Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.11 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1586 84297 84028 2026-07-19T17:45:37Z Kurmis 70 /* Sentencijos ir aforizmai */ 84297 wikitext text/x-wiki '''''Santuoka''' – savanoriška vyro ir moters sąjunga, sukurianti šeimą, vedybos.'' [[Vaizdas:Weddingring-JH.jpg|thumb|Santuoka]] ==Biblija== # Ką dievas sujungė, žmogus teneperskiria. – ''Mt 19, 6''. # [[Santuoka|Susituokusiems]] įsakau ne aš, bet Viešpats, kad [[žmona]] nesiskirtų nuo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; – taip pat ir vyras tenepalieka žmonos. – ''1 Kor 7,10-11.'' # Tebūna visų gerbiama [[santuoka]] ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas. – ''Heb 13, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== # Antra [[santuoka]] – tai [[viltis|vilties]] triumfas prieš [[patirtis|patirtį]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # Argi galima [[vedybos|vedybiniuose]] reikaluose nubrėžti griežtą ribą tarp savanaudiškumo ir sveiko proto? – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # Būtinai [[santuoka|vesk]]. Jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi [[laimė|laimingas]]; jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. – [[Sokratas]]. # Daug [[santuoka|santuokų]] būtų sėkmingesnės, jei vyras ir moteris suvoktų, kad jie „vienoje pusėje“. – [[Zigas Ziglaras|Z. Ziglaras]]. # Didžiausias [[santuoka|vedybų]] trūkumas tas, kad jos [[žmogus|žmonėms]] atima [[egoizmas|egoizmą]]. O žmonės be egoizmo yra bespalviai. Jiems stinga [[individualumas|individualumo]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Du dešimtmečiai [[meilė]]s [[moteris|moterį]] paverčia griuvėsiais, o du dešimtmečiai [[santuoka|vedybinio]] gyvenimo padaro ją panašią į visuomeninį pastatą. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Galima paaiškinti kitiems, kodėl tu [[santuoka|ištekėjai]] už savo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], bet negalima įtikinti tuo savęs. – [[Žorž Sand]]. # – Girdėjau, jaunieji [[santuoka|tuokiasi]] iš [[meilė]]s.<br />– Iš meilės? Kokios prieštvaninės jūsų mintys! Kas šiandien kalba apie meilę?<br />– Ką gi daryti? Toji kvaila, sena mada vis dar neišnyksta.– Juo blogiau tiems, kurie laikos šios mados. Kiek žinau laimingų santuokų, tai jos visos padiktuotos sveiko [[protas|proto]].<br />– Taip, bet užtai kaip dažnai sveiko proto padiktuotų santuokų laimė subyra į dulkes kaip tik dėl to, kad atsiranda toji aistra, kurios nenorėta pripažinti.<br />– Bet sveiko proto padiktuotomis santuokomis mes vadiname tokias, kada abu jau yra išsidūkę. Tai nelyginant skarlatina, kiekvienas turi ja persirgti.<br />– Tuomet reikia išmokyti dirbtinai įskiepyti meilę kaip ir raupus. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Jei bijote [[vienatvė]]s, [[santuoka|neveskite]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Kadangi [[santuoka|santuokoje]] esama jausmo momento, tai ji ne absoliuti ir apima ištuokos galimybę. Bet įstatymai privalo visapusiškai sunkinti tos galimybės įgyvendinimą ir saugoti dorovingumo teisę prieš kaprizą. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # Kai [[vyras]] [[santuoka|susituokia]] su [[meilužis|meiluže]], jos vieta lieka laisva. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kai [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]] [[santuoka|veda]] [[moteris]], jie tikisi, kad jos niekada nepasikeis. Kai moterys teka už vyrų, jos tikisi, kad jie pasikeis. Galiausiai abu lieka nusivylę. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kartais geros kartuvės apsaugo nuo blogų [[santuoka|vedybų]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Kur [[santuoka]] be [[meilė]]s, ten ir meilė be santuokos. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Laikas]] gyventi, laikas [[santuoka|vesti]]. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Man niekada neateitų į galvą matuoti [[santuoka|santuokos]] pasisekimo myliomis. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Meilė]] akla, bet [[santuoka|vedybos]] grąžina jai regėjimą. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # [[Moteris|Moterys]] dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga [[santuoka]]. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Nekukli [[santuoka|santuokos]] laisvė užgesina meilę. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # [[Nelaimė]] – kaip [[santuoka|vedybos]]. Manai, kad pats išsirinkai, o pasirodo, tave išrinko. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Santuoka|Nesantuokinis]] gyvenimas suformuotas [[palaidumas|palaidumo]]. Abi lytys vengia sąjungos, kuri turi juos padaryti geresnius, ir gyvena sąjungoje, kuri daro juos blogesnius. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # [[Santuoka]] ypatinga tuo, kad su ja baigiasi stabo garbinimas. Kai [[vyras]] geriau įsižiūri į savo dievaitę, ji vėl tampa paprasta [[moteris|moterimi]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Santuoka]] (...) yra teisėta dorybinga [[meilė]]; toks jos apibūdinimas atmeta visa, kas joje laikina, kaprizinga ar subjektyvu. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. V. F. Hėgelis]]. # [[Santuoka]] jau seniai tapusi „ekonomine partneryste“. – [[Jensas Christianas Grondahlis|J. Ch. Grondahlis]]. # [[Santuoka]] – ne ramus uostas, o kelionė nepažįstamomis jūromis. – [[Edith Wharton|E. Wharton]]. # [[Santuoka]] – ne rojus ir ne pragaras, tai tiesiog skaistykla. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # [[Santuoka]] – ne tik [[malonumas|malonumai]], kurie šeimyniniame gyvenime tokie pat laikini kaip ir gyvenime apskritai; ji reikalauja vienodų polinkių, aistringo tarpusavio potraukio, charakterių panašumo – štai kas šią visuomenei būtiną nuostatą paverčia amžina problema. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Santuoka]] negali būti laiminga, jeigu [[sutuoktinis|sutuoktiniai]] iki vedybų tobulai nepažino kits kito įpročių ir charakterio. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Santuoka]], panašiai kaip nelaisvė, arba siutina, arba tramdo. – [[Žanas Rostanas|Ž. Rostanas]]. # [[Santuoka]]: raktas į rojų atrakina ir pragaro vartus. – [[Gerhardas Uhlenbruck|G. Uhlenbruck]]. # [[Santuoka]] skirta palikuonims, o ne kūniškų [[malonumas|malonumų]] tenkinimui. – [[Mohandas Karamčandas Gandis|M. K. Gandis]]. # [[Santuoka]] sukelia daug [[kančia|kančių]], bet ir [[celibatas]] nesuteikia jokio [[malonumai|malonumo]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Santuoka]] – tai ilgas ginčų pertraukiamas [[pokalbis]]. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # [[Santuoka]] – tai, kas ištinka [[vyras|vyrus]] ir [[moteris]], nepažįstančius vienas kito. – [[William Somerset Maugham|W. S. Maugham]]. # [[Santuoka]] – tai skiepai: jie gali prigyti ir neprigyti. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Santuoka]] – tai taikus dviejų nervų sistemų sambūvis. – [[Emilis Krotkis|E. Krotkis]]. # [[Santuoka]] – tai vienintelis karas, per kurį miegate su savo priešu. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Santuoka]] turi būti begalinis abipusis [[auklėjimas]]. – [[Anri Frederikas Amjelis|A. F. Amjelis]]. # [[Santuoka]] užtikrina būtiną žmonių giminės kaitą. – [[Lukianas]]. # [[Santuoka|Santuokos]] grandinės tokios sunkios, kad joms panešti reikia dviejų, o kartais net trijų. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma]]. # [[Santuoka|Santuokos]] sąjunga – pirmoji žmonių [[visuomenė]]s pakopa. – [[Ciceronas]]. # Saugiausia [[santuoka|santuoką]] pradėti nedidele [[antipatija]]. – [[Ričardas Brinslis Šeridanas|R. B. Šeridanas]]. # [[Skyrybos]] – apsauginis [[santuoka|santuokinio]] katilo vožtuvas. – [[Andrianas Dekurselis|A. Dekurselis]]. # Tikras [[santuoka|santuokos]] pamatas yra nesiliaujantys nesusipratimai. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Santuoka|Tuoktis]] – tai perpus sumažinti [[teisės|teises]] ir padvigubinti [[pareiga]]s. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Turėtų [[santuoka|susituokti]] kiekviena [[moteris]], bet ne kiekvienas [[vyras]]. – [[Bendžaminas Dizraelis|B. Dizraelis]]. # [[Santuoka|Vedybinio]] gyvenimo jungsima pora turi sudaryti tarsi vieną [[moralė|moralinę]] asmenybę. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Santuoka|Vedybos]], jei jau kalbėti atvirai, [[blogis]], tačiau blogis neišvengiamas. – [[Sokratas]]. # [[Vedybos]], kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę [[nelaimė|nelaimę]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # [[Santuoka|Vedybos]] – pažangiausia kovos forma dabartiniame pasaulyje. — [[Malkolmas Bredberis|M. Bredberis]]. # [[Santuoka|Vedybos]] – tai vaizduotės pergalė prieš protą. Antros vedybos – tai vilties triumfas prieš patirtį. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Santuoka|Vedybos]] – vienintelis nuotykis, kurį gali patirti netgi [[bailys|bailiai]]. – [[Volteras]]. # [[Santuoka|Vedybų]] klausimu rytų [[šeima]] visiškai skiriasi nuo vakarų šeimos; tai, moralė nėra universali: [[vyras]] yra iš prigimties vadovas, o visuomenė stengiasi ją keisti. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Vedybos|Vedybų]] [[laimė]] yra grynas atsitiktinumas. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. # [[Santuoka|Vesi]] ar nevesi – vis vien pasigailėsi. – [[Sokratas]]. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. – [[Sokratas]]. # Vienas niekada nebuvo [[santuoka|vedęs]], ir tai jo kryžius; o kitas yra vedęs, ir tai jo rykštė. – [[Robertas Bertonas|R. Bertonas]]. # Vietoj to, kad iš naujo [[santuoka|vesčiau]], aš geriau susirasiu man nepatinkančią [[moteris|moterį]] ir tiesiog atiduosiu jai savo namą. – [[Rodas Stiuartas|R. Stiuartas]]. # Visoms [[santuoka|santuokoms]] lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas [[žmogus]] turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. – [[Platonas]]. # Visos [[santuoka|santuokos]] sėkmingos. Sunkumų atsiranda tik tuomet, kai prasideda bendras [[gyvenimas]]. – [[Fransuaza Sagan|F. Sagan]]. # [[Visuomenė]] taptų labai maloni, jeigu visos [[moteris|moterys]] būtų [[santuoka|ištekėjusios]], o visi [[vyras|vyrai]] – viengungiai. – [[Edgaras Saltusas|E. Saltusas]]. # Vykusi [[santuoka]] – tai kasdien rekonstruotinas pastatas. – [[Andrė Morua|A. Morua]]. # [[Vyras]], kuris [[vedybos|veda]] dėl pinigų, to vertas. – [[Talmudas]]. # [[Vyras]] pirmą kartą [[santuoka|tuokiasi]], kaip pritrūksta [[protas|proto]], skiriasi – kai pritrūksta [[kantrybė]]s, o antrą kartą tuokiasi, kai pritrūksta [[atmintis|atminties]]. – [[Princesė Luiza]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Amžius]] ir [[vedybos]] sutramdo [[Vyras|vyrą]] ir gyvulį. # Kas nešioja alyvų žiedus, niekad nenešios [[vestuvės|vestuvinio]] žiedelio. # [[Vedybos|Susituok]] skubėdamas – gailėsies laisvalaikiu. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # [[Vedybos|Vesti]] – ne vandens atsigerti. ===[[Baskų patarlės ir priežodžiai|Baskų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # Kas [[vedybos|veda]] pažiūrėjęs į [[moteris|moterį]] tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas. ===[[Lenkų patarlės ir priežodžiai|Lenkų]]=== # Iki trisdešimties [[vyras]] [[santuoka|veda]] pats, po trisdešimties būna apvesdinamas, o po keturiasdešimties jį sutuokia [[velnias]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Santuoka|Apsivedė]] negalvodamas, pagyvens raudodamas. # [[Santuoka|Apsivesi]] dėl [[pinigai|pinigų]] – būsi [[tėvas]] svetimų [[vaikas|vaikų]]. # [[Santuoka|Apsivesi]] su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi. # [[Santuoka|Apsivesi]] su [[pinigai]]s – būsi su ragais. # Aš mergytę [[meilė|myliu]], bet kai [[santuoka|vesti]] – tyliu. # [[Bėda]] [[vedybos|vedus]], bėda nevedus. # Geriau [[senmergė|senmergystė]] negu bloga [[santuoka|moterystė]]. # Ne tas [[meilė|myli]], kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda. # Nevedęs – kaip vilkas, [[vedybos|vedęs]] – kaip šilkas. # Nuo lūpų močios pienas nenudžiūvęs, jau [[vedybos|ženytis]]<ref>Vesti</ref> nori. # [[Pasturgalis]] niežti – [[vedybos|ženytis]]<ref>Tuoktis.</ref> nori. # Užsigeidė kaip [[merga]] [[santuoka|ženytis]]<ref>Susituokti</ref>. # [[Vedybos]] kaip radybos. # [[Vedybos]] – ne vagystė. # Veli<ref>Velyk.</ref> su žila kasa, su žalia rūta numirt negu už tokio [[santuoka|ištekėt]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Vedybos]] yra [[loterija]]. ===[[Mordvių patarlės ir priežodžiai|Mordvių]]=== # [[Vedybos|Vesti]] – ne vyžas apsiauti. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Daug rinksies, liksi [[santuoka|nevedęs]]. ===[[Slovakų patarlės ir priežodžiai|Slovakų]]=== # Ant greito žirgo [[santuoka|tuoktis]] nejok. ===[[Švedų patarlės ir priežodžiai|Švedų]]=== # Pirk akimis, o ne ausimis, bet [[santuoka|vesk]] ausimis, o ne akimis. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # [[Pažintis]] – metams, [[santuoka]] – visiems laikams. ===[[Vengrų patarlės ir priežodžiai|Vengrų]]=== # [[Santuoka|Ištekėti]] – ne naują skrybėlaitę užsidėti. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Kai [[santuoka|tuokiasi]] du išsiskyrę – keturiese gulasi į lovą. ==[[Merfio dėsniai]]== # [[Gyvenimas]] ne visada baigiasi [[mirtis|mirtimi]], kartais jis pasibaigia [[santuoka|vestuvėmis]]. # Jei nori [[santuoka|vesti]] gražią, protingą ir turtingą – vesk tris kartus. # [[Meilė]] yra laikinos beprotystės forma, išgydoma tik [[santuoka]]. # [[Santuoka]] – labai rimtas žingsnis ir dera gerai pagalvoti, prieš kišant ten galvą ir visą kitą… # [[Santuoka|Santuokos]] trukmė yra atvirkščiai proporcinga vestuvių išlaidoms. # [[Santuoka|Vesti]] niekada nevėlu, bet visada per anksti. # Visi geri – jau [[santuoka|vedę]] (ištekėjusios). – To loginė išvada: Jei asmuo nevedęs (netekėjusi), tam yra priežastis. ==Taip pat skaitykite== *[[Šeima]] *[[Žmona]] *[[Vyras (sutuoktinis)]] *[[Vaikas]] ==Priešinga== [[Skyrybos]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|santuoka}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Šeima]] 6dbw8np97kaklfspyfs4kbovrsg2ok6 0 1630 84295 83955 2026-07-19T17:38:39Z Kurmis 70 84295 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Apsimetėlis [[draugas]] daug blogesnis už pikčiausią [[priešas|priešą]]. – [[Publijus Siras]]. # Aš nusišalinau nuo [[pasaulis|pasaulio]] ne todėl, kad turėjau jame [[priešas|priešų]], o kad turėjau jame [[draugas|draugų]]. Ne todėl, kad jie man kenkė, kaip paprastai būna, o kad manė, jog aš geresnis nei esu iš tikrųjų. Tai [[melas]], kurio negalėjau pakęsti. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Atsikratyk, brolau, [[draugas|draugo]], kuris draugauja su tavo [[priešas|priešais]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. ===B=== # Blogos [[knyga|knygos]] gali sugadinti taip pat, kaip ir blogi [[draugas|draugai]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Brangink savo [[draugas|draugą]] kaip savo idealo atspindį, kaip savęs papildymą. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Brolis]] gali nebūti [[draugas|draugu]], o draugas visuomet brolis. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Būdami kartu vienas kitam daugiau duosime. – [[Seneka]]. # Būtų gerai, kad žmogus pasitikrintų, kiek jį vertina [[draugas|draugai]], ir kad stengtųsi būti jiems kuo brangesnis. – [[Sokratas]]. ===D=== # Daug išmokau iš savo [[mokytojas|mokytojų]], dar daugiau – iš [[draugas|draugų]], daugių daugiausiai – savo [[mokinys|mokinių]]. – [[Talmudas]]. # Didžiausias [[draugystė]]s [[žygdarbis]] ne atskleisti [[draugas|draugui]] savo [[trūkumas|trūkumus]], o atverti jam akis į jo paties [[yda]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Draugas|Draugai]] – geriausias [[gyvenimas|gyvenimo]] papuošalas. – [[Ciceronas]]. # [[Draugas|Draugai]] tam ir draugai, kad padėtų vienas kitam. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Draugas|Draugams]] teikia malonumą [[bendravimas]], nes jie vienodai žiūri į dorovines žmogaus priedermes. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Draugas]], įgijęs [[valdžia|valdžią]] – prarastas draugas. – [[Henris Adamsas|H. Adamsas]]. # [[Draugas]] yra dovana, kurią pats sau įteiki. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # [[Draugas]] yra toks asmuo, su kuriuo galiu būti [[nuoširdumas|nuoširdus]]. Jam esant galiu mąstyti balsu. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Draugas]], nenaudingas savo bičiuliui, tampa jam svetimas. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Draugas]] – tai tavo antrasis Aš. – [[Ciceronas]]. # [[Draugas]] tas, kuris visada nutuokia esąs tau reikalingas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Draugas]] – tas, su kuriuo už jo pagalbą atsiskaityti nereikia. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Draugas]] turi prisiimti dalį bičiulio [[sielvartas|sielvarto]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Draugas|Draugą]] aš labiausiai myliu už jo trūkumus, apie kuriuos galima pakalbėti. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Draugystė]] ir neįkainojama, ir nuostabi: mes garbstome tą, kuris myli savo [[draugas|draugus]], ir turėti daug draugų atrodo labai gražu, o kai kas net mano, kad būti geru žmogumi ir draugu – tolygu. – [[Aristotelis]]. # [[Draugas|Draugo]] [[ištikimybė]] reikalinga ir laimėje, o nelaimėje ji tiesiog būtina. – [[Seneka]]. # [[Draugas|Draugo]] negalima ieškoti ar pasirinkti. Draugais daromasi netyčia ir nepastebimai. Nieko nereikia reikalauti [[draugystė]]s vardu. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Draugas|Draugo]] neskubėk rinktis, dar mažiau skubėk jį keisti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Draugas|Draugų]] nesutarimai niekada nebūna dideli, kol tarp jų neįsispraudžia trečiasis asmuo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Draugas|Draugų]] viskas bendra, ir [[draugystė]] yra lygybė. – [[Pitagoras]]. # [[Draugas|Draugų]] viskas turi būti bendra. – [[Euripidas]]. # Du žmonės baisūs: vienas – tai stiprus [[priešas]], o antras – klastingas [[draugas]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Džiaugsme [[draugas|draugai]] turi lankytis tik kviečiami, o nelaimėje – be kvietimo, patys. – [[Isokratas]]. ===G=== # Geras [[draugas]] — didžiulis turtas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Geriau atsisakyti aštraus [[žodis|žodelio]] negu [[draugas|draugo]]. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]]. # Geriau už [[teisybė|teisybę]] laimėti [[priešas|priešą]] negu su [[melas|melu]] [[draugas|draugą]]. – [[Vincas Kudirka|V. Kudirka]]. # Geriau žmogui neturėti brolio negu [[draugas|draugų]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Geriausias būdas neprarasti [[draugas|draugų]] – jų neišduoti. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # Gyvenk su [[žmogus|žmonėmis]] taip, kad [[draugas|draugai]] taptų nedraugais, o nedraugai taptų draugais. – [[Pitagoras]]. # [[Godumas|Godaus]] [[draugas|draugo]] saugokis, nes jis draugauja su tavimi iš godumo, o su [[pavydas|pavydžiais]] žmonėmis niekada nedraugauk, nes pavyduoliai draugystei netinka. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. ===I=== # Ir [[draugas|draugus]] ir nedraugus reikia [[teismas|teisti]] vienodai. – [[Menandras]]. # [[Išmintis|Išmintingasis]] renkasi linksmą ir sukalbamą [[draugas|draugą]]. – [[Epikūras]]. # Ištikimam [[draugas|draugui]] niekuomet nepadarysi gero per daug. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. ===J=== # Jei artimiausias [[draugas]] [[skriauda|skriaudą]] padarytų,<br />Tik išsiskirkit, ir nereikia [[kerštas|keršto]] kito.<br />Nereikia [[pyktis|pykčių]], [[barnis|barnių]] didelių,<br />Ieškokit [[susitaikymas|susitaikymo]] kelių. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # Jei nori turėti [[draugas|draugų]], nebūk [[kerštas|kerštingas]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jei už akių burnoja kas [[draugas|draugą]] arba, išgirdęs<br /> Apkalbant kitą, nė žodžio apginti jį nepasako,<br /> Jeigu jis juokdario garbei pramano nebūtų dalykų<br /> Arba dėl [[juokas|juoko]] pagarsina paslaptį draugo:<br /> ...Štai kas bjaurus, pavojingas! Saugokis tokio! – [[Horacijus]]. # Jeigu [[draugas|draugai]] jus apgaus, atsakykite [[abejingumas|abejingumu]] į jų [[draugiškumas|draugiškumą]], bet būkite jautrūs jų [[nelaimė]]ms. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Jeigu [[draugas]] padarys tau priekaištą dėl kokio nors [[trūkumas|trūkumo]], visuomet manyk, kad jis dar ne viską tau pasakė. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Jeigu neieškai [[draugas|draugo]], esi pats sau [[priešas]]. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # Jokios gyvenimo [[gėrybė]]s nedžiugins, jeigu jomis naudosimės vieni, nesidalydami su [[draugas|draugais]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Jūsų [[draugas]] tikrai ištikimas, jeigu ir iškilęs nenutraukė pažinties. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===K=== # Kad [[draugas|draugiškai]] sugyventume su kasdieniais savo artimaisiais, elkimės su jais taip, tarsi matytumės vos kartą per tris mėnesius. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Kad įgytume [[draugas|draugų]] ir bičiulių palankumą kasdieniniuose santykiuose su jais, reikia vertinti mums rodomas jų paslaugas labiau, negu tai daro jie patys; priešingai, mūsų paslaugas draugams reikia laikyti mažesnėmis, negu apie tai mano mūsų draugai ir bičiuliai. – [[Platonas]]. # Kada netenkam ištikimo [[draugas|draugo]],<br /> Nuo [[sielvartas|sielvarto]] mūs niekas neapsaugo. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # Kadangi mano [[draugas]] draugauja su mano [[priešas|priešu]], man neverta bičiuliautis su draugu. – [[Avicena]]. # Kai ką naudingiau turėti tarp [[priešas|priešų]] negu tarp [[draugas|draugų]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kai randi naują [[draugas|draugą]], neatsuk nugaros senajam. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Kam įgyju [[draugas|draugą]]? Kad turėčiau už ką numirti, kad turėčiau pas ką sekti į tremtį, kad galėčiau savo krūtine ginti jo gyvybę, paaukodamas savąją. – [[Seneka]]. # Kas atrodo [[draugas]], iš tikrųjų dažnai toks nėra, ir priešingai, kai kurie neatrodantieji draugai, iš tikrųjų yra draugai. – [[Demokritas]]. # Kas dėl savo naudos galėtų apgauti [[draugas|draugą]], neturi teisės į [[draugystė|draugystę]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Kas gali būti panašesnio į [[kvailystė|kvailystę]], kaip nuolaidžiauti savo [[draugas|draugų]] [[silpnybė]]ms, nematyti jų [[trūkumas|trūkumų]], žavėtis jų [[yda|ydomis]] tarsi dorybėmis. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kas nemato [[pasaulis|pasaulyje]] [[draugas|draugų]], tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas ieško [[draugas|draugų]], vertas surasti; kas neturi nė vieno draugo, niekuomet nenorėjo jų turėti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kas neturi nuoširdžių [[draugas|draugų]], iš tiesų yra vienišas. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kas nori turėti [[draugas|draugą]] be trūkumų, tas lieka be draugų. – [[Biantas]]. # Kas toks kurčias, kad net nenori išklausyti [[draugas|draugo]] sakomos tiesos, tas beviltiškai žuvęs. – [[Ciceronas]]. # Kiek daug žavesio prarastų [[laimė]], jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti [[nelaimė|nelaimes]] be [[draugas|draugo]], jas išgyvenančio stipriau už mus! – [[Ciceronas]]. # Kiek tai įmanoma, pasirinkime laisvus nuo [[geismas|geismų]] [[draugas|draugus]]. Mat ydos šliaužia ir peršoka į kiekvieną šalia esantį ir kenkia prisilietus. – [[Seneka]]. # Klastingas [[draugas]] – visų pavojingiausias [[priešas]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Kokios saldžios kritinės pastabos, išgirstos iš [[draugas|draugo]] lūpų; jomis tiki, dėl jų būna liūdna, nes neabejoji jų teisingumu, bet jos neskaudina. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Kol tu [[laimė|laimingas]], turi daugybę [[draugas|draugų]]; kai laikai apniūksta, lieki vienas. – [[Ovidijus]]. # [[Kvailumas|Kvailas]] tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo [[draugas|draugui]]. – [[Hipokratas]]. ===L=== # [[Laimė]]je lengva rasti [[draugas|draugą]], o [[nelaimė]]je – nepaprastai sunku. – [[Demokritas]]. ===M=== # Mano [[draugystė]] bus pernelyg apdairi, jeigu [[draugas|draugui]] gresiantis [[pavojus]] peprivers manęs pamiršti pavojaus, gresiančio man pačiam. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Mes iš tiesų nugalime savo [[priešas|priešus]] tada, kai paverčiame juos [[draugas|draugais]]. – [[Dalai Lama XIV]]. # Mes laikome [[bailys|bailiu]] tą, kuris leido savo akivaizdoje įžeidinėti [[draugas|draugą]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Mums ne tiek reikia [[draugas|draugų]] [[pagalba|pagalbos]], kiek įsitikinimo, kad jos sulauksime. – [[Demokritas]]. # Mūsų gyvenimo [[gerovė]] ir [[laimė]] gerokai priklauso nuo protingo bičiulių ir [[draugas|draugų]] pasirinkimo.Blogai pasirinkti, jie gali mus sužlugdyti; geri gali mus išaukštinti. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. ===N=== # [[Namai|Namų]] puošmena – juos lankantys [[draugas|draugai]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Ne [[giminė|giminystės]] ryšiai išugdo [[draugas|draugus]], o [[interesai|interesų]] bendrumas. – [[Demokritas]]. # [[Bendravimas|Nebendrauk]] su tais, kurie naujus [[draugas|draugus]] vertina labiau už senus. Žinok: atsižadėjusis ištikimų draugų atsižadės ir naujų. – [[Ezopas]]. # Nebijok [[priešas|priešų]] – blogiausiu atveju jie gali tave užmušti, nebijok [[draugas|draugų]] – blogiausiu atveju jie gali tave išduoti. Bijok [[abejingumas|abejingųjų]]. Nors šie neužmuša ir neišduoda, bet, jiems tyliai pritariant, žemėje vyksta išdavystės ir žmogžudystės. – [[Brūnas Jasenskis|B. Jasenskis]]. # [[Neištikimybė|Neištikimi]] [[draugas|draugai]] – tai drugeliai, pasitaikantys tik vasarą; tai saulės laikrodžiai, naudingi tik tol, kol šviečia saulė. – [[Teodoras Hipelis|T. Hipelis]]. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # Nepasitikėti [[draugas|draugais]] didesnė [[gėda]], negu būti jų apgautam. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Kuklumas|Nekuklus]] [[žmogus]] dažnai pavojingesnis už piktą, nes šis puola tik savo [[priešas|priešus]], o pirmasis kenkia ir priešams, ir [[draugas|draugams]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Nelaimė]] parodo ir [[draugas|draugą]], ir [[priešas|priešą]]. – [[Epiktetas]]. # Nelinkėkite savo [[draugas|draugams]] pernelyg didelės [[sėkmė]]s, jeigu nenori jų prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Nepasikliauk karštuoliu [[draugas|draugu]], net iš prigimties ir geru žmogumi. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Nepastebėti [[draugas|draugų]] atšalimo tolygu menkai tebranginti jų [[draugystė|draugystę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Neprotingas [[draugas]] iš [[draugystė]]s padaro tai, ko šimtas protingų priešų nepadaro iš nesantaikos. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Nereikia man [[draugas|draugo]], kuris keičiasi kartu su manimi ir kartoja kiekvieną mano linktelėjimą. Juk tai geriau daro mano šešėlis. – [[Plutarchas]]. # [[Nesantaika|Nesantaikoje]] [[draugas]] niekuo nesiskiria nuo [[priešas|priešo]]. – [[Menandras]]. # Neskubėk tapti [[draugas|draugu]], o juo tapęs, stenkis juo būti, nes vienodai gėdinga ir neturėti nė vieno draugo, ir dažnai keisti draugus. – [[Isokratas]]. # Neverta gyventi tam, kuris neturi nė vieno tikro [[draugas|draugo]]. – [[Demokritas]]. # Nežinau piktesnio žmonių [[priešas|priešo]] kaip „visų [[draugas]]“. Visuomet viskuo žavėdamasis, jis nuolat skatina bloguosius ir savo nusikalstamu atlaidumu pataikauja ydoms, sukeliančioms visuomenėje netvarką. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nėra didesnio džiaugsmo, kaip matyti [[draugas|draugus]], nėra kartesnio sielvarto, kaip skirtis su draugais. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # Nėra nieko brangesnio už [[draugas|draugus]]; todėl nepraleiskite progos jų įgyti. – [[Frančeskas Gvičardinis|F. Gvičardinis]]. # Niekas netampa [[moteris|moters]] [[draugas|draugu]], jeigu gali būti jos [[meilužis|meilužiu]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Nieko nėra pavojingesnio už nemokšą [[draugas|draugą]]. – [[Žanas de Lafontenas|Ž. de Lafontenas]]. # Niekuomet [[laimė]] nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję [[draugas|draugo]]. – [[Seneka]]. # Norint įgyti [[draugas|draugų]] ir [[bičiulis|bičiulių]] palankumą kasdieniuose santykiuose, reikia jų teikiamas [[paslauga|paslaugas]] vertinti labiau už juos pačius, ir atvirkščiai: savo paslaugas draugams reikia laikyti menkesnėmis, negu mano mūsų draugai ir bičiuliai. – [[Platonas]]. # Nors [[draugas|draugo]] patarimas ir aitrus,<br /> Viršuj kartumas, o viduj – medus. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Nors yra tokių dalykų, kuriuos paprastai slepiame, [[draugas|draugui]] patikėk visus rūpesčius, visas mintis. – [[Seneka]]. ===P=== # Pasirink [[draugas|draugą]]: negali būti laimingas vienas, [[laimė]] yra dviejų reikalas. – [[Pitagoras]]. # Pasirinkti [[draugas|draugus]] mažiausiai susitepusius. – [[Seneka]]. # [[Paslaptis|Paslaptį]] net [[draugas|draugui]] patikėt baugu,<br /> Nes kiekvienas draugas turi daug draugų. – [[Saadis]]. # Pataikauti savo [[draugas|bičiulių]] silpnybėms, nematyti jų ydų, net žavėtis jų trūkumais, tartum dorybėmis – argi tai nėra gimininga [[kvailybė|kvailybei]]? – [[Erazmas Roterdamietis|E. Roterdamietis]]. # Pavojingesni veidmainiški [[draugas|draugai]] negu [[priešas|priešai]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Pažinti meilikaujantį [[draugas|draugą]] nė kiek ne sunkiau, nei paspalvintus ir dirbtinius dalykus atskirti nuo to, kas tikra ir gryna. – [[Ciceronas]]. # Per skurdą sužinosi tai, ko pats negaliu žinoti: [[skurdas]] paliks tik tikrus ir patikimus [[draugas|draugus]]; nueis šalin kiekvienas, kuriam reikėjo ne tavęs, bet ko nors kito. Argi neverta mylėti skurdo vien todėl, kad jis parodo, kas tave iš tikrųjų myli?! – [[Seneka]]. # Pirmiausia, mano [[draugas|drauge]], padėk man išbristi iš keblios padėties, o moralus ir vėliau pasakysi. – [[Žanas de Lafontenas|Ž. de Lafontenas]]. # Platonas yra mano [[draugas]], Aristotelis yra mano draugas, bet geriausias mano draugas yra [[tiesa]]. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Priešininkas]], parodantis mūsų [[klaida]]s, kur kas naudingesnis už jas slepiantį [[draugas|draugą]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. ===S=== # Susiradęs naujų [[draugas|draugų]], nepamiršk senųjų. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Svarbiausias tikros, aktyvios, vaisingos [[draugystė]]s reikalavimas – eiti su [[draugas|draugu]] vienodu žingsniu, kad draugas pritartų mano tikslams, o aš – jo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===T=== # Tai, ką slepi nuo [[priešas|priešo]], nepasakyk ir [[draugas|draugui]], nes nėra garantijos, kad [[draugystė]] truks amžinai. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Tam, kad susirastum [[draugas|draugą]], reikia užmerkti vieną [[akis|akį]], o kad jį išsaugotum – abi. – [[Normanas Duglas|N. Duglas]]. # Tarp [[draugas|draugų]] nėra nei skolininkų, nei geradarių. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. – [[Saadis]]. # Tas, kuris toks kurčias, kad net iš [[draugas|draugo]] nenori išgirsti [[tiesa|tiesos]], yra beviltiškas. – [[Ciceronas]]. # Tas žmogus, su kuriuo ištikimi [[draugas|draugai]] ilgai neužsibūna, yra sunkaus [[charakteris|charakterio]]. – [[Demokritas]]. # Tau nedera pykti ant [[draugas|draugo]], kuris norėdamas gero pažadina tave iš saldžių [[svajonė|svajonių]], net jeigu jis tai padarys šiurkščiai ar griežtai. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]]. # Taurelės [[draugas|draugų]] nelaikyk draugais, nes jie – tavo taurelės, o ne tavo draugai. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tauri [[siela]] niekuomet nesti vieniša. Jei likimas ir atimtų iš jos [[draugas|draugus]], ji galiausiai visuomet jų susirastų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Tik [[draugas|draugo]] ranka gali išrauti iš [[širdis|širdies]] dyglius. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # Tik vienu atveju mums nėra ko bijoti įžeisti [[draugas|draugą]] – kai reikia jam pasakyti [[tiesa|tiesą]] ir taip įrodyti savo [[ištikimybė|ištikimybę]]. – [[Ciceronas]]. # Tikra aktyvi [[draugystė]] – tai savitarpio parama. Mano [[draugas]] pritaria mano sumanymams, o aš pritariu jo, mes kartu einame į priekį, nors mūsų mintys ir būtų skirtingos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikras [[draugas]] yra didžiausias turtas, nors jo įgijimu mažiausiai rūpinamasi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tikras [[draugas]] yra tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Tikras [[draugas]] – tas, kuriam svarbiausius savo reikalus patikėčiau ramiau negu sau. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Tikras [[draugas]] turi būti antruoju mūsų „aš“; jis niekuomet nepareikalaus iš draugo nieko, išskyrus tai, kas dorovinga ir puiku; [[draugystė]] mums duota iš prigimties kaip kilnumo pagalbininkė, bet ne kaip ydų palydovė. – [[Ciceronas]]. # Tikrą [[draugas|draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. – [[Ciceronas]]. # Tyli kukli [[draugystė]] dažnai esti naudingiausia. Todėl aš visuomet rinkčiausi santūrų [[draugas|draugą]], o ne pernelyg uolų. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. ===V=== # [[Veidmainystė|Veidmainis]] [[draugas]] daug blogesnis už pikčiausią [[priešas|priešą]]. – [[Publijus Siras]]. # Vienas [[priešas]] – daug, tūkstantis [[draugas|draugų]] – mažai. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # [[Vienatvė]] geriau negu blogas [[draugas]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Visų [[draugas]] – niekieno draugas. – [[Aristotelis]]. ===Ž=== # Žmogus, kurį tikri [[draugas|draugai]] greitai apleidžia, yra sunkaus [[būdas|būdo]]. – [[Demokritas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Blogi [[draugas|draugai]] trukdys tau turėti gerus draugus. # Būnant geru skorpiono [[draugas|draugu]], dar nereiškia, kad tu negali būti įgeltas [[Bitė|bitės]]. # [[Draugas]] visiems – nėra draugas niekam. # [[Draugas]] visiems – yra draugas niekam. # [[Draugas]] yra tas, kuris [[Žinojimas|žino]] apie tave viską, ir vis dar nori būti tavo draugu. # Geru metu [[draugas|draugai]] pažins tave; blogu metu – tu pažinsi draugus. # Ieškok [[draugas|draugo]] be kaltės ir tu paliksi be draugų. # Kai tarakonas nusprendžia tapti [[Gaidys|gaidžio]] [[draugas|draugu]], jis turi būti pasiruošęs, kad visa tai jam gali baigtis gaidžio skrandyje. # Kai tavo [[draugas]] dovanoja tavo [[Žmona|žmonai]] brangią [[Dovana|dovaną]], laikas tapti [[Įtarimas|įtariam]]. # Kai tu persekioji savo [[draugas|bičiulį]], pasilaikyk [[Stiprybė|stiprybės]] atsitraukti, kai jis atsigaus, ir duos tau grąžos atgal. # Kai tu [[Pažintis|žinai]] kas yra jo [[draugas]], tu žinai kas yra jis. # Savo tikrą [[draugas|draugą]] laikyk abiem rankomis. # [[Musė|Musės]] nubaidymui nuo [[Draugas|draugo]] kaktos, niekada nenaudok [[Kirvis|kirvio]]. # Mūsų [[Draugas|draugų]] draugai yra mūsų draugai. # Nelaistyk savo [[Draugas|draugo]] [[Sodas|sodo]], kai tavasis pilnas piktžolių. # Nėra geresnio [[Veidrodis|veidrodžio]] negu geriausias [[Draugas|draugas]]. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] savo svarbios [[Paslaptis|paslapties]] [[Draugas|draugui]], nes tavo draugas turi kitų draugų. # Netapk [[Ožys|ožio]] [[Draugas|draugu]], jeigu tavo suknelė yra padaryta iš sodinuko lapų, nes, priešingu atveju, jis tave nuplėšys nuogai. # Netikras [[draugas]] yra kaip [[šešėlis]] – jis yra su tavimi tik tada, kai šviečia saulė. # Pasakyk savo [[Draugas|draugui]] [[Melas|melą]], jeigu jis išlaiko tai paslaptyje, tada pasakyk jam [[Teisybė|teisybę]]. # Protingas [[priešas]] yra geriau negu kvailas [[draugas]]. # Savo tikrą [[Draugas|draugą]] laikyk abiem rankomis. # Tas, kuris [[Kaltinimas|teisia]] kitus ir niekada nesileidžia būti teisiamas, praranda [[Draugas|draugus]]. ===[[Amerikiečių patarlės ir priežodžiai|Amerikiečių]]=== # Prieš skolindamiesi [[pinigai|pinigų]] iš [[draugas|draugo]], nuspręskite, ko jums labiau reikia. # Tikrą [[draugas|draugą]] laikyk abiem rankom. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Draugas|Draugai]] yra kaip smuiko stygos – jų negalima per daug stipriai suveržti. # [[Draugas]] bėdoje yra draugas, kuris imasi veiksmo. # [[Draugas]] visiems yra draugas niekam. # [[Draugas|Draugus]] laikyk arti, o [[priešas|priešus]] dar arčiau. # Geriau atviras [[priešininkas]], negu melagingas [[draugas]]. # Gyvenk su savo [[draugas|draugu]], lyg jis galėtų tapti tavo [[priešas|priešu]]. # Kai [[draugai]] nusigręžia – pasirodo [[teisybė]]. # [[Pasitikėjimas|Nepasitikėk]] nauju [[Draugas|draugu]] arba senu [[Priešas|priešu]]. # Nėra blogesnio maro, negu artimas [[draugas]] tapęs priešu. # [[Skola|Paskolink]] savo [[Pinigai|pinigų]] ir prarask [[Draugas|draugą]]. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Grįždamas iš [[kelionė]]s [[draugas|bičiuliui]] parvežk nors akmens. # Ko neturi žinoti tavo [[priešas]], nesakyk ir [[draugas|draugui]]. ===[[Bulgarų patarlės ir priežodžiai|Bulgarų]]=== # Graži [[žmona]], senas [[vynas]] – gausybė [[draugas|draugų]]. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Geras [[draugas]] brangesnis už auksą. # Verčiau apsupk save [[draugas|draugais]] nei tvora. ===[[Gruzinų patarlės ir priežodžiai|Gruzinų]]=== # [[Draugas|Draugą]] kritikuok jo akivaizdoje, [[priešas|priešą]] – už nugaros. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Ir vieno [[priešas|priešo]] per daug ir šimto [[draugas|draugų]] per mažai. # Mes esame [[draugas|draugai]]; mes turime padėti vienam kitam, nešti vienas kito sunkumus. # Ne visada [[priešas]] yra priešas, o [[draugas]] – draugas. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Draugas|Draugą]] ir [[giminė|giminę]] pažinsi nelaimėje, [[didvyris|didvyrį]] – mūšyje, [[žmona|žmoną]] neturte, [[garbingumas|garbingą]] – iš skolos mokėjimo. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Be ištikimo [[draugas|draugo]] nesužinosi, kokias [[klaida]]s tu darai. # [[Draugas|Draugo]] ir per metus nesurasi, o prarasti gali per valandą. # Geriausi [[drabužis|drabužiai]] – nauji, geriausi [[draugas|draugai]] – seni. # Kai yra [[vynas|vyno]] ir [[arbata|arbatos]], bus ir [[draugas|draugų]]. # Kas man pasako mano klaidas, tas yra mano [[draugas]], kas man giria mano dorybes, tas yra mano [[priešas]]. # Lengviau [[draugas|draugus]] aplankyti, nei su jais gyventi. # Nebaidyk musės nuo [[draugas|draugo]] kaktos kirviu. # Norėdamas pritraukti [[sėkmė|sėkmę]], išleisk naują monetą senam [[draugas|draugui]], seną malonumą pasidalink su nauju draugu ir pradžiugink tikro draugo širdį užrašydamas jo vardą ant drakono sparnų. # Pažįstamų daug, o [[draugas|draugų]] mažai. # Tarp [[draugas|draugų]] ir vanduo – medus. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Arklys|Arklį]] pažinsi kelionėj, o [[draugas|draugą]] – bėdoj. # Artimas [[draugas]] už tolimą [[giminė|giminę]] geresnis. # Be [[draugas|prietelių]]<ref>Bičiulių, draugų.</ref> negyvenk, bet tų nedaug turėk. # [[Brolis|Brolių]] [[meilė]] yra sidabras, o [[draugas|draugų]] – auksas. # [[Draugas|Bičiulį]] [[nelaimė]]je pažinsi. # Blogi [[draugas|draugai]] ir gerą išveda iš kelio. # Didžiausiu [[išdavikas|išdaviku]] gali būti tik artimiausias [[draugas]]. # [[Draugas|Draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # [[Draugas|Draugą ]] [[nelaimė]]je pažinsi. # [[Draugas|Draugų]] prie stikliuko netrūksta, o kai [[bėda]] – visi nurūksta. # Geriausi rūbai nauji, geriausi [[draugas|draugai]] – seni. # Kur [[pinigai]], ten ir [[draugas|draugai]]. # Litas – ne [[pinigai]], ubagas – ne [[draugas]]. # Pasakyk, kas tavo [[draugas]], pasakysiu, kas tu esi. # Prie [[alus|alaus]] netrūks [[draugas|draugų]]. # Tik [[nelaimė|nelaimėje]] pažinsi [[draugas|draugą]]. # Tol [[draugas|draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Draugas]] – didžiausias turtas gyvenime. # [[Draugas|Draugui]] rodyk [[širdis|širdį]], [[priešas|priešui]] [[kakta|kaktą]]. # Kur [[turtas]], ten ir [[Draugas|draugų]] perteklius. # Mums nereikia [[Draugas|draugų]], kai Dievo [[globa]] šypsosi mums. # Nekonkuruok su [[Draugas|draugu]]. # [[Nelaimė|Nelaimės]] sukuria [[Draugas|draugų]]. # Niekada nesitikėk, kad tavo [[Draugas|draugai]] padarytų tai, ką tu pats gali [[Pasiekimai|pasiekti]]. # Tikras [[draugas]] – visada draugas. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Olandų patarlės ir priežodžiai|Olandų]]=== # Kai vienas [[draugas]] prausia kitą, abu tampa švarūs. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # [[Draugas]] – tai poema. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # [[Draugas]] – didžiausias turtas gyvenime. # [[Draugas|Draugui]] rodyk [[širdis|širdį]], [[priešas|priešui]] [[kakta|kaktą]]. # Tikras [[draugas]] – visada draugas. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Neturėk 100 [[rublis|rublių]], bet turėk 100 [[draugas|draugų]]! # Pasakyk, kas tavo [[draugas]], pasakysiu, kas tu esi. ===[[Škotų patarlės ir priežodžiai|Škotų]]=== # [[Draugas|Draugų]] nustojame per dažnai arba per retai juos lankydami. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # Nė vienas nėra toks turtingas, kad galėtų švaistyti [[draugas|draugus]]. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # [[Draugas]] yra tas, kuris myli jus, nežiūrint jūsų dorybių. # Parkristi tu gali pats, bet kad atsikeltum, tau prireiks [[draugas|draugo]] rankos. # Žmogus, kuris norėtų turėti [[draugas|draugų]], turi ir pats būti [[draugiškumas|draugiškas]]. ==Merfio dėsniai== # Kai padėsi [[draugas|draugui]] bėdoje, jis, žinoma, prisimins tave, kai vėl paklius į bėdą. – ''Cheito skundas.'' == Priešinga == [[Priešas]] == Nuorodos == {{Vikižodynas|draugas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Santykiai]] g4ndpn0luwlvu9d5cavlb7nq6xqpewb 0 1651 84302 82799 2026-07-19T17:57:46Z Kurmis 70 /* Sentencijos */ 84302 wikitext text/x-wiki ==[[Biblija]]== # Ar nežinote, kad jūsų [[kūnas]] yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?<br /> Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo. – ''1 Kor 6,19-20''. # Aš esu gyvoji [[duona]], ateinanti iš dangaus. Kas valgo šios duonos, tas gyvens per amžius. Tačiau duona, kurios aš duosiu, yra mano [[kūnas]], kurios aš duosiu gyvenimui pasaulyje. – ''Jn 6,51.'' # Ir jeigu tavo dešinioji [[ranka]] skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas [[kūnas]] būtų įmestas į [[pragaras|pragarą]]. – ''Mt 5,30''. # Jūs, [[žmona|žmonos]], būkite klusnios savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrams]] lyg Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva bažnyčios, – Jis [[kūnas|kūno]] gelbėtojas. Todėl kaip bažnyčia paklūsta Kristui, taip ir žmonos visame kame teklauso savo vyrų. – ''Ef 5, 22-24''. # [[Vyras]] paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo [[žmona]]; ir juodu taps vienu [[kūnas|kūnu]]. – ''Pr 2, 24''. # [[Žmona]] neturi valios savo [[kūnas|kūnui]], bet [[vyras (sutuoktinis)|vyras]]. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. – ''1 Kor 7,4''. ==Sentencijos== # Ar ne keista, kad [[kūnas|kūno]] vidus gali taip gąsdinti, o išorė – vilioti? – [[Jensas Christianas Grondahlis|J. Ch. Grondahlis]]. # Aš esu didesnis ir gimęs dėl didesnių dalykų, nei vergavimas [[kūnas|kūnui]], į kurį žiūriu kaip į savo [[laisvė]]s pančius. – [[Seneka]]. # Aš noriu [[gimnastika|gimnastikos]] padedamas pasiekti geresnę viso [[kūnas|kūno]] pusiausvyrą. – [[Sokratas]]. # [[Auklėjimas]] turi būti pajėgus ir [[kūnas|kūną]] ir [[siela|sielą]] padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius. – [[Platonas]]. # Be to, daugelis mylėtojų pirmiau ima [[geismas|geisti]] [[kūnas|kūno]], negu pažįsta būdą ir ištiria kitas būdingas savybes, taigi jiems neaišku, ar jie panorės būti [mylimųjų] draugais ir tuomet, kai išblės jų potraukis. – [[Platonas]]. # Esama [[kūnas|kūno]] [[liga|ligų]], esama ir [[gyvensena|gyvensenos]] ligų. – [[Demokritas]]. # Galbūt [[rojus]] tėra gražus išmislas, skirtas paslėpti bjauriai tiesai, kad [[kūnas]] tėra mėsos, kaulų, ir skystimo aparatas, sudylantis ir susidėvintis tarsi išklibę malūno dantračiai ar nepataisomai subyrantis nuo kokios negandos ar ligos tarsi iš rankų ant marmuro grindų išmestas brangus laikrodis Tad šiam mėsos ir kaulų aparatui, suvokusiam savo ribotumą ir netvarumą, verkiant reikia paguodos ir tikėjimo nemariąja siela, rojumi, prisikėlimu, idant turėtų nors menkiausią priežastį kasryt atsibusti ir daryti gausybę nereikšmingų ir iš esmės nieko nekeičiančių dalykų, tokių kaip valgymas, mylėjimasis, gimdymas, sėja ir pjūtis, kariavimas ir politikavimas, medžių kirtimas ir aksomo audimas, mokslo traktatų rašymas, miestų statymas, laivų rentimas ir plaukimas jais į tolimus kraštus... Verkiant reikia tikėjimo, kad visas šis bruzdėjimas iš tiesų turi kažkokią [[prasmė|prasmę]], kuri stebuklingai ims ir paaiškės, kai išmuš jį užbaigianti mirties valanda, o viso bruzdesio prasmingumui pagrįsti gudrieji prigalvojo visokių ritualų ir papročių, neva turinčių įtikinti, kad mėsos ir kaulų aparato išklerimas – anaiptol ne pabaiga, o tik viso ko pradžia... Tikra bajka, skirta vien tam, kad žmogus užsimirštų užsižaidęs, kaip kad dabar tie kainą laidojantys vaikai, ir taip smarkiai nesisielotų dėl savosios būties beprasmybės. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Grakštumas [[kūnas|kūnui]] – tolygu sveika nuovoka [[protas|protui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Gėda]], jei šiame gyvenime tavo [[kūnas]] dar nepavargęs, o [[siela]] jau pailsusi. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Išmintis]] [[siela]]i – tolygu [[sveikata]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Ji ieškojo kažko, ir jis ieškojo kažko, abu jie ieškojo nirtulingai, vaipydamiesi, galvomis gręždamiesi kits kitam į krūtinę, o jųdviejų glamonės ir piestu stojantys [[kūnas|kūnai]] neleido juodviem užsimiršti, tik vis priminė pareigą ieškoti; kaip šunys desperatiškai rausiasi į žemę, taip juodu rausėsi į kits kito kūną; ir bejėgiškai, nusivylę, geisdami pastverti dar paskutinę laimės kruopelę, plačiais liežuviais kartkartėm braukė kits kitam per veidą. Tik nuvargę nurimo ir pajuto dėkingumą vienas kitam. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # Joks [[kūnas]] negali būti toks stiprus, kad [[vynas]] negalėtų jo pažeisti. – [[Plutarchas]]. # Kiekvienas [[geismas]], kurį bandome užgniaužti, tebetūno mūsų mintyse ir nuodija mus. Kūnas nusideda kartą ir išsivaduoja iš nuodėmės, nes veiksmas – tai savotiškas apsivalymas. Nieko nebelieka, tik malonumo prisiminimas ar saldi atgaila. Vienintelis būdas atsikratyti [[pagunda|pagundos]] – jai atsiduoti. Jeigu spirsies, tavo siela susirgs, ilgėdamasi to, ką pati sau uždraudė. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kieno sveikas [[kūnas]], tas gali iškęsti ir karštį, ir šaltį. Taip ir tas, kieno sveika [[dvasia]], gali pakelti ir pyktį, ir sielvartą, ir džiaugsmą, ir kitus jausmus. – [[Epiktetas]]. # [[Kuklumas]] [[siela]]i yra tas pats, kas [[drovumas]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Kūnas]] ir [[siela]] – valios produktai. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Kūnas]] – tai sodas, kurio sodininkas – mūsų [[valia]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Kūnas|Kūno]] dailumas gali patraukti [[grožis|grožio]] gerbėjus, bet norint juos išlaikyti, reikia [[dvasia|dvasinio]] grožio. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] [[grožis]], sutapęs su [[siela|sielos]] grožiu, sudaro harmoningą [[žmogus|žmogų]]. – [[Platonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] [[poreikis|poreikiai]] menki: nealkti, nešalti, netrokšti. Jei trokšta daugiau, vargsta dėl [[yda|ydų]], ne dėl reikalo. – [[Seneka]]. # [[Malonumas]] skirtas gražiam [[kūnas|kūnui]], o [[skausmas]] – gražiai [[siela]]i. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Medis irgi garina drėgmę ir mėgsta dažnai būti gaivinamas vėjo, lietaus ir šalčio, kitaip silpnėja ir vysta. Lygiai taip žmogaus [[kūnas|kūnui]] būtini visokie smarkūs judesiai, veikla ir tinkami pratimai. – [[Jonas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Meilė]] puikiam [[kūnas|kūnui]] pagimdo puikias [[mintis]]. – [[Platonas]]. # [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]]. # Mūsų [[jėga|jėgų]] nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga [[jaunystė]] perduoda [[senatvė|senatvei]] susidėvėjusį [[kūnas|kūną]]. – [[Ciceronas]]. # Mūsų [[kūnas]] yra [[gyvenimas|gyvenimui]] skirta mašina. – [[Napoleonas]]. # Mūsų [[kūnas]] yra mūsų [[mintis|minčių]] produktas. – [[Johnas Hagelinas|J. Hagelinas]]. # Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. – [[Sokratas]]. # Nė vienas [[gydytojas]] nežino tokio [[vaistas|vaisto]] pavargusiam [[kūnas|kūnui]] ir išsekusiai [[dvasia]]i kaip [[viltis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]] # Nėra [[laisvė|laisvas]] tas, kas yra [[kūnas|kūno]] vergas. – [[Seneka]]. # Nėra nieko žavingesnio už [[valia|valią]], nugalinčią neklusnų [[kūnas|kūną]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Norint išlaikyti [[dvasia|dvasios]] stiprybę, reikia rūpintis [[kūnas|kūno]] tvirtumu. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Prižiūrėkite savo [[kūnas|kūną]], jei norite, kad [[protas]] tinkamai dirbtų. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Samsonas turėjo galingą [[kūnas|kūną]], bet silpną [[galva|galvą]], kitaip jis nebūtų nuleidęs jos [[paleistuvė|paleistuvei]] ant kelių. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Siela|Sielos]] ir [[kūnas|kūno]] harmonija – kaip tai svarbu! [[Beprotybė]]s pagauti, mes juos atskyrėme ir sugalvojome [[realizmas|realizmą]], kuris pasirodė esąs grubus, sukūrėme [[idealas|idealą]], kuris pasirodė esąs tuščias. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # Sunku įsivaizduoti, kaip įkvepia [[protas|protinę]] veiklą [[kūnas|kūno]] judesiai. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # Sveikame [[kūnas|kūne]] – sveika [[siela]]. – [[Juvenalis]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tvirta [[dvasia]] išgelbsti silpną [[kūnas|kūną]]. – [[Hipokratas]]. # Užteks menkinti [[kūnas|kūną]]. Užteks juokauti su juo. Jis tarsi nuospauda prislėgs mūsų žvalų [[protas|protą]] ir lyg pasityčiodamas jūsų išdidžiai [[dvasia]]i įrodys, kad ji priklauso nuo ankšto bato. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # Žiūrėki, kaip irsta tingus išsidykinėjęs [[kūnas]],<br /> Kaip pelkėja stovintys ežero vandenys. – [[Ovidijus]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kada [[širdis]] veikia, [[kūnas]] yra jos [[vergas]]. # Kai nukertama [[Gyvatė|gyvatės]] [[galva]], jos [[Kūnas|kūno]] likutis tampa paprasčiausia [[Virvė|virve]]. # Kai tavo [[koja]] skęsta, visas tavo [[kūnas]] turėtų tai pajausti. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Mažas [[kūnas]] dažnai priglaudžia didžią [[Siela|sielą]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kaip [[kūnas]] sudarytas iš įvairių galūnių ir organų, taip visi mirtingi padarai egzistuoja priklausydami vieni nuo kito. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Kožnam<ref>Kiekvienam.</ref> [[kūnas|kūne]] [[velnias]] mala. # [[Kūnas]] sensta, paseno, bet [[širdis]] raukšlių neturi. # Vaikšto kaip [[kūnas]] be dūšios<ref>Dvasios.</ref>. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Nuplauti [[kūnas|kūną]] galima, bet ne [[siela|sielą]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|kūnas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Biologija]] ex7d2a3uearsu81cbyp7t24gca36zdz 0 1727 84294 84290 2026-07-19T17:36:31Z Kurmis 70 84294 wikitext text/x-wiki '''''[[Sokratas]]''' (lot. '''Socrates''' (469 pr. Kr.-399 pr. Kr.) – graikų filosofas.'' [[Image:Vatsoc.jpg|thumb|Sokratas]] ==Sentencijos ir aforizmai== ===Apie blogį=== # [[Blogis]] neatsiejamas nuo [[neišmanymas|neišmanymo]]. # Didžiausia [[išmintis]] – skirti [[gėris|gėrį]] nuo [[blogis|blogio]]. # Yra vienas [[gėris]] – [[žinojimas]], ir vienas [[blogis]] – [[tamsumas]]. # Niekas nedaro [[blogis|bloga]] sąmoningai. ===Apie gyvenimą=== # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų valgyti ir gerti. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. # [[Gerumas|Geram]] žmogui nieko bloga neatsitinka nei per [[gyvenimas|gyvenimą]], nei po [[mirtis|mirties]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. ===Apie santuoką=== # [[Santuoka|Vedybos]], jei jau kalbėti atvirai, [[blogis]], tačiau blogis neišvengiamas. # [[Santuoka|Vesi]] ar nevesi – vis vien pasigailėsi. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi filosofu. ===Apie žmogų=== # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? # Nė vienas [[žmogus]] nesiims jokio, net ir menkiausio [[darbas|darbo]], kurio jis nėra mokęsis, bet kiekvienas mano esąs pasirengęs imtis sunkiausio iš darbų – [[valdymas|valdyti]]. # Nusiteikimas lavinti tik [[kūnas|kūną]], atmetant [[mintis|mintį]] ir [[dvasia|dvasią]] – žemina [[žmogus|žmogų]]. Susikaupimas lavinti tik [[protas|protą]] ir mintį – kenkia [[ištvermė|ištvermei]] ir [[stiprumas|stiprumui]]. Visada ir visur reikia išlaikyti darną tarp fizinių, protinių ir dvasinių pratimų. # Tiktai kovodamas [[žmogus]] gali pasiekti didžiausią [[gerovė|gerovę]] ir [[laimė|laimę]]. ===Kitos=== # Aš negaliu nieko išmokyti, aš tik galiu paskatinti galvoti. # Aš peržiūrinėjau senovės [[išminčius|išminčių]] lobius, ir jeigu šių vyrų palikime atsiras kas gera, perimsime ir laikysime tai didele nauda. # Aš [[žinojimas|žinau]], kad aš nieko nežinau. # [[Auklėjimas]] – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. # Be [[draugystė]]s joks žmonių [[bendravimas]] neturi reikšmės. # Būk patenkintas tuo, kas yra, tačiau siek to, kas geriausia. # Būtų gerai, kad žmogus pasitikrintų, kiek jį vertina [[draugas|draugai]], ir kad stengtųsi būti jiems kuo brangesnis. # Geriau [[darbas|dirbti]] be aiškaus [[tikslas|tikslo]], negu nieko neveikti. # Geriau [[veikla|padaryti]] nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai. # [[Girtuoklis]] nebėra laisvas žmogus: Jis kenčia baisiausią vergiją, nes yra atsidavęs baisiausiam ponui. # [[Grožis]] – karalius, valdantis labai trumpai. # Jeigu tikrai nori patekti į Olimpo kalną, [[abejonė|neabejok]], kad kiekvienas žingsnis veda tave jo pusėn – ir to bus gana. # Kai [[žodis]] nepadeda, tai ir [[lazda]] nepadės. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]], kad aš tave pamatyčiau. # Kas [[išmintis|išmintingas]], tas ir [[gerumas|geras]]. # Kas skaito [[knyga]]s, tam netrūksta geriausio draugo ir išmintingo patarėjo. # Kiek daug pasaulyje [[daiktas|daiktų]], kurių man nereikia. # [[Knyga]] yra pasaulį girdanti [[išmintis|išminties]] upė. # Ko nejaudina [[žodis]], to neišjudins ir [[lazda]]. # Kuo mažiau turime [[reikalavimas|reikalavimų]], tuo esame panašesni į [[dievas|dievus]]. # [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. # Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa [[mokytojas|mokytojais]]. # Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. # Pamėgink susitaikyti su tuo, ko neįmanoma išvengti. # [[Pažinimas|Pažink]] pats save! # Rengtis stenkis dailiai, bet ne dabitiškai; dailumo požymis – [[padorumas]], o dabitiškumo – [[nesaikingumas]]. # Saulėje yra vienintelis [[trūkumas]]: ji negali matyti pati savęs. # [[Skulptorius]] turi išore išreikšti dvasinę veiklą. # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sveikata]] ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko. # Tas, kuris nori pajudinti pasaulį, pirma tegul pats išsijudina. # Tikra tiesa, jog tie, kurie užsiima teisingai, užsiima [[filosofija]], užsiima ir [[mirtis|mirimu]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas, kuris patenkintas mažu: tenkinimasis mažu rodo prigimties turtingumą. # Viena pirmųjų [[draugystė]]s priedermių yra įspėti [[draugas|draugų]] pageidavimus. # [[Žinojimas|Žinau]], kad nieko nežinau. # Žmonėms lengviau išlaikyti ant liežuvio karštą anglį, negu [[paslaptis|paslaptį]]. ==Apie Sokratą== # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sokratas]] į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave [[mirtis|mirti]]“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Graikai]] [[Kategorija:V a. pr. Kr.]] [[Kategorija:IV a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] s169hskk884yukuxkbxx7izexm3z33f 84296 84294 2026-07-19T17:42:38Z Kurmis 70 84296 wikitext text/x-wiki '''''[[Sokratas]]''' (lot. '''Socrates''' (469 pr. Kr.-399 pr. Kr.) – graikų filosofas.'' [[Image:Vatsoc.jpg|thumb|Sokratas]] ==Sentencijos ir aforizmai== ===Apie blogį=== # [[Blogis]] neatsiejamas nuo [[neišmanymas|neišmanymo]]. # Didžiausia [[išmintis]] – skirti [[gėris|gėrį]] nuo [[blogis|blogio]]. # Yra vienas [[gėris]] – [[žinojimas]], ir vienas [[blogis]] – [[tamsumas]]. # Niekas nedaro [[blogis|bloga]] sąmoningai. ===Apie gyvenimą=== # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų valgyti ir gerti. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. # [[Gerumas|Geram]] žmogui nieko bloga neatsitinka nei per [[gyvenimas|gyvenimą]], nei po [[mirtis|mirties]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. ===Apie santuoką=== # [[Santuoka|Vedybos]], jei jau kalbėti atvirai, [[blogis]], tačiau blogis neišvengiamas. # [[Santuoka|Vesi]] ar nevesi – vis vien pasigailėsi. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. ===Apie žmogų=== # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? # Nė vienas [[žmogus]] nesiims jokio, net ir menkiausio [[darbas|darbo]], kurio jis nėra mokęsis, bet kiekvienas mano esąs pasirengęs imtis sunkiausio iš darbų – [[valdymas|valdyti]]. # Nusiteikimas lavinti tik [[kūnas|kūną]], atmetant [[mintis|mintį]] ir [[dvasia|dvasią]] – žemina [[žmogus|žmogų]]. Susikaupimas lavinti tik [[protas|protą]] ir mintį – kenkia [[ištvermė|ištvermei]] ir [[stiprumas|stiprumui]]. Visada ir visur reikia išlaikyti darną tarp fizinių, protinių ir dvasinių pratimų. # Tiktai kovodamas [[žmogus]] gali pasiekti didžiausią [[gerovė|gerovę]] ir [[laimė|laimę]]. ===Kitos=== # Aš negaliu nieko išmokyti, aš tik galiu paskatinti galvoti. # Aš peržiūrinėjau senovės [[išminčius|išminčių]] lobius, ir jeigu šių vyrų palikime atsiras kas gera, perimsime ir laikysime tai didele nauda. # Aš [[žinojimas|žinau]], kad aš nieko nežinau. # [[Auklėjimas]] – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. # Be [[draugystė]]s joks žmonių [[bendravimas]] neturi reikšmės. # Būk patenkintas tuo, kas yra, tačiau siek to, kas geriausia. # Būtų gerai, kad žmogus pasitikrintų, kiek jį vertina [[draugas|draugai]], ir kad stengtųsi būti jiems kuo brangesnis. # Geriau [[darbas|dirbti]] be aiškaus [[tikslas|tikslo]], negu nieko neveikti. # Geriau [[veikla|padaryti]] nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai. # [[Girtuoklis]] nebėra laisvas žmogus: Jis kenčia baisiausią vergiją, nes yra atsidavęs baisiausiam ponui. # [[Grožis]] – karalius, valdantis labai trumpai. # Jeigu tikrai nori patekti į Olimpo kalną, [[abejonė|neabejok]], kad kiekvienas žingsnis veda tave jo pusėn – ir to bus gana. # Kai [[žodis]] nepadeda, tai ir [[lazda]] nepadės. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]], kad aš tave pamatyčiau. # Kas [[išmintis|išmintingas]], tas ir [[gerumas|geras]]. # Kas skaito [[knyga]]s, tam netrūksta geriausio draugo ir išmintingo patarėjo. # Kiek daug pasaulyje [[daiktas|daiktų]], kurių man nereikia. # [[Knyga]] yra pasaulį girdanti [[išmintis|išminties]] upė. # Ko nejaudina [[žodis]], to neišjudins ir [[lazda]]. # Kuo mažiau turime [[reikalavimas|reikalavimų]], tuo esame panašesni į [[dievas|dievus]]. # [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. # Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa [[mokytojas|mokytojais]]. # Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. # Pamėgink susitaikyti su tuo, ko neįmanoma išvengti. # [[Pažinimas|Pažink]] pats save! # Rengtis stenkis dailiai, bet ne dabitiškai; dailumo požymis – [[padorumas]], o dabitiškumo – [[nesaikingumas]]. # Saulėje yra vienintelis [[trūkumas]]: ji negali matyti pati savęs. # [[Skulptorius]] turi išore išreikšti dvasinę veiklą. # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sveikata]] ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko. # Tas, kuris nori pajudinti pasaulį, pirma tegul pats išsijudina. # Tikra tiesa, jog tie, kurie užsiima teisingai, užsiima [[filosofija]], užsiima ir [[mirtis|mirimu]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas, kuris patenkintas mažu: tenkinimasis mažu rodo prigimties turtingumą. # Viena pirmųjų [[draugystė]]s priedermių yra įspėti [[draugas|draugų]] pageidavimus. # [[Žinojimas|Žinau]], kad nieko nežinau. # Žmonėms lengviau išlaikyti ant liežuvio karštą anglį, negu [[paslaptis|paslaptį]]. ==Apie Sokratą== # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sokratas]] į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave [[mirtis|mirti]]“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Graikai]] [[Kategorija:V a. pr. Kr.]] [[Kategorija:IV a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] 0ienrqo1s1e45s03tft5rj5t8gqt11o 84300 84296 2026-07-19T17:55:37Z Kurmis 70 84300 wikitext text/x-wiki '''''[[Sokratas]]''' (lot. '''Socrates''' (469 pr. Kr.-399 pr. Kr.) – graikų filosofas.'' [[Image:Vatsoc.jpg|thumb|Sokratas]] ==Sentencijos ir aforizmai== ===Apie blogį=== # [[Blogis]] neatsiejamas nuo [[neišmanymas|neišmanymo]]. # Didžiausia [[išmintis]] – skirti [[gėris|gėrį]] nuo [[blogis|blogio]]. # Yra vienas [[gėris]] – [[žinojimas]], ir vienas [[blogis]] – [[tamsumas]]. # Niekas nedaro [[blogis|bloga]] sąmoningai. ===Apie gyvenimą=== # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų valgyti ir gerti. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. # [[Gerumas|Geram]] žmogui nieko bloga neatsitinka nei per [[gyvenimas|gyvenimą]], nei po [[mirtis|mirties]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. ===Apie santuoką=== # [[Santuoka|Vedybos]], jei jau kalbėti atvirai, [[blogis]], tačiau blogis neišvengiamas. # [[Santuoka|Vesi]] ar nevesi – vis vien pasigailėsi. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. ===Apie žmogų=== # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? # Nė vienas [[žmogus]] nesiims jokio, net ir menkiausio [[darbas|darbo]], kurio jis nėra mokęsis, bet kiekvienas mano esąs pasirengęs imtis sunkiausio iš darbų – [[valdymas|valdyti]]. # Nusiteikimas lavinti tik [[kūnas|kūną]], atmetant [[mintis|mintį]] ir [[dvasia|dvasią]] – žemina [[žmogus|žmogų]]. Susikaupimas lavinti tik [[protas|protą]] ir mintį – kenkia [[ištvermė|ištvermei]] ir [[stiprumas|stiprumui]]. Visada ir visur reikia išlaikyti darną tarp fizinių, protinių ir dvasinių pratimų. # Tiktai kovodamas [[žmogus]] gali pasiekti didžiausią [[gerovė|gerovę]] ir [[laimė|laimę]]. ===Kitos=== # Aš negaliu nieko išmokyti, aš tik galiu paskatinti galvoti. # Aš noriu [[gimnastika|gimnastikos]] padedamas pasiekti geresnę viso [[kūnas|kūno]] pusiausvyrą. # Aš peržiūrinėjau senovės [[išminčius|išminčių]] lobius, ir jeigu šių vyrų palikime atsiras kas gera, perimsime ir laikysime tai didele nauda. # Aš [[žinojimas|žinau]], kad aš nieko nežinau. # [[Auklėjimas]] – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. # Be [[draugystė]]s joks žmonių [[bendravimas]] neturi reikšmės. # Būk patenkintas tuo, kas yra, tačiau siek to, kas geriausia. # Būtų gerai, kad žmogus pasitikrintų, kiek jį vertina [[draugas|draugai]], ir kad stengtųsi būti jiems kuo brangesnis. # Geriau [[darbas|dirbti]] be aiškaus [[tikslas|tikslo]], negu nieko neveikti. # Geriau [[veikla|padaryti]] nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai. # [[Girtuoklis]] nebėra laisvas žmogus: Jis kenčia baisiausią vergiją, nes yra atsidavęs baisiausiam ponui. # [[Grožis]] – karalius, valdantis labai trumpai. # Jeigu tikrai nori patekti į Olimpo kalną, [[abejonė|neabejok]], kad kiekvienas žingsnis veda tave jo pusėn – ir to bus gana. # Kai [[žodis]] nepadeda, tai ir [[lazda]] nepadės. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]], kad aš tave pamatyčiau. # Kas [[išmintis|išmintingas]], tas ir [[gerumas|geras]]. # Kas skaito [[knyga]]s, tam netrūksta geriausio draugo ir išmintingo patarėjo. # Kiek daug pasaulyje [[daiktas|daiktų]], kurių man nereikia. # [[Knyga]] yra pasaulį girdanti [[išmintis|išminties]] upė. # Ko nejaudina [[žodis]], to neišjudins ir [[lazda]]. # Kuo mažiau turime [[reikalavimas|reikalavimų]], tuo esame panašesni į [[dievas|dievus]]. # [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. # Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa [[mokytojas|mokytojais]]. # Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. # Pamėgink susitaikyti su tuo, ko neįmanoma išvengti. # [[Pažinimas|Pažink]] pats save! # Rengtis stenkis dailiai, bet ne dabitiškai; dailumo požymis – [[padorumas]], o dabitiškumo – [[nesaikingumas]]. # Saulėje yra vienintelis [[trūkumas]]: ji negali matyti pati savęs. # [[Skulptorius]] turi išore išreikšti dvasinę veiklą. # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sveikata]] ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko. # Tas, kuris nori pajudinti pasaulį, pirma tegul pats išsijudina. # Tikra tiesa, jog tie, kurie užsiima teisingai, užsiima [[filosofija]], užsiima ir [[mirtis|mirimu]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas, kuris patenkintas mažu: tenkinimasis mažu rodo prigimties turtingumą. # Viena pirmųjų [[draugystė]]s priedermių yra įspėti [[draugas|draugų]] pageidavimus. # [[Žinojimas|Žinau]], kad nieko nežinau. # Žmonėms lengviau išlaikyti ant liežuvio karštą anglį, negu [[paslaptis|paslaptį]]. ==Apie Sokratą== # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sokratas]] į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave [[mirtis|mirti]]“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Graikai]] [[Kategorija:V a. pr. Kr.]] [[Kategorija:IV a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] f6gl5b8qmel18d6hsqryyzb3f4w5yzc 0 3063 84298 83831 2026-07-19T17:46:50Z Kurmis 70 /* Sentencijos ir aforizmai */ 84298 wikitext text/x-wiki ==[[Biblija]]== # Gera [[žmona|moteris]] yra vainikas jos [[vyras (sutuoktinis)|vyrui]], o ta, kuri užtraukia gėdą,– lyg puvinys kauluose. – ''Pat 12,4''. # Ir jūs, [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]], gyvenkite su [[žmona|žmonomis]] supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip gyvenimo malonės bendrapaveldėtojas, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos. – ''1 Pt 3,7.'' # Yra skirtumas tarp [[žmona|žmonos]] ir mergaitės. Netekėjusi [[moteris]] rūpinasi Viešpaties reikalais, kad būtų šventa kūnu ir dvasia, o ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais – kaip patikti vyrui. – ''1 Kor 7,32-34.'' # Jūs, [[vyras (sutuoktinis)|vyrai]], [[meilė|mylėkite]] savo [[žmona]]s, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad pristatytų sau šlovingą bažnyčią, neturinčią dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save patį. – ''Ef 5, 25-28''. # Jūs, [[žmona|žmonos]], būkite klusnios savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrams]], kad tie, kurie neklauso [[žodis|žodžio]], ir be žodžio būtų laimėti savo žmonų [[elgesys|elgesiu]]. – ''1 Pt 3,1''. # Jūs, [[žmona|žmonos]], būkite klusnios savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrams]] lyg Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva bažnyčios, – Jis [[kūnas|kūno]] gelbėtojas. Todėl kaip bažnyčia paklūsta Kristui, taip ir žmonos visame kame teklauso savo vyrų. – ''Ef 5, 22-24''. # Kas gali surasti gerą [[žmona|moterį]]? Ji yra daug vertingesnė už perlus.<br /> Vyro širdis visiškai pasitiki ja ir jo namuose netrūks pelno.<br /> Visą gyvenimą ji daro vyrui tik gera, o ne pikta.<br /> Ji ieško vilnos ir lino, noriai dirba savo rankomis.<br /> Ji lyg prekybininkų laivas parūpina maistą iš toli.<br /> Ji keliasi anksti rytą, paruošia maisto šeimai ir paskiria tarnaitėms darbą.<br /> Ji apžiūri lauką, jį nuperka ir savo rankų pelnu užveisia vynuogyną.<br /> Ji susijuosia jėga, sustiprina savo rankas.<br /> Ji supranta, kad jos darbas vertingas; jos žiburys negęsta naktį.<br /> Jos pirštai paima verpstę ir jos rankos dirba.<br /> Ji ištiesia ranką išalkusiam ir beturčiui.<br /> Ji nebijo šalčių, nes visi jos namiškiai yra aprengti vilnoniais rūbais.<br /> Ji pasidaro antklodžių, plona drobė ir purpuras – jos drabužiai.<br /> Jos vyras yra žinomas vartuose, kai sėdi su krašto vyresniaisiais.<br /> Ji audžia plonų drobių ir parduoda, pristato juostų pirkliams.<br /> Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį.<br /> Ji kalba išmintingai ir ant jos liežuvio švelnus pamokymas.<br /> Ji prižiūri savo namus ir nevalgo tinginio duonos.<br /> Jos vaikai pakyla ir vadina ją palaiminta ir jos vyras giria ją:<br /> „Yra daug gerų moterų, bet tu pranoksti jas visas!“<br /> Žavumas apgauna ir grožis praeina, bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.<br /> Duok jai jos rankų vaisių, ir jos darbai tegul giria ją vartuose. – ''Pat 31,10-31''. # Kas randa gerą [[žmona|žmoną]], randa laimės ir Viešpaties palankumą. – ''Pat 18,22.'' # [[Namas|Namai]] ir [[turtas|turtai]] paveldimi iš [[tėvai|tėvų]], o išmintinga [[žmona]] – nuo Viešpaties. – ''Pat 19,14''. # [[Santuoka|Susituokusiems]] įsakau ne aš, bet Viešpats, kad [[žmona]] nesiskirtų nuo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]], o jei atsiskirtų, kad liktų netekėjusi arba susitaikytų su vyru; – taip pat ir vyras tenepalieka žmonos. – ''1 Kor 7,10-11.'' # Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės [[žmona]]. Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos [[krūtinė|krūtys]] tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile. – ''Pat 5,18-19.'' # [[Vyras]] paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo [[žmona]]; ir juodu taps vienu [[kūnas|kūnu]]. – ''Pr 2, 24''. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] teatlieka pareigą [[žmona]]i, o žmona vyrui. – ''1 Kor 7, 3''. # [[Žmona]] neturi valios savo [[kūnas|kūnui]], bet [[vyras (sutuoktinis)|vyras]]. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. – ''1 Kor 7, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== # Antrą kartą teka tik ta [[moteris]], kuri nekentė savo pirmojo [[vyras (sutuoktinis)|vyro]]. Antrą sykį veda tik tas vyras, kuris dievino pirmąją [[žmona|žmoną]]. Moterys bando laimę, vyrai rizikuoja. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Draugas|Draugai]] tave myli tokį, koks esi; [[žmona]] tave [[meilė|myli]] ir nori padaryti iš tavęs kitą [[žmogus|žmogų]]. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas‎|G. K. Čestertonas]]. # Gera [[žmona]] – išsigelbėjimas gyvenime. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Geriausias namų vaistas – gera [[žmona]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Gyventi su [[žmona]] nelengva, tačiau gyventi be jos – neįmanoma. – [[Markas Porcijus Katonas|M. P. Katonas]]. # Idealus [[vyras]] – tai žmogus, manantis, kad turi idealią [[žmona|žmoną]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # Išmintingoji [[žmona]]! Jei nori, kad tavo [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] laisvalaikį leistų su tavimi, pasistenk, kad niekur kitur nerastų tiek [[malonumas|malonumo]], [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]], [[kuklumas|kuklumo]] ir [[švelnumas|švelnumo]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # Yra trys ištikimi [[draugas|draugai]]: sena [[žmona]], senas [[šuo]], ir [[pinigas|pinigai]] tavo piniginėje. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Jaunai [[žmona]]i geriau strėlė į šoną negu senis prie šono. – [[Saadis]]. # Jaunos senų [[vyras (sutuoktinis)|vyrų]] [[žmona|žmonos]] paprastai dar vyrui gyvam esant galvoja, kas joms nušluostys ašaras. – [[Karlas Goldonis|K. Goldonis]]. # Jei [[gyvenimas]] – scena, tai [[žmona]] despotška režisierė. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # Jei [[moteris|moters]] gerumas beribis, pasitaiko, kad ir jos [[pyktis]] neturi ribų. Gera [[žmona]] – vyrui brangi dovana, pikta – piktybinė opa. – [[Talmudas]]. # Jeigu [[vyras]] nesugeba savo [[žmona|žmonos]] paversti [[meilužė|meiluže]], tai tik įrodo vyro nepilnavertiškumą. Reikia mokėti vienoje moteryje gauti visas [[moteris]].– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Kas turi [[žmona|žmoną]] ir [[vaikai|vaikų]], tas likimui įduoda į rankas įkaitus, nes jie yra kliūtis, neleidžianti atlikti didelių [[darbas|darbų]], tiek gerų, tiek blogų. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kiekviena [[motina]] tikisi, kad jos [[duktė]] gaus geresnį [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] negu ji, ir įsitikinusi, kad jos [[sūnus]] niekuomet negaus tokios geros [[žmona|žmonos]], kaip jo [[tėvas]]. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. A. Neksė]]. # Labai apmaudu, kai [[žmona]] virti moka, bet nenori, tačiau dar blogiau, jei žmona virti nemoka, bet nori. – [[Robertas Frostas|R. Frostas]]. # [[Meilė]] svetimai [[žmona]]i, jei ji tariama, yra didelė [[niekšybė]], o jei tikra, – viena didžiausių [[nelaimė|nelaimių]], kurios gali ištikti žmogų. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. # [[Mylimoji]] – tarsi vyno butelis, [[žmona]] – kaip butelis, iš kurio vynas išgertas. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # Pavydus [[vyras]] iš tikrųjų abejoja ne savo [[žmona]], o pačiu savimi.– [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Svetimų [[žmona|žmonų]] suvedžiotojui nedera reikalauti [[skaistumas|skaistumo]] iš savo žmonos. – [[Seneka]]. # Tik [[neišmanėlis]] vykdo visus [[žmona|žmonos]] nurodymus. – [[Talmudas]]. # Už kiekvieno [[sėkmė|sėkmę]] pasiekusio [[vyras|vyro]] stovi išdidi [[žmona]] ir nustebusi [[uošvė]]. – [[Brooks Hays|B. Hays]]. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. – [[Sokratas]]. # [[Vyras|Vyrui]] maloniau matyti padengtą pietums stalą, nei girdėti, kaip jo [[žmona]] kalba graikiškai. – [[Samjuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Žmona]] – ne [[meilužė]], o draugė ir mūsų gyvenimo palydovė, ir mes iš anksto turime priprasti prie minties [[meilė|mylėti]] ją ir tuomet, kai ji bus senyva [[moteris]], ir tuomet, kai ji bus senutė. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmona]] yra partnerė ir draugė visam [[Gyvenimas|gyvenimui]], geresnė nei [[šuo]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Antroji [[žmona]] negali švęsti pirmosios žmonos [[mušimas|mušimo]], nes toks pat mušimas laukia ir jos, kada atvyks trečioji žmona. # Kai tavo [[draugas]] dovanoja tavo [[Žmona|žmonai]] brangią [[Dovana|dovaną]], laikas tapti [[Įtarimas|įtariam]]. # Tas, kuris atleidžia savo [[Žmona|žmoną]] dėl to, kad jinai daug [[Valgymas|valgo]], baigs tuom, kad jis ves kanibalę. # [[Vyras]] gali būti namų galva, bet [[žmona]] yra [[Namai|namų]] širdis. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # Tris dalykus sunkiausia išsirinkti: [[žmona|žmoną]], dalgį ir skustuvą. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Du dalykai prailgina [[Gyvenimas|gyvenimą]]: rami [[širdis]] ir mylinti [[žmona]]. # Nei [[žmona|žmonos]], nei baltinių nesirink žvakių šviesoje. # Ramiausi [[vyrai]] padaro labiausiai siautėjančias [[Žmona|žmonas]]. # Rinkis [[žmona|žmoną]] paprastą dieną, ne per išeigines. # Vertinga [[žmona]] būna karūna savo vyrui. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Bloga [[žmona]] kaip ankšti [[batas|batai]]. ===[[Azerbaidžaniečių patarlės ir priežodžiai|Azerbaidžaniečių]]=== # Ne ta [[žmona]] puiki, kuri graži, o ta, kuri teisinga. ===[[Bulgarų patarlės ir priežodžiai|Bulgarų]]=== # Graži [[žmona]], senas [[vynas]] – gausybė [[draugas|draugų]]. # Kas turi blogą [[žmona|žmoną]], tam ir [[pragaras|pragaro]] nereikia. ===[[Estų patarlės ir priežodžiai|Estų]]=== # Geriau jau truputėlį pabūt be [[žmona|žmonos]] nei valandą be [[tabakas|tabako]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Draugas|Draugą]] ir [[giminė|giminę]] pažinsi nelaimėje, [[didvyris|didvyrį]] – mūšyje, [[žmona|žmoną]] neturte, [[garbingumas|garbingą]] – iš skolos mokėjimo. # Tas didis, kuris darosi aklas greta svetimos [[žmona|žmonos]], raišas vaikydamasis svetimo [[turtas|turto]], nebylys – kai girdi [[apkalbos|apkalbant]] kitus. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] be [[žmona|žmonos]] – keliautojas dykumoje. ===[[Ispanų patarlės ir priežodžiai|Ispanų]]=== # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] ir [[žmona]] viena virvele sujungti. ===[[Kazachų patarlės ir priežodžiai|Kazachų]]=== # Gera [[žmona]] – namie rojus, bloga – nors bėk iš [[namai|namų]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Su blogu [[darbininkas|darbininku]] vargsi metus, su valdinga [[žmona]] – visą gyvenimą. # [[Žmona|Žmoną]] ima dėl nekaltybės, [[sugulovė|sugulovę]] dėl grožio. ===[[Kirgizų patarlės ir priežodžiai|Kirgizų]]=== # Gera [[žmona]] – stebuklas, bloga – raganystė. ===[[Korėjiečių patarlės ir priežodžiai|Korėjiečių]]=== # Nevykėlį [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] išgelbės gudri [[žmona]]. ===[[Kubiečių patarlės ir priežodžiai|Kubiečių]]=== # Nėra sunkesnės [[našta|naštos]] nei lengvabūdė [[žmona]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Atėjo [[vyras]] kaip vilkas, jei su [[žmona]] – tai bus kaip šilkas. # Atiduok [[žmona|pačią]] dėdei, o pats pas [[meilė|meilę]] eik. # Be [[žmona|žmonos]] kaip kiemas be tvoros. # Bloga [[žmona|pati]] ir gerą [[vyras|vyrą]] pagadina. # Bloga [[žmona]] kaip ant kaklo piela<ref>Pjūklas.</ref>. # Bloga [[žmona]], kaip peilis avelei. # Bloga [[žmona]] [[vyras (sutuoktinis)|vyro]] nedabina, bet ant kaklo virvę dažnai užkabina. # Gera [[žmona]] pati pasiūlo. # Gera [[žmona]] prastą [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] pataiso, bloga žmona gerą vyrą pagadina. # Gyvenimas be [[žmona|žmonos]] – kaip daržas be tvoros. # Graži [[žmona]] – ne sau, o [[kaimynas|kaimynui]]. # Mylėk [[žmona|žmoną]] kaip dūšią<ref>Brangenybę.</ref>, krėsk kaip grūšią<ref>Kriaušę.</ref>. # Mušdamas [[žmona|žmoną]] vieną [[velnias|velnią]] išmuši, devynis įmuši. # [[Žmona|Pačios]] gražumu sotus nebūsi. # Pirma [[žmona]] – nuo Dievo, antra – nuo žmonių, o trečia – nuo velnio. # Vienam reikia [[žmona|pačios]] su galva, kitam su [[pinigai]]s. # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] miršta – [[žmona]] sijoną trumpina. # [[Žmona]] laiko tris trobos kertes, [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] tik vieną. # [[Žmona]] tik zyzti ir į akis lįsti. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Išmintingas [[vyras]] turėtų niekada neatleisti per daug pavadžio savo [[žmona]]i. ===[[Norvegų patarlės ir priežodžiai|Norvegų]]=== # Daug yra bėdų pasauly, bet pikta [[žmona]] – blogiausia iš jų. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Jei dvidešimties metų neturi [[protas|proto]], tai ir neturėsi, jei trisdešimties metų neturi [[žmona|žmonos]], jos ir neturėsi, jei sulaukęs keturiasdešimties nesi [[turtas|turtingas]], tai ir nebūsi. # Kad pora būtų [[laimė|laiminga]], [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] turi būti kurčias, o [[žmona]] akla. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] su [[žmona]] – tas pats [[velnias]]. ===[[Škotų patarlės ir priežodžiai|Škotų]]=== # Vargas [[žmona]]i be [[liežuvis|liežuvio]], džiaugsmas vyrui, kuris ją gauna už pačią. ===[[Šveicarų patarlės ir priežodžiai|Šveicarų]]=== # Geriau gyventi gūdžiam miške, nei su [[pyktis|pikta]] [[žmona|boba]]. ===[[Tamilų patarlės ir priežodžiai|Tamilų]]=== # Pasileidusį [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]] tik [[žmona]] išgelbės. # Rinkis [[žmona|žmoną]] ne pagal grožį, o pagal būdą; vesk ne dėl pinigų, o dėl gero vardo. ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Gera [[žmona]] – brangenybė, bloga – bėda. ===[[Ukrainiečių patarlės ir priežodžiai|Ukrainiečių]]=== # Nuo piktos [[žmona|bobos]] senėji, o nuo geros – jaunėji. # [[Šypsena|Šypsosi]] [[žmona]] – nušvinta visa šeima. Apsiniaukia žmona – namie tamsa. # Tegu [[vyras]] kaip varna, o [[žmona|bobai]] vis tiek paspirtis. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Vyras (sutuoktinis)|Vyras]] be [[žmona|žmonos]] – galva be kūno, [[moteris]] be vyro – kūnas be galvos. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Bloga [[žmona]] – blogiau už lietų: lietus veja į namus, o bloga žmona veja iš jų. # Našlys – vienintelis [[vyras]], kurio [[žmona]] – angelas. ==[[Merfio dėsniai]]== # Gerai žinoma ir pripažinta jog vienišam turtingam [[vyras|vyrui]] reikalinga [[žmona]]. # Jei pamilote [[žmona|žmoną]], vadinasi, tai ne jūsų žmona. # Jei [[žmona]] pradejo auklėti savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrą]], vadinasi, ji ruošia jį naujai žmonai. # Mylėti svetimą [[žmona|žmoną]] – nusikaltimas, o savąją – bausmė. # Po [[žmona|žmonos]] gimtadienio nuėjęs į parduotuvę pamatysite, jog jūsų pirkta dovana jau 50% pigesnė. – ''Pirmasis Merfio dėsnis vyrams.'' # Skirtumas tarp [[sužadėtinė]]s ir [[žmona|žmonos]] yra apie 15 kg. ==Taip pat skaitykite== *[[Vyras (sutuoktinis)]] * [[Santuoka]] * [[Šeima]] == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žmona}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Šeima]] [[Kategorija:Asmenys]] pm0x95ty2a2tb3brh62hxnffztyucb4 0 3802 84299 78033 2026-07-19T17:48:09Z Kurmis 70 84299 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Aforizmas|Aforizmai]] yra [[filosofas|filosofų]] [[mintis|mintys]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|L. de Klapje Vovenargas]]. # Apibūdinčiau [[Filosofas|filosofą]] kaip žmogų, balionu iškilusį į orą, šeiminykščiai ir draugai laiko virves, neleidžiančias jam atitrūkti nuo žemės, ir stengiasi patempti atgal. – [[Luiza Mei Olkot|L. M. Olkot]]. # Ar [[asilas]] gali būti tragiškas? – Kai žmogų sutraiško [[našta]], kurios neįmanoma nei vilkti, nei nusimesti?.. [[filosofas|filosofo]] atvejis. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Būtinai [[santuoka|vesk]]. Jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi [[laimė|laimingas]]; jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. – [[Sokratas]]. # Dabar [[filosofas|filosofai]] klausia: „Ką daryti su [[žmogus|žmogumi]]?“ O man atrodo, būtų kur kas svarbiau, jei kiekvienas savęs paklaustų: „Ką man daryti?“ Ir ne retoriškai, o konkrečiai: kaip elgtis, turint galvoje pakitimus, vykstančius aplinkiniame pasaulyje, gyvenimo būdo, sąmonės lygmens pokyčius, gabumų lavinimą. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. # Esu [[filosofas]], todėl nė vienas aiškinimas man neįtinka. – [[Robertas Zendas|R. Zendas]]. # [[Filosofas|Filosofai]] skiriasi nuo kitų žmonių tuo, kad siekia įžvelgti [[tiesa|tiesą]], pamatyti esmę, tai kas visada tapatu sau. – [[Platonas]]. # [[Filosofas|Filosofai]] – tarsi žvaigždės: jie silpnai šviečia dėl to, kad yra pernelyg aukštai. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Filosofas]]: tai [[žmogus]], kuris nuolat sielojasi, mato, girdi, įtaria nepaprastus dalykus, tikisi jų, svajoja apie juos; jį jo paties [[mintis|mintys]] trenkia tarsi iš išorės, iš viršaus ir iš apačios, lyg būdingi jam nutikimai ir perkūno smūgiai; jis pats galbūt yra [[audra]], gresianti naujais [[žaibas|žaibais]]; lemties žmogus apie kurį nuolat griaudžia ir dunda, prasiveria žemė ir vyksta kažkas siaubinga. Filosofas: ak, būtybė, kuri dažnai bėga nuo savęs, dažnai bijo savęs, – bet kuri pernelyg smalsi, kad daugiau niekad „negrįžtų prie savęs“… – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Filosofija]] dažnai susideda iš vieno [[filosofas|filosofo]], teigiančio, jog visi kiti filosofai – kvailiai. Paprastai jis tai įrodo, ir kartu įrodo, jog pats yra kvailys. – [[Henris Luisas Menkenas|H. L. Menkenas]]. # [[Filosofija]] – tai dažniausiai vienas [[filosofas]], uoliai įrodinėjantis, kad visi kiti yra asilai. Paprastai jis tai įrodo, bet turiu pridurti, kad paprastai įrodo ir tai, jog pats yra vienas jų. – [[Henris Luisas Menkenas|H. L. Menkenas]]. # Ir per langą žiūrėdmas gali tapti [[filosofas|filosofu]]. – [[Aleksandras Šidlauskas|A. Šidlauskas]]. # Išties šiek tiek bendro supratimo jiems įgyti būtina, jei nori, kad savo darbą atliktų protingai, tačiau kiek galima mažiau, kitaip nebus iš jų gerų ir laimingų visuomenės narių. Juk žinia, dora ir laimė randasi iš atskirybių, o bendrybės – neišvengiama intelekto yda. [[Visuomenė]]s nugarkaulį sudaro ne [[filosofas|filosofai]], o rėmelių drožinėtojai ir pašto ženklų rinkėjai. – [[Oldusas Hakslis|O. Hakslis]]. # Kad gyventų [[vienas]], [[žmogus]] turi būti arba [[gyvulys]], arba [[Dievas]],– sako [[Aristotelis]]. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – [[filosofija|filosofu]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kai [[filosofas]] sustoja, [[menininkas]] eina toliau. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Kas brangina [[smulkmena]]s dėl jų pačių, tas tuščias žmogus, o kas jas vertina dėl pasidarytinų išvadų ar dėl naudos, tas – [[filosofas]]. – [[Edvardas Džordžas Bulveris-Litonas|E. Dž. Buliveris-Litonas]]. # Kodėl aš [[menininkas]], o ne [[filosofas]]? Todėl, kad mąstau [[žodis|žodžiais]], o ne [[idėja|idėjomis]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Meilė [[gyvenimas|gyvenimui]] – štai kas daro mus [[filosofas|filosofais]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Mes nesutinkame su anglų snobais, kurie laiko beraščius pavojingais piktadariais. Mes prisimename romėnų imperatorius. Mes prisimename Atgimimo didikus. Pavojingas išsilavinęs [[nusikaltėlis]], visų pavojingiausias įstatymų nepripažįstantis šiuolaikinis [[filosofas]]. Šalia jo daugpatys ir plėšikas visai padorūs, aš juos užjaučiu. Jie pripažįsta normalų žmogišką idealą, tik ieško jo ne ten, kur reikia. Vagis gerbia nuosavybę. Jis tiesiog nori ją pasisavinti, kad galėtų dar labiau gerbti. Filosofas ją neigia, jis nori sunaikinti pačią privačios nuosavybės idėją. Daugpatys gerbia santuoką, kitaip jis nevargintų savęs nuobodžiu, netgi sekinančiu vedybų ritualu. Filosofas santuoką niekina. Žmogžudys vertina žmogaus gyvybę, jis tiesiog nori gyventi pilniau kitų gyvenimų, kurie jam atrodo mažiau vertingi, sąskaita. Filosofas nekenčia savo gyvenimo ne mažiau, nei svetimo. – [[Gilbertas Kitas Čestertonas|G. K. Čestertonas]]. # Ne [[filosofas|filosofui]], kuris yra išoriniame kūne, reikia teikti pagarbą, bet vidinio žmogaus filosofui. – [[Sekstas Pitagorietis|S. Pitagorietis]]. # [[Padažas|Padažą]] sugalvojo [[virėjas]] [[filosofas]]: pasaulyje daug dalykų, kuriuos sunku nuryti. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # Romanistai, atkakliai vedantys savo skaitytojus į lūšnas, retai aplanko jas patys. [[Liga|Ligų]] ir [[Mirtis|Mirties]] specialistus retai teprikalbinsi nueiti į ligoninę, kur jie ką tik numarino savo herojų. [[Poetas|Poetai]] ir [[filosofas|filosofai]], skambiomis eilėmis ir proza šlovinantys Išlaisvintoją Mirtį, dažnai išbąla, vien paminėjus geriausios jų bičiulės vardą. Tai sena istorija. <...> Kraupiausias [[knyga]]s apie karą, parašė taikūs žmonės, net negirdėję, kaip sprogsta toliašaudžių vokiškų pabūklų sviediniai. [[Rašytojas|Rašytojai]], su didžiausiu malonumu peršantys skaitytojams seksualinių orgijų aprašymus patys paprastai nenusikalta dorovei. – [[Akselis Miuntė|A. Miuntė]]. # Tapau [[filosofas|filosofu]] ir aistringai troškau išgarsėti iš esmės tik todėl, kad galėčiau suvedžioti [[moteris]]. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Tikrasis [[žinojimas]] yra ne susipažinimas su [[faktas|faktais]], kurie daro žmogų tik [[pedantas|pedantu]], o faktų panaudojimas, kuris daro jį [[filosofas|filosofu]]. – [[Henris Tomas Baklis|H. T. Baklis]]. # [[Tyla]] subrandina ne [[politikas|politikus]], o [[filosofas|filosofus]]. – [[Aleksandras Šidlauskas|A. Šidlauskas]]. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. – [[Sokratas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Ne barzda padaro [[Filosofas|filosofu]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Asmenys]] td70aj2xjng65li6i14fdlvv2bx9ouo 0 8855 84301 83585 2026-07-19T17:56:56Z Kurmis 70 84301 wikitext text/x-wiki == Sentencijos ir aforizmai == # Aš noriu [[gimnastika|gimnastikos]] padedamas pasiekti geresnę viso [[kūnas|kūno]] pusiausvyrą. – [[Sokratas]]. # [[Darna]], [[grožis]] ir [[sveikata]] reikalauja ne tik lavintis [[mokslas|mokslo]] ir [[menas|meno]] srityje, bet ir visą [[gyvenimas|gyvenimą]] užsiiminėti fiziniais pratimais, [[gimnastika]]. – [[Platonas]]. # [[Gimnastika]], fiziniai [[pratimai]], [[ėjimas]] turi įsitvirtinti kasdienėj buity visų, kurie nori būti darbingi, sveiki, gyventi pilnavertį ir džiaugsmingą [[gyvenimas|gyvenimą]]. – [[Hipokratas]]. # [[Gimnastika]] yra gydomoji [[medicina|medicinos]] dalis. – [[Platonas]]. # [[Gimnastika]] prailgina žmogaus [[jaunystė|jaunystę]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Jeigu [[vaikas|vaikai]] nebūtų verčiami [[darbas|dirbti]], tai jie neišmoktų nei [[raštas|rašto]], nei [[muzika|muzikos]], nei [[gimnastika|gimnastikos]], nei to, kas labiausiai stiprina dorybingumą,– [[gėda|gėdos]]. Nes ypač šie užsiėmimai paprastai išugdo gėdos jausmą. – [[Demokritas]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Sportas]] 92zfy3mp5rpliua6pyt7e072r6zfonq