Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.8 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1681 84192 82825 2026-06-27T16:20:06Z Kurmis 70 84192 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Jūs, [[žmona|žmonos]], būkite klusnios savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrams]], kad tie, kurie neklauso [[žodis|žodžio]], ir be žodžio būtų laimėti savo žmonų [[elgesys|elgesiu]]. – ''1 Pt 3,1''. ==Sentencijos ir aforizmai== # Blogai [[elgesys|elgtis]] – žema, daryti gera, kai tai nepavojinga, – visai paprasta. Geras žmogus tas, kuris atlieka didžius ir kilnius darbus net viskuo rizikuodamas. – [[Plutarchas]]. # Būti [[gerumas|geru]] žmogumi reiškia ne tik [[elgesys|nesielgti]] neteisingai, bet ir nenorėti taip elgtis. – [[Demokritas]]. # [[Elgesys|Elgdamiesi]] su artimaisiais taip, kaip jie to nusipelno, darome juos tik blogesnius, o elgdamiesi taip, tarsi jie geresni nei yra iš tikrųjų, priverčiame juos tapti geresniais. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Elgesys]] – tai veidrodis, kuriame kiekvienas parodo savo veidą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Elgesys|Elkimės]] taip visada, kaip tinka amžiui kiekvieno. – [[Horacijus]]. # [[Elgesys|Elkitės]] su [[žmogus|žmogumi]] taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Galima kitam protingai [[patarimas|patarti]], bet negalima kito išmokyti protingai [[elgesys|elgtis]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Grakštūs [[Žodis|žodžiai]] ir dirbtinis [[elgesys]] retai eina kartu su [[žmoniškumas|žmoniškumu]]. – [[Konfucijus]]. # Jei nori, kad niekas nežinotų tave kaip nors nederamai [[elgesys|pasielgus]], niekada taip nesielk. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Lengvabūdiškas [[elgesys]] – tai mažiausias lengvo elgesio [[moteris|moters]] trūkumas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Mes geriau suvokiame savo [[elgesys|elgesio]] negu [[mąstymas|mąstymo]] [[klaida]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nepagarbus [[vyras|vyrų]] [[elgesys]] su [[moteris|moterimi]] beveik visada rodo, kad ji pati dėl to kalta. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Protas|Protingas]] [[tėvas|tėvo]] [[elgesys]] – geriausias [[pamokymas]] [[vaikas|vaikams]]. – [[Demokritas]]. # Su artimu teisingai [[elgesys|elgtis]] dera neatidėliojant: delsi – būsi neteisus. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Tas gali rekomenduoti kitiems [[elgesys|elgesio]] įstatymus, kuriam pačiam nereikia jų rekomenduoti. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Tinkamo [[elgesys|elgesio]] kelias arti, bet [[žmogus|žmonės]] jo ieško toli. – [[Mencijus]]. # Visų žmonių [[žodis|žodžiai]] vienodi. Tik [[elgesys]] parodo, kaip jie skiriasi vienas nuo kito. – [[Moljeras]]. # Žmogaus [[charakteris|charakterį]] geriausiai parodo jo [[elgesys]] lemiamą minutę. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[išsiauklėjimas|išsiauklėjimą]] rodo jo [[elgesys]] kivirčo metu. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Tūkstančio metų [[reputacija|reputaciją]] gali nulemti vienos valandos [[elgesys]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Darbas|Darbuokis]] it amžinai gyvensiąs, [[elgesys|elkis]] it rytoj mirsiąs. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Kaip tu [[Elgesys|elgiesi]] su kitais, taip tikėkis ir kiti elgsis su tavimi. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Psichologija]] 6xop1but4i0u85f3033zc42f5tmtck2 0 2071 84190 83221 2026-06-27T16:14:12Z Kurmis 70 84190 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Www.wikipedia screenshot (2021).png|thumb|Atviroji bei laisvoji žinių saugykla – Vikipedija]] == Sentencijos ir aforizmai== # [[Abejonė]] – pikčiausias žmonijos [[žinios|žinių]] priešas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Apie [[niekas|nieką]] nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]]. # Dvasiniame gyvenime, kaip ir praktiniame, turintys [[žinios|žinių]] visada tobulėja ir laimi. – [[Viljamas Džeimsas|V. Džeimsas]]. # Geriau [[neišmanymas]] negu klaidingos [[žinia|žinios]]. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Gerų [[darbas|darbų]] rieškučios, vertingesnės už [[žinios|žinių]] statinę. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # Greitas kaupimas [[žinios|žinių]], įgyjamų pernelyg mažai savarankiškai dirbant, ne itin vaisingas. [[Mokytumas]] irgi gali auginti tik lapus, o nesubrandinti vaisių. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Išmintis|Išmintingas]] ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio [[žinios]] naudingos. – [[Aischilas]]. # [[Išradimai|Išradinėti]] pačiam puiku, bet [[žinios|žinoti]] ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jei nori, kad tavo [[pamokslas|pamokslai]] turėtų poveikį tavo [[mokinys|mokiniams]], įspėk juos apie nereikalingas [[žinios|žinias]] ir klaidingas [[taisyklė|taisykles]], todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[skaitymas|skaitome]] siekdami [[žinios|žinių]], turime skaityti lėtai, užsirašyti viską, ką išmokstame iš knygos, visa, ką randame nežinoma. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Kai kurie mokslininkai kaupia [[žinios|žinias]] tik tam, kad galėtų jomis girtis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Kas gali būti žalingesnio už žmogų, turintį sudėtingiausių mokslų [[žinios|žinių]], bet neturintį geros širdies? Jis visas žinias panaudos blogam. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # Klysta tas, kas mano, kad daug [[žinojimas|žinoti]] yra privalumas. Svarbu ne [[žinios|žinių]] kiekis, o kokybė. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Knyga]] yra visokių [[žinios|žinių]] alfa ir omega, visų [[mokslas|mokslų]] pradžių pradžia. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kokia nauda iš to, kad daug žinojai, jei nemokėjai tų [[žinios|žinių]] naudoti savo reikalams. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Kuo mažiau žmonės [[žinojimas|žino]], tuo platesnės jiems atrodo jų [[žinia|žinios]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Maloniausi tie [[žodis|žodžiai]], kurie suteikia kokių nors [[Žinia|žinių]]. – [[Aristotelis]]. # Man teko pažinti daugybę žmonių, sukaupusių gausybę [[žinios|žinių]] ir neturėjusių nė vienos savo [[mintis|minties]]. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # [[Mokslas]] – sutvarkytos [[žinios]]. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Mūsų [[žinios|žinių]] troškimui nėra galo; [[protas|proto]] pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Nedera gult miegoti nepasakius sau, kad per dieną šio to išmokta. Tai, ką apibrėžiu žodžiu „išmokta“, yra siekimas praplėsti mūsų [[mokslas|mokslo]] ar kokių kitų naudingų [[žinios|žinių]] ribas. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Neįsivaizduoju, kaip galima tenkintis [[žinios|žiniomis]], įgytomis iš antrų rankų; nors svetimos žinios gali mus šio to išmokyti, išmintingas būni tik savo [[išmintis|išmintim]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi [[žinia]]. – [[Bruno Ferrero|B. Ferrero]]. # Neužtenka [[žinojimas|žinoti]], reikia panaudoti [[žinios|žinias]], neužtenka [[noras|norėti]], reikia [[veikla|veikti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas [[Emil Heinrich du Bois-Reymond]] (lot. ''Ignoramus et ignorabimus''). ''(Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis)''. # Nėra natūralesnio [[troškimas|troškimo]] už troškimą [[žinios|žinių]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Nieko nuostabaus, kad gausybė [[žinios|žinių]], negalinčių padaryti žmogaus [[protas|protingo]], dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Norint pasiekti užsibrėžtą [[tikslas|tikslą]], [[praktiškumas|praktiškumo]] reikia ne mažiau kaip [[žinios|žinių]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Norint suvirškinti [[žinia|žinias]], reikia jas ryti su apetitu. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Paprastai nuo mūsų priklauso, ar perduosim savo [[vaikas|vaikams]] [[žinios|žinias]], maža to, – ar perduosime jiems savo [[aistra]]s. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Pernelyg gausios [[žinios]] sąlygoja [[neryžtingumas|neryžtingumą]]: neregys eina tiesiai prieš save. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Savo gyvenimo kelyje mačiau daug žmonių, visiškai atbukintų besaikio [[žinios|žinių]] troškimo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. [[Vaizduotė]] svarbiau už žinias. [[Žinios]] ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Skaitymas]] duoda žmogui [[žinios|žinių]], [[pokalbis]] moko [[sumanumas|sumanumo]], o [[įprotis]] užsirašinėti – [[tikslumas|tikslumo]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Stengtis palikti po savęs daugiau [[žinios|žinių]] ir [[laimė]]s nei radome, tobulinti ir didinti gautą [[palikimas|palikimą]] – štai mūsų priedermė. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Svarbiausia ne tai, kad sukauptum kuo daugiau [[žinios|žinių]], o tai, kad tos žinios, gausios ar menkos, priklausytų tau vienam, būtų išmaitintos tavo krauju, būtų tavo paties pastangų vaisius. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Šnekučiuotis dera taip, kad visi pašnekovai turėtų naudos – įgytų daugiau [[žinios|žinių]]. – [[Heraklitas]]. # Tinkamam [[elgesys|elgesiui]] [[valia|valios]] stoka pragaišingesnė už [[žinios|žinių]] stoką. – [[Herbertas Spenseris|H. Spenseris]]. # Visiškas [[neišmanymas]] – ne didžiausias [[blogis]]; kaupti menkai įsisąmonintas [[žinia|žinias]] – kur kas blogiau. – [[Platonas]]. # [[Žinios]] glūdi galvose, pilnose kitų žmonių [[mintis|minčių]], [[išmintis]] – [[protas|protuose]], dėmesinguose sau. – [[William Cowper|W. Cowper]]. # [[Žinios]] yra [[jėga]], jėga yra žinios. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žinios]], neišmaitintos [[patirtis|patirties]], patikimumo motinos, bevaisės ir kupinos klaidų. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Žinios]] – šarvai prieš visas negandas. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # [[Žinios|Žinių]] reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Ne [[žinios]] yra pagrindinis dalykas, bet [[Poelgis|poelgiai]]. # Nebūk toks [[Kvailumas|kvailas]], kad [[Išmintis|išmintį]] pakeistum [[Žinios|žiniomis]], nes tu prarasi [[Supratimas|supratimą]]. # Stengtis palikti po savęs daugiau [[žinios|žinių]] ir [[laimė]]s nei radome, tobulinti ir didinti gautą [[palikimas|palikimą]] – štai mūsų priedermė. # [[Žinios]] ir [[Išmanymas|išmanymas]] yra geriau negu [[Turtas|turtas]] – tau reikia prižiūrėti turtą, o žinios prižiūri tave. # [[Žinios]] yra panašiai kaip [[Sodas|sodas]], jeigu tu neįdirbi jo, negali nuimti derliaus. # [[Žinios|Žinių]] ir [[Išmanymas|išmanymo]] trūkumas yra tamsiau už naktį. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Kas išvyksta [[kelionė]]n dėl [[žinios|žinių]], tam rojaus vartai atviri. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Siek išminties, o ne žinių. [[Žinios]] – tai praeitis. [[Išmintis]] – tai ateitis. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Patirtis]] be žinių yra geriau negu [[žinios]] be patirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # [[Žinios]] daug vietos neužima. # [[Žinios]] nėra paveldimos. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žinios}} [[Kategorija:Mokslas]] [[Kategorija:Informatika]] g8bj1n45aa6whlwt1vw8wwu6lofpbac 0 2817 84194 84184 2026-06-27T16:30:02Z Kurmis 70 84194 wikitext text/x-wiki '''''Yda''' – bloga ypatybė, trūkumas.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # Atsisakyti [[yda|ydų]], siekti [[dorybė]]s, kuri yra aukščiausias [[gėris]]. – [[Seneka]]. # Be kitų [[blogybė|blogybių]], blogiausia yra ta, kad keičiame pačias [[yda]]s. – [[Seneka]]. # Blogiausia, ką gali išmokti [[jaunimas]] – [[lengvabūdiškumas|lengvabūdiškumo]]. Nes šio padarinys yra tie [[malonumas|malonumai]], iš kurių rutuliojasi [[yda|ydos]]. – [[Demokritas]]. # [[Darbas]] apsaugo mus nuo trijų didžiųjų [[blogybė|blogybių]]: [[nuobodulys|nuobodulio]], [[yda|ydų]] ir [[skurdas|skurdo]]. – [[Volteras]]. # [[Dėkingumas]] – pati mažoji [[dorybė]], tuo tarpu [[nedėkingumas]] – pati didžioji [[yda]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Didelė [[yda]] yra taip pat ir didelė [[nelaimė]] žmogui, kurią jis turi. – [[Eliza Ožeškova|E. Ožeškova]]. # Didžiausias [[draugystė]]s [[žygdarbis]] ne atskleisti [[draugas|draugui]] savo [[trūkumas|trūkumus]], o atverti jam akis į jo paties [[yda]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Dykinėjimas]] ir [[neveiklumas]] ieško [[yda|ydingumo]] ir patraukia jį paskui save. – [[Hipokratas]]. # [[Dorybė|Dorybę]] sudaro ne susilaikymas nuo [[yda|ydos]], o nesiveržimas į ją. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dorybė]] turi šydą, [[yda]] kaukę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Dorybė]]s bus ten, kur sutarimas ir vienybė, o [[yda|ydos]] neša prieštaravimus. – [[Seneka]]. # [[Dorybė]]s takelis labai siauras, o [[yda|ydos]] kelias – platus ir erdvus. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Esama epochų, kai [[charakteris|charakteriai]] tokie vangūs, kad [[yda|ydos]] lemia ne [[nusikaltimas|nusikaltimus]], o tik [[ištvirkavimas|ištvirkavimą]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Filosofija]] neturi tarnauti [[yda|ydų]] pateisinimui. – [[Seneka]]. # [[Girtavimas]] – visų [[yda|ydų]] tėvas. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Ir [[pasitikėjimas]] visais, ir netikėjimas niekuo yra [[yda]]. – [[Seneka]]. # [[Išdidumas]] išnaikina visas [[yda]]s, išskyrus patį save. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Išsekimas]] ir [[pervargimas]] – šiuolaikinės mūsų [[yda|ydos]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Įstatymas|Įstatymai]] turi rauti su šaknim [[yda]]s ir diegti [[dorybė|dorybes]]. – [[Ciceronas]]. # [[Yda]] nuo senų laikų siejama su [[menkystė|menkyste]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Yda|Ydą]] turi tik tas, kas gali turėti [[dorybė|dorybę]]. – [[Seneka]]. # [[Yda|Ydinga]] visa, kas per daug. – [[Seneka]]. # [[Yda|Ydos]] įgyjamos ir be [[mokytojas|mokytojų]]. – [[Seneka]]. # [[Jaunystė]]s [[yda|ydų]] nereikia pasilaikyti senatvei, nes [[senatvė]] turi savo trūkumų. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jei [[ydos]] madingos, jos šlovinamos kaip [[dorybė]]s. – [[Moljeras]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu žmogus pradeda suabsoliutinti savo [[dorybė|dorybes]], jį apninka [[yda|ydos]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kai kurios [[yda|ydos]] prasiskverbia į mus [[dorybė|dorybių]] pavidalu. – [[Seneka]]. # Kas gali būti panašesnio į [[kvailystė|kvailystę]], kaip nuolaidžiauti savo [[draugas|draugų]] [[silpnybė]]ms, nematyti jų [[trūkumas|trūkumų]], žavėtis jų [[yda|ydomis]] tarsi dorybėmis. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kas gėdijasi pripažinti savo [[trūkumas|trūkumus]], tas ilgainiui begėdiškai teisins savo nemokšiškumą, o tai yra didžiausia [[yda]]. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # Kas turi daug [[yda|ydų]], tas turi daug ir [[valdovas|valdovų]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Kiekviena įgimta [[yda]] darosi dvigubai didesnė, bandant ją paslėpti po išorinės dorybės kauke. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kitų [[yda]]s pastebime, o savųjų nematome. – [[Ciceronas]]. # Kitų [[yda|ydos]], iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų. – [[Braunas]]. # [[Klestėjimas]] atskleidžia mūsų [[yda]]s, o [[nelaimė]]s [[dorybė|dorybes]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Klysti, mielas Liucijau, manydamas, jog prabanga, dorybingumo nepaisymas ir visa, dėl ko kiekvienas priekaištauja savo laikams, yra mūsų šimtmečio [[yda|ydos]]. Tai žmonių, o ne laiko trūkumai. Visi amžiai turėjo nuodėmių. – [[Seneka]]. # Kodėl [[žmogus]] nepripažįsta savo [[yda|ydų]]? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – [[Seneka]]. # Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo [[yda|ydų]] ir [[dorybė|dorybių]] neišgaus. – [[Saadis]]. # [[Kūnas|Kūno]] [[poreikis|poreikiai]] menki: nealkti, nešalti, netrokšti. Jei trokšta daugiau, vargsta dėl [[yda|ydų]], ne dėl reikalo. – [[Seneka]]. # [[Meilikavimas]] – [[yda|ydų]] pagalbininkas. – [[Ciceronas]]. # Menkos neatitaisomos [[klaida|klaidos]] netrukus gali virsti didelėmis [[yda|ydomis]]. – [[Seneka]]. # Mes žalojame gyvenimą [[beprotybė]]mis ir [[yda|ydomis]], o paskui skundžiamės ištikusiom [[bėda|bėdom]] ir guodžiamės, kad [[nelaimė]] glūdi pačioje daiktų prigimtyje. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Mokytis [[dorybė|dorybių]] – vadinasi, išsižadėti [[yda|ydų]]. – [[Seneka]]. # Nematome savo [[yda|ydų]], kaip kuprinės ant pečių. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Nepasikeis tas, kuris keturiasdešimties sulaukė, o [[yda|ydų]] neatsikratė. – [[Konfucijus]]. # [[Nesaikingumas]] visada [[yda]]. – [[Seneka]]. # Nėra [[žmogus|žmonių]] be [[yda|ydų]]. Iš mūsų tas tėra geriausias, kuris turi jų mažiausiai. – [[Horacijus]]. # Niekas mūsų taip nevaržo, kaip mūsų [[yda|ydos]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Nuo mažų [[klaida|klaidų]] lengva pereiti prie didelių [[yda|ydų]]. – [[Seneka]]. # Pakanka nedaugelio [[yda|ydų]] užtemdyti daugeliui [[dorybė|dorybių]]. – [[Plutarchas]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. – [[Publijus Siras]]. # Reikia išsirinkti garbingą vėliavą. Jos šūkiai turi skatinti kautis su tomis [[yda|ydomis]], kurios, vos tik atsiradusios beregint nusilpnina žmogų. – [[Seneka]]. # Senyvame amžiuje [[meilė]] virsta [[yda]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Skonis|Skonio]] stoka – viena iš tų [[yda|ydų]], kurios neatsiejamos nuo [[veidmainystė]]s. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Stengdamiesi išvengti vienų [[yda|ydų]], [[kvailys|kvailiai]] pasiduoda kitoms. – [[Horacijus]]. # Su [[žmogus|žmonėmis]] gyvenk taikiai, o su [[yda|ydomis]] kariauk. – [[Publijus Siras]]. # Svetimos [[yda|ydos]] visada mums prieš akis, o savo – už nugaros. – [[Seneka]]. # Tas jau yra [[ydos]] vergas, kuris leidžiasi su ja į derybas. – [[Teodoras Dreizeris|T. Dreizeris]]. # Teisingas [[mąstymas]] parbloškia ne pavienes [[yda]]s, visas iš karto vienu ypu nugali. – [[Seneka]]. # Ten, kur veši [[yda|ydos]], nuodėmingu laikomas [[teisuolis]]. – [[Publijus Siras]]. # [[Tinginystė]] yra toji mūsų [[yda]], su kuria visų lengviausiai taikstomės. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Tėvai]] sunkiausiai atleidžia [[vaikas|vaikams]] tas [[yda]]s, kurias jie patys išugdė. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Triuškinamai smogiama [[yda|ydoms]], iškeltoms visuotinei [[pajuoka]]i. Smerkimas lengvai pakeliamas, bet pajuoka – kur kas sunkiau. Niekas nenori būti juokingas. – [[Moljeras]]. # [[Veidmainystė]] – tai duoklė, kurią [[yda]] moka [[dorybė|dorybei]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Venk žmonių, kurie mato tavo [[yda]]s ir [[trūkumas|trūkumus]], bet juos pateisina ar net pritaria jiems. Tokie žmonės arba pataikūnai, arba bailiai, arba tiesiog kvailiai. Iš jų nelauk pagalbos ištiktas bėdos ar nelaimės. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # Žmonės mano, kad jų [[yda|ydos]] ir [[dorybė]]s atsiskleidžia tik [[poelgis|poelgiuose]], nenutuokdami, kad ir ydą, ir dorybę kiekvieną akimirką išduoda jos alsavimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Iš pradžių kelionę pradėk su [[Išmintis|išmintimi]]; [[įprotis]] padarys tau kiekvieną dorybę lengvesne ir malonesne; toliau – bet kokia [[yda]] tegu lieka. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Girtavimas]] – visų [[yda|ydų]] motina. # Savo [[yda]]s svarstyk, o artimo pamiršk. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Ydos]] yra puoselėjimos slėpimu. [[Kategorija:Ydos]] 04stq1g0mi9hytcuh6efhwiksoi7azl 0 3919 84195 84183 2026-06-27T16:30:54Z Kurmis 70 84195 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Apie [[žmogus|žmogų]] negalima spręsti iš pirmo žvilgsnio. [[Privalumas|Privalumus]] paprastai gaubia [[kuklumas|kuklumo]] šydas, [[trūkumas|trūkumus]] dengia [[veidmainystė|veidmainingumo]] kaukė. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Be abejo, bloga turėti [[trūkumas|trūkumų]], bet dar blogiau daug jų turėti ir nenorėti pripažinti, nes tai reiškia įgyti dar vieną trūkumą – saviapgaulę. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Bet kuris mūsų [[trūkumas]] greičiau dovanotinas, negu [[gudrybė]]s, kurių griebiamės, norėdami jį nuslėpti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Charakteris|Charakterio]] silpnumas – vienintelis nepataisomas [[trūkumas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Didžiausias [[draugystė]]s žygdarbis ne atskleisti [[draugas|draugui]] savo [[trūkumas|trūkumus]], o atverti jam akis į jo paties [[yda]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Didžiausias mūsų [[trūkumas]] yra polinkis mieliau aptarinėti daiktus, negu juos daryti. – [[Džavaharlalis Neru|Dž. Neru]]. # Didžiausias [[vedybos|vedybų]] [[trūkumas]] tas, kad jos [[žmogus|žmonėms]] atima [[egoizmas|egoizmą]]. O žmonės be egoizmo yra bespalviai. Jiems stinga individualumo. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Gėda]] uoliai skaičiuoti kitų [[trūkumas|trūkumus]], o į savus nekreipti dėmesio. – [[Demokritas]]. # Ieškoti smulkių [[trūkumas|trūkumų]] – nuo seno būdinga [[protas|protams]], kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Jeigu [[draugas]] padarys tau priekaištą dėl kokio nors [[trūkumas|trūkumo]], visuomet manyk, kad jis dar ne viską tau pasakė. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai neturime savęs, tada mums visko [[trūkumas|trūksta]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas gali būti panašesnio į [[kvailystė|kvailystę]], kaip nuolaidžiauti savo [[draugas|draugų]] [[silpnybė]]ms, nematyti jų [[trūkumas|trūkumų]], žavėtis jų [[yda|ydomis]] tarsi dorybėmis. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kas gėdijasi pripažinti savo [[trūkumas|trūkumus]], tas ilgainiui begėdiškai teisins savo nemokšiškumą, o tai yra didžiausia [[yda]]. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # Kas nedievina [[trūkumas|trūkumų]] tos, kurią [[meilė|myli]], tas negali sakyti, kad jis tikrai įsimylėjęs. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Kiekvienas turi [[trūkumas|trūkumų]] – vienas daugiau, kitas mažiau. Štai kodėl negalėtume nei draugauti, nei teikti pagalbos, nei bendrauti nebūdami vieni kitiems [[pakantumas|pakantūs]]. – [[Frančeskas Gvičardinis|F. Gvičardinis]]. # Leisti sau nesilaikyti [[mandagumas|mandagumo]] taisyklių – ar tai nereiškia ieškoti galimybių laisvai rodyti savo [[trūkumas|trūkumus]]? – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Mes dažnai smerkiame kitų [[trūkumas|trūkumus]], bet retai, pasimokę iš jų, taisome savus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # Nesilaikykite įsikibę savo [[trūkumas|trūkumų]], teisindamiesi, kad šis [[pasaulis]] labai netobulas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Nė vienas pasaulyje negimsta be [[trūkumas|trūkumų]]. Kieno trūkumų mažiau, tas geresnis už kitus. – [[Erazmas Roterdamietis|E. Roterdamietis]]. # Per daug neginkite savo [[trūkumas|trūkumų]] vien todėl, kad [[tobulumas]] – ne šio pasaulio vaisius. – [[Žiulis Renaras]]. # Retas žmogus viešai rodo savo [[trūkumas|trūkumus]], dauguma stengiasi juos pridengti patraukliu apdaru. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Senatvė]]je [[protas|proto]] [[trūkumas|trūkumai]] vis ryškėja, kaip ir [[išorė]]s trūkumai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Slėpdamas savo [[trūkumas|trūkumus]], netapsi geresnis; mūsų autoritetas tik laimės, jei nuoširdžiai juos pripažinsime. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Pasmerkimas|Smerkti]] kitame savo [[trūkumas|trūkumus]], manau, taip pat leistina, kaip ir smerkti – o aš tai darau gana dažnai – svetimus savyje. Demaskuoti juos reikia visada ir visur, niekada nepaliekant ramybėje. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Tik didieji žmonės turi didžių [[trūkumas|trūkumų]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Turime būti dėkingi tiems, kurie nurodo mūsų [[trūkumas|trūkumus]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Venk žmonių, kurie mato tavo [[yda]]s ir [[trūkumas|trūkumus]], bet juos pateisina ar net pritaria jiems. Tokie žmonės arba pataikūnai, arba bailiai, arba tiesiog kvailiai. Iš jų nelauk pagalbos ištiktas bėdos ar nelaimės. – [[Grigorijus Skovoroda|G. Skovoroda]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kenčiantys dėl [[trūkumas|trūkumų]], ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė [[gamta]] visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia [[puikybė|puikybę]] kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Prieš spręsdamas apie kitų žmonių [[trūkumas|trūkumus]], pažiūrėk į savo mokasinų pėdsakus. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Nėra miško be kreivo medžio, nėra žmogaus be [[trūkumas|trūkumų]]. # Pirmąją nakties pusę galvok apie savo [[trūkumas|trūkumus]], antrąją – apie kitų. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei verčiate žmones [[laukimas|laukti]], jie pradeda skaičiuoti jūsų [[trūkumas|trūkumus]]. [[Kategorija:Veikla]] odqgnopnr3qmhxr7w371eu6dkh0z1m5 0 9149 84189 84187 2026-06-27T16:12:41Z Kurmis 70 84189 wikitext text/x-wiki '''''[[Grigorijus Skovoroda]]''' (1722-1794) – ukrainiečių filosofas, poetas.'' ==Sentencijos== # Kas gali būti žalingesnio už žmogų, turintį sudėtingiausių mokslų [[žinios|žinių]], bet neturintį geros širdies? Jis visas žinias panaudos blogam. # Kas gėdijasi pripažinti savo [[trūkumas|trūkumus]], tas ilgainiui begėdiškai teisins savo nemokšiškumą, o tai yra didžiausia [[yda]]. # Ne tas kvailas, kuris [[žinojimas|nežino]], o tas, kuris nenori žinoti. # [[Tiesa]] kalba paprastais žodžiais. {{DEFAULTSORT:Skovoroda, Grigorijus}} [[Kategorija:Ukrainiečiai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Poetai]] [[Kategorija:1722|G]] [[Kategorija:1794|M]] [[Kategorija:Copyright]] 0oxd1nk6yr9mdl54hutiwp33ha1wcg6 84191 84189 2026-06-27T16:18:31Z Kurmis 70 84191 wikitext text/x-wiki '''''[[Grigorijus Skovoroda]]''' (1722-1794) – ukrainiečių filosofas, poetas.'' ==Sentencijos== # Kas gali būti žalingesnio už žmogų, turintį sudėtingiausių mokslų [[žinios|žinių]], bet neturintį geros širdies? Jis visas žinias panaudos blogam. # Kas gėdijasi pripažinti savo [[trūkumas|trūkumus]], tas ilgainiui begėdiškai teisins savo nemokšiškumą, o tai yra didžiausia [[yda]]. # Ne tas kvailas, kuris [[žinojimas|nežino]], o tas, kuris nenori žinoti. # Tas gali rekomenduoti kitiems [[elgesys|elgesio]] įstatymus, kuriam pačiam nereikia jų rekomenduoti. # [[Tiesa]] kalba paprastais žodžiais. {{DEFAULTSORT:Skovoroda, Grigorijus}} [[Kategorija:Ukrainiečiai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Poetai]] [[Kategorija:1722|G]] [[Kategorija:1794|M]] [[Kategorija:Copyright]] 5fkg3cejajrhqrx5nq5okwq1rx8js9x 84193 84191 2026-06-27T16:28:20Z Kurmis 70 84193 wikitext text/x-wiki '''''[[Grigorijus Skovoroda]]''' (1722-1794) – ukrainiečių filosofas, poetas.'' ==Sentencijos== # Kas gali būti žalingesnio už žmogų, turintį sudėtingiausių mokslų [[žinios|žinių]], bet neturintį geros širdies? Jis visas žinias panaudos blogam. # Kas gėdijasi pripažinti savo [[trūkumas|trūkumus]], tas ilgainiui begėdiškai teisins savo nemokšiškumą, o tai yra didžiausia [[yda]]. # Ne tas kvailas, kuris [[žinojimas|nežino]], o tas, kuris nenori žinoti. # Tas gali rekomenduoti kitiems [[elgesys|elgesio]] įstatymus, kuriam pačiam nereikia jų rekomenduoti. # [[Tiesa]] kalba paprastais žodžiais. # Venk žmonių, kurie mato tavo [[yda]]s ir [[trūkumas|trūkumus]], bet juos pateisina ar net pritaria jiems. Tokie žmonės arba pataikūnai, arba bailiai, arba tiesiog kvailiai. Iš jų nelauk pagalbos ištiktas bėdos ar nelaimės. {{DEFAULTSORT:Skovoroda, Grigorijus}} [[Kategorija:Ukrainiečiai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Poetai]] [[Kategorija:1722|G]] [[Kategorija:1794|M]] [[Kategorija:Copyright]] bp3y5xs9lr5ivtmyktsp0iyi6tjffyc