Vikipedėjė:Žemaitėšks žuodīnielis

<mediawiki xmlns="http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11/" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:schemaLocation="http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11/ http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11.xsd" version="0.11" xml:lang="sgs">
  <siteinfo>
    <sitename>Wikipedia</sitename>
    <dbname>bat_smgwiki</dbname>
    <base>https://bat-smg.wikipedia.org/wiki/P%C4%97rms_poslapis</base>
    <generator>MediaWiki 1.47.0-wmf.14</generator>
    <case>first-letter</case>
    <namespaces>
      <namespace key="-2" case="first-letter">Medėjė</namespace>
      <namespace key="-1" case="first-letter">Specēlos</namespace>
      <namespace key="0" case="first-letter" />
      <namespace key="1" case="first-letter">Aptarėms</namespace>
      <namespace key="2" case="first-letter">Nauduotuos</namespace>
      <namespace key="3" case="first-letter">Nauduotuojė aptarėms</namespace>
      <namespace key="4" case="first-letter">Vikipedėjė</namespace>
      <namespace key="5" case="first-letter">Vikipedėjės aptarėms</namespace>
      <namespace key="6" case="first-letter">Abruozdielis</namespace>
      <namespace key="7" case="first-letter">Abruozdielė aptarėms</namespace>
      <namespace key="8" case="first-letter">MediaWiki</namespace>
      <namespace key="9" case="first-letter">MediaWiki aptarėms</namespace>
      <namespace key="10" case="first-letter">Šabluons</namespace>
      <namespace key="11" case="first-letter">Šabluona aptarėms</namespace>
      <namespace key="12" case="first-letter">Pagelba</namespace>
      <namespace key="13" case="first-letter">Pagelbas aptarėms</namespace>
      <namespace key="14" case="first-letter">Kateguorėjė</namespace>
      <namespace key="15" case="first-letter">Kateguorėjės aptarėms</namespace>
      <namespace key="710" case="first-letter">TimedText</namespace>
      <namespace key="711" case="first-letter">TimedText talk</namespace>
      <namespace key="828" case="first-letter">Module</namespace>
      <namespace key="829" case="first-letter">Module talk</namespace>
      <namespace key="1728" case="first-letter">Event</namespace>
      <namespace key="1729" case="first-letter">Event talk</namespace>
    </namespaces>
  </siteinfo>
  <page>
    <title>Vikipedėjė:Žemaitėšks žuodīnielis</title>
    <ns>4</ns>
    <id>4364</id>
    <revision>
      <id>363539</id>
      <parentid>363281</parentid>
      <timestamp>2026-08-12T10:53:35Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>~2026-44082-30</username>
        <id>29333</id>
      </contributor>
      <comment>/* R */</comment>
      <origin>363539</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="189264" sha1="h0uy2jsp4rd5k6q6v183cmniu0t53y0" xml:space="preserve">''(Žemaičių kalbos žodynas)''
&lt;br&gt;&lt;br&gt;
Žuodīnielis mondresnīms žuodems. 

Žuodīnielis žuodems, katrėi tor kėta prasmė nē lietovėškė: [[Žemaitėšks žuodīnielis/saka]]

Atskėrs žemaitėšks žuodīnielis Vikipedėjės žuodems ė bėndrėnėmou īr [[Žemaitėšks žuodīnielis/vikipedėjė|čė]].

'''Žīmiejėms'''&lt;br&gt;
Rēktom rašītė ė žuodė kėlmė, jė ons nie nu senuovės mūsa lūpūs. Gal būtė: slav., germ., lat., lit. Pvz., 

'''adīna''' - valanda (slav.)

Palē žuodė paplėtėma, rēktom pridietė:&lt;br&gt;
[[Žemaitėšks žuodīnielis/Barbarėzmā|&lt;s&gt;Senuovėnis barbarėzmos, katruo geriau nenauduotė&lt;/s&gt;]]&lt;br&gt;
[[Žemaitėšks žuodīnielis/Retė|&lt;i&gt;Rets žuodis&lt;/i&gt;]]&lt;br&gt;
[[Žemaitėšks žuodīnielis/Nauduojamė|&lt;u&gt;Nauduojamė&lt;/u&gt;]]&lt;br&gt;

Prašau, pri retesniū ž'''uodiu''' pridietė ė kuokė sakėnoka.

== A ==
'''Aba''' – arba&lt;br&gt;
'''Abaranka''' − apsauga&lt;br&gt;
'''Abarės''' – 1) didelė daržinė, 2) sandėliai&lt;br&gt;
'''[[Abalga]]''' – gandų skleidimas&lt;br&gt;
'''Abazos''' − pulkas, kariuomenė&lt;br&gt;
'''Abelnā''' − apskritai&lt;br&gt;
'''Abelnas''' − 1) visuotinis, bendras, 2) dėlto, taigi&lt;br&gt;
'''[[Abičajē|Abičajus]]''' − papratimas, įprotis&lt;br&gt;
'''Abīda''' – 1) skriauda, 2) prievarta&lt;br&gt;
'''Abiecē''' – tapetai&lt;br&gt;
'''Abinietė''' − atsidėjus dirbti ''(Trk)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Abivatelis&lt;/s&gt; − turtingas žmogus ''menk. (pol. &quot;obywatel&quot;)''&lt;br&gt;
'''[[Ablava]]''' − triukšmas, riksmas ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Ablavītėis''' − triukšmauti ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Apletūra''' - apvadai (duru, langų)&lt;br&gt;
'''Ablerka''' - Obliavimo staklės, obliavimo patalpa&lt;br&gt;
'''Abliavuotė, ablioutė''' − obliuoti&lt;br&gt;
'''Ablūds''' − veidmainystė&lt;br&gt;
'''Abraks''' - pusė (duonos) abišalės&lt;br&gt;
'''Abrenčius''' − šuns antsnukis&lt;br&gt;
'''Ãbrėns''' – medinis indelis su antvožu minkštam ar biriam maistui sudėti&lt;br&gt;
'''Abruoks''' – klėtis&lt;br&gt;
'''[[Abrūsos]]''' – rankšluostis&lt;br&gt;
'''Abrūzdielis (abruozdos)''' - pakabukas, paveikslas&lt;br&gt;
'''Abzajā''' – apvadai ką nors puošiant&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Adīna&lt;/u&gt; - valanda (brus. &quot;гдзiнa&quot;)&lt;br&gt;
:''Kėik īr adīnū?'' - Kiek valandų?&lt;br&gt;
'''Advernėšks''' − atvirkščias, priešingas&lt;br&gt;
'''Agnus''' – smarkus, judrus, energingas, apsukrus, guvus&lt;br&gt;
'''Aigars''' – šapas, šapelis&lt;br&gt;
'''Aimata''' – išdykavimas, pokštas&lt;br&gt;
'''[[Aka]]''' − eketė&lt;br&gt;
'''Akata''' − noras&lt;br&gt;
'''Aklis''' – gyvulius puolantis vabzdys&lt;br&gt;
'''Akrūtnos''' − stiprus, baisus, nežmoniškas&lt;br&gt;
'''Akrūts''' − laivas&lt;br&gt;
'''Akšėn''' – ateik (liep.), akšėn šėn - ateik čia&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Aktars&lt;/u&gt; - hektaras&lt;br&gt;
'''Akūrat''' - tiksliai, iš tikrųjų, tikrai taip&lt;br&gt;
'''[[Alasos]]''' – triukšmas, rėksmas, klegesys ''(geriau naduotė '''ablava''')'' &lt;br&gt; 
'''Alasavuotė''' – triukšmauti&lt;br&gt; 
'''Alatītė''' − rėkauti, triukšmauti ''(Mžk, Vkš, KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Alduotė''' − rėkauti, šūkauti, kelti triukšmą&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Alkierios&lt;/u&gt; - gerasis kambarys&lt;br&gt;
'''Alseika''' − sunkiai kvėpuojantis, dusulingas žmogus&lt;br&gt;
'''Alsos''' – sunkus, varginantis&lt;br&gt;
'''Altravuotėis''' − jaudintis, nerimauti&lt;br&gt;
'''Alužma''' − išmalda, pašelpimas, auka&lt;br&gt;
'''Amaliuotė''' − plepėti&lt;br&gt;
'''Amburgas''' − užžšalęs vanduo ant ledo&lt;br&gt;
'''Ana''' − ji&lt;br&gt;
&lt;i&gt;Anė&lt;/i&gt; − nė&lt;br&gt;
&lt;i&gt;Ang&lt;/i&gt; − 1) ant, 2) į&lt;br&gt;
'''Angos''' – vangus, tingus&lt;br&gt;
'''[[Aniuols]]''' – angelas&lt;br&gt;
'''Ankuris''' − pasaitas&lt;br&gt;
'''Apalos''' – apvalus&lt;br&gt;
'''Apara''' – virvelė&lt;br&gt;
'''[[Apciūgā]] (apcūgas)''' - replės&lt;br&gt;
'''Apėnt(ās)''' - vėl, iš naujo&lt;br&gt;
''Rēks apėntās vargtė so bolbiem'' - Teks vėl vargti su bulvėmis.&lt;br&gt;
''Nuorietiou apėntās tėn sogrīžtė'' - Norėčiau vėl ten sugrįžti.&lt;br&gt;
'''Apgėmėms''' – prgimtis&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Apieka&lt;/s&gt; − globa ''(brus. &quot;aпeкa&quot;, pol. &quot;opieka&quot;)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Apiekūns&lt;/s&gt; − globėjas ''(brus. &quot;aпeкyн&quot;, pol. &quot;opiekun&quot;)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Apiera&lt;/s&gt; - auka ''(pol. &quot;ofiera&quot;)'' geriau '''auka'''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Apieravuotė&lt;/s&gt; - aukoti ''(pol. &quot;ofierować&quot;)''&lt;br&gt;
&lt;i&gt;Apilkas&lt;/i&gt; − pjuvenos&lt;br&gt;
'''Apīvuoka''' – namų ruoša ir gyvulių priežiūra&lt;br&gt;
'''Apīnuos''' – apinių auginimo vieta&lt;br&gt;
'''[[Apīžlėja]]''' − prieblanda, prietema&lt;br&gt;
'''Aple (aplink)''' – apie&lt;br&gt;
'''Aplėks''' − kelnių sąsaga&lt;br&gt;
'''Aplink''' − Apie &lt;br&gt;
'''[[Aplouks]]''' - aptvaras&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''aploks'')&lt;br&gt;  
'''[[Apošė]]''' - drebulė&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''apse'')&lt;br&gt;
'''Apošruots''' - drebulynas&lt;br&gt;
'''Aprieds''' − drabužis&lt;br&gt;
'''Aprīlius''' − Balandžio 1-oji&lt;br&gt;
'''Aprūms''' – juosmuo&lt;br&gt;
'''Aprubė''' – vienkiemis&lt;br&gt;
'''Apsėmīžiuotė''' − apsišlapinti&lt;br&gt;
'''Apsėriedītė''' - apsirengti, persirengti (daugiau &quot;parsėriedītė&quot;)&lt;br&gt;
''Ons vėsumet īr joudā apsėriedės'' - Jis visada juodai apsirengęs.&lt;br&gt;
''Kaliedu senelio liob apsėriedītė vėins vākū mīlams senielis'' - Kalėdų seneliu persirengdavo vienas vaikų mylimas senelis.&lt;br&gt;
'''Apsėūktė''' − apsiniaukti&lt;br&gt;
'''Apsikurmuliautė''' – apsirengti skarmalais&lt;br&gt;
'''Apsiškapietė''' − įsimylėti ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Apsiūlžintė''' – apsimesti nesuprantančiu, kvailiu&lt;br&gt;
'''Apsivežietė''' − apsikęsti, nesibjaurėti&lt;br&gt;
'''Apskėrtė''' – išrinkti&lt;br&gt;
'''Apsūdījėms''' – 1) vertinimas, 2) kritika&lt;br&gt;
'''Apšiurnus''' – tvarkingas, malonus, jaukus&lt;br&gt;
'''Apšliets''' − kepurės apvadas&lt;br&gt;
'''Apšliortė''' − apirti, apšepti ''(Šts)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Aptavuotė&lt;/s&gt; − apsiūti pakraščius tam tikru raštu, daryti aptus ''(pol. &quot;haftować&quot;)''&lt;br&gt;
'''Apts''' - tam tikras drabužių pakraščių išsiuvinėjimas, pagražinimas ''(pol. &quot;haft&quot;)''&lt;br&gt;
'''Apvaža''' – apsikentimas, nejautrumas&lt;br&gt;
'''Apvažos''' – galintis ramiai žiūrėti į bjaurius daiktus, nesišlykštintis&lt;br&gt;
'''Apžindis''' − žindamas pienas&lt;br&gt;
'''Ardīklė''' − įrankis mėšlui dirvoje iš krūvų ardyti&lt;br&gt;
'''[[Arielka]]''' – degtinė&lt;br&gt;
'''[[Armata]]''' – patranka&lt;br&gt;
'''Armou''' – dirvožemis&lt;&lt;br&gt;
'''[[Aruosos]]''' − karosas&lt;br&gt;
'''Asaba''' – veidas, gymis; asmuo ''(slav.)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Asabnos&lt;/s&gt; − atskiras ''(pol. &quot;osobny&quot;, brus. &quot;acoбный&quot;)''&lt;br&gt;
:''Ons tor asabnus ratus miešlou vežtė.'' - Jis turi atskirą vėžimą mėšlui vežti. 
'''Ašvienis''' – darbinis arklys&lt;br&gt;
'''Atara''' – skerslysvė&lt;br&gt;
'''Atgairė''' − vėjo užpučiama, gairinama vieta, pagairė&lt;br&gt;
'''Atgandus''' – nuobodus, įkyrus, atgrasus&lt;br&gt;
'''Atgūlis''' – 1) antras atsigulimas rytą, anksti atsikėlus; pogulis, 2) ilgiau gulėjęs dirvonas&lt;br&gt;
'''Atkairus''' – atvirkščias, ne tos kojos arba rankos&lt;br&gt;
'''Atkalē''' – atvirkščiai, priešingai&lt;br&gt;
'''Atkalībė''' − atbulumas, užsispyrimas&lt;br&gt;
'''Atkals''' – 1) atbulas, 2) atsilošęs&lt;br&gt;
'''Atkars''' − atsivertęs, atsilošęs&lt;br&gt;
'''Atkilus''' − 1) augalotas, tiesaus, gražaus ūgio, 2) sumanus, protingas&lt;br&gt;
'''Atliektė''' - atskristi&lt;br&gt;
'''Atmietis''' – oro permaina&lt;br&gt;
'''Atpiedžiou''' − 1) tomis pačiomis pėdomis, 2) tuoj, netrukus&lt;br&gt;
'''Atpūtis''' – atsipūtimas, poilsis&lt;br&gt;
'''Atsėdoutė''' (kou) - kvepėti (kuo)&lt;br&gt; 
'''Atsėkrāgėnės''' – galvą atsilošęs&lt;br&gt;
'''Atsėpūstė''' − pasiilsėti&lt;br&gt;
'''Atsėšvampintė''' − atsiklastyti, atsisagstyti ''(Krt)''&lt;br&gt;
'''Atsėtekietė''' − atgauti sąmonę&lt;br&gt;
'''Atsėžegnuotė''' – atsisveikinti&lt;br&gt;
'''Atskardė''' − pašlaitė, šlaitas&lt;br&gt;
'''Atspėruom''' − nenoromis, spiriantis&lt;br&gt;
'''Atšlaims''' – kiemas &lt;br&gt;
'''Atšvietis''' − atspindys, atšvaistė&lt;br&gt;
'''Atuodogē''' − vasariniai rugiai&lt;br&gt;
'''Atvaša''' − 1) atžala, 2) atauga&lt;br&gt;
'''Atvuožnē''' – atsargiai&lt;br&gt;
'''Atvarslā''' – vadžios, vadelės&lt;br&gt;
'''Atžūlos''' – stačiokiškas, nelipšnus, atšiaurus&lt;br&gt;
'''Auda''' − giesmė&lt;br&gt;
'''Augiesn/is, -ė''' - vyresn/is, -ė&lt;br&gt;
''Ons ož moni īr pėnkēs metās augiesnis'' - Jis už mane penkeriais metais vyresnis.&lt;br&gt;
'''Auglios''' – javų derlius&lt;br&gt;
'''Augoms''' − ūgis&lt;br&gt;
'''Auguonis''' − auglys, šunvotė, votis&lt;br&gt;
'''Aukšt''' − virš&lt;br&gt;
'''Aulīs''' − avilys&lt;br&gt;
'''Auštrinis''' − šiaurės rytų vėjas&lt;br&gt;
'''Ažu''' − už&lt;br&gt;

== B ==
'''Babaks''' − koks rakandas, daiktas&lt;br&gt;
'''[[Babaužis]]''' – baubas ''(Žgč, Krž)''&lt;br&gt;
'''Babītė''' − 1) krauti, dėti, mesti ''(Kal)'', 2) kulti, daužyti ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Babīzninks''' − neturtingas valstietis, kampininkas ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''[[Babkas lapā]]''' − lauro lapai&lt;br&gt;
'''Babūnė''' − senelė&lt;br&gt;
'''[[Bačka]]''' – statinė&lt;br&gt;
&lt;i&gt;Bagamazas&lt;/i&gt; − būdelė turguje&lt;br&gt;
'''Bagaruotė''' − baksnoti, baidyti, su kartim žvejojant baidyti žuvis&lt;br&gt;
'''Baklagė''' – kareivių prie diržo nešiojamas aliumininis butelys&lt;br&gt;
'''[[Balamūts]]''' – nenaudėlis, apgavikas&lt;br&gt; 
'''Balduonis''' − kas baldosi, naktibalda&lt;br&gt;
'''Balinīs''' – balinamas audeklas, baltalas&lt;br&gt;
'''[[Balkis]]''' – sija, rąstas&lt;br&gt;
'''[[Balondis]]''' - karvelis ''(Mžk, Prk)''&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''balodis'')&lt;br&gt;
'''Balvas''' − dovana, kyšis, papirkimas&lt;br&gt;
'''Bambalis''' – aklinai uždaromas benzinui laikyti bidonas&lt;br&gt;
'''Bambelis''' – supresuoti šiaudai&lt;br&gt;
'''Bambyzos''' – vaikiškas, paauglys&lt;br&gt;
'''Bambuolakis''' − žmogus didelėmis akimis&lt;br&gt;
'''Bandīkštis''' – bandos gyvulys&lt;br&gt;
'''Bandžius''' – 1) kerdžius, 2) bernas, tarnas&lt;br&gt;
'''[[Bankieta]]''' – puota, banketas&lt;br&gt;
'''Bãriuotė''' − 1) šerti, penėti ''(Šll, D. Sauk.)'', 2) piktai žiūrėti ''(Brs)''&lt;br&gt;
'''Barva''' – 1) spalva ''(Pol., Kal, Krt)'', 2) kostiumas ''(Rdn, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Bataulis''' – bato aulas, neapgalvotai beselgianio žmogaus apibūdinimas (no tėkros bataulis)&lt;br&gt; 
'''Baudās''' – taisantis, žadais&lt;br&gt;
'''Baustêis''' – ketinti, žadėti, ryžtis&lt;br&gt;
'''Beigelis''' - baranka&lt;br&gt;
'''Beizas''' − berniūkštis&lt;br&gt;
'''Bejuo''' − juolab&lt;br&gt;
'''Ben''' – bent&lt;br&gt;
'''Bengtė''' - baigti&lt;br&gt;
'''Benkartietė''' − išsigimti&lt;br&gt;
'''Benkarts''' − išvisa, išsigimėlis ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Berdanka''' − nevykęs šautuvas&lt;br&gt;
'''Bestėjė''' – nenaudėlis, žvėris&lt;br&gt;
'''[[Bezliepīčė]]''' – nenaudėlis&lt;br&gt; 
'''Bėtaulis''' – bičių avilys&lt;br&gt;
'''[[Bėldoks]]''' – velnias&lt;br&gt; 
'''Bēzos''' − alyvų krūmas&lt;br&gt;
'''[[Bėzā]]''' – supintų kasų pynės&lt;br&gt; 
'''[[Bieda]]''' – nelaimė, dviem ratais kinkomas vežimas&lt;br&gt; 
'''Biednos''' – vargšas, neturtingas&lt;br&gt;
'''[[Biesos]]''' – piktoji dvasia&lt;br&gt;
'''[[Bimbals]]''' - gilys&lt;br&gt;
'''Bīra''' − derlius, naša ''(Šmk, Rs)''&lt;br&gt;
'''Bîržtva (-īns)''' – beržynas&lt;br&gt;
'''Bjaûris''' – bjaurumas, piktumas&lt;br&gt;
'''[[Bjaurastis]]''' – bjaurumas&lt;br&gt; 
'''Blaisvos''' − balsvas, pabalęs&lt;br&gt;
'''Blaûzdlauža''' – laikas, kada pašalusi purvynė dar nelūžta&lt;br&gt;
'''[[Blezdinga]]''' - kregždė&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''bezdelīga'')&lt;br&gt;
'''Blezgė''' − nerimta moteris&lt;br&gt;
'''[[Blieka]]''' − skarda&lt;br&gt;
'''Blīstė''' – dilti, kiurti&lt;br&gt;
'''Bliurbuoks''' – sovietinis laidinis garsiakalbis&lt;br&gt; 
'''[[Bliuska]]''' – palaidinė&lt;br&gt;
'''[[Bliuznītė]]''' – ką nors iškeikti&lt;br&gt; 
'''[[Blosėnės]]''' – tymai&lt;br&gt;
'''[[Bluoznos]]''' – iškvėšėlis&lt;br&gt;
'''Blouzgā''' - pleiskanos&lt;br&gt; 
'''Blučkos''' – pirktiniai medvilniniai siūlai&lt;br&gt;
'''Blūdītė''' − svaitėti, niekus kalbėti, kliedėti ''(Vkš, Yl)''&lt;br&gt;
'''Blužnis''' − diržas užpakalinėje drabužio dalyje su dviem sagomis ''(Grg, Lk)''&lt;br&gt;
'''Bobžolės''' – moterų vartojamų gydomųjų žolių bendras pavadinimas&lt;br&gt;
'''Bodautė''' − ilgėtis, nuobodžiauti ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''[[Bolbė]]''' - bulvė&lt;br&gt;
'''Bōlė''' - adatos skylė&lt;br&gt;
'''Bōndelis''' - batonas&lt;br&gt;
'''Bonkė''' - butelys&lt;br&gt;
'''Bōrga''' – vėlesniam apmokėjimui (a bolvės če pardavuo ont bōrgas?&lt;br&gt;
'''Bošis''' - ašis, stebulė,br&gt;
'''Brakalioutė''' − brazdėti, bildėti, tarškėti ''(Brk, Plng, Grg)''&lt;br&gt;
'''Brakšentė''' − pamažu brazdintis, braškintis ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Brakšis''' − sulysėlis, sunykėlis ''(Kal)''&lt;br&gt;
'''Braktīteis''' – 1) lįsti, norėti prisivilioti, pasinaudoti, 2) bastytis, vaikščioti ''(Dr)''&lt;br&gt;
'''Brauktė''' - važiuoti&lt;br&gt;
''Braukso nomei'' - Važiuosiu namo.&lt;br&gt;
'''[[brėčka|Brė(č)ka]]''' – vežimas&lt;br&gt;
'''[[Brėtva]]''' − skustuvas&lt;br&gt;
'''Brėtvuons''' – pasipūtęs, nepaklusnus&lt;br&gt;
'''Brėžės''' – spyruoklinės akėčios&lt;br&gt;
'''Briauzga''' − sudžiūvėlis&lt;br&gt;
'''Briedgauris''' – šiurkšti žolė&lt;br&gt;
'''Briekšma''' – prietema&lt;br&gt;
'''Briekštė''' – temti&lt;br&gt;
'''Brigadierios''' − brigadininkas&lt;br&gt;
'''Brizgėls''' – apynasris&lt;br&gt;
'''Brīzos''' − siauras, pailgas lašinių, mėsos gabalas&lt;br&gt;
'''Brîžiuotė''' – akėti su brižėmis&lt;br&gt;
'''Brukis''' – ''(esu girdėjęs keturias šio žodžio reikšmes)'' 1) akmenimis grįsta gatvė, 2) tam tikras laiko tarpas ''(DLKŽ)'', 3) tuzinas, 4) (grėbimas?) (griebimas) vienu užsimojimu ''(Kuršėnai)''&lt;br&gt;
'''Brūkšts''' – pustyklė&lt;br&gt;
'''Brukavuotė''' – grįsti akmenimis gatvę&lt;br&gt;
'''Bruokavuotė''' – peikti&lt;br&gt;
'''Brungstė''' – užsiimti su mažais vaikais, žaisti&lt;br&gt;
'''Bruoms''' − bažnyčios kiemelis, pastatyti ir papuošti aukšti, viršuj sujungti, įvažiavimo vartai&lt;br&gt;
'''Bruožtė''' − brėžti, drėksti, braukti ''(Šauk)''&lt;br&gt;
'''Brūsos (-ielis)''' – pagalys, balkis&lt;br&gt;
'''Brūztė''' – rūpintis, darbuotis be poilsio&lt;br&gt;
'''Būdavuotė''' – statyti&lt;br&gt;
'''[[Budīlninks]]''' – žadintuvas&lt;br&gt;
'''Budīnė''' – atsisveikinimas su mirusiuoju prieš laidojant&lt;br&gt;
'''Budinks''' – pastatas&lt;br&gt;
'''Buntavuotė''' − maištauti, triukšmauti&lt;br&gt;
'''Buočius (Buočios?)''' – senelis&lt;br&gt;
'''Buotā''' – auliniai batai, guminiai trumpais auleliais pusbačiai&lt;br&gt;
'''Būktās''' - turbūt, tikriausiai, galbūt&lt;br&gt;
'''[[Burkuons]]''' – morka&lt;br&gt; 
'''Burnuosos''' − storas apsiaustas&lt;br&gt;
'''Būktai''' –  esą, neva, lyg, tartum&lt;br&gt;
'''Būstīms''' – būvimas, esybė&lt;br&gt;

== C ==
'''Cackītėis''' – žaisti su mažamečiais vaikais&lt;br&gt; 
'''Cėbė''' – ožka&lt;br&gt;
'''[[Cėbolė]]''' – svogūnas&lt;br&gt; 
'''Cedelioks''' − smulki moneta &lt;br&gt;
'''Cedelė''' – 1) prisegama žvaigždė, ženkliukas ''(Ms, Pln)'', 2) šuns registracijos ženklas ''(Grg)''&lt;br&gt;
'''Cėgnuorios''' – pagrindinis bažnyčios varpas&lt;br&gt;
'''[[Cėguons]] (-ė)''' – čigonas (-ė) (romas (-ė))&lt;br&gt;
'''Cekaunos (Ciekaunos?)''' – besidomintis, žingeidus&lt;br&gt;
'''Cekaviteis''' – domėtis, stebėtis&lt;br&gt;
'''Cekelis''' − klitorius&lt;br&gt;
'''Cėpkas''' – žirklės, replikės kam suimti, suspausti, ištraukti&lt;br&gt;
'''Cėravuotė''' − adyti ''(Pln)''pvz. cėravuojėma adata - adymo adata&lt;br&gt;
'''Cieks''' – žymė&lt;br&gt; 
'''Ciekavnus''' – smalsus&lt;br&gt;
'''Ciekavītėis''' – smalsauti&lt;br&gt;  
'''Ciels''' - visas, pilnas, sveikas&lt;br&gt;
'''Ciku''' - tylėk&lt;br&gt;
'''Cilveks''' – bernas&lt;br&gt; 
'''[[Ciongs (Čiongs)]]''' – skersvėjis pvz. Čiongs ēn - skersvėjis pučia &lt;br&gt; 
''Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva'' - Musyčių visas spiečius suksis aplink galvą.&lt;br&gt;
'''[[Cimbuolā]]''' – barškalai, skambalai&lt;br&gt;
'''[[Cīrolis]]''' - vyturys&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''cīrulis'')&lt;br&gt;
'''ciuckis''' – šuniukas&lt;br&gt;
'''[[Ciuongs]]''' - skersvėjis &lt;br&gt;
'''Cūds''' – teismas, nuostaba (no, tėn bova vėinė cūdā)&lt;br&gt;
'''Cuoliauka''' – susukama matavimo juosta&lt;br&gt;
'''[[Cveks]]''' – vinis&lt;br&gt;

== Č ==
'''Čeižtė''' – šiukšlinti&lt;br&gt;
'''Čekavuotė (Četkavuotė?)''' – kopūstus pjaustyti ''(Ms, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Čelada''' - būrys žmonių&lt;br&gt;
'''[[Čepruonėlē]]''' – čiobreliai&lt;br&gt;
'''Čerts''' − velnias ''(Brus., Slnt)''&lt;br&gt;
'''Čėraunīnks''' – burtininkas&lt;br&gt;
'''[[Čėšnaks]]''' – česnakas&lt;br&gt;
'''Čiopryna''' – plaukai&lt;br&gt;
'''Čėravuotė''' − 1) burti, 2) liga persmelkia&lt;br&gt;
'''Čerdaks''' – pakaušis, plotas antram aukšte, kai namas vienaukštis&lt;br&gt;
'''[[Čeverīkā]]''' – batai, apavas&lt;br&gt;
'''Čēžena''' – skeveldra, eižena&lt;br&gt; 
'''Čiaumuotė''' − valgyti&lt;br&gt;
'''[[Čiedītė]]''' – tausoti&lt;br&gt; 
'''Čīdėtėis''' – tyčiotis&lt;br&gt;
'''[[Čierā]]''' − burtai, užkeikimai ''(Pol., KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Čiesnis''' – vaišės&lt;br&gt;
'''[[Čiesos]]''' - laikas&lt;br&gt;''Jau čiesos nomėi'' - Jau laikas namo (eiti)&lt;br&gt;
'''Čiestnos''' − teisingas, patikimas&lt;br&gt;
'''Čiežtė''' – 1) mušti, lupti ''(Akm)'', 2) trinti, grumdyti, skalbti ''(Šts)'', 3) smarkiai lyti, pilti ''(Vkš)'', 4) išnaudoti, apgaudinėti ''(perk., Šts)'', 5) šlapintis ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Čiokors''' – stogo viršus, namo galo skylė&lt;br&gt;
'''Čiokštė''' – šlapti, žliugti&lt;br&gt;
'''Čiopa''' – nerangus žmogus, čiupna&lt;br&gt;
'''Čioprīna''' – plaukai&lt;br&gt;
'''Čioškė''' – liesa, ne visai brandi, suvargusi mergaitė&lt;br&gt; 
'''Čirškintė''' – 1) griežti, čirpinti ''(Skd)'', &lt;br&gt;
'''Čiūčela''' − baidyklė ''(Brus., Slnt)''&lt;br&gt;
'''[[Čiūds]]''' – stebuklas, nepaprastas daiktas ''(Brus.)''&lt;br&gt;
'''Čiuobrīntė''' – pamažu, nerangiai eiti, vilktis, kėblinti ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Čiuožtė''' – 1) kirsti, suduoti ''(Šlv)'', 2) smarkiai lyti ''(Vdk)''&lt;br&gt;
'''Čīsts''' − tikras, visiškas&lt;br&gt;
'''[[Čiūdaks]]''' − juokdarys&lt;br&gt;
'''Čīžtė''' − glebti, čiužti ''(Brs)''&lt;br&gt;

== D ==
'''Dabarčiou''' – dabar, šiuo metu &lt;br&gt;
'''Dabena''' − papuošalas, puošmena&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Dabuotė&lt;/u&gt; – saugoti, globoti&lt;br&gt; 
'''[[Dabuoklė]]''' – kalėjimas&lt;br&gt; 
&lt;u&gt;[[Dagīs]]&lt;/u&gt; (Dagis) – usnis&lt;br&gt;
'''Dailē''' - dailiai&lt;br&gt;
:''Kėts ož kėta dailē sosėkėbė - Vienas už kito dailiai susikabinę.''&lt;br&gt;
:''Nikumet nepīka, vėskou muokiejė pasakītė dailē - Niekada nepyko, viską mokėjo pasakyti dailiai.''&lt;br&gt; 
'''[[Dainažīmė]]s''' – natos&lt;br&gt;
'''Dakanuotė''' − 1) šėlti, 2) tąsyti, drąskyti&lt;br&gt;
'''Dangoutė''' – dangstyti, maskuoti&lt;br&gt;
'''Dantinietė''' – apšnekėti, pašiepti&lt;br&gt;
'''Darboutėis''' - darbuotis&lt;br&gt;
'''[[Darkītė]]''' – jaugti&lt;br&gt; 
:''Pradiejau darboutėis naujuo vėituo'' - Pradėjau darbuotis naujoje vietoje.&lt;br&gt;
:''Jau rēk eitė darboutėis'' - Jau reikia eiti darbuotis.&lt;br&gt;
'''Daugis''' − daugelis, daug kas&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Dauglīkė&lt;/u&gt; – daugiskaita&lt;br&gt;
'''Davadītė''' – tvarkyti&lt;br&gt;
'''Dėcėns''' - durklas, peilis&lt;br&gt;
'''Dėdlē''' (taip pat ''dėdėlē'') - labai&lt;br&gt;
''Dėdlē tonkē'' - Labai dažnai.&lt;br&gt;
'''Dėdžiuojė (Dėdiuoji?) truoba ''' − svetainė, salonas&lt;br&gt;
'''Dėgurtė (Diegortė?)''' − pamažu degti, rusenti&lt;br&gt;
'''Deilietė''' − dilti, plonėti ''(Grg, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Déinautė''' – meilauti, viioti&lt;br&gt;
'''Dėkortė''' – pamažu degti, rusenti&lt;br&gt;
'''Dėktous''' - atlaikys, dar tiks&lt;br&gt;
'''Dėkts''' – šaunus, stiprus&lt;br&gt;
'''[[Dėvuons]]''' – lovatiesė&lt;br&gt;
'''Diedlioutė''' - dėlioti&lt;br&gt;
'''Dieviskelė''' – grandinėlė, vyriško kišeninio laikrodžio pakabukas&lt;br&gt;
:''Kūlātē sodiedliuotė'' - Akmenukai sudėlioti.&lt;br&gt;
'''[[Degots]]''' – derva&lt;br&gt; 
'''Dèkčôm''' – labai&lt;br&gt;
'''Dēkis (diekis)''' - lovatiesė&lt;br&gt;
'''Dibavuotė''' – žeminti, orig.: plakti pririštąjį prie gėdos stulpo&lt;br&gt;
'''Dibičītė''' − skriausti ''(Skdv, Bt)''&lt;br&gt;
'''Diekou!''' - ačiū!&lt;br&gt;
'''Dieni (Dėini?)''' – turėsianti, vesianti (apie gyvulius)&lt;br&gt;
'''Dingoutėis''' – atrodyti, rodytis&lt;br&gt;
'''Dingstės''' – priežastis, tikslas&lt;br&gt;
'''Dingtelietė''' – atsiminti&lt;br&gt; (mon dingteliejė i galva)
'''Disnipuols''' − laivas&lt;br&gt;
'''Diekuo''' – kodėl&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Dīvītėis&lt;/u&gt; (Dīvuotėis) - stebėtis&lt;br&gt;
:''Nier kuo dīvītėis, ka.../jė...'' - Nėra ko stebėtis, kad.../jeigu...&lt;br&gt; 
&lt;u&gt;[[Dīvs]]&lt;/u&gt; - stebuklas, įvykis, kuris nusatebina&lt;br&gt;
:''Kas če par dīvs?'' - Kas čia per stebuklas?&lt;br&gt;
'''Dornios''' – kvailys&lt;br&gt; 
'''[[Doršliuoks]]''' – kiaurasamtis, rėtis&lt;br&gt;
'''Douba''' − jauja ''(Skd, KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Doubinėkė''' − gili molinė lėkštė ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Doubinis''' − iš molio plūktas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Doubīstė''' − įdubimas po krūtine ''(Krt)''&lt;br&gt;
'''Doubkelis''' − duobėtas kelias ''(Šv)''&lt;br&gt;
'''Douklės''' − prie sienos pritaisytos ėdžios, už kurių užkišamas arkliams pašaras ''(Lž)''&lt;br&gt;
'''Douklis''' − duokas ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Dounminkis''' − duonkubilis ''(Plt, Tv)''&lt;br&gt;
'''Dountėisīs''' − duondengtė ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Dousena''' − 1) davimas ''(Šts)'', 2) smarkus darymas ''(Šts)'', 3) dūkimas, šėlimas ''(Vkš)'', 4) panašumas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Dousmė''' − duoklė ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Douts''' − dovana ''(Up, Užv)''&lt;br&gt;
'''Drapanas''' – prasti drabužiai beveik skudurai(niek.)&lt;br&gt;
'''Drėgants''' – eržilas&lt;br&gt;
'''Drepintė''' – 1) drabstyti, 2) dosniai duoti, dalyti, 3) smarkiai joti, bėgti&lt;br&gt;
'''Drežietė''' − gailėti duoti, šykštėti&lt;br&gt;
'''Drignius''' − velnias, nelabasis ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''[[Drīžos]]''' − driežas, kas nors pailga su išilginėm driūžėm&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Drobīnas&lt;/s&gt; - kopėčios (pol.), ''nauduot '''Gardės'''''&lt;br&gt;
'''Dromolis''' – virdulys&lt;br&gt;
'''Drūkts''' − drūtas, storas&lt;br&gt;
'''Druobėnē''' − iš drobės siūti marškiniai, drabužiai&lt;br&gt;
'''Duburkis''' – upės ar ežero dugno duobė&lt;br&gt;
'''[[Dugnolis]]''' − storoji žarna&lt;br&gt;
'''Dujuotė''' – 1) dūmuoti, rūkuoti, migloti, 2) miglai kristi, dulkti&lt;br&gt;
'''Dujuots''' − miglotas&lt;br&gt;
'''Dūksėns''' − purvinas, nešvarus&lt;br&gt;
'''Dulas''' – 1) pilkas, palvas, palšas 2) gelsvas, gelsvai rausvas&lt;br&gt;
'''Dulbis''' − kvailys, mulkis&lt;br&gt;
'''Dumplekė''' – plati lenta vietoje kopėčių (gardžių?) mėšlą vežant&lt;br&gt;
'''Dumpeklė''' – iš lentų sukalta ratų gardė&lt;br&gt; 
'''Duorklis ''' − žvejų priplaukimo vieta ''(Klp)''&lt;br&gt;
'''[[Duovena]]''' - dovana&lt;br&gt;
'''Duovenuotė''' - dovanoti&lt;br&gt;
'''Duovis''' – indėlis, davinys&lt;br&gt;
'''Dura''' – peikena&lt;br&gt;
'''Dūšė''' – siela, širdis (tēp negerā ont dūšės)&lt;br&gt;
'''Dvaknas''' − prasti, išsidevėję patalai ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Dvaknuotė''' − plustinėti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Dvakultė''' − kratyti, blaškytis, mėtyti ''(KlvrŽ, Šts)''&lt;br&gt;
'''Dvakurtė''' − 1) vėduoti, leisti ''(Žd), 2) tvarstytis (lovoje) ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Dvankas''' − tvankumas, karštis, šutna ''(Škn)''&lt;br&gt;
'''Dvasėninks''' − vožtuvėlis su mygtuku orui išleisti ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Dvasnas''' − prastas, netikęs ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Dvėlinkė''' − patalų užvalkalas, dvilinkai sulinkęs&lt;br&gt;
'''Dvilinkis''' – stambus kraujasurbis vabzdys&lt;br&gt;

== E, Ė ==
'''Eivuons''' − vingilis&lt;br&gt;
'''Ekspėliavuotėis''' − aiškintis&lt;br&gt;
'''Ėlgvakaris''' − ilgas vakaras&lt;br&gt;
'''Ėlgvêiša''' – kas ilgai vieši, užtrunka&lt;br&gt;
'''Ėrklas''' – laivelis, eldija, pergas&lt;br&gt;
'''Ertas''' – erdvus&lt;br&gt;
'''Ertima''' − erdvė&lt;br&gt;
'''Ėšbuočītė''' − atleisti&lt;br&gt;
'''Ėšgoldītuos''' – dėstytojas&lt;br&gt;
'''Ėšjouka''' − patyčios&lt;br&gt;
'''Ėšmaujuotė''' – 1) išgraibyti, 2) išvaikščioti, išmaklinėti&lt;br&gt;
'''[[Ėšplūsks]]''' – užtvanka&lt;br&gt;
'''Ėšpravuodītė''' – išlydėti&lt;br&gt;
'''Ėšruodītė''' - atrodyti&lt;br&gt;
''To gerā ėšruodi'' - Tu gerai atrodai&lt;br&gt;
''Ta koskelė dėdlē poikē ėšruod'' - Ta skarelė puikiai atrodo.&lt;br&gt;
'''Ėštratentė''' - iškošti (piktai pasakyti) (?)&lt;br&gt;
''Moštėis nepol, ale vėsos ėsėtėmpės ėštratėn: Kvailas kaip čebato aulas!'' - Muštis nepuola, bet visas įsitempęs iškošia: Kvailas kaip bato aulas.&lt;br&gt;
'''Eštorietė''' - ištverti&lt;br&gt;
''Vīrā be muotrėškas meilės ėlgā neištor'' - Vyrai be moteriškos meilės neilgai ištveria.&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''izturēt'' &lt;=&gt; latgalių ''iztvert'')&lt;br&gt;
'''Ėšvarvietakis''' – tas, kurio akys raudonos ir vis ašaroja&lt;br&gt;
'''Ėšveizietė''' − 1) išžiūrėti, 2) atrodyti&lt;br&gt;
'''Ėšvėrus''' – greitai išverdantis, varus&lt;br&gt;
'''[[Ežė]]''' − lysvė&lt;br&gt;
'''[[Ėžėna]]''' – ankštis (pvz. žirnių)&lt;br&gt;

== F ==
'''Fėliuots''' − apgavikas, neteisingas žmogus&lt;br&gt;
'''Fukteliavuotė''' - išsijuoti&lt;br&gt;
'''Furmuons''' − viršininkas&lt;br&gt;

== G ==
'''Gagrė''' − 1) apsileidėlis, 2) storžievis&lt;br&gt;
'''Gadīnė''' – laikas&lt;br&gt;
'''Gaidgīstė''' – paryčiai, ankstybė&lt;br&gt;
'''Gairėjė''' − vėjo pučiama vieta; pagairė&lt;br&gt;
'''Gaktos''' – priešakinė užriestoji rogių ar pavažų dalis&lt;br&gt;
'''Gārbarnė''' – odos išdirbimo įmonė&lt;br&gt;
'''Garbavuotė''' – garbinti&lt;br&gt;
'''Garbstīms''' – aukštinimas, gyrimas&lt;br&gt;
'''Gardėnīnkā''' − vežimas (ratai) su gardimis&lt;br&gt;
'''[[Gardės]]''' – kopėčios&lt;br&gt;
'''[[Gārdīnas]]''' – užuolaidos&lt;br&gt;
'''Garguotė''' – kvėpuoti gargiant, karkuoti&lt;br&gt;
'''Garvelkis''' − anga virtuvėje viršum viryklos garams bei dūmams į kaminą išeiti, ppr. su gaubtu ''(Mžk, Vkš)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Gaspada&lt;/s&gt; – nuolatinė apsistojimo vieta pas žmogų, kur laikinam saugojimui paliekami daiktai&lt;br&gt;
'''Gaspadėnė''' – šeimininkė&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Gatavuotė&lt;/s&gt; – taisyti, gaminti&lt;br&gt;
'''Gaurs''' − pluoštas (linų, kanapių)&lt;br&gt;
'''Gavalkielis''' – gabalėlis&lt;br&gt;
'''[[Gebenė]]''' − spuogas&lt;br&gt;
'''Geldelė''' – lysvė&lt;br&gt;
'''Gelžėns''' − tvirtos valios, užsispyręs&lt;br&gt;
'''[[Gelžkelis]]''' – geležinkelis&lt;br&gt;
'''Gėmbė''' - pakaba&lt;br&gt;
'''Geneklė''' − geležė skaloms skaldyti ''(Ms)''&lt;br&gt;
'''Geneklis''' − žabų kapojamasis kirvis ''(Ms)''&lt;br&gt;
'''Genesīs''' 1) varykla, išvara, bandtakis, išginia, genestys; kelias prie sodybos ''(Kl, Yl)'', 2) mažas žvejų uostas ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Gentība''' – giminystė&lt;br&gt;
'''Gėntainē''' – giminaičiai&lt;br&gt;
'''Gerbtė''' – valyti, švarinti, ruošti; tvarkyti, slaugyti, prižiūrėti&lt;br&gt;
'''Gėrīnė''' – gėrimas, puota, pokylis&lt;br&gt;
'''Gėrkalnis''' − kalnas, apaugęs giria&lt;br&gt;
'''Gerūkštis''' − krūminis dantis&lt;br&gt;
'''Gībena''' – nugeibęs, nusibaigęs žmogus ar gyvulys&lt;br&gt;
'''Giedrotie''' – giedrai esant&lt;br&gt;
'''Giežos''' – viskuo nepatenkintas, įnoringas&lt;br&gt;
'''Giežuonis''' − įkyrus žmogus&lt;br&gt;
'''Gīla''' − didelis skausmas, gėlimas&lt;br&gt;
'''Gimtovė''' − gimtinė&lt;br&gt;
'''Gimulīs''' − naujagimis, kūdikis ''(Klm, Krž)''&lt;br&gt;
'''Gīniuotė''' – ginti&lt;br&gt;
'''Gīniuotėis''' − gintis&lt;br&gt;
'''Gītinietė''' − valkiotis, šen bei ten landžioti&lt;br&gt;
'''Gīvaliuotė''' − šiaip taip gyventi&lt;br&gt;
'''Gìvena''' − gyvenimas, buvimas&lt;br&gt;
'''Gė̅žos''' – meistro padėjėjas, mokinys&lt;br&gt;
'''Glabuotė''' − 1) globoti, saugoti, 2) maldauti, prašyti&lt;br&gt;
'''Glamžuotė''' − glamonėti&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Glaunos&lt;/s&gt; – geras, gražus, svarbus&lt;br&gt;
'''Glencės''' − muilinas vanduo (naudojamas siūlų velimui)&lt;br&gt;
'''Gliuors''' − iškleręs, atlapas, kiauras&lt;br&gt;
'''Glousnioutėis''' – glamonėtis, kai katinas smaukiojasi palei kojas ir murkia&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Glūps&lt;/s&gt; – kvailas&lt;br&gt;
'''Gobtorielis''' – puošni kepuraitė&lt;br&gt;
'''Gondrakinis''' - gandralizdis&lt;br&gt;
'''Goroutė''' − būti raudonam iš karščio ''(Erž)''
'''Gorus''' − kartus, aitrus, gaižus ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''[[Gozėks]]''' - saga&lt;br&gt; 
'''[[Grabs]]''' – karstas&lt;br&gt;
'''Grabužis''' − griozdas, gremėzdas&lt;br&gt;
'''Gračius''' − kortų lošėjas&lt;br&gt;
'''Grafkė''' − žiogelis (segtukas) &lt;br&gt;
'''Grazna''' − grožis, pagražinimas, papuošimas ''(Kair, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Gražuotė''' − perspėti, grūmoti&lt;br&gt;
'''Grekuons''' − graikas&lt;br&gt;
'''Gretu''' – greta&lt;br&gt;
'''[[Greva]]''' – upės vaga, slėnis&lt;br&gt;
'''[[Grēvė]]''' – griovys&lt;br&gt;
'''Griebalka''' – arklinė grėbiamoji&lt;br&gt;
'''[[Grieks]]''' – nuodėmė &lt;br&gt;
'''Griešītė''' – daryti nuodėmes&lt;br&gt;
'''Grīžolė''' − kelios susuktos linų saujos&lt;br&gt;
'''Grīžtė''' – linų pluošto pynė&lt;br&gt;
'''Grobėjuons''' – stačiokas, storžievis&lt;br&gt;
'''Grocė''' – kruopos&lt;br&gt;
'''Grūdienė''' − virtų grūdų valgis&lt;br&gt;
'''Grudos''' – trapus, gruzdus&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Gruomata&lt;/s&gt; – atsiųstas laiškas&lt;br&gt;
'''Gruinītė''' – plikai kirpti&lt;br&gt;
'''[[Grūmzdols]]''' – rubuilis (žuvis)&lt;br&gt;
'''[[Gruobā]]''' - žarnos&lt;br&gt;
'''Gruodoutė''' – į gruodą šalti&lt;br&gt;
'''Gruopē''' - rinkis&lt;br&gt;
'''[[Grūšos]]''' – kriaušė&lt;br&gt;
'''Gudė''' − pustyklė, galąstuvėlis&lt;br&gt;
'''Gudintė''' − pratinti, jaukinti&lt;br&gt;
'''Gudnuotrīnė''' − gailioji dilgėlė&lt;br&gt;
'''Gumbs''' – iššokęs guzas, kai užsigauni galvą&lt;br&gt;
'''Guobintė''' − gabenti, nešti&lt;br&gt;
'''[[Guoda]]''' – garbė, pagarba, šlovė&lt;br&gt;
'''Guodīngs''' – garbingas&lt;br&gt;
'''Guojā''' − aukštuomenė&lt;br&gt;
'''Guonītė''' – iškeikti, išplūsti&lt;br&gt;
'''Guorčios''' − tūrio matas (apie 3l)&lt;br&gt;
'''Guorintė''' – 1) bauginti, gąsdinti, grasinti ''(S. Dauk.)'', 2) raginti, kurstyti, vadinėti ''(Krkl)'', 3) erzinti, kairinti; vilioti, masinti ''(Slnt, Grg)'', 4) eiti nuleidus, nunėrus galvą, nyrinti ''(Všv)''&lt;br&gt;
'''Guožtė''' − lieti, pilti&lt;br&gt;
'''Gūrā''' - palėpė&lt;br&gt;
'''Gurlos''' – 1) silpnas, trapus, išglebęs, 2) riebus&lt;br&gt;
'''Gužīs''' - skilvis&lt;br&gt;
'''Gvalta''' − triukšmas, riksmas; skuba ''(Plt, Šts)''&lt;br&gt;
'''Gvaltagruobis''' − kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Gvaltavuotė''' – prievartauti&lt;br&gt;
'''Gvardėjuons''' − vienuolyno viršininkas&lt;br&gt;
'''Gvizdė''' – nerimta moteris, pliuškė&lt;br&gt;

== I ==
'''Ībingtė''' − 1) įsigalėti, įsisenėti ''(Kv, Grg)'', 2) įprasti ''(Lkv)''&lt;br&gt;
'''Īdautė''' − ieškoti ydų, priekabių ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Īdėm''' − nuolat, be pertrūkio, ištisai&lt;br&gt;
'''Iduomautėis''' (kou) - domėtis (kuo)&lt;br&gt;
''Iduomautėis literatūra'' - Domėtis literatūra.&lt;br&gt;
'''Īduotėis''' − ydų, priekabių ieškoti&lt;br&gt;
'''Ienėnīnkā''' − ieninis, vienkinkis vežimas; kiekis, vežamas tokiu vežimu&lt;br&gt;
'''Ikīps''' - skersas, įstrižas&lt;br&gt;
''Kudie tava akis žalės ėr ikīpas'' - Kodėl tavo akys žalios ir skersos (įstrižos).&lt;br&gt;
'''Ikriestė''' – įtręšti, apdaužyti&lt;br&gt;
'''Īkščiuotė''' − žvygauti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Īladagtis''' − pypkei prarakti įrankis ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Īlėns''' − smailus ''(Grg, Klp)''&lt;br&gt;
'''Ilgoutė''' − akėti išilgai arimo viena kryptimi&lt;br&gt;
'''Īlintė''' − smailinti ''(Grg)''&lt;br&gt;
'''Īlītė''' − urbinti; kutenti, kutelioti ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Imbliuotė''' − 1) iminėti, 2) vagiliauti&lt;br&gt;
'''Imeigtė''' - galėti, sugebėti&lt;br&gt;
''Aš imeigo'' - man išeina, man pavyksta&lt;br&gt;
''Kāp to tēp imeigē? - Kaip tau taip išėjo? Kaip tu taip sugebėjai?''&lt;br&gt;  
'''Īnautė''' − 1) verkti, vaipytis, stenėti ''(Vvr, Prk)'', 2) juokus daryti, darkytis, žaisti ''(Klp)''
'''Īnoms''' − tikrumas&lt;br&gt;
'''Īns''' − tikras, gūdnas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Ingis''' − tinginys&lt;br&gt;
'''Ingtė''' − 1) plikti, šertis, 2) skursti, smukti&lt;br&gt;
'''Intvara''' − irklo rankena, kas nors, kur nors pritvirtinta&lt;br&gt;
'''Īpėlā''' − patalų vidinis maišas, į kurį supilamos plunksnos&lt;br&gt;
'''Irinki''' - aplinkui&lt;br&gt;
'''Īsėkarabītė''' − įlipti, įsikartė ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Īsėkišdintė''' − įkliūti ''(Grg, Šts)''&lt;br&gt;
'''Isėveizietė''' - įsižiūrėti, pamatyti&lt;br&gt;
'''Isitiemītė''' – įsidėmėti&lt;br&gt;
'''Istapītė''' − išalkti&lt;br&gt;
'''Īstingo''' − iš karto, tuo pradėjimu&lt;br&gt;
'''Īsvala''' − spalių pridžiūvimas prie pluošto&lt;br&gt;
'''Išbergžtė''' − išleisti, išeikvoti, netekti ''(Krkl, Plt)''&lt;br&gt;
'''Išbruokavuotė''' − atmesti&lt;br&gt;
'''Iščirškintė''' − iškepti ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Išdėla''' − išdilęs, susinešiojęs daiktas (pvz., dalgis, drabužis ir pan.)&lt;br&gt;
'''Išglėžtė''' − ištižti&lt;br&gt;
'''Išgviešielis''' − nuleidęs sparnus, nevalyvas&lt;br&gt;
'''Iškada''' – žala&lt;br&gt; 
'''Išliousoutė''' − išlaisvinti&lt;br&gt;
'''Išmakasītė''' – išklampoti, ištrypti&lt;br&gt;
'''Išmėslā''' – pramanos, niekai&lt;br&gt;
'''Išparcėlioutė''' – išparduoti&lt;br&gt;
'''Išpītė''' – ištežti, išbjurti&lt;br&gt;
'''Išpliorptė''' – visiems apsakyti slaptą dalyką&lt;br&gt;
'''Išstėptė''' − išalkti, peralkti&lt;br&gt;
'''Iššvičītė''' − išbarti, iškoneveikti ''(Pp)''&lt;br&gt;
'''Ištrivuotė''' − ištverti&lt;br&gt;
'''Išvapa''' – išvėpėlis, išsižiojėlis&lt;br&gt;
'''Išvėdruotė''' − išpūti, išgverti ''(Ms)''&lt;br&gt;
'''Īvados''' – kurio galima daug suvalgyti, išgerti&lt;br&gt;
'''Ivairos''' – nevienodas, daugiareikšmis&lt;br&gt;
'''Ivairiesnis''' – keistesnis, savotiškas&lt;br&gt;
'''Īvals''' – 1) siaura odos juostelė, kalama aplink klumpę, 2)medžiagos juostelė, įsiuvama į siūlę stiprumui ir gražumui&lt;br&gt;
'''Iveizietė''' - pamatyti, įžiūrėti, matyti&lt;br&gt;
''Tumsībie žmuogu sunko iveizietė'' - Tamsoje žmogų sunku pamatyti.&lt;br&gt;
'''Įtakojo''' − itakāva ''&lt;br&gt;
'''Īvelis''' − mažas arklys ''(Tv)''&lt;br&gt;
'''Īžtė''' − dildyti, plėšti, drengti ''(Als)''&lt;br&gt;

== J ==
'''Jarātis''' – ėriukas&lt;br&gt;
'''Jaukorā''' − stambios malkos duonkepei ar jaujos krosniai kūrenti&lt;br&gt;
'''Jaunas dėinas''' - jaunystė&lt;br&gt;
''Anou puoezėjė tink nu jaunū dėinū'' - Jam poezija patinka nuo jaunystės.&lt;br&gt;
'''Jauniškė''' − jaunimas&lt;br&gt;
'''Jautuotėis''' − klausinėti, rinkti žinias, teirautis&lt;br&gt;
'''Je''' - jeigu, jei&lt;br&gt;
'''[[Jeneruols]]''' – generolas&lt;br&gt;
'''Jemam''' - imame&lt;br&gt;
'''Jekšis''' – kirvis&lt;br&gt;
'''Jiedmenīs''' – valgis, maistas&lt;br&gt;
'''Jiepkė''' - akligatvis&lt;br&gt;
'''Jieska''' − noras valgyti, apetitas&lt;br&gt;
'''Jiestė''' - valgyti, ėsti, graužti&lt;br&gt;
'''Ons nuor jiestė'' - Jis nori valgyti.&lt;br&gt; 
'''Ėš bada ėr šou varškė jied'' - Iš bado ir šuo varškę ėda.&lt;br&gt; 
'''Smielis akės jied'' - Smėlis akis graužia.&lt;br&gt;
(Plg. latvių, latgalių ''ēst'')&lt;br&gt;
'''[[Jopelė]]''' - suknelė&lt;br&gt;
'''Mergātės apsėvėlka jau patės gražiausės jopelės'' - Mergaitės apsivilko pačias gražiausias sukneles.&lt;br&gt;
'''So jopelės ronkuovė vėn ašaras šloustau ėr šloustau'' - Suknelės rankove ašaras vis šluostau ir šluostau.&lt;br&gt;
'''Jorgē''' – kraustymasis&lt;br&gt;
'''Jug''' – juk&lt;br&gt;
'''Juogei''' – jog&lt;br&gt;
'''[[Juomarks]]''' – didelis turgus&lt;br&gt;
'''Juovals''' - pašaras gyvuliams&lt;br&gt;
'''Jūrinis''' − jūros (vakarų) vėjas&lt;br&gt;
'''Jutrīna''' - spyna&lt;br&gt;

== K ==
'''Kabėnuots''' – 1) kablys, 2) pakaba&lt;br&gt;
'''Kabėniets''' – kambarys, kur sėdi vienas tarnautojas&lt;br&gt;
'''[[Kačerga]]''' – žarijų žarstiklis&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Kačioliavėms&lt;/u&gt; - kutenimas&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Kačiolioutė (Kačiliuoutė)&lt;/u&gt; – kutenti&lt;br&gt;
'''Kačioltė''' – kamuoti, varginti&lt;br&gt;
'''Kaikars'''' − tinginys, valkata, nevėkšla&lt;br&gt;
'''Kaiptė''' − nykti, silpnėti, sirguliuoti, alpti, neišmiegojus sėdint snūduriuoti&lt;br&gt;
'''Kaišėna''' - bulvių skutyklė, tai kas nukaišta, lupenos&lt;br&gt;
'''Kaištė''' − skusti, gremžti&lt;br&gt;
&lt;u&gt;[[Kakalis]]&lt;/u&gt; – krosnis&lt;br&gt;
'''Kakinteis''' – linksmintis, pasitenkinti&lt;br&gt;
'''Kalabans''' – liesas arklys&lt;br&gt;
'''Kalapakā''' − klumpės, kalamšiai ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Kalībs''' – baltakaklis (apie šunį)&lt;br&gt;
'''Kaliera''' – bjaurybė, bestija, cholera&lt;br&gt;
'''Kaltūns''' − apžėlęs, apsileidęs, vargdienis, susivėlę plaukai&lt;br&gt;
&lt;u&gt;[[Kalvarats]]&lt;/u&gt; - verpimo ratelis&lt;br&gt;
'''[[Kapalėšius]]''' - skrybėlė&lt;br&gt;
'''Kepaliušos''' – žieminė kepurė&lt;br&gt;
'''Kanduols''' – riešuto branduolys&lt;br&gt;
'''[[Kantėčka]]''' – maldaknygė&lt;br&gt;
'''[[Kapā]]''' – kapinės&lt;br&gt;
'''[[Kapa]]''' – 60 vienetų&lt;br&gt;
'''Kapelčioks''' – griežkas&lt;br&gt;
'''Karabalda''' − naktibalda, naktibraiža ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Karabėjė''' − kas karabijasi, nenuorama ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Karabītė''' − sunkiai keliauti, vargti ''(Plt, Slnt)'' &lt;br&gt;
'''Karabūzītė''' − barti, įkyriai kalbėti, raginti ''(Vrn, Yl)''&lt;br&gt;
'''Karaišas''' − stambių kvietinių miltų pyragas, ragaišis ''(Plik)''&lt;br&gt;
'''Karajieds''' − stačias padžiuvęs medis, sausuolis ''(Vdk, Up)''&lt;br&gt;
'''Karakals''' − prastas daiktas, griozdas ''(Vkš, Šts)''&lt;br&gt;
&lt;u&gt;[[Karaktuorios]]&lt;/u&gt; - charakteris&lt;br&gt;
'''Karapka''' − atlyginimas, uždarbis&lt;br&gt;
'''Karaputkė''' − menkas namelis, palapinė, būdelė ''(Krš, Trš)''&lt;br&gt;
'''Karasins''' − žibalas ''(Mžk, Tl)''&lt;br&gt;
'''Karavulītė''' − budėti, eiti sargybą, saugoti ''(Vkš, rus.)''&lt;br&gt;
'''Karklės''' − keliami (nesuveriami) vartai&lt;br&gt;
'''Karklubos''' – 1) šoninės vežimo lentos, dedamos vežant mėšlą, 2) vežimas mėšlui vežti&lt;br&gt;
'''Karmūšis''' – karo laukas&lt;br&gt;
'''[[Karna]]''' – požievis, gilesnis žievės sluoksnis&lt;br&gt;
'''Karnapītė''' mušti, tvoti, kirsti&lt;br&gt;
'''Karnelis''' – rogių ar vežimo dalis, kur įtaisytos sėdynės&lt;br&gt;
'''Karnelis''' – karutis&lt;br&gt;
'''Karšīntė''' – marinti &lt;br&gt;
'''Karštė''' − baigti amžių, gyventi senatvės dienas&lt;br&gt;
'''Kartuots''' − sluoksniuotas&lt;br&gt;
'''Karuonė''' – bausmė&lt;br&gt;
'''Karužos''' – vėliavininkas&lt;br&gt;
'''Kastinis''' – vieškelis&lt;br&gt;
'''Kastinīs''' – iš šiltos grietinės sviestiškas valgis&lt;br&gt;
'''[[Kašė]]''' – talpus su dugnu, siūtas kelioninis maišas&lt;br&gt;
'''[[Kašelė]]''' – piniginė&lt;br&gt;
'''Kašierīteis''' – lepintis, išdykauti&lt;br&gt;
'''Kaštavuotė''' – ragauti&lt;br&gt;
'''[[Kaštītėis]]''' – daryti išlaidas&lt;br&gt;
'''Kaštoutė''' – kainuoti&lt;br&gt;
'''Katietė''' − 1) rūpėti, 2) stigti, trūkti, bloga būti, višta kata (kudakuoja) padėjus kiaušinį&lt;br&gt;
'''Katmergė''' − paauglė&lt;br&gt;
'''Katras''' - kuris &lt;br&gt;
'''Kaulītė''' - reikalauti&lt;br&gt;
'''Kaustė''' − tam tikras kalte iškaltas medinis indas su įstatytu dugnu&lt;br&gt;
&lt;u&gt;[[Kavuonės]]&lt;/u&gt; - slėpynės&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Kavuotė&lt;/u&gt; - slėpti, prižiūrėti, globoti, daboti&lt;br&gt;
:''Vėskou liuob rēks kavuotė no vagėis'' - Viską tekdavo slėpti nuo vagių.&lt;br&gt;
:''Palėktė kavuotė vāka'' - Palikti prižiūrėti vaiką.&lt;br&gt; 
:(Dėl reikšmės panašumo plg. latgalių ''globuot'' ' 1) slėpti, 2) globoti')&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Kavuotėis&lt;/u&gt; - slėptis&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Kazėlā&lt;/u&gt; − gegnės&lt;br&gt;
'''[[Kėblės]]''' − kojūkai&lt;br&gt;
'''Kėik''' - kiek, kaip&lt;br&gt;
'''[[Kėisalis]]''' – kelmas&lt;br&gt; 
'''Kėitā''' - kietai, tvirtai, gerokai, kaip reikiant, kaip priklauso&lt;br&gt;
''Mergātė kėitā užmėga'' - Mergaitė kietai užmigo.&lt;br&gt;
''Tēp kėitā ispringa, ka atgal pajudietė nebier ni mėslės'' - Taip įstrigo, kad atgal pajudėti nėra ko galvoti.&lt;br&gt;
''Aš so anou kėitā pasėrokouso'' - Aš su juo rimtai pakalbėsiu.&lt;br&gt;
'''Kėits''' – kietas, tvirtas &lt;br&gt;
'''Keižiuotė''' – 1) kėtoti, 2) nevikriai, pamažu vaikščioti&lt;br&gt;
'''Kekta''' – 1) būrys, 2) krūva&lt;br&gt;
'''Keliau''' – keliese&lt;br&gt;
'''Keliuom''' – kurią valandą&lt;br&gt;
'''Kelplustu''' – greitai, skubomis&lt;br&gt;
'''Kenis''' − sakuotas medis&lt;br−&gt;
'''Kenklės''' − kinkos&lt;br&gt;
'''Kėpalis''' – medinis indas su viena ąsa&lt;br&gt;
'''Kerapiežos''' – jaunos pušies apipjaustyta viršūnė, pastatoma ant žemės&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Keravuotė&lt;/u&gt; - saugoti, daboti&lt;br&gt;
'''[[Kerdžius]]''' – piemuo&lt;br&gt;
'''Kerė''' − ratelio dalis, ropė&lt;br&gt;
'''Kernė''' − indas sviestui mušti&lt;br&gt;
'''Kernuotėis''' – terliotis&lt;br&gt;
'''Kerteklė''' – vedega&lt;br&gt;
'''[[Kertie]]''' – kampas&lt;br&gt;
'''[[Kers]]''' – su šaknimis išrautas medžio kelmas&lt;br&gt;
'''Kėrvamalkė''' − kirviu kirstų smulkių medžių krūva&lt;br&gt;
'''[[Keselė]]''' - nedidelis tinklelis su jauku naktį gaudyti vėžiams&lt;br&gt;
'''Kēsīns''' – kemsynas&lt;br&gt;
'''Kēsos''' – samanomis ar žole apžėlęs kelmas, kupstas&lt;br&gt;
'''Kēsouts''' − kemsuotas&lt;br&gt;
'''Kestės''' - dvi (gali būti sujungtos) kartelės šienui, šiaudams ir kt. nešti; jomis nešamas kiekis&lt;br&gt;
'''Kėška''' − kinka ''(Brs, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Ketorakis''' − tokia vaikų gąsdinimų būtybė&lt;br&gt;
'''[[Ketvergs]]''' - ketvirtadienis&lt;br&gt;
'''[[Ketvėrtainėšks]]''' – keturkampis&lt;br&gt;
'''Keverza''' – 1) kreivas nedailus medis, 2) nevikrus žmogus, gyvulys&lt;br&gt;
'''Kiaugždā''' − 1) puvėsiai, dūliai, 2) lukštai, kiautai; šiaip kas tuščiu viduriu&lt;br&gt;
'''Kiaugždietė''' – 1) džiūti, 2) akyti, koryti, 2) virsti kiaugždu, darytis tuščiaviduriam&lt;br&gt;
'''Kiaugždintė''' – 1) lukštenti, aižyti, 2) puriai, neslegiant dėti&lt;br&gt;
'''Kiaurā''' − nuolatos, pastoviai&lt;br&gt;
'''Kiaušis''' – paukščio kiaušinis&lt;br&gt;
'''Kīla''' - pilvo išvarža&lt;br&gt;
'''Kinis''' - migis, lizdas&lt;br&gt;
'''Kinkīmā''' − pakinktai&lt;br&gt;
'''[[Kiežas]]''' – lydytas tepamas sūris&lt;br&gt;
'''Kipis''' − medinis indas su ausimis&lt;br&gt;
'''Kipšėnīnčė''' – velnienė, bjaurybė&lt;br&gt;
'''Kītros''' – gudrus&lt;br&gt;
'''Kiunkė''' − valgis iš skustų bulvių, išvirtų su žirniais ir kiek apgrūstų&lt;br&gt;
'''[[Kiuocis]]''' - krepšys&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''ķocis'')&lt;br&gt;
'''Kiūtėntė''' – lėtai eiti, slinkti&lt;br&gt;
'''Kiūzuotė''' − pamažu eiti, slinkti; krypuoti; svirdinėti einant&lt;br&gt;
'''Kiūzurelis''' − kamuoliukas&lt;br&gt;
'''Kīvuotėis''' − 1) bartis, peštis, kivirčytis, 2) išdykauti, siaustti&lt;br&gt;
'''Klankintė''' − nevikriai eiti, vilktis&lt;br&gt;
'''Klapčioks''' – tarnas&lt;br&gt;
'''Klapats''' – vargas, rūpestis, bėda&lt;br&gt;
'''Klapatītė''' − kvaršinti, varginti, neduoti ramybės&lt;br&gt;
'''[[Kleckā]]''' - cepelinai&lt;br&gt;
'''Kleidė''' – suknia&lt;br&gt;
'''Kleiguotė''' – šūkauti, rėkauti&lt;br&gt;
'''Kleistė''' − be reikalo leisti, eikvoti&lt;br&gt;
'''Kleištė''' − raišti, kreivai minti einant&lt;br&gt;
'''Klė̅mbaris''' - durų rankena&lt;br&gt;
'''[[Klepčē]]''' – spąstai&lt;br&gt;
'''Kleptarē''' – upe plukdoma mediena&lt;br&gt;
'''Kliauda''' − yda, trūkumas, defektas&lt;br&gt;
'''Kliebis''' – glėbys&lt;br&gt;
'''Kleins''' – lieknas, plonas, tęvas&lt;br&gt;
'''Klišis''' – kurio kreivos kojos&lt;br&gt;
'''Kliunkietė''' – kliukėti&lt;br&gt;
'''Kliunkintė''' – sudribus eiti, vilktis&lt;br&gt;
'''Kliunkis''' – prastai dirbantis, niekus paistantis žmogus&lt;br&gt;
'''Kliuoktė''' – trauktis, bliūkšti&lt;br&gt;
'''Kliuosos''' − lempos gaubtas&lt;br&gt;
'''Kliurmas''' – drumzlės, padugnės, srutos, nešvarumai&lt;br&gt;
'''Kloika''' - ištižėlis&lt;br&gt;
'''Klukšnis''' – gurkšnis&lt;br&gt;
'''Klūktė''' – žvejoti žiemą, iškirtus eketes ir baidant į jas žuvis&lt;br&gt;
'''Kluojėms''' – vienam kūlimui ant grendimo sudėtas javų kiekis&lt;br&gt;
'''Kluoktė''' – labai prašyti, kaulyti&lt;br&gt;
'''[[Kluoniuotėis]]''' - nusižeminus lankstytis&lt;br&gt;
'''Kluons (klouns?)''' − molinis klojimo grindinys&lt;br&gt;
'''Klusas''' − apykurtis, kurčias&lt;br&gt;
'''Knakietė''' – pro nosį kalbėti, neaiškiai kalbėti, sniaukroti&lt;br&gt;
'''Knakis''' − kas pro nosį šneka&lt;br&gt;
'''Knėpčiuotė''' – graibyti, gnybčioti&lt;br&gt;
'''Knėpsūgės''' – replės gnybti&lt;br&gt;
'''Kniauktė''' – vogti (nukniaukė daug priekiu)&lt;br&gt;
'''Kniaustė''' - nieko nematyti, galvos ir akių prispspaudimas prie minkšto daikto, kad nematytų (veiksmas)&lt;br&gt;
'''[[Kninga]]''' - knyga&lt;br&gt;
''Parskaitė mažne vėsas kningas'' - Perskaitė beveik visas knygas.&lt;br&gt; 
'''Knipīzeris''' − pajuokos žodis&lt;br&gt;
'''Kniuoštelietė''' − staiga atsiminti, ateiti minčiai į galvą&lt;br&gt;
'''Knobis''' − 1) snopis, 2) žmogus su kumpa nosimi&lt;br&gt;
'''Kodalis''' – lauknešėlis&lt;br&gt;
'''[[Koisis]]''' (tēp pat ''knioisis'') - uodas&lt;br&gt;
'''Koknė''' - krosnis&lt;br&gt;
'''Kolīta''' − piniginė, kapšelis&lt;br&gt;
'''Koliuotė''' − keikti, koneveikti&lt;br&gt;
'''Konduols''' – branduolys&lt;br&gt;
'''Konkuols''' - kukulis&lt;br&gt;
'''Kontėns''' – patenkintas&lt;br&gt;
'''Kontēplės''' - šliurės&lt;br&gt;
'''[[Kopėlė]]''' - Lauke sustatyti džiūvimui javų pėdai&lt;br&gt;
'''[[Kōrėns]]''' – kalakutas&lt;br&gt;
'''[[Kōrkols]]''' – varlės kiaušinėlis vandenyje&lt;br&gt;
'''Korktė''' – nepatenkintam ilgai bambėti&lt;br&gt;
'''Korulīs''' – bičių spiečius&lt;br&gt;
'''Kosītė (Kusuotė)''' − gundyti, skatinti, įkalbinėti&lt;br&gt;
'''[[Koskelė]]''' - skarelė&lt;br&gt;
'''Kôupka''' − taurė&lt;br&gt;
'''[[Kramė]]''' – makaulė, galva&lt;br&gt;
'''Krams''' – šašas, spuogas&lt;br&gt;
'''Kraliks''' – triušis&lt;br&gt;
'''Kramtė''' – aptekti kramais, šašti&lt;br&gt;
'''Krasė''' − kėdė, krėslas&lt;br&gt;
'''Kraučios''' – siuvėjas&lt;br&gt;
'''Kreiktė''' – skleisti&lt;br&gt;
'''Kreištėis''' – 1) gintis, spirtis, priešintis, 2) kėsintis, baustis&lt;br&gt;
'''Krėklis''' − 1) plonas, retas audeklas, 2) išdėvėtas drabužis&lt;br&gt;
'''Krėklius''' − 1) skarmalius, driskius, 2) kas siplnas, sudžiūvęs&lt;br&gt;
'''Krėngē''' – bėdos, išgyvenimai&lt;br&gt;
'''Kresnas''' - spirgai&lt;br&gt;
'''Krėtė''' − kelnių sėdimoji dalis&lt;br&gt;
'''Kretels''' − didelis sietas pelams nešti, iškultiems javams vėtyti, sijoti&lt;br&gt;
'''Krezinka''' − krepšelis, pintinėlė ''(Krkl, rus. кopзинкa)&lt;br&gt;
'''[[Krėžis]]''' - krepšis&lt;br&gt;
'''Kriaučios''' – batsiūvys&lt;br&gt;
'''Kriaušītė''' − skriausti, stumdyti, uiti&lt;br&gt;
'''Kriaušis''' – aukštas, status vandens išneštas krantas&lt;br&gt;
'''Kriautė''' − 1) mėsai rūkyti vieta kamine ar ties ugniaviete, 2) namo aukštas, vieta tarp lubų ir stogo&lt;br&gt;
'''[[Krieslos]]''' - kėdė&lt;br&gt;
'''[[Kringelis]]''' – riestainis&lt;br&gt;
'''[[Krioštė]]''' - grūsti, daužyti, smulkinti&lt;br&gt;
'''Kriuogis''' − iš pagalių sukaltas trikampis, maunamas ant kaklo kiaulei, kad nelįstų pro tvorą, karvei, kad nesižįstų, galvijams, kad nelakstytų ganant&lt;br&gt;
'''Kriuokautė''' – šūkauti, rėkauti&lt;br&gt;
'''Kriuoklys''' − kas kriokia, rėksnys, verksnys&lt;br&gt;
'''Kriuoktė''' - verkti&lt;br&gt;
'''[[Kriūktė]]''' - sunkiai dirbti&lt;br&gt;
''Vāks kriuok'' - Vaikas verkia.&lt;br&gt;
''Balsē kriuoktė'' - Verkti visu balsu.&lt;br&gt;
'''Krividītė''' − skriausti&lt;br&gt;
'''[[Krītė]]''' - prie lanko pritvirtintas gilus tinklas žuvims gaudyti&lt;br&gt;
'''Kročautė''' – vagiliauti, vaginėti&lt;br&gt;
'''Kročos''' − vagilius, sukčius&lt;br&gt;
'''Kronta''' − krantas; briauna, kraštas&lt;br&gt;
'''Krotkos''' – grotelės bažnyčioje atskiriančios altorių&lt;br&gt;
'''Krumslīs''' – grumstas&lt;br&gt;
'''[[Krupis]]''' – rupūžė&lt;br&gt;
'''Kruoms''' − kuprinė, smulkių prekių parduotuvė&lt;br&gt;
'''[[Kruomininks]]''' - smulkių prekių pardavejas, krautuvės savininkas&lt;br&gt;
'''Kruoptė''' − 1) apgaudinėti, skriausti, 2) stropiai dirbti&lt;br&gt;
'''Kruosnė''' − akmenų krūva&lt;br&gt;
'''Krūpštintė''' – palengva, nerangiai eiti, kėblinti&lt;br&gt;
'''Krūzos''' – puodelis&lt;br&gt;
'''Kruosytė''' - sutaisyti alkocholinį gėr. pagal skonį&lt;br&gt;
'''[[Kudliets]]''' − kotletas&lt;br&gt;
'''Kudultė''' – kratyti, purtyti&lt;br&gt;
'''[[Kūds]]''' - liesas&lt;br&gt;
'''[[Kuisis]]''' – uodas&lt;br&gt;
'''Kuisītėis''' − kasytis, judinant pečius, zulintis&lt;br&gt;
'''[[Kūjatis]]''' - plaktukas&lt;br&gt;
'''[[Kukuorios]]''' - virėjas&lt;br&gt;
'''Kukštis''' – nedidelė kupeta&lt;br&gt;
'''Kūlėn/is, -ė''' - akmeninis&lt;br&gt;
'''Kūliens''' – balžienas&lt;br&gt;
'''[[Kūlis]]''' - akmuo &lt;br&gt;
'''Kūlė''' – bėngiem kūlė (baigėm kulti javus)&lt;br&gt;
''Kūlėnė tuora - akmeninė tvora.''&lt;br&gt;
''Muosiedė kūlē – dėdėlė, mažė'' - Mosėdžio akmenys - dideli, maži.&lt;br&gt;
'''Kūlīns''' - akmenynas&lt;br&gt;
'''[[Kulkštėns]]''' – kulkšnis&lt;br&gt;
'''[[Kuluoks]]''' − kumštis&lt;br&gt;
'''Kūma''' – krikštamotė&lt;br&gt;
'''Kūmėns''' – krikštatėvis&lt;br&gt;
'''Kuočiuotė''' – kočielais kočioti skalbinius, miltinę ar kitokią tešlą&lt;br&gt;
'''Kuobėnīs''' – kabliukas&lt;br&gt;
'''Kuojena''' − 1) gyvulio kojų oda, 2) iš gyvulio kojų odos parauktos naginės&lt;br&gt;
'''[[Kuoktos]]''' - nesmagus, bjaurus&lt;br&gt;
'''Kuolītė''' – girti&lt;br&gt;
'''Kuoroltė''' – pakabintam svyruoti&lt;br&gt;
'''Kuorulīs''' – tas, kas pakabintas svyruoja&lt;br&gt;
'''Kuoptė'''' − labai stengiantis dirbti, kabinti (kuopsem miešla)&lt;br&gt;
'''[[Kuosėna]], kuošaliena''' – šaltiena&lt;br&gt;
'''[[Kuoštuvis]]''' - skuduras indams plauti&lt;br&gt;
'''Kuožn/os, -a''' - kiekvien/as, -a&lt;br&gt;
'''Kupčios''' – pirklys, prekybininkas&lt;br&gt;
'''Kuplas''' − tankus, vešlus, šakotas&lt;br&gt;
'''Kupstis (Kopstis)''' – nedidelė šieno ar šiaudų kupeta&lt;br&gt;
'''[[Kureklis]]''' − žarsteklis&lt;br&gt;
'''Kurėlis''' − pagalys, kuoka, vėzdas&lt;br&gt;
'''Kurkliuotė''' − šnypšti, krenkšti ir spjaudyti skrepslius&lt;br&gt;
'''Kūrmalis''' – nenaudėlis&lt;br&gt;
'''Kurtinīs''' – džiovykla jaujoje&lt;br&gt;
'''[[Kusuotė]]''' - kurstyti, kad vienas kito neapkęstų, mylėtų ir panašiai&lt;br&gt;
'''Kustietė''' − drebėti, virpėti&lt;br&gt;
'''Kušietė''' − 1) judėti, krutėti, 2) daug būti, knibždėti, 3) dirbti, triūsti&lt;br&gt;
'''Kušintė''' - 1) liesti, lytėti, kliudyti, 2) imti, liesti svetimą daiktą, 3) judinti, krutinti, 4) kibinti, kirkinti, erzinti&lt;br&gt;
''Nekušink to monės'' - Nejudink tu manęs.&lt;br&gt;
'''Kuškis''' - kuokštas, pluoštas&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''kušķis'')&lt;br&gt;
'''Kutavuotė''' – gailėtis&lt;br&gt;
'''[[Kūtė]]''' - tvartas, kluonas&lt;bir&gt;
(Plg. latvių ''kūts'')&lt;br&gt;
'''Kutosos''' − kutas&lt;br&gt;
'''Kūturiuotė''' – eiti pamažu, kiūtinti&lt;br&gt;
'''Kuvalda''' - kūjis&lt;br&gt;
'''Kuzdietė''' – virpėti, drebėti nuo šalčio, iš baimės&lt;br&gt;
'''Kuzejuoks''' − švarkas, trumpas apsiaustas&lt;br&gt;
'''Kvāčes''' - gaudynės&lt;br&gt;
'''Kvagždietė''' – 1) kvaksėti (apie vištą), 2) dejuoti, stenėti (apie negaluojantį žmogų)&lt;br&gt;
'''Kvarklės''' − moterų drabužių pagražinimai (raukčiai, klostės, suripuoti pinikai, mezginiai ir pan.)&lt;br&gt;
'''Kvatēra''' − nuoma&lt;br&gt;
'''Kvaterants''' − nuominininkas&lt;be&gt;
'''[[Kvīnā]]''' (dgs.) - kmynai&lt;br&gt;
''Sūris so kvīnās'' - Sūris su kmynais&lt;br&gt;
'''Kviekštė''' – rėkti, klykti nesavu balsu&lt;br&gt;
'''[[Kvartūgs]]''' - prijuostė&lt;br&gt;
'''[[Kvietka]]''' – gėlė&lt;br&gt;

== L ==
'''Labadīngs''' – geras, geraširdis&lt;br&gt;
'''Labs''' − geras, taurus&lt;br&gt;
'''Labība''' – 1) turtas, 2) gėrybė&lt;br&gt;
'''Laidarīs (Laidars?)''' - diendaržis&lt;br&gt;
''Karvės dabā īr laidarie'' - Karvės dabar diendaržyje.&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''laidars'' &lt;=&gt; latgalių ''dīnduorzs'')&lt;br&gt;
'''Laidis''' – laidotojas, duobkasys&lt;br&gt;
'''Laiduoks''' – palaidūnas&lt;br&gt;
'''Laidžios''' – 1) numirėlių laidotojas, 2) karsto nešėjas&lt;br&gt;
'''Laigītė''' – linksmai šokinėti, bėgioti&lt;br&gt;
&lt;i&gt;Laigo(l)&lt;/i&gt; − tegul, lai&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Lakats&lt;/u&gt; – mazgotė&lt;br&gt;
'''Lakūdra''' – valkata, tinginys, latras&lt;br&gt;
'''Lėnktovā''' − prietaisas siūlams į gijas lenkti&lt;br&gt;
'''Lapats (Lopats?)''' – sudriskęs, prastas drabužis; skarmalas&lt;br&gt;
'''Lapīnė''' − su bulvėmis ir lapais virta sriuba&lt;br&gt;
'''Lasītė''' - rinkti&lt;br&gt; ''Lasītė ougas'' - Rinkti uogas.&lt;br&gt;''Vākā lasa kūlelius'' - Vaikai renka akmenukus.&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''lasīt'')&lt;br&gt;
'''Latapešas''' – nevykęs vaikinas&lt;br&gt;
&lt;i&gt;Launīstė&lt;/i&gt; − seniūnija&lt;br&gt;
'''Laupītė''' − laužyti kepalo pakraščius&lt;br&gt;
'''Lazda''' − paglīs&lt;br&gt;
'''Lebeda''' – ištižėlis&lt;br&gt;
'''Lebiuodkė''' − skridininis keltuvas&lt;br&gt;
'''Lėbėliorškis''' – kepenų paštetas&lt;br&gt;
'''Ledus (Leds?)''' – 1) ledas, 2) šiaurė ''(Klp, Prk)''&lt;br&gt;
'''[[Ledspėra]] (Ladspira)''' - kielė &lt;br&gt;
'''Ledžingas''' (Leddžingas?) - pačiūžos. ''Kiaura dėina so ledžinguom ėšbova ont leda'' - Visą dieną su pačiūžomis išbuvo ant ledo.&lt;br&gt;
'''Lėgo, lėg''' - kaip, lyg&lt;br&gt;
&lt;i&gt;Lei&lt;/i&gt; – lai, gi ''(Pp, Akm, Vgr)''&lt;br&gt;
'''Leika''' - piltuvas&lt;br&gt;
'''Leikuoplastos''' - pleistras&lt;br&gt;
'''Leikuotė''' – gruodus, kruopas valyti, vėtyti, niekoti; nustatyti pusiausvyrą&lt;br&gt;
'''Leišiūks''' – ne ta tarme kalbantis, iškreipiantis žodžius&lt;br&gt;
'''Leišiuotė''' – kalbėti ne ta tarme, kraipyti kalbą, kalbėti bendrine kalba&lt;br&gt;
'''Lešioutė''' − gerti, skiesti tirpalą&lt;br&gt;
'''Lekets''' – vamzdelis sulai tekinti, latakas, prastai prisiūtas lopas&lt;br&gt;
'''Lėktuorios''' − žvakidė&lt;br&gt;
'''Lėnciūgs''' - grandinė&lt;br&gt;
'''Lenkė''' – lomelė, dauba, įdubimas&lt;br&gt;
'''Lerma''' - triukšmas&lt;br&gt;
'''Lėstėns''' – sklidinas&lt;br&gt;
'''Lėtūns''' – 1) mažakalbis, 2) kvaiša&lt;br&gt;
'''Lezgis''' − koks atkaręs ar nukaręs audeklo ar šikšnos gabaliukas&lt;br&gt;
'''Liauns''' - plonas&lt;br&gt;
'''Līčnos''' – atliekamas&lt;br&gt;
'''Ličīna''' - kaukė&lt;br&gt;
'''Liecība''' – 1) pažymėjimas, liudijimas, 2) privilegija ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Liekarsta&lt;/s&gt; - vaistai (slav.)&lt;br&gt;
'''Liekuotė (leikoutė?)''' − grūdus, kruopas valyti, vėtyti&lt;br&gt;
'''Lielė''' – liežuvis, gerklė ''(menk.)''&lt;br&gt;
'''Lieleša''' – dieglys šone nuo greito ėjimo, bėgimo&lt;br&gt;
'''Lieta''' − 1) nauda, pelnas, 2) tikslas, 3) daiktas, dalykas, reikalas, 4) įrankis, 5) būdas, ypatybė&lt;br&gt;
'''Lietinīs''' – kas nulietas, lietinis&lt;br&gt;
'''Lietuotė''' – vertinti; turėti vertę, reikšti, galioti&lt;br&gt;
'''Līgautė''' – lygti&lt;br&gt;
'''Līkis''' – skaičius&lt;br&gt;
'''Liktarna (lėktarna?)''' - žibintas&lt;br&gt;
'''Linciūgs''' - grandinė&lt;br&gt;
'''Lingīnė''' - supynė&lt;br&gt;
'''Liob''' - būdavo&lt;br&gt;
'''Liousos''' - laisvas, nepriklausomas&lt;br&gt;
'''Liūdė''' - gulsčiukas&lt;br&gt;
'''Liurkštė''' – niekus kalbėti, taukšti, plepėti&lt;br&gt;
'''Liurškīnė''' − plepė&lt;br&gt;
'''Lītuots''' – lietingas&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Loinīs&lt;/u&gt; - durnius, nesugebantis atsikirsti, pastumdėlis&lt;br&gt;
'''Lokīs (luokīs?)''' – meška&lt;br&gt;
'''Lokomčius''' − savanaudis, savimyla&lt;br&gt;
'''Londounis''' − votis po nagu&lt;br&gt;
'''Lončītėis''' − jungtis &lt;br&gt;
'''Lonkautīnė''' − lytis (Dauk.)&lt;br&gt;
'''Lonktis''' – prietaisas siūlams į gijas lenkti&lt;br&gt;
'''Lubena''' – lupena&lt;br&gt;
'''Lūguotė''' − prašyti&lt;br&gt;
'''Luopeta''' - kastuvas&lt;br&gt;
(Plg. latgalių ''luopsta'')&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Luopešis&lt;/u&gt; − lopšys&lt;br&gt;
'''Lutis''' – kas lutas, trumpakojis (apie paukščius ir gyvulius)&lt;br&gt;
'''Lutuiža''' – ištižėlis, lutis&lt;br&gt;
'''Luzgentė''' – nukarusį judinti, purtyti&lt;br&gt;

== M ==
'''Macnos''' – aitrus (aštrus, stiprus skonis)&lt;br&gt;
'''Mačītė'''- tikti&lt;br&gt; ''Namačėjė''- nepadėjo, pvz. vaistai&lt;br&gt;
'''Magliavuotė''' − lyginti, minkštinti audinius&lt;br&gt;
'''Magnasoks''' – magnetukas&lt;br&gt;
'''Maigos''' – linkęs į miegą&lt;br&gt;
'''Mainiuotė''' – mainyti, kaitalioti&lt;br&gt;
'''Maituotė''' – 1) varginti, kamuoti, kankinti, 2) gadinti, 3) niekinti, bjauroti, 4) darkytis, derkliotis, 5) niekus dirbti, prastai ką daryti, 6) nerimtai elgtis, vaipytis, maivytis, išdykauti, 7) valkioti, kilnoti&lt;br&gt;
'''Maituotėis''' – darkytis, maivytis, išdykauti&lt;br&gt;
'''Maiva''' – klampynė&lt;br&gt;
'''Majēčyti''' – truktydi , klaidyti, painioti Pvz. Nemajēčyk prieš akis - Nesipainiok po akim&lt;br&gt;
'''Majēdnos''' – keistas&lt;br&gt;
'''(Ož)Makaliuote''' – prisiliuobti&lt;br&gt;
'''Maliavuotė''' – piešti&lt;br&gt;
'''Maliavuoks''' – piešinys&lt;br&gt;
'''Makabards''' − 1) bakenbardas, žandena ''(Vdk)'', 2) gaidžio ar vištos pakarūklas ''(Krž)''&lt;br&gt;
'''Makačas''' − nerimtas, nepastovus žmogus ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Makačiuolītė''' − nedailiai grūsti, trinti&lt;br&gt;
'''Makačiuols''' − nedailus, prastesnis grūstuvas&lt;br&gt;
'''Makadrila''' − nerimtas žmogus, plevėsa, makalas ''(Kal)''&lt;br&gt;
'''Makaižis''' − ragaišis ''(Tv)''&lt;br&gt;
'''Makalaila''' − plepys, tauškalas, tauza ''(Skd, Ms)''&lt;br&gt;
'''Makaleika''' − nerimtas žmogus, makalas ''(Krtn, Up)''&lt;br&gt;
'''Makalis''' − nerimtas, labai judrus žmogus&lt;br&gt;
'''Makalpranė''' − kas daug ir tuščiai šneka, makalas&lt;br&gt;
'''Makals''' – 1) grūstuvas, 2) mirkalas, 3) plepys&lt;br&gt;
'''Makaraila''' − judrus, gyvas žmogus, makalas&lt;br&gt;
'''Makar(i)s''' − rimbas, pliektuvas, lazda mušti&lt;br&gt;
'''Makarninks''' − sukčius, makleris ''(Brs)''&lt;br&gt;
'''Makasīnė''' − purvynas, klampynė&lt;br&gt;
'''Makasītė''' – per purvynus bristi, klampoti&lt;br&gt;
'''Makatačas''' − toks valgis iš pieno, bulvių, miltų, bulbainis&lt;br&gt;
'''Makaterna''' − 1) galva, snukis, makaulė ''(Krt, Plt)'', 2) plepys, zaunius ''(Grg, Sd)''&lt;br&gt;
'''Makietė''' − bristi, makoti&lt;br&gt;
'''Makintė''' − kimšti, grūsti, brukti&lt;br&gt;
'''Makis''' – maišiukas tabokai laikyti&lt;br&gt;
'''Makniauka''' – maišiukas, piniginė&lt;br&gt;
'''Maknītė''' − minti, mindžioti, trypti&lt;br&gt;
'''Maks''' − tinklo uodega, kulys ''(Plt, Sd)''&lt;br&gt;
'''Maktīngs''' – galingas, stiprus, tinkamas&lt;br&gt;
'''Makuldėjė''' − supliuškusi, sudribusi kepurė ''(perk. KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Makulis''' − ryšuliukas ''(Slnt, Bržr)''&lt;br&gt;
'''Makultė''' − su galva grūsti, maigyti ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Makūza''' − prasta trobelė ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Makūzninks''' − kas makūzoje gyvena, trobelninkas ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Maliavuoks''' – piešinys, terlionė&lt;br&gt;
'''Maliavuotė''' – paišyti, terlioti&lt;br&gt;
'''Maliuorios''' – dažytojas&lt;br&gt;
'''Malka''' - krūva&lt;br&gt;
'''Mangītėis''' – nepastovėti vietoje, daužytis, sukinėtis, kraipytis, vaipytis, nerimtai elgtis&lt;br&gt;
'''Manīts''' − keistas&lt;br&gt;
'''Manta''' – 1) turtas (paprastai kilnojamas), 2) pinigai, 3) daiktai, kraustuliai, 4) nauda vertė&lt;br&gt;
'''Manuoklē'''  akiniai&lt;br&gt;
'''Marčelga''' – maršalka&lt;br&gt;
'''Markna''' - šlapias audėklas&lt;br&gt;
'''Marmalīnė''' − prastas viralas&lt;br&gt;
'''Marmūzė''' – veidas&lt;br&gt;
'''Marškuons''' – lininis audeklas&lt;br&gt;
'''Masts''' – 1 m ilgio matavimo strypelis&lt;br&gt;
'''Mašinavuotė''' - separuoti&lt;br&gt;''Mašinavuotė pėina'' - Separuoti pieną&lt;br&gt;
'''Mātars''' – prietaisas siūlams suvyti&lt;br&gt;
'''Materėjuols''' – medžiaga, materija&lt;br&gt;
'''Matītėis''' - matyt&lt;br&gt;
'''Matuonītė''' – klaidinti, painioti, trikdyti, maišyti, „vynioti aplink pirštą“&lt;br&gt;
'''Mauds''' – meldas&lt;br&gt;
'''Maujuotė''' – ieškant graibyti&lt;br&gt;
'''Maukna''' − žėvė&lt;br&gt;
'''Mauks''' – gurkšnis&lt;br&gt;
'''Mazginīs''' – 1) mazgotė, 2) virtuvėje prie sienos prikaltas iš žilvičių nupintas krežis indams, šaukštams dėti, šaukščius, 3) pintinė, vytelių krepšys bulvėms, obuoliams ir kt.&lt;br&gt;
'''Mažīntinis''' – mažybinis&lt;br&gt;
'''Mažkuo''' − beveik, mažne&lt;br&gt;
'''Mažne''' - beveik, vos&lt;br&gt;
''Mažne vėsumet'' - Beveik visada.&lt;br&gt;
''Mažne gīvs baėštrūka'' - Vos gyvas ištrūko.&lt;br&gt;
'''Mažutka''' − moteriška palaidinė&lt;br&gt;
'''Mēcos''' – paršiukas&lt;br&gt;
'''Medarnė''' − malkinė ''(Tl, Varn)''&lt;br&gt;
'''Medė''' – miškas, giria&lt;br&gt;
'''Medega''' – medžiaga&lt;br&gt;
'''Mediēs''' – medžiotojas&lt;br&gt;
'''Medīnčios''' − medžiotojas&lt;br&gt;
'''Medinīnčė''' – malkinė&lt;br&gt;
'''Medlijas''' − miške gyvenantis, miškinis&lt;br&gt;
'''Medsargis''' − miško sargas, eigulys&lt;br&gt;
'''Medsiedē''' – nuo kaimo atsiskyrusių, netoli miško esančių gyventojų sodyba, viensėdis&lt;br&gt;
'''Mėiga''' - aruodas, līsvė&lt;br&gt;
'''Mėigrūgtis''' – miegalius ''(menk.)''&lt;br&gt;
'''Meilītė''' – norėti, geisti, pageidauti&lt;br&gt;
'''Meistarnė''' - dirbtuvės&lt;br&gt;
'''Mėits''' – kuolas, baslys&lt;br&gt;
'''Mėklas''' − kietas&lt;br&gt;
'''Melnīnks''' – malūnininkas&lt;br&gt;
'''Mėnavuotė''' - minėti&lt;br&gt;
''Ėr dar vuoži mėnavuojė, ligo ont jouka vėskon pasakuotom'' - Ir dar ožį minėjo, lyg juokais viską pasakotų.&lt;br&gt;
''Kningelės autuorios īr jau mėnavuots kalbininks'' - Knygos autorius - jau minėtas kalbininkas.&lt;br&gt;
'''Mėntė''' – kaplys&lt;br&gt;
'''Mentis''' – irklas&lt;br&gt;
'''Mėnturis''' – grūstuvas&lt;br&gt;
'''Mėrkals''' - padažas&lt;br&gt;
'''Mėslė''' - mintis&lt;br&gt;
''Nebova tuokiuos ni mėslės'' - Nebuvo net tokios minties.&lt;br&gt;
'''Mėslītė''' - galvoti, manyti&lt;br&gt;
''Kāp tamīsta mėslėji?'' - Kaip jūs manote? (klausimas vienam asmeniui).&lt;br&gt;''Kāp tamīstas mėslėjat?'' - Kaip jūs manote? (keliems asmenims)&lt;br&gt; 
'''Metinīs''' − tinklas iš dviejų sujungtų bučių&lt;br&gt;
'''Mėtrautė''' − dairytis, žvalgytis, norint išsirinkti&lt;br&gt;
'''Mėtrē''' – staigiai, greitai&lt;br&gt;
'''Metūgė''' – vienerių metų medžio ūgis&lt;br&gt;
'''Miečiuotė''' − mėtyti&lt;br&gt;
'''Miega''' – aruodas&lt;br&gt;
'''Mielėns''' – mėlynas&lt;br&gt;
'''Miēra''' – saiks, saikingoms (vėino miero – dažnai, nesustojant)&lt;br&gt;
'''Mieru''' – tinka (dydis)&lt;br&gt;
'''Mieroutė''' − matuoti&lt;br&gt;
'''Mietliuotė''' – mėtyti&lt;br&gt;
'''Mietmuša''' – nepaslankus, nevikrus žmogus ar gyvulys&lt;br&gt;
'''Miežainis''' − 1) miežinis pyragas, ragaišis, 2) miežinis&lt;br&gt;
'''Migom''' – 1) staigiai, 2) tuoj pat&lt;br&gt;
'''Mīlā''' − mielai&lt;br&gt;
'''Mīlintė''' – teikti pasitenkinimą, maloninti&lt;br&gt;
'''Milmintė''' – vilioti ką nors su apgaulėmis&lt;br&gt;
'''Mînda''' − minama ir džiovinama plaktinių durpių masė&lt;br&gt;
'''Mindrė''' – nendrė&lt;br&gt;
'''Minkîtuvis''' – duonkubilis&lt;br&gt;
'''Mīnklė''' – tešla, mįslė&lt;br&gt;
'''Mogtė''' - geisti, rujoti (apie gyvulį)&lt;br&gt;
'''Moliūks''' − žaizda, guzas&lt;br&gt;
'''[[Mondroms|Mondros]]''' – gudrus, judrus, įžulus&lt;br&gt;
'''Mondroms''' − gudrumas&lt;br&gt;
'''Mondros (Mondrus ?)''' − gudrus&lt;br&gt;
'''Moskols''' (daiktavardis) - raumuo&lt;br&gt;
'''Mousas''' – pelėsių plėvelė&lt;br&gt;
'''Mulksnuotė''' – stovėti be prasmės&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Mūčītė&lt;/s&gt; (Mūčīntė) – varginti, žudyti, kankinti, gniaužoti&lt;br&gt;
'''Muntulīs''' – mutulas&lt;br&gt;
'''Murgla''' − 1) tiršta migla, 2) smulkus lietus&lt;br&gt;
'''Mūris''' – virtuvės krosnis&lt;br&gt;
'''Mūsā''' − pelėsiai&lt;br&gt;
'''Mūsuojā''' − pelėsių plėvelė&lt;br&gt;
'''Muolėjė''' − molio žemė, molynė&lt;br&gt;
'''Muostelė''' – tepalas&lt;br&gt;
'''Muotis''' − verstis, manytis&lt;br&gt;
'''Muotrėška A''' (daiktavardis) - moteris&lt;br&gt; 
''Vīrā ė muotrėškas'' - Vyrai ir moterys.&lt;br&gt;
'''Muotrėšk/s, -a B''' (būdvardis) - moterišk/as, -a&lt;br&gt; 
''Muotrėškas žekės'' - Moteriškos kojinės.&lt;br&gt;
'''Murdītė''' – kišti, grūsti&lt;br&gt;
'''Murgluotė''' – smulkiai lynoti, dulksnoti&lt;br&gt;
'''Mustās''' (tēp pat ''musėntās'', ''musiet'') - tikriausiai&lt;br&gt;
'''Mutols''' – gumulas, tumulas, gniutulas&lt;br&gt;
'''Muturtė''' – muturiuoti&lt;br&gt;

== N ==
'''Nabags''' – vargšas&lt;br&gt;
'''Nabāštėks''' – lavonas&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Nabažnē&lt;/s&gt; – nuolankiai&lt;br&gt;
'''Nabstavuotė''' - nebepajėgti, nebebūti pajėg/iam, -iai&lt;br&gt;
''Rītuo nebstavuos darboutėis'' - Rytoj nebebus pajėgus dirbti&lt;br&gt;
'''Načīrs''' - netyras&lt;br&gt;
'''Nadrėbėzė''' – kojų nepavelkantis girtuoklis&lt;br&gt;
'''Nagātka''' – medetka&lt;br&gt;
'''Nagažis''' − susitraukęs, menkas gyvulys ''(menk.)''&lt;br&gt;
'''Nagažiuoteis''' – terliotis, knaisiotis, krapštinėtis&lt;br&gt;
'''Naginietė''' − 1) krapštinėti, 2) iš lėto skabyti kotelius, paelius&lt;br&gt;
'''Naglos''' – akiplėšiškas&lt;br&gt;
'''Nagrada''' – apdovanojimas&lt;br&gt;
'''Naikis''' − šykštuolis&lt;br&gt;
'''Nairintė''' – 1) eiti padelbus akis, žvalgytis; žvilgčioti iš paniūrų, dėbčioti, 2) daryti grimasas, vaipytis, kraipytis, 3) atidžiai stebėti, tykoti&lt;br&gt;
'''Nairītėis''' − iš padilbų žvilgčioti, dairytis&lt;br&gt;
'''Nākabis''' – 1) velnias, nelabasis, 2) nedorėlis, piktadarys&lt;br&gt;
'''Nakabuitis''' − išdykėlis, nenaudėlis&lt;br&gt;
'''Naravītėis''' - ožiuotis&lt;br&gt;
'''Narinīnks''' – kas atstato į vietą išnirusius sąnarius&lt;br&gt;
'''Naržītėis''' − kraipytis, maivytis&lt;br&gt;
'''Našībė''' − vikrumas, greitumas&lt;br&gt;
'''Našus''' − 1) vikrus, greitas, 2) patogus&lt;br&gt;
'''Našīsts''' − ilgai dėvimas&lt;br&gt;
'''Našpietnos''' - nepėščias.&lt;br&gt;
'''Navīna''' - naujiena&lt;br&gt;
''Klausėniejė aple naujīnas nomūs'' - Klausinėjo apie naujienas namuose.&lt;br&gt;
'''Navalnīnks''' – 1) belaisvis, 2) vergas&lt;br&gt;
'''Navatnos''' − keistas ''(Pol., Vkš, Lž)''&lt;br&gt;
'''Neapvažu''' – šlykštu, nemalonu&lt;br&gt;
'''Nedarbē''' − blogi darbai, eibės&lt;br&gt;
'''Nedielės dėina''' - sekmadienis&lt;br&gt;
'''Negalės''' − daugybė, begalė&lt;br&gt;
'''Neganduotėis''' − 1) drovėtis, gėdytis, 2) bijotis, baimintis&lt;br&gt;
'''Negont''' – nebent&lt;br&gt;
'''Neiktė''' – 1) neigti, 2) varginti, kamuoti&lt;br&gt;
'''Nejostiū:''' ''ėš nejostiū'' - staiga, nelauktai, kaip iš niekur nieko.&lt;br&gt; ''Ėš nejostiū ožklopta ana baisiausē išsėgonda'' - Staiga užklupta ji baisiai išsigando.&lt;br&gt;
'''Neklausīngs''' – nepaklusnus&lt;br&gt;
'''Nemėtės''' – neturėdamas kitos išeities, nesikęsdamas&lt;br&gt;
'''Nènâu''' – nežinau (Tirkšlių šnektoje)&lt;br&gt;
'''Nenūvaža''' − apsileidėlis&lt;br&gt;
'''Nepaslinkšis''' – tinginys&lt;br&gt;
'''Neprietis, neprietelės''' - priešas&lt;br&gt;
'''Neprigulmībė''' – neprisitaikymas&lt;br&gt;
'''Nerštva''' − didelis įpykis, įniršis&lt;br&gt;
'''Nėrtinis''' - megztinis&lt;br&gt;
'''Nesang''' – nes&lt;br&gt;
'''Neseinia''' – nepakanka, negana ''(Kal, Šts)''&lt;br&gt;
'''Nešėns''' − ''(su įnag.)'' nešdamasis&lt;br&gt;
'''Nešliava''' – nešulys&lt;br&gt;
'''Nešmenė''' – nešulys, našta&lt;br&gt;
'''Neveiku''' – sunku, nepigu ''(S. Dauk., M. Val.)''&lt;br&gt;
'''Neveikus''' – kuris lėtai ką daro&lt;br&gt;
'''Neviekšla''' − 1) menkas, prastai augantis žmogus, gyvulys ar augalas; nuskurdėlis, 2) apsileidėlis, ištižėlis&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Neviežlībā&lt;/s&gt; – nemandagiai&lt;br&gt;
'''Nezgrebnus''' – negabus, nekruopštus, atžagariomis rankomis, kai krenta viskas iš rankų&lt;br&gt;
'''Nibrė''' – juonuomenės vakarėlis, pasilinksminimas&lt;br&gt;
'''Niekdielēs''' − lengvai, be didesnių pastangų&lt;br&gt;
'''Niekdžiugis''' − kas niekais džiaugiasi&lt;br&gt;
'''Niekorõu''' − nė pro kur&lt;br&gt;
'''Niektauza''' − kas niekus kalba&lt;br&gt;
'''Nikėnīnks''' − kas turi daug kaprizų, nikių&lt;br&gt;
'''[[Nikis]]''' – kaprizas&lt;br&gt;
'''Nikumet''' - niekada&lt;br&gt;
''Nikumet nažėnā, kon rasi'' - Niekada nežinai, ką surasi.&lt;br&gt;
''Ana liuob darboutėis nemažā, ale nikumet neliuob būtė dėdlē pavargusi'' - Ji dirbdavo nemažai, bet niekada nebūdavo labai pavargusi.&lt;br&gt;
'''Nīpriuotė''' - krapštytis, megzti&lt;br&gt;
''No kuo to če nīpriuojīs?'' – Na ko tu čia krapštais?&lt;br&gt;
'''Noje''' − taip, žinoma ''(KlvrŽ, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Noje, ka je''' − žinoma, kad taip&lt;br&gt;
'''Nokavėnkštietė''' – prievarta numarinti (naudoja Skuodo raj. Mosėdyje)&lt;br&gt;
'''Noksenos''' – lenktynės ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Nopiepės''' – suvargęs, nusilpusio proto&lt;br&gt;
'''Nožlerbtė''' – netyčia nuspėti kaip atsitiks (naudoja Skuodo raj. Mosėdyje)&lt;br&gt;
'''Nūbangas''' – nuobaigos, pabaigtuvės&lt;br&gt;
'''Nučiežtė''' − nuvarginti ''(Dr)''&lt;br&gt;
'''Nučīns''' – įrankis, įnagis&lt;br&gt;
'''Nukarabītė''' − numarinti ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Nūlaida''' – žemai nuleista stogo dalis; perkant – pinigai, kuriuos pirkėjaas nuleido&lt;br&gt;
'''Nūlaidėnė''' – priestatas prie tvarto&lt;br&gt;
'''Nūloba''' − lupena&lt;br&gt;
'''Nulozgėns''' – susmukęs, apsileidęs&lt;br&gt;
'''Nūmaris''' − numeris&lt;br&gt;
'''Nūnā(s)''' – dabar, šiais laikais&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Nuobažnos&lt;/s&gt; – paslaugus, dievotas&lt;br&gt;
'''Nuočīna''' – įrankis&lt;br&gt;
'''Nuognē''' - labai, nepaprastai, baisiai (šnek.)&lt;br&gt; 
''Ons nuognē lietā vėskon dėrb'' - Jis baisiai lėtai viską daro.&lt;br&gt;
'''Nuognos''' – labai didelis&lt;br&gt;
'''Nuokamienos''' – pastebimai laibėjantis&lt;br&gt;
'''Nuokirtuolis''' – 1) nukirsto medelio galas, kelmelis, 2) nukirstas medis&lt;br&gt;
'''Nuoma''' – ko nors nuomojimas, atlyginimas už nuomą&lt;br&gt;
'''Nuorintās''' - nors&lt;br&gt;   
''Kas nuorintās'' - kas nors; kažkas
''Kāp nuorintās'' - kaip nors; kažkaip
''Kor nuorintās'' - kur nors; kažkur
''Kuoks nuorintās'' - koks nors; kažkoks&lt;br&gt;
'''Nuotis''' − ''mot. g.'' 1) nuotykis, įvykis ''(S. Dauk.)'', 2) noras, nusiteikimas ''(Štk)'', 3) skubus reikalas, bėda ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Nuotnerīns''' − dilgelynas&lt;br&gt;
'''Nuotrīnės, nuotnierės''' - dilgelės&lt;br&gt;
'''Nuovartos''' – daugybė, gausybė&lt;br&gt;
'''Nuovītė''' − kamuoti, varginti&lt;br&gt;
'''Nuožangos''' – 1)greitai, sparčiai einantis, 2) greitas, našus darbe&lt;br&gt;
'''Nusėdarītė''' – nusirengti&lt;br&gt;
'''Nusėdoutė''' – nuvargti&lt;br&gt;
'''Nusėmardavuotė''' − nuvargti, nusikankinti&lt;br&gt;
'''Nusėšastītė''' − nusigyventi ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Nusėšamītė''' − nusikirpti ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Nusėšmaravuotė''' − nusitepti ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Nusėšneigtė''' − nuskursti, nusigyventi ''(Šts)''&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Nuspindietė&lt;/u&gt; − numirti, nusibaigti, nudvėsti ''(perk., Kl, Krtn)''&lt;br&gt;
'''Nūsproga''' – nusprogėlis, dvasna&lt;br&gt;
'''Nušamterietė''' − nupjauti ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Nušaptė''' − pasišalinti, pranykti ''(Akm)''&lt;br&gt;
'''Nušlēžtė''' − nutrinti, išpurvinti ''(Tl)''&lt;br&gt;
'''Nušvičītė''' − nuvažiuoti, nudumti, nušveisti ''(Kal)''&lt;br&gt;
'''Nuzībtė''' − nusilpti, pablogti ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Nūžninks''' – lauko tualetas&lt;br&gt;

== O ==
'''Ogus''' – aitrus, laiškus&lt;br&gt;
'''Okata''' - noras&lt;br&gt;
'''Okatytė - raginti&lt;br&gt;
'''Oksos(os)''' – actas&lt;br&gt;
'''Ončpieris''' − ant namo rąstų užkalta lentelė&lt;br&gt;
'''Ondou''' - vanduo&lt;br&gt;
'''Onkstis''' – ankstumas&lt;br&gt;
'''Ons''' - jis&lt;br&gt; ''Ons muok žemaitėškā rokoutėis'' - Jis moka kalbėti žemaitiškai&lt;br&gt;
'''Ontā''' - tenai&lt;br&gt; 
'''Ontsėvėlktė''' - apsivilkti (ant ko)&lt;br&gt; ''Ont tuos jopelės ontsėvėlkau dā tuokė mielėna sermiegelė'' - Ant to suknelės apsivilkau dar tokį mėlyną švarkelį.&lt;br&gt;
'''Ontrēp'''- atvirkščiai, aukštyn kojom(is)&lt;br&gt; ''Je par Martīna pīles ont leda - par Kaliedas būs ont vondėns ėr ontrēp'' - Jeigu Martyno dieną antys ant ledo, per Kalėdas bus ant vandens ir atvirkščiai.&lt;br&gt;
'''Ontvêlks''' −užvalkalas&lt;br&gt;
'''Onžuols''' – ąžuolas&lt;br&gt;
'''Orkštīnė''' – 1) menka, ankšta patalpa, landynė ''(Kal, Pln)''(&lt;br&gt;
'''Ostaunē''' - visą laiką&lt;br&gt;
'''Ošagrībis''' – lepšis&lt;br&gt;
'''Oterninks''' - antradienis&lt;br&gt;
'''Oudeguotėis''' − tįsti ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Oustā''' – ūsai&lt;br&gt;
'''Ouslielis''' - suolelis&lt;br&gt;
'''Oustainis''' - žmogus su ūsais&lt;br&gt;
'''Oušvienė''' − anyta&lt;br&gt;
'''Oušvis''' − žmonos ar vyro tėvas ''(Vkš, Sd)''&lt;br&gt;
'''Ožinis''' − pietryčių vėjas&lt;br&gt;
'''Ožkušintė''' – paliesti, užkliudyti&lt;br&gt;
'''Ožnarvis''' − mezginio pradžia&lt;br&gt;
'''Ožouksmiē''' – pavėsis&lt;br&gt;
'''Ožsiklengiuotė''' − užsisklęsti&lt;br&gt;
'''Ožtrėns''' – taukynė&lt;br&gt;
'''Ožvajavuotė''' – užkariauti&lt;br&gt;
'''Ožvīdiejėms''' − pavydėjimas&lt;br&gt;
'''Ožvīdielnīnks''' − pavyduolis&lt;br&gt;
'''Ožžaimuotė''' – užpainioti, užnarplioti&lt;br&gt;

== P ==
'''Pabaluots''' – vystyklas&lt;br&gt;
'''Pabėga''' − rogių pavaža ''(Lk, Užv)''&lt;br&gt;
'''Pablaka''' – sėdėjimas ištiestomis kojomis ant žemės&lt;br&gt;
'''Pablakęnis''' − neaukštas, prigludęs prie žemės&lt;br&gt;
'''Pabenga''' - pabaiga&lt;br&gt;
'''Pacierinis''' – išeiginis&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Pačemnos&lt;/s&gt; − patogus ''(Bržr) (sl.)''&lt;br&gt;
'''Padangals''' − apdangalas, apdaras ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Padarīnė''' − padargas&lt;br&gt;
'''Padavadītė''' − tuščiažodžiauti, paistyti niekus&lt;br&gt;
'''Padėrbtė''' - padaryti&lt;br&gt;
''Vėskou padėrba bėstrē ė lig pat gala'' - Viską padarė greitai ir iki galo.&lt;br&gt;
'''Padis''' − padėlys&lt;br&gt;
'''Padīvītė''' - nustebti, palaikyti (ką) keistu&lt;br&gt;
''Ka nieks nematīto, kas če atvažiava, ė paskou nepadīvīto'' - Kad niekas nematytų, kas čia atvažiavo, ir paskui nenustebtu.&lt;br&gt;
'''Paduorietėis''' − laikyti esant padoru, nesigėdyti&lt;br&gt;
'''Pagadītė''' – pagelbėti&lt;br&gt;
'''Pagalys''' – lazda&lt;br&gt;
'''Pagatavs''' − pasiryžęs, pasirengęs ką daryti ''(Als, KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Pagīmās''' − vienas paskui kitą, pratėgiui&lt;br&gt;
'''Pagrabs'''- laidotuvės&lt;br&gt;
'''Paimlus''' – gabus, mokslus, imlus&lt;br&gt;
'''Paišielis''' - pieštukas, (dgs. paišelē)&lt;br&gt;
''Puopierios ė paišelē'' - Popierius ir pieštukai.&lt;br&gt;
'''Paišītė''' - piešti&lt;br&gt;
'''Paitvietė''' − kamuotis sergant, galuotis&lt;br&gt;
'''Paitvietėis''' − gaivaliotis, peikėtis&lt;br&gt;
'''Pajieda''' − papjūtis, sunaikinimas&lt;br&gt;
'''Pakabus''' – su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; patogus&lt;br&gt;
'''Pakājos''' – ramybė&lt;br&gt;
'''Pakarnos''' − nuolankus&lt;br&gt;
'''Pakarūklā''' − gaidžio ar kalakuto pasnapės ataugos&lt;br&gt;
'''Pakaruotė''' - nubausti. &lt;br&gt;
'''Pakavuotė''' - paslėpti&lt;br&gt;
''Pakavuots nu svetėmū akiū'' - Paslėptas nuo svetimų akių.&lt;br&gt; 
'''Pakerie''' – vieta palei kelmą ar po juo&lt;br&gt;
'''Pakīgā''' – įvairios priemonės&lt;br&gt;
'''Pakīrietė''' – atsibosti&lt;br&gt;
'''Pakniūkščiuotė''' – paverkšlenti&lt;br&gt;
'''Pakonda''' − užkanda&lt;br&gt;
'''Pakosavuotė''' - paskatinti&lt;br&gt;
''Tas anou pakosavuojė jimtėis kėta darba'' - Tai jį paskatino imtis kito darbo.&lt;br&gt;
''Kas tamsta pakosavuojė iduomautėis literatūra?'' - Kas jus paskatino domėtis literatūra?&lt;br&gt;
'''Pakruosnė''' − pirtis&lt;br&gt;
'''Pakušietė''' − kiek pajudėti, pakrutėti&lt;br&gt;
'''Pakūta''' – atgaila&lt;br&gt;
'''Palaistva''' – apsileidimas, netvarka&lt;br&gt;
'''Palakus''' – 1) galintis gerai skraidyti, 2) kuris eiklių kojų, greitas&lt;br&gt; 
'''Pàlapus''' – vikrus&lt;br&gt;
'''Pālašos''' – vieta, kur nuo stogo varva lietaus lašai&lt;br&gt;
'''Palē''' ''(kon)''  - pagal (ką)&lt;br&gt;
''Rašītė palē taisīklės'' - Rašyti pagal taisykles.&lt;br&gt;
''Darboutėis palē pruofesėjė'' - Dirbti pagal profesiją.&lt;br&gt; 
'''Palėktė''' - likti, pasilikti&lt;br&gt;
''Tēp ė palėksi nesopratės'' - Taip ir liksi nesupratęs.&lt;br&gt;
'''Palėts''' – paltas&lt;br&gt;
'''Palėžuokautė''' − meilikauti, pataikauti&lt;br&gt;
'''Palėžuoks''' − pataikūnas, palaižūnas&lt;br&gt;
'''Palīčė''' – lentyna&lt;br&gt;
'''Paluocē''' – 1) patalpos, 2) rūmai&lt;br&gt;
'''Pamanga''' – pamaiva&lt;br&gt;
'''Pamauts''' – apynasris be žąslų&lt;br&gt;
'''Pamėnavuotė''' - paminėti&lt;br&gt;
''Rēktom pamėnavuotė ėr ontra anuo kninga'' - Reikėtų paminėti ir antrą jo knygą.&lt;br&gt;
''Sārašė īr pamėnavuotė ė kėtė žmuonis'' - Sąraše paminėti ir kiti žmonės.&lt;br&gt;
'''Pamėslītė''' - pagalvoti&lt;br&gt;
'''Pamėtuotė''' – mėgdžioti, beždžioniauti&lt;br&gt;
'''Pamīlietė''' - įsimylėti, pamilti&lt;&lt;br&gt;
''Tumet aš tavi truopnē pamīlieso'' - Tada aš tave tikrai įsimylėsiu.&lt;br&gt;
'''Pamina''' – pakoja (staklių, ratelio)&lt;br&gt;
'''Pampa''' – nedidelis išsipūtimas, gumbas&lt;br&gt;
'''Pampuotaukšlis''' – kukurdvelkis&lt;br&gt;
'''Pamušos''' − pamušalas&lt;br&gt;
'''Panedielis''' - pirmadienis&lt;br&gt;
'''Pantas''' – prėslas, daržingalis&lt;br&gt;
'''Papeizuokē''' - užausiai (plaukai užausiuose)&lt;br&gt;
'''Papijuotė''' – pradėti duoti pieno (apie karvę)&lt;br&gt;
'''Papinīčė, papinīks''' – liemenėlė&lt;br&gt;
'''Papīntis''' – duonos, batono galas &lt;br&gt;
'''Papītė''' – įmirkti&lt;br&gt;
'''Paplampa''' – plampa&lt;br&gt;
'''Paprakā''' − papirkimas, kyšis&lt;br&gt;
'''Paps''' – 1) krūtis, 2) spenys&lt;br&gt;
'''Papūnis (papalis)''' – tėvas&lt;br&gt;
'''Par -'''&lt;br&gt;
1) per&lt;br&gt;
2) (verčiamas laiko galininku) &lt;br&gt;
''Par vėsa dėina'' - Visą dieną&lt;br&gt;
''Par vėsa omžiu'' - Visą gyvenimą&lt;br&gt;
'''Parakans''' – tvoros stulpelis&lt;br&gt;
'''Parasuodniks''' - lietsargis&lt;br&gt;
'''Paražė''' – šiaudinio stogo apatinė dalis&lt;br&gt;
'''Pargoldīms''' - vertimas (į kitą kalbą)&lt;br&gt;
'''Pargoldītė''' - versti, išversti (į kitą kalbą)&lt;br&gt;
''Pargoldė kninga i žemaitiu kalba'' - Išvertė knygą į žemaičių kalbą.&lt;br&gt;
'''Pariedīms''' -&lt;br&gt;
1) įrengimas&lt;br&gt;
2) įrenginys&lt;br&gt;
''Kas čė tuoks naregiets pariedīms?'' - Koks čia neregėtas įrenginys? [?]&lt;br&gt;
'''Pariedka''' – vestuviniai pietūs&lt;br&gt;
'''Pariedkėnīnkė''' – pamergė&lt;br&gt;
'''Parkėltė''' – parkeliauti, sugrįžti&lt;br&gt;
'''Parkliuoktė''' – perkarti&lt;br&gt;
'''Paruoda''' – patarimas&lt;br&gt;
'''Pas''' ''(kuo)'' - pas (ką)&lt;br&gt;
''Pas monės'' - Pas mane.&lt;br&gt;
'''Pasābnos''' – parankus&lt;br&gt;
'''Pasėbaustė''' – pasirengti, pasiryžti&lt;br&gt;
'''Pasėgautuoji''' − patogi, tinkama proga&lt;br&gt;
'''Pasėkartė''' – įsilipti (į medį)&lt;br&gt;
''(Plg. kartėis – lipti, kopti)''&lt;br&gt;
'''Pasėkavuotė''' - pasislėpti&lt;br&gt;
''Nuorės ėr pasėkavuotė nu tū žvilgsniu'' - Norisi ir pasislėpti nuo tų žvilgsnių.&lt;br&gt;
''Nespiejė pabiegtė, pasėkavuotė, kor nuorint ožlīstė'' - Nespėjo pabėgti, pasislėpti, kur nors užlįsti.&lt;br&gt;
'''Pasėklebavuotė''' − įsiteikti&lt;br&gt;
'''Pasėšiaušėms''' − išgąstis, šiurpas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Pasiotjoukis''' − pasiutiškas, nesulaikomas juokas&lt;br&gt;
'''Pasiotkailis''' − pasiutėlis, išdykėlis&lt;br&gt;
'''Paska''' − medinis indas&lt;br&gt;
'''Paskiau''' − po to&lt;br&gt;
'''Paskujis''' − paskutinis&lt;br&gt;
'''Paslušnos''' – paklusnus&lt;br&gt;
'''Pasmailautė''' – pasmaguriauti, smalyžiauti&lt;br&gt;
'''Pastaunīnks''' – ganykla&lt;br&gt;
'''Pastijolka''' – grietinė&lt;br&gt;
'''Pastīvalis''' – festivalis&lt;br&gt;
'''Pastrajē''' – 1) puošnūs drabužiai, 2) papuošalai&lt;br&gt;
'''Pašanklė''' – audimo klaida, kai apmatų siūlas lieka neprispaustas ataudų&lt;br&gt;
'''Pašėlīnė''' − pašėlęs dalykas, pašėlimas&lt;br&gt;
'''Pašlėjus''' – pašlijas (pašlitas)&lt;br&gt;
'''Pašliaunus''' – nuolaidus, nuožulnus&lt;br&gt;
'''Pašliuroutė''' − pavaikštinėti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Pašova''' – audimo klaida – šaudyklės peršokti siūlai&lt;br&gt;
'''Pašvėtā''' − papuošalai, išeiginiai drabužiai&lt;br&gt;
'''Pataldrobė''' – patalų užvalkalas&lt;br&gt;
'''Patermasos''' - padažas&lt;br&gt;
'''Patieka''' − 1) paguoda, 2) džiaugsmas&lt;br&gt;
'''Patiemėjėms''' – pastaba&lt;br&gt;
'''Patruopītė''' - pataikyti&lt;br&gt;
'''Patšvartis''' - rąsto nuopjova&lt;br&gt;
'''Paunksmė''' – pavėsis, (šešėlis)&lt;br&gt;
'''Pauparis''' – 1) tranas, 2) dykaduonis&lt;br&gt;
'''Pavada''' − antroji žmona&lt;br&gt;
'''Pavadus''' − kuris duodasi vedamas&lt;br&gt;
'''Pavėdietė''' – panėšėti, būti panašiam&lt;br&gt;
'''Pavėdos''' – panašus&lt;br&gt;
'''Pavelkėns''' − ilgai tariamas, tęsiamas&lt;br&gt;
'''Paviešis''' – viešnagė&lt;br&gt;
'''Pavietrė''' -  smarvė (dvėselienos)&lt;br&gt;
'''Paviržis''' – priedas maistu už darbą&lt;br&gt;
'''Pãvīzis''' – išvaizda &lt;br&gt;
'''Pažiobėntė''' - pašviesti&lt;br&gt;
'''Pažīčiuotė''' – paskolinti&lt;br&gt;
'''Pažîgiou''' – pakarčiui&lt;br&gt;
'''Pažinie''' − pažintis&lt;br&gt;
'''Pečiūrė''' – krosnyje skylė su durelėmis&lt;br&gt;
'''Pėimenašas''' − piemengalis, vaikigalis, vaikėzas&lt;br&gt;
'''Peizuotė''' − peikti, koneveikti&lt;br&gt;
'''Pelėns''' − peluotas&lt;br&gt;
'''Pėlnėjė''' – pilnatis&lt;br&gt;
'''Pėndieliē''' - besilaukianti pirmo vedimo(karvė)&lt;br&gt;
'''Pė̅nzelis''' - teptukas&lt;br&gt;
'''Perglîta''' – plonesnė siūlo vieta, persmauga&lt;br&gt;
'''Perlanka''' – klaida, padaryta metant ar lenkiant siūlus&lt;br&gt;
'''Pérmā''' – anksčiau&lt;br&gt;
'''Pėrmšuokis''' − pati pradžia&lt;br&gt;
'''Pernīčė''' - penktadienis&lt;br&gt;
'''Perpėns''' – šalutinis krepšio lankelis, spyrys, per kurį pinamos vytelės&lt;br&gt;
'''Persargos''' – lengva liga&lt;br&gt;
'''Perstekė''' – žeberklas&lt;br&gt;
'''Pēslos''' – penamas&lt;br&gt;
'''Pesnuotėis''' – palengva, tingiai dirbti, krapštytis&lt;br&gt;
'''Pešeklis''' – įrankis šienui pešti iš diendaržio; peštukas&lt;br&gt;
'''Petelnė''' – keptuvė&lt;br&gt;
'''Petliavuotė mėltā''' − smulkūs miltai&lt;br&gt;
'''Pičpilnis''' − visai pilnas, pilnutėlis&lt;br&gt;
'''Piedols''' – kuris baltomis kojomis (apie arklį, karvę)&lt;br&gt;
'''Piekarnė''' − kepykla ''(Als, Mžk)''&lt;br&gt;
'''Pier/a (-ena)''' – mušimas&lt;br&gt;
'''Pieras''' - apdailos lentelės&lt;br&gt;
'''Piernīks''' - sausainis, riestainis&lt;br&gt;
'''Piesa''' – namų gorovė ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Piesos''' − 1) banda, kaimenė ''(S. Dauk.)'', 2) visa manta, turtas, nuosavybė, 3) pragyvenimo sąlygos išlaikymas, 4) šiukšlynas ''(plg. la. piesa – mėšlas, atliekos)''&lt;br&gt;
'''Pietvis''' – pietys&lt;br&gt;
'''Piežîntė''' – pamažu, atsargiai eiti&lt;br&gt;
'''Pīlė''' - antis&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''pīle'')&lt;br&gt;
'''Pilīčė''' - dildė&lt;br&gt;
'''Pilipuonā''' − tulpės&lt;br&gt;
'''Pimpis''' − nedidelis skauduliukas, spuogas&lt;br&gt;
'''Pinėkā''' – neriniai&lt;br&gt;
'''Pinings, piningā''' - pinigai&lt;br&gt;
''Būtė pri pininga'' - Būti piniging/am, -ai, turėti pinigų&lt;br&gt;
'''Pinkulės''' – sudžiūvusio žmogaus ar gyvulio rietų kaulai ''(menk.)''&lt;br&gt;
'''Pīrkšnis''' – karšti pelenai su žarijomis&lt;br&gt;
'''Pištelis''' − bjaurybė, baidyklė&lt;br&gt;
'''Pītė''' – šlapti, bjurti&lt;br&gt;
'''Pjaunis''' – pjaunama pelkė, kur pavasarį ir rudenį vanduo laikosi; pelkėti krūmai&lt;br&gt;
'''Pjūklītė''' – priekaištauti, rieti, graužti&lt;br&gt;
'''Plaujuotė''' – plaukyti&lt;br&gt;
'''Plėkpėivė''' − menkai želianti pieva&lt;br&gt;
'''Plėnis''' − 1) pelenai, 2) kibirkštys&lt;br&gt;
'''Plesnas''' – šviesiai bėras, gelsvai balzganas (apie arklį, karvę)&lt;br&gt;
'''Pliauzė''' - rankinė&lt;br&gt;
'''Pliesteris''' – 1) nestiprus žmogus, 2) tinginys, apsileidėlis&lt;br&gt;
'''Pliešèks''' – puikus, didelis darbininkas&lt;br&gt;
'''Plieška''' – plokščias butelis (dažniausiai ketvirtis litro)&lt;br&gt;
'''Plikšis''' – nuogas vyras&lt;br&gt;
'''Plīnkšals''' – sušalusi žemė be sniego&lt;br&gt;
'''Plincis''' – blynas ''(Pln, Skd)''&lt;br&gt;
'''Plinkus''' − greitas, vikrus, žvalus ''(Lc, Šts)''&lt;br&gt;
'''Plints''' - plyta (?)&lt;br&gt;
'''Pliūndra''' − nerimta, apsileidusi moteris&lt;br&gt;
'''Plitnītė''' – kalti&lt;br&gt;
'''Pliuškė''' – vakarėlis, šokiai&lt;br&gt;
'''Plompa''' – neišmanėlis&lt;br&gt;
'''Plonis''' − plonas apvalus kepaliukas, kepamas ant karštų anglių&lt;br&gt;
'''Ploskė''' - aukšlė (žuvis)&lt;br&gt;
'''Plucintė''' – judinti, kratyti, drąskyti&lt;br&gt;
'''Pludungė''' – pliuškė, vizgė, patuška&lt;br&gt;
'''Pludungis''' − nerimtas žmogus, vėjavaikis&lt;br&gt;
'''Plūnktė''' – 1) sunkiai eiti, 2) vargingai eiti, 3) skinti&lt;br&gt;
'''Plūktėis''' − sunkiai dirbti iki prakaito&lt;br&gt;
'''Pluonima''' − plonuma&lt;br&gt;
'''Pluonėms''' – smilkinys&lt;br&gt;
'''Pluskintė''' – purtyti, plustinti&lt;br&gt;
'''Pluskis''' − kas su pluskomis, ilgais plaukais&lt;br&gt;
'''Pluskos''' – susivėlę, ilgi plaukai, gaurai ar karčiai; plaukų draikanos&lt;br&gt;
'''Pluskuots''' − su pluskomis, gauruotas&lt;br&gt;
'''Plustintė''' – judinti, kratyti, purtyti&lt;br&gt;
'''Pomėtis''' – atmintis ''(Brus.)''&lt;br&gt;
'''Ponašis''' − gana greitas ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Poncerka''' – švarkas&lt;br&gt;
'''Pončka''' − gniūžtė&lt;br&gt;
'''Pondeivs''' – Dievas&lt;br&gt;
'''Popėrm''' – iš pradžių&lt;br&gt;
'''Poputė''' − nuospauda, trynė; sutrinta pūslė&lt;br&gt;
'''Posiaužniuga''' – per vidurį, perpus&lt;br&gt;
'''Posmarškuonė''' – bulvių ir miltų košė&lt;br&gt;
'''Posnaga''' – kanopa ar kitas raginis kojų galas&lt;br&gt;
'''Poškoutė''' - linguoti (?)&lt;br&gt; 
''Laivelis puškuojė'' - laivelis linguoja (?)&lt;br&gt;
'''Pošks''' - spuogas&lt;br&gt; 
'''Potra''' - košė, sriuba&lt;br&gt;
(Plg. latvių, latgalių ''putra'')&lt;br&gt;
'''Pradėm''' − nuolat, be pertrūkio, ištisai&lt;br&gt;
'''Pragijīs''' − nuobrukinis audeklas, austas dvejomis nytimis&lt;br&gt;
'''Pragriežtė''' − pralošti&lt;br&gt;
'''Pragoms''' − 1) priemonė, 2) proga&lt;br&gt;
'''Prakostė''' – truputį atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti&lt;br&gt;
'''Prāktis''' – uždarbis&lt;br&gt;
'''Praknīdėtė''' − prarasti, pamesti, pradanginti, paslėpti&lt;br&gt;
'''Praminas''' – šiaudai ar spaliai, dedami į minamą molį&lt;br&gt;
'''Pranara''' – medžio stiebo gumbas medienoje (apaugęs nukirstomis šakomis)&lt;br&gt;
'''Prapuolenė''' – prapultis&lt;br&gt;
'''Praurbintė''' – pradurti su yla&lt;br&gt;
'''Praspuorks''' – užtrauktukas&lt;br&gt;
'''Prasuks''' – gabalėlis sviesto, dedamas į grietinę, pradedant mušti sviestą, sukti kastinį&lt;br&gt;
'''Prašmintinis''' − nedidelis pokylis, pramoga, pobūvis&lt;br&gt;
'''Pratruotītė''' − prarasti&lt;br&gt;
'''Pravaktė''' − prasigyventi, prakusti ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Pravuodėjėms''' – kunigo atvežimas, taisymas (po ligos, sveikata gerėja)&lt;br&gt;
'''Prīdėva''' – nuolat dėvimas, darbo drabužis&lt;br&gt;
'''Prīdėvinis''' – namie, prie darbo dėvimas (apie drabužį)&lt;br&gt;
'''Prigautė''' − pasiekti&lt;br&gt;
'''Prīgrėnds''' − pastogė prie klėties priekio; prieklėtis&lt;br&gt;
'''Prīgulė''' – naktigonė, nakvynė&lt;br&gt;
'''Prijimblus''' – malonus, švelnus&lt;br&gt;
'''Prikalka''' – lentynėlė smulkmenoms susikrauti&lt;br&gt;
'''Prikruoptė''' − apgauti, apsukti&lt;br&gt;
'''Prīlaids''' − pavasarinis paršas, užmetamas penėti iki rudens ''(Vkš, Pln)''&lt;br&gt;
'''Prīparšis''' – 1) prastesnis paršas, 2) paskutinis kiaulės atvestas paršiukas&lt;br&gt;
'''Prīšėnīnkė''' − trobos galas (dažniausiai apgyvendinamas karšinčių)&lt;br&gt;
'''Pragoms''' – tarpas&lt;br&gt;
'''Prakiordī(n)tė''' – pradurti&lt;br&gt;
'''Pratintaliuotė''' - kaboti (kažkiek laiko)&lt;br&gt;
''Pakarts pratintaliava tris dėinas'' - Pakartas kabojo tris dienas.&lt;br&gt;
'''Pratrīstė''' - pradėti viduriuoti&lt;br&gt;
''Par šventes geriau užiedė, pratrīda'' - Per šventes daugiau prisivalgė, padėjo viduriuoti.&lt;br&gt;
(Sinonimas ''sotrīstė'')&lt;br&gt;
'''Praveros''' – pravartus&lt;br&gt;
'''Prėklos''' - nemalonus, bjaurus&lt;br?&gt;
''Tas Liodvėks, kā pamėslėjo, mon prėklos bova par vėsa omželi'' - Tas Liudvikas, taip pagalvojus, man niekados nepatiko.&lt;br&gt;
''Pravažiavėms bova prėklos'' - pavažiavimas buvo nemalonus.&lt;br&gt;
'''Pri''' -&lt;br&gt;
1) prie&lt;br&gt;
2) pas&lt;br&gt;
''Ā beatėisi pri mūsa rītuo (rītuo dėina)? - Ar dar ateisi rytoj pas mus rytoj?''&lt;br&gt;
'''Prietelis''' - asmuo, siauriau &quot;geras žmogus&quot;.&lt;br&gt;
'''Prigimt/s, -a''' - gimt/asis, -oji&lt;br&gt;
''Mona prigimta kalba īr žemaitiu'' - Mano gimtoji kalba - žeimaičių.&lt;br&gt;
''Prigimtė nomā'' - Gimtieji namai.&lt;br&gt;
'''Primeniė''' - prieangis&lt;br&gt;
'''Prīpuolis''' – netikėtas įvykis&lt;br&gt;
'''Pritėktė''' -&lt;br&gt;
1) tikti, būti ger/am, -ai&lt;br&gt;
''Sūris pritink pri alaus'' - Sūris tinka prie alaus.&lt;br&gt;
''Nuognā skani douna, ė tēp pritink pėlvou'' - Labai skani duona, ir tokia gera pilvui.&lt;br&gt; 
''Tas pri vėskuo pritink'' - Tas prie visko tinka.&lt;br&gt; 
2) derėti&lt;br&gt;
''Ar pritink līstė i akis su dornās pasiūlīmās'' - ?&lt;br&gt;
''Ied, kas tink ėr ėšruod, kāp pritink'' - Valgyk tai, kas patinka, ir atrodyk taip, kaip pridera.&lt;br&gt;
'''Privėlėjė''' − priekaištas&lt;br&gt;
'''Prūds''' – 1) kūdra, 2) tvekinys&lt;br&gt;
'''Prūnītė''' – sunkiai, daug dirbti, triūsti&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Pruocaunīnks&lt;/s&gt; – darbininkas ''vz. pruocė''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Pruocė&lt;/s&gt; - darbas, triūsas ''(l. praca)''&lt;br&gt;
'''Pruočka''' − skalbėja&lt;br&gt;
'''Pruogīmė''' − proguma&lt;br&gt;
'''Pruopernā''' – užpernai&lt;br&gt;
'''Pruopernīkštis''' − užpernykštis&lt;br&gt;
'''Pruosītė''' - lyginti&lt;br&gt;
'''Pruosus''' - lygintuvas&lt;br&gt;
'''Prusnos''' – lūpos (ppr. arklio), burna&lt;br&gt;
'''Pudamėnts''' – pamatas&lt;br&gt;
'''Puišis''' – berniukas, vaikėzas&lt;br&gt;
'''Pujuotė''' – 1) blaškyti, naikinti, siaubti, 2) išdirbti, purenti (žemę)&lt;br&gt;
'''Pūkis''' – velniukas, kamuolinis žaibas&lt;br&gt;
'''Puksis (-ielis)''' – pjūklas&lt;br&gt;
'''Pumpuotaukšlis''' – kukurdvelkis&lt;br&gt;
'''Punčiakas''' - kojinės&lt;br&gt;
'''Pūnds''' − ryšulys, pakas&lt;br&gt;
'''Puodė''' - krikštavaikis&lt;br&gt;
''Kūma nusėdīvėjė, kuoki anuos puodė dėdėlė ožauga ėr kėik ėšgražiejė'' - Krikštamotė nusistebėjo, koks jos krikštavaikis didelis užaugo ir kaip išgražėjo.&lt;br&gt;
(Plg. latvių dial. (Kurše) ''pāde'')&lt;br&gt;
'''Puonėkis''' − pusėtinas, vidutiniškas, pakenčiamas, nevisiškai blogas ''(Ll, Lkv)''&lt;br&gt;
'''Puonmetis''' − baudžiava ''(Rt)''&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Puopa&lt;/u&gt; − skaudama, skausminga vieta ''(Vkš, Eig)''&lt;br&gt;
'''Puorėnīnkā''' − pora arklių kinkomas vežimas&lt;br&gt;
'''Puosargos''' – nedidelė liga, negalavimas (sloga, menkas gripas)&lt;br&gt;
'''Puoternīčė''' − žydų rožančius&lt;br&gt;
'''Pozyva''' - stovėsena&lt;br&gt;
'''Pūptė''' − dejuoti, skųstis, vaitoti&lt;br&gt;
'''Puriets''' – garbanotas&lt;br&gt;
'''Pūrā''' − 1) žieminiai kviečiai, 2) grūdų, bulvių maišai&lt;br&gt;
'''Purptė''' – brinkti&lt;br&gt;
'''Purtulīs''' – drebulys&lt;br&gt;
'''Pustaunīčia''' – apleista sodyba, trobesys&lt;br&gt;
'''Pustelnīnks''' − atsiskyrėlis&lt;br&gt;
'''Pustīnė''' – tuščia, be tvarkos, nykimas&lt;br&gt;
'''Pūstītė''' – švaistyti (pvz. švaistyti maistą)&lt;br&gt;
'''Putelis''' − putinas&lt;br&gt;
'''Pūtis''' − pelėda&lt;br&gt;

== R ==
'''Ragova''' – 1) įdubimas, 2) vandens išneštas griovys, 3) staigi, gili tarpkalnė&lt;br&gt;
'''Rakanda''' – sėtuvės formos pintinė&lt;br&gt;
'''Rakībuolā''' – visokie prietaisai&lt;br&gt;
'''Rakinietė''' – krapštyti&lt;br&gt;
'''Rakonds''' - įrankis&lt;br&gt;
'''Raks''' – skilimas, kalimasis iš kiaušinių&lt;br&gt;
'''Rarietė''' − brazdėti, dardėti&lt;br&gt;
'''Ras(ėt)''' – gal, turbūt&lt;br&gt;
'''Rasals''' − skystis, kuriame rauginami raudonieji burokėliai&lt;br&gt;
'''Ratā''' (dgs.) - vežimas&lt;br&gt;
''Ratu tekėnis'' - Vežimo ratas.&lt;br&gt;
'''Ratainis''' − paplokščias kukulis ''(Tv)''&lt;br&gt;
'''Ratapėjės gautė''' − būti muštam ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Ratatepis''' − velnias ''(Žeml, Šts)''&lt;br&gt;
'''Ratavuotė''' − gelbėti, padėti&lt;br&gt;
'''Ratbrikė''' − geresni ratai ''(Lk, Rt)''&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Ratgalis&lt;/u&gt; − 1) vežimo galas, 2) lentelė vežimo galui užkišti, 3) virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti&lt;br&gt;
'''Ratkaištis''' − per movą į ašį įkišamas kaištis, kad ratas nenusmuktų ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Ratkamarė''' − malūno ratą dengianti pašiūrė ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Ratpiedis''' - stipinas&lt;br&gt;
'''Ratunka''' − pagalba, išsigelbėjimas; išeitis ''(Mžk, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Ratuotinis''' − suplotas, plokščias ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Raugtėnė''' − 1) kibiro talpos medinis indas su dangčiu sviestui ar rūgusiam pienui laikyti, 2) laukneša&lt;br&gt;
'''Rauktenalė''' – prastas svaiginamas gėrimas&lt;br&gt;
'''Rauda''' – kuoja&lt;br&gt;
'''Rauptė''' – skaptuoti&lt;br&gt;
'''Ravėdavuotė''' − pjaustinėti, mėsinėti&lt;br&gt;
'''Ravs''' - griovys&lt;br&gt;
'''Razbainīnks''' – plėšikas, niekadėjas&lt;br&gt;
'''Rāžoutėis''' – rąžytis&lt;br&gt;
'''Rėbkaulis''' - šonkaulis&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''riba'' &lt;=&gt; latgalių ''suonkauļs'')&lt;br&gt;
'''Redelė''' – vielų, stambokų langų tinklas&lt;br&gt;
'''Rėitā''' – šlaunys&lt;br&gt;
'''Rėits''' – kelis&lt;br&gt;
'''Reja''' – jauja&lt;br&gt;
'''Rekiežē''' – žaginiai&lt;br&gt;
'''Rėkioutėis''' - ruoštis, stoti į eilę, į rikuotę&lt;br&gt;
'''Rėktavuotė''' - taisyti, derinti&lt;br&gt;
'''Resnas''' – petingas, storas, tvirtas&lt;br&gt;
'''Rėsuorē''' - spyruoklės, lingės&lt;br&gt;
'''Remeziteis''' – 1) ginčytis, kivirčytis, bartis ''(Vkš)'', 2) erzintis, kirkintis ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Rendelis''' – metalinis puodas&lt;br&gt;
'''Repežiuotė''' – eiti rėplomis, repečkoti&lt;br&gt;
'''Repieža''' – kas išsiskėtęs, nerangus, nevikriai eina&lt;br&gt;
'''Rėva''' – 1) upės slenkstis, sekluma, 2) griovelis&lt;br&gt;
'''Rezena''' – užsispyrimas&lt;br&gt;
'''Rėzlintė''' – iš lėto eiti, kėblinti&lt;br&gt;
'''Riaušis''' – 1) ruginių miltų pyragėlis su morkomis ar bulvėmis viduryje, 2) toks kepinys iš kraujo ir miltų ar kruopų; kraujiniai vėdarai&lt;br&gt;
'''Ricielius''' – riteris&lt;br&gt;
'''Rīks''' – 1) reikmuo, 2) indas&lt;br&gt;
'''Riktingā''' - tikrai, gerokai, iš esmės, kaip reikia&lt;br&gt;
''Ana īr vāka besėlaukonti, ale jau tēp riktingā stuora besonti'' - Sako, ji laukiasi vaiko, bet jau tokia gerokai stora esanti.&lt;br&gt;
''Tēp riktingā vėsks bova isisiūbavės'' - Jau taip gerokai viskas buvo įsisiūbavę.&lt;br&gt;
'''Riktings''' - tvirtas, tikras, ne iš kelmo spirtas&lt;br&gt;
''A žėnā, kuoks stėpros, kėits ė riktings īr žemaitis?'' - Ar žinai, koks stiprus, tvirtas ir tikras yra žemaitis?&lt;br&gt;
(Plg. latvių šnek. ''riktīgs'')&lt;br&gt;
'''Rinda''' – eilė, stata&lt;br&gt;
'''Rinkis''' - išimamas krosnies elementas, skirtas puodų angos uždengimui&lt;br&gt;
'''Risuorios''' – lingė (kartis lopšiui kabinti)&lt;br&gt;
'''Rita''' – dalba, kartis, strypas&lt;br&gt;
'''Rīžtė''' − virsti delčia, nykti, dilti&lt;br&gt;
'''Robežios''' - siena, linija, pakraštys&lt;br&gt;
'''Rokoutėis''' - kalbėti, šnekėti, šnekučiuotis&lt;br&gt;
''Anodo rokavuos ėr joukava'' - Jie (abu) šnekėjosi ir juokavo.&lt;br&gt;
''Ons muok žemaitėškā rokoutėis'' - Jis moka kalbėti žemaitiškai.&lt;br&gt;
'''Rokunda''' - kalba, pokalbis&lt;br&gt;''Diekou ož rokunda!''  - Ačiū už pokalbį!&lt;br&gt;
'''Rōlis''' - ritinys, volas&lt;br&gt;
'''Ronktūris''' − įtaisas rankomis suimti, įsitverti, rankena&lt;br&gt;
'''Roputė''' – bulvė (vakarų žemaičiuose)&lt;br&gt;
'''Roputīnė''' – bulvienė&lt;br&gt;
'''Rosėjuonis''' – rusas&lt;br&gt;
'''Rūdėjė''' − rūdynė&lt;br&gt;
'''Ruišis''' – raišis&lt;br&gt;
'''Rukata''' – susiraukėlis, paniurėlis, pikčiurna&lt;br&gt;
'''Ruobtė''' – ruopti&lt;br&gt;
'''Ruoda''' - pokalbis, pasišnekėjimas&lt;br&gt;
''Vestė ruoda'' - Vesti pokalbį&lt;br&gt;
''Pabrauktė ruoda'' - pasišnekėti&lt;br&gt;
'''Ruodbalsė''' − raidė&lt;br&gt;
'''Ruods''' - ...lyg ir... ? puikus (?)&lt;br&gt;
''Telšē – vuo tatā tas tad ruods īr miests!'' - ?&lt;br&gt;
''Ėr pagīdė mūsa Pronceli! Tatā daktars, tad ruods daktars'' - ?&lt;br&gt;  
'''Ruomītė''' − kastruoti ''(Šll, Kv)''&lt;br&gt;
'''Ruona''' – žaizda&lt;br&gt;
'''Rūra''' – užpakalis&lt;br&gt;
'''Rušavuotė''' - liesti&lt;br&gt;
''Nerušvakuok to mona daiktū'' - neliesk mano daiktų&lt;br&gt;

== S ==
'''Saidris''' − viksva&lt;br&gt;
'''Saiduoks''' - lankas šaudymui stėlėmis&lt;br&gt;
'''Salka''' – mansarda&lt;br&gt;
'''Sambrieškis''' − temimo laikas, prieblanda&lt;br&gt;
'''Samėžinis''' – šiukšlynas, sąšlavynas&lt;br&gt;
'''Samplėšinis''' − dvinytas lininis, pašukomis ataustas audeklas&lt;br&gt;
'''Sampuva''' – 1) supuvęs medis, pūzras, 2) persenęs žmogus&lt;br&gt;
'''Sampuvis''' – supuvęs, sutrešęs&lt;br&gt;
'''Sandiets''' – atsargai sudėtas maistas ar šiaip kas&lt;br&gt;
'''Sangriuva''' – nevikrus, neapsukrus žmogus, sugriuvėlis&lt;br&gt;
'''Sankalba''' − sąmokslas&lt;br&gt;
'''Sankals''' – skersinis, jungiantis staklių stovus&lt;br&gt;
'''Sankirtėnė''' − 1) sumuštinė pradalgė, 2) kartu su lašiniais sukapota mėsa&lt;br&gt;
'''Sankulas''' – prastesni grūdai, antrininkai&lt;br&gt;
'''Santapa''' – ištižėlis&lt;br&gt;
'''Santėmis''' – prietema, prieš mėnuliui patekant&lt;br&gt;
'''Santiža''' – ištižėlis, liurbis&lt;br&gt;
'''Sariuotė''' – 1) siaubti, niokoti, plėšti, 2) bastytis&lt;br&gt;
'''Sarmata''' – gėda&lt;br&gt;
'''Sāspronds''' − virvelė ar šikšnelė pavalkams suveržti kinkant, sąmatas&lt;br&gt;
'''Sāsvėnīs''' - sąsiuvinis.&lt;br&gt;
''Kningas ė sāsvėnē'' - Knygos ir sąsiuviniai.&lt;br&gt;
'''Saugė''' – daina&lt;br&gt;
'''Saulabruolē''' – prieš šalčius šalia saulės matomi šviesūs stulpai&lt;br&gt;
'''Sauliemuška''' − saulėgraža&lt;br&gt;
'''Saulabruolis''' − mėnulis&lt;br&gt;
'''Saunuora''' – savanaudis, egoistas&lt;br&gt;
'''Saunuoratė''' – tenkinti savo norus, neatsižvelgiant į kitus, būti egoistu&lt;br&gt;
'''Seiliegeris''' – seilėtekis&lt;br&gt;
'''Sėlks''' – šilkas&lt;br&gt;
'''Sėrata''' – 1) našlaitis, 2) staltiesė&lt;br&gt;
'''Sereda''' - trečiadienis&lt;br&gt;
'''Sermiega''' – švarkas&lt;br&gt;
'''Sėtinīs''' – griežtis&lt;br&gt;
'''Siebėržė''' − vienu ėjimu užsėjamas baras, biržė&lt;br&gt;
'''Siednīnks''' − čiužinys&lt;br&gt;
'''Sierčėkā''' - degtukai&lt;br&gt;
'''Sintietė''' − 1) sunkiai kvėpuoti, alsuoti, 2) manyti&lt;br&gt;
'''Sintulīs (sintis)''' – plaučių liga, dusulys, astma&lt;br&gt;
'''Siūlbraukis''' − vaško gumuliukas siūlams vaškuoti, kad neplūšytų&lt;br&gt;
'''Siurbelie''' – dėlė&lt;br&gt;
'''Skačiuoteis''' – rūpintis&lt;br&gt;
'''Skadā''' - laiptai&lt;br&gt;
'''Skalītė''' - loti&lt;br&gt;
'''Skalurtė''' − pamažu skalauti (skalbinius, burną)&lt;br&gt;
'''Skarba''' − išmalda, auka (sin. alužma), turtas&lt;br&gt;
'''Skarîngs''' – pluoštingas&lt;br&gt;
'''Skaris''' − 1) skarmalius, 2) nuskaręs, nuplyšęs, nusidėvėjęs&lt;br&gt;
'''Skaržītė''' - skųsti, išduoti&lt;br&gt;
'''Skaugė''' – pavydas, godumas&lt;br&gt;
'''Skaugis''' − šykštuolis&lt;br&gt;
'''Skaugus''' – šykštus, pavydus&lt;br&gt;
'''Skelbautė''' – sklisti kalboms&lt;br&gt;
'''Skepets''' – nešiojama skara&lt;br&gt;
'''Skėrbtė''' – rūgti, gižti, skobti&lt;br&gt;
'''Skīpā''' – įstrižai&lt;br&gt;
'''Skīps''' – įstrižas&lt;br&gt;
'''Skīra''' – skirtumas&lt;br&gt;
'''Skivīts''' – skarmalas, skuduras&lt;br&gt;
'''Sklajus''' – kuriuo galima daug užskleisti&lt;br&gt;
'''Sklanda''' − 1) kartis tvorai tverti ''(Akm, Skd)'', 2) kliūtis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Sklandas''' − ''mot. g.'' karčių tvora ''(Skd, Yl)''&lt;br&gt;
'''Skleinīčė''' – stiklinė&lt;br&gt;
'''Sklads''' – sandėlys&lt;br&gt;
'''Sklanda''' − tvoros kartis&lt;br&gt;
'''Sklanduotė''' – tverti sklandų tvorą&lt;br&gt;
'''Skleps''' - rūsys&lt;br&gt;
'''Sklostės'''- skląstis&lt;br&gt;
'''Skobas''' – rūgštus&lt;br&gt;
'''Skoistė''' – kuisti,prilipti, nepasitraukti (ka iskoita, nebgalio beatsikratītė)&lt;br&gt;
'''Skotertė''' – staltiesė&lt;br&gt;
'''Skrabė̅nė''' - dėžė&lt;br&gt;
'''Skrabis''' − 1) sudžiūvęs, pasenęs žmogus, džiūsna, 2) kuinas, 3) kas daug šneka, plepys&lt;br&gt;
'''Skrabtė''' – senti, džiūti&lt;br&gt;
'''Skrėblis''' – bulvių skutyklė&lt;br&gt;
'''Skrėbtė''' – 1) baigtis, keipti, dvėsti, 2) mirti&lt;br&gt;
'''Skreibtė''' – siausti, gaubti&lt;br&gt;
'''Skrēts''' – sterblė, vieta ant kelių&lt;br&gt;
'''Skrega''' – skūpas&lt;br&gt; 
'''Skripītis''' − smuikas&lt;br&gt;
'''Skripkuorios''' – smuikininkas&lt;br&gt;
'''Skrumnos''' – 1) negausus, 2) mažas, silpnas, menkas, 2) mandagus, kuklus&lt;br&gt;
''Skrūmnē pajiestė'' – silpnai pavalgyti&lt;br&gt;
'''Skuoms''' – skonis&lt;br&gt;
'''Skupicierios''' – gobšuolis&lt;br&gt;
'''Skurlis''' – skuduras (Sd)&lt;br&gt;
'''Skūra''' – oda, davė į skūra - trenkė į odą (mušė) &lt;br&gt;
'''Skūstė''' - šykštėti, gailėti&lt;br&gt;
'''Skvarma''' – forma&lt;br&gt;
'''Skvaukė''' – nerimta moteris, pamaiva&lt;br&gt;
'''Skvermuols''' – skuduras, skarmalas&lt;br&gt;
'''Slaptuomės''' - slapčia&lt;br&gt;
''Vėn liuob slaptuoms ateitė'' - Vis slapčia ateidavo.&lt;br&gt;
'''Slaunos''' – linksmas, garbingas&lt;br&gt;
'''Slīduoks''' – kazlėkas&lt;br&gt;
'''Sliedonė''' − pavakarys&lt;br&gt;
'''Slīgtė''' –1) snūduriuoti, 2) linkti, geisti, trokšti&lt;br&gt;
'''Slinkautė''' – tinginiauti&lt;br&gt;
'''Slinkis''' – 1) šliužas, 2) staklių skersinis, per kurį audeklas slenka į rietimą, 3) tinginys&lt;br&gt;
'''Slinkos''' – tingus&lt;br&gt;
'''Slostē''' - spąstai&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''slazds'' &lt;=&gt; latgalių ''spūsts'')&lt;br&gt;
'''Sluogs''' – sunkumas (dedamas linams markoje prislėgti)&lt;br&gt;
'''Sluopė''' − troškintos bulvės (ppr. su mėsa)&lt;br&gt;
'''Sluovėks''' – stiklainis&lt;br&gt;
'''Slūžītė''' − tarnauti&lt;br&gt;
'''Slūžma''' − alga ''(Als, Brs)''&lt;br&gt;
'''Smagos''' - fiziškai sunkus, stiprus&lt;br&gt;
''Smagos maišas'' - Sunkus maišas.&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''smags maiss'')&lt;br&gt;
'''Smaks''' - rajūnas &lt;br&gt;
'''Smalka''' − 1) paunksmė, 2) pavėsis&lt;br&gt;
'''Smauktėis''' − lįsti, spraustis&lt;br&gt;
'''Smeigtėis''' – lįsti, smelktis, brautis&lt;br&gt;
'''Smelčios''' − lydyti kiaulienos taukai&lt;br&gt;
'''Smetuons''' - grietinė ''(slav., net.)''&lt;br&gt;
'''Smuoks''' – kvapas, supratimas apie viralo gerumą (pasmuokavuok, a skanė potra išvėriau)&lt;br&gt;
'''Smuortė''' – liūsti, blaustis&lt;br&gt;
'''Smūrglaiža''' – nesubrendęs žmogus, snarglius; vaikas, kuriam stovi ištįsęs snarglys ''(menk.)''&lt;br&gt;
'''Smūrglīs''' – snarglys&lt;br&gt;
'''Smūrglioutė''' – snargliuoti&lt;br&gt;
'''Smūtnos''' – liūdnas&lt;br&gt;
'''Snėiglaša''' – sniegbdriba, šlapdriba&lt;br&gt;
'''Snopinietė''' – žioplinėti, vaikščioti lyg apsnūdusiam&lt;br&gt;
'''Snopis''' − apdujėlis, apsnūdėlis&lt;br&gt;
'''Snučas''' – snaudalius&lt;br&gt;
'''Snūda''' – snaudulys&lt;br&gt;
'''Sobata''' - šeštadienis&lt;br&gt;
'''Sobėnė''' – užpakalis&lt;br&gt;
'''Soda''' – 1) sodžius, 2) kaimas&lt;br&gt;
'''Sodiedlioutė''' - sudėlioti.&lt;br&gt;
''Kūlātē truopnē sodiedliuotė - Akmenukai kruopščiai sudėlioti.&lt;br&gt;
'''Sogruobtė''' − sučiupti&lt;br&gt;
'''Sokierka''' – saldainis&lt;br&gt;
'''Solasītė''' - surinkti&lt;br&gt;
''Solasīk pabėrosius žėrnius'' - Surink pabirusius žirnius.&lt;br&gt;  
(Plg. latvių ''salasīt'')&lt;br&gt;
'''Soma''' − kas sominėja, vaikštinėja kaip apdujęs&lt;br&gt;
'''Someigtė''' - mokėti&lt;br&gt;
''Ons vėskou someigė padėrbtė - Jis viską mokėjo padaryti.''&lt;br&gt;
'''Somiklietė''' − sukietėti&lt;br&gt;
'''Sominis''' − šiaurės vakarų vėjas&lt;br&gt;
'''Somintė''' – eiti lyg apkvaišusiam&lt;br&gt;
'''Sonpova''' - puvena, supuvęs&lt;br&gt;
'''Sosieds''' – kaimynas&lt;br&gt;
'''Sotrīstė''' - pradėti viduriuoti&lt;br&gt;
''Diel tuo, ka gersi neožvėrosė erbeta, nesotrīsi'' - dėl to, kad gersi neužvirusią arbatą, vidurių nepaleis.&lt;br&gt;  
''Ons par tas doris kāp sotrīdės lek ė lek'' - Jis pro duris laksto pirmyn atgal kaip pamišęs.&lt;br&gt;
'''Sosėvadintė''' - sukviesti, surinkti&lt;br&gt;
''Kavėnies vediejė sosėvadėna vėsas padaviejės ė viriejės'' - Kavinės vedėja surinko visas padevėjas ir virėjas.&lt;br&gt;
'''Soskėrtė''' – 1)suplyšti, 2) vos laikytis&lt;br&gt;
'''Sovėdruotė''' − sunykti, sumenkti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Sovėsam''' - visai&lt;br&gt;
''Pamatė sesėri sovėsam ba svēkatas'' - Pamatė seserį visai be sveikatos.&lt;br&gt;
''Žuolie, ė ta sovėsam ėšdegusi'' - Žolė, ir ta visai išdegusi.&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Spags&lt;/u&gt; – lašas ''(Plt, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Spaciera''' - išeiga&lt;br&gt;
'''Spakainos''' – ramus&lt;br&gt;
'''Spaviednė''' – išpažintis&lt;br&gt;
'''Spaviednīčė''' – klausykla&lt;br&gt;
'''Spėitlios''' - spiečius (ties. ir perk. reikšme)&lt;br&gt;
''Moseliu ciels spėitlios soksės aplink galva'' - Muselių visas spiečius suksis aplink galvą.&lt;br&gt; 
'''Speldė''' – skylė viršum duonkepės krosnies angos dūmams išeiti&lt;br&gt;
'''Sperus (Spiers?)''' – spartus&lt;br&gt;
'''Spėtriuotė''' – aklai ar tamsoje ieškoti, aklioti&lt;br&gt;
'''Spėtrius''' – spitras žmogus, žlibis&lt;br&gt;
'''Spėtros''' – neprimatantis, žlibas&lt;br&gt;
'''Spėlgtė''' – vysti, nykti&lt;br&gt;
'''Spieka''' – jėga&lt;br&gt;
'''Spierus (Spiers?)''' – , spartus, greitas, energingas&lt;br&gt;
'''Spilgtė''' − menkti be saulės, stilbti&lt;br&gt;
'''Spīrē''' − kopėčių skersiniai&lt;br&gt;
'''Spongė''' - akis (niekinamasis)&lt;br&gt;
'''Spotkielis''' - puodelis&lt;br&gt;
'''Sprāgis''' - segtukas&lt;br&gt;
'''Sprėigtė''' - spriegti&lt;br&gt;
'''Sprėndžina''' - spyruoklė&lt;br&gt;
'''Sproklė''' – sprogymė, spraga&lt;br&gt;
'''Sprostis''' - pakaba&lt;br&gt;
'''Sprudultė (Spordoltėis?)''' – spurdėti nepasiduodant&lt;br&gt;
'''Sprudunklis''' – šakalėlis, vietoj sagos&lt;br&gt;
'''Spruogila''' − 1) skeveldra, 2) sprogusi vieta, sprogymė, 3) žiežirba&lt;br&gt;
'''Spruogtė''' – dvėsti&lt;br&gt;
'''Spuktis''' – suspaudžiama sagutė, sąsaga&lt;br&gt;
'''Srėjė''' – apylinkė, vietovė, sritis&lt;br&gt;
'''Sriebtovė''' – burna&lt;br&gt; 
'''Staibis''' – blauzda&lt;br&gt;
'''Staliuorios''' – stalius&lt;br&gt;
'''Stalnės''' − 1) arklidės, 2) įvairios ūkinės patalpos&lt;br&gt;
'''Stanaunē''' - dažnai&lt;br&gt;
'''Stangs''' − raištis&lt;br&gt;
'''Stapintė''' – madu marinti, dvasinti, alkinti&lt;br&gt;
'''Stavuotė''' - pajėgti, būti pajėg/iam, -iai, sugebėti&lt;br&gt;
''Rītuo nebstavuos darboutėis'' - Rytoj nebebus pajėgus dirbti.&lt;br&gt;
'''Steigtė''' – rūpintis, stengtis ką daryti&lt;br&gt;
'''Stėčas''' − 1) užsispyrimas, užgaida, 2) užsispyrėlis&lt;br&gt;
'''Stelgtėis''' − stengtis&lt;br&gt;
'''Stėpruotė''' − būti stipriam, tvirtai laikytis, pagalėti&lt;br&gt;
'''Stėrnus''' – 1) tvirtas, 2) standus, stangrus, kietas, nelankstus&lt;br&gt;
'''Stičas''' − priešgyna, užsispyrėlis&lt;br&gt;
'''Stičītė''' – užsispyrus ginčyti, ką tvirtinti&lt;br&gt;
'''Stimbaris''' - stagaras&lt;br&gt;
'''Stīrėnīnks''' – nekviestas svečias&lt;br&gt;
'''Stodainis''' − 1) lentelė statinei tvorai tverti, 2) stačių lentelių tvora&lt;br&gt;
'''Stongas''' - sąrėmiai&lt;br&gt;
'''Strainos''' – puošnus, gražus, dailus&lt;br&gt;
'''Strapakas''' – akėčios&lt;br&gt;
'''Stribitielios''' – stribas&lt;br&gt;
'''Striknėns''' − neklaužada, niekadėjas&lt;br&gt;
'''Striktas''' – 1) sunykęs, netikęs arklys, 2) maita, dvėsena, puolena&lt;br&gt;
'''Striuoks''' – rūpestis, baimė&lt;br&gt;
'''Strubis''' – žemas, neaukštas žmogus&lt;br&gt;
'''Struoks''' – baimė, sujudimas&lt;br&gt; 
'''Struošėntė'''- komanduoti, skubinti&lt;br&gt;
'''Struošītėis''' – skubėti&lt;br&gt; 
'''Stuoraunos''' – darbštus, rūpestingas&lt;br&gt;
'''Stuotkā''' – indai&lt;br&gt;
'''Sturplis''' – 1) gyvulio (ppr. arklio) pasturgalis nuo kryžkaulio iki uodegos, strėnos, 2) užpakalis (žmogaus, paukščio)&lt;br&gt;
'''Sublūkštė''' – susmukti, subliukšti, kai iš kamuolio išeina oras&lt;br&gt; 
'''Sučiežtė''' − suvalgyti, sudoroti ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Sučirškintė''' − pravirkdyti, prarikdyti ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Sučīžtė''' – netekti ūpo, būti nepatenkintam&lt;br&gt; 
'''Sūdžia''' – teisėjas&lt;br&gt;
'''Suitus''' – gausus&lt;br&gt;
'''Sujimtė''' – areštuoti, apimti glėbiu er pirštais&lt;br&gt; 
'''Sukeklis''' − prietaisas sviestui sukti (mušti)&lt;br&gt;
'''Sukliuoktė''' – sukristi, perkarti&lt;br&gt;
'''Sukrėstė''' – suliesėti&lt;br&gt;
'''Sumajiečīntė''' − supainioti&lt;br&gt;
'''Sumāsėntė''' − sugundyti, užkrėsti pavyzdžiu. Pvz. Sumāsėna vėsa rajuona - Užkrėtė pavyzdžiu visą rajoną &lt;br&gt;
'''Suodnos''' - sodas&lt;br&gt;
'''Suoka''' – šnekta, tarmė ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Suopka''' – sofa&lt;br&gt;
'''Suotėns''' − sotus&lt;br&gt;
''Suotėns esmo, bėt spongės da benuor'' − sotus esu, bet akys dar nori&lt;br&gt;
'''Sutėkės''' – gerai atrodantis (pasitaikė tuoks sutėkės vīroks, ka amėn)&lt;br&gt;
'''Supkas''' - kaliošai&lt;br&gt;
'''Supotės''' – sutinęs&lt;br&gt; 
'''Suplustintė''' – 1) supurtyti, 2) suplakti, suskalanduoti&lt;br&gt;
'''Susėzgadītė''' − susitaikyti ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Susitėmptė''' – susinešti, pasipuošti (susitėmpiau kāp vėn reikint)&lt;br&gt; 
'''Susizgrėptė''' – susiprasti&lt;br&gt;
'''Suskis''' – niežai&lt;br&gt;
'''Susnuoptė''' – pasidaryti apkiautėliu&lt;br&gt; 
'''Sustugtė''' – sustirti, sustingti, nebevaldyti sąnarių&lt;br&gt;
'''Sušastītė''' − godžiai, skubiai suvalgyti ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Sušneržtė''' − suirzti, sušniurti ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Sušvičītė''' − 1) pagaląsti ''(Brs, Kl)'', 2) sulošti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Suziztė''' − įsinorėti, įsigeisti&lt;br&gt;
'''Suzgrėbtė''' − susiprotėti, susiprasti ''(Šv, Krš)''&lt;br&gt;
'''Svadīntė''' − sodinti&lt;br&gt;
'''Svėlksnė''' − mėtyklė&lt;br&gt;
'''Svetimluovė''' − paleistuvė&lt;br&gt;
'''Svetimtīka''' − kas tyko ką nors gauti iš kitų&lt;br&gt;
'''Sviets''' - pasaulis&lt;br&gt;
'''Svotba''' – vestuvės&lt;br&gt;

== Š ==
'''Šabakštinietė''' − knibždėti ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Šabakštīns''' − bruzgynas ''(Gr, Šv)''&lt;br&gt;
'''Šabakšts''' − apipuvęs medis ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Šabaldas''' − ''dgs.'' sprandas ir pečiai (Yl, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šakalmiedis''' − skalamedis, kamienai, iš kurių ruošiami šakaliai ''(Lž, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šabarā''' − menki, maži krūmai ''(Pvn)''&lt;br&gt;
'''Šabavuotė''' − 1) būti be darbo, dykinėti ''(Trk), 2) miegoti ''(Škn)''&lt;br&gt;
'''Šakarnis''' – šakotas ''(Trk, Krkl)''&lt;br&gt;
'''Šablakuojis''' − kieno liesos, plonos kojos ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šablėtuons''' − šėtonas ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šablioks''' − vaikėzas, piemengalys ''(Žr)''&lt;br&gt;
'''Šablītė''' − 1) mušti, kirsti ''(End)'', 2) smarkiai bėgti, skuosti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šabuostītė''' − 1) kapoti, kirsti, čebesyti ''(Plt)'', 2) godžiai valgyti ''(Plt)''&lt;br&gt;
'''Šabuotė''' − 1) linguoti galva, kinkuoti ''(Als, Žr)'', 2) burti, kerėti ''(End)''&lt;br&gt;
'''Šabždainis''' − kuris su pelais ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šadrus''' − gyvas, veiklus, judrus ''(Krt)''&lt;br&gt;
'''Šabždietė''' − čiužėti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šakains''' − 1) labai išsišakojęs, šakotas ''(Plt)'', 2) aikštingas ''(perk., Plt)''&lt;br&gt;
'''Šakalėnė''' − malkinė ''(Tv, Varn)''&lt;br&gt;
'''Šakalinis''' − 1) apaugęs mažais krūmais ''(Šts)'', 2) sulysęs, perkaręs ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šakalīs''' − skala prakurui ar pasišviesti ''(Žg, Žr)''&lt;br&gt;
'''Šakalītė''' − mušti, lupti ''(Kair, Als)''&lt;br&gt;
'''Šakarītė''' − kandžioti, graužti ''(Ll, Škn)''&lt;br&gt;
'''Šakarna''' − smarki moteris ''(šnek., Brs, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šakarnis''' − šakotas medis ''(Trk, Krkl)''&lt;br&gt;
'''Šakarns''' − kaulingas ''(Ll)''&lt;br&gt;
'''Šakėnė''' − kryžkelė ''(Kltn)''&lt;br&gt;
'''Šakėnīs''' − tvoros statinis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šakintarpis''' − tarpšlaunis, šakumas ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šaknaplieša''' − šykštus žmogus ''(menk., Šts)''&lt;br&gt;
'''Šaknius''' − neūžauga, kvežis ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šakšinalė''' − nerimta mergina ''(Plng)''&lt;br&gt;
'''Šakšinis''' − pietvakarių vėjas ''(Prk, Plng)''&lt;br&gt;
'''Šakumbruzdis''' − šokiai, vakarėlis ''(menk., Šts, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šakums''' – tarpkojis ''(Vdk, Trg)''&lt;br&gt;
'''Šakumuots''' − dvišakis, šakotas ''(Šts, Skd)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Šalabans&lt;/s&gt; − naminis alkoholinis gėrimas ''(Pol., Krkl, Ldv)''&lt;br&gt;
'''Šalaputris''' − lengvabūdis, vejavaikis, padauža ''(Vkš, Skd)''&lt;br&gt;
'''Šalatėnė''' − tilto, liepto turėklai, barjeras ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Šalaujis''' − svetimšalis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šalbierka''' – lėmenė ''(Pol., Pln, Als)''&lt;br&gt;
'''Šaldruoks''' − vėjavaikis ''(Kair, Rdn)''&lt;br&gt;
'''Šalėnė''' − 1) tilto barjeras ''(Bdr, Šts)'', 2) audžiamųjų staklių šoninė dalis, šlaunis ''(Rt, Kv)'', 3) šoninė lovos lenta ''(Šv, Pln)'', 4) akėčių rėmų išilginis ar skersinis pagalys, balžienas ''(Dr)'', 5) vežimo šoninė lenta, gardis ''(Lž)'', 6) kopėčių šoninė kartelė, 7) partija ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šalėp''' - šalia, greta ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
''Kūlis šalėp kelė'' - Akmuo šalia kelio.&lt;br&gt;
'''Šalinaitis''' − pašalietis ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šalinietė''' − 1) valkiotis, dykinėti ''(Šts, Užv)'', 2) svetimauti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šalininks''' − pašalinis žmogus, prašalaitis ''(Lkv, Jdr)''&lt;br&gt;
'''Šalinis''' − papildomas, pridėtinis ''(Rt)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Šal'kas&lt;/s&gt; − ''mot. g.'' svarstyklės ''(Pol., Pln, Yl)''&lt;br&gt;
'''Šalmenis''' − pašalas, įšolis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šalnas''' − širmas ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šalnis''' − širmas galvijas ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šalnkarvė''' − širma, šerkšna karvė ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šalnuojā''' – 1) tokia darželio gėlė, mikolai ''(Vvr)'', 2) šalnota, šarmota žolė ''(Lkv)''&lt;br&gt;
'''Šals''' − gabalas, bryzas ''(Vok., Varn)''&lt;br&gt;
'''Šaltaskūris''' − abejingas, apatiškas ''(Žeml)''&lt;br&gt;
'''Šalteluoks''' − šaltokas ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šamalā''' − 1) šiaudų, šieno, šapų nuotrupos ''(Vdk)''&lt;br&gt;, 2) grąžto išgrąžos ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šamantinietė''' − vaikščioti, landžioti ko ieškant, narinėti ''(Vkš, Trk)''&lt;br&gt;
'''Šamaroutė''' − grėbstyti ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Šamatinis''' − šiurkštus, nemandagus ''(Krt)''&lt;br&gt;
'''Šamiebarzdis''' − kas su didele barzda ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šampus''' − plūstamas ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Šamšainis''' − kuris su sėlenomis, rupus ''(Akm)''&lt;br&gt;
'''Šančius''' − 1) pylimas, žymintis ribą tarp laukų, miškų ''(Mžk, Vkš)'', 2) pagal griovį supiltas kelias ''(Mžk, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šandrā''' − šiukšlės, šiūkai, smulksniai, sąnašos ''(Kln, Vdk)''&lt;br&gt;
'''Šankīnė''' − 1) kliūtis, per kurią šokinėjama ''(Slnt, Všv)'', 2) tramplinas ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šankintė''' – šokinti ''(Sd, Tl)''&lt;br&gt;
'''Šankla''' − perauda, šankala ''(Kal)''&lt;br&gt;
'''Šankus''' − šoklus ''(Vkš, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šapaliuotė''' − neaiškiai matyti, mirguliuoti, raibuliuoti ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Šapietė''' − šnibždėti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šapnagis''' − 1) kas šykštus, užsispyręs ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šapšintė''' − šlaminti ''(Rdn)''&lt;br&gt;
'''Šarītė''' – nusirašyti&lt;br&gt;
'''Šarkā''' – bulvių lupenos ''(perk., End)''&lt;br&gt;
'''Šarkuitis''' − šarkų jauniklis, šarkiukas &lt;br&gt;
'''Šarlas''' − skiautė, skutas ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šarlius''' − nuskurėlis, nudriskėlis, skarmalius ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šarms''' – pelenų nuoviras drabužių skalbimui &lt;br&gt;
'''Šarpablis''' − šarpokas ''(Brs)''&lt;br&gt;
'''Šarpē''' – našiai, greitai&lt;br&gt;
'''Šastītė''' − 1) kapoti, pjaustyti ''(Škn)'', 2) išlaidauti, eikvoti ''(Šts, Kal)''&lt;br&gt;
'''Šašiejus''' − plentas ''(Brus., Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šašietė''' − šnabždėti, čežėti ''(Vdk)''&lt;br&gt;
'''Šašoulietis''' – šešėlis ''(Tl, Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šašoulietė''' – pavėsis&lt;br&gt;
'''Šatinginis''' − satininis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šatininks''' − pirklys, prekiautojas ''(Plng, Gršl)''&lt;br&gt;
'''Šatrans''' – pasiutėlis, padūkėlis, smarkuolis ''(Šts, Rt)''&lt;br&gt;
'''Šatrėjė''' − 1) smarki, judri moteris, 2) nesugyvenama moteris, ragana&lt;br&gt;
'''Šatrėnė''' − vytis, rykštė ''(Varn, Klm)''&lt;br&gt;
'''Šatrintė''' − greitai eiti, važiuoti ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šatrītė''' − godžiai valgyti ''(šnek., Krš)''&lt;br&gt;
'''Šatrus''' – gyvas, greitas, mitrus ''(Grg, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šaučios''' – batsiuvys ''(Rt, Lk)''&lt;br&gt;
'''Šauka''' − barimas, šaukimas ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Šaukesīs''' − šauksmas, riksmas ''(Gršl, Sd)''&lt;br&gt;
'''Šaukuotė''' − šūkauti, rėkauti ''(Ms, Yl)''&lt;br&gt;
'''Šaunelė''' − smarki, veikli moteris ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šauts''' − lapų sriuba, lapienė ''(Ms, Sd)''&lt;br&gt;
'''Šavalka''' − 1) valkata, perėjūnas ''(menk., Tv, Ggr)'', 2) pasileidusi, nerimto elgesio moteris ''(Vkš, Žr)''&lt;br&gt;
'''Šavalkinietė''' − valkiotis, slankioti be darbo ''(menk., Vvr, Grg)&lt;br&gt;
'''Šavīklė''' − ližė ''(Pln, Rmč)''&lt;br&gt;
'''Šėba''' − 1) lango stiklas ''(Brus., Vkš, Up)'', 2) langelis, orlaidė ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šebelīnė''' − pupelių ir kruopų sriuba ''(Vdk)''&lt;br&gt;
'''Šebrugis''' − iš dviejų valčių padarytas keltas šienui vežti ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Šegatis''' – 1) štai, 2) pavyzdžiui&lt;br&gt;
'''Šeikiuotė''' − peikti, nepalankiai vertinti ''(Krt, Kal)''&lt;br&gt;
'''Šeimietė''' − apgyvendinti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šeiveliuotė''' − eiti krypuojant ''(Kin)''&lt;br&gt;
'''Šėkšarkis''' – menkas, trumpas švarkelis&lt;br&gt;
'''Šėkšninis''' – iš odos&lt;br&gt;
'''Šekštinis''' − turintis šekščius, su šekščiais ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Šekštis''' – 1) 1kartelė, statoma į vežimo šonus, kad daugiau tilptų ''(Žd, Vkš)'', 2) lenktais nagais medinės šakės su užgaliu užpakalyje pelams semti ''(Žd, Pkl)'', 3) šakotas pagalys ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šėlā''' − 1) viržiai, šilojai ''(Akm, Ms)'', 2) viržių nuoviras ''(Žr)''&lt;br&gt;
'''Šėlema''' − šiluma ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šelepeta''' − kas išsižiojęs, ištižęs ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šėlts''' − vieta tarp skardžių, užvingis ''(Plt)''&lt;br&gt;
'''Šemeklinietė''' − prastai, nemokšiškai dirbti ''(Lk, Nt)''&lt;br&gt;
'''Šemeklis''' − kas nesugeba, nemoka nieko dirbti ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šemeliuotėis''' − pamažu dirbti, krapštytis, čiupnotis ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Šemenčios''' − vagišius ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šemeris''' − palydovas ''(Plt)''&lt;br&gt;
'''Šemintinietė''' − ieškinėti, landinėti ''(Žeml)''&lt;br&gt;
'''Šen''' − į čia, čia&lt;br&gt;
'''Šėnavuotė''' - rūpintis, prižiūrėti, šienauti&lt;br&gt;
''Aš tavi šėnavuosio par vėsa omžiu'' - Aš tavimi rūpinsiuos visą gyvenima.&lt;br&gt;
'''Šenjou''' − į čia, link šen ''(Vkš, Trk)''&lt;br&gt;
'''Šėnkuorka''' – smuklės padavėja&lt;br&gt;
'''Šepgaudienė''' − apgavikė, sukčiuvienė ''(Žr)''&lt;br&gt;
'''Šepgaudīs''' − apgavikas, sukčius ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Šepšelis''' − 1) kas pasišiaušęs, dygus ''(Rt)'', 2) baubas ''(Vdk)''&lt;br&gt;
'''Šepšinis''' − nesantuokinis ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šepškis''' − kuokštas, kuškis ''(Rs, Erž)''&lt;br&gt;
'''Šēptuol''' − jokiu būdu, nė iš tolo ''(Kair)''&lt;br&gt;
'''Šerbieka''' − odinis lietpaltis ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Šėrdapīkis''' − pykinimas, šeikštulys ''(Šv, Plt)''&lt;br&gt;
'''Šėrdgielautė''' − rūpintis, jaudintis ''(Mžk, Trk)''&lt;br&gt;
'''Šerelešītė''' − 1) nedailiai ką daryti ''(Rt)'', 2) nedirbant, veltui mirsti ''(Rt, Kltn)''&lt;br&gt;
'''Šerianka''' − ašutinė ''(Lž)''&lt;br&gt;
'''Šermenė''' − pašaras, ėdalas ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šernuolė''' − 1) užrašų knygutė ''(Klp), 2) piniginė ''(Plik, Prk)''&lt;br&gt;
'''Šėrta''' – būrys&lt;br&gt;
'''Šėtā(s)''' – štai&lt;br&gt;
'''Šetuoklis''' − nelabasis, nenaudėlis, šėtonas ''(keik., Šts)''&lt;br&gt;
'''Ševelis''' − susivėlę plaukai ''(Krš, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šiaučios''' − batsiuvys, kurpius ''(Žeml, Sd)''&lt;br&gt;
'''Šiaudakuojė''' − laumė, ragana ''(mit., Trk)''&lt;br&gt;
'''Šiaudinietė''' − 1) valkiotis ''(Krkl)'', 2) žiopsoti ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Šiaudkūlīs''' − pagyrūnas ''(menk., Rdn)''&lt;br&gt;
'''Šiaugždā''' − 1) šiukšlės, šlamai ''(Grg, Kl)'', 2) prastos žolės ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Šiaugždalā''' − netikę daiktai, šlamštas ''(Šv)''&lt;br&gt;
'''Šiaukšlē''' − šiūkai ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Šiaušus''' − neglotnus,pasišiaušęs, pašiuręs ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šībaris''' − krosniakaištis ''(Vok., Skd, Žd)''&lt;br&gt;
'''Šibrugis''' − keltas ''(Grg)''&lt;br&gt;
'''Šieks''' - žalias, nesuvytęs šienas; žalia, šviežia žolė, smulkiai supjaustyta žalia žolė &lt;br&gt;
'''Šieps, šiepėlis''' - spinta&lt;br&gt;
''Šiepa ožrakėna ėr rakta pakavuojė'' - Spintą užrakino ir raktą paslėpė.&lt;br&gt;
'''Šierė''' − šėrimas, liuoba&lt;br&gt;
'''Šietras''' – prie durų prikalti Vainikų šventės berželiai&lt;br&gt;
'''Šiekšts(s)''' – šiukšlė&lt;br&gt;
'''Šiepītė''' – skiepyti&lt;br&gt;
'''Šīkoutė''' − smarkiai kasyti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šikšna''' − 1) oda, 2) odinė juosta&lt;br&gt;
'''Šīkštūklis''' − šykštuolis ''(Klp, Kin)''&lt;br&gt;
'''Šīkštus''' − neskalus, kietas, diržingas ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šilabruškis''' − šilutiškis ''(menk., Šlu)''&lt;br&gt;
'''Šīlietė''' − kiek šilti ''(Nt)''&lt;br&gt;
'''Šilsmėltė''' − šilo žemė, smėlynas ''(Trg, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šilšintė''' − ilgai kaitinti, deginti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šiltėis''' − stengtis, rūpintis&lt;br&gt;
'''Šiltinalė''' − stoginė šienui krauti ''(Dr)''&lt;br&gt;
'''Šiluojā''' − prasta, lengva žemė ''(Vdk)''&lt;br&gt;
'''Šimšeliuotėis''' − niekais užsiiminėti, krapštytis ''(Skd, Pkl)''&lt;br&gt;
'''Šimšīns''' − 1) kas tankiai sužėlę ''(Rs)'', 2) brūzgynas ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Šimšiuotėis''' − kasytis ''(Ms)''&lt;br&gt;
'''Šimšoutėis''' − zulintis, trintis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šimtergis''' − šimtametis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šinka''' − kumpio mėsa ''(Ms, Sd, Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šinkītė''' − 1) kasyti, zulinti ''(KlvrŽ, Sd)'', 2) trainiotis, painiotis ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šinos''' ''(liet. r.)'' − geležinkelio bėgiai ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šintėis''' − trintis, zulintis&lt;br&gt;
'''Šiorkštā''' − aštrūs krūmai, puskrūmiai, uogienojai&lt;br&gt;
'''Šīpalis''' − kas paišinas, išsitepęs, murzinas ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Šiperis''' - sklendė&lt;br&gt; ''Užstūmk šiperi ka perkūns neitrėnkto'' - Užstumk sklendę, kad perkūnas netrenktų&lt;br&gt;
'''Šipkartė''' − laivakortė ''(Vok., Plt, Lk)''&lt;br&gt;
'''Širms''' − 1) skėtis ''(Klp, Prk)'', 2) kepurės snapelis ''(Klp)''&lt;br&gt;
'''Širtva''' – lūšna, trobelė ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt; 
'''Šisgatės''' − štai, va ''(Slnt, Als)''&lt;br&gt;
'''Šiugždīns''' – 1) krūmynas, virbynas ''(Pln)'', 2) šiukšlynas ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Šiugžma''' − netikša&lt;br&gt;
'''Šiugžmas''' – ''mot. g.'' sąšlavos, šiukšlės ''(Up)''&lt;br&gt;
'''Šiukštėns''' − roplys ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šiukštīns''' − menkais medeliais, krūmokšniais apaugusi vieta ''(Yl)''&lt;br&gt;
'''Šiulentė''' − trinti ''(Žr)''&lt;br&gt;
'''Šiuliuotėis''' – trintis, glostinėtis&lt;br&gt;
'''Šiulšentėis''' − rangytis, ruzgintis ''(Lkv)''&lt;br&gt;
'''Šiumelioutė''' − apgaudinėti, sukti ''(Vok., Prk)''&lt;br&gt;
'''Šiumeliuotėis''' − gaišti, trintis ''(Brs, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šiumšelietėis''' − kasytis, šiulšintis ''(Ms)''&lt;br&gt;
'''Šiuokėi''' − šitokiu oru ''(Lkv, Krkl)''&lt;br&gt;
'''Šiuoštė''' − peikti ''(Plnt, Kal)''&lt;br&gt;
'''Šiupinpreikšis''' − meilužis, prielipas ''(menk., Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šiurėšks''' − pašiuręs, nelygus ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šiurinietė''' − ieškinėti ''(Vkš, Gršl)''&lt;br&gt;
'''Šiurkšlīns''' − smulkūs krūmai ''(Škn)''&lt;br&gt;
'''Šiurkštā''' − smulkūs žabai, sausgaliai ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šiurmas''' − ''mot. g.'' 1) šapeliai, žabai, šiukšlės ''(Šv, Kltn)'', 2) pasturlakai ''(Kltn, Lk)''&lt;br&gt;
'''Šiuršietė''' − šiurėti, čežėti ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Šiuršis''' − 1) šilta liemenė ''(Knt, Ms)'', 2) liemenėlė ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Šiuršulīs''' − šiurpulys ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šiurtė''' − triušti, kristi, retėti ''(Krš, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šiušinīs''' − odos šiurpulys, niežulys ''(Trg)''&lt;br&gt;
'''Šīvatelis''' − sieros rūgžtis ''(Als, Šll)''&lt;br&gt;
'''Šīvė''' − plokščia lėkštė ''(Vok. dial., Žgč)''&lt;br&gt;
'''Šīždus''' − kuris greit supyksta ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šižė''' − mušimas, pyla ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Šižintė''' – pykinti, erzinti&lt;br&gt;
'''Šižtė''' − pykti, niršti&lt;br&gt;
'''Škabarlietė''' − liesėti ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Škabarlioks''' − nususėlis ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Škaika''' − sudžiūvęs gyvulys, žmogus; džiūsna ''(Vkš, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Škandars''' − suplyšęs drabužis; skarmalas ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Škapana''' − 1) prastas, liesas gyvulys  (Lž, Brs), 2) senas, nukaršęs žmogus ''(Plt)''&lt;br&gt;
'''Škapats''' − prastas, sudėvėtas daiktas  ''(Pln, Krt)''&lt;br&gt;
'''Škapdantis''' − kas retais dantimis ''(menk., Vdk, Šlv)''&lt;br&gt;
'''Škapėroutė''' – baigti dienas, nusibaigti&lt;br&gt;
'''Škaplierē''' – iš siūlų austi, nedideli keturkampi religijos atributai&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Škaradnus&lt;/s&gt; − bjaurus, įkyrus, piktas ''(Pol.)''&lt;br&gt;
'''Škauragā''' − skalsės ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Škībra''' − džiūsna ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Škībrietė''' − džiūsti, liesėti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Škidis''' − kas liesas, sudžiūvęs ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Škindelioutėis''' − rengtis, vilkėti skudurus ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Škiomietė''' − liesėti ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Škirba''' − 1) kas liesas, sudžiūvęs ''(Šts)'', 2) pikčiurna ''(Yl)''&lt;br&gt;
'''Škiuobrintė''' − pamažu, nerangiai eiti, vilktis ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Škiutras''' − trumpas ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Škondals''' – skandalas&lt;br&gt;
'''Škondalītêis''' – siautėti, kelti skandalus&lt;br&gt;
'''Škrabalinis''' − kas senas ir sudžiūvęs ''(Rdn)''&lt;br&gt;
'''Škulas''' – 1) baužas, beragis ''(KlvrŽ, Skd)'', 2) glotnus ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Škultė''' − menkti, skursti ''(Lk, Užv)''&lt;br&gt;
'''Škuobā, škuobelē''' – šonkauliai&lt;br&gt;
'''Šladaroutė''' − šlitiniuoti ''(Skdv, Lkv)''&lt;br&gt;
'''Šlaikšnuotė''' − lynoti ''(Plng, Plt)''&lt;br&gt;
'''Šlajelės''' − gražios, išeiginės rogės su sėdynėmis&lt;br&gt;
'''Šlamas''' - 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai, šlamštai, 2) prasti, su šiukšlėmis grūdai, paskuilakos, šiūkai ''(KlvrŽ, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlamainis''' − pagamintas iš prastų, šiukšlėtų grūdų, paskuilakų ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlamatītė''' − godžiai ir daug valgyti, ėsti, kirsti ''(Pp, Brs)''&lt;br&gt;
'''Šlamats''' − kas šlamatuoja, valkiojasi ''(Brs, Up)&lt;br&gt;
'''Šlamavieks''' − baidyklė, baubas ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šlambarbė''' − netvarkinga, nešvari moteris ''(Klp, Prk)''&lt;br&gt;
'''Šlámbûmis''' − šlagbaumas&lt;br&gt;
'''Šlamėninks''' − šiukšlynas ''(Grg)''&lt;br&gt;
'''Šlamīns''' − vieta, kur daug šlamų, šiukšlių ''(Šts, Ggr)''&lt;br&gt;
'''Šlamštā''' − 1) šiukšlės, šlamai, šapai ''(Pln, Ms)'', 2) pelai ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šlamšts''' − prastas, nevertingas, niekam tikęs daiktas ''(Vvr, Plt)''&lt;br&gt;
'''Šlamurkė''' − landynė ''(hibr., End)''&lt;br&gt;
'''Šlapa''' − sparčia žingine, nuožangiai ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlapausis''' − ištižėlis, netikėlis, liurbis ''(Šts, Krtn)''&lt;br&gt;
'''Šlapbrėda''' − brendant ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šlapesīs''' − šlamesīs ''(Gršl)''&lt;br&gt;
'''Šlaptrīda''' − palaidi viduriai ''(Ggr, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlapūkė''' − kempinė ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Šlatarioutė''' − prastai kalbėti (ppr. svetima kalba) ''(Grg)''&lt;br&gt;
'''Šlatars''' − stuobrys ''(Varn, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šlavas''' − stagarai ''(Als, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlebė''' − suknelė ''(Skd, Pln)''&lt;br&gt;
'''Šlebedūtė''' − ištiželė, apsileidėlė&lt;br&gt;
'''Šleberdžioutė''' − kalbėti iškraipant žodžius ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šlebetka''' − prasta korta ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Šleidars''' − valkata&lt;br&gt;
'''Šlejā''' − pavalkų dalis, antšonės ''(Žd, Lc)''&lt;br&gt;
'''Šlektakuojis''' − kas prastų kojų ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlemė''' − palaidinukė; berankovis ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Šlemeželninks''' − apsileidėlis ''(Ggr, Užv)''&lt;br&gt;
'''Šlendrinietė''' − valkiotis ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Šlendruotė''' − dėvėti, drengti ''(Plt)''&lt;br&gt;
'''Šlengė'' − durų ar lango stakta ''(Vok., Pp, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šlėpa''' − kelvietė ''(Klp)''&lt;br&gt;
'''Šlėparē''' − pušiniai pabėgiai&lt;br&gt;
'''Šlepingė''' − virvė inkarui pririšti ''(Plng)''&lt;br&gt;
'''Šlepšnuotė''' − vaikščioti keliant šlamesį, šlepsėti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlerkius''' − kas nesusitvarkęs, apsileidęs ''(Vvr, Klm)''&lt;br&gt;
'''Šleverdoutė''' − šlubuoti&lt;br&gt;
'''Šlevertoutė''' − svirduliuoti, krypuoti ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šliaudaroutė''' − valkiotis ''(Tl)''&lt;br&gt;
'''Šliaukštė''' − mynioti ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Šliaužtinis''' − į valsą panašus šokis ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šliaužtovs''' − kas nuolat eina, dirba, triūsia ''(Plt, Sd)''&lt;br&gt;
'''Šliaužvėštė''' − menka, nusišėrusi višta ''(Tv)''&lt;br&gt;
'''Šlibinkštoutė''' − šlubuoti ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Šlibždavuotė''' − slebizuoti ''(Ms, Kl)''&lt;br&gt;
'''Šliedės''' – rogės&lt;br&gt;
'''Šliega''' − kūlė, tvoklė, kuoka ''(Pol., Vkš, Ms)''&lt;br&gt;
'''Šliektė''' − lieti, laistyti, taškyti ''(S. Dauk., Kl)''&lt;br&gt;
'''Šliktė''' − lašėti, tikšti ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Šlimings''' − aptekęs šlimu, gleivėtas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlimītė''' − nelygiai trumpinti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlimouts''' − turintis šlimo, dumbluotas ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šlīns''' – sulytas, glitus, įmirkęs molis&lt;br&gt;
'''Šliokesīs''' − šniokesys, šniokštimas, ūžesys ''(Dr)''&lt;br&gt;
'''Šlioptelietė''' − lengvai suduoti, plekštelėti ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Šlipsos''' – kaklaraištis&lt;br&gt;
'''Šlīptė''' − krypti tam tikra linkme, kieno eigai ''(Brs)''&lt;br&gt;
'''Šlitė''' − viena gatvės pusė ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šlītė''' − krikti, irti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šlitinēs''' − šlitiniuojant, svirduliuojant&lt;br&gt;
'''Šlitinioutė''' − 1) svirduliuoti, virtuliuoti, krypuoti ''(Yl, Slnt)'', 2) šlaistytis, valkiotis, slankioti ''(End)''&lt;br&gt;
'''Šlitintė''' − bėgti ''(Nt, Trg)''&lt;br&gt;
'''Šliučkentė''' − nevikriai, nerangiai eiti ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šliučkinietė''' − vaikščioti netvarkingai apsirengusiam, apiplyšusiam ''(Lkv)''&lt;br&gt;
'''Šliučkis''' − apsileidęs, nevala, skarmalius ''(Jdr, Vdk)''&lt;br&gt;
'''Šliudras''' − pabjuręs, patižęs, šlapias ''(Trk, Ggr)''&lt;br&gt;
'''Šliuiža''' − vėpla ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Šliūka''' − apsileidėlis, nevala ''(Lkv, Žr)''&lt;br&gt;
'''Šliukars''' − naminė degtinė ''(menk., Krtn)''&lt;br&gt;
'''Šliukīns''' − skystas purvinas ''(Rs, Erž)''&lt;br&gt;
'''Šliukšna''' − pasenęs, sukriošęs žmogus ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šliukšnis''' − gurkšnis ''(Vok., Klp)''&lt;br&gt;
'''Šliukšnuotė''' − vilkti kojas, čiūžčioti ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šliūkštė''' − nušliurusi, nevikri, netikusi mergaitė ''(Kal, Plng)''&lt;br&gt;
'''Šliūkštīnė''' − čiuožykla, šliuožykla ''(Als, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šliūkštinietė''' – slidinėti su klumpėm ant ledo ''(Klp, Ms)''&lt;br&gt;
'''Šliūkštintė''' − 1) sunkiai, velkant kojas eiti ''(Vkš)'', 2) lyginti, laidyti ''(Krtn)''&lt;br&gt;
'''Šliukštus''' − slidus ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Šliūkštuoks''' – veržtuvas&lt;br&gt;
'''Šliuktė''' − bliūkšti, plonėti, trauktis, slūgti ''(Lž)''&lt;br&gt;
'''Šliūkuroutė''' − sunkiai varginančiai dirbti ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Šliumba''' − kas sunkiai eina ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Šliumbinietė''' − šlubuojant vaikštinėti ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Šliumperka''' − nerangi, lėta moteris ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šliumpinietė''' − vaikščioti be tikslo ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šliumpis''' − priekinis kumpis ''(Ms, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šliundra''' − nevala, apsileidėlis ''(Vok. dial. slundren)''&lt;br&gt;
'''Šliundruotė''' − tepti, velti, valkioti ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Šliunkiets''' − dumblinas ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šliunkis''' − nevykėlis ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šliuoga''' − brydė, šliužė ''(Žg)''&lt;br&gt;
'''Šliuogtė''' − trenkti, smogti ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Šliuopa''' − nevykėlis ''(Tl)''&lt;br&gt;
'''Šliuotė''' − 1) lieti, pilti ''(Kltn)'', 2) smarkiai lyti, pliaupti ''(Krkl)'', 3) šlapintis ''(Užv, Tv)''', 4) griauti, stumti ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šliupena''' − netikėlis, nevykėlis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šliupėns''' − girtas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šliupintė''' − 1) godžiai ryti, ėsti, lapnoti ''(Trk, Ms)'', 2) smarkiai lyti ''(Krkl)''&lt;br&gt;
'''Šlupšis''' − besotis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šliupšnagis''' − 1) kas senas, ligotas, silpnas ''(Pln)'', 2) kas tamsus, nemokytas, prastas ''(Trkn)'', 3) kas apsileidęs, netvarkingas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šliupštuoks''' - spaustuvai&lt;br&gt;
'''Šliurėns''' − valkata ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šliurks''' − srautas ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Šliurkštā''' − šiukšlės, šapai ''(Rt, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šliurkuotėis''' − dirbti sunkius, varginančius darbus ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šliurmā''' − kokios liekanos, šlamštas ''(End)''&lt;br&gt;
'''Šliurna''' − apsileidėlis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šliurpavinis''' − kas keikiasi, nešvankiai kalba ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šliurpis''' − 1) kas valgydamas šliurpia ''(Vkš)'', 2) kas šliurpsi, traukia nosimi snarglį ''(Tl)''&lt;br&gt;
'''Šliurpliaukša''' − dargana ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šliurptė''' − balsu srėbti, šlerpti ''(Ms, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šliurtė''' − darganoje šlapti ''(Kv, Lk)''&lt;br&gt;
'''Šliužis''' − dviratis vežimas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šmadarīnė''' − nerimta, visur lendanti moteris ''(šnek., Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šmadaroutė''' − 1) netvarkingai, paskubomis ką daryti ''(Lkv), 2) mosuoti, švaistyti ''(Vdk)''&lt;br&gt;, 2) trainiotis, šlaistytis ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Šmadars''' − nerimtas, visur lendantis žmogus, tabalas ''(šnek., Varn, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šmaglus''' − šmaikštus, lankstus ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šmaidariuotėis''' − šmėžuoti ''(Žeml)''&lt;br&gt;
'''Šmaikštītė''' − mosuoti, šmaikštuoti ''(Mžk, Žd)''&lt;br&gt;
'''Šmaikšts''' − 1) smailus įnagis, iešmas ''(Slnt)'', 2) kastuvas durpėms skverbti ''(Plt)''&lt;br&gt;
'''Šmaišteklis''' − grūstuvas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šmakaloutė''' − makaluoti, mosuoti, mojuoti ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Šmakals''' – padažas&lt;br&gt;
'''Šmakšnuotė''' − šmaikštuoti, šmaukšėti ''(Krž)''&lt;br&gt;
'''Šmakštarnė''' − ištvirkėlė ''(menk., Šts)''&lt;br&gt;
'''Šmakštelietė''' − 1) smarkiai įdurti ''(Vkš)'', 2) staigiai išlįsti ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šmakštuorios''' − ištvirkėlis ''(menk., Šts)''&lt;br&gt;
'''Šmanta''' − nauda, manta, vertė ''(Als, Kl)''&lt;br&gt;
'''Šmantals''' − 1) mirkalas, padažas ''(Mžk, Vkš)'', 2) protas ''(menk., Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šmantītė''' − apgaudinėti, sukti ''(Plt)''&lt;br&gt;
'''Šmara''' − smarvė ''(Šv, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šmaravuotė''' − tepti ''(Mžk)'''&lt;br&gt;
'''Šmarkšnuotė''' − lynoti, dulkti ''(Mžk, Up)''&lt;br&gt;
'''Šmarouts''' − gūsiuotas ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Šmauktė''' − apgaudinėti, sukti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šmaurė''' − prasta kepurė ''(juok., End)''&lt;br&gt;
'''Šmerlekioutė''' − sukinėtis, maišytis, paniotis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šmerlekis''' − landus žmogus ar gyvulys ''(Vok. dial., Brs)''&lt;br&gt;
'''Šmėrgelis''' − elektinis diskinis galąstuvas&lt;br&gt;
'''Šmėrgeliouti''' − galąsti&lt;br&gt;
'''Šmiaukštė''' − smailinti ''(Užv, DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šmiaukštīnė''' − botagas ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Šmicas''' − dūris, smūgis ''(Vok., Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šmička''' − nerimto elgesio mergina ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Šmičkiuotėis''' − nerimtai elgtis, flirtuoti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šmidirioutė''' − landžioti, šmižinėti ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šmidiris''' − padauža ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šmiekla''' − 1) vaiduoklis, pamėklė ''(Kv, Yl)'', 2) baidyklė, pabaisa ''(Kl, Sd)''&lt;br&gt;
'''Šmiekluotėis''' − rodytis, vaidentis ''(Plt, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šmiekštagoutėis''' − mosuoti, švaistytis ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Šmierie''' − batų tepalas ''(Vkš, Krš)''&lt;br&gt;
'''Šmīga''' − sulenkamasis kampainis ''(Vok., Rs, Rd)''&lt;br&gt;
'''Šmigis''' − siauras žemės rėžis ''(Ll)''&lt;br&gt;
'''Šmigždintė''' − drožinėti ''(Krž)''&lt;br&gt;
'''Šmigžtė''' − staiga smailėti, plonėti ''(Skdv, Žv)''&lt;br&gt;
'''Šmikas''' − noras siausti, linksmumas ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šmikernė''' − rūsys ''(End)''&lt;br&gt;
'''Šmikis''' − penis ''(DūnŽ, Tv)''&lt;br&gt;
'''Šmikščiuoti''' − kaišioti, kyščioti ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šmīkščiuotė''' − švysčioti ''(Skdv, Varn)''&lt;br&gt;
'''Šmīkšlīs''' − šviesos ruožas, švytėjimas ''(Varn, Up)''&lt;br&gt;
'''Šmīkšmielīnis''' − mėlynai raudonas ''(Vdk)''&lt;br&gt;
'''Šmikštinietė''' − lakstyti, šmirinėti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šmīkštautė''' − juoktis, kikenti ''(Vdk)''&lt;br&gt;
'''Šmīkoutė''' − sunkiai eiti, svyruoti, virtuoti ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Šmiktė''' − siausti, išdykauti ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šmikulioutė''' − griebtis iš karto daug darbų, blaškytis, skubėti ''(Krš, Vdk)''&lt;br&gt;
'''Šmirentė''' − bėginėti, trepinėti ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Šmirgelis''' − švitrinis tekėlas, galąstuvas ''(End, Lc)''&lt;br&gt;
'''Šmirinietė''' – landžioti, šmižinėti ''(Als, Plng)''&lt;br&gt;
'''Šmirkšlie''' − 1) čiurkšlė, srovė ''(Rt, Šll), 2) ruožas, juosta, dryžis ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Šmirkšnuotė''' − lynoti, krapnoti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šmīšmikis''' − liesas pamirkalas ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šmitrītė''' − 1) leisti, eikvoti ''(Šts)'', 2) puoštis ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šmižietė''' − knibždėti, kirbėti ''(Plng, Vvr)&lt;br&gt;
'''Šmižiuliautė''' − grobstyti, vagiliauti ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Šmokolis''' – verslas, prekyba&lt;br&gt;
'''Šmokolnīnks''' – 1) verslininkas, 2) spekuliantas&lt;br&gt;
'''Šmols''' – beragis (šmolā karvė)&lt;br&gt;
'''Šmoltė''' – košė&lt;br&gt;
'''Šmuila''' − smukęs žmogus ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Šmuilintė''' − apgaudinėti, meluoti ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šmūkščiuotė''' − kaišioti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šmūkšlintė''' − palengva eiti, slinkti, mūkšlinti ''(Šts, Dr)''&lt;br&gt;
'''Šmūkoutė''' − 1) klampoti ''(Ggr)'', 2) nuolat vaikščioti, landžioti ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šmūkšterietė''' − priteršti ''(Yl)''&lt;br&gt;
'''Šmūkštintė''' − tylomis eiti, sliūkinti ''(Grg, Dr)''&lt;br&gt;
'''Šmūkšuotė''' − gulėti, drybsoti, mūkšoti ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šmulgalvis − kas plika galva ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Šmuls''' − 1) koks lygus, glotnas daiktas ''(Lkv)'', 2) beragis, baužas, škulas ''(Krž, Lk)''&lt;br&gt;
'''Šmulškintė''' − varginti, kamuoti ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Šmuorėks''' − girtuoklis ''(Brž, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šmuorītė''' − gerti ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šmuot''' − daug ''(Yl, Trk, Kl)''&lt;br&gt;
'''Šmuotās''' − tarpais, vietomis ''(Ms, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šmuots''' − krašas, gabalas (lašiniū šmuots)&lt;br&gt;
'''Šmuotus''' − gausus ''(Užv, KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Šmura''' − smulkus lietus, dulksna ''(Kin)''&lt;br&gt;
'''Šmurkštinietė''' − valkiotis ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šmūžaliuotėis''' − slampinėti be darbo ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Šnabė''' – degtinė ''(Akm, Krš)''&lt;br&gt;
'''Šnabždalā''' − prasti, su pelais rugiai ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šnabždals''' − prastas, menkas, susenęs žmogus ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šnabždė''' − sumenkusi, pasenusi moteris ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Šnabžtė''' − silpti, menkti, kiužti ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Šnairus''' − žvitrus, mitrus, žvalus ''(Lk, Pp)''&lt;br&gt;
'''Šnapšė''' – degtinė&lt;br&gt;
'''Šnarkščiuotė''' – tarpais šnarkšti&lt;br&gt;
'''Šnarpštals''' − šnarpštimas ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Šnėblė (Šniuobelis)''' – nosis&lt;br&gt;
'''Šneivintė''' − laibinti, ploninti ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Šneivus''' − nusmailintas, plonėjantis  ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Šnekis''' − plepys ''(Brs, Lc)''&lt;br&gt;
'''Šnerkštā''' − nešvarumai, puvenos ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Šnervinietė''' − landžioti, ieškinėti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Šnerplė''' − šnervė ''(Krkl, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šniauktė''' − 1) uostyti tabaką ''(Als, Všv)'', 2) knarkti ''(Slnt, KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Šnidrus''' − greitas, smarkus ''(Šts, Skd)''&lt;br&gt;
'''Šnipiouts''' − dantytas ''(Ms, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šnipis''' − 1) smailas kampas, žambas ''(Als, Ms)'', 2) iškišulys, ragas ''(S. Dauk.)'', 3) indo lakatėlis, snapas ''(Brs, Yl)''&lt;br&gt;
'''Šnipkus''' − kas lėtas, nerangus, vėplys ''(Rs, Sd)''&lt;br&gt;
'''Šnīpštuoks''' – veržtuvas&lt;br&gt;
'''Šniūkštoutė''' − sunkiai alsuoti, šnopuoti ''(Kl,Als)''&lt;br&gt;
'''Šniūrs''' – virvė&lt;br&gt;
'''Šniuokšlās''' − smarkiai, čiurkšlėmis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šniuoptė''' − šniurti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šnopštulīs''' − dusulys ''(Trg)''&lt;br&gt;
'''Šnuobelis''' – nosis ''(Vok. schnabel, Krš)''&lt;br&gt;
'''Šoblarėitis''' − kieno ilgos, plonos kojos ''(Žeml, Lk)''&lt;br&gt;
'''Šoblė''' – viršutinė kilnojama mintuvų dalis ''(Tl, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šoklė''' − lingė ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šolėnė''' – šulinys&lt;br&gt;
'''Šolurtė''' − po truputį šalti, šallventi ''(Als, Varn)''&lt;br&gt;
'''Šonkara''' – keiksmas – šunų korikas (ak, to prakeikts šonkara, kuo to nuoeri?)&lt;br&gt;
'''Šopis''' − prastas ragaišis ''(Vgr)''&lt;br&gt;
'''Šōplė''' - lentyna&lt;br&gt;
'''Šora''' − skuba, paskuba, rūpestis ''(Kv, Kltn)''&lt;br&gt;
'''Šorā''' − pleškės, šlejai ''(Pol., Plt, Trk)''&lt;br&gt;
'''Šorėnės''' − spyruoklinės akėčios, brižės ''(Klp)''&lt;br&gt;
'''Šoroutė''' − 1) smarkiai darbuotis, plušėti; bėgioti, skubėti ''(Krkl, Rdn)'', 2) akėti ''(Klp)''&lt;br&gt;
'''Šova''' − išpuvusi medyje vieta, drėvė, išduoba, uoksas ''(Lk, Rs)''&lt;br&gt;
'''Šovelēs''' − greitai ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Špaklios''' − glaistas&lt;br&gt;
'''Špaklioutė''' − glaistyti&lt;br&gt;
'''Špals''' – pabėgis, žuolis ''(Rus., pol., Slnt, Mžk)&lt;br&gt;
'''Špėkē''' – rato stipinai&lt;br&gt;
'''Špėlga''' – žiogelis&lt;br&gt;
'''Šperleks''' − pagurklis ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Špetnus''' − negražus, nedailus, bjaurus ''(Pol., Pln, Sd)''&lt;br&gt;
'''Špiegavuotė''' – šnipinėti, žvalgyti, sekti ''(Skd, Als)&lt;br&gt;
'''Špiegs''' − šnipas, žvalgas ''(Pol., Prk, Gršl)''&lt;br&gt;
'''Špīglīs''' − skiepas ''(Trš)''&lt;br&gt;
'''Špīgnuosa''' − žmogus raudona nosimi ''(Yl)''&lt;br&gt;
'''Špikierios''' − tokia patalpa klėtyje&lt;br&gt;
'''Špīkinė''' − spingsulė ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Špīkinietė''' − paslapčiomis ieškoti ''(Klp)''&lt;br&gt;
'''Špīkis''' − 1) stipinas (Vok.), 2) (kepurės) snapelis ''(Tl)''&lt;br&gt;
'''Špikiuotė''' − tankiai megzti ''(Ms)''&lt;br&gt;
'''Špikulā''' − akiniai ''(Lot. speculor, Kal, Ms)''&lt;br&gt;
'''Špīlioutė''' − žaisti ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Špilka''' − smeigtukas (vinis?) ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Špingaliets''' – mažytis, mažiukas, smulkutis, menkutis, niekutis, &quot;šudukas&quot;&lt;br&gt;
'''Špirka''' − mažas, prastas kambarėlis ''(Brs, Skd)''&lt;br&gt;
'''Špitolė''' − parapijos elgetų, senelių prieglauda ''(Brs, Plt)''&lt;br&gt;
'''Špituoklioutėis''' − pokštus krėsti, išdaigauti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Špituoklis''' − 1) pokštas, juokas, išdaiga, eibė, šunybė ''(Vok. dial., Pln, Lnk)'', 2) šmėkla ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Špīvuoks''' − apgavikas, sukčius, nenaudėlis ''(Germ., Prk, Vyž)''&lt;br&gt;
'''Špižarna''' − 1) vėsesnė patalpa valgiams laikyti, viralinė, sandėliukas ''(Pol., Pln, Tl)'', 2) miegamasis kambarys ''(Lnk, Rt)''&lt;br&gt;
'''Špogausis''' − kurio mažos ausys ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Špogbalis''' − pasilinksminimas, vakarėlis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Špogūtis''' − varnėniukas ''(Grg)''&lt;br&gt;
'''Šporoutė''' − triūsti ''(End, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Špukuliouts''' − taškuotas ''(Nt)''&lt;br&gt;
'''Špuolė''' − velenas ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Špuokinīčė''' - inkilas&lt;br&gt;
'''Špuoks''' - varnėnas&lt;br&gt;
'''Špuors''' − pentinas (Vok sporn, Pln, Žlb)''&lt;br&gt;
'''Špuosos''' - juokas, pokštas, išdaiga ''(Vok. spaβ)&lt;br&gt;
'''Špunts''' – 1) volė ''(End, Rnv)'', 2) statinės skylė, užkišama vole ''(Klp, Krtn)'', 3) griovelis lentos briaunoje ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Špuris''' − papurgalvis ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Špurkšlē''' − 1) krūmynas ''(Škn)'', 2) smulkūs, prasti žabai ''(Škn)''&lt;br&gt;
'''Šriūbs''' – sraigtas, varžtas&lt;br&gt;
'''Šrūbštėlie''' − pentelė ''(Germ., Žr, Tv)''&lt;br&gt;
'''Štarkus''' - stambus, stiprus&lt;br&gt;
'''Štelvogiē''' − skersinis branktams užkabinti&lt;br&gt;
'''Šteliavuotė''' – derinti (a grētā bingsi tou mašina šteliavuotė?)&lt;br&gt;
'''Štėmpelis''' - metalinis kuolas&lt;br&gt;
'''Štīvs''' - stiprus, &quot;kietas&quot;&lt;br&gt;
'''Štolps''' – stulpas&lt;br&gt;
'''Štončka''' - kaspinas&lt;br&gt;
'''Štrekis''' − virvė&lt;br&gt;
'''Šuika''' − niekniekis ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šuinītėis''' − kuisytis, kuirintis ''(Vgr)''&lt;br&gt;
'''Šuka''' − mušimas, pyla ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Šūka''' − šuoliais, šuoliuojant ''(Tv, Všv)''&lt;br&gt;
'''Šukarnė''' − 1) karšykla ''(Kv, End)'', 2) mašina vilnoms šukuoti ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Šūksnēs''' − greitai, smarkiai, sparčiai ''(Šts, Grg)''&lt;br&gt;
'''Šukuotē''' − 1) šepetys linų pluoštui šukuoti ''(Kin, Šll)'', 2) įrankis linų galvenoms šukuoti, braukti, nukulti ''(Plik, Kv)'', 3) įrankis vilnoms šukuoti, karšti ''(Brs, KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Šuma''' − 1) puta ''(Trk, Brs)'', 2) padūkimas, pamišimas ''(Vkš, Plng)''&lt;br&gt;
'''Šumavuotė''' − grabyti putas ''(Pol., Vdk, Brs)''&lt;br&gt;
'''Šumītė''' − dūkti, šėlti, smarkauti, triukšmauti ''(Pol., Mžk, Grš)''&lt;br&gt;
'''Šumšuotėis''' − gaišti, čiupnotis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šumulīns''' − šiukšlynas ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šumulioutė''' − triukšmauti, šurmuliuoti, plepėti niekus ''(Akm, Rdn)''&lt;br&gt;
'''Šunaglīs''' − šunvotė ''(Klp, Prk)''&lt;br&gt;
'''Šunaplaukis''' − šuniavilnis, šiurkščiaplaukis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šundrėika''' − pataisas ''(Lycopodium)'' ''(Vvr, Dr)''&lt;br&gt;
'''Šunrajās''' – labai godžiai&lt;br&gt;
'''Šuokalninks''' − šokėjas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šuokals''' − vakarėlis, šokiai ''(šnek., Kal, Plt)''&lt;br&gt;
'''Šuoloms''' − kaliausė ''(Krkl)''&lt;br&gt;
'''Šuonėninks''' − ūkio darbininkas, laikinai pasamdytas iš šono ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šuonis''' − ''mot. g.'' griuvenos, šūsnys ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Šuonkriauklē''' − šonkauliai ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Šurakietės''' − spyruoklinės akėčios, brižės ''(Krtn)''&lt;br&gt;
'''Šūsnis''' − krūva, kupeta, krūsnis ''(Als, Ms)''&lt;br&gt;
'''Šustros(s)''' – greitas, smarkiai judąs&lt;br&gt;
'''Šušas''' − kopūstų ir bulvių šutinys, kiunkis ''(Plt)''&lt;br&gt;
'''Šuta''' − ištiža, suglebėlis ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Šutalainis''' − kas nerangus, nevykėlis ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Šutenas''' − kas sušutę ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šutīnė''' – 1) patiekalas iš šutintų, pjaustytų bulvių su mėsa, 2) mušimas, pyla ''(Vkš, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šutpoudis''' − puodas kam šutinti ''(Lž)''&lt;br&gt;
'''Šutra''' − karštas, drėgnas oras, tvanka ''(Vkš, Krš)''&lt;br&gt;
'''Šutrībė''' − nepaprastas tvankumas ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Šutrus''' − judrus, vikrus, apsukrus ''(Yl, Šts)''&lt;br&gt;
'''Šutulis''' − kas nerimtas, pliuškis, makalas ''(Lž, Pvn)''&lt;br&gt;
'''Šutvės''' − mainai ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Šūva''' − nelygus sluoksnis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šūvuots''' − nelygus, su peršokiais, tarpais ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Šūvus''' − 1) vikrus, greitas, smarkus, mitrus ''(Als, KlvrŽ)'', 2) taiklus ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Švabietė''' − šnibždėti, švabždėti ''(Ms, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Švaboutė''' − švapėti, švebeldžiuoti ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Švadars''' − gabalas ''(Žgč, Pj)''&lt;br&gt;
'''Švagždals''' − senas, silpnas žmogus, kvagždalas ''(Brs, Lnk)''&lt;br&gt;
'''Švagždīs''' − 1) plepys, pliauškalius ''(Brs, Krš), 2) kuris neaiškiai kalba ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Švaika''' − medinis virbalas ''(Pol., vok. dial., Yl, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Švaipa''' − kas nuolat šaiposi, krizena ''(Krš, Kal)''&lt;br&gt;
'''Švaipautė''' − šaipytis ''(Ms, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Švakietė''' − silpnėti, blogėti ''(Trš)''&lt;br&gt;
'''Švaks''' − 1) sunkus, vargingas ''(Yl)'', 2) prastas, netikęs, menkas ''(Ms)''&lt;br&gt;
'''Švaksos'''- batų tepalas.&lt;br&gt;
'''Švamalis''' – 1) lankstus pypkės kotas, 2) keiksmas&lt;br&gt;
'''Švamals''' − pusbernis ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Švamba''' − pypkės dalis, į kurią įstatoma pypkės galva ''(Mžk, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Švambinis''' − su švamba (apie pypkę) ''(Mžk, Trk)''&lt;br&gt;
'''Švamė''' − pypkės galva ''(Brs, Ms)''&lt;br&gt;
'''Švampaliuotė''' − lėtai kalbėti, mykti ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Švampaza''' − plepys ''(Grg)''&lt;br&gt;
'''Švampinietė''' − valiotis, landžioti, slampinėti ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Švamplūpa''' − kieno išsivertusi lūpa ''(Žeml)''&lt;br&gt;
'''Švamterėti''' − staigiai subliauti ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Švankoutė''' − krypti, svyruoti ''(Tl, End)''&lt;br&gt;
'''Švankuotė''' − devėti, nešioti ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Švapals''' − kas tauškia niekus ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Švarbalīnė''' − gnaibytinė kankolynė ''(Tv)''&lt;br&gt;
'''Švarbals''' − 1) stambokas tešlos kukulis ''(Tv)'', 2) prastas gėrimas ''(End)''&lt;br&gt;
'''Švarmalis''' − pypkės kandiklis ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Švarpautė''' − rinkti varpas, varpauti ''(Ggr, Plt)''&lt;br&gt;
'''Švašva''' − duktė ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Švatulienė''' − bobutė, pribuvėja ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Švatulis''' − plepys, niektauza ''(Lž)''&lt;br&gt;
'''Švatultė''' − mušti, daužyti, plakti ''(Sd, Ggr)''&lt;br&gt;
'''Švažuotė''' − dėvint trinti, valkioti ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Švėkštoutė''' − sunkiai alsuoti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Švičītė''' − 1) smarkiai pjauti ''(Dr, KlvrŽ)'', 2) valyti, šveisti ''(Trk)'', 3) šlapintis ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Švidrītė''' − pjauti, kirsti ''(Lkv)''&lt;br&gt;
'''Švietals''' − papuošalas, pašvitas ''(Krš)'', 2) puošeiva ''(Tv)''&lt;br&gt;
'''Šviežuoks''' − naujokas ''(Trg)''&lt;br&gt;
'''Švikintė''' − trumpai kirpti ''(Škn)''&lt;br&gt;
'''Švīkščiuotė''' − maišytis ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Švīkštė''' – sunkiai, su garsu alsuoti&lt;br&gt;
'''Švikštītė''' − puošti ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Švīkštulīs''' − švykščiamas alsavimas, dusulys ''(Brs, Skd)''&lt;br&gt;
'''Švilpis''' − 1) klarnetas ''(End)'', 2) penis ''(euf., End, Šts)'', 3) vėjavaikis, plevėsa ''(Šts, Rs)''&lt;br&gt;
'''Švimpa''' − vėjavaikis ''(Kal)''&lt;br&gt;
'''Švinītė''' − mušti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Švinkis''' − smarvė, švinkulys ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Švīpelis''' − pašaipa ''(Kltn)''&lt;br&gt;
'''Švīpeliuotėis''' − šaipytis, juokauti ''(Skdv)''&lt;br&gt;
'''Šviptelietė''' − mestelėti ''(Plng)''&lt;br&gt;
'''Švīstelietė''' − 1) smarkiai sušvisti, blykstelėti ''(Vvr, Erž)'', 2) smarkiai mesti, nusviesti ''(Vkš)'', 3) suduoti, sukirsti ''(Vkš)'', 4) staiga pasisukti ''(Krtn)''&lt;br&gt;
'''Švistra''' − puošeiva, svaistūnas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Švitinīs''' − prožektorius ''(Varn, Šts)''&lt;br&gt;
'''Švitintė''' − 1) šviesti ''(Št, Krtv)'', 2) žibinti ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Švitkarklis''' − žilvitis ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Švitras''' − žvitrus, smarkus ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Švītrautė''' − puoštis, gražintis, dabintis&lt;br&gt;
'''Švitrinis''' − išsipustęs, įmantriai išsipuošęs ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Švītrouts''' − su pragiedruliais ''(Ggr, Šts)''&lt;br&gt;
'''Švītruloutė''' − švytėti ''&lt;br&gt;
'''Švītrulouts''' − gaisuotas ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Švitrus''' − kilnus ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Švitulīs''' − žibintas ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Švitvabalis''' − jonvabalis ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Švitvaris''' − blizgutis, papuošalas ''(Trg)''&lt;br&gt;
'''Švokoutė''' − sunkiai alsuoti, kriokštuoti ''(Brs)''&lt;br&gt;
'''Švokštīnė''' − pridusisi moteris ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Švokštintė''' − gadinti orą ''(Ggr)''&lt;br&gt;

== T ==
'''Tabalā''' – šokiai&lt;br&gt; (jevrej zuods Tambala)
'''Taga''' – taigi&lt;br&gt;
'''Taiguotė''' – rūpestingai ką daryti, taikyti&lt;br&gt;
'''Taislios''' – taisomo kelio ruožas&lt;br&gt;
'''Taknuotė''' – mažais žingsniais greitai bėgti&lt;br&gt;
'''Takuotė''' – dažnai vaikščioti&lt;br&gt;
'''Talaluška''' – nerimta daina&lt;br&gt;
'''Tapšans''' - sofa,kušetė&lt;br&gt;
'''Tamburka''' – vąšelis&lt;br&gt;
'''Tarankis''' – pintinė, doklas&lt;br&gt;
'''Targavuotė''' – prekiauti, pardavinėti&lt;br&gt;
'''Tarka''' – atitinkamai subadyta skarda šakniavaisiams smulkinti, trinti&lt;br&gt;
'''Tarpėjės''' – mėnulio fazė tarp seno ir jauno (kai nematyti)&lt;br&gt;
'''Tarpėks''' – tarpas tarp dviejų jaujos, daržinės galų&lt;br&gt;
'''Tarprėitis''' – vieta tarp kelių; tarpukojis&lt;br&gt;
'''Tasgatis''' – atseit, vadinasi, būtent&lt;br&gt;
'''Tašliempė'''- prožektorius&lt;br&gt;
'''Tašks''' − pelkė, purvynas ''(Tv, Ggr)''&lt;br&gt;
'''Tat''' - tai; juk, gi&lt;br&gt;
''Kuožnos nuoram tat būtė geriesnis'' - Juk kiekvienas norime būti geresnis.&lt;br&gt; 
'''Tatā''' - tai, o tai, tai čia&lt;br&gt;
''A tatā mon ruodā?'' - Tai tu čia man rodai?&lt;br&gt; 
'''Tatrāp''' − tokiu būdu (iš dviejų)&lt;br&gt;
'''Taukėns''' − taukuotas&lt;br&gt;
'''Tauzītė''' - šnekėti, pasakoti nesamones&lt;br&gt;
''Pradedi niekus tauzītė'' - Pradedi šnekėti nesąmones.&lt;br&gt;
''Ne lėnku kalba mona lūpas tauzīs, vuo žemaitiu žuodi garsins'' - Ne lenkų kalba mano lūpos šnekės nesąmones, bet žemaičių žodį garsins&lt;br&gt;
'''Tavuors''' – prekės&lt;br&gt;
'''Tebuokerka''' – uždaroma plokščia dėžutė tabokai kišenėje nešiotis&lt;br&gt;
'''Tėik''' - tiek, taip&lt;br&gt;
''Tėik skanē kvep'' - Taip skaniai kvepia.&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''tik garšīgi'' 'taip skaniai')&lt;br&gt;
'''Tėisiau''' − tiesiog, tiesiai&lt;br&gt;
'''Tekėnis''' - ratas (automobilio, vežimo)&lt;br&gt;
'''Tekėns''' - labai greitai, bėgdamas 
''Apvals kāp tekėnis'' - Apvalus kaip ratas.&lt;br&gt;
'''Tekība''' – tekėjimas, vedybos&lt;br&gt;
'''Tekis''' − beragis, nekastruotas avinas&lt;br&gt;
'''Tėktė''' - patikti&lt;br&gt;
''Tink mon tuokės dainas, gražės anuos īr'' - Man patinka tokios dainos, jios gražios.&lt;br&gt;
''Anou puoezėjė tink nu jaunū dėinū'' - Jam poezija patinka nuo jaunystės.&lt;br&gt;
(Plg. latvių poet. ''man tīk'' šalia neutr. ''man patīk'')&lt;br&gt;
'''Teležītė''' – bristi giliu purvu, molyne&lt;br&gt;
'''Tevérnuotė''' – iš lėto kalbėti, pasakoti&lt;br&gt;
'''Tēvgalis''' – plonasis galas&lt;br&gt;
'''Tēvs''' – plonas&lt;br&gt;
'''Tiešytė''' – guosti&lt;br&gt;
'''Tīna''' − mušimas, lupimas&lt;br&gt;
'''Tintaliuotė''' - kaboti, kabant judėti&lt;br&gt;
'''Tintals''' – kas nukaręs, tintaluoja; tabalas&lt;br&gt;
'''Tīpsuotė''' – drybsoti, tysoti&lt;br&gt;
'''Tīrelē''' – dideli laukai, pievos, lygumos be medžių, krūmų&lt;br&gt;
'''Tītars''' – 1) tiginys, padauža, 2) didelis, bet ištižęs&lt;br&gt;
'''Tlumuočītė''' – aiškinti&lt;br&gt;
'''Torkštėis''' – pīlės torškas baluo – vandenin įkišusios snapą maigo dumblą ir ieško ko praryjamo&lt;br&gt;
'''Toukart''' - tuomet, tuometin/is, -ė&lt;br&gt;
'''Toužîg''' – vienu metu, kartu, drauge&lt;br&gt;
'''Traka''' – padūkimas, pasiutimas&lt;br&gt;
'''Trakinīs''' − trakimas&lt;br&gt;
'''Traks''' – patrakęs, pašėlęs&lt;br&gt;
'''Trakuotė''' – be reikalo puldinėti, šėliotis&lt;br&gt;
'''Trakus''' – smarkus, trankantis&lt;br&gt;
'''Trants'''- prastas &lt;br&gt;
'''Traps''' – užkišimas, užtaisas&lt;br&gt;
'''Trauklapis''' – gysluočio lapas&lt;br&gt;
'''Tratintė''' – ką nors laužti&lt;br&gt;
'''Trātvars''' – šaligatvis&lt;br&gt;
'''Trėkuojis''' – katilas valgiui virti&lt;br&gt;
'''Triestėis''' – bėgiotis, lakstytis, rujotis (apie šunis)&lt;br&gt;
'''Trinka''' – rąstgalys malkoms, skerdienai kapoti; kaladė&lt;br&gt;
'''Trintėis''' – neišeiti, be reikalo būti (no, kuo če betrinīs, ēk nomėi)&lt;br&gt;
'''Trinkals''' – skystis galvos plovimui&lt;br&gt;
'''Trivirvis''' – 1) trijų virvių botagas, 2) suktas, apsukrus žmogus&lt;br&gt;
'''Trubicos''' – žvejybinis tinklas&lt;br&gt;
'''Tručīna''' - nuodai&lt;br&gt;
'''Tručītė''' - nuodyti&lt;br&gt;
'''Trūka''' – trūkumas&lt;br&gt;
'''Trūktė''' – prieš verdand burokėlius kitame vandenyje virti&lt;br&gt;
''Barščē jau trūkst, zars galies dietė ī undini&lt;br&gt;
'''Truoba''' - gyvenamas namas&lt;br&gt;
'''Truopītė''' – taikinti į ką nors šaudant&lt;br&gt;
'''Truopnē''' - &lt;br&gt; (is Lietuviu kalbos zodzio Stropus)
1) tiksliai, taikliai&lt;br&gt;
''Truopnē nažėnau'' - Tiksliai nežinau.&lt;br&gt;
''Pasakė aiškē ė truopnē'' - Pasakė aiškiai ir tiksliai.&lt;br&gt;
2) kruopščiai&lt;br&gt;
''Vėskou truopnē sodiedliuojė'' - Viską kruopščiai sudėliojo.&lt;br&gt;
3) tikrai&lt;br&gt;
''Je truopnē stuovi ont muokslinčiaus taka, belėikt nedairītėis'' - ?&lt;br&gt;
''Tumet aš tavi truopnē pamīlieso'' - Tada aš tave tikrai įsimylėsiu.&lt;br&gt; 
4) patikimai&lt;br&gt;
5) tvirtai&lt;br&gt;
'''Truopnos''' - &lt;br&gt;
1) tikslus&lt;br&gt;
2) kruopštus, solidus&lt;br&gt;
''Truopnos žmuogos'' - Kruopštus žmogus.&lt;br&gt;
3) patikimas&lt;br&gt;
''Truopnos žmuogos'' - Patikimas žmogus.&lt;br&gt;
'''Truots''' − budė, galąstuvas&lt;br&gt;
'''Tumsībė''' - tamsa&lt;br&gt;
'''Tūravuotė''' – storais balsais pritarti dainuojant&lt;br&gt;
''Tumsībie žmuogu sunko iveizietė - Tamsoje žmogų sunku pamatyti.''&lt;br&gt;
'''Tūbā''' − veltiniai&lt;br&gt;
'''Tūbėnės''' – kumštinės pirštinės&lt;br&gt;
'''Tuma''' – tirštumas, tumumas (apie sriubą)&lt;br&gt;
'''Tumė''' − tirštimai; sutirštėjęs skystimas&lt;br&gt;
'''Tumietė''' – tirštėti, darytis tumiam&lt;br&gt;
'''Tumus''' – tirštas, sutumėjęs&lt;br&gt;
'''Tuora''' - tvora&lt;br&gt;
''Kūlėnė tuora - Akmeninė tvora''&lt;br&gt;
(Sinonimas ''zuomats'')&lt;br&gt;
'''Tūtė''' – žindukas&lt;br&gt;

== U ==
'''Ubags''' − 1) elgeta ''(Pol., brus.)'', 2) beturtis, vargšas ''(End, Sd)'', 3) prymazgytuvė ''(Kv, Jdr)''&lt;br&gt;
'''Ubagėnė''' − didelis skurdas ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Ubla''' − krosnis dervai degti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Ubladė''' – trobesys, kur buvo duonkepė krosnis arba kur taisytas jovalas&lt;br&gt;
'''Uburda''' − 1) įrankis ''(Pol. ''ubiór'', S. Dauk.)'', 2) arklių papuošalas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Ūda''' − ilga virvė, nusagstyta meškerėmis žuvims gaudyti&lt;br&gt;
'''Ugada''' − susitarimas, sutartis, susitaikymas ''(Sl., Mžk)''&lt;br&gt;
'''Ugãdas''' − ''mot. g.'' atlyginimas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Ugadītė''' − taikyti ''(Gr)''&lt;br&gt;
'''Ugadlīvs''' − ramus, taikus ''(Gr)''&lt;br&gt;
'''Ugadnus''' − tinkamas, palankus ''(Gr)''&lt;br&gt;
'''Ugatės''' − ana, antai ''(Kl)''&lt;br&gt;
'''Ugnagesē''' − gaisai, pašvaistė ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Ugnakaitis''' − židinys ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Uidintė''' − uiti, ūdyti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Uiklavuotė''' − vaikyti, eiklinti ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Uiklietė''' − darytis greitesniam, miklesniam ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Uiklus''' − vikrus, mitrus ''(Šts, S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Uisė''' − kiaulė ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Uknolis''' – vinis pasagai prikalti, pasagvinė ''(Brus., pol., Rs, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Uksmīnuotė''' − mikčioti, nesusigaudyti ''(Štk)''&lt;br&gt;
'''Ukstīnuotė''' − neaiškiai kalbėti, mykti, mikčioti ''(Kal)''&lt;br&gt;
'''Ukstītė''' − priekaištauti, niurnėti ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Ukšlis''' − paršelis ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Ūkštautė''' − ūbauti&lt;br&gt;
'''Ukštintė''' − žadinti ''(Škn)''&lt;br&gt;
'''Ulbeklis''' − kas greitai, neaiškiai kalba ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Ulbietė''' − burkuoti, ulduoti ''(S. Dauk., Krkl)''&lt;br&gt;
'''Ulbtė''' − šipti, bukti ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Uliava''' − laisvė ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Ulīčė''' – gatvė&lt;br&gt;
'''Ulpis''' − atšipęs, nudilęs peilis ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Ulžīs''' – tinginys, apsileidėlis, ištižėlis ''(Pp, Lk)''&lt;br&gt;
'''Ulžus''' − tingus ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Umarnās''' − staiga, umaru ''(Kv)''&lt;br&gt;
'''Umarus''' − godus; rajus, ėdrus ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Umisnē''' − tyčia, sąmoningai, specialiai ''(Pol., Vdk, Up)''&lt;br&gt;
'''Unbargas''' - palūkanos&lt;br&gt;
'''Ungzdesīs''' − dejavimas, inkštimas ''(Gršl)''&lt;br&gt;
'''Ungztė''' − 1) dejuoti, vaitoti, inkšti ''(Slnt, Ms)'', 2) cypti, unkšti ''(Kv)'', 3) ūžti, šniokšti ''(Dr)''&lt;br&gt;
'''Uns''' - jis&lt;br&gt;
'''Unt''' - ant&lt;br&gt;
'''Uodinietė''' − ieškinėti, šnipinėti ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Uokatītė''' – skatinti&lt;br&gt;
'''Uoksā''' − smulkios šakos kurui ''(Šv)''&lt;br&gt;
'''Uoksva''' – medžio išduba&lt;br&gt;
'''Uostainis''' − 1) ūsuotas ''(Yl, End)'', 2) akuotuotas ''(Ms, Šts)''&lt;br&gt;
'''Uošėka, uožkėna''' – ožka&lt;br&gt;
'''Uoznā''' − ūsai ''(Plik)''&lt;br&gt;
'''Upara''' − pyktis, apmaudas, puikybė ''(Vkš, Rt)''&lt;br&gt;
'''Uparītėis''' − pykti, širsti ''(Vkš, Gr)''&lt;br&gt;
'''Upis''' − upė ''(Vkš, Trk)''&lt;br&gt;
'''Upiuors''' − 1) pabaisa ''(Krž, Skdv)'', 2) bjaurus, piktas žmogus, nenuorama ''(Šll, Lkv)''&lt;br&gt;
'''Ūpėnīnks''' – nepastovios nuotaikos, ūpingas žmogus&lt;br&gt;
'''Upiesnos''' – vieta, kur pavasarį yra tekėjęs upelis&lt;br&gt;
'''Urands''' – urėdas&lt;br&gt;
'''Urbeklis''' − yla ''(Kl)''&lt;br&gt;
'''Urbintė''' − duobti, gręžti, daryti skylę ''(Mžk, Skd)''&lt;br&gt;
'''Urdietė''' − 1) griūti, veržti ''(Vdk)'', 2) urgzti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Urdulēs''' − sūkuriais, verpetais, kamuoliais ''(Pp, Krš)''&lt;br&gt;
'''Urdulīs''' − judantis, būrys ''(Vdk)''&lt;br&gt;
'''Uresēs''' − strimgalviais, urduliais ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Uriadniks''' – eilinis policininkas&lt;br&gt;
'''Urkiuotė''' − nuolaat įkyriai barti, uiti, ūdyti ''(Bržr, Krtn)''&lt;br&gt;
'''Urkštis''' − siauras tarpas prie tvarto ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Urluoms''' − karštai, užpykus ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Urmas''' − judantis būrys, urdulys ''(Brus., pol., Mžk)''&lt;br&gt;
'''Urmulās''' − veržliu srautu, sūkuriais ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Urnietė''' − urgzti, narnėti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Urškis''' − dešra ''(Plt, Ms)''&lt;br&gt;
'''Urvas''' − vijurkas&lt;br&gt;
'''Urzdietė''' − 1) urzgėti, urzti, narnėti ''(Brs, Šv)'', 2) murkti ''(Dr)'', 3) bambėti, niurzgėti ''(Pln)'', 4) murmėti ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Urzdintė''' − 1) ūžinti, burzginti ''(Akm)'', 2) nerimti, bruzdėti ''(Žr, Kl)'', 3) delsti, lūkuriuoti ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Urzė''' − užpakalis ''(vlg., Kal)''&lt;br&gt;
'''Urzenė''' − šokiai, vakarėlis ''(Trš)''&lt;br&gt;
'''Urzintė''' − 1) bartis, pyktis ''(Jdr)'', 2) kulti javus su mašina ''(Erž)''&lt;br&gt;
'''Urzis''' − burzgimas, ūžesys ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Uržintėis''' − pyktis, vaidytis ''(End)''&lt;br&gt;
'''Ustaunē''' − nuolatos ''(Pol., Sd, Šlv)''&lt;br&gt;
'''Ušietkas''' − platus medinis indas su dviem ąsomis, auseklis ''(Pol., Rs, Sd)''&lt;br&gt;
'''Ušuoks''' − staktos ''(Pol., Kv, Erž)''&lt;br&gt;
'''Utieda''' − didelis neturtėlis; apsileidėlis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Utis''' – utelė ''(Krtn, Pkl)''&lt;br&gt;
'''Utkara''' − skurdžius, utėlius ''(menk., Vdžg, Rs)''&lt;br&gt;
'''Utkurža''' − neklaužada, užsispyrėlis ''(Ms)''&lt;br&gt;
'''Uzamu''' − 1) iš karto, urmu ''(Žd, Ms)'', 2) didele apimtimi, plačiai ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Uzbuons''' – ąsotis ''(Pol., brus.)''&lt;br&gt;
'''Uzdenis''' − apynasris ''(Brs, Kl)''&lt;br&gt;
'''Uzdintė''' − raginti ''(Ms, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Užakē''' − akidangčiai ''(Plng, Šts)''&lt;br&gt;
'''Užangalis''' − užpakalinis įėjimas į trobą iš kiemo pusės ''(Šll, Šv)''&lt;br&gt;
'''Užars''' − skersinė vaga lauko gale ''(Slnt, Brs)''&lt;br&gt;
'''Užauga''' − 1) atžala, ūglis ''(Šts)'', 2) nelygumas, atsikišimas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užbambioks''' − neūžauga ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Užbarzdė''' − 1) atsikišimas, užkarpa ''(Štk)'', 2) mažesnis pjūklo dantis ''(Tl, Sd)''&lt;br&gt;
'''Užbrenda''' − mazgelis ''(Trk, Žd)''&lt;br&gt;
'''Uždantē''' − 1) vieta už dantų ''(Ggr)'', 2) aarklių krūminių dantų dalis, gembė ''(Šts)'', 3) tokia arklių liga, užėdos ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Uždiečkas''' − priedas ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Uždrabs''' − greimas, puta ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Uždura''' − duriamasis kastuvas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užduralis''' − 1) užpakalinė arba prastoji priemenė troboje ''(Krtn)'', 2) sijonas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Uždžiūtkenklis''' − šykštus, šykštuolis ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Užiedis''' − ėdžios ''(Slnt, Tl)''&lt;br&gt;
'''Užgairė''' − užuovėja ''(Vdk)''&lt;br&gt;
'''Užgalėnės''' − nuošali vieta, užkampis ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Užgalis''' − 1) kraštas, pakraštys ''(Up, Dr)'', 2) užuogana, užaras ''(Trk, Šlu)''&lt;br&gt;
'''Užgalvė''' − galvūgalis ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Užgans''' − pa(si)tenkinimas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Užgardis''' − 1) ėdžios ''(Lk)'', 2) vežimo užgalis ''(Trg)''&lt;br&gt;
'''Užgaris''' − vieta prie garvilkio, aukštinio ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Užgauriets''' − gauruotas ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Užgina''' − priešgyna, ginčas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užglauda''' − užuovėja ''(Dr, Gršl)''&lt;br&gt;
'''Užgniauža''' − susiaurėjimas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užgniusis''' − užuomarša, snaudalius ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Užgožis''' – indauja, šaukštidė ''(Plik, Prk)''&lt;br&gt;
'''Užgraiža''' − 1) rintis, raukšlė ''(Ggr, Užv)'', 2) randas ''(KlvrŽ)'', 3) skardis ''(Tv)''&lt;br&gt;
'''Užgraižana''' − įranta ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užgraižtas''' − ''mot. g.'' briauna, kraštas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užgriežėnė''' − nedidelis plotas ''(Grg)''&lt;br&gt;
'''Užimtėnė''' − gyvulių aptvaras ganykloje ''(Lkv)''&lt;br&gt;
'''Užimtinis''' − grobikiškas, agresyvus ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Užkabarnus''' − priekabus, užgaulus ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užkabs''' − metalinis kabliukas ''(Žeml)''&lt;br&gt;
'''Užkaiša''' − 1) vieta prieždos šone ''(Vkš)'', 2) skala, šakalys ''(Žeml)''&lt;br&gt;
'''Užkaita''' − klaidingai į nytis įvertas siūlas, užsikeitimas ''(Plng, Varn)''&lt;br&gt;
'''Užkaltė''' − atlošas, atrama ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Užkarabītė''' − užgriozdyti ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Užkarabūzītė''' − užguiti, užgraužti ''(Als, Šts)''&lt;br&gt;
'''Užkarpa''' − 1) rantis, įkarpa, įskroda, griovelis, sąlaida ''(Prk)'', 2) spenelis, atauga ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Užkarpis''' − apavo užkulnis ''(Šts, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Užkart''' − iš karto, tuojau, nedelsiant ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Užkarta''' − 1) rantis, įkarpa, įpjova ''(Erž, Vdk)'', 2) arklio dantų išdilimas, gedimas ''(Trš, Lk)''&lt;br&gt;
'''Užkela''' − užtvertas žemės sklypas ''(Brs)''&lt;br&gt;
'''Užkibītė''' – užlipdyti&lt;br&gt;
'''Užkibtovs''' − rankena, našokas, ąsa ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užkirtuklis''' − išryškėjęs ruožas, riba ''(Kair)''&lt;br&gt;
'''Užkīšas''' − užsikišimas, spranginys ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užkīšis''' − kamštis, volė ''(Vkš, Žd)''&lt;br&gt;
'''Užknabus''' − atlašus, atmatus, atkragus ''(Škn, Pkl)''&lt;br&gt;
'''Užkolis''' − rato ašies kaištis, užkyšis ''(Lž, Žr)''&lt;br&gt;
'''Užkranta''' − atbraila, užlenkimas ''(Plt, KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Užkrava''' − 1) tarpas tarp dviejų šalinių, tarpikas ''(Vkš, Trk)'', 2) neužkrautas, tuščias tarpas ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Užkrova''' − išimama užtvara, pertvara ''(Šv)''&lt;br&gt;
'''Užkuls''' − taukinė, įsnauja ''(Šlv, Tv)''&lt;br&gt;
'''Užkurs''' − vienu kartu sudedamos į krosnį malkos ''(Als, Trk)''&lt;br&gt;
'''Užla''' − lubų sija ''(Žg)''&lt;br&gt;
'''Užlaidus''' − greitai užsileidžiantis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užlaipa''' − tvoros sutvirtinimas ''(Lk, Varn)''&lt;br&gt;
'''Užlauža''' − dirvos, miško prasikišęs sklypas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užlaužā''' − žaboklės, žąslai ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užlentis''' − ėdžios, užėdis ''(Šts, KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Užlinda''' − užuovėja ''(Kl)''&lt;br&gt;
'''Užlinkis''' − vingis, lankstas ''(Vdk, Šts)''&lt;br&gt;
'''Užmarėnīnks''' – gyvenantis už Kuršių marių; Neringos gyventojas&lt;br&gt;
'''Užmigīstė''' − užmaršumas ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Užmīžis''' − kirtis ''(vlg., Krš)''&lt;br&gt;
'''Užmokesnis''' − užmokestis ''(S. Stan., S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Užnagė''' − 1) užpakalinės šuns kojos trumpasis pirštas ''(Trk)'', 2) užmova ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Užnara''' − kilpa ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Užnašus''' − užgaulus ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Užpapis''' − gyvulio tešmens pridėtinis rudimentinis spenys ''(Kl)''&lt;br&gt;
'''Užpečėnė''' − mažas kambarys, esantis už senoviškos krosnies ''(Dr, Skd)''&lt;br&gt;
'''Užpelenė''' − vieta už peleno, židinio&lt;br&gt;
'''Užpelns''' − uždarbis, užmokestis, pajamos ''(Rs, Grg)''&lt;br&gt;
'''Užperenis''' − atitverta kambario dalis vaikui ar ligoniui ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Užperis''' − kvailys, nenuovoka ''(menk., Užv, Kl)''&lt;br&gt;
'''Užpjūvis''' − 1) nelygi pjovimo žymė, iškilimas ''(Šts)'', 2) žeberklo užbarzdė ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užplūdis''' − potvynis, užliejimas ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Užplūska''' − užtvanka ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Užraizgana''' − išlinkimas, ringė ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užrantė''' − vaga vandeniui nubėgti ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Užrīšis''' − raištis ''(Pvn, Sd)''&lt;br&gt;
'''Užsags''' − kilpa sagai užsegti ''(Ggr, Bržr)''&lt;br&gt;
'''Užsakā''' − viešas būsimųjų vedybų skelbimas bažnyčioje ''(DūnŽ, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Užsieda''' − gale kaimo aptvertas daržas ''(Kair)''&lt;br&gt;
'''Užsiauta''' − verpetinga vieta upėje ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Užsiviežėlis''' − begėdis ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Užslauga''' − 1) paslauga, patarnavimas ''(Dov, Užv)'', 2) pagalbininkas, užvadas ''(Krkl, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Užslūga''' − nuopelnas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Užstova''' − priedanga, slėptuvė ''(Kair)''&lt;br&gt;
'''Užtairīta''' − užporyt ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Užtaivakar''' − dieną prieš užvakar ''(Gršl)''&lt;br&gt;
'''Užtelietė''' − nesmarkiai, truputį pūstelėti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Užtūra''' − santūrumas, susilaikymas, susivaldymas, ištvermė ''(Sd, Kal)''&lt;br&gt;
'''Užtūris''' − užsilaikymas ''(Rdn)''&lt;br&gt;
'''Užtvīnis''' − patvinimas, užtvinimas ''(Rt, Ggr)''&lt;br&gt;
'''Užugnis''' − užpelenė ''(Sd, Šts)''&lt;br&gt;
'''Užuotis''' − užuovėja ''(Grg, Ll)''&lt;br&gt;
'''Užvada''' − biržė ''(Tv, Ggr)''&lt;br&gt;
'''Užvads''' − pradininkas, sukėlėjas ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Užvaizda''' − priežiūra ''(Ms)''&lt;br&gt;
'''Užvars''' − batų raištis, varstis ''(Gršl, Skdv)''&lt;br&gt;
'''Užvardė''' − pravardė ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Užvarstis ''' − batų raištis, varstis ''(Tl, Kl)''&lt;br&gt;
'''Užvedinis''' − toks tripalis tinklas ''(Bržr, Žeml)''&lt;br&gt;
'''Užvermė''' − uždaromoji lango ar durų pusė ''(Slnt, Dr)''&lt;br&gt;
'''Užvīdelninks''' − pavyduolis ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Užvīdus''' − pavydus ''(Vkš, Rs)''&lt;br&gt;
'''Užvieža''' − įžūlumas ''(Žg)''&lt;br&gt;
'''Užvis''' − daugiausia, ypač ''(Tl, Slnt)''&lt;br&gt;

== V ==
'''Vabalie''' − meškeriojimo blizgė ''(Varn, Lkv)''&lt;br&gt;
'''Vabalis''' − gyvatė ''(euf., Ggr)''&lt;br&gt;
'''Vabrintė''' − vogti ''(Db)''&lt;br&gt;
'''Vadaksnis''' − upės įlanka, kuri tik per potvynius susisiekia su upe ''(Brs, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Vadala''' - valkata, bastūnas &lt;br&gt;
'''Vadaloustis''' − tas, kurio ūsai maskatuoja ''(Rdn)''&lt;br&gt;
'''Vadaluotė''' − 1) nerūpestingai mėtyti, vartalioti ''(Yl, Pln)'', 2) iš lėto kramtyti, vatuloti ''(Mžk, Vkš)'', 3) valkiotis, šlaistytis, trainiotis ''(Tl, Žd)''&lt;br&gt;
'''Vadė''' − pavadis ''(Plt, Pln)''&lt;br&gt;
'''Vadekliautė''' – vadelioti, vežant mėšlą&lt;br&gt;
'''Vadeklis''' − arklių vadžiotojas ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Vadėninks''' − kas tinklą, vadą traukia ''(Plng)''&lt;br&gt;
'''Vads''' − 1) užstatas ''(S. Dauk.)'', 2) įkaitas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vaduovs''' − 1) svarbiausias giedotojas, maldų sakytojas ''(Vkš, End)'', 2) laidininkas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vadus''' − kuris lengvai duodasi vedamas, pavadus ''(Plng, Kl)''&lt;br&gt;
'''Vagol''' – pagal&lt;br&gt;
'''Vagorklos''' – agurkas ''(Krtn, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Vaguorios''' − prievaizdas, ūkvedys ''(lat. vagars, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Vaguosena''' − vagojimas ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Vaida''' − dvikova ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vaideliuots''' – 1) vaidila, 2) žinys&lt;br&gt;
'''Vaidīnė''' − išvaizda ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vaidlaimė''' − likimas, lemtis, dalia ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vaikioks''' – berniukas&lt;br&gt;
'''Vaikis''' – 1) vaikinas, bernas, 2) samdinys&lt;br&gt;
'''Vaina''' − karas ''(Sl., Vvr, Krš)'', 2) trūkumas, yda ''(Ggr, Šts)''&lt;br&gt;
'''Vainiksergis''' − vyr. pabrolys, pamergė ''(Tl, Sd)''&lt;br&gt;
'''Vainings''' − 1) kaltas, nusikaltęs ''(Trk, Mžk), 2) ydingas, su trūkumais ''(Yl, Mžk)''&lt;br&gt;
'''Vainis''' − kas vainija, pašiepia ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vainuotė''' – peikti, niekinti&lt;br&gt;
'''Vairinībė''' − įdomybė ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Vairus''' – 1) geras ''(Krtv), 2) svarbus, reikšmingas ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Vaisgintėis''' − triukšmauti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vaiskauns''' − kareivis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vaiskus''' − kariuomenė&lt;br&gt;
'''Vaivuorā''' – girtuoklės&lt;br&gt;
'''Vajaks''' − užpuolikas, plėšikas ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Vajuotė''' − 1) varinėti, vaikyti, gainioti ''(Lk, Brs)'', 2) stengtis įgyti, siekti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Vajuotuos''' − kas vajoja, gainioja ''(šts)''&lt;br&gt;
'''Vakartis''' – dirbti einant ar į kelionę įsidedamas valgis&lt;br&gt;
'''Vaksavuotė''' - tepti, blizginti batus&lt;br&gt;
'''Vaksenė''' − barimas ''(KlvrŽ, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Vaksītė''' – barti; ėsti galvą, kaulyti&lt;br&gt;
'''Vaktoutė''' − ginti, saugoti ''(Klp, Vž)''&lt;br&gt;
'''Vakuluotėis''' − vargti, kamuotis ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Valiuoks''' – apgavikas&lt;br&gt;
'''Valiuotė''' – pajėgti, galėti&lt;br&gt;
'''Valks''' – 1) viršutinioji (rumbuotoji) kočėlų dalis, rumbė ''(Vdk, Krkl)'', 2) apvalus medinis įrankis kočioti, ridinis ''(DūnŽ)'', 3) rumbuota skalbimo lenta ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Valkus''' – tąsus, lankstus, elastingas&lt;br&gt;
'''Valns''' - laisvas, nepriklausomas&lt;br&gt;
'''Valug''' – 1) prie, 2) šalia, 3) sulig, palei&lt;br&gt;
'''Vambuolė''' - juodvabalis, grambuolys (juodas augalėdis dirvos ir svirnų vabalas)&lt;br&gt;
(Plg. latvių dial. (Žiemgaloje) ''vambole'' ' vabalas')&lt;br&gt;
'''Vambuotėis''' − sirguliuoti ''(Als)''&lt;br&gt;
'''Vambra''' − lūpa, burna, snukis ''(menk., Slnt, End)''&lt;br&gt;
'''Vambras''' − puodo kraštai, žiotys ''(Krt)''&lt;br&gt;
'''Vampaliuotė''' − vambryti, loti ''(Pln, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Vanagnuosis''' − kas su kumpa nosimi ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Vanaguotė''' − drąskyti, plėšyti ''(Žr, Šts)''&lt;br&gt;
'''Vanckaris''' − neužperėtas, neužėjęs kiaušinis, paperas ''(Akm, Mžk)''&lt;br&gt;
'''Vandarīkštė''' − vaivorykštė ''(Akm)''&lt;br&gt;
'''Vandeneivis''' − jūrininkas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vandenpėivė''' − užliejama pieva ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Vandzuotė''' − 1) nuolat dėvėti, trinti, valkioti ''(Mžk, Vkš)'', 2) sunkiai nešioti, tąsyti, tampyti ''(Gd)''&lt;br&gt;
'''Vanginīs''' − tinginys, slunkius ''(Sd)''&lt;br&gt;
'''Vanguorītė''' − sunkiai nešti, tempti, vilkti ''(KlvrŽ, Šts)''&lt;br&gt;
'''Vanskara''' − valkata, bastūnas, vadala ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Vanuotė''' – keikti, maudyti&lt;br&gt;
'''Vapčiuotė''' − 1) vapėti, švagždėti, murmėti ''(Ms)'', 2) smukčioti ''(Šts, Skd)''&lt;br&gt;
'''Vapna''' – kalkių, cemento ir molio skiedinys ''(Kltn, Trk)&lt;br&gt;
'''Vapnaplakis''' − mentė (įrankis) ''(KlvrŽ, Krkl)''&lt;br&gt;
'''Vapnīnė''' − šlapia žemė, molynė ''(End)''&lt;br&gt;
'''Vapnītė''' − 1) terliotis ''(Šts)'', 2) krapštytis ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Vapsagalvis''' − kas negabus ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Vapsė''' − plepalas, vepalas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vapsnuotė''' − žiobsoti ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Varaunos''' – 1) taupus, tausus, ūkiškas ''(Skd, Sd)''
'''Varažītė''' - burti&lt;br&gt;
'''Varčia''' – sargyba&lt;br&gt;
'''Varē''' − labai ''(lat. varen, S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Varėns''' − varydamas(is)&lt;br&gt;
'''Varingerklis''' − kas su išsikišusiu adomo obuoliu ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Varings''' − galingas ''(lat. vārīgs, S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Varlagrōžtis''' − kiaukutas, geldelė ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Varlagrūšė''' − laukinis kriaušės vaisius ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Varlakis''' − su duobelėmis, reljefiškas audeklas ''(Brs, Kal)''&lt;br&gt;
'''Varlakramis''' − nenaudėlis, pramuštgalvis ''(menk., Šts)''&lt;br&gt;
'''Varlakriauklis''' − moliuskas, geldutė ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Varlakurkis''' − 1) laikas, kada varės kurkia ''(Ggr)'', 2) melagis ''(perk., Varn)''&lt;br&gt;
'''Varlapurstis''' − ištižėlis, lebeda ''(Kal)''&lt;br&gt;
'''Varluožis''' – buožgalvis ''(Pln, Kl)''&lt;br&gt;
'''Varsloutė''' − vadelėti ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Varstas''' − vasarojus ''(Sd, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Varstelis''' – vėrinys, karoliai&lt;br&gt;
'''Varstiena''' − vasarojiena&lt;br&gt;
'''Varstinis''' − vasarojinis, vasarienis ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Varškana''' − garankštis ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Varškanuotė''' – glamžyti, raukšlėti ''(Vkš, Lž)''&lt;br&gt;
'''Varškietpotrė''' − tokia skysta košė − bulvės su varške ''(Varn)''&lt;br&gt;
'''Varvalis''' - skystas tepalas&lt;br&gt;
'''Varžla''' − šienkartė ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Varžus''' – diržingas, neskalus ''(Tl, Rdn)''&lt;br&gt;
'''Vašuoklē''' – raudonieji serbentai&lt;br&gt;
'''Večas, vetušas''' – 1) turintis daug amžiaus, labai senas, 2) seniai esantis, atsiradęs, 3) nuo amžių esantis&lt;br&gt;
'''Večerė''' − vakarienė ''(Pol., Tl, Yl)''&lt;br&gt;
'''Vedeklis''' − 1) kas vadelioja per mėšlavežį ''(Slnt, Ms)'', 2) vedlys ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Vėdelčios''' - šakutė ''(Pol., brus., Trk, Lk)''&lt;br&gt;
'''Vedėns''' − vesdamas(is)&lt;br&gt;
'''Vedmenis''' − gyvulio gimda ''(Slnt, End)''&lt;br&gt;
'''Veikalėnė''' − istorija ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Veikautė''' − gyvuoti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Veikē''' - greitai, greit, neužilgo&lt;br&gt;
''Klausont tū dainū, veikē ė pats pradedi karto dainioutė'' - Kai klausiaisi tų dainų, greit ir pats pradedi kartu dainuoti.&lt;br&gt; 
'''Veikinis''' − veikiamasis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Veiklinkis''' − galininkas ''(S. Dauk'')&lt;br&gt;
'''Veikruodaiškis''' − prieveiksmis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Veikruodis''' − veiksmažodis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Veikruodvardis''' − dalyvis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Veiluoks''' – veltinis&lt;br&gt;
'''Vėindriekis''' − tinklas žuvims gaudyti, kurio viduryje tankios akys, o iš abiejų pusių retos&lt;br&gt;
'''Vėinėnīnkā''' − vienu arkliu kinkomi ratai&lt;br&gt;
'''Vėinėnīnkės''' − vienu arkliu kinkomos rogės&lt;br&gt;
'''Vėingijis''' − dvinytai austas audeklas&lt;br&gt;
'''Vėins'''- vienas &lt;br&gt;
'''Veisies''' − augintojas, sodintojas, diegėjas ''(Slnt, Ms)''&lt;br&gt;
'''Veislėnė''' − veislei laikoma kiaulė ''(Rdn, Als)''&lt;br&gt;
'''Veislėninks''' − gimda, kiaušidės ''(End)''&lt;br&gt;
'''Veislioutėis''' − veistis ''(Pkl)''&lt;br&gt;
'''Vėišnė''' – vyšnia&lt;br&gt;
'''Veivelioutė''' − kalbėti kita tarme, leišiuoti ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Veiziesena''' − žiūrėjimas ''(KlvrŽ, Žd)''&lt;br&gt;
'''Veizietė''' - žiūrėti&lt;br&gt;
''Veizietė filma'' - Žiūrėti filmą.&lt;br&gt;
'''Veizietovā''' − akys (menk.)&lt;br&gt;
'''Veizīkla''' − virptis su šiaudų gniūžte, pūkštis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Veizīklė''' − matymas, rega ''(Žd)''&lt;br&gt;
'''Veizuolā''' - akys (menk.)&lt;br&gt;
'''Veizuovā''' − veidas, burna ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Vels''' – velnias&lt;br&gt;
'''Velkėns''' − vilkdamas (su įnag.)&lt;br&gt;
'''Vėlks''' - vilkas (ė ir l - tariama žemai, kietai)''Ontā vėlks'' - štai vilkas&lt;br&gt;
'''Vėlūstas''' − vėlyvas&lt;br&gt;
'''Vėn''' - vis&lt;br&gt;''Vėn atsėminso nomus'' - Vis prisiminsiu namus.&lt;br&gt;''Vėn anā kas nuorintās liuob būtė negerā'' - Vis jai kažkas negera buvo.&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''bieži'' 'dažnai' - ''bieži vien'' 'dažnokai'; ''drīz'' 'greit' - ''drīz vien'' 'neužilgo, gana greit')&lt;br&gt;
'''Venčiavuonė''' – santuoka&lt;br&gt;
'''Vėnčevuotė''' - surišti dviejų žmonių gyvenimus &lt;br&gt;
'''Venčiavuotėis''' – tuoktis&lt;br&gt;
'''Vendis''' − virvagalys ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Vendraunė''' − kelionė ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vendrietis''' − bradinys ''(S. Dauk., Ms)''&lt;br&gt;
'''Vėndzīkla''' - rūkykla&lt;br&gt;
'''Venešietė''' − maišyti ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Ventarėnė''' − pilvas ''(šnek., End)''&lt;br&gt;
'''Vepčiuotė''' − 1) vapalioti ''(Vvr, Krš)'', 2) vepesyti ''(Mžk, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Vepelė''' − 1) veidas ''(Yl, Skd), 2) burna ''(Mžk, Žd)''&lt;br&gt;
'''Vepelis''' − plepys ''(Slnt, Krš)''&lt;br&gt;
'''Vepeza''' − vėpla, žioplys ''(DūnŽ''&lt;br&gt;
'''Vepezīstė''' − plepėjimas ''(Šts, Skdv)''&lt;br&gt;
'''Veplas''' - lūpos&lt;br&gt;
'''Vepliuozė''' − prasta košė ''(Tl)''&lt;br&gt;
'''Vepnuotė''' − žiobčioti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Vepris''' − paršelis ''(Dr)''&lt;br&gt;
'''Vepskis''' − 1) vėpla, žioplys ''(Žr)'', 2) storalūpis ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Vėrbā''' – žabai, žagarai, šakos&lt;br&gt;
'''Veriens''' – viralas, sriuba&lt;br&gt;
'''Veriduorios''' − koridorius&lt;br&gt;
'''Verpals''' − verpimas&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Verparnė&lt;/u&gt; − verpykla&lt;br&gt;
&lt;u&gt;Verpelė&lt;/u&gt; − 1) statinė, 2) medinis indas sviestui mušti, muštokė, 3) tūrio matas, lygus ketvirtadaliui statinės&lt;br&gt;
'''Verščioks''' – kita tarme kalbąs&lt;br&gt;
'''Veršpotrė''' − veršių gėralas, putra&lt;br&gt;
'''Vėrtenė''' − vieta, kur lengvai virstama, virtykla&lt;br&gt;
'''Verventė''' – nesmarkiai loti, vampsėti&lt;br&gt;
'''Vervents''' – prietaisas virvėms sukti&lt;br&gt;
'''Vervietė''' − loti&lt;br&gt;
'''Vėsadums''' − visada ''(Rdn)''&lt;br&gt;
'''Vesēlė''' – vestuvės&lt;br&gt;
'''Vėsumet''' - visada&lt;br&gt;
'''Vešė''' − skalbiniai ''(Vok., Klp)''&lt;br&gt;
'''Vešena''' − gabenimas, vežimas ''(Sd, Mžk)''&lt;br&gt;
'''Vėškus'''- namo pastogė, palėpė (ė-tariama kietai, žemai). Senus rakandus laikydavuom unt vėškaus. &lt;br&gt;
'''Vešlietė''' − riebėti, storėti ''(Pln, End)''&lt;br&gt;
'''Vešlus''' − riebus, apkūnus ''(Tv, Yl)''&lt;br&gt;
'''Vėšta'''- višta ( ė - tariama kietai, žemai ).&lt;br&gt;
'''Vėtīklė''' – įrankis grūdams vėtyti&lt;br&gt;
'''Vetrėjė''' − sieros rūgštis ''(Yl)''&lt;br&gt;
'''Vetušis''' − bažnyčios vyresnysis, seniūnas ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Vevekšlė''' − vaikų baubas ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Vėzgus''' – judrus, apsukrus, gyvas&lt;br&gt;
'''Veželė''' – užvožiama dėžutė sviestui įsidėti&lt;br&gt;
'''Vėželė''' – velkė&lt;br&gt;
'''Vežėns''' − veždamas(is)&lt;br&gt;
'''Vežiečė''' − šoninė vežimo lenta, gardis ''(Lkv, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Vėžla''' – žioplys, ištižėlis, apakęs&lt;br&gt;
'''Vežmenė''' − važta, vežamas krovinys&lt;br&gt;
'''Viaukčiuotė''' − loti, skalyti ''(Rs, Up)''&lt;br&gt;
'''Viaukšlioks''' − šuniukas ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Viaukštelietė''' − tarstelėti, leptelėti ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Viauškietė''' − pliaukšti niekus ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Vīburtė''' − vyburiuoti&lt;br&gt;
'''Vibždėlīns''' − knibždėlynas ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Vibždietė''' − judėti, krutėti, knibždėti ''(Škn, Varn)''&lt;br&gt;
'''Vibždotė''' − utelė ''(euf., Varn)''&lt;br&gt;
'''Vicents''' − papentis ''(Krtn, Lkž)''&lt;br&gt;
'''Vicītė''' − uiti, barti ''(Plt, Krš)''&lt;br&gt;
'''Vidrītė''' − vyti, varyti, ginti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Viduklis''' − vidutinis ''(Šv, Žd)''&lt;br&gt;
'''Viečnos''' - amžinas&lt;br&gt;
'''Viedros''' - kibiras&lt;br&gt;
'''Vieputinė''' – vėjo pučiama vieta'''&lt;br&gt;
'''Vierašputrė''' – veršių gėralas, sriuba, putra ''(menk.)''&lt;br&gt;
'''Viernos''' − patikimas&lt;br&gt;
'''Viešės''' − viešėjimas, viešnagė&lt;br&gt;
'''Vigeliuotė''' − raitytis, rangytis ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Vigztė''' − svirti, linkti&lt;br&gt;
'''Vikelis''' − kamuolys ''(Vok. wickel, Slnt, Šts)''&lt;br&gt;
'''Vikeliuotė''' − sukti, vynioti ''(Vok. wickeln, Šts, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Viknītė''' − 1) nešti, vilkti ''(Vkš, Varn)'', 2) vyti, ginti ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Viksčiuotė''' − kraipytis, maivytis ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Viksnuotė''' − pamažu judinti, viksenti ''(Brs, Grš)''&lt;br&gt;
'''Vīktė''' – sektis&lt;br&gt;
'''Vilgšnas''' − kiek šlapias, drėgnas&lt;br&gt;
'''Vimzdinietė''' − vaikštinėti, slankioti, plazdinėti ''(Šts, Trš)''&lt;br&gt;
'''Vinčā''' − toks trauktuvas valčiai traukti į krantą ''(Plng)''&lt;br&gt;
'''Vinčerga''' − kas nerimtas, išdykęs, pasileidėlis ''(Pln, KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Vinda''' – 1) toks rankinis grąžtas ''(Pln, Grg)'', 2) sukamoji rankena ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Vindelė''' − stebulė ''(Grg)''&lt;br&gt;
'''Vingaroutėis''' − raitytis ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Vingavėms''' − išsisukinėjimas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Vingietė''' − sukiotis, suktis ''(Plng)''&lt;br&gt;
'''Vingurīs''' − vingis ''(Brs, Šts)''&lt;br&gt;
'''Vingurtis''' − vingiuotas audimo raštas ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Vingurts''' − vingiuotas ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vinkliavuotė''' − lankstyti, mankštinti ''(Yl, Skd)''&lt;br&gt;
'''Vinklis''' − juokas, išdaika ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Vinklus''' − lankstus ''(Pln, Šts)''&lt;br&gt;
'''Vinkrus''' – graudus, liūdnas&lt;br&gt;
'''Viorsta''' – kelio atkarpa lygi 1,068 km&lt;br&gt;
'''Vipė''' − ožka ''(Gr, Skdv)''&lt;br&gt;
'''Vipica''' − kas nuolat vaiposi, šaiposi ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Vipicautė''' − šypsotis, maivytis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Virbinīčė''' - malkinė&lt;br&gt;
'''Virulīs''' – vandens verpetas&lt;br&gt;
'''Vītėnė''' − plaustas, didelis upių laivas&lt;br&gt;
'''Vīveklis''' − kas nuolat verkšlena, verksnys, zyzlys, prašinėtojas&lt;br&gt;
'''Vīvietė''' − 1) nuolat verkšlenti, 2) įkyriai prašyti, zyzti&lt;br&gt;
'''Vīvuotė''' − 1) dejuoti, aimanuoti, 2) įkyriai prašyti&lt;br&gt;
'''Vizguotė''' – krypuoti, linguoti&lt;br&gt;
'''Vīžena''' − vyža&lt;br&gt;
'''Vocelė'''− pintinė, krežis ''(la. vācele, Mžk)''&lt;br&gt;
'''Voga''' – branktas (laisvai pakabinamas skersinis pakinktų viržiams kabinti)&lt;br&gt;
'''Vogtinīs''' − paslėptinis ''(Šts, Trk)''&lt;br&gt;
'''Vokesnis''' − laikas, prieš pat saulės tekėjimą ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Voknosa''' − kumpnosa ''(Šts, Brs)''&lt;br&gt;
'''Vokoutė''' − kaišti, skusti ''(Mažk, Ms)''&lt;br&gt;
'''Volīkla''' − išvoliota vieta ''(Prk, Lnkv)''&lt;br&gt;
'''Voluotė''' − minkyti, kočioti ''(Pln)''&lt;br&gt;
'''Vorakuojis''' − kuris ilgų kojų ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Vorčioks''' − skersinis, už kurio kabinami viržiai, branktas ''(Lc, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Vorešiuošis''' − išaižos ''(KlvrŽ)''&lt;br&gt;
'''Vorie''' − lengvi išeiginiai ratai ''(Lž, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Vorietė''' − didėti pilvui ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Voserkis''' − vaikigalis, nebrendila ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Vosioutė''' − vėtyti ''(Kl)''&lt;br&gt;
'''Voverīkštė''' − vaivorykštė ''(Skd, Žd)''&lt;br&gt;
'''Voverplaukis''' − kuris tamsiai rudos spalvos&lt;br&gt;
'''Vožuotė''' − 1) galvoti, manyti, svarstyti ''(Tl, Žeml)'', 2) stebėti ''(Yl, Brs)''&lt;br&gt;
'''Vumptelietė''' - sprogti''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Vuobītė''' − su vargu, sunkiai gabenti ''(Brs)''&lt;br&gt;
'''Vuodingas''' - kenksmingas, pražūtingas, žalingas&lt;br&gt;
(Plg. latgalių ''vuodeigs'')&lt;br&gt;
'''Vuodītė''' − kenkti, daryti žalą ''(Pol., brus., Žd, Trk)''&lt;br&gt;
'''Vuogsena''' − 1) vagimas''(Mžk, Sd), 2) grobis ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Vuoktė''' – valyti; doroti (javus)&lt;br&gt;
'''Vuolioutėis''' − savivaliauti, išdykauti, dūkti, šėlti ''(Ms, Slnt)''&lt;br&gt;
'''Vuolītė''' − eiti, keliauti, nešdintis ''(Trk, Sd)''&lt;br&gt;
'''Vuols''' – šienas sustumtas į pailgas kupetas (po džiovinimo prieš kraunant į vežimą)&lt;br&gt;
'''Vuomautė''' - rėkti, šaukti&lt;br&gt;
'''Vuotkuotis''' - botkotis&lt;br&gt;
'''Vuožautė''' – ožiuotis, atsikalbinėti&lt;br&gt;
'''Vuožnus''' - jautrus&lt;br&gt;
'''Vužinietė''' − vaikštinėti šlepsint ''(Klp)''&lt;br&gt;
'''Pavuožnos''' - jautrus, išdidus&lt;br&gt;
'''Videlčė'''   -šakutė valgymui

== Z ==
&lt;s&gt;Zababuons&lt;/s&gt; − 1) žaisla koks niekniekis ''(pol.)'', 2) prietaras ''(perk.)''&lt;br&gt;
'''Zabaldoutė''' − plepėt taukšti niekus ''(Vdk)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Zabuova&lt;/s&gt; – žaidimas, nerimtas užsiėmimas ''(brus., pol.)''&lt;br&gt;
'''Zagnatītė''' − nerimtai kalbėti, plepėti ''(Šts, Kal)''&lt;br&gt;
'''Zagnītė''' − įkyriai, nuobodžiai niekus kalbėti ''(Brs, Bržr)''&lt;br&gt;
'''Zagnuotė''' − ant kelių pasisodinus kratyti, jodinti ''(Užv)''&lt;br&gt;
'''Zagterietė''' − suduoti, barkštelietė ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Zajuokautė''' − išdykauti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Zajuoks''' − išdykėlis, padauža ''(Žd, Šts)''&lt;br&gt;
'''Zajuotė''' − 1) lakstyti, zujoti ''(End)'', 2) vaikščioti ko ieškant ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Zaksuotė''' − dykinėti, žiopsoti ''(Pp, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Zakucavuotė''' − kamantinėti, kvosti, varginti ''(Mžk)''&lt;br&gt;
'''Zakucėjė''' − 1) nemaloni, varginanti veikla ''(Krtv)'', 2) vestuvių ceremonijos dalis ''(Brs)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Zalietas&lt;/s&gt; − ''mot. g.'' piršlybos ''(Pol., Gršl, Sd)''&lt;br&gt;
'''Zalietninks''' − piršliautojas ''(Plt)''&lt;br&gt;
'''Zalītė''' − kenkti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Zamba''' − 1) plepalai, tauškalai ''(Varn)'', 2) plepys ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Zambaila''' − plepys, tauškalius ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Zambis''' − žioplys ''(Šv, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Zambrautėis''' − skubiai ieškoti, graibytis ''(End)''&lt;br&gt;
'''Zambrinietė''' − valkiotis, dykinėti ''(Kl)''&lt;br&gt;
'''Zambtė''' − įkyriai, atkakliai prašyti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Zaminietė''' − 1) valkiotis, vaikštinėti ''(Kl)'', 2) ieškoti, šniukštinėti ''(Vž)'', 3) vagiliauti ''(Krtn)''&lt;br&gt;
'''Zapirskīnė''' − prastas, neskanus valgis ''(menk., Užv)''&lt;br&gt;
'''Zars''' – netrukus, tuojau, beveik&lt;br&gt;
'''Zauksuotė''' − 1) būti nieko neveikiant ''(Ms, Slnt)'', 2) žiopsoti, spoksoti ''(Vvr, Lk)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Zaukuorios&lt;/s&gt; – veidrodis&lt;br&gt;
'''Zaunas''' − ''mot. g.'' lūpos, žiaunos ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Zaunītė''' − 1) niekus kalbėti, plepėti, taukšti ''(Vdk, Kl)'', 2) nuolat, įkyriai ko prašyti, kaulyti ''(Kl, Šts)'', 3) verkšlenti, žliumbti ''(Skd, Yl)'', 4) piktžodžiauti, blevyzgoti ''(Rs, Šlv)''&lt;br&gt;
'''Zavalaks''' − 1) didelis gabalas ''(Šts)'', 2) kukulis ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Zavaldra''' − pūga, audra ''(Trk)''&lt;br&gt;
'''Zaverītė''' − loti be perstojo ''(Krž)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Zbitkas&lt;/s&gt; − eibė, išdaiga ''(Pol., Plng, Ms)''&lt;br&gt;
'''Zbitnus''' − išdykęs, pašėlęs ''(Vkš, Brs)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Zbrainus&lt;/s&gt; − labai judrus, žvalus, smarkus ''(Pol., Slnt, Skd)''&lt;br&gt;
'''Zdraica''' − nenuorama, padauža ''(Mžk, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Zedlakuojis''' − išsižergėlis ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Zedlius''' − 1) nedidelis, nešiojamas suolelis ''(Pol., vok. dial., Sd, Ms)'', 2) suoliukas skalbiniams skalbti ''(Žgč, Akm)''&lt;br&gt;
'''Zeimaris''' - pjovimo staklės (elektrinis diskinis pjūklas)&lt;br&gt;
'''Zeinis''' − paauglys, mokinukas ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Zelnius''' − mokinys, padėjėjas ''(Mžk, Žeml)''&lt;br&gt;
'''Zeltė''' − duoti, mušti ''(Brs)''&lt;br&gt;
'''Zengtė''' − 1) ūžti, brungzti ''(End)'', 2) zvimbti ''(End)'', 3) cypti, rėkti ''(End)''&lt;br&gt;
'''Zeptā''' – lūpos, burna&lt;br&gt;
'''Zeverītė''' − niekus kalbėti, plepėti, paistyti ''(Up, Ll)''&lt;br&gt;
'''Zgedautė''' − 1) ieškoti, teirautis ''(DūnŽ, Eig)'', 2) pageidauti, geisti, norėti ''(DūnŽ)''&lt;br&gt;
'''Zglembītė''' − skriausti, kamuoti ''(Všv)''&lt;br&gt;
'''Zgrabaila''' − kas apsukrus, vikrus, gudrus ''(Rdn)''&lt;br&gt;
'''Zgrabelda''' − kas nevikrus, kerėpla ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Zgrebnus''' – 1) gražiai nuaugęs ''(Tl, Sd)'', 2) dailus, gražus ''(Vkš)'', 3) gabus, viskam tinkamas ''(Vdk)'', 4) vikrus, greitas ''(Tl)''&lt;br&gt;
'''Zgurlavuotė''' − šėlti, siausti ''(Lk)''&lt;br&gt;
'''Zibnuotė''' − kirkinti, kibinti ''(Skd)''&lt;br&gt;
'''Zībs''' − smūgis ''(Kl, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Ziepals''' − prastas viralas, srėbalas ''(Vkš)''&lt;br&gt;
'''Zīgelis''' − pakabutis, papuošalas ''(Germ., End)''&lt;br&gt;
'''Zinzals''' − 1) niūniavimas ''(DūnŽ)'', 2) zyzimas, bambėjimas ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Zinzesīs''' − girgždesys ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Zinzliuotė''' − niūniuoti ''(Rdn)''&lt;br&gt;
'''Zinztelietė''' − skimbtelėti ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Zīpčiuotė''' − čiulbėti, cypčioti ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Zirzeklis''' − verksnys ''(Žd, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Zirzīnės''' − vakarėlis, kaimo pasilinksminimas ''(Krkl)''&lt;br&gt;
'''Zirzla''' − verksnys ''(Rs, Šts)''&lt;br&gt;
'''Zīsena''' − 1) niurnėjimas, bėdojimas ''(Šts)'', 2) verkšlenimas ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Zīzalioutė''' − niūniuoti ''(Žr)''&lt;br&gt;
'''Zīzals''' − 1) niurnėjimas, bambėjimas ''(Kair)'', 2) bambeklis ''(Krtn)''&lt;br&gt;
'''Zīzīnė''' − 1) zyziantis vabzdys ''(Kl)'', 2) zyziantis, ūžiantis vabzdys ''(Ggr)'', 3) verksnys ''(Ggr)''&lt;br&gt;
'''Zīzlīs''' − verksnys ''(Pln, Vkš)''&lt;br&gt;
'''Zīzliuotė''' − 1) verkšlenti ''(Krš)'', 2) kikenti ''(Krš)'', 3) prašinėti ''(Rdn)''&lt;br&gt;
'''Zīzoms''' − žvigumas, zirzlumas ''(Slnt)''&lt;br&gt;
'''Zīztė''' − 1) zirzti, zvimbti ''(Sd, End)'', 2) verkšlenti ''(S. Dauk., Vvr)'', 3) įkyriai prašyti, kaulyti ''(Skd, Užv)'' &lt;br&gt;
'''Zīztelietė''' − riktelietė, suverkti ''(Krš)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Zlastė&lt;/s&gt; – pyktis ''(Sl.)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Zlastings&lt;/s&gt; − piktas, tūžmingas ''(Sl., Sd, Akm)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Zlastītė&lt;/s&gt; − pykti, niršti ''(Sl., Als, Plt)''&lt;br&gt;
'''Zlībintėis''' − smukdytis ''(Rdn)''&lt;br&gt;
'''Zmekintė''' − lenkti, gurinti ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Znuočītė''' − reikšti ''(Trk, S. Dauk.)''&lt;br&gt;
'''Znuoks''' – ženklas&lt;br&gt;
'''Zola''' − netikusi moteriškė, nevykėlė, žioplė ''(End)''&lt;br&gt;
'''Zopė''' - sriuba&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''zupa'')&lt;br&gt;
'''Zorė''' − vakarėlis, pasilinksminimas, pasišokimas ''(Šll, Up)''&lt;br&gt;
&lt;s&gt;Zūbā&lt;/s&gt; − burna, vepšlos ''(Sl., Plt, Tl)''&lt;br&gt;
'''Zulius''' − tinginys, slunkius ''(Skdv, Vdk)''&lt;br&gt;
'''Zumpa''' − vėpla, nevykėlis ''(End, Vvr)''&lt;br&gt;
'''Zumpinietė''' − valkiotis ''(Vvr)''&lt;br&gt;
'''Zumpīns''' − klampynė, pelkė ''(Prk)''&lt;br&gt;
'''Zunzītė''' − dainuoti ''(Rt)''&lt;br&gt;
'''Zuovėskā''' - vyriai&lt;br&gt;
'''Zuomats''' - tvora (mūrinė arba akmenų)&lt;br&gt;
''Eššuoktė par zuomata'' - Peršokti per (mūrinę) tvorą&lt;br&gt;
''Apmūrīts zuomato'' - Aptvertas mūrine tvora&lt;br&gt;
'''Zuovada''' − šuoliais&lt;br&gt;
'''Zurduotė''' − žudyti ''(Rdn, DūnŽ)&lt;br&gt;
'''Zurmietė''' − prašyti, kaulyti ''(Šts)''&lt;br&gt;
'''Zurnīla''' − verksnys ''(S. Dauk.)''&lt;br&gt; 
'''Zurnītė''' − verkšlenti, zirzėti ''(Brs, Sd)''&lt;br&gt;
'''Zvanā''' − mediniai stipinai&lt;br&gt;
'''Zvanītė''' - skambinti varpais&lt;br&gt;
(Plg. latvių ''zvanīt'', rusų ''zvanit'')&lt;br&gt;
'''Zvėbaloutė''' − niekus šnekėti, pliaukšti ''(Rs)''&lt;br&gt;
'''Zvėginietė''' − vaikštinėti, sampinietė ''(Up)''&lt;br&gt;
'''Zvimbautė''' − bambėti ''(Krš)''&lt;br&gt;

== Ž ==
'''Žabainiuotė''' – painioti&lt;br&gt;
'''Žabaltīs''' – žaltys ''(menk.)''&lt;br&gt;
'''Žabarainis''' − 1) šakotas medis, 2) žabaruotas&lt;br&gt;
'''Žàbītė''' − 1) pliekti, 2) mušti&lt;br&gt;
'''Žagata''' – šarka&lt;br&gt;
'''Žaima''' − juokai, išdaiga&lt;br&gt;
'''Žaimuotė''' – painioti, narplioti&lt;br&gt;
'''Žalga''' – 1) lanksti kartelė, didelė vytis, 2) nepatogumas, 3) aukštas, ištįsęs žmogus&lt;br&gt;
'''Žalgos''' – gremėzdiškas, didelis, nepatogus&lt;br&gt;
'''Žalnierios''' – pėdas (avižų, miežių)&lt;br&gt;
'''Žalvos''' – žalsvas, žalganas&lt;br&gt;
'''Žardiena''' – aikštė aplink klojimą, aptvaras&lt;br&gt;
'''Žarītė''' − 1) smarkiai lyti, pliaupti ''(Vdk, Lkv)'', 2) godžiai valgyti, kimšti, kirsti ''(Rdn, Trk)'', 3) smarkiai pjauti, kirsti ar šiaip ką dirbti ''(KlvrŽ, Trš)''&lt;br&gt;, 4) šlapintis ''(Žgč)'', 5) triesti ''(Krš)''&lt;br&gt;
'''Žavietė''' – kerėti&lt;br&gt;
'''Žebelės''' – tušti dalykai, niekai, asmenys, kurie nevykusisi dirba&lt;br&gt;
'''Žebeliuotė''' – niekus šnekėti, paistyti&lt;br&gt;
'''Žėbintė''' - šviesti.&lt;br&gt; 
'''Žeimmėlžė''' – senapienė&lt;br&gt;
'''Žėlava''' − gedulas ''(S. Dauk., Plt)''&lt;br&gt;
'''Žėlavuotė''' − 1) gedėti ''(Skdv, Krž)'', 2) gailėtis, ilgėtis ''(Trk, Plt)''&lt;br&gt;
'''Žekė''' - kojinė (plonos)&lt;br&gt;
''Vīrėškas žekės'' - Vyriškos kojinės.&lt;br&gt; 
'''Žekiets''' - švarkelis&lt;br&gt;
'''Žekrišīs''' – kojaraištis&lt;br&gt;
'''Želpoutė''' – spėlioti, pasakoti&lt;br&gt;
'''Žemalieniškis''' – žmogus, palaidais užvarsčiais (kilm. nuo Žemalės kaimo)&lt;br&gt;
'''Žemėn''' – šalin&lt;br&gt;
'''Žemievėlka''' – rogių kelio vieta be sniego&lt;br&gt;
'''Žemgrīnds''' – per pelkę išgrįstas kelias, kūlgrinda&lt;br&gt;
'''Ženatvė''' – vedybos&lt;br&gt;
'''Žibilkos''' – kibirkštys (iš akių)&lt;br&gt;
'''Žiegis''' – 1) sykis, 2) kartas &lt;br&gt;
'''Žimilžie''' – metus melžta nesusikergusi karvė&lt;br&gt;
'''Žiuobrintė''' – ištižusiam eiti, žioplinti&lt;br&gt;
'''Žiuogris''' – pinta tvora iš šakų&lt;br&gt;
'''Žiūrė''' – avižinis kisielius&lt;br&gt;
'''Žiūrsts''' – prijuostė&lt;br&gt;
'''Žiužis''' − susuktų šiaudų pundelis&lt;br&gt;
'''Žlioburtė''' – valgyti lyg be dantų, žlebsėti&lt;br&gt;
'''Žlabana''' – 1) kieno akys ašaroja, žliumbia, 2) kas nuolat ašaroja, žliumbia&lt;br&gt;
'''Žlabanuotė''' – 1) traiškanoti, varvėti (apie akis), 2) verkti, ašaroti, žliumbti&lt;br&gt;
'''Žlabas''' – ėdžios su loviu karvėms&lt;br&gt;
'''Žlagatītė''' – godžiai ryti, lapnoti&lt;br&gt;
'''Žlėbė''' - akys '''(niek.)'''&lt;br&gt;
'''Žlėbs''' – žvairas&lt;br&gt;
'''Žliūgis''' – daržų piktžolė ''(Stellaria)''&lt;br&gt;
'''Žmuogšala''' – speigas&lt;br&gt;
'''Žobrelė''' − klaidžiojanti laukuose švieselė, žaltvykslė&lt;br&gt;
'''Žombis''' – arklas&lt;br&gt;
'''Žombs''' – skvernas&lt;br&gt;
'''Žosėnkūlis''' – švendrė&lt;br&gt;
'''Žoviedâ''' – švedai&lt;br&gt;
'''Žulėks''' − apgavikas, sukčius, vagis, plėšikas ''(Sl.)''&lt;br&gt;
'''Žvagėnē''' – pievų varpeliai&lt;br&gt;
'''Žvakinīčia''' – žvakidė&lt;br&gt;
'''Žvarbis''' − šaltukas, šiurpulys&lt;br&gt;
'''Žvavos''' – akylas, sumanus, netižęs&lt;br&gt;
'''Žviruvka''' − žvyrkelis&lt;br&gt;

== Sotrumpėnėmā ==
''kilm.'' − kėlmie, ''liet. r.'' − lietovėška rašība, ''Lž'' − Laižova, ''menk.'' − menkėnamāsis žuodis, ''Mžk'' − Mažeikē, ''niek.'' − niekinamāsis žuodis, ''perk.'' − parkeltėnė prasmie, ''Pol.'' − polonėzmos, ''Sd'' − Seda, ''Sl.'' − slavėzmos, ''Trk'' − Tėrkšlē, ''Vkš'' − Vėikšnē, ''Žd'' − Žėdėkā, ''Žeml'' − Žemalė.

==Vertingas nūruodas vikipedėjuo==
*[[Žemaitėšks žuodīnielis/vikipedėjė]]
*[[Lietoviu - žemaitiu kalbu žuodīns]]

[[Kateguorėjė:Žemaitiu kalba]]</text>
      <sha1>h0uy2jsp4rd5k6q6v183cmniu0t53y0</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Nauduotuojė aptarėms:Viskonsas</title>
    <ns>3</ns>
    <id>6021</id>
    <revision>
      <id>363537</id>
      <parentid>363322</parentid>
      <timestamp>2026-08-11T21:17:52Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>MediaWiki message delivery</username>
        <id>11864</id>
      </contributor>
      <comment>/* Invitation to try the Starter Kit Tool */ naus skėrsnelis</comment>
      <origin>363537</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="30167" sha1="sc60bq0gwl0o7oeifr8uu32ncymw3so" xml:space="preserve">{{Welcome}} [[Naudotojas:Tadas12|Tadas12]] 17:30, 2007 kuova 18 (UTC)

Dėdlē gerā rašā, bat toriek omenie, ka žemaitiu ruoduo nie &quot;y&quot;, vieton to naudojamas '''Ī, ī'''. Tepat nie ą,ę,ų,į, vieto anu naudojamas '''a,e,u,i''' ėr '''ā,ē,ū,ī,ė'''̅. Vėsks kėts īr labā gerā 04:46, 2007 balondė 13 (UTC)

Ton sāraša rēk pargoldītė. Tam rēk čiesa. Kumet rašiau apė žemīnus - pargoldiau gabalioka ė vėsks. Straipsnius geriausē kortė palē ton sāraša, tik rēk pargoldītė prīš ton. [[Naudotojas:Zordsdavini|Zordsdavini]] 14:41, 2007 balondė 17 (UTC)

==Nonkilling==

Hi! I was wondering if you would help us create an entry for &quot;Nonkilling&quot; [http://en.wikipedia.org/wiki/Nonkilling]. The first paragraph would do! --[[Nauduotuos:Cgnk|Cgnk]] 18:13, 2009 bėrželė 3 (UTC)

==Anime==
Pastebėjou, ka tamista vīstā [[Japuonėjė|Japuonėjes]] srėti, siūlėtiau ėšplėstė ton straipsni:
*[[Anime]].
[[Naudotojas:Pleckaitis|Pleckaitis]] 17:36, 2007 gegožė 10 (UTC)

== Sveikėnėmā ==
Teipuogi sveikėnū so 2000 straipsniu! [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] 15:12, 2007 bėrželė 27 (UTC)

Diekuojo :) --[[Naudotojas:Battousai|Battousai]] 15:13, 2007 bėrželė 27 (UTC)

[[:lmo:Pakerai]] vis dar patinka vandalinti lombardų vikipediją? :DD [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] 08:15, 2007 lėipas 8 (UTC)

Galvojau vieną normalų straipsnį parašysiu apie Pakerus anglų k., o jie išsivers į savo dialektą. Na dar pakūriau kelis šablonus ir dar vieną straipsnelį. Užtat mano naudotoją amžiams užblokavo („Expiry of block: infinite“) :D [[Naudotojas:Battousai|Battousai]] 15:27, 2007 lėipas 9 (UTC)

Diekou, vūtiau pasistėnges ė labiau, bet nomėi remuonta, nelabā laiko turiejau :) --[[User:Rtz|&lt;font color=&quot;DarkOrange&quot;&gt;'''Rtz'''&lt;/font&gt;]] &lt;sub&gt;[[User talk:Rtz|'''&lt;font color=&quot;DarkGray&quot;&gt;aptarėms&lt;/font&gt;''']]&lt;/sub&gt; 19:19, 2007 lėipas 27 (UTC)

== Diemesė ==
Pašuom prabalsuotė [[Wikipedia:Mėinese ėnėcetīvas pasiūlėmā|čė]], ė paveizėtė [[:Kategorija:Paveikslielē so nenustatītuom autorėniem teisiem|čė]] (mažo galiet nuroudėtė licensėjės). Diekau. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] 10:03, 2007 rogpjūtė 11 (UTC)

== Changes to Volapük [[:vo:Cifapad|Cifapad]] ==
Please do not add unasked-for changes to the Main Page of the Volapük Wikipedia. There is no reason for that. If you have questions or suggestions, you can always write them down on the Cifapad talk page, or on my own talk page. [[:vo:Geban:Smeira|Smeira]], 01:07 24 August 2007 (UTC)

[http://vo.wikipedia.org/w/index.php?title=Cifapad&amp;diff=274622&amp;oldid=266426]&lt;br&gt; 
Ė kāp ons paslenk ė muožnē vėsos mona ruodu aptarėmos rašīt tuon :D

Svēks! Prašau tamstas pareikštė sava nuomuonė nedieles straipsne klausėmo, mat greitā artie [[Eurobasket 2007|Euruopas krepšėnė čempijuonats]] ė aš nuoriečiau kad tou muomėnto kumet uns vīks nedieles straipsnis irgi būtom sosėjės su krepšėnė. Prabalsoutė galet [[Wikipedia_aptarimas:Nediel%C4%97s_straipsn%C4%97s#Nediel.C4.97s_straipsnis_5|čė]]. Ėš onksta diekou ;-) [[Naudotojas:Tadas12|Tadas12]] 15:44, 2007 siejės 1 (UTC)


==Baltėšsks patrėjuotėzmos==

Paskotėnio meto dėlde esakaloujama tema, ka žemaitē roušas kortė žemaitiu partėjė, piešėntėis Lietovā ėr esakaudamė ton tema gaut savuos polėtėnes nauduos. Tēp, žemaitems rek gaut daugiau tėisiu, bet nagalėms skėrtėis nu [[Lietova|Lietovuos]], vaizdoutė savė geresnēs, mondresnēs ė tēp keltė lietoviu naapīkonta mums patēms. 

Aš '''eso ož''' omžėna Lietovuos ė Žemaitėjės, lietoviu ė žemaitiu tautu draugiste ė kuooperacėjė. Vėso pėrma vėsė balta - lietove, latve īr bruole. Ėr bikouks mūsu bruolibės skėrėms ir nokreipts priš momės patius! Vėsė baltā īr ė būs vėinīngė omžėnā!

Dituo siūlėjo vėsėms Žemaitėškas Vikipedėjės pėldituojams, tėkriems Žemaitėjės patrėjuotams, sava poslapiūs ėsėdiet abodo Žemaitėjės ė Lietovuos patrėjuotėzma žienkliokos: 

{{user patriot}}
{{userbox|lightyellow|lightblue|[[image:Flag_of_Lithuania.svg|70px]]|Tas nauduotuos vėso šėrdė īr '''[[Lietova|Lietovuos]]''' patrijuots.}}

[[Naudotojas:Pleckaitis|Pleckaitis]] 12:22, 2007 spalė 6 (UTC)

Diekavuojo ož palaikīmā! [[Naudotojas:Pleckaitis|Pleckaitis]] 15:22, 2007 spalė 7 (UTC)

== Diel nūruodu trėnėma ==
Tuos trėnamas nūruodas i teisinga pasakėma tebūn, nes jė žmuogos gerā rašītė nemuok, ta anam padies patektė i vėita ;) Anuos kerieplėškomā vikipedėjē nedoud :D [[Naudotojas:Zordsdavini|Zordsdavini]] 06:53, 2007 spalė 25 (UTC)

== Pavīzdėnē straipsnē ==

Prašuom apsėlonkītė [[Vikipedėjė:Pavīzdėnē straipsnē/Kandidatā|čė]] ėr apsprestė, katrie straipsnē īr verti būtė pavīzdėnēs. Diekau. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] 12:44, 2007 lapkristė 3 (UTC)
==Svēks==
Svēks sogrīžis! :) [[Nauduotuos:Samogitia|Samogitia]] 11:43, 2008 kuova 6 (UTC)

Diekau diekau :) --[[Nauduotuos:Battousai|Battousai]] 15:55, 2008 kuova 6 (UTC)

*Kumet dede iw nouruodas - zemaitiu kalbuos nuouruodas ēn patiam galė, aukštiau kėnietiu kalbū. [[Nauduotuos:Samogitia|Samogitia]] 18:06, 2008 kuova 7 (UTC)

Nerēk deliuotė juokiū iw (tėktās bent vėina žemaitėškam str.), buots anūs sodielious autumatėškā. Ė nesvarbo kor badietom paskum vėisvėin anas ėšdeliuo palē kuoda abeciele. (tėktās onglėškuo, estėškuo ė dar keliuosė wiki deliuo palē kalbuos pavadėnėma abc). &lt;font color=&quot;Blue&quot;&gt;*&lt;/font&gt; [[User:Hugo.arg|&lt;font color=&quot;Blue&quot;&gt;Hugo&lt;/font&gt;]] &lt;sub&gt;[[User talk:Hugo.arg|''&lt;font color=&quot;DarkRed&quot;&gt;pasėruokavėms&lt;/font&gt;'']]&lt;/sub&gt; 18:11, 2008 kuova 7 (UTC)

== Sofia Rotaru ==

Hello, could you help please to translate at least the introduction of the article [[Sofia Rotaru]] from English for example. Thank you very much in advance. I could help you to translate an article of your choice in Russian, Romanian or English--[[Nauduotuos:Valuegent|Valuegent]] 20:23, 2008 kuova 25 (UTC)


== Pasėtraukėms ==
Vuo kudie tamsta tāp kateguorėškā? Jok galėma paėlsietė a kartās vėn prisiestė. Net ė mažiausis lašos īr dalės mariu :) [[Nauduotuos:Zordsdavini|Zordsdavini]] 14:33, 2008 gegožė 30 (UTC)

No, kāp Tamsta saka, rēk pamėslietė... Ba jau ėš vėsū pasėtraukiau. Daugiau prīžastiu īr ėšsakīta muona nauduotuoje poslapi anglėškuo vikipedėjuo. Monėi labā patėnk kuolektīvs čė, tuodė da pasėlėkso bėnt kāp ''semi-active user''. --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] 19:11, 2008 gegožė 30 (UTC)
: Nerēk tēp skubiete so išvaduom. Tamstas darba labā vertėnam i pasitraukėms būto didėlis nuostuolis žemaitėškē encikluopedėjē. Gali biški pailsietė, atitūktė nu čė, i paskou viel imtėis iniciatīvas. Mes vėsė lauksem Tamstas. [[Nauduotuos:Algėrds|Algėrds]] 20:08, 2008 gegožė 30 (UTC)

== Hypernormaizmai ==
Darai daug hypernormalizmu, del kuriu as visai nesuprantu, kas parasyta. Deja musu snektos skiriasi ir as tavo tekstu nesuprantu. Gal reiketu pasneketi del bendrinimo? [[Nauduotuos:Jokela|Jokela]] 18:20, 2009 vasarė 22 (UTC)

Sutėnko. Mon pačiam smalso, kor aš klaidas darau. --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] 20:08, 2009 vasarė 22 (UTC)

:http://bat-smg.wikipedia.org/w/index.php?title=Sokraus_diabets&amp;curid=19624&amp;diff=112666&amp;oldid=112659 Nu pvz stai cia. Vos supratau, kur istaisyti. Kiekviename straipsnelyje tokiu dalyku yra. [[Nauduotuos:Jokela|Jokela]] 07:24, 2009 vasarė 23 (UTC)

Vėskon supruonto, ėšskėront vėina dalīka: diel kuo rašuoma ''katrō''. Kėik pameno seniau čė kuožnas rašīdava „katra“. --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] 15:22, 2009 vasarė 23 (UTC)

::Katra - katrą?  Moteriškoj giminėj reikia rašyti katrō, o vyr. g. katrū-katrūn-katrōn (nuo šnektos priklausomai). Čia tokia tradicija, iš lūpų imu. Kadangi mano šnekta yra dominantė, tai ir rekomenduoju. 
Pvz. dabar rašai ''supruonto''. Ar bendrinėje suprontu yra? Juk a keičiasi į o arba u, o uo jau hyperbolizmas. [[Nauduotuos:Jokela|Jokela]] 18:55, 2009 vasarė 23 (UTC)

:::Man šiurpą varo tavo rašyba. Man regis mes kalbame skirtingomis kalbomis. Aš juk tave perspėjau, kad darai daug klaidų. Nuolat jas toliau kartoji. Tarsi visas darbas čia nueitų šuniui ant uodegos. [[Nauduotuos:Jokela|Jokela]] 22:45, 2009 vasarė 26 (UTC)

Na, dabar tai jau tikrai neskirtingomis - abu lietuvių. ;) Pripažįstu, kad darau klaidų rašydamas žemaitiškai, bet stengiuosi rašydamas remtis priimtomis čia taisyklėmis. Tavo revoliucinės normos, tokios kaip „i“ rašymas vietoje „ė“ arba įmantravimas su įvardžiuotinės formos galūne, man atrodo visai nepriimtinos, juolab, kad tai jau nutarta (pvz. įvardžiuotinės formos rašyba (pvz. ''Vielīb'''ė̄jė''' pakeitėmā'')) daugelyje diskusijų, dalyvaujant žemaičiams vikipedininkams. Priimčiau tamstos kritiką (jei tai galima pavadinti kritika), jei pats rašytum pavyzdingai, o pats rašai irgi ne be klaidų. --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] 13:33, 2009 vasarė 27 (UTC)

Tau atrodo mano klaidos, bet ar rašau ne tik rašybos pagrindais remdamasis, bet ir transkribcijomis ir kt. šaltiniais. Pvz. pamatinis žodis yra ''vėlyviejai'', o moderni gaūnė yra i. Todėl parašymas vielībė̄jā puikiai atitinka pamatą. [[Nauduotuos:Jokela|Jokela]] 15:10, 2009 vasarė 27 (UTC)

Tyčiojies tu žmogau iš žemaičių tarmės. Gal pasidaryk viki atostogas. Tuo tarpu galėtum išvažiuot į Žemaitijos gilumą ir išsiaiškintum kaip kas šneka. [[Nauduotuos:Jokela|Jokela]] 10:20, 2009 gegožė 10 (UTC)

==Request for help==
Please help translate [[Phong Nha-Ke Bang]]. Thank you.[[Specēlos:Indėlis/123.23.168.207|123.23.168.207]] 08:06, 2009 gegožė 10 (UTC)

Done. --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] 09:18, 2009 gegožė 10 (UTC)

== Kateguorėjės ==

Lietovėškuo vikipedėjuo īr vėina, nuognē gera taisīklė: vėina straipsnė kateguorėjės nie koramas. Mėslėjo, ka ė čiuonās ana būtom poikē pritaikītė - kuokė nauda ėš krūvas kateguorėju, ka anuos tėktās pu vėina straipsni, ė daugoma būs papėldītas dā ož bikėik čiesa. Nebūtėnā vėskō kuopėjoutė palē onglėška vikipedėjė - tenās ī nuognē daug dornū dalīku. &lt;font color=&quot;Blue&quot;&gt;*&lt;/font&gt; [[User:Hugo.arg|&lt;font color=&quot;Blue&quot;&gt;Hugo&lt;/font&gt;]] &lt;sub&gt;[[User talk:Hugo.arg|''&lt;font color=&quot;DarkRed&quot;&gt;pasėruokavėms&lt;/font&gt;'']]&lt;/sub&gt; 20:00, 2009 bėrželė 7 (UTC)

Vėsėškā pritaro. --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] 19:33, 2009 bėrželė 10 (UTC)

:Da nuorietau diel tū kateguorėju pasėrokoutė: kam pavīzdiuo [http://bat-smg.wikipedia.org/w/index.php?title=Kateguor%C4%97j%C4%97:C%C4%97v%C4%97l%C4%97zac%C4%97j%C4%97s&amp;oldid=133348 čėnās] rēkiejė tuokiū kateguorėju kāp &quot;Istuorėjė vagol veita&quot; ė pnš.? Gė toram tėktās keleta istorėniu straipsnioku a jau tuokės mondras kateguorėjes koram.. Aba [[:Kateguorėjė:Buokštā]] - tėktās do staipsnē, a jau atskėruo kateguorėjuo ė da priskėrtė nēsantiom. Muožne būtom geriau ku skaitītuos anas rastu statėniū aba ėnženėrėjės kateguorėjuo, a daba baisus šmuots anū prikorta, a kumet rēk kanuors rastė, rēk ėlgā knėstės... &lt;font color=&quot;Blue&quot;&gt;*&lt;/font&gt; [[User:Hugo.arg|&lt;font color=&quot;Blue&quot;&gt;Hugo&lt;/font&gt;]] &lt;sub&gt;[[User talk:Hugo.arg|''&lt;font color=&quot;DarkRed&quot;&gt;pasėruokavėms&lt;/font&gt;'']]&lt;/sub&gt; 14:32, 2009 lėipas 1 (UTC)
::Mėslėjau, ka kumet nuors, būnont daugiau sobkateguorėju, rēks anas sokortė. Ale ė tamstas pasteba atsėžvelgso. :) --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] 18:02, 2009 lėipas 1 (UTC)

Mažo nerēk tu sodietingu šabluonu? Kuol mažā straipsniu, mosiet ožtenk &quot;geo-stub&quot;, mažo &quot;miestas-stub&quot;. Negi rēk tuokė &quot;stub&quot; juovala kap lietwiki? &lt;font color=&quot;Blue&quot;&gt;*&lt;/font&gt; [[User:Hugo.arg|&lt;font color=&quot;Blue&quot;&gt;Hugo&lt;/font&gt;]] &lt;sub&gt;[[User talk:Hugo.arg|''&lt;font color=&quot;DarkRed&quot;&gt;pasėruokavėms&lt;/font&gt;'']]&lt;/sub&gt; 21:26, 2009 lėipas 15 (UTC)

Ale mėslėjo, ka nepakenktom šalės-stub šabluons. Deja, taisont ton šabluona netīčė ėšjongiau longa ė vėsks pranīka neėšsauguota. Tėik jau tuo... :) --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] 21:29, 2009 lėipas 15 (UTC)


==Translation request==
Greetings Viskonsas!
Would you be so kind to help me translate part of [http://en.wikipedia.org/wiki/Confucius this article] into Žemaičių tarmė? It's about a Chinese philosopher and is listed as one of the [[m:List of articles every Wikipedia should have|articles every Wikipedia should have]]. 2-3 lines would be enough.  ''Please''. Your help would be gratefully appreciated. Thank you very much!  -- [[en:User:Icesea]], 9 30  2009

== [[Vēvēržos]], [[Minėjė]] ==
Svēks. Nuorietiuo paprašītė pataisītė klaidas. Diekou. --[[Nauduotuos:Kusurija|Kusurija]] 13:41, 14 bėrželė 2010 (EEST)

== Abrozdielis Medviegalė plans ==
Nuorietiuo labā paprašītė īkeltė Vikitekuo abrozdieli Medviegalė plans.jpg ėš straipsnė [[Medviegalis]]. Diekou.--[[Nauduotuos:Kusurija|Kusurija]] 17:06, 18 lėipas 2010 (EEST)

== Šabluons:Pėlēkalnis ==
Gerb. Vėskonsā, gal galietum sokortė tuoki šabluona (lėntēle), ka būtom lėngvē sovēstė pagrėndė̄n ėnformacėjė aplink pėlekalni, kažkū panašaus ī opiu šabluon, arba [[http://www.piliakalniai.lt/piliakalnis.php?piliakalnis_id=304| kap če]]. Diekou [[Nauduotuos:Velks|Velks]] 15:02, 10 bėrželė 2011 (EEST)

== Kuolektīvs ==
Svēks, būtom gerā, ka ivestom sava adresus pri [[Vikipedėjė:Kuolektīvs]], nes jau esi sens vėlks ė gali daug kō papasakuotė ;) [[Nauduotuos:Zordsdavini|Zordsdavini]] ([[Nauduotuojė aptarėms:Zordsdavini|aptarimas]]) 09:10, 17 balondė 2012 (EEST)

== Updating the logo for this wiki ==

&lt;div class=&quot;mw-content-ltr&quot;&gt;
[[File:Wikipedia-logo-v2-{{CONTENTLANGUAGE}}.png|thumb|New logo]]

Hello! As part of the update of Wikipedias logos to the new (2010) 3D puzzle globe version, we have noticed that your wiki's current logo is missing, outdated or with wrong translation. We are trying to help Wikipedias get a locally-adapted correct logo, by taking the technical difficulties on us, and in about a week from now we'll be replacing the current logo with the new one shown in [//commons.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Nemo_bis/Wikipedia&amp;oldid=92391038 this gallery, with explanation].
If the translation is wrong, or there's another error in the new logo, or the community disagrees with the update, please [[m:User:Cbrown1023/Logos|update the list of logos]] or tell us on its talk.
Feel free to translate this message and to move/copy/forward it where appropriate. Thanks, [[m:User:Nemo_bis|Nemo]] 14:45, 11 kuova 2013 (EET)
&lt;/div&gt;
&lt;!-- EdwardsBot 0377 --&gt;

== [[Aisė]] ==
Svēks. Nuorietiuo paprašītė pataisītė klaidas. Diekou. Čeks --[[Nauduotuos:Kusurija|Kusurija]] ([[Nauduotuojė aptarėms:Kusurija|aptarimas]]) 19:48, 13 gegožė 2013 (EEST)
:Diekau ož sokorta straipsni. Vėsā gerā rašā. :) --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] ([[Nauduotuojė aptarėms:Viskonsas|aptarimas]]) 16:20, 14 gegožė 2013 (EEST)
:: Da [[Tenenīs]]. Diekou. --[[Nauduotuos:Kusurija|Kusurija]] ([[Nauduotuojė aptarėms:Kusurija|aptarimas]]) 11:39, 5 sausė 2014 (EET)

== Inactive bot on Japanese Wikipedia ==
{{ {{{|safesubst:}}}PAGENAME}}さん、こんにちは。

ウィキペディア日本語版であなたの管理するBotが1年間以上稼働していません。

もし、Botフラグを維持されたいのであれば1か月以内に最低1度だけBotを動かしてください。このまま1か月稼働しなければあなたのBotはフラグ除去申請が提出されます。

Hi {{ {{{|safesubst:}}}PAGENAME}},

I noticed that your bot on japanese Wikipedia has been inactive for more than a year. If you wish to keep its bot flag, please use once within a month. If you no longer need it, the bot flag will be removed.

Regards,
-- [[w:ja:User:Banku|Banku on ja.wikipedia]] 08:39, 12 rogpjūtė 2014 (EEST)

== file:Kazlu Ruda COA.gif on your user page on jawp ==
Hello, Viskonsas. I am [[ja:User:Kurihaya|Kurihaya]] on jawp. [[meta:User:Perhelion]] requests you on jawp to replace [[:File:Kazlu Ruda COA.gif]] with [[:File:Coat of arms of Kazlu Ruda (Lithuania).svg]] (or commons:Coat of arms~~) on the page [[ja:User:Kenshin~jawiki/スクラップブク]][https://ja.wikipedia.org/w/index.php?&amp;type=revision&amp;diff=58364567&amp;oldid=58325970] since Perhelion raises [[c:Commons:Deletion requests/File:Kazlu Ruda COA.gif]] on commons. Best regards. --[[Nauduotuos:Kurihaya|Kurihaya]] ([[Nauduotuojė aptarėms:Kurihaya|aptarėms]]) 08:52, 25 sausė 2016 (EET)

== How we will see unregistered users ==

&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot; class=&quot;mw-content-ltr&quot;&gt;
&lt;section begin=content/&gt;
Hi!

You get this message because you are an admin on a Wikimedia wiki.

When someone edits a Wikimedia wiki without being logged in today, we show their IP address. As you may already know, we will not be able to do this in the future. This is a decision by the Wikimedia Foundation Legal department, because norms and regulations for privacy online have changed.

Instead of the IP we will show a masked identity. You as an admin '''will still be able to access the IP'''. There will also be a new user right for those who need to see the full IPs of unregistered users to fight vandalism, harassment and spam without being admins. Patrollers will also see part of the IP even without this user right. We are also working on [[m:IP Editing: Privacy Enhancement and Abuse Mitigation/Improving tools|better tools]] to help.

If you have not seen it before, you can [[m:IP Editing: Privacy Enhancement and Abuse Mitigation|read more on Meta]]. If you want to make sure you don’t miss technical changes on the Wikimedia wikis, you can [[m:Global message delivery/Targets/Tech ambassadors|subscribe]] to [[m:Tech/News|the weekly technical newsletter]].

We have [[m:IP Editing: Privacy Enhancement and Abuse Mitigation#IP Masking Implementation Approaches (FAQ)|two suggested ways]] this identity could work. '''We would appreciate your feedback''' on which way you think would work best for you and your wiki, now and in the future. You can [[m:Talk:IP Editing: Privacy Enhancement and Abuse Mitigation|let us know on the talk page]]. You can write in your language. The suggestions were posted in October and we will decide after 17 January.

Thank you. 
/[[m:User:Johan (WMF)|Johan (WMF)]]&lt;section end=content/&gt;
&lt;/div&gt;

20:10, 4 sausė 2022 (EET)
&lt;!-- Message sent by User:Johan (WMF)@metawiki using the list at https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Johan_(WMF)/Target_lists/Admins2022(1)&amp;oldid=22532492 --&gt;

== [[User:Renamisty2]] ==

I think it would be better to indeff that account instead of giving it a temporary block - they're [[en:WP:LTA/LB2]] aka Lithuaniaball2's sock puppet account which has been vandalizing Wikipedia projects (en- and ltwiki) for a long time and later got global locked for engaging in cross wiki long term abuse. [[Nauduotuos:Prodraxis|Prodraxis]] ([[Nauduotuojė aptarėms:Prodraxis|aptarėms]]) 01:49, 15 bėrželė 2023 (EEST)
:Thank you for your advice. I changed the blocking settings to indeff. --[[Nauduotuos:Viskonsas|Vėskuonsos]] ([[Nauduotuojė aptarėms:Viskonsas|aptarėms]]) 04:14, 15 bėrželė 2023 (EEST)
::No problem! If you have any more questions about this LTA feel free to ask me anytime as I've been tracking them for a while now. [[Nauduotuos:Prodraxis|Prodraxis]] ([[Nauduotuojė aptarėms:Prodraxis|aptarėms]]) 06:31, 15 bėrželė 2023 (EEST)

== Research about the tools on Wikimedia projects by the CEE Hub ==

Hi everyone, 

We would like to invite you to submit your responses to the survey dedicated to the tools that are used currently across the Wikimedia projects and the tools that you want to have.

This survey was made by the working group of the [[:m:Wikimedia CEE Hub|CEE Hub]], and your responses will be reviewed afterwards, as we want to continue supporting the communities. That support can be documentation for certain most used tools by other communities across the region per specific topics, finding solutions for new tools to be created in the future, creating most needed tools in the region (so called &quot;regional wishlist list&quot;), and many other options.

''Deadline to fill in the survey is '''20th of August, 2024'''.''

Submit your answers [https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeIwzCDKs6jXPG7EpZe-JH2Mm1odU0_MAv1bO-z-nLOq9dlug/viewform?usp=sf_link '''here''']

Thank you in advance for your time that you will dedicate in filling in this survey --[[Nauduotuos:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Nauduotuojė aptarėms:MediaWiki message delivery|aptarėms]]) 16:07, 26 lėipas 2024 (EEST)
&lt;!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/Tools&amp;oldid=27177596 sąrašą --&gt;

== Results from the survey about the tools on Wikimedia projects by the CEE Hub ==

Hi everyone,

During August 2024, we sent you a survey about the tools, so now we would like to bring to your attention the conclusions and results from the survey, which you can explore on this '''[[:m:Wikimedia CEE Hub/Tools|Meta page]]'''.

I hope you will enjoy exploring the mentioned tools on the page, along with other conclusions from the survey. Thanks for your time, and we will continue working on this important topic. --[[Nauduotuos:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Nauduotuojė aptarėms:MediaWiki message delivery|aptarėms]]) 15:09, 7 spalė 2024 (EEST)
&lt;!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/Tools&amp;oldid=27177596 sąrašą --&gt;

== [[Akmena]] ==
Sveikas, pridėjau intakus, gal galėtum sutikrinti pavadinimus? Kad galėčiau kurti straipsnius teisingu pavadinimu... Ačiū. --[[Nauduotuos:Kusurija|Kusurija]] ([[Nauduotuojė aptarėms:Kusurija|aptarėms]]) 19:22, 15 kuova 2025 (EET)

== Join us at the Next CEE Catch up! Learn about Temporary accounts! ==

Hi everyone, 

We want to announce the tenth '''[[:m:Wikimedia CEE Hub/Catch up|CEE Catch Up]]''' session, which will be dedicated to the '''Temporary accounts''', as this important change is going to affect every Wikipedia soon, so it is important for patrollers and functionaries like you to understand this change. On wikis where temporary accounts are enabled, IP addresses of unregistered editors are not visible publicly. Only those who fight spam, vandalism, harassment and disinformation have access to IP addresses there.

The session will take place on '''10th of June 2025, 18:00-19:00 CEST''' (check your ''[https://zonestamp.toolforge.org/1749571200 local time]'').

If you are interested in this topic, then '''[[:m:Event:CEE Catch up Nr. 10 (June 2025)|sign-up for the session here]]'''.

[[User:TRistovski-CEEhub|TRistovski-CEEhub]] ([[User talk:TRistovski-CEEhub|aptarėms]]) 14:17, 29 gegožė 2025 (EEST)
&lt;!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_admins&amp;oldid=28802724 sąrašą --&gt;

== Growth features - Mentorship and Community updates ==

​Hi everyone, 

Wikimedia Foundation worked on evolving some of the growth features, primarily dedicated to the newcomers in our movement and communities. If you do not know, everyone can access them, activating them from Preferences (in the below of the page).

You can learn about these features '''[[mw:Growth|here]]'''.

CEE Hub is contacting you (patrollers/admins) directly as we would like to bring to your attention two of these features that we think can be useful for your community: '''[[mw:Growth/Mentor dashboard|Mentorship]]''' and '''[[mw:Growth/Community Updates|Community Updates]]'''.

We noticed that the majority of the CEE language editions of Wikipedia does not have active one of these features, so we are encouraging you to check whether your wiki has these features and if not to begin community discussion if you want to introduce them to your editors. If you want to check it, you need to go to the Special:CommunityConfiguration page on your wiki, where all of the growth features are listed.

If you need more support with this, please contact Growth team [[mw:Growth/Team|here]].

--[[User:TRistovski-CEEhub|TRistovski-CEEhub]] ([[User talk:TRistovski-CEEhub|aptarėms]]) 15:29, 16 lėipas 2025 (EEST)
&lt;!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_admins&amp;oldid=28802724 sąrašą --&gt;

== Invitation for a session &quot;Tools and features for Users with Extended Rights&quot; ==

Hi, you are receiving this invitation as you are either patroller and/or admin in your community and [[:m:Wikimedia CEE Hub|CEE Hub]] is preparing a session called '''Tools and features for Users with Extended Rights''', which we think that it will be interesting for you.

The session is organised by the CEE Hub along with Wikimedia Foundation’s Movement Communications regional specialist Natalia Szafran-Kozakowska. Speakers in the session are Product Managers and Software Engineers from Wikimedia Foundation, so you will hear recent updates, new developments, and they will answer questions. So, please think what you want to ask them and come to the session.

The session will be held on '''Tuesday, December 2nd, 2025 at 17:00 CET'''. Please register yourself '''[[:m:Event:CEE Catch Up: Tools for Users with Extended Rights|here]]'''.

If you have any questions, please contact me. --[[Nauduotuos:MediaWiki message delivery|MediaWiki message delivery]] ([[Nauduotuojė aptarėms:MediaWiki message delivery|aptarėms]]) 15:45, 19 lapkristė 2025 (EET) (on behalf of the CEE Hub)
&lt;!-- User:TRistovski-CEEhub@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=Global_message_delivery/Targets/CEE_admins&amp;oldid=29165186 sąrašą --&gt;

== You may be an eligible candidate for the U4C election ==

&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot; class=&quot;mw-content-ltr&quot;&gt;
Greetings,

The [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee|Universal Code of Conduct Coordinating Committee (U4C)]] seeks candidates for the 2026 election. The U4C is the global committee responsible for overseeing enforcement of the [[foundation:Special:MyLanguage/Policy:Universal Code of Conduct|Universal Code of Conduct]]. Elections are held annually, if elected a committee member serves for two years.

This year the U4C requires candidates to hold administrator rights on at least one wiki, which is why you are being contacted as you appear to hold this right. There are other requirements, such as candidates must be at least 18 years old and may not be employed by the Wikimedia Foundation or other related chapters and affiliates. You can find more information in the [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Election/2026#Call_for_Candidates|call for candidates on Meta-wiki]]. Additionally, the committee's working language is English; some ability to communicate in English is required.

The election opens on 18 May, if you are eligible and interested you have until 10 May to submit your candidacy. There will week between for candidates to answer questions from the community. Voting takes place privately in [[m:Special:MyLanguage/SecurePoll|SecurePoll]], successful candidates must receive at least 60% support. More information is available on [[m:Special:MyLanguage/Universal_Code_of_Conduct/Coordinating_Committee/Election/2026|the 2026 Elections page]], including timelines and other candidacy information. If you read over the material and consider yourself qualified, please consider submitting your name to run for the committee. If you think someone else in your community might be interested and qualified, please encourage them to run.

In partnership with the U4C -- [[m:User:Keegan (WMF)|Keegan (WMF)]] ([[m:User_talk:Keegan (WMF)|talk]]) 21:30, 28 balondė 2026 (EEST) &lt;/div&gt;
&lt;!-- User:Keegan (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:Keegan_(WMF)/test&amp;oldid=30471712 sąrašą --&gt;

== Invitation to try the Starter Kit Tool ==

&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;
Greetings!

As one of the active editors on this Wikipedia, you're invited by the [https://www.mediawiki.org/wiki/Language_Onboarding_and_Development Language Onboarding and Development] initiative to learn about the Starter Kit, try it out, and join a virtual meeting where you can ask questions about the tool.&lt;br&gt;
'''What the tool does'''&lt;br&gt;
The Starter Kit helps small or new Wikipedia contributors complete essential tasks, like importing infoboxes, tracking your wiki's growth and health metrics, and connecting with members of the broader Wikimedia community for technical guidance. Some features require certain user rights, but three of the six tasks are open to any autoconfirmed editor, so most active editors can get started right away.

'''Here's what we would like you to do:'''

* Read the manual for more detail on the tool and the tasks you can perform: https://www.mediawiki.org/wiki/Language_Onboarding_and_Development/Starter_kit
* Access the Starter Kit tool: https://starterkit.toolforge.org/ and log in with your Wikimedia account to try it out.
* Sign up for one of three virtual meetings: https://www.mediawiki.org/wiki/Language_Onboarding_and_Development/Starter_kit/Office_hours#Office_hours, where you can:
** Learn more about the tool.
** Ask questions and share your thoughts.

Thank you so much for using the tool, and we look forward to your attending the virtual meeting.

Best regards,
&lt;/div&gt;

&lt;bdi lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;[[User:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]]&lt;/bdi&gt; 00:17, 12 rogpjūtė 2026 (EEST)
&lt;!-- User:UOzurumba (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:UOzurumba_(WMF)/sandbox/Invitation_to_try_the_Starter_Kit_Tool_message_list&amp;oldid=30913073 sąrašą --&gt;</text>
      <sha1>sc60bq0gwl0o7oeifr8uu32ncymw3so</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Slovienėjė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>10271</id>
    <revision>
      <id>363534</id>
      <parentid>363107</parentid>
      <timestamp>2026-08-11T13:40:33Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Martin Macha 2111</username>
        <id>21503</id>
      </contributor>
      <comment>/* */</comment>
      <origin>363534</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1411" sha1="lblnkt60k6fw3b1una6u1sfgt7p89sp" xml:space="preserve">{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
 vietinisPavadinimas='''Republika Slovenija'''|
 kilm=Slovienėjės|
 angl=Slovenia|
 vėliava=Flag_of_Slovenia.svg|
 herbas=Coat of Arms of Slovenia.svg|
žem=Europe location SLO.png|
 kalbos=[[slovienu kalba|slovienu]]|
 sostinė=[[Liublijana]]|
 didžiausiasMiestas=[[Liublijana]]|
 valdovų=2|
 titulas1=Prėzidėnts|
 pavardė1=[[Nataša Pirc Musar]]|
 titulas2=Premjėrs|
 pavardė2=[[Janez Janša]]|
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=149|
 plotas=20&amp;nbsp;273|
 vandens=0,6%|
 gyvMetai=[[2006]] [[lėipa]] (progn.)|
 gyventojuVieta=142|
 gyventoju=2&amp;nbsp;010&amp;nbsp;347|
 gyventojuTankis=99,16|
 tankumoVieta=73|
 BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
 BVPVieta=80|
 BVP=47,12|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=23&amp;nbsp;400|
 BVPGyventojuiVieta=35|
 valiuta=[[Euras]]|
 laikoJuosta=UTC+1|
 vasarosLaikas=-|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jugoslavėjė]]s|
 nepriklausomybėsDatos=[[1991]] [[bėrželė 25]]&lt;br /&gt;[[1992]]|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta &lt;br /&gt;Pripažinta|
 TLD=si|
 telKodas=386
}}
'''Slovienėjė''' o '''Slovienėjės Respoblėka''' ({{sl|Republika Slovenija}}) īr valstībė centrėnė [[Euruopa|Euruopuo]], pri [[Adrėjės jūra]]s. Robežioujas so [[Italėjė]], [[Austrėjė]], [[Vengrėjė]] ė [[Kroatėjė]].

==Istuorėjė==

==Geuograpėjė==

==Koltūra==

{{europa}}

[[Kateguorėjė:Euruopas valstībės]]</text>
      <sha1>lblnkt60k6fw3b1una6u1sfgt7p89sp</sha1>
    </revision>
    <revision>
      <id>363535</id>
      <parentid>363534</parentid>
      <timestamp>2026-08-11T13:42:12Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Martin Macha 2111</username>
        <id>21503</id>
      </contributor>
      <comment>/* */</comment>
      <origin>363535</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1411" sha1="pa75h0pn695xn65lky3r8itd8x4w08q" xml:space="preserve">{{ŠaliesLentelė|
pavadinimas={{PAGENAME}}|
 vietinisPavadinimas='''Republika Slovenija'''|
 kilm=Slovienėjės|
 angl=Slovenia|
 vėliava=Flag_of_Slovenia.svg|
 herbas=Coat of Arms of Slovenia.svg|
žem=Europe location SLO.png|
 kalbos=[[slovienu kalba|slovienu]]|
 sostinė=[[Liublijana]]|
 didžiausiasMiestas=[[Liublijana]]|
 valdovų=2|
 titulas1=Prėzidėnts|
 pavardė1=[[Nataša Pirc Musar]]|
 titulas2=Premjėrs|
 pavardė2=[[Janez Janša]]|
 titulas3=-|
 pavardė3=-|
 plotoVieta=149|
 plotas=20&amp;nbsp;272|
 vandens=0,6%|
 gyvMetai=[[2026]] [[lėipa]] (progn.)|
 gyventojuVieta=144|
 gyventoju=2&amp;nbsp;136&amp;nbsp;385|
 gyventojuTankis=105,39|
 tankumoVieta=-|
 BVPMetai=[[2006]] (progn.)|
 BVPVieta=80|
 BVP=47,12|
 BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]|
 BVPGyventojui=23&amp;nbsp;400|
 BVPGyventojuiVieta=35|
 valiuta=[[Euras]]|
 laikoJuosta=UTC+1|
 vasarosLaikas=-|
 nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Jugoslavėjė]]s|
 nepriklausomybėsDatos=[[1991]] [[bėrželė 25]]&lt;br /&gt;[[1992]]|
 nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta &lt;br /&gt;Pripažinta|
 TLD=si|
 telKodas=386
}}
'''Slovienėjė''' o '''Slovienėjės Respoblėka''' ({{sl|Republika Slovenija}}) īr valstībė centrėnė [[Euruopa|Euruopuo]], pri [[Adrėjės jūra]]s. Robežioujas so [[Italėjė]], [[Austrėjė]], [[Vengrėjė]] ė [[Kroatėjė]].

==Istuorėjė==

==Geuograpėjė==

==Koltūra==

{{europa}}

[[Kateguorėjė:Euruopas valstībės]]</text>
      <sha1>pa75h0pn695xn65lky3r8itd8x4w08q</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Paguonībė</title>
    <ns>0</ns>
    <id>12171</id>
    <revision>
      <id>363538</id>
      <parentid>363358</parentid>
      <timestamp>2026-08-12T01:07:37Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>InternetArchiveBot</username>
        <id>22527</id>
      </contributor>
      <comment>Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9.5</comment>
      <origin>363538</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="8668" sha1="861gxwwzfqmcj6fz573hcgd6cfmplvx" xml:space="preserve">[[Vaizdas:Dapsiu Saules akmuo.JPG|thumb|Senuobės baltu švėnts kūlis]]


'''Paguonībė''' īr monoteistėniu [[Judaėzmos|judaėzma]], [[krėkštiuonībė]]s ė [[Ėslams|ėslama]] vieru vierītuoju nauduojams termėns, katros skėrts apibūdėntė senasės, vėitėnės vieras.

==Etimoluogėjė==
Tas žuodis īr kilėma nu [[luotīnu kalba|luotīnėška]] ''paganus'', katros reišk „kaimietis“, ė daugiausia nauduots [[vėdoromžē|vėdoromžēs]] ė kumet [[Ruomas imperėjė|Ruomas imperėjuo]] ivesta krėkštiuonībė, kāp valstībinė viera. Par ėlga čiesa vėdoromžēs tas žuodis igava menkinamajė reikšmė. Vėdoramžēs priemos krėkštiuonībe greitiausē krėkštiuonēs patapdava miestietē ė aukštoumenė, vėinoulīnā liuob kūrės miestūsė, anūsė dėrb muokīklas ė skriptuoriomā, tudie krėkštiuonims bova lengviau pasėikiams raštos ė muokslos. Vuo suodosė tėik Ruomas imperėjės gadīnė, tėik vėdoromžēs gīventuojē bova dėdesnie atskėrtī nu kėtū loumu ė laikiesė sava tradicėju, dielē šėta daug kor paguonībė sosėmaišīdava so krėkštiuonībė ė liuob bova praktįkoujamas draugum. Kap katruosė šalīsė senuosės liaudėis vieras palīgėntė senē īr iteisėntas ė keravuojamas istatīmu ė praktėkuojamas draugum so iveistuom (pvz. [[šintoėzmos]] [[Japuonėjė|Japuonėjuo]], aba [[šamanėzmos]] [[Kuorėjė|Kuorėjuo]]. Daugomuo Euruopas vėitu tuokė sitoacėjė pasėlėka ligė mūsa čiesa - bažnītėnis kalenduorius ė šventės ožguož senasės paguonėškas šventes ė papruotios. Ale diel [[gluobalėzacėjė]]s ė svieta vainū senuobėnē papruotē nuognē spartē nīkst, ritualā ėš religėnė gīvenėma pasėtraukė i [[etnuograpėjė|etnuograpėje]].  

Judaėzmė paguonim (''gojim'') bova vadinamė vėsė katrė negarbėna žīdu dieva. Svietė isėgaliejos krėkštiuonībē vėsė nekrėkštiuonīs bova vadinamė [[Bėblėjė|Bėblėjuo]] esontiu luotīnėšku žuodiu ''gentilis'' (paguonīs).

==Pėrmīkštės vieras==


Pėrmīkštės vieras īr etninė kilėma, dominoujantės lėgė gluobalėstėniu vieru isėskverbėma. Anuos īr skėrstuomas palē pagrėndinius vierijėma ė praktiku aspektus:
*[[puolėteėzmos]] - pėrmīkštė viera, katrā būdėng kelets vuo daugoms [[dievs|dievū]].
*[[šamanėzmos]] - vėina seniausiu vieras fuormu, katruosė dėdliause reikšme tor ivarės aniu aba gamtuos [[dūšė]]s, kartās dievā, so katrās šamanā ė vierītuojē rokounas pasėnerdamė i transa, katros īr sokeliams [[mozėka]]s vuo svaigiuju medegu pagelba.
*[[panteėzmos]] - vieras, katrosė sudievėnamė gamtuos reiškėnē, dievs īr vėskos, aba vėskos īr dievs.
*[[anėmėzmos]] - vieras, katrosė ėškeliamas gīvūnu, augalū ė žmuoniu dūšės. 
*[[neopaguonībė]] - nauju čiesu [[viera]]s, katrū organėzacėjės sėik gaivėntė ė tēstė senuobėnius etnėnius vierėjėmus. Ivairiuosė Euruopas kraštousė senuju vieru kelē skėrtėngė īr, vienur anie bova bavēk vėsėškā ėšnīkė (tas īr būdėnga Vakarū Euruopuo), tudie tuosė kraštuosė neopaguonībė īr daugiau naujē kuriama viera, kap [[Wicca]], kėtor vierijėmā ė apėigas geruokā apnīkė ė tonkē sosėmaišė so krėkštiuonībė (Rītū Euruopuo, īpatėngā [[Lietova|Lietovuo]], [[Latvėjė|Latvėjuo]] ė [[Rosėjė|Rosėjuo]]), ale vės dar pagrīstė senuomis tradicėjėmis ėr autentėškė.

Dažnā pirmīkštėsė vierosė tė aspektā būn sosėmaišė, tudie vėina a kėta viera sonko ėšskėrtė.

==Pėrmīkštė viera ėr anuos relėktā Lietovuo==

[[Senuobėnė baltu viera]] ėš esmies bova puolėteėstėnė so anėmėzma ė panteėzma elementās, mažo net so kap katruomis [[šamanėzmos|šamanistėnėmis]] praktėkuomis, katras torbūt sunīka XVIII-am omžiō&lt;ref name=&quot;saman&quot;&gt;[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=736&amp;kas=straipsnis&amp;st_id=3773 Gintaras Beresnevičus. Ekstremalės būklės baltu tradicėjuo]&lt;/ref&gt;. Mėslėjama, ka tradicėnės paguonėškuosės organėzacėjės sunīka XIX o., kumet lietoviu kalba bova pradieta masėškā rokuotės bažnīnčiuosė, nepaisont šėta senuojė viera tebier gīva lėgė šiū dėinū, vuo apėigas praktėkoujamas etnograpėniu ansambliu.

Vėinė žīmiausiu senuosės vieras tīrinietuoju bova etnoluogā [[Juons Basanavėčios]], [[Juons Balīs]], [[Algėrds Julios Grėims]], [[Nuorberts Vielios]], [[Gintars Beresnevėčios]], [[Nėjuolė Laurėnkienė]].

* Anėmėzmos&lt;ref name=&quot;anim&quot;&gt;[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/12/straipsniai/str17.pdf Irena Stonkuvienė. Asmenė ė gamtios santīkē kaima kuolektīva puovīza]&lt;/ref&gt;, panteėzmos, vierėjėmā dūšės keliuone pu [[smertis|smertės]] ėš kūna i kūna), [[reinkarnacėjė]] (dūšės persėkūnėjėmu pu smertės)&lt;ref name=&quot;dvas&quot;&gt;[https://web.archive.org/web/20090604092039/http://www.spauda.lt/mitai/lietuva/vilntika.htm Gintaras Beresnevičius. Burtā ė vierėjėma Vėlnious kraštė 4-amė XX o. dešimtmetī]&lt;/ref&gt;. Tė vierėjėmā lėgė šiuolē praktėkoujamė daugel Lietovuos vėitu, ė nier ožguožiamė krėkštiuonībės. 
* Pagrindėnis pėrmīkštės vieras relėkts īr kalenduorėnės lietoviu šventės, sosėjosės so gamtuos vėrsmās, žemdėrbīste ė buočiu garbinėmu. Nier tėkslē žėnuomas palē kuokė tvarka senuobie bova atlėikamė senė̄ jė ritualā ė dainioujamas apeigū dainės, ale lėgė mūsa dėinū anie ėšlėka pu krėkštiuonībės ontslouksniu, atlėikamė palē krėkštiuonėška kalenduoriu. Ivairės krėkščtiuonėškas šventės ė švėntūju vardadėinē tėisiuog sotapa so paguonėškuomis, kadongi daugoms ritualu ė šventiu krėkštiuonībie bova parėmt ėš paguonėška antikėnė svieta, soteikint krėkštiuonėška torėni. Tas īr kuožnam poikē žėnuomas šventės kap [[Kaliedas]] (žėimuos sauliegrīža), [[Rasas]] aba [[Kupuolės]] (vasaras sauliegrīža), palē krėkštiuonėška tradicėjė sotaposės so Juonėnėm, [[Ožgavienės]], rodenė ė pavasarė līgiadėinē, [[Vielėnės]] ė kėtas&lt;ref name=&quot;sventes&quot;&gt;[https://web.archive.org/web/20080915230811/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Zem_kalend_sventes.htm Žemaitiu kalenduorėnės šventės]&lt;/ref&gt;... 
* [[Mitoluogėjė]], katra tebier lietoviu etėkas ė kultūras pagrėnds. Mitoluogėje sodara dėdlis gausoms tautuosakas kūrėniū, tas īr ivairės mitoluogėnės ė etioluogėnės [[sakmie|sakmės]] (vierėjėmā teigėnē, tonkē lėgėkrėkšitiuonėškė, aba so tam tėkruom krėkštiuonībės prīmaišuom), [[padavėms|padavėmā]], [[pasaka]]s. Mituologėjės tīrinietuojē pastebiejė, ka nemaža dalis lietoviu pasaku, īpatėngā steboklėnės īr senuosės vieras mitā, katrė tebegīvuo žuodėnė tradicėjuo, tas īr kuožnam poikē žėnuoma [[Eglė žaltiū karalienė]], Mozėkonts pekluo ė kėtas...
* Kėtė nematerialūs elementā, kap [[malda]]s, ivairūs [[rituals|ritualā]], [[žuolinėnkīstė]], ivairės [[magėjė]]s fuormas (ožkalbiejėmā), gėismės, [[šuokis|šuokē]], žaidėmā.
* Tam tėkras tautuodailės šakas, sosėjosės so kultu ė apeiguomis, ale patīrusės nuognē dėdle krėkštiuonībės itaka: [[stuogastolpis|stuogastolpiu]] dėrbėms, [[dievdėrbīstė]], [[krīždėrbīstė]], [[krėkštā]].&lt;ref name=&quot;m&quot;&gt;[https://web.archive.org/web/20081006084535/http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Galaunes_skulptura.htm#Kilm%EB Paulius Galaunė. Lietoviu liaudėis mens]&lt;/ref&gt;&lt;ref name=&quot;kryziai&quot;&gt;[http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagonys&amp;action=edit&amp;section=3 Krīžiu ė pusmertėnė gīvenėma vaizdėniu rīšīs]&lt;/ref&gt;

==Organėzacėjės==
Lietovuo ė Latvėjuo dėrb organėzacėjės, katros nuor tēstė ė gaivėntė sena baltu viera ė apėigas. Īr labā daug fuolkluora ansambliu, katrie neformalē praktėkoun sena viera ė anou pruopagoun (pvz. [[Kūlgrėnda (kuolktīvs)|Kūlgrėnda]], [[Sedola]]). Īr religėnės organėzacėjės, katras tor sava bendrėjės, organėzoun šeimīnas švėntės, katrū dėdliausė Lietovuo īr [[Romuva]] (anai prigolontīs vadėnamė romuvėitēs,&lt;ref name=&quot;romuva&quot;&gt;[http://romuva.lt/ Romuvas svetainė (lietovėškā)]&lt;/ref&gt; a [[Latvėjė|Latvėjuo]] - [[Dievturība|Dievtorība]] (vierėjontė̄jė - dievtorē).&lt;ref&gt;[http://dievturi.blogspot.com/ Latvėjės dievtoriu draugėjės internetėnė svetainė (latvėškā)]&lt;/ref&gt;

== Šaltenē ==
{{reflist}}
== Nūruodas ==
* [https://web.archive.org/web/20080827165755/http://religioustolerance.org/paganism.htm religioustolerance.org: paganism (ang.)]
&lt;references /&gt;

{{Commonscat|Paganism}}
[[Kateguorėjė:Viera| ]]
[[Kateguorėjė:Nedielės straipsnis]]</text>
      <sha1>861gxwwzfqmcj6fz573hcgd6cfmplvx</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>FA Šiauliai</title>
    <ns>0</ns>
    <id>35700</id>
    <revision>
      <id>363533</id>
      <parentid>363459</parentid>
      <timestamp>2026-08-11T12:21:54Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Makenzis</username>
        <id>14582</id>
      </contributor>
      <origin>363533</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="4931" sha1="rcdmyp55a3li80b6tfcijas05fmp1jz" xml:space="preserve">{{futbolinfo |
  clubname = FA Šiauliai|
  image    = |
  fullname = Viešoji įstaiga Šiaulių Futbolo Akademija|
  nickname =  |
  founded  = [[2007]] |
  ground   = Šiaulių savivaldėbės stadijuons&lt;br /&gt; [[Šiaulē]] |
  capacity = 4 000 |
  chairman = Deivis Kančelskis (vaduovs)|
  manager  = |
  league   = [[A Līga]] |
  season   = 2025 |
  position = 5., A lyga |

| pattern_la1=|pattern_b1=_blackstripes|pattern_ra1=|
  leftarm1=000000|body1=FFFF00|rightarm1=000000|shorts1=000000|socks1=FFFF00|
  pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=|
  leftarm2=FF0000|body2=FF0000|rightarm2=FF0000|shorts2=FF0000|socks2=000000|
}}
'''FA Šiauliai''' īr Lietovuos fotbuola klobs. Ons īr nūg [[Šiaulē|Šiauliū]].

== Sezuonā ==
{|  class=&quot;wikitable&quot; style=&quot;font-size:90%;&quot;
|-
!Sezuons
!Līgmou
!Līga
!Puozėcėjė
!Nūruoda
|-
| bgcolor=&quot;#DBF3FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2010'''
| bgcolor=&quot;#dbf3ff&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| bgcolor=&quot;#dbf3ff&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Trečia lyga''' ''(Šiauliai)''
| bgcolor=&quot;#f5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''9.'''
|
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DBF3FF&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2016'''
| bgcolor=&quot;#dbf3ff&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.'''
| bgcolor=&quot;#dbf3ff&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Trečia lyga''' ''(Šiauliai)''
| bgcolor=&quot;#F5f5f5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.''' 
|  
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2017'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Antra lyga''' ''(Vakarai)''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''4.''' 
| &lt;ref&gt;https://web.archive.org/web/20200608210521/http://almis.sritis.lt/ltu17lyga2w.html&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2018'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.'''
| bgcolor=&quot;#FFFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Antra lyga''' ''(Vakarai)''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.''' 
| &lt;ref&gt;https://web.archive.org/web/20200116183350/http://almis.sritis.lt/ltu18lyga2w.html&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#F4DC93&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2019 m. Lietovuos fotbuola varžības|2019]]'''
| bgcolor=&quot;#F4DC93&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#F4DC93&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Pirma lyga''' 
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''6.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesl/lito2019.html#1lyga&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#F4DC93&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2020 m. Lietovuos fotbuola varžības|2020]]'''
| bgcolor=&quot;#F4DC93&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#F4DC93&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Pirma lyga''' 
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesl/lito2020.html#1lyga&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#F4DC93&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2021 m. Lietovuos fotbuola varžības|2021]]'''
| bgcolor=&quot;#F4DC93&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2.'''
| bgcolor=&quot;#F4DC93&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''Pirma lyga''' 
| bgcolor=&quot;#FFFF00&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesl/lito2021.html#1lyga&lt;/ref&gt;
|-
|||||||
|-
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2022 m. Lietovuos fotbuola varžības|2022]]'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#DDFFDD&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[A Līga]]''' 
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesl/lito2022.html#alyga&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[2023 m. Lietovuos fotbuola varžības|2023]]'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[A Līga]]'''
| bgcolor=&quot;#DEB678&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''3.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesl/lito2023.html#alyga&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2024'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[A Līga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''7.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesl/lito2024.html#alyga&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2025'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[A Līga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''5.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesl/lito2025.html#alyga&lt;/ref&gt;
|-
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''2026'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''1.'''
| bgcolor=&quot;#ddffdd&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''[[A Līga]]'''
| bgcolor=&quot;#F5F5F5&quot; style=&quot;text-align:center;&quot;| '''.''' 
| &lt;ref&gt;http://www.rsssf.com/tablesl/lito2026.html#alyga&lt;/ref&gt;
|-
|}

== Žėnuomi žaidiejā ==
* [[Algis Jankauskas]]
* [[Eligijus Jankauskas]]

== Šaltenē ==
{{Reflist}}

{{A-Lyga}}
[[Kateguorėjė:Lietovuos futbuola klubā|Šiauliai]]</text>
      <sha1>rcdmyp55a3li80b6tfcijas05fmp1jz</sha1>
    </revision>
  </page>
  <page>
    <title>Nauduotuojė aptarėms:Martin Macha 2111</title>
    <ns>3</ns>
    <id>36508</id>
    <revision>
      <id>363536</id>
      <parentid>352585</parentid>
      <timestamp>2026-08-11T21:17:50Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>MediaWiki message delivery</username>
        <id>11864</id>
      </contributor>
      <comment>/* Invitation to try the Starter Kit Tool */ naus skėrsnelis</comment>
      <origin>363536</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="1839" sha1="hrv0bppr7vuk18cg85o289z9xehcz5n" xml:space="preserve">{{Welcome}}

== Invitation to try the Starter Kit Tool ==

&lt;div lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;
Greetings!

As one of the active editors on this Wikipedia, you're invited by the [https://www.mediawiki.org/wiki/Language_Onboarding_and_Development Language Onboarding and Development] initiative to learn about the Starter Kit, try it out, and join a virtual meeting where you can ask questions about the tool.&lt;br&gt;
'''What the tool does'''&lt;br&gt;
The Starter Kit helps small or new Wikipedia contributors complete essential tasks, like importing infoboxes, tracking your wiki's growth and health metrics, and connecting with members of the broader Wikimedia community for technical guidance. Some features require certain user rights, but three of the six tasks are open to any autoconfirmed editor, so most active editors can get started right away.

'''Here's what we would like you to do:'''

* Read the manual for more detail on the tool and the tasks you can perform: https://www.mediawiki.org/wiki/Language_Onboarding_and_Development/Starter_kit
* Access the Starter Kit tool: https://starterkit.toolforge.org/ and log in with your Wikimedia account to try it out.
* Sign up for one of three virtual meetings: https://www.mediawiki.org/wiki/Language_Onboarding_and_Development/Starter_kit/Office_hours#Office_hours, where you can:
** Learn more about the tool.
** Ask questions and share your thoughts.

Thank you so much for using the tool, and we look forward to your attending the virtual meeting.

Best regards,
&lt;/div&gt;

&lt;bdi lang=&quot;en&quot; dir=&quot;ltr&quot;&gt;[[User:UOzurumba (WMF)|UOzurumba (WMF)]]&lt;/bdi&gt; 00:17, 12 rogpjūtė 2026 (EEST)
&lt;!-- User:UOzurumba (WMF)@metawiki išsiųsta žinutė, naudojant https://meta.wikimedia.org/w/index.php?title=User:UOzurumba_(WMF)/sandbox/Invitation_to_try_the_Starter_Kit_Tool_message_list&amp;oldid=30913073 sąrašą --&gt;</text>
      <sha1>hrv0bppr7vuk18cg85o289z9xehcz5n</sha1>
    </revision>
  </page>
</mediawiki>