sukurtų vaidmenų sąrašas.<ref name="SARAŠAS">Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklių chronologinis sąrašas, ribos 1941-2021, 28 p., sudarytoja Lina Stankevičiūtė. Kauno Muzikinio Teatro Archyvas, 2021 09 01</ref><ref name="KVMT80">Daina Klimauskaitė. „Kauno valstybinis muzikinis teatras“. Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kaunas, „Šviesa“, red. R. Paterbianiėnė, 1980, 81 p.</ref><ref>Aldona Ragauskaitė. „Dešimtmečiai, brandinę talentą“/Teatras, Literatūros ir meno puslapiai, 'Kauno tiesa', 1985 m. birželio 9 d., Nr. 21 (932).</ref><ref>Daina Klimauskaitė. „Džiovana, Dolly, Hanna ir kitos“/ Teatras, 'Kauno Diena', šeštadienis, 1995 m. birželio 3 d., Nr. 129 (145416)</ref><ref>Lina Stankevičiūtė. „Mykolas Rekys“. Kauno valstybinis muzikinis teatras. UAB Arx Baltica, Kaunas, 2009, 24 p.</ref><ref>Leono Stanevičiaus vaidmenų sąrašas, Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro Archyvas, byla „Stanevičius Leonas“</ref> ==Sukurti vaidmenys== {|class="wikitable sortable" |- bgcolor="#cccccc" ! Eil.Nr. ! Vaidmuo ! Kompozitorius ! Žanras ! Spektaklio pavadinimas ! Metai ! Režisierius ! Dirigentas ! Dailininkas ! Choreografas ! Šaltinis |- | 1||Mergelė ||[[Šarlis Guno]] ||opera||„Faustas“||1955 || [[Rostislavas Andrejevas]]||[[Juozas Indra]]||[[Mykolas Labuckas]]|| L Kindzelovskis||<ref name="ZUZANA"></ref><ref>Žaneta Skersytė, „Fausto“ belaukiant: drama virtusi operomis, ELTA, 2020-12-07, www.elta.lt [https://www.elta.lt/api/v1/pressreleases/208258]</ref> |- |- | 2||Pažas||[[Džiuzepė Verdis]] ||keturių veiksmų opera|| „Rigoletas“|| 1956 TEATRE 1964|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Algimantas Kalinauskas]]|| [[Mykolas Labuckas]]|| Vaclovas Germavičius||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 3 || Dvarininko duktė||Josifas Kovneris ({{ru|Ковнер, Иосиф Наумович}}) ir [[Aleksandras Puškinas]] || keturių veiksmų muzikinė komedija|| „Akulina“||1956|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]]||Laima Kirlytė|| T Obrazcova||<ref name="ZUZANA">Zuzana Masiulevičiūtė, Kūrybos ir bylų apyrašas Nr1, Fondas Nr 461. Chronologinės ribos 1944-2003 metai. Lietuvos literatūros ir meno archyvas</ref> |- |- | 4|| Varenka|| [[Dmitrijus Kabalevskis]]|| trijų veiksmų operetė ||„Pavasaris dainuoja“||1958|| [[Rostislavas Andrejevas]]||[[Stepas Graužinis]]|| [[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]]||Jurijus Jastrebovas||<ref name="ZUZANA"></ref><ref name="DAUKSA">Danelija Ūsaitė-Vanagienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, www.kedainiai.rvb.lt [https://www.kedainiai.rvb.lt/danelija-usaite-vanagiene/]</ref> |- |- | 5||Kambarinė||Edgaras Aras, Leo Normetas ({{et|Edgar Arro, Leo Normet}})|| muzikinė komedija||„Rumu Juris“ ({{et|Rummu Juri}})||1957||Udo Veljaotsas ({{et|Udo Väljaots}})||[[Stepas Graužinis]]||Laima Kirlytė|| Udo Veljaotsas | |- |- | 6|| Piemenaitė|| [[Vitolis Baumilas]]|| opera||„Paskenduolė“||1958||[[Henrikas Vancevičius ]]||[[Juozas Indra]]||F Navickas||[[Vytautas Čeprackas]] | |- |- | 7 || Pardavėja||[[Modestas Musorgskis]] ||opera|| „Soročincų mugė“|| 1958||[[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]]|| T Obrazcova|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 8 ||Mergelė ||[[Piotras Čaikovskis]]||opera ||„[[Eugenijus Oneginas]]“||1958 ||[[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]] ir [[Juozas Indra]]||Nikolajus Zelinskis ({{rus|Николай Зелинский}})||V Germanavičius||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 9 || Pikolo||[[Imre Kálmán|Imrė Kalmanas]]||trijų veiksmų operetė||„Silva“||1959 ||[[Rostislavas Andrejevas]]||[[Stepas Graužinis]] ir [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]||Jurijus Jastrebovas||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 10 || Korespondentė||[[Benjaminas Gorbulskis]] ||satyrinė keturių veiksmų opera||„Frank Kruk“||1959||[[Vytautas Grivickas]]|| [[Juozas Indra]]||[[Juozas Jankus]]||Jurijus Jastrebovas||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 11 || Mergaitė||[[Žoržas Bizė]] ||keturių veiksmų opera|| „Karmen“|| 1960 || [[Regina Senkutė]] ||[[Juozas Indra]]||Laima Kirlytė||T Obrazcova||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 12 || Manekenė||[[Benjaminas Gorbulskis]]|| operetė ||„Meilė ir skarda“||1960||[[Rostislavas Andrejevas]]||[[Stepas Graužinis]] ir [[Juozas Indra]]|| [[Janina Malinauskaitė]]|| Jurijus Jastrebovas||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 13|| Mergaitė|| [[Borisas Kerveris]] ({{et|Boris Kõrver}}) ||trijų veiksmų operetė ||„Tiktai svaja“||1961|| Epas Kaidu ({{et|Epp Kaidu}})||[[Juozas Indra]]||[[Mykolas Labuckas]]||Jurijus Jastrebovas||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 14 ||Baro šokėja Keit||Anatolijus Novikovas ({{ru|Новиков Анатолий Григорьевич}})||trijų veiksmų operetė||„Kamila“||1965|| [[Rostislavas Andrejevas]]||[[Juozas Indra]]||[[Mykolas Labuckas]]|| J Gudavičius||<ref name="ZUZANA"></ref><ref name="STANEVICIUS"></ref> |- |- | 15 || Zuzė|| L Salinas||trijų veiksmų vodevilis||„Damos ir husarai“||1963 ||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stepas Graužinis]]||[[Mykolas Labuckas]]||Jurijus Jastrebovas||<ref name="ZUZANA"></ref><ref name="STANEVICIUS">Leonas Stanevičius, Kūrybos ir bylų apyrašas Nr1, Fondas Nr 387. Chronologinės ribos 1944-1973 metai. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, www.archivesofculture.com[https://archivesofculture.com/doclib/o1emc3unpv7aqd385x5tgjy5fkqw64am].</ref> |- |- | 16||Vergė||[[Žakas Ofenbachas]]||operetė||„Gražioji Elena“||1963||[[Rostislavas Andrejevas]]||[[Juozas Indra]]||[[Mykolas Labuckas]]||Bronius Kelbauskas||<ref name="RAndrejevas">Egidijus Mažintas, ”Lemtis tarė: Režisieriaus gyvenimo vainikas atsidurs po nurūkstančio sunkvežimio ratais…”. Lietuvos Muzikų sąjunga. 2007 Nr. 9–10 (356–357), www.muzikusajunga.lt [https://www.muzikusajunga.lt/zurnalas/muzikos-barai-276/lemtis-tare:-rezisieriaus-gyvenimo-vainikas-atsidurs-po-nurukstancio-sunkvezimio-ratais…].</ref> |- |- | 17 ||Baro dama||Jurijus Miliutinas ({{rus|Юрий Милютин}}) ||operetė ||„Čanitos pabučiavimas“||1964||[[Aldona Ragauskaitė]]|| [[Juozas Indra]] ir [[Stepas Graužinis]]|| [[Dalia Mataitienė|Dalia Kopustinskaitė-Mataitienė]]||Jurijus Jastrebovas||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 18 || Ingrida||[[Benjaminas Gorbulskis]]|| operetė||„Laikas pamilti“||1965||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Juozas Indra]]||[[Janina Malinauskaitė]]||Jurijus Jastrebovas||<ref name="RAGAUSKAITE">Irena Vanagienė, "Aldona Ragauskaitė", Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt[https://www.vle.lt/Straipsnis/Aldona-RagauskaiteKuliukiene-77913]</ref> |- |- | 19 ||Kambarinė||Frederikas Levė ({{vok|Frederick Loewe}})||operetė|| „Mano puikioji ledi“||1965||[[Rostislavas Andrejevas]]|| Mindaugas Tamošiūnas ir Juozas Kučiauskas||Igoris Ivanovas||J Gudavičius||<ref name="RAndrejevas"></ref><ref name="LStank">Lina Stankevičiūtė, "Į kauną sugrįžta "Mano puikioji Ledi", 2020 rugpjūčio 24d.,www.15min.lt [https://www.15min.lt/kultura/naujiena/teatras/i-kauna-sugrizta-mano-puikioji-ledi-283-1365798?]</ref> |- |- | 20 || Džiovana||Gornis Krameris ({{it|Gorni Kramer}}) ||trijų veiksmų operetė||„Sekmadienis Romoje“||1966||Borisas Brušteinas ({{rus|Бруштейн Борис Матвеевич}})||[[Stanislovas Čepinskis]]||[[Mykolas Labuckas]]||V Kindzilovskis||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 21||Lėja||Borisas Kiorveris ({{et|Boris Kõrver}})||operetė||„Ko pageidaujate?“||1966||[[Aldona Ragauskaitė]]||Raimundas Vaitkus||[[Mykolas Labuckas]]||V Kindzilovskis||<ref>Kazys Jasinskas, „Boris Kõrver“, Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/boris-korver/]</ref> |- |- | 22 ||Slaugė||[[Benjaminas Gorbulskis]]||operečių triptikas ||„Trys vakarai“, II novelė ”Akademikas”||1967||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stanislovas Čepinskis]] ir Raimundas Vaitkus||[[Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė]]||B Sičkinas||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 23 ||Bjanka||Kolis Porteris ({{en|Cole Porter}})||miuziklas||„Bučiuok mane Keit“||1968 ||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stanislovas Čepinskis]]||[[Mykolas Labuckas]]||Česlovas Žebrauskas||<ref name="RAGAUSKAITE"></ref> |- |- | 24 ||Šokėja Pepi||[[Johanas Štrausas]]||trijų veiksmų operetė||„Vienos kraujas“||1968||Paulis Miagis ({{et|Paul Mägi}})||[[Stasys Domarkas]] ir Juozas Kučiauskas||Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}}), asistentė Elona Šiugždinytė|| Heinas Asalas ({{et|Heino Asalu}})||<ref name="ZUZANA"></ref><ref name="KVMT">Daina Klimauskaitė, „Kauno valstybinis muzikinis teatras“, Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kaunas, „Šviesa“, red. R Paterbianiėnė, 1980, 81 p.</ref> |- |- | 25 ||Galia||[[Aleksandras Doluchanianas]] ({{ru|Алекса́ндр Па́влович Долуханя́н}})||dviejų dalių muzikinė komedija ||„[[Grožio konkursas (operetė)|Grožio konkursas]]“||1969|| [[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stanislovas Čepinskis]]||[[Viktorija Gatavynaitė]]||Česlovas Žebrauskas|| <ref>Operetės „Grožio konkursas“ programa, Kauno Valstybinio Muzikinio teatro archyvas, byla „Spektakliai“, skyrius „Grožio konkursas,1969 m.“</ref> |- |- | 26 ||Sesilė Kerdy||Gerdas Načinskis ({{de|Gerd Natschinski}})||miuziklas||„Mano draugas Bamberis“||1969||Elona Šiugždinytė||[[Stanislovas Čepinskis]]||[[Mykolas Labuckas]]|| V Margolinas|| |- |- | 27 || Polina||Benjaminas Basneris ({{ru|Ба́снер, Вениами́н Ефи́мович}})||muzikinė komedija||„Šiaurės žvaigždė“||1969||Elona Šiugždinytė||Juozas Kučiauskas||Nataša Chrenikova||Česlovas Žebrauskas|| |- |- | 28 ||Dona Inesa||[[Benjaminas Gorbulskis]]||operetė|| „Don Žuanas arba meilė geometrijai“||1969||[[Vlada Mikštaitė]]||Juozas Kučiauskas TEATRE STASYS DOMARKAS||Vitalijus Mazūras||V Margolinas||<ref name="ZUZANA"></ref> <ref name="MIKSTAITE"></ref> |- |- | 29 ||Hana Glavari||[[Francas Leharas]]||operetė||„Linksmoji našlė“||1970||Paulis Miagis ({{et|Paul Mägi}})||Juozas Kučiauskas|| Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}})||Heinas Asalas ({{et|Heino Asalu}})|| |- |- | 30 || Mis Pinkerton||[[Džakomas Pučinis]]|| opera||„[[Madam Baterflai]]“||1970||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stanislovas Čepinskis]]|| [[Liudas Truikys]]||TEATRE NĖRA||<ref name="RAGAUSKAITE"></ref><ref name="CEPINSKIS">Mirė Kauno muzikinio teatro dirigentas Stanislovas Čepinskis, 2014-08-07, www.alfa.lt [https://www.alfa.lt/straipsnis/523703/mire-kauno-muzikinio-teatro-dirigentas-stanislovas-cepinskis]</ref> |- |- | 31||Inesa ir dama||Karlas Celeris ({{de|Carl Zeller}}) ||trijų veiksmų operetė||„Paukščių pardavėjas“||1970||Nijolė Krotkutė||Juozas Kučiauskas||[[Mykolas Labuckas]]||V Margolinas||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 32||Moteris||[[Antanas Rekašius]]||opera-oratorija ||„Šviesos baladė“||1970||[[Vlada Mikštaitė]]|| [[Stasys Domarkas]]||E Gūzas||Alfredas Kondratavičius||<ref name="KVMT80"></ref><ref name="MIKSTAITE"></ref> |- |- | 33||Doli||Džeris Hermanas ({{en|Jerry Herman}})||miuziklas||„Hello, Doly“||1971||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stasys Domarkas]]||[[Viktorija Gatavynaitė]]||Alfredas Kondratavičius||<ref name="KVMT80"></ref> <ref>„Karaliaus ložė“, programa. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1971 m. (KVMT archyvas, Segtuvas „Karaliaus ložė“) </ref> |- |- | 34|| Karalienė||Tadeušas Dobžanskis ({{pl|Tadeusz Dobrzanski}})||operetė/programoje miuziklas?||„Karaliaus ložė“||1971||[[Vlada Mikštaitė]]||[[Stanislovas Čepinskis]] ir Juozas (Icikas) Idzelis PATIKRINTI REF|| [[Viktorija Gatavynaitė]]|| V Margolinas||<ref name="KVMT80"></ref><ref>„Karaliaus ložė“, programa. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1971 m. (KVMT archyvas, Segtuvas „Karaliaus ložė“ </ref> |- | 35|| Tarnaitė Daša,||Andrėjus Ešpajus ({{ru|Андрей Эшпай}})||dviejų veiksmų muzikinė komedija||„Dėmesio, filmuojam“||1972 ||Vitalijus Fialkovskis ({{ru|Фиалковский, Виталий Семенович}})|| Juozas (Icikas) Idzelis ir [[Stanislovas Čepinskis]]||Michailas Percovas||||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 36||Skaisčiaveidė fėja||[[Antoninas Dvoržakas]]||opera|| „Undinė“||1972||[[Vlada Mikštaitė]]||Juozas (Icikas) Idzelis||[[Muodris Tenisonas]] {{lv|Modris Tenisons}}||Alfredas Kondratavičius|| ||<ref name="KVMT80"></ref><ref name="MIKSTAITE">Tamara Vainauskienė, „Vlada Mikštaitė“, Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 119 psl., www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/vlada-mikstaite/]</ref> |- |- | 37|| Undinė, laumė ir mergelė||[[Antanas Belazaras]]||opera||„Kupriukas muzikantas“||1973||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stasys Domarkas]]||[[Viktorija Gatavynaitė]]|| Alfredas Kondratavičius||<ref name="KVMT80"></ref><ref name="RAGAUSKAITE"></ref><ref name="DOMARKAS">Vaclovas Juodpusis, Valentina Žigienė, „Stasys Domarkas", T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 62 psl. [https://www.vle.lt/straipsnis/stasys-domarkas/]</ref> |- |- | 38|| Emi||Frankas Leseris ({{en|Frank Loesser}})||miuziklas||„Kur Čarlis?“||1973 ||V Makarovas||Ramūnas Tilvikas||O Orevinas|| Alfredas Kondratavičius||<ref name="KVMT80"></ref> |- |- | 39|| Ida||[[Johanas Štrausas]]||operetė||„Šikšnosparnis“||1973||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stasys Domarkas]]||Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}})|| Alfredas Kondratavičius||<ref name="KVMT80"></ref><ref name="RAGAUSKAITE"></ref><ref name="DOMARKAS"></ref> |- |- | 40||Raka||Paulis Abrahamas ({{hu|Paul Abraham}})||operetė||„Havajų gėlė“ ||1973||S Čaikauskas||[[Stanislovas Čepinskis]]||[[Mykolas Labuckas]]||N Margolinas|| |- |- | 41||Poli Smith||Fredrikas Flotovas ({{de|Friedrich van Flotov}})||komiška opera||„Marta“||1974||[[Vlada Mikštaitė]]|| [[Stanislovas Čepinskis]] ir Juozas (Icikas) Idzelis||[[Vikrotija Gatavynaitė]]||Alfredas Kondratavičius|| <ref name="KVMT80"></ref><ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 42||Žaneta||Robertas Planketas ({{fr|Jean Robert Planquette}})||operetė||„Kornevilio varpai“||1975|| E Pasynkovas||[[Stasys Domarkas]]|| Iryna Birulia|| G Zamiuelis||<ref name="KVMT80"></ref> |- |- | 43|| Mergina||Anatolijus Novikovas ({{ru|Новиков Анатолий Григорьевич}})||muzikinė komedija||„Vasiljus Tiorkinas“ ||1975||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stanislovas Čepinskis]]||G Klinčius|| Alfredas Kondratavičius|| <ref name="KVMT80"></ref><ref name="CEPINSKIS"></ref> |- |- | 44||Lilė|| V Lebedevas||muzikinė novelė||„Svajonių tiltas“||1975||V Makarovas||[[Stasys Domarkas]]|| G Sotnikovas||Irena Ribačiauskaitė|| <ref name="KVMT80"></ref><ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 45||Mirabela||[[Johanas Štrausas]]|| operetė||„Čigonų baronas“||1976||Tilo Grosė (VDR)|| [[Stasys Domarkas]]||Francas Vilhelmas (Nordhauseno teatras, VDR)|| Irena Ribačiauskaitė||<ref name="KVMT80"></ref> |- |- | 46||Duniaša||Eugenijus Ptičkinas ({{ru|Евге́ний Никола́евич Пти́чкин}})||muzikinė komedija||„Bobų maištas“||1977||Viktoras Buturlinas|| [[Stanislovas Čepinskis]]||Liudmila Kronceva ir Viktoras Kroncevas||Vasilkovas||<ref name="KVMT80"></ref><ref name="CEPINSKIS"></ref> |- |- | 47||Kunigaikštienė Cecilija Veilersheim ||[[Imrė Kalmanas]]||operetė||„Silva“||1978||Rimantas Vaitkevičius|| [[Stanislovas Čepinskis]]||[[Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė]]|| Irena Ribačiauskaitė||<ref name="KVMT80"></ref><ref name="CEPINSKIS"></ref> |- |- | 49||Ruda katė||Eduardas Chagagortianas ({{ru|Эдуа́рд Ара́мович Хагагортя́н}}, {{hy|Էդուարդ Արամի Խաղագործյան}})||opera vaikams||„Ausinė kepurė“||1978||Rimantas Vaitkevičius||[[Stanislovas Čepinskis]] ||Giedrė Riškutė||A Žebrauskas||<ref name="KVMT80"></ref> |- |- | 50||Čigonė||Markas Karminskis ({{uk|Марк Веніамінович Кармінський}})||operetė vaikams||„Robinas Hudas“||1978|| Nijolė Krotkutė||Juozas (Icikas) Idzelis|| M Percovas ir S Siuzkevič (Ziuzkievič)PATIKSLINTI||Irena Ribačiauskaitė||<ref name="KVMT80"></ref> |- |- | 51|| Medžė Džekson||Vadimas Iljinas ir Vladlenas Lukašovas ({{ru|Вадим Ильин и Владлен Лукашов}})||muzikinė komedija||„Kaip susigrąžinti vyrą“||1979||Viktoras Buturlinas||[[Stasys Domarkas]]||Liudmila Kronceva ir Viktoras Kroncevas||Eligijus Bukaitis||<ref name="KVMT80"></ref> |- |- | 52|| Dama gvardietė||[[Johanas Štrausas]]||trijų veiksmų operetė|| „Linksmasis karas“||1979 ||[[Aldona Ragauskaitė]] o p teatro Gintas Žilys PATIKSLINTI||[[Stanislovas Čepinskis]] ||[[Rimtautas Gibavičius]] ir D Jurginienė|| Irena Ribačiauskaitė||<ref name="KVMT80"></ref><ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 53|| Mis Krumholtz||Frankas Leseris||muzikinė komedija|| „Kaip daryti karjerą“|| 1980||Gintas Žilys||[[Ramūnas Tilvikas]]||E Glūzas||D Tchorževskis|| |- |- | 54||Nencė||Bendžaminas Britenas ({{en|Benjamin Britten}})||komiška opera||„Albertas Heringas“||1981|| Rimantas Vaitkevičius|| [[Stanislovas Čepinskis]]||Algimantas Kariniauskas ir Giedrė Riškutė||||<ref name="CEPINSKIS"></ref> |- |- | 55||Kabato||[[Gija Kančelis]] ({{ge|გია ყანჩელი}})|| muzikinė komedija||„Piršlės išdaigos“||1982 ||Valius Staknys|| [[Stanislovas Čepinskis]] ir Ksaveras Plančiūnas||Giedrė Riškutė|| Givis Odikadze||<ref name="staknys">Vidutis Bakas, "Valius Staknys", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/valius-staknys]/</ref> <ref name="Riškutė"></ref><ref name="Piršlės išdaigos">Daina Klimauskaitė. „Kauno valstybinis muzikinis teatras“. Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kauno valstybinis muzikinis teatras 1980–1985, „Požėlos“ spaustuvė, Kaunas, 1984, 16 p.</ref> |- |- | 56 ||Anina ||[[Džiuzepė Verdis]]||opera||„[[Traviata]]“||1984||[[Aldona Ragauskaitė]]||[[Stasys Domarkas]]||[[Liudas Truikys]]|| Irena Ribačiauskaitė||<ref name="RAGAUSKAITE"></ref> |- |- | 57|| Mergina kvartete||[[Imrė Kalmanas]] ||operetė||„Grafaitė Marica“||19??||Valius Staknys||[[Stasys Domarkas]]||Eldaras Renteris ({{et|Eldor Renter}})||Enas Surve ir Jadvyga Šalnaitė|| |- |- | 58|| Staška||Igoris Bazlikas ({{cs|Igor Bázlik}}) ||muzikinė komedija||„Pilnas kapšas pinigų“||1984||Rimantas Vaitkevičius||[[Stanislovas Čepinskis]]||Algimantas Kariniauskas||Jurijus Jastrebovas|| |- |- | 59||Lena Ostapčiuk||Oskaras Felcmanas ({{ru|Оска́р Бори́сович Фе́льцман}})||muzikinė komedija||„Seni namai“ TEATRE SENIEJI ||1985||Gintas Žilys||Antanas Kevišas||Giedrė Riškutė||Česlovas Žebrauskas|| |- | 60|| Kokozova||[[Francas Leharas]]||operetė||„Grafas Liuksemburgas“||1985||Valius Staknys||[[Stasys Domarkas]] ir Antanas Kevišas||Giedrė Riškutė||E Smirnovas||<ref name="staknys">Vidutis Bakas, "Valius Staknys", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/valius-staknys]/</ref><ref name="Riškutė"> Kotryna Ieva Kariniauskaitė, "Giedrė Riškutė", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/giedre-riskute/]</ref><ref>Ingrida Daunoravičiūtė. Grafas Liuksemburgas. 7 meno dienos, 2002-12-06, Nr. 546,www.7md.lt [https://www.7md.lt/archyvas.php?leid_id=546&str_id=666]</ref> |- |- | 61||Misis Higins||Frederikas Lėvė ({{vok|Frederick Loewe}})||operetė||„Mano puikioji Ledi“||1986 ||Semionas Šteinas ||[[Stasys Domarkas]]|| A Morozovas||V Butrimovičius||<ref name="DOMARKAS"></ref> |- |- | 62|| Ana ||[[Johanas Štrausas]]||operetė||„Vienos kraujas“||1985||[[Aldona Ragauskaitė]]||TEATRE NERA|||| |<ref>Gražina Dainauskaitė, "Vienos kraujas": nauja atlikėjų karta, Kauno Diena, 2017 01 27, kauno.diena.lt [https://m.kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/vienos-kraujas-nauja-atlikeju-karta-794142]</ref> |- |- | 63||Pamela||Karlas Menotis ({{it|Gian Carlo Menotti}})||opera vaikams||„Gelbėkit – Globuliečiai“||1986|| Rimantas Vaitkevičius||[[Stasys Domarkas]]||Giedrė Riškutė||Jurijus Smoryginas||<ref>Beata Baublinskienė, "Jonas Rimantas Vaitkevičius. Neišmylėta meilė teatrui", Bernardinai, 2015 05 13, www.bernardinai.lt [https://www.bernardinai.lt/2015-05-13-jonas-rimantas-vaitkevicius-neismyleta-meile-teatrui/]</ref><ref name="Riškutė"></ref> |- |- | 64||Norma||Georgijus Cabadze ({{ge|გიორგი (გოგი) გაბრიელის ძე ცაბაძე}})||tragikomedija||„Mano pamišėlis brolis“||1987||Semionas Šteinas|| [[Stasys Domarkas]]||Janina Malinauskaitė|| Alfredas Kondratavičius|| |- |- | 65||Cecilia Kudenštein||[[Imrė Kalmanas]]||operetė||„Grafaitė Marica“|| 1984||Valius Staknys|| [[Stasys Domarkas]]|| Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}})||Enas Survė ir Jadvyga Šalnaitė|| |- | 66||Žiogas||[[Viktoras Kuprevičius]] ||opera-baletas vaikams||„Žiogas ir skruzdės“|| 1989||[[Vytautas Grivickas]]|| [[Julius Geniušas]]||Giedrė Riškutė||[[Vytautas Grivickas]]|| |- |- | 67||Proskovja ||[[Francas Leharas]] ||operetė||„Linksmoji našlė“|| 1988||Valius Staknys||Enas Kivilis ({{et|Eno Kivils}})||Giedrė Riškutė||Alfredas Kondratavičius||<ref>DELFI, 2008 m. balandžio 1 d. Kauno muzikiniame teatre - operetės „Linksmoji našlė“ premjera. www.delfi.lt [https://www.delfi.lt/kultura/naujienos/kauno-muzikiniame-teatre-operetes-linksmoji-nasle-premjera.d?id=16521739]</ref> |- |- | 68|| || || Estradinis koncertas||„Myli-nemyli“||1964||[[Stanislovas Rubinovas]]||D Dvormanas || Viktorija Gatavynaitė||Levas Kindzilovskis|| |- |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Viržonytė}} [[Kategorija:Vaidmenų sąrašai]] t7ke03ptibly5i57glkzl9j0s01k66u 104 578910 7957589 6740158 2026-11-04T19:00:03Z ~2026-58565-55 227490 7957589 wikitext text/x-wiki Šiame puslapyje pateiktas [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybinio muzikinio teatro]] solisto [[Aloyzas Domeika|Aloyzo Domeikos]] sukurtų vaidmenų sąrašas.<ref name="KVMT">Daina Klimauskaitė, „Kauno valstybinis muzikinis teatras“, Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kaunas, „Šviesa“, red. R. Paterbianiėnė, 1980, 81 p.</ref><ref name="BLAZYS">Vytautas Blažys, „Kauno valstybinis muzikinis teatras“, Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kauno valstybinis muzikinis teatras, „Požėlos“ spaustuvė, Kaunas, 1979, 32 p.</ref><ref>Lina Stankevičiūtė, „Mykolas Rekys“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, UAB Arx Baltica, Kaunas, 2009, 24 p.</ref><ref>STANISLOVAS RUBINOVAS (REŽISIERIUS 1930–2013), www. kamane.lt [https://kamane.lt/Kurejai/Isejusiems-atminti/Stanislovas-Rubinovas-rezisierius-1930-2013]</ref> == Sukurti vaidmenys == {|class="wikitable sortable" |- bgcolor="#cccccc" ! Eil.Nr. ! Vaidmuo ! Kompozitorius ! Žanras ! Spektaklio pavadinimas ! Metai ! Režisierius ! Dirigentas ! Dailininkas ! Choreografas ! Šaltinis |- | 1 || Aleksėjus || Josifas Kovneris ({{ru|Ковнер, Иосиф Наумович}}) ir [[Aleksandras Puškinas]] ||keturių veiksmų muzikinė komedija ||„Akulina“ ||1956 || [[Rostislavas Andrejevas]] || [[Stepas Graužinis]] || Laima Kirlytė||T Obrazcova ||<ref name="ZUZANA">Zuzana Masiulevičiūtė, Kūrybos ir bylų apyrašas Nr 1, Fondas Nr 461. Chronologinės ribos 1944-2003 metai. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, www.archivesofculture.com [https://archivesofculture.com/doclib/gilbqazyu6c1dkbw9uw6myhf5zg44b14].</ref> |- |- | 2 || Askeras || Uzeiras Chadžibekovas ({{az|Üzeyir bəy Əbdülhüseyn oğlu Hacıbəyli}}) || muzikinė komedija || „Aršin-mal-alan“ || 1956 || Zenonas Kuprevičius || [[Stepas Graužinis]] || Regina Songailaitė -Balčikonienė ir [[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]] ||L Čichladzė || <ref name="ZUZANA"></ref><ref name="DAUKSA">Danelija Ūsaitė-Vanagienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, www.kedainiai.rvb.lt [https://www.kedainiai.rvb.lt/danelija-usaite-vanagiene/]</ref><ref>Aloyzas Domeika, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, www.lnb.libis.lt [https://nbdb.libis.lt/simpleSearch.do?pageSize=1&order=true&BI001=C1B0001749433]</ref> |- |- | 2 || Nandas|| Eženas d´Alberas ({{pranc|Eugen Francis Charles d’Albert}})|| opera || „Slėnis“ („Pakalnė“)|| 1956 || || || Algimantas Kalinauskas|| TEATRE NĖRA|| <ref>Arvydas Karaška, "Algimantas Kalinauskas", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-kalinauskas]</ref> |- |- | 3 || Jurka|| [[Dmitrijus Kabalevskis]]|| trijų veiksmų operetė|| „Pavasaris dainuoja“|| 1958 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]]|| [[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]]||Jurijus Jastrebovas || <ref name="ZUZANA"></ref><ref name="DAUKSA"></ref> |- |- | 4 || Kurtas|| Edgaras Aras ir Leo Normetas ({{et|Edgar Arro, Leo Normet}})|| muzikinė komedija|| „Rumu Juris“ ({{et|Rummu Juri}})||1957|| Udo Veljaotsas ({{et|Udo Väljaots}})||[[Stepas Graužinis]] || Laima Kirlytė||Udo Veljaotsas || |- |- | 5 || Kaikariokas|| [[Vitolis Baumilas]]|| opera|| „[[Paskenduolė]]“|| 1958||[[Henrikas Vancevičius]] ||[[Juozas Indra]] ||F Navickas ||Vytautas Čeprackas|| |- |- | 6 || Lenskis|| [[Piotras Čaikovskis]]|| opera|| „[[Eugenijus Oneginas]]“|| 1958|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]] ir [[Juozas Indra]]|| Nikolajus Zelinskis ({{rus|Николай Зелинский}})||V Germanavičius|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 7 || Popovičius|| [[Modestas Musorgskis]]|| opera|| „Soročincų mugė“|| 1958 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]]||T Obrazcova || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 8 || Leopoldas|| [[Imre Kálmán|Imrė Kalmanas]]|| operetė|| „Silva“|| 1959 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]] ir [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]|| Julius Jastrebovas|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 9 || Pastorius ir vokietis Dūda|| [[Benjaminas Gorbulskis]]|| satyrinė opera|| „Frank Kruk“|| 1959 || [[Vytautas Grivickis]]|| [[Juozas Indra]]|| Juozas Jankus|| Julius Jastrebovas|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 10 || Gabrielius|| [[Džiuzepė Verdis]]|| opera|| „Simonas Bokanegras“|| 1960 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]|| || <ref>„Simonas Bokanegras“. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Simonas Bokanegra: 3 v., 5 pav. opera. Kauno valstybinis muzikinis teatras: [programa ir trumpas turinys]. Vilnius, 1961. [4 p.]. LTMK muziejaus fondai. [http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=6542061929B211E3BB61746164617373&inlanguage=lt]</ref><ref>„Simon Bokanegro lietuviškoje scenoje“, Kauno Tiesa, 1960 (Kauno muzikinio teatro archyvas)</ref> |- |- | 11 || Nadiras|| [[Žoržas Bizė]] || opera|| „Perlų ieškotojai“ („Perlų žvejai“)|| 1960|| [[Rostislavas Andrejevas]]||[[Juozas indra]] ||[[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]] || T Obrazcova ||<ref name="DAUKSA"></ref> <ref name="RAndrejevas">Egidijus Mažintas, ”Lemtis tarė: Režisieriaus gyvenimo vainikas atsidurs po nurūkstančio sunkvežimio ratais…”. Lietuvos Muzikų sąjunga. 2007 Nr. 9–10 (356–357), www.muzikusajunga.lt [https://www.muzikusajunga.lt/zurnalas/muzikos-barai-276/lemtis-tare:-rezisieriaus-gyvenimo-vainikas-atsidurs-po-nurukstancio-sunkvezimio-ratais…]</ref> |- |- | 12 || Andrejka|| Borisas Aleksandrovas ({{rus|Алекса́ндров, Бори́с Алекса́ндрович}})|| operetė|| „Vestuvės Malinovkoje“|| 1960 || [[Aldona Ragauskaitė]]|| [[Stepas Graužinis]] TEATRE: KĘSTUTIS IVAŠKEVIČIUS|| Albertas Stepanka|| Jurijus Jastrebovas|| <ref> T Tuckus, “Antrąkart atgimęs“, Kauno tiesa, 1960 11 06</ref> |- |- | 13 || Remendadas|| [[Žoržas Bizė]]|| keturių veiksmų opera|| „Karmen“|| 1960 || [[Rostislavas Andrejevas]]TEATRE REGINA SENKUTĖ|| [[Juozas Indra]]|| Laima Kirlytė|| T Obrazcova|| <ref name="RAndrejevas"></ref> |- |- | 14 || Algis|| [[Benjaminas Gorbulskis]]||operetė|| „Meilė ir skarda“|| 1960 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]] ir [[Stepas Graužinis]]|| Janina Malinauskaitė||Jurijus Jastrebovas || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 15 || Režisierius|| Nikas Dostal ({{de|Nico Dostal}})|| operetė|| „Klivija“|| 1960 ||[[Rostislavas Andrejevas]] ||[[Stepas Graužinis]]|| [[Mykolas Labuckas]]||Jurijus Jastrebovas|| |- |- | 16 || Alfredas|| [[Džiuzepė Verdis]]|| keturių veiksmų opera|| „[[Traviata]]“|| 1960 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]] ir V Biezumas TEATRE STEPAS GRAUZINIS|| Nikolajus Zelinskas({{rus|Николай Зелинский}})||Vaclovas Germanavičius || <ref name="Traviata">"Traviata (La Traviata)". Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo Biblioteka. Traviata: 4 veiksmų opera: (spektaklio programa). Kaunas, 1960. [3] p. Lituanistikos fondas. A26/960.senas.lnb.lt[http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=213CA41F203311E3BB61746164617373&inlanguage=lt]</ref> |- |- | 17 || Elgeta|| [[Borisas Kerveris]] ({{et|Boris Kõrver}})|| trijų veiksmų operetė|| „Tiktai svaja“|| 1961 || Epa Kaidu ({{et|Epp Kaidu}}, tikr. Leida Ird)|| [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]|| Jurijus Jastrebovas|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 18 || Kelneris|| Jurijus Miliutinas ({{rus|Юрий Милютин}})|| operetė|| „Čanitos pabučiavimas“|| 1961 || [[Aldona Ragauskaitė]] || [[Juozas Indra]] ir [[Stepas Graužinis]] || [[Dalia Mataitienė|Dalia Kopustinskaitė-Mataitienė]]|| Jurijus Jastrebovas|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 19 || Paris|| [[Žakas Ofenbachas]]|| operetė || „Gražioji Elena“|| 1963 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]] || [[Mykolas Labuckas]]|| Bronius Kelbauskas|| <ref name="RAndrejevas"></ref> |- |- | 20 || Antonas|| Vladimiras Ščerbačiovas ({{rus|Щербачёв, Владимир Владимирович}})|| muzikinė komedija || „Tabokinis kapitonas“|| 1963 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]] || [[Mykolas Labuckas]]|| J Gudavičius|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 21 || Hercogas|| [[Džiuzepė Verdis]]|| opera|| „Rigoletas“|| 1963|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]||E Drulė || <ref>"Rigoletas (Rigoletto)". Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. (Rigoletas: 4 v. opera. Programa. Kauno valstybinis muzikinis teatras. [Kaunas], 1966. [4 p.], LTMK muziejaus fondai. Programa). www.senas.lnb.lt [http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=917B7E5020F611E3BB61746164617373&inlanguage=lt].</ref> |- |- | 22 || Faustas|| [[Šarlis Guno]]|| opera|| „Faustas“|| 1964|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]||V Kindzilovskis|| <ref name="ZUZANA"></ref><ref>Žaneta Skersytė, „Fausto“ belaukiant: drama virtusi operomis, ELTA, 2020-12-07, www.elta.lt [https://www.elta.lt/api/v1/pressreleases/208258]</ref> |- |- | 23 || Princas|| [[Žakas Ofenbachas]]|| operetė|| „Mėlynbarzdis“|| 1964 || [[Aldona Ragauskaitė]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Dalia Mataitienė]]||G Sabaliauskaitė || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 24 || Fredis|| Frederikas Levė ({{vok|Frederick Loewe}})|| operetė|| „Mano puikioji ledi“|| 1965|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| Mindaugas Tamošiūnas ir Juozas Kučiauskas|| Igoris Ivanovas||J Gudavičius || <ref name="RAndrejevas"></ref> |- |- | 25 || Enriko|| [[Johanas Štrausas]]|| operetė ||„Venecijos naktis“|| 1965|| [[Aldona Ragauskaitė]]|| [[Margarita Dvarionaitė]] ir Juozas Kučiauskas|| Igoris Ivanovas|| J Gudavičius|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 26 || Jurka|| Arvidas Žilinskis ({{lv|Arvīds Žilinskis}})|| muzikinė komedija|| „Gintaro kranto vaikinai“|| 1966 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]]|| [[Mykolas Labuckas]]||V Kindzilovskis || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 27 || Alfredas|| [[Džiuzepė Verdis]]|| opera|| „[[Traviata]]“|| 1966|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Vytautas Viržonis]] ir [[Stasys Domarkas]]|| [[Liudas Truikys]]|| V Kindzilovskis|| <ref name="Traviata"></ref> |- |- | 28 || Algis|| [[Vitolis Baumilas]]|| opera|| „Rožės žydi raudonai“|| 1967|| Elona Šiugždinytė|| [[Margarita Dvarionaitė]] ir Juozas Kučiauskas||Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė || || |- |- | 29 || Žuanas|| Francas Supė ({{de|Franz von Suppé}})|| operetė|| „Donja Žuanita“|| 1967|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stanislovas Čepinskis]]|| Juozas Jankus||V Kindzilovskis || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 30 || Šubertas, Svindas|| [[Francas Šubertas]]|| operetė|| „Trijų mergelių namai“|| 1961||[[Rostislavas Andrejevas]] ||[[Stepas Graužinis]] || Laima Kirlytė|| Udas Veljaotsas ({{et|Udo Väljaots}}) || |- |- | 31 || Akademikas|| [[Benjaminas Gorbulskis]]|| operečių triptikas|| „Trys vakarai“: II novelė ”Akademikas”|| 1967|| [[Aldona Ragauskaitė]]|| [[Stanislovas Čepinskis]] ir Raimundas Vaitkus|| Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė||B Sičkinas || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 32 || Grafas Cėdlau|| [[Johanas Štrausas]]|| operetė|| „Vienos kraujas“|| 1968|| Paulis Miagis ({{et|Paul Mägi}})|| [[Stasys Domarkas]] ||Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}}) assist. Elona Šiugždinytė|| Heinas Asalas ({{et|Heino Asalu}})|| <ref name="KVMT"></ref> |- |- | 33 || Laimutis|| [[Jurgis Karnavičius]] || opera|| „Gražina“|| 1968|| [[Aldona Ragauskaitė]] TEATRE> STASYS DAUTARTAS || [[Stasys Domarkas]])||[[Liudas Truikys]]|||| <ref name="Ragauskaite">Irena Vanagienė. "Aldona Ragauskaitė-Kuliukienė", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt. [https://www.vle.lt/straipsnis/aldona-ragauskaite-kuliukiene/]</ref><ref>Vaclovas Juodpusis ir Valentina Žigienė, "Stasys Domarkas", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/stasys-domarkas/]</ref> |- |- | 34 || Tenorijus|| [[Benjaminas Gorbulskis]]|| operetė|| „Don Žuanas arba meilė geometrijai“|| 1969|| [[Vlada Mikštaitė]]|| [[Stasys Domarkas]] TEATRE JUOZAS KUČIAUSKAS|| [[Vitalijus Mazūras]]||V Margolinas||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 35 || Aldžeronas Mankri|| Gerdas Načinskis ({{de|Gerd Natschinski}})|| miuziklas|| „Mano draugas Bemberis“|| 1969||Elona Šiugždinytė||[[Stanislovas Čepinskis]]||[[Mykolas Labuckas]]||V Margolinas|| |- |- | 36 || Rudolfas|| [[Džakomas Pučinis]]|| opera ||„Bohema“|| 1970 TEATRE 1962 iki 1966|| [[Rostislavas Andrejevas]]||[[Juozas Indra]] || [[Mykolas Labuckas]]|| || |- |- | 37 || Pinkertonas || [[Džakomas Pučinis]] || opera || „Madam Batterfly“ || 1970 ||[[Aldona Ragauskaitė]] ||[[Stanislovas Čepinskis]] ||[[Liudas Truikys]] ||TEATRE YRA TIK N63/1959 || |- |- | 38 || Adamas || Karlas Celeris ({{de|Carl Zeller}}) || operetė || „Paukščių pardavėjas“ || 1970 || Nijolė Krotkutė || Juozas Kučauskas || [[Mykolas Labuckas]] ||V Margolinas ||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 39 || Baronas Cėta || [[Francas Leharas]] || operetė ||„Linksmoji našlė“ || 1970 || Paulis Miagis ({{et|Paul Mägi}}) || Juozas Kučiauskas || Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}}) || Heinas Asalas ({{et|Heino Asalu}})|| |- |- | 40 || Princas || [[Antoninas Dvoržakas]] || opera || „Undinė“ || 1972 ||[[Vlada Mikštaitė]] || Juozas (Icikas) Idzelis|| Modris Tenisonas||Alfredas Kondratavičius || |- |- | 41 || Alfredas || [[Johanas Štrausas]] || operetė || „Šikšnosparnis“ || 1973 || [[Aldona Ragauskaitė]] || [[Stasys Domarkas]] || Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}}) ||Alfredas Kondratavičius ||<ref name="KVMT"></ref> |- |- | 42 || Bekas || Aleksandras Kolkeris ({{rus|Ко́лкер, Алекса́ндр Нау́мович}}) || miuziklas || „Lošimas“ || 1974 || Georgijus Ansimovas ({{rus|Ансимов, Георгий Павлович}}) || [[Stasys Domarkas]] || M Sokolova || Alfredas Kondratavičius||<ref name="KVMT"></ref> |- |- | 43 || Grenišė || Robertas Planketas ({{pranc|Jean Robert Planquette}}) || operetė || „Kornevilio varpai“ || 1975 || E Pesynkovas || [[Stasys Domarkas]] || Iryna Birulia ||G Samiuelis ||<ref name="KVMT"></ref><ref>Vytautas Mažeika, "Vaisingas kūrybinis bendradarbiavimas", Teatras, 1975, N. 4, p. 37-39 (KVMT archyvas, Segtuvas "Vitoldas Christauskas")</ref> |- |- | 44 || Anri || [[Imre Kálmán|Imrė Kalmanas]] || operetė || „Monmartro žibuoklė“ || 1975 || [[Aldona Ragauskaitė]]||Juozas (Icikas) Idzelis ||[[Viktorija Gatavynaitė]] || A Žebrauskas|| |- |- | 45 || Krizas || [[Algimantas Bražinskas]] || miuziklas || „[[Pagramančio šnekučiai (miuziklas)|Pagramančio šnekučiai]]“ || 1976 || [[Rimantas Vaitkevičius]] || [[Stasys Domarkas]] || [[Viktorija Gatavynaitė]] || Alfradas Kondratavičius||<ref>„Pagramančio šnekučiai“, Programa, „Giedros spaustuvė“, KVMT archyvas, Segtuvas „Pagramančio šnekučiai“</ref><ref name="Pagramančio šnekučiai"> Pakvietė „Pagramančio šnekučiai“, Komjaunimo tiesa, 1976 04 14/N 74.</ref> |- |- | 46 || Barinkajus || [[Johanas Štrausas]] || operetė || „Čigonų baronas“ || 1976 || Titas Grosė ||[[Stasys Domarkas]] ||Fricas Vilhelmas (Nordhauseno teatras, Voikietija) ||Irena Ribačiauskaitė||<ref name="KVMT"></ref><ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 47 || Don Pedras || Grigorijus Gobernikas ({{rus|Гоберник, Григорий Яковлевич}}) || operetė || „Meile nežaidžiama“ || 1976 || Gintas Žilys||[[Stasys Domarkas]] ||Rimtautas Gibavičius || Eligijus Bukaitis|| |- |- | 48 || Grafas Almaviva || [[Džoakinas Rosinis]] || opera || „Sevilijos kirpėjas“ || 1976 || [[Aldona Ragauskaitė]] ||[[Stanislovas Čepinskis]] ||[[Viktorija Gatavynaitė]] || Alfredas Kondratavičius||<ref name="Ragauskaite"></ref><ref>Gražina Marčiukaitytė, "Viktorija Gatavynaitė", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija,ww.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/viktorija-gatavynaite]</ref> |- |- | 49 || Katinas || Eduardas Chagagortianas ({{rus|Хагагортя́н, Эдуа́рд Ара́мович}} ({{arm|Էդուարդ Արամի Խաղագործյան}}) || komiška opera vaikams || „Ausinė kepurė“ || 1978 ||Rimantas Vaitkevičius ||[[Stanislovas Čepinskis]] || [[Giedrė Riškutė]]||A Žebrauskas ||<ref name="KVMT"></ref> |- |- | 50 || Džimis || V Iljinas ir V Lukašovas ({{rus|В. Ильин, В. Лукашов}}) || muzikinė komedija || „Kaip susigrąžinti vyrą“ || 1979 || Viktoras Buturlinas ||[[Stasys Domarkas]] || Viktoras ir Liudmila Kravcevai ||Eligijus Bukaitis ||<ref name="KVMT"></ref> |- |- | 51 || Liučencijus ||Visarionas Šebalinas ({{rus|Шебали́н, Виссарио́н Я́ковлевич}}) || opera || [[Užsispyrėlės sutramdymas (opera)|Užsispyrėlės sutramdymas]]“ || 1977|| [[Rimantas Vaitkevičius]] || [[Stasys Domarkas]] || Iryna Birulia ir [[Janina Malinauskaitė]] || ||<ref>„Užsispyrėlės sutramdymas“, Programa, „Karolio Požėlos spaustuvė“, 1977 m., (KVMT archyvas, Segtuvas „Užsispyrėlės sutramdymas“)</ref> |- |- | 52 || Vano Pantašvilis || [[Gija Kančelis]] ({{ge|გია ყანჩელი}}) || muzikinė komedija || „Piršlės išdaigos“ || 1982 || Valius Staknys || [[Stanislovas Čepinskis]] ir Ksaveras Plančiūnas|| [[Giedrė Riškutė]]|| Givis Odikadzė|| <ref name="staknys">Vidutis Bakas, "Valius Staknys", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/valius-staknys]/</ref><ref name="Riškutė"></ref><ref name="Piršlės išdaigos"> Daina Klimauskaitė. „Kauno valstybinis muzikinis teatras“. Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kauno valstybinis muzikinis teatras 1980–1985, „Požėlos“ spaustuvė, Kaunas, 1984, 16 p.</ref> |- |- | 53 || Populeskus|| [[Imre Kálmán|Imrė Kalmanas]]|| operetė|| „Grafaitė Marica“|| 1984|| Valius Staknys||[[Stasys Domarkas]] ||Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}})||Enas Survė ir Jadvyga Šalnaitė ||<ref name="staknys"></ref><ref name="Piršlės išdaigos"></ref> |- |- | 54 || Dizetas || [[Giedrius Kuprevičius]]|| Kauno operetė ||„Aš tau siunčiu labų dienų“ || 1986|| [[Gintautas Žilys]]||[[Giedrius Kuprevičius]] || Virginija Idzelytė|| Jurijus Smoryginas|| <ref>Laura Blynaitė, "Gintas Žilys", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/gintas-zilys/]</ref> |- |- | 55 || Brisaras || [[Francas Leharas]]|| operetė|| „Grafas Liuksemburgas“|| 1985|| Valius Staknys||[[Stasys Domarkas]] ir Antanas Kevišas||[[Giedrė Riškutė]] ||E Smirnovas ||<ref name="staknys"></ref><ref name="Riškutė"> Kotryna Ieva Kariniauskaitė, "Giedrė Riškutė", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/giedre-riskute/]</ref><ref>Ingrida Daunoravičiūtė. Grafas Liuksemburgas. 7 meno dienos, 2002-12-06, Nr. 546,www.7md.lt [https://www.7md.lt/archyvas.php?leid_id=546&str_id=666]</ref> |- |- | 56 || Timotas|| Karlas Menotis, ({{it|Gian Carlo Menotti}})|| opera vaikams|| „Gelbėkit – Globuliečiai“|| 1986|| Rimantas Vaitkevičius|| [[Stasys Domarkas]]||[[Giedrė Riškutė]] ||Jurijus Smoryginas ||<ref name="Riškutė"></ref><ref>Beata Baublinskienė, "Jonas Rimantas Vaitkevičius. Neišmylėta meilė teatrui", Bernardinai, 2015 05 13, www.bernardinai.lt [https://www.bernardinai.lt/2015-05-13-jonas-rimantas-vaitkevicius-neismyleta-meile-teatrui/]</ref> |- |- | 57||Hercogas||[[Džiuzepė Verdis]] ||keturių veiksmų opera|| „Rigoletas“|| 1956 TEATRE 1964|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Algimantas Kalinauskas]]|| [[Mykolas Labuckas]]|| Vaclovas Germavičius||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- |- |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Domeika, Aloyzas}} [[Kategorija:Vaidmenų sąrašai]] 04wnz373oxvhyu0z85siee38ef193ru 7957591 7957589 2026-11-04T19:03:24Z ~2026-58565-55 227490 7957591 wikitext text/x-wiki Šiame puslapyje pateiktas [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybinio muzikinio teatro]] solisto [[Aloyzas Domeika|Aloyzo Domeikos]] sukurtų vaidmenų sąrašas.<ref name="KVMT">Daina Klimauskaitė, „Kauno valstybinis muzikinis teatras“, Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kaunas, „Šviesa“, red. R. Paterbianiėnė, 1980, 81 p.</ref><ref name="BLAZYS">Vytautas Blažys, „Kauno valstybinis muzikinis teatras“, Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kauno valstybinis muzikinis teatras, „Požėlos“ spaustuvė, Kaunas, 1979, 32 p.</ref><ref>Lina Stankevičiūtė, „Mykolas Rekys“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, UAB Arx Baltica, Kaunas, 2009, 24 p.</ref><ref>STANISLOVAS RUBINOVAS (REŽISIERIUS 1930–2013), www. kamane.lt [https://kamane.lt/Kurejai/Isejusiems-atminti/Stanislovas-Rubinovas-rezisierius-1930-2013]</ref> == Sukurti vaidmenys == {|class="wikitable sortable" |- bgcolor="#cccccc" ! Eil.Nr. ! Vaidmuo ! Kompozitorius ! Žanras ! Spektaklio pavadinimas ! Metai ! Režisierius ! Dirigentas ! Dailininkas ! Choreografas ! Šaltinis |- | 1 || Aleksėjus || Josifas Kovneris ({{ru|Ковнер, Иосиф Наумович}}) ir [[Aleksandras Puškinas]] ||keturių veiksmų muzikinė komedija ||„Akulina“ ||1956 || [[Rostislavas Andrejevas]] || [[Stepas Graužinis]] || Laima Kirlytė||T Obrazcova ||<ref name="ZUZANA">Zuzana Masiulevičiūtė, Kūrybos ir bylų apyrašas Nr 1, Fondas Nr 461. Chronologinės ribos 1944-2003 metai. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, www.archivesofculture.com [https://archivesofculture.com/doclib/gilbqazyu6c1dkbw9uw6myhf5zg44b14].</ref> |- |- | 2 || Askeras || Uzeiras Chadžibekovas ({{az|Üzeyir bəy Əbdülhüseyn oğlu Hacıbəyli}}) || muzikinė komedija || „Aršin-mal-alan“ || 1956 || Zenonas Kuprevičius || [[Stepas Graužinis]] || Regina Songailaitė -Balčikonienė ir [[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]] ||L Čichladzė || <ref name="ZUZANA"></ref><ref name="DAUKSA">Danelija Ūsaitė-Vanagienė, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, www.kedainiai.rvb.lt [https://www.kedainiai.rvb.lt/danelija-usaite-vanagiene/]</ref><ref>Aloyzas Domeika, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, www.lnb.libis.lt [https://nbdb.libis.lt/simpleSearch.do?pageSize=1&order=true&BI001=C1B0001749433]</ref> |- |- | 2 || Nandas|| Eženas d´Alberas ({{pranc|Eugen Francis Charles d’Albert}})|| [[opera]]|| „Slėnis“ („Pakalnė“)|| 1956 || || || Algimantas Kalinauskas|| TEATRE NĖRA|| <ref>Arvydas Karaška, "Algimantas Kalinauskas", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/algimantas-kalinauskas]</ref> |- |- | 3 || Jurka|| [[Dmitrijus Kabalevskis]]|| trijų veiksmų operetė|| „Pavasaris dainuoja“|| 1958 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]]|| [[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]]||Jurijus Jastrebovas || <ref name="ZUZANA"></ref><ref name="DAUKSA"></ref> |- |- | 4 || Kurtas|| Edgaras Aras ir Leo Normetas ({{et|Edgar Arro, Leo Normet}})|| muzikinė komedija|| „Rumu Juris“ ({{et|Rummu Juri}})||1957|| Udo Veljaotsas ({{et|Udo Väljaots}})||[[Stepas Graužinis]] || Laima Kirlytė||Udo Veljaotsas || |- |- | 5 || Kaikariokas|| [[Vitolis Baumilas]]|| [[opera]]|| „[[Paskenduolė]]“|| 1958||[[Henrikas Vancevičius]] ||[[Juozas Indra]] ||F Navickas ||Vytautas Čeprackas|| |- |- | 6 || Lenskis|| [[Piotras Čaikovskis]]|| [[opera]]|| „[[Eugenijus Oneginas]]“|| 1958|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]] ir [[Juozas Indra]]|| Nikolajus Zelinskis ({{rus|Николай Зелинский}})||V Germanavičius|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 7 || Popovičius|| [[Modestas Musorgskis]]|| [[opera]]|| „Soročincų mugė“|| 1958 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]]||T Obrazcova || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 8 || Leopoldas|| [[Imre Kálmán|Imrė Kalmanas]]|| operetė|| „Silva“|| 1959 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]] ir [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]|| Julius Jastrebovas|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 9 || Pastorius ir vokietis Dūda|| [[Benjaminas Gorbulskis]]|| satyrinė opera|| „Frank Kruk“|| 1959 || [[Vytautas Grivickis]]|| [[Juozas Indra]]|| Juozas Jankus|| Julius Jastrebovas|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 10 || Gabrielius|| [[Džiuzepė Verdis]]|| [[opera]]|| „Simonas Bokanegras“|| 1960 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]|| || <ref>„Simonas Bokanegras“. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Simonas Bokanegra: 3 v., 5 pav. opera. Kauno valstybinis muzikinis teatras: [programa ir trumpas turinys]. Vilnius, 1961. [4 p.]. LTMK muziejaus fondai. [http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=6542061929B211E3BB61746164617373&inlanguage=lt]</ref><ref>„Simon Bokanegro lietuviškoje scenoje“, Kauno Tiesa, 1960 (Kauno muzikinio teatro archyvas)</ref> |- |- | 11 || Nadiras|| [[Žoržas Bizė]] || [[opera]]|| „Perlų ieškotojai“ („Perlų žvejai“)|| 1960|| [[Rostislavas Andrejevas]]||[[Juozas indra]] ||[[Danelija Ūsaitė-Vanagienė]] || T Obrazcova ||<ref name="DAUKSA"></ref> <ref name="RAndrejevas">Egidijus Mažintas, ”Lemtis tarė: Režisieriaus gyvenimo vainikas atsidurs po nurūkstančio sunkvežimio ratais…”. Lietuvos Muzikų sąjunga. 2007 Nr. 9–10 (356–357), www.muzikusajunga.lt [https://www.muzikusajunga.lt/zurnalas/muzikos-barai-276/lemtis-tare:-rezisieriaus-gyvenimo-vainikas-atsidurs-po-nurukstancio-sunkvezimio-ratais…]</ref> |- |- | 12 || Andrejka|| Borisas Aleksandrovas ({{rus|Алекса́ндров, Бори́с Алекса́ндрович}})|| operetė|| „Vestuvės Malinovkoje“|| 1960 || [[Aldona Ragauskaitė]]|| [[Stepas Graužinis]] TEATRE: KĘSTUTIS IVAŠKEVIČIUS|| Albertas Stepanka|| Jurijus Jastrebovas|| <ref> T Tuckus, “Antrąkart atgimęs“, Kauno tiesa, 1960 11 06</ref> |- |- | 13 || Remendadas|| [[Žoržas Bizė]]|| keturių veiksmų opera|| „Karmen“|| 1960 || [[Rostislavas Andrejevas]]TEATRE REGINA SENKUTĖ|| [[Juozas Indra]]|| Laima Kirlytė|| T Obrazcova|| <ref name="RAndrejevas"></ref> |- |- | 14 || Algis|| [[Benjaminas Gorbulskis]]||operetė|| „Meilė ir skarda“|| 1960 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]] ir [[Stepas Graužinis]]|| Janina Malinauskaitė||Jurijus Jastrebovas || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 15 || Režisierius|| Nikas Dostal ({{de|Nico Dostal}})|| operetė|| „Klivija“|| 1960 ||[[Rostislavas Andrejevas]] ||[[Stepas Graužinis]]|| [[Mykolas Labuckas]]||Jurijus Jastrebovas|| |- |- | 16 || Alfredas|| [[Džiuzepė Verdis]]|| keturių veiksmų opera|| „[[Traviata]]“|| 1960 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]] ir V Biezumas TEATRE STEPAS GRAUZINIS|| Nikolajus Zelinskas({{rus|Николай Зелинский}})||Vaclovas Germanavičius || <ref name="Traviata">"Traviata (La Traviata)". Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo Biblioteka. Traviata: 4 veiksmų opera: (spektaklio programa). Kaunas, 1960. [3] p. Lituanistikos fondas. A26/960.senas.lnb.lt[http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=213CA41F203311E3BB61746164617373&inlanguage=lt]</ref> |- |- | 17 || Elgeta|| [[Borisas Kerveris]] ({{et|Boris Kõrver}})|| trijų veiksmų operetė|| „Tiktai svaja“|| 1961 || Epa Kaidu ({{et|Epp Kaidu}}, tikr. Leida Ird)|| [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]|| Jurijus Jastrebovas|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 18 || Kelneris|| Jurijus Miliutinas ({{rus|Юрий Милютин}})|| operetė|| „Čanitos pabučiavimas“|| 1961 || [[Aldona Ragauskaitė]] || [[Juozas Indra]] ir [[Stepas Graužinis]] || [[Dalia Mataitienė|Dalia Kopustinskaitė-Mataitienė]]|| Jurijus Jastrebovas|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 19 || Paris|| [[Žakas Ofenbachas]]|| operetė || „Gražioji Elena“|| 1963 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]] || [[Mykolas Labuckas]]|| Bronius Kelbauskas|| <ref name="RAndrejevas"></ref> |- |- | 20 || Antonas|| Vladimiras Ščerbačiovas ({{rus|Щербачёв, Владимир Владимирович}})|| muzikinė komedija || „Tabokinis kapitonas“|| 1963 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]] || [[Mykolas Labuckas]]|| J Gudavičius|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 21 || Hercogas|| [[Džiuzepė Verdis]]|| opera|| „Rigoletas“|| 1963|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]||E Drulė || <ref>"Rigoletas (Rigoletto)". Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. (Rigoletas: 4 v. opera. Programa. Kauno valstybinis muzikinis teatras. [Kaunas], 1966. [4 p.], LTMK muziejaus fondai. Programa). www.senas.lnb.lt [http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=917B7E5020F611E3BB61746164617373&inlanguage=lt].</ref> |- |- | 22 || Faustas|| [[Šarlis Guno]]|| opera|| „Faustas“|| 1964|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Mykolas Labuckas]]||V Kindzilovskis|| <ref name="ZUZANA"></ref><ref>Žaneta Skersytė, „Fausto“ belaukiant: drama virtusi operomis, ELTA, 2020-12-07, www.elta.lt [https://www.elta.lt/api/v1/pressreleases/208258]</ref> |- |- | 23 || Princas|| [[Žakas Ofenbachas]]|| operetė|| „Mėlynbarzdis“|| 1964 || [[Aldona Ragauskaitė]]|| [[Juozas Indra]]|| [[Dalia Mataitienė]]||G Sabaliauskaitė || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 24 || Fredis|| Frederikas Levė ({{vok|Frederick Loewe}})|| operetė|| „Mano puikioji ledi“|| 1965|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| Mindaugas Tamošiūnas ir Juozas Kučiauskas|| Igoris Ivanovas||J Gudavičius || <ref name="RAndrejevas"></ref> |- |- | 25 || Enriko|| [[Johanas Štrausas]]|| operetė ||„Venecijos naktis“|| 1965|| [[Aldona Ragauskaitė]]|| [[Margarita Dvarionaitė]] ir Juozas Kučiauskas|| Igoris Ivanovas|| J Gudavičius|| <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 26 || Jurka|| Arvidas Žilinskis ({{lv|Arvīds Žilinskis}})|| muzikinė komedija|| „Gintaro kranto vaikinai“|| 1966 || [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stepas Graužinis]]|| [[Mykolas Labuckas]]||V Kindzilovskis || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 27 || Alfredas|| [[Džiuzepė Verdis]]|| opera|| „[[Traviata]]“|| 1966|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Vytautas Viržonis]] ir [[Stasys Domarkas]]|| [[Liudas Truikys]]|| V Kindzilovskis|| <ref name="Traviata"></ref> |- |- | 28 || Algis|| [[Vitolis Baumilas]]|| opera|| „Rožės žydi raudonai“|| 1967|| Elona Šiugždinytė|| [[Margarita Dvarionaitė]] ir Juozas Kučiauskas||Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė || || |- |- | 29 || Žuanas|| Francas Supė ({{de|Franz von Suppé}})|| operetė|| „Donja Žuanita“|| 1967|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Stanislovas Čepinskis]]|| Juozas Jankus||V Kindzilovskis || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 30 || Šubertas, Svindas|| [[Francas Šubertas]]|| operetė|| „Trijų mergelių namai“|| 1961||[[Rostislavas Andrejevas]] ||[[Stepas Graužinis]] || Laima Kirlytė|| Udas Veljaotsas ({{et|Udo Väljaots}}) || |- |- | 31 || Akademikas|| [[Benjaminas Gorbulskis]]|| operečių triptikas|| „Trys vakarai“: II novelė ”Akademikas”|| 1967|| [[Aldona Ragauskaitė]]|| [[Stanislovas Čepinskis]] ir Raimundas Vaitkus|| Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė||B Sičkinas || <ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 32 || Grafas Cėdlau|| [[Johanas Štrausas]]|| operetė|| „Vienos kraujas“|| 1968|| Paulis Miagis ({{et|Paul Mägi}})|| [[Stasys Domarkas]] ||Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}}) assist. Elona Šiugždinytė|| Heinas Asalas ({{et|Heino Asalu}})|| <ref name="KVMT"></ref> |- |- | 33 || Laimutis|| [[Jurgis Karnavičius]] || opera|| „Gražina“|| 1968|| [[Aldona Ragauskaitė]] TEATRE> STASYS DAUTARTAS || [[Stasys Domarkas]])||[[Liudas Truikys]]|||| <ref name="Ragauskaite">Irena Vanagienė. "Aldona Ragauskaitė-Kuliukienė", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt. [https://www.vle.lt/straipsnis/aldona-ragauskaite-kuliukiene/]</ref><ref>Vaclovas Juodpusis ir Valentina Žigienė, "Stasys Domarkas", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/stasys-domarkas/]</ref> |- |- | 34 || Tenorijus|| [[Benjaminas Gorbulskis]]|| operetė|| „Don Žuanas arba meilė geometrijai“|| 1969|| [[Vlada Mikštaitė]]|| [[Stasys Domarkas]] TEATRE JUOZAS KUČIAUSKAS|| [[Vitalijus Mazūras]]||V Margolinas||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 35 || Aldžeronas Mankri|| Gerdas Načinskis ({{de|Gerd Natschinski}})|| miuziklas|| „Mano draugas Bemberis“|| 1969||Elona Šiugždinytė||[[Stanislovas Čepinskis]]||[[Mykolas Labuckas]]||V Margolinas|| |- |- | 36 || Rudolfas|| [[Džakomas Pučinis]]|| opera ||„Bohema“|| 1970 TEATRE 1962 iki 1966|| [[Rostislavas Andrejevas]]||[[Juozas Indra]] || [[Mykolas Labuckas]]|| || |- |- | 37 || Pinkertonas || [[Džakomas Pučinis]] || opera || „Madam Batterfly“ || 1970 ||[[Aldona Ragauskaitė]] ||[[Stanislovas Čepinskis]] ||[[Liudas Truikys]] ||TEATRE YRA TIK N63/1959 || |- |- | 38 || Adamas || Karlas Celeris ({{de|Carl Zeller}}) || operetė || „Paukščių pardavėjas“ || 1970 || Nijolė Krotkutė || Juozas Kučauskas || [[Mykolas Labuckas]] ||V Margolinas ||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 39 || Baronas Cėta || [[Francas Leharas]] || operetė ||„Linksmoji našlė“ || 1970 || Paulis Miagis ({{et|Paul Mägi}}) || Juozas Kučiauskas || Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}}) || Heinas Asalas ({{et|Heino Asalu}})|| |- |- | 40 || Princas || [[Antoninas Dvoržakas]] || opera || „Undinė“ || 1972 ||[[Vlada Mikštaitė]] || Juozas (Icikas) Idzelis|| Modris Tenisonas||Alfredas Kondratavičius || |- |- | 41 || Alfredas || [[Johanas Štrausas]] || operetė || „Šikšnosparnis“ || 1973 || [[Aldona Ragauskaitė]] || [[Stasys Domarkas]] || Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}}) ||Alfredas Kondratavičius ||<ref name="KVMT"></ref> |- |- | 42 || Bekas || Aleksandras Kolkeris ({{rus|Ко́лкер, Алекса́ндр Нау́мович}}) || miuziklas || „Lošimas“ || 1974 || Georgijus Ansimovas ({{rus|Ансимов, Георгий Павлович}}) || [[Stasys Domarkas]] || M Sokolova || Alfredas Kondratavičius||<ref name="KVMT"></ref> |- |- | 43 || Grenišė || Robertas Planketas ({{pranc|Jean Robert Planquette}}) || operetė || „Kornevilio varpai“ || 1975 || E Pesynkovas || [[Stasys Domarkas]] || Iryna Birulia ||G Samiuelis ||<ref name="KVMT"></ref><ref>Vytautas Mažeika, "Vaisingas kūrybinis bendradarbiavimas", Teatras, 1975, N. 4, p. 37-39 (KVMT archyvas, Segtuvas "Vitoldas Christauskas")</ref> |- |- | 44 || Anri || [[Imre Kálmán|Imrė Kalmanas]] || operetė || „Monmartro žibuoklė“ || 1975 || [[Aldona Ragauskaitė]]||Juozas (Icikas) Idzelis ||[[Viktorija Gatavynaitė]] || A Žebrauskas|| |- |- | 45 || Krizas || [[Algimantas Bražinskas]] || miuziklas || „[[Pagramančio šnekučiai (miuziklas)|Pagramančio šnekučiai]]“ || 1976 || [[Rimantas Vaitkevičius]] || [[Stasys Domarkas]] || [[Viktorija Gatavynaitė]] || Alfradas Kondratavičius||<ref>„Pagramančio šnekučiai“, Programa, „Giedros spaustuvė“, KVMT archyvas, Segtuvas „Pagramančio šnekučiai“</ref><ref name="Pagramančio šnekučiai"> Pakvietė „Pagramančio šnekučiai“, Komjaunimo tiesa, 1976 04 14/N 74.</ref> |- |- | 46 || Barinkajus || [[Johanas Štrausas]] || operetė || „Čigonų baronas“ || 1976 || Titas Grosė ||[[Stasys Domarkas]] ||Fricas Vilhelmas (Nordhauseno teatras, Voikietija) ||Irena Ribačiauskaitė||<ref name="KVMT"></ref><ref name="ZUZANA"></ref> |- |- | 47 || Don Pedras || Grigorijus Gobernikas ({{rus|Гоберник, Григорий Яковлевич}}) || operetė || „Meile nežaidžiama“ || 1976 || Gintas Žilys||[[Stasys Domarkas]] ||Rimtautas Gibavičius || Eligijus Bukaitis|| |- |- | 48 || Grafas Almaviva || [[Džoakinas Rosinis]] || opera || „Sevilijos kirpėjas“ || 1976 || [[Aldona Ragauskaitė]] ||[[Stanislovas Čepinskis]] ||[[Viktorija Gatavynaitė]] || Alfredas Kondratavičius||<ref name="Ragauskaite"></ref><ref>Gražina Marčiukaitytė, "Viktorija Gatavynaitė", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija,ww.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/viktorija-gatavynaite]</ref> |- |- | 49 || Katinas || Eduardas Chagagortianas ({{rus|Хагагортя́н, Эдуа́рд Ара́мович}} ({{arm|Էդուարդ Արամի Խաղագործյան}}) || komiška opera vaikams || „Ausinė kepurė“ || 1978 ||Rimantas Vaitkevičius ||[[Stanislovas Čepinskis]] || [[Giedrė Riškutė]]||A Žebrauskas ||<ref name="KVMT"></ref> |- |- | 50 || Džimis || V Iljinas ir V Lukašovas ({{rus|В. Ильин, В. Лукашов}}) || muzikinė komedija || „Kaip susigrąžinti vyrą“ || 1979 || Viktoras Buturlinas ||[[Stasys Domarkas]] || Viktoras ir Liudmila Kravcevai ||Eligijus Bukaitis ||<ref name="KVMT"></ref> |- |- | 51 || Liučencijus ||Visarionas Šebalinas ({{rus|Шебали́н, Виссарио́н Я́ковлевич}}) || opera || [[Užsispyrėlės sutramdymas (opera)|Užsispyrėlės sutramdymas]]“ || 1977|| [[Rimantas Vaitkevičius]] || [[Stasys Domarkas]] || Iryna Birulia ir [[Janina Malinauskaitė]] || ||<ref>„Užsispyrėlės sutramdymas“, Programa, „Karolio Požėlos spaustuvė“, 1977 m., (KVMT archyvas, Segtuvas „Užsispyrėlės sutramdymas“)</ref> |- |- | 52 || Vano Pantašvilis || [[Gija Kančelis]] ({{ge|გია ყანჩელი}}) || muzikinė komedija || „Piršlės išdaigos“ || 1982 || Valius Staknys || [[Stanislovas Čepinskis]] ir Ksaveras Plančiūnas|| [[Giedrė Riškutė]]|| Givis Odikadzė|| <ref name="staknys">Vidutis Bakas, "Valius Staknys", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/valius-staknys]/</ref><ref name="Riškutė"></ref><ref name="Piršlės išdaigos"> Daina Klimauskaitė. „Kauno valstybinis muzikinis teatras“. Lietuvos TSR Kultūros ministerija, Kauno valstybinis muzikinis teatras 1980–1985, „Požėlos“ spaustuvė, Kaunas, 1984, 16 p.</ref> |- |- | 53 || Populeskus|| [[Imre Kálmán|Imrė Kalmanas]]|| operetė|| „Grafaitė Marica“|| 1984|| Valius Staknys||[[Stasys Domarkas]] ||Eldoras Renteris ({{et|Eldor Renter}})||Enas Survė ir Jadvyga Šalnaitė ||<ref name="staknys"></ref><ref name="Piršlės išdaigos"></ref> |- |- | 54 || Dizetas || [[Giedrius Kuprevičius]]|| Kauno operetė ||„Aš tau siunčiu labų dienų“ || 1986|| [[Gintautas Žilys]]||[[Giedrius Kuprevičius]] || Virginija Idzelytė|| Jurijus Smoryginas|| <ref>Laura Blynaitė, "Gintas Žilys", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/gintas-zilys/]</ref> |- |- | 55 || Brisaras || [[Francas Leharas]]|| operetė|| „Grafas Liuksemburgas“|| 1985|| Valius Staknys||[[Stasys Domarkas]] ir Antanas Kevišas||[[Giedrė Riškutė]] ||E Smirnovas ||<ref name="staknys"></ref><ref name="Riškutė"> Kotryna Ieva Kariniauskaitė, "Giedrė Riškutė", Visuotinė Lietuvių Enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/giedre-riskute/]</ref><ref>Ingrida Daunoravičiūtė. Grafas Liuksemburgas. 7 meno dienos, 2002-12-06, Nr. 546,www.7md.lt [https://www.7md.lt/archyvas.php?leid_id=546&str_id=666]</ref> |- |- | 56 || Timotas|| Karlas Menotis, ({{it|Gian Carlo Menotti}})|| opera vaikams|| „Gelbėkit – Globuliečiai“|| 1986|| Rimantas Vaitkevičius|| [[Stasys Domarkas]]||[[Giedrė Riškutė]] ||Jurijus Smoryginas ||<ref name="Riškutė"></ref><ref>Beata Baublinskienė, "Jonas Rimantas Vaitkevičius. Neišmylėta meilė teatrui", Bernardinai, 2015 05 13, www.bernardinai.lt [https://www.bernardinai.lt/2015-05-13-jonas-rimantas-vaitkevicius-neismyleta-meile-teatrui/]</ref> |- |- | 57||Hercogas||[[Džiuzepė Verdis]] ||keturių veiksmų opera|| „Rigoletas“|| 1956 TEATRE 1964|| [[Rostislavas Andrejevas]]|| [[Algimantas Kalinauskas]]|| [[Mykolas Labuckas]]|| Vaclovas Germavičius||<ref name="ZUZANA"></ref> |- |- |- |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Domeika, Aloyzas}} [[Kategorija:Vaidmenų sąrašai]] tp0k65mcasyqo9jt9jxgajdvugnstn9 0 582898 7957648 7877253 2026-11-04T22:23:52Z Ed1974LT 52229 /* Burlaiviai Lietuvoje */ 7957648 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Meridianas 2017.jpg|200px|thumb|right|Burlaivis „[[Meridianas (laivas)|Meridianas]]“]] '''Burlaivis''', arba '''burinis laivas''' – [[Vėjas|vėjo]] varomas [[laivas]], turintis [[Burė|burių]] įrangą. Pirmieji buriniai ir irkluojamieji su burėmis laivai atsirado prieš keletą tūkstančių metų senųjų civilizacijų laikais. Burlaiviai gali išvystyti didesnį už vėjo greitį.<ref>[http://www.phys.unsw.edu.au/~jw/sailing.html The physics of sailing] ''Nuoroda tikrinta 2020-11-26''</ref> Šiuolaikiniuose transportiniuose laivuose burių įranga (iš [[Aliuminis|aliuminio]] ir [[Polimerai|polimerinių]] medžiagų) naudojama kaip pagalbinė varomoji jėga, leidžianti žymiai sumažinti degalų sunaudojimą.<ref name="NKJ201708">{{cite journal |last=Валентин Власов |title=Борьба за ноль |journal=Наука и жизнь|date=2017 |volume=8 |pages=78—80 |url=https://www.nkj.ru/archive/articles/31863/}}</ref> Didžiausias burlaivis buvo ''France'', kurio ilgis 127,7 m.<ref>{{cite book|author=|title=Iliustruota faktų enciklopedija|year=2005|publisher=Alma littera|location=Vilnius|isbn=9955-08-783-8|page=261}}</ref> ==Konstrukcija== Burlaivį sudaro šios pagrindinės dalys: *[[Korpusas (laivyba)|korpusas]] *[[rangautas]] *[[takelažas]] *[[Burė|burės]] ==Burlaivių rūšys== Pagal stiebų ir burių skaičių, burių tipus bei kitą charakteristiką burlaiviai skirstomi į:<ref name = "VLE">{{cite web |title=Burlaivis|author=|date=2002-12-16|publisher=[[VLE]]|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/burlaivis-58749|accessdate= 2020-11-26}}</ref> {{div col|4}} * [[Barkas|barkus]] * [[barkentina|barkentinas]] * [[brigas|brigus]] * [[brigantina|brigantinas]] * [[karavelė|karaveles]] * [[kliperis|kliperius]] * [[Kogas (burlaivis)|kogus]] * [[korvetė|korvetes]] * [[kuteris|kuterius]] * [[fregata|fregatas]] * [[feluka|felukas]] * [[galeonas|galeonus]] * [[džonka|džonkas]] * [[kečas|kečus]] * [[škuna|škunas]] * [[linijinis burlaivis|linijinius burlaivius]] * [[šliupas|šliupus]] * [[šebekas|šebekus]] * [[jolas|jolus]] * [[katamaranas|katamaranus]] * [[jachta|jachtas]] * kt. {{div col end}} ==Burlaiviai Lietuvoje == Yra žinoma, kad nuo [[XVI a.]] Nemune ir [[Kuršių marios]]e plaukiojo plokščiadugniai mediniai laivai su vienu stiebu ir vairu – [[Baidokas|baidokai]]. Pirmieji prekybiniai motoriniai burlaiviai buvo „Jūratė“ ir „Kastytis“, priklausę [[1919]] m. įkurtai Lietuvos garlaivių bendrovei. Po II pasaulinio karo [[Klaipėda|Klaipėdos]] žuvų pramonės laivynas turėjo dvi tristiebes krovinines škunas, tristiebę barkentiną ir dvistiebę škuną (taip pat sk. straipsnį „[[Meridianas (laivas)|Meridianas]]“). [[2006]] m. [[Klaipėdos universitetas]] moksliniais tiriamaisiais ir mokomaisiais tikslais įsigijo [[1977]] m. [[Nyderlandai|Nyderlanduose]] pastatytą burlaivį „[[Brabander]]“. [[2016]] m. šis burlaivis leidosi į 78 dienas trukusią ekspediciją iš Lietuvos į [[Islandija|Islandiją]] ir atgal, buvo tiriamas aplinkos užterštumas, stebimas paukščių populiacijos gausumas ir kita.<ref name = "VLE"/> Nuo [[XV a.|XV]] iki [[XIX a.]] pabaigos Lietuvoje plaukiojo ir kitokie buriniai laivai – [[Vytinė (laivas)|vytinės]]. Vytinė buvo atkurta [[Trakai|Trakuose]], plaukioja [[Galvė]]s ežere. Nedidelė vytinė buvo atkurta [[LRT]] laidai „Nacionalinė ekspedicija“ ([[2016]] ir [[2017]] m.).<ref>{{cite web |title=Vytinė Galvės ežere – paminklas LDK laikų Neries ir Nemuno prekinei laivybai|author=|date=2012-09-10|publisher=Bernardinai.lt|url=https://www.bernardinai.lt/2012-09-10-vytine-galves-ezere-paminklas-ldk-laiku-neries-ir-nemuno-prekinei-laivybai/|accessdate= 2020-11-26}}</ref><ref>{{cite web |title=E. Jakilaitis pasidalino, kaip atrodys „Nacionalinei ekspedicijai“ pastatytas laivas |author=|date=2017-06-21|publisher=Delfi.lt|url=https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/e-jakilaitis-pasidalino-kaip-atrodys-nacionalinei-ekspedicijai-pastatytas-laivas.d?id=75002142|accessdate=2020-11-26}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{išnašos}} [[Kategorija:Burlaiviai]] bqyfqv0j0aeggyu5ag5fc1y7hidc9c5 0 583266 7957470 7855944 2026-11-04T12:45:21Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957470 wikitext text/x-wiki '''Statistinė mechanika''' – [[fizika|fizikos]] šaka, aprašanti makroskopinių stebėjimų (pvz., [[temperatūra|temperatūros]] ir [[slėgis|slėgio]]) sąryšius su mikroskopiniais parametrais, kurie svyruoja apie vidurkį; tirianti dujų, skysčių ir kietųjų kūnų makroskopinių savybių sąryšį su juos sudarančių mikrodalelių savybėmis. Statistinė mechanika yra būtina norint atlikti bet kurios fizinės sistemos, turinčios daug [[laisvės laipsnis|laisvės laipsnių]], fundamentalų tyrimą. Metodas pagrįstas [[Statistika (mokslas)|statistikos]] metodais, [[tikimybių teorija]] ir [[Mikroskopinė skalė| mikroskopinės]] fizikos dėsniais.<ref name=gibbs>{{cite book |last=Gibbs |first=Josiah Willard |author-link=Josiah Willard Gibbs |title=Elementary Principles in Statistical Mechanics [Pagrindiniai statistinės mechanikos principai] |location=New York |publisher=[[Charles Scribner's Sons]] |year=1902 |title-link=Elementary Principles in Statistical Mechanics }}</ref><ref name=tolman>{{cite book | last=Tolman |first=Richard C. | author-link = Richard C. Tolman | year=1938 | title = The Principles of Statistical Mechanics [Statistinės mechanikos principai] | url=https://archive.org/details/principlesofstat0000tolm | publisher=[[Dover Publications]] | isbn = 9780486638966 }}</ref><ref name=balescu>{{cite book | isbn = 9780471046004 | title = Equilibrium and Non-Equilibrium Statistical Mechanics [Pusiausvyrinė ir nepusiausvyrinė statistinė mechanika] |last = Balescu |first = Radu | author-link = Radu Balescu | year = 1975 | publisher = John Wiley & Sons }}</ref> {{efn|Terminu ''statistinė mechanika'' kartais vadinama tiktai ''statistinė termodinamika''. Šiame straipsnyje kalbama ne vien apie ''statistinę termodinamiką'', bet terminas traktuojamas platesne prasme. Pagal kai kuriuos apibrėžimus, ''statistinė fizika'' laikoma dar platesne sistema, aprašančia bet kokią fizikinę sistemą, tačiau dažnai ''statistinė mechanika'' laikoma pastarojo termino sinonimu.}} Naudojant statistinę mechaniką galima paaiškinti didelių sistemų [[Termodinamika|termodinaminę]] elgseną. Ši statistinės mechanikos šaka, kuri apima ir pratęsia klasikinę [[Termodinamika|termodinamiką]], yra žinoma kaip „statistinė termodinamika“ arba „pusiausvyrinė statistinė mechanika“. Statistinė mechanika taip pat gali būti naudojama tiriant sistemas, kurios nėra pusiausvyros būsenose. Svarbi statistinės mechanikos sritis, žinoma kaip „nepusiausvyrinė statistinė mechanika“ (kartais vadinama „statistine dinamika“), nagrinėja [[negrįžtamas procesas|negrįžtamų procesų]] greičių mikroskopinį modeliavimą. Tokių procesų pavyzdžiai yra [[cheminė reakcija]] arba dalelių ir šilumos srautai. [[Svyravimo-išsklaidymo teorema]] yra gauta taikant nepusiausvyrinę statistinę mechaniką tiriant paprasčiausią nepusiausvyrąją būseną, kai pastovios būsenos srovė teka daugelio dalelių sistemoje. == Principai: mechanika ir ansambliai == {{main|Mechanika|Matematinė fizika|l2=Statistinis ansamblis}} Fizikoje žinomi du mechanikos tipai: [[klasikinė mechanika]] ir [[kvantinė mechanika]]. Abiems mechanikos tipams matematiniai metodai aprašo du aspektus: # Visa mechaninės sistemos būsena tam tikru laiku, matematiškai aprašyta kaip [[fazinė erdvė|fazinis taškas]] (klasikinėje mechanikoje) arba grynasis [[kvantinės būsenos vektorius]] (kvantinėje mechanikoje). # Judesio lygtis, kuri perneša būseną į priekį laike: [[Hamiltono mechanika | Hamiltono lygtys]] (klasikinėje mechanikoje) arba [[Šriodingerio lygtis]] (kvantinėje mechanikoje). Naudojant šias dvi sampratas, iš esmės galima apskaičiuoti sistemos būseną bet kuriuo laiko momentu: praeityje, dabartyje ar ateityje. Vis dėlto, šie dėsniai būtų sunkiai pritaikomi realybėje, nes, nors ir būtina, teoriškai neįmanoma mikroskopiniu lygmeniu tiksliai žinoti kiekvienos molekulės vienalaikės padėties ir greičio vykdant procesus, pavyzdžiui, vykdant cheminę reakciją. Būtent pasitelkiant statistinę mechaniką yra užpildomos nežinomų faktų spragos, pridedant tam tikrą neapibrėžtumą, kokioje būsenoje yra sistema. Įprastoje mechanikoje tiriamas tik vienos būsenos elgesys, o statistinėje mechanikoje įvedamas [[Matematinė fizika | statistinis ansamblis]] – didelis virtualių nepriklausomų sistemos kopijų, esančių įvairiose būsenose, rinkinys. Taigi, statistinis ansamblis yra tikimybės pasiskirstymas visose įmanomose sistemos būsenose. Klasikinėje statistinėje mechanikoje ansamblis suprantamas kaip tikimybės pasiskirstymas faziniuose taškuose (pakeičiama vietoj vieno fazinio taško įprastinėje mechanikoje), dažniausiai apibūdinamas kaip pasiskirstymas fazinėje erdvėje kanoninėmis koordinatėmis. Kvantinėje statistinėje mechanikoje ansamblis yra tikimybės pasiskirstymas grynose būsenose {{efn|Kvantinės statistinės mechanikos tikimybių nereikėtų painioti su [[kvantine superpozicija]]. Nors kvantiniame ansamblyje gali būti būsenų su kvantinėmis superpozicijomis, vienos kvantinės būsenos negalima naudoti vaizduojant ansamblį.}} ir gali būti kompaktiškai apibendrintas kaip tankio matrica. Kaip yra įprasta tikimybėms, ansamblis gali būti interpretuojamas skirtingai<ref name=gibbs/>: * gali būti imamas ansamblis, kuris atstovauja įvairioms galimoms būsenoms, kokiose sistema egzistuoja ([[episteminė tikimybė]], žinių forma), arba * ansamblio nariai gali būti suprantami kaip sistemų būsenos eksperimento metu, kuris kartojamas nepriklausomose sistemose panašiomis, bet ne visiškai kontroliuojamomis sąlygomis ([[empirinė tikimybė]]) begalybę kartų. Šios dvi reikšmės yra lygiavertės daugeliu atveju ir šiame straipsnyje bus naudojamos pakaitomis. Nesvarbu, kaip interpretuojama tikimybė, kiekviena ansamblio būsena kinta bėgant laikui pagal judėjimo lygtį. Todėl pats ansamblis (tikimybės pasiskirstymas tarp būsenų) taip pat kinta, virtualiai sistemai ansamblyje nuolat paliekant vieną būseną ir pereinant į kitą. Ansamblio raida aprašoma [[Liuvilio teorema | Liuvilio (Liouville) lygtimi]] klasikinėje mechanikoje ir [[Von Niumano lygtis|Von Niumano lygtimi]] kvantinėje mechanikoje. Šios lygtys yra mechaninės judėjimo lygties taikymo kiekvienai virtualiai sistemai ansamblyje atskirai rezultatai. Viena ypatinga grupė ansamblių nekinta bėgant laikui, tokie ansambliai vadinami ''pusiausvyriniais ansambliais'', o jų buvimo sąlyga vadinama ''statistine pusiausvyra''{{efn|Statistinė pusiausvyra neturėtų būti painiojama su ''mechanine pusiausvyra''. Pastaroji įvyksta, kai mechaninė sistema visiškai nustoja vystytis net mikroskopiniu mastu dėl to, kad yra būsenoje, kurioje puikiai subalansuotos jėgos. Statistinė pusiausvyra paprastai apima būsenas, kurios yra labai toli nuo mechaninės pusiausvyros.}}. Statistinė pusiausvyra egzistuoja, jei kiekvienai ansamblio būsenai galioja teiginys, kad visų buvusių ir būsimų būsenų tikimybė lygi dabartinės būsenos tikimybei. Izoliuotų sistemų pusiausvyrinių ansamblių tyrinėjimai yra statistinės termodinamikos tikslas. Nepusiausvyrinė statistinė mechanika koncentruojasi į bendresnį kintančių laiko atžvilgiu ansamblių atvejį, kai ansamblių sistemos neįzoliuotos. == Statistinė termodinamika == Pirminis statistinės termodinamikos, dar žinomos kaip pusiausvyrinės statistinės mechanikos, tikslas yra paaiškinti medžiagų [[Termodinamika|klasikinę termodinamiką]] atsižvelgiant į jas sudarančias daleles ir šių tarpusavio sąveiką. Kitaip tariant, statistinė termodinamika pateikia sąryšį tarp makroskopinių medžiagos savybių šiai esant [[Termodinamika|termodinaminėje pusiausvyroje]] ir mikroskopinių elgesio bei judėjimo medžiagos viduje. Jei statistinė mechanika į savo metodus įtraukia dinamiką, tai statistinėje termodinamikoje dėmesys sutelktas į statistinę pusiausvyrą, kitaip – ramybės būseną. Statistinė pusiausvyra nereiškia, kad dalelės nustojo judėti ( tai būtų mechaninė pusiausvyra), bet teigia, kad ansamblis nebekinta. === Pagrindinis postulatas === Statistinės pusiausvyros izoliuotoje sistemoje pakankama (bet nebūtina) sąlyga: tikimybės pasiskirstymas yra konservatyvių ypatybių, tokių kaip pilnutinė energija ar pilnutinis dalelių kiekis, funkcija.<ref name=gibbs/> Yra daugybė skirtingų pasiausvyrinių ansamblių, bet tik kai kurie iš jų tinka termodinamikoje.<ref name=gibbs/> Norint pagrįsti, kodėl tam tikros sistemos ansamblis turėtų turėti vieną ar kitą formą, reikia papildomų postulatų. Daugelyje vadovėlių įprastai naudojamas „vienodų a priori tikimybių postulatas“.<Ref name = tolman/> Šis postulatas teigia, kad : ''Izoliuotai sistemai, kurios energija ir sudėtis tiksliai žinomos, gali būti rasta sistema, kurios tikimybė bet kokioje mikrobūsenoje, atitinkančioje tas žinias, tokia pat.'' Vienodų a priori tikimybių postulatas aprašo toliau apibūdintą mikrokanoninį ansamblį. Yra įvairių argumentų vienodų a priori tikimybių postulatui: * [[Ergodinė hipotezė]]: ergodinė sistema yra besivystanti laiko atžvilgiu visose įmanomose vienodos energijos ir vienodos sudėties būsenose. Ergodinėje sistemoje mikrokanoniniai ansambliai yra vieninteliai įmanomi fiksuotos energijos pusiausvyriniai ansambliai. Šis metodas yra ribotai pritaikomas, nes dauguma sistemų nėra ergodiškos. * [[Indiferentiškumo principas]]: jei nėra jokios papildomos informacijos, kiekvienai lyginamai situacijai galima priskirti tik vienodas tikimybes. * Didžiausia informacijos entropija: išsamesnė indiferentiškumo principo versija, teigianti, kad teisingas ansamblis yra tas ansamblis, kuris atitinka su žinoma informacija ir kuris turi didžiausią [[Gibso entropija|Gibso entropiją]] ([[Informacijos entropija|informacijos entropiją]]).<ref>{{cite journal | last = Jaynes | first = E.| author-link = Edwin Thompson Jaynes | title = Information Theory and Statistical Mechanics [Informacijos teorija ir statistinė mechanika] | doi = 10.1103/PhysRev.106.620 | journal = Physical Review [Fizikos apžvalga] | volume = 106 | issue = 4 | pages = 620–630 | year = 1957 |bibcode = 1957PhRv..106..620J }}</ref> Yra pasiūlyta ir kitų statistinės mechanikos postulatų.<ref name="uffink">J. Uffink, "[http://philsci-archive.pitt.edu/2691/1/UffinkFinal.pdf Compendium of the foundations of classical statistical physics.] [Klasikinės statistinės fizikos pagrindų sąvadas]" (2006)</ref> ===Trys termodinaminiai ansambliai=== {{main|Mikrokanoninis ansamblis|Kanoninis ansamblis|Didysis kanoninis ansamblis}} Egzistuoja trys pusiausvyriniai paprastos formos ansambliai, galintys apibrėžti bet kokią galutinio tūrio apribotą izoliuotą sistemą.<ref name=gibbs/> Tai dažniausiai aptariami statistinės termodinamikos ansambliai. Makroskopinėse ribose jie visi atitinka klasikinės termodinamikos taisykles. ; Mikrokanoninis ansamblis : Apibūdina sistemą, kurios tiksli energija ir fiksuota sudėtis (tikslus dalelių skaičius) yra duoti parametrai. Mikrokanoninis ansamblis kiekvienai įmanomai, atitinkančiai energijos ir sudėties parametrus būsenai skiria vienodą tikimybę. ; Kanoninis ansamblis : Apibūdina fiksuotos sudėties sistemą, kuri yra terminėje pusiausvyroje{{efn| Čia naudojama šiluminė pusiausvyra ("X yra šiluminėje pusiausvyroje su Y") reiškia, kad pirmosios sistemos ansamblis netrikdomas, kai pirmajai sistemai leidžiama silpnai sąveikauti su antrąja sistema.}}. su tikslios temperatūros terminiu rezervuaru. Kanoninis ansamblis taikomas identiškos sudėties, bet skirtingų energijų būsenoms. Skirtingoms ansamblio būsenoms priskiriamos skirtingos tikimybės, priklausomai nuo jų pilnutinės energijos. ; Didysis kanoninis ansamblis : Apibūdina neapibrėžtos sudėties sistemą, kurios dalelių skaičius nėra tiksliai žinomas ir kuri yra terminėje bei cheminėje pusiausvyroje su termodinaminiu rezervuaru. Rezervuaras turi tikslią temperatūrą ir konkretų cheminį potencialą skirtingiems dalelių tipams. Didysis kanoninis ansamblis aprašo kintančios energijos ir kintančio dalelių skaičiaus būsenas. Skirtingoms būsenoms ansamblyje priskiriamos skirtingos tikimybės, priklausomai nuo pilnutinės energijos ir pilnutinio dalelių skaičiaus. Jei sistemos talpina daug dalelių ([[Termodinaminė sistema|termodinaminė riba]]), visi trys aukščiau aprašyti ansambliai duoda vienodą rezultatą. Tokiu atveju naudojamo ansamblio pasirinkimas priklauso nuo matematinio patogumo.<ref name=Reif>{{cite book | last = Reif | first = F. | title = Fundamentals of Statistical and Thermal Physics [Statistinės ir šiluminės fizikos pagrindai] | publisher = McGraw–Hill | year = 1965 | isbn = 9780070518001 | page = [https://archive.org/details/fundamentalsofst00fred/page/227 227] | url-access = registration | url = https://archive.org/details/fundamentalsofst00fred/page/227 }}</ref> Gibso teorema apie ansamblių lygiavertiškumą<ref>{{cite journal |doi=10.1007/s10955-015-1212-2|title=Equivalence and Nonequivalence of Ensembles: Thermodynamic, Macrostate, and Measure Levels [Ansamblių lygiavertiškumas ir nelygiavertiškumas: termodinaminis, makrobūsenos ir matavimo lygis]|journal=Journal of Statistical Physics [Statistinės fizikos žurnalas]|volume=159|issue=5|pages=987–1016|year=2015|last1=Touchette|first1=Hugo|arxiv=1403.6608|bibcode=2015JSP...159..987T|s2cid=118534661}}</ref> buvo išvystyta į matavimo koncentracijos reiškinio teoriją<ref>{{cite book |doi=10.1090/surv/089|title=The Concentration of Measure Phenomenon [Matavimo koncentracijos reiškinys]|volume=89|series=Mathematical Surveys and Monographs|year=2005|isbn=9780821837924|last=Ledoux|first=Michel}}.</ref>, kuri pritaikoma daugelyje mokslo sričių: nuo funkcinės analizės iki dirbtinio intelekto metodų bei didžiųjų duomenų technologijų<ref>{{cite journal |doi=10.1098/rsta.2017.0237|pmc=5869543|title=Blessing of dimensionality: Mathematical foundations of the statistical physics of data [Matmenų palaiminimas: statistinės duomenų fizikos matematiniai pagrindai]|journal=Philosophical Transactions of the Royal Society A: Mathematical, Physical and Engineering Sciences [Karališkosios draugijos filosofiniai sandoriai A: matematiniai, fiziniai ir inžineriniai mokslai]|volume=376|issue=2118|pages=20170237|year=2018|last1=Gorban|first1=A. N.|last2=Tyukin|first2=I. Y.|pmid=29555807|arxiv=1801.03421|bibcode=2018RSPTA.37670237G}}</ref>. Svarbūs atvejai, kai termodinaminiai ansambliai neduoda vienodų rezultatų: * Mikroskopinės sistemos. * Didelės sistemos fazių virsmo metu. * Didelės sistemos su ilgo nuotolio sąveika. Šiais atvejais turi būti pasirinktas tinkamas termodinaminis ansamblis, mat tarp ansamblių yra pastebimų skirtumų: ne tik jų svyravimų dydžio, bet ir vidutinių kiekių skirtumų, tokių kaip dalelių pasiskirstymo. Teisingai pasirinktas ansamblis atitinka sistemos paruošimą ir charakterizavimą – kitaip tariant, ansamblis atspindi žinias apie sistemą.<ref name=tolman /> :{| class="wikitable sortable" |+ |- ! rowspan="2"| ! colspan="3"| Termodinaminiai ansambliai<ref name="gibbs" /> |- ! Mikrokanoninis ! Kanoninis ! Didysis kanoninis |- ! Fiksuoti kintamieji | <center> <math>E, N, V</math> </center> | <center> <math>T, N, V</math> </center> | <center> <math>T, \mu, V</math> </center> |- ! Mikroskopinės savybės | <div class="plainlist"> *<center> Mikrobūsenų skaičius </center> *<center> <math>W</math> </center> </div> | <div class="plainlist"> *<center> Kanoninio skaidinio funkcija </center> *<center> <math>Z = \sum_k e^{- E_k / k_B T}</math> </center> </div> | <div class="plainlist"> *<center> Didžiojo skaidinio funkcija </center> *<center> <math>\mathcal Z = \sum_k e^{ -(E_k - \mu N_k) /k_B T}</math> </center> </div> |- ! Makroskopinė funkcija | <div class="plainlist"> *<center> [[Bolcmano entropijos formulė|Bolcmano entropija]] </center> *<center> <math>S = k_B \log W</math> </center> </div> | <div class="plainlist"> *<center> [[Helmholco laisvoji energija]] </center> *<center> <math>F = - k_B T \log Z</math> </center> </div> | <div class="plainlist"> *<center> [[Didysis potencialas]] </center> *<center> <math>\Omega =- k_B T \log \mathcal Z </math> </center> </div> |- |} === Skaičiavimo metodai === Sistema laikoma išspręsta, kai iš charakteristinės būsenos funkcijos galima išreikšti makroskopinius kintamuosius, o tam savo ruožtu reikia apskaičiuoti charakteristinę būsenos funkciją duotajam ansambliui. Kadangi reikia įvertinti kiekvieną įmanomą būsenos padėtį, termodinaminio ansamblio charakteristinės būsenos funkcijos apskaičiavimas nėra lengva užduotis. Nors kai kurios hipotetinės sistemos yra išspręstos, pats bendriausias ir realistiškiausias atvejis yra per sudėtingas gauti konkretų sprendinį. Egzistuoja įvairūs būdai apytiksliai įvertinti tikrąjį ansamblį ir apskaičiuoti vidutinius kiekius. ====Tikslus skaičiavimas==== Yra atvejų, kuriais galima rasti tikslius sprendimus. * Labai mažose mikroskopinėse sistemose ansamblius galima tiesiogiai apskaičiuoti paprasčiausiai išvardijant visas galimas sistemos būsenas. Tam tikslui naudojamas diagonalizavimas (kvantinėje mechanikoje) arba visą fazinę erdvę apimantis integralas (klasikinėje mechanikoje). * Kai kurios didelės sistemos susideda iš daug atskiriamų mikroskopinių sistemų ir kiekvieną posistemį galima analizuoti atskirai. Pavyzdžiui, tokia savybė būdinga idealiosioms dujoms, kurių molekulės tarpusavyje nesąveikauja, ir ši savybė leidžia išvesti tikslias Maksvelo-Bolcmano, Fermi-Dirako ir Bose-Einšteino statistikų išraiškas.<Ref name = tolman/> * Yra išspręstos kelios didelės sąveikaujančių dalelių sistemos. Naudojant subtilius matematinius metodus, buvo rasti tikslūs kelių supaprastintų modelių (iš kurių pašalinta daug detalių, kad būtų galima glaustai paaiškinti) sprendimai.<ref>{{cite book | last=Baxter | first=Rodney J. | title=Exactly solved models in statistical mechanics [Tiksliai išspręsti statistinės mechanikos modeliai] | url=http://physics.anu.edu.au/theophys/_files/Exactly.pdf | publisher=Academic Press Inc. [Harcourt Brace Jovanovich Publishers] | location=London | isbn=978-0-12-083180-7 | mr=690578 | zbl=0538.60093 | year=1982 | access-date=2020-12-10 | archive-date=2021-04-14 | archive-url=https://web.archive.org/web/20210414063635/https://physics.anu.edu.au/theophys/_files/Exactly.pdf | url-status=dead }}</ref> ====Monte Karlo metodas==== {{main|Monte Karlo metodas}} Monte Karlo metodas yra apytikslis metodas, ypač tinkamas kompiuteriams. Ši metodika tiria vos kelias iš galimų sistemos būsenų, kurios parenkamos atsitiktinai. Kol šios būsenos sudaro reprezentatyvų visos sistemos būsenų rinkinį, gaunama apytikslė charakteristikos funkcija. Kuo daugiau atsitiktinių imčių įtraukiama, tuo labiau mažinamos paklaidos. * Metropolio-Hastingso algoritmas (Metropolis–Hastings algorithm) yra klasikinis Monte Karlo metodas, pačioje pradžioje naudotas kanoninis atrenkti kanoninius ansamblius. * Kelio integralo Monte Karlo metodas (Path integral Monte Carlo), taip pat naudotas tiriant kanoninius ansamblius. ==== Kiti ==== * Praretintoms, ne idealiosioms dujoms aprašyti taikomuose metoduose, tokiuose kaip klasterio išplėtimo metodas, naudojama [[perturbacijų teorija]], kad būtų įskaičiuotas silpnosios sąveikos poveikis, lemiantis virialinį išsiplėtimą.<Ref name = balescu /> * Tankių skysčių atveju naudojamas kitas apytikslis metodas, pagrįstas sumažintomis pasiskirstymo funkcijomis, ypač [[Radialinė pasiskirstymo funkcija|radialine pasiskirstymo funkcija]].<Ref name = balescu /> * [[Molekulinė dinamika|Molekulinėje dinamikoje]] kompiuterinės simuliacijos gali būti naudojamos apskaičiuoti mikrokanoninio ansamblio vidurkius ergodinėse sistemose. Įtraukus jungtį su stochastiniu{{efn| stochãstinis (gr. stochasis — nuspėjimas), matematikoje atsitiktinis, tikimybinis, pvz., stochastinis procesas yra tas, kurio kitimas priklauso nuo atsitiktinumo.}} termodinaminiu rezervuaru, taip pat galima modeliuoti kanoninių ir didžiųjų kanoninių ansamblių būsenas. * Gali būti naudingi mišrūs metodai, įtraukiantys nepusiausvyrinės statistinės mechanikos rezultatus. == Nepusiausvyrinė statistinė mechanika == Yra daugybė fizikinių reiškinių, kurie apima pusiau termodinaminius procesus ne pusiausvyros būsenoje, pavyzdžiui: * [[Šiluminis laidumas | šilumos perdavimas vidiniais judesiais medžiagoje]], kurį lemia temperatūros disbalansas, * [[Elektrinis laidumas | elektros srovės, kurias lemia krūvių judėjimas laidininke]], kurias lemia įtampos disbalansas * spontaniškos [[Cheminė reakcija|cheminės reakcijos]], kurias lemia laisvosios energijos sumažėjimas, * [[trintis]], [[Termodinamis išsisklaidymas|išsisklaidymas]], [[Dekoherencija|kvantinė dekoherencija]], * sistemos, kurias pumpuoja išorinės jėgos ([[optinis siurbimas]] ir kt.), * ir apskritai negrįžtamieji procesai. Visi šie procesai laikui bėgant vyksta kintant būdingiems rodikliams ir šie rodikliai yra svarbūs inžinerijai. Nepusiausvyrinės statistinės mechanikos sritis siekia suprasti šiuos nepusiausvyrinius procesus mikroskopiniame lygmenyje. (Statistinę termodinamiką gali būti panaudota tik galutiniam rezultatui apskaičiuoti, pašalinus išorinį disbalansą ir ansamblyje nusistovėjus pusiausvyrai.) Iš esmės, nepusiausvyrinė statistinė mechanika gali būti matematiškai tiksli: izoliuotos sistemos ansambliai laikui bėgant vystosi pagal deterministines lygtis, tokias kaip [[Liuvilio teorema | Liuvilio lygtį]] arba jos kvantinį atitikmenį, von Niumano ([[John von Neumann]]) lygtį. Šios lygtys yra mechaninių judėjimo lygčių taikymo kiekvienai ansamblio būsenai nepriklausomai rezultatas. Deja, šios ansamblio kitimo lygtys paveldi didžiąją dalį pagrindinio mechaninio judėjimo sudėtingumo, todėl yra labai sunku gauti tikslius sprendimus. Be to, ansamblio kitimo lygtys yra visiškai grįžtamos ir nesunaikina informacijos (ansamblio [[Gibso entropija]] išsaugoma). Norint padaryti pažangą negrįžtamų procesų modeliavimo srityje, reikia atsižvelgti, be tikimybės ir grįžtamosios mechanikos, ir į papildomus veiksnius. Nepusiausvyrinė mechanika yra aktyvi teorinių tyrimų sritis, nes dar reikia ieškoti šių papildomų prielaidų pagrįstumo plačiame diapazone. Keli metodai aprašyti tolesniuose poskyriuose. === Stochastinis metodas === Viena iš nepusiausvyrinės statistinės mechanikos metodikų yra stochastinio (atsitiktinio) elgesio įtraukimas į sistemą. Stochastiškas elgesys sunaikina ansamblyje esančią informaciją. Nors tai yra techniškai netikslu (išskyrus [[Juodosios skylės informacijos paradoksas | hipotetines situacijas, susijusias su juodosiomis skylėmis]], sistema savaime negali sukelti informacijos praradimo), atsitiktinumas pridedamas siekiant atspindėti, kad dominanti informacija laikui bėgant virsta subtilia koreliacija pačioje sistemoje arba koreliacija tarp sistemos ir aplinkos. Šios koreliacijos daro [[Chaoso teorija | chaotišką]] arba pseudoatsitiktinę įtaka dominantiems kintamiesiems. Pakeitus šias koreliacijas tinkamais atsitiktinumais, galima daug lengviau atlikti skaičiavimus. * '' [[Bolcmano transporto lygtis]] '': Ankstyvoji stochastinės mechanikos forma pasirodė dar prieš sukuriant „statistinės mechanikos“ terminą, [[Kinetinė dujų teorija | kinetinės teorijos]] tyrimuose. [[Džeimsas Klarkas Maksvelas]] pademonstravo, kad molekulių susidūrimai sukelia chaotišką judėjimą dujų viduje. [[Liudvigas Bolcmanas]] vėliau parodė, kad, laikant šį [[Molekulinio chaoso hipotezė|molekulinį chaosą]] visiškai atsitiktinių imčių atranka, dalelių judėjimas dujose vyks pagal paprastą [[Bolcmano transporto lygtis|Bolcmano transporto lygtį]], ir šis judėjimas skirtas greitai sugrąžinti dujas į pusiausvyros būseną (žr. [[H teorema]]). Bolcmano transporto lygtis ir su ja susiję metodai yra svarbūs nepusiausvyrinės statistinės mechanikos įrankiai dėl savo ypatingo paprastumo. Šios aproksimacijos gerai veikia sistemose, kuriose dominanti informacija iškart (vos po vieno susidūrimo) suskaidoma į subtilias koreliacijas, kas iš esmės apriboja sistemas iki praretų dujų apibrėžimo. Buvo nustatyta, kad Boltzmanno transporto lygtis yra labai naudinga imituojant elektronų pernešimą lengvai legiruotuose [[Puslaidininkiai|puslaidininkiuose]] ([[Tranzistorius|tranzistoriuose]]), kur elektronai iš tikrųjų yra analogiški praretintoms dujoms. Kvantinė technika, susijusi su aptariama tema, yra [[Atsitiktinės fazės aproksimacija|atsitiktinės fazės aproksimacija]]. * ''[[BBGKY hierarchija]]'': Skysčiuose ir tankiose dujose negalima atmesti koreliacijų tarp dalelių po vieno susidūrimo. [[BBGKY hierarchija]] (Bogoliubov – Born – Green – Kirkwood – Yvon hierarchija) pateikia metodą, kaip išvesti Bolcmano tipo lygtis, bet taip pat pritaikyti jas plačiau nei vien praskiestų dujų atveju, įtraukiant koreliacijas po kelių susidūrimų. * '' [[Keldyšo formalizmas]] '' (dar žinomas kaip NEGF (non-equilibrium Green functions) - nepusiausvyrinės Green'o funkcijos): Kvantinis požiūris į stochastinės dinamikos įtraukimą randamas Keldyšo formalizme. Šis metodas dažnai naudojamas atliekant elektroninius kvantinio transporto skaičiavimus. * Stochastiška [[Liuvilio teorema | Liuvilio lygtis]]. === Kvazipusiausvyriniai metodai === Ši svarbi nepusiausvyrinių statistinių mechaninių modelių klasė aprašo labai nežymiai sutrikdytos pusiausvyros sistemas. Esant labai mažiems sutrikdymams, atsaką galima analizuoti naudojantis [[tiesinio atsako teorija]]. [[Svyravimo–išsklaidymo teorema|Svyravimo–išsklaidymo teoremos]] pagalba suformuluojama išvada, kad sistemos atsakas esant kvazipusiausvyrai yra tiksliai susijęs su [[Statistiniai svyravimai | svyravimais]], atsirandančiais esant sisteminei pusiausvyrai. Iš esmės, sistema, kuri yra šiek tiek nutolusi nuo pusiausvyros - nesvarbu, ar ją sukuria išorinės jėgos, ar svyravimai, - artėja link pusiausvyros tuo pačiu keliu, mat sistema negali pasakyti skirtumo ar „žinoti“, kokiu būdu nutolo nuo pusiausvyros būsenos.<ref name = balescu /> Tai suteikia netiesioginį būdą gauti tokius skaičius kaip [[Omo dėsnis | ominį laidumą]] ir [[Šilumos laidumas|šilumos laidumą]], išreiškiant juos naudojant pusiausvyrinę statistinę mechaniką. Kadangi pusiausvyrinė statistinė mechanika yra gerai matematiškai apibrėžta ir kai kuriais atvejais lengviau pritaikoma skaičiavimams, svyravimų ir sklaidos ryšys gali būti patogus skaičiavimo sutrumpinimas kvazipusiausvyrinėje statistinėje mechanikoje. Keletas teorinių priemonių panaudoti šio ryšio privalumus skaičiavimuose: * [[Svyravimo–išsklaidymo teorema]] * [[Onsagerio abipusiai sąryšiai]] * [[Green-Kubo sąryšiai]] * [[Landauer–Büttiker formalizmas]] * [[Mori–Zwanzig formalizmas]] === Hibridiniai metodai === Pažangūs metodai naudoja stochastinių metodų ir tiesinio atsako teorijos derinį. Pavyzdžiui, vienas būdas apskaičiuoti kvantinės koherencijos efektus ([[Silpna lokalizacija|silpna lokalizacija]], [[Universalūs laidumo svyravimai|laidumo svyravimai]]) elektroninės sistemos laidumui yra Green-Kubo sąryšių naudojimas, įtraukiama stochastinė sąveika tarp įvairių elektronų naudojant Keldysh metodą.<ref>{{Cite journal | last1 = Altshuler | first1 = B. L. | last2 = Aronov | first2 = A. G. | last3 = Khmelnitsky | first3 = D. E. | doi = 10.1088/0022-3719/15/36/018 | title = Effects of electron-electron collisions with small energy transfers on quantum localisation [Elektrono-elektrono susidūrimų esant mažiems energijos perdavimams poveikis kvantinei lokalizacijai] | journal = Journal of Physics C: Solid State Physics [Fizikos žurnalas C: kietojo kūno fizika] | volume = 15 | issue = 36 | pages = 7367 | year = 1982 |bibcode = 1982JPhC...15.7367A }}</ref><ref>{{Cite journal | last1 = Aleiner | first1 = I. | last2 = Blanter | first2 = Y. | doi = 10.1103/PhysRevB.65.115317 | title = Inelastic scattering time for conductance fluctuations [Laidumo svyravimų netampriosios sklaidos laikas] | journal = Physical Review B [Fizinė apžvalga B] | volume = 65 | issue = 11 | pages = 115317 | year = 2002 | arxiv = cond-mat/0105436 | bibcode = 2002PhRvB..65k5317A | s2cid = 67801325 | url = http://resolver.tudelft.nl/uuid:e7736134-6c36-47f4-803f-0fdee5074b5a }} {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Taikymas ne termodinamikoje == Ansamblio formalizmas taip pat gali būti naudojamas išanalizuoti bendrąsias mechanines sistemas, nežinant apie sistemos būseną. Ansambliai taip pat naudojami šiais atvejais: * [[Neapibrėžtumo plitimas|neapibrėžtumo plitimas]] laikui bėgant<ref name = gibbs />, * gravitacinių [[Orbita|orbitų]] [[Regresinė analizė|regresinė analizė]], * [[Ansamblinis prognozavimas|ansamblinis orų prognozavimas]], * [[Neuroninis tinklas|neuroninių tinklų]] dinamika, * riboto racionalumo [[Potencialus žaidimas|potencialių žaidimų]] žaidimų teorijoje (sukurta matematiko Lloyd Stowell Shapley) ir ekonomikoje. == Istorija == 1738 m. Šveicarijos fizikas ir matematikas [[Danielius Bernulis]] paskelbė knygą "''Hidrodinamika''" ("''Hydrodynamica''"), kuri padėjo pagrindus [[Kinetinė dujų teorija|kinetinei dujų teorijai]]. Šiame darbe Bernulis pateikė iki šiol naudojamus argumentus: kad dujos susideda iš daugybės molekulių, judančių visomis kryptimis; kad jų poveikis paviršiui sukelia dujų slėgį, kurį jaučiame bei kad tai, ką patiriame kaip [[ Šiluma|šilumą]] yra tiesiog jų judėjimo kinetinė energija.<ref name = uffink /> 1859 m., perskaitęs [[Rudolfas Klauzijus|Rudolfo Klauzijaus]] straipsnį apie molekulių difuziją, škotų fizikas [[Džeimsas Klarkas Maksvelas]] suformulavo molekulinių greičių [[Maksvelo pasiskirstymas|Maksvelo pasiskirstymą]], kuris nurodė molekulių, turinčių tam tikrą greitį tam tikrame diapazone, dalį.<ref> * Maxwell, J.C. (1860) [https://books.google.com/books?id=-YU7AQAAMAAJ&pg=PA19#v=onepage&q&f=false "''Illustrations of the dynamical theory of gases. Part I. On the motions and collisions of perfectly elastic spheres''"] [„''Dinaminės dujų teorijos iliustracijos. I dalis. Tobulai tamprių sferų judėjimai ir susidūrimai''“], ''Philosophical Magazine'', 4th series, '''19''' : 19–32. * Maxwell, J.C. (1860) [https://books.google.com/books?id=DIc7AQAAMAAJ&pg=PA21#v=onepage&q&f=false „''Illustrations of the dynamical theory of gases. Part II. On the process of diffusion of two or more kinds of moving particles among one another''“] [„''Dinaminės dujų teorijos iliustracijos. II dalis. Dviejų ar daugiau rūšių judančių dalelių difuzijos procesas''“], ''Philosophical Magazine'', 4th series, '''20''' : 21–37.</ref> Tai buvo pirmasis statistikos dėsnis fizikoje.<ref>{{cite book |last = Mahon |first = Basil |title=The Man Who Changed Everything – the Life of James Clerk Maxwell [Žmogus, kuris viską pakeitė - Džeimso Klarko Maksvelo gyvenimas] |url = https://archive.org/details/manwhochangedeve0000maho |location=Hoboken, NJ |publisher=Wiley |year=2003 |isbn=978-0-470-86171-4 |oclc=52358254}}</ref> Maksvelas taip pat pateikė pirmąjį mechaninį argumentą, kad molekuliniai susidūrimai sąlygoja temperatūrų išlyginimą, taigi ir polinkį į pusiausvyrą.<ref>{{cite journal | last = Gyenis | first = Balazs | doi = 10.1016/j.shpsb.2017.01.001 | title = Maxwell and the normal distribution: A colored story of probability, independence, and tendency towards equilibrium [Maksvelas ir normalusis pasiskirstymas: spalvota tikimybės, nepriklausomybės ir polinkio į pusiausvyrą istorija]| journal = Studies in History and Philosophy of Modern Physics [Šiuolaikinės fizikos istorijos ir filosofijos studijos] | volume = 57 | pages = 53–65 | year = 2017| arxiv = 1702.01411 | bibcode = 2017SHPMP..57...53G | s2cid = 38272381 }}</ref> 1864 m., praėjus penkeriems metams po publikacijos, [[Liudvigas Bolcmanas]], dar būdamas jaunas studentas Vienoje, perskaitė Maksvelo straipsnį ir didelę savo gyvenimo dalį paskyrė šios srities plėtojimui. Statistinės mechanikos pradžia laikytini 1870 metai, Bolcmanui pradėjus darbą, kurio didžioji dalis buvo paskelbta 1896 m. jo „''Dujų teorijos paskaitose''“.<ref>{{cite book |title = Statistical Thermodynamics and Stochastic Theory of Nonequilibrium Systems |editor1=Ebeling Werner|editor2=Sokolov Igor M.|publisher=World Scientific Press |volume=8 |last1=Ebeling |first1=Werner |last2=Sokolov |first2=Igor M. |year=2005 |isbn=978-90-277-1674-3 |pages=3–12 |url = https://books.google.com/books?id=KUjFHbid8A0C|bibcode=2005stst.book.....E |doi=10.1142/2012 |series = Series on Advances in Statistical Mechanics }} (section 1.2)</ref> Boltzmanno originalūs straipsniai apie statistinį termodinamikos aiškinimą, [[H teorema|H teoremą]], [[Transporto teorija | transporto teoriją]], [[šiluminė pusiausvyra|šiluminę pusiausvyrą]], dujų [[būsenos lygtis|būsenos lygtį]] ir panašias temas Vienos Akademijos ir kitų draugijų darbuose užima apie 2000 puslapių. Bolcmanas pristatė pusiausvyrinio statistinio ansamblio sampratą ir taip pat pirmas kartą tyrė nepusiausvyrinę statistinę mechaniką, naudodamas savo [[H teorema | H teoremą]]. Terminą ''statistinė mechanika'' sugalvojo amerikiečių matematikas ir fizikas [[Džosaja Vilardas Gibsas]] 1884 m.<ref>Gibbs, J. W.,(1884), "''On the Fundamental Formula of Statistical Mechanics, with Applications to Astronomy and Thermodynamics''" ["''Apie pagrindines statistinės mechanikos formules ir taikymą astronomijoje bei termodinamikoje''"], Proceedings of the American Association for the Advancement of Science, '''33''', 57-58. Reproduced: ''The Scientific Papers of J. Willard Gibbs, Vol II'' (1906), [https://archive.org/stream/scientificpapers02gibbuoft#page/16/mode/2up pp.&nbsp;16].</ref> {{Efn| 1 = Pasak Gibbso, terminą ''statistinis'' mechanikos kontekste pirmas pavartojo Škotijos fizikas [[Džeimsas Klarkas Maksvelas]] 1871 m. Iš: J. Klarko Maksvelo „''Šilumos teorija''“ (Londonas, Anglija: Longmans, Green ir Co., 1871), [https://books.google.com/books?id=DqAAAAAAMAAJ&pg=PA309 p.&nbsp;309]: "Susidūrę su materijos kiekiais, kadangi nesuvokiame atskirų molekulių, mes esame priversti priimti tai, ką aš apibūdinau kaip statistinį skaičiavimo metodą, ir atsisakyti griežto dinaminio metodo, kuriame mes sekame kiekvieną judesį skaičiavimu."}} Mūsų laikais ''tikimybinė mechanika'' galėtų pasirodyti tinkamesnis terminas, tačiau ''statistinė mechanika'' yra tvirtai įsišaknyjęs pavadinimas.<ref>{{cite book |title = „''The enigma of probability and physics''“ [„''Tikimybės ir fizikos mįslė'' “]|last=Mayants |first=Lazar |year=1984 |publisher=Springer |isbn=978-90-277-1674-3 |page=174 |url = https://books.google.com/books?id=zmwEfXUdBJ8C&pg=PA174 }}</ref> Netoli savo mirties, 1902m. Gibsas išleido knygą „''Pagrindiniai statistinės mechanikos principai''“ - knygą, kurioje statistinė mechanika buvo įforminta kaip visiškai bendras požiūris į visų mechaninių sistemų - makroskopinių ar mikroskopinių, dujinių ar ne dujinių - nagrinėjimą.<ref name=gibbs /> Iš pradžių Gibbso metodai buvo naudojami [[Klasikinė mechanika|klasikinės mechanikos]] ribose, tačiau jie buvo tokio bendro pobūdžio, kad vėliau buvo lengvai pritaikyti [[Kvantinė mechanika|kvantinėje mechanikoje]], ir iki šiol yra statistinės mechanikos pagrindas.<ref name=tolman /> == Pastabos == {{Notelist}} == Šaltiniai == {{Reflist}} == Nuorodos == * [http://plato.stanford.edu/entries/statphys-statmech/ Statistinės mechanikos filosofija] angliškas Lawrence Sklar straipsnis [[Stanfordo Filosofijos Enciklopedija|Stanfordo Filosofijos Enciklopedijai]]. * [http://www.sklogwiki.org/ Sklogwiki - Termodinamikos, statistinės mechanikos ir medžiagų kompiuterinis modeliavimas.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200108065124/http://www.sklogwiki.org/SklogWiki/index.php/Main_Page |date=2020-01-08 }} SklogWiki yra ypač orientuotas į skysčius ir minkštas tankias medžiagas. * [https://web.archive.org/web/20060616002812/http://history.hyperjeff.net/statmech.html Statistinės termodinamikos] istorinė laiko juosta anglų kalba. * [http://farside.ph.utexas.edu/teaching/sm1/statmech.pdf Termodinamika ir statistinė mechanika] anglų kalba, autorius Richard Fitzpatrick. * [https://arxiv.org/abs/1107.0568 Statistinės smechanikos ir mezoskopijos paskaitų užrašai] anglų kalba, autorė Doron Cohen. * {{YouTube |id = H1Zbp6__uNw&list=PLB72416C707D85AB0&index=1}} video paskaitų anglų kalba apie statistinę mechaniką serija, dėsto [[Leonard Susskind]]. * Vu-Quoc, L., [https://web.archive.org/web/20120428193950/http://clesm.mae.ufl.edu/wiki.pub/index.php/Configuration_integral_%28statistical_mechanics%29 Konfigūracijos integralas (statistinė mechanika)]. {{Fizikos šakos}} [[Kategorija:Mechanika| ]] mjxbqd7js6w6yotavmupkjzntj4uvlu 0 585311 7957599 7920284 2026-11-04T19:15:19Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957599 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = Hovardas Earlas Gardneris | image = Howard Gardner (2013) (cropped).png | image_size = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimimo data|1943|7|11}} | gimimo vieta = [[Skrentonas, Pensilvanija]] | išsilavinimas = [[Harvardo universitetas]] | pareigos = Harvardo universiteto profesorius | sutuoktinis = [[Ellen Winner]] | žinomas dėl = Daugialypių intelektų teorija | apdovanojimai = * [[1981]] m. MacArthur premijos stipendija * [[1990]] m. Luisvilio universiteto Grawemeyer apdovanojimas švietimo srityje * [[2005]] ir [[2008]] m. pateko į 100 įtakingiausių pasaulio intelektų sąrašą, sudarytą [[Foreign Policy]] ir [[Prospect]] žurnalų. }} '''Hovardas Earlas Gardneris''' (''Howard Earl Gardner''; g. [[1943]] m. [[liepos 11]] d.) – amerikiečių kilmės psichologas profesorius [[Harvardo universitetas|Harvardo universiteto]] Aukštojoje švietimo mokykloje. Šiuo metu užima vyresniojo direktoriaus pareigas projekte „Harvard Project Zero“ ir yra projekto „The Good Project“ bendrasis direktorius nuo [[1995]] metų.<ref name="Gordon, Lynn Melby 2006">Gordon, Lynn Melby. "Gardner, Howard (1943–)." Encyclopedia of Human Development. Ed. Neil J. Salkind. Vol. 2. Thousand Oaks, CA: SAGE Reference, 2006. 552-553. Gale Virtual Reference Library. Web. October 27, 2014.</ref> H. Gardneris parašė šimtus mokslinių straipsnių ir trisdešimt knygų, kurios buvo išverstos į daugiau nei 30 skirtingų pasaulio kalbų. Geriausiai žinoma jo knyga – „Proto ribos: daugialypių intelektų teorija.<ref>Gordon, Lynn Melby. „Gardner, Howard (1943–).“ Encyclopedia of Human Development. Ed. Neil J. Salkind. Vol. 2. Thousand Oaks, CA: SAGE Reference, 2006. 552–553. Gale Virtual Reference Library.</ref>“ H. Gardneris Harvardo universitete dėstė iki [[2019]] m.<ref>„[https://www.gse.harvard.edu/news/19/05/tribute-howard-gardner A Tribute to Howard Gardner]“. May 21, 2019.</ref>, o [[2020]] metais išleido intelektinių memuarų knygą „Sintezuojantis protas“<ref>[https://www.asynthesizingmind.com/ „A Synthesizing Mind.“]</ref>. == Karjera == [[1965]] m. H. Gardneris baigė Harvardo Koledžą, įgijo socialinių santykių bakalauro laipsnį. Metus laiko mokėsi [[Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla|Londono ekonomikos mokykloje]]. Grįžęs į Harvardo universitetą įgijo raidos psichologijos daktaro laipsnį. Dirbo kartu su psichologais [[Roger Brown]], [[Jerome Bruner]] ir filosofu [[Nelson Goodman]].<ref>„About“. ''Howard Gardner''. 2012-06-28.</ref> Doktorantūros metais Gardneris dirbo kartu su [[Norman Geschwind]] [[Bostonas|Bostono]] Veteranų administracijos ligoninėje, kurioje išdirbo net dvidešimt metų. [[1986]] m. pradėjo dėstyti Harvardo universiteto Aukštojoje švietimo mokykloje, o nuo [[1995]] m. daugiausia dėmesio skyrė projektui „The GoodWork Project“. Dabar ši iniciatyva geriau žinoma kaip „The Good Project“. [[2000]] m. Hovardas Gardneris, Kurtas Fišeris ir kolegos iš Harvardo Aukštosios švietimo mokyklos sukūrė „Minčių, proto ir švietimo“ magistro studijų programą. Buvo manoma, jog tai pirmoji tokio pobūdžio studijų programa visame pasaulyje. Nuo to laiko didžioji dalis JAV ir kitų pasaulio universitetų kūrė panašias studijų programas. == Daugialypių intelektų teorija ir kritika == H. Gardneris sukūrė Daugialypio intelekto teoriją, pagal kurią žmogaus intelektas nėra viena statinė koncepcija, išmatuojama intelekto koeficiento (IQ) testu. IQ teorija apima tik du Gardnerio teorijos aspektus: Kalbinį ir Loginį intelektus. Gardneris savo teorijoje teigė, jog žmogus turi nuo septynerių iki devynerių skirtingų intelektų, kurie yra lavinami visą gyvenimą. H. Gardnerio identifikuoti Daugialypių intelektų tipai: kalbinis, loginis, vizualinis, muzikinis, kūno, tarpasmeninis, intrapersonalinis, gamtinis.<ref>„[https://smiletutor.sg/how-to-harness-develop-your-natural-strengths-multiple-intelligences-theory/ Understanding Multiple Intelligences Theory]“</ref> Vėliau H. Gardneris ir jo kolegos svarstė įtraukti papildomus intelektus: egzistencinį ir pedagoginį. H. Gardnerio teorija sulaukė kritiškų pastebėjimų. J. Traubas didžiausiu teorijos trūkumu įvardijo, jog nebuvo atlikti empiriniai tyrimai, patvirtinantys H. Gardnerio teiginius.<ref name=":1">PEARISO J.F., „Multiple Intelligences or Multiply Misleading: The Critic’s View of the Multiple Intelligences Theory“, Liberty University, Spring , 2008, p. 1-26</ref>. D. T. Willingham, hierarchinis požiūris į gebėjimus – vyraujantis požiūris kad tai nėra teorija, o tik tam tikras duomenų išdėstymas. Pagrindinis priekaištas, jog daug atskirų gebėjimų dalyvauja tuose pačiuose pažintiniuose procesuose, kurie pagal H. Gardnerio kriterijus yra laikomi atskirais gebėjimais. Tokią pačią nuomonę išreiškė ir J. White<ref name=":1" />. Kritikai pabrėžta, kad pats H. Gardneris niekada nėra sukūręs išsamaus šios teorijos taikymo ugdymo įstaigoje plano ir propaguojantys šios teorijos sklaidą dirba nepriklausomai nuo H. Gardnerio.<ref name=":1" />. Dar vienas ryškus priekaištas, kad H. Gardneris niekada nepalaikė tradicinio mokymo stiliaus, kurio pagrindas yra mokytojas. Jis palaikė mokymo metodą, kai pagrindinis dėmesys sutelkiamas į vaiką, o ne į pedagogą. <ref name=":1" /> == Pasiekimai ir apdovanojimai == [[1981]] m. H. Gardneris gavo MacArthur premijos stipendiją. [[1990]] m. tapo pirmuoju amerikiečiu, pelniusiu Luisvilio universiteto „Grawemeyer“ apdovanojimą švietimo srityje.<ref>[https://web.archive.org/web/20141014072135/http://grawemeyer.org/education/previous-winners/1990-howard-gardner.html „1990 – Howard Gardner“]. ''Grawemeyer.org''. Archived from the original on October 14, 2014. </ref> 1999 m. „Amerikos pasiekimų akademija“ apdovanojo H. Gardnerį „Auksine lentele“<ref>„[https://achievement.org/our-history/golden-plate-awards/#science-exploration Golden Plate Awardees of the American Academy of Achievement]“. ''achievement.org''. American Academy of Achievement.</ref>. 2000 m. gavo stipendiją iš Jono S. Guggenheimo memorialinio fondo. Po ketverių metų tapo Garbės Profesoriumi viename iš [[Šanchajus|Šanchajaus]] universitetų. [[2005]] m. ir [[2008]] m. žurnalas „Foreign Policy“ and „Prospect“ H. Gardnerį įtraukė į 100 įtakingiausių pasaulio intelektualų sąrašą. [[2011]] m. pelnė Asturijos princo premiją Socialinių mokslų srityje už Daugialypių intelektų teoriją.<ref>[http://www.fpa.es/en/press/news/howard-gardner-2011-prince-of-asturias-award-for-social-sciences/ „Howard Gardner, 2011 Prince of Asturias Award for Social Sciences – The Prince of Asturias Foundation] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20131103210104/http://www.fpa.es/en/press/news/howard-gardner-2011-prince-of-asturias-award-for-social-sciences/ |date=2013-11-03 }}.</ref> [[2015]] m. gavo Brocko Tarptautinį prizą Švietimo srityje<ref>„[https://web.archive.org/web/20161017032840/http://brockprize.org/laureates2 Brock International Prize in Education Laureates]". ''BrockPrize.org''. 2016-10-17.</ref>, o [[2020]] me.„Amerikos švietimo ir tyrimų asociacija“ apdovanojo H. Gardnerį už indėlį švietimo srities moksliniuose tyrimuose.<ref>„A[https://www.aera.net/Newsroom/AERA-Announces-2020-Award-Winners-in-Education-Research ERA Announces 2020 Award Winners in Education Research]“. ''aera.net''.</ref> H. Gardneriui priklauso 31 garbės laipsnis, kuriuos skyrė universitetai ir koledžai iš įvairių pasaulio šalių: [[Bulgarija|Bulgarijos]], [[Kanada|Kanados]], [[Čilė]]s, [[Graikija|Graikijos]], [[Honkongas|Honkongo]], [[Airija|Airijos]], [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] ir kt.<ref>„[https://web.archive.org/web/20120815073200/http://www.pz.harvard.edu/PIs/HG.htm Howard Gardner]“. ''Pz.harvard.edu''. Archived from [http://www.pz.harvard.edu/pis/hg.htm the original] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120815073200/http://www.pz.harvard.edu/PIs/HG.htm |date=2012-08-15 }} 2012-08-15.</ref> Jis yra garbės narys net keliose draugijose: Amerikos Dailės ir Mokslo akademijoje, Amerikos filosofijos draugijoje bei Amerikos politinių ir socialinių mokslų akademijoje. == Asmeninis gyvenimas == H. Gardneris yra vedęs Ellen Winner, Bostono koledžo psichologijos profesorę. Pora turi vieną vaiką Benjaminą. Gardneris turi tris vaikus iš ankstesnės santuokos: Kerith (1969), Jay (1971) ir Andrew (1976); ir penkis anūkus: Oskar (2005), Agnes (2011), Olivia (2015), Faye Marguerite (2016) ir Augustas Pierre (2019).<ref>„[http://pz.harvard.edu/who-we-are/people/howard-gardner Howard Gardner Project Zero Biography] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210126090137/https://www.pz.harvard.edu/who-we-are/people/howard-gardner |date=2021-01-26 }}“. ''Pz.harvard.edu''.</ref> == Daugiau informacijos == * {{cite book|title=Multiple Intelligences Reconsidered|editor-last=Kincheloe|editor-first=Joe L. <!--|author=Joe L. Kincheloe|author2=Kathleen Nolan|author3=Yusef Progler|author4=Peter Appelbaum|author5=Richard Cary|author6=Donald S. Blumenthal-Jones|author7=Marla Morris|author8=Jay L. Lemke|author9=Gaile S. Cannella|author10=Danny Weil|author11=Kathleen S. Berry-->|year=2004|publisher=Peter Lang|location=New York|isbn=978-0-8204-7098-6|series=Counterpoints v. 278|issn=1058-1634|url-access=registration|url=https://archive.org/details/multipleintellig0000unse_o8g0}} * {{cite book|title="A Blessing of Influences" in Howard Gardner Under Fire|url=https://archive.org/details/howardgardnerund0000unse|editor-last=Schaler|editor-first=Jeffrey A.|author=Howard Gardner|year=2006|publisher=Open Court|location=Illinois|isbn=978-0-8126-9604-2}} * {{cite book|title=To Open Minds: Chinese Clues to the Dilemma of American Education|author=Howard Gardner|year=1989|publisher=Basic Books|location=New York|isbn=978-0-465-08629-0|url=https://archive.org/details/toopenminds00howa}} * {{cite book|title=Making learning visible|url=https://archive.org/details/makinglearningvi0000unse|author1=Howard Gardner|author2=Vea Vecchi|author3=Carla Rinaldi|author4=Paola Cagliari|year=2011|publisher=Reggio Children|location=Italy|isbn=978-88-87960-67-9}} * {{cite book|title="Howard Gardner" in Fifty Modern Thinkers in Education|editor-last=Palmer|editor-first=Joy|author=M. Kornhaber|year=2001|publisher=Routledge|location=New York|isbn=978-0415224086|url-access=registration|url=https://archive.org/details/fiftymodernthink0000unse}} * {{cite book|title="Howard Gardner, Frames of Mind" in 50 Psychology Classics|author=Tom Butler-Bowdon|year=2007|publisher=Nicholas Brealey|location=London & Boston|isbn=978-1-85788-386-2|url-access=registration|url=https://archive.org/details/50psychologyclas0000butl}} * Gordon, L. M. (2006). Howard Gardner. "The encyclopedia of human development. " Thousand Oaks: Sage Publications, 2, 552–553. * {{cite book|last=Gardner|first=Howard|title=Truth, beauty, and goodness reframed: Educating for the virtues in the 21st century|url=https://archive.org/details/truthbeautygoodn0000gard|year=2011|publisher=Basic Books|location=New York}} * {{cite book|title=The App Generation: How Today's Youth Navigate Identity, Intimacy, and Imagination in a Digital World|url=https://archive.org/details/appgenerationhow0000gard|author1=Gardner, H.|author2=Davis, K.|year=2013|publisher=Yale University Press|isbn=9780300196214}} * {{cite book|title=From the Ivory Tower to the Schoolhouse: How Scholarship Becomes Common Knowledge in Education|url=https://archive.org/details/fromivorytowerto0000jack|author=Schneider, Jack|year=2014|publisher=Harvard Education Press|isbn=978-1612506692}} * {{cite book|url=https://howardgardner01.files.wordpress.com/2012/06/festschrift-_-volumes-1-2-_-final.pdf|title=Mind, Work, and Life: A Festschrift on the Occasion of Howard Gardner's 70th Birthday|author=Gardner, Howard|year=2014|publisher=Create Space|isbn=978-1499381702|access-date=2021-01-27|archive-date=2017-11-05|archive-url=https://web.archive.org/web/20171105034136/https://howardgardner01.files.wordpress.com/2012/06/festschrift-_-volumes-1-2-_-final.pdf|url-status=dead}} == Šaltiniai == {{Ref}} == Nuorodos == * [https://howardgardner.com/ Oficiali svetainė] * [http://www.pz.harvard.edu/pis/hg.htm „The good project“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120815073200/http://www.pz.harvard.edu/PIs/HG.htm |date=2012-08-15 }} {{DEFAULTSORT:Gardner, Howard}} [[Kategorija:JAV psichologai]] 4uhdwmc30byoh3l1p5cncz9lr7hkd9k 0 586731 7957747 7860156 2026-11-05T05:35:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957747 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = VJFM Fortūna | image = [[Vaizdas:FM Fortuna.png|150px]] | fullname = VšĮ Vaikų ir jaunimo futbolo mokykla "Fortūna" | founded = {{small|[[2007 m.]] FA „Futbolo legionas“}} <br /> {{nowrap|'''[[2011 m.]] futbolo mokykla „Fortūna“'''}} | ground = [[LFF Kauno treniruočių centras]], [[Kaunas]] | capacity = 500 | chairman = [[Audrius Jagintavičius]] (direktorius) | manager = [[Igoris Pankratjevas]] | league = | season = 2025 | position = 9 vieta, [[LFF II lyga|Antra lyga]] (B divizionas) | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1= | leftarm1=FF6600|body1=FF6600|rightarm1=FF6600|shorts1=223D71|socks1=223D71 | pattern_la2=_navyshoulders|pattern_b2=_orangecollar|pattern_ra2=_navyshoulders | leftarm2=223D71|body2=223D71|rightarm2=223D71|shorts2=223D71|socks2=223D71 | pattern_la3=_navyshoulders|pattern_b3=_orangecollar|pattern_ra3=_navyshoulders | leftarm3=223D71|body3=223D71|rightarm3=223D71|shorts3=FF6600|socks3=FF6600 }} '''VJFM Fortūna''' (Vaikų ir jaunimo futblo mokykla „Fortūna“) – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Kaunas|Kauno]] miesto [[Eiguliai|Eigulių]] mikrorajono. == Istorija == Klubo ištakos siekia [[2007]] m., kai buvo įkurta futbolo akademija „Futbolo legionas“. [[2011]] m. įkurta vaikų ir jaunimo futbolo mokykla „Fortūna“. [[2021]] m. futbolo mokykloje sportavo apie 100 įvairaus amžiaus vaikų.<ref>https://fmfortuna.lt/apie-mus/</ref> === 2021 m. sezonas === [[2021]] m. komandos treneriu buvo nusamdytas [[Rolandas Čepkauskas]], dirbęs [[FBK Kaunas]], [[FK Ekranas]], [[FC Stumbras]], [[FK Lietava]], bei buvęs Lietuvos U-17 futbolo rinktinės treneriu,<ref>https://fmfortuna.lt/susipazinkite-su-naujuoju-treneriu/</ref> bet pastarasis paliko klubą vasarą ir buvo pakeistas [[Gabrielius Zagurskas|Gabrieliumi Zagursku]].<ref>{{cite web |title=FM Fortūnos trenerio G.Zagursko atostogos futbolo ritmu. |url=https://fmfortuna.lt/fm-fortunos-trenerio-g-zagursko-atostogos-futbolo-ritmu/ |date=26 July 2021 |publisher=FM Fortūna}}</ref> Klubas sėkmingai licencijavosi Antrai lygai ir žaidė [[2021 m. LFF II lyga|2021 m. II lygoje]].<ref>[https://lff.lt/news/11865/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt naujienos: licencijavimosi procesas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210420125343/https://lff.lt/news/11865/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2021-04-20 }}</ref> Iš dvidešimties dalyvių liko paskutinėje vietoje ir grėsė iškritimas į žemesnė divizioną. [[2021 m.]] [[gegužės 22]] d. žaidė [[LFF taurė]]s turnyro pirmojo etapo rungtynes ir rezultatu 0-4 pralaimėjo [[FK Saned Joniškis|Joniškio „Saned“ klubui]].<ref>[https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2021-05-22/fm-fortuna-vs-fk-saned-joniskis/2375817/ 2021-05-22 FM Fortūna 0-4 Saned Joniškis]</ref> Po šios nesėkmės iškrito iš tolimesnių turnyro kovų. === 2022 m. sezonas === [[2022]] m. licencijavosi Antrai lygai.<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220219000600/https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ |date=2022-02-19 }}</ref> Tapo vienu iš dalyvių, kurie rungtyniavo [[2022 m. LFF II lyga|2022 m. Antroje lygoje]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220228145348/https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ |date=2022-02-28 }}</ref> [[2022 m.]] [[balandžio 22]] d. [[LFF taurė]]s turnyro pirmame etape kovojo prieš [[DFK Dainava]] ir patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0:6.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fm-fortuna-be1-nfa-12170632/ 2022-04-22 FM Fortūna 0-6 DFK Dainava (pagal Soccerway)]</ref><ref>[https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2022-04-22/fm-fortuna-vs-dfk-dainava/2682439/ 2022-04-22 FM Fortūna 0-6 DFK Dainava (pagal Globalsportsarchive)]</ref> Po šios nesėkmės iškrito iš tolimesnių turnyro kovų. [[2022 m. LFF II lyga|Antroje lygoje]] po pirmojo etapo buvo devintoje vietoje ir pateko į stipriųjų grupę. === Nuo 2024 m. === 2024 m. Antnros lygos B divizione užėmė 15-ą vietą, ir iškrito į Antros lygos B divizioną. Jame, 2025 m. užėmė 9-ą vietą tarp 12 komandų. 2026 m. pateikė prašymą gauti Antros lygos A diviziono licenciją, tačiau vėliau prašymą atsiėmė, ir pasitraukė iš Antros lygos. == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2021|III|20|I etapas}} {{fs2|LTU|2022|III|10|I etapas}} {{fs2|LTU|2023|III|12|II etapas}} {{fs2|LTU|2024|III (A divizionas)|15|I etapas}} {{fs2|LTU|2025|III (B divizionas)|9|I etapas}} |} == Dalyvavimas [[LFF taurė]]s turnyruose == {| class="wikitable" |- ! Sezonas ! Varžybos ! Etapas ! Klubas ! Rezultatas ! |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''[[Lietuvos futbolo taurė 2021 m.|2021]]''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| [[LFF taurė]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| 1Q | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|LTU}} '''[[FK Saned Joniškis|SANED]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''0 – 4''' | [[File:X_mark.svg|17px]]<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2021/05/22/lithuania/cup/fortna-kaunas/saned-jonikis/3503856/ 2021-05-22 Kauno „Fortūna“ 0-4 Joniškio „Saned“]</ref> |- |||||| |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''[[Lietuvos futbolo taurė 2022 m.|2022]]''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| [[LFF taurė]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| 1Q | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|LTU}} '''[[DFK Dainava]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''0 – 6''' | [[File:X_mark.svg|17px]]<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/04/22/lithuania/cup/fortna-kaunas/be1-nfa/3780746/ 2022-04-22 Kauno „Fortūna“ 0-6 Be1 NFA]</ref> |- |||||| |- | rowspan="2" bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''[[Lietuvos futbolo taurė 2023 m.|2023]]''' | rowspan="2" bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| [[LFF taurė]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| 1Q | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|LTU}} '''[[FK Top Kickers Vilnius|Top Kickers]]''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''0 – 1''' | [[File:1uparrow green.svg|17px]]<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-top-kickers-fm-fortuna-14911979/ Kauno „Top Kickers“ 0-1 Fortūna (Kaunas)]</ref> |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| 2Q | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|LTU}} '''[[Baltijos Futbolo Akademija|BFA]]''' | bgcolor="#FFDDDD" style="text-align:center;"| '''0 – 6''' | [[File:X_mark.svg|17px]]<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fm-fortuna-vilniaus-bfa-15098254/ Kauno „Fortūna“ 0-6 BFA (Vilnius)]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| '''[[Lietuvos futbolo taurė 2024 m.|2024]]''' | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| [[LFF taurė]] | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:center;"| 1Q | bgcolor="#E6E6FA" style="text-align:left;"| {{flagicon|LTU}} '''[[FK Viltis Vilnius|Viltis]]''' | bgcolor="#ffdddd" style="text-align:center;"| '''1 – 2''' | [[File:X_mark.svg|17px]]<ref>https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/vjfm-fortuna-fk-viltis-17868241/[ Kauno „Fortūna“ 1-2 Vilniaus „Viltis“]</ref> |- |||||| |- |} == Aprangos ir jų pokyčiai == ;Sportinių aprangų gamos pokyčiai: * Namuose žaidžia oranžinėmis tamsiai mėlynomis aprangomis. {| |{{Football kit | pattern_la= _senica1617a| pattern_b= _hummelauthentic20t| pattern_ra= _senica1617a| pattern_sh= _derry1617a| pattern_so= _senica1617a| leftarm= FFFFFF | body= FF6600 | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000055 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= _hummelauthentic20t| pattern_b= _hummelauthentic20t| pattern_ra= _hummelauthentic20t| pattern_sh= _hummelauthentic20m| pattern_so= _senica1617a| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000055 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= _hummelauthentic20m| pattern_b= _hummelauthentic20t| pattern_ra= _hummelauthentic20m| pattern_sh= _hummelauthentic20t| pattern_so= __hummel20t | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= F28500 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la= _hummelauthentic20m| pattern_b= _hummelauthentic20m| pattern_ra= _hummelauthentic20m| pattern_sh= _hummelauthentic20m| pattern_so= _hummel20m| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000055 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Sudėtis == ''{{data|2025|03|18}} duomenys'' {{fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=Remigijus Mikalainis|pos=GK}} {{Fs player|no= 2|nat=LTU|name=Meinardas Beiga|pos=}} {{Fs player|no= 4|nat=NGR|name=Rafiu Babatunde Kazeem|pos=}} {{Fs player|no= 5|nat=LTU|name=Lukas Tatarūnas|pos=}} {{Fs player|no= 6|nat=CMR|name=Alex Minang|pos=}} {{Fs player|no= 7|nat=LTU|name=[[Justas Česnavičius (2000)|Justas Česnavičius]]|pos=FW}} (2025 m. grįžo iš [[FK Sūduva]]) {{Fs player|no= 8|nat=LTU|name=Rokas Petrauskas|pos=}} {{Fs player|no= 10|nat=LTU|name=Nerijus Klimas|pos=}} {{Fs player|no= 11|nat=LTU|name=Domas Volodko (kapitonas)|pos=MF}} {{Fs player|no= 12|nat=LTU|name=Mindaugas Lisonka|pos=}} {{Fs player|no= 13|nat=UKR|name=Elgiz Mirzoev|pos=DF}} {{Fs player|no= 14|nat=LTU|name=Rytis Okmanas|pos=}} {{Fs player|no= 15|nat=LTU|name=Tomas Macelis|pos=}} {{Fs player|no= 18|nat=LTU|name=Gerdas Juška|pos=}} {{Fs player|no= 20|nat=LTU|name=Daumantas Čibiras|pos=}} {{Fs player|no= 23|nat=UKR|name=Kyrylo Anufriiev|pos=MF}} {{Fs player|no= 28|nat=LTU|name=Kipras Vaičenonis|pos=}} {{Fs player|no= 91|nat=LTU|name=Gabrielius Naskauskas|pos=GK}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Arijus Samuščenko|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Dalius Žukauskas|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Deividas Arlauskas|pos=FW}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Edvard Jadevič|pos=MF}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Eimantas Tavoras|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Julijonas Domarkas|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Julius Kukonenko|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Karolis Gaižaitis|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Kasparas Petkevičius|pos=}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Klaidas Jaškus|pos=MF}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Mindaugas Zlatkus|pos=MF}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Norvydas Karsokas|pos=FW}} {{Fs player|no= |nat=LTU|name=Rokas Gaučys|pos=}} {{fs end}} == Trenerias == * [[Rolandas Čepkauskas]], [[2021 m.]] pirmoje pusėje; * [[Gabrielius Zagurskas]], nuo [[2021 m.]] vasaros; * [[Igoris Pankratjevas]], nuo 2023 m. sausio mėn.<ref>https://fmfortuna.lt/naujasis-fm-fortunos-vyru-komandos-treneris-igoris-pankratjevas/</ref> == Personalas == * [[Audrius Jagintavičius]] * [[Gabrielius Zagurskas]] * [[Algirdas Surgautas]] * [[Mantas Fridrikas]]<ref>https://fmfortuna.lt/komandos-treneriai/</ref> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://fmfortuna.lt/ Klubo interneto svetainė] * [https://www.facebook.com/Futbolo-Mokykla-Fortuna-497147580660490/ facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/lithuania/fortna-kaunas/53368/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/fortuna/IsSYzPZF/ FLASHSCORE] * [https://web.archive.org/web/20220912090011/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/fm-fortuna/50073/ Globalsportsarchive] * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fm-fortuna-1259/?cid=10967045 lietuvosfutbolas.lt] (2021 m. Antra lyga; II etapas} {{Lietuvos futbolo klubai}} {{DEFAULTSORT:Fortūna}} [[Kategorija:Kauno futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo mokyklos]] gmdpc5yeunk1p0jawkmnvg6vn7qb19r 0 587310 7957616 7836618 2026-11-04T19:43:29Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957616 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Juozapas Flavijus<br />{{he| יוסף בן מתתיהו}} |fonas=culture |vaizdas=Josephus.jpg |vaizdo dydis= |antraštė=[[Romantizmas|Romantizmo stiliaus]] Juozapo Flavijaus graviūra |gimimo vardas=Josefas ben Matatija |gimė={{gimė|37||}} |gimimo vieta=[[Jeruzalė]], [[Judėja (Romos provincija)|Judėja]] |mirė={{mirė|100|||37||}} |mirties vieta= |palaidojimo vieta= |veikla=žydų ir romėnų istorikas }} '''Juozapas Flavijus''' (gimė '''Josefas ben Matatija''')<ref name=vle>{{cite web |url= https://www.vle.lt/straipsnis/juozapas-flavijus/ |title=Juozapas Flavijus |website=Visuotinė lietuvių enciklopedija |access-date=2021-02-23}}</ref> ({{he|יוסף בן מתתיהו}}, ''Yōsef ben Matiṯyāhu'', {{gr|Ἰώσηπος Ματθίου παῖς}}, ''Iṓsēpos Matthíou paîs'', [[37]] m. – [[100]] m.)<ref name=Mason>{{Cite book |title=Flavius Josephus: Translation and Commentary |publisher=BRILL |date=2000 |editor-first=Steve |editor-last=Mason |edition=10 vols. in 12 |location=Leiden}}</ref> – I a. romėnų-žydų [[Istorija|istorikas]], gimęs [[Jeruzalė|Jeruzalėje]], [[Judėja (Romos provincija)|Judėjoje]], kilęs iš kunigų giminės.<ref name=vle/> Jo motina tvirtino esanti karališkosios šeimos palikuonė. [[Judėjos karas|Judėjos kare]] jis iš pradžių kovojo prieš romėnus, būdamas [[Galilėja|Galilėjos]] žydų karinių pajėgų [[Generolas|vadu]]. 67 m., po šešias savaites trukusios Jotapatos apgulties, jis pasidavė [[Romėnų kariuomenė|romėnams]], vadovaujamiems [[Vespasianas|Vespasiano]] ir pateko į jo nelaisvę. Vėliau Juozapas Vespasianui tvirtino, jog Vespasianas taps [[Romos imperatorius|Romos imperatoriumi]]. Atsakydamas į tai, Vespasianas nusprendė laikyti Juozapą vergu ir, tikėtina, vertėju. Kai 69 m. Vespasianas tapo imperatoriumi, jis suteikė Juozapui laisvę. Tuo metu Juozapui buvo suteiktas Flavijaus – Vespasianų šeimos – vardas.<ref name=vle/><ref>{{cite book |first=Simon Claude |last=Mimouni |title=Le Judaïsme ancien du VIe siècle avant notre ère au IIIe siècle de notre ère : Des prêtres aux rabbins |location=Paris |publisher=P.U.F. |date=2012 |page=133 |language=fr|isbn=978-2130563969}}</ref> Vėliau Juozapas Flavijus gavo [[Romos pilietybė|Romos pilietybę]]. Taip pat jis tapo Vespasiano sūnaus [[Titas|Tito]] patarėju ir draugu bei buvo jo vertėju, kai 70 m. Titas vadovavo Jeruzalės apgulčiai. Kadangi apgultis pasirodė esanti neveiksminga, siekiant sustabdyti žydų sukilimą, netrukus po to sekė miesto naikinimas bei [[Antroji Jeruzalės šventykla|Antrosios šventyklos]] grobimas ir sunaikinimas. Juozapas Flavijus užrašė [[Žydų istorija|žydų istoriją]], ypatingą dėmesį skirdamas pirmajam mūsų eros šimtmečiui bei Judėjos karui (66–70 m.)<ref>{{cite web |last1=Telushkin |first1=Joseph |title=Ancient Jewish History: The Great Revolt |url=https://www.jewishvirtuallibrary.org/the-great-revolt-66-70-ce |website=Jewish Virtual Library}}</ref> įskaitant ir [[Masados apgultis|Masados apgultį]]. Svarbiausi jo darbai buvo ''[[Judėjos karas (knyga)|Judėjos karas]]'' (75 m.) ir ''[[Judėjos senybės]]'' (94 m.).<ref name=Harris>{{Cite book |last=Harris |first=Stephen L. |title=Understanding the Bible |url=https://archive.org/details/understandingbib0000harr_w2l8 |location=Palo Alto |publisher=Mayfield |date=1985}}</ref> ''Judėjos karas'' pasakoja apie žydų sukilimą prieš romėnų okupaciją. ''Judėjos senybės'' pasakoja pasaulio istoriją iš žydų perspektyvos neva graikų ir romėnų auditorijai. Šie darbai suteikia vertingą supratimą apie pirmo amžiaus [[judaizmas|judaizmą]] ir [[Krikščionybė|krikščionybės]] istorijos pradžią.<ref name=Harris/> Juozapo darbai yra vienas pagrindinių senovės [[Palestinos regionas|Palestinos]] istorijos šaltinių<ref>{{cite book |last1=Robinson |first1=Edward |last2=Smith |first2=Eli |year=1856 |url=https://archive.org/details/biblicalresearc02smitgoog/page/n4 |title=Biblical Researches in Palestine, and in the Adjacent Regions (Journal of Travels in the Year 1838) |location=Boston |publisher=Crocker & Brewster |volume=2}} p. [https://archive.org/details/biblicalresearc02smitgoog/page/n550 533, Appendix I]</ref> ir suteikia reikšmingus bei nepriklausomus nuo Biblijos [[Poncijus Pilotas|Poncijaus Piloto]], [[Erodas I Didysis|Erodo I Didžiojo]], [[Jonas Krikštytojas|Jono Krikštytojo]] bei, [[Testimonium Flavianum|greičiausiai]], [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] aprašus. == Biografija == [[Vaizdas:Ancient Galilee.jpg|thumb|left|250px|Judėjos karo metu Juozapas Flavijus buvo [[Galilėja|Galilėjos]] kariuomenės vadu]] Gimęs vienoje iš Jeruzalės elito šeimų,<ref>{{cite book|last1=Goodman|first1=Martin|title=Rome and Jerusalem: The Clash of Ancient Civilisations|url=https://archive.org/details/romejerusalemcla0000good_b5j5|year=2007|publisher=Penguin Books|isbn=978-0-713-99447-6|page=[https://archive.org/details/romejerusalemcla0000good_b5j5/page/8 8]|quote=Juozapas gimė valdančiojoje Jeruzalės elito šeimoje}}</ref> Juozapas [[graikų kalba]] save pristato kaip etninio žydų kunigo Matijaus sūnų ''Iōsēpos'' ({{gr|Ιώσηπος}}). Jis buvo antrasis Matijaus sūnus. Jo vyresniojo brolio vardas taip pat buvo Matijus.<ref name=Mason/> Jų motina buvo aristokratė, kilusi iš karališkosios, anksčiau Palestiną valdžiusios [[Hasmonėjų karalystė|Hasmonėjų dinastijos]].<ref>{{Cite book |first=Etienne |last=Nodet |title=A Search for the Origins of Judaism: From Joshua to the Mishnah |publisher=Continuum International Publishing Group|date=1997}}</ref> Juozapo seneliai iš tėvo pusės buvo tolimi giminaičiai.<ref>{{Cite web |url=http://www.historyofthedaughters.com/38.pdf |pages=349–350 |title=Josephus Lineage |website=History of the Daughters |edition=Fourth |date=2012 m. gruodžio mėn. |publisher=L P Publishing |location=Sonoma, California }}{{Neveikianti nuoroda|date=kovo 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Juozapo šeima buvo pasiturinti. Jo tėvas priklausė Jehojaribo kunigų ordinui, kuris buvo aukščiausias iš 24 kunigų ordinų [[Jeruzalės šventykla|Jeruzalės šventykloje]]. Juozapas taip pat buvo [[Aukštasis Izraelio kunigas|Izraelio vyriausiojo kunigo]] [[Jonatanas Apfusas|Jonatano Apfuso]] palikuonis.<ref>{{Cite book |first=Emil |last=Schürer |editor-first1=Géza |editor-last1=Vermes |editor-first2=Fergus |editor-last2=Millar |editor-first3=Matthew |editor-last3=Black |title=The History of the Jewish People in the Age of Jesus Christ (175 B.C. – A.D. 135) |publisher=Continuum International Publishing Group|date=1973 |orig-year=1891}}</ref> Jis gimė ir užaugo Jeruzalėje ir mokėsi kartu su savo broliu.<ref name=Mason/> Kai Juozapui buvo 26 m., jis keliavo į Romą derėtis su imperatoriumi [[Neronas|Neronu]], kad šis išlaisvintų kai kuriuos žydų kunigus.<ref>{{cite web |url= https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0150%3Awhiston+section%3D3 |title=Flavius Josephus, ''The Life of Flavius Josephus'' |website=Perseus Digital Library |access-date=2021-02-27}}</ref> Jam grįžus į Jeruzalę ir prasidėjus [[Judėjos karas|Judėjos karui]], Juozapas buvo paskirtas [[Galilėja|Galilėjos]] kariuomenės karo vadu.<ref>{{Cite web |first=G. J. |last=Goldberg |url=http://www.josephus.org/life.htm |title=The Life of Flavius Josephus |publisher=Josephus.org |access-date=2021-02-27}}</ref> Tačiau jo atvykimui į Galilėją nepritarė kai kurie vietiniai gyventojai – [[Ciporis|Ciporio]] ir [[Tiberijas|Tiberijaus]] gyventojai nusprendė išlaikyti taiką su romėnais. Ciporio gyventojai pasitelkė romėnų kariuomenę, siekdami apsaugoti savo miestą, tuo tarpu Tiberijaus gyventojai kreipėsi į [[Erodas Agripa II|karaliaus Agripos]] karines pajėgas, siekdami apsisaugoti nuo sukilėlių.<ref name=Josephus>{{cite book |last=Flavius |first=Josephus |translator-last=Whiston |translator-first=William |title=The Life of Flavius Josephus |date=2009 |publisher=Wilder Publications |isbn=978-1604597257}}</ref> Juozapas taip pat nesutarė su [[Jonas iš Giskalos|Jonu iš Giskalos]], kuris taip pat norėjo vadovauti Galilėjos kariuomenei. Kaip ir Juozapas, Jonas turėjo nemažą būrį sekėjų iš [[Guš Halavas|Giskalos]] ir [[Araba|Gabaros]] bei paramą iš [[Sanhedrinas|Sanhedrino]].<ref name=Josephus/> Tuo tarpu Juozapas, tikėdamasis romėnų antpuolio, įtvirtino kelis miestus ir kaimus [[Žemutinė Galilėja|Žemutinėje Galilėjoje]], tarp jų – Tiberiją, Bersabę, Selaminą, Jafą prie Nazareto bei Tarichają.<ref name=Josephus/> [[Aukštutinė Galilėja|Aukštutinėje Galilėjoje]] jis, be kitų gyvenviečių, įtvirtino Jamnitą, [[Cfatas|Cfatą]], [[Meronas|Meroną]] ir Akbarą.<ref name=Josephus/> Vadovaudamas galilėjiečiams, Juozapas sugebėjo į savo pusę patraukti ciporiečius ir tiberijiečius,<ref name=Josephus/> tačiau galiausiai buvo priverstas atsisakyti ciporiečių karinių pajėgų, kai į Ciporį atvyko romėnų [[karo tribūnas]] Julijus Placidas, o vėliau pats [[Vespasianas]]. Pirmą kartą Juozapas su romėnų kariuomene susidūrė prie Gariso kaimo, kur jis surengė ataką prieš ciporiečius, bet buvo atremtas.<ref name=Josephus/> Vėliau jis ilgai priešinosi romėnų kariuomenei, apsupusiai Jotapatą, iki kol miestas pasidavė. Pasidavus žydų kariuomenei, gynusiai Jotapatą, romėnai įsiveržė į miestą ir išžudė tūkstančius žmonių. Likę gyvi – nusižudė. Pasak Juozapo, 67 m. jis buvo įkalintas urve kartu su 40 kitų karių. Romėnai, vadovaujami Vespasiano ir jo sūnaus Tito, reikalavo grupę pasiduoti, tačiau jie atsisakė. Juozapas kariams pasiūlė visiems kartu nusižudyti.<ref name=Jewish-war>{{cite book |last=Flavius |first=Josephus |title=The Jewish War |translator-first= Geoffrey Arthur |translator-last=Williamson |date=1984 |publisher= Penguin Classics |isbn= 978-0140444209}}</ref> Urve buvę kariai traukė burtus ir tarpusavy žudė kas trečią karį. Kai urve liko vos du vyrai, jie pasidavė romėnams ir tapo jų kaliniais. 69 m. Juozapas buvo paleistas.<ref name=Jewish-war/> Pasak jo paties pasakojimų, 70 m., Jeruzalės apgulties metu, Juozapas Flavijus veikė kaip derybininkas. Tuo metu jo tėvai buvo [[Simonas bar Giora|Simono bar Gioros]] įkaitais.<ref name=Jewish-war/> Juozapas Flavijus teigė, jog būdamas įkalintas urve Jotapatoje, jis patyrė dieviškąjį apsireiškimą, kurio metu regėjo, jog Vespasianas taps Romos imperatoriumi. Kai Vespasianas iš tikrųjų tapo imperatoriumi, jis suteikė Juozapui laisvę ir laikė jo pranašystę dieviškąja. Juozapas rašė, jog apsireiškimas išmokė jį trijų dalykų: kad Dievas, žydų tautos kūrėjas, nusprendė juos „nubausti“; kad sėkmė yra romėnų pusėje; ir kad Dievas pasirinko jį, kad „praneštų apie artėjančius įvykius“.<ref>{{Cite book |first=Rebecca |last=Gray |title=Prophetic Figures in Late Second Temple Jewish Palestine: The Evidence from Josephus |url=https://archive.org/details/propheticfigures0000gray |publisher=Oxford University Press |date=1993 |isbn=0-19-507615-X}}</ref><ref>{{Cite book |first=David Edward |last=Aune |title=Prophecy In Early Christianity and the Ancient Mediterranean World |url=https://archive.org/details/prophecyinearlyc0000aune_l3x5 |publisher=William B. Eerdmans Publishing Company |date=1991 |isbn=0-8028-0635-X}}</ref><ref>{{Cite book |first=Robert Karl |last=Gnuse |title=Dreams & Dream Reports in the Writings of Josephus: A Traditio-Historical Analysis |url=https://archive.org/details/dreamsdreamrepor0036gnus |publisher=E. J. Brill |date=1996 |isbn=90-04-10616-2}}</ref> 71 m. Juozapas Flavijus kartu su Titu išvyko į Romą, kur jam buvo suteikta Romos pilietybė. Taip pat jis tapo [[Flavijų dinastija|Flavijų dinastijos]] [[Plebsas|plebėjumi]]. Be Romos pilietybės jam buvo suteikta pensija ir būstas užkariautoje [[Judėja (Romos provincija)|Judėjoje]]. Juozapas visus savo žinomus darbus parašė gyvendamas Romoje ir globojamas Flavijų šeimos. [[Vespasianas]] suorganizavo Juozapo santuoką su paimta į nelaisvę žyde, su kuria Juozapas vėliau išsiskyrė. Apie 71 m. Juozapas vedė trečią kartą. Jo trečioji žmona buvo [[Aleksandrija|Aleksandrijos]] žydė, su kuria jis susilaukė trijų sūnų, iš kurių vos vienas sulaukė pilnametystės. Vėliau Juozapas išsiskyrė ir su trečiąja žmona. Apie 75 m. jis vedė ketvirtą kartą. Jo ketvirtoji žmona buvo [[Senovės Graikijos istorija|Graikijos žydė]], kilusi iš [[Kreta|Kretos]], gerbiamos šeimos narė. Su ketvirtąja žmona Juozapas susilaukė dviejų sūnų. == Įtaka istorijai ir mokslui == [[Vaizdas:Josephusbust.jpg|thumb|250px|Manoma, kad šis I a. biustas yra Juozapo Flavijaus. Šiuo metu biustas saugomas [[Naujoji Karlsbergo gliptoteka|Naujojoje Karlsbergo glipotekoje]], [[Kopenhaga|Kopenhagoje]], [[Danija|Danijoje]]<ref>{{Cite web |url=https://www.kulturarv.dk/mussam/VisGenstand.action?genstandId=7552423 |title=Museernes Samlinger – Kulturarvsstyrelsen |website=www.kulturarv.dk}}</ref>]] Juozapo Flavijaus darbai yra svarbus informacijos apie Judėjos karą šaltinis, be to, tai svarbus rašytinis šaltinis, norint suprasti [[Kumrano rankraščiai|Kumrano rankraščių]] kontekstą bei I a. judaizmą. === Įtaka istorijai ir archeologijai === Juozapo Flavijaus darbuose gausu naudingos istorinės medžiagos apie tuometinius svarbius asmenis, grupes, papročius ir geografines vietas. Juozapas Flavijus mini, kad jo laikais Galilėjoje buvo 240 miestų ir kaimų,<ref name=Josephus/> ir kai kuriuos iš jų įvardija. Keletas jo įvardytų žydų papročių yra praktika pakabinti [[Drobė|lininę užuolaidą]] prie įėjimo į namus<ref>{{cite web |title=Flavius Josephus, ''Antiquities of the Jews'' William Whiston, A.M., Ed. |url=https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0146%3Abook%3D3%3Asection%3D122 |website=Perseus Digital Library |access-date=2021-03-14}}</ref> bei paprotį valgyti [[Šabas|šabo]] pietus šeštąją dienos valandą (vidurdienį).<ref name=Josephus/> Jis taip pat pažymi, kad žydų vyrams buvo leista vesti kelias žmonas.<ref>{{cite web |title=Flavius Josephus, ''The Wars of the Jews'' |url=https://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%3A1999.01.0148%3Abook%3D1%3Awhiston+chapter%3D24%3Awhiston+section%3D2 |website=Perseus Digital Library |access-date=2021-03-14}}</ref> Jo raštuose pateikiami reikšmingi, ne Biblijoje aprašyti pasakojimai apie [[Makabiejai|makabiejus]], [[Hasmonėjų karalystė|Hasmonėjų dinastiją]] ir [[Erodas I Didysis|Erodo I Didžiojo]] iškilimą. Jis taip pat aprašė [[Sadukiejai|sadukiejus]], to meto žydų [[Aukštasis Izraelio kunigas|vyriausius kunigus]], [[Fariziejai|fariziejus]] ir [[Esėjai|esėjus]], Erodo šventyklą, [[Publijus Sulpicijus Kvirinijus|Kvirinijaus]] gyventojų surašymą ir [[Zelotai|zelotus]]. Taip pat aprašė istorines asmenybes, pavyzdžiui, [[Poncijus Pilotas|Poncijų Pilotą]], [[Erodas I Didysis|Erodą I Didįjį]], [[Erodas Agripa|Erodą Agripą]], [[Erodas Agripa II|Erodą Agripą II]], [[Jonas Krikštytojas|Joną Krikštytoją]], Jėzaus brolį Jokūbą bei [[Testimonium Flavianum|Jėzų Kristų]] (aprašymas randamas tik slaviškoje ''Judėjos karo'' versijoje).<ref>{{Cite book |quote=XVI a. viešai užginčytas ''Testimonium Flavianum'' autentiškumas, pradėjęs ginčą, kuris iki šiol nėra išspręstas. |first=Alice |last=Whealey |title=Josephus on Jesus: The Testimonium Flavianum Controversy from Late Antiquity to Modern Times |url=https://archive.org/details/josephusonjesust0000whea |publisher=Peter Lang Publishing |date=2003 |isbn=978-0-8204-5241-8}}</ref> Juozapo Flavijaus darbai yra svarbus istorinis šaltinis tyrinėjant [[Judaizmas|judaizmą]] ir ankstyvąją [[Krikščionybė|krikščionybę]]. Atidžiai skaitęs Juozapo Flavijaus darbus ir po 35 m. trukusių kasinėjimų, [[Jeruzalės hebrajų universitetas|Jeruzalės hebrajų universiteto]] [[Archeologija|archeologas]] [[Ehud Netzer|Ehudas Netzeris]] galėjo atrasti, jo manymu, [[Erodas I Didysis|Erodo I Didžiojo]] kapavietę.<ref>{{cite news |newspaper=[[The New York Times]] |title=Archaeologist Says Remnants of King Herod's Tomb Are Found |first= Dina |last=Kraft |date=2017-05-09 |url=https://www.nytimes.com/2007/05/09/world/middleeast/09herod.html?_r=0 |access-date=2021-03-15}}</ref> Kapavietė buvo sulygintoje dykumos vietoje, netoli [[Herodiumas|Herodiumo]], apie 12 km į pietus nuo Jeruzalės – kaip ir buvo aprašyta Juozapo Flavijaus raštuose.<ref>{{Cite book |first=Catherine M. |last=Murphy |title=The Historical Jesus For Dummies |publisher=Wiley Publishing, Inc. |date=2008 |isbn=978-0-470-16785-4 |url-access=registration |url=https://archive.org/details/historicaljesusf00cath}}</ref> 2013 m. spalį archeologai Džosefas Patrikas ir Bendžaminas Arubasas suabejojo, kad kapas iš tiesų priklausė Erodui I.<ref name=Hasson2013>{{cite news |newspaper=Haaretz |title=Archaeological stunner: Not Herod's Tomb after all? |first=Nir |last=Hasson |date=2013-10-11 |url=http://www.haaretz.com/life/archaeology/.premium-1.551881 |access-date=2021-03-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150927144851/http://www.haaretz.com/life/archaeology/.premium-1.551881 |archive-date=2015-09-27}}</ref> Anot archeologų, kapas per daug kuklus, kad galėtų būti Erodo I, ir turi kelis karaliui nebūdingus bruožus.<ref name=Hasson2013/> Rojaus Porato, archeologo tapusio kapavietės kasinėjimo vadovu po E. Netzerio mirties, nuomone, kapavietė priklauso būtent Erodui I.<ref name=Hasson2013/> Juozapo Flavijaus darbai yra pirmasis istorinis šaltinis daugeliui biblinių pasakojimų, pavyzdžiui, apie [[Izmaelis|Izmaelį]],<ref>{{cite book |first=Fergus |last=Millar |title=Rome, the Greek World and the East. Volume 3: The Greek World, the Jews and the East |page=351-377 |publisher=Chapel Hill: University of North Carolina Press |date=2013 |isbn=9780807830307 |doi=10.5149/9780807876657_millar}}</ref> semitų, hamitų ir jafetitų ryšį su klasikinėmis pasaulio tautomis bei [[Masados apgultis|Masados apgulties]] istoriją.<ref>{{cite web |url=https://www.haaretz.com/archaeology/.premium.MAGAZINE-the-myth-of-masada-how-reliable-was-josephus-anyway-1.7375157 |title=The Myth of Masada: How Reliable Was Josephus, Anyway? |quote=Vienintelis šaltinis apie Masados istoriją yra žydų istorikas Juozapas Flavijus, „Judėjos karo“ autorius. |access-date=2021-03-15 |first=Elon |last=Gilad |date=2019-06-17 |website=Haaretz}}</ref> === Juozapo Flavijaus darbų auditorija === Mokslininkai iki šiol diskutuoja, kokiai auditorijai rašė Juozapas Flavijus. Pavyzdžiui ''Judėjos senybės'' galėjo būti parašytos žydams,<ref name=Mason/> tačiau tekste gausu pastabų, kuriomis Juozapas aiškina judėjų kalbą, papročius ir teisę. Todėl manoma, kad Juozapas Flavijus vis dėlto rašė ne žydų, o graikų ir romėnų auditorijai.<ref name=Mason/> Viena iš galimų priežasčių, kodėl Juozapas Flavijus parašė ''Judėjos senybes'', yra jo noras paneigti klaidingai susidariusį įspūdį apie žydų tautos kilmę<ref name=Mason/> arba siekiant apsaugoti žydų diasporą Graikijoje bei siekiant palaikymo žydams, persekiojamiems romėnų valdžios.<ref name=Mason/> == Juozapas Flavijus ir istoriografija == [[Vaizdas:Nuremberg_chronicles_f_110r_3.png|thumb|Juozapas Flavijus ''[[Niurnbergo kronikos|Niurnbergo kronikose]]'']] ''Judėjos karo'' pratarmėje Juozapas Flavijus kritikuoja istorikus, kurie neteisingai perteikia [[Judėjos karas|Judėjos karo]] įvykius, rašydamas, kad „jie turi norą pademonstruoti romėnų didybę, tuo metu menkindami žydų veiksmus.“<ref name=Jewish-war/> Vėliau knygoje jis teigia, kad ketina ištaisyti šią klaidą, tačiau „nepersikels į kraštutinumus <...> [ir] gvildens abiejų šalių veiksmus.“<ref name=Jewish-war/> Toliau Juozapas Flavijus teigia, kad jo darbas nebus visiškai objektyvus, sakydamas, kad jis negalės suturėti savo sielvarto aprašinėdamas Judėjos karo įvykius. Vis dėlto, norėdamas pabrėžti, kad tai neturės didelės įtakos jo [[istoriografija]]i, Juozapas Flavijus pataria: „Bet jei kas nors yra nepalenkiamas smerkdamas mane, tegu faktus priskiria istorinei daliai, o raudas – tik pačiam rašytojui.“<ref name=Jewish-war/> Savo ''Judėjos senybių'' pratarmės pradžioje Juozapas Flavijus teigia: „Aš tiksliai apibūdinsiu tai, kas yra mūsų įrašuose, jiems priklausiančia laiko tvarka, <...> nieko nepridėdamas, kas juose yra, ir nieko iš jų neatimdamas.“<ref name=Antiquities>{{cite book |last=Flavius |first=Josephus |title=Antiquities of the Jews |translator-first=William |translator-last=Whiston |date=2013 |publisher=CreateSpace Independent Publishing Platform |isbn=978-1494452803}}</ref> Jis atkreipia dėmesį į skirtumą tarp istorijos ir filosofijos sakydamas: „Tie, kurie skaito mano knygą, gali susimąstyti, kaip tai įvyksta, kad mano kalboje, kurioje žadama įstatymų ir istorinių faktų apžvalga, yra tiek daug filosofijos.“<ref name=Antiquities/> Abiejuose savo darbuose Juozapas Flavijus pabrėžia, kad istoriografijai svarbus tikslumas. Amerikiečių literatūros profesorius Luisas Feldmanas pažymi, kad ''Judėjos kare'' Juozapas Flavijus įsipareigoja rašyti kritiškai, tačiau ''Judėjos senybėse'' pereina prie retorinės istoriografijos, kuri tais laikais buvo tam tikras standartas.<ref name=Feldman>{{Cite book |title=Josephus's Interpretation of the Bible |url=https://archive.org/details/josephussinterpr0000feld |first=Louis H. |last=Feldman |location=Berkeley |publisher=University of California Press |date=1998}}</ref> L. Feldmanas taip pat pažymi tai, kad Juozapas Flavijus savo darbą pavadino „senybėmis“, o ne „istorija“. Helenizmo laikotarpiu žodis ''senybės'' reiškė „istoriją nuo pat pradžių“.<ref name=Feldman/> Taigi, knygos pavadinimas reiškia žydų tautos istoriją nuo pat jos ištakų iki knygos parašymo. Šis skirtumas reikšmingas L. Feldmanui, nes „senovėje iš istorikų buvo tikimasi, kad jie aprašys istorinius įvykius chronologine tvarka“, o tuo tarpu „antikvarai rašė sistemingai, rašydami logiškai ir tik tam tikra tema“, įtraukdami visą savo temai svarbią medžiagą.<ref name=Feldman/> Antikvarai perėjo už politinės istorijos ribų, įtraukdami visuomenę, religinį ir privatų gyvenimą.<ref name=Feldman/> Juozapas Flavijus ''Judėjos senybėse'' pateikia būtent šią, platesnę perspektyvą. == Darbai == Juozapo Flavijaus darbai yra pagrindinis informacijos šaltinis, siekiant suprasti I a. žydų gyvenimą ir istoriją.<ref>{{Cite book |first=Bart D. |last=Ehrman |title=Jesus: Apocalyptic Prophet of the New Millennium |url=https://archive.org/details/jesusapocalyptic00ehrm |edition=Kindle |date=1999}}</ref> Juozapo Flavijaus darbai: [[Vaizdas:Josephus flavius, english 1602.jpg|thumb|250px|Juozapo Flavijaus darbai. Vertėjas – Tomas Lodžas (1602 m.)]] * ''[[Judėjos karas (knyga)|Judėjos karas]]'' (75 m.) * ''[[Judėjos senybės]]'' (94 m.) * ''Prieš Apioną'' (97 m.) * ''Juozapo Flavijaus gyvenimas'' (99 m.) === ''Judėjos karas'' === {{pagr|Judėjos karas (knyga)}} Pirmasis Juozapo Flavijaus darbas, parašytas Romoje, buvo pasakojimas apie Judėjos karą, kreipiantis į tam tikrus „aukštesniuosius barbarus“, kurie, manoma buvo žydų bendruomenė, gyvenusi [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]]. Knyga parašyta vakarų [[aramėjų kalba]]. 75 m. Juozapas Flavijus, ankstesniojo pasakojimo pagrindu, išleido septynių tomų knygų seriją [[graikų kalba]], kuri dabar yra žinoma kaip ''[[Judėjos karas (knyga)|Judėjos karas]]'' ({{la|Bellum Judaicum}} arba ''De Bello Judaico''). Knyga prasideda [[Makabiejai|makabiejų]] laikotarpiu ir baigiasi [[Jeruzalė]]s griuvimu ir po jo sekusiais Herodiono, Macharonto ir Masados tvirtovių griuvimais, romėnų pergalės Romoje šventimu, miestų atstatymais, romėnų karinėmis operacijomis kitose imperijos dalyse bei sukilimu [[Kirėnė]]je. Kartu su ''Juozapo Flavijaus gyvenime'' pateiktais pasakojimais apie kai kuriuos tuos pačius įvykius, skaitytojas taip pat gali susipažinti su paties Juozapo Flavijaus vaidmenimi įvykiuose nuo jo grįžimo į Jeruzalę septintojo dešimtmečio pradžioje. Kai žydų maištas buvo numalšintas, Juozapas Flavijus turėjo būti pergalingų [[Titas|Tito]] legionierių, vedančių žydų belaisvius ir nešančių lobius iš nuniokotos [[Jeruzalės šventykla|Jeruzalės šventyklos]], maršų liudytojas. ''Judėjos kare'' jis ginčija teiginį, kad žydai tarnavo nugalėtam Dievui ir buvo natūraliai priešiški visai romėnų civilizacijai. Veikiau jis kaltina „nereprezentatyvius ir uolius fanatikus“ žydus, kurie, jo nuomone, ir sukėlė Judėjos karą bei vadovavo masėms nusigręžti nuo tradicinių lyderių aristokratų (tokių kaip jis pats), kas buvo pražūtinga visai tautai. Juozapas Flavijus taip pat kaltina kai kuriuos [[Judėja (Romos provincija)|Judėjos]] [[Prefektas|prefektus]] pareikšdamas, kad jie buvo korumpuoti ir nekompetentingi pareigūnai. Pasak Juozapo Flavijaus, tradicinis žydas buvo, turėjo būti ir gali būti ištikimas ir taiką mylintis pilietis. Žydai gali ir istoriškai priėmė Romos viešpatavimą būtent dėl to, kad jų tikėjimas skelbia, jog Dievas pats suteikia imperijoms jų galią.<ref>{{cite web |url=https://www.mechon-mamre.org/p/pt/pt3402.htm#21 |title=Daniel 2:21 |access-date=2021-04-05 |archive-date=2021-04-22 |archive-url=https://web.archive.org/web/20210422103054/http://www.mechon-mamre.org/p/pt/pt3402.htm#21 |url-status=dead }}</ref> === ''Judėjos senybės'' === {{pagr|Judėjos senybės}} Kitas Juozapo Flavijaus darbas yra dvidešimt vieno tomo ''[[Judėjos senybės]]'', pabaigtas paskutiniaisiais imperatoriaus [[Domicianas|Domiciano]] valdymo metais, apie 93-94 m. Aiškindamas žydų istoriją, įstatymus ir papročius, jis įsitraukia į daugybę filosofinių diskusijų tuo metu iškilusių Romoje. Vėlgi, knygoje jis gina žydų tautos istoriją ir visuotinę reikšmę. Juozapas Flavijus tvirtino rašantis šią istoriją, nes jis „matė, kad kiti savo darbuose iškraipė tų veiksmų tiesą“.<ref name=Antiquities/> Kalbėdamas apie kai kuriuos savo knygos šaltinius, Juozapas Flavijus teigia, kad jis rėmėsi ir „interpretavo hebrajų raštus“ ir kad buvo Judėjos karų, apie kuriuos anksčiau pasakojo ''Judėjos kare'', liudininkas.<ref name=Antiquities/> Jis aprašo žydų istoriją, tradiciškai, pradėdamas nuo pasaulio sukūrimo. Vėliau jis pasakoja kaip [[Abraomas]] [[Senovės Egiptas|senovės egiptiečius]] mokė [[Mokslas|gamtos mokslų]], kurie savo ruožtu mokė [[Graikai|graikus]].<ref name=Feldman/> bei apie [[Mozė|Mozę]], kuris surinko kunigų aristokratiją, kuri, kaip ir Romos kunigų aristokratija, priešinosi [[monarchija]]i. Didžiosios [[Tanachas|Tanacho]] asmenybės yra vaizduojamos kaip idealūs filosofai ir lyderiai. Taip pat knygoje yra autobiografinis skyrius, kuriame Juozapas Flavijus gina savo elgesį Judėjos karo pabaigoje, kuomet jis pradėjo bendradarbiauti su romėnų karinėmis pajėgomis. === ''Prieš Apioną'' === Juozapo Flavijaus ''Prieš Apioną'' – tai dviejų tomų [[Judaizmas|judaizmo]] kaip [[Antika|antikinės]] [[Religija|religijos]] ir [[Filosofija|filosofijos]] gynimas, pabrėžiant judaizmo senumą. Knygoje taip pat nagrinėjami kai kurie [[Antisemitizmas|antisemitiniai]] pareiškimai, kuriuos Juozapas Flavijus priskiria graikų rašytojui [[Apionas|Apionui]]. Knygoje taip pat atkreipiamas dėmesys į [[Maneto]] mitus. == Šaltiniai == {{Išnašos|4}} {{SavStr}} [[Kategorija:Senovės Romos istorikai]] [[Kategorija:Žydų istorija]] icv3aqvu4creiuukerdtsmgbc87lysi 0 598369 7957768 7939521 2026-11-05T08:10:55Z CD 677 7957768 wikitext text/x-wiki {{Lt-gs |vardas = Tauragės |foto = Tauragės stotis 2026a.jpg |fotoinfo = Stoties rūmai 2026 m. |adresas = [[Tauragė]], Tremtinių kelias 25 |atidaryta = [[1916]] m. |platformos = 1 |įmonė = AB „[[Lietuvos geležinkeliai]]“ |rwi = 3232 |lat = 55.2377 |long = 22.2853 |rm={{Routemap2| ~~km~~ CONTg~~↑ [[Kutiškių GS|KUTIŠKIAI]] ↑ ABZ eHST~~''[[Juodpetrių GS|Juodpetriai]]'' ABZ~~1,4~~ eHST~~''[[Bernotiškės GS|Bernotiškė]]'' ABZ~~9,5~~ DST~~'''Tauragė''' ABZ~~3,4~~ eHST~~''[[Požerūnų GS|Požerūnai]]'' ABZ~~5,5~~ eBHF~~''[[Lauksargių GS|Lauksargiai]]'' ABZ CONTf~~↓ [[Pagėgių GS|PAGĖGIAI]] ↓ }}}} '''Tauragės geležinkelio stotis''' – geležinkelio statinių kompleksas [[Tauragė]]s mieste, [[Geležinkelis Pagėgiai–Šilėnai|Pagėgių–Šilėnų geležinkelio]] linijoje, Tremtinių kelyje 25. Nuo 2001 m. stotyje aptarnaujami tik krovininiai traukiniai, keleivinių traukinių nestoja. [[2003]] m. prie stoties pastato atidengta paminklinė lenta [[Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.|1941–1953 m. trėmimams]] atminti. == Istorija == [[Vaizdas:Taurages GS1.jpg|thumb|left|Tauragės stotis tarpukariu]] Dar [[1899]] m. konsulas P. Bornholtas ir grafas P. Medemas pateikė siūlymą Rusijos vyriausybei nutiesti Šiaulių–Tauragės geležinkelį ir taip 235 km sutrumpinti kelią nuo Rygos iki Prūsijos sienos, sujungiant per [[Lauksargių GS|Lauksargius]].<ref>{{Kosakovskis 1975|82}}</ref> Panašų siūlymą nutiesti geležinkelį nuo Radviliškio iki Tauragės [[1909]] m. pateikė Tauragės verslininkai Vitbergas ir Michailovskis.<ref>{{Kosakovskis 1975|83}}</ref> Nė vienas iš šių siūlymų Tauragę susieti su geležinkeliais nebuvo įgyvendintas – visų pirma dėl karininkų nenoro susieti Rusijos imperiją su Vokietija geležinkeliais. Kita vertus, 1912–1917 m. Rusijos geležinkelių plėtros plane vis tik buvo numatytas Jelgavos–Tauragės ruožas, bet dėl karo ir jis neįgyvendintas.<ref>{{Kosakovskis 1975|84}}</ref> Galų gale, [[Vokietijos imperija|kaizerinei Vokietijai]] nutiesus [[Lauksargių–Šilėnų geležinkelis|geležinkelį iš Lauksargių į Šilėnus]], stotis buvo įrengta [[1916]] m.,<ref>{{Archangelskij 1981}}</ref> nors kai kur nurodoma, kad dar 1915 m. Tauragėje iškilo medinis stoties pastatas,<ref>{{Gendrėnienė 2011}}</ref> Tai buvo neišvaizdus, nedidelis medinis pastatas netoli dabartinės pervažos Stoties g. Prie [[Jūra (upė)|Jūros upės]] pastatyta vandens siurblinė, stoties teritorijoje – [[vandens bokštas]], turėjęs aprūpinti stotį ir garvežius vandeniu. Dabartinių Stoties gatvės ir Tremtinių kelio sankryžoje pastatytas pirmasis stoties pastatas (kai kur nurodoma Aerodromo gatvė). 1916 m. vokiečiai per Tauragę pradėjo tiesti platųjį geležinkelį, prie Jūros upės pastatė siurblinę (dabar Jovarų rajonas), į geležinkelio stotį nutiesė vandentiekio trasą.<ref name=kur>[https://kurjeris.lt/kitos/taurragis/taurages-krasto-technikos-paveldas/ Tauragės krašto technikos paveldas.] 2010-11-27, Kurjeris.lt (tikrinta 2025-08-23).</ref> 1919 m. stotį perėmus Lietuvos vyriausybei, susirūpinta stoties sutvarkymu ir plėtra: 1925 m. parengtas naujų stoties rūmų (atidaryti 1930 m.), dirbtuvių su sandėliu, komercijos agentų bagažinės su gaisrine ir tualetų projektas. 1937 m. prie geležinkelio atšakos buvo pastatytas 1000 tonų talpos mūrinis sandėlis su grūdų valymo įrengimais ir džiovykla (dabar Sandėlių g.), išsiskyręs savo dydžiu ir moderniu fasadu (architektas [[Bronius Elsbergas]]).<ref name=kur/> 1938 m. išplėsta stoties teritorija, padidintas kelynas, numatytos anglių, malkų, durpių saugyklos.<ref>[https://kurjeris.lt/kitos/taurragis/gelezinkelis-taurages-kraste/ Geležinkelis Tauragės krašte.] Tauragės kurjeris, 2008-02-26. Nuoroda tikrinta 2021-11-24.</ref> 1941 m. birželio 14 d. į stotį pirmą kartą atvyko gyvuliniai vagonai Lietuvos gyventojams tremti.<ref name=tz>{{cite web |title=Tauragės geležinkelio stoties rūmams – 95-eri |last1=Alysienė |first1=Raimonda |website=taurageszinios.lt |publisher=„Tauragės žinios“ |date=2022-07-27 |url=https://taurageszinios.lt/naujienos/archyvu-paslaptys/2022/07/taurages-gelezinkelio-stoties-rumams-95-eri-17291|access-date=2024-08-09 |language=lt}}</ref> Sovietmečiu stotis praleisdavo apie 20–23 krovininius ir keleivinius traukinius per parą. 2003 m. remontuojant pastatą surasti ir vėl atidengti frontone esantys [[Gediminaičių stulpai]].<ref name=tz/> [[2005]] m. stoties rūmai įtraukti į [[Kultūros paveldo registras|Kultūros paveldo registrą]].<ref>{{cite kvr|30622}}</ref> == Stoties rūmai == Stoties rūmai – kultūros paveldo objektas (unikalus Nr. {{kvrmc|30622}}). Pastatui būdingas XX a. 3-ojo dešimtmečio [[art deco]] stilius,<ref>{{Dabašinskienė 2017}}</ref> jis įvardijamas vienu gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, valstybės saugoma kultūros vertybė.<ref>[https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/taurages-gelezinkelio-stotis/7771 Tauragės geležinkelio stotis.] PamatykLietuvoje.lt (tikrinta 2021-10-22).</ref> Rūmų frontoną puošia [[Gediminaičių stulpai]] (sovietmečiu buvo užtinkuoti). [[1925]] m. keleivinės stoties pastatą suprojektavo [[Edmundas Alfonsas Frykas]] su istorizmo stiliaus moderno elementais.<ref name=tz/> Rūmai pastatyti 1927–1930 m. (kai kur nurodoma, kad 1926–1929 m.),<ref>Ž. Urbutis. Tauragės stotis. – „Geležinkelininkas“, 1995-10-15, Nr. 19, psl. 27.</ref> kiek toliau į pietvakarius (apie 1 km) nuo senojo stoties pastato. Ant stoties pagrindinio fasado esama skydo ir Gediminaičių stulpus vaizduojančio ženklo. Sovietmečiu jis buvo užtinkuotas, tačiau 2003 m., pastatą remontuojant, heraldinis akcentas buvo surastas ir vėl atidengtas. Pastato viduje dominuoja du aukštus užimanti keleivių salė. Prieškariu antrajame pastato aukšte buvo geležinkelio tarnautojų butai, juose tauragiškiai gyvena ir dabar.<ref>[http://www.krastogidas.lt/objektai/638-taurages-gelezinkelio-stoties-rumai Tauragės geležinkelio stoties rūmai.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211022065259/http://www.krastogidas.lt/objektai/638-taurages-gelezinkelio-stoties-rumai |date=2021-10-22 }} KrastoGidas.lt (tikrinta 2021-10-22).</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Tauragė|Gelež]] [[Kategorija:Tauragės rajono savivaldybės geležinkelio stotys]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: geležinkelio stotys]] qssiubhbt4rtwf8i8hzufz4u24htcg6 0 601773 7957530 6830998 2026-11-04T15:24:30Z Tess Mattew 95487 Photo 7957530 wikitext text/x-wiki {{city/Baltarusijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{be|Турэц}}, {{ru|Турец}} |paveikslėlis = 2026.09.28 Church of the Protection of the Theotokos in Turec, Kareličy District Hrodna Region Belarus 03.jpg |paveikslėlio tekstas = Tureco cerkvė |lat = 53.527 |long = 26.312 |sritis = Gardino |rajonas = Kareličų |gyventojumetai = 2009 |gyventoju = 626 }} '''Turècas''' <ref>{{PVŽ}}</ref> ({{be|Турэц}}, {{ru|Турец}}) – agromiestelis vakarų [[Baltarusija|Baltarusijoje]], 13 km nuo [[Kareličai|Kareličų]]. == Istorija == XIX a. buvo miestelis ir dvaras Naugarduko apskrities [[Jaremičų valsčius|Jaremičų valsčiuje]].<ref>{{SGKP|XII|666|Turzec (4)}}</ref> XX a. trumpai buvo [[Tureco valsčius|Tureco valsčiaus]] centras. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kareličų rajono gyvenvietės]] [[Kategorija:Gardino srities agromiesteliai]] qybpoz1p7kvb41mha14jcuasi0zyqpq 0 605439 7957588 7729745 2026-11-04T18:56:34Z ~2026-58565-55 227490 7957588 wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Infolentelė miuziklas | Paveikslėlis = Giuseppe Verdi, Simon Boccanegra first edition libretto for the 1881 revision of the opera - Restoration.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Pirmas operos „Simonas Bokanegra“ libreto leidimas (1881 m.) | Pavadinimas originalo kalba = Simone Boccanegra | Kompozitorius = Džiuzepė Verdis | Libreto autorius = Frančesko Pavė ir Arigo Boitas | Pagal = Antonijo Garsijos Gutierezto to paties pavadinimo dramą | Tekstų autorius = vertimas į lietuvių kalbą A Kalinauskas | Premjeros data, teatras = 1857 m. kovo 12 d. [[Venecija|Venecijoje]] „La Fenice“ ({{it|Teatro La Fenice}}) teatre ir 1881 m. kovo 24 d. [[la Scala|La Skalos]] teatre [[Milanas|Milane]] | Pastatymai Lietuvoje = m. [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno valstybiniame muzikiniame teatre]] | Žinomiausios dainos = | Ištrauka = | }} '''Simonas Bokanegra''' ({{it|Simone Boccanegra}})– prologo ir trijų veiksmų [[Džiuzepė Verdis|Džiuzepės Verdžio]] [[opera]]<ref>Jonas Klimas, „Giuseppe Verdi“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt [https://www.vle.lt/straipsnis/giuseppe-verdi]</ref>, parašyta pagal Antonijaus Gutierezto ({{it|Antonio García Gutiérrezto}}) to paties pavadinimo dramą (1843 m.). == Istorija == 1856 m. Džiuzepė Verdis pradėjo rašyti operą, kurios pagrindinis veikėjas Simonas Bokanegra – tikrovėje egzistavusi asmenybė.[[Vaizdas:Ritratto di Simone Boccanegra, ante 1893 - Accademia delle Scienze di Torino - Ritratti 0097 B.jpg|miniatiūra|kairėje|Simono Bokanegros portretas, datuotas 1893 m., Torino mokslų akademijos archyvas]]Simonas Bokanegra buvo pirmasis [[Genuja|Genujos]] [[dožas]]. Jis tapo dožu 1339 m. ir juo išbuvo šešerius metus. Vėliau, 1356 m., vėl tapo dožu ir išliko iki pat savo mirties 1363 m.<ref name=":1">{{Cite web|title=BOCCANEGRA, Simone in "Dizionario Biografico"|url=http://www.treccani.it/enciclopedia/simone-boccanegra_(Dizionario-Biografico)|access-date=2020-09-08|website=www.treccani.it|language=it-IT}}</ref> Kurdamas šią operą Verdis daug laiko ir dėmesio skyrė teksto ir idėjų perteikimui. Šis darbas, bent jau iš pradžių, jam buvo labai svarbus asmeniškai. Nors operoje daugiausia gvildenamos politinės problemos ir pašiepiama to meto visuomenė, Verdžiui buvo svarbu perteikti pagrindinio veikėjo jausmus, kurie buvo artimi ir pačiam kompozitoriui. Kompozitoriaus žmona Margherita Barezzi ir judviejų vaikai mirė nuo encefalito. Panašią tragišką situaciją operoje išgyvena ir Simonas Bokanegra – jo mylimoji Marija miršta operos pradžioje, o vėliau dingsta ir judviejų dukra, pavadinta motinos vardu. Veikėjas ją sutinka tik po 25-erių metų. Pats kompozitorius savo mirusius vaikus prarado amžinai. Ši opera laikoma viena pesimistiškiausių ir niūriausių Verdžio kūrinių. Joje dainuojama, jog „laimė tėra iliuzija – žmogaus širdis kupina nesibaigiančio sielvarto“.<ref> Ona Jarmalavičiūtė, „Niūriausia G. Verdi opera „Simonas Bokanegra“ Zalcburge įgijo naują prasmę“, Lietuvos rytas, 2019-09-30, www.lrytas.lt [https://www.lrytas.lt/kultura/literatura/2022/02/01/news/aktore-d-rinkeviciene-jau-ukrainieciu-literaturos-verteja-naujausias-darbas-smagios-istorijos-apie-kates-22247651]</ref> Pirmojo libreto autorius – Frančesko Pavė ({{it|Francesco Maria Piave}}). Pirmoji operos premjera įvyko 1857 m. kovo 12 d. [[Venecija|Venecijoje]] „La Fenice“ teatre ({{it|Teatro La Fenice}}). Nors kritikai operą įvertino teigiamai, žiūrovai ją sutiko gana šaltai. Pats Džiuzepė Verdis labai mėgo šį kūrinį, tačiau opera didesnio pasisekimo taip ir nesulaukė. Džiuzepės Verdžio leidėjas pasiūlė atgaivinti operą, bet tai užtruko ištisus 23 metus, kol Verdis įsiklausė ir galiausiai pasirinko naują libretistą Arigo Boitą ({{it|Arrigo Boito}}). Operos antrosios versijos premjera įvyko 1881 m. kovo 24 d. [[La Scala|La Scalos]] teatre [[Milanas|Milane]]. Pastaroji susilaukė didesnio pasisekimo. Populiarumu ši opera kiek nusileidžia kitoms Džiuzepės Verdžio operoms, tačiau išlieka viena įdomiausių ir rimčiausių kompozitoriaus muzikinių dramų. == Siužetas == Operos veiksmas vyksta Genujoje XIV amžiuje, prologas – 1339 m., o likusi dramos dalis – 1364 m.<ref> The Metropolitan opera, Synopsis:Simon Boccanegra, www.metopera.org [https://www.metopera.org/user-information/synopses-archive/simon-boccanegra]</ref> === Pagrindiniai veikėjai === Simonas Bokanegra, Amelija, Jakopas Fiesko, Gabrielis Adorno, Paolo Albiani, Pietro, Kapitonas, tarnas. [[Vaizdas:Boccanegra-costume for 1881.png|thumb|Doge’s costume for the 1881 revision|miniatiūra|kairėje|Simono Bokanegros kostiumas. 1881 m. pastatymas]] === Prologas === '''Aikštė priešais Fiesko rūmus.''' Plebėjas Paolo Albiani sako savo sąjungininkui Pietro, kad artėjančiuose dožo rinkimuose jo kandidatas yra Simonas Bokanegra. Atvyksta Bokanegra. Paolo užsimena, kad jei Bokanegra taps dožu, aristokratas Jacopas Fiesko leis jam susituokti su savo dukra Marija. Kai Simonas Bokanegra išvyksta, Paolo papasakoja Fiesko apie Bokanegro meilės romaną su Marija ir judviejų susilauktą vaiką. Įsiutęs Fiesko, Marijos tėvas, uždaro dukrą rūmuose. Pietro suburia piliečių minią palaikyti Bokanegrą. Miniai išsisklaidžius, Fiesko išeina iš savo rūmų apimtas sielvarto – Marija ką tik mirė (arija: „{{it|Il lacerato spirito}}“ – „Nukankinta liūdna tėvo siela“). Jis prisiekia atkeršyti Bokanegrai už jo šeimos sunaikinimą. Tačiau sutikęs Bokanegrą apie Marijos mirtį Fiesko nutyli. Bokanegra pasiūlo susitaikyti. Fiesko iškelia sąlygą – taika bus galima tik tuo atveju, jei Bokanegra atiduos jam savo dukrą Mariją. Tačiau Bokanegra paaiškina, kad tai neįmanoma, nes Marija dingo ir jis nežinąs, kur ji dabar yra. Bokanegra įeina į rūmus, ten randa mirusią savo mylimąją. Skausmas persipina su naująjį dožą sveikinti atėjusios minios šurmuliu. === Pirmas veiksmas === '''Praėjo dvidešimt penkeri metai.''' Dožas ištrėmė daugelį savo politinių oponentų ir konfiskavo jų turtą. Tarp jų ir Jakopą Fiesko, kuris gyveno Grimaldžio rūmuose Andrea Grimaldi vardu ir planavo sąmokslą prieš dožą. Grimaldi įsivaikino našlaitę, vardu Amelija. Tačiau Amelija- tai ne kas kitas, kaip Bokanegro dukra Marija, kuriai duotas jos motinos vardas. Tuo pačiu ji – Fiesko anūkė. Grimaldžiai davė jai Amelijos vardą tikėdamiesi, kad vieną dieną ji taps jų šeimos turto paveldėtoja, nes Grimaldžių sūnūs buvo ištremti, o jų pačių dukra mirusi. [[Vaizdas:Simone Boccanegra (1881) 03.jpg|thumb|250px|Set design by Girolamo Magnani for 1881 revision|miniatiūra|dešinėje|Girolamo Magnani scenografija, 1881 m. atnaujintam pastatymui]] '''Pirma scena: sodas Grimaldžio rūmuose prieš saulėtekį.''' Amelija laukia savo mylimojo Gabrielio Adorno (arija: „{{it|Come in quest'ora bruna}}“ – „Kaip ryto šviesoje šviečia jūra ir žvaigždės“). Ji įtaria mylimąjį Adorno rengus sąmokslą prieš dožą ir jam atvykus įspėja apie politinio sąmokslo pavojų. Pasklinda žinia, kad atvyksta dožas. Amelija, bijodama, kad dožas privers ją ištekėti už Paolo (dabar jo tarybos nario), ragina Adorno paprašyti jos globėjo Andrea (iš tikrųjų Fiesko) leidimo jiems tuoktis: (arija: „{{it|Sì, sì dell'ara il giubilo, kontrasti il fato avverso}}“ – „Taip, tegul santuokos džiaugsmas priešinasi negailestingam likimui“). Fiesco pasipasakoja Adorno, kad Amelija yra ne Grimaldi, bet šeimos įvaikis. Kai Adorno sako, kad jam tai nerūpi, Fiesko palaimina santuoką. Bokanegra įeina ir pasako Amelijai, kad atleido jos ištremtiems broliams. Amelija prisipažįsta, kad yra įsimylėjusi, bet ne Paolą, ir atsisako ištekėti už jo. Bokanegra nenori priversti Amelijos. Amelija pasipasakoja, kad ji buvo įvaikinta ir kad turi vieną mamos suvenyrą – paveikslėlį medalione. Bokanegra supranta, kad ji yra jo seniai nematyta dukra. Pagaliau vėl susivienijus juos apima džiaugsmas. Amelija įeina į rūmus. Netrukus po to atvyksta Paolo, kad sužinotų, ar Amelija už jo tekės. Bokanegra jam sako, kad santuoka neįvyks. Įsiutęs Paolo suorganizuoja Amelijos pagrobimą. '''Antra scena: Tarybos rūmai.''' Dožas ragina savo tarybos narius sudaryti taiką su Venecija. Jį pertraukia minios, reikalaujančios kraujo, garsai. Paolo įtaria, kad jo pagrobimo sąmokslas nepavyko. Dožas neleidžia niekam išeiti iš tarybos posėdžių salės ir įsako atidaryti duris. Į vidų įsiveržia minia, kuri vejasi Adorno. Adorno prisipažįsta nužudęs plebėją Lorenzino, kuris pagrobė Ameliją, tvirtindamas, kad tai padarė aukšto rango pareigūno nurodymu. Adorno klaidingai spėja, kad tas pareigūnas buvo ne kas kitas kaip Bokanegra ir ruošiasi jį pulti. Atskubėjusi Amelija jį sustabdo (arija: {{it|Nell'ora soave}} – „Tą mielą valandą, kuri kviečia į ekstazę, ėjau vienas prie jūros“). Ji pasakoja apie savo pagrobimą, bet sako pagrobėjo nespėjusi atpažinti. Vėl prasideda muštynės. Bokanegra įveda tvarką ir nakčiai suima Adorno (arija: {{it|Plebe! Patrizi! Popolo!}} – „Plebėjai! Patricijai! Paveldėtojai iš aršios istorijos“). Jis liepia miniai susitaikyti. Minia giria jo gailestingumą. Supratęs, kad Paolo kaltas dėl pagrobimo, Bokanegra įsako jam surasti kaltininką ir prakeikia pagrobėją. === Antras veiksmas === '''Dožo apartamentai.''' Paolo įkalina Fiesko ir yra pasiryžęs nužudyti Bokanegrą. Jis įpila į dožo gėrimą lėtai veikiančių nuodų ir bando įtikinti Fiesko nužudyti Bokanegrą mainais už laisvę. Fiesko atsisako. Po to Paolo pameluoja Adorno, kad Amelija yra dožo meilužė, tikėdamasis, kad Adorno nužudys Bokanegrą iš pavydo. Adorno įsiutęs (arija: {{it|Sento avvampar nell'anima}} – „Jaučiu aistringą pavydą, kuris uždega sielą“). Amelija įeina į dožo apartamentus ir taip tarsi patvirtina Adorno įtarimus. Jis piktai kaltina Ameliją neištikimybe. Ji tikina jį mylinti, bet negali atskleisti paslapties, kad Bokanegra yra jos tėvas, nes dožas nužudė Adorno šeimą. Kai pasigirsta artėjantis Bokanegra, Adorno pasislepia. Amelija prisipažįsta Bokanegrai, kad yra įsimylėjusi jo priešą Adorno. Boccanegra supyksta, bet sako dukrai, kad jei jaunasis bajoras pakeis savo nusistatymą, jis jam atleis. Jis paprašo Amelijos išeiti, o tada išgeria užnuodyto vandens, kurį Paolo padėjo ant stalo. Bokanegra užmiega. Išnyra Adorno ir ruošiasi nužudyti dožą, bet laiku grįžtusi Amelija spėja jį sustabdyti. Bokanegra atsibunda ir atskleidžia Adorno, kad Amelija yra jo dukra. Adorno maldauja Amelijos atleidimo (tercetas: {{it|Perdon, Amelia ... Indomito}} – „Atleisk, Amelija… laukinė, pavydi meilė buvo mano“). Pasigirsta kovų triukšmas – Paolo sukėlė maištą prieš dožą. Adorno žada kovoti už Bokanegrą, kuris prisiekia, kad leis Adorno vesti Ameliją, jei sutriuškins maištininkus. === Trečias veiksmas === '''Dožų rūmų viduje.''' Sukilimas prieš dožą numalšintas. Paolo pasmerktas mirties bausme už tai, kad susidėjo su sukilėliais, norėjusiais nuversti dožą. Fiesko iš kalėjimo išleidžia dožo vyrai. Pakeliui Paolo giriasi Fiesko, kad nunuodijo Bokanegrą. Fiesko labai sukrėstas. Jis susiduria su Bokanegra, kuris miršta nuo Paolo nuodų. Bokanegra atpažįsta savo seną priešą ir pasako Fiesko, kad Amelija yra jo, Fiesko, anūkė. Fiesko labai gailisi ir pasakoja Bokanegrai apie nuodus. Atvyksta tik ką susituokę Adorno ir Amelija. Fiesko ir Bokanegro susitaiko. Bokanegra dar spėja pasakyti Amelijai, kad Fiesko yra jos senelis, ir prieš mirtį skiria Adorno savo įpėdiniu. Minia gedi dėl dožo mirties. == Operos pastatymai Lietuvoje == === Sceninis operos pastatymas === Spektaklio premjera įvyko 1960 m. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.<ref>„Simonas Bokanegra“: trijų veiksmų, 5 paveikslų opera. Kauno valstybinis muzikinis teatras: [programa ir trumpas turinys]. Vilnius, 1961. [4 p.]. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. LTMK muziejaus fondai. [http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=6542061929B211E3BB61746164617373&inlanguage=lt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211127090648/http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?docLocator=6542061929B211E3BB61746164617373&inlanguage=lt |date=2021-11-27 }}</ref><ref name="SARAŠAS">Kauno Valstybinio Muzikinio Teatro spektaklių chronologinis sąrašas, ribos 1941–2021, 28 p., sudarytoja Lina Stankevičiūtė. Kauno Muzikinio Teatro Archyvas, 2021 09 01</ref><ref>„Simon Bokanegro lietuviškoje scenoje“, Kauno Tiesa, 1960 (Kauno muzikinio teatro archyvas)</ref> '''Pastatymo grupė:''' Pastatymo režisierius [[Rostislavas Andrejevas]], dirigentas [[Juozas Indra]], dailininkas [[Mykolas Labuckas]], chormeisteris K. Linkevičius, dirigento asistentas K. Ivaškevičius, režisieriaus asistentas [[Gediminas Šmitas]], koncertmeisteriai S.Žvaginytė ir B.Čiurlys '''Vaidmenys ir atlikėjai:''' * ''Simonas Bokanegra'' – [[Vytautas Blažys]] ir [[Gediminas Šmitas]] * ''Amelija'' – [[Stanislava Rapalienė]], [[Stasė Repečkaitė]] ir [[Marija Žilionytė]] * ''Fiesko'' – [[Stasys Gedvilas]], Algis Mertynas, Stanislovas Rubinovas * ''Gabrielis'' Adorno – [[Aloyzas Domeika]], V. Knižnikovas, [[Vincas Kukaitis]] * ''Paolo'' – [[Stasys Pupkis]], [[Vytautas Rimkevičius (dainininkas)]] * ''Pietro'' – Henrikas Kontrimavičius ir Algis Mertynas * ''Kapitonas'' – V. Grigas ir V. Riškus * ''Tarnas'' – V. Samsonas === Koncertinis operos pastatymas === [[Gintaras Rinkevičius]] 2001 m. pateikė koncertinį operos atlikimą, dalyvaujant Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui ir Kauno valstybiniam chorui.<ref>„Simonas Bokanegra“: dviejų dalių, trijų veiksmų opera: koncertinis atlikimas. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. [Vilnius, 2001]. 24 p. Martyno Mažvydo biblioteka. LTMK muziejaus fondai. [http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220119131132/http://senas.lnb.lt/lnb/selectPage.do |date=2022-01-19 }}</ref> '''Atlikėjai:''' * ''Simonas Bokanegra'' – Romanas Maiboroda (baritonas) * ''Gabrielis Adorno – Sergejus Larinas (tenoras) * ''Amelija'' – [[Irena Milkevičiūtė]] (sopranas) * ''Jakopas Fieskas'' – [[Vladimiras Prudnikovas]] (bosas) * ''Paolo Albiani'' – Dainius Stumbras (baritonas) * ''Pietro'' – Liudas Norvaišas (bosas) * ''Kapitonas'' – Mindaugas Zimkus (tenoras) [[Vaizdas:Bokanegra konc programa pilna.png|miniatiūra|kairėje|Džiuzepės Verdžio operos „Simonas Bokanegra“, 2001 m. koncertinio operos atlikimo programa]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Spektakliai]] [[Kategorija:Operos italų kalba]] [[Kategorija:Džiuzepės Verdžio operos]] r7pwv2wy0tjjrdezl64xcgwhhgocf16 2 605601 7957463 7909103 2026-11-04T12:01:42Z Nomadbones 153116 7957463 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė organizacija|vaizdas=Faud congress.jpg|dydis=300px|antraštė=1922 m. FAUD kongreso [[Erfurtas|Erfurte]] dalyviai|įkurta=1919 m. gruodžio mėn.|uždaryta=1933 m.|būstinė=[[Berlynas]], [[Veimaro respublika]]|tipas=[[anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]]|narystė=150 000 (1921)}} '''Vokietijos laisvųjų darbininkų sąjunga''' ({{De|Freie Arbeiter Union Deutschlands}}, '''FAUD''') – [[Anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]] [[Veimaro respublika|Vokietijoje]], veikusi 1919–1933 m. Susiformavo iš [[Vokietijos profesinių sąjungų laisvoji asociacija|Vokietijos profesinių sąjungų laisvosios asociacijos]] (FDVG), kuri 1919 m. rugsėjo 15 d. susijungė su [[Rūro sritis|Rūro srities]] Laisvųjų darbininkų sąjunga. Klestėjimo laikotarpiu FAUD sudarė 150 000 narių. FAUD dalyvavo 1918–1919 m. [[Lapkričio revoliucija|Lapkričio revoliucijoje]] ir toliau aktyviai veikė Vokietijos darbininkų judėjime net ir po to, kai 1923 m. FAUD ėmė silpnėti. Nuo 1921 m. FAUD prie savo pavadinimo pridėjo raidžių santrumpą „AS“, o tai reiškė visišką perėjimą nuo paprasto [[Sindikalizmas|sindikalizmo]] prie anarchosindikalizmo. Tai taip pat sukėlė dar daugiau nesutarimų tarp FAUD-(AS) intelektualinio elito atstovų, tokių kaip [[Rudolf Rocker]], ir eilinių darbininkų, daugiausia iš Rūro srities, kuriems labiau rūpėjo „duonos ir sviesto“ klausimai nei anarchistinė politinė veikla. Šie darbininkai, sudarę FAUD-(AS) narių daugumą, judėjimo viduje suformavo „Gelsenkircherichtung“ (Gelzenkircheno kryptį) ir, atsižvelgdami į judėjimo federalistinę struktūrą, intelektualiai bei organizaciniu požiūriu ėmė tolti nuo FAUD-(AS). Galiausiai tie darbininkai, kurie buvo įstoję per revoliuciją, judėjimą paliką, o likę FAUD-(AS) nariai buvo kilę iš FDVG pradinių narių – statybininkų ir specializuotų tekstilės darbininkų.<ref name=":0">Hans Manfred, "Anarchosyndicalism in the German Labour Movement: a Rediscovered Minority Tradition." In ''Revolutionary Syndicalism: An International Perspective'', translated by Wayne Thorpe, 59–80 (Aldershot, England: Scolar Press, 1990) pp. 59-80;</ref> Pagrindinis FAUD leidinys buvo laikraštis „Der Syndikalist“ (Sindikalistas), kuris pirmą kartą pasirodė 1918 m. gruodžio mėn. ir buvo leidžiamas iki pat to laiko, kai naciai sąjungą uždraudė.<ref name=":0" /> == Uždraudimas ir paveldas == [[Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija|Naciams]] atėjus į valdžią, 1933 m. nacių režimas uždraudė FAUD.<ref name=":0" /> Nepaisant FAUD išformavimo, daugelis buvusių organizacijos narių ėmėsi organizuoto pasipriešinimo [[Nacizmas|nacizmui]] ir [[Fašizmas|fašizmui]], ypač Rūro srityje.<ref name=":0" /> Be to, buvę FAUD nariai taip pat dalyvavo kontrabandoje, gabenant tekstus iš [[Nyderlandai|Nyderlandų]] į [[Nacistinė Vokietija|Nacistinę Vokietiją]], bei padėjo į Nyderlandus įvežti antiautoritarinius aktyvistus. Į [[Ispanija|Ispaniją]] pabėgę buvę FAUD nariai kartu su savo sąjungininkais iš [[Nacionalinė darbo konfederacija|Nacionalinės darbo konfederacijos]] (''Confederación Nacional del Trabajo'') dalyvavo [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]]. FAUD buvo viena iš 1922 m. įkurtos [[Tarptautinė darbininkų asociacija|Tarptautinės darbininkų asociacijos]] (IWA) iniciatorių ir narių. 1977 m. įkurta anarchosindikalistinė [[Laisvųjų darbininkų ir darbininkių sąjunga]] (FAU) save laiko FAUD paveldo perėmėja.<ref name=":0" /> FAU buvo IWA narė iki 2016 m. == Žymesni nariai == * [[Hermann Böse]] * [[Minna Faßhauer]] * [[Etta Federn]] * [[Fritz Kater]] * [[Helmut Kirschey]] * [[Fritz Köster]] * [[August Merges]] * [[Erich Mühsam]] * [[Max Nettlau]] * [[Rudolf Rocker]] * [[Helmut Rüdiger]] * [[Alexander Schapiro]] * [[Augustin Souchy]] * [[Milly Witkop]] == Išnašos == {{išn}} 45pb50mkq8x33fawa7iwf2x7f23gol3 7957465 7957463 2026-11-04T12:03:03Z Nomadbones 153116 7957465 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė organizacija|vaizdas=Faud congress.jpg|dydis=300px|antraštė=1922 m. FAUD kongreso [[Erfurtas|Erfurte]] dalyviai|įkurta=1919 m. gruodžio mėn.|uždaryta=1933 m.|būstinė=[[Berlynas]], [[Veimaro respublika]]|tipas=[[anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]]|narystė=150 000 (1921)}} '''Vokietijos laisvųjų darbininkų sąjunga''' ({{De|Freie Arbeiter Union Deutschlands}}, '''FAUD''') – [[Anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]] [[Veimaro respublika|Vokietijoje]], veikusi 1919–1933 m. Susiformavo iš [[Vokietijos profesinių sąjungų laisvoji asociacija|Vokietijos profesinių sąjungų laisvosios asociacijos]] (FDVG), kuri 1919 m. rugsėjo 15 d. susijungė su [[Rūro sritis|Rūro srities]] Laisvųjų darbininkų sąjunga. Klestėjimo laikotarpiu FAUD sudarė 150 000 narių. FAUD dalyvavo 1918–1919 m. [[Lapkričio revoliucija|Lapkričio revoliucijoje]] ir toliau aktyviai veikė Vokietijos darbininkų judėjime net ir po to, kai 1923 m. FAUD ėmė silpnėti. Nuo 1921 m. FAUD prie savo pavadinimo pridėjo raidžių santrumpą „AS“, o tai reiškė visišką perėjimą nuo paprasto [[Sindikalizmas|sindikalizmo]] prie anarchosindikalizmo. Tai taip pat sukėlė dar daugiau nesutarimų tarp FAUD-(AS) intelektualinio elito atstovų, tokių kaip [[Rudolf Rocker]], ir eilinių darbininkų, daugiausia iš Rūro srities, kuriems labiau rūpėjo „duonos ir sviesto“ klausimai nei anarchistinė politinė veikla. Šie darbininkai, sudarę FAUD-(AS) narių daugumą, judėjimo viduje suformavo „Gelsenkircherichtung“ (Gelzenkircheno kryptį) ir, atsižvelgdami į judėjimo federalistinę struktūrą, intelektualiai bei organizaciniu požiūriu ėmė tolti nuo FAUD-(AS). Galiausiai tie darbininkai, kurie buvo įstoję per revoliuciją, judėjimą paliko, o likusią FAUD-(AS) sudėtį sudarė FDVG pradiniai nariai – statybininkai ir specializuoti tekstilės darbininkai.<ref name=":0">Hans Manfred, "Anarchosyndicalism in the German Labour Movement: a Rediscovered Minority Tradition." In ''Revolutionary Syndicalism: An International Perspective'', translated by Wayne Thorpe, 59–80 (Aldershot, England: Scolar Press, 1990) pp. 59-80;</ref> Pagrindinis FAUD leidinys buvo laikraštis „Der Syndikalist“ (Sindikalistas), kuris pirmą kartą pasirodė 1918 m. gruodžio mėn. ir buvo leidžiamas iki pat to laiko, kai naciai sąjungą uždraudė.<ref name=":0" /> == Uždraudimas ir paveldas == [[Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija|Naciams]] atėjus į valdžią, 1933 m. nacių režimas uždraudė FAUD.<ref name=":0" /> Nepaisant FAUD išformavimo, daugelis buvusių organizacijos narių ėmėsi organizuoto pasipriešinimo [[Nacizmas|nacizmui]] ir [[Fašizmas|fašizmui]], ypač Rūro srityje.<ref name=":0" /> Be to, buvę FAUD nariai taip pat dalyvavo kontrabandoje, gabenant tekstus iš [[Nyderlandai|Nyderlandų]] į [[Nacistinė Vokietija|Nacistinę Vokietiją]], bei padėjo į Nyderlandus įvežti antiautoritarinius aktyvistus. Į [[Ispanija|Ispaniją]] pabėgę buvę FAUD nariai kartu su savo sąjungininkais iš [[Nacionalinė darbo konfederacija|Nacionalinės darbo konfederacijos]] (''Confederación Nacional del Trabajo'') dalyvavo [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]]. FAUD buvo viena iš 1922 m. įkurtos [[Tarptautinė darbininkų asociacija|Tarptautinės darbininkų asociacijos]] (IWA) iniciatorių ir narių. 1977 m. įkurta anarchosindikalistinė [[Laisvųjų darbininkų ir darbininkių sąjunga]] (FAU) save laiko FAUD paveldo perėmėja.<ref name=":0" /> FAU buvo IWA narė iki 2016 m. == Žymesni nariai == * [[Hermann Böse]] * [[Minna Faßhauer]] * [[Etta Federn]] * [[Fritz Kater]] * [[Helmut Kirschey]] * [[Fritz Köster]] * [[August Merges]] * [[Erich Mühsam]] * [[Max Nettlau]] * [[Rudolf Rocker]] * [[Helmut Rüdiger]] * [[Alexander Schapiro]] * [[Augustin Souchy]] * [[Milly Witkop]] == Išnašos == {{išn}} sd544au5nenplu68qamoydq9rnvkdpm 7957651 7957465 2026-11-04T22:29:28Z Nomadbones 153116 7957651 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė organizacija|vaizdas=Faud congress.jpg|dydis=300px|antraštė=1922 m. FAUD kongreso [[Erfurtas|Erfurte]] dalyviai|įkurta=1919 m. gruodžio mėn.|uždaryta=1933 m.|būstinė=[[Berlynas]], [[Veimaro respublika]]|tipas=[[anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]]|narystė=150 000 (1921)|pavadinimas=Vokietijos laisvųjų darbininkų sąjunga<br><small>{{de|Freie Arbeiter Union Deutschlands}}</small>}} '''Vokietijos laisvųjų darbininkų sąjunga''' ({{De|Freie Arbeiter Union Deutschlands}}, '''FAUD''') – [[Anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]] [[Veimaro respublika|Vokietijoje]], veikusi 1919–1933 m. Susiformavo iš [[Vokietijos profesinių sąjungų laisvoji asociacija|Vokietijos profesinių sąjungų laisvosios asociacijos]] (FVdG), kuri 1919 m. gruodžio mėn. susijungė su keliomis mažesnėmis kairiosiomis sąjungomis ir taip įkūrė FAUD. Tai buvo svarbiausia anarchosindikalistinė organizacija tarpukario Vokietijoje – savo klestėjimo laikotarpiu ji turėjo apie 150 000 narių. FAUD dalyvavo 1918–1919 m. [[Lapkričio revoliucija|Lapkričio revoliucijoje]] ir toliau aktyviai veikė Vokietijos darbininkų judėjime net ir po to, kai 1923 m. FAUD ėmė silpnėti. Nuo 1921 m. FAUD prie savo pavadinimo pridėjo raidžių santrumpą „AS“, o tai reiškė visišką perėjimą nuo paprasto [[Sindikalizmas|sindikalizmo]] prie anarchosindikalizmo. Tai taip pat sukėlė dar daugiau nesutarimų tarp FAUD-(AS) intelektualinio elito atstovų, tokių kaip [[Rudolf Rocker]], ir eilinių darbininkų, daugiausia iš Rūro srities, kuriems labiau rūpėjo kasdieniai ekonominiai darbininkų interesai nei anarchistinė politinė veikla. Šie darbininkai, sudarę FAUD-(AS) narių daugumą, judėjimo viduje suformavo „Gelsenkircherichtung“ (Gelzenkircheno kryptį) ir, atsižvelgdami į judėjimo federalistinę struktūrą, intelektualiai bei organizaciniu požiūriu ėmė tolti nuo FAUD-(AS). Galiausiai tie darbininkai, kurie buvo įstoję per revoliuciją, judėjimą paliko, o likusią FAUD-(AS) sudėtį sudarė FDVG pradiniai nariai – statybininkai ir specializuoti tekstilės darbininkai.<ref name=":0">Hans Manfred, "Anarchosyndicalism in the German Labour Movement: a Rediscovered Minority Tradition." In ''Revolutionary Syndicalism: An International Perspective'', translated by Wayne Thorpe, 59–80 (Aldershot, England: Scolar Press, 1990) pp. 59-80;</ref> Pagrindinis FAUD leidinys buvo laikraštis „Der Syndikalist“ (Sindikalistas), kuris pirmą kartą pasirodė 1918 m. gruodžio mėn. ir buvo leidžiamas iki pat to laiko, kai naciai sąjungą uždraudė.<ref name=":0" /> == Uždraudimas ir paveldas == [[Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija|Naciams]] atėjus į valdžią, 1933 m. nacių režimas uždraudė FAUD.<ref name=":0" /> Nepaisant FAUD išformavimo, daugelis buvusių organizacijos narių ėmėsi organizuoto pasipriešinimo [[Nacizmas|nacizmui]] ir [[Fašizmas|fašizmui]], ypač Rūro srityje.<ref name=":0" /> Be to, buvę FAUD nariai taip pat dalyvavo kontrabandoje, gabenant tekstus iš [[Nyderlandai|Nyderlandų]] į [[Nacistinė Vokietija|Nacistinę Vokietiją]], bei padėjo į Nyderlandus įvežti antiautoritarinius aktyvistus. Į [[Ispanija|Ispaniją]] pabėgę buvę FAUD nariai kartu su savo sąjungininkais iš [[Nacionalinė darbo konfederacija|Nacionalinės darbo konfederacijos]] (''Confederación Nacional del Trabajo'') dalyvavo [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]]. FAUD buvo viena iš 1922 m. įkurtos [[Tarptautinė darbininkų asociacija|Tarptautinės darbininkų asociacijos]] (IWA) iniciatorių ir narių. 1977 m. įkurta anarchosindikalistinė [[Laisvųjų darbininkų ir darbininkių sąjunga]] (FAU) save laiko FAUD paveldo perėmėja.<ref name=":0" /> FAU buvo IWA narė iki 2016 m. == Žymesni nariai == * [[Hermann Böse]] * [[Minna Faßhauer]] * [[Etta Federn]] * [[Fritz Kater]] * [[Helmut Kirschey]] * [[Fritz Köster]] * [[August Merges]] * [[Erich Mühsam]] * [[Max Nettlau]] * [[Rudolf Rocker]] * [[Helmut Rüdiger]] * [[Alexander Schapiro]] * [[Augustin Souchy]] * [[Milly Witkop]] == Priešistorė == [[Antisocialistinis įstatymas|Antisocialistinio įstatymo]] (''Sozialistengesetze'', 1878–1890 m.) galiojimo laikotarpiu socialdemokratams buvo panaikinta teisė laisvai burtis į organizacijas, todėl jiems buvo leidžiama organizuotis tik vietos lygmeniu. Šis draudimas galiojo ir profesinėms sąjungoms. Tuo laikotarpiu susiformavo savivaldybių lygmeniu organizuotų profesinių sąjungų grupių sistema, kurios tarpusavyje palaikė ryšius per tarpininkų tinklą, dažniausiai veikusį pusiau legaliai. Iki 1890 m. šios palyginti nedidelės profesinių sąjungų grupės tapo svarbia jėga profesinių sąjungų veikloje. Pasibaigus šio įstatymo galiojimui ir atkūrus [[Vokietijos socialdemokratų partija|Vokietijos socialdemokratų partiją]] (SPD), vėl buvo bandoma kurti socialdemokratines masines profesines sąjungas. Nemažai mažų „laisvųjų profesinių sąjungų“ priešinosi šiems centralistiniams siekiams. Jos bandė įsitvirtinti bazinės demokratijos lygmenyje, kuriame iki tol buvo veikę. Kai tapo aišku, kad SPD, tuomet svarbiausia revoliucinė jėga, pasisakys už masines profesines sąjungas ir 1891 m. [[Erfurtas|Erfurto]] partijos suvažiavime įtrauks politinės valdžios užkariavimą į savo programą, 1897 m. buvo įkurta Vokietijos profesinių sąjungų laisvoji asociacija (FVdG). Iš pradžių ši srovė, priešingai nei centralistai, buvo vadinama „lokalistais“ (''Lokalisten''), vėliau ji palaipsniui įgijo savitą pavadinimą – „sindikalistai“. === Jaunimas (socialdemokratai) === Tuo pačiu metu iš SPD buvo pašalinti vadinamieji „jaunieji“. Jie, panašiai kaip profsąjungų lokalistai, bandė organizuoti partijos veiklą remdamiesi principais, kurie buvo būtini 1878–1890 m. laikotarpiu. Be to, jie atmetė grynai parlamentinę partijos veiklą. Tačiau SPD įsigalėjo centralistinė struktūra, ir po keleto kovų dėl valdžios – praėjus metams po Antisocialistinio įstatymo panaikinimo – 1891 m. Erfurto partijos suvažiavime jie buvo pašalinti iš partijos. „Jaunieji“ dar tais pačiais metais įkūrė Nepriklausomų socialistų sąjungą (VUS). Joje išryškėjo dvi srovės: antiparlamentinė socialdemokratinė ir [[Anarchizmas|anarchistinė]]. 1893 m. VUS susiskaldė. Anarchistinė srovė, be kita ko, pasuko link sindikalizmo ir [[Piotras Kropotkinas|Piotro Kropotkino]] [[Anarcho-komunizmas|anarchokomunizmo]]. == Sujungimas == Šių dviejų srovių, kurios palaipsniui viena kitą įtakojo, sankirtoje susiformavo specifinė vokiška anarchosindikalizmo atmaina. Ji derino profesinių sąjungų, politinį ir, galiausiai, kultūrinį lygmenis. Kitos anarchosindikalizmo formos, susiformavusios profesinių sąjungų aplinkoje, į pirmą vietą iškėlė profesinių sąjungų kovą. 1919 m. FVdG ir kelių laisvųjų profesinių sąjungų suvažiavimas priėmė [[Rudolf Rocker]] parengtą „Sindikalizmo principų deklaraciją“ kaip pagrindinę programą ir rugsėjo mėnesį pakeitė savo pavadinimą į FAUD/AS (santrumpa „AS“ reiškė anarchosindikalizmą).<blockquote>„Sindikalistai, aiškiai suvokdami pirmiau išdėstytus faktus, iš principo priešinasi bet kokiai monopolistinei ekonomikai. Jie siekia visuomeninės žemės, darbo priemonių, žaliavų ir visų visuomenės turtų nuosavybės; viso ūkinio gyvenimo pertvarkymo laisvojo, t. y. bevalstybinio komunizmo pagrindu, kurio esmę išreiškia šūkis: „Kiekvienam pagal jo gebėjimus, kiekvienam pagal jo poreikius!“ Suprasdami, kad socializmas galiausiai yra kultūros klausimas ir todėl gali būti išspręstas tik iš apačios į viršų, per kūrybinę liaudies veiklą, sindikalistai atmeta bet kokias vadinamosios nacionalizacijos formas, kurios gali lemti tik blogiausią išnaudojimo formą – valstybinį kapitalizmą, bet niekada socializmą.“ — Rudolf Rocker, „Sindikalizmo principų deklaracija“ (''Die Prinzipienerklärung des Syndikalismus''), pranešimas FAUD steigiamajame kongrese, vykusiame 1919 m. gruodžio 27–30 d. Berlyne. „Der Syndikalist“ leidinys, Berlynas, 1920 m.</blockquote> == Istorija == Profesinės sąjungos klestėjimo laikotarpis truko nuo 1919 iki 1923 m. FAUD įstojo daug revoliucinių pažiūrų darbininkų ir darbininkių, o pati organizacija sėkmingai įsitvirtino kaip alternatyva kitoms profesinėms sąjungoms. [[Kapo pučas|Kapo pučo]] metu FAUD subūrė [[Raudonoji Rūro armija|Raudonąją Rūro armiją]], kuri turėjo kovoti tiek prieš politinę „[[Reakcija (politika)|reakciją]]“, tiek už 1919 m. faktiškai nutrūkusios revoliucijos tęsimą. Profesinių sąjungų tvirtovės buvo Rūro regionas ir ypač tuometinis Mengedės administracinis rajonas – šiandien tai Dortmundo miesto rajonas. Iš „Laisvosios darbininkų sąjungos-Mengedės“ – FAUD vietos skyriaus, turėjusio daugiau nei 1 000 narių, daugiausia kalnakasių, – buvo suformuotas vienas iš pirmųjų Raudonosios Rūro armijos batalionų. Kiti tvirtovės pietvakarių Vokietijoje buvo Manheimas ir Liudvigshaifenas, kuriuos vadovavo Karlas Šildas. Profesinės sąjungos stipriausios veiklos vietovės buvo [[Rūro sritis]], ypač tuometinis Mengedės valsčius (''Amt Mengede''), šiandien esanti [[Dortmundas|Dortmundo]] miesto dalis. Vienas pirmųjų Raudonosios Rūro armijos batalionų buvo suformuotas iš FAUD vietinėss grupės „Laisvoji Mengedės darbininkų sąjunga“ (''Freie Arbeiter Union'' ''Mengede''), turėjusios daugiau kaip 1 000 narių, daugiausia šachtininkų. Kitos svarbios organizacijos veiklos vietovės pietvakarių Vokietijoje buvo [[Manheimas]] ir [[Liudvigshafenas prie Reino]], kuriose jai vadovavo Karl Schild. == Išnašos == {{išn}} a8386izxc3tm40swucr6ycu6bsyrl71 7957796 7957651 2026-11-05T10:16:34Z Nomadbones 153116 7957796 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė organizacija|vaizdas=Faud congress.jpg|dydis=300px|antraštė=1922 m. FAUD kongreso [[Erfurtas|Erfurte]] dalyviai|įkurta=1919 m. gruodžio mėn.|uždaryta=1933 m.|būstinė=[[Berlynas]], [[Veimaro respublika]]|tipas=[[anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]]|narystė=150 000 (1921)|pavadinimas=Vokietijos laisvųjų darbininkų sąjunga<br><small>{{de|Freie Arbeiter Union Deutschlands}}</small>}} '''Vokietijos laisvųjų darbininkų sąjunga''' ({{De|Freie Arbeiter Union Deutschlands}}, '''FAUD''') – [[Anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]] [[Veimaro respublika|Vokietijoje]], veikusi 1919–1933 m. Susiformavo iš [[Vokietijos profesinių sąjungų laisvoji asociacija|Vokietijos profesinių sąjungų laisvosios asociacijos]] (FVdG), kuri 1919 m. gruodžio mėn. susijungė su keliomis mažesnėmis kairiosiomis sąjungomis ir taip įkūrė FAUD. Tai buvo svarbiausia anarchosindikalistinė organizacija tarpukario Vokietijoje – savo klestėjimo laikotarpiu ji turėjo apie 150 000 narių. FAUD dalyvavo 1918–1919 m. [[Lapkričio revoliucija|Lapkričio revoliucijoje]] ir toliau aktyviai veikė Vokietijos darbininkų judėjime net ir po to, kai 1923 m. FAUD ėmė silpnėti. Nuo 1921 m. FAUD prie savo pavadinimo pridėjo raidžių santrumpą „AS“, o tai reiškė visišką perėjimą nuo paprasto [[Sindikalizmas|sindikalizmo]] prie anarchosindikalizmo. Tai taip pat sukėlė dar daugiau nesutarimų tarp FAUD-(AS) intelektualinio elito atstovų, tokių kaip [[Rudolf Rocker]], ir eilinių darbininkų, daugiausia iš Rūro srities, kuriems labiau rūpėjo kasdieniai ekonominiai darbininkų interesai nei anarchistinė politinė veikla. Šie darbininkai, sudarę FAUD-(AS) narių daugumą, judėjimo viduje suformavo „Gelsenkircherichtung“ (Gelzenkircheno kryptį) ir, atsižvelgdami į judėjimo federalistinę struktūrą, intelektualiai bei organizaciniu požiūriu ėmė tolti nuo FAUD-(AS). Galiausiai tie darbininkai, kurie buvo įstoję per revoliuciją, judėjimą paliko, o likusią FAUD-(AS) sudėtį sudarė FDVG pradiniai nariai – statybininkai ir specializuoti tekstilės darbininkai.<ref name=":0">Hans Manfred, "Anarchosyndicalism in the German Labour Movement: a Rediscovered Minority Tradition." In ''Revolutionary Syndicalism: An International Perspective'', translated by Wayne Thorpe, 59–80 (Aldershot, England: Scolar Press, 1990) pp. 59-80;</ref> Pagrindinis FAUD leidinys buvo laikraštis „Der Syndikalist“ (Sindikalistas), kuris pirmą kartą pasirodė 1918 m. gruodžio mėn. ir buvo leidžiamas iki pat to laiko, kai naciai sąjungą uždraudė.<ref name=":0" /> == Uždraudimas ir paveldas == [[Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija|Naciams]] atėjus į valdžią, 1933 m. nacių režimas uždraudė FAUD.<ref name=":0" /> Nepaisant FAUD išformavimo, daugelis buvusių organizacijos narių ėmėsi organizuoto pasipriešinimo [[Nacizmas|nacizmui]] ir [[Fašizmas|fašizmui]], ypač Rūro srityje.<ref name=":0" /> Be to, buvę FAUD nariai taip pat dalyvavo kontrabandoje, gabenant tekstus iš [[Nyderlandai|Nyderlandų]] į [[Nacistinė Vokietija|Nacistinę Vokietiją]], bei padėjo į Nyderlandus įvežti antiautoritarinius aktyvistus. Į [[Ispanija|Ispaniją]] pabėgę buvę FAUD nariai kartu su savo sąjungininkais iš [[Nacionalinė darbo konfederacija|Nacionalinės darbo konfederacijos]] (''Confederación Nacional del Trabajo'') dalyvavo [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]]. FAUD buvo viena iš 1922 m. įkurtos [[Tarptautinė darbininkų asociacija|Tarptautinės darbininkų asociacijos]] (IWA) iniciatorių ir narių. 1977 m. įkurta anarchosindikalistinė [[Laisvųjų darbininkų ir darbininkių sąjunga]] (FAU) save laiko FAUD paveldo perėmėja.<ref name=":0" /> FAU buvo IWA narė iki 2016 m. == Žymesni nariai == * [[Hermann Böse]] * [[Minna Faßhauer]] * [[Etta Federn]] * [[Fritz Kater]] * [[Helmut Kirschey]] * [[Fritz Köster]] * [[August Merges]] * [[Erich Mühsam]] * [[Max Nettlau]] * [[Rudolf Rocker]] * [[Helmut Rüdiger]] * [[Alexander Schapiro]] * [[Augustin Souchy]] * [[Milly Witkop]] == Priešistorė == [[Antisocialistinis įstatymas|Antisocialistinio įstatymo]] (''Sozialistengesetze'', 1878–1890 m.) galiojimo laikotarpiu socialdemokratams buvo panaikinta teisė laisvai burtis į organizacijas, todėl jiems buvo leidžiama organizuotis tik vietos lygmeniu. Šis draudimas galiojo ir profesinėms sąjungoms. Tuo laikotarpiu susiformavo savivaldybių lygmeniu organizuotų profesinių sąjungų grupių sistema, kurios tarpusavyje palaikė ryšius per tarpininkų tinklą, dažniausiai veikusį pusiau legaliai. Iki 1890 m. šios palyginti nedidelės profesinių sąjungų grupės tapo svarbia jėga profesinių sąjungų veikloje. Pasibaigus šio įstatymo galiojimui ir atkūrus [[Vokietijos socialdemokratų partija|Vokietijos socialdemokratų partiją]] (SPD), vėl buvo bandoma kurti socialdemokratines masines profesines sąjungas. Nemažai mažų „laisvųjų profesinių sąjungų“ priešinosi šiems centralistiniams siekiams. Jos bandė įsitvirtinti bazinės demokratijos lygmenyje, kuriame iki tol buvo veikę. Kai tapo aišku, kad SPD, tuomet svarbiausia revoliucinė jėga, pasisakys už masines profesines sąjungas ir 1891 m. [[Erfurtas|Erfurto]] partijos suvažiavime įtrauks politinės valdžios užkariavimą į savo programą, 1897 m. buvo įkurta Vokietijos profesinių sąjungų laisvoji asociacija (FVdG). Iš pradžių ši srovė, priešingai nei centralistai, buvo vadinama „lokalistais“ (''Lokalisten''), vėliau ji palaipsniui įgijo savitą pavadinimą – „sindikalistai“. === Jaunimas (socialdemokratai) === Tuo pačiu metu iš SPD buvo pašalinti vadinamieji „jaunieji“. Jie, panašiai kaip profsąjungų lokalistai, bandė organizuoti partijos veiklą remdamiesi principais, kurie buvo būtini 1878–1890 m. laikotarpiu. Be to, jie atmetė grynai parlamentinę partijos veiklą. Tačiau SPD įsigalėjo centralistinė struktūra, ir po keleto kovų dėl valdžios – praėjus metams po Antisocialistinio įstatymo panaikinimo – 1891 m. Erfurto partijos suvažiavime jie buvo pašalinti iš partijos. „Jaunieji“ dar tais pačiais metais įkūrė Nepriklausomų socialistų sąjungą (VUS). Joje išryškėjo dvi srovės: antiparlamentinė socialdemokratinė ir [[Anarchizmas|anarchistinė]]. 1893 m. VUS susiskaldė. Anarchistinė srovė, be kita ko, pasuko link sindikalizmo ir [[Piotras Kropotkinas|Piotro Kropotkino]] [[Anarcho-komunizmas|anarchokomunizmo]]. == Sujungimas == Šių dviejų srovių, kurios palaipsniui viena kitą įtakojo, sankirtoje susiformavo specifinė vokiška anarchosindikalizmo atmaina. Ji derino profesinių sąjungų, politinį ir, galiausiai, kultūrinį lygmenis. Kitos anarchosindikalizmo formos, susiformavusios profesinių sąjungų aplinkoje, į pirmą vietą iškėlė profesinių sąjungų kovą. 1919 m. FVdG ir kelių laisvųjų profesinių sąjungų suvažiavimas priėmė [[Rudolf Rocker]] parengtą „Sindikalizmo principų deklaraciją“ kaip pagrindinę programą ir rugsėjo mėnesį pakeitė savo pavadinimą į FAUD/AS (santrumpa „AS“ reiškė anarchosindikalizmą).<blockquote>„Sindikalistai, aiškiai suvokdami pirmiau išdėstytus faktus, iš principo priešinasi bet kokiai monopolistinei ekonomikai. Jie siekia visuomeninės žemės, darbo priemonių, žaliavų ir visų visuomenės turtų nuosavybės; viso ūkinio gyvenimo pertvarkymo laisvojo, t. y. bevalstybinio komunizmo pagrindu, kurio esmę išreiškia šūkis: „Kiekvienam pagal jo gebėjimus, kiekvienam pagal jo poreikius!“ Suprasdami, kad socializmas galiausiai yra kultūros klausimas ir todėl gali būti išspręstas tik iš apačios į viršų, per kūrybinę liaudies veiklą, sindikalistai atmeta bet kokias vadinamosios nacionalizacijos formas, kurios gali lemti tik blogiausią išnaudojimo formą – valstybinį kapitalizmą, bet niekada socializmą.“ — Rudolf Rocker, „Sindikalizmo principų deklaracija“ (''Die Prinzipienerklärung des Syndikalismus''), pranešimas FAUD steigiamajame kongrese, vykusiame 1919 m. gruodžio 27–30 d. Berlyne. „Der Syndikalist“ leidinys, Berlynas, 1920 m.</blockquote> == Istorija == Profesinės sąjungos klestėjimo laikotarpis truko nuo 1919 iki 1923 m. FAUD įstojo daug revoliucinių pažiūrų darbininkų ir darbininkių, o pati organizacija sėkmingai įsitvirtino kaip alternatyva kitoms profesinėms sąjungoms. [[Kapo pučas|Kapo pučo]] metu FAUD subūrė [[Raudonoji Rūro armija|Raudonąją Rūro armiją]], kuri turėjo kovoti tiek prieš politinę „[[Reakcija (politika)|reakciją]]“, tiek už 1919 m. faktiškai nutrūkusios revoliucijos tęsimą. Profesinės sąjungos stipriausios veiklos vietovės buvo [[Rūro sritis]], ypač tuometinis Mengedės valsčius (''Amt Mengede''), šiandien esanti [[Dortmundas|Dortmundo]] miesto dalis. Vienas pirmųjų Raudonosios Rūro armijos batalionų buvo suformuotas iš FAUD vietinėss grupės „Laisvoji Mengedės darbininkų sąjunga“ (''Freie Arbeiter Union'' ''Mengede''), turėjusios daugiau kaip 1 000 narių, daugiausia šachtininkų. Kitos svarbios organizacijos veiklos vietovės pietvakarių Vokietijoje buvo [[Manheimas]] ir [[Liudvigshafenas prie Reino]], kuriose jai vadovavo Karl Schild. Tuo laikotarpiu FAUD ir jai priklausiusios organizacijos surengė daugybę streikų. Tuo pat metu ji išplėtojo plačią ir įvairiapusę leidybinę veiklą. Be kitų leidinių, 1918–1932 m. FAUD leido savo savaitinį laikraštį „Der Syndikalist“, o nuo 1921 m. rugpjūčio iki gruodžio – ir [[Reino kraštas|Reino kraštui]] skirtą dienraštį „Die Schöpfung“. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio ar pabaigos ji taip pat leido kasmėnesinį teorinį žurnalą „Die Internationale“, sulaukusį tarptautinio pripažinimo. Be to, buvo leidžiami vietiniai ir atskirų profesijų darbuotojams skirti FAUD leidiniai. == Išnašos == {{išn}} 5qpgprg8u4fv6sihbzy0soiler6mu0x 7957820 7957796 2026-11-05T11:54:52Z Nomadbones 153116 7957820 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė organizacija|vaizdas=Faud congress.jpg|dydis=300px|antraštė=1922 m. FAUD kongreso [[Erfurtas|Erfurte]] dalyviai|įkurta=1919 m. gruodžio mėn.|uždaryta=1933 m.|būstinė=[[Berlynas]], [[Veimaro respublika]]|tipas=[[anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]]|narystė=150 000 (1921)|pavadinimas=Vokietijos laisvųjų darbininkų sąjunga<br><small>{{de|Freie Arbeiter Union Deutschlands}}</small>}} '''Vokietijos laisvųjų darbininkų sąjunga''' ({{De|Freie Arbeiter Union Deutschlands}}, '''FAUD''') – [[Anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinė]] [[profesinė sąjunga]] [[Veimaro respublika|Vokietijoje]], veikusi 1919–1933 m. Susiformavo iš [[Vokietijos profesinių sąjungų laisvoji asociacija|Vokietijos profesinių sąjungų laisvosios asociacijos]] (FVdG), kuri 1919 m. gruodžio mėn. susijungė su keliomis mažesnėmis kairiosiomis sąjungomis ir taip įkūrė FAUD. Tai buvo svarbiausia anarchosindikalistinė organizacija tarpukario Vokietijoje – savo klestėjimo laikotarpiu ji turėjo apie 150 000 narių. FAUD dalyvavo 1918–1919 m. [[Lapkričio revoliucija|Lapkričio revoliucijoje]] ir toliau aktyviai veikė Vokietijos darbininkų judėjime net ir po to, kai 1923 m. FAUD ėmė silpnėti. Nuo 1921 m. FAUD prie savo pavadinimo pridėjo raidžių santrumpą „AS“, o tai reiškė visišką perėjimą nuo paprasto [[Sindikalizmas|sindikalizmo]] prie anarchosindikalizmo. Tai taip pat sukėlė dar daugiau nesutarimų tarp FAUD-(AS) intelektualinio elito atstovų, tokių kaip [[Rudolf Rocker]], ir eilinių darbininkų, daugiausia iš Rūro srities, kuriems labiau rūpėjo kasdieniai ekonominiai darbininkų interesai nei anarchistinė politinė veikla. Šie darbininkai, sudarę FAUD-(AS) narių daugumą, judėjimo viduje suformavo „Gelsenkircherichtung“ (Gelzenkircheno kryptį) ir, atsižvelgdami į judėjimo federalistinę struktūrą, intelektualiai bei organizaciniu požiūriu ėmė tolti nuo FAUD-(AS). Galiausiai tie darbininkai, kurie buvo įstoję per revoliuciją, judėjimą paliko, o likusią FAUD-(AS) sudėtį sudarė FDVG pradiniai nariai – statybininkai ir specializuoti tekstilės darbininkai.<ref name=":0">Hans Manfred, "Anarchosyndicalism in the German Labour Movement: a Rediscovered Minority Tradition." In ''Revolutionary Syndicalism: An International Perspective'', translated by Wayne Thorpe, 59–80 (Aldershot, England: Scolar Press, 1990) pp. 59-80;</ref> Pagrindinis FAUD leidinys buvo laikraštis „Der Syndikalist“ (Sindikalistas), kuris pirmą kartą pasirodė 1918 m. gruodžio mėn. ir buvo leidžiamas iki pat to laiko, kai naciai sąjungą uždraudė.<ref name=":0" /> == Uždraudimas ir paveldas == [[Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija|Naciams]] atėjus į valdžią, 1933 m. nacių režimas uždraudė FAUD.<ref name=":0" /> Nepaisant FAUD išformavimo, daugelis buvusių organizacijos narių ėmėsi organizuoto pasipriešinimo [[Nacizmas|nacizmui]] ir [[Fašizmas|fašizmui]], ypač Rūro srityje.<ref name=":0" /> Be to, buvę FAUD nariai taip pat dalyvavo kontrabandoje, gabenant tekstus iš [[Nyderlandai|Nyderlandų]] į [[Nacistinė Vokietija|Nacistinę Vokietiją]], bei padėjo į Nyderlandus įvežti antiautoritarinius aktyvistus. Į [[Ispanija|Ispaniją]] pabėgę buvę FAUD nariai kartu su savo sąjungininkais iš [[Nacionalinė darbo konfederacija|Nacionalinės darbo konfederacijos]] (''Confederación Nacional del Trabajo'') dalyvavo [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]]. FAUD buvo viena iš 1922 m. įkurtos [[Tarptautinė darbininkų asociacija|Tarptautinės darbininkų asociacijos]] (IWA) iniciatorių ir narių. 1977 m. įkurta anarchosindikalistinė [[Laisvųjų darbininkų ir darbininkių sąjunga]] (FAU) save laiko FAUD paveldo perėmėja.<ref name=":0" /> FAU buvo IWA narė iki 2016 m. == Žymesni nariai == * [[Hermann Böse]] * [[Minna Faßhauer]] * [[Etta Federn]] * [[Fritz Kater]] * [[Helmut Kirschey]] * [[Fritz Köster]] * [[August Merges]] * [[Erich Mühsam]] * [[Max Nettlau]] * [[Rudolf Rocker]] * [[Helmut Rüdiger]] * [[Alexander Schapiro]] * [[Augustin Souchy]] * [[Milly Witkop]] == Priešistorė == [[Antisocialistinis įstatymas|Antisocialistinio įstatymo]] (''Sozialistengesetze'', 1878–1890 m.) galiojimo laikotarpiu socialdemokratams buvo panaikinta teisė laisvai burtis į organizacijas, todėl jiems buvo leidžiama organizuotis tik vietos lygmeniu. Šis draudimas galiojo ir profesinėms sąjungoms. Tuo laikotarpiu susiformavo savivaldybių lygmeniu organizuotų profesinių sąjungų grupių sistema, kurios tarpusavyje palaikė ryšius per tarpininkų tinklą, dažniausiai veikusį pusiau legaliai. Iki 1890 m. šios palyginti nedidelės profesinių sąjungų grupės tapo svarbia jėga profesinių sąjungų veikloje. Pasibaigus šio įstatymo galiojimui ir atkūrus [[Vokietijos socialdemokratų partija|Vokietijos socialdemokratų partiją]] (SPD), vėl buvo bandoma kurti socialdemokratines masines profesines sąjungas. Nemažai mažų „laisvųjų profesinių sąjungų“ priešinosi šiems centralistiniams siekiams. Jos bandė įsitvirtinti bazinės demokratijos lygmenyje, kuriame iki tol buvo veikę. Kai tapo aišku, kad SPD, tuomet svarbiausia revoliucinė jėga, pasisakys už masines profesines sąjungas ir 1891 m. [[Erfurtas|Erfurto]] partijos suvažiavime įtrauks politinės valdžios užkariavimą į savo programą, 1897 m. buvo įkurta Vokietijos profesinių sąjungų laisvoji asociacija (FVdG). Iš pradžių ši srovė, priešingai nei centralistai, buvo vadinama „lokalistais“ (''Lokalisten''), vėliau ji palaipsniui įgijo savitą pavadinimą – „sindikalistai“. === Jaunimas (socialdemokratai) === Tuo pačiu metu iš SPD buvo pašalinti vadinamieji „jaunieji“. Jie, panašiai kaip profsąjungų lokalistai, bandė organizuoti partijos veiklą remdamiesi principais, kurie buvo būtini 1878–1890 m. laikotarpiu. Be to, jie atmetė grynai parlamentinę partijos veiklą. Tačiau SPD įsigalėjo centralistinė struktūra, ir po keleto kovų dėl valdžios – praėjus metams po Antisocialistinio įstatymo panaikinimo – 1891 m. Erfurto partijos suvažiavime jie buvo pašalinti iš partijos. „Jaunieji“ dar tais pačiais metais įkūrė Nepriklausomų socialistų sąjungą (VUS). Joje išryškėjo dvi srovės: antiparlamentinė socialdemokratinė ir [[Anarchizmas|anarchistinė]]. 1893 m. VUS susiskaldė. Anarchistinė srovė, be kita ko, pasuko link sindikalizmo ir [[Piotras Kropotkinas|Piotro Kropotkino]] [[Anarcho-komunizmas|anarchokomunizmo]]. == Sujungimas == Šių dviejų srovių, kurios palaipsniui viena kitą įtakojo, sankirtoje susiformavo specifinė vokiška anarchosindikalizmo atmaina. Ji derino profesinių sąjungų, politinį ir, galiausiai, kultūrinį lygmenis. Kitos anarchosindikalizmo formos, susiformavusios profesinių sąjungų aplinkoje, į pirmą vietą iškėlė profesinių sąjungų kovą. 1919 m. FVdG ir kelių laisvųjų profesinių sąjungų suvažiavimas priėmė [[Rudolf Rocker]] parengtą „Sindikalizmo principų deklaraciją“ kaip pagrindinę programą ir rugsėjo mėnesį pakeitė savo pavadinimą į FAUD/AS (santrumpa „AS“ reiškė anarchosindikalizmą).<blockquote>„Sindikalistai, aiškiai suvokdami pirmiau išdėstytus faktus, iš principo priešinasi bet kokiai monopolistinei ekonomikai. Jie siekia visuomeninės žemės, darbo priemonių, žaliavų ir visų visuomenės turtų nuosavybės; viso ūkinio gyvenimo pertvarkymo laisvojo, t. y. bevalstybinio komunizmo pagrindu, kurio esmę išreiškia šūkis: „Kiekvienam pagal jo gebėjimus, kiekvienam pagal jo poreikius!“ Suprasdami, kad socializmas galiausiai yra kultūros klausimas ir todėl gali būti išspręstas tik iš apačios į viršų, per kūrybinę liaudies veiklą, sindikalistai atmeta bet kokias vadinamosios nacionalizacijos formas, kurios gali lemti tik blogiausią išnaudojimo formą – valstybinį kapitalizmą, bet niekada socializmą.“ — Rudolf Rocker, „Sindikalizmo principų deklaracija“ (''Die Prinzipienerklärung des Syndikalismus''), pranešimas FAUD steigiamajame kongrese, vykusiame 1919 m. gruodžio 27–30 d. Berlyne. „Der Syndikalist“ leidinys, Berlynas, 1920 m.</blockquote> == Istorija == Profesinės sąjungos klestėjimo laikotarpis truko nuo 1919 iki 1923 m. FAUD įstojo daug revoliucinių pažiūrų darbininkų ir darbininkių, o pati organizacija sėkmingai įsitvirtino kaip alternatyva kitoms profesinėms sąjungoms. [[Kapo pučas|Kapo pučo]] metu FAUD subūrė [[Raudonoji Rūro armija|Raudonąją Rūro armiją]], kuri turėjo kovoti tiek prieš politinę „[[Reakcija (politika)|reakciją]]“, tiek už 1919 m. faktiškai nutrūkusios revoliucijos tęsimą. Profesinės sąjungos stipriausios veiklos vietovės buvo [[Rūro sritis]], ypač tuometinis Mengedės valsčius (''Amt Mengede''), šiandien esanti [[Dortmundas|Dortmundo]] miesto dalis. Vienas pirmųjų Raudonosios Rūro armijos batalionų buvo suformuotas iš FAUD vietinėss grupės „Laisvoji Mengedės darbininkų sąjunga“ (''Freie Arbeiter Union'' ''Mengede''), turėjusios daugiau kaip 1 000 narių, daugiausia šachtininkų. Kitos svarbios organizacijos veiklos vietovės pietvakarių Vokietijoje buvo [[Manheimas]] ir [[Liudvigshafenas prie Reino]], kuriose jai vadovavo Karl Schild. Tuo laikotarpiu FAUD ir jai priklausiusios organizacijos surengė daugybę streikų. Tuo pat metu ji išplėtojo plačią ir įvairiapusę leidybinę veiklą. Be kitų leidinių, 1918–1932 m. FAUD leido savo savaitinį laikraštį „Der Syndikalist“, o nuo 1921 m. rugpjūčio iki gruodžio – ir [[Reino kraštas|Reino kraštui]] skirtą dienraštį „Die Schöpfung“. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio ar pabaigos ji taip pat leido kasmėnesinį teorinį žurnalą „Die Internationale“, sulaukusį tarptautinio pripažinimo. Be to, buvo leidžiami vietiniai ir atskirų profesijų darbuotojams skirti FAUD leidiniai. 1922 m. per [[Kalėdos|Kalėdas]] Berlyne vykusiame suvažiavime, profesinės sąjungos iniciatyva, buvo įkurta [[Tarptautinė darbininkų asociacija]] (IWA). Ji buvo sumanyta kaip vadinamojo [[I Internacionalas|Pirmojo internacionalo]] nauja koncepcija ir vienijo įvairias anarosindikalistines grupes, daugiausia Europoje ir Amerikoje. IWA buvo sąmoningai įkurta kaip atsvara komunistiniui [[Raudonasis profesinių sąjungų internacionalas|Raudonajam profesinių sąjungų internacionalui]], siekiant susilpninti komunistų partijos įtaką tarptautiniam darbininkų judėjimui. Per savo gyvavimo laikotarpį profesinė sąjunga išgyveno keletą skilimų (pavyzdžiui, Laisvųjų darbininkų sąjunga – [[Gelzenkirchenas|Gelzenkircheno]] kryptis), taip pat neteko svarbių aktyvistų, perėjusių į kitas organizacijas. Nuo didžiausio – 150 000 narių – skaičiaus iki XX a. trečiojo dešimtmečio vidurio jos narių skaičius sumažėjo iki kelių dešimčių tūkstančių, o 1932 m. siekė vos apie 4 300. Nepaisant to, kai kuriuose regionuose ir miestuose ji išliko reikšminga politinė jėga, ypač aktyviai veikusi kultūros srityje, bedarbių ir laisvamanių judėjimuose bei Laisvę puoselėjančių knygų bičiulių gildijoje (GfB). Per visą savo gyvavimo laikotarpį profesinė sąjunga turėjo susidoroti su keliais atsiskyrimais (pvz., „Laisvoji darbininkų sąjunga“, Gelsenkircheno kryptis, kuri 1921 m. įsiliejo į Rankų ir protinių darbininkų sąjungą) ir svarbių aktyvių narių perėjimais į kitas grupuotes. Nuo didžiausio narių skaičiaus – 150 000 – iki 1920-ųjų vidurio sąjunga sumažėjo iki kelių dešimčių tūkstančių, o 1932 m. joje liko dar apie 4 300 narių. Vis dėlto kai kuriose srityse ir miestuose ji išliko lemiančia politine ir, svarbiausia, kultūrine jėga, pavyzdžiui, bedarbių ir laisvamanių judėjimuose, taip pat Laisvamanių knygų mėgėjų gildijoje (GfB). XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje, kai beveik visos politinės grupuotės kūrė savo kovinius būrius, greta FAUD/AS taip pat susiformavo vadinamosios „Juodosios kuopos“ (''Schwarze Scharen''), kurių daugumą sudarė jaunimas, save pirmiausia laikęs antifašistais. Vis dėlto, ypač [[Silezija|Silezijoje]], iš kai kurių „Juodųjų kuopų“ susikūrė vietinės FAUD grupės ir grupės gamyklose. Kita FAUD pavaldi organizacija buvo Sindikalisčių moterų sąjunga (SFB), kurios narių skaičius klestėjimo laikotarpiu siekė 800–1 000. Žymiausios jos veikėjos buvo [[Milly Witkop|Milly Witkop-Rocker]] ir Hertha Barwich. SFB leido savo leidinį „Moterų sąjunga“ (''Frauenbund''), kuris buvo platinamas kaip „Sindikalisto“ (''Syndikalist'') priedas. Viena iš FAUD artimų jaunimo grupių buvo 1920 m. įkurta [[Vokietijos sindikalistų-anarchistų jaunimas|Vokietijos sindikalistų-anarchistų jaunimo]] (SAJD) organizacija, leidusi žurnalą „Jaunieji anarchistai“ (''Junge Anarchisten''). Įtakoti [[Gustav Landauer]] gyvenviečių kūrimo idėjos, FAUD aplinkoje atsirado keletas gyvenviečių projektų, pavyzdžiui, „Laisvoji žemė“ (''Freie Erde'') prie [[Diuseldorfas|Diuseldorfo]] arba [[Bakunino trobelė]] (''Bakuninhütte'') netoli [[Meiningenas|Meiningeno]] Pietų [[Tiuringija|Tiuringijoje]]. 1933 m., po ilgesnio pasirengimo, profesinė sąjunga oficialiai iširo prieš pat nacionalsocialistams ateinant į valdžią ir mėgino nelegaliai atkurti savo organizaciją. Šio mėginimo sėkmė vertinama nevienodai. FAUD veiklos komisijos biuras Berlyne buvo šturmuotas ir uždarytas naujos valdžios. Dabar jau nelegali vykdomoji komisija buvo perkelta per [[Kaselis|Kaselį]] į Erfurtą. Kai kurie FAUD gyvenamieji ir darbo kolektyvai gyvavo dar kurį laiką. Iki pat 1937 m. galima aptikti anarchosindikalistinių grupių, veikusių pasipriešinime [[Adolf Hitler|Hitleriui]], pavyzdžiui, „Juodųjų kuopų“ (''Schwarze Scharen'') jaunimo grupes. 1937 m. kai kurie FAUD anarchosindikalistai kovėsi [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietiniame kare]] [[Nacionalinė darbo konfederacija|Nacionalinės darbo konfederacijos]] (CNT) pusėje. [[Katalonija|Katalonijoje]], bendradarbiaujant su CNT, susikūrė grupė „Vokietijos anarchosindikalistai“ (''Deutsche Anarcho-Syndikalisten''), kurios veikloje, be kitų, dalyvavo [[Augustin Souchy]] ir [[Helmut Rüdiger]]. Šiai grupei buvo suteikti vykdomieji įgaliojimai veikti prieš Ispanijoje esančius vokiečių nacionalsocialistus. Taip pat keletas žinomų anarchosindikalistinio judėjimo veikėjų iš Vokietijos, pasinaudodami pabėgimo maršrutais per [[Nyderlandai|Nyderlandus]], pabėgo į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] ir kitas [[Amerika|Amerikos]] valstybes. == Vėlesnė istorija == Po Antrojo pasaulinio karo buvo mėginama atkurti FAUD veiklą. 1947 m. per [[Sekminės|Sekmines]] buvę FAUD nariai įkūrė Laisvųjų socialistų federaciją (FFS). FFS nelaikė savęs naujai atkurta FAUD, tačiau buvo anarchosindikalistinės Tarptautinės darbininkų asociacijos skyrius. Ilgiausiai išsilaikęs bandymas – tai 1977 m., po tam tikro pasirengimo, įkurta Laisvoji darbininkių ir darbininkų sąjunga (FAU), kuri veikia iki šiol. Be to, iki šiol gyvuoja 1922 m. FAUD kartu su kitomis organizacijomis įkurta Tarptautinė darbininkų asociacija (IWA), vienijanti organizacijas narius daugiausia Pietų Amerikoje ir Europoje. == Išnašos == {{išn}} rwqhnggx4gex7hqrcyrh50hlglny2ij 0 607417 7957711 7953272 2026-11-05T02:21:10Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957711 wikitext text/x-wiki {{Infobox Ordinas |name=Ukrainos didvyris<br>{{uk|Герой України}} |image= [[Vaizdas:Ukrainian Goldenstar.jpg|90px]] [[Vaizdas:Medal of Golden Star Ukraine.jpg|90px]] [[Vaizdas:Hero_of_Ukraine_wearers_copy.png|70px]] |caption=Valstybės ordinas (kairėje), Aukso Žvaigždės ordinas (viduryje), mažasis medalis (dešinėje) |awarded_by={{flag|Ukraina}} |type=valstybinis apdovanojimas |eligibility= |for= |campaign= |status=apdovanojama </small> |clasps= |established= [[1998]] m. [[rugpjūčio 23]] d. |first_award= |last_award= |total= 489 (iki 2021 m. pab.) |posthumous=204 |recipients= |individual= |higher= nėra |same= |lower= [[Ukrainos Laisvės ordinas|Laisvės ordinas]] |related= |image2= |caption2= }} '''Ukrainos didvyris''' ({{uk|Герой України}}) – aukščiausias [[Ukraina|Ukrainos]] valstybinis garbės vardas, skiriamas [[Ukrainos Prezidentas|Ukrainos Prezidento]] savo šalies (atskirais atvejais ir užsienio) piliečiams už žymų didvyrišką poelgį ar žymius darbo pasiekimus. Ukrainos didvyriai už didvyrišką poelgį apdovanojami '''Aukso Žvaigždės ordinu''' (''орден „Золота Зірка”''), už ypatingus pasiekimus – '''Valstybės ordinu''' (''орден Держави''). [[Vaizdas:Oleksandr Oksanchenko (cropped).jpg|thumb|left|Ukrainos didvyris pulkininkas Oleksandras Oksančenka – naikintuvo pilotas, žuvęs oro mūšyje su Rusijos kariuomene 2022 m. vasario 25 d.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/geriausia-ukrainos-lakuna-numuse-rusai-pilkasis-vilkas-grizo-ginti-tevynes-ir-tapo-didvyriu-57-1648500 ''Geriausią Ukrainos lakūną numušė rusai: „Pilkasis vilkas“ grįžo ginti tėvynės ir tapo didvyriu''], 15min, 2022-03-02. Nuoroda tikrinta 2022-03-08.</ref>]] Ukrainos didvyrio garbės vardas įsteigtas 1998 m. rugpjūčio 23 d. tuometinio Ukrainos Prezidento [[Leonidas Kučma|Leonido Kučmos]] įsaku.<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/main.cgi?nreg=944/98#Text ''Указ Президента України № 944/98 від 23 серпня 1998 року „Про встановлення відзнаки Президента України „Герой України”''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200102073213/https://zakon.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/main.cgi?nreg=944/98#Text |date=2020-01-02 }}, Верховна Рада України. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.</ref> Pirmasis, gavęs Ukrainos didvyrio vardą, buvo mokslininkas metalurgas Borisas Patonas (1998 m.), pirmasis užsienietis – baltarusis Michailas Žyznevskis (2017 m.), žuvęs [[2014 m. vasario revoliucija Ukrainoje|2014 m. vasario revoliucijos]] metu.<ref>[https://www.rferl.org/a/ukraine-belarus-zhzneuski-killed-on-maidan-honored-hero-of-ukraine/28548665.html ''Belarusian Killed On Kyiv's Maidan Honored As Hero Of Ukraine''], Radio Free Europe, 2017-06-14. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.</ref> Iki 2021 m. pabaigos Ukrainos didvyrio vardas suteiktas 489 asmenims, iš jų 225 apdovanoti Aukso Žvaigždės ordinu, 271 – Valstybės ordinu. 204 asmenims garbės vardas suteiktas po mirties.<ref>[http://www.ukrgeroes.com.ua/ ''Герої України''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180202130529/http://www.ukrgeroes.com.ua/ |date=2018-02-02 }}, Інтернет-проект „Герої України”. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.</ref> 2022 m. spalio 7 d. duomenimis, nuo [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijos]] pradžios Ukrainos didvyrio vardas suteiktas 178 Ukrainos kariams.<ref>[https://www.ukrinform.net/rubric-ato/3588569-president-zelensky-russias-example-to-show-potential-aggressors-that-terrorist-war-is-a-way-to-selfdestruction.html ''Russia’s example to show potential aggressors that terrorist war leads to self-destruction – Zelensky''], Ukrinform, 2022-10-07. Nuoroda tikrinta 2022-10-08.</ref> Garbės vardą suteikia Ukrainos Prezidentas pagal [[Ukrainos Aukščiausioji Rada|Aukščiausiosios Rados]], [[Ukrainos vyriausybė]]s, [[Ukrainos Konstitucinis Teismas|Konstitucinio Teismo]], [[Ukrainos Aukščiausiasis Teismas|Aukščiausiojo Teismo]], ministerijų ir kitų valstybinių institucijų pasiūlymą. Asmuo, kuriam suteiktas didvyrio vardas, gauna atitinkamą ordiną, mažąjį medalį ir pažymėjimą, kurie jam įteikiami iškilmingoje ceremonijoje prezidento rūmuose [[Kijevas|Kijeve]].<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/main.cgi?nreg=1114/2002#Text ''Указ Президента України № 1114/2002 від 2 грудня 2002 року „Про встановлення відзнаки Президента України „Герой України”''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200102073220/https://zakon.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/main.cgi?nreg=1114/2002#Text |date=2020-01-02 }}, Верховна Рада України. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.</ref> Vienam asmeniui Ukrainos didvyrio garbės vardas gali būti suteiktas tik vieną kartą, tačiau tas pats asmuo gali gauti abu ordinus: Aukso Žvaigždės ordino kavalierius už ypatingus pasiekimus gali būti apdovanotas Valstybės ordinu, o Valstybės ordino kavalierius už didvyrišką poelgį – Aukso Žvaigždės ordinu. Netekti garbės vardo galima tik už sunkų nusikaltimą.<ref>[https://zakon.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/anot.cgi?nreg=1549-14 ''Закон України „Про державні нагороди України”''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200102073248/https://zakon.rada.gov.ua/cgi-bin/laws/anot.cgi?nreg=1549-14 |date=2020-01-02 }}, Верховна Рада України, 2000-04-11. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.</ref> == Susiję straipsniai == * [[Ukrainos miestas-didvyris]] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Garbės vardai]] [[Kategorija:Ukraina]] bdnfhsjs2fb4byac7b2wvlx7s0e0tph 0 608305 7957558 7955788 2026-11-04T16:51:27Z Normantas Bataitis 145195 7957558 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = | Paveikslėlio apibūdinimas = Pranas 1954 metais | Tikras vardas = Pran Krishan Sikand | Šalis = {{INDv}} | Gimė = {{gimė|df=yes|1920|2|12}}</br>[[Delis]], [[Britų Indija]] | Mirė = {{mirties data|2013|7|12|1920|2|12}}</br>[[Mumbajus]], [[Maharaštra]], [[Indija]] | Sutuoktinis = Šukla Sikand (1945-2013) | Vaikai = trys, tarp jų – [[Sunil Sikand]] | Aktyvumo metai = 1940–2007 | Žymesni vaidmenys = įvairūs blogiečiai Bolivudo filmuose | Apdovanojimai = trys Bolivudo „Filmfare“ apdovanojimai už geriausią nepagrindinio personažo aktorių }} '''Pranas Krišanas Sikandas''' ({{hi|प्राण कृष्ण सिकन्द|Prāṇ Kr̥ṣṇ Sikand}}, {{en|Pran Krishan Sikand}}; [[1920]] m. [[vasario 12]] d.&nbsp;– [[2013]] m. [[liepos 12]] d.), dažniausiai vadintas tiesiog vardu '''Pranu''' (''Prāṇ'') – Indijos aktorius, garsėjęs savo įkūnytais blogiukų personažais [[bolivudas|Bolivude]] (ypač XX amžiaus šeštaisiais ir septintaisiais dešimtmečiais)<ref>{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=8y8vN9A14nkC&q=Pran |title=Encyclopaedia of Hindi Cinema |author=[[Gulzar]], [[Govind Nihalani]], Saibal Chatterjee |publisher=Encyclopædia Britannica (India) Pvt. Ltd.|year=2003 |isbn= 8179910660 |page=605 |access-date=2013 m. balandžio 15 d}}</ref> ir laikomas vienu sėkmingiausių ir gerbiamiausių kino veteranų Indijos kino istorijoje. Laikotarpiu nuo 1940 m iki 1947 m. jis įkūnydavo teigiamus herojus, 1942–1991 m. – blogiečius, o 1967–2007 m. yra vaidinęs šalutinius personažus. Yra teigiama, kad dėl įtikinamai vaidinamų blogiečių personažų, indai XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose gimusioms atžaloms vengė duoti Prano vardą (tuo metu žiniasklaida jį jau vadino vien vardu).<ref>{{cite news |url=http://www.thehindu.com/arts/cinema/talking-talkies/article4098313.ece |title=Talking talkies |work=[[The Hindu]] |date=2012 m. lapkričio 15 d |author=Kumar, Anuj |access-date=2013 m. balandžio 12 d |archive-date=2012-11-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20121118032621/http://www.thehindu.com/arts/cinema/talking-talkies/article4098313.ece |url-status=dead}}</ref> Per savo ilgą ir itin produktyvią karjerą Pranas pasirodė 362 filmuose. Žymiausi filmai, kuriuose vaidino – „[[Khandan (1942 filmas)|Khandaan]]“ (1942 m.), „Pilpili Saheb“ (1954 m.), „Halaku“ (1956), „[[Madhumati]]“ (1958 m.), „[[Jis Desh Mein Ganga Behti Hai]]“ (1960 m.), „[[Upkar]]“ (1967 m.), „[[Shaheed (1965 filmas)|Shaheed]]“ (1965 m.), „Purab Aur Paschim“ (1970 m.), „[[Ram Aur Shyam]]“ (1967 m.), „[[Aansoo Ban Gaye Phool]]“ (1969 m.), „[[Johny Mera Naam]]“ (1970 m.), „[[Victoria No. 203]]“ (1972 m.), „[[Be-Imaan]]“ (1972 m.), „[[Zanjeer (1973 filmas)|Zanjeer]]“ (1973 m.), „[[Don (1978 filmas)|Don]]“ (1978 m.), „[[Amar Akbar Anthony]]“ (1977 m.) ir „[[Duniya (1984 filmas)|Duniya]]“ (1984 m.). Pelnė daugybę apdovanojimų, tarp kurių – prestižiniai Bolivudo apdovanojimai už geriausią nepagrindinio veikėjo aktorystę 1967, 1969 ir 1972 metais. 1997 m. apdovanotas Bolivudo gyvenimo pasiekimų apdovanojimu. 2000 m. Indijoje pelnė „tūkstantmečio blogiečio“ apdovanojimą.<ref>{{cite web |url=http://movies.ndtv.com/photos/pran-bollywood-s-black-gold-is-93-14210/slide/13 |title=Pran, Bollywood's black gold |publisher=[[NDTV]] |access-date=2013 m. balandžio 13 d|archive-date=2013 m. vasario 17 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20130217024526/http://movies.ndtv.com/photos/pran-bollywood-s-black-gold-is-93-14210/slide/13 |url-status=dead }}</ref> [[Indijos vyriausybė]] Praną kartu su [[Padma Bhushan|Padma Bhušanu]] už indėlį į menus pagerbė 2001 metais<ref name="Padma Awards">{{cite web | url=http://mha.nic.in/sites/upload_files/mha/files/LST-PDAWD-2013.pdf | title=Padma Awards | publisher=Indijos vyriausybės Vidaus reikalų ministerija | year=2015 | access-date=2015 m. liepos 21 d | archive-date=2017-10-19 | archive-url=https://web.archive.org/web/20171019215108/http://mha.nic.in/sites/upload_files/mha/files/LST-PDAWD-2013.pdf | url-status=dead }}</ref>, o 2013 metais skyrė [[Dadasaheb Falke apdovanojimas|Dadasaheb Falke apdovanojimą]], aukščiausią valstybinį apdovanojimą kino artistams. 2010 m. „[[CNN]]“ aktorių įtraukė į geriausių visų laikų Azijos aktorių 25-uką.<ref>{{cite web |url=http://www.hindustantimes.com/Big-B-in-CNN-s-top-25-Asian-actors-list/H1-Article1-515456.aspx |title=Big B in CNN's top 25 Asian actors list |date=2010 m. kovo 5 d|location=Niujorkas |work=[[Hindustan Times]] |access-date=2013 m. balandžio 15 d|url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20111101080219/http://www.hindustantimes.com/Big-B-in-CNN-s-top-25-Asian-actors-list/H1-Article1-515456.aspx |archive-date=2011 m. lapkričio 1 d}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.indianexpress.com/pictureStory.php?galId=768&pg=2&view=2 |archive-url=https://archive.today/20130126024745/http://www.indianexpress.com/pictureStory.php?galId=768&pg=2&view=2 |url-status=dead |archive-date=2013 m. sausio 26 d |title=Asia's Best Actors |work=[[The Indian Express]] |access-date=2013 m. balandžio 13 d}}</ref> == Biografija == Gimė pasiturinčių [[pandžabai|pandžabų]] šeimoje. Aktoriaus karjerą pradėjo 1940 m., atsitiktinai gavęs pasiūlymą suvaidinti nepirmaplanį vaidmenį. Iki tol jaunasis Pranas galvojo apie profesionalaus fotografo karjerą. Pasisekus debiute Pranas sulaukė pasiūlymų vaidinti poroje filmų 1941 m., o 1942 metais suvaidino reikšmingesnį personažą [[hindi kalba|hindiškame]] filme „[[Khandaan]]“. Tačiau labiausiai Praną išpopuliarino 1949 m. išleisti filmai „Ziddi“ ir „Bari Behan“, kuriuose Pranas vaidino blogiečius. Nuo to laiko Pranas sulaukdavo daug kvietimų vaidinti blogiukus Bolivudo filmuose. Pranas mirė Mumbajaus Lylavačio ligoninėje 2013 m. liepos 12 d., sulaukęs 93-ųjų metų.<ref>{{cite web | url=http://www.ndtv.com/article/india/legendary-actor-pran-dies-at-93-391494 | title=Legendary actor Pran dies at 93 | publisher=NDTV | access-date=2022 m. kovo 29 d}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} == Nuorodos == * [https://www.imdb.com/name/nm0695199/?ref_=nv_sr_srsg_0_tt_4_nm_4_in_0_q_Pran IMDB profilis] [[Kategorija:Indijos aktoriai]] 6dnk4s8svfy10xl8zs8p62x6pvx80im 0 608759 7957734 7930070 2026-11-05T04:49:53Z CD 677 7957734 wikitext text/x-wiki {{Mokykla |lat = 55.2522 |long = 22.3052 |darbuotojai=38 |skaičius=515 |darbmetai=2013 |mokmetai=2013 |vieta=Moksleivių al. 14, [[Tauragė]] |mokykla=Tauragės Žalgirių gimnazija |direktorė=Elmyra Jurkšaitienė |data=1972 |laidos=53 |pav=TauragėsŽalgiriųGimnazija.JPG |emblema= }} '''Tauragės Žalgirių gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Tauragė]]je, Moksleivių al. 14, [[Žalgiriai (Tauragė)|Žalgirių]] mikrorajone. Vykdo pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190468220, steigėjas [[Tauragės rajono savivaldybės taryba]]. == Istorija == [[1972]] m. [[kovo 3]] d. šalia Oko miško, buvusio Tauragės pakraštyje, [[Žalgiriai (Tauragė)|Žalgirių]] mikrorajone atidaryta Tauragės 4-oji vidurinė mokykla.<ref>[https://www.zalgiriai.lt/istorija Istorija.] Zalgiriai.lt (tikrinta 2022-04-10).</ref> Pirmąjį rugsėjį sutiko 1172 moksleiviai ir 39 mokytojai, kuriems vadovavo direktorė Leokadija Judelienė. Jos pavaduotojais dirbo pedagogai J. Siudikienė ir J. Bumbulis. [[1996]] m. mokykla pavadinta Žalgirių vidurine mokykla. [[2005]] m. sausį pradėta mokyklos renovacija, baigta [[2007]] m. lapkritį. Mokykla [[2009]] m. atestuota gimnazija.<ref>[https://kurjeris.lt/aktualijos/krasto-zinios/zalgiriu-gimnazija-atsvente-40-ies-metu-sukakti/ „Žalgirių gimnazija atšventė 40-ies metų sukaktį“]. Tauragės kurjeris. Nuoroda tikrinta 2022-04-10.</ref> Nuo 2023 m. birželio 25 d. gimnazija dalyvauja [[The Duke of Edinburgh's International Award|DofE apdovanojimų]] programoje.<ref>{{cite web |title=Tauragės Žalgirių gimnazija įgyvendina tarptautinę programą |website=taurageszinios.lt |publisher=„Tauragės žinios“ |date=2024-07-03 |url=https://taurageszinios.lt/naujienos/aktualijos/2024/07/taurages-zalgiriu-gimnazija-igyvendina-tarptautine-programa-20596 |access-date=2024-08-09 |language=lt}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://www.zalgiriai.lt/}} [[Kategorija:Tauragės mokyklos|Žalgirių]] [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] 0l07mhmuxudlllf83h58c6rvfli5jyu 0 609717 7957688 7859843 2026-11-05T00:11:59Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957688 wikitext text/x-wiki {{otheruse|[[Turkmėnijos TSR]] partiją|1998 m. įkurtą partiją|[[Turkmėnijos komunistų partija (1998)]]}} {{Infolentelė politinė partija|logotipas=[[Vaizdas:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1978–1991), Emblem of Turkmenistan (1991–1992).svg|180px]]|įkurta=[[1924]] m. [[lapkričio 19]] d.|ideologija=[[Komunizmas]]<br>[[Marksizmas-leninizmas]]|spalva={{Color box|#FD2121|border=darkgray}} [[Raudona]]|panaikinta=[[1991]] m. [[gruodžio 16]] d.|pirmasis_sekretorius=[[Saparmuratas Nijazovas]] {{small|(paskutinis)}}|įpėdinė=[[Turkmėnistano demokratų partija]]|nacionalinė=[[Tarybų Sąjungos komunistų partija]]|vėliava=[[Vaizdas:Flag of the Turkmen Soviet Socialist Republic.svg|180px]]|pavadinimas=Turkmėnijos komunistų partija<br><small>Коммунистическая партия Туркменистана<br>''Türkmenistanyň Kommunistik Partiýasy''</small>|colorcode=red}} '''Turkmėnijos komunistų partija''' ({{ru|Коммунистическая партия Туркменистана}}, {{tk|Türkmenistanyň Kommunistik Partiýasy}}) – [[Turkmėnijos TSR]] valdančioji [[Komunizmas|komunistų]] partija, priklausanti [[Tarybų Sąjungos komunistų partija|Tarybų Sąjungos komunistų partijai]]. Nuo [[1985]] m. jai vadovavo [[Saparmuratas Nijazovas]]. [[1991]] m. [[gruodžio 16]] d., kai [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjunga]] pradėjo byrėti, Nijazovas pertvarkė TKP į [[Turkmėnistano demokratų partija|Turkmėnistano demokratų partiją]].<ref>[https://yeltsin.ru/day-by-day/1991/12/18/9048/ Компартии Туркменистана больше нет]{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>[http://design1.memo.ru/news_asia/in/?uid=215 Коммунистическая партия Туркменистана призывает провести 9 мая митинги с требованием отставки президента Ниязова]{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Dabartinė [[Turkmėnijos komunistų partija (1998)|Turkmėnijos komunistų partija]] po nepriklausomybės paskelbimo, Nijazovo prezidentavimo metu, buvo paskelbta neteisėta ir tebėra uždrausta.<ref>{{Cite web|url=http://www.broadleft.org/tm.htm|title=Archived copy|access-date=2007-03-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20120722185703/http://www.broadleft.org/tm.htm|archive-date=2012-07-22|url-status=dead}}</ref> == Lyderiai == === Pirmieji sekretoriai === {| class="wikitable" style="text-align:center" !# !'''Portretas''' ! width="150" |'''Vardas''' ! width="150" |Pradėjo eiti pareigas ! width="150" |'''Nustojo eiti pareigas''' |- ! colspan="5" align="center" |Pirmasis sekretorius |- ! style="background:red; color:white;" |1 |[[File:Ivan-mezhlauk.jpg|105x105px]] |'''[[Jānis Mežlauks]]''' (1891–1938) |1924 m. lapkričio 19 d. |1926 m. |- ! style="background:red; color:white;" |2 |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1978–1991), Emblem of Turkmenistan (1991–1992).svg|105x105px]] |'''[[Šaimardanas Ibragimovas]]''' (1899–1957) |1926 m. birželio mėn. |1927 m. |- ! style="background:red; color:white;" |3 |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1978–1991), Emblem of Turkmenistan (1991–1992).svg|105x105px]] |'''[[Nikolajus Paskutskis]]''' (1894–1938) |1927 m. |1928 m. |- ! style="background:red; color:white;" |4 |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1978–1991), Emblem of Turkmenistan (1991–1992).svg|105x105px]] |'''[[Grigorijus Aronštamas]]''' (1893–1938) |1928 m. gegužės 11 d. |1930 m. rugpjūčio mėn. |- ! style="background:red; color:white;" |5 |[[File:Yakov-popok.jpg|105x105px]] |'''[[Jakovas Popokas]]''' (1894–1938) |1930 m. rugpjūčio mėn. |1937 m. balandžio 15 d. |- ! style="background:red; color:white;" |6 |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1978–1991), Emblem of Turkmenistan (1991–1992).svg|105x105px]] |'''[[Ana Muhamedovas]]''' (1900–1938) |1937 m. balandžio mėn. |1937 m. spalio mėn. |- ! style="background:red; color:white;" |7 |[[File:Chubin_YaA.jpg|105x105px]] |'''[[Jakovas Čubinas]]''' (1893–1956) |1937 m. spalio mėn. |1939 m. lapkričio mėn. |- ! style="background:red; color:white;" |8 |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1978–1991), Emblem of Turkmenistan (1991–1992).svg|105x105px]] |'''[[Michailas Foninas]]''' (1905–1974) |1939 m. lapkričio mėn. |1947 m. kovo mėn. |- ! style="background:red; color:white;" |9 | |'''[[Šadža Batyrovas]]''' (1908–1965) |1947 m. kovo mėn. |1951 m. liepos mėn. |- ! style="background:red; color:white;" |10 |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1978–1991), Emblem of Turkmenistan (1991–1992).svg|105x105px]] |'''[[Suchanas Babajevas]]''' (1910–1995) |1951 m. liepos mėn. |1958 m. gruodžio 14 d. |- ! style="background:red; color:white;" |11 |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1978–1991), Emblem of Turkmenistan (1991–1992).svg|105x105px]] |'''[[Džumadurdis Garajevas]]''' (1910–1960) |1958 m. gruodžio 14 d. |1960 m. gegužės 4 d. |- ! style="background:red; color:white;" |12 |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1978–1991), Emblem of Turkmenistan (1991–1992).svg|105x105px]] |'''[[Bališas Ovezovas]]''' (1915–1975) |1960 m. birželio 13 d. |1969 m. gruodžio 24 d. |- ! style="background:red; color:white;" |13 | |'''[[Muhametnazaras Gapurovas]]''' (1922–1999) |1969 m. gruodžio 24 d. |1985 m. gruodžio 21 d. |- ! style="background:red; color:white;" |14 |[[File:Saparmurat Niyazov and CIS leaders (cropped).jpg|105x105px]] |'''[[Saparmuratas Nijazovas]]''' (1940–2006) |1985 m. gruodžio 21 d. |1991 m. gruodžio 16 d. |} === Antrieji sekretoriai === {| class="wikitable" style="text-align:center" !# !'''Portretas''' ! width="150" |'''Vardas''' ! width="150" |Pradėjo eiti pareigas ! width="150" |'''Nustojo eiti pareigas''' |- ! colspan="5" align="center" |Antrasis sekretorius |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Ana Muhamedovas''' (1900–1938) |1935 m. kovo 3 d. |1937 m. spalio mėn. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Allaberdis Berdyjevas''' (1904–1964) |1938 m. liepos 16 d. |1940 m. rugpjūčio 20 d. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Kurbanas Permanovas''' (1909–1969)<ref>{{Cite web |title=ПЕРМАНОВ Курбан {{!}} ЦентрАзия |url=https://centrasia.org/person2.php?st=1204730280 |access-date=2023-01-07 |website=centrasia.org}}</ref> |1941 m. lapkričio 28 d. |1945 m. vasario 17 d. |- ! style="background:red; color:white;" |- | |'''Šadža Batyrovas''' (1908–1965) |1945 m. lapkričio mėn. |1947 m. liepos mėn. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Arkadijus Senikovas''' (1908–1974)<ref>{{Cite web |title=СЕННИКОВ Аркадий Андреевич {{!}} ЦентрАзия |url=https://centrasia.org/person2.php?st=1322067512 |access-date=2023-01-07 |website=centrasia.org}}</ref> |1947 m. liepos mėn. |1953 m. rugsėjo 10 d. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Polikarpas Dolgovas''' (1910–1989) |1953 m. rugsėjo 10 d. |1954 m. vasario 14 d. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Fiodoras Grišankovas''' (1914–1983) |1954 m. vasario 14 d. |1960 m. birželio 13 d. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Michailas Pimenovas''' (1914–?)<ref>{{Cite web |title=ПИМЕНОВ Михаил Александрович {{!}} ЦентрАзия |url=https://centrasia.org/person2.php?st=1142240143 |access-date=2023-01-07 |website=centrasia.org}}</ref> |1960 m. birželio 13 d. |1963 m. kovo 25 d. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Vasilijus Rykovas''' (1918–2011)<ref>{{Cite web |title=RYKOV Vasily Nazarovich |url=http://rusembindia.com/embassy/157-ambassadors-of-the-soviet-union-and-russia-in-india/6884-rykov-vasilij-nazarovich-en |access-date=2017-09-02 |website=rusembindia.com |language=en-gb |archive-date=2019-12-28 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191228044907/http://rusembindia.com/embassy/157-ambassadors-of-the-soviet-union-and-russia-in-india/6884-rykov-vasilij-nazarovich-en |url-status=dead }}</ref> |1963 m. kovo 25 d. |1975 m. balandžio 14 d. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Viktoras Pereudinas''' (1923–2001)<ref>{{Cite web |title=ПЕРЕУДИН Виктор Михайлович (1923 – 2001) — Moscow-Tombs |url=http://moscow-tombs.ru/by-years/pereudin_vm/ |access-date=2023-01-07 |language=ru}}</ref> |1975 m. balandžio 14 d. |1980 m. gruodžio 20 d. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Albertas Račkovas''' (1927–2023)<ref>{{Cite web |title=О кончине А.И.Рачкова - Министерство иностранных дел Российской Федерации |url=https://www.mid.ru/ru/activity/shots/vnutrivedomstvennye_novosti/nekrologi_pamyati_kolleg/1846371/ |access-date=2023-01-07 |website=www.mid.ru}}</ref> |1980 m. gruodžio 20 d. |1986 m. liepos 26 d. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Sergejus Nesterenka''' (1935–)<ref>{{Cite web |title=НЕСТЕРЕНКО Сергей Михайлович {{!}} ЦентрАзия |url=https://centrasia.org/person2.php?st=1013880153 |access-date=2023-01-07 |website=centrasia.org}}</ref> |1986 m. liepos 26 d. |1991 m. |- ! style="background:red; color:white;" |- |[[File:Emblem of the Turkmen Soviet Socialist Republic (1926–1927).svg|105x105px]] |'''Aleksandras Dodonovas''' (1946–2018)<ref>{{Cite web |title=ДОДОНОВ Александр Дмитриевич - Биография - БД "Лабиринт" |url=http://www.labyrinth.ru/content/card.asp?cardid=36142 |access-date=2023-01-07 |website=www.labyrinth.ru |archive-date=2024-11-27 |archive-url=https://web.archive.org/web/20241127042412/http://www.labyrinth.ru/content/card.asp?cardid=36142 |url-status=dead}}</ref> |1991 m. |1991 m. |} == Išnašos == {{išn}} {{Turkmėnijos partijos}} [[Kategorija:Turkmėnijos partijos]] [[Kategorija:Komunistų partijos]] 9mboleif0bcyowij0wb2kphyr5bexmh 0 616561 7957526 7838152 2026-11-04T15:17:17Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957526 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|vyrų futbolo klubą|[[Swieqi United FC]]}} {{fc-infow | clubname = moterų <br /> Swieqi United FC | image = [[Vaizdas:Swieqi United FC.png|200px]] | fullname = Swieqi United Football Club | founded = 2009 m. klubas <br /> {{small|nežinoma}} | ground = {{small|nežinoma}} | capacity = {{small|nežinoma}} | chairman = {{vlv|Malta}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Malta}} {{small|nežinoma}} | league = '''[[Maltos moterų futbolo lyga|Assikura Women’s League]]''' | season = 2024–2025 | position = Čempionės | |pattern_la1=_thinblackborder |pattern_b1 =_wolves1314h |pattern_ra1=_thinblackborder |pattern_so1=_blackline |leftarm1=FF8000 |rightarm1=FF8000 |shorts1=000000 |socks1=FF8000| |pattern_la2=_eslovaquia14a |pattern_b2=_eslovaquia14a |pattern_ra2=_eslovaquia14a| |leftarm2=0000FF |body2=0000FF |rightarm2=0000FF |shorts2=FFFFFF |socks2=0000FF }} '''moterų Swieqi United Football Club''', otrumpai žinomos kaip Swiegi United – [[Malta|Maltos]] [[futbolo klubas]] iš [[Svikis|Svikio]]. Šis straipsnis apie '''Swiegi United klubo moterų ekipą''', rungtyniavusią aukščiausioje lygoje. == Istorija == Klubas įkurtas 2009 m. Vėliau suburta ir moterų ekipa. Žaidė žemesniųjų divizionų pirmenybėse. Nuo 2017–2018 m. sezono rungtyniavo aukščiausiame moterų futbolo divizione. Debiutiniame sezone po pirmojo etapo pateko į silpnųjų grupę. Galutinėje ekipų rikiuotėje liko septintoje vietoje. 2018–2019 m. sezone po pirmojo etapo liko penktoje vietoje ir antrame etape kovojo silpnųjų grupėje. Galutinėje komandų rikiuotėje liko šeštoje vietoje. 2019–2020 m. sezone rungtyniavo aukščiausiame divizione. Dėl pandemijos visi sporto renginiai buvo sustabdyti. Tuo metu ekipa buvo trečioje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/malta/womens-first-division/20192020/regular-season/r52963/ 2019–2020 m. sezonas (pagal soccerway)]</ref> 2020–2021 m. čempionatas vyko panašiu scenarijumi. 2021 m. kovo 10 d., dėl pandemijos protrūkio Maltoje, šalies vyriausybė sustabdė visus sporto renginius vienam mėnesiui.<ref>[https://www.mfa.com.mt/en/news/news/4749/football-competitions-suspended-until-11th-april-2021.htm MFA naujienos: iki 2021 m. birželio 11 d. stabdomi visi renginiai]</ref> [[2021]] m. [[balandžio 9]] d. futbolo čempionatas buvo sustabdytas dėl pandemijos keliamų grėsmių.<ref>[https://mfa.com.mt/en/news/news/4768/sports-ban-forces-termination-of-domestic-competitions.htm MFA svetainės naujienos: čempionatas nutraukiamas]</ref> Tuo metu ekipa buvo antroje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/malta/womens-first-division/20202021/regular-season/r58218/ 2020–2021 m. sezonas (pagal soccerway)]</ref> 2021–2022 m. sezone aukščiausiame moterų futbolo divizione iš septynių dalyvių liko antroje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/malta/womens-first-division/20212022/regular-season/r64971/ 2021–2022 m. sezonas (pagal soccerway)]</ref> 2022–2023 m. rungtyniavo aukščiausiame divizione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/malta/womens-first-division/20222023/regular-season/r69181/ 2022–2023 m. sezonas (pagal soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|Malta}} '''Maltos moterų futbolo čempionatas'''<ref>[http://www.rsssf.com/tablesm/malt-womchamp.html Maltos moterų čempionatai]</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionės (1):''' 2024–2025 m. * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antra vieta (3)''': 2020–2021, 2021–2022, 2022–2023 m. * [[Vaizdas:Bronze medal icon.svg|15px]] '''Trečioji vieta (1)''': 2019–2020 m. ; {{vlv|Malta}} '''Maltos futbolo taurė'''<ref>[http://www.rsssf.com/tablesm/malt-womcuphist.html Maltos moterų futbolo taurė]</ref> * [[Vaizdas:Cup Finalist.png]] '''Finalininkės (1)''': 2021–2022 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Maltos moterų futbolo lyga|Assikura Women’s League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[ 2025–2026 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Maltos moterų futbolo lyga|Assikura Women’s League]]''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[ 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Maltos moterų futbolo lyga|Assikura Women’s League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[ 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Maltos moterų futbolo lyga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[ 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Maltos moterų futbolo lyga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[ 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Maltos moterų futbolo lyga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[ 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} {{fs1|MLT}} {{fs2|MLT|2016–2017|II|{{?}}|1/4 f.}} {{fs2|MLT|2017–2018|I|7|1/4 f.}} {{fs2|MLT|2018–2019|I|6|1/4 f.}} {{fs2|MLT|2019–2020|I|3|pandemija}} {{fs2|MLT|2020–2021|I|2|x}} {{fs2|MLT|2021–2022|I|2|finalas}} {{fs2|MLT|2022–2023|I|2|{{?}}}} {{fs2|MLT|2023–2024|I|2|}} |} == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [http://www.swieqiunitedfc.com Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/swieqiunitedfc facebook paskyra] * [https://web.archive.org/web/20211127030435/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/swieqi-united-fc/43233/ Globalsportsarchive] (moterys) * [http://www.maltafootball.com/ Maltafootball.com] : [https://stats.maltafootball.info/women/womens-league moterų lyga] * [http://www.mfa.com.mt/ Federacijos svetainė] {{Maltos moterų futbolo lyga}} [[Kategorija:Maltos moterų futbolo ekipos]] {{DEFAULTSORT:Swieqi United FC}} es2w84hy72hoo9x7oag9nbq8ubr2r1i 0 616822 7957566 7834390 2026-11-04T17:12:47Z Vilensija 40695 /* Nuorodos */ 7957566 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Ariogalos tiltas (reikšmės)|}} {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Ariogalos tiltas | paveiksliukas = 2026, atnaujintas tiltas, Ariogala.jpg | antraštė = Tiltas po rekonstrukcijos | vieta = [[Ariogala]], [[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] | pastatytas = 1933, 1956 m. | renovuotas= 2025 m. |locmap = Raseinių rajono savivaldybė |žeml = |lat= 55.279726 |long= 23.446687 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = | plotis = | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | kerta = [[Dubysa|Dubysą]] | medžiagos = [[Gelžbetonis]] }} '''Ariogalos tiltas''' – senajame [[Žemaičių plentas|Žemaičių plente]] stovintis gelžbetoninis automobilių transporto [[tiltas]] per [[Dubysa|Dubysą]], šalia Ariogalos miestelio (į [[Raseiniai|Raseinių]] pusę), 150 m į šiaurės vakarus nuo kelių {{KK196}} ir {{RK3504}} sankryžos. Netoli tilto įrengta atokvėpio aikštelė: šalia trykšta Ariogalos šaltinis, šlaite įrengtas [[Gediminaičių stulpai|Gediminaičių stulpų]] paminklas, [[1937]] m. pažymėjęs Žemaičių plento atidarymą, stūkso senojo tilto per Dubysą griuvėsiai. Ariogaloje ar jos prieigose per Dubysą yra nutiesta keletas kitų tiltų. Upės žemupio kryptimi, kitame miestelio gale (nuo [[Kaunas|Kauno]] pusės), apylinkėje stovi naujesnis, dvigubas tiltas automagistralėje {{A1}}, kitas – pėsčiųjų tiltas iš Ariogalos Dainų slėnio į gretimą [[Uždubysys|Uždubysį]] (neskaitant poros lieptų per upę). [[Vaizdas:Ariogala, arkinis tiltas, 1937.jpg|miniatiūra|left|Arkinis tiltas, ~1937 m. (iš kanauninko Petro Raudos albumo)]] [[Vaizdas:2026, ant tilto, Ariogala.jpg|miniatiūra|Išplatėjęs tiltas]] == Istorija == [[1892]] m. topografiniame žemėlapyje tilto vietoje buvo pažymėtas [[keltas]]. Ties šia vieta išlikę senojo Dubysos tilto griuvėsių. Tais laikais keliautojai įveikę Dubysą iš karto nekilo į Dubysos kalną (kaip dabar), o toliau palei upę keliavo iki [[Plembergo dvaras|Plembergo dvaro]], kurį aplenkę pasukdavo kairėn ir kildavo link [[Didžiuliai|Didžiulių]].<ref name="alio">[https://www.alioraseiniai.lt/per-ariogalos-tilta-bus-praleidziami-tik-tusti-autobusai/ Per Ariogalos tiltą bus praleidžiami tik tušti autobusai…] ''alioraseiniai.lt'' {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210808110354/https://www.alioraseiniai.lt/per-ariogalos-tilta-bus-praleidziami-tik-tusti-autobusai/}}</ref> Čia nebuvo patikimo tilto iki Žemaičių plento statybų. Kelio trasa buvo derinama prie buvusių statinių, t. y. prie [[1932]] m. pastatyto tilto per Dubysą.<ref>Henrikas Kebeikis. Tiltas ties Ariogala per Dubysą kelyje Ariogala-Raseiniai--Kryžkalnis 13,60 km (IMG 0030–0041, iliustracijos)</ref> Medinis tiltas čia pastatytas [[XX a.]] pradžioje, kuomet valdžia jau planavo plentą iš Kauno į Raseinius. Užėjusi vokiečių kariuomenė jį sudegino. [[1918]] m. buvo paruoštos medžiagos tilto atstatymui, bet jos buvo išgrobstytos, darbai valdžioms keičiantis smarkiai vėlavo. [[1922]] m. šias statybas nelabai optimistiškai aprašė „[[Lietuvos žinios]]“:<ref name="alio"/> {{quote|„<small>Susitvėrus savai valdžiai šitą tilto medžiagą pasiėmė globoti vietinis dvarininkas M. Daugirdas, kuris tam būk iš buvusio tuo metu Ž. Ūkio ir V. T. Ministerio Tūbelio gavęs sutikimą ir vietos viršaičio pritarimą. Bet globojęs, globojęs, kol nei vieno rąsto, nei dilės nelikę… Vietos gyventojai šneka, kad iš tos jų pačių suvežtos tiltui statyti medžiagos malūnas atstatytas ir dar kiti žydams rąstai parduota… Pernai [1921 m.] pasiėmus Plentų valdybai tiltą atstatyt… statę, statę, vežę medžiagą vežę, bet jos vis kaip nėr taip nėr… Tai Dubysa pavasarį supykus įkaltus polius išklibinus nunešus, tai šiaip kažkur žiūrėk rąstelis bedingęs… Ir taip iš pusantrų metų darbo jokios veik vilties, kad tiltas bus kitąmet pastatytas žmonėse nėra…</small>“}} Iš tiesų padėtis nebuvo tokia bloga, nes reikiamos statybinės medžiagos buvo suruoštos ir tiltas pastatytas. Pagerėjusią padėtį [[1931]] m. patvirtino [[Ariogalos valsčius|Ariogalos valsčiaus]] valdžia, kuri teikdama statistines žinias nurodė, kad didžiausias valsčiaus tiltas buvo kelyje Ariogala–Raseiniai. Paminėtos jo charakteristikos: tiltas medinis, 86,90×10 m dydžio, buvo Plentų valdybos žinioje. Nors tiltas stovėjo, tik naudos iš jo buvo mažiau, nei galima tikėtis. Dėl silpnų konstrukcijų per Dubysą nuo lapkričio mėn. per tiltą buvo praleidžiami tik tušti autobusai ir tušti vežimai. Sunkesniems kaip 2 tonų sunkvežimiams ir kitoms mašinoms eismas buvo draudžiamas. Nepakankamą statinio stiprumą [[1932]] m. patvirtino ir sudarytas Plentų ir vandens kelių valdybos žinioje buvusių ilgesnių nei 10 m tiltų aprašymas:<ref name="alio"/> {{quote|„<small>6 angų mišrios konstrukcijos (medinės fermos ant 6 gelžbetoninių ir 3 medinių atramų, grindinys dvigubas iš lentų) tiltas. Ilgis 86,9 m, plotis 4,26/6,8 m, aukštis nuo vandens iki grindinio paviršiaus 6,5/3,5 m. Dubysos vasaros vagos plotis toje vietoje 54 m, gylis 1,2 m. Tiltas pastatytas 1921 m. ir 1929 m. remontuotas. Dabartiniu metu (1932 m.) apkrovimas minimalus – 4 t. Tilto būklė bloga.</small>“}} Medinį tiltą ant tų pačių atramų pakeitė gelžbetoninis tiltas: [[1933]] m. birželio 22 d. vyko naujo tilto atidarymas ir pašventinimas.<ref name="alio"/> Vis tik naujasis statinys neužtikrino visiškai nepertraukiamo susisiekimo, nes kurį laiką eismą per jį trukdė Žemaičių plento statybos darbai. Tuomet Kauno–Raseinių ir Kauno–Palangos reisinių autobusų keleiviams prie Dubysos tilto tekdavo persėsti į kitoje Dubysos pusėje laukiančius autobusus. Naujas tiltas prastovėjo neilgai, 11 metų, nes užėjus karui atsitraukdami vokiečiai [[1944]] m. jį susprogdino. Nors šalinant sugriovimų liekanas upės [[upės vaga|vagos]] valymo darbams buvo pasikviestas fronto inžinerinis dalinys, tačiau tie valymo darbai, matyt, nebuvo visiškai baigti, nes Dubysos vagoje dar galima įžvelgti nuskendusias senojo tilto konstrukcijas.<ref name="alio"/> Nesant patikimo susisiekimo su Kaunu, skubėta atstatyti tiltą. [[1951]] m. [[Ariogalos rajonas|Ariogalos rajono]] Vykdomojo komiteto kelių skyrius per Dubysą pastatė 52 m ilgio naują tiltą. Tai buvo medinis statinys, nelabai tvirtas ir galėjęs neatlaikyti pavasarinio ledonešio. Dubysos tilto nuo ledų saugojimui buvo paskirti Dobelės karinio dalinio Nr. 62801 kareiviai-sprogdintojai (1 seržantas ir 5 eiliniai), jiems parūpinta 300 kg sprogmenų.<ref name="alio"/> Ariogališkių pastangomis pastatytą tiltą [[LTSR]] sąjunginės reikšmės kelyje dėl nepatikimumo jau [[1954]] m. buvo planuojama pakeisti nauju statiniu. [[1956]] m. balandžio 23 d. potvynis visiškai sugriovė senąjį tiltą. Tuo metu jau buvo statomas naujas, dabar stovintis. Norėta tiltą pastatyti [[1957]] m., tačiau ištikęs stichinis [[Potvynis (stichinė nelaimė)|potvynis]] paspartino darbus: pradėta dirbti trimis pamainomis, naujas tiltas buvo užbaigtas tais pačiais 1956 m. Sugriuvusio vietoje naudotasi pastatytu laikinu mediniu tiltu.<ref name="alio"/> === 2019–2025 m. rekonstrukcija === 2019 m. atliekant kasmetinę nuolatinę tiltų apžiūrą, paaiškėjo bloga Dubysos tilto būklė. 2020 m. pradėtas tilto rekonstravimo darbų projektavimas. Blogėjant tilto būklei (ėmė kristi betono nuolaužos ir kt.), 2021 m. vasarą buvo apribotas eismas, pastatyti perspėjamieji informaciniai ženklai. 2024–2025 m. numatyta rekonstruoti tiltą: pakeisti jo pakloto elementus ir [[perdanga|perdangos]] konstrukcijas, atnaujinti [[atrama]]s.<ref>[https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Raseiniu-rajone-pradedamas-tvarkyti-tiltas-per-Dubysa/22363 Raseinių rajone pradedamas tvarkyti tiltas per Dubysą] ''statybunaujienos.lt'' 2024-05-21</ref><ref>[https://vialietuva.lt/naujienos/pradedama-tilto-per-dubysa-rekonstrukcija-keisis-eismo-organizavimas-darbu-pabaiga-keliais-menesiais-anksciau-nei-planuota Pradedama tilto per Dubysą rekonstrukcija: keisis eismo organizavimas, darbų pabaiga – keliais mėnesiais anksčiau nei planuota] ''vialietuva.lt'' 2024-07-10</ref> Tilto rekonstrukcijos darbai baigti 2025 m. birželio mėn.<ref>[https://www.delfi.lt/auto/eismo-pulsas/atidarytas-eismas-naujuoju-tiltu-per-dubysa-120116809 Atidarytas eismas naujuoju tiltu per Dubysą] ''delfi.lt'' 2025-06-09 </ref> == Tilto konstrukcija == 1932 m. statytas tiltas per Dubysą turėjo tris tarpatramius po 25 m. Važiuojamosios dalies plotis 5,2 m. Vieno tarpatramio perdangą sudarė dvi gelžbetonio arkos su stygomis. Naujam statiniui pritaikytos senosios atramos. Tiltą suprojektavo inžinierius [[Pranas Markūnas]]. == Literatūra == * [[Henrikas Kebeikis]]. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. - Kaunas: Dizaino ir leidybos uždaroji bendrovė „Kopa“, 2004. - 448 p.: iliustr. - ISBN 9955-9711-0-X <gallery widths="180" heights="180"> Senas tiltas, atrama, Ariogala.jpg|Prieškarinio tilto liekanos Ariogala. Tiltas.JPG|Prieš rekonstrukciją, 2021 m. Dubysa, tiltas.JPG|Eismo apribojimai ant tilto Ariogala. Po tiltu.JPG|Vienos kolonos atramos, 2021 m. </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Ariogala bridge}} * [https://ariogalosalbumas.lt/category/tiltai-per-dubysa/ Ariogalos albumas. Tiltai per Dubysą] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190205041456/http://ariogalosalbumas.lt/category/tiltai-per-dubysa/}} {{artimiausi tiltai|per Dubysą|[[Petkūniškių tiltas]]|Kabamasis tiltas<br>ties Lakštingalų g.}} [[Kategorija:Ariogala]] [[Kategorija:Raseinių rajono tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Tiltai per Dubysą]] fqmj9ak4i8v7qoixbk0wmykdh9koome 0 618078 7957528 7900274 2026-11-04T15:20:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957528 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė televizijos serialas|Paveikslėlis=[[Vaizdas:Sym-Bionic Titan logo.svg|250px]]|Žanras=Veiksmo-nuotykių<br>[[Mokslinė fantastika]]<br>Drama-komedija|Kūrėjas=[[Genndy Tartakovsky]]<br>Bryan Andrews<br>Paul Rudish|Režisierius=Genndy Tartakovsky|Įgarsino=[[Kevin Thoms]]<br>[[Tara Strong]]<br>[[Brian Posehn]]<br>[[Don Leslie]]<br>[[John DiMaggio]]<br>[[Tim Russ]]<br>[[Kari Wahlgren]]|Kompozitorius=[[Tyler Bates]]|Šalis={{USAv}}|Kalba=[[anglų kalba|anglų]]|Sezonai=1|Epizodai=20|Kanalas=[[Cartoon Network]]|Vaizdo formatas=1080i ([[Raiškioji televizija|HDTV]])|Pirmą kartą=2010 m. rugsėjo 17 d.|Paskutinį kartą=2011 m. balandžio 9 d.|imdb_id=1709198|Trukmė=22 min.}} '''Sym-Bionic Titan''' – [[Jungtinės Amerikos Valstijos|JAV]] animacinis serialas, kurį sukūrė [[Genndy Tartakovsky]], Bryan Andrews ir Paul Rudish. Serialo veiksmo centre yra trijulė, kurią sudaro ateivių princesė Ilana, griežtas, bet maištingas ateivių kareivis Lensas ir robotas Oktusas, kurie atvyksta į Žemę ir susijungia, kad sukurtų titulinį „Sym-Bionic Titan“. Serialo premjera įvyko 2010 m. rugsėjo 17 d., o pabaiga – 2011 m. balandžio 9 d., iš viso pagal kanalo užsakymą buvo 20 serijų.<ref>{{cite magazine|last=Thill|first=Scott|title=Tartakovsky's Sym-Bionic Titan Boosts Cartoon Network's Sci-Fi Quotient|magazine=Wired News|publisher=Condé Nast Publications|date=2009-03-25|url=https://www.wired.com/underwire/2009/03/chung-tartakovk/|access-date=2010-03-25|archive-date=2010-03-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20100324105633/http://www.wired.com/underwire/2009/03/chung-tartakovk|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|date=2009-03-25|title=Cartoon Network Continues its Evolution with Largest, Most Diverse Development Slate in Network History|url=http://www.timewarner.com/corp/print/0,20858,1891214,00.html|access-date=2010-03-25|publisher=[[Time Warner]]}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Tartakovskis tikėjosi sukurti daugiau serijų,<ref name="wiredinterview">{{cite magazine|last=Thill|first=Scott|title=Genndy Tartakovsky's Sym-Bionic Titan Is a Mecha Mash|magazine=Wired News|publisher=Condé Nast Publications|date=2010-09-17|url=https://www.wired.com/underwire/2010/09/symbionic-titan/?pid=971&viewall=true|access-date=2010-09-24|archive-date=2013-12-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20131210200115/http://www.wired.com/underwire/2010/09/symbionic-titan/?pid=971&viewall=true|url-status=dead}}</ref> tačiau serialas nebuvo pratęstas antrajam sezonui, nes „su juo nebuvo leidžiami jokie žaislai“.<ref>{{cite web|last=Hulett|first=Steve|date=2011-03-23|title=The Network of Cartoons|url=http://animationguildblog.blogspot.com/2011/03/network-of-cartoons.html|url-status=unfit|archive-url=https://web.archive.org/web/20110720084909/http://animationguildblog.blogspot.com/2011/03/network-of-cartoons.html|archive-date=2011-07-20|access-date=2012-12-12|website=The Animation Guild (TAG) Blog}}</ref> Vėliau, 2019 m., serialas buvo išleistas „[[Netflix]]“, tačiau 2020 m. gruodį buvo pašalintas iš kompanijos katalogo.<ref name=":0">{{Cite web|last=James|first=Tito W.|date=2019-12-19|title=Sym-Bionic Titan Is Now On Netflix!|url=http://www.comicon.com/2019/12/19/sym-bionic-titan-is-now-on-netflix/|url-status=live|archive-url=https://web.archive.org/web/20200108065855/http://www.comicon.com/2019/12/19/sym-bionic-titan-is-now-on-netflix/|archive-date=2020-01-08|access-date=2020-11-04|website=COMICON|language=en-US}}</ref> == Serijos == {| class="wikitable" ! style="background-color:#CCCCFF;"|Nr. !! style="background-color:#CCCCFF;"|Pavadinimas !! style="background-color:#CCCCFF;" |Scenaristas !! style="background-color:#CCCCFF;" |Premjera {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 1 |Pavadinimas = Escape to Sherman High |Scenaristas = Bryan Andrews, Paul Rudish, Genndy Tartakovsky |Premjera eteryje = 2010-09-17 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 2 |Pavadinimas = Neighbors in Disguise |Scenaristas = Darrick Bachman, Amy Wolfram |Premjera eteryje = 2010-09-24 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 3 |Pavadinimas = Elephant Logic |Scenaristas = Ricardo Delgado, Genndy Tartakovsky |Premjera eteryje = 2010-10-01 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 4 |Pavadinimas = The Phantom Ninja |Scenaristas = Darrick Bachman |Premjera eteryje = 2010-10-08 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 5 |Pavadinimas = Roar of the White Dragon |Scenaristas = Mitch Larson |Premjera eteryje = 2010-10-15 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 6 |Pavadinimas = Shaman of Fear |Scenaristas = Genndy Tartakovsky |Premjera eteryje = 2010-10-22 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 7 |Pavadinimas = Showdown at Sherman High |Scenaristas = Darrick Bachman |Premjera eteryje = 2010-10-29 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 8 |Pavadinimas = Shadows of Youth |Scenaristas = Paul Dini |Premjera eteryje = 2010-11-05 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 9 |Pavadinimas = Tashy 497 |Scenaristas = Genndy Tartakovsky |Premjera eteryje = 2010-11-12 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 10 |Pavadinimas = Lessons in Love |Scenaristas = Darrick Bachman |Premjera eteryje = 2010-11-19 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 11 |Pavadinimas = The Fortress of Deception |Scenaristas = Mitch Larson |Premjera eteryje = 2010-12-03 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 12 |Pavadinimas = The Ballad of Scary Mary |Scenaristas = Darrick Bachman |Premjera eteryje = 2011-02-02 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 13 |Pavadinimas = The Demon Within |Scenaristas = Don Shank |Premjera eteryje = 2011-02-09 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 14 |Pavadinimas = I Am Octus |Scenaristas = J. M. DeMatteis |Premjera eteryje = 2011-02-16 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 15 |Pavadinimas = Disenfranchised |Scenaristas = James Gomez |Premjera eteryje = 2011-03-02 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 16 |Pavadinimas = Escape from Galaluna |Scenaristas = Bryan Andrews, Mitch Larson |Premjera eteryje = 2011-03-09 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 17 |Pavadinimas = Under the Three Moons |Scenaristas = Darrick Bachman |Premjera eteryje = 2011-03-16 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 18 |Pavadinimas = A Family Crisis |Scenaristas = Genndy Tartakovsky |Premjera eteryje = 2011-03-26 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 19 |Pavadinimas = The Steel Foe |Scenaristas = Darrick Bachman |Premjera eteryje = 2011-04-02 |Linijos spalva = EE7755 }} {{Televizijos serialo epizodų sąrašas |Epizodas = 20 |Pavadinimas = A New Beginning |Scenaristas = Darrick Bachman |Premjera eteryje = 2011-04-09 |Linijos spalva = EE7755 }} |} == Apdovanojimai == 2011 m. „Sym-Bionic Titan“ gavo dvi 38-ųjų [[Annie apdovanojimas|„Annie“ apdovanojimų]] nominacijas: už geriausią personažų dizainą televizijos produkcijoje ir už geriausią animacinės televizijos produkcijos scenografiją.<ref>{{cite web|title=38th Annual Annie Nominations - Winners Noted in Gold Color.|url=http://annieawards.org/38th-annie-awards|work=AnnieAwards.org|publisher=ASIFA-Hollywood|access-date=2013-11-22|archive-date=2014-02-14|archive-url=https://web.archive.org/web/20140214043355/http://annieawards.org/38th-annie-awards|url-status=dead}}</ref> == Nuorodos == * ''[https://www.imdb.com/title/tt1709198/?ref_=nv_sr_srsg_0 Sym-Bionic Titan]''. [[IMDB]] * ''[https://www.rottentomatoes.com/tv/sym_bionic_titan Sym-Bionic Titan]''. [[Rotten Tomatoes]] == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:JAV televizijos serialai]] [[Kategorija:Animaciniai serialai]] 3ryxbdvc5gm7k4hlsptwnqz5892ux3o 0 618146 7957712 7725783 2026-11-05T02:28:27Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957712 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė|title=Ukrainos liaudies pasipriešinimas<br>''{{nobold|Народний спротив України}}''|titlestyle=|above=|abovestyle=|image=[[Vaizdas:Logo_of_the_Popular_Resistance_of_Ukraine.png|200px]]|label3=Veiklos teritorija|data3=[[Ukraina]] {{flagicon|Ukraina}}|label4=Ideologija|data4=[[Nacionalizmas]]|label7=Priešininkai|data7={{flagicon|Russia}} [[Rusija]]<br>{{flagicon image|Flag_of_Donetsk_People's_Republic.svg}} [[Donecko Liaudies Respublika]] <br>{{flagicon image|Flag_of_the_Luhansk_People's_Republic.svg}} [[Luhansko Liaudies Respublika]]|below=|label8=Sąjungininkai|data8={{flagicon image|Ensign_of_the_Ukrainian_Armed_Forces.svg}} [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos]]|label2=Veiklos datos|data2=2022–''dabar''|label1=Įkurta|data1=2021 m. rugsėjo 17 d.}} '''Ukrainos liaudies pasipriešinimas''' ({{uk|Народний спротив України}}, sutrumpintai '''NSU''') – [[Ukraina|Ukrainos]] pogrindinė [[Partizanas|partizanų]] organizacija, veikianti Ukrainos teritorijose, kurias per [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|2022 m. invaziją]] okupavo [[Rusijos ginkluotosios pajėgos|Rusijos kariuomenė]]. Partizanai veikia užnugaryje ir perduoda [[Ukrainos ginkluotosios pajėgos|Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms]] svarbių karinių objektų ir Rusijos karių dislokacijos koordinates.<ref>{{Cite web|title=Народное сопротивление Украины поздравило с Днем Независимости жителей оккупированных территорий (ФОТО)|url=https://donpatriot.news//ru/article/narodniy-sprotiv-ukrayini-privitav-z-dnem-nezalezhnosti-zhiteliv-okupovanih-teritoriy-foto|access-date=2022-09-04|website=Патриот Донбасса|language=ru}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref name=":0">{{Cite web|title=В окупованих містах партизани розклеїли проукраїнські листівки|url=https://espreso.tv/zginut-nashi-vorizhenki-yak-rosa-na-sontsi-v-okupovanikh-mistakh-partizani-rozkleili-proukrainski-listivki|access-date=2022-09-04|website=Espreso|language=uk}}</ref> == Istorija == NSU „[[Telegram]]“ kanalas buvo sukurtas 2021 m. rugsėjo 17 d. ir iš pradžių pasisakė prieš rinkimų į Rusijos valdžios institucijas organizavimą [[Donbasas|Donbaso]] teritorijoje.<ref>{{cite web|url=https://t.me/NS_Ukraine/5|title=Народное Сопротивление Украины (НСУ)}}</ref> Likus mėnesiui iki invazijos, sausio mėnesį, Ukrainos gynybos ministerija organizavo liaudies pasipriešinimo pajėgas Rusijos puolimo atveju.<ref>{{Cite web|last=Detsch|first=Jack|title=Ukraine Is Betting on Militias to Bleed Russia|url=https://foreignpolicy.com/2022/01/26/ukraine-militia-bleed-russia/|access-date=2022-09-04|website=Foreign Policy|language=en-US}}</ref><ref>{{Cite web|date=2022-01-27|title=СМИ сообщило об организации "народного сопротивления" на Украине|trans-title=Media report on organisation of a "people's resistance" in Ukraine|url=https://ria.ru/20220127/ukraina-1769712534.html|access-date=2022-09-04|website=RIA Novosti|language=ru}}</ref><ref>{{Cite web|date=2022-01-27|title=На Украине планируют создать «народное сопротивление», пишут СМИ|url=https://svpressa.ru/war21/news/323297/|access-date=2022-09-04|website=svpressa.ru|language=ru|archive-date=2022-09-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20220904185659/https://svpressa.ru/war21/news/323297/|url-status=dead}}</ref> Buvo pranešta, kad birželio pradžioje, padedant NSU partizanams, dingo [[Specnaz|Rusijos specialiųjų pajėgų]] Achmat būrio grupė.<ref>{{Cite web|last=Подхалюзина|first=Дарья|date=2022-06-07|title=В Северодонецке при содействии партизанов ''исчезла'' целая группа спецназа оккупантов|url=https://news.uaportal.com/section-news/news-v-severodonetske-pri-sodejstvii-partizanov-ischezla-tselaya-gruppa-spetsnaza-okkupantov-07-06-2022.html|access-date=2022-09-04|website=UA Portal News|language=ru}}</ref><ref>{{Cite web|title=Вторжение России в Украину. 9 мая - 30 июня|url=https://korrespondent.net/ukraine/politics/4497344-vtorzhenye-rossyy-v-ukraynu-9-maia-30-yuinia|access-date=2022-09-04|website=korrespondent.net|language=ru}}</ref><ref>{{Cite web|last=Dialog.ua|title=Украинские партизаны активизировались: в Северодонецке исчезла группа российского спецназа – НСУ|url=https://daily.dialog.uahttps//daily.dialog.ua/253231_1654584798|access-date=2022-09-04|website=Диалог.UA|language=ru}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Birželio viduryje [[Chersonas|Chersone]] buvo palikti NSU atvirukai-įspėjimai, kurių turinys: „Rusai, mes jus paversime malta mėsa“, „Okupantai, žemiau yra jūsų draugai. Tu kitas“, „Rusų kareivėli, tavo broliai jau laukia tavęs. Pasiruošk mirti. Chersonas yra Ukraina“, „Rusų okupante, pasiduok arba mirsi skausminga mirtimi. Ukrainos liaudies pasipriešinimas jau stebi tave. Apsižvalgyk.“<ref>{{Cite web|title="Станешь фаршем": в Херсоне оккупантам оставляют открытки-предупреждения|url=https://my.ua/news/cluster/2022-06-17-stanesh-farshem-v-khersone-okkupantam-ostavliaiut-otkrytki-preduprezhdeniia|access-date=2022-09-04|website=MY.UA|language=ru}}</ref><ref>{{Cite news|date=2022-06-17|title="Станеш фаршем": у Херсоні окупантам залишають листівки-попередження|trans-title="You'll become mincemeat": in Kherson occupants are deprived of flyers-preventions|work=Khersonline.net|url=https://khersonline.net/lenta/303051-stanesh-farshem-u-herson-okupantam-zalishayut-listvki-poperedzhennya-https-24tvua-stanesh-farshem-hersoni-okupantam-zalishayut-listivki-poperedzhennya_n2027556.html|access-date=2022-09-04}}</ref><ref>{{Cite web|title="Станешь фаршем": в Херсоне оккупантам оставляют листовки-предупреждения|url=https://24tv.ua/ru/stanesh-farshem-hersone-okkupantam-ostavljajut-otkrytki-preduprezhdenija_n2027591|access-date=2022-09-04|website=24 Канал|language=ru}}</ref> 2022 m. rugpjūčio 23 d., Ukrainos valstybinės vėliavos dieną, okupuotoje Chersono srityje ([[Tavrijskas|Tavrijske]], [[Kachovka|Kachovkoje]] ir [[Naujoji Kachovka|Naujojoje Kachovkoje]]) pasirodė „Ukrainos liaudies pasipriešinimo“ lankstinukai. Chersone vienas iš paminklų buvo apvyniotas [[Ukrainos vėliava]].<ref>{{Cite web|title=Жители Херсонщины в День флага показали оккупантам свою позицию – ОВА|url=https://www.pravda.com.ua/rus/news/2022/08/24/7364566/|access-date=2022-09-04|website=Украинская правда|language=ru}}</ref><ref>{{Cite web|title=На Херсонщине появились поздравления от Народного сопротивления Украины|url=https://korrespondent.net/ukraine/4508957-na-khersonschyne-poiavylys-pozdravlenyia-ot-narodnoho-soprotyvlenyia-ukrayny|access-date=2022-09-04|website=korrespondent.net|language=ru}}</ref><ref>{{Cite web|title=Партизани на тимчасово окупованих територіях привітали українців із Днем прапора|url=https://portal.lviv.ua/news/2022/08/23/partyzany-na-tymchasovo-okupovanykh-terytoriiakh-pryvitaly-ukraintsiv-iz-dnem-prapora|access-date=2022-09-04|website=portal.lviv.ua|language=uk}}</ref><ref>{{Cite web|last=Кулініч|first=Ірина|date=2022-08-23|title=Партизани на окупованих територіях влаштували сміливу акцію до Дня Прапора: окупанти отримали ''попередження''. Фото|url=https://news.obozrevatel.com/ukr/society/partizani-na-okupovanih-teritoriyah-vlashtuvali-smilivu-aktsiyu-do-dnya-prapora-okupanti-otrimali-poperedzhennya-foto.htm|access-date=2022-09-04|website=OBOZREVATEL NEWS|language=uk}}</ref> Rugpjūčio 24 d. okupuotose teritorijose pasirodė lankstinukai, skirti Ukrainos nepriklausomybės dienai.<ref>{{Cite web|title=There is no electricity, water and communication in Kherson region - regional council - Buna Time|url=https://bunatimes.com/world/56313.html|access-date=2022-09-04|website=bunatimes.com|language=en-US}}{{Neveikianti nuoroda|date=sausio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref>{{Cite web|last=Gazeta.ua|date=2022-08-24|title=Партизани оригінально привітали із Днем Незалежності: фото із захоплених територій|url=https://gazeta.ua/articles/np/_partizani-originalno-privitali-iz-dnem-nezalezhnosti-foto-iz-zahoplenih-teritorij/1107790|access-date=2022-09-04|website=Gazeta.ua|language=uk}}</ref><ref>{{Cite web|title=Партизани привітали тимчасово окуповані міста з Днем Незалежності|url=https://portal.lviv.ua/news/2022/08/24/partyzany-pryvitaly-tymchasovo-okupovani-mista-z-dnem-nezalezhnosti|access-date=2022-09-04|website=portal.lviv.ua|language=uk}}</ref><ref>{{Cite web|last=Ковальова|first=Анастасія|date=2022-08-24|title=Партизани в окупованих містах привітали українців з Днем Незалежності|url=https://www.stopcor.org/ukr/section-suspilstvo/news-partizani-v-okupovanih-mistah-privitali-ukraintsiv-z-dnem-nezalezhnosti-24-08-2022.html|access-date=2022-09-04|website=StopCor|language=uk}}</ref><ref>{{Cite web|date=2022-08-24|title=У курортному місті Запорізької області партизани привітали українців з Днем Незалежності - фото|url=http://iz.com.ua/zaporoje/u-kurortnomu-misti-zaporizkoyi-oblasti-partizani-privitali-ukrayintsiv-z-dnem-nezalezhnosti-foto|access-date=2022-09-04|website=Індустріалка - новини Запоріжжя|archive-date=2022-09-04|archive-url=https://web.archive.org/web/20220904185704/http://iz.com.ua/zaporoje/u-kurortnomu-misti-zaporizkoyi-oblasti-partizani-privitali-ukrayintsiv-z-dnem-nezalezhnosti-foto|url-status=dead}}</ref><ref>{{Cite web|title=Партизани в окупованих містах привітали українців з Днем Незалежності – Конгрес "Світ"|url=https://worldua.net/main/partyzany-v-okupovanyh-mistah-pryvitaly-ukrayincziv-z-dnem-nezalezhnosti.html|access-date=2022-09-04|language=uk}}</ref> Taip pat buvo išbarstyti lankstinukai, įspėjantys apie referendumo dėl teritorijų prijungimo prie Rusijos pasekmes.<ref>{{Cite web|date=2022-08-26|title=Партизани українського Півдня готуються до російського «референдуму»|url=https://bastion.tv/partizani-ukrayinskogo-pivdnya-gotuyutsya-do-rosijskogo-referendumu_n48853|access-date=2022-09-04|website=@bastion_tv|language=uk}}</ref> == Išnašos == {{išn|3}} [[Kategorija:2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]] [[Kategorija:Politinis pasipriešinimas]] pcqgsw1o2dt4xssakcxglvelpot2aj7 0 621323 7957595 7207779 2026-11-04T19:11:41Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957595 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Convair F-102A Delta Dagger afg-041110-022(elevon).jpg|miniatiūra|Convair F-102A Delta Dagger schema ir kita spalva išskirti jo elevonai]] '''Elevonai''' arba '''taileronai''' – tai horizontalios [[Orlaivis|orlaivio]] valdymo plokštumos, kuriose sujugntos [[Aukščio vairas|aukščio vairo]] (naudojamo polinkio valdymui) ir [[Eleronas|elerono]] (naudojamo [[Posvyris|posvyrio]] valdymui) funkcijos. Įrenginio pavadinimas kilęs iš terminų „[[aukščio vairas]]“ ([[Anglų kalba|angl]]. ''elevator'') ir „eleronas“. Elevonai dažnai naudojami beuodegiuose orlaiviuose, [[Skraidantis sparnas|skraidančio sparno]] tipo konstrukcijose. Elevonas, kuris nėra pagrindinio [[Sparnas (aviacija)|sparno]] dalis, o yra atskiras vientisas horizontalus uodegos paviršius, yra vadinamas stabiliatoriumi (stabiliatoriai yra naudojami tik polinkiui valdyti, tačiau ne sukimosi momentui sukurti, kaip [[Piper Cherokee]] serijos orlaiviuose). Elevonai yra montuojami kiekvienoje lėktuvo pusėje ties užpakaliniu sparno kraštu. Judėdami ta pačia kryptimi (aukštyn arba žemyn) jie lėktuvo sklandmeniui suteikia posvyrio monentą (nosis atitinkamai juda žemyn arba aukštyn). Judėdami skirtingomis kryptimis (vienas aukštyn, kitas žemyn), jie suteikia polinkio (sukimosi) momentą. Šie monentai gali būti taikomi vienu metu, tinkamai nustačius elevonus, pvz., vieno sparno elevonus nulenkus visiškai žemyn, o kito sparno elevonus – iš dalies žemyn, orlaivis kils ir suksis. Beuodegiuose orlaiviuose elevonai naudojami ir kaip krypties vairai.<ref>Klußmann, Niels, Malik, Arnim: . 2., aktualisierte und erweiterte Auflage. Springer, Berlin / Heidelberg / New York 2007, <nowiki>ISBN 978-3-540-49095-1</nowiki>, S. 72</ref> Lėktuvas su elevonais valdomas taip pat kaip ir kiti lėktuvai, tarsi pilotas disponuotų atskiromis eleronų ir aukščio vairų plokštumomis. Dviejų valdiklių įvestis sumaišoma mechaniškai arba elektroniniu būdu taip užtikrinant tinkamą kiekvieno elevono padėtį. == Taikymas == === Šiuolaikiniai orlaviai === [[Vaizdas:AvroVulcan2008.JPG|miniatiūra| 2008 m. Fanrborou (Farnborough) aviašou metu kyla „Avro Vulcan XH558“ ]] Vienas iš pirmųjų orlaivių su elevonais buvo britų [[Royal Air Force|Karališkųjų oro pajėgų]] oro pajėgų [[strateginis bombonešis]] „Avro Vulcan“. Pirminiame serijinimae modelyje, žymėtame indeksu ''B.1'', elevonai nebuvo montuojami; orlaiviui valdyti buvo naudojami delta formos sparno gale sumontuoti keturi aukščio vairai (arčiau [[Fiuzeliažas|fiuzeliažo]]) ir keturi eleronai (toliau nuo fiuzeliažo).<ref>''Pilot’s Notes'' pt. 1, ch. 10, para. 1(a).</ref> Elevonai buvo pradėti montuoti į antrojo modelio – ''B.2''' – „Vulkanus“, kuriuose atsirado aštuoni elevonai.<ref>''Aircrew Manual'' pt. 1, ch. 7, para. 7.</ref> Skrendant [[V greičiai|nedideliais greičiais]], elevonai veikė kartu su šešiais elektra valdomais trijų padėčių [[Oro stabdžiai|oro stabdžiais]].<ref>''Aircrew Manual'' pt. 1, ch. 7, para 70.</ref>[[Vaizdas:Convair B-58A Hustler (8585440201).jpg|miniatiūra|Convair B-58A Hustler elevonai]]Kitas orlaivis, vienas pirmųjų gavęs elevonus, buvo [[Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos|Jungtinių Valstijų oro pajėgų]] [[naikintuvas]]-perėmėjas Convair F-102 Delta Dagger.<ref>{{cite web|url=https://crgis.ndc.nasa.gov/crgis/images/8/85/1986-10_Air_International_-_Delta_Dart_-_Last_of_the_Century_Fighters.pdf|title=Delta Dart: Last of the Century Fighters|publisher=[[NASA]]|first=Lindsay|last=Peacock|date=1986|access-date=30 July 2020}}{{Neveikianti nuoroda|date=spalio 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Po keleto metų po F-102 pristatymo, Convair sukūrė viršgarsinį bombonešį B-58 Hustler, kuriame taip pat buvo naudojami elevonai.<ref>{{cite web|url=https://core.ac.uk/download/pdf/42848339.pdf|title=Some Aerodynamic Discoveries and Related NACA/NASA Research Programs following World War II|first=Leroy|last=Spearman|publisher=[[NASA]]|date=June 1984}}</ref> [[Vaizdas:F-117 back view.jpg|miniatiūra|F-117 sparno vaizdas iš galo]] Elevonai naudoti ir JAV sukiurtame bombonešyje [[F-117 Nighthawk|F-117 NIghthawk]], prancūziškuose naikintuvuose [[Dassault Mirage 2000|Dassault Mirage]], jų pagrindu sukurtuose [[Izraelis|Izraelio]] gamybos naikintuvuose [[IAI Kfir]], švediškuose naikintuvuose [[Saab 35 Draken]], [[Saab J37 Viggen]], [[ES]] valstybių narių bendrame projekte [[Eurofighter Typhoon]], kiniškame naikintuve [[Chengdu J-10]], taip ir nepradėtame gaminti sovietiniame [[Mikojan MiG-1.44|MiG-1.44]]. [[Vaizdas:02.03.69_1er_vol_de_Concorde_(1969)_-_53Fi1931_-_cropped.jpg|dešinėje|miniatiūra| Pirmasis „Concorde 001“ skrydis 1969 m]] [[Vaizdas:Maintenance of memorial Tu-144 reg. No. 77114 in Zhukovsky, Russia.jpg|miniatiūra|Tu-144 (Reg. Nt. 77114) vaizdas iš galo. Aiškiai matomas elevonų kompleksas.]] Vieni žymiausių elevonų taikymo pavyzdžių – britų ir prancūzų bendrai sukurtas [[Viršgarsinis transportinis lėktuvas|viršgarsinis keleivinis]] [[Oro laineris|lėktuvas]] Aérospatiale / BAC [[Concorde]] bei lygiagrečiai [[Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga|sovietų]] sukurtas [[Tu-144]]. Jų konstruktoriai, greta reikalavimo išlaikyti tikslų krypties valdymą skrendant viršgarsiniu greičiu, taip pat susidūrė su būtinybe suvaldyti jėgas, veikiančias orlaivį posvyrio ir posūkio metu, skatinančias orlaivio konstrukcijos elementų linkimą ir sukimąsi. Abiejų šių problemų sprendimas buvo elevonų valdymas: keičiantis orlaivio greičiui aktyviai kito ir santykis tarp vidinių ir išorinių elevonų – kuo greičiai skrido „Concorde“, tuo mažiau buvo galima keisti sparnų galuose esančių elevonų padėtį ir, atitinkamai, daugiau darbo tekdavo tik elevonams, esantiems šalia fiuzleiažo – pritvirtintiems prie tvirčiausios sparnų vietos.{{Sfn|Owen|2001}} [[Vaizdas:Enterprise free flight.jpg|miniatiūra|Bandomas „Space Shuttle“ prototipas. Matomi išleisti elevonai, veikiantys ir kaip oro stabdžiai.]] Elevonai buvo įrengti ir kosminiame lėktuve [[Erdvėlaivis Orbiter|„Space Shuttle Orbiter“]], nors jie buvo naudojami tik atmosferinio skrydžio metu, transporto priemonei kontroliuojamai leidžiantis atgal į [[Žemė|Žemę]]. Iš viso kosminio lėktuvo delta tipo sparnuose buvo įrengti keturi elevonai. Ne atmosferinio skrydžio metu, „Shuttle“ krypties valdymą užtikrino reakcijos valdymo sistema (angl. ''Reaction Control System – RCS''), kurią sudarė 44 kompaktiški skystu kuru varomi [[Raketa|raketiniai varikliai]], valdomi naudojant sudėtingą [[Fly-by-wire|„''fly-by-wire''“]] skrydžio valdymo sistemą.<ref>{{cite web|url=http://spaceflight.nasa.gov/shuttle/reference/shutref/orbiter/rcs/overview.html|archive-url=https://web.archive.org/web/20010210010626/http://spaceflight.nasa.gov/shuttle/reference/shutref/orbiter/rcs/overview.html|url-status=dead|archive-date=10 February 2001|title=HSF – The Shuttle|publisher=NASA|access-date=17 July 2009}}</ref> [[Vaizdas:B-2 rear view.jpg|miniatiūra|Norhtrop Grumman B-2 vaizdas iš šono. Aiškiai matomi elevonai]] Elevonai naudojami ir dideliame „skraidančio sparno“ tipo bombonešyje „[[Northrop Grumman B-2 Spirit]]“. „[[Northrop Grumman]]“ sukurta valdymo sistema apima padalintų stabdžių vairų ir diferencinės traukos derinį, užtikrinantį minimalų orlaivio radaro profilį.<ref name="sweetman 73">{{Harvnb|Sweetman|2005|p=73}}</ref><ref>{{Harvnb|Chudoba|2001|p=76}}</ref> Pagal orlaivio sparno galinį kraštą yra išdėstytos keturios valdymo paviršių poros. Nors dauguma paviršių naudojami visuose orlaivio skrydžio režimuose, vidiniai elevonai paprastai naudojami tik skrendant nedideliu greičiu, pavyzdžiui, artėjant tūpimui.<ref name="chudoba 201-2">{{Harvnb|Chudoba|2001}}</ref> Visi elevonai kylant lieka nuleisti, kol pasiekiamas pakankamai didelis oro greitis – taip siekiama išvengti galimos kontaktinės žalos kilimo metu ir užtikrinti, kad nosis būtų nukreipta žemyn.<ref name="chudoba 201-2" /> B-2 vairuojančios plokštumos yra automatiškai reguliuojamos be atskirų [[Pilotas|piloto]] komandų. Šias operacijas atlieka keturguba „''fly-by-wire''“ tipo kompiuterinė skrydžio valdymo sistema; tokiu būdu neutralizuojamas skraidančio sparno konfigūracijai būdingas nestabilumas.<ref>{{Harvnb|Moir|Seabridge|2008|p=397}}</ref> === Tyrimų programos === Įvairiais aviacijos inžinerijos eksperimentais siekiama integruoti skirtingų orlaivių skrydžių valdymo sistemų – eleronų, aukščio vairų, elevonų, [[Užsparnis|užsparnių]] funkcijas sparne, tam, kad išgauti mažesnes masės, kainos, pasipriešinimo, [[Inercija|inercijos]] (spartnesnis ir stipresnis atsakas į piloto komandą) sąnaudas, mažesnį sudėtingumą (mechaniškai paprastesnis, mažiau judančių dalių ar paviršių, mažiau priežiūros), mažesnį [[Radaro skerspjūvis|radaro skerspjūvį]], užtikrinantį didesnį [[Stealth|slaptumą]]. Pagrindinis elevonų trūkumas yra tas, kad jiems judant aukštyn, taip didinant orlaivio tangažą, jie kartu sumažina viso sparno neigiamą išlinkį, taip sumažindami sparno keliamąją galią ir efektyvumą. Elevonai naudojami daugelyje [[Bepilotis orlaivis|nepilotuojamų orlaivių]] (UAV) ir šeštosios kartos [[Naikintuvas|naikintuvų]]. Pagrindinės elevonų tobulinimo sritys yra lankstaus sparno koncepcijos vystymas ir čiurkščių dinamika. [[Vaizdas:X-53_Active_Aeroelastic_Wing_NASA_test_aircraft_EC03-0039-1.jpg|miniatiūra| [[X-53 aktyvus aeroelastinis sparnas|X-53 Active Aeroelastic Wing]] skrydžio metu]] Lankstaus sparno technologija leidžia skrydžio metu keisti didžiosios sparno dalies arba viso sparno paviršiaus formą, taip nukreipiant oro srautą. Šios technologijos karines ir komercines galimybes [[NASA]] tyrė „X-53 Active Aeroelastic Wing“ projekto metu.<ref>{{citation|last=Scott|first=William B.|title=Morphing Wings|newspaper=Aviation Week & Space Technology|date=27 November 2006|url=http://www.aviationweek.com/aw/}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.flxsys.com/aerospace.shtml|title=FlexSys Inc.: Aerospace|access-date=26 April 2011|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20110616074103/http://www.flxsys.com/aerospace.shtml|archive-date=16 June 2011}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.flxsys.com/pdf/NATO_Conf_Paper-KOTA.pdf|title=Mission Adaptive Compliant Wing – Design, Fabrication and Flight Test|first1=Sridhar|last1=Kota|first2=Russell|last2=Osborn|first3=Gregory|last3=Ervin|first4=Dragan|last4=Maric|first5=Peter|last5=Flick|first6=Donald|last6=Paul|publisher=FlexSys Inc., Air Force Research Laboratory|location=Ann Arbor, MI; Dayton, OH, U.S.A.|access-date=26 April 2011|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20120322211547/http://www.flxsys.com/pdf/NATO_Conf_Paper-KOTA.pdf|archive-date=22 March 2012}}</ref> Čiurkšlių (angl. ''fluidics'') jėgos yra sukuriamos cirkuliacijos valdymo pagalba, didesnes sudėtingesnes mechanines dalis pakeičiant mažesnėmis paprastesnėmis skysčių sistemomis (pvz. angomis, išskiriančiomis oro srautus). Naudojant tokius valdiklius didesnės jėgos yra nukreipiamos mažesnėmis srovėmis arba jų srautais su pertraukomis, taip pakeičiant transporto priemonės judėjimo kryptį.<ref>{{cite journal|author=P. John|title=The flapless air vehicle integrated industrial research (FLAVIIR) programme in aeronautical engineering|journal=Proceedings of the Institution of Mechanical Engineers, Part G: Journal of Aerospace Engineering|volume=224|issue=4|pages=355–363|publisher=London: Mechanical Engineering Publications|year=2010|url=http://journals.pepublishing.com/content/m9r3684g2874w026/|archive-url=https://web.archive.org/web/20180517223645/http://journals.pepublishing.com/content/m9r3684g2874w026|url-status=dead|archive-date=17 May 2018|issn=0954-4100|doi=10.1243/09544100JAERO580|s2cid=56205932}}</ref> Naudojant tokią technologiją galima pasiekti mažesnę valdymo įrenginių masę, mažesnes energijos sąnaudas (iki 50 %), labai mažą inerciją ir reakcijos laiką bei konsturkcijos paprastumą.<ref>{{cite news|title=Demon UAV jets into history by flying without flaps|newspaper=Metro.co.uk|publisher=Associated Newspapers Limited|location=London|date=28 September 2010|url=http://www.metro.co.uk/news/842292-plane-jets-into-history-by-flying-without-flaps}}</ref><ref>{{Cite web|title=Showcase UAV Demonstrates Flapless Flight|publisher=BAE Systems|year=2010|url=http://www.baesystems.com/AboutUs/ShowcaseUAVDemonstratesFlaplessFlight/|access-date=22 December 2010|archive-url=https://web.archive.org/web/20110707205548/http://www.baesystems.com/AboutUs/ShowcaseUAVDemonstratesFlaplessFlight/|archive-date=7 July 2011|url-status=dead}}</ref> == Taip pat skaitykite == * [[Eleronas]] * [[Flaperonas]] * [[Delta sparnas]] * [[Skraidantis sparnas]] * [[Spoileronas]] * [[Stabiliatorius]] == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Šaltiniai == {{Refbegin}} * {{citation |last=Chudoba |first= Bernd |title=Stability and Control of Conventional and Unconventional Aircraft Configurations: A Generic Approach |location= Stoughton, Wisconsin |publisher= Books on Demand |year= 2001 |isbn=978-3-83112-982-9}} * {{Cite book |title=Concorde: Story of a Supersonic Pioneer |url=https://archive.org/details/concordestoryofs0000owen |location=London |publisher=Science Museum |first=Kenneth |last=Owen |year=2001 |isbn=978-1-900747-42-4 }} * {{citation |last1=Moir |first1= Ian |last2= Seabridge |first2=Allan G. |title=Aircraft Systems: Mechanical, Electrical and Avionics Subsystems Integration |location=Hoboken, New Jersey |publisher= John Wiley & Sons |year= 2008 |isbn=978-0-4700-5996-8}} * Sweetman, Bill. "Inside the stealth bomber". Zenith Imprint, 1999. {{ISBN|1610606892}}. * {{citation |last=Sweetman |first=Bill |title=Lockheed Stealth |location= North Branch, Minnesota |publisher= Zenith Imprint |year= 2005 |isbn= 978-0-7603-1940-6}}. * ''Vulcan B.Mk.2 Aircrew Manual (AP101B-1902-15).'' London: Air Ministry, 1984. {{refend}} [[Kategorija:Orlaivių konstrukcija]] 4dkl1g7w2auxio12u4lv2rrxtkhfwkh 0 621559 7957644 7923059 2026-11-04T22:11:17Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957644 wikitext text/x-wiki {{fc-info |image = [[Vaizdas:Tourbillon FC.png|150px]] |clubname = Tourbillon N'Djaména |fullname = Tourbillon Football Club |nickname = |founded = 1972 m. |ground = Nacionalinis stadionas <br /> [[Ndžamena]], [[Čadas]] |capacity = 30 000 |chairman = {{flagicon|Čadas}} {{small|nežinoma}} |manager = {{flagicon|Čadas}} {{small|nežinoma}} |league = Aukščiausioji lyga |season = 2025–2026 |position = 14 vieta | pattern_la1 = | pattern_b1 = _thinbluesides | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = ffffff | body1 = FFffff | rightarm1 = ffffff | shorts1 = ffffff | socks1 = ffffff | pattern_la2 = | pattern_b2 = _thinwhitesides | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = | leftarm2 = 0000FF | body2 = 0000FF | rightarm2 = 0000FF | shorts2 = 0000FF | socks2 = 0000FF | pattern_la3 = | pattern_b3 = _thinwhitesides | pattern_ra3 = | pattern_sh3 = | leftarm3 = 0000FF | body3 = 0000FF | rightarm3 = 0000FF | shorts3 = FFFFFF | socks3 = 0000FF }} '''Tourbillon''' arba '''Tourbillon N’Djaména''', o angliškuose šaltiniuose žinomas kaip '''Tourbillon Football Club''' – [[Čadas|Čado]] [[futbolo klubas]], įsikūręs šalies sostinėje [[Ndžamena|Ndžamenoje]]. Namų rungtynes žaidžia Nacionaliniame stadione ({{fr|Stade Omnisports Idriss Mahamat Ouya}}), kuris talpina 30 tūkst. žiūrovų.<ref>[https://www.national-football-teams.com/stadium/2469/Stade_Idriss_Mahamat_Ouya.html Nacionalinio stadiono talpa: 30 tūkst. žiūrovų.]</ref> == Istorija == 1972 m. įkurtas futbolo klubas. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Daugkartiniai čempionai ir Čado futbolo taurės laimėtojai. CAF čempionų lygoje Kasablankos Raja nugalėjo Čado atstovus rezultatu 10:1.<ref>https://www.youtube.com/watch?v=2y-b4gbFX-4&t=10s</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|Čadas}} '''[[Čado futbolo lyga|Aukščiausioji lyga]]: 5'''<ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tsjachamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]</ref> * Čempionai: 1991, 1997, 2000, 2001, 2010 m. ; {{vlv|Čadas}} '''[[Čado futbolo taurė]]: 3'''<ref>https://www.rsssf.org/tablest/tsjacuphist.html</ref> * 1987, 1989, 2008 m. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Čado futbolo lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''14.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tsja2026.html</ref> |- ||||||| |- |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Čado futbolo lyga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tsja2014.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Čado futbolo lyga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tsja2016.html</ref><ref>https://alchetron.com/Tourbillon-FC</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Čado futbolo lyga]]''' | bgcolor="#FFCCCC" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tsja2017.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Čado futbolo lyga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tsja2018.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Čado futbolo lyga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tsja2019.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Čado futbolo lyga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tsja2020.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Čado futbolo lyga]]''' | bgcolor="#FFCCCC" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tsja2021.html</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Čado futbolo lyga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablest/tsja2022.html</ref> |- |} Šaltiniai:<ref>[http://www.rsssf.com/tablest/togochamp.html RSSSF duomenų bazė] (Čempionai ir sezonai)</ref> == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |'''TOURBILLON''' <br /> {{small|Football Club}} | style="background:white;color:Black" width="150" height="50" |'''TOURBILLON''' <br /> {{small|Football Club}} |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Tourbillon FC.png|150px]]'''TOURBILLON''' <br /> {{small|Football Club}} | style="background:white;color:Black" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Tourbillon FC.png|150px]]'''TOURBILLON''' <br /> {{small|Football Club}} |} == Apranga == ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia balta apranga. {| |{{Football kit | pattern_la = | pattern_b = _bluecollar | pattern_ra = | pattern_so = | pattern_sh = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la = _blueshoulders | pattern_b = _blueshoulders | pattern_ra = _blueshoulders | pattern_so = | pattern_sh = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la = _blueborder | pattern_b = | pattern_ra = _blueborder | pattern_so = | pattern_sh = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = FFFFFF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | pattern_la = _thinblueborder | pattern_b = _thinbluesides | pattern_ra = _thinblueborder | pattern_so = | pattern_sh = | leftarm = FFFFFF | body = FFFFFF | rightarm = FFFFFF | shorts = FFFFFF | socks = 0000FF | title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == :: Žaidėjai, atstovavę Čado nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/5057/2007_2/Tourbillon_N_Djamena.html apie Tourbillon N'Djaména klubą]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Japhet N'Doram]], puolėjas.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/13851/Japhet_N_Doram.html apie Japhet N'Doram]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Ezechiel Ndouassel]], puolėjas.<ref>[http://tchadsport.centerblog.net/42.html TCHADSPORT - Page 42]</ref><ref>[https://www.national-football-teams.com/player/24388/Ezechiel_Ndouassel.html apie E. Ndouassel]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Armel Koulara]], vartininkas.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/5057/2011_2/Tourbillon_N_Djamena.html apie A. Koulara]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Sitamadji Allarassem]], gynėjas.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/26536/Sitamadji_Allarassem.html apie S. Allarassem]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Armand Djerabe]], gynėjas.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1375/Armand_Djerabe.html A. Djerabe]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Leger Djimrangar]], saugas.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/38881/Leger_Djimrangar.html apie L. Djimrangar]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Hilaire Kedigui]], saugas.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/22935/Hilaire_Kedigui.html apie H. Kegigui]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Karl Max Barthelemy]], puolėjas.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/26850/Karl_Max_Barthelemy.html apie K. Barthelemy]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Ndakom Valerie Ndeidoum]], vartininkas.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1378/Ndakom_Valery_Ndeidoum.html apie Ndakom Ndeidoum]</ref> * {{vlv|Čadas}} [[Ahmed Evariste Medego]], puolėjas.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/1386/Ahmat_Evariste_Medego.html apie Ahmed Medego]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://www.soccerway.com/team/tourbillon/vyVAI1p5/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com.ng/team/tourbillon/vyVAI1p5/results/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/tourbillon-fc-ndjamena/startseite/verein/19025 Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20221216234648/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/tourbillon-fc/15530/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Čado futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Tourbillon}} ep7p92502g65z9yapwyrdrfc50o2wd6 0 621641 7957788 7918324 2026-11-05T09:19:12Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957788 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Venezuela relief location map.jpg|thumb|280px|Venesuelos topografinis žemėlapis]] [[Vaizdas:Isla De Margarita.jpg|thumb|240px|Margaritos salos pakrantė]] [[Vaizdas:Wadakapiapo Yuruani tepuy 2010.jpg|thumb|240px|Stalkalniai ([[tepui]]) Gvianos plokščiakalnyje, [[Gran Sabana|Gran Sabanos]] regione]] '''Venesuelos geografija''' – [[Venesuela|Venesuelos Bolivaro Respublikos]] gamtinių sąlygų aprašymas. == Padėtis == Venesuela išsidėsčiusi [[Pietų Amerika|Pietų Amerikos]] šiaurėje, daugiausia [[Karibų jūra|Karibų jūros]] pakrantėje. Dalis Venesuelai priklausančių salų faktiškai yra [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. Šalis ribojasi su [[Kolumbija]] vakaruose (sausumos sienos ilgis 2341 km), su [[Brazilija]] pietuose (2137 km), su [[Gajana]] rytuose (789 km). Bendras sausumos sienų ilgis – 5267 km.<ref name=cia /> Venesuelos ir Gajanos valstybinė siena ginčytina – Venesuela reiškia pretenzijas į visą vakarinę Gajanos pusę – vadinamąją [[Guajana Esekiba|Esekibo Gvajaną]]. Iš šiaurės Venesuelą skalauja Karibų jūra, šiaurės vakaruose giliai įsiterpianti kaip [[Venesuelos įlanka]]. Krantai vingiuoti, daugiausia žemi, smėlėti, pakrantėse yra koralų rifų.<ref name=vle>{{VLE|24|||[https://www.vle.lt/straipsnis/venesuelos-gamta/ Venesuela: gamta]}}</ref> Nuo žemyno pusės išsišauna [[Paragvanos pusiasalis|Paragvanos]], [[Parijos pusiasalis|Parijos]] pusiasaliai. Į rytus nuo Orinoko deltos, ties [[Parijos įlanka]], Venesuelą skalauja atviras [[Atlanto vandenynas]]. Jo krantai žemi ir pelkėti. Visas pakrantės ilgis – 2800 km.<ref name=cia>[https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/venezuela/#geography Venezuela] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20210531110017/https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/venezuela/#geography |date=2021-05-31 }}, ''The World Factbook'', [[CŽV|CIA]].</ref> Karibų jūroje prie Venesuelos krantų yra nedidelių salų. Jos patenka į [[Antilų salos|Antilų salų]] [[Pietų Antilų salos|Priešvėjinę grupę]]: [[Margarita]] (didžiausia, plotas 1071 km²), [[La Tortuga]], [[La Blankilija]], [[Los Rokeso salynas]], [[Los Testigoso salynas]] ir kt., be to, gerokai toliau į šiaurę nutolusi [[Aveso sala|Aveso (Paukščių) sala]], į kurią pretenzijas reiškia Venesuela. Kraštiniai Venesuelos taškai: * šiaurėje – [[Aveso sala]]; žemyne – [[San Romano kyšulys]] ([[Falkonas]]); * pietuose – taškas Brazilijos pasienyje ([[Rio Negro savivaldybė]], [[Amazonė (Venesuela)|Amazonės valst.]]); * vakaruose – taškas Kolumbijos pasienyje ([[Chesus Marija Sempruno savivaldybė]], [[Sulija|Sulijos valst.]]); * rytuose – taškas Gajanos pasienyje šalia Atlanto vandenyno pakrantės ([[Antonijaus Diaso savivaldybė]], [[Amakuro Delta]]). [[Vaizdas:Pico Piedras Blancas 6.jpg|thumb|left|240px|Piedras Blankaso viršukalnė Meridos Kordiljeroje]] == Paviršius == Centrinę Venesuelos dalį užima aliuvinė, tektonininėje įduboje slūgsanti [[Orinoko žemuma]] (vidutinis aukštis 100–300 m), skirianti dvi kalnuotas sritis: [[Andai|Andų kalnų]] šiaurės rytinį galą šalies šiaurėje ir Gvianos plokščiakalnį šalies pietryčiuose.<ref name=gec>{{GEC|86}}</ref> Per šalies vakarus ir šiaurę besidriekiantys Andai skiriasi į [[Meridos Kordiljera|Meridos Kordiljerą]] (šalies vakaruose, iškyla iki 4978 m,<ref name=cia /> [[Bolivaro viršukalnė|Bolivaro k.]]) bei [[Karibų Andai|Karibų Andus]] (driekiasi lygiagrečiai Karibų jūros pakrantei, aukštis iki 2765 m, [[Naigvata|Naigvatos k.]]). Tarp Andų ir jūros driekiasi siaura žemuma. Tektoninė aliuvinė [[Marakaibo žemuma]] šiaurės vakaruose skiria pagrindinę Andų kalnų grandinę nuo [[Perichos kalnai|Perichos kalnų]], iškilusių ties Venesuelos ir Kolumbijos siena.<ref name=vle /><ref name=gec /> [[Vaizdas:El llano.JPG|thumb|240px|Orinoko žemumos (Ljanoso) kraštovaizdis]] [[Vaizdas:Relampago del catatumbo observado desde bachaquero-3.jpg|thumb|240px|Nuolatinis žaibavimas Katatumbo apylinkėse]] Tuojau į pietus nuo Orinoko upės kyla [[Gvianos plokščiakalnis]], užimantis visą pietinę šalies pusę (apie 50 % teritorijos).<ref name=vle /> Tai tarpeklių ir denudacinių lygumų atskirti stalkalnių ir aukštumų plotai, Brazilijos pasienyje iškylantys iki 3014 m ([[Neblina|Neblinos k.]]).<ref name=gec /> Venesueloje (ypač, šiaurėje) dažni žemės drebėjimai (didžiausi 1812 m. Karakaso, 1875 m. Kukutos). Yra urvų (pvz., [[Guacharų urvas]] Karibų Anduose), karstinių darinių.<ref name=vle /> == Klimatas == Venesuela yra kiek į šiaurę nuo [[pusiaujas|pusiaujo]], todėl čia būdingas subekvatorinis, o pietuose – [[ekvatorinis klimatas]]. Vasaros karštos ir lietingos, žiemos sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra žemumose 26–29 °C, Gvianos plokščiakalnyje 20–24 °C, kalnuose 12–19 °C (aukščiau 2000 m – iki 10 °C). [[liūčių laikotarpis|Drėgnasis sezonas]] trunka gegužės–spalio, sausasis – gruodžio–kovo mėnesiais (skirtingose Venesuelos dalyse šiek tiek skiriasi, pietvakarinėje dalyje drėgna visus metus).<ref name=vle /> Drėgniausia yra Gvianos plokščiakalnyje, kur per metus vidutiniškai iškrinta 2000–4000 mm kritulių, panašiai Meridos Kordiljeros šiauriniuose šlaituose.<ref name=gec /> Orinoko žemumoje iškrinta 1000–1400 mm, o šiaurės vakaruose – iki 500 mm.<ref name=vle /> Aukštikalnėse (virš 4600 m) yra sniego. Venesueloje dažnos perkūnijos (jomis ypač garsėja Marakaibo apyežerės – vad. [[Katatumbo žaibavimas]]), šiaurines pakrantes kartais siekia [[uraganas|atogrąžų ciklonai]]. * Karščiausia užfiksuota temperatūra: +43,6 °C ([[Santa Ana de Koras]], 2015 m. balandžio 29 d.);<ref>[https://www.wunderground.com/blog/JeffMasters/sixteen-nationalterritorial-alltime-extreme-heat-records-set-in-2015.html „Sixteen National/Territorial All-Time Extreme Heat Records Set in 2015“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180204182639/https://www.wunderground.com/blog/JeffMasters/sixteen-nationalterritorial-alltime-extreme-heat-records-set-in-2015.html |date=2018-02-04 }}</ref> * Šalčiausia užfiksuota temperatūra: -11 °C ([[Piedras Blankaso viršukalnė]], Meridos Kordiljera, [[Merida (valstija)|Meridos valst.]]); * Sausiausia vieta: [[Kumana|Kumanos]] apylinkės; * Drėgniausia vieta: [[Santo Domingas (Venesuela)|Santo Domingas]] (Meridos valst.).<ref>[https://www.worlddata.info/america/venezuela/climate.php The climate in Venezuela], ''worlddata.info''</ref> [[Vaizdas:Angel Falls Venezuela.jpg|thumb|left|240px|Aukščiausias pasaulyje [[Anchelio krioklys]]]] == Hidrografija == Venesuelai būdingas tankus upių tinklas.<ref name=gec /> Upės maitinamos lietaus vandenų, drėgnuoju sezonu patvinsta. Didžioji dalis šalies teritorijos patenka į [[Orinokas|Orinoko]], tekančio per centrinę dalį, baseiną. Pagrindinės kitos Orinoko baseino upės – [[Arauka]], [[Arauka (upė)|Apūrė]], [[Karoni]], [[Portugesa (upė)|Portugesa]], [[Kaura]]. Šalies šiaurėje upės savo vandenis neša tiesiai į Karibų jūrą ([[Tokujas]], [[Tujus]], [[Katatumbas]]). Pietinėje dalyje siekia [[Amazonė (upė)|Amazonės]] baseiną ([[Negras (Amazonė)|Negras]], [[Kasikjarė]]). Aukštupiuose upės slenkstėtos, Gvianos plokščiakalnyje gausu krioklių (aukščiausias pasaulyje [[Anchelio krioklys]], [[Kukenano krioklys]], [[Jutachė krioklys]], [[Ljovisnos krioklys]] ir kt.). [[Vaizdas:Desde el Lago.jpg|thumb|240px|Marakaibo ežero platybės]] [[Vaizdas:La vegetación más abundante señala el canal de los ríos.jpg|thumb|240px|Savanų plotai [[Santos Lusardo nacionalinis parkas|Santos Lusardo nacionaliniame parke]]]] Šiaurės vakaruose telkšo jūrinės kilmės [[Marakaibo ežeras]]-įlanka (laikant ežeru – didžiausias Pietų Amerikoje), taip pat [[Valensijos ežeras]]. Mažų ežerėlių yra Meridos Kordiljeroje, Gvianos plokščiakalnyje. Ant upių sudaryta tvenkinių (didžiausias – Guri). [[Orinoko delta]] pasižymi pelkių ir šlapynių gausa.<ref name=vle /> == Dirvožemiai == Gvianos plokščiakalnyje vyrauja [[geležaliuminžemis|geležaliuminžemiai]], Orinoko žemumoje – [[salpžemis|salpžemiai]], [[šlynžemis|šlynžemiai]], [[rūgštžemis|rūgštžemiai]]. Kalnuose ir aukštumose daugiausia [[rudžemis|rudžemių]] ir [[kalkžemis|kalkžemių]]. Marakaibo žemumoje yra salpžemių, [[verstžemis|verstžemių]], Venesuelos įlankos pakrantėje – [[kalciažemis|kalciažemių]], rudžemių.<ref name=vle /> == Gyvoji gamta == Venesuela pasižymi didele gamtine įvairove: Orinoko žemumą užima daugiausia miškingų [[savana|savanų]] plotai, vadinami [[Ljanosas|Ljanosu]], taip pat savanų yra Gvianos plokščiakalnio tarpukalnėse ([[Gran Sabana]]). [[Drėgnieji atogrąžų miškai]] veši šalies pietuose (ekvatorinės [[Amazonija|Amazonijos džiunglės]]), taip pat Gvianos plokščiakalnio papėdėse, Andų pašlaitėse, Katatumbo baseine, Orinoko deltoje. Tuo tarpu Karibų jūros pakrantėje, aplink Marakaibo ežerą bei į pietus nuo Meridos Kordiljeros auga [[sausieji atogrąžų miškai]]. Šiaurinėje pakrantėje, Paragvanos, Parichos ir Gvachiros pusiasaliuose būdingi kserofitinių krūmokšnių sąžalynai, vietomis [[pusdykumė]]s. Atlanto vandenyno pakrantėje ir vietomis Karibų pakrantėje želia [[mangrovė]]s. Aukštikalnėse plyti kalnų pievos, vadinamos [[paramai]]s.<ref>Dinerstein, Eric; David Olson; Douglas J. Graham; et al. (1995). A ''Conservation Assessment of the Terrestrial Ecoregions of Latin America and the Caribbean''. World Bank, Washington DC.</ref> [[Vaizdas:Medanos5.jpg|thumb|left|240px|Smėlio kopos [[Koro kopų nacionalinis parkas|Koro kopų nacionaliniame parke]]]] 2018 m. šalies [[miškingumas]] buvo 52,1 %.<ref name=cia /> === Gyvūnija === Venesuela pasižymi didele bioįvairove, retų ir endeminių rūšių gausa. Šalyje aptikta >300 žinduolių rūšių (tarp jų [[jaguaras|jaguarai]], [[ocelotas|ocelotai]], [[puma|pumos]], [[oncila|oncilos]], [[jaguarundis|jaguarundžiai]], [[akiniuotasis lokys|akiniuotieji lokiai]], [[elniai]], [[Maikongas|krabaėdės]] ir [[pilkoji lapė|pilkosios]] lapės, įvairių rūšių [[beždžionės]], [[kapibara|kapibaros]], [[tapyrai]], [[pekariai]], [[mazamos]], [[Paprastasis koatis|koačiai]], [[ilgauodegė ūdra|ilgauodegės]] ir [[brazilinė ūdra|brazilinės ūdros]], [[Ursoniniai|ursonai]], daug [[šikšnosparniai|šikšnosparnių]] rūšių; pakrantėse plaukioja [[banginiai]], [[delfinai]], upėse – [[Amazoninis delfinas|amazoniniai delfinai]]), >1400 paukščių rūšių ([[papūgos]], [[Trupialiniai|trupialai]], [[kolibriai]], [[gegutės]], [[počiai]], [[aramos]], [[ibiai]], [[kondorai]], [[grifai]] ir kt.), >300 roplių rūšių (įvairios [[gyvatės]], įskaitant [[anakonda]]s, [[krokodilai]], [[kaimanai]]), ~300 varliagyvių, ~1200 žuvų rūšių.<ref name=vle /> [[Vaizdas:Vuelo de Garzas.JPG|thumb|240px|Paukščių gausa Apūrės šlapynėse]] === Aplinkos apsauga === Saugomos teritorijos užima >54 % Venesuelos teritorijos.<ref name=vle /> 2022 m. šalyje buvo 45 nacionaliniai parkai ir 36 gamtos paminklai. Didžiausius plotus saugomos teritorijos užima šalies pietuose. Seniausias nacionalinis parkas – [[Henri Pittier nacionalinis parkas|Anri Pitjė]] (įkurtas 1937 m.), didžiausi – [[Kauros nacionalinis parkas]] (75 340 km²), [[Parimos–Tapirapeko nacionalinis parkas]] (38 290 km²), [[Kanaimos nacionalinis parkas]] (30 000 km², pasaulio paveldo objektas).<ref>[http://www.inparques.gob.ve/cms/main/galeria#features Parques Nacionales de Venezuuela] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20221218084331/http://www.inparques.gob.ve/cms/main/galeria#features |date=2022-12-18 }}, ''inparques.gob.ve''</ref> Taip pat yra 5 [[Ramsaro konvencija|Ramsaro konvencijos]] saugomi objektai (plotas 2656,68 km²), 3 UNESCO biosferos rezervatai.<ref name=vle /> Pagrindinės ekologinės problemos: miškų kirtimas, dirvožemio degradacija, buitinė ir pramoninė tarša (ypač, aplink Valensijos, Marakaibo ežerus, Karibų pakrantę), neatsakinga kalnakasyba.<ref name=cia /> == Šaltiniai == {{išn}} {{commonscat|Geography of Venezuela}} {{Pietų Amerikos geografijos}} [[Kategorija:Venesuelos geografija| ]] poeu38yiw9dkh6qf05ttoulf563aj9l 102 622899 7957507 7459343 2026-11-04T14:47:42Z Putnik 12453 standartinės spalvos; tamsios temos palaikymas 7957507 wikitext text/x-wiki '''[[2023]] m. [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyvos]] dalyvių indėlis.''' {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background:var(--background-color-success-subtle, #dff2eb); color:inherit" |- |'''Prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai''' || '''Iš viso''' |- | [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] || 251 || 16 || 267 || |- | [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] || 123 || 8 || 131 || |- | [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] || 71 || 8 || 79 || |- | [[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]] || 32 || 14 || 46 || |- | [[Naudotojas:Italas|Italas]] || 21 || 22 || 43 || |- | [[Naudotojas:Nomadbones|Nomadbones]] || 38 || 1 || 39 || |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || 26 || 7 || 33 || |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || 17 || 4 || 21 || |- | [[Naudotojas:CD|CD]] || 11 || 0 || 11 || |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || 8 || 2 || 10 || |- | [[Naudotojas:Raimucka|Raimucka]] || 9 || 0 || 9 || |- | [[Naudotojas:Shinoda93|Shinoda93]] || 6 || 2 || 8 || |- | [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] || 5 || 3 || 7 || |- | [[Naudotojas:LinasD|LinasD]] || 3 || 4 || 7 || |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || 5 || 0 || 5 || |- | [[Naudotojas:JovanniBear|JovanniBear]] || 5 || 0 || 5 || |- | [[Naudotojas:Bearas|Bearas]] || 5 || 0 || 5 || |- | [[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] || 3 || 0 || 3 || |- | [[Naudotojas:Kails|Kails]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:AiHosh|AiHosh]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:BigHead|BigHead]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Cukrakalnis|Cukrakalnis]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Qwerbodas|Qwerbodas]] || 0 || 1 || 1 || |- | [[Naudotojas:Marija-Vilma|Marija-Vilma]] || 0 || 1 || 1 || |- |Iš viso || 647 || 93 || 740 || |- |} * [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 10:28, 2 sausio 2024 (EET) <noinclude>[[Kategorija:Savaitės iniciatyvų dalyviai|2023]]</noinclude> f9wp1wbv0ad93ropomt784nwh8gmxg2 0 633621 7957682 7269685 2026-11-04T23:25:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957682 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Trustfall | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Pink]] | Viršelis = Pink – Trustfall (Official Album Cover).png | Išleistas = [[2023]] m. [[vasario 17]] d. | Įrašytas = [[2019]]–[[2022]] m. | Žanras = [[Dance-pop]] | Trukmė = 43:37 | Leidėjas = [[RCA Records|RCA]] | Prodiuseris = Fred Again, David Hodges, Max Martin, Johnny McDaid, Shellback | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|4|5}} [https://www.allmusic.com/album/trustfall-mw0003870965] * [[The Daily Telegraph]] {{Rating|2.5|5}} [https://www.telegraph.co.uk/music/what-to-listen-to/best-albums-week-caroline-polachek-pink-skrillex-inhaler/] * [[The Guardian]] {{Rating|3|5}} [https://www.theguardian.com/music/2023/feb/19/pink-trustfall-review-playful-business-as-usual] * [[The Independent]] {{Rating|3|5}} [https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/music/reviews/pink-review-trustfall-tracklist-max-martin-b2283645.html] * [[The Times]] {{Rating|4|5}} [https://www.thetimes.co.uk/article/pink-trustfall-review-straightforward-unpretentious-charm-k3psw5b7j] | Ankstesnis albumas = „[[Hurts 2B Human]]“<br /> <small>(2019)</small> | Šis albumas = '''„Trustfall“'''<br /> <small>(2023)</small> | Kitas albumas = }} '''Trustfall''' – devintasis [[JAV|amerikiečių]] atlikėjos [[Pink]] studijinis albumas, išleistas [[2023]] m. [[vasario 17]] d. Albumas susilaukė daugiausia teigiamų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web |title=''Trustfall'' by P!nk |url=https://www.metacritic.com/music/trustfall/p!nk |website=Metacritic |access-date=2023-02-22 |location=United States |language=en}}</ref> ir buvo komerciškai sėkmingas visame pasaulyje. Per pirmąją pardavimų savaitę JAV parduota virš 74 tūkstančių kopijų ir albumas debiutavo antrojoje „[[Billboard 200]]“ reitingo vietoje, tapdamas pirmuoju atlikėjos albumu nuo 2008 m. išleisto „Funhouse“, nepasiekusio reitingo viršūnės. [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] albumas pasiekė pirmąją reitingo vietą, tapdamas ketivrtuoju atlikėjos darbu, pasiekusiu reitingo viršūnę šioje šalyje.<ref>{{Cite web |last=Smith |first=Carl |date=2023-02-24 |title=Pink celebrates fourth Number 1 album with TRUSTFALL |url=https://www.officialcharts.com/chart-news/pink-celebrates-fourth-number-1-album-with-trustfall__38601/ |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20230225004350/https://www.officialcharts.com/chart-news/pink-celebrates-fourth-number-1-album-with-trustfall__38601/ |archive-date=2023-02-24 |access-date=2023-02-25 |website=Official Charts Company |language=en}}</ref> [[Lietuva|Lietuvoje]] „Trustfall“ užkopė į 43–ąją reitingo vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s8/|title=2023 8-os savaitės klausomiausi (Top 100)|publisher=AGATA|language=lt|date=2023-02-24|access-date=2023-02-24|archive-date=2023-02-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20230224081707/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s8/|url-status=dead}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | extra_column = Prodiusavo | writing_credits = yes | title1 = When I Get There | writer1 = {{hlist|Amy Wadge|David Hodges}} | extra1 = Hodges | length1 = 3:20 | title2 = Trustfall | writer2 = {{hlist|[[Pink|Alecia Moore]]|Johnny McDaid|Fred Gibson}} | extra2 = {{hlist|McDaid|Fred|Graham Archer}} | length2 = 3:57 | title3 = Turbulence | writer3 = {{hlist|Matthew Koma|Madison Love}} | extra3 = Koma | length3 = 3:26 | title4 = Long Way to Go | note4 = kartu su „[[The Lumineers]]“ | writer4 = {{hlist|Moore|Jeremiah Fraites|Jesse Shatkin|John Stephen Sudduth|Maureen „Mozella“ McDonald|Wesley Schultz}} | extra4 = {{hlist|Moore|Fraites|Shatkin|Schultz|Simon Gooding|David Baron}} | length4 = 3:09 | title5 = Kids in Love | note5 = kartu su „First Aid Kit“ | writer5 = {{hlist|Ludvig Söderberg|Jakob Jerlström|Klara Söderberg}} | extra5 = A Strut | length5 = 2:47 | title6 = Never Gonna Not Dance Again | writer6 = {{hlist|Moore|Max Martin|Shellback}} | extra6 = {{hlist|Martin|Shellback}} | length6 = 3:44 | title7 = Runaway | writer7 = {{hlist|Edvard Erfjord|Clementine Douglas}} | extra7 = Greg Kurstin | length7 = 2:42 | title8 = Last Call | writer8 = {{hlist|Moore|Billy Mann|Pete Wallace}} | extra8 = {{hlist|Mann|Wallace}} | length8 = 4:03 | title9 = Hate Me | writer9 = {{hlist|Moore|Kurstin}} | extra9 = Kurstin | length9 = 3:20 | title10 = Lost Cause | writer10 = {{hlist|Wrabel|Sam de Jong|Sam Romans}} | extra10 = {{hlist|Pink|de Jong}} | length10 = 3:38 | title11 = Feel Something | writer11 = {{hlist|Teddy Geiger|Ian Franzino|Jason Evigan|Nate Mercereau}} | extra11 = {{hlist|Geiger|Evigan|Mercereau|Afterhrs}} | length11 = 3:04 | title12 = Our Song | writer12 = {{hlist|Shatkin|Jessica Karpov|McDonald}} | extra12 = {{hlist|Shatkin|Harloe}} | length12 = 2:54 | title13 = Just Say I'm Sorry | note13 = kartu su [[Chris Stapleton]] | writer13 = {{hlist|Moore|Chris Stapleton}} | extra13 = Kurstin | length13 = 3:33 | total_length = 43:37 }} {{Track listing | headline = Papildoma daina [[Japonija|japoniškame]] leidime | title14 = Never Gonna Not Dance Again | note14 = Sam Feldt remix | length14 = 2:47 | total_length = 46:24 }} == Kūrybinė grupė == '''Muzikantai''' {{div col}} * [[Pink]] – vokalas (visos dainos), pritariamasis vokalas (1, 2, 5, 8) * David Hodges – pritariamasis vokalas, gitara, pianinas, elektroninės muzikos programavimas (1) * Fred – pritariamasis vokalas, bosinė gitara, būgnai, gitara, klavišiniai, elektroninės muzikos programavimas (2) * Johnny McDaid – pritariamasis vokalas (2) * Byron Isaacs – pritariamasis vokalas, bosinė gitara (4) * James Felice – pritariamasis vokalas (4) * David Baron – bosinė gitara (4) * Jeremiah Fraites – būgnai, elektrinė gitara, perkusija, pianinas, sintezatorius (4) * Wesley Schultz – vokalas (4) * A Strut – pritariamasis vokalas, būgnai, elektroninės muzikos programavimas (5) * Elvira Anderfjärd – pritariamasis vokalas (5) * Klara Söderberg – pritariamasis vokalas, gitara (5) * Johanna Söderberg – pritariamasis vokalas (5) * Fat Max Gsus – bosinė gitara (5) * Max Martin – pritariamasis vokalas, klavišiniai, elektroninės muzikos programavimas (6) * Shellback – pritariamasis vokalas, bosinė gitara, būgnai, gitara, klavišiniai, perkusija, elektroninės muzikos programavimas (6) * Wojtek Goral – saksofonas (6) * Tomas Jonsson – saksofonas (6) * David Bukovinszky – violončelė (6) * Helena Stjernstrom – pučiamieji instrumentai (6) * Mattias Bylund – orkestras, sintezatorius (6) * Magnus Sjölander – perkusija (6) * Noos Johansson – trombonas (6) * Janne Bjerger – trimitas (6) * Magnus Johansson – trimitas (6) * Mattias Johansson – violin (6) * Doris Sandberg – vokalas (6) * Jameson Moon Hart – vokalas (6) * Willow Sage Hart – vokalas (6) * Laura Mace – pritariamasis vokalas (7) * Maize Jane Olinger – pritariamasis vokalas (7) * Greg Kurstin – bosinė gitara, būgnai, elektrinė gitara, klavišiniai, perkusija, sintezatorius (7, 9) * Billy Mann – akustinė gitara, aranžuotė, pritariamasis vokalas, bosinė gitara, elektroninės muzikos programavimas (8) * Pete Wallace – aranžuotė, elektroninės muzikos programavimas (8) * Aaron Sterling – būgnai (8) * Justin Derrico – elektrinė gitara, mandolina (8); gitara (13) * Stephen Wrabel – pritariamasis vokalas, pianinas (10) * Sam de Jong – elektroninės muzikos programavimas, styginiai instrumentai (10) * Jason Evigan – pritariamasis vokalas, gitara (11) * Nate Mercereau – gitara (11) * Jessica Karpov – pianinas (12) * John Ormond – bosinė gitara (13) * [[Chris Stapleton]] – elektrinė gitara, vokalas (13) {{div col end}} '''Techninis personalas''' {{div col}} * Randy Merrill – garso dizainas (1, 3–5, 7–13) * Dave Kutch – garso dizainas (2, 6) * Mark „Spike“ Stent – garso suvedimas (1, 3, 8–10, 12, 13) * Serban Ghenea – garso suvedimas (2, 4–7, 11) * David Hodges – garso inžinerija (1) * Bryce Bordone – garso inžinerija (2, 4–7, 11) * Fred – garso inžinerija (2) * Graham Archer – garso inžinerija (2) * Johnny McDaid – garso inžinerija (2) * David Baron – garso inžinerija (4) * Lasse Mårtén – garso inžinerija (6) * Sam Holland – garso inžinerija (6) * Mattias Byland – garso inžinerija (6) * Greg Kurstin – garso inžinerija (7, 9, 13) * Julian Burg – garso inžinerija (7, 9, 13) * Matt Tuggle – garso inžinerija (7, 9, 13) * Aaron Sterling – garso inžinerija (8) * Billy Mann – garso inžinerija (8) * Justin Derrico – garso inžinerija (8) * Pete Wallace – garso inžinerija (8) * Jesse Shatkin – garso inžinerija (12) * Vance Powell – garso inžinerija (13) * Matt Wolach – papildoma garso inžinerija (1, 3, 8–10, 12, 13) * Will Reynolds – papildoma garso inžinerija (2) * Renée Hikari – papildoma garso inžinerija (3) {{div col end}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= „[[Paramore]]“ – „[[This Is Why]]“|years=[[2023]] m. [[vasario 24]] d. – [[kovo 2]] d.|after= „[[Gorillaz]]“ – „[[Cracker Island]]“}} {{end box}} [[Kategorija:2023 albumai]] [[Kategorija:Pink albumai]] cdn9whbjosxsoobs8lhgptm7bos8do7 0 634539 7957612 7269773 2026-11-04T19:35:43Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957612 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The End, So Far | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Slipknot]] | Viršelis = Slipknottheend.jpg | Išleistas = [[2022]] m. [[rugsėjo 30]] d. | Įrašytas = [[2021]] m. | Žanras = [[Nu metal]], [[heavy metal|sunkusis metalas]], [[alternatyvusis metalas]], [[groove metal]] | Trukmė = 57:31 | Leidėjas = Roadrunner | Prodiuseris = Slipknot, Joe Barresi | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|3.5|5}} [https://www.allmusic.com/album/the-end-so-far-mw0003761274] * [[The Daily Telegraph]] {{Rating|4|5}} [https://www.telegraph.co.uk/music/what-to-listen-to/best-albums-week-keith-jarrett-bjork-slipknot-gabriels/] * [[NME]] {{Rating|4|5}} [https://www.nme.com/reviews/album/slipknot-the-end-so-far-review-3317936] | Ankstesnis albumas = „[[We Are Not Your Kind]]“<br /> <small>(2019)</small> | Šis albumas = '''„The End, So Far“'''<br /> <small>(2022)</small> | Kitas albumas = }} '''The End, So Far''' – septintasis [[JAV|amerikiečių]] [[heavy metal|sunkiojo metalo]] grupės „[[Slipknot]]“ studijinis albumas, išleistas [[2022]] m. [[rugsėjo 30]] d. Tai – paskutinis grupės įrašas, išleistas „Roadrunner Records“ įrašų leidyklos, su kuria grupė buvo nuo 1998 m.<ref>{{Cite web |date=2021-08-10 |title=Slipknot's Clown Confirms The Band is Leaving Roadrunner Records |url=https://www.metalsucks.net/2021/08/10/slipknots-clown-confirms-the-band-is-leaving-roadrunner-records/ |access-date=2022-08-23 |website=MetalSucks |language=en}}</ref> Taip pat, išleidimo metu, buvo trumpiausias grupės darbas. Albumas susilaukė teigiamų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web|url=https://www.metacritic.com/music/the-end-so-far/slipknot|title=The End, So Far by Slipknot Reviews and Tracks|publisher=Metacritic|access-date=2022-09-30}}</ref> ir buvo komerciškai sėkmingas visame pasaulyje. [[JAV]] „The End, So Far“ debiutavo antrojoje „[[Billboard 200]]“ reitingo vietoje, tapdamas pirmuoju grupės įrašu, nepasiekusiu reitingo viršūnės nuo 2004 m. išleisto albumo „Vol. 3: (The Subliminal Verses)“.<ref>{{Cite magazine|url=https://www.billboard.com/music/chart-beat/bad-bunny-billboard-200-chart-number-one-thirteen-weeks-un-verano-sin-ti-1235153095/|title=Bad Bunny's 'Un Verano Sin Ti' Ties for Most Weeks at No. 1 in Last 10 Years on Billboard 200|magazine=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]|last=Caulfield|first=Keith|date=2022-10-09|access-date=2022-10-13}}</ref> [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] albumas debiutavo pirmojoje [[UK Albums Chart|reitingo]] vietoje, tapdamas trečiuoju grupės įrašu, pasiekusiu šio reitingo viršūnę.<ref>{{Cite web|url=https://www.officialcharts.com/chart-news/slipknot-claim-third-uk-number-1-album-with-the-end-so-far-following-close-battle-with-george-michael-and-the-snuts__37536/|title=Slipknot claim third UK Number 1 album with The End So Far following close battle with George Michael and The Snuts|publisher=Official Charts Company|last=Smith|first=Carl|date=2022-10-07|access-date=2022-10-08}}</ref> [[Lietuva|Lietuvoje]] įrašas užkopė į 79–ąją reitingo vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s40/|title=2022 40-os savaitės klausomiausi (Top 100)|publisher=AGATA|language=lt|date=2022-10-07|access-date=2022-10-07|archive-date=2022-10-07|archive-url=https://web.archive.org/web/20221007072923/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s40/|url-status=dead}}</ref> 2024 m. vykusiuose „[[Grammy]]“ apdovanojimuose daina „Hive Mind“ nominuota geriausio metalo atlikimo kategorijoje.<ref>{{Cite web |date=2023-11-10 |title=Grammy Nominations 2024: See the Full List Here |url=https://pitchfork.com/news/grammy-nominations-2024-see-the-full-list-here/ |access-date=2023-11-10 |website=Pitchfork |language=en-US}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | all_writing = „Slipknot“ | title1 = Adderall | length1 = 5:40 | title2 = The Dying Song (Time to Sing) | length2 = 3:23 | title3 = The Chapeltown Rag | length3 = 4:49 | title4 = Yen | length4 = 4:43 | title5 = Hive Mind | length5 = 5:15 | title6 = Warranty | length6 = 3:51 | title7 = Medicine for the Dead | length7 = 6:16 | title8 = Acidic | length8 = 4:50 | title9 = Heirloom | length9 = 3:31 | title10 = H377 | length10 = 4:23 | title11 = De Sade | length11 = 5:39 | title12 = Finale | length12 = 5:07 | total_length = 57:31 }} == Kūrybinė grupė == {{Div col}} '''Slipknot''' * (#8) [[Corey Taylor]] – vokalas * (#7) Mick Thomson – gitara * (#0) Sid Wilson – elektronika, klavišiniai * (#4) James Root – gitara * (#5) Craig „133“ Jones – elektronika, klavišiniai * (#6) Shawn „Clown“ Crahan – perkusija, pritariamasis vokalas, meninė kryptis, fotografijos * Alessandro Venturella – bosinė gitara, pianinas * Jay Weinberg – būgnai, perkusija * Michael Pfaff – perkusija, pritariamasis vokalas '''Papildomi muzikantai''' * Jennifer Prim – choras (1, 6, 12) * Jahna Perricone – choras (1, 6, 12) * Andrew Koch – choras (1, 6, 12) * Carmen Sicherman – choras (1, 6, 12) * Brian Wold – choras (1, 6, 12) * Kat Green – choras (1, 6, 12) * Gordon Glor – choras (1, 6, 12) * Stacy Young – choras (1, 6, 12) * John DeMartini – choras (1, 6, 12) * Grainne Ward – choras (1, 6, 12) * Lon Fiala – choras (1, 6, 12) * Nicole Scates – choras (1, 6, 12) * Carmel Simmons – choras (1, 6, 12) '''Techninis personalas''' * Slipknot – prodiusavimas * Joe Barresi – prodiusavimas, garso suvedimas, garso inžinerija * Bob Ludwig – garso dizainas * Alex Linares – papildomas įrašymas (10) * Tristan Hardin – papildomas įrašymas (10) * Greg Gordon – papildomas įrašymas (10) * Matt Tuggle – papildoma garso inžinerija * Kelsey Porter – papildoma garso inžinerija * Brian Rajaratnam – papildoma garso inžinerija * Jun Murakawa – papildoma garso inžinerija * Jerry Johnson – būgnų technikas * Billy Bowers – būgnų redagavimas * Virgilio Tzaj – papildomos fotografijos {{Div col end}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= „[[5 Seconds of Summer]]“ – „[[5SOS5]]“|years=[[2022]] m. [[spalio 7]] d. – [[spalio 13]] d.|after= [[Paul Heaton]] ir [[Jacqui Abbott]] – „[[N.K-Pop]]“}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:End, So Far, The}} [[Kategorija:2022 albumai]] [[Kategorija:Slipknot albumai]] owkhp2epc1mbrtd2ezqhwvq9ccxyj91 0 635260 7957636 7825707 2026-11-04T21:59:52Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957636 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | vardas = {{PAGENAME}} | fonas = culture | paveikslėlis = Tony Curtis 1958.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = T. Kertisas 1958 m. | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1925|06|03}} | gimimo vieta = [[Niujorkas]], {{flagcountry|USA}} | mirties data = {{Mirė|2010|09|29|1925|06|03}} | mirties vieta = [[Hendersonas]], {{flagcountry|USA}} | tėvai = | sutuoktinis = 6 | vaikai = 6 | veikla = aktorius | partija = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = | apdovanojimai = | parašas = | vikiteka = }} '''Tonis Kertisas''' ({{en|Tony Curtis}}, tikrasis vardas ''Bernard Schwartz'', [[1925]] m. [[birželio 3]] d. [[Niujorkas]], [[JAV]] – [[2010]] m. [[rugsėjo 29]] d. [[Hendersonas]], JAV) – [[XX amžius#Dešimtmečiai ir metai|XX a. 6-ajame]] ir 7-ajame dešimtmečiuose populiarus [[Amerikiečiai|amerikiečių]] aktorius, kaip geriausias vyriško vaidmens atlikėjas filme „Sukaustyti viena grandine“ („The Defiant Ones“, 1958) nominuotas „[[Oskaras|Oskarui]]“, „[[Auksinis gaublys|Auksiniam gaubliui]]“ ir [[BAFTA]] apdovanojimui.<ref>{{cite web|url=https://www.imdb.com/name/nm0000348/awards/|title=Tony Curtis. Awards|website=[[IMDb]]|accessdate=2023-06-01}}</ref> Atliko labai įvairius vaidmenis, iš viso vaidino daugiau kaip 100-e filmų, karjeros pabaigoje daug dėmesio skyrė [[televizija]]i.<ref>{{cite web|url=https://m.imdb.com/name/nm0000348/fullcredits|title=Tony Curtis. Credits (text only)|website=[[IMDb]]|accessdate=2023-06-01}}</ref> == Biografija == Tonis Kertisas gimė kaip Bernardas Švarcas (''Bernard Schwartz''), jis buvo vyriausias iš trijų vaikų Helenos (''Helen'', mergautinė pav. ''Klein)'' ir Emanuelio Švarco (''Emanuel Schwartz'') šeimoje. Jo tėvai buvo [[žydai]] imigrantai iš [[Matesalka|Matesalkos]] miesto [[Vengrija|Vengrijoje]]. Šeima labai skurdo, nes darbą turėjo tik tėvas, jis buvo siuvėjas. Tėvai dėl pinigų stygiaus dažnai pykdavosi, ir vengdamas šeimos nesutarimų T. Kertisas ėmė lankytis [[Kino teatras|kine]]. 1935 m. Švarcų finansinė padėtis pasidarė tokia sunki, kad, negalėdami išlaikyti vaikų, tėvai juos trumpam atidavė į [[Vaikų namai|našlaičių namus]]. Nuo mažens įpratęs rūpintis jaunesniuoju broliuku Julijumi (''Julius'') našlaičių namuose T. Kertisas su juo tapo dar artimesnis.<ref name="biography">{{cite web|title=Tony Curtis. Biography|url=https://www.imdb.com/name/nm0000348/bio/?ref_=nm_ov_bio_sm|website=[[IMDb]]|accessdate=2023-06-01}}</ref> 1938 m., prieš pat T. Kertiso [[Bar micva|bar micvą]], jo brolis Julijus pateko po sunkvežimiu ir žuvo. T. Kertiso tėvai nusprendė, kad geriausias būdas jam ateityje nepatirti skurdo – įgyti [[Švietimas|formalųjį išsilavinimą]], tačiau T. Kertisas tokio kelio atsisakė.<ref name="biography"/> Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]], po [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro užpuolimo]], T. Kertisas buvo pašauktas į kariuomenę ir ligi karo pabaigos (1945 m.) tarnavo [[Povandeninis laivas|povandeniniame laive]] „USS Proteus“, buvo mūšių su [[Japonija]] liudininkas.<ref name="tcmcurtis">''Private Screenings: Tony Curtis'' Turner Classic Movies, 1999-01-19.</ref><ref>{{cite web |url=http://tendertale.com/ttiii/ttiii1.html |title=World War Two - and a young man serves his country |website=TenderTale |access-date=2023-06-01}}</ref> Grįžęs iš kariuomenės T. Kertisas sužinojo, jog įstatymas dėl kariškių jam leis nemokamai studijuoti aktorystę, apie kurią jis svajojo. Dalyvavo Niujorko dramos dirbtuvių peržiūrose ir 1947 m. pradžioje įstojo mokytis. Vaidino ne vienoje [[pjesė]]je, tarp jų „Dvyliktoji naktis“ („Twelfth Night“) ir „Auksinis berniukas“ („Golden Boy“). Susipažino su neįžymia teatro agente Džoise Selznik (''Joyce Selznick''), kino prodiuserio [[David O. Selznick|Deivido O. Selzniko]] dukterėčia. Dž. Selznik T. Kertisą supažindino su dėde ir T. Kertisas su kino kompanija „[[Universal Pictures|Universal Pictures]]“ pasirašė 7-erių metų sutartį.<ref name="biography"/> Savo vardą iš Bernardo Švarco pakeitė į aktoriui tinkamesnį Entonį Kertisą, sudarytą iš jo mėgstamiausio romano „Anthony Adverse“ (1933) veikėjo vardo ir mylimo dėdės Janušo Kertizo (''Janush Kertiz'') suanglintos pavardės. Po 8-ojo filmo aktorius tapo Toniu Kertisu – ''Tony Curtis'' (''Tony'' – ''Anthony'' trumpinys).<ref>{{cite web|title=Tony Curtis, Iconic Movie and Television Star, Dies|url=https://www.emmys.com/news/news/tony-curtis-iconic-movie-and-television-star-dies-0|website=emmys.com|accessdate=2023-06-01}}</ref> T. Kertisas pradžioje mažo biudžeto filmuose atlikdavo nedidelius, bet neįprastus vaidmenis ir kūrė savo, kaip aktoriaus, reputaciją. Pirmąjį kartą į jį buvo atkreiptas didesnis dėmesys, kai jis dvi minutes vaidino filme „Susikryžiavimas“ („Criss Cross“, 1949), kur šokdamas su moterimi sukelia kito vyro pavydą. Dėl šio vaidmens keletą ateinančių metų jam buvo skiriami tipiški „sunkiasvoriai“ personažai, pavyzdžiui, filme „Miestas anapus upės“ („City Across the River“, 1949) jis vaidino gaujos narį.<ref name="biography"/> T. Kertisas toliau atlikdavo bet kokius jam siūlomus vaidmenis, kol 1949 m. pabaigoje jam pasitaikė proga atsiskleisti koviniame [[Vesternas|vesterne]] „Kalnagūbris“ („Sierra“, 1950). Dėl vaidmens šiame filme T. Kertisui pavyko gauti vaidmenį didelio biudžeto filme „Vinčesteris '73“ („Winchester '73“, 1950). Jame T. Kertisas vaidino labai trumpai, tačiau turėjo galimybę pasirodyti drauge su [[Holivudas|Holivudo]] legenda [[James Stewart|Džeimsu Stiuartu]].<ref name="biography"/> [[Vaizdas:Monroe and Curtis in Some Like it Hot.JPG|200px|thumb|left|T. Kertisas ir [[Marilyn Monroe|Merlina Monro]] filme „[[Džiaze tik merginos]]“ (1959)]] Karjerai kylant, aktorius norėjo vaidinti visuomeniškai reikšminguose, žiūrovams metančiuose iššūkį filmuose, todėl vaidino, pavyzdžiui, filmuose „Sukaustyti viena grandine“ (1958) ir „[[Spartakas (filmas)|Spartakas]]“ („Spartacus“, 1960). Jam buvo patarę „Spartake“ neatlikti antraeilio pagalbininko vaidmens, nustelbtam įžymiojo [[Kirk Douglas|Kerko Daglaso]], bet jam tai nerūpėjo, nes juodu abu neseniai buvo atlikę pagrindinius vaidmenis filme „Vikingai“ („The Vikings“, 1958).<ref name="biography"/> Vienas ryškiausių T. Kertiso vaidmenų – komedijoje „[[Džiaze tik merginos]]“.<ref name="biography"/> [[XX amžius#Dešimtmečiai ir metai|7-ajame]] dešimtmetyje tęsęs kino aktoriaus karjerą, 8-ajame liovėsi dalyvavęs didžiuosiuose Holivudo projektuose ir perėjo į televiziją. T. Kertisas buvo vedęs šešis kartus:<ref name=portrait>{{cite news| newspaper=The Australian| date=2010-10-01| title=A Bronx boy who mastered his art| url=http://www.theaustralian.com.au/news/world/a-bronx-boy-who-mastered-his-art/story-e6frg6so-1225932601316| access-date=2023-06-01| archive-date=2013-06-21| archive-url=https://web.archive.org/web/20130621093244/http://www.theaustralian.com.au/news/world/a-bronx-boy-who-mastered-his-art/story-e6frg6so-1225932601316| url-status=dead}}</ref> 1951–1962 m. aktorę Džanetą Ly (''Janet Leigh''), 1963–1968 m. [[Vokiečiai|vokiečių]] aktorę Kristinę Kaufman (''Christine Kaufmann''), ​1968–1982 m. Leslę Alen (''Leslie Allen''), 1984–1992 m. Andrėją Savio (''Andrea Savio''), ​1993–1994 m. Lizą Doič (''Lisa Deutsch'') ir nuo 1998 m. iki mirties Džilę Vandenberg (''Jill Vandenberg'').<ref>{{cite web|title=Actor Tony Curtis Searched for Love During His Hollywood Career: Get to Know His 6 Ex-Wives|url=https://www.closerweekly.com/posts/tony-curtis-ex-wives-inside-his-marriage-history/|website=closerweekly.com|accessdate=2023-06-01}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Iš viso jis susilaukė šešių vaikų, tarp jų dukterų aktorių [[Kelly Curtis|Kelės Kertis]], [[Jamie Lee Curtis|Džeimės Ly Kertis]] ir [[Allegra Curtis|Alegros Kertis]].<ref>{{cite web|title=Tony Curtis Became a Father of 6 During His Career: Meet His Kids Including Daughter Jamie Lee Curtis|url=https://www.closerweekly.com/posts/tony-curtis-kids-meet-his-6-children-and-blended-family/|website=closerweekly.com|accessdate=2023-06-01}}{{Neveikianti nuoroda|date=gegužės 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> T. Kertisas sirgo [[lėtinė obstrukcinė plaučių liga|lėtine obstrukcine plaučių liga]] ir 2010 m. liepos 8 d. buvo paguldytas į [[Las Vegasas|Las Vegaso]] ligoninę po to, kai pasirašinėdamas knygas [[Hendersonas|Hendersone]], [[Nevada|Nevados valstijoje]], kur jis gyveno, patyrė [[Astma|astmos]] priepuolį.<ref>{{cite news |title=Tony Curtis 'stable' after asthma attack |date=2010-07-16 |url=http://www.azcentral.com/ent/celeb/articles/2010/07/16/20100716tony-curtis-stable-after-asthma-attack.html |newspaper=The Arizona Republic |access-date=2023-06-01}}</ref> Sustojus širdžiai, 2010 m. rugsėjo 29 d. jis mirė Hendersone savo namuose. Jam buvo 85-eri.<ref> {{cite news |url=https://www.nytimes.com/2010/10/01/movies/01curtis.html?partner=rss&emc=rss |title=Tony Curtis, Hollywood Leading Man, Dies at 85 |last=Kehr |first=Dave |newspaper=[[The New York Times]] |date=2010-09-30|access-date=2023-06-01}}</ref> <ref>{{cite news |url=https://www.bbc.co.uk/news/entertainment-arts-11443271 |title=Film star Tony Curtis dies at 85 |work=BBC News |date=2010-09-30|access-date=2023-06-01}}</ref> <ref>{{cite news| url=https://www.sandiegouniontribune.com/sdut-coroner-actor-tony-curtis-dies-at-las-vegas-home-2010sep30-story.html| title=Coroner:Actor Tony Curtis Dies At Las Vegas Home| agency=Associated Press| date=2010-09-30| newspaper=San Diego Union-Tribune| access-date=2023-06-01}}</ref> 2010 m. spalio 4 d. palaidotas Palmių memorialinio parko kapinėse Hendersone. Be kitų, jo laidotuvėse dalyvavo aktorius [[Arnold Schwarzenegger|Arnoldas Švarcenegeris]].<ref>{{cite news| url=http://news.blogs.cnn.com/2010/10/01/memorial-service-for-actor-tony-curtis-set-for-monday/?hpt=T2| title=Memorial Service for actor Tony Curtis Set For Monday| work=CNN| date=2010-10-01| access-date=2023-06-01| archive-date=2022-12-03| archive-url=https://web.archive.org/web/20221203090954/https://news.blogs.cnn.com/2010/10/01/memorial-service-for-actor-tony-curtis-set-for-monday/?hpt=T2| url-status=dead}}</ref><ref name=yahoo>{{cite news |last=Garcia |first=Oskar |date=2010-10-04|title=Actor Tony Curtis buried after Vegas funeral |work=Yahoo! News |url=https://news.yahoo.com/s/ap/20101004/ap_en_ot/us_tony_curtis_funeral |archive-url=https://web.archive.org/web/20101013061828/http://news.yahoo.com/s/ap/20101004/ap_en_ot/us_tony_curtis_funeral |archive-date=2010-10-13}}</ref> Likus penkiems mėnesiams iki mirties jis perrašė [[Testamentas|testamentą]], jame išvardydamas visus savo vaikus ir be jokio paaiškinimo jiems neskirdamas [[Palikimas|palikimo]], bet visą turtą užrašydamas žmonai.<ref>{{cite journal |url=https://www.forbes.com/sites/trialandheirs/2011/09/19/tony-curtis-kids-say-he-was-the-victim-of-undue-influence/#1fa91565444f |title=Tony Curtis' Kids Say He Was the Victim of Undue Influence |first=Danielle and Andy |last=Mayoras |journal=[[Forbes]] |date=2011-09-19 |access-date=2023-06-01}}</ref><ref>{{cite web| title=The Curious Case of Tony Curtis| url=https://www.hackardlaw.com/blog/2014/12/tony-curtis-estate-dispute.shtml| date=2014-12-17| website=Hackard Law| access-date=2023-06-01| archive-date=2018-10-26| archive-url=https://web.archive.org/web/20181026143155/https://www.hackardlaw.com/blog/2014/12/tony-curtis-estate-dispute.shtml| url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web| url=http://thelegacylawyer.com/2011/03/08/the-real-story-of-tony-curtis-last-will-and-testament/ |title=The Real Story of Tony Curtis' Last Will and Testament |website=Thelegacylawyer.com |date=2011-03-08|access-date=2023-06-01}}</ref> == Nuorodos == * [https://m.imdb.com/name/nm0000348/fullcredits T. Kertiso filmografija] * [https://www.imdb.com/name/nm0000348/awards/ T. Kertiso nominacijos ir apdovanojimai] == Išnašos == {{išn|2}} {{DEFAULTSORT:Curtis, Tony}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] [[Kategorija:JAV aktyvistai]] en2ut8qx8u1nxg2yzv7s8fqtxz0vx6g 0 635582 7957689 7956068 2026-11-05T00:28:22Z ~2026-58905-85 227507 /* Diskografija */ Nėra naujausių jos albumų, taip pat nėra ir senesnių mixtape albumų ir EPs 7957689 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Charli XCX | pav = Charli xcx at Berlinale 2026-1.jpg | antraštė = Charli XCX 2026 m. | fonas = solo_dainininkas | pilnas_vardas = Charlotte Emma Aitchison | gimimo_data = {{Gimimo data|1992|08|02}} | gimimo_vieta = [[Kembridžas]], [[Kembridžšyras]], [[Anglija]], [[Jungtinė Karalystė]] | žanras = {{hlist|[[Electropop]]|[[dance-pop]]|[[eksperimentinė popmuzika]]|[[hyperpop]]}} | užsiėmimas = {{hlist|Dainininkė|dainų autorė}} | aktyvumo_metai = [[2008]]–dabar | įrašų_kompanija = {{hlist|Vroom Vroom|[[Warner Records|Warner]]|Asylum|[[Atlantic Records|Atlantic]]|Iamsound}} | URL = {{URL|charlixcx.com}} }} '''Šarlotė Ema Aičison''' (''Charlotte Emma Aitchison'', g. [[1992]] m. [[rugpjūčio 2]] d.), geriau žinoma savo sceniniu slapyvardžiu '''''Charli XCX''''' – [[Anglija|anglų]] dainininkė ir dainų autorė. Savo karjerą pradėjo 2008 m., keliant savo įrašytas dainas į socialinį tinklą „[[Myspace]]“, kur ji ir buvo pastebėta.<ref>{{cite web |first=Ash |last=Kissane |url=http://www.moustachemagazine.com/2012/10/interview-with-charli-xcx/|title=Interview with Charli XCX|date=2012-10-02|access-date=2014-10-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20160325232819/http://www.moustachemagazine.com/2012/10/interview-with-charli-xcx/|archive-date=2016-03-25|url-status=dead}}</ref> 2010 m. pasirašė kontraktą su „Asylum Records“ įrašų kompanija ir per sekančius porą metų išleido keletą singlų ir dainų rinkinių.<ref>{{cite news|first=Kate|last=Hutchinson|url=https://www.theguardian.com/music/2013/nov/30/charli-xcx-true-romance |title=How Charli XCX grafted her way to the cusp of pop stardom|newspaper=[[The Guardian]]|location=London|date=2013-11-30|access-date=2014-10-12|archive-date=2014-10-06|archive-url=https://web.archive.org/web/20141006232723/http://www.theguardian.com/music/2013/nov/30/charli-xcx-true-romance}}</ref> Didžiulio populiarumo susilaukė 2012 m. gegužę išleidus singlą „I Love It“, įrašytą kartu su grupe „Icona Pop“. Debiutinis atlikėjos albumas „True Romance“ išleistas 2013 m. balandį.<ref>{{cite web |last=Snapes |first=Laura |url=https://pitchfork.com/news/49703-charli-xcx-announces-debut-album-true-romance/ |title=Charli XCX Announces Debut Album, ''True Romance'' |work=[[Pitchfork]] |date=2013-02-26 |accessdate=2013-03-02}}</ref> 2014 m. kartu su atlikėja Iggy Azalea išleido singlą „Fancy“, tapusį vienu geriausiai parduodamu metų singlų visame pasaulyje<ref>{{cite web|title=IFPI Digital Music Report 2015 - Global top 10 digital singles 2014|url=http://www.ifpi.org/downloads/Digital-Music-Report-2015.pdf|publisher=IFPI|access-date=2015-04-15|archive-date=2016-03-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20160310162132/http://www.ifpi.org/downloads/Digital-Music-Report-2015.pdf|url-status=dead}}</ref>, taip pat už tai buvo nominuota dviems „[[Grammy]]“ apdovanojimams.<ref>{{cite web|url=https://www.billboard.com/articles/6363565/grammys-2015-nominations-57th-annual|title=Grammys 2015: And the Nominees Are…|publisher=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]|first=Joe|last=Lynch|date=2014-05-12}}</ref> Tais pačiais metais išleistas singlas „Boom Clap“, tapęs pirmuoju atlikėjos soliniu singlu, pasiekusiu „[[Billboard Hot 100]]“ reitingo dešimtuką.<ref>{{cite web|url=http://headlineplanet.com/home/2014/09/24/hot-100-jeremih-goes-top-10-charli-xcx-hits-new-peak/|title=Hot 100: Jeremih Goes Top 10, Charli XCX Hits New Peak|work=Headline Planet|date=2014-09-24}}</ref> Antrasis atlikėjos albumas „Sucker“ išleistas 2014 m. gruodį.<ref>{{cite web|url=https://pitchfork.com/news/56362-charli-xcx-announces-new-album-sucker-shares-break-the-rules/|title=Charli XCX Announces New Album Sucker, Shares "Break the Rules"|website=Pitchfork|date=2014-09-18|access-date=2018-11-12|archive-date=2018-11-12|archive-url=https://web.archive.org/web/20181112141527/https://pitchfork.com/news/56362-charli-xcx-announces-new-album-sucker-shares-break-the-rules/}}</ref> 2015 m. Charli XCX žengė į labiau eksperimentinės kūrybos pusę, pradėdama dirbti su kolektyvu „PC Music“ ir sekančiais metais išleido [[extended play|EP]] „Vroom Vroom“<ref>{{cite web|url=https://www.nme.com/news/charli-xcx/91765|title=Charli XCX unveils 'Vroom Vroom' EP and announces new record label|publisher=NME}}</ref>, o 2017 m. – du dainų rinkinius „Number 1 Angel“ ir „Pop 2“.<ref>{{cite web|title=Charli XCX unveils Number 1 Angel mixtape and new North American tour dates|url=https://vaunter.co/music/pop/charli-xcx-number-1-angel-mixtape/0150110|publisher=Vaunter|access-date=2017-03-08|archive-url=https://web.archive.org/web/20170309141841/https://vaunter.co/music/pop/charli-xcx-number-1-angel-mixtape/0150110|archive-date=2017-03-09|url-status=dead}}</ref><ref>{{cite web|title=Charli XCX Confirms 'Pop 2' Mixtape Featuring Carly Rae Jepsen, CupcakKe & More Out Next Week|author=Stubblebine, Allison|publisher=Billboard|date=2017-12-07 |url=https://www.billboard.com/articles/columns/pop/8062536/charli-xcx-collaborations-pop-2-mixtape-carly-rae-jepsen-cupcakke}}</ref> 2024 m. duomenimis, atlikėja yra išleidusi šešis studijinius albumus, iš kurių naujausiasis, „Brat“, išleistas 2024 m. birželį.<ref>{{Cite web |title=Charli XCX announces new album Brat |url=https://www.thefader.com/2024/02/28/charli-xcx-brat-von-dutch-release-date |access-date=2024-02-28 |website=The FADER |language=en |archive-date=2024-06-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240609075205/https://www.thefader.com/2024/02/28/charli-xcx-brat-von-dutch-release-date |url-status=live }}</ref> == Diskografija == * ''True Romance'' (2013) * ''Sucker'' (2014) * Vroom Vroom (EP) (2016) * Number 1 Angel (Mixtape) (2017) * Pop 2 (Mixtape) (2017) * ''Charli'' (2019) * ''How I'm Feeling Now'' (2020) * ''[[Crash]]'' (2022) * ''Brat'' (2024) * Wuthering Heights (2026) * Music, Fashion, Film (2026) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{URL|charlixcx.com|Oficiali svetainė}} * {{last.fm}} [[Kategorija:Anglijos dainininkai]] [[Kategorija:Anglijos dainų autoriai]] 72ghvzcchdby3augj9kxpuzaz6yab8y 0 636824 7957625 7264874 2026-11-04T20:10:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957625 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Show | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Niall Horan]] | Viršelis = Niall Horan - The Show.png | Išleistas = [[2023]] m. [[birželio 9]] d. | Įrašytas = | Žanras = [[Poprokas]] | Trukmė = 30:39 | Leidėjas = [[Capitol Records|Capitol]] | Prodiuseris = Joel Little, John Ryan, Julian Bunetta | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|4.5|5}} [https://www.allmusic.com/album/the-show-mw0003931943] * [[The Daily Telegraph]] {{Rating|3|5}} [https://www.telegraph.co.uk/music/what-to-listen-to/albums-of-the-week-janelle-monae-niall-horan/] * [[The Independent]] {{Rating|4|5}} [https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/music/reviews/niall-horan-review-the-show-hak-baker-b2351584.html] * [[Rolling Stone]] {{Rating|4|5}} [https://www.rollingstone.com/music/music-album-reviews/niall-horan-the-show-1234764485/] | Ankstesnis albumas = „[[Heartbreak Weather]]“<br /> <small>(2020)</small> | Šis albumas = '''„The Show“'''<br /> <small>(2023)</small> | Kitas albumas = }} '''The Show''' – trečiasis [[Airija|airių]] atlikėjo [[Niall Horan]] studijinis albumas, išleistas [[2023]] m. [[birželio 9]] d. Albumui pristatyti išleisti du singlai: „Heaven“ ir „Meltdown“.<ref>{{cite magazine |url=https://www.rollingstone.com/music/music-news/niall-horan-announces-single-heaven-1234669011/ |title=Niall Horan Is Learning to 'Follow My Heart' as He Announces Comeback Single 'Heaven' |magazine=Rolling Stone |last=Mier |first=Tomas |date=2023-01-26 |access-date=2023-03-07}}</ref><ref>{{cite magazine|url=https://www.rollingstone.com/music/music-news/niall-horan-meltdown-single-the-show-1234725303/|title=Niall Horan Offers a Shoulder to Lean on in the Midst of a 'Meltdown' on New Single|magazine=Rolling Stone|last=Paul|first=Larisha|date=2023-04-28|access-date=2023-04-28}}</ref> Albumas susilaukė kritikų pripažinimo<ref>{{cite web|url=https://www.metacritic.com/music/show/niall-horan|title=''The Show'' by Niall Horan Reviews and Tracks|publisher=Metacritic|access-date=2023-06-09}}</ref> ir buvo komerciškai sėkmingas visame pasaulyje, pasiekdaqmas aukštas vietas daugelio šalių reitinguose. Tarp jų – ir [[UK Albums Chart|Jungtinės Karalystės]] (pirmoji vieta)<ref>[https://www.officialcharts.com/charts/albums-chart/20230616/7502/ Official Albums Chart Top 100 16 June 2023 - 22 June 2023]</ref> bei [[Billboard 200|JAV]] (antroji vieta)<ref>[https://www.billboard.com/artist/Niall-Horan/chart-history/TLP Niall Horan Chart History (Billboard 200)]</ref>. [[Lietuva|Lietuvoje]] „The Show“ pasiekė 35–ąją reitingo vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s24-2/|title=2023 24-os savaitės klausomiausi (Top 100)|publisher=AGATA|language=lt|date=2023-06-16|access-date=2023-06-16|archive-date=2023-06-17|archive-url=https://web.archive.org/web/20230617072100/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s24-2/|url-status=dead}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | extra_column = Prodiusavo | writing_credits = yes | total_length = 30:39 | title1 = Heaven | writer1 = {{hlist|[[Niall Horan]]|Tobias Jesso Jr.|John Ryan|Joel Little}} | extra1 = {{hlist|Ryan|Little}} | length1 = 3:06 | title2 = If You Leave Me | writer2 = {{hlist|Horan|Caroline Ailin|Julian Bunetta|Ryan|Little|Mike Sabath}} | extra2 = {{hlist|Ryan|Bunetta}} | length2 = 2:59 | title3 = Meltdown | writer3 = {{hlist|Horan|Amy Allen|Ryan|Little}} | extra3 = {{hlist|Ryan|Little}} | length3 = 2:33 | title4 = Never Grow Up | writer4 = {{hlist|Horan|Shane McAnally|Bunetta|Ryan}} | extra4 = {{hlist|Little|Ryan|Bunetta}} | length4 = 3:29 | title5 = The Show | writer5 = {{hlist|Horan|Mike Needle|Daniel Bryer|Jamie Scott}} | extra5 = {{hlist|Little|Scott}} | length5 = 3:11 | title6 = You Could Start a Cult | writer6 = {{hlist|Horan|Ruel van Dijk|Mark Landon|Bunetta|Ryan|Little}} | extra6 = {{hlist|Little|Ryan|Bunetta}} | length6 = 3:20 | title7 = Save My Life | writer7 = {{hlist|Horan|Allen|Ryan}} | extra7 = Ryan | length7 = 2:57 | title8 = On a Night Like Tonight | writer8 = {{hlist|Horan|Jacob Kasher Hindlin|Ryan}} | extra8 = {{hlist|Ryan|Matt Zara}} | length8 = 3:07 | title9 = Science | writer9 = {{hlist|Horan|Needle|Bryer|Scott}} | extra9 = {{hlist|Little|Scott}} | length9 = 2:45 | title10 = Must Be Love | writer10 = {{hlist|Horan|James Napier|Philip Plested|Tom Barnes|Pete Kelleher|Ben Kohn}} | extra10 = {{hlist|Little|Ryan|TMS}} | length10 = 3:09 }} == Kūrybinė grupė == '''Muzikantai''' {{div col}} * [[Niall Horan]] – vokalas (visos dainos), pritariamasis vokalas (1–4, 6–10); lūpinė armonikėlė, pianinas (6) * Joel Little – elektronikos programavimas (1, 3–5, 9, 10), pritariamasis vokalas (1, 3, 4, 7), sintezatorius (1, 4, 5, 10), pianinas (1, 5, 10), gitara (1, 10); bosinė gitara, būgnai (3) * John Ryan – pritariamasis vokalas (1–4, 7, 8); bosinė gitara, elektronikos programavimas, sintezatorius (1, 3, 4, 7, 8); gitara (1, 3, 6–8, 10), būgnai (1, 3, 7, 8), pianinas (1, 4, 7), vargonai (4) * Tobias Jesso Jr. – pritariamasis vokalas (1) * Julian Bunetta – pritariamasis vokalas, būgnai (2, 4); elektronikos programavimas, sintezatorius (2) * Michael Sabath – pritariamasis vokalas, bosinė gitara (2) * Amy Allen – pritariamasis vokalas (3, 7) * Dan Bryer – pritariamasis vokalas (5, 9) * Jamie Scott – pritariamasis vokalas (5, 9), pianinas (9) * Mike Needle – pritariamasis vokalas (5, 9) * Sam de Jong – būgnai (5, 10) * Mahuia Bridgman-Cooper – styginių instrumentų kryptis, smuikas (5, 9) * James Bush – violončelė (5, 9) * Joe Harrop – altas (5, 9) * Peau Halapua – smuikas (5, 9) * Sean Erick – fliugelhornas, trimitas (7) * Kevin Williams, Jr. – fleita, tūba (7) * Leon Silva – saksofonas (7) * Matt Zara – gitara, elektronikos programavimas, sintezatorius (8) {{div col end}} '''Techninis personalas''' * Nathan Dantzler – garso dizainas * Spike Stent – garso suvedimas (1, 3–5, 7–10) * Julian Bunetta – garso suvedimas (2), garso inžinerija (2, 4) * John Ryan – garso suvedimas (6), garso inžinerija (1–6) * Joel Little – garso inžinerija (1, 3–6) * Jesse Munsat – garso inžinerija (1, 3) * Jeff Gunnell – garso inžinerija (2, 4, 6) * Martin Hannah – garso inžinerija (5) * Harrison Tate – garso dizaino pagalba (2–10) * Matt Wolach – garso suvedimo pagalba (1, 3–5, 7–10) == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= „[[Foo Fighters]]“ – „[[But Here We Are]]“|years=[[2023]] m. [[birželio 16]] d. – [[birželio 22]] d.|after= [[Tom Grennan]] – „[[What Ifs & Maybes]]“}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Show, The}} [[Kategorija:2023 albumai]] [[Kategorija:Niall Horan albumai]] mbi8bwwslhxusia0zqrdcuuvmmemygx 0 637649 7957627 7186292 2026-11-04T20:16:02Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957627 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Voice of the Heroes | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Lil Baby]] ir [[Lil Durk]] | Viršelis = Lil Baby and Lil Durk - The Voice of the Heroes.png | Išleistas = [[2021]] m. [[birželio 4]] d. | Įrašytas = | Žanras = [[Hiphopas]], [[trap]] | Trukmė = 59:45 | Leidėjas = Quality Control, Alamo, [[Motown]] | Prodiuseris = ATL Jacob, Chi Chi, DannyProd, DJ Young Pharaoh, Flex OTB, Forever Rollin, Haze, Iroc, Jasper Harris, KJ, London on da Track, Luke C, MFoss, Murda Beatz, Nick Papz, Nile Waves, Noah, Rockin Wit Slime, Russ Chell, Section 8, TnTXD, Tone Deaf, Touch of Trent, Turbo, Wheezy, Young TN | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|3.5|5}} [https://www.allmusic.com/album/the-voice-of-the-heroes-mw0003539042] * [[NME]] {{Rating|3|5}} [https://www.nme.com/reviews/lil-baby-lil-durk-the-voice-of-the-heroes-review-2958110] * [[Pitchfork]] 7.1/10 [https://pitchfork.com/reviews/albums/lil-baby-lil-durk-the-voice-of-the-heroes/] * [[Rolling Stone]] {{Rating|3|5}} [https://www.rollingstone.com/music/music-album-reviews/lil-baby-and-lil-durks-the-voice-of-the-heroes-is-a-so-so-superstar-team-up-1180854/] | Ankstesnis albumas = | Šis albumas = '''„The Voice of the Heroes“'''<br /> <small>(2021)</small> | Kitas albumas = }} '''The Voice of the Heroes''' – bendras [[JAV|amerikiečių]] reperių [[Lil Baby]] ir [[Lil Durk]] studijinis albumas, išleistas [[2021]] m. [[birželio 4]] d. Albumui pristatyti išleisti du singlai: „Voice of the Heroes“ ir „Hats Off“. Albumas susilaukė daugiausia teigiamų kritikų įvertinimų<ref>{{Cite web|url=https://www.metacritic.com/music/the-voice-of-the-heroes/lil-baby|title=The Voice of the Heroes by Lil Baby & Lil Durk Metacritic Review|work=Metacritic|language=en|access-date=2021-10-14}}</ref> ir buvo komerciškai sėkmingas visame pasaulyje, pasiekdamas aukštas vietas daugelio šalių reitinguose. Tarp jų – ir pirmoji vieta [[Billboard 200|JAV]]<ref>{{cite web|url=https://www.billboard.com/articles/columns/hip-hop/9586539/lil-baby-lil-durk-the-voice-of-the-heroes-number-one-billboard-200-albums-chart/|title=Lil Baby & Lil Durk's 'The Voice of the Heroes' Debuts at No. 1 on Billboard 200 Albums Chart|work=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]|author=Keith Caulfield|date=2021-06-13|accessdate=2021-08-01}}</ref>, penktoji [[UK Albums Chart|Jungtinėje Karalystėje]]<ref>[https://www.officialcharts.com/charts/albums-chart/20210611/7502/ Official Albums Chart 11 June 2021 - 17 June 2021]</ref> ir 33–oji [[Lietuva|Lietuvoje]]<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/23s/|title=2021 23-os savaitės klausomiausi (Top 100)|language=lt|publisher=AGATA|date=2021-06-11|access-date=2021-07-02|archive-date=2021-06-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20210611153117/https://www.agata.lt/lt/naujienos/23s/|url-status=dead}}</ref>. 2022 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, JAV parduota per milijoną kopijų ir albumas tapęs platininiu.<ref>[https://www.riaa.com/gold-platinum/?tab_active=default-award&ar=Lil+Baby%2C+Lil+Durk&ti=The+Voice+of+the+Heroes&format=Album&type=#search_section American album certifications – Lil Baby, Lil Durk – The Voice of the Heroes]</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | extra_column = Prodiusavo | total_length = 59:45 | title1 = Voice of the Heroes | writer1 = {{hlist|[[Lil Baby|Dominique Jones]]|[[Lil Durk|Durk Banks]]|Trenton Turner|Ethan Hayes}} | extra1 = {{hlist|Touch of Trent|Haze}} | length1 = 3:29 | title2 = 2040 | writer2 = {{hlist|D. Jones|Banks|Jeffrey Jones Jr.|Aaron Butler}} | extra2 = {{hlist|Foreverolling|Flex OTB}} | length2 = 3:12 | title3 = Hats Off | note3 = kartu su [[Travis Scott]] | writer3 = {{hlist|D. Jones|Banks|[[Travis Scott|Jacques Webster II]]|Chidi Osundu|Thanush Perinpanesan}} | extra3 = {{hlist|Chi Chi|Young TN}} | length3 = 4:17 | title4 = Who I Want | writer4 = {{hlist|D. Jones|Banks|Wesley Glass}} | extra4 = Wheezy | length4 = 2:53 | title5 = Still Hood | writer5 = {{hlist|D. Jones|Banks|London Holmes}} | extra5 = {{hlist|London on da Track|Tone Deaf|Rockin Wit Slime}} | length5 = 3:15 | title6 = Man of My Word | writer6 = {{hlist|D. Jones|Banks|Nile Bey|Roderick Hughey|Broderick Hughey}} | extra6 = {{hlist|Nile Waves|Iroc|DJ Young Pharaoh}} | length6 = 2:52 | title7 = Still Runnin | note7 = kartu su [[Meek Mill]] | writer7 = {{hlist|D. Jones|Banks|[[Meek Mill|Robert Williams]]|Nikolas Papamitrou|Nii-Noi Tetteh}} | extra7 = {{hlist|Nick Papz|KJ}} | length7 = 2:53 | title8 = Medical | writer8 = {{hlist|D. Jones|Banks|Holmes}} | extra8 = {{hlist|London on da Track|Tone Deaf|Rockin Wit Slime|MFoss}} | length8 = 3:07 | title9 = How It Feels | writer9 = {{hlist|D. Jones|Banks|Osundu|Rai'shaun Williams|Noah Pettigrew}} | extra9 = {{hlist|Chi Chi|Section 8|Noah}} | length9 = 2:46 | title10 = Lying | note9 = | writer10 = {{hlist|D. Jones|Banks|Jacob Canady}} | extra10 = ATL Jacob | length10 = 3:01 | title11 = Okay | writer11 = {{hlist|D. Jones|Banks|Daniel Delgado-Hernandez}} | extra11 = DannyProd | length11 = 3:36 | title12 = That's Facts | writer12 = {{hlist|D. Jones|Banks|Glass}} | extra12 = Wheezy | length12 = 3:38 | title13 = Please | writer13 = {{hlist|D. Jones|Banks|Chandler Durham}} | extra13 = Turbo | length13 = 3:26 | title14 = Up the Side | note14 = kartu su [[Young Thug]] | writer14 = {{hlist|D. Jones|Banks|[[Young Thug|Jeffery Williams]]|Glass}} | extra14 = Wheezy | length14 = 3:38 | title15 = If You Want To | writer15 = {{hlist|D. Jones|Banks|Osundu|Ra. Williams|Russell Chell|Jasper Harris}} | extra15 = {{hlist|Chi Chi|Section 8|Russ Chell|Harris}} | length15 = 3:15 | title16 = Rich Off Pain | note16 = kartu su Rod Wave | writer16 = {{hlist|D. Jones|Banks|Rodarius Green|Thomas Horton|Luke Walker}} | extra16 = {{hlist|TnTXD|Luke C}} | length16 = 3:55 | title17 = Make It Out | writer17 = {{hlist|D. Jones|Banks|Shane Lindstrom}} | extra17 = Murda Beatz | length17 = 3:06 | title18 = Bruised Up | writer18 = {{hlist|D. Jones|Banks|Canady}} | extra18 = ATL Jacob | length18 = 3:26 }} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas JAV|before= [[Taylor Swift]] – „[[Evermore]]“|years= [[2021]] m. [[birželio 19]] d. – [[birželio 25]] d.|after= [[Polo G]] – „[[Hall of Fame]]“}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Voice of the Heroes, The}} [[Kategorija:2021 albumai]] [[Kategorija:Lil Baby albumai]] [[Kategorija:Lil Durk albumai]] stt1kky8kfr40af7igecdbioi7fohm9 0 637679 7957657 7753675 2026-11-04T22:38:29Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957657 wikitext text/x-wiki {{Pastatas |pavadinimas = Trakų autobusų stotis |image = [[Vaizdas:Autobusų stotis. Trakai.JPG|250px]] |antraštė = Stotis nuo transporto žiedo pusės |locmap = Trakų rajono savivaldybė |lat= 54.633292|long= 24.934701 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |vieta = [[Trakai]], Vytauto g. 90 |statusas = Naudojama |architektas = Studija „313 Architects“<br>(arch. J. Žalys, L. Vaičekauskaitė) |statybų pradžia = 2022 m. vasario 11 d. |statybų pabaiga = 2022 m. lapkričio 17 d. |rangovas = UAB „Trastas“ |savininkas = UAB „Trakų autobusai“ |atidarymas = 2022 m. lapkričio 17 d. |paskirtis = Autobusų stotis }} '''Trakų autobusų stotis''' – [[autobusų stotis]], veikianti [[Trakai|Trakuose]], Vytauto g. 90. Įsikūrusi miesto pradžioje prie [[Žiedinė sankryža|transporto žiedo]], per kurį praeina kelias {{A16}}, netoliese atsišakoja keliai {{KK107}} ir {{KK220}}. [[Trakų geležinkelio stotis]] stovi 0,6 km į pietus (Viniaus kryptimi). Aptarnaujami maršrutinių autobusų keleiviai. Naujoji autobusų stotis pastatyta 2022 m. Stotyje įdiegta srautų valdymo bei keleivių informavimo įranga, [[švieslentė]]s viduje ir išorėje. Kartu su inkorporuotu prekybos centru yra bendro 2400 m² ploto, stočiai skirta 200 m². Po vienu stogu veikia [[paštas|pašto]], [[Telekomunikacija|telekomunikacijų]] bendrovės, [[vaistinė]], [[prekybos centras]], kiti komercinės paskirties objektai. == Istorija == Prie įvažiavimo į Trakus stovėjęs [[LTSR|sovietmečiu]] statytas autobusų stoties pastatas jau seniai buvo neremontuojamas, susidėvėjęs, blogai šildomas, viduje neturėjęs didesnių patogumų. Didelius turistų srautus pritraukiantis miestas ilgai neturėjo modernios autobusų stoties dėl užsitęsusių teisminių ginčų tarp statybų bendrovės ir [[Trakų istorinis nacionalinis parkas|Trakų istorinio nacionalinio parko]] direkcijos. Statinio projektas buvo parengtas dar 2016 m. Buvo baiminamasi, kad naujasis stoties ir prekybos centro pastatas disonuos su išskirtiniu Trakų [[kraštovaizdis|kraštovaizdžiu]]. Galiausiai pusėms sudarius taikos sutartį, 2021 m. lapkritį senoji stotis pradėta griauti, o 2022 m. vasario mėnesį pradėta statyti naujoji. Į [[kertinis akmuo|kertinio akmens]] kapsulę įdėtas raštas, pažymintis, kad naujasis statinys iškils Trakams minint savo 700 metų sukaktį.<ref>[https://sa.lt/pradetos-traku-autobusu-stoties-statybos/ Pradėtos Trakų autobusų stoties statybos] '''sa.lt''</ref><ref>[https://www.statybunaujienos.lt/naujiena/Trakuose-pradedama-statyti-autobusu-stotis/18197 Trakuose pradedama statyti autobusų stotis] ''statybunaujienos.lt''</ref> Vykstant statyboms keleiviai buvo aptarnaujami netoli Trakų turgaus įrengtoje laikinoje autobusų stotyje. Naujoji autobusų stotis atidaryta jau 2022 metų lapkričio mėnesį.<ref>{{cite web |title=Baigta statyti nauja Trakų autobusų stotis, statybos kainavo beveik 6 mln. eurų |url=https://www.15min.lt/verslas/naujiena/nt-ir-interjeras/baigta-statyti-nauja-traku-autobusu-stotis-statybos-kainavo-beveik-6-mln-euru-971-1961050 |agency=[[BNS]] |date=2022-11-17 |website=15min.lt |publisher=[[15min]] |access-date=2026-02-15}}</ref><ref>{{cite web |title=Atidaryta nauja Trakų autobusų stotis (nuotraukos) |url=https://madeinvilnius.lt/naujienos/rajonas/trakai/atidaryta-nauja-traku-autobusu-stotis-nuotraukos/ |date=2022-11-17 |website=madeinvilnius.lt |access-date=2026-02-15}}</ref> Kompleksą suprojektavo architektūros studija „313 Architects“ (arch. J. Žalys, L. Vaičekauskaitė).<ref>[https://313.lt/portfolio/trakai-bus-station/ Reconstruction of bus station with store on Vytauto str. 90, Trakai] ''313.lt''</ref><ref>[https://pilotas.lt/2021/11/16/architektura/pagal-isbandyta-schema-nauja-traku-autobusu-stotis-glausis-prie-rimi/ Pagal išbandytą schemą. Nauja Trakų autobusų stotis glausis prie „Rimi“] ''pilotas.lt''</ref> Nestandartinio statinio forma, aukštis, apdaila ir netgi iškabų dydis buvo derinami su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Projektuojant objektą atsižvelgta, kad jis stovės prie transporto žiedo, tarp dviejų [[ežeras|ežerų]], todėl pastato fasadas lenktos formos, jis tarsi atkartoja ežerų vingius. Numatyta ir išskirtinė sienų apdaila – [[fasadas]] susmulkintas vertikaliomis plokštėmis, jis tarsi atspindi ežerų pakrantėse augančių [[nendrė|nendrių]] vaizdą.<ref>[https://trakai.lt/naujienos/trakus-papuos-nauja-autobusu-stotis/3496 Trakus papuoš nauja autobusų stotis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20211209041405/https://trakai.lt/naujienos/trakus-papuos-nauja-autobusu-stotis/3496 |date=2021-12-09 }} ''trakai.lt''</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/auto/radaras/2023/07/11/news/koreguojami-del-nato-virsuniu-susitikimo-ivesti-eismo-ribojimai-treciadieni-jie-bus-grieztesni-nei-numatyta-27658861 Pagaliau Trakams negėda dėl autobusų stoties: fasadas atkartoja ežerų vingius] ''lrytas.lt''</ref> == Maršrutai == Stotį aptarnauja UAB „Trakų autobusai“ – pagrindinė Trakų rajono savivaldybės įmonė, turinti „Vežėjo“ statusą ir teikianti visuomenei būtinas keleivinio kelių transporto paslaugas. 2023 m. duomenimis, „Trakų autobusai“ turėjo 26 [[autobusas|autobusus]], kurie važiavo 7 kryptimis. Patvirtinti 96 reisai tarpmiestiniais ir priemiestiniais maršrutais:<ref>[https://www.trakuautobusai.lt/marsrutai UAB „Trakų autobusai“. Maršrutai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20230711200251/https://www.trakuautobusai.lt/marsrutai |date=2023-07-11 }} ''trakuautobusai.lt''</ref> # Trakų AS – [[Vievis]] (Vievio kryptis) # Trakų AS – [[Semeliškės]] (Semeliškių kryptis) # Trakų AS – [[Onuškis]] (Onuškio kryptis) # Trakų AS – [[Lentvaris]] # Trakų AS – [[Aukštadvaris]] (Aukštadvario kryptis) # Trakų AS – [[Paluknys]] (Paluknio kryptis) # Trakų AS – [[Vilnius]] (Vilniaus kryptis) # Trakų miesto maršrutas == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Trakai Bus Station}} * [https://web.archive.org/web/20230711200250/https://www.trakuautobusai.lt/ UAB „Trakų autobusai“ internetinė svetainė] [[Kategorija:Lietuvos autobusų stotys]] [[Kategorija:Trakai]] 4nzu787jpvx499zsfq8md6uzp36sr9z 0 637957 7957621 7604461 2026-11-04T19:57:32Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957621 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Lockdown Sessions | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Elton John]] | Viršelis = Elton John - The Lockdown Sessions.png | Išleistas = [[2021]] m. [[spalio 22]] d. | Įrašytas = [[2020]]–[[2021]] m. | Žanras = [[Pop]] | Trukmė = 65:32 | Leidėjas = [[EMI]], [[Interscope Records|Interscope]] | Prodiuseris = Ed Sheeran, Johnny McDaid, Fred, Elvira Anderfjärd, Foy Vance, Joe Rubel, Romans, Steve Mac, Andrew Watt, Louis Bell | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|3|5}} [https://www.allmusic.com/album/the-lockdown-sessions-mw0003583756] * [[The Independent]] {{Rating|3|5}} [https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/music/reviews/elton-john-review-lockdown-sessions-b1941670.html] * [[NME]] {{Rating|4|5}} [https://www.nme.com/reviews/album/elton-john-the-lockdown-sessions-review-3073859] * [[Rolling Stone]] {{Rating|3|5}} [https://www.rollingstone.com/music/music-album-reviews/elton-john-the-lockdown-sessions-1243680/] | Ankstesnis albumas = „Regimental Sgt. Zippo“<br /> <small>(2021)</small> | Šis albumas = '''„The Lockdown Sessions“'''<br /> <small>(2021)</small> | Kitas albumas = „Who Believes in Angels?“<br /> <small>(2025)</small> }} '''The Lockdown Sessions''' – ketvirtasis [[Anglija|anglų]] muzikanto [[Elton John]] bendras albumas, išleistas [[2021]] m. [[spalio 22]] d. Albumas įrašytas [[COVID-19 pandemija|COVID-19 pandemijos]] metu, atlikėjui sustabdžius savo turą. Įraše atliekamos dainos su įvairiais atlikėjais, tokiais kaip [[Dua Lipa]], [[Eddie Vedder]] ir kitais. Įrašui pristatyti išleisti trys singlai: „Cold Heart (Pnaus remix)“, „After All“ ir „Finish Line“. Albumas susilaukė daugiausia teigiamų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web|title=Critic reviews for ''The Lockdown Sessions''|url=https://www.metacritic.com/music/the-lockdown-sessions/elton-john/critic-reviews|access-date=2021-10-24|website=Metacritic}}</ref> ir buvo komerciškai sėkmingas. [[UK Albums Chart|Jungtinės Karalystės albumų reitinge]] „The Lockdown Sessions“ debiutavo pirmojoje vietoje, tapdamas aštuntuoju atlikėjo albumu, pasiekusiu šią viršūnę.<ref>{{Cite web|title=Elton John {{!}} full Official Chart History {{!}} Official Charts Company|url=https://www.officialcharts.com/artist/21478/elton-john/|access-date=2021-10-26|website=Official Charts Company}}</ref> [[JAV]] albumas pasiekė dešimtąją [[Billboard 200|reitingo]] vietą<ref>{{Cite web|title=Elton John scores top-10 album with 'The Lockdown Sessions'; launches his own line of eyewear|url=https://www.933thedrive.com/2021/11/01/elton-john-scores-top-10-album-with-the-lockdown-sessions-launches-his-own-line-of-eyewear/|access-date=2022-01-26|website=93.3 The Drive|language=en}}{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2023 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>, o [[Lietuva|Lietuvoje]] – 30–ąją.<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/43s/|title=2021 43-os savaitės klausomiausi (Top 100)|language=lt|publisher=AGATA|date=2021-10-29|access-date=2021-10-29|archive-date=2021-10-29|archive-url=https://web.archive.org/web/20211029085112/https://www.agata.lt/lt/naujienos/43s/|url-status=dead}}</ref> 2021 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Jungtinėje Karalystėje parduota per 100 tūkstančių kopijų ir albumas tapęs auksiniu.<ref>[https://www.bpi.co.uk/award/17677-733-2 British album certifications – Elton John – The Lockdown Sessions]</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | extra_column = Prodiusavo | total_length = 65:32 | title1 = Cold Heart (Pnau remix) | note1 = kartu su [[Dua Lipa]] | writer1 = {{hlist|[[Elton John]]|[[Bernie Taupin]]|Peter Mayes|Nicholas Littlemore|Sam Littlemore}} | extra1 = [[Pnau]] | length1 = 3:39 | title2 = Always Love You | note2 = kartu su [[Young Thug]] ir [[Nicki Minaj]] | writer2 = {{hlist|John|Andrew Wotman|Ali Tamposi|Louis Bell][[Young Thug|Jeffery Lamar Williams]]|Billy Walsh|[[Nicki Minaj|Onika Maraj]]}} | extra2 = {{hlist|Andrew Watt|Bell}} | length2 = 4:17 | title3 = Learn to Fly | note3 = kartu su „Surfaces“ | writer3 = {{hlist|Forrest Frank|Colin Padalecki}} | extra3 = {{hlist|Frank|Padalecki}} | length3 = 3:31 | title4 = After All | note4 = kartu su Charlie Puth | writer4 = {{hlist|John|Puth|Jacob Kasher Hindlin}} | extra4 = Puth | length4 = 3:28 | title5 = Chosen Family | note5 = kartu su Rina Sawayama | writer5 = {{hlist|Sawayama|Jonny Lattimer|Danny L Harle}} | extra5 = Harle | length5 = 4:40 | title6 = The Pink Phantom | note6 = kartu su „[[Gorillaz]]“ ir 6lack | writer6 = {{hlist|Damon Albarn|Remi Kabaka Jr.|Ricardo Valdez Valentine Jr.}} | extra6 = {{hlist|Gorillaz|Kabaka Jr.}} | length6 = 4:13 | title7 = It's a Si | note7 = kartu su „[[Years & Years]]“ | writer7 = {{hlist|[[Neil Tennant]]|Chris Lowe}} | extra7 = {{hlist|Stuart Price|[[Pet Shop Boys]]}} | length7 = 4:44 | title8 = Nothing Else Matters | note8 = kartu su [[Miley Cyrus]] Andrew Watt, Yo-Yo Ma, Robert Trujillo ir [[Chad Smith]] | writer8 = {{hlist|[[James Hetfield]]|[[Lars Ulrich]]}} | extra8 = Watt | length8 = 6:35 | title9 = Orbit | note9 = kartu su SG Lewis | writer9 = {{hlist|John|Samuel George Lewis|Sophie Frances Cooke}} | extra9 = SG Lewis | length9 = 3:28 | title10 = Simple Things | note10 = kartu su Brandi Carlile | writer10 = {{hlist|John|Wotman|Roman Campolo}} | extra10 = Watt | length10 = 4:11 | title11 = Beauty in the Bones | note11 = kartu su Jimmie Allen | extra11 = {{hlist|Bird|Roberts}} | writer11 = {{hlist|Allen|Taylor Bird|Phil Bentley|Bruce Roberts}} | length11 = 3:50 | title12 = One of Me | note12 = kartu su Lil Nas X | writer12 = {{hlist|Montero Hill|John Cunningham|Jasper Sheff|Ilsey Juber}} | extra12 = {{hlist|Cunningham|Sheff}} | length12 = 2:41 | title13 = E-Ticket | note13 = kartu su [[Eddie Vedder]] | writer13 = {{hlist|John|Vedder|Wotman}} | extra13 = Watt | length13 = 3:18 | title14 = Finish Line | note14 = kartu su [[Stevie Wonder]] | writer14 = {{hlist|John|Wotman|Tamposi|Campolo}} | extra14 = Watt | length14 = 4:24 | title15 = Stolen Car | note15 = kartu su [[Stevie Nicks]] | writer15 = {{hlist|John|Wotman|Tamposi}} | extra15 = Watt | length15 = 5:37 | title16 = I'm Not Gonna Miss You | note16 = kartu su Glen Campbell | writer16 = {{hlist|Campbell|Julian Raymond}} | extra16 = Raymond | length16 = 2:56 }} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= „[[Coldplay]]“ – „[[Music of the Spheres]]“|years=[[2021]] m. [[spalio 29]] d. – [[lapkričio 4]] d.|after= [[Ed Sheeran]] – „[[= (albumas)|=]]“}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Lockdown Sessions, The}} [[Kategorija:2021 albumai]] [[Kategorija:Elton John albumai]] ksgt92d3ojmgcdz4965y89ybojuxz8y 4 638841 7957531 7940737 2026-11-04T15:26:35Z Fnyxo 166866 7957531 wikitext text/x-wiki ''Šiame puslapyje pateikiami [[Lietuviškoji Vikipedija|lietuviškosios Vikipedijos]] straipsniai su daugiausiai peržiūrų:'' == 2026 m. == {| class="wikitable" |+ 2026 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Grenlandija]] || 31191 |- | Vasaris || [[Jeffrey Epstein]] || 26713 |- | Kovas || [[Iranas]] || 26265 |- | Balandis || [[Lietuva]] || 11047 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2026]] || 30084 |- | Birželis || [[Kiurasao]] || 28378 |- | Liepa || [[2026 m. pasaulio futbolo čempionatas]] || 11850 |- | Rugpjūtis || [[Kazimira Danutė Prunskienė]] || 13756 |- | Rugsėjis || [[Sergej Maslobojev]] || 10500 |- | Spalis || [[Rolandas Skaisgirys]] || 11539 |- | Lapkritis || || |- | Gruodis || || |- ! Metinis || || |} == 2025 m. == {| class="wikitable" |+ 2025 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Grenlandija]] || 23807 |- | Vasaris || [[Lietuvos valstybės atkūrimo diena]] || 18942 |- | Kovas || [[Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena]] || 25936 |- | Balandis || [[Popiežius Pranciškus]] || 30595 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2025]] || 63615 |- | Birželis || [[Iranas]] || 14758 |- | Liepa || [[Ozzy Osbourne]] || 13162 |- | Rugpjūtis || [[Inga Ruginienė]] || 74386 |- | Rugsėjis || [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis]] || 36972 |- | Spalis || [[Arūnas Gelūnas]] || 19177 |- | Lapkritis || [[Arūnas Sakalauskas (1962)]] || 27183 |- | Gruodis || [[Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija]] || 14353 |- ! Metinis || [[Lietuva]] || 176466 |} == 2024 m. == {| class="wikitable" |+ 2024 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Lietuvos rytas]] || 69370 |- | Vasaris || [[Facebook]] || 41493 |- | Kovas || [[Facebook]] || 40059 |- | Balandis || [[Facebook]] || 37605 |- | Gegužė || [[2024 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai]] || 60255 |- | Birželis || [[Joninės]] || 19900 |- | Liepa || [[2024 m. vasaros olimpinės žaidynės]] || 23239 |- | Rugpjūtis || [[Žolinė]] || 25850 |- | Rugsėjis || [[Lietuva]] || 16261 |- | Spalis || [[Vilija Blinkevičiūtė]] || 28173 |- | Lapkritis || [[Septyni pasaulio stebuklai]] || 22017 |- | Gruodis || [[Zodiakas]] || 20302 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 246472 |} == 2023 m. == {| class="wikitable" |+ 2023 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Lietuva]] || 31995 |- | Vasaris || [[Tureto sindromas]] || 58754 |- | Kovas || [[Tarptautinė moters diena]] || 45216 |- | Balandis || [[Ingrida Mikelionytė]] || 40251 |- | Gegužė || [[Facebook]] || 39849 |- | Birželis || [[Facebook]] || 30353 |- | Liepa || [[NATO]] || 31976 |- | Rugpjūtis || [[2023 m. pasaulio krepšinio čempionatas]] || 26850 |- | Rugsėjis || [[Carles Puigdemont]] || 40287 |- | Spalis || [[Palestinos valstybė]] || 87815 |- | Lapkritis || [[Facebook]] || 42982 |- | Gruodis || [[Facebook]] || 54013 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 316452 |} == 2022 m. == {| class="wikitable" |+ 2022 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Carles Puigdemont]] || 42832 |- | Vasaris || [[Ukraina]] || 75165 |- | Kovas || [[Ukraina]] || 74405 |- | Balandis || [[Carles Puigdemont]] || 47721 |- | Gegužė || [[Carles Puigdemont]] || 50846 |- | Birželis || [[Carles Puigdemont]] || 47351 |- | Liepa || [[Carles Puigdemont]] || 53732 |- | Rugpjūtis || [[Carles Puigdemont]] || 52522 |- | Rugsėjis || [[Elžbieta II]] || 66706 |- | Spalis || [[Carles Puigdemont]] || 40135 |- | Lapkritis || [[Carles Puigdemont]] || 41306 |- | Gruodis || [[Carles Puigdemont]] || 35361 |- ! Metinis !! [[Carles Puigdemont]] !! 554938 |} == 2021 m. == {| class="wikitable" |+ 2021 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Anglija]] || 43372 |- | Vasaris || [[Anglija]] || 42978 |- | Kovas || [[Anglija]] || 54851 |- | Balandis || [[Anglija]] || 50402 |- | Gegužė || [[Carles Puigdemont]] || 62476 |- | Birželis || [[Anglija]] || 44131 |- | Liepa || [[Carles Puigdemont]] || 56724 |- | Rugpjūtis || [[Carles Puigdemont]] || 52522 |- | Rugsėjis || [[Carles Puigdemont]] || 58888 |- | Spalis || [[Carles Puigdemont]] || 44017 |- | Lapkritis || [[Carles Puigdemont]] || 33239 |- | Gruodis || [[Carles Puigdemont]] || 34751 |- ! Metinis !! [[Carles Puigdemont]] !! 465669 |} == 2020 m. == {| class="wikitable" |+ 2020 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Kobe Bryant]] || 27597 |- | Vasaris || [[Lietuva]] || 22912 |- | Kovas || [[COVID-19 pandemija]] || 48800 |- | Balandis || [[Velykos]] || 48125 |- | Gegužė || [[Sakinio dalis]] || 37605 |- | Birželis || [[Joninės]] || 29560 |- | Liepa || [[Manuel de Pedrolo]] || 14922 |- | Rugpjūtis || [[Baltarusija]] || 30742 |- | Rugsėjis || [[Lietuva]] || 19720 |- | Spalis || [[2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai]] || 51143 |- | Lapkritis || [[Viktorija Čmilytė-Nielsen]] || 34783 |- | Gruodis || [[Anglija]] || 37419 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 274189 |} == 2019 m. == {| class="wikitable" |+ 2019 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Lietuva]] || 26202 |- | Vasaris || [[Lietuvos nepriklausomybės aktas]] || 25535 |- | Kovas || [[Lietuva]] || 25227 |- | Balandis || [[Velykos]] || 27600 |- | Gegužė || [[Gitanas Nausėda]] || 82592 |- | Birželis || [[Černobylio avarija]] || 57903 |- | Liepa || [[Gitanas Nausėda]] || 20520 |- | Rugpjūtis || [[Žolinė]] || 24644 |- | Rugsėjis || [[Lietuva]] || 21858 |- | Spalis || [[Helovinas]] || 25846 |- | Lapkritis || [[Lietuva]] || 21208 |- | Gruodis || [[Vitalijus Cololo]] || 33342 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 258931 |} == 2018 m. == {| class="wikitable" |+ 2018 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Lietuva]] || 27403 |- | Vasaris || [[Lietuvos nepriklausomybės aktas]] || 47349 |- | Kovas || [[Virgilijus Noreika]] || 41064 |- | Balandis || [[Lietuva]] || 20260 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2018]] || 49730 |- | Birželis || [[XXI pasaulio futbolo čempionatas]] || 31516 |- | Liepa || [[Kroatija]] || 20305 |- | Rugpjūtis || [[Žolinė]] || 19941 |- | Rugsėjis || [[Popiežius Pranciškus]] || 41992 |- | Spalis || [[Lietuva]] || 23254 |- | Lapkritis || [[Lietuva]] || 25434 |- | Gruodis || [[Kūčios]] || 23933 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 273424 |} == 2017 m. == {| class="wikitable" |+ 2017 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Greta Kildišienė]] || 34320 |- | Vasaris || [[Mumij Troll]] || 39401 |- | Kovas || [[Lietuva]] || 24903 |- | Balandis || [[Velykos]] || 28099 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2017]] || 49417 |- | Birželis || [[Joninės]] || 23883 |- | Liepa || [[Pilkasis vilkas]] || 42480 |- | Rugpjūtis || [[Žolinė]] || 16131 |- | Rugsėjis || [[Lietuva]] || 23901 |- | Spalis || ? || ? |- | Lapkritis || [[Lietuva]] || 24066 |- | Gruodis || [[Kūčios]] || 23227 |- ! Metinis !! [[Lietuva]] !! 255667 |} == 2016 m. == {| class="wikitable" |+ 2016 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Sausis || [[Sausio 13 aukos]] || 21536 |- | Vasaris || [[Vasario 16]] || 38171 |- | Kovas || [[Velykos]] || 31709 |- | Balandis || [[Lietuva]] || 22940 |- | Gegužė || [[Eurovizijos dainų konkursas 2016]] || 44748 |- | Birželis || [[Joninės]] || 26168 |- | Liepa || [[Lietuva]] || 15382 |- | Rugpjūtis || [[Drugelio efektas]] || 29515 |- | Rugsėjis || [[Leonidas Donskis]] || 24048 |- | Spalis || [[Gabrielius Landsbergis (1982)]] || 53550 |- | Lapkritis || [[Lietuva]] || 21775 |- | Gruodis || [[Kūčios]] || 21290 |- ! Metinis !! ? !! ? |} == 2015 m. == {| class="wikitable" |+ 2015 m. skaitomiausi lietuviškos Vikipedijos straipsniai [https://pageviews.wmcloud.org/topviews/?project=lt.wikipedia.org&platform=all-access&date=last-month&excludes= ] |- ! Mėnuo !! Straipsnis !! Peržiūros |- | Liepa || [[Sosnovskio barštis]] || 15205 |- | Rugpjūtis || [[Lietuva]] || 16723 |- | Rugsėjis || [[Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė]] || 31479 |- | Spalis || [[Lietuva]] || 27391 |- | Lapkritis || [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] || 22881 |- | Gruodis || [[Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius]] || 46100 |- ! Metinis !! ? !! ? |} [[Kategorija:Straipsnių sąrašai]] jbilma1ebzls0xb94rgiumgoirgcj5o 0 639721 7957799 7623411 2026-11-05T10:54:46Z CD 677 7957799 wikitext text/x-wiki {{Lt-gs |vardas = Lauksargių |foto = Lauksargių stotis 2026a.jpg |fotoinfo = Stoties rūmų pastatas 2026 m. |adresas = [[Lauksargiai]] |atidaryta = 1904 m. |uždaryta = 2003 m. |rwi = 3233 |lat = 55.2118 |long = 22.1610 |rm={{Routemap2| ~~km~~ CONTg~~↑ [[Kutiškių GS|KUTIŠKIAI]] ↑ ABZ DST~~[[Tauragės GS|Tauragė]] ABZ~~3,4~~ eHST~~''[[Požerūnų GS|Požerūnai]]'' ABZ~~5,5~~ eBHF~~'''''Lauksargiai''''' ABZ~~3,6~~ eBHF~~''[[Griežpelkių GS|Griežpelkiai]]'' ABZ~~2,4~~ eHST~~''[[Kamščių GS|Kamščiai]]'' ABZ CONTf~~↓ [[Pagėgių GS|PAGĖGIAI]] ↓ }}}} '''Lauksargių geležinkelio stotis''' – buvusi stotis [[Lauksargiai|Lauksargių]] kaimo šiaurės vakariniame pakraštyje (Tauragės rajonas). Išlikęs raudonų plytų pastatas apleistas – saugomas paveldo objektas. Tai dviaukštis pastatas, išraiškingos Mažajai Lietuvai būdingos architektūros. Pagrindinį pastatą sudaro trys korpusai ir sandėlis, pagal šios stoties projektą pastatytos dar bent 7 tokios stotys Rytprūsiuose.<ref>[https://www.archeologijoscentras.lt/sites/default/files/Kalendorius%202025.pdf Prūsijos geležinkelio ruožo Pagėgiai–Lauksargiai palikimas. 2025 m. kalendorius.] – VšĮ Archeologijos centro leidykla, 2025.</ref> Greta yra panašios išvaizdos 2 geležinkeliečių namai,<ref>{{cite kvr|mc=30546|title=Lauksargių geležinkelio stoties pastatų kompleksas}}</ref> sandėlis, 2 ūkiniai pastatai. Stoties prieigose – erdvi akmenimis grįsta aikštė.<ref>{{Gendrėnienė 2011}}</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Lauksargiu GS2.jpg|thumb|left|Generolas [[Paulius fon Hindenburgas]] vieši Lauksargių geležinkelio stotyje, 1915 m. kovas]] [[1904]] m. tuometiniuose [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] nutiestas [[Pagėgių–Lauksargių geležinkelis]].<ref>[https://www.bahnstatistik.de/Direktionen/RBD_Koenigsberg.htm ''Königliche Eisenbahndirektion zu Königsberg i. Preußen. Zeittafel: Errichtungen – Beyeichnungen – Auflösungen.''], BahnStatistik.de. Nuoroda tikrinta 2023-08-07.</ref> Tai buvo [[1435 mm vėžė]]s geležinkelio linija, sujungusi Lauksargius su [[Klaipėdos–Tilžės geležinkelis|Klaipėdos–Tilžės geležinkeliu]]. Lauksargiuose, pasienyje su [[Rusijos imperija]], įrengta stotis, pastatyti 4 statiniai, paruošta aikštelė būsimam geležinkelio mazgui. Tikėtasi, kad kitoje sienos pusėje geležinkelio trasa bus pratęsta iki [[Rygos GS|Rygos]], tačiau Rusijos imperija geležinkelio tiesti neskubėjo, tad iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] Lauksargiai liko galine stotimi.<ref name="Purvinas">Martynas Purvinas, [https://etalpykla.lituanistika.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2002~1367156498808/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content ''Lauksargiai: pasienio ir tranzito gyvenvietės raida bei kultūros paveldas''], Kultūros paminklai, 2002 m. Nr. 9, p. 104–107. ISSN 1392-155X. Nuoroda tikrinta 2023-08-07.</ref> Prasidėjus karui, 1914 m. rudenį, [[Rusijos imperijos kariuomenė]] įsiveržė į Rytprūsius, užėmė Lauksargius, suniokojo stotį ir susprogdino jos pastatus. Rusus išstūmus, stotis atnaujinta, pastatai atstatyti,<ref name="Purvinas"/> į stoties atidarymo iškilmes 1915 m. kovą atvyko Vokietijos rytų fronto generolas feldmaršalas [[Paul von Hindenburg|Paulius fon Hindenburgas]].<ref>Darius Kiniulis. [https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/keliones/prusu-lauksargiai-1630-1310502 Prūsų Lauksargiai.] 2020-05-02, 15min.lt (tikrinta 2023-08-05).</ref> Netrukus fronto aprūpinimui iš Lauksargių stoties pradėtas tiesti laikinas karo lauko [[Lauksargių–Kelmės siaurasis geležinkelis]] (600 mm vėžės siaurukas) į [[Skaudvilė|Skaudvilę]], vėliau pratęstas iki [[Kelmė]]s. Darbai baigti 1915 m. liepą. Tačiau siaurukas gyvavo neilgai – žiemą pakilus upių vandeniui, geležinkelis daugumoje vietų buvo sugadintas ir nebeatnaujintas. 1915 m. rudenį pradėta [[Pagėgių–Šilėnų geležinkelis|plačiojo geležinkelio link Šiaulių]] statyba. Po jos atidarymo 1916 m. birželio 20 d. Lauksargiai sujungti geležinkeliu su [[Radviliškis|Radviliškiu]], [[Šiauliai]]s, [[Panevėžys|Panevėžiu]] ir [[Latvija|Latvijos]] miestais.<ref>[https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/gelezinkelis-taurages-kraste-n185615 Geležinkelis Tauragės krašte.] 2008-03-03, Tv3.lt (tikrinta 2023-08-05).</ref> 1923 m. [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos kraštui]] prisijungus prie Lietuvos Respublikos, Lauksargių stotis neteko pasienio stoties statuso, jos reikšmė sumažėjo.<ref name="Purvinas"/> 1992 m. pro stotį nutrauktas keleivinių traukinių eismas,<ref>[https://www.tauragesradijas.lt/naujiena/ar-beatsimena-senoji-lauksargiu-stotis-tiek-zmoniu-923 Ar beatsimena senoji Lauksargių stotis tiek žmonių?] 2020-07-22, Tauragesradijas.lt (tikrinta 2023-08-05).</ref> stotis buvo užkonservuota,<ref>{{LT geležinkeliai 2001|52}}</ref> o [[2003]] m. uždaryta.<ref>[https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.402B94D82ADD Dėl viešojo naudojimo geležinkelio linijos Pabradė–valstybės siena ir Valstybės siena–Adutiškis–Didžiasalis (su joje esančiomis Adutiškio ir Didžiasalio stotimis), taip pat Karsakiškio, Šapelių, Šarkių, Lyduvėnų, Radžiūnų, Lauksargių, Mergalaukio, Dapšionių, Medininkų, Genių, Čiūtelių, Lūšės, Saldutiškio, Labos, Panemunėlio, Varlaukio, Žilių, Visagino ir Skersabalių stočių uždarymo]</ref> 2017 m. stoties pastatas, sandėlis ir krovinių platforma perduoti Turto bankui.<ref>{{cite act |type=Nutarimas |index=80 |date=2017-02-01 |legislature=[[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] |title=Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto perdavimo |url=https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/17363270ea0611e6bf03a1097d29892a |access-date=2024-07-17 |language=lt}}</ref> <gallery> Laugszargen Bhf.jpg | Stoties pastatas apie 1910 m. Übergabebahnhof Laugszargen (Lauksargiai, 1915-16).jpg | Lauksargių geležinkelio perkrovos vieta 1915 m. Lauksargių GS1.jpg | I pasaulinio karo metu apgriauta stotis Laugszargen Bhf 1939.jpg | Stotis 1939 m. </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Lauksargiai|Gelež]] [[Kategorija:Tauragės rajono savivaldybės geležinkelio stotys]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: geležinkelio stotys]] ap5halg9fnea17tmp8hnsrca6er64nc 0 641437 7957702 7927968 2026-11-05T01:30:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957702 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = US Rail | image = [[Vaizdas:US Rail.jpg|150px]] | fullname = Association sportive Rail | founded = | ground = [[Stade]], [[Tiesas]] | capacity = 000 | chairman = {{vlv|SEN}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|SEN}} {{small|nežinoma}} | league = Nationale 1 | season = 2023–2024 | position = '''10-oji vieta''' (B grupė) |pattern_la1 = _adidascondivot22cgw |pattern_b1 = _adidascondivot22cgw |pattern_ra1 = _adidascondivot22cgw |pattern_sh1 = _adidaswhite |pattern_so1 = _3_stripes_white |leftarm1 = FFFFFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = FFFFFF |shorts1 = 006633 |socks1 = 006633 |pattern_la2 = _adidascondivot22tow |pattern_b2 = _adidascondivot22tow |pattern_ra2 = _adidascondivot22tow |pattern_sh2 = _adidaswhite |pattern_so2 = _3_stripes_white |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FF6600 |socks2 = FF6600 |pattern_la3 = _adidascondivot22wb |pattern_b3 = _adidascondivot22wb |pattern_ra3 = _adidascondivot22wb |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = FFFFFF |socks3 = 000000 }} '''Union sportive Rail''', o trumpiau vadinamas '''US Rail''' – [[Senegalas|Senegalo]] [[futbolo klubas]] iš [[Tiesas|Tieso]]. == Istorija == Klubas turi [[futbolas|futbolo]], [[tinklinis|tinklinio]] ir [[krepšinis|krepšinio]] komandas. [[US Rail (krepšinis)|Krepšininkai]] rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. ; Futbolo komanda Nuo 1976–1977 m. futbolo komanda rungtyniavo pajėgiausioje šalies lygoje. Nuo 2007 m. žaidė Antroje lygoje, o nuo 2009 m. sezono – trečioje pakopoje. 2019–2020 m. sezone čempionatas buvo nutrauktas dėl pandemijos grėsmių. Vėlesniais metais kovojo trečioje pakopoje. == Titulai == ; {{vlv|Senegalas}} '''[[Ligue 1 (Senegalas)|Ligue 1 (Superlyga)]]:'''<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/senechamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]</ref> * '''Čempionai (0)''': ; {{vlv|Senegalas}} '''Senegalo taurės turnyras:'''<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/senecuphist.html Senegalo futbolo taurė (RSSSF duomenų bazė)]</ref> * '''Nugalėtojai (0)''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- |- ||||||| |- |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''Nationale 1''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''x.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2020.html 2019–2020 m. sezonas]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| [[File:X_mark.svg|17px]] '''Nutrauktas čempionatas''' |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''Nationale 1''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' (B grupė) | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2021.html 2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''Nationale 1''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''nežinoma''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2022.html 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''Nationale 1''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' (B grupė) | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2023.html 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''Nationale 1''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' („B“ grupė) | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/sene2024.html 2023–2024 m. sezonas]</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:Green" width="150" height="50" |'''RAIL''' | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |'''RAIL''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Orange;color:Green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:US Rail.jpg|150px]] '''RAIL''' | style="background:Green;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:US Rail.jpg|150px]] '''RAIL''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniauja tradicine apranga. {| |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _entrada18dg |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = 006633 |body = FFFFFF |rightarm = 006633 |shorts = 006633 |socks = 006633 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _armawir1819h |pattern_ra = |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FF6600 |body = FFFFFF |rightarm = FF6600 |shorts = FF6600 |socks = FF6600 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _torpedobelaz1819h |pattern_ra = |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _color_3_stripes_black |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivot22cgw |pattern_b = _adidascondivot22cgw |pattern_ra = _adidascondivot22cgw |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 006633 |socks = 006633 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivot22tow |pattern_b = _adidascondivot22tow |pattern_ra = _adidascondivot22tow |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF6600 |socks = FF6600 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidascondivot22wb |pattern_b = _adidascondivot22wb |pattern_ra = _adidascondivot22wb |pattern_sh = _adidasblack |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 000000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Klubo žaidėjai, atsovavę Senegalo nacionalinei rinktinei.<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/4716/2024_1/Us_Rail_Thies.html General Information for US Rail Thiès – klubo žaidėjai]</ref> * {{vlv|Senegalas}} [[Kader Mangane]], gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/13143/Kader_Mangane.html General Information about the player Kader Mangane]</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * Oficiali klubo svetainė * [https://www.facebook.com/unionsportiverail/ Facebook paskyra] * [https://www.flashscore.com/team/rail/4EKiRHUE/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/us-rail-thies/startseite/verein/1906 Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20230903145632/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/us-rail-thies/16720/ Globalsportarchive] {{Ligue 1 (Senegalas)}} [[Kategorija:Senegalo futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Rail}} aaiy7e01yaoclxwqdz4j5kfhsblevnv 0 641749 7957466 7924216 2026-11-04T12:10:25Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957466 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Starlight FC | image = | fullname = Starlight Football Club | nickname = | founded = | ground = „?-o“ stadionas, [[Bandžulis]] | capacity = 000 | chairman = {{vlv|Gambija}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Gambija}} {{small|nežinoma}} | league = [[GFA Pirmasis divizionas]] (I) | season = 2022–2023 | position = vieta |pattern_la1 = _trepenne1920h |pattern_b1 = _trepenne1920h |pattern_ra1 = _trepenne1920h |pattern_sh1 = _trepenne1920h |pattern_so1 = |leftarm1 = 6Eb9E4 |body1 = 6Eb9E4 |rightarm1 = 6Eb9E4 |shorts1 = 000044 |socks1 = 000044 |pattern_la2 = |pattern_b2 = _givovagame1ry |pattern_ra2 = |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FF0000 |body2 = FF0000 |rightarm2 = FF0000 |shorts2 = FFFF00 |socks2 = FFFF00 }} '''Starlight Football Club''', o trumpiau vadinamas tiesiog '''„Starlight“''' – [[Gambija|Gambijos]] [[futbolo klubas]], įsikūręs [[Bandžulis|Bandžulyje]]. == Istorija == 2012 m. sezone žaidė Antrame divizione.<ref>https://thepoint.gm/africa/gambia/article/starlight-snatch-1st-win-in-gfa-2nd-division</ref> Kitados rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. {{išplėsti}} == Pasiekimai == ; {{vlv|Gambija}} '''[[GFA Pirmasis divizionas]]:''' * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai:''' 1979–1980 m. ; {{vlv|Gambija}} [[Gambijos futbolo taurė]]: * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai ()''': m. ; {{vlv|Gambija}} Gambijos supertaurė: * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojai ()''': m. {{išplėsti}} == Sezonai == {{išplėsti}} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21lbw |pattern_b = _adidassquadra21lbw |pattern_ra = _adidassquadra21lbw |pattern_sh = _adidassquadra21n |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = 82DBF5 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _adidassquadra21rw |pattern_b = _adidassquadra21rw |pattern_ra = _adidassquadra21rw |pattern_sh = _adidassquadra21y |pattern_so = _3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _niketrophy4ubn |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = _nikematchfit2021sb |leftarm = 000055 |body = 68ACFA |rightarm = 000055 |shorts = 000055 |socks = 68ACFA | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _niketrophy4rr |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = _nikematchfit2021r |leftarm = 990000 |body = FFFFFF |rightarm = 990000 |shorts = FFFF00 |socks = FF0000 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * <s>'''[ Oficiali klubo svetainė]'''</s> * [ Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20250812031624/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/starlight/13306/ Globalsportsarchive] {{GFA Pirmasis divizionas}} [[Kategorija:Gambijos futbolo klubai|Starlight]] {{DEFAULTSORT:Starlight}} 7i3di55rtzahuh8fwzwjlt5eubsyh0t 0 644580 7957784 7817711 2026-11-05T08:46:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957784 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Veitongo | image = [[Vaizdas:Veitongo FC emblema.png|150px]] | fullname = Veitongo Club | nickname = | founded = nežinoma | ground = Nacionalinis stadionas <br /> {{small|(Loto-Tonga Soka Centre)}}, [[Veitongas]] | capacity = 1 500 | chairman = {{vlv|Tonga}} nežinoma | manager = {{vlv|Tonga}} nežinoma | league = [[Tonga Major League]] | season = 2023 | position = TBA |pattern_la1 = _Veitongo20h |pattern_b1 = _Veitongo20h |pattern_ra1 = _Veitongo20h |pattern_sh1 = _Veitongo20h |pattern_so1 = _Veitongo20h |leftarm1 = ff0000 |body1 = ff0000 |rightarm1 = ff0000 |shorts1 = ff0000 |socks1 = ff0000 |pattern_so2 = _Veitongo20a |socks2 = FFFFFF |pattern_sh2 = _Veitongo20a |pattern_ra2 = _Veitongo20a |pattern_la2 = _Veitongo20a |pattern_b2 = _Veitongo20a |pattern_la3 = |pattern_b3 = _nikelegend1920wr |pattern_ra3 = |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = FFFFFF |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = FFFFFF |socks3 = FF0000 }} '''Veitongo Football Club''', o trumpiau vadinamas '''Veitongo''' – [[Tonga|Tongos]] [[futbolo klubas]] iš [[Veitongas|Veitongo]]. == Istorija == Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Daugkartiniai šalies čempionai. Atstovavo [[Tonga|Tongos]] valstybei Okeanijos čempionų lygos turnyro atrankose. 2023 m. sezone [[Navutoka FC|„Navutoka“]] futbolininkai tapo reguliariojo čempionato nugalėtojais, o „Veitongo“ liko antri. Atkrintamųjų rungtynių cikle pusfinalio rungtynėse „Navutoka“ rezultatu 6:0 sutriuškino „Folaha“, o „Veitongo“ 12:0 nugalėjo „Nukuhetulu“. [[2023 m.]] [[lapkričio 4]] d. finalinėse rungtynėse [[Navutoka FC|„Navutoka“]] futbolininkai rezultatu 1:3 nusileido čempionų titulą iškovojusiems [[Veitongo FC|„Veitongo“]] futbolininkams.<ref>[https://www.tongafootball.to/veitongo-retains-major-league-premier-men-throne/ Veitongo Premier Men remains on the throne]{{Neveikianti nuoroda|date=balandžio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Laimėjimai == ; {{vlv|Tonga}} [[Tonga Major League]]<ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tongachamp.html RSSSF duomenų bazė: sezonai ir čempionai]</ref> : [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (9):''' 1972, 1978, 2015, 2016, 2017, 2019, 2021, 2022, 2023 m. == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''nežinoma''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2014.html 2013–2014 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2015''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2015.html 2015 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2016''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2016.html 2016 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2017''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2017.html 2017 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2018''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2018.html 2018 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2019.html 2019 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''X.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2020.html 2020 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFAAAA" style="text-align:center;"| '''Nutrauktas čempionatas''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2021.html 2021 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2022.html 2022 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2023''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2023.html 2023 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Tonga Major League]]''' | bgcolor="#FFF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablest/tonga2024.html 2024 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2024 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |'''VEITONGO<br />Football Club''' | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |'''VEITONGO<br />Football Club''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:white;color:green" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Veitongo FC emblema.png|150px]]'''VEITONGO<br />Football Club''' | style="background:red;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Veitongo FC emblema.png|150px]]'''VEITONGO<br />Football Club''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _irn1819a |pattern_b = _irn1819a |pattern_ra = _irn1819a |pattern_sh = _adidaswhite |pattern_so = _color_3_stripes_white |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _cpv18a |pattern_b = _cpv18a |pattern_ra = _cpv18a |pattern_sh = _haladas1819h |pattern_so = _haladas1819h |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _niketrophy4rr |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 990000 |body = FFFFFF |rightarm = 990000 |shorts = FF0000 |socks = FF0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = |pattern_b = _niketrophy4gg |pattern_ra = |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 005000 |body = 008000 |rightarm = 005000 |shorts = 008000 |socks = 008000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _Veitongo20h |pattern_b = _Veitongo20h |pattern_ra = _Veitongo20h |pattern_sh = _Veitongo20h |pattern_so = _Veitongo20h |leftarm = ff0000 |body = ff0000 |rightarm = ff0000 |shorts = ff0000 |socks = ff0000 |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _Veitongo20a |pattern_b = _Veitongo20a |pattern_ra = _Veitongo20a |pattern_sh = _Veitongo20a |pattern_so = _Veitongo20a |leftarm = |body = |rightarm = |shorts = |socks = |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai atstovavę Tongos nacionalinei komandai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/19290/2023_2/Veitongo_Fc.html Apie '''„Veitongo“ klubo''' žaidėjus]</ref> * {{vlv|Tonga}} Mahe Malafu, vartininkas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/69532/Mahe_Malafu.html Apie žaidėją: Mahe Malafu]</ref> * {{vlv|Tonga}} 'Ilalio Leakona, gynėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/23369/Ilalio_Leakona.html Apie žaidėją:'Ilalio Leakona ]</ref> * {{vlv|Tonga}} Tevita Vakatapu;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/69534/Tevita_Vakatapu.html Apie žaidėją: Tevita Vakatapu]</ref> * {{vlv|Tonga}} Kinitoni Falatau, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/45771/Kinitoni_Falatau.html Apie žaidėją: Kinitoni Falatau]</ref> == Išnašos == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * {{color box|pink|'''Oficiali klubo svetainė'''}} * [https://www.soccerway.com/team/veitongo/nH3r5mwd/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.co.ke/team/veitongo/nH3r5mwd/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/veitongo-fc/startseite/verein/51546 Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20231026015142/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/veitongo-fc/24639/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Tongos futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Veitongo}} hay2m6wy8nmffpcn8gwqbuk121kaf2d 0 645620 7957718 7270991 2026-11-05T03:01:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957718 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Unreal Unearth | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Hozier]] | Viršelis = Hozier - Unreal Unearth.png | Išleistas = [[2023]] m. [[rugpjūčio 18]] d. | Įrašytas = | Žanras = [[Soul]], [[poprokas]] | Trukmė = 62:22 | Leidėjas = Rubyworks, [[Island Records|Island]], [[Columbia Records|Columbia]] | Prodiuseris = Andrew Hozier-Byrne, Bekon, Chakra, Craig Balmoris, Jeff „Gitty“ Gitelman, Jennifer Decilveo, Pete G, Sergiu Gherman, Tyler Mehlenbacher | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|3|5}} [https://www.allmusic.com/album/unreal-unearth-mw0004003614] * [[The Daily Telegraph]] {{Rating|5|5}} [https://www.telegraph.co.uk/music/what-to-listen-to/hozier-unreal-unearth-review/] * [[NME]] {{Rating|4|5}} [https://www.nme.com/reviews/album/hozier-unreal-unearth-review-epic-expansive-and-ethereal-3483924] * [[Pitchfork]] 5.0/10 [https://pitchfork.com/reviews/albums/hozier-unreal-unearth/] * [[Rolling Stone]] {{Rating|4|5}} [https://www.rollingstone.com/music/music-album-reviews/hozier-unreal-unearth-review-1234807533/] | Ankstesnis albumas = „[[Wasteland, Baby!]]“<br /> <small>(2019)</small> | Šis albumas = '''„Unreal Unearth“'''<br /> <small>(2023)</small> | Kitas albumas = }} '''Unreal Unearth''' – trečiasis [[Airija|airių]] muzikanto [[Hozier]] studijinis albumas, išleistas [[2023]] m. [[rugpjūčio 18]] d. Albumui pristatyti išleisti penki singlai: „Eat Your Young“, „All Things End“, „Francesca“, „Unknown / Nth“ ir „De Selby (Part 2)“. Albumas susilaukė daugiausia teigiamų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web|url=https://www.metacritic.com/music/unreal-unearth/hozier|title=''Unreal Unearth'' by Hozier Reviews and Tracks|website=Metacritic|access-date=2023-08-26}}</ref> ir buvo komerciškai sėkmingas, debiutuojant pirmojoje [[UK Albums Chart|Jungtinės Karalystės albumų reitingo vietoje]] ir tampant pirmuoju atlikėjo įrašu, pasiekusiu šią viršūnę.<ref>[https://www.officialcharts.com/charts/albums-chart/20230825/7502/ Official Albums Chart Top 100: 25 August 2023 - 31 August 2023]</ref> Albumas taip pat pasiekė aukštas vietas daugelio šalių reitinguose, tarp jų – ir trečioji vieta [[Billboard 200|JAV]]<ref>[https://www.billboard.com/artist/Hozier/chart-history/TLP Hozier Chart History (Billboard 200)]</ref> bei 49–oji [[Lietuva|Lietuvoje]].<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s34-2/|title=2023 34-os savaitės klausomiausi (Top 100)|publisher=AGATA|language=lt|date=2023-08-25|access-date=2023-08-25|archive-date=2023-08-25|archive-url=https://web.archive.org/web/20230825103316/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s34-2/|url-status=dead}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits=yes | extra_column = Prodiusavo | title1 = De Selby (Part 1) | length1 = 3:39 | writer1 = [[Hozier|Andrew Hozier-Byrne]] | extra1 = {{hlist|Hozier-Byrne|Jeff „Gitty“ Gitelman|Bekon|Pete G}} | title2 = De Selby (Part 2) | length2 = 3:47 | writer2 = {{hlist|Hozier-Byrne|Daniel Krieger|Daniel Tannenbaum|Gitelman|Peter Gonzales|Sergiu Gherman}} | extra2 = {{hlist|Sergiu Gherman|Bekon|Chakra|Pete G|Gitelman|Hozier-Byrne|Marius Feder}} | title3 = First Time | length3 = 3:53 | writer3 = {{hlist|Alex Ryan|Hozier-Byrne|Gitelman}} | extra3 = {{hlist|Gitelman|Hozier-Byrne}} | title4 = Francesca | writer4 = {{hlist|Hozier-Byrne|Jennifer Decilveo}} | extra4 = {{hlist|Hozier-Byrne|Decilveo}} | length4 = 4:30 | title5 = I, Carrion (Icarian) | length5 = 3:16 | writer5 = {{hlist|Hozier-Byrne|Decilveo}} | extra5 = {{hlist|Hozier-Byrne|Decilveo}} | title6 = Eat Your Young | writer6 = {{hlist|Hozier-Byrne|Tannenbaum|Craig Balmoris|Krieger|Marius Fedor|Gonzales|Gherman|Stuart Johnson|Tyler Mehlenbacher}} | extra6 = {{hlist|Gherman|Bekon|Pete G|Chakra|Hozier-Byrne}} | length6 = 4:02 | title7 = Damage Gets Done | note7 = kartu su Brandi Carlile | length7 = 4:28 | writer7 = {{hlist|Hozier-Byrne|Krieger|Tannenbaum|Gonzales|Gherman|Johnson|Mehlenbacher}} | extra7 = {{hlist|Gherman|Bekon|Pete G|Chakra|Feder|Sariah Mae}} | title8 = Who We Are | length8 = 4:05 | writer8 = {{hlist|Hozier-Byrne|Krieger|Tannenbaum|Gonzales|Gherman}} | extra8 = {{hlist|Gherman|Bekon|Pete G|Chakra}} | title9 = Son of Nyx | length9 = 3:19 | writer9 = {{hlist|Ryan|Hozier-Byrne|Tannenbaum}} | extra9 = {{hlist|Bekon|Pete G}} | title10 = All Things End | writer10 = {{hlist|Hozier-Byrne|Krieger|Gonzales|Gherman|Tannenbaum|Johnson}} | extra10 = {{hlist|Gherman|Bekon|Pete G|Chakra|Feder}} | length10 = 3:33 | title11 = To Someone from a Warm Climate (Uiscefhuaraithe) | length11 = 4:00 | writer11 = {{hlist|Hozier-Byrne|Gitelman}} | extra11 = {{hlist|Hozier-Byrne|Gitelman}} | title12 = Butchered Tongue | length12 = 2:29 | writer12 = Hozier-Byrne | extra12 = {{hlist|Decilveo|Hozier-Byrne}} | title13 = Anything But | length13 = 3:45 | writer13 = {{hlist|Hozier-Byrne|Krieger|Tannenbaum|Fedor|Gonzales|Gherman|Johnson}} | extra13 = {{hlist|Gherman|Bekon|Pete G|Chakra}} | title14 = Abstract (Psychopomp) | length14 = 4:04 | writer14 = {{hlist|Hozier-Byrne|Balmoris|Krieger|Tannenbaum|Gonzales|Gherman|Johnson|Mehlenbacher}} | extra14 = {{hlist|Gherman|Mehlenbacher|Bekon|Balmoris|Pete G|Chakra}} | title15 = Unknown / Nth | length15 = 4:40 | writer15 = Hozier-Byrne | extra15 = {{hlist|Hozier-Byrne|Sean Cook}} | title16 = First Light | length16 = 4:52 | writer16 = {{hlist|Hozier-Byrne|Balmoris|Krieger|Tannenbaum|Gonzales|Gherman|Johnson|Mehlenbacher}} | extra16 = {{hlist|Balmoris|Gherman|Mehlenbacher|Bekon|Pete G|Chakra|Hozier-Byrne|Feder}} | total_length = 62:22 }} == Kūrybinė grupė == '''Muzikantai''' {{div col}} * [[Hozier|Andrew Hozier-Byrne]] – vokalas (visos dainos), melodika (3), gitara (4, 5, 12), visi instrumentai (15) * Alex Ryan – bosinė gitara (1, 2, 4, 5), pritariamasis vokalas (3), klavišiniai (3), vargonai (4), pianinas (5, 12) * Sora – violončelė (1–3, 11) * Péter Illényi – dirigavimas (1, 9, 16) * Stanley Randolph – būgnai (1–3) * Jeff Gitelman – sintezatorius (1, 2, 11), elektrinė gitara (1, 2), akustinė gitara (3), bosinė gitara (3), pianinas (11) * Peter Gonzales – sintezatorius (1, 2, 7, 13, 14), pritariamasis vokalas (7), ritminė mašina (7, 14), būgnai (8, 10, 13, 16), perkusija (8, 10), elektronikos programavimas (1, 2, 6, 7, 8, 9, 10, 13, 14), gitara (7, 14, 16) * Ginny Luke – smuikas (1–3, 11) * Budapest Scoring Orchestra – orkestras (1, 9, 16) * Jordan Seigel – orkestras (1, 9, 16) * Lisa McCormick – ragas (1, 2) * Huang Ming Xiang 黄民翔 – pipa (1) * Daniel Krieger – bosinė gitara (2, 6–8, 10, 13, 14, 16), gitara (6–8, 10, 14, 16), akustinė gitara (13) * Daniel Lim – violončelė (2, 6, 10) * Daniel Tannenbaum – klavišiniai (2, 7), styginiai instrumentai (2, 6, 7, 9, 10, 14, 16), sintezatorius (2, 6–8, 10, 13, 14, 16), pritariamasis vokalas (6, 13, 16), vargonai (6), pianinas (8, 10, 14, 16), plojimai (13) * Stuart Johnson – perkusija (2, 8, 10), būgnai (6–8, 10, 14, 16), elektronikos programavimas (8, 10, 14) * Sergiu Gherman – elektronikos programavimas (2, 7, 8, 10, 13, 14), klavišiniai (8), plojimai (13), ritminė mašina (16) * The Whole Soul Strings – styginiai instrumentai (2, 6, 10) * Drew Alexander Forde – altas (2, 6, 10) * Andrew Kwon – smuikas (2, 6, 10) * Haesol Lee – smuikas (2, 6, 10) * Dominique Sanders – bosinė gitara (3, 11) * Jennifer Decilveo – ritminė mašina, pianinas, elektronikos programavimas, sintezatorius (4, 5, 12) * Sam KS – būgnai (4, 5, 12) * David Levita – gitara (4, 5, 12) * Aretha Scruggs – choras (6, 10) * Charles Jones – choras (6, 10) * Danielle Withers – choras (6, 10) * David Simmonds – choras (6, 10) * Fletcher Sheridan – choras (6, 10) * Gregory Fletcher – choras (6, 10) * Kadeem Nichols – choras (6, 10) * Nayanna Holley – choras (6, 10) * Tony Scruggs – choras (6, 10) * Craig Balmoris – ritminė mašina (6, 16) * Marius Feder – sintezatorius (6), plojimai (13) * Brandi Carlile – vokalas (7) {{div col end}} '''Techninis personalkas''' {{div col}} * Greg Calbi – garso dizainas * Steve Fallone – garso dizainas (1–3, 5–16) * Zach Szydlo – garso dizainas (1–3, 5–14, 16) * David Levita – garso dizainas (4) * Andrew Scheps – garso suvedimas * Pete G – garso suvedimas (1, 9, 10, 13) * Mark „Spike“ Stent – garso suvedimas (2, 7, 16) * Shawn Everett – garso suvedimas (3) * Tom Elmhirst – garso suvedimas (6, 8, 14) * Jeff Gitelman – garso inžinerija (1–3, 11 * RJ Cardenas – garso inžinerija (1–3, 11 * Viktor Szabó – garso inžinerija (1, 9, 16) * Jennifer Decilveo – garso inžinerija (4, 5, 12) * Nick Squillante – garso inžinerija (4, 5, 12) * Sean Cook – garso inžinerija (4, 5, 12, 15), vokalo inžinerija (6–8, 10, 13, 14, 16) * Adam Hong – garso inžinerija (6, 8, 14) * Matt Anthony – garso inžinerija (6, 10, 14, 16) * Logan Taylor – garso inžinerija (8, 10, 13), garso inžinerijos pagalba (6, 14, 16) * Wil Anspach – garso inžinerija (10) * Daniel Krieger – vokalo inžinerija (6–8, 10, 13, 14, 16) * Kieran Beardmore – garso inžinerijos pagalba (1, 7, 16) * Liam O'Dowd – garso inžinerijos pagalba (1, 7, 16) * Matt Wolach – garso inžinerijos pagalba (1, 7, 16) * Greg Truitt – garso inžinerijos pagalba (8, 10, 13) {{div col end}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= [[Liam Gallagher]] – „[[Knebworth 22]]“|years=[[2023]] m. [[rugpjūčio 25]] d. – [[rugpjūčio 31]] d.|after= [[Burna Boy]] – „[[I Told Them...]]“}} {{end box}} [[Kategorija:2023 albumai]] [[Kategorija:Hozier albumai]] 4bv546yeuho5dewdxmvm1je1zrsmn05 0 648032 7957629 7439192 2026-11-04T20:19:37Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957629 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The World EP.Fin: Will | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Ateez]] | Viršelis = Ateez - The World EP.Fin Will.png | Išleistas = [[2023]] m. [[gruodžio 1]] d. | Įrašytas = | Žanras = [[K-pop]], [[hiphopas]] | Trukmė = 39:05 | Leidėjas = KQ, [[RCA Records|RCA]], Legacy | Prodiuseris = | Apžvalgos = | Ankstesnis albumas = „The World EP.2: Outlaw“<br /> <small>(2023)</small> | Šis albumas = '''„The World EP.Fin: Will“'''<br /> <small>(2023)</small> | Kitas albumas = „Golden Hour: Part.1“<br /> <small>(2024)</small> }} '''The World EP.Fin: Will''' – ketvirtasis [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] grupės „[[Ateez]]“ studijinis albumas (iš jų – antrasis, kuriame dainos atliekamos [[korėjiečių kalba|korėjietiškai]]), išleistas [[2023]] m. [[gruodžio 1]] d. Tai – paskutinis grupės įrašų serijos „''The World''“ darbas, išleistas praėjus šešiems mėnesiams nuo ankstesniojo „The World EP.2: Outlaw“.<ref>{{cite news|url=https://www.koreaherald.com/view.php?ud=20231201000575|title=Ateez closes 1st chapter of career with ''The World Ep. Fin: Will''|newspaper=The Korea Herald|last=Hong|first=Yoo|date=2023-12-01|access-date=2023-12-05}}</ref> Albumas susilaukė teigiamų kritikų įvertinimų ir buvo komerciškai sėkmingas. Pietų Korėjoje per pirmąją pardavimų dieną parduota per 910 tūkstančių kopijų<ref>{{cite news|url=https://timesofindia.indiatimes.com/entertainment/k-pop/music/news/ateez-achieves-remarkable-1st-day-sales-milestone-and-beyond-with-the-world-ep-fin-will/articleshow/105674507.cms|title=Ateez achieves remarkable 1st-day sales milestone and beyond with ''The World EP.Fin: Will''|newspaper=The Times of India|date=2023-12-02|access-date=2023-12-05}}</ref>, o per pirmąją savaitę – per 1.6 milijono, debiutuojant pirmojoje „Circle“ reitingo vietoje.<ref>{{cite web|url=https://circlechart.kr/page_chart/album.circle?nationGbn=T&targetTime=48&hitYear=2023&termGbn=week&yearTime=3|title=Circle Album Chart – Week 48, 2023|website=Circle Chart|language=ko|access-date=2023-12-07}}</ref> [[JAV]] per pirmąją savaitę parduota per 152 tūkstančius kopijų, debiutuojant pirmojoje „[[Billboard 200]]“ reitingo vietoje. Tai buvo pirmasis grupės įrašas, pasiekęs šią viršūnę.<ref>{{cite magazine|url=https://www.billboard.com/music/chart-beat/ateez-world-ep-fin-will-billboard-200-chart-first-no-1-album-1235549297/|title=Ateez Claims First No. 1 on ''Billboard'' 200 Albums Chart With ''The World EP.Fin: Will''|magazine=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]|last=Caulfield|first=Keith|date=2023-12-10|access-date=2023-12-11}}</ref> [[Lietuva|Lietuvoje]] albumas pasiekė 37–ąją reitingo vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s49-2/|title=2023 49-os savaitės klausomiausi (Top 100)|publisher=AGATA|language=lt|date=2023-12-08|access-date=2023-12-08|archive-date=2023-12-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20231209145150/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s49-2/|url-status=dead}}</ref> ==Track listing== {{Track listing | title1 = We Know | length1 = 3:49 | title2 = Emergency | length2 = 2:58 | title3 = Crazy Form | note3 = [[Korėjiečių kalba|korėjietšikai]]: 미친 폼 | length3 = 3:18 | title4 = Arriba | length4 = 3:37 | title5 = Silver Light | length5 = 3:50 | title6 = Crescent Part.2 | length6 = 0:54 | title7 = Dreamy Day | note7 = korėjietšikai: 꿈날 | length7 = 3:26 | title8 = Matz | note8 = atlieka Hongjoong ir Seonghwa | length8 = 3:26 | title9 = It's You | note9 = atlieka Yeosang, San ir Wooyoung | length9 = 3:29 | title10 = Youth | note10 = atlieka Yunho ir Mingi | length10 = 3:29 | title11 = Everything | note11 = Jongho solo | length11 = 3:46 | title12 = Fin: Will | length12 = 3:03 | total_length = 39:05 }} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas JAV|before= [[Taylor Swift]] – „[[1989 (Taylor's Version)]]“|years=[[2023]] m. [[gruodžio 16]] d. – [[gruodžio 22]] d.|after= [[Nicki Minaj]] – „[[Pink Friday 2]]“}} {{end box}} [[Kategorija:2023 albumai]] [[Kategorija:Ateez albumai]] cifccx2ng6dss9h7qyc9bfh1v1xwx31 0 648505 7957690 7137946 2026-11-05T00:44:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957690 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = Tyron | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Slowthai]] | Viršelis = Slowthai - Tyron.png | Išleistas = [[2021]] m. [[vasario 12]] d. | Įrašytas = | Žanras = [[Hiphopas]], [[grime]] | Trukmė = 35:17 | Leidėjas = Method, [[Interscope Records|Interscope]], AWGE | Prodiuseris = Slowthai, Kwes Darko, Kelvin Krash, Samo, Daniel Duke-Okeze, Dominic Maker, Kenny Beats, JD. Reid, Kiko | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|4|5}} [https://www.allmusic.com/album/tyron-mw0003461014] * [[The Daily Telegraph]] {{Rating|3|5}} [https://www.telegraph.co.uk/music/what-to-listen-to/slowthai-tyron-review-controversial-rapper-gets-lost-second/] * [[The Independent]] {{Rating|3|5}} [https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/music/reviews/slowthai-review-tyron-skepta-james-blake-b1800952.html] * [[NME]] {{Rating|5|5}} [https://www.nme.com/reviews/slowthai-tyron-review-2873844] * [[Pitchfork]] 7.1/10 [https://pitchfork.com/reviews/albums/slowthai-tyron/] * [[Rolling Stone]] {{Rating|3.5|5}} [https://www.rollingstone.com/music/music-album-reviews/slowthai-tyron-review-1127657/] | Ankstesnis albumas = „Nothing Great About Britain“<br /> <small>(2019)</small> | Šis albumas = '''„Tyron“'''<br /> <small>(2021)</small> | Kitas albumas = „Ugly“<br /> <small>(2023)</small> }} '''Tyron''' – antrasis [[Jungtinė Karalystė|britų]] reperio [[Slowthai]] studijinis albumas, išleistas [[2021]] m. [[vasario 12]] d. Albumui pristatyti išleisti šeši singlai: „Feel Away“, „NHS“, „Mazza“, „Cancelled“, „Vex“ ir „ADHD“, o jame dainas kartu atlieka tokie atlikėjai, kaip [[Denzel Curry]] ir [[ASAP Rocky]]. Albumas susilaukė teigiamų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web|url=https://www.metacritic.com/music/tyron/slowthai|title=Tyron by slowthai Reviews and Tracks|publisher=[[Metacritic]]|accessdate=2021-02-12}}</ref>, taip pat buvo sėkmingas komerciškai, pasiekdamas aukštas vietas daugelio šalių reitinguose. Tarp jų – ir pirmoji vieta [[UK Albums Chart|Jungtinėje Karalystėje]]<ref>[https://www.officialcharts.com/charts/albums-chart/20210219/7502/ Official Albums Chart: 19 February 2021 - 25 February 2021]</ref> bei 24–oji [[Lietuva|Lietuvoje]].<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/7s/|title=2021 7-os savaitės klausomiausi (Top 100)|language=lt|publisher=AGATA|date=2021-02-19|access-date=2021-07-02|archive-date=2021-02-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20210219094842/https://www.agata.lt/lt/naujienos/7s/|url-status=dead}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | extra_column = Prodiusavo | title1 = 45 Smoke | length1 = 1:58 | writer1 = {{hlist|[[slowthai|Tyron Frampton]]|Kwes Darko}} | extra1 = Darko | title2 = Cancelled | note2 = kartu su Skepta | length2 = 2:19 | writer2 = {{hlist|Frampton|Darko|Kelvin Krash|Samo Castillano|Jesse Willis|Joseph Adenuga}} | extra2 = {{hlist|Darko|Krash|Samo}} | title3 = Mazza | note3 = kartu su [[ASAP Rocky]] | length3 = 2:52 | writer3 = {{hlist|Frampton|Darko|Castillano|[[ASAP Rocky|Rakim Mayers]]}} | extra3 = {{hlist|[[Slowthai]]|Darko|Samo}} | title4 = Vex | length4 = 2:19 | writer4 = {{hlist|Frampton|Darko|Krash|Castillano}} | extra4 = {{hlist|Darko|Krash|Samo}} | title5 = Wot | length5 = 0:48 | writer5 = {{hlist|Frampton|Krash|Mayers}} | extra5 = Krash | title6 = Dead | length6 = 3:00 | writer6 = {{hlist|Frampton|Darko}} | extra6 = Darko | title7 = Play with Fire | length7 = 2:51 | writer7 = {{hlist|Frampton|Darko}} | extra7 = Darko | title8 = I Tried | length8 = 2:15 | writer8 = {{hlist|Frampton|Darko|Daniel Duke-Okeze|Trey Gruber}} | extra8 = Duke-Okeze | title9 = Focus | length9 = 2:05 | writer9 = {{hlist|Frampton|[[James Blake (1989)|James Blake]]|Dominic Maker|Kenny Beats}} | extra9 = {{hlist|Maker|Kenny Beats}} | title10 = Terms | note10 = kartu su Dominic Fike ir [[Denzel Curry]] | length10 = 3:13 | writer10 = {{hlist|Frampton|Darko|Kenny Beats|JD. Reid|Dominic Fike|Denzel Curry}} | extra10 = {{hlist|Maker|Kenny Beats|JD. Reid}} | title11 = Push | note11 = with Deb Never | length11 = 2:20 | writer11 = {{hlist|Frampton|Darko|Maker|Gavin Michael Clark|Michael Percy|Deb Never}} | extra11 = {{hlist|Darko|Maker}} | title12 = NHS | length12 = 3:26 | writer12 = {{hlist|Frampton|Darko|Krash|Castillano|Kiko}} | extra12 = {{hlist|Darko|Krash|Samo|Kiko}} | title13 = Feel Away | note13 = kartu su [[James Blake (1989)|James Blake]] ir Mount Kimbie | length13 = 3:21 | writer13 = {{hlist|Frampton|Maker|Blake|Dave Hall|[[Mariah Carey]]}} | extra13 = Maker | title14 = ADHD | length14 = 2:30 | writer14 = {{hlist|Frampton|Darko|Castillano|Kiko}} | extra14 = {{hlist|Slowthai|Darko|Samo|Kiko}} | total_length = 35:17 }} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= „[[Foo Fighters]]“ – „[[Medicine at Midnight]]“|years=[[2021]] m. [[vasario 19]] d. – [[vasario 25]] d.|after= „[[Mogwai]]“ – „[[As the Love Continues]]“}} {{end box}} [[Kategorija:2021 albumai]] naing5u7jdwh49hx3vostb03vdm8ldn 0 648740 7957777 7918323 2026-11-05T08:26:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957777 wikitext text/x-wiki {{fc-infow | clubname = „Vasas Femina“ | image = [[Vaizdas:Vasas FC emblema.png|150px]] | fullname = Vasas Femina Fotbal Club <br /> Vasas Femina FC Székelyudvarhely | nickname = ''?'' | founded = 2012 m. | ground = [[]], [[Odorheju Sekujeskas]] | capacity = 000 | chairman = {{flagicon|Romania}} nežinomas | manager = {{flagicon|Romania}} nežinomas | league = [[Liga I (moterys)|Liga I]] | season = 2024–2025 | position = 6 vieta | kit_alt1 = | pattern_la1 = _shoulder_stripes_white_stripes | pattern_b1 = _shoulder_stripes_white_stripes | pattern_ra1 = _shoulder_stripes_white_stripes | pattern_so1 = | pattern_sh1 = | leftarm1 = 1e45a2 | body1 = 1e45a2 | rightarm1 = 1e45a2 | shorts1 = 1e45a2 | socks1 = 1e45a2 | kit_alt2 = | pattern_la2 = _blackadidasplate | pattern_b2 = | pattern_ra2 = _blackadidasplate | pattern_sh2 = | leftarm2 = 6ecbf6 | body2 = 6ecbf6 | rightarm2 = 6ecbf6 | shorts2 = 000000 | socks2 = 6ecbf6 }} '''„Vasas Femina“''' ({{ro|Vasas Femina Fotbal Club}}) – [[Rumunija|Rumunijos]] [[futbolo klubas]] iš [[Odorheju Sekujeskas|Odorheju Sekujesko]]. Šis straipsnis apie moterų ekipą, rungtyniavusią aukščiausiame šalies divizione. Vengriškai žinomas kaip '''Vasas Femina FC Székelyudvarhely'''. == Istorija == Klubo ištakos siekia 2012 m. 2012 m. liepos mėn. suburtas moterų komanda. Rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. Nuo 2024–2025 m. sezono vėl rungtyniavo pajėgiausioje šalies moterų futbolo lygoje. Debiutantės iškovojo šeštąją vietą.<ref>[https://frfotbal.ro/index.php?competition_id=17 Feminin • SuperLiga Feminină - Sezon Regular]{{Neveikianti nuoroda|date=rugsėjo 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Pasiekimai == ; Rumunijos čempionės (0)<ref>[https://www.rsssf.org/tablesr/roem-womchamp.html Rumunios čempionės (pagal RSSSF)]</ref> * [[Vaizdas:Silver medal icon.svg|15px]] '''Antroji vieta (1):''' 2017–2018 m. ; '''Rumunijos futbolo taurė (1):''' * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Nugalėtojos''': 2018–2019 m.<ref>[https://www.rsssf.org/tablesr/roem-womcuphist.html Rumunijos futbolo taurė (pagal RSSSF)]</ref> == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- ||||||| |- | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#FFFFDD" style="text-align:center;"| '''Liga II''' | bgcolor="#FFDD00" style="text-align:center;"| '''?.''' (?-oji grupė) | | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[File:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į [[Liga I (moterys)|Liga I]]''' |- ||||||| |- | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| '''[[Liga I (moterys)|Liga I]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tablesr/roem-wom2025.html 2024–2025 m. sezonas]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Red;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas FC emblema.png|150px]]'''Vasas Femina''' | style="background:Blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Vasas FC emblema.png|150px]]'''Vasas Femina''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia mėlyna apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la = _shoulder_stripes_white_stripes | pattern_b = _shoulder_stripes_white_stripes | pattern_ra = _shoulder_stripes_white_stripes | pattern_so = | pattern_sh = | leftarm = 1e45a2 | body = 1e45a2 | rightarm = 1e45a2 | shorts = 1e45a2 | socks = 1e45a2 | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la = _blackadidasplate | pattern_b = | pattern_ra = _blackadidasplate | pattern_sh = | leftarm = 6ecbf6 | body = 6ecbf6 | rightarm = 6ecbf6 | shorts = 000000 | socks = 6ecbf6 | title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | | pattern_la= | pattern_b= | pattern_ra= | pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|nežinomi metai}} }} |} == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fcvasasfemina/ facebook paskyra] * [https://int.soccerway.com/teams/romania/acs-vasas-femina/22670/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/vasas-odorhei/6kSSt1WG/ FLASHSCORE] * [https://web.archive.org/web/20220831213309/https://globalsportsarchive.com/team/soccer/cff-olimpia-cluj/27536/ Globalsporstarchive] {{moterų Liga I}} [[Kategorija:Rumunijos moterų futbolo ekipos]] {{DEFAULTSORT:Vasas Femina}} fsohem8sjzreru7w62tcsyciv8jm11v 102 649529 7957506 7459344 2026-11-04T14:47:11Z Putnik 12453 standartinės spalvos; tamsios temos palaikymas 7957506 wikitext text/x-wiki '''[[2024]] m. [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyvos]] dalyvių indėlis.''' {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background:var(--background-color-success-subtle, #dff2eb); color:inherit" |- |'''Prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai''' || '''Iš viso''' |- | [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] || 305 || 33 || 338 || |- | [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] || 90 || 111 || 201 || |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || 111 || 0 || 111 || |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || 9 || 101 || 110 || |- | [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || 53 || 13 || 66 || |- | [[Naudotojas:Italas|Italas]] || 25 || 9 || 34 || |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || 30 || 3 || 33 || |- | [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] || 23 || 4 || 27 || |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || 23 || 1 || 24 || |- | [[Naudotojas:Bearas|Bearas]] || 10 || 2 || 12 || |- | [[Naudotojas:Nomadbones|Nomadbones]] || 8 || 0 || 8 || |- | [[Naudotojas:CD|CD]] || 8 || 0 || 8 || |- | [[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] || 3 || 3 || 6 || |- | [[Naudotojas:LinasD|LinasD]] || 3 || 0 || 3 || |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || 2 || 0 || 2 || |- | [[Naudotojas:JovanniBear|JovanniBear]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Meduzabzz|Meduzabzz]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:MarsasGRG|MarsasGRG]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || 1 || 0 || 1 || |- |'''Iš viso''' || 707 || 280 || 987 || |- |} * [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 10:17, 31 gruodžio 2024 (EET) <noinclude>[[Kategorija:Savaitės iniciatyvų dalyviai|2024]]</noinclude> 3hyucsee8ta9vhq48gqc8gul1t8pw7s 0 656709 7957626 7469421 2026-11-04T20:15:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957626 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Tortured Poets Department | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Taylor Swift]] | Viršelis = Taylor Swift – The Tortured Poets Department (album cover).png | Išleistas = [[2024]] m. [[balandžio 19]] d. | Įrašytas = [[2022]]–[[2023]] m. | Žanras = [[Synthpop]], [[folk-pop]] | Trukmė = 65:08 | Leidėjas = Republic | Prodiuseris = Taylor Swift, Jack Antonoff, Aaron Dessner, Patrik Berger | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|3|5}} [https://www.allmusic.com/album/the-tortured-poets-department-mw0004210541] * [[The Daily Telegraph]] {{Rating|4|5}} [https://www.telegraph.co.uk/music/what-to-listen-to/taylor-swift-the-tortured-poets-department-review/] * [[The Guardian]] {{Rating|4|5}} [https://www.theguardian.com/music/2024/apr/19/taylor-swift-the-tortured-poets-department-review-fame-fans-and-former-flames-in-the-firing-line] * [[The Independent]] {{Rating|5|5}} [https://www.independent.co.uk/arts-entertainment/music/reviews/taylor-swift-tortured-poets-department-album-review-b2530867.html] * [[NME]] {{Rating|3|5}} [https://www.nme.com/reviews/album/taylor-swift-the-tortured-poets-department-lyrics-tracklist-3619454] * [[Pitchfork]] 6.6/10 [https://pitchfork.com/reviews/albums/taylor-swift-the-tortured-poets-department-the-anthology/] * [[Rolling Stone]] {{Rating|5|5}} [https://www.rollingstone.com/music/music-album-reviews/taylor-swift-the-tortured-poets-department-review-1235006977/] | Ankstesnis albumas = „[[1989 (Taylor's Version)]]“<br /> <small>(2023)</small> | Šis albumas = '''„The Tortured Poets Department“'''<br /> <small>(2024)</small> | Kitas albumas = }} '''The Tortured Poets Department''' – vienuoliktasis [[JAV|amerikiečių]] atlikėjos ir dainų autorės [[Taylor Swift]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[balandžio 19]] d. Apie jo išleidimą atlikėja paskelbė 2024 m. vasarį vykusių „[[Grammy]]“ apdovanojimų metu, atsiimant apdovanojimą už geriausio vokalinio pop albumo kategorijoje laimėjusį ankstesnį jos įrašą „[[Midnights]]“.<ref>{{Cite news |last=West |first=Bryan |date=2024-02-04 |title=Taylor Swift announces brand-new album at Grammys: 'Tortured Poets Department' |url=https://www.usatoday.com/story/entertainment/music/2024/02/04/taylor-swift-announces-brand-new-album-tortured-poets-department/72476449007/ |access-date=2024-02-06 |newspaper=USA Today |archive-date=2024-02-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240205144350/https://www.usatoday.com/story/entertainment/music/2024/02/04/taylor-swift-announces-brand-new-album-tortured-poets-department/72476449007/ |url-status=live }}</ref> Iškart po albumo išleidimo buvo išleista papildyta jo versija „The Anthology“, kurioje buvo dar penkiolika naujų dainų.<ref>{{Cite news |last=Rosenbloom |first=Alli |date=2024-04-19 |title=Taylor Swift's surprise double album 'The Tortured Poets Department' is daggers wrapped in a lullaby |url=https://www.cnn.com/2024/04/18/entertainment/album-review-taylor-swift-reaction/index.html |access-date=2024-04-19 |publisher=CNN |archive-date=2024-04-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20240419104027/https://www.cnn.com/2024/04/18/entertainment/album-review-taylor-swift-reaction/index.html |url-status=live }}</ref> Albumas susilaukė daugiausia teigiamų kritikų įvertinimų<ref>{{Cite web |title=''The Tortured Poets Department'' by Taylor Swift |url=https://www.metacritic.com/music/the-tortured-poets-department/taylor-swift/critic-reviews |url-status=live |archive-url=https://web.archive.org/web/20240423031927/https://www.metacritic.com/music/the-tortured-poets-department/taylor-swift/critic-reviews |archive-date=2024-04-23 |access-date=2024-04-23 |publisher=[[Metacritic]]}}</ref> ir buvo komerciškai sėkmingas visame pasaulyje. Per pirmąją savaitę JAV parduota per 2,6 milijono kopijų ir pasiekė pirmąją „[[Billboard 200]]“ reitingo vietą, tampant keturioliktuoju atlikėjos įrašu, pasiekusiu šią viršūnę. Tai – didžiausias Swift pardavimų skaičius per pirmąją savaitę, o taip pat ir antras didžiausias „[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]“ istorijoje.<ref>{{Cite web |last=Caulfield |first=Keith |date=2024-04-28 |title=Taylor Swift Makes Historic Debut at No. 1 on ''Billboard'' 200 With ''The Tortured Poets Department'' |url=https://www.billboard.com/lists/taylor-swift-tortured-poets-department-debut-number-one-billboard-200-chart/ |access-date=2024-04-29 |website=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]] |language=}}</ref> „The Tortured Poets Department“ taip pat pasiekė aukštas daugelio kitų šalių reitingų vietas, tarp jų – ir pirmoji [[UK Albums Chart|Jungtinėje Karalystėje]]<ref>{{Cite web |date=2024-04-26 |title=Taylor Swift's The Tortured Poets Department secures UK's biggest opening week in seven years |url=https://www.officialcharts.com/chart-news/taylor-swift-tortured-poets-department-fortnight-uk-number-1-chart-double/ |access-date=2024-04-27|publisher=Official Charts Company}}</ref> ir ketvirtoji [[Lietuva|Lietuvoje]]<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s17-3/|title=2024 17-os savaitės klausomiausi (Top 100)|language=lt|publisher=AGATA|date=2024-04-26|access-date=2024-04-26|archive-date=2024-04-26|archive-url=https://web.archive.org/web/20240426083206/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s17-3/|url-status=dead}}</ref>. == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | extra_column = Prodiusavo | total_length = 65:08 | title1 = Fortnight | note1 = kartu su [[Post Malone]] | writer1 = {{hlist|[[Taylor Swift]]|Jack Antonoff|[[Post Malone|Austin Post]]}} | extra1 = {{hlist|Swift|Antonoff|Louis Bell}} | length1 = 3:48 | title2 = The Tortured Poets Department | writer2 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | extra2 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length2 = 4:53 | title3 = My Boy Only Breaks His Favorite Toys | writer3 = Swift | extra3 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length3 = 3:23 | title4 = Down Bad | writer4 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | extra4 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length4 = 4:21 | title5 = So Long, London | writer5 = {{hlist|Swift|Aaron Dessner}} | extra5 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length5 = 4:22 | title6 = But Daddy I Love Him | writer6 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra6 = {{hlist|Swift|Dessner|Antonoff}} | length6 = 5:40 | title7 = Fresh Out the Slammer | writer7 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | extra7 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length7 = 3:30 | title8 = Florida!!! | note8 = kartu su „[[Florence and the Machine]]“ | writer8 = {{hlist|Swift|[[Florence Welch]]}} | extra8 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length8 = 3:35 | title9 = Guilty as Sin? | writer9 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | extra9 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length9 = 4:14 | title10 = Who's Afraid of Little Old Me? | writer10 = Swift | extra10 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length10 = 5:34 | title11 = I Can Fix Him (No Really I Can) | writer11 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | extra11 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length11 = 2:36 | title12 = Loml | writer12 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra12 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length12 = 4:37 | title13 = I Can Do It with a Broken Heart | writer13 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | extra13 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length13 = 3:38 | title14 = The Smallest Man Who Ever Lived | writer14 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra14 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length14 = 4:05 | title15 = The Alchemy | writer15 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | extra15 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length15 = 3:16 | title16 = Clara Bow | writer16 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra16 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length16 = 3:36 }} {{Track listing | headline = Papildomos dainos „''The Tortured Poets Department: The Anthology''“ leidime | writing_credits = yes | extra_column = Prodiusavo | total_length = 122:21 | title17 = The Black Dog | writer17 = Swift | extra17 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length17 = 3:58 | title18 = Imgonnagetyouback | writer18 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | extra18 = {{hlist|Swift|Antonoff}} | length18 = 3:42 | title19 = The Albatross | writer19 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra19 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length19 = 3:03 | title20 = Chloe or Sam or Sophia or Marcus | extra20 = {{hlist|Swift|Dessner}} | writer20 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length20 = 3:33 | title21 = How Did It End? | writer21 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra21 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length21 = 3:58 | title22 = So High School | writer22 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra22 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length22 = 3:48 | title23 = I Hate It Here | writer23 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra23 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length23 = 4:03 | title24 = Thank You Aimee | writer24 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra24 = {{hlist|Swift|Dessner|Antonoff}} | length24 = 4:23 | title25 = I Look in People's Windows | writer25 = {{hlist|Swift|Antonoff|Patrik Berger}} | extra25 = {{hlist|Swift|Antonoff|Berger}} | length25 = 2:11 | title26 = The Prophecy | writer26 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra26 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length26 = 4:09 | title27 = Cassandra | writer27 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra27 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length27 = 4:00 | title28 = Peter | writer28 = Swift | extra28 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length28 = 4:43 | title29 = The Bolter | writer29 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra29 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length29 = 3:58 | title30 = Robin | writer30 = {{hlist|Swift|Dessner}} | extra30 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length30 = 4:00 | title31 = The Manuscript | writer31 = Swift | extra31 = {{hlist|Swift|Dessner}} | length31 = 3:44 }} == Kūrybinė grupė == '''Muzikantai''' {{div col}} * [[Taylor Swift]] – vokalas (visos dainos), pianinas (3, 17), pritariamasis vokalas (17) * Jack Antonoff – sintezatorius (1–4, 6–11, 13, 15, 17, 18, 25), elektronikos programavimas (1–4, 6–11, 13, 15, 17, 18, 24, 25), būgnai (1, 3, 4, 7–10, 13, 15, 17, 18, 24), elektrinė gitara (1, 3, 6–11, 15, 17, 24), akustinė gitara (1, 6–9, 11, 17, 18, 25), pianinas (2, 4, 8, 10, 13, 17, 18), violončelė (2, 6, 8, 10, 15, 17, 24, 25), pritariamasis vokalas (2, 6, 15, 24), bosinė gitara (3, 6, 8–11, 17), perkusija (4, 7, 9, 11, 13, 15, 18, 24), melotronas (6, 8, 10, 11, 17), vargonai (7), Rhodes pianinas (17), klavišiniai (18) * Sean Hutchinson – būgnai (1, 6, 10, 15, 17), perkusija (4) * [[Post Malone]] – vokalas (1) * Mikey Freedom Hart – akustinė gitara, bosinė gitara, elektrinė gitara, Hammond B3 (2); melotronas (3), sintezatorius (4, 6, 10), perkusija (10) * Evan Smith – sintezatorius (2, 6, 10), saksofonas (4) * Zem Audu – sintezatorius (2, 6, 10), saksofonas (4) * Michael Riddleberger – būgnai (2), perkusija (10) * Aaron Dessner – pianinas (5, 10, 12, 16, 19–23, 26–31), sintezatorius (5, 12, 14, 16, 19–24, 26–28, 30, 31), ritmo programavimas (5, 14, 16, 19–24, 26, 28–30), elektrinė gitara (5, 14, 19–23, 26, 27, 29, 30), akustinė gitara (6, 19, 20, 23, 24, 26, 29), klavišiniai (12, 19–22, 24, 26–28, 30), bosinė gitara (14, 16, 20, 22, 28–30), perkusija (16, 19, 20, 22–24, 26, 27, 29, 30), mandolina (20, 23, 24), sintezatorinis bosas (21, 22, 24, 27, 31), bandža (23, 24), būgnai (30) * Benjamin Lanz – sintezatorius (5, 19–23, 27, 30), trombonas (20, 22, 27), elektronika (22) * Bobby Hawk – styginiai instrumentai (6, 9, 17) * [[Emma Stone|Emily Jean Stone]] – įvairūs garsai (8) * [[Florence Welch]] – vokalas, būgnai, perkusija, pianinas (8) * Glenn Kotche – būgnai, perkusija (12, 16, 19–21, 23, 24, 26, 29, 30); solinis būgnas, vibrafonas (27) * Oli Jacobs – pritariamasis vokalas, perkusija, balsas (13) * James McAlister – sintezatorius (14, 16, 21–23, 26, 27, 30), perkusija (14, 16, 23, 26, 27, 29, 30), būgnai (14, 21, 22), elektrinė gitara (14, 22), klavišiniai (16, 21, 26, 27), ritmo programavimas (19, 22, 26, 27, 31); akustinė gitara, sintezatorinis bosas (23); citra (26) * Rob Moose – altas, smuikas (14, 20) * Jason Slota – perkusija (14) * Abi Hyde-Smith – violončelė (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Brian O'Kane – violončelė (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Max Ruisi – violončelė (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Reinoud Ford – violončelė (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Robert Ames – dirigavimas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Chris Kelly – kontrabosas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Dave Brown – kontrabosas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Sophie Roper – kontrabosas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Elisa Bergersen – altas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Matthew Kettle – altas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Mvargonai Goff – altas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Nicholas Bootiman – altas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Akiko Ishikawa – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Cara Laskaris – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Iona Allan – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Kirsty Mangan – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Nicole Crespo O'Donoghue – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Ronald Long – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Sophie Mather – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Dan Oates – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29, 30) * Eloisa-Fleur Thorn – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29, 30) * Emily Holland – smuikas (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29, 30) * Anna de Bruin – smuikas (16, 19, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Galya Bisengalieva – smuikas (16, 19, 21, 24, 26, 30) * Agata Daraskaite – smuikas (16, 19, 26, 27, 30) * Julian Azkoul – smuikas (16, 19, 26, 27, 30) * Amy Swain – altas (16, 19, 26, 27, 30) * J.T. Bates – būgnai (16, 20, 21, 26) * Thomas Barlett – sintezatorius (16, 21, 23, 24, 26, 29–31); klavišiniai, pianinas (16, 21, 23, 24, 26, 29, 30) * Marianne Haynes – smuikas (16, 21, 23, 24, 29–31) * Jack Manning – pianinas (18) * George Barton – perkusija (19, 23, 24, 26, 27, 31), timpanas (30) * David McQueen – ragas (21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Alicia Berendse – smuikas (21, 24, 29–31) * Meghan Cassidy – altas (23, 29, 31) * Natasha Humphries – smuikas (23, 29, 31) * Jonathan Farey – ragas (24, 26, 27, 29–31) * Paul Cott – ragas (24, 26, 27, 29–31) * Patrik Berger – akustinė gitara (25) * Max Welford – bosinis klarinetas (26, 29) * Vicky Lester – arfa (30) * Bryce Dessner – ritmo programavimas, pianinas, sintezatorius (31) {{div col end}} '''Techninis personalas''' {{div col}} * Randy Merrill – garso dizainas * Ryan Smith – garso dizainas * Serban Ghenea – garso suvedimas * Bryce Bordone – garso suvedimo inžinerija * Laura Sisk – garso inžinerija (1–4, 6–11, 13, 15, 17, 18, 24, 25), vokalo inžinerija (7, 9, 11, 12, 14, 15) * Oli Jacobs – garso inžinerija (1–4, 6–11, 13, 15, 17, 18, 24, 25) * Sean Hutchinson – garso inžinerija (1, 2, 4, 6, 10, 15, 17) * Michael Riddleberger – garso inžinerija (1, 2, 4, 6, 10, 17) * David Hart – garso inžinerija (2, 6, 10) * Evan Smith – garso inžinerija (2, 6, 10) * Mikey Freedom Hart – garso inžinerija (2, 6, 10) * Zem Audu – garso inžinerija (2, 6, 10) * Bella Blasko – garso inžinerija (5, 6, 10, 11, 14, 27, 28, 31), papildoma garso inžinerija (16, 19–24, 26, 29, 30) * Jonathan Low – garso inžinerija (5, 6, 10, 11, 16, 19–24, 26–30) * Aaron Dessner – garso inžinerija (5, 14) * Benjamin Lanz – garso inžinerija (5, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 30) * Ben Loveland – garso inžinerija (8) * Joey Miller – garso inžinerija (10), garso inžinerijos pagalba (13) * James McAlister – garso inžinerija (14, 16, 19, 21–23, 26, 27, 29, 30) * Rob Moose – garso inžinerija, įrašo aranžuotės (14) * Jeremy Murphy – garso inžinerija (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29, 30) * Thomas Bartlett – garso inžinerija (16, 21, 23, 24, 26, 29, 30) * Maryam Qudus – garso inžinerija (20, 23, 24, 30) * Jack Antonoff – garso inžinerija (24) * Pat Burns – garso inžinerija (27) * Louis Bell – vokalo inžinerija (1) * Christopher Rowe – vokalo inžinerija (7, 9, 11, 12, 15, 20) * Beau Sorenson – papildoma garso inžinerija (14) * Bryce Dessner – įrašo aranžuotės (16, 19, 21, 23, 24, 26, 27, 29–31) * Jack Manning – garso inžinerijos pagalba (1–4, 6–11, 13, 15, 17, 18, 25) * Jon Sher – garso inžinerijos pagalba (1–4, 6–11, 13, 15 17, 18, 25) * Lauren Marquez – garso inžinerijos pagalba (1, 13) * Jesse Snider – garso inžinerijos pagalba (7, 8, 10) * Joe Caldwell – garso inžinerijos pagalba (10, 13, 18, 24) * Rḗmy Dumelz – garso inžinerijos pagalba (11) * Laura Beck – garso inžinerijos pagalba (16, 19, 21, 23–27, 29–31) {{div col end}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= „[[James (grupė)|James]]“ – „[[Yummy]]“<br />Dua Lipa – „Radical Optimism“<br />Billie Eilish – „Hit Me Hard and Soft“<br />Gracie Abrams – „The Secret of Us“|years=[[2024]] m. [[balandžio 26]] d. – [[gegužės 9]] d.<br />[[2024]] m. [[gegužės 17]] d. – [[gegužės 23]] d.<br />[[2024]] m. [[gegužės 31]] d. – [[birželio 27]] d.<br />[[2024]] m. [[liepos 5]] d. – [[liepos 11]] d.|after= [[Dua Lipa]] – „[[Radical Optimism]]“<br />[[Billie Eilish]] – „[[Hit Me Hard and Soft]]“<br />[[Gracie Abrams]] – „[[The Secret of Us]]“<br />„[[Kasabian]]“ – „[[Happenings]]“}} {{end box}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas JAV|before= [[Future]] ir [[Metro Boomin]] – „[[We Still Don't Trust You]]“<br />„[[Stray Kids]]“ – „[[Ate (EP)|Ate]]“<br />[[Kendrick Lamar]] – „[[GNX]]“|years=[[2024]] m. [[gegužės 4]] d. – [[liepos 26]] d.<br />[[2024]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[rugpjūčio 30]] d.<br />[[2024]] m. [[gruodžio 14]] d. – [[gruodžio 27]] d.|after= [[Eminem]] – „[[The Death of Slim Shady (Coup de Grâce)]]“<br />[[Post Malone]] – „[[F-1 Trillion]]“<br />Stray Kids – „[[Hop (dainų rinkinys)|Hop]]“}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Tortured Poets Department, The}} [[Kategorija:2024 albumai]] [[Kategorija:Taylor Swift albumai]] ftyme7085n9fzjbqsaquadwhy6crft3 0 657182 7957493 7293850 2026-11-04T14:25:34Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957493 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = SuperM | Tipas = ep | Atlikėjas = [[SuperM]] | Viršelis = SuperM - SuperM.png | Išleistas = [[2019]] m. [[spalio 4]] d. | Įrašytas = [[2019]] m. | Žanras = [[K-pop]], [[hiphopas]], [[R&B]], [[šokių muzika]] | Trukmė = 24:57 | Leidėjas = [[Capitol Records|Capitol]], Dreamus, SM | Prodiuseris = | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|3.5|5}} [https://www.allmusic.com/album/superm-the-1st-mini-album-mw0003314271] | Ankstesnis albumas = | Šis albumas = '''„SuperM“'''<br /> <small>(2019)</small> | Kitas albumas = „Super One“<br /> <small>(2020)</small> }} '''SuperM''' – debiutinis [[Pietų Korėja|Pietų Korėjos]] grupės „[[SuperM]]“ [[extended play|EP]], išleistas [[2019]] m. [[spalio 4]] d. Jam pristatyti išleistas singlas „Jopping“. EP susilaukė daugiausia teigiamų kritikų įvertinimų ir buvo komerciškai sėkmingas visame pasaulyje. Per pirmąją savaitę [[JAV]] parduota per 168 tūkstančiai kopijų ir jis debiutavo pirmojoje „[[Billboard 200]]“ reitingo vietoje, tapdamas pirmuoju grupės įrašu, pasiekusiu šią viršūnę. Taip pat, su šiuo įrašu „SuperM“ tapo pirmąją korėjiečių grupe reitingo istorijoje debiutavę pirmojoje vietoje.<ref>{{cite magazine|url=https://www.billboard.com/articles/business/chart-beat/8532879/superm-the-1st-mini-album-billboard-200-no-1|title=SuperM Debuts at No. 1 on Billboard 200 Albums Chart With 'The 1st Mini Album'|magazine=Billboard|last=Caulfield|first=Keith|date=2019-10-13|accessdate=2019-10-14}}</ref> Įrašas taip pat pasiekė aukštas daugelio kitų šalių reitingų vietas, tarp jų – ir 39–ąją [[Lietuva|Lietuvoje]].<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/savaites-klausomiausi-w41/|title=Savaitės klausomiausi (TOP 100)|language=lt|publisher=AGATA|date=2019-10-14|accessdate=2019-11-29|archive-date=2022-11-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20221111141159/https://www.agata.lt/lt/naujienos/savaites-klausomiausi-w41/|url-status=dead}}</ref> ==Track listing== {{Track listing | lyrics_credits = yes | music_credits = yes | extra_column = Aranžavo | title1 = Jopping | lyrics1 = {{hlist|Jeremy „Tay“ Jasper|Adrian McKinnon|Kim Min-ji|Hwang Yoo-bin}} | music1 = {{hlist|LDN Noise|Jeremy „Tay“ Jasper|Adrian McKinnon|Nasia Jones|Geoffrey McCray|Zachary Chicoine|Marcus Scoutt}} | extra1 = {{hlist|LDN Noise|Yoo Young-jin}} | length1 = 4:11 | title2 = I Can't Stand the Rain | lyrics2 = {{hlist|Kenzie}} | music2 = {{hlist|Thomas Troelsen|Sam Martin|Kenzie}} | extra2 = {{hlist|Kenzie}} | length2 = 3:28 | title3 = 2 Fast | note3 = atlieka Taemin, Baekhyun, Mark ir Lucas | lyrics3 = {{hlist|Danke (lalala Studio)}} | music3 = {{hlist|LDN Noise|Adrian McKinnon|Ebenezer Olaoluwa Fabiyi}} | extra3 = {{hlist|LDN Noise}} | length3 = 3:00 | title4 = Super Car | note4 = atlieka Taemin, Baekhyun, Taeyong, Ten ir Mark | lyrics4 = {{hlist|Park Seong-hee}} | music4 = {{hlist|Jonatan Gusmark (Moonshine)|Ludvig Evers (Moonshine)|Bobii Lewis|Charite Viken Reinås}} | extra4 = {{hlist|Moonshine}} | length4 = 3:34 | title5 = No Manners | note5 = atlieka Taemin, Kai, Taeyong ir Ten | lyrics5 = {{hlist|Kim Ran|Cho Yu-ri|Taeyong}} | music5 = {{hlist|Jonathan Santana|Shae Jacobs|Tyler Holmes|Taeyong}} | extra5 = Jonathan Santana | length5 = 3:03 | title6 = Jopping | note6 = instrumentinė versija | music6 = {{hlist|LDN Noise|Jeremy „Tay“ Jasper|Adrian McKinnon|Nasia Jones|Geoffrey McCray|Zachary Chicoine|Marcus Scoutt}} | extra6 = {{hlist|LDN Noise|Yoo Young-jin}} | length6 = 4:11 | title7 = I Can't Stand the Rain | note7 = instrumentinė versija | music7 = {{hlist|Thomas Troelsen|Sam Martin|Kenzie}} | extra7 = {{hlist|Kenzie}} | length7 = 3:28 | total_length = 24:57 }} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas JAV|before= [[DaBaby]] – „[[Kirk (albumas)|Kirk]]“|years= [[2019]] m. [[spalio 19]] d. – [[spalio 25]] d.|after= [[YoungBoy Never Broke Again]] – „[[AI YoungBoy 2]]“}} {{end box}} [[Kategorija:2019 albumai]] tw00x6r3i5vv51plyw8k7cpw7nd2lrg 0 657211 7957623 7293848 2026-11-04T20:07:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957623 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Search | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[NF (atlikėjas)|NF]] | Viršelis = NF - The Search.png | Išleistas = [[2019]] m. [[liepos 26]] d. | Įrašytas = | Žanras = [[Hiphopas]] | Trukmė = 72:12 | Leidėjas = NF Real Music, Caroline | Prodiuseris = | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|3.5|5}} [https://www.allmusic.com/album/the-search-mw0003289770] * [[Pitchfork]] 4.0/10 [https://pitchfork.com/reviews/albums/nf-the-search/] * [[Rolling Stone]] {{Rating|2|5}} [https://www.rollingstone.com/music/music-album-reviews/nfs-the-search-is-a-one-note-depression-symphony-872720/] | Ankstesnis albumas = „[[Perception]]“<br /> <small>(2017)</small> | Šis albumas = '''„The Search“'''<br /> <small>(2019)</small> | Kitas albumas = „Hope“<br /> <small>(2023)</small> }} '''The Search''' – ketvirtasis [[JAV|amerikiečių]] reperio [[NF (atlikėjas)|NF]] studijinis albumas, išleistas [[2019]] m. [[liepos 26]] d. Jam pristatyti išleisti keturi singlai: „Why“, „The Search“, „When I Grow Up“ ir „Time“. Nepaisant vidutiniškų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web|url=https://www.metacritic.com/music/the-search/nf|title=The Search by NF Reviews and Tracks|website=[[Metacritic]]|accessdate=2019-08-17}}</ref>, albumas buvo komerciškai sėkmingas. Per pirmąją savaitę JAV parduota per 130 tūkstančių kopijų ir jis debiutavo pirmojoje „[[Billboard 200]]“ reitingo vietoje, tampant antruoju atlikėjo įrašu, pasiekusiu šią viršūnę.<ref>{{cite magazine|url=https://www.billboard.com/articles/columns/chart-beat/8526019/nf-scores-second-no-1-album-billboard-200|title=NF Scores Second No. 1 Album on Billboard 200 Chart With 'The Search'|magazine=Billboard|last=Caulfield|first=Keith|date=2019-08-04|accessdate=2019-08-05}}</ref> 2021 m. sausio mėnesio duomenimis, JAV parduota per milijoną kopijų ir įrašas tapęs platininiu.<ref>[https://www.riaa.com/gold-platinum/?tab_active=default-award&ar=NF&ti=The+Search&format=Album&type=#search_section American album certifications – NF – The Search]</ref> „The Search“ taip pat pasiekė aukštas daugelio kitų šalių reitingų vietas, tarp jų – ir septintąją [[UK Albums Chart|Jungtinėje Karalystėje]]<ref>[https://www.officialcharts.com/charts/albums-chart/20190802/7502/ Official Albums Chart 2 August 2019 - 8 August 2019]</ref> bei trečiąją [[Lietuva|Lietuvoje]].<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/savaites-klausomiausi-w16-2-2-2-2-2-3-2-2-2-2-2-2-2-2/|title=Savaitės klausomiausi (TOP 100)|language=lt|publisher=AGATA|date=2019-08-03|accessdate=2019-12-02|archive-date=2019-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20191009195429/https://www.agata.lt/lt/naujienos/savaites-klausomiausi-w16-2-2-2-2-2-3-2-2-2-2-2-2-2-2/|url-status=dead}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | extra_column = Prodiusavo | title1 = The Search | writer1 = {{hlist|[[NF (atlikėjas)|Nate Feuerstein]]|Thomas „Tommee“ Profitt}} | extra1 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length1 = 4:08 | title2 = Leave Me Alone | writer2 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Cole Walowac}} | extra2 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Walowac}} | length2 = 5:08 | title3 = Change | writer3 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | extra3 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length3 = 3:54 | title4 = My Stress | writer4 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | extra4 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length4 = 4:12 | title5 = Nate | writer5 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | extra5 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length5 = 5:02 | title6 = Time | writer6 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | extra6 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length6 = 4:00 | title7 = Returns | writer7 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Walowac}} | extra7 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Walowac}} | length7 = 3:52 | title8 = When I Grow Up | writer8 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | extra8 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length8 = 3:16 | title9 = Only | note9 = kartu su Sasha Sloan | writer9 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Sasha Sloan|Henry Allen}} | extra9 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length9 = 3:45 | title10 = Let Me Go | writer10 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Walowac}} | extra10 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Walowac}} | length10 = 4:37 | title11 = -Interlude- | writer11 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | extra11 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length11 = 0:49 | title12 = Hate Myself | writer12 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | extra12 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length12 = 4:20 | title13 = I Miss the Days | writer13 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | extra13 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length13 = 4:29 | title14 = No Excuses | writer14 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Walowac}} | extra14 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Walowac}} | length14 = 3:21 | title15 = Like This | writer15 = {{hlist|Feuerstein|David Arthur Garcia|Walowac}} | extra15 = {{hlist|Feuerstein|David Garcia|Walowac}} | length15 = 3:27 | title16 = Options | writer16 = {{hlist|Feuerstein|Garcia|Cameron Doyle}} | extra16 = {{hlist|Feuerstein|Garcia|Cameron Doyle}} | length16 = 3:26 | title17 = Why | writer17 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Walowac}} | extra17 = {{hlist|Feuerstein|Profitt|Walowac}} | length17 = 3:08 | title18 = Thinking | writer18 = {{hlist|Feuerstein|Walowac}} | extra18 = {{hlist|Feuerstein|Walowac}} | length18 = 3:12 | title19 = Trauma | writer19 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | extra19 = {{hlist|Feuerstein|Profitt}} | length19 = 4:07 | total_length = 72:13 }} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas JAV|before= [[Ed Sheeran]] – „[[No.6 Collaborations Project]]“|years= [[2019]] m. [[rugpjūčio 10]] d. – [[rugpjūčio 16]] d.|after= [[Drake (reperis)|Drake]] – „Care Package“}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Search, The}} [[Kategorija:2019 albumai]] [[Kategorija:NF albumai]] cp77jtuib5s9cbljk0cchmfgdb0gd7s 0 659463 7957624 7319409 2026-11-04T20:08:48Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957624 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Secret of Us | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Gracie Abrams]] | Viršelis = Gracie Abrams - The Secret of Us.png | Išleistas = [[2024]] m. [[birželio 21]] d. | Įrašytas = | Žanras = [[Indie pop]], [[folk]] | Trukmė = 47:33 | Leidėjas = [[Interscope Records|Interscope]] | Prodiuseris = Gracie Abrams, Aaron Dessner, Sam de Jong, [[Taylor Swift]], Jack Antonoff | Apžvalgos = * [[The Daily Telegraph]] {{Rating|4|5}} [https://www.telegraph.co.uk/music/news/best-albums-of-the-week-linda-thompson-gracie-abrams/] * [[NME]] {{Rating|4|5}} [https://www.nme.com/reviews/album/gracie-abrams-the-secret-of-us-album-review-3767462] * [[Rolling Stone]] {{Rating|4|5}} [https://www.rollingstone.com/music/music-album-reviews/gracie-abrams-the-secret-of-us-review-1235044135/] | Ankstesnis albumas = „Good Riddance“<br /> <small>(2023)</small> | Šis albumas = '''„The Secret of Us“'''<br /> <small>(2024)</small> | Kitas albumas = }} '''The Secret of Us''' – antrasis [[JAV|amerikiečių]] atlikėjos ir dainų autorės [[Gracie Abrams]] studijinis albumas, išleistas [[2024]] m. [[birželio 21]] d. Jam pristatyti išleisti du singlai: „Risk“ ir „Close to You“. Albumas susilaukė daugiausia teigiamų kritikų įvertinimų<ref>{{cite web |title=''The Secret of Us'' by Gracie Abrams |url=https://www.metacritic.com/music/the-secret-of-us/gracie-abrams |publisher=[[Metacritic]] |access-date=2024-06-25}}</ref> ir buvo komerciškai sėkmingas. Per pirmąją savaitę JAV parduota per 89 tūkstančiai kopijų ir jis debiutavo antrojoje „[[Billboard 200]]“ reitingo vietoje, tampant pirmuoju atlikėjos įrašu, pasiekusiu reitingo dešimtuką.<ref>{{Cite magazine |last=Caulfield |first=Keith |date=2024-06-30 |title=Taylor Swift’s ‘The Tortured Poets Department’ Tallies 10th Week at No. 1 on Billboard 200 |url=https://www.billboard.com/music/chart-beat/taylor-swift-tortured-poets-department-10th-week-number-one-billboard-200-chart-1235720993/ |access-date=2024-06-30 |magazine=[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]}}</ref> [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]] per pirmąją savaitę parduota per 22 tūkstančiai kopijų, debiutuojant pirmojoje [[UK Albums Chart|albumų reitingo]] vietoje ir tampant pirmuoju atlikėjos įrašu, pasiekusiu šią viršūnę.<ref>{{Cite web |last=Smith |first=Carl |date=2024-06-28 |title=Gracie Abrams celebrates career milestone with first-ever Number 1 The Secret Of Us |url=https://www.officialcharts.com/chart-news/gracie-abrams-the-secret-of-us-number-1-album/ |access-date=2024-06-28 |publisher=Official Charts Company}}</ref> [[Lietuva|Lietuvoje]] „The Secret of Us“ pasiekė 30–ąją reitingo vietą.<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s26-3/|title=2024 26-os savaitės klausomiausi (Top 100)|publisher=AGATA]language=lt|date=2024-06-28|access-date=2024-06-28|archive-date=2024-06-28|archive-url=https://web.archive.org/web/20240628171238/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s26-3/|url-status=dead}}</ref> == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | extra_column = Prodiusavo | title1 = Felt Good About You | writer1 = {{hlist|[[Gracie Abrams]]|Aaron Dessner}} | extra1 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length1 = 2:44 | title2 = Risk | writer2 = {{hlist|Abrams|Audrey Hobert}} | extra2 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length2 = 3:11 | title3 = Blowing Smoke | writer3 = {{hlist|Abrams|Hobert|Dessner}} | extra3 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length3 = 3:52 | title4 = I Love You, I'm Sorry | writer4 = {{hlist|Abrams|Hobert|Dessner}} | extra4 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length4 = 2:37 | title5 = Us | note5 = kartu su [[Taylor Swift]] | writer5 = {{hlist|Abrams|Swift|Dessner}} | extra5 = {{hlist|Abrams|Swift|Dessner|Jack Antonoff}} | length5 = 4:02 | title6 = Let It Happen | writer6 = {{hlist|Abrams|Hobert|Dessner}} | extra6 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length6 = 4:20 | title7 = Tough Love | writer7 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | extra7 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length7 = 2:49 | title8 = I Knew It, I Know You | writer8 = {{hlist|Abrams|Hobert}} | extra8 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length8 = 4:12 | title9 = Gave You I Gave You I | writer9 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | extra9 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length9 = 4:29 | title10 = Normal Thing | writer10 = {{hlist|Abrams|Hobert|Dessner}} | extra10 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length10 = 4:02 | title11 = Good Luck Charlie | writer11 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | extra11 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length11 = 3:56 | title12 = Free Now | writer12 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | extra12 = {{hlist|Abrams|Dessner}} | length12 = 3:34 | title13 = Close to You | writer13 = {{hlist|Abrams|Sam de Jong}} | extra13 = {{hlist|Abrams|de Jong}} | length13 = 3:45 | total_length = 47:33 }} == Kūrybinė grupė == '''Muzikantai''' {{div col}} * [[Gracie Abrams]] – vokalas {{small|(visos dainos)}}, akustinė gitara {{small|(2, 3, 8, 13)}}, pianinas {{small|(5, 9)}}, klavišiniai {{small|(13)}}, plojimai {{small|(3)}}, perkusija {{small|(4)}} * Aaron Dessner – pianinas {{small|(2–7, 10)}}, sintezatorius {{small|(2–10, 12)}}, sintezatorių programavimas {{small|(4, 6, 7, 9, 10, 12)}}, ritmo programavimas {{small|(1–7, 9, 10, 12)}}, elektrinė gitara {{small|(1–10, 12)}}, akustinė gitara {{small|(1–11)}}, melatronas {{small|(5, 6, 9)}}, bosinė gitara {{small|(1–4, 6–9, 11, 12)}}, perkusija {{small|(1–4, 6, 11, 12)}}, mandolina {{small|(5)}}, bosinis sintezatorius {{small|(2, 3)}}, Moog bosinis sintezastorius {{small|(10, 12)}}, bandža {{small|(1)}}, būgnai {{small|(2, 4, 6)}} * Andrew Barr – būgnai {{small|(1–3, 6, 7, 11, 12)}}, perkusija {{small|(6, 7)}} * James McAlister – elektronikos programvimas {{small|(1, 3, 5, 6)}}, pianinas {{small|(11)}}, bosinis sintezatorius {{small|(1)}}, sintezatorius {{small|(1–4, 6–10)}}, elektrinė gitara {{small|(3, 6, 7)}}, Moog bosinė gitara {{small|(6, 7)}}, ritmo programavimas {{small|(2–6, 9, 10)}}, perkusija {{small|(6, 7)}}, konga {{small|(4)}} garso efektai {{small|(2–6, 9, 11, 12)}}, elektronika {{small|(12)}}, sintezatorių programavimas {{small|(3, 4, 6)}}, vokalo programvimas {{small|(6, 9, 12)}} * Rob Moose – smuikas {{small|(1, 4–6, 8, 10)}}, altas {{small|(1, 4–6, 8, 10)}}, pianinas {{small|(8)}}, styginių instrumentų dirigavimas {{small|(4)}} * Audrey Hobert – pritariamasis vokalas {{small|(2–4, 6, 8)}} * Maryam Qudus – sintezatorius {{small|(2, 8)}} * Justin Vernon – elektrinė gitara {{small|(3, 7, 12)}}, sintezatorius {{small|(6, 12)}}, vokalo programvimas {{small|(9)}}; pianinas, elektrinis pianinas, pritariamasis vokalas {{small|(11)}} * Jack Antonoff – elektronikos programvimas, akustinė gitara, violončelė, būgnai, elektrinė gitara, melatronas, perkusija, sintezatorius {{small|(5)}} * [[Taylor Swift]] – vokalas {{small|(5)}} * Benjamin Lanz – sintezatorius {{small|(6)}}, trombonas {{small|(9)}} * Brad Barr – gitara {{small|(9)}} * Kyle Resnick – trimitas {{small|(9)}} * Sam de Jong – elektronikos programvimas, bosinė gitara, būgnai, gitara, klavišiniai {{small|(13)}} {{div col end}} '''Techninis personalas''' {{div col}} * Randy Merrill – garso dizainas * Serban Ghenea – garso suvedimas * Bryce Bordon – garso suvedimo inžinerija * Bella Blasko – garso inžinerija {{small|(1–12)}} * Rob Moose – garso inžinerija {{small|(1, 4–7, 10)}} * James McAlister – garso inžinerija {{small|(2–6, 9–12)}} * Jonathan Low – garso inžinerija {{small|(5, 12)}} * Laura Sisk – garso inžinerija {{small|(5)}} * Benjamin Lanz – garso inžinerija {{small|(6)}} * Aaron Dessner – garso inžinerija {{small|(9)}} * John Rooney – garso inžinerija {{small|(13)}} * Austin Christy – garso įrašymo pagalba {{small|(13)}} * Maryam Qudus – papildoma garso inžinerija {{small|(1–3, 7, 8, 10, 12)}} * Justin Vernon – garso inžinerija {{small|(6, 7, 9, 11, 12)}}, papildoma garso inžinerija {{small|(3)}} * Jack Manning – papildoma garso inžinerija {{small|(5)}} * Oli Jacobs – papildoma garso inžinerija {{small|(5)}} * Beau Sorenson – papildoma garso inžinerija {{small|(11, 12)}} {{div col end}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= [[Taylor Swift]] – „[[The Tortured Poets Department]]“|years=[[2024]] m. [[birželio 28]] d. – [[liepos 4]] d.|after= Taylor Swift – „The Tortured Poets Department“}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Secret of Us, The}} [[Kategorija:2024 albumai]] 5ecmogangdgejqypkkchc35a8ena1cv 0 666167 7957622 7360881 2026-11-04T20:04:30Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957622 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė albumas | Pavadinimas = The Rise and Fall of a Midwest Princess | Tipas = studijinis | Atlikėjas = [[Chappell Roan]] | Viršelis = Chappell Roan - The Rise and Fall of a Midwest Princess.png | Išleistas = [[2023]] m. [[rugsėjo 22]] d. | Įrašytas = [[2018]]–[[2023]] m. | Žanras = [[Synthpop]], [[dance-pop]] | Trukmė = 49:08 | Leidėjas = Amusement, [[Island Records|Island]] | Prodiuseris = Daniel Nigro, Ryan Linvill, Mike Wise | Apžvalgos = * [[Allmusic]] {{Rating|4.5|5}} [https://www.allmusic.com/album/the-rise-and-fall-of-a-midwest-princess-mw0004065262] * [[NME]] {{Rating|4|5}} [https://www.nme.com/reviews/album/chappell-roan-the-rise-and-fall-of-a-midwest-princess-review-debut-album-radar-3499595] * [[Pitchfork]] 7.2/10 [https://pitchfork.com/reviews/albums/chappell-roan-the-rise-and-fall-of-a-midwest-princess/] | Ankstesnis albumas = „School Nights“<br /> <small>(2017)</small> | Šis albumas = '''„The Rise and Fall of a Midwest Princess“'''<br /> <small>(2023)</small> | Kitas albumas = }} '''The Rise and Fall of a Midwest Princess''' – debiutinis [[JAV|amerikiečių]] atlikėjos ir dainų autorės [[Chappell Roan]] studijinis albumas, išleistas [[2023]] m. [[rugsėjo 22]] d. Jam pristatyti išleisti devyni singlai: „Pink Pony Club“, „California“, „Naked in Manhattan“, „My Kink Is Karma“, „Femininomenon“, „Casual“, „Kaleidoscope“, „Red Wine Supernova“ ir „Hot to Go!“. Albumas susilaukė kritikų pripažinimo, tačiau iš karto nesusilaukė komcerinio pasisekimo. 2024–aisiais, po sėkmingo koncertinio turo bei pasirodymų festivaliuose, albumas pasiekė aukštas daugelio šalių reitingų vietas, tarp jų – ir pirmąją vietą [[UK Albums Chart|Jungtinėje Karalystėje]]<ref>{{cite web |url=https://www.musicweek.com/analysis/read/charts-analysis-chappell-roan-scores-maiden-no-1-with-the-rise-and-fall-of-a-midwest-princess/090264 |title=Charts analysis: Chappell Roan scores maiden No.1 with The Rise And Fall Of A Midwest Princess &#124; Analysis &#124; Music Week |date=2024-08-09}}</ref>, trečiąją [[Billboard 200|JAV]]<ref>{{cite magazine|url=https://www.billboard.com/music/chart-beat/taylor-swift-tortured-poets-department-14th-week-number-one-billboard-200-chart-1235750808/|title=Taylor Swift's ''The Tortured Poets Department'' Clocks 14th Week at No. 1 on Billboard 200|magazine=Billboard|last=Caulfield|first=Keith|date=2024-08-11|access-date=2024-08-11}}</ref> ir 39–ąją [[AGATA|Lietuvoje]]<ref>{{cite web|url=https://www.agata.lt/lt/naujienos/s31-2/|title=2024 31-os savaitės klausomiausi (Top 100)|publisher=[[AGATA]]|language=lt|date=2024-08-02|access-date=2024-08-02|archive-date=2024-08-02|archive-url=https://web.archive.org/web/20240802115458/https://www.agata.lt/lt/naujienos/s31-2/|url-status=dead}}</ref>. 2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, Jungtinėje Karalystėje parduota per 100 tūkstančių įrašo kopijų ir jis tapęs auksiniu.<ref>[https://www.bpi.co.uk/award/20164-6813-2 British album certifications – Chappell Roan – The Rise and Fall of a Midwest Princess]</ref> Žurnalas „[[Time]]“ albumui skyrė ketvirtąją vietą savo 2023–ųjų geriausių albumų sąraše<ref>{{Cite magazine |date=2023-12-05 |title=The 10 Best Albums of 2023 |url=https://time.com/6340131/best-albums-2023/ |access-date=2023-12-27 |magazine=Time |language=en |archive-date=2023-12-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231226235730/https://time.com/6340131/best-albums-2023/ |url-status=live }}</ref>, „[[Rolling Stone]]“ – dvyliktąją<ref>{{Cite magazine |date=2023-11-30 |title=The 100 Best Albums of 2023 |url=https://www.rollingstone.com/music/music-lists/best-albums-2023-1234879538/ |access-date=2023-12-27 |magazine=Rolling Stone |language=en-US |archive-date=2023-11-30 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231130155736/https://www.rollingstone.com/music/music-lists/best-albums-2023-1234879538/ |url-status=live }}</ref>, o „[[Billboard (žurnalas)|Billboard]]“ – tryliktąją<ref>{{Cite magazine |last=Glicksman |first=Josh |date=2023-12-06 |title=The 50 Best Albums of 2023: Staff List |url=https://www.billboard.com/lists/best-albums-2023/ |access-date=2023-12-27 |magazine=Billboard |language=en-US |archive-date=2023-12-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20231206175633/https://www.billboard.com/lists/best-albums-2023/ |url-status=live }}</ref>. == Dainų sąrašas == {{Track listing | writing_credits = yes | extra_column = Prodiusavo | title1 = Femininomenon | writer1 = {{hlist|[[Chappell Roan|Kayleigh Amstutz]]|Daniel Nigro}} | extra1 = {{hlist|Nigro|Mike Wise}} | length1 = 3:39 | title2 = Red Wine Supernova | writer2 = {{hlist|Amstutz|Lisa Hickox|Amy Kuney|Nigro|Annie Schindel}} | extra2 = {{hlist|Nigro|Noah Conrad|Iixa}} | length2 = 3:12 | title3 = After Midnight | writer3 = {{hlist|Amstutz|Nigro|Casey Smith}} | extra3 = Nigro | length3 = 3:24 | title4 = Coffee | writer4 = {{hlist|Amstutz|Maya Kurchner|Eric Leva|Nigro}} | extra4 = Nigro | length4 = 3:25 | title5 = Casual | writer5 = {{hlist|Amstutz|Nigro|Morgan St. Jean}} | extra5 = {{hlist|Nigro|Ryan Linvill}} | length5 = 3:52 | title6 = Super Graphic Ultra Modern Girl | writer6 = {{hlist|Amstutz|Annika Bennett|Nigro|Jonah Shy}} | extra6 = {{hlist|Nigro|Wise|Shy}} | length6 = 3:03 | title7 = Hot to Go! | writer7 = {{hlist|Amstutz|Nigro}} | extra7 = Nigro | length7 = 3:04 | title8 = My Kink Is Karma | writer8 = {{hlist|Amstutz|Nigro|Justin Tranter}} | extra8 = Nigro | length8 = 3:42 | title9 = Picture You | writer9 = {{hlist|Amstutz|Nigro}} | extra9 = Nigro | length9 = 3:07 | title10 = Kaleidoscope | writer10 = Amstutz | extra10 = Nigro | length10 = 3:42 | title11 = Pink Pony Club | writer11 = {{hlist|Amstutz|Nigro}} | extra11 = Nigro | length11 = 4:18 | title12 = Naked in Manhattan | writer12 = {{hlist|Amstutz|Nigro|Skyler Stonestreet}} | extra12 = Nigro | length12 = 3:31 | title13 = California | writer13 = {{hlist|Amstutz|Nigro}} | extra13 = Nigro | length13 = 3:18 | title14 = Guilty Pleasure | writer14 = {{hlist|Amstutz|Marcus Andersson|Nate Campany|Nigro}} | extra14 = Nigro | length14 = 3:44 | total_length = 49:08 }} == Kūrybinė grupė == {{div col}} '''Muzikantai''' * [[Chappell Roan|Kayleigh Amstutz]] – vokalas {{small|(visos dainos)}}, pritariamasis vokalas {{small|(3, 4, 6, 7, 9, 14)}} * Dan Nigro – pritariamasis vokalas {{small|(1–7, 9, 14)}}, bosinė gitara {{small|(1, 2, 4, 5, 10, 12)}}, gitara {{small|(1–3, 6, 8, 9)}}, elektronikos programavimas {{small|(1)}}, ritmo programavimas {{small|(2, 7, 9, 14)}}, akustinė gitara {{small|(4, 9, 14)}}, pianinas {{small|(4, 10)}}, klavišiniai {{small|(6, 13)}}, būgnai {{small|(9, 14)}}, melotronas {{small|(10)}} * Emily Williams – pritariamasis vokalas {{small|(1)}} * Mike Wise – elektronikos programavimas {{small|(1)}}, klavišiniai {{small|(6)}} * Paul Cartwright – styginiai instrumentai {{small|(1)}}; altas, smuikas {{small|(9, 10, 13)}} * Cara Salimando – pritariamasis vokalas {{small|(2)}} * Giana Shabestari – pritariamasis vokalas {{small|(2)}} * Sterling Laws – būgnai {{small|(3, 6, 7, 13)}} * Jared Solomon – bosinė gitara {{small|(3)}} * Sam Stewart – gitara {{small|(4, 7, 11)}} * Ryan Linvill – fleita {{small|(4)}}, bosinė gitara {{small|(8)}}, ritmo programavimas {{small|(9, 12)}}, saksofonas {{small|(9)}}, elektronikos programavimas {{small|(11)}}, pučiamųjų instrumentų aranžuotės {{small|(13)}} * Arianna Powell – akustinė gitara {{small|(4)}} * Kate Brady – pritariamasis vokalas {{small|(11)}} * Benjamin Romans – pianinas {{small|(11)}} * Danny Ward – valtorna {{small|(13)}} * Erick Serna – gitara {{small|(13)}} * Ido Meshulam – trombonas {{small|(13)}} * Austin Drake – trimitas {{small|(13)}} * Julian Dessler – trimitas {{small|(13)}} {{div col end}} '''Techninis personalas''' {{div col}} * Randy Merrill – garso dizainas * Mitch McCarthy – garso suvedimas {{small|(1, 4, 7, 11–13)}} * Serban Ghenea – garso suvedimas {{small|(2, 3, 6, 8)}} * Michael Coleman – garso suvedimas {{small|(5)}} * Nathan Phillips – garso suvedimas {{small|(9)}} * Tom Elmhirst – garso suvedimas {{small|(10)}} * Geoff Swan – garso suvedimas {{small|(14)}} * Daniel Nigro – garso inžinerija * Mike Wise – garso inžinerija {{small|(1)}} * Noah Conrad – garso inžinerija {{small|(2)}} * Chris Kasych – garso inžinerija {{small|(4)}} * Ryan Linvill – garso inžinerija {{small|(5, 9)}} * Jonah Shy – garso inžinerija {{small|(6)}} * Bryce Bordone – garso suvedimo inžinerija {{small|(3, 8)}}, garso suvedimo pagalba {{small|(2, 6)}} * Austen Healey – garso inžinerijos pagalba {{small|(2, 3, 7, 9, 10, 14)}} {{div col end}} == Išnašos == {{Išnašos}} {{start box}} {{succession box|title=Geriausiai parduodamas albumas Jungtinėje Karalystėje|before= [[Eminem]] – „[[The Death of Slim Shady (Coup de Grâce)]]“|years=[[2024]] m. [[rugpjūčio 9]] d. – [[rugpjūčio 15]] d.|after= [[Beabadoobee]] – „[[This Is How Tomorrow Moves]]“}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Rise and Fall of a Midwest Princess, The}} [[Kategorija:2023 albumai]] 8eo55q01uysuo55p6oss8z3209pine1 0 667872 7957714 7956461 2026-11-05T02:52:11Z Ed1974LT 52229 7957714 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Šiaurės žemaičių šnektos: {{legend|#FF0000|kretingiškių}}]] '''Kretingiškių šnekta''' – viena iš lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės žemaičių patarmės]] vakarinė dalis. Šia šnekta kalbantys žmonės sutinkami [[Endriejavas|Endriejavo]], [[Kretinga|Kretingos]], [[Rietavas|Rietavo]], [[Salantai|Salantų]] apylinkėse.<ref name=vle>{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kretingiskiu-tarme/ Kretingiškių tarmė]}}</ref> Be [[telšiškių tarmė]]s, tai viena iš dviejų [[šnekta|šnektų]], į kurias skirstoma šiaurės žemaičių patarmė.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/tarmiu-klasifikacija/ Tarmių klasifikacija]}}</ref><ref>[http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm Kretingiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200119233057/http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm |date=2020-01-19 }} ''tarmes.lki.lt''</ref> Kretingiškių šnektos pavadinimas pradėtas vartoti 1965 m. priimtoje [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmių klasifikacijoje.<ref name=vle/> Šios tradicinės šnektos atstovai – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Kalbos specialistų pastebėjimu, visi jie jau linkę įterpti šiokių tokių [[bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] elementų, tačiau tai atspindi autentišką dabartinės šnektos padėtį.<ref>Zofija Babickienė, [[Birutė Jasiūnaitė]], Angelė Pečeliūnaitė, Rūta Bagužytė. Centrinė šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė: tarmės tekstai su komentarais ir žodynėliu. Baltos lankos: 2007</ref> [[Juozas Aleksandravičius (1920)|Juozas Aleksandravičius]] buvo bene pirmasis iš lietuvių [[dialektologija|dialektologų]], sumanęs parengti savo gimtosios Kretingos šnektos žodyną. Dar studijų metais (1949 m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]) užsirašinėjo žodžius ir sakinius, tęsė žodyno pildymą kelerius metus mokytojaudamas. == Šnektos ypatybės == Kretingiškių šnektai būdingos ypatybės nėra vienodos visoje šnektos paplitimo dalyje. Kai kurie skirtumai nuo bendrinės kalbos:<ref name=vle/><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=118|isbn=5-420-00778-9}}</ref> * Negalūninių [[skiemuo|skiemenų]] trumpieji [[balsis|balsiai]] ''i, u'' yra platinami ir verčiami ẹ, ọ (''poskọbelis'' ‘puskubilis’, ''gọlîetẹ'' ‘gulėti’, ''zọikis'' ‘zuikis’); * Įprasti bendrinės kalbos ilgieji balsiai ''ą, ę'' daug kur taip pat tariami ''ọ, ẹ'' (''žọsi'' ‘žąsį’, ''grẹžệms'' ‘gręžimas’). Apie [[Darbėnai|Darbėnus]], [[Palanga|Palangą]], [[Serapinai|Serapinus]] ''ą, ę'' keičiami į ''ọu, ẹi'' (''kộust'' ‘kąsti’, ''skeist'' ‘skęsta’), apie Rietavą – į ''ọn, ẹn'' (''kộnstẹ, skenst''); * išskyrus pietinius pakraščius, [[Kaityba (kalbotyra)|kaitomų]] žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] nėra [[afrikata|afrikatų]] ''č, dž'', jų vietoj tariami [[priebalsis| priebalsiai]] ''t, d'' (''jâutẹ'' ‘jaučio’, ''mẽd’u'' ‘medžių’); * anksčiau tarp [[Gargždai|Gargždų]], [[Andriejavas|Andriejavo]], [[Judrėnai|Judrėnų]] ir [[Veiviržėnai|Veiviržėnų]] buvo dzūkuojama – ''č, dž'' vietoj tarta ''c, dz'': ''šẹ̾lc’ãu'' 'šilčiau', ''pọ̾nc'ûotẹ'' 'pančioti', ''kvẹ̾ic’ũ·n'' 'kviečių', ''vedz'âu'' 'vedžiau', ''neizdz'û·vẹs'' 'neišdžiūvęs'. Tai vadinamieji žemaičių dzūkai. Dabar šiose vietovėse dzūkavimas išnykęs. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [[Juozas Aleksandravičius (1920)|Juozas Aleksandravičius]]. [https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1000/1090/ Kretingos tarmės žodynas] ''journals.lki.lt'' {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Žemaičių tarmė]] qbg0j4u82l6xw8terzznoxv17jjuk0t 7957716 7957714 2026-11-05T02:52:59Z Ed1974LT 52229 /* Šnektos ypatybės */ 7957716 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Šiaurės žemaičių šnektos: {{legend|#FF0000|kretingiškių}}]] '''Kretingiškių šnekta''' – viena iš lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės žemaičių patarmės]] vakarinė dalis. Šia šnekta kalbantys žmonės sutinkami [[Endriejavas|Endriejavo]], [[Kretinga|Kretingos]], [[Rietavas|Rietavo]], [[Salantai|Salantų]] apylinkėse.<ref name=vle>{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kretingiskiu-tarme/ Kretingiškių tarmė]}}</ref> Be [[telšiškių tarmė]]s, tai viena iš dviejų [[šnekta|šnektų]], į kurias skirstoma šiaurės žemaičių patarmė.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/tarmiu-klasifikacija/ Tarmių klasifikacija]}}</ref><ref>[http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm Kretingiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200119233057/http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm |date=2020-01-19 }} ''tarmes.lki.lt''</ref> Kretingiškių šnektos pavadinimas pradėtas vartoti 1965 m. priimtoje [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmių klasifikacijoje.<ref name=vle/> Šios tradicinės šnektos atstovai – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Kalbos specialistų pastebėjimu, visi jie jau linkę įterpti šiokių tokių [[bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] elementų, tačiau tai atspindi autentišką dabartinės šnektos padėtį.<ref>Zofija Babickienė, [[Birutė Jasiūnaitė]], Angelė Pečeliūnaitė, Rūta Bagužytė. Centrinė šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė: tarmės tekstai su komentarais ir žodynėliu. Baltos lankos: 2007</ref> [[Juozas Aleksandravičius (1920)|Juozas Aleksandravičius]] buvo bene pirmasis iš lietuvių [[dialektologija|dialektologų]], sumanęs parengti savo gimtosios Kretingos šnektos žodyną. Dar studijų metais (1949 m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]) užsirašinėjo žodžius ir sakinius, tęsė žodyno pildymą kelerius metus mokytojaudamas. == Šnektos ypatybės == Kretingiškių šnektai būdingos ypatybės nėra vienodos visoje šnektos paplitimo dalyje. Kai kurie skirtumai nuo bendrinės kalbos:<ref name=vle/><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=118|isbn=5-420-00778-9}}</ref> * Negalūninių [[skiemuo|skiemenų]] trumpieji [[balsis|balsiai]] ''i, u'' yra platinami ir verčiami ẹ, ọ (''poskọbelis'' ‘puskubilis’, ''gọlîetẹ'' ‘gulėti’, ''zọikis'' ‘zuikis’); * Įprasti bendrinės kalbos ilgieji balsiai ''ą, ę'' daug kur taip pat tariami ''ọ, ẹ'' (''žọsi'' ‘žąsį’, ''grẹžệms'' ‘gręžimas’). Apie [[Darbėnai|Darbėnus]], [[Palanga|Palangą]], [[Serapinai|Serapinus]] ''ą, ę'' keičiami į ''ọu, ẹi'' (''kộust'' ‘kąsti’, ''skeist'' ‘skęsta’), apie Rietavą – į ''ọn, ẹn'' (''kộnstẹ, skenst''); * išskyrus pietinius pakraščius, [[Kaityba (kalbotyra)|kaitomų]] žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] nėra [[afrikata|afrikatų]] ''č, dž'', jų vietoj tariami [[priebalsis| priebalsiai]] ''t, d'' (''jâutẹ'' ‘jaučio’, ''mẽd’u'' ‘medžių’); * anksčiau tarp [[Gargždai|Gargždų]], [[Endriejavas|Endriejavo]], [[Judrėnai|Judrėnų]] ir [[Veiviržėnai|Veiviržėnų]] buvo dzūkuojama – ''č, dž'' vietoj tarta ''c, dz'': ''šẹ̾lc’ãu'' 'šilčiau', ''pọ̾nc'ûotẹ'' 'pančioti', ''kvẹ̾ic’ũ·n'' 'kviečių', ''vedz'âu'' 'vedžiau', ''neizdz'û·vẹs'' 'neišdžiūvęs'. Tai vadinamieji žemaičių dzūkai. Dabar šiose vietovėse dzūkavimas išnykęs. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [[Juozas Aleksandravičius (1920)|Juozas Aleksandravičius]]. [https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1000/1090/ Kretingos tarmės žodynas] ''journals.lki.lt'' {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Žemaičių tarmė]] ln2sv12ockrqf09mcfzbufb428au2gv 7957717 7957716 2026-11-05T02:56:50Z Ed1974LT 52229 /* Šnektos ypatybės */ 7957717 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Šiaurės žemaičių šnektos: {{legend|#FF0000|kretingiškių}}]] '''Kretingiškių šnekta''' – viena iš lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės žemaičių patarmės]] vakarinė dalis. Šia šnekta kalbantys žmonės sutinkami [[Endriejavas|Endriejavo]], [[Kretinga|Kretingos]], [[Rietavas|Rietavo]], [[Salantai|Salantų]] apylinkėse.<ref name=vle>{{VLE|11|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kretingiskiu-tarme/ Kretingiškių tarmė]}}</ref> Be [[telšiškių tarmė]]s, tai viena iš dviejų [[šnekta|šnektų]], į kurias skirstoma šiaurės žemaičių patarmė.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/tarmiu-klasifikacija/ Tarmių klasifikacija]}}</ref><ref>[http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm Kretingiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200119233057/http://tarmes.lki.lt/F_szkmap.htm |date=2020-01-19 }} ''tarmes.lki.lt''</ref> Kretingiškių šnektos pavadinimas pradėtas vartoti 1965 m. priimtoje [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] tarmių klasifikacijoje.<ref name=vle/> Šios tradicinės šnektos atstovai – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Kalbos specialistų pastebėjimu, visi jie jau linkę įterpti šiokių tokių [[bendrinė kalba|bendrinės kalbos]] elementų, tačiau tai atspindi autentišką dabartinės šnektos padėtį.<ref>Zofija Babickienė, [[Birutė Jasiūnaitė]], Angelė Pečeliūnaitė, Rūta Bagužytė. Centrinė šiaurės žemaičių kretingiškių tarmė: tarmės tekstai su komentarais ir žodynėliu. Baltos lankos: 2007</ref> [[Juozas Aleksandravičius (1920)|Juozas Aleksandravičius]] buvo bene pirmasis iš lietuvių [[dialektologija|dialektologų]], sumanęs parengti savo gimtosios Kretingos šnektos žodyną. Dar studijų metais (1949 m. baigė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitetą]]) užsirašinėjo žodžius ir sakinius, tęsė žodyno pildymą kelerius metus mokytojaudamas. == Šnektos ypatybės == Kretingiškių šnektai būdingos ypatybės nėra vienodos visoje šnektos paplitimo dalyje. Kai kurie skirtumai nuo bendrinės kalbos:<ref name=vle/><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=118|isbn=5-420-00778-9}}</ref> * Negalūninių [[skiemuo|skiemenų]] trumpieji [[balsis|balsiai]] ''i, u'' yra platinami ir verčiami ẹ, ọ (''poskọbelis'' ‘puskubilis’, ''gọlîetẹ'' ‘gulėti’, ''zọikis'' ‘zuikis’); * Įprasti bendrinės kalbos ilgieji balsiai ''ą, ę'' daug kur taip pat tariami ''ọ, ẹ'' (''žọsi'' ‘žąsį’, ''grẹžệms'' ‘gręžimas’). Apie [[Darbėnai|Darbėnus]], [[Palanga|Palangą]], [[Serapinai|Serapinus]] ''ą, ę'' keičiami į ''ọu, ẹi'' (''kộust'' ‘kąsti’, ''skeist'' ‘skęsta’), apie Rietavą – į ''ọn, ẹn'' (''kộnstẹ, skenst''); * išskyrus pietinius pakraščius, [[Kaityba (kalbotyra)|kaitomų]] žodžių [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmose]] nėra [[afrikata|afrikatų]] ''č, dž'', jų vietoj tariami [[priebalsis| priebalsiai]] ''t, d'' (''jâutẹ'' ‘jaučio’, ''mẽd’u'' ‘medžių’); * anksčiau tarp [[Gargždai|Gargždų]], [[Endriejavas|Endriejavo]], [[Judrėnai|Judrėnų]] ir [[Veiviržėnai|Veiviržėnų]] buvo dzūkuojama – ''č, dž'' vietoj tarta ''c, dz'': ''šẹ̾lc’ãu'' 'šilčiau', ''pọ̾nc'ûotẹ'' 'pančioti', ''kvẹ̾ic’ũ·n'' 'kviečių', ''vedz'âu'' 'vedžiau', ''neizdz'û·vẹs'' 'neišdžiūvęs'. Tai vadinamieji žemaičių dzūkai. Dabar šiose vietovėse dzūkavimas išnykęs. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [[Juozas Aleksandravičius (1920)|Juozas Aleksandravičius]]. [https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1000/1090/ Kretingos tarmės žodynas] ''journals.lki.lt'' {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Žemaičių tarmė]] n7iud1pquzqaalhalk4g8ccsnwlprlq 0 667921 7957749 7956463 2026-11-05T05:38:45Z Ed1974LT 52229 7957749 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|Lietuvių tarmių žemėlapis (Zinkevičius ir Girdenis, 1965 m.). Šiaurės žemaičių šnektos: {{legend|#DB7093|telšiškių}}]] [[Vaizdas:Telšiū žėnklos.jpg|miniatiūra|Telšių riboženklis]] '''Telšiškių šnekta''' – viena iš lietuvių kalbos [[Šnekta|šnektų]], vartojamų šiaurės [[Žemaitija|Žemaitijoje]]. Šia šnekta kalbama [[Akmenė]]s, [[Papilė]]s ([[Akmenės rajonas|Akmenės raj.]]), [[Ylakiai|Ylakių]] ([[Skuodo rajonas|Skuodo raj.]]), [[Mažeikiai|Mažeikių]] ir [[Telšiai|Telšių]] apylinkėse.<ref>[http://tarmes.lki.lt/F_sztmap.htm Telšiškių tarmės žemėlapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20240909203926/http://tarmes.lki.lt/F_sztmap.htm |date=2024-09-09 }} ''tarmes.lki.lt''</ref><ref name=vle>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/telsiskiu-tarme/ Telšiškių tarmė]}}</ref> Telšiškių šnektos vartojimo plotas šiaurėje ribojasi su [[Latvija]], vakarų pusėje – su [[kretingiškių šnekta|kretingiškių šnekta]], pietryčiuose – su [[Varniškių šnekta|varniškiais]], šiaurės rytuose – su [[Šiauliškių šnekta|šiauliškiais]]. Pagal 1965 m. naująją [[Aleksas Girdenis|Alekso Girdenio]] ir [[Zigmas Zinkevičius|Zigmo Zinkevičiaus]] lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją telšiškių ir kretingiškių šnektos yra [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės žemaičių patarmės]] dalis.<ref>{{VLE|23|||[https://www.vle.lt/straipsnis/tarmiu-klasifikacija/ Tarmių klasifikacija]}}</ref> == Šnektos ypatybės == Telšiškių šnekta labiausiai išsiskiria negalūninių [[skiemuo|skiemenų]] trumpųjų [[balsis|balsių]] ''i, u'' platinimu prieš skiemenis su plačiuoju [[Vokalizmas|vokalizmu]], kai verčiami į ''ẹ, ọ'' (''l′ẹpâ.u'' ‘lipau’, ''sok^o'' ‘suku’). Kitaip nei kretingiškiai, išlaiko kokybiškai sveikus šiuos balsius prieš skiemenis su siauruoju vokalizmu (su ''i, i·, ie''' ir ''u, u·, uo'' (po minkštojo [[priebalsis|priebalsio]]). Garsai ''ọ, ẹ'', kilę iš ''ą, ę'' ir einantys dvigarsių ''ọm, ọn, ẹm, ẹn'' (< ''am, an, em, en'') pirmaisiais dėmenimis, dažniausiai verčiami ''u, i'' (''kû·sn′u'' ‘kąsnių’, ''t′i·mps′ⁱ'' ‘tempsi’, bet ''kộ·snê·'' ‘kąsniai’, ''te·mpt^ẹ'' ‘tempti’). Tai susiję su regresyvinės balsių [[Asimiliacija (kalbotyra)|asimiliacija]] prieš skiemenį su siauruoju vokalizmu. <ref name=vle/> Šnektos paplitimo plote yra vidinių skirtumų.<ref name=vle/> Pietinėje dalyje ties [[Luokė|Luoke]], Telšiais vietoj ilgųjų ''ą, ę'' tariami ''ọn, ẹn'' arba ''un, in'' (''sk′e·nst^ẹ'' ‘skęsti’). Šiaurės vakaruose ties Ylakiais ir šiaurės rytuose ties Akmene, Papile jie tariami ''ọu, ẹi'' (''greiž'' ‘gręžia’). Vakarų dalyje (Ylakiai, [[Seda]]) netariamos [[afrikata|afrikatos]] ''č, dž'', o šiaurės rytuose (Akmenė, Mažeikiai, Papilė) tariamos tik vietoj senųjų junginių ''*tj, *dj'', buvusių ne prieš senąjį trumpąjį ''a'': ''jâ.uč'ộu'' 'jaučiui', ''mèdž'ộu'' 'medžiui', ''jâ.uč'ọ̀'' 'jaučiu', ''mèdž'ọ̀'' 'medžiu', ''jâ.uč'u'' 'jaučių', ''mẽdž'u'' 'medžių'.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=115-116|isbn=5-420-00778-9}}</ref> == Literatūra == * Irena Radzienė. Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas. Piko valanda, 2020.<ref>[https://tzinios.lt/unikalus-darbas-zemaiciu-kalbos-telsiskiu-tarmes-zodynas/ Unikalus darbas: „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas“] ''tžinios.lt''</ref> * Lina Murinienė (sud.). Akmenės apylinkių tekstai. Lietuvių kalbos institutas, 2018. * [[Juozas Pabrėža]], Vida Marcišauskaitė, Asta Leskauskaitė (sud.). Šiaurės žemaičiai telšiškiai (mokomoji knyga). Lietuvių kalbos institutas, 2013. * [[Aleksas Girdenis]]. Taip šneka tirkšliškiai: Šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. * Gabrielė Smilgevičiūtė. Šiaurės žemaičių telšiškių šnektos ypatumai ir kalbinės nuostatos (bakalauro darbas). VDU, 2024. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{YouTube|H0fH8S5r6Y0|Žemaičių pasaka apie vagis / Curonian-Samogitian dialect: Folk Tale (Telšiškių tarmė)}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Žemaičių tarmė]] addy7vcfjhwc4us9inhnk9l2scldpmk 102 675172 7957504 7728553 2026-11-04T14:46:43Z Putnik 12453 standartinės spalvos; tamsios temos palaikymas 7957504 wikitext text/x-wiki '''[[2025]] m. [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyvos]] dalyvių indėlis.''' {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background:var(--background-color-success-subtle, #dff2eb); color:inherit" |- |'''Prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai''' || '''Iš viso''' |- |- | [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] || 172 || 7 || 179 || |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || 96 || 0 || 96 || |- | [[Naudotojas:Zygimantus|Zygimantus]] || 15 || 23 || 38 || |- | [[Naudotojas:Italas|Italas]] || 25 || 9 || 34 || |- | [[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] || 27 || 1 || 28 || |- | [[Naudotojas:Nomadbones|Nomadbones]] || 24 || 0 || 24 |- | [[Naudotojas:CD|CD]] || 16 || 3 || 19 || |- | [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] || 8 || 7 || 15 |- | [[Naudotojas:Vardaitis Pavardaitis|Vardaitis Pavardaitis]] || 14 || 1 || 15 || |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || 10 || 2 || 12 || |- | [[Naudotojas:Polia|Polia]] || 9 || 1 || 10 || |- | [[Naudotojas:Bearas|Bearas]] || 8 || 1 || 9 || |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || 8 || 0 || 8 || |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || 5 || 1 ||6 || |- | [[Naudotojas:JovanniBear|JovanniBear]] || 4 || 0 || 4 || |- | [[Naudotojas:Ispanas|Ispanas]] || 3 || 0 || 3 || |- | [[Naudotojas:LinasD|LinasD]] || 1 || 1 || 2 || |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || 1 || 1 || 2 || |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || 2 || 0 || 2 || |- | [[Naudotojas:Ed1974LT|Ed1974LT]] || 2 || 0 || 2 || |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Hacker5934|Hacker5934]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || 0 || 1 || 1 || |- |'''Iš viso''' || 441 || 59 || 500 || |- |} *16:43, 5 sausio 2026 (EET) <noinclude>[[Kategorija:Savaitės iniciatyvų dalyviai|2025]]</noinclude> 9e60zci09zk5nojjf80f7d8jwohn3tf 0 676544 7957609 7833588 2026-11-04T19:26:03Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957609 wikitext text/x-wiki '''Edmundas Kulikauskas''' (g. [[1938]] m. [[vasario 6]] d. [[Vilkaviškis|Vilkaviškyje]]) – JAV lietuvių ir Lietuvos visuomenininkas, elektros inžinierius. <ref>{{cite web|url=https://etnografijavilkaviskis.lt/kulikauskas-edmundas/|title=Vilkaviškio krašto e-etnografijos akademija. Asmenybės. Edmundas Kulikauskas.|access-date=2025-02-02}}</ref> == Biografija == [[File:EdmundasRutaKulikauskaiVestuves1963.jpg|thumb|Edmundo Kulikausko ir Rūtos Kviklytės vestuvės sausio 26 d., 1963 m., Čikagoje, Kviklių namuose.]] Tėvas Jonas Kulikauskas dirbo melioratoriumi. Mirė 1941 m. Motinos Marijos Sadauskaitės dėdė, IV-ojo Seimo narys [[Justinas Sadauskas]], mirė tremtyje 1943 m. Marija su trimis vaikais - Edmundu, Rinaldu, Vilhelmina - traukėsi į Vokietiją 1944 m. kartu su ūkininkais. Gyveno lietuvių pabėgėlių stovyklose Weissenburge, Scheinfelde ir Schwabishe Gmunde. 1950 m. išvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje. <ref name="škiudaitė">{{cite web|url=https://www.voruta.lt/edmundas-kulikauskas-visuomet-domejausi-lietuvos-istorija/|title=Draugas.org Edmundas Kulikauskas: Visuomet domėjausi Lietuvos istorija. |last1=Škiudaitė|first1=Audronė|access-date=2025-02-02}}</ref> 1963 m. elektros inžinerijos mokslus baigė Illinojaus universitete. Mokslams gavo $500 paskolą iš [[Vydūno jaunimo fondas | Vydūno jaunimo fondo]]. Dalyvavo skautų akademikų veikloje. <ref name="bindokienė" /> 1959 m. Illinois Universiteto Navy Pier "Lituanicos" klubo pirmininkas. <ref>{{cite web|url=https://spauda2.org/musu_vytis/archive/1959/1959-nr06-MUSU-VYTIS.pdf|title=Mūsų Vytis. 1959 m. Nr.6. ASS pastogėje. Čikagoje.|access-date=2025-02-04}}</ref> 1960 m. išrinktas Čikagos S.S.S. iždininku, o Rūta Kviklytė - jo būsima žmona, sekretore. <ref>{{cite web|url=https://spauda2.org/musu_vytis/archive/1960/1960-nr04-MUSU-VYTIS.pdf|title=Mūsų Vytis. 1960 m. Nr.4. Mūsų pastogėje. Čikagoje.|access-date=2025-02-04}}</ref> === Los Andžele === 1963 m. su Rūta susituokė ir išsikėlė į Kaliforniją. Hughes Aircraft Company dirbo inžinieriumi prie radarų. Rūta dirbo bibliotekininke. Trys vaikai - Andrius, Rima, Jonas - lankė šv.Kazimiero lietuvišką šeštadieninę mokyklą.<ref>{{cite web|url=https://hyperallergic.com/830962/jonas-kulikauskas-reimagines-the-ghetto/|title=Jonas Kulikauskas Reimagines the Ghetto.|last1=Reizman|first1=Renée|access-date=2025-02-04}}</ref> 1965 m., uošvio [[Bronius Kviklys | Broniaus Kviklio]] paskatintas, pradėjo rinkti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetas. 2017 m. savo monetų, medalių ir banknotų kolekciją, įkainotą keliomis dešimtimis tūkstančių eurų, padovanojo Valdovo rūmų muziejui. <ref name="mikšionienė" >{{cite web|url=https://www.lrytas.lt/kultura/daile/2017/11/25/news/valdovu-rumams-perleista-rinkini-pradejo-zygimanto-augusto-trigrasis-3653585|title=Valdovų rūmams perleistą rinkinį pradėjo Žygimanto Augusto trigrašis|last1=Mikšionienė|first1=Rūta|access-date=2025-02-02}}</ref><ref>{{cite book |last1=Avižinis |first1=Dalius |last2=Zarankaitė-Margienė |first2=Toma |date=2017 |title=Eksponatai. 2016-2017 m. dovanotas ir įsigytos vertybės. |location=Vilnius |publisher=Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai}}</ref> 1975 m. Rūta lankė Vilniaus universiteto lituanistikos kursus. 1976 m. Edmundas keliavo į Lietuvą. 1980 m. Vilniuje skaitė paskaitą apie radarus. <ref name="škiudaitė" /> 1979 m., Kalifornijoje, minint Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, akademinių skautų filisteriai [[Arvydas Kliorė]], Aldona ir Laimis Venckiai, [[Leopoldas Trečiokas]], Edmundas Kulikauskas ir [[Algirdas Avižienis]] išleido [[Vytautas Kašuba | Vytauto Kašubos]] sukurtą medalį, vertinamą tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. <ref name="aleksandravičius" >{{cite book |last=Aleksandravičius |first=Egidijus |date=2024 |title=Spalvos ir juostos: Akademinės lietuvių skautijos istorija. |location=Vilnius |publisher=Versus}}</ref> [[File:TomBradleyEdmundasKulikauskasVytautasCekanauskas.jpg|thumb|Los Andželo meras Tom Bradley, Edmundas Kulikauskas, Lietuvos garbės generalinis konsulas Vytautas Čekanauskas 1992 m. Los Andželo lietuvių dienose.]] Išrinktas JAV Lietuvių Bendruomenės Los Andželo apylinkės valdybos pirmininku. 1986 m. pasiūlė valdybai atgaivinti Šv. Kazimiero parapijos klebono [[Jonas Kučingis | Jono Kučingio]] anksčiau rengtas Lietuvių dienas ir jas surengti dar įspūdingesnes. 2019 m. Danguolė Varnienė prisiminė, „Pirmas Lietuvių dienų komitetas buvo šaunus – jame gimė nauja vizija, tradicija, o draugai vienas su kitu puikiai rado bendrą kalbą“. <ref>{{cite web|url=https://vakaruvejai.com/2019/09/26/draugu-burio-organizuotos-pirmosios-los-andzelo-lietuviu-dienos-karsciausias-metu-savaitgalis-ir-nezinia-del-cepelinu/|title=Pirmosios Lietuvių dienos: karščiausias metų savaitgalis ir nežinia dėl cepelinų|last1=VakaruVejai.com|access-date=2025-02-02}}</ref> 1989-1991 m. Los Angeles Lietuvai Remti Komiteto kūrėjas, "veiklus ir nepailstantis", kartu su pirmininku Zigmu Viskanta, Rimtautu Dabšiu, Gediminu Leškiu ir kitais. <ref>{{cite web|url=https://spauda2.org/musu_vytis/archive/1991/1991-nr01-MUSU-VYTIS.pdf |title=Mūsų Vytis. 1991 m. Nr.1. Mūsų pastogėje. Los Angeles. |access-date=2025-02-04}}</ref> 1989 m. Los Andželo akademiniai skautai, o ypač Zigmas ir Birutė Viskantos ir Edmundas Kulikauskas, ne tik patys parėmė atkurtą [[VDU | Vytauto Didžiojo Universitetą]], bet ir suagitavo Klivlando akademinius skautus surinkti $14,000. <ref name="aleksandravičius" /> Prisidėjo rengiant įsimintinus minėjimus Los Andžele 1991 m. kovo 11 d. ir 1991 m. rugsėjo 2 d. (Lietuvai sulaukus JAV pripažinimo), taip pat Seimo pirmininko [[Vytautas Landsbergis | Vytauto Landsbergio]] priėmimą 1991 m. gegužės 10 d. <ref name="čekanauskas">{{cite book |last=Skirius |first=Juozas |date=2021 |title=Garbės generalinis konsulas Vytautas Čekanauskas: Atstovavimas Lietuvai JAV Vakarų pakrantėje. |location=Vilnius |publisher=Vaga}}</ref> 1993 m. padėjo įsteigti JAV Lietuvių bendruomenės ekonominių reikalų tarybą, vedė jos skiltį [[Draugas | Drauge]]. <ref>{{cite web|url=https://www.draugas.org/archive/1993_reg/1993-02-06-DRAUGAS.pdf |title=Draugas. 1993 m. vasario 6 d. Įmoninė teisė Lietuvoje. |last1=Pakalniškis|first1=Vytautas|access-date=2025-02-05}}</ref> Padėjo Los Andžele surengti ekonominę konferenciją 1993 m. rugsėjo 29-30 d., Lietuvių dienų proga, kurioje kalbėjo Prezidentas [[Algirdas Brazauskas]]. <ref name="čekanauskas" /> === Vilniuje === 1994 m. su žmona Rūta anksti išėjo į pensiją, pardavė savo namus Kalifornijoje ir įsikūrė Vilniuje. Rūta įsteigė angliškų knygų knygyną „Rūtos knygos“. 1996-1998 m. ten rinkosi Vilniaus studentai skautai ir skautės. Edmundas Kulikauskas ėjo Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo atstovo Lietuvoje pareigas 1995-2007 m.<ref name="bindokienė" >{{cite book |last=Bindokienė |first=Danutė |date=2010 |title=Vydūno Fondui - 55 |location=Čikaga, JAV |publisher=Vydūno fondas}}</ref> 1997–2000 m. buvo išeivijos integravimosi į Lietuvos gyvenimą koordinacinės komisijos pirmininkas.<ref>{{cite book |date=1998 |title=Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. I tomas. A-M. |url=https://archive.org/details/jungtiniuameriko0001unse |location=Vilnius |publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas |isbn=5-420-01416-5}}</ref> 1999 m. prisidėjo verčiant [[NATO]] terminologiją į lietuvių kalbą. <ref>{{cite web|url=https://spauda2.org/musu_pastoge/archive/1999/1999-03-29-MUSU-PASTOGE.pdf |title=Mūsų Pastogė. Kvietimą talkon išgirdo keli žemynai.|last1=Šutinytė|first1=Ats. kpt. Palmyra|access-date=2025-02-04}}</ref> 1999 m. suorganizavo [[Pilis_(draugija) | Draugiją „Pilis“]] remti Lietuvos pilių ir piliakalnių tyrimus, atkūrimą, tvarkymą bei garsinimą. Buvo jos pirmasis pirmininkas. Su Dalia Gruodiene rūpinosi, kad Odminių skveras Vilniuje nebūtų užstatytas. Susitarė su Vilniaus miesto savivaldybe surengti skvero sutvarkymo konkursą. Atnaujintas skveras tapo gyvybingu. <ref>{{cite web|url=https://pasauliolietuvis.lt/mums-pasiseke-grizti/|title=Pasaulio lietuvis. Mums pasisekė grįžti.|last1=Strumickienė|first1=Ilona|access-date=2025-02-02}}</ref> 2000 m. rugpjūčio mėn. 23 d., toje raštinėje, kurioje anksčiau veikė „Rūtos knygos“, buvo įsteigtas [[Valdovų rūmų paramos fondas]]. Rūpinosi [[Valdovų rūmai | Valdovų rūmų]] atstatymu kaip fondo direktorius. <ref name="škiudaitė" /> Kartu su [[Kazys Napoleonas Kitkauskas | Kaziu Napoleonu Kitkausku]], [[Žybartas Simonaitis | Žybartu Simonaičiu]], [[Vytautas Baranauskas | Vytautu Baranausku]] ir kitais, prieštaravo atstatymo projektuotojų sumanymams pabrėžti atstatymo dirbtinumą, rūpinosi rūmų - valstybingumo ženklo - garbingumu. <ref>{{cite book |last=Kitkauskas |first=Kazys Napoleonas |date=2022 |title=Mūro istorijos tyrėjas. Dr.Kazio Napaleono Kitkausko dienoraščių ištraukos. |location=Vilnius |publisher=Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai}}</ref> <ref>{{cite web|url=https://www.tv3.lt/naujiena/projektai/vytautas-rubavicius-dar-karta-apie-valdovu-rumus-n284511|title=2003.07.25 Dar kartą apie Valdovų rūmus|last1=Rubavičius|first1=Vytautas|access-date=2025-02-05}}</ref> <ref>{{cite book |last=Skirius |first=Juozas |date=2018 |title=JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais. |location=Vilnius |publisher=JAV lietuvių Draugo fondas}}</ref> Valdovų rūmų muziejaus tarybos garbės narys. <ref name="mikšionienė" /> 2004 m. Vilniaus klubas jį medaliu pagerbė už visuomeninę ir labdaringą veiklą. Rūpinosi Lietuvos žydų ir lietuvių gerais santykiais. 2019-2020 m. kartu su Arkadij Kurliandchik, [[Rūta Bloštein]], [[Julius Norwila | Juliumi Norwila]], [[Andrius Kulikauskas | Andriumi Kulikausku]] rengė demonstracijas ir laiškų vajus, kuriais pavyko įtikinti Lietuvos vyriausybę atsisakyti sumanymo Vilniaus žydų kapines išniekinusius [[Vilniaus sporto rūmai | Vilniaus sporto rūmus]] paversti kongresų rūmais. <ref>{{cite web|url=https://defendinghistory.com/lithuania-hears-pleas-and-for-now-cancels-funding-for-convention-center-project-in-old-jewish-cemetery/104576|title=Defending History. 2020.12.20 Lithuania Hears Pleas and (For Now?) Cancels Funding for Convention Center Project in Old Jewish Cemetery|last1=Kulikauskas|first1=Andrius|access-date=2025-02-05}}</ref> 2021 m. Valdovų rūmuose kaip iškilus JAV lietuvių atstovas dalijosi savo įžvalgomis atidarant parodą ''Vardan laisvos Lietuvos: JAV lietuvių paramos tradicija''. <ref>{{cite book |last1=Mikailienė |first1=Živilė |last2=Džiaugytė |first2=Gintarė |date=2021 |title=Vardan laisvos Lietuvos: JAV lietuvių paramos tradicija |location=Vilnius |publisher=Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kulikauskas, Edmundas}} [[Kategorija:JAV lietuvių bendruomenės veikėjai]] s0tlzu6dzab1z4d4i7v4cg1ptm7mstj 0 677864 7957605 7858298 2026-11-04T19:19:47Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957605 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=Fokker V.6|Statytojas=[[Fokker]]|Kūrėjas=[[Reinhold Platz]]|Gamybos metai=1917|Pastatyta_vnt=1|Tipas=Naikintuvas|Foto=Fokker_V.6_-_Ray_Wagner_Collection_Image_(21439652985).jpg|Baigtas naudoti=1917 m. spalio mėn.|Pirmas skrydis=1917 m.|Variantai=[[Fokker V.4]]<br>[[Fokker F.I]] }} '''Fokker V.6''' – [[Triplanas|triplano]] vienviečio [[Naikintuvas|naikintuvo]] prototipas, [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo Pasaulinio karo]] antroje pusėje kurtas [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperijos]] įmonėje „[[Fokker]]“, lygiagrečiai su modeliu „[[Fokker F.I|V.5]]“. Šių modelių pagrindu vėliau buvo sukurtas žymusis naikintuvas „[[Fokker Dr.I]]“. Orlaivis pradėtas statyti [[1917]] m. [[liepos 7]] d. A. Fokerio eksperimentinės statybos skyriuje. Vienintelis sukurtas šio modelio egzempliorius gavo gamyklinį numerį 1698 ir, kaip eksperimentinio orlaivio, indeksą „V 6". Dar nepriimtas į ginkluotę [[orlaivis]] buvo gavęs indeksą [[Vokietijos imperijos karinės oro pajėgos|Vokietijos imperijos KOP]] indeksą „D VII", kuris, nutraukus programą, buvo atšauktas. „Fokker V.6“ buvo varomas vienu 89 [[Vatas|kW]] (120 [[Arklio galia|AG]]) galios skysčiu aušinamu [[I6|vienaeiliu 6 cilindrų]] varikliu [[Mercedes D.II]]. Triplano komponuotė buvo pasirinkta dėl sunkesnio variklio, kurio svoriui atsverti reikėjo didesnio [[Sparnas (aviacija)|sparnų]] ploto.[[Vaizdas:V 6 2161 026101.jpg|miniatiūra|Fokker V.6]]Išskirtinė orlaivio savybė buvo trečioji sparnų pora - sumontuota ne [[Fiuzeliažas|fiuzeliažo]] apačioje, o žemiau jo.<ref>{{Cite book|title=Fokker the creative years|year=1965|url=https://archive.org/details/fokkercreativeye0000arwe|last=Alfred Richard Weyl}}</ref> Kurdama šį lėktuvą įmonė pirmą kartą panaudojo į fiuzeliažo konstrukciją integruotą radiatorių. Skrydžių bandymai prasidėjo rugsėjo mėn. Nustatyta, kad ištisinis apatinis sparnas neigiamai veikė eksploatacines savybes ir skrydžio charakteristikas. Apatinė fiuzeliažo dalis buvo „išpūsta“, taip sukuriant sparno ir fiuzeliažo jungtį, tačiau tai neatnešė reikšmingo pagerėjimo. Inovatyvus radiatoriaus išdėstymas nedavė laukiamo efekto, kas ne kartą lėmė programos trikdžius. Nepavykus išspręsti konstrukcinių problemų, bandymai buvo nutraukti 1917 m. spalį. Prie to prisidėjo ir bandymų rezultatai, parodę, jog šis modelis yra mažiau manevringas nei „Dr. I“.<ref>{{Cite book|title=The Illustrated Directory of Fighters|year=2002|url=https://archive.org/details/illustrateddirec0000davi|last=Mike Spick}}</ref> Gamyklinis pavadinimas „D.VII“ buvo priskirtas keliems „Fokker“ sukurtiems prototipams, kas dažnai sukelia painiavą, pavyzdžiui, „Fokker V.6“ Nr. 1698 yra painiojamas su [[Dvisparnis lėktuvas|biplanu]], turėjusiu gamyklinį numerį 1610, kuris taip pat buvo sukurtas naudojant santrumpą „Fokker V.6“ ir kuriam atgaline data buvo suteiktas pavadinimas „V.3“, arba su [[Vengrija|Vengrijos]] įmonėje „Ungarischen Maschinenfabrik (MAG)" kurtu triplanu, turėjusiu 185 AG galios licencinį „Daimler“ variklį. Galutinai „[[Idflieg]]" karinis indeksas „[[Fokker D.VII]]“ buvo priskirtas 1918 m. „Fokker“ sukurtam naikintuvui, kūrimo metu turėjusiam gamyklinį indeksą „Fokker V 21“. == Techniniai duomenys (Fokker V.6) == {| class="wikitable" !Rodiklis !Dydis |- |[[Įgula (mašinos)|Įgula]] | align="center" |1 |- |[[Sparno mojis]] | align="center" |7,90 m (viršutinio) 6,60 m (vidurinio) 6,00 m (apatinio) |- |Ilgis | align="center" |7,04 m |- |Aukštis | align="center" |3,15 m |- |Sparno plotas | align="center" |22,5 m² |- |[[Tuščios transporto priemonės svoris|Tuščio svoris]] | align="center" |637 kg |- |[[Maksimalus kilimo svoris|Kilimo svoris]] | align="center" |880 kg |- |Jėgainė |vandeniu aušinamas [[I6|vienaeilis šešių cilindrų]] [[vidaus degimo variklis]], sukantis dvimentį medinį fiksuoto žingsnio [[Propeleris|propelerį]] |- |Modelis | align="center" |''[[Mercedes D.III]]'' |- |Galia | align="center" |160 AG(118 kW) esant 1420 aps./min. 172 AG (127 kW) [[Jūros lygis|jūros lygyje]] |- |Kuro bako talpa | align="center" |63 kg |- |Kilimo laikas | align="center" |3 min į 1000 m 6,5 min į 2000 m 12 min į 3000 m 20 min į 4000 m 34 min į 5000 m |- |Ginkluotė | align="center" |du fiksuoti [[Kulkosvaidis|kulkosvaidžiai]] |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Literatūra == * Grosz, Peter M., Koos, Volker: ''Fokker Flugzeugwerke in Deutschland 1912–1921.'' Heel, Königswinter 2004, ISBN 3-89880-355-4 * {{Cite book|last=Herris|first=Jack|title=Fokker Aircraft of WWI: Volume 4: V.1–V.8, F.I & Dr.I: A Centennial Perspective on Great War Airplanes|date=2021|isbn=978-1-953201-08-9|publisher=Aeronaut Books}} {{Fokker orlaiviai}} [[Kategorija:Fokker orlaiviai]] [[Kategorija:Naikintuvai]] [[Kategorija:Triplanai]] [[Kategorija:Eksperimentiniai orlaiviai]] laz7d8be4167jvbixbs3ql98nj6zgcy 0 681875 7957603 7679122 2026-11-04T19:18:34Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957603 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:La_masacre_de_San_Bartolomé,_por_François_Dubois.jpg|thumb|Šv. Baltramiejaus dienos žudynės. Paveikslas, 1572 m. nutapytas [[François Dubois|Fransua Diubua]].]] '''Prancūzijos religiniai karai''' arba '''hugenotų karai'''<ref name=VLE/>{{sfn|Clodfelter|2017|p=537}} – [[pilietinis karas|pilietinio]] pobūdžio karai tarp Prancūzijos [[katalikybė|katalikų]] ir [[protestantizmas|protestantų]] (vadinamųjų [[hugenotai|hugenotų]]) [[1562]]–[[1598]] m. Smurtas, badas ar ligos, tiesiogiai sukelti šio konflikto, pražudė nuo dviejų iki keturių milijonų Prancūzijos gyventojų.{{Sfn|Knecht|2002|p=91}} Įvykiai pakenkė Prancūzijos monarchijai.{{Sfn|Knecht|2002|p=91}} Vienas žymiausių epizodų – 1572 m, suorganizuota [[Šventojo Baltramiejaus naktis]]. Baigėsi kompromisu 1598 m., kai 1593 m. į katalikybę atsivertęs [[Henrikas IV Burbonas]], pasiskelbęs Prancūzijos karaliumi Henriku IV, išleido [[Nanto ediktas|Nanto ediktą]], kuriuo hugenotams buvo suteiktos didelės teisės ir laisvės.{{sfn|Holt|2005|p=165}}{{sfn|Babelon|2009|pp=610–611}}{{sfn|Salmon|1975|p=294}} Nepaisant to, katalikai ir toliau nepritarė protestantams ir Henrikui, o jo nužudymas 1610 m. sukėlė naują hugenotų sukilimų bangą XVII a. trečiajame dešimtmetyje. Įtampa tarp šių dviejų krikščionybės srovių augo nuo XVI a. trečiojo dešimtmečio; tai dar labiau sustiprino esamus regioninius nesutarimus. Mirus karaliui [[Henrikas II|Henrikui II]] 1559 m. prasidėjo užsitęsusi kova dėl valdžios tarp jo našlės [[Kotryna Mediči|Kotrynos Mediči]] ir įtakingų didikų. Tarp kovojančiųjų pusių buvo radikali katalikiška frakcija, vadovaujama [[Gizai|Gizų]] ir [[Monmoransiai|Monmoransių]] giminių, ir protestantai, vadovaujami [[Kondė]] ir [[Žanos d'Albrė]]. Abi puses rėmė išorės jėgos: [[Habsburgų Ispanija|Ispanija]] ir [[Savojos kunigaikštystė|Savoja]] rėmė katalikus, o [[Anglijos karalystė|Anglija]] ir [[Nyderlandų respublika]] – protestantus. Henriko II įpėdiniu tapo paauglys [[Pranciškus II]]. Keletas hugenotų jaunų didikų, daugiausia iš princo Liudviko de Kondė aplinkos, 1560 m. parengė vadinamąjį [[Ambuazo sąmokslas|Ambuazo sąmokslą]], per kurį siekta pagrobti karalių, nužudyti jo patarėjus Gizus, regentais paskiriant Burbonų giminės atstovus iš Valua šalutinės atšakos, tačiau Gizai šį sąmokslą atskleidė.<ref name=VLE>[https://www.vle.lt/straipsnis/hugenotu-karai/ Hugenotų karai (VLE)]</ref> Nuosaikieji, prancūziškai vadinti ''Politiques'', tikėjosi palaikyti tvarką centralizuodami valdžią ir suteikdami nuolaidų hugenotams, o ne vykdydami Henriko II ir jo tėvo [[Pranciškus I|Pranciškaus I]] represijų politiką. Iš pradžių jie turėjo Kotrynos Mediči palaikymą. Tačiau jos 1562 m. sausio mėn. paskelbtam Sen Žermeno ediktui griežtai pasipriešino Gizų frakcija ir dėl to kovo mėn. prasidėjo plataus masto kovos. Vėliau ji sugriežtino savo poziciją ir parėmė 1572 m. Šventojo Baltramiejaus dienos žudynes Paryžiuje, per kurias katalikų minia visoje Prancūzijoje nužudė nuo 5 000 iki 30 000 protestantų. Karai kėlė grėsmę monarchijos valdžiai ir paskutiniams [[Valua]] karaliams – trims Kotrynos sūnums [[Pranciškus II|Pranciškui II]], [[Karolis IX|Karoliui IX]] ir [[Henrikas III|Henrikui III]]. Jų įpėdinis [[Burbonas Henrikas IV]] į tai reagavo sukurdamas stiprią centrinę valstybę ir žadėdamas ribotą toleranciją hugenotams; pastaroji politika tęsėsi iki 1685 m., kai Henriko anūkas [[Liudvikas XIV]] atšaukė Nanto ediktą.<ref name=Britannica>{{cite encyclopedia |url=https://www.britannica.com/EBchecked/topic/402718/Edict-of-Nantes |title=Edict of Nantes |encyclopedia=Encyclopædia Britannica}}</ref> == Istorija ir tikslesnė eiga == [[Vaizdas:Protestant_France.svg|thumb|Protestantiškų (hugenotų) idėjų plitimas Prancūzijoje tarp XVI ir XVII a. {{legend|#800080|Kontroliuoja hugenotai}} {{legend|#AA87DE|Ginčytina}} {{legend|#B3B3B3|Kontroliuoja katalikai}}]] [[Reformacija]] Prancūzijoje ėmė plisti dar 1519 m. - tuo metu artimas [[Erazmas Roterdamietis|Erazmo]] bičiulis [[Johanas Frobenas]] išleido [[Martinas Liuteris|Martino Liuterio]] veikalų rinkinį ir savo korespondencijoje pažymėjo, kad 600 egzempliorių buvo išsiųsti į Prancūziją ir Ispaniją bei parduoti [[Paryžius|Paryžiuje]].{{Sfn|Lindberg|1996|p=275}} Tačiau sparčiausiai protestanizmo idėjos Prancūzijoje ėmė plisti [[Džonas Kalvinas|Džono Kalvino]] dėka, mat šio mokymas pritraukė reikšmingą prancūzų diduomenės ir [[buržuazija|buržuazijos]] dalį.<ref>{{cite web |last1=Gwynn |first1=R. |title=England's 'First Refugees' Robin Gwynn examines the arrival of Huguenot French to England in the 17th century |url=https://www.historytoday.com/archive/englands-first-refugees |publisher=History Today |access-date=2023-10-24 |date=1985}}</ref> Plintant kalvinizmui, 1560-1570 m. laikotarpiu [[Protestantizmas Prancūzijoje|Prancūzijos protestantų]] skaičius nuolat augo ir per dešimtmetį pasiekė 10 % gyventojų, t. y. maždaug 1,8 mln. tikinčiųjų.<ref name="ReferenceA">Hans J. Hillerbrand, ''Encyclopedia of Protestantism: 4-volume Set'', Skyriai ''France'' ir ''Huguenots''</ref><ref>The Huguenot Population of France, 1600–1685: The Demographic Fate and Customs of a Religious Minority by Philip Benedict; American Philosophical Society, 1991. p. 164</ref> Didėjant hugenotų skaičiui ir įtakai bei šiems ėmus aktyviau ir viešiau praktikuoti savo religiją ėmė augti įtampa tarp Prancūzijos katalikų ir hugenotų. Dėl tikslaus hugenotų karų skaičiaus ir jų datų tarp istorikų tebeverda diskusijos: vieni teigia, kad karus užbaigė [[1598]] m. [[balandžio 13]] d. pasirašytas [[Nanto ediktas]] ir po jo sekusi [[Vervino taika]],{{sfn|Clodfelter|2017|pp=14-16}}. Kiti tikrąja karų pabaiga laiko 1629 m. sudarytą [[Aleso taika|Aleso taiką]], nes dar 1620 m. įvyko hugenotų sukilimai.{{sfn|Holt|2005|p=xiii}} Vis dėlto tarp istorikų sutariama, kad karų pradžia laikytinos 1562 m. [[Vasio žudynės]], o Nanto ediktas bent jau užbaigė šią konfliktų seriją. Tuo metu po sudėtingų diplomatinių derybų ir taikos susitarimų vėl atsinaujindavo konfliktai ir kovos dėl valdžios.{{sfn|Knecht|2010|p=35}}{{sfn|Knecht|2010|p=84}} Amerikiečių karo istorikai Kiseris, Drasas ir [[William I. Brustein|Brusteinas]] laikosi šių skirstymų, periodizacijų ir vietovių:{{sfn|Kiser|Drass|Brustein|1994|pp=323-324}} * Vasio žudynės (1562 m.) – Vakarų Prancūzija * Pirmasis religinis karas (1562–1963 m.) – Vakarų ir Pietvakarių Prancūzija * Antrasis religinis karas (1567–68 m.) – Vakarų ir Pietvakarių Prancūzija * Trečiasis religinis karas (1568–70 m.) – Vakarų ir Pietvakarių Prancūzija * Šventojo Baltramiejaus dienos žudynės (1572 m.) – Šiaurės rytų Prancūzija * Ketvirtasis religinis karas (1572–73 m.) – Vakarų ir Pietvakarių Prancūzija * Penktasis religinis karas (1575–76 m.) – Vakarų ir Pietvakarių Prancūzija * Šeštasis religinis karas (1576–77 m.) – Vakarų ir Pietvakarių Prancūzija * Septintasis religinis karas (1580 m.) – Vakarų ir Pietvakarių Prancūzija * Aštuntasis religinis karas (1585–1989 m.) – Vakarų ir Pietvakarių Prancūzija * Devintasis religinis karas (1589–98 m.) – Vakarų ir Pietvakarių Prancūzija == Poveikis Abiejų Tautų Respublikai == 1573-1574 m. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karaliumi]] ir [[LDK|Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu]] išrinktas iki tol aktyviai prieš hugenotus kovojęs Prancūzijos didikas, būsimas Prancūzijos karalius [[Henrikas Valua]], [[ATR]] valdęs vos penkis mėnesius. LDK jį rėmė tikėdamiesi atgauti Ukrainos žemes, perduotas Lenkijai po [[Liublino unija|Liublino unijos]].<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/henrikas-valua/ Henrikas Valua (VLE)]</ref> Dalis hugenotų pasitraukė į [[Prūsija|Prūsiją]], įskaitant žemes, gausiai apgyvendintas lietuvininkų ir kurios po 1923 m. atiteko [[Lietuvos Respublika]]i.<ref>[https://www.mle.lt/straipsniai/hugenotai Hugenotai (VLE)]</ref> == Šaltiniai == {{išn|3}} == Literatūra == * {{cite book |last=Babelon |first=Jean-Pierre |title=Henri IV |publisher=Fayard |year=2009}} * {{Cite book |last1=Clodfelter |first1=Micheal |date=2017 |title=Warfare and Armed Conflicts: A Statistical Encyclopedia of Casualty and Other Figures, 1492–2015 |edition=4th |url=https://books.google.com/books?id=8urEDgAAQBAJ |location=Jefferson, North Carolina |publisher=McFarland |pages=14–16, 537 |isbn=978-0786474707 |access-date=2022-09-03}} * {{Cite book |first=Mack P. |last=Holt |title=The French wars of religion, 1562–1629 |url=https://archive.org/details/frenchwarsofreli00holt |location=Cambridge |year=2005 |isbn=052183872X }} * {{Cite journal |last1=Kiser |first1=Edward |last2=Drass |first2=Kriss A. |last3=Brustein |first3=William |date=1994 |title=The relationship between revolt and war in early modern Western Europe |url=https://www.jstor.org/stable/45371312 |journal=Journal of Political & Military Sociology |publisher=University Press of Florida |volume=22 |issue=2 |pages=323–324 |jstor=45371312 |access-date=2022-09-03}} * {{Cite book|title = The European Reformations|url = https://archive.org/details/europeanreformat0000lind|last = Lindberg|first = Carter|publisher = Wiley Publishing|year= 1996|edition=2009|isbn=978-1405180689}} * {{Cite book |last=Knecht |first=Robert J.|date=2002 |title=The French Religious Wars 1562–1598 |url=https://archive.org/details/frenchreligiousw00knec_0 |publisher=Osprey Publishing|isbn=978-1841763958}} * {{cite book |last=Knecht |first=Robert|title=The French Wars of Religion, 1559–1598 |publisher=Routledge |year=2010 }} * {{Cite book |first=J. H. M.|last=Salmon |title=Society in Crisis: France in the Sixteenth Century|publisher=Methuen|year=1975 |isbn=0416730507}} {{ist-stub}} [[Kategorija:Pilietiniai karai]] [[Kategorija:Prancūzijos istorija]] [[Kategorija:Reformacija]] ovfmwww1ot4174jceg6hajtcne06rad 0 684256 7957467 7610744 2026-11-04T12:13:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957467 wikitext text/x-wiki {{coord|55.325859|24.134767|type:landmark|display=title}} {{Dvaras | Pavadinimas = Stasinės dvaras | Paveiksliukas = 2025, Stasinės dvaras.jpeg | Vieta =[[Stasinė]], [[Kėdainių rajonas|Kėdainių raj.]] | Įkurtas = XIX a. - XX a. I p. | Stilius = [[Istorizmas]] | Giminės = Kognovickiai | Parkas = Parko alėjų, sodo fragmentai | Dabar = Svirnas, kalvė, ledainė, vėjo malūno liekanos | Savininkas = Privatūs asmenys | Paveikslėlio apibūdinimas = Dvaro svirnas<ref name=svir/> }} '''Stasinės dvaras''' – buvusio dvaro sodyba [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, [[Vilainių seniūnija|Vilainių seniūnijoje]], [[Stasinė]]s kaime, esanti 0,25 km į rytus nuo kelio {{A8}}. Dvaro senieji pastatai pritaikyti šiuolaikinio gyvenimo reikmėms, priklauso privatiems asmenims. [[Vaizdas:Stasinė, dvaras, svirnas.jpeg|miniatiūra|220px|left|Buvusi kalvė]] 1992 m. sodyba įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]].<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=230|title=Stasinės dvaro sodyba}}</ref><ref> [https://www.kedainiutvic.lt/turizmas/lt/objektai/stasines-dvaro-sodyba-1 Stasinės dvaro sodyba] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''kedainiutvic.lt''</ref> Datuojama XIX a. - XX a. I pusės laikotarpiu. Stovi [[svirnas]], [[kalvė]], [[ledainė]], [[vėjo malūnas|vėjo malūno]] pastato fragmentas, sodybą supa parko želdiniai. Senieji moliniai dvaro sodybos rūmai neišlikę. Žinių apie buvusią rezidencinę, gyvenamąją dalį nesama. Centrinėje sodybos dalyje išsiskiria [[svirnas]], kurio tikroji buvusi paskirtis ne visiškai aiški.<ref name=svir>{{cite kvr|mc=23510|title=Stasinės dvaro sodybos svirnas}}</ref> Dviejų aukštų šviesaus mūro pastatas su rūsiu ir pastoge. [[Istorizmas|Istorizmo]] laikotarpio [[eklektika (architektūra)|eklektinės]] stilistikos pastatas turi [[neorenesansas|neorenesansinių]], [[neoklasicizmas|neoklasicistinių]] bruožų dekorą. Greta stūksantys kalvės ir ledainės pastatai sumūryti iš akmenų ir molio plytų. Į sodybą veda dvi tiesios [[lapuočiai|lapuočių]] medžių [[alėja|alėjos]]. Nuo plento pusės auga vaizdinga [[beržai|beržų]] alėja, užsodinta [[tarpukaris|tarpukaryje]] įkurtos mokyklos laikotarpiu. Kita, kuri jungiasi su pagrindine kaimo gatve, yra senesnė, liudijanti dvaro laikmetį. Dvarvietės ribas formuoja ir atokesnės medžių eilės palei kaimo gatvę. Stasinės dvaro istorija neatsiejama nuo netoliese esančio [[Lančiūnavos dvaras|Lančiūnavos dvaro]], kurio savininkams Kognovickiams ir priklausė. 1928 m. Stanislovas Kognovickis Stasinę pardavė. Stasinėje buvo įsteigtas valsčiaus centras. 1928 m. svirno pastatas pritaikytas mokyklai, kuri veikė iki 1992 m.<ref name=kvr/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Stasinė manor}} * [[Sąrašas:Lietuvos dvarai]] * [https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/stasines-dvaro-sodyba/1567 Stasinės dvaro sodyba] ''pamatyklietuvoje.lt'' [[Kategorija:Kėdainių rajono dvarai]] iukpz1aaf8xeidwtt6lm6zbdor3o2ff 0 684284 7957681 7611309 2026-11-04T23:25:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957681 wikitext text/x-wiki {{Paminklas |foto = 2025, Truskavos koplyčia.jpeg |plotis = 270px |fotoinfo = Senųjų kapinių dalis tarp koplyčios ir bažnyčios |herb = |žeml = |long=24.227567|lat=55.430428 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= |sav = Kėdainių rajono savivaldybė |sen = [[Truskavos seniūnija]] |aukštis = |plotas = 0,5605+1,0949 ha |priešpilis = |naudotas = nuo ~XIX a. vid. |žvalgytas = |registro Nr. = u. k. 33946, 31103, 33936, 34199, 33945, 34208, 33944 }} '''Truskavos miestelio kapinės''' – veikiančios civilinės kapinės [[Kėdainių rajono savivaldybė]]je, [[Truskava|Truskavoje]]. Kapinės įsikūrusios įkalnėje tarp kelio {{A8}} ir aukščiau stovinčios [[Truskavos Šv. Dvasios bažnyčia|Šv. Dvasios bažnyčios]]. Didžiąją kapinių dalį (1,0949 ha) užima senosios, riboto laidojimo kapinės.<ref>[https://www.kedainiai.lt/gyventojui/kedainiu-rajono-teritorijoje-esanciu-kapiniu-sarasas/52 Kėdainių rajono teritorijoje esančių kapinių sąrašas. 137. Truskavos miestelio naujosios kapinės] ''kedainiai.lt''</ref> Naujų kapinių plotas (0,5605 ha) atitvertas rytų pusėje. Nuo bažnyčios [[šventorius|šventoriaus]] kapines skiria neaukšta mūro sienelė. Atsižvelgiant į [[antkapis|antkapinių]] paminklų ir kryžių stilių, galima spėti, jog pati seniausia kapinių dalis yra aplink medinę [[Truskavos kapinių koplyčia|kapinių koplyčią]], kuri pastatyta 1860 m.<ref name=tru>[https://www.kedainiutvic.lt/uploads/tourism/documents/files/Truskava.pdf Truskavos ir Pavermenio kultūros paveldo ištekliai ir jų pritaikymas turizmui. Truskavos kapinės ir šaulių bei partizanų kapai] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''kedainiutvic.lt'' 2020</ref> == Kapai == Parapijos kunigų kapavietės yra prie pagrindinio tako, jungiančio šventorių su koplyčia, arčiau šventoriaus ribos. Truskavos parapija garsėjo prisidėjimu prie [[1831 m. sukilimas|1831]] ir [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimų]], [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. neramumų]] prieš [[Rusijos imperija|carinę Rusijos]] valdžią. Išlikę 1918 m. [[Karys savanoris|savanorių]]-[[Lietuvos šaulių sąjunga|šaulių]], pastojusių kelią į [[Kaunas|Kauną]] besiveržiantiems [[bolševikas|bolševikams]], bei po 1944 m. kovojusių [[Lietuvos partizanai|Lietuvos partizanų]] kapai.<ref name=tru/><ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. [https://www.genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kedainiai_paminklai.htm Truskavos miestelio kapinės] ''genocid.lt''</ref> Truskavos kapinėse į kultūros paveldą įtraukti kapai, kuriuose palaidoti: * šaulys Jonas Ambrozas (?-1920)<ref>{{cite kvr|mc=31103|title=Lietuvos šaulio Jono Ambrozo kapas}}</ref> * partizanas Juozas Žukas-Dobilas (1913-1945)<ref>{{cite kvr|mc=33946|title=Lietuvos partizano Juozo Žuko-Dobilo kapas}}</ref> * partizanas Jonas Maršalka (1915-1945)<ref>{{cite kvr|mc=33936|title=Lietuvos partizano Jono Maršalkos kapas}}</ref> * partizanų rėmėjas Motiejus Piliponis (1892-1945)<ref>{{cite kvr|mc=33945|title=Lietuvos partizanų rėmėjo Motiejaus Piliponio kapas}}</ref> * partizanas Juozas Šemežys (1920-1945)<ref>{{cite kvr|mc=34208|title=Lietuvos partizano Juozo Šemežio kapas}}</ref> * sovietų teroro aukos: Kazimieras Stankevičius (?-1945) ir jo sūnūs Antanas (1924-1945) ir Kostas (1922-1945)<ref>{{cite kvr|mc=34199|title=Sovietų teroro aukų Kazimiero, Antano ir Kosto Stankevičių kapas}}</ref> * partizanai Antanas Žukas-Žukovas (1917-1946) ir Antanas Užkuraitis-Liepa (1909-1946)<ref>{{cite kvr|mc=33944|title=Lietuvos partizanų Antano Žuko-Žukovo ir Antano Užkuraičio-Liepos kapai}}</ref> Taip pat palaidoti: * [[Petras Kisielius (1902)|Petras Kisielius]] (1902–1991) – 1919 m. Lietuvos savanoris. == Šaltiniai == {{commonscat|Truskava cemetery}} {{Išnašos}} [[Kategorija:Kėdainių rajono kapinės]] [[Kategorija:Truskava]] h11xghewnmh3zfa8c8z72lje0kryikh 0 686680 7957538 7863582 2026-11-04T15:55:26Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957538 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:TGK2-6970 Rostovsky Muzey ZhD transporta.jpg|thumb|TGK2 lokomotyvas muziejuje Rostove prie Dono]] '''TGK2''' – dviašis [[manevrinis lokomotyvas|manevrinis]] ir pramoninis [[šilumvežis]], 1960–1992 m. gamintas [[Kalugos mašinų gamykla|Kalugos mašinų gamykloje]] ([[Kaluga]], [[Rusija]]). Iš viso jų buvo pagaminta per 9000,<ref>[https://www.railwaymuseum.lv/en/content/diesel-locomotive-tgk2-5999 Diesel locomotive TGK2 -5999.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20220812203916/https://www.railwaymuseum.lv/en/content/diesel-locomotive-tgk2-5999 |date=2022-08-12 }} Railwaymuseum.lv (tikrinta 2025-10-03).</ref> jie eksploatuoti Lietuvoje ir kitose TSRS respublikose, taip pat Čekoslovakijoje, Lenkijoje, VDR.<ref name=pl>[http://www.locomotives.com.pl/Diesels/TGK2.htm TGK2.] Locomotives.com.pl (tikrinta 2013-09-10).</ref> Gamintas [[1520 mm vėžė]]s ir [[1435 mm vėžė]]s geležinkeliams, variklis 275 arklio jėgų.<ref>[https://web.archive.org/web/20130910205914/http://www.kalugaputmash.ru/catalog/desc_1_20.shtml Тепловоз ТГК-2М.] Kalugaputmash.ru (tikrinta 2013-09-10).</ref> == Istorija == Nuo 1958 m. Kalugos mašinų gamykla gamino [[TGK]] šilumvežius, tačiau [[1960]] m. suprojektuotas galingesnis modelis, skirtas pramonės įmonėms kaip manevrinis [[lokomotyvas]]. Lietuvoje naudotas bent nuo 1963 m.<ref>[https://railgallery.ru/model/154/ List of the vehicles TGK2, TGK2-1.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260106221737/https://railgallery.ru/model/154/ |date=2026-01-06 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-28).</ref> Gamintas iki [[1992]] m., 1996 m. sukurta modifikacija TGK2M.<ref name=pl/> == Galerija == <gallery> ТГК2-7523, Литва, Алитусский уезд, подъездной путь от станции Варена (Trainpix 94246).jpg | TGK2-7523 Varėnos stotyje ТГК2-7477, Литва, Каунасский уезд, станция Каунас, подъездной путь (Trainpix 92120).jpg | TGK2-7477 Kauno mieste </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šilumvežiai]] [[Kategorija:Manevriniai lokomotyvai]] mekq7uhuyb48urrqks17ejfa426x7y2 2 687693 7957518 7925951 2026-11-04T15:08:26Z Wolfmartyn 122516 7957518 wikitext text/x-wiki Tikslas – sukurti [[Sąrašas:Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjai]], pvz.[[:en:List of England international footballers]] Tam sukurtas šablonas '''nat fs w player''' ==Lietuvos rinktinės žaidėjai== Žaidėjai, atstovavę Lietuvos rinktinę, kurie šiuo metu nėra rinktinės sudėtyje bei artimiausioje atsargoje. {{nat fs w start}} {{nat fs w player|no= 5|pos=DF|name=[[Markas Beneta]]|age={{birth date and age|1993|7|8|df=y}}|caps=26|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs w player|no=10|pos=MF|name=[[Fedor Černych]]|age={{birth date and age|1991|5|21|df=y}}|caps=103|goals=15|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs w player|no=16|pos=MF|name=[[Domantas Šimkus]]|age={{birth date and age|1996|2|10|df=y}}|caps=31|goals=0|club=[[Marsaxlokk FC]]|clubnat=MLT|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs w player|no=16|pos=MF|name=[[Domantas Antanavičius]]|age={{birth date and age|1998|11|19|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs w player|no= 9|pos=FW|name=[[Gytis Paulauskas]]|age={{birth date and age|1999|9|27|df=y}}|caps=28|goals=3|club=[[Jeonbuk Hyundai Motors FC]] ''(skol.)''|clubnat=KOR|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs w player|no=21|pos=FW|name=[[Nauris Petkevičius]]|age={{birth date and age|2000|2|19|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Panevėžys]]|clubnat=LTU|latest={{fb|POL}}, {{data|2025|10|12}} }} {{nat fs w player|no=11|pos=FW|name=[[Romualdas Jansonas]]|age={{birth date and age|2005|6|23|df=y}}|caps=5|goals=0|club=[[UD Ourense]] ''(skol.)''|clubnat=ESP|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|9|7}} }} {{nat fs w player|no=20|pos=MF|name=[[Titas Milašius]]|age={{birth date and age|2000|12|12|df=y}}|caps=11|goals=0|club=[[FK Sūduva]]|clubnat=LTU |latest={{fb|DEN}}, {{data|2025|6|10}} }} {{nat fs w player|no=23|pos=GK|name=[[Mantas Bertašius]] |age={{birth date and age|2000|5|3|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Transinvest]]|clubnat=LTU|latest={{fb|FIN}}, {{data|2025|3|24}} }} {{nat fs w player|no= 7|pos=FW|name=[[Valdas Paulauskas]]|age={{birth date and age|2001|2|4|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|KOS}}, {{data|2024|11|18}} }} {{nat fs w player|no=18|pos=MF|name=[[Ovidijus Verbickas]] |age={{birth date and age|1993|7|4|df=y}}|caps=36|goals=1|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|ROM}}, {{data|2024|9|9}} }} {{nat fs w player|no=15|pos=MF|name=[[Daniel Romanovskij]]|age={{birth date and age|1996|6|19|df=y}}|caps=12|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|ROM}}, {{data|2024|9|9}} }} {{nat fs w player|no=16|pos=GK|name=[[Vytautas Černiauskas]] |age={{birth date and age|1989|3|12|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Panevėžys]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GIB}}, {{data|2024|3|21}} }} {{nat fs w player|no=19|pos=FW|name=[[Donatas Kazlauskas (1994)|Donatas Kazlauskas]] |age={{birth date and age|1994|3|31|df=y}}|caps=34|goals=2|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|SRB}}, {{data|2023|9|10}} }} {{nat fs w player|no=23|pos=DF|name=[[Rolandas Baravykas]] |age={{birth date and age|1995|8|23|df=y}}|caps=35|goals=2|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GRE}}, {{data|2023|3|26}} }} {{nat fs w player|no= 9|pos=FW|name=[[Karolis Laukžemis]] |age={{birth date and age|1992|3|11|df=y}}|caps=31|goals=2|club=[[US Alessandria Calcio 1912|US Alessandria]]|clubnat=ITA|latest={{fb|GRE}}, {{data|2023|3|26}} }} {{nat fs w player|no=20|pos=MF|name=[[Domantas Šimkus]]|age={{birth date and age|1996|2|10|df=y}}|caps=30|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GRE}}, {{data|2023|3|26}} }} {{nat fs w player|no= 8|pos=DF|name=[[Natanas Žebrauskas]]|age={{bda|2002|02|18}} |caps=3|goals=0|club=[[FC Rot-Weiß Erfurt]] |clubnat=GER|latest={{fb|EST}}, {{data|2022|11|19}} }} {{nat fs w player|no=15|pos=MF|name=[[Linas Mėgelaitis]] |age={{birth date and age|1998|9|9|df=y}}|caps=15|goals=1|club=[[Viterbese]]|clubnat=ITA|latest={{fb|LUX}}, {{data|2022|9|25}} }} {{nat fs w player|no= 6|pos=DF|name=[[Benas Šatkus]] |age={{birth date and age|2001|4|1|df=y}}|caps=14|goals=0|club= [[VfL Osnabrück]]|clubnat=GER|latest={{fb|LUX}}, {{data|2022|9|25}} }} {{nat fs w player|no= 8|pos=MF|name=[[Vilius Armanavičius]]|age={{birth date and age|1995|5|8|df=y}}|caps=6|goals=0|club=[[FK Kaspij Aktau]]|clubnat=KAZ|latest={{fb|TUR}}, {{data|2022|6|14}} }} {{nat fs w player|no=19|pos=FW|name=[[Ignas Kružikas]]|age={{bda|1998|12|14}}|caps=3|goals=0|club=[[FK Miercurea Ciuc]]|clubnat=ROM|latest={{fb|TUR}}, {{data|2022|6|14}} }} {{nat fs w player|no= 1|pos=GK|name=[[Titas Krapikas]] |age={{birth date and age|1999|1|3|df=y}}|caps=1|goals=0|club=[[Ternana Calcio]]|clubnat=ITA|latest={{fb|KUW}}, {{data|2021|11|15}} }} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Tęsiantys karjerą žaidėjai, kviesti į rinktinę, tačiau dar nedebiutavę |----- {{nat fs w player|no=14|pos=MF|name=[[Gabrielius Micevičius]]|age={{birth date and age|2003|4|25|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|NED}}, {{data|2025|11|17}} }} {{nat fs w player|no=16|pos=GK|name=[[Deividas Mikelionis]] |age={{birth date and age|1995|5|8|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|KOS}}, {{data|2024|11|18}} }} {{nat fs w player|no=24|pos=MF|name=[[Ernestas Gudelevičius]]|age={{birth date and age|2005|1|14|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[ACF Fiorentina]] U-19|clubnat=ITA|latest={{fb|EST}}, {{data|2024|6|11}} }} {{nat fs w player|no= 1|pos=GK|name=[[Lukas Paukštė]] |age={{birth date and age|1998|9|25|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|EST}}, {{data|2024|6|11}} }} {{nat fs w player|no=16|pos=GK|name=[[Gustas Baliutavičius]] |age={{birth date and age|2000|8|27|df=y}}|caps=0|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|GIB}}, {{data|2024|3|26}} }} {{nat fs w player|no= 8|pos=MF|name=[[Gustas Jarusevičius]]|age={{bda|2003|05|23}} |caps=0|goals=0|club=[[FK Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest=stovykla {{data|2022|6|}} }} {{nat fs end}} ==Lietuvos rinktinės žaidėjai== Žaidėjai, oficialiai baigę atstovauti Lietuvos rinktinę. {{nat fs w start}} {{nat fs w player|no= 2|pos=DF|name=[[Linas Klimavičius]] |age={{birth date and age|1989|4|10|df=y}}|caps=43|goals=0|club=[[FK Panevėžys]]|clubnat=LTU|latest={{fb|ROM}}, {{data|2024|9|9}}|debut={{fb|HUN}}, {{data|2015|6|5}} }} {{nat fs w player|no= 1|pos=GK|name=[[Emilijus Zubas]] |age={{birth date and age|1990|7|10|df=y}}|caps=19|goals=0|club=''be klubo''|clubnat=|latest={{fb|GIB}}, {{data|2024|3|26}} |debut={{fb|ALB}}, {{data|2013|3|26}} }} {{nat fs w player|no= 8|pos=MF|name=[[Karolis Uzėla]] <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚✚|Dėl sveikatos problemų 2025 m. baigė profesionalaus futbolininko karjerą}}</span> |age={{birth date and age|2000|3|11|df=y}}|caps=4|goals=0|club=[[FK Kauno Žalgiris]]|clubnat=LTU|latest={{fb|HUN}}, {{data|2023|6|20}} |debut={{fb|NIR}}, {{data|2021|9|2}} }} {{nat fs w player|no= 13|pos=DF|name=[[Saulius Mikoliūnas]] |age={{birth date and age|1984|5|2|df=y}}|caps=101|goals=5|club=Retired|clubnat=LTU|latest={{fb|ISL}}, {{data|2022|11|16}}|debut={{fb|POR}}, {{data|2004|6|5}} }} {{nat fs w player|no= 3|pos=DF|name=[[Egidijus Vaitkūnas]] |age={{birth date and age|1988|8|8|df=y}}|caps=62|goals=0|club=[[FA Šiauliai]]|clubnat=LTU|latest={{fb|IRE}}, {{data|2022|3|29}}|debut={{fb|RUS}}, {{data|2012|5|29}} }} {{nat fs end}} irb29xdsqwb0pgokqs0os7td8o0be8a 0 688558 7957547 7923209 2026-11-04T16:31:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957547 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Tabankulu Celtics FC | image = [[Vaizdas:Tabankulu Celtics FC logo.png|150px]] | fullname = Tabankulu Celtics Football Club | nickname = | founded = [[2015]] m. | defunct = | ground = Mayaluka stadionas, [[Mhlumė]] | capacity = 000 | chairman = {{vlv|Esvatinis}} {{small|nežinoma}} | manager = {{vlv|Esvatinis}} {{small|nežinoma}} | league = '''[[Premier League (Esvatinis)|Premier League]]''' | season = 2025–2026 | position = 9 vieta |pattern_la1 = _greenborder |pattern_b1 = _vneckgreen |pattern_ra1 = _greenborder |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = 000000 |body1 = 000000 |rightarm1 = 000000 |shorts1 = 000000 |socks1 = FFFFFF |pattern_la2 = _greenborder |pattern_b2 = _vneckgreen |pattern_ra2 = _greenborder |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = BBBBBB |pattern_la3 = _greenborder |pattern_b3 = _vneckwhite |pattern_ra3 = _greenborder |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = FFFFFF |body3 = 008000 |rightarm3 = FFFFFF |shorts3 = 008000 |socks3 = FFFFFF }} '''Tabankulu Celtics Football Club''', o trumpai žinomi kaip '''Tabankulu Celtics FC''' – [[Esvatinis|Esvatinio]] [[futbolo klubas]] iš [[Mhlumė]]s. == Istorija == Klubas buvo įkurtas 2015 m. kaip dukterinė komanda kitam klubui ("[[Tambankulu Callies FC|Tambankulu Callies FC]]"), tačiau vėliau tapo nepriklausomu. Kitados varžėsi žemesniuose divizionuose. 2024–2025 m. sezone galutinėje komandų rikiuotėje liko trečioje vietoje. Dėl patekimo į stipriausią šalies futbolo divizioną, kovojo atkrintamosiose rungtynėse ir nugalėjo varžovus.<ref>[https://eswatinipositivenews.online/tabankulu-celtics-promoted-to-mtn-premier-league-after-playoff-victory/ TABANKULU CELTICS PROMOTED TO MTN PREMIER LEAGUE AFTER PLAYOFF VICTORY]</ref> Nuo 2025–2026 m. rungtyniavo stipriausiame šalies futbolo divizione. == Pasiekimai == ; {{vlv|Esvatinis}} '''[[Premier League (Esvatinis)|Premier League]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/swazchamp.html RSSSF duomenų bazė] (Čempionai ir sezonai)</ref> * [[Vaizdas:Star_full.svg|17px]] '''Čempionai (0)''': ; {{vlv|Esvatinis}} '''[[Esvatinio futbolo taurė]]'''<ref>[https://www.rsssf.org/tabless/swazcuphist.html RSSSF duomenų bazė – List of Cup Winners]</ref> * [[Vaizdas:Cup Winner.png]] '''Laimėtojai (0):''' == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Premier League (Esvatinis)|Premier League]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/swaz2026.html 2025–2026 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- | bgcolor="#FFffdd" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#FFffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#FFffdd" style="text-align:center;"| '''Pirmasis divizionas''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>[https://www.rsssf.org/tabless/swaz2025.html 2024–2025 m. sezonas pagal RSSSF duomenų bazę]</ref> |- ||||||| |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |'''Tabankulu Celtics'''<br />Football Club | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |'''Tabankulu Celtics'''<br />Football Club |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:green;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Tabankulu Celtics FC logo.png|150px]]'''Tabankulu Celtics'''<br />Football Club | style="background:black;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:Tabankulu Celtics FC logo.png|150px]]'''Tabankulu Celtics'''<br />Football Club |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose rungtyniavo tradicine apranga. {| |{{Football kit | |pattern_la = _greenborder |pattern_b = _vneckgreen |pattern_ra = _greenborder |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 000000 |body = 000000 |rightarm = 000000 |shorts = 000000 |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _greenborder |pattern_b = _vneckgreen |pattern_ra = _greenborder |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = BBBBBB |title = {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _greenborder |pattern_b = _vneckwhite |pattern_ra = _greenborder |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = 008000 |rightarm = FFFFFF |shorts = 008000 |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Esvatinio nacionalinei komandai atstovavę žaidėjai<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/2404/2023_1/Green_Mamba_Matsapha.html Green Mamba Matsapha klubo žaidėjai]</ref> * {{vlv|Esvatinis}} == Išnašos == {{Išnašos|3}} == Nuorodos == * [ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/tabankulu/86XVkH4D/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/tabankulu/86XVkH4D/ FLASHSCORE] * [ Transfermarkt] * [https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/amawele-fc/67628/ Globalsportsarchive] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{Esvatinio Premier League}} [[Kategorija:Esvatinio futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:Tabankulu Celtics FC}} bie66qio6x1f11ol4lvvibxk6meztbq 0 690177 7957536 7892239 2026-11-04T15:49:41Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957536 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:ТЭП60-0926, Литва, Каунасский уезд, станция Каунас (Trainpix 124470).jpg|thumb|TEP60 šilumvežis Kauno stotyje 2015 m.]] '''TEP60''' ({{ru|ТЭП60}} – ''тепловоз с электрической передачей, 60-я серия'') – magistralinis keleivinis [[šilumvežis]], gamintas [[TSRS]] 1960–1987 m. Buvo gaminamas [[Kolomnos gamykla|Kolomnos gamykloje]] dviem variantais – vienos arba dviejų sekcijų. Dyzelinio variklio galia 2210 kWh,<ref>{{Fadeev 2004|210}}</ref> važiuoklė – šešių ašių.<ref>[https://dieselloc.ru/tep60/tep60_61.html Тепловоз ТЭП60.] Dieselloc.ru (tikrinta 2025-12-12).</ref> Eksploatuotas įvairiose TSRS respublikose, taip pat ir Lietuvoje. == Istorija == Pradėti gaminti [[1960]] m. balandį, nuo 1965 m. gaminti ir dviejų sekcijų lokomotyvai.<ref>{{Fadeev 2004|406}}</ref> Lietuvoje eksploatuoti nuo 1967 m.<ref>[https://railgallery.ru/model/75/ List of the vehicles TEP60.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260323080608/https://railgallery.ru/model/75/ |date=2026-03-23 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-12).</ref> TEP60 lokomotyvus naudojo [[Pabaltijo geležinkelis]], [[Spalio geležinkelis]], [[Baltarusijos geležinkelis]] ir kiti TSRS geležinkelių regionai.<ref>{{Fadeev 2004|405}}</ref> Iš viso per 1960–1987 m. pagaminta 1240 TEP60 modelio šilumvežių.<ref>[https://transportpedia.org/vehicle/tep60 Тепловоз ТЭП60.] Transportpedia.org (tikrinta 2025-12-12).</ref> Buvo pagrindinis [[keleivinis traukinys|keleivinių traukinių]] lokomotyvas apie 1970–1980 m. Lietuvoje šilumvežis traukė sąstatus į Klaipėdą, Mažeikius. Eksploatacija nutraukta 2013 m.<ref>[[:File:LG muziejus 2026l.jpg|Informacinė lenta prie eksponatinio šilumvežio Geležinkelių muziejuje]]</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šilumvežiai]] g9ppgp6p4ikdx8qfpe68fen2a6wntei 0 690426 7957546 7719162 2026-11-04T16:26:53Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957546 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Papyvesiai, glž. tiltas.png|thumb|TU3 važiuoja per Papyvesių tiltą]] '''TU3''' ({{ru|ТУ3}}; Čekoslovakijoje vadintas '''''T47''''') – magistralinis keturašis [[šilumvežis]], skirtas keleiviniams traukiniams tempti [[750 mm vėžė]]s geležinkeliais. Gamintas 1954–1959 m. [[ČKD]] gamykloje (Čekoslovakija), eksploatuotas [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]] ir [[TSRS]] ([[Kazachija|Kazachijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]]).<ref>[https://railtrain.pro/tu3 Тепловоз ТУ3.] (tikrinta 2025-12-20).</ref> Svėrė 30 tonų, turėjo dyzelinį variklį. == Istorija == [[Vaizdas:TU3-030.jpg|thumb|left|TU3 Kirovo srityje (Rusija)]] Pradėtas gaminti [[1954]] m. [[ČKD]] gamykloje. Nuo 1957 m. naudojami TSRS, kur buvo skirti 45, nors buvo planuota 200 vienetų.<ref>[https://narrow.parovoz.com/Tu3.html Тепловозы серии ТУ3.] Parovoz.com (tikrinta 2025-12-20).</ref> Pirmasis TU3 skirtas [[Spalio geležinkelis|Spalio geležinkelio]] direkcijai,<ref>[http://www.dzd-ussr.ru/ps/tu3/index.html Тепловоз ТУ3.] Dzd-ussr.ru (tikrinta 2025-12-20).</ref> 1957 m. pradėti eksploatuoti ir Lietuvoje. Gaminti iki [[1959]] m.<ref>[https://railgallery.ru/model/496/ List of the vehicles TU3.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260106143631/https://railgallery.ru/model/496/ |date=2026-01-06 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-20).</ref> Lietuvoje yra išlikęs TU3-002 traukinys [[Panevėžio depas|Panevėžio depe]].<ref>[https://railgallery.ru/railcar/112904/?lang=en ТУ3-002.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260106054509/https://railgallery.ru/railcar/112904/?lang=en |date=2026-01-06 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-20).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šilumvežiai]] f7iu6uggpus6q0c4d5iqfsgfdyezyyq 0 690459 7957533 7742412 2026-11-04T15:45:15Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957533 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:ТЭ7-072, Lithuania, Vilnius, Vilnius depot (Trainpix 122605).jpg|thumb|TE7-072 [[Vilniaus traukinių depas|Vilniaus depe]]]] '''TE7''' – ukrainietiškas keleivinis [[šilumvežis]], kurį 1956–1964 m. gamino [[Charkovo garvežių gamykla]] ir [[Luhansko garvežių gamykla]]. Iš viso pagaminta 113 vienetų, kiekvienas jų turėjo po 2 sekcijas. Naudotas TSRS respublikose ([[Baltarusijos TSR]], [[Lietuvos TSR]], [[Rusijos TFSR]], [[Ukrainos TSR]]). Išlikę egzemplioriai kai kuriuose Rusijos geležinkelio muziejuose.<ref>[http://12mm.ru/viewcard.php?id=62!61!73!65!2f!74!65!70!6c!6f!76!6f!7a!2f!74!65!70!6c!6f!76!6f!7a!2d!74!65!37!2f Тепловоз ТЭ7.] 12mm.ru (tikrinta 2025-12-21).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:ТЭ7-013, СССР, Ленинград, станция Ленинград-Пассажирский-Московский (Trainpix 85882).jpg|thumb|left|TE7-013 Leningrado stotyje]] Pradėtas konstruoti apie 1950 m. Susisiekimo kelių ministerijos iniciatyva, tobulinant krovininio [[TE3]] šilumvežio modelį.<ref>[https://bibimot.ru/10241-sovetskij-passazhirskij-teplovoz-s-jelektroperedachej-tje7.html Советский пассажирский тепловоз с электропередачей – ТЭ7.] 2024-05-28, Bibimot.ru (tikrinta 2025-12-21).</ref> Pirmi 28 modeliai pagaminti Charkove, likusieji 85 – Luhanske.<ref>[https://railtrain.pro/tye7 Тепловоз ТЭ7.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251009234946/https://railtrain.pro/tye7 |date=2025-10-09 }} Railtrain.pro (tikrinta 2025-12-21).</ref> Daugiausia naudotas [[Odesa|Odesos]] ir [[Lvovas|Lvovo]] geležinkeliams.<ref>[https://railgallery.ru/model/52/ List of the vehicles TE7.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260106130108/https://railgallery.ru/model/52/ |date=2026-01-06 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-21).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šilumvežiai]] 5rvk09g0r1xhzzo5p1yd1862jz9csth 0 690473 7957540 7869334 2026-11-04T16:02:40Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957540 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:ТГМ3Б-2742, Литва, Шяуляйский уезд, станция Йонишкис (Trainpix 90536).jpg|thumb|TGM3B lokomotyvas Joniškio stotyje]] '''TGM3''' ({{ru|ТГМ3}} – ''Тепловоз с Гидропередачей Маневровый тип 3'') – rusiškas [[šilumvežis]], [[manevrinis lokomotyvas]], kurį 1959–1967 m. gamino [[Liudinovo šilumvežių gamykla]]. Iš viso pagaminti 953 šilumvežiai, turėjo keletą modifikacijų. Modelis naudotas beveik visoje TSRS, taip pat kitose socialistinėse šalyse.<ref>[https://railtrain.pro/tgm3 Тепловоз ТГМ3.] Railtrain.pro (tikrinta 2025-12-22).</ref> Naudotas [[dyzelinis variklis]].<ref>[https://neva-diesel.com/teplovoz-tgm-3-zapchasti Тепловоз ТГМ 3, запчасти.] Neva-diesel.com (tikrinta 2025-12-22).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:TGM3-1400 Torņakalna stacijā.JPG|thumb|left|TGM3-1400 Latvijoje]] Pradėtas gaminti [[1959]] m. kaip [[TGM2]] modelio patobulinimas. Gamintas iki 1967 m.,<ref>[https://www.1520mm.ru/locomotives/diesel/shunting/tgm3.phtml Тепловоз ТГМ3.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20241219160229/https://www.1520mm.ru/locomotives/diesel/shunting/tgm3.phtml |date=2024-12-19 }} 1520mm.ru (tikrinta 2025-12-22).</ref> su modifikacijomis iki 1977 m. pagaminta beveik 4000 TGM3 tipo šilumvežių.<ref>[https://gtrz.com.ua/ru/tgm3-series-diesel-locomotives/ Тепловозы серии ТГМ3.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251115050956/http://gtrz.com.ua/ru/tgm3-series-diesel-locomotives/ |date=2025-11-15 }} Gtrz.com.ua (tikrinta 2025-12-22).</ref><ref>[http://e917964x.beget.tech/catalog4/r_m_TGM3.htm Семейство ТГМ3.] Beget.tech (tikrinta 2025-12-22).</ref> Lietuvoje naudotas nuo 1964 m.<ref>[https://railgallery.ru/model/82/ List of the vehicles TGM3.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260106162056/https://railgallery.ru/model/82/ |date=2026-01-06 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-22).</ref> Vėliau TGM3 pagrindu sukurtas [[TGM4]] modelis, gamintas nuo 1971 m.<ref>[https://railtrain.pro/tgm4 Тепловоз ТГМ4.] Railtrain.pro (tikrinta 2025-12-27).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Šilumvežiai]] [[Kategorija:Manevriniai lokomotyvai]] 2twtz692yko5qhneswe7c8xfr2zh9iu 0 690803 7957539 7748556 2026-11-04T15:58:23Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957539 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:ТГМ23Б-2954, Литва, Паневежский уезд, подъездной путь от станции Рокишкис (Trainpix 142683).jpg|thumb|TGM23 Lietuvoje prie Rokiškio]] '''TGM23''' ({{ru|тепловоз с гидравлической передачей, маневровый, 23-й тип}}) – sovietinis triašis [[šilumvežis]], [[manevrinis lokomotyvas]], gamintas nuo 1962 m. [[Muromo šilumvežių gamykla|Muromo šilumvežių gamykloje]]. Turėjo keletą skirtingų modifikacijų.<ref>[https://trainspo.com/series/493/ TGM23 series.] Trainspo.com (tikrinta 2025-12-26).</ref> Galingumas siekia 400–500 arklio jėgų.<ref>[https://gtrz.com.ua/en/tgm23-series-diesel-locomotives/ TGM23 series diesel locomotives.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20251115045644/http://gtrz.com.ua/en/tgm23-series-diesel-locomotives/ |date=2025-11-15 }} Gtrz.com.ua (tikrinta 2025-12-26).</ref> == Istorija == Nors pirmasis bandomasis modelis sukurtas 1960 m.,<ref>[https://uralkupec.narod.ru/tgm.html Тепловоз ТГМ-23.] Narod.ru (tikrinta 2025-12-26).</ref> bet serijinė gamyba pradėta [[1962]] m. Lietuvoje naudojamas bent nuo 1971 m.<ref>[https://railgallery.ru/model/87/ List of the vehicles TGM23.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260106084050/https://railgallery.ru/model/87/ |date=2026-01-06 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-26).</ref> Gamintas iki 1976 m., iš viso pagaminta beveik 3000 vienetų.<ref>[https://railtrain.pro/tgm23 Тепловоз ТГМ23.] (tikrinta 2025-12-26).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Manevriniai lokomotyvai]] [[Kategorija:Šilumvežiai]] mg8wtg62vjdqkc2bjxixcexiby41674 0 690864 7957541 7722903 2026-11-04T16:06:29Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 2 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957541 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:ТГМ4А-1717, Литва, Вильнюс, подъездной путь от станции Панеряй (Trainpix 167696).jpg|thumb|TGM23 Lietuvoje prie Panerių]] '''TGM4''' ({{ru|ТГМ4}} – ''Тепловоз с Гидропередачей Маневровый тип 4'') – sovietinis keturašis [[šilumvežis]], [[manevrinis lokomotyvas]], gamintas 1971–1989 m. [[Liudinovo šilumvežių gamykla|Liudinovo šilumvežių gamykloje]]. Turėjo keletą modifikacijų,<ref>[https://trainspo.com/series/512/ TGM4 series.] Trainspo.com (tikrinta 2025-12-27).</ref><ref>[https://railgallery.ru/model/81/ List of the vehicles TGM4A, TGM4L.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260106075446/https://railgallery.ru/model/81/ |date=2026-01-06 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-27).</ref> pagaminta apie 3500 vienetų.<ref name=rt/> == Istorija == [[Vaizdas:Тепловоз ТГМ4-2536.jpg|thumb|left||TGM4 lokomotyvas Ukrainoje]] TGM4 modelis sukurtas [[TGM3]] pagrindu.<ref name=rt>[https://railtrain.pro/tgm4 Тепловоз ТГМ4.] Railtrain.pro (tikrinta 2025-12-27).</ref> Pradėti gaminti [[1971]] m. Lietuvoje eksploatuoti bent nuo 1975 m., daugiausia įmonių geležinkeliuose.<ref>[https://railgallery.ru/model/80/ List of the vehicles TGM4.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260106063854/https://railgallery.ru/model/80/ |date=2026-01-06 }} Railgallery.ru (tikrinta 2025-12-27).</ref> == Šaltiniai == {{ref}} [[Kategorija:Manevriniai lokomotyvai]] [[Kategorija:Šilumvežiai]] aaqo1k567ei1ec1dmuxcvrbaf0dseuq 102 692049 7957503 7952894 2026-11-04T14:46:15Z Putnik 12453 standartinės spalvos; tamsios temos palaikymas 7957503 wikitext text/x-wiki '''[[2026]] m. [[Vikiprojektas:Savaitės iniciatyva|savaitės iniciatyvos]] dalyvių indėlis.''' {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background:var(--background-color-success-subtle, #dff2eb); color:inherit" |- |'''Prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai''' || '''Iš viso''' |- | [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] || 184 || 14 || 198 || |- | [[Naudotojas:Fnyxo|Fnyxo]] || 71 || 5 || 76 || |- | [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] || 52 || 3 || 55 || |- | [[Naudotojas:Paxea|Paxea]] || 32 || 0 ||32 || |- | [[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] || 32 || 0 || 32 || |- | [[Naudotojas:Italas|Italas]] || 12 || 11 || 23 || |- | [[Naudotojas:Zykasaa|Zykasaa]] || 13 || 3 || 16 || |- | [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] || 7 || 1 || 8 |- | [[Naudotojas:CD|CD]] || 7 || 0 || 7 || |- | [[Naudotojas:ArunasG|ArunasG]] || 4 || 1 || 5 |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || 3 || 0 || 3 || |- | [[Naudotojas:Kukmedis|Kukmedis]] || 2 || 0 || 2 || |- | [[Naudotojas:Kryganas|Kryganas]] || 2 || 0 || 2 || |- | [[Naudotojas:~2026-23231-38|~2026-23231-38]] || 2 || 0 || 2 || |- | [[Naudotojas:Nomadbones|Nomadbones]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:GHukoL|GHukoL]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Justinevilnius|Justinevilnius]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Matabalt|Matabalt]] || 1 || 0 || 1 || |- | [[Naudotojas:Nestea|Nestea]] || 0 || 1 || 1 |- |'''Iš viso''' || 416 || 39 || 455 || |- |} * 13:45, 26 spalio 2026 (EET) <noinclude>[[Kategorija:Savaitės iniciatyvų dalyviai|2026]]</noinclude> gju6wyyb8iqilhfu2nn96wzz9viumyp 0 693948 7957496 7945832 2026-11-04T14:37:11Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957496 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | titulas = [[Palau prezidentas]] | kiti titulai = | vardas = Surangel Whipps | paveikslėlis = Surangel_Whipps_Jr._on_February_12,_2025_(cropped).jpg | paveikslėlio apibūdinimas = | gimimo data = {{Gimė|1968|08|09|T}} | gimimo vieta = [[Baltimorė]], [[JAV]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[palauiečiai|palauietis]] | sutuoktinis = [[Valerie Whipps]] | tėvas = [[Surangel Whipps, vyresnysis]] | motina = Marilyn Whipps | vaikai = 4 | titulas0 = 10-asis [[Palau prezidentas]] | fonas0 = off | kelintas0 = | ėjo pareigas0 = nuo {{Pradžia|2021|1|21}} | ankstesnis0 = [[Thomas Remengesau, jaunesnysis]] | vėlesnis0 = | pastabos = | vikiteka= Category:Surangel Whipps Jr. }} '''Surangelis Samuelis Vipsas jaunesnysis''' (''Surangel Samuel Whipps Jr.''; g. [[1968]] m. [[rugpjūčio 9]] d.) – [[Palau]] verslininkas ir politikas, 10-asis [[Palau prezidentas]], užimantis postą nuo 2021 m.<ref name=":0">{{cite news |title=Surangel Whipps Jr to be Palau's new president |url=https://www.rnz.co.nz/international/pacific-news/429990/surangel-whipps-jr-to-be-palau-s-new-president |access-date=6 November 2020 |agency=[[Radio New Zealand]] |date=6 November 2020}}</ref> == Biografija == Vipsas gimė [[Baltimorė]]je, palaujiečio [[Surangel Whipps, vyresnysis|Surangel Whipps]] ir amerikietės motinos šeimoje.<ref name="maryland">{{cite AV media |quote=My mom is from Maryland, so I was actually born in Baltimore, Maryland, and we actually lived there until I was three years old. |last=Surangel Jr. |first=Whipps |date=2016-04-11 |title=TFB Interview: Surangel Whipps Jr. from Palau |url=https://www.youtube.com/watch?v=f2ve2AmBf8o |format=video |type=Interview |publisher=The Fourth Branch |access-date=2025-07-28 |at=0:35}}</ref> Tėvas kilęs iš [[Ngatpangas|Ngatpango valstijos]].<ref name="honorable">{{cite news |title=The Honorable SURANGEL S. WHIPPS |url=http://www.pacificdigitallibrary.org/cgi-bin/pdl?e=d-000off-pdl--00-2--0--010-TE--4-------0-1l--10ri-50---20-text-Ngatpang--00-3-1-00bySR-0-0-000utfZz-8-00&cl=search&d=HASH016711a6ce4c09ca468bbb3e.15&p=text |access-date=31 May 2021 |work=Institute of Museum and Library Services |agency=Pacific Digital Library |date=2020 |page=13 |archive-date=2025-01-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20250123193905/https://pacificdigitallibrary.org/cgi-bin/pdl?e=d-000off-pdl--00-2--0--010-TE--4-------0-1l--10ri-50---20-text-Ngatpang--00-3-1-00bySR-0-0-000utfZz-8-00&cl=search&d=HASH016711a6ce4c09ca468bbb3e.15&p=text |url-status=dead }}</ref> Yra [[septintosios dienos adventistai|septintosios dienos adventistas]].<ref>{{Cite web|url=https://adventistreview.org/news/adventist-businessman-inaugurated-as-president-in-palau/|title=Adventist Businessman Inaugurated as President in Palau|last=Lloyd|first=Grace|date=February 27, 2021|magazine=Adventist Review|access-date=May 2, 2025|archive-date=2025-08-11|archive-url=https://web.archive.org/web/20250811132017/https://adventistreview.org/news/adventist-businessman-inaugurated-as-president-in-palau/|url-status=dead}}</ref> Baigė Endriu universiteto (''Andrews University'') ekonomikos studijas ir [[Kalifornijos universitetas|Kalifornijos universiteto]] verslo administravimo magistrantūrą.<ref>{{Cite web|title=Palau National Congress - Senators|url=http://www.palauoek.com/?page_id=19|url-status=dead|archive-url=https://web.archive.org/web/20160304195602/http://www.palauoek.com/?page_id=19|archive-date=2016-03-04|access-date=2020-11-08|website=Palau National Congress}}</ref> 1999 m. vedė Valerie Esang Remengesau su kuria turi keturis vaikus.<ref>{{cite web |title=Surangel S, Whipps, Jr. President of Palau |url=https://www.oceanpanel.org/node/22 |website=The High Level Panel for a Sustainable Ocean Economy (Ocean Panel) |access-date=16 November 2021 |archive-date=16 November 2021 |archive-url=https://web.archive.org/web/20211116151632/https://www.oceanpanel.org/node/22 |url-status=dead }}</ref> Palau įkūrė prekybos centrų tinklą.<ref name=":1">{{Cite news|last=Carreon|first=Bernadette|date=2021-01-18|title=Palau's new president vows to stand up to 'bully' China|language=en-GB|work=The Guardian|url=https://www.theguardian.com/world/2021/jan/18/palaus-new-president-vows-to-stand-up-to-bully-china|access-date=2021-02-11|issn=0261-3077}}</ref> 2008–2016 jis buvo Palau senatorius.<ref name=":0" /> 2016 m. kandidatavo prezidento rinkimuose prieš savo svainį [[Thomas Remengesau, jaunesnysis|Thomas Remengesau]], tačiau nesėkmingai: Remengesau gavo 5109 balsų, kai tuo tarpu Vipsas 4854.<ref name=gdp>{{cite news |first=Bernadette H. |last=Carreon |title=Palau election too close to call, Results to be decided by overseas ballots |url=http://www.postguam.com/sunday_post/palau-election-too-close-to-call/article_5ae76d46-a24d-11e6-b77d-b7b2cbab0571.html |work=[[Guam Daily Post]] |date=2016-11-06 |access-date=2016-11-06 |archive-date=2019-10-15 |archive-url=https://web.archive.org/web/20191015130437/https://www.postguam.com/sunday_post/palau-election-too-close-to-call/article_5ae76d46-a24d-11e6-b77d-b7b2cbab0571.html |url-status=dead}}</ref> == Prezidentavimas == Vipso antrasis bandymas prezidento rinkimuose 2020 m. buvo sėkmingas. Jis nugalėjo tuometinį viceprezidentą [[Raynold Oilouch]].<ref name=":0" /><ref>{{cite news |last1=Carreon |first1=Bernadette |title=Palauans vote on new political era |url=https://www.rnz.co.nz/international/pacific-news/429766/palauans-vote-on-new-political-era |access-date=3 November 2020 |agency=[[Radio New Zealand]] |date=3 November 2020}}</ref> Kampanijos metu pabrėžė mokesčių reformas,<ref>{{Cite web|date=2020-11-06|title=Surangel Whipps Jr to be Palau's new president|url=https://www.rnz.co.nz/international/pacific-news/429990/surangel-whipps-jr-to-be-palau-s-new-president|access-date=2021-02-11|website=[[Radio New Zealand]] |language=en-nz}}</ref> poreikį riboti Kinijos veiksmus regione ir nelegalią žvejybą, pažadą išlaikyti diplomatinius santykius su Taivanu.<ref name=":1" /> Prezidento postą Vipsas užėmė 2021 m. sausio 21 d.<ref>{{Cite news|url= https://www.theguardian.com/world/2021/jan/18/palaus-new-president-vows-to-stand-up-to-bully-china|title=Palau's new president vows to stand up to 'bully' China|newspaper=[[The Guardian]] |date=18 January 2021 |last1=Carreon |first1=Bernadette }}</ref><ref>{{Cite news|url=https://www.theguardian.com/world/2021/jan/18/palaus-new-president-vows-to-stand-up-to-bully-china|title = Palau's new president vows to stand up to 'bully' China| newspaper=[[The Guardian]] |date = 18 January 2021 | last1=Carreon | first1=Bernadette }}</ref> 2024 m. Vipsas perrinktas antrajai kadencijai. Jis gavo 5626 balsų ir nugalėjo Thomas Remengesau, kuris gavo 4103.<ref>{{Cite web|title=Palau's pro-US president wins second term, defeating brother-in-law|url=https://www.theguardian.com/world/2024/nov/14/palau-election-results-2024-surangel-whipps-jr-tommy-remengesau |access-date=2024-11-19 |newspaper=[[The Guardian]] |date=14 November 2024 |language=en}}</ref> Prezidentas didelį dėmesį skiria aplinkosaugai. Per [[COP26]] susitikimus [[Glasgow|Glazge]] jis pabrėžė gamtosaugos svarbą ir kritikavo didžiąsias valstybes, kad nesiima veiksmų.<ref>{{cite news |title='You might as well bomb us,' says President of Palau at COP26 climate summit |url=https://www.wionews.com/world/you-might-as-well-bomb-us-says-president-of-palau-at-cop26-climate-summit-426376 |access-date=3 November 2021 |agency=[[WION]] |date=3 November 2021}}</ref> 2024 m. Jamaikoje vykusiame susirinkime pasisakė prieš jūrinę kasybą. Palaiko gerus santykius su Japonija ir Taivanu. Ne vieną kartą vyko vizitų į šias šalis. <gallery> Surangel Whipps Jr. and Fumio Kishida 20220909.jpg|Vipsas su Japonijos premjeru [[Fumio Kišida]] 2022 P20230925AS-0719 (53235188035).jpg|Vipsas su JAV prezidentu [[Joe Biden]] 2023 Japan-Palau Summit Meeting on February 12, 2025.jpg|Vipsas su Japonijos premjeru [[Shigeru Ishiba]] 2025 Bongbong Marcos and Surangel Whipps Jr.jpg|Vipsas su Filipinų prezidentu [[Bongbong Marcos]] 2025 </gallery> == Išnašos == {{išn}} {{s-start}} {{s-off}} {{s-bef|before=[[Thomas Remengesau, jaunesnysis|Thomas Remengesau]]}} {{s-ttl|title=[[Palau prezidentas]]|years=2021–dabar}} {{s-inc}} {{s-end}} {{DEFAULTSORT:Whipps, Surangel}} [[Kategorija:Palau prezidentai]] bv1gyvgo25f9djb1csvc8sk2rqzr97u 0 695596 7957551 7827580 2026-11-04T16:38:54Z Vilensija 40695 7957551 wikitext text/x-wiki {{OSM Location map | lat = 55.257 | lon = 23.475 | float = right | zoom = 12 | width = 250 | height = 300 | title = Ariogalos tiltas | caption = Ariogalos tiltu gali būti vadinami: | auto-caption = 1 | mark-title1 = Žemaičių plente | mark-lat1 = 55.279726 | mark-lon1 = 23.446687| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = Lakštingalų g. | mark-lat2 = 55.274641 | mark-lon2 = 23.450671 | mark-title3 = Dainų slėnyje | mark-lat3 = 55.262089| mark-lon3 = 23.459183 | mark-title4 = Prie Uždubysio | mark-lat4 = 55.256561| mark-lon4 = 23.469178 | mark-title5 = Automagistralėje A1 | mark-lat5 = 55.239016| mark-lon5 = 23.504716 }} '''Ariogalos tiltas''' – panašiu vardu vadinami [[tiltas|tiltai]], stovintys [[Ariogala|Ariogalos]] mieste ir prieigose, nutiesti per [[Dubysa|Dubysą]]: # [[Ariogalos tiltas]] Plento gatvėje ([[Žemaičių plentas|Žemaičių plente]]) # Kabamasis tiltas Lakštingalų gatvėje (pėsčiųjų) # Kabamasis tiltas Dainų slėnyje, prie stadiono (pėsčiųjų) # [[Ariogalos–Uždubysio tiltas]], prie [[Uždubysys|Uždubysio]] # Automagistralės {{A1}} tiltas {{Nuorodinis}} h3gee9fdwawgyl0pd141ilg99sbftan 7957552 7957551 2026-11-04T16:40:13Z Vilensija 40695 7957552 wikitext text/x-wiki {{OSM Location map | lat = 55.257 | lon = 23.475 | float = right | zoom = 12 | width = 250 | height = 300 | title = Ariogalos tiltas | caption = Ariogalos tiltu gali būti vadinami statiniai: | auto-caption = 1 | mark-title1 = Žemaičių plente | mark-lat1 = 55.279726 | mark-lon1 = 23.446687| shape1 = n-circle | shape-color1 = dark blue | shape-outline1 = white | mark-size1 = 16 | mark-title2 = Lakštingalų g. | mark-lat2 = 55.274641 | mark-lon2 = 23.450671 | mark-title3 = Dainų slėnyje | mark-lat3 = 55.262089| mark-lon3 = 23.459183 | mark-title4 = Prie Uždubysio | mark-lat4 = 55.256561| mark-lon4 = 23.469178 | mark-title5 = Automagistralėje A1 | mark-lat5 = 55.239016| mark-lon5 = 23.504716 }} '''Ariogalos tiltas''' – panašiu vardu vadinami [[tiltas|tiltai]], stovintys [[Ariogala|Ariogalos]] mieste ir prieigose, nutiesti per [[Dubysa|Dubysą]]: # [[Ariogalos tiltas]] Plento gatvėje ([[Žemaičių plentas|Žemaičių plente]]) # Kabamasis tiltas Lakštingalų gatvėje (pėsčiųjų) # Kabamasis tiltas Dainų slėnyje, prie stadiono (pėsčiųjų) # [[Ariogalos–Uždubysio tiltas]], prie [[Uždubysys|Uždubysio]] # Automagistralės {{A1}} tiltas {{Nuorodinis}} qj4q7i8i4kqk1f2j0y2w2jb2n31yjqh 0 696224 7957745 7922157 2026-11-05T05:34:48Z CD 677 /* Istorija */ 7957745 wikitext text/x-wiki {{Sporto klubas |lat = 55.7373 |long = 24.3657 |klubas = {{PAGENAME}} |logo = Panevėžio SC.png |foto = Aukštaitijos sporto rūmai.jpg |fotoinfo = Panevėžio sporto centro [[Aukštaitijos sporto rūmai|„Aukštaitijos“ sporto kompleksas]], 2020 m. |adresas = [[Panevėžys]], Liepų al. 4 |įkurtas = 2004 m. |šakos = baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, dviračių sporto, dziudo, futbolo, graikų-romėnų imtynių, krepšinio, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, rankinio, regbio, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šachmatų, tinklinio, triatlono skyriai }} '''Panevėžio sporto centras''' (2004–2020 m. '''''Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras''''') – sporto mokymo ir papildomo ugdymo įstaiga [[Panevėžys|Panevėžio]] mieste. Įstaigos kodas 300036519, steigėjas [[Panevėžio miesto savivaldybė]].<ref name=vz>[https://rekvizitai.vz.lt/imone/panevezio_kuno_kulturos_ir_sporto_centras_olimpas/juridinis-asmuo/ Panevėžio sporto centras.] Vz.lt (tikrinta 2026-05-11).</ref> Įstaigos administracija veikia Liepų al. 4 pastate, šalia [[Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija|Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijos]]. 2024 m. duomenimis, sporto centrui priklauso visos sporto bazės mieste, išskyrus [[Kalnapilio arena|Kalnapilio areną]] su dviračių taku, bendrojo lavinimo mokyklų sporto sales ir [[Panevėžio Žemynos progimnazija|Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos]] baseiną.<ref>Algimantas Mykolaitis. [https://www.lse.lt/panevezio-sporto-centras/ ''Panevėžio sporto centras'']. Lietuvos sporto enciklopedija, 2024-09-25. Nuoroda tikrinta 2026-05-11.</ref> Kultivuojama 16 sporto šakų – komandinės (krepšinis, rankinis, tinklinis, stalo tenisas, šachmatai, regbis, žolės riedulys) ir individualios (lengvoji atletika, dziudo, graikų-romėnų imtynės, boksas, triatlonas, dviračių sportas, sunkioji atletika, orientavimosi sportas, baidarių-kanojų irklavimas).<ref name=ist/> == Istorija == Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 1-11-10 „Dėl Panevėžio miesto sporto mokyklų reorganizavimo“ nuo [[2004]] m. liepos 1 dienos reorganizuotos „Aukštaitijos“, „Olimpo“, [[Panevėžio Vilhelmo Variakojo sporto mokykla|V. Variakojo]], [[Panevėžio futbolo mokykla|Panevėžio futbolo mokyklos]] sujungtos, jų pagrindu įkurta viena biudžetinė, pelno nesiekianti sporto mokymo ir papildomo ugdymo įstaiga Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras. Centrui paskirtos ir Panevėžio miesto savivaldybės sporto skyriaus funkcijos.<ref>{{lse|panevezio-sporto-centras|2026-06-24}}</ref> 2007 m. centro futbolo skyrius tapo [[Panevėžio futbolo akademija]].<ref>{{LSE|2|301|Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras}}</ref> 2020 m. sausio 7 d. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras pervadintas Panevėžio sporto centru.<ref name=ist>[https://pkksc.lt/apie-mus/istorija/ Istorija.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260519052606/https://pkksc.lt/apie-mus/istorija/ |date=2026-05-19 }} Pkksc.lt (tikrinta 2026-05-11).</ref> == Direktoriai == * [[Saulius Raziūnas]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{oficiali svetainė|https://pkksc.lt/}} * {{facebook|https://www.facebook.com/PanevezioKunoKulturosIrSportoCentras/}} [[Kategorija:Panevėžio sportas]] [[Kategorija:Lietuvos sporto centrai]] pqxqrm3kn7ln7sulb3xbv90mq2ekiqo 0 696397 7957462 7957432 2026-11-04T12:00:17Z Matabalt 162985 7957462 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Eurovizija|vardas=Eurovizijos dainų konkursas|year=2027|logotipas=Eurovizija 2027 logotipas Burgas.svg|pusf2=2027 m. gegužės 13 d. (ketvirtadienis)|finalas=2027 m. gegužės 15 d. (šeštadienis)|pusf1=2027 m. gegužės 11 d. (antradienis)|vieta=Arena Burgas Burgasas, Bulgarija|transliuotojas=Bulgarijos nacionalinė televizija (BNT)|exsupervisor=Martin Green|žemėlapis=ESC 2027 Map.svg|dalyvių skaičius=36|sugrįžtančios šalys={{Esc|North Macedonia}}|debiutuojančios šalys={{Esc|Canada}}|pasitraukusios šalys={{Esc|Czechia}}}} '''2027 m. Eurovizijos dainų konkursas''' bus 71-asis [[Eurovizijos dainų konkursas]], kuris vyks [[Burgasas|Burgase]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], po Dara pergalės [[Eurovizijos dainų konkursas 2026|2026 m. konkurse]] su daina „Bangaranga“. Renginį organizuos [[Europos transliuotojų sąjunga]] kartu su Bulgarijos nacionalinė televizija (BNT). Tai bus pirmasis kartas, kai konkursas vyks Bulgarijoje. == Konkurso vieta == 2027 m. konkursas bus surengtas Burgase, Bulgarijoje. Teisė šaliai surengti konkursą buvo iškovota 2026 m. konkurso finale, kuriame triumfavo Bulgarijos atstovė Dara su daina „Bangaranga“.<ref>{{Cite web|url=https://www.eurovision.com/stories/dara-wins-the-eurovision-song-contest-2026-for-bulgaria/|title=Dara wins the Eurovision Song Contest 2026 for Bulgaria|date=2026-05-17|access-date=2026-05-17}}</ref> Nors tai bus pirmasis Eurovizijos dainų konkursas Bulgarijoje, sostinėje [[Sofija|Sofijoje]] yra vykęs [[Vaikų Eurovizijos dainų konkursas 2015|2015 m. vaikų Eurovizijos dainų konkursas]]. === Pasiūlymų etapas === Po Bulgarijos pergalės 2026 m. konkurse, Bulgarijos nacionalinės televizijos generalinė direktorė Milena Milotinova nugalėtojo spaudos konferencijoje pareiškė, kad transliuotojas yra pasirengęs surengti 2027 m. konkursą Bulgarijos sostinėje Sofijoje.<ref>{{Cite web|url=https://novini.bg/article/2026051704043376928|title=Генералният директор на БНТ към европейските меломани: Добре дошли в София догодина!|date=2026-05-17|access-date=2026-05-17}}</ref> 2026 m. gegužės 17-18 d. Burgaso,<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/05/17/eurovision-2027-burgas-expresses-interest-in-hosting/|title=Eurovision 2027: Burgas Expresses its Interest in Hosting|last=Granger|first=Anthony|date=2026-05-17|access-date=2026-05-17}}</ref> Sofijos,<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/05/17/eurovision-2027-sofia-will-bid-to-host-eurovision/|title=🇧🇬 Eurovision 2027: Mayor Confirms Sofia Will Bid to Host Eurovision|last=Granger|first=Anthony|date=2026-05-17|access-date=2026-08-13}}</ref> Plovdivo<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/05/17/eurovision-2027-plovdiv-intends-to-bid-to-host/|title=Eurovision 2027: Plovdiv Intends to Bid to Host Eurovision|last=Granger|first=Anthony|date=2026-05-17|access-date=2026-05-17}}</ref> ir Varnos<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/05/18/%f0%9f%87%a7%f0%9f%87%ac-eurovision-2027-varna-expresses-interest-in-hosting/|title=Eurovision 2027: Varna Expresses Interest in Hosting|last=Vecic|first=Tamara|date=2026-05-18|access-date=2026-05-21}}</ref> merai pareiškė miestų ketinimus teikti paraiškas Eurovizijos rengimui. Gegužės mėnesį Bulgarijos vyriausybė pradėjo formuoti darbo grupę, skirtą pasirengimo konkursui koordinavimui.<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/05/21/eurovision-2027-bulgarian-government-sets-up-working-group-contest-preparations/|title=🇧🇬 Eurovision 2027: Bulgarian Government Sets Up Working Group for Contest Preparations|last=Farren|first=Neil|date=2026-05-21|access-date=2026-07-02}}</ref> Birželio 8 d. Bulgarijos transliuotojas BNT oficialiai pradėjo miesto šeimininko atrankos procesą ir pateikė reikalavimus keturiems susidomėjimą išreiškusiems miestams.<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/06/08/eurovision-2027-host-city-bidding-process-commenced/|title=🇧🇬 Eurovision 2027: Host City Bidding Process Commenced Today|last=Granger|first=Anthony|date=2026-06-08|access-date=2026-07-02}}</ref> Liepos 13 d. BNT paskelbė, kad tarp kandidatų rengti Euroviziją liko tik Burgasas ir Sofija.<ref>{{Cite web|url=https://www.eurovision.com/stories/burgas-and-sofia-in-the-running-host-eurovision-2027-bulgaria/|title=Burgas or Sofia will host Eurovision 2027 in Bulgaria|date=2026-07-13|access-date=2026-08-12}}</ref> Nors konkursą rengiantį miestą buvo planuota išrinkti iki liepos 31 d., sprendimas buvo atidėtas.<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/07/31/bulgaria-eurovision-2027-host-city-announcement-delayed/|title=🇧🇬 Bulgaria: Eurovision 2027 Host City Announcement Delayed|last=Shepherd|first=Em|date=2026-07-31|access-date=2026-08-11}}</ref> Rugpjūčio 13 d. EBU ir BNT paskelbė, jog 2027 m. Eurovizijos dainų konkursą surengs Burgasas.<ref>{{Cite web|url=https://www.eurovision.com/stories/burgas-to-host-71st-eurovision-bulgaria-2027/|title=Burgas is our Host City for the 71st Eurovision Song Contest|date=2026-08-13|access-date=2026-08-13}}</ref> == Dalyvaujančios šalys == Norint dalyvauti Eurovizijos dainų konkurse, šalis turi turėti nacionalinį transliuotoją su aktyvia EBU naryste, kuris gali transliuoti konkursą visoje šalyje. EBU visoms narėms siunčia kvietimus dalyvauti konkurse. [[Spalio 28]] d. buvo paskelbtas oficialus 2027 m. Eurovizijoje dalyvaujančių šalių sąrašas: konkurse dalyvaus 36 šalys, debiutuos [[Kanada Eurovizijoje|Kanada]], po keturių metų pertraukos sugrįš [[Šiaurės Makedonija Eurovizijoje|Šiaurės Makedonija]], iš konkurso traukiasi [[Čekija Eurovizijoje|Čekija]].<ref name=":1">{{Cite web|url=https://www.eurovision.com/stories/songs-from-36-countries-to-compete-at-burgas-2027/|title=Songs from 36 countries to compete at Burgas 2027|date=2026-10-28|access-date=2026-11-04}}</ref> {| class="wikitable sortable" |+2027 m. Eurovizijos dainų konkurse dalyvaujančių šalių sąrašas<ref name=":1" /> !Šalis !Transliuotojas !Atlikėjas !Daina !Kalba !Išn. |- |{{Esc|Albanija}} |RTSH |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2026 m. gruodžio 20 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/10/13/albania-festivali-i-kenges-65-final-december-20/|title=🇦🇱 Albania: Festivali i Këngës 65 Final to Take Place on December 20|last=Granger|first=Anthony|date=2026-10-13|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Armėnija}} |[[Armėnijos visuomeninė televizija|AMPTV]] | | | | |- |{{Esc|Australia}} |SBS | | | | |- |{{Esc|Austrija}} |ORF | | | | |- |{{Esc|Azerbaijan}} |İTV | | | | |- |{{Esc|Belgium}} |VRT | | | | |- |{{Esc|Bulgarija}} |BNT | | | | |- |{{Esc|Danija}} |DR |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. vasario 13 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://www.dr.dk/event/melodigrandprix/indsend-dit-hit-til-dansk-melodi-grand-prix-2027|title=Indsend dit hit til Dansk Melodi Grand Prix 2027|date=2026-06-26|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Estija}} |ERR |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. sausio 30 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/09/04/estonia-eesti-laul-2027-on-january-30/|title=🇪🇪 Estonia: Eesti Laul 2027 on January 30|last=Conte|first=Davide|date=2026-09-04|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Flagicon|Graikija}} [[Graikija Eurovizijoje|Graikija]] |ERT | | | | |- |{{Esc|Gruzija}} |GPB | | | | |- |{{Esc|Italija}} |RAI |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. vasario 19 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/07/03/italy-eurovision-representative-to-be-chosen-on-february-19/|title=🇮🇹 Italy: Eurovision Representative to be Chosen on February 19|last=Conte|first=Davide|date=2026-07-03|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Izraelis}} |IPBC | | | | |- |{{Flagicon|Jungtinė Karalystė}} [[Jungtinė Karalystė Eurovizijoje|Jungtinė Karalystė]] |[[BBC]] | | | | |- |{{Esc|Juodkalnija}} |RTCG | | | | |- |{{Flagicon|Canada}} [[Kanada Eurovizijoje|Kanada]] |[[Kanados televizijos ir radijo transliacijos korporacija|CBC/Radio Canada]] |style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2026 m. |[[Anglų kalba|anglų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]] | |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://www.cbc.ca/news/entertainment/eurovision-canada-finalists-9.7397690|title=Meet Canada's 5 Eurovision finalists|last=Pagulayan|first=Christine|date=2026-10-27|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Kipras}} |CyBC |George Perris | | |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://www.eurovision.com/stories/cyprus-has-its-artist-for-burgas-2027/|title=Cyprus has its artist for Burgas 2027|date=2026-11-04|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Croatia}} |HRT | | | | |- |{{Esc|Latvija}} |LSM |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. vasario 6 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://eng.lsm.lv/article/culture/music/24.07.2026-latvias-eurovision-supernova-song-cycle-starts-again-soon.a656159/|title=Latvia's Eurovision Supernova song cycle starts again soon|date=2026-07-24|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Lenkija}} |TVP |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. sausį arba vasarį |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://s.tvp.pl/repository/attachment/c/e/2/ce22b44aa93d46cba7dcf4d9e742aebf.pdf|title=|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Lietuva}} |LRT |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. vasario 20 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/3057026/lietuvos-eurovizijos-atrankos-finalas-vasario-20-aja-lrt-laukia-dalyviu-paraisku|title=Lietuvos „Eurovizijos“ atrankos finalas – vasario 20-ąją: LRT laukia dalyvių paraiškų|date=2026-09-19|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Flagicon|Luxembourg}} [[Liuksemburgas Eurovizijoje|Liuksemburgas]] |[[RTL Télé Lëtzebuerg|RTL]] |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. sausio 30 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://eurovision.rtl.lu/culture/music/luxembourg-to-take-part-in-next-three-editions-of-eurovision-song-contest-1533019433|title=Luxembourg to take part in next three editions of Eurovision Song Contest|date=2026-06-16|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Malta}} |PBS | | | | |- |{{Esc|Moldova}} |TRM | | | | |- |{{Flagicon|Norway}} [[Norvegija Eurovizijoje|Norvegija]] |NRK | | | | |- |{{Esc|Portugalija}} |RTP |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 kovo 6 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://media.rtp.pt/festivaldacancao/artigos/o-festival-da-cancao-esta-de-volta-em-2027/|title=O Festival da Canção está de volta em 2027|date=2026-10-28|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Prancūzija}} |France Télévisions | | | | |- |{{Esc|Rumunija}} |TVR | | | | |- |{{Esc|San Marinas}} |SMRTV |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. kovo 6 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://esctoday.com/206366/san-marino-smrtv-confirms-participation-at-eurovision-2027/|title=San Marino: SMRTV confirms participation at Eurovision 2027|last=Jiandani|first=Sanjay|date=2026-08-03|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Serbija}} |RTS | | | | |- |{{Esc|Suomija}} |Yle |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. vasario 20 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/05/12/uuden-musiikin-kilpailu-2027-on-february-20/|title=🇫🇮 Finland: Uuden Musiikin Kilpailu 2027 on February 20|last=Heap|first=Steven|date=2026-05-12|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Flagicon|North Macedonia}} [[Šiaurės Makedonija Eurovizijoje|Šiaurės Makedonija]] |MRT | | | | |- |{{Esc|Švedija}} |SVT |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. kovo 13 d. |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://www.aftonbladet.se/nojesbladet/melodifestivalen/a/OkdVBO/hit-ska-melodifestivalen-nobbar-norrland|title=KLART: Hit kommer Melodifestivalen 2027 – nobbar norra Sverige|last=Forsell|first=Mikael|date=2026-09-17|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Flagicon|Switzerland}} [[Šveicarija Eurovizijoje|Šveicarija]] |SRG SSR | | | | |- |{{Esc|Ukraina}} |Suspilne |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. vasarį |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://eurovision.ua/holovni-novyny/8605-yevrobachennya-2027-suspilne-rozpochalo-pryjmannya-zayavok-na-natsvidbir-ta-nazvalo-imya-muzychnogo-prodyusera/|title=Євробачення-2027: Суспільне розпочало приймання заявок на Нацвідбір та назвало ім’я музичного продюсера|date=2026-09-15|access-date=2026-11-04}}</ref> |- |{{Esc|Vokietija}} |SWR |colspan="3" style="background: #ddddff;"|Bus žinoma 2027 m. vasarį |style="text-align: center;"|<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/08/03/germany-selects-for-eurovision-2027-february/|title=🇩🇪 Germany: Selects for Eurovision 2027 in February|last=Granger|first=Anthony|date=2026-08-03|access-date=2026-11-04}}</ref> |} == Organizavimas ir formatas == 2027 m. Eurovizijos dainų konkursą rengs Bulgarijos nacionalinis transliuotojas BNT. 2026 m. liepą Bulgarijos vyriausybė patvirtino konkurso pasiruošimo veiksmų planą. Pagal jį, iki rugpjūčio 30 d. numatyta paskirti vykdomąjį prodiuserį ir kūrybos vadovą, iki rugsėjo 10 d. pasirašyti sutartį su pasirinkta arena, iki rugsėjo 30 d. rezervuoti reikalingas arenos patalpas konkursui, iki spalio 10 d. parengti biudžeto projektą, o iki gruodžio 15 d. baigti kūrybinę koncepciją bei vizualinį dizainą. Renginio vedėjus ir scenaristus planuojama išsirinkti nuo 2026 m. lapkričio iki 2027 m. balandžio, o scenos statybos ir techninės repeticijos vyks nuo kovo vidurio iki balandžio pabaigos. Eurovizijos kaimelis veiks nuo balandžio 13 d. iki gegužės 31 d., o arena įprastam naudojimui bus grąžinta gegužės 18-24 dienomis.<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/07/01/eurovision-2027-government-adopts-action-plan-organising-eurovision/|title=🇧🇬 Eurovision 2027: Government Adopts Action Plan for Organising Eurovision|last=Granger|first=Anthony|date=2026-07-01|access-date=2026-08-13}}</ref> === Balsavimo sistema ir konkurso taisyklės === 2026 m. rugpjūčio 12 d. EBU išleido preliminarų 2027 m. konkurso taisyklių aprašą. Tarp esminių pokyčių – nuostata, jog laimėjusios šalies transliuotojas praranda teisę rengti kitų metų konkursą, jei ginkluotas konfliktas, jautri geopolitinė situacija ar bet kokia kita aplinkybė daro esminę įtaką šalies ar regiono saugumui ir stabilumui. Taip pat įvedami papildomi ribojimai iš anksto įrašyto pritariančiojo vokalo naudojimui, o konkurso dalyviai pirmosios repeticijos dieną privalo būti sulaukę bent 18 metų. Be to, priklausomai nuo galutinio sprendimo, pusfinalių rezultatus lems tik žiūrovų balsavimas arba jungtinis žiūrovų ir komisijos balsavimas pasirinkta proporcija.<ref>{{Cite web|url=https://eurovoix.com/2026/08/12/eurovision-2027-ebu-updates-contest-rules/|title=Eurovision 2027: EBU Updates Contest Rules|last=Farren|first=Neil|date=2026-08-12|access-date=2026-08-13}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Lietuva Eurovizijoje}} {{Eurovizija}} [[Kategorija:Eurovizijos konkursai]] [[Kategorija:2027 muzikoje]] 7ndtb15e00gq7d1qrp6w25gjksutaiq 0 697023 7957652 7951401 2026-11-04T22:32:03Z Manager816 193182 /* Rungtynės */ 4 Turas 7957652 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Atleti vs Villarreal - September 2025.jpg|270px]] |caption = Finalas vyks [[Madridas|Madride]], [[Metropolitano stadionas|Metropolitano stadione]] |num_teams = 36 (lygos etape)<br/>81 (iš viso) |champion = |second_other = |matches = 36 |goals = 147 |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|2025–2026 m.]] |nextseason = [[2027–2028 m. UEFA čempionų lyga|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. UEFA čempionų lyga''' – 35-asis [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] turnyras šiuo pavadinimu ir 72-asis turnyras skaičiuojant nuo [[UEFA čempionų taurė]]s įsteigimo.<ref>https://www.uefa.com/news-media/news/02a0-1f71bdf70a9a-b6067bd647f2-1000--2026-european-football-calendar-match-and-draw-dates-for-all/</ref> Turnyras prasidėjo 2026 m. liepos 7 d. kvalifikacinėmis rungtynėmis ir baigsis 2027 m. birželio 5 d. finalo rungtynėmis. Finalas vyks [[Madridas|Madride]], [[Metropolitano stadionas|Metropolitano stadione]]. Tai trečiasis sezonas, kuriame ankstesnį grupių etapą pakeitė bendras lygos etapas. Šiame etape dalyvauja 36 komandos, o kiekviena jų sužaidžia po aštuonerias rungtynes su skirtingais varžovais. Aštuonios geriausios lygos etapo komandos tiesiogiai patenka į aštuntfinalį, o 9–24 vietas užėmusios komandos žaidžia atkrintamųjų varžybų atkrintamąjį etapą dėl likusių vietų aštuntfinalyje. Komandos, užėmusios 25–36 vietas, iš turnyro pasitraukia po lygos etapo.<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/0268-12157d69ce2d-9f011c70f6fa-1000–new-format-for-champions-league-post-2024-everything-you-ne/ |title=New format for Champions League post-2024: everything you need to know |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/news-media/news/0275-151c779310c3-b92bbf0d24f9-1000–uefa-approves-final-format-and-access-list-for-its-club-competi/ |title=UEFA approves final format and access list for its club competitions |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref> Į pagrindinį turnyro etapą iš viso patenka 36 klubai. Dalis komandų vietą lygos etape gauna tiesiogiai pagal nacionalinių čempionatų ir UEFA klubų varžybų rezultatus, įskaitant praėjusio sezono UEFA Čempionų lygos bei [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] laimėtojus. Likusios vietos paskirstomos per kvalifikacinius etapus, kuriuose dalyvauja klubai iš UEFA narių asociacijų pagal jų vietą asociacijų reitinge.<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/country/ |title=UEFA country coefficients |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref> Titulą gina [[Paris Saint-Germain FC]], laimėjęs [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|2025–2026 m. UEFA Čempionų lygą]]. Turnyro nugalėtojas automatiškai pateks į [[2027–2028 m. UEFA čempionų lyga|2027–2028 m. UEFA Čempionų lygos]] lygos etapą. Taip pat jis įgis teisę žaisti [[UEFA Supertaurė]]je, [[2027 m. FIFA tarpkontinentinė taurė|2027 m. FIFA tarpkontinentinėje taurėje]] ir [[2030 m. FIFA klubų pasaulio taurė]]je. == Tvarkaraštis ir dalyviai == Varžybose dalyvauja 53 iš 55 UEFA šalių-narių atstovai. Lichtenšteine čempionatas nevyksta, o dėl besitęsiančios [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame sezone lieka vėl suspenduoti. Viso turnyre dalyvauja 53 šalių čempionai, ir 28 klubai patenkantys ''lygos keliu''. Pastarieji dalyviai, tai 2-4 vietas užėmę klubai iš stipriausių Europos lygų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu. Vietas taip pat turi užsitikrinę praėjusio sezono Čempionų lygos bei Europos lygos nugalėtojai, jei savo šalies čempionate neiškovoja vietos Čempionų lygoje. Praėjusio sezono Čempionų lygos laimėtojai [[Paris Saint-Germain F.C.]] iškovojo vietą tapę Prancūzijos čempionais. Praėjusio sezono Europos lygos laimėtojai o [[Aston Villa F.C.]] taip pat iškovojo vietą, Anglijos čempionate užėmę 4-ą vietą. Lietuvos čempionas – [[FK Žalgiris]] – į varžybas įsijungė nuo pirmojo atrankos etapo. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2026–2027 m. Čempionų lygos tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! nowrap|Burtai traukiami !! nowrap|Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 28 || {{data|2026|6|16}} || {{data|2026|7|}} 7-8, 14-15 d. | * 28 šalių lygų čempionai; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 24-25 ir 29-55 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 28 || {{data|2026|6|17}} || {{data|2026|7|}} 21-22, 28-29 | * 14 pirmojo etapo laimėtojų * 8 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 15-22 vietose * 2 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 27-28 vietose, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu * 4 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 10 ir 13-15 vietose |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 20 || {{data|2026|7|20}} || {{data|2026|8|}} 4-5, 11 d. | * 14 antrojo etapo laimėtojų * 2 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 8-9 vietose * 1 trečiąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 5 vietoje * 2 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 11-12 vietose, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 14 || {{data|2026|8|3}} || {{data|2026|8|}} 18-19, 25-26 d. | * 10 trečiojo etapo laimėtojų * 4 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 11-14 vietose |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 ||nowrap| {{data|2026|8|27}} ||nowrap| {{data|2026|9|}} 8-10 d.<br/>{{data|2026|10|}} 13-14 d.<br/> {{data|2026|10|}} 20-21 d.<br/> {{data|2026|11|}} 3-4 d.<br/> {{data|2026|11|}} 24-25 d.<br/> {{data|2026|12|}} 8-9 d.<br/> {{data|2026|1|}} 19-20 d.<br/> {{data|2026|1|27}} | * 7 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojai * 2 komandos iš lygų, su aukščiausiais praėjusio sezono UEFA lygų koeficientais * 10 šalių lygų čempionai; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-10 vietose * 6 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-6 vietose * 5 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 4 ketvirtąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-4 vietose * 1 šalies lygos čempionas; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančių 23 vietoje, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu * 1 antrąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančią 7 vietoje, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2027|1|29}} || {{data|2027|2|}} 16-17 ir 23-24 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 ||rowspan=4 nowrap| {{data|2027|2|26}} || {{data|2027|3|}} 9-10 ir 16-17 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2027|4|}} 6-7 d. ir 13-14 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2027|4|}} 27-28 d. ir <br />{{data|2027|5|}} 4-5 d. | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2027|6|5}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA čempionų lygos 1Q atrankos etapo toliau tęsia kovą [[UEFA Europos konferencijų lyga 2024–2025 m.|UEFA konferencijų lygoje]], o komandos iškritusios iš 2Q, 3Q ir PO atrankos etapų toliau tęsia kovą [[UEFA Europos lyga 2024–2025 m.|UEFA Europos lygoje]]. Tolimesniuose etapuose iškritusios komandos baigia kovas Europos lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 16 d.<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/02a6-20df9860a261-5068e9b6c51c-1000--uefa-champions-league-first-qualifying-round-draw/</ref>, pirmosios rungtynės vyks 2026 m. liepos mėn. 7-8, atsakomosios 14-15 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 2Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.]] *{{flagicon|FIN}} [[Kuopion Palloseura|KuPS]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Drita]] *{{flagicon|GIB}} [[Lincoln Red Imps F.C.]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Borac Banja Luka]] *{{flagicon|ISL}} [[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Kairat]] *{{flagicon|ROU}} [[CS Universitatea Craiova]] *{{flagicon|LVA}} [[Riga FC]] *{{flagicon|FRO}} [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]] *{{flagicon|EST}} [[FC Flora]] *{{flagicon|NIR}} [[Larne F.C.]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Petrocub Hîncești]] *{{flagicon|WAL}} [[The New Saints F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|AND}} [[Inter Club d'Escaldes]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC Levski Sofia]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Ararat-Armenia]] *{{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] *{{flagicon|LTU}} [[FK Kauno Žalgiris]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Sutjeska Nikšić]] *{{flagicon|HUN}} [[Győri ETO FC]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Iberia 1999]] *{{flagicon|ALB}} [[KF Egnatia]] *{{flagicon|MLT}} [[Floriana F.C.]] *{{flagicon|SMR}} [[Tre Fiori FC]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Vardar]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Maxline]] *{{flagicon|LUX}} [[FC Atert Bissen]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[Sabah FK]]|AZE|4:1|[[The New Saints F.C.]]|WAL|2:0|2:1}} {{TwoLegResult|[[Floriana F.C.]]|MLT|3:5|'''[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|2:0|1:5}} {{TwoLegResult|[[FC Flora]]|EST|4:5|'''[[FC Iberia 1999]]|GEO|2:3|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB|4:2|[[Inter Club d'Escaldes]]|AND|3:1|1:1}} {{TwoLegResult|[[Tre Fiori FC]]|SMR|1:3|'''[[Larne F.C.]]|NIR|0:1|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|4:3|[[Riga FC]]|LVA|2:0|2:3}} {{TwoLegResult|[[FK Vardar]]|MKD|3:4|'''[[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|0:2|2:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|4:3|[[FC Drita]]|KOS|1:1|3:2}} {{TwoLegResult|[[FK Maxline]]|BLR|1:5|'''[[CS Universitatea Craiova]]|ROU|1:4|0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Petrocub Hîncești]]|MDA|2:7|'''[[KF Egnatia]]|ALB|1:1|1:6}} {{TwoLegResult|[[FK Borac Banja Luka]]|BIH|1:5|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|1:1|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|3:2|[[Győri ETO FC]]|HUN|1:0|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[FC Kairat]]|KAZ|4:1|[[FK Sutjeska Nikšić]]|MNE|2:1|2:0}} {{TwoLegResult|'''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|4:2|[[FC Atert Bissen]]|LUX|2:1|2:1}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 17 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/02a6-20df98635dbd-bd0f9ed2d71e-1000--uefa-champions-league-second-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyko 2026 m. liepos mėn. 21-22, atsakomosios 28-29 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA Europos lygos 3Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !colspan=2|Čempionų keliu |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] *{{flagicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] *{{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] *{{flagicon|POL}} [[KKS Lech Poznań]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Celje]] *{{flagicon|CYP}} [[AC Omonia]] *{{flagicon|ISR}} [[Hapoel Be'er Sheva F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|DEN}} [[Aarhus GF]] *{{flagicon|SUI}} [[FC Thun]] *{{flagicon|SWE}} [[Mjällby AIF]] }} |- !colspan=2|Lygos keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] *{{flagicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SCO}} [[Heart of Midlothian F.C.]] *{{flagicon|POL}} [[KS Górnik Zabrze]] }} |- |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[Mjällby AIF]]|SWE|3:0|[[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB|3:0|0:0}} {{TwoLegResult|[[Larne F.C.]]|NIR|0:9|'''[[FK Crvena zvezda]]|SRB|0:4|0:5}} {{TwoLegResult|'''[[Sabah FK]]|AZE|3:0|[[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|1:0|2:0}} {{TwoLegResult|[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|0:1|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|0:0|0:1}} {{TwoLegResult|'''[[Aarhus GF]]|DEN|{{pengoal}} 5:5 {{penmiss}}|[[KKS Lech Poznań]]|POL|1:4|3:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}} 4:1,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}4:3}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|3:2|[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|2:0|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|3:2|[[CS Universitatea Craiova]]|ROM|1:0|2:2}} {{TwoLegResult|[[AC Omonia]]|CYP|{{penmiss}} 1:1 {{pengoal}}|'''[[FC Kairat]]|KAZ|1:0|0:1,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}5:6}} {{TwoLegResult|[[FC Thun]]|SUI|3:4|'''[[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO|1:1|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:3}} {{TwoLegResult|[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|2:3|'''[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|2:1|0:2}} {{TwoLegResult|[[FC Iberia 1999]]|GEO|1:3|'''[[ŠK Slovan Bratislava]]|SVK|0:2|1:1}} {{TwoLegResult|[[KF Egnatia]]|ALB|{{penmiss}} 5:5 {{pengoal}}|'''[[NK Celje]]|SVN|3:3|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}} 2:2,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}1:4}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[Fenerbahçe S.K.]]|TUR|2:1|[[KS Górnik Zabrze]]|POL|1:0|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[SK Sturm Graz]]|AUT|6:0|[[Heart of Midlothian F.C.]]|SCO|4:0|2:0}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. liepos 20 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio mėn. 4-5, atsakomosios 11 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą. Pralaimėjusios komandos ''čempionų keliu'' – į UEFA Europos lygos PO etapą, o pralaimėjusios komandos ''lygos keliu'' – iškart į UEFA Europos lygos ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+3Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Lygos keliu |- |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] *{{flagicon|NOR}} [[FK Bodø/Glimt]] *{{flagicon|GRE}} [[Olympiacos F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|BEL}} [[R. Union Saint-Gilloise|Royale Union Saint-Gilloise]] *{{flagicon|CZE}} [[AC Sparta Praha]] *{{flagicon|NED}} [[NEC Nijmegen]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO|7:1|[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|5:0|2:1}} {{TwoLegResult|[[Mjällby AIF]]|SWE|1:4|'''[[ŠK Slovan Bratislava]]|SVK|1:2|0:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|2:0|[[FC Kairat]]|KAZ|1:0|1:0}} {{TwoLegResult|[[Aarhus GF]]|DEN|2:5|'''[[Sabah FK]]|AZE|2:1|0:4}} {{TwoLegResult|[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|2:3|'''[[NK Celje]]|SVN|2:1|0:2}} {{TwoLegResult|'''[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|3:0|[[FK Crvena zvezda]]|SRB|1:0|2:0}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[Olympiacos FC]]|GRE|1:2|'''[[NEC Nijmegen]]|NED|0:0|1:1, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:2}} {{TwoLegResult|[[R. Union Saint-Gilloise|Royale Union Saint-Gilloise]]|BEL|5:6|'''[[FK Bodø/Glimt]]|NOR|3:3|2:2, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:3}} {{TwoLegResult|'''[[Fenerbahçe S.K.]]|TUR|3:0|[[SK Sturm Graz]]|AUT|2:0|1:0}} {{TwoLegResult|[[AC Sparta Praha]]|CZE|2:4|'''[[Olympique Lyonnais]]|FRA|2:1|0:3}} |} === Atkrintamasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. rugpjūčio 3 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio 18-19, atsakomosios 25-26 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – į UEFA Europos lygos ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Čempionų keliu |- |valign=top|{{plainlist| {{flagicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] *{{flagicon|AUT}} [[LASK]] *{{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[PFC Levski Sofia]]|BUL|0:4|'''[[AEK Athens F.C.]]|GRE|0:0|0:4}} {{TwoLegResult|[[Celtic F.C.]]|SCO|4:5|'''[[LASK]]|AUT|3:0|1:4, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:5}} {{TwoLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO|3:5|'''[[Viking FK]]|NOR|2:2|1:3}} {{TwoLegResult|'''[[ŠK Slovan Bratislava]]|SVK|3:2|[[NK Celje]]|SVN|1:1|1:1, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult|[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|4:6|'''[[Sabah FK]]|AZE|2:1|2:3, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:5}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[Fenerbahçe S.K.]]|TUR|3:2|[[Olympique Lyonnais]]|FRA|1:1|2:1}} {{TwoLegResult|[[NEC Nijmegen]]|NED|1:6|'''[[FK Bodø/Glimt]]|NOR|1:3|0:3}} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, jos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių. Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/029c-1e95e1cbbcd9-9ddb0c4f9a94-1000/ucl_league_phase_draw_procedure.pdf</ref> Į lygos etapą iškart patenka 29 komandos, jų tarpe – praėjusio sezono Čempionų lygos bei Europos lygos nugalėtojai. Prie jų prisijungia 7 atrankos nugalėtojai. Komandos suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#EFC050" | {{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain FC]] || 132.000 |- | {{flagicon|GER}} [[FC Bayern Munich]] || 147.500 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Madrid CF]] || 144.500 |- | {{flagicon|ENG}} [[Liverpool F.C.]] || 130.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[FC Internazionale Milano]] || 127.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Manchester City F.C.]] || 125.500 |- | {{flagicon|ENG}} [[Arsenal F.C.]] || 119.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona]] || 113.250 |- | {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] || 104.750 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] || 100.750 |- | {{flagicon|ITA}} [[AS Roma]] || 97.750 |- | {{flagicon|POR}} [[Sporting CP]] || 84.000 |- bgcolor="#E0B589" | {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] || 83.000 |- | {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] || 80.750 |- | {{flagicon|ENG}} [[Manchester United F.C.]] || 76.500 |- | {{flagicon|BEL}} [[Club Brugge KV]] || 75.250 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Betis]] || 74.500 |- | {{flagicon|NED}} [[PSV Eindhoven]] || 71.250 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|NED}} [[Feyenoord]] || 71.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Lille OSC]] || 68.750 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NOR}} [[FK Bodø/Glimt]] || 64.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[SSC Napoli]] || 63.000 |- | {{flagicon|GER}} [[RB Leipzig]] || 61.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[Villarreal CF]] || 59.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] || 57.750 |- | {{flagicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] || 56.250 |- | {{flagicon|TUR}} [[Galatasaray SK]] || 53.500 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha]] || 44.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] || 36.000 |- | {{flagicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] || 27.500 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] || 24.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|AUT}} [[LASK]] || 21.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[Calcio Como]] || 19.989 |- | {{flagicon|FRA}} [[RC Lens]] || 16.699 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] || 8.247 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] || 6.000 |} {{col-end}} {{legend|#EFC050|Praėjusio sezono Čempionų lygos nugalėtojas}} {{legend|#E0B589|Praėjusio sezono Europos lygos nugalėtojas}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Čempionų lygos atranką}} {{legend|#FFFFFF|Komandos, patekusios tiesiogiai į lygos etapą}} === Rungtynės === Komandos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno iš keturių krepšelių (nurodytos skliausteliuose). Burtai buvo generuoti rugpjūčio 27 d., rungtynių datos buvo paskelbtos rugpjūčio 29 d. :;1 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE|1:0|[[LASK]] (4)|AUT}} {{OneLegResult|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL|2:3|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER|3:2|[[Villarreal CF]] (3)|ESP}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (2)|POR|0:2|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (3)|FRA|2:3|[[Real Betis]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP|2:1|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[FC Barcelona]] (1)|ESP|5:1|[[Feyenoord]] (3)|NED}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|3:1|[[Viking FK]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG|2:1|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA|6:1|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK}} {{OneLegResult|[[Sporting CP]] (2)|POR|3:1|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[SSC Napoli]] (3)|ITA|0:1|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR|1:1|[[AS Roma]] (2)|ITA}} {{OneLegResult|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED|1:1|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR}} {{OneLegResult|[[Calcio Como]] (4)|ITA|4:1|[[RB Leipzig]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER|5:0|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR}} {{OneLegResult|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG|4:0|[[Sabah FK]] (4)|AZE}} {{OneLegResult|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE|2:3|[[RC Lens]] (4)|FRA}} {{end}} :;2 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[RC Lens]] (4)|FRA|0:2|[[Sporting CP]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Sabah FK]] (4)|AZE|2:0|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE}} {{OneLegResult|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG|3:0|[[Lille OSC]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP|2:0|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA|3:4|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL}} {{OneLegResult|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR|1:4|[[FC Barcelona]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[RB Leipzig]] (3)|GER|1:0|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED}} {{OneLegResult|[[Viking FK]] (4)|NOR|3:3|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER}} {{OneLegResult|[[Villarreal CF]] (3)|ESP|3:1|[[SSC Napoli]] (3)|ITA}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (3)|NED|3:2|[[Calcio Como]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[LASK]] (4)|AUT|3:6|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (2)|ITA|3:4|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG|6:0|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR|3:1|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR|1:0|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER}} {{OneLegResult|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG|2:4|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (2)|ESP|3:2|[[FC Porto]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK|0:3|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{end}} :;3 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR|2:2|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE}} {{OneLegResult|[[Sabah FK]] (4)|AZE|1:2|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (2)|ITA|4:0|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (2)|POR|0:1|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED}} {{OneLegResult|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG|4:3|[[Villarreal CF]] (3)|ESP}} {{OneLegResult|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG|5:1|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA|4:2|[[FC Barcelona]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SSC Napoli]] (3)|ITA|4:3|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|1:1|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Calcio Como]] (4)|ITA|4:1|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (3)|FRA|2:4|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG|3:1|[[Viking FK]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL|3:0|[[RC Lens]] (4)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER|2:2|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA|1:0|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR}} {{OneLegResult|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP|4:1|[[RB Leipzig]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (2)|ESP|1:0|[[Feyenoord]] (3)|NED}} {{OneLegResult|[[Sporting CP]] (2)|POR|2:3|[[LASK]] (4)|AUT}} {{end}} :;4 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR|0:1|[[Sporting CP]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR|2:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP|0:2|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Barcelona]] (1)|ESP|3:0|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (3)|NED|0:3|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR|0:0|[[Lille OSC]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[LASK]] (4)|AUT|4:0|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK}} {{OneLegResult|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG|3:2|[[AS Roma]] (2)|ITA}} {{OneLegResult|[[Villarreal CF]] (3)|ESP|0:6|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE|2:3|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR|3:2|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER|2:1|[[Real Betis]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (2)|POR|4:1|[[SSC Napoli]] (3)|ITA}} {{OneLegResult|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED|1:2|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL}} {{OneLegResult|[[RB Leipzig]] (3)|GER|2:3|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[RC Lens]] (4)|FRA|1:9|[[Calcio Como]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE|1:2|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Viking FK]] (4)|NOR|4:1|[[Sabah FK]] (4)|AZE}} {{end}} :;5 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR||[[LASK]] (4)|AUT}} {{OneLegResult|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR||[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG||[[Borussia Dortmund]] (2)|GER}} {{OneLegResult|[[Calcio Como]] (4)|ITA||[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (3)|NED||[[FC Porto]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG||[[SSC Napoli]] (3)|ITA}} {{OneLegResult|[[RB Leipzig]] (3)|GER||[[RC Lens]] (4)|FRA}} {{OneLegResult|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP||[[PSV Eindhoven]] (2)|NED}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK||[[Real Betis]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[Sabah FK]] (4)|AZE||[[FC Barcelona]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE||[[Villarreal CF]] (3)|ESP}} {{OneLegResult|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP||[[Viking FK]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL||[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA||[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR||[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (3)|FRA||[[FC Bayern Munich]] (1)|GER}} {{OneLegResult|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA||[[AS Roma]] (2)|ITA}} {{OneLegResult|[[Sporting CP]] (2)|POR||[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG}} {{end}} :;6 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Viking FK]] (4)|NOR||[[Feyenoord]] (3)|NED}} {{OneLegResult|[[Villarreal CF]] (3)|ESP||[[Sabah FK]] (4)|AZE}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE||[[Galatasaray SK]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (2)|ITA||[[Sporting CP]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG||[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Barcelona]] (1)|ESP||[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER||[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE}} {{OneLegResult|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG||[[RB Leipzig]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[SSC Napoli]] (3)|ITA||[[Club Brugge KV]] (2)|BEL}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (2)|ESP||[[Calcio Como]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK||[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR}} {{OneLegResult|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG||[[Real Madrid CF]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER||[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[LASK]] (4)|AUT||[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG||[[FC Porto]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED||[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[RC Lens]] (4)|FRA||[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER||[[Lille OSC]] (3)|FRA}} {{end}} :;7 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR||[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR||[[Feyenoord]] (3)|NED}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE||[[AS Roma]] (2)|ITA}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG||[[Borussia Dortmund]] (2)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA||[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (2)|POR||[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (3)|FRA||[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK}} {{OneLegResult|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP||[[LASK]] (4)|AUT}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER||[[Club Brugge KV]] (2)|BEL}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR||[[Villarreal CF]] (3)|ESP}} {{OneLegResult|[[Sabah FK]] (4)|AZE||[[SSC Napoli]] (3)|ITA}} {{OneLegResult|[[Calcio Como]] (4)|ITA||[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG||[[FC Bayern Munich]] (1)|GER}} {{OneLegResult|[[RB Leipzig]] (3)|GER||[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR}} {{OneLegResult|[[RC Lens]] (4)|FRA||[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (2)|ESP||[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Sporting CP]] (2)|POR||[[FC Barcelona]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Viking FK]] (4)|NOR||[[PSV Eindhoven]] (2)|NED}} {{end}} :;8 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG||[[Sabah FK]] (4)|AZE}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (2)|ITA||[[Lille OSC]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP||[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER||[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL||[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR}} {{OneLegResult|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER||[[Real Betis]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[FC Barcelona]] (1)|ESP||[[Calcio Como]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR||[[Real Madrid CF]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (3)|NED||[[RB Leipzig]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[LASK]] (4)|AUT||[[FC Porto]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG||[[RC Lens]] (4)|FRA}} {{OneLegResult|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG||[[Sporting CP]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA||[[Galatasaray SK]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED||[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE||[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[SSC Napoli]] (3)|ITA||[[Viking FK]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Villarreal CF]] (3)|ESP||[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK||[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA}} {{end}} === Lygos lentelė === Visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. 1-8 vietas užėmusios komandos patenka tiesiogiai į aštuntfinalio etapą. 9-24 vietas užėmusios komandos žaidžia pirminiame aštuntfinalyje; nugalėtojai patenka į aštuntfinalio etapą. {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|2026–2027 m. UEFA Čempionų lygos lentelė}} ! # !! Klubas !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. !! Atranka |- style="background:#BBF3BB" | 1. || style="text-align: left"| {{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain FC]] || 3 || 3 || 0 || 0 || 14 || 5 || +9 || '''9''' || rowspan=8 | Patenka į aštuntfinalį |- style="background:#BBF3BB" | 2. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] || 3 || 3 || 0 || 0 || 12 || 3 || +9 || '''9''' |- style="background:#BBF3BB" | 3. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Liverpool F.C.]] || 3 || 3 || 0 || 0 || 12 || 7 || +5 || '''9''' |- style="background:#BBF3BB" | 4. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[Real Madrid CF]] || 3 || 3 || 0 || 0 || 10 || 5 || +5 || '''9''' |- style="background:#BBF3BB" | 5. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[Real Betis]] || 3 || 3 || 0 || 0 || 7 || 4 || +3 || '''9''' |- style="background:#BBF3BB" | 6. || style="text-align: left"| {{flagicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] || 3 || 2 || 1 || 0 || 7 || 2 || +5 || '''7''' |- style="background:#BBF3BB" | 7. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Arsenal F.C.]] || 3 || 2 || 1 || 0 || 6 || 2 || +4 || '''7''' |- style="background:#BBF3BB" | 8. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona]] || 3 || 2 || 0 || 1 || 11 || 6 || +5 || '''6''' |- style="background:#CCF9CC" | 9. || style="text-align: left"| {{flagicon|ITA}} [[Calcio Como]] || 3 || 2 || 0 || 1 || 10 || 5 || +5 || '''6''' || rowspan=8 | Patenka į pirminį aštuntfinalį (Atrinktųjų krepšelis) |- style="background:#CCF9CC" | 10. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Manchester City F.C.]] || 3 || 2 || 0 || 1 || 9 || 5 || +4 || '''6''' |- style="background:#CCF9CC" | 11. || style="text-align: left"| {{flagicon|BEL}} [[Club Brugge KV]] || 3 || 2 || 0 || 1 || 9 || 6 || +3 || '''6''' |- style="background:#CCF9CC" | 12. || style="text-align: left"| {{flagicon|POR}} [[Sporting CP]] || 3 || 2 || 0 || 1 || 7 || 4 || +3 || '''6''' |- style="background:#CCF9CC" | 13. || style="text-align: left"| {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] || 3 || 2 || 0 || 1 || 5 || 4 || +1 || '''6''' |- style="background:#CCF9CC" | 14. || style="text-align: left"| {{flagicon|GER}} [[FC Bayern Munich]] || 3 || 1 || 2 || 0 || 10 || 5 || +5 || '''5''' |- style="background:#CCF9CC" | 15. || style="text-align: left"| {{flagicon|ITA}} [[AS Roma]] || 3 || 1 || 1 || 1 || 8 || 5 || +3 || '''4''' |- style="background:#CCF9CC" | 16. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] || 3 || 1 || 1 || 1 || 4 || 3 || +1 || '''4''' |- style="background:#DDFCDD" | 17. || style="text-align: left"| {{flagicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] || 3 || 1 || 1 || 1 || 4 || 3 || +1 || '''4''' || rowspan=8 | Patenka į pirminį aštuntfinalį (Neatrinktųjų krepšelis) |- style="background:#DDFCDD" | 18. || style="text-align: left"| {{flagicon|NED}} [[PSV Eindhoven]] || 3 || 1 || 1 || 1 || 2 || 2 || 0 || '''4''' |- style="background:#DDFCDD" | 19. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[Villarreal CF]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 8 || 8 || 0 || '''3''' |- style="background:#DDFCDD" | 20. || style="text-align: left"| {{flagicon|ITA}} [[FC Internazionale Milano]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 5 || 6 || -1 || '''3''' |- style="background:#DDFCDD" | 20. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Manchester United F.C.]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 5 || 6 || -1 || '''3''' |- style="background:#DDFCDD" | 22. || style="text-align: left"| {{flagicon|ITA}} [[SSC Napoli]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 5 || 7 || -2 || '''3''' |- style="background:#DDFCDD" | 23. || style="text-align: left"| {{flagicon|TUR}} [[Galatasaray SK]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 6 || 9 || -3 || '''3''' |- style="background:#DDFCDD" | 24. || style="text-align: left"| {{flagicon|AUT}} [[LASK]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 6 || 9 || -3 || '''3''' |- | 25. || style="text-align: left"| {{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 6 || -3 || '''3''' |- | 26. || style="text-align: left"| {{flagicon|NED}} [[Feyenoord]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 4 || 8 || -4 || '''3''' |- | 27. || style="text-align: left"| {{flagicon|FRA}} [[RC Lens]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 7 || -4 || '''3''' |- | 28. || style="text-align: left"| {{flagicon|NOR}} [[FK Bodø/Glimt]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 4 || 9 || -5 || '''3''' |- | 29. || style="text-align: left"| {{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 8 || -5 || '''3''' |- | 29. || style="text-align: left"| {{flagicon|GER}} [[RB Leipzig]] || 3 || 1 || 0 || 2 || 3 || 8 || -5 || '''3''' |- | 31. || style="text-align: left"| {{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] || 3 || 0 || 2 || 1 || 3 || 9 || -6 || '''2''' |- | 32. || style="text-align: left"| {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha]] || 3 || 0 || 1 || 2 || 4 || 7 || -3 || '''1''' |- | 33. || style="text-align: left"| {{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] || 3 || 0 || 1 || 2 || 5 || 9 || -4 || '''1''' |- | 34. || style="text-align: left"| {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] || 3 || 0 || 0 || 3 || 2 || 6 || -4 || '''0''' |- | 35. || style="text-align: left"| {{flagicon|FRA}} [[Lille OSC]] || 3 || 0 || 0 || 3 || 4 || 10 || -6 || '''0''' |- | 36. || style="text-align: left"| {{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] || 3 || 0 || 0 || 3 || 1 || 13 || -12 || '''0''' |} Komandoms surinkus po vienodą taškų skaičių, aukštensnė vieta bus išaiškinta pritaikius šiuos kriterijus:<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/standings/</ref><ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Champions-League-2024/25/Article-18-Equality-of-points-league-phase-Online</ref> Tebevykstant lygos etapui, taikoma tokia tvarka: : Geresnis įvarčių skirtumas : Didesnis įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis išvykoje įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis pergalių skaičius : Didesnis pergalių skaičius išvykoje : Abėcėlės tvarka ''(laikinai, tik tebevykstant lygos etapui)'' Pasibaigus lygos etapui, visoms komandoms sužaidus po 8 rungtynes, jei aukštesnei vietai išaiškinti neužteks jau išvardintų kriterijų, bus pritaikyti papildomi kriterijai. Išaiškinant aukštesnę vietą bus skaičiuojami rezultatai, pasiekti komandos varžovų, turint omenyje kad kiekvienos komandos varžovai buvo skirtingi. Papildomi kriterijai taikomi tokia tvarka: : Didesnis komandos varžovų surinktų taškų skaičius : Geresnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skirtumas : Didesnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skaičius : Mažesnis drausmės nuobaudų taškų skaičius (surinktų tik lygos etape). Raudona kortelė = 3 tšk., geltona kortelė = 1 tšk., pašalinimas už dvi geltonas korteles per vienas rungtynes ​​= 3 tšk. : Geresnis klubo [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientas]] == Susiję puslapiai == * [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga]] * [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2026 m.]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * https://www.uefa.com/ {{UEFAč}} [[Kategorija:UEFA čempionų lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] 91q6ammiwu4wpewkrvjvhkjv3fj4owl 7957766 7957652 2026-11-05T08:00:35Z Wolfmartyn 122516 /* Lygos lentelė */ 7957766 wikitext text/x-wiki {{Futbolo turnyro infolentelė |tourney_name = {{PAGENAME}} |image = [[Vaizdas:Atleti vs Villarreal - September 2025.jpg|270px]] |caption = Finalas vyks [[Madridas|Madride]], [[Metropolitano stadionas|Metropolitano stadione]] |num_teams = 36 (lygos etape)<br/>81 (iš viso) |champion = |second_other = |matches = 36 |goals = 147 |attendance = |top_scorer = |prevseason = [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|2025–2026 m.]] |nextseason = [[2027–2028 m. UEFA čempionų lyga|2027–2028 m.]] }} {{current-football}} '''2026–2027 m. UEFA čempionų lyga''' – 35-asis [[UEFA čempionų lyga|UEFA čempionų lygos]] turnyras šiuo pavadinimu ir 72-asis turnyras skaičiuojant nuo [[UEFA čempionų taurė]]s įsteigimo.<ref>https://www.uefa.com/news-media/news/02a0-1f71bdf70a9a-b6067bd647f2-1000--2026-european-football-calendar-match-and-draw-dates-for-all/</ref> Turnyras prasidėjo 2026 m. liepos 7 d. kvalifikacinėmis rungtynėmis ir baigsis 2027 m. birželio 5 d. finalo rungtynėmis. Finalas vyks [[Madridas|Madride]], [[Metropolitano stadionas|Metropolitano stadione]]. Tai trečiasis sezonas, kuriame ankstesnį grupių etapą pakeitė bendras lygos etapas. Šiame etape dalyvauja 36 komandos, o kiekviena jų sužaidžia po aštuonerias rungtynes su skirtingais varžovais. Aštuonios geriausios lygos etapo komandos tiesiogiai patenka į aštuntfinalį, o 9–24 vietas užėmusios komandos žaidžia atkrintamųjų varžybų atkrintamąjį etapą dėl likusių vietų aštuntfinalyje. Komandos, užėmusios 25–36 vietas, iš turnyro pasitraukia po lygos etapo.<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/0268-12157d69ce2d-9f011c70f6fa-1000–new-format-for-champions-league-post-2024-everything-you-ne/ |title=New format for Champions League post-2024: everything you need to know |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref><ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/news-media/news/0275-151c779310c3-b92bbf0d24f9-1000–uefa-approves-final-format-and-access-list-for-its-club-competi/ |title=UEFA approves final format and access list for its club competitions |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref> Į pagrindinį turnyro etapą iš viso patenka 36 klubai. Dalis komandų vietą lygos etape gauna tiesiogiai pagal nacionalinių čempionatų ir UEFA klubų varžybų rezultatus, įskaitant praėjusio sezono UEFA Čempionų lygos bei [[UEFA Europos lyga|UEFA Europos lygos]] laimėtojus. Likusios vietos paskirstomos per kvalifikacinius etapus, kuriuose dalyvauja klubai iš UEFA narių asociacijų pagal jų vietą asociacijų reitinge.<ref>{{cite web |url=https://www.uefa.com/nationalassociations/uefarankings/country/ |title=UEFA country coefficients |publisher=[[UEFA]] |access-date=2026-05-30}}</ref> Titulą gina [[Paris Saint-Germain FC]], laimėjęs [[2025–2026 m. UEFA čempionų lyga|2025–2026 m. UEFA Čempionų lygą]]. Turnyro nugalėtojas automatiškai pateks į [[2027–2028 m. UEFA čempionų lyga|2027–2028 m. UEFA Čempionų lygos]] lygos etapą. Taip pat jis įgis teisę žaisti [[UEFA Supertaurė]]je, [[2027 m. FIFA tarpkontinentinė taurė|2027 m. FIFA tarpkontinentinėje taurėje]] ir [[2030 m. FIFA klubų pasaulio taurė]]je. == Tvarkaraštis ir dalyviai == Varžybose dalyvauja 53 iš 55 UEFA šalių-narių atstovai. Lichtenšteine čempionatas nevyksta, o dėl besitęsiančios [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazija į Ukrainą]], Rusijos futbolo klubai šiame sezone lieka vėl suspenduoti. Viso turnyre dalyvauja 53 šalių čempionai, ir 28 klubai patenkantys ''lygos keliu''. Pastarieji dalyviai, tai 2-4 vietas užėmę klubai iš stipriausių Europos lygų, [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientų]] pagrindu. Vietas taip pat turi užsitikrinę praėjusio sezono Čempionų lygos bei Europos lygos nugalėtojai, jei savo šalies čempionate neiškovoja vietos Čempionų lygoje. Praėjusio sezono Čempionų lygos laimėtojai [[Paris Saint-Germain F.C.]] iškovojo vietą tapę Prancūzijos čempionais. Praėjusio sezono Europos lygos laimėtojai o [[Aston Villa F.C.]] taip pat iškovojo vietą, Anglijos čempionate užėmę 4-ą vietą. Lietuvos čempionas – [[FK Žalgiris]] – į varžybas įsijungė nuo pirmojo atrankos etapo. {| class="wikitable" style="font-size:80%;" |+ Etapų paaiškinimas |- | '''1Q''' || Pirmasis atrankos etapas || ''First qualifying round'' |- | '''2Q''' || Antrasis atrankos etapas || ''Second qualifying round'' |- | '''3Q''' || Trečiasis atrankos etapas || ''Third qualifying round'' |- | '''PO''' || Atkrintamasis atrankos etapas || ''Play-off round'' |- | '''LP''' || Lygos etapas || ''League phase'' |- | '''KO''' || Pirminiai aštuntfinaliai || ''Knockout round play-offs'' |- |} {| class="wikitable" style="font-size:90%" |+ 2026–2027 m. Čempionų lygos tvarkaraštis |- !Etapas !! {{santrumpa|sk.|dalyvių skaičius}} !! nowrap|Burtai traukiami !! nowrap|Rungtynių datos !! Dalyviai |- |'''{{santrumpa|1Q|Pirmasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 28 || {{data|2026|6|16}} || {{data|2026|7|}} 7-8, 14-15 d. | * 28 šalių lygų čempionai; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 24-25 ir 29-55 vietose |- |'''{{santrumpa|2Q|Antrasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 28 || {{data|2026|6|17}} || {{data|2026|7|}} 21-22, 28-29 | * 14 pirmojo etapo laimėtojų * 8 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 15-22 vietose * 2 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 27-28 vietose, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu * 4 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 10 ir 13-15 vietose |- |'''{{santrumpa|3Q|Trečiasis atrankos etapas}}||style="text-align:center;"| 20 || {{data|2026|7|20}} || {{data|2026|8|}} 4-5, 11 d. | * 14 antrojo etapo laimėtojų * 2 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 8-9 vietose * 1 trečiąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 6 vietoje * 1 ketvirtąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančioje 5 vietoje * 2 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 11-12 vietose, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu |- |'''{{santrumpa|PO|Atrankos atkrintamasis etapas}}||style="text-align:center;"| 14 || {{data|2026|8|3}} || {{data|2026|8|}} 18-19, 25-26 d. | * 10 trečiojo etapo laimėtojų * 4 šalių lygų čempionų; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 11-14 vietose |- |'''{{santrumpa|LP|Lygos etapas}}||style="text-align:center;"| 36 ||nowrap| {{data|2026|8|27}} ||nowrap| {{data|2026|9|}} 8-10 d.<br/>{{data|2026|10|}} 13-14 d.<br/> {{data|2026|10|}} 20-21 d.<br/> {{data|2026|11|}} 3-4 d.<br/> {{data|2026|11|}} 24-25 d.<br/> {{data|2026|12|}} 8-9 d.<br/> {{data|2026|1|}} 19-20 d.<br/> {{data|2026|1|27}} | * 7 atrankos atkrintamojo etapo laimėtojai * 2 komandos iš lygų, su aukščiausiais praėjusio sezono UEFA lygų koeficientais * 10 šalių lygų čempionai; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-10 vietose * 6 antrąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-6 vietose * 5 trečiąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-5 vietose * 4 ketvirtąsias vietas šalių lygose užėmusios komandos; iš lygų, pagal UEFA koeficientus esančių 1-4 vietose * 1 šalies lygos čempionas; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančių 23 vietoje, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu * 1 antrąją vietą šalių lygose užėmusi komanda; iš lygos, pagal UEFA koeficientus esančią 7 vietoje, su aukštesniu UEFA klubų koeficientu |- |'''{{santrumpa|KO|Pirminiai aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 || {{data|2027|1|29}} || {{data|2027|2|}} 16-17 ir 23-24 d. | * 9-24 vietas lygos etape užėmusios komandos |- |'''{{santrumpa|1/8|Aštuntfinaliai}}||style="text-align:center;"| 16 ||rowspan=4 nowrap| {{data|2027|2|26}} || {{data|2027|3|}} 9-10 ir 16-17 d. | * 1-8 vietas lygos etape užėmusios komandos * 8 pirminių aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/4|Ketvirtfinaliai}}||style="text-align:center;"| 8 || {{data|2027|4|}} 6-7 d. ir 13-14 d. | Aštuntfinalių nugalėtojai |- |'''{{santrumpa|1/2|Pusfinaliai}}||style="text-align:center;"| 4 || {{data|2027|4|}} 27-28 d. ir <br />{{data|2027|5|}} 4-5 d. | Ketvirtfinalių nugalėtojai |- |nowrap|'''Finalas||style="text-align:center;"| 2 || {{data|2027|6|5}} | Pusfinalių nugalėtojai |} Komandos, iškritusios iš UEFA čempionų lygos 1Q atrankos etapo toliau tęsia kovą [[UEFA Europos konferencijų lyga 2024–2025 m.|UEFA konferencijų lygoje]], o komandos iškritusios iš 2Q, 3Q ir PO atrankos etapų toliau tęsia kovą [[UEFA Europos lyga 2024–2025 m.|UEFA Europos lygoje]]. Tolimesniuose etapuose iškritusios komandos baigia kovas Europos lygose. == Atrankos etapas == === Pirmasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 16 d.<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/02a6-20df9860a261-5068e9b6c51c-1000--uefa-champions-league-first-qualifying-round-draw/</ref>, pirmosios rungtynės vyks 2026 m. liepos mėn. 7-8, atsakomosios 14-15 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 2Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA konferencijų lygos 2Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+1Q etapo dalyviai |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|IRL}} [[Shamrock Rovers F.C.]] *{{flagicon|FIN}} [[Kuopion Palloseura|KuPS]] *{{flagicon|KOS}} [[FC Drita]] *{{flagicon|GIB}} [[Lincoln Red Imps F.C.]] *{{flagicon|BIH}} [[FK Borac Banja Luka]] *{{flagicon|ISL}} [[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]] *{{flagicon|KAZ}} [[FC Kairat]] *{{flagicon|ROU}} [[CS Universitatea Craiova]] *{{flagicon|LVA}} [[Riga FC]] *{{flagicon|FRO}} [[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]] *{{flagicon|EST}} [[FC Flora]] *{{flagicon|NIR}} [[Larne F.C.]] *{{flagicon|MDA}} [[FC Petrocub Hîncești]] *{{flagicon|WAL}} [[The New Saints F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|AND}} [[Inter Club d'Escaldes]] *{{flagicon|BUL}} [[PFC Levski Sofia]] *{{flagicon|ARM}} [[FC Ararat-Armenia]] *{{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] *{{flagicon|LTU}} [[FK Kauno Žalgiris]] *{{flagicon|MNE}} [[FK Sutjeska Nikšić]] *{{flagicon|HUN}} [[Győri ETO FC]] *{{flagicon|GEO}} [[FC Iberia 1999]] *{{flagicon|ALB}} [[KF Egnatia]] *{{flagicon|MLT}} [[Floriana F.C.]] *{{flagicon|SMR}} [[Tre Fiori FC]] *{{flagicon|MKD}} [[FK Vardar]] *{{flagicon|BLR}} [[FK Maxline]] *{{flagicon|LUX}} [[FC Atert Bissen]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''[[Sabah FK]]|AZE|4:1|[[The New Saints F.C.]]|WAL|2:0|2:1}} {{TwoLegResult|[[Floriana F.C.]]|MLT|3:5|'''[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|2:0|1:5}} {{TwoLegResult|[[FC Flora]]|EST|4:5|'''[[FC Iberia 1999]]|GEO|2:3|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB|4:2|[[Inter Club d'Escaldes]]|AND|3:1|1:1}} {{TwoLegResult|[[Tre Fiori FC]]|SMR|1:3|'''[[Larne F.C.]]|NIR|0:1|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|4:3|[[Riga FC]]|LVA|2:0|2:3}} {{TwoLegResult|[[FK Vardar]]|MKD|3:4|'''[[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|0:2|2:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}3:2}} {{TwoLegResult|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|4:3|[[FC Drita]]|KOS|1:1|3:2}} {{TwoLegResult|[[FK Maxline]]|BLR|1:5|'''[[CS Universitatea Craiova]]|ROU|1:4|0:1}} {{TwoLegResult|[[FC Petrocub Hîncești]]|MDA|2:7|'''[[KF Egnatia]]|ALB|1:1|1:6}} {{TwoLegResult|[[FK Borac Banja Luka]]|BIH|1:5|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|1:1|0:4}} {{TwoLegResult|'''[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|3:2|[[Győri ETO FC]]|HUN|1:0|2:2}} {{TwoLegResult|'''[[FC Kairat]]|KAZ|4:1|[[FK Sutjeska Nikšić]]|MNE|2:1|2:0}} {{TwoLegResult|'''[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|4:2|[[FC Atert Bissen]]|LUX|2:1|2:1}} |} === Antrasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. birželio 17 d.,<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/news/02a6-20df98635dbd-bd0f9ed2d71e-1000--uefa-champions-league-second-qualifying-round-draw/</ref> pirmosios rungtynės vyko 2026 m. liepos mėn. 21-22, atsakomosios 28-29 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, 3Q etapą, o pralaimėjusios komandos – į UEFA Europos lygos 3Q etapą. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+2Q etape prisijungia |- !colspan=2|Čempionų keliu |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SRB}} [[FK Crvena zvezda]] *{{flagicon|CRO}} [[GNK Dinamo Zagreb]] *{{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] *{{flagicon|POL}} [[KKS Lech Poznań]] *{{flagicon|SVN}} [[NK Celje]] *{{flagicon|CYP}} [[AC Omonia]] *{{flagicon|ISR}} [[Hapoel Be'er Sheva F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|DEN}} [[Aarhus GF]] *{{flagicon|SUI}} [[FC Thun]] *{{flagicon|SWE}} [[Mjällby AIF]] }} |- !colspan=2|Lygos keliu |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] *{{flagicon|AUT}} [[SK Sturm Graz]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|SCO}} [[Heart of Midlothian F.C.]] *{{flagicon|POL}} [[KS Górnik Zabrze]] }} |- |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[Mjällby AIF]]|SWE|3:0|[[Lincoln Red Imps F.C.]]|GIB|3:0|0:0}} {{TwoLegResult|[[Larne F.C.]]|NIR|0:9|'''[[FK Crvena zvezda]]|SRB|0:4|0:5}} {{TwoLegResult|'''[[Sabah FK]]|AZE|3:0|[[Kuopion Palloseura|KuPS]]|FIN|1:0|2:0}} {{TwoLegResult|[[Klaksvíkar Ítróttarfelag|KÍ]]|FRO|0:1|'''[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|0:0|0:1}} {{TwoLegResult|'''[[Aarhus GF]]|DEN|{{pengoal}} 5:5 {{penmiss}}|[[KKS Lech Poznań]]|POL|1:4|3:0,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}} 4:1,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}4:3}} {{TwoLegResult|'''[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|3:2|[[Shamrock Rovers F.C.]]|IRL|2:0|1:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|3:2|[[CS Universitatea Craiova]]|ROM|1:0|2:2}} {{TwoLegResult|[[AC Omonia]]|CYP|{{penmiss}} 1:1 {{pengoal}}|'''[[FC Kairat]]|KAZ|1:0|0:1,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}5:6}} {{TwoLegResult|[[FC Thun]]|SUI|3:4|'''[[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO|1:1|2:2,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:3}} {{TwoLegResult|[[Knattspyrnufélagið Víkingur|Víkingur Reykjavík]]|ISL|2:3|'''[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|2:1|0:2}} {{TwoLegResult|[[FC Iberia 1999]]|GEO|1:3|'''[[ŠK Slovan Bratislava]]|SVK|0:2|1:1}} {{TwoLegResult|[[KF Egnatia]]|ALB|{{penmiss}} 5:5 {{pengoal}}|'''[[NK Celje]]|SVN|3:3|1:1,{{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}} 2:2,{{santrumpa|baud.|po baudinių serijos}}1:4}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[Fenerbahçe S.K.]]|TUR|2:1|[[KS Górnik Zabrze]]|POL|1:0|1:1}} {{TwoLegResult|'''[[SK Sturm Graz]]|AUT|6:0|[[Heart of Midlothian F.C.]]|SCO|4:0|2:0}} |} === Trečiasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. liepos 20 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio mėn. 4-5, atsakomosios 11 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, PO etapą. Pralaimėjusios komandos ''čempionų keliu'' – į UEFA Europos lygos PO etapą, o pralaimėjusios komandos ''lygos keliu'' – iškart į UEFA Europos lygos ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+3Q etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Lygos keliu |- |- |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|FRA}} [[Olympique Lyonnais]] *{{flagicon|NOR}} [[FK Bodø/Glimt]] *{{flagicon|GRE}} [[Olympiacos F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|BEL}} [[R. Union Saint-Gilloise|Royale Union Saint-Gilloise]] *{{flagicon|CZE}} [[AC Sparta Praha]] *{{flagicon|NED}} [[NEC Nijmegen]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO|7:1|[[FK Kauno Žalgiris]]|LTU|5:0|2:1}} {{TwoLegResult|[[Mjällby AIF]]|SWE|1:4|'''[[ŠK Slovan Bratislava]]|SVK|1:2|0:2}} {{TwoLegResult|'''[[PFC Levski Sofia]]|BUL|2:0|[[FC Kairat]]|KAZ|1:0|1:0}} {{TwoLegResult|[[Aarhus GF]]|DEN|2:5|'''[[Sabah FK]]|AZE|2:1|0:4}} {{TwoLegResult|[[FC Ararat-Armenia]]|ARM|2:3|'''[[NK Celje]]|SVN|2:1|0:2}} {{TwoLegResult|'''[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|3:0|[[FK Crvena zvezda]]|SRB|1:0|2:0}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[Olympiacos FC]]|GRE|1:2|'''[[NEC Nijmegen]]|NED|0:0|1:1, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:2}} {{TwoLegResult|[[R. Union Saint-Gilloise|Royale Union Saint-Gilloise]]|BEL|5:6|'''[[FK Bodø/Glimt]]|NOR|3:3|2:2, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:3}} {{TwoLegResult|'''[[Fenerbahçe S.K.]]|TUR|3:0|[[SK Sturm Graz]]|AUT|2:0|1:0}} {{TwoLegResult|[[AC Sparta Praha]]|CZE|2:4|'''[[Olympique Lyonnais]]|FRA|2:1|0:3}} |} === Atkrintamasis atrankos etapas === Burtai buvo ištraukti 2026 m. rugpjūčio 3 d., pirmosios rungtynės vyks 2026 m. rugpjūčio 18-19, atsakomosios 25-26 d. Nugalėtojai patenka į sekantį, ''lygos etapą'', o pralaimėjusios komandos – į UEFA Europos lygos ''lygos etapą''. {| class="wikitable" style="font-size:80%" |+PO etape prisijungia |- !width=50%|Atrinktųjų krepšelis !width=50%|Neatrinktųjų krepšelis |- !colspan=2|Čempionų keliu |- |valign=top|{{plainlist| {{flagicon|SCO}} [[Celtic F.C.]] }} |valign=top|{{plainlist| *{{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] *{{flagicon|AUT}} [[LASK]] *{{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] }} |} ;Rezultatai {{TwoLegStart}} {{TwoLegResult|'''Čempionų keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|[[PFC Levski Sofia]]|BUL|0:4|'''[[AEK Athens F.C.]]|GRE|0:0|0:4}} {{TwoLegResult|[[Celtic F.C.]]|SCO|4:5|'''[[LASK]]|AUT|3:0|1:4, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}1:5}} {{TwoLegResult|[[GNK Dinamo Zagreb]]|CRO|3:5|'''[[Viking FK]]|NOR|2:2|1:3}} {{TwoLegResult|'''[[ŠK Slovan Bratislava]]|SVK|3:2|[[NK Celje]]|SVN|1:1|1:1, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:1}} {{TwoLegResult|[[Hapoel Be'er Sheva F.C.]]|ISR|4:6|'''[[Sabah FK]]|AZE|2:1|2:3, {{santrumpa|p.p.|po pratęsimo}}2:5}} {{TwoLegResult|'''Lygos keliu''' ||||||||}} {{TwoLegResult|'''[[Fenerbahçe S.K.]]|TUR|3:2|[[Olympique Lyonnais]]|FRA|1:1|2:1}} {{TwoLegResult|[[NEC Nijmegen]]|NED|1:6|'''[[FK Bodø/Glimt]]|NOR|1:3|0:3}} |} == Lygos etapas == ''Lygos etape'' visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. Komandos žaidžia po 8 rungtynes, nulemtas burtų būdu, [[Šveicariškoji sistema|Šveicariškos sistemos]] pagrindu. Komandos yra suskirstytos į 4 krepšelius, jos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno krepšelio. Rungtynių burtus generuoja kompiuterio programa, kuri neleidžia komandai susitikti su daugiau nei dviem komandomis iš tos pačios šalies, taip pat išvengia susitikimų tarp konfliktuojančių šalių. Taip pat atsižvelgiama, kad tuo pačiu metu nevyktų rungtynės tame pačiame mieste.<ref>https://editorial.uefa.com/resources/029c-1e95e1cbbcd9-9ddb0c4f9a94-1000/ucl_league_phase_draw_procedure.pdf</ref> Į lygos etapą iškart patenka 29 komandos, jų tarpe – praėjusio sezono Čempionų lygos bei Europos lygos nugalėtojai. Prie jų prisijungia 7 atrankos nugalėtojai. Komandos suskirstytos į krepšelius [[UEFA koeficientai|UEFA klubų koeficientų]] pagrindu. Po lygos etapo iškritusios komandos baigia kovas šio sezono UEFA lygose. {{col-begin}} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 1 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- bgcolor="#EFC050" | {{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain FC]] || 132.000 |- | {{flagicon|GER}} [[FC Bayern Munich]] || 147.500 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Madrid CF]] || 144.500 |- | {{flagicon|ENG}} [[Liverpool F.C.]] || 130.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[FC Internazionale Milano]] || 127.000 |- | {{flagicon|ENG}} [[Manchester City F.C.]] || 125.500 |- | {{flagicon|ENG}} [[Arsenal F.C.]] || 119.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona]] || 113.250 |- | {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] || 104.750 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 2 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] || 100.750 |- | {{flagicon|ITA}} [[AS Roma]] || 97.750 |- | {{flagicon|POR}} [[Sporting CP]] || 84.000 |- bgcolor="#E0B589" | {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] || 83.000 |- | {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] || 80.750 |- | {{flagicon|ENG}} [[Manchester United F.C.]] || 76.500 |- | {{flagicon|BEL}} [[Club Brugge KV]] || 75.250 |- | {{flagicon|ESP}} [[Real Betis]] || 74.500 |- | {{flagicon|NED}} [[PSV Eindhoven]] || 71.250 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 3 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|NED}} [[Feyenoord]] || 71.000 |- | {{flagicon|FRA}} [[Lille OSC]] || 68.750 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NOR}} [[FK Bodø/Glimt]] || 64.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[SSC Napoli]] || 63.000 |- | {{flagicon|GER}} [[RB Leipzig]] || 61.000 |- | {{flagicon|ESP}} [[Villarreal CF]] || 59.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] || 57.750 |- | {{flagicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] || 56.250 |- | {{flagicon|TUR}} [[Galatasaray SK]] || 53.500 |} {{col-break|width=25%}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:100%" |+ 4 krepšelis |- !Komanda!!{{santrumpa|koef.|UEFA klubų koeficientai}} |- | {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha]] || 44.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] || 36.000 |- | {{flagicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] || 27.500 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] || 24.000 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|AUT}} [[LASK]] || 21.000 |- | {{flagicon|ITA}} [[Calcio Como]] || 19.989 |- | {{flagicon|FRA}} [[RC Lens]] || 16.699 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] || 8.247 |- bgcolor="#BBF3BB" | {{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] || 6.000 |} {{col-end}} {{legend|#EFC050|Praėjusio sezono Čempionų lygos nugalėtojas}} {{legend|#E0B589|Praėjusio sezono Europos lygos nugalėtojas}} {{legend|#BBF3BB|Praėjo Čempionų lygos atranką}} {{legend|#FFFFFF|Komandos, patekusios tiesiogiai į lygos etapą}} === Rungtynės === Komandos sužaidžia po 2 rungtynes su komandomis iš kiekvieno iš keturių krepšelių (nurodytos skliausteliuose). Burtai buvo generuoti rugpjūčio 27 d., rungtynių datos buvo paskelbtos rugpjūčio 29 d. :;1 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE|1:0|[[LASK]] (4)|AUT}} {{OneLegResult|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL|2:3|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER|3:2|[[Villarreal CF]] (3)|ESP}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (2)|POR|0:2|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (3)|FRA|2:3|[[Real Betis]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP|2:1|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[FC Barcelona]] (1)|ESP|5:1|[[Feyenoord]] (3)|NED}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|3:1|[[Viking FK]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG|2:1|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA|6:1|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK}} {{OneLegResult|[[Sporting CP]] (2)|POR|3:1|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[SSC Napoli]] (3)|ITA|0:1|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR|1:1|[[AS Roma]] (2)|ITA}} {{OneLegResult|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED|1:1|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR}} {{OneLegResult|[[Calcio Como]] (4)|ITA|4:1|[[RB Leipzig]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER|5:0|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR}} {{OneLegResult|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG|4:0|[[Sabah FK]] (4)|AZE}} {{OneLegResult|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE|2:3|[[RC Lens]] (4)|FRA}} {{end}} :;2 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[RC Lens]] (4)|FRA|0:2|[[Sporting CP]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Sabah FK]] (4)|AZE|2:0|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE}} {{OneLegResult|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG|3:0|[[Lille OSC]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP|2:0|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA|3:4|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL}} {{OneLegResult|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR|1:4|[[FC Barcelona]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[RB Leipzig]] (3)|GER|1:0|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED}} {{OneLegResult|[[Viking FK]] (4)|NOR|3:3|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER}} {{OneLegResult|[[Villarreal CF]] (3)|ESP|3:1|[[SSC Napoli]] (3)|ITA}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (3)|NED|3:2|[[Calcio Como]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[LASK]] (4)|AUT|3:6|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (2)|ITA|3:4|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG|6:0|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR|3:1|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR|1:0|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER}} {{OneLegResult|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG|2:4|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (2)|ESP|3:2|[[FC Porto]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK|0:3|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{end}} :;3 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR|2:2|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE}} {{OneLegResult|[[Sabah FK]] (4)|AZE|1:2|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (2)|ITA|4:0|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (2)|POR|0:1|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED}} {{OneLegResult|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG|4:3|[[Villarreal CF]] (3)|ESP}} {{OneLegResult|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG|5:1|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA|4:2|[[FC Barcelona]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SSC Napoli]] (3)|ITA|4:3|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER|1:1|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Calcio Como]] (4)|ITA|4:1|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (3)|FRA|2:4|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG|3:1|[[Viking FK]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL|3:0|[[RC Lens]] (4)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER|2:2|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA|1:0|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR}} {{OneLegResult|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP|4:1|[[RB Leipzig]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (2)|ESP|1:0|[[Feyenoord]] (3)|NED}} {{OneLegResult|[[Sporting CP]] (2)|POR|2:3|[[LASK]] (4)|AUT}} {{end}} :;4 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR|0:1|[[Sporting CP]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR|2:0|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP|0:2|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Barcelona]] (1)|ESP|3:0|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (3)|NED|0:3|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR|0:0|[[Lille OSC]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[LASK]] (4)|AUT|4:0|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK}} {{OneLegResult|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG|3:2|[[AS Roma]] (2)|ITA}} {{OneLegResult|[[Villarreal CF]] (3)|ESP|0:6|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE|2:3|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR|3:2|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER|2:1|[[Real Betis]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (2)|POR|4:1|[[SSC Napoli]] (3)|ITA}} {{OneLegResult|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED|1:2|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL}} {{OneLegResult|[[RB Leipzig]] (3)|GER|2:3|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[RC Lens]] (4)|FRA|1:9|[[Calcio Como]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE|1:2|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Viking FK]] (4)|NOR|4:1|[[Sabah FK]] (4)|AZE}} {{end}} :;5 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR||[[LASK]] (4)|AUT}} {{OneLegResult|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR||[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG||[[Borussia Dortmund]] (2)|GER}} {{OneLegResult|[[Calcio Como]] (4)|ITA||[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (3)|NED||[[FC Porto]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG||[[SSC Napoli]] (3)|ITA}} {{OneLegResult|[[RB Leipzig]] (3)|GER||[[RC Lens]] (4)|FRA}} {{OneLegResult|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP||[[PSV Eindhoven]] (2)|NED}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK||[[Real Betis]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[Sabah FK]] (4)|AZE||[[FC Barcelona]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE||[[Villarreal CF]] (3)|ESP}} {{OneLegResult|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP||[[Viking FK]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL||[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA||[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR||[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (3)|FRA||[[FC Bayern Munich]] (1)|GER}} {{OneLegResult|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA||[[AS Roma]] (2)|ITA}} {{OneLegResult|[[Sporting CP]] (2)|POR||[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG}} {{end}} :;6 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Viking FK]] (4)|NOR||[[Feyenoord]] (3)|NED}} {{OneLegResult|[[Villarreal CF]] (3)|ESP||[[Sabah FK]] (4)|AZE}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE||[[Galatasaray SK]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (2)|ITA||[[Sporting CP]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG||[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[FC Barcelona]] (1)|ESP||[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER||[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE}} {{OneLegResult|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG||[[RB Leipzig]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[SSC Napoli]] (3)|ITA||[[Club Brugge KV]] (2)|BEL}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (2)|ESP||[[Calcio Como]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK||[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR}} {{OneLegResult|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG||[[Real Madrid CF]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER||[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA}} {{OneLegResult|[[LASK]] (4)|AUT||[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG||[[FC Porto]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED||[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[RC Lens]] (4)|FRA||[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER||[[Lille OSC]] (3)|FRA}} {{end}} :;7 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR||[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Galatasaray SK]] (3)|TUR||[[Feyenoord]] (3)|NED}} {{OneLegResult|[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE||[[AS Roma]] (2)|ITA}} {{OneLegResult|[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG||[[Borussia Dortmund]] (2)|GER}} {{OneLegResult|[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA||[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[FC Porto]] (2)|POR||[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE}} {{OneLegResult|[[Lille OSC]] (3)|FRA||[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK}} {{OneLegResult|[[Real Madrid CF]] (1)|ESP||[[LASK]] (4)|AUT}} {{OneLegResult|[[VfB Stuttgart]] (4)|GER||[[Club Brugge KV]] (2)|BEL}} {{OneLegResult|[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR||[[Villarreal CF]] (3)|ESP}} {{OneLegResult|[[Sabah FK]] (4)|AZE||[[SSC Napoli]] (3)|ITA}} {{OneLegResult|[[Calcio Como]] (4)|ITA||[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA}} {{OneLegResult|[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG||[[FC Bayern Munich]] (1)|GER}} {{OneLegResult|[[RB Leipzig]] (3)|GER||[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR}} {{OneLegResult|[[RC Lens]] (4)|FRA||[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Real Betis]] (2)|ESP||[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG}} {{OneLegResult|[[Sporting CP]] (2)|POR||[[FC Barcelona]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Viking FK]] (4)|NOR||[[PSV Eindhoven]] (2)|NED}} {{end}} :;8 Turas {{OneLegStart}} {{OneLegResult|[[Arsenal F.C.]] (1)|ENG||[[Sabah FK]] (4)|AZE}} {{OneLegResult|[[AS Roma]] (2)|ITA||[[Lille OSC]] (3)|FRA}} {{OneLegResult|[[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] (1)|ESP||[[Fenerbahçe S.K.]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[Borussia Dortmund]] (2)|GER||[[AEK Athens F.C.]] (4)|GRE}} {{OneLegResult|[[Club Brugge KV]] (2)|BEL||[[FK Bodø/Glimt]] (3)|NOR}} {{OneLegResult|[[FC Bayern Munich]] (1)|GER||[[Real Betis]] (2)|ESP}} {{OneLegResult|[[FC Barcelona]] (1)|ESP||[[Calcio Como]] (4)|ITA}} {{OneLegResult|[[FK Šahtar Donecʹk]] (3)|UKR||[[Real Madrid CF]] (1)|ESP}} {{OneLegResult|[[Feyenoord]] (3)|NED||[[RB Leipzig]] (3)|GER}} {{OneLegResult|[[LASK]] (4)|AUT||[[FC Porto]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Liverpool F.C.]] (1)|ENG||[[RC Lens]] (4)|FRA}} {{OneLegResult|[[Manchester City F.C.]] (1)|ENG||[[Sporting CP]] (2)|POR}} {{OneLegResult|[[Paris Saint-Germain FC]] (1)|FRA||[[Galatasaray SK]] (3)|TUR}} {{OneLegResult|[[PSV Eindhoven]] (2)|NED||[[VfB Stuttgart]] (4)|GER}} {{OneLegResult|[[SK Slavia Praha]] (4)|CZE||[[Aston Villa F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[SSC Napoli]] (3)|ITA||[[Viking FK]] (4)|NOR}} {{OneLegResult|[[Villarreal CF]] (3)|ESP||[[Manchester United F.C.]] (2)|ENG}} {{OneLegResult|[[ŠK Slovan Bratislava]] (4)|SVK||[[FC Internazionale Milano]] (1)|ITA}} {{end}} === Lygos lentelė === Visų 36 komandų rezultatai sumuojami vienoje grupėje. 1-8 vietas užėmusios komandos patenka tiesiogiai į aštuntfinalio etapą. 9-24 vietas užėmusios komandos žaidžia pirminiame aštuntfinalyje; nugalėtojai patenka į aštuntfinalio etapą. Note: The data provided is for the **Champions League (CL26)** table rather than the Conference League (ECL26), as it includes 36 teams and features clubs like Paris Saint-Germain, Real Madrid, Arsenal, and Como. I have compiled the table under the proper title using **Style 2**: {| class="wikitable" style="font-size:90%; text-align: center" |+ {{nowrap|2026–2027 m. UEFA Čempionų lygos lentelė}} ! # !! Klubas !! Rungt. !! Perg. !! Lyg. !! Pral. !! Įm. Įv. !! Pral. Įv. !! Įv. skirt. !! Tšk. !! Atranka |- style="background:#BBF3BB" | 1. || style="text-align: left"| {{flagicon|FRA}} [[Paris Saint-Germain FC]] || 4 || 4 || 0 || 0 || 20 || 5 || +15 || '''12''' || rowspan=8 | Patenka į aštuntfinalį |- style="background:#BBF3BB" | 2. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[Real Madrid CF]] || 4 || 4 || 0 || 0 || 13 || 7 || +6 || '''12''' |- style="background:#BBF3BB" | 3. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Arsenal F.C.]] || 4 || 3 || 1 || 0 || 8 || 3 || +5 || '''10''' |- style="background:#BBF3BB" | 4. || style="text-align: left"| {{flagicon|ITA}} [[Calcio Como]] || 4 || 3 || 0 || 1 || 19 || 6 || +13 || '''9''' |- style="background:#BBF3BB" | 5. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona]] || 4 || 3 || 0 || 1 || 14 || 6 || +8 || '''9''' |- style="background:#BBF3BB" | 6. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Aston Villa F.C.]] || 4 || 3 || 0 || 1 || 12 || 6 || +6 || '''9''' |- style="background:#BBF3BB" | 7. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Manchester City F.C.]] || 4 || 3 || 0 || 1 || 12 || 7 || +5 || '''9''' |- style="background:#BBF3BB" | 8. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Liverpool F.C.]] || 4 || 3 || 0 || 1 || 14 || 10 || +4 || '''9''' |- style="background:#CCF9CC" | 9. || style="text-align: left"| {{flagicon|BEL}} [[Club Brugge KV]] || 4 || 3 || 0 || 1 || 11 || 7 || +4 || '''9''' || rowspan=8 | Patenka į pirminį aštuntfinalį (Atrinktųjų krepšelis) |- style="background:#CCF9CC" | 10. || style="text-align: left"| {{flagicon|POR}} [[Sporting CP]] || 4 || 3 || 0 || 1 || 8 || 4 || +4 || '''9''' |- style="background:#CCF9CC" | 11. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[Real Betis]] || 4 || 3 || 0 || 1 || 8 || 6 || +2 || '''9''' |- style="background:#CCF9CC" | 12. || style="text-align: left"| {{flagicon|GER}} [[Borussia Dortmund]] || 4 || 3 || 0 || 1 || 7 || 5 || +2 || '''9''' |- style="background:#CCF9CC" | 13. || style="text-align: left"| {{flagicon|GER}} [[FC Bayern Munich]] || 4 || 2 || 2 || 0 || 12 || 5 || +7 || '''8''' |- style="background:#CCF9CC" | 14. || style="text-align: left"| {{flagicon|GER}} [[VfB Stuttgart]] || 4 || 2 || 1 || 1 || 7 || 4 || +3 || '''7''' |- style="background:#CCF9CC" | 15. || style="text-align: left"| {{flagicon|ITA}} [[FC Internazionale Milano]] || 4 || 2 || 0 || 2 || 8 || 6 || +2 || '''6''' |- style="background:#CCF9CC" | 16. || style="text-align: left"| {{flagicon|AUT}} [[LASK]] || 4 || 2 || 0 || 2 || 10 || 9 || +1 || '''6''' |- style="background:#DDFCDD" | 17. || style="text-align: left"| {{flagicon|ENG}} [[Manchester United F.C.]] || 4 || 2 || 0 || 2 || 8 || 8 || 0 || '''6''' || rowspan=8 | Patenka į pirminį aštuntfinalį (Netrinktųjų krepšelis) |- style="background:#DDFCDD" | 18. || style="text-align: left"| {{flagicon|TUR}} [[Galatasaray SK]] || 4 || 2 || 0 || 2 || 8 || 9 || -1 || '''6''' |- style="background:#DDFCDD" | 19. || style="text-align: left"| {{flagicon|TUR}} [[Fenerbahçe S.K.]] || 4 || 1 || 2 || 1 || 6 || 11 || -5 || '''5''' |- style="background:#DDFCDD" | 20. || style="text-align: left"| {{flagicon|ITA}} [[AS Roma]] || 4 || 1 || 1 || 2 || 10 || 8 || +2 || '''4''' |- style="background:#DDFCDD" | 21. || style="text-align: left"| {{flagicon|UKR}} [[FK Šahtar Donecʹk]] || 4 || 1 || 1 || 2 || 4 || 4 || 0 || '''4''' |- style="background:#DDFCDD" | 22. || style="text-align: left"| {{flagicon|NOR}} [[Viking FK]] || 4 || 1 || 1 || 2 || 9 || 10 || -1 || '''4''' |- style="background:#DDFCDD" | 23. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[Atlético Madrid|Club Atlético de Madrid]] || 4 || 1 || 1 || 2 || 4 || 5 || -1 || '''4''' |- style="background:#DDFCDD" | 24. || style="text-align: left"| {{flagicon|NED}} [[PSV Eindhoven]] || 4 || 1 || 1 || 2 || 3 || 4 || -1 || '''4''' |- | 25. || style="text-align: left"| {{flagicon|NOR}} [[FK Bodø/Glimt]] || 4 || 1 || 1 || 2 || 4 || 9 || -5 || '''4''' |- | 26. || style="text-align: left"| {{flagicon|POR}} [[FC Porto]] || 4 || 1 || 0 || 3 || 6 || 7 || -1 || '''3''' |- | 27. || style="text-align: left"| {{flagicon|ITA}} [[SSC Napoli]] || 4 || 1 || 0 || 3 || 6 || 11 || -5 || '''3''' |- | 28. || style="text-align: left"| {{flagicon|ESP}} [[Villarreal CF]] || 4 || 1 || 0 || 3 || 8 || 14 || -6 || '''3''' |- | 29. || style="text-align: left"| {{flagicon|GRE}} [[AEK Athens F.C.]] || 4 || 1 || 0 || 3 || 5 || 11 || -6 || '''3''' |- | 29. || style="text-align: left"| {{flagicon|GER}} [[RB Leipzig]] || 4 || 1 || 0 || 3 || 5 || 11 || -6 || '''3''' |- | 31. || style="text-align: left"| {{flagicon|AZE}} [[Sabah FK]] || 4 || 1 || 0 || 3 || 4 || 10 || -6 || '''3''' |- | 32. || style="text-align: left"| {{flagicon|NED}} [[Feyenoord]] || 4 || 1 || 0 || 3 || 4 || 11 || -7 || '''3''' |- | 33. || style="text-align: left"| {{flagicon|FRA}} [[RC Lens]] || 4 || 1 || 0 || 3 || 4 || 16 || -12 || '''3''' |- | 34. || style="text-align: left"| {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha]] || 4 || 0 || 1 || 3 || 5 || 9 || -4 || '''1''' |- | 35. || style="text-align: left"| {{flagicon|FRA}} [[Lille OSC]] || 4 || 0 || 1 || 3 || 4 || 10 || -6 || '''1''' |- | 36. || style="text-align: left"| {{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava]] || 4 || 0 || 0 || 4 || 1 || 17 || -16 || '''0''' |} Komandoms surinkus po vienodą taškų skaičių, aukštensnė vieta bus išaiškinta pritaikius šiuos kriterijus:<ref>https://www.uefa.com/uefachampionsleague/standings/</ref><ref>https://documents.uefa.com/r/Regulations-of-the-UEFA-Champions-League-2024/25/Article-18-Equality-of-points-league-phase-Online</ref> Tebevykstant lygos etapui, taikoma tokia tvarka: : Geresnis įvarčių skirtumas : Didesnis įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis išvykoje įmuštų įvarčių skaičius : Didesnis pergalių skaičius : Didesnis pergalių skaičius išvykoje : Abėcėlės tvarka ''(laikinai, tik tebevykstant lygos etapui)'' Pasibaigus lygos etapui, visoms komandoms sužaidus po 8 rungtynes, jei aukštesnei vietai išaiškinti neužteks jau išvardintų kriterijų, bus pritaikyti papildomi kriterijai. Išaiškinant aukštesnę vietą bus skaičiuojami rezultatai, pasiekti komandos varžovų, turint omenyje kad kiekvienos komandos varžovai buvo skirtingi. Papildomi kriterijai taikomi tokia tvarka: : Didesnis komandos varžovų surinktų taškų skaičius : Geresnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skirtumas : Didesnis komandos varžovų įmuštų įvarčių skaičius : Mažesnis drausmės nuobaudų taškų skaičius (surinktų tik lygos etape). Raudona kortelė = 3 tšk., geltona kortelė = 1 tšk., pašalinimas už dvi geltonas korteles per vienas rungtynes ​​= 3 tšk. : Geresnis klubo [[UEFA koeficientai|UEFA koeficientas]] == Susiję puslapiai == * [[2026–2027 m. UEFA Europos lyga]] * [[2026–2027 m. UEFA konferencijų lyga]] * [[Lietuvos klubai UEFA turnyruose 2026 m.]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * https://www.uefa.com/ {{UEFAč}} [[Kategorija:UEFA čempionų lygos sezonai]] [[Kategorija:Europos futbolo varžybos 2026–2027 m.]] 17sq3qhu6rftypw8kuiv46beaju15x6 0 698645 7957771 7956616 2026-11-05T08:18:35Z Wolfmartyn 122516 /* UEFA Futsal čempionų lyga */ 7957771 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = Lietuvos salės futbolo varžybos | buvsezonas = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025-2026 m.]] | bussezonas = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2027–2028 m.|2027-2028 m.]] }} [[Vaizdas:Lsfa.png|thumb|110px|LSFA logotipas]] 2026–2027 m. Lietuvos salės futbolo varžybos buvo pradėtos rengti rugpjūčio mėnesį. Lietuvoje [[salės futbolas|salės futbolo]], arba futsalo, veiklą organizuoja [[Lietuvos salės futbolo asociacija]] bei [[LFF]]. Asociacijos prezidentu ketveriems metams 2023 m. liepos 25 d. išrinktas [[Darius Gurskis]]. Asociacijos direktorius – [[Vytenis Kazlauskas]]. Techninis direktorius – Kęstutis Rudžionis == Futsal A lyga == Sezono pradžia – rugsėjo 26 d. Dalyvių sąrašas buvo paskelbtas rupjūčio 11 d.<ref>https://www.lff.lt/futsal-a-lyga-sugrizta-permainos-komandu-gretose-ir-isauges-sirgaliu-susidomejimas/</ref>, informacija apie licencijavimosi procesą skelbta nebuvo. Iš A lygos pasitraukė [[FSK Radviliškis]]. Prie A lygos planavo prisijungti [[FA Panevėžys]], tačiau likus savaitei iki pirmenybių pradžios, paskelbta kad jos vietoje dalyvaus [[SFK Panevėžys]].<ref>https://www.futsal.lt/naujienos/904</ref> {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 9 ! Klubas/komanda, miestas |- | {{·}} [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] <br/>{{·}} [[FK Akmenės kraštas]] Akmenė <br/> {{·}} [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos FK Vikingai]] <br/> {{·}} [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] <br/> {{·}} [[FK VIP|Mažeikių VIP]] <br/> {{·}} [[FK Bruklinas]] Vilkaviškis <br/> {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] <br/> {{·}} [[Kėdainiai United]] <br/> {{·}} [[SFK Panevėžys]] |} ;Nuoroda: [https://www.futsal.lt/reitingai/25481096/2026-2027 Turnyro lentelė] == Futsal I lyga bei apskričių lygos == === Kauno apskritis === Kvietimas dalyvauti '''2026–2027 m. LFF I lygos KAFF-MAFF Futsal čempionate''' buvo paskelbtas rekordiškai anksti – birželio 9 d. Preliminarus čempionato startas numatytas spalio mėnesį.<ref>https://www.kaff.lt/registracija-i-i-2026-2027-lff-i-lygos-kaff-maff-futsal-cempionata/</ref> === Klaipėdos apskritis === Kvietimas dalyvauti '''2026–2027 m. Klaipėdos miesto salės futbolo lygos''' pirmenybėse buvo paskelbtas spalio mėn. Registracija vyko iki spalio 26 d. Šio sezono formatas – dvi vertikalios lygos. Sezonas atidarytas tradicine „Klaipėdos miesto salės futbolo taurės“ varžybomis lapkričio pradžioje. === Utenos apskritis === Kvietimas dalyvauti 2026–2027 m. UAFF salės futbolo pirmenybes buvo paskelbtas spalio 20 d. Registracija vyko iki lapkričio 20 d.<ref>https://www.uaff.lt/2026/10/20/uaff-kviecia-registruotis-i-sales-futbolo-pirmenybes/</ref> === Telšių apskritis === Kvietimas dalyvauti 2026–2027 m. Telšių apskrities salės futbolo pirmenybes buvo paskelbtas spalio 10 d. Registracija vyko iki spalio 30 d.<ref>http://www.turnyrai.taff.lt/turnyrai/vacys-butkus</ref> == Taurės varžybos == === LFF futsal supertaurė === 2026 m. LFF futsal Supertaurės turnyras vyko [[Naujosios Akmenės Sporto ir sveikatingumo centro arena|Naujosios Akmenės Sporto ir sveikatingumo centro arenoje]] rugsėjo 19-20 d. Turnyre dalyvavo keturios geriausios praėjusio sezono komandos: „Kauno Žalgiris“, „Akmenės kraštas“, „Bruklinas“ ir VIP.<ref>https://www.lff.lt/futsal-a-lyga-sugrizta-permainos-komandu-gretose-ir-isauges-sirgaliu-susidomejimas/</ref><ref>https://www.lff.lt/ispudinga-finala-laimejes-akmenes-krastas-iskovojo-lff-futsal-supertaure/</ref> {{Round4-with third <!--Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2--> <!--semi-finals--> | rugsėjo 19 d. | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | 5 | [[FK VIP|Mažeikių VIP]] | 1 | rugsėjo 19 d. | [[FK Akmenės kraštas]] | 4 | [[FK Bruklinas]] | 2 <!--final--> | rugsėjo 20 d. | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | 1 | '''[[FK Akmenės kraštas]] | 3 <!--3rd place--> | rugsėjo 20 d. | [[FK VIP|Mažeikių VIP]] | 1 | [[FK Bruklinas]] | 6 }} === LFF Futsal taurė === Registracija į 2026-2027 m. LFF salės futbolo taurės varžybas buvo paskelbta rugsėjo 26 d.<ref>https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2026-2027-uju-lff-futsal-taures-turnyra/</ref> ir vyko iki spalio 16 d. Salės futbolo taurės varžybose privalo dalyvauti Futsal A lygos komandos. Taip pat dalyvauti gali Pirmos lygos bei žemesnių lygų komandos. Šį sezoną atsisakyta finalo ketverto formato, o finalas numatytas 2027 m. vasario 20 d. {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |+Futsal LFF Taurės varžybų kalendorius ! Etapas !! Burtai traukiami !! Rungtynės !! Komandos !! Dalyviai |- | I || rowspan=2|2026 m. spalio 22 d.<ref>https://www.lff.lt/del-lff-futsal-taures-siame-sezone-kovos-17-komandu-istraukti-pirmuju-etapu-burtai/</ref> || iki lapkričio 29 d. || 8 || Visos I-os bei žemesnių lygų komandos |- | II || gruodžio mėn. || 13 || 4 pirmo etapo nugalėtojai, ir 9 A lygos komandos. <br/>Dalyviai sudarė 5 poras, o 3 komandos pateko į sekantį etapą be kovos, burtų būdu |- | {{nowrap|1/4 finalo}} || rowspan=2| ''TBA'' || ''TBA'' || 8 || 1/8 finalo nugalėtojai |- | 1/2 finalo || ''TBA'' || 4 || 1/4 finalo nugalėtojai |- | finalas || – || {{nowrap|2027 m. vasario 20 d.}} || 2 || 1/2 finalo nugalėtojai |} {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 17 ! Klubas/komanda, miestas |- | '''A lygos dalyviai:''' [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] {{·}} [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos Vikingai]] {{·}} [[FK Akmenės kraštas]] (Akmenė) {{·}} [[FK VIP|Mažeikių VIP]] {{·}} [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] {{·}} [[FK Bruklinas]] (Vilkaviškis) {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] {{·}} [[Kėdainiai United]] {{·}} [[SFK Panevėžys]] |- | '''Kiti dalyviai:''' [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]] (Vilnius) {{·}} FC Damada (Telšiai) {{·}} [[FK Ketera]] (Šalčininkai) {{·}} [[FC Klaipėda City]] {{·}} [[FK Lentvaris]] {{·}} [[FK Medelyno Bėgiai]] (Šiauliai) {{·}} FC Phoenix (Klaipėda) {{·}} [[FK Savanoris]] (Šiauliai) |} {{Round32 <!--Round of 32--> |I etapas| FC Phoenix | | [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]] | ||–||–| |I etapas| [[FK Ketera]] | | [[FK Medelyno Bėgiai]] | ||–||–| |I etapas| [[FK Lentvaris]] | | [[FK Savanoris]] | ||–||–| |I etapas| [[FC Klaipėda City]] | | FC Damada | ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| <!--Round of 16--> |II etapas| <small>FC Phoenix / [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]]</small> | | [[SFK Panevėžys]] | |II etapas| <small>[[FK Ketera]] / [[FK Medelyno Bėgiai]]</small> | | [[FK Bruklinas]] | |II etapas| <small>[[FK Lentvaris]] / [[FK Savanoris]]</small> | | ''be kovos'' | |II etapas| <small>[[FC Klaipėda City]] / FC Damada</small> | | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | |II etapas| [[FK Kėdainiai]] | | [[FK Akmenės kraštas]] | |II etapas| [[FK VIP|Mažeikių VIP]] | | [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] | |II etapas| [[Gargždų Pramogos–SC|Gargždų Pramogos]] | | ''be kovos'' | |II etapas| [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos Vikingai]] | | ''be kovos'' | <!--Round of 8--> ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| }} == Vyrų rinktinė == {{main|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė}} {{main|Sąrašas:Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinės rungtynės}} ==Vaikinų U-19 rinktinė== {{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė}} == Tarptautinės klubų varžybos == === UEFA Futsal čempionų lyga === [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]] pradėjo 2026–2027 m. [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygos]] varžybas nuo ''pagrindinio etapo''. Po praėjusio sezono, UEFA futsal koeficientų lentelėje Lietuvos klubas užėmė 14 vietą,<ref>https://www.lff.lt/kauno-zalgiris-pasirodyma-uefa-futsalo-cempionu-lygoje-prades-liuksemburge/</ref> ir ''pagrindiniame etape'' pateko į ''Path B''. Šiuo keliu dalyvaujančios komandos žaidžia grupėse, iš kurių į sekantį etapą patenka po 1 komandą. FK Kauno Žalgiris tapo grupės nugalėtoju, ir pateko į elitinį etapą. Aštuntfinalyje burtai lėmė susitikimą su S.L. Benfica.<ref>https://www.lff.lt/kauno-zalgiris-suzinojo-varzovus-uefa-futsal-cempionu-lygos-astuntfinalyje/</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:250px; float:right" |+ UEFA Futsalo Europinių lygų etapai<br/>ir komandų paskirstymas |- | {{santrumpa|✚|šiame etape prisijungiančių komandų skaičius}}32 || Preliminarinis (32) || {{santrumpa|[[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]]|komandų skaičius, patenkantis į sekantį etapą}}8 |- | {{santrumpa|✚|šiame etape prisijungiančių komandų skaičius}}24 || Pagrindinis (32) || {{santrumpa|[[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]]|komandų skaičius, patenkantis į sekantį etapą}}16 |- | ||Elitinis (16) ||1/8 f./1/4 f. |- | ||Finalinis (4) || |} {{OneLegStart}} |colspan=3|Pagrindinis etapas spalio 27 d. – lapkričio 1 d. Liuksemburge {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| 2:0 |Unisport FC|ARM|}} {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| 4:4 |Doukas SAC|GRE|}} {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| 7:4 |DF Differdange 03|LUX|}} |- |colspan=3|Elitinis etapas lapkričio - gruodžio mėn., aštuntfinalis {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| |S.L. Benfica|POR|}} {{OneLegResult|S.L. Benfica|POR| |[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU|}} {{end}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:250px; float:right" == Nuorodos == * [[Salės futbolas]] * [http://futsal.lt/ Oficiali LSPFA svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201203170848/https://futsal.lt/ |date=2020-12-03 }} * [https://www.facebook.com/futsal.lt/ LSPFA Facebook puslapis] * [http://lietuvosfutbolas.lt/ Oficiali LFF futbolo ir futsalo rezultatų svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo varžybos]] bvh6azjjuvg7obmsebnd32xm76uatr9 7957778 7957771 2026-11-05T08:28:38Z Wolfmartyn 122516 /* UEFA Futsal čempionų lyga */ 7957778 wikitext text/x-wiki {{Sezonų nuorodos | pavadinimas = Lietuvos salės futbolo varžybos | buvsezonas = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2025–2026 m.|2025-2026 m.]] | bussezonas = [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2027–2028 m.|2027-2028 m.]] }} [[Vaizdas:Lsfa.png|thumb|110px|LSFA logotipas]] 2026–2027 m. Lietuvos salės futbolo varžybos buvo pradėtos rengti rugpjūčio mėnesį. Lietuvoje [[salės futbolas|salės futbolo]], arba futsalo, veiklą organizuoja [[Lietuvos salės futbolo asociacija]] bei [[LFF]]. Asociacijos prezidentu ketveriems metams 2023 m. liepos 25 d. išrinktas [[Darius Gurskis]]. Asociacijos direktorius – [[Vytenis Kazlauskas]]. Techninis direktorius – Kęstutis Rudžionis == Futsal A lyga == Sezono pradžia – rugsėjo 26 d. Dalyvių sąrašas buvo paskelbtas rupjūčio 11 d.<ref>https://www.lff.lt/futsal-a-lyga-sugrizta-permainos-komandu-gretose-ir-isauges-sirgaliu-susidomejimas/</ref>, informacija apie licencijavimosi procesą skelbta nebuvo. Iš A lygos pasitraukė [[FSK Radviliškis]]. Prie A lygos planavo prisijungti [[FA Panevėžys]], tačiau likus savaitei iki pirmenybių pradžios, paskelbta kad jos vietoje dalyvaus [[SFK Panevėžys]].<ref>https://www.futsal.lt/naujienos/904</ref> {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 9 ! Klubas/komanda, miestas |- | {{·}} [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] <br/>{{·}} [[FK Akmenės kraštas]] Akmenė <br/> {{·}} [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos FK Vikingai]] <br/> {{·}} [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] <br/> {{·}} [[FK VIP|Mažeikių VIP]] <br/> {{·}} [[FK Bruklinas]] Vilkaviškis <br/> {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] <br/> {{·}} [[Kėdainiai United]] <br/> {{·}} [[SFK Panevėžys]] |} ;Nuoroda: [https://www.futsal.lt/reitingai/25481096/2026-2027 Turnyro lentelė] == Futsal I lyga bei apskričių lygos == === Kauno apskritis === Kvietimas dalyvauti '''2026–2027 m. LFF I lygos KAFF-MAFF Futsal čempionate''' buvo paskelbtas rekordiškai anksti – birželio 9 d. Preliminarus čempionato startas numatytas spalio mėnesį.<ref>https://www.kaff.lt/registracija-i-i-2026-2027-lff-i-lygos-kaff-maff-futsal-cempionata/</ref> === Klaipėdos apskritis === Kvietimas dalyvauti '''2026–2027 m. Klaipėdos miesto salės futbolo lygos''' pirmenybėse buvo paskelbtas spalio mėn. Registracija vyko iki spalio 26 d. Šio sezono formatas – dvi vertikalios lygos. Sezonas atidarytas tradicine „Klaipėdos miesto salės futbolo taurės“ varžybomis lapkričio pradžioje. === Utenos apskritis === Kvietimas dalyvauti 2026–2027 m. UAFF salės futbolo pirmenybes buvo paskelbtas spalio 20 d. Registracija vyko iki lapkričio 20 d.<ref>https://www.uaff.lt/2026/10/20/uaff-kviecia-registruotis-i-sales-futbolo-pirmenybes/</ref> === Telšių apskritis === Kvietimas dalyvauti 2026–2027 m. Telšių apskrities salės futbolo pirmenybes buvo paskelbtas spalio 10 d. Registracija vyko iki spalio 30 d.<ref>http://www.turnyrai.taff.lt/turnyrai/vacys-butkus</ref> == Taurės varžybos == === LFF futsal supertaurė === 2026 m. LFF futsal Supertaurės turnyras vyko [[Naujosios Akmenės Sporto ir sveikatingumo centro arena|Naujosios Akmenės Sporto ir sveikatingumo centro arenoje]] rugsėjo 19-20 d. Turnyre dalyvavo keturios geriausios praėjusio sezono komandos: „Kauno Žalgiris“, „Akmenės kraštas“, „Bruklinas“ ir VIP.<ref>https://www.lff.lt/futsal-a-lyga-sugrizta-permainos-komandu-gretose-ir-isauges-sirgaliu-susidomejimas/</ref><ref>https://www.lff.lt/ispudinga-finala-laimejes-akmenes-krastas-iskovojo-lff-futsal-supertaure/</ref> {{Round4-with third <!--Date-Place|Team 1|Score 1|Team 2|Score 2--> <!--semi-finals--> | rugsėjo 19 d. | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | 5 | [[FK VIP|Mažeikių VIP]] | 1 | rugsėjo 19 d. | [[FK Akmenės kraštas]] | 4 | [[FK Bruklinas]] | 2 <!--final--> | rugsėjo 20 d. | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | 1 | '''[[FK Akmenės kraštas]] | 3 <!--3rd place--> | rugsėjo 20 d. | [[FK VIP|Mažeikių VIP]] | 1 | [[FK Bruklinas]] | 6 }} === LFF Futsal taurė === Registracija į 2026-2027 m. LFF salės futbolo taurės varžybas buvo paskelbta rugsėjo 26 d.<ref>https://www.lff.lt/startuoja-registracija-i-2026-2027-uju-lff-futsal-taures-turnyra/</ref> ir vyko iki spalio 16 d. Salės futbolo taurės varžybose privalo dalyvauti Futsal A lygos komandos. Taip pat dalyvauti gali Pirmos lygos bei žemesnių lygų komandos. Šį sezoną atsisakyta finalo ketverto formato, o finalas numatytas 2027 m. vasario 20 d. {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |+Futsal LFF Taurės varžybų kalendorius ! Etapas !! Burtai traukiami !! Rungtynės !! Komandos !! Dalyviai |- | I || rowspan=2|2026 m. spalio 22 d.<ref>https://www.lff.lt/del-lff-futsal-taures-siame-sezone-kovos-17-komandu-istraukti-pirmuju-etapu-burtai/</ref> || iki lapkričio 29 d. || 8 || Visos I-os bei žemesnių lygų komandos |- | II || gruodžio mėn. || 13 || 4 pirmo etapo nugalėtojai, ir 9 A lygos komandos. <br/>Dalyviai sudarė 5 poras, o 3 komandos pateko į sekantį etapą be kovos, burtų būdu |- | {{nowrap|1/4 finalo}} || rowspan=2| ''TBA'' || ''TBA'' || 8 || 1/8 finalo nugalėtojai |- | 1/2 finalo || ''TBA'' || 4 || 1/4 finalo nugalėtojai |- | finalas || – || {{nowrap|2027 m. vasario 20 d.}} || 2 || 1/2 finalo nugalėtojai |} {| class="wikitable" style="font-size:95%; width:60%" |+ Dalyviai: 17 ! Klubas/komanda, miestas |- | '''A lygos dalyviai:''' [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] {{·}} [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos Vikingai]] {{·}} [[FK Akmenės kraštas]] (Akmenė) {{·}} [[FK VIP|Mažeikių VIP]] {{·}} [[Gargždų Pramogos–SC#Salės futbolo varžybos|Gargždų Pramogos-SC]] {{·}} [[FK Bruklinas]] (Vilkaviškis) {{·}} [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] {{·}} [[Kėdainiai United]] {{·}} [[SFK Panevėžys]] |- | '''Kiti dalyviai:''' [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]] (Vilnius) {{·}} FC Damada (Telšiai) {{·}} [[FK Ketera]] (Šalčininkai) {{·}} [[FC Klaipėda City]] {{·}} [[FK Lentvaris]] {{·}} [[FK Medelyno Bėgiai]] (Šiauliai) {{·}} FC Phoenix (Klaipėda) {{·}} [[FK Savanoris]] (Šiauliai) |} {{Round32 <!--Round of 32--> |I etapas| FC Phoenix | | [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]] | ||–||–| |I etapas| [[FK Ketera]] | | [[FK Medelyno Bėgiai]] | ||–||–| |I etapas| [[FK Lentvaris]] | | [[FK Savanoris]] | ||–||–| |I etapas| [[FC Klaipėda City]] | | FC Damada | ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| ||–||–| <!--Round of 16--> |II etapas| <small>FC Phoenix / [[FK Aktas Vilnius|FK Aktas]]</small> | | [[SFK Panevėžys]] | |II etapas| <small>[[FK Ketera]] / [[FK Medelyno Bėgiai]]</small> | | [[FK Bruklinas]] | |II etapas| <small>[[FK Lentvaris]] / [[FK Savanoris]]</small> | | ''be kovos'' | |II etapas| <small>[[FC Klaipėda City]] / FC Damada</small> | | [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|FK Kauno Žalgiris]] | |II etapas| [[FK Kėdainiai]] | | [[FK Akmenės kraštas]] | |II etapas| [[FK VIP|Mažeikių VIP]] | | [[Širvintos-VGTU Vilkai|Vilnius futsal]] | |II etapas| [[Gargždų Pramogos–SC|Gargždų Pramogos]] | | ''be kovos'' | |II etapas| [[FK Vikingai#Salės futbolo varžybos|Jonavos Vikingai]] | | ''be kovos'' | <!--Round of 8--> ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| ||''burtai dar neištraukti''||''burtai dar neištraukti''| }} == Vyrų rinktinė == {{main|Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinė}} {{main|Sąrašas:Lietuvos vyrų salės futbolo rinktinės rungtynės}} ==Vaikinų U-19 rinktinė== {{main|Lietuvos vaikinų iki 19 m. salės futbolo rinktinė}} == Tarptautinės klubų varžybos == === UEFA Futsal čempionų lyga === [[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]] pradėjo 2026–2027 m. [[UEFA Futsal čempionų lyga|UEFA Futsal čempionų lygos]] varžybas nuo ''pagrindinio etapo''. Po praėjusio sezono, UEFA futsal koeficientų lentelėje Lietuvos klubas užėmė 14 vietą,<ref>https://www.lff.lt/kauno-zalgiris-pasirodyma-uefa-futsalo-cempionu-lygoje-prades-liuksemburge/</ref> ir ''pagrindiniame etape'' pateko į ''Path B''. Šiuo keliu dalyvaujančios komandos žaidžia grupėse, iš kurių į sekantį etapą patenka po 1 komandą. FK Kauno Žalgiris tapo grupės nugalėtoju, ir pateko į elitinį etapą. Aštuntfinalyje burtai lėmė susitikimą su S.L. Benfica.<ref>https://www.lff.lt/kauno-zalgiris-suzinojo-varzovus-uefa-futsal-cempionu-lygos-astuntfinalyje/</ref> {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:250px; float:right" |+ 2026–27 UEFA Futsalo Čempionų lygos <br/>etapai ir komandų paskirstymas |- | {{santrumpa|✚|šiame etape prisijungiančių komandų skaičius}}32 || Preliminarinis (32) || {{santrumpa|[[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]]|komandų skaičius, patenkantis į sekantį etapą}}8 |- | {{santrumpa|✚|šiame etape prisijungiančių komandų skaičius}}24 || Pagrindinis (32) || {{santrumpa|[[Vaizdas:Increase Neutral.svg|11px]]|komandų skaičius, patenkantis į sekantį etapą}}16 |- | ||Elitinis (16) ||1/8 f./1/4 f. |- | ||Finalinis (4) || |} {{OneLegStart}} |colspan=3|Pagrindinis etapas spalio 27 d. – lapkričio 1 d. Liuksemburge {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| 2:0 |Unisport FC|ARM|}} {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| 4:4 |Doukas SAC|GRE|}} {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| 7:4 |DF Differdange 03|LUX|}} |- |colspan=3|Elitinis etapas lapkričio 24 – gruodžio 5 d., aštuntfinalis {{OneLegResult|[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU| |S.L. Benfica|POR|}} {{OneLegResult|S.L. Benfica|POR| |[[FK Kauno Žalgiris (futsal)|Kauno Žalgiris]]|LTU|}} {{end}} {| class="wikitable" style="font-size:90%; width:250px; float:right" == Nuorodos == * [[Salės futbolas]] * [http://futsal.lt/ Oficiali LSPFA svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20201203170848/https://futsal.lt/ |date=2020-12-03 }} * [https://www.facebook.com/futsal.lt/ LSPFA Facebook puslapis] * [http://lietuvosfutbolas.lt/ Oficiali LFF futbolo ir futsalo rezultatų svetainė] == Išnašos == {{Išnašos}} {{Lietuvos salės futbolo varžybos}} [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo varžybos]] rqraqo2agnr1nrekwct0bfujysj9dfi 6 699704 7957464 7903729 2026-11-04T12:02:49Z Matabalt 162985 Matabalt įkėlė naują [[Vaizdas:Eurovizija 2027 logotipas Burgas.svg]] versiją 7903706 wikitext text/x-wiki == Komentaras == 2027 m. Eurovizijos dainų konkurso logotipas su miestu == Licencija == {{fairuse}} hn92313bkq32bs9i51368ty44ej8zqr 0 699705 7957776 7906764 2026-11-05T08:25:06Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957776 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė gatvė | Pavadinimas = Vasario 16-osios gatvė | Foto = Pnv1 by Augustas Didzgalvis.jpg | Po foto = Gatvės perspektyva iš paukščio skrydžio | Gyvenvietė = [[Panevėžys]] | Ilgis = 0,99 | Pradžia = [[Laisvės aikštė (Panevėžys)|Laisvės aikštė]] | Pabaiga = Sankryža su Tulpių gatve | Atidarytas = | Miesto dalys = Centras }} '''Vasario 16-osios gatvė''' – viena seniausių [[Panevėžys|Panevėžio]] gatvių. Prasideda miesto centre, [[Laisvės aikštė (Panevėžys)|Laisvės aikštėje]], sankryžoje su [[Kranto gatvė (Panevėžys)|Kranto gatve]], tęsiasi apie 1 km<ref>[https://www.vietoves.lt/linijos/Vasario_16-osios_gatv%C4%97/Panev%C4%97%C5%BEys/Panev%C4%97%C5%BEio_miesto_savivaldyb%C4%97 Vasario 16-osios gatvė] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}. Vietovės.lt, 2026-02-01 duomenys. Nuoroda tikrinta 2026-07-03.</ref> šiaurės vakarų kryptimi, baigiasi sankryžoje su Tulpių gatve. Gatvės tęsinys už sankryžos – Parko gatvė. Kertasi su [[Respublikos gatvė (Panevėžys)|Respublikos]], A. Smetonos ir Naujamiesčio gatvėmis, atsišakoja šalutinės T. Moigio, J. Urbšio, A. Mackevičiaus gatvės. Gatvės atkarpa nuo pradžios iki Respublikos gatvės – vienos krypties eismo; sankryža su Tulpių gatve reguliuojama šviesoforais. Važiuojamoji dalis nuo Laisvės aikštės iki A. Smetonos gatvės grįsta trinkelėmis, toliau – dengta [[Asfaltbetonis|asfaltbetoniu]]. Gatve kursuoja maršrutiniai miesto autobusai.<ref>[http://www.stops.lt/panevezys/ ''Maršrutų tvarkaraščiai''], stops.lt. Nuoroda tikrinta 2026-06-24.</ref> Gatvės pradžia senesnė, siauresnė, vyrauja tankiai sustatyti dviaukščiai XIX a. pabaigos, XX a. pradžios namai. Toliau užstatymas retėja, namai įvairesnių tūrių, skirtingų laikotarpių. Iki Atminimo skvero (buvusios žydų kapinės) vyrauja visuomeniniai ir komerciniai pastatai, gatvės pabaigoje – daugiausia gyvenamieji namai. Gatvėje įsikūrę [[Panevėžio teatras Menas|Panevėžio teatras „Menas”]], [[Panevėžio kraštotyros muziejus]], Panevėžio rajono savivaldybės administracija, [[Panevėžio Vyturio progimnazija|Panevėžio „Vyturio” progimnazija]], [[Valstybinio socialinio draudimo fondas|Valstybinio socialinio draudimo fondo]] valdybos Panevėžio skyrius ir kitos įstaigos, veikia prekybos centras „[[Norfa]]” ir kitos parduotuvės, picerijos, kirpyklos, grožio studijos, dailės galerija, bankas, vairavimo mokykla bei kitos komercinės įmonės (2026 m. duomenys).<ref>[https://www.google.com/maps/@55.7310765,24.3536373,16.79z?entry=ttu&g_ep=EgoyMDI1MTIwOC4wIKXMDSoASAFQAw%3D%3D Google Maps]. Nuoroda tikrinta 2026-07-03.</ref> Gatvės seniausia dalis patenka į saugomo kultūros paveldo objekto – Panevėžio miesto istorinės dalies – teritoriją.<ref>{{cite kvr|mc=31872|title=Panevėžio miesto istorinė dalis|accessdate=2026-07-03}}</ref> Kaip atskiri paveldo objektai į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]] įrašyti pastatai Vasario 16-osios gatvėje 5,<ref name="KVR5">{{cite kvr|mc=49852|title=Namas|accessdate=2026-07-03}}</ref> 11,<ref name="KVR11">{{cite kvr|mc=49854|title=Namas|accessdate=2026-07-04}}</ref> 23 ir 25a ([[Moigių namai|Moigių namų kompleksas]]),<ref name="KVR23">{{cite kvr|mc=30369|title=Moigių namų kompleksas|accessdate=2026-07-03}}</ref> 20,<ref>{{cite kvr|mc=10759|title=Pastatas|accessdate=2026-07-03}}</ref> 22 ([[Tado Chodakausko namas|Burmistro Tado Chodakausko pastatų kompleksas]])<ref>{{cite kvr|mc=36140|title=Burmistro Tado Chodakausko pastatų kompleksas|accessdate=2026-07-03}}</ref> ir 24;<ref name="KVR24">{{cite kvr|mc=40263|title=Namas|accessdate=2026-08-02}}</ref> XVII–XVIII a. pradžios Panevėžio kapinynas (prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato),<ref>{{cite kvr|mc=48610|title=Panevėžio kapinynas|accessdate=2026-07-03}}</ref> Sovietų Sąjungos teroro aukų kapai (sankirtoje su A. Smetonos gatve)<ref>{{cite kvr|mc=32505|title=Panevėžio NKVD-MVD-MGB būstinės pastato ir Sovietų Sąjungos teroro aukų kapų komplekso Sovietų Sąjungos teroro aukų kapai|accessdate=2026-07-03}}</ref> ir [[Panevėžio žydų senosios kapinės]].<ref>{{cite kvr|mc=11410|title=Panevėžio žydų senosios kapinės|accessdate=2026-07-03}}</ref> == Istorija == Manoma, kad gatvė susiformavo iš kelio, ėjusio iš [[Naujasis Panevėžys|Naujojo Panevėžio]] turgaus aikštės link [[Livonija|Livonijos]] ir [[Žemaitija|Žemaitijos]]. Minima 1554–1556 m. Žemaičių žemės aprašyme kaip viena iš trijų tuo metu dar bevardžių Naujojo Panevėžio gatvių, joje surašytas 31 sklypas. XVIII a. jau vadinama Šeduvos gatve. 1738 m. čia surašyta 20 sklypų (15 vienoje, 5 kitoje pusėje), 1764 m. – 13 sodybų, 1788 m. – 15 sklypų. 1809 m. gatvėje minimi 29 sklypai, iš jų 28 apstatyti. Gyveno septyni krautuvininkai ir trys amatininkai, likusiuose namuose – žemdirbiai. Buvo vienas mūrinis namas.<ref>Algimantas Miškinis, [http://www.paneveziomuziejus.lt/files/krasto_istorija/Miskinis_Panevezio%20urbanistine%20raida.pdf ''Panevėžio urbanistinė raida iki 1871–1872 m.''], p. 22, 24, 25, 27. Nuoroda tikrinta 2026-07-03.</ref> [[Vaizdas:Šeduvos Street (now 16 February Street) in Panevėžys, late 19th century - early 20th century (2).jpg|thumb|Šeduvos gatvė ties Moigių namais (tolumoje) XX a. pradžioje]] 1881 m. gatvę nusiaubė gaisras. Po gaisro gatvė praplatinta. Dar keli namai sudegė per 1901 m. gaisrą. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pagal inžinieriaus A. Gorskio ir [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] statybos skyriaus architektų projektus pastatyti mūriniai dviaukščiai pastatai,<ref name=PAVB>Donatas Pilkauskas, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/vasario-16-osios-gatve/ ''Vasario 16-osios gatvė'']. Panevėžio istorijos puslapiai. Panevėžio kraštas virtualiai, 2023-06-29. Nuoroda tikrinta 2026-08-02.</ref> čia gyveno turtingesnieji miestiečiai. 1902 m. skirta lėšų gatvei išgrįsti, iki 1906 m. sklypų savininkams nurodyta įrengti šaligatvius. Po 1908 m. gatvėje pastatyti 4 mediniai stulpai telefono laidams, 1914 m. numatyta įrengti elektrinį gatvės apšvietimą.<ref>Emilija Juškienė, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/panevezio-miesto-sirdyje-isikurusios-gatves-istorija-1/ ''Panevėžio miesto širdyje įsikūrusios gatvės istorija (1)'']. Panevėžio istorijos puslapiai. Panevėžio kraštas virtualiai, 2022-06-13. Nuoroda tikrinta 2026-08-13.</ref> [[Vaizdas: Šeduvos gatvė 1917.jpg|thumb|left|Šeduvos gatvė Pirmojo pasaulinio karo metais]] [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu Panevėžį užėmus [[Vokietijos imperijos kariuomenė|Vokietijos imperijos kariuomenei]], Šeduvos gatvė pervadinta Ryto gatve (''Morgenstrasse''), vėliau vėl Šeduvos gatve, 1921 m. jai suteiktas Vasario 16-osios pavadinimas.<ref>Vitalija Jalianiauskienė, [https://sekunde.lt/i-vasario-16-aja-istorine-gatve/ ''Į Vasario 16-ąją – istorine gatve'']. Sekundė, 2023-02-12. Nuoroda tikrinta 2026-07-03.</ref> Tarpukariu buvo viena pagrindinių miesto gatvių, joje veikė daug žinomų parduotuvių, cukrainių, bankų įstaigų. Daugiausia parduotuvių buvo gatvės pradžioje nuo Laisvės aikštės iki Respublikos gatvės: Potapo kepykla, Rutkausko krautuvė, Vanago, Prilio maisto prekių parduotuvės, Levino delikatesų parduotuvė, juvelyrikos, laikrodžių ir krištolo parduotuvė, Henriksienės gėlių parduotuvė ir kitos.<ref name="Zaborskaitė"/> 1935 m. gatvės pradžia iki Respublikos gatvės išgrįsta tašytais akmenimis. 1937 m. čia pradėta tiesti [[kanalizacija]], kasant griovius 1938 m. aptikta daug žmonių kaulų. Nustatyta, kad XVI–XVII a. toje vietoje būta kapinių.<ref name=PAVB/> 1934 m. miesto plane gatvė baigiasi ties žydų kapinėmis, jos tęsinys už Prezidento Smetonos gatvės vadinamas Trakelių gatve.<ref>[https://maps.panevezys.lt/portal/apps/webappviewer/index.html?id=e7ce158614a94594a4cf8a3cee034822 Istorinis žemelapis]. Panevėžio miesto savivaldybė. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref> Sovietmečio pradžioje abi gatvės sujungtos į vieną. 1945 m. lapkritį Vasario 16-osios gatvė pervadinta Gegužės 9-osios vardu, 1964 m., pagerbiant komunistinio judėjimo veikėją [[Rapolas Čarnas|Rafailą Čiorną]] – sulietuvintu Rapolo Čarno vardu. Sovietmečiu rekonstruota gatvės pabaiga – iki rekonstrukcijos gatvė užsibaigė Naujamiesčio ir Mažosios Plukių gatvių sankirtoje,<ref>Topografinis žemėlapis C-48-22-G-g-1 (1:10 000). Vyriausioji geodezijos ir kartografijos valdyba prie TSRS Ministrų Tarybos, 1976-07-05.</ref> rekonstrukcijos metu įrengta nauja trasa nuo Sietyno skvero (dabar Atminimo skveras) iki Tulpių ir B. Grigo (dabar Parko) gatvių. 1989 m. vasarį gatvei grąžintas Vasario 16-osios pavadinimas.<ref name=PAVB/> 2020–2021 m. rekonstruota gatvės dalis nuo Laisvės aikštės iki A. Smetonos gatvės – asfalto danga pakeista į trinkeles, trinkelėmis iškloti šaligatviai, atnaujintos lietaus nuotekos.<ref>Raimonda Mikučionytė, [https://jp.lt/panevezio-centre-atnaujintas-eismas-vasario-16-osios-gatve/ ''Panevėžio centre atnaujintas eismas Vasario 16-osios gatve'']. Jūsų Panevėžys, 2021-12-02. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> == Pastatai == === Šiaurinė pusė === [[Vaizdas:Vasario 16-osios gatvė 20, Panevėžys.jpg|thumb|Gatvės vaizdas ties „Aido” draugijos pastatu (dešinėje). Kiek toliau – Tado Chodakausko namas (centre)]] Atkarpoje nuo Kranto iki Respublikos gatvės stovi trys dviaukščiai pastatai: Nr. 6, 8 ir kampinis namas sankirtoje su Respublikos gatve, iki 2018 m. žymėtas 10 numeriu (dabar Respublikos g. 26). Sprendžiant iš numeracijos, anksčiau šioje gatvės atkarpoje pastatų būta daugiau. 4 name tarpukariu veikė „Latvelo” dviračių atstovybė,<ref name=PAVB/> 6 name sovietmečiu buvo įsikūręs Sanitarinės epidemiologinės stoties Profilaktinis dezinfekcijos skyrius, 8 name – Komunalinio ūkio projektavimo instituto bei [[DOSAAF|Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti]] Panevėžio skyriai.<ref>Panevėžio miesto abonentų sąrašas. Lietuvos TSR Ryšių ministerija. Panevėžys, 1986 m., p. 45, 54, 74.</ref> Kampiniame name tarpukariu (tuo metu namas turėjo 12 numerį<ref name=PAVB/>) veikė Antano Laurinaičio ir Juozo Zaborskio vaistinė, antrame aukšte buvo viešbutis, iš pradžių priklausęs Zigmantui Švoinickiui.<ref name=JP>[https://jp.lt/vasario-16-osios-gatve-istorine-net-ir-kruvinus-ivykius-maciusi-panevezio-gatve1/ ''Vasario 16-osios gatvė – istorinė, net ir kruvinus įvykius už Nepriklausomybę mačiusi Panevėžio gatvė'']. Jūsų Panevėžys, 2020-02-16. Nuoroda tikrinta 2026-08-02.</ref> Sovietmečiu pastate buvo įsikūręs miesto [[Civilinės metrikacijos įstaiga|civilinės metrikacijos biuras]], veikė Panevėžio viešosios bibliotekos Muzikos skyrius, parfumerijos parduotuvė.<ref>Panevėžio miesto abonentų sąrašas. Lietuvos TSR Ryšių ministerija. Panevėžys, 1986 m., p. 30, 31, 65.</ref> Toliau, kitoje Respublikos gatvės pusėje, stovi [[Juozo Masiulio knygynas|Juozo Masiulio knygyno]] pastatas, priskirtas Respublikos gatvei. Už jo, arčiau J. Urbšio gatvės, 2018 m. atidarytas šiuolaikinės architektūros dviejų aukštų [[SEB bankas|SEB banko]] pastatas, jam suteiktas adresas ''Vasario 16-osios g. 10''.<ref>[https://www.panevezys.lt/lt/naujienos/atidarytas-naujas-seb-q5e8.html ''Atidarytas naujas SEB banko Panevėžio finansinių paslaugų centras'']. Panevėžio miesto savivaldybė, 2018-01-15. Nuoroda tikrinta 2026-08-02.</ref> Stiklinį pastatą su juodais rėmais suprojektavo architektas [[Gintautas Natkevičius]].<ref>Inga Kontrimavičiūtė. [https://sekunde.lt/150477-2/ ''Moderniam pastatui – netikėtos barikados'']. Sekundė, 2017-12-28. Nuoroda tikrinta 2026-08-02.</ref> Nuo J. Urbšio iki A. Smetonos gatvės stovi penki pastatai. Pirmasis, trijų aukštų namas, priskirtas J. Urbšio gatvei. Pastatytas ne vėliau kaip XXI a. pirmame dešimtmetyje, jame veikia įvairios paslaugų įmonės. Už jo stovi trys seni namai, kultūros paveldo objektai, už jų – XXI a. pradžios statybos dviaukštis pastatas (''Vasario 16-osios g. 26''), kuriame įsikūrusios įvairios komercinės įmonės. ''Vasario 16-osios g. 20'' – vieno aukšto su pastoge namas, pastatytas 1878 m. Priklausė Aleksejui Malininui. 1919–1932 m. name veikė „Aido” draugija, 1921 m. įsikūrė pirmoji mieste valstybinė viešoji biblioteka. 1924–1928 m. dalį patalpų nuomojosi „[[Panevėžio balsas (savaitraštis)|Panevėžio balso]]” redakcija, nuo 1925 m. veikė Muzikos mylėtojų draugijos „Daina” Panevėžio skyrius. Sovietmečiu pastate veikė Komunalinio ūkio valdybos kelių eksploatacijos valdyba.<ref>Panevėžio miesto abonentų sąrašas. Lietuvos TSR Ryšių ministerija. Panevėžys, 1986 m., p. 88.</ref> 2004 m. savivaldybei priklausęs pastatas parduotas privačiai bendrovei ir Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriui. Dalį patalpų išsinuomojo teatras „Menas”. 2017 m. pastatas degė. 2018 m. prie pagrindinio fasado atidengta atminimo lenta „Aido” draugijai ir pirmajai bibliotekai.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/pastatas-kuriame-1919-1932-m-veike-lietuviu-dramos-muzikos-ir-dainos-draugija-aidas/ ''Pastatas, kuriame 1919–1932 m. veikė lietuvių dramos, muzikos ir dainos draugija „Aidas”'']. Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai). Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-08-02.</ref> [[Vaizdas:Tado Chodakausko namas.jpg|thumb|Burmistro Tado Chodakausko namas]] ''Vasario 16-osios g. 22'' – ilgamečio Panevėžio burmistro [[Tado Chodakausko namas]]. Mūrinis, dviejų aukštų, [[Istorizmas|istorizmo]] stilistikos. Įsikūrusi [[Specialiųjų tyrimų tarnyba|Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos]] Panevėžio valdyba. Pastatytas 1928 m., buvo tuo metu vienas puošniausių mieste. Įrengti 4 butai, viename iš jų gyveno namo savininkai, kiti buvo nuomojami.<ref>Evaldas Vilkončius. [https://www.instagram.com/architektura_panevezyje/p/Csq8N0NNTJM/ ''Trumpi pasakojimai apie Panevėžio architektūrą''], 2023-05-25, Instagram. Nuoroda tikrinta 2026-08-02.</ref> Name ne kartą lankėsi T. Chodakausko svainis, Lietuvos Respublikos prezidentas [[Antanas Smetona]], privačia praktika vertėsi gydytojas P. Legeckas. Tarpukariu namas žymėtas 28 numeriu.<ref name=PAVB/> Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pastate veikė Panevėžio apskrities [[NKVD]]-[[MVD]]-MGB, 1954–1991 m. – Panevėžio rajono [[KGB]] skyrius.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/tado-chodakausko-pastatu-kompleksas/ ''Tado Chodakausko pastatų kompleksas'']. Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai). Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-08-02.</ref><ref>Ingrida Nagrockienė, [https://sekunde.lt/verslininko-dukros-kelione-tarpukario-gatve/ ''Kelionė tarpukario gatve'']. Sekundė, 2020-02-15. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> ''Vasario 16-osios g. 24'' – medinis vieno aukšto namas, fasaduose turi [[Klasicizmo architektūra|klasicizmo]] bruožų.<ref name="KVR24"/> Pastatytas 1880 m. kaip gyvenamasis namas, po Antrojo pasaulinio karo jame buvo Panevėžio apskrities NKVD-MVD-MGB administracinės ir gyvenamosios patalpos.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/namas/ ''Namas'']. Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai). Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-08-02.</ref> Vėliau sovietmečiu pastate veikė Kauno skaičiavimo technikos remonto gamyklos Panevėžio gamybinis baras.<ref>Panevėžio miesto abonentų sąrašas. Lietuvos TSR Ryšių ministerija. Panevėžys, 1986 m., p. 33.</ref> Likusioje gatvės dalyje yra keturi žymesni pastatai. Sankirtoje su A. Smetonos gatve stovi savitos architektūros medinis namas, kultūros paveldo objektas. Jo adresas nurodomas A. Smetonos g. 39.<ref>{{cite kvr|mc=40262|title=Inžinieriaus Antano Gargaso namas|accessdate=2026-08-12}}</ref> Sankirtoje su A. Mackevičiaus gatve, adresu A. Mackevičiaus g. 3, 2001 m. pastatyta [[Panevėžio Naujoji apaštalų bažnyčia]] (architektai R. Skamarauskas ir V. Stankevičius).<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/panevezio-architektura/ ''Panevėžio architektūra'']. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2024-09-09. Nuoroda tikrinta 2026-08-12.</ref> Už jos, ''Vasario 16-osios g. 40'', veikia [[Panevėžio Vyturio progimnazija|Panevėžio „Vyturio” progimnazija]], buvusi 15-oji vidurinė mokykla. Atidaryta 1980 m.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-krasto-sukakciu-kalendoriai/2025-09-01-2/ ''2025 09 01'']. Panevėžio krašto sukakčių kalendorius. Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-08-12.</ref> ''Vasario 16-osios g. 60'' stovi [[Postmodernizmo architektūra|postmodernistinis]] trijų aukštų „[[Sodra|Sodros]]” Panevėžio skyriaus pastatas. Pastatytas 1995 m. pagal architektės [[Elvyra Klimavičienė|Elvyros Klimavičienės]] projektą, pateko į geriausių XX a. Lietuvos pastatų sąrašą. Sovietmečiu toje vietoje planuota statyti Panevėžio rajono kultūros rūmus, tačiau nespėta. Vėliau sklypą nuspręsta skirti „Sodrai”. Nuo 2024 m. pastatas rekonstruojamas.<ref>Lina Dranseikaitė, [https://sekunde.lt/sodros-rekonstrukcija-atiduota-i-panevezieciu-rankas/ ''„Sodros“ rekonstrukcija atiduota į panevėžiečių rankas'']. Jūsų Panevėžys, 2021-12-02. Nuoroda tikrinta 2026-08-12.</ref> === Pietinė pusė === [[Vaizdas:Vasario 16-osios gatvė, Panevėžys.jpg|thumb|Gatvės vaizdas nuo sankryžos su Respublikos gatve Laisvės aikštės link]] Gatvės pradžioje, sankirtoje su [[Laisvės aikštė (Panevėžys)|Laisvės aikšte]] ir Tamsiąja gatvele, stovėjo dviejų aukštų mūrinis namas (''Vasario 16-osios g. 1''). Tarpukariu jame veikė žaislų ir rankdarbių parduotuvė „Žaislas”,<ref>Emilija Juškienė. [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/visuomenes-modernejimo-zenklai-tarpukario-panevezyje-iv/ ''Visuomenės modernėjimo ženklai tarpukario Panevėžyje (IV)'']. Panevėžio istorijos puslapiai. Panevėžio kraštas virtualiai, 2023-11-30. Nuoroda tikrinta 2026-08-13.</ref> sovietmečiu – pieno kavinė.<ref name="Dagelis">A. Dagelis. „Panevėžys’, 1960 m., p. 38, [https://www.rsim.lt/uzrasai/img/panevezys-1960-informacija-38.jpg ''Viešbučiai ir valgyklos'']. Nuoroda tikrinta 2026-07-31.</ref> Nugriautas XX a. septintajame dešimtmetyje, ruošiantis [[Panevėžys (viešbutis)|viešbučio „Nevėžis”]] statyboms. ''Vasario 16-osios g. 3'' – dviaukštis pastatas. Tarpukariu priklausė lenkų matininkui Stanislovui Renigeriui. Name veikė Prano Vanago vyno ir gastronomijos parduotuvė, F. Kurkulio parduotuvė (prekiauta lietpalčiais, avalyne, šautuvais). Gyveno žinomas gydytojas, [[Panevėžio žydų ligoninė]]s direktorius [[Šachnelis Abraomas Meras]], dirbo [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] narys, notaras [[Konstantas Bražėnas|Konstantinas Bražėnas]]. Sovietmečiu pastate veikė [[Panevėžio medicinos mokykla]].<ref name=PAVB/> ''Vasario 16-osios g. 5'' – XIX a. pabaigos statybos istorizmo stilistikos 2–3 aukštų pastatas.<ref name="KVR5"/> Tarpukariu veikė Mykolui ir Sofijai Urbonavičiams priklausiusi mėsos parduotuvė.<ref name=PAVB/> ''Vasario 16-osios g. 7'' anksčiau buvo du namai: 7 ir 9. Septintame name sovietmečiu veikė [[Dietinis maistas|dietinių produktų]] parduotuvė, devintame – komiso parduotuvė.<ref>Panevėžio miesto abonentų sąrašas. Lietuvos TSR Ryšių ministerija. Panevėžys, 1986 m., p. 63, 65.</ref> ''Vasario 16-osios g. 11'' – dviaukštis istorizmo stilistikos pastatas Vasario 16-osios ir Respublikos gatvių kampe. XX a. pradžioje jame veikė J. N. Gurvičiaus parduotuvė ir 4 klasių mokykla, Pirmojo pasaulinio karo metais – vokiečių ligoninė. Tarpukariu pastate įsikūrė kino teatras „Spindulys”, vėliau pervadintas „Apollo”, veikė Etinhofo medžiagų parduotuvė.<ref name="Zaborskaitė">Vanda Zaborskaitė. [https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-veido-delione/amzininku-atsiminimai-apie-panevezi/vanda-zaborskaite/ Atsiminimų apie Panevėžį fragmentas]. Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-08-13.</ref> Po Antrojo pasaulinio karo pastate veikė foto ateljė Nr. 2, joje dirbo fotografas J. Žitkus.<ref name="KVR11"/> Vėliau sovietmečiu name buvo buitinio kombinato „Gulbė” nuomojimo punktas.<ref>Panevėžio miesto abonentų sąrašas. Lietuvos TSR Ryšių ministerija. Panevėžys, 1986 m., p. 69.</ref> Kitoje Respublikos gatvės pusėje stovi dviaukštis pastatas, priklausęs žymiam XIX a. pabaigos Panevėžio visuomenės veikėjui [[Tadas Povilas Puzinas|Povilui Puzinui]]. Statytas po 1881 m. gaisro, dabartinis adresas – Respublikos g. 19.<ref name=PAVB/> ''Vasario 16-osios g. 19'' – kiek toliau nuo gatvės stovintis pastatas, vaikų ir jaunimo [[Panevėžio teatras Menas|teatras „Menas”]]. Pastatytas 1909 m. ilgamečio Panevėžio savivaldybės nario Antano Sondago pastangomis, buvo pirmasis miesto kultūros reikmėms pritaikytas pastatas.<ref name=PAVB/> 1910 m. jame atidarytas kinoteatras „Iliuzija”, 1939 m. perstatytas ir pervadintas „Meno” kinoteatru. Veikė visą sovietmetį, 1991 m. uždarytas, patalpos pritaikytos teatrui. 2003 m. prie teatro atidengta skulptūra „Don Kichotas” (skulpt. Henrikas Orakauskas).<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/don-kichotas/ ''Don Kichotas'']. Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse. Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-07-05.</ref> Anksčiau pastatas buvo priskirtas Boguševičiaus (dabar Birutės) gatvei pagal buvusio pagrindinio įėjimo vietą.<ref name=JP/> [[Vaizdas:Moigių namų kompleksas, Panevėžys.jpg|thumb|Moigių namai, 2020 m.]] ''Vasario 16-osios g. 21'' – triaukštis gyvenamasis namas. XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje pastatytas dviaukštis mūrinis namas,<ref>Donatas Pilkauskas. [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/pirmosios-panevezio-miesto-gatves/ ''Pirmosios Panevėžio miesto gatvės''] (žr. nuotrauką). Panevėžio istorijos puslapiai. Panevėžio kraštas virtualiai, 2022-12-29. Nuoroda tikrinta 2026-08-13.</ref> sovietmečiu perstatytas. XX a. devintajame dešimtmetyje namo pirmame aukšte veikė drabužių berniukams parduotuvė.<ref>Panevėžio miesto abonentų sąrašas. Lietuvos TSR Ryšių ministerija. Panevėžys, 1986 m., p. 65.</ref> ''Vasario 16-osios g. 23, 25a'' – [[Moigių namai]]. Uždarą kiemą sudarančių trijų dviaukščių pastatų kompleksas (vienas jų, buvęs ūkinis pastatas, stovi greta T. Moigio gatvės). Pastatyti XIX a. pabaigoje, priklausė garsiai panevėžiečių Moigių šeimai. Pagrindiniame pastate (''23'') 1902–1903 m. gyveno rašytojas [[Jonas Biliūnas]],<ref name="KVR23"/> 1940 m. čia įsikūrė sovietinė milicija ir NKVD. 1941 m. besitraukiantys sovietai namo rūsyje nukankino keturis Panevėžio medikus ir dar keletą žmonių. ''25a'' pastate veikė privati ligoninė, gyveno Moigių šeimos nariai. Sovietmečiu pastatuose veikė įvairios vidaus reikalų struktūros, 1979 ir 1993 m. juose įsikūrė [[Panevėžio kraštotyros muziejus]]. Prie ''23'' pastato kabo atminimo lentos [[Stalinizmas|stalinizmo]] aukoms ir Moigių šeimai.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/objektai-faktai-zmones/panevezio-pastatai/moigiu-namu-kompleksas/ ''Moigių namų kompleksas'']. Panevėžio pastatai (kultūros paveldo objektai). Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-07-04.</ref> ''Vasario 16-osios g. 27'' – Panevėžio rajono savivaldybės pastatas. Keturių aukštų, pastatytas 1974 m.<ref>[https://panrbiblioteka.lt/dalykas-57/krastotyros-kalendorius/krastotyros-kalendorius-2019-metu/2019-m-ivykiai-ir-faktai/ ''2019 m. įvykiai ir faktai'']. Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Nuoroda tikrinta 2026-07-05.</ref> (arch. Nijolė Eigminienė). Projektuojant pastatą neatsižvelgta į jo santykį su istorine aplinka.<ref>Evaldas Vilkončius, Sovietinis modernizmas Panevėžio centre, Senvagė, 2017 m., Nr. 1, p. 70–75.</ref> == Kiti objektai == Gatvės šiaurinėje pusėje, už Masiulio knygyno, stovi knygnešio [[Juozas Masiulis|Juozo Masiulio]] ir visų knygnešių garbei skirtas koplytstulpis. Atidengtas 2007 m., autorius – Povilas Namavičius.<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/koplytstulpis-skirtas-knygnesio-juozo-masiulio-ir-visu-knygnesiu-garbei/ ''Koplytstulpis, skirtas knygnešio Juozo Masiulio ir visų knygnešių garbei'']. Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse. Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref> Į pietus nuo Vasario 16-osios ir A. Smetonos gatvių sankryžos plyti kapinynas, archeologų tyrinėtas nuo 2007 m. Jame rasti seniausi palaikai datuojami XVII a. – XVIII a. pr.<ref>{{cite kvr|mc=48610|title=Panevėžio kapinynas|accessdate=2026-07-25}}</ref> Kapai apardyti sovietmečiu vykdant statybas, ypač 1974 m., statant rajono savivaldybės pastatą.<ref>Inga Kontrimavičiūtė, [https://sekunde.lt/iskasta-gatve-atsikrausto-archeologai-2/ ''Į iškastą gatvę atsikraustė archeologai'']. Sekundė, 2020-11-07. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref> Buvusių kapinių teritorijoje stovi buvęs Panevėžio NKVD-MVD-MGB būstinės pastatas (A. Smetonos g. 30). Spėjama, kad šalia jo palaidotos nežinomos sovietinių represijų aukos – 1940–1941 m. okupantams pasipriešinusieji asmenys ir 1944–1956 m. [[Lietuvos partizanai]].<ref>{{cite kvr|mc=32505|title=Panevėžio NKVD-MVD-MGB būstinės pastato ir Sovietų Sąjungos teroro aukų kapų komplekso Sovietų Sąjungos teroro aukų kapai|accessdate=2026-07-25}}</ref> Pietinėje gatvės pusėje, tarp A. Smetonos ir Naujamiesčio gatvių, yra Atminimo skveras – buvusios [[Panevėžio žydų senosios kapinės|Panevėžio žydų kapinės]]. Spėjama, kad žydai čia laidoti nuo XVII a., gausiau – nuo XVIII a. pabaigos, kai mieste įsikūrė didesnė [[Panevėžio žydai|žydų bendruomenė]]. Kapinėse palaidota daug garsių Panevėžio žydų prekybininkų, verslininkų, pramonininkų, gydytojų, mokytojų. Po [[Holokaustas Lietuvoje|Holokausto]] mieste žydų beveik nebelikus, sovietų valdžia 1955 m. kapines nusprendė uždaryti, o 1966 m. – likviduoti. Jų vietoje įrengtas skveras. 1991 m. buvusiose kapinėse pastatytas paminklinis akmuo žydų kapinių vietai atminti (aut. Gintautas Survila),<ref>[https://paneveziokrastas.pavb.lt/skulptura/paminklinis-akmuo-zydu-kapiniu-vietai-atminti/ ''Paminklinis akmuo žydų kapinių vietai atminti'']. Skulptūros viešosiose Panevėžio erdvėse. Panevėžio kraštas virtualiai. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref> 2009 m. – atidengtas paminklas ”Liūdinti žydų motina” (skulpt. [[Vytautas Tallat-Kelpša]], arch. [[Valdas Klimavičius]]).<ref>Donatas Pilkauskas, [https://paneveziokrastas.pavb.lt/istorijos-puslapiai/panevezio-zydu-kapines/ ''Panevėžio žydų kapinės'']. Panevėžio istorijos puslapiai. Panevėžio kraštas virtualiai, 2018-12-13. Nuoroda tikrinta 2026-07-25.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{SavStr}} [[Kategorija:Panevėžio gatvės]] fdms6ee42owuvc1cuouv4jv43bysz5u 0 700855 7957772 7922657 2026-11-05T08:20:57Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 0 sources and tagging 1 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957772 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = Vasaknos 32241, Lithuania - panoramio (10).jpg | caption = Vasaknų tvenkiniai | location = [[Zarasų rajonas|Zarasų raj.]] | nearest_city = [[Vasaknos]] | lat_degrees = 55 | lat_minutes = 41 | lat_seconds = 32.8| lat_direction = N | long_degrees = 25 | long_minutes = 48 | long_seconds = 50.4| long_direction = E | map = Zarasų rajonas | area = 65,86 ha | established = 2005 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija | vikiteka = }} '''Vasaknų biosferos poligonas''' – kompleksinė [[saugoma teritorija]] [[Zarasų rajono savivaldybė]]je, [[Vasaknos|Vasaknų]] kaime ([[Dusetų seniūnija|Dusetų sen.]]). Užima 65,86 ha, yra mažiausias Lietuvoje tarp kitų [[biosfera|biosferos]] poligonų.<ref>{{VLE|24|||[https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-biosferos-poligonai/ Lietuvos biosferos poligonai]}}</ref> Įsteigtas siekiant vietos [[žuvininkystė]]s tvenkiniuose išlaikyti čia perinčių [[upinė žuvėdra|upinės žuvėdros]] (''Sterna hirundo'') ir [[mažasis kiras|mažojo kiro]] (''Larus minutus'') populiacijas.<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0900000000008-vasaknu-biosferos-poligonas?x=25.8140&y=55.6924&zoom=15.0&st=%5B58,59,60,61,62,63,64,65,66,67,68,96,109,110,111,112,113,114,115,116,117,118,119,120%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Vasaknų biosferos poligonas] ''stvk.lt/map''</ref> Vasaknose telkšo trys žuvininkystės tvenkiniai su plaukiojančiomis natūraliomis augmenijos salelėmis, kuriose įsikuria perintys paukščiai. 2004 m. čia įsteigtas biosferos poligonas, o 2005 m. – paukščių apsaugai skirta teritorija, saugant upinę žuvėdrą ir mažąjį kirą. 80 % viso teritorijos ploto sudaro vandenys.<ref name=lif/> Paukščių apsaugai skirtą plotą supa kiti žuvininkystės ūkio tvenkiniai, keli maži ežerėliai, mišrus miškas. Vietovė ribojasi su šalia pratekančia [[Šventoji|Šventosios]] upe, praeina kelias {{RK4901}}. Tvenkiniuose veisiasi kitos retos rūšys: [[ūdra]], [[raudonpilvė kūmutė]] ir [[skiauterėtasis tritonas]]. Iš Europos Bendrijos saugomų paukščių paminėtini [[didysis baublys]], [[nendrinė lingė]], [[švygžda]], [[griežlė]]. Tvenkiniuose randami perintys 6 rūšių paukščiai, kurie įrašyti į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].<ref name=lif>[https://www.lifeterns.lt/apie-projekta/teritorijos/teritorija-8 Vasaknų tvenkiniai] ''lifeterns.lt'' 2026-06-12</ref> Tvenkiniuose peri per 120 porų upinių žuvėdrų, o tai yra 5 % šių paukščių populiacijos Lietuvoje. Žuvėdroms pavojų kelia salų užaugimas krūmais ir [[nendrė]]mis, o ypač plaukiojančių salų naikinimas, ką kasmet daro žuvininkystės tvenkinių savininkai.<ref name=lif/><ref>[https://birdlife.lt/vasaknu-biosferos-poligone-upinems-zuvedroms-nelei/ Vasaknų biosferos poligone upinėms žuvėdroms neleidžiama išauginti jauniklių antrą kartą per sezoną] ''birdlife.lt'' 2020-07-28</ref> Neigiamą poveikį veisimosi sėkmingumui gali turėti ir čia gyvenančios [[kanadinė audinė|kanadinės audinės]].<ref name=lif/> Vasaknų tvenkiniai yra viena iš 3 vietų Lietuvoje, kur dar peri mažieji kirai. 1996–2000 m. čia perėjo per 10 porų mažųjų kirų. Tačiau per pastaruosius 5 metus jų tepriskaičiuojama apie 4 poras.<ref name=lif/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://saugoma.lt/teritorijos/vasaknu-biosferos-poligonas Vasaknų biosferos poligonas] ''saugoma.lt'' * [https://www.vietoves.lt/saugomos_teritorijos/Vasakn%C5%B3_biosferos_poligonas Vasaknų biosferos poligono ribų planas] {{Neveikianti nuoroda|date=lapkričio 2026 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} ''vietoves.lt'' {{Zarasų rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Zarasų rajono saugomos teritorijos]] [[Kategorija:Vasaknos]] 9yfdbwvgbb9o9y8muwhwchd2jcl3m8x 0 701076 7957701 7926455 2026-11-05T01:25:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957701 wikitext text/x-wiki {{fc-info |clubname = US Amal Tiznit |fullname = Union Sportive Amal Tiznit |image = [[Vaizdas:US Amal Tiznit emblema.png|150px]] |nickname = |founded = 1948 m. |ground = Stade El Massira / Tiznito miesto savivaldybės stadionas, [[Tiznitas]] |capacity = 4 000 |chairman = {{vlv|Marokas}} {{small|nežinomas}} |manager = {{vlv|Marokas}} {{small|nežinomas}} |league = [[Botola Pro|Botola Pro Inwi]] |season = 2025–2026 |position = {{increase}} 3 vieta, Botola 2 |pattern_la1 = _whiteborder |pattern_b1 = _jomalion2ms |pattern_ra1 = _whiteborder |pattern_sh1 = |pattern_so1 = |leftarm1 = 489FFF |body1 = FFFFFF |rightarm1 = 489FFF |shorts1 = 489FFF |socks1 = 489FFF |pattern_la2 = _blueborder |pattern_b2 = _bluecollar |pattern_ra2 = _blueborder |pattern_sh2 = |pattern_so2 = |leftarm2 = FFFFFF |body2 = FFFFFF |rightarm2 = FFFFFF |shorts2 = FFFFFF |socks2 = FFFFFF |pattern_la3 = _goldborder |pattern_b3 = _goldcollar |pattern_ra3 = _goldborder |pattern_sh3 = |pattern_so3 = |leftarm3 = 000000 |body3 = 000000 |rightarm3 = 000000 |shorts3 = 000000 |socks3 = 000000 }} '''Union Sportive Amal Tiznit''', o angliškuose šaltiniuose žinomas kaip '''US Amal Tiznit''', o trumpai tiesiog '''Amal Tiznit''' – [[Marokas|Maroko]] [[futbolo klubas]], įsikūręs [[Tiznitas|Tiznito]] mieste. == Istorija == Klubo ištakos siekia 1948 m. Kitados varžėsi žemesniuose divizionuose. 2025–2026 m. sezone [[Botola 2]] iškovojo trečiąją vietą ir pirmą kartą klubo istorijoje pateko į [[Botola]].<ref>{{Cite web |last=HASKOURI |first=Khouloud |date=2026-07-22 |title=Amal Tiznit secures historic promotion to Botola Pro as Union Touarga avoids relegation |url=https://en.hespress.com/142381-amal-tiznit-secures-historic-promotion-to-botola-pro-as-union-touarga-avoids-relegation.html |access-date=2026-07-22 |website=HESPRESS English - Morocco News |language=en-US}}</ref><ref>{{Cite web |last=Bouaichi |first=Chaimae |date=2026-07-22 |title=Amal Tiznit Earns Historic First-Ever Promotion to Botola Pro First Division |url=https://www.moroccoworldnews.com/2026/07/330704/amal-tiznit-earns-historic-first-ever-promotion-to-botola-pro-first-division/ |access-date=2026-07-22 |website=Morocco World News |language=en-US}}</ref> Nuo 2026–2027 m. sezono varžėsi [[Botola Pro|Botola Pro Inwi]].<ref>[https://mountakhab.net/en/botola-pro-us-amal-tiznit-makes-history-with-first-promotion-to-the-top-tier/ Botola Pro: US Amal Tiznit makes history with first promotion to the top tier]</ref> == Pasiekimai == ; {{vlv|Marokas}} '''[[Botola]]: '''<ref>[http://www.rsssf.com/tablesm/marochamp.html RSSSF duomenų bazė (Čempionai ir sezonai)]</ref> * '''Čempionai''': ; {{vlv|Marokas}} '''Maroko futbolo taurė: '''<ref>[http://www.rsssf.com/tablesm/marocuphist.html RSSSF duomenų bazė: Taurės turnyrų istorija]</ref> * '''Nugalėtojai''': == Sezonai == ; Pastarųjų metų sezonai {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos !Pastabos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[2026–2027 m. Botola Pro|2026–2027]]''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Botola Pro|Botola Pro Inwi]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesm/maro2027.html</ref> |- | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2025–2026''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ffffdd" style="text-align:center;"| '''[[Botola 2]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesm/maro2026.html</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į 2026–2027 m. [[Botola]]''' |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2024–2025''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| ''' Nationale Amateurs''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''?.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesm/maro2025.html</ref> | bgcolor="#DDFFDD" style="text-align:center;"| [[Vaizdas:1uparrow green.svg|17px]] '''Pateko į 2025–2026 m. [[Botola 2]]''' |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2023–2024''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| ''' Nationale Amateurs''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''?.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesm/maro2024.html</ref> |- | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| '''3.''' | bgcolor="#EEEEEE" style="text-align:center;"| ''' Nationale Amateurs''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | <ref>http://www.rsssf.com/tablesm/maro2023.html</ref> |- |} == Spalvinė gama == {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |'''US Amal Tiznit''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |'''US Amal Tiznit''' |} {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:blue;color:White" width="150" height="50" |[[Vaizdas:US Amal Tiznit emblema.png|150px]]'''US Amal Tiznit''' | style="background:navy;color:white" width="150" height="50" |[[Vaizdas:US Amal Tiznit emblema.png|150px]]'''US Amal Tiznit''' |} == Apranga == ; Sportinės aprangos pokyčiai. * Namuose žaidžia tradicine apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | |pattern_la = _getafe1718h |pattern_b = _getafe1718h |pattern_ra = _getafe1718h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = 2E64FE |socks = 2E64FE | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _domzale1819t |pattern_b = _domzale1819t |pattern_ra = _domzale1819t |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _zira1819h |pattern_b = _zira1819h |pattern_ra = _zira1819h |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = AEE6F5 |socks = AEE6F5 | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _arminia1819t |pattern_b = _arminia1819t |pattern_ra = _arminia1819t |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _whiteborder |pattern_b = _whitecollar |pattern_ra = _whiteborder |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = 489FFF |body = 489FFF |rightarm = 489FFF |shorts = 489FFF |socks = 489FFF | title= {{small|nežinomi metai}} }} |{{Football kit | |pattern_la = _blueborder |pattern_b = _bluecollar |pattern_ra = _blueborder |pattern_sh = |pattern_so = |leftarm = FFFFFF |body = FFFFFF |rightarm = FFFFFF |shorts = FFFFFF |socks = FFFFFF |title = {{small|nežinomi metai}} }} |} == Garsesni žaidėjai == ; Žaidėjai, atstovavę Maroko nacionalinei rinktinei<ref>[https://www.national-football-teams.com/club/33839/2026_1/Us_Amal_Tiznit.html General Information for US Amal Tiznit in 2026/27]</ref> * {{vlv|Marokas}} ; Užsieniečiai * {{vlv|CIV}} Bi Thomas Gonazo, saugas, puolėjas;<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/68948/Bi_Thomas_Gonazo.html General Information about the player Bi Thomas Gonazo]</ref> == Garsesni treneriai == * {{vlv|Marokas}} == Šaltiniai == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/USATOfficiel/ Facebook paskyra] * [https://www.soccerway.com/team/amal-tiznit/Q1Nl5eWC/ SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/amal-tiznit/Q1Nl5eWC/ FLASHSCORE] * [https://www.transfermarkt.com/amal-tiznit/startseite/verein/85473/ Transfermarkt] * [https://web.archive.org/web/20260918012422/https://globalsportsarchive.com/en/soccer/team/us-amal-tiznit/63145/ Globalsportsarchive] {{Botola Pro}} [[Kategorija:Maroko futbolo klubai]] {{DEFAULTSORT:US Amal Tiznit}} 37te0uxh4c7twyfibf7rtjr4e1ltfnv 0 701481 7957521 7933665 2026-11-04T15:13:00Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957521 wikitext text/x-wiki {{Infobox_protected_area | name = {{PAGENAME}} | iucn_category = | image = | caption = | location = [[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos raj.]] | nearest_city = [[Tverečius]] | lat_degrees = 55 | lat_minutes = 16 | lat_seconds = 49.7| lat_direction = N | long_degrees = 26 | long_minutes = 38 | long_seconds = 11.1 | long_direction = E | map = Ignalinos rajonas | area = 356,8 ha | established = 2005 m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body = Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija | vikiteka = }} '''Svylos biosferos poligonas''' – [[biosfera|biosferos]] poligonas [[Ignalinos rajono savivaldybė]]je, į pietryčius nuo [[Tverečius|Tverečiaus]], apimantis [[Svyla|Svylos]] upės žemupio slėnį su gretimomis teritorijomis, besidriekiantį palei kelią {{RK4402}} rytų pusėje, nuo [[Guntauninkai|Guntauninkų]] pietuose iki santakos su [[Birvėta]] šiaurėje ties keliu {{RK1419}}. Svylos biosferos poligonas yra 356,8 ha ploto [[saugoma teritorija]], įsteigta 2005 m., skirta išsaugoti Svylos slėnio [[šlapžemė|šlapžemių]] ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti [[griežlė]]s (''Crex crex'') ir [[stulgys|stulgio]] (''Gallinago media'') populiacijas.<ref>Saugomų teritorijų valstybės kadastras. [https://stvk.lt/map/S0900000000015-svylos-biosferos-poligonas?x=26.6364&y=55.2805&zoom=11.9&st=%5B109,110,111,112,113,114,116,117,118%5D&ktz=%5B0,1,2,3,4,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,21,22,23,24,25,26,27,28,29,30,31,32,33,34,35,36,37,38,39%5D Svylos biosferos poligonas] ''stvk.lt/map''</ref><ref>[https://saugoma.lt/teritorijos/svylos-biosferos-poligonas Svylos biosferos poligonas] ''saugoma.lt''</ref> Svylos slėnyje aptinkama 10 čia perinčių sparnuočių rūšių, įrašytų į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]]. Svylos žemupio pievose drėgnais metais peri aibė [[tilvikiniai paukščiai|tilvikinių paukščių]], tarp kurių ir retieji stulgiai, [[griciukas|griciukai]], [[gaidukas|gaidukai]], [[raudonkojis tulikas|raudonkojai tulikai]], [[kūdrinis tilvikas|kūdriniai tilvikai]]. Drėgnas pievas pamėgusios [[švygžda|švygždos]] bei griežlės. Paupio [[nendrė|nendrių]] sąžalynuose įsikūrę [[didysis baublys|didieji baubliai]] ir [[nendrinė lingė|nendrinės lingės]]. Pasitaiko ir kitų retų plėšrūnų – [[pievinė lingė|pievinių lingių]] bei [[balinė pelėda|balinių pelėdų]]. Be stambių sparnuočių, prie Svylos sutinkami reti smulkieji giesmininkai – [[raiboji devynbalsė|raibosios devynbalsės]] ir [[mėlyngurklė]]s. Per paukščių migracijas Svylos užliejamose pievose poilsiui leidžiasi tūkstančiai [[žąsis|žąsų]], [[antis|ančių]] bei [[tilvikas|tilvikų]].<ref>[https://www.ornitostogos.lt/naujienos/2020-2021-svylos-slenis 2020-2021: Svylos slėnis] ''ornitostogos.lt''</ref> Sunykus tradiciniam [[žemės ūkis|žemės ūkiui]] ir [[gyvulininkystė|gyvulininkystei]], upės slėnyje pradėjo keistis Svylos [[kraštovaizdis]]. Sparčiai augantys krūmai ir medeliai užgožė natūralias [[pieva]]s, neatpažįstamai pakeitė atviras buveines. Besikeičiantį slėnį pradėjo apleisti reti pievų ir šlapynių sparnuočiai. Įsteigtame biosferos poligone, be apribojimų ūkinei ir kitai veiklai, skatinama atstatyti nusausintų [[biotopas|biotopų]] hidrologinį režimą, didinti [[pieva|pievų]] ir [[ganykla|ganyklų]] plotus, [[šienapjūtė|šienauti]] rankiniu būdu, ekstensyviai ganyti [[galvijai|galvijus]] (1–2 galvijai/ha), šalinti [[Sumedėjęs augalas|sumedėjusią augaliją]] ir nendres. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3AA42799FEC8/BloTHwyndc Svylos biosferos poligono nuostatai] ''e-tar.lt'' * [https://web.archive.org/web/20260927202529/https://www.vietoves.lt/saugomos_teritorijos/Svylos_biosferos_poligonas Svylos biosferos poligonas (ribos žemėlapyje)] ''vietoves.lt'' {{Ignalinos rajono saugomos teritorijos}} [[Kategorija:Ignalinos rajono saugomos teritorijos]] jg8uyiugyw0bgkcickn9si21bx8px7l 0 701685 7957596 7938231 2026-11-04T19:12:48Z InternetArchiveBot 150094 Add 2 books for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957596 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1945|05|13|T}} | gimimo vieta = [[Gota (Vokietija)|Gota]], [[Tiuringija]], [[Vokietija]] | mirties data = {{Mirė||||1945|05|13}} | mirties vieta = | tautybė = lietuvis, amerikietis | tėvas = [[Simas Sužiedėlis]] | motina = Antanina Sužiedėlienė (Klerevičiūtė) | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = istorikas | partija = | sritis = | įstaigos = | pareigos = | alma_mater = {{plainlist| * Kanzaso universitetas (1977 m., daktaro laipsnis) * Merilando universitetas (1972 m., magistro laipsnis) }} | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = {{plainlist| * [[Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius]] (2023 m.) * [[Leonido Donskio premija]] (2017 m.) }} | parašas = | pastabos = }} '''Saulius Sužiedėlis''' (g. [[1945]] m. [[gegužės 13]] d. [[Gota (Vokietija)|Gota]], [[Vokietija]]) – lietuvių kilmės [[JAV]] istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, istorinių darbų apie [[Holokaustas Lietuvoje|holokaustą Lietuvoje]] autorius.{{sfn|Selenis|2026}} == Šeima ir emigracija == [[Vaizdas:Alė Rūta (tikr. Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė, 1915–2011) ir Simas Sužiedėlis (1903–1985).png|thumb|270px|right|Simas Sužiedėlis (1903–1985) su poete [[Alė Rūta|Ale Rūta]] Los Andžele, 1960 m.]] S. Sužiedėlis gimė [[perkeltieji asmenys|perkeltųjų asmenų]] („dipukų“) stovykloje 1945 m. gegužės 13 d. Gotoje, Tiuringijoje, Vokietijoje. Jis yra jauniausias iš penkių [[Simas Sužiedėlis|Simo Sužiedėlio]] ir Antaninos Sužiedėlienės (Klerevičiūtės) sūnų. S. Sužiedėlio senelis Laurynas Sužiedėlis buvo lietuvių tautybės valstietis. Jis prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] išvyko uždarbiauti į Rusijos pramoninius miestus ir kurį laiką gyveno [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]]. Iki [[Rusijos revoliucija|1917 m. Rusijos revoliucijos]] šeima iš Sankt Peterburgo sugrįžo į Lietuvą ir nusipirko nedidelį žemės sklypą. Simas Sužiedėlis lankė naujai įsteigtą Vilniaus lietuvių gimnaziją. Lenkijai užėmus [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]], 1920 m. Simas Sužiedėlis persikėlė į Kauną, bet jo šeima liko gyventi Vilniaus krašte.{{sfn|Selenis|2026}}{{sfn|Kapochunas|2025}} Trečiajame dešimtmetyje S. Sužiedėlio tėvai lankė [[Vytauto Didžiojo universitetas|Lietuvos universitetą]] Kaune, 1928 m. Simas Sužiedėlis baigė jo [[Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas|Teologijos–filosofijos fakultetą]]. 1928– 1935 Simas ir Antanina Sužiedėliai persikėlė į [[Ryga|Rygą]], kur Simas Sužiedėlis mokytojavo Rygos lietuvių gimnazijoje. 1935 m. Sužiedėliai sugrįžo į Lietuvą. Kaune Simas Sužiedėlis dėstė Vytauto Didžiojo universitete (1939–1940 m.).{{sfn|Selenis (2)|2026}} Po 1940 m. birželį įvykusios [[Lietuvos TSR istorija|SSRS Lietuvos okupacijos]], Simas Sužiedėlis buvo paskirtas dirbti į naujai įkurtą [[Lietuvos mokslų akademija|LTSR mokslų akademiją]] Vilniuje. Čia jis iš pradžių administravo jos biblioteką, bet jau 1941 m. buvo paskirtas akademijos generaliniu sekretoriumi. Artėjant Rytų frontui, 1944 m. liepą Simas ir Antanina Sužiedėliai pasitraukė į Vokietiją, tikėdamiesi pasiekti Vakarų šalių sajungininkų kontroliuojamas teritorijas.{{sfn|Kapochunas|2025}} Vokietijoje S. Sužiedėlio tėvai su penkiais sūnumis trejus metus gyveno [[Hanau]] perkeltųjų asmenų stovykloje. 1948 m. gruodžio 21 d. visa šeima laivu „SS Marine Flasher“ atvyko į [[Niujorkas|Niujorką]], JAV. Sužiedėliai apsigyveno [[Broktonas|Broktono]] mieste, JAV [[Masačusetsas|Masačusetso]] valstijoje.{{sfn|Kapochunas|2025}} == Išsilavinimas == 1963 m. S. Sužiedėlis įgijo vidurinį išsilavinimą Broktone. Užsitikrinęs stipendiją Amerikos katalikiškajame universitete (angl. Catholic University of America), studijavo Moderniųjų laikų Europos istoriją. Studijas baigė 1967 m.{{sfn|Kapochunas|2025}} 1967–1969 m. dalyvavo JAV „Taikos korpuso“ (angl. Peace Corps) mokymų programoje, kurios metu mokėsi [[amharų kalba|amharų kalbos]] ir [[Etiopija|Etiopijos]] studijų [[Jutos universitetas|Jutos universitete]]. 1967–1969 m. gyveno Etiopijoje.{{sfn|Kapochunas|2025}} 1972 m. [[Merilando universitetas|Merilando universitete]] baigė istorijos magistro studijas, specializavosi [[Rusijos istorija|Rusijos istorijoje]]. Čia išmoko rusų kalbą. Paruošė magistro baigiamąjį darbą „Lietuvių tautinis sąjūdis ir carinė administracija Rusijos valdomoje Lietuvoje (1861–1905 m.)“ (angl. „The Lithuanian National Movement and the Tsarist Administration in Russian Lithuania, 1861-1905“).{{sfn|Kapochunas|2025}} 1973–1975 m. Lenkijos universitetuose studijavo lenkų kalbą, taip pat Lenkijos ir Rusijos istoriją. 1976–1982 m. [[Oklahoma Sitis|Oklahomos]] miesto bendruomenės koledže (angl. Oklahoma City Community College) dirbo istorijos mokytoju.{{sfn|Kapochunas|2025}} 1972 m. užsitikrino Nacionalinės gynybos stipendiją užsienio kalbų studijoms (istorijos ir slavų literatūros srityse; angl. National Defense Foreign Language Fellowships) [[Kanzaso universitetas|Kanzaso universitete]]. 1977 m. jame baigė istorijos doktorantūros studijas su specializacija Rusijos ir [[Rytų Europa|Rytų Europos]] istorijoje. Programos metu S. Sužiedėlis lankėsi ir studijavo [[Poznanė|Poznanės]] ir [[Varšuva|Varšuvos]] universitetuose. Disertacijoje S. Sužiedėlis nagrinėjo pietvakarių Lietuvos ([[Suvalkija|Suvalkijos]], [[Užnemunė|Užnemunės]]) – regiono, kuris iki 1867 m. priklausė [[autonomija|autonominei]] [[Lenkijos Kongreso karalystė|Lenkijos Karalystei]], – lietuviškai kalbančių [[valstietis|valstiečių]] istoriją. Pasak S. Sužiedėlio, tuomet jis pirmą kartą dirbo su dokumentais, atspindinčiais lietuvių ir žydų santykius šio krašto miesteliuose bei kaimuose.{{sfn|Kapochunas|2025}} == Specialiųjų tyrimų biuras == 1982–1988 m. S. Sužiedėlis dirbo JAV [[Jungtinių Valstijų teisingumo departamentas|teisingumo departamento]] [[Specialiųjų tyrimų biure (JAV)|Specialiųjų tyrimų biure]] (angl. Office of Special Investigations, OSI), [[Vašingtonas|Vašingtone]]. Šio biuro užduotis buvo nustatyti įtariamuosius, Antrojo pasaulinio karo metais įvykdžiusius holokausto ar kitus karo nusikaltimus. S. Sužiedėlis, užėmęs istoriko–tyrėjo pareigas, atliko tyrimus, kurie prisidėjo prie kai kurių lietuvių tautybės asmenų, buvusių „dipukų“, JAV pilietybės atėmimo ir [[deportacija|deportacijos]] bylų. Pasak S. Sužiedėlio, jos darbas OSI buvo vertinamas prieštaringai JAV ir Kanados lietuvių išeivių gretose. Kai kuriuose lietuvių emigrantų leidiniuose jis buvo apibūdinamas kaip KGB sėbras, vykdantis savotišką išdavystę JAV lietuvių bendruomenės atžvilgiu.{{sfn|Kapochunas|2025}} == Akademinė karjera == 1978 m. tapo [[Lituanistikos institutas|Lituanistikos instituto]] [[Čikaga|Čikagoje]] nariu, dirbo Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje vyresniuoju tyrinėtoju.{{sfn|Selenis|2026}} 1988–1990 m. dirbo JAV informacinėje agentūroje „[[Amerikos balsas]]“.{{sfn|Selenis|2026}} Dirbo istorijos dėstytoju [[Ilinojaus universitetas Čikagoje|Ilinojaus universitete]] Čikagoje. 1988 m. išleido istorinį darbą „Kalavijas ir kryžius: Bažnyčios Lietuvoje istorija“ (angl. „The Sword and the Cross: A History of the Church in Lithuania“).{{sfn|Kapochunas|2025}} Nuo 1990 m. dėstė [[Millersville universitetas|Millersville’io universitete]] [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijoje. Čia 2008 m. jam suteiktas profesoriaus [[emeritas|emerito]] vardas.{{sfn|Selenis|2026}} 1997 m. parengė Lietuvos istorijos žinyną (angl. Historical Dictionary of Lithuania), kuris sulaukė JAV žurnalo „Choice“ geriausio akademinio žinyno įvertinimo.{{sfn|Selenis|2026}} Nuo 1998 m. dirba [[Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti|Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti]] nariu. 2001 m. buvo vienas iš autorių, parengusių dokumentų ir straipsnių rinkinį „Lietuvos žydų žudynių byla“. 2006 m. kartu so vokiečių istoriku [[Christoph Dieckmann|Christophu Dieckmannu]] išleido istorinį darbą „Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį: Šaltiniai ir analizė“.{{sfn|Kapochunas|2025}} 2013 m. S. Sužiedėliui skirtas Vytauto Didžiojo universiteto [[garbės daktaras|garbės daktaro]] laipsnis.{{sfn|Selenis|2026}} 2026 m. išleido žydų genocido Lietuvoje istoriją „Krizė, karas ir holokaustas Lietuvoje“. Šis darbas buvo paskelbtas su atvira ir nemokama prieiga „University Press Library Open“ (UPLOpen) internetinėje platformoje.{{sfn|Sužiedėlis (1)|2025}} == Istoriniai darbai == * {{cite book |last=Sužiedėlis |first=Saulius |title=The Sword and the Cross: A History of the Church in Lithuania |url=https://archive.org/details/swordcrosshistor0000suzi |isbn=9780879730 |year=1988}} * {{cite book |last=Sužiedėlis |first=Saulius |title=Historical Dictionary of Lithuania |url=https://archive.org/details/historicaldictio0000suzi |publisher=Scarecrow Press |isbn=0810875365 |year=1997}} * {{cite book |last1=Dieckmann |first1=Christoph |last2=Sužiedėlis |first2=Saulius |title=Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 m. vasarą ir rudenį: Šaltiniai ir analizė |date=2006 |publisher=Margi raštai |location=Vilnius |url=https://www.lituanistika.lt/content/28082 |isbn= 9986092809}} * {{cite book|last=Sužiedėlis|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} * {{cite web |last=Kapochunas |first=Andrew |date=2025-10-08 |title=Interview with Saulius Sužiedėlis, author of "Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania" |url=https://www.lithuanianjournal.org/post/interview-with-saulius-su%C5%BEied%C4%97lis-author-of-crisis-war-and-the-holocaust-in-lithuania |website=www.lithuanianjournal.org/ |location= |publisher= |access-date=2026-10-04}} * {{cite web |last=Selenis |first=Valdas |date=2026 |title=Saulius Sužiedėlis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/saulius-suziedelis/ |website=vle.lt |location=Vilnius|publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|access-date=2026-10-04}} * {{cite web |last=Selenis (2) |first=Valdas |date=2026 |title=Simas Sužiedėlis |url=https://www.vle.lt/straipsnis/simas-suziedelis/ |website=vle.lt |location=Vilnius|publisher=LNB Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras|access-date=2026-10-04}} * {{cite book|last=Sužiedėlis (1)|first=Saulius|title=Crisis, War, and the Holocaust in Lithuania|year=2025|url= https://uplopen.com/reader/books/pdf/10.1515/9798887194912|edition=|editor=|publisher=United States Holocaust Memorial Museum|place=Newton, MA|isbn=9798887194929}} {{refend}} {{DEFAULTSORT:Sužiedėlis, Saulius}} [[Kategorija:Lietuvos istorikai]] pzmiq1mps8fiyxl7a68xnc9m6xs6hop 0 701758 7957721 7939412 2026-11-05T03:17:13Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead. #IABot (v2.0.9.6) 7957721 wikitext text/x-wiki '''Uralo vandenynas''' – senovinis [[vandenynas]], egzistavęs maždaug prieš 500–240 ar 230 mln. m.<ref>L.P. Zonenshain, M.I. Kuzmin, M.V. Kononov. Absolute reconstructions of the Paleozoic oceans. [https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/0012821X85901700?utm_source=chatgpt.com]</ref> (kitais duomenimis, 300 mln.) metų.<ref>[http://www.vokrugsveta.ru/vs/article/1884/ Океан совсем рядом] {{Wayback|url=https://web.archive.org/web/20140104082645/http://www.vokrugsveta.ru/vs/article/1884/ |date=20140104082645 }} // Вокруг света, 1983, № 1.</ref> Vandenyno krantus sudarė [[Baltika|Fenosarmatijos]] (vėliau [[Laurusija|Laurusijos]]) ir [[Angarida|Angaridos]] žemynai. Apatiniame [[Paleozojus|paleozojuje]] vandenynas dengė dabartinės [[Baškirija|Baškirijos]] teritoriją.<ref>{{Cite web |url=http://www.priroda-rb.info/geolog_stroen.html |title=Геологическое строение и рельеф |access-date=2014-01-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120920053841/http://www.priroda-rb.info/geolog_stroen.html |archive-date=2012-09-20 |url-status=dead }}</ref> [[Devonas|Devone]] jis virto sąsiauriu (Uralo jūra).<ref>''Быкова Е. В., Поленова Е. Н.'' [https://www.google.ru/books/edition/Фораминиферы_радиоля/FkoTAwAAQBAJ?hl=ru&gbpv=1&dq=уральское+море+остатки&pg=PA113&printsec=frontcover Фораминиферы, радиолярии и остракоды девона Волго-Уральской области] // Труды Всесоюзного нефтяного научно-исследовательского геологоразведочного института (ВНИГРИ). Вып. 87. // Л.: Гостоптехиздат, 1955. — 321 с.</ref><ref>[https://www.google.ru/books/edition/Vokrug_svi͡eta/wnk0AQAAIAAJ?hl=ru&gbpv=1&bsq=уральское+море+остатки&dq=уральское+море+остатки&printsec=frontcover Статья в журнале] «Вокруг света», 1949, № 8. — С. 47-48.</ref><ref>[https://www.google.ru/books/edition/Биостратиграфия_арти/KjJgDwAAQBAJ?hl=ru&gbpv=1&dq=уральское+море&pg=PA142&printsec=frontcover Биостратиграфия артинского и кунгурского ярусов Урала: сборник статей] / Под ред. Д. М. Раузер-Черноусовой, Б. И. Чувашова // Свердловск: УНЦ АН СССР, 1980. — 149 с.</ref> Vandenynui užsivėrus, žemynų susidūrimo vietoje iškilo [[Uralo kalnai]]. Susidarė [[Ordovikas|ordoviko]] periode iš [[Tornkvisto jūra|Tornkvisto jūros]], kai Baltikos žemynas pasislinko šiaurės vakarų link, nuo [[Paleoazijos vandenynas|Paleoazijos vandenyno]] centrinės dalies atskirdamas [[Kazachstanija|Kazachstanijos]] mikrokontinentą.<ref>[https://old.bigenc.ru/geology/text/2684119 Ордовикская система (период)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20260426001640/https://old.bigenc.ru/geology/text/2684119 |date=2026-04-26 }} : [[https://web.archive.org/web/20230103203318/https://bigenc.ru/geology/text/2684119 арх]. 3 января 2023] / Рожнов С. В. // Большая российская энциклопедия [Электронный ресурс]. — 2016. (Ордовикская система (период) / Рожнов С. В. // Океанариум — Оясио. — М. : Большая российская энциклопедия, 2014. — С. 372. — (Большая российская энциклопедия : [в 35 т.] / гл. ред. Ю. С. Осипов ; 2004—2017, т. 24). — ISBN 978-5-85270-361-3.).</ref> == Išnašos == {{Ref}} [[Kategorija:Paleogeografija]] [[Kategorija:Vandenynai]] mr7r00ey5y49swdfnr2k1ur30bh7fyn 0 702077 7957774 7946390 2026-11-05T08:23:31Z Vygandas Povilas 225611 Papildžiau įrodymais apie grupės unikalumą 7957774 wikitext text/x-wiki {{reikšmingumas}} '''KPI ATE-3 grupė''' – [[Kauno politechnikos institutas|Kauno politechnikos instituto]] (KPI, nuo 1990 m. – [[Kauno technologijos universitetas]], KTU) Elektrotechnikos fakulteto automatikos ir telemechanikos specialybės studentų grupė, 1963 m. pradėjusi studijas kaip ETe-3, vėliau pervadinta į RTe-3, o nuo 1967 m. – į ATE-3. Grupę 1963 m. sudarė 25 studentai – 23 vaikinai ir 2 merginos. 1968 m. ją baigė 20 studentų, o kai kurie grupės nariai dėl studijų formos pakeitimo institutą baigė vėliau.<ref name="absolventai">[[https://doczz.net/doc/143771/](https://doczz.net/doc/143771/) KPI ATE-3 absolventų ir grupės duomenys]; [[https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf](https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf) Absolventai 2007].</ref> Grupės absolventai vėliau aktyviai dirbo ne tik inžinerinį darbą, bet ir mokslo bei pedagogikos srityse. Trims iš jų – Vytautui Kaminskui, Rimantui Šeinauskui ir Antanui Žilinskui – suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas. V. Kaminskas ir A. Žilinskas tapo Lietuvos mokslų akademijos tikraisiais nariais. Keturiems absolventams – V. Bagdonui, V. Bartkevičiui, R. Šeinauskui ir S. P. Railai – suteiktas docento vardas.<ref name="kaminskas">[[https://sc.bns.lt/view/item/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko-449487](https://sc.bns.lt/view/item/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko-449487) Vytautas Kaminskas]; [[https://if.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/03/IF20_leidinys.pdf](https://if.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/03/IF20_leidinys.pdf) Vytauto Didžiojo universiteto leidinys]; [[https://emeritus.ktu.edu/people/seinauskas-rimantas/](https://emeritus.ktu.edu/people/seinauskas-rimantas/) Rimantas Šeinauskas]; [[https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-zilinskas/](https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-zilinskas/) Antanas Žilinskas]; [[https://www.vle.lt/straipsnis/vaclovas-bagdonas/](https://www.vle.lt/straipsnis/vaclovas-bagdonas/) Vaclovas Bagdonas]; [[https://emeritus.ktu.edu/people/bartkevicius-vaclovas/](https://emeritus.ktu.edu/people/bartkevicius-vaclovas/) Vaclovas Bartkevičius]; [[https://emeritus.ktu.edu/people/matulionis-jonas/](https://emeritus.ktu.edu/people/matulionis-jonas/) Jonas Matulionis].</ref> Šeši grupės absolventai tęsė mokslinę veiklą ir apgynė tris habilituoto daktaro disertacijas (Vytautas Kaminskas, Rimantas Šeinauskas ir Antanas Žilinskas), penkias mokslų kandidato disertacijas (Vytautas Kaminskas, Rimantas Šeinauskas, Antanas Žilinskas, Vaclovas Bartkevičius ir Saulius P. Raila). Vaclovas Bagdonas 1998 m. apgynė informatikos inžinerijos daktaro disertaciją.<ref>https://sc.bns.lt/view/item/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko-449487</ref><ref>https://emeritus.ktu.edu/people/seinauskas-rimantas/</ref><ref>https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-zilinskas/</ref><ref>https://emeritus.ktu.edu/people/bartkevicius-vaclovas/</ref><ref>https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/324591</ref><ref>https://www.vle.lt/straipsnis/vaclovas-bagdonas/</ref> ATE-3 grupės unikalumą patvirtina ne tik tai, kad 30 proc. grupės absolventų apgynė kandidatines disertacijas, tuo tarpu kai iki 1990 m. iš 62074 instituto absolventų tokias disertacijas apgynė 1113 (1,8 proc.). <ref>https://dokumen.pub/nuo-auktj-kurs-kaune-iki-kauno-technologijos-universiteto-1920-1997.html Algirdas Matukonis. „Nuo Aukštųjų kursų Kaune iki Kauno technologijos universiteto, 1920-1997“ Kaunas: Technologija, 1997 (143–149 psl.)</ref> Svarbu ir tai, kad net instituto plėtros laikotarpiu (1964-1975 m.), kai buvo gausios aspirantūros studijos, šis rodiklis siekė tik 3,04 proc. (1975 m. duomenys). <ref>M. Martynaitis. „Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas“. Vilnius: Mokslas, 1979 (122 psl). https://archive.org/details/martynaitis-kpi-1979/page/6/mode/2up</ref> <ref>https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/324591 Mokslininkų disertacijų bylų aprašas KAA_FR_1260_ap7</ref> Bet svarbiausia – kad grupėje nebuvo vidinės konkurencijos, vyravo tarpusavio pagalba ir draugiškumas, išlikę daugybę metų po instituto baigimo. Todėl absolventų pasiekimai moksle ir kitose srityse neatsiejamai susiję su grupe. == Istorija == === Studijų pradžia === ATE-3 pirmtakė ETe-3 studijas KPI Elektrotechnikos fakultete pradėjo 1963 m. rugsėjo 1 d. Grupės seniūnu buvo išrinktas Saulius Raila, o grupės vadovu paskirtas dėstytojas Stasys Damašauskas. Pirmaisiais studijų metais tuo metu galiojusi tvarka numatė, kad studentai dieną dirba, o vakare studijuoja. Didžioji dalis grupės studentų buvo nukreipti dirbti Kauno radijo gamykloje. Kiti – S. Raila, A. Baranauskas, L. Ginelevičius, V. Ostrauskis ir D. Slavinskas – dirbo Elektrotechnikos fakulteto Automatikos ir skaičiavimo įtaisų katedros laboratorijoje. Katedros vedėju buvo Romanas Chomskis, KPI prorektorius mokslo reikalams.<ref>[[https://muziejus.ktu.edu/muziejaus_virtualios_parodos/prorektoriui_romanui-chomskiui-100/](https://muziejus.ktu.edu/muziejaus_virtualios_parodos/prorektoriui_romanui-chomskiui-100/) Prorektoriui Romanui Chomskiui – 100];</ref> Katedroje veikė docento Algirdo Lašo vadovaujama atpažinimo sistemų tyrimų grupė.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/algirdas-lasas/](https://www.vle.lt/straipsnis/algirdas-lasas/) Algirdas Lašas].</ref> Ji pagal KPI sutartį su Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla dalyvavo kuriant tekstų optinio atpažinimo įrenginį „Rūta-701“, skirtą elektroninei skaičiavimo mašinai „Rūta-110“. „Rūta-701“ buvo vienas iš Lietuvos skaičiavimo technikos raidos etapų. 1968 m. už rašto ženklus skaitančio automato „Rūta-701“ sukūrimą jo kūrėjams buvo skirta valstybinė premija.<ref>[[https://www.mii.lt/files/doc/lt/apie_instituta/informatikos_tyrimai_aps_1965-2020.pdf](https://www.mii.lt/files/doc/lt/apie_instituta/informatikos_tyrimai_aps_1965-2020.pdf) Informatikos tyrimai Lietuvoje 1965–2020].</ref> 1970 m. valstybinė premija buvo skirta „Rūta-110“ kūrėjams.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/skaiciavimo-technika-ir-programavimas-lietuvoje/](https://www.vle.lt/straipsnis/skaiciavimo-technika-ir-programavimas-lietuvoje/) Skaičiavimo technika ir programavimas Lietuvoje].</ref> Pirmus dvejus studijų metus studentams buvo dėstomi bendrieji dalykai: aukštoji matematika, fizika, chemija, braižomoji geometrija, teorinė mechanika ir anglų kalba. Ypač didelis dėmesys buvo skirtas matematikos dalykui, jį dėstė docentas Jonas Matulionis.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/people/matulionis-jonas/](https://emeritus.ktu.edu/people/matulionis-jonas/) Jonas Matulionis].</ref> 1964 m. vasario 15 d. įkūrus Radioelektronikos fakultetą, ETe-3 grupė buvo perkelta į naująjį fakultetą ir tapo RTe-3.<ref>[https://muziejus.ktu.edu/ktu-istorija/ktu-padaliniu-istorija/ktu-fakultetai/eef/ Elektros ir elektronikos fakultetas]. KTU muziejus.</ref> === 1965–1967 m. === Nuo 1965 m. pradžios pasikeitus studijų organizavimo tvarkai, studentams nebereikėjo derinti darbo su studijomis. Ketvirtajame semestre jie tapo dieninio skyriaus studentais. Studijos buvo intensyvios, nes teko kompensuoti ankstesnių semestrų atsilikimą, dar prisidėjo karinis rengimas. Studijas nutraukė A. Jakuška, grupę papildė Vytautas Kulbis. Šiuo laikotarpiu RTe-3 grupė tapo glaudesnė. Prie aktyviausiai bendraujančių grupės studentų, tokiais tapusių kartu dirbant katedroje, prisidėjo Konstantinas Andrejevas, Vaclovas Bartkevičius, Rimantas Šeinauskas ir Vladas Dagilis. 1964–1967 m. KPI buvo sparčiai plėtojama materialinė bazė ir moksliniai tyrimai: Studentų miestelyje buvo statomi mokomieji ir laboratoriniai pastatai, bendrabučiai, gaunama naujos laboratorinės įrangos, daugėjo mokslinių tyrimų ir rengiamų disertacijų.<ref>[[https://www.flickr.com/photos/156935811@N07/albums/72157705205234901](https://www.flickr.com/photos/156935811@N07/albums/72157705205234901) KPI istorijos medžiaga].</ref> === 1965 m. turistinis žygis === Vienu reikšmingiausių grupės gyvenimo įvykių, subūrusių kolektyvą, tapo 1965 m. vasaros turistinis žygis. KPI turistų klubas paskelbė konkursą, kurio pagrindinis prizas buvo turistinės kelionės kitų metų vasarą finansavimas. RTe-3 studentai nusprendė dalyvauti konkurse. Sauliui Railai ir Domininkui Slavinskui parengus beveik 500 km maršrutą, į žygį išvyko 16 studentų – 15 vaikinų ir viena mergina, Virginija Šakelytė. Per 14 dienų studentai pėsčiomis ir autostopu keliavo po Zarasų, Ignalinos, Švenčionių ir Molėtų rajonus. Žygio metu jie ne tik keliavo, bet ir dirbo kolūkiuose, skaitė paskaitas, dalyvavo kultūrinėse programose ir rengė saviveiklos pasirodymus. Juose dalyvavo Virginija Šakelytė, Domininkas Slavinskas, Vytautas Kulbis, Valerijus Barkauskas, Stasys Ašaka, Vladas Dagilis, Vladas Marciuška ir kiti grupės studentai. Žygio dienoraštį (64 psl.) rašė Vaclovas Bagdonas. Pateikusi konkursui žygio dokumentaciją (78 psl.), grupė buvo pripažinta geriausia KPI turistų grupe ir laimėjo pagrindinį prizą. Apie grupės žygį buvo paskelbtas straipsnis KPI laikraštyje „Už tarybinį mokslą“.<ref>(laikraštis „Už tarybinį mokslą“ (1965 m. rugsėjo 16 d. Nr. 28 (650))</ref> Nuo 1967 m. studijų programoje daugiau dėmesio buvo skirta specialybės dalykams. Studentai studijavo automatinio valdymo ir reguliavimo teoriją, telemechaniką, informacijos perdavimo teoriją, gamybos procesų automatizavimą, skaičiavimo techniką ir programavimą, pramoninę elektroniką.1967 m. rugpjūčio 15 d. nuo Radioelektronikos fakulteto atsiskyrus Automatikos fakultetui, grupė gavo galutinį pavadinimą – ATE-3.<ref>https://www.yumpu.com/lt/document/read/16486014/absolventai-valdymo-technologiju-katedra-kauno-technologijos-/7</ref> === 1967 m. politinis incidentas === 1967 m. rugsėjo 21 d. po Automatikos ir Radioelektronikos fakultetų profsąjungų konferencijos dalis dalyvių susirinko kavinėje. Vakaro metu buvo dainuojama perdirbta liaudies daina su antisovietiniu priedainiu. Tarp susirinkimo dalyvių buvo KGB agentas<ref>https://www.genocid.lt/centras/lt/3093/a/</ref>, todėl apie įvykį buvo informuota instituto vadovybė. Tarp dainavusių asmenų buvo paminėti ATE-3 studentai Domininkas Slavinskas ir Konstantinas Andrejevas. Įvykis buvo svarstomas studentų grupėse ir komjaunimo organizacijose. Galutiniu KPI komjaunimo komiteto sprendimu D. Slavinskui ir K. Andrejevui buvo pareikšti griežti papeikimai už „politinio budrumo praradimą“.<ref name="KGB">[[https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/download/37462/35235/99019](https://www.zurnalai.vu.lt/gr/article/download/37462/35235/99019) Audronė Veilentienė. „Kauno politechnikos instituto studentai ir dėstytojai KGB akiratyje (1951–1989 m.)“. ''Genocidas ir rezistencija'', 2014, Nr. 1 (35), p. 42–63].</ref> === Studijų pabaiga === Po 1965 m. vasaros atostogų į trečio kurso studijas nebegrįžo V. Ostrauskis, kuris dėl ligos laikinai nutraukė studijas ir vėliau institutą baigė neakivaizdiniu būdu. Studijas institute nutraukė V. Marciuška. Tuo metu grupę papildė V. Kaminskas ir A. Žilinskas, kurie iki tol instituto siuntimu Vilniaus universitete studijavo taikomąją matematiką. V. Barkauskas perėjo į vakarinį skyrių ir KPI baigė 1970 m. Dvidešimt ATE-3 grupės studentų institutą baigė 1968 m.<ref>[[https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf](https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf) Absolventai 2007]</ref> == Absolventai == === Akademikai, profesoriai ir docentai === '''Vytautas Kaminskas''' (1946–2022) 1963 m. aukso medaliu baigė Kauno 12-ąją vidurinę mokyklą. Įstojęs į KPI automatikos ir telemechanikos studijas, pagal eksperimentinę studijų programą dvejus metus Vilniaus universitete studijavo taikomąją matematiką, o 1965 m. grįžo į KPI tęsti studijų. Jas su pagyrimu baigęs 1968 m., V. Kaminskas pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Fizikinių-techninių energetikos problemų institute. 1972 m. jam suteiktas technikos mokslų kandidato, 1983 m. – technikos mokslų daktaro laipsnis, 1984 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. V. Kaminsko mokslinių tyrimų pagrindą sudarė dinaminių sistemų identifikavimo, matematinio modeliavimo ir valdymo problemos. Jo tyrimai buvo taikomi energetikoje, vibroinžinerijoje ir kitose srityse.<ref>[[https://sc.bns.lt/view/item/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko-449487](https://sc.bns.lt/view/item/netekome-vdu-rektoriaus-emerito-prof-vytauto-kaminsko-449487) VDU rektoriaus emerito prof. Vytauto Kaminsko nekrologas].</ref> 1989 m. V. Kaminskas pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo universitete, 1990 m. tapo Informatikos fakulteto dekanu ir prorektoriumi, 1996 m. – universiteto rektoriumi. 2011 m. V. Kaminskas tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu; nuo 1998 m. buvo LMA narys korespondentas.<ref>[[https://if.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/03/IF20_leidinys.pdf](https://if.vdu.lt/wp-content/uploads/2012/03/IF20_leidinys.pdf) VDU Informatikos fakulteto leidinys].</ref> '''Rimantas Šeinauskas''' (g. 1945 m.) 1963–1968 m. studijavo KPI automatikos ir telemechanikos specialybę. Baigęs institutą liko jame dirbti. 1970 m. įstojo į aspirantūrą, o 1972 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją projektavimo automatizavimo tematika. 1978 m. jam suteiktas docento vardas. 1982 m. Leningrado energetikos institute apgynė technikos mokslų daktaro disertaciją, patvirtintą 1983 m., o 1985 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1986–1992 m. R. Šeinauskas buvo KPI Matematinės įrangos katedros vedėjas. 1992–2012 m. vadovavo KTU Skaičiavimo centrui ir jo pagrindu įkurtam Informacinių technologijų plėtros institutui. Vėliau dirbo KTU Informatikos fakulteto profesoriumi. 1979 m. kartu su profesoriumi Laimučiu Abraičiu jis gavo Lietuvos respublikinę mokslo premiją.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/people/seinauskas-rimantas/](https://emeritus.ktu.edu/people/seinauskas-rimantas/) Rimantas Šeinauskas].</ref> '''Antanas Žilinskas''' (g. 1946 m.) 1963 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą. Kartu su V. Kaminsku dvejus metus Vilniaus universitete studijavo taikomąją matematiką, o 1965 m. grįžo į KPI ir baigė institutą 1968 m. 1973 m. A. Žilinskui suteiktas technikos mokslų kandidato, o 1985 m. – fizikos ir matematikos mokslų daktaro laipsnis. Nuo 1973 m. jis dirbo Vilniaus universitete ir jo mokslinėse institucijose, 1994 m. tapo profesoriumi, nuo 2019 m. – profesoriumi emeritu.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-zilinskas/](https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-zilinskas/) Antanas Žilinskas].</ref> Pagrindinės A. Žilinsko mokslinių tyrimų kryptys – optimizacijos teorija, algoritmai ir jų taikymai. 2011 m. jis tapo Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. 2001 m. kartu su G. Dzemyda ir V. Šalteniu jam paskirta Lietuvos mokslo premija, 2017 m. – Tarptautinės globaliosios optimizacijos draugijos C. Carathéodory premija.<ref>[[https://www.lma.lt/news/3000/38/Lietuvos-mokslu-akademijos-nariui-profesoriui-habilituotam-daktarui-Antanui-zilinskui-80](https://www.lma.lt/news/3000/38/Lietuvos-mokslu-akademijos-nariui-profesoriui-habilituotam-daktarui-Antanui-zilinskui-80) Lietuvos mokslų akademija].</ref> '''Saulius Povilas Raila''' (g. 1940 m.) po KPI baigimo liko dirbti Automatikos fakulteto Automatikos katedroje. 1974 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją.<ref>[[https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/324591](https://eais.archyvai.lt/repo-ext/view/324591) KAA_FR-1260_ap7(tesinys1), įrašas 839].</ref> Nuo 1982 m. S. P. Raila buvo docentas Taikomosios elektronikos katedroje, o 1983–1993 m. – Automatikos fakulteto prodekanas. Nuo 1993 m. dirbo KTU centriniame aparate, vadovavo Priėmimo komisijos darbui, vėliau – Priėmimo skyriui. 2019 m. S. P. Raila buvo išrinktas KTU veteranų klubo „Emeritus“ prezidentu.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/valdyba/](https://emeritus.ktu.edu/valdyba/) KTU veteranų klubo „Emeritus“ valdyba].</ref> Daug prisidėjo prie knygos „Mokslo raida Kauno technologijos universitete per 100 metų 1922–2022“ parengimo ir išleidimo.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/news/knygos-mokslo-raida-kauno-technologijos-universitete-per-100-metu-1922-2022-m-pristatymas/](https://emeritus.ktu.edu/news/knygos-mokslo-raida-kauno-technologijos-universitete-per-100-metu-1922-2022-m-pristatymas/) Knygos „Mokslo raida Kauno technologijos universitete per 100 metų 1922–2022 m.“ pristatymas].</ref> '''Vaclovas Bartkevičius''' (1943–2021) į KPI įstojo baigęs Kriukų darbo jaunimo vakarinę mokyklą. 1968 m. baigęs institutą gavo paskyrimą dirbti KPI, tačiau buvo pašauktas į Sovietų Sąjungos kariuomenę. 1971 m. grįžęs į institutą dirbo Automatikos fakulteto Elektronikos katedroje. 1972 m. įstojo į KPI aspirantūrą, 1975 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, o 1981 m. jam suteiktas docento vardas. V. Bartkevičius vadovavo Taikomosios elektronikos katedrai, buvo Automatikos fakulteto tarybos pirmininkas ir universiteto Senato sekretorius.<ref>[[https://emeritus.ktu.edu/people/bartkevicius-vaclovas/](https://emeritus.ktu.edu/people/bartkevicius-vaclovas/) Vaclovas Bartkevičius].</ref> '''Vaclovas Bagdonas''' (g. 1945 m.) 1968 m. baigė KPI ir kartu su daugeliu grupės draugų buvo pašauktas į Sovietų Sąjungos kariuomenę karininku, nors pagal paskyrimą turėjo dirbti institute. Po tarnybos grįžo į institutą ir dirbo mokslinį bei pedagoginį darbą. 1998 m. KTU apgynė informatikos inžinerijos daktaro disertaciją. Jo mokslinė ir profesinė veikla buvo susijusi su informacinėmis sistemomis, transporto automatika, geležinkelių valdymo ir eismo sistemomis. 2001 m. V. Bagdonui suteiktas docento vardas. Nuo 2004 m. jis vadovavo Valdymo technologijos katedrai. 2014 m. baigė pedagoginę ir administracinę veiklą.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/vaclovas-bagdonas/](https://www.vle.lt/straipsnis/vaclovas-bagdonas/) Vaclovas Bagdonas].</ref> === Kiti absolventai === '''Konstantinas Andrejevas''' (1946–2017) buvo kilęs iš žinomos Kauno inteligentų šeimos. Jo senelis Konstantinas Andrejevas buvo teisininkas ir Centralinio valstybės archyvo vadovas,<ref>[[https://kaunas.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/centralinio-valstybes-archyvo-ikurimui-pamineti-susitikimas-su-cva-vedejo-konstantino-andrejevo-anuke-gydytoja-ina-banaitiene/](https://kaunas.archyvai.lrv.lt/lt/naujienos/centralinio-valstybes-archyvo-ikurimui-pamineti-susitikimas-su-cva-vedejo-konstantino-andrejevo-anuke-gydytoja-ina-banaitiene/) Centralinio valstybės archyvo įkūrimo paminėjimas].</ref> motinos tėvas – istorikas, diplomatas ir profesorius Ignas Jonynas,<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/ignas-jonynas/](https://www.vle.lt/straipsnis/ignas-jonynas/) Ignas Jonynas].</ref> o brolis Julius Andrejevas – pianistas, kompozitorius ir profesorius.<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/julius-andrejevas/](https://www.vle.lt/straipsnis/julius-andrejevas/) Julius Andrejevas].</ref> Nors tėvas Rostislavas Andrejevas buvo teatro vyriausiasis režisierius,<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/rostislavas-andrejevas/](https://www.vle.lt/straipsnis/rostislavas-andrejevas/) Rostislavas Andrejevas].</ref> Konstantinas pasirinko tiksliuosius mokslus. Bendramokslių atsiminimuose K. Andrejevas apibūdinamas kaip kuklus ir draugiškas, išsiskyręs plačiomis humanitarinėmis žiniomis. 1968 m. baigęs KPI, pagal paskyrimą pradėjo dirbti Kauno projektavimo institute „Pramprojektas“. 1995 m. jis pradėjo vadovauti Vilniuje veikusiai UAB „Inžinerinės ekologijos konsultacinis centras“.<ref>[[https://www.imones.lt/inzinerines-ekologijos-konsultacinis-centras-uab](https://www.imones.lt/inzinerines-ekologijos-konsultacinis-centras-uab) UAB „Inžinerinės ekologijos konsultacinis centras“].</ref> Vėliau dirbo Inžinerinės ekologijos asociacijoje<ref>https://www.lrimones.lt/aplinkos-apsauga-94/inzinerines-ekologijos-asociacija-6116/</ref>, organizavo seminarus, rengė aplinkos monitoringo programas ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. '''Tadas Garmus''' buvo vienintelis ATE-3 studentas, diplominį darbą parašęs ir apgynęs anglų kalba. Po KPI baigimo tarnavo kariuomenėje, po to dirbo inžinerinį ir projektavimo-konstravimo darbą. Vėliau studijavo psichologiją ir sociologiją, paskelbė mokslinių publikacijų darbo rinkos ir socialinės politikos tematika, išleido knygą.<ref>[[https://ibiblioteka.lt/metis/publication?q=q1YqTk0sSs5wy0zNSSlWsoquVsrJT89MTszxL0gtSizJL1KyUnL0c1HSQVYIFHNxdXMM9QkBihdkFCUWp%2F](https://ibiblioteka.lt/metis/publication?q=q1YqTk0sSs5wy0zNSSlWsoquVsrJT89MTszxL0gtSizJL1KyUnL0c1HSQVYIFHNxdXMM9QkBihdkFCUWp%2F) Lietuvos integralios bibliotekos METIS paieška].</ref> '''Gediminas Raudonis''' po KPI baigimo du metus dirbo Kauno automatizacijos priemonių gamykloje, vėliau – įvairiose valstybinėse institucijose. 2000–2012 m. buvo Kauno miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovas – savivaldybės kontrolierius.<ref>[[https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas68843/Kandidato68843Biografija.html](https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas68843/Kandidato68843Biografija.html) Gedimino Raudonio biografija].</ref> Kiti ATE-3 absolventai po studijų dirbo inžinerinį, projektavimo, technologinį arba vadovaujamą darbą įvairiose pramonės, projektavimo ir mokslinių tyrimų organizacijose: Stasys Ašaka, Antanas Baranauskas, Vladas Dagilis, Leonas Ginelevičius, Algimantas Jonas Janušauskas, Vytautas Kazimieras Kulbis, Domininkas Slavinskas, Virgutė Šakelytė (Gartigienė), Mykolas Kazimieras Šereiva, Romualdas Šidlauskas ir Virginija Anelė Žuvelytė.Visi šie asmenys yra institutą 1968 m. baigusiųjų sąraše.<ref>[[https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf](https://vikis.lt/energetikai/images/6/6a/Absolventai_2007.pdf) Absolventai 2007]</ref> == Mokslinių laipsnių terminija == Šiame straipsnyje moksliniai laipsniai įvardijami pagal jų suteikimo metu galiojusią sovietinę arba (V. Bagdono atveju) Lietuvos Respublikos mokslinių laipsnių sistemą. Po 1993 m. vykusios mokslinių laipsnių nostrifikacijos jų atitikmenys įvardijami kitaip (mokslų kandidatai buvo nostrifikuoti į mokslų daktarus, o buvę mokslų daktarai – į habilituotus mokslų daktarus).<ref>[[https://www.vle.lt/straipsnis/nostrifikacija/](www.vle.lt/straipsnis/nostrifikacija) Nostrifikacija]</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} kakmsdlkwi04kkfb2wu654xeaymhsth 0 702133 7957642 7957302 2026-11-04T22:07:59Z Bearas 8443 /* Lietuvos dalyvavimas */ 7957642 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2026 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas |logotipas = |data = 2026 m. spalio 27 - lapkričio 8 |vieta = [[Ningbo]], {{flag|CHN}} |stadionas = |šalių skaičius = 99 |dalyvių skaičius = 531<ref>[https://iwf.sport/wp-content/uploads/downloads/2026/10/2026-IWF-WCH_START-BOOK.pdf Start book]</ref> |rungčių skaičius = 20 |debiutuojančios šalys = |sugrįžtančios šalys = |pasitraukusios šalys = |Lietuvos delegacija = 6 |lygis = Profesionalai suaugusieji |rekordų pasiekta = |tipas = |komandinis prizas = |individualus prizas = |sponsoriai = |prieš = [[2025 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas|2025 Ferdė]] |po = [[2027 m. pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas|2027 Jerevanas]] |url = }} '''2026 m. [[pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas]]''' – geriausių pasaulio [[sunkioji atletika|sunkiosios atletikos]] sportininkų varžybos, vykusios 2026 m. spalio 27 - lapkričio 8 dienomis [[Kinija|Kinijos]] mieste [[Ningbo]].<ref>[https://iwf.sport/2023/12/03/ningbo-chn-will-host-the-2026-iwf-world-championships/ Ningbo (CHN) will host the 2026 IWF World Championships]</ref><ref>[https://daijiworld.com/news/newsDisplay?newsID=1146190 China's Ningbo to host 2026 World Weightlifting Championships]</ref> == Rezultatai == === Vyrai === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|width=250}} |- !colspan=7|60 kg |- | Rovimas |{{flagmedalist|[[Yang Yang]]|CHN}} || 136 kg |{{flagmedalist|[[Pang Un-chol]]|PRK}} || 130 kg |{{flagmedalist|[[Pak In-song]]|PRK}} || 129 kg |- | Stūmimas |{{flagmedalist|[[Pak In-song]]|PRK}} || 171 kg |{{flagmedalist|[[Pang Un-chol]]|PRK}} || 170 kg |{{flagmedalist|[[Yang Yang]]|CHN}} || 168 kg |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė |{{flagmedalist|[[Yang Yang]]|CHN}} || 304 kg |{{flagmedalist|[[Pang Un-chol]]|PRK}} || 300 kg |{{flagmedalist|[[Pak In-song]]|PRK}} || 300 kg |- !colspan=7|65 kg |- | Rovimas |{{flagmedalist|[[He Yueji]]|CHN}} || 148 kg |{{flagmedalist|[[Muhammed Furkan Özbek]]|TUR}} || 147 kg |{{flagmedalist|[[Ding Hongjie]]|CHN}} || 146 kg |- | Stūmimas |{{flagmedalist|[[Pak Myong-jin]]|PRK}} || 187 kg<br />'''PR''' |{{flagmedalist|[[Hampton Morris]]|USA}} || 185 kg |{{flagmedalist|[[Muhammed Furkan Özbek]]|TUR}} || 183 kg |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė |{{flagmedalist|[[Pak Myong-jin]]|PRK}} || 331 kg<br />'''PR''' |{{flagmedalist|[[Muhammed Furkan Özbek]]|TUR}} || 330 kg |{{flagmedalist|[[Hampton Morris]]|USA}} || 328 kg |- !colspan=7|70 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|75 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|85 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|95 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|110 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|+110 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |} === Moterys === {| {{MedalistTable|type=Rungtis|columns=2|width=250}} |- !colspan=7|49 kg |- | Rovimas |{{flagmedalist|[[Ri Song-gum]]|PRK}} || 92 kg |{{flagmedalist|[[Zhao Jinhong]]|CHN}} || 91 kg |{{flagmedalist|[[Rose Jean Ramos]]|PHI}} || 86 kg |- | Stūmimas |{{flagmedalist|[[Ri Song-gum]]|PRK}} || 119 kg |{{flagmedalist|[[Zhao Jinhong]]|CHN}} || 116 kg |{{flagmedalist|[[Fang Wan-ling]]|TPE}} || 105 kg |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė |{{flagmedalist|[[Ri Song-gum]]|PRK}} || 211 kg |{{flagmedalist|[[Zhao Jinhong]]|CHN}} || 207 kg |{{flagmedalist|[[Huang Yi-chen]]|TPE}} || 186 kg |- !colspan=7|53 kg |- | Rovimas |{{flagmedalist|[[Zhang Haiqin]]|CHN}} || 98 kg |{{flagmedalist|[[Miranda Ulrey]]|USA}} || 98 kg |{{flagmedalist|[[Rosegie Ramos]]|PHI}} || 97 kg |- | Stūmimas |{{flagmedalist|[[Kim So-hyon]]|PRK}} || 123 kg |{{flagmedalist|[[Zhang Haiqin]]|CHN}} || 123 kg |{{flagmedalist|[[Miranda Ulrey]]|USA}} || 122 kg |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė |{{flagmedalist|[[Zhang Haiqin]]|CHN}} || 221 kg |{{flagmedalist|[[Miranda Ulrey]]|USA}} || 220 kg |{{flagmedalist|[[Kim So-hyon]]|PRK}} || 214 kg |- !colspan=7|57 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|61 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|69 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|77 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|86 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |- !colspan=7|+86 kg |- | Rovimas | || | || | || |- | Stūmimas | || | || | || |- |-bgcolor=ffffcc | Daugiakovė | || | || | || |} == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = CHN | flag_template = flag | event = | team = | gold_PRK = 2 | silver_PRK = 1 | bronze_PRK = 2 | gold_CHN = 2 | silver_CHN = 1 | bronze_CHN = 0 | host_CHN = yes | gold_USA = 0 | silver_USA = 1 | bronze_USA = 1 | gold_TUR = 0 | silver_TUR = 1 | bronze_TUR = 0 | gold_TPE = 0 | silver_TPE = 0 | bronze_TPE = 1 }} == Lietuvos dalyvavimas == ;Vyrai {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Kategorija !rowspan="2"|Grupė !colspan="2"|Rovimas !colspan="2"|Stūmimas !colspan="2"|Daugiakovė |- !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Irmantas Kačinskas]] |align=left| -85kg |align=left| C |147 kg |28 |174 kg |30 |321 kg |29 |-align=center |align=left|[[Lukas Kordušas]] |align=left| -95kg |align=left| D |155 kg |29 |186 kg |30 |341 kg |30 |-align=center |align=left|[[Neilas Gineikis]] |align=left| -110kg |align=left| C | | | | | | |-align=center |align=left|[[Karolis Stonkus]] |align=left| virš 110kg |align=left| C | | | | | | |} ;Moterys {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Kategorija !rowspan="2"|Grupė !colspan="2"|Rovimas !colspan="2"|Stūmimas !colspan="2"|Daugiakovė |- !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Lijana Jakaitė]] |align=left| -69kg |align=left| C |90 kg |40 |114 kg |37 |204 kg |36 |-align=center |align=left|[[Gintarė Bražaitė]] |align=left| -77kg |align=left| C | | | | | | |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://iwf.sport Oficiali svetainė] [[Kategorija:2026 sporte]] [[Kategorija:Pasaulio sunkiosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:Kinijos sporto varžybos]] gtjckf8sh7f8juqtrkfcbbpvvwh0qyh 0 702546 7957614 7955634 2026-11-04T19:38:51Z InternetArchiveBot 150094 Add 1 book for [[Vikipedija:Patikrinamumas]] (20261104) #IABot (v2.0.9.6) ([[User:GreenC bot|GreenC bot]]) 7957614 wikitext text/x-wiki {{About|vieną fiksuoto sparno sudedamųjų dalių|plasnojančius sparnus|Ornitokopteris}} [[File:wing.slat.600pix.jpg|thumb|Keleivinio lėktuvo sparno galinėje dalyje išleisti užsparniai. Priekiėnje dalyje išleisti [[priešsparniai]].]] '''Užsparnis''' ({{en|flap}}) – [[Orlaivis|orlaivio]] [[Fiksuotas sparnas|fiksuoto sparno]] keliamąją galią didinantis įtaisas, naudojamas tam, kad, esant tam pačiam [[orlaivis|orlaivio]] svoriui, būtų sumažintas [[V greičiai|smukos greitis]] ties [[sparnas|sparnu]]. Užsparniai paprastai įrengiami fiksuoto sparno orlaivių sparnų galinėje briaunoje. Jie naudojami siekiant sutrumpinti kilimo ir tūpimo nuotolį. Tačiau užsparnių išleidimas taip pat didina [[pasipriešinimas (fizika)|oro pasipriešinimą]], todėl, tūpimo metu jie naudojami ir kaip oro stabdžiai, o kai jų nebereikia, jie įtraukiami. Užsparniai paprastai yra porinis įtaisas, įrengiamas abejose orlaivio sparno pusėse. Daugumoje orlaivių įrengiami ne per visą sparno ilgį: jie tęsiasi nuo vietos netoli sparno pagrindo iki vidinio [[eleronas|eleronų]] galo. Išleidus tokius užsparnius, pasikeičia keliamoji galia skersai sparno: vidinė sparno dalis sukuria didesnę bendros keliamosios galios dalį, o išorinė – mažesnę. Sumažėjus išorinės sparno dalies sukuriamos keliamosios galios daliai, sumažėja ir šios dalies [[atakos kampas]]. Tai naudinga, nes padidėja išorinės sparno dalies atsarga iki [[smuka|smukos]], išlaikomas eleronų veiksmingumas ir sumažėja asimetrinės smukos bei nuvirtimo į [[Suktukas (aviacija)|plokščiajį suktuką]] tikimybė. Ideali keliamosios galios pasiskirstymo per sparną forma yra elipsinė, o išleidus ne per visą sparno ilgį besitęsiančius užsparnius šis pasiskirstymas reikšmingai nukrypsta nuo elipsinio. Dėl to padidėja [[indukuotasis pasipriešinimas]], kuris gali būti naudingas artėjant tūpti ir tūpiant, nes leidžia orlaiviui leistis statesne trajektorija.[[Vaizdas:Flaps Mechanism B787 A320.png|miniatiūra|Keleivinių orlaivių [[Boeing 787 Dreamliner|Boeing 787]] ir [[Airbus A320 grupė|Airbus A320]] užsparnių mechanizmai:{{Legenda|#fd4435|sukamasis aktuatorius}}{{Legenda|#ff9955|užsparnio svirtis, svertas ir laikiklis}}{{Legenda|#00bfbf|užsparnis}}{{Legenda|#ff00ff|užsparnio vežimėlis}}{{Legenda|#a2a233|užsparnio vežimėlio kreipiamoji}}{{Legenda|#bf8080|oro stabdis}}]]Išleidus užsparnius, padidėja [[Aerodinaminis profilis|sparno profilio]] išgaubtumas arba kreivumas, todėl padidėja maksimalusis [[keliamosios galios koeficientas]] – didžiausia keliamosios galios vertė, kurią gali sukurti sparnas. Dėl to reikiamą keliamąją galią orlaivis gali sukurti skrisdamas mažesniu greičiu, todėl sumažėja mažiausiasis greitis, kuriuo orlaivis gali saugiai išlaikyti skrydį (vadinamasis smukos greitis). Daugumos orlaivių konfigūracijų atveju užsparnių išleidimas turi ir papildomą naudingą poveikį – sumažina orlaivio polinkio kampą, todėl nosis nusileidžia žemiau ir tūpdamas pilotas gali geriau matyti kilimo ir tūpimo taką virš orlaivio nosies. Užsparnių konstrukcijų yra daug ir įvairių. Konkreti konstrukcija parenkama atsižvelgiant į orlaivio, kuriame užsparniai bus naudojami, dydį, greitį ir konstrukcijos sudėtingumą, taip pat į orlaivio projektavimo laikotarpį. Dažniausiai naudojami paprastieji užsparniai, [[plyšiniai užsparniai]] ir [[Fowlerio užsparniai]]. [[Kruegerio užsparnis|Kruegerio užsparniai]] įrengiami sparno priekinėje briaunoje ir naudojami daugelyje reaktyvinių keleivinių lėktuvų. Fowlerio, Fairey-Youngmano ir Gouge'o tipo užsparniai ne tik keičia sparno profilio išgaubtumą, bet ir padidina sparno plotą. Padidėjus keliamąjį poveikį turinčiam paviršiui, sumažėja [[sparno apkrova]], todėl smukos greitis dar labiau sumažėja. Kai kurių orlaivių užsparniai įrengiami ir kitose vietose. Priekinės briaunos užsparniai sudaro sparno priekinę briauną ir, juos išleidus, jie pasukami žemyn, taip padidinant sparno profilio išgaubtumą. Lenktyninis lėktuvas [[de Havilland DH.88 Comet]] turėjo užsparnius, besitęsiančius po fiuzeliažu ir esančius priešais sparno galinę briauną. Daugelyje [[Waco Custom Cabin|„Waco Custom Cabin“ serijos]] dviplanių užsparniai įrengti viršutinio sparno apatinėje pusėje, maždaug ties [[sparno styga|sparno stygos]] viduriu. ==Veikimo principai== [[Vaizdas:Airplane wing with slotted flap 2.png|miniatiūra|Oro srauto judėjimas aplink sparną su išleistu užsparniu]] Bendroji lėktuvo keliamosios galios lygtis parodo šiuos ryšius:<ref name=perkins-hage>Perkins, Courtland; Hage, Robert (1949). ''Airplane performance, stability and control'', Chapter 2, John Wiley and Sons. {{ISBN|0-471-68046-X}}.</ref> :<math>L = \tfrac12 \rho V^2 S C_L</math> čia: * ''L'' – sukuriama ''keliamoji galia''; * ''<math>\rho</math>'' – oro tankis; * ''V'' – tikrasis orlaivio oro greitis, t. y. orlaivio greitis oro masės atžvilgiu; * ''S'' – sparno plotas; * '''<math>C_L</math>''' – ''[[keliamosios galios koeficientas]]'', priklausantis nuo naudojamo aerodinaminio profilio formos ir kampo, kuriuo sparnas susitinka su oro srautu (t. y. atakos kampo). [[Vaizdas:Chord8.png|miniatiūra|Sparno keliamosios galios centras išleidus užsparnius]] Iš lygties matyti, kad padidinus sparno plotą (S) ir keliamosios galios koeficientą (<math>C_L</math>), panašią keliamąją galią galima sukurti esant mažesniam oro greičiui (V). Todėl užsparniai plačiai naudojami trumpam kilimui ir tūpimui ([[STOL]]). [[Vaizdas:Chord7.svg|kairėje|miniatiūra|Sparno keliamosios galios centras be užsparnių]] Išleidus užsparnius, taip pat padidėja orlaivio [[pasipriešinimo koeficientas]]. Todėl, esant tam pačiam svoriui ir greičiui oro atžvilgiu, užsparniai padidina pasipriešinimo jėgą. Užsparniai didina orlaivio pasipriešinimo koeficientą dėl padidėjusio [[indukuotasis pasipriešinimas|indukuotojo pasipriešinimo]], kurį sukelia iškreiptas keliamosios galios pasiskirstymas skersai sparno, kai užsparniai išleisti. Kai kurių tipų užsparniai taip pat padidina sparno plotą, todėl, esant tam pačiam greičiui, padidėja ir [[parazitinis pasipriešinimas|parazitinio pasipriešinimo]] dalis bendrame pasipriešinime.<ref name="perkins-hage" /> === Užsparnių naudojimas kilimo metu === [[Vaizdas:Cessna 172 PH-KAC take off, at Teuge 07March2009.jpg|miniatiūra|Cessna 172 kyla su 10° kampu išleistais užsparniais]] Kimimui, priklausomai nuo orlaivio tipo, užsparniai gali būti išleisti iš dalies.<ref name="perkins-hage" /> Naudojant užsparnius kylant, pasirenkamas kompromisas tarp riedėjimo kilimo taku nuotolio ir kilimo greičio: išleidus užsparnius, sutrumpėja riedėjimas žeme - kilimui reikalingam greičiui įgauti reikalingas laikas, ir, atitinkamai, pakilimo tako ilgis, tačiau sumažėja kilimo greitis. Kylant naudojamų užsparnių išleidimo kampas priklauso nuo konkretaus orlaivio tipo. Gamintojas paprastai nurodo rekomenduojamas ribas ir gali pateikti informaciją apie numatomą kilimo greičio sumažėjimą. ''[[Cessna 172|Cessna 172S]]'' skrydžio vadove rekomenduojama kylant užsparnius išleisti 10° kampu tuo atveju, kai kilimo tako danga yra minkšta arba takas trumpas; kitais atvejais rekomenduojama užsparnius laikyti įtrauktus (0° kampas).<ref name="cessna-172">Cessna Aircraft Company. ''Cessna Model 172S Nav III''. Revision 3-12, 2006, pp. 4–19 to 4–47.</ref> === Užsparnių naudojimas tūpimo metu === [[File:Airplane Flaps.jpg|thumb|Užsparniai išleisti orlaiviui riedant žeme po tūpimo; iškelti oro stabdžiai didina pasipriešinimą.]] Tūpiant užsparniai gali būti visiškai išleisti, kad maksimaliai sumažėtų orlaivio smukos greitis. Tuomet galima atlikti artėjimą tūpti mažesniu greičiu, o orlaiviui sustoti pakanka trumpesnio atstumo. Visiškai išleistų užsparnių sukuriamas didesnis pasipriešinimas ir mažesnis smukos greitis leidžia artėti prie tūpimo vietos lėčiau ir statesne trajektorija. Tačiau tai gali apsunkinti orlaivio valdymą, kai jo [[sparno apkrova]] labai maža, t. y. kai orlaivis yra palyginti lengvas, o jo sparno plotas didelis. Vėjas, pučiantis skersai skrydžio krypties, vadinamas ''šoniniu vėju''. Dėl jo orlaivio pusėje, į kurią pučia vėjas, susidaro didesnė keliamoji galia ir oro pasipriešinimas. Dėl to orlaivis gali pasvirti, pasisukti apie vertikaliąją ašį ir pakeisti polinkio kampą, nukrypdamas nuo numatytos skrydžio trajektorijos. Todėl pučiant šoniniam vėjui daug orlaivių tupia užsparnius išleidę mažesniu kampu. Be to, orlaiviui palietus žemę, užsparniai gali sumažinti ratų stabdžių veiksmingumą, nes sparnas vis dar kuria keliamąją galią. Dėl to ne visas orlaivio svoris tenka ratams, todėl pailgėja stabdymo kelias, ypač kai danga šlapia arba apledėjusi. Paprastai pilotas užsparnius įtraukia kuo greičiau, kad taip nenutiktų.<ref name="cessna-172" /> === Užsparnių naudojimas manevruojant === [[File:T-6 G Musee du Bourget P1020147.JPG|thumb|Mokomasis lėktuvas „North American T-6“ su skeltiniais užsparniais]] Kai kurie [[sklandytuvas|sklandytuvai]] užsparnius naudoja ne tik tūpdami, bet ir skrydžio metu, kad optimizuotų sparno profilio išgaubtumą pagal pasirinktą greitį. Sklandytuvui skrendant [[Termikas|termike]], užsparniai gali būti iš dalies išleisti, kad sumažėtų smukos greitis. Tuomet sklandytuvas gali skristi lėčiau ir mažesniu vertikaliuoju greičiu leistis žemyn, todėl efektyviau išnaudoja kylančio oro srautą. Be to, galima skristi mažesnio spindulio apskritimu ir geriau išnaudoti termiko branduolį.{{Citation needed|date=February 2013}} Skrendant didesniu greičiu, naudojamas neigiamas užsparnių išleidimo kampas, kad sumažėtų nosį žemyn kreipiantis [[polinkio momentas]]. Dėl to sumažėja jėga, kurią reikia sukurti [[stabilizatorius (aviacija)|horizontaliajam stabilizatoriui]], kad būtų išlaikyta pusiausvyra. Taip sumažinamas balansavimo metu susidarantis pasipriešinimas, susijęs su sklandytuvo išilgine pusiausvyra.{{Citation needed|date=February 2013}} Neigiamas užsparnių išleidimo kampas taip pat gali būti naudojamas pradiniame sklandytuvo vilkimo lėktuvu etape ir baigiant riedėjimą po tūpimo, kad būtų išlaikytas geresnis [[eleronas|eleronų]] veiksmingumas ir orlaivio valdymas.{{Citation needed|date=February 2013}} [[Vaizdas:Flap positions FAA GFH.svg|miniatiūra|Užsparnių teigiamo ir neigiamo kampo schema]] Panašiai kaip [[Sklandytuvas|sklandytuvuose]], kai kuriuose [[naikintuvas|naikintuvuose]], pavyzdžiui, [[Nakajima Ki-43]], taip pat naudojami specialūs užsparniai, didinantys manevringumą oro mūšyje. Šie užsparniai valdomi rankiniu būdu ir veikia panašiai kaip Fowlerio užsparniai. Jų išleidimas sumažina smukos greitį ir leidžia atlikti gerokai staigesnius posūkius.<ref>Windrow 1965, p. 4.</ref> Tokie užsparniai turi būti specialiai suprojektuoti atlaikyti didesnes apkrovas. Daugumos užsparnių išleidimui nustatytas [[V greičiai|didžiausias leistinasis greitis]] ([[V greičiai|V_FE]]), kurio viršyti negalima. [[Valdomasis modelis|Valdomieji modeliniai orlaiviai]], skirti [[Valdomasis modelis#Tikslusis akrobatinis skraidymas|tikslaus akrobatinio skraidymo]] varžyboms, paprastai turi specialią manevravimo užsparnių sistemą. Šioje sistemoje užsparniai juda priešinga kryptimi nei aukščio vairai, taip padėdami sumažinti atliekamo manevro spindulį. Antrojo pasalinio karo metu [[Japonija|Japonijoje]] sukurtuose naikintuvuose, pvz. „[[Kawanishi N1K1-J Shiden]]“, „Kawanishi N1K2-J Shiden Kai“ (Shiden 21 tipo), „[[Kawanishi J3K|Kawanishi J3K Jinpu]]“, „[[Mitsubishi A7M|Mitsubishi A7M Reppū]]“ buvo naudojama įmonės "Kawanishi Aircraft Company“ arba ir Karinio jūrų laivyno aviacijos technikos arsenalo sukurtos analoginėmis skaičiavimo sistemomis valdomos automatinės oro mūšio užsparnių sistemos ([[:ja:%E8%87%AA%E5%8B%95%E7%A9%BA%E6%88%A6%E3%83%95%E3%83%A9%E3%83%83%E3%83%97|jap. 自動空戦フラップ]], ''jidō kūsen furappu'').<ref>碇義郎『最後の戦闘機紫電改　<small>起死回生に賭けた男たちの戦い</small>』（光人社、1994年） ISBN 4-7698-0671-X</ref> === Užsparnių kreipiamosios === [[File:easyjet a319 wing g-ezav arp.jpg|thumb|Trys oranžinės detalės yra [[orlaivio aptakas|aptakai]], aerodinamiškai uždengiantys užsparnių kreipiamųjų mechanizmus. Orlaivyje [[Airbus A319]] užsparniai (po du kiekvienoje pusėje) yra montuojami tiesiai virš šių aptakų.]]Užsparnių kreipiamosios dažniausiai gaminamos iš [[precipitacinis grūdinimas|precipitaciniu būdu grūdinamo plieno]] ir titano. Jos valdo orlaivio sparnų galinėje briaunoje įrengtų užsparnių judėjimą. Išleidžiami užsparniai dažnai juda kreipiamaisiais bėgeliais. Jei šie bėgeliai išsikiša už sparno konstrukcijos ribų, jie gali būti uždengiami aerodinaminiais aptakais ([[Sponsonas|sponsonais]]), kurie mažina oro pasipriešinimą ir apsaugo bėgelius nuo pažeidimų.<ref>{{cite web|url=https://ntrs.nasa.gov/archive/nasa/casi.ntrs.nasa.gov/19960052267.pdf|title=High-Lift Systems on Commercial Subsonic Airliners|author=Rudolph, Peter K. C.|date=September 1996|page=39|publisher=NASA|access-date=7 July 2017|archive-date=21 December 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20191221145349/https://ntrs.nasa.gov/archive/nasa/casi.ntrs.nasa.gov/19960052267.pdf|url-status=live}}</ref> Kai kurie [[orlaivio aptakas|užsparnių kreipiamųjų aptakai]] projektuojami taip, kad veiktų kaip [[smūginės bangos slopintuvas|smūgines bangas slopinantys aptakai]]. Jie mažina pasipriešinimą, kurį sukelia vietinės smūginės bangos tose vietose, kur dideliu greičiu orlaivio sparną aptenkantis oro srautas tampa [[transgarsinis srautas|transgarsiniu]]. === Traukos srauto tarpai === [[Vaizdas:Junkers Ju 52 3m Doppelfluegel retusche.jpg|miniatiūra|[[Junkers Ju 52/3m]] sparnas su Junkerso tipo užsparniais]] Sparno galinės briaunos užsparniuose gali būti reikalingi specialūs tarpai, vadinami traukos srauto tarpais ({{en|thrust gate}}), kad būtų sumažinta variklio išmetamųjų dujų srauto ir išleistų užsparnių tarpusavio sąveika. Jei sparne nėra vidinio elerono, kuris daugelyje užsparnių sistemų sudaro tokį tarpą, gali prireikti specialios formos užsparnio sekcijos. Orlaivyje [[Boeing 757]] traukos srauto tarpas buvo suformuotas viengubu plyšiniu užsparniu, įrengtu tarp vidinių ir išorinių dvigubų plyšinių užsparnių.<ref>{{cite web|url=https://ntrs.nasa.gov/archive/nasa/casi.ntrs.nasa.gov/19960052267.pdf|title=High-Lift Systems on Commercial Subsonic Airliners|author=Rudolph, Peter K. C.|date=September 1996|pages=40, 54|publisher=NASA|access-date=7 July 2017|archive-date=21 December 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20191221145349/https://ntrs.nasa.gov/archive/nasa/casi.ntrs.nasa.gov/19960052267.pdf|url-status=live}}</ref> [[Airbus A320|„Airbus A320“]], [[Airbus A330|„Airbus A330“]], [[Airbus A340|„Airbus A340“]] ir [[Airbus A380|„Airbus A380“]] orlaiviuose vidinių eleronų nėra. Naudojant ištisinį viengubą plyšinį užsparnį, atskiro traukos srauto tarpo nereikia. Tuo atveju kai orlaivis pradeda nutraukto tūpimo procedūrą ({{En|missed aproach}}) ir pradeda kilti iš tūptinės kartu leisdamas užsparnius, kol jie vis dar visiškai išleisti, variklio srauto ir užsparnių sąveika gali padidinti oro pasipriešinimą. Šis padidėjimas neturi pabloginti kilimo trajektorijos statumo tiek, kad būtų pažeisti nustatyti kilimo reikalavimai.<ref>{{cite web|last=Reckzeh|first=Daniel|title=Aerodynamic Design of Airbus High-lift Wings in a Multidisciplinary Environment|page=7|year=2004|url=https://www.researchgate.net/publication/242581172_AERODYNAMIC_DESIGN_OF_AIRBUS_HIGH-LIFT_WINGS_IN_A_MULTIDISCIPLINARY_ENVIRONMENT}}</ref> == Užsparnių tipai == [[File:Airfoil lift improvement devices (flaps).png|thumb|upright=1.65|Užsparniai ir kiti keliamąją galią didinantys įtaisai. Gurney užsparnis pavaizduotas padidintas, kad būtų geriau matomas. Pripučiamasis užsparnis neįtrauktas, nes jis gaunamas modifikuojant kitų tipų užsparnius. Šviesios linijos žymi judėjimo trajektoriją, o žalia spalva – užsparnių padėtį pikiruojant.|kairėje]] === Paprastasis užsparnis === Šios konstrukcijos atveju jį išskleidžiant galinė aerodinaminio profilio dalis pasukama žemyn aplink paprastą lankstą, įrengtą užsparnio priekinėje dalyje.<ref>Gunston 2004, p. 452.</ref> šio tipo užsparnius Jungtinės Karalystės [[Royal Aircraft Factory]] ir [[National Physical Laboratory (United Kingdom)|Nacionalinė fizikinė laboratorija]] išbandė 1913 ir 1914 m., tačiau jie niekada nebuvo įrengti tikrame orlaivyje.<ref name=Fairey>Taylor 1974, pp. 8–9.</ref> 1916 m. bendrovė [[Fairey Aviation Company]], rekonstruodama lėktuvą [[Sopwith Baby]], atliko keletą jo patobulinimų, įskaitant patentuotą profilio išgaubtumo keitimo mechanizmą („Patent Camber Changing Gear“). Taip sukurtas orlaivis, pervadintas į [[Fairey Hamble Baby]], tapo pirmuoju lėktuvu, skridusiu su užsparniais.<ref name=Fairey /> Tai buvo per visą sparno ilgį besitęsiantys paprastieji užsparniai, kuriuose buvo integruoti eleronai. Todėl šis orlaivis taip pat buvo pirmasis, kuriame panaudoti [[eleronas|eleronų]] ir užsparnių funkcijas derinantys įtaisai – [[Flaperonas|flaperonai]].<ref name=Fairey /> Tačiau „Fairey“ nebuvo vienintelė bendrovė, kūrusi tokias sistemas. Jau 1917 m. bendrovė [[Breguet Aviation|„Breguet“]] savo žvalgybiniame ir bombonešio paskirties lėktuve [[Breguet 14]] apatiniame sparne įrengė automatinius užsparnius.<ref>{{cite book|last=Toelle|first=Alan|title=Windsock Datafile Special, Breguet 14 | publisher = Albatros Productions|location=Hertfordshire, Great Britain|year=2003|isbn=978-1-902207-61-2}}</ref> Kadangi kitų tipų užsparniai paprastai yra veiksmingesni, paprastieji užsparniai dažniausiai naudojami tik tada, kai svarbiausias reikalavimas yra konstrukcijos paprastumas. Šiuolaikinis paprastojo užsparnio variantas išnaudoja kompozitinių medžiagų savybę būti standžioms viena kryptimi ir lanksčioms kita. Kai tokia medžiaga naudojama kaip sparno danga, jos profilio išgaubtumą galima keisti keičiant vidinės atraminės konstrukcijos geometriją. Taip paviršius gali atlikti užsparnio arba elerono funkciją. Daugumoje dabartinių sistemų naudojami sudėtingi variklių ir pavarų mechanizmai, tačiau paprasčiausioje konstrukcijoje naudojamos į sulenktas morkas panašios nerviūros: kai jų išlinkimas beveik horizontalus, paviršius nenukrypsta, o pasukus jas taip, kad išlinkimas būtų nukreiptas žemyn, aerodinaminio profilio išgaubtumas pasikeičia taip pat, kaip naudojant paprastąjį užsparnį.{{Citation needed|date=February 2013}} === Skeltinis užsparnis === Šios konstrukcijos atveju apatinio aerodinaminio profilio paviršiaus galinė dalis pasukama žemyn aplink lankstą, o viršutinis paviršius lieka nejudantis.<ref>Gunston 2004, p. 584.</ref> Dėl to gali labai pasikeisti orlaivio išilginė pusiausvyra: nosis gali pakilti arba nusileisti. Visiškai išleistas skeltinis užsparnis veikia panašiai kaip [[oro stabdis]], reikšmingai padidindamas pasipriešinimo koeficientą. Keliamosios galios koeficientas taip pat šiek tiek padidėja. Skeltinį užsparnį 1920 m. išrado [[Orville Wright]] ir Jamesas M. H. Jacobsas, tačiau plačiau jis paplito tik ketvirtajame dešimtmetyje. Netrukus šį tipą pakeitė pažangesnės konstrukcijos.<ref>{{cite interview |last=Jacobs |first=James Wilbur |interviewer=Susan Bennet |title=Interview with James Wilbur Jacobs |url=http://ecommons.udayton.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1010&context=archives_wrightkett_oh |publisher=University of Dayton |date=4 March 1967 |work=eCommons |access-date=20 July 2020 |archive-date=18 March 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200318185137/https://web.archive.org/web/20200318185137/https://ecommons.udayton.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1010&context=archives_wrightkett_oh |url-status=live }}</ref> Skeltiniai užsparniai buvo plačiai naudojami jau XX a. ketvirtajame dešimtmetyje gamintuose orlaiviuose, tokiuose kaip [[Supermarine Spitfire]] ar [[Douglas DC-1]] ([[Douglas DC-3|Douglas DC-3 Dakota]] ir [[Douglas C-47 Skytrain]] pirmtake). === Plyšinis užsparnis === [[Vaizdas:Fieseler Fi156.jpg|miniatiūra|Į [[Fieseler Fi 156|Fieseler Fi156 Storch]] buvo montuojami plyšiniai užsparniai]] Šios konstrukcijos atveju tarp užsparnio ir sparno esantis plyšys nukreipia aukšto slėgio oro masę iš po sparno į viršutinę užsparnio pusę. Tai padeda oro srautui išlikti prilipusiam prie užsparnio paviršiaus ir leidžia pasiekti didesnį maksimalųjį keliamosios galios koeficientą nei naudojant skeltinį užsparnį.<ref>Gunston 2004, p. 569.</ref> Be to, taip labai sumažėja slėgis visame pagrindinio aerodinaminio profilio stygos ilgyje, nes nuo jo galinės briaunos nutekančio oro greitis padidėja. Jei įprastai, nenaudojant užsparnių, šis greitis siekia apie 80 % laisvojo oro srauto greičio, tai naudojant plyšinį užsparnį jis tampa artimas didesnio greičio ir mažesnio slėgio oro srauto, tekančio aplink užsparnio priekinę briauną, greičiui.<ref name="smith">{{cite journal |last1=Smith |first1=Apollo M. O. |author-link1=Apollo M. O. Smith |title=High-Lift Aerodynamics |journal=Journal of Aircraft |issn=0021-8669 |volume=12 |issue=6 |pages=518–523 |year=1975 |url=http://www.arvelgentry.com/amo/High-Lift_Aerodynamics.pdf |access-date=12 July 2011 |doi=10.2514/3.59830 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110707172637/http://www.arvelgentry.com/amo/High-Lift_Aerodynamics.pdf |archive-date=7 July 2011}}</ref> Plyšiniu užsparniu laikomas bet kuris užsparnis, kurio konstrukcija leidžia orui tekėti tarp sparno ir užsparnio. Šis užsparnio tipas atsirado britų bendrovės [[Handley Page]] atliktų tyrimų metu. Jų pagrindu jau XX a. trečiajame dešimtmetyje sukurto plyšio konstrukcijos variantas, tačiau plačiai jis pradėtas naudoti tik gerokai vėliau. Kai kuriuose užsparniuose įrengiami keli plyšiai, kad jų poveikis būtų dar didesnis. === Fowlerio užsparnis === [[Vaizdas:Orlaivių užsparnių tipų schema.png|miniatiūra|Orlaivių užsparnių tipų schema - lietuviški pavadinimai]] Skeltinio užsparnio variantas, kuris, prieš pasisukdamas žemyn, slenka atgal. Taip pirmiausia padidinamas sparno stygos ilgis, o paskui – profilio išgaubtumas.<ref>Gunston 2004, p. 249–250.</ref> Kaip ir paprastasis užsparnis, jis gali sudaryti dalį viršutinio sparno paviršiaus, tačiau, kaip ir skeltinis užsparnis, gali būti įrengtas ir atskirai nuo jo. Esminis skirtumas nuo Gouge'o užsparnio yra tas, kad Fowlerio užsparnis visada sukuria plyšio poveikį. Šią konsturkciją 1924 m. išrado [[Harlan D. Fowler]], o 1932 m. jį išbandė [[Fred Weick]] JAV Nacionaliniame aeronautikos patariamajame komitete ([[National Advisory Committee for Aeronautics|NACA]]). Pirmą kartą jis panaudotas 1935 m. prototipiniame lėktuve [[Martin 146]], o serijiniu būdu pradėtas montuoti 1937 m. lėktuve [[Lockheed Model 14 Super Electra|„Lockheed Super Electra“]].<ref>{{cite book|title= Wind and Beyond: A Documentary Journey Into the History of Aerodynamics|author=National Aeronautics and Space Administration}}</ref> Šis užsparnių tipas plačiai naudojamas ir šiuolaikiniuose orlaiviuose, dažnai su keliais plyšiais.<ref name="NASA">{{cite web |title=The Wind and Beyond: A Documentary Journey into the History of Aerodynamics in America. Volume 1; The Ascent of the Airplane |url=https://ntrs.nasa.gov/archive/nasa/casi.ntrs.nasa.gov/20040031410.pdf |website=ntrs.nasa.gov |date=January 2003 |publisher=NASA |access-date=17 July 2020 |archive-date=17 July 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200717172017/https://ntrs.nasa.gov/archive/nasa/casi.ntrs.nasa.gov/20040031410.pdf |url-status=live |last1=Hansen |first1=James R. |last2=Taylor |first2=D. Bryan |last3=Kinney |first3=Jeremy |last4=Lee |first4=J. Lawrence }}</ref> === Junkerso užsparnis === Plyšinis paprastasis užsparnis, tvirtinamas po sparno galine briauna ir sukiojamas apie savo priekinį kraštą.<ref>Gunston 2004, p. 331.</ref> Kai nenaudojamas, jis sukelia didesnį pasipriešinimą nei kiti užsparnių tipai, tačiau veiksmingiau už paprastąjį ar skeltinį užsparnį sumažina smukos greitį, išlaikydamas šių konstrukcijų mechaninį paprastumą. Šį užsparnį XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje sukūrė Vokieitjos bendrovės „Junkers“ inžinierius Otto Maderis. Dažniausiai jis buvo naudojamas lėktuvuose [[Junkers Ju 52]] ir [[Junkers Ju 87|„Junkers Ju 87 Stuka“]]. Panaši pagrindinė konstrukcija naudojama ir daugelyje šiuolaikinių [[Ultralengvasis orlaivis|ultralengvųjų orlaivių]], pavyzdžiui, [[Denney Kitfox]]. Šis užsparnio tipas kartais vadinamas išorinio aerodinaminio profilio užsparniu.<ref>{{cite web|url=https://ntrs.nasa.gov/citations/19930081377|title=Full-scale wind-tunnel and flight tests of a Fairchild 22 airplane equipped with external-airfoil flaps |author=Reed, Warren D. |author2=Clay, William C.|date=30 June 1937|publisher=NACA|access-date=10 August 2020|archive-date=21 October 2020|archive-url=https://web.archive.org/web/20201021051045/https://web.archive.org/web/20201021051045/https://ntrs.nasa.gov/citations/19930081377|url-status=live}}</ref> === Gouge'o užsparnis === Skeltinio užsparnio tipas, kuris slenka atgal lenktais kreipiamaisiais bėgeliais. Šie bėgeliai priverčia užsparnio galinę briauną leistis žemyn, todėl padidėja sparno styga ir profilio išgaubtumas, tačiau nepasikeičia orlaivio išilginė pusiausvyra ir nereikia papildomų mechanizmų.<ref>Gunston 2004, p. 270.</ref> Šį užsparnį 1936 m. bendrovei [[Short Brothers]] sukūrė [[Arthur Gouge]]. Jis buvo naudojamas [[Skraidanti valtis|skraidančiose valtyse]] [[Short Empire]] ir [[Short Sunderland|„Sunderland“]], kurių sparnuose buvo naudojamas labai storas aerodinaminis profilis „Shorts A.D.5“. Gali būti, kad „Short Brothers“ buvo vienintelė bendrovė, naudojusi šio tipo užsparnius. === Fairey-Youngman užsparnis === Šios konstrukcijos atveju jį išleidžiant iš pradžių užsparnis nuleidžiamas žemyn (užimdamas Junkerso užsparniui būdingą padėtį), tada slenka atgal ir galiausiai pasukamas aukštyn arba žemyn. Viena iš nedaugelio bendrovių, naudojusių šią konstrukciją, buvo britų įmonė [[Fairey Aviation#History|„Fairey“]]. Tokio tipo užsparniai buvo įrengti lėktuvuose [[Fairey Firefly]] ir [[Fairey Barracuda]]. Išleidus užsparnį į darbinę padėtį, jį buvo galima pasukti aukštyn (nustatant neigiamąjį profilio atakos kampą). Taip orlaivis galėjo nerti vertikaliai, neatliekant didelių išilginės pusiausvyros korekcijų.{{citation needed|date=September 2020}} === Zap užsparnis === Zap užsparnį išrado Edwardas F. Zaparka, dirbdamas bendrovėje „Berliner/Joyce“. 1932 m. jis buvo išbandytas bendrovės [[General Airplanes Corporation]] lėktuve „Aristocrat“, o vėliau – su pertraukomis ir kituose orlaivių tipuose. Serijiniuose lėktuvuose šis užsparnis buvo naudojamas retai. Viena iš nedaugelio išimčių buvo [[Northrop P-61 Black Widow]]. Užsparnio priekinė briauna pritvirtinta prie kreipiamojo bėgelio, o taškas maždaug ties užsparnio stygos viduriu svirtimi sujungtas su sukimosi ašimi, esančia tiesiai virš kreipiamojo bėgelio. Užsparnio priekinei briaunai slenkant atgal bėgeliu, trikampis, kurį sudaro kreipiamasis bėgelis, svirtis ir užsparnio paviršius (pritvirtintas prie sukimosi ašies), siaurėja ir gilėja. Dėl to užsparnis priverčiamas leistis žemyn.<ref>{{cite magazine| editor= C.M. Poulsen| date= 27 July 1933| title= "The Aircraft Engineer - flight engineering section" Supplement to Flight| magazine= Flight Magazine| pages= 754a–d| url= http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1933/1933%20-%200200.html| archive-date= 27 June 2013| archive-url= https://web.archive.org/web/20130627140403/http://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1933/1933%20-%200200.html| url-status= dead}}</ref> ===Kruegerio užsparnis=== [[Vaizdas:VIDEO - Operation of flaps, spoilers and ailerons on a landing Boeing 747-400 (Landing configuration) (6129413784).jpg|miniatiūra|Kriugerio užsparnio išsleidimas. Boeing 747-400]] Lankstinis užsparnis, kuris išsiskleidžia iš po sparno priekinės briaunos, tačiau įtrauktas netampa sparno priekinės briaunos dalimi. Jis padidina sparno profilio išgaubtumą ir storį, todėl sumažėja smukos greitis ir padidėja pasipriešinimas.<ref>{{cite web|url=http://www.hq.nasa.gov/pao/History/SP-468/ch10-5.htm|title=Chapter 10: Technology of the Jet Airplane|website=www.hq.nasa.gov|access-date=11 December 2006|archive-date=15 January 2017|archive-url=https://web.archive.org/web/20170115222921/http://www.hq.nasa.gov/pao/History/SP-468/ch10-5.htm|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.aoe.vt.edu/~jschetz/fluidnature/unit05/unit5e.html|title=Virginia Tech – Aerospace & Ocean Engineering|archive-url=https://web.archive.org/web/20070307081041/http://www.aoe.vt.edu/~jschetz/fluidnature/unit05/unit5e.html|archive-date=7 March 2007}}</ref> Tai nėra tas pats, kas žemyn nulenkiamas priekinės briaunos užsparnis, nes pastarasis suformuojamas nulenkiant visą priekinę briauną.<ref>Gunston 2004, p. 335.</ref> Kruegerio užsparnį 1943 m. išrado Werneris Krügeris; jo konstrukcija buvo išbandyta Getingene. Šio tipo užsparniai naudojami daugelyje šiuolaikinių keleivinių lėktuvų su strėliniais sparnais. ===Gurney užsparnis=== Nedidelė, nejudama, statmenai įtaisyta plokštelė, kurios aukštis sudaro 1–2 % sparno stygos. Ji montuojama aerodinaminio profilio galinės briaunos aukšto slėgio pusėje. Pavadinta lenktynininko [[Dan Gurney|Dano Gurney]] vardu, kuris ją iš naujo atrado 1971 m. Vėliau šis sprendimas buvo panaudotas kai kuriuose sraigtasparniuose, pavyzdžiui, [[Sikorsky S-76|Sikorsky S-76B]], siekiant pašalinti valdymo problemas neatliekant didelių konstrukcijos pakeitimų. Jis padidina net ir paprastų teorinių aerodinaminių profilių (sudarytų iš persidengiančio trikampio ir apskritimo) efektyvumą iki įprastinio aerodinaminio profilio lygio. Šis principas buvo atrastas dar XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, tačiau retai naudotas ir vėliau pamirštas. Vėlyvosiose [[Supermarine Spitfire (Griffon-powered variants)|„Supermarine Spitfire“]] modifikacijose ant aukščio vairo galinės briaunos buvo įrengtas iškilus kraštelis, veikiantis panašiu principu. === Priekinės briaunos užsparnis === Visą sparno priekinę briauną galima pasukti žemyn, taip veiksmingai padidinant profilio išgaubtumą ir šiek tiek sumažinant sparno stygą.<ref>Clancy 1975, pp. 110–112.</ref><ref>Gunston 2004, p. 191.</ref> Toks sprendimas dažniausiai naudojamas naikintuvuose su labai plonais sparnais, į kuriuos neįmanoma sumontuoti kitų priekinės briaunos keliamosios galios didinimo įtaisų. Vienas iš tokių įtaisų yra priešsparnis – ištraukiamas keliamosios galios didinimo įtaisas, montuojamas kai kurių fiksuoto sparno orlaivių sparno priekinėje briaunoje. Jo paskirtis – padidinti keliamąją galią skrendant nedideliu greičiu, pavyzdžiui, kylant, pradiniame kilimo etape, artėjant tūpti ir tūpiant. ===Prapučiamasis užsparnis=== [[Vaizdas:BLOWN FLAP WING - NARA - 17418414.jpg|miniatiūra|Pripučiamo užsparnio bandymai, 1974 m.]] Tai pasienio sluoksnio valdymo sistemos tipas. Prapučiamuosiuose užsparniuose variklio generuojamas oras arba išmetamosios dujos nukreipiami virš užsparnių, taip sumažinant smukos greitį labiau, nei tai įmanoma naudojant mechaninius užsparnius. Skiriami keli tipai: pirminis variantas – vidinis prapučiamasis užsparnis, kai suslėgtas oras iš variklio pučiamas virš užsparnio; išorinis prapučiamasis užsparnis, kai variklio išmetamosios dujos pučiamos virš viršutinio ir apatinio užsparnio paviršių; ir viršutinio paviršiaus prapūtimas, kai išmetamosios dujos pučiamos virš sparno ir užsparnio viršutinio paviršiaus. Nors šios konstrukcijos bandymai Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje buvo atliekami dar prieš [[Second World War|Antrąjį pasaulinį karą]],<ref>{{cite web|url=http://naca.central.cranfield.ac.uk/reports/arc/cp/0209.pdf|title=An Analysis of Aerodynamic Data on Blowing Over Trailing Edge Flaps for Increasing Lift|author=Williams, J.|date=September 1954|page=1|publisher=NACA|access-date=11 January 2016|archive-date=1 October 2015|archive-url=https://web.archive.org/web/20151001192734/http://naca.central.cranfield.ac.uk/reports/arc/cp/0209.pdf|url-status=live}}</ref> o skrydžių bandymai buvo pradėti dar karo metu, pirmasis serijinis lėktuvas su prapučiamaisiais užsparniais pasirodė tik 1957 m. – tai buvo [[Lockheed T2V SeaStar]].<ref>American Military Training Aircraft' E.R. Johnson and Lloyd S. Jones, McFarland & Co. Inc. Publishers, Jefferson, North Carolina</ref> Viršutinio paviršiaus prapūtimo sistema 1976 m. buvo naudojama lėktuve [[Boeing YC-14]]. ===Lankstusis užsparnis=== Konstrukcija dar vadinama „FlexFoil“ ({{En|Adaptive compliant wing}}) - šiuolaikinė sparno deformavimo principo interpretacija. Vidiniai mechaniniai vykdikliai deformuoja grotelių konstrukciją, taip pakeisdami aerodinaminio profilio formą. Perėjimo tarp nejudamo ir lankstaus profilio vietoje gali būti įrengtas lankstus plyšio sandariklis.<ref>{{cite web|title=Shape-shifting flap takes flight|url=http://www.aopa.org/News-and-Video/All-News/2014/November/17/Wing-warping|access-date=19 November 2014|date=2014-11-17|archive-date=29 November 2014|archive-url=https://web.archive.org/web/20141129063706/http://www.aopa.org/News-and-Video/All-News/2014/November/17/Wing-warping|url-status=live}}</ref> ===[[Flaperonas]]=== [[Vaizdas:Denney.kitfox.model3.g-foxc.arp.jpg|miniatiūra|[[Denney Kitfox|Denney Kitfox Model 3]] su aiškiai matomais flaperonais]] Orlaivio valdymo paviršiaus tipas, atliekantis ir užsparnių, ir eleronų funkcijas. ===Ištisinis galinės briaunos užsparnis=== 2014 m. [[U.S. Army Research Laboratory|JAV kariuomenės tyrimų laboratorijos]] (ARL) tyrėjai, dirbę NASA Langley tyrimų centre, sukūrė sraigtasparnių rotoriaus menčių aktyvaus užsparnio konstrukciją. Ištisiniame galinės briaunos užsparnyje ({{En|Continuous Trailing-Edge Flap}}, CTEF) naudojami mechanizmai, leidžiantys skrydžio metu keisti mentės profilio išgaubtumą. Taip atsisakoma mechaninių lankstų ir didinamas sistemos patikimumas. Buvo pagaminti prototipai bandymams aerodinaminiame tunelyje.<ref>{{Cite book|title=Technical Committees Present the Year in Review|publisher=Aerospace America|year=2014|page=15}}</ref> 2016 m. sausį ARL komanda atliko rotoriaus mentės su individualaus menčių valdymo technologija bandymą, naudojant kovinius šaudmenis. Šiais bandymais buvo tiriamas menčių valdymo technologijų pažeidžiamumas apšaudant. ARL Aviacijos bazės eksperimentinėje laboratorijoje į 7 pėdų ilgio ir 10 colių stygos rotoriaus mentės segmentą, turintį 4 pėdų ilgio CTEF, buvo paleisti trys šūviai, imituojantys tipinį antžeminį apšaudymą.<ref>{{Cite web|url=https://www.arl.army.mil/www/default.cfm?article=2758|title=Army researchers explore future rotorcraft technologies|website=www.arl.army.mil|language=en|access-date=2018-07-10|archive-date=10 July 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180710195820/https://www.arl.army.mil/www/default.cfm?article=2758|url-status=dead}}</ref> ===Susiję įtaisai=== * Sparno priekinės briaunos viršutinėje dalyje mntuojami [[Priešsparnis|priešsparniai]] ir [[Priekinės sparno briaunos plyšys|plyšiai]]. Jie gali būti nejudami arba ištraukiami. Išskleisti jie sudaro plyšį po priešsparniu, per kurį oras nukreipiamas į sparno viršutinį paviršių. Kruegerio užsparnyje tokio plyšio nėra. Šie įtaisai pagerina orlaivio valdomumą skrendant nedideliu greičiu. Priešsparniai leidžia sparnui skristi esant didesniam atakos kampui, todėl sutrumpėja kilimo ir tūpimo nuotoliai.<ref>{{Cite web|url=https://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1921/1921%20-%200845.html|title=fig {{!}} slot opffh {{!}} pbar slot {{!}} 1921 {{!}} 0845 {{!}} Flight Archive|website=www.flightglobal.com|access-date=2019-04-18|archive-date=15 May 2019|archive-url=https://web.archive.org/web/20190515150512/https://www.flightglobal.com/pdfarchive/view/1921/1921%20-%200845.html|url-status=live}}</ref> Kiti užsparnių tipai gali turėti vieną ar kelis plyšius, kurie padidina jų veiksmingumą. Tokia konstrukcija būdinga daugeliui šiuolaikinių keleivinių lėktuvų. Šie užsparniai vadinami plyšiniais užsparniais, kaip aprašyta pirmiau. Frederickas Handley Page'as XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose eksperimentavo su priekiniais ir galiniais plyšiais. * [[Spoileris|Spoileriai (oro stabdžiai)]] - įrenginiai, skirti padidinti oro pasipriešinimui, sutrikdant oro srautą virš sparno. Oro stabdis yra gerokai didesnis už Gurney užsparnį ir gali būti įtraukiamas. Paprastai jis montuojamas sparno viršutiniame paviršiuje, maždaug ties sparno stygos viduriu, tačiau gali būti įrengiamas ir apatiniame sparno paviršiuje. * [[Air brake (aircraft)|Aerodinaminiai stabdžiai]] naudojami pasipriešinimui padidinti, kad orlaivis galėtų leistis statesne trajektorija arba greitai sumažinti greitį. * [[Eleronas|Eleronai]] yra panašūs į užsparnius ir veikia panašiu principu, tačiau yra skirti orlaiviui valdyti skersine kryptimi, o ne abiejų sparnų keliamosios galios charakteristikoms keisti vienu metu. Todėl jie veikia diferencijuotai: kai vienos sparno pusės eleronas padidina tos pusės keliamąją galią, priešingas eleronas jos nedidina ir dažnai ją sumažina savo pusėje. Kai eleronai projektuojami taip, kad būtų nuleidžiami kartu su užsparniais, jie paprastai vadinami [[Flaperonas|flaperonais]], o eleronai, kurie sutrikdo oro srautą (paprastai įrengiami viršutiniame sparno paviršiuje prieš galinę briauną), vadinami [[Spoileronas|spoileronais]]. <gallery> File:ILA 2008 PD 750.JPG|Paprastasis užsparnis, visiškai nuleistas. File:Avro Lancaster flap Flickr 4841178432.jpg|II pasaulinio karo bombonešio skeltinis užsparnis File:A fully extended flap.jpg|Dvigubi plyšiniai Fowlerio užsparniai, pilnai išskleisti tūpimui File:Undercarriage.b747.arp.jpg|Išskleisti [[Boeing 747]] Kruegerio užsparniai ir trigubi plyšiniai galinės briaunos užsparniai File:Kitfox Lite.jpg|Junkerso užsparniai, atliekantys ir [[aileron|eleronų]] funkciją. File:C-17 no169 landing.jpg|[[Boeing C-17 Globemaster III|C-17A]] su daugialypiais plyšiniais užsparniais ir priešsparniais; užsparniai išskleisti iki trijų ketvirtadalių eigos File:Wikitrip_to_MAI_museum_2016-02-02_113.JPG|Sparno ir konstrukcijos užsparnio skersinis pjūvis </gallery> ==Taip pat žr.== {{Commons category|Trailing-edge flaps}} *[[Eleronas]] *[[Flaperonas]] *[[Fiuzeliažo užsparniai]] – didelio pasipriešinimo aerodinaminių paviršių sistema, skirta raketinių orlaivių leidimuisi esant labai dideliam atakos kampui. Ji ypač naudojama kosminiams aparatams grįžtant į atmosferą. Korpuso užsparniai projektuojami taip, kad beveik vertikaliai leidžiantis atmosferoje būtų išsklaidyta kuo daugiau kinetinės ir potencinės energijos.<ref name="spacex20191020">{{cite AV media |url=https://www.youtube.com/watch?time_continue=94&v=bysu8XN5OfY |title=SpaceX - Mars Society Convention 2019 |date=20 October 2019 |people=Paul Wooster |time=47:30-49:00 |access-date=25 October 2019 |medium=video |via=YouTube |quote=''Vehicle is designed to be able to land at the Earth, Moon or Mars. Depending on which ... the ratio of the energy dissipated aerodynamically vs. propulsively is quite different. In the case of the Moon, it's entirely propulsive. ... Earth: over 99.9% of the energy is removed aerodynamically ... Mars: over 99% of the energy is being removed aerodynamically at Mars''.}}</ref><ref name="musk20200805">{{cite tweet |user=ElonMusk |number=1290826885375696899 |date=5 August 2020 |title=We will do several short hops to smooth out launch process, then go high altitude with body flaps |archive-date=6 August 2020 |archive-url=https://web.archive.org/web/20200806161427/https://twitter.com/elonmusk/status/1290826885375696899 |url-status=live}}</ref><ref name="sx20201207">{{cite web |url=https://www.spacex.com/vehicles/starship/index.html |title=UPCOMING TEST: Starship high-altitude flight test |website=spacex.com |date=7 December 2020 |access-date=8 December 2020 |archive-date=27 November 2020 <!-- needs to be 7 Dec as SpaceX updated the page late on 7 Dec -->|archive-url=https://web.archive.org/web/20201127095415/https://web.archive.org/web/20201127095415/https://www.spacex.com/vehicles/starship/index.html |url-status=live }}</ref> *[[Spoileris|Spoileriai (oro stabdžiai)]] *[[Priekinės sparno briaunos plyšys|Priekinės sparno briaunos plyšiai]] ==Šaltiniai== {{Reflist|colwidth=35em}} == Literatūra == * {{cite book | last=Clancy | first=L.J. | chapter =6 | title=Aerodynamics | url=https://archive.org/details/aerodynamics0000clan | location=London | publisher=Pitman Publishing Limited | year=1975 | isbn=978-0-273-01120-0}} * Gunston, Bill, The Cambridge Aerospace Dictionary Cambridge, Cambridge University Press 2004, {{ISBN|978-0-521-84140-5}}/{{ISBN|0-521-84140-2}} * Windrow, Martin C. and René J. Francillon. ''The Nakajima Ki-43 Hayabusa''. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications, 1965. [[Kategorija:Orlaivių konstrukcija]] 3jwfm7n31f7lj6q4rde3t1wt49ggcv1 2 702573 7957618 7957461 2026-11-04T19:47:21Z Lukas Pro 195284 7957618 wikitext text/x-wiki [[File:Pi*500 trillions.jpg|thumb|Skaičiuotuve 5×10¹⁴π veiksmo atsakyme naudojama E notacija.]] '''E notacija''' (žymima EE) – eksponentinis [[dideli skaičiai|didelių]] arba [[maži skaičiai|mažų]] skaičių užrašymo būdas, plačiai naudojamas [[informatika|kompiuterijoje]] ir [[programavimas|programavime]]. Funkcija veikia tokiu pačiu principu kaip [[standartinė skaičiaus išraiška|standartinė išraiška]], tiktais ×10^ dalis pakeičiama raide E. Notacijoje naudojami du kintamieji a ir b, kurie, priešingai nei standartinėje išraiškoje, gali būti bet kurie [[realieji skaičiai]]. Tačiau [[skaičiuotuvas|skaičiuotuvuose]] dažniausiai laikomasi taisyklės, kad a [[modulis]] yra didesnis arba lygus vienam ir mažesnis už 10. Toks užrašymo principas vadinamas '''standartizuota sistema''', nors naudojant E notaciją jos laikytis nebūtina. == Užrašymas == E notacijos funkcija paprastai apibrėžiama per standartinę išraišką: :<math>a\mathrm{E}b=a\times10^b</math> Kai kur vietoj E didžiosios raidės gali būti užrašyta e mažoji raidė, tačiau tai nekeičia prasmės (aEb = aeb). Šiame straipsnyje naudojama E didžioji raidė. Užrašymo principas yra labai paprastas, nes norint užrašyti labai didelį arba labai mažą skaičių naudojami tik du bet kurie realieji skaičiai ir E raidė tarp jų. Pavyzdžiui, 2E5 = 2×10⁵ (a ir b [[natūralusis skaičius|natūralieji skaičiai]]), -6E-4 = -6×10^-4 (a ir b [[sveikasis skaičius|sveikieji]] [[neigiamas skaičius|neigiami]] skaičiai) ir pan. Kai a lygus nuliui, išraiškos reikšmė visada lygi nuliui, nes 0Eb = 0×10^b. Kai b lygus nuliui, išraiškos reikšmė visada lygi a, nes aE0 = a×10⁰. == Plėtinys == Norint užrašyti didesnius skaičius, naudojamas E notacijos plėtinys [[grotelės]] simboliu (#). Šis elementas ir kintamieji b ir c pažymi [[kėlimas laipsniu|laipsnių]] pagrindo 10 [[tetracija|tetracijos]] dydį. Bendrai tokia funkcija apibrėžiama <math>a\mathrm{E}b\#c = a\mathrm{E}\left((10\uparrow)^{c-1}b\right)</math> Išraiška (10↑)^c-1b rodo tetracijos (laipsnių bokšto) sudedamąsias dalis: c-1 dešimtukų (laipsnių pagrindų) ir pačioje viršūnėje rodiklis b. Kitaip sakant, kintamasis c nurodo kiek skaičių yra tetracijoje, o b yra viršutinysis jos narys. Pavyzdžiui, (10↑)^4-17 = 10^{10^10⁷} – laipsnių bokšte yra 4-1 dešimtukų ir pačioje viršūnėje yra 7. Analogiškai <math> 2\mathrm{E}3\#4 = 2\mathrm{E}\left((10\uparrow)^{4-1}3\right) = 2\mathrm{E}\left(10^{10^{10^3}}\right) = 2\times10^{10^{10^{10^3}}} </math> == Savybės == Veiksmai. == Istorija == [[File:IBM 704.jpg|thumb|[[IBM 704]] kompiuteriai]] XX amžiaus viduryje prasidėjo ankstyvųjų [[kompiuteris|kompiuterių]] gamyba. Tačiau jų įvesties ir išvesties sistemose nebuvo specialiųjų simbolių ir laipsnių rodiklių, todėl buvo įvesta E notacija. Raidė E reiškia [[anglų kalba|anglišką]] žodį ''exponent'' („laipsnio rodiklis“). E notacija pradėta naudoti 1956 metais išleistoje [[FORTRAN]] sistemoje. Po dvejų metų [[SHARE operacinė sistema|SHARE operacinėje sistemoje]] taip pat įvedė E notaciją. Tačiau 1960 – 1968 metų laikotarpiu išplito ir kitos eksponentinės notacijos, naudotos [[informatika|kompiuterijoje]]. Vis dėlto, nuo 1968 metų [[ALGOL 68]] ir vėlesnės jos versijos perėjo prie E notacijos, todėl vėliau ji labai išplito. 1vs775ryj6u696jyxw9m3krvddszi4m 7957789 7957618 2026-11-05T09:37:04Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija IBM_704.jpg, kurią naudotojas The Squirrel Conspiracy pašalino Commons projekte 7957789 wikitext text/x-wiki [[File:Pi*500 trillions.jpg|thumb|Skaičiuotuve 5×10¹⁴π veiksmo atsakyme naudojama E notacija.]] '''E notacija''' (žymima EE) – eksponentinis [[dideli skaičiai|didelių]] arba [[maži skaičiai|mažų]] skaičių užrašymo būdas, plačiai naudojamas [[informatika|kompiuterijoje]] ir [[programavimas|programavime]]. Funkcija veikia tokiu pačiu principu kaip [[standartinė skaičiaus išraiška|standartinė išraiška]], tiktais ×10^ dalis pakeičiama raide E. Notacijoje naudojami du kintamieji a ir b, kurie, priešingai nei standartinėje išraiškoje, gali būti bet kurie [[realieji skaičiai]]. Tačiau [[skaičiuotuvas|skaičiuotuvuose]] dažniausiai laikomasi taisyklės, kad a [[modulis]] yra didesnis arba lygus vienam ir mažesnis už 10. Toks užrašymo principas vadinamas '''standartizuota sistema''', nors naudojant E notaciją jos laikytis nebūtina. == Užrašymas == E notacijos funkcija paprastai apibrėžiama per standartinę išraišką: :<math>a\mathrm{E}b=a\times10^b</math> Kai kur vietoj E didžiosios raidės gali būti užrašyta e mažoji raidė, tačiau tai nekeičia prasmės (aEb = aeb). Šiame straipsnyje naudojama E didžioji raidė. Užrašymo principas yra labai paprastas, nes norint užrašyti labai didelį arba labai mažą skaičių naudojami tik du bet kurie realieji skaičiai ir E raidė tarp jų. Pavyzdžiui, 2E5 = 2×10⁵ (a ir b [[natūralusis skaičius|natūralieji skaičiai]]), -6E-4 = -6×10^-4 (a ir b [[sveikasis skaičius|sveikieji]] [[neigiamas skaičius|neigiami]] skaičiai) ir pan. Kai a lygus nuliui, išraiškos reikšmė visada lygi nuliui, nes 0Eb = 0×10^b. Kai b lygus nuliui, išraiškos reikšmė visada lygi a, nes aE0 = a×10⁰. == Plėtinys == Norint užrašyti didesnius skaičius, naudojamas E notacijos plėtinys [[grotelės]] simboliu (#). Šis elementas ir kintamieji b ir c pažymi [[kėlimas laipsniu|laipsnių]] pagrindo 10 [[tetracija|tetracijos]] dydį. Bendrai tokia funkcija apibrėžiama <math>a\mathrm{E}b\#c = a\mathrm{E}\left((10\uparrow)^{c-1}b\right)</math> Išraiška (10↑)^c-1b rodo tetracijos (laipsnių bokšto) sudedamąsias dalis: c-1 dešimtukų (laipsnių pagrindų) ir pačioje viršūnėje rodiklis b. Kitaip sakant, kintamasis c nurodo kiek skaičių yra tetracijoje, o b yra viršutinysis jos narys. Pavyzdžiui, (10↑)^4-17 = 10^{10^10⁷} – laipsnių bokšte yra 4-1 dešimtukų ir pačioje viršūnėje yra 7. Analogiškai <math> 2\mathrm{E}3\#4 = 2\mathrm{E}\left((10\uparrow)^{4-1}3\right) = 2\mathrm{E}\left(10^{10^{10^3}}\right) = 2\times10^{10^{10^{10^3}}} </math> == Savybės == Veiksmai. == Istorija == XX amžiaus viduryje prasidėjo ankstyvųjų [[kompiuteris|kompiuterių]] gamyba. Tačiau jų įvesties ir išvesties sistemose nebuvo specialiųjų simbolių ir laipsnių rodiklių, todėl buvo įvesta E notacija. Raidė E reiškia [[anglų kalba|anglišką]] žodį ''exponent'' („laipsnio rodiklis“). E notacija pradėta naudoti 1956 metais išleistoje [[FORTRAN]] sistemoje. Po dvejų metų [[SHARE operacinė sistema|SHARE operacinėje sistemoje]] taip pat įvedė E notaciją. Tačiau 1960 – 1968 metų laikotarpiu išplito ir kitos eksponentinės notacijos, naudotos [[informatika|kompiuterijoje]]. Vis dėlto, nuo 1968 metų [[ALGOL 68]] ir vėlesnės jos versijos perėjo prie E notacijos, todėl vėliau ji labai išplito. ar48a2jx5q10ruh19gj3oharlnfeh06 0 702583 7957592 7957175 2026-11-04T19:05:13Z JovanniBear 147194 /* Lietuviai */ 7957592 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšinio klubas |color2=#FF22AA |color1=#020169 |pavadinimas=Rīgas Zeļļi |image_size=200px |lygos=[[Europos taurė]]<br>[[Latvijos–Estijos krepšinio lyga]]<br>[[Latvijos krepšinio lyga]] |įkurta=2023 m. |arena=Komandu Sporta Spēļu Halle<br>(talpa: 3000)<br>[[Xiaomi arena]]<br>(talpa: 11 200) |vieta=[[Ryga]], [[Latvija]] |spalvos=[[Rožinė]], [[mėlyna]]<Br>{{color box|#FF22AA}} {{color box|#020169}} |prezidentas={{vlv|LVA}} Edgars Buļs |treneris={{vlv|LTU}} [[Rokas Kondratavičius]] |svetainė={{Oficiali svetainė|https://rigaszelli.lv|rigaszelli.lv}} |h_body=FF22AA|h_pattern_b=_bb_blacktrimnumbers|h_shorts=020169|a_body=FF22AA|a_pattern_b=_bb_trimnumbersonblack|a_shorts=020169|a_pattern_s=_pinksides|h_pattern_s=_pinksides}} '''Rygos „Zeļļi“''' ({{lv|Rīgas Zeļļi}}) – [[Latvija|Latvijos]] krepšinio klubas iš [[Ryga|Rygos]], įkurtas 2023 metais. Rungtyniauja [[Europos taurė|Europos taurėje]], [[Latvijos–Estijos krepšinio lyga|Latvijos–Estijos krepšinio lygoje]] bei [[Latvijos krepšinio lyga|Latvijos krepšinio lygoje]]. == Istorija == 2023 m. liepos 13 d. oficialiai įkurtas klubas, paskelbta, jog rungtyniaus [[Latvijos–Estijos krepšinio lyga|Latvijos–Estijos krepšinio lygoje]] ir [[Latvijos krepšinio lyga|Latvijos krepšinio lygoje]]. Liepos 14 d. pirmuoju klubo vyr. treneriu tapo [[Juris Umbraško]].<ref>{{Cite web|url=https://sportacentrs.com/basketbols/lbl/14072023-debitanti_rigas_zelli_ar_galveno_treneri_|title=Debitanti "Rīgas Zeļļi" ar galveno treneri Umbraško paraksta trīs gadu līgumu|date=July 14, 2023|website=sportacentrs.com|language=latvių}}</ref> Rugsėjo 19 d. [[National Basketball Association|NBA]] rungtyniavęs latvis [[Andris Biedrinis]] tapo klubo ambasadoriumi.<ref>{{Cite web|url=https://jauns.lv/raksts/sports/576913-andris-biedrins-atgriezas-basketbola-klustot-par-rigas-zellu-biedru-un-vestnesi|title=Andris Biedriņš atgriežas basketbolā, kļūstot par "Rīgas Zeļļu" biedru un vēstnesi|date=2023-09-19|website=jauns.lv|language=latvių}}</ref> 2025 m. rugpjūčio 2 d. klubo prezidentas paskelbė, kad komanda rungtyniaus Šiaurės Europos krepšinio lygoje (ENBL).<ref>{{Cite web|url=https://lente.lv/sports/raksts/rigas-zelli-izvelas-enbl-ambicijas-un-pragmatisms-starptautiskaja-basketbola-32662.html|title=«Rīgas zeļļi» izvēlas ENBL: ambīcijas un pragmatisms starptautiskajā basketbolā|date=August 2, 2025|website=lente.lv|language=lv}}</ref> 2026 m. gegužės 25 d. ekipos vyriausiuoju treneriu tapo lietuvis [[Rokas Kondratavičius]].<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-248267-zalgirio-dubleriu-vairininkas-keliasi-i-latvijos-kluba.html|title=„Žalgirio“ dublerių vairininkas keliasi į Latvijos klubą|date=2026-05-25|website=basketnews.lt}}</ref> 2026–2027 m. sezone komanda rungtyniauja [[Europos taurė|Europos taurėje]]. == Komandos sudėtis == {{ Basketball roster header|team = Rygos „Zeļļi“ |wt = no | color1 = #FF22AA| bg1 = #020169| color2 = #020169 | bg2 = #FF22AA}} {{player3|num = 1 |nat = USA|first = Tony |last = Perkins |pos = PG|m = 1.93|kgs = 93 |year = 2001|month = 12|date = 04}} {{player3|num = 2 |nat = USA|first = Ben |last = Shungu |pos = PG|m = 1.88|kgs = 91 |year = 1997|month = 10|date = 04}} {{player3|num = 3 |nat = LAT|first = Toms |last = Skuja |pos = PG|m = 1.90|kgs = 85 |year = 2002|month = 01|date = 02}} {{player3|num = 5 |nat = USA|first = Tyler |last = Wahl |pos = PF|m = 2.06|kgs = 102|year = 2001|month = 03|date = 07}} {{player3|num = 6 |nat = LAT|first = Gustavs |last = Kampuss |pos = G |m = 1.86|kgs = 90 |year = 1999|month = 10|date = 26}} {{player3|num = 10|nat = LAT|first = Rolands |last = Šulcs |pos = G |m = 1.90|kgs = 93 |year = 2006|month = 01|date = 06}} {{player3|num = 11|nat = LAT|first = Kristians |last = Feierbergs |pos = PF|m = 2.03|kgs = 99 |year = 2002|month = 08|date = 26}} {{player3|num = 12|nat = LAT|first = Kristers |last = Ķikusts |pos = F |m = 2.02|kgs = 92 |year = 2007|month = 09|date = 26}} {{player3|num = 13|nat = LTU|first = Martynas |last = Varnas |pos = SF|m = 1.96|kgs = 90 |year = 1997|month = 01|date = 21}} {{player3|num = 15|nat = LAT|first = Klāvs |last = Čavars |pos = C |m = 2.08|kgs = 115|year = 1996|month = 02|date = 11}} {{player3|num = 20|nat = LAT|first = Ritvars |last = Nikolajevs |pos = F |m = 2.02|kgs = 90 |year = 2007|month = 07|date = 10}} {{player3|num = 22|nat = LAT|first = Tomas |last = Talcis |pos = SF|m = 2.00|kgs = 93 |year = 2007|month = 09|date = 22}} {{player3|num = 31|nat = LAT|first = Jānis |last = Bērziņš |pos = F |m = 2.01|kgs = 96 |year = 1993|month = 05|date = 04}} {{player3|num = 33|nat = USA|first = Isaac |last = Johnson |pos = C |m = 2.13|kgs = 109|year = 2000|month = 07|date = 23}} {{player3|num = 55|nat = UKR|first = Ivan |last = Tkačenko |pos = GF|m = 1.97|kgs = 90 |year = 1997|month = 04|date = 23}} {{Basketball roster footer | head_coach = * {{flagicon|LTU}} [[Rokas Kondratavičius]] | asst_coach = * {{flagicon|LAT}} Akselis Vairogs * {{flagicon|LAT}} Raimonds Feldmanis | roster_url = https://www.estlatbl.com/en/participating-teams/9898/rgas-zei/roster | accessdate = {{dts|2026|10|10}} }} == Lietuviai == * [[Denis Krestinin]] (2025–2026 m.) * [[Martynas Varnas]] (nuo 2026 m.) * [[Rokas Kondratavičius]] (vyr. treneris; nuo 2026 m.) == Vyriausieji treneriai == * {{Flagicon|Latvia}} [[Juris Umbraško]] (2023–2026 m.) * {{Flagicon|Latvia}} [[Dāvis Čoders]] (2026 m.) * {{Flagicon|Lithuania}} [[Rokas Kondratavičius]] (nuo 2026 m.) == Nuorodos == * [https://rigaszelli.lv Oficiali svetainė] == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Latvijos krepšinio klubai]] 0f3ngfu4ugz37r2od04y7scn294yqjt 0 702590 7957700 7956209 2026-11-05T01:18:48Z Ed1974LT 52229 7957700 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|{{legend|#61d31c|Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta}}]] '''Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta''' – beveik išnykusi lietuvių kalbos [[vakarų aukštaičių patarmė]]s dalis, artima [[kauniškių šnekta]]i. Šia [[šnekta]] kalbėta [[Smalininkai|Smalininkų]], [[Viešvilė|Viešvilės]], [[Pagėgiai|Pagėgių]], [[Bitėnai|Bitėnų]], [[Katyčiai|Katyčių]], [[Juknaičiai|Juknaičių]] apylinkėse.<ref>{{cite web|title=Pristatyta knyga apie Klaipėdos krašto aukštaičių tarmę|author=Ž. Jokužytė|date=2016-01-20|url=https://www.silutevb.lt/2016/01/20/pristatyta-knyga-apie-klaipedos-krasto-aukstaiciu-tarme/|publisher=Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka|accessdate=2026-10-31}}</ref> == Šnektos ypatybės == Šios šnektos atstovai vadinti „striukiais“, nes trumpindavo (striukindavo) nekirčiuotas [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].<ref>{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-10-31|publisher=[[VLE]]}}</ref> Atskirti nuo [[Lietuva|Lietuvos]], [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] aukštaičiai daug amžių gyveno su [[Žemaičiai|žemaičiais]], todėl turėjo su [[Vakarų žemaičių patarmė|vietine žemaičių patarme]] bendrų ypatybių. Buvo labai supanašėję [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilgieji balsiai]] ''ė, o'' ir [[Dvigarsis|dvibalsiai]] ''ie, uo'', abi poros netgi virsdavo atitinkamais diftongoidais ''e<small>ⁱ</small>, o<small>^u</small>'' arba dvibalsiais ''ei, ou''. Būta stiprios [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] įtakos – [[Palatalizacija|minkštieji priebalsiai]] dažniausiai versti kietaisiais, tačiau kietojo ''l'' vietoj tartas vadinamasis vidurinis, todėl sakyta, pavyzdžiui, ''liab(a)s'' 'labas'. Dėl vokiečių kalbos įtakos [[vietininkas]] būdavo keičiamas [[prielinksnis|prielinksnio]] ''į'' konstrukcija su [[Galininkas|galininku]]: ''gyvenu į Klaipėdą'' '…Klaipėdoje'.<ref name="zinkevičius">{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|authorlink=Zigmas Zinkevičius|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|page=32-34|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Gyvai vartota [[dviskaita]], ypač [[Veiksmažodis|veiksmažodžių]]: ''mùdu nẽšava'' 'mes abu nešame', ''jùdu nẽšata'' 'jūs abu nešate'. [[Priegaidė|Tvirtagalių]] dvibalsių ir [[Dvigarsis|mišriųjų dvigarsių]] priegaidės spūdis būdavo padalijamas per abu dėmenis: ''lãũks'' 'laukas', ''vĩl̃ks'' 'vilkas'. Kitaip nei didžiojoje kauniškių šnektos dalyje, daugiskaitos [[naudininkas]] tartas su galiniu ''-s'': ''vaikams, žmonoms''. Gausiai vartoti [[Germanizmas|germanizmai]].<ref name="zinkevičius"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Aukštaičių tarmė]] c0h8rpjeq8w6abo5vwfppa5k2670gsy 0 702632 7957469 7957434 2026-11-04T12:38:01Z Andrejsmirnov97 56853 /* Karo ir pokario metai */ 7957469 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė, 1892-1968.png | paveikslėlio apibūdinimas = Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė, 6 deš. | paveikslėlio dydis = 170px | gimimo data = {{Gimė|1892|03|04}} | gimimo vieta = [[Griežionėlės]], [[Andrioniškio valsčius]], [[Kauno gubernija]], [[Rusijos imperija]] | mirties data = {{Mirė|1968|12|17|1892|03|04}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | palaidotas = [[Rasų kapinės|Naujosios Rasų kapinės]] | tautybė = | sutuoktinis = [[Antanas Kazanavičius]] | tėvas = [[Stanislovas Didžiulis]] | motina = [[Liudvika Didžiulienė]] (Nitaitė) | šeima = [[Vanda Albrechtienė]] (sesuo), [[Vincas Mickevičius-Kapsukas]] (svainis) | vaikai = | veikla = pedagogė, rašytoja | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = [[Jelgavos gimnazija|Mintaujos mergaičių gimnazija]] | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė''' ([[1892]] m. [[kovo 4]] d. [[Griežionėlės]] – [[1968]] m. [[gruodžio 17]] d. [[Vilnius]]) – Lietuvos pedagogė, rašytoja, tapytoja. Geriausiai žinoma kaip vaikų knygų autorė ir komunistinio judėjimo dalyvė.{{sfn|Avižinienė|2024|pages=333–386}}{{sfn|Žiugžda|1968|page=105}} A. Didžiulytės-Kazanavičienės sesuo [[Vanda Albrechtienė]] buvo lietuvių komunistų lyderio [[Vincas Mickevičius-Kapsukas|Vinco Mickevičiaus-Kapsuko]] žmona. == Šeima == Gimė 1892 m. kovo 4 d. Griežionėlėse lietuvių bajoro, [[bibliofilas|bibliofilo]] [[Stanislovas Didžiulis|Stanislovo Didžiulio]] ir rašytojos [[Liudvika Didžiulienė|Liudvikos Didžiulienės-Žmonos]] šeimoje. Buvo jauniausia iš 4 brolių ir 5 seserų.{{sfn|Avižinienė|2024|page=333}} [[Jonas Jablonskis|Jonui Jablonskiui]] ir [[Motiejus Čepas|Motiejui Čepui]] pasiūlius, 1896 m. Liudvika Didžiulienė su visais vaikais persikėlė į [[Jelgava|Mintaujos miestą]], kur 1896–1907 m. laikė moksleivių bendrabutį, taip sudarydama galimybę savo vaikams baigti vidurinį mokslą bei sukurdama lietuvišką kultūros židinį. Čia spietėsi tuo metu Mintaujoje besimokęs gausus lietuvių jaunimo būrys.{{sfn|Avižinienė|2024|page=333}} == Išsilavinimas == [[Vaizdas:Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė su savo mokiniais apie 1925 m.png|thumb|right|270px|A. Didžiulytė-Kazanavičienė su savo mokiniais apie 1925 m.]] A. Didžiulytė-Kazanavičienė 1896 m. įstojo į privatų Dorotėjos vardo mergaičių pensioną, vokiškai žinomą kaip keturmetė ''Dorothea Töchterschule''. Jo auklėtinės mokėsi vokiečių kalba. Šią savotišką progimnaziją baigusios mergaitės galėjo stoti į vyresnę Mintaujos gimnazijos klasę. Po ''Dorothea Töchterschule'' baigimo, Aldona įstojo į trečią mergaičių Mintaujos gimnazijos klasę, kurioje baigė ir specialiąją aštuntą pedagoginę klasę, suteikdavusią teisę mokytojauti.{{sfn|Avižinienė|2024|page=339}} Kartu su broliais ir seserimis dalyvavo [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905–1907 m. Rusijos revoliucijos]] mitinguose, padėjo [[hektografas|hektografuoti]] ir platinti anticarinius kairiųjų pažiūrų atsišaukimus. Gimnazijoje priklausė revoliuciniam rateliui.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=673–674}} Baigusi gimnaziją, A. Didžiulytė-Kazanavičienė pradėjo mokytojauti. Nors jai buvo siūloma vadovaujanti steigiamai progimnazijai [[Anykščiai|Anykščiuose]], ji nusprendė pedagoginiu darbu užsiimti kaimo mokyklose. Buvo pakviesta ir įdarbinta dvarininko [[Vladimiras Zubovas (1862)|Vladimiro Zubovo]] mokykloje [[Medemrodė|Medemrodėje]].{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|page=669}} 1914 m. baigė [[Sankt Peterburgas|Petrogrado]] trumpalaikius medicinos sesers kursus. Praktiką atliko [[Obuchovo ligoninėje|Obuchovo ligoninėje]]. Tais pačiais metais jai buvo pavesta lydėti išgijusius karius iš [[Jalta|Jaltos]] į [[Sevastopolis|Sevastopolį]]. Po to išvyko į [[Vladimiras|Vladimirą]], kur slaugė sužeistą brolį Algirdą ir tuo pačiu metu dirbo slauge. 1914 m. su motina lankėsi pas seserį Vandą Jaltoje, bet iškart po to sugrįžo į Maskvą ir įstojo į [[A. Šaniavskio Maskvos liaudies universitetas|A. Šaniavskio universiteto]] Istorijos–filosofijos fakultetą. Po metų įstojo į [[Maskva|Maskvos]] [[Aukštieji moterų kursai|Aukštųjų moterų kursų]] Istorijos–filologijos fakultetą.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=675–676}} == Bolševikų judėjimo dalyvė == [[Vaizdas:Antanas Kazanavičius ir Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė, 1921-03-04.png|thumb|right|270px|[[Antanas Kazanavičius]] ir A. Didžiulytė-Kazanavičienė, 1921 m. kovo mėn.]] 1917 m. prasidėjus [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijai]], gyveno Maskvoje. Įstojo į [[Tarybų Sąjungos komunistų partija|bolševikų partiją]]. Po [[caras|caro]] valdžios panaikinimo, iš tremties sugrįžo tėvas Stanislovas Didžiulis. 1917 m. lankėsi Petrogrado mitinguose, ten taip pat susitiko su sesers Vandos vyru Vincu Mickevičiumi-Kapsuku. Pastarajam iš Petrogrado persikėlus į Maskvą, įsidarbino [[Lietuvos reikalų komisariatas|Lietuvos reikalų komisariate]], kuriame buvo atsakinga už Lietuvos gyventojų grąžinimo į Lietuvą administravimą. Dirbo su komunistais [[Vladas Rekašius|Vladu Rekašiumi]], [[Kazys Giedrys|Kaziu Giedriu]]. Apsilankymo [[Kremlius|Kremliuje]] metu V. Mickevičiaus-Kapsuko buvo supažindinta su [[Vladimiras Dekanozovas|Vladimiru Dekanozovu]].{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=675–680}} Komisariato buvo išsiųsta partiniam darbui Vilniuje. Nepabaigusi universiteto, 1919 m. pradžioje miestą okupavus Raudonosios armijos pajėgoms, atvyko į Vilnių. Dirbo [[Švietimo liaudies komisariatas|Švietimo liaudies komisariato]] kolegijos nare, paskirta redaguoti leidinį „[[Švietimo reikalai]]“. Jame skelbė savo straipsnius švietimo temomis. A. Didžiulytės-Kazanavičienės vyras Antanas Kazanavičius dirbo Švietimo liaudies komisariato finansų skyriaus vedėju.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=682–683}} 1920 m. spalį [[Liucijus Želigovskis|Liucijaus Želigovskio]] vadovaujamoms lenkų pajėgoms užėmus Vilnių, A. Didžiulytė-Kazanavičienė su vyru paslapčia pabėgo iš miesto. Tame pačiame pastate gyvenantys lenkų tautybės kaimynai juos įspėjo apie prasidėjusius komunistų suėmimus ir jų būsto kratas. Padedami draugo, sutuoktiniai gavo pabėgėlių dokumentus ir pasitraukė į Lietuvą.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=683–684}} == Darbas tarpukario Lietuvoje == [[Vaizdas:Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė, Jaunučiai daigeliai, pirma dalis. Ruduo. Žiema. Viršelio aut. Antanas Kazanavičius.png|thumb|right|160px|A. Didžiulytės-Kazanavičienės „Jaunučiai daigeliai“, viršelio autorius – A. Kazanavičius, 1922 m.]] Sugrįžusi į Lietuvą, su vyru apsigyveno Griežionėlių vienkiemyje. Tėviškėje A. Didžiulytė-Kazanavičienė įsidarbino mokytoja, bet jos ir jos vyro veikla buvo stebima lietuvių teisėsaugos pareigūnų. Dėl savo komunistinių pažiūrų jie dažnai sulaukdavo skundų, pas juos būdavo vykdomos kratos. A. Didžiulytei-Kazanavičienei teko keisti darbovietes ir įsidarbinti keliose mokyklose. Mokytojaudama pradėjo skelbti tekstus komunistų pogrindinėje spaudoje. Paraginta [[Šiauliai|Šiaulių]] [[„Kultūros“ bendrovė|„Kultūros“ bendrovės]] parašė ir išleido knygas vaikams, iliustruotas jos vyro ar jos paties. Tuo metu parašė leidinius „Jaunučiai daigeliai“, „Vaikai ir gyvulėliai“, „Našlaitė“, „Miško kertelė“, „Žiema ir pavasaris“.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=684–685}} Po sesers Vandos skyrybų su Vincu Mickevičiumi-Kapsuku, A. Didžiulytė-Kazanavičienė su pastaruoju palaikė draugiškus santykius. Apie 1923 m. Kazanavičiai lankėsi [[Krymas|Kryme]], kuriame užtruko apie metus. Sugrįžę į Lietuvą abu įsidarbino pedagogais [[Panevėžys|Panevėžyje]]: A. Kazanavičius dirbo dailės (paišybos) mokytoju miesto gimnazijoje, o A. Didžiulytė-Kazanavičienė dėstė [[Panevėžio mokytojų seminarija|mokytojų seminarijoje]]. Tuo metu abu priklausė [[Tarptautinė revoliucijos kovotojų rėmimo organizacija|Tarptautinei revoliucijos kovotojų rėmimo organizacijai]], geriau žinomai rusų kalbos trumpiniu MOPR.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=685–686}} [[Vaizdas:Poetė Salomėja Nėris svečiuose pas Antaną ir Aldoną Kazanavičius (1933).png|thumb|left|170px|[[Salomėja Nėris]] (deš.), A. Didžiulytė-Kazanavičienė, už jų – A. Kazanavičius ir [[Ona Cvirkaitė-Lozoraitienė]], 1933 m.]] Apie 1925 m. A. Didžiulytė-Kazanavičienė buvo atleista iš Panevėžio mokytojų seminarijos. 1926 m. ji siekė kandidatuoti [[1926 m. Lietuvos Seimo rinkimai|Lietuvos Seimo rinkimuose]] ir atstovauti bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. Jos kairiosios pakraipos sąrašas buvo panaikintas dar iki rinkimų. Netrukus po [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|1926 m. gruodžio 17 d. perversmo]], prasidėjus komunistų ir su jais bendradarbiavusių asmenų suėmimams, A. Didžiulytė-Kazanavičienė ir jos vyras buvo suimti ir įkalinti. Po pusmečio abu buvo paleisti su sąlyga, kad turės apsigyventi provincijoje ir registruotis du kartus per savaitę policijoje. Pora apsigyveno Griežionėlių vienkiemyje. Tuo metu A. Didžiulytė-Kazanavičienė parašė Kaune išleistas knygas vaikams: „Vaikai ir paukščiai“, „Gaideliai keliauja“, „Ąžuolo gilelė“, „Rudenio lapai“.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=686–687}} 1929–1933 m. A. Didžiulytė-Kazanavičienė su vyru apsigyveno [[Klaipėda|Klaipėdoje]], išleido knygas „Pajūrio pasakos“, „Krintančios snaigės“, „Senis Šaltis“. Tuo metu palaikė ryšius su Lietuvos komunistais, spausdino kūrinius „Raudonajame švyturyje“. Po vyro atleidimo iš „Maisto“ Klaipėdoje, A. Didžiulytei-Kazanavičienei buvo leista įsidarbinti mokytoja kaimo mokykloje (1938–1940 m.).{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=687–688}} 1933 m. vasarą [[Palanga|Palangoje]] A. Didžiulytė-Kazanavičienė susidraugavo su poete [[Salomėja Nėris|Salomėja Nėrimi]], su kuria Kazanavičiai susirašinėjo laiškais ir bendravo lankydamiesi Klaipėdoje bei Kaune. S. Nėriai persikėlus gyventi į Panevėžį, Kazanavičiai ją supažindino su skulptoriumi [[Bernardas Bučas|Bernardu Buču]], vėliau tapusiu jos vyru.{{sfn|Seredžiūtė|2023}} == Karo ir pokario metai == Apie 1940 m. Didžiuliai gyveno Antano tėviškėje [[Obelių valsčius|Obelių valsčiuje]]. Čia A. Didžiulytė-Kazanavičienė dirbo mokytoja kaimo mokykloje. Po 1940 m. birželį įvykusios [[Lietuvos TSR istorija|SSRS Lietuvos okupacijos]], Lietuvos [[Liaudies vyriausybė|Liaudies vyriausybės]] atstovai pasiūlė Didžiuliams persikraustyti į Vilnių, kur A. Didžiulis buvo paskirtas [[Vilniaus apskritis|Vilniaus apskrities]] viršininku. Didžiuliai tapo SSRS režimo Lietuvoje rėmėjais, aktyviai dalyvavo mitinguose, komunistų partijos veikloje. A. Didžiulytė-Kazanavičienė buvo įdarbinta [[Lietuvos TSR Švietimo liaudies komisariatas|Švietimo komisariato]] vaikų namų inspektore. Netrukus po persikėlimo į Vilnių, 1940 m. spalio 18 d., A. Kazanavičius mirė.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|page=688}} 1941 m. birželį, prasidėjus nacių [[Rytų kampanija (Antrasis pasaulinis karas)|Vokietijos–SSRS]] karui, A. Didžiulytė-Kazanavičienė gyveno Vilniuje. Ji už dalyvavimą komunistų veikloje ir paramą SSRS režimui buvo įkalinta [[Lukiškių kalėjimas|Lukiškių kalėjime]]. Po pusmečio, rašytojo [[Balys Sruoga|Balio Sruogos]] pastangomis, A. Didžiulytė-Kazanavičienė buvo paleista į laisvę. 1941 m. liepą jos sesuo Vanda Albrechtienė prie Panevėžio buvo nužudyta vokiečių pareigūnų.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|page=689}} Po Antrojo pasaulinio karo A. Didžiulytė-Kazanavičienė dirbo bibliotekininke Vilniuje. Iš pradžių įsidarbino [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] administracijoje, vėliau – [[Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka|Mokslų akademijos]] bibliotekoje. Po karo Lietuvoje išleido dar kelias knygas vaikams: „Darbai darbeliai“, „Pionerių liepos“, „Pajūrio vaikai“, „Du berniukai“, „Žiemos uogos“.{{sfn|Didžiulytė-Kazanavičienė|1989|pages=689–690}} == Prisiminimai == A. Didžiulytė-Kazanavičienė paruošė du atskirus atsiminimų tekstus, tačiau jie iki šiol nėra visiškai publikuoti.{{sfn|Avižinienė|2024|page=333}} Pirmąjį ji pradėjo rašyti 1964 m. rugsėjo 26 d., bet darbas nutrūko dėl ligos. Grįžo prie atsiminimų maždaug po metų ir 1965 m. spalio 28 d. ėmėsi šio darbo iš naujo. Antrojo atsiminimų teksto dalį su pasakojimais apie jos vaikystę, šeimą ir mokslus Mintaujoje (Jelgavoje), 2024 m. paruošė ir publikavo [[Birutė Avižinienė]] leidinyje „Moterų istorijos eskizai: XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė“.{{sfn|Avižinienė|2024|pages=333–386}} == Išnašos == {{Išnašos}} == Bibliografija == {{refbegin}} *{{cite book |author-last=Avižinienė |author-first=Birutė |title=Moterų istorijos eskizai: XIX a. antra pusė – XX a. pirma pusė |editor-last1=Avižinienė |editor-first1=Birutė |editor-last2=Bleizgienė |editor-first2=Ramunė |year=2024 |publisher=Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |location=Vilnius |pages=333– 386 |isbn=978-609-425-393-5 |url=https://www.llti.lt/failai/Tinklapio%20failai/E-Moteru%CC%A8%20istorijos%20eskizai.pdf |language=lt}} *{{cite book |author1=Aldona Didžiulytė-Kazanavičienė |editor-last=Maldonis |editor-first=Alfonsas |title=Tarybinių lietuvių rašytojų autobiografijos |year=1989 |publisher=Vaga |location=Vilnius |language=lt}} *{{cite web |last=Seredžiūtė |first=Viktorija |date=2023-03-30 |title=Ne Salemutė, bet Sulamita. Atsiminimai apie S. Nėrį |url=https://www.bernardinai.lt/ne-salemute-bet-sulamita-atsiminimai-apie-s-neri/ |website=bernardinai.lt |location=Vilnius |access-date=2026-11-02}} *{{cite book |editor-last=Žiugžda |editor-first=Juozas |title=Mažoji lietuviškoji enciklopedija |volume=2 |year=1968 |publisher=Mintis |location=Vilnius |language=lt}} {{refend}} {{DEFAULTSORT: Didžiulytė-Kazanavičienė, Aldona}} {{SavStr}} [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos pedagogai]] 1su21524l5adfnv3iwsb6vmwympzr8j 0 702697 7957512 7957390 2026-11-04T14:57:44Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957512 wikitext text/x-wiki {{Pavardė pradžia|Tomkevičius|Tomkevičienė|Tomkevičiūtė}} * [[Giedrius Tomkevičius]] (1984–), futbolininkas; * [[Vaclovas Tomkevičius]] (1901–1974), inžinierius, aviakonstruktorius. Įvairiuose regionuose paplitusi pavardė. Kilusi iš {{pl|Tomkowicz}}, {{be|Toмкавiч}} bei su slaviška priesaga išplėstos pavardės {{lt|Tom̃kus}} – toliau, iš vardo ''Tomas''.<ref>{{PvŽ}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} {{Pavardė}} b6jgaik2xfdkayfw899x2lpljcpoxi2 0 702698 7957517 7957453 2026-11-04T15:03:42Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957517 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=Fokker V.40|Foto=Fokker_V.40_sportvliegtuig_(2161_026260).jpg|Pastatyta_vnt=1|Gamybos metai=1918 m. pabaiga|Statytojas=[[Fokker]] {{flagicon|NED}}|Kūrėjas=[[Anthony Fokker]]|Tipas=Sportinis lėktuvas|Antraštė=Fokker V.40 su 3 cilindrų "Anzani" varikliu}} '''Fokker V.39''' ir '''Fokker V.40''' – netrukus po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo Pasaulinio karo]] į [[Nyderlandai|Nyderlandus]] persikėlusios [[Vokietija|Vokietijos]] įmonės „[[Fokker]]" sukurtas sportinio [[Lėktuvas|lėktuvo]] [[prototipas]], vienvietis [[Parasolis|parasolio]] tipo [[Aukštasparnis lėktuvas|aukštasparnis]] [[monoplanas]] su fiksuota [[Orlaivio važiuoklė|važiuokle]]. Šiuolaikiniuose Vokietijos aviacijos forumuose V.40 vadinamas pirmuoju vokišku civiliniu ultralengvuoju lėktuvu.<ref name=":2">''[https://www.luftfahrtportal.de/luftfahrt-forum/historie/2659-fokker-v-40-deutschlands-erstes-fuer-den-zivilen-markt-vorgesehenes-ul.html Fokker V.40 – Deutschlands erstes für den zivilen Markt vorgesehenes UL?],'' Luftportal.de</ref> [[Orlaivis]] buvo kuriamas sumažinto [[Naikintuvas|naikintuvo]] [[Fokker D.VIII]] („Fokker" gamyklinis indeksas – V.30) pagrindu. Modelis V.39 buvo varomas 82 [[Vatas|kW]] (110 [[Arklio galia|AG]]) galios 9 cilindrų [[Rotacinis variklis|rotaciniu varikliu]] [[Le Rhône Model J|Le Rhône Model J (9J)]]. Po V.39 bandymų ir pradinės eksploatacijos orlaivis buvo perdarytas į mažesnę ir lengvesnę modifikaciją, gavęs indeksą V.40. Į jį buvo montuojamas 26 kW (35 AG) galios [[Anzani 3 cilindrų varikliai|Anzani gamybos „Y“ formos 3 cilindrų variklis]].<ref name=":3">[https://www.fokker-history.com/v-40 De Fokker V.40], Fokker-History.com</ref> Žinoma, kad kūrimo proceso metu buvo svarstoma galimybė modeliui V.40 naudoti 50 AG galios [[Gnome Omega]], o modeliui V.39 – 80 AG galios [[Gnome Lambda]] arba 110 AG galios [[Oberursel U.II|Oberursel Ur. II]] variklius.<ref name=":1">The History of Fokker and His Airplanes, V-series, V.39. p. 107.</ref><ref name=":4" /> Lėktuvas buvo pradėtas kurti [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijoje]], tačiau aiškėjant, kad [[Antantė|Sąjungininkai]] uždraus Vokietijoje vystyti aviacijos pramonę, į Nyderlandus vadinamaisiais kontrabandos traukiniais A. Fokeris pervežė savo fabrikų Vokietijoje turtą bei įrangą. Taip į Nyderlandus buvo perkelti modelių V.33, V.39, V.42 ir V.43 prototipai. [[Vaizdas:V 39 2161 026256.jpg|miniatiūra|Fokker V.39, 1919 m. Nyderlandų karo istorijos instituto archyvas]] Buvo pagamintas vienintelis V.39 modelio lėktuvas, kuris yra bent keliose nuotraukose užfiksuotas su Nyderlandų kariuomenės aviacijos padalinio LVA ({{Nl|Luchtvaartafdeling}}) ženklinimu ir, greičiausiai, nudažytas oranžine spalva, tačiau karinėje tarnyboje jis niekada nebuvo naudojamas. Vėliau V.39 buvo modifikuotas į ekonomiškesnį variantą V.40.<ref name=":1" /> V.33 ir V.39 buvo demonstruojami 1919 m. Amsterdame vykusioje pirmojoje Olandijos orlaivių parodoje ({{Nl|Eerste Luchtverkeer Tentoonstelling Amsterdam}} (ELTA)).<ref>Owers, Christopher (2023), Fokker Aircraft of WWI. Volume 7: Postwar., A Centennial Perspective on Great War Airplanes, Vol. 67. 296 p.</ref> Vėliau A. Fokeris kurį laiką naudojo V.39/V.40 kaip savo asmeninį lėktuvą.<ref name=":1" /> Yra išlikę duomenų, kad orlaivis buvo eksploatuojamas bent iki 1920 m.<ref name=":3" /> Vokiškuose aviacijos forumuose teigiama, kad orlaivis buvo sunaikintas po karo, kai sąjungininkai jį klaidingai palaikė kariniu orlaiviu.<ref name=":2" /> [[Vaizdas:V 39 2161 026257.jpg|miniatiūra|V.39 iš priekio, 1919 m.]] Duomenų apie lėktuvo bandymus bei fizinius skrydžio rodiklius nėra išlikę,<ref name=":4">Herris, Jack; Leckscheid, Jörn (2023). Fokker Aircraft of WWI: Volume 5: 1918 Designs, Part 1 – Prototypes & D.VI. A Centennial Perspective on Great War Airplanes, Vol. 55A. p. 19.</ref> nors kai kurie techniniai duomenys yra skelbiami be nuorodos į pradinius šaltinius.<ref name=":2" /> Nei V.39 nei V.40 nebuvo gaminti serijiniu būdu. JAV Nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus ({{En|Smithsonian National Air and Space Museum}}) techninių dokumentų kataloge šis orlaivis yra įrašytas pavadinimu Fokker V.39, archyvinis numeris: AF-701172-NF. Kartu nurodoma, kad šis tipas buvo įtrauktas į „Smithsonian" techninių informacinių rinkmenų katalogą, tačiau pačios bylos nėra.<ref>[https://sirismm.si.edu/EADpdfs/NASM.XXXX.1183.A.pdf National Air and Space Museum Technical Reference Files: Aircraft NASM Staff 2017], Smithsonian National Air and Space Museum, p. 747.</ref> Nyderlandų aviacijos bibliografiniame registre „Luchtvaartkennis“ V.39 minimas keletą kartų – pvz. 1996 m. leidime (p. 16) pateikiamas trumpas aprašymas, 2015 m. (Nr. 03, p. 75) ir 2019 m. (Nr. 01, p.) – pateikiamos nuotraukos, 2011 m. (Nr. 03, p. 76) pateikiamas Fokker V.40/SACM aprašymas.<ref>{{Cite web|title=Het grote Luchtvaartkennis register: index-register 1953–2021 |url=https://der78rjp0cfsg.cloudfront.net/uploads/files/index-luchtvaartkennis-1953-2021/Index-Luchtvaartkennis_1953-2021.pdf|publisher=KNVvL|date=2021|access-date=2026-11-04|language=nl}}</ref> XXI a. trečiame dešimtmetyje pasirodė informacijos apie Vokietijos senovinių orlaivių entuziasto Achimo Engleso ({{De|Achim Engles}}) kuriamą šio orlaivio repliką (Englesl E.7).<ref name=":2" /><ref>AchimEngels – Museum f. Flugzeugbau – [https://www.youtube.com/watch?v=tikmt3X_Wtc What is the Fokker V.40 (Engels E.7)], youtube</ref><ref>AchimEngels – Museum f. Flugzeugbau – [https://www.youtube.com/watch?v=4hw9K2o_HjQ Fokker V.40 / Engels E.7 – Einsteigen in das winzige Ding ist wirklich ein kleines Abenteuer], youtube.com</ref> == Techniniai duomenys == <small>Pagal ''Luftportal.de''</small><ref name=":2" /> * [[Sparno mojis|Sparnų mojis]] – apie 6 m; * [[Tuščios transporto priemonės svoris|Tuščiojo orlaivio masė]] – apie 220 kg; * Variklis: – 35 AG galios „Anzani“; * [[V greičiai|Kreiserinis greitis]]: apie 120 km/h. == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * AchimEngels – Museum f. Flugzeugbau – [https://www.youtube.com/watch?v=4hw9K2o_HjQ Fokker V.40 / Engels E.7 – Einsteigen in das winzige Ding ist wirklich ein kleines Abenteuer], youtube.com * AchimEngels – Museum f. Flugzeugbau – [https://www.youtube.com/watch?v=tikmt3X_Wtc What is the Fokker V.40 (Engels E.7)], youtube * [https://www.fokker-history.com/v-40 De Fokker V.40], Fokker-History.com * {{cite book |last1=Herris |first1=Jack |last2=Leckscheid |first2=Jörn |title=Fokker Aircraft of WWI: Volume 5: 1918 Designs, Part 1 - Prototypes & D.VI: A Centennial Perspective on Great War Airplanes |date=2023 |isbn=978-1-953201-09-6 |publisher=Aeronaut Books |location=n.p. |series=Great War Aviation Centennial Series|volume=55A|name-list-style=amp}} * {{Cite web|url=https://der78rjp0cfsg.cloudfront.net/uploads/files/index-luchtvaartkennis-1953-2021/Index-Luchtvaartkennis_1953-2021.pdf|title=Het grote Luchtvaartkennis register: index-register 1953–2021|date=2021|publisher=KNVvL|access-date=2026-11-04|language=nl}} * [https://sirismm.si.edu/EADpdfs/NASM.XXXX.1183.A.pdf National Air and Space Museum Technical Reference Files: Aircraft NASM Staff 2017], Smithsonian National Air and Space Museum * [https://www.fokker-history.com/ The History of Fokker and His Airplanes, V-series], Fokker-History.com * Owers, Christopher (2023), Fokker Aircraft of WWI. Volume 7: Postwar., A Centennial Perspective on Great War Airplanes, Vol. 67. 296 p. {{Fokker orlaiviai}} [[Kategorija:Fokker orlaiviai]] [[Kategorija:Parasolis]] [[Kategorija:Sportiniai lėktuvai]] [[Kategorija:Eksperimentiniai orlaiviai]] b2ajfslpeckb5icyd52pszaacyvocgg 7957818 7957517 2026-11-05T11:51:10Z Nestea 25298 7957818 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis|Pavadinimas=Fokker V.40|Foto=Fokker_V.40_sportvliegtuig_(2161_026260).jpg|Pastatyta_vnt=1|Gamybos metai=1918 m. pabaiga|Statytojas=[[Fokker]] {{flagicon|NED}}|Kūrėjas=[[Anthony Fokker]]|Tipas=Sportinis lėktuvas|Antraštė=Fokker V.40 su 3 cilindrų „Anzani“ varikliu}} '''Fokker V.39''' ir '''Fokker V.40''' – netrukus po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] į [[Nyderlandai|Nyderlandus]] persikėlusios [[Vokietija|Vokietijos]] įmonės „[[Fokker]]" sukurtas sportinio [[Lėktuvas|lėktuvo]] [[prototipas]], vienvietis [[Parasolis|parasolio]] tipo [[Aukštasparnis lėktuvas|aukštasparnis]] [[monoplanas]] su fiksuota [[Orlaivio važiuoklė|važiuokle]]. Šiuolaikiniuose Vokietijos aviacijos forumuose V.40 vadinamas pirmuoju vokišku civiliniu ultralengvuoju lėktuvu.<ref name=":2">''[https://www.luftfahrtportal.de/luftfahrt-forum/historie/2659-fokker-v-40-deutschlands-erstes-fuer-den-zivilen-markt-vorgesehenes-ul.html Fokker V.40 – Deutschlands erstes für den zivilen Markt vorgesehenes UL?],'' Luftportal.de</ref> [[Orlaivis]] buvo kuriamas sumažinto [[Naikintuvas|naikintuvo]] [[Fokker D.VIII]] („Fokker" gamyklinis indeksas – V.30) pagrindu. Modelis V.39 buvo varomas 82 [[Vatas|kW]] (110 [[Arklio galia|AG]]) galios 9 cilindrų [[Rotacinis variklis|rotaciniu varikliu]] [[Le Rhône Model J|Le Rhône Model J (9J)]]. Po V.39 bandymų ir pradinės eksploatacijos orlaivis buvo perdarytas į mažesnę ir lengvesnę modifikaciją, gavęs indeksą V.40. Į jį buvo montuojamas 26 kW (35 AG) galios [[Anzani 3 cilindrų varikliai|Anzani gamybos „Y“ formos 3 cilindrų variklis]].<ref name=":3">[https://www.fokker-history.com/v-40 De Fokker V.40], Fokker-History.com</ref> Žinoma, kad kūrimo proceso metu buvo svarstoma galimybė modeliui V.40 naudoti 50 AG galios [[Gnome Omega]], o modeliui V.39 – 80 AG galios [[Gnome Lambda]] arba 110 AG galios [[Oberursel U.II|Oberursel Ur. II]] variklius.<ref name=":1">The History of Fokker and His Airplanes, V-series, V.39. p. 107.</ref><ref name=":4" /> Lėktuvas buvo pradėtas kurti [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijoje]], tačiau aiškėjant, kad [[Antantė|Sąjungininkai]] uždraus Vokietijoje vystyti aviacijos pramonę, į Nyderlandus vadinamaisiais kontrabandos traukiniais A. Fokeris pervežė savo fabrikų Vokietijoje turtą bei įrangą. Taip į Nyderlandus buvo perkelti modelių V.33, V.39, V.42 ir V.43 prototipai. [[Vaizdas:V 39 2161 026256.jpg|miniatiūra|Fokker V.39, 1919 m. Nyderlandų karo istorijos instituto archyvas]] Buvo pagamintas vienintelis V.39 modelio lėktuvas, kuris yra bent keliose nuotraukose užfiksuotas su Nyderlandų kariuomenės aviacijos padalinio LVA ({{Nl|Luchtvaartafdeling}}) ženklinimu ir, greičiausiai, nudažytas oranžine spalva, tačiau karinėje tarnyboje jis niekada nebuvo naudojamas. Vėliau V.39 buvo modifikuotas į ekonomiškesnį variantą V.40.<ref name=":1" /> V.33 ir V.39 buvo demonstruojami 1919 m. Amsterdame vykusioje pirmojoje Olandijos orlaivių parodoje ({{Nl|Eerste Luchtverkeer Tentoonstelling Amsterdam}} (ELTA)).<ref>Owers, Christopher (2023), Fokker Aircraft of WWI. Volume 7: Postwar., A Centennial Perspective on Great War Airplanes, Vol. 67. 296 p.</ref> Vėliau A. Fokeris kurį laiką naudojo V.39/V.40 kaip savo asmeninį lėktuvą.<ref name=":1" /> Yra išlikę duomenų, kad orlaivis buvo eksploatuojamas bent iki 1920 m.<ref name=":3" /> Vokiškuose aviacijos forumuose teigiama, kad orlaivis buvo sunaikintas po karo, kai sąjungininkai jį klaidingai palaikė kariniu orlaiviu.<ref name=":2" /> [[Vaizdas:V 39 2161 026257.jpg|miniatiūra|V.39 iš priekio, 1919 m.]] Duomenų apie lėktuvo bandymus bei fizinius skrydžio rodiklius nėra išlikę,<ref name=":4">Herris, Jack; Leckscheid, Jörn (2023). Fokker Aircraft of WWI: Volume 5: 1918 Designs, Part 1 – Prototypes & D.VI. A Centennial Perspective on Great War Airplanes, Vol. 55A. p. 19.</ref> nors kai kurie techniniai duomenys yra skelbiami be nuorodos į pradinius šaltinius.<ref name=":2" /> Nei V.39 nei V.40 nebuvo gaminti serijiniu būdu. JAV Nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus ({{En|Smithsonian National Air and Space Museum}}) techninių dokumentų kataloge šis orlaivis yra įrašytas pavadinimu Fokker V.39, archyvinis numeris: AF-701172-NF. Kartu nurodoma, kad šis tipas buvo įtrauktas į „Smithsonian" techninių informacinių rinkmenų katalogą, tačiau pačios bylos nėra.<ref>[https://sirismm.si.edu/EADpdfs/NASM.XXXX.1183.A.pdf National Air and Space Museum Technical Reference Files: Aircraft NASM Staff 2017], Smithsonian National Air and Space Museum, p. 747.</ref> Nyderlandų aviacijos bibliografiniame registre „Luchtvaartkennis“ V.39 minimas keletą kartų – pvz. 1996 m. leidime (p. 16) pateikiamas trumpas aprašymas, 2015 m. (Nr. 03, p. 75) ir 2019 m. (Nr. 01, p.) – pateikiamos nuotraukos, 2011 m. (Nr. 03, p. 76) pateikiamas Fokker V.40/SACM aprašymas.<ref>{{Cite web|title=Het grote Luchtvaartkennis register: index-register 1953–2021 |url=https://der78rjp0cfsg.cloudfront.net/uploads/files/index-luchtvaartkennis-1953-2021/Index-Luchtvaartkennis_1953-2021.pdf|publisher=KNVvL|date=2021|access-date=2026-11-04|language=nl}}</ref> XXI a. trečiame dešimtmetyje pasirodė informacijos apie Vokietijos senovinių orlaivių entuziasto Achimo Engleso ({{De|Achim Engles}}) kuriamą šio orlaivio repliką (Englesl E.7).<ref name=":2" /><ref>AchimEngels – Museum f. Flugzeugbau – [https://www.youtube.com/watch?v=tikmt3X_Wtc What is the Fokker V.40 (Engels E.7)], youtube</ref><ref>AchimEngels – Museum f. Flugzeugbau – [https://www.youtube.com/watch?v=4hw9K2o_HjQ Fokker V.40 / Engels E.7 – Einsteigen in das winzige Ding ist wirklich ein kleines Abenteuer], youtube.com</ref> == Techniniai duomenys == <small>Pagal ''Luftportal.de''</small><ref name=":2" /> * [[Sparno mojis|Sparnų mojis]] – apie 6 m; * [[Tuščios transporto priemonės svoris|Tuščiojo orlaivio masė]] – apie 220 kg; * Variklis: – 35 AG galios „Anzani“; * [[V greičiai|Kreiserinis greitis]]: apie 120 km/h. == Išnašos == {{Išn}} == Literatūra == * AchimEngels – Museum f. Flugzeugbau – [https://www.youtube.com/watch?v=4hw9K2o_HjQ Fokker V.40 / Engels E.7 – Einsteigen in das winzige Ding ist wirklich ein kleines Abenteuer], youtube.com * AchimEngels – Museum f. Flugzeugbau – [https://www.youtube.com/watch?v=tikmt3X_Wtc What is the Fokker V.40 (Engels E.7)], youtube * [https://www.fokker-history.com/v-40 De Fokker V.40], Fokker-History.com * {{cite book |last1=Herris |first1=Jack |last2=Leckscheid |first2=Jörn |title=Fokker Aircraft of WWI: Volume 5: 1918 Designs, Part 1 - Prototypes & D.VI: A Centennial Perspective on Great War Airplanes |date=2023 |isbn=978-1-953201-09-6 |publisher=Aeronaut Books |location=n.p. |series=Great War Aviation Centennial Series|volume=55A|name-list-style=amp}} * {{Cite web|url=https://der78rjp0cfsg.cloudfront.net/uploads/files/index-luchtvaartkennis-1953-2021/Index-Luchtvaartkennis_1953-2021.pdf|title=Het grote Luchtvaartkennis register: index-register 1953–2021|date=2021|publisher=KNVvL|access-date=2026-11-04|language=nl}} * [https://sirismm.si.edu/EADpdfs/NASM.XXXX.1183.A.pdf National Air and Space Museum Technical Reference Files: Aircraft NASM Staff 2017], Smithsonian National Air and Space Museum * [https://www.fokker-history.com/ The History of Fokker and His Airplanes, V-series], Fokker-History.com * Owers, Christopher (2023), Fokker Aircraft of WWI. Volume 7: Postwar., A Centennial Perspective on Great War Airplanes, Vol. 67. 296 p. {{Fokker orlaiviai}} [[Kategorija:Fokker orlaiviai]] [[Kategorija:Parasolis]] [[Kategorija:Sportiniai lėktuvai]] [[Kategorija:Eksperimentiniai orlaiviai]] 2abbs205m4qpe9uv41b22gx4ze0odkt 0 702701 7957515 7957452 2026-11-04T14:59:35Z Hugo.arg 1674 −[[Kategorija:Grammy laureatai]]; −[[Kategorija:Gimę 1940]]; −[[Kategorija:Mirę 2026]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957515 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = PatrickStew211023 (3 of 23) (53275039331) (cropped).jpg | Tikras vardas = Patrick Stewart | Gimė = [[1940]] m. [[liepos 13]] d.<br />Mirfildas, [[Jorkšyras]], [[Anglija]] | Mirė = [[2026]] m. [[spalio 28]] d. (86 metai)<br />[[Los Andželas]], [[Kalifornija]], [[JAV]] | Šalis = [[Jungtinė Karalystė]] | Išsilavinimas = Bristolio „Old Vic“ teatro mokykla | Aktyvumo metai = 1959–2026 | Užsiėmimas = teatro, kino ir televizijos aktorius | Žymesni vaidmenys = Žanas Liukas Pikaras („Star Trek“)<br />Profesorius Čarlzas Ksavjeras („X-Men“) | Apdovanojimai = 3 Laurence’o Olivier apdovanojimai<br />„Grammy“ (1996)<br />Riterio titulas (2010) }} '''Patrikas Stiuartas''' (''Patrick Stewart''; [[1940]] m. [[liepos 13]] d. Mirfilde, [[Jorkšyras|Jorkšyre]] – [[2026]] m. [[spalio 28]] d. [[Los Andželas|Los Andžele]]) – [[Anglija|anglų]] teatro, kino ir televizijos aktorius. Tarptautiniu mastu išgarsėjo kapitono Žano Liuko Pikaro vaidmeniu [[Žvaigždžių kelias|„Žvaigždžių kelio“]] televizijos serialuose bei filmuose ir profesoriaus Čarlzo Ksavjero vaidmeniu „X-Men“ filmų serijoje. Taip pat vaidino [[William Shakespeare|Viljamo Šekspyro]] pjesių pastatymuose, dirbo Karališkojoje Šekspyro trupėje (''Royal Shakespeare Company'', RSC).<ref name="rsc">[https://www.rsc.org.uk/news/in-tribute-to-rsc-honorary-associate-artist-sir-patrick-stewart „In tribute to RSC Honorary Associate Artist Sir Patrick Stewart“]. ''Royal Shakespeare Company''. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref><ref name="itv">[https://www.itv.com/news/2026-10-29/patrick-stewart-star-trek-and-x-men-actor-dies-at-86 „Sir Patrick Stewart, Star Trek and X-Men actor, dies aged 86“]. ''ITV News'', 2026-10-30. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> == Biografija == === Jaunystė ir mokslai === Gimė darbininkų šeimoje. Motina Gladys dirbo tekstilės pramonėje ir dalyvavo mėgėjų teatro veikloje. Susidomėti Šekspyro kūryba ir vaidyba jį paskatino mokytojas. Penkiolikos metų paliko mokyklą, dirbo vietos laikraštyje „Dewsbury Reporter“ ir vaidino mėgėjų teatre. Vėliau pasirinko aktoriaus profesiją ir, gavęs stipendiją, mokėsi Bristolio „Old Vic“ teatro mokykloje.<ref name="bbc-bio">[https://www.bbc.com/news/articles/cye0l23lx15o „Sir Patrick Stewart: Actor who moved effortlessly between Star Trek and Shakespeare“]. ''BBC News'', 2026-10-29, atnaujinta 2026-10-30. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> === Teatro karjera === Profesionalioje scenoje debiutavo 1959 m.<ref name="wos">[https://www.whatsonstage.com/news/west-end-to-dim-lights-for-patrick-stewart-next-week_1736252/ „West End to dim lights for Patrick Stewart next week“]. ''WhatsOnStage'', 2026. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> 1966 m. prisijungė prie Karališkosios Šekspyro trupės; iki 1982 m. buvo vienas pagrindinių jos aktorių. Trupės spektakliuose sukūrė Šailoko, Prospero, Antonijaus, Klaudijaus, Henriko IV ir kitus vaidmenis. 1971 m. debiutavo [[Brodvėjus|Brodvėjuje]], [[Peter Brook|Piterio Bruko]] režisuotame „Vasarvidžio nakties sapne“.<ref name="rsc" /> Vėliau teatro veiklą derino su darbu kine ir televizijoje. Sukūrė monospektaklį pagal [[Charles Dickens|Čarlzo Dikenso]] „Kalėdų giesmę“, kuriame atliko apie 40 personažų vaidmenis. Su aktoriumi [[Ian McKellen|Ianu McKellenu]] vaidino [[Samuel Beckett|Samuelio Beketo]] „Belaukiant Godo“ ir [[Harold Pinter|Haroldo Pinterio]] „Niekieno žemėje“ Londono Vest Ende bei Brodvėjuje.<ref name="bbc-bio" /><ref name="itv" /> Už pagrindinį vaidmenį „Makbete“ 2008 m. nominuotas [[Tony apdovanojimas|„Tony“ apdovanojimui]].<ref name="tony">[https://www.tonyawards.com/nominees/year/2008/category/any/show/any/ „The Tony Award Nominations: 2008“]. ''Tony Awards''. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> === Kinas ir televizija === Televizijoje debiutavo 1967 m. seriale „Coronation Street“. Vaidino [[BBC]] istoriniame seriale „Fall of Eagles“ (1974), kuriame įkūnijo [[Vladimiras Leninas|Vladimirą Leniną]], taip pat serialuose „I, Claudius“ (1976), „Tinker Tailor Soldier Spy“ (1979) ir „Smiley’s People“ (1982).<ref name="bbc-bio" /> 1987–1994 m. seriale „[[Star Trek: The Next Generation]]“ vaidino žvaigždėlaivio „Enterprise“ kapitoną Žaną Liuką Pikarą. Šį vaidmenį pakartojo keturiuose kino filmuose: „Star Trek Generations“ (1994), „Star Trek: First Contact“ (1996), „Star Trek: Insurrection“ (1998) ir „Star Trek: Nemesis“ (2002). 2020–2023 m. vėl vaidino Pikarą seriale „Star Trek: Picard“.<ref name="bbc-live">[https://www.bbc.com/news/live/cq23dve8dgv9t „Sir Ian McKellen leads tributes to 'beloved actor' Sir Patrick Stewart after death aged 86“]. ''BBC News'', 2026-10-29–2026-10-30. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref><ref name="guardian">[https://www.theguardian.com/culture/2026/oct/29/patrick-stewart-dead „Patrick Stewart, Star Trek and X-Men actor and acclaimed thespian, dies aged 86“]. ''The Guardian'', 2026-10-29. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> Nuo 2000 m. „X-Men“ filmuose vaidino telepatinių gebėjimų turintį profesorių Čarlzą Ksavjerą. Šį personažą taip pat įkūnijo filmuose „Logan“ (2017) ir „Doctor Strange in the Multiverse of Madness“ (2022). Kiti jo kino vaidmenys – Gernis Halekas [[David Lynch|Deivido Linčo]] filme „Dune“ (1984) ir Darsis trileryje „Green Room“ (2015).<ref name="agent">[https://www.independenttalent.com/actors/patrick-stewart/ „Patrick Stewart“]. ''Independent Talent Group''. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> 2025 m. paskelbta, kad Stewartas vaidins filme „Avengers: Doomsday“. Jo premjera JAV numatyta 2026 m. gruodžio 18 d., po aktoriaus mirties.<ref name="disney-cast">[https://thewaltdisneycompany.com/news/marvel-studios-avengers-doomsday-cast/ „Marvel Studios Announces Avengers: Doomsday Cast“]. ''The Walt Disney Company'', 2025-03-26. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref><ref name="disney-release">[https://movies.disney.com/avengers-doomsday „Avengers: Doomsday“]. ''Disney Movies''. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> Dirbo ir įgarsinimo srityje: animaciniame seriale „American Dad!“ įgarsino Eiverį Buloką, filmuose „Ted“ ir „Ted 2“ buvo pasakotojas.<ref name="agent" /> === Asmeninis gyvenimas ir visuomeninė veikla === Buvo tris kartus vedęs. Su pirmąja žmona Sheila Falconer susilaukė sūnaus Danielio (Daniel) ir dukters Sofi (Sophie). Antroji žmona buvo prodiuserė Wendy Neuss, o 2013 m. vedė dainininkę ir dainų autorę Sunny Ozell.<ref name="people">Emily Krauser, Emma Banks. [https://people.com/patrick-stewart-children-what-to-know-12201174 „What to Know About Late Star Trek Actor Patrick Stewart’s 2 Kids, Daniel and Sophie“]. ''People'', atnaujinta 2026-10-30. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> Rėmė kovą su smurtu artimoje aplinkoje, buvo pagalbą smurtą patyrusiems žmonėms teikiančios organizacijos „Refuge“ globėjas. Viešai pasakojo apie vaikystėje matytą tėvo smurtą prieš motiną.<ref name="itv" /> 2023 m. išleido atsiminimų knygą „Making It So: A Memoir“.<ref name="memoir">[https://www.simonandschuster.com/books/Making-It-So/Patrick-Stewart/9781982167752 „Making It So: A Memoir“]. ''Simon & Schuster''. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> Mirė 2026 m. spalio 28 d. savo namuose Los Andžele. Apie mirtį kitą dieną paskelbusi šeima nurodė, kad aktorius sirgo [[Alzheimerio liga]] ir demencija su Lewy kūneliais.<ref name="bbc-live" /><ref name="itv" /> == Apdovanojimai == Tris kartus pelnė Laurence’o Olivier apdovanojimą: 1979 m. už Enobarbo vaidmenį „Antonijuje ir Kleopatroje“ (geriausio antraplanio vaidmens atlikėjo kategorijoje), 1994 m. už monospektaklį „Kalėdų giesmė“ (geriausio pramoginio spektaklio kategorijoje) ir 2009 m. už Klaudijaus bei Hamleto tėvo šmėklos vaidmenis „Hamlete“ (geriausio antraplanio vaidmens atlikėjo kategorijoje).<ref name="agent" /><ref name="olivier">[https://officiallondontheatre.com/news/stewart-and-margherita-win-with-pride-104629/ „Stewart and Margherita win with Pride“]. ''Official London Theatre'', 2009-03-06. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> 1996 m. gavo [[Grammy apdovanojimas|„Grammy“ apdovanojimą]] už geriausią vaikams skirtą sakytinio žodžio albumą – [[Sergejus Prokofjevas|Sergejaus Prokofjevo]] „Petriuko ir vilko“ įrašą.<ref name="grammy">[https://www.grammy.com/artists/patrick-stewart/12631/ „Patrick Stewart“]. ''Recording Academy''. Nuoroda tikrinta 2026-11-04. anglų k.</ref> 2010 m. už nuopelnus dramos menui jam suteiktas riterio titulas.<ref name="bbc-bio" /> == Rinktinė filmografija == {| class="wikitable" |+ Rinktiniai kino vaidmenys<ref name="agent" /> ! Metai !! Originalus pavadinimas !! Vaidmuo |- | 1981 || ''Excalibur'' || Karalius Leondegransas |- | 1984 || ''Dune'' || Gernis Halekas |- | 1993 || ''Robin Hood: Men in Tights'' || Karalius Ričardas |- | 1994 || ''Star Trek Generations'' || Žanas Liukas Pikaras |- | 1996 || ''Star Trek: First Contact'' || Žanas Liukas Pikaras |- | 1998 || ''Star Trek: Insurrection'' || Žanas Liukas Pikaras |- | 2000 || ''X-Men'' || Profesorius Čarlzas Ksavjeras |- | 2002 || ''Star Trek: Nemesis'' || Žanas Liukas Pikaras |- | 2003 || ''X2'' || Profesorius Čarlzas Ksavjeras |- | 2006 || ''X-Men: The Last Stand'' || Profesorius Čarlzas Ksavjeras |- | 2014 || ''X-Men: Days of Future Past'' || Profesorius Čarlzas Ksavjeras |- | 2015 || ''Green Room'' || Darsis |- | 2017 || ''Logan'' || Čarlzas Ksavjeras |- | 2022 || ''Doctor Strange in the Multiverse of Madness'' || Čarlzas Ksavjeras |- | 2026 (numatyta premjera) || ''Avengers: Doomsday'' || Čarlzas Ksavjeras<ref name="bbc-bio" /><ref name="disney-release" /> |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commons|Patrick Stewart}} * [https://www.imdb.com/name/nm0001772/ Patrick Stewart] duomenų bazėje „[[IMDb]]“. anglų k. {{DEFAULTSORT:Stewart, Patrick}} [[Kategorija:Jungtinės Karalystės aktoriai]] 31esahztxa5hy4sv2uvgzoxutm6b82c 0 702702 7957498 2026-11-04T14:37:54Z Putnik 12453 Putnik pervadino puslapį [[Lietuvos verslo darbdavių konfederacija]] į [[Lietuvos darbdavių konfederacija]]: organizacija buvo pervadinta 2015 m. 7957498 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Lietuvos darbdavių konfederacija]] dynx0oo4zhatzbieb78oc2zvagok7wz 0 702703 7957548 2026-11-04T16:34:51Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Kiti|Ariogalos tiltas (reikšmės)|}} {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Ariogalos–Uždubysio tiltas | paveiksliukas = 2026. Uždubysys, tiltas į Ariogalą.jpg | antraštė = Tiltas į Ariogalą | vieta = [[Ariogala]], [[Uždubysys]],<br>[[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] | pastatytas = ~1980 m. | renovuotas= |locmap = Raseinių rajono savivaldybė |žeml = |lat= 55.256574|long= 23.469197 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = | plotis = | aukštis = | konstr... 7957548 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Ariogalos tiltas (reikšmės)|}} {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Ariogalos–Uždubysio tiltas | paveiksliukas = 2026. Uždubysys, tiltas į Ariogalą.jpg | antraštė = Tiltas į Ariogalą | vieta = [[Ariogala]], [[Uždubysys]],<br>[[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] | pastatytas = ~1980 m. | renovuotas= |locmap = Raseinių rajono savivaldybė |žeml = |lat= 55.256574|long= 23.469197 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = | plotis = | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | kerta = [[Dubysa|Dubysą]] | medžiagos = [[Gelžbetonis]] }} '''Ariogalos–Uždubysio tiltas''' – gelžbetoninis [[tiltas]] per [[Dubysa|Dubysą]], jungiantis [[Ariogala|Ariogalą]] Dubysos gatvės gale su [[Uždubysys|Uždubysiu]], [[Butkiškė|Butkiške]], stovintis [[Dubysos ichtiologinis draustinis|Dubysos ichtiologiniame draustinyje]]. Ties tiltu susiformavusios keletas salelių, [[upės vaga|upės vagoje]] išlikę buvusios [[užtvanka|užtvankos]] akmenų. Tiltas siauras, iš abiejų pusių pažymėtas draudžiamo eismo ženklais, pastatyti transporto priemonių gabaritus ribojantys rėmai.{{efn|Neoficialiais 2026 m. duomenimis, tiltu važinėjo lengvieji automobiliai, fizinių barjerų, keliamąją galią nurodančių ženklų prieigose nebuvo.}} Dešiniajame, Uždubysio krante įrengta vandens turistų stovyklavietė. Ariogalos pusėje per [[senvagė|senvagę]] (buvusio [[vandens malūnas|vandens malūno]] kanalą) nutiestas akmeninis tiltelis. [[Sijinis tiltas]] per Dubysos slėnį pastatytas iš monolitinio [[gelžbetonis|gelžbetonio]] konstrukcijų. Statinys penkių tarpatramių, įrengta sijinė [[perdanga]] ant keturių masyvių tarpinių [[atrama|atramų]] ir užpiltinių [[ramtas|ramtų]]. Važiojamoji dalis be šalitilčių, apribota betoniniais bortais su metaliniais turėklais. == Istorija == [[Tarpukaris|Tarpukaryje]] tarp Ariogalos ir Uždubysio stovėjo medinis tiltas. Kairiajame, Ariogalos krante veikė malūnas (neišlikęs), buvo įrengta užtvanka. Hidrologo [[Steponas Kolupaila|Stepono Kolupailos]] pastebėjimu, žemiau užtvankos buvo labai [[sekluma|seklu]], o ruože aukščiau malūno upės vagoje buvo [[rėva|rėvų]], žvyro seklumų.<ref>Mūsų vandens keliai. Dubysa. 1938. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250214051726/http://www.upese.lt/index.php/steponas-kolupaila-dubysa}}</ref> [[LSSR|Sovietmečiu]] užtvanka buvo visiškai išgriauta, 1974 m. įsteigtas ichtiologinis draustinis [[Lašišinės|lašišinių]] žuvų apsaugai. Iki betoninio tilto pastatymo daugelis Dubysos slėnio gyventojų naudojosi paprastais mediniais lieptais, kuriuos pavasario [[potvynis (hidrologija)|potvyniai]] ar [[ledonešis|ledonešiai]] nuolat apgadindavo arba visiškai nunešdavo. Maždaug 1975 m. duomenimis, automobiliai važiuodavo šalia liepto per [[brasta|brastą]].<ref>[https://ariogalosalbumas.lt/galerija/uzdubysys-2/. Dubysa ir Dubysos slėnis. Uždubysys. Apie 1975 metus] ''ariogalosalbumas.lt''</ref> Gelžbetoninis tiltas į Uždubysį pastatytas apie 1980 m.<ref>[https://ariogalosalbumas.lt/galerija/pesciuju-tilto-statyba/ Tiltai per Dubysą. Pėsčiųjų tilto statyba. Apie 1980 metus] ''ariogalosalbumas.lt''</ref><ref>[https://ariogalosalbumas.lt/galerija/statomas-betoninis-tiltas/ Tiltai per Dubysą. Statomas betoninis tiltas. Apie 1980 metus] ''ariogalosalbumas.lt'' (Iš V. Šulskio knygos Ariogalos mažoji enciklopedija)</ref> <gallery widths="180" heights="180"> Uždubysys, po tiltu į Ariogalą.jpg|Monolitinio gelžbetonio konstrukcija Uždubysys, tiltas į Ariogalą.jpg|Dubysą ir slėnį kertantis tiltas Tiltas į Uždubysį.jpg|Eismą ribojantis ženklas su gabarito rėmu </gallery> == Pastabos == {{notelist}} == Literatūra== * Vytautas Šulskis. Ariogalos mažoji enciklopedija. Kaunas: Naujasis lankas, 2005. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Ariogala Uždubysys bridge}} * Ariogala fotografijose. [https://www.facebook.com/groups/1428024910628757/posts/25039241029080480/ Tiltas per Dubysą į Uždubysio kaimą] ''facebook.com'' 2025-11-30 * Lietuva senose fotografijose. [https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/mal%C5%ABnas-ant-dubysos-ariogaloje-1938-m/10151208149141976/ Malūnas ant Dubysos Ariogaloje. 1938 m.] ''facebook.com'' 2013-01-19 {{artimiausi tiltai|per Dubysą|Dainų slėnio<br>kabamasis tiltas|[[A1 (Lietuva)|Magistralės A1]] tiltas}} [[Kategorija:Ariogala]] [[Kategorija:Raseinių rajono tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Tiltai per Dubysą]] 289hcw0ckrdy4wg33lmip4dp5cq5pmt 7957740 7957548 2026-11-05T05:23:26Z Vilensija 40695 /* Istorija */ 7957740 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Ariogalos tiltas (reikšmės)|}} {{Infolentelė Tiltas | pavadinimas = Ariogalos–Uždubysio tiltas | paveiksliukas = 2026. Uždubysys, tiltas į Ariogalą.jpg | antraštė = Tiltas į Ariogalą | vieta = [[Ariogala]], [[Uždubysys]],<br>[[Raseinių rajonas|Raseinių raj.]] | pastatytas = ~1980 m. | renovuotas= |locmap = Raseinių rajono savivaldybė |žeml = |lat= 55.256574|long= 23.469197 |PL=|PM=|PS=|IL=|IM=|IS= | ilgis = | plotis = | aukštis = | konstrukcija = [[Sijinis tiltas]] | kerta = [[Dubysa|Dubysą]] | medžiagos = [[Gelžbetonis]] }} '''Ariogalos–Uždubysio tiltas''' – gelžbetoninis [[tiltas]] per [[Dubysa|Dubysą]], jungiantis [[Ariogala|Ariogalą]] Dubysos gatvės gale su [[Uždubysys|Uždubysiu]], [[Butkiškė|Butkiške]], stovintis [[Dubysos ichtiologinis draustinis|Dubysos ichtiologiniame draustinyje]]. Ties tiltu susiformavusios keletas salelių, [[upės vaga|upės vagoje]] išlikę buvusios [[užtvanka|užtvankos]] akmenų. Tiltas siauras, iš abiejų pusių pažymėtas draudžiamo eismo ženklais, pastatyti transporto priemonių gabaritus ribojantys rėmai.{{efn|Neoficialiais 2026 m. duomenimis, tiltu važinėjo lengvieji automobiliai, fizinių barjerų, keliamąją galią nurodančių ženklų prieigose nebuvo.}} Dešiniajame, Uždubysio krante įrengta vandens turistų stovyklavietė. Ariogalos pusėje per [[senvagė|senvagę]] (buvusio [[vandens malūnas|vandens malūno]] kanalą) nutiestas akmeninis tiltelis. [[Sijinis tiltas]] per Dubysos slėnį pastatytas iš monolitinio [[gelžbetonis|gelžbetonio]] konstrukcijų. Statinys penkių tarpatramių, įrengta sijinė [[perdanga]] ant keturių masyvių tarpinių [[atrama|atramų]] ir užpiltinių [[ramtas|ramtų]]. Važiojamoji dalis be šalitilčių, apribota betoniniais bortais su metaliniais turėklais. == Istorija == [[Tarpukaris|Tarpukaryje]] tarp Ariogalos ir Uždubysio stovėjo medinis tiltas. Kairiajame, Ariogalos krante veikė malūnas (neišlikęs), buvo įrengta užtvanka. Hidrologo [[Steponas Kolupaila|Stepono Kolupailos]] pastebėjimu, žemiau užtvankos buvo labai [[sekluma|seklu]], o ruože aukščiau malūno upės vagoje buvo [[rėva|rėvų]], žvyro seklumų.<ref>Mūsų vandens keliai. Dubysa. 1938. {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20250214051726/http://www.upese.lt/index.php/steponas-kolupaila-dubysa}}</ref> [[LSSR|Sovietmečiu]] užtvanka buvo visiškai išgriauta, 1974 m. įsteigtas ichtiologinis draustinis [[Lašišinės|lašišinių]] žuvų apsaugai. Iki betoninio tilto pastatymo daugelis Dubysos slėnio gyventojų naudojosi paprastais mediniais lieptais, kuriuos pavasario [[potvynis (hidrologija)|potvyniai]] ar [[ledonešis|ledonešiai]] nuolat apgadindavo arba visiškai nunešdavo. Maždaug 1975 m. duomenimis, automobiliai važiuodavo šalia liepto per [[brasta|brastą]].<ref>[https://ariogalosalbumas.lt/galerija/uzdubysys-2/. Dubysa ir Dubysos slėnis. Uždubysys. Apie 1975 metus] ''ariogalosalbumas.lt''</ref> Gelžbetoninis tiltas į Uždubysį pastatytas apie 1980 m. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, jog buvo kalami [[polis (atrama)|poliai]] „pėsčiųjų tilto“ statybai.<ref>[https://ariogalosalbumas.lt/galerija/pesciuju-tilto-statyba/ Tiltai per Dubysą. Pėsčiųjų tilto statyba. Apie 1980 metus] ''ariogalosalbumas.lt''</ref><ref>[https://ariogalosalbumas.lt/galerija/statomas-betoninis-tiltas/ Tiltai per Dubysą. Statomas betoninis tiltas. Apie 1980 metus] ''ariogalosalbumas.lt'' (Iš V. Šulskio knygos Ariogalos mažoji enciklopedija)</ref> <gallery widths="180" heights="180"> Uždubysys, po tiltu į Ariogalą.jpg|Monolitinio gelžbetonio konstrukcija Uždubysys, tiltas į Ariogalą.jpg|Dubysą ir slėnį kertantis tiltas Tiltas į Uždubysį.jpg|Eismą ribojantis ženklas su gabarito rėmu </gallery> == Pastabos == {{notelist}} == Literatūra== * Vytautas Šulskis. Ariogalos mažoji enciklopedija. Kaunas: Naujasis lankas, 2005. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Ariogala Uždubysys bridge}} * Ariogala fotografijose. [https://www.facebook.com/groups/1428024910628757/posts/25039241029080480/ Tiltas per Dubysą į Uždubysio kaimą] ''facebook.com'' 2025-11-30 * Lietuva senose fotografijose. [https://www.facebook.com/senosfotografijos/photos/mal%C5%ABnas-ant-dubysos-ariogaloje-1938-m/10151208149141976/ Malūnas ant Dubysos Ariogaloje. 1938 m.] ''facebook.com'' 2013-01-19 {{artimiausi tiltai|per Dubysą|Dainų slėnio<br>kabamasis tiltas|[[A1 (Lietuva)|Magistralės A1]] tiltas}} [[Kategorija:Ariogala]] [[Kategorija:Raseinių rajono tiltai]] [[Kategorija:Lietuvos sijiniai tiltai]] [[Kategorija:Tiltai per Dubysą]] swx90a9t1gp77fbl4y53gtchsslk2j8 3 702705 7957630 2026-11-04T20:30:23Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7957630 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 22:30, 4 lapkričio 2026 (EET)}} k427kxzl72qfb383zgg4nki45abskcj 0 702706 7957638 2026-11-04T22:03:52Z Ed1974LT 52229 Naujas puslapis: '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakra... 7957638 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminčios pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinės šnektos arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnetomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnektos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga yra [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[Telšiškių šnekta|telšiškių]] šnekta.<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] qnmcb7ztygfeyzfbf5ekxw573wd40bp 7957645 7957638 2026-11-04T22:13:06Z Ed1974LT 52229 7957645 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnetomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnektos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga yra [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[Telšiškių šnekta|telšiškių]] šnekta.<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] b2831c6jh1d84yvu0zo5wlmf1x4sshx 7957646 7957645 2026-11-04T22:16:04Z Ed1974LT 52229 /* Šiaurės žemaičių periferinės šnektos */ 7957646 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnetomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnektos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga yra [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[telšiškių šnekta]].<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] mumbykh5ofkwnx7sgrcy3d467g37trp 7957665 7957646 2026-11-04T22:59:25Z Ed1974LT 52229 /* Pietų aukštaičių periferinės šnektos */ 7957665 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnektomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnektos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga yra [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo dabartinės Lietuvos sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[telšiškių šnekta]].<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] 36pc8htalwtaqgm1bu9oeqbxoukcd38 7957708 7957665 2026-11-05T02:08:39Z Ed1974LT 52229 /* Vakarų aukštaičių periferinės šnektos */ 7957708 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnektomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnẽktos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga yra [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo Lietuvos dabartinės sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[telšiškių šnekta]].<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] alrw35obef89rhmgbg5f52cfknv7663 7957709 7957708 2026-11-05T02:14:39Z Ed1974LT 52229 /* Vakarų aukštaičių periferinės šnektos */ 7957709 wikitext text/x-wiki '''Periferinės šnektos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra dvikalbiai ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnektomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnẽktos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo Lietuvos dabartinės sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[telšiškių šnekta]].<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] sm88mjeafzppxozf4xmbbvwe9wyzck4 7957722 7957709 2026-11-05T03:25:51Z Ed1974LT 52229 7957722 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]]] '''Periferinės šnektos''', arba '''lietuvių kalbos salos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra [[Dvikalbystė|dvikalbiai]] ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su šiomis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnektomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnẽktos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo Lietuvos dabartinės sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[telšiškių šnekta]].<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] lzaoo3z9g8e2agnv9v0mk2xgz6obql9 7957726 7957722 2026-11-05T03:34:10Z Ed1974LT 52229 /* Rytų aukštaičių periferinės šnektos */ 7957726 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]]] '''Periferinės šnektos''', arba '''lietuvių kalbos salos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra [[Dvikalbystė|dvikalbiai]] ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su minėtomis periferinėmis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnektomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnẽktos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo Lietuvos dabartinės sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[telšiškių šnekta]].<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] 7ly4zcckzx5vqqu2m57iercy4629vjz 7957727 7957726 2026-11-05T03:37:19Z Ed1974LT 52229 /* Rytų aukštaičių periferinės šnektos */ 7957727 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]]] '''Periferinės šnektos''', arba '''lietuvių kalbos salos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra [[Dvikalbystė|dvikalbiai]] ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai žinomos šiai šnektų grupei priklausančios, [[Baltarusija|Baltarusijoje]] vartojamos [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkių periferinės šnektos, jos artimos [[vilniškių šnekta]]i: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su minėtomis periferinėmis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose esančios – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnektomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnẽktos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo Lietuvos dabartinės sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[telšiškių šnekta]].<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] czj4ffu9nk8d4b2cjaclhih313spsi5 7957729 7957727 2026-11-05T03:44:39Z Ed1974LT 52229 7957729 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]]] '''Periferinės šnektos''', arba '''lietuvių kalbos salos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra [[Dvikalbystė|dvikalbiai]] ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai ištirtos rytų aukštaičių šnektos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], jos buvo arba yra vartojamos [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkėse. Šios šnektos artimos [[vilniškių šnekta|aukštaičiams vilniškiams]]: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su minėtomis periferinėmis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose vartojamos – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnektomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnẽktos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo Lietuvos dabartinės sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[telšiškių šnekta]].<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] h64d1ltksskx28behku5s3u5c34ioqv 7957732 7957729 2026-11-05T04:10:06Z Ed1974LT 52229 7957732 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]]] '''Periferinės šnektos''', arba '''lietuvių kalbos salos''' – [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] ploto pakraščių [[Šnekta|šnektos]] ar [[tarmė]]s. Periferinės šnektos atskilusios nuo vientiso kalbos ploto, jas ne taip veikia [[bendrinė kalba]], jos glaudžiai sąveikauja su kitomis kalbomis. Dauguma kalbančiųjų periferinėmis šnektomis yra [[Dvikalbystė|dvikalbiai]] ar [[Daugiakalbystė|daugiakalbiai]]. Lietuvių periferinėmis šnektomis paprastai kalbama senõsios lietuvių etninės teritorijos pakraščiuose, šios šnektos pagal pagrindines [[Fonetika|fonetikos]] ir kitas ypatybes dažniausiai yra bendrojo vientiso lietuvių kalbos ploto artimiausių šnektų tęsinys. Kartais periferinėmis vadinamos ir pagrindiniame kalbos plote vartojamos didelių tarmių šnektos, besiribojančios su kitomis šnektomis ir turinčios daug jų ypatybių, pavyzdžiui, gausiomis [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] ypatybėmis pasižyminti pietų žemaičių [[Raseiniškių šnekta|raseiniškių]] pietrytinė šnektos dalis arba [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]] aukštaičių [[Palomenė]]s, [[Žasliai|Žaslių]] apylinkių šnektos dalis su rytų aukštaičiams [[Širvintiškių šnekta|širvintiškiams]] būdingomis ypatybėmis. Keletas periferinių šnektų dėl įvairių priežasčių yra atsiradusios toli už senosios etnininės lietuvių teritorijos ribų: sakykime, naujesniaisiais laikais susidarė Samaros srities [[Čiornaja Padina|Čiornos Padinos]] kaimo lietuvių (ištremtų po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]]) ir Mogiliavo srities [[Malkava|Malkavos]] kaimo lietuvių (1885 m. atsikėlusių iš [[Linkmenys|Linkmenų]] ir jų apylinkių) šnektos. Gyviausiai vartojamos [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuvių periferinės šnektos, kitos [[XXI a.]] išnyko arba baigia nykti.<ref name="vle">{{cite web|title=Periferinės tarmės|url=https://www.vle.lt/straipsnis/periferines-tarmes/|author=[[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]]|orig-date=2010-06-15|date=2018-12-14|accessdate=2026-11-04|publisher=[[VLE]]}}</ref> == Rytų aukštaičių periferinės šnektos == Geriausiai ištirtos rytų aukštaičių šnektos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], jos buvo arba yra vartojamos [[Apsas|Apso]], [[Breslauja|Breslaujos]], [[Vidžiai|Vidžių]], [[Kamojai|Kamojų]], [[Gervėčiai|Gervėčių]], [[Lazūnai|Lazūnų]] apylinkėse. Šios šnektos artimos [[vilniškių šnekta|aukštaičiams vilniškiams]]: ''an, am, en, em, ą, ę'' verčiami ''un, um, in, im, u∙, i∙'' – ''lúngas'' 'langas', ''kum̃pas'' 'kampas', ''pinkì'' 'penki', ''tim̃pia'' 'tempia', ''žu∙sìs'' 'žąsis', ''kárvi∙'' 'karvę'. Su minėtomis periferinėmis šnektomis kitų bendrybių turi ir Lietuvos dabartinės teritorijos pakraščiuose vartojamos – [[Dūkštas|Dūkšto]], [[Tverečius|Tverečiaus]], [[Adutiškis|Adutiškio]], [[Dieveniškės|Dieveniškių]] apylinkių – šnektos.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]] kalbėta vilniškių ([[Uodegėnai]], [[Ciskodas]]), [[Uteniškių šnekta|uteniškių]] ([[Daugpilis]], [[Subačius]], [[Garšvinė]], [[Aknysta]]), [[Kupiškėnų šnekta|kupiškėnų]] ([[Neretos]]), [[Panevėžiškių šnekta|panevėžiškių]] ([[Skyronys]]) šnektomis.<ref name="lituanistika"/> == Pietų aukštaičių periferinės šnektos == Į pietryčius ir pietvakarius nuo dabartinės Lietuvos teritorijos esančios šnektos artimos [[pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių patarmei]]. Šiomis šnektomis kalbama arba kalbėta [[Varanavas|Varanavo]], [[Nočia|Nočios]], [[Rodūnia|Rodūnios]], [[Pelesa|Pelesos]], [[Azierkai|Azierkų]] ([[Baltarusija]]), [[Punskas|Punsko]], [[Seinai|Seinų]] ([[Lenkija]]) apylinkėse. Čia ''ą, ę'' verčiami ''u∙, i∙'', bet [[Dvigarsis|mišrieji dvigarsiai]] ''an, am, en, em'' išlaikomi sveiki, nesusiaurinti.<ref name="vle"/> == Vakarų aukštaičių periferinės šnektos == Keliuose [[Vižainis|Vižainio]] (Lenkija) apylinkių kaimuose kalbama [[kauniškių šnekta]], ji stipriai paveikta [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]]. Iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio]] karo [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] vartota vakarų aukštaičių šnekta buvo veikiama [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]]. Šiame plote pietrytinės vakarų aukštaičių šnẽktos (baltsermėgiai) [[Ilgieji ir trumpieji balsiai|ilguosius balsius]] išlaikydavo visose padėtyse, baltsermėgiai buvo artimi [[kauniškių šnekta]]i, o Rytprūsių šiaurės vakarų šnektos turėjo daug bendrybių su [[Klaipėdos krašto aukštaičių šnekta|Klaipėdos krašto aukštaičiais]], čia trumpinti galūnių nekirčiuoti ilgieji balsiai. [[Kuršių marios|Kuršių pamario]] šnektoms buvo būdingos [[Vakarų žemaičių patarmė|žemaitiškos]] ypatybės. Rytprūsių šnektų ypatybių sutinkama vietinių autorių [[Jonas Bretkūnas|J. Bretkūno]], [[Kristijonas Donelaitis|K. Donelaičio]], [[Danielius Kleinas|D. Kleino]], [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaičio]], [[Jonas Rėza|J. Rėzos]] ir kitų veikaluose. Mįslinga [[Zietela|Zietelos]] šnekta: nors ja kalbėta į pietryčius nuo Lietuvos dabartinės sienos, ji nepasižymi būdingiausiomis [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų aukštaičių]] ypatybėmis ir daug kuo artima vakarų aukštaičių kauniškių šnektai.<ref name="vle"/> [[Latvija|Latvijoje]], [[Snikerė]]s kaime kalbėta [[šiauliškių šnekta]].<ref name="lituanistika"/> == Šiaurės žemaičių periferinės šnektos == [[Latvija|Latvijoje]], prie sienos su [[Lietuva]] esančiame [[Vadakstis (gyvenvietė)|Vadaksties]] kaime šnekama šiaurės žemaičių [[telšiškių šnekta]].<ref name="lituanistika">{{cite web|title=Latvijos lietuviai, jų kalba, tarmės ir šnektos|url=https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2016~1508418555197/J.04~2016~1508418555197.pdf|website=lituanistika.lt|author=[[Kazimieras Garšva|K. Garšva]]|accessdate=2026-11-04}}</ref> == Periferinių šnektų savitumas == Periferinėse šnektose sutinkama daugiau [[Archaizmas|archaizmų]] ir kitokių retų ypatybių. Pavyzdžiui, pietrytinėse periferinėse šnektose vartojami ne tik vidaus vietininkai ([[inesyvas]], [[iliatyvas]]), bet ir pašalio ([[adesyvas]], [[aliatyvas]]): ''manìp keturì sūnaĩ'' 'aš turiu keturis sūnus' (adesyvas), ''itum̃p mergum̃p atvažúoj'' 'pas tas mergas atvažiuoja' (aliatyvas). Šiose šnektose turimi daugiskaitos [[naudininkas]] ir [[įnagininkas]] su [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''‑ma, ‑mu'': ''seserìma / seserìmu'' greta ''seserìmi'' 'seserims', ''akìma / akimù'' greta ''akimì'' 'akimis'. Be to, čia vartojamos [[Atematinis veiksmažodis|atematinės veiksmažodžių formos]] arba atematinės, susiliejusios su tematinėmis (''miegmì'' 'miegu'), pasitaiko savitų žodžių arba jų reikšmių (''gývis'' 'banda, galvijai', ''rakštìs'' 'karstas') ir kt. Dėl vidinės raidos ir išorinių veiksnių pietrytinėse periferinėse šnektose atsiradę daug naujovių: [[Linksniavimas lietuvių kalboje|linksniavimo sistemoje]] ''i, u'' ir priebalsinių [[Kamiengalis|kamienų]] žodžiai neretai įgyja kitų kamienų galūnes (''dùkteria'' vietoj ''dukterimì'', ''mė́nas'' vietoj ''mė́nuo''), daugiau [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinių]] svetimybių (''dasipir̃kti'' 'prisipirkti', ''razdúoti'' 'atiduoti'), būdingi veiksmažodžiai su [[priesaga]] ''‑ui-'' (''naktùit'' ‘nakvoti’), įvairūs [[Slavizmas|slavizmai]].<ref name="vle"/> == Išnašos == {{išn}} {{Lietuvių kalbos tarmės}} [[Kategorija:Lietuvių kalbos tarmės]] 5ji3fhyxm9ro0cp9u98zwbq3z2intxb 0 702707 7957694 2026-11-05T00:53:53Z Ed1974LT 52229 Ed1974LT pervadino puslapį [[Lietuvių raštų kalba]] į [[Lietuvių senųjų raštų kalba]] 7957694 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Lietuvių senųjų raštų kalba]] 2sn2ince72eomycmrleb7busz5l2jk6 1 702708 7957696 2026-11-05T00:53:53Z Ed1974LT 52229 Ed1974LT pervadino puslapį [[Aptarimas:Lietuvių raštų kalba]] į [[Aptarimas:Lietuvių senųjų raštų kalba]] 7957696 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Aptarimas:Lietuvių senųjų raštų kalba]] 40zaen3lf6tq797hrx417h97v1ak4pl 0 702709 7957736 2026-11-05T05:16:29Z CD 677 Naujas puslapis: {{Infobox football biography | playername = {{PAGENAME}} | dateofbirth = {{Birth date and age|1967|1|3|df=y}} | cityofbirth = [[Varėna]] | countryofbirth = [[Lietuvos TSR]] | height = 1,76 m | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = [[ISM Panevėžys]] | years = 1984–1987 <br> 1985 <br> 1987–1991 <br> 1991 <br> 1992 <br> 1993 <br> 1994–1995 | clubs = [[Žalgirio dubleriai Vilnius]] <br> [[FK Ekranas]] <b... 7957736 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = {{PAGENAME}} | dateofbirth = {{Birth date and age|1967|1|3|df=y}} | cityofbirth = [[Varėna]] | countryofbirth = [[Lietuvos TSR]] | height = 1,76 m | currentclub = ''baigęs karjerą'' | clubnumber = | position = [[saugas]] | youthyears = | youthclubs = [[ISM Panevėžys]] | years = 1984–1987 <br> 1985 <br> 1987–1991 <br> 1991 <br> 1992 <br> 1993 <br> 1994–1995 | clubs = [[Žalgirio dubleriai Vilnius]] <br> [[FK Ekranas]] <br> [[FK Žalgiris]] <br> [[Pahtakor Taskent]]<br> [[Dinamo Kiiv]] <br> [[Veres Rivne]] <br> [[FK Panerys]] | caps(goals) = 39 (4) <br> <br> <br>15 (3)<br> 6 (0)<br> 5 (0) | nationalyears = 1992 | nationalteam = {{fut|LTU|1}} | nationalcaps(goals) = 5 (0) }} '''Gintaras Kvitkauskas''' ([[1967]] m. [[sausio 3]] d. [[Varėna|Varėnoje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas (saugas). == Biografija == Gimė 1967 m. Varėnoje. Lankė [[Panevėžio internatinė sporto mokykla|Panevėžio internatinę sporto mokyklą]], pirmasis treneris – [[Vidmantas Kuncė]] (Panevėžys). Žaidė [[Žalgiris Vilnius]] meistrų komandoje, vėliau išvažiavo į Uzbekiją, Ukrainą.<ref>[https://footballfakts.ru/person/46841-kvitkauskasgintarasviktorovich Квиткаускас Гинтарас Викторович] (Footballfakts.ru)</ref> Sužaidė 5 rungtynes Lietuvos rinktinėje.<ref>[https://www.national-football-teams.com/player/29019/Gintaras_Kvitkauskas.html Gintaras Kvitkauskas] (National-football-teams.com)</ref> Sūnėnas [[Ervinas Kvitkauskas]] – taip pat futbolininkas.<ref>[https://www.transfermarkt.com/gintaras-kvitkauskas/profil/spieler/209550 Gintaras Kvitkauskas] (Transfermarkt.com)</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Kvitkauskas, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] fij6c6lswvs5zo98r3du3uhcwqnh78y 0 702710 7957743 2026-11-05T05:31:43Z CD 677 Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1949|10|24}} |gimimo vieta = [[Pajuostė]] |mirties data = {{Mirė|2005|3|19|1949|10|24}} |mirties vieta = [[Ryga]] |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1971) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |žinomas = [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1988) }} '''Vidmantas Kuncė''' ([[1949]] m. [[spalio 24]] d. [[Pajuostė]]je – [[2005]] m. [[kovo 19]] d. Ry... 7957743 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas = {{PAGENAME}} |fonas = sports |vaizdas = |antraštė = |gimimo data = {{Gimė|1949|10|24}} |gimimo vieta = [[Pajuostė]] |mirties data = {{Mirė|2005|3|19|1949|10|24}} |mirties vieta = [[Ryga]] |alma_mater = [[Kūno kultūros institutas]] (1971) |veikla = futbolininkas, futbolo treneris |žinomas = [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1988) }} '''Vidmantas Kuncė''' ([[1949]] m. [[spalio 24]] d. [[Pajuostė]]je – [[2005]] m. [[kovo 19]] d. [[Ryga|Rygoje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] futbolininkas, [[LTSR nusipelnęs treneris]] (1988), ledo ritulininkas.<ref name=lse>{{lse|vidmantas-kunce|2026-11-05}}</ref> == Biografija == Gimė 1949 m. [[Pajuostė]]s kaime (Panevėžio apskritis). 1967 m. baigė [[Panevėžio 1-oji vidurinė mokykla|Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą]], 1971 m. – [[KKI]].<ref>{{Kalinauskas 2020|3029}}</ref> Augo Panevėžyje, pirmasis treneris – [[Enrikas Pumputis]], vėliau – [[Vytautas Šilinskas]]. Žaidė [[FK Atletas|„Atleto“]] (1967–1971), 1971–1973 m. tarnavo armijoje [[Talinas|Taline]], kariniame laivyne, su laivyno sporto klubo komanda [[BLTSK Tallinn]] tapo 1972 m. Estijos futbolo čempionu, žaidė taurės finale.<ref>{{Klimkevičius 2015|447}}</ref> 1973–1974 m. žaidė [[FK Ekranas|„Ekrane“]]. Nuo 1971 m. dirbo vaikų treneriu, 1973–1993 m. Lietuvos moksleivių, jaunių futbolo rinktinių vyr. treneris.<ref>{{Kalinauskas 2003|42}}</ref> Žymus [[KKSC Panevėžys|Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro]] futbolo skyriaus treneris, 1971–1991 m. dirbo [[ISM Panevėžys]] treneriu.<ref>{{studentai 2010|310}}</ref> Taip pat treniravo [[Olimpas Panevėžys|„Olimpo“]] (1991–1993), [[FM Panevėžys]] (1998–2004) komandas. Nuo 2004 m. balandžio treniravo salės futbolo ekipą „KKSC-Aukštaitija“, taip pat buvo [[Ekranas-2 Panevėžys|„Ekrano“ dublerių]] ekipos trenerio asistentas.<ref name=sek>[https://sekunde.lt/panevezys-neteko-zinomo-trenerio/ Panevėžys neteko žinomo trenerio.] 2006-03-17, Sekunde.lt (tikrinta 2026-11-05).</ref> 1999 m. V. Kuncei Panevėžio miesto savivaldybės administracija įteikė Kūno kultūros ir sporto skyriaus medalį „Už nuopelnus Panevėžio sportui“. Su žmona Elvyra susilaukė 6 vaikų. Mirė 2005 m.,<ref name=lse/> kai kur nurodomi 2006 m.<ref name=sek/> Žymūs auklėtiniai – [[Virginijus Baltušnikas]], [[Darius Butkus]], [[Almantas Kalinauskas]], [[Kęstutis Kumža]], [[Kęstutis Kundrotas]], [[Gintaras Kviliūnas]], [[Gintaras Kvitkauskas]], [[Artūras Labukas]], [[Vitalis Levendrauskas]], [[Rimvydas Martinaitis]], [[Romas Mažeikis]], [[Arminas Narbekovas]], [[Vidmantas Rasiukas]], [[Arvydas Skrupskis]], [[Irmantas Stumbrys]], [[Vaidotas Šarkis]], [[Vaidotas Šlekys]], [[Ričardas Zdančius]]. == Pasiekimai == Jo treniruojamos moksleivių komandos 1977 m. TSRS internatinių sporto mokyklų varžybose užėmė 1 vietą, 1989 m. – 3 vietą, 1984 m. TSRS moksleivių [[spartakiada|spartakiadoje]] – 2 vietą, 1985 m. TSRS kaimo draugijų „Urožaj“ varžybose – 3 vietą, 1987 m. TSRS „Jaunystės“ taurės varžybose – 3 vietą, tapo daugkartinėmis Lietuvos jaunučių, jaunių, jaunimo čempionėmis.<ref name=lse/> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Kuncė, Vidmantas}} [[Kategorija:Lietuvos futbolininkai]] [[Kategorija:Lietuvos futbolo treneriai]] ib9oanx7de28shkcw9m7z9pa6qxqdam 0 702711 7957746 2026-11-05T05:35:01Z CD 677 Nukreipiama į [[Panevėžio sporto centras]] 7957746 wikitext text/x-wiki #redirect [[Panevėžio sporto centras]] fptjm2qlo1keioaqp1dojax17z83nfj 3 702712 7957764 2026-11-05T07:59:28Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7957764 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 09:59, 5 lapkričio 2026 (EET)}} 3xi2zw3gnihqw96h3gbtud6mz9mitp6 0 702713 7957765 2026-11-05T07:59:53Z Saulius Petrulis 226322 Naujas straipsnis apie rašytoją (pagal en.wikipedia ir šaltinius) 7957765 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |vardas=Dale Carnegie |fonas= lit |vaizdas=Dale Carnegie (1937).jpg |vaizdo dydis=160px |antraštė=Dale Carnegie, apie 1937 m. |gimimo vardas=Dale Harbison Carnagey |gimė=1888 m. lapkričio 24 d. |gimimo vieta=Merivilis, [[Misūris]], [[JAV]] |mirė=1955 m. lapkričio 1 d. |mirties vieta=[[Niujorkas]], [[JAV]] |veikla=rašytojas, lektorius |žinomas=„How to Win Friends and Influence People“ }} '''Deilas Karnegis''' (''Dale Carnegie'', iki apie 1922 m. – ''Carnagey''; [[1888]] m. [[lapkričio 24]] d. Merivilyje, [[Misūris|Misūrio]] valstijoje, [[JAV]] – [[1955]] m. [[lapkričio 1]] d. [[Niujorkas|Niujorke]]) – amerikiečių rašytojas ir lektorius, viešojo kalbėjimo, bendravimo ir pardavimų kursų kūrėjas, knygos „How to Win Friends and Influence People“ (1936) autorius.<ref name="brit">{{cite web |url=https://www.britannica.com/biography/Dale-Carnegie |title=Dale Carnegie, American author and lecturer |publisher=Encyclopædia Britannica}}</ref> == Biografija == Gimė neturtingų ūkininkų šeimoje Misūrio valstijoje.<ref name="brit" /> 1908 m. baigė mokytojų kolegiją Vorensberge.<ref name="bio">{{cite web |url=https://www.biography.com/writer/dale-carnegie |title=Dale Carnegie |publisher=Biography.com}}</ref> Dirbo prekybos agentu: pardavinėjo neakivaizdinius kursus, vėliau – bendrovės „Armour & Company“ produktus.<ref name="nyt1955">{{cite news |url=https://www.nytimes.com/learning/general/onthisday/bday/1124.html |title=Dale Carnegie, Author, Is Dead |newspaper=The New York Times |date=1955-11-02}}</ref> 1911 m. metė prekybą ir mokėsi Amerikos dramos meno akademijoje Niujorke, tačiau aktoriaus karjera nesusiklostė. 1912 m. Niujorko YMCA pradėjo vesti viešojo kalbėjimo kursus; iš jų išaugo „Dale Carnegie“ kursai, iki šiol rengiami daugelyje šalių.<ref name="heritage">{{cite web |url=https://www.dalecarnegie.com/en/approach/heritage |title=Heritage |publisher=Dale Carnegie}}</ref> Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] tarnavo JAV kariuomenėje.<ref name="nyt1955" /> Apie 1922 m. pavardės rašybą ''Carnagey'' pakeitė į ''Carnegie''. == Knygos == 1936 m. leidykla „[[Simon & Schuster]]“ išleido jo knygą „How to Win Friends and Influence People“, kuri iškart tapo bestseleriu.<ref name="heritage" /> Iki autoriaus mirties buvo parduota 5 mln. jos egzempliorių 31 kalba, o jo kursus buvo baigę 450 tūkst. žmonių.<ref>{{cite magazine |magazine=Time |date=1955-11-14 |title=Milestones}}</ref> 1948 m. išleido knygą „How to Stop Worrying and Start Living“. Viena pagrindinių jo knygų minčių – keisdamas savo elgesį su kitais žmonėmis, gali pakeisti ir jų elgesį. == Kūryba == * ''Public Speaking: a Practical Course for Business Men'' (1926) * ''Lincoln the Unknown'' (1932) * ''How to Win Friends and Influence People'' (1936); lietuvių k. ''Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms''. Vertė Jūratė Kurgonienė. – Vilnius: Eugrimas, 2017. ISBN 978-609-437-356-5. * ''How to Stop Worrying and Start Living'' (1948); lietuvių k. ''Kaip atsikratyti nerimo ir pradėti gyventi: laiko patikrinti būdai įveikti nerimą''. Vertė Vaidas Augūnas. – Vilnius: Eugrimas, 2017. ISBN 978-609-437-359-6. == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.dalecarnegie.com/ „Dale Carnegie“ kursų svetainė] {{en-icon}} {{DEFAULTSORT:Carnegie, Dale}} [[Kategorija:JAV rašytojai]] m2wzoj49s5nxemigxziz5y2cagmrd83 0 702714 7957767 2026-11-05T08:05:51Z Vilensija 40695 Naujas puslapis: {{Kiti|Šv. Kazimiero bažnyčia|}} {{coord|54.887814|23.898801|type:landmark|display=title}} {{ltbaz2|Aleksotas, senoji bažnyčia, 2026.jpg|Senoji bažnyčia nuo Antakalnio gatvės. Už jos – naujosios bažnyčios „karūna“|Vilkaviškio|Aleksoto|Kauno miestas|Kaunas|Antakalnio g. 35|medis|1921–1923|[[tautinis stilius]]<ref name=aut/>}} '''Aleksoto senoji šv. Kazimiero bažnyčia''' – neveikianti [[katalikai|katalikų]] bažnyčia [[Aleksotas|Aleksote]], Kaun... 7957767 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. Kazimiero bažnyčia|}} {{coord|54.887814|23.898801|type:landmark|display=title}} {{ltbaz2|Aleksotas, senoji bažnyčia, 2026.jpg|Senoji bažnyčia nuo Antakalnio gatvės. Už jos – naujosios bažnyčios „karūna“|Vilkaviškio|Aleksoto|Kauno miestas|Kaunas|Antakalnio g. 35|medis|1921–1923|[[tautinis stilius]]<ref name=aut/>}} '''Aleksoto senoji šv. Kazimiero bažnyčia''' – neveikianti [[katalikai|katalikų]] bažnyčia [[Aleksotas|Aleksote]], [[Kaunas|Kaune]], stovinti šalia Antakalnio gatvės bei naujosios [[Aleksoto šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero bažnyčios]]. Abi bažnyčias jungia bendras [[šventorius]] su įėjimo vartais. Pastaraisiais metais senoji medinė bažnyčia naudojama Aleksoto šv. Kazimiero parapijos „[[Caritas]]“ reikmėms, vykdant socialinę ir karitatyvinę misiją. [[Vaizdas:Aleksoto bažnyčia, altorius.jpg|miniatiūra|left|Didysis Šv. Kazimiero altorius su auksavimo imitacija]] Ši bažnyčia buvo vienas ankstyviausių naujų medinių sakralinių statinių, pastatytų pirmuoju [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos nepriklausomybės]] dešimtmečiu [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio vyskupijoje]], kuriai priklausė [[Garliava|Garliavos]] parapija ir priemiestinis Aleksoto rajonas kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. Aleksoto šv. Kazimiero parapija ribojasi su [[Kauno šv. Jokūbo parapija|Kauno šv. Jokūbo]] ir [[Tabariškių bažnyčia|Tabariškių parapijomis]] bei [[Kauno arkivyskupija]]. 2026 m. senoji šv. Kazimiero bažnyčia buvo įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas vietinės reikšmės architektūrinio, dailės ir sakralinio paminklo statusas.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=49855|title=Aleksoto senoji Šv. Kazimiero bažnyčia}}</ref><ref name=aut>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/objektas/1011/senoji-aleksoto-sv-kazimiero-baznycia Senoji Aleksoto šv. Kazimiero bažnyčia] ''autc.lt''</ref> == Istorija == Aleksotas priklausė [[Freda|Fredos]] [[palivarkas|palivarkui]]. 1782 m. paminėta parapijos medinė [[koplyčia]]. 1802 ir 1804 m. ji jau buvo įtraukta į [[Jonučiai|Jonučių]] ([[Garliava|Garliavos]]) parapijos [[inventoriai|inventorius]]. 1811 m. koplyčia buvo žinoma kaip sena ir apleista.<ref name=kvr/> Po [[IPK|Pirmojo pasaulinio karo]] buvusio Kineriškio (Kinderiškių) dvaro žemę įsigijo ir padalintą į sklypus pardavinėjo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras, finansininkas [[Jonas Vailokaitis]] ir kiti aktyvūs parapijiečiai Vincas Čivinskas, Antanas Ruseckas, Pranas Nenorta įkūrė katalikų parapijos komitetą, kurio iniciatyva gautas vyskupo leidimas Aleksote įsteigti naują parapiją. Kunigas [[Juozas Vailokaitis]] būsimai bažnyčiai dovanojo žemės sklypą ir 2 ha žemės. Kun. Juozo Vyšniausko rūpesčiu, 1921 m. iš seno [[kluonas|kluono]] buvo pastatyta nedidelė medinė bažnyčia. Plečiantis parapijai, ji tapo per maža, todėl susirūpinta bažnyčios padidinimu. Bažnyčios rekonstrukcijos projektą 1923 m. parengė inžinierius [[Valerijonas Verbickis]], 1915 m. baigęs Peterburgo civilinių inžinierių instituto Architektūros skyrių. Neatmetama, kad prie jo galimai prisidėjo ir [[tautinis stilius|tautinio stiliaus]] pradininkas [[Vladimiras Dubeneckis]].<ref>[https://kauno.diena.lt/santaka/baznycios-ankstyvuoju-tarpukariu-vizijos-ir-realybe-1209229 Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė] ''kauno.diena.lt'' 2025-01-26</ref> Tais pačiais metais projektą patvirtino [[Lietuvos atstatymo komisariatas]], iškėlęs sąlygą, kad būtų atsižvelgta į komisijos pataisymus. Pagal šį projektą bažnyčia buvo prailginta pristatant siauresnę stačiakampę [[presbiterija|presbiteriją]] ir abipus jos besišliejančias šonines [[zakristija]]s.<ref name=aut/>{{efn|Pagal Kultūros vertybių registrą, [[Vaizdas:Aleksotas, senoji bažnyčia, koplytstulpis 1.jpg|miniatiūra|180px|Koplytstulpis su data „2018 m.“ šventoriuje Jonui ir Juozui Vailokaičiams atminti]] [[Vaizdas:Aleksoto sena bažnyčia, kryžius.JPG|miniatiūra|180px|Varpinės bokštelio kryžius, nukaltas apie 1921 m.]] Prie įkurtos parapijos būrėsi vietos jaunimas, rinkdavosi [[pavasarininkai|pavasarininkų]] organizacijos Vyčių kuopa. Naujoje bažnyčioje vykdavo pavasarininkų [[mišios]], susirinkimai, [[gegužinė]]s, paskaitos, kurias skaitė parapijos kunigai. Jaunas kunigas [[Ladas Tulaba]], ilgametis [[Šv. Kazimiero lietuvių kolegija|Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos]] rektorius, suorganizavo dūdų orkestrą, kuriam vadovavo Povilas Gunavičius. Šioje bažnyčioje [[vikaras|vikaru]] buvo dailininkas kun. [[Pijus Brazauskas]]. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje šioje parapijoje dirbęs filantropas kun. Motiejus Stankevičius savo lėšas skyrė mokslo siekiančiam jaunimui, globojo jaunus [[klierikas|klierikus]], užsiėmė [[labdara|labdaringa]] veikla.<ref>[https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367152002845/J.04~2005~1367152002845.pdf#page=16 Nacionalinių vertybių ir miestietiškos sąmonės plėtra: tarpukario Kaunas ir jo priemiesčiai] ''lituanistika.lt'' p. 126</ref> 1992-1997 m. pagal architekto [[Algimantas Kančas|Algimanto Kančo]] projektą to paties sklypo gilumoje šalia medinės bažnyčios, arčiau pašlaitės, pastatyta nauja modernių architektūros formų bažnyčia su karūnos formos [[kupolas|kupolu]]. Tarp abiejų bažnyčių, arčiau senosios bažnyčios [[apsidė (architektūra)|apsidės]] pastatytas ąžuolinis [[kryžius]] ant akmeninio postamento su data „1997.VI.22“. Pro bendrus vartus į naująją bažnyčią šalia senosios veda [[tuja|tujomis]] apsodintas takas. 2017 m. gruodžio 24 d. [[Lietuvos Respublikos šimtmetis|Lietuvos valstybės šimtmečio]] proga šventoriuje atidengtas Aleksoto bendruomenės ąžuolinis [[koplytstulpis]], skirtas Jonui ir Juozui Vailokaičiams, „1921 m. dovanojusiems žemės sklypą Šv. Kazimiero bažnyčios statybai.“<ref>[https://www.kaunas.lt/seniunijos/skiriama-lietuvos-valstybes-simtmeciui/ Skiriama Lietuvos valstybės šimtmečiui…] ''kaunas.lt'' 2017-12-17</ref> == Architektūra == Senoji bažnyčia yra vienbokštė, stačiakampio formos plano, [[Bazilika (pastatas)|pseudobazilikinė]], [[nava|trinavė]]. [[Šventovė]]s tūrinę erdvinę kompoziciją užbaigia galinio (šiaurės rytų) [[fasadas|fasado]] trisienė [[apsidė (architektūra)|apsidė]]. Virš priekinio (pietvakarių) fasado iškyla stačiakampio plano, dviejų tarpsnių medinis karkasinis [[varpinė]]s bokštas. Kvadratinis bokštas-varpinė nežymiai išsišauna į priekį. Prie šoninių fasadų glaudžiasi pristatytos presbiterija bei zakristijos. Visą pastatą dengia [[skarda|skardos]] lakštų su užlankstais danga. Centrinės dalies stogo forma yra dvišlaitė, apsidės – trišlaitė. Fasadų architektūrinis sprendimas išlaiko vientisumą, kurį nežymiai pakeitė vėliau virš pietvakarių fasado iškilęs [[kaminas|dūmtraukis]].<ref name=kvr/> Išorės apdailai panaudota vertikali profiliuotų medinių [[lenta|lentų]] apkala, o pietvakarių ir šiaurės rytų fasadų šoninės dalys akcentuotos įstrižu lentų raštu. Pastato [[perimetras|perimetrą]] juosia medinis profiliuotas pastogės [[karnizas]] bei medinės lentos virš [[cokolis|cokolio]], kurios vietomis yra apskardintos ir prastos būklės. Fasaduose vyrauja [[liaudies architektūra]]i būdingi bruožai, kurie derinami su stilinės architektūros formomis. Pagrindiniame fasade išsiskiria dvikolonio [[portikas|portiko]] formos atviras [[prieangis]] su dvišlaičiu stogeliu. [[frontonas|Frontono]] skydas dekoruotas tekančios saulės drožiniu. Stogelį laikančios [[kolona|kolonos]] puoštos [[Bazė (architektūra)|bazėmis]] ir profiliuotais [[kapitelis|kapiteliais]], o virš stogelio buvęs kryželis neišlikęs. Priekinio bokšto smailę ir galinį fasadą puošia apie 1921 m. [[kalvis|kalvio]] darbo metaliniai [[ornamentas|ornamentuoti]] kryžiai.<ref name=kvr/> Šoninių navų langai turi metalines grotas ir yra papuošti mediniais profiliuotais apvadais bei dekoratyviais trikampiais frontonėliais. Tuo tarpu virš pagrindinio įėjimo stogelio buvusi apvali lango anga pastaraisiais metais buvo uždengta skritulio formos faneros lakštu. Praeityje šio lango įstiklintas rėmas formavo sudėtingą daugiakampės žvaigždės ornamentą su spalvotais stiklais. Bokšto pirmame tarpsnyje iš trijų pusių įkomponuoti [[rombas|rombo]] formos langeliai, o varpinės antrojo tarpsnio garsinės angos turi medinius profiliuotus apvadus, kuriuose vėliau buvo įrengtos [[žaliuzės]]. Pagrindiniame įėjime priekiniame fasade įrengtos dvivėrės dvisluoksnės durys su viršlangiu. Durys apkaltos įstrižomis profiliuotomis lentomis. Šoniniuose fasaduose įrengtos vienvėrės dvisluoksnės durys, išorėje papuoštos [[rombas|rombų]] motyvais. Į pastato pamatus remiasi tinkuotų keraminių plytų mūro [[cokolis]]. Sienos sukonstruotos iš medinio karkaso, apkalto lentomis iš abiejų pusių. Vidaus erdves dengia medinės sijinės [[perdanga|perdangos]], o presbiterijoje suformuotas medinis [[cilindrinis skliautas]]. Stogą laiko medinė [[gegnė|gegninė]] konstrukcija. Vidaus erdvės išplanavimą formuoja priebažnytis, prienavis, [[vargonų choras|vargonų choro]] balkonas, trys navos, presbiterija ir šoninės zakristijos. Navas skiria kvadratinio skerspjūvio stilizuotos medinės kolonos. Vargonų choro balkoną remia du mediniai stulpai, o patį balkoną juosia medinis profiliuotas porankis su medinių profiliuotų [[baliustra|baliustrų]] bei metalinių ornamentuotų stulpelių turėklu. Dalis navų bei presbiterijos sienų ir lubų padengtos [[fanera|faneros]] lakštais, o dešiniosios navos sienos fragmentas uždengtas [[kartonas|kartonu]]. Tik pietryčių zakristijos lubose matomas profiliuotų lentų apkalimas. Visų pagrindinių patalpų grindims panaudotos medinės lentos. Interjerą puošia geros būklės XX a. 3 dešimtmečio [[stalius|staliaus]] ir [[Medžio drožyba|medžio drožybos]] darbų reljefinės medinės lubų [[rozetė]]s su [[auksavimas|auksavimo]] imitacija. Presbiterijoje išlikusi medinė baliustrada su dvivėriais varteliais bei profiliuotu porankiu.<ref name=kvr/> == Liturginė įranga == Varpinės bokšte patalpinti du bronziniai [[varpas|varpai]], tituluoti [[šventieji|šventųjų]] vardais. Šv. Kazimiero varpas, kaip vietinės [[liejininkystė]]s pavyzdys, buvo sukurtas 1927 m. nežinomoje Kauno liejykloje (kitur minimas meistras Juozas Masalcas).{{efn|Vilkaviškio vyskupija pažymi: „Senojoje bažnyčioje yra 1927 m. Juozo Masalco išlietas varpas „Šventasis Kazimieras“.<ref>[https://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/aleksoto-dekanatas/aleksoto-sv-kazimiero-parapija/ Aleksoto Šv. Kazimiero parapija] (vyskupijos inf.)</ref>}} Pasižymi vertinga monumentalia, išraiškinga forma. Kitas, Šv. Juozapo varpas pagamintas [[Lenkija|Lenkijoje]] 1772 m., o į šią bažnyčią pateko po Pirmojo pasaulinio karo, grąžinant Lietuvai į [[Rusija|Rusiją]] evakuotus varpus.<ref name=aut/> Bažnyčioje yra XX a. 6 dešimtmetyje sukurti 3 mediniai dažyti [[altorius|altoriai]] su auksavimo imitacija. Didysis Šv. Kazimiero altorius turi [[tabernakulis|tabernakulį]] ir XX a. vidurio geros būklės paveikslą „Šv. Kazimieras“ ([[Aliejus (chemija)|aliejus]], [[drobė]]). Šoninis dešinysis altorius taip pat įrengtas su tabernakuliu ant trijų pakopų pakylos. Šoninis kairysis altorius pakylėtas ant vienos pakopos pakylos. Šalia iškyla geros būklės medinė [[sakykla]] su faneros apdaila, turinti 112 cm aukščio ir 95 cm skersmens tribūną. Kaip ir altoriai, ji datuojama XX a. 6 dešimtmečiu, yra staliaus darbo, dažyta su auksavimo imitacija.<ref name=aut/> XX a. 4-ame dešimtmetyje meistras iš [[Veiveriai|Veiverių]] Jonas Glamba bažnyčiai sukūrė [[klausykla|klausyklą]].<ref name=aut/> Ji vertinga kaip meniškas modernizuoto [[istorizmas|istorizmo]] stiliaus baldas su [[Secesinė architektūra|secesinės]] ornamentikos įtakotu dekoru. Sienas puošia XX a. [[aliejinė tapyba|aliejinės tapybos]] ant drobės paveikslai. Tarp jų išsiskiria kūrinys „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“, priskiriamas [[Pijus Brazauskas|Pijui Brazauskui]]. Taip pat bažnyčioje kabo siužetiniai paveikslai „Švč. Mergelės Marijos Apsilankymas pas Elzbietą“, „Kristaus Gimimas“, „Jėzaus suradimas šventykloje“, „Kristaus Žengimas į dangų“, „Šventosios Dvasios atsiuntimas“ ir „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“.<ref name=kvr/> == Galerija == <gallery widths="180" heights="180"> Aleksotas, senoji bažnyčia, apsidė, kryžius.jpg|Trisienė apsidė, ąžuolinis kryžius su data „1997.VI.22“ Aleksotas, senoji bažnyčia, apsidė.jpg|Galinės durys dešinėje pusėje į zakristiją Aleksotas, senoji bažnyčia, prieangis.jpg|Portiko formos atviro prieangio stogelis Aleksotas, senoji bažnyčia, kolona.jpg|Nykstantis prieangio kolonos pagrindas ([[Bazė (architektūra)|bazė]]) Aleksotas, senoji bažnyčia, interjeras.jpg|Šoninis kairysis altorius, greta iškylanti sakykla </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Senoji Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]] * [[Šančių senoji katalikų bažnyčia]] == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Old Church of St. Casimir in Aleksotas}} * [https://aleksotoparapija.lt/ Aleksoto parapija] * [https://sakralilietuva.lt/lankytinos-vietos/aleksoto-baznycia/ Aleksoto senoji bažnyčia] ''sakralilietuva.lt'' * [https://www.limis.lt/valuables/e/805446/997778107?searchId=37393936 Negatyvas. Senoji Aleksoto šv. Kazimiero bažnyčia] ''limis.lt'', XX a. 3–4 deš. * {{LBaž|2|100-102|Aleksotas. Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia}} [[Kategorija:Kauno bažnyčios]] [[Kategorija:Aleksotas]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] 8ae258sigc526gjghfapi8yblv1gxwz 7957770 7957767 2026-11-05T08:14:45Z Vilensija 40695 7957770 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Šv. Kazimiero bažnyčia|}} {{coord|54.887814|23.898801|type:landmark|display=title}} {{ltbaz2|Aleksotas, senoji bažnyčia, 2026.jpg|Senoji bažnyčia nuo Antakalnio gatvės. Už jos – naujosios bažnyčios „karūna“|Vilkaviškio|Aleksoto|Kauno miestas|Kaunas|Antakalnio g. 35|medis|1921–1923|[[tautinis stilius]]<ref name=aut/>}} '''Aleksoto senoji šv. Kazimiero bažnyčia''' – neveikianti [[katalikai|katalikų]] bažnyčia [[Aleksotas|Aleksote]], [[Kaunas|Kaune]], stovinti šalia Antakalnio gatvės bei naujosios [[Aleksoto šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero bažnyčios]]. Abi bažnyčias jungia bendras [[šventorius]] su įėjimo vartais. Pastaraisiais metais senoji medinė bažnyčia naudojama Aleksoto šv. Kazimiero parapijos „[[Caritas]]“ reikmėms, vykdant socialinę ir karitatyvinę misiją. [[Vaizdas:Aleksoto bažnyčia, altorius.jpg|miniatiūra|left|Didysis Šv. Kazimiero altorius su auksavimo imitacija]] Ši bažnyčia buvo vienas ankstyviausių naujų medinių sakralinių statinių, pastatytų pirmuoju [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos nepriklausomybės]] dešimtmečiu [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio vyskupijoje]], kuriai priklausė [[Garliava|Garliavos]] parapija ir priemiestinis Aleksoto rajonas kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. Aleksoto šv. Kazimiero parapija ribojasi su [[Kauno šv. Jokūbo parapija|Kauno šv. Jokūbo]] ir [[Tabariškių bažnyčia|Tabariškių parapijomis]] bei [[Kauno arkivyskupija]]. 2026 m. senoji šv. Kazimiero bažnyčia buvo įrašyta į [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registrą]], suteiktas vietinės reikšmės architektūrinio, dailės ir sakralinio paminklo statusas.<ref name=kvr>{{cite kvr|mc=49855|title=Aleksoto senoji Šv. Kazimiero bažnyčia}}</ref><ref name=aut>[http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/objektas/1011/senoji-aleksoto-sv-kazimiero-baznycia Senoji Aleksoto šv. Kazimiero bažnyčia] ''autc.lt''</ref> == Istorija == Aleksotas priklausė [[Freda|Fredos]] [[palivarkas|palivarkui]]. 1782 m. paminėta parapijos medinė [[koplyčia]]. 1802 ir 1804 m. ji jau buvo įtraukta į [[Jonučiai|Jonučių]] ([[Garliava|Garliavos]]) parapijos [[inventoriai|inventorius]]. 1811 m. koplyčia buvo žinoma kaip sena ir apleista.<ref name=kvr/> Po [[IPK|Pirmojo pasaulinio karo]] buvusio Kineriškio (Kinderiškių) dvaro žemę įsigijo ir padalintą į sklypus pardavinėjo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Lietuvos nepriklausomybės akto]] signataras, finansininkas [[Jonas Vailokaitis]] ir kiti aktyvūs parapijiečiai Vincas Čivinskas, Antanas Ruseckas, Pranas Nenorta įkūrė katalikų parapijos komitetą, kurio iniciatyva gautas vyskupo leidimas Aleksote įsteigti naują parapiją. Kunigas [[Juozas Vailokaitis]] būsimai bažnyčiai dovanojo žemės sklypą ir 2 ha žemės. Kun. Juozo Vyšniausko rūpesčiu, 1921 m. iš seno [[kluonas|kluono]] buvo pastatyta nedidelė medinė bažnyčia. Plečiantis parapijai, ji tapo per maža, todėl susirūpinta bažnyčios padidinimu. Bažnyčios rekonstrukcijos projektą 1923 m. parengė inžinierius [[Valerijonas Verbickis]], 1915 m. baigęs Peterburgo civilinių inžinierių instituto Architektūros skyrių. Neatmetama, kad prie jo galimai prisidėjo ir [[tautinis stilius|tautinio stiliaus]] pradininkas [[Vladimiras Dubeneckis]].<ref>[https://kauno.diena.lt/santaka/baznycios-ankstyvuoju-tarpukariu-vizijos-ir-realybe-1209229 Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė] ''kauno.diena.lt'' 2025-01-26</ref> Tais pačiais metais projektą patvirtino [[Lietuvos atstatymo komisariatas]], iškėlęs sąlygą, kad būtų atsižvelgta į komisijos pataisymus. Pagal šį projektą bažnyčia buvo prailginta pristatant siauresnę stačiakampę [[presbiterija|presbiteriją]] ir abipus jos besišliejančias šonines [[zakristija]]s.<ref name=aut/>{{efn|Pagal Kultūros vertybių registrą, presbiterija ir zakristija pristatytos 1952-1953 m.<ref name=kvr/>}} [[Vaizdas:Aleksotas, senoji bažnyčia, koplytstulpis 1.jpg|miniatiūra|180px|Koplytstulpis su data „2018 m.“ šventoriuje Jonui ir Juozui Vailokaičiams atminti]] [[Vaizdas:Aleksoto sena bažnyčia, kryžius.JPG|miniatiūra|180px|Varpinės bokštelio kryžius, nukaltas apie 1921 m.]] Prie įkurtos parapijos būrėsi vietos jaunimas, rinkdavosi [[pavasarininkai|pavasarininkų]] organizacijos Vyčių kuopa. Naujoje bažnyčioje vykdavo pavasarininkų [[mišios]], susirinkimai, [[gegužinė]]s, paskaitos, kurias skaitė parapijos kunigai. Jaunas kunigas [[Ladas Tulaba]], ilgametis [[Šv. Kazimiero lietuvių kolegija|Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos]] rektorius, suorganizavo dūdų orkestrą, kuriam vadovavo Povilas Gunavičius. Šioje bažnyčioje [[vikaras|vikaru]] buvo dailininkas kun. [[Pijus Brazauskas]]. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje šioje parapijoje dirbęs filantropas kun. Motiejus Stankevičius savo lėšas skyrė mokslo siekiančiam jaunimui, globojo jaunus [[klierikas|klierikus]], užsiėmė [[labdara|labdaringa]] veikla.<ref>[https://etalpykla.lituanistika.lt/object/LT-LDB-0001:J.04~2005~1367152002845/J.04~2005~1367152002845.pdf#page=16 Nacionalinių vertybių ir miestietiškos sąmonės plėtra: tarpukario Kaunas ir jo priemiesčiai] ''lituanistika.lt'' p. 126</ref> 1992-1997 m. pagal architekto [[Algimantas Kančas|Algimanto Kančo]] projektą to paties sklypo gilumoje šalia medinės bažnyčios, arčiau pašlaitės, pastatyta nauja modernių architektūros formų bažnyčia su karūnos formos [[kupolas|kupolu]]. Tarp abiejų bažnyčių, arčiau senosios bažnyčios [[apsidė (architektūra)|apsidės]] pastatytas ąžuolinis [[kryžius]] ant akmeninio postamento su data „1997.VI.22“. Pro bendrus vartus į naująją bažnyčią šalia senosios veda [[tuja|tujomis]] apsodintas takas. 2017 m. gruodžio 24 d. [[Lietuvos Respublikos šimtmetis|Lietuvos valstybės šimtmečio]] proga šventoriuje atidengtas Aleksoto bendruomenės ąžuolinis [[koplytstulpis]], skirtas Jonui ir Juozui Vailokaičiams, „1921 m. dovanojusiems žemės sklypą Šv. Kazimiero bažnyčios statybai.“<ref>[https://www.kaunas.lt/seniunijos/skiriama-lietuvos-valstybes-simtmeciui/ Skiriama Lietuvos valstybės šimtmečiui…] ''kaunas.lt'' 2017-12-17</ref> == Architektūra == Senoji bažnyčia yra vienbokštė, stačiakampio formos plano, [[Bazilika (pastatas)|pseudobazilikinė]], [[nava|trinavė]]. [[Šventovė]]s tūrinę erdvinę kompoziciją užbaigia galinio (šiaurės rytų) [[fasadas|fasado]] trisienė [[apsidė (architektūra)|apsidė]]. Virš priekinio (pietvakarių) fasado iškyla stačiakampio plano, dviejų tarpsnių medinis karkasinis [[varpinė]]s bokštas. Kvadratinis bokštas-varpinė nežymiai išsišauna į priekį. Prie šoninių fasadų glaudžiasi pristatytos presbiterija bei zakristijos. Visą pastatą dengia [[skarda|skardos]] lakštų su užlankstais danga. Centrinės dalies stogo forma yra dvišlaitė, apsidės – trišlaitė. Fasadų architektūrinis sprendimas išlaiko vientisumą, kurį nežymiai pakeitė vėliau virš pietvakarių fasado iškilęs [[kaminas|dūmtraukis]].<ref name=kvr/> Išorės apdailai panaudota vertikali profiliuotų medinių [[lenta|lentų]] apkala, o pietvakarių ir šiaurės rytų fasadų šoninės dalys akcentuotos įstrižu lentų raštu. Pastato [[perimetras|perimetrą]] juosia medinis profiliuotas pastogės [[karnizas]] bei medinės lentos virš [[cokolis|cokolio]], kurios vietomis yra apskardintos ir prastos būklės. Fasaduose vyrauja [[liaudies architektūra]]i būdingi bruožai, kurie derinami su stilinės architektūros formomis. Pagrindiniame fasade išsiskiria dvikolonio [[portikas|portiko]] formos atviras [[prieangis]] su dvišlaičiu stogeliu. [[frontonas|Frontono]] skydas dekoruotas tekančios saulės drožiniu. Stogelį laikančios [[kolona|kolonos]] puoštos [[Bazė (architektūra)|bazėmis]] ir profiliuotais [[kapitelis|kapiteliais]], o virš stogelio buvęs kryželis neišlikęs. Priekinio bokšto smailę ir galinį fasadą puošia apie 1921 m. [[kalvis|kalvio]] darbo metaliniai [[ornamentas|ornamentuoti]] kryžiai.<ref name=kvr/> Šoninių navų langai turi metalines grotas ir yra papuošti mediniais profiliuotais apvadais bei dekoratyviais trikampiais frontonėliais. Tuo tarpu virš pagrindinio įėjimo stogelio buvusi apvali lango anga pastaraisiais metais buvo uždengta skritulio formos faneros lakštu. Praeityje šio lango įstiklintas rėmas formavo sudėtingą daugiakampės žvaigždės ornamentą su spalvotais stiklais. Bokšto pirmame tarpsnyje iš trijų pusių įkomponuoti [[rombas|rombo]] formos langeliai, o varpinės antrojo tarpsnio garsinės angos turi medinius profiliuotus apvadus, kuriuose vėliau buvo įrengtos [[žaliuzės]]. Pagrindiniame įėjime priekiniame fasade įrengtos dvivėrės dvisluoksnės durys su viršlangiu. Durys apkaltos įstrižomis profiliuotomis lentomis. Šoniniuose fasaduose įrengtos vienvėrės dvisluoksnės durys, išorėje papuoštos [[rombas|rombų]] motyvais. Į pastato pamatus remiasi tinkuotų keraminių plytų mūro [[cokolis]]. Sienos sukonstruotos iš medinio karkaso, apkalto lentomis iš abiejų pusių. Vidaus erdves dengia medinės sijinės [[perdanga|perdangos]], o presbiterijoje suformuotas medinis [[cilindrinis skliautas]]. Stogą laiko medinė [[gegnė|gegninė]] konstrukcija. Vidaus erdvės išplanavimą formuoja priebažnytis, prienavis, [[vargonų choras|vargonų choro]] balkonas, trys navos, presbiterija ir šoninės zakristijos. Navas skiria kvadratinio skerspjūvio stilizuotos medinės kolonos. Vargonų choro balkoną remia du mediniai stulpai, o patį balkoną juosia medinis profiliuotas porankis su medinių profiliuotų [[baliustra|baliustrų]] bei metalinių ornamentuotų stulpelių turėklu. Dalis navų bei presbiterijos sienų ir lubų padengtos [[fanera|faneros]] lakštais, o dešiniosios navos sienos fragmentas uždengtas [[kartonas|kartonu]]. Tik pietryčių zakristijos lubose matomas profiliuotų lentų apkalimas. Visų pagrindinių patalpų grindims panaudotos medinės lentos. Interjerą puošia geros būklės XX a. 3 dešimtmečio [[stalius|staliaus]] ir [[Medžio drožyba|medžio drožybos]] darbų reljefinės medinės lubų [[rozetė]]s su [[auksavimas|auksavimo]] imitacija. Presbiterijoje išlikusi medinė baliustrada su dvivėriais varteliais bei profiliuotu porankiu.<ref name=kvr/> == Liturginė įranga == Varpinės bokšte patalpinti du bronziniai [[varpas|varpai]], tituluoti [[šventieji|šventųjų]] vardais. Šv. Kazimiero varpas, kaip vietinės [[liejininkystė]]s pavyzdys, buvo sukurtas 1927 m. nežinomoje Kauno liejykloje (kitur minimas meistras Juozas Masalcas).{{efn|Vilkaviškio vyskupija pažymi: „Senojoje bažnyčioje yra 1927 m. Juozo Masalco išlietas varpas „Šventasis Kazimieras“.<ref>[https://vilkaviskiovyskupija.lt/dekanatai-ir-parapijos/aleksoto-dekanatas/aleksoto-sv-kazimiero-parapija/ Aleksoto Šv. Kazimiero parapija] (vyskupijos inf.)</ref>}} Pasižymi vertinga monumentalia, išraiškinga forma. Kitas, Šv. Juozapo varpas pagamintas [[Lenkija|Lenkijoje]] 1772 m., o į šią bažnyčią pateko po Pirmojo pasaulinio karo, grąžinant Lietuvai į [[Rusija|Rusiją]] evakuotus varpus.<ref name=aut/> Bažnyčioje yra XX a. 6 dešimtmetyje sukurti 3 mediniai dažyti [[altorius|altoriai]] su auksavimo imitacija. Didysis Šv. Kazimiero altorius turi [[tabernakulis|tabernakulį]] ir XX a. vidurio geros būklės paveikslą „Šv. Kazimieras“ ([[Aliejus (chemija)|aliejus]], [[drobė]]). Šoninis dešinysis altorius taip pat įrengtas su tabernakuliu ant trijų pakopų pakylos. Šoninis kairysis altorius pakylėtas ant vienos pakopos pakylos. Šalia iškyla geros būklės medinė [[sakykla]] su faneros apdaila, turinti 112 cm aukščio ir 95 cm skersmens tribūną. Kaip ir altoriai, ji datuojama XX a. 6 dešimtmečiu, yra staliaus darbo, dažyta su auksavimo imitacija.<ref name=aut/> XX a. 4-ame dešimtmetyje meistras iš [[Veiveriai|Veiverių]] Jonas Glamba bažnyčiai sukūrė [[klausykla|klausyklą]].<ref name=aut/> Ji vertinga kaip meniškas modernizuoto [[istorizmas|istorizmo]] stiliaus baldas su [[Secesinė architektūra|secesinės]] ornamentikos įtakotu dekoru. Sienas puošia XX a. [[aliejinė tapyba|aliejinės tapybos]] ant drobės paveikslai. Tarp jų išsiskiria kūrinys „Apreiškimas Švč. Mergelei Marijai“, priskiriamas [[Pijus Brazauskas|Pijui Brazauskui]]. Taip pat bažnyčioje kabo siužetiniai paveikslai „Švč. Mergelės Marijos Apsilankymas pas Elzbietą“, „Kristaus Gimimas“, „Jėzaus suradimas šventykloje“, „Kristaus Žengimas į dangų“, „Šventosios Dvasios atsiuntimas“ ir „Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų“.<ref name=kvr/> == Galerija == <gallery widths="180" heights="180"> Aleksotas, senoji bažnyčia, apsidė, kryžius.jpg|Trisienė apsidė, ąžuolinis kryžius su data „1997.VI.22“ Aleksotas, senoji bažnyčia, apsidė.jpg|Galinės durys dešinėje pusėje į zakristiją Aleksotas, senoji bažnyčia, prieangis.jpg|Portiko formos atviro prieangio stogelis Aleksotas, senoji bažnyčia, kolona.jpg|Nykstantis prieangio kolonos pagrindas ([[Bazė (architektūra)|bazė]]) Aleksotas, senoji bažnyčia, interjeras.jpg|Šoninis kairysis altorius, greta iškylanti sakykla </gallery> == Taip pat skaitykite == * [[Senoji Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]] * [[Šančių senoji katalikų bažnyčia]] == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Old Church of St. Casimir in Aleksotas}} * [https://aleksotoparapija.lt/ Aleksoto parapija] * [https://sakralilietuva.lt/lankytinos-vietos/aleksoto-baznycia/ Aleksoto senoji bažnyčia] ''sakralilietuva.lt'' * [https://www.limis.lt/valuables/e/805446/997778107?searchId=37393936 Negatyvas. Senoji Aleksoto šv. Kazimiero bažnyčia] ''limis.lt'', XX a. 3–4 deš. * {{LBaž|2|100-102|Aleksotas. Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia}} [[Kategorija:Kauno bažnyčios]] [[Kategorija:Aleksotas]] [[Kategorija:Lietuvos kultūros vertybės: bažnyčios]] q2o0sjhavniq8o9dve9cbnpnsxunnuj 6 702715 7957769 2026-11-05T08:14:00Z Italas 4216 {{logo}} 7957769 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{logo}} g9zaehieithqyq9rgbm6cmbeoetmhr0 3 702716 7957786 2026-11-05T09:15:42Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! 7957786 wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 11:15, 5 lapkričio 2026 (EET)}} h5rrqp3pffdi91rparqx82933sv3ivd 6 702717 7957791 2026-11-05T09:50:06Z Hugo.arg 1674 {{logo}} 7957791 wikitext text/x-wiki == Komentaras == {{logo}} g9zaehieithqyq9rgbm6cmbeoetmhr0 0 702718 7957802 2026-11-05T11:12:46Z Hugo.arg 1674 Nukreipiama į [[Kijevo Budivelnyk]] 7957802 wikitext text/x-wiki #REDIRECT[[Kijevo Budivelnyk]] kmczu4u29bsj4ttq1k4de5o7ea6q2y6 0 702719 7957810 2026-11-05T11:17:56Z ArunasG 107355 Naujas puslapis: {{Infolentelė orlaivis |pavadinimas=Kl 35 |nuotrauka=Klemm 35d 2008.jpg |nuotraukos_aprašas=Klemm Kl 35D |tipas=Dvivietis sportinis ir [[mokomasis lėktuvas]] |gamintojas=Klemm Leichtflugzeugbau GmbH |projektuotojas=Friedrich Fecher |pirmasis_skrydis=[[1935 m. aviacijoje|1935 m.]] |pradėtas_naudoti=1935 m. |nebenaudojamas= |būsena=nebenaudojamas |pagrindinis_naudotojas= ''[[Luftwaffe]]'' |kiti_naudotojai=[[Čekoslovakijos karinės oro pajėgos]]<br/>Vengri... 7957810 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis |pavadinimas=Kl 35 |nuotrauka=Klemm 35d 2008.jpg |nuotraukos_aprašas=Klemm Kl 35D |tipas=Dvivietis sportinis ir [[mokomasis lėktuvas]] |gamintojas=Klemm Leichtflugzeugbau GmbH |projektuotojas=Friedrich Fecher |pirmasis_skrydis=[[1935 m. aviacijoje|1935 m.]] |pradėtas_naudoti=1935 m. |nebenaudojamas= |būsena=nebenaudojamas |pagrindinis_naudotojas= ''[[Luftwaffe]]'' |kiti_naudotojai=[[Čekoslovakijos karinės oro pajėgos]]<br/>[[Vengrijos karališkosios karinės oro pajėgos]]<br/>[[Rumunijos karališkosios karinės oro pajėgos]] |pagaminta=1937–1944 m. |pagaminta_vnt={{circa|2 000}} |variantai= |Statytojas=Klemm Leichtflugzeugbau GmbH|Tipas=Mokymosi ir sportinis lėktuvas|Foto=Klemm 35d 2008.jpg|Gamybos metai=1935-1943 m.|Pastatyta_vnt=1429|Naudoja=[[Vaizdas:Luftwaffe_swastika.svg|18px]] [[Luftwaffe]]<br>[[Vaizdas:Roundel_of_the_Czech_Republic.svg|18px]] [[Čekoslovakijos karinės oro pajėgos|Čekoslovakijos KOP]]<br>[[Vaizdas:Roundel_of_the_Romanian_Air_Force_(1941–1944).svg|18px]] [[Rumunijos karališkosios karinės oro pajėgos|Rumunijos KOP]]<br>[[Vaizdas:Roundel_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos oro pajėgos|Švedijos KOP]]<br>[[Vaizdas:Roundel_of_Hungary_(1938-1942).svg|18px]] [[Vengrijos karališkosios karinės oro pajėgos|Vengrijos KOP]]|Antraštė=Klemm Kl 35D (2008 m.)|Pirmas skrydis=1935 m.|Kūrėjas=Friedrich Fecher|Variantai=Kl 35a<br>Kl 35b<br>Kl 35A<br>Kl 35B<br>Kl 35BW<br>Kl 35C<br>Kl 35D<br>Kl 35E<br>Sk 15.}} '''Klemm Kl 35''' – [[XX amžius|XX a]]. ketvirtame dešimtmetyje [[Vokietija|Vokietijos]] įmonės "Klemm Leichtflugzeugbau GmbH" sukurtas sportinis ir [[mokomasis lėktuvas]], suprojektuotas kaip ankstesnio įmonės modelio "[[Klemm Kl 25|Kl 25]]" įpėdinis. Orlaivis išlaikė ankstesnio modelio vienmotorę, [[Žemasparnis lėktuvas|žemasparnę]] konsolinio sparno schemą, pagrindinis skirtumas buvo [[Žuvėdros tipo sparnas|atvirkščias žuvėdros tipo sparnas]]. "Kl 35" tapo svarbiausiu "Klemm" lėktuvo modeliu.<ref name="Ketley and Rolfe">Ketley, Barry, & Rolfe, Mark, 1996. ''Luftwaffe Fledglings 1935–1945: Luftwaffe Training Units and their Aircraft'', Aldershot, GB: Hikoki Publications, p. 12.</ref> Akrobatinis lėktuvas pirmą kartą viešai pristatytas 1935 m. spalį tarptautinėje aviacijos parodoje [[Milanas|Milane]] ir netrukus sulaukė daugelio privačių pirkėjų susidomėjimo. Iš pradžių jame buvo montuojamas {{convert|80|hp|kW|0|abbr=on}} galios [[I4|4 cilindrų vienaeilis variklis]] [[Hirth HM60R]].<ref name="Ketley and Rolfe"/> Lėktuvas buvo komplektuojamas su fiksuota [[Orlaivio važiuoklė|važiuokle]],<ref name="Ketley and Rolfe"/> dengiamas mišria medžio ir audinio apdaila,<ref name="Ketley and Rolfe"/> o pirkėjas turėjo galimybę įrengti atvirą arba uždarą kabiną.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Su Hirth 60R varikliu komplektuojamas modelis buvo žymimas Kl 35A ([[Plūdinis lėktuvas|plūdinio lėktuvo]] versija – Kl 35AW),<ref name="Ketley and Rolfe"/> o su {{convert|105|hp|kW|abbr=on}} galios Hirth varikliu – Kl 35A (plūdinė versija – Kl 35AW).<ref name="Ketley and Rolfe"/> Patobulintas modelis Kl 35D, sukurtas kaip ''[[Luftwaffe|Liftvafei]]'' skirtas mokomasis lėktuvas, pasirodė 1938 m. Jame buvo montuojamas {{convert|105|hp|kW|abbr=on}} galios variklis [[Hirth HM 504|Hirth HM 504A-2]], taip pat buvo galima pasirinkti slidžių arba plūdurų važiuoklę.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Tai buvo gausiausiai gamintas modelis, jo pagaminta beveik pusantro tūkstančio vienetų.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Kl 35 įsigijo kelių užsienio šalių karinės oro pajėgos, tarp jų Rumunijos, Vengrijos ir Slovakijos.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Kelis lėktuvus įsigijo ir [[Švedijos karinės oro pajėgos]], kuriose jie buvo žymimi indeksu "Sk 15". Šie orlaiviai naudoti mokymui; mažiausiai penki buvo hidroplanai. 1941 m. Švedijoje pradėta licencinė šio modelio gamyba, pagaminta dar apie 74 lėktuvus.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Kai kurie jų buvo eksploatuojami dar 1951 m.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Lietuvos Šaulių sąjunga 1938-1940 m. eksploatavo tris šio tipo lėktuvus.<ref name="Ketley and Rolfe"/> ==Kūrimas== "Kl 35" buvo suprojektuotas 1934 m. [[Reicho aviacijos ministerija|Reicho aviacijos ministerijos]] ({{De|Reichsluftfahrtministerium}}, RLM) iniciatyva. Už bendrą konstrukciją buvo atsakingas inžinierius Friedrich Fecher. Lėktuvas buvo konstruojamas pagal vadinamąją ''Gemischtbauweise'' technologiją: fiuzeliažas gamintas iš plieno, sparnai ir uodegos plokštumos – iš medžio, sparnai aptraukti drobe,<ref name=":1" /> o apdailai naudoti tik nedideli lengvųjų lydinių kiekiai. Dėl riboto strateginių medžiagų prieinamumo RLM teikė pirmenybę tokiam gamybos būdui.<ref name="Ketley and Rolfe" /> == Gamyba == [[Vaizdas:Klemm, KL 35.jpg|miniatiūra|Liuftvafės Klemm Kl 35]] Orlaivio istorija prasidėjo nuo nesėkmės, kai 1935 m. per bandymus Liuftvafės bandymų centre [[Rechlinas|Rechline]] sudužo pirmasis "Kl 35" prototipas. Vis dėlto tolesnių bandymų rezultatai buvo patenkinami, nes 1936 m. liepą buvo užsakyti 23 lėktuvai, kuriuos numatyta pristatyti 1937 m. liepos–rugsėjo mėnesiais. Planuota gamybą padidinti iki trijų lėktuvų per mėnesį. Tuo metu "Klemm" pagal licenciją gamino ir "[[Focke-Wulf]]" sukurtus lėktuvus "[[Focke-Wulf Fw 44|Fw 44]]". "Klemm" nespėjant pagaminti reikalingų kiekių, RLM subrangovu, kuris pagal licenciją gamintų Kl 35A, pasirinko bendrovę "[[Fieseler]]". Jos gamykloje [[Kaselis|Kaselyje]] jau buvo gaminami [[Heinkel He 72|He 72]] ir [[Focke-Wulf Fw 58|Fw 58]], taip pat [[Fieseler Fi 156|Fi 156 Storch]]. Vėliau buvo pateikti papildomi užsakymai, kurių bendras skaičius pasiekė 1 386 lėktuvus. Atsirado ir naujų variantų, pradedant Kl 35B su nauju varikliu. "Fieseler" gamykloje gamyba baigta 1939 m. lapkritį, kai buvo pagaminti 365 lėktuvai. RLM licencinę gamybą perkėlė į [[Moravan Otrokovice|Zlín]] gamyklą okupuotoje [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]]. "Kl 35" buvo gausiausiai gamintas "[[Klemm|Klemm Leichtflugzeugbau GmbH]]" modelis. '''Klemm Kl 35 gamyba:'''<ref>Bundesarchiv/Militärarchiv Freiburg, RL 3: Produktionsprogramme und Übernahmen durch die Luftwaffe; Monatliche Produktion 1931 bis 1940</ref><ref name=":33">{{Literatur|Autor=Paul Zöller|Titel=Klemm-Flugzeuge|Band=Band III|Verlag=BoD|Ort=Norderstedt|Datum=2022|ISBN=978-3-7568-6256-6}}</ref> {| class="wikitable" !Gamintojas !1935 m. !1936 m. !1937 m. !1938 m. !1939 m. !1940 m. !1941 m. !1942 m. !1943 m. !Viso |- |Klemm | align="right" |3 | align="right" |17 | align="right" |53 | align="right" |201 | align="right" |186 | align="right" |174 | align="right" |74 | align="right" |6 | align="right" |21 | align="right" |735 |- |Fieseler (GFW)<ref>Rolf Nagel, Thorsten Bauer: ''Kassel und die Luftfahrtindustrie seit 1923'', Melsungen o. J., S. 232</ref> | | | | align="right" |90 | align="right" |92 | align="right" |182 | align="right" |1 | | | align="right" |365 |- |Zlín<ref>USSB Bombing Survey Report</ref> | | | | | | align="right" |54 | align="right" |175 | align="right" |100 | | align="right" |329 |- |Viso !3 !17 !53 !291 !278 !410 !250 !106 !21 !1429 |} Gamyba baigta 1943 m. gegužę. Nuo 1942 m. antros pusės gaminta tik eksportui. ''[[Luftwaffe|Liuftvafės]]'' užsakymu iš viso buvo pagaminti 1 302 lėktuvai. Likusi gamybos dalis buvo skirta privatiems ir eksporto užsakovams. '''Klemm Kl 35 eksportas:'''<ref>Bundesarchiv/Militärarchiv Freiburg, ''RL 3: Ausfuhr von Flugzeugen an befreundete und verbündete Länder 1936 bis 1942''; Diverse Jahresaufstellungen zur Ausfuhr</ref><ref name=":33" /> {| class="wikitable" !Šalis !1936 m. !1937 m. !1938 m. !1939 m. !1940 m. !1941 m. !1942 m. !1943 m. !Viso |- |Norvegija | align="right" |1 | | | | | | | | align="right" |1 |- |Švedija | align="right" |1 | | | align="right" |8 | align="right" |57 | align="right" |30 | | | align="right" |96 |- |Danija | | | align="right" |1 | | | | | | align="right" |1 |- |Vengrija | align="right" |2 | | | | align="right" |1 | align="right" |1 | | align="right" |2 | align="right" |6 |- |Slovakija | | | | | | align="right" |10 | align="right" |15 | | align="right" |25 |- |Rumunija | align="right" |6 | | align="right" |12 | align="right" |6 | | align="right" |11 | align="right" |14 | align="right" |19 | align="right" |68 |- |Lietuva | | | align="right" |1 | align="right" |2 | | | | | align="right" |3 |- |Viso !10 !0 !14 !16 !58 !52 !29 !21 !200 |} Dalis lėktuvų buvo pagaminti eksportui į [[Lietuva|Lietuvą]], [[Švedija|Švediją]] ir [[Vengrija|Vengriją]].<ref>[https://berlin.museum-digital.de/object/9083 Flugzeug Klemm (Kl) 35 A :: Deutsches Technikmuseum :: museum-digital:berlin]</ref> Švedijai pateikti 22 civiliniai ir 74 kariniai orlaiviai.<ref>Andersson, Lennart: ''Svenskt Militärflyg.'' Propellerepoken, Karlshamn 1992; Flyhistorisk Revy 30. Svenskt Civilregister 1, Stockholm 1983</ref> Civiliams operatoriams "Klemm" pagamino 13 orlaivių (gamykliniai nr. 1062–1063, 1068, 1141, 1143–1144, 1235–1236, 1239, 1506, 1523, 1580, 1660). Į Norvegiją parduotas orlaivis su gamykliniu Nr. 1142 (norvegiška [[Orlaivių registracija|registracija]] LN-EAV), į Daniją - Nr. 1521 (OY-DYO), į Lietuvą - Nr. 1522, 1573, 1574, į Rumuniją - Nr. 1030, 1060–1061, 1064–1067, 1145, 1231–1234, 1237–1238, 1503–1505, 1507, 1518–1519, 1560–1564. Užfiksuotas tik vienas į Vengriją eksportuoto orlaivio numeris - Nr. 1028.<ref>Bundesarchiv/Militärarchiv Freiburg, Bestand RL 3: Baunummernübersicht Klemm bis 1940</ref><ref name=":33" /> ==Eksploatacija== [[Vaizdas:Klemm Kl 35 Liesel Bach.jpg|miniatiūra|Klemm Kl 35, priklausęs pilotei Liesel Bach]] XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir per visą [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Kl 35 buvo plačiai naudojamas ''Liuftvafės'' sudėtyje. Pagrindinė jo paskirtis buvo būsimųjų pilotų mokymas, ypač akrobatinio skraidymo, navigacijos ir perėjimo prie greitesnių karinių lėktuvų srityse. Skirtingai nuo pirmosios linijos naikintuvų, Kl 35 nebuvo skirtas koviniams veiksmams, tačiau jo naudojimas buvo svarbus rengiant ''Liuftvafės'' pilotus. Manoma, kad iki šių dienų išliko ne daugiau kaip 20 įvairių modifikacijų Kl 35 lėktuvų.<ref>[https://berlin.museum-digital.de/object/9083 Flugzeug Klemm (Kl) 35 A :: Deutsches Technikmuseum :: museum-digital:berlin]</ref> ===Lietuvoje=== Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] (LŠS) Aviacijos būrys įsigijo tris Klemm Kl 35B lėktuvus, gavusius pavadiinmus „Sakalas-2“, „Sakalas-3“ ir „Sakalas-4“.<ref>{{cite web |url=https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/ca6169d6-9047-42d1-a2da-0da93de438ef/content |title=Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos raiška Lietuvos visuomenėje 1919–1940 m. |last=Nefas |first=Mindaugas |year=2017 |publisher=Vytauto Didžiojo universitetas |pages=77–78}}</ref> Pirmasis lėktuvas - „Sakalas-2“ iš Vokietijos į Kauną parskraidintas 1938 m. gruodžio 1 d. Jį pilotavo LŠS Aviacijos būrio vadas kapitonas [[Antanas Krasinskas|Antanas Krasnickas]] ir leitenantas [[Leonas Lendraitis]]. Lėktuvas buvo įsigytas tiesiogiai iš bendrovės „Hans Klemm“ už 38 000 litų.<ref>{{cite web |url=https://www.sauliusajunga.lt/wp-content/uploads/2024/12/Trimitas5-1.pdf |title=Sparnuotieji šauliai (II) |website=Trimitas |year=2024 |issue=5}}</ref> 1939 m. buvo įsigyti dar du tokio paties tipo lėktuvai. Jų įsigijimui lėšų skyrė Lietuvos įmonės, organizacijos ir visuomenė. „Sakalas-3“ į Kauną parskraidino [[kapitonas]] A. Krasnickas ir [[leitenantas]] [[Juozas Andriušis]], o „Sakalas-4“ – leitenantas L. Lendraitis. Abu lėktuvai iš Vokietijos parskraidinti 1939 m. birželio viduryje.<ref>{{cite web |url=https://nariams.sauliusajunga.lt/wp-content/uploads/2021/12/Trimitas_Nr11_2021.pdf |title=Sparnuotieji šauliai |website=Trimitas |year=2021 |issue=11}}</ref> Aviacijos būrio lėktuvai buvo nudažyti balta spalva. Sparnų viršutinė pusė — su raudonomis spindulio tipo juostomis. Sparnų apatinėje pusėje ir vertikalaus vairo pusėse nupieštas baltas [[Vyčio kryžius]] raudoname skyde.<ref name=":1">[https://www.plienosparnai.lt/page.php?855 Klemm KL-35b], Lietuvos aviacijos istorija. Pieno sparnai</ref> Lėktuvai buvo naudojami lakūnams mokyti ir skraidymo įgūdžiams tobulinti. 1939 m. rugsėjo 17 d., paskelbus mobilizaciją, vienas LŠS Aviacijos būrio Klemm KL-35B buvo mobilizuotas ir paskirtas [[Lietuvos Karo aviacijos Septintoji eskadrilė|Lietuvos karo aviacijos 7-osios eskadrilės]] ryšių lėktuvu. Jį pilotavo šaulys, [[Puskarininkis|jaunesnysis puskarininkis]] [[Antanas Valaitis (1906)|Antanas Valaitis]].<ref>{{cite web |url=https://gs.elaba.lt/object/elaba%3A30148878/30148878.pdf |title=Lietuvos karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui |last=Sereičikas |first=Mindaugas |pages=224}}</ref> 1940 m. sovietų okupavus Lietuvą, Lietuvos šaulių sąjunga buvo likviduota, o jos aviacinis turtas perduotas [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] atsakomybei.<ref>Valentas Valionis, ''Kauno aerodromo ir Lietuvos aeroklubo istorija 1918–1940 metais'', magistro darbas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2014, p. 48.</ref> Duomenų apie trijų šaulių aviacijos būrio „Klemm KL-35B“ lėktuvų tolesnį likimą nėra. ==Variantai== [[Vaizdas:Klemm Kl 35.jpg|miniatiūra|Klemm Kl 35 prietaisų panelė]] [[Vaizdas:Klemm 35 01.jpg|miniatiūra|Švedijos KOP Sk 15 (Klemm 35D, gamyklinis Nr. 1596), eksponuojamas Malmėje (Luftwaffenmuseum Malmstätt) su netikru Švedijos KOP [[Orlaivių registracija|registracijos numeriu]] "5-81"]] ;Kl 35a :Pirmasis prototipas su 60 kW (80 AG) galios stūmokliniu varikliu [[Hirth HM60R]]. ;Kl 35b :Antrasis prototipas. ;Kl 35A :Pirmasis serijinės gamybos variantas su 60 kW (80 AG) galios stūmokliniu varikliu [[Hirth HM60R]]. ;Kl 35B :Variantas su 80 kW (105 AG) galios stūmokliniu varikliu [[Hirth HM 504 A2]]. Turėjo uždengtą vienos atramos važiuoklę. ;Kl 35BW :Hidroplano variantas. ;Kl 35C :Variantas su mediniu fiuzeliažu, netrukus pervadintas į Kl 106. Buvo numatytas licencinei gamybai [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]]. Pagamintas tik vienas lėktuvas. ;Kl 35D :Patobulintas variantas su trikampės konstrukcijos važiuokle. ;Kl 35E :Variantas su patobulintu 80 kW (105 AG) galios stūmokliniu varikliu [[Hirth HM 500]]. ;Sk 15 :Švedijos karinių oro pajėgų indeksas, naudotas Kl 35D. ==Naudotojai== [[Vaizdas:Fortepan 132716.jpg|miniatiūra|Vengrijoje naudoti KL 35 su civiline registracija]] [[Vaizdas:NL.03020015.jpg|miniatiūra|Norvegijoje registruotas Klemm Kl 35, 1959 m.]] [[Vaizdas:YR-APA Ca 20140519 008.jpg|miniatiūra|Rumunijoje registruotas Klemm Kl35]] ;{{Flag|Čekoslovakija}} *[[Čekoslovakijos karinės oro pajėgos]] (po karo) ;{{flag|Ispanija}} *[[Ispanijos karinės oro pajėgos]] ;{{flag|Lithuania|1918}} *[[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] aviacija ;{{flag|Slovakia|1938}} *[[Slovakijos sukilėlių karinės oro pajėgos]] *[[Slovakijos karinės oro pajėgos (1939–1945)]] ;{{flag|Romania}} *[[Rumunijos karališkosios karinės oro pajėgos]] ;{{flag|Švedija}} *[[Švedijos karinės oro pajėgos]] ;{{flag|Hungary|1920}} *[[Vengrijos karališkosios karinės oro pajėgos]] ;{{flagcountry|Nazi Germany}} *''[[Luftwaffe]]'' ==Išlikę lėktuvai== [[File:Klemm KL 35 aka SK 15 -2.jpg|thumb|right|Klemm Kl 35]] Nėra žinoma, kad būtų išlikęs bent vienas ''Luftwaffe'' naudotas lėktuvas, tačiau išsaugoti bent keletas buvusių Švedijos [[Flygvapnet]] lėktuvų. *Klemm Kl 35B, ''Fv5081'', gamyklinis Nr. 1596, 5-116, [http://www.flygvapenmuseum.se/ Švedijos karinių oro pajėgų muziejus], [[Linšiopingas|Linčiopingas]], Švedija *Klemm Kl 35D ''D-EFTY'', gamyklinis Nr. 1642, vienintelis išlikęs Vokietijoje naudotas egzempliorius, [http://www.fliegendes-museum.de/wordpress/de/home/ Fliegendes Museum] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926052059/http://www.fliegendes-museum.de/wordpress/de/home/ |date=2016-09-26 }}, Großenhain, Vokietija *Klemm Kl 35D, ''SE-AKN'', gamyklinis Nr. 1783, uždara kabina, Edeby, Švedija *Klemm Kl 35D, ''Fv5010'', gamyklinis Nr. 1806, [https://malmo.se/museer Malmö Museer], [[Malmė]], Švedija *Klemm Kl 35D, ''D-EFUB'', gamyklinis Nr. 1810, Winzeln-Schramberg, Vokietija *Klemm Kl 35D ''D-EMHN'', gamyklinis Nr. 1842, Bad Wörrishofen, Vokietija *Klemm Kl 35D ''F-AZTK'', gamyklinis Nr. 1854, ''ex D-EHKO'', Prancūzija *Klemm Kl 35D, ''Fv5010'', gamyklinis Nr. 1899, 5-155, [http://www.svedinos.se/en/ Svedinos muziejus], [[Halmstadas]], Švedija *Klemm Kl 35D, ''D-EDOD'', gamyklinis Nr. 1917, ''ex D-ELLY'', pilotuotas Liesel Bach, Deutsches [http://sdtb.de/ Technikmuseum], [[Berlynas]], Vokietija *Klemm Kl 35D, ''D-EQXD'', gamyklinis Nr. 1979, anksčiau ''G-KLEM'', priklausė Peter Holloway ir buvo eksploatuojamas Old Warden, Bedfordshire, Jungtinėje Karalystėje. Parduotas į Vokietiją, [http://www.quax-flieger.de/index.php/flugzeuge/189-klemm-35-d-d-eqxd.html Paderborn]<ref>{{cite web |url=http://www.quax-flieger.de/galerie/klemm-35-d-d-eqxd |title=Klemm 35 D "D-EQXD" &#124; QUAX-Flieger |access-date=2013-08-16 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20131021213846/http://quax-flieger.de/galerie/klemm-35-d-d-eqxd |archive-date=2013-10-21 }}</ref><ref>[https://www.youtube.com/watch?v=ZhPI8iHOzXc Klemm Kl 35 start up]</ref> *Klemm Kl 35D ''D-EBUX'', gamyklinis Nr. 1981, 5-182, ''Fv 5052, ex SE-BHT'', nuo [http://www.klemm-flieger-forum.de/category/klemm-kl-35-buxi-blog/ 2011 m.] buvo atliekamas kapitalinis remontas, Eutingen, Vokietija. Pirmasis skrydis po remonto įvyko 2019 m. rugpjūčio 1 d. *Klemm Kl 35D ''SE-BGA'', gamyklinis Nr. 1983, 5-184, po beveik 50 metų pertraukos vėl pakilo 2009 m. gruodžio 19 d. Lėktuvas bazuojamas [[:de:Flughafen Siegerland|Siegerland oro uoste EDGS]].<ref>''[https://www.sterntakt.de/fotos-klemm-se-bga Sterntakt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190718170345/https://www.sterntakt.de/fotos-klemm-se-bga/ |date=2019-07-18 }}''</ref> == Techniniai duomenys == {| class="wikitable" !Rodiklis !Kl 35 A<ref name=":33" /> !Kl 35 B !Kl 35 C / Kl 106 !Kl 35 D<ref name="mondey axisp149-150">Mondey1996, p. 149–150</ref> !Kl 35 E |- |[[Įgula (mašinos)|Įgula]] | colspan="5" align="center" |1 |- |Keleivių | colspan="5" align="center" |1 |- |Ilgis | colspan="2" align="center" |7,50 m | align="center" |8,10 m | align="center" |7,35 m | align="center" | |- |[[Sparno mojis|Sparnų mojis]] | colspan="2" align="center" |10,40 m | align="center" |11,20 m | align="center" |10,40 m | align="center" | |- |Aukštis | colspan="2" align="center" |2,05 m | align="center" |2,17 m | align="center" |2,05 m | align="center" | |- |[[Sparno plotas]] | colspan="2" align="center" |15,20 m² | align="center" |18,00 m² | align="center" |15,20 m² | align="center" | |- |[[Proilgis]] | colspan="2" align="center" |7,13 | align="center" | | align="center" |7,1 | align="center" | |- |[[Tuščios transporto priemonės svoris|Tuščio svoris]] | align="center" |415 kg | align="center" |480 kg | align="center" |495 kg | align="center" |520 kg | |- |[[Maksimalus kilimo svoris]] | align="center" |705 kg | align="center" |750 kg | colspan="2" align="center" |780 kg | |- |[[V greičiai|Kreiserinis greitis]] | align="center" |180 km/h | align="center" |200 km/h | align="center" |180 km/h | align="center" |198 km/h (su vienos atramos važiuokle) | |- |Maksimalus greitis | align="center" |200 km/h | align="center" |220 km/h |align="center" |192 km/h | align="center" |208 km/h (su vienos atramos važiuokle) | |- |Pikiravimo greitis | align="center" | | align="center" | | align="center" | | align="center" |340 km/h | |- |Kilimo greitis | align="center" | | align="center" | | align="center" | | align="center" |3,0 m/s<ref name="skp461">Smith and Kay 1990, p. 461.</ref> | |- |[[Skrydžio lubos]] | align="center" |4300 m | align="center" |5100 m | align="center" |4700 m | align="center" |4600 m | |- |Skrydžio nuotolis | align="center" |800 km | align="center" |650 km | align="center" |780 km | align="center" |600 km | |- |Jėgainė | colspan="5" align="center"|vienas apverstas, oru aušinamas [[I4|4 cilindrų vienaielis]] [[Vidaus degimo variklis|vidaus degimo varikli]]<nowiki/>[[Vidaus degimo variklis|s]] |- |Jėgainė | align="center" |''Hirth HM 60R'', 80 kW | align="center" |''Hirth HM 504'', 105 kW | align="center" |''Hirth HM 504A'', 105 kW | align="center" |''Hirth HM 504 A2'', 105 kW | align="center" |''Hirth HM 500'', 105 kW |- |[[Propeleris]] | colspan="5" align="center"|dvimentis medinis fiksuoto žingsnio |} == Taip pat žr. == Panašios paskirties, konfigūracijos ir laikotarpio orlaiviai: * [[Miles Magister]] Sąrašai: * [[Lieutvos šaulių sąjungos orlaivių sąrašas]] * [[Vokietijos karinių orlaivių sąrašas]] ==Šaltiniai== {{Išnašos}} ==Literatūra== {{Commonscat|Klemm Kl 35}} * Bohill-Smith, Steve. „On the Wings of a Klemm: Flying America's Unique Klemm Kl 35“. ''Air Enthusiast'', Nr. 55, 1994 m. ruduo, p. 28–31. {{ISSN|0143-5450}} * [https://www.plienosparnai.lt/page.php?855 Klemm KL-35b], Lietuvos aviacijos istorija. Pieno sparnai * Mondey, David. ''The Concise Guide to Axis Aircraft of World War II''. London: Chancellor, 1996. {{ISBN|1-85152-966-7}}. * Smith, J. R. ir Kay, Antony L. ''German Aircraft of the Second World War''. London: Putnam, 1990. {{ISBN|0-85177-836-4}}. * {{cite book |last = Sinnhuber |first = Karl |title = Salzburg To Stalingrad |location = UK |publisher = Milton Keynes |year = 2012 |isbn = 9781471702228}} {{RLM orlaivių indeksai}} [[Kategorija:Akrobatiniai lėktuvai]] [[Kategorija:Klemm orlaiviai]] [[Kategorija:Žemasparniai]] [[Kategorija:Lietuvos šaulių sąjunga]] [[Kategorija:Mokomieji lėktuvai]] sq3guwgpx1zc3s8za7d6n1i08gsupdp 7957816 7957810 2026-11-05T11:37:40Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] 7957816 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė orlaivis |pavadinimas=Kl 35 |nuotrauka=Klemm 35d 2008.jpg |nuotraukos_aprašas=Klemm Kl 35D |tipas=Dvivietis sportinis ir [[mokomasis lėktuvas]] |gamintojas=Klemm Leichtflugzeugbau GmbH |projektuotojas=Friedrich Fecher |pirmasis_skrydis=[[1935 m. aviacijoje|1935 m.]] |pradėtas_naudoti=1935 m. |nebenaudojamas= |būsena=nebenaudojamas |pagrindinis_naudotojas= ''[[Luftwaffe]]'' |kiti_naudotojai=[[Čekoslovakijos karinės oro pajėgos]]<br/>[[Vengrijos karališkosios karinės oro pajėgos]]<br/>[[Rumunijos karališkosios karinės oro pajėgos]] |pagaminta=1937–1944 m. |pagaminta_vnt={{circa|2 000}} |variantai= |Statytojas=Klemm Leichtflugzeugbau GmbH|Tipas=Mokymosi ir sportinis lėktuvas|Foto=Klemm 35d 2008.jpg|Gamybos metai=1935-1943 m.|Pastatyta_vnt=1429|Naudoja=[[Vaizdas:Luftwaffe_swastika.svg|18px]] [[Luftwaffe]]<br>[[Vaizdas:Roundel_of_the_Czech_Republic.svg|18px]] [[Čekoslovakijos karinės oro pajėgos|Čekoslovakijos KOP]]<br>[[Vaizdas:Roundel_of_the_Romanian_Air_Force_(1941–1944).svg|18px]] [[Rumunijos karališkosios karinės oro pajėgos|Rumunijos KOP]]<br>[[Vaizdas:Roundel_of_Sweden.svg|18px]] [[Švedijos oro pajėgos|Švedijos KOP]]<br>[[Vaizdas:Roundel_of_Hungary_(1938-1942).svg|18px]] [[Vengrijos karališkosios karinės oro pajėgos|Vengrijos KOP]]|Antraštė=Klemm Kl 35D (2008 m.)|Pirmas skrydis=1935 m.|Kūrėjas=Friedrich Fecher|Variantai=Kl 35a<br>Kl 35b<br>Kl 35A<br>Kl 35B<br>Kl 35BW<br>Kl 35C<br>Kl 35D<br>Kl 35E<br>Sk 15.}} '''Klemm Kl 35''' – [[XX amžius|XX a]]. ketvirtame dešimtmetyje [[Vokietija|Vokietijos]] įmonės „Klemm Leichtflugzeugbau GmbH“ sukurtas sportinis ir [[mokomasis lėktuvas]], suprojektuotas kaip ankstesnio įmonės modelio „[[Klemm Kl 25|Kl 25]]“ įpėdinis. Orlaivis išlaikė ankstesnio modelio vienmotorę, [[Žemasparnis lėktuvas|žemasparnę]] konsolinio sparno schemą, pagrindinis skirtumas buvo [[Žuvėdros tipo sparnas|atvirkščias žuvėdros tipo sparnas]]. „Kl 35“ tapo svarbiausiu „Klemm“ lėktuvo modeliu.<ref name="Ketley and Rolfe">Ketley, Barry, & Rolfe, Mark, 1996. ''Luftwaffe Fledglings 1935–1945: Luftwaffe Training Units and their Aircraft'', Aldershot, GB: Hikoki Publications, p. 12.</ref> Akrobatinis lėktuvas pirmą kartą viešai pristatytas 1935 m. spalį tarptautinėje aviacijos parodoje [[Milanas|Milane]] ir netrukus sulaukė daugelio privačių pirkėjų susidomėjimo. Iš pradžių jame buvo montuojamas {{convert|80|hp|kW|0|abbr=on}} galios [[I4|4 cilindrų vienaeilis variklis]] [[Hirth HM60R]].<ref name="Ketley and Rolfe"/> Lėktuvas buvo komplektuojamas su fiksuota [[Orlaivio važiuoklė|važiuokle]],<ref name="Ketley and Rolfe"/> dengiamas mišria medžio ir audinio apdaila,<ref name="Ketley and Rolfe"/> o pirkėjas turėjo galimybę įrengti atvirą arba uždarą kabiną.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Su Hirth 60R varikliu komplektuojamas modelis buvo žymimas Kl 35A ([[Plūdinis lėktuvas|plūdinio lėktuvo]] versija – Kl 35AW),<ref name="Ketley and Rolfe"/> o su {{convert|105|hp|kW|abbr=on}} galios Hirth varikliu – Kl 35A (plūdinė versija – Kl 35AW).<ref name="Ketley and Rolfe"/> Patobulintas modelis Kl 35D, sukurtas kaip ''[[Luftwaffe|Liftvafei]]'' skirtas mokomasis lėktuvas, pasirodė 1938 m. Jame buvo montuojamas {{convert|105|hp|kW|abbr=on}} galios variklis [[Hirth HM 504|Hirth HM 504A-2]], taip pat buvo galima pasirinkti slidžių arba plūdurų važiuoklę.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Tai buvo gausiausiai gamintas modelis, jo pagaminta beveik pusantro tūkstančio vienetų.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Kl 35 įsigijo kelių užsienio šalių karinės oro pajėgos, tarp jų Rumunijos, Vengrijos ir Slovakijos.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Kelis lėktuvus įsigijo ir [[Švedijos karinės oro pajėgos]], kuriose jie buvo žymimi indeksu „Sk 15“. Šie orlaiviai naudoti mokymui; mažiausiai penki buvo hidroplanai. 1941 m. Švedijoje pradėta licencinė šio modelio gamyba, pagaminta dar apie 74 lėktuvus.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Kai kurie jų buvo eksploatuojami dar 1951 m.<ref name="Ketley and Rolfe"/> Lietuvos Šaulių sąjunga 1938–1940 m. eksploatavo tris šio tipo lėktuvus.<ref name="Ketley and Rolfe"/> == Kūrimas == „Kl 35“ buvo suprojektuotas 1934 m. [[Reicho aviacijos ministerija|Reicho aviacijos ministerijos]] ({{De|Reichsluftfahrtministerium}}, RLM) iniciatyva. Už bendrą konstrukciją buvo atsakingas inžinierius Friedrich Fecher. Lėktuvas buvo konstruojamas pagal vadinamąją ''Gemischtbauweise'' technologiją: fiuzeliažas gamintas iš plieno, sparnai ir uodegos plokštumos – iš medžio, sparnai aptraukti drobe,<ref name=":1" /> o apdailai naudoti tik nedideli lengvųjų lydinių kiekiai. Dėl riboto strateginių medžiagų prieinamumo RLM teikė pirmenybę tokiam gamybos būdui.<ref name="Ketley and Rolfe" /> == Gamyba == [[Vaizdas:Klemm, KL 35.jpg|miniatiūra|Liuftvafės Klemm Kl 35]] Orlaivio istorija prasidėjo nuo nesėkmės, kai 1935 m. per bandymus Liuftvafės bandymų centre [[Rechlinas|Rechline]] sudužo pirmasis „Kl 35“ prototipas. Vis dėlto tolesnių bandymų rezultatai buvo patenkinami, nes 1936 m. liepą buvo užsakyti 23 lėktuvai, kuriuos numatyta pristatyti 1937 m. liepos–rugsėjo mėnesiais. Planuota gamybą padidinti iki trijų lėktuvų per mėnesį. Tuo metu „Klemm“ pagal licenciją gamino ir „[[Focke-Wulf]]“ sukurtus lėktuvus „[[Focke-Wulf Fw 44|Fw 44]]“. „Klemm“ nespėjant pagaminti reikalingų kiekių, RLM subrangovu, kuris pagal licenciją gamintų Kl 35A, pasirinko bendrovę „[[Fieseler]]“. Jos gamykloje [[Kaselis|Kaselyje]] jau buvo gaminami [[Heinkel He 72|He 72]] ir [[Focke-Wulf Fw 58|Fw 58]], taip pat [[Fieseler Fi 156|Fi 156 Storch]]. Vėliau buvo pateikti papildomi užsakymai, kurių bendras skaičius pasiekė 1 386 lėktuvus. Atsirado ir naujų variantų, pradedant Kl 35B su nauju varikliu. „Fieseler“ gamykloje gamyba baigta 1939 m. lapkritį, kai buvo pagaminti 365 lėktuvai. RLM licencinę gamybą perkėlė į [[Moravan Otrokovice|Zlín]] gamyklą okupuotoje [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]]. „Kl 35“ buvo gausiausiai gamintas „[[Klemm|Klemm Leichtflugzeugbau GmbH]]“ modelis. '''Klemm Kl 35 gamyba:'''<ref>Bundesarchiv/Militärarchiv Freiburg, RL 3: Produktionsprogramme und Übernahmen durch die Luftwaffe; Monatliche Produktion 1931 bis 1940</ref><ref name=":33">{{Literatur|Autor=Paul Zöller|Titel=Klemm-Flugzeuge|Band=Band III|Verlag=BoD|Ort=Norderstedt|Datum=2022|ISBN=978-3-7568-6256-6}}</ref> {| class="wikitable" !Gamintojas !1935 m. !1936 m. !1937 m. !1938 m. !1939 m. !1940 m. !1941 m. !1942 m. !1943 m. !Viso |- |Klemm | align="right" |3 | align="right" |17 | align="right" |53 | align="right" |201 | align="right" |186 | align="right" |174 | align="right" |74 | align="right" |6 | align="right" |21 | align="right" |735 |- |Fieseler (GFW)<ref>Rolf Nagel, Thorsten Bauer: ''Kassel und die Luftfahrtindustrie seit 1923'', Melsungen o. J., S. 232</ref> | | | | align="right" |90 | align="right" |92 | align="right" |182 | align="right" |1 | | | align="right" |365 |- |Zlín<ref>USSB Bombing Survey Report</ref> | | | | | | align="right" |54 | align="right" |175 | align="right" |100 | | align="right" |329 |- |Viso !3 !17 !53 !291 !278 !410 !250 !106 !21 !1429 |} Gamyba baigta 1943 m. gegužę. Nuo 1942 m. antros pusės gaminta tik eksportui. ''[[Luftwaffe|Liuftvafės]]'' užsakymu iš viso buvo pagaminti 1 302 lėktuvai. Likusi gamybos dalis buvo skirta privatiems ir eksporto užsakovams. '''Klemm Kl 35 eksportas:'''<ref>Bundesarchiv/Militärarchiv Freiburg, ''RL 3: Ausfuhr von Flugzeugen an befreundete und verbündete Länder 1936 bis 1942''; Diverse Jahresaufstellungen zur Ausfuhr</ref><ref name=":33" /> {| class="wikitable" !Šalis !1936 m. !1937 m. !1938 m. !1939 m. !1940 m. !1941 m. !1942 m. !1943 m. !Viso |- |Norvegija | align="right" |1 | | | | | | | | align="right" |1 |- |Švedija | align="right" |1 | | | align="right" |8 | align="right" |57 | align="right" |30 | | | align="right" |96 |- |Danija | | | align="right" |1 | | | | | | align="right" |1 |- |Vengrija | align="right" |2 | | | | align="right" |1 | align="right" |1 | | align="right" |2 | align="right" |6 |- |Slovakija | | | | | | align="right" |10 | align="right" |15 | | align="right" |25 |- |Rumunija | align="right" |6 | | align="right" |12 | align="right" |6 | | align="right" |11 | align="right" |14 | align="right" |19 | align="right" |68 |- |Lietuva | | | align="right" |1 | align="right" |2 | | | | | align="right" |3 |- |Viso !10 !0 !14 !16 !58 !52 !29 !21 !200 |} Dalis lėktuvų buvo pagaminti eksportui į [[Lietuva|Lietuvą]], [[Švedija|Švediją]] ir [[Vengrija|Vengriją]].<ref>[https://berlin.museum-digital.de/object/9083 Flugzeug Klemm (Kl) 35 A :: Deutsches Technikmuseum :: museum-digital: berlin]</ref> Švedijai pateikti 22 civiliniai ir 74 kariniai orlaiviai.<ref>Andersson, Lennart: ''Svenskt Militärflyg.'' Propellerepoken, Karlshamn 1992; Flyhistorisk Revy 30. Svenskt Civilregister 1, Stockholm 1983</ref> Civiliams operatoriams „Klemm“ pagamino 13 orlaivių (gamykliniai nr. 1062–1063, 1068, 1141, 1143–1144, 1235–1236, 1239, 1506, 1523, 1580, 1660). Į Norvegiją parduotas orlaivis su gamykliniu Nr. 1142 (norvegiška [[Orlaivių registracija|registracija]] LN-EAV), į Daniją – Nr. 1521 (OY-DYO), į Lietuvą – Nr. 1522, 1573, 1574, į Rumuniją – Nr. 1030, 1060–1061, 1064–1067, 1145, 1231–1234, 1237–1238, 1503–1505, 1507, 1518–1519, 1560–1564. Užfiksuotas tik vienas į Vengriją eksportuoto orlaivio numeris – Nr. 1028.<ref>Bundesarchiv/Militärarchiv Freiburg, Bestand RL 3: Baunummernübersicht Klemm bis 1940</ref><ref name=":33" /> == Eksploatacija == [[Vaizdas:Klemm Kl 35 Liesel Bach.jpg|miniatiūra|Klemm Kl 35, priklausęs pilotei Liesel Bach]] XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir per visą [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Kl 35 buvo plačiai naudojamas ''Liuftvafės'' sudėtyje. Pagrindinė jo paskirtis buvo būsimųjų pilotų mokymas, ypač akrobatinio skraidymo, navigacijos ir perėjimo prie greitesnių karinių lėktuvų srityse. Skirtingai nuo pirmosios linijos naikintuvų, Kl 35 nebuvo skirtas koviniams veiksmams, tačiau jo naudojimas buvo svarbus rengiant ''Liuftvafės'' pilotus. Manoma, kad iki šių dienų išliko ne daugiau kaip 20 įvairių modifikacijų Kl 35 lėktuvų.<ref>[https://berlin.museum-digital.de/object/9083 Flugzeug Klemm (Kl) 35 A :: Deutsches Technikmuseum :: museum-digital: berlin]</ref> === Lietuvoje === Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] (LŠS) Aviacijos būrys įsigijo tris Klemm Kl 35B lėktuvus, gavusius pavadiinmus „Sakalas-2“, „Sakalas-3“ ir „Sakalas-4“.<ref>{{cite web |url=https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/ca6169d6-9047-42d1-a2da-0da93de438ef/content |title=Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos raiška Lietuvos visuomenėje 1919–1940 m. |last=Nefas |first=Mindaugas |year=2017 |publisher=Vytauto Didžiojo universitetas |pages=77–78}}</ref> Pirmasis lėktuvas – „Sakalas-2“ iš Vokietijos į Kauną parskraidintas 1938 m. gruodžio 1 d. Jį pilotavo LŠS Aviacijos būrio vadas kapitonas [[Antanas Krasinskas|Antanas Krasnickas]] ir leitenantas [[Leonas Lendraitis]]. Lėktuvas buvo įsigytas tiesiogiai iš bendrovės „Hans Klemm“ už 38 000 litų.<ref>{{cite web |url=https://www.sauliusajunga.lt/wp-content/uploads/2024/12/Trimitas5-1.pdf |title=Sparnuotieji šauliai (II) |website=Trimitas |year=2024 |issue=5}}</ref> 1939 m. buvo įsigyti dar du tokio paties tipo lėktuvai. Jų įsigijimui lėšų skyrė Lietuvos įmonės, organizacijos ir visuomenė. „Sakalas-3“ į Kauną parskraidino [[kapitonas]] A. Krasnickas ir [[leitenantas]] [[Juozas Andriušis]], o „Sakalas-4“ – leitenantas L. Lendraitis. Abu lėktuvai iš Vokietijos parskraidinti 1939 m. birželio viduryje.<ref>{{cite web |url=https://nariams.sauliusajunga.lt/wp-content/uploads/2021/12/Trimitas_Nr11_2021.pdf |title=Sparnuotieji šauliai |website=Trimitas |year=2021 |issue=11}}</ref> Aviacijos būrio lėktuvai buvo nudažyti balta spalva. Sparnų viršutinė pusė – su raudonomis spindulio tipo juostomis. Sparnų apatinėje pusėje ir vertikalaus vairo pusėse nupieštas baltas [[Vyčio kryžius]] raudoname skyde.<ref name=":1">[https://www.plienosparnai.lt/page.php?855 Klemm KL-35b], Lietuvos aviacijos istorija. Pieno sparnai</ref> Lėktuvai buvo naudojami lakūnams mokyti ir skraidymo įgūdžiams tobulinti. 1939 m. rugsėjo 17 d., paskelbus mobilizaciją, vienas LŠS Aviacijos būrio Klemm KL-35B buvo mobilizuotas ir paskirtas [[Lietuvos Karo aviacijos Septintoji eskadrilė|Lietuvos karo aviacijos 7-osios eskadrilės]] ryšių lėktuvu. Jį pilotavo šaulys, [[Puskarininkis|jaunesnysis puskarininkis]] [[Antanas Valaitis (1906)|Antanas Valaitis]].<ref>{{cite web |url=https://gs.elaba.lt/object/elaba%3A30148878/30148878.pdf |title=Lietuvos karo aviacijos 7-oji eskadrilė: pasirengimas ginkluotam konfliktui |last=Sereičikas |first=Mindaugas |pages=224}}</ref> 1940 m. sovietų okupavus Lietuvą, Lietuvos šaulių sąjunga buvo likviduota, o jos aviacinis turtas perduotas [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] atsakomybei.<ref>Valentas Valionis, ''Kauno aerodromo ir Lietuvos aeroklubo istorija 1918–1940 metais'', magistro darbas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2014, p. 48.</ref> Duomenų apie trijų šaulių aviacijos būrio „Klemm KL-35B“ lėktuvų tolesnį likimą nėra. == Variantai == [[Vaizdas:Klemm Kl 35.jpg|miniatiūra|Klemm Kl 35 prietaisų panelė]] [[Vaizdas:Klemm 35 01.jpg|miniatiūra|Švedijos KOP Sk 15 (Klemm 35D, gamyklinis Nr. 1596), eksponuojamas Malmėje (Luftwaffenmuseum Malmstätt) su netikru Švedijos KOP [[Orlaivių registracija|registracijos numeriu]] „5-81“]] ;Kl 35a : Pirmasis prototipas su 60 kW (80 AG) galios stūmokliniu varikliu [[Hirth HM60R]]. ;Kl 35b : Antrasis prototipas. ;Kl 35A : Pirmasis serijinės gamybos variantas su 60 kW (80 AG) galios stūmokliniu varikliu [[Hirth HM60R]]. ;Kl 35B : Variantas su 80 kW (105 AG) galios stūmokliniu varikliu [[Hirth HM 504 A2]]. Turėjo uždengtą vienos atramos važiuoklę. ;Kl 35BW : Hidroplano variantas. ;Kl 35C : Variantas su mediniu fiuzeliažu, netrukus pervadintas į Kl 106. Buvo numatytas licencinei gamybai [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinėse Amerikos Valstijose]]. Pagamintas tik vienas lėktuvas. ;Kl 35D : Patobulintas variantas su trikampės konstrukcijos važiuokle. ;Kl 35E : Variantas su patobulintu 80 kW (105 AG) galios stūmokliniu varikliu [[Hirth HM 500]]. ;Sk 15 : Švedijos karinių oro pajėgų indeksas, naudotas Kl 35D. == Naudotojai == [[Vaizdas:Fortepan 132716.jpg|miniatiūra|Vengrijoje naudoti KL 35 su civiline registracija]] [[Vaizdas:NL.03020015.jpg|miniatiūra|Norvegijoje registruotas Klemm Kl 35, 1959 m.]] [[Vaizdas:YR-APA Ca 20140519 008.jpg|miniatiūra|Rumunijoje registruotas Klemm Kl35]] ;{{Flag|Čekoslovakija}} * [[Čekoslovakijos karinės oro pajėgos]] (po karo) ;{{flag|Ispanija}} * [[Ispanijos karinės oro pajėgos]] ;{{flag|Lithuania|1918}} * [[Lietuvos šaulių sąjunga|Lietuvos šaulių sąjungos]] aviacija ;{{flag|Slovakia|1938}} * [[Slovakijos sukilėlių karinės oro pajėgos]] * [[Slovakijos karinės oro pajėgos (1939–1945)]] ;{{flag|Romania}} * [[Rumunijos karališkosios karinės oro pajėgos]] ;{{flag|Švedija}} * [[Švedijos karinės oro pajėgos]] ;{{flag|Hungary|1920}} * [[Vengrijos karališkosios karinės oro pajėgos]] ;{{flagcountry|Nazi Germany}} * ''[[Luftwaffe]]'' == Išlikę lėktuvai == [[Vaizdas:Klemm KL 35 aka SK 15 -2.jpg|thumb|right|Klemm Kl 35]] Nėra žinoma, kad būtų išlikęs bent vienas ''Luftwaffe'' naudotas lėktuvas, tačiau išsaugoti bent keletas buvusių Švedijos [[Flygvapnet]] lėktuvų. * Klemm Kl 35B, ''Fv5081'', gamyklinis Nr. 1596, 5-116, [http://www.flygvapenmuseum.se/ Švedijos karinių oro pajėgų muziejus], [[Linšiopingas|Linčiopingas]], Švedija * Klemm Kl 35D ''D-EFTY'', gamyklinis Nr. 1642, vienintelis išlikęs Vokietijoje naudotas egzempliorius, [http://www.fliegendes-museum.de/wordpress/de/home/ Fliegendes Museum] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160926052059/http://www.fliegendes-museum.de/wordpress/de/home/ |date=2016-09-26 }}, Großenhain, Vokietija * Klemm Kl 35D, ''SE-AKN'', gamyklinis Nr. 1783, uždara kabina, Edeby, Švedija * Klemm Kl 35D, ''Fv5010'', gamyklinis Nr. 1806, [https://malmo.se/museer Malmö Museer], [[Malmė]], Švedija * Klemm Kl 35D, ''D-EFUB'', gamyklinis Nr. 1810, Winzeln-Schramberg, Vokietija * Klemm Kl 35D ''D-EMHN'', gamyklinis Nr. 1842, Bad Wörrishofen, Vokietija * Klemm Kl 35D ''F-AZTK'', gamyklinis Nr. 1854, ''ex D-EHKO'', Prancūzija * Klemm Kl 35D, ''Fv5010'', gamyklinis Nr. 1899, 5-155, [http://www.svedinos.se/en/ Svedinos muziejus], [[Halmstadas]], Švedija * Klemm Kl 35D, ''D-EDOD'', gamyklinis Nr. 1917, ''ex D-ELLY'', pilotuotas Liesel Bach, Deutsches [http://sdtb.de/ Technikmuseum], [[Berlynas]], Vokietija * Klemm Kl 35D, ''D-EQXD'', gamyklinis Nr. 1979, anksčiau ''G-KLEM'', priklausė Peter Holloway ir buvo eksploatuojamas Old Warden, Bedfordshire, Jungtinėje Karalystėje. Parduotas į Vokietiją, [http://www.quax-flieger.de/index.php/flugzeuge/189-klemm-35-d-d-eqxd.html Paderborn]<ref>{{cite web |url=http://www.quax-flieger.de/galerie/klemm-35-d-d-eqxd |title=Klemm 35 D "D-EQXD" &#124; QUAX-Flieger |access-date=2013-08-16 |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20131021213846/http://quax-flieger.de/galerie/klemm-35-d-d-eqxd |archive-date=2013-10-21 }}</ref><ref>[https://www.youtube.com/watch?v=ZhPI8iHOzXc Klemm Kl 35 start up]</ref> * Klemm Kl 35D ''D-EBUX'', gamyklinis Nr. 1981, 5-182, ''Fv 5052, ex SE-BHT'', nuo [http://www.klemm-flieger-forum.de/category/klemm-kl-35-buxi-blog/ 2011 m.] buvo atliekamas kapitalinis remontas, Eutingen, Vokietija. Pirmasis skrydis po remonto įvyko 2019 m. rugpjūčio 1 d. * Klemm Kl 35D ''SE-BGA'', gamyklinis Nr. 1983, 5-184, po beveik 50 metų pertraukos vėl pakilo 2009 m. gruodžio 19 d. Lėktuvas bazuojamas [[:de:Flughafen Siegerland|Siegerland oro uoste EDGS]].<ref>''[https://www.sterntakt.de/fotos-klemm-se-bga Sterntakt] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190718170345/https://www.sterntakt.de/fotos-klemm-se-bga/ |date=2019-07-18 }}''</ref> == Techniniai duomenys == {| class="wikitable" !Rodiklis !Kl 35 A<ref name=":33" /> !Kl 35 B !Kl 35 °C / Kl 106 !Kl 35 D<ref name="mondey axisp149-150">Mondey1996, p. 149–150</ref> !Kl 35 E |- |[[Įgula (mašinos)|Įgula]] | colspan="5" align="center" |1 |- |Keleivių | colspan="5" align="center" |1 |- |Ilgis | colspan="2" align="center" |7,50 m | align="center" |8,10 m | align="center" |7,35 m | align="center" | |- |[[Sparno mojis|Sparnų mojis]] | colspan="2" align="center" |10,40 m | align="center" |11,20 m | align="center" |10,40 m | align="center" | |- |Aukštis | colspan="2" align="center" |2,05 m | align="center" |2,17 m | align="center" |2,05 m | align="center" | |- |[[Sparno plotas]] | colspan="2" align="center" |15,20 m² | align="center" |18,00 m² | align="center" |15,20 m² | align="center" | |- |[[Proilgis]] | colspan="2" align="center" |7,13 | align="center" | | align="center" |7,1 | align="center" | |- |[[Tuščios transporto priemonės svoris|Tuščio svoris]] | align="center" |415 kg | align="center" |480 kg | align="center" |495 kg | align="center" |520 kg | |- |[[Maksimalus kilimo svoris]] | align="center" |705 kg | align="center" |750 kg | colspan="2" align="center" |780 kg | |- |[[V greičiai|Kreiserinis greitis]] | align="center" |180 km/h | align="center" |200 km/h | align="center" |180 km/h | align="center" |198 km/h (su vienos atramos važiuokle) | |- |Maksimalus greitis | align="center" |200 km/h | align="center" |220 km/h |align="center" |192 km/h | align="center" |208 km/h (su vienos atramos važiuokle) | |- |Pikiravimo greitis | align="center" | | align="center" | | align="center" | | align="center" |340 km/h | |- |Kilimo greitis | align="center" | | align="center" | | align="center" | | align="center" |3,0 m/s<ref name="skp461">Smith and Kay 1990, p. 461.</ref> | |- |[[Skrydžio lubos]] | align="center" |4300 m | align="center" |5100 m | align="center" |4700 m | align="center" |4600 m | |- |Skrydžio nuotolis | align="center" |800 km | align="center" |650 km | align="center" |780 km | align="center" |600 km | |- |Jėgainė | colspan="5" align="center"|vienas apverstas, oru aušinamas [[I4|4 cilindrų vienaielis]] [[Vidaus degimo variklis|vidaus degimo varikli]]<nowiki/>[[Vidaus degimo variklis|s]] |- |Jėgainė | align="center" |''Hirth HM 60R'', 80 kW | align="center" |''Hirth HM 504'', 105 kW | align="center" |''Hirth HM 504A'', 105 kW | align="center" |''Hirth HM 504 A2'', 105 kW | align="center" |''Hirth HM 500'', 105 kW |- |[[Propeleris]] | colspan="5" align="center"|dvimentis medinis fiksuoto žingsnio |} == Taip pat žr == Panašios paskirties, konfigūracijos ir laikotarpio orlaiviai: * [[Miles Magister]] Sąrašai: * [[Lieutvos šaulių sąjungos orlaivių sąrašas]] * [[Vokietijos karinių orlaivių sąrašas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Literatūra == {{Commonscat|Klemm Kl 35}} * Bohill-Smith, Steve. „On the Wings of a Klemm: Flying America’s Unique Klemm Kl 35“. ''Air Enthusiast'', Nr. 55, 1994 m. ruduo, p. 28–31. {{ISSN|0143-5450}} * [https://www.plienosparnai.lt/page.php?855 Klemm KL-35b], Lietuvos aviacijos istorija. Pieno sparnai * Mondey, David. ''The Concise Guide to Axis Aircraft of World War II''. London: Chancellor, 1996. {{ISBN|1-85152-966-7}}. * Smith, J. R. ir Kay, Antony L. ''German Aircraft of the Second World War''. London: Putnam, 1990. {{ISBN|0-85177-836-4}}. * {{cite book |last = Sinnhuber |first = Karl |title = Salzburg To Stalingrad |location = UK |publisher = Milton Keynes |year = 2012 |isbn = 9781471702228}} {{RLM orlaivių indeksai}} [[Kategorija:Akrobatiniai lėktuvai]] [[Kategorija:Klemm orlaiviai]] [[Kategorija:Žemasparniai]] [[Kategorija:Lietuvos šaulių sąjunga]] [[Kategorija:Mokomieji lėktuvai]] 7ndyoe3u55q7bz54qyf330lw63y4kxf