Wikiquote ltwikiquote https://lt.wikiquote.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.12 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Wikiquote Wikiquote aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk 0 1587 84307 84207 2026-07-20T18:16:13Z Kurmis 70 84307 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== # Atimti kitam [[malonumas|malonumą]] dėl savojo – neteisinga. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # Atsisakyk visų nenaudingų [[malonumas|malonumų]]. – [[Demokritas]]. # Blogiausia, ką gali išmokti [[jaunimas]] – [[lengvabūdiškumas|lengvabūdiškumo]]. Nes šio padarinys yra tie [[malonumas|malonumai]], iš kurių rutuliojasi [[yda|ydos]]. – [[Demokritas]]. # [[Darbas]] dažnai esti [[malonumas|malonumo]] tėvas. – [[Volteras]]. # [[Darbas]] – didžiausias mano [[malonumas]]. – [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|V. A. Mocartas]]. # [[Darbas]] žmonėms yra [[malonumas]]. – [[Ezopas]]. # Darbuokis, kad patirtum [[malonumas|malonumą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Didis, niekada nekenkiantis, visuomet išganingas [[vaistas]] – [[blaivumas|blaivybė]], saikingi [[malonumas|malonumai]], dvasios [[ramybė]], fiziniai [[pratimas|pratimai]]. – [[Fransua Fenelonas|F. Fenelonas]]. # [[Dorybė]] tegu žengia pirma, ji neša vėliavą. Turėkime [[malonumas|malonumų]], bet būkime jų šeimininkai ir valdovai. – [[Seneka]]. # [[Energija]] – štai amžinas [[malonumas]]. – [[Viljamas Bleikas|V. Bleikas]]. # [[Gyvenimas]] – [[malonumas|malonumų]] indas, pripildytas kartaus [[pareiga|pareigos]] ir [[atsakomybė]]s gėrimo. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. # [[Gyvenimas]] žmonių, panirusių į neprotingus ir nedorus [[malonumas|malonumus]], neturi jokios vertės. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Intelektualiniai [[malonumas|malonumai]] pailgina gyvenimą tiek pat, kiek jusliniai jį sutrumpina. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Ir [[senatvė]] kupina [[malonumas|malonumų]], jei tik mokama ja naudotis. – [[Seneka]]. # Išgėrę taurę [[malonumas|malonumų]] iki dugno, ten randame daugiau žvyro negu perlų. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Išmintingoji [[žmona]]! Jei nori, kad tavo [[vyras (sutuoktinis)|vyras]] laisvalaikį leistų su tavimi, pasistenk, kad niekur kitur nerastų tiek [[malonumas|malonumo]], [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]], [[kuklumas|kuklumo]] ir [[švelnumas|švelnumo]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # Yra žmonių, jaučiančių tokį [[malonumas|malonumą]] nuolat skųstis ir verkšlenti, kad, bijodami jo netekti, jie pasirengę ieškoti [[nelaimė|nelaimių]]. – [[Pedras Kalderonas|P. Kalderonas]]. # Jei nustojote ką nors daryti vien iš [[malonumas|malonumo]], manykite, kad [[gyvenimas]] baigėsi. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Kai darysi kam nors gera, įsidėmėk, kad tuosyk pajusi tokį patį [[malonumas|malonumą]], kaip ir tas žmogus. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Kaip smagu mėgautis protu sugautais keliais [[mintis|minties]] spinduliais ar jų pluoštu ir šio nekalto [[malonumas|malonumo]] negadinti bjauriu pomėgiu viską sisteminti, apsvarstyti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Kiekvienas [[malonumas]] – gėris, jeigu jame nėra skriaudos ir nesaikingumo, jeigu jis yra natūralaus potraukio vaisius ir atitinka subtilios natūros norus. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? – [[Sokratas]]. # Kuo daugiau civilizuotas [[protas]] siekia [[malonumai|malonumų]] ir [[laimė]]s, tuo labiau žmogus traukiasi nuo tikrojo [[pasitenkinimas|pasitenkinimo]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Kuo retesni [[malonumas|malonumai]], tuo jie žavesni. – [[Epiktetas]]. # Kur [[malonumas|malonūs]] dalykai gali būti pakeičiami naudingais, beveik visuomet laimi malonūs. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Laimė|Laimę]] teikia ne kiekvienas [[malonumas]], o tik garbingas ir taurus. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Malonumas]], apie kurį negalima kalbėti, – nėra malonumas. – [[Fernandas de Rochas|F. de Rochas]]. # [[Malonumas]], kuriam atsiduodame visiškai ir beatodairiškai, tampa pačiu negailestingiausiu priešu. – [[Šarlis Nodje|Š. Nodje]]. # [[Malonumas]] skirtas gražiam [[kūnas|kūnui]], o [[skausmas]] – gražiai [[siela]]i. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Malonumas|Malonumo]] esmė ta, kad jo geidžiama. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Malonumas|Malonumo]] sustiprinimo paslaptis – mokėjimas juo naudotis saikingai. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Malonumas|Malonumų]] – begalybė, ir kuo daugiau žmogus jų semia, tuo labiau jie neišsemiami. – [[Seneka]]. # [[Malonumas|Malonumų]] vergu tapęs žmogus tą pačią akimirką patenka ir į [[kančia|kančios]] vergiją. – [[Seneka]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mėgsti [[skaitymas|skaityti]] – tai neišvengiamas [[nuobodulys|nuobodulio]] valandas paversti saldaus [[malonumas|malonumo]] valandomis. – [[Šarlis Lui Monteskjė|Š. Lui Monteskjė]]. # Mūsų [[laimė]] – tai ne per kraštus liejąsis pasitenkinimas. Jis tik bukintų protą. Amžinas naujų [[malonumas|malonumų]] ir didesnio [[tobulumas|tobulumo]] siekimas – štai kas yra laimė. – [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. V. Leibnicas]]. # Naudokis nūdienos [[malonumas|malonumais]] taip, kad nepakenktum būsimiesiems. – [[Seneka]]. # Ne [[malonumai|malonumas]], o [[skausmas|skausmo]] nebuvimas rūpi [[išminčius|išminčiui]]. – [[Aristotelis]]. # Nežinau kito [[malonumas|malonumo]] už [[pažinimas|pažinimą]]. – [[Frančeskas Petrarka|F. Petrarka]]. # Nors [[darbas]] ir [[malonumas]] iš prigimties skirtingi dalykai, vis dėlto tarp jų esama tam tikro natūralaus ryšio. – [[Titas Livijus|Livijus]]. # Patirkime [[malonumas|malonumų]], bet būkime jų [[šeimininkas|šeimininkai]] ir [[valdovas|valdovai]]. – [[Seneka]]. # Pats didžiausias gyvenimo [[malonumas]] – suvokti atliktą [[pareiga|pareigą]]. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # Pats didžiausias [[malonumai|malonumas]] – padaryti tai, ko, kitų nuomone, jūs padaryti negalite. – [[Kynas Chabardas|K. Chabardas]]. # Pats tobuliausias [[malonumas]] – teikti malonumą kitiems. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Praradę saiką, vadinamieji [[malonumas|malonumai]] virsta [[kančia]]. – [[Seneka]]. # Reikia mėgautis ne visais [[malonumas|malonumais]], o tik tais, kuriuose nėra nieko pikta. – [[Epiktetas]]. # [[Saikas|Saikingumas]] gausina gyvenimo [[džiaugsmas|džiaugsmus]] ir sustiprina [[malonumas|malonumus]]. – [[Demokritas]]. # [[Santuoka]] – ne tik [[malonumas|malonumai]], kurie šeimyniniame gyvenime tokie pat laikini kaip ir gyvenime apskritai; ji reikalauja vienodų polinkių, aistringo tarpusavio potraukio, charakterių panašumo – štai kas šią visuomenei būtiną nuostatą paverčia amžina problema. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Santuoka]] sukelia daug [[kančia|kančių]], bet ir [[celibatas]] nesuteikia jokio [[malonumai|malonumo]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Sveikata]] pati yra [[malonumas]] arba žadina malonumą, kaip ugnis spinduliuoja šilumą. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Šmeižtas|Šmeižtai]] kartojami nurodant autorių, kad [[malonumas]] būtų be pavojaus. – [[Volteras]]. # Tai, ką sukūrė [[poreikis]], sumanyta seniau negu tai, ką sumanė [[malonumas]]. – [[Ciceronas]]. # Tikėk, tik to [[dvasia]] pajunta [[malonumas|malonumą]], <br /> Kas nusipelnė jo per [[darbas|darbą]] ir [[kantrybė|kantrumą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Vieniems [[vyras|vyrams]] rūpi [[darbas]], kitiems [[malonumai]], o visos [[moteris|moterys]] širdyje yra viliokės. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Vienintelės [[aistra|aistros]], kurios neteikia [[malonumas|malonumo]], – tai [[pavydas]] ir [[baimė]]. – [[Džonas Čertonas Kolinzas|Dž. Č. Kolinzas]]. # Visiška [[laimė]] yra didžiausias [[malonumas]], kokį begalime jausti, o [[nelaimė]] – didžiausia [[kančia]]. – [[Džonas Lokas|Dž. Lokas]]. # Visų [[malonumas|malonumų]] tėvas – [[darbas]]. – [[Stendalis]]. # Visų tų, kurie atsiduoda pilvo malonumams ir peržengia deramą valgymo, gėrimo ar meilės pomėgių saiką, [[malonumas|malonumai]] esti trumpalaikiai, greit prabėgantys, trunkantys tik tol, kol jie valgo arba geria; o [[kančia|kančios]] dėl šio nesaikingumo būna gausios ir ilgalaikės. – [[Demokritas]]. # [[Žmogus]] niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną [[malonumas|malonumą]] pakeičia kitu. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Žmonių [[gyvenimas]], skirtas tiktai [[malonumai|malonumams]], be sveiko [[protas|proto]] ir [[dorovė]]s neturi jokios [[vertė]]s. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Žvali, linksma [[nuotaika]] ne tik dosniai žeria gyvenimo [[malonumas|malonumus]], bet ir patikimai saugo [[charakteris|charakterį]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. == Citatos == # Didžiausias [[malonumas]] yra savo šalyje jaustis [[saugumas|saugiam]]. ''— [[Andrius Janukonis]]'' ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Liga|Ligos]] yra dėl susidomėjimo [[Malonumas|malonumais]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Malonumas|Maloniausias]] plaukiojimas yra arti kranto; labiausiai traukiantis pasivaikščiojimas - prie jūros. # [[Malonumai]], kuriais mes mėgaujamės, yra prarandami, kai mes jų trokštame dar labiau. # [[Malonumas]] dažnai ateina iš [[Skausmas|skausmo]]. # [[Malonumas]] dažnai yra įžanga į [[Skausmas|skausmą]]. # [[Malonumas]] ir [[skausmas]] eina vienas paskui kitą. # [[Malonumas]] yra velnio masalas. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Nėra tikro [[malonumai|malonumo]] be tikrų [[poreikis|poreikių]]. == Taip pat skaitykite == [[Hedonizmas]], [[humoras]], [[linksmumas]], [[juokas]]<br> == Priešinga == [[Kančia]] ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:psichologija]] 857z4mxj8rk12hg8xt4lmkahg1wqozp 0 1630 84321 84295 2026-07-22T18:07:13Z Kurmis 70 84321 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Apsimetėlis [[draugas]] daug blogesnis už pikčiausią [[priešas|priešą]]. – [[Publijus Siras]]. # Aš nusišalinau nuo [[pasaulis|pasaulio]] ne todėl, kad turėjau jame [[priešas|priešų]], o kad turėjau jame [[draugas|draugų]]. Ne todėl, kad jie man kenkė, kaip paprastai būna, o kad manė, jog aš geresnis nei esu iš tikrųjų. Tai [[melas]], kurio negalėjau pakęsti. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Atsikratyk, brolau, [[draugas|draugo]], kuris draugauja su tavo [[priešas|priešais]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. ===B=== # Blogos [[knyga|knygos]] gali sugadinti taip pat, kaip ir blogi [[draugas|draugai]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Brangink savo [[draugas|draugą]] kaip savo idealo atspindį, kaip savęs papildymą. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Brolis]] gali nebūti [[draugas|draugu]], o draugas visuomet brolis. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Būdami kartu vienas kitam daugiau duosime. – [[Seneka]]. # Būtų gerai, kad žmogus pasitikrintų, kiek jį vertina [[draugas|draugai]], ir kad stengtųsi būti jiems kuo brangesnis. – [[Sokratas]]. ===D=== # Daug išmokau iš savo [[mokytojas|mokytojų]], dar daugiau – iš [[draugas|draugų]], daugių daugiausiai – savo [[mokinys|mokinių]]. – [[Talmudas]]. # Didžiausias [[draugystė]]s [[žygdarbis]] ne atskleisti [[draugas|draugui]] savo [[trūkumas|trūkumus]], o atverti jam akis į jo paties [[yda]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Draugas|Draugai]] – geriausias [[gyvenimas|gyvenimo]] papuošalas. – [[Ciceronas]]. # [[Draugas|Draugai]] tam ir draugai, kad padėtų vienas kitam. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Draugas|Draugams]] teikia malonumą [[bendravimas]], nes jie vienodai žiūri į dorovines žmogaus priedermes. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Draugas]], įgijęs [[valdžia|valdžią]] – prarastas draugas. – [[Henris Adamsas|H. Adamsas]]. # [[Draugas]] yra dovana, kurią pats sau įteiki. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # [[Draugas]] yra toks asmuo, su kuriuo galiu būti [[nuoširdumas|nuoširdus]]. Jam esant galiu mąstyti balsu. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Draugas]], nenaudingas savo bičiuliui, tampa jam svetimas. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Draugas]] – tai tavo antrasis Aš. – [[Ciceronas]]. # [[Draugas]] tas, kuris visada nutuokia esąs tau reikalingas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Draugas]] – tas, su kuriuo už jo pagalbą atsiskaityti nereikia. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Draugas]] turi prisiimti dalį bičiulio [[sielvartas|sielvarto]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Draugas|Draugą]] aš labiausiai myliu už jo trūkumus, apie kuriuos galima pakalbėti. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Draugystė]] ir neįkainojama, ir nuostabi: mes garbstome tą, kuris myli savo [[draugas|draugus]], ir turėti daug draugų atrodo labai gražu, o kai kas net mano, kad būti geru žmogumi ir draugu – tolygu. – [[Aristotelis]]. # [[Draugas|Draugo]] [[ištikimybė]] reikalinga ir laimėje, o nelaimėje ji tiesiog būtina. – [[Seneka]]. # [[Draugas|Draugo]] negalima ieškoti ar pasirinkti. Draugais daromasi netyčia ir nepastebimai. Nieko nereikia reikalauti [[draugystė]]s vardu. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Draugas|Draugo]] neskubėk rinktis, dar mažiau skubėk jį keisti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Draugas|Draugų]] nesutarimai niekada nebūna dideli, kol tarp jų neįsispraudžia trečiasis asmuo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Draugas|Draugų]] viskas bendra, ir [[draugystė]] yra lygybė. – [[Pitagoras]]. # [[Draugas|Draugų]] viskas turi būti bendra. – [[Euripidas]]. # Du žmonės baisūs: vienas – tai stiprus [[priešas]], o antras – klastingas [[draugas]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Džiaugsme [[draugas|draugai]] turi lankytis tik kviečiami, o nelaimėje – be kvietimo, patys. – [[Isokratas]]. ===G=== # Geras [[draugas]] — didžiulis turtas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Geriau atsisakyti aštraus [[žodis|žodelio]] negu [[draugas|draugo]]. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]]. # Geriau už [[teisybė|teisybę]] laimėti [[priešas|priešą]] negu su [[melas|melu]] [[draugas|draugą]]. – [[Vincas Kudirka|V. Kudirka]]. # Geriau žmogui neturėti brolio negu [[draugas|draugų]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Geriausias būdas neprarasti [[draugas|draugų]] – jų neišduoti. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # Gyvenk su [[žmogus|žmonėmis]] taip, kad [[draugas|draugai]] taptų nedraugais, o nedraugai taptų draugais. – [[Pitagoras]]. # [[Godumas|Godaus]] [[draugas|draugo]] saugokis, nes jis draugauja su tavimi iš godumo, o su [[pavydas|pavydžiais]] žmonėmis niekada nedraugauk, nes pavyduoliai draugystei netinka. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. ===I=== # Ir [[draugas|draugus]] ir nedraugus reikia [[teismas|teisti]] vienodai. – [[Menandras]]. # [[Išmintis|Išmintingasis]] renkasi linksmą ir sukalbamą [[draugas|draugą]]. – [[Epikūras]]. # Ištikimam [[draugas|draugui]] niekuomet nepadarysi gero per daug. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. ===J=== # Jei artimiausias [[draugas]] [[skriauda|skriaudą]] padarytų,<br />Tik išsiskirkit, ir nereikia [[kerštas|keršto]] kito.<br />Nereikia [[pyktis|pykčių]], [[barnis|barnių]] didelių,<br />Ieškokit [[susitaikymas|susitaikymo]] kelių. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # Jei nori turėti [[draugas|draugų]], nebūk [[kerštas|kerštingas]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jei už akių burnoja kas [[draugas|draugą]] arba, išgirdęs<br /> Apkalbant kitą, nė žodžio apginti jį nepasako,<br /> Jeigu jis juokdario garbei pramano nebūtų dalykų<br /> Arba dėl [[juokas|juoko]] pagarsina paslaptį draugo:<br /> ...Štai kas bjaurus, pavojingas! Saugokis tokio! – [[Horacijus]]. # Jeigu [[draugas|draugai]] jus apgaus, atsakykite [[abejingumas|abejingumu]] į jų [[draugiškumas|draugiškumą]], bet būkite jautrūs jų [[nelaimė]]ms. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Jeigu [[draugas]] padarys tau priekaištą dėl kokio nors [[trūkumas|trūkumo]], visuomet manyk, kad jis dar ne viską tau pasakė. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Jeigu neieškai [[draugas|draugo]], esi pats sau [[priešas]]. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # Jokios gyvenimo [[gėrybė]]s nedžiugins, jeigu jomis naudosimės vieni, nesidalydami su [[draugas|draugais]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Jūsų [[draugas]] tikrai ištikimas, jeigu ir iškilęs nenutraukė pažinties. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===K=== # Kad [[draugas|draugiškai]] sugyventume su kasdieniais savo artimaisiais, elkimės su jais taip, tarsi matytumės vos kartą per tris mėnesius. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Kad įgytume [[draugas|draugų]] ir bičiulių palankumą kasdieniniuose santykiuose su jais, reikia vertinti mums rodomas jų paslaugas labiau, negu tai daro jie patys; priešingai, mūsų paslaugas draugams reikia laikyti mažesnėmis, negu apie tai mano mūsų draugai ir bičiuliai. – [[Platonas]]. # Kada netenkam ištikimo [[draugas|draugo]],<br /> Nuo [[sielvartas|sielvarto]] mūs niekas neapsaugo. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # Kadangi mano [[draugas]] draugauja su mano [[priešas|priešu]], man neverta bičiuliautis su draugu. – [[Avicena]]. # Kai ką naudingiau turėti tarp [[priešas|priešų]] negu tarp [[draugas|draugų]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kai randi naują [[draugas|draugą]], neatsuk nugaros senajam. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Kam įgyju [[draugas|draugą]]? Kad turėčiau už ką numirti, kad turėčiau pas ką sekti į tremtį, kad galėčiau savo krūtine ginti jo gyvybę, paaukodamas savąją. – [[Seneka]]. # Kas atrodo [[draugas]], iš tikrųjų dažnai toks nėra, ir priešingai, kai kurie neatrodantieji draugai, iš tikrųjų yra draugai. – [[Demokritas]]. # Kas dėl savo naudos galėtų apgauti [[draugas|draugą]], neturi teisės į [[draugystė|draugystę]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Kas gali būti panašesnio į [[kvailystė|kvailystę]], kaip nuolaidžiauti savo [[draugas|draugų]] [[silpnybė]]ms, nematyti jų [[trūkumas|trūkumų]], žavėtis jų [[yda|ydomis]] tarsi dorybėmis. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kas nemato [[pasaulis|pasaulyje]] [[draugas|draugų]], tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas ieško [[draugas|draugų]], vertas surasti; kas neturi nė vieno draugo, niekuomet nenorėjo jų turėti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kas neturi nuoširdžių [[draugas|draugų]], iš tiesų yra vienišas. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kas nori turėti [[draugas|draugą]] be trūkumų, tas lieka be draugų. – [[Biantas]]. # Kas toks kurčias, kad net nenori išklausyti [[draugas|draugo]] sakomos tiesos, tas beviltiškai žuvęs. – [[Ciceronas]]. # Kiek daug žavesio prarastų [[laimė]], jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti [[nelaimė|nelaimes]] be [[draugas|draugo]], jas išgyvenančio stipriau už mus! – [[Ciceronas]]. # Kiek tai įmanoma, pasirinkime laisvus nuo [[geismas|geismų]] [[draugas|draugus]]. Mat ydos šliaužia ir peršoka į kiekvieną šalia esantį ir kenkia prisilietus. – [[Seneka]]. # Klastingas [[draugas]] – visų pavojingiausias [[priešas]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Kokios saldžios kritinės pastabos, išgirstos iš [[draugas|draugo]] lūpų; jomis tiki, dėl jų būna liūdna, nes neabejoji jų teisingumu, bet jos neskaudina. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Kol tu [[laimė|laimingas]], turi daugybę [[draugas|draugų]]; kai laikai apniūksta, lieki vienas. – [[Ovidijus]]. # [[Kvailumas|Kvailas]] tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo [[draugas|draugui]]. – [[Hipokratas]]. ===L=== # [[Laimė]]je lengva rasti [[draugas|draugą]], o [[nelaimė]]je – nepaprastai sunku. – [[Demokritas]]. ===M=== # Mano [[draugystė]] bus pernelyg apdairi, jeigu [[draugas|draugui]] gresiantis [[pavojus]] peprivers manęs pamiršti pavojaus, gresiančio man pačiam. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Mes iš tiesų nugalime savo [[priešas|priešus]] tada, kai paverčiame juos [[draugas|draugais]]. – [[Dalai Lama XIV]]. # Mes laikome [[bailys|bailiu]] tą, kuris leido savo akivaizdoje įžeidinėti [[draugas|draugą]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Mums ne tiek reikia [[draugas|draugų]] [[pagalba|pagalbos]], kiek įsitikinimo, kad jos sulauksime. – [[Demokritas]]. # Mūsų gyvenimo [[gerovė]] ir [[laimė]] gerokai priklauso nuo protingo bičiulių ir [[draugas|draugų]] pasirinkimo.Blogai pasirinkti, jie gali mus sužlugdyti; geri gali mus išaukštinti. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. ===N=== # [[Namai|Namų]] puošmena – juos lankantys [[draugas|draugai]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Ne [[giminė|giminystės]] ryšiai išugdo [[draugas|draugus]], o [[interesai|interesų]] bendrumas. – [[Demokritas]]. # [[Bendravimas|Nebendrauk]] su tais, kurie naujus [[draugas|draugus]] vertina labiau už senus. Žinok: atsižadėjusis ištikimų draugų atsižadės ir naujų. – [[Ezopas]]. # Nebijok [[priešas|priešų]] – blogiausiu atveju jie gali tave užmušti, nebijok [[draugas|draugų]] – blogiausiu atveju jie gali tave išduoti. Bijok [[abejingumas|abejingųjų]]. Nors šie neužmuša ir neišduoda, bet, jiems tyliai pritariant, žemėje vyksta išdavystės ir žmogžudystės. – [[Brūnas Jasenskis|B. Jasenskis]]. # [[Neištikimybė|Neištikimi]] [[draugas|draugai]] – tai drugeliai, pasitaikantys tik vasarą; tai saulės laikrodžiai, naudingi tik tol, kol šviečia saulė. – [[Teodoras Hipelis|T. Hipelis]]. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # Nepasitikėti [[draugas|draugais]] didesnė [[gėda]], negu būti jų apgautam. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Kuklumas|Nekuklus]] [[žmogus]] dažnai pavojingesnis už piktą, nes šis puola tik savo [[priešas|priešus]], o pirmasis kenkia ir priešams, ir [[draugas|draugams]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Nelaimė]] parodo ir [[draugas|draugą]], ir [[priešas|priešą]]. – [[Epiktetas]]. # Nelinkėkite savo [[draugas|draugams]] pernelyg didelės [[sėkmė]]s, jeigu nenori jų prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Nepasikliauk karštuoliu [[draugas|draugu]], net iš prigimties ir geru žmogumi. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Nepastebėti [[draugas|draugų]] atšalimo tolygu menkai tebranginti jų [[draugystė|draugystę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Neprotingas [[draugas]] iš [[draugystė]]s padaro tai, ko šimtas protingų priešų nepadaro iš nesantaikos. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Nereikia man [[draugas|draugo]], kuris keičiasi kartu su manimi ir kartoja kiekvieną mano linktelėjimą. Juk tai geriau daro mano šešėlis. – [[Plutarchas]]. # [[Nesantaika|Nesantaikoje]] [[draugas]] niekuo nesiskiria nuo [[priešas|priešo]]. – [[Menandras]]. # Neskubėk tapti [[draugas|draugu]], o juo tapęs, stenkis juo būti, nes vienodai gėdinga ir neturėti nė vieno draugo, ir dažnai keisti draugus. – [[Isokratas]]. # Neverta gyventi tam, kuris neturi nė vieno tikro [[draugas|draugo]]. – [[Demokritas]]. # Nežinau piktesnio žmonių [[priešas|priešo]] kaip „visų [[draugas]]“. Visuomet viskuo žavėdamasis, jis nuolat skatina bloguosius ir savo nusikalstamu atlaidumu pataikauja ydoms, sukeliančioms visuomenėje netvarką. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nėra didesnio džiaugsmo, kaip matyti [[draugas|draugus]], nėra kartesnio sielvarto, kaip skirtis su draugais. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # Nėra nieko brangesnio už [[draugas|draugus]]; todėl nepraleiskite progos jų įgyti. – [[Frančeskas Gvičardinis|F. Gvičardinis]]. # Niekas netampa [[moteris|moters]] [[draugas|draugu]], jeigu gali būti jos [[meilužis|meilužiu]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Nieko nėra pavojingesnio už nemokšą [[draugas|draugą]]. – [[Žanas de Lafontenas|Ž. de Lafontenas]]. # Niekuomet [[laimė]] nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję [[draugas|draugo]]. – [[Seneka]]. # Norint įgyti [[draugas|draugų]] ir [[bičiulis|bičiulių]] palankumą kasdieniuose santykiuose, reikia jų teikiamas [[paslauga|paslaugas]] vertinti labiau už juos pačius, ir atvirkščiai: savo paslaugas draugams reikia laikyti menkesnėmis, negu mano mūsų draugai ir bičiuliai. – [[Platonas]]. # Nors [[draugas|draugo]] patarimas ir aitrus,<br /> Viršuj kartumas, o viduj – medus. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Nors yra tokių dalykų, kuriuos paprastai slepiame, [[draugas|draugui]] patikėk visus rūpesčius, visas mintis. – [[Seneka]]. ===P=== # Pasirink [[draugas|draugą]]: negali būti laimingas vienas, [[laimė]] yra dviejų reikalas. – [[Pitagoras]]. # Pasirinkti [[draugas|draugus]] mažiausiai susitepusius. – [[Seneka]]. # [[Paslaptis|Paslaptį]] net [[draugas|draugui]] patikėt baugu,<br /> Nes kiekvienas draugas turi daug draugų. – [[Saadis]]. # Pataikauti savo [[draugas|bičiulių]] silpnybėms, nematyti jų ydų, net žavėtis jų trūkumais, tartum dorybėmis – argi tai nėra gimininga [[kvailybė|kvailybei]]? – [[Erazmas Roterdamietis|E. Roterdamietis]]. # Pavojingesni veidmainiški [[draugas|draugai]] negu [[priešas|priešai]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Pažinti meilikaujantį [[draugas|draugą]] nė kiek ne sunkiau, nei paspalvintus ir dirbtinius dalykus atskirti nuo to, kas tikra ir gryna. – [[Ciceronas]]. # Per skurdą sužinosi tai, ko pats negaliu žinoti: [[skurdas]] paliks tik tikrus ir patikimus [[draugas|draugus]]; nueis šalin kiekvienas, kuriam reikėjo ne tavęs, bet ko nors kito. Argi neverta mylėti skurdo vien todėl, kad jis parodo, kas tave iš tikrųjų myli?! – [[Seneka]]. # Pirmiausia, mano [[draugas|drauge]], padėk man išbristi iš keblios padėties, o moralus ir vėliau pasakysi. – [[Žanas de Lafontenas|Ž. de Lafontenas]]. # Platonas yra mano [[draugas]], Aristotelis yra mano draugas, bet geriausias mano draugas yra [[tiesa]]. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Priešininkas]], parodantis mūsų [[klaida]]s, kur kas naudingesnis už jas slepiantį [[draugas|draugą]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. ===R=== # Rinkis [[draugas|draugus]] neskubėdamas, o pasirinktųjų neatstumk. ===S=== # Susiradęs naujų [[draugas|draugų]], nepamiršk senųjų. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Svarbiausias tikros, aktyvios, vaisingos [[draugystė]]s reikalavimas – eiti su [[draugas|draugu]] vienodu žingsniu, kad draugas pritartų mano tikslams, o aš – jo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===T=== # Tai, ką slepi nuo [[priešas|priešo]], nepasakyk ir [[draugas|draugui]], nes nėra garantijos, kad [[draugystė]] truks amžinai. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Tam, kad susirastum [[draugas|draugą]], reikia užmerkti vieną [[akis|akį]], o kad jį išsaugotum – abi. – [[Normanas Duglas|N. Duglas]]. # Tarp [[draugas|draugų]] nėra nei skolininkų, nei geradarių. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. – [[Saadis]]. # Tas, kuris toks kurčias, kad net iš [[draugas|draugo]] nenori išgirsti [[tiesa|tiesos]], yra beviltiškas. – [[Ciceronas]]. # Tas žmogus, su kuriuo ištikimi [[draugas|draugai]] ilgai neužsibūna, yra sunkaus [[charakteris|charakterio]]. – [[Demokritas]]. # Tau nedera pykti ant [[draugas|draugo]], kuris norėdamas gero pažadina tave iš saldžių [[svajonė|svajonių]], net jeigu jis tai padarys šiurkščiai ar griežtai. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]]. # Taurelės [[draugas|draugų]] nelaikyk draugais, nes jie – tavo taurelės, o ne tavo draugai. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tauri [[siela]] niekuomet nesti vieniša. Jei likimas ir atimtų iš jos [[draugas|draugus]], ji galiausiai visuomet jų susirastų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Tik [[draugas|draugo]] ranka gali išrauti iš [[širdis|širdies]] dyglius. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # Tik vienu atveju mums nėra ko bijoti įžeisti [[draugas|draugą]] – kai reikia jam pasakyti [[tiesa|tiesą]] ir taip įrodyti savo [[ištikimybė|ištikimybę]]. – [[Ciceronas]]. # Tikra aktyvi [[draugystė]] – tai savitarpio parama. Mano [[draugas]] pritaria mano sumanymams, o aš pritariu jo, mes kartu einame į priekį, nors mūsų mintys ir būtų skirtingos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikras [[draugas]] yra didžiausias turtas, nors jo įgijimu mažiausiai rūpinamasi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tikras [[draugas]] yra tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Tikras [[draugas]] – tas, kuriam svarbiausius savo reikalus patikėčiau ramiau negu sau. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Tikras [[draugas]] turi būti antruoju mūsų „aš“; jis niekuomet nepareikalaus iš draugo nieko, išskyrus tai, kas dorovinga ir puiku; [[draugystė]] mums duota iš prigimties kaip kilnumo pagalbininkė, bet ne kaip ydų palydovė. – [[Ciceronas]]. # Tikrą [[draugas|draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. – [[Ciceronas]]. # Tyli kukli [[draugystė]] dažnai esti naudingiausia. Todėl aš visuomet rinkčiausi santūrų [[draugas|draugą]], o ne pernelyg uolų. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. ===V=== # [[Veidmainystė|Veidmainis]] [[draugas]] daug blogesnis už pikčiausią [[priešas|priešą]]. – [[Publijus Siras]]. # Vienas [[priešas]] – daug, tūkstantis [[draugas|draugų]] – mažai. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # [[Vienatvė]] geriau negu blogas [[draugas]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Visų [[draugas]] – niekieno draugas. – [[Aristotelis]]. ===Ž=== # Žmogus, kurį tikri [[draugas|draugai]] greitai apleidžia, yra sunkaus [[būdas|būdo]]. – [[Demokritas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Blogi [[draugas|draugai]] trukdys tau turėti gerus draugus. # Būnant geru skorpiono [[draugas|draugu]], dar nereiškia, kad tu negali būti įgeltas [[Bitė|bitės]]. # [[Draugas]] visiems – nėra draugas niekam. # [[Draugas]] visiems – yra draugas niekam. # [[Draugas]] yra tas, kuris [[Žinojimas|žino]] apie tave viską, ir vis dar nori būti tavo draugu. # Geru metu [[draugas|draugai]] pažins tave; blogu metu – tu pažinsi draugus. # Ieškok [[draugas|draugo]] be kaltės ir tu paliksi be draugų. # Kai tarakonas nusprendžia tapti [[Gaidys|gaidžio]] [[draugas|draugu]], jis turi būti pasiruošęs, kad visa tai jam gali baigtis gaidžio skrandyje. # Kai tavo [[draugas]] dovanoja tavo [[Žmona|žmonai]] brangią [[Dovana|dovaną]], laikas tapti [[Įtarimas|įtariam]]. # Kai tu persekioji savo [[draugas|bičiulį]], pasilaikyk [[Stiprybė|stiprybės]] atsitraukti, kai jis atsigaus, ir duos tau grąžos atgal. # Kai tu [[Pažintis|žinai]] kas yra jo [[draugas]], tu žinai kas yra jis. # Savo tikrą [[draugas|draugą]] laikyk abiem rankomis. # [[Musė|Musės]] nubaidymui nuo [[Draugas|draugo]] kaktos, niekada nenaudok [[Kirvis|kirvio]]. # Mūsų [[Draugas|draugų]] draugai yra mūsų draugai. # Nelaistyk savo [[Draugas|draugo]] [[Sodas|sodo]], kai tavasis pilnas piktžolių. # Nėra geresnio [[Veidrodis|veidrodžio]] negu geriausias [[Draugas|draugas]]. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] savo svarbios [[Paslaptis|paslapties]] [[Draugas|draugui]], nes tavo draugas turi kitų draugų. # Netapk [[Ožys|ožio]] [[Draugas|draugu]], jeigu tavo suknelė yra padaryta iš sodinuko lapų, nes, priešingu atveju, jis tave nuplėšys nuogai. # Netikras [[draugas]] yra kaip [[šešėlis]] – jis yra su tavimi tik tada, kai šviečia saulė. # Pasakyk savo [[Draugas|draugui]] [[Melas|melą]], jeigu jis išlaiko tai paslaptyje, tada pasakyk jam [[Teisybė|teisybę]]. # Protingas [[priešas]] yra geriau negu kvailas [[draugas]]. # Savo tikrą [[Draugas|draugą]] laikyk abiem rankomis. # Tas, kuris [[Kaltinimas|teisia]] kitus ir niekada nesileidžia būti teisiamas, praranda [[Draugas|draugus]]. ===[[Amerikiečių patarlės ir priežodžiai|Amerikiečių]]=== # Prieš skolindamiesi [[pinigai|pinigų]] iš [[draugas|draugo]], nuspręskite, ko jums labiau reikia. # Tikrą [[draugas|draugą]] laikyk abiem rankom. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Draugas|Draugai]] yra kaip smuiko stygos – jų negalima per daug stipriai suveržti. # [[Draugas]] bėdoje yra draugas, kuris imasi veiksmo. # [[Draugas]] visiems yra draugas niekam. # [[Draugas|Draugus]] laikyk arti, o [[priešas|priešus]] dar arčiau. # Geriau atviras [[priešininkas]], negu melagingas [[draugas]]. # Gyvenk su savo [[draugas|draugu]], lyg jis galėtų tapti tavo [[priešas|priešu]]. # Kai [[draugai]] nusigręžia – pasirodo [[teisybė]]. # [[Pasitikėjimas|Nepasitikėk]] nauju [[Draugas|draugu]] arba senu [[Priešas|priešu]]. # Nėra blogesnio maro, negu artimas [[draugas]] tapęs priešu. # [[Skola|Paskolink]] savo [[Pinigai|pinigų]] ir prarask [[Draugas|draugą]]. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Grįždamas iš [[kelionė]]s [[draugas|bičiuliui]] parvežk nors akmens. # Ko neturi žinoti tavo [[priešas]], nesakyk ir [[draugas|draugui]]. ===[[Bulgarų patarlės ir priežodžiai|Bulgarų]]=== # Graži [[žmona]], senas [[vynas]] – gausybė [[draugas|draugų]]. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Geras [[draugas]] brangesnis už auksą. # Verčiau apsupk save [[draugas|draugais]] nei tvora. ===[[Gruzinų patarlės ir priežodžiai|Gruzinų]]=== # [[Draugas|Draugą]] kritikuok jo akivaizdoje, [[priešas|priešą]] – už nugaros. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Ir vieno [[priešas|priešo]] per daug ir šimto [[draugas|draugų]] per mažai. # Mes esame [[draugas|draugai]]; mes turime padėti vienam kitam, nešti vienas kito sunkumus. # Ne visada [[priešas]] yra priešas, o [[draugas]] – draugas. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Draugas|Draugą]] ir [[giminė|giminę]] pažinsi nelaimėje, [[didvyris|didvyrį]] – mūšyje, [[žmona|žmoną]] neturte, [[garbingumas|garbingą]] – iš skolos mokėjimo. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Be ištikimo [[draugas|draugo]] nesužinosi, kokias [[klaida]]s tu darai. # [[Draugas|Draugo]] ir per metus nesurasi, o prarasti gali per valandą. # Geriausi [[drabužis|drabužiai]] – nauji, geriausi [[draugas|draugai]] – seni. # Kai yra [[vynas|vyno]] ir [[arbata|arbatos]], bus ir [[draugas|draugų]]. # Kas man pasako mano klaidas, tas yra mano [[draugas]], kas man giria mano dorybes, tas yra mano [[priešas]]. # Lengviau [[draugas|draugus]] aplankyti, nei su jais gyventi. # Nebaidyk musės nuo [[draugas|draugo]] kaktos kirviu. # Norėdamas pritraukti [[sėkmė|sėkmę]], išleisk naują monetą senam [[draugas|draugui]], seną malonumą pasidalink su nauju draugu ir pradžiugink tikro draugo širdį užrašydamas jo vardą ant drakono sparnų. # Pažįstamų daug, o [[draugas|draugų]] mažai. # Tarp [[draugas|draugų]] ir vanduo – medus. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Arklys|Arklį]] pažinsi kelionėj, o [[draugas|draugą]] – bėdoj. # Artimas [[draugas]] už tolimą [[giminė|giminę]] geresnis. # Be [[draugas|prietelių]]<ref>Bičiulių, draugų.</ref> negyvenk, bet tų nedaug turėk. # [[Brolis|Brolių]] [[meilė]] yra sidabras, o [[draugas|draugų]] – auksas. # [[Draugas|Bičiulį]] [[nelaimė]]je pažinsi. # Blogi [[draugas|draugai]] ir gerą išveda iš kelio. # Didžiausiu [[išdavikas|išdaviku]] gali būti tik artimiausias [[draugas]]. # [[Draugas|Draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # [[Draugas|Draugą ]] [[nelaimė]]je pažinsi. # [[Draugas|Draugų]] prie stikliuko netrūksta, o kai [[bėda]] – visi nurūksta. # Geriausi rūbai nauji, geriausi [[draugas|draugai]] – seni. # Kur [[pinigai]], ten ir [[draugas|draugai]]. # Litas – ne [[pinigai]], ubagas – ne [[draugas]]. # Pasakyk, kas tavo [[draugas]], pasakysiu, kas tu esi. # Prie [[alus|alaus]] netrūks [[draugas|draugų]]. # Tik [[nelaimė|nelaimėje]] pažinsi [[draugas|draugą]]. # Tol [[draugas|draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Draugas]] – didžiausias turtas gyvenime. # [[Draugas|Draugui]] rodyk [[širdis|širdį]], [[priešas|priešui]] [[kakta|kaktą]]. # Kur [[turtas]], ten ir [[Draugas|draugų]] perteklius. # Mums nereikia [[Draugas|draugų]], kai Dievo [[globa]] šypsosi mums. # Nekonkuruok su [[Draugas|draugu]]. # [[Nelaimė|Nelaimės]] sukuria [[Draugas|draugų]]. # Niekada nesitikėk, kad tavo [[Draugas|draugai]] padarytų tai, ką tu pats gali [[Pasiekimai|pasiekti]]. # Tikras [[draugas]] – visada draugas. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Olandų patarlės ir priežodžiai|Olandų]]=== # Kai vienas [[draugas]] prausia kitą, abu tampa švarūs. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # [[Draugas]] – tai poema. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # [[Draugas]] – didžiausias turtas gyvenime. # [[Draugas|Draugui]] rodyk [[širdis|širdį]], [[priešas|priešui]] [[kakta|kaktą]]. # Tikras [[draugas]] – visada draugas. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Neturėk 100 [[rublis|rublių]], bet turėk 100 [[draugas|draugų]]! # Pasakyk, kas tavo [[draugas]], pasakysiu, kas tu esi. ===[[Škotų patarlės ir priežodžiai|Škotų]]=== # [[Draugas|Draugų]] nustojame per dažnai arba per retai juos lankydami. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # Nė vienas nėra toks turtingas, kad galėtų švaistyti [[draugas|draugus]]. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # [[Draugas]] yra tas, kuris myli jus, nežiūrint jūsų dorybių. # Parkristi tu gali pats, bet kad atsikeltum, tau prireiks [[draugas|draugo]] rankos. # Žmogus, kuris norėtų turėti [[draugas|draugų]], turi ir pats būti [[draugiškumas|draugiškas]]. ==Merfio dėsniai== # Kai padėsi [[draugas|draugui]] bėdoje, jis, žinoma, prisimins tave, kai vėl paklius į bėdą. – ''Cheito skundas.'' == Priešinga == [[Priešas]] == Nuorodos == {{Vikižodynas|draugas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Santykiai]] r9sthx69iztg3w9efbn9yhsejcn20vf 84322 84321 2026-07-22T18:08:20Z Kurmis 70 /* R */ 84322 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Apsimetėlis [[draugas]] daug blogesnis už pikčiausią [[priešas|priešą]]. – [[Publijus Siras]]. # Aš nusišalinau nuo [[pasaulis|pasaulio]] ne todėl, kad turėjau jame [[priešas|priešų]], o kad turėjau jame [[draugas|draugų]]. Ne todėl, kad jie man kenkė, kaip paprastai būna, o kad manė, jog aš geresnis nei esu iš tikrųjų. Tai [[melas]], kurio negalėjau pakęsti. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Atsikratyk, brolau, [[draugas|draugo]], kuris draugauja su tavo [[priešas|priešais]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. ===B=== # Blogos [[knyga|knygos]] gali sugadinti taip pat, kaip ir blogi [[draugas|draugai]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Brangink savo [[draugas|draugą]] kaip savo idealo atspindį, kaip savęs papildymą. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Brolis]] gali nebūti [[draugas|draugu]], o draugas visuomet brolis. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Būdami kartu vienas kitam daugiau duosime. – [[Seneka]]. # Būtų gerai, kad žmogus pasitikrintų, kiek jį vertina [[draugas|draugai]], ir kad stengtųsi būti jiems kuo brangesnis. – [[Sokratas]]. ===D=== # Daug išmokau iš savo [[mokytojas|mokytojų]], dar daugiau – iš [[draugas|draugų]], daugių daugiausiai – savo [[mokinys|mokinių]]. – [[Talmudas]]. # Didžiausias [[draugystė]]s [[žygdarbis]] ne atskleisti [[draugas|draugui]] savo [[trūkumas|trūkumus]], o atverti jam akis į jo paties [[yda]]s. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Draugas|Draugai]] – geriausias [[gyvenimas|gyvenimo]] papuošalas. – [[Ciceronas]]. # [[Draugas|Draugai]] tam ir draugai, kad padėtų vienas kitam. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Draugas|Draugams]] teikia malonumą [[bendravimas]], nes jie vienodai žiūri į dorovines žmogaus priedermes. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Draugas]], įgijęs [[valdžia|valdžią]] – prarastas draugas. – [[Henris Adamsas|H. Adamsas]]. # [[Draugas]] yra dovana, kurią pats sau įteiki. – [[Robertas Luisas Stivensonas|R. L. Stivensonas]]. # [[Draugas]] yra toks asmuo, su kuriuo galiu būti [[nuoširdumas|nuoširdus]]. Jam esant galiu mąstyti balsu. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Draugas]], nenaudingas savo bičiuliui, tampa jam svetimas. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Draugas]] – tai tavo antrasis Aš. – [[Ciceronas]]. # [[Draugas]] tas, kuris visada nutuokia esąs tau reikalingas. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # [[Draugas]] – tas, su kuriuo už jo pagalbą atsiskaityti nereikia. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Draugas]] turi prisiimti dalį bičiulio [[sielvartas|sielvarto]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # [[Draugas|Draugą]] aš labiausiai myliu už jo trūkumus, apie kuriuos galima pakalbėti. – [[Viljamas Hazlitas|V. Hazlitas]]. # [[Draugystė]] ir neįkainojama, ir nuostabi: mes garbstome tą, kuris myli savo [[draugas|draugus]], ir turėti daug draugų atrodo labai gražu, o kai kas net mano, kad būti geru žmogumi ir draugu – tolygu. – [[Aristotelis]]. # [[Draugas|Draugo]] [[ištikimybė]] reikalinga ir laimėje, o nelaimėje ji tiesiog būtina. – [[Seneka]]. # [[Draugas|Draugo]] negalima ieškoti ar pasirinkti. Draugais daromasi netyčia ir nepastebimai. Nieko nereikia reikalauti [[draugystė]]s vardu. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Draugas|Draugo]] neskubėk rinktis, dar mažiau skubėk jį keisti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Draugas|Draugų]] nesutarimai niekada nebūna dideli, kol tarp jų neįsispraudžia trečiasis asmuo. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Draugas|Draugų]] viskas bendra, ir [[draugystė]] yra lygybė. – [[Pitagoras]]. # [[Draugas|Draugų]] viskas turi būti bendra. – [[Euripidas]]. # Du žmonės baisūs: vienas – tai stiprus [[priešas]], o antras – klastingas [[draugas]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Džiaugsme [[draugas|draugai]] turi lankytis tik kviečiami, o nelaimėje – be kvietimo, patys. – [[Isokratas]]. ===G=== # Geras [[draugas]] — didžiulis turtas. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Geriau atsisakyti aštraus [[žodis|žodelio]] negu [[draugas|draugo]]. – [[Markas Fabijus Kvintilianas|M. F. Kvintilianas]]. # Geriau už [[teisybė|teisybę]] laimėti [[priešas|priešą]] negu su [[melas|melu]] [[draugas|draugą]]. – [[Vincas Kudirka|V. Kudirka]]. # Geriau žmogui neturėti brolio negu [[draugas|draugų]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Geriausias būdas neprarasti [[draugas|draugų]] – jų neišduoti. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # Gyvenk su [[žmogus|žmonėmis]] taip, kad [[draugas|draugai]] taptų nedraugais, o nedraugai taptų draugais. – [[Pitagoras]]. # [[Godumas|Godaus]] [[draugas|draugo]] saugokis, nes jis draugauja su tavimi iš godumo, o su [[pavydas|pavydžiais]] žmonėmis niekada nedraugauk, nes pavyduoliai draugystei netinka. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. ===I=== # Ir [[draugas|draugus]] ir nedraugus reikia [[teismas|teisti]] vienodai. – [[Menandras]]. # [[Išmintis|Išmintingasis]] renkasi linksmą ir sukalbamą [[draugas|draugą]]. – [[Epikūras]]. # Ištikimam [[draugas|draugui]] niekuomet nepadarysi gero per daug. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. ===J=== # Jei artimiausias [[draugas]] [[skriauda|skriaudą]] padarytų,<br />Tik išsiskirkit, ir nereikia [[kerštas|keršto]] kito.<br />Nereikia [[pyktis|pykčių]], [[barnis|barnių]] didelių,<br />Ieškokit [[susitaikymas|susitaikymo]] kelių. – [[Nuradinas Abdarahmanas Džamis|N. A. Džamis]]. # Jei nori turėti [[draugas|draugų]], nebūk [[kerštas|kerštingas]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Jei už akių burnoja kas [[draugas|draugą]] arba, išgirdęs<br /> Apkalbant kitą, nė žodžio apginti jį nepasako,<br /> Jeigu jis juokdario garbei pramano nebūtų dalykų<br /> Arba dėl [[juokas|juoko]] pagarsina paslaptį draugo:<br /> ...Štai kas bjaurus, pavojingas! Saugokis tokio! – [[Horacijus]]. # Jeigu [[draugas|draugai]] jus apgaus, atsakykite [[abejingumas|abejingumu]] į jų [[draugiškumas|draugiškumą]], bet būkite jautrūs jų [[nelaimė]]ms. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Jeigu [[draugas]] padarys tau priekaištą dėl kokio nors [[trūkumas|trūkumo]], visuomet manyk, kad jis dar ne viską tau pasakė. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # Jeigu neieškai [[draugas|draugo]], esi pats sau [[priešas]]. – [[Šota Rustavelis|Š. Rustavelis]]. # Jokios gyvenimo [[gėrybė]]s nedžiugins, jeigu jomis naudosimės vieni, nesidalydami su [[draugas|draugais]]. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Jūsų [[draugas]] tikrai ištikimas, jeigu ir iškilęs nenutraukė pažinties. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. ===K=== # Kad [[draugas|draugiškai]] sugyventume su kasdieniais savo artimaisiais, elkimės su jais taip, tarsi matytumės vos kartą per tris mėnesius. – [[Žiulis Renaras|Ž. Renaras]]. # Kad įgytume [[draugas|draugų]] ir bičiulių palankumą kasdieniniuose santykiuose su jais, reikia vertinti mums rodomas jų paslaugas labiau, negu tai daro jie patys; priešingai, mūsų paslaugas draugams reikia laikyti mažesnėmis, negu apie tai mano mūsų draugai ir bičiuliai. – [[Platonas]]. # Kada netenkam ištikimo [[draugas|draugo]],<br /> Nuo [[sielvartas|sielvarto]] mūs niekas neapsaugo. – [[Pjeras Kornelis|P. Kornelis]]. # Kadangi mano [[draugas]] draugauja su mano [[priešas|priešu]], man neverta bičiuliautis su draugu. – [[Avicena]]. # Kai ką naudingiau turėti tarp [[priešas|priešų]] negu tarp [[draugas|draugų]]. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Kai randi naują [[draugas|draugą]], neatsuk nugaros senajam. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Kam įgyju [[draugas|draugą]]? Kad turėčiau už ką numirti, kad turėčiau pas ką sekti į tremtį, kad galėčiau savo krūtine ginti jo gyvybę, paaukodamas savąją. – [[Seneka]]. # Kas atrodo [[draugas]], iš tikrųjų dažnai toks nėra, ir priešingai, kai kurie neatrodantieji draugai, iš tikrųjų yra draugai. – [[Demokritas]]. # Kas dėl savo naudos galėtų apgauti [[draugas|draugą]], neturi teisės į [[draugystė|draugystę]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Kas gali būti panašesnio į [[kvailystė|kvailystę]], kaip nuolaidžiauti savo [[draugas|draugų]] [[silpnybė]]ms, nematyti jų [[trūkumas|trūkumų]], žavėtis jų [[yda|ydomis]] tarsi dorybėmis. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Kas nemato [[pasaulis|pasaulyje]] [[draugas|draugų]], tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kas ieško [[draugas|draugų]], vertas surasti; kas neturi nė vieno draugo, niekuomet nenorėjo jų turėti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Kas neturi nuoširdžių [[draugas|draugų]], iš tiesų yra vienišas. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kas nori turėti [[draugas|draugą]] be trūkumų, tas lieka be draugų. – [[Biantas]]. # Kas toks kurčias, kad net nenori išklausyti [[draugas|draugo]] sakomos tiesos, tas beviltiškai žuvęs. – [[Ciceronas]]. # Kiek daug žavesio prarastų [[laimė]], jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti [[nelaimė|nelaimes]] be [[draugas|draugo]], jas išgyvenančio stipriau už mus! – [[Ciceronas]]. # Kiek tai įmanoma, pasirinkime laisvus nuo [[geismas|geismų]] [[draugas|draugus]]. Mat ydos šliaužia ir peršoka į kiekvieną šalia esantį ir kenkia prisilietus. – [[Seneka]]. # Klastingas [[draugas]] – visų pavojingiausias [[priešas]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Kokios saldžios kritinės pastabos, išgirstos iš [[draugas|draugo]] lūpų; jomis tiki, dėl jų būna liūdna, nes neabejoji jų teisingumu, bet jos neskaudina. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Kol tu [[laimė|laimingas]], turi daugybę [[draugas|draugų]]; kai laikai apniūksta, lieki vienas. – [[Ovidijus]]. # [[Kvailumas|Kvailas]] tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo [[draugas|draugui]]. – [[Hipokratas]]. ===L=== # [[Laimė]]je lengva rasti [[draugas|draugą]], o [[nelaimė]]je – nepaprastai sunku. – [[Demokritas]]. ===M=== # Mano [[draugystė]] bus pernelyg apdairi, jeigu [[draugas|draugui]] gresiantis [[pavojus]] peprivers manęs pamiršti pavojaus, gresiančio man pačiam. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Mes iš tiesų nugalime savo [[priešas|priešus]] tada, kai paverčiame juos [[draugas|draugais]]. – [[Dalai Lama XIV]]. # Mes laikome [[bailys|bailiu]] tą, kuris leido savo akivaizdoje įžeidinėti [[draugas|draugą]]. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # Mums ne tiek reikia [[draugas|draugų]] [[pagalba|pagalbos]], kiek įsitikinimo, kad jos sulauksime. – [[Demokritas]]. # Mūsų gyvenimo [[gerovė]] ir [[laimė]] gerokai priklauso nuo protingo bičiulių ir [[draugas|draugų]] pasirinkimo.Blogai pasirinkti, jie gali mus sužlugdyti; geri gali mus išaukštinti. – [[Džonas Labokas|Dž. Labokas]]. ===N=== # [[Namai|Namų]] puošmena – juos lankantys [[draugas|draugai]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Ne [[giminė|giminystės]] ryšiai išugdo [[draugas|draugus]], o [[interesai|interesų]] bendrumas. – [[Demokritas]]. # [[Bendravimas|Nebendrauk]] su tais, kurie naujus [[draugas|draugus]] vertina labiau už senus. Žinok: atsižadėjusis ištikimų draugų atsižadės ir naujų. – [[Ezopas]]. # Nebijok [[priešas|priešų]] – blogiausiu atveju jie gali tave užmušti, nebijok [[draugas|draugų]] – blogiausiu atveju jie gali tave išduoti. Bijok [[abejingumas|abejingųjų]]. Nors šie neužmuša ir neišduoda, bet, jiems tyliai pritariant, žemėje vyksta išdavystės ir žmogžudystės. – [[Brūnas Jasenskis|B. Jasenskis]]. # [[Neištikimybė|Neištikimi]] [[draugas|draugai]] – tai drugeliai, pasitaikantys tik vasarą; tai saulės laikrodžiai, naudingi tik tol, kol šviečia saulė. – [[Teodoras Hipelis|T. Hipelis]]. # Neklausinėk [[draugas|draugų]] apie savo [[trūkumas|trūkumus]] – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai. # Nepasitikėti [[draugas|draugais]] didesnė [[gėda]], negu būti jų apgautam. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Kuklumas|Nekuklus]] [[žmogus]] dažnai pavojingesnis už piktą, nes šis puola tik savo [[priešas|priešus]], o pirmasis kenkia ir priešams, ir [[draugas|draugams]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Nelaimė]] parodo ir [[draugas|draugą]], ir [[priešas|priešą]]. – [[Epiktetas]]. # Nelinkėkite savo [[draugas|draugams]] pernelyg didelės [[sėkmė]]s, jeigu nenori jų prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Nepasikliauk karštuoliu [[draugas|draugu]], net iš prigimties ir geru žmogumi. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Nepastebėti [[draugas|draugų]] atšalimo tolygu menkai tebranginti jų [[draugystė|draugystę]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Neprotingas [[draugas]] iš [[draugystė]]s padaro tai, ko šimtas protingų priešų nepadaro iš nesantaikos. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Nereikia man [[draugas|draugo]], kuris keičiasi kartu su manimi ir kartoja kiekvieną mano linktelėjimą. Juk tai geriau daro mano šešėlis. – [[Plutarchas]]. # [[Nesantaika|Nesantaikoje]] [[draugas]] niekuo nesiskiria nuo [[priešas|priešo]]. – [[Menandras]]. # Neskubėk tapti [[draugas|draugu]], o juo tapęs, stenkis juo būti, nes vienodai gėdinga ir neturėti nė vieno draugo, ir dažnai keisti draugus. – [[Isokratas]]. # Neverta gyventi tam, kuris neturi nė vieno tikro [[draugas|draugo]]. – [[Demokritas]]. # Nežinau piktesnio žmonių [[priešas|priešo]] kaip „visų [[draugas]]“. Visuomet viskuo žavėdamasis, jis nuolat skatina bloguosius ir savo nusikalstamu atlaidumu pataikauja ydoms, sukeliančioms visuomenėje netvarką. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Nėra didesnio džiaugsmo, kaip matyti [[draugas|draugus]], nėra kartesnio sielvarto, kaip skirtis su draugais. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # Nėra nieko brangesnio už [[draugas|draugus]]; todėl nepraleiskite progos jų įgyti. – [[Frančeskas Gvičardinis|F. Gvičardinis]]. # Niekas netampa [[moteris|moters]] [[draugas|draugu]], jeigu gali būti jos [[meilužis|meilužiu]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Nieko nėra pavojingesnio už nemokšą [[draugas|draugą]]. – [[Žanas de Lafontenas|Ž. de Lafontenas]]. # Niekuomet [[laimė]] nėra iškėlusi žmogaus į tokią aukštumą, kad jam nebūtų reikėję [[draugas|draugo]]. – [[Seneka]]. # Norint įgyti [[draugas|draugų]] ir [[bičiulis|bičiulių]] palankumą kasdieniuose santykiuose, reikia jų teikiamas [[paslauga|paslaugas]] vertinti labiau už juos pačius, ir atvirkščiai: savo paslaugas draugams reikia laikyti menkesnėmis, negu mano mūsų draugai ir bičiuliai. – [[Platonas]]. # Nors [[draugas|draugo]] patarimas ir aitrus,<br /> Viršuj kartumas, o viduj – medus. – [[Chosrovas Abu Muinas Naserė|Ch. Abu Muinas Naserė]]. # Nors yra tokių dalykų, kuriuos paprastai slepiame, [[draugas|draugui]] patikėk visus rūpesčius, visas mintis. – [[Seneka]]. ===P=== # Pasirink [[draugas|draugą]]: negali būti laimingas vienas, [[laimė]] yra dviejų reikalas. – [[Pitagoras]]. # Pasirinkti [[draugas|draugus]] mažiausiai susitepusius. – [[Seneka]]. # [[Paslaptis|Paslaptį]] net [[draugas|draugui]] patikėt baugu,<br /> Nes kiekvienas draugas turi daug draugų. – [[Saadis]]. # Pataikauti savo [[draugas|bičiulių]] silpnybėms, nematyti jų ydų, net žavėtis jų trūkumais, tartum dorybėmis – argi tai nėra gimininga [[kvailybė|kvailybei]]? – [[Erazmas Roterdamietis|E. Roterdamietis]]. # Pavojingesni veidmainiški [[draugas|draugai]] negu [[priešas|priešai]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Pažinti meilikaujantį [[draugas|draugą]] nė kiek ne sunkiau, nei paspalvintus ir dirbtinius dalykus atskirti nuo to, kas tikra ir gryna. – [[Ciceronas]]. # Per skurdą sužinosi tai, ko pats negaliu žinoti: [[skurdas]] paliks tik tikrus ir patikimus [[draugas|draugus]]; nueis šalin kiekvienas, kuriam reikėjo ne tavęs, bet ko nors kito. Argi neverta mylėti skurdo vien todėl, kad jis parodo, kas tave iš tikrųjų myli?! – [[Seneka]]. # Pirmiausia, mano [[draugas|drauge]], padėk man išbristi iš keblios padėties, o moralus ir vėliau pasakysi. – [[Žanas de Lafontenas|Ž. de Lafontenas]]. # Platonas yra mano [[draugas]], Aristotelis yra mano draugas, bet geriausias mano draugas yra [[tiesa]]. – [[Izaokas Niutonas|I. Niutonas]]. # [[Priešininkas]], parodantis mūsų [[klaida]]s, kur kas naudingesnis už jas slepiantį [[draugas|draugą]]. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]]. ===R=== # Rinkis [[draugas|draugus]] neskubėdamas, o pasirinktųjų neatstumk. – [[Solonas]]. ===S=== # Susiradęs naujų [[draugas|draugų]], nepamiršk senųjų. – [[Erazmas Roterdamietis]]. # Svarbiausias tikros, aktyvios, vaisingos [[draugystė]]s reikalavimas – eiti su [[draugas|draugu]] vienodu žingsniu, kad draugas pritartų mano tikslams, o aš – jo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===T=== # Tai, ką slepi nuo [[priešas|priešo]], nepasakyk ir [[draugas|draugui]], nes nėra garantijos, kad [[draugystė]] truks amžinai. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Tam, kad susirastum [[draugas|draugą]], reikia užmerkti vieną [[akis|akį]], o kad jį išsaugotum – abi. – [[Normanas Duglas|N. Duglas]]. # Tarp [[draugas|draugų]] nėra nei skolininkų, nei geradarių. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Tas [[draugas]], kurs tavo bėdas pamatys<br /> Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.<br /> Draugu nevadink pataikūno saldaus.<br /> Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. – [[Saadis]]. # Tas, kuris toks kurčias, kad net iš [[draugas|draugo]] nenori išgirsti [[tiesa|tiesos]], yra beviltiškas. – [[Ciceronas]]. # Tas žmogus, su kuriuo ištikimi [[draugas|draugai]] ilgai neužsibūna, yra sunkaus [[charakteris|charakterio]]. – [[Demokritas]]. # Tau nedera pykti ant [[draugas|draugo]], kuris norėdamas gero pažadina tave iš saldžių [[svajonė|svajonių]], net jeigu jis tai padarys šiurkščiai ar griežtai. – [[Valteris Skotas|V. Skotas]]. # Taurelės [[draugas|draugų]] nelaikyk draugais, nes jie – tavo taurelės, o ne tavo draugai. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Tauri [[siela]] niekuomet nesti vieniša. Jei likimas ir atimtų iš jos [[draugas|draugus]], ji galiausiai visuomet jų susirastų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Tik [[draugas|draugo]] ranka gali išrauti iš [[širdis|širdies]] dyglius. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # Tik vienu atveju mums nėra ko bijoti įžeisti [[draugas|draugą]] – kai reikia jam pasakyti [[tiesa|tiesą]] ir taip įrodyti savo [[ištikimybė|ištikimybę]]. – [[Ciceronas]]. # Tikra aktyvi [[draugystė]] – tai savitarpio parama. Mano [[draugas]] pritaria mano sumanymams, o aš pritariu jo, mes kartu einame į priekį, nors mūsų mintys ir būtų skirtingos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikras [[draugas]] yra didžiausias turtas, nors jo įgijimu mažiausiai rūpinamasi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Tikras [[draugas]] yra tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Tikras [[draugas]] – tas, kuriam svarbiausius savo reikalus patikėčiau ramiau negu sau. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Tikras [[draugas]] turi būti antruoju mūsų „aš“; jis niekuomet nepareikalaus iš draugo nieko, išskyrus tai, kas dorovinga ir puiku; [[draugystė]] mums duota iš prigimties kaip kilnumo pagalbininkė, bet ne kaip ydų palydovė. – [[Ciceronas]]. # Tikrą [[draugas|draugą]] [[nelaimė]]je pažinsi. – [[Ciceronas]]. # Tyli kukli [[draugystė]] dažnai esti naudingiausia. Todėl aš visuomet rinkčiausi santūrų [[draugas|draugą]], o ne pernelyg uolų. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. ===V=== # [[Veidmainystė|Veidmainis]] [[draugas]] daug blogesnis už pikčiausią [[priešas|priešą]]. – [[Publijus Siras]]. # Vienas [[priešas]] – daug, tūkstantis [[draugas|draugų]] – mažai. – [[Abu Abdulas Rudaki|Rudaki]]. # [[Vienatvė]] geriau negu blogas [[draugas]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. # Visų [[draugas]] – niekieno draugas. – [[Aristotelis]]. ===Ž=== # Žmogus, kurį tikri [[draugas|draugai]] greitai apleidžia, yra sunkaus [[būdas|būdo]]. – [[Demokritas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Blogi [[draugas|draugai]] trukdys tau turėti gerus draugus. # Būnant geru skorpiono [[draugas|draugu]], dar nereiškia, kad tu negali būti įgeltas [[Bitė|bitės]]. # [[Draugas]] visiems – nėra draugas niekam. # [[Draugas]] visiems – yra draugas niekam. # [[Draugas]] yra tas, kuris [[Žinojimas|žino]] apie tave viską, ir vis dar nori būti tavo draugu. # Geru metu [[draugas|draugai]] pažins tave; blogu metu – tu pažinsi draugus. # Ieškok [[draugas|draugo]] be kaltės ir tu paliksi be draugų. # Kai tarakonas nusprendžia tapti [[Gaidys|gaidžio]] [[draugas|draugu]], jis turi būti pasiruošęs, kad visa tai jam gali baigtis gaidžio skrandyje. # Kai tavo [[draugas]] dovanoja tavo [[Žmona|žmonai]] brangią [[Dovana|dovaną]], laikas tapti [[Įtarimas|įtariam]]. # Kai tu persekioji savo [[draugas|bičiulį]], pasilaikyk [[Stiprybė|stiprybės]] atsitraukti, kai jis atsigaus, ir duos tau grąžos atgal. # Kai tu [[Pažintis|žinai]] kas yra jo [[draugas]], tu žinai kas yra jis. # Savo tikrą [[draugas|draugą]] laikyk abiem rankomis. # [[Musė|Musės]] nubaidymui nuo [[Draugas|draugo]] kaktos, niekada nenaudok [[Kirvis|kirvio]]. # Mūsų [[Draugas|draugų]] draugai yra mūsų draugai. # Nelaistyk savo [[Draugas|draugo]] [[Sodas|sodo]], kai tavasis pilnas piktžolių. # Nėra geresnio [[Veidrodis|veidrodžio]] negu geriausias [[Draugas|draugas]]. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] savo svarbios [[Paslaptis|paslapties]] [[Draugas|draugui]], nes tavo draugas turi kitų draugų. # Netapk [[Ožys|ožio]] [[Draugas|draugu]], jeigu tavo suknelė yra padaryta iš sodinuko lapų, nes, priešingu atveju, jis tave nuplėšys nuogai. # Netikras [[draugas]] yra kaip [[šešėlis]] – jis yra su tavimi tik tada, kai šviečia saulė. # Pasakyk savo [[Draugas|draugui]] [[Melas|melą]], jeigu jis išlaiko tai paslaptyje, tada pasakyk jam [[Teisybė|teisybę]]. # Protingas [[priešas]] yra geriau negu kvailas [[draugas]]. # Savo tikrą [[Draugas|draugą]] laikyk abiem rankomis. # Tas, kuris [[Kaltinimas|teisia]] kitus ir niekada nesileidžia būti teisiamas, praranda [[Draugas|draugus]]. ===[[Amerikiečių patarlės ir priežodžiai|Amerikiečių]]=== # Prieš skolindamiesi [[pinigai|pinigų]] iš [[draugas|draugo]], nuspręskite, ko jums labiau reikia. # Tikrą [[draugas|draugą]] laikyk abiem rankom. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Draugas|Draugai]] yra kaip smuiko stygos – jų negalima per daug stipriai suveržti. # [[Draugas]] bėdoje yra draugas, kuris imasi veiksmo. # [[Draugas]] visiems yra draugas niekam. # [[Draugas|Draugus]] laikyk arti, o [[priešas|priešus]] dar arčiau. # Geriau atviras [[priešininkas]], negu melagingas [[draugas]]. # Gyvenk su savo [[draugas|draugu]], lyg jis galėtų tapti tavo [[priešas|priešu]]. # Kai [[draugai]] nusigręžia – pasirodo [[teisybė]]. # [[Pasitikėjimas|Nepasitikėk]] nauju [[Draugas|draugu]] arba senu [[Priešas|priešu]]. # Nėra blogesnio maro, negu artimas [[draugas]] tapęs priešu. # [[Skola|Paskolink]] savo [[Pinigai|pinigų]] ir prarask [[Draugas|draugą]]. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Grįždamas iš [[kelionė]]s [[draugas|bičiuliui]] parvežk nors akmens. # Ko neturi žinoti tavo [[priešas]], nesakyk ir [[draugas|draugui]]. ===[[Bulgarų patarlės ir priežodžiai|Bulgarų]]=== # Graži [[žmona]], senas [[vynas]] – gausybė [[draugas|draugų]]. ===[[Čekų patarlės ir priežodžiai|Čekų]]=== # Geras [[draugas]] brangesnis už auksą. # Verčiau apsupk save [[draugas|draugais]] nei tvora. ===[[Gruzinų patarlės ir priežodžiai|Gruzinų]]=== # [[Draugas|Draugą]] kritikuok jo akivaizdoje, [[priešas|priešą]] – už nugaros. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Ir vieno [[priešas|priešo]] per daug ir šimto [[draugas|draugų]] per mažai. # Mes esame [[draugas|draugai]]; mes turime padėti vienam kitam, nešti vienas kito sunkumus. # Ne visada [[priešas]] yra priešas, o [[draugas]] – draugas. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # [[Draugas|Draugą]] ir [[giminė|giminę]] pažinsi nelaimėje, [[didvyris|didvyrį]] – mūšyje, [[žmona|žmoną]] neturte, [[garbingumas|garbingą]] – iš skolos mokėjimo. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # Be ištikimo [[draugas|draugo]] nesužinosi, kokias [[klaida]]s tu darai. # [[Draugas|Draugo]] ir per metus nesurasi, o prarasti gali per valandą. # Geriausi [[drabužis|drabužiai]] – nauji, geriausi [[draugas|draugai]] – seni. # Kai yra [[vynas|vyno]] ir [[arbata|arbatos]], bus ir [[draugas|draugų]]. # Kas man pasako mano klaidas, tas yra mano [[draugas]], kas man giria mano dorybes, tas yra mano [[priešas]]. # Lengviau [[draugas|draugus]] aplankyti, nei su jais gyventi. # Nebaidyk musės nuo [[draugas|draugo]] kaktos kirviu. # Norėdamas pritraukti [[sėkmė|sėkmę]], išleisk naują monetą senam [[draugas|draugui]], seną malonumą pasidalink su nauju draugu ir pradžiugink tikro draugo širdį užrašydamas jo vardą ant drakono sparnų. # Pažįstamų daug, o [[draugas|draugų]] mažai. # Tarp [[draugas|draugų]] ir vanduo – medus. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Arklys|Arklį]] pažinsi kelionėj, o [[draugas|draugą]] – bėdoj. # Artimas [[draugas]] už tolimą [[giminė|giminę]] geresnis. # Be [[draugas|prietelių]]<ref>Bičiulių, draugų.</ref> negyvenk, bet tų nedaug turėk. # [[Brolis|Brolių]] [[meilė]] yra sidabras, o [[draugas|draugų]] – auksas. # [[Draugas|Bičiulį]] [[nelaimė]]je pažinsi. # Blogi [[draugas|draugai]] ir gerą išveda iš kelio. # Didžiausiu [[išdavikas|išdaviku]] gali būti tik artimiausias [[draugas]]. # [[Draugas|Draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. # [[Draugas]] [[nelaimė]]je užjaučia, [[laimė]]je pavydi. # [[Draugas|Draugą ]] [[nelaimė]]je pažinsi. # [[Draugas|Draugų]] prie stikliuko netrūksta, o kai [[bėda]] – visi nurūksta. # Geriausi rūbai nauji, geriausi [[draugas|draugai]] – seni. # Kur [[pinigai]], ten ir [[draugas|draugai]]. # Litas – ne [[pinigai]], ubagas – ne [[draugas]]. # Pasakyk, kas tavo [[draugas]], pasakysiu, kas tu esi. # Prie [[alus|alaus]] netrūks [[draugas|draugų]]. # Tik [[nelaimė|nelaimėje]] pažinsi [[draugas|draugą]]. # Tol [[draugas|draugai]], kol atskirai [[pinigai]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Draugas]] – didžiausias turtas gyvenime. # [[Draugas|Draugui]] rodyk [[širdis|širdį]], [[priešas|priešui]] [[kakta|kaktą]]. # Kur [[turtas]], ten ir [[Draugas|draugų]] perteklius. # Mums nereikia [[Draugas|draugų]], kai Dievo [[globa]] šypsosi mums. # Nekonkuruok su [[Draugas|draugu]]. # [[Nelaimė|Nelaimės]] sukuria [[Draugas|draugų]]. # Niekada nesitikėk, kad tavo [[Draugas|draugai]] padarytų tai, ką tu pats gali [[Pasiekimai|pasiekti]]. # Tikras [[draugas]] – visada draugas. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Olandų patarlės ir priežodžiai|Olandų]]=== # Kai vienas [[draugas]] prausia kitą, abu tampa švarūs. ===[[Persų patarlės ir priežodžiai|Persų]]=== # [[Draugas]] – tai poema. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # [[Draugas]] – didžiausias turtas gyvenime. # [[Draugas|Draugui]] rodyk [[širdis|širdį]], [[priešas|priešui]] [[kakta|kaktą]]. # Tikras [[draugas]] – visada draugas. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Neturėk 100 [[rublis|rublių]], bet turėk 100 [[draugas|draugų]]! # Pasakyk, kas tavo [[draugas]], pasakysiu, kas tu esi. ===[[Škotų patarlės ir priežodžiai|Škotų]]=== # [[Draugas|Draugų]] nustojame per dažnai arba per retai juos lankydami. ===[[Turkų patarlės ir priežodžiai|Turkų]]=== # Nė vienas nėra toks turtingas, kad galėtų švaistyti [[draugas|draugus]]. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # [[Draugas]] yra tas, kuris myli jus, nežiūrint jūsų dorybių. # Parkristi tu gali pats, bet kad atsikeltum, tau prireiks [[draugas|draugo]] rankos. # Žmogus, kuris norėtų turėti [[draugas|draugų]], turi ir pats būti [[draugiškumas|draugiškas]]. ==Merfio dėsniai== # Kai padėsi [[draugas|draugui]] bėdoje, jis, žinoma, prisimins tave, kai vėl paklius į bėdą. – ''Cheito skundas.'' == Priešinga == [[Priešas]] == Nuorodos == {{Vikižodynas|draugas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Santykiai]] l3kgkbyi9mkzahpi71hd8di61ysk4b4 0 1638 84306 84246 2026-07-20T18:14:52Z Kurmis 70 /* K */ 84306 wikitext text/x-wiki '''''Žmogus''' (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.'' [[Vaizdas:Da Vinci Vitruve Luc Viatour.jpg|thumb|„Žmogus“. [[Leonardas da Vinčis]]]] ==[[Biblija]]== # Dievas tarė: „Padarykime [[žmogus|žmogų]] pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“ – ''Pr 1,26''. # [[Žmogus]] gyvas ne vien [[duona]], bet ir kiekvienu [[žodis|žodžiu]], kuris ateina iš [[dievas|Dievo]] lūpų! – ''Mt 4, 4''. ==Sentencijos ir aforizmai== {{ABC}} ===A=== # Anksčiau [[gamta]] baugino [[žmogus|žmogų]], o dabar žmogus baugina gamtą. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Apie kiekvieną [[žmogus|žmogų]] dera spręsti iš jo [[darbas|darbų]]. – [[Servantesas]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. – [[Vaskas Pratolinis|V. Pratolinis]]. # Apie [[žmogus|žmogų]] negalima spręsti iš pirmo žvilgsnio. [[Privalumas|Privalumus]] paprastai gaubia [[kuklumas|kuklumo]] šydas, [[trūkumas|trūkumus]] dengia [[veidmainystė|veidmainingumo]] kaukė. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Apie [[žmogus|žmones]] sprendžiama iš jų [[poelgis|poelgių]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Aplinkybė, kad [[žmogus]] gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Aš manau, kad [[Dievas]], kurdamas [[žmogus|žmogų]], kažkur pervertino savo sugebėjimus. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Aš vertinu [[žmogus|žmogų]], galintį [[šypsena|šypsotis]] nelaimėje, semtis [[jėga|jėgų]] širdgėloje ir rasti [[vyriškumas|vyriškumo]] šaltinį apmąstymuose. – [[Tomas Peinas|T. Peinas]]. # Atsisakydamas [[žmogus]] daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===B=== # Be daug ko gali apsieiti [[žmogus]], tik ne be žmogaus. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Bešališkas ir mąslus [[žmogus]] niekuomet neskuba skelbti savo [[nuosprendis|nuosprendžio]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Bet, pasižiūrėję iš arčiau į [[žmogus|žmonių]] užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # Bet kuri [[musė]] – tai [[žmogus|žmogaus]] antrasis aš, fantomas, įkūnijantis tikrą pradinę žmogaus esmę: privalgyti trupinių nuo bendro stalo, įgelti savo artimui ir, atsigėrus jo kraujo, surasti šiltą ir minkštą išmatų krūvą, ar bent jau atmatų duobę, kur galima ramiai atsitūpus, nuodugniai viską apgalvoti. – [[Salvadoras Dali|S. Dali]]. # Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. [[Žmogus]] turi žinoti tai ir norėti to. – [[Žakas Yvas Kusto|Ž. Y. Kusto]]. # Blogiausia [[žmogus|žmogaus]] būsena – kai jis nebesusivokia ir nebesivaldo. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Blogiausias iš žmonių – [[žmogus]] be [[troškimai|troškimų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia būti [[atsakomybė|atsakingam]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Būti [[žmogus|žmogumi]] – reiškia ne tik turėti žinių, bet ir padaryti būsimoms kartoms tai, ką ankstesnės padarė mums. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Būti [[žmogus|žmogum]] – reiškia būti [[kovotojas|kovotoju]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===C=== # [[Charakteris]] – didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[sugebėjimas|sugebėjimų]] gausintojas. – [[Kūnas Fišeris|K. Fišeris]]. ===Č=== # „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie [[žmogus|žmonės]] taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===D=== # Dabar, kai išmokome skristi oru kaip paukščiai, plaukti vandeniu kaip žuvys, mums trūksta tik vieno: išmokti gyventi žemėje kaip [[žmogus|žmonės]]. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Dangus]] viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau [[žmogus]] imdavo [[gėda|gėdytis]] žmogaus. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Dar nė vienas [[žmogus]], nurydamas piktus [[žodis|žodžius]], nepakenkė savo skrandžiui. – [[Vinstonas Čerčilis|V. Čerčilis]]. # [[Darbas]] ir [[užsiėmimas]] be sunkumų, be didžiausios proto ir valios įtampos nevertas [[žmogus|žmogaus]]. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] niekada [[girdėjimas|negirdi]] vienas kito. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Daugelis [[žmogus|žmonių]] panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini [[savęs]], kad tilptų dar kas nors. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] yra tiek [[laimė|laimingi]], kiek pasiryžta tokie būti. – [[Abraomas Linkolnas|A. Linkolnas]]. # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Dažnai [[žmogus]] esti sau pikčiausias [[priešas]]. – [[Ciceronas]]. # Dažniausiai apie [[žmogus|žmogų]] galima spręsti iš to, kas jam [[juokas|juokinga]]. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # Didelis skirtumas – [[žmogus]] negali nusidėti ar nenori. – [[Seneka]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš [[savęs]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] – tai [[žmonija|žmonijos]] knygos turinys. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] taip pat [[paklydimas|klysta]], o kai kurie jų taip dažnai, kad vos nesusigundai laikyti juos nežymiais žmonėmis. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Didieji [[žmogus|žmonės]] visada maitinosi saikingai. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Didis tas [[žmogus]], kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. – [[Seneka]]. # Didysis [[gyvenimas|gyvenimo]] klausimas – kaip gyventi tarp [[žmogus|žmonių]]. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Didžiai [[liūdesys|liūdintys]] [[žmogus|žmonės]] išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa [[laimė|laimę]] taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Didžiausias [[gyvenimas|gyvenimo]] [[džiaugsmas]] – jausti, kad esi reikalingas ir artimas [[žmogus|žmonėms]]. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] nuopelnas yra [[atkaklumas]] nugalint sunkiausias kliūtis. – [[Liudvigas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Didžiausias [[žmogus|žmogaus]] [[nuopelnas]] yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo [[aplinkybė|aplinkybes]] ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Didžių [[tikslas|tikslų]] siekiantis [[žmogus]] turi ir didį [[charakteris|charakterį]], darantį jį švyturiu kitiems. – [[G. Hėgelis]]. # [[Dorybė]], [[gerumas]], [[taurumas]] – tai tokios savybės, kurių [[žmogus]] linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Drąsiausi ir protingiausi tie [[žmogus|žmonės]], kurie vengia galvoti apie [[mirtis|mirtį]] kad ir labai tinkama dingstimi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Du [[žmogus|žmonės]]. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # Du [[žmogus|žmonės]] gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Duok saulę [[žmogus|žmogui]], jis ilgėsis ledo. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===E=== # Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas [[žmogus]] yra [[pasaulis|pasaulio]] viršūnė. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Eik savo [[kelias|keliu]], o [[žmogus|žmonės]] tegu kalba, ką nori. – [[Dantė Aligjeris|Dantė]]. # Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum [[žmogus|žmogaus]] vien kaip [[priemonė]]s, o visada kaip [[tikslas|tikslą]]. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Elgesys|Elkitės]] su [[žmogus|žmogumi]] taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], kurie negirdi, kol jiems neatrėžiamos ausys. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Esama [[žmogus|žmonių]], panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Esti [[barokas|baroko]] stiliaus [[žmogus|žmonių]]: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. ===G=== # [[Gamta]] davė žmogui į rankas ginklą – [[intelektas|intelekto]] moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl [[žmogus]] be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio [[instinktas|instinktų]]. – [[Aristotelis]]. # Gelbstint [[žmogus|žmogų]] leistina sukelti jam ir [[skausmas|skausmą]]. – [[Publijus Siras]]. # Gera [[knyga]] – dovana, autoriaus palikta testamentu [[žmogus|žmonių]] giminei. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # Geriau būti nelaimingu [[žmogus|žmogumi]], negu savimi patenkinta [[kiaulė|kiaule]]. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Geriausias linkėjimas [[žmogus|žmogui]] yra linkėjimas būti žmogumi. – [[Volteras]]. # Geriausieji [[žmogus|žmonės]] pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia [[moralė|moraline]] įtaka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Gėda prisipažinti, bet juk iš visų gyvų būtybių tik vienas [[žmogus]] nežino, kas jam yra naudinga. – [[Plinijus Vyresnysis]]. # [[Gimdymas|Gimdydamas]] ir maitindamas [[vaikas|vaikus]], [[tėvas]] atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu [[žmogus|žmonių]] giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Gyvenimas]] trumpas, bet [[žmogus]] jį iš naujo gyvena savo [[vaikas|vaikuose]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Gyvenk su [[žmogus|žmonėmis]] taip, kad [[draugas|draugai]] taptų nedraugais, o nedraugai taptų draugais. – [[Pitagoras]]. # Grynas [[vynas]] daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas [[vanduo]] daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti [[žmogus|žmogumi]], todėl geriu praskiestą vyną. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===I=== # Ilgainiui [[technika]] taip ištobulės, jog [[žmogus]] galės išsiversti be [[savęs]]. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Ir didis [[žmogus]] – viso labo tik žmogus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Ir žiūriu į plaukiančią [[minia|minią]], / – Ir ieškau [[žmogus|žmogaus]] žmonėse. – [[Vincas Mykolaitis-Putinas|V. Mykolaitis-Putinas]]. # Iš [[laikas|laiko]] ir [[žmogus|žmonių]] galime laukti visko. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # Ir tingaus, nepaslankaus [[žmogus|žmogaus]] ir palankiausias [[likimas]], kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Iš visko, ką turi [[žmogus]], geriausia yra [[akis]], nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – [[Mencijus]]. # Iš visų būtybių gražiausia – gražų [[auklėjimas|auklėjimą]] gavęs [[žmogus]]. – [[Epiktetas]]. # Išnaudodamas [[proga|progą]], nereikšmingas ir neturtingas [[žmogus]] gali tapti pranašesnis už kilnųjį ir turtingąjį, o mažas ir silpnas – įveikti didelį ir stiprų. – [[Liu Bu]]. # Išties [[kilnumas|kilnūs]] [[žmogus|žmonės]] niekuo nesipuikuoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. ===Į=== # Įžymūs [[žmogus|žmonės]] gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų [[žmonija]] nenori pamiršti, kitų – negali. – [[Vladislavas Grzeszczykas|V. Grzeszczykas]]. ===Y=== # Yra [[žmogus|žmonių]], kurie gyvena be jokio [[tikslas|tikslo]], praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – [[Seneka]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra [[protas|protinga]]. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. # Yra [[žmogus|žmonių]], nepanašių į valstybės [[prezidentas|prezidentus]], bet tokiais esančius. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. ===J=== # Jei jūs atidžiai pažiūrėsite į [[žmogus|žmones]], kurie nieko negali [[pagyrimas|pagirti]], kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Jei mūsų [[žmogus|žmonės]] mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį [[vergas|vergą]], mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – [[Sigitas Tamkevičius|S. Tamkevičius]]. # Jeigu matote [[žmogus|žmones]] tokius, kokie jie yra, su visais jų [[trūkumas|trūkumais]] ir [[yda|ydomis]], niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu tu [[žmogus]], tai nevadink žmogumi to, kuris nesirūpina [[tauta|tautos]] reikalais. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # Jeigu [[žmogus]] imasi dviejų visiškai priešingų [[darbas|darbų]] – vienas jam greičiausiai nepavyks. – [[Ezopas]]. # Jeigu [[žmogus]] imsis tyrinėti savo [[organizmas|organizmą]] arba moralinę būseną, tai būtinai suras [[liga|ligą]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Jeigu [[žmogus]] iš tikrųjų nori gyventi – tai [[medicina]] bejėgė. – [[Faina Ranevskaja|F. Ranevskaja]]. # Jeigu [[žmogus|žmonės]] visada būtų malonūs ir klusnūs tiems, kurie yra žiaurūs ir neteisingi, tai nedorėliai elgtųsi, kaip jiems patinka: nieko nebijodami, jie nesitaisytų ir darytųsi vis blogesni ir blogesni. Kai mus kas užgauna be jokios priežasties, mes turime smogti atgal taip smarkiai, kad tam, kuris mums smogė, niekada nekiltų noras smogti antrą kartą. – [[Šarlotė Brontė|Š. Brontė]]. # „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas [[žmogus]] kada nors taip atsakė? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. ===K=== # Kad būtų nepamainomas, [[žmogus]] visada turi būti kitoks. – [[Koko Šanel|K. Šanel]]. # Kad galėtumei spręsti apie [[žmogus|žmogų]], reikia perprasti bent jau jo [[mintis|minčių]], jo [[siela|sielos]] nerimo [[paslaptis]]. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Kad gyventų [[vienas]], [[žmogus]] turi būti arba [[gyvulys]], arba [[Dievas]], – sako [[Aristotelis]]. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – [[filosofas|filosofu]]... – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kad [[žmogus|žmogų]] [[pažinimas|pažintume]], reikia jį [[meilė|pamilti]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Kadangi, kaip ir apie [[medis|medį]], tu ničnieko neišmanai apie [[žmogus|žmogų]], jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Kai yra [[knyga]], [[žmogus]] jau ne vienas tarp keturių savo akiračio sienų, jis dalyvauja visuose praeities ir dabarties įvykiuose, persiima visos žmonijos mintimis ir jausmais. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] gali būti palyginti su mažomis, prašmatniomis parduotuvėmis: visos prekės sudėtos vitrinoje. – [[Bertoldas Auerbachas|B. Auerbachas]]. # Kai kurie [[žmogus|žmonės]] padaro daug pikta vien dėl savo poreikio [[plepėjimas|paplepėti]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kai mūsų laikais sakoma, kad [[žmogus]] moka [[gyvenimas|gyventi]], paprastai turima galvoje šiek tiek abejotina jo garbė. – [[Džordžas Sevilis Halifaksas|Dž. S. Halifaksas]]. # Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau [[žmogus|žmogų]], turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kai [[žmogus]] neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, [[Dievas]] žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti [[pasaulis|pasaulį]]“. – [[Talmudas]]. # Kai [[žmogus]] nežino, į kurį [[uostas|uostą]] plaukti, joks [[vėjas]] nebus palankus. – [[Seneka]]. # Kai [[žmogus]] rausta, išryškėja jo taurusis „aš“. – [[Frydrichas Hebelis|F. Hebelis]]. # Kaip? Ar [[žmogus]] yra tik Dievo klaida? Ar [[Dievas]] tik žmogaus klaida? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių [[žmogus|žmonių]], o visur radau tik jų idealo beždžiones. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas yra [[žmogus]], pradeda aiškėti, kai jį apleidžia [[talentas]], – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas nemoka [[tylėjimas|patylėti]], kol ateis laikas kalbėti ir veikti, tas nėra tikras [[žmogus]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # Kas nenori matyti kito [[žmogus|žmogaus]] didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Kas net suaugęs moka kalbėti vien [[žodis|žodžiais]], o ne [[darbas|darbais]], tas ir [[žmogus|žmogumi]] vadintis neturi teisės. – [[Janas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # Ką [[žmogus]] daro, toks ir yra. – [[Hėgelis]]. # Keista būtybė [[žmogus]] – jis sielojasi netekęs [[turtas|turto]] ir visai nesijaudina, kad negrįžtamai praeina [[gyvenimas|gyvenimo]] dienos. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # Keliąsis į didybę [[žmogus]] primena vakaro [[šešėlis|šešėlius]], kurie ištįsta per valandą ir tampa didesni už juos metančius daiktus; augdami jie tolydžio blanksta, o po sekundės jų jau nėra. – [[Etjenas de Senankūras|E. de Senankūras]]. # Kiekvienam [[žmogus|žmogui]] duota užtektinai [[jėga|jėgų]] įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Kiekviename [[žmogus|žmoguje]] iš [[prigimtis|prigimties]] sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kiekvienas protingas [[žmogus]] baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad [[prasižengimas]] nebūtų pakartotas. – [[Seneka]]. # Kiekvienas [[žmogus]] atskirai ir visi kartu, galima sakyti, turi tam tikrą [[tikslas|tikslą]], kurio siekdami, jie kažką renkasi ir kažko vengia. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Kiekvienas [[žmogus]] – ištisas tomas, jeigu tik jūs žinote, kaip jį skaityti. – [[Viljamas Eleris Čeningas|V. E. Čeningas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra kieno nors [[vaikas]]. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] yra savo [[likimas|likimo]] [[kūrėjas]]. – [[Saliustijus]]. # Kiekvienas [[žmogus]] pirmiausia turi imtis jam įmanomų ir priderančių [[darbas|darbų]]. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo [[misija|misiją]], į kurią yra pašauktas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa [[tiesa|tiesą]], būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – [[Aristotelis]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – [[Emilis Fagė|E. Fagė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi teisę būti [[kvailys]], tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kiekvienas [[žmogus]] turi tris [[charakteris|charakterius]]: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Kiekvieną akimirką turime ieškoti ne to, kas mus skiria nuo kitų [[žmogus|žmonių]], o to, ką turime su jais bendra. – [[Džonas Raskinas|Dž. Raskinas]]. # [[Kilnumas|Kilnus]] [[žmogus]] reikalauja iš [[savęs]], o prastuolis – iš kitų. – [[Konfucijus]]. # Klaidinga manyti, kad visi [[žmogus|žmonės]] vienodai geba jausti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kodėl [[žmogus]] nepripažįsta savo [[yda|ydų]]? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – [[Seneka]]. # Kojomis [[žmogus]] turi įaugti į savo [[tėvynė]]s žemę, bet jo akys teaprėpia visą [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Džordžas Santajana|Dž. Santajana]]. # Koks didingas [[žmogus]], jeigu tai tikras žmogus! – [[Menandras]]. # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? – [[Sokratas]]. # Kol gyvas, [[žmogus]] neturi prarasti [[viltis|vilties]]. – [[Seneka]]. # Kol [[žmogus]] gali daryti gera, jam negresia pavojus susidurti su [[nedėkingumas|nedėkingumu]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Kuo mažiau nepriekaištingas [[žmogus]] išoriškai, tuo daugiau [[demonas|demonų]] jo viduje… – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # Kuo mažiau [[žmogus]] galvoja apie save, tuo jis [[laimė|laimingesnis]]. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau apie save galvoja, tuo [[vertė|vertesnis]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Kuo [[žmogus]] mažiau [[mąstymas|mąsto]] arba žino apie savo [[privalumas|privalumus]], tuo labiau mums patinka. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # Kur [[auksas]] prabyla, ten [[žmogus]] bejėgis. – [[Publijus Siras]]. # Kvaila prašyti dievus to, ką [[žmogus]] gali pats sau suteikti. – [[Epikūras]]. ===L=== # [[Laikas|Laiko]] praradimas tuo skaudesnis, kuo [[žmogus]] išmaningesnis. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Linksmas [[žmogus]] – visada puikus žmogus. [[Niekšas|Niekšai]] retai būna linksmais žmonėmis. – [[Maksimas Gorkis|M. Gorkis]]. # – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?<br />– Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, [[žmogus]], kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.<br />– Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?<br />– Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. ===M=== # [[Meilė]] parodo [[žmogus|žmogui]], koks jis turėtų būti. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Meilė]] verta lygiai tiek, kiek vertas [[žmogus]], kuris ją jaučia. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. [[Žmogus]], tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis! – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # Mes prisirišame prie [[žmogus|žmogaus]], parodžiusio mums [[gerumas|gerumą]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Mokslas]] dar nežino priemonių, kaip paversti [[žvėris|žvėrį]] [[žmogus|žmogumi]]. – [[Michailas Bulgakovas|M. Bulgakovas]]. # Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „[[Tėvynė]]“. Kuris doras [[žmogus]] suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos. – [[Ciceronas]]. ===N=== # Ne tokios juokingos [[žmogus|žmonių]] turimos [[savybė]]s, kaip tos, į kurias jie pretenduoja. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti [[gerumas|geras]] [[žmogus]], bet pats juo tapk. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nebūtina visuomet būti [[didvyris|didvyriu]], bet privalu visuomet išlikti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Negaila, kad [[žmogus]] praranda [[pinigas|pinigus]], [[namas|namus]], [[dvaras|dvarus]] – visa tai jam nepriklauso. O gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją nuosavybę – žmogiškąjį [[orumas|orumą]]. – [[Epiktetas]]. # Negera [[žmogus|žmogui]] likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Kuklumas|Nekuklus]] [[žmogus]] dažnai pavojingesnis už piktą, nes šis puola tik savo [[priešas|priešus]], o pirmasis kenkia ir priešams, ir [[draugas|draugams]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Nelaimė]]s didumas matuojamas ne jos esme, o tuo, kaip ją išgyvena [[žmogus]]. – [[Henrikas Senkevičius|H. Senkevičius]]. # Nelaimingas [[žmogus]], kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Nerasi tokio [[žmogus|žmogaus]], iš kurio [[išminčius]] negalėtų dar ko nors pasimokyti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Net sunku įsivaizduoti, kaip tobulai [[žmogus]] gali apvaldyti [[medžiaga|medžiagą]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Neturintis principų, bevalis [[žmogus]] panašus į laivą be vairo ir kompaso – jis keičia kryptį vos pasisukus vėjui. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # Nė vienas [[žmogus]] nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – [[Martynas Andersenas Neksė|M. Andersenas Neksė]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra [[laimė|laimingas]], kol jis nemano esąs laimingas. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Nėra mikroskopo, kuris taip padidintų, kaip [[žmogus|žmogaus]], besigėrinčio savimi, [[akis|akys]]. – [[Aleksanderis Popas|A. Popas]]. # Nėra pasaulyje tokio [[kalnas|kalno]], kurio viršūnės galų gale nepasiektų [[žmogus]]. – [[Čarlzas Dikensas|Č. Dikensas]]. # Niekada nesusidraugauk su [[žmogus|žmogumi]], kurio negali [[pagarba|gerbti]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Niekada nemanykite, kad geriau nutuokiate, ko reikia kitiems [[žmogus|žmonėms]]. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Niekada nesivaržykite su [[žmogus|žmogumi]], kuris neturi ko prarasti. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. # Niekas iš [[žmogus|žmogaus]] neatima tiek daug [[jėga|jėgų]], kiek [[pavojus|pavojaus]] [[baimė]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Niekas taip lengvai neišveda [[žmogus|žmogaus]] iš [[kelias|kelio]] ir pats iš jo neišeina kaip [[moteris]]. – [[Konfucijus]]. # Niekas taip neišsekina [[žmogus|žmogaus]], kaip ilgas nieko [[veikla|neveikimas]]. – [[Aristotelis]]. # Niekas labiau netaurina žmogaus kaip [[darbas]]. Be darbo [[žmogus]] negali išlaikyti žmogiškojo [[orumas|orumo]]. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # Niekas [[žmogus|žmogaus]] taip nestabdo, kaip jis pats save. – [[Aleksandras Grehamas Belas|A. G. Belas]]. # Niekingi [[žmogus|žmonės]] puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – [[Volteras]]. # Nieko neveikiantis [[žmogus]] niekada nebūna visai [[laimė|laimingas]]; [[dykūnas|dykūno]] veidą nuolat niaukia nepasitenkinimo ir apatijos šešėlis. – [[Heinrichas Heinė|H. Heinė]]. # Niekuomet [[žmogus]] nėra toks gražus, koks yra [[kūryba|kurdamas]]. – [[Vydūnas]]. # Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik [[žmogus]]. – [[Fredis Merkuris|F. Merkuris]]. # Norint būti [[laimė|laimingam]] su [[žmogus|žmonėmis]], reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – [[Bernardas Klervietis|B. Klervietis]]. # Norint eiti šiame pasaulyje tikru [[kelias|keliu]], reikia aukotis iki galo. [[Žmogus|Žmogaus]] paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti [[žmonija]]i kažką didingo. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Nuo [[vynas|vyno]] [[žmogus|žmogus]] sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. ===P=== # Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik [[žmogus]], neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pagal vergų [[moralė|moralę]] [[blogis]] kelia [[baimė|baimę]]; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ [[žmogus]], tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik [[panieka|panieką]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Pasaulis|Pasaulyje]] daugybė [[žmogus|žmonių]], kuriems niekas nepadėjo nubusti. – [[Antuanas de Sent-Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # Pasaulyje tiek daug didžių [[žmogus|žmonių]]. Argi kiekvienas kaimas, kiekvienas miestas, kiekviena šalis neturi savojo didžio žmogaus? – [[Kristianas Nestelis Bouvis|K. N. Bouvis]]. # Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp [[žmogus|žmonių]]. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – [[Seneka]]. # Pasistenk nebūti [[žmogus|žmogumi]], kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra [[žmogus]], ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Pataisyti [[žmogus|žmones]] galima tik parodžius juos tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. – [[Pjeras Ogiustenas Bomaršė|P. O. Bomaršė]]. # Patirtis rodo, kad [[žmogus]] laiko [[klaida|klystančiu]] kiekvieną skirtingų požiūrių žmogų ir netikusia kiekvieną [[knyga|knygą]], nesutampančia su jo pažiūromis. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pats vertingiausias [[žmogus]] – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – [[Žorž Sand|Ž. Sand]]. # Pirmiausia [[žmogus|žmonės]] nori [[žinojimas|žinoti]], kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – [[James E. Hind]]. # [[Pjedestalas]] – dar ne [[statula]]. Matuokite [[žmogus|žmogų]] ne ant kojokų stovintį. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Prisiminimas]] apie didžiuosius [[žmogus|žmones]] mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – [[Seneka]]. # [[Protas|Protingas]] [[žmogus]] turi pasirinkti tokį gyvenimo būdą, kad [[organizmas]] kuo rečiau triktų ir kuo rečiau būtų reikalingas remonto, o ne taisyti savo organizmą nelyginant sutręšusią ir skylėtą valtį bei kamšyti jo plyšius. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Protas|Protingi]] [[žmogus|žmonės]] – geriausia [[enciklopedija]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Protas|Proto]] garbingumas reikalauja nevengti [[tiesa|tiesos]], veržtis į ją, stengtis rasti bet kokia kaina, bjaurėtis lengvais ir patogiais pusiniais sprendimais, žeminančiu melu. Turėti [[drąsa|drąsos]] siekti tikslo, daryti išvadas ir spręsti pačiam. Turėti drąsos savarankiškai mąstyti. Būti [[žmogus|žmogumi]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. ===R=== # Reikia žiūrėti ne kur [[žmogus]] gimė, o kokie jo [[paprotys|papročiai]], ne kurioje šalyje, o pagal kokius [[principas|principus]] jis pasiryžęs gyventi. – [[Apulėjus]]. # Ribotas garbingas [[žmogus]] dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. ===S=== # Save įsimylėjęs [[žmogus]] – tai tas, kurį kvailiai mano turint begalę privalumų. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # Savo [[sumanymas|sumanymais]] [[žmogus]] visada yra didis. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Senovėje turtingiausios buvo tos [[šalis|šalys]], kurių buvo dosnesnė [[gamta]]; dabar turtingiausios tos, kurių veiklesnis [[žmogus]]. – [[Henris Tomas Boklis|H. T. Boklis]]. # Smagiai [[juokas|juokiasi]] [[žmogus]] – vadinasi, geras žmogus. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]]. # Spręsk apie [[žmogus|žmogų]] ne iš jo motinos žodžių, o iš [[kaimynas|kaimynų]] atsiliepimų. – [[Talmudas]]. # Spręsti apie [[žmogus|žmones]] reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie [[žinojimas|žino]]. – [[Liukas de Klapje Vovenargas|Vovenargas]]. # [[Statula|Statulą]] puošia išvaizda, o [[žmogus|žmogų]] – jo darbai. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # Su [[knyga|knygomis]] tas pats kaip ir su [[žmogus|žmonėmis]]: susipažįstame su daugeliu, bet draugais, nuoširdžiais gyvenimo palydovais pasirenkame tik kai kuriuos. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # Sugebėjimas rausti – pati būdingiausia ir pati žmogiškiausia iš visų [[žmogus|žmogaus]] savybių. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet [[žmogus|žmogumi]] tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # Sveikiausi ir gražiausi, darnaus sudėjimo yra tie [[žmogus|žmonės]], kurie dėl nieko nesijaudina. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. ===Š=== # Šiuolaikinis [[idealas]] – viską išmanantis [[žmogus]]. O viską išmanančio žmogaus [[protas]] – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Šuo]] nelaikomas geru šunimi vien todėl, kad gerai loja. [[Žmogus]] nelaikomas geru žmogumi vien todėl, kad gražiai kalba. – [[Buda]]. ===T=== # Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, [[žmogus]] taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik [[džiaugsmas]] ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats [[gyvenimas]] neteko skonio. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Tarp [[žmogus|žmonių]] [[gyvenimas|gyvenk]] taip, lyg [[Dievas]] tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – [[Seneka]]. # Taurų, geranorį ir nuoširdų [[žmogus|žmogų]] galima pažinti iš [[akis|akių]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # Tinkamo [[elgesys|elgesio]] kelias arti, bet [[žmogus|žmonės]] jo ieško toli. – [[Mencijus]]. # Tik įveiktų kliūčių suma yra tikras [[žygdarbis|žygdarbio]] ir [[žmogus|žmogaus]], jį atlikusio, matas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # Tik nuobodus [[žmogus]] patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik paviršutiniški [[žmogus|žmonės]] gerai save pažįsta. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Tik [[protas]], [[valia]], [[sąžinė]] išaukština [[žmogus|žmogų]]. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # Tik tomis akimirkomis, kai jūs matote [[žmogus|žmones]] juokingais, jūs tikrai suprantate, kaip stipriai jūs juos mylite. – [[Agata Kristi|A. Kristi]]. # Tik žmonėse [[žmogus]] gali [[pažinimas|pažinti]] save. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Tikrai didis tas [[žmogus]], kuriam priklauso jo [[laikas]]. – [[Heziodas]]. # Tikroji [[žmogus|žmogaus]] [[paskirtis]] – gyventi, o ne egzistuoti. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # Tiktai garbingas [[žmogus]] turi atiduoti pirmenybę [[šeima]]i – prieš save, [[tėvynė|tėvynei]] – prieš šeimą, [[žmonija]]i – prieš tėvynę. – [[Žanas Leronas Dalamberas|Ž. L. Dalamberas]]. ===U=== # Užsiėmusį [[žmogus|žmogų]] retai lanko dykūnai [[svečias|svečiai]] – prie verdančio puodo musės nelekia. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti [[žmogus]], [[laikas]] juo tapti. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. ===V=== # [[Vaikas]] netaps [[žmogus|žmogumi]], jis jau yra žmogus. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks [[žmogus]] niekad neįgis [[protas|proto]]. – [[Nikolajus Gogolis|N. Gogolis]]. # Vidujai tušti tie [[žmogus|žmonės]], kurie amžinai viską iškelia viešumon. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Vien tik per [[kova|kovą]] nuolatinę [[žmogus]] atranda savo [[aš]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Viena šiukščiausių klaidų – manyti, kad pedagogika yra mokslas apie [[vaikas|vaiką]], o ne apie [[žmogus|žmogų]]. – [[Janušas Korčakas|J. Korčakas]]. # Vienam [[žmogus|žmogui]] nelemta puikuotis visais [[talentas|talentais]]. – [[Stendalis]]. # Vieni [[žmogus|žmonės]] garsūs, kiti verti tokie būti. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. [[Gamta]] sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka [[žmogus|žmogui]], kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – [[Seneka]]. # Visada atsiras [[žmogus|žmonių]], kurie suteiks tau [[skausmas|skausmą]]. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – [[Gabrielis Garsija Markesas|G. G. Markesas]]. # Visas [[žmogus|žmogaus]] [[nuodėmė|nuodėmes]] atperka jo [[žmogiškumas]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # Visi riboti [[žmogus|žmonės]] nuolat stengiasi teršti skvarbaus, guvaus proto žmonių gerą vardą. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis. – [[Seneka]]. # Visi [[žmogus|žmonės]] [[klaida|klysta]], bet didieji žmonės ir prisipažįsta klydę. – [[Bernaras de Fontenelis|B. Fontenelis]]. # Viskas [[žmogus|žmogaus]] [[rankos]]e. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # Visoms [[santuoka|santuokoms]] lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas [[žmogus]] turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam. – [[Platonas]]. # Visų gražiausia pasaulyje – doras [[žmogus]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Visų nelaimingiausias [[žmogus]] tas, kuriam pasaulyje neatsirado [[darbas|darbo]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. ===Ž=== # [[Žmogus|Žmogaus]] egzistavimas turbūt yra [[klaida]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[išsiauklėjimas|išsiauklėjimą]] rodo jo [[elgesys]] kivirčo metu. – [[Džordžas Bernardas Šo|Dž. B. Šo]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] niekas niekur nelaukia. Visada reikia pačiam viską atsinešti. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[prigimtis|prigimties]] esmė – [[judėjimas]]. Visiška [[ramybė]] reiškia [[mirtis|mirtį]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[teisė|teisių]] deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti. – [[Šarlis Bodleras|Š. Bodleras]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] ir [[orumas]] glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo [[garbė]]s pamatas. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti. Stenkitės tapti ne sėkmingu, o vertingu žmogumi. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo [[klaida|klaidos]]. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] būdinga labiausiai vertinti ir trokšti to, ko jis pasiekti negali. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], daug kalbančiam apie save, sunku išvengti [[pagyrūniškumas|pagyrūniškumo]]. – [[Deividas Hjumas|D. Hjumas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] dera suprasti, kad jis – pasaulio [[kūrėjas]] ir [[šeimininkas]], kad jam tenka [[atsakomybė]] už visas nelaimes žemėje ir kad jam priklauso [[garbė]] už visa, kas gyvenime gera. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris žino kur eina, pasaulis duoda [[kelias|kelią]]. – [[Deividas Staras Džordanas|D. S. Džordanas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] lemta gyventi [[visuomenė]]je; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo [[mintis|mintys]] susijauks, [[charakteris]] sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų [[aistra|aistrų]], beprotiškos [[idėja|idėjos]] išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje. – [[Deni Didro|D. Didro]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] nieko nėra įdomesnio pasaulyje už žmones. – [[Vilhelmas Humboltas|V. Humboltas]]. # [[Žmogus|Žmogui]] reikia [[tikslas|tikslo]] – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys [[norai|norėti]]. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Žmogus|Žmogui]] viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmoguje]] viskas turi būti [[grožis|gražu]]: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – [[Antonas Čechovas|A. Čechovas]]. # [[Žmogus|Žmogum]], kuris nuvarytas taip, kad net nebijo būti [[juokas|juokingas]], tegalima tiek pasikliauti, kiek ir nusikaltėliu. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. # [[Žmogus]] atsiskleidžia galinėdamasis su [[kliūtis|kliūtimis]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent-Egziuperi]]. # [[Žmogus]] be [[charakteris|charakterio]] – tai ne žmogus. – [[Šamforas]]. # [[Žmogus]] be [[šešėlis|šešėlio]]; žmogus, kuris pametė šešėlį. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] bjauresnis už [[gyvulys|gyvulį]], kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] buvo apdovanotas tik tokiu [[intelektas|intelekto]] kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] būna visišku žmogumi tik tada, kai [[darbas|dirba]]. – [[Žanas Mari Giujo|Ž. M. Giujo]]. # [[Žmogus]] būna žmogumi tik todėl, kad [[mąstymas|mąsto]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] didis savo kraštutinumais. Menu, meile, kvailyste, neapykanta, egoizmu ir net pasiaukojimu. Tačiau pasauliui labiausiai trūksta kažkokio vidutinio gėrio. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žmogus]] gali klysti. [[Klaida]] nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau [[idėja]], kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] – [[gamta|gamtos]] tvarinys, jojantis jai ant sprando. – [[Jeronimas Laucius|J. Laucius]]. # [[Žmogus]] gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus]] gyvena tikrą [[gyvenimas|gyvenimą]], jeigu laimingas kitų [[laimė|laime]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]], gyvendamas vienas, tik pusiau egzistuoja. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus]] iš [[prigimtis|prigimties]] yra visuomeninė būtybė. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] iš tiesų panašus į [[beždžionė|beždžionę]]: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Žmogus]] išlieka [[jaunystė|jaunas]], kol pajėgia [[mokymasis|mokytis]], įgyti naujų [[įprotis|įpročių]] ir kantriai išklausyti [[prieštaravimas|prieštaravimus]]. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner-Ešenbach]]. # [[Žmogus]] išryškėja iš [[veiksmas|veiksmų]], o ne iš [[mintis|minčių]], kad ir kokios kilnios jos būtų. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – ištisas pasaulis, kad tik svarbiausioji jo paskata būtų tauri. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. # [[Žmogus]] itin pastebimai subręsta didžausios [[įtampa|įtampos]] valandėlėmis. – [[Teodoras Draizeris|T. Draizeris]]. # [[Žmogus]] jaučia amžiną, jį taurinantį poreikį [[meilė|mylėti]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]], jei nežino ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o, štai, vedamas [[tikslas|tikslo]], jis tvirtai juda pirmyn, nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]], judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų. – [[Konfucijus]]. # [[Žmogus]], kuriam niekas nepatinka, daug nelaimingesnis, už tą, kuris niekam nepatinka. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]], kurio [[jausmas|jausmai]] truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. – [[Žorž Sand]]. # [[Žmogus]], kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į [[tiesa|tiesos]] kelią vieną žmogų. – [[Abajus Kunanbajevas|A. Kunanbajevas]]. # [[Žmogus]], kuris nuo mažumės elgiasi prideramai, nepatiria [[sąžinė]]s graužaties. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Žmogus]], kuris savo paties ir kitų [[gyvenimas|gyvenimą]] laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], kuris visiems nori būti [[gerumas|geras]], neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – [[Nikolas Makiavelis|N. Makiavelis]]. # [[Žmogus]] laimingesnis tampa tiek, kiek [[laimė]]s suteikia kitiems. – [[Džeremis Bentamas|Dž. Bentamas]]. # [[Žmogus]] mato savo atspindį žmoguje. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]] – ne [[angelas]] ir ne [[žvėris]], ir [[nelaimė]] ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]] – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus]] – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – [[Dmitrijus Pisarevas|D. Pisarevas]]. # [[Žmogus]] nebus [[laisvė|laisvas]], jeigu nemokės valdyti [[savęs]]. – [[Pitagoras Samietis|Pitagoras]]. # [[Žmogus]] nebus laisvas tol, kol neįveiks savo [[mirtis|mirties]] [[baimė]]s. Bet ne savižudybe. Nereikia išsižadėti [[savęs]], kad ją įveiktum. Mokėti numirti žvelgiant mirčiai į akis, be kartėlio. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus]], nedarantis [[klaida|klaidų]], paprastai [[veikla|nedaro]] nieko. – [[W. Magee]]. # [[Žmogus]] negali gyventi atsiskyręs, jam reikia [[bendravimas|bendrauti]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] negali griauti to, ko pats negali sukurti. – [[Rabindranatas Tagorė|R. Tagorė]]. # [[Žmogus]] negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – [[Džekas Londonas|Dž. Londonas]]. # [[Žmogus]] nei žvėris, nei angelas; jis turi [[meilė|mylėti]] ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus]] neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – [[Stanislovas Ježis Lecas|S. J. Lecas]]. # [[Žmogus]] niekada nebūna toks [[laimė|laimingas]] arba toks [[nelaimė|nelaimingas]], kaip jam pačiam atrodo. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus]] niekada nieko neatsisako, jis tiesiog vieną [[malonumas|malonumą]] pakeičia kitu. – [[Zigmundas Froidas|Z. Froidas]]. # [[Žmogus]], norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti [[minia]]i nugarą. – [[Džeimsas Kukas|Dž. Kukas]]. # [[Žmogus]] pailsi nuo vieno [[darbas|darbo]] tik tada, kai pradeda kitą. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # [[Žmogus]], pasiekęs visišką [[tobulumas|tobulumą]], viršesnis už visus gyvūnus; tačiau jis žemiškesnis už juos, jeigu gyvena be įstatymų ir be teisingumo. Iš tikrųjų nėra nieko siaubingesnio už ginkluotą neteisingumą. – [[Aristotelis]]. # [[Žmogus]] pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta [[pasaulis|pasaulį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] per [[klystkelis|klystkelius]] suranda tikrą [[kelias|kelią]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] pernelyg mirtingas [[nemirtingumas|nemirtingumo]] pažinimui. – [[Seneka]]. # [[Žmogus]] privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]], priverstas gyventi tik vienas pats ir galvoti tik apie save, nepakeliamai [[kančia|kenčia]]. – [[Blezas Paskalis|B. Paskalis]]. # [[Žmogus]], ryžtąsis tuščiai praleisti nors vieną valandą, dar nepribrendęs suprasti [[gyvenimas|gyvenimo]] [[vertė|vertę]]. – [[Čarlzas Darvinas|Č. Darvinas]]. # [[Žmogus]], savo gyvenimo kelyje neįgyjantis naujų pažįstamų, greitai tampa [[vienatvė|vienišas]]. – [[Samuelis Džonsonas|S. Džonsonas]]. # [[Žmogus]] savo [[tikėjimas|tikėjimu]] ir [[drąsa]] nugali net pačiomis sunkiausiomis [[aplinkybė]]mis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai [[abejonė|abejonei]], tuoj žus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] skiriasi nuo visų kitų būtybių gebėjimu [[juokas|juoktis]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus]] sudėtas gan keistai: natūralaus jo vaizdo niekad nematai. – [[Moljeras]]. # [[Žmogus]], sugebantis pastebėti [[reiškinys|reiškinį]], gali rasti ir [[priežastis|priežastį]]. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Žmogus]] sužlunga tik pats. – [[Irena Jašinskaitė|I. Jašinskaitė]]. # [[Žmogus]] – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo [[sąmonė]]s optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus]] – tai jo [[poelgis|poelgiai]]. – [[Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis|G. Hėgelis]]. # [[Žmogus]] – tai pagauli, jautri, protinga ir nuovoki būtybė, siekianti išlikti ir būti laiminga. – [[Polis Anri Holbachas|P. A. Holbachas]]. # [[Žmogus]] – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – [[Levas Tolstojus|L. Tolstojus]]. # [[Žmogus]] tampa žmogumi tik tarp žmonių. – [[Johanas Becheris|J. Becheris]]. # [[Žmogus]] tik tada šį tą pasiekia, kai pats tiki savo [[jėga|jėgomis]]. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Žmogus]] tobulėja [[darbas|dirbdamas]]. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Žmogus]] – tokia [[pralaimėjimas|pralaimėjimų]] sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos [[pergalė]]s. – [[Vytautas Karalius|V. Karalius]]. # [[Žmogus]] tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą [[kelias|kelią]], – jį parodo [[sąžinė]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi išmokti būti pavaldus sau pačiam ir paklusnus savo paties sprendimams. – [[Ciceronas]]. # [[Žmogus]] turi tik vieną despotą – [[nemokšiškumas|nemokšiškumą]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus]] turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima [[supratimas|suprasti]]: kitaip nemąstytų apie juos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus]] turi [[veikla|veikti]], o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – [[Vang Čungas]]. # [[Žmogus]], tvirtai įsitikinęs, kad jis labai [[protas|protingas]], beveik visada esti iš tų žmonių, kurie turi mažai proto arba visai jo neturi. – [[Žanas de la Briujeras|Ž. de la Briujeras]]. # [[Žmogus]] – vien [[santykiai|santykių]] mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Žmogus]] visada esti tokio [[amžius|amžiaus]], kokia yra dvasia: [[senatvė]] prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – [[Anri Periušo|A. Periušo]]. # [[Žmogus]] visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – [[Karlas Jaspersas|K. Jaspersas]]. # [[Žmogus]] visą [[gyvenimas|gyvenimą]] praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas [[viltis|vilties]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus]] žmogui – šventas dalykas. – [[Seneka]]. # [[Žmogus|Žmogų]] pažinsi [[ginčas|ginče]] ir [[kelionė]]je. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. # [[Žmogus|Žmogų]] suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmogų]] sukuria [[gamta]], bet išugdo ir subrandina [[visuomenė]]. – [[Visarionas Belinskis|V. Belinskis]]. # [[Žmogus|Žmogų]] vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmogų]] visada galima pažinti iš jo skaitomų [[knyga|knygų]]. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Žmogus|Žmones]] galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą [[darbas|darbą]]. – [[Albertas Moravija|A. Moravija]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]], nesiklausantiems [[patarimas|patarimų]], neįmanoma padėti. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] reikalinga prigimtimi, patirtimi, protu pagrįsta [[moralė]]. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] tik laikinai gyventi lemta,<br /> Laimingas tas, kurs įsiamžins [[vardas|vardą]]. – [[Nizamadinas Navoji|N. Navoji]]. # [[Žmogus|Žmonės]] atkakliai nesutinka su protingiausiomis [[nuomonė]]mis ne stokodami įžvalgumo, o būdami pernelyg išdidūs: jie mato, kad priekinės eilės jau užimtos, o į galines jiems nesinori sėstis. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – [[Imanuelis Kantas|I. Kantas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo choleros, bet [[vynas]] už ją daug pavojingesnis. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o [[daiktas|daiktai]] buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – [[Dalai Lama XIV]]. # [[Žmogus|Žmonės]], būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų [[pareiga]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus|Žmonės]] yra sukurti vieni kitiems. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]] – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kenčiantys dėl [[trūkumas|trūkumų]], ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė [[gamta]] visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia [[puikybė|puikybę]] kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. # [[Žmogus|Žmonės]], kurie patiria per daug [[džiaugsmas|džiaugsmo]], neišvengiamai bunka. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] labai anksti suvokia savo [[gyvenimo prasmė|gyvenimo prasmę]]. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Žmogus|Žmonės]], manantys, kad [[pinigai]] viską gali, patys gali viską padaryti už pinigus. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Žmonės mėgsta malti liežuviu. [[Žmogus]] išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – [[Karlosas Ruisas Safonas|K. R. Safonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] ne visuomet būna tokie, kokie atrodo. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekada nebūna nei be galo geri, nei be galo blogi. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuo taip nesibodi kaip [[patarimas|patarimais]]. – [[Džozefas Adisonas|Dž. Adisonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] niekuomet nejaučia [[sąžinė]]s graužaties dėl [[poelgis|poelgių]], tapusių jų [[įprotis|įpročiu]]. – [[Volteras]]. # [[Žmogus|Žmonės]], norintys kitus įbauginti, patys pasirodo esą [[bailys|bailiai]]. – [[Ralfas Voldas Emersonas|R. V. Emersonas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nuolat painioja, viena vertus, [[santuoka|santuoką]] ir meilę, kita vertus, [[laimė|laimę]] ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors [[meilė]] ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # [[Žmogus|Žmonės]] nustoja [[mąstymas|mąstyti]], nustoję [[skaitymas|skaityti]]. – [[Deni Didro|Deni Didro]]. # [[Žmogus|Žmonės]] paprastai [[draugystė|draugyste]] vadina bendrą laiko leidimą, savitarpio pagalbą, keitimąsi paslaugomis – žodžiu sakant, tokius santykius, kur [[savimeilė]] tikisi šį tą laimėti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Žmogus|Žmonės]] pradeda [[ginčas|ginčytis]] todėl, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # [[Žmogus|Žmonės]] savimi tampa, o ne gimsta. – [[Klodas Andrianas Helvecijus|Helvecijus]]. # [[Žmogus|Žmonės]] stokoja ne [[jėga|jėgų]], o [[valia|valios]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # [[Žmogus|Žmonės]] su amžiumi netampa [[protas|protingesni]]. Jie paprasčiausiai tampa [[atsargumas|atsargesni]]. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # [[Žmogus|Žmonių]] giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis. – [[Seneka]]. # Žmonių [[visuomenė]]s pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. [[Žmogus]] yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti... – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # [[Žvėris|Žvėrys]], gyvenantys kartu su mumis, tampa naminiais, o [[žmogus|žmonės]], bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. – [[Heraklitas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== [[Vaizdas:Human.svg|thumb|Žmonės]] ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Apie [[žmogus|žmogų]] reikia spręsti pagal jo rankų [[Darbas|darbą]]. # Be [[žmogus|žmogiškos]] kompanijos ir pats [[rojus]] nebūtų trokštama vieta. # Bet kas gali būti [[mandagumas|mandagus]] karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras [[žmogus]], kad būtum mandagus elgetai. # Būdamas gerai apsirengęs, [[žmogus]] nėra apribotas būti [[vargšas]]. # Būk atidus su [[žmogus|žmogumi]], kuris turi saldų [[Liežuvis|liežuvį]], jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą [[Mėsa|mėsą]]. # Geros [[Valia|valios]] [[žmogus]] yra ne tik [[Turtas|turtingas]], bet ir [[Išmintis|išmintingas]]. # [[Idėja|Idėjos]] yra vertos tuzino monetų, bet [[Žmogus|žmonės]], kurie jas paverčia [[Veiksmas|veiksmu]], yra neįkainojami. # Jeigu [[žmogus]] joja ant tigro nugaros, jis niekada neturėtų būti nustebęs, jeigu tai [[Pabaiga|baigiasi]] jam tigro skrandyje. # Kai nuogas [[žmogus]] tau [[Pažadas|žada]] audeklą – saugokis. # Kai [[žmogus]] atsiduria [[Bėda|bėdoje]], jis prisimena [[Dievas|Dievą]]. # Kai [[žmogus]] [[Melas|sukčiauja]] tau kartą – [[gėda]] jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # Kiekvienas blogas [[žmogus]] nusipelno blogos [[Problema|problemos]]. # Kodėl jiems patinka negražiai atrodantis [[žmogus]] – užtrunka ilgai tai suprasti gražuoliui. # Kur tik [[žmogus]] apsistoja gyventi, jo [[charakteris]] eina kartu su juo. # Mažo ūgio [[žmogus]] paliečia tik tiek, kiek jis gali pasiekti. # [[Kalbėjimas|Nesakyk]] [[Žmogus|žmogui]], kuris tave neša, kad jis smirdi. # Neskaičiuok, kiek kartų [[žmogus]] griūva, bet skaičiuok tuos kartus, kai jis pakyla. # Nespręsk apie savo [[Grožis|grožį]] pagal [[Žmogus|žmonių]] skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau [[Šypsena|šypsosi]]. # Nors duoda [[ranka]] – [[Žmogus|žmogui]] turi būti [[Dėkingumas|dėkojama]]. # Pagal [[Poelgis|poelgius]] mes [[Pažinimas|pažįstame]] [[žmogus|žmogų]]. # Patenkintas [[žmogus]] nesupranta ką jaučia [[Alkis|alkanas]] žmogus. # Prieš šaudamas, [[žmogus]] turi nusitaikyti. # [[Senatvė|Senas]] žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį. # Tas [[žmogus]], kurį tu prisiimsi ant savo kupros, bus tas, kuris tau kandžiosis. # Tas [[žmogus]], kuris kenčia nuo šalčio, bus pirmiausias, kuris pagalvos apie durų uždarymą. # [[Tingumas|Tingus]] [[žmogus]] prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių. # Tu gali daug [[Pažinimas|sužinoti]] apie [[Žmogus|žmogų]], stebėdamas jį, kada jis yra [[Alkis|alkanas]]. # Tu negali užrišti raištį [[Žmogus|žmogui]] ant akių ir tikėtis, kad jis perkels tave per upę. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[charakteris]] yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas. # [[Žmogus|Žmogaus]] didžiausios [[Kova|kovos]] yra tos, kurias jis kovoja pats savyje. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[kraujas]] yra sunkus; tas, kuris jį praliejo, negali pabėgti šalin. # [[Žmogus|Žmogaus]] nuopolis prasideda [[Išdidumas|išpuikimu]]. # [[Žmogus|Žmogui]], kuris savo [[Įrankis|įrankių]] rinkinyje turi tik plaktuką, kiekviena [[problema]] atrodo panaši į vinį. # [[Žmogus]] griūva vien tam, kad pakiltų. # [[Žmogus]] yra toksai, ką jis [[Valgymas|valgo]]. # [[Žmogus]] nebėga tarp spyglių be priežasties: arba jis persekioja [[Gyvatė|gyvatę]], arba gyvatė persekioja jį. # [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose. # [[Žmogus]], kuris yra [[Kantrumas|kantrus]], yra apdovanojamas. # [[Žmogus]], kuris įsakinėja, atskiria save nuo kitų. # [[Žmogus]], kuris nedirba sunkaus [[Darbas|darbo]], niekada nežinos [[Poilsis|poilsio]] vertės. # [[Žmogus]], kuris nesilaiko [[Disciplina|disciplinos]], negali būti įspėtas. # [[Žmogus]], kuris niekada nepripažįsta savo [[Klaida|klaidų]], niekada nepažins [[Taika|taikos]]. # [[Žmogus]], kuris nori pamatyti savo [[Tauta|tautos]] progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas. # [[Žmogus]], kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda [[Kova|kovos]] turguje. # [[Žmogus]], kuris slepia spyglį savo pėdoje, pelno sutinimą. # [[Žmogus]], kuris [[Valgymas|valgo]] vienas, [[Mirtis|miršta]] vienas. # [[Žmogus]], kuris visą laiką [[Verkimas|verkia]], nebūna išgirstas. # [[Žmogus]], kuris visada žiūri į dangų, niekada nieko neras ant žemės. # [[Žmogus]], su per daug didelėmis [[Ambicija|ambicijomis]], negali [[Miegas|miegoti]] ramybėje. # [[Žmonės|Žmonėms]], kurie [[girtavimas|geria]] tam, kad paskandintų savo [[sielvartas|sielvartą]], turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti. # [[Žmogus|Žmonės]] yra kaip chameleonai – [[aplinkybė]]s priverčia juos pakeisti jų spalvą. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # [[Žmogus|Žmonės]] gyvena vienas kito [[prieglobstis|prieglobstyje]]. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Alkis|Alkanas]] [[žmogus]] yra [[pyktis|piktas]] žmogus. # [[Ankstumas|Ankstyvas]] gulimas ir ankstyvas kėlimas padaro [[žmogus|žmogų]] sveiką, turtingą ir išmintingą. # Geras [[žmogus]] nuodėmingoje [[Visuomenė|visuomenėje]] atrodo esantis didžiausias piktadarys iš visų. # Jei norite pažinti [[žmogus|žmogų]], stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs [[pinigai|pinigus]]. # Kartais [[žmogus|žmonės]], kurie gyvena stikliniuose namuose, mėto [[akmuo|akmenis]] dėl to, kad uždažyti jų langai. # Kas gi yra [[žmogus]], jei ne kas kita kaip [[protas]]? # Manieros padaro [[Žmogus|žmogų]]. # [[Mokymasis]] gerą [[Žmogus|žmogų]] padaro geresniu, o blogą žmogų – blogesniu. # Nė vienas [[žmogus]] nebebūna [[Pyktis|piktas]], kuris nebesijaučia įskaudintas. # Nė vienas [[žmogus]] negali tarnauti dviems [[Šeimininkas|šeimininkams]]. # Nė vienas [[žmogus]] nėra sala. # Niekas nežino kito [[Žmogus|žmogaus]] [[Našta|naštos]] svorio. # Paukštis būna [[Pažinimas|pažįstamas]] pagal savo toną, [[žmogus]] – pagal jo [[Žodžiai|žodžius]]. # Pokalbių [[žmogus]], be poelgių, būna kaip sodas pilnas piktžolių. # Saugokis [[Žmogus|žmogaus]], perskaičiusio tik vieną [[Knyga|knygą]]. # Stenkis būti ne sėkmės [[Žmogus|žmogus]], bet vertės žmogus. # Stiprus [[Žmogus|žmogus]] ir krioklys patys sau kelią tiesia. # Tas, kuris vaikšto su padoriais [[Žmogus|žmonėmis]], būna vienas iš jų. # Tu gali nuspręsti apie [[Žmogus|žmogų]] pagal kompaniją, kurioje jis laikosi. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # [[Žmogus]], kurio sode auga [[šalavijas|šalavijai]], gyvens 100 metų. # [[Žmogus|Žmonės]] bijo laiko, o [[laikas]] — Sfinkso. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # [[Gėris|Geras]] [[žmogus]] mato gerus ženklus. # [[Viskas]] žemėje turi savo [[tikslas|tikslą]], kiekviena [[liga]] – vaistus, kurie ją gydo, o kiekvienas [[žmogus]] – paskirtį. # [[Žmogus]] turi pats padaryti savo [[strėlė|strėles]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi [[žmogus]]. # [[Žmogus]] supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta. ===[[Japonų patarlės ir priežodžiai|Japonų]]=== # Dauguma [[žmogus|žmonių]] [[žmogžudys|žmogžudžiai]] – jie žudo žmogų savyje. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias. # [[Oras]] pasikeičia po valandos, [[žmogus|žmonės]] – po kartos. # [[Arklys|Žirgą]] puošia ne balnas, [[žmogus|žmogų]] – ne drabužiai. # [[Žmogus]] [[darbas|dirba]] – ir [[žemė]] dirba, žmogus [[tingėjimas|tingi]] – ir žemė tingi. # [[Žmogus]] – gyva brangenybė, [[turtas]] – mirusi. # [[Žmogus]], kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro. # [[Žmogus]] – lankas, [[mintis]] – strėlė, [[teisingumas]] – taikinys. # [[Žmogus]] turi gerai pažinti pats save. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akmuo]] [[kantrumas|kantrus]], o [[žmogus]] – dar kantresnis. # [[Arklys|Arklio]] saugokis iš užpakalio, [[karvė]]s – iš priekio, o pikto [[žmogus|žmogaus]] – iš visų pusių. # [[Arklys|Arklį]] pažinsi iš [[dantis|dantų]], [[žmogus|žmogų]] – iš [[kalba|kalbų]]. # [[Arklys]] pakeičia plauką, [[žmogus]] savo [[charakteris|charakterio]] negali pakeisti. # [[Arklys]] suklumpa ir keturiomis kojomis, o [[žmogus]] dviem nesuklups! # [[Auksas]] mėginasi ugnyje, [[vežimas]] ant gruodo, [[arklys]] naktyje, o [[žmogus]] bėdoje. # [[Bitė]] pikta, kai [[darbas|darbo]] neturi, o [[žmogus]] – kai per daug turi. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogaus]] negadina. # [[Darbas]] [[žmogus|žmogų]] puošia. # Gilus [[protas]], nors [[žmogus]] kuprotas. # Ir juodas [[darbas]] dabina [[žmogus|žmogų]]. # Iš [[darbas|darbo]] pažinsi [[žmogus|žmogų]]. # Iš menkos trobelės gali didis [[žmogus]] keltis. # Maišą [[druska|druskos]] suvalgysi, tada [[žmogus|žmogų]] pažinsi. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[vertė]] [[darbas|darbu]] matuojama. # [[Žmogus|Žmogelis]], kožnam<ref>Kiekviename.</ref> [[darbas|darbe]] šarpus<ref>Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.</ref>. # [[Žmogus]] gimsta [[darbas|darbui]], kaip paukštis lakstymui. # [[Žmogus]] gyvena vieną amžių, o jo geri [[darbas|darbai]] – du amžius. # [[Žmogus]] jaunas be [[darbas|darbo]] dyksta greitai. # [[Žmogus]] neišganytas – be gerų [[darbas|darbų]] ir be [[pinigai|pinigų]]. # [[Žmogus]] [[pinigai|pinigus]] renka, [[velnias]] piniginę siuva. # [[Žmogus]] už žvėrį piktesnis. # [[Žmogus]] užmano – [[Dievas]] padaro. # [[Žmogus|Žmogų]] puošia [[darbas]]. # [[Žmogus|Žmonėms]] [[darbas]], o ponams šventa. # [[Žuvis]] ieško kur giliau, [[žmogus]] – kur geriau. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Apdairus [[žmogus]] stebės [[Charakteris|charakterio]] ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus. # Bet kuris [[žmogus]] gali [[Valdymas|valdyti]] ramybėje. # [[Įkyrumas|Įkyrus]] [[žmogus]] visada yra piktavalis. # Kiekvienas [[Beprotis|pakvaišęs]] [[žmogus]] galvoja, kad visi kiti žmonės pakvaišę. # Kiekvienas [[žmogus]] apie kitus sprendžia pagal save. # Kiekvienas [[žmogus]] turi savo ypatingą [[Įprotis|įprotį]]. # Kiekvienas [[žmogus]], kuris gali pūsti ragą, dar nėra medžiotojas. # Kuo daugiau [[žmogus]] turi [[sąžiningumas|sažiningumo]] ir [[dorybė|dorumo]], tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą. # [[Laimė|Laimingas]] tas [[žmogus]], kuris laikosi nuo [[Kivirčas|kivirčų]] atokiai. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Veikla|daryti]], ką jis gali daryti geriausia. # Leisk kiekvienam [[Žmogus|žmogui]] [[Turtas|turėti]], kas jam priklauso. # [[Mokymas|Mokytas]] [[žmogus]] visada turi [[Turtas|turtą]] savyje. # Nė vienas [[žmogus]] neįgyja viso [[Tobulumas|tobulumo]] iš karto. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]] be [[Klaida|klaidų]]. # Nėra [[Žmogus|žmogaus]], kuris savo amato [[Meistras|meistru]] taptų jau pirmąją dieną. # [[Nesaikingumas|Nesaikingas]] [[žmogus]] [[mirtis|miršta]] jaunas ir retai mėgaujasi senatve. # Priklausomai nuo to, kaip [[žmogus]] tvarkosi su savimi, jis gali [[mirti]] senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties. # Rask [[Žiaurumas|žiaurų]] [[Žmogus|žmogų]] ir tu matai [[Bailys|bailį]]. # Žmogaus [[protas]] yra pats [[žmogus]]. # [[Žmogus]] aistroje joja ant arklio, kuris bėga su juo tolyn. # [[Žmogus]] yra [[Vertinimas|vertinamas]] pagal jo [[Draugas|draugus]]. # [[Žmogus]] niekada netampa visiškai blogas iš karto. # [[Žmogus]], jeigu jis gyvena vienas, yra arba dievas, arba demonas. # [[Žmogus]], kuris [[Saikas|tenkinasi]], visada yra [[Turtuolis|turtingas]]. # [[Žmogus]], neturintis [[Religija|religijos]], yra kaip arklys be apynasrio. ===[[Mongolų patarlės ir priežodžiai|Mongolų]]=== # [[Žmogus]], turintis daug [[draugas|draugų]], platus kaip stepė. ===[[Turkmėnų patarlės ir priežodžiai|Turkmėnų]]=== # Lengva tapti mokytu, sunkiau – [[žmogus|žmogumi]]. ===[[Vokiečių patarlės ir priežodžiai|Vokiečių]]=== # [[Žmogus]] retai kada būna geresnis už savo [[žodis|žodžius]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Iš toli visi [[žmogus|žmonės]] neblogi. # Jei visi [[žmogus|žmonės]] trauktų į vieną pusę, tai [[pasaulis]] paprasčiausiai apsiverstų. # Jeigu [[Dievas]] gyventų Žemėje, [[žmogus|žmonės]] jam išdaužytų langus. # Nejausti [[skausmas|skausmo]], reiškia nebūti [[žmogus|žmogumi]]. # [[Vaikas|Vaikai]] gąsdinami [[velnias|velniu]], suaugusieji — [[žmogus|žmonėmis]]. # Vienas [[žmogus]] keičia visą pasaulį, visi kiti – tik murma. # [[Žmogus]] ateina į pasaulį su “Oy!”, o išeina su “Gevaltl” ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|žmogus}} ==Žodžių reikšmės== [[Kategorija:Žmogus]] 89cdvpabp5mlm2hrlwt4ruac89aqh77 0 1651 84308 84302 2026-07-20T18:16:47Z Kurmis 70 84308 wikitext text/x-wiki ==[[Biblija]]== # Ar nežinote, kad jūsų [[kūnas]] yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?<br /> Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo. – ''1 Kor 6,19-20''. # Aš esu gyvoji [[duona]], ateinanti iš dangaus. Kas valgo šios duonos, tas gyvens per amžius. Tačiau duona, kurios aš duosiu, yra mano [[kūnas]], kurios aš duosiu gyvenimui pasaulyje. – ''Jn 6,51.'' # Ir jeigu tavo dešinioji [[ranka]] skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas [[kūnas]] būtų įmestas į [[pragaras|pragarą]]. – ''Mt 5,30''. # Jūs, [[žmona|žmonos]], būkite klusnios savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrams]] lyg Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva bažnyčios, – Jis [[kūnas|kūno]] gelbėtojas. Todėl kaip bažnyčia paklūsta Kristui, taip ir žmonos visame kame teklauso savo vyrų. – ''Ef 5, 22-24''. # [[Vyras]] paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo [[žmona]]; ir juodu taps vienu [[kūnas|kūnu]]. – ''Pr 2, 24''. # [[Žmona]] neturi valios savo [[kūnas|kūnui]], bet [[vyras (sutuoktinis)|vyras]]. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. – ''1 Kor 7,4''. ==Sentencijos== # Ar ne keista, kad [[kūnas|kūno]] vidus gali taip gąsdinti, o išorė – vilioti? – [[Jensas Christianas Grondahlis|J. Ch. Grondahlis]]. # Aš esu didesnis ir gimęs dėl didesnių dalykų, nei vergavimas [[kūnas|kūnui]], į kurį žiūriu kaip į savo [[laisvė]]s pančius. – [[Seneka]]. # Aš noriu [[gimnastika|gimnastikos]] padedamas pasiekti geresnę viso [[kūnas|kūno]] pusiausvyrą. – [[Sokratas]]. # [[Auklėjimas]] turi būti pajėgus ir [[kūnas|kūną]] ir [[siela|sielą]] padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius. – [[Platonas]]. # Be to, daugelis mylėtojų pirmiau ima [[geismas|geisti]] [[kūnas|kūno]], negu pažįsta būdą ir ištiria kitas būdingas savybes, taigi jiems neaišku, ar jie panorės būti [mylimųjų] draugais ir tuomet, kai išblės jų potraukis. – [[Platonas]]. # Esama [[kūnas|kūno]] [[liga|ligų]], esama ir [[gyvensena|gyvensenos]] ligų. – [[Demokritas]]. # Galbūt [[rojus]] tėra gražus išmislas, skirtas paslėpti bjauriai tiesai, kad [[kūnas]] tėra mėsos, kaulų, ir skystimo aparatas, sudylantis ir susidėvintis tarsi išklibę malūno dantračiai ar nepataisomai subyrantis nuo kokios negandos ar ligos tarsi iš rankų ant marmuro grindų išmestas brangus laikrodis Tad šiam mėsos ir kaulų aparatui, suvokusiam savo ribotumą ir netvarumą, verkiant reikia paguodos ir tikėjimo nemariąja siela, rojumi, prisikėlimu, idant turėtų nors menkiausią priežastį kasryt atsibusti ir daryti gausybę nereikšmingų ir iš esmės nieko nekeičiančių dalykų, tokių kaip valgymas, mylėjimasis, gimdymas, sėja ir pjūtis, kariavimas ir politikavimas, medžių kirtimas ir aksomo audimas, mokslo traktatų rašymas, miestų statymas, laivų rentimas ir plaukimas jais į tolimus kraštus... Verkiant reikia tikėjimo, kad visas šis bruzdėjimas iš tiesų turi kažkokią [[prasmė|prasmę]], kuri stebuklingai ims ir paaiškės, kai išmuš jį užbaigianti mirties valanda, o viso bruzdesio prasmingumui pagrįsti gudrieji prigalvojo visokių ritualų ir papročių, neva turinčių įtikinti, kad mėsos ir kaulų aparato išklerimas – anaiptol ne pabaiga, o tik viso ko pradžia... Tikra bajka, skirta vien tam, kad žmogus užsimirštų užsižaidęs, kaip kad dabar tie kainą laidojantys vaikai, ir taip smarkiai nesisielotų dėl savosios būties beprasmybės. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Grakštumas [[kūnas|kūnui]] – tolygu sveika nuovoka [[protas|protui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Gėda]], jei šiame gyvenime tavo [[kūnas]] dar nepavargęs, o [[siela]] jau pailsusi. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Išmintis]] [[siela]]i – tolygu [[sveikata]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Ji ieškojo kažko, ir jis ieškojo kažko, abu jie ieškojo nirtulingai, vaipydamiesi, galvomis gręždamiesi kits kitam į krūtinę, o jųdviejų glamonės ir piestu stojantys [[kūnas|kūnai]] neleido juodviem užsimiršti, tik vis priminė pareigą ieškoti; kaip šunys desperatiškai rausiasi į žemę, taip juodu rausėsi į kits kito kūną; ir bejėgiškai, nusivylę, geisdami pastverti dar paskutinę laimės kruopelę, plačiais liežuviais kartkartėm braukė kits kitam per veidą. Tik nuvargę nurimo ir pajuto dėkingumą vienas kitam. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # Joks [[kūnas]] negali būti toks stiprus, kad [[vynas]] negalėtų jo pažeisti. – [[Plutarchas]]. # Kiekvienas [[geismas]], kurį bandome užgniaužti, tebetūno mūsų mintyse ir nuodija mus. Kūnas nusideda kartą ir išsivaduoja iš nuodėmės, nes veiksmas – tai savotiškas apsivalymas. Nieko nebelieka, tik malonumo prisiminimas ar saldi atgaila. Vienintelis būdas atsikratyti [[pagunda|pagundos]] – jai atsiduoti. Jeigu spirsies, tavo siela susirgs, ilgėdamasi to, ką pati sau uždraudė. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kieno sveikas [[kūnas]], tas gali iškęsti ir karštį, ir šaltį. Taip ir tas, kieno sveika [[dvasia]], gali pakelti ir pyktį, ir sielvartą, ir džiaugsmą, ir kitus jausmus. – [[Epiktetas]]. # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? – [[Sokratas]]. # [[Kuklumas]] [[siela]]i yra tas pats, kas [[drovumas]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Kūnas]] ir [[siela]] – valios produktai. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Kūnas]] – tai sodas, kurio sodininkas – mūsų [[valia]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Kūnas|Kūno]] dailumas gali patraukti [[grožis|grožio]] gerbėjus, bet norint juos išlaikyti, reikia [[dvasia|dvasinio]] grožio. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] [[grožis]], sutapęs su [[siela|sielos]] grožiu, sudaro harmoningą [[žmogus|žmogų]]. – [[Platonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] [[poreikis|poreikiai]] menki: nealkti, nešalti, netrokšti. Jei trokšta daugiau, vargsta dėl [[yda|ydų]], ne dėl reikalo. – [[Seneka]]. # [[Malonumas]] skirtas gražiam [[kūnas|kūnui]], o [[skausmas]] – gražiai [[siela]]i. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Medis irgi garina drėgmę ir mėgsta dažnai būti gaivinamas vėjo, lietaus ir šalčio, kitaip silpnėja ir vysta. Lygiai taip žmogaus [[kūnas|kūnui]] būtini visokie smarkūs judesiai, veikla ir tinkami pratimai. – [[Jonas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Meilė]] puikiam [[kūnas|kūnui]] pagimdo puikias [[mintis]]. – [[Platonas]]. # [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]]. # Mūsų [[jėga|jėgų]] nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga [[jaunystė]] perduoda [[senatvė|senatvei]] susidėvėjusį [[kūnas|kūną]]. – [[Ciceronas]]. # Mūsų [[kūnas]] yra [[gyvenimas|gyvenimui]] skirta mašina. – [[Napoleonas]]. # Mūsų [[kūnas]] yra mūsų [[mintis|minčių]] produktas. – [[Johnas Hagelinas|J. Hagelinas]]. # Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. – [[Sokratas]]. # Nė vienas [[gydytojas]] nežino tokio [[vaistas|vaisto]] pavargusiam [[kūnas|kūnui]] ir išsekusiai [[dvasia]]i kaip [[viltis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]] # Nėra [[laisvė|laisvas]] tas, kas yra [[kūnas|kūno]] vergas. – [[Seneka]]. # Nėra nieko žavingesnio už [[valia|valią]], nugalinčią neklusnų [[kūnas|kūną]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Norint išlaikyti [[dvasia|dvasios]] stiprybę, reikia rūpintis [[kūnas|kūno]] tvirtumu. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Prižiūrėkite savo [[kūnas|kūną]], jei norite, kad [[protas]] tinkamai dirbtų. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Samsonas turėjo galingą [[kūnas|kūną]], bet silpną [[galva|galvą]], kitaip jis nebūtų nuleidęs jos [[paleistuvė|paleistuvei]] ant kelių. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Siela|Sielos]] ir [[kūnas|kūno]] harmonija – kaip tai svarbu! [[Beprotybė]]s pagauti, mes juos atskyrėme ir sugalvojome [[realizmas|realizmą]], kuris pasirodė esąs grubus, sukūrėme [[idealas|idealą]], kuris pasirodė esąs tuščias. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # Sunku įsivaizduoti, kaip įkvepia [[protas|protinę]] veiklą [[kūnas|kūno]] judesiai. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # Sveikame [[kūnas|kūne]] – sveika [[siela]]. – [[Juvenalis]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tvirta [[dvasia]] išgelbsti silpną [[kūnas|kūną]]. – [[Hipokratas]]. # Užteks menkinti [[kūnas|kūną]]. Užteks juokauti su juo. Jis tarsi nuospauda prislėgs mūsų žvalų [[protas|protą]] ir lyg pasityčiodamas jūsų išdidžiai [[dvasia]]i įrodys, kad ji priklauso nuo ankšto bato. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # Žiūrėki, kaip irsta tingus išsidykinėjęs [[kūnas]],<br /> Kaip pelkėja stovintys ežero vandenys. – [[Ovidijus]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kada [[širdis]] veikia, [[kūnas]] yra jos [[vergas]]. # Kai nukertama [[Gyvatė|gyvatės]] [[galva]], jos [[Kūnas|kūno]] likutis tampa paprasčiausia [[Virvė|virve]]. # Kai tavo [[koja]] skęsta, visas tavo [[kūnas]] turėtų tai pajausti. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Mažas [[kūnas]] dažnai priglaudžia didžią [[Siela|sielą]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kaip [[kūnas]] sudarytas iš įvairių galūnių ir organų, taip visi mirtingi padarai egzistuoja priklausydami vieni nuo kito. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Kožnam<ref>Kiekvienam.</ref> [[kūnas|kūne]] [[velnias]] mala. # [[Kūnas]] sensta, paseno, bet [[širdis]] raukšlių neturi. # Vaikšto kaip [[kūnas]] be dūšios<ref>Dvasios.</ref>. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Nuplauti [[kūnas|kūną]] galima, bet ne [[siela|sielą]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|kūnas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Biologija]] lito1a8pezgv70ro0f0o53lxjp9jfxo 84316 84308 2026-07-21T18:24:52Z Kurmis 70 /* Sentencijos */ 84316 wikitext text/x-wiki ==[[Biblija]]== # Ar nežinote, kad jūsų [[kūnas]] yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau?<br /> Jūs esate nupirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu ir savo dvasia, kurie yra Dievo. – ''1 Kor 6,19-20''. # Aš esu gyvoji [[duona]], ateinanti iš dangaus. Kas valgo šios duonos, tas gyvens per amžius. Tačiau duona, kurios aš duosiu, yra mano [[kūnas]], kurios aš duosiu gyvenimui pasaulyje. – ''Jn 6,51.'' # Ir jeigu tavo dešinioji [[ranka]] skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas [[kūnas]] būtų įmestas į [[pragaras|pragarą]]. – ''Mt 5,30''. # Jūs, [[žmona|žmonos]], būkite klusnios savo [[vyras (sutuoktinis)|vyrams]] lyg Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus yra galva bažnyčios, – Jis [[kūnas|kūno]] gelbėtojas. Todėl kaip bažnyčia paklūsta Kristui, taip ir žmonos visame kame teklauso savo vyrų. – ''Ef 5, 22-24''. # [[Vyras]] paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo [[žmona]]; ir juodu taps vienu [[kūnas|kūnu]]. – ''Pr 2, 24''. # [[Žmona]] neturi valios savo [[kūnas|kūnui]], bet [[vyras (sutuoktinis)|vyras]]. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. – ''1 Kor 7,4''. ==Sentencijos== # Ar ne keista, kad [[kūnas|kūno]] vidus gali taip gąsdinti, o išorė – vilioti? – [[Jensas Christianas Grondahlis|J. Ch. Grondahlis]]. # Aš esu didesnis ir gimęs dėl didesnių dalykų, nei vergavimas [[kūnas|kūnui]], į kurį žiūriu kaip į savo [[laisvė]]s pančius. – [[Seneka]]. # Aš noriu [[gimnastika|gimnastikos]] padedamas pasiekti geresnę viso [[kūnas|kūno]] pusiausvyrą. – [[Sokratas]]. # [[Auklėjimas]] turi būti pajėgus ir [[kūnas|kūną]] ir [[siela|sielą]] padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius. – [[Platonas]]. # Be to, daugelis mylėtojų pirmiau ima [[geismas|geisti]] [[kūnas|kūno]], negu pažįsta būdą ir ištiria kitas būdingas savybes, taigi jiems neaišku, ar jie panorės būti [mylimųjų] draugais ir tuomet, kai išblės jų potraukis. – [[Platonas]]. # Esama [[kūnas|kūno]] [[liga|ligų]], esama ir [[gyvensena|gyvensenos]] ligų. – [[Demokritas]]. # Galbūt [[rojus]] tėra gražus išmislas, skirtas paslėpti bjauriai tiesai, kad [[kūnas]] tėra mėsos, kaulų, ir skystimo aparatas, sudylantis ir susidėvintis tarsi išklibę malūno dantračiai ar nepataisomai subyrantis nuo kokios negandos ar ligos tarsi iš rankų ant marmuro grindų išmestas brangus laikrodis Tad šiam mėsos ir kaulų aparatui, suvokusiam savo ribotumą ir netvarumą, verkiant reikia paguodos ir tikėjimo nemariąja siela, rojumi, prisikėlimu, idant turėtų nors menkiausią priežastį kasryt atsibusti ir daryti gausybę nereikšmingų ir iš esmės nieko nekeičiančių dalykų, tokių kaip valgymas, mylėjimasis, gimdymas, sėja ir pjūtis, kariavimas ir politikavimas, medžių kirtimas ir aksomo audimas, mokslo traktatų rašymas, miestų statymas, laivų rentimas ir plaukimas jais į tolimus kraštus... Verkiant reikia tikėjimo, kad visas šis bruzdėjimas iš tiesų turi kažkokią [[prasmė|prasmę]], kuri stebuklingai ims ir paaiškės, kai išmuš jį užbaigianti mirties valanda, o viso bruzdesio prasmingumui pagrįsti gudrieji prigalvojo visokių ritualų ir papročių, neva turinčių įtikinti, kad mėsos ir kaulų aparato išklerimas – anaiptol ne pabaiga, o tik viso ko pradžia... Tikra bajka, skirta vien tam, kad žmogus užsimirštų užsižaidęs, kaip kad dabar tie kainą laidojantys vaikai, ir taip smarkiai nesisielotų dėl savosios būties beprasmybės. – [[Kristina Sabaliauskaitė|K. Sabaliauskaitė]]. # Grakštumas [[kūnas|kūnui]] – tolygu sveika nuovoka [[protas|protui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Gėda]], jei šiame gyvenime tavo [[kūnas]] dar nepavargęs, o [[siela]] jau pailsusi. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Išmintis]] [[siela]]i – tolygu [[sveikata]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Ji ieškojo kažko, ir jis ieškojo kažko, abu jie ieškojo nirtulingai, vaipydamiesi, galvomis gręždamiesi kits kitam į krūtinę, o jųdviejų glamonės ir piestu stojantys [[kūnas|kūnai]] neleido juodviem užsimiršti, tik vis priminė pareigą ieškoti; kaip šunys desperatiškai rausiasi į žemę, taip juodu rausėsi į kits kito kūną; ir bejėgiškai, nusivylę, geisdami pastverti dar paskutinę laimės kruopelę, plačiais liežuviais kartkartėm braukė kits kitam per veidą. Tik nuvargę nurimo ir pajuto dėkingumą vienas kitam. – [[Fransas Kafka|F. Kafka]]. # Joks [[kūnas]] negali būti toks stiprus, kad [[vynas]] negalėtų jo pažeisti. – [[Plutarchas]]. # Kiekvienas [[geismas]], kurį bandome užgniaužti, tebetūno mūsų mintyse ir nuodija mus. Kūnas nusideda kartą ir išsivaduoja iš nuodėmės, nes veiksmas – tai savotiškas apsivalymas. Nieko nebelieka, tik malonumo prisiminimas ar saldi atgaila. Vienintelis būdas atsikratyti [[pagunda|pagundos]] – jai atsiduoti. Jeigu spirsies, tavo siela susirgs, ilgėdamasi to, ką pati sau uždraudė. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Kieno sveikas [[kūnas]], tas gali iškęsti ir karštį, ir šaltį. Taip ir tas, kieno sveika [[dvasia]], gali pakelti ir pyktį, ir sielvartą, ir džiaugsmą, ir kitus jausmus. – [[Epiktetas]]. # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? – [[Sokratas]]. # [[Kuklumas]] [[siela]]i yra tas pats, kas [[drovumas]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # [[Kūnas]] ir [[siela]] – valios produktai. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Kūnas]] – tai mažiausia, ką gali [[moteris]] duoti [[vyras|vyrui]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # [[Kūnas]] – tai sodas, kurio sodininkas – mūsų [[valia]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # [[Kūnas|Kūno]] dailumas gali patraukti [[grožis|grožio]] gerbėjus, bet norint juos išlaikyti, reikia [[dvasia|dvasinio]] grožio. – [[Čarlsas Kalebas Koltonas|Č. K. Koltonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] [[grožis]], sutapęs su [[siela|sielos]] grožiu, sudaro harmoningą [[žmogus|žmogų]]. – [[Platonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] ir [[protas|proto]] mankšta – būtina gydymo priemonė. – [[Platonas]]. # [[Kūnas|Kūno]] [[poreikis|poreikiai]] menki: nealkti, nešalti, netrokšti. Jei trokšta daugiau, vargsta dėl [[yda|ydų]], ne dėl reikalo. – [[Seneka]]. # [[Malonumas]] skirtas gražiam [[kūnas|kūnui]], o [[skausmas]] – gražiai [[siela]]i. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Medis irgi garina drėgmę ir mėgsta dažnai būti gaivinamas vėjo, lietaus ir šalčio, kitaip silpnėja ir vysta. Lygiai taip žmogaus [[kūnas|kūnui]] būtini visokie smarkūs judesiai, veikla ir tinkami pratimai. – [[Jonas Amosas Komenskis|J. A. Komenskis]]. # [[Meilė]] puikiam [[kūnas|kūnui]] pagimdo puikias [[mintis]]. – [[Platonas]]. # [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]]. # Mūsų [[jėga|jėgų]] nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga [[jaunystė]] perduoda [[senatvė|senatvei]] susidėvėjusį [[kūnas|kūną]]. – [[Ciceronas]]. # Mūsų [[kūnas]] yra [[gyvenimas|gyvenimui]] skirta mašina. – [[Napoleonas]]. # Mūsų [[kūnas]] yra mūsų [[mintis|minčių]] produktas. – [[Johnas Hagelinas|J. Hagelinas]]. # Negalima [[gydymas|gydyti]] [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. – [[Sokratas]]. # Nė vienas [[gydytojas]] nežino tokio [[vaistas|vaisto]] pavargusiam [[kūnas|kūnui]] ir išsekusiai [[dvasia]]i kaip [[viltis]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]] # Nėra [[laisvė|laisvas]] tas, kas yra [[kūnas|kūno]] vergas. – [[Seneka]]. # Nėra nieko žavingesnio už [[valia|valią]], nugalinčią neklusnų [[kūnas|kūną]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Norint išlaikyti [[dvasia|dvasios]] stiprybę, reikia rūpintis [[kūnas|kūno]] tvirtumu. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Prižiūrėkite savo [[kūnas|kūną]], jei norite, kad [[protas]] tinkamai dirbtų. – [[Renė Dekartas|R. Dekartas]]. # Samsonas turėjo galingą [[kūnas|kūną]], bet silpną [[galva|galvą]], kitaip jis nebūtų nuleidęs jos [[paleistuvė|paleistuvei]] ant kelių. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # [[Siela|Sielos]] ir [[kūnas|kūno]] harmonija – kaip tai svarbu! [[Beprotybė]]s pagauti, mes juos atskyrėme ir sugalvojome [[realizmas|realizmą]], kuris pasirodė esąs grubus, sukūrėme [[idealas|idealą]], kuris pasirodė esąs tuščias. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Sugundyk mano [[protas|protą]] ir gausi mano [[kūnas|kūną]]. – [[Seneka]]. # Sunku įsivaizduoti, kaip įkvepia [[protas|protinę]] veiklą [[kūnas|kūno]] judesiai. – [[Plinijus Jaunesnysis]]. # Sveikame [[kūnas|kūne]] – sveika [[siela]]. – [[Juvenalis]]. # [[Tingėjimas]] – tai [[protas|proto]] ir [[kūnas|kūno]] rūdys; dažnai naudojamas raktas visada blizga kaip naujas. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. # Tvirta [[dvasia]] išgelbsti silpną [[kūnas|kūną]]. – [[Hipokratas]]. # Užteks menkinti [[kūnas|kūną]]. Užteks juokauti su juo. Jis tarsi nuospauda prislėgs mūsų žvalų [[protas|protą]] ir lyg pasityčiodamas jūsų išdidžiai [[dvasia]]i įrodys, kad ji priklauso nuo ankšto bato. – [[Aleksandras Gercenas|A. Gercenas]]. # Žiūrėki, kaip irsta tingus išsidykinėjęs [[kūnas]],<br /> Kaip pelkėja stovintys ežero vandenys. – [[Ovidijus]]. # [[Žmogus]] gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys vienodai tinka ir [[protas|protui]] ir [[kūnas|kūnui]]. – [[Bendžaminas Franklinas|B. Franklinas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Kada [[širdis]] veikia, [[kūnas]] yra jos [[vergas]]. # Kai nukertama [[Gyvatė|gyvatės]] [[galva]], jos [[Kūnas|kūno]] likutis tampa paprasčiausia [[Virvė|virve]]. # Kai tavo [[koja]] skęsta, visas tavo [[kūnas]] turėtų tai pajausti. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Mažas [[kūnas]] dažnai priglaudžia didžią [[Siela|sielą]]. ===[[Indų patarlės ir priežodžiai|Indų]]=== # Kaip [[kūnas]] sudarytas iš įvairių galūnių ir organų, taip visi mirtingi padarai egzistuoja priklausydami vieni nuo kito. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Kožnam<ref>Kiekvienam.</ref> [[kūnas|kūne]] [[velnias]] mala. # [[Kūnas]] sensta, paseno, bet [[širdis]] raukšlių neturi. # Vaikšto kaip [[kūnas]] be dūšios<ref>Dvasios.</ref>. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Nuplauti [[kūnas|kūną]] galima, bet ne [[siela|sielą]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|kūnas}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Biologija]] 12m2xhuv98e58ujuei9ijhwimxosr81 0 1661 84319 79528 2026-07-22T18:00:59Z Kurmis 70 84319 wikitext text/x-wiki == Sentencijos == # Bešališkas ir mąslus [[žmogus]] niekuomet neskuba skelbti savo [[nuosprendis|nuosprendžio]]. – [[Henris Fildingas|H. Fildingas]]. # Kas padaro [[nuosprendis|nuosprendį]] neišklausęs abiejų šalių, pasielgia neteisingai, nors tas nuosprendis būtų ir teisingas. – [[Seneka]]. # Neskelbk [[nuosprendis|nuosprendžio]] neišklausęs abiejų šalių. – [[Solonas]]. # [[Nuosprendis]], kurį jūs sviedžiate kitiems, apsisuka ir grįžta atgal, tiesiai jums į veidą, šiek tiek jį sužeisdamas. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]]. # Vienas neteisingas [[nuosprendis]] labiau pakenkia negu daugelis [[nusikaltimas|nusikaltimų]], padarytų konkrečių žmonių; šie teršia tik upelius, tik paskiras vandens sroves, o netikęs [[teisėjas]] – patį šaltinį. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Liesas [[susitarimas]] yra geriau negu riebus teismo [[nuosprendis]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|nuosprendis}} [[Kategorija:Teisė]] 2ejvnbpt0y8e7buw1qbb9ojd4rnvj3x 0 1727 84303 84300 2026-07-20T18:07:53Z Kurmis 70 84303 wikitext text/x-wiki '''''[[Sokratas]]''' (lot. '''Socrates''' (469 pr. Kr.-399 pr. Kr.) – graikų filosofas.'' [[Image:Vatsoc.jpg|thumb|Sokratas]] ==Sentencijos ir aforizmai== ===Apie blogį=== # [[Blogis]] neatsiejamas nuo [[neišmanymas|neišmanymo]]. # Didžiausia [[išmintis]] – skirti [[gėris|gėrį]] nuo [[blogis|blogio]]. # Yra vienas [[gėris]] – [[žinojimas]], ir vienas [[blogis]] – [[tamsumas]]. # Niekas nedaro [[blogis|bloga]] sąmoningai. ===Apie gyvenimą=== # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų valgyti ir gerti. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. # [[Gerumas|Geram]] žmogui nieko bloga neatsitinka nei per [[gyvenimas|gyvenimą]], nei po [[mirtis|mirties]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. ===Apie santuoką=== # [[Santuoka|Vedybos]], jei jau kalbėti atvirai, [[blogis]], tačiau blogis neišvengiamas. # [[Santuoka|Vesi]] ar nevesi – vis vien pasigailėsi. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. ===Apie žmogų=== # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? # Nė vienas [[žmogus]] nesiims jokio, net ir menkiausio [[darbas|darbo]], kurio jis nėra mokęsis, bet kiekvienas mano esąs pasirengęs imtis sunkiausio iš darbų – [[valdymas|valdyti]]. # Nusiteikimas lavinti tik [[kūnas|kūną]], atmetant [[mintis|mintį]] ir [[dvasia|dvasią]] – žemina [[žmogus|žmogų]]. Susikaupimas lavinti tik [[protas|protą]] ir mintį – kenkia [[ištvermė|ištvermei]] ir [[stiprumas|stiprumui]]. Visada ir visur reikia išlaikyti darną tarp fizinių, protinių ir dvasinių pratimų. # Tiktai kovodamas [[žmogus]] gali pasiekti didžiausią [[gerovė|gerovę]] ir [[laimė|laimę]]. ===Kitos=== # Aš negaliu nieko išmokyti, aš tik galiu paskatinti galvoti. # Aš noriu [[gimnastika|gimnastikos]] padedamas pasiekti geresnę viso [[kūnas|kūno]] pusiausvyrą. # Aš peržiūrinėjau senovės [[išminčius|išminčių]] lobius, ir jeigu šių vyrų palikime atsiras kas gera, perimsime ir laikysime tai didele nauda. # Aš [[žinojimas|žinau]], kad aš nieko nežinau. # [[Auklėjimas]] – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. # Be [[draugystė]]s joks žmonių [[bendravimas]] neturi reikšmės. # Būk patenkintas tuo, kas yra, tačiau siek to, kas geriausia. # Būtų gerai, kad žmogus pasitikrintų, kiek jį vertina [[draugas|draugai]], ir kad stengtųsi būti jiems kuo brangesnis. # Geriau [[darbas|dirbti]] be aiškaus [[tikslas|tikslo]], negu nieko neveikti. # Geriau [[veikla|padaryti]] nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai. # Geriausias [[valgis|valgio]] prieskonis – [[badas]]. # [[Girtuoklis]] nebėra laisvas žmogus: Jis kenčia baisiausią vergiją, nes yra atsidavęs baisiausiam ponui. # [[Grožis]] – karalius, valdantis labai trumpai. # Jeigu tikrai nori patekti į Olimpo kalną, [[abejonė|neabejok]], kad kiekvienas žingsnis veda tave jo pusėn – ir to bus gana. # Kai [[žodis]] nepadeda, tai ir [[lazda]] nepadės. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]], kad aš tave pamatyčiau. # Kas [[išmintis|išmintingas]], tas ir [[gerumas|geras]]. # Kas skaito [[knyga]]s, tam netrūksta geriausio draugo ir išmintingo patarėjo. # Kiek daug pasaulyje [[daiktas|daiktų]], kurių man nereikia. # [[Knyga]] yra pasaulį girdanti [[išmintis|išminties]] upė. # Ko nejaudina [[žodis]], to neišjudins ir [[lazda]]. # Kuo mažiau turime [[reikalavimas|reikalavimų]], tuo esame panašesni į [[dievas|dievus]]. # [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. # Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa [[mokytojas|mokytojais]]. # Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. # Pamėgink susitaikyti su tuo, ko neįmanoma išvengti. # [[Pažinimas|Pažink]] pats save! # Rengtis stenkis dailiai, bet ne dabitiškai; dailumo požymis – [[padorumas]], o dabitiškumo – [[nesaikingumas]]. # Saulėje yra vienintelis [[trūkumas]]: ji negali matyti pati savęs. # [[Skulptorius]] turi išore išreikšti dvasinę veiklą. # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sveikata]] ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko. # Tas, kuris nori pajudinti pasaulį, pirma tegul pats išsijudina. # Tikra tiesa, jog tie, kurie užsiima teisingai, užsiima [[filosofija]], užsiima ir [[mirtis|mirimu]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas, kuris patenkintas mažu: tenkinimasis mažu rodo prigimties turtingumą. # Viena pirmųjų [[draugystė]]s priedermių yra įspėti [[draugas|draugų]] pageidavimus. # [[Žinojimas|Žinau]], kad nieko nežinau. # Žmonėms lengviau išlaikyti ant liežuvio karštą anglį, negu [[paslaptis|paslaptį]]. ==Apie Sokratą== # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sokratas]] į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave [[mirtis|mirti]]“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Graikai]] [[Kategorija:V a. pr. Kr.]] [[Kategorija:IV a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] 5pno7welfnp57mj9k4nsreud872e12p 84312 84303 2026-07-21T18:17:45Z Kurmis 70 84312 wikitext text/x-wiki '''''[[Sokratas]]''' (lot. '''Socrates''' (469 pr. Kr.-399 pr. Kr.) – graikų filosofas.'' [[Image:Vatsoc.jpg|thumb|Sokratas]] ==Sentencijos ir aforizmai== ===Apie blogį=== # [[Blogis]] neatsiejamas nuo [[neišmanymas|neišmanymo]]. # Didžiausia [[išmintis]] – skirti [[gėris|gėrį]] nuo [[blogis|blogio]]. # Yra vienas [[gėris]] – [[žinojimas]], ir vienas [[blogis]] – [[tamsumas]]. # Niekas nedaro [[blogis|bloga]] sąmoningai. ===Apie gyvenimą=== # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų valgyti ir gerti. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. # [[Gerumas|Geram]] žmogui nieko bloga neatsitinka nei per [[gyvenimas|gyvenimą]], nei po [[mirtis|mirties]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. ===Apie santuoką=== # [[Santuoka|Vedybos]], jei jau kalbėti atvirai, [[blogis]], tačiau blogis neišvengiamas. # [[Santuoka|Vesi]] ar nevesi – vis vien pasigailėsi. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. ===Apie žmogų=== # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? # Nė vienas [[žmogus]] nesiims jokio, net ir menkiausio [[darbas|darbo]], kurio jis nėra mokęsis, bet kiekvienas mano esąs pasirengęs imtis sunkiausio iš darbų – [[valdymas|valdyti]]. # Nusiteikimas lavinti tik [[kūnas|kūną]], atmetant [[mintis|mintį]] ir [[dvasia|dvasią]] – žemina [[žmogus|žmogų]]. Susikaupimas lavinti tik [[protas|protą]] ir mintį – kenkia [[ištvermė|ištvermei]] ir [[stiprumas|stiprumui]]. Visada ir visur reikia išlaikyti darną tarp fizinių, protinių ir dvasinių pratimų. # Tiktai kovodamas [[žmogus]] gali pasiekti didžiausią [[gerovė|gerovę]] ir [[laimė|laimę]]. ===Kitos=== # Aš negaliu nieko išmokyti, aš tik galiu paskatinti galvoti. # Aš noriu [[gimnastika|gimnastikos]] padedamas pasiekti geresnę viso [[kūnas|kūno]] pusiausvyrą. # Aš peržiūrinėjau senovės [[išminčius|išminčių]] lobius, ir jeigu šių vyrų palikime atsiras kas gera, perimsime ir laikysime tai didele nauda. # Aš [[žinojimas|žinau]], kad aš nieko nežinau. # [[Auklėjimas]] – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. # Be [[draugystė]]s joks žmonių [[bendravimas]] neturi reikšmės. # Būk patenkintas tuo, kas yra, tačiau siek to, kas geriausia. # Būtų gerai, kad žmogus pasitikrintų, kiek jį vertina [[draugas|draugai]], ir kad stengtųsi būti jiems kuo brangesnis. # Geriau [[darbas|dirbti]] be aiškaus [[tikslas|tikslo]], negu nieko neveikti. # Geriau [[veikla|padaryti]] nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai. # Geriausias [[valgis|valgio]] prieskonis – [[badas]]. # [[Girtuoklis]] nebėra laisvas žmogus: Jis kenčia baisiausią vergiją, nes yra atsidavęs baisiausiam ponui. # [[Grožis]] – karalius, valdantis labai trumpai. # Jei žmogus pats rūpinasi [[sveikata]], tai sunku rasti gydytoją, geriau už jį žinantį, kas jo sveikatai naudinga. # Jeigu tikrai nori patekti į Olimpo kalną, [[abejonė|neabejok]], kad kiekvienas žingsnis veda tave jo pusėn – ir to bus gana. # Kai [[žodis]] nepadeda, tai ir [[lazda]] nepadės. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]], kad aš tave pamatyčiau. # Kas [[išmintis|išmintingas]], tas ir [[gerumas|geras]]. # Kas skaito [[knyga]]s, tam netrūksta geriausio draugo ir išmintingo patarėjo. # Kiek daug pasaulyje [[daiktas|daiktų]], kurių man nereikia. # [[Knyga]] yra pasaulį girdanti [[išmintis|išminties]] upė. # Ko nejaudina [[žodis]], to neišjudins ir [[lazda]]. # Kuo mažiau turime [[reikalavimas|reikalavimų]], tuo esame panašesni į [[dievas|dievus]]. # [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. # Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa [[mokytojas|mokytojais]]. # Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. # Pamėgink susitaikyti su tuo, ko neįmanoma išvengti. # [[Pažinimas|Pažink]] pats save! # Rengtis stenkis dailiai, bet ne dabitiškai; dailumo požymis – [[padorumas]], o dabitiškumo – [[nesaikingumas]]. # Saulėje yra vienintelis [[trūkumas]]: ji negali matyti pati savęs. # [[Skulptorius]] turi išore išreikšti dvasinę veiklą. # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sveikata]] ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko. # Tas, kuris nori pajudinti pasaulį, pirma tegul pats išsijudina. # Tikra tiesa, jog tie, kurie užsiima teisingai, užsiima [[filosofija]], užsiima ir [[mirtis|mirimu]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas, kuris patenkintas mažu: tenkinimasis mažu rodo prigimties turtingumą. # Viena pirmųjų [[draugystė]]s priedermių yra įspėti [[draugas|draugų]] pageidavimus. # [[Žinojimas|Žinau]], kad nieko nežinau. # Žmonėms lengviau išlaikyti ant liežuvio karštą anglį, negu [[paslaptis|paslaptį]]. ==Apie Sokratą== # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sokratas]] į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave [[mirtis|mirti]]“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Graikai]] [[Kategorija:V a. pr. Kr.]] [[Kategorija:IV a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] oka78hdd4xmh5zln67x8qworo9068ez 84314 84312 2026-07-21T18:22:07Z Kurmis 70 84314 wikitext text/x-wiki '''''[[Sokratas]]''' (lot. '''Socrates''' (469 pr. Kr.-399 pr. Kr.) – graikų filosofas.'' [[Image:Vatsoc.jpg|thumb|Sokratas]] ==Sentencijos ir aforizmai== ===Apie blogį=== # [[Blogis]] neatsiejamas nuo [[neišmanymas|neišmanymo]]. # Didžiausia [[išmintis]] – skirti [[gėris|gėrį]] nuo [[blogis|blogio]]. # Yra vienas [[gėris]] – [[žinojimas]], ir vienas [[blogis]] – [[tamsumas]]. # Niekas nedaro [[blogis|bloga]] sąmoningai. ===Apie gyvenimą=== # Blogi žmonės [[gyvenimas|gyvena]], kad galėtų valgyti ir gerti. Geri žmonės valgo ir geria, kad galėtų gyventi. # [[Gerumas|Geram]] žmogui nieko bloga neatsitinka nei per [[gyvenimas|gyvenimą]], nei po [[mirtis|mirties]]. # Mes ne tam gyvename, kad [[valgymas|valgytume]], o valgome tam, kad [[gyvenimas|gyventume]]. # Neverta [[gyvenimas|gyventi]] paviršutiniškai. # [[Patirtis|Nepatirsi]] – [[gyvenimas|negyvensi]]. ===Apie santuoką=== # [[Santuoka|Vedybos]], jei jau kalbėti atvirai, [[blogis]], tačiau blogis neišvengiamas. # [[Santuoka|Vesi]] ar nevesi – vis vien pasigailėsi. # Vienaip ar kitaip [[santuoka|vesk]]: jei gausi gerą [[žmona|žmoną]], būsi laimingas, jei blogą – tapsi [[filosofas|filosofu]]. ===Apie žmogų=== # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? # Nė vienas [[žmogus]] nesiims jokio, net ir menkiausio [[darbas|darbo]], kurio jis nėra mokęsis, bet kiekvienas mano esąs pasirengęs imtis sunkiausio iš darbų – [[valdymas|valdyti]]. # Nusiteikimas lavinti tik [[kūnas|kūną]], atmetant [[mintis|mintį]] ir [[dvasia|dvasią]] – žemina [[žmogus|žmogų]]. Susikaupimas lavinti tik [[protas|protą]] ir mintį – kenkia [[ištvermė|ištvermei]] ir [[stiprumas|stiprumui]]. Visada ir visur reikia išlaikyti darną tarp fizinių, protinių ir dvasinių pratimų. # Tiktai kovodamas [[žmogus]] gali pasiekti didžiausią [[gerovė|gerovę]] ir [[laimė|laimę]]. ===Kitos=== # Aš negaliu nieko išmokyti, aš tik galiu paskatinti galvoti. # Aš noriu [[gimnastika|gimnastikos]] padedamas pasiekti geresnę viso [[kūnas|kūno]] pusiausvyrą. # Aš peržiūrinėjau senovės [[išminčius|išminčių]] lobius, ir jeigu šių vyrų palikime atsiras kas gera, perimsime ir laikysime tai didele nauda. # Aš [[žinojimas|žinau]], kad aš nieko nežinau. # [[Auklėjimas]] – sunkus darbas, tad gerinti sąlygas jį dirbti – šventa kiekvieno žmogaus [[pareiga]], nes nėra nieko svarbesnio, kaip lavinimasis ir artimųjų [[lavinimas]]. # Be [[draugystė]]s joks žmonių [[bendravimas]] neturi reikšmės. # Būk patenkintas tuo, kas yra, tačiau siek to, kas geriausia. # Būtų gerai, kad žmogus pasitikrintų, kiek jį vertina [[draugas|draugai]], ir kad stengtųsi būti jiems kuo brangesnis. # Geriau [[darbas|dirbti]] be aiškaus [[tikslas|tikslo]], negu nieko neveikti. # Geriau [[veikla|padaryti]] nedaug, bet gerai, negu daug, bet blogai. # Geriausias [[valgis|valgio]] prieskonis – [[badas]]. # [[Girtuoklis]] nebėra laisvas žmogus: Jis kenčia baisiausią vergiją, nes yra atsidavęs baisiausiam ponui. # [[Grožis]] – karalius, valdantis labai trumpai. # Jei žmogus pats rūpinasi [[sveikata]], tai sunku rasti gydytoją, geriau už jį žinantį, kas jo sveikatai naudinga. # Jeigu tikrai nori patekti į Olimpo kalną, [[abejonė|neabejok]], kad kiekvienas žingsnis veda tave jo pusėn – ir to bus gana. # Kai [[žodis]] nepadeda, tai ir [[lazda]] nepadės. # [[Kalbėjimas|Kalbėk]], kad aš tave pamatyčiau. # Kas [[išmintis|išmintingas]], tas ir [[gerumas|geras]]. # Kas skaito [[knyga]]s, tam netrūksta geriausio draugo ir išmintingo patarėjo. # Kiek daug pasaulyje [[daiktas|daiktų]], kurių man nereikia. # [[Knyga]] yra pasaulį girdanti [[išmintis|išminties]] upė. # Ko nejaudina [[žodis]], to neišjudins ir [[lazda]]. # Kuo mažiau turime [[reikalavimas|reikalavimų]], tuo esame panašesni į [[dievas|dievus]]. # [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. # Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir doriausi žmonės tampa [[mokytojas|mokytojais]]. # Negalima [[gydymas|gydyti]] [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. # Pamėgink susitaikyti su tuo, ko neįmanoma išvengti. # [[Pažinimas|Pažink]] pats save! # Rengtis stenkis dailiai, bet ne dabitiškai; dailumo požymis – [[padorumas]], o dabitiškumo – [[nesaikingumas]]. # Saulėje yra vienintelis [[trūkumas]]: ji negali matyti pati savęs. # [[Skulptorius]] turi išore išreikšti dvasinę veiklą. # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sveikata]] ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko. # Tas, kuris nori pajudinti pasaulį, pirma tegul pats išsijudina. # Tikra tiesa, jog tie, kurie užsiima teisingai, užsiima [[filosofija]], užsiima ir [[mirtis|mirimu]]. # [[Turtas|Turtingiausias]] tas, kuris patenkintas mažu: tenkinimasis mažu rodo prigimties turtingumą. # Viena pirmųjų [[draugystė]]s priedermių yra įspėti [[draugas|draugų]] pageidavimus. # [[Žinojimas|Žinau]], kad nieko nežinau. # Žmonėms lengviau išlaikyti ant liežuvio karštą anglį, negu [[paslaptis|paslaptį]]. ==Apie Sokratą== # [[Sokratas]] buvo [[išmintis|išmintingas]] todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo. – [[Ciceronas]]. # [[Sokratas]] į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave [[mirtis|mirti]]“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} [[Kategorija:Filosofai]] [[Kategorija:Graikai]] [[Kategorija:V a. pr. Kr.]] [[Kategorija:IV a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] cwhfx43jbgjmsn7nsic8fa0ibrouvp6 0 2215 84313 84269 2026-07-21T18:19:11Z Kurmis 70 84313 wikitext text/x-wiki '''''Sveikata''' – bendra gyvo organizmo būklė, normalus organizmo veikimas.'' == Sentencijos == # Atidžiai rūpintis savo [[sveikata]], tai kaip deponuoti pinigus į banką. – [[Luiza Hei|L. Hei]]. # [[Darbas]] būtinas [[sveikata]]i. – [[Hipokratas]]. # [[Darna]], [[grožis]] ir [[sveikata]] reikalauja ne tik lavintis [[mokslas|mokslo]] ir [[menas|meno]] srityje, bet ir visą [[gyvenimas|gyvenimą]] užsiiminėti fiziniais pratimais, [[gimnastika]]. – [[Platonas]]. # Devynios dešimtosios mūsų [[laimė]]s pereina nuo [[sveikata|sveikatos]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Galbūt [[liga]] paslepia nuo mūsų kai kurias tiesas. Bet [[sveikata]] slepia kitas tiesas arba atitraukia mus nuo jų, kad nebesigilintume. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. # [[Išmintis]] [[siela]]i – tolygu [[sveikata]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Yra tūkstančiai [[liga|ligų]], o [[sveikata]] tik viena. – [[Liudvikas Bernė|L. Bernė]]. # Jei žmogus pats rūpinasi [[sveikata]], tai sunku rasti gydytoją, geriau už jį žinantį, kas jo sveikatai naudinga. – [[Sokratas]]. # Kas tikisi išlikti [[sveikata|sveikas]] [[tinginystė|tinginiaudamas]], tas elgiasi taip pat kvailai, kaip žmogus, manantis [[tylėjimas|tylėjimu]] patobulinsiąs savo balsą. – [[Plutarchas]]. # Kartais [[medicina]] suteikia [[sveikata|sveikatą]], kartais atima. – [[Ovidijus]]. # Kiekvienas žmogus yra savo [[sveikata|sveikatos]] ar [[liga|ligų]] autorius. – [[Buda]]. # [[Laimė]] yra [[sveikata|sveikatos]] produktas, ir todėl kiekvienas žmogus turi stengtis, kad fiziniai sutrikimai tebūtų tik išimtys. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Laimė]] – kaip [[sveikata]]: jeigu jos nepastebi, vadinasi, ji yra. – [[Ivanas Turgenevas|I. Turgenevas]]. # Niekas kitas neduos tiek naudos žmonių [[sveikata]]i ir padidins tikimybę išgyventi žemėje kaip perėjimas prie [[vegetaras|vegetarinės]] dietos. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Norint išsaugoti [[sveikata|sveikatą]], reikia vengti to, kas kenkia, ir saikingai naudoti tai, kas tinka. – [[Avicena]]. # [[Optimizmas]] – ne tik [[sveikata|sveikatos]] požymis, bet dar ir veiksmingiausia priemonė nuo ligų. – [[Samiuelis Smailsas|S. Smailsas]]. # [[Pietūs|Pietų]] valgyk nedaug, o [[vakarienė]]s dar mažiau, nes viso kūno [[sveikata]] kalama mūsų skrandžio kalvėje. – [[Servantesas]]. # Prigimtinė gydomoji jėga, slypinti kiekviename iš mūsų, yra giliausias [[sveikata|sveikatos]] šaltinis. – [[Hipokratas]]. # Saugoti kūno [[sveikata|sveikatą]] yra pareiga, nes kitaip mes negalėtume išsaugoti aiškaus ir tvirto [[protas|proto]]. – [[Buda]]. # [[Siela|Sielos]] [[sveikata]] ne mažiau opi už [[kūnas|kūno]] sveikatą; kas tariasi neturįs [[aistra|aistrų]], taip pat lengvai gali pakliūti į jų verpetą, kaip kad visiškai sveikas žmogus staiga susirgti. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # Spręskite apie savo [[sveikata|sveikatą]] iš to, kaip jus džiugina [[rytas]] ir [[pavasaris]]. – [[Henris Deividas Toras|H. D. Toras]]. # [[Sveikata|Sveikas]] žmogus yra vertingiausias gamtos kūrinys. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Sveikata]] – didis dalykas ir tam, kuris jos turi, ir kitiems. – [[Tomas Karlailis|T. Karlailis]]. # [[Sveikata]] – išmintingųjų honoraras. – [[Pjeras de Beranžė|P. de Beranžė]]. # [[Sveikata]] ne viskas, bet be sveikatos nėra nieko. – [[Sokratas]]. # [[Sveikata]] pati yra [[malonumas]] arba žadina malonumą, kaip ugnis spinduliuoja šilumą. – [[Tomas Moras|T. Moras]]. # [[Sveikata]] retai vertinama, kol [[liga]] neužklumpa. – [[Tomas Fuleris|T. Fuleris]]. # [[Sveikata]] taip pranoksta visas kitas gyvenimo gėrybes, kad visai sveikas [[skurdžius]] laimingesnis už sergantį [[karalius|karalių]]. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # [[Sveikata]] tokia pat užkrečiama kaip ir [[liga]]. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Visos mūsų [[kančia|kančios]] kyla iš [[visuomenė]]s, o [[dvasia|dvasios]] [[ramybė]] šalia [[sveikata|sveikatos]] sudaro svarbiausią mūsų [[laimė]]s elementą. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. # Vyne [[teisybė]], vandenyje – [[sveikata]] (''In vino veritas, in aqua sanitas!''). – [[Gajus Plinijus Antrasis (Vyresnysis)|Plinijus Vyresnysis]]. # <!--Kartą Dalai Lamos kažkas paklausė, kas jį labiausiai stebina šiame pasaulyje. Jis atsakė-->[[Žmogus]]. Nes jis aukoja savo [[sveikata|sveikatą]], kad uždirbtų daugiau [[pinigai|pinigų]]. Paskui jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada būna taip susirūpinęs dėl savo ateities, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas: žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis [[gyvenimas|gyvena]] taip, tarsi niekada [[mirtis|nemirtų]]. Ir galiausiai numiršta taip, tarsi nebūtų gyvenęs. – [[Dalai Lama XIV]]. # Sveikata nėra viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas. [[Artūras Šopenhaueris]] ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Be [[Miegas|miego]] nėra [[Sveikata|sveikatos]]. # Pirmasis žingsnis į [[Sveikata|sveikatą]] būna pažinti, kad mes jau sergame. # [[Sveikata|Sveikas]] protas sveikame kūne. # [[Sveikata]] yra geriau negu [[turtas]]. ===[[Arabų patarlės ir priežodžiai|Arabų]]=== # Du dalykai įvertinami tik jų netekus – tai [[jaunystė]] ir [[sveikata]]. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Dievas]] davė [[liga|ligą]], duos ir [[sveikata|sveikatos]]. # Kur [[sveikata|sveikatos]] nėra, ten ir [[laimė]]s nerasi. # [[Sveikata|Sveikas]] kaip ridikas. # [[Sveikata]] ir už [[auksas|auksą]] brangesnė. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Gera [[sveikata]] ir geras jausmas yra du puikūs palaiminimai. ===[[Romėnų patarlės ir priežodžiai|Romėnų]]=== # [[Ligonis|Ligonio]] [[sveikata]] ir [[gerovė]] – [[gydytojas|gydytojui]] aukščiausias įstatymas. ===[[Rusų patarlės ir priežodžiai|Rusų]]=== # Jeigu valgysi [[duona|duonos]] ir [[kopūstas|kopūstų]], [[sveikata]] nesiskųsi. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Nori, kad tave [[garbė|gerbtų]] – daug nekalbėk, nori būti [[sveikata|sveikas]] – daug nevalgyk. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Dėl geros [[sveikata|sveikatos]] kenčia tik [[gydytojas]]. # Rūpinkis [[sveikata]], pasikarti visada suspėsi. == Nuorodos == https://abcsveikata.lt/10-citatu-priversianciu-susimastyti-apie-jusu-sveikata/ {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|sveikata}} [[Kategorija:Biologija]] [[Kategorija:Žmogus]] pnqxnv46fqnyda89z0hyph730uv048j 0 2735 84309 84137 2026-07-20T18:17:23Z Kurmis 70 84309 wikitext text/x-wiki '''''Siela''' – vidinis psichinis žmogaus pasaulis, jo sąmonė, jausmai, išgyvenimai.'' ==Biblija== # Kas saugo [[burna|burną]] ir [[liežuvis|liežuvį]], saugo savo [[siela|sielą]] nuo nemalonumų. – ''Pat 21,23.'' == Aforizmai ir sentencijos == # [[Abejingumas]] – sunki [[siela|sielos]] liga. – [[Aleksis Tokvilis|A. Tokvilis]]. # [[Aistra]] dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką [[energija|energiją]]. Ji gali išspausti titaniškas [[jėga]]s net iš santūriausios [[siela|sielos]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Akis|Akys]] parodo [[siela|sielos]] stiprybę. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Auklėjimas]], neugdantis [[troškimas|troškimų]], tvirkina [[siela|sielą]]. [[Auklėtojas]] turi mokyti trokšti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Aukščiausias [[gėris]] yra nepalaužiama [[siela|sielos]] tvirtybė – įžvalgumas, subtilumas, sveikata, laisvė, harmonija, grožis. – [[Seneka]]. # Baili [[siela]] laimės nepriglobia. – [[Servantesas]]. # [[Blogis]] ne išorėje, o mūsų viduje, jis apsigyvena mūsų [[siela|sieloje]]. Mes nuo jo vargiai išsigydome dėl to, kad nežinome, jog buvome susirgę. – [[Seneka]]. # [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Didelei [[laimė|laimei]] reikia ir kilnios [[siela|sielos]]. – [[Publijus Siras]]. # Didinga ne ta [[siela]], kuri atleidžia, o ta, kuriai [[atleidimas|atleidimo]] nereikia. – [[Fransua Renė Šatobrianas|F. R. Šatobrianas]]. # Didžiausia [[neapykanta]] kyla tiems, kas sugebėjo prisikasti iki [[širdis|širdies]], o paskui spjovė į [[siela|sielą]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Didžiausias [[gėris]] – [[siela|sielos]] darna. – [[Seneka]]. # Didžiausias [[gėris]] – tai niekinanti likimo išdaigas ir besitenkinanti dorybėmis [[siela]]. – [[Seneka]]. # Du dalykai teikia [[siela]]i daugiausia stiprybės: [[ištikimybė]] tiesai ir [[pasitikėjimas]] savimi. – [[Seneka]]. # Galingos [[siela|sielos]] vengia [[aistra|aistrų]], kaip jūreivis povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Gėda]], jei šiame gyvenime tavo [[kūnas]] dar nepavargęs, o [[siela]] jau pailsusi. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai nuolat gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą [[siela|sielą]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Humoras]] perskraidina [[siela|sielą]] per bedugnę ir moko ją žaisti su savo skausmu. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Išmintis]] [[siela]]i – tolygu [[sveikata]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Jaunystė]] ne amžiaus rodiklis, o [[siela|sielos]] būsena. – [[Džordžė Enesku|Dž. Enesku]]. # Jeigu trokštate sau nesugriaunamo [[paminklas|paminklo]], įdėkite savo [[siela|sielą]] į gerą [[knyga|knygą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kad galėtumei spręsti apie [[žmogus|žmogų]], reikia perprasti bent jau jo [[mintis|minčių]], jo [[siela|sielos]] nerimo [[paslaptis]]. [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Kadangi mūsų vidiniai potyriai susidaro iš jutiminių įspūdžių kombinacijų ir reprodukcijos, [[siela|sielos]] koncepcija be kūno man atrodo tuščia vieta ir beprasme. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. – [[Etjenas de Senankūras|E de Senankūras]]. # [[Kalba]] – [[siela|sielos]] veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. – [[Publijus Siras]]. # Kas nuodugniai tiria savo [[siela|sielą]] taip dažnai pastebi [[klaida|klystąs]], kad norom nenorom tampa [[kuklumas|kuklus]]. Jis jau nesididžiuoja savo išprusimu, jis nemano esąs pranašesnis už kitus. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kiekviena [[siela]] matuojama troškimo didingumu. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Kiekvienai giliai [[siela]]i reikia [[kaukė]]s; dar daugiau – kiekviena gili siela pamažu apauga kauke: nes nuolat klaidingai ir lėkštai interpretuojamas kiekvienas jos ištartas žodis, kiekvienas žengtas žingsnis, kiekvienas gyvenimo ženklas. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? – [[Sokratas]]. # [[Kuklumas]] [[siela]]i yra tas pats, kas [[drovumas]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kuo mažesnis savo [[siela]] žmogus, tuo aukščiau jis kelia nosį. Jis nosimi siekia to, ko siela o nepasiekt. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # [[Kūnas]] ir [[siela]] – valios produktai. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, [[Siela|sieloje]] neįsišaknijančios negandos; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta [[mintis]], kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina sielą taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – [[siela|sielos]] grožis. – [[Šv. Augustinas]]. # [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė]] taurina didžias [[siela]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Muzika]] gali veikti etinę [[siela|sielos]] sritį; ir jeigu muzika turi tokių savybių, ją reikia įtraukti į jaunimo [[auklėjimas|auklėjimo]] disciplinų sąrašą. – [[Aristotelis]]. # [[Muzika]] privalo išskelti ugnį iš žmogaus [[siela|sielos]]. – [[Liudvikas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Ne daiktai ydingi, bet [[siela|sielos]]. Kam skurdas našta, tam ir turtas bus našta. Nesvarbu, ar paguldysi ligonį į medinę ar į auksinę lovą, nes kad ir kur jį neštum – visur jis nešis savo ligą. – [[Seneka]]. # Negalima išgydyti [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. – [[Sokratas]]. # Nemanau, kad pasaulyje esama niekingesnės [[kančia|kančios]] už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]], pripildantį [[siela|sielą]] pasibjaurėtinų vaizdų. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš [[siela|sielos]] nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų [[geismas|geismų]]. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai. – [[Seneka]]. # Nepasotinama [[siela]] niekada nepasisotina. Tai troškulys, o ne liga. – [[Seneka]]. # Nesitikėk, kad [[pinigai]]s galėsi užpildyti [[siela|sielos]] tuštumą. – [[H. Džeksonas Braunas|H. Dž. Braunas]]. # Nešvarūs [[demonas|demonai]] reiškia pretenzijas suteptai [[siela]]i. – [[Sekstas Pitagorietis]]. # Niekas kitas neišgydys sielos, tik [[pojūčiai]], kaip ir pojūčių niekas neišgydys, tik siela. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekinga [[siela]], pasipūtėliškas [[išdidumas]] yra ne kas kita kaip rūgstantis purvas. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Pasitikėti neprotingais pojūčiais – prastų [[siela|sielų]] savybė. – [[Heraklitas]]. # [[Pataikavimas]] niekada nebūdingas didžioms [[siela|sieloms]], jis – dalia menkų sieliūkščių, gebančių tapti dar menkesnėmis, kad patektų į svarbių personų gyvenimo sferą, kuri jas traukia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pikti [[demonas|demonai]] nesugebės sutrukdyti tikinčiai ir gerai [[siela]]i kelyje į Dievą. – [[Sekstas Pitagorietis]]. # Reikia galvoti taip, tarytum kiekvienas gali matyti kas dedasi mūsų [[siela|sieloje]]. – [[Seneka]]. # [[Siela]] be [[išmintis|išminties]] negyva. Bet jeigu ją praturtinsime [[mokslas|mokslu]], ji atgis nelyginant užleista žemė po lietaus. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Siela]] be [[vaizduotė]]s – tai tas pats, kas observatorija be teleskopo. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Siela]] yra nuspalvinta ta pačia spalva kaip ir [[mintis|mintys]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Siela]], suvokianti, jog yra mylima, bet pati nemylinti, atskleidžia savo nuosėdas: tai, kas joje žemiausia, iškyla į paviršių. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Siela]], pasinėrusi į [[darbas|darbą]], atitrūksta nuo įgimto [[liūdesys|liūdesio]], kuris kitu atveju neduotų jai [[ramybė]]s. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]]. # [[Siela|Sielą]] tobulina tik vienas dalykas – pastovus gėrio ir blogio pažinimas, [kurį gali pasiekti tik filosofija]. Joks kitas menas netyrinėja gėrio ir blogio. – [[Seneka]]. # [[Siela|Sielos]] grožis suteikia žavesio net neišvaizdžiam kūnui; lygiai taip sielos bjaurumas uždeda puuikiausio sudėjimo, gražiausių bruožų kūnui kažkokį ypatingą antspaudą, keliantį nepaaiškinamą pasišlykštėjimą. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]]. # Stiprios [[siela|sielos]] vengia [[gašlumas|gašlumo]], panašiai kaip jūrininkai saugojasi povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Svajonė]] galingesnė už [[realybė|realybę]]. Ar gali būti kitaip, jei ji pati – iškilniausia realybė? Ji esamiausia [[siela]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Svarbiausias nesveikos [[siela|sielos]] įrodymas yra blaškymasis ir nuolatinis puldinėjimas tarp apsimetinėjimo doru ir polinkio į ydas. – [[Seneka]]. # Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]]. – [[Servantesas]]. # Sveikame [[kūnas|kūne]] – sveika [[siela]]. – [[Juvenalis]]. # [[Šaltis]] – tai pati baisiausia [[siela|sielos]] liga. – [[Aleksis de Tokvilis|A. de Tokvilis]]. # [[Šykštumas]] alina [[siela|sielą]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Tauri [[siela]] niekuomet nesti vieniša. Jei likimas ir atimtų iš jos [[draugas|draugus]], ji galiausiai visuomet jų susirastų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Už [[pinigai|pinigus]] neįsigysi to, ko reikia [[siela]]i. – [[Henris Deividas Toras|H. D. Toras]]. # [[Veidas]] – [[siela|sielos]] atspindys. – [[Ciceronas]]. # Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Žmogaus [[siela]] — tai lempa, kurios liepsna — [[mokslas]], o alyva — [[išmintis]]. – [[Avicena]]. # Žmogaus [[siela]] tobulėja iki pat [[mirtis|mirties]]. – [[Hipokratas]]. # Žmogaus [[siela|sieloje]] – Dievo didumo tuštuma, ir kiekvienas bando ją užpildyti kaip gali. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Žmogaus [[siela|sielos]] neįmanoma pažinti – štai didysis bet kokios [[išmintis|išminties]] pasiekimas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Žmonija]] dar nesitvarko taip, kad visi būtų už [[gėris|gėrį]]. [[Siela|Sielos]] gėrio tegul ieško siela. – [[Seneka]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Gera [[Šypsena|šypsena]] parodo, kokia [[Laimė|laiminga]] yra [[siela]]. # [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Akys]] yra [[siela|sielos]] langai. # Mažas [[kūnas]] dažnai priglaudžia didžią [[siela|sielą]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Kai per greitai keliauji, tavo [[siela]] nespėja kartu su tavimi. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akys]] yra [[siela|sielos]] [[veidrodis]]. # [[Davatka]]i [[Dievas]] burnoj, [[velnias]] šiknoj, o [[siela|dūšia]]<ref>Vidinis psichinis pasaulis, jausmai.</ref> apie bambą sukasi. # Kaip [[plienas|plienu]] [[siela|dūšią]]<ref>Sielą.</ref> užmetė. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # [[Velnias]] [[siela|dūšios]]<ref>Sielos.</ref>, o [[šuo|šuva]] [[skola|skolos]] neturi. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Kiekvienam yra duotas [[Siela|raktas]] vartams į [[Dangus|dangų]]. Tas pats raktas atrakina ir vartus į [[Pragaras|pragarą]]. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Nuplauti [[kūnas|kūną]] galima, bet ne [[siela|sielą]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|siela}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Religija]] i047luli24h572s3mp9wbn4f4w03z5u 84317 84309 2026-07-21T18:26:02Z Kurmis 70 /* Aforizmai ir sentencijos */ 84317 wikitext text/x-wiki '''''Siela''' – vidinis psichinis žmogaus pasaulis, jo sąmonė, jausmai, išgyvenimai.'' ==Biblija== # Kas saugo [[burna|burną]] ir [[liežuvis|liežuvį]], saugo savo [[siela|sielą]] nuo nemalonumų. – ''Pat 21,23.'' == Aforizmai ir sentencijos == # [[Abejingumas]] – sunki [[siela|sielos]] liga. – [[Aleksis Tokvilis|A. Tokvilis]]. # [[Aistra]] dauggalė. Ji gali pažadinti neregėtą antžmogišką [[energija|energiją]]. Ji gali išspausti titaniškas [[jėga]]s net iš santūriausios [[siela|sielos]]. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]]. # [[Akis|Akys]] parodo [[siela|sielos]] stiprybę. – [[Paulas Koeljas|P. Koeljas]]. # [[Auklėjimas]], neugdantis [[troškimas|troškimų]], tvirkina [[siela|sielą]]. [[Auklėtojas]] turi mokyti trokšti. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Aukščiausias [[gėris]] yra nepalaužiama [[siela|sielos]] tvirtybė – įžvalgumas, subtilumas, sveikata, laisvė, harmonija, grožis. – [[Seneka]]. # Baili [[siela]] laimės nepriglobia. – [[Servantesas]]. # [[Blogis]] ne išorėje, o mūsų viduje, jis apsigyvena mūsų [[siela|sieloje]]. Mes nuo jo vargiai išsigydome dėl to, kad nežinome, jog buvome susirgę. – [[Seneka]]. # [[Darbas]], kuris mums malonus, išgydo [[siela|sielą]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. # Didelei [[laimė|laimei]] reikia ir kilnios [[siela|sielos]]. – [[Publijus Siras]]. # Didinga ne ta [[siela]], kuri atleidžia, o ta, kuriai [[atleidimas|atleidimo]] nereikia. – [[Fransua Renė Šatobrianas|F. R. Šatobrianas]]. # Didžiausia [[neapykanta]] kyla tiems, kas sugebėjo prisikasti iki [[širdis|širdies]], o paskui spjovė į [[siela|sielą]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. # Didžiausias [[gėris]] – [[siela|sielos]] darna. – [[Seneka]]. # Didžiausias [[gėris]] – tai niekinanti likimo išdaigas ir besitenkinanti dorybėmis [[siela]]. – [[Seneka]]. # Du dalykai teikia [[siela]]i daugiausia stiprybės: [[ištikimybė]] tiesai ir [[pasitikėjimas]] savimi. – [[Seneka]]. # Galingos [[siela|sielos]] vengia [[aistra|aistrų]], kaip jūreivis povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Gėda]], jei šiame gyvenime tavo [[kūnas]] dar nepavargęs, o [[siela]] jau pailsusi. – [[Markas Aurelijus]]. # [[Gyvenimas|Gyventi]] – tai nuolat gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą [[siela|sielą]]. – [[Antuanas de Sent Egziuperi|A. de Sent Egziuperi]]. # [[Humoras]] perskraidina [[siela|sielą]] per bedugnę ir moko ją žaisti su savo skausmu. – [[Liudvigas Fojerbachas|L. Fojerbachas]]. # [[Išmintis]] [[siela]]i – tolygu [[sveikata]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]]. # [[Jaunystė]] ne amžiaus rodiklis, o [[siela|sielos]] būsena. – [[Džordžė Enesku|Dž. Enesku]]. # Jeigu trokštate sau nesugriaunamo [[paminklas|paminklo]], įdėkite savo [[siela|sielą]] į gerą [[knyga|knygą]]. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Kad būtum [[garbingumas|garbingas]]. prie [[siela|sielos]] taurumo turi pridėti šviesų [[protas|protą]]. Turintysis tas skirtingas gamtos dovanas visada vadovaujasi visuomenės naudos kompasu. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kad galėtumei spręsti apie [[žmogus|žmogų]], reikia perprasti bent jau jo [[mintis|minčių]], jo [[siela|sielos]] nerimo [[paslaptis]]. [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. # Kadangi mūsų vidiniai potyriai susidaro iš jutiminių įspūdžių kombinacijų ir reprodukcijos, [[siela|sielos]] koncepcija be kūno man atrodo tuščia vieta ir beprasme. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. # Kai mūsų [[siela]] tyra, mums žodis „[[moteris]]“ be galo didingas. – [[Etjenas de Senankūras|E de Senankūras]]. # [[Kalba]] – [[siela|sielos]] veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. – [[Publijus Siras]]. # Kas nuodugniai tiria savo [[siela|sielą]] taip dažnai pastebi [[klaida|klystąs]], kad norom nenorom tampa [[kuklumas|kuklus]]. Jis jau nesididžiuoja savo išprusimu, jis nemano esąs pranašesnis už kitus. – [[Klodas Adrianas Helvecijus|K. A. Helvecijus]]. # Kiekviena [[siela]] matuojama troškimo didingumu. – [[Gustavas Floberas|G. Floberas]]. # Kiekvienai giliai [[siela]]i reikia [[kaukė]]s; dar daugiau – kiekviena gili siela pamažu apauga kauke: nes nuolat klaidingai ir lėkštai interpretuojamas kiekvienas jos ištartas žodis, kiekvienas žengtas žingsnis, kiekvienas gyvenimo ženklas. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # Koks [[žmogus]], būdamas [[malonumas|malonumų]] vergas, nesudarkys savo [[kūnas|kūno]] ir [[siela|sielos]]? – [[Sokratas]]. # [[Kuklumas]] [[siela]]i yra tas pats, kas [[drovumas]] [[kūnas|kūnui]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Kuo mažesnis savo [[siela]] žmogus, tuo aukščiau jis kelia nosį. Jis nosimi siekia to, ko siela o nepasiekt. – [[Omaras Chajamas|O. Chajamas]]. # [[Kūnas]] ir [[siela]] – valios produktai. – [[Antanas Škėma|A. Škėma]]. # [[Liūdesys]], [[ilgesys]], [[gailestis]], [[neviltis]] – tai praeinančios, [[Siela|sieloje]] neįsišaknijančios negandos; ir [[patirtis]] moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta [[mintis]], kad mūsų [[nelaimė|nelaimės]] amžinos. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # Lygiam gyvenime [[siela]] apmiršta, ir [[žmogus]] nebežino, ko jis vertas. – [[Vytautas Mačernis|V. Mačernis]]. # [[Meilė]] ir [[kančia]] gaivina sielą taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės [[gyvenimas]] tuščias ir beprasmis. – [[Salomėja Nėris|S. Nėris]]. # [[Meilė]] – [[siela|sielos]] grožis. – [[Šv. Augustinas]]. # [[Meilė]] susideda iš vienos [[siela|sielos]] dviejuose [[kūnas|kūnuose]]. – [[Aristotelis]]. # [[Meilė]] taurina didžias [[siela]]s. – [[Frydrichas Šileris|F. Šileris]]. # [[Melas]] apnuogina silpną [[siela|sielą]], bejėgį [[protas|protą]], ydingą [[charakteris|charakterį]]. – [[Fransis Bekonas|F. Bekonas]]. # Mes laikome [[žmogus|žmogumi]] tiktai tą, kurio [[siela]] svajoja tiek apie dvasinį [[pasitenkinimas|pasitenkinimą]], tiek apie kūno [[malonumas|malonumą]] meilėje. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # [[Muzika]] gali veikti etinę [[siela|sielos]] sritį; ir jeigu muzika turi tokių savybių, ją reikia įtraukti į jaunimo [[auklėjimas|auklėjimo]] disciplinų sąrašą. – [[Aristotelis]]. # [[Muzika]] privalo išskelti ugnį iš žmogaus [[siela|sielos]]. – [[Liudvikas van Bethovenas|L. van Bethovenas]]. # Ne daiktai ydingi, bet [[siela|sielos]]. Kam skurdas našta, tam ir turtas bus našta. Nesvarbu, ar paguldysi ligonį į medinę ar į auksinę lovą, nes kad ir kur jį neštum – visur jis nešis savo ligą. – [[Seneka]]. # Negalima [[gydymas|gydyti]] [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. – [[Sokratas]]. # Nemanau, kad pasaulyje esama niekingesnės [[kančia|kančios]] už [[pavyduliavimas|pavyduliavimą]], pripildantį [[siela|sielą]] pasibjaurėtinų vaizdų. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš [[siela|sielos]] nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų [[geismas|geismų]]. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai. – [[Seneka]]. # Nepasotinama [[siela]] niekada nepasisotina. Tai troškulys, o ne liga. – [[Seneka]]. # Nesitikėk, kad [[pinigai]]s galėsi užpildyti [[siela|sielos]] tuštumą. – [[H. Džeksonas Braunas|H. Dž. Braunas]]. # Nešvarūs [[demonas|demonai]] reiškia pretenzijas suteptai [[siela]]i. – [[Sekstas Pitagorietis]]. # Niekas kitas neišgydys sielos, tik [[pojūčiai]], kaip ir pojūčių niekas neišgydys, tik siela. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # Niekinga [[siela]], pasipūtėliškas [[išdidumas]] yra ne kas kita kaip rūgstantis purvas. – [[Pjeras Buastas|P. Buastas]]. # Nulipdyti gražią [[statula|statulą]] ir įkvėpti jai [[gyvybė|gyvybę]] – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną [[protas|protą]], suformuoti jauną [[siela|sielą]] ir įkvėpti jai [[tiesa|tiesos]] jausmą. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. # Pasitikėti neprotingais pojūčiais – prastų [[siela|sielų]] savybė. – [[Heraklitas]]. # [[Pataikavimas]] niekada nebūdingas didžioms [[siela|sieloms]], jis – dalia menkų sieliūkščių, gebančių tapti dar menkesnėmis, kad patektų į svarbių personų gyvenimo sferą, kuri jas traukia. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. # Patys geriausi [[žmogus|žmonės]] geba suprasti grožį, išdrįsta rizikuoti ir pajėgia pasakyti tiesą. Ironiška, tačiau kaip tik šios teigiamos savybės daro juos labai pažeidžiamus. Kaip tik todėl jų [[siela]] dažnai būna sužeista, o kartais – visiškai palaužta. – [[Ernestas Hemingvėjus|E. Hemingvėjus]]. # Pikti [[demonas|demonai]] nesugebės sutrukdyti tikinčiai ir gerai [[siela]]i kelyje į Dievą. – [[Sekstas Pitagorietis]]. # Reikia galvoti taip, tarytum kiekvienas gali matyti kas dedasi mūsų [[siela|sieloje]]. – [[Seneka]]. # [[Siela]] be [[išmintis|išminties]] negyva. Bet jeigu ją praturtinsime [[mokslas|mokslu]], ji atgis nelyginant užleista žemė po lietaus. – [[Abu'l Faradžas al Isfahanijus]]. # [[Siela]] be [[vaizduotė]]s – tai tas pats, kas observatorija be teleskopo. – [[Henris Byčeris|H. Byčeris]]. # [[Siela]] yra nuspalvinta ta pačia spalva kaip ir [[mintis|mintys]]. – [[Markas Aurelijus|M. Aurelijus]]. # [[Siela]], suvokianti, jog yra mylima, bet pati nemylinti, atskleidžia savo nuosėdas: tai, kas joje žemiausia, iškyla į paviršių. – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]]. # [[Siela]], pasinėrusi į [[darbas|darbą]], atitrūksta nuo įgimto [[liūdesys|liūdesio]], kuris kitu atveju neduotų jai [[ramybė]]s. – [[Džakomas Leopardis|Dž. Leopardis]]. # [[Siela|Sielą]] tobulina tik vienas dalykas – pastovus gėrio ir blogio pažinimas, [kurį gali pasiekti tik filosofija]. Joks kitas menas netyrinėja gėrio ir blogio. – [[Seneka]]. # [[Siela|Sielos]] grožis suteikia žavesio net neišvaizdžiam kūnui; lygiai taip sielos bjaurumas uždeda puuikiausio sudėjimo, gražiausių bruožų kūnui kažkokį ypatingą antspaudą, keliantį nepaaiškinamą pasišlykštėjimą. – [[Gotholdas Efraimas Lesingas|G. E. Lesingas]]. # Spręsdamas apie [[žmogus|žmogų]], nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: [[siela|sielos]] gėrio tegu ieškos siela. – [[Seneka]]. # Stiprios [[siela|sielos]] vengia [[gašlumas|gašlumo]], panašiai kaip jūrininkai saugojasi povandeninių uolų. – [[Napoleonas Bonapartas]]. # [[Svajonė]] galingesnė už [[realybė|realybę]]. Ar gali būti kitaip, jei ji pati – iškilniausia realybė? Ji esamiausia [[siela]]. – [[Anatolis Fransas|A. Fransas]]. # Svarbiausias nesveikos [[siela|sielos]] įrodymas yra blaškymasis ir nuolatinis puldinėjimas tarp apsimetinėjimo doru ir polinkio į ydas. – [[Seneka]]. # Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo [[siela]]. – [[Servantesas]]. # Sveikame [[kūnas|kūne]] – sveika [[siela]]. – [[Juvenalis]]. # [[Šaltis]] – tai pati baisiausia [[siela|sielos]] liga. – [[Aleksis de Tokvilis|A. de Tokvilis]]. # [[Šykštumas]] alina [[siela|sielą]]. – [[Aleksandras Diuma (tėvas)|A. Diuma (tėvas)]]. # Tauri [[siela]] niekuomet nesti vieniša. Jei likimas ir atimtų iš jos [[draugas|draugus]], ji galiausiai visuomet jų susirastų. – [[Romenas Rolanas|R. Rolanas]]. # Už [[pinigai|pinigus]] neįsigysi to, ko reikia [[siela]]i. – [[Henris Deividas Toras|H. D. Toras]]. # [[Veidas]] – [[siela|sielos]] atspindys. – [[Ciceronas]]. # Vienas iš gražių [[poelgis|poelgių]] privalumų yra tai, kad jie taurina [[siela|sielą]] ir rengia ją dar gražesniems [[darbas|darbams]]. – [[Žanas Žakas Ruso|Ž. Ž. Ruso]]. # [[Žmogus|Žmogaus]] [[elgesys]] [[gamta|gamtoje]] – jo [[siela|sielos]] veidrodis. – [[Viktoras Bergas|V. Bergas]]. # Žmogaus [[siela]] – jo [[darbai]]. – [[Henrikas Ibsenas|H. Ibsenas]]. # Žmogaus [[siela]] — tai lempa, kurios liepsna — [[mokslas]], o alyva — [[išmintis]]. – [[Avicena]]. # Žmogaus [[siela]] tobulėja iki pat [[mirtis|mirties]]. – [[Hipokratas]]. # Žmogaus [[siela|sieloje]] – Dievo didumo tuštuma, ir kiekvienas bando ją užpildyti kaip gali. – [[Žanas Polis Sartras|Ž. P. Sartras]]. # Žmogaus [[siela|sielos]] neįmanoma pažinti – štai didysis bet kokios [[išmintis|išminties]] pasiekimas. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. # [[Žmonija]] dar nesitvarko taip, kad visi būtų už [[gėris|gėrį]]. [[Siela|Sielos]] gėrio tegul ieško siela. – [[Seneka]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # Gera [[Šypsena|šypsena]] parodo, kokia [[Laimė|laiminga]] yra [[siela]]. # [[Žmogus]] negali varžytis su savo [[siela]] imtynių varžybose. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # [[Akys]] yra [[siela|sielos]] langai. # Mažas [[kūnas]] dažnai priglaudžia didžią [[siela|sielą]]. ===[[Indėnų patarlės ir priežodžiai|Indėnų]]=== # Kai per greitai keliauji, tavo [[siela]] nespėja kartu su tavimi. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # [[Akis|Akys]] yra [[siela|sielos]] [[veidrodis]]. # [[Davatka]]i [[Dievas]] burnoj, [[velnias]] šiknoj, o [[siela|dūšia]]<ref>Vidinis psichinis pasaulis, jausmai.</ref> apie bambą sukasi. # Kaip [[plienas|plienu]] [[siela|dūšią]]<ref>Sielą.</ref> užmetė. # Mergos [[darbas]], kunigo [[pinigai]] ir žydo [[siela|dūšia]]<ref>Siela.</ref> – nežinia kur dingsta. # [[Velnias]] [[siela|dūšios]]<ref>Sielos.</ref>, o [[šuo|šuva]] [[skola|skolos]] neturi. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Kiekvienam yra duotas [[Siela|raktas]] vartams į [[Dangus|dangų]]. Tas pats raktas atrakina ir vartus į [[Pragaras|pragarą]]. ===[[Uzbekų patarlės ir priežodžiai|Uzbekų]]=== # Gražūs [[rūbas|rūbai]] puošia [[kūnas|kūną]], geri [[draugas|draugai]] džiugina [[siela|sielą]]. ===[[Žydų patarlės ir priežodžiai|Žydų]]=== # Nuplauti [[kūnas|kūną]] galima, bet ne [[siela|sielą]]. == Nuorodos == {{Vikipedija}} {{Vikižodynas|siela}} ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Religija]] mgi5olgeqxmdfu60v7bq4l6cweuqpn9 0 5228 84318 63443 2026-07-22T17:59:42Z Kurmis 70 84318 wikitext text/x-wiki '''''[[Solonas]]''' (lot. '''Solon''' (apie 640-559 pr. Kr.) – senovės graikų politinis veikėjas, reformatorius, poetas.'' [[Vaizdas:Solon.jpg|thumb|Solonas]] ==Sentencijos== # [[Apsvaigimas]] yra tikra [[beprotybė]], jis alina mūsų [[gabumai|gabumus]]. # Aš pasensiu [[mokymasis|mokydamasis]] daug dalykų. # Betgi kam [[žmona]], jei esama už ją didesnių geidulių? # [[Girtavimas|Girtaujantį]] [[viršininkas|viršininką]] reikia bausti [[mirtis|mirtimi]]. # [[Įstatymas|Įstatymai]] panašūs į voratinklį: silpną apraizgo, o stiprus juos sutrauko. # Kur (sprendžiami) dideli (svarbūs) reikalai, visiems neįtiksi. # Neskelbk [[nuosprendis|nuosprendžio]] neišklausęs abiejų šalių. # [[Patarimas|Patardamas]] ieškok kuo padėti, o ne patikti. # [[Patarimas|Patark]] ne tai, kas maloniausia, o tai, kas geriausia. # Tas, kas visiems baisus, turi visų [[baimė|bijoti]]. # Trumpuose pasakymuose dažnai slypi daug [[tiesa|tiesos]]. # Venk [[malonumas|malonumų]], sukeliančių [[liūdesys|liūdesį]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Graikai]] [[Kategorija:Politikai]] [[Kategorija:Poetai]] [[Kategorija:VII a. pr. Kr.]] [[Kategorija:VI a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] 8w37wbpr5yiuya22js94epzq5l2m5gv 84320 84318 2026-07-22T18:05:49Z Kurmis 70 84320 wikitext text/x-wiki '''''[[Solonas]]''' (lot. '''Solon''' (apie 640-559 pr. Kr.) – senovės graikų politinis veikėjas, reformatorius, poetas.'' [[Vaizdas:Solon.jpg|thumb|Solonas]] ==Sentencijos== # [[Apsvaigimas]] yra tikra [[beprotybė]], jis alina mūsų [[gabumai|gabumus]]. # Aš pasensiu [[mokymasis|mokydamasis]] daug dalykų. # Betgi kam [[žmona]], jei esama už ją didesnių geidulių? # [[Girtavimas|Girtaujantį]] [[viršininkas|viršininką]] reikia bausti [[mirtis|mirtimi]]. # [[Įstatymas|Įstatymai]] panašūs į voratinklį: silpną apraizgo, o stiprus juos sutrauko. # Kur (sprendžiami) dideli (svarbūs) reikalai, visiems neįtiksi. # Neskelbk [[nuosprendis|nuosprendžio]] neišklausęs abiejų šalių. # [[Patarimas|Patardamas]] ieškok kuo padėti, o ne patikti. # [[Patarimas|Patark]] ne tai, kas maloniausia, o tai, kas geriausia. # Rinkis [[draugas|draugus]] neskubėdamas, o pasirinktųjų neatstumk. # Tas, kas visiems baisus, turi visų [[baimė|bijoti]]. # Trumpuose pasakymuose dažnai slypi daug [[tiesa|tiesos]]. # Venk [[malonumas|malonumų]], sukeliančių [[liūdesys|liūdesį]]. ==Nuorodos== {{Vikipedija}} [[Kategorija:Graikai]] [[Kategorija:Politikai]] [[Kategorija:Poetai]] [[Kategorija:VII a. pr. Kr.]] [[Kategorija:VI a. pr. Kr.]] [[Kategorija:Copyright]] f3yru2sk688k6t5kxdwezhe6vbx0r9u 0 5940 84311 58017 2026-07-21T18:14:55Z CommonsDelinker 76 Removing [[:c:File:Ikukunitama-jinja_Ihara_Saikaku.jpg|Ikukunitama-jinja_Ihara_Saikaku.jpg]], it has been deleted from Commons by [[:c:User:Explicit|Explicit]] because: per [[:c:Commons:Deletion requests/Files in Category:FoP-unknown|]]. 84311 wikitext text/x-wiki '''''[[Ihara Saikaku]]''' (angl.'''Ihara Saikaku''' (tikr. Chirojama Toho, 1642-1693) – japonų rašytojas.'' ==Sentencijos== # [[Aistra]] žengia priekyje ir vedasi iš paskos [[Meilė|meilę]]. # [[Gražuolė]] – tai kardas, pakertantis [[gyvenimas|gyvenimą]]. # Ir [[turtas]] pridaro rūpesčių, jeigu jo daug. # Kol yra [[gyvenimas]], yra ir [[viltis]]. # [[Meilė|Meilei]] ribų nėra. # Žmogaus [[gyvenimas]] ribotas, o [[meilė]] – beribė. {{DEFAULTSORT:Saikaku,Ihara}} [[Kategorija:Japonai]] [[Kategorija:Rašytojai]] [[Kategorija:1642|G]] [[Kategorija:1693|M]] [[Kategorija:Copyright]] o15cvkusppwcppgptb4ewtjvfjqls6z 0 6164 84310 74525 2026-07-21T03:34:53Z CommonsDelinker 76 Removing [[:c:File:Logo_Death_Note.jpg|Logo_Death_Note.jpg]], it has been deleted from Commons by [[:c:User:The Squirrel Conspiracy|The Squirrel Conspiracy]] because: [[:c:COM:L|Copyright violation]]: Anime screenshot - See background. Would need to be re 84310 wikitext text/x-wiki '''[[:w:Death Note|Death Note]]''' (jap. デスノート = Desu Nōto, lietuviškai ''Mirties užrašai'') yra japonų manga ir anime serijos. Pagrindinis kūrinio personažas – mokinys, atradęs antgamtinį sąsiuvinį, kuriuo galima nužudyti bet ką, parašius jo vardą ir pavardę bei žinant kaip tas žmogus atrodo. Moksleivis nutaria sąsiuvinio pagalba sukurti naują pasaulį be blogio. == Kira == * Aš žadu pakeisti pasaulį. * Žmogžudžiams nėra gėrio ar blogio. Aš žinau tai. * Aš būsiu naujojo pasaulio dievas. * Šis pasaulis vis dar supuvęs!.. Su per daug supuvusių žmonių... == L == *Čia ne dieviškas teisimas. Tai darbas paprasto vaikiško žmogžudžio, žaidžiančio Dievo atpildą. Tik tiek. *Nesvarbu, koks esi gabus, vienas pasaulio nepakeisi. == Riuk == *Argi neįdomu? *Kada nors man teks įrašyti tavo vardą į savo sąsiuvinį. *: Kirai. Apytikslis vertimas. == Rem == *Žmonės tikrai yra... bjaurūs padarai. == Mirties užrašų taisyklės == *1 serija: Žmogus, kurio vardas bus įrašytas sąsiuvinyje, mirs. Šis užrašas nesuveiks, jei rašantysis mintyse neįsivaizduos žmogaus veido, rašydamas jo ar jos vardą. Tokiu būdu nieko nenutiks žmonėms, turintiems tą patį vardą. {{Nebaigtas}} [[Kategorija:Anime]] 3tt8f10dykrzsz8699h7dfurravg9q1 0 6273 84323 83420 2026-07-23T07:12:42Z Temuera 5374 84323 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Bensteindol.jpg|thumb|Ben Stein (2006)]] '''''[[w:Ben Stein|Ben Stein]]''''' (g. 1944) – amerikiečių aktorius, rašytojas. ==Sentencijos ir aforizmai== # Kad gautum tai, ko nori iš [[gyvenimas|gyvenimo]], visų pirma būtinai turi apsispręsti – ko tu nori. {{DEFAULTSORT:Stein, Ben}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] [[Kategorija:JAV rašytojai]] [[Kategorija:1944|G]] iz5u1d9oauzt831hdxbu04xus542ssv 0 6498 84305 72233 2026-07-20T18:10:18Z Kurmis 70 84305 wikitext text/x-wiki '''''Badas''' – fiziologinė būsena.'' ==Sentencijos== # Geriausias [[valgis|valgio]] prieskonis – [[badas]]. – [[Sokratas]]. # [[Tingėjimas]] – [[blogybė|blogybių]] tėvas. Jo dukra – [[vagystė]], o sūnus – [[badas]]. – [[Viktoras Hugo|V. Hugo]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Aklas [[badas]] duonai esant. # [[Darbas|Darbą]] dirbti netingėsi – [[badas|bado]] neregėsi. # Devyni [[amatas|amatai]], dešimtas [[badas]]. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # Daugiau [[Mirtis|miršta]] nuo [[Maistas|maisto]] negu nuo [[Badas|bado]]. [[Kategorija:Biologija]] 9t2zehkvxmlpwoo87aw8bd9g8so1tyg 0 6630 84304 76100 2026-07-20T18:09:08Z Kurmis 70 84304 wikitext text/x-wiki [[File:Le_Déjeuner_sur_l'herbe_-_Monet_(Pushkin_Museum).jpg|thumb|[[Claude Monet]], "Le Déjeuner sur l'herbe" (1866)]] ==Sentencijos ir aforizmai== # Geriau sužiedėjusi [[duona]] savo namuose negu daugybė [[valgis|valgių]] ant svetimo stalo. – [[Pjeras Aretinas|P. Aretinas]]. # Geriausias [[valgis|valgio]] prieskonis – [[badas]]. – [[Sokratas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Tampame tuo, ką [[valgis|valgome]]. ===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== # [[Valgis]] be ryžių – kaip puiki [[mergina]] be vienos akies. ===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]=== # Jei turi ką [[valgis|valgyti]] ir su kuo [[rūbai|apsirėdyti]]<ref>Apsirengti.</ref>, nieko geresnio neturėtum ir [[karalius|karalium]] būdamas. # Koks [[valgis]], toks ir dalgis. ===[[Prancūzų patarlės ir priežodžiai|Prancūzų]]=== # Geras [[valgis]] visuomet privalo užsibaigti geru [[sūris|sūriu]]. ==Merfio dėsniai== # Tai, ką [[valgis|suvalgai]] niekam nematant, visada neturi kalorijų. ==Žodžių paaiškinimai== [[Kategorija:Maistas]] ere17o1supnju9yy8wjysl1hnn3do8r 0 7285 84315 74443 2026-07-21T18:23:53Z Kurmis 70 84315 wikitext text/x-wiki ==Sentencijos== # [[Gydymas|Gydant]] [[ligonis|ligonius]], iš pradžių privalo būti [[žodis]], po to [[vaistai]] ir tik vėliau – [[peilis]]. – [[Hipokratas]]. # Negalima [[gydymas|gydyti]] [[kūnas|kūno]], negydant [[siela|sielos]]. – [[Sokratas]]. # Negana būti [[gydytojas|gydytoju]], dar reikia mokėti [[gydymas|gydyti]]. – [[Bertoltas Brechtas|B. Brechtas]]. # Nuosaikiai ir laiku užsiiminėjantis fiziniais [[pratimas|pratimais]] žmogus [[liga|ligą]] gali įveikti be jokio [[gydymas|gydymo]]. – [[Avicena]]. # Reikia [[gydymas|gydyti]] ne [[liga|ligą]], o [[ligonis|ligonį]]. – [[Hipokratas]]. ==Patarlės ir priežodžiai== ===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== # [[Miškas]] ne tik slepia žmogaus priešus, bet jis gausiai turi [[Vaistas|vaistų]] žmogui, [[Gydymas|gydomosios]] jėgos ir maisto. # Pagydyk pirmiausia save, prieš [[Gydymas|gydydamas]] kitus. ===[[Airių patarlės ir priežodžiai|Airių]]=== # Ko [[gydymas|nepagydo]] [[sviestas]] ar [[viskis]], to jau niekas nepagydys. ===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== # Kas negali būti [[gydymas|išgydyta]], turi būti [[kentėjimas|iškentėta]]. # [[Laikas]] [[Gydymas|išgydo]] visas žaizdas. # Panašus [[Gydymas|gydo]] panašų. ===[[Lotynų patarlės ir priežodžiai|Lotynų]]=== # [[Užmarštis|Užmiršti]] [[Bėda|bėdą]] yra būdas [[Gydymas|išgydyti]] ją. [[Kategorija:Veikla]] [[de:Therapie]] 6cs90bjrtf7kon8tp06lfv472f74g7g