Sanskrita kalba
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Sanskrita kalba (skr. संस्कृत, saṁskṛta – 'dirbtinis, apdėrbts, sutvarkīts, poikos') - klasėkėnė Indėjės kalba, priskėrama indoeuropietiū ruodū šeimā. Bova ė dažnā tebier nauduojama kāp lėtorgėnė indoizma, budizma ė džainizma kalba.
Tradicėškā išskėramė do sanskrita kalbas radiuos etapā: Vedū sanskrits ė klasikinis sanskrits. Nuors vīkst dėskusėjės a klasikinis sanskrits tėkrā gėmė Vedū kalbas pagrindo.
Sanskrita reikšm' Indėjas koltūruo gal palīgintė su lotīnū kalba krėkščiuonėškuo Europuo. Nuors abėdvė kalbas laikuomas mėrusiom, bet religėnēs, muokslėnēs tekstās bei grožėnė literatūro išsilaikė lig pat šiū dėinū.
[taisītė] Kilmie ė istuorėjė
Sanskrita kalba prėklausa indoeuropietiū ruodū šeimuos indoarėjū šakā. Mėslėjama, ka indoeuropietē i Indėjė atsėkraustė 1500-500 m. pr. Kr. perijuodo, karto atsinešdamė ė besiformoujont' žuodėnė Vedū tradicėjė. Anuos užrašītas Vedū ruodo tiktā II o. pr. Kr.
Klasikėnė sanskrita kalba gėmė maždaug V o. pr. Kr. Tou meto gīvenes gramatiks Paninis suformolava ė aprašė Sanskrita kalbas gramatik supaprastindams ė išvalīdams nu kai koriū archajėškū fuormū. Dėl anuo reikšmės klasikinė Sanskrita kalba kartās dar vadėnama Paninė sanskrito.
[taisītė] Sanskrita kalba ė tarptautėnė komunikacėjė
Nemažā sanskrita kalbas žuodiū bova perimtė kai koriū Euruopas ruodū a netgi īr patapė tarptautėnēs: avatars, arėjas, ašarams, bagvans, čakra, guru, mantra, svastika, juoga.
[taisītė] Sanskrita ė žemaitiū kalbas
Kadangi tėik sanskrita, tėik žemaitiū ė lietoviū kalbas īr baisē archajėškas, īr daug panašiū ė gimingū žuodiū, katrėj tor vėinuod arba panaš' reikšmė:
lietovėškā: Dievas davė dantis, Dievas duos duonos.
žemaitėškā: Dievs dēv dūntis, Dievs dous dounas.
sanskrita ruodo: Devas adat datas, Devas dasyati dhanas.