Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.8 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk Tiesa 0 2671 84188 84007 2026-06-26T17:38:51Z Kurmis 70 /* T */ 84188 wikitext text/x-wiki '''''Tiesa''' – kas atitinka tikrovę, teisybę.'' ==Biblija== # [[Dievas]] yra [[dvasia]], ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir [[tiesa]]. – ''Jn 4, 24.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas]] niekada nesutampa su [[tiesa]]; jis arba pusė tiesos arba pusantros. – [[Karlas Krauzas|K. Krauzas]]. # Aiškų [[melas|melą]], akivaizdų [[tiesa|tiesos]] iškraipymą reikia neigti. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # Argumentų kalbėti [[tiesa|tiesą]] visai nedaug, o [[melas|meluoti]] – daugybė. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Aš esu tik paplūdimyje žaidžiantis vaikas, kol didžiuliai [[tiesa|tiesos]] vandenynai driekiasi prieš mane neatrasti. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # Aš sakau [[tiesa|tiesą]] tada, kai išdrįstu ją sakyti; kuo einu senyn, tuo rečiau išdrįstu tai daryti. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===B=== # [[Baimė]] suklysti neturi mūsų atbaidyti nuo [[tiesa|tiesos]] ieškojimo. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Balsų dauguma nėra neginčytinas sunkiai atrandamų [[tiesa|tiesų]] įrodymas dėl tos priežasties, kad tokias tiesas greičiau aptiks atskiras žmogus negu visa tauta. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Banalybė]]s – tai [[tiesa|tiesos]] invalidai. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Besąlygiška pagarba [[autoritetas|autoritetui]] yra didžiausias [[tiesa|tiesos]] priešas. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Blogas [[mokytojas]] pateikia [[tiesa|tiesą]], geras moko ją rasti. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Būk [[tiesa|tiesos]] draugas, net kankinys, bet nebūk netolerantiškas jos gynėjas. – [[Pitagoras]]. ===D=== # Daug lengviau surasti [[klaida|klaidą]] negu [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Daugelis ieško [[tiesa|tiesos]] ir jos neranda, o tai paaiškinama turbūt tuo, kad keliai į tiesą, panašiai kaip Nogajaus stepės keliai, vedantys iš vienos vietos į kitą, be galo platūs ir be galo ilgi. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Daugelis ir ginčija [[tiesa|tiesą]] tik todėl, kad ją pripažinę pražūtų. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Devizas – ieškok [[tiesa|tiesos]]! – jau savaime nuopelnas, net jei šiame kely ir klaidžiotum. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didžiausia [[nelaimė]] žmogui – bijoti [[tiesa|tiesos]], kad ji jo nedemaskuotų. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Didžiausia pagarba [[tiesa]]i – tai vadovavimasis ja. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. ===G=== # Galima, aišku, pasakyti ir netiesą laikant ją [[tiesa]], bet vartojant [[melagis|melagio]] sąvoką turimas galvoj sąmoningas [[melas]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Gera tik visiška [[tiesa]]. Pusė tiesos nieko neverta. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Geriau už [[teisybė|teisybę]] laimėti [[priešas|priešą]] negu su [[melas|melu]] [[draugas|draugą]]. – [[Vincas Kudirka|V. Kudirka]]. # Geriausias [[tiesa|tiesos]] draugas – [[laikas]], didžiausias jos priešas – [[prietarai]]. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # [[Ginčas|Ginčuose]] nėra nei aukštesniųjų, nei žemesniųjų, nei laipsnių, nei vardų; svarbi vien [[tiesa]], o prieš ją visi lygūs. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Gink [[tiesa|tiesą]] visur, kur ji persekiojama. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Greičiau galima atleisti dvidešimt [[nusižengimas|nusižengimų]] negu vieną [[tiesa|tiesos]] pažeidimą. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Gryna ir paprasta [[tiesa]] yra retai kada gryna ir niekad paprasta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===I=== # Ieškoti [[tiesa|tiesos]] – nereiškia ieškoti to, kas geidžiama. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Istorija]] – tikras [[praeitis|praeities]] liudininkas, [[tiesa|tiesos]] šviesa, gyvoji [[atmintis]]. – [[Ciceronas]]. # Išmintinga tik [[tiesa]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ištikus [[nelaimė|nelaimei]], protaujame daug teisingiau, o [[sėkmė]] pasigrobia [[tiesa|tiesą]]. – [[Seneka]]. ===Y=== # Yra ginklas, siaubingesnis už [[šmeižtas|šmeižtą]], – tai [[tiesa]]. – [[Šarlis Morisas de Taleiranas-Perigoras|Š. M. de Taleiranas]]. # Yra [[tiesa|tiesų]], kurios, kaip ir politinės teisės, neperduodamos nesulaukus tam tikro amžiaus. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # Yra trys dalykai, kurių ilgai nenuslėpsi: [[saulė]], [[mėnulis]] ir [[tiesa]]. – [[Buda]]. ===J=== # Jei [[moteris]] turi polinkį į [[mokslas|mokslus]], tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi [[tiesa]]! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra [[melas]], jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Jei reik [[įstatymas|įstatymą]] pažeisti dėl valdžios, pažeisk jį, o apskritai vien [[tiesa|tiesą]] gerbk. – [[Ciceronas]]. # Jei [[tiesa]] nugali [[melas|melą]], vadinasi, ji pergalinga. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei viena iš siaubingų žmogaus [[privilegijos|privilegijų]] yra galimybė [[mirtis|numirti]] vienam, tai ne mažiau žiauri ir neabejotina [[tiesa]] yra tai, kad iš tikrųjų žmogui vienam numirti neįmanoma. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jeigu tu nuslėpei [[tiesa|tiesą]], jeigu nepakilai iš vietos ir nepašnekėjai susirinkime, jeigu kalbėdamas nepasakei visos tiesos – tu išdavei tiesą. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # Jeigu uždarysite duris visoms [[klaida|klaidoms]], [[tiesa]] liks už durų. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Jokia migla neatlaikys [[tiesa|tiesos]] spindulių. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===K=== # Kai pokalbyje nori įrodyti pašnekovui kokią nors [[tiesa|tiesą]], svarbiausia nesusierzinti ir nepasakyti nė vieno pikto ar užgaulaus [[žodis|žodžio]]. – [[Epiktetas]]. # Kai reikia kalbėti, aiškiai sakyk [[tiesa|tiesą]], dviprasmiškumas yra pusiaukelė į [[melas|melą]], melas – tai tiesiausias kelias į pragarą. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Kai sakau [[tiesa|tiesą]], niekada netenka krimstis dėl prastos [[atmintis|atminties]]. – [[Džeimsas Braunas|Dž. Braunas]]. # Kas yra [[tiesa]]? Mūsų [[sprendimas|sprendimų]] ir [[gamta|gamtos]] kūrinių sutapimas. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Kas nemyli [[tiesa|tiesos]], tas nuo jos nusisuka tuo pretekstu, kad ji ginčijama. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kas stoja prieš išmintingas [[tiesa]]s, įpučia jų ugnį, kibirkštys plačiai išsisklaido ir įžiebia [[šviesa|šviesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kaskart formuluodamas [[tiesa|tiesą]] [[protas]] švenčia nedidelę pergalę. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Kiekviena [[tiesa]] ilgainiui iškils aikštėn. – [[Menandras]]. # „Kiekviena [[tiesa]] yra paprasta." – Ar tai nėra dvigubas [[melas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kiekviename gamtos [[mokslas|moksle]] esama tiek [[tiesa|tiesos]], kiek esama [[matematika|matematikos]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # [[Klaida]] santykiauja su [[tiesa]] kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida|Klaidą]] aptikti kur kas lengviau negu [[tiesa|tiesą]]. Klaida plyti paviršiuje, ir ją pastebi iš karto, o tiesa slypi giliai, ir ne kiekvienas gali ją atrasti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Klaiku [[mirtis|mirti]] jūroje iš [[troškulys|troškulio]]. Ar tik nenorite taip persūdyti savo [[tiesa|tiesą]], kad ji niekada negalėtų numalšinti troškulio? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Klystantysis audringumu pakeičia [[jėga|jėgos]] ir [[tiesa|tiesos]] stygių. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kokios apgailėtinos pasidaro [[tiesa|tiesos]], kai išsakai jas balsu. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kol [[tiesa]] maunasi kelnes, [[melas]] apkeliauja pusę pasaulio. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Kuo didesnė [[klaida]], tuo didesnis [[tiesa|tiesos]] triumfas. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Kuo daugiau dėl ko nors [[ginčas|ginčijamasi]], tuo labiau painiojamasi: [[tiesa|tiesos]] žibintas gęsta, kai juo smarkiai mosuojama. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. ===L=== # Labai maža žmonių, kurie nuoširdžiai norėtų išklausyti apie save visą [[tiesa|tiesą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Laikas]] nutrina [[klaida|klaidą]] ir nugludina [[tiesa|tiesą]]. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # Laimėtojų niekada niekas neklausia, ar jie kalbėjo [[tiesa|tiesą]]. – [[Adolfas Hitleris|A. Hitleris]]. # Laimintį apgaule sutriuškina [[tiesa]]. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # Leisk kitam laisvai šnekėti, jei nori išgirsti [[tiesa|tiesą]]. – [[Publijus Siras]]. # Lengviau atskleisti paklydimą negu surasti tiesą; [[paklydimas]] yra paviršiuje, [[tiesa]] – gilumoje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===M=== # Mano [[tikslas]] – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]]. # Masės niekada nežinojo [[tiesa|tiesos]] troškimo. Jie reikalauja [[iliuzija|iliuzijos]], be kurios jie negali gyventi. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Mąstymas]] – didi vertybė, ir išmintinga yra sakyti [[tiesa|tiesą]] ir elgtis taip, kaip liepia [[prigimtis]]. – [[Heraklitas]]. # [[Melagis|Melagiu]] mes netikime net tuomet, kai jis kalba [[tiesa|tiesą]]. – [[Ciceronas]]. # [[Melas]] – tai kitų žmonių [[tiesa]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mes ne tik galim sau leisti [[tiesa|tiesą]], maža to, mums vien ji reikalinga. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # Mylėk [[tiesa|tiesą]], bet būk pakantus klydimams. – [[Volteras]]. # Mokėjimas lengvai pereiti nuo juokų prie rimtų dalykų ir nuo rimtų dalykų prie juokų reikalauja didesnio [[talentas|talento]] nei paprastai manoma. Dažnai [[juokas]] parodo [[tiesa]]i kelią, antraip perteikiama tiesa nepasiektų tikslo. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai [[gyvenimas|gyvenime]], ne iš karto nugali [[pažanga]] ir [[tiesa]]: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] [[meilė]] – tai [[tiesa|tiesos]] meilė, todėl [[sąžiningumas]] svarbiausia [[mokslininkas|mokslininko]] dorybė. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Mūsų [[tikėjimas|tikėjimo]] ir [[viltis|vilties]] šaltinis – [[tiesa]]. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. ===N=== # [[Narsumas]] sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti [[tiesa|tiesos]] ar puoselėti [[meilė|meilę]] nebūnant narsiam? – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Naudingas [[tiesa]]s verta skelbti ir kartoti kuo dažniau. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Naujai [[tiesa]]i žalingiausios senos [[klaida|klaidos]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Naujos [[tiesa|tiesos]] likimas toks: egzistavimo pradžioje ji visada laikoma erezija. – [[Tomas Henris Hakslis|T. H. Hakslis]]. # Ne [[tiesa]], o tiesos tikimybė skatina mane vienaip ar kitaip pasielgti… – [[Seneka]]. # [[Neapykanta]] ir [[pataikavimas]] – povandeninės uolos, į kurias sudūžta [[tiesa]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nedaryk to, ką smerkia tavo [[sąžinė]], ir nekalbėk to, kas nesiderina su [[tiesa]] Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo [[gyvenimas|gyvenimo]] paskirtį. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra didesnio begėdiškumo kaip skelbti [[tiesa]] teiginį, kurio [[klaidingas|klaidingumas]] neabejotinas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Nėra nieko artimesnio [[tiesa|tiesai]], nei [[išmintis]]. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # Niekas neneigia: [[tiesa]] [[gyvenimas|gyvenime]] nugali, tik mums neužtenka gyvenimo. – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # Niekas šiame pasaulyje taip sunkiai nesurandama, kaip [[tiesa]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Niekas taip nepadeda laimėti [[tiesa]]i kaip priešinimasis jai. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Nieko nėra tokio gražaus akiai, kaip [[tiesa]] protui, nieko nėra tokio bjauraus ir nesuderinamo su išmintim, kaip [[melas]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Nors [[tiesa]] karti – išklausyk ją. – [[Unsūris al Maalis|U. an Maalis]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Nuo pat pradžios [[moteris|moteriai]] nėra nieko svetimesnio, nemalonesnio, priešiškesnio kaip [[tiesa]], – jos didysis menas yra [[melas]], jos didžiausias rūpestis – [[iliuzija]] ir [[grožis]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Nuostabi [[tiesa]] virsta tuščiais [[žodis|žodžiais]], jei ji primetama. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Nuoširdumas]] yra [[tiesa|tiesos]] tėvas ir garbingo žmogaus išraiška. – [[Deni Didro|D. Didro]]. ===P=== # Paikiausiai klysta tas, kuris mano prarandąs [[originalumas|originalumą]], pripažindamas kitų jau pripažintą [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Pagarba [[tiesa]]i – [[išmintis|išminties]] pradžia. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # [[Paklydimas]] visuomet prieštarauja sau, [[tiesa]] – niekuomet. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Pamirštos dažnai užsnūsta net ir svarbiausios [[tiesa|tiesos]]; prisimintos jos nubunda. – [[Frydrichas Maksimilianas Klingeris|F. M. Klingeris]]. # Paprasti žmonės [[religija|religijoje]] mato [[tiesa|tiesą]], išmintingi – [[melas|melą]], o valdantieji [[nauda|naudą]]. – [[Seneka]]. # Paskirk [[gyvenimas|gyvenimą]] tarnavimui [[tiesa]]i. – [[Juvenalis]]. # Pats pavojingiausias [[melas]] – tai truputį iškreipta [[tiesa]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Pernelyg kruopštus [[žodis|žodžio]] ieškojimas dažnai gadina visą kalbą. Geriausi žodžiai tie, kurie ateina savaime; jie tartum pačios [[tiesa|tiesos]] padiktuoti. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]]. # Platonas yra mano [[draugas]], Aristotelis yra mano draugas, bet geriausias mano draugas yra [[tiesa]]. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] jėga niekada nenurims, niekada nesitenkins pripažinta [[tiesa]], bet nuolatos eis į priekį prie nepažintos tiesos. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Pusiau [[tiesa]] pavojingesnė už [[melas|melą]]; melą lengviau pažinti negu pusiau tiesą, kuri paprastai maskuojasi, kad apgautų dvigubai. – [[Teodoras Hipelis|T. Hipelis]]. ===S=== # Sakoma, kad tarp dviejų priešingų [[nuomonė|nuomonių]] glūdi [[tiesa]]. – Jokiu būdu! Tarp jų glūdi [[problema]]! – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Suktoms akims [[tiesa|tiesos]] veidas nepatinka. – [[Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas|Dž. R. R. Tolkinas]]. # Sumaniai pasakyta [[tiesa]] nenugalima. – [[Plutarchas]]. ===T=== # Tai, už ką žmonės [[mirtis|miršta]], nebūtinai būna [[tiesa]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tam, kuris gyvena [[apgaulė|apgaule]], [[tiesa]] dvokia. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tas, kam brangi [[tiesa]], nesirems priverstiniais parodymais kaip užtarnautu [[pasitikėjimas|pasitikėjimu]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Tas, kuris saugo žmones melsdamas visko dėl jų – tai yra Dievo [[tiesa]]. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # Tas, kuris toks kurčias, kad net iš [[draugas|draugo]] nenori išgirsti [[tiesa|tiesos]], yra beviltiškas. – [[Ciceronas]]. # Teisinga [[širdis]] – svarbiausias [[tiesa|tiesos]] ginklas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Teisybė]] niekad neskaudi. Skaudu tik iki ir po jos. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Teisybė]]s nepažįstantys bepročiai dievams priskiria jūros audras, baisias liūtis, žiemos šalčius, tuo tarpu niekas iš to, kas mums kenkia ar teikia naudos, netaikytina būtent mums. Ne dėl mūsų visata atneša žiemą ar vasarą, čia jos savi dėsniai, kuriais užsiima dievai. Mes esame pernelyg išdidūs, jei sau atrodome verti, kad tai vyktų dėl mūsų. Visa tai atsitinka ne tam, kad mus skriaustų ar, priešingai, gelbėtų. – [[Seneka]]. # [[Tiesa]] buvo vienintelė [[laikas|laiko]] duktė. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Tiesa]] gali laukti: ji nepasens, visada bus jauna ir greičiausiai kada nors bus pripažinta. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Tiesa]] galiausiai paveja melagius ir melagingus liudytojus. – [[Heraklitas]]. # [[Tiesa]] galų gale paaiškės. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Tiesa]] įveikia didžiausias platumas, jos nesulaikysi jokiom ežiom. – [[Anri Barbiusas|A. Barbiusas]]. # [[Tiesa]] yra bjauri. Mes turime [[menas|meną]] tam, kad mūsų nepražudytų tiesa. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Tiesa]] yra drausmė asketui, ieškojimas – mistikui, tikėjimas – kukliajam, atgaila – silpnam, principas – teisiajam, pamoka – romiajam ir iššūkis – Gamtai. Visa tai – visatos dėsnis. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Tiesa]] yra [[laikas|laiko]], o ne [[autoritetas|autoriteto]] duktė. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Tiesa]] yra tylos ir meditacijos vaisius. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Tiesa]] yra tokia subtili, kad, vos tik kiek nuo jos nutolai, tuoj suklysti. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Tiesa]], kaip ir saulė, gali apsiblausti, bet tik laikinai. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Tiesa]] kalba paprastais žodžiais. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # [[Tiesa]] kartais gali užtemti, bet niekada negęsta. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # [[Tiesa]] kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš [[melas|melo]] kaip riebalai virš vandens. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # [[Tiesa]] mėgsta [[kritika|kritiką]], kritikuojama ji tik laimi; [[melas]] bijo kritikos, nes per ją daug ką praranda. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Tiesa]] paduoda ranką kaip dama: nenusimaudama pirštinės. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Tiesa]] panaši į kartų gėrimą, nemalonaus skonio, bet užtat grąžinantį sveikatą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Tiesa]] pradeda, o [[pinigai]] laimi. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Tiesa]] – tai, kas išlaiko [[bandymas|bandymo]] patikrinimą. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Tiesa]] visada aptinkama paprastume, o ne įvairovėje ir sumaištyje. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Tiesa|Tiesą]] dera be paliovos kartoti, nes [[paklydimas|paklydimai]] mums nuolatos primenami. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Tiesa|Tiesą]] mylinčiam žmogui nėra reikalo stengtis būti [[poetas|poetu]] ar būti didžiam. Ir nesistengdamas jis yra ir poetas, ir didis. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Tiesa|Tiesos]] ieškoma ne linksminantis, o jaudinantis ir nerimaujant; bet vis tiek privalu tiesos ieškoti, nes, neradęs jos ir nepamilęs, tu žūsi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Tiesa|Tiesos]] įtikinimo galia tokia, kokios neturi nei [[klaida|klaidos]], nei [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] kalba paprasta. – [[Seneka]]. # [[Tiesa|Tiesos]] meilė – palankiausia sąlyga jai atrasti. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Tiesa|Tiesos]] nebijančiam žmogui nėra ko bijoti [[melas|melo]]. – [[Tomas Džefersonas|T. Džefersonas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] senos, o [[klaida|klaidos]] visada naujos: vietoj senų klaidų daromos naujos. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # [[Tiesa|Tiesos]] siekimas yra vertingesnis, brangesnis už įsitikinimą, kad ji rasta. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] siekimas – vienintelis [[didvyris|didvyrio]] vertas užsiėmimas. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Tik [[tiesa]] yra gražuolė, tik jinai verta mūs [[meilė]]s. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Tik vienu atveju mums nėra ko bijoti įžeisti [[draugas|draugą]] – kai reikia jam pasakyti [[tiesa|tiesą]] ir taip įrodyti savo [[ištikimybė|ištikimybę]]. – [[Ciceronas]]. # Tikėk tais, kurie ieško [[tiesa|tiesos]]. Netikėk tais, kurie rado. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] žibintas dažnai apdegina nešančiojo ranką. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Tiriant [[tiesa|tiesą]] galima siekti trejopo tikslo: rasti tiesą, kai jos ieškome; įrodyti ją, kai suradome; pagaliau atskirti nuo melo, kai ją nagrinėjame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Tokia jau neįveikiama [[tiesa|tiesos]] prigimtis: ji prašo ir nori tik vieno – laisvos teisės iškilti aikštėn. Saulei nereikia paaiškinamojo užrašo – ją ir taip visi atskirs nuo tamsos. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # Trumpuose pasakymuose dažnai slypi daug [[tiesa|tiesos]]. – [[Solonas]]. # Tūkstančiai [[kelias|kelių]] klaidina, o į [[tiesa|tiesą]] veda tik vienas. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ===U=== # Utopijos dažnai būna per anksti pasakytos [[tiesa|tiesos]]. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]] ===V=== # Vaikų lūpomis sakoma [[tiesa]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Verčiau pažinti [[tiesa|tiesą]] tik iš dalies, bet savo jėgomis, negu pažinti ją visą, bet iš svetimų lūpų – išmokti kaip papūgai. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Vienas dalykas – [[melas|meluoti]], kitas – kalbomis, žodžiais nutolti nuo [[tiesa|tiesos]] klystant, o ne iš piktos valios. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]]. # Vienas [[melas]], įsimaišęs tarp [[tiesa|tiesų]] daro jas visas abejotinas. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama iš [[genijus|genijaus]], – tai meilė [[tiesa]]i. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Visuomenė]] gyvena pripažintomis [[tiesa|tiesomis]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Visus mokinkite šios trejopos [[tiesa|tiesos]]: dosni širdis, maloni kalba ir tarnystės bei užuojautos kupinas gyvenimas yra tie dalykai, kurie atnaujina žmoniją. – [[Buda]]. # Visų kilniausias [[poreikis]] yra [[tiesa|tiesos]] pažinimo poreikis. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Vyne [[teisybė]], vandenyje – [[sveikata]]. – [[Gajus Plinijus Antrasis (Vyresnysis)|Plinijus Vyresnysis]]. ===Ž=== # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Žmonės, kurie neapkenčia [[tiesa|tiesos]], nepakenčia ir žmonių, drįstančių ją sakyti. – [[Fransua Fenelonas|F. Fenelonas]]. # Žodžiais lengva būti [[narsumas|narsiu]], kai nesirengiame pasakyti visos [[tiesa|tiesos]]. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Melas]] turi daug variacijų; [[tiesa]] – nė vienos. # [[Melas|Melui]] suklastoti gali prireikti daugybės laiko, bet [[Tiesa|tiesai]] iškilti tereikia kelių sekundžių. # Nuoga [[tiesa]] visada yra geriau, negu geriausiai apsirengęs [[melas]]. # Pasakyk savo [[Draugas|draugui]] [[Melas|melą]], jeigu jis išlaiko tai paslaptyje, tada pasakyk jam [[Teisybė|teisybę]]. # Pirk [[Tiesa|tiesą]], bet niekada jos nepardavinėk. # Tavo ankstesnis [[melas]] prieštaraus tavo ateities [[Tiesa|tiesai]]. # [[Tiesa]] ir [[rytas]] tampa [[šviesa]], kai tam ateina [[laikas]]. # [[Tiesa]] yra kaip ugnis – ji negali būti paslėpta po sausais lapais. # [[Tiesa]] yra pirmoji [[Karas|karo]] auka. # [[Tiesa]] negali būti amžinai paslėpta po blogybėmis. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Dvi [[neteisybė]]s nepadaro [[teisybė]]s. # [[Gudrumas]] privalo turėti rūbus, o [[tiesa]] mėgsta vaikščioti nuoga. # Kai [[draugai]] nusigręžia – pasirodo [[teisybė]]. # Kuo nuostabesnė [[tiesa]], tuo didesnis [[melas]]. # [[Laikas]] išbando [[Teisybė|teisybę]]. # Pasakyk [[Tiesa|tiesą]] ir sugėdink velnią. # Pusė [[Tiesa|tiesos]] dažnai būna visas [[melas]]. # Sek paskui tuos, kurie ieško [[tiesa|tiesos]], tačiau bėk nuo tokių, kurie skelbiasi ją radę. # [[Tiesa]] būna keistesnė negu pramanas. # [[Tiesa]] grįžta, kur jau vieną kartą apsilankė. # [[Tiesa]] išlįs. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Patirtis|Patirties]] liežuvis skelbia didžiausią [[tiesa|tiesą]]. ===[[Armėnų patarlės ir priežodžiai|Armėnų]]=== # Visada sakyk [[tiesa|tiesą]] [[juokas|juoko]] formoje. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Negalima sudeginti [[ugnis|ugnies]], paskandinti [[vanduo|vandens]], užpūsti vėjo ir sunaikinti [[tiesa|tiesos]]. ===[[Danų patarlės ir priežodžiai|Danų]]=== # Maišas [[pinigai|pinigų]] nusvers net du maišus [[teisybė]]s. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gyvenimas]] teka iš vidaus į išorę. Besilaikydamas šios minties, tu pats tapsi [[tiesa]]. # Nereikia daug žodžių, kad pasakytum [[tiesa|tiesą]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Visą gyvenimą [[kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # [[Moteris|Moterys]] niekada nemeluoja. Dažniausiai atranda [[tiesa|tiesą]], kuri joms naudinga. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Pažinti [[tiesa|tiesą]] lengva, sunku jos laikytis. # Vienas žmogus pamelavo, o šimtai žmonių perša tą [[melas|melą]] kaip [[tiesa|tiesą]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Jei [[tiesa|tiesos]] negali pasakyti, geriau nutylėk. # Kada [[pinigai]] kalba, tada [[tiesa]] tyli. # Kam [[pinigai]], tam ir [[teisybė]]. # Kur [[pinigai]] – ten [[teisybė]], kur [[jėga|syla]]<ref>Jėga.</ref> – ten [[galybė]]. # [[Melagis|Melagiui]] ir [[tiesa|tiesą]] sakant niekas netiki. # [[Melas|Meluot]] nemeluoju, ale<ref>Bet, tik.</ref> ir [[teisybė|teisybę]] retai kada sakau. # [[Melas|Meluoti]] nemoku, o [[tiesa|tiesos]] – nė pradėti. # [[Teisybė]] [[akis]] bado. # [[Teisybė]] už saulę šviesesnė. # [[Teisybė]]s [[pinigai]]s neužklosi. # [[Tiesa]] akis bado. # [[Tiesa]] – mergelė liesa. # [[Tiesa|Tiesos]] kalba paprasta. # [[Tiesa|Tiesos]] maiše nepaslėpsi. # Tikroji [[tiesa]] dažnai vaikšto su pilka sermėga. # [[Turtas|Turtingam]] [[tiesa]] nereikalinga. # [[Turtas|Turtingo]] ir [[melas]] [[tiesa|teisingas]]. # [[Turtuolis|Turtuoliui]] [[tiesa]] nereikalinga. # Viens [[juokas|juokais]] darys, kits už [[teisybė|teisybę]] palaikys. # Vieno – [[tiesa]], o kito – nemelas. # Visą gyvenimą [[kvailys]] praleidęs po gudruolio padu nepažins [[tiesa|tiesos]], kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio. # [[Vyras|Vyrui]] visą šlaunį gali parodyt, o visos [[teisybė]]s – ne. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Tiesa]] bus atskleista. # [[Tiesa]] gali būti slopinama, bet ne pasmaugta. # [[Tiesa]] guli šaltinio dugne. # [[Tiesa]] yra didis dalykas ir ji įsigalės. # [[Tiesa]] prarandama argumentų sumaištyje. # [[Vynas]] iškelia [[Teisybė|teisybę]] į viršų. ==Merfio dėsniai== # Jei tai atrodo per gražu, kad būtų [[tiesa]], galbūt taip ir yra. # [[Politika|Politinių]] [[pažadas|pažadų]] taisyklė: [[tiesa]] kinta. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Teisė]] bsszuuk6fmpwusq4s69vjuag26tow0k Žinojimas 0 3058 84186 83302 2026-06-26T17:34:57Z Kurmis 70 84186 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kur yra daug [[išmintis|išminties]], ten daug ir [[apmaudas|apmaudo]]; ir kas daugina [[žinojimas|žinojimą]], didina ir [[kentėjimas|kentėjimą]]. – ''Koh 1, 18''. ==Sentencijos ir aforizmai== # Daug esama žmonių, kuriuos [[išsilavinimas|mokytumas]] paverčia [[nemokša|nemokšomis]], žmonių, kurie kuo daugiau [[skaitymas|skaito]], tuo mažiau [[žinojimas|žino]]. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Daug [[kalbėjimas|kalba]] tie žmonės, kurie mažai [[žinojimas|žino]], o tie, kurie žino daug, kalba mažai. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Dauguma mokytojų švaisto savo laiką klausdami klausimų, kurių tikslas – rasti tai, ko vaikas nežino. Tikrasis menas yra rasti, ką jis [[žinojimas|žino]] ir ką dar gali sužinoti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Fantazija]] svarbesnė už [[žinojimas|žinojimą]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Geriau daugiau [[žinojimas|žinoti]] negu [[kalbėjimas|kalbėti]]. – [[Titas Makcijus Plautas|Plautas]]. # Į [[žinojimas|žinojimą]] turime žiūrėti kaip į maistą. Gyvename ne tam, kad žinotume, kaip ir gyvename ne tam. kad valgytume. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Įsivaizduokite, kokia būtų [[tyla]], jeigu žmonės kalbėtų tik tai, ką [[žinojimas|žino]]. – [[Karelas Čapekas|K. Čapekas]]. # Yra trys [[nemokšiškumas|nemokšiškumo]] rūšys: visai nieko [[žinojimas|nežinoti]], prastai žinoti tai, ką visi žino, žinoti ne tai, ką reikia žinoti. – [[Šarlis Pino Diuklo|Š. Diuklo]]. # Jeigu jūsų rankose [[žinojimas]], leiskite kitiems užsidegti nuo jo savo šviestuvus. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Juo mažiau žmogus [[žinojimas|žinai]], juo paprasčiau [[gyvenimas|gyveni]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kai kurių [[principas|principų]] [[žinojimas]] lengvai pakeičia kai kurių [[faktas|faktų]] nežinojimą. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kai žmogus [[žinojimas|nežino]], į kurį uostą plaukia, joks vėjas nebus palankus. – [[Seneka]]. # Kas nori atsisakyti [[blogis|blogio]], tas visuomet [[žinojimas|žino]], ko nori; o tas, kas geidžia daugiau, negu turi, yra aklas abiem akimis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida|Klaidos]] [[priežastis]] – geresnio varianto nežinojimas. – [[Demokritas]]. # Klysta tas, kas mano, kad daug [[žinojimas|žinoti]] yra privalumas. Svarbu ne [[žinios|žinių]] kiekis, o kokybė. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kuo daugiau [[skaitymas|skaitote]] nemąstydami, tuo tvirčiau įsitikinate, kad daug [[žinojimas|žinote]], o kuo daugiau [[mąstymas|mąstote]] skaitydami, tuo aiškiau matote, kad žinote labai mažai. – [[Volteras]]. # Kuo mažiau žmonės [[žinojimas|žino]], tuo platesnės jiems atrodo jų [[žinia|žinios]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Mes [[žinojimas|žinome]] daugiau nenaudingų dalykų, nei naudingų. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # [[Mokslas]] yra organizuotas [[žinojimas]]. [[Išmintis]] yra organizuotas [[gyvenimas]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Ne tas kvailas, kuris [[žinojimas|nežino]], o tas, kuris nenori žinoti. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # Ne visada [[sakymas|sakyk]], ką [[žinojimas|žinai]], bet visada žinok, ką sakai. – [[Matijas Klaudijus|M. Klaudijus]]. # Nebijok nežinojimo, bijok klaidingo [[žinojimas|žinojimo]]. Dėl jo yra visas pasaulio [[blogis]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Nereikia [[sakymas|sakyti]] visko, ką [[žinojimas|žinai]], bet visada reikia žinoti, ką sakai. – [[Matijas Klaudijus|M. Klaudijus]]. # Nesistenk visko [[žinojimas|žinoti]], kad netaptum visų dalykų [[neišmanėlis|neišmanėliu]]. – [[Demokritas]]. # Neužtenka [[žinojimas|žinoti]], reikia panaudoti [[žinios|žinias]], neužtenka [[noras|norėti]], reikia [[veikla|veikti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Niekada [[žinojimas|nežinosi]] pakankamai, jeigu nežinosi daugiau negu pakankamai. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # Norint bent truputį [[žinojimas|žinoti]], reikia daug [[mokymasis|mokytis]]. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Pasitikėjimas]] tegu remsis žinojimu, [[žinojimas]] – tvirtybe… – [[Seneka]]. # Pirmiausia [[žmogus|žmonės]] nori [[žinojimas|žinoti]], kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – [[James E. Hind]]. # Reikia stengtis [[suvokimas|suvokti]], ne kuris [[žinojimas|žino]] daugiau, o kuris žino geriau. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Reikia [[žinojimas|žinoti]] apie viską po truputį, bet viską apie nedaugelį dalykų. – [[Klimentas Timiriazevas|K. Timiriazevas]]. # Spręsti apie [[žmogus|žmones]] reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie [[žinojimas|žino]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # Svarbu ne viską [[žinojimas|žinoti]], o viską [[supratimas|suprasti]]. – [[Demokritas]]. # Tai, ką mes [[žinojimas|žinome]], tėra lašas, ko nežinome – vandenynas. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # Tai, ką [[žinojimas|žinome]], yra taip menka, palyginti su tuo, ko nežinome. – [[Pjeras Simonas Laplasas|P. S. Laplasas]]. # Tarp [[nuojauta|nuojautos]] ir [[žinojimas|žinojimo]] tvyro [[gyvybė]] ir [[mirtis]]. – [[Sebastijanas Ficekas|S. Ficekas]]. # Tas, kuris mažai [[žinojimas|žino]], mažai tegali ir [[mokymas|išmokyti]]. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Tikrasis [[žinojimas]] yra ne susipažinimas su [[faktas|faktais]], kurie daro žmogų tik pedantu, o faktų panaudojimas, kuris daro jį filosofu. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Tikro [[žinojimas|žinojimo]] šaltiniai – [[faktas|faktai]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Verčiau kai ko visai [[žinojimas|nežinoti]], negu žinoti prastai. – [[Publijus Siras]]. # [[Žinojimas]] išlaisvina žmogų, bet padaro jį nelaimingą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žinojimas]] yra tam, kad būtų platinamas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Žinojimas|Žinojimo]] troškimas ir aiškinimų godulys niekada nenuveda mūsų į mąstančio klausimo stichiją. Žinojimo troškimas visada yra paslėptas įžūlumas tokios savimonės, kuri remiasi savavališkai išrastu protu ir jo protingumu. Žinojimo troškimas netrokšta viltingai laukti brėkštančios mąstomybės. – [[Martynas Heidegeris|M. Heidegeris]]. # [[Žinojimas|Žinoti]] tai, kas gera, svarbiau negu daug žinoti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žinojimas|Žinoti]] tai, ką žino visi, vadinasi, nieko nežinoti. Žinojimas prasideda nuo to, ko žmonės nežinoti. – [[Remi de Gurmonas|R. de Gurmonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] tvirčiausiai tiki tuo, apie ką mažiausiai [[žinojimas|žino]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Draugas]] yra tas, kuris [[žinojimas|žino]] apie tave viską, ir vis dar nori būti tavo draugu. # Nežinoti yra blogai, nenorėti [[Žinojimas|žinoti]] yra dar blogiau. # Tam, kuris [[Žinojimas|nežino]], mažas sodas yra miškas. # Tas, kuris [[Žinojimas|nežino]] kur jis vyksta, tas nežino kada, ir ar iš viso, jis atvyks. # Tu turėtum [[Žinojimas|žinoti]] kas yra gaminama virtuvėje, nes kitaip tu gali [[Valgymas|suvalgyti]] draudžiamą [[Maistas|maistą]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Naudok savo [[Žinojimas|žinojimą]] kaip skydą, o ne kaip kardą. # [[Patirtis]] yra [[Žinojimas|žinojimo]] motina. ===[[Gruzinų patarlės ir priežodžiai|Gruzinų]]=== # [[Žinojimas]] brangesnis už pinigus, aštresnis už kardą, galingesnis už patranką. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Tas, kuris tyli, žino dukart daugiau, negu tas, kuris plepa. # [[Žinojimas]] paslėptas kiekviename daikte. Kažkada visas pasaulis buvo [[biblioteka]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Jei įsivaizduojate ką nors [[žinojimas|žiną]], vadinasi, esate blogai informuoti. # Nežinoti – nebaisu, baisu – nenorėti [[žinojimas|žinoti]]. # [[Žemė|Žemę]] reikia giliai įdirbti, [[žinojimas|žinojimą]] – nuolatos tobulinti. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Kartojimas]] – [[žinojimas|žinojimo]] motina. # Mažiau [[kalbėjimas|kalbėk]], daugiau [[žinojimas|žinok]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Lakoniškumas yra [[Žinojimas|žinojimo]] siela. # [[Tyla|Tylos]] dovana yra [[Žinojimas|sužinojimas]]. [[Kategorija:Švietimas]] n16t21tpm81qgzmvrehkjh7anbd5c4h Grigorijus Skovoroda 0 9149 84185 84181 2026-06-26T17:33:02Z Kurmis 70 84185 wikitext text/x-wiki '''''[[Grigorijus Skovoroda]]''' (1722-1794) – ukrainiečių filosofas, poetas.'' ==Sentencijos== # Kas gėdijasi pripažinti savo [[trūkumas|trūkumus]], tas ilgainiui begėdiškai teisins savo nemokšiškumą, o tai yra didžiausia [[yda]]. # Ne tas kvailas, kuris [[žinojimas|nežino]], o tas, kuris nenori žinoti. {{DEFAULTSORT:Skovoroda, Grigorijus}} [[Kategorija:Ukrainiečiai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Poetai]] [[Kategorija:1722|G]] [[Kategorija:1794|M]] [[Kategorija:Copyright]] e2325e8qfp5pje6adb8kzzqg6a23gwv 84187 84185 2026-06-26T17:37:15Z Kurmis 70 84187 wikitext text/x-wiki '''''[[Grigorijus Skovoroda]]''' (1722-1794) – ukrainiečių filosofas, poetas.'' ==Sentencijos== # Kas gėdijasi pripažinti savo [[trūkumas|trūkumus]], tas ilgainiui begėdiškai teisins savo nemokšiškumą, o tai yra didžiausia [[yda]]. # Ne tas kvailas, kuris [[žinojimas|nežino]], o tas, kuris nenori žinoti. # [[Tiesa]] kalba paprastais žodžiais. {{DEFAULTSORT:Skovoroda, Grigorijus}} [[Kategorija:Ukrainiečiai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Poetai]] [[Kategorija:1722|G]] [[Kategorija:1794|M]] [[Kategorija:Copyright]] ny3ks7f7gg182svu4u8vory3o37iaun