Žėdėkū Šv. Juona Krėkštītojė bažnīčė
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
![]() |
Šėtam straipsnī īr gausoms žemaitėškas rašības ė gramatėkas klaidū |
Žėdėku šv. Juona Krėkštītoja bažnīče (lt:Židikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia) - Žėdėkus esunt bažnīče, katruo meldas Krikščionis Katalėkā. Bažnīče īr Telšiū Vīskupijuo.
Stuov Mažėikiu rajuon vakarūs, pastatyta pri Mažėikiu-Skoud kel. Akmens mūra bažnīče. Pastatīta 1819 metās.
Bažnīčē priklausa ė Žėdėkū kapus esunti koplīčia.
Torėnīs |
[taisītė] Istuorėjėė
1963 metās bova pastatīta medėnė koplīčia, a 1680 metās Žėdėkūs apsigīvenos jėzuitams bova pasatatīta nauja, katruos vėituo nu 1812 metu stūks dabartėn klasicistėnes architektūras stėliaus akmens mūr bažnīčia, stuovint frontuono i šiaur. Darbus atlėk liaudes meistra. Ana īr be bokštu, bat so gana aukšto stuogo. Laikontėis vėitas statības tradiciju, uns bov dėngts šiaudas. 1825 metās stuogs užkluots čerpiem, o 1873 metās uždėngts skiedruom, katrėi 1970, 1999-2000 metās bova pakėistė.
1830 metās baruons Sakens, Kurš žemvaldīs, padovanuoj bažnyče 12 registru varguonus katrėi bov irėngtė chuorė.
1900 metās pastatyta dvijū galū medėn klebonėja, katruoj ligė pat šiuol gīven klėbuons.
1879 metās Žėdėkū bažnīče aptverta akmenėne tvuora.
[taisītė] Bažnīče
Cėntrinis bažnīčes altuorios īr su šv. Juon Krikštītuoj paveikslo, vėrš katruo didėlis krucifiksos, pastatīts ontram aukštė.. Dešinie īr Šv. Barbuoras altuorios, kairie Šv. Mergeles Marijes.
Greta bažnīčes yr medėn varpėn.
Parapėj švėnt sav atlaidus. Čė yr titolėne Šv. Juon Krikštītuoj atlaidū Žėdėkū parapijuo da īr ė šv. Onuos atlaidā katrėi vīkst kapus pri koplīčes.
[taisītė] Žėdėku šv. Juona Krėkštītoja parapėjes klėbuonā
- Kazimiers Bukonts (1915-1939)
- Vacluovs Martinkos (1940-1945)
- Juozaps Našliens (1945-1949)
- Puovėls Repšys (1949-1957)
- Juozaps Rutal (1957-1969)
- Juons Petrauskis (1969-1972)
- Stanisluovs Ežerinsks (1972-1974)
- Domininks Giedra (1974-1983)
- Antans Gylys (1983-1991)
- Vytauts Gentvainis (1991-1992)
- Romualds Žulpa (1992-1997)
- Rimants Gudlininkis (1997-1999)
- Vytauts Vaidila (1999 - lėgi daba)