Hawai'i

From Wikipedia

Estado ti Hawaii
Moku‘āina o Hawai‘i
Naestaduan a Wagayway ti Hawaii Naestaduan a Selio ti Hawaii
(Wagayway ti Hawaii) (Selio ti Hawaii)
Naestaduan a Birngas: Ti Estado ti Aloha
Mapa ti E.U. nga adda ti Hawaii  a naipakita
Dadduma pay nga estados ti E.U.
Capitolio Honolulu
Kadakkelan a ciudad Honolulu
Governador Linda Lingle (R)
Dagiti Senador Daniel Inouye (D)

Daniel Akaka (D)

Ofisial a lengguahe Hawaiian ken English
Kalawa 28,337 km² (Maika-43)
 - Daga 16,649 km²
 - Danum 11,672 km² (41.2%)
Populasion (2000)
 - Populasion 1,211,537 (Maika-42)
 - Densidad 42.75 /km² (Maika-13)
Pannakaawat iti Union
 - Date August 21, 1959
 - Order Maika-50>
Zona ti oras Hawaii: UTC-10/ (no daylight saving time)
Latitude 18°55'N to 29°N
Longitude 154°40'W to 162°W
Width n/a km
Length 2,450 km
Kangato
 - Highest point 4,207 m
 - Mean 925 m
 - Lowest point 0 m
Abbreviations
 - USPS HI
 - ISO 3166-2 US-HI
Websayt www.hawaii.gov

Ti Hawai‘i wenno Hawaii, Hawai (iti pakasaritaan ket isu ti Sandwich Islands) ket ti arkipelago dagiti Is-isla ti Hawaii iti Taaw ti Pacifico. Ti Hawaii ti maika-50 nga estado ti Estados Unidos iti America, iti pannakaawatna idi Agosto 21, 1959. Ti Honolulu ti kaddakelan a ciudadna ket isu met ti kapitoliona.

Ti Hawai‘i ti kaudian a naawat kas estado ti Union. No dagiti puli ti pagsasaritaan, ti Hawai‘i laeng ti kakaisuna nga estado nga addaan mayoria a grupo dagiti saan a puraw ken addaan iti kadakkelan a porsiento dagiti Asiano Americano.

Segun iti 2000 Census, 6.6% ti populasion ti Hawaii ket inyam-ammoda ti bagbagida kas Nativo a Hawayano, 24.3% ket Puraw wenno Caucasiano, a pakairamanan dagiti Portuges; ken 41.6% ket Asiano, a pakairamanan ti 0.1% nga Asiano Indiano, 4.7% nga Intsik, 14.1% a Filipino, 16.7% a Japones, 1.9% a Koreano ken 0.6% a Vietnamese. Ti 1.3% ket sabsabali pay a Pacific Islander a nakairamanan dagiti Samoan, Tongan, Tahitian, Maori ken Micronesian. Ti 21.4% ket inyam-ammoda ti bagida kas naglaok (dua wenno ad-adu pay a races/ethnic groups). 1.8% met ket Nangisit wenno Africano Americano ken 0.3% ket Nativo Americano ken Nativo Alaskano.

Iti nadakamat a 14.1% a Filipino, kaaduan kadagitoy ket Ilokano.

Commons
Ti Wikimedia Commons ket addaan media a mainaig ken/iti:
Dagiti Estado ken Teritorio ti Estados Unidos Wagayway ti Estados Unidos
Dagiti Estado Alabama | Alaska | Arizona | Arkansas | California | Colorado | Connecticut | Delaware | Florida | Georgia | Hawaii | Idaho | Illinois | Indiana | Iowa | Kansas | Kentucky | Louisiana | Maine | Maryland | Massachusetts | Michigan | Minnesota | Mississippi | Missouri | Montana | Nebraska | Nevada | New Hampshire | New Jersey | New Mexico | New York | North Carolina | North Dakota | Ohio | Oklahoma | Oregon | Pennsylvania | Rhode Island | South Carolina | South Dakota | Tennessee | Texas | Utah | Vermont | Virginia | Washington | West Virginia | Wisconsin | Wyoming
Federal a distrito Distrito ti Columbia
Is-isla ken dadduma a Teritorio Samoa Americana | Isla ti Baker | Guam | Isla ti Howland | Isla ti Jarvis | Atol ti Johnston | Raw-ang ti Kingman | Atol iti Midway | Isla ti Navassa | Is-isla iti Umamianan nga Mariana | Atol iti Palmyra | Puerto Rico | Is-isla a Virhen ti Estados Unidos | Isla ti Wake