Wikiquote
ltwikiquote
https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis
MediaWiki 1.47.0-wmf.9
first-letter
Medija
Specialus
Aptarimas
Naudotojas
Naudotojo aptarimas
Wikiquote
Wikiquote aptarimas
Vaizdas
Vaizdo aptarimas
MediaWiki
MediaWiki aptarimas
Šablonas
Šablono aptarimas
Pagalba
Pagalbos aptarimas
Kategorija
Kategorijos aptarimas
TimedText
TimedText talk
Module
Module talk
Event
Event talk
Žodis
0
1996
84220
84005
2026-06-30T18:30:48Z
Kurmis
70
84220
wikitext
text/x-wiki
==[[Biblija]]==
# Jūs, [[žmona|žmonos]], būkite klusnios savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrams]], kad tie, kurie neklauso [[žodis|žodžio]], ir be žodžio būtų laimėti savo žmonų [[elgesys|elgesiu]]. – ''1 Pt 3,1''.
# Pradžioje buvo [[Žodis]]... Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. – ''Jn 1,1-3''.
# Tas [[Žodis]] tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. – ''Jn 1, 14.''
# [[Žmogus]] gyvas ne vien [[duona]], bet ir kiekvienu [[žodis|žodžiu]], kuris ateina iš [[dievas|Dievo]] lūpų! – ''Mt 4,4''.
# [[Žodis]] – kiekvieno [[darbas|darbo]] pradžia, o [[svarstymas]] – kiekvieno [[veiksmas|veiksmo]]. – ''Sir 37, 16''.
==Sentencijos ir aforizmai==
# Aš sutinku, kad paskutinis [[žodis]] būtų [[moteris|moters]], bet tik, jeigu tikrai paskutinis! – [[Piteris Ustinovas|P. Ustinovas]].
# [[Balsas|Balso]] skambesys, [[akys]] ir visa kalbančiojo povyza ne mažiau iškalbinga kaip pasirinkti [[žodis|žodžiai]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Dar nė vienas [[žmogus]], nurydamas piktus [[žodis|žodžius]], nepakenkė savo skrandžiui. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]].
# Dėstytojams [[žodis]] duotas ne tam, kad užliūliuotų savo [[mintis|mintį]], o tam, kad žadintų svetimą. – [[Vasilijus Kliučevskis|V. Kliučevskis]].
# Didžiųjų [[žodis|žodžiai]] nėra didesni: iš aukščiau mesti jie turi didesnę svorio jėgą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# Gera [[taisyklė]], kai [[žodžiai]] paprasti, o jų [[prasmė]] gili. – [[Mencijus]].
# Geriau atsisakyti aštraus [[žodis|žodelio]] negu [[draugas|draugo]]. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]].
# Geriausias būdas tęsėti savo [[žodis|žodį]] – nežadėti. – [[Napoleonas]].
# Gerbkime [[žodis|žodį]], leiskime jam pailsėti. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# [[Gydymas|Gydant]] [[ligonis|ligonius]], iš pradžių privalo būti [[žodis]], po to [[vaistai]] ir tik vėliau – [[peilis]]. – [[Hipokratas]].
# Grakštūs [[Žodis|žodžiai]] ir dirbtinis [[elgesys]] retai eina kartu su [[žmoniškumas|žmoniškumu]]. – [[Konfucijus]].
# Gražūs [[poelgis|poelgiai]] daug iškalbingesni už gražius [[žodis|žodžius]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]].
# Gryna širdim tu susiurbki [[žodis|žodžius]] ir tikėki [[išminčius|išminčiais]].<br /> Jausim ilgai naujo indo sugertąjį kvapą. – [[Horacijus]].
# Ir medžių lapai kasmet keičiasi, ir atgyvenę savo amžių [[žodis|žodžiai]] užleidžia vietą naujiems. – [[Horacijus]].
# Kai [[akys]] kalba viena, o [[žodis|žodžiai]] kita, prityręs žmogus labiau tiki pirmosiomis. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Kai [[esmė]] iš anksto apgalvota, [[žodis|žodžiai]] ateina savaime. – [[Horacijus]].
# Kai nesiskaitoma su [[žodis|žodžiais]], visi nesmagiai jaučiasi. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Kai pokalbyje nori įrodyti pašnekovui kokią nors [[tiesa|tiesą]], svarbiausia nesusierzinti ir nepasakyti nė vieno pikto ar užgaulaus [[žodis|žodžio]]. – [[Epiktetas]].
# [[Kalba]] – visų pavojingiausias ginklas: kardo prakirsta žaizda lengviau užgydoma negu ta, kurią palieka [[žodis]]. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]].
# Kalbėdamas su išmintinguoju, naudokis nedaugeliu [[žodis|žodžių]]. – [[Katonas]].
# Kalbėk įtikinamai, o [[žodis|žodžiai]] klausytojus veiks savaime. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Kalba|Kalbos]] jėga – sugebėjimas nedaugeliu [[žodis|žodžių]] daug pasakyti. – [[Plutarchas]].
# Kas labai liesas, tas mielai nešioja vatinį, o kurių [[mintis|mintims]] trūksta turinio, tas jas išpučia [[žodis|žodžiais]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]].
# Kas niekada [[meilė|mylėti]] neprisieks, tas niekada ir [[žodis|žodžio]] nesulaužys. – [[Platonas]].
# Ką nors [[aiškinimas|aiškindami]], neturime to daryti vien balsui, liežuviui ir lūpoms mankštinti. Stenkimės, kad mūsų [[žodis|žodžiai]] padėtų šalį, sritį, liaudį [[valdymas|valdyti]]. – [[Mo Ti]].
# Ko nejaudina [[žodis]], to neišjudins ir [[lazda]]. – [[Sokratas]].
# Kokį [[žodis|žodį]] pasakysi, tokiu ir tau bus atsakyta. – [[Homeras]].
# Kuo daugiau [[žodis|žodžių]] moku, tuo svarbesnis esu kitiems, tuo platesnis mano poveikis ir didesnė įtaka. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]].
# Kur baigiasi [[žodis|žodžiai]] – prasideda [[muzika]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]].
# Kur yra [[žodis|žodžio]] [[laisvė]], visada bus sakoma daug kvailysčių. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]].
# Maloniausi tie [[žodis|žodžiai]], kurie suteikia kokių nors [[Žinia|žinių]]. – [[Aristotelis]].
# Meilikaujantys [[žodis|žodžiai]], veidmainingas [[veidas]] dažniausiai nerodo gero [[būdas|būdo]]. – [[Konfucijus]].
# Mes dorai neįsivaizduojame, kokią žalą sau ir kitiems galime padaryti vienu vieninteliu [[žodis|žodžiu]]; ši žala vargiai bepataisoma. – [[Felisitas Roberas de Lamenė|F. R. de Lamenė]].
# [[Mintis]] kinta kintant [[žodis|žodžiams]], kuriais ji reiškiama. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
# [[Narsa|Narsus]] žmogus laikosi duotojo [[žodis|žodžio]]. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]].
# Ne [[žodis]], o [[nelaimė]] yra [[kvailys|kvailių]] mokytoja. – [[Demokritas]].
# Neapgalvotai išsprūdusį [[žodis|žodį]] taip pat sunku sulaikyti, kaip ir sviestą akmenį. – [[Menandras]].
# Nejudink [[žodis|žodžio]], kuris gali tave prispausti. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# Nesistenk pasakyti paskutinio [[žodis|žodžio]], o pasistenk žengti paskutinį [[žingsnis|žingsnį]]. – [[Gilbertas Cesbronas|G. Cesbronas]].
# Netikėkite [[žodis|žodžiais]] nei savo, nei kitų, tikėkite vien [[darbas|darbais]] tiek savo, tiek kitų. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# Nevalia pamiršti ne tik žmonių [[kalba|kalbų]], bet ir jų [[žodis|žodžių]]. Tikra tų žodžių, tų pasakymų saugykla – tai kalbų, laiškų, sentencijų rinkiniai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Nėra nieko galingesnio už [[žodis|žodį]]. Tvirtų [[argumentas|argumentų]] ir taurių [[mintis|minčių]] gretų neįmanoma pralaužti. Žodis kerta nuožmiuosius ir griauna tvirtoves. Tai nematomas ginklas. Be jo pasaulį valdytų šiurkšti jėga. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Nėra nieko stipresnio už [[žodis|žodį]]. – [[Menandras]].
# Nėra stipresnės [[magija|magijos]] už [[žodis|žodžių]] magiją. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Nors žmogus kartais nesuvaldo [[jausmas|jausmų]], bet [[žodis|žodžius]] turi visada valdyti. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]].
# Nuostabi [[tiesa]] virsta tuščiais [[žodis|žodžiais]], jei ji primetama. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# [[Patarlė]] – tai plačiausias [[turinys]], išreikštas keliais [[žodis|žodžiais]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]].
# Pernelyg kruopštus [[žodis|žodžio]] ieškojimas dažnai gadina visą kalbą. Geriausi žodžiai tie, kurie ateina savaime; jie tartum pačios [[tiesa|tiesos]] padiktuoti. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]].
# Seniau [[žmogus|žmonės]] taip lengvabūdiškai nesišvaistydavo [[žodis|žodžiais]], prisibijodavo, kad neliktų vieni su savo žodžiais. – [[Konfucijus]].
# Svarbu tiksliai suvokti kiekvieno [[žodis|žodžio]] reikšmę. – [[Publijus Siras]].
# Tai, kas sunkiai suprantama, dažnai mėginama paaiškinti [[žodis|žodžiais]], kurie išvis nesuprantami. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]].
# Tas, kuris daug [[galvojimas|galvoja]], mažai [[kalbėjimas|kalba]], stengdamasis įsprausti kuo daugiau [[mintis|minčių]] į kuo mažiau [[žodis|žodžių]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]].
# Tas [[žodis]] neišnyksta be pėdsakų, kurį kartoja daugelis. – [[Heziodas]].
# Teisingi [[žodis|žodžiai]] – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi. – [[Lao Dzė]].
# Tikslus [[žodis]] nuo apytikslio skiriasi tiek, kiek žaibas nuo jonvabalio. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]].
# Trys dalykai niekada negrįžta: paleista [[strėlė]], ištartas [[žodis]] ir praėjusios [[diena|dienos]]. – [[Georgas Frydrichas Daumeris|G. F. Daumeris]].
# Už tūkstantį tuščių [[žodis|žodžių]] geriau yra vienas žodis, atnešantis taiką. – [[Buda]].
# Venk [[žodis|daugžodžiavimo]], nes jis panašus į didelę erdvę, pilną kliūčių. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]].
# Vienais [[žodis|žodžiais]] mes jodinėjam, o kiti mus užjodo. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# Visada? Koks baisus [[žodis]]!..[[Moteris|Moterys]] jį labai mėgsta. Jos sugadina kiekvieną [[meilė|meilę]], siekdamos, kad ji truktų amžinai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Visada žemėje per mažai gerų [[žodis|žodžių]] – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]].
# Visą mūsų [[gyvenimas|gyvenimą]] galima išreikšti trimis [[žodis|žodžiais]]: buvo, yra, bus. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]].
# Žmogaus [[jausmai|jausmus]] dažnai įtaigiau veikia [[pavyzdys|pavyzdžiai]] negu [[žodis|žodžiai]]. – [[Pjeras Abelaras|P. Abelaras]].
# [[Žodis]] – [[darbas|darbo]] šešėlis. – [[Demokritas]].
# [[Žodis]], einantis iš [[širdis|širdies]], pasiekia širdį. – [[Nizami Gandževi|N. Gandževi]].
# [[Žodis]] KODĖL – sena pavojinga šachta. Kiek ji palaidoja žmonių, kurie skuba gilyn, nesustiprinę praėjimų. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]].
# [[Žodis]] žeidžia greičiau negu gydo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Žodis|Žodį]] reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]].
# [[Žodis|Žodžiai]] – ginklas; skolintis juos iš priešo arsenalo pavojinga ir teoriškai, ir politiškai. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]].
# [[Žodis|Žodžiai]] panašūs į lapus: labai vešlūs medžiai išaugina labai mažai vaisių. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]].
# [[Žodis|Žodžiai]] priklauso amžiui, o [[mintis|mintys]] – amžiams. – [[Nikolajus Karamzinas|N. Karamzinas]].
# [[Žodis|Žodžiai]] turi galią naikinti ir išgydyti. Kai jie yra tikri ir nuoširdūs, jie gali pakeisti mūsų [[Pasaulis|pasaulį]]. – [[Buda]].
# [[Žodis|Žodžiais]] beveik visi žmonės vienodi, tik [[elgesys]] parodo jų skirtumą. – [[Moljeras]].
# [[Žodis|Žodžiais]] tikėkite tik tada, kai juos atitinka [[Darbas|darbai]]. – [[Napoleonas]].
# [[Žodis|Žodžiams]] kartais reikia [[muzika|muzikos]], o muzikai nieko nereikia. – [[Edvardas Grygas|E. Grygas]].
# [[Žodis|Žodžiu]] gali dangaus vartus užkelt,<br /> Žodžiu gali ir mirusius prikelt. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]].
# [[Žodis|Žodžių]] atsargumas svarbiau už [[iškalba|iškalbą]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# Žodžių galia milžiniška. Sėkmingai parinktas [[žodis]] ne kartą sustabdė pakrikusią armiją, pralaimėjimą pavertė pergale ir išgelbėjo imperiją. – [[Emilis de Žirardenas|E. de Žirardenas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Būk [[Atsargumas|atsargus]], [[Kalba|sakydamas]] [[žodis|žodžius]] kiekvieną dieną, įsitikink, kad jie yra geri ir saldūs, nes gali būti, kad ateityje, tau reikės kai kuriuos iš jų suvalgyti.
# [[Išmintis|Išmintingam]] užtenka [[žodis|žodžio.]]
# Kai [[Kalbėjimas|kalba]] [[Veiksmas|veiksmai]], [[Žodis|žodžiai]] yra niekas.
# [[Žodis|Žodžiai]] – gerai, bet [[višta|vištos]] geriau, nes deda kiaušinius.
# Paveikslas yra vertas tūkstančio [[Žodis|žodžių]].
# [[Žaizda|Žaizdą]], padarytą [[Žodis|žodžiu]], daugelyje atveju yra sunkiau išgydyti, negu tą, kuri yra padaryta kardu.
# [[Žodis|Žodžiai]] – gerai, bet [[višta|vištos]] geriau, nes deda kiaušinius.
# [[Žodis|Žodžiai]], yra kaip kulkos – jeigu jos ištrūksta, tu nebegali jų sugaudyti.
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# Geriau įvertink [[Kalbėjimas|kalbėtojo]] valią negu [[Žodis|žodžių]] vertę.
# Išmintingam užtenka [[Žodis|žodžio]].
# Paukštis būna [[Pažinimas|pažįstamas]] pagal savo toną, [[žmogus]] – pagal jo [[Žodis|žodžius]].
# Vartok minkštus [[Žodžiai|žodžius]] ir stiprius argumentus.
# [[Veiksmas|Veiksmai]] yra vaisiai – [[žodžiai]] yra lapai.
===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]===
# Ištartas [[žodis]] valdo jus. Neištartiems žodžiams vadovaujate patys.
===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]===
# Gerai pasakytas [[žodis]] geriau už taikliai mestą [[kirvis|kirvį]].
# Jei [[kalba|kalbi]] – tai tavo [[žodis|žodžiai]] turi būti geresni už [[tyla|tylą]].
===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]===
# Vienas šiltas [[žodis]] sušildo tris šaltus žiemos mėnesius.
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]===
# Daug [[žodis|žodžių]] – daug [[klaida|klaidų]].
# Ištartų [[žodis|žodžių]] nesulaikys net ir patys eikliausi žirgai.
# Jei tris dienas neskaitei jokios [[knyga|knygos]], tavo [[žodis|žodžiai]] bus seklūs.
# Nepasakytas [[žodis]] kartais griaudžia kaip griaustinis.
# Nuoširdus [[žodis]] šildys tave tris žiemas.
# [[Žodis]], kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# Ar [[žodis|žodį]] sakai, ar žirnius beri į sieną, tai jam tas pats.
# Blogos [[ausis|ausys]] gero [[žodis|žodžio]] neklauso.
# [[Darbas|Darbai]] giria, [[žodis|žodžiai]] peikia.
# Geras [[žodis]] turi kojas, o piktas – sparnus.
# Iš dainos [[žodis|žodžio]] neišmesi.
# Moki [[žodis|žodį]], žinai [[kelias|kelią]].
# Nuoširdus [[žodis]] šildys tave tris žiemas.
# Taisyk [[žodis|žodžiui]] vietą, kaip [[svečias|svečiui]] patalą.
# Žinai [[žodis|žodį]] – randi [[kelias|kelią]].
# [[Žodis]] – [[darbas]].
# [[Žodis]], kurio tu nepasakei – tavo vergas, o pasakytas tampa tavo ponu.
# [[Žodis]] – ne [[darbas]].
# [[Žodis]] – ne [[šūdas]], neprilipo.
# [[Žodis]] – sidabras, [[tyla|tylėjimas]] – auksas.
# [[Žodis]] tvirtas – [[darbas|darbais]] paspirtas.
# [[Žodis]] žvirbliu išskrenda, jaučiu sugrįžta.
# [[Žodis|Žodžiais]] [[darbas|darbo]] neatliksi.
# [[Žodis|Žodžiais]] kailinių nepasiūsi.
# [[Žodis|Žodžiu]] ąžuolus varto, [[darbas|darbu]] ir skiedros nepakelia.
# [[Žodis|Žodžiu]] sotus nebūsi.
# [[Žodis|Žodžiu]] sužeisi, žodžiu ir pagydysi.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# [[Darbas|Darbai]] turi stipresnį [[Balsas|balsą]] negu [[Žodžiai|žodžiai]].
# Kieno [[gyvenimas]] yra kaip žaibas, to [[žodžiai]] yra kaip griaustinis.
# [[Baimė|Neišsigąsk]] smarkiai skambančių [[Žodis|žodžių]].
# [[Žodžiai]] gali arba užmaskuoti [[Charakteris|charakterį]] arba jį iškelti aikštėn.
# [[Žodžiai]] neapmoka [[Skola|skolų]].
===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]===
# Iš pūvančios [[širdis|širdies]] ir [[žodis|žodžiai]] pūvantys.
===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]===
# [[Žmogus]] retai kada būna geresnis už savo [[žodis|žodžius]].
===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]===
# Būk [[išmintis|išmintingas]] ne [[žodis|žodžiais]], o savo [[darbas|darbais]].
# Paleidęs paukštį, dar gali jį sugauti, bet niekada nesugausi [[žodis|žodžio]] paleisto iš tavo lūpų.
# [[Žodis|Žodžiai]] turi būti pasverti, o ne suskaičiuoti.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
{{Vikižodynas|žodis}}
[[Kategorija:Kalba]]
07ow2bvc3jnsqhs39afqjf73tfgb5e0
Džiaugsmas
0
2664
84214
83328
2026-06-30T18:13:03Z
Kurmis
70
84214
wikitext
text/x-wiki
[[File:Children dancing, Geneva.jpg|thumb]]
==Biblija==
# [[Išmintis|Išmintingas]] [[vaikas]] [[tėvas|tėvui]] [[džiaugsmas]], o paikas vaikas – [[skausmas]] [[motina|motinai]]. – ''Pat 10, 1.''
== Sentencijos ==
# [[Aistra|Aistros]] nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių [[nelaimė]]s ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] šaltinis. – [[Deni Didro|D. Didro]].
# Didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]] galima iškovoti tik dideliu [[darbas|darbu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Didžiausia [[laimė]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmai]] gyvenimo tyriausi galų gale išsenka. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]].
# [[Draugystė]] padvigubina [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir perpus sumažina [[sielvartas|sielvartą]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]].
# [[Dvasia|Dvasios]] [[džiaugsmas]] yra jos [[jėga|jėgos]] požymis. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# [[Džiaugsmas]] ir [[skausmas]], mintis nerami,<br /> Audrina protą [[kančia]] maloni.<br /> Žavesį keičia sunkus liūdesys, –<br /> Jeigu tu [[meilė|myli]], [[laimė|laimingas]] esi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Džiaugsmas]] yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra [[gyvenimas]]. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
# [[Džiaugsmas]] regėti ir suprasti yra gražiausia [[gamta|gamtos]] [[dovana]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]].
# [[Džiaugsmas|Džiaugsmą]] patirti nesunku, [[tvirtumas|tvirtas]] būk varge verčiau. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]].
# [[Džiaugsmas|Džiaugsmą]] pažinsi tada, kai žinosi, kas yra [[ašara|ašaros]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]].
# [[Džiaugsmas|Džiaugsmą]] teikia ne daiktai – jis yra mumyse. – [[Richardas Vagneris|R. Vagneris]].
# [[Džiaugsmas|Džiaugsmo]] laukimas taip pat džiaugsmas. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]].
# [[Džiaugsmas|Džiaugtis]] reikėtų nuoširdžiai, kaip ir neapkęsti. – [[Bronius Jauniškis|B. Jauniškis]].
# [[Džiaugsmas|Džiaukimės]] tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus [[laimė|laimingas]] tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas. – [[Seneka]].
# [[Džiaugsmas|Džiaukis]] ir dainuok su visu pasauliu, [[kančia|kentėk]] ir [[liūdesys|liūdėk]] vienas. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]].
# Ir [[džiaugsmas]], ir [[meilė]] yra sparnai į didžius darbus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Iš pirmąkart įsimylėjusiojo nepareikalausi mokėjimo [[tylėjimas|tylėti]]. Pirmąją [[meilė|meilę]] lydintis siautulingas [[džiaugsmas]] turi išsilieti, antraip jis uždusins įsimylėjėlį. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]].
# Yra ir [[sielvartas|sielvarto]] padorumo riba. Ir ašaroms reikia žinoti saiką. Tik neprotingi žmonės nesantūriai reiškia ir [[džiaugsmas|džiaugsmą]], ir sielvartą. – [[Seneka]].
# Jūs turite pasitikti žmones su [[džiaugsmas|džiaugsmu]], jeigu norite, kad jie džiaugtųsi jus sutikę. – [[Deilas Karnegis|D. Karnegis]].
# Kai [[džiaugsmas]] savo viršūnę pasiekia, pakrypsta [[pyktis|pykčio]] link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. – [[Lao Dzė]].
# [[Kančia]] – natūralus [[laimė|laimės]] ir [[džiaugsmas|džiaugsmo]] antipodas. – [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaitis]].
# Kas daro [[gerumas|gera]] kitam, daro gera pats sau, ir čia svarbu ne padariniai, o pats geradarystės aktas, nes jau vien geradarystės suvokimas teikia didelį [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. – [[Seneka]].
# Kiekvienas [[kančia|kenčia]], kai [[darbas|dirba]] tik sau. Dirbdamas kitų labui, [[žmogus]] dalijasi su jais ir savo [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Kitam teikiamas [[džiaugsmas]] žavi tuo, kad jis ne tik neblėsta kaip koks atspindys, bet grįžta mums dar ryškesnis. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# [[Kova]] – štai gyvenimo [[džiaugsmas]]. – [[Leonidas Andrejevas|L. Andrejevas]].
# Miegojau ir sapnavau, kad [[gyvenimas]] – [[džiaugsmas]]. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – [[pareiga]]. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
# [[Mokytojas]], galintis išugdyti auklėtinių sugebėjimą dirbti su [[džiaugsmas|džiaugsmu]], apvainikuotas laurais. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]].
# Mums [[džiaugsmas|džiaugsmą]] dovanoja ne [[aplinka]], o mūsų požiūris į aplinką. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Nepaguodžiamas [[sielvartas]] ir audringas [[džiaugsmas]] žmogų veikia beveik vienodai; užgriuvę netikėtai, jie dažnai mus taip sukrečia ir sutrikdo, kad tampame bejėgiai. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]].
# Nesitikėk iš [[draugystė]]s naudos, o džiaukis galimybe teikti [[džiaugsmas|džiaugsmą]] kitam. – [[Seneka]].
# Nėra pasaulyje didesnio, tikresnio [[džiaugsmas|džiaugsmo]], kaip matyti prieš save didelę [[siela|sielą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]].
# [[Pasiaukojimas]] ateities kartoms žmogui suteikia [[stiprybė]]s ir [[džiaugsmas|džiaugsmo]]. – [[Jonas Avyžius|J. Avyžius]].
# [[Patyrimas]] toks pat neveiksmingas kaip ir [[sąžinė]]. Jis tik įrodo, kad mūsų [[ateitis]] bus tokia pat kaip [[praeitis]] ir kad [[nuodėmė|nuodėmę]], kurią sykį padarėme bjaurėdamiesi, pakartosime daug kartų ir su [[džiaugsmas|džiaugsmu]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Polinkis į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[viltis|viltį]] – neabejotina [[laimė]], polinkis į [[baimė|baimę]] ir [[melancholija|melancholiją]] – tikriausia [[nelaimė]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]].
# Retkarčiais labai sveika ir nedidelė dozė [[liūdesys|liūdesio]], nes po to [[žmogus]] daug geriau jaučia [[džiaugsmas|džiaugsmą]]. – [[Eduardas Mieželaitis|E. Mieželaitis]].
# [[Saikas|Saikingumas]] gausina gyvenimo [[džiaugsmas|džiaugsmus]] ir sustiprina [[malonumas|malonumus]]. – [[Demokritas]].
# [[Santuoka]] teikia daug [[nemalonumas|nemalonumų]], tačiau [[viengungystė]] neteikia jokių [[džiaugsmas|džiaugsmų]]. – [[Samjuelis Džonsonas|S. Džonsonas]].
# Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]].
# Svarbiausias tikros [[išmintis|išminties]] požymis – mokėti nuolat ir nuoširdžiai [[džiaugsmas|džiaugtis]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Švari [[sąžinė]] yra ne kas kita, kaip [[džiaugsmas]] dėl džiaugsmo, suteikto kitam žmogui; nešvari sąžinė yra ne kas kita, kaip [[kančia]] ir [[skausmas]] dėl skausmo, suteikto kitam žmogui per nesusipratimą, aplaidumą ar aistrai paveikus. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]].
# Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Tik tas patiria [[džiaugsmas|džiaugsmą]], kas gali padėti savo artimui. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Tiktai [[meilė]] gali pažadinti [[džiaugsmas|džiaugsmą]], paskatinti jį kurti vis naujas ir naujas visko formas… – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]].
# Tikras [[džiaugsmas]] – dalykas rimtas. – [[Seneka]].
# Tikras [[džiaugsmas]] yra tylus. – [[Seneka]].
# [[Turtas|Turtingiausias]] tas žmogus, kurio [[džiaugsmas|džiaugsmams]] reikia mažiausiai [[pinigas|pinigų]]. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]].
# [[Vaikas|Vaikai]] išsyk, lengvai pripranta prie [[laimė]]s, nes jie patys iš prigimties – [[džiaugsmas]] ir laimė. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Vienam [[džiaugsmas|džiaugtis]] truputį liūdna. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]].
# Vienas nuoširdžių ir tyrų [[džiaugsmas|džiaugsmų]] yra [[poilsis]] po [[darbas|darbo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]].
# Vienos [[ašara|ašaros]] skirtos [[džiaugsmas|džiaugsmui]], kitos [[skausmas|skausmui]]. Pirmosios gaivina, antrosios degina. – [[Karlas Bini|K. Bini]].
# Viso gyvenimo [[džiaugsmas|džiaugsmai]] – [[kūryba|kūryboje]]. Kurti – reiškia nugalėti [[mirtis|mirtį]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]].
# Žmogus gali pretenduoti į [[džiaugsmas|džiaugsmą]] ir [[laimė|laimę]] tik tiek, kiek jų teikia kitiems. – [[Ernstas Foichterslebenas|E. Foichterslebenas]].
# [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Jeigu tu tapai [[Turtas|turtingas]], būk tamsiame užkampyje, kai šokinėji iš [[džiaugsmas|džiaugsmo]].
# [[Vagystė|Pavogtas]] daiktas nepripildys [[Džiaugsmas|džiaugsmu]] žmogaus širdies.
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# [[Džiaugsmas]] gimė dvynys (džiaugtis dviese smagiau).
# [[Džiaugsmas]], kuriuo yra pasidalijama, yra padaromas dvigubu džiaugsmu.
# Labiausiai pasireiškiantis [[Išmintis|išminties]] ženklas yra pastovus [[Džiaugsmas|džiaugsmingumas]].
# [[Džiaugsmas|Nedžiūgauk]] anksčiau pergalės.
# Prisimintas sielvartas pasaldina dabartinį [[Džiaugsmas|džiaugsmą]].
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]===
# Per didelis [[džiaugsmas]] pagimdo [[liūdesys|liūdesį]].
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# Be [[skausmas|skausmo]] nėra [[džiaugsmas|džiaugsmo]].
# Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]].
# Pasidalintas [[skausmas]] – pusė skausmo, pasidalintas [[džiaugsmas]] – dvigubas džiaugsmas.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# [[Džiaugsmas|Džiaugsmo]] perteklius lydi prie [[Ašara|ašarų]].
# [[Džiaugsmas|Džiaukis]] su tais, kurie džiaugiasi.
==Nuorodos==
{{Vikipedija}}
==Žodžių paaiškinimai==
[[Kategorija:Emocijos]]
[[pt:Prazer]]
h4fgul6rf4yzahycequlnws0xn4rltt
Ramybė
0
2709
84213
82789
2026-06-30T18:12:10Z
Kurmis
70
84213
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos ir aforizmai==
# [[Aistra|Aistros]] – [[ramybė]]s priešai, bet be jų nebūtų nei menų, nei mokslų, ir visi nuogi snaustų ant savos mėšlo krūvos. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
# Aš nenoriu [[ramybė]]s. Noriu [[kančia|kančios]]. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]].
# Aukščiausioji žmogiškoji [[išmintis]] – sugebėjimas prisitaikyti prie [[aplinkybė|aplinkybių]] ir išlaikyti [[ramybė|ramybę]] per visas audras. – [[Danielis Defo|D. Defo]].
# Be [[Ramybė|ramybės]] [[Mintis|mintys]] nekyla, o be minties teptukas negreitas [[Rašymas|rašyti]]. – [[Vang Čungas]].
# Didis, niekada nekenkiantis, visuomet išganingas [[vaistas]] – [[blaivumas|blaivybė]], saikingi [[malonumas|malonumai]], dvasios [[ramybė]], fiziniai [[pratimas|pratimai]]. – [[Fransua Fenelonas|F. Fenelonas]].
# [[Dvasia|Dvasios]] [[ramybė]] – geriausias vaistas [[nelaimė]]je. – [[Plautas]].
# [[Garbė]] ir [[ramybė]] viename guolyje nemiega. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# Išsilaisvinę nuo [[Troškimai|troškimų]] rasitę vidinę [[Ramybė|ramybę]]. – [[Lao Tzu]].
# Jauniems [[ramybė]] – tai pats neramumas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]].
# Jei mes neatrandame [[ramybė]]s, tai tik todėl, jog pamiršome, kad priklausome vienas kitam. – [[Motina Teresė]].
# Jokia [[nauda]], įgyta [[nusikaltimas|nusikaltimo]] kaina, negali kompensuoti prarastos dvasinės [[ramybė]]s. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]].
# Labiausiai nepakeliama žmogui [[ramybė]], netrikdoma nei aistrų, nei darbų, nei pramogų, nei užsiėmimų. Tada jis jaučiasi menkas, apleistas, netobulas, priklausomas, bejėgis, tuščias. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
# [[Laimė|Laimingo]] gyvenimo esmė yra tvirta [[ramybė]] ir nepajudinamas [[tikėjimas]], o žmonės ieško progų nerimti ne nešdami savo [[našta|naštą]], o vilkdami savo naštą pavojingais gyvenimo keliais. Todėl jie nuolatos tolsta nuo [[tikslas|tikslo]] ir kuo daugiau stengiasi, tuo labiau kliudo sau. Čia taip bėgant labirintu, skubantieji susipainioja. – [[Seneka]].
# Nepralieti niekieno [[kraujas|kraujo]], garantuoti [[ramybė|ramybę]] visam pasauliui ir savo amžiui – štai didžiausias [[šaunumas]]. – [[Seneka]].
# Niekas nesuteiks jums [[Ramybė|ramybės]], tik jūs pats. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# [[Ramybė|Ramios]] dvasios žmogus ir kitam [[įkyrumas|neįkyrus]]. – [[Epikūras]].
# [[Ramybė]] [[nelaimė]]s ištiktajam – puikus uždaras. – [[Plautas]].
# [[Ramybė]]s tau niekas neatneš, ją pats turi susikurti, ją sukurs tavo principų triumfas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]].
# Svarbiausias [[teisingumas|teisingumo]] vaisius – nedrumsčiama [[ramybė]]. – [[Epikūras]].
# [[Švietimas]] yra gebėjimas išgirsti beveik viską neprarandant [[ramybė]]s arba [[pasitikėjimas savimi|pasitikėjimo savimi]]. – [[Robertas Frostas|R. Frostas]].
# Tie, kurie išsivaduoja nuo [[apmaudas|apmaudo]] minčių, iš tikrųjų atranda [[ramybė|ramybę]]. – [[Buda]].
# Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė]]s, o dvasios [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė]]s elementą. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# [[Žmogus|Žmogaus]] [[prigimtis|prigimties]] esmė – [[judėjimas]]. Visiška [[ramybė]] reiškia [[mirtis|mirtį]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Kai tu nesilaikai [[Dievas|dievų]] nustatyto [[Ritmas|ritmo]], tu prarandi [[Gyvenimas|gyvenimo]] ritmą ir [[ramybė|ramybę]].
# Tas, kuris bėga paskui didelį [[Turtas|turtą]], bėga šalin nuo [[ramybė]]s.
# Tol, kol sugedęs [[dantis]] nėra atsargiai ištraukiamas, tol [[burna]] neturės [[ramybė]]s.
===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===
# [[Išmintis|Išmintingas]] žmogus amžinos [[ramybė]]s ieško ir ją randa savyje.
===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]===
# Kur atsiranda [[įtarimas]], [ten] atsisveikinama su [[ramybė|ramybe]].
== Nuorodos ==
{{Vikipedija}}
[[Kategorija:Psichologija]]
ge3er8odv0ynk8ehxq92537k83jwjp1
Poelgis
0
3074
84219
83278
2026-06-30T18:29:28Z
Kurmis
70
84219
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos==
# Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]].
# Apie žmonių dorybingumą visuomenė gali spręsti tik iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Blogas [[poelgis]] pragaištingas tuo, kad jame glūdi naujų [[niekšybė|niekšybių]] užuomazgos. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]].
# Didžiausią įtaką gyvenime turi neapgalvoti [[poelgis|poelgiai]]. – [[Andrė Židas|A. Židas]].
# Gražiame [[poelgis|poelgyje]] visada rasis ir gerumo, ir jėgos jį atlikti. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]].
# Gražūs [[poelgis|poelgiai]] daug iškalbingesni už gražius [[žodis|žodžius]]. – [[Samiuelis Smailsas]].
# Gulęs miegoti, neužsimerk, kol neapgalvojai visų savo praėjusios dienos [[poelgis|poelgių]]. – [[Pitagoras]].
# Iš [[įprotis|įpročio]] visaip blevyzgoti atsiranda ir [[polinkis]] nedorai elgtis. – [[Aristotelis]].
# Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]].
# Jeigu norite sulaikyti žmogų nuo kokio nors [[poelgis|poelgio]], priverskite jį išsikalbėti šia tema: kuo daugiau žmonės [[kalbėjimas|kalba]], tuo mažiau linkę [[veikla|veikti]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# Kiekviename humaniško žmogaus [[poelgis|poelgyje]] esama moralinio takto, kurio neturi piktas žmogus. – [[Deni Didro|D. Didro]].
# Kiekvienas [[poelgis]] tinkamas, jei vyksta darnoje su vieta ir laiku. – [[Dao filosofija]].
# [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas susideda iš teisingų [[poelgis|poelgių]]. Prie gerų poelgių veda pamokymai. Vadinasi, laimingam gyvenimui užtenka pamokymų. – [[Seneka]].
# Menkiausias, paprasčiausias, neženkliausias [[poelgis]] išryškina visą mūsų [[charakteris|charakterį]]: kvailys ir įeina, ir išeina, ir sėdasi, ir stojasi, ir tyli, ir vaikščioja kitaip nei protingas žmogus. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]].
# Mus supanti didingoji [[gamta]] sugeba sukelti didingų [[mintis|minčių]] ir [[poelgis|poelgių]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Mūsų [[pažiūra|pažiūrų]] ir [[poelgis|poelgių]] [[teisingumas]] – tai tik deramas mūsų interesų sutapimas su visuomeniniais. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Mūsų [[poelgis|poelgiai]] ir ne tokie geri, ir ne tokie nuodėmingi, kaip mūsų [[noras|norai]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]].
# [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]].
# Ne iš [[baimė]]s, bet iš [[pareiga|pareigos]] mes turime vengti blogų [[poelgis|poelgių]]. – [[Demokritas]].
# [[Poelgis|Poelgiai]] – [[sumanymas|sumanymų]] vaisiai. Bus protingų sumanymų – bus ir gerų poelgių. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]].
# Reikia pastoti kelią nederamam [[poelgis|poelgiui]]. Jeigu to nepajėgiame padaryti, tai bent turime nederamo poelgio neremti. – [[Demokritas]].
# [[Sąžinė]] – mūsų vidinis teisėjas, neklaidingai rodantis, ar mūsų [[poelgis|poelgiai]] pelno artimųjų pagarbą, ar pasmerkimą. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]].
# Tik iš [[poelgis|poelgių]] sprendžiame apie vidinius poslinkius, apie mintis, veiksmus, apie kitas jausenas. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Vergiškas [[poelgis]] – ne visada [[vergas|vergo]] poelgis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]].
# Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Vis tik drąsiausias [[poelgis]] yra galvoti apie save. Garsiai. – [[Koko Šanel|K. Šanel]].
# [[Žmogus]] – tai jo [[poelgis|poelgiai]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]].
# Žmonės mano, kad jų [[yda|ydos]] ir [[dorybė]]s atsiskleidžia tik [[poelgis|poelgiuose]], nenutuokdami, kad ir ydą, ir dorybę kiekvieną akimirką išduoda jos alsavimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# [[Žmogus|Žmonės]] niekuomet nejaučia [[sąžinė]]s graužaties dėl [[poelgis|poelgių]], tapusių jų [[įprotis|įpročiu]]. – [[Volteras]].
# Žmonių gyvenseną rodo [[poelgis|poelgiai]], o ne [[idėja|idėjos]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Ne [[žinios]] yra pagrindinis dalykas, bet [[Poelgis|poelgiai]].
# Pagal [[poelgis|poelgius]] mes [[Pažinimas|pažįstame]] [[Žmogus|žmogų]].
===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===
# Pasėsi [[poelgis|poelgį]] – pjausi įprotį, pasėsi [[įprotis|įprotį]] – pjausi charakterį, pasėsi [[charakteris|charakterį]] – pjausi [[likimas|likimą]].
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# [[Poelgis|Poelgio]] kilnumas yra geresnė rekomendacija negu gimimo kilmingumas.
== Nuorodos ==
{{Vikipedija}}
[[Kategorija:Psichologija]]
b8k4g9kk3j2a9p06f7ti42qga5j1ens
84221
84219
2026-06-30T18:31:59Z
Kurmis
70
84221
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos==
# Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]].
# Apie žmonių dorybingumą visuomenė gali spręsti tik iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Blogas [[poelgis]] pragaištingas tuo, kad jame glūdi naujų [[niekšybė|niekšybių]] užuomazgos. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]].
# Didžiausią įtaką gyvenime turi neapgalvoti [[poelgis|poelgiai]]. – [[Andrė Židas|A. Židas]].
# Gražiame [[poelgis|poelgyje]] visada rasis ir gerumo, ir jėgos jį atlikti. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]].
# Gražūs [[poelgis|poelgiai]] daug iškalbingesni už gražius [[žodis|žodžius]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]].
# Gulęs miegoti, neužsimerk, kol neapgalvojai visų savo praėjusios dienos [[poelgis|poelgių]]. – [[Pitagoras]].
# Iš [[įprotis|įpročio]] visaip blevyzgoti atsiranda ir [[polinkis]] nedorai elgtis. – [[Aristotelis]].
# Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]].
# Jeigu norite sulaikyti žmogų nuo kokio nors [[poelgis|poelgio]], priverskite jį išsikalbėti šia tema: kuo daugiau žmonės [[kalbėjimas|kalba]], tuo mažiau linkę [[veikla|veikti]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]].
# Kiekviename humaniško žmogaus [[poelgis|poelgyje]] esama moralinio takto, kurio neturi piktas žmogus. – [[Deni Didro|D. Didro]].
# Kiekvienas [[poelgis]] tinkamas, jei vyksta darnoje su vieta ir laiku. – [[Dao filosofija]].
# [[Laimė|Laimingas]] gyvenimas susideda iš teisingų [[poelgis|poelgių]]. Prie gerų poelgių veda pamokymai. Vadinasi, laimingam gyvenimui užtenka pamokymų. – [[Seneka]].
# Menkiausias, paprasčiausias, neženkliausias [[poelgis]] išryškina visą mūsų [[charakteris|charakterį]]: kvailys ir įeina, ir išeina, ir sėdasi, ir stojasi, ir tyli, ir vaikščioja kitaip nei protingas žmogus. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]].
# Mus supanti didingoji [[gamta]] sugeba sukelti didingų [[mintis|minčių]] ir [[poelgis|poelgių]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Mūsų [[pažiūra|pažiūrų]] ir [[poelgis|poelgių]] [[teisingumas]] – tai tik deramas mūsų interesų sutapimas su visuomeniniais. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Mūsų [[poelgis|poelgiai]] ir ne tokie geri, ir ne tokie nuodėmingi, kaip mūsų [[noras|norai]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]].
# [[Narsa]] būtina ne tik drąsiems [[poelgis|poelgiams]], bet ir vaisingiems [[darbas|darbams]] bei [[mintis|mintims]]. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]].
# Ne iš [[baimė]]s, bet iš [[pareiga|pareigos]] mes turime vengti blogų [[poelgis|poelgių]]. – [[Demokritas]].
# [[Poelgis|Poelgiai]] – [[sumanymas|sumanymų]] vaisiai. Bus protingų sumanymų – bus ir gerų poelgių. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]].
# Reikia pastoti kelią nederamam [[poelgis|poelgiui]]. Jeigu to nepajėgiame padaryti, tai bent turime nederamo poelgio neremti. – [[Demokritas]].
# [[Sąžinė]] – mūsų vidinis teisėjas, neklaidingai rodantis, ar mūsų [[poelgis|poelgiai]] pelno artimųjų pagarbą, ar pasmerkimą. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]].
# Tik iš [[poelgis|poelgių]] sprendžiame apie vidinius poslinkius, apie mintis, veiksmus, apie kitas jausenas. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]].
# Vergiškas [[poelgis]] – ne visada [[vergas|vergo]] poelgis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]].
# Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]].
# Vis tik drąsiausias [[poelgis]] yra galvoti apie save. Garsiai. – [[Koko Šanel|K. Šanel]].
# [[Žmogus]] – tai jo [[poelgis|poelgiai]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]].
# Žmonės mano, kad jų [[yda|ydos]] ir [[dorybė]]s atsiskleidžia tik [[poelgis|poelgiuose]], nenutuokdami, kad ir ydą, ir dorybę kiekvieną akimirką išduoda jos alsavimas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]].
# [[Žmogus|Žmonės]] niekuomet nejaučia [[sąžinė]]s graužaties dėl [[poelgis|poelgių]], tapusių jų [[įprotis|įpročiu]]. – [[Volteras]].
# Žmonių gyvenseną rodo [[poelgis|poelgiai]], o ne [[idėja|idėjos]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]===
# Ne [[žinios]] yra pagrindinis dalykas, bet [[Poelgis|poelgiai]].
# Pagal [[poelgis|poelgius]] mes [[Pažinimas|pažįstame]] [[Žmogus|žmogų]].
===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]===
# Pasėsi [[poelgis|poelgį]] – pjausi įprotį, pasėsi [[įprotis|įprotį]] – pjausi charakterį, pasėsi [[charakteris|charakterį]] – pjausi [[likimas|likimą]].
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# [[Poelgis|Poelgio]] kilnumas yra geresnė rekomendacija negu gimimo kilmingumas.
== Nuorodos ==
{{Vikipedija}}
[[Kategorija:Psichologija]]
98dvq8a6hxq4zj2uiyaxyk0wn74jfwm
Samiuelis Smailsas
0
3888
84211
84205
2026-06-30T18:09:35Z
Kurmis
70
84211
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Samiuelis Smailsas]]''' (angl. '''Samuel Smiles''' (1816-1904) – anglų rašytojas, moralistas.''
[[Vaizdas:Samuel Smiles by Sir George Reid.jpg|thumb|Samiuelis Smailsas]]
==Sentencijos==
# Be [[principas|principų]] ir be [[valia|valios]] žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui.
# Esti daug [[žmogus|žmonių]], apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori žmonės, vis dėlto jie jaučiasi tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje.
# [[Gailestingumas]] ir [[atjauta]] – tai raktas, kuris atveria žmonių [[širdis]].
# [[Gyvenimas]], neapšviestas [[pareiga|pareigos]] jausmo, savaime neturėtų jokios vertės.
# Gražūs [[poelgis|poelgiai]] daug iškalbingesni už gražius [[žodis|žodžius]].
# Ir gera, ir bloga [[nuotaika]] dažniausiai valdoma žmogaus [[valia|valios]].
# Kiekvienas iš mūsų pats įkainuoja savo [[asmenybė|asmenybę]]; būti dideliu ar mažu – priklauso nuo žmogaus [[valia|valios]].
# [[Laikas]] nieko negali padaryti didžiosioms [[mintis|mintims]]; jos ir dabar tokios pat šviežios, kaip kad tada, kai pirmą kartą prieš daugelį amžių užgimė savo autorių protuose.
# Metų skaičius dar nerodo [[gyvenimas|gyvenimo]] ilgumo; žmogaus gyvenimas matuojamas tuo, ką jis padarė ir ką jautė.
# Neturintis principų, bevalis [[žmogus]] panašus į laivą be vairo ir kompaso – jis keičia kryptį vos pasisukus vėjui.
# [[Optimizmas]] – ne tik [[sveikata|sveikatos]] požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė nuo [[liga|ligų]].
# Silpno [[būdas|būdo]] žmogus, neišmokytas [[drausmingumas|drausmingumo]], tampa bet kokios [[pagunda|pagundos]] vergu.
# Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]].
# Tikroji [[taupumas|taupumo]] prasmė – protinga ekonomija savo savanaudiškumui užtikrinti.
# Vienintelis dalykas, kuris gali sukliudyti arba sutramdyti [[visuomenė]]s [[despotizmas|despotizmą]] – vis tiek iš kur jis eina: iš daugumos ar mažumos, – yra šviesi asmens laisvė ir pavienių asmenybių dorovinis grynumas.
# [[Žmogus|Žmogų]] visada galima pažinti iš jo skaitomų [[knyga|knygų]].
# Žvali, linksma [[nuotaika]] ne tik dosniai žeria gyvenimo [[malonumas|malonumus]], bet ir patikimai saugo [[charakteris|charakterį]].
{{DEFAULTSORT:Smailsas, Samiuelis}}
[[Kategorija:Anglai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:Moralistai]]
[[Kategorija:1816|G]]
[[Kategorija:1904|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
15ycegki0zw1t9muzpj6fx0u1bjqfya
84215
84211
2026-06-30T18:17:30Z
Kurmis
70
84215
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Samiuelis Smailsas]]''' (angl. '''Samuel Smiles''' (1816-1904) – anglų rašytojas, moralistas.''
[[Vaizdas:Samuel Smiles by Sir George Reid.jpg|thumb|Samiuelis Smailsas]]
==Sentencijos==
# Be [[principas|principų]] ir be [[valia|valios]] žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui.
# Esti daug [[žmogus|žmonių]], apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori žmonės, vis dėlto jie jaučiasi tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje.
# [[Gailestingumas]] ir [[atjauta]] – tai raktas, kuris atveria žmonių [[širdis]].
# [[Gyvenimas]], neapšviestas [[pareiga|pareigos]] jausmo, savaime neturėtų jokios vertės.
# Gražūs [[poelgis|poelgiai]] daug iškalbingesni už gražius [[žodis|žodžius]].
# Ir gera, ir bloga [[nuotaika]] dažniausiai valdoma žmogaus [[valia|valios]].
# Kiekvienas iš mūsų pats įkainuoja savo [[asmenybė|asmenybę]]; būti dideliu ar mažu – priklauso nuo žmogaus [[valia|valios]].
# [[Laikas]] nieko negali padaryti didžiosioms [[mintis|mintims]]; jos ir dabar tokios pat šviežios, kaip kad tada, kai pirmą kartą prieš daugelį amžių užgimė savo autorių protuose.
# [[Linksmumas|linksmas]] žmogus susikuria linksmą pasaulį, [[niūrumas|niūrus]] žmogus – niūrų.
# Metų skaičius dar nerodo [[gyvenimas|gyvenimo]] ilgumo; žmogaus gyvenimas matuojamas tuo, ką jis padarė ir ką jautė.
# Neturintis principų, bevalis [[žmogus]] panašus į laivą be vairo ir kompaso – jis keičia kryptį vos pasisukus vėjui.
# [[Optimizmas]] – ne tik [[sveikata|sveikatos]] požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė nuo [[liga|ligų]].
# Silpno [[būdas|būdo]] žmogus, neišmokytas [[drausmingumas|drausmingumo]], tampa bet kokios [[pagunda|pagundos]] vergu.
# Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]].
# Tikroji [[taupumas|taupumo]] prasmė – protinga ekonomija savo savanaudiškumui užtikrinti.
# Vienintelis dalykas, kuris gali sukliudyti arba sutramdyti [[visuomenė]]s [[despotizmas|despotizmą]] – vis tiek iš kur jis eina: iš daugumos ar mažumos, – yra šviesi asmens laisvė ir pavienių asmenybių dorovinis grynumas.
# [[Žmogus|Žmogų]] visada galima pažinti iš jo skaitomų [[knyga|knygų]].
# Žvali, linksma [[nuotaika]] ne tik dosniai žeria gyvenimo [[malonumas|malonumus]], bet ir patikimai saugo [[charakteris|charakterį]].
{{DEFAULTSORT:Smailsas, Samiuelis}}
[[Kategorija:Anglai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:Moralistai]]
[[Kategorija:1816|G]]
[[Kategorija:1904|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
blsayca8ut0l4gqb3plp9cm0i1u6i3x
84216
84215
2026-06-30T18:18:13Z
Kurmis
70
84216
wikitext
text/x-wiki
'''''[[Samiuelis Smailsas]]''' (angl. '''Samuel Smiles''' (1816-1904) – anglų rašytojas, moralistas.''
[[Vaizdas:Samuel Smiles by Sir George Reid.jpg|thumb|Samiuelis Smailsas]]
==Sentencijos==
# Be [[principas|principų]] ir be [[valia|valios]] žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui.
# Esti daug [[žmogus|žmonių]], apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori žmonės, vis dėlto jie jaučiasi tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje.
# [[Gailestingumas]] ir [[atjauta]] – tai raktas, kuris atveria žmonių [[širdis]].
# [[Gyvenimas]], neapšviestas [[pareiga|pareigos]] jausmo, savaime neturėtų jokios vertės.
# Gražūs [[poelgis|poelgiai]] daug iškalbingesni už gražius [[žodis|žodžius]].
# Ir gera, ir bloga [[nuotaika]] dažniausiai valdoma žmogaus [[valia|valios]].
# Kiekvienas iš mūsų pats įkainuoja savo [[asmenybė|asmenybę]]; būti dideliu ar mažu – priklauso nuo žmogaus [[valia|valios]].
# [[Laikas]] nieko negali padaryti didžiosioms [[mintis|mintims]]; jos ir dabar tokios pat šviežios, kaip kad tada, kai pirmą kartą prieš daugelį amžių užgimė savo autorių protuose.
# [[Linksmumas|Linksmas]] žmogus susikuria linksmą pasaulį, [[niūrumas|niūrus]] žmogus – niūrų.
# Metų skaičius dar nerodo [[gyvenimas|gyvenimo]] ilgumo; žmogaus gyvenimas matuojamas tuo, ką jis padarė ir ką jautė.
# Neturintis principų, bevalis [[žmogus]] panašus į laivą be vairo ir kompaso – jis keičia kryptį vos pasisukus vėjui.
# [[Optimizmas]] – ne tik [[sveikata|sveikatos]] požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė nuo [[liga|ligų]].
# Silpno [[būdas|būdo]] žmogus, neišmokytas [[drausmingumas|drausmingumo]], tampa bet kokios [[pagunda|pagundos]] vergu.
# Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]].
# Tikroji [[taupumas|taupumo]] prasmė – protinga ekonomija savo savanaudiškumui užtikrinti.
# Vienintelis dalykas, kuris gali sukliudyti arba sutramdyti [[visuomenė]]s [[despotizmas|despotizmą]] – vis tiek iš kur jis eina: iš daugumos ar mažumos, – yra šviesi asmens laisvė ir pavienių asmenybių dorovinis grynumas.
# [[Žmogus|Žmogų]] visada galima pažinti iš jo skaitomų [[knyga|knygų]].
# Žvali, linksma [[nuotaika]] ne tik dosniai žeria gyvenimo [[malonumas|malonumus]], bet ir patikimai saugo [[charakteris|charakterį]].
{{DEFAULTSORT:Smailsas, Samiuelis}}
[[Kategorija:Anglai]]
[[Kategorija:Rašytojai]]
[[Kategorija:Moralistai]]
[[Kategorija:1816|G]]
[[Kategorija:1904|M]]
[[Kategorija:Copyright]]
lr96ngxn9h1npy44m8ezhbt8v08rg0y
Linksmumas
0
6373
84212
81191
2026-06-30T18:11:24Z
Kurmis
70
84212
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos ir aforizmai==
# Iš asmeninių savybių [[linksmumas|linksmas]] būdas labiausiai padeda būti [[laimė|laimingiems]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# Kas visuomet [[linksmumas|linksmas]], tas [[laimė|laimingas]], o kas laimingas – tas [[gerumas|geras]] žmogus. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]].
# [[Linksmumas|Linksmam]] visas [[pasaulis]] atrodo linksmas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Linksmumas|Linksmi]] žmonės greičiau išgyja, o linksmos [[mintis|mintys]] padeda nuo visų [[liga|ligų]]. – [[Kristoferis Bostriomas|K. Bostriomas]].
# Raukšlių atmieštas [[linksmumas]] žavus. Kažkokia aureolė nušviečia džiaugsmingą [[senatvė|senatvę]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]].
# Todėl [[linksmumas|linksmesnius]] išvysi niekuomet fortūnos neaplankytuosius už jos paliktuosius. – [[Seneka]].
# Žmogaus [[linksmumas]] – nuostabus bruožas. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]].
# [[Žvalumas|Žvalūs]] žmonės esti tol, kol [[linksmumas|linksmi]]. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# Kuo daugiau, tuo [[linksmumas|linksmiau]].
# [[Linksmumas|Linksma]] širdis prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]].
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Linksmumas|Linksmi]] neapveža [[liūdesys|nuliūdusių]], nuliūdę nemyli juokingų.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Jeigu tau gydytojai jau nebepadeda, tegu tavo [[Gydytojas|gydytojais]] būna šie trys dalykai: [[Poilsis]], [[Linksmumas]] ir [[Saikingumas|Saikinga dieta]].
# [[Linksmumas]] atskleidžia [[paslaptis]].
[[Kategorija:Charakterio bruožai]]
4w0tinfml235e3q3grddk6j1yi045fe
84217
84212
2026-06-30T18:20:53Z
Kurmis
70
84217
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos ir aforizmai==
# Iš asmeninių savybių [[linksmumas|linksmas]] būdas labiausiai padeda būti [[laimė|laimingiems]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]].
# Kas visuomet [[linksmumas|linksmas]], tas [[laimė|laimingas]], o kas laimingas – tas [[gerumas|geras]] žmogus. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]].
# [[Linksmumas|Linksmam]] visas [[pasaulis]] atrodo linksmas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Linksmumas|Linksmas]] žmogus susikuria linksmą pasaulį, [[niūrumas|niūrus]] žmogus – niūrų. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]].
# [[Linksmumas|Linksmi]] žmonės greičiau išgyja, o linksmos [[mintis|mintys]] padeda nuo visų [[liga|ligų]]. – [[Kristoferis Bostriomas|K. Bostriomas]].
# Raukšlių atmieštas [[linksmumas]] žavus. Kažkokia aureolė nušviečia džiaugsmingą [[senatvė|senatvę]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]].
# Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]].
# Todėl [[linksmumas|linksmesnius]] išvysi niekuomet fortūnos neaplankytuosius už jos paliktuosius. – [[Seneka]].
# Žmogaus [[linksmumas]] – nuostabus bruožas. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]].
# [[Žvalumas|Žvalūs]] žmonės esti tol, kol [[linksmumas|linksmi]]. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]].
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# Kuo daugiau, tuo [[linksmumas|linksmiau]].
# [[Linksmumas|Linksma]] širdis prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]].
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Linksmumas|Linksmi]] neapveža [[liūdesys|nuliūdusių]], nuliūdę nemyli juokingų.
===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]===
# Jeigu tau gydytojai jau nebepadeda, tegu tavo [[Gydytojas|gydytojais]] būna šie trys dalykai: [[Poilsis]], [[Linksmumas]] ir [[Saikingumas|Saikinga dieta]].
# [[Linksmumas]] atskleidžia [[paslaptis]].
[[Kategorija:Charakterio bruožai]]
l31ogid245309yzmd88mndtipsb4qeb
Niūrumas
0
9151
84218
2026-06-30T18:23:04Z
Kurmis
70
Naujas puslapis: ==Sentencijos== # [[Linksmumas|Linksmas]] žmogus susikuria linksmą pasaulį, [[niūrumas|niūrus]] žmogus – niūrų. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. [[Kategorija:Ypatybės]]
84218
wikitext
text/x-wiki
==Sentencijos==
# [[Linksmumas|Linksmas]] žmogus susikuria linksmą pasaulį, [[niūrumas|niūrus]] žmogus – niūrų. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]].
[[Kategorija:Ypatybės]]
cy1kdefcb77acbgn6afc5vixz9356x2