Žemaitiu kalba

<mediawiki xmlns="http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11/" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:schemaLocation="http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11/ http://www.mediawiki.org/xml/export-0.11.xsd" version="0.11" xml:lang="sgs">
  <siteinfo>
    <sitename>Wikipedia</sitename>
    <dbname>bat_smgwiki</dbname>
    <base>https://bat-smg.wikipedia.org/wiki/P%C4%97rms_poslapis</base>
    <generator>MediaWiki 1.47.0-wmf.23</generator>
    <case>first-letter</case>
    <namespaces>
      <namespace key="-2" case="first-letter">Medėjė</namespace>
      <namespace key="-1" case="first-letter">Specēlos</namespace>
      <namespace key="0" case="first-letter" />
      <namespace key="1" case="first-letter">Aptarėms</namespace>
      <namespace key="2" case="first-letter">Nauduotuos</namespace>
      <namespace key="3" case="first-letter">Nauduotuojė aptarėms</namespace>
      <namespace key="4" case="first-letter">Vikipedėjė</namespace>
      <namespace key="5" case="first-letter">Vikipedėjės aptarėms</namespace>
      <namespace key="6" case="first-letter">Abruozdielis</namespace>
      <namespace key="7" case="first-letter">Abruozdielė aptarėms</namespace>
      <namespace key="8" case="first-letter">MediaWiki</namespace>
      <namespace key="9" case="first-letter">MediaWiki aptarėms</namespace>
      <namespace key="10" case="first-letter">Šabluons</namespace>
      <namespace key="11" case="first-letter">Šabluona aptarėms</namespace>
      <namespace key="12" case="first-letter">Pagelba</namespace>
      <namespace key="13" case="first-letter">Pagelbas aptarėms</namespace>
      <namespace key="14" case="first-letter">Kateguorėjė</namespace>
      <namespace key="15" case="first-letter">Kateguorėjės aptarėms</namespace>
      <namespace key="710" case="first-letter">TimedText</namespace>
      <namespace key="711" case="first-letter">TimedText talk</namespace>
      <namespace key="828" case="first-letter">Module</namespace>
      <namespace key="829" case="first-letter">Module talk</namespace>
      <namespace key="1728" case="first-letter">Event</namespace>
      <namespace key="1729" case="first-letter">Event talk</namespace>
    </namespaces>
  </siteinfo>
  <page>
    <title>Žemaitiu kalba</title>
    <ns>0</ns>
    <id>4</id>
    <revision>
      <id>363627</id>
      <parentid>357141</parentid>
      <timestamp>2026-10-10T10:55:30Z</timestamp>
      <contributor>
        <username>Too Classy for This World</username>
        <id>26871</id>
      </contributor>
      <minor />
      <comment>/* Rašība */</comment>
      <origin>363627</origin>
      <model>wikitext</model>
      <format>text/x-wiki</format>
      <text bytes="22617" sha1="jax21xx9x847v5dfrdcrybrmhgbdip3" xml:space="preserve">'''Žemaitiu kalba''' prigol [[baltu kalbas|baltu kalbū]] gropē. Ano ruokounas aple 0,2-0,5 mln. žmuoniū. Dėdliuojė dalės besėruokounontiu īr vakarū [[Lietova|Lietovuo]], kor īr [[Žemaitėjė|Žemaitiu žemė]]. Žemaitėškā besėruokounontiu gal sotėktė dėdliūsiūs Lietovuos miestūs: [[Vėlnios|Vėlniou]], [[Kauns|Kaune]], [[Klaipieda|Klaipieduo]]. [[Žemaitē]] gīven vėsam svietė, kor īr lietoviu, nes oficelē anodom neskėramė vėinė nu kėtū.

Nu [[2010]] metu [[bėrželė 30]] d. isigaliuojė [[ISO 639-3]] kuods &quot;sgs&quot; [http://www.sil.org/iso639-3/documentation.asp?id=sgs].

== Kalba a tarmie? ==
Uofėcelē daugomuos Lietovuos kalbėnėnku skaituoma īr [[lietoviu kalba|lietoviu kalbuos]] tarmie. Bat platiau svietė nier bėndra sotarėma, a žemaitiu kalba īr kalba, a tarmie, kadongi šėtas sāvuokas īr nuognē artėmas.

== Istuorėjė ==
Naujāsis rašta atgėmėms prasėdiejė, kumet isėkūrė [[Žemaitiu koltūras draugėjė]].

== Kalbuos paplėtėms ==
Nie apītėkrē apskaitliouta, kėik žemaitėškā besėruokounontiu Lietovuo ė svietė. Žemaitiu kalba prigol nīkstontems kalbuoms. [[Vėlniaus universitets|Vėlniaus universiteta]] tīrėma doumenėms, miestūs žemaitiu kalba rokounas ė tonkiausē nauduo žmuonis [[Plongė|Plongie]] ė [[Rėitavs|Rėitavė]] - so tievās ano nauduo 83,33% ė 82,5% atitėnkamā. Kėtūs miestūs skaitlē žemesnė - [[Telšē|Telšiūs]] 63,33%, Gargždūs 61,54%, Šilalie 57,5%, Skoudė 47,5%, Kretinguo 40%, Mažeikiūs 34,48%, Palonguo 27,5%, Klaipieduo 21,73%, Tauragie 15,79%&lt;ref&gt;[Kliukienė, R. Kalbėjimas su tėvais tarmiškai ir gyventojų požiūris į tarmes Žemaitijos miestuose (kiekybinė analizė).
Taikomoji kalbotyra 2014 (5). www.taikomojikalbotyra.lt]&lt;/ref&gt;. Ketūs miestūs pruocents nasėik 15%. Tēpuogė naretā žemaitiu kalba palėikt asėmėliouta, skvarmoujontės maišītā žemaitėšku bruožu torontē lietoviu k. tarmē. Tuokė tarmie nabtor rīškiausiu īpatībiu, ale dar tor žemaitėška fonetėkas, prozodėjės ė gramatėkos pamata&lt;ref&gt;[Pupkis, A. 2005. Kalbos kultūros studijos. Vilnius: Gimtasis žodis]&lt;/ref&gt;. Veikiausē žemaitiu ruokonda ninkst etnuograpėnės Žemaitėjės robežiou.
== Rašība ==
[[Abruozdielis:Smg-long_e.jpg|thumb|Ė ėlguojė]]
Žemaitiu kalba nauduo [[luotīnėška rašība]]. [[Žemaitiu rašība]] vartuo daugiau [[latviu kalba|latvėška]] rašība nē [[lietoviu kalba|lietovėška]].

Žemaitėška abėcielė:&lt;br /&gt;
[[Žemaitiu abėcėlė|Pagrindėnis straipsnis aple abėcielė]]

{| class=&quot;wikitable&quot;
|'''A a ||width=75| [ā]
|'''Ā ā ||width=75| [ėlguojė ā]
|'''B b ||width=75| [bė]
|'''C c ||width=75| [cė]

|'''Č č ||width=75| [čė]
|'''D d ||width=75| [dė]
|'''E e ||width=75| [ē]
|'''Ē ē ||width=75| [ėlguojė ē]
|-
|'''Ė ė ||[ė̄]
|'''Ė̄ ė̄ ||[ėlguojė ė̄]
|'''F f ||[ėf]
|'''G g ||[gė, gie]

|'''H h ||[hā]
|'''I i ||[ī]
|'''Ī ī ||[ėlguojė ī]
|'''J j ||[jot]
|-
|'''K k ||[kā]
|'''L l ||[ėl]
|'''M m ||[ėm]
|'''N n ||[ėn]

|'''O o ||[ō]
|'''Ō ō ||[ėlguojė ō]
|'''P p ||[pė]
|'''R r ||[ėr]
|-
|'''S s ||[ės]
|'''Š š ||[ėš]
|'''T t ||[tė]
|'''U u ||[ū]

|'''Ū ū ||[ėlguojė ū]
|'''V v ||[vė]
|'''Z z ||[zė, zet]
|'''Ž ž ||[žė, žet].
|}

== Gramatėka ==

Šėtamė straipsnie aprašītas šiaurės žemaitiu gramatėkas īpatomā tudie, ka šiaurės žemaitē šnek arkajėškiausē. Kėtas šnektas tor aukštaitėšku savībiu, katruos galiejė rastėis diel bendrėnės ruokondas vartuojėma.

'''Kėtas paskatas:''' nuors šiaurės žemaitē īr daugiau itakuotė koršiu ė anū kalba labiau nutuolos nu senuosės žemaitiu, katra bova žemaitiu gėntie nē pėitū žemaitiu (kėtė gal nesotėktė), bet nūdėinuo šiaurės žemaitiu īr labiau matuoma ė daugiau rēškas spaudintam žuodie. Ontra, skėrtoms tarp pėitū ė šiaurės nie tuoks jau dėdelis, daugiausē ''ou/ū'', ''ėi/ī'' dvėbalsiūs, vikipedėjuo žemaitėškuo net patuogiau anon nauduotė, nes teknėškā ''ou'' so ''ėi'' pakeistė īr praktėškiau, nes nesėmaiša so kėtuom raidiem.

Pamatėnē skėrtomā kėtuos šnektuos tuokėi: 

o&gt;u
ė&gt;i

ė̄&gt;ī

ou&gt;ū
ėi&gt;ī 

t'&gt;č
d'&gt;dž

Pamatėnē skėrtomā nu bendrėnės kalbuos tuokėi: 

o&gt;u
ė&gt;i

ė̄&gt;íe (tvėtapradė prīgaidė)

ou&gt;uo
ėi&gt;ie

t'&gt;č
d'&gt;dž

on, ō&gt; an, un, ą


īr dėdlē daug skėrtomu katrėi žemaitiu ruokonduo beson paveldietė ėš labā senūm čiesu, todie anėi nasotamp so bendrėnės kalbuos normuoms. Tuos īpatībės tor būt ėšsauguotas mūsa žemaitėškuo kalbuo.

=== Kalbuos skaitlē ===
Īr trīs žemaitiu kalbuos skaitlē: vėinaskaita, daugėskaita ė dvėskaita. Dvėskaita bavēk ėšninkos bendrėnie lietoviu kalbuo. Trets asmou vēksmažuodie vėsėms skaitlėms sotampōs.

=== Vardažuodē ===
Žemaitiu kalbuo īr dėdlē kaituoma kāp ė bendrėnė lietoviu kalba, katruo kalbuos daliūm rīšē ėr sakėnė dalis īr rēškamas [[fleksėjė|fleksėjuoms]]. Žemaitiu kalbuo īr dvė kėltė - muotrėškuojė ė vīrėškuojė. Niekatriuosės kėltėis reliktā īr mažne ėšninkėn nuorint bendrėnie kalbuo tabier kelės izoliuotas skvarmas, kap „šalta“, „gražu“ ė tep tuoliaus. Tuos skvaormas žemaitiu kalbuo ėšstomtas vīrėškūju, pavīzdiou vėituo „tai yra“ žemaitē saka „tas īr“. Kalba tor pėnkės daiktavardiu ė tris būdvardė lėnksnioutės. Daiktavardė lėnksnioutės skėras nu bendrėnės lietoviu kalbuos. Lėnksnēs kaituomas kalbuos dalis tor septīnis lėnksnius: nominatīva (vardėninks), genitīva (kėlmėninks), datīva (naudėninks), akuzatīva (galėninks), instrumentāli (inagėninks), lokatīva (vėitėninks), vokatīva (šauksmėninks).

==== Daiktavardė lėnksniavėms ====

===== Pėrmuojė lėnksnioutė =====

Pėrmuojė lėnksnioutė apėm vardažuodius katrėi bėngas galūnėms -s, mėnkštā so -s (kap veln's), -is, -īs.

VĖINASKAITA

{| class=&quot;vėinaskaita&quot; border=1
|-
| '''L., kl.
| -s
| -s
| -'s
| -is
| -īs'''
|-----
| V. kas?
| nom'''s'''
| vīr'''s'''
| veln''''s'''
| med'''is'''
| arkl'''īs'''
|-----
| K. kuo?
| nom'''a'''
| vīr'''a'''
| veln'''ė'''
| med'''ė'''
| arkl'''ė'''
|-----
| N. kam?
| nom'''ou'''
| vīr'''ou'''
| veln'''iou'''
| med'''iou'''
| arkl'''iou'''
|-----
| G. kon?
| nom'''a'''
| vīr'''a'''
| veln'''i'''
| med'''i'''
| arkl'''i'''
|-----
| In. kou?
| nom'''o'''
| vīr'''o'''
| veln'''io'''
| med'''io'''
| arkl'''io'''
|-----
| Vt. kamė?
| nom'''ė'''
| vīr'''ė'''
| veln'''ie'''
| med'''ie'''
| arkl'''ie'''
|-----
| Š. ē!
| nom'''ė'''
| vīr'''ė'''
| veln'''i'''
| med'''i'''
| arkl'''ī'''
|}

DVĖSKAITA
{| class=&quot;dvėskaita&quot; border=1
|-
| '''L., kl.
| -o
| -o
| -io
| -io
| -io'''
|-----
| V. kas?
| nom'''o'''
| vīr'''o'''
| veln'''io'''
| med'''io'''
| arkl'''io'''
|-----
| K. kuo?
| nom'''ū'''
| vīr'''u'''
| veln'''iū'''
| med'''iu'''
| arkl'''iū'''
|-----
| N. kam?
| nom'''am'''
| vīr'''am'''
| veln'''em'''
| med'''em'''
| arkl'''em'''
|-----
| G. kon?
| nom'''o'''
| vīr'''o'''
| veln'''io'''
| med'''io'''
| arkl'''io'''
|-----
| In. kou?
| nom'''ās'''
| vīr'''ās'''
| veln'''ēs'''
| med'''ēs'''
| arkl'''ēs'''
|-----
| Vt. kamė?
| nom'''ūs'''
| vīr'''ūs'''
| veln'''iūs'''
| med'''iūs'''
| arkl'''iūs'''
|-----
| Š. ē!
| nom'''o'''
| vīr'''o'''
| veln'''io'''
| med'''io'''
| arkl'''io'''
|}

DAUGĖSKAITA

{| class=&quot;daugėskaita&quot; border=1
|-
! '''L., kl.
! -ā
| -ā
! -ē
! -ē
! -ē'''
|-----
| V. kas?
| nom'''ā'''
| vīr'''ā'''
| veln'''ē'''
| med'''ē'''
| arkl'''ē'''
|-----
| K. kuo?
| nom'''ū'''
| vīr'''u'''
| veln'''iū'''
| med'''iu'''
| arkl'''iū'''
|-----
| N. kam?
| nom'''ams'''
| vīr'''ams'''
| veln'''ems'''
| med'''ems'''
| arkl'''ems'''
|-----
| G. kon?
| nom'''us'''
| vīr'''us'''
| veln'''ius'''
| med'''ius'''
| arkl'''ius'''
|-----
| In. kou?
| nom'''ās'''
| vīr'''ās'''
| veln'''ēs'''
| med'''ēs'''
| arkl'''ēs'''
|-----
| Vt. kamė?
| nom'''ūs'''
| vīr'''ūs'''
| veln'''iūs'''
| med'''iūs'''
| arkl'''iūs'''
|-----
| Š. ē!
| nom'''ā'''
| vīr'''ā'''
| veln'''ē'''
| med'''ē'''
| arkl'''ē'''
|}

===== Ontruojė lėnksnioutė =====

Ontruojė lėnksnioutė bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ė (kėtuos žemaitiu šnektuos -i), -ie, -a.

VĖINASKAITA

{| class=&quot;vėinaskaita&quot; border=&quot;1&quot;
|-
! L., kl.
! -ė
! -ie
! -ė
! -ė
! -a
! -a
|-----
| V. kas?
| vėišn'''ė'''
| varl'''ie'''
| pīl'''ė'''
| died'''ė'''
| ras'''a'''
| muork'''a'''
|-----
| K. kuo?
| vėišn'''ės'''
| varl'''ies'''
| pīl'''ės'''
| died'''ės'''
| ras'''uos'''
| muork'''as'''
|-----
| N. kam?
| vėišn'''ē'''
| varl'''ē'''
| pīl'''ē'''
| died'''ē'''
| ras'''ā'''
| muork'''ā'''
|-----
| G. kon?
| vėišn'''ė'''
| varl'''ė'''
| pīl'''ė'''
| died'''ė'''
| ras'''a'''
| muork'''a'''
|-----
| In. kou?
| vėišn'''i'''
| varl'''i'''
| pīl'''i'''
| died'''i'''
| ras'''o'''
| muork'''o'''
|-----
| Vt. kamė?
| vėišn'''iuo'''
| varl'''ie'''
| pīl'''ie'''
| died'''ie'''
| ras'''uo'''
| muork'''uo'''
|-----
| Š. uo!
| vėišn'''ė'''
| varl'''ė'''
| pīl'''ė'''
| died'''ė'''
| ras'''a'''
| muork'''a'''
|}

DVĖSKAITA

{| class=&quot;dvėskaita&quot; border=&quot;1&quot;
|-
! L., kl.
! -ė
! -ė
! -ė
! -ė
! -ė
! -ė
|-----
| V. kas?
| vėišn'''ė'''
| varl'''ė'''
| pīl'''ė'''
| died'''ė'''
| ras'''ė'''
| muork'''ė'''
|-----
| K. kuo?
| vėišn'''iu'''
| varl'''iū'''
| pīl'''iu'''
| died'''iu'''
| ras'''ū'''
| muork'''u'''
|-----
| N. kam?
| vėišn'''iuom'''
| varl'''iem'''
| pīl'''iem'''
| died'''iem'''
| ras'''uom'''
| muork'''uom'''
|-----
| G. kon?
| vėišn'''ė'''
| varl'''ė'''
| pīl'''ė'''
| died'''ė'''
| ras'''ė'''
| muork'''ė'''
|-----
| In. kou?
| vėišn'''iuom'''
| varl'''iem'''
| pīl'''iem'''
| died'''iem'''
| ras'''uom'''
| muork'''uom'''
|-----
| Vt. kamė?
| vėišn'''iuos'''
| varl'''ies'''
| pīl'''ies'''
| died'''ies'''
| ras'''uos'''
| muork'''uos'''
|-----
| Š. uo!
| vėišn'''ė'''
| varl'''ė'''
| pīl'''ė'''
| died'''ė'''
| ras'''ė'''
| muork'''ė'''
|}

DAUGĖSKAITA

{| class=&quot;daugėskaita&quot; border=&quot;1&quot;
|-
! L., kl.
! -ės
! -ės
! -ės
! -ės
! -as
! -as
|-----
| V. kas?
| vėišn'''ės'''
| varl'''ės'''
| pīl'''ės'''
| died'''ės'''
| ras'''as'''
| muork'''as'''
|-----
| K. kuo?
| vėišn'''iu'''
| varl'''iū'''
| pīl'''iu'''
| died'''iu'''
| ras'''ū'''
| muork'''u'''
|-----
| N. kam?
| vėišn'''iuoms'''
| varl'''iems'''
| pīl'''iems'''
| died'''iems'''
| ras'''uoms'''
| muork'''uoms'''
|-----
| G. kon?
| vėišn'''ės'''
| varl'''ės'''
| pīl'''ės'''
| died'''ės'''
| ras'''as'''
| muork'''as'''
|-----
| In. kou?
| vėišn'''iuoms'''
| varl'''iems'''
| pīl'''iems'''
| died'''iems'''
| ras'''uoms'''
| muork'''uoms'''
|-----
| Vt. kamė?
| vėišn'''iuos'''
| varl'''ies'''
| pīl'''ies'''
| died'''ies'''
| ras'''uos'''
| muork'''uos'''
|-----
| Š. uo!
| vėišn'''ės'''
| varl'''ės'''
| pīl'''ės'''
| died'''ės'''
| ras'''as'''
| muork'''as'''
|}

===== Tretiuojė lėnksnioutė =====

Bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ės.


VĖINASKAITA

{| class=&quot;vėinaskaita&quot; border=&quot;1&quot;
|-
! L., kl.
! -ės
! -ės
|-----
| V. kas?
| pėl'''ės'''
| dont'''ės'''
|-----
| K. kuo?
| pėl'''ėis'''
| dont'''ėis'''
|-----
| N. kam?
| pėl'''ē'''
| dont'''iou'''
|-----
| G. kon?
| pėl'''i'''
| dont'''i'''
|-----
| In. kou?
| pėl'''ėm'''
| dont'''ėm'''
|-----
| Vt. kamė?
| pėl'''ie'''
| dont'''ie'''
|-----
| Š. ē!
| pėl'''ėi'''
| dont'''ėi'''
|}

DVĖSKAITA

{| class=&quot;dvėskaita&quot; border=&quot;1&quot;
|-
! L., kl.
! -ė
! -io
|-----
| V. kas?
| pėl'''ė'''
| dont'''io'''
|-----
| K. kuo?
| pėl'''iū'''
| dont'''ū'''
|-----
| N. kam?
| pėl'''ėm'''
| dont'''ėm'''
|-----
| G. kon?
| pėl'''ė'''
| dont'''io'''
|-----
| In. kou?
| pėl'''ėms'''
| dont'''ėms'''
|-----
| Vt. kamė?
| pėl'''īs'''
| dont'''īs'''
|-----
| Š. ē!
| pėl'''ė'''
| dont'''io'''
|}

DAUGĖSKAITA

{| class=&quot;daugėskaita&quot; border=&quot;1&quot;
|-
! L., kl.
! -is
! -is
|-----
| V. kas?
| pėl'''is'''
| dont'''is'''
|-----
| K. kuo?
| pėl'''iū'''
| dont'''ū'''
|-----
| N. kam?
| pėl'''ėms'''
| dont'''ėms'''
|-----
| G. kon?
| pėl'''is'''
| dont'''is'''
|-----
| In. kou?
| pėl'''ėms'''
| dont'''ėms'''
|-----
| Vt. kamė?
| pėl'''īs'''
| dont'''īs'''
|-----
| Š. ē!
| pėl'''is'''
| dont'''is'''
|}

===== Ketvėrtuojė lėnksnioutė =====

Bėngas -os

VĖINASKAITA

{| class=&quot;vėinaskaita&quot; border=&quot;1&quot;
|-
! L., kl.
! -os
|-----
| V. kas?
| sūn'''os'''
|-----
| K. kuo?
| sūn'''aus'''
|-----
| N. kam?
| sūn'''ou'''
|-----
| G. kon?
| sūn'''o'''
|-----
| In. kou?
| sūn'''o'''
|-----
| Vt. kamė?
| sūn'''uo'''
|-----
| Š. ē!
| sūn'''au'''
|}

DVĖSKAITA

{| class=&quot;dvėskaita&quot; border=&quot;1&quot;
|-
! L., kl.
! -o
|-----
| V. kas?
| sūn'''o'''
|-----
| K. kuo?
| sūn'''ū'''
|-----
| N. kam?
| sūn'''am'''
|-----
| G. kon?
| sūn'''o'''
|-----
| In. kou?
| sūn'''ās'''
|-----
| Vt. kamė?
| sūn'''ūs'''
|-----
| Š. ē!
| sūn'''o'''
|}

DAUGĖSKAITA

{| class=&quot;daugėskaita&quot; border=&quot;1&quot;
|-
! L., kl.
! -ā
|-----
| V. kas?
| sūn'''ā'''
|-----
| K. kuo?
| sūn'''ū'''
|-----
| N. kam?
| sūn'''ams'''
|-----
| G. kon?
| sūn'''us'''
|-----
| In. kou?
| sūn'''ās'''
|-----
| Vt. kamė?
| sūn'''ūs'''
|-----
| Š. ē!
| sūn'''ā'''
|}

===== Pėnktuojė lėnksnioutė =====

Īr apnīkusė senuobėnė kaitīma, bėngas -ou, -ie ėr kėtēp.


{| class=&quot;vėinaskaita&quot;
|-
! L., kl.
! -ou
! -ė
|-----
| V. kas?
| šou
| doktie
|-----
| K. kuo?
| '''šonėis'''
| '''dokterėis'''
|-----
| N. kam?
| šoniou ('''-ėi''')
| dokterē
|-----
| G. kon?
| šoni
| dokteri
|-----
| In. kom?
| '''šonėm'''
| '''dokterėm'''
|-----
| Vt. kamė?
| šonie
| dokterie
|-----
| Š. uo!
| '''šonėi'''
| '''dokterėi'''
|}

DAUGĖSKAITA

{| class=&quot;daugėskaita&quot;
|-
! L., kl.
! -is
! -is
|-----
| V. kas?
| šonis
| dokteris
|-----
| K. kuo?
| '''šonū'''
| '''dokterū'''
|-----
| N. kam?
| šonėms
| dokterėms
|-----
| G. kon?
| '''šonis'''
| '''dokteris'''
|-----
| In. kom?
| šonėms
| dokterėms
|-----
| Vt. kamė?
| šonīs
| dokterīs
|-----
| Š. uo!
| šonis
| dokteris
|}

DVĖSKAITA

==== Ivardē. Ivardė lėnksniavėms ====

Ivardē īr asmenėnē (aš, to, ons, ana), songrōžėnē (savė(m)s), paruoduomė̄jė (tas, ta, tuoks, tuokė), pažīmamė̄jė (kėts, kėta, pats, patė), klausamė̄jė (katros, kelints).

===== Asmenėnė ivardė lėnksniavėms =====
'''
DVĖSKAITA'''

{| class=&quot;dvėskaita&quot;
|-
! L.kl.
! I asm, vīr.;
! I asm. muotr.;
! II asm, vīr.;
! II asm. muotr.;
! III asm, vīr.;
! III asm. muotr.;
|-----
| V. kas?
| vedo
| ved(v)ė
| jodo
| jod(v)ė
| anodo
| anėd(v)ė
|-----
| K. kuo?
| vedoms
| ved(v)ėms
| jodoms
| jod(v)ėms
| anodoms
| anėd(v)ėms
|-----
| N. kamou?
| vedom
| ved(v)ėm
| jodom
| jod(v)ėm
| anodom
| anėd(v)ėm
|-----
| G. kon?
| vedo
| ved(v)ė
| jodo
| jod(v)ė
| anodo
| anėd(v)ė
|-----
| In. kou?
| vedom
| ved(v)ėm
| jodom
| jod(v)ėm
| anodom
| anėd(v)ėm
|-----
| Š. uo!
| vedo
| ved(v)ė
| jodo
| jod(v)ė
| anodo
| anėd(v)ė
|}

VĖINASKAITA

{| class=&quot;vėinaskaita&quot;
|-
! L. kl.
! I-s asmou
! II-os asmou
! III-s asm. vīr.
! III-s asm. muotr.
|-----
| V. kas?
| aš
| to
| ons
| ana
|-----
| K. kuo?
| monės
| tavės
| anuo
| anuos
|-----
| N. kam?
| '''monėi'''
| '''tavėi'''
| anam
| anā
|-----
| G. kon?
| '''monė(m)'''
| '''tavė(m)'''
| '''anou'''
| '''anou'''
|-----
| In. kou?
| monėm
| tavėm
| anou
| '''anou'''
|-----
| Vt. kamė?
| monie
| tavie
| anamė
| anuo
|}

DAUGĖSKAITA

{| class=&quot;daugėskaita&quot;
|-
! L. kl.
! I-s asmou
! II-os asmou
! III-s asm. vīr.
! III-s asm. muotr.
|-----
| V. kas?
| mes
| jūs
| anėi
| anuos
|-----
| K. kuo?
| mūsu, '''mūsa'''
| jūsu
| '''anūm'''
| '''anūm'''
|-----
| N. kam?
| moms
| joms
| '''anėms'''
| anuoms
|-----
| G. kon?
| '''momis'''
| '''jomis'''
| anous
| anas
|-----
| In. kou?
| '''momis'''
| '''jomis'''
| anās
| '''anuom(i)s'''
|-----
| Vt. kamė?
| '''momis(o)'''
| '''jomis(o)'''
| anous
| anuos
|}

===== Songrōžėnė ivardė lėnksniavėms =====

{| class=&quot;Songrōžėnė ivardė lėnksniavėms&quot;
|-
! L., kl.
! ivardis
|-----
| V. kas?
| -
|-----
| K. kuo?
| '''savė(m)s'''
|-----
| N. kamou?
| '''savėi'''
|-----
| G. kon?
| '''savėm'''
|-----
| In. kou?
| savėm
|-----
| Vt. kamė?
| savie
|-----
| Vt.ēn.paš. lėnk kuo?
| '''savėmsp'''
|-----
|}

===== Paruoduomė̄jė =====

===== Pažīmamė̄jė =====

===== Klausamė̄jė =====

=== Fuonetėka ===
Žemaitē kėrčioun kėtēp nē aukštaitē. Anėi atėtrauk kėrti bet kėrčiavėms vėstėik lėikt [[mobilos]]. Žemaitiu [[prė̄gaidė]]s skėras no lietovėšku. Bendrėnės kalbuos rėistėnė prė̄gaidė pas žemaitius atėtink tvėrtapradė, kap [[latvē]] ėr [[danā]] žemaitē tor laužtėnė prė̄gaidė.

=== Vēksmažuodē ===

Žemaitē tor tėktās dvė vēksmažuodė asmenoutė. Vėsė vēksmažuodē tor esamōji, būtōji, būtōji dažnėni (lioub būsėmōji, lioub bėndratė) ėr būsėmōji laikus. Īr nousakas: tėisiuogėnė, lėipamuojė, taramuojė, bėndratės. Vēksmažuodis kaituoms asmenėms. Īr trīs vėinaskaitas ėr daugėskaitas asmenā.

==== Pėrmuojė asmenoutė ====

{| class=&quot;pėrmuojė&quot; border=1
|-
| asmenis
| tėkietė
| mīlietė
| siedietė
| vežtė
| vežtėis
|-----
| vns. 1 asm.
| tėko/tėkio
| mīlo/mīlio
| siedo
| vežo
| vežous/vežūs
|-----
| vns. 2 asm.
| tėki
| mīli
| siedi
| veži
| vežīs
|-----
| vns. 3 asm.
| tėk
| mīl/mīl'
| sied
| vež
| vežas/vežās
|-----
| dgs. 1 asm.
| tėkam/tėkem
| mīlam/mīlem
| siedam
| vežam
| vežamuos
|-----
| dgs. 2 asm.
| tėkat/tėkėt/tėket
| mīlat/mīlėt
| siedat
| vežat
| vežaties
|-----
| dgs. 3 asm.
| tėk
| mīl/mīl'
| sied
| vež
| vežas/vežās
|}

==== Ontruojė asmenoutė ====
Palē ontra asmenoutė kaituomė vēksmažuodē, katrėi bėngas -a es. l. tretiuo asmenie. Pavīzdē - ''rašītė'' (raša).

=== Dalīvē ===

Žemaitē tor dėdlē dėdlē baguota dalīviu sistema kāp ė bendrėnė lietoviu kalba. Ta sistema skėrstuoma ī vēkamōjė ė navēkamōjė. Kāp ėr aukštaitē žemaitē tor padalīvius, posdalīvius, rēkamībės dalīvius, [[gerundijos|gerundėjus]].

==== Dalīviu darība ====


{| class=&quot;dalīviu darība&quot;
|-
! 
! ESAMĀSIS LAIKS;
! 
! BŪTĀSIS LAIKS;
! 
! BŪSĖMĀSIS LAIKS;
! 
|-----
| Asmenoutės
| '''I-uojė'''
| '''II-uojė'''
| '''I-uojė'''
| '''II-uojė'''
| '''I-uojė'''
| '''II-uojė'''
|-----
| '''Vēkamuosės formas'''
| Bieg'''ontis''', mīl'''ontis''' (-ontė)
| Raš'''ontis''', skait'''ontis''' (-ontė)
| Bieg'''ėns''', mīliej'''ėns''', bieg'''osė''', mīliej'''osė''' (-os)
| Raš'''ėns''', skait'''ėns''', raš'''iosė''', mat'''iosė''' (-ios)
| Bieg'''sontis''', mīlie'''sontis''' (-sontė)
| Rašī'''sontis''', skaitī'''sontis''' (-īsontė)
|-----
| '''Trompas formas'''
| bieg'''ons''' (-ous/-ōs), mīl'''ons'''
| raš'''ons''', skait'''ons''' (-ous/-ōs)
| -
| -
| Bieg'''sons''', mīlie'''sons''' (-ous/-ōs)
| Rašī'''sons''', skaitī'''sons''' (-ous/-ōs)
|-----
| '''Navēkamuosės formas'''
| Bieg'''ams''', mīl'''ams''' (-a)
| Raš'''uoms''', skait'''uoms''' (-a)
| Bieg'''ts''', mīl'''iets''' (-a)
| Raš'''īts''', skait'''īts''' (-a)
| Bieg'''sėms''', mīlie'''sėms''' (-a)
| Rašī'''sėms''', skaitī'''sėms''' (-a)
|-----
|}

==== Rēkamībės dalīviu darība ====

Rēkamībės dalīvē sodaruomė jongont prėisago -tėn- ėr galūnė.
Pavīzdiou: tas šėins īr vežtėns (ton šėina rēkton vežtė).

==== Posdalīviu darība ====

Posdalīvē sodaruomė so prė̄sago -dam- ėr galūnė -is. Pavīzdiou: biegdamis, nešdamis... Kėtor jongama galūnė -as, būktās diel aukštaitiu puodėrbė.

Posdalīvē nakaituomė lėnksnēs, tėktās kėltėms ėr skaitlēs.

==== Padalīviu darība ====

Padalīvē sodaruomė kap ėr dalīvē, tėktās nator galūniu. Miegstama prėjongtė prėišdielius ba, ta, na ėr anūm kombinacėjės (esont, besont, nesont, bamėigtont)...


Straipsnē aple žemaitiū kalbuos gramatėka īr [http://bat-smg.wikipedia.org/wiki/Wikipedia:Gramat%C4%97ka čė].

Rašības pamatu aprašīms ožvės so gramatėniu fuormū pavīzdēs īr [https://web.archive.org/web/20191121101543/http://samogitia.mch.mii.lt/KALBA/raspamatai.lt.htm čė].&lt;br /&gt;&lt;br /&gt;

== Žemaitėšku žuodiu žuodīnā ==
Žemaitiu ruokonduo īr daug žuodiu, katrėi īr išskėrtėnē ė dėdlē padailėn mūsa ruoda.&lt;br /&gt;

[[Žemaitėšks žuodīnielis|Žemaitiu - lietoviu žuodīns]]&lt;br /&gt;
[[Lietoviu - žemaitiu kalbū žuodīns|Lietoviu - žemaitiu žuodīns]]

== [[Pangrama]] ==
Galėmė sakėnē:
* Cha, mona bluogė̄jė vākalē bazaunīdamė sogalvuojė tik kūlīnūs grōžto falšīvē pamačītė ciuocē.

== Nūruodas ==
*[https://web.archive.org/web/20191121101543/http://samogitia.mch.mii.lt/KALBA/raspamatai.lt.htm Aplė žemaitiu kalbuos tarmes, žemaitėška leksėka, rašības pamatus]
*[https://web.archive.org/web/20070222125628/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Zemaitesks_zuodinelis.htm Tromps žemaitėšks žuodīnielis]
*[https://web.archive.org/web/20191121101543/http://samogitia.mch.mii.lt/KALBA/raspamatai.lt.htm#PROZA Nekatrėi liaudės kalbuos ė literatūras tekstu pavīzdē]
*[https://web.archive.org/web/20090114115426/http://postilla.mch.mii.lt/Kalba/poezija.htm Literatūras pavīzdē]
*[https://web.archive.org/web/20070311080524/http://pempe.front.ru/ Dā literatūras pavīzdē žemaitiu kalbo]
*[http://setmerge.50megs.com/index.htm Tekstu pavīzdē]
*[http://members.tripod.com/edvardas_rud/prozoskur.htm Tekstu pavīzdē (Žemaitoka apsakīmā)]
*[https://web.archive.org/web/20060202234924/http://samogitia.mch.mii.lt/tautosaka.htm Nekatrėi folkluora tekstu pavīzdē]
*[https://web.archive.org/web/20090114115437/http://samogitia.mch.mii.lt/TAUTOSAKA/zodine.lt.htm Dā folkluora tekstā]
*[https://web.archive.org/web/20070108034242/http://vic.akmene.lt/content/tourism/turizmas1/kapeliai.lt.html Nekatrėi liaudėis kalbuos pavīzdē (pasakuojėmā, ožrašītė žemaitėškā, ale lietovėškuom raidiem)]
*[https://web.archive.org/web/20061127092106/http://perkunas.vtu.lt/meska/archyvs4.htm Elektruonėnis žornals &quot;Meška&quot; žemaitėškā]
*[http://aidenis.mch.mii.lt/samogitia/KULTURA/Samogitia_laikr.htm Elektruonėnis laikraštis &quot;Samogitia&quot; žemaitėškā]
*[http://www.uic.edu/classes/lith/lith520/SUB_strp/SUB_1996_Pabr_zem_kalba_LAIS_(2005_06_17).pdf Bėndrėnės žemaitiu kalbuos idiejė Jorgė Ambruozijė Pabriežas raštūs]

[[Kateguorėjė:Žemaitiu kalba| ]]</text>
      <sha1>jax21xx9x847v5dfrdcrybrmhgbdip3</sha1>
    </revision>
  </page>
</mediawiki>