Šėlovuos Švč. Mergeles Marėjės Gėmėma bazilika

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Šėluvuos Švč. Mergeles Marėjės Gėmėma bazilika
Šėluvuos Švč. Mergeles Marėjės Gėmėma bazilika
Pagrindinis bazilikas altuorios
Pagrindinis bazilikas altuorios

Šėlovuos Švč. Mergeles Marėjės Gėmėma bazilika (liet. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika) stuov Šėlovuos mėstelie, pri Raseiniū-Tītuvienū kele. Vielīvuoje baruoka stėliaus.

Dėdžiajama bazilikas altuoriou īr Marėjės paveikslos, katras garsie sava steboklās. 1993 m. bazilikuo apsilonkė puopiežios Juons Paulios II.

[taisītė] Istuorėjė

1457 m. P Gedgauds pastatė bažnīčė ė padovėnuojė anā 146 valakus žemes. Šėlovuos savininks Andrios Zavėša aplė 1500 m. bažnīčė atstatė. Anuo sūnos Juons aplė 1532 m. perieje i refuormacėjė ė pasisavėna katalėkams tieva dovėnuot žemė. Bažnīčė palėkta katalėkams. Ana greitā nīka. Enavgelikā Refuormatā 1594 m. pasėstatė mūrėn bažnīčė Zbara kaimalie (pri Šėlovuos). 1592-1622 m. čė veikė vienintelė Žemaitijuo refuormatū vėdorėnė, vėliau parapėnė muokīkla. Tarp evangelikū refuormatū ė katalėkū XVII o. būta daug ėiavriū kuonflėktū.

1669 m. ivīka ginklouts susirėmėms. Evangelikū refuormaū parapėjė 1754 m. prijungta pri Kėdainiū. XVIII o. pabaiguo bažnīčė sunīka. Vīskops Jurgis Tiškevičios 1646 m. mėnavuo stebokling Šėlovuos Švč. Marėjės paveiksl. Katalėkū literatūruo aprašuoma Švč. Marėjės apsireiškėma istuorėjė pėrm kart aprašīta Šėluvuos klėbuona Mīkuola Sviechauske. Anuo ė vėlesniū aprašėmū duomenīm, aplė 1612 m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marėjė so kūdėkio unt rūnkū. Ana kriuokus, ka tuoj vėituo, kor bova garbėnams anuos sūnos, dabā arama ė siejama. Vīskopa atstuovou oficiolou J. Kazakevičiou senielis paruodes vėit pri dėdliuoje akmens, kor bova užkasta skrīnė. Anuo rasts bažnīčes steigėma akts, Švč. Marėjės paveikslos, brongos arnuots. Bīl dėl Šėlovuos katalėkū bažnīčes gražėnėma iškielė vīskops Mėrkėlis Giedraitis. Ano tēsė konėgs M. Kobilinskis, baigė konėgs J. Kazakevičios.

1622 m. teisma sprėndėmo refuormatā privaliejė gražinti katalėkams žėmė ė sumokietė 9000 auksiniu. J. Kazakevičios sava liešuom 1627 m. Šelovuo pastatė nedėdėl medėn bažnīčė. Zars bova pastatīta kėta, dėdesnė, krīžiaus plana bažnīčė. 1651 m. isteigta muokīkla. Švč. Mergeles Marėjės paveikslos 1674 m. restaurouts ė ivėlkts i sėdabrini rūb. Kražiū jėzuitū kuolėgėjės auklėtėnē 1677 m. praidiejė pruocesėnes eisenas i Šelov. Vīskops Untuons Tiškevičios 1752 m. isakė artimesniū parapėjū klėbuonams organizoutā eitė i Šėlov. 1763 m. pruocesėnės eisenas bova uždraustas (viel pradietas tiktā 1905 m.).

1760 m. pradieta statītė nauja mūrėnė bažnīčė (apmūrėjama senuoji). Statītė pabėngė Tads Bukuota 1775 m. (vėdaus dekuors T. Podgaiske). Ana konsekrouta 1786 m. Tās pates metās iškilmingā kanonizouts Švč. Mergeles Marėjės paveikslos. 1862 m. bažnīčiuo kėlos gaisrou, sudegė buokštā, stuogs, išsilīdė 5 varpā, varguonā, sudegė klėbuonėjė, prieglauda. 1893 m. parėngts buokštū atstatīma plans. 1896 m. nulėits varps, nupėrktė varguonā. Konėga Puovėla Katielas rūpestio bažnīčė 1925 m. restaurouta, atstatītė buokštā. Nu 1932 m. Šėluvuo rėngamė eucharistėnē kuongresā. Uona Šmigelskienė 1957 m. restaurava Švč. Mergeles Marėjės paveiksl. Šėlovuos bažnīčē 1976 m. suteikts mažuoses bazilikas tėtols.

[taisītė] Arkitektūra

Bažnīčė istuorėnė, kvadratėne plana, su masīvio buokšto ė 4 buokštelēs kampūs. Ana vielīvuoje baruoka stėliaus, stačiakampe plana, halėnė, dvėbuokštė, su trisėinė apsidė. Bažnīčes kampūs priglodoses žemas zakristėjės. Vėdos 3 navū, atskėrū piliuorēs. Švėntuoriaus tvuora mūrėnė. Švėntuoriou palaiduots vīskops Juozos Matulaitis-Laboks (1894-1979).

[taisītė] Šėlovuos kuoplīčia

Šėlovuos kuoplīčia
Šėlovuos kuoplīčia

Aolinkou akmėni su idobėmo, katra primen pied, pastatīta aštounkampė kuoplīčia. 1663 m. pastatīa kėta, dėdesnė. Laikou biegont ana supova, 1804 m. nugriauta. 1818 m. pastatīta naujė medėnė kuoplīčia. Anuo 1872 m. unt akmens irėngts altuorios (arkitekts J. P. Zimuodros), vėrš anuo pastatīta T. Bukuotas ėš Onglėjuos parvežta marmorėnė Švč. Mergeles Marėjės statola.

Arkitekts Untuons Vivulskis 1906 m. supruojektava mūrėn kuoplīčė. Valdžia statītė neleida, reikalva surinktė vėsas samatuo numatītas liešas (39 222 robliū). 1911 m. pruojėkts patvirtints, leista statītė. 1912 m. (mėnavuojont Apsireiškėma 300 metū jobiliejo) konėgs Juons Mačiulis-Mairuonis pašvėntėna kuoplīčes kertini akmėni. Statīb privijziejė arkitekts Mėkuols Dubuovėks. Kuoplīčia galotėnā pastatīta 1924 m. Tū pačiū metū siejės 8 d. pašvintinta.

1993 m. siejės 7 d. vijšiedams Lietovuo koplīčiuo meldies puopiežios Juons Paulios II

Kėtuom kalbuom