Ėslandėjė
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstībėnė kalba | ėslandu | ||||
Suostėnė | Rėikjavėks | ||||
Dėdliausis miests | Rėikjavėks | ||||
Valstībės vaduovā | Ólafur Ragnar Grímsson
Prezidentas
Halldór Ásgrímsson
Ministras pirmininkas
|
||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
103 000 km² (105) 2,7% |
||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (prougn.) - Tonkoms |
299 388 (168) 2,91 žm./km² (186) |
||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2006 (prougn.) 11,40 mlrd. $ (135) 38 100 $ (8) |
||||
Valiota | Ėslandėjuos kruona | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos |
UTC +0 netaikoma |
||||
Liousoms Suverenitetas
Respublika |
1918 groudė 1 1944 bėrželė 17 |
||||
Valstībėnis himnos | Islandijos himnos | ||||
Interneta kuods | .is | ||||
Šalėis tel. kuods | 354 |
Ėslandėjes Respoblėka – valstībė, ėsėkūrosė ton patėis pavadėnėmo saluo, asantiuo Atlanta vondenīna šeurėnem šmuotė, 300 km ė rītos nu Grenlandėjės ė 1000 km ė vakaros nu Norvegėjes. NATO, JT, EEA ė OECD narie.
Torėnīs |
[taisītė] Prietelē
Dėdliuojė dalės Ėslandėjes pieteliu īr skandėnavėškas kėlmies. Notolosė saluos greograpėnė padėitės ėlga laika rėbojė mėgracėjė. Todie genetėškā Ėslandėjes prietelē īr dėdlē artėmė.
Koltūrėškā ė ruodėškā ėslandā prėgol skandėnavam, ėslandu kalba īr vėina ėš skandėnavu ruodu. Glavna relėgėjė – lioteronėzmos, katras īr ė valstībėne Ėslandėjes relėgėjė (89,4% pieteliu save laika lioteruonās).
Ėslandėjes suostėnė ė dėdleuses miests ī Rėikjavėks. Kėtas svarbesnės gėvenvėites: Akureirės, Kopavogurs, Hafnarfjuordurs, Keflavėks ir Vestmanaejars.
[taisītė] Polėtėne sėstema
Ėslandėjė īr demokratėnė parlamentėnė valstībe. Seneuse sviete parlamenta – Altėnga – sodara 63 narē, renkamė tėisiougėnis rėnkėmūs 4 metam.
[taisītė] Admėnėstracėnės soskėrstīms
Ėslandėjė ėšdalīnta ė 8 apskrėtės, katruos īr regėjuonu gropes. Ėslandėjuo īr 23 Admėnėstracėnē regionā, ėslandėškā sýsla (dgs. sýslur) ė 14 savaronkėšku miestu kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemeuse līge īr 104 apīlėnkės (hrepur), katruos rūpėnas švėitėmo, transporto ė komunalėnio ūkio.
[taisītė] Akanoumėka
Ėslandėjė – vėina bagouteusio svieta valstībio. Akanoumėka ėstuorėškā dėdlē prėklause nu žvejībuos, katra lėgė daba sodara aple 40% vėsa eksporta ė 8% darba vėito. 99% valstībės alektras pagamėn hėdra- ė geotermėnes alektrėnes. Bedarbīste sodara 1,8% ė ana īr mažeuse terp EEA (European Economic Area) šaliu.
Žemdirbīste – bolves, žales daržuoves, avėina, pėinėnē prodoktā.
[taisītė] Koltūra
Ėslandėjes koltūra tor šaknės nu vėkėngo čėsu. Ėslandu lėteratūra īr dėdlē populerė, vertėnama ož ėslandėškas sāgas ėe edas, katruos bova rašuomas čė ėsėkūros pėrmėisė̅ms prietelems. Ėslandā tor tradėcėškā valna, šeuriėtėška požiorė, panašo ī kėtu skandėnavu. Dėdlėle dauf ėslando tėk elfās, aba tėig, ka anie gal egzėstoutė. [1] Ėslandėjes žmonės rėitėngoujamė, kāp vėinė ėš laimėngeusio svietė (4-a vėita svietė).[2]
[taisītė] Nuoroudas
- Building in Iceland? Better Clear It With the Elves First New York Times straipsnės (onglu kalba).
- Psychologist Produces The First-ever 'World Map Of Happiness' Science Daily straipsnės (onglu kalba).
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |