Žemaitiu kalba
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
![]() |
Tas straipsnis ožrakėnts īr diel sava svarboma a diel dažna vandalėzma. Anūn negal keistė neregėstrautė nauduotuojē. |
Žemaitiu kalba prėklausa baltu kalbū gropē. Ano ruokounas aple 0,5 mln. žmuoniūm. Dėdliuojė dalės basėrokoujontiu īr vakaru Lietovuo, kor īr Žemaitiu žemė. Žemaitėškā basėrokounontiu gal sotėktė dedliousious Lietovuos miestūs: Vėlniou, Kaunė, Klaipieduo. Žemaitē gīven vėsamė svietė, kor īr lietoviu, nes uofėcelē anodom naskėramė vėinė nu kėtū.
Torėnīs |
Kalba a tarmie?
Uofėcelē Lietovuos kalbėnėnku skaitoma īr lietoviu kalbuos tarmie. No platiau svietė nier bendra sotarėma a žemaitiu kalba īr kalba a tarmie kadongi šėtas savuokas īr nuognē artėmas.
Istuorėjė
Naujāsis rašta atgėmėms prasėiejė, kumet isėkūrė Žemaitiu koltūras draugėjė.
Rašība
Žėmaitiu kalba nauduo luotīnėška rašība. Žemaitiu rašība vartuo daugiau latvėška rašība nē lietovėška.
Žemaitėška abėcielė:
Pagrindėnis staripsnis aple abėcielė
A a | [ā] | Ā ā | [ėlguojė ā] | B b | [bė] | C c | [cė] | Č č | [čė] | D d | [dė] | E e | [ē] | Ē ē | [ėlguojė ē] |
Ė ė | [ė̅] | Ė̅ ė̅ | [ėlguojė ė̅] | F f | [ėf] | G g | [gė, gie] | H h | [hā] | I i | [ī] | Ī ī | [ėlguojė ī] | J j | [jot] |
K k | [kā] | L l | [ėl] | M m | [ėm] | N n | [ėn] | O o | [ō] | Ō ō | [ėlguojė ō] | P p | [pė] | R r | [ėr] |
S s | [ės] | Š š | [ėš] | T t | [tė] | U u | [ū] | Ū ū | [ėlguojė ū] | V v | [vė] | Z z | [zė, zet] | Ž ž | [žė, žet]. |
Gramatika
Šėtamė straipsnie aprašītas šiaurės žemaitiu gramatikas īpatomā todie, ka šiaurės žemaitē šnek arkajėškiausē. Kėtas šnektas tor aukštaitėšku savībiu, katruos galiejė rastėis diel bendrėnės ruokondas vartuojėma.
Kėtas paskatas: nuors šiaurės žemaitē īr daugiau itakuotė koršiu ė anū kalba labiau nutuolos nu senuosės žemaitiu, katra bova žemaitiu gėntie nē pėitū žemaitiu (kėtė gal nesotėktė), bet nūdėinuo šiaurės žemaitiu īr labiau matuoma ė daugiau rēškas spaudintam žuodie. Ontra, skėrtoms tarp pėitū ė šiaurės nie tuoks jau dėdelis, daugiausē ou/ū, ėi/ī dvėbalsiūs, vikipedėjuo žemaitėškuo net patuogiau anon nauduotė, nes teknėškā ou so ėi pakeistė īr praktėškiau, nes nesėmaiša so kėtuom raidiem.
Pamatėnē skėrtomā kėtuos šnektuos tuokėi:
o>u ė>i
ė̅>ī
ou>ū ėi>ī
t'>č d'>dž
Pamatėnē skėrtomā nu bendrėnės kalbuos tuokėi:
o>u ė>i
ė̅>íe (tvėtapradė prīgaidė)
ou>uo ėi>ie
t'>č d'>dž
on, ō> an, un, ą
īr dėdlē daug skėrtomu katrėi žemaitiu ruokonduo beson paveldietė ėš labā senūm čiesu, todie anėi nasotamp so bendrėnės kalbuos normuoms. Tuos īpatībės tor būt ėšsauguotas mūsa žemaitėškuo kalbuo.
Kalbuos skaitlē
Īr trīs žemaitiu kalbuos skaitlē: vėinaskaita, daugėskaita ė dvėskaita. Dvėskaita bavēk ėšninkos bendrėnie lietoviu kalbuo. Trets asmou vēksmažuodie vėsėms skaitlėms sotampōs.
Vardažuodē
Žemaitiu kalbuo īr dėdlē kaituoma kāp ė bendrėnė lietoviu kalba, katruo kalbuos daliūm rīšē ėr sakėnė dalis īr rēškamas fleksėjuoms. Žemaitiu kalbuo īr dvė kėltė - muotrėškuojė ė vīrėškuojė. Niekatriuosės kėltėis reliktā īr mažne ėšninkėn nuorint bendrėnie kalbuo tabier kelės izoliuotas skvarmas, kap „šalta“, „gražu“ ė tep tuoliaus. Tuos skvaormas žemaitiu kalbuo ėšstomtas vīrėškūju, pavīzdiou vėituo „tai yra“ žemaitē saka „tas īr“. Kalba tor penkės daiktavardiu ė tris būdvardė lėnksnioutės. Daiktavardė lėnksnioutės skėras nu bendrėnės lietoviu kalbuos. Lėnksnēs kaituomas kalbuos dalis tor septīnis lėnksnius: nominatīva (vardėninks), genitīva (kėlmėninks), datīva (naudėninks), akuzatīva (galėninks), instrumentāli (inagėninks), lokatīva (vėitėninks), vokatīva (šauksmėninks).
Daiktavardė lėnksniavėms
Pėrmuojė lėnksnioutė
Pėrmuojė lėnksnioutė apėm vardažuodius katrėi bėngas galūnėms -s, mėnkštā so -s (kap veln's), -is, -īs.
VĖINASKAITA
L., kl. | -s | -s | -'s | -is | -īs |
V. kas? | noms | vīrs | veln's | medis | arklīs |
K. kuo? | noma | vīra | velnė | medė | arklė |
N. kam? | nomou | vīrou | velniou | mediou | arkliou |
G. kon? | noma | vīra | velni | medi | arkli |
In. kou? | nomo | vīro | velnio | medio | arklio |
Vt. kamė? | nomė | vīrė | velnie | medie | arklie |
Š. ē! | nomė | vīrė | velni | medi | arklī |
DVĖSKAITA
DAUGĖSKAITA
L., kl. | -ā | -ā | -ē | -ē | -ē |
---|---|---|---|---|---|
V. kas? | nomā | vīrā | velnē | medē | arklē |
K. kuo? | nomū | vīru | velniū | mediu | arkliū |
N. kam? | nomams | vīrams | velnems | medems | arklems |
G. kon? | nomus | vīrus | velnius | medius | arklius |
In. kou? | nomās | vīrās | velnēs | medēs | arklēs |
Vt. kamė? | nomūs | vīrūs | velniūs | mediūs | arkliūs |
Š. ē! | nomā | vīrā | velnē | medē | arklē |
Ontruojė lėnksnioutė
Ontruojė lėnksnioutė bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ė (kėtuos žemaitiu šnektuos -i), -ie, -a.
VĖINASKAITA
L., kl. | -ė | -ie | -ė | -ė | -a | -a |
---|---|---|---|---|---|---|
V. kas? | vėišnė | varlie | pīlė | diedė | rasa | muorka |
K. kuo? | vėišnės | varlies | pīlės | diedės | rasuos | muorkas |
N. kamou? | vėišnē | varlē | pīlē | diedē | rasā | muorkā |
G. kon? | vėišnė | varlė | pīlė | diedė | rasa | muorka |
In. kou? | vėišni | varli | pīli | diedi | raso | muorko |
Vt. kamė? | vėišniuo | varlie | pīlie | diedie | rasuo | muorkuo |
Š. uo! | vėišnė | varlė | pīlė | diedė | rasa | muorka |
DAUGĖSKAITA
L., kl. | -ės | -ės | -ės | -ės | -as | -as |
---|---|---|---|---|---|---|
V. kas? | vėišnės | varlės | pīlės | diedės | rasas | muorkas |
K. kuo? | vėišniu | varliū | pīliu | diediu | rasū | muorku |
N. kamou? | vėišniems | varliems | pīliems | diediems | rasuoms | muorkuoms |
G. kon? | vėišnės | varlės | pīlės | diedės | rasas | muorkas |
In. kou? | vėišniems | varliems | pīliems | diediems | rasuoms | muorkuoms |
Vt. kamė? | vėišniuos | varlies | pīlies | diedies | rasuos | muorkuos |
Š. uo! | vėišnės | varlės | pīlės | diedės | rasas | muorkas |
DVĖSKAITA
Tretiuojė lėnksnioutė
Bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ės.
VĖINASKAITA
L., kl. | -ės | -ės |
---|---|---|
V. kas? | pėlės | dontės |
K. kuo? | pėlėis | dontėis |
N. kamou? | pėlē | dontiou |
G. kon? | pėli | donti |
In. kom? | pėlėm | dontėm |
Vt. kamė? | pėlie | dontie |
Š. uo! | pėlėi | dontėi |
DAUGĖSKAITA
L., kl. | -is | -is |
---|---|---|
V. kas? | pėlis | dontis |
K. kuo? | pėliūm | dontūm |
N. kamou? | pėlėms | dontėms |
G. kon? | pėlis | dontis |
In. kom? | pėlėms | dontėms |
Vt. kamė? | pėlīs | dontīs |
Š. uo! | pėlis | dontis |
DVĖSKAITA
Ketvėrtuojė lėnksnioutė
Bėngas -os
VĖINASKAITA
L., kl. | -os | -os |
---|---|---|
V. kas? | sūnos | torgos |
K. kuo? | sūnaus | torgaus |
N. kamou? | sūnou | torgou |
G. kon? | sūno | torgo |
In. kou? | sūno | torgo |
Vt. kamė? | sūnuo | torguo |
Š. uo! | sūnau | torgau |
DAUGĖSKAITA
L., kl. | -ā | - |
---|---|---|
V. kas? | sūnā | - |
K. kuo? | sūnūm | - |
N. kamou? | sūnams | - |
G. kon? | sūnus | - |
In. kou? | sūnās | - |
Vt. kamė? | sūnous | - |
Š. uo! | sūnā | - |
DVĖSKAITA
Pėnktuojė lėnksnioutė
Īr apnīkusė senuobėnė kaitīma, bėngas -ou, -ie ėr kėtēp.
L., kl. | -ou | -ė |
---|---|---|
V. kas? | šou | doktie |
K. kuo? | šonėis | dokterėis |
N. kamou? | šoniou (-ėi) | dokterē |
G. kon? | šoni | dokteri |
In. kom? | šonėm | dokterėm |
Vt. kamė? | šonie | dokterie |
Š. uo! | šonėi | dokterėi |
DAUGĖSKAITA
L., kl. | -is | -is |
---|---|---|
V. kas? | šonis | dokteris |
K. kuo? | šonūm | dokterūm |
N. kamou? | šonėms | dokterėms |
G. kon? | šonis | dokteris |
In. kom? | šonėms | dokterėms |
Vt. kamė? | šonīs | dokterīs |
Š. uo! | šonis | dokteris |
DVĖSKAITA
Ivardē. Ivardė lėnksniavėms
Ivardē īr asmenėnē (aš, to, ons, ana), songrōžėnē (savė(m)s), paruoduomė̅jė (tas, ta, tuoks, tuokė), pažīmamė̅jė (kėts, kėta, pats, patė), klausamė̅jė (katros, kelints).
Asmenėnė ivardė lėnksniavėms
DVĖSKAITA
L.kl. | I asm, vīr.; | I asm. muotr.; | II asm, vīr.; | II asm. muotr.; | III asm, vīr.; | III asm. muotr.; |
---|---|---|---|---|---|---|
V. kas? | vedo | ved(v)ė | jodo | jod(v)ė | anodo | anėd(v)ė |
K. kuo? | vedoms | ved(v)ėms | jodoms | jod(v)ėms | anodoms | anėd(v)ėms |
N. kamou? | vedom | ved(v)ėm | jodom | jod(v)ėm | anodom | anėd(v)ėm |
G. kon? | vedo | ved(v)ė | jodo | jod(v)ė | anodo | anėd(v)ė |
In. kou? | vedom | ved(v)ėm | jodom | jod(v)ėm | anodom | anėd(v)ėm |
Š. uo! | vedo | ved(v)ė | jodo | jod(v)ė | anodo | anėd(v)ė |
VĖINASKAITA
L. kl. | I-s asmou | II-os asmou | III-s asm. vīr. | III-s asm. muotr. |
---|---|---|---|---|
V. kas? | aš | to | ons | ana |
K. kuo? | monės | tavės | anuo | anuos |
N. kam? | monėi | tavėi | anam | anā |
G. kon? | monė(m) | tavė(m) | anou | anou |
In. kou? | monėm | tavėm | anou | anou |
Vt. kamė? | monie | tavie | anamė | anuo |
DAUGĖSKAITA
L. kl. | I-s asmou | II-os asmou | III-s asm. vīr. | III-s asm. muotr. |
---|---|---|---|---|
V. kas? | mes | jūs | anėi | anuos |
K. kuo? | mūsu, mūsa | jūsu | anūm | anūm |
N. kam? | moms | joms | anėms | anuoms |
G. kon? | momis | jomis | anous | anas |
In. kou? | momis | jomis | anās | anuom(i)s |
Vt. kamė? | momis(o) | jomis(o) | anous | anuos |
Songrōžėnė ivardė lėnksniavėms
L., kl. | ivardis |
---|---|
V. kas? | - |
K. kuo? | savė(m)s |
N. kamou? | savėi |
G. kon? | savėm |
In. kou? | savėm |
Vt. kamė? | savie |
Vt.ēn.paš. lėnk kuo? | savėmsp |
Paruoduomė̅jė
Pažīmamė̅jė
Klausamė̅jė
Fonetika
Žemaitē kėrčioun kėtēp nē aukštaitē. Anėi atėtrauk kėrti bet kėrčiavėms vėstėik lėikt mobilos. Žemaitiu prė̅gaidės skėras no lietovėšku. Bendrėnės kalbuos rėistėnė prė̅gaidė pas žemaitius atėtink tvėrtapradė, kap latvē ėr danā žemaitē tor laužtėnė prė̅gaidė.
Vēksmažuodē
Žemaitē tor tėktās dvė vēksmažuodė asmenoutė. Vėsė vēksmažuodē tor esamōji, būtōji, būtōji dažnėni (lioub būsėmōji, lioub bėndratė) ėr būsėmōji laikus. Īr nousakas: tėisiuogėnė, lėipamuojė, taramuojė, bėndratės. Vēksmažuodis kaituoms asmenėms. Īr trīs vėinaskaitas ėr daugėskaitas asmenā.
Dalīvē
Žemaitē tor dėdlē labā tortinga dalīviu sistema kāp ė bendrėnė lietoviu kalba. Ta sistema skėrstuoma ī vēkamōjė ė navēkamōjė. Kāp ėr aukštaitē žemaitē tor padalīvius, posdalīvius, rēkamībės dalīvius, gerundėjus.
Dalīviu darība
ESAMĀSIS LAIKS; | BŪTĀSIS LAIKS; | BŪSĖMĀSIS LAIKS; | ||||
---|---|---|---|---|---|---|
Asmenoutės | I-uojė | II-uojė | I-uojė | II-uojė | I-uojė | II-uojė |
Vēkamuosės formas | Biegontis, mīlontis (-ontė) | Rašontis, skaitontis (-ontė) | Biegėns, mīliejėns, biegosė, mīliejosė (-os) | Rašėns, skaitėns, rašiosė, matiosė (-ios) | Biegsontis, mīliesontis (-sontė) | Rašīsontis, skaitīsontis (-īsontė) |
Trompas formas | biegons (-ous/-ōs), mīlons | rašons, skaitons (-ous/-ōs) | - | - | Biegsons, mīliesons (-ous/-ōs) | Rašīsons, skaitīsons (-ous/-ōs) |
Navēkamuosės formas | Biegams, mīlams (-a) | Rašuoms, skaituoms (-a) | Biegts, mīliets (-a) | Rašīts, skaitīts (-a) | Biegsėms, mīliesėms (-a) | Rašīsėms, skaitīsėms (-a) |
Rēkamībės dalīviu darība
Rēkamībės dalīvē sodaruomė jongont prėisago -tėn- ėr galūnė. Pavīzdiou: tas šėins īr vežtėns (ton šėina rēkton vežtė).
Posdalīviu darība
Posdalīvē sodaruomė so prė̅sago -dam- ėr galūnė -is. Pavīzdiou: biegdamis, nešdamis... Kėtor jongama galūnė -as, būktās diel aukštaitiu puoveikė.
Posdalīvē nakaituomė lėnksnēs, tėktās kėltėms ėr skaitlēs.
Padalīviu darība
Padalīvē sodaruomė kap ėr dalīvē, tėktās nator galūniu. Miegstama prėjongtė prėišdielius ba, ta, na ėr anūm kombinacėjės (esont, besont, nesont, bamėigtont)...
Straipsnē aple žemaitiū kalbuos gramatėka īr čė.
Rašības pamatu aprašīms ožvės so gramatėniu fuormū pavīzdēs īr čė.
Žemaitėšku žuodiu žuodīnā
Žemaitiu kalbuo īr daug žuodiu, katrėi īr ėšskėrtėnē ė dėdlē pagražėn mūsa kalba.
Žemaitiu - lietoviu žuodīns
Lietoviu - žemaitiu žuodīns
Pangrama
Galėmė sakėnē:
- Cha, mona bluogė̅jė vākalē bazaunīdamė sogalvuojė tik kūlīnūs grōžto falšīvē pamačītė ciuocē.
Nūruodas
Aplė žemaitiu kalbuos tarmes, žemaitėška leksėka, rašības pamatus
Tromps žemaitėšks žuodīnielis
Nekatrėi liaudės kalbuos ė literatūras tekstū pavīzdē
Literatūras pavīzdē
Dā literatūras pavīzdē žemaitiu kalbo
Tekstū pavīzdē
Tekstū pavīzdē (Žemaitoka apsakīmā)
Nekatrėi folkluora tekstū pavīzdē
Dā folkluora tekstā
Nekatrėi liaudės kalbuos pavīzdē (pasakuojėmā, ožrašītė žemaitėškā, ale lietovėškuoms raidiems)
Elektruonėnis žornals "Meška" žemaitėškā
Elektruonėnis laikraštis "Samogitia" žemaitėškā
Bėndrėnės žemaitiu kalbuos idiejė Jorgė Ambruozijė Pabriežas raštūs