Atsišaukimas prieš Lietuvos rusifikaciją ir kolonizaciją, 1904

Vikišaltiniai ltwikisource https://lt.wikisource.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.9 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikišaltiniai Vikišaltiniai aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Page Page talk Index Index talk TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk Atsišaukimas prieš Lietuvos rusifikaciją ir kolonizaciją, 1904 0 5298 12821 2026-07-04T15:56:20Z Ke an 2377 Naujas puslapis: Žemaičiai ir Augštaičiai! Jau 40 metų, kaip caro valdžia, kaip tik bemanydama, maskolina Lietuvą. Ji stengias, kad mūsų krašte nė padų neliktų lietuvių-katalikų, bet kad visi išvirstų maskoliais-pravoslavais. Štai 40 metų suėjo, kaip mums užginta spauzdin lietuviškos knygos. Tuojau po antrajam lenkmečiui daugelį mūsų žmonių, net kartais visus sodžius, ištrėmė Maskolijos gilumon, o jų vieton atkėlė maskolius. Paskutinės liustracijos laiku... 12821 wikitext text/x-wiki Žemaičiai ir Augštaičiai! Jau 40 metų, kaip caro valdžia, kaip tik bemanydama, maskolina Lietuvą. Ji stengias, kad mūsų krašte nė padų neliktų lietuvių-katalikų, bet kad visi išvirstų maskoliais-pravoslavais. Štai 40 metų suėjo, kaip mums užginta spauzdin lietuviškos knygos. Tuojau po antrajam lenkmečiui daugelį mūsų žmonių, net kartais visus sodžius, ištrėmė Maskolijos gilumon, o jų vieton atkėlė maskolius. Paskutinės liustracijos laiku nuo daugelio sodžių atkirto nemažą žemės plotą ir išdalijo maskoliams, daugiausia žmogžudžiams, vagims, tokiems, kurių patys maskoliai nenorėjo laikyti savo tarpe. Tokiu būdu valdžia priveisė mūsų šalyje daugybę žmogžudžių ir arkliavagių. Kiekvienas beveik sodžius, apgyvendintas maskoliais, tai tankiausiai vagių lizdas. Retas kermošius apseina be to, kad nesusimuštų maskoliai su mūsų žmonėmis ar kad jie kam arklio nenuvažiuotų. Norėdama dar labiau palengvinti maskoliams įsiskverbti mūsų kraštan, valdžia apsunkina mūsų žmonėms žemę pirkti. Žmogui dabar beveik nebegalimas daiktas žemę pirkti, maskoliai gi mūsų krašte gali pirkti liuosų-liuosiausia. Pernai metais štai da ką valdžia ant mūsų galvos išmislijo. Vilniaus valsčionių banko pinigais valdžia užsimanė supirkti Lietuvos dvarus. Išdalįs juos į ūkius ir apypigiai išparduos atgabentiems iš gilumos maskoliams. Tuo tarpu trįs Telšių pavieto dvarai jau nupirkti. Pasvaigių dvaras, Juozapavo ir Krepštų. Pasvaigių dvarą jau spėjo ir išparduot 26 maskolių šeimynoms, atgabentoms iš Černigovo gubernijos. Toliau, žinoma, pirks daugiau. Matome, kaip valdžia elgias. Vilniaus banko pinigai — tai mūsų kruvinu prakaitu uždirbti pinigai. Tie pinigai turėtų būti paskirti valsčiaus naudai: kiekvienas ūkininkas turi teisę skolintis, pirkti žemę ar ūkį pagerinti. Bet valdžia elgiasi su tais pinigais savavališkai: carui jie veisia maskolius mūsų krašte. Matome valdžios gudrumą: liepia patiems nusivyti virvę, o paskui ta pačia virve mus karia. Gal kam pasirodys, kad čia jokio naujo sumanymo nėra, bet tai sena gudrybė — sumaskolinti ir supravoslavinti mus. Pirmiausia atsiuntė maskolius-sentikius, dabar gabena pravoslavus. Matai, ką mums valdžia rengia: nori mus su skolomis ir varu iš mūsų krašto išvaryti. Kiek yra žmonių, kurie turėdami kiek skatiko norėtų nusipirkti žemės sklypelį, bet savo krašte negali. Jei nori — važiuok į Maskoliją, kur tau viskas svetima: kalba, papročiai, kraštas. Nesiduokime taip savęs apgaudinėti — parodykime valdžiai, kad suprantame jos planus. Ar mes tokie žmogžudžiai, kad Sibiran važiuotume? Ar mums savo krašte nėra vietos? Reikalaukime, kad mums leistų savo krašte žemę pirkti, kreipdamiesi į gubernatorius, ministrus ir carą. Su naujai pargabentais maskoliais elkimės taip, kad jiems nebūtų lengva mūsų tarpe įsitvirtinti. Nekalbėkime su jais kitaip, kaip tik lietuviškai — tegul jie mūsų kalbos mokosi, o ne mes jų. Visur duokime caro valdžiai suprast, kad mes puikiausiai numanome, kad Lietuva yra lietuviams, o ne kokiems atėjūnams. [[[[File:Appeal explaining the policy of Muscovization conducted by the tsarist government, sending Lithuanian peasants to Muscovia, and settling Lithuanian villages with Muscovite families, calling for opposition to it, 1904.jpg| Atsišaukimas, aiškinantis caro valdžios vedamą nutautinimo (maskolizacijos) politiką, lietuvius valstiečius išsiunčiant į Maskoliją, o Lietuvos kaimus apgyvendinant maskolių šeimomis, raginantis priešintis šiems valdžios veiksmams.]]|miniatiūra]] ow3me61nj6vmspbtw8ytjhh3sjet8iy 12822 12821 2026-07-04T15:56:43Z Ke an 2377 12822 wikitext text/x-wiki Žemaičiai ir Augštaičiai! Jau 40 metų, kaip caro valdžia, kaip tik bemanydama, maskolina Lietuvą. Ji stengias, kad mūsų krašte nė padų neliktų lietuvių-katalikų, bet kad visi išvirstų maskoliais-pravoslavais. Štai 40 metų suėjo, kaip mums užginta spauzdin lietuviškos knygos. Tuojau po antrajam lenkmečiui daugelį mūsų žmonių, net kartais visus sodžius, ištrėmė Maskolijos gilumon, o jų vieton atkėlė maskolius. Paskutinės liustracijos laiku nuo daugelio sodžių atkirto nemažą žemės plotą ir išdalijo maskoliams, daugiausia žmogžudžiams, vagims, tokiems, kurių patys maskoliai nenorėjo laikyti savo tarpe. Tokiu būdu valdžia priveisė mūsų šalyje daugybę žmogžudžių ir arkliavagių. Kiekvienas beveik sodžius, apgyvendintas maskoliais, tai tankiausiai vagių lizdas. Retas kermošius apseina be to, kad nesusimuštų maskoliai su mūsų žmonėmis ar kad jie kam arklio nenuvažiuotų. Norėdama dar labiau palengvinti maskoliams įsiskverbti mūsų kraštan, valdžia apsunkina mūsų žmonėms žemę pirkti. Žmogui dabar beveik nebegalimas daiktas žemę pirkti, maskoliai gi mūsų krašte gali pirkti liuosų-liuosiausia. Pernai metais štai da ką valdžia ant mūsų galvos išmislijo. Vilniaus valsčionių banko pinigais valdžia užsimanė supirkti Lietuvos dvarus. Išdalįs juos į ūkius ir apypigiai išparduos atgabentiems iš gilumos maskoliams. Tuo tarpu trįs Telšių pavieto dvarai jau nupirkti. Pasvaigių dvaras, Juozapavo ir Krepštų. Pasvaigių dvarą jau spėjo ir išparduot 26 maskolių šeimynoms, atgabentoms iš Černigovo gubernijos. Toliau, žinoma, pirks daugiau. Matome, kaip valdžia elgias. Vilniaus banko pinigai — tai mūsų kruvinu prakaitu uždirbti pinigai. Tie pinigai turėtų būti paskirti valsčiaus naudai: kiekvienas ūkininkas turi teisę skolintis, pirkti žemę ar ūkį pagerinti. Bet valdžia elgiasi su tais pinigais savavališkai: carui jie veisia maskolius mūsų krašte. Matome valdžios gudrumą: liepia patiems nusivyti virvę, o paskui ta pačia virve mus karia. Gal kam pasirodys, kad čia jokio naujo sumanymo nėra, bet tai sena gudrybė — sumaskolinti ir supravoslavinti mus. Pirmiausia atsiuntė maskolius-sentikius, dabar gabena pravoslavus. Matai, ką mums valdžia rengia: nori mus su skolomis ir varu iš mūsų krašto išvaryti. Kiek yra žmonių, kurie turėdami kiek skatiko norėtų nusipirkti žemės sklypelį, bet savo krašte negali. Jei nori — važiuok į Maskoliją, kur tau viskas svetima: kalba, papročiai, kraštas. Nesiduokime taip savęs apgaudinėti — parodykime valdžiai, kad suprantame jos planus. Ar mes tokie žmogžudžiai, kad Sibiran važiuotume? Ar mums savo krašte nėra vietos? Reikalaukime, kad mums leistų savo krašte žemę pirkti, kreipdamiesi į gubernatorius, ministrus ir carą. Su naujai pargabentais maskoliais elkimės taip, kad jiems nebūtų lengva mūsų tarpe įsitvirtinti. Nekalbėkime su jais kitaip, kaip tik lietuviškai — tegul jie mūsų kalbos mokosi, o ne mes jų. Visur duokime caro valdžiai suprast, kad mes puikiausiai numanome, kad Lietuva yra lietuviams, o ne kokiems atėjūnams. [[File:Appeal explaining the policy of Muscovization conducted by the tsarist government, sending Lithuanian peasants to Muscovia, and settling Lithuanian villages with Muscovite families, calling for opposition to it, 1904.jpg| Atsišaukimas, aiškinantis caro valdžios vedamą nutautinimo (maskolizacijos) politiką, lietuvius valstiečius išsiunčiant į Maskoliją, o Lietuvos kaimus apgyvendinant maskolių šeimomis, raginantis priešintis šiems valdžios veiksmams.]]|miniatiūra]] 3lckab3s9xnrkj27v1jc53ya29ezssl 12823 12822 2026-07-04T15:57:08Z Ke an 2377 12823 wikitext text/x-wiki Žemaičiai ir Augštaičiai! Jau 40 metų, kaip caro valdžia, kaip tik bemanydama, maskolina Lietuvą. Ji stengias, kad mūsų krašte nė padų neliktų lietuvių-katalikų, bet kad visi išvirstų maskoliais-pravoslavais. Štai 40 metų suėjo, kaip mums užginta spauzdin lietuviškos knygos. Tuojau po antrajam lenkmečiui daugelį mūsų žmonių, net kartais visus sodžius, ištrėmė Maskolijos gilumon, o jų vieton atkėlė maskolius. Paskutinės liustracijos laiku nuo daugelio sodžių atkirto nemažą žemės plotą ir išdalijo maskoliams, daugiausia žmogžudžiams, vagims, tokiems, kurių patys maskoliai nenorėjo laikyti savo tarpe. Tokiu būdu valdžia priveisė mūsų šalyje daugybę žmogžudžių ir arkliavagių. Kiekvienas beveik sodžius, apgyvendintas maskoliais, tai tankiausiai vagių lizdas. Retas kermošius apseina be to, kad nesusimuštų maskoliai su mūsų žmonėmis ar kad jie kam arklio nenuvažiuotų. Norėdama dar labiau palengvinti maskoliams įsiskverbti mūsų kraštan, valdžia apsunkina mūsų žmonėms žemę pirkti. Žmogui dabar beveik nebegalimas daiktas žemę pirkti, maskoliai gi mūsų krašte gali pirkti liuosų-liuosiausia. Pernai metais štai da ką valdžia ant mūsų galvos išmislijo. Vilniaus valsčionių banko pinigais valdžia užsimanė supirkti Lietuvos dvarus. Išdalįs juos į ūkius ir apypigiai išparduos atgabentiems iš gilumos maskoliams. Tuo tarpu trįs Telšių pavieto dvarai jau nupirkti. Pasvaigių dvaras, Juozapavo ir Krepštų. Pasvaigių dvarą jau spėjo ir išparduot 26 maskolių šeimynoms, atgabentoms iš Černigovo gubernijos. Toliau, žinoma, pirks daugiau. Matome, kaip valdžia elgias. Vilniaus banko pinigai — tai mūsų kruvinu prakaitu uždirbti pinigai. Tie pinigai turėtų būti paskirti valsčiaus naudai: kiekvienas ūkininkas turi teisę skolintis, pirkti žemę ar ūkį pagerinti. Bet valdžia elgiasi su tais pinigais savavališkai: carui jie veisia maskolius mūsų krašte. Matome valdžios gudrumą: liepia patiems nusivyti virvę, o paskui ta pačia virve mus karia. Gal kam pasirodys, kad čia jokio naujo sumanymo nėra, bet tai sena gudrybė — sumaskolinti ir supravoslavinti mus. Pirmiausia atsiuntė maskolius-sentikius, dabar gabena pravoslavus. Matai, ką mums valdžia rengia: nori mus su skolomis ir varu iš mūsų krašto išvaryti. Kiek yra žmonių, kurie turėdami kiek skatiko norėtų nusipirkti žemės sklypelį, bet savo krašte negali. Jei nori — važiuok į Maskoliją, kur tau viskas svetima: kalba, papročiai, kraštas. Nesiduokime taip savęs apgaudinėti — parodykime valdžiai, kad suprantame jos planus. Ar mes tokie žmogžudžiai, kad Sibiran važiuotume? Ar mums savo krašte nėra vietos? Reikalaukime, kad mums leistų savo krašte žemę pirkti, kreipdamiesi į gubernatorius, ministrus ir carą. Su naujai pargabentais maskoliais elkimės taip, kad jiems nebūtų lengva mūsų tarpe įsitvirtinti. Nekalbėkime su jais kitaip, kaip tik lietuviškai — tegul jie mūsų kalbos mokosi, o ne mes jų. Visur duokime caro valdžiai suprast, kad mes puikiausiai numanome, kad Lietuva yra lietuviams, o ne kokiems atėjūnams. [[File:Appeal explaining the policy of Muscovization conducted by the tsarist government, sending Lithuanian peasants to Muscovia, and settling Lithuanian villages with Muscovite families, calling for opposition to it, 1904.jpg| Atsišaukimas, aiškinantis caro valdžios vedamą nutautinimo (maskolizacijos) politiką, lietuvius valstiečius išsiunčiant į Maskoliją, o Lietuvos kaimus apgyvendinant maskolių šeimomis, raginantis priešintis šiems valdžios veiksmams.|miniatiūra]] 6wvmo69y9jqa25qmcmrblkaeatdhb75 12824 12823 2026-07-04T16:52:21Z Ke an 2377 12824 wikitext text/x-wiki [1 psl.] '''Žemaičiai ir Augštaičiai!''' Jau 40 metų, kaip caro valdžia, kaip tik bejmanydama, maskolina Lietuvą. Ji stengias, kad mūsų krašte nė padujų neliktų lietuvių-katalikų, bet kad visi išvirstų maskoliais-pravoslavais. Štai 40 metų suėjo, kaip mums užginta spauzdint lietuviškos knygos. Tuojau po antramjame lenkmečiui daugelį mūsų žmonių, net kartais visų sodžių, ištrėmė Maskolijos gilumon, o jų vieton gubėkėlė maskolius. Paskutinės liustracijos laiku nuo daugelio sodžių atkirto po nemažą žemės plotą ir išdalijo maskoliams ir dar kokiems maskoliams — daugiausiai žmogžudžiams, vagims, tokiems, kurių patjs Atsakolias nenorėjo laikyt savo tarpe. Tokiu būdu valdžia priveisė mūsų šalyj daugybę žmogžudžių ir arkliavagių. Juk kiekvienas bemaž sodžius, apgyvendintas maskoliais, tai tankiausiai vagių lizdas. Retas kermošius apseina be to, kad nesusimuštų maskoliai su mūsų žmonėmis ar kad jie kam arklio nenuvažiuotų. Norėdama da labiau palengvint maskoliams įsiskverbti mūsų kraštan, valdžia apsunkina mūsų žmonėms žemę pirkt, o užpernai metais teip daug visokių kliūčių pridarė žemės pirkėjams, kad žemę pirkt mūsų [2 psl.] žmogui dabar beveik nebegalimas daiktas. Maskoliai gi mūsų krašte gali pirkti liuosų-liuosiausia. Pernai metais štai da ką valdžia ant mūsų galvos išmisliojo. Vilniaus valsčionių banko pinigais ji užsimanė supirkti Lietuvos dvarus. Išdalįs juos į ūkius ir apypigiai išparduos atgabentiems iš gilumos maskoliams. Tuo tarpu trįs Telšių pavieto dvarai jau nupirkti. Pasvaigių dvaras, Juozapavo ir Krepštų. Pasvaigių dvarą jau spėjo ir išparduot 26 maskolių šeimynoms, atgabentoms iš Černigovo gubernijos. Toliau, žinoma, pirks daugiau. Matome, kaip valdžia elgias. Juk Vilniaus banko pinigai, tai mūsų kruvinu prakaitu uždirbti. Tie pinigai susideda iš dvaro mokesčių, kuriuos kiekvienas ūkininkas kasmet turi mokėt už savo žemę. Tie pinigai turi būt paskirti valsčionių naudai: kiekvienas turi tiesą pasiskolint po mažą procentą ar tai žemei pirkt, ar tai ūkiui pagerint, ar tai, pagalios, kokiai nelaimei ištikus. Bet valdžia elgias su tais pinigais savotiškai. Mūsų žmogus jais nepasinaudosi — caras jais veisia maskolius mūsų krašte. Matot, koks valdžios gudrumas: liepia ir virvę patiems nusivyt, o paskui ta pačia virve mus karia. Gal kam pasirodys, kad čia jokio nėra valdžios naujo sumanymo, bet kad tai jau seniai giedama giesmė. Teip, ištikro, sumanymas senasis — sumaskolint ir supravoslavint mus. Tik tiek naujo, kokiu būdu caro valdžia stengsis jį įvykint. Pirma prisiuntė maskolių-sentikių gaują, dabar gabęs pravoslavus. Pirma jiems davė žemės po 20 ir mažiau dešimtinių, o dabar duos [3 psl.] nemažiau 30. Dabar atgabentuosius maskolius valdžia globs ir rūpįsis jais, kaip tikrais savo vaikais. Atsiras sodžius maskolių-pravoslavų. Valdžia pastatydįs cerkvę, priveis ilgakarčių-popų . . . Tie nauji gyventojai, žinoma, samdys šeimyną iš mūsų žmonių, o tę patekę mūsų sūnys ir dukters prisigers maskoliško raugo, užmirš savo tikėjimą — žinoma, popai pasirūpįs įgirt savo pravoslaviją. Mūsų dukters pradės tekėt už maskolių, o sūnys ves moteris maskoles ir tokių maišytų tėvų vaikai bus, žinoma, tik pravoslavai. Ant valsčiaus sueigų maskoliai norės, kad valsčius sutiktų duot pinigų ar tai cerkvei statyt, ar kitiems jų reikalams: vyresnybė, žinoma, jiems pritars. Ir mūsų sudėti pinigai eis cerkvių statymui, popams algoms ir maskolių užlaikymui, kur popas su tokiu pat mokytoju prieš mūsų vaikus juoksis iš mūsų tikėjimo, girs pravoslaviją ir mokys mylėt- „otiečestvą“, Maskoliją ir carą, „batiušką“. Matai, ką mums valdžia rengia: nori mus sumaskolint ir varu iš mūsų krašto išvaryt. Kiek tai yra mūsų žmonių, kurie, turėdami šiek-tiek skatiko, norėtų nusipirkt žemės sklypelį. Bet savo krašte negausi; jei nori, važiuok Maskolijon, kur tau visa bus svetima — ir kalba, ir papročiai, ir kraštas, kur, pagalios, nėra katalikų bažnyčių. Nori išvaryt mus iš žemės, kur kiekvienas sklypelis yra mums brangus, kur bočių ir prabočių kaulai ilsis. Verste mus verčia valdžia apleist tą žemę, už kurią mūsų seneliai ir proseneliai galvas guldė ir gynė nuo atėjūnų, savo kraują liedami. [4 psl.] Mus valdžia skaito kvailais, nieko nesuprantančiais. Pasigerint prieš mus ir pridengt savo darbams ji pradės valsčiuose, ar per tam tikrus žmones prikalbinėt tuos, kurie norės žemės pirkt, važiuot Sibiran, žadės visokius palengvinimus, girs Sibiro žemės pigumą ir jos našumą. Vienu žodžiu, atpieš mums tą Sibirą, kaipo žemę su aukso kalnais ir su pienu plaukiančioms upėmis. O kam trūks piningų, tam valdžia žadės pigiai paskolint ir už kelią pigiau atleist. Ne, nesiduokime teip savęs apsigaudinėt — parodykime valdžiai, kad mes suprantame visus jos žabangus. Ar mes tokie žmogždūdžiai, kad Sibiran važiuotume, ar mums savo krašte nėra vietos?! Reikalaukime, kad mums leistų savo krašte žemę pirkt, duodami prašymus gubernatoriams, ministeriui ir carui. Reikalaukime pavieniui arba, da geriau, valsčiais, tam tikrus sprendimus darydami. Su naujai pargabentais maskoliais elkimės teip, kad jiems pakarstų gyvenimas mūsų tarpe. Atvažiavę jie nemokės kitaip kalbėt, kaip tik maskoliška. Nekalbėkime gi su jais kitaip, kaip tik lietuviškai: te jie mūsų kalbos mokos čia atvažiavę, o ne męs jų. Visur duokime caro valdžiai suprast, kad męs puikiausia numanome, kad Lietuva yra lietuviams, o ne kokiems atėjūnams. '''D. L. S. D.''' [[File:Appeal explaining the policy of Muscovization conducted by the tsarist government, sending Lithuanian peasants to Muscovia, and settling Lithuanian villages with Muscovite families, calling for opposition to it, 1904.jpg| Atsišaukimas, aiškinantis caro valdžios vedamą nutautinimo (maskolizacijos) politiką, lietuvius valstiečius išsiunčiant į Maskoliją, o Lietuvos kaimus apgyvendinant maskolių šeimomis, raginantis priešintis šiems valdžios veiksmams.|miniatiūra]] 4w6bosxar5vy3zz43my0k8xycilmi0m 12825 12824 2026-07-04T16:53:16Z Ke an 2377 12825 wikitext text/x-wiki [1 psl.] '''Žemaičiai ir Augštaičiai!''' Jau 40 metų, kaip caro valdžia, kaip tik beįmanydama, maskolina Lietuvą. Ji stengias, kad mūsų krašte nė padujų neliktų lietuvių-katalikų, bet kad visi išvirstų maskoliais-pravoslavais. Štai 40 metų suėjo, kaip mums užginta spauzdint lietuviškos knygos. Tuojau po antramjame lenkmečiui daugelį mūsų žmonių, net kartais visų sodžių, ištrėmė Maskolijos gilumon, o jų vieton gubėkėlė maskolius. Paskutinės liustracijos laiku nuo daugelio sodžių atkirto po nemažą žemės plotą ir išdalijo maskoliams ir dar kokiems maskoliams — daugiausiai žmogžudžiams, vagims, tokiems, kurių patjs Atsakolias nenorėjo laikyt savo tarpe. Tokiu būdu valdžia priveisė mūsų šalyj daugybę žmogžudžių ir arkliavagių. Juk kiekvienas bemaž sodžius, apgyvendintas maskoliais, tai tankiausiai vagių lizdas. Retas kermošius apseina be to, kad nesusimuštų maskoliai su mūsų žmonėmis ar kad jie kam arklio nenuvažiuotų. Norėdama da labiau palengvint maskoliams įsiskverbti mūsų kraštan, valdžia apsunkina mūsų žmonėms žemę pirkt, o užpernai metais teip daug visokių kliūčių pridarė žemės pirkėjams, kad žemę pirkt mūsų [2 psl.] žmogui dabar beveik nebegalimas daiktas. Maskoliai gi mūsų krašte gali pirkti liuosų-liuosiausia. Pernai metais štai da ką valdžia ant mūsų galvos išmisliojo. Vilniaus valsčionių banko pinigais ji užsimanė supirkti Lietuvos dvarus. Išdalįs juos į ūkius ir apypigiai išparduos atgabentiems iš gilumos maskoliams. Tuo tarpu trįs Telšių pavieto dvarai jau nupirkti. Pasvaigių dvaras, Juozapavo ir Krepštų. Pasvaigių dvarą jau spėjo ir išparduot 26 maskolių šeimynoms, atgabentoms iš Černigovo gubernijos. Toliau, žinoma, pirks daugiau. Matome, kaip valdžia elgias. Juk Vilniaus banko pinigai, tai mūsų kruvinu prakaitu uždirbti. Tie pinigai susideda iš dvaro mokesčių, kuriuos kiekvienas ūkininkas kasmet turi mokėt už savo žemę. Tie pinigai turi būt paskirti valsčionių naudai: kiekvienas turi tiesą pasiskolint po mažą procentą ar tai žemei pirkt, ar tai ūkiui pagerint, ar tai, pagalios, kokiai nelaimei ištikus. Bet valdžia elgias su tais pinigais savotiškai. Mūsų žmogus jais nepasinaudosi — caras jais veisia maskolius mūsų krašte. Matot, koks valdžios gudrumas: liepia ir virvę patiems nusivyt, o paskui ta pačia virve mus karia. Gal kam pasirodys, kad čia jokio nėra valdžios naujo sumanymo, bet kad tai jau seniai giedama giesmė. Teip, ištikro, sumanymas senasis — sumaskolint ir supravoslavint mus. Tik tiek naujo, kokiu būdu caro valdžia stengsis jį įvykint. Pirma prisiuntė maskolių-sentikių gaują, dabar gabęs pravoslavus. Pirma jiems davė žemės po 20 ir mažiau dešimtinių, o dabar duos [3 psl.] nemažiau 30. Dabar atgabentuosius maskolius valdžia globs ir rūpįsis jais, kaip tikrais savo vaikais. Atsiras sodžius maskolių-pravoslavų. Valdžia pastatydįs cerkvę, priveis ilgakarčių-popų . . . Tie nauji gyventojai, žinoma, samdys šeimyną iš mūsų žmonių, o tę patekę mūsų sūnys ir dukters prisigers maskoliško raugo, užmirš savo tikėjimą — žinoma, popai pasirūpįs įgirt savo pravoslaviją. Mūsų dukters pradės tekėt už maskolių, o sūnys ves moteris maskoles ir tokių maišytų tėvų vaikai bus, žinoma, tik pravoslavai. Ant valsčiaus sueigų maskoliai norės, kad valsčius sutiktų duot pinigų ar tai cerkvei statyt, ar kitiems jų reikalams: vyresnybė, žinoma, jiems pritars. Ir mūsų sudėti pinigai eis cerkvių statymui, popams algoms ir maskolių užlaikymui, kur popas su tokiu pat mokytoju prieš mūsų vaikus juoksis iš mūsų tikėjimo, girs pravoslaviją ir mokys mylėt- „otiečestvą“, Maskoliją ir carą, „batiušką“. Matai, ką mums valdžia rengia: nori mus sumaskolint ir varu iš mūsų krašto išvaryt. Kiek tai yra mūsų žmonių, kurie, turėdami šiek-tiek skatiko, norėtų nusipirkt žemės sklypelį. Bet savo krašte negausi; jei nori, važiuok Maskolijon, kur tau visa bus svetima — ir kalba, ir papročiai, ir kraštas, kur, pagalios, nėra katalikų bažnyčių. Nori išvaryt mus iš žemės, kur kiekvienas sklypelis yra mums brangus, kur bočių ir prabočių kaulai ilsis. Verste mus verčia valdžia apleist tą žemę, už kurią mūsų seneliai ir proseneliai galvas guldė ir gynė nuo atėjūnų, savo kraują liedami. [4 psl.] Mus valdžia skaito kvailais, nieko nesuprantančiais. Pasigerint prieš mus ir pridengt savo darbams ji pradės valsčiuose, ar per tam tikrus žmones prikalbinėt tuos, kurie norės žemės pirkt, važiuot Sibiran, žadės visokius palengvinimus, girs Sibiro žemės pigumą ir jos našumą. Vienu žodžiu, atpieš mums tą Sibirą, kaipo žemę su aukso kalnais ir su pienu plaukiančioms upėmis. O kam trūks piningų, tam valdžia žadės pigiai paskolint ir už kelią pigiau atleist. Ne, nesiduokime teip savęs apsigaudinėt — parodykime valdžiai, kad mes suprantame visus jos žabangus. Ar mes tokie žmogždūdžiai, kad Sibiran važiuotume, ar mums savo krašte nėra vietos?! Reikalaukime, kad mums leistų savo krašte žemę pirkt, duodami prašymus gubernatoriams, ministeriui ir carui. Reikalaukime pavieniui arba, da geriau, valsčiais, tam tikrus sprendimus darydami. Su naujai pargabentais maskoliais elkimės teip, kad jiems pakarstų gyvenimas mūsų tarpe. Atvažiavę jie nemokės kitaip kalbėt, kaip tik maskoliška. Nekalbėkime gi su jais kitaip, kaip tik lietuviškai: te jie mūsų kalbos mokos čia atvažiavę, o ne męs jų. Visur duokime caro valdžiai suprast, kad męs puikiausia numanome, kad Lietuva yra lietuviams, o ne kokiems atėjūnams. '''D. L. S. D.''' [[File:Appeal explaining the policy of Muscovization conducted by the tsarist government, sending Lithuanian peasants to Muscovia, and settling Lithuanian villages with Muscovite families, calling for opposition to it, 1904.jpg| Atsišaukimas, aiškinantis caro valdžios vedamą nutautinimo (maskolizacijos) politiką, lietuvius valstiečius išsiunčiant į Maskoliją, o Lietuvos kaimus apgyvendinant maskolių šeimomis, raginantis priešintis šiems valdžios veiksmams.|miniatiūra]] ch0ho111g1h6ptn14o1aopmb2ijrf50