Vikižodynas ltwiktionary https://lt.wiktionary.org/wiki/Viki%C5%BEodynas:Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.1 case-sensitive Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikižodynas Vikižodyno aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas Priedas Priedo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk Sąrašas:Žemaičių kalbos/žodžiai 100 2858 1828085 1827985 2026-05-05T16:05:04Z ~2026-27376-31 13453 /* B */ 1828085 wikitext text/x-wiki Žodynėlis su retesniais, įdomesniais žemaitiškais žodžiais. == A = == B == '''[[Balondis]]''' - balandis<br> (Plg. latvių ''balodis'')<br> '''[[Bašliks]]''' - gobtuvas<br> '''[[Bengtė]]''' - baigti<br> '''[[Blezdinga]]''' - kregždė<br> (Plg. latvių ''bezdelīga'')<br> '''[[Bimbals]]''' - gilys<br> '''[[Biržtvīns]]''' - beržynas<br> '''[[Bolbės]]''' - bulvės<br> ''Najiesk žaliū bolbiu'' - Nevalgyk žalių bulvių.<br> '''[[Būktās]]''' - turbūt, tikriausiai, galbūt; lyg, tartum, tarytum, neva(?)<br> == C == '''[[Ciels]]''' - visas, pilnas<br> ''Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva'' - Musyčių visas spiečius suksis aplink galvą.<br> '''[[Ciongs]]''' - skersvėjis<br> '''[[Cīrolis]]''' (plg. latvių ''cīrulis'') - vyturys<br> ''Parliekė cīrolē'' - Parskrido vyturiai.<br> [[Ciekavastis]], [[ciekaunoms]] - smalsumas, susidomėjimas<br> [[Ciekavītėis]] - smalsauti, domėtis<br> [[Cveks]] - vinis == Č == '''[[čerā]]''' - kerai; burtai; apžavai<br> '''[[čeravotė]]''' - kerėti; burti; apžavėti<br> '''[[čiesus]]''' - laikas<br>''Jau čiesos nomėi'' - Jau laikas namo (eiti)<br> '''[[čemodans]]''' - lagaminas<br> '''[[čainīks]]''' - arbatinukas<br> == D == '''[[Dailē]]''' - gražiai; dailiai<br> ''Kėts ož kėta dailē sosėkėbė - Vienas už kito gražiai susikabinę.''<br> ''Nikumet nepīka, vėskou muokiejė pasakītė dailē - Niekada nepyko, viską mokėjo pasakyti gražiai.''<br> * Pasėrokoutė dailē - Pasikalbėti gražuoju<br> '''[[Darboutėis]]''' - dirbti<br> ''Pradiejau darboutėis naujuo vėituo'' - Pradėjau dirbti naujoje vietoje.<br> ''Jau rēk eitė darboutėis'' - Jau reikia eiti dirbti.<br> ''Darboujous laikraštė redakcėjuo'' - Dirbu laikraščio redakcijoje.<br> '''Dėdlē''' (taip pat ''dėdėlē'') - labai<br> ''Dėdlē daug'' - Labai daug.<br> ''Dėdlē tonkē'' - Labai dažnai.<br> * ''Dėdlē diekou!'' - Labai ačiū!<br> '''[[Dėigtė]]''' - sodinti<br> ''Je kou nuorintās rēk sietė ar deigtė, vėskou padėrbk lig Juonėniu'' - Jeigu ka nors reikia sėti ar sodinti, viską padaryk iki Joninių<br> '''[[Diedlioutė]]''' - dėlioti<br> ''Kūlātē sodiedliuotė'' - Akmenukai sudėlioti.<br> '''[[Diekis]]''' - lovatiesė<br> '''[[Diekou!]]''' - ačiū!<br> ''Diekou, ka atejuot!'' - Ačiū, kad atėjote!<br>''Diekou ož rokunda!'' - Ačiū už pokalbį! * ''Dėdlē diekou!'' - Labai ačiū!<br> '''[[Dīvītėis]]''' - stebėtis<br> ''Nier kuo dīvītėis, ka.../je...'' - Nėra ko stebėtis, kad.../jeigu...<br> '''[[Drobīnas]]''' - kopėčios<br>(Pl. lenkų [https://pl.wikipedia.org/wiki/Drabina drabina])<br> '''[[Duovėna]]''' - dovana<br> '''[[Duovėnuotė]]''' - dovanoti<br> '''[[Dūršlioks]]''' (dā "dėršlioks") - rėtis == E == Edas negras nedas = '''[[Ėšplautė]]''' -<br> 1) išplauti<br> 2) išskalbti<br> ''Jiestė ėšverd, drabožius ėšplaun'' - Pagamina valgyti, išskalbia drabužius.<br> '''[[Ešruodītė]]''' - atrodyti<br> ''To gerā ėšruodi'' - Tu gerai atratrodo.<br> '''[[Ėštratentė]]''' - iškošti (piktai pasakyti) (?)<br> ''Moštėis nepol, ale vėsos ėsėtėmpės ėštratėn: Kvailas kaip čebato aulas!'' - Muštis nepuola, bet visas įsitempęs iškošia: Kvailas kaip bato aulas.<br> '''[[Eštorietė]]''' - ištverti<br> ''Vīrā be muotrėškas meilės ėlgā neištor'' - Vyrai be moteriškos meilės neilgai ištveria.<br> (Plg. latvių ''izturēt'' <=> latgalių ''iztvert'') == F == '''[[Fainē]]''' - linksmiai, smagiai<br> '''[[Fukteliavuotė]]''' - išsijuoti == G == '''[[Gėmbė]]''' - pakaba<br> '''[[Gondrakinis]]''' - gandralizdis<br> '''[[Grabas]]''' - karstas<br> '''[[Gruobā]]''' - žarnos<br> '''[[Gruopē]]''' - rinkis<br> '''[[Griūšus]]''' - kriaušė<br> '''[[Gūrā]]''' - palėpė Gimizã - daržovės (plg.vok. Gemüse) == I == '''[[Iduomautėis]]''' (kou) - domėtis (kuo)<br> ''Iduomautėis literatūra'' - Domėtis literatūra.<br> '''[[Ikīps]]''' - skersas, įstrižas<br> ''Kudie tava akis žalės ėr ikīpas'' - Kodėl tavo akys žalios ir skersos (įstrižos).<br> '''[[Imeigtė]]''' - galėti, sugebėti<br> * ''Aš imeigo'' - man išeina, man pavyksta<br> ''Kāp to tēp imeigē? - Kaip tau taip išėjo? Kaip tu taip sugebėjai?''<br> '''[[Isėveizietė]]''' - įsižiūrėti, pamatyti<br> '''[[Iveizietė]]''' - pamatyti, įžiūrėti, matyti<br> ''Tumsībie žmuogu sunko iveizietė'' - Tamsoje žmogų sunku pamatyti.<br> == J == '''[[Jaunas dėinas]]''' - jaunystė<br> ''Anou puoezėjė tink nu jaunū dėinū'' - Jam poezija patinka nuo jaunystės.<br> '''[[Je]]''' - jeigu, jei<br> '''[[Jė]]''' - taip<br> '''[[Jiestė]]''' -valgyti<br> ''Ons nuor jiestė'' - Jis nori valgyti.<br> ''Jiestė ėšverd, drabožius ėšplaun'' - Pagamina valgyti, išskalbia drabužius.<br> ''Ėšalkau jiestė'' - Užsinorėjau valgyti, išalkau.<br> ''Jied paskotėnioujė douna'' - Valgo paskutinę duoną.<br> ''Vāks jiestė praša'' - Vaikas prašo valgyti.<br> ''Čė dabā vėins gīvėni, nie kas jiestė īr išverdous, nie šėrdi noramėn'' - Čia dabar vienas gyveni, nei kas valgyti pagamina, nei širdį nuramina.<br> (Plg. latvių, latgalių ''ēst'')<br> 2) ėsti<br> ''Ėš bada ėr šou varškė jied'' - Iš bado ir šuo varškę ėda.<br> 3) graužti<br> ''Smielis akės jied'' - Smėlis akis graužia.<br> '''[[Jopelė]]''' - suknelė<br> ''Mergātės apsėvėlka jau patės gražiausės jopelės'' - Mergaitės apsivilko pačias gražiausias sukneles.<br> ''So jopelės ronkuovė vėn ašaras šloustau ėr šloustau'' - Suknelės rankove ašaras vis šluostau ir šluostau.<br> == K == '''[[Kaišėna]]''' - bulvių skutyklė<br> '''[[Kalvarats]]''' - verpimo ratelis<br> '''[[Kapalėšius]]''' - skrybėlė<br> '''[[Karakteris]]''' - charakteris<br> '''[[Kaulītė]]''' - reikalauti<br> '''[[Kavuonės]]''' - slėpynės<br> '''[[Kavuotė]]''' -<br> 1) slėpti<br> ''Vėskou liuob rēks kavuotė no vagėis'' - Viską tekdavo slėpti nuo vagių.<br> 2) prižiūrėti, globoti, daboti<br> ''Palėktė kavuotė vāka'' - Palikti prižiūrėti vaiką.<br> (Dėl reikšmės panašumo plg. latgalių ''globuot'' ' 1) slėpti, 2) globoti')<br> '''[[Kavuotėis]]''' - slėptis<br> '''[[Keravuotė]]''' - saugoti<br> '''[[Kėik]]''' -<br> 1) kiek<br> 2) kaip<br> '''Kėits''' -<br> 1) kietas<br> 2) tvirtas<br> ''Laikuos keitė, išdėdė ė statė'' - Laikosi tvirti, išdidūs ir statūs.<br> ''Bovam kėitė kap tėi kūlē šalėp keliū'' - Buvome tvirti kaip akmenys šalia kelių.<br> '''[[Kestės]]''' - neštuvai<br> '''[[Kinis]]''' -<br> 1) migis<br> 2) lizdas<br> (Sinonimas - ''lėzdas'')<br> '''Kiuocis''' - krepšys<br> (Plg. latvių ''ķocis'')<br> '''[[Klecks]]''' - cepelinas, '''kleckā''' - cepelinai<br> '''[[Kloika]]''' - ištižėlis<br> '''[[Kniaustė]]''' - nieko nematyti<br> '''[[Kninga]]''' - knyga<br> ''Parskaitė mažne vėsas kningas'' - Perskaitė beveik visas knygas.<br> '''[[Koisis]]''' (tēp pat ''knioisis'', tēp pat ''kuisys'') - uodas<br> '''[[Koistėis]]''' – ieškoti, šnerkštis<br> '''[[Koknė]]''' - krosnis<br> '''[[Koskelė]]''' - skarelė<br> ''Apsėguobtė koskelė'' - Užsirišti skarelę<br> '''[[Krėžis]]''' - krepšis<br> '''[[Krieslos]]''' - kėdė<br> '''[[Kriuoktė]]''' - verkti<br> ''Vāks kriuok'' - Vaikas verkia.<br> ''Balsē kriuoktė'' - Verkti visu balsu.<br> * ''Kriuok ā joukēs'' - Ar verkti, ar juoktis.<br> '''Kuožn/s, -a''' - kiekvien/as, -a<br> '''Kūjatis''' - plaktukas<br> '''Kūlinis aptvars''' - Akmeninis užtvaras.<br> ''Kūlėnė tuora - Akmeninė tvora.''<br> '''[[Kūlis]]''' - akmuo <br> ''Muosiedė kūlē – dėdėlė, mažė'' - Mosėdžio akmenys - dideli, maži.<br> ''Bovam kėitė kap tėi kūlē šalėp keliū'' - Buvome tvirti kaip akmenys šalia kelių.<br> '''[[Kūlīns]]''' - akmenynas<br> '''[[Kūšinti]]''' - liesti<br>''Nekūšink to monės'' - Neliesk tu manęs.<br> '''[[Kuškis]]''' - kuokštas<br> (Plg. latvių ''kušķis'')<br> '''[[Kuntens]]''' - sotus<br> '''[[Kūtė]]''' - tvartas, kluonas<br> (Plg. latvių ''kūts'')<br> '''[[Kvačē]]''' - slėpynės<br> ''Einam pažaistė kvačēs''<br> (Sinonimas - ''kavuonės'')<br> '''[[Kvīnā]]''' (dgs.) - kmynai<br> ''Sūris so kvīnās'' - Sūris su kmynais<br> '''[[Kvartūgs]]''' - prijuostė<br> == L == '''[[Laidars]]''' - diendaržis<br> ''Karvės dabā īr laidaruo'' - Karvės dabar diendaržyje.<br> (Plg. latvių ''laidars'' <=> latgalių ''dīnduorzs'')<br> '''[[Lasītė]]''' - rinkti<br> ''Lasītė ougas'' - Rinkti uogas.<br>''Vākā lasa kūlelius'' - Vaikai renka akmenukus.<br> (Plg. latvių ''lasīt'')<br> '''[[Ledžingas]]''' - pačiūžos<br> ''Kiaura dėina so ledžinguom ėšbova ont leda'' - Visą dieną su pačiūžomis išbuvo ant ledo.<br> ''Vāks muok so ledžinguom važioutė'' - Vaikas moka su pačiūžomis čiuožti.<br> '''[[Leika]]''' - piltuvas<br> '''Lėgo, lėg''' - kaip, lyg<br> ''Kalns statos lėgo stuogs'' - Kalnas status kaip stogas.<br> '''[[Lėnciūgs]]''' - grandinė<br> '''[[Liauns]]''' - plonas<br> '''[[Likterna]]''' - žibintas<br> '''[[Lingīnė]]''' - supynė<br> '''[[Liousos]]''' - laisvas<br> '''[[Luinīs]]''' - durnius<br> '''[[Luopeta]]''' - kastuvas<br> (Plg. latgalių ''luopsta'') == M == '''[[Malka]]''' - krūva<br> '''[[Markna]]''' - šlapias<br> '''[[Mašinavuotė]]''' - br>''Mašinavuotė pėina'' - Separuoti pieną<br> '''[[Matītėis]]''' - matyt<br> '''[[Mažne]]''' -<br> 1) beveik<br> ''Mažne vėsumet'' - Beveik visada.<br> ''Liuob ateitė mažne kuožna vakara'' - Ateidavo beveik kas vakarą.<br> ''Parskaitė mažne vėsas kningas'' - Perskaitė beveik visas knygas.<br> ''Mažne vėskou jau galem nusėpėrktė'' - Beveik viską jau galime nusipirkti.<br> 2) vos<br> ''Mažne gīvs baėštrūka'' - Vos gyvas ištrūko.<br> '''[[Mėiga]]''' - aruodas, līsvė<br> '''[[Mėslės]]''' - mintys<br> '''[[Mėrkals]]''' - padažas<br> '''[[Mėslītė]]''' - galvoti, manyti<br> ''Kāp tamīsta mėslėji?'' - Kaip jūs manote? (klausimas vienam asmeniui).<br>''Kāp tamīstas mėslėjat?'' - Kaip jūs manote? (keliems asmenims)<br> '''Muotrėška A''' (daiktavardis) - moteris<br> ''Vīrā ė muotrėškas'' - Vyrai ir moterys.<br> '''Muotrėšk/s, -a B''' (būdvardis) - moterišk/as, -a<br> ''Muotrėškas žekės'' - Moteriškos kojinės.<br> '''[[Mustās]]''' (tēp pat ''musėntās'', ''muset'',''musiek'',''musiet'') - tikriausiai<br> == N == '''[[Naujīna]]''' - naujiena<br> ''Klausėniejė aple naujīnas nomūs'' - Klausinėjo apie naujienas namuose.<br> '''[[Nebstavuotė]]''' - nebepajėgti, nebebūti pajėg/iam, -iai<br> ''Rītuo nebstavuos darboutėis'' - Rytoj nebebus pajėgus dirbti<br> '''[[Nejostiū]]:''' ėš nejostiū - staiga, nelauktai, kaip iš niekur nieko.<br> ''Ėš nejostiū ožklopta ana baisiausē išsėgonda'' - Staiga užklupta ji baisiai išsigando.<br> '''[[Neprietis]]''' - priešas<br> '''[[Nikumet]]''' - niekada<br> ''Nuorontiu paveizietė nikumet netrūkst'' - Norinčių pažiūrėti niekada netrūksta.<br> ''Nikumet nažėnā, kon rasi'' - Niekada nežinai, ką surasi.<br> ''Ana liuob darboutėis nemažā, ale nikumet neliuob būtė dėdlē pavargusi'' - Ji dirbdavo nemažai, bet niekada nebūdavo labai pavargusi.<br> '''[[Nėrtinis]]''' - megztinis<br> '''[[Nuognē]]''' -<br> 1) labai, nepaprastai<br> ''Ta douna bova nuognē skani'' - Ta duona buvo nepaprastai skani.<br> ''Nuognē graži kalba'' - Labai graži kalba.<br> 2) (šnek.) baisiai<br> ''Ons nuognē lietā vėskon dėrb'' - Jis baisiai lėtai viską daro.<br> '''[[Nuorintās]]''' - nors<br> ''Nuorintās vākū par omžio netoriejau, ale vākams kningas muoko rašītė'' - Nors vaikų niekada neturėjau, bet vaikams knygas moku rašyti. * ''Kas nuorintās'' - kas nors; kažkas * ''Kāp nuorintās'' - kaip nors; kažkaip * ''Kor nuorintās'' - kur nors; kažkur * ''Kuoks nuorintās'' - koks nors; kažkoks '''[[Nuotrīnės]]''' - dilgelės<br> Neds negrs reiškia Nedas juodas negraz == O == '''[[Ons]]''' - jis<br> ''Ons muok žemaitėškā rokoutėis'' - Jis moka kalbėti žemaitiškai<br> '''[[Ontsėvėlktė]]''' - apsivilkti (ant ko)<br> ''Ont tuos jopelės ontsėvėlkau dā tuokė mielėna sermiegelė'' - Ant to suknelės apsivilkau dar tokį mėlyną švarkelį.<br> '''[[Ontrēp]]'''- <br> 1) atvirkščiai<br> ''Vuo mon ontrēp išejė'' - O man atvirkščiai išėjo.<br>''Je par Martīna pīles ont leda - par Kaliedas būs ont ondėns ėr ontrēp'' - Jeigu Martyno dieną antys ant ledo, per Kalėdas bus ant vandens ir atvirkščiai.<br> 2) aukštyn kojom(is)<br> ''Kumet vėsks ont svieta apsėvert ontrēp'' - Kada viskas pasaulyje apsiverčia aukštyn kojom.<br> 3) išvirkščiai<br> ''Marškėnius apsėvėlka ontrēp'' - Marškinius apsivilko išvirkščiai.<br> '''[[Ondou]]''' - vanduo == P == '''[[Pabonga]]''' - pabaiga<br> '''[[Padėrbtė]]''' - padaryti<br> ''Vėskou padėrba bėstrē ė lig pat gala'' - Viską padarė greitai ir iki galo.<br> ''Padietė vākou padėrbtė pamuokas'' - Padėti vaikui padaryti pamokas.<br> '''[[Padīvītė]]''' - nustebti, palaikyti (ką) keistu<br> ''Ka nieks nematīto, kas če atvažiava, ė paskou nepadīvīto'' - Kad niekas nematytų, kas čia atvažiavo, ir paskui nenustebtu.<br> '''[[Paišelė]]''' - pieštukas.<br> ''Puopierios ė paišelės'' - Popierius ir pieštukai.<br> ''Lūpu paišelė'' - Lūpų pieštukas.<br> '''[[Pakavuotė]]''' - paslėpti<br> ''Pakavuots nu svetėmū akiū'' - Paslėptas nuo svetimų akių.<br> '''[[Pakosavuotė]]''' - paskatinti<br> ''Tas anou pakosavuojė jimtėis kėta darba'' - Tai jį paskatino imtis kito darbo.<br> ''Kas tamsta pakosavuojė iduomautėis literatūra?'' - Kas jus paskatino domėtis literatūra?<br> '''[[Palē]]''' (kon) - pagal (ką)<br> ''Rašītė palē taisīklės'' - Rašyti pagal taisykles.<br> ''Dorboutėis palē pruofesėjė'' - Dirbti pagal profesiją.<br> '''[[Palėktė]]''' - likti, pasilikti<br> ''Tēp ė paliksi nesopratės'' - Taip ir liksi nesupratęs.<br> '''[[Pamėnavuotė]]''' - paminėti<br> ''Rēktom pamėnavuotė ėr ontra anuo kninga'' - Reikėtų paminėti ir antrą jo knygą.<br> ''Sārašė īr pamėnavuotė ė kėtė žmuonis'' - Sąraše paminėti ir kiti žmonės.<br> '''[[Pamėslītė]]''' - pagalvoti<br> '''[[Pamīlietė]]''' -<br> 1) įsimylėti<br> ''Tumet aš tavi truopnē pamīlieso'' - Tada aš tave tikrai įsimylėsiu.<br> 2) pamilti<br> ''Mes truokštam Dėiva pamīlietė'' - Trokštame Dievą pamilti.<br> '''[[Par]] -'''<br> 1) per<br> 2) (verčiamas laiko galininku) <br> ''Par vėsa dėina'' - Visą dieną<br> ''Par vėsa omžiu'' - Visą gyvenimą<br> '''[[Pariedīms]]''' -<br> 1) įrengimas<br> 2) įrenginys<br> ''Kas čė tuoks naregiets pariedīms?'' - Koks čia neregėtas įrenginys? [?]<br> '''[[parietka]]'''vestuvės <br> '''Pas''' (kuo) - pas (ką)<br> ''Pas monės'' - Pas mane.<br> '''Pasėkavuotė''' - pasislėpti<br> ''Nuorės ėr pasėkavuotė nu tū žvilgsniu'' - Norisi ir pasislėpti nuo tų žvilgsnių.<br> ''Nespiejė pabiegtė, pasėkavuotė, kor nuorint ožlīstė'' - Nespėjo pabėgti, pasislėpti, kur nors užlįsti.<br> '''[[Patermasas]]''' - padažas<br> '''[[Patruopītė]]''' - pataikyti<br> '''[[Pažiubintė]]''' - pašviesti<br> '''[[Pelkė]]''' - vandens bala<br> '''[[Pėtelnė]]''' - keptuvė<br>(Plg. lenkų [https://pl.wikipedia.org/wiki/Patelnia patelnia])<br> '''[[Pīlė]]''' - antis<br> (Plg. latvių ''pīle'')<br> '''[[Pilīčė]]''' - dildė<br> '''[[Pinings]], [[piningā]]''' - pinigai<br> * ''Būtė pri pininga'' - Būti piniging/am, -ai, turėti pinigų<br> '''[[Plints]]''' - plyta (?); plentas <br> '''[[Poškoutė]]''' - linguoti (?); puškuoti; šnopuoti(?) <br> ''Laivelis puškuojė'' - laivelis linguoja (?)<br> '''[[Potra]]''' - košė<br> ''Jiestė potra'' - Valgyti košę.<br> (Plg. latvių, latgalių ''putra'')<br> '''[[Pratintaliuotė]]''' - kaboti (kažkiek laiko)<br> ''Pakarts (?) pratintaliava tris dėinas'' - Pakartas kabojo tris dienas.<br> '''[[Pri]]''' -<br> 1) prie<br> 2) pas<br> ''Ā beatėisi pri mūsa rītuo (rītuo dėina)? - Ar dar ateisi rytoj pas mus rytoj?''<br> '''Prietelis''' - asmuo, siauriau "geras žmogus".<br> '''Prigimt/s, -a''' - gimt/asis, -oji<br> ''Prigimta kalba'' - Gimtoji kalba.<br> ''Mona prigimta kalba īr žemaitiu'' - Mano gimtoji kalba - žeimaičių.<br> ''Prigimta žeme'' - Gimtoji žemė.<br> ''Prigimtė nomā'' - Gimtieji namai.<br> '''[[Priemenė]]''' - prieangis<br> '''[[Pritėktė]]''' -<br> 1) tikti, būti ger/am, -ai<br> ''Sūris pritink pri alaus'' - Sūris tinka prie alaus.<br> ''Nuognā skani douna, ė tēp pritink pėlvou'' - Labai skani duona, ir tokia gera pilvui.<br> ''Tas pri vėskuo pritink'' - Tas prie visko tinka.<br> 2) derėti<br> ''Ar pritink līstė i akis su dornās pasiūlīmās'' - ?<br> ''Ied, kas tink ėr ėšruod, kāp pritink'' - Valgyk tai, kas patinka, ir atrodyk taip, kaip pridera.<br> ''Pėrma karta susitinkont pritink prisistatītė'' - Pirmą kartą susitikus dera prisistatyti.<br> '''[[Pruosītė]]''' - lyginti<br> '''[[Pruosus]]''' - lygintuvas<br> '''[[Punčiakas]]''' - kojinės<br> '''[[Puodė]]''' - krikštavaikis<br> ''Kūma nusėdīvėjė, kuoki anuos puodė dėdėlė ožauga ėr kėik ėšgražiejė - Krikštamotė nusistebėjo, koks jos krikštavaikis didelis užaugo ir kaip išgražėjo.''<br> (Plg. latvių dial. (Kurše) ''pāde'')<br> == R == '''[[Rakonds]]''' - įrankis<br> '''[[Ratā]]''' (dgs.) - vežimas<br> ''Ratu tekėnis'' - Vežimo ratas.<br> '''Ratpiedis''' - stipinas<br> ''Tekėnė ratpiedē'' - rato stipinai<br> '''[[Rėba]]''' - šonkaulis<br> (Plg. latvių ''riba'' <=> latgalių ''suonkauļs'')<br> '''[[Rėkioutėis]]''' - ruoštis<br> ''Jau rēk reikioutės ont nomū'' - Jau reikia ruoštis namo.<br> '''[[Riktingā]]''' - tikrai, gerokai, iš esmės<br> ''Ana īr vāka besėlaukonti, ale jau tēp riktingā stuora besonti'' - Sako, ji laukiasi vaiko, bet jau tokia gerokai stora esanti.<br> ''Tēp riktingā vėsks bova isisiūbavės'' - Jau taip gerokai viskas buvo įsisiūbavę.<br> ''Dounas gabala riktingā sominkė'' - Duonos gabala gerokai suminkė.<br> '''[[Riktings]]''' - ?<br> (vok. ''richtig'' > latv. ''riktīgs'') ''A žėnā, kuoks stėpros, kėits ė riktings īr žemaitis?'' - ?<br> '''[[Rokoutėis]]''' -<br> 1) kalbėtis, šnekėtis, šnekučiuotis<br> ''Anodo rokavuos ėr joukava'' - Jie (abu) šnekėjosi ir juokavo.<br> 2) kalbėti, šnekėti<br> ''Ons muok žemaitėškā rokoutėis'' - Jis moka kalbėti žemaitiškai.<br>''Rokoutėis žemaitėškā par radėjė'' - Kalbėti žemaitiškai per radiją.<br> '''[[Rokunda]]''' - pokalbis.<br>''Diekou ož rokunda!'' - Ačiū už pokalbį!<br> '''[[Ropotes]]''' - bulvės<br> '''[[Rubežius]]''' - siena, linija, pakraštys<br> '''[[Ruoda]]''' - šneka, pokalbis, pasišnekėjimas<br> ''Vestė ruoda'' - Vesti pokalbį<br> * ''Pabrauktė ruoda'' - pasišnekėti<br> ''Ons muok so vėsās ruoda pabrauktė'' - Jis moka su visais pasišnekėti.<br> '''[[Ruods]]''' - Turbūt (?)<br> ''Telšē – vuo tatā tas tad gers īr miests!'' - Telšiai - Va ten tai yra geras miestas<br> '''[[Rušavuotė]]''' - liesti<br> ''Nerušvakuok to mona daiktū'' - neliesk mano daiktų<br> == S == '''[[Sāsvėnīs]]''' - sąsiuvinis.<br> ''Kningas ė sāsvėnē'' - Knygos ir sąsiuviniai.<br> '''[[Sierčėkā]]''' - degtukai<br> '''[[Skadā]]''' - laiptai<br> ''Skadās lėptė'' (?) - Lipti laiptais.<br> '''[[Skalītė]]''' - loti<br> '''[[Skleps]]''' - rūsys<br> '''[[Slaptuomės]]''' - slapčia<br> ''Vėn liuob slaptuoms ateitė'' - Vis slapčia ateidavo.<br> '''[[Slostē]]''' - spąstai<br> (Plg. latvių ''slazds'' <=> latgalių ''spūsts'')<br> '''[[Smagos]]''' - <br> 1) sunkus<br> ''Smagos maišas'' - Sunkus maišas.<br> (Plg. latvių ''smags maiss'')<br> 2) stiprus<br> ''Smagos pabėldiejėms'' - Stiprus pabeldimas.<br> '''[[Smetuons]]''' - grietinė<br> '''[[Sodiedlioutė]]''' - sudėlioti.<br> ''Kūlātē truopnē sodiedliuotė - Akmenukai kruopščiai sudėlioti.<br> '''[[Solasītė]]''' - surinkti<br> ''Solasīk pabėrosius žėrnius'' - Surink pabirusius žirnius.<br> (Plg. latvių ''salasīt'')<br> '''[[Someigtė]]''' - mokėti; sugebieti(?)<br> ''Ons vėskou someigė padėrbtė - Jis viską mokėjo padaryti.''<br> '''[[Sosėvadintė]]''' - sukviesti, surinkti<br> ''Kavėnies vediejė sosėvadėna vėsas padaviejės ė viriejės'' - Kavinės vedėja surinko visas padevėjas ir virėjas.<br> '''[[Sovėsam]]''' - visai<br> ''Pamatė sesėri sovėsam ba svēkatas'' - Pamatė seserį visai be sveikatos.<br> ''Žuolie, ė ta sovėsam ėšdegusi'' - Žolė, ir ta visai išdegusi.<br> ''Sovėsam netuolėj'' - Visai netoli.<br> ''Ons jau sovėsam nebipaēt'' - Jis jau visai nepaeina.<br> '''[[Spėitlios]]''' - spiečius (ties. ir perk. reikšme)<br> ''Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva'' - Muselių visas spiečius suksis aplink galvą.<br> '''[[Spongė]]''' - akis (niekinamasis)<br> '''[[Sprostis]]''' - pakaba<br> '''[[Stavuotė]]''' - pajėgti, būti pajėg/iam, -iai, sugebėti<br> ''Rītuo nebstavuos darboutėis'' - Rytoj nebebus pajėgus dirbti.<br> '''[[Sveibere]]''' - degtukai<br> '''[[Sviets]]''' - pasaulis<br> == Š == '''[[Šalėp]]''' - šalia, greta<br> ''Kūlis šalėp kelia'' - Akmuo šalia kelio.<br> ''Anuos stuoviejė šalėp'' - Jos stovėjo greta.<br> ''Veiziek, ka šalėp tavės vėsumet būtom draugė'' - Žiūrėk, kad šalia tavęs visada būtų draugė.<br> '''[[Šieks]]''' - silosas<br> '''[[Šieps]], šiepėlis''' - spinta<br> ''Šiepa ožrakėna ėr rakta pakavuojė'' - Spintą užrakino ir raktą paslėpė.<br> '''Šėnavuotė''' - rūpintis, prižiūrėti<br> ''Aš tavi šėnavuosio par vėsa omžiu'' - Aš tavimi rūpinsiuos visą gyvenima.<br> '''[[Šiperis]]''' - sklendė<br> ''Užstūmk šiperi ka perkūns neitrėnkto'' - Užstumk sklendę, kad perkūnas netrenktų<br> '''[[Šnobelis]]''' - nosis<br> '''[[Šlams]]''' - šiukšlės, sąšlavos<br> '''[[Špuokinīčė]]''' - inkilas<br> '''[[Špuoks]]''' - varnėnas<br> '''[[Špuosos]]''' - juokas == T == '''[[Taisītė]]''' -<br> 1) taisyti<br>2) ruošti<br> *''Taisītė pėitus - Ruošti pietus.<br> '''[[Tat]]''' - taigi, tai; juk, gi<br> ''Kuožnos nuoram tat būtė geriesnis'' - Juk kiekvienas norime būti geresnis.<br> '''[[Tatā]]''' - tai, o tai, tai čia<br> ''A tatā mon ruodā?'' - Tai tu čia man rodai?<br> ''Tēp tatā ėr sotariem važioutė'' - Taip ir susitarėme, kad važiuosime.<br> [Čė rēk daugiau pavīzdiu so vertėmās]<br> '''[[Tauzītė]]''' - šnekėti, pasakoti nesąmones<br> ''Pradedi niekus tauzītė'' - Pradedi šnekėti nesąmones.<br> ''Ne lėnku kalba mona lūpas tauzīs, vuo žemaitiu žuodi garsins'' - Ne lenkų kalba mano lūpos šnekės nesąmones, bet žemaičių žodį garsins<br> '''[[Tėik]]''' - <br> 1) tiek<br> 2) taip<br> ''Tėik skanē kvep'' - Taip skaniai kvepia.<br> (Plg. latvių ''tik garšīgi'' 'taip skaniai')<br> '''[[Tekėnis]]''' - ratas (automobilio, vežimo)<br> ''Apvals kāp tekėnis'' - Apvalus kaip ratas.<br> ''Rėit tekėnē'' - Rieda ratai.<br> ''Anuo kuojė šmaukšt i ratu tekėni.'' - Jo koja šmaukšt į vežimo ratą.<br> '''[[Tėktė]]''' - patikti<br> ''Tink mon tuokės dainas, gražės anuos īr'' - Man patinka tokios dainos, jios gražios.<br> ''Mon tink svēks jumuors'' - Man patinka sveikas jumoras.<br> ''Mon dėdlē tink klausītėis, kāp žmuonis gražē šnek'' - Man labai patinka klausytis, kaip žmonės gražiai šneka.<br> ''Anou puoezėjė tink nu jaunū dėinū'' - Jam poezija patinka nuo jaunystės.<br> (Plg. latvių poet. ''man tīk'' šalia neutr. ''man patīk'')<br> '''[[Tintaliuotė]]''' - kaboti<br> '''[[Turielka]]''' - lėkštė<br> '''[[Tonkē]]''' - dažnai.<br> ''Ons tonkē liōb ēt' tėn'' - Jis dažnai ten eidavo. * Dedlē tonkē - labai dažnai * Tonkē vėn - dažnokai<br> '''[[Toukart]]''' -<br> 1) tuomet<br> 2) tuometin/is, -ė<br> '''Tručīna''' - nuodai<br> '''[[Tručītė]]''' - nuodyti<br> '''Truoba''' - gyvenamas namas, troba<br> '''Truopnē''' - <br>1) tiksliai<br> ''Truopnē nažėnau'' - Tiksliai nežinau.<br> ''Truopnē apibūdintė'' - Tiksliai apibūdinti.<br> ''Pasakė aiškē ė truopnē'' - Pasakė aiškiai ir tiksliai.<br> 2) kruopščiai<br> ''Vėskou truopnē sodiedliuojė'' - Viską kruopščiai sudėliojo.<br> 3) tikrai<br> ''Je truopnē stuovi ont muokslinčiaus taka, belėikt nedairītėis'' - ?<br> ''Tumet aš tavi truopnē pamīlieso'' - Tada aš tave tikrai įsimylėsiu.<br> '''Truopnos''' - <br>1) tikslus<br> 2) kruopštus<br> ''Truopnos žmuogos'' - Kruopštus žmogus.<br> '''[[Tumsībė]]''' - tamsa<br> ''Tumsībie žmuogu sunko iveizietė - Tamsoje žmogų sunku pamatyti.''<br> '''[[Tuora]]''' - tvora<br> ''Kūlėnė tuora - Akmeninė tvora''<br> (Sinonimas ''zuomats'')<br> == U == '''[[Ons, Onsäs]]''' - Jis<br> Ukulis - debesis. '''[[Uzbuons]]''' - ąsotis<br> == V == '''[[Valns]]''' - laisvas, nepriklausomas<br> '''[[Vambuolė]]''' - kamanė<br> (Plg. latvių dial. (Žiemgaloje) ''vambole'' ' vabalas')<br> '''[[Vaks]]''' - vaikas<br> '''[[Varažītė]]''' - burti<br> '''[[Vėdelčius]]''' - šakutė<br> '''[[Veikē]]''' - greitai, greit, neužilgo<br> ''Klausont tū dainū, veikē ė pats pradedi karto dainioutė'' - Kai klausiaisi tų dainų, greit ir pats pradedi kartu dainuoti.<br> * Veikē vėn - gana greitai, neužilgo<br> ''Ons veikē vėn aple jodvė vėskou sožėnuos'' - Jis gana greitai apie jus (abu) viską sužinos.<br> '''Veizietė''' - žiūrėti<br> ''Veizietė filma'' - Žiūrėti filmą.<br>''Anėi bova pasakė, ka vež nomėi, vo veizo - vež kėtor'' - Jie pasakė, kad veža namo, o žiūriu - veža kitur.<br>''Kumet mieginsi pėrma sīki, veiziek, ka šalėp draugė būtom'' - Kada bandysi pirma kartą, žiūrėk, kad šalia būtų draugė.<br> '''Veizuolā''' - akys (niekinamasis)<br> '''Vėn''' - vis<br>''Vėn atsėminso nomus'' - Vis prisiminsiu namus.<br>''Vėn anā kas nuorintās liuob būtė negerā'' - Vis jai kažkas negera buvo.<br>''Ons vėn ved tuolīn, vėn aiškėn, kamė kas īr padiets'' - Jis vis veda tuoliau, vis aiškina, kur kas padėta.<br>''Par vėsa omžio vėn tas pats'' - Visą gyvenimą vis tas pats.<br> * ''Tonkē vėn'' - dažnokai<br> * ''Veikē vėn; greitā vėn'' - netrukus, gana greitai<br> (Plg. latvių ''bieži'' 'dažnai' - ''bieži vien'' 'dažnokai'; ''drīz'' 'greit' - ''drīz vien'' 'neužilgo, gana greit')<br> * ''Vėn ė vėn'' - visą laiką, visada, visuomet<br> '''Vėndzīkla''' - rūkykla<br> '''Veselė''' - vestuvės<br> '''Vėsumet''' - visada, visuomet<br> ''Posrītē vėsumet jau liuob vėrs kuošės'' - Pusryčiams visada virs košę.<br> ''Ons ne vėsumet sied galė'' - Jis nevisada sėdi gale.<br> * ''Kāp vėsumet'' - kaip visada<br> '''Viedrus''', '''viedros''' - kibiras<br> '''Virbinīčė''' - malkinė<br> '''Vuodingas''' - kenksmingas, pražūtingas, žalingas<br> (Plg. latgalių ''vuodeigs'')<br> '''Vuotkuotis''' - botkotis<br> == Z == '''[[Zaunītė]]''' - šūkauti<br> '''[[Zeimeris]]''' - pjovimo staklės<br> '''[[Zopė]]''' - sriuba<br> (Plg. latvių ''zupa'')<br> '''[[Zuovieskā]]''' - vyriai<br> '''[[Zuomats]]''' - tvora (mūrinė arba akmenų)<br> ''Eššuoktė par zuomata'' - Peršokti per (mūrinę) tvorą<br> ''Apmūrīts zuomato'' - Aptvertas mūrine tvora<br> (Sinonimas ''tuora'')<br> '''[[Zvanītė]]''' - skambinti varpais<br> (Plg. latvių ''zvanīt'')<br> == Ž == '''[[Žekė]]''' - kojinė<br> ''Vīrėškas žekės'' - Vyriškos kojinės.<br> ''Muotrėškas žekės'' - Moteriškos kojinės.<br> (Plg. latvių ''zeķe'')<br> '''[[Žlėbė]]''' - akys (niekinamasis)<br> [[Kategorija:Tvarkomieji sąrašai]] q7hwcw7omuwd2m7miuf5aavf8yw374c བོད་སྐད 0 67247 1828086 1720566 2026-05-06T05:17:43Z Apisite 8966 Apisite pervadino puslapį [[བོད་སྐད་]] į [[བོད་སྐད]] 1720566 wikitext text/x-wiki == {{bov}} == === Daiktavardis === {{bodkt}} '''[[བོད་སྐད་]]''' (Wylie transliteracija: bod-skad) # {{t+|lt|tibetiečių kalba|f|jung.|kt=Kalbos|from=bo}} # {{t+|lt|tibetiečių|m|d|kt=Kalbos|from=bo}} # {{t+|lt|tibetietiškai|prv.|kt=Kalbos|from=bo}} 668l6cpf6vz2f6r4aowof2d919m3sgv བོད་སྐད་ 0 738533 1828087 2026-05-06T05:17:43Z Apisite 8966 Apisite pervadino puslapį [[བོད་སྐད་]] į [[བོད་སྐད]] 1828087 wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[བོད་སྐད]] 7jashq4vmk3i9s9p0aqcur544l6w9r3