Telšē
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Telšē | |
---|---|
![]() ![]() |
|
Valstībė: | Lietuva |
Savėvaldībė: | Telšiū savėvaldībė |
Giventuojē (2005): | 30 539 |
Telšē (lt. Telšiai) - Žemaitėjės suostėnė, tāp pat apskritėis ė rajuona cėntros. Telšē valda Telšiū seniūnėjė. Telšiūs given 30 tūkstontiu (2005) prieteliu. Miests isėtaisės šalėp ežera Mastis, Žemaitėjės aukštomuo. Šiaurie ēn Klaipieda-Šiaulē gelžkelis. Palē legenda Telšius ikūrė mėlžėns Džiogs. Pėrma karta pamėnavuots aple 1450 metus.
Miestė īr Šv. Ontana Paduvietė bažninčė (nu 1926 m. katedra) ė Švč. Panuos Marėjės Jiemėma i Dongo bažninčė, vīskupū rūmā (Telšiū vīskopėjė), konėgū seminarėjė, rusu stačiatikiu Šv. Mīkaluojaus cerkvė, bovės bernardėnu vėinulīns. Masčiaus rītėniam krontė īr Koltūras parks so Zaksa kalno. Miestė tāp pat īr Žemaitės dramas tētros, žemaitiu moziejos „Alka“, Žemaitėjės kaima moziejos, onėkalė A.Juonoša žemaitėška-japuonėška suodība. Telšiūs īr trīs gimnazėjės: Žemaitės, V.Borisevičiaus katalėkėškuojė ė Telšiū vīskopėjės liciejos. Be anū dā īr 5 muokīklas ė vėina Jaunėma, mozėkas, dailės ė kėtas muokīklas.
Telšiūse īr savėvaldībė, pašts, aukštesniuojė taikuomuosės dailės muokīkla, apskritėis centrinė liguonėnė. Ož gelžkeliaus (lėg plėnta Šiaulē-Palonga) īr pramuonėnē rajuonā.
Torėnīs |
[taisītė] Geuograpėjė
Miesta pėitūs liolioun ežers Mastis. I anūn itek Telša, katros tarībėnēs metās bova sokėšts i vomzdius, Dorbėns, ėštek Mastopis, katros itek vieliau i Vėrvītė, paskiau i Vėnta ėr i Baltėjės jūra.
Telšē stūksa ont 7 kalnū:
- Insola
- Žaliāsis
- Zaksos
- Cerkvelė
- Bobės kalns
- Vėlniaus kalns
- Provoslavu kapū kalns
[taisītė] Istuorėjė
Palē legėnda - Telšius ikūrė mėlžėns Džiogs. Tuos legėndas īr kelės versėjės:
Paprastiesnė versėjė. Džiogs sobūdavuojės pėrmāsės truobas pri mastė ežera. Anam numėros, žmuonis sopīlė anam kapa - Džioga kalna.
Mondriesnė versėjė. Džiogs toriejė žmuona. Ė tāp jau ėšējė, ka ana pasėmėrė. Džiogs anūn laiduojė ė vėino ronkas muosto pakabėna žemės ė sopīlė kapa - Džioga kalna. I ton vėita ėš kor ėškabėna - sosėrinkės ondou ė atsėrada Mastis, katruo vards īr nu tuo muosta, kumet pakabėna žemės. Pri tuo ežera sobūdavuotas ė pėrmuosės truobas.
Istuotėniūs duokomėntūs pėrma karta pamėnavuojė 1450 metās. Tās metās mėnams Telšiū dvars, stuoviejės natuolėi dabartėnė "Alkas moziejaus".
Aple XVI om. pradė Telšē patapa valsčiaus cėntro.
1536 m. isteigta katalėkėška Telšiū parapėjė.
Kai katrėi istuorėkā spie, ka jau XVI om. Telšēms būktās bova soteiktas miesta teisės, katruos bova prarastas, nes Žemaitiu seniūnėjės matininks Juokūbs Leskausks "Telšiū miesta rubežio" bova numieravės jau 1569 metās. Daug koltūrėškā Telšēms ė Žmeitėjē nusėpelnės īr Sapiega Puovėls, katras 1624 metās miestelie ikūrė bernardėnus.
Ne vieliau kap nu XVII om. Telšiūs kartās liōb rinktėis Žemaičiu seniūnėjės semelis.
1702 metās siautė gaisros.
Par 1710 metu mara dėdliuojė dalis prieteliu ėšmėrė, ale miests grētā atgėjė. 1764 m. uns tapa Telšiū repartėcėlės (Žemaitiu konigaikštėjės šiaurėnė šmuota) teisma cėntro: bova isteigtė žemės ė pėlėis teismā. 1775 m. repartėcėjės cėntros bova ėškelts i Šiaulius, bet 1790 m. koront tretė Žemaitėjės konigaikštėjės repartėcėjė, t.ī. būsėma Telšiū pavieta, Telšiūs vielek jiemė vēktė žemės ė pėliū teismā.
Telšē senā jau toriejė prekības privėlegėjė, vuo 1791 m. anam bova soteiktas Magdeborga teisės ė miesta herbs.
XIX om. pabonguo Telšē pradiejė spierē augtė. Ėš tuo čiesa īr daug ėšlėkosiu pastatū rauduonū plītu.
1991 m. groudė 21 d. LR AT nutarėmo patvėrtints miesta herbs.
[taisītė] Švėitėma ė muokīmuosė īstaigas
- Aukštuosės muoksla īstaigas
- Vėlniaus dailės akademėjės Telšiū dailės fakoltets
- Vīskopa Vincėnta Borėsevičė konėgū seminarėjė
- Žemaitėjės kolegėjės Telšiū menū ė pedaguogėkas fakoltets
- Gimnazėjės
- Žemaitės gimnazėjė
- Vincėnta Borisevičė katalėkėškuojė gimnazėjė
- Telšiū vīskopėjės liciejos
- Vėdorėnės muokīklas
- Soaugosiūjū vėdorėnė muokīkla
- Germanta vėdorėnė muokīkla
- Atžalīna vėdorėnė muokīkla
- Džioga vėdorėnė muokīkla
- Kronta vėdorėnė muokīkla
- Ateitėis vėdorėnė muokīkla
- Profesėnės ė mena muokīklas
- VšĪ Telšiū regijuonėnis profesėnė muokīma cėntros
- Telšiū vākū dailės muokīkla
- Telšiū vākū mozėkas muokīkla
- Telšiū jaunėma muokīkla
- Telšiū rajuona spuorta muokīkla
- Pradėnės muokīklas
- Santarvės pradėnė muokīkla
- Saulietekė pradėnė muokīkla
- Luopšelē ė darželē
- Beržielis
- Eglotė
- Nīkštoks
- Mastis
- Saulotė
- Žemaitoks
[taisītė] Garsė Telšiū prietelē
- Ontans Klemėnts (1756 - 1823 m.) - vėns seniausiu Žemaitėjės puoetu.
- Karuolėna Praniauskātė (1828 - 1859 m.) - pėrmuojė Lietovuos puoetė.
- Mīkuols Brenšteins (1874 - 1938 m.) - Žemaitėjės senuovės tīrėnietuos.
- Gabriel Narutowicz - pėrmāsis Lėnkėjės prezidėnts
- Ruolonds Paksos - bovės prezidėnts
Telšiū senūsiūs kapaliūs palaiduots puoets Botku Jozė (1893 - 1947 m.), katruo jaunīstės eilieraštiūs atsėspind fantastėnē pasaku vaizdā, vuo vielībesniūs suocēlėnē, revuoliocėnē muotīvā. Naitėkės tarpokarė Lietovuos valdē kaliejė, puokarie dėrba Telšiū moziejou.
[taisītė] Bruolėškė miestā
Čekėjė, Krnov, Bruntál rajuons, Šiaurės Muoravėjės regėjuons
Lėnkėjė, Minska Mazovecka, Minska apskrėtis, Mozavėjės vaivadėjė
[taisītė] Puortegrapėjės
[taisītė] Nūruodas
- Telsiai.info Telšiū krašta infuormacėnis puortals
- Miesta seniūnėjė
- Travel.lt
- Bovės bernardėnu vėinuolīns
- Telšē ėš kuosmuosa
[taisītė] Žėniasklaida
- Telšiū apskrėtėis laikraštė „Kalvotoji Žemaitija” svetainė
- Telšių apskrėtėis laikraštė „Telšių ŽINIOS” svetainė