Lietova

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Lietuvos Respublika
Lietovuos vieliava Lietovuos herbs
(Platiau) (Platiau)
Lietova žemielapie
Valstībėnė kalba Lietoviu
Suostėnė Vėlnios
Dėdliausis miests Vėlnios
Valstībės vaduovā Valds Adomkus Gedimins Kėrkėls
Prėmjiers
Pluots
 - Ėš vėsa
 - % ondėns
 
65 300 km² (120)
1,35%
Gīventuoju
 - 2005 III ketvėrtis
 - Tonkoms
 
3 412 600 (125)
52,50 žm./km² (114)
BVP
 - Ėš vėsa
 - BVP gīventuojui
2004
62,44 mlrd. LTL (75)
18 174 LTL (48)
Valiota Lits (LTL)
Čiesa zuona
 - Vasaras čiesos
UTC +2
UTC +3
Liousoms
Paskelbta
Pripažinta
TSRS okopacėjė
Atkorta
Pripažinta
Nu Rusėjės imperėjas
1918 vasarė 16
1920 lėipas 12
1940 rogpjūtė 3
1990 kuova 11
1991 siejės 6
Valstībėnis himnos Lietovuos himnos
Interneta kuods .LT
Šalėis tel. kuods 370

Lietova (lt. Lietuva) - Šiaurės Euruopas valstībė pri Baltėjės jūras. Anuos suostinė īr Vėlnios. Lietova rėbuojas so Latvėjė, Baltarosėjė, Lėnkėjė, Rosėjė (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr ES ė NATO narie.

Torėnīs

[taisītė] Ėstuorėjė

Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrma karta pamėnavuots 1009 metās (Kvedlinburga analūs). IX-XII omžēs vīka Lietuvuo bovosiu baltu gentiu jongėmosis ė egzėstava konfederacėjėnė Lietovuos valstībė. XIII omžė ontram ketvėrtie Lietovuos žemės sosėjongė i Lietuvuos konėgaikštėjė (vieliau Lietuvuos Dėdliuojė Konėgaikštīstė, LDK).

XIII-XIV o. LDK ėšauga i galinga valstībe. 1386 metās Lietovuos dėdliajam konėgaikštiou Jogailā palėkos Lėnkėjės karaliom, 1387 metās Lietova bova ėr apkėkštėta. 1413 apkrėkštīta Žemaitėjė.

1569 m. pasėrašios Lioblėna onėjė, Lietovuos ė Lėnkėjės persuonalėnė unėjė palėka dvėjū šaliū konfederacėjė (Abėjū Tautū Respoblėka).

Pu 1795 m. tretē Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėmā dėdliuojė dalis dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka Rosėjės valdiuo. Ožnemonė atėteka Prūsėjē.

1918 m. vasarė 16 d. bova paskelbta aple Lietovuos valstībės atkorėma.

1919 m. Lietova kariava so buolševėkās ėr bermuontėninkās. 1919-1920 m. vīka ginklouts konflikts so Lėnkėjė diel Vėlnė ė Sovalku kraštū.

1940 m. Lietova okopava Tarību Sājunga.

1988 m. Lietovuo sosėkūrė Lietovuos Parsėtvarkīma Sājūdis, katras jiemė sėiktė Lietovuos nepriklausomībės. 1990 m. kuova 11 d. Lietova (pėrmuojė ėš Tarību Sājungas respoblėku) paskelbė aple ėšėjėma ėš Tarību Sājongas.

2004 m. kuova 29 d. Lietova patapa NATO narė.

2004 m. gegožė 1 d. Lietova patapa Euruopas Sājongas narė.

[taisītė] Puolitėnė sistema

Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnėparlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sistema: parlamėntėnė demuokratėjė.

Šalėis vaduovs - prezidėnts, renkams tiesiuoginiūs rinkėmūs pinkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministr pirminink (tvėrtėn Seims), ministra pirmininka teikėmo skėr ministrus. Īr vīriausėsis kariniū pajiegū vaduovs, tep pat skėr vėsū teismū (ėskaitont ė Kuonstitucini teism) teisiejus. Prezidėnts formoun Lietovuos ožsiene puolėtėk.

Istatimū leidžiamuoji valdžė: Istatimū leidžiamuoji valždė prėklausa vėinū rumū Lietovuos Parlamėntou - Seimou. 141 Seima narīs renkams keturims metams, posė (71) - tėsiuogē, kėtė 70 vagol partijū sarašus (propuorcėnė rinkėmū sistemo). Tik daugeu negu 5 % partinis sarašos gaun vėit Seimė.

Vikdomuoji valdžė: Vėriausībė (vadovaun Ministros Pirmininks).

Narē i savėvaldībiū tarības renkamė tėsiuogē, mer renk tarība. Užtėkrėnėmou, ka apskritie būto laikomuos Konstitucėjės ė istatimū, vėriausībė skėr kėkvėinuos apskrėtėis viršinink.

Rinkėmū teise Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrėj tor 18 metū. Ī Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, ī prezidėntus gal kandidatoutė prietėlis ne jaunesnis nego 40 metū.

[taisītė] Prezidentā

[taisītė] 1918-1939

[taisītė] Nu 1990 metu

[taisītė] Admėnėstracinis suskīrstīms

Lietovuos apskritis
Lietovuos apskritis

Lietovuos terituorėjė suskīrstīta i 10 apskritiū. Apskritis sudara 60 savėvaldībiū - 9 miestū, 43 rajuonū ė 8 naujā sodarītas 2001 metās. Savėldībes suskaidītas i 546 senionėjes.

[taisītė] Geografėjė

Laukā ė pėivās užjem 57 % , mėškā ė krūmā - 30 % , pelkes - 3 % , vdau ondenīs - 4 % , kėtas žemes - 6 % terituorėjės.

Lietovuos klėmats īr vėdotėnėškā šėlts vėdutiniū platumū, ėš jūrėne pereinuntis i žemīnin.


Žemīnā

Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka

Euruopa

Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė

Kėtuom kalbuom