Atuoms

Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.

Atuoms (eš sen.gr. άτομοσ – nedaluoms) – mažiausė elektrėškā neotrali kemėne elementa dalalė, katra tor anuo keminės savībes. Atuoma dīdis īr aple 0,1 nanometra. Vienam kubėniami metrė telp aple 1030 atuomu.

Savuoka „atuoms“ da V a. pr. m. e. ivedė graiku piliosops Demokrits. Palē anuo teorėjė, visos materijals sosėded ėš ivairiū tipu smolkiu dalaliu, basiskėriantiu sava fuorma ė dīdiu, karu nabimanuom da labiau soskaidītė vei sonaikintė.

Atuoms bova laikuoms elementariausė materijala dalale lėgė pat 1897 m., kumet onglu fizėks Dž. Dž.Tompsons irodė ka egzistoun smolkesnės ož atuoma dalalės – elektruonā. Kemėjuo atuoms apėbriežiams kāp mažiausė kemiškā nedaluoma materijala dalalė. Kemėjā sodėtinga sėstema īr muolekolė. Tuo terpu fizėka smolkē nagrinie atuoma struktūra, muolekolė fizėkas muoksle – elementari sėstema.

[taisītė] Atuoma sandora

Atuoms - mažiausė elementa dalalė, katruos spėndolīs svīruo nū 0,53 x 10-10 m. (vandenilė) lėgė 2,7 x 10-10 m. (urana atuoma). Dėdliuoji atuoma masės dalis - 10 -14 - 10-15 m spėndolė brandoulī, katra sodara teigiami protuonā ė neotralaus krūvė neutruonā, a aplėnko brandouli skrend neigiama krūvė dalalės - elektruonā.

Neotraliam atuomė protuonu skaitlius brandoulī īr līgus elektruonu skaitlio ė atėtink kemėnė elementa atuomini nomeri. Atuomū netekos vėina a daugiau elektruonu, atuoms patamp teigiamu jonu, kadongi krūvis diel didesnė protuona skaitliaus patamp teigiamu. Kumet prisėjongiami papėldomi elektruonā, atuoms vėrsta neigiamo jono. To paties kemėnė elementa atuomā, torintīs skėrtinga neutruonu skaitliu brandoulī vadėnami izotuopās. Šiuo čiesu žėnomi 112 kemėniu elementu atuomā.

[taisītė] Atuoma sodarontiu elementariuju dalaliu savībės

Dalalė Krūvis Masė
C (kulons) sąl.vnt. g a.m.v. (atuominis masės vėinets)

1 a.m.v. = 1,6605655 × 10-24 g

Elektruons -1,6021892 × 10-19 -1 9,109534 × 10-28 0,00055
Protuons 1,6021892 × 10-19 +1 1,672648 × 10-24 1,00759
Neutruons 0 0 1,674954 × 10-24 1,008665