Lietova

Wikipedia bat_smgwiki https://bat-smg.wikipedia.org/wiki/P%C4%97rms_poslapis MediaWiki 1.47.0-wmf.12 first-letter Medėjė Specēlos Aptarėms Nauduotuos Nauduotuojė aptarėms Vikipedėjė Vikipedėjės aptarėms Abruozdielis Abruozdielė aptarėms MediaWiki MediaWiki aptarėms Šabluons Šabluona aptarėms Pagelba Pagelbas aptarėms Kateguorėjė Kateguorėjės aptarėms TimedText TimedText talk Module Module talk Event Event talk Lietova 0 2735 363488 362865 2026-07-23T13:48:06Z Martin Macha 2111 21503 /* */ 363488 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė |pavadinimas=Lietova |vietinisPavadinimas='''Lietuvos Respublika''' |kilm=Lietovuos |angl=Lithuania |vėliava=Flag_of_Lithuania.svg |herbas=Coat_of_Arms of Lithuania.svg |žem=EU location LIT.png |kalbos=[[Lietoviu kalba|Lietoviu]] |sostinė=[[Vėlnios]] |didžiausiasMiestas=[[Vėlnios]] |valdovų=2 |titulas1=[[Lietovuos Prezidėntu sārašos|Prezidėnts]] |pavardė1=[[Gėtans Nausieda]] |titulas2=Prėmjiers |pavardė2=[[Mindaugas Sinkevičius]] |titulas3=Seima Pėrmėninks |pavardė3=[[Juozas Olekas]] |plotoVieta=120 |plotas=65 300 |vandens=1,35% |gyvMetai=[[2022]] [[lėipa]] |gyventojuVieta=137 |gyventoju=2 830 097<ref>[https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=e7339206-858d-43de-ad93-f12ca772590c#/ Statistėkas departaments]</ref> |gyventojuTankis=43 |tankumoVieta=173 |BVPMetai=[[2021]] |BVPVieta=79 |BVP=65.479<ref name="imf">[https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/April/weo-report?c=512,914,612,171,614,311,213,911,314,193,122,912,313,419,513,316,913,124,339,638,514,218,963,616,223,516,918,748,618,624,522,622,156,626,628,228,924,233,632,636,634,238,662,960,423,935,128,611,321,243,248,469,253,642,643,939,734,644,819,172,132,646,648,915,134,652,174,328,258,656,654,336,263,268,532,944,176,534,536,429,433,178,436,136,343,158,439,916,664,826,542,967,443,917,544,941,446,666,668,672,946,137,546,674,676,548,556,678,181,867,682,684,273,868,921,948,943,686,688,518,728,836,558,138,196,278,692,694,962,142,449,564,565,283,853,288,293,566,964,182,359,453,968,922,714,862,135,716,456,722,942,718,724,576,936,961,813,726,199,733,184,524,361,362,364,732,366,144,146,463,528,923,738,578,537,742,866,369,744,186,925,869,746,926,466,112,111,298,927,846,299,582,487,474,754,698,&s=NGDPD,NGDPDPC,&sy=2021&ey=2021&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=subject&ds=.&br=1 Report for Selected Countries and Subjects.] IMF</ref> |BVPValiuta=EUR |BVPGyventojui=23 472 |BVPGyventojuiVieta=45 |valiuta=[[Eurs]] (EUR) |laikoJuosta=UTC +2 |vasarosLaikas=UTC +3 |nepriklausomybėsĮvykis=Nu [[Rosėjės imperėjė]]s |nepriklausomybėsDatos=[[1918]] m. [[vasarė 16]] [[1920]] m. [[lėipas 12]] [[1940]] m. [[rogpjūtė 3]] [[1990]] m. [[kuova 11]] [[1991]] [[siejės 6]] |nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta Pripažėnta TSRS okopacėjė Atkorta Pripažėnta |TLD=LT |telKodas=370 }} '''Lietova''' (''[[lietoviu kalba|lt.]] Lietuva'') – Šiaurės [[Euruopa]]s valstībė pri [[Baltėjės jūra]]s. Anuos suostėnė īr [[Vėlnios]]. Lietova robežounas so [[Latvėjė]], [[Baltarosėjė]], [[Lėnkėjė]], [[Rosėjė]] (Kalėningrada srėtėm). Lietova īr [[JTO]], [[ES]], [[NATO]], [[Terptautėnė ekonuomėnė bendradarbiavėma ė plietras organizacėjė|EBPO]] narie. == Istuorėjė == Rašītėniūs šaltėniūs Lietovuos vards pėrma sīki pamėnavuots [[1009]] metās ([[Kvedlinburga analā|Kvedlinburga analūs]]). XI omžiou prasėdiejė baltu gentiū jongėmuosis i konfederacėjės, [[Vuolīnės sotartės]] tū poikē paruod, ka žemaitiu, aukštaitiu (deltuviu, nalšienu), lietoviu ėr kėtū žemiu konėgākštē tou čieso sodarėniejė sājongas. 1251 m. lietoviu konėgākštiou [[Mindaugs|Mindaugou]] ožpoulos žemaitiu konėgākštiaus [[Vīkints|Vīkinta]] pėlė [[Tverā|Tverūs]], Vīkīnts nožoduoms ėr žemaitiu konėgaikštėjė sojongama so Lietuvuos konėgākštėjė, tēp sokorama [[LDK|Lietuvuos Dėdliuojė Konėgaikštīstė]], LDK. XII–XIV omžiou LDK ėšauga i magtīnga valstībė. [[1386]] metās Lietovuos dėdliajam konėgākštiou [[Juogaila|Juogailā]] palėkos [[Lėnkėjė]]s karalio, [[1387]] metās Lietova apkrėkštėjama. Pū [[Žalgėrė kuova|Žalgėrė karies]] [[1413]] m. apkrėkštīta ė [[Žemaitėjė]]. [[1569]] m. pasėrašios [[Lioblėna onėjė]], Lietovuos ė [[Lėnkėjė]]s persuonalėnė unėjė palėka dvėjū šaliū konfederacėjė ([[Žečpospolėta|Abėjū Tautū Respoblėka]]). Pu [[1795]] m. tretė Abėjū Tautū Respoblėkas padalėnėma dėdlis šmuots dabartėnės Lietovuos terituorėjės palėka [[Rosėjė]]s valdiuo. Ožnemonė atėteka [[Prūsėjė|Prūsėjē]]. [[1918]] m. [[vasarė 16]] d. bova paskelbta aple Lietovuos valstībės atkorėma. [[1919]] m. Lietova kariava so [[buolševėkā]]s ė [[bermuontėninkā]]s. [[1919]]–[[1920]] m. vīka gėnklouts konflėkts so [[Lėnkėjė]] diel Vėlniaus ėr Sovalku kraštū. Lietova neteka abijū kraštū, katrūs ožvaldė Lėnkėjė. Tarpokare gadīnie Lietova vīsties, kāp liousa valstībė, katruo vīrava tuolerancėjė ė geroms vīsiems žmuoniems. [[1939]] m. [[Nacėstėnė Vuokītėjė]] devė ultimatoma Lietovā ė Lietova gava parduotė Klaipiedas krašta Nacėstėnē Vuokītėjē. [[1940]] m. [[bėrželė 15]] d. Lietova palėka okopouta [[SSRS|Tarību Sājonga]]s, a rogpjūtė formalē ijongta i SSRS šaliū sodieti. Pū ton Nacėstėnė Vuokītėjė ė par naujė SSRS okupava. Vuokītiu ė SSRS kariaunas pražodė, oždarė i [[dabuoklė]]s, atemė žmuoniu daiktos ė bodīnkos ė/aba ėšgīnė darbams i Vuokītėjė vuo [[Sėbėrs|Sėbėra]] dėdli šmuota Lietovuos žmuoniū. [[1988]] m. Lietovuo sosėkūrė [[Lietovuos Parsėtvarkīma Sājūdis]], katros tėkslo patapa prigautė Lietovuos neprigolėmībės. [[1990]] m. [[kuova 11]] d. Lietova (pėrmuojė ėš Tarību Sājongas respoblėku) paskelbė aple ėšējėma ėš [[SSRS|Tarību Sājongas]]. Ož neprigolėmībės paskelbėma balsava 124 depotatā, 6 sosėtoriejė, bat prīš nebalsava nivėins. [[2004]] m. [[kuova 29]] d. Lietova palėka [[NATO]] narie. [[2004]] m. [[gegožė 1]] d. Lietova palėka [[ES|Euruopas Sājongas]] narie. == Puolitėnė sėstema == Lietovos Respoblėka īr daugiapartėnė parlamėntėnė demuokratėjė. Valdīma sėstema: posiau prezidėntėnė parlamėntėnė demuokratėjė. Šalėis vaduovs – prezidėnts, renkams tėisiuogėniūs rinkėmūs pėnkiū metū kadencėjē. Prezidėnts skėr ministra pėrmėninka (tvėrtėn [[Seims]]), ministra pėrmėninka tėikėmo skėr ministrus. Īr vīriausis karėniu spieku vaduovs, tēpuogė skėr vėsū teismū (iskaitont ė [[Konstitucėnis teismos|Konstitucėnė teisma]]) teisiejus. Prezidėnts skvarmoun Lietovuos ožrobežė puolitėka. Istatīmū laidamuojė valdė prigol vėinū rūmu Lietovuos Parlamėntou – Seimou. 141 Seima narīs renkams ketorėms metams, posė (71) – tėisiuogē, kėtė 70 palē partėju sārašos (propuorcėnie rinkėmū sistemuo). Tėktās daugiau nekāp 5 pruoc. sorėnkės partėnis sārašos gaun vėita Seimė. Vīkduomuojė valdė: Vīriausībė (vaduovaun Ministros Pėrmėninks). Narē savėvaldībiū tarībuos renkamė tėisiuogē, mera renk tarība. Ožtėkrėnėmou, ka apskrėtie būtom laikuomuos Konstitucėjės ė istatīmu, vīriausībė skėr kuožnas apskrėtėis vėršėninka. Rėnkėmu teisė Lietovuo tor vėsė prietėlē, katrėi tor 18 metū. I Seima gal būtė renkamė prietėlē nu 25 metū, i prezidėntus gal kandėdatoutė prietėlis, ne jaunesnis kāp 40 metu. === Prezidėntā === ==== 1918–1939 ==== * [[Ontuons Smetuona]] [[1919]] m. [[balondė 1]] – [[1920]] m. [[bėrželė 19]] * [[Aleksėndra Stolginskis]] [[1922]] m. groudė 21 – [[1926]] m. [[bėrželė 7]], pėrms kuonstitocėnis prezidėnts * [[Kazīs Grėnios]] [[1926]] m. [[bėrželė 7]] – [[1926]] m. [[groudė 19]] * [[Ontuons Smetuona]] [[1926]] m. [[groudė 19]] – [[1940]] m. [[bėrželė 15]] atējė ė valdė pu parversma. * [[Ontuons Merkīs]] [[1940]] m. [[bėrželė 15]] – [[1940]] m. [[bėrželė 17]] prezidėntou Ontanou Smetuonā palėkos Lietova, ējė prezidėnta pareigas ==== Nu 1990 metu ==== * [[Algėrds Brazausks|Algėrds Brazauskis]] [[1993]] m. [[vasarė 25]] – [[1998]] m. [[vasarė 26]] * [[Valds Adomkos]] [[1998]] m. [[vasarė 26]] – [[2003]] m. [[vasarė 26]] * [[Rolands Paksos]] [[2003]] m. [[vasarė 26]] – [[2004]] m. [[balondė 6]], nušalėnts nu pareigu par apkaltuos pruocėsa. * [[Valds Adomkos|Valds Adamkos]] [[2004]] [[lėipas 12]] – [[2009]] m. * [[Dalė Grībauskātė]] [[2009]] m. – [[2019|2019 m]]. * [[Gėtans Nausieda]] [[2019|2019 m]]. - daba. == Adminėstracėnis soskīrstīms == [[Abruozdielis:Lietuvos apskritys.png|thumb|right|240px|Lietovuos apskrėtis]] Lietovuos terituorėjė soskīrstīta i 10 apskrėtiū. Apskrėtis sodara 60 savėvaldībiu – 9 miestu, 43 rajuonu ė 8 naujā soskvarmoutas 2001 metās. Savėvaldībės soskaidītas i 546 seniūnėjės. * Lietovuos apskrėtis: ** [[Alītaus apskrėtės]] ** [[Kauna apskrėtės]] ** [[Klaipiedas apskrėtės]] ** [[Marėjampuolės apskrėtės]] ** [[Paneviežė apskrėtės]] ** [[Tauragies apskrėtės]] ** [[Telšiū apskrėtės]] ** [[Otenas apskrėtės]] ** [[Šiauliū apskrėtės]] ** [[Vėlniaus apskrėtės]] == Geuograpėjė == Laukā ė pėivas ožjem 57 %, mėškā ė krūmā – 30 %, pelkės – 3 %, vėdaus ondėnīs – 4 %, kėtas žemės – 6 % terituorėjės. Lietovuos uorā īr vėdotėnėškā šėlti, vėdotėniu platomū, ėš jūrėnė parēnontis i žemīnėni. == Demuograpėjė == === Lietovuo gīvenontės tautas === Lietovuo gīven šmuota tautū žmuonis. Tautėnė Lietovuos gīventuoju sodietis (2015 m. Statėstėkas Departaments):<ref>[http://alkas.lt/2015/12/16/a-butkus-lietuvos-gyventojai-tautybes-poziuriu/ A. Butkus. Lietuvos gyventojai tautybės požiūriu]</ref> * [[lietovē]] – 86,7 % (2531,8 tūkstontē) * [[lėnkā]] – 5,6 % (163,9 tūkst.) * [[rosā]] – 4,8 % (139,5 tūkst.) * [[baltarosē]] – 1,3 % (39,2 tūkst.) * [[okrainėitē]] – 0,7 % (20,2 tūkst.) * [[latvē]] – 0,1 % (3,1 tūkst.) * [[vuokītē]] – 0,1 % (2,8 tūkst.) * [[žīdā]] – 0,1 % (2,3 tūkst.) * [[tuotuorē]] – 0,1 % (2,1 tūkst.) * [[čėguonā]] – 0,1 % (2,1 tūkst.) * kėtas tautībės – 0,5 % (13,6 tūkst.) So čieso vės daugiau žemaitiu priskėr savė žemaitiu tautībē. == Šaltenē == {{reflist}} {{euruopa}} [[Kateguorėjė:Lietova| ]] [[Kateguorėjė:Euruopas valstībės]] [[Kateguorėjė:Euruopas Sājongas narės]] 1hmbvdq3h6l4mwc1acbxeog7zddfe54 Okraina 0 10283 363490 362748 2026-07-24T07:03:52Z Martin Macha 2111 21503 /* */ 363490 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė| pavadinimas={{PAGENAME}}| vietinisPavadinimas='''Україна'''| kilm=Okrainas| angl=Ukraine| vėliava=Flag_of_Ukraine.svg| herbas=Lesser Coat of Arms of Ukraine.svg| kalbos=[[Okrainėitiu kalba|okrainėitiu]]| žem=Europe location UKR.png| sostinė=[[Kijevs]]| didžiausiasMiestas=[[Kijevs]]| valdovų=2| titulas1=Prėzidėnts| pavardė1=[[Volodīmīrs Zelenskis]] (Володимир Зеленський)| titulas2=Ministros pėrmėninks| pavardė2=[[Serhii Koretskyi]] (Сергій Корецький)| titulas3=-| pavardė3=-| plotoVieta=44| plotas=603 700| vandens=7%| gyvMetai=[[2006]] [[lėipa]] (progn.)| gyventojuVieta=26| gyventoju=46 710 816| gyventojuTankis=77,37| tankumoVieta=92| BVPMetai=[[2006]] (progn.)| BVPVieta=28| BVP=355,80| BVPValiuta=[[Terptautėnis duoleris|$]]| BVPGyventojui=7 600| BVPGyventojuiVieta=83| valiuta=Grivina| laikoJuosta=UTC+2| vasarosLaikas=-| nepriklausomybėsĮvykis= | nepriklausomybėsDatos=[[1918]] [[1991]] [[rogpjūtė 24]]| nepriklausomybėsPavadinimas=Nū [[Rosėjė]]s nū [[TSRS]]| TLD=ua| telKodas=380 }} '''Okraina''' ({{uk|Україна}}) īr valstībė rītū [[Euruopa|Euruopuo]], pri [[Jouduojė jūra|Jouduosės jūruos]]. Tor robežio so [[Baltarosėjė]], [[Rosėjė]], [[Lėnkėjė]], [[Slovakėjė]], [[Vengrėjė]], [[Moldavėjė]] ė [[Romonėjė]]. Dėdliausė Euruopas valstībė palē [[pluotībė]] pu [[Rosėjė]]s. ==Istuorėjė== Okraina tor ėlga istuorėjė. Nu [[IX o.]] ligė [[Vėdoromžē|Vėdoromžiu]] ton valstībė liob vadīntėis [[Kijėva Rosė]]. Mėslėjama, ka anou ikūrė nūdėinas [[Švedėjė|Švedėjuo]] gīvenė skandėnavu gėntīs [[variagā]]. [[988]] m. Kijeva konėgākštis Vladimirs Dėdīsis apsėkrėkštėjė. Šalės prigava klestiejėma ligė [[XI]] o., kumet šali jiemė sėlpnėntė mūšē terp savės ė tuotuoriu invazėjė. XIII o. rītėniam Okrainas šmuotou patekos tuotuoriu valdiuon, valstībėgnoma cėntros parsėkielė i vakarus, kor sosėskvarmava [[Haliča-Voluinės konėgākštīstė]]. XIV o. rītėnė Galicėjė pasijiemė [[Lėnkėjė]], vuo lėkosi šmuota - [[LDK]]. Prīš pat [[Lioblėna unėjė]] [[1569]] m. pri Lėnkėjės prijongė palėkosė Okrainas terituorėjė, katra iki tuolē prigolė [[LDK]]. 1596 m. puopīžiou pasėstengos bova sodarīta [[Bresto unėjė]], pu katruos ikorta Okrainas unitu bažnīčė. Padalėnos [[ATR]], Okrainas žemės pakliova i [[Rosėjės imperėjė]]s ė [[Austrėjės imperėjė]]s sodieti. [[1917]] m. soskvarmava Cėntrėnė Rada, vuo 1918 m. atsėkuovuojė liousoma, bat ana ožkariava [[buolševėzmos|buolševėkā]] ė [[1922]] m. pabėnguo ijongė i [[SSRS]]. Liousa palėka par naujė [[1991]] m. [[2014]] m. anou ožpoulė Rosėjė ė ožjiemė ė uokopava šmuota terėtuorėjės. [[2022]] m. Okraina magtīngā ožpoulė Rosėjės kariauna, katra prėdėrba krūva ėškadu ė kara nosėkaltėmu prīš Okrainas žmuonis. ==Geuograpėjė== Okraina īr valstībė pėitrītiu [[Euruopa|Euruopuo]]. Vakarū Okrainuo īr Karpatū kalnā, cėntrėnis ė rītėnis Okrainas šmuotā īr tonkiausē līgomas, aba kalvas. Dėdliam šmuotė terėtuorėjės žemės īr derlīngas, tonkē pasėtaika joudžemis. 2014 m. Okraina ožpoulė [[Rosėjės Federacėjė]]. Šmuota valstībės [[2014]] m. ožgroubė ė okupava [[Rosėjė]], vuo [[2022 m.]] prasėdiejė vaina vėsuo šalie, anou [[2022 m. Rosėjės invazėjė i Okraina|ožpoulos Rosėjē]]. ==Akuonuomėka== Geriausē ėšvīstėtas Okrainas pramuonės šakas – sonkiuojė pramuonė, transpuorts ė energetėka. Šalie īpatėngā akuomonėškā ėšvīstėtė [[Donbasos]], [[Dnipropetruovska srėtės]], [[Zapuoruožės srėtės]], [[Kijevs|Kijeva]], [[Charkuovs|Charkuova]], [[Odesa]]s ė [[Lvuovs|Lvuova]] miestā. Pėrmus dešimt metu pu Liousoma paskelbėma Okrainas akuonuomėka nesėsekė stabėlē augtė. Situacėjė pasėtaisė 2001 m., vuo 2007 m. [[Svieta banks]] šali pagīrė, ka siekmėngā kuovuojė so [[skords|skordo]].<ref>{{Cite web|url=http://web.worldbank.org/archive/website01022A/WEB/0__CON-3.HTM|title=Economic Analysis and Evaluation – Publications & Reports|website=web.worldbank.org}}</ref> 2009 m. [[JTO]] rašė, ka šalie īr belėkės santīkėnis skords, vuo absuoliotėnis ėšnaikėnts.<ref name="UN">{{cite web|url=http://hdr.undp.org/en/media/HDR_2009_EN_Complete.pdf|title=Human Development Report 2009|date=2009 m. sausė|publisher=HDR 2009 Statistical Tables}}</ref> Pu 2013 m. šali ėštėka recesėjė ė akuonuomėka jiemė stagnoutė. Padieti apsonkėna puolitėnē neramoma ė 2014 m. prasėdiejosė vaina so [[Rosėjė]]. Dėdliu akuonuomėniu ėškadu šalē pridėrba [[2022 m. Rosėjės invazėjė i Okraina|plataus masta invazėjė 2022 m.]], katruos čieso sograuta daug miestu, infrastroktūras, žova daug žmuoniū. Diutuo ė diel dėdlė ėš lieta besėtaisontė [[korupcėjė]]s līgė šalie Okraina īr palėkosė biedniausė šalėm Euruopuo.<ref>{{cite web | url=https://data.worldbank.org/indicator/NY.GDP.PCAP.CD?most_recent_value_desc=true | title=GDP per capita (Current US$) | Data }}</ref> ==Žmuonis== [[Abruozdielis:Ukraine_census_2001_Ukrainians.svg|thumb|Etnėnē okrainėitē palē regijuonus (2001 m.)]] 2001 m. šalie gīvena 77,8 % okrainėitiu, 17,3 % rosu, 0,6 % godu, 0,5 % Krīma tuotuoriu, 0,5 % muoldavu, 0,4 % bolgaru, 0,3 % vengru, 0,3 % romonu, 0,3 % lėnku, 0,2 % žīdu, 0,2 % graiku, 0,2 % armienu ė tuotuoriu – 0,2 %. Šalie duomėnou [[stačiatėkībė]]. Anuos stėprė itaka jontama Okrainas arkitektūruo, literatūruo ė mozėkuo. Pu 2014 m. Krīma aneksėjės ė dėdlė šmuota Duonecka ė Luhanska ožjiemėma, ė īpatėngā pu plataus masta invazėjės 2022 m. stėprē krėta gīvėntuoju skaitlios. ==Admėnėstracėnis soskėrstīms== Okraina skėrstuoma i 24 srėtis ({{uk|області}}), vėina autuonuomėnė respoblėka ({{uk|автономна республіка}}) ė do miesto, torėntio specēlu statosa ({{uk|Міста зі спеціалним статусом}}). ===Dėdliausė miestā=== Okrainuo ėš vėsa īr 457 miestā, ėš katrū 176 tor srėtėis pavaldoma statosa, 279 - rajuoa pavaldoma statosa, vuo da do - specēlo teisėni statosa. Da īr 886 miesta tėpa gīvenvėitės ė 28552 suodno.<ref name="oblasts">{{cite web |url=http://gska2.rada.gov.ua:7777/pls/z7502/a002 |archive-url=https://web.archive.org/web/20071231154652/http://gska2.rada.gov.ua:7777/pls/z7502/a002 |archive-date=31 December 2007 |title=Regions of Ukraine and their divisions |access-date=24 December 2007 |website=Okrainas [[Aukštiausiuojė Rada]] |language=uk}}</ref> Žemiau ožrašītė dėdliausė miestā Okrainuo. {| class="wikitable" ! !! Miests !! Srėtės !! Gīvėntuoju skaitlios (2022 m.)<ref>{{Cite web |url=https://ukrstat.gov.ua/druk/publicat/kat_u/2022/zb/05/zb_%D0%A1huselnist.pdf |title=Number of Present Population of Ukraine, as of January 1 |website=ukrstat.gov.ua |url-status=dead |archive-url=https://web.archive.org/web/20220704164521/https://ukrstat.gov.ua/druk/publicat/kat_u/2022/zb/05/zb_%D0%A1huselnist.pdf |archive-date=4 July 2022}}</ref> |- | 1 || '''[[Kījivs]]''' || Kījiva miests || 2 952 301</tr> | 2 || '''[[Charkivs]]''' || [[Charkia srėtės|Charkiva]] || 1 421 125</tr> | 3 || '''[[Odesa]]''' || [[Odesas srėtės|Odesa]] || 1 010 537</tr> | 4 || '''[[Dnipros]]''' || [[Dnipropetruovska srėtės|Dnipropetruovska]] || 968 502</tr> | 5 || '''[[Doneckos]]''' || [[Donecka srėtės|Donecka]] || 901 645</tr> | 6 || '''[[Lvivs]]''' || [[Lviva srėtės|Lviva]] || 717 273</tr> | 7 || '''[[Zapuorėžė]]''' || [[Zapuorėžės srėtės|Zapuorėžės]] || 710 052</tr> | 8 || '''[[Krīvī Rihs]]''' || [[Dnipropetruovska srėtės|Dnipropetruovska]] || 603 904</tr> | 9 || '''[[Sevastuopolis]]''' || Sevastuopuolė miests || 479 394</tr> | 10 || '''[[Mīkolajivs]]''' || [[Mīkolajiva srėtės|Mīkolajiva]]|| 470 011</tr> | 11 || '''[[Mariupuolis]]''' || [[Donecka srėtės|Donecka]] || 425 681</tr> | 12 || '''[[Luhanskos]]''' || [[Luhanska srėtės|Luhanska]] || 397 677</tr> | 13 || '''[[Vinica]]''' || [[Vinicas srėtės|Vinicas]] || 369 739 </tr> | 14 || '''[[Simferopuolis]]''' || [[Krīma autuonuomėnė respoblėka|Krīms]] || 340 540</tr> | 15 || '''[[Makijivka]]''' || [[Donecka srėtės|Donecka]] || 338 968</tr> | 16 || '''[[Černihivs]]''' || [[Černihiva srėtės|Černihiva]] || 282 747</tr> | 17 || '''[[Puoltava]]''' || [[Puoltavas srėtės|Puoltavas]] || 279 593</tr> | 18 || '''[[Chersons]]''' || [[Chersona srėtės|Chersona]] || 279 131</tr> | 19 || '''[[Chmelnėckis]]''' || [[Chmelnėckė srėtės|Chmelnėckė]] || 274 452</tr> | 20 || '''[[Čerkasā]]''' || [[Čerkasu srėtės|Čerkasu]] || 269 836</tr> |} ==Puolitėka== Okraina īr respoblėk so posiau prezidėntėnė sėstema ė paskėruom īstatīmu lēdamaja, vīkduomaja ė teisėnė valdiuom. ==Šaltenē== <references/> ==Nūruodas== * [http://www.president.gov.ua/ Okrainas Prezidėnta tėnklalopis] (okrainėitėškā ė onglėškā) * [http://www.rada.gov.ua/ Okrainas Aukštiausiuojė Tarība] (okrainėitėškā ė onglėškā) * [http://www.kmu.gov.ua Okrainas Vīriausībė] (okrainėitėškā ė onglėškā) * [https://lithuania.mfa.gov.ua/en Okrainas ambasada Lietovuo] (okrainėitėškā ė onglėškā) {{Euruopa}} [[Kateguorėjė:Euruopas valstībės]] gk5jubp9pjgtob6phvspyr5qnn3y583 Bausmie 0 19397 363489 339527 2026-07-23T23:12:02Z Schekinov Alexey Victorovich 1745 363489 wikitext text/x-wiki [[File:Cazin 1905 Rudolf Bruner Dvorak.jpg|thumb|{{PAGENAME}} (1905)]] '''Bausmie''' – [[atpėlds|atpėlda]] skvarma, taikuoma duoruovės nuormu pažeidiejou. Teisie nuormu pažeidiejams taikuomas prīvartas sankcėjės, vo duoruovėnie tuokiūn sankcėju nier. Duoruovė īr žmuogaus vėdėnės [[valnastis|valnastėis]], anuo dvasės autonuomėjės srėtės, tudie čė ėr duoruovėnė puodėrbė prīmuonės īr dvasėnė puobūdė: neprėtarėms, pasmerkėms, sosarmatėjėms ėr kt. Kāp teigė I. Kants, duoruovėškā īr baudama ėr tumet, kumet nereiškama [[pagarba]] ėr [[meilė]]. Vėsas šiuos prīmuonės apelioun ī žmuogaus sāžene, sėik sožadintė asmens kalte ėr [[pakūta]]. Tik tēp duoruovės nuormu pažeidiejė sėikama grōžintė ī teisoma būsena. Šion prasme duoruovėnė sankcėjė ėš esmies skėras nū teisėnės sankcėjės ėr bausmies savuokas torėnīs īgīn skertinga prasme. Duoruovē svetėmas fizėnės, administracėnės bausmės, katruom apeliounama teisė. „Jēgo nuori ītvirtintė duoroma jausma pagrindus, nerēk baustė. Duoruovė īr kažėkas tėik šventa ėr didinga, ka anuos negalėma dibavuotė ėr līgintė so drausme“ (I. Kants). Tačiau asmou, nebepaisons duoruovės, īr ne tik duoruovės subjekts, ale karto tamp ėr teisės uobjektu. Tumet uns jau teisės sankcėjuoms vertams grīžtė ī teisoma būsena. [[Kateguorėjė:Teisė]] l8m34ihxyz46zjnwu8tl1z66fakehrb