Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.9 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1557 84230 84227 2026-07-02T17:19:48Z Kurmis 70 /* K */ 84230 wikitext text/x-wiki ==Biblija== # Kam gi [[kvailys|kvailiui]] [[pinigai]]? Kad nusipirktų [[išmintis|išminties]], nes jam dar trūksta [[protas|proto]]? – ''Pat 17, 16''. # [[Kvailys|Kvailių]] [[protas]] yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – ''Sir 21, 26''. # Net [[kvailys]] yra laikomas [[išmintis|išmintingu]], jeigu tyli; [[protas|protingu]], jeigu laiku užsičiaupia. – ''Pat 17, 28''. ==Sentencijos== {{ABC}} ===A=== # [[Aforizmas|Aforizmai]] – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos [[protas|proto]] veiklos, bet priešingai, ją skatina. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Aforizmas|Aforizmai]] – tai geležinės vinys, įkaltos į [[protas|protą]] neištraukiamai. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Aistra|Aistros]] suteikia [[protas|proto]] kvailiausiems žmonėms ir paverčia [[kvailys|kvailiais]] protinguosius. – [[Seneka]]. # Ant [[kvailumas|kvailumo]] pamatų nepastatysi [[protas|proto]] pastato. – [[Migelis de Servantesas Savedra|Servantesas]]. # Apsiskaitėliškumas [[protas|proto]] neįdės. – [[Heraklitas]]. # Aptemdyto [[protas|proto]] neišmanymas ne ką geresnis už gyvulio neišmanymą. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Atsitiktinius [[atradimas|atradimus]] padaro tik išlavėję [[protas|protai]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===B=== # Be [[jausmas|jausmo]] ir [[protas|proto]] [[valia]] neįsivaizduojama: tik per juos aš žinau, ko privalau norėti ar nenorėti, ką turiu daryti arba nedaryti. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Be tinkamos [[protas|proto]] kultūros negali būti ir subtilių [[jausmas|jausmų]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Būk savo [[noras|noro]] viešpats ir savo [[protas|proto]] tarnas. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===C=== # [[Charakteris]] daug labiau suartina žmones negu [[protas]]. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. ===D=== # Daugelio mokinių ir suaugusiųjų [[protas|proto]] ir (atkreipkite dėmesį) [[charakteris|charakterio]] silpnumą sąlygoja tai, kad jie viską žino šiaip ne taip ir nieko – kaip reikiant. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Daugelis nepameta [[protas|proto]] tik todėl, kad jo neturi. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Daugeliui apsiskaitėlių trūksta [[protas|proto]]. – [[Demokritas]]. # Daugiau žavi [[protas]], o ne [[veidas|veido]] bruožai, nes veido grožis matomas iš karto ir neslepia nieko netikėta, o protas atsiskleidžia pamažu, kai pats žmogus to nori ir tiek, kiek to nori. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Daugumos žmonių [[protas]] dirvonuoja beveik visą gyvenimą. – [[Eženas Delakrua|E. Delakrua]]. # Dažnai žmonės naudojasi [[protas|protu]], kad darytų [[kvailystė|kvailystes]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Dažnai žmonės užpildo [[pyktis|pykčiu]] savo [[protas|proto]] spragas. – [[Viljamas Ransvilis Oldžeras|V. R. Oldžeras]]. # Dideli [[protas|protai]] visada veržiasi aukščiau. – [[Kalidasa]]. # Didieji [[protas|protai]] kelia sau [[tikslas|tikslus]]; kiti vadovaujasi [[troškimas|troškimais]]. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # Dievas davė du dalykus, tą nuolankų padarą padariusius stipriausiu: [[protas|protą]] ir [[bendruomenė|bendruomenę]]. – [[Seneka]]. # Dirbo geriausi [[protas|protai]], o galvojo – muskulai. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Dykaduoniavimas]] ir nieko [[neveikimas]] žmogų ištvirkina ir susargdina, ir atvirkščiai, [[protas|proto]] užėmimas kuo nors teikia žvalumo, nuolat palaikančio gyvastį. – [[Hipokratas]]. # [[Dorybė]]s gali būti ir žalingos, jei neapšviestos [[protas|proto]] šviesos. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Draugystė]] gali būti tvirta tik sulaukus brandaus [[protas|proto]] ir [[amžius|amžiaus]]. – [[Ciceronas]]. # Duodami [[patarimas|patarimai]], bet neduodama [[protas|proto]] jais naudotis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===E=== # Eilinio [[protas|proto]] žmogus – tarsi iškaltas iš monolito: jis visada rimtas, nemoka pokštauti, juoktis, džiaugtis menkniekiais. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Einame iš [[protas|proto]] ne po vieną, bet visa [[visuomenė]]. Tramdome žmogžudystes ir atskirus nužudymus; o kaip gi su karais ir šlovę teikiančiu nusikaltimu – ištisų tautų išpjovimu? – [[Seneka]]. # Esama [[hipotezė|hipotezių]], kur [[protas]] ir [[vaizduotė]] pavaduoja [[idėja|idėją]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===G=== # [[Galimybė]]s renkasi tik pasirengusius [[protas|protus]]. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]]. # [[Garbė]]s troškimas verčia mus elgtis prieš savo [[polinkis|polinkius]] daug dažniau negu [[protas]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Geriau būk [[paprastumas|paprastas]] ir [[garbė|garbingas]], negu [[protas|protingas]] ir [[melagis]]. [[Sofoklis]]. # Geriausias būdas nuraminti [[širdis|širdį]] – [[protas|proto]] darbas. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Girtumas|Girtas]] žmogus – ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio,– [[protas|protą]]. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # [[Girtavimas]] žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo [[protas|protą]] ir galiausiai paverčia [[gyvulys|gyvuliu]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Godus žmogaus [[protas]] negali nei sustoti, nei ilsėtis, o vis veržiasi toliau. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Grakštumas [[kūnas|kūnui]] – tolygu sveika nuovoka [[protas|protui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Gudrumas]] – nepaprastai ribotų žmonių [[mąstymas|mąstymo]] būdas, labai skiriąsis nuo [[protas|proto]], į kurį iš išorės jis panašus. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Guvaus [[protas|proto]] ypatumas – nedaug tepamačius ar išgirdus vėliau ilgai mąstyti ir daug suprasti. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. ===I=== # Ieškoti smulkių [[trūkumas|trūkumų]] – nuo seno būdinga [[protas|protams]], kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Iš dviejų [[ginčas|ginčininkų]] kaltesnis tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Iš tiesų tik žemas, šiurkštus, nešvankus [[protas]] gali nuolat kreipti savo smalsią mintį vien į [[moteris|moters]] kūno grožį ir tik juo domėtis. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # Iš viso to, ką turime, svarbiausia ir tauriausia – [[protas]]. – [[Gabrielis Bono de Mabli|G. de Mabli]]. # Išdrįsk būti protingas, turėk [[drąsa|drąsos]] remtis savo [[protas|protu]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Išmintingų žmonių [[poelgis|poelgiai]] padiktuoti [[protas|proto]], ne tokių sumanių – [[patirtis|patirties]], pačių tamsiųjų – [[būtinybė]]s, gyvulių – [[prigimtis|prigimties]]. – [[Ciceronas]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išmokite naudotis savo [[protas|protu]] taip pat puikiai, kaip ir savo pudrine. Ir tuomet, gali būti, pudrinė jums nebebus daugiau reikalinga... Žinokite, protingas [[moteris]] vyrai įsimena, gražias išskiria minioje, o tik žavingų niekada nepamiršta. – [[Sofija Loren|S. Loren]]. ===Į=== # [[Įprotis]] nuolat gudrauti – riboto [[protas|proto]] požymis, ir beveik visuomet gudreiva, norėdamas paslėpti viena, atskleidžia kitą. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Įprotis]] prieštarauti yra [[protas|proto]] liga, kartais kenkianti širdžiai. – [[Edmondas Pjeras Bošenas|E. P. Bošenas]]. # [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. ===Y=== # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===J=== # [[Jaunuolis]] turi būti [[protas|protingas]] ir nesistengdamas toks atrodyti; [[senis]] turi atrodyti protingas, nors toks ir nebūtų. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # Jei nenusiteikęs [[veikla|veikti]], kam tada tau šitiek [[protas|proto]]. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # Jeigu [[kvailys]] ir duos netyčia gerą [[patarimas|patarimą]], tai jį įgyvendinti dera [[protas|protingam]] žmogui. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Jeigu [[meilė|pamilsi]], tai tik tą, kuris to vertas. Nebūtinai mylimasis turi būti Ptolemėjas ir Platonas, bet šiek tiek [[protas|proto]] jam derėtų turėti. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jeigu [[protas|protingas]] žmogus padaro [[kvailystė|kvailystę]], tai jau, žinoma, nemažą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu žmogaus [[kalba]] vangi, sunki, paini, skurdi, neaiški, neišlavinta, tai toks tikriausiai ir to žmogaus [[protas]], nes mąsto jis tik kalba remdamasis. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Jo [[narsa|narsumo]] užtektų šimtui liūtų, o [[protas|proto]] – dviem asilams. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Jokioje epochoje [[mokslas|mokslai]] nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės [[protas|proto]] įtampos. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Joks [[autoritetas]] neturi būti [[protas|proto]] viešpačiu; priešingai, protas turi būti autoriteto viešpačiu ir jam vadovauti. – [[P. Ramusas]]. ===K=== # Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kad protingai elgtumės, vien [[protas|proto]] maža. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kadangi [[protas|proto]] negalima pažeminti, jam keršijama persekiojant. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kai du ginčijasi, [[kaltė|kaltesnis]] tas, kuris [[protas|protingesnis]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai gamta palieka kam nors [[protas|proto]] spragą, paprastai užtepa ją storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelou|H. V. Longfelou]]. # Kai kurių žmonių [[didybė]] virtusi puikybe, [[tvirtumas]] – nežmoniškumu, [[protas]] – suktumu. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kai [[kvailys]] ir [[protas|protingasis]] žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # Kai nėra vietos [[protas|protui]], nėra ir [[gėris|gėrio]]. – [[Seneka]]. # Kai [[protas]] mus palieka nežinioje, tenka atsiduoti [[likimas|likimo]] valiai. – [[Seneka]]. # Kai žmogus nori kitą pririšti, privalo rodytis [[neišmanėlis|neišmanėliu]]. Tas, kas rodys išlavintą [[protas|protą]], nesugebės pataikauti kitų tuštybei, – taigi [[nuovokumas|nuovokus]] žmogus visada stengsis to vengti. O ypač moteris, kuriai kliuvo nelaimė ką nors išmanyti, turėtų slėpti tai kaip įmanydama giliau. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų [[protas|protą]]. – [[Saadis]]. # Kam gi tau reik įsivelt į ginčus su tauškaliais;<br /> [[Kalba|Kalbą]] juk moka visi, o [[protas|proto]] nedaugeliui duota. – [[Katonas]]. # Kam trūksta tvirtos [[valia|valios]] – trūksta [[protas|proto]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kas ginčijasi remdamasis [[autoritetas|autoritetu]], tas panaudoja ne savo [[protas|protą]], o greičiau [[atmintis|atmintį]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Kas [[pyktis|įpykęs]] [[švelnumas|švelnus]], tas žymiai [[protas|protingesnis]]. – [[Plautas]]. # Kas yra [[civilizacija]]? Tai nuolatiniai [[atradimas|atradimai]], kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus [[protas]]; iš čia kilęs ir pats žodis – [[pažanga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kas nori [[mokymas|mokyti]] tą, kuris manosi esąs [[protas|protingas]], tuščiai gaišta laiką. – [[Demokritas]]. # Kas per vėlai tapo [[protas|protingas]], tas per anksti buvo drąsus. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kas [[protas|protu]] negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia [[diena]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas tam tikromis aplinkybėmis nepameta [[protas|proto]], tas neturi ko pamesti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kaskart formuluodamas [[tiesa|tiesą]] [[protas]] švenčia nedidelę pergalę. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Kiek laiko reikia [[protas|protingajam]] kalbėti, kol patikima, kad jis protingas! O [[kvailys|kvailiui]] tereikia tylėti, ir visi laiko jį protingu. – [[Moricas Gotlybas Safiras|M. G. Safiras]]. # Kiekvienam raštingam žmogui [[knyga]] duoda teisę ir galimumą įeiti į [[protas|proto]] karalystę. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Kiekvienas žmogus turi lygiai tiek tuščio [[pasididžiavimas|didžiavimosi]], kiek jam trūksta [[protas|proto]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # [[Klausymas|Klausyti]] – tai mandagumas, kurį [[protas|protingas]] žmogus dažnai reiškia [[kvailys|kvailiui]], bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Kliūtys [[protas|protui]] nėra bevertės. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] įveda mus į geriausią draugiją, supažindina su didžiausiais visų laikų [[protas|protais]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Ko [[protas]] nenuramina, tą [[laikas]] numaldo. – [[Seneka]]. # Kodėl šlubas žmogus mūsų neerzina, o šlubuojančio [[protas|proto]] erzina? Dėl to, kad šlubasis supranta, jog mes vaikščiojame kaip reikia, o šlubuojančio proto žmogus tvirtina, jog ne jis, o mes šlubuojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Kuklumas|Kuklumo]] stoka yra [[protas|proto]] stoka. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumas|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo mažiau žmogus [[kalbėjimas|kalba]], tuo daugiau laimi: žmonės ima galvoti, kad jam netrūksta [[protas|proto]], o jeigu dar jis išties nekvailas, visi patiki, jog jis labai protingas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Kuo [[protas|protingesnis]] [[žmogus]], tuo daugiau jis randa originalių žmonių. Eiliniams visi vienodi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir [[išmintis|išmintingesnis]], tuo jis tampa nepakenčiamesnis, kai praranda savo garbingojo [[reputacija|reputaciją]]. – [[Ciceronas]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]] ir geresnis, tuo daugiau [[gėris|gero]] jis pastebi žmonėse. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Kuo žmogus [[protas|protingesnis]], tuo jis [[kuklumas|kuklesnis]]. – [[Ciceronas]]. # Kur [[kvailystė]] – pavyzdys, ten [[protas]] – beprotybė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kur trūksta [[protas|proto]], trūksta visko. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kurių velnių šitie galiūnai sukišo savo [[protas|protus]] ir [[autoritetas|autoritetą]], atsiprašant, rusams, vokiečiams ir lenkams į užpakalį? Kodėl mes nepavirtome milijonine tauta ir, vietoje patys vergavę, nepavertėme vergais savo kaimynų? – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # Kūrybiškam [[protas|protui]] visai neturi egzistuoti žodis „sunkumas“. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Kvailystė]] visada trumpa ir nuoširdi, o [[protas]] išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===L=== # Labai naudinga galąsti ir gludinti savo [[protas|protą]] į kitų protus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Labai trukdo būti [[protas|protingam]] uolios pastangos tokiu rodytis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Laikas]] – tai [[protas|protinės]] veiklos darbuotojo kapitalas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===M=== # Maža turėti gerą [[protas|protą]], svarbiausia – gerai jį panaudoti. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Mažai kalbantis žmogus daugelio laikomas [[protas|protingu]], panašiai kaip ramus [[charakteris]] dažnai laikomas stipriu. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Meilė]] dažnai atima [[protas|protą]] iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Mokyti [[protas|proto]] ir būti protingam – visai skirtingi dalykai. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] žinių tikslas – taip orientuoti [[protas|protą]], kad jis tvirtai ir teisingai spręstų apie visa, ką sutinka savo kely. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums trūksta [[charakteris|charakterio]] tvirtumo, kad nuolankiai klausytume [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Mūsų [[nuovoka]]i, atrodo, būdingesnis gyvumas ir netikėtumas, tuo tarpu [[protas|protui]] – solidumas ir lėtumas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[protas]] tvirtėja sąveikaudamas su guviais, išlavėjusiais protais, ir neįsivaizduojamai daug praranda, išsigimsta nuolat bendraudamas su niekingais, liguistais protais. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[žinios|žinių]] troškimui nėra galo; [[protas|proto]] pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Mūšis|Mūšio]] laukas, kuriame kaunasi [[protas]], baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama, – jį sunkiau įdirbti negu dirvą. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===N=== # [[Narsa]] be [[protas|proto]] – tik savotiškas [[bailumas]]. – [[Seneka]]. # Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ne [[protas]] valdo [[meilė|meilę]]. – [[Moljeras]]. # Ne tiek [[protas]], kiek [[širdis]] padeda žmogui suartėti su žmonėmis ir būti jiems maloniam. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Nedidelio [[protas|proto]] žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų [[išmanymas|išmanymą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Negalima laikyti [[protas|protingu]] žmogaus, kuris prireikus nesugeba atsidėti [[idėja]]i. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # Neklystamai spręsti apie žmogaus [[charakteris|charakterį]] ir [[protas|protą]] galima pagal tai, kokias knygas ir kokius draugus jis renkasi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Neleisk [[liežuvis|liežuviui]] užbėgti [[protas|protui]] už akių. – [[Chilonas]]. # [[Nemokšiškumas]] – [[protas|proto]] naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių. – [[Ciceronas]]. # Nenaudojama geležis rūdija, stovintis vanduo sudūsta arba užšąla, o žmogaus [[protas]] nenaudojamas nyksta. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Nepasotinamas [[garbė]]s troškimas užtemdo [[protas|protą]], ir žmogus nepastebi jam gresiančio [[pavojus|pavojaus]]. – [[Ezopas]]. # Neprotingieji gerdami vyną [[girtavimas|nusigeria]], o nelaimės ištiktieji praranda [[protas|protą]]. – [[Pitagoras]]. # Nerasi dviejų tapačių [[protas|protų]], ir niekada tas pats akstinas nepaveikia skirtingų protų vienodai. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Nesuskaičiuosi, kiek kvailų gudruolių<br /> Ramiai prekiauja svetimu [[protas|protu]].<br /> Į jų raštus ir traktatus papuolė<br /> Jau sukramtyta [[išmintis]] kitų. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. M. Vazehas]]. # Neturėjimas [[mokslas|mokslo]] nėra [[protas|proto]] trūkumas, o mokslo žinios nėra [[genijus|genijaus]] požymis. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]]. # Nė už ką pasaulyje nesutikčiau [[alkoholis|alkoholiu]] dirginti nuvargusį atbukusį [[protas|protą]]. – [[Tomas Henris Hakslis|T. H. Hakslis]]. # Nėra įkyresnių [[kvailys|kvailių]] už turinčius šiek tiek [[protas|proto]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nėra mirusių kalbų, yra tik į letargo miegą nugrimzdę [[protas|protai]]. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # Nėra nieko [[gėda|gėdingesnio]], kaip gyventi be [[nauda|naudos]] visuomenei ir sau pačiam ir piktnaudžiauti [[protas|protu]] nieko neveikiant. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nėra ribų [[fantazija|fantazijai]], nėra sienų [[protas|proto]] skvarbumui, nėra ribų [[technika|technikos]] jėgai, įveikiančiai [[gamta|gamtą]]. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # Nėra tokios [[kvailystė]]s, kurios nepajėgtų ištaisyti [[protas]], ir nėra tokios [[išmintis|išminties]], kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Niekas nėra patenkintas savo [[turtas|turtu]], bet kiekvienas patenkintas savo [[protas|protu]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas taip nepriekaištauja [[protas|protui]], kaip jo nepasitikėjimas savimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Nieko nuostabaus, kad gausybė [[žinios|žinių]], negalinčių padaryti žmogaus [[protas|protingo]], dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su [[vaikas|vaikais]] apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. [[Protas]] vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė [[auklėjimas|auklėti]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nori gauti [[protas|protingą]] [[atsakymas|atsakymą]], [[klausimas|klausk]] protingai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Norint [[mokymas|išmokyti]] kitą, reikia daugiau [[protas|proto]], negu norint išmokti pačiam. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Norint tobulinti [[protas|protą]], reikia daugiau [[mąstymas|mąstyti]], negu mokytis atmintinai. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Nuo [[pavydas|pavydo]] [[protas]] ima akti.<br />Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # [[Nuostaba]] ženklina mūsų [[pažinimas|pažinimo]] ribą ir įrodo ne tiek [[daiktas|daiktų]] [[tobulumas|tobulumą]], kiek mūsų [[protas|proto]] [[netobulumas|netobulumą]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===O=== # [[Orumas]] atsiranda [[protas|proto]] dėka. – [[Anaksagoras]]. ===P=== # [[Pajuoka]] dažnai būna [[protas|proto]] skurdumo požymis; jos griebiamasi pritrūkus svarių argumentų. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Pajuokti [[protas|protingus]] žmones – natūrali [[kvailys|kvailių]] privilegija. – [[Alfonsas de Lamartinas|A. de Lamartinas]]. # [[Pakantumas]] [[kvailumas|kvailybei]] būdingas kiekvienam [[protas|protingam]] žmogui. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Paprastai stokojantys [[nuovoka|nuovokos]] manosi žiną daugiau už kitus, o visai neturintys [[protas|proto]], manosi žiną viską. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Pavyduliavimas]] – riboto [[protas|proto]] [[yda]]. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Pažintis su šviesių žmonių [[mintis|mintimis]] yra puikios [[protas|proto]] pratybos; ji apvaisina protą ir lavina mąstymą. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # [[Pyktis]] yra vėjas, kuris užpučia [[protas|proto]] šviesą. – [[Robertas Grinas Ingersolis|R. G. Ingersolis]]. # Pomėgis [[kolekcionavimas|kolekcionuoti]] – pirmoji [[protas|proto]] sutrikimo pakopa. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Prigimtis]], palikusi kieno nors [[protas|prote]] spragą paprastai ją užtušuoja storu [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]] savimi sluoksniu. – [[Henris Vodsvertas Longfelas|H. V. Longfelas]]. # Priversti [[protas|protingus]] žmones patikėti, kad tu esi ne tas, kas esi iš tikrųjų, dažniausiai sunkiau negu tapti iš tiesų tokiam, koks nori rodytis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Prižiūrėkite savo [[kūnas|kūną]], jei norite, kad [[protas]] tinkamai dirbtų. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis [[išmintis|išmintingai]] gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Protas]] ir [[mąstymas]] yra dvi svarbiausios žmogaus [[prigimtis|prigimties]] savybės. – [[Plutarchas]]. # [[Protas]] ir [[sąžinė]] negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas]] yra viskas. Apie ką galvoji, tokiu tampi. – [[Buda]]. # [[Protas]], kuriam perduodamos vadžios, yra galingas tol, kol atskirtas nuo aistrų; susimaišęs ir jomis susitepęs, nebeįstengia jų sulaikyti, nors anksčiau būtų įstengęs net pašalinti. Mat sykį sujaudinta ir išmušta iš vėžių sąmonė vergauja tam, kas ją varinėja. Kai kurių dalykų pradžia yra mūsų galioje, vėliau jie pačiumpa mus ir neleidžia grįžti. – [[Seneka]]. # [[Protas]] lavina [[jausmai|jausmus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas]], neturintis jokio konkretaus tikslo, pasimeta; būti visur – reiškia nebūti niekur. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Protas]] nušviečia kelią [[valia]]i, o valia vadovauja [[veiksmas|veiksmams]]. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Protas]] – tai duona, kuri pasotina, [[juokas|juokai]] – tai prieskoniai, žadinantys apetitą. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Protas]] visuomet šykštesnis už [[jausmas|jausmą]]. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Prote]], kaip kaimo kelyje, įsirėžusios savos provėžos. – [[Onorė de Balzakas|O de Balzakas]]. # [[Protas|Protingai]] kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Protas|Protingas]] kovoja su [[aistra]], [[kvailys]] tampa jos [[vergas|vergu]]. – [[Epiktetas]]. # [[Protas|Protingas]] tas, kuris nesielvartauja dėl to, ko neturi, o džiaugiasi tuo, ką turi. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] [[tėvas|tėvo]] [[elgesys]] – geriausias [[pamokymas]] [[vaikas|vaikams]]. – [[Demokritas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus yra santūrus. Kas santūrus, tas yra ištvermingas. Kas yra ištvermingas, tas yra ramus. Kas yra ramus, tas neliūdi. Kas neliūdi, tas yra laimingas. Vadinasi, protingas žmogus yra [[laimė|laimingas]], ir laimingam gyvenimui užtenka vien proto. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus kartais [[skubėjimas|skuba]], bet nieko nedaro paskubomis. – [[Filipas Česterfildas|F. Česterfildas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus regi neaprėpiamas [[galimybė|galimybes]], o [[kvailys]] laiko galimu tik tai, kas yra. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus, stebėdamas svetimas [[yda]]s, grumiasi su savosiomis. – [[Publijus Siras]]. # [[Protas|Protingasai]] mokintas ir šaunus,<br /> Bet ne šventasis, turintis sparnus.<br /> Ir jam pakanka žemiškos gerovės,<br /> [[Didybė]]s jausmas šitoks malonus. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # [[Protas|Protingasis]] siekia ne to, kas malonu, o to, kas apsaugo nuo nemalonumų. – [[Aristotelis]]. # [[Protas|Protingasis]] sugebės daug ko pasimokyti iš [[priešas|priešo]]. – [[Aristofanas]]. # [[Protas|Protingas]] žmogus daro tai, ką [[kvailys|kvailas]] daro pavėluotai. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] didumas matuojamas [[idėja|idėjų]] ir jų [[derinys|derinių]] skaičiumi. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] jėga niekada nenurims, niekada nesitenkins pripažinta [[tiesa]], bet nuolatos eis į priekį prie nepažintos tiesos. – [[Džordanas Brunas|Dž. Brunas]]. # [[Protas|Proto]] kalba bus išgirsta, jei bus pajausta [[širdis|širdimi]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Protas|Proto]] lankstumas gali pakeisti [[grožis|grožį]]. – [[Stendalis]]. # [[Protas|Proto]] narsa yra nuolatine ir atkaklia treniruote ugdyti jo lankstumą, nepabūgti protinio darbo sunkumų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Protas|Proto]] paliepimai daug svaresni už bet kurio valdovo įsakymus: nepaklausęs valdovo, žmogus tampa nelaimėliu, o nepaklausęs proto – kvailiu. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Protas|Proto]] trūkumo nedera aiškinti [[atmintis|atminties]] stoka. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Protas|Proto]] užsiėmimai žmogų veikia taip pat vaisingai, kaip saulė gamtą; išsklaido niūrią nuotaiką, ilgainiui palengvina, sušildo, pakelia dvasią. – [[Vilhelmas Humboltas]]. # [[Protas|Protui]] būdinga mąstyti, suvokti, tai yra sieti priežastis ir pasekmes, atsakyti į klausimą „kodėl“, atskleisti atsitiktinumus ir dėsningumus, derinti naujas savybes su naujom sąlygom, rasti įvykių grandinės pradžią ir pabaigą. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. ===R=== # Reikia būti labai [[protas|protingam]], kad mokėtum neparodyti savo protinio pranašumo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Reikia pripažinti, kad ir tarp [[inteligentas|inteligentų]] pasitaiko [[protas|protingų]] kaip reta žmonių. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Reikia suprasti, kad [[protas]] – mūsų šviesulys. Nėra nieko stebuklingesnio už žmogaus [[smegenys|smegenis]], nėra nieko nuostabesnio už [[mąstymas|mąstymo]] procesą, nieko brangesnio už [[mokslas|mokslinių]] tyrimų rezultatus. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Retas [[protas]] žūva nuo susidėvėjimo, diduma jų surūdija nenaudojami. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Ribotas, bet sveikas [[protas]] galiausiai mažiau mus vargina negu platus, bet sujauktas. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Ryžtas]] ir [[valia]] dažnai silpnam [[protas|protui]] suteikia pranašumą prieš stipresnį. – [[Viljamas Vertas|V. Vertas]]. # [[Rūstybė]] ir [[prievarta]] kažkuo vergiška, ir aš manau, kad ten, kur nepadeda [[protas]], [[apdairumas]] ir [[sumanumas]], nieko nepasieksi ir [[jėga]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===S=== # Saugoti kūno [[sveikata|sveikatą]] yra pareiga, nes kitaip mes negalėtume išsaugoti aiškaus ir tvirto [[protas|proto]]. – [[Buda]]. # Savo [[protas|protą]] dera gilinti, o ne plėsti, ir visą savo proto, nelyginant uždegamojo stiklo fokuso, šilumą, visus spindulius sutelkti į vieną tašką. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Senatvė]]je [[protas|proto]] [[trūkumas|trūkumai]] vis ryškėja, kaip ir [[išorė]]s trūkumai. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus [[charakteris|charakterio]], [[kilnumas|kilnus]] ir [[protas|protingas]] žmogus. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Silpni [[protas|protai]] nuolankiai pasiduoda [[nelaimė]]ms, o didūs pakyla virš jų. – [[Vašingtonas Irvingas|V. Irvingas]]. # [[Skaitymas]] stiprina arba silpnina [[protas|protą]] lygiai kaip kūną – grynas ar užterštas oras. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # Sunku įsivaizduoti, kaip įkvepia [[protas|protinę]] veiklą [[kūnas|kūno]] judesiai. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # [[Supratimas]] yra [[patirtis|patirties]] išdava, [[idėja]] – jos vaisius: pirmajam reikia [[protas|proto]], antrajam – [[išmintis|išminties]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Svarbiau yra apgalvotai veikti negu [[protas|protingai]] [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # Sveikas praktinių tikslų siekiantis [[protas]] – tobuliausias protas pasaulyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Sveikas [[protas]] ir [[sąžinė]] niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti [[šmeižtas|šmeižtui]]. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|DŽ. S. Halifaksas]]. # Sveikas [[protas]] tėra tik prietarai, įdėti į galvą iki tol, kol sulaukiate aštuoniolikos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===Š=== # [[Širdis]] gali suteikti proto, bet [[protas]] negali suteikti širdies. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Šviesuolio [[protas]], galima sakyti, susideda iš visų praėjusių amžių protų. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. ===T=== # Tad [[Žmogus|žmogaus]] [[Protas|protui]] reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie neturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Taigi išlavinto [[protas|proto]] paskirtis – nustatyti teigiamą ir neigiamą kiekvieno [[įvykis|įvykio]] ar [[veiksmas|veiksmo]] potencialą, kuris gali nulemti geras ar blogas pasekmes ateityje ir nuo kurio priklauso mūsų laimė bei gerovė. – [[Dalai Lama XIV]]. # Taigi jei turi [[protas|protą]], mokykis ko nors, nes protas be mokėjimo – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: [[išsilavinimas]] – proto veidas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tam ir [[protas]], kad pasiektum tai, ko nori. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Tik nedaugeliui pakanka [[protas|proto]] naudingus papeikimus laikyti vertesniais už netikrus pagyrimus. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Tikėjimas]] užlieja [[protas|protą]] kaip džiaugsmu jį užtvindanti šviesa; ir nuo tos akimirkos tik iš jos protas semiasi tvirtybės padedančios įveikti visas kliūtis. – [[Etjenas Žilsonas|E. Žilsonas]]. # [[Tylėjimas]] kartais reikšmingesnis ir kilnesnis už tauriausią ir išraiškingiausią gražbylystę ir dažniausiai rodo šviesų [[protas|protą]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Tobulo [[protas|proto]] nei paskolinsi, nei nusipirksi. Jei jis ir būtų pardavinėjamas, manau, nesulauktų pirkėjų. O prastas perkamas kasdien. – [[Seneka]]. # Trumpas [[protas]] – ilga [[kalba]]. – [[Aristofanas]]. # Tvirtas [[charakteris]] turi derintis su [[protas|proto]] lankstumu. – [[Vovenargas]]. # [[Tvirtumas]] yra [[protas|proto]] narsa; jis reiškia šviesų [[ryžtas|ryžtą]]. [[Užsispyrimas]], priešingai, reiškia [[nuovoka|nuovokos]] praradimą. – [[Volteras]]. ===U=== # [[Užsispyrimas]] kyla iš mūsų [[protas|proto]] ribotumo: mes nenoriai tikime tuo, ko neaprėpia mūsų akiratis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Užvis sunkiausia ir neramiausia [[protas|protingam]] žmogui, kai reikia tuštiems ir nenaudingiems dalykams eikvoti [[laikas|laiko]] daugiau, negu jie verti. – [[Platonas]]. ===V=== # [[Vaikščiojimas]] ir [[judėjimas]] skatina [[protas|proto]] žaismą ir [[mintis|minties]] darbą. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Valanda [[darbas|darbo]] daugiau išmoko negu diena [[aiškinimas|aiškinimo]], nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba [[protas|proto]] naudai: jis tampa [[filosofija|filosofu]], laikydamas save tik amatininku. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Vargas, kai žmogui nepakanka [[protas|proto]], ką tinkama [[kalbėjimas|pasakyti]] arba nuovokos atsargiai nutylėti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Venkite [[juokavimas|juokauti]] prasilenkdami su sveiku [[protas|protu]]. – [[Nikola Bualo|N. Bualo]]. # Vien tik [[protas|protui]], kaip išmintingam globėjui, dera patikėti visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Pitagoras]]. # Vienas iš [[protas|proto]] vidutiniškumo požymių yra noras be paliovos pasakoti. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Vieno [[protas|protingo]] žmogaus [[draugystė]] brangesnė už visų neprotingųjų. – [[Demokritas]]. # Visada [[juokavimas|juokaukite]] tik su [[protas|protingais]] žmonėmis. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Visi skundžiasi savo [[atmintis|atmintimi]], bet niekas nesiskundžia savo [[protas|protu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Viską tyrinėk, duok [[protas|protui]] pirmąją vietą. – [[Pitagoras]]. # Visų didžiausias dalykas visų mažiausiame – tai sveikas [[protas]] žmogaus kūne. – [[Pitakas]]. # Visų žmonių [[protas]], kartu paimtas, nepadės neturinčiajam savojo: netekęs [[aklumas|regėjimo]] žmogus negali šio trūkumo kompensuoti aplinkinių sąskaita. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===Ž=== # Žemėje nėra nieko verto didesnės [[pagarba|pagarbos]] kaip [[protas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Žmogaus [[aistra|aistros]] nuolat būdrauja tykodamos sau grobio, o [[protas]] miega, kol pažadinamas. – [[Johanas Gotfrydas Herderis|J. G. Herderis]]. # Žmogaus [[mąstymas|mąstymui]] ypatingą žavesį teikia [[nerimas]]. [[Protas]], kuriam svetimas nerimas, sukelia mano pyktį ir apmaudą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Žmogaus [[protas]] taip linkęs kurti, kad jau daug kartų pastatęs bokštą vėl jį griovė, norėdamas pažiūrėti, kokie jo pamatai. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmogaus [[protas]] turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogaus [[protas]] viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Žmogus be [[protas|proto]] – žmogus be [[valia|valios]]. Kas neturi proto, tą kiti apgaudinėja, mulkina, išnaudoja. Tik [[mąstymas|mąstantis]] žmogus yra laisvas ir savarankiškas. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kaip [[žaizda]] sukelia uždegimą pirštui, taip [[mintis]] sukelia uždegimą [[protas|protui]]. # Kaip [[žaizda]] uždega pirštą, taip [[mintis]] uždega [[protas|protą]]. # [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alus]] vidun – [[protas]] laukan. # [[Dalykas|Dalykų]] grožybė glūdi tuose [[protas|protuose]], kurie juos stebi ir apmąsto. # [[Dykinėjimas|Dykinėjantis]] [[protas]] yra [[velnias|velnio]] darbo vieta. # Kai [[vynas]] vidun – [[protas]] laukan. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Kas turi daug [[protas|proto]], tam reikia dar daugiau proto jam valdyti. # Mano [[protas]] man yra karalystė. # Niekada nesileisk kieno nors įtikinėjamas, kas sustabdytų tavo sveiką [[Protas|protą]]. # [[Protas]] yra geriau negu raumenys. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Maža nauda iš akių, jei [[protas]] aklas. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # [[Jėga]] nugali bet kokią kliūtį: [[protas]] nugali jėgą. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Svetimo [[turtas|turto]] ir savo [[protas|proto]] visada atrodo daugiau, negu yra iš tikrųjų. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Ką [[kvailys|kvailas]] daro pabaigoje, tą [[protas|protingas]] – pradžioje. # [[Kvailys]] savo [[namai|namuose]] žino daugiau negu [[protas|protingas]] kito namuose. # Pirmas laiptelis [[kvailystė]]s kopėčiomis yra tikėti, kad esi [[protas|protingas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Daugelis skundžiasi savo [[išvaizda]], bet niekas – [[protas|protu]]. # Pažinęs save – [[protas|protingas]], nugalėjęs save – [[stiprumas|stiprus]]. # [[Protas]] eina toliau nei [[Širdis]], bet jis niekada nenueina taip toli kaip ji. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akys]] toli mato, [[protas]] dar toliau. # [[Degtinė]] į trobą – [[protas]] laukan. # Du [[kvailumas|kvaili]], trečias – be [[protas|proto]]. # Geriau būti [[protas|protingam]] nekaip [[turtas|turtingam]]. # Geriau su [[protas|protingu]] vyžotu negu su [[kvailys|kvailu]] piniguotu. # [[Ginčas|Ginčais]] [[protas|proto]] neįrodysi. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # [[Gudrumas]] [[protas|proto]] neatstoja. # Jei nėr [[protas|proto]], ar su lopeta įmesi? # Kas [[protas|protingas]], tas [[turtas|turtingas]]. # Kitų klausyk, ale<ref>Bet, tik.</ref> savo [[protas|protą]] turėk. # Kožnas<ref>Kiekvienas.</ref> savo [[protas|protu]] [[džiaugsmas|džiaugias]]. # Meška ima [[jėga]], o žmogus – [[razumas|razumu]]<ref>protu</ref>. # Pagal [[rūbas|rūbą]] sutinka, pagal [[protas|protą]] palydi. # Pareik, [[protas|proteli]], namo bent pavalgyti. # Pas mus yra [[protas|razumas]]<ref>Protas.</ref>, pas durnius<ref>Kvailius.</ref> [[pinigai]]. # Paseno, o [[protas|proto]] neįgavo. # Paukštį plunksnos gražina, o žmogų – [[protas]]. # [[Protas]] [[išmintis|išmintį]] vedžioja. # [[Protas]] rankas ir kojas vaduoja. # Sens – [[protas|protu]], jauns – [[prievarta|gvoltu]]<ref>Prievarta.</ref>. # [[Svetimumas|Svetimu]] [[protas|protu]] toli nenuvažiuosi. # [[Šaukštas|Šaukštu]] [[protas|proto]] neįkrėsi. # [[Turtas|Turtingas]] [[protas|protą]] kišenėj nešioja. # Vienas auga į [[protas|protą]], kitas – iš proto. # Žilas plaukas – sveikas [[protas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Dykinėjimas|Neužimtas]] [[protas]] nežino ko nori. # [[Kalbėjimas]], neištariant žodžių, mankština [[Protas|proto]] [[Valdymas|suvaldymą]]. # [[Protas]], kuris [[Saikingumas|tenkinasi]], turi nuolatinę šventę. # [[Protas]], suvokiantis savo [[Kaltė|kaltę]], yra pats sau kaltintojas. # Sergantis [[protas]] negali iškentėti jokio šiurkštumo. # Sveikas [[protas]] duoda daugiau naudos negu stiprumas. # Sveikas [[protas]] yra visų [[Dorybė|dorybių]] vežėjas. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] portretas; [[akys]] – proto informatorės. # [[Veidas]] yra [[Protas|proto]] rodiklis. # Visi dalykai, ką suvokė [[protas]], tuščiai pro šalį nepraeina. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # Saulė užteka – pagyvėja [[gamta]], knygą perskaitai – praskaidrėja [[protas]]. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. # [[Kvailys|Kvailių]] [[pinigai]] priklauso [[protas|protingiesiems]]. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Protas|Protingas]] ir be pinigų [[turtas|turtingas]]. # Sutinka pagal drabužį, o išlydi pagal [[protas|protą]]. ===[[Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai|Ukrainiečiai]]=== # [[Grožis]] iki altoriaus, [[protas]] – iki mirties. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[Dievas]] nori sudaužyti žmogaus [[širdis|širdį]], jis suteikia jam daugiau [[protas|proto]]. # Savo [[išvaizda]] skundžiasi daugelis, o [[protas|protu]] — niekas. # Visi skundžiasi [[pinigai|pinigų]] trūkumu, tačiau [[protas|proto]] trūkumu – nesiskundžia niekas. # Žmogaus [[protas]] – tas pats, kas paukščiui sparnai. ==Merfio dėsniai== # Bendras [[protas|proto]] kiekis žemėje – nekintantis dydis, o žmonių vis daugėja. == Taip pat skaitykite == *[[Išmintis]] *[[Kvailumas]] *[[Gudrumas]] *[[Apsukrumas]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Psichologija]] 8jc10on0cqftv2yypm3xinos81r9kx5 0 1592 84233 84201 2026-07-02T17:28:46Z Kurmis 70 /* L */ 84233 wikitext text/x-wiki '''''Gyvenimas''' – buvimas, egzistavimas, būvis, buitis, gyvybė.'' ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Akimirką, kai imi daryti tai, ką nori, prasideda visai kitoks [[gyvenimas]]. – [[Bakminsteris Fuleris|B. Fuleris]]. # [[Alkoholis]] – tai anestezija, leidžianti ištverti operaciją vardu [[gyvenimas]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Ar ne per vėlu pradėti [[gyvenimas|gyventi]] tuomet, kai reikia jį baigti? – [[Seneka]]. # Ar tau kartais nekyla mintis, kad viską, ką pasiimi išeidamas į [[gyvenimas|gyvenimą]] pasiimi tam, kad iššvaistytum? – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ar tu myli [[gyvenimas|gyvenimą]]? Tad negaišk [[laikas|laiko]], nes laikas – gyvenimo metmenys. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Argi ne protingiau gyventi šlovinant [[gyvenimas|gyvenimą]], negu jį keikti ir vis tiek gyventi? – [[Leonidas Andrejevas|L. Andrejevas]]. # Aš esu gyvas, – (...) Ir kai aš valgau, aš nedarau nieko kito, tik valgau. Kai einu – einu, ir tai viskas. O jei vieną dieną reikės kautis, tai ar ne vis tiek, kada mirti? Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi [[laimė|laimingas]] žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo [[gyvenimas]] taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Aš [[gyvenimas|gyvensiu]] blogai, jei nerašysiu ir aš [[rašymas|rašysiu]] blogai, jei nesimėgausiu gyvenimu. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # Aš [[gyvenimas|gyvensiu]] galvodamas, jog esu gimęs dėl kitų ir už tai dėkosiu [[gamta]]i. – [[Seneka]]. # Aš manau, kad visi turi pamilti [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Aš sukoncentravau savo [[gyvenimas|gyvenimą]] ne [[širdis|širdyje]], kuri gali sudužti, ne [[jausmas|jausmuose]], kurie atbunka, bet [[protas|prote]], kuris nenusidėvi ir viską pakelia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Aš tikiu, kad paprastas ir kuklus [[gyvenimas]] yra naudingas visiems ir kūniškai, ir protiškai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Atgaila|Atgailavimas]] dėl [[gėda|gėdingų]] darbų yra [[gyvenimas|gyvenimo]] išgelbėjimas. – [[Demokritas]]. # Atkaklus [[darbas]] yra ir [[menas|meno]], ir [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. ===B=== # [[Bailys|Bailiui]] [[gyvenimas]] – vienintelis [[gėris]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Be [[pozityvumas|pozityvumo]] ir [[grožis|grožio]] daigų negalima žmogui išeiti iš [[vaikystė]]s į [[gyvenimas|gyvenimą]], be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Bijoti [[meilė]]s – reiškia bijoti [[gyvenimas|gyvenimo]], o kas bijo gyvenimo, tas jau trim ketvirtadaliais miręs. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Blogai [[gyvenimas|gyvena]] tas, kas nemoka gerai [[mirtis|numirti]]. – [[Seneka]]. # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų [[valgymas|valgyti]] ir [[gėrimas|gerti]]. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. – [[Sokratas]]. # Būtent toks ir yra [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]]: gyventi taip, kad ir po mirties liktum gyvas. – [[Musa Džalilis|M. Džalilis]]. ===D=== # [[Darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Darna]], [[grožis]] ir [[sveikata]] reikalauja ne tik lavintis [[mokslas|mokslo]] ir [[menas|meno]] srityje, bet ir visą [[gyvenimas|gyvenimą]] užsiiminėti fiziniais pratimais, [[gimnastika]]. – [[Platonas]]. # Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į [[gyvenimas|gyvenimo]] [[proza|prozą]]. Bankrutuoti dėl [[poezija|poezijos]] – garbinga. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Dauguma žmonių savo pirmąją [[gyvenimas|gyvenimo]] pusę nugyvena taip, kad sugadintų antrąją. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Daugumos žmonių [[gyvenimas]] yra tyli [[neviltis]]. Tai, kas vadinama susitaikymu, iš tikrųjų tėra chroniška neviltis. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Deramai [[gyvenimas|gyventi]] – reiškia [[darbas|dirbti]]. Kai mašina neveikia, ją ima ėsti rūdys. – [[Žanas Anri Fabras|Ž. A. Fabras]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] dalis praeina mums darant [[klaida]]s, didelė – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] [[laimė]] – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Didžiausią reikšmę [[gyvenimas|gyvenime]] turi tai, ką padarote dėl kitų. – [[Zigas Ziglaras|Z. Ziglaras]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Diena]], praleista be [[juokas|juoko]] ar be [[meilė]]s, tai diena, praleista be [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Dykaduoniškas [[gyvenimas]] – tai priešlaikinė [[senatvė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Dorai nugyventas [[gyvenimas]] yra ilgas gyvenimas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # [[Draugas|Draugai]] – geriausias [[gyvenimas|gyvenimo]] papuošalas. – [[Ciceronas]]. # Du kartus [[gyvenimas|negyvename]], bet yra daug žmonių, kurie ir vieną kartą gyventi nemoka. – [[Frydrichas Riukertas|F. Riukertas]]. # Duoti – tai gyventi patį kilniausią [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Džonas Maksvelas|Dž. Maksvelas]]. # [[Džiaugsmas]] yra visko pradžia ir visko pasireiškimas. Tik apsireiškęs džiaugsmas yra [[gyvenimas]]. Tiek, kiek yra džiaugsmo, tiek yra ir gyvenimo. Tiek vertingas yra gyvenimas, kiek jame yra džiaugsmo. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Džiaugtis [[gyvenimas|gyvenimu]] – tai mokytis gauti už savo [[pinigas|pinigus]] ką nors vertinga ir suvokti tai. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. ===E=== # Elkimės taip, kad mūsų [[gyvenimas]], kaip brangenybės, nedaug vietos užimtų, bet daug svertų. Matuokime jį darbais, o ne laiku. – [[Seneka]]. # Esame pakviesti į [[gyvenimas|Gyvenimo]] puotą. Kiekvienam skirta groti savo melodiją, pagal savo natas, o kai ateis [[laikas]] ir Namų Šeimininkas praneš apie puotos pabaigą, tereiks atsistoti, nusilenkti ir iškeliauti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. ===G=== # Gaila, jog [[gyvenimas|negyvename]] taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo [[klaida|klaidų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Galėčiau išmatuoti savo [[gyvenimas|gyvenimą]] [[kava|kavos]] šaukštais. – [[Tomas Sternsas Eliotas|T. S. Eliotas]]. # Galiausiai svarbūs ne [[gyvenimas|gyvenimo]] [[metai]], o gyvenimas tais metais. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Galimybė įgyvendinti [[svajonė|svajonę]] – štai kas [[gyvenimas|gyvenimą]] daro įdomų. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Gerbkite [[moteris]]: jos nuskina dangiškas rožes ir įpina jas į žemišką [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # Geresniam [[gyvenimas|gyvenimui]] nereikia efektyvumo, produktyvumo, reitingų ir rodiklių, nei ryškių šviesų – geresniam gyvenimui reikia lietaus ir šešėlių, mažų kasdieninių krizių, pasimetimo visiško (kartais), nejaukių pauzių, po kuriu norisi juoktis, kartais reikia ką nors pamesti ir ką nors atrasti (daiktą, bet galima ir žmogų... ar kokį idealą... ).. reikia neskubėjimo, atsipalaidavimo, privatumo... – [[Rasa Baločkaitė|R. Baločkaitė]]. # Geriausi dalykai [[gyvenimas|gyvenime]] apima labai aiškų tarpusavio koreliacijos suvokimą. Žmogus gali tai neigti tik labai niūriu, nihilistiniu būdu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gimnastika]], fiziniai [[pratimai]], [[ėjimas]] turi įsitvirtinti kasdienėj buity visų, kurie nori būti darbingi, sveiki, gyventi pilnavertį ir džiaugsmingą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas|Gyvena]] tik tas, kuris gyvena ne sau vienam. – [[Menandras]]. # [[Gyvenimas|Gyveni]] tik kartą. Gali būti ir linksmas. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # [[Gyvenimas]] apskritai niekuomet nežiūri į [[mirtis|mirtį]] rimtai, jis juokiasi, šoka ir griežia, jis stato, kaupia ir myli mirties akivaizdoje. Tik išskyrę vieną konkretų mirties faktą pastebime jos tuštumą ir sutrinkame. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas]] be [[mokslas|mokslo]] – [[mirtis]]. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] be [[tikslas|tikslo]] yra klaidžiojimas. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] būna prasmingas arba beprasmis. Aš puoselėju savo nerimastingą viltį, kad prasmė nugalės ir įsiviešpataus. – [[Karlas Gustavas Jungas|K. G. Jungas]]. # [[Gyvenimas]] – daina, dainuok ją iki galo! – [[Motina Teresė]]. # [[Gyvenimas]] – daugybė mylimų žmonių, kurių netekome. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Gyvenimas]] – dovana, gyvenimas – laimė. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Gyvenimas]] geriausiai matomas, kai žiūri pro vienintelį langą. – [[Frensis Skotas Ficdžeraldas|F. S. Ficdžeraldas]]. # [[Gyvenimas]] gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Gyvenimas]] ilgas, jeigu jis tikravertis... Matuokime jį poelgiais, o ne laiku. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] ilgas, kai jis pilnatviškas. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] ilgas vienu atveju: jei jo pakanka. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] išmintingiesiems yra svajonė, kvailiams — žaidimas, turtingiems — komedija, vargšams — tragedija. – [[Šolom Aleichemas|Š. Aleichemas]]. # [[Gyvenimas]] yra dievo sapnuojamas [[sapnas]]. – [[Luisas Borchesas|L. Borchesas]]. # [[Gyvenimas]] yra kai kas daugiau negu sentimentalūs palyginimai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] yra komedija tiems, kurie galvoja, ir tragedija tiems, kurie jaučia. – [[Martis Larnis|M. Larnis]]. # [[Gyvenimas]] yra medaus ir tulžies derinys. – [[Apulėjus]]. # [[Gyvenimas]] yra ne kas kita, kaip gladiatorių mokykla: su tais pačiais ir kartu geriama, ir kaunamasi. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, kas nutinka, kai neįvyksta visi „o kas, jei“, kai tave aplenkia visa tai, apie ką svajoji, viliesi ar baiminiesi. – [[Džudi Pikolt|Dž. Pikolt]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, kas vyksta, kol jūs esate užsiėmęs kitais darbais. – [[Džonas Lenonas|Dž. Lenonas]]. # [[Gyvenimas]] yra tai, ką žmonės uoliausiai stengiasi išlaikyti ir ką mažiausiai tausoja. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas]] yra tarsi plaukiantis debesis, kuris atsiranda. [[Mirtis]] yra tarsi plaukiantis debesis, kuris išnyksta. – [[Budizmas ZEN]]. # [[Gyvenimas]] jau vien dėl to puikus, kad iš jo galima sukurti [[satyra|satyros]] šedevrą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Gyvenimas]] – keistas mišinys. Būtina jį pažinti tokį, koks jis yra, pirmiausia mėginant jį suprasti, o paskui tobulinti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas]] keliaujant – tai tikra svajonė. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Gyvenimas]] – kova. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] – [[malonumas|malonumų]] indas, pripildytas kartaus [[pareiga|pareigos]] ir [[atsakomybė]]s gėrimo. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Gyvenimas]] – menas visur surasti grožį ir džiaugsmą. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Gyvenimas]] – ne spektaklis ir ne šventė; gyvenimas – sunkus [[darbas]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # [[Gyvenimas]] – ne tai, kas buvo išgyventa, o tai, ką tu atsimeni ir tai, kaip tu apie tai pasakoji. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # [[Gyvenimas]] ne toks ilgas, kad liūdėtume. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Gyvenimas]] ne toks jau trumpas, kad žmonėms neužtektų laiko būti [[mandagumas|mandagiems]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Gyvenimas]], neapšviestas [[pareiga|pareigos]] jausmo, savaime neturėtų jokios vertės. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Gyvenimas]] nenumatė padaryti iš mūsų [[tobulybė]]s. Tobulybių vieta muziejuje. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] nėra nei [[gėris]], nei [[blogis]], o tik gėrio ir blogio buveinė. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]], nukreiptas į asmenišką [[troškimas|troškimų]] tenkinimą, anksčiau ar vėliau atves prie kartaus [[nusivylimas|nusivylimo]]. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gyvenimas]] pailgėja tiek, kiek sutaupai [[laikas|laiko]]. – [[Frenkas Kolijeras|F. Kolijeras]]. # [[Gyvenimas]] – paslaptis. Jo idealas – meilė. Jo išgryninimas – auka. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Gyvenimas]] pats savaime nėra nei [[gėris]], nei [[blogis]], o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių. – [[Mišelis de Montenis|M.de Montenis]]. # [[Gyvenimas]] per trumpas, kad jį galima būtų eikvoti niekams. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. # [[Gyvenimas]] pernelyg didelis, kad galėtų praeiti anksčiau nei mes liaunamės kvėpavę. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] skirstomas į tris dalis: kada tu tiki Kalėdų Seneliu, kada tu netiki Kalėdų Seneliu ir kada tu pats esi Kalėdų Senelis. – [[Vendelis Filipsas|V. Filipsas]]. # [[Gyvenimas]] skirstomas į tris laiko vienetus: kas buvo, kas yra ir kas bus. Tai, ką dabar veikiame, yra trumpa, ką veiksime – netikra, ką nuveikėme – užtikrinta. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas]] – šokoladinių saldainių rinkinys. Būna tokios šokoladinių saldainių rinkinių dėžutės, vienus saldainius iš jų tu mėgsti, kitų – ne. Taigi suvalgai tuos, kuriuos mėgsti, ir galiausiai lieka tik tie, kurių tau nesinori. Kai tik mane ištinka kas nors skausminga, visada apie tai pagalvoju. Nagi, tereikia suvalgyti tuos neskaniuosius saldainius, ir vėl viskas bus gerai. Gyvenimas – šokoladinių saldainių rinkinys. – [[Haruki Murakami|H. Murakami]]. # [[Gyvenimas]] – tai begalinis tobulėjimas, Laikyti save [[tobulumas|tobulu]] – reiškia pražudyti save. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kaip graži kelionė – / Išsirengi, keliauji ir grįžti atgal. – [[Jonas Aistis|J. Aistis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kalnas: kopiame lėtai, žemyn lipame greitai. – [[Gi de Mopasanas]]. # [[Gyvenimas]] – tai kažkas daugiau nei didinti jo tempą. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Gyvenimas]] – tai kažkas per daug didinga, kad būtų galima žaisti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Gyvenimas]] – tai ne problema, kurią reikia išspręsti, o realybė, kurią reikia patirti. – [[Siorenas Kierkegoras|S. Kierkegoras]]. # [[Gyvenimas]] – tai solo smuiku klausant publikai, tiktai mokytis groti tenka koncerto metu. – [[Samjuelis Batleris|S. Batleris]]. # [[Gyvenimas]] – tai šventė, į kurią mes visi pakviesti. – [[Nikolajus Pogodinas|N. Pogodinas]]. # [[Gyvenimas]] – tai visokių kombinacijų kaitaliojimasis; jas reikia nagrinėti, sekti, kad visur liktume patogioje padėtyje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Gyvenimas]] teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga [[išminčius|išminčiams]]. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas]] teka mumyse lyg rami upė, ir tai – stebuklas, tačiau ir prie stebuklų priprantama. Kiekviena [[diena]] yra nauja dovana, baltas neprirašytas lapas. – [[Bruno Ferrero|B. Ferrero]]. # [[Gyvenimas]] tėra ne kas kita, kaip užkratas, plintantis lytiniu būdu ir ankščiau ar vėliau pasibaigiantis mirtimi. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # [[Gyvenimas]] toks trumpas, o [[mokslas|mokslo]] kelias toks ilgas. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet panuobodžiauti visada suspėji. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[šlovė]] gali būti amžina. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas – [[menas]] amžinas. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, [[menas|meno]] kelias ilgas; gera [[proga]] trumpalaikė; [[patyrimas]] apgaulingas; [[išmanymas]] sunkus. Todėl ne tik [[gydytojas]] turi naudotis viskuo, kas būtina, bet ir [[ligonis]], ir artimieji, ir visos išorinės aplinkybės privalo padėti jam darbuotis. – [[Hipokratas]]. # [[Gyvenimas]] užkrečiamas – kaip ir liga. – [[Žorž Sand]]. # [[Gyvenimas]] visada rimtas, bet visada gyventi rimtai – negalima. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # [[Gyvenimas]] žmonių, panirusių į neprotingus ir nedorus [[malonumas|malonumus]], neturi jokios vertės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] gali nugyventi dvejopai: taip, tarsi nieko nėra stebuklingo, arba taip, tarsi viskas yra stebuklinga. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] labiausiai trumpina baimė, liūdesys, nusiminimas, ilgesys, silpnadvasiškumas, pavydas, neapykanta. – [[Kristupas Vilhelmas Hufelandas|K. V. Hufelandas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] trumpą, bet garbingą, visuomet labiau vertink negu ilgą, bet gėdingą. – [[Epiktetas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdyti įmanoma tik jį paniekinus. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimą]] valdo [[likimas]], ne [[išmintis]]. – [[Ciceronas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra du tikri džiaugsmai – [[meilė|mylėti]] ir būti mylimam. – [[Žorž Sand]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] yra tik dvi [[tragedija|tragedijos]]: pirma yra negauti to, ko trokšti, antra – tai gauti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] kai kam būna kaip pas dantų gydytoją – vis tikiesi, jog svarbiausias momentas dar tik bus, o jis jau praėjo. – [[Otas fon Bismarkas|O. fon Bismarkas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] kartais subtiliausia [[gudrybė|gudrybe]] tampa [[paprastumas]] ir [[atvirumas]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] nėra kursų pradedantiesiems: kiekvienas iš karto gauna sunkiausius uždavinius. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] nėra [[teorija|teorijos]], yra tik kitų bloga [[patirtis]]. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] svarbu ne eiti su dauguma, o sutarti su vidiniais paties suvoktais [[įstatymas|įstatymais]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] už viską svarbiau yra pats gyvenimas, todėl reikia išmokti juo džiaugtis. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] esmės ir jo reiškinių supratimas gali apsaugoti [[būtis|būtį]] nuo išnykimo ir suteikti naujo [[gyvybė]]s džiaugsmo. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] [[išmintis]] visada gilesnė ir platesnė už žmonių išmintį. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]], [[kalba|kalbos]], [[paprotys|papročių]] paprastumas teikia tautai jėgų, o prabanga, kalbos įmantrumas, papročių rafinuotumas veda į negalę ir pražūtį. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] matas – ne jo trukmė, o tai, kaip jį panaudojote. – [[Mišelis de Montenis|M, de Montenis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] taurė būtų saldi iki šleikštumo, jei į ją nekristų karčios [[ašara|ašaros]]. – [[Pitagoras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] tyrumas yra aukščiausias ir tyriausias menas. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # Gyvenimo [[tikslas]] yra tikslingas [[gyvenimas]]. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimo]] trumpumo mes negauname, o pasidarome jį patys. – [[Seneka]]. # [[Gyvenimas|Gyvenimui]] reikia judesių. – [[Aristotelis]]. # [[Gyvenimas|Gyvenk]] taip, lyg mirtum rytoj, [[mokymasis|mokykis]] taip, lyg gyventum amžinai. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] be [[nauda|naudos]] – prieš laiką [[mirtis|mirti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] netikusiai, neprotingai, nesantūriai – reiškia ne blogai gyventi, o lėtai [[mirtis|mirti]]. – [[Demokritas]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] reikia mokytis visą gyvenimą ir visą gyvenimą reikia mokytis [[mirtis|mirti]]. – [[Seneka]]. # Gyventi – reiškia dirbti. [[Darbas]] yra žmogaus [[gyvenimas]]. – [[Volteras]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – reiškia [[veikla|veikti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] šia akimirka. [[Praeitis]] negali būti pakeista, o [[ateitis]] negali būti kontroliuojama, todėl reikia gyventi dabar. Per daug negalvojantis apie ateitį žmogus yra laimingesnis, gali labiau džiaugtis kiekviena nauja diena. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai iš lėto [[gimimas|gimti]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai [[kova|kovoti]], kovoti – tai gyventi. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai nuolat gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą [[siela|sielą]]. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – vadinasi, nepaliaujamai žengti į priekį. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Gyvuliškas [[gyvenimas]] baigiasi skerdykla. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # Greit iššvaistantys [[jėga]]s žmonės, tai [[gyvenimas|gyvenimo]] trumpų distancijų bėgikai. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. ===I=== # Idealai, kurie apšvietė mano kelią ir laikas nuo laiko man suteikė drąsos, kad sutikčiau [[gyvenimas|gyvenimą]] linksmai, buvo Geranoriškumas, Grožis ir Tiesa. Be giminystės jausmo su žmogiškomis būtybėmis, be užimtumo objektyviu pasauliu, be amžinos nepasiekiamybės mokslo ir meno srityse, gyvenimas man būtų atrodęs tuščias. Nuvalkioti žmonių dėmesio objektai – turtai, išorinė sėkmė, prabanga, – man visuomet atrodė niekingi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Individo [[gyvenimas]] turi [[prasmė|prasmę]] iki tol kol jis padeda paversti kiekvieno kito gyvo sutvėrimo gyvenimą didingesniu ir gražesniu. Gyvenimas yra šventas, tai yra aukščiausia vertybė, prieš kurią visos kitos vertybės atrodo antraeilėmis. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Istorija]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] mokytoja. − [[Ciceronas]]. # Iš būtinų dalykų pirmą vietą užima tie, be kurių negalima [[gyvenimas|gyventi]], antrą – be kurių privalome gyventi, trečią – be kurių nenorime. – [[Seneka]]. # Iš [[gyvenimas|gyvenimo]] [[karas|karo]] [[mokykla|mokyklos]]. – Kas manęs nepražudo, tas mane sustiprina. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Iš [[gyvenimas|gyvenimo]] reikia išeiti kaip iš puotos, neištroškusiam ir neapgirtusiam. – [[Diogenas]]. # Iš meilės [[gyvenimas|gyvenimui]] [[senatvė]]s geidžiame, o iš [[mirtis|mirties]] baimės jos bijome. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Iš tiesų, tas, kuris nebrangina [[gyvenimas|gyvenimo]], nėra jo vertas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Iš tikrųjų [[gyvenimas|gyvenime]] nėra mažų ar didelių dalykų. Visa yra vienodai reikšminga, visa lygiai didu. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Iš tikrųjų [[pasigailėjimas|pasigailėjimo]] vertas ieškantysis lengvo [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # Iš tikrųjų svarbius momentus savo [[gyvenimas|gyvenime]] visada pastebi pernelyg vėlai. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # [[Išdidumas]] padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad [[gyvenimas]] tėra akimirka... – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Išmintis]] yra tobulas viršūnę ir gėrį pasiekęs [[protas]]. Ji – [[gyvenimas|gyvenimo]] menas. – [[Seneka]]. # Išorinio [[gyvenimas|gyvenimo]] sėkmė prasideda viduje. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # Išorinį [[padorumas|padorumą]] visada sąlygoja vidinis [[gyvenimas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===Y=== # Yra dvi svarbiausios dienos žmogaus [[gyvenimas|gyvenime]]. [[Diena]], kada gimei, ir diena, kada supratai kodėl. – [[Markas Tvenas|M. Tvenas]]. # Yra tik du būdai, kaip [[gyvenimas|gyventi]]. Vienas – galvoti, jog [[stebuklas|stebuklų]] nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. ===J=== # Jaučiu, kad [[gyvenimas]] dalijamas į siaubingą ir apgailėtiną. – [[Vudis Alenas|V. Alenas]]. # [[Jaunystė]]s požiūriu [[gyvenimas]] yra begalinė [[ateitis]]; [[senatvė]]s – labai trumpa [[praeitis]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Jei [[gyvenimas]] apskritai turi [[prasmė|prasmę]], tai prasmę privalo turėti ir [[kančia]]. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis – kaip ir likimas, ir [[mirtis]]. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # Jei [[gyvenimas]] būtų ištisa [[laimė]], niekas negalėtų jos ištverti ir tada ji virstų [[pragaras|pragaru]] žemėje. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Jei [[gyvenimas]] – scena, tai [[žmona]] despotiška režisierė. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei iš [[gyvenimas|gyvenimo]] išbrauktum visas [[klaida]]s, gali likti tik parašas. – [[Konfucijus]]. # Jei mes [[gyvenimas|gyvename]] širdyse tų, kurie lieka po mūsų, vadinasi, mes [[mirtis|nemirštame]]. – [[Tomas Kambelas|T. Kambelas]]. # Jei nebūtų [[mirtis|mirties]], [[gyvenimas]] mums neatrodytų toks gražus. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Jei nėra [[sielvartas|sielvarto]] [[gyvenimas|gyvenime]], nėra ir [[meilė]]s gyvenimui. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Jei nori gyventi laimingą [[gyvenimas|gyvenimą]] – susiek jį su [[tikslas|tikslu]] o ne su kitais žmonėmis ar daiktais. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Jei nori [[gyvenimas|gyventi]] sau, gyvenk kitiems. – [[Seneka]]. # Jei nustojote ką nors daryti vien iš [[malonumas|malonumo]], manykite, kad [[gyvenimas]] baigėsi. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Jei suprasite, kad [[gyvenimas|gyvenime]] viskas keičiasi, nebeliks nieko, į ką nuolat būtumėte įsikibęs. Jei nebijosite [[mirtis|mirties]], nebus nieko, ko negalite pasiekti. – [[Lao Dzė]]. # Jei tau paklūsta šį [[akimirka]] – paklūsta ir visas [[gyvenimas]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Jei [[teorija]] neina prie gyvenimo, [[gyvenimas]] eina prie teorijos. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Jeigu nori prailginti [[gyvenimas|gyvenimą]], trumpiau sėdėk prie vaišių stalo. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Jeigu reikalausi iš [[gyvenimas|gyvenimo]] daugiau, negu jis gali duoti esamomis aplinkybėmis, neišvengiamai pralaimėsi. – [[Ričardas Oldingtonas|R. Oldingtonas]]. # Jis neilgai [[gyvenimas|gyveno]], bet ilgai prabuvo. – [[Seneka]]. # Juk nėra žmogaus, kuriam [[gyvenimas|gyvenimo]] loterijoje tektų vien [[laimėjimas|laimėjimai]]. – [[Boleslovas Prusas|B. Prusas]]. # Juo mažiau žmogus [[žinojimas|žinai]], juo paprasčiau [[gyvenimas|gyveni]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===K=== # Kad aš myliu [[gyvenimas|gyvenimą]] – neneigiu, kad turėsiu jį palikti – nenuneigiama. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Kad galėtum žvelgti [[gyvenimas|gyvenimui]] tiesiai į akis, verta gyventi palėpėje, tiesa? – [[Edith Wharton|E. Wharton]]. # Kad gautum tai, ko nori iš [[gyvenimas|gyvenimo]], visų pirma būtinai turi apsispręsti – ko tu nori. – [[Ben Stein]]. # Kad ir kokia apgaulinga [[viltis]], vis dėlto padeda mums nueiti užsibrėžtu [[gyvenimas|gyvenimo]] keliu iki galo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kad ir koks apgailėtinas būtų tavo [[gyvenimas]], sutik jį drąsiai ir gyvenk; nevenk jo ir nekeik. Jis ne toks blogas, koks tu pats. – [[Henris Deividas Toro|H. D. Toro]]. # Kad visas [[gyvenimas]] būtų toks, tartum bičių avilys, pilnas lengviausio pasaulyje spindulių medaus – šviesos be šešėlių, laimės be apgailestavimo, degimo be pelenų. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kadangi [[gyvenimas]] labai trumpas ir laisvų valandų labai maža, nesugaiškime nė vienos skaitydami menkavertes [[knyga]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Kai atidėliojame [[gyvenimas|gyvenimą]], jis ir praeina. – [[Seneka]]. # Kai dingsta [[teisingumas]], nelieka nieko, kas žmonių [[gyvenimas|gyvenimą]] padarytų vertingą. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kai egoistinė [[laimė]] yra vienintelis gyvenimo [[tikslas]], [[gyvenimas]] labai greitai tampa be tikslo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Kai [[gyvenimas|gyvenime]] viskas kontroliuojama, dažniausiai nebelieka ką kontroliuoti, – nebelieka pačios [[gyvybė]]s. – [[Klarisa Pinkola Estes|K. P. Estes]]. # Kai [[gyvenimas|gyventi]] gera, nėra reikalo ginčytis dėl [[gyvenimo prasmė]]s. – [[Rėjus Bredberis|R. Bredberis]]. # Kai kurie nustoja [[gyvenimas|gyventi]] taip ir nepradėję. – [[Seneka]]. # Kai mūsų laikais sakoma, kad [[žmogus]] moka [[gyvenimas|gyventi]], paprastai turima galvoje šiek tiek abejotina jo garbė. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kai nereiški [[gyvenimas|gyvenimui]] jokių pretenzijų, tai viskas, ką tik gauni, yra [[dovana]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kaip dažnai [[gyvenimas|gyvenime]] klysdami mes prarandame tuos, kurie brangūs. Stengdamiesi patikti svetimiems, kartais bėgame nuo artimo. Išaukštiname tuos, kurie mūsų neverti, o pačius ištikimiausius išduodame. Tuos, kurie mus taip myli, įskaudiname, tačiau laukiame, kada mūsų atsiprašys. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Kaip ilgai [[gyvenimas|gyvensiu]] nuo manęs nepriklauso, bet nuo manęs priklauso, ar tikrai gyvensiu, kol gyvenu. – [[Seneka]]. # Kam gi mes gyvename, jei ne tam, kad vienas kitam palengvintume [[gyvenimas|gyvenimą]]? – [[Džordžas Eliotas|Dž. Eliotas]]. # Kas bailiai rūpinasi, kaip čia nepraradus [[gyvenimas|gyvenimo]], niekuomet juo nesidžiaugs. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kas delsia sutvarkyti savo [[gyvenimas|gyvenimą]], panašus į [[naivumas|naivuolį]], laukiantį prie upės, kol ji liausis tekėjusi. – [[Horacijus]]. # Kas iš vaikystės žino, kad [[darbas]] yra [[gyvenimas|gyvenimo]] dėsnis, kas iš jaunystės suprato, kad [[duona]] pelnoma tik sunkiai prakaituojant, tas pasirengęs [[žygdarbis|žygdarbiui]], nes reikiamą dieną ir valandą jis ras valios ir jėgų jį įvykdyti. – [[Žiulis Vernas|Ž. Vernas]]. # Kas nesupranta, kad geras [[gyvenimas]], [[santaika]] ypač reikalingi žmonių [[laimė|laimei]] ir [[gerovė|gerovei]]! Skirtingi [[įsitikinimas|įsitikinimai]] be tarpusavio [[pakantumas|pakantumo]] būdavo ir esti didžiausių [[vaidas|vaidų]] ir [[neapykanta|neapykantos]] šaltinis. – [[Juozas Blažys|J. Blažys]]. # Kas nori gyventi kitiems, neturi žiūrėti pro pirštus į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # Kas turi kam [[gyvenimas|gyventi]], ištvers bet kokį kaip. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas viską palieka likimo valiai, paverčia savo [[gyvenimas|gyvenimą]] loterija. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Kažko vertas tik toks [[gyvenimas]], kuris nugyventas dėl kitų. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Ką rinktis: gerą [[gyvenimas|gyvenimą]] ar gerą [[vardas|vardą]]? – [[Seneka]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Kiek daug žmonių gyvena kasdienių [[įprotis|įpročių]] spąstuose – pusiau sustingę, pusiau išsigandę, pusiau abejingi. Jei norime vertingesnio [[gyvenimas|gyvenimo]], privalome nuolat rinktis, kaip gyventi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kiek žmoguje [[gerumas|gerumo]], tiek jame ir [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kiekviena [[diena]] – vis naujas [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Kiekvienas gali sustabdyti žmogaus [[gyvenimas|gyvenimą]], bet niekas negali sustabdyti [[mirtis|mirties]], visos pasaulio durys jai praviros. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[gyvenimas]] – tai [[pastanga|pastangos]] ir [[kova]] už teisę būti pačiu savimi. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch. Ortega I Gasetas]]. # Kiekvienas, kuris nori sulaukti saldaus [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisiaus, [[laimė]]s obelį turi pats pasodinti. – [[Žanis Gryva|Ž. Gryva]]. # Kiekvieno žmogaus [[gyvenimas]] – tai dienoraštis, kuriame ketinama įrašyti vieną istoriją, o įrašoma kita. – [[Džeimsas Metjus Beris|Dž. M. Beris]]. # Kieno [[charakteris]] tvarkingas, tai ir [[gyvenimas]] gerai sutvarkytas. – [[Demokritas]]. # [[Knyga|Knygos]] užduotis – palengvinti, paspartinti [[gyvenimas|gyvenimo]] pažinimą, bet ne pakeisti jį. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Kol atidėliojame [[gyvenimas|gyvenimą]], jis ir praeina. – [[Seneka]]. # Kol galite, [[gyvenimas|gyvenkite]] linksmai. – [[Seneka]]. # Kol yra [[gyvenimas]], yra ir [[viltis]]. – [[Ihara Saikaku|I. Saikaku]]. # Kuo beprasmiškesnis [[gyvenimas]], tuo sunkiau pakeliama [[mirtis]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Kupina šilumos ir ištikimybės [[mirtis]] yra geriau negu šaltas, neištikimas [[gyvenimas]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. ===L=== # Labai dažna [[knyga]], neišdildomai paveikusi jauną protą, tampa ištisa jo [[gyvenimas|gyvenimo]] epocha. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Labiausiai rūpinamės [[gyvenimas|gyvenimu]] jam prarandant savo [[vertė|vertę]]; seni žmonės labiau jį apgailestauja negu jauni. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Laikas]] [[gyvenimas|gyventi]], laikas [[santuoka|vesti]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Laimė]] – ne bet koks [[gyvenimas]], o tik gražus. – [[Seneka]]. # [[Laisvė]] – tai būti tikruoju savo [[gyvenimas|gyvenimo]] šeimininku. – [[Aristotelis]]. # Lėtūnas visą [[gyvenimas|gyvenimą]] perdėm su [[neganda|negandom]] kovoja. – [[Heziodas]]. ===M=== # Mano [[gyvenimas]] yra degantis gyvenimas, kiek aš nedegu, tiek negyvenu. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mat kiekvienas tariasi tiksliai žinąs, kaip turėtų [[gyvenimas|gyventi]] kitas. Tik nė vienas niekad nežino, kaip turėtų gyventi jis pats. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # Mažiausiai [[mirtis|mirties]] bijo tie [[žmogus|žmonės]], kurių [[gyvenimas]] turi didžiausią [[vertė|vertę]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Mąstymas|Mąstantis]] žmogus pažįstamas iš šventos pagarbos [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina [[siela|sielą]] taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] pačiam sau – romanas, trunkantis visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Melancholikas]] pasidarai, kai imi galvoti apie [[gyvenimas|gyvenimą]]; [[cinikas]] – kai pamatai, ką iš jo padaro dauguma žmonių. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Mes [[gyvenimas|gyvename]] iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # Mes [[gyvenimas|gyvename]] šiame pasaulyje tol, kol jį mylime. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. – [[Sokratas]]. # Mes negalime išplėšti puslapio iš savo [[gyvenimas|gyvenimo]], bet mes galime įmesti visą knygą į ugnį. – [[Žorž Sand]]. # Mes randame [[gyvenimas|gyvenime]] tai, ką patys jam suteikiame. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mes viską gavom, kas mums priklausė. [[Gyvenimas|Gyvenimą]] gavom – didžiausią vertybę. Gal ką ir paliksim, kai iškeliausim, – kitiems vartoti, ne tik ardyti. – [[Algimantas Baltakis|A. Baltakis]]. # Mes visuomet ruošiamės [[gyvenimas|gyventi]], bet niekada iš tiesų negyvename. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Metų skaičius dar nerodo [[gyvenimas|gyvenimo]] ilgumo; žmogaus gyvenimas matuojamas tuo, ką jis padarė ir ką jautė. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Mėgstu [[gyvenimas|gyvenimą]]. Čia yra ką veikti. – [[Roni Šeiksas|R. Šeiksas]]. # Miegojau ir sapnavau, kad [[gyvenimas]] – [[džiaugsmas]]. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – [[pareiga]]. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Minimališkai [[gyvenimas|gyvendamas]], pasieksi minimalius rezultatus. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Mirtis|Mirk]] ir vėl atgyk naujam [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Mirtis|Mirti]] paprasčiau negu [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Mirtis|Mirti]] – tai niekis, baisu [[gyvenimas|negyventi]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Mirtis]] turi būti tokia pat kaip ir [[gyvenimas]]; mes netampame kitokie tik todėl, kad mirštame. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Meilė|Mylėk]], kol turi drąsos, [[gyvenimas|gyvenk]], kol turi jėgos. – [[Piet Hein|P. Hein]]. # Mokantiems pasinaudoti [[gyvenimas]] yra ilgas. – [[Seneka]]. # Mokėkime [[gyvenimas|gyventi]] nors dūžtančiose formose... – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # Mokėti [[senatvė|senti]] – [[išmintis|išminties]] viršūnė ir viena iš sudėtingiausių [[gyvenimas|gyvenimo]] didžiojo meno briaunų. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Mokymasis|Mokykis]] iš vakar, [[gyvenimas|gyvenk]] šiandien, [[tikėjimas|tikėkis]] rytojaus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Mokymasis|Mokykitės]] ir [[skaitymas|skaitykite]]. Skaitykite vertingas [[knyga]]s. Visa kita padarys [[gyvenimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Mokytam ir išsilavinusiam žmogui [[gyvenimas|gyventi]] – lygu [[mąstymas|mąstyti]]. – [[Ciceronas]]. # [[Mokslas|Mokslo]] idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai [[gyvenimas|gyvenime]], ne iš karto nugali [[pažanga]] ir [[tiesa]]: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – [[Aleksandras Fersmanas|A. Fersmanas]]. # [[Moteris]] gali pataisyti [[vyras|vyrą]] tik įkyrėdama jam tiek, kad šis prarastų [[noras|norą]] [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Mums [[gyvenimas]] duotas su būtina sąlyga drąsiai jį ginti iki paskutinės minutės. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Mūsų galvosenos autentiškas veidrodis yra mūsų [[gyvenimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Mūsų [[gyvenimas]] – kelionė, [[idėja]] – valdovas. Nesant valdovo viskas sustoja. Tikslas prarastas, ir jėgų tarsi nebuvę. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Mūsų [[gyvenimas]] pasaulyje yra tas pats, kas [[daina|dainos]] klausimas: mums gera ir smagu, kai dainuoja, ir mes privalome dainos laukti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų [[gyvenimas]] – teatro uždanga, už kurios tūno didžiausios paslaptys. – [[Raineris Marija Rilkė|R. M. Rilkė]]. # Mūsų [[gyvenimas]] tiek vertas, kiek mums kainavo nugalėti jo sunkumus. – [[Fransua Moriakas|F. Moriakas]]. # Mūsų [[noras|norai]] nuspalvina vaivorykštės spalvom [[gyvenimas|gyvenimo]] miglą. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų [[veidas|veidai]] – kaip enciklopedijos, tereikia įskaityti. Ten parašyta viskas. Ten matosi mūsų [[gyvenimas|gyvenimai]]. Išraižytos visos kada nors nutikusios tragedijos ir džiaugsmai. – [[Stefan Casta|S. Casta]]. ===N=== # [[Naktis|Naktį]] esi toks, koks iš tikrųjų turėtum būti, o ne toks, kokį padarė [[gyvenimas]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ne [[mokykla]]i, bet [[gyvenimas|gyvenimui]] mokomės. – [[Seneka]]. # Ne visuomet darai kas reikia. Net jei ir žinai tai. Tame kartais glūdi [[gyvenimas|gyvenimo]] žavesys. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Ne žmogus turi klausinėti gyvenimą, bet – nors tai ir paradoksalu – pats [[gyvenimas]] kelia jam klausimus ir reikalauja atsakyti. – [[Viktoras Franklis|V. Franklis]]. # Neapkęsti [[gyvenimas|gyvenimo]] galima tik dėl [[apatija|apatijos]] ir [[tingumas|tingumo]]. – [[Seneka]]. # Nebandykite [[gyvenimas|gyventi]] amžinai, jums nieko neišeis. – [[Bernardas Šo|B. Šo]]. # Nebijokite to, kad Jūsų [[gyvenimas]] baigsis, verčiau baiminkitės, kad jis taip ir neprasidės. – [[Džonas Henris Niumanas|Dž. H. Niumanas]]. # Nedaryk to, ką smerkia tavo [[sąžinė]], ir nekalbėk to, kas nesiderina su [[tiesa]] Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo [[gyvenimas|gyvenimo]] paskirtį. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Nedorėlis|Nedorėliai]] pasidarome todėl, kad niekas neatsigręžia atgal ir neapžvelgia praleisto [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Seneka]]. # Negalima [[gyvenimas|gyventi]] maloniai, negyvenant protingai, dorai ir teisingai, ir atvirkščiai, negalima gyventi protingai, dorai ir teisingai, negyvenant maloniai. – [[Epikūras]]. # Nekaitaliokime [[amžius|amžių]], kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš [[prigimtis|prigimtį]], nes bergždžios pastangos iššvaisto [[gyvenimas|gyvenimą]] ir trukdo mums juo naudotis. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Nelaimė]]s mums siunčiamos, kad atidžiau pažvelgtume į savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Nemoku padoriai groti nei pianinu, nei [[gyvenimas|gyvenimo]] klavišais. Niekada to nemokėjau, visuomet per daug skubėjau, visuomet per daug nekantravau, visuomet kas nors sukliudydavo, visuomet melodija nutrūkdavo. Bet kas iš tikrųjų moka groti? – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. – [[Sokratas]]. # Nerasi norinčio išdalinti savo [[pinigai|pinigus]], o [[gyvenimas|gyvenimą]] kiekvienas išskirsto daugybei kitų. – [[Seneka]]. # Nesielk taip, lyg [[gyvenimas]] truktų tūkstančius metų. – [[Markas Aurelijus]]. # Nesiilsėk! [[Gyvenimas]] šuoliuoja tolyn; eik ir išdrįsk kol dar esi gyvas. Po savęs palik tai, kas galinga ir didinga, kas įveiktų laiką. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nesureikšminkite [[gyvenimas|gyvenimo]]. Jūs niekada nepaspruksite iš jo gyvas. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # Net ir senukai puoselėja viltį ir kuria planus kaip nors pagerinti savo [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]]. # Netekti [[gyvybė]]s – menkas dalykas <...> bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų [[gyvenimas|gyvenimo]] [[tikslas]] – štai kas napakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Nesvarbu, kokį [[kelias|kelią]] pasirinkai, jis bus nuotykis, jeigu šlovinsi [[gyvenimas|gyvenimą]] ir pakilsi virš paprasčiausio saugumo ir vidutiniškumo. – [[Deivydas Sarnofas|D. Sarnofas]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. – [[Sokratas]]. # Nė vienas žmogus nenugyveno tikro [[gyvenimas|gyvenimo]], jeigu nebuvo apvalytas [[moteris|moters]] meilės, stiprinamas jos narsos ir vadovaujamas jos kuklaus nuovokumo. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Nėra [[kraštas|krašto]], kur žmogus negalėtų [[gyvenimas|gyventi]]; nėra krašto, kur jis negalėtų pakelti akių į dangų. Kur mes bebūtume, atstumas tarp to, kas dieviška, ir to, kas žmogiška, yra tas pats. – [[Seneka]]. # Nėra nieko koktesnio už [[senis|senį]], kuris, be amžiaus, neturi kitų savo ilgo [[gyvenimas|gyvenimo]] naudos įrodymų. – [[Seneka]]. # Niekas mirtingiesiems nepadarė tiek [[blogis|blogo]], kaip tie, kurie [[gyvenimas|gyvena]] kitaip, negu moko gyventi. – [[Seneka]]. # Niekas neneigia: [[tiesa]] [[gyvenimas|gyvenime]] nugali, tik mums neužtenka gyvenimo. – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # Nieko nėra liūdnesnio už [[gyvenimas|gyvenimą]] tų [[moteris|moterų]], kurios mokėjo būti tik [[grožis|gražios]]. – [[Bernaras de Fontenelis|B. de Fontenelis]]. # Norėdami [[gyvenimas|gyventi]] [[dorovė|dorai]], mes visuomet turime kovoti patys su savimi. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Norint išmintingai nugyventi [[gyvenimas|gyvenimą]], reikia nemažai žinoti. Pradžiai prisimink dvi svarbias taisykles: verčiau badauti, nei valgyti kas papuolė, ir verčiau būti vienam, nei su kuo papuolė. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Norite, kad [[gyvenimas]] jums šypsotųsi, iš pradžių dovanokite jam savo gerą [[nuotaika|nuotaiką]]. – [[Benediktas Spinoza|B. Spinoza]]. # Nuolat klaidžiojantis [[gyvenimas|gyvenimo]] kryžkelėse ir takuose jokių išliekamų pėdsakų nepalieka. – [[Seneka]]. ===O=== # O gera juk tikėti, kad [[gyvenimas|gyvenimo]] diena gražiausia ir [[kelias|kelio]] gabalas įspūdingiausias – prieky, kad ten dar tavo [[lobis|lobiai]] užkasti, ten dar ir [[darbas]] tavo pats didžiausias, ir vis dar prieky, vis dar ateity – ir tavo pats didžiausias [[džiaugsmas]]... – [[Vacys Reimeris|V. Reimeris]]. # O, kaip [[likimas]] palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai [[gyvenimas]] tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. ===P=== # Paimkite [[gyvenimas|gyvenimą]] į savo rankas, ir kas atsitiks? Siaubingas dalykas: nėra ką kaltinti. – [[Erika Jong|E. Jong]]. # Palaikyti geru žodžiu [[nelaimė]]n įkliuvusį žmogų dažnai taip pat svarbu, kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria [[katastrofa|katastrofą]] nuo sklandžios ir saugios [[gyvenimas|gyvenimo]] kelionės. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Pasaulis]] lyg teatras, o [[gyvenimas|gyvenimai]] dažniausiai tėra nuspėjamos pjesės, nes visad vystosi pagal tuos pačius dramatinius principus, o žmonių [[būdas]] ir [[temperamentas]] dažniausiai, kaip bepasuksi, būna lyg paimti iš itališkos komedijos <...> – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Pasivogtas [[gyvenimas]] – negarbingas, pasivogta [[mirtis]] – graži. – [[Seneka]]. # Paskirk [[gyvenimas|gyvenimą]] tarnavimui [[tiesa]]i. – [[Juvenalis]]. # [[Patirtis]] – tai amžina [[gyvenimas|gyvenimo]] [[mokykla]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Pats tikriausias būdas priartinti mus prie brangių mirusiųjų – tai ne [[mirtis]], o [[gyvenimas]]. Jie gyvena mūsų gyvenimą ir miršta, kai mirštame mes. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Pinigai]] brangūs, žmogaus [[gyvenimas]] dar brangesnis, gi [[laikas]] – už viską brangiausias. – [[Aleksandras Suvorovas|A. Suvorovas]]. # Pirmiausia [[gyvenimas|gyventi]], paskui [[filosofija|filosofuoti]]. – [[Seneka]]. # Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi [[moteris|moteriai]]: iš pradžių ji padovanoja mums [[gyvenimas|gyvenimą]], paskui jam suteikia [[prasmė|prasmę]]. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Praeitis]] ir [[dabartis]] – mūsų priemonės, tik [[ateitis]] – mūsų [[tikslas]]. Tad niekuomet [[gyvenimas|negyvename]], bet tikimės gyventi, ir visuomet turėdami galimybę būti [[laimė|laimingi]], niekuomet ja nepasinaudojame. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. ===R=== # Reikia [[meilė|mylėti]], [[neapykanta|neapkęsti]], [[kova|kovoti]], [[tikėjimas|tikėtis]] – tai gali padaryti [[gyvenimas|gyvenimą]] kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Reikia, nugyventi ilgą [[gyvenimas|gyvenimą]] ir [[senatvė|pasenti]], kad suprastum, koks jis trumpas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Reikia [[valgymas|valgyti]] tam, kad [[gyvenimas|gyventum]], bet ne gyventi tam, kad valgytum. – [[Ciceronas]]. # Rikiuoti vieną gerą [[darbas|darbą]] prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi [[gyvenimas|gyvenimu]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Rūpinimas asmenine [[gerovė|gerove]] visai natūralus ir nevalia su tuo nesiskaityti. Bet jeigu rūpinsimės tik tuo, nekreipsime dėmesio į [[visuomenė]]s gerovę, neginsime visuomenės, [[gyvenimas]] taps gėdingas, menkas ir – tiesiai sakau – bjaurus. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]] ===S=== # Sako, sunkiausia [[gyvenimas|nugyventi]] pirmus 70 metų. O toliau viskas bus gerai. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Scena|Scenoje]] žmogus turi būti laipteliu aukščiau negu [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # [[Senatvė|Senti]] nuobodu, bet tai vienintelis būdas ilgai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # [[Skaitymas|Skaityti]] – reiškia taikyti [[gyvenimas|gyvenime]], kas perskaityta. – [[Adolfas Dystervegas|A. Dystervegas]]. # Smarkūs [[gyvenimas|gyvenimo]] sukrėtimai išgydo mus nuo menkų [[baimė|baimių]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Smėlis nevaisingas, bet nevaisingas ne dėl to, kad sausas: kaltas čia jo nepaliaujamas judėjimas, kurio negali pakelti joks gyvis. Kaip tai panašu į niūrų žmonių [[gyvenimas|gyvenimą]]: šie taip pat diena iš dienos kabinasi vienas už kito. – [[Kobo Abė]]. # Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos Link nužymėtos kiekvienam ribos, Ir saulė, kuri šviečia mums, bepročiams, Tik rodo kelią nebūties tamson. Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže! [[Gyvenimas]] – tai bėgantis šešėlis, Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką Papostringauja scenoj, pasimaivo, Nueina ir nutyla amžinai, Tai idioto pasaka triukšminga, Neturinti prasmės. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Su šiuo trumpu [[gyvenimas|gyvenimu]] elkis taip, tarsi jis tau būtų išnuomotas. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # [[Svajonė|Svajok]] taip, tarsi būtum nemirtingas, o [[gyvenimas|gyvenk]] taip, tarsi mirtum šiandien. – [[Džeimsas Dynas|Dž. Dynas]]. # [[Svajonės]] yra būtinos [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Anais Nin|A. Nin]]. # Svarbu ne tai, ar ilgai, bet ar tinkamai tu [[gyvenimas|gyveni]]. – [[Seneka]]. # Sveikinimai žmogui, kuris [[gyvenimas|gyvenimą]] pragyveno padėdamas kitiems, nežinodamas baimės jausmo, o agresyvumas ir apmaudas jam buvo svetimi jausmai. Šias savybes turi visi didūs dvasiniai lyderiai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Svetimame [[gyvenimas|gyvenime]] suvaidinti svarbiausią vaidmenį lengviau nei savame. – [[Genadijus Malkinas|G. Malkinas]]. ===Š=== # Šimtus kartų per dieną aš vis primenu sau, kad mano vidinis ir išorinis [[gyvenimas]] yra paremtas kitų žmonių sunkiu darbu, gyvenimu ir mirtimi, ir kad aš privalau dėti pastangas žmonių labui norint bent iš dalies atsilyginti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Šykštuolis]] pamiršta, kaip greitai bėga [[laikas]] ir koks trumpas [[gyvenimas]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. ===T=== # Tai, ko negali gauti, visada atrodo geresnis dalykas už tą, ką turi. Tai sudaro ir žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] romantiką, ir jo idiotizmą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Taip [[gyvenimas|gyvenau]], maniau, kad ne veltui gimiau. – [[Ciceronas]]. # Tam. kuris [[gyvenimas|gyvena]], kad būtų gyvas amžiais, [[mirtis]] nebaisi. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Tarp gardžių [[pietūs|pietų]] ir [[gyvenimas|gyvenimo]] yra tik vienas skirtumas: tai, kas saldu, valgoma pietų pabaigoje. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimo]] muštas, daug pasieks. Pūdą druskos suvalgęs labiau vertina medų. Kas liejo ašaras, tas nuoširdžiai juokiasi. Kas mirė, žino, kad gyvena! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimu]] žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa [[vergas|vergu]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tas, kuris [[meilė|myli]], [[gyvenimas|gyvena]], o tas kuris gyvena, [[darbas|dirba]]. – [[Vincentas van Gogas|V. van Gogas]]. # Tas, kuris [[gyvenimas|negyvena]] dėl kitų, negyvena ir dėl savęs. – [[Seneka]]. # Tas, kuris viską palieka [[atsitiktinumas|atsitiktinumo]] valiai, paverčia savo [[gyvenimas|gyvenimą]] loterija. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Tausokite [[laikas|laiką]]: tai audeklas, iš kurio pasiūtas [[gyvenimas]]. – [[Samuelis Ričardsonas|S. Ričardsonas]]. # Tavo blogybė buvo ne ta, kad per mažai žinojai apie [[gyvenimas|gyvenimą]], bet kad žinojai apie jį per daug. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Teorija]], brolau – sausa šaka, už tai [[gyvenimas|gyvenimo]] vaisingas medis žydi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tiek dorai pragyventa [[diena]] teikia ramų [[miegas|miegą]], tiek naudingai pragyventas [[gyvenimas]] dovanoja ramią [[mirtis|mirtį]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Tiek [[pasakėčia]], tiek [[gyvenimas]] vertinamas ne už ilgumą, o už turinį. – [[Seneka]]. # Tiems, kurie gyvena taurų [[gyvenimas|gyvenimą]], nereikia bijoti, kad jie bus gyvenę tuščiai, net jei jų kasdienė būtis yra kukli, nes iš jų gyvenimų nuolatos sklinda šviesa. – [[Bertranas Raselas|B. Raselas]]. # Tiesą sakant, tik nedaugelis [[gyvenimas|gyvena]] dabartyje – dauguma dar tik ruošiasi pradėti gyventi. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Tik [[gyvenimas]], gyvenamas dėl kitų, yra vertas gyventi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Tik [[patirtis]] mus moko vertinti [[gyvenimas|gyvenimo]] gėrybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tik prasmingai nugyventas [[gyvenimas]] yra ilgas. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Tik tas [[gyvenimas|gyvenimo]] ir [[laisvė]]s vertas, <br /> Kuris kasdien dėl jų į [[kova|kovą]] stos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrai [[gyvenimas|gyveni]] tik tada, kai jauti kitų [[palankumas|palankumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrasis mūsų [[mintis|minčių]] veidrodis yra mūsų [[gyvenimas]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Tikrasis žmogaus [[gyvenimas]] – tai gyvenimas, kurio jis negyveno. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tiktai kvailas laimi [[gyvenimas|gyvenime]], protingas mato per daug kliūčių ir netenka [[pasitikėjimas|pasitikėjimo]], dar nieko nepradėjęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tylus, kuklus [[gyvenimas]] suteikia daugiau [[laimė]]s nei sėkmingi siekiai, susiję su nuolatiniu nerimu. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trokšti [[mirtis|mirties]], kai gali gyventi, taip pat silpnadvasiška kaip gailėtis [[gyvenimas|gyvenimo]] atėjus laikui mirti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Troškimas|Troškimai]] būtini, kad [[gyvenimas]] nuolat judėtų į priekį. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Trumpalaikis yra šis mūsų [[gyvenimas|egzistavimas]], kaip ir trumpalaikis yra apsilankymas svečiuose. Takas, kuriuo einame yra menkai apšviestas blyksinčios sąmonės, kurios centras yra ribojantis ir atskiriantis „Aš“... Kai grupė individų tampa „Mes“, harmoninga visuma, jie pasiekia aukščiausias aukštumas, kurias žmogus tik gali pasiekti. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Trumpas [[gyvenimas]] mums ne duodamas – jis mūsų pačių apkarpomas; ne pagailėta mums gyvenimo – patys jį iššvaistome. Deramai tausojamas gyvenimas – ilgas. – [[Seneka]]. # Trumpiausias ir neramiausias [[gyvenimas]] tų, kurie pamiršta praeitį, nepaiso dabarties, bijo ateities; atėję prie gyvenimo krašto, vargšai per vėlai supranta, jog taip ilgai buvo užsiėmę nieko neveikimu. – [[Seneka]]. # Trumpiausias yra užsiėmusių žmonių [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Turime sustoti tik nakties [[poilsis|poilsiui]], kad atgautume jėgas. Sustojęs [[gyvenimas]] – tai mirtis. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ===U=== # Už visa, kas mūsų [[gyvenimas|gyvenime]] yra šiuolaikiška, esame skolingi graikams. O visa, kas atgyvenę, atėjo iš Viduramžių. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. ===V=== # [[Vaikas|Vaikai]] suteikia [[darbas|darbui]] džiaugsmo, o [[nesėkmė]]s dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai [[gyvenimas|gyvenimą]] daro malonesnį, o [[mirtis|mirtį]] – ne tokią baisią. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Verkimas|Verkti]] dėl to, kad mes [[gyvenimas|negyvensime]] po šimto metų, tiek pat kvaila, kaip verkti dėl to, kad negyvenome prieš šimtą metų. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Vertingiausia [[gyvenimas|gyvenime]] – tai galimybė pasirinkti [[mirtis|mirtį]], bent jau tam, kad nebūtum pritvotas, kaip kokia žiurkė ar nebūtum prismaugtas, kai dar neesi tam pasirengęs. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Vien tik [[protas|protui]], kaip išmintingam globėjui, dera patikėti visą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Pitagoras]]. # Vienašalis [[aukojimasis]] – nepatikimas bendro [[gyvenimas|gyvenimo]] pagrindas, nes įžeidžia antrąją pusę. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # Viešpatavimas valandėlei yra viešpatavimas [[gyvenimas|gyvenimui]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visa [[gyvenimas|gyvenimo]] prailginimo paslaptis – jo netrumpinti. – [[Ernstas Foichterslebenas|E. Fioichterslebenas]]. # Visas [[gyvenimas]] – [[eksperimentas]]. Kuo daugiau eksperimentų atliekate, tuo geriau. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Visas [[gyvenimas]] yra [[vergija]]. Reikia priprasti prie savo padėties, ja skųstis kuo mažiau, joje ieškoti, kas mums būtų naudingiau – nėra tokios atšiaurios būklės, kurioje nurimusi siela nerastų [[paguoda|paguodos]]. – [[Seneka]]. # Visas [[gyvenimas]] – tik sapnas. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Visas žmogaus [[gyvenimas]] yra kelias į [[mirtis|mirtį]]. – [[Seneka]]. # Visą [[gyvenimas|gyvenimo]] įvairumą, visą žavumą, visą jo grožį sudaro šviesa ir šešėliai. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Visą mūsų [[gyvenimas|gyvenimą]] galima išreikšti trimis [[žodis|žodžiais]]: buvo, yra, bus. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Visi nori [[gyvenimas|gyventi]] ilgai, bet niekas nenori [[senatvė|pasenti]]. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # Visi žmonės eina tais pačiais [[gyvenimas|gyvenimo]] keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Visiems mums derėtų atsiminti, jog turime [[mirtis|mirti]], ir tada visi [[gyvenimas|gyventume]] taip, tarsi būtume tikri, jog turime gyventi amžinai. – [[Frančeskas Gvičardinis|F. Gvičardinis]]. # Visiškai niekingas tas, kuris turi daug priežasčių išeiti iš [[gyvenimas|gyvenimo]]. – [[Epikūras]]. # [[Vyras|Vyrams]] [[moteris|moterys]] atiduoda savo [[gyvenimas|gyvenimo]] [[auksas|auksą]]. Bet visada nori jį atgauti smulkiomis monetomis. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Vyras|Vyro]] [[meilė]] ir jo [[gyvenimas]] yra du skirtingi dalykai, o [[moteris|moters]] meilė – visa jos egzistencija. – [[Džordžas Baironas|Dž. Baironas]]. ===Ž=== # [[Žinios|Žinių]] reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas [[gyvenimas|gyvenime]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Žiūrėk į kiekvieną [[aušra|aušrą]] kaip į savo [[gyvenimas|gyvenimo]] pradžią, o į kiekvieną [[saulėlydis|saulėlydį]] – kaip į jo pabaigą. Tegu kiekvieną šių trumpų gyvenimų paženklina koks nors doras poelgis, kokia nors pergalė prieš save ar įgytos žinios. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] kupinas [[laimė]]s daugiausia dėl to, kad žmogus amžinai laukia, jog netrukus bus laimingas. – [[Edgaras Alanas Po|E. A. Po]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] panašus į geležį: vartojamas jis nusitrina, o nevartojamas rūdija. – [[Markas Porcijus Katonas (vyresnysis)|Katonas (vyresnysis)]]. # Žmogaus [[gyvenimas]] per ilgas [[meilė|meilei]]. Tiesiog per ilgas. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] istorija sudaro jo [[charakteris|charakterį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Žmogaus [[laimė]], mano manymu, – ne gražiai numirti, o gražiai [[gyvenimas|gyventi]]. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]], ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti [[gyvenimas|gyvenimo]] [[vertė|vertę]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # Žmonės, neturintys savo [[gyvenimas|gyvenimo]], amžinai kišasi į kitų. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] žaidžia [[gyvenimas|gyvenimą]] – kuo tragiškesnė kaukė, tuo didesnis juokdarys po ja slepiasi. – [[Chose Ortega I Gasetas|Ch.Ortega I Gasetas]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žmonių [[kalba]] tokia, koks jų [[gyvenimas]]. – [[Seneka]]. # Žvelk [[gyvenimas|gyveniman]], jis moko už [[knyga]]s labiau. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Gyvenimas]] yra toksai, kokį tu jį pasidarai. # [[Gyvenimas|Gyventi]] šalia ežero dar nereiškia, kad tu gali [[Valgymas|valgyti]] [[Žuvis|žuvį]] kada tik tau reikia. # Kad kažkam [[Sėkmė|pasisektų]] [[Gyvenimas|gyvenime]], jis turi sunkiai [[Darbas|dirbti]]. # Kai tu nesilaikai [[Dievas|dievų]] nustatyto [[Ritmas|ritmo]], tu prarandi [[gyvenimas|gyvenimo]] ritmą ir [[Ramybė|ramybę]]. # Kur yra [[gyvenimas]], ten yra ir [[viltis]]. # [[Ožys|Ožkos]] negali [[Gyvenimas|gyventi]] leopardų [[Banda|bandoje]]. # [[Parazitas]] negali [[gyvenimas|gyventi]] vienas. # Visai nesvarbu, ar tu šiame [[Gyvenimas|gyvenime]] esi liūtas ar gazelė; kai tik pateka saulė, geriau pradėk bėgti. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Dora [[mirtis]] suteikia gerą vardą visam [[gyvenimas|gyvenimui]]. # Du dalykai prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]: rami [[širdis]] ir mylinti [[žmona]]. # Geriau [[mirtis|mirk]] garbingai, negu [[gyvenimas|gyvenk]] gėdoje. # Geriausi dalykai [[gyvenimas|gyvenime]] yra veltui. # [[Įvairovė]] yra kaip [[gyvenimas|gyvenimo]] prieskonis. # Kaip žmogus [[gyvenimas|gyvena]], taip jis ir [[mirtis|miršta]]. # [[Linksmumas|Linksma]] širdis prailgina [[gyvenimas|gyvenimą]]. # Pasisaugok tų, šalia kurių tu turi [[Gyvenimas|gyventi]]. # Tas, kas [[gyvenimas|gyvena]] per greitai, [[mirtis|miršta]] per anksti. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] pagal [[prigimtis|prigimtį]], niekada nebus vargšas, o tas, kuris gyvena remdamasis nuomonėmis, niekada nebus turtingas. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] prie kardo, mirs nuo kardo. # Tas, kuris [[gyvenimas|gyvena]] stikliniame name, neturėtų mėtytis akmenimis. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Gyvenimas]] panašus į ugnį: prasideda dūmais, o baigiasi pelenais. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Kas paskubomis valgo ir geria, – ilgai [[gyvenimas|negyvena]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gyvenimas]] teka iš vidaus į išorę. Besilaikydamas šios minties, tu pats tapsi tiesa. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Gyvenimas]] yra kaip tigras. Galite arba gulėti ir leisti jam prispausti letena jums galvą, arba galite sėsti jam ant nugaros ir joti. # Jei nori ilgiau [[gyvenimas|gyventi]] – mažiau [[valgymas|valgyk]]. # Kol esi jaunas, [[gyvenimas|gyvenk]] taip, kad būtum [[laimė|laimingas]], kai pasensi. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Gyvenimas]] dalinai yra toks, kokį mes jį pasidarome, ir dalinai toks, kokį jį mums padaro draugai, kuriuos mes pasirenkame. # [[Gyvenimas]] yra kaip žvakelė vėjyje, kaip šaltis ant stogo, kaip žuvies raitymasis keptuvėje. # [[Gyvenimas]] yra vaikščiojimas sapne; mirtis yra grįžimas namo. # [[Gyvenimas]] niekada negali suteikti saugumo, jis tik gali pažadėti galimybę. # [[Gyvenimas]] su meile yra laimingas; gyvenimas dėl meilės yra kvailystė. # [[Vaikas|Vaiko]] [[gyvenimas]] – tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame pėdsaką. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Anksti kelsi, vėlai gulsi, [[gyvenimas|gyvenime]] neprapulsi. # [[Cukrus|Cukrum]] [[gyvenimas|gyvenimo]] nepasaldinsi. # Dukart [[gyvenimas|negyvensi]]. # Gėda [[gyvenimas|gyventi]] ne nepritekliuje, o purve. # Ir geras [[gyvenimas]] be [[darbas|darbo]] nusibosta. # Ledas slidus, [[gyvenimas]] žmogaus dar slidesnis. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Bedugnė prieš tave ir vilkai už tavęs – toks yra [[gyvenimas]]. # Geriausi dalykai [[Gyvenimas|gyvenime]] yra nemokami. # Kaip [[gyvenimas|gyventi]] [[laimė|laimingai]], o ne [[prabanga|prabangiai]] – yra klausimas. # Kaip žmogus [[Gyvenimas|gyveno]], taip jis ir [[Mirtis|mirs]]. # Kieno [[gyvenimas]] yra kaip žaibas, to [[žodis|žodžiai]] yra kaip griaustinis. # Mes turime [[gyvenimas|gyventi]] taip, kaip galime, o ne taip, kaip norėtume. # Nesiek [[gyvenimas|gyvenimo]] [[prabanga|prašmatnumų]], kad nereikėtų pjauti [[sielvartas|sielvarto]]. # [[Talentas]] ir [[skurdas]], [[turtas]] ir [[kvailumas]] dažnai [[Gyvenimas|gyvena]] kartu. # Tas yra [[išmintis|išmintingas]], kuris gali prisitaikyti prie visų [[gyvenimas|gyvenimo]] atvejų, bet [[kvailys]] rungtyniauja ir kenčia, kaip plaukikas plaukiantis prieš srovę. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # [[Atsitiktinumas]] kuria [[gyvenimas|gyvenimus]]. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Kam [[darbas]] — džiaugsmas, tam [[gyvenimas]] — laimė. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # [[Jaunystė]] be meilės, [[senatvė]] be išminties – veltui nugyventas [[gyvenimas]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Gyvenimas|Gyvenime]] viskas turi savo [[kaina|kainą]], net [[mirtis]], nes mirtis kainuoja tau [[gyvybė|gyvybę]]. # Kuo ilgiau [[miegas|miegi]], tuo trumpiau [[gyvenimas|gyveni]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Jei [[gyvenimas]] nesikeičia į gera, palauk – jis pasikeis į bloga. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Gyvenimas]] ne visada baigiasi [[mirtis|mirtimi]], kartais jis pasibaigia [[vestuvės|vestuvėmis]]. == Taip pat skaitykite == *[[Gyvybė]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|gyvenimas}} [[Kategorija:Filosofija]] 743lbh2i18zbx3d4grtwztqygquu7kt 0 2661 84229 84226 2026-07-02T17:18:51Z Kurmis 70 84229 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == [[Vaizdas:Latin dictionary.jpg|thumb|Knygos]] # [[Aforizmas]], [[sentencija]], kurių srityje aš tarp vokiečių esu meistras, yra „amžinybės“ forma; mano ambicijos, nusakant dešimčia sakinių, ką kiekvienas kitas visa [[knyga]] – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]], ''Götzendämmerung''. # Atsitiktinai perskaityta gera [[knyga]] gali visam laikui pakeisti žmogaus [[likimas|likimą]]. – [[Antuanas Fransua Prevo|A. F. Prevo]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Bičiuliaudamasis su [[knyga|knygomis]], kaip ir su žmonėmis, gali patekti ir į gerą, ir į blogą draugiją. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Blogos [[knyga|knygos]] gali sugadinti taip pat, kaip ir blogi [[draugas|draugai]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Daugelis giria vienas [[knyga]]s, bet skaito vis dėlto kitas. – [[Markas Valerijus Marcialis|Marcialis]]. # Gabenk geras [[knyga]]s į namus, nes jų jėga lemtingai veikia [[vaikas|vaikus]] ir vaikų vaikus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Gera [[knyga]] – dovana, autoriaus palikta testamentu [[žmogus|žmonių]] giminei. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Gera [[knyga]] duoda vaisių – kitas knygas; jos šlovė kiekvieną amžių eina platyn, ir jos [[skaitymas]] sudaro ištisą erą [[skaitytojas|skaitytojų]] gyvenime. – [[Eimosas Bronsonas Olkotas|E. B. Olkotas]]. # Gera [[knyga]], graži [[kalba]] gali būti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras [[pavyzdys]] užvis naudingiausias. – [[Konfucijus]]. # Gera [[knyga]] turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Gera ta [[knyga]], kurią atverti iš anksto mėgaudamasis ir užverti praturtėjęs. – [[Eimosas Bronsonas Olkotas|E. B. Olkotas]]. # Gera ta [[knyga]], kurioje [[autorius]] dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. – [[Aristotelis]]. # Geras dalykas kaupti geras [[knyga|knygas]], bet kur kas geresnis – dažniau jas [[skaitymas|skaityti]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Geriau [[vienatvė]] su [[knyga]], negu [[bendravimas]] su [[kvailys|kvailiais]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Geriausios [[knyga|knygos]] yra tos, kurios tau pasakoja jau žinomus dalykus. – [[Džordžas Orvelas|Dž. Orvelas]]. # Gerų [[knyga|knygų]] [[skaitymas]] – tai [[pokalbis]] su geriausiais praėjusių laikų žmonėmis, pokalbis, kuriame jie perduoda mums tiktai geriausias savo [[mintis]]. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Iš visų žmogaus kūrybos apraiškų labiausiai stebina ir verta dėmesio – [[knyga]]. Knygose gyvos praėjusių laikų godos, girdėti aiškūs įtaigūs balsai žmonių, kurių palaikų dulkės seniai išsisklaidė kaip sapnas. Visa, ką žmonija sukūrė, apmąstė, pasiekė,– tarsi būtų išsaugota knygų puslapiuose. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Auklėjimas|Išauklėti]] kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia [[knyga|knygose]]. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Yra [[knyga|knygų]], kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Jeigu skaitysi tik tas [[knyga]]s, kurias skaito visi, tuomet ir galvoti galėsi tik tai, ką galvoja visi. – [[Haruki Murakami|H. Murakami]]. # Jeigu trokštate sau nesugriaunamo [[paminklas|paminklo]], įdėkite savo [[siela|sielą]] į gerą [[knyga|knygą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Kada nors [[knyga|knygos]] atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo [[tamsa|tamsos]] ir [[smurtas|smurto]] žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Kadangi [[gyvenimas]] labai trumpas ir laisvų valandų labai maža, nesugaiškime nė vienos skaitydami menkavertes [[knyga]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Kai yra [[knyga]], [[žmogus]] jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose [[praeitis|praeities]] ir [[dabartis|dabarties]] įvykiuose, persiima visos [[žmonija|žmonijos]] mintimis ir jausmais. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kai kas [[knyga]]s vertina pagal apimtį, tartum jos būtų parašytos rankų, o ne proto [[lavinimas|lavinimui]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kai kurios [[knyga|knygos]] parašytos ne pamokymui, o dėl to, kad skaitantieji suprastų, kad [[autorius]] šį tą žino. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai matau, kaip žmonės, nežinodami, ką veikti, prasimano apgailėtinų [[užsiėmimas|užsiėmimų]] ir [[pramoga|pramogų]], aš ieškau [[knyga|knygos]] ir tariu sau: vien šito pakanka visam gyvenimui. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kam tūkstančiai [[knyga|knygų]] ir jų rinkinių, jei šeimininkas per gyvenimą vos įstengia perskaityti jų pavadinimus? Autorių minia slegia besigilininantį, o ne ugdo; daug verčiau atsidėti keletui, užuot klaidžiojus po visus. – [[Seneka]]. # Kartais [[skaitytojas|skaitytojai]] atsitraukia nuo [[knyga|knygos]] neatpažįstamai pasikeitę. Ir išdidžiausi protai ir subtiliausi, ir švelniausi, ir paprasčiausi, ir patys didieji leidžiasi knygos apžavimi. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekviena [[knyga]] yra [[iššūkis]]. – [[Nora Roberts|N. Roberts]]. # Kiekvienam raštingam žmogui [[knyga]] duoda teisę ir galimumą įeiti į [[protas|proto]] karalystę. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Kiekvienas atkakliai tesiekia gyventi tarp vertingų [[knyga|knygų]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Kiekvieną [[knyga|knygą]] reikia mokėti [[skaitymas|skaityti]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Knyga]] – geriausias išmintingo žmogaus draugas. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Knyga]] iš tiesų derėtų vadinti tik tokį veikalą, kuriame yra kas nors naujo; visos kitos knygos tepadės greitai sužinoti , kas jau padaryta toje ar kitoje srityje. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Knyga]] yra visokių [[žinios|žinių]] alfa ir omega, visų [[mokslas|mokslų]] pradžių pradžia. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Knyga]], kuri neverta, kad ją skaitytų dukart, neverta ir to, kad ją skaitytų vienąkart. – [[Pjeras Vėberis|P. Vėberis]]. # [[Knyga]] – mokytojas, nereikalaujantis atlyginimo ir dėkingumo. Kiekvieną akimirką ji tau dovanoja naują [[išmintis|išmintį]]. Tai pašnekovas oda aptrauktom smegenim, tylomis bylojantis apie slaptus dalykus. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga]] padeda užpildyti [[išsilavinimas|išsilavinimo]] spragą. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. # [[Knyga]] – tai indas, kuris mus pripildo, bet pats netuštėja. – [[A. Debruselis]]. # [[Knyga]] – tai pats savęs išsiilgęs žmogus. – [[Petras Vaičiūnas|P. Vaičiūnas]]. # [[Knyga]] turi būti kirvis, tinkantis iškirsti jūrai, kuri mumyse užšalo. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # [[Knyga]], vertinga dėl subtilaus žmogaus ir daiktų prigimties stebėjimo, niekada negali nustoti žavesio. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Knyga]] visada man buvo patarėja, guodėja, iškalbi ir rami, ir aš nenorėjau išnaudoti visų jos vertybių – taupiau lemiamiems momentams. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Knyga|Knygos]] įveda mus į geriausią draugiją, supažindina su didžiausiais visų laikų [[protas|protais]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Knyga|Knygos]] yra nemirtingos. Jos – patvariausi žmogaus veiklos vaisiai. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Knyga|Knygos]] – kaip veidrodis: jose atrandi tai, ką turi savyje. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Knyga|Knygos]], kurios nevertos skaityti pamažu, apskritai nevertos skaityti. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] lydi mane visą gyvenimo kelią, aš bičiuliaujuos su jomis visada ir visur. Jos džiugina mano senatvę ir vienišą gyvenimą. Jos išvaduoja nuo įkyraus dykinėjimo naštos ir visada padeda atsikratyti nemalonios draugijos. Jos sušvelnina priepuolius fizinio skausmo, kol jis nėra beprotiškas ir visavaldis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Knyga|Knygos]] – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį. – [[Volteras]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[mintis|minties]] laivai, plaukiojantys [[laikas|laiko]] bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Knyga|Knygos]] mus žavi, mums kalba, pataria, jas su mumis sieja kažkoks gyvas ir harmoningas artumas. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Knyga|Knygos]] – paskutiniai draugai, kurie mūsų neapgaudinėja, visada lieka drauge ir nepriekaištauja mums už senatvę. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # [[Knyga|Knygos]] – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Knyga|Knygos]] – tai [[išmintis|išminties]] skleidimo įrankis. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Knyga|Knygos]] turi būti mokslų rezultatai, o ne [[mokslas|mokslai]] – knygų rezultatai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Knyga|Knygos]] užduotis – palengvinti, paspartinti [[gyvenimas|gyvenimo]] pažinimą, bet ne pakeisti jį. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # [[Knyga|Knygų]] kolekcija – tolygu [[universitetas|universitetui]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Kvailys]] nuo [[knyga|knygų]] dvigubai kvailėja. – [[Moljeras]]. # Materialūs [[nuodai]] skiriasi nuo protinių tuo, kad dauguma materialiųjų bjauraus skonio, o protiniai <...> blogų [[knyga|knygų]] pavidalu, deja, dažnai patrauklūs. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Meilė [[knyga]]i tikrai pagirtina. Iš bibliofilų juokiamasi, galbūt jie ir iš tiesų duoda pretekstą [[juokas|juokams]]: tokia visų įsimylėjėlių dalia. Nors veikiau jiems derėtų pavydėti... – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Mes gyvename per daug panirę į [[knyga]]s ir per mažai į [[gamta|gamtą]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Mes skolingi [[knyga|knygoms]] už tas didžias [[geradarystė|geradarystes]], kurios yra kilnių protingų veiksmų rezultatas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mielesnio draugo aš už [[knyga|knygą]] neturiu. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Mūsų protėviams buvo sunku įsigyti [[knyga|knygų]], o mus tevargina knygų pasirinkimas.. Todėl mes turime apdairiai rinktis knygas. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Mūsų vaikystėje turbūt labiausiai užimtos dienos buvo tos, kurias praleidome su mėgstamiausia [[knyga]]. – [[Maja Andželou|M. Andželou]]. # [[Mokymasis|Mokykitės]] ir [[skaitymas|skaitykite]]. Skaitykite vertingas [[knyga]]s. Visa kita padarys [[gyvenimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Namai]], kuriuose nėra [[knyga|knygų]], panašūs į kūną be sielos. – [[Ciceronas]]. # [[Nauda|Naudą]] duoda ne [[knyga|knygų]] daugumas, o [[gerumas]]. – [[Seneka]]. # Neabejotinai vertinga toji [[knyga]], kuri su amžiumi žmogui vis labiau patinka. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Negalima laikyti [[knyga|knygų]] uždarytų lyg kalėjime, jos turi pereiti iš bibliotekų į [[atmintis|atmintį]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Neturėti [[knyga|knygų]] – aukščiausias intelektualinio skurdo laipsnis; neleiskite sau tiek nusmukti. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Niekada neskaitykite tuščių [[knyga|knygų]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Per didelė [[knyga|knygų]] gausybė išsklaido [[mintis]]. – [[Seneka]]. # Pernelyg daug [[skaitymas|skaitoma]] vidutinių [[knyga|knygų]]: prie jų gaištamas laikas. Iš tiesų reikėtų skaityti tik tai, kas stebina. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Plačiam lavinimuisi žmogus turi rinktis vertingas [[knyga]]s, tai yra parašytas taurių, išmintingų žmonių, tikrų mąstytojų. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Praeitis|Praeities]] nėra, kol yra [[knyga|knygos]]. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # Reikia visų pirma nuoširdžiai trokšti mokytis iš [[knyga|knygų]] ir persiimti jų mintimis, o ne stengtis aptikti jose savas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Skaitantieji pernelyg daug [[knyga|knygų]] panašūs į opiumo rūkytojus. Jie gyvena [[sapnas|sapne]]. Rafinuoti [[nuodas|nuodai]], įsismelkę į jų smegenis, padaro jas nejautrias realiam pasauliui. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Skaitydamas [[knyga]]s, stabtelėju prie kiekvienos gražios [[mintis|minties]], kaip stabtelėju prieš kiekvieną tiesą. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Skaitytų [[knyga|knygų]] pakartotinas [[skaitymas]] – patikimiausias išprusimo matas. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Su [[knyga|knygomis]] tas pats kaip ir su [[žmogus|žmonėmis]]: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Šventosios [[knyga|knygos]] ne tiek galingos savo tiesom, kiek svoriu: su tokia knyga galima trenkti per galvą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Šviesti [[liaudis|liaudį]] – vadinasi, didinti jos dorovingumą, mokyti ją rašto – vadinasi, ją civilizuoti. Kasdien skaitomos geros [[knyga|knygos]] tarsi liepsna tirpdo [[šiurkštumas|šiurkštumą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tarp [[knyga|knygų]], kaip ir tarp žmonių, galima pakliūti į gerą ir į blogą draugiją. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Turime semtis [[nauda|naudos]] ne iš [[knyga|knygų]] dailumo, ne iš jų daugybės, bet iš jų kalbos ir iš viso to, kas jose parašyta. – [[Lukianas]]. # Vertingiausios, mano manymu, tos [[knyga|knygos]], kurios teikia [[mintis|minčiai]] daugiausia ir įvairiausio peno. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vertinkite [[knyga|knygą]] pagal šiuos kriterijus: jei ji taurina sielą, ugdo narsą ir kilnius polėkius, vadinasi ji nuostabi ir sukurta meistro rankos. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Viduramžiais būtų deginę mane, dabar degina tik mano [[knyga]]s. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Visos geros [[knyga|knygos]] panašios tuo, kad kai jas perskaitote, atrodo, kad visa tai atsitiko jums ir visad liks su jumis: gera ir bloga, susižavėjimas, širdgėla ir gailestis, žmonės ir vietos, ir net tai, koks buvo oras. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žvelk [[gyvenimas|gyveniman]], jis moko už [[knyga]]s labiau. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Knyga|Knygų]] [[skaitymas]] pašalina [[Liūdesys|liūdesį]] iš širdies. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kai kurie žmonės savyje turi tik vieną [[Knyga|knygą]], kiti – biblioteką. # [[Metai]] žino daugiau negu [[Knyga|knygos]]. # Niekada nespręsk apie [[Knyga|knygą]] pagal jos viršelį. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Tu negali papasakoti apie [[Knyga|knygą]] pagal jos viršelį. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Jei tris dienas neskaitei jokios [[knyga|knygos]], tavo [[žodis|žodžiai]] bus seklūs. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Mokytas – iš [[knyga|knygų]], o kvailas – iš galvos. # Nemokytas ir iš atbulos [[knyga|knygos]] moka skaityti. # Nespręsk apie [[knyga|knygą]] iš viršelio. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|knyga}} [[Kategorija:Literatūra]] 4hnknwlnvtqf2pzh5atjb664nih3f3h 84232 84229 2026-07-02T17:27:59Z Kurmis 70 84232 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == [[Vaizdas:Latin dictionary.jpg|thumb|Knygos]] # [[Aforizmas]], [[sentencija]], kurių srityje aš tarp vokiečių esu meistras, yra „amžinybės“ forma; mano ambicijos, nusakant dešimčia sakinių, ką kiekvienas kitas visa [[knyga]] – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]], ''Götzendämmerung''. # Atsitiktinai perskaityta gera [[knyga]] gali visam laikui pakeisti žmogaus [[likimas|likimą]]. – [[Antuanas Fransua Prevo|A. F. Prevo]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Bičiuliaudamasis su [[knyga|knygomis]], kaip ir su žmonėmis, gali patekti ir į gerą, ir į blogą draugiją. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Blogos [[knyga|knygos]] gali sugadinti taip pat, kaip ir blogi [[draugas|draugai]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Daugelis giria vienas [[knyga]]s, bet skaito vis dėlto kitas. – [[Markas Valerijus Marcialis|Marcialis]]. # Gabenk geras [[knyga]]s į namus, nes jų jėga lemtingai veikia [[vaikas|vaikus]] ir vaikų vaikus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Gera [[knyga]] – dovana, autoriaus palikta testamentu [[žmogus|žmonių]] giminei. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Gera [[knyga]] duoda vaisių – kitas knygas; jos šlovė kiekvieną amžių eina platyn, ir jos [[skaitymas]] sudaro ištisą erą [[skaitytojas|skaitytojų]] gyvenime. – [[Eimosas Bronsonas Olkotas|E. B. Olkotas]]. # Gera [[knyga]], graži [[kalba]] gali būti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras [[pavyzdys]] užvis naudingiausias. – [[Konfucijus]]. # Gera [[knyga]] turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Gera ta [[knyga]], kurią atverti iš anksto mėgaudamasis ir užverti praturtėjęs. – [[Eimosas Bronsonas Olkotas|E. B. Olkotas]]. # Gera ta [[knyga]], kurioje [[autorius]] dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. – [[Aristotelis]]. # Geras dalykas kaupti geras [[knyga|knygas]], bet kur kas geresnis – dažniau jas [[skaitymas|skaityti]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Geriau [[vienatvė]] su [[knyga]], negu [[bendravimas]] su [[kvailys|kvailiais]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Geriausios [[knyga|knygos]] yra tos, kurios tau pasakoja jau žinomus dalykus. – [[Džordžas Orvelas|Dž. Orvelas]]. # Gerų [[knyga|knygų]] [[skaitymas]] – tai [[pokalbis]] su geriausiais praėjusių laikų žmonėmis, pokalbis, kuriame jie perduoda mums tiktai geriausias savo [[mintis]]. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Iš visų žmogaus kūrybos apraiškų labiausiai stebina ir verta dėmesio – [[knyga]]. Knygose gyvos praėjusių laikų godos, girdėti aiškūs įtaigūs balsai žmonių, kurių palaikų dulkės seniai išsisklaidė kaip sapnas. Visa, ką žmonija sukūrė, apmąstė, pasiekė,– tarsi būtų išsaugota knygų puslapiuose. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Auklėjimas|Išauklėti]] kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia [[knyga|knygose]]. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Yra [[knyga|knygų]], kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Jeigu skaitysi tik tas [[knyga]]s, kurias skaito visi, tuomet ir galvoti galėsi tik tai, ką galvoja visi. – [[Haruki Murakami|H. Murakami]]. # Jeigu trokštate sau nesugriaunamo [[paminklas|paminklo]], įdėkite savo [[siela|sielą]] į gerą [[knyga|knygą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Kada nors [[knyga|knygos]] atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo [[tamsa|tamsos]] ir [[smurtas|smurto]] žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Kadangi [[gyvenimas]] labai trumpas ir laisvų valandų labai maža, nesugaiškime nė vienos skaitydami menkavertes [[knyga]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Kai yra [[knyga]], [[žmogus]] jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose [[praeitis|praeities]] ir [[dabartis|dabarties]] įvykiuose, persiima visos [[žmonija|žmonijos]] mintimis ir jausmais. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kai kas [[knyga]]s vertina pagal apimtį, tartum jos būtų parašytos rankų, o ne proto [[lavinimas|lavinimui]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kai kurios [[knyga|knygos]] parašytos ne pamokymui, o dėl to, kad skaitantieji suprastų, kad [[autorius]] šį tą žino. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai matau, kaip žmonės, nežinodami, ką veikti, prasimano apgailėtinų [[užsiėmimas|užsiėmimų]] ir [[pramoga|pramogų]], aš ieškau [[knyga|knygos]] ir tariu sau: vien šito pakanka visam gyvenimui. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kam tūkstančiai [[knyga|knygų]] ir jų rinkinių, jei šeimininkas per gyvenimą vos įstengia perskaityti jų pavadinimus? Autorių minia slegia besigilininantį, o ne ugdo; daug verčiau atsidėti keletui, užuot klaidžiojus po visus. – [[Seneka]]. # Kartais [[skaitytojas|skaitytojai]] atsitraukia nuo [[knyga|knygos]] neatpažįstamai pasikeitę. Ir išdidžiausi protai ir subtiliausi, ir švelniausi, ir paprasčiausi, ir patys didieji leidžiasi knygos apžavimi. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekviena [[knyga]] yra [[iššūkis]]. – [[Nora Roberts|N. Roberts]]. # Kiekvienam raštingam žmogui [[knyga]] duoda teisę ir galimumą įeiti į [[protas|proto]] karalystę. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Kiekvienas atkakliai tesiekia gyventi tarp vertingų [[knyga|knygų]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Kiekvieną [[knyga|knygą]] reikia mokėti [[skaitymas|skaityti]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Knyga]] – geriausias išmintingo žmogaus draugas. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Knyga]] iš tiesų derėtų vadinti tik tokį veikalą, kuriame yra kas nors naujo; visos kitos knygos tepadės greitai sužinoti , kas jau padaryta toje ar kitoje srityje. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Knyga]] yra visokių [[žinios|žinių]] alfa ir omega, visų [[mokslas|mokslų]] pradžių pradžia. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Knyga]], kuri neverta, kad ją skaitytų dukart, neverta ir to, kad ją skaitytų vienąkart. – [[Pjeras Vėberis|P. Vėberis]]. # [[Knyga]] – mokytojas, nereikalaujantis atlyginimo ir dėkingumo. Kiekvieną akimirką ji tau dovanoja naują [[išmintis|išmintį]]. Tai pašnekovas oda aptrauktom smegenim, tylomis bylojantis apie slaptus dalykus. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga]] padeda užpildyti [[išsilavinimas|išsilavinimo]] spragą. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. # [[Knyga]] – tai indas, kuris mus pripildo, bet pats netuštėja. – [[A. Debruselis]]. # [[Knyga]] – tai pats savęs išsiilgęs žmogus. – [[Petras Vaičiūnas|P. Vaičiūnas]]. # [[Knyga]] turi būti kirvis, tinkantis iškirsti jūrai, kuri mumyse užšalo. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # [[Knyga]], vertinga dėl subtilaus žmogaus ir daiktų prigimties stebėjimo, niekada negali nustoti žavesio. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Knyga]] visada man buvo patarėja, guodėja, iškalbi ir rami, ir aš nenorėjau išnaudoti visų jos vertybių – taupiau lemiamiems momentams. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Knyga|Knygos]] įveda mus į geriausią draugiją, supažindina su didžiausiais visų laikų [[protas|protais]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Knyga|Knygos]] yra nemirtingos. Jos – patvariausi žmogaus veiklos vaisiai. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Knyga|Knygos]] – kaip veidrodis: jose atrandi tai, ką turi savyje. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Knyga|Knygos]], kurios nevertos skaityti pamažu, apskritai nevertos skaityti. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] lydi mane visą gyvenimo kelią, aš bičiuliaujuos su jomis visada ir visur. Jos džiugina mano senatvę ir vienišą gyvenimą. Jos išvaduoja nuo įkyraus dykinėjimo naštos ir visada padeda atsikratyti nemalonios draugijos. Jos sušvelnina priepuolius fizinio skausmo, kol jis nėra beprotiškas ir visavaldis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Knyga|Knygos]] – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį. – [[Volteras]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[mintis|minties]] laivai, plaukiojantys [[laikas|laiko]] bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Knyga|Knygos]] mus žavi, mums kalba, pataria, jas su mumis sieja kažkoks gyvas ir harmoningas artumas. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Knyga|Knygos]] – paskutiniai draugai, kurie mūsų neapgaudinėja, visada lieka drauge ir nepriekaištauja mums už senatvę. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # [[Knyga|Knygos]] – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Knyga|Knygos]] – tai [[išmintis|išminties]] skleidimo įrankis. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Knyga|Knygos]] turi būti mokslų rezultatai, o ne [[mokslas|mokslai]] – knygų rezultatai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Knyga|Knygos]] užduotis – palengvinti, paspartinti [[gyvenimas|gyvenimo]] pažinimą, bet ne pakeisti jį. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # [[Knyga|Knygų]] kolekcija – tolygu [[universitetas|universitetui]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Kvailys]] nuo [[knyga|knygų]] dvigubai kvailėja. – [[Moljeras]]. # Labai dažna [[knyga]], neišdildomai paveikusi jauną protą, tampa ištisa jo [[gyvenimas|gyvenimo]] epocha. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Materialūs [[nuodai]] skiriasi nuo protinių tuo, kad dauguma materialiųjų bjauraus skonio, o protiniai <...> blogų [[knyga|knygų]] pavidalu, deja, dažnai patrauklūs. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Meilė [[knyga]]i tikrai pagirtina. Iš bibliofilų juokiamasi, galbūt jie ir iš tiesų duoda pretekstą [[juokas|juokams]]: tokia visų įsimylėjėlių dalia. Nors veikiau jiems derėtų pavydėti... – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Mes gyvename per daug panirę į [[knyga]]s ir per mažai į [[gamta|gamtą]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Mes skolingi [[knyga|knygoms]] už tas didžias [[geradarystė|geradarystes]], kurios yra kilnių protingų veiksmų rezultatas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mielesnio draugo aš už [[knyga|knygą]] neturiu. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Mūsų protėviams buvo sunku įsigyti [[knyga|knygų]], o mus tevargina knygų pasirinkimas.. Todėl mes turime apdairiai rinktis knygas. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Mūsų vaikystėje turbūt labiausiai užimtos dienos buvo tos, kurias praleidome su mėgstamiausia [[knyga]]. – [[Maja Andželou|M. Andželou]]. # [[Mokymasis|Mokykitės]] ir [[skaitymas|skaitykite]]. Skaitykite vertingas [[knyga]]s. Visa kita padarys [[gyvenimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Namai]], kuriuose nėra [[knyga|knygų]], panašūs į kūną be sielos. – [[Ciceronas]]. # [[Nauda|Naudą]] duoda ne [[knyga|knygų]] daugumas, o [[gerumas]]. – [[Seneka]]. # Neabejotinai vertinga toji [[knyga]], kuri su amžiumi žmogui vis labiau patinka. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Negalima laikyti [[knyga|knygų]] uždarytų lyg kalėjime, jos turi pereiti iš bibliotekų į [[atmintis|atmintį]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Neturėti [[knyga|knygų]] – aukščiausias intelektualinio skurdo laipsnis; neleiskite sau tiek nusmukti. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Niekada neskaitykite tuščių [[knyga|knygų]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Per didelė [[knyga|knygų]] gausybė išsklaido [[mintis]]. – [[Seneka]]. # Pernelyg daug [[skaitymas|skaitoma]] vidutinių [[knyga|knygų]]: prie jų gaištamas laikas. Iš tiesų reikėtų skaityti tik tai, kas stebina. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Plačiam lavinimuisi žmogus turi rinktis vertingas [[knyga]]s, tai yra parašytas taurių, išmintingų žmonių, tikrų mąstytojų. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Praeitis|Praeities]] nėra, kol yra [[knyga|knygos]]. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # Reikia visų pirma nuoširdžiai trokšti mokytis iš [[knyga|knygų]] ir persiimti jų mintimis, o ne stengtis aptikti jose savas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Skaitantieji pernelyg daug [[knyga|knygų]] panašūs į opiumo rūkytojus. Jie gyvena [[sapnas|sapne]]. Rafinuoti [[nuodas|nuodai]], įsismelkę į jų smegenis, padaro jas nejautrias realiam pasauliui. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Skaitydamas [[knyga]]s, stabtelėju prie kiekvienos gražios [[mintis|minties]], kaip stabtelėju prieš kiekvieną tiesą. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Skaitytų [[knyga|knygų]] pakartotinas [[skaitymas]] – patikimiausias išprusimo matas. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Su [[knyga|knygomis]] tas pats kaip ir su [[žmogus|žmonėmis]]: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Šventosios [[knyga|knygos]] ne tiek galingos savo tiesom, kiek svoriu: su tokia knyga galima trenkti per galvą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Šviesti [[liaudis|liaudį]] – vadinasi, didinti jos dorovingumą, mokyti ją rašto – vadinasi, ją civilizuoti. Kasdien skaitomos geros [[knyga|knygos]] tarsi liepsna tirpdo [[šiurkštumas|šiurkštumą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tarp [[knyga|knygų]], kaip ir tarp žmonių, galima pakliūti į gerą ir į blogą draugiją. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Turime semtis [[nauda|naudos]] ne iš [[knyga|knygų]] dailumo, ne iš jų daugybės, bet iš jų kalbos ir iš viso to, kas jose parašyta. – [[Lukianas]]. # Vertingiausios, mano manymu, tos [[knyga|knygos]], kurios teikia [[mintis|minčiai]] daugiausia ir įvairiausio peno. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vertinkite [[knyga|knygą]] pagal šiuos kriterijus: jei ji taurina sielą, ugdo narsą ir kilnius polėkius, vadinasi ji nuostabi ir sukurta meistro rankos. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Viduramžiais būtų deginę mane, dabar degina tik mano [[knyga]]s. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Visos geros [[knyga|knygos]] panašios tuo, kad kai jas perskaitote, atrodo, kad visa tai atsitiko jums ir visad liks su jumis: gera ir bloga, susižavėjimas, širdgėla ir gailestis, žmonės ir vietos, ir net tai, koks buvo oras. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žvelk [[gyvenimas|gyveniman]], jis moko už [[knyga]]s labiau. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Knyga|Knygų]] [[skaitymas]] pašalina [[Liūdesys|liūdesį]] iš širdies. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kai kurie žmonės savyje turi tik vieną [[Knyga|knygą]], kiti – biblioteką. # [[Metai]] žino daugiau negu [[Knyga|knygos]]. # Niekada nespręsk apie [[Knyga|knygą]] pagal jos viršelį. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Tu negali papasakoti apie [[Knyga|knygą]] pagal jos viršelį. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Jei tris dienas neskaitei jokios [[knyga|knygos]], tavo [[žodis|žodžiai]] bus seklūs. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Mokytas – iš [[knyga|knygų]], o kvailas – iš galvos. # Nemokytas ir iš atbulos [[knyga|knygos]] moka skaityti. # Nespręsk apie [[knyga|knygą]] iš viršelio. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|knyga}} [[Kategorija:Literatūra]] tegrn1d1webvokp4dpl0j6bv1u73p96 84235 84232 2026-07-02T17:37:41Z Kurmis 70 84235 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == [[Vaizdas:Latin dictionary.jpg|thumb|Knygos]] # [[Aforizmas]], [[sentencija]], kurių srityje aš tarp vokiečių esu meistras, yra „amžinybės“ forma; mano ambicijos, nusakant dešimčia sakinių, ką kiekvienas kitas visa [[knyga]] – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]], ''Götzendämmerung''. # Atsitiktinai perskaityta gera [[knyga]] gali visam laikui pakeisti žmogaus [[likimas|likimą]]. – [[Antuanas Fransua Prevo|A. F. Prevo]]. # Bendravimu su tauriausiais žmonijos [[protas|protais]] mes mėgaujamės daugiausia per [[knyga]]s, ir tas bendravimo būdas prieinamas visiems. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Bičiuliaudamasis su [[knyga|knygomis]], kaip ir su žmonėmis, gali patekti ir į gerą, ir į blogą draugiją. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Blogos [[knyga|knygos]] gali sugadinti taip pat, kaip ir blogi [[draugas|draugai]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Daugelis giria vienas [[knyga]]s, bet skaito vis dėlto kitas. – [[Markas Valerijus Marcialis|Marcialis]]. # Gabenk geras [[knyga]]s į namus, nes jų jėga lemtingai veikia [[vaikas|vaikus]] ir vaikų vaikus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Gera [[knyga]] – dovana, autoriaus palikta testamentu [[žmogus|žmonių]] giminei. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Gera [[knyga]] duoda vaisių – kitas knygas; jos šlovė kiekvieną amžių eina platyn, ir jos [[skaitymas]] sudaro ištisą erą [[skaitytojas|skaitytojų]] gyvenime. – [[Eimosas Bronsonas Olkotas|E. B. Olkotas]]. # Gera [[knyga]], graži [[kalba]] gali būti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras [[pavyzdys]] užvis naudingiausias. – [[Konfucijus]]. # Gera [[knyga]] turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Gera [[knyga]] – viena didžiausių gyvenimo [[brangenybė|brangenybių]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Gera ta [[knyga]], kurią atverti iš anksto mėgaudamasis ir užverti praturtėjęs. – [[Eimosas Bronsonas Olkotas|E. B. Olkotas]]. # Gera ta [[knyga]], kurioje [[autorius]] dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia. – [[Aristotelis]]. # Geras dalykas kaupti geras [[knyga|knygas]], bet kur kas geresnis – dažniau jas [[skaitymas|skaityti]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Geriau [[vienatvė]] su [[knyga]], negu [[bendravimas]] su [[kvailys|kvailiais]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Geriausios [[knyga|knygos]] yra tos, kurios tau pasakoja jau žinomus dalykus. – [[Džordžas Orvelas|Dž. Orvelas]]. # Gerų [[knyga|knygų]] [[skaitymas]] – tai [[pokalbis]] su geriausiais praėjusių laikų žmonėmis, pokalbis, kuriame jie perduoda mums tiktai geriausias savo [[mintis]]. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Iš visų žmogaus kūrybos apraiškų labiausiai stebina ir verta dėmesio – [[knyga]]. Knygose gyvos praėjusių laikų godos, girdėti aiškūs įtaigūs balsai žmonių, kurių palaikų dulkės seniai išsisklaidė kaip sapnas. Visa, ką žmonija sukūrė, apmąstė, pasiekė,– tarsi būtų išsaugota knygų puslapiuose. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Auklėjimas|Išauklėti]] kultūringą žmogų padeda dvi jėgos: menas ir mokslas. Abi šios jėgos susijungia [[knyga|knygose]]. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # Yra [[knyga|knygų]], kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Jeigu skaitysi tik tas [[knyga]]s, kurias skaito visi, tuomet ir galvoti galėsi tik tai, ką galvoja visi. – [[Haruki Murakami|H. Murakami]]. # Jeigu trokštate sau nesugriaunamo [[paminklas|paminklo]], įdėkite savo [[siela|sielą]] į gerą [[knyga|knygą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Kada nors [[knyga|knygos]] atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo [[tamsa|tamsos]] ir [[smurtas|smurto]] žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Kadangi [[gyvenimas]] labai trumpas ir laisvų valandų labai maža, nesugaiškime nė vienos skaitydami menkavertes [[knyga]]s. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Kai yra [[knyga]], [[žmogus]] jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose [[praeitis|praeities]] ir [[dabartis|dabarties]] įvykiuose, persiima visos [[žmonija|žmonijos]] mintimis ir jausmais. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kai kas [[knyga]]s vertina pagal apimtį, tartum jos būtų parašytos rankų, o ne proto [[lavinimas|lavinimui]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Kai kurios [[knyga|knygos]] parašytos ne pamokymui, o dėl to, kad skaitantieji suprastų, kad [[autorius]] šį tą žino. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kai matau, kaip žmonės, nežinodami, ką veikti, prasimano apgailėtinų [[užsiėmimas|užsiėmimų]] ir [[pramoga|pramogų]], aš ieškau [[knyga|knygos]] ir tariu sau: vien šito pakanka visam gyvenimui. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kam tūkstančiai [[knyga|knygų]] ir jų rinkinių, jei šeimininkas per gyvenimą vos įstengia perskaityti jų pavadinimus? Autorių minia slegia besigilininantį, o ne ugdo; daug verčiau atsidėti keletui, užuot klaidžiojus po visus. – [[Seneka]]. # Kartais [[skaitytojas|skaitytojai]] atsitraukia nuo [[knyga|knygos]] neatpažįstamai pasikeitę. Ir išdidžiausi protai ir subtiliausi, ir švelniausi, ir paprasčiausi, ir patys didieji leidžiasi knygos apžavimi. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekviena [[knyga]] yra [[iššūkis]]. – [[Nora Roberts|N. Roberts]]. # Kiekvienam raštingam žmogui [[knyga]] duoda teisę ir galimumą įeiti į [[protas|proto]] karalystę. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Kiekvienas atkakliai tesiekia gyventi tarp vertingų [[knyga|knygų]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Kiekvieną [[knyga|knygą]] reikia mokėti [[skaitymas|skaityti]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Knyga]] – geriausias išmintingo žmogaus draugas. – [[Robinas Šarma|R. Šarma]]. # [[Knyga]] iš tiesų derėtų vadinti tik tokį veikalą, kuriame yra kas nors naujo; visos kitos knygos tepadės greitai sužinoti , kas jau padaryta toje ar kitoje srityje. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Knyga]] yra visokių [[žinios|žinių]] alfa ir omega, visų [[mokslas|mokslų]] pradžių pradžia. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Knyga]], kuri neverta, kad ją skaitytų dukart, neverta ir to, kad ją skaitytų vienąkart. – [[Pjeras Vėberis|P. Vėberis]]. # [[Knyga]] – mokytojas, nereikalaujantis atlyginimo ir dėkingumo. Kiekvieną akimirką ji tau dovanoja naują [[išmintis|išmintį]]. Tai pašnekovas oda aptrauktom smegenim, tylomis bylojantis apie slaptus dalykus. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # [[Knyga]] – nedidelis įrankis, pažadinantis mūsų sugebėjimą [[mąstymas|mąstyti]]; tai [[mintis|minties]] variklis, išjudinantis tingų [[protas|protą]]. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga]] padeda užpildyti [[išsilavinimas|išsilavinimo]] spragą. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. # [[Knyga]] – tai indas, kuris mus pripildo, bet pats netuštėja. – [[A. Debruselis]]. # [[Knyga]] – tai pats savęs išsiilgęs žmogus. – [[Petras Vaičiūnas|P. Vaičiūnas]]. # [[Knyga]] turi būti kirvis, tinkantis iškirsti jūrai, kuri mumyse užšalo. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # [[Knyga]], vertinga dėl subtilaus žmogaus ir daiktų prigimties stebėjimo, niekada negali nustoti žavesio. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Knyga]] visada man buvo patarėja, guodėja, iškalbi ir rami, ir aš nenorėjau išnaudoti visų jos vertybių – taupiau lemiamiems momentams. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # [[Knyga|Knygos]] įveda mus į geriausią draugiją, supažindina su didžiausiais visų laikų [[protas|protais]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Knyga|Knygos]] yra nemirtingos. Jos – patvariausi žmogaus veiklos vaisiai. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Knyga|Knygos]] – kaip veidrodis: jose atrandi tai, ką turi savyje. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Knyga|Knygos]], kurios nevertos skaityti pamažu, apskritai nevertos skaityti. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] lydi mane visą gyvenimo kelią, aš bičiuliaujuos su jomis visada ir visur. Jos džiugina mano senatvę ir vienišą gyvenimą. Jos išvaduoja nuo įkyraus dykinėjimo naštos ir visada padeda atsikratyti nemalonios draugijos. Jos sušvelnina priepuolius fizinio skausmo, kol jis nėra beprotiškas ir visavaldis. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Knyga|Knygos]] – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį. – [[Volteras]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[mintis|minties]] laivai, plaukiojantys [[laikas|laiko]] bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Knyga|Knygos]] mus žavi, mums kalba, pataria, jas su mumis sieja kažkoks gyvas ir harmoningas artumas. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # [[Knyga|Knygos]] – paskutiniai draugai, kurie mūsų neapgaudinėja, visada lieka drauge ir nepriekaištauja mums už senatvę. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # [[Knyga|Knygos]] – [[protas|proto]] vaikai. – [[Džonatanas Sviftas|Dž. Sviftas]]. # [[Knyga|Knygos]] – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Knyga|Knygos]] – tai [[išmintis|išminties]] skleidimo įrankis. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Knyga|Knygos]] turi būti mokslų rezultatai, o ne [[mokslas|mokslai]] – knygų rezultatai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Knyga|Knygos]] užduotis – palengvinti, paspartinti [[gyvenimas|gyvenimo]] pažinimą, bet ne pakeisti jį. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # [[Knyga|Knygų]] kolekcija – tolygu [[universitetas|universitetui]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Kvailys]] nuo [[knyga|knygų]] dvigubai kvailėja. – [[Moljeras]]. # Labai dažna [[knyga]], neišdildomai paveikusi jauną protą, tampa ištisa jo [[gyvenimas|gyvenimo]] epocha. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Materialūs [[nuodai]] skiriasi nuo protinių tuo, kad dauguma materialiųjų bjauraus skonio, o protiniai <...> blogų [[knyga|knygų]] pavidalu, deja, dažnai patrauklūs. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Meilė [[knyga]]i tikrai pagirtina. Iš bibliofilų juokiamasi, galbūt jie ir iš tiesų duoda pretekstą [[juokas|juokams]]: tokia visų įsimylėjėlių dalia. Nors veikiau jiems derėtų pavydėti... – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Mes gyvename per daug panirę į [[knyga]]s ir per mažai į [[gamta|gamtą]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Mes skolingi [[knyga|knygoms]] už tas didžias [[geradarystė|geradarystes]], kurios yra kilnių protingų veiksmų rezultatas. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Mielesnio draugo aš už [[knyga|knygą]] neturiu. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Mūsų protėviams buvo sunku įsigyti [[knyga|knygų]], o mus tevargina knygų pasirinkimas.. Todėl mes turime apdairiai rinktis knygas. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. # Mūsų vaikystėje turbūt labiausiai užimtos dienos buvo tos, kurias praleidome su mėgstamiausia [[knyga]]. – [[Maja Andželou|M. Andželou]]. # [[Mokymasis|Mokykitės]] ir [[skaitymas|skaitykite]]. Skaitykite vertingas [[knyga]]s. Visa kita padarys [[gyvenimas]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Namai]], kuriuose nėra [[knyga|knygų]], panašūs į kūną be sielos. – [[Ciceronas]]. # [[Nauda|Naudą]] duoda ne [[knyga|knygų]] daugumas, o [[gerumas]]. – [[Seneka]]. # Neabejotinai vertinga toji [[knyga]], kuri su amžiumi žmogui vis labiau patinka. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Negalima laikyti [[knyga|knygų]] uždarytų lyg kalėjime, jos turi pereiti iš bibliotekų į [[atmintis|atmintį]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Neturėti [[knyga|knygų]] – aukščiausias intelektualinio skurdo laipsnis; neleiskite sau tiek nusmukti. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Niekada neskaitykite tuščių [[knyga|knygų]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Per didelė [[knyga|knygų]] gausybė išsklaido [[mintis]]. – [[Seneka]]. # Pernelyg daug [[skaitymas|skaitoma]] vidutinių [[knyga|knygų]]: prie jų gaištamas laikas. Iš tiesų reikėtų skaityti tik tai, kas stebina. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Plačiam lavinimuisi žmogus turi rinktis vertingas [[knyga]]s, tai yra parašytas taurių, išmintingų žmonių, tikrų mąstytojų. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # [[Praeitis|Praeities]] nėra, kol yra [[knyga|knygos]]. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Bulveris-Litonas]]. # Reikia visų pirma nuoširdžiai trokšti mokytis iš [[knyga|knygų]] ir persiimti jų mintimis, o ne stengtis aptikti jose savas. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # Skaitantieji pernelyg daug [[knyga|knygų]] panašūs į opiumo rūkytojus. Jie gyvena [[sapnas|sapne]]. Rafinuoti [[nuodas|nuodai]], įsismelkę į jų smegenis, padaro jas nejautrias realiam pasauliui. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Skaitydamas [[knyga]]s, stabtelėju prie kiekvienos gražios [[mintis|minties]], kaip stabtelėju prieš kiekvieną tiesą. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Skaitytų [[knyga|knygų]] pakartotinas [[skaitymas]] – patikimiausias išprusimo matas. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Su [[knyga|knygomis]] tas pats kaip ir su [[žmogus|žmonėmis]]: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Šventosios [[knyga|knygos]] ne tiek galingos savo tiesom, kiek svoriu: su tokia knyga galima trenkti per galvą. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Šviesti [[liaudis|liaudį]] – vadinasi, didinti jos dorovingumą, mokyti ją rašto – vadinasi, ją civilizuoti. Kasdien skaitomos geros [[knyga|knygos]] tarsi liepsna tirpdo [[šiurkštumas|šiurkštumą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Tarp [[knyga|knygų]], kaip ir tarp žmonių, galima pakliūti į gerą ir į blogą draugiją. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Tik išties taurias [[knyga|knygas]] verta skaityti ir gilintis į jų turinį; maitinti [[protas|protą]] daugeliu knygų be jokio pasirinkimo – tolygu atimti jam polėkio jėgą ar net visai jį pražudyti. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Turime semtis [[nauda|naudos]] ne iš [[knyga|knygų]] dailumo, ne iš jų daugybės, bet iš jų kalbos ir iš viso to, kas jose parašyta. – [[Lukianas]]. # Vertingiausios, mano manymu, tos [[knyga|knygos]], kurios teikia [[mintis|minčiai]] daugiausia ir įvairiausio peno. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Vertinkite [[knyga|knygą]] pagal šiuos kriterijus: jei ji taurina sielą, ugdo narsą ir kilnius polėkius, vadinasi ji nuostabi ir sukurta meistro rankos. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Viduramžiais būtų deginę mane, dabar degina tik mano [[knyga]]s. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Visos geros [[knyga|knygos]] panašios tuo, kad kai jas perskaitote, atrodo, kad visa tai atsitiko jums ir visad liks su jumis: gera ir bloga, susižavėjimas, širdgėla ir gailestis, žmonės ir vietos, ir net tai, koks buvo oras. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Žvelk [[gyvenimas|gyveniman]], jis moko už [[knyga]]s labiau. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Knyga|Knygų]] [[skaitymas]] pašalina [[Liūdesys|liūdesį]] iš širdies. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kai kurie žmonės savyje turi tik vieną [[Knyga|knygą]], kiti – biblioteką. # [[Metai]] žino daugiau negu [[Knyga|knygos]]. # Niekada nespręsk apie [[Knyga|knygą]] pagal jos viršelį. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Tu negali papasakoti apie [[Knyga|knygą]] pagal jos viršelį. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kai [[knyga]], [[moteris]] ar [[pinigai]] patenka į svetimas rankas, tai jie žuvę. Jeigu ir sugrįžta, tai knyga sutepta, moteris sugadinta, o pinigai dalimis. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Jei tris dienas neskaitei jokios [[knyga|knygos]], tavo [[žodis|žodžiai]] bus seklūs. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Mokytas – iš [[knyga|knygų]], o kvailas – iš galvos. # Nemokytas ir iš atbulos [[knyga|knygos]] moka skaityti. # Nespręsk apie [[knyga|knygą]] iš viršelio. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|knyga}} [[Kategorija:Literatūra]] 6pvzb9pzfou9tfhks6wdiml0y0y2z4k 0 3888 84228 84225 2026-07-02T17:16:17Z Kurmis 70 /* Sentencijos */ 84228 wikitext text/x-wiki '''''[[Samiuelis Smailsas]]''' (angl. '''Samuel Smiles''' (1816-1904) – anglų rašytojas, moralistas.'' [[Vaizdas:Samuel Smiles by Sir George Reid.jpg|thumb|Samiuelis Smailsas]] ==Sentencijos== # Be [[principas|principų]] ir be [[valia|valios]] žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui. # Esti daug [[žmogus|žmonių]], apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori žmonės, vis dėlto jie jaučiasi tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje. # [[Gailestingumas]] ir [[atjauta]] – tai raktas, kuris atveria žmonių [[širdis]]. # [[Gyvenimas]], neapšviestas [[pareiga|pareigos]] jausmo, savaime neturėtų jokios vertės. # Gražūs [[poelgis|poelgiai]] daug iškalbingesni už gražius [[žodis|žodžius]]. # Ir gera, ir bloga [[nuotaika]] dažniausiai valdoma žmogaus [[valia|valios]]. # Kiekvienam raštingam žmogui [[knyga]] duoda teisę ir galimumą įeiti į [[protas|proto]] karalystę. # Kiekvienas iš mūsų pats įkainuoja savo [[asmenybė|asmenybę]]; būti dideliu ar mažu – priklauso nuo žmogaus [[valia|valios]]. # [[Knyga|Knygos]] įveda mus į geriausią draugiją, supažindina su didžiausiais visų laikų [[protas|protais]]. # [[Knyga|Knygos]] yra nemirtingos. Jos – patvariausi žmogaus veiklos vaisiai. # [[Laikas]] nieko negali padaryti didžiosioms [[mintis|mintims]]; jos ir dabar tokios pat šviežios, kaip kad tada, kai pirmą kartą prieš daugelį amžių užgimė savo autorių protuose. # [[Linksmumas|Linksmas]] žmogus susikuria linksmą pasaulį, [[niūrumas|niūrus]] žmogus – niūrų. # Metų skaičius dar nerodo [[gyvenimas|gyvenimo]] ilgumo; žmogaus gyvenimas matuojamas tuo, ką jis padarė ir ką jautė. # Neturintis principų, bevalis [[žmogus]] panašus į laivą be vairo ir kompaso – jis keičia kryptį vos pasisukus vėjui. # [[Optimizmas]] – ne tik [[sveikata|sveikatos]] požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė nuo [[liga|ligų]]. # Silpno [[būdas|būdo]] žmogus, neišmokytas [[drausmingumas|drausmingumo]], tampa bet kokios [[pagunda|pagundos]] vergu. # Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]]. # Tikroji [[taupumas|taupumo]] prasmė – protinga ekonomija savo savanaudiškumui užtikrinti. # Vienintelis dalykas, kuris gali sukliudyti arba sutramdyti [[visuomenė]]s [[despotizmas|despotizmą]] – vis tiek iš kur jis eina: iš daugumos ar mažumos, – yra šviesi asmens laisvė ir pavienių asmenybių dorovinis grynumas. # [[Žmogus|Žmogų]] visada galima pažinti iš jo skaitomų [[knyga|knygų]]. # Žvali, linksma [[nuotaika]] ne tik dosniai žeria gyvenimo [[malonumas|malonumus]], bet ir patikimai saugo [[charakteris|charakterį]]. {{DEFAULTSORT:Smailsas, Samiuelis}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Moralistai]] [[Kategorija:1816|G]] [[Kategorija:1904|M]] [[Kategorija:Copyright]] 75max234jqn5u40jv3nxnc19wlkiul5 84231 84228 2026-07-02T17:25:06Z Kurmis 70 84231 wikitext text/x-wiki '''''[[Samiuelis Smailsas]]''' (angl. '''Samuel Smiles''' (1816-1904) – anglų rašytojas, moralistas.'' [[Vaizdas:Samuel Smiles by Sir George Reid.jpg|thumb|Samiuelis Smailsas]] ==Sentencijos== # Be [[principas|principų]] ir be [[valia|valios]] žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui. # Esti daug [[žmogus|žmonių]], apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori žmonės, vis dėlto jie jaučiasi tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje. # [[Gailestingumas]] ir [[atjauta]] – tai raktas, kuris atveria žmonių [[širdis]]. # [[Gyvenimas]], neapšviestas [[pareiga|pareigos]] jausmo, savaime neturėtų jokios vertės. # Gražūs [[poelgis|poelgiai]] daug iškalbingesni už gražius [[žodis|žodžius]]. # Ir gera, ir bloga [[nuotaika]] dažniausiai valdoma žmogaus [[valia|valios]]. # Kiekvienam raštingam žmogui [[knyga]] duoda teisę ir galimumą įeiti į [[protas|proto]] karalystę. # Kiekvienas iš mūsų pats įkainuoja savo [[asmenybė|asmenybę]]; būti dideliu ar mažu – priklauso nuo žmogaus [[valia|valios]]. # [[Knyga|Knygos]] įveda mus į geriausią draugiją, supažindina su didžiausiais visų laikų [[protas|protais]]. # [[Knyga|Knygos]] yra nemirtingos. Jos – patvariausi žmogaus veiklos vaisiai. # Labai dažna [[knyga]], neišdildomai paveikusi jauną protą, tampa ištisa jo [[gyvenimas|gyvenimo]] epocha. # [[Laikas]] nieko negali padaryti didžiosioms [[mintis|mintims]]; jos ir dabar tokios pat šviežios, kaip kad tada, kai pirmą kartą prieš daugelį amžių užgimė savo autorių protuose. # [[Linksmumas|Linksmas]] žmogus susikuria linksmą pasaulį, [[niūrumas|niūrus]] žmogus – niūrų. # Metų skaičius dar nerodo [[gyvenimas|gyvenimo]] ilgumo; žmogaus gyvenimas matuojamas tuo, ką jis padarė ir ką jautė. # Neturintis principų, bevalis [[žmogus]] panašus į laivą be vairo ir kompaso – jis keičia kryptį vos pasisukus vėjui. # [[Optimizmas]] – ne tik [[sveikata|sveikatos]] požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė nuo [[liga|ligų]]. # Silpno [[būdas|būdo]] žmogus, neišmokytas [[drausmingumas|drausmingumo]], tampa bet kokios [[pagunda|pagundos]] vergu. # Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]]. # Tikroji [[taupumas|taupumo]] prasmė – protinga ekonomija savo savanaudiškumui užtikrinti. # Vienintelis dalykas, kuris gali sukliudyti arba sutramdyti [[visuomenė]]s [[despotizmas|despotizmą]] – vis tiek iš kur jis eina: iš daugumos ar mažumos, – yra šviesi asmens laisvė ir pavienių asmenybių dorovinis grynumas. # [[Žmogus|Žmogų]] visada galima pažinti iš jo skaitomų [[knyga|knygų]]. # Žvali, linksma [[nuotaika]] ne tik dosniai žeria gyvenimo [[malonumas|malonumus]], bet ir patikimai saugo [[charakteris|charakterį]]. {{DEFAULTSORT:Smailsas, Samiuelis}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Moralistai]] [[Kategorija:1816|G]] [[Kategorija:1904|M]] [[Kategorija:Copyright]] lym57qpinsjalix7o6zy2ta9jqr1l6m 84234 84231 2026-07-02T17:35:31Z Kurmis 70 84234 wikitext text/x-wiki '''''[[Samiuelis Smailsas]]''' (angl. '''Samuel Smiles''' (1816-1904) – anglų rašytojas, moralistas.'' [[Vaizdas:Samuel Smiles by Sir George Reid.jpg|thumb|Samiuelis Smailsas]] ==Sentencijos== # Be [[principas|principų]] ir be [[valia|valios]] žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui. # Esti daug [[žmogus|žmonių]], apie kuriuos galima sakyti, jog jie nieko neturi pasaulyje ir yra tik dori žmonės, vis dėlto jie jaučiasi tokie galingi savo doroje kaip nė vienas karalius savo valstybėje. # [[Gailestingumas]] ir [[atjauta]] – tai raktas, kuris atveria žmonių [[širdis]]. # Gera [[knyga]] – viena didžiausių gyvenimo [[brangenybė|brangenybių]]. # [[Gyvenimas]], neapšviestas [[pareiga|pareigos]] jausmo, savaime neturėtų jokios vertės. # Gražūs [[poelgis|poelgiai]] daug iškalbingesni už gražius [[žodis|žodžius]]. # Ir gera, ir bloga [[nuotaika]] dažniausiai valdoma žmogaus [[valia|valios]]. # Kiekvienam raštingam žmogui [[knyga]] duoda teisę ir galimumą įeiti į [[protas|proto]] karalystę. # Kiekvienas iš mūsų pats įkainuoja savo [[asmenybė|asmenybę]]; būti dideliu ar mažu – priklauso nuo žmogaus [[valia|valios]]. # [[Knyga|Knygos]] įveda mus į geriausią draugiją, supažindina su didžiausiais visų laikų [[protas|protais]]. # [[Knyga|Knygos]] yra nemirtingos. Jos – patvariausi žmogaus veiklos vaisiai. # Labai dažna [[knyga]], neišdildomai paveikusi jauną protą, tampa ištisa jo [[gyvenimas|gyvenimo]] epocha. # [[Laikas]] nieko negali padaryti didžiosioms [[mintis|mintims]]; jos ir dabar tokios pat šviežios, kaip kad tada, kai pirmą kartą prieš daugelį amžių užgimė savo autorių protuose. # [[Linksmumas|Linksmas]] žmogus susikuria linksmą pasaulį, [[niūrumas|niūrus]] žmogus – niūrų. # Metų skaičius dar nerodo [[gyvenimas|gyvenimo]] ilgumo; žmogaus gyvenimas matuojamas tuo, ką jis padarė ir ką jautė. # Neturintis principų, bevalis [[žmogus]] panašus į laivą be vairo ir kompaso – jis keičia kryptį vos pasisukus vėjui. # [[Optimizmas]] – ne tik [[sveikata|sveikatos]] požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė nuo [[liga|ligų]]. # Silpno [[būdas|būdo]] žmogus, neišmokytas [[drausmingumas|drausmingumo]], tampa bet kokios [[pagunda|pagundos]] vergu. # Svarbiausia nesudrumsčiamo [[linksmumas|linksmumo]] paslaptis – dėl smulkmenų neprarasti sielos [[ramybė]]s, branginti mūsų dalią skaidrinančius mažyčius [[džiaugsmas|džiaugsmus]]. # Tikroji [[taupumas|taupumo]] prasmė – protinga ekonomija savo savanaudiškumui užtikrinti. # Vienintelis dalykas, kuris gali sukliudyti arba sutramdyti [[visuomenė]]s [[despotizmas|despotizmą]] – vis tiek iš kur jis eina: iš daugumos ar mažumos, – yra šviesi asmens laisvė ir pavienių asmenybių dorovinis grynumas. # [[Žmogus|Žmogų]] visada galima pažinti iš jo skaitomų [[knyga|knygų]]. # Žvali, linksma [[nuotaika]] ne tik dosniai žeria gyvenimo [[malonumas|malonumus]], bet ir patikimai saugo [[charakteris|charakterį]]. {{DEFAULTSORT:Smailsas, Samiuelis}} [[Kategorija:Anglai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:Moralistai]] [[Kategorija:1816|G]] [[Kategorija:1904|M]] [[Kategorija:Copyright]] 28eckk877nsg4r3fvrusc6mxh1pqhdt 0 6644 84237 64969 2026-07-02T17:44:01Z Kurmis 70 /* G */ 84237 wikitext text/x-wiki ==G== # Gera [[žmona]] – [[brangenybė]], bloga – [[bėda]]. ==J== # Jei [[galva|galvoje]] tamsu, visas [[pasaulis]] atrodo juodas. ==L== # Lengva tapti mokytu, sunkiau – [[žmogus|žmogumi]]. [[Kategorija:Patarlės ir priežodžiai]] 9qvl3edpz8004vmrh1dcac4sehu48h5 0 9152 84236 2026-07-02T17:39:50Z Kurmis 70 Naujas puslapis: ==Sentencijos== # Gera [[knyga]] – viena didžiausių gyvenimo [[brangenybė|brangenybių]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. [[Kategorija:Filosofija]] 84236 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Gera [[knyga]] – viena didžiausių gyvenimo [[brangenybė|brangenybių]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. [[Kategorija:Filosofija]] m7q16r4xj4mcgbc1lic8tpmaat6wr5n 84238 84236 2026-07-02T17:46:32Z Kurmis 70 84238 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Gera [[knyga]] – viena didžiausių gyvenimo [[brangenybė|brangenybių]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]== # Gera [[žmona]] – [[brangenybė]], bloga – [[bėda]]. [[Kategorija:Filosofija]] okcyzlix6wdqujc2z894oc9ss4cqzux 84239 84238 2026-07-02T17:46:52Z Kurmis 70 84239 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # Gera [[knyga]] – viena didžiausių gyvenimo [[brangenybė|brangenybių]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Gera [[žmona]] – [[brangenybė]], bloga – [[bėda]]. [[Kategorija:Filosofija]] mom897a6xii4sdzg7drc1r7zayyn47i