Šv. Mergeles Marėjes Apsilonkėm bazilika

Straipsnis ėš Wikipedia.

Bazilikas vėdos
Bazilikas vėdos

Žemaičiū Kalvarėjes Šv. Mergeles Marėjes Apsilonkėm mažuoj bazilika īr Telšiū vīskupijuo, Plunges dekanatė.

Stuov Plunges rajuon šiaurie, Žemaičiū kalvarėjes miestelie. Kalviū g. 8, Varduvuos kairiajam krantė. Tinkout mūr. pastatīta 1822 metas, pereinamū iš barok i klasicizm formū.

Bazilikuo īr stebuklingo laikuoms Švč. Mergeles Marijas paveikslos.

Torėnīs

[taisyti] Bazilikas ėstuorėjė

Žemaičiū Kalvarėjė] (lig XVII o. vėdore vadinta Gardās) 1421-1842 m. bova Žemaičiū vīskopa valda. Iki 1593 m. pastatīta bažninčė. iš pradžiū nuolatėne konėga neturiej. Vīskops Mėrkėlis Giedraitis pastatė nomus ė ikordėna konėg. 1636 m. mėnavuojama Gardū parapėjė. 1636 m. vīskops Jurgis Tiškevičios kėtuo vėituo pastatė nauj' bažninč', pakvėit vienuolius domininkuonus.

1637-1639 m. pastatīta 19 Kalvarėjū koplīčiū. Nu tuo laika Kalvarėjė išgarsiej vėsuo Žemaitijuo ė lig šiuol katalėkū lūnkuoms. 1642 m. vīskops padovėnuoj domininkuonams žemes, bova pastatīts medinis vienuolīns. Vienuolē nu 1644 m. laikė parapėjėnė muokīkl (veik lig 1832 m. ė su pertraukuom 1836-1863 m.), nu 1778 m. - aukštesne tipa. Anuou muokies būsėmasis vīskops Motiejos Valončios, ėstuoriks Sėmuons Daukants, lietoviū raštėjes darbuotojā Vlads Jozoms ė Vincėnts Jozoms, Untuons Savickis, Jūzaps Mieleška.

1749-1750 m. pastatīta dėdesnė medėnė bažninčė, irėngta 15 altuoriū, soremontoutas ė perstatītas Kalvarėjū koplīčes. 1780 m. kėtuo vėituo išmūrītė pamatā dabartėne bažninčē. Ana vagol arkitekta Augustina Kosakauska pruojėkt pastatīta 1822 m. (senuoji nugriauta 1824 m.). 1853 m. Januškevičios paauksava vėsus altuoriūs. 1842 m. vienuolīns su bibliuotėka sudėg., 1843 m. atstatīts 2 aukštū mūrinis vienuolīns. 1866 m. uždrautas procesėjes. 1889 m. uždarīts vienuolīns. 1896 m. bažninčė su archīvo ė bibliuoteko sudėg.

1896-1902 m. vagol arkitekta Piotra Serbinovičiaus pruojėkt bažninčė soremontouta, irėngtė 3 altuorē, paaukštintė buokštā. 1903 m. soremontoutas Krīžiaus kele stuočiū koplīčes, kai kuriuos perstatītas. 1908 m. bažnīčio irėngtė da 6 altuorē, vėsė paauksoutė. Dėdžiajamė īr Švč. Mergeles Marėjes paveikslos. Tikinčiūjū manīmo uns īr stebuklings. 1910 m. irėngtė 15 regėstrū varguonā. Per Pėrmūj Pasaulin' kar išvežtė bažnīčes varpā. 1927 m. Žemaičiū Kalvarijuo isikūr' marijuonā. Anėi išlaik' pradžiuos muokīkl, katruo diestė sėsėrīs kazimėrietės. Prieš Untūj Pasaulin kar atnaujinta dales koplīęiū.

1948 m. uždarīs vienuolīns. Klėbuons Juons Staškevičios 1950 m. sujimts, altarista Petros Līgnuris 1952-1970 m. kalints.

Žemaičiū Kalvarijuo gīvena pėrmuoses lietuviū maldaknīges autuorios, konėgs Jurgis Kasakauskis (aplė 1650-1722), lietoviū raštėjes darbuotuos, konėgs Rapuols Jasikevičios (1801-1879).

1988 m. puopiežios Juons Paulios II suteik bažninčē mažuoses bazilikas tėtol.

[taisyti] Koltūrėnė vertie

Bažninčė īr pagrėndinis Plunges rajuona mėstele Žemaičiū Kalvarėjės arkitektūrinis uobjekts. Ana garsi tou, ka tėn kuožnas metas vīkst vėins dėdžiausiū Lietovuo katalėkėškū rėnginiū - Dėdėjē Žemaičiū Kalvarėjės atlaidā.

[taisyti] Arkitektūra

Bažninčė īr pereinamū iš baruoka i klasicėzma fuormū, su 2 neobaruokėnes buokštas, bazilikėnė, stačiakampe plana, su trisėinė apsidė . Vėdos 3 navū, atskėrtū 3 piliuores. Īr 9 altuorē.

[taisyti] Nuotraukū galerėjė

Vikitėka: Šv. Mergeles Marėjes Apsilonkėm bazilika – Pavėikslėlē ėr kėta medijė, sosėjosi so straipsnio.
Kėtuom ruoduom