Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.10 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1610 84271 82906 2026-07-12T13:13:02Z Kurmis 70 84271 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Aš [[pagarba|gerbiu]] tuos, kurie man [[priešas|priešinasi]], bet negaliu jų [[tolerancija|toleruoti]]. – [[Šarlis de Golis|Š. de Golis]]. # Be [[pagarba|pagarbos]] nebūna tikros [[meilė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Didelio [[talentas|talento]] žmonės turi [[laikas|laiką]] leisti taip, kaip reikalauja [[pagarba]] sau ir palikuonims. Ką apie mus pagalvotų ainiai, jeigu nieko jiems nepaliktume. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Pagarba|Gerbk]] pats save, jeigu nori, kad tave gerbtų kiti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # [[Pagarba|Gerbk]] tuos, kurie bandė atlikti didžius [[darbas|darbus]], net jeigu jiems tai nepavyko. – [[Seneka]]. # [[Jaunystė|Jaunuolis]] privalo [[pagarba|gerbti]] vyresniuosius. – [[Ciceronas]]. # Kas [[pagarba|negerbia]] savęs, tas nelaimingas; bet užtat tas, kuris pernelyg savimi patenkintas – kvailas. – [[Gi de Mopasanas|G. de Mopasanas]]. # Kas padoru, tas verta [[pagarba|pagarbos]], ir kas verta pagarbos, visada padoru. – [[Ciceronas]]. # Kas ūmai nustoja [[pagarba|gerbęs]] kitus, tas pirmiausia negerbia savęs. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Ką gerbiame, tam niekuomet nepataikaujame dėl to, kad [[pagarba]] vertinama, o iš [[meilikavimas|meilikavimo]] pasišaipoma. – [[Publijus Siras]]. # Kuo mūsų artimieji panašesni į mus, tuo labiau mums patinka; ką nors [[pagarba|gerbti]] – tai, matyt, tas pats, kaip prilyginti jį sau. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Meilė]] abipusė ir abipusė [[pagarba]] – tai iš tikro nauda abiem pusėms. – [[Mo Ti]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas. – [[Aleksandras Diuma (sūnus)|A. Diuma (sūnus)]]. # [[Meilė]] be [[pagarba|pagarbos]] neilgaamžė ir nepastovi, bet ir pagarba be meilės šalta ir bejėgė. – [[Benas Džonsonas|B. Džonsonas]]. # Ne visuomet puiki skrybėlė dengia [[pagarba|pagarbos]] vertą [[galva|galvą]]. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Net ir negražių veido bruožų visų didžiai [[pagarba|gerbiamas]] [[išmintis|išmintingas]] žmogus nebus negražus: bent jau tas negražumas nedarys įspūdžio. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Nėra man brangesnės [[pagarba|pagarbos]] už pagarbą žmogaus, kurį pats dėl jo nuopelnų labiausiai gerbiu. – [[Apulėjus]]. # Niekada nesusidraugauk su [[žmogus|žmogumi]], kurio negali [[pagarba|gerbti]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Niekas pasaulyje neužsitarnauja tokios [[pagarba|pagarbos]], kaip žmogus, kuris moka vyriškai iškentėti [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Seneka]]. # [[Pagarba]] bendrosioms [[dorovė]]s taisyklėms ir yra [[pareiga|pareigos]] jausmas. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # [[Pagarba]] kitiems leidžia gerbti ir save patį. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # [[Pagarba]] – tai duoklė, kurios mes negalime neatiduoti [[nuopelnas|nuopelnui]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Pagarba]] – tai užkarda, lygiai sauganti ir [[tėvas|tėvą]] su [[motina]], ir [[vaikas|vaiką]]; tėvus ji gelbsti nuo [[sielvartas|sielvarto]], vaiką – nuo [[sąžinė]]s graužimo. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Pagarba]] žmonėms yra pagarba pačiam sau. – [[Džonas Golsvortis|Dž. Golsvortis]]. # [[Pagarba|Pagarbus]] sūnus yra tas, kuris nuliūdina savo tėvą ir motiną nebent liga. – [[Konfucijus]]. # Pasipūtęs ir išpuikęs žmogus visuomenėje paprastai pasiekia visiškai priešingą rezultatą negu tikisi, – žinoma, jeigu tikisi [[pagarba|pagarbos]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Paveldėt [[laimė]]s nieks negali.<br /> Ir tik pralieti sūrūs prakaitai <br /> Atneš visų didžiausią laimės dalį <br /> Ir [[pagarba]] atlygins mums už tai. – [[Šafis Mirza Vazehas|Š. Mirza Vazehas]]. # Sėkmingo [[auklėjimas|auklėjimo]] paslaptis – [[pagarba]] [[mokinys|mokiniui]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # Vadovaukitės trimis taisyklėmis: [[pagarba|gerbkite]] save, kitus ir būkite [[atsakomybė|atsakingi]] už savo veiksmus. – [[Dalai Lama XIV]]. # Žemėje nėra nieko verto didesnės [[pagarba|pagarbos]] kaip [[protas]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Jei [[pagarba|gerbi]] kitus, tai gerbs ir tave, jei niekini kitus, tai niekins ir tave. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Pagarba|Gerbk]] kitus, tada ir tave gerbs. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Pagarba|Gerbk]] savo [[Tėvai|tėvus]]. == Taip pat skaitykite == *[[Savigarba]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:vertybės]] 3mxepjrqblysafxsw5jfxhj4n9a4lp0 0 2215 84269 84268 2026-07-12T13:07:23Z Kurmis 70 84269 wikitext text/x-wiki '''''Sveikata''' – bendra gyvo organizmo būklė, normalus organizmo veikimas.'' == Sentencijos == # Atidžiai rūpintis savo [[sveikata]], tai kaip deponuoti pinigus į banką. – [[Luiza Hei|L. Hei]]. # [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]]. # [[Darna]], [[grožis]] ir [[sveikata]] reikalauja ne tik lavintis [[mokslas|mokslo]] ir [[menas|meno]] srityje, bet ir visą [[gyvenimas|gyvenimą]] užsiiminėti fiziniais pratimais, [[gimnastika]]. – [[Platonas]]. # Devynios dešimtosios mūsų [[laimė]]s pereina nuo [[sveikata|sveikatos]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Galbūt [[liga]] paslepia nuo mūsų kai kurias tiesas. Bet [[sveikata]] slepia kitas tiesas arba atitraukia mus nuo jų, kad nebesigilintume. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. # [[Išmintis]] [[siela]]i – tolygu [[sveikata]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Yra tūkstančiai [[liga|ligų]], o [[sveikata]] tik viena. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kas tikisi išlikti [[sveikata|sveikas]] [[tinginystė|tinginiaudamas]], tas elgiasi taip pat kvailai, kaip žmogus, manantis [[tylėjimas|tylėjimu]] patobulinsiąs savo balsą. – [[Plutarchas]]. # Kartais [[medicina]] suteikia [[sveikata|sveikatą]], kartais atima. – [[Ovidijus]]. # Kiekvienas žmogus yra savo [[sveikata|sveikatos]] ar [[liga|ligų]] autorius. – [[Buda]]. # [[Laimė]] yra [[sveikata|sveikatos]] produktas, ir todėl kiekvienas žmogus turi stengtis, kad fiziniai sutrikimai tebūtų tik išimtys. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Laimė]] – kaip [[sveikata]]: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra. – [[Ivanas Turgenevas|I. Turgenevas]]. # Niekas kitas neduos tiek naudos žmonių [[sveikata]]i ir padidins tikimybę išgyventi žemėje kaip perėjimas prie [[vegetaras|vegetarinės]] dietos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Norint išsaugoti [[sveikata|sveikatą]], reikia vengti to, kas kenkia, ir saikingai naudoti tai, kas tinka. – [[Avicena]]. # [[Optimizmas]] – ne tik [[sveikata|sveikatos]] požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė nuo ligų. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Pietūs|Pietų]] valgyk nedaug, o [[vakarienė]]s dar mažiau, nes viso kūno [[sveikata]] kalama mūsų skrandžio kalvėje. – [[Servantesas]]. # Prigimtinė gydomoji jėga, slypinti kiekviename iš mūsų, yra giliausias [[sveikata|sveikatos]] šaltinis. – [[Hipokratas]]. # Saugoti kūno [[sveikata|sveikatą]] yra pareiga, nes kitaip mes negalėtume išsaugoti aiškaus ir tvirto [[protas|proto]]. – [[Buda]]. # [[Siela|Sielos]] [[sveikata]] ne mažiau opi už [[kūnas|kūno]] sveikatą; kas tariasi neturįs [[aistra|aistrų]], taip pat lengvai gali pakliūti į jų verpetą, kaip kad visiškai sveikas žmogus staiga susirgti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Spręskite apie savo [[sveikata|sveikatą]] iš to, kaip jus džiugina [[rytas]] ir [[pavasaris]]. – [[Henris Deividas Toras|H. D. Toras]]. # [[Sveikata|Sveikas]] žmogus yra vertingiausias gamtos kūrinys. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Sveikata]] – didis dalykas ir tam, kuris jos turi, ir kitiems. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Sveikata]] – išmintingųjų honoraras. – [[Pjeras de Beranžė|P. de Beranžė]]. # [[Sveikata]] ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko. – [[Sokratas]]. # [[Sveikata]] pati yra [[malonumas]] arba žadina malonumą, kaip ugnis spinduliuoja šilumą. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Sveikata]] retai vertinama, kol [[liga]] neužklumpa. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Sveikata]] taip pranoksta visas kitas gyvenimo gėrybes, kad visai sveikas [[skurdžius]] laimingesnis už sergantį [[karalius|karalių]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Sveikata]] tokia pat užkrečiama kaip ir [[liga]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė]]s, o [[dvasia|dvasios]] [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė]]s elementą. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Vyne [[teisybė]], vandenyje – [[sveikata]] (''In vino veritas, in aqua sanitas!''). – [[Gajus Plinijus Antrasis (Vyresnysis)|Plinijus Vyresnysis]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # Sveikata nėra viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas. [[Artūras Šopenhaueris]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Be [[Miegas|miego]] nėra [[Sveikata|sveikatos]]. # Pirmasis žingsnis į [[Sveikata|sveikatą]] būna pažinti, kad mes jau sergame. # [[Sveikata|Sveikas]] protas sveikame kūne. # [[Sveikata]] yra geriau negu [[turtas]]. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Du dalykai įvertinami tik jų netekus – tai [[jaunystė]] ir [[sveikata]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Dievas]] davė [[liga|ligą]], duos ir [[sveikata|sveikatos]]. # Kur [[sveikata|sveikatos]] nėra, ten ir [[laimė]]s nerasi. # [[Sveikata|Sveikas]] kaip ridikas. # [[Sveikata]] ir už [[auksas|auksą]] brangesnė. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Gera [[sveikata]] ir geras jausmas yra du puikūs palaiminimai. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # [[Ligonis|Ligonio]] [[sveikata]] ir [[gerovė]] – [[gydytojas|gydytojui]] aukščiausias įstatymas. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Jeigu valgysi [[duona|duonos]] ir [[kopūstas|kopūstų]], [[sveikata]] nesiskųsi. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Nori, kad tave [[garbė|gerbtų]] – daug nekalbėk, nori būti [[sveikata|sveikas]] – daug nevalgyk. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Dėl geros [[sveikata|sveikatos]] kenčia tik [[gydytojas]]. # Rūpinkis [[sveikata]], pasikarti visada suspėsi. == Nuorodos == https://abcsveikata.lt/10-citatu-priversianciu-susimastyti-apie-jusu-sveikata/ {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|sveikata}} [[Kategorija:Biologija]] [[Kategorija:Žmogus]] cb8o799na9vcp41wxtjx24kbu1om497 0 2614 84275 83262 2026-07-12T18:28:33Z Kurmis 70 84275 wikitext text/x-wiki '''''Klaida''' – nesąmoningas nukrypimas nuo taisyklės, tiesos.'' ==Sentencijos ir aforizmai== # Apgailėtina [[klaida]] – manyti, kad fiziniai [[pratimai]] kenkia protiniam [[darbas|darbui]]. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Klaida|Apsirikti]] gali ir [[išmintis|išmintingas]]. Neprisipažinti apsirikęs gali tik [[kvailys]]. – [[Ciceronas]]. # Ateina [[amžius]], kai dori žmonės atleidžia vieni kitiems [[klaida]]s, ankstesnes [[silpnybė|silpnybes]], ir švelnus [[prisirišimas]] pakeičia audringas aistras, pernelyg juos skyrusias. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Atsimink, kad pakeisti savo [[nuomonė|nuomonę]] ir vadovautis tuo, kas padeda ištaisyti [[klaida|klaidą]], yra didesnė [[laisvė]], negu atkakliai laikytis klaidos. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Būti [[apdairumas|apdairiam]] – nereiškia [[klaida|klaidų]] niekada nedaryti, svarbu klaidų nekartoti. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Daug lengviau surasti [[klaida|klaidą]] negu [[tiesa|tiesą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Daugelis žmonių laiko [[dorybė|dorybe]] veikiau savo [[klaida|klaidų]] gailėtis negu stengtis jų išvengti. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didelė [[klaida]] rodytis didesniu, negu tu esi iš tikrųjų, ir vertinti save mažiau, negu vertas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžiausia [[auklėjimas|auklėjimo]] [[klaida]] – per didelis [[skubotumas]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Didžiausia [[gyvenimas|gyvenimo]] dalis praeina mums darant [[klaida]]s, didelė – nieko neveikiant, o visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia. – [[Seneka]]. # Didžiausia [[klaida]] gyvenime – tai nuolatinė [[baimė]] suklysti. – [[Elbertas Grimas Habardas|E. G. Habardas]]. # [[Drovumas]] gali tikti visur, tik ne pripažįstant savo [[klaida]]s. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Gaila, jog [[gyvenimas|negyvename]] taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo [[klaida|klaidų]]. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Gyvenimas|Gyvenime]] žmogus neturi daryti tik vienos [[klaida|klaidos]]: patikėti, kad blogiausios dienos jau praėjo. – [[Ričardas Gavelis|R.Gavelis]]. # Ir [[klaida]] būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki [[senatvė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Išminčius]] mokosi iš kitų [[klaida|klaidų]]. [[Kvailys]] – iš savųjų. – [[Konfucijus]]. # Yra žmonių, kurie niekada [[klaida|neklysta]] todėl, kad jų niekada nevargina jokios [[protas|protingos]] [[mintis|mintys]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jei iš [[gyvenimas|gyvenimo]] išbrauktum visas [[klaida]]s, gali likti tik parašas. – [[Konfucijus]]. # Jeigu uždarysite duris visoms [[klaida|klaidoms]], [[tiesa]] liks už durų. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Jeigu gali pamokyti [[Klaida|klystantį]], pamokyk; jei negali, atmink, jog tam tau duotas [[atlaidumas]]. – [[Markas Aurelijus]]. # Kai žmogus [[klaida|klysta]], gali bet kas pastebėti; kai jis [[melas|meluoja]], ne kiekvienas pastebės. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas daug kam [[ryžtas|ryžtasi]], tas neišvengiamai dažnai [[klaida|klysta]]. – [[Menandras]]. # Kas nuodugniai tiria savo [[siela|sielą]] taip dažnai pastebi [[klaida|klystąs]], kad norom nenorom tampa [[kuklumas|kuklus]]. Jis jau nesididžiuoja savo išprusimu, jis nemano esąs pranašesnis už kitus. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kiekvienas, niekada [[klaida|nesuklydęs]], niekada nebandė kažko naujo. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Klaida]] tėra klaidingo manymo rezultatas, bet atkaklus jau pastebėtos klaidos laikymasis yra silpno [[charakteris|charakterio]] požymis. – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # [[Klaida]] santykiauja su [[tiesa]] kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida]] – tai [[pasąmonė]]s [[troškimas]]. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Klaida|Klaidą]] aptikti kur kas lengviau negu [[tiesa|tiesą]]. Klaida plyti paviršiuje, ir ją pastebi iš karto, o tiesa slypi giliai, ir ne kiekvienas gali ją atrasti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Klaida|Klaidos]] yra [[atradimas|atradimų]] [[vartai]]. – [[Džeimsas Džoisas|Dž. Džoisas]]. # [[Klaida|Klaidos]] dovanotinos, jei turi jėgų prisipažinti klydęs. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Klaida|Klaidos]] yra ne mene, o menininkuose. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Klaida|Klaidos]] priežastis – geresnio varianto nežinojimas. – [[Demokritas]]. # [[Klaida|Klaidų]] ar netinkamų veiksmų nesidrovėk. Niekas taip nepamoko, kaip savos klaidos suvokimas. Tai viena iš svarbiausių saviauklos priemonių. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Klaida|Klaidų]] darymas nėra blogiausia. Blogiausia – jų slėpimas. – [[Bertoldas Brechtas|B. Brechtas]]. # Klysta kiekvienas, [[klaida|klaidos]] neišsižada tik [[beprotis]]. – [[Ciceronas]]. # [[Klaida|Klysti]] galima įvairiai, teisingai pasielgti galima tik vienu būdu, dėl to klysti lengva, o gerai elgtis sunku; lengva šauti pro šalį, sunku pataikyti į taikinį. – [[Aristotelis]]. # [[Klaida|Klysti]] – žmogiška (lot. ''humanum errare est''). – [[Ciceronas]]. # [[Klaida|Klysti]] – žmogiška, suversti [[kaltė|kaltę]] kompiuteriui – dar žmogiškiau. – [[Robertas Orbenas|R. Orbenas]]. # Kuo didesnė [[klaida]], tuo didesnis [[tiesa|tiesos]] triumfas. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Kvailiai]] pastebi tik žmonių [[klaida]]s ir nekreipia dėmesio į jų [[dorybė|dorybes]]. Jie panašūs į muses, kurios tykoja tūpti tik ant karščiuojančios kūno dalies. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Laikas]] nutrina [[klaida|klaidą]] ir nugludina [[tiesa|tiesą]]. – [[Gastonas de Levisas|G. de Levisas]]. # [[Laimė|Laimingas]] tas, kuris nuolat pastebi savo [[Klaida|klaidas]] ir nuolat stengiasi jų atrasti; toks [[žmogus]] pasieks [[Tobulybė|tobulybę]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Menkos neatitaisomos [[klaida|klaidos]] netrukus gali virsti didelėmis [[yda|ydomis]]. – [[Seneka]]. # Mes dažnai, kaip tyčia padarome tai, ko labiausiai saugomės. Ir tuomet [[klaida]] esti daug sunkiau atitaisoma. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Mes geriau suvokiame savo [[elgesys|elgesio]] negu [[mąstymas|mąstymo]] [[klaida]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Mes mieliau pripažįstame savo [[elgesys|elgesio]] [[klaida|klaidas]] negu [[mąstymas|mąstymo]]. – [[Volteras]]. # Mes ne visada apsaugoti nuo [[klaida|klaidų]], dėl kurių juokiamės iš kitų. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Naujai [[tiesa]]i žalingiausios senos [[klaida|klaidos]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ne [[klaida|klaidos]] taisymas, o atkaklus jos laikymasis žemina bet kurio žmogaus ar žmonių organizacijos [[garbė|garbę]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Nekalbėkite žmogui apie jo [[klaida]]s tiesiogiai, ypač prie kitų žmonių. – [[Endriu Karnegis|E. Karnegis]]. # Nėra didesnio begėdiškumo kaip skelbti [[tiesa]] teiginį, kurio [[klaidingas|klaidingumas]] neabejotinas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Nėra tokio [[klaida|klaidingo]] [[sprendimas|sprendimo]], kuris nebūtų arba mūsų aistrų, arba mūsų tamsumo padarinys. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Niekas taip neužkrečia kaip [[klaida]], palaikoma garsaus vardo. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # Nuo mažų [[klaida|klaidų]] lengva pereiti prie didelių [[yda|ydų]]. – [[Seneka]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Prastuolis savo [[klaida]]s spalvingai padabina. – [[Konfucijus]]. # [[Priešininkas]], parodantis mūsų [[klaida]]s, kur kas naudingesnis už jas slepiantį [[draugas|draugą]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. # Priversi žmogų skubėti, vadinasi, išprovokuosi jį [[klaida|klaidoms]]. – [[Bernardas Moestlis|B. Moestlis]]. # Stenkis savo [[klaida]]s ne žodžiais dangstyti, o gydyti smerkimu. – [[Pitagoras]]. # Sunki [[klaida]] dažnai prilygsta [[nusikaltimas|nusikaltimui]]. – [[Seneka]]. # [[Taktas]] yra tylus susitarimas nematyti kits kito [[klaida|klaidų]] ir netaisyti jų. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Tas, kuris mano, kad gali apseiti be kitų, labai [[klaida|klysta]]; bet tas, kuris mano, kad kiti negali be jo apseiti, klysta dar skaudžiau. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Tiesa|Tiesos]] įtikinimo galia tokia, kokios neturi nei [[klaida|klaidos]], nei [[melas]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Tiesa|Tiesos]] senos, o [[klaida|klaidos]] visada naujos: vietoj senų klaidų daromos naujos. – [[Janis Rainis|J. Rainis]]. # Turėkite galvoje, kad iš [[nežinojimas|nežinojimo]] niekada nekyla [[blogybė]]s; pražūtinga tik [[klaida]]. O klysta žmonės ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi žiną. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Viena iš pačių pražūtingiausių mūsų [[klaida|klaidų]] – blogai atlikti gerus [[darbas|darbus]]. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Vienintelė tikra [[klaida]] – neištaisyti savo [[praeitis|praeities]] klaidų. – [[Konfucijus]]. # Visi mes [[klaida|klystame]]. Vieni daugiau, kiti – visą [[laikas|laiką]]. – [[Dž. R. Lovelis]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] [[klaida|klysta]], bet didieji žmonės ir prisipažįsta klydę. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # Visos [[aistra|aistros]] verčia mus klysti, bet pačias juokingiausias [[klaida]]s verčia daryti [[meilė]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Visų didžiausia [[klaida]] ta, kad žmogus laiko save absoliučiai neklystančiu. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus]] gali klysti. [[Klaida]] nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau [[idėja]], kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] yra tik [[Dievas|Dievo]] [[klaida]]? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # Žmonės lengviau atleidžia savo bendradarbiams jų [[klaida]]s, bet ne pranašumą. – [[Vilis Lacis|V. Lacis]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Atvira [[sąmonė]] padaro žalos tiktai tiems, kurie bijo savo paties [[klaida|klaidų]]. # Kai tavo artimas [[Klaida|klysta]], tu rodai pirštu, bet kai tu klysti, tu slepiesi. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kiekvienas pateisina savo [[Klaida|klaidą]] dėl laikotarpio (kaltina, kad buvo blogi laikai). # [[Klaidos]] yra grubios, kur [[meilė]] smulki. # [[Klaida|Klysti]] yra žmogiška – [[Atleidimas|atleisti]] yra dieviška. # Mes visi darome [[Klaida|klaidas]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Be ištikimo [[draugas|draugo]] nesužinosi, kokias [[klaida]]s tu darai. # Daug [[žodis|žodžių]] – daug [[klaida|klaidų]]. # Kai žmogus daro [[gerumas|gera]], jo buvusios [[klaida|klaidos]] pamirštamos. # Padaryti [[klaida|klaidą]] – [[nusižengimas]], nepripažinti klaidos – [[nusikaltimas]]. # Visi [[arklys|arkliai]] klumpa, visi žmonės [[klaida|klysta]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Gudrumas|Gudrus]] svetimas [[klaida]]s suskaityti, [[kvailumas|kvailas]], kai reikia savo nors vieną pamatyti. # [[Skubėjimas]] – [[klaida|klaidų]] tėvas. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Karas]] neduoda galimybės pakartoti [[Klaida|klaidą]]. # [[Karas|Kare]] negalima sau leisti šiurkščiai [[Klaida|suklysti]] dukart. # [[Klaida|Klaidingas]] vienu atžvilgiu – niekada nevertas pilno [[Pasitikėjimas|pasitikėjimo]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Tie, kurie pastebi kitų [[Klaida|klaidas]], bet nemato savo – yra [[Išmintingas|išmintingi]] kitiems, bet [[Kvailiai|kvailiai]] patys sau. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Architektas [[klaida]]s maskuoja fasadu, gydytojas – žeme, o virėjas – padažu. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Labiau mylėk tą, kuris nuolat prikiša tavo [[klaida]]s, negu tą, kuris nuolat tave giria. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|klaida}} [[Kategorija:Filosofija]] ig910ehjlkyufa2ojt777nz5b48plze 0 2718 84272 84098 2026-07-12T13:14:05Z Kurmis 70 84272 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # Ar mes imoralistai, kenkiame dorybei? – Taip pat menkai, kaip anarchistai kunigaikščiams. Tik po to, kai į juos šaunama, jie vėl tvirtai sėdi savo soste. Moralas: reikia šauti į [[moralė|moralę]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Auginkime savo [[vaikas|vaikus]] dorus: tik [[dora|dorumas]] gali atnešti [[laimė|laimę]]. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Būti ištikimam [[dorovė|dorovei]] – tikra kilnybė. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Būti nekaltam – reiškia neturėti [[kaltė]]s, o būti [[dora|dorybingam]] – reiškia įveikti piktus jausmus ir ketinimus. – [[Viljamas Penas|V. Penas]]. # Didžiausi [[dora|dorybingumo]] žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Didžios [[širdis|širdies]] [[dora|dorumas]], virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Dorovė|Dora]] turi slypėti [[charakteris|charakteryje]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Dora|Doras]] žmogus ilgainiui tampa nejautrus [[pagyrimas|pagyroms]] ir pagerbtuvėms. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]]. # [[Dorovė|Doroje]] [[žmogus|žmogaus]] esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. – [[Vydūnas]]. # [[Dorovė]] yra mokslas apie žmonių tarpusavio [[santykiai|santykius]] ir [[priedermė|priedermes]], išplaukiančias iš šių santykių. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Dorovė]] neatskiriama nuo drovumo, [[drovumas]] – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. – [[Servantesas]]. # [[Dorovė]], tiesą sakant, yra mokymas ne apie tai, kaip mes turime pasidaryti [[laimė|laimingi]], bet apie tai, kaip turime tapti verti laimės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Dorovė]] turi būti [[charakteris|charakterio]] pagrindas. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Dorovė|Dorovines]] savybes aikštėn iškelia [[ketinimas|ketinimai]]. – [[Aristotelis]]. # [[Dorovė|Dorovinėms]] taisyklėms reikia įrodymų, vadinasi, jos neįgimtos. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # [[Dorovė|Dorovinės]] jėgos viešpatavimas [[instinktas|instinktams]] yra [[dvasia|dvasios]] laisvė, o jos išraiška vadinama [[orumas|orumo]] reiškiniu. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Dorovė|Dorovingas]] žmogus daug aukoja draugams, tėvynei, – net ir gyvybę. – [[Aristotelis]]. # [[Dorovė|Dorovingumu]] mes laikome ne tik išorinį padorumą, bet ir visas vidines paskatas. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Dorovė|Dorovinis]] [[nevalyvumas]] – [[panieka|paniekos]] sau pačiam ženklas. – [[Apulėjus]]. # Galbūt [[dorovė|dorybingumas]] yra ne kas kita kaip [[dvasia|dvasios]] delikatumas. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Geriausieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia [[moralė|moraline]] įtaka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Gėda|Gėdos]] raudonis – [[dorovė|dorybingumo]] livrėja. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Grožis]] – tai [[moralė|moralinio]] [[gėris|gėrio]] simbolis. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Yra aukščiausias taškas, kur [[menas]], [[gamta]] ir [[dorovė]] susilieja. – [[Šarlis Ogiustenas de Sent Bevas|Š. O. de Sent Bevas]]. # Jei nori visą gyvenimą būti [[laimė|laimingas]] – būk [[dora]]s žmogus. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Karščiausios liepsnos pragare skirtos tiems, kurie per didžiuosius [[moralė|moralinius]] išbandymus laikėsi neutralumo. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # Kas [[pyktis|piktas]], tas ilgai gyvens. [[Moralė]] yra žmonių išradimas, o ne gyvenimo išvada. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kas [[protas|protinga]] ir kas [[dora]], visada sutampa. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Kas žygiuoja į priekį [[mokslas|moksle]], bet atsilieka [[dorovė]]je, tas labiau eina atgal negu į priekį. – [[Aristotelis]]. # Kuo žmogus [[dora|doresnis]], tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu. – [[Ciceronas]]. # [[Mandagumas]] – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito [[dorovė|dorovės]] ir [[intelektas|intelekto]] skurdą ir jo nepabrėžti. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Mano [[tikslas]] – [[tiesa]], mano padėjėjas – [[dorovingumas]], mano atrama [[žmogiškumas]], mano atokvėpis – [[menas|menai]]. – [[Konfucijus]]. # Menkos [[dorovė]]s žmogus negali būti didis. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Moralė|Morales]] pirmiausia reikia priversti nusilenkti hierarchijai, o jų pretenzijas paversti [[sąžinė]]s dalyku – kol galiausiai jos sutars, kad nemoralu sakyti: „kas teisinga vienam, teisinga ir kitam". – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Moralė]]s ir [[įstatymas|įstatymų]] pamatas – kad kuo daugiau žmonių patirtų kuo daugiai [[laimė]]s. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Moralė|Moralinis]] [[abejingumas]] – per daug išsilavinusių žmonių liga. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Moteris|Moterys]] – tai [[materija (filosofija)|materijos]] pergalė prieš [[protas|protą]], o [[vyras|vyrai]] – proto pergalė prieš [[moralė|moralę]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Moteris|Moterų]] [[dora]] panaši į mėnulį – ji turi savo virsmus, fazes ir užtemimus. – [[Herodotas]]. # Mums reikia išsirinkti kokį nors [[dora|dorą]] žmogų ir visada turėti prieš akis, kad gyventume taip, tarsi jis mus stebėtų, ir viską darytume taip, tarsi jis matytų. – [[Epikūras]]. # Mūsų [[religija]], [[moralė]] ir [[filosofija]] yra žmogaus dekadanso formos. Priešingos krypties judėjimas – [[menas]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Nemokantis joti žmogus nesiryš patarinėti, kaip prajodinėti arklius. Bet [[moralė]]s srityje labiau pasitikime savimi. Čia mes visada manomės žiną ir sugebą patarti visiems. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Nėra jokių [[moralė|moralinių]] fenomenų, yra tik fenomenų moralinis aiškinimas… – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Norėdami [[gyvenimas|gyventi]] [[dorovė|dorai]], mes visuomet turime kovoti patys su savimi. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras" [[žmogus]], tuo tarpu „blogas" žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Pagarba]] bendrosioms [[dorovė]]s taisyklėms ir yra [[pareiga|pareigos]] jausmas. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]]. # Pirma išmok [[dora|doros]], o paskui [[išmintis|išminties]], nes be pirmosios sunku išmokti antrosios. – [[Seneka]]. # Reikalauti iš [[dora|doro]] žmogaus, kad jis veiktų [[sąžinė]]s liepiamas, nėra reikalo, o reikalauti, kad jis veiktų prieš sąžinę, reikštų jį įžeisti. – [[Tomas Babingtonas Makolis|T. B. Makolis]]. # Reikia patirti [[meilė|meilę]] prieš susiduriant su [[moralė|morale]]. Kitaip neišvengsi [[kančia|kančios]]. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. # Retai atsitinka, kad tas, kuris [[troškimas|troškimus]] savo riboja, žengtų iš [[dora|doros]] kelio. Retai atsitinka, kad tas, kuris daugeliui troškimų pasiduoda, dorai elgtųsi. – [[Mencijus]]. # Sakyti, kad [[dorovė|doroviniai]] idealai įgimti ar kad jie instinkto rezultatas – tolygu tvirtinti esą žmogus sugeba skaityti dar nepažindamas raidžių. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # Svarbiausia [[dorovė]]s sąlyga – troškimas tapti dorovingu. – [[Seneka]]. # Svarbu ne tik [[intelektas|intelekto]] potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus [[lavinimas|lavinimo]] sistema: emocijų ir valios sritis, [[dorovė]] ir visuomeninė [[atsakomybė]]. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. # Tas, kuris eina [[dora|doros]] keliu, turi daug sąjungininkų. Tas, kuris iš šio kelio išsuka, nedaug jų ras. – [[Mencijus]]. # [[Tauta|Tautos]] [[didybė]] nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu; vienintelis matas yra jos [[išprusimas]] ir [[dorovė]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Tauta|Tautos]] [[dorovė]] priklauso nuo [[pagarba|pagarbos]] [[moteris|moteriai]]. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Teisingumas|Teisingo]] žmogaus [[dorovė|dorovinės]] savybės visai atstoja [[įstatymas|įstatymus]]. – [[Menandras]]. # Tik viena [[dorovė|dorovingumo]] pamoka tinka [[vaikystė|vaikystei]] ir nepaprastai svarbi kiekvienam amžiui – niekam nedaryti bloga. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Tikram iškalbingumui nereikia [[iškalba|iškalbos]] mokslo, kaip tikram dorovingumui nereikia [[dorovė]]s mokslo. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Tikras [[civilizacija|civilizacijos]] rodiklis – ne turtingumo ir išsilavinimo lygis, ne miestų didumas, ne derliaus gausumas, o šalies auklėjamo žmogaus [[moralė]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # To, kuris [[turtas|turtų]] įgijo, vieni nederliaus metai nenumarins. To, kuris [[dora|dorumo]] įgijo, šio pasaulio pagedimas negali pakirsti. – [[Mencijus]]. # Užminta kirmėlė susiraito į kamuolį. Tai protinga. Taip ji sumažina tikimybę būti užminta dar kartą. [[Moralė]]s kalba: [[nusižeminimas]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Santuoka|Vedybinio]] gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną [[moralė|moralinę]] asmenybę. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Visa, kas [[grožis|gražu]], – [[dorovė|dorovinga]]. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Visas mūsų vertingumas – sugebėjimas [[mąstymas|mąstyti]]. Stenkimės mąstyti teisingai: tai [[moralė]]s pagrindas. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Žmogaus [[dora|dorybingumas]] matuojamas ne ypatingais jo žygiais, o kasdienėmis pastangomis. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # Žmogaus [[tiesumas]] yra jo [[dorovė|dorovinio]] tobulumo rodiklis. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Žmogus, daug kalbantis apie savo [[dorybė|dorybes]], dažnai esti menkos [[dora|doros]]. – [[Džavaharlalis Neru|Dž. Neru]]. # Žmogus turi būti [[dora]]s laisva valia. – [[Vladimiras Solovjovas|V. Solovjovas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta [[moralė]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumas|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė|dorovės]] neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]]. # [[Dora|Doras]] gyvenimas labiau kitus moko nekaip geri žodžiai. # [[Dora|Dori]] dorus myli, nedori prie nedorų kimba. # [[Gudrumas|Gudrybė]] retai kada su [[dora]] vienu keliu eina. # [[Laimė|Laimingą]] ir [[dora|dorą]] visi myli. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Moteris]] yra velnių sandėlys, jeigu jinai yra [[moralė|morališkai]] pagedusi. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Etika]] g6pxjghx0eap8vas2m3j743o6kgoowu 0 2811 84273 84202 2026-07-12T13:15:08Z Kurmis 70 84273 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Ar vien [[Pareiga|pareigas]] einant galima valdyti? – [[Konfucijus]]. # Atlikdamas savo [[Pareiga|pareigą]], žmogus su meile žiūri į tai, kam jis pats save priverčia. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Atlikti savo [[Pareiga|pareigą]] kartais būna skausmingai sunku, bet dar skausmingiau jos neatlikti. – [[Aleksandras Diuma|A. Diuma]]. # [[Dailininkas|Dailininko]] [[pareiga]] išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o [[žiūrovas|žiūrovo]] pareiga jį suprasti. – [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|M. K. Čiurlionis]]. # [[Egoistas|Egoistai]] [[pareiga|pareigos]] vengia ir bijo jos; jie visada bailiai šlykštisi kuo nors įsipareigoti. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Gerbti [[moteris]] – [[pareiga]], kuriai kiekvienas doras žmogus turi paklusti iš mažens. – [[Lope de Vega]]. # [[Gyvenimas]] – [[malonumas|malonumų]] indas, pripildytas kartaus [[Pareiga|pareigos]] ir [[atsakomybė]]s gėrimo. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Gyvenimas]], neapšviestas [[pareiga|pareigos]] jausmo, savaime neturėtų jokios vertės. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Įvykdyta [[pareiga]] beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Yra tiktai vienas kelias į žmogų, ir tas kelias vadinasi [[Pareiga]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Jei supranti būtinumą atlikti [[pareiga|pareigą]], turi užmiršti asmeninius interesus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Jie vis dar rašė ir kalbėjo, o mes jau matėme ligonines ir mirštančiuosius; jie vis dar kalė, kad tarnauti [[valstybė|valstybei]] yra kilniausia [[pareiga]], o mes jau žinojome, kad [[mirtis|mirties]] baimė yra stipresnė. Nuo to mes netapome nei maištininkais, nei dezertyrais, nei bailiais, – jie taip lengvai svaidydavosi visais šiais žodžiais, – mes mylėjome savo [[tėvynė|tėvynę]] ne mažiau kaip jie ir drąsiai ėjome į kiekvieną ataką; bet dabar jau šį tą supratome, tartum mums iš karto būtų atsivėrusios akys. Ir matėme, kad iš jų pasaulio nieko nebeliko. Staiga pasijutome baisiausiai vieniši ir išeitį iš tos [[vienatvė]]s turėjome susirasti patys. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kaip galima save [[pažinimas|pažinti]]? Ne stebėjimu, tiktai [[veikla]]. Pamėgink atlikti savo [[pareiga|pareigą]], ir sužinosi, ką turi savyje. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kaip pasaulio pareiga yra varyti ratu daiktų tvarką, kaip saulės pareiga keisti saulėtekio ir saulėlydžio vietą, ir šie mums sveiki dalykai teikiami neatlyginamai, taip [[vyras|vyro]] [[pareiga]] yra tarp kitų darbų teikti geradarystę. Taigi kodėl jis teikia? Tam, kad teiktų, kad neprarastų progos daryti gera. – [[Seneka]]. # [[Laimė]] ir moralinė [[pareiga]] yra neatskiriamai sujungtos. – [[Džordžas Vašingtonas|Dž. Vašingtonas]]. # Laisvai gyvena tik tas, kuris su džiaugsmu atlieka savo [[pareiga]]s. – [[Ciceronas]]. # Mano ginklai nukreipti į pagrindinį priešą – į gyvulišką, vartotojišką ir, deja, kol kas visagalį principą: „[[gyvenimas]] – malonumas“. Aš tvirtinu, kad tikras, vertas žmogaus [[malonumas]] yra suprasta ir sąmoningai atlikta [[pareiga]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Mes su malonumu klausome apie mūsų [[teisė|teises]], bet nemėgstame, kad mums primintų mūsų [[pareiga|priedermes]]. – [[Edmundas Berkas|E. Berkas]]. # Miegojau ir sapnavau, kad [[gyvenimas]] – [[džiaugsmas]]. Prabudau ir pamačiau, kad gyvenimas – [[pareiga]]. Ėmiausi veiklos ir supratau – pareiga yra džiaugsmas. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # Mūsų dorovinių [[pareiga|pareigų]] daug daugiau, negu nurodo [[įstatymas|įstatymai]]. – [[Seneka]]. # Mūsų laikais [[darbas]] – didi [[teisė]] ir didi [[pareiga]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Ne iš [[baimė]]s, bet iš [[pareiga|pareigos]] mes turime vengti blogų [[poelgis|poelgių]]. – [[Demokritas]]. # [[Nelaimė]]je išlikti [[ištikimybė|ištikimam]] [[pareiga]]i – didelis dalykas. – [[Demokritas]]. # Nenusiraminkite tik ties tuo, kad atlikote savo [[Pareiga|pareigą]]. – [[Endriu Karnegis|E. Karnegis]]. # Nepamiršk [[pareiga|pareigos]] – tai vienintelė muzika. Be pareigos nėra gyvenimo ir aistros. – [[Aleksandras Blokas|A. Blokas]]. # Nėra nieko didingesnio, kaip atliktos [[pareiga|pareigos]] didingumas, nėra ir nieko džiaugsmingesnio. – [[Žozefas Ernestas Renanas|Ž. E. Renanas]]. # Niekada nepasukite iš [[pareiga|pareigos]] ir [[garbė]]s kelio – tai vienintelis dalykas, suteikiantis mums [[laimė|laimę]]. – [[Žoržas de Biufonas|Ž. de Biufonas]]. # Pabandykime suprasti [[gyvenimas|gyvenimą]] kaip [[Pareiga|pareigą]]. Kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pareigą visuomenei, o visuomenės – žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą tėvynei, kaip pareigą šiai dienai ir rytdienai, kaip pareigą medžiui ir paukščiui. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Pagarba]] bendrosioms [[dorovė]]s taisyklėms ir yra [[pareiga|pareigos]] jausmas. – [[Adamas Smitas|A. Smitas]] # [[Pareiga]] – tai Meilė tam, ką pats sau įsakai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Pareiga]]! Tu – išaukštintas, didingas žodis... Kaip tik tai didinga, kas iškelia [[žmogus|žmogų]] viršum jo paties. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Pareiga|Pareigos]] supratimas, prikaustantis žmogų prie jo [[priedermė|priedermių]], yra ne kas kita, kaip suvokimas aukštesnio [[interesai|intereso]], įveikiančio žemesnius interesus. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # Pats didžiausias gyvenimo [[malonumas]] – suvokti atliktą [[pareiga|pareigą]]. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Punktualumas]] turi būti [[karalius|karalių]] [[pareiga]]. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Santuoka|Tuoktis]] – tai perpus sumažinti [[teisė|teises]] ir padvigubinti [[pareiga]]s. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Stenkitės visada atlikti savo [[pareiga|pareigą]], ir žmonija jus pateisins, net kai patirsite [[nesėkmė|nesėkmę]]. – [[Tomas Džefersonas|T. Džefersonas]]. # Tiktai [[narsa]] mažakalbė: ji visada pasirengusi atsiskleisti, parodyti, kad net ir [[didvyriškumas|didvyriškumą]] laiko [[pareiga]], o ne [[žygdarbis|žygdarbiu]]. – [[Aleksandras Bestuževas|A. Bestuževas]]. # Už stropų [[pareiga|pareigos]] atlikimą žmogui atpildas yra jo [[pasitenkinimas]]; jis nesijaudina nepamalonintas pagyrimų, garbės ir dėkingumo. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli [[vaikystė]]je, kur [[žmogus]] pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia [[pareiga]]. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # Visi kilnūs žmogaus motyvai, idėjos, sumanymai ir jausmai neverti nė surūdijusio skatiko, jei neteikia jam jėgų geriau atlikti kasdieninio gyvenimo [[pareiga|pareigą]]. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Žmogus|Žmonės]], būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų [[pareiga]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Niekada nepamink vienos [[Pareiga|pareigos]], kad įvykdytum kitą. [[Kategorija:Visuomenė]] [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Etika]] mlcl42funp1d9s22w80ml03aqdp5xxe 0 3935 84270 58958 2026-07-12T13:11:34Z Kurmis 70 84270 wikitext text/x-wiki '''''[[Adamas Smitas]]''' (angl.'''Adam Smith''' (1723-1790) – škotų ekonomistas ir filosofas.'' [[Vaizdas:AdamSmith.jpg|thumb|right|Adamas Smitas]] ==Sentencijos== # [[Garbė]]s troškimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mėginimas išgarsėti nepelnytai. # Jei nežinai, kas esi, [[akcija|akcijų]] rinka per brangi vieta tai išsiaiškinti. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] daro įtaką kitų žmonių [[laimė|laimei]] priklausomai nuo to, ar jis turi polinkį jiems kenkti, ar duoti naudos. # [[Klaida|Klaidos]], turinčios dalį [[tiesa|tiesos]], visų pavojingiausios. # [[Pagarba]] bendrosioms [[dorovė]]s taisyklėms ir yra [[pareiga|pareigos]] jausmas. # [[Savitvarda]] [[pyktis|pykčio]] akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda [[baimė]]s akimirką. # Socialinė vertė remiasi ne kuo kitu, o [[žmogus|žmonių]] simpatijomis. Keisčiausia, kad kiek savanaudišku mes belaikytume žmogų, neabejotinai jo prigimtyje yra kažkas prielankaus kitų sėkmei, kas verčia ieškoti svetimos laimės, nors jam pačiam jokios naudos iš to nėra – tik malonumas tai matyti. # [[Tuščiagarbiškumas]] yra ne kas kita kaip bandymas tapti garsenybe anksčiau, negu to nusipelnome. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Smitas, Adamas}} [[Kategorija:Škotai]] [[Kategorija:Ekonomistai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:1723|G]] [[Kategorija:1790|M]] [[Kategorija:Copyright]] s1d3n7jhvdbud0m0u0200jqjuq1au4n 84274 84270 2026-07-12T18:25:34Z Kurmis 70 84274 wikitext text/x-wiki '''''[[Adamas Smitas]]''' (angl.'''Adam Smith''' (1723-1790) – škotų ekonomistas ir filosofas.'' [[Vaizdas:AdamSmith.jpg|thumb|right|Adamas Smitas]] ==Sentencijos== # [[Garbė]]s troškimas yra niekas kitas kaip per ankstyvas mėginimas išgarsėti nepelnytai. # Jei nežinai, kas esi, [[akcija|akcijų]] rinka per brangi vieta tai išsiaiškinti. # Kiek darbo dienų, kiek bemiegių naktų, kiek proto pastangų, kiek vilčių ir baimės, kiek ilgų atkaklaus tyrinėjimo metų sukaupta smulkiuose spaudmenyse ir lentynų ankštumoje. # Kiekvieno žmogaus [[charakteris]] daro įtaką kitų žmonių [[laimė|laimei]] priklausomai nuo to, ar jis turi polinkį jiems kenkti, ar duoti naudos. # [[Klaida|Klaidos]], turinčios dalį [[tiesa|tiesos]], visų pavojingiausios. # [[Pagarba]] bendrosioms [[dorovė]]s taisyklėms ir yra [[pareiga|pareigos]] jausmas. # [[Savitvarda]] [[pyktis|pykčio]] akimirką ne mažiau didi ir ne mažiau kilni kaip ir savitvarda [[baimė]]s akimirką. # Socialinė vertė remiasi ne kuo kitu, o [[žmogus|žmonių]] simpatijomis. Keisčiausia, kad kiek savanaudišku mes belaikytume žmogų, neabejotinai jo prigimtyje yra kažkas prielankaus kitų sėkmei, kas verčia ieškoti svetimos laimės, nors jam pačiam jokios naudos iš to nėra – tik malonumas tai matyti. # [[Tuščiagarbiškumas]] yra ne kas kita kaip bandymas tapti garsenybe anksčiau, negu to nusipelnome. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{DEFAULTSORT:Smitas, Adamas}} [[Kategorija:Škotai]] [[Kategorija:Ekonomistai]] [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:1723|G]] [[Kategorija:1790|M]] [[Kategorija:Copyright]] 6wrlwueqf0cdq8kpfvpwcqpomwp69qn