Vokėitėjė
Straipsnis ėš Wikipedia.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstībėnė ruoda | Vokėitiu ruoda | ||||
Suostėnė | Berlīns | ||||
Dėdliausis miests | Berlīns | ||||
Valstībės vaduovā | Horst Kohler (Horst Köhler)
Prezidentas
Angela Merkel
Kanclerė
|
||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
357 021 km² (61) 2,18% |
||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
82 422 299 (14) 230,86 žm./km² (34) |
||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīventuojui |
2005 (progn.) 2 454,00 mlrd. $ (5) 29 800 $ (20) |
||||
Valiota | Eurs (€) | ||||
Čiesaus zuona - Vasaras čiesos |
UTC +1 UTC +2 |
||||
Liousoms Įkūrimas
Padalijimas Suvienijimas |
Verdunės taika (843) 1871 sausė 18 1949 gegožės 23 1990 spalė 3 |
||||
Valstībėnis himnos | Vokietijos himnos | ||||
Interneta kuods | .de | ||||
Šalėis tel. kuods | +49 |
Vokėitėjė - dėdliausia vagol prieteliū skaičio valsībė Europuo, veina ėš ES ėkūriejū. Robežiounas šiaurie su Šiaures jūro, Danėjė, Baltėjės jūro, rītūs su Lėnkėjė ė Čekėjė, pėitūs su Austrėjė ė Šveicarėjė, vuo vakarūs su Prancūzėjė, Liuksemborgo, Balgėjė ė Uolandėjė.
[taisyti] Istuorėjė
Jau maždaug prieš 2500 metū dabartėnes Vuokėtėjes terituorijuo apsigīvenā germanā, pėitūs, Alpies' - retā, vuo i vakarūs nu anū - keltā. I o. pėitėnes žemes bova ožkariautas ė ijungtas i Ruomas imperėj. Per didliūji tautū kraustīmuos (IV-VI o.) sosėkūrė Bavarėjės, Saksuonėjės, Tiūringėjės, Frankuonėjės ė kėtas ginčiū hercuogīstes.
IX o. suėros Ruomas imperėjē, hercuogīstes ieje i Vuokėtėjes karalīstė, katra zars praidejė vadintėis Teutuonū karalīstė. Lig pat XIX o. dabartėnes Vuokėtėjes terituorijuo gīvava šimtā smulkū karalīsčiū ė kelias dešimtīs neprėklausuomū miestū.
XII-XIII o. Saksuonėjės konėgaikštē pradiejė Krīžiaus žīgiūs i Rītū Euruop prieš paguonis. Net do šimtemtiūs anei bandė pakrikštītė Lietov, Žemaitėj ė ktėas Rītū valstībes, bet tas anim tep i nepavīka. Galiausē 1410 m. pu Žalgėre mūše vuokėtiē galotėnā pralaimiejė.
1871 m. Vuokėtėj susivienėjė Prūsėjės iniciatīvo (dėltuo ėlg laik vastībė vadėnuos ne Vuokėtėjė o Prūsėjė). XX o. pradžiuo šales tapa untruoje pasaule valstībė. Vuokėtėjē reikiejė naujū žaliavū ė naujuos rinkas, dėltuo ana praidejė Pėrmūji Pasaulini kar, katrū čīsta praluošė. bet 1933 m. i valdžė atejes A. Hitleris viel sukielė kar ė ontra karta per pusšimti metū Vuokėtėjė bova sotriuškinta. 1945 m. kara laimiejusiū valstībiū sprendėmo Vuokėtėjė bova padalinta i 4 zuonas. JAV, Prancozėjės ė Jongtėnės Karalīstes zonuos' 1949 m. bova ėkorta Vuokėtėjės Federacėnė Respoblėka, vuo TSRS zonuo - Vuokėtėjs Demuokratėnė Respoblėka. Praejos 40 metū, 1990 m., abėdvė Vuokėtėjės sosėjungė.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Austrėjė | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Ėslandėjė | Ėspanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksembōrgs | Makedonėjė | Malta | Moldavėjė | Monaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vokėitėjė |