Vikipedija ltwiki https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis MediaWiki 1.39.0-wmf.25 first-letter Medija Specialus Aptarimas Naudotojas Naudotojo aptarimas Vikipedija Vikipedijos aptarimas Vaizdas Vaizdo aptarimas MediaWiki MediaWiki aptarimas Šablonas Šablono aptarimas Pagalba Pagalbos aptarimas Kategorija Kategorijos aptarimas Vikisritis Vikisrities aptarimas Vikiprojektas Vikiprojekto aptarimas Sąrašas Sąrašo aptarimas TimedText TimedText talk Module Module talk Gadget Gadget talk Gadget definition Gadget definition talk 0 943 6667245 6644784 2022-08-19T14:19:59Z LibRA64 22545 Pataisytas klaidingas istorijos interpretavimas wikitext text/x-wiki {{semi-protected}} {{ŠaliesLentelė| pavadinimas={{PAGENAME}}| vietinisPavadinimas='''Rusijos Federacija'''<br>{{smaller|''Российская Федерация''}}| kilm=Rusijos| žemėlapis=Russian Federation (orthographic projection) - Crimea disputed.svg| vėliava=Flag_of_Russia.svg| herbas=Coat of Arms of the Russian Federation.svg| kalbos=[[Rusų kalba|Rusų]]| sostinė=[[Maskva]]| didžiausiasMiestas=[[Maskva]]| valdovų=2| titulas1=Prezidentas| pavardė1=[[Vladimiras Putinas]]| titulas2=Premjeras| pavardė2=[[Michailas Mišustinas]]| titulas3=Dumos pirmininkas| pavardė3=-|[[Sergejus Nariškinas]]| plotas=17 098 246 (neįskaitant Krymo)<ref>{{cite web |url=https://unstats.un.org/unsd/publications/pocketbook/files/world-stats-pocketbook-2016.pdf#page=182 |title=World Statistics Pocketbook 2016 edition |publisher=United Nations Department of Economic and Social Affairs. Statistics Division |access-date=2018-04-24}}</ref>{{efn|Su Krymu – 17 125 191 km².<ref>{{cite web |url=https://rosreestr.ru/upload/Doc/18-upr/Сведения%20по%20ф.22%20за%202016%20год%20(по%20субъектам%20РФ)_на%20сайт.doc |script-title=ru:Сведения о наличии и распределении земель в Российской Федерации на 1 January 2017 (в разрезе субъектов Российской Федерации) |title=Information about availability and distribution of land in the Russian Federation as of 1 January 2017 (by federal subjects of Russia) |website=Rosreestr |access-date=2022-07-24 |archive-date=2019-03-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190323171458/https://rosreestr.ru/upload/Doc/18-upr/%25D0%25A1%25D0%25B2%25D0%25B5%25D0%25B4%25D0%25B5%25D0%25BD%25D0%25B8%25D1%258F%2520%25D0%25BF%25D0%25BE%2520%25D1%2584.22%2520%25D0%25B7%25D0%25B0%25202016%2520%25D0%25B3%25D0%25BE%25D0%25B4%2520(%25D0%25BF%25D0%25BE%2520%25D1%2581%25D1%2583%25D0%25B1%25D1%258A%25D0%25B5%25D0%25BA%25D1%2582%25D0%25B0%25D0%25BC%2520%25D0%25A0%25D0%25A4)_%25D0%25BD%25D0%25B0%2520%25D1%2581%25D0%25B0%25D0%25B9%25D1%2582.doc |dead-url=yes }}</ref>}}| plotoVieta=1| vandens=4,22 % | gyvMetai=[[2022]]| gyventojuVieta=9| gyventoju=143&nbsp;054&nbsp;637<ref name="gks.ru-popul"/>{{efn|Su Krymu – 145 478 097 žm.<ref name="gks.ru-popul">{{cite web |url=https://rosstat.gov.ru/storage/mediabank/PrPopul2022_Site.xls |format=XLS|script-title=ru:Предварительная оценка численности постоянного населения на 1 января 2022 года и в среднем за 2021 год|trans-title=Preliminary estimated population as of 1 January 2022 and on the average for 2021 |language=ru |work=Russian Federal State Statistics Service |access-date=2022-01-30}}</ref>}}| gyventojuTankis=8,4| tankumoVieta=181| BVPMetai=[[2022]]| BVPVieta=11| BVP=1 829,050<ref name="IMFWEORU">{{cite web |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/April/weo-report?c=922,&s=NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2020&ey=2027&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1|title=World Economic Outlook Database, April 2022 |website=IMF.org |publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]] |access-date=2022-05-17}}</ref>| BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]| BVPGyventojui=12 575<ref name="IMFWEORU"/>| BVPGyventojuiVieta=68| valiuta=[[Rusijos rublis]] (RUB)| laikoJuosta=[[UTC]]+2 iki +12| vasarosLaikas= Netaikomas| nepriklausomybėsĮvykis=[[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] žlugimas| nepriklausomybėsDatos=[[1990]] m. [[birželio 12]] d.<br />[[1991]] m. [[gruodžio 26]] d.| nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta<br />Pripažinta| TLD=[[.ru|ru]]| telKodas=+7 |kirčiavimas=''Rùsija''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai}}</ref>}} '''Rusija''' ({{ru|Россия}}), oficialiai '''Rusijos Federacija''' ({{ru|Российская Федерация}}) – [[Federacija|federacinė]] valstybė šiaurinėje [[Eurazija|Eurazijos]] dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] ([[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]) iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): [[Norvegija]], [[Suomija]], [[Estija]], [[Latvija]], [[Baltarusija]], [[Lietuva]], [[Lenkija]], [[Ukraina]], [[Gruzija]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]], [[Kazachstanas|Kazachstanu]], [[Kinija]], [[Mongolija]] ir [[Šiaurės Korėja]]. Vakarinė šalies dalis, esanti [[Europa|Europos žemyne]], yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % [[Populiacija|populiacijos]] gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą [[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų skaičių|pagal gyventojų skaičių pasaulyje]], ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė [[Maskva]] yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra [[Sankt Peterburgas]], kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir [[Sąrašas:Milijoniniai miestai|milijoniniai miestai]] yra [[Novosibirskas]] Sibire, [[Jekaterinburgas]] Urale, [[Žemutinis Naugardas]] prie [[Volga|Volgos]]. Šiandieninė Rusija išaugo iš [[Maskvos Carystė]] kunigaikštystės, vėliau [[Rusijos carystė|Rusijos Carystės]] ir [[Rusijos imperija|Rusijos Imperijos]]. Augdama šalis apėmė ir daugelio kitų tautų gyvenamas teritorijas ir dabar yra daugiatautė valstybė, nors etniniai [[rusai]] sudaro apie 80 % šalies gyventojų. Administraciškai Rusija suskirstyta į 9 federalinių apygardų ir 85 federacinių subjektų. == Istorija == {{main|Rusijos istorija}} === Kijevo Rusia === [[Vaizdas:Alexander Nevskiy receiving papal legates by Siemiradzki (litography).jpg|thumb|left|160px|[[Aleksandras Neviškis]] priima Romos popiežiaus legatus.]] {{main|Kijevo Rusia|Kijevo kunigaikštystė}} Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo [[Kijevo Rusia]], susikūrusi apie 850 m. Pirmoji šalies sostinė buvo [[Naugardas]]. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų [[Slavai|slavų]] ir didelę dalį [[Baltai|baltų]] žemių ([[Galinda]] driekėsi nuo [[Smolenskas|Smolensko]] iki Maskvos), tačiau X a., po [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] mirties ėmė skaidytis. 1078 m. baigėsi tiesioginė Kijevo valdovų linija, ir į valdžią atėjo [[Riurikaičiai|Riurikaičių]] atšaka iš [[Perejaslavlio kunigaikštystė|Perejeslavlio kunigaikštystės]] – [[Monomachai]], kurie laikinai atkūrė dalinę Kijevo Rusios vienybę. XII a. susiformavo trys pagrindiniai centrai: [[Vladimiras]], [[Volynė]] ir [[Novgorodas]]. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: [[Švedija]], [[Livonija]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas [[Aleksandras Neviškis]]. === Rusios kunigaikštystės === {{main|Rusios kunigaikštystės}} Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau XI a. vid. atsiradęs pirminis padalinimas į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios „dalinės kunigaikštystės“ išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės. XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo [[Maskvos kunigaikštystė]]. [[Ivanas IV Rūstusis]] (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė [[Kazanė]]s ir [[Astrachanė]]s chanatus bei retai gyvenamą [[Sibiras|Sibirą]]. Rusiją nuo 1613 m. valdė [[Romanovų dinastija|Romanovų]] dinastija. Dinastijos atstovas [[Petras I]], valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš [[Maskva|Maskvos]] į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. === Rusijos imperija === {{main|Rusijos imperija}} [[Vaizdas:Peter der-Grosse 1838.jpg|thumb|left|120px|[[Petras I]] Rusijos caras ir pirmasis Rusijos imperatorius.]] [[Vaizdas:Демострация работниц Путиловского завода в первый день Февральской революции 1917.jpg|thumb|Vasario revoliucija Petrograde (dab. Sankt Peterburgas)]] Rusijos imperijos pagrindus padėjo Rusijos caras Petras I, kuris savo [[Petro I reformos|reformomis]] 1695–1725 m. perorganizavo luominę-atstovaujamąją monarchiją į [[Absoliutinė monarchija|absoliutinę monarchiją]] Vakarų valstybių pavyzdžiu (Prūsija, Olandija, Švedija). Imperatorienė [[Jekaterina II]], valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis [[LDK|Lietuvos]] bei kitų padalintų [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] teritorijų. Rusija buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį po [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] ir [[Britų imperija|Britų imperijos]]) ir tęsėsi nuo [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] šiaurėje ir [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pietuose iki [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vakaruose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] rytuose. Imperijos vadovas – imperatorius – iki 1905 m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią. XX a. pradžioje Rusijos imperijoje vyko keli perversmai – [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. revoliucija]] buvo nuslopinta, [[Rusijos revoliucija|1917 m. vasario revoliucija]] nuvertė [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų [[Spalio revoliucija]] į valdžią atvedė [[bolševikas|bolševikus]], 1922 m. sukūrusius naują valstybę – [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą]]. === Sovietų Sąjunga === {{main|TSRS}} [[Vaizdas:Magnitogorsk steel production facility 1930s.jpg|130px|left|thumb|Gamykla [[Magnitogorskas|Magnitogorske]] [[Industrializacija|industrializacijos]] metu.]] Tarybų Sąjungos pradžia – [[1922]] m. [[gruodžio 30]] d., kai [[Rusijos TFSR|Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika]] su [[Užkaukazės TFSR]], [[Baltarusijos TSR]] ir [[Ukrainos TSR]] pasirašė sąjungos aktą. 1934 m. rugsėjo 18 d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]]. Kai, nepaskelbusi karo, Tarybų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d. [[Žiemos karas|užpuolė Suomiją]], 1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti [[Suomija|Suomiją]]. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] TSRS pasirašė [[Molotovo–Ribentropo paktas|nepuolimo sutartį]] su [[Trečiasis Reichas|Vokietija]], kuria taip pat pasidalino įtakos sferomis [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. 1941 m. [[Trečiasis Reichas|Trečiajam Reichui]] sulaužius nepuolimo sutartį, Tarybų Sąjunga įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, kurį kartu su [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Vakarų sąjungininkais]] laimėjo 1945 m. Karo metu žuvo daugiau nei 20 milijonų SSRS gyventojų, iš kurių civiliai sudarė daugumą. Po karo prasidėjusiame [[Šaltasis karas|Šaltajame kare]] Tarybų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių. [[Vaizdas:The Soviet Union 1988 CPA 5942 stamp (Perestroika (reformation). Worker. Industries and agriculture).jpg|thumb|rihgt|200px|[[Perestroika|Perestroikos]] pašto ženklas]] 1985 m. į valdžią atėjus [[Michailas Gorbačiovas|Michailui Gorbačiovui]], prasidėjo reformos (''[[glasnost]]'', ''[[perestroika]]''), užbaigusios [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]] bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo. Valstybė galutinai iširo 1991 m. gruodį – gruodžio 1 d. [[Ukraina]] referendume pasisakė už nepriklausomybę, gruodžio 8 d. pasirašytas [[Belovežo susitarimas]], gruodžio 21 d. pasirašyti [[Alma Ata|Alma Atos]] protokolai ir įkurta [[NVS]], gruodžio 25 d. atsistatydino TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, gruodžio 31 d. valstybė galutinai nustojo egzistuoti, o jos tęsėja tapo [[Rusijos Federacija]].<ref>[http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=5506 SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas tarptautinės teisės normų kontekste-Teisinis Rusijos atsakomybės pagrindas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120321124549/http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=5506 |date=2012-03-21 }}</ref> TSRS suskilo į 15 nepriklausomų valstybių. === Rusijos Federacija === [[Vaizdas:Vladimir Putin 11 March 2008-1.jpg|thumb|left|220px|Presidentas [[Vladimiras Putinas]] ir premjeras [[Dmitrijus Medvedevas]].]] Nuo [[1991]] m. [[gruodžio 12]] d. gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija. 1999 m. Rusija įvedė kariuomenę ir nemažai karinės technikos, į prorusiškus separatistinius [[Gruzija|Gruzijos]] ir [[Moldova|Moldovos]] regionus. Į Gruzijos regioną [[Abchazija|Abchaziją]] įvedė 300 rusų karių, o į Moldovos [[Padniestrė|Padniestrę]] 1&nbsp;500 kareivių. <ref>http://www.geopolitika.lt/?artc=881</ref> 2006 m. kilo energetiniai konfliktai tarp jos ir kaimynių: [[Ukraina|Ukrainos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]].<ref>Geopolitika.lt „Energetiniai Rusijos politikos ginklai ir taikiniai: nr. 1. Ukraina“ http://www.geopolitika.lt/?artc=431</ref> 2008 m. rugpjūčio 8 d. Rusija gindama [[Pietų Osetija|Pietų Osetiją]] atakavo Gruziją, prasidėjo [[Pietų Osetijos karas (2008)|Rusijos ir Gruzijos karas]]. Rusija išstūmė gruzinus iš Pietų Osetijos. Okupavo iki tol jos kontroliuotą Gruzijos separatistinį regioną Abchaziją ir su separastinio judėjimo lyderiu pradėjo Gruzijos pajėgų puolimą iš Abchazijos pusės. Karą su Gruziją laimėjo per 5 dienas.<ref>[http://www.economist.com/opinion/displayStory.cfm?source=most_commented&story_id=11920701 Economist.com: Russia resurgent]</ref> [[File:Putin with Vladimir Konstantinov, Sergey Aksyonov and Alexey Chaly 4.jpeg|thumb|right|2014 m. kovo 18 d. Krymo prisijungimo pasirašymas Maskvoje.]] 2014 kovo 6 d. Rusijos kontroliuojamas Krymo parlamentas balsavo už tai, kad pusiasalis būtų [[2014 m. Krymo krizė|prijungtas prie Rusijos]]<ref>http://www.delfi.lt/news/daily/world/paskelbti-galutiniai-krymo-referendumo-rezultatai.d?id=64289124</ref> kaip [[Rusijos Federacijos subjektai|federacinis subjektas]] ir kad būtų surengtas [[2014 m. Krymo referendumas|referendumas]] šiuo klausimu. 2014 kovo 18 d. Rusija ir Krymas pasirašė sutartį, kuria oficialiai buvo patvirtintas prisijungimas.<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-26686949 Ukraine: Putin signs Crimea annexation]</ref> Šiuos veiksmus pasmerkė [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]]. Šie veiksmai nesulaukė tarptautinio pripažinimo, Krymas laikomas Rusijos aneksuota teritorija.<ref>{{Cite book|date=2014-04-01|title=68/262. Territorial integrity of Ukraine|publisher=[[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]]|url=https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N13/455/17/pdf/N1345517.pdf?OpenElement}}</ref> 2014 m. Rusija sukurstė [[2014 m. prorusiški neramumai Ukrainoje|neramumus rytų Ukrainoje]]. [[Doneckas|Donecko]] ir [[Luhanskas|Luhansko]] regionuose prorusiški ginkluoti asmenys užėmė administracinius pastatus. Ten jie paskelbė [[Donecko Liaudies Respublika|Donecko]]<ref>[https://m.delfi.lt/uzsienyje/article.php?id=75249933 A. Zacharčenko paskelbė apie naujos valstybės – „Malorosijos“ sukūrimą]</ref> ir [[Luhansko Liaudies Respublika|Luhansko liaudies respublikas]],<ref>[http://www.rferl.org/content/luhansk-will-never-be-the-same-again-in-kyiv-a-blogger-reflects-on-his-native-city/25414757.html 'Luhansk Will Never Be The Same Again:' In Kyiv, A Blogger Reflects On His Native City]</ref> kurios nori prisijungti prie Rusijos Federacijos. 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Rusijos vadinamos „specialiosios operacijos“ tikslais nurodė Ukrainos „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“. Rusijos Federacija Ukrainą taip pat apkaltino neapykantos kurstymu prieš šalyje gyvenančius rusakalbius gyventojus ir sistemingu jų žudymu rytų Ukrainoje.<ref>''Zhou, Laura. [https://www.scmp.com/news/world/europe/article/3168293/russia-accuses-west-turning-blind-eye-what-it-calls-genocide <nowiki>„Russia accuses West of turning blind eye to what it calls ‘genocide’ in eastern Ukraine [Rusija apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš tai, ką šalis vadina „genocidu“ rytų Ukrainoje]“</nowiki>] South China Morning Post. Originalas archyvuotas 2022-02-24. Nuoroda tikrinta 2022-05-13.''</ref> Vakarai pasmerkė Rusijos poziciją dėl pradėtų karo veiksmų ir įvertino pastarosios elgesį kaip „visiškai neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją“ prieš taikią suverenią valstybę.<ref>''[https://www.eeas.europa.eu/eeas/eu-statement-regarding-russia%E2%80%99s-unprovoked-and-unjustified-military-aggression-against-ukraine_en <nowiki>„EU Statement regarding Russia’s unprovoked and unjustified military aggression against Ukraine [ES pareiškimas dėl Rusijos neišprovokuotos ir nepateisinamos karinės agresijos prieš Ukrainą]“</nowiki>] Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba. Originalas archyvuotas 2022-02-28. Nuoroda tikrinta 2022-05-13.''</ref> == Politinė sistema == {{main|Rusijos politinė sistema}} [[Vaizdas:Московский кремль ночью.jpg|thumb|right|220px|[[Maskvos kremlius]]]] Rusijos Federacija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – [[Rusijos Federacijos Prezidentas|prezidentas]], kuris kartu yra [[Rusijos ginkluotosios pajėgos|Karinių pajėgų]] vyriausiasis vadas, renkamas 6 metams. Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo [[Rusijos Federacijos vyriausybė|ministrų kabinetas]], vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos]] pritarimu. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas – [[Rusijos Federacijos Federalinis Susirinkimas|Federalinis Susirinkimas]], kuris susideda iš [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] ir [[Rusijos Federacijos taryba|Federacijos Tarybos]]. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 5 metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų. Rusija yra viena iš [[Nepriklausomų Valstybių Sandrauga|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]] įkūrėjų (1991 m. gruodžio 8 d.), [[Eurazijos Sąjunga|Eurazijos Sąjungos]], [[Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija|Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos]], [[APEC]], [[BRICS]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[East Asia Summit|Rytų Azijos viršūnių susirinkimo]], [[G20]], [[Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija|Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos]], [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos]], [[Pasaulio Prekybos Organizacija|Pasaulio Prekybos Organizacijos]] bei daugelio kitų tarptautinių organizacijų narė. [[Vaizdas:Building of Council of Labor and Defense, Moscow.jpg|thumb|right|220px|[[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma]]]] === Politinės partijos === Dūmos frakcijos (pagal 2021 m. rugsėjo 19 d. rinkimų rezultatus):<ref>[https://ria.ru/20210919/vybory_gosduma-1749875690.html]</ref> {| class="wikitable" style="font-size: 90%;" ! Pavadinimas ! Narių skaičius ! Narių procentas |----- | [[Vieninga Rusija]] | {{Info politinė partija/vietos|325|450|#0047AB}} | {{Procentai|72.22|hex=0047AB}} |----- | [[Rusijos Federacijos Komunistų partija]] | {{Info politinė partija/vietos|57|450|#BF0C0C}} | {{Procentai|12.67|hex=BF0C0C}} |----- | [[Teisingoji Rusija]] | {{Info politinė partija/vietos|28|450|#8B0000}} | {{Procentai|6.22|hex=8B0000}} |----- | [[Rusijos liberalų demokratų partija|Liberaldemokratų partija]] | {{Info politinė partija/vietos|23|450|#FFD700}} | {{Procentai|5.11|hex=FFD700}} |----- | [[Naujieji žmonės]] | {{Info politinė partija/vietos|15|450|#40E0D0}} | {{Procentai|3.33|hex=40E0D0}} |} == Administracinis suskirstymas == {{main|Rusijos federacijos subjektai}} [[Vaizdas:Russian-regions.png|thumb|220px|Rusijos federaliniai subjektai.]] 1993 m., priėmus Rusijos konstituciją buvo 89 federacijos subjektai, kurių skaičius vėliau sumažėjo sujungiant juos tarpusavyje. Po [[Krymo aneksija|2014 m. Krymo aneksijos]] buvo prijungti dar du subjektai – [[Sevastopolis|Sevastopolio]] federacijos reikšmės miestas ir [[Krymo respublika]]. Šiuo metu Rusijos federacija sudaryta iš 85 federacijos subjektų (įskaitant [[Krymo aneksija|aneksuotą Krymą]] ir [[Sevastopolis|Sevastopolį]])<ref name="Constitution65">Konstitucija, 65 straipsnis</ref>: * [[Rusijos respublikos|22 respublikų]] * [[Rusijos kraštai|9 kraštų]] * [[Rusijos sritys|46 sričių]] * [[Rusijos federaciniai miestai|3 federacinės reikšmės miestų]] ([[Maskva]], [[Sankt Peterburgas]], [[Sevastopolis (Okupuotas Ukrainos miestas)]]) * [[Rusijos autonominės sritys|1 autonominės srities]] ([[Žydų autonominė sritis]]) * [[Rusijos autonominės apygardos|4 autonominių apygardų]] == Geografija == {{main|Rusijos geografija}} [[Vaizdas:Вид со скалы "Дед" в заповеднике "Столбы".jpg|thumb|right|220px|Taiga [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko krašte]].]] Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę [[Eurazija|Eurazijos]] superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse labai skiriasi. [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]] nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti [[tundra]], [[taiga]], mišrieji ir plačialapių miškai, [[stepės]] bei [[pusdykumė]]s. Pagal plotą Rusija yra pati didžiausia šalis pasaulyje. Jis siekia 17&nbsp;075 mln. kvadratinių kilometrų. Šalis užima 11 % pasaulio ploto, tai būtų visa Europa ir Australija kartu sudėjus. Rusijos platybėse yra visos klimato juostos, išskyrus atogrąžines. Rusijos plotis iš vakarų į rytus yra apie 9000 km – nuo 19° rytuose iki 169° vakaruose. Šalis driekiasi per du žemynus – Aziją ir Europą. 23 % šalies teritorijos yra Europos žemyne, o 77 % - Azijos. Iš šiaurės į pietus Rusija nusitęsusi apie 4000 km – nuo 41° iki 81° šiaurėje. Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir [[Baikalo ežeras|Baikalas]], didžiausias gėlavandenis ir giliausias ežeras pasaulyje.<ref>{{cite web |url=http://geology.com/records/deepest-lake.shtml|title=Deepest Lake in the World (Giliausias pasaulio ežeras)|publisher=geology.com|accessdate=2008-03-24 }}</ref> 23 objektai įtraukti į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref>{{cite web|last=UNESCO World Heritage Centre|title=Russian Federation|url=http://whc.unesco.org/en/statesparties/ru|accessdate=2007-12-27}}</ref> === Geografinė padėtis ir sienos === [[Vaizdas:Narva jõgi 1999.jpg|thumb|left|250px|Dešinėje Rusija, o kairėje – [[Estija]]. Šioje vietoje šalis skiria [[Narva (upė)|Narvos upė]]. Tai taip pat yra rytinė [[ES]] siena.]] Rusija yra viena iš pasaulio šalių, kurios turi daugiausiai sienų su kitomis valstybėmis. Šalis ribojasi su 14 kitų valstybių. Bendras šalies sienų ilgis yra 20&nbsp;017 km. Rusija turi priėjimą prie penkių jūrų, o pakrančių ilgis yra 37&nbsp;653 km. Pagrindinė Rusijos dalis (be Kaliningrado srities) ribojasi su [[Norvegija]] (196 km) ir [[Suomija]] (1340 km), piečiau yra palyginus nedidelė [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantė. Dar piečiau eina siena su Baltijos šalimis [[Estija]] (334 km) ir [[Latvija]] (217 km). Pietuose ribojasi su [[Baltarusija]] (959 km) ir [[Ukraina]] (1576 km, be Krymo). [[Juodoji jūra]] skiria Rusijos europinę ir azijinę dalį. [[Kaukazas|Kaukaze]] ribojasi su [[Gruzija]] (723 km) ir [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]] (284 km). Ryčiau yra [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] pakrantė ir siena su [[Kazachstanas|Kazachstanu]] (6846 km). [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]] Rusija ribojasi pirma su [[Kinija]] (apie 40 km) tada su [[Mongolija]] (3485 km) ir tada vėl su Kinija (3605 km). Dar toliau į rytus yra paskutinė žemyninė siena su [[Šiaurės Korėja]]. Po to driekiasi jūrinė siena su [[Japonija]]. Ji prasideda nuo [[Ochotsko jūra|Ochotsko jūros]], eina per [[Ramusis vandenynas|Ramųjį vandenyną]] ir baigiasi [[Beringo jūra|Beringo jūroje]]. [[Beringo sąsiauris|Beringo sąsiauryje]] yra [[Diomido salos]]. Viena iš jų - [[Ratmanovo sala]] - yra labiausiai į rytus nutolusi Rusijos sala. Ji yra tik keturis kilometrus: nutolusi nuo [[Kruzenšterno sala|Kruzenšterno salos]], kuri priklauso [[JAV]]. Visa Rusijos šiaurinė dalis yra nusidriekusi palei [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyną]], kuriame yra daugybė Rusijai priklausančių salų. Pati šiauriausia iš jų yra [[Prano Juozapo Žemė]]. Rusijai taip pat priklauso vienas [[eksklavas]]. Tai buvo šiaurinė [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]] dalis, šiandieninė [[Kaliningrado sritis]]. Ši šalies dalis Rusijai (prieš tai [[TSRS]]) priklauso nuo 1945 m. Kaliningrado sritis ribojasi su [[Lietuva]] (227 km) ir [[Lenkija]] (206 km). === Pagrindiniai regionai === Geografiškai Rusiją galima suskirstyti į šiuos geografinius regionus: [[Vaizdas:Russland topo.png|miniatiūra|260px|Rusijos topografija.]] * [[Rytų Europos lyguma]] – į vakarus nuo [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] * [[Vakarų Sibiro žemuma]] – į rytus nuo Uralo kalnų * [[Šiaurės Sibiro žemuma]] – piečiau [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] * [[Vidurio Sibiro kalnynai]] – tarp [[Jenisiejus|Jenisiejaus]] ir [[Lena|Lenos]] * [[Pietų Sibiro kalnai]] – Kalnai Rusijos ir Sibiro pietuose * [[Vidurio Jakutijos žemuma]] – palei Lenos upę * [[Rytų Sibiro kalnai]] – kalnai į rytus nuo Lenos * [[Rytų Sibiro žemuma]] – į pietus nuo Rytų Sibiro jūros == Ekonomika == {{main|Rusijos ekonomika}} [[Vaizdas:Lada 2107 aka Lada Riva October 1995 1452cc.jpg|miniatiūra|kairėje|260px|Rusijoje gamintas automobilis [[VAZ-2105]]]] Pagrindinės eksporto prekės: [[nafta]], [[gamtinės dujos]], geležies ir kitų metalų rūda, mediena, [[akmens anglis]], plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: [[Vokietija]], [[Baltarusija]], [[Kinija]], [[Ukraina]], [[Italija]], [[JAV]], [[Prancūzija]]. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtį (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir [[mediena]] sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (''The World Factbook 2005''). Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims. 1991–1994 m. Rusijoje vykdant žemėvaldos pokyčius jame kūrėsi valstiečių ūkiai bei naujos kolektyvinės formuotės. 1994 m. privačios žemės jau sudarė apie 12 %. 2006 m. Rusijoje buvo 27,8 tūkst. žemės ūkio įmonių, 253,2 tūkst. valstiečių ūkių ir 15,8 mln. asmeninių pagalbinių ūkių. Žemės ūkio kooperatyvai sudarė 46 % visų žemės ūkio įmonių, valstybiniai ūkiai – 12 %, kolūkiai – 5 %. Bendros žemės ūkio produkcijos 2005 m. lyginant su 1990 m. pagaminta 73,3 %. Mėsos produktų Rusijoje 2005 m. pagaminta 3 871 tūkst. t, o 1990 m. gaminta 8 912 tūkst. t., sviesto gaminta apie 3 kartus mažiau, šviežio pieno – perpus mažiau. Tai sąlygojo nevykusi žemės ūkio reforma ir bendras gamybos nuosmukis. [[Vaizdas:Moscow Business Center 5073-84.jpg|miniatiūra|dešinėje|250px|[[Maskvos tarptautinis verslo centras]]]] Neskiriant lėšų transporto infrastruktūros atnaujinimui, [[oro uostas|oro uostų]] skaičius Rusijos teritorijoje 1990–2010 m. sumažėjo nuo 1401 iki 328. Pagal valstybinę programą už 85,8 mlrd. rb. pavyko suremontuoti 36 oro uostų 38 kilimo-tūpimo takus ir pakeisti šviesos signalines sistemas 30 oro uostų, nors ją iš viso turi tik 65% oro uostų. Skubaus remonto reikia 46% oro uostų su dirbtine danga ir 18% – su grunto danga. iki 2015 m. planuojama skirti 306,6 mlrd. rb. ir suremontuoti 127 oro uostus. <ref>[https://archive.is/20120907192856/www.rbcdaily.ru/2010/07/07/focus/492828 Путин дал команду на взлет. rbcdaily.ru]</ref> === Žemės ūkis === Rusijos Federacijoje žemės ūkiu daugiausia verčiamasi derlingose lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten žemdirbiai augina kviečius ir kitus javus, mėsinius galvijus, pagaminama nemažai pieno produktų, medvilnės, vilnos. Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaitintų savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.Bet pastaraisiais metais šis rodiklis mažėja ir javų yra prikuliama vis daugiau. == Gyventojai == {{main|Rusijos demografija}} Nors Rusija tarp valstybių užima aštuntąją vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies ploto [[gyventojų tankumas]] yra labai mažas – tik 8 žm./km².<ref name="CIA"/> Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje.<ref>[http://www.sci.aha.ru/ATL/ra13a.htm Rusijos žemėlapis pagal gyventojų tankumą]</ref> Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiai [[Ukraina|Ukrainoje]] ir [[Kazachstanas|Kazachstane]].<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/4420922.stm Russians left behind in Central Asia], BBC News, November 23, 2005.</ref> [[Vaizdas:Population of Russia.PNG|miniatiūra|dešinėje|240px|Gyventojų skaičiaus kitimas 1950 – 2010 m. Gyventojų skaičius pateikiamas milijonais.<ref name="gks">{{cite web|title=Demographics|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|accessdate=2009-02-21|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090222105741/http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archivedate=2009-02-22|dead-url=no}}</ref>]] 2008 m. į Rusiją imigravo 281&nbsp;615 žmonės ir iš jos emigravo 39&nbsp;508 žmonės. 95 % imigrantų buvo iš [[Nepriklausomų valstybių sandrauga|NVS]] valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjo [[rusų kalba|rusų kalbą]].<ref name=demo>{{cite web|accessdate=2008-03-05|title=Demography|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b08_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080225172120/http://www.gks.ru/bgd/free/b08_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archivedate=2008-02-25|dead-url=no}}</ref><ref name="gks">{{cite web|title=Demographics|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|accessdate=2009-02-21|archiveurl=http://web.archive.org/web/20090222105741/http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archivedate=2009-02-22}}</ref> Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių.<ref>{{cite web|title=Russia cracking down on illegal migrants|publisher=International Herald Tribune|date=15 January 2007|url=http://www.iht.com/articles/2007/01/15/news/migrate.php|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080915210918/http://www.iht.com/articles/2007/01/15/news/migrate.php|archivedate=2008-09-15|dead-url=no}}</ref> Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/rs.html CŽV faktų knyga: Rusija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200518081104/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/rs.html |date=2020-05-18 }}</ref> Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių.<ref name="CIA"/> Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti.<ref>{{cite web|url=http://countrystudies.us/russia/29.htm|publisher=Library of Congress|title=Demographics|accessdate=2008-01-16}}</ref> 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių.<ref name="CIA"/> [[Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių|Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą]] Rusija yra aštuntoje vietoje (2011 m.).<ref>[www.gks.ru/free_doc/2010/demo/tab043-5a.xls Rosstat. 2011-02-02]</ref> === Tautinė sudėtis === Dauguma Rusijos gyventojų yra rusų kilmės. Tačiau joje esama nemažiau kaip šimtas skirtingų etninių mažumų, tarp jų: [[totoriai|totorių]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], [[baškirai|baškirų]] ir [[čiuvašai|čiuvašų]]. Kai kurie Rusijos gyventojai, kaip [[jakutai]] yra [[tiurkai|tiurkų]] kilmės; kitos gyventojų mažumos yra kilusios iš [[Azija|Azijos]]. Visoje didžiulėje šalies teritorijoje gyventojai nėra pasiskirstę tolygiai. Apie 75% gyventojų gyvena į vakarus nuo [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]]; mažiau kaip 25% – [[Sibiras|Sibire]] ir tolimesniuose rytiniuose šalies rajonuose. Etninė sudėtis (2002 m. surašymo duomenys):<ref>[http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 2002 metų surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719233704/http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 |date=2011-07-19 }}</ref> * 79,8 % gyventojų – [[rusai]]. Didžiausios tautinės mažumos: * 3,83 % – [[totoriai]] (5 554 601) * 2,03 % – [[ukrainiečiai]] (2 942 961) * 1,15 % – [[baškirai]] (1 673 389) * 1,13 % – [[čiuvašai]] (1 637 094) * 0,94 % – [[čečėnai]] (1 360 253) * 0,78 % – [[armėnai]] (1 130 491). Tos pačios apklausos duomenimis, [[Lietuviai|lietuvių]] Rusijoje yra 45&nbsp;569. === Kalbos === [[Vaizdas:Cathedral of Christ the Saviour 3.jpg|miniatiūra|160px|Maskvoje esanti [[Maskvos Kristaus Gelbėtojo katedra|Kristaus išgelbėtojo katedra]] yra aukščiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Sovietinių periodu ji buvo nugriauta, bet 1990-2000 m. katedra buvo atstatyta]] [[Rusų kalba]] yra oficiali visoje šalyje, tam tikri regionai turi dar ir antrą oficialią kalbą. Iš viso tokių yra 27. Pasak 2002 m. apklausos, rusiškai moka 142,6 milijonai gyventojų, [[anglų kalba|angliškai]] – 6,95 mln., [[totorių kalba|totoriškai]] – 5,3 mln., [[vokiečių kalba|vokiškai]] – 2,9 mln., [[ukrainiečių kalba|ukrainietiškai]] – 1,8 mln., [[Lietuvių kalba|lietuviškai]] – 49 020 gyventojų.<ref>[http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 2002 metų surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719233704/http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 |date=2011-07-19 }}</ref> [[Rusų kalba]] yra antra pagal paplitimą kalba internete po [[anglų kalba|anglų kalbos]],<ref>https://w3techs.com/blog/entry/russian_is_now_the_second_most_used_language_on_the_web</ref> ji taip pat yra viena iš dviejų oficialių kalbų, naudojamų [[Tarptautinė kosminė stotis|Tarptautinėje Kosminėje Stotyje]],<ref>http://global.jaxa.jp/article/special/expedition/wakata01_e.html</ref> ir viena iš šešių oficialių kalbų, naudojamų [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizacijoje]].<ref>http://itre.cis.upenn.edu/~myl/languagelog/archives/000854.html</ref> === Religijos === Pasak 2007 m. apklausos, 63 % gyventojų save laiko stačiatikiais, 6 % – musulmonais, 1 % – [[budizmas|budistais]], [[katalikybė|katalikais]], [[protestantai]]s arba [[judėjai]]s, 16 % – netikinčiais ir 12 % teigė tikintys Dievą, bet nepraktikuojantys jokios religijos.<ref name=religionsurvey>{{cite web|title=(Rusiškai) Опубликована подробная сравнительная статистика религиозности в России и Польше|publisher=religare.ru|date=6 June 2007|url=http://www.religare.ru/article42432.htm|accessdate=2007-12-27}}</ref> Iš tikrųjų praktikuojančių religijas žmonių procentas yra dar mažesnis. Anot [[CŽV]] pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, 15–20 % gyventojų praktikuoja [[stačiatikybė|stačiatikybę]], 2 % – kitų pakraipų [[krikščionybė|krikščionybę]], 10–15 % – [[islamas|islamą]]. Manoma, kad toks didelis nepraktikuojančių jokios religijos gyventojų procentas yra dėl Sovietų Sąjungos įtakos.<ref name="CIA"/> Pasak Zuckermano tyrimo, 24–48 % Rusijos gyventojų yra [[ateistai]], [[agnostikai]] arba netikintys ir pagal šiuos duomenis Rusija yra viena iš mažiausiai tikinčių pasaulio valstybių.<ref>http://www.adherents.com/largecom/com_atheist.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090822041707/http://www.adherents.com/largecom/com_atheist.html |date=2009-08-22 }}</ref> Nors pasak apskaičiavimų Rusijoje yra 15-20 milijonų musulmonų,<ref>{{cite web|title=Fact Box: Muslims In Russia|publisher=Radio Free Europe|url=http://rfe.rferl.org/featuresarticle/2005/07/b7d5e783-749f-4e6a-b77e-8932ece7ad53.html?napage=2|accessdate=2007-12-27}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref name=timesmuslim>{{cite web|author=Page, J|title=The rise of Russian Muslims worries Orthodox Church|published=The Times|url=http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/article551693.ece|accessdate=2007-12-27}}</ref> apklausos rodo, kad jų yra tik 7–9 milijonai.<ref>{{cite web|url=http://www.interfax-religion.com/?act=news&div=2869|publisher=Interfax|title=20Mln Muslims in Russia and mass conversion of ethnic Russians are myths&nbsp;— expert|accessdate=2008-04-01}}</ref> Musulmonai yra dauguma [[Tiurkų kalbos|tiurkiškai]] kalbančių Rusijos gyventojų.<ref name=religion2>{{cite web|title=Russia::Religion|publisher=Encyclopædia Britannica Online|year=2007|url=http://www.britannica.com/EBchecked/topic/513251/Russia|accessdate=2007-12-27}}</ref> Daugelis [[slavai|slavų]] yra stačiatikiai. Budizmas yra tradicinė religija trijuose Rusijos regionuose: [[Buriatija|Buriatijoje]], [[Tuva|Tuvoje]] ir [[Kalmukija|Kalmukijoje]].<ref>{{cite web|author=Nettleton, S|title=Prayers for Ivolginsky|publisher=CNN|url=http://www.cnn.com/SPECIALS/2000/russia/story/train/ivolginsky.monastery/|accessdate=2007-12-27|archive-date=2001-11-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20011122131758/http://www.cnn.com/SPECIALS/2000/russia/story/train/ivolginsky.monastery/|dead-url=yes}}</ref> Kai kurie rytinės Rusijos dalies gyventojai kartu su didžiosiomis religijomis praktikuoja [[šamanizmas|šamanizmą]], [[panteizmas|panteizmą]] ar atlieka [[pagonybė|pagoniškus]] ritualus. === Didžiausi miestai === {{main|Rusijos miestai}} {| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%" |+ align=center style=„font-weight: bold“ | Miestai pagal gyventojų skaičių |- ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vieta ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Pagrindinis miestas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Federacijos subjektas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Populiacija ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vieta ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Pagrindinis miestas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Federacijos subjektas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Populiacija ! rowspan=11 | [[Vaizdas:Kremlin and Red Square.1.jpg|border|160px|Maskva]]<br />[[Maskva]]<br />[[Vaizdas:2018 SPb Great Neva Pleasure boats 01.jpg|border|160px|Sankt Peterburgas]]<br />[[Sankt Peterburgas]]<br /> <br />[[Vaizdas:Geese-buildings-in-Novosibirsk.jpg|border|160px|Novosibirskas]]<br />[[Novosibirskas]]<br /> |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Maskva]]''' || [[Maskva]] || 10 126 424 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | '''[[Ufa]]''' || [[Baškirija]] || 1 042 437 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Sankt Peterburgas]]''' || [[Sankt Peterburgas]] || 4 661 219 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | '''[[Volgogradas]]''' || [[Volgogrado sritis]] || 1 011 417 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Novosibirskas]]''' || [[Novosibirsko sritis]] || 1 425 508 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | '''[[Permė]]''' || [[Permės kraštas]] || 1 001 653 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Žemutinis Naugardas]]''' || [[Žemutinio Naugardo sritis|Žemutinis Naugardas]] || 1 311 252 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | '''[[Krasnojarskas]]''' || [[Krasnojarsko kraštas]] || 909 341 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Jekaterinburgas]]''' || [[Sverdlovsko sritis]] || 1 293 537 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | '''[[Saratovas]]''' || [[Saratovo sritis]] || 873 055 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Samara]]''' || [[Samaros sritis]] || 1 157 880 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | '''[[Voronežas]]''' || [[Voronežo sritis]] || 848 752 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Omskas]]''' || [[Omsko sritis]] || 1 134 016 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | '''[[Toljatis]]''' || [[Samaros sritis]] || 702 879 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Kazanė]]''' || [[Tatarstanas]] || 1 105 289 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | '''[[Krasnodaras]]''' || [[Krasnodaro kraštas]] || 646 175 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Čeliabinskas]]''' || [[Čeliabinsko sritis]] || 1 077 174 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | '''[[Uljanovskas]]''' || [[Uljanovsko sritis]] || 635 947 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Rostovas prie Dono]]''' || [[Rostovo sritis]] || 1 068 267 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | '''[[Iževskas]]''' || [[Udmurtija]] || 632 140 |- | colspan="10" align="center" style="background:#f5f5f5;" | 2002 m. surašymo duomenys<ref>{{cite web|url=http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87|title=Russian Census of 2002|work=1.4. Cities and towns with population of 50 thousand people and over|publisher=Federal State Statistics Service|accessdate=2008-01-16|archive-date=2011-07-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20110719233704/http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87|dead-url=yes}}</ref> |} {{-}} == Kultūra == {{main|Rusijos kultūra}} [[Vaizdas:Faberge eggs in Kremlin Armoury 01 by shakko.jpg|thumb|180px|Feberžė kiaušinių paroda.]] Rusijos kultūra susidarė iš senosios Europos ir rusų liaudies kultūrų. Tam tikru laikotarpiu Rusija save net laikė „kita radikaliąja Vakarų kultūra“. Šią, palyginus su Vakarų kultūra, veikė ir kiti veiksniai - šalies geografinė padėtis, valstybės ištakos, o taip pat ir 1054 m. įvykęs [[Schizma|Krikščioniškosios Bažnyčios skilimas]]. Po Schizmos stačiatikiškoji Rusia nutolo nuo katalikiškosios Vakarų Europos. Šalies ir teisės pradmenys kilo iš bizantiškojo [[Cezaropapizmas|cezaropopizmo]], o ne kaip Vakarų Europoje iš [[romėnų teisė]]s. Tai taip pat padidino Rusijos ir Vakarų Europos kultūrynį atsiskyrimą. Krikščioniškoji Rusijos kultūros istorija prasideda, kai Kijevo didysis, bei Naugardo kunigaikštis [[Vladimiras Sviatoslavičius|Vladimiras I]] 988–989 m. pakrikštijo šalį.<ref>{{LTE|12|330||Vladimiras Sviatoslavičius}}</ref> Tada [[Bizantija|Bizantijos]] kultūra buvo perimta į slavišką formą, kuri beveik septynis šimtus metų dominavo Rusijoje. Po krikšto įsivyravo savas raštas, menas ir architektūra. Ypač [[Stačiatikybė|stačiatikybė]] lėmė šalies tradicijas ir kultūrinį suvokimą. Religinė pasaulėžiūra ir bažnytinė įtaka lėtino [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Kunigaikštystės]] vystymąsi. Nuo XV a. rusiška-stačiatiška kultūra patyrė stagnaciją, tai įvyko dėl [[Konstantinopolio žlugimas|Konstantinopolio žlugimo]], po kurio ji neteko svarbaus partnerio. XVII a. [[Petras I]] vykdė šalies [[sekuliarizacija|sekuliarizaciją]] ir stengėsi skleisti Europietišką kultūrą. Jis savo reformomis privertė didikus nusikirpti barzdas, dėvėti vakarietiškus rūbus ir apskritai priimti vakarietišką kultūrą. Rusijos europietinimas pasiekė tik dalį aukštuomenės ir tik XVIII a. Šalis plačiai įsiliejo į vakarietišką kultūrą ir apie 1900 m. įsiliejo į europietišką [[Avangardas (kultūra)|avangardą]].<ref>Andreas Kappeler: ''Russische Geschichte'', C.H. Beck, München, S. 88.</ref> Vienintelė kultūros forma, kuri buvo pripažinta [[TSRS]], buvo [[socrealizmas]]. Šito pasekmė buvo europietiškos ir folklorinės kultūros nykimas šalyje. Rusijos Federacijoje XX a. pabaigoje kultūra išgyveno didelę krizę. Tuo metu šalies menininkai turėjo persiorentuoti, nes jiems nebereikėjo laikytis valstybinių nuostatų, o konkuruoti su populiariąją kultūra. === Sportas === [[Vaizdas:Dmitry Medvedev 20 May 2008-2.jpg|right|thumb|220px|[[Dmitrijus Medvedevas]] [[Maskvos kremlius|Maskvos kremliuje]] švenčia nacionalinės rinktinės triumfą 2008 metų ledo ritulio pasaulio čempionate.]] 2008 m. šalyje buvo 2687 stadionai, kurie turėjo daugiau nei 1500 vietų, 3762 baseinai ir 123&nbsp;200 sporto aikštynų. 22,6 mln. žmonių priklauso įvairiems susivienijimams, iš jų 8,1 mln. moterys<ref>[http://www.gks.ru/doc_2009/year09_pril.xls Социально-экономические показатели Российской Федерации в 1992–2008 гг.] ([[Microsoft Excel|MS Excel]]; 654&nbsp;kB)</ref>. Populiariausia komandinė sporto šaka Rusijoje yra [[futbolas]]. Antras populiariausias komandinis sportas yra [[ledo ritulys]], trečioje vietoje – [[krepšinis]]. Taip pat populiarios sporto šakos yra [[šachmatai]] ir [[tenisas]]. Šalyje vyko šie garsūs sporto renginiai: * 1980 m. vasaros olimpiada vyko [[Maskva|Maskvoje]]. * 2014 m. [[XXII žiemos olimpinės žaidynės]] vykо [[Sočis|Sočije]]. * 2018 m. Rusijoje vyko [[Pasaulio futbolo čempionatas]]. == Tarptautiniai santykiai == {{pagr|Rusijos tarptautiniai santykiai|Lietuvos ir Rusijos santykiai}} Rusija yra daugelio tarptautinių organizacijų narė, užmezgusi diplomatinius santykius su visomis [[JTO]] narėmis, išskyrus [[Butanas|Butaną]], [[Sakartvelas|Sakartvelą]], [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis]], [[Saliamono Salos|Saliamono Salomis]] ir [[Ukraina]]. Su Lietuva diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. Vilniuje veikia Rusijos ambasada, Klaipėdoje iki 2022 m. veikė konsulatas. Taip pat 2022 m. balandį [[Lietuvos URM]] iniciatyva pažemintas diplomatinio atstovavimo lygis tiek Maskvoje, tiek Vilniuje — atšaukti abiejų šalių ambasadoriai, o vietoje jų misijoms vadovauja reikalų patikėtiniai. == Kita informacija == * [[Rusijos ryšiai]] * [[Rusijos transportas]] * [[Rusijos šventės]] * [[Rusijos karinės pajėgos]] * [[Sąrašas:Rusijos ekstremumai]] * [[Imigracija į Rusiją]] == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Russia}} {{vikižodynas}} Rusijos Federacijos valdžios tinklalapiai: * [http://www.gov.ru Rusijos valdžios tinklalapiai] rusų k. * [http://kremlin.ru/ Rusijos Federacijos prezidentas] rusų k. * [http://www.duma.ru/ Rusijos dūma] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140401074830/http://www.duma.ru/ |date=2014-04-01 }} rusų k/ Kita informacija apie Rusiją: * [http://ru.mfa.lt/ Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Rusijos Federacijoje] * [http://www.russia-travel.com/ russia-travel.com] * [http://russiatrek.org/ Kelionei po Rusiją] * [http://www.russia4all.ru/ Forumas apie Rusiją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110906014757/http://www.russia4all.ru/ |date=2011-09-06 }} Rusijos media: * [http://www.rtr-planeta.com/video_efir.html?namee=_128 Rusijos valstybinė televizija tiesiogiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090627013618/http://www.rtr-planeta.com/video_efir.html?namee=_128 |date=2009-06-27 }} rusų k. * [http://rus.ruvr.ru/ Rusijos valstybinis radijas] rusų k. * [http://www.itar-tass.com/ Rusijos valstybinė naujienų agentūra ITAR – TASS] rusų k. * [http://rian.ru/ Rusijos valstybinė naujienų agentūra Ria Novosti] rusų k. * [http://www.kp.ru/ Komsomolskaja Pravda – kairiosios srovės populiarus Rusijoje laikraštis] rusų k. * [http://www.rg.ru/ Rosijskaja Gazeta – Rusijos valdžios kontroliuojamas laikraštis] rusų k. {{Azija}} {{Europa}} {{NVS}} {{EAS}} {{KSSO}} [[Kategorija:Valstybės]] [[Kategorija:Rusija| ]] dogp2349lkfq3mkisabk4ytii9olg28 6667247 6667245 2022-08-19T14:20:49Z Homo ergaster 10314 Atmestas LibRA64 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) wikitext text/x-wiki {{semi-protected}} {{ŠaliesLentelė| pavadinimas={{PAGENAME}}| vietinisPavadinimas='''Rusijos Federacija'''<br>{{smaller|''Российская Федерация''}}| kilm=Rusijos| žemėlapis=Russian Federation (orthographic projection) - Crimea disputed.svg| vėliava=Flag_of_Russia.svg| herbas=Coat of Arms of the Russian Federation.svg| kalbos=[[Rusų kalba|Rusų]]| sostinė=[[Maskva]]| didžiausiasMiestas=[[Maskva]]| valdovų=2| titulas1=Prezidentas| pavardė1=[[Vladimiras Putinas]]| titulas2=Premjeras| pavardė2=[[Michailas Mišustinas]]| titulas3=Dumos pirmininkas| pavardė3=-|[[Sergejus Nariškinas]]| plotas=17 098 246 (neįskaitant Krymo)<ref>{{cite web |url=https://unstats.un.org/unsd/publications/pocketbook/files/world-stats-pocketbook-2016.pdf#page=182 |title=World Statistics Pocketbook 2016 edition |publisher=United Nations Department of Economic and Social Affairs. Statistics Division |access-date=2018-04-24}}</ref>{{efn|Su Krymu – 17 125 191 km².<ref>{{cite web |url=https://rosreestr.ru/upload/Doc/18-upr/Сведения%20по%20ф.22%20за%202016%20год%20(по%20субъектам%20РФ)_на%20сайт.doc |script-title=ru:Сведения о наличии и распределении земель в Российской Федерации на 1 January 2017 (в разрезе субъектов Российской Федерации) |title=Information about availability and distribution of land in the Russian Federation as of 1 January 2017 (by federal subjects of Russia) |website=Rosreestr |access-date=2022-07-24 |archive-date=2019-03-23 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190323171458/https://rosreestr.ru/upload/Doc/18-upr/%25D0%25A1%25D0%25B2%25D0%25B5%25D0%25B4%25D0%25B5%25D0%25BD%25D0%25B8%25D1%258F%2520%25D0%25BF%25D0%25BE%2520%25D1%2584.22%2520%25D0%25B7%25D0%25B0%25202016%2520%25D0%25B3%25D0%25BE%25D0%25B4%2520(%25D0%25BF%25D0%25BE%2520%25D1%2581%25D1%2583%25D0%25B1%25D1%258A%25D0%25B5%25D0%25BA%25D1%2582%25D0%25B0%25D0%25BC%2520%25D0%25A0%25D0%25A4)_%25D0%25BD%25D0%25B0%2520%25D1%2581%25D0%25B0%25D0%25B9%25D1%2582.doc |dead-url=yes }}</ref>}}| plotoVieta=1| vandens=4,22 % | gyvMetai=[[2022]]| gyventojuVieta=9| gyventoju=143&nbsp;054&nbsp;637<ref name="gks.ru-popul"/>{{efn|Su Krymu – 145 478 097 žm.<ref name="gks.ru-popul">{{cite web |url=https://rosstat.gov.ru/storage/mediabank/PrPopul2022_Site.xls |format=XLS|script-title=ru:Предварительная оценка численности постоянного населения на 1 января 2022 года и в среднем за 2021 год|trans-title=Preliminary estimated population as of 1 January 2022 and on the average for 2021 |language=ru |work=Russian Federal State Statistics Service |access-date=2022-01-30}}</ref>}}| gyventojuTankis=8,4| tankumoVieta=181| BVPMetai=[[2022]]| BVPVieta=11| BVP=1 829,050<ref name="IMFWEORU">{{cite web |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/April/weo-report?c=922,&s=NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2020&ey=2027&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1|title=World Economic Outlook Database, April 2022 |website=IMF.org |publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]] |access-date=2022-05-17}}</ref>| BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]| BVPGyventojui=12 575<ref name="IMFWEORU"/>| BVPGyventojuiVieta=68| valiuta=[[Rusijos rublis]] (RUB)| laikoJuosta=[[UTC]]+2 iki +12| vasarosLaikas= Netaikomas| nepriklausomybėsĮvykis=[[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] žlugimas| nepriklausomybėsDatos=[[1990]] m. [[birželio 12]] d.<br />[[1991]] m. [[gruodžio 26]] d.| nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta<br />Pripažinta| TLD=[[.ru|ru]]| telKodas=+7 |kirčiavimas=''Rùsija''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai}}</ref>}} '''Rusija''' ({{ru|Россия}}), oficialiai '''Rusijos Federacija''' ({{ru|Российская Федерация}}) – [[Federacija|federacinė]] valstybė šiaurinėje [[Eurazija|Eurazijos]] dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] ([[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]]) iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): [[Norvegija]], [[Suomija]], [[Estija]], [[Latvija]], [[Baltarusija]], [[Lietuva]], [[Lenkija]], [[Ukraina]], [[Gruzija]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]], [[Kazachstanas|Kazachstanu]], [[Kinija]], [[Mongolija]] ir [[Šiaurės Korėja]]. Vakarinė šalies dalis, esanti [[Europa|Europos žemyne]], yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % [[Populiacija|populiacijos]] gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvendintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą [[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų skaičių|pagal gyventojų skaičių pasaulyje]], ir yra viena iš rečiausiai apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė [[Maskva]] yra vienas didžiausių pasaulio miestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra [[Sankt Peterburgas]], kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir [[Sąrašas:Milijoniniai miestai|milijoniniai miestai]] yra [[Novosibirskas]] Sibire, [[Jekaterinburgas]] Urale, [[Žemutinis Naugardas]] prie [[Volga|Volgos]]. Šiandieninė Rusija išaugo iš [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]], dalinės rytų slavų [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] kunigaikštystės, vėliau [[Rusijos carystė|Rusijos Carystės]] ir [[Rusijos imperija|Rusijos Imperijos]]. Augdama šalis apėmė ir daugelio kitų tautų gyvenamas teritorijas ir dabar yra daugiatautė valstybė, nors etniniai [[rusai]] sudaro apie 80 % šalies gyventojų. Administraciškai Rusija suskirstyta į 9 federalinių apygardų ir 85 federacinių subjektų. == Istorija == {{main|Rusijos istorija}} === Kijevo Rusia === [[Vaizdas:Alexander Nevskiy receiving papal legates by Siemiradzki (litography).jpg|thumb|left|160px|[[Aleksandras Neviškis]] priima Romos popiežiaus legatus.]] {{main|Kijevo Rusia|Kijevo kunigaikštystė}} Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo [[Kijevo Rusia]], susikūrusi apie 850 m. Pirmoji šalies sostinė buvo [[Naugardas]]. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų [[Slavai|slavų]] ir didelę dalį [[Baltai|baltų]] žemių ([[Galinda]] driekėsi nuo [[Smolenskas|Smolensko]] iki Maskvos), tačiau X a., po [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] mirties ėmė skaidytis. 1078 m. baigėsi tiesioginė Kijevo valdovų linija, ir į valdžią atėjo [[Riurikaičiai|Riurikaičių]] atšaka iš [[Perejaslavlio kunigaikštystė|Perejeslavlio kunigaikštystės]] – [[Monomachai]], kurie laikinai atkūrė dalinę Kijevo Rusios vienybę. XII a. susiformavo trys pagrindiniai centrai: [[Vladimiras]], [[Volynė]] ir [[Novgorodas]]. Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po 1240 m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: [[Švedija]], [[Livonija]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]. Livonijos ordino ir švedų puolimą 1242 m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas [[Aleksandras Neviškis]]. === Rusios kunigaikštystės === {{main|Rusios kunigaikštystės}} Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau XI a. vid. atsiradęs pirminis padalinimas į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios „dalinės kunigaikštystės“ išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės. XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo [[Maskvos kunigaikštystė]]. [[Ivanas IV Rūstusis]] (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė [[Kazanė]]s ir [[Astrachanė]]s chanatus bei retai gyvenamą [[Sibiras|Sibirą]]. Rusiją nuo 1613 m. valdė [[Romanovų dinastija|Romanovų]] dinastija. Dinastijos atstovas [[Petras I]], valdęs nuo 1689 m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš [[Maskva|Maskvos]] į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]]. === Rusijos imperija === {{main|Rusijos imperija}} [[Vaizdas:Peter der-Grosse 1838.jpg|thumb|left|120px|[[Petras I]] Rusijos caras ir pirmasis Rusijos imperatorius.]] [[Vaizdas:Демострация работниц Путиловского завода в первый день Февральской революции 1917.jpg|thumb|Vasario revoliucija Petrograde (dab. Sankt Peterburgas)]] Rusijos imperijos pagrindus padėjo Rusijos caras Petras I, kuris savo [[Petro I reformos|reformomis]] 1695–1725 m. perorganizavo luominę-atstovaujamąją monarchiją į [[Absoliutinė monarchija|absoliutinę monarchiją]] Vakarų valstybių pavyzdžiu (Prūsija, Olandija, Švedija). Imperatorienė [[Jekaterina II]], valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis [[LDK|Lietuvos]] bei kitų padalintų [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] teritorijų. Rusija buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį po [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] ir [[Britų imperija|Britų imperijos]]) ir tęsėsi nuo [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] šiaurėje ir [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pietuose iki [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vakaruose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] rytuose. Imperijos vadovas – imperatorius – iki 1905 m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią. XX a. pradžioje Rusijos imperijoje vyko keli perversmai – [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. revoliucija]] buvo nuslopinta, [[Rusijos revoliucija|1917 m. vasario revoliucija]] nuvertė [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų [[Spalio revoliucija]] į valdžią atvedė [[bolševikas|bolševikus]], 1922 m. sukūrusius naują valstybę – [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą]]. === Sovietų Sąjunga === {{main|TSRS}} [[Vaizdas:Magnitogorsk steel production facility 1930s.jpg|130px|left|thumb|Gamykla [[Magnitogorskas|Magnitogorske]] [[Industrializacija|industrializacijos]] metu.]] Tarybų Sąjungos pradžia – [[1922]] m. [[gruodžio 30]] d., kai [[Rusijos TFSR|Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika]] su [[Užkaukazės TFSR]], [[Baltarusijos TSR]] ir [[Ukrainos TSR]] pasirašė sąjungos aktą. 1934 m. rugsėjo 18 d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]]. Kai, nepaskelbusi karo, Tarybų Sąjunga 1939 m. lapkričio 30 d. [[Žiemos karas|užpuolė Suomiją]], 1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti [[Suomija|Suomiją]]. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] TSRS pasirašė [[Molotovo–Ribentropo paktas|nepuolimo sutartį]] su [[Trečiasis Reichas|Vokietija]], kuria taip pat pasidalino įtakos sferomis [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. 1941 m. [[Trečiasis Reichas|Trečiajam Reichui]] sulaužius nepuolimo sutartį, Tarybų Sąjunga įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, kurį kartu su [[Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas)|Vakarų sąjungininkais]] laimėjo 1945 m. Karo metu žuvo daugiau nei 20 milijonų SSRS gyventojų, iš kurių civiliai sudarė daugumą. Po karo prasidėjusiame [[Šaltasis karas|Šaltajame kare]] Tarybų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių. [[Vaizdas:The Soviet Union 1988 CPA 5942 stamp (Perestroika (reformation). Worker. Industries and agriculture).jpg|thumb|rihgt|200px|[[Perestroika|Perestroikos]] pašto ženklas]] 1985 m. į valdžią atėjus [[Michailas Gorbačiovas|Michailui Gorbačiovui]], prasidėjo reformos (''[[glasnost]]'', ''[[perestroika]]''), užbaigusios [[Šaltasis karas|Šaltąjį karą]] bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo. Valstybė galutinai iširo 1991 m. gruodį – gruodžio 1 d. [[Ukraina]] referendume pasisakė už nepriklausomybę, gruodžio 8 d. pasirašytas [[Belovežo susitarimas]], gruodžio 21 d. pasirašyti [[Alma Ata|Alma Atos]] protokolai ir įkurta [[NVS]], gruodžio 25 d. atsistatydino TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, gruodžio 31 d. valstybė galutinai nustojo egzistuoti, o jos tęsėja tapo [[Rusijos Federacija]].<ref>[http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=5506 SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymas tarptautinės teisės normų kontekste-Teisinis Rusijos atsakomybės pagrindas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120321124549/http://www.politika.lt/index.php?cid=9299&new_id=5506 |date=2012-03-21 }}</ref> TSRS suskilo į 15 nepriklausomų valstybių. === Rusijos Federacija === [[Vaizdas:Vladimir Putin 11 March 2008-1.jpg|thumb|left|220px|Presidentas [[Vladimiras Putinas]] ir premjeras [[Dmitrijus Medvedevas]].]] Nuo [[1991]] m. [[gruodžio 12]] d. gyvuoja nepriklausoma Rusijos Federacija. 1999 m. Rusija įvedė kariuomenę ir nemažai karinės technikos, į prorusiškus separatistinius [[Gruzija|Gruzijos]] ir [[Moldova|Moldovos]] regionus. Į Gruzijos regioną [[Abchazija|Abchaziją]] įvedė 300 rusų karių, o į Moldovos [[Padniestrė|Padniestrę]] 1&nbsp;500 kareivių. <ref>http://www.geopolitika.lt/?artc=881</ref> 2006 m. kilo energetiniai konfliktai tarp jos ir kaimynių: [[Ukraina|Ukrainos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]].<ref>Geopolitika.lt „Energetiniai Rusijos politikos ginklai ir taikiniai: nr. 1. Ukraina“ http://www.geopolitika.lt/?artc=431</ref> 2008 m. rugpjūčio 8 d. Rusija gindama [[Pietų Osetija|Pietų Osetiją]] atakavo Gruziją, prasidėjo [[Pietų Osetijos karas (2008)|Rusijos ir Gruzijos karas]]. Rusija išstūmė gruzinus iš Pietų Osetijos. Okupavo iki tol jos kontroliuotą Gruzijos separatistinį regioną Abchaziją ir su separastinio judėjimo lyderiu pradėjo Gruzijos pajėgų puolimą iš Abchazijos pusės. Karą su Gruziją laimėjo per 5 dienas.<ref>[http://www.economist.com/opinion/displayStory.cfm?source=most_commented&story_id=11920701 Economist.com: Russia resurgent]</ref> [[File:Putin with Vladimir Konstantinov, Sergey Aksyonov and Alexey Chaly 4.jpeg|thumb|right|2014 m. kovo 18 d. Krymo prisijungimo pasirašymas Maskvoje.]] 2014 kovo 6 d. Rusijos kontroliuojamas Krymo parlamentas balsavo už tai, kad pusiasalis būtų [[2014 m. Krymo krizė|prijungtas prie Rusijos]]<ref>http://www.delfi.lt/news/daily/world/paskelbti-galutiniai-krymo-referendumo-rezultatai.d?id=64289124</ref> kaip [[Rusijos Federacijos subjektai|federacinis subjektas]] ir kad būtų surengtas [[2014 m. Krymo referendumas|referendumas]] šiuo klausimu. 2014 kovo 18 d. Rusija ir Krymas pasirašė sutartį, kuria oficialiai buvo patvirtintas prisijungimas.<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-26686949 Ukraine: Putin signs Crimea annexation]</ref> Šiuos veiksmus pasmerkė [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]]. Šie veiksmai nesulaukė tarptautinio pripažinimo, Krymas laikomas Rusijos aneksuota teritorija.<ref>{{Cite book|date=2014-04-01|title=68/262. Territorial integrity of Ukraine|publisher=[[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]]|url=https://documents-dds-ny.un.org/doc/UNDOC/GEN/N13/455/17/pdf/N1345517.pdf?OpenElement}}</ref> 2014 m. Rusija sukurstė [[2014 m. prorusiški neramumai Ukrainoje|neramumus rytų Ukrainoje]]. [[Doneckas|Donecko]] ir [[Luhanskas|Luhansko]] regionuose prorusiški ginkluoti asmenys užėmė administracinius pastatus. Ten jie paskelbė [[Donecko Liaudies Respublika|Donecko]]<ref>[https://m.delfi.lt/uzsienyje/article.php?id=75249933 A. Zacharčenko paskelbė apie naujos valstybės – „Malorosijos“ sukūrimą]</ref> ir [[Luhansko Liaudies Respublika|Luhansko liaudies respublikas]],<ref>[http://www.rferl.org/content/luhansk-will-never-be-the-same-again-in-kyiv-a-blogger-reflects-on-his-native-city/25414757.html 'Luhansk Will Never Be The Same Again:' In Kyiv, A Blogger Reflects On His Native City]</ref> kurios nori prisijungti prie Rusijos Federacijos. 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į Ukrainą, o Rusijos vadinamos „specialiosios operacijos“ tikslais nurodė Ukrainos „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“. Rusijos Federacija Ukrainą taip pat apkaltino neapykantos kurstymu prieš šalyje gyvenančius rusakalbius gyventojus ir sistemingu jų žudymu rytų Ukrainoje.<ref>''Zhou, Laura. [https://www.scmp.com/news/world/europe/article/3168293/russia-accuses-west-turning-blind-eye-what-it-calls-genocide <nowiki>„Russia accuses West of turning blind eye to what it calls ‘genocide’ in eastern Ukraine [Rusija apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš tai, ką šalis vadina „genocidu“ rytų Ukrainoje]“</nowiki>] South China Morning Post. Originalas archyvuotas 2022-02-24. Nuoroda tikrinta 2022-05-13.''</ref> Vakarai pasmerkė Rusijos poziciją dėl pradėtų karo veiksmų ir įvertino pastarosios elgesį kaip „visiškai neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją“ prieš taikią suverenią valstybę.<ref>''[https://www.eeas.europa.eu/eeas/eu-statement-regarding-russia%E2%80%99s-unprovoked-and-unjustified-military-aggression-against-ukraine_en <nowiki>„EU Statement regarding Russia’s unprovoked and unjustified military aggression against Ukraine [ES pareiškimas dėl Rusijos neišprovokuotos ir nepateisinamos karinės agresijos prieš Ukrainą]“</nowiki>] Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba. Originalas archyvuotas 2022-02-28. Nuoroda tikrinta 2022-05-13.''</ref> == Politinė sistema == {{main|Rusijos politinė sistema}} [[Vaizdas:Московский кремль ночью.jpg|thumb|right|220px|[[Maskvos kremlius]]]] Rusijos Federacija yra prezidentinė federacinė respublika. Valstybės vadovas – [[Rusijos Federacijos Prezidentas|prezidentas]], kuris kartu yra [[Rusijos ginkluotosios pajėgos|Karinių pajėgų]] vyriausiasis vadas, renkamas 6 metams. Vykdomąją valdžią be prezidento vykdo [[Rusijos Federacijos vyriausybė|ministrų kabinetas]], vadovaujamas premjero, kurį skiria prezidentas su [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos]] pritarimu. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra dviejų rūmų parlamentas – [[Rusijos Federacijos Federalinis Susirinkimas|Federalinis Susirinkimas]], kuris susideda iš [[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma|Dūmos]] ir [[Rusijos Federacijos taryba|Federacijos Tarybos]]. Dūmą sudaro 450 deputatų renkamų visuotiniu tiesioginiu balsavimu 5 metams. Visi nariai renkami proporcine sistema pagal partijų sąrašus. Federacijos Tarybą sudaro 178 nariai – po 2 atstovus iš 89 federacijos subjektų. Rusija yra viena iš [[Nepriklausomų Valstybių Sandrauga|Nepriklausomų Valstybių Sandraugos]] įkūrėjų (1991 m. gruodžio 8 d.), [[Eurazijos Sąjunga|Eurazijos Sąjungos]], [[Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija|Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos]], [[APEC]], [[BRICS]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[East Asia Summit|Rytų Azijos viršūnių susirinkimo]], [[G20]], [[Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija|Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos]], [[Jungtinių Tautų Saugumo Taryba|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos]], [[Pasaulio Prekybos Organizacija|Pasaulio Prekybos Organizacijos]] bei daugelio kitų tarptautinių organizacijų narė. [[Vaizdas:Building of Council of Labor and Defense, Moscow.jpg|thumb|right|220px|[[Rusijos Federacijos Valstybės Dūma]]]] === Politinės partijos === Dūmos frakcijos (pagal 2021 m. rugsėjo 19 d. rinkimų rezultatus):<ref>[https://ria.ru/20210919/vybory_gosduma-1749875690.html]</ref> {| class="wikitable" style="font-size: 90%;" ! Pavadinimas ! Narių skaičius ! Narių procentas |----- | [[Vieninga Rusija]] | {{Info politinė partija/vietos|325|450|#0047AB}} | {{Procentai|72.22|hex=0047AB}} |----- | [[Rusijos Federacijos Komunistų partija]] | {{Info politinė partija/vietos|57|450|#BF0C0C}} | {{Procentai|12.67|hex=BF0C0C}} |----- | [[Teisingoji Rusija]] | {{Info politinė partija/vietos|28|450|#8B0000}} | {{Procentai|6.22|hex=8B0000}} |----- | [[Rusijos liberalų demokratų partija|Liberaldemokratų partija]] | {{Info politinė partija/vietos|23|450|#FFD700}} | {{Procentai|5.11|hex=FFD700}} |----- | [[Naujieji žmonės]] | {{Info politinė partija/vietos|15|450|#40E0D0}} | {{Procentai|3.33|hex=40E0D0}} |} == Administracinis suskirstymas == {{main|Rusijos federacijos subjektai}} [[Vaizdas:Russian-regions.png|thumb|220px|Rusijos federaliniai subjektai.]] 1993 m., priėmus Rusijos konstituciją buvo 89 federacijos subjektai, kurių skaičius vėliau sumažėjo sujungiant juos tarpusavyje. Po [[Krymo aneksija|2014 m. Krymo aneksijos]] buvo prijungti dar du subjektai – [[Sevastopolis|Sevastopolio]] federacijos reikšmės miestas ir [[Krymo respublika]]. Šiuo metu Rusijos federacija sudaryta iš 85 federacijos subjektų (įskaitant [[Krymo aneksija|aneksuotą Krymą]] ir [[Sevastopolis|Sevastopolį]])<ref name="Constitution65">Konstitucija, 65 straipsnis</ref>: * [[Rusijos respublikos|22 respublikų]] * [[Rusijos kraštai|9 kraštų]] * [[Rusijos sritys|46 sričių]] * [[Rusijos federaciniai miestai|3 federacinės reikšmės miestų]] ([[Maskva]], [[Sankt Peterburgas]], [[Sevastopolis (Okupuotas Ukrainos miestas)]]) * [[Rusijos autonominės sritys|1 autonominės srities]] ([[Žydų autonominė sritis]]) * [[Rusijos autonominės apygardos|4 autonominių apygardų]] == Geografija == {{main|Rusijos geografija}} [[Vaizdas:Вид со скалы "Дед" в заповеднике "Столбы".jpg|thumb|right|220px|Taiga [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko krašte]].]] Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę [[Eurazija|Eurazijos]] superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse labai skiriasi. [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]] nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti [[tundra]], [[taiga]], mišrieji ir plačialapių miškai, [[stepės]] bei [[pusdykumė]]s. Pagal plotą Rusija yra pati didžiausia šalis pasaulyje. Jis siekia 17&nbsp;075 mln. kvadratinių kilometrų. Šalis užima 11 % pasaulio ploto, tai būtų visa Europa ir Australija kartu sudėjus. Rusijos platybėse yra visos klimato juostos, išskyrus atogrąžines. Rusijos plotis iš vakarų į rytus yra apie 9000 km – nuo 19° rytuose iki 169° vakaruose. Šalis driekiasi per du žemynus – Aziją ir Europą. 23 % šalies teritorijos yra Europos žemyne, o 77 % - Azijos. Iš šiaurės į pietus Rusija nusitęsusi apie 4000 km – nuo 41° iki 81° šiaurėje. Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir [[Baikalo ežeras|Baikalas]], didžiausias gėlavandenis ir giliausias ežeras pasaulyje.<ref>{{cite web |url=http://geology.com/records/deepest-lake.shtml|title=Deepest Lake in the World (Giliausias pasaulio ežeras)|publisher=geology.com|accessdate=2008-03-24 }}</ref> 23 objektai įtraukti į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref>{{cite web|last=UNESCO World Heritage Centre|title=Russian Federation|url=http://whc.unesco.org/en/statesparties/ru|accessdate=2007-12-27}}</ref> === Geografinė padėtis ir sienos === [[Vaizdas:Narva jõgi 1999.jpg|thumb|left|250px|Dešinėje Rusija, o kairėje – [[Estija]]. Šioje vietoje šalis skiria [[Narva (upė)|Narvos upė]]. Tai taip pat yra rytinė [[ES]] siena.]] Rusija yra viena iš pasaulio šalių, kurios turi daugiausiai sienų su kitomis valstybėmis. Šalis ribojasi su 14 kitų valstybių. Bendras šalies sienų ilgis yra 20&nbsp;017 km. Rusija turi priėjimą prie penkių jūrų, o pakrančių ilgis yra 37&nbsp;653 km. Pagrindinė Rusijos dalis (be Kaliningrado srities) ribojasi su [[Norvegija]] (196 km) ir [[Suomija]] (1340 km), piečiau yra palyginus nedidelė [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantė. Dar piečiau eina siena su Baltijos šalimis [[Estija]] (334 km) ir [[Latvija]] (217 km). Pietuose ribojasi su [[Baltarusija]] (959 km) ir [[Ukraina]] (1576 km, be Krymo). [[Juodoji jūra]] skiria Rusijos europinę ir azijinę dalį. [[Kaukazas|Kaukaze]] ribojasi su [[Gruzija]] (723 km) ir [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]] (284 km). Ryčiau yra [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] pakrantė ir siena su [[Kazachstanas|Kazachstanu]] (6846 km). [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]] Rusija ribojasi pirma su [[Kinija]] (apie 40 km) tada su [[Mongolija]] (3485 km) ir tada vėl su Kinija (3605 km). Dar toliau į rytus yra paskutinė žemyninė siena su [[Šiaurės Korėja]]. Po to driekiasi jūrinė siena su [[Japonija]]. Ji prasideda nuo [[Ochotsko jūra|Ochotsko jūros]], eina per [[Ramusis vandenynas|Ramųjį vandenyną]] ir baigiasi [[Beringo jūra|Beringo jūroje]]. [[Beringo sąsiauris|Beringo sąsiauryje]] yra [[Diomido salos]]. Viena iš jų - [[Ratmanovo sala]] - yra labiausiai į rytus nutolusi Rusijos sala. Ji yra tik keturis kilometrus: nutolusi nuo [[Kruzenšterno sala|Kruzenšterno salos]], kuri priklauso [[JAV]]. Visa Rusijos šiaurinė dalis yra nusidriekusi palei [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyną]], kuriame yra daugybė Rusijai priklausančių salų. Pati šiauriausia iš jų yra [[Prano Juozapo Žemė]]. Rusijai taip pat priklauso vienas [[eksklavas]]. Tai buvo šiaurinė [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]] dalis, šiandieninė [[Kaliningrado sritis]]. Ši šalies dalis Rusijai (prieš tai [[TSRS]]) priklauso nuo 1945 m. Kaliningrado sritis ribojasi su [[Lietuva]] (227 km) ir [[Lenkija]] (206 km). === Pagrindiniai regionai === Geografiškai Rusiją galima suskirstyti į šiuos geografinius regionus: [[Vaizdas:Russland topo.png|miniatiūra|260px|Rusijos topografija.]] * [[Rytų Europos lyguma]] – į vakarus nuo [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]] * [[Vakarų Sibiro žemuma]] – į rytus nuo Uralo kalnų * [[Šiaurės Sibiro žemuma]] – piečiau [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] * [[Vidurio Sibiro kalnynai]] – tarp [[Jenisiejus|Jenisiejaus]] ir [[Lena|Lenos]] * [[Pietų Sibiro kalnai]] – Kalnai Rusijos ir Sibiro pietuose * [[Vidurio Jakutijos žemuma]] – palei Lenos upę * [[Rytų Sibiro kalnai]] – kalnai į rytus nuo Lenos * [[Rytų Sibiro žemuma]] – į pietus nuo Rytų Sibiro jūros == Ekonomika == {{main|Rusijos ekonomika}} [[Vaizdas:Lada 2107 aka Lada Riva October 1995 1452cc.jpg|miniatiūra|kairėje|260px|Rusijoje gamintas automobilis [[VAZ-2105]]]] Pagrindinės eksporto prekės: [[nafta]], [[gamtinės dujos]], geležies ir kitų metalų rūda, mediena, [[akmens anglis]], plienas, mašinos. Pagrindinės eksporto šalys: [[Vokietija]], [[Baltarusija]], [[Kinija]], [[Ukraina]], [[Italija]], [[JAV]], [[Prancūzija]]. 2004 m. eksporto apimtis (183,2 mlrd. USD) buvo dukart didesnė už importo apimtį (94,8 mlrd. USD). Nafta, dujos, metalų rūdos ir [[mediena]] sudaro 80 proc. eksporto, dėl to Rusija yra labai priklausoma nuo pasaulinių žaliavų kainų svyravimo (''The World Factbook 2005''). Dėl aukštų žaliavų kainų 2004 m. labai išaugo Rusijos biudžeto pajamos. Biudžeto perviršis pervedamas į Stabilizacijos fondą, buvo išmokėtos visos skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, taip pat pradėtos išmokėti skolos Paryžiaus klubo šalims. 1991–1994 m. Rusijoje vykdant žemėvaldos pokyčius jame kūrėsi valstiečių ūkiai bei naujos kolektyvinės formuotės. 1994 m. privačios žemės jau sudarė apie 12 %. 2006 m. Rusijoje buvo 27,8 tūkst. žemės ūkio įmonių, 253,2 tūkst. valstiečių ūkių ir 15,8 mln. asmeninių pagalbinių ūkių. Žemės ūkio kooperatyvai sudarė 46 % visų žemės ūkio įmonių, valstybiniai ūkiai – 12 %, kolūkiai – 5 %. Bendros žemės ūkio produkcijos 2005 m. lyginant su 1990 m. pagaminta 73,3 %. Mėsos produktų Rusijoje 2005 m. pagaminta 3 871 tūkst. t, o 1990 m. gaminta 8 912 tūkst. t., sviesto gaminta apie 3 kartus mažiau, šviežio pieno – perpus mažiau. Tai sąlygojo nevykusi žemės ūkio reforma ir bendras gamybos nuosmukis. [[Vaizdas:Moscow Business Center 5073-84.jpg|miniatiūra|dešinėje|250px|[[Maskvos tarptautinis verslo centras]]]] Neskiriant lėšų transporto infrastruktūros atnaujinimui, [[oro uostas|oro uostų]] skaičius Rusijos teritorijoje 1990–2010 m. sumažėjo nuo 1401 iki 328. Pagal valstybinę programą už 85,8 mlrd. rb. pavyko suremontuoti 36 oro uostų 38 kilimo-tūpimo takus ir pakeisti šviesos signalines sistemas 30 oro uostų, nors ją iš viso turi tik 65% oro uostų. Skubaus remonto reikia 46% oro uostų su dirbtine danga ir 18% – su grunto danga. iki 2015 m. planuojama skirti 306,6 mlrd. rb. ir suremontuoti 127 oro uostus. <ref>[https://archive.is/20120907192856/www.rbcdaily.ru/2010/07/07/focus/492828 Путин дал команду на взлет. rbcdaily.ru]</ref> === Žemės ūkis === Rusijos Federacijoje žemės ūkiu daugiausia verčiamasi derlingose lygumose, kurios driekiasi nuo vakarinės sienos iki Centrinės Azijos. Ten žemdirbiai augina kviečius ir kitus javus, mėsinius galvijus, pagaminama nemažai pieno produktų, medvilnės, vilnos. Rusijos Federacija yra viena didžiausių pasaulio grūdų augintojų, tačiau neretai ji nepasigamina net tiek maisto, kad išmaitintų savo gyventojus, tad grūdus tenka importuoti.Bet pastaraisiais metais šis rodiklis mažėja ir javų yra prikuliama vis daugiau. == Gyventojai == {{main|Rusijos demografija}} Nors Rusija tarp valstybių užima aštuntąją vietą pasaulyje pagal gyventojų skaičių, dėl milžiniško šalies ploto [[gyventojų tankumas]] yra labai mažas – tik 8 žm./km².<ref name="CIA"/> Europinėje šalies dalyje tankumas daug didesnis nei azijinėje. Mažiausias tankis yra šiaurės rytų Rusijoje.<ref>[http://www.sci.aha.ru/ATL/ra13a.htm Rusijos žemėlapis pagal gyventojų tankumą]</ref> Be maždaug 116 milijonų Rusijoje gyvenančių etninių rusų, dar apie 20 milijonų gyvena kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse, daugiausiai [[Ukraina|Ukrainoje]] ir [[Kazachstanas|Kazachstane]].<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/4420922.stm Russians left behind in Central Asia], BBC News, November 23, 2005.</ref> [[Vaizdas:Population of Russia.PNG|miniatiūra|dešinėje|240px|Gyventojų skaičiaus kitimas 1950 – 2010 m. Gyventojų skaičius pateikiamas milijonais.<ref name="gks">{{cite web|title=Demographics|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|accessdate=2009-02-21|archiveurl=https://web.archive.org/web/20090222105741/http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archivedate=2009-02-22|dead-url=no}}</ref>]] 2008 m. į Rusiją imigravo 281&nbsp;615 žmonės ir iš jos emigravo 39&nbsp;508 žmonės. 95 % imigrantų buvo iš [[Nepriklausomų valstybių sandrauga|NVS]] valstybių ir daugelis buvo etniniai rusai arba mokėjo [[rusų kalba|rusų kalbą]].<ref name=demo>{{cite web|accessdate=2008-03-05|title=Demography|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b08_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080225172120/http://www.gks.ru/bgd/free/b08_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archivedate=2008-02-25|dead-url=no}}</ref><ref name="gks">{{cite web|title=Demographics|publisher=Federal State Statistics Service|url=http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|accessdate=2009-02-21|archiveurl=http://web.archive.org/web/20090222105741/http://www.gks.ru/bgd/free/b09_00/IssWWW.exe/Stg/d01/7-0.htm|archivedate=2009-02-22}}</ref> Taip pat apskaičiuota, kad šalyje yra apie 10 milijonų nelegalių imigrantų iš kitų buvusios Sovietų Sąjungos valstybių.<ref>{{cite web|title=Russia cracking down on illegal migrants|publisher=International Herald Tribune|date=15 January 2007|url=http://www.iht.com/articles/2007/01/15/news/migrate.php|accessdate=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080915210918/http://www.iht.com/articles/2007/01/15/news/migrate.php|archivedate=2008-09-15|dead-url=no}}</ref> Nepaisant imigracijos, pasak 2009 m. duomenų, gyventojų skaičius Rusijoje mažėja.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/rs.html CŽV faktų knyga: Rusija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200518081104/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/rs.html |date=2020-05-18 }}</ref> Taip yra daugiausiai dėl didelio mirtingumo. 2009 m. apskaičiavimais, 1000 gyventojų Rusijoje per metus tenka net 16 mirčių.<ref name="CIA"/> Palyginimui, Europos sąjungoje 1000 gyventojų per metus tenka 10,3 mirčių. Pagal šį rodiklį Rusija užima 16 vietą pasaulyje. Didžiausia populiacija Rusijoje buvo 1991 m., kai ten gyveno 148,7 mln. žmonių, bet vėliau gyventojų skaičius pradėjo mažėti.<ref>{{cite web|url=http://countrystudies.us/russia/29.htm|publisher=Library of Congress|title=Demographics|accessdate=2008-01-16}}</ref> 2009 m. apskaičiavimais, Rusijoje gyvena 140 mln. žmonių.<ref name="CIA"/> [[Sąrašas:Valstybės pagal savižudybių skaičių|Valstybių sąraše pagal savižudybių dažnumą]] Rusija yra aštuntoje vietoje (2011 m.).<ref>[www.gks.ru/free_doc/2010/demo/tab043-5a.xls Rosstat. 2011-02-02]</ref> === Tautinė sudėtis === Dauguma Rusijos gyventojų yra rusų kilmės. Tačiau joje esama nemažiau kaip šimtas skirtingų etninių mažumų, tarp jų: [[totoriai|totorių]], [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], [[baškirai|baškirų]] ir [[čiuvašai|čiuvašų]]. Kai kurie Rusijos gyventojai, kaip [[jakutai]] yra [[tiurkai|tiurkų]] kilmės; kitos gyventojų mažumos yra kilusios iš [[Azija|Azijos]]. Visoje didžiulėje šalies teritorijoje gyventojai nėra pasiskirstę tolygiai. Apie 75% gyventojų gyvena į vakarus nuo [[Uralo kalnai|Uralo kalnų]]; mažiau kaip 25% – [[Sibiras|Sibire]] ir tolimesniuose rytiniuose šalies rajonuose. Etninė sudėtis (2002 m. surašymo duomenys):<ref>[http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 2002 metų surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719233704/http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 |date=2011-07-19 }}</ref> * 79,8 % gyventojų – [[rusai]]. Didžiausios tautinės mažumos: * 3,83 % – [[totoriai]] (5 554 601) * 2,03 % – [[ukrainiečiai]] (2 942 961) * 1,15 % – [[baškirai]] (1 673 389) * 1,13 % – [[čiuvašai]] (1 637 094) * 0,94 % – [[čečėnai]] (1 360 253) * 0,78 % – [[armėnai]] (1 130 491). Tos pačios apklausos duomenimis, [[Lietuviai|lietuvių]] Rusijoje yra 45&nbsp;569. === Kalbos === [[Vaizdas:Cathedral of Christ the Saviour 3.jpg|miniatiūra|160px|Maskvoje esanti [[Maskvos Kristaus Gelbėtojo katedra|Kristaus išgelbėtojo katedra]] yra aukščiausia stačiatikių bažnyčia pasaulyje. Sovietinių periodu ji buvo nugriauta, bet 1990-2000 m. katedra buvo atstatyta]] [[Rusų kalba]] yra oficiali visoje šalyje, tam tikri regionai turi dar ir antrą oficialią kalbą. Iš viso tokių yra 27. Pasak 2002 m. apklausos, rusiškai moka 142,6 milijonai gyventojų, [[anglų kalba|angliškai]] – 6,95 mln., [[totorių kalba|totoriškai]] – 5,3 mln., [[vokiečių kalba|vokiškai]] – 2,9 mln., [[ukrainiečių kalba|ukrainietiškai]] – 1,8 mln., [[Lietuvių kalba|lietuviškai]] – 49 020 gyventojų.<ref>[http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 2002 metų surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110719233704/http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87 |date=2011-07-19 }}</ref> [[Rusų kalba]] yra antra pagal paplitimą kalba internete po [[anglų kalba|anglų kalbos]],<ref>https://w3techs.com/blog/entry/russian_is_now_the_second_most_used_language_on_the_web</ref> ji taip pat yra viena iš dviejų oficialių kalbų, naudojamų [[Tarptautinė kosminė stotis|Tarptautinėje Kosminėje Stotyje]],<ref>http://global.jaxa.jp/article/special/expedition/wakata01_e.html</ref> ir viena iš šešių oficialių kalbų, naudojamų [[Jungtinių Tautų Organizacija|Jungtinių Tautų Organizacijoje]].<ref>http://itre.cis.upenn.edu/~myl/languagelog/archives/000854.html</ref> === Religijos === Pasak 2007 m. apklausos, 63 % gyventojų save laiko stačiatikiais, 6 % – musulmonais, 1 % – [[budizmas|budistais]], [[katalikybė|katalikais]], [[protestantai]]s arba [[judėjai]]s, 16 % – netikinčiais ir 12 % teigė tikintys Dievą, bet nepraktikuojantys jokios religijos.<ref name=religionsurvey>{{cite web|title=(Rusiškai) Опубликована подробная сравнительная статистика религиозности в России и Польше|publisher=religare.ru|date=6 June 2007|url=http://www.religare.ru/article42432.htm|accessdate=2007-12-27}}</ref> Iš tikrųjų praktikuojančių religijas žmonių procentas yra dar mažesnis. Anot [[CŽV]] pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, 15–20 % gyventojų praktikuoja [[stačiatikybė|stačiatikybę]], 2 % – kitų pakraipų [[krikščionybė|krikščionybę]], 10–15 % – [[islamas|islamą]]. Manoma, kad toks didelis nepraktikuojančių jokios religijos gyventojų procentas yra dėl Sovietų Sąjungos įtakos.<ref name="CIA"/> Pasak Zuckermano tyrimo, 24–48 % Rusijos gyventojų yra [[ateistai]], [[agnostikai]] arba netikintys ir pagal šiuos duomenis Rusija yra viena iš mažiausiai tikinčių pasaulio valstybių.<ref>http://www.adherents.com/largecom/com_atheist.html {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090822041707/http://www.adherents.com/largecom/com_atheist.html |date=2009-08-22 }}</ref> Nors pasak apskaičiavimų Rusijoje yra 15-20 milijonų musulmonų,<ref>{{cite web|title=Fact Box: Muslims In Russia|publisher=Radio Free Europe|url=http://rfe.rferl.org/featuresarticle/2005/07/b7d5e783-749f-4e6a-b77e-8932ece7ad53.html?napage=2|accessdate=2007-12-27}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><ref name=timesmuslim>{{cite web|author=Page, J|title=The rise of Russian Muslims worries Orthodox Church|published=The Times|url=http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/article551693.ece|accessdate=2007-12-27}}</ref> apklausos rodo, kad jų yra tik 7–9 milijonai.<ref>{{cite web|url=http://www.interfax-religion.com/?act=news&div=2869|publisher=Interfax|title=20Mln Muslims in Russia and mass conversion of ethnic Russians are myths&nbsp;— expert|accessdate=2008-04-01}}</ref> Musulmonai yra dauguma [[Tiurkų kalbos|tiurkiškai]] kalbančių Rusijos gyventojų.<ref name=religion2>{{cite web|title=Russia::Religion|publisher=Encyclopædia Britannica Online|year=2007|url=http://www.britannica.com/EBchecked/topic/513251/Russia|accessdate=2007-12-27}}</ref> Daugelis [[slavai|slavų]] yra stačiatikiai. Budizmas yra tradicinė religija trijuose Rusijos regionuose: [[Buriatija|Buriatijoje]], [[Tuva|Tuvoje]] ir [[Kalmukija|Kalmukijoje]].<ref>{{cite web|author=Nettleton, S|title=Prayers for Ivolginsky|publisher=CNN|url=http://www.cnn.com/SPECIALS/2000/russia/story/train/ivolginsky.monastery/|accessdate=2007-12-27|archive-date=2001-11-22|archive-url=https://web.archive.org/web/20011122131758/http://www.cnn.com/SPECIALS/2000/russia/story/train/ivolginsky.monastery/|dead-url=yes}}</ref> Kai kurie rytinės Rusijos dalies gyventojai kartu su didžiosiomis religijomis praktikuoja [[šamanizmas|šamanizmą]], [[panteizmas|panteizmą]] ar atlieka [[pagonybė|pagoniškus]] ritualus. === Didžiausi miestai === {{main|Rusijos miestai}} {| class="infobox" style="text-align:center; width:97%; margin-right:10px; font-size:90%" |+ align=center style=„font-weight: bold“ | Miestai pagal gyventojų skaičių |- ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vieta ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Pagrindinis miestas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Federacijos subjektas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Populiacija ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Vieta ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Pagrindinis miestas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Federacijos subjektas ! align=center style="background:#f5f5f5;" | Populiacija ! rowspan=11 | [[Vaizdas:Kremlin and Red Square.1.jpg|border|160px|Maskva]]<br />[[Maskva]]<br />[[Vaizdas:2018 SPb Great Neva Pleasure boats 01.jpg|border|160px|Sankt Peterburgas]]<br />[[Sankt Peterburgas]]<br /> <br />[[Vaizdas:Geese-buildings-in-Novosibirsk.jpg|border|160px|Novosibirskas]]<br />[[Novosibirskas]]<br /> |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 1 ||align=left | '''[[Maskva]]''' || [[Maskva]] || 10 126 424 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 11 ||align=left | '''[[Ufa]]''' || [[Baškirija]] || 1 042 437 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 2 ||align=left | '''[[Sankt Peterburgas]]''' || [[Sankt Peterburgas]] || 4 661 219 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 12 ||align=left | '''[[Volgogradas]]''' || [[Volgogrado sritis]] || 1 011 417 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 3 ||align=left | '''[[Novosibirskas]]''' || [[Novosibirsko sritis]] || 1 425 508 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 13 || align=left | '''[[Permė]]''' || [[Permės kraštas]] || 1 001 653 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 4 ||align=left | '''[[Žemutinis Naugardas]]''' || [[Žemutinio Naugardo sritis|Žemutinis Naugardas]] || 1 311 252 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 14 ||align=left | '''[[Krasnojarskas]]''' || [[Krasnojarsko kraštas]] || 909 341 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 5 ||align=left | '''[[Jekaterinburgas]]''' || [[Sverdlovsko sritis]] || 1 293 537 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 15 ||align=left | '''[[Saratovas]]''' || [[Saratovo sritis]] || 873 055 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 6 ||align=left | '''[[Samara]]''' || [[Samaros sritis]] || 1 157 880 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 16 ||align=left | '''[[Voronežas]]''' || [[Voronežo sritis]] || 848 752 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 7 ||align=left | '''[[Omskas]]''' || [[Omsko sritis]] || 1 134 016 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 17 ||align=left | '''[[Toljatis]]''' || [[Samaros sritis]] || 702 879 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 8 ||align=left | '''[[Kazanė]]''' || [[Tatarstanas]] || 1 105 289 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 18 ||align=left | '''[[Krasnodaras]]''' || [[Krasnodaro kraštas]] || 646 175 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 9 ||align=left | '''[[Čeliabinskas]]''' || [[Čeliabinsko sritis]] || 1 077 174 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 19 ||align=left | '''[[Uljanovskas]]''' || [[Uljanovsko sritis]] || 635 947 |- | align=center style="background:#f0f0f0;" | 10 ||align=left | '''[[Rostovas prie Dono]]''' || [[Rostovo sritis]] || 1 068 267 || align=center style="background:#f0f0f0;" | 20 ||align=left | '''[[Iževskas]]''' || [[Udmurtija]] || 632 140 |- | colspan="10" align="center" style="background:#f5f5f5;" | 2002 m. surašymo duomenys<ref>{{cite web|url=http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87|title=Russian Census of 2002|work=1.4. Cities and towns with population of 50 thousand people and over|publisher=Federal State Statistics Service|accessdate=2008-01-16|archive-date=2011-07-19|archive-url=https://web.archive.org/web/20110719233704/http://www.perepis2002.ru/index.html?id=87|dead-url=yes}}</ref> |} {{-}} == Kultūra == {{main|Rusijos kultūra}} [[Vaizdas:Faberge eggs in Kremlin Armoury 01 by shakko.jpg|thumb|180px|Feberžė kiaušinių paroda.]] Rusijos kultūra susidarė iš senosios Europos ir rusų liaudies kultūrų. Tam tikru laikotarpiu Rusija save net laikė „kita radikaliąja Vakarų kultūra“. Šią, palyginus su Vakarų kultūra, veikė ir kiti veiksniai - šalies geografinė padėtis, valstybės ištakos, o taip pat ir 1054 m. įvykęs [[Schizma|Krikščioniškosios Bažnyčios skilimas]]. Po Schizmos stačiatikiškoji Rusia nutolo nuo katalikiškosios Vakarų Europos. Šalies ir teisės pradmenys kilo iš bizantiškojo [[Cezaropapizmas|cezaropopizmo]], o ne kaip Vakarų Europoje iš [[romėnų teisė]]s. Tai taip pat padidino Rusijos ir Vakarų Europos kultūrynį atsiskyrimą. Krikščioniškoji Rusijos kultūros istorija prasideda, kai Kijevo didysis, bei Naugardo kunigaikštis [[Vladimiras Sviatoslavičius|Vladimiras I]] 988–989 m. pakrikštijo šalį.<ref>{{LTE|12|330||Vladimiras Sviatoslavičius}}</ref> Tada [[Bizantija|Bizantijos]] kultūra buvo perimta į slavišką formą, kuri beveik septynis šimtus metų dominavo Rusijoje. Po krikšto įsivyravo savas raštas, menas ir architektūra. Ypač [[Stačiatikybė|stačiatikybė]] lėmė šalies tradicijas ir kultūrinį suvokimą. Religinė pasaulėžiūra ir bažnytinė įtaka lėtino [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Kunigaikštystės]] vystymąsi. Nuo XV a. rusiška-stačiatiška kultūra patyrė stagnaciją, tai įvyko dėl [[Konstantinopolio žlugimas|Konstantinopolio žlugimo]], po kurio ji neteko svarbaus partnerio. XVII a. [[Petras I]] vykdė šalies [[sekuliarizacija|sekuliarizaciją]] ir stengėsi skleisti Europietišką kultūrą. Jis savo reformomis privertė didikus nusikirpti barzdas, dėvėti vakarietiškus rūbus ir apskritai priimti vakarietišką kultūrą. Rusijos europietinimas pasiekė tik dalį aukštuomenės ir tik XVIII a. Šalis plačiai įsiliejo į vakarietišką kultūrą ir apie 1900 m. įsiliejo į europietišką [[Avangardas (kultūra)|avangardą]].<ref>Andreas Kappeler: ''Russische Geschichte'', C.H. Beck, München, S. 88.</ref> Vienintelė kultūros forma, kuri buvo pripažinta [[TSRS]], buvo [[socrealizmas]]. Šito pasekmė buvo europietiškos ir folklorinės kultūros nykimas šalyje. Rusijos Federacijoje XX a. pabaigoje kultūra išgyveno didelę krizę. Tuo metu šalies menininkai turėjo persiorentuoti, nes jiems nebereikėjo laikytis valstybinių nuostatų, o konkuruoti su populiariąją kultūra. === Sportas === [[Vaizdas:Dmitry Medvedev 20 May 2008-2.jpg|right|thumb|220px|[[Dmitrijus Medvedevas]] [[Maskvos kremlius|Maskvos kremliuje]] švenčia nacionalinės rinktinės triumfą 2008 metų ledo ritulio pasaulio čempionate.]] 2008 m. šalyje buvo 2687 stadionai, kurie turėjo daugiau nei 1500 vietų, 3762 baseinai ir 123&nbsp;200 sporto aikštynų. 22,6 mln. žmonių priklauso įvairiems susivienijimams, iš jų 8,1 mln. moterys<ref>[http://www.gks.ru/doc_2009/year09_pril.xls Социально-экономические показатели Российской Федерации в 1992–2008 гг.] ([[Microsoft Excel|MS Excel]]; 654&nbsp;kB)</ref>. Populiariausia komandinė sporto šaka Rusijoje yra [[futbolas]]. Antras populiariausias komandinis sportas yra [[ledo ritulys]], trečioje vietoje – [[krepšinis]]. Taip pat populiarios sporto šakos yra [[šachmatai]] ir [[tenisas]]. Šalyje vyko šie garsūs sporto renginiai: * 1980 m. vasaros olimpiada vyko [[Maskva|Maskvoje]]. * 2014 m. [[XXII žiemos olimpinės žaidynės]] vykо [[Sočis|Sočije]]. * 2018 m. Rusijoje vyko [[Pasaulio futbolo čempionatas]]. == Tarptautiniai santykiai == {{pagr|Rusijos tarptautiniai santykiai|Lietuvos ir Rusijos santykiai}} Rusija yra daugelio tarptautinių organizacijų narė, užmezgusi diplomatinius santykius su visomis [[JTO]] narėmis, išskyrus [[Butanas|Butaną]], [[Sakartvelas|Sakartvelą]], [[Mikronezijos Federacinės Valstijos|Mikronezijos Federacinėmis Valstijomis]], [[Saliamono Salos|Saliamono Salomis]] ir [[Ukraina]]. Su Lietuva diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. Vilniuje veikia Rusijos ambasada, Klaipėdoje iki 2022 m. veikė konsulatas. Taip pat 2022 m. balandį [[Lietuvos URM]] iniciatyva pažemintas diplomatinio atstovavimo lygis tiek Maskvoje, tiek Vilniuje — atšaukti abiejų šalių ambasadoriai, o vietoje jų misijoms vadovauja reikalų patikėtiniai. == Kita informacija == * [[Rusijos ryšiai]] * [[Rusijos transportas]] * [[Rusijos šventės]] * [[Rusijos karinės pajėgos]] * [[Sąrašas:Rusijos ekstremumai]] * [[Imigracija į Rusiją]] == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Russia}} {{vikižodynas}} Rusijos Federacijos valdžios tinklalapiai: * [http://www.gov.ru Rusijos valdžios tinklalapiai] rusų k. * [http://kremlin.ru/ Rusijos Federacijos prezidentas] rusų k. * [http://www.duma.ru/ Rusijos dūma] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140401074830/http://www.duma.ru/ |date=2014-04-01 }} rusų k/ Kita informacija apie Rusiją: * [http://ru.mfa.lt/ Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Rusijos Federacijoje] * [http://www.russia-travel.com/ russia-travel.com] * [http://russiatrek.org/ Kelionei po Rusiją] * [http://www.russia4all.ru/ Forumas apie Rusiją] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110906014757/http://www.russia4all.ru/ |date=2011-09-06 }} Rusijos media: * [http://www.rtr-planeta.com/video_efir.html?namee=_128 Rusijos valstybinė televizija tiesiogiai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090627013618/http://www.rtr-planeta.com/video_efir.html?namee=_128 |date=2009-06-27 }} rusų k. * [http://rus.ruvr.ru/ Rusijos valstybinis radijas] rusų k. * [http://www.itar-tass.com/ Rusijos valstybinė naujienų agentūra ITAR – TASS] rusų k. * [http://rian.ru/ Rusijos valstybinė naujienų agentūra Ria Novosti] rusų k. * [http://www.kp.ru/ Komsomolskaja Pravda – kairiosios srovės populiarus Rusijoje laikraštis] rusų k. * [http://www.rg.ru/ Rosijskaja Gazeta – Rusijos valdžios kontroliuojamas laikraštis] rusų k. {{Azija}} {{Europa}} {{NVS}} {{EAS}} {{KSSO}} [[Kategorija:Valstybės]] [[Kategorija:Rusija| ]] qd3cvodynws2o1ojc96iys0brj28vmx 0 992 6667494 6610487 2022-08-19T21:50:43Z Ispanas 156593 wikitext text/x-wiki {{ŠaliesLentelė| pavadinimas={{PAGENAME}}| vietinisPavadinimas='''Japonija'''<br>{{smaller|日本}}<br>{{smaller|''Nippon'' / ''Nihon''}}| kilm=Japonijos| žemėlapis=Japan (orthographic projection).svg| vėliava=Flag_of_Japan.svg| herbas=Imperial Seal of Japan.svg| kalbos= [[Japonų kalba|japonų]]<ref>Pripažintos regioninės kalbos – [[japonų kalbos tarmės]], [[ainų kalba]], [[riūkiū kalba]]</ref>| sostinė=[[Tokijas]]| didžiausiasMiestas=[[Tokijas]], (jap. 東京 Tō-kyō)| valdovų=2| titulas1=Imperatorius| pavardė1=[[Naruhito]] (徳仁)| titulas2=Ministras Pirmininkas| pavardė2=[[Fumio Kishida]] (岸田 文雄)| titulas3=-| pavardė3=-| plotoVieta=62| plotas=377&nbsp;975<ref name="area-2019">{{cite web |script-title=ja:令和元年全国都道府県市区町村別面積調（１０月１日時点） |url=https://www.gsi.go.jp/KOKUJYOHO/MENCHO201910-index.html |publisher=[[Geospatial Information Authority of Japan]] |language=ja |date=2019 m. gruodžio 26 d |archive-url=https://web.archive.org/web/20200415123703/https://www.gsi.go.jp/KOKUJYOHO/MENCHO201910-index.html |archive-date=April 15, 2020 |url-status=dead }}</ref>| vandens=1,4 %<ref>{{cite web |title=Surface water and surface water change |access-date=2020-10-11|publisher=[[Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija]] (EBPO) |url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref>| gyvMetai=[[2021]]| gyventojuVieta=11| gyventoju={{Decrease}} 125&nbsp;927&nbsp;902<ref>{{cite web|url=https://japantoday.com/category/national/Japan%27s-population-falls-by-record-726-342-to-125.93-mil-in-2021|title=Current Population of Japan as of 2021|accessdate=2022-08-10|work=Japan Today}}</ref>| gyventojuTankis=332| tankumoVieta=24| BVPMetai=[[2022]]| BVPVieta=3| BVP={{Increase}} 4&nbsp;912,147<ref name="IMFWEOJP">{{cite web|url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/April/weo-report?c=158,&s=NGDP_RPCH,NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,&sy=2020&ey=2027&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1|title=World Economic Outlook database: April 2022|publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]]|date=2022-04-19}}</ref>| BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]| BVPGyventojui={{Increase}} 39&nbsp;243<ref name="IMFWEOJP" />| BVPGyventojuiVieta=26| valiuta=[[Jena (valiuta)|Japonijos jena]] (¥)| laikoJuosta=[[UTC+9]] (JST)| vasarosLaikas=netaikomas| nepriklausomybėsĮvykis=-| nepriklausomybėsDatos=[[660 m. pr. m. e.]] [[vasario 11]] d.<ref>Pasak legendos tą dieną Japoniją įkūrė pirmasis Japonijos imperatorius [[Imperatorius Džimmu]]. Tai daugiau simboliška.</ref><br />[[1947]] m. [[gegužės 3]] d.| nepriklausomybėsPavadinimas=Valstybės įkūrimo<br>diena<br />Konstitucija| TLD=[[jp]]| telKodas=+81 |kirčiavimas=''Japònija''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai}}</ref>}} {{Japoniškas tekstas}} '''Japonija''' ({{ja|日本|Nippon}} arba ''Nihon'') – [[salų valstybė]] [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]], tarp [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] ir [[Japonijos jūra|Japonijos]], [[Ochotsko jūra|Ochotsko]], [[Rytų Kinijos jūra|Rytų Kinijos jūrų]]. Į vakarus nuo šalies įsikūrusios [[Kinija]], [[Korėja]] ir [[Rusija]]. Japonijos archipelagą sudaro 6852 salos.<ref>{{cite web | title = ''Facts and Figures of Japan 2007 01: Land'' | url = http://fpcj.jp/old/e/mres/publication/ff/pdf_07/01_land.pdf | publisher = Foreign Press Center Japan | accessdate = 2009-07-04 | archive-date = 2009-07-31 | archive-url = https://web.archive.org/web/20090731072744/http://fpcj.jp/old/e/mres/publication/ff/pdf_07/01_land.pdf | dead-url = yes }}</ref> Didžiausios salos, [[Hokaidas]] (北海道 – Hokkaidō), [[Honšiū]] (本州), [[Šikoku]] (四国), [[Kiūšiū]] (九州) ir sudaro 97 % visos žemyninės Japonijos teritorijos. Daugumos salų paviršius [[kalnas|kalnuotas]], nemaža dalis turi [[ugnikalnis|ugnikalnių]]. Aukščiausia Japonijos viršūnė, [[Fudzijamos kalnas]] (富士山 Fudžisan), yra ugnikalnis. Pagal gyventojų skaičių Japonija [[Sąrašas:Šalys pagal gyventojus|dešimta]] – joje gyvena apie 128 mln. gyventojų. [[Didysis Tokijas]], kuriame yra ir pati [[Japonijos sostinė|de facto Japonijos sostinė]], bei kelios ją supančios prefektūros, yra didžiausia [[metropolinė zona]] pasaulyje, turinti virš 30 mln. gyventojų. Archeologiniais tyrinėjimais nustatyta, kad žmonės Japonijos salyne gyveno dar vėlyvajame [[paleolitas|paleolito]] laikotarpyje. Pirmąkart apie Japoniją trumpai užsimenama [[I amžius|I a.]] [[Kinijos istorija|Kinijos istorijos]] tekstuose. Japonija yra [[Sąrašas:Valstybės pagal nominalųjį BVP|trečia]] pagal nominalųjį [[BVP]] ir septinta pagal ginklavimosi biudžetą.<ref>Ginklavimosi biudžetas sudaro 0,9%, o tai yra mažiau nei bet kurios kitos didžiosios valstybės.</ref> Tai taip pat [[Sąrašas:Šalys pagal eksportą|ketvirta didžiausia]] eksportuotoja ir [[Sąrašas:Šalys pagal importą|šešta didžiausia]] importuotoja pasaulyje, pirmaujanti moderniomis technologijomis ir automobilių detalėmis. Yra [[Jungtinių Tautų Organizacija|JTO]], [[OECD]], [[G8]], [[G4]] ir [[APEC]] narė. [[JT]] ir [[Pasaulio sveikatos organizacija|PSO]] duomenimis, Japonijoje [[vidutinė gyvenimo trukmė]] ilgiausia pasaulyje, o kūdikių mirtingumas – vienas mažiausių.<ref>[http://www.haaretz.com/hasen/spages/1087765.html WHO: Life expectancy in Israel among highest in the world] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100115220952/http://www.haaretz.com/hasen/spages/1087765.html |date=2010-01-15 }}Haaretz, 2009 m. gegužė</ref><ref>[http://www.un.org/esa/population/publications/wpp2006/WPP2006_Highlights_rev.pdf United Nations World Population Propsects: 2006 revision] – Table A.17 for 2005–2010</ref> Japonijoje itin aukštas [[gyvenimo lygis]] – pagal [[Žmogaus socialinės raidos indeksas|ŽSRI indeksą]] Japonija yra 10-a pasaulyje. == Istorija == {{main|Japonijos istorija}} [[Vaizdas:Mōko Shūrai Ekotoba.jpg|thumb|300px|1274 m. ir 1281 m. vykusios mongolų invazijos į Japoniją buvo sėkmingai atremtos.]] Manoma, kad pirmieji Japonijos gyventojai buvo [[ainu]] ir malazijiečių – polineziečių protėviai, kurių dalis jūrų keliu persikėlė į Šiaurės Ameriką. Tai – vadinamieji ''Džiomono žmonės'' (縄文人 – Džōmondžin) priklausę [[Australoidai|australoidinei rasei]]. Prasidėjus atšilimui, po paskutiniojo [[ledynmetis|ledynmečio]], (apie 12 000 metų pr. m. e.) susikūrė [[Džiomono kultūra]] (縄文文化 – Džōmonbunka). Tai buvo pusiau sėslūs medžiotojai-rinkėjai – pirmų žinomų keramikos dirbinių gamintojai. Apie 300 m. pr. m. e. prasidėjo dar viena invazija į salyną, greičiausiai vykusi iš [[Korėja|Korėjos]] ir susijusi su [[Kočioson]]o valstybės ekspansija. Naujieji atsikėlėliai Japonijoje vadinami ''Jajojaus žmonėmis'' (弥生人 – Jajoidžin) ir atsinešė geležies apdirbimo bei žemdirbystės paslaptis – [[Jajojaus kultūra|Jajojaus kultūrą]] (弥生文化 – Jajoibunka). Maišantis vietiniams gyventojams su atsikėlėliais formavosi japonų tautybė. Šiauriniame Kiūšiū, vėliau ir pietiniame Honšiū, išplito savitos geležies amžiaus kultūros, formavosi pirmosios valstybėlės. Iškelta hipotezė, kad 167 m. apie 30 nedidelių valstybių suvienijo magė-žynė ''Himiko''(卑弥呼). Honšiū saloje (Asukos regione) pradėjo dominuoti [[Jamatas|Jamato]] (大和) valstybė, kurioje labiausiai garbinama buvo saulės deivė [[Amaterasu]] ([[Japonų kalba|japoniškai]] 天照大神 Amaterasu-ōmikami), iš kurios [[Japonijos imperatorius|imperatoriai]] kildino savo dinastiją. Pasak mitologijos, Jamato apie 660 m. pr. m. e. įkūrė legendinis imperatorius [[Imperatorius Džinmu|神武 天皇 – Džimmu Tennō]]. Pirmasis istoriškai įrodytas imperatorius yra [[Imperatorius Odžinas|応神天皇 (Ōdžin Tennō) Odžinas]], valdęs apie 270–310 m. (kitais duomenimis – 270–300). === Senovė (V a. – 1185 m.) === [[Vaizdas:NaraTodaijiDaibutsu0212.jpg|thumb|left|175px|Didysis Buda Tōdai-dži (東大寺) šventykloje, 752 m.]] Rašytinė Japonijos istorija prasidėjo [[V amžius|V]]-[[VI amžius|VI]] a., kai salose ėmė plisti [[kinų raštas]], [[budizmas]] ir kitos kinų kultūrinės tradicijos. Po 645 m. ''Taika reformos'' japonai pertvarkė valdžios struktūras pagal kinų pavyzdį. Nuo VIII a., [[Naros laikotarpis|Naros laikotarpiu]] plačiai propaguotas budizmas. Tuo metu buvo parašyti senieji Japonijos metraščiai „Kodžiki“ (古事記 – 712 m.), „Fudoki“ (風土記 – 713–740 m.) ir „Nihonšioki“ (日本書紀 arba „Nihongi“ 日本紀) (720). [[794]] m. sostinę perkėlus į [[Heian-kyō|Hejano (平安京 – Heian-kiō]] miestą (dabartinį – [[Kiotas|Kiotą]] – 京都), kuris Japonijos sostine išbuvo daugiau nei tūkstantmetį, prasidėjo [[Heian laikotarpis]] (平安時代 – Heian džidai). Tuo metu imperatoriai jau buvo beveik netekę centrinės valdžios, viską kontroliavo Fudživarų klanas (藤原氏 Fudživara-ši). Šis laikotarpis dažnai vadinamas Japonijos aukso amžiumi, nes jo metu suklestėjo japonų menas, poezija ir literatūra. === Viduramžiai (1185–1603 m.) === Jau Heian laikotarpio antroje pusėje formavosi karių-[[samurajus|samurajų]] sluoksnis, o žemės nuosavybė tapo vis mažiau priklausoma nuo centrinės valdžios – atsirado autarkiniai ūkiai ''šiōen''(荘園). Po penkerius metus trukusio [[Genpei karas|Genpei karo]](源平 合戦 – Gempei kassen) tarp ''Minamoto'' (源) (''Gendži'' 源氏) ir ''Taira'' (平) (''Heike'' – 平家 arba ''Heiši'' – 平氏 – dar kitaip skaitoma Taira-ši) klanų, laimėjo ''Joritomo Minamoto'' (源 頼朝 – Minamoto no Joritomo), kuris tapo pirmuoju Japonijos [[Šiogūnas|šiogunu]] ([[Japonų kalba|jap.]] 将軍 šiōgun), 1185 m. [[Kamakura|Kamakuros mieste]] įkūręs karinę valdžią – [[Kamakuros šiogūnatas|Kamakuros šiōgunatą]] ([[Japonų kalba|jap.]] 鎌倉幕府 Kamakura bakufu). 1274 ir 1281 m. atmušti du [[Yuan dinastija|Yuan]] (元) mongolų antpuoliai. Tai – legendos apie [[kamikadzė|kamikadzę]] („dieviškojo vėjo“ 神風) gimimas. Nuo 1330 m. Japonija buvo visai susiskaldžiusi. Vyko nuolatiniai karai tarp dominuojančių šiogūnų klanų dėl valdžios visoje Japonijos teritorijoje. XVI a. salas pasiekė [[Anglija|Anglijos]], [[Portugalija|Portugalijos]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]] ir [[Ispanija|Ispanijos]] prekybininkai bei misionieriai, nuo ko prasidėjo intensyvus japoniškosios ir Vakarų kultūrų keitimasis. === Naujieji laikai (1603–1868 m.) === [[1600]] metais šiogunas [[Iejasu Tokugava]] (徳川 家康 Tokugava Iejasu) paskutiniame ir sprendžiamajame mūšyje galutinai sumušė dalinius kunigaikščius daimio (大名 Daimyō) bei kitus šiogunus ir, 1603 m. pasiskelbęs visos Japonijos šiogunu, suvienijo šalį, perkeldamas sostinę į [[Edo]] (江戸) (dabartinį [[Tokijas|Tokiją]]). Labai greitai Tokugavų klano šiogunai išvarė iš šalies visus katalikų misionierius, įtardami, kad šie darė didelę įtaką vietiniams didikams ir galėjo organizuoti feodalinius sukilimus. Šalyje galėjo likti tik olandų pirkliai, kurių judėjimo laisvė ir net prekybos apimtys buvo labai ribojamos. Jiems buvo leidžiama atplaukti tik į vieną Japonijos uostą – [[Nagasakis|Nagasakį]] (長崎). Vėliau, bijodami Kinijos invazijos, japonai dar labiau izoliavosi nuo išorinio pasaulio, šis izoliacijos periodas, apimantis [[Edo laikotarpis|Edo laikotarpį]], truko du su puse amžiaus. === Meidži periodas (1868–1912 m.) === {{pagr|Meidži periodas|Japonijos imperija}} [[1853]] m. Edo (Tokijo) įlankoje priešais būsimąją [[Jokohama|Jokohamą]] (横浜) pasirodė JAV laivynas ir privertė Japoniją atsiverti pasauliui. [[1867]] m. atsistatydino paskutinis Tokugavų [[Siogūnas|šiogunas]] Jošinobu Tokugava (徳川 慶喜 – Tokugava Jošinobu) ir simbolinė valdžia buvo perleista jaunam [[Imperatorius Meidži|imperatoriui Meidži]] (明治 天皇 – Meidži-tennō). Pradėta [[Meidži restauracija]]. [[1868]] m. prasidėjo didžiuliai ekonominiai, politiniai ir socialiniai pokyčiai, kurių metu modernesnių vakarų pavyzdžiu gan greitai pritaikytos valdžios struktūros, teisinė sistema bei kariuomenė. [[1875]] m. sustiprėjusi imperija sėkmingai prijungė [[Riūkiū karalystė|Riūkiū karalystę]], nugalėjo Kiniją ir Rusiją (1904–1905), ir [[1910]] metais jau kontroliavo [[Taivanas|Taivaną]], pusę [[Sachalinas|Sachalino]], [[Korėja|Korėją]].<ref>{{cite web |url=http://filebox.vt.edu/users/jearnol2/MeijiRestoration/imperial_japan.htm |title=Japan: The Making of a World Superpower (Imperial Japan) |author=Jesse Arnold |publisher=vt.edu/users/jearnol2 |accessdate=2008-12-04 |archive-date=2007-04-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070409113749/http://filebox.vt.edu/users/jearnol2/MeijiRestoration/imperial_japan.htm |dead-url=yes }}</ref> Antantės bloko, kurio pusėje kovojo Japonija, pergalė [[pirmasis pasaulinis karas|pirmajame pasauliniame kare]] padidino šalies įtaką pasauliniu mastu ir leido jai toliau vykdyti [[ekspancionizmas|ekspancionistinę]] politiką [[1931]] m. okupuojant [[Mandžiūrija|Mandžiūriją]]. Dėl pastarojo poelgio Japonija susilaukė [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] pasmerkimo, iš kurios po 2 m. išstojo. 1936 m. tarp Japonijos ir [[Nacistinė Vokietija|Nacistinės Vokietijos]] buvo pasirašytas Antikominterno paktas. === Naujausieji laikai (1912 m. – dabartis) === [[Vaizdas:AkagiDeckApril42.jpg|thumb|Lėktuvnešis Akagi]] [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]] Japonija kovojo [[Ašis (sąjunga)|Ašies]] pusėje, į karą įtraukė [[JAV|Jungtines Amerikos Valstijas]], 1941 m. [[gruodžio 7]] d. užpuolusi [[Perl Harboras|Perl Harboro]] uoste dislokuotą JAV laivyną. Nors amerikiečiai [[1945]] m. [[rugpjūčio 6]] ir 9 dienomis ant [[Nagasakis|Nagasakio]] ir [[Hirosima|Hirošimos]] (広島) numetė atomines bombas, Japonija kapituliavo tik 1945 m. [[rugpjūčio 15]] d., nesugebėdama atremti [[SSRS]] puolimų [[Mandžiūrija|Mandžiūrijoje]], Kinijoje ir Korėjoje. Karas Japonijai kainavo milijonus gyvybių, šalies pramonė ir infrastruktūra buvo beveik visiškai sugriautos. 1946 m. buvo sušauktas [[Tarptautinis karinis Tolimųjų Rytų tribunolas]] Japonijos lyderių nuteisimui už karinius nusikaltimus. Po karo Japonija buvo okupuota iki [[1952]] m., JAV kariuomenės bazės šioje šalyje yra iki šiol. JAV atsako už Japonijos neutraliteto išsaugojimą. Pokario laikotarpiu Japonija tapo pacifistine šalimi, JAV palaikoma sparčiai modernizavosi, o šalies [[BVP]] išaugo iki antro didžiausio pasaulyje. == Politinė sistema == {{main|Japonijos politinė sistema}} [[Vaizdas:Diet of Japan Kokkai 2009.jpg|thumb|left|Japonijos parlamento pastatas [[Nagatačijas|Nagatačijuje]], [[Čijoda|Čijodoje]], [[Tokijas|Tokijuje]]]] [[Vaizdas:Goshichi no kiri.jpg|thumb|Japonijos vyriausybės antspaudas]] Pagal [[1947]] m. išleistą [[Japonijos konstitucija|šalies konstituciją]], Japonija yra unitarinė [[konstitucinė monarchija]], su [[Japonijos imperatorius|imperatoriumi]] ir išrinktu Japonijos parlamentu ''[[Kokkai]] – 国会''. Formali valstybės galva – [[Japonijos imperatorius|imperatorius]] (''Tennō''), kurio galios labai apribotos. Pagal [[Japonijos Konstitucija|Konstituciją]] jis yra šalies ir žmonių vienybės simbolis, neturintis aukščiausiosios valdžios. Dabartinis imperatorius – [[Akihito]] (明仁), po jo seks [[Naruhito]] (徳仁), karūnuotasis Japonijos princas. Didžiausią politinę galią turi [[Ministras Pirmininkas (Japonija)|Ministras Pirmininkas]] ir kiti į [[Japonijos parlamentas|parlamentą]] išrinkti nariai, tuo tarpu aukščiausioji valdžia priklauso [[japonai|japonų liaudžiai]].<ref name="Konstitucija">{{cite web |url=http://www.sangiin.go.jp/eng/law/index.htm |title=Japonijos Konstitucija |publisher=House of Councillors of the National Diet of Japan |date=1946-11-03 |accessdate=2008-04-26 |archive-date=2007-03-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070317203812/http://www.sangiin.go.jp/eng/law/index.htm |dead-url=yes }}</ref> Įstatymų leidybos valdžia priklauso Parlamentui (Kokkai), kurį sudaro dveji rūmai: Atstovų rūmai (衆議院; ''Šiūgiin'') iš 480 narių, piliečių renkami kas ketverius metus ar po paleidimo, ir Patarėjų rūmai (参議院; ''Sangiin'') iš 242 narių, slaptu balsavimu<ref name="Konstitucija"/> piliečių renkami kas šešerius metus. Teisę balsuoti turi vyresni nei 20 m. asmenys.<ref name="ciawfbjapan">{{cite web |url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html |title=World Factbook; Japan |publisher=[[CIA]] |date=2009-06-26 |accessdate=2007-03-27 |archive-date=2015-12-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151220044055/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html |dead-url=yes }}</ref> Nuo [[1955]] m., išskyrus trumpai egzistavusią [[koalicinė vyriausybė|koalicinę vyriausybę]], suformuotą iš opozicinių partijų 1993 m., Parlamente daugumą turėjo liberalkonservatyvi [[Liberalų demokratų partija (Japonija)|liberalų demokratų partija]].<ref>{{cite web |url=http://www.jimin.jp/jimin/english/history/01.html |title=A History of the Liberal Democratic Party. Preface |publisher=Japonijos liberalų demokratų partija |accessdate=2009-07-14}}</ref> Po 2009 m. rinkimų jai teko pasitraukti į opoziciją, o valdančiąja tapo [[socialliberalizmas|socialliberalioji]] [[Demokratų partija (Japonija)|Demokratų partija]]. Vyriausybės vadovu yra ministras pirmininkas, renkamas parlamento narių ir skiriamas imperatoriaus. Tam, kad išliktų pareigose, jis turi neprarasti Atstovų Rūmų narių pasitikėjimo. Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, vadovaujamam ministro pirmininko. Ministras pirmininkas taip pat yra ministrų kabineto vadovas, skiriantis ir atleidžiantis ministrus, kurių dauguma privalo būti Parlamento nariai. Dabartinis Japonijos ministras pirmininkas yra [[Shinzō Abe]].<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/world/asia_pacific/10233665.stm Naoto Kan becomes Japan’s new prime minister], BBC News, 2010-05-04</ref> Japonijos teisinė sistema, istoriškai veikiama Kinijos teisės, visiškai savarankiškai formavosi [[Edo laikotarpis|Edo laikotarpiu]] (pavyzdys – 1742 m. išleistas teisynas ''[[Kujikata Osadamegaki]]'' (公事方 御定書 – Kudžikata Osadamegaki). Tačiau nuo XIX a. pab. Japonijos teisinei sistemai didžiulę įtaką darė Europos (ypač [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]]) teisė. Pagal dabartinę konstituciją imperatorius neturi vetavimo teisės ir privalo pasirašyti visus Parlamento priimtus įstatymus.<ref name="Konstitucija"/> Japonijos teismų sistema dalijama į keturias pakopas: [[Japonijos Aukščiausiasis Teismas|Aukščiausiąjį Teismą]] (最高裁判所; ''Saikō-Saibanšo'') ir tris žemesniųjų teismų lygius.<ref>{{cite web |url=http://www.kantei.go.jp/foreign/judiciary/0620system.html |publisher=Office of the Prime Minister of Japan |title=The Japanese Judicial System |accessdate=2007-03-27}}</ref> Svarbiausia Japonijos statutinės teisės dalis yra šešių kodeksų rinkinys ''Roppō''.<ref name="kodeksas">{{cite web |url=http://www.britannica.com/eb/article-9043364?hook=6804 |title="Japonijos civilinis kodeksas" |publisher=Encyclopædia Britannica |year=2006 |accessdate=2006-12-28}}</ref> == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Regions and Prefectures of Japan.png|thumb|Japonijos prefektūrų žemėlapis]] {{main|Japonijos regionai|Japonijos prefektūros}} Nors tradiciškai įprasta Japoniją skirstyti į 8 [[Japonijos regionai|regionus]], administratiškai šalis suskirstyta į 47 [[Japonijos prefektūros|prefektūras]], kurių kiekvieną valdo išrinkti gubernatoriai, įstatymų leidžiamasis organas ir administracijos biurokratija. Prefektūros susiformavo [[XIX a.]] pabaigoje vietoj daugiau nei tūkstantį metų egzistavusių kitų administracinių vienetų, – [[Japonijos žemės|žemių]]. Visų prefektūrų sąrašas pagal regioną: {| border="0" |----- | * [[Hokaido regionas|Hokaidō]] (''Hokkaidō'') regionas: : 1 [[Hokaido prefektūra]] (''Hokkaidō'') * Tōhoku (''Tōhoku'') regionas: : 2 [[Aomorio prefektūra]] (''Aomori-ken'') : 3 [[Ivatės prefektūra]] (''Ivate-ken'') : 4 [[Mijagio prefektūra]] (''Mijagi-ken'') : 5 [[Akitos prefektūra]] (''Akita-ken'') : 6 [[Jamagatos prefektūra]] (''Jamagata-ken'') : 7 [[Fukušimos prefektūra]] (''Fukušima-ken'') * [[Kanto regionas|Kanto]] (''Kantō'') regionas: : 8 [[Ibaraki prefektūra]] (''Ibaraki-ken'') : 9 [[Točigio prefektūra]] (''Točigi-ken'') : 10 [[Gunmos prefektūra]] (''Gunma-ken'') | valign="top" | : 11 [[Saitamos prefektūra]] (''Saitama-ken'') : 12 [[Čibos prefektūra]] (''Čiba-ken'') : 13 [[Tokijo prefektūra]] (''Tōkiō-to'') : 14 [[Kanagavos prefektūra]] (''Kanagava-ken'') * [[Čiūbu regionas|Čiūbu]] (''Čiūbu'') regionas: : 15 [[Niigatos prefektūra]] (''Niigata-ken'') : 16 [[Tojamos prefektūra]] (''Tojama-ken'') : 17 [[Išikavos prefektūra]] (Išikava-ken'') : 18 [[Fukui prefektūra]] (''Fukui-ken'') : 19 [[Jamanašio prefektūra]] (''Jamanaši-ken'') : 20 [[Nagano prefektūra]] (''Nagano-ken'') | valign="top" | : 21 [[Gifu prefektūra]] (''Gifu-ken'') : 22 [[Šidzuokos prefektūra]] (''Šizuoka-ken'') : 23 [[Aičio prefektūra]] (''Aiči-ken'') * [[Kinki regionas|Kinki]] (''Kinki'') regionas: : 24 [[Mie prefektūra]] (''Mie-ken'') : 25 [[Šiga prefektūra]] (''Šiga-ken'') : 26 [[Kioto prefektūra]] (''Kiōto-fu'') : 27 [[Osakos prefektūra]] (''Ōsaka-fu'') : 28 [[Hiogo prefektūra]] (''Hiōgo-ken'') : 29 [[Naros prefektūra]] (''Nara-ken'') | valign="top" | : 30 [[Vakajamos prefektūra]] (''Vakajama-ken'') * [[Čiūgoku regionas|Čiūgoku]] (''Čiūgoku'') regionas: : 31 [[Totorio prefektūra]] (''Tottori-ken'') : 32 [[Šimane prefektūra]] (''Šimane-ken'') : 33 [[Okajamos prefektūra]] (''Okajama-ken'') : 34 [[Hirošimos prefektūra]] (''Hirošima-ken'') : 35 [[Jamagučio prefektūra]] (''Jamaguči-ken'') * [[Šikoku]] (''Šikoku'') regionas: : 36 [[Tokušimos prefektūra]] (''Tokušima-ken'') : 37 [[Kagavos prefektūra]] (''Kagava-ken'') : 38 [[Ehimės prefektūra]] (''Ehime-ken'') | valign="top" | : 39 [[Kočio prefektūra]] (''Kōči-ken'') * [[Kiūšiū]] (''Kiūšiū'') regionas: : 40 [[Fukuokos prefektūra]] (''Fukuoka-ken'') : 41 [[Sagos prefektūra]] (''Saga-ken'') : 42 [[Nagasakio prefektūra]] (''Nagasaki-ken'') : 43 [[Kumamoto prefektūra]] (''Kumamoto-ken'') : 44 [[Oitos prefektūra]] (''Ōita-ken'') : 45 [[Mijadzakio prefektūra]] (''Mijazaki-ken'') : 46 [[Kagošimos prefektūra]] (''Kagošima-ken'') * [[Okinavos sala|Okinava]] (''Okinava'') regionas: : 47 [[Okinavos prefektūra]] (''Okinava-ken'') |} Pats [[Tokijas]] suskirstytas į 23 [[Tokijo seniūnijos|seniūnijas]] (東京区 Tōkiō-ku), kuri kieviena turi miesto savivaldą. Dabartiniu metu šalis vykdo administracinę pertvarką sujungdama daug [[Miestas (Japonija)|miestų]], [[miestelis (Japonija)|miestelių]] ir [[Kaimas (Japonija)|kaimų]]. Šia pertvarka siekiama sumažinti subperefktūrinio lygio administracinių regionų skaičių bei sumažinti administracines išlaidas.<ref>{{cite web |last=Mabuchi |first=Masaru |url=http://siteresources.worldbank.org/WBI/Resources/wbi37175.pdf |title=''Municipal Amalgamation in Japan'' (PDF) |publisher=World Bank |date=2001 m. gegužės mėn. | accessdate=2006-12-28}}</ref> Japonijoje daug didmiesčių, atliekančių svarbų vaidmenį Japonijos kultūroje, pavelde ir ekonomikoje. == Geografija == {{main|Japonijos geografija}} [[Vaizdas:Satellite View of Japan 1999.jpg|thumb|Japonijos palydovinė nuotrauka]] [[Vaizdas:Sakurajima at Sunset.jpg|thumb|[[Sakuradžima]] – aktyviausias ugnikalnis Japonijoje]] Japonija – salų valstybė, išsidėsčiusi palei [[Azija|Azijos]] Ramiojo vandenyno pakrantę. Iš rytų salas supa [[Ramusis vandenynas]], vakaruose – [[Japonijos jūra]], pietuose – [[Rytų Kinijos jūra|Rytų Kinijos]], šiaurėje – [[Ochotsko jūra]]. Tarp Honšiū ir Šikoku salų įsiterpusi [[Japonijos vidinė jūra|Seto Naikai (vidaus) jūra]]. Tai ketvirta pagal dydį po [[Indonezija|Indonezijos]], [[Madagaskaras|Madagaskaro]] ir [[Papua Naujoji Gvinėja|Papua-Naujosios Gvinėjos]] salose esanti valstybė. Šalį sudaro 6852 salos, iš kurių tik apie 340 yra didesnės nei 1 km². Didžiausios Japonijos salos yra keturios. Iš pietų į šiaurę: [[Kiūšiū]] (九州 – 36 554 km²), [[Šikoku]] (四国 – 18 825 km²), [[Honšiū]] (本州, didžiausia sala – 230 448 km²) ir [[Hokaidas]] (北海道 – 78 073 km²). Apie 70–80 % visos Japonijos teritorijos užima [[miškas|miškingi]], kalnuoti,<ref>{{cite web |url=http://encarta.msn.com/encyclopedia_761566679/Japan.html |title="Japan" |publisher=Microsoft® Encarta® Online Encyclopedia |date=2006 |accessdate=2006-12-28 |archive-date=2008-12-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20081216122527/http://encarta.msn.com/encyclopedia_761566679/Japan.html |dead-url=yes }}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.worldinfozone.com/country.php?country=Japan |title=Japan Information—Page 1 |publisher=WorldInfoZone.com |accessdate=2006-12-28}}</ref> žemdirbystei ar pramonei netinkami plotai. Tai lėmė neįprastai didelį [[gyventojų tankumas|gyventojų tankį]] urbanizuotose vietovėse, daugiausia įsikūrusiose prie krantų. Japonija yra viena [[Sąrašas:Šalys pagal gyventojų tankį|tankiausiai apgyvendintų šalių]].<ref>{{cite web |url=http://esa.un.org/unpp/ |title=World Population Prospects |publisher=UN Department of Economic and Social Affairs |accessdate=2007-03-27 |archive-date=2007-03-21 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070321013235/http://esa.un.org/unpp/ |dead-url=yes }}</ref> Japonijos salynas įsikūręs labai tektoniškai aktyvioje zonoje, vadinamoje [[Ugnies žiedas|Ugnies žiedu]], kur susiduria 3 tektoninės platformos. Dėl to Japoniją dažnai krečia nestiprūs požeminiai smūgiai, nereti čia ir [[ugnikalnis|ugnikalnių]] išsiveržimai. Destruktyvūs [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]], dažnai sukeliantys [[cunamis|cunamius]] ištinka Japoniją keliskart metuose.<ref>{{cite web |url=http://volcano.und.edu/vwdocs/volc_images/north_asia/japan_tec.html |title=Tectonics and Volcanoes of Japan |publisher=Oregono valstijos universitetas |accessdate=2007-03-27 |archive-date=2007-02-04 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070204064754/http://volcano.und.edu/vwdocs/volc_images/north_asia/japan_tec.html |dead-url=yes }}</ref> Pastarieji stipriausi drebėjimai šalį ištiko [[Didysis Hanšino žemės drebėjimas|1995]], [[Čiūetsu drebėjimas|2004]] ir [[2011 m. Sendajaus žemės drebėjimas ir cunamis|2011]] m. Šalyje gausu [[Onsen|karštųjų versmių]], kurios išnaudojamos turizme kaip pramoga.<ref>{{cite web |url=http://www.jnto.go.jp/eng/arrange/attractions/hotSprings.html |title=Attractions: Hot Springs |publisher=JNTO |accessdate=2007-04-01}}</ref> Didžiajai daliai Japonijos teritorijos būdingas [[vidutinių platumų klimatas]], kuris, dėl Japonijos didelio ištęstumo iš šiaurės į pietus, įvairiose Japonijos dalyse žymiai skiriasi. Pagal Japonijos geografinius bruožus galima išskirti 6 pagrindines klimato zonas: * [[Hokaidas|Hokaido]]. Šiauriausiajai Japonijos sričiai būdingos ilgos, šaltos žiemos ir trumpos pakankamai vėsios vasaros. Dideliu kritulių kiekiu teritorija nepasižymi, tačiau žiemą čia dažnai pasitaiko sniego klodų. * [[Japonijos jūra|Japonijos jūros]]. Vakariniame Honšiū krante šiaurės vakarų vėjas žiemos metu atneša daug sniego. Vasaros čia kiek vėsesnės nei Ramiojo vandenyno zonoje, tačiau neįprastų karščių pasitaiko dažnai dėl vyraujančio vėjo [[fenas|feno]]. * [[Centrinė aukštuma (Japonija)|Centrinės aukštumos]]. Būdingas tipinis [[žemyninis klimatas]] – didelė metinė ir paros temperatūrų amplitudė, mažai kritulių. * [[Japonijos vidinė jūra|Japonijos vidinės jūros]]. [[Čiūgoku regionas|Čiūgoku]] ir [[Šikoku]] esantys kalnai apsaugo zoną nuo sezoninių vėjų, todėl šiai zonai būdingas švelnus klimatas. * [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Rytų krantui būdingos šaltokos žiemos su nedaug sniego ir drėgnos bei karštos vasaros dėl pietrytinio sezoninio vėjo. * [[Riūkiū salos|Riūkiū salų]]. Riūkiū saloms būdingas [[subtropinis klimatas]] – karštos vasaros, šiltos žiemos, labai daug kritulių, ypač lietingojo sezono metu. Čia dažnai kyla [[uraganas|taifūnų]]. Aukščiausia temperatūra Japonijoje, -40,9 °C, užfiksuota [[2007]] m. [[rugpjūčio 16]] d. [[Gifu prefektūra|Gifu prefektūroje]].<ref>{{cite web |url=http://www.japannewsreview.com/society/national/20070816page_id=1553 |title=Gifu Prefecture sees highest temperature ever recorded in Japan - 40.9 |publisher=Japan News Review Society |date=2007-08-16 |accessdate=2007-08-16 |archive-date=2016-08-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20160818051003/http://www.japannewsreview.com/society/national/20070816page_id=1553 |dead-url=yes }}</ref> Tą pačią dieną tokia pati temperatūra užfiksuota ir [[Saitamos prefektūra|Saitamos prefektūroje]]. Lietingasis sezonas prasideda gegužės pradžioje Okinavoje. Didžiojoje Honšiū dalyje jis prasideda prieš birželio vidurį ir tęsiasi apie 6 savaites. Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje kylantis uraganai neretai atneša liūtis. Šiaurinėje Hokaido saloje lietingasis sezonas prasideda tik liepos gale. Japonijoje yra 9 miškų [[ekoregionas|ekoregionai]], išsidėstę skirtingose geografinėse platumose – nuo [[tropiniai ir subtropiniai drėgnieji plačialapiai miškai|subtropinių drėgnųjų plačialapių miškų]] Riūkiū ir [[Bonino salos]]e iki vidutinių platumų spygliuočių miškų šiaurėje.<ref>{{cite web |url=http://www.us.emb-japan.go.jp/jicc/spotflora.htm |archiveurl=https://web.archive.org/web/20070213035135/http://www.us.emb-japan.go.jp/jicc/spotflora.htm |archivedate=2007-02-13 |title=Flora and Fauna: Diversity and regional uniqueness |publisher=Embassy of Japan in the USA |accessdate=2007-04-01 |dead-url=yes }}</ref> [[Vaizdas:Yokohama wind farm.jpg|thumb|left|[[Vėjo jėgainė]]s Japonijoje]] [[Vaizdas:JR Central Shinkansen 700.jpg|thumb|left|Greitieji [[šinkansen]] traukiniai yra įprasta transporto priemonė Japonijoje.]] [[Vaizdas:Toyota Plant Ohira Sendai.jpg|thumb|left|[[Toyota]] automobilių gamykla Ohiroje, [[Mijagio prefektūra|Mijagio prefektūroje]]]] == Ekonomika == {{main|Japonijos ekonomika}} [[Vaizdas:The_Tokyo_Stock_Exchange_-_main_room_3.jpg|thumb|[[Japonijos birža]], antra didžiausia [[birža]] pasaulyje.]] Japonija yra [[Sąrašas:Šalys pagal nominalųjį BVP|trečia didžiausia]] ekonominė jėga pasaulyje<ref name="imf">{{cite web |url=http://www.imf.org/external/pubs/ft/weo/2006/02/data/weorept.aspx?sy=2005&ey=2005&scsm=1&ssd=1&sort=country&ds=.&br=1&c=512%2C446%2C914%2C666%2C612%2C668%2C614%2C672%2C311%2C946%2C213%2C137%2C911%2C962%2C193%2C674%2C122%2C676%2C912%2C548%2C313%2C556%2C419%2C678%2C513%2C181%2C316%2C682%2C913%2C684%2C124%2C273%2C339%2C921%2C638%2C948%2C514%2C686%2C218%2C688%2C963%2C518%2C616%2C728%2C223%2C558%2C516%2C138%2C918%2C353%2C748%2C196%2C618%2C278%2C522%2C692%2C622%2C694%2C156%2C142%2C624%2C449%2C626%2C564%2C628%2C283%2C228%2C853%2C924%2C288%2C233%2C293%2C632%2C566%2C636%2C964%2C634%2C182%2C238%2C453%2C662%2C968%2C960%2C922%2C423%2C714%2C935%2C862%2C128%2C716%2C611%2C456%2C321%2C722%2C243%2C965%2C248%2C718%2C469%2C724%2C253%2C576%2C642%2C936%2C643%2C961%2C939%2C813%2C644%2C199%2C819%2C184%2C172%2C524%2C132%2C361%2C646%2C362%2C648%2C364%2C915%2C732%2C134%2C366%2C652%2C734%2C174%2C144%2C328%2C146%2C258%2C463%2C656%2C528%2C654%2C923%2C336%2C738%2C263%2C578%2C268%2C537%2C532%2C742%2C944%2C866%2C176%2C369%2C534%2C744%2C536%2C186%2C429%2C925%2C178%2C746%2C436%2C926%2C136%2C466%2C343%2C112%2C158%2C111%2C439%2C298%2C916%2C927%2C664%2C846%2C826%2C299%2C542%2C582%2C443%2C474%2C917%2C754%2C544%2C698%2C941&s=NGDPD&grp=0&a=&pr1.x=64&pr1.y=9 |title=Pasaulio ekonomikos perspektyvos duomenų bazė; šalių palyginimai |publisher=IMF |date=2006-09-01 |accessdate=2007-03-14}}</ref> po [[JAV]] ir [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijos]] pagal [[Perkamosios galios paritetas|perkamosios galios paritetą]].<ref>{{cite web |url=http://www.nationmaster.com/graph/eco_gdp_ppp-economy-gdp-ppp |title=NationMaster; Economy Statistics |publisher=NationMaster |accessdate=2007-03-26}}</ref> Vyriausybės pagalba, darbo drausmė, aukštų technologijų įvaldymas ir palyginti mažos išlaidos ginklavimuisi leido Japonijai tapti viena stipriausių pasaulio ekonominių jėgų. Japonijoje labai gerai išvystyti tokie verslai kaip [[bankininkystė]], [[draudimas]], [[nekilnojamas turtas]], [[mažmeninė prekyba]], [[Japonijos transportas|transportas]], [[telekomunikacijos]]. Itin stipri Japonijos pramonės galia – čia įsikūrusios didžiausios ir pažangiausios automašinų, [[elektronika|elektronikos]] prietaisų, [[plienas|plieno]], spalvotų metalų, laivų, cheminių medžiagų, [[tekstilė]]s bei apdoroto maisto įmonės.<ref>[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html#Econ Japonijos ekonomika] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151220044055/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html#Econ |date=2015-12-20 }}</ref> Japonijoje įsikūrusios didžiosios kompanijos, – tai [[Toyota Motor]], [[NTT DoCoMo]], [[Canon]], [[Honda]], [[Takeda farmacinė kompanija|Takeda]], [[Sony]], [[Japonijos Plienas]], [[Tepco]], [[Mitsubishi Estate]] ir [[Seven & I Holding]]. [[Tokijo birža]] su 549,7 [[milijardas|mlrd.]] [[Japonijos jena|jenų]] rinkos [[kapitalizacija]] yra antra didžiausių rinkų pasaulyje po [[Niujorko birža|Niujorko biržos]].<ref>[http://www.nyse.com/events/1170156816059.html Rinkos duomenys.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071011121725/http://www.nyse.com/events/1170156816059.html |date=2007-10-11 }} Niujorko birža (2006-01-31). Tikrinta 2008-07-25.</ref> Japonijos pagrindiniai eksporto partneriai yra [[JAV]] (22,8 %), [[Europos Sąjunga]] (14,5 %), [[Kinijos Liaudies Respublika]] (14,3 %), [[Pietų Korėja]] (7,8 %), [[Taivanas]] (6,8 %) ir [[Honkongas]] (5,6 %) (2006 m. duomenimis). Iš Japonijos daugiausiai eksportuojama transporto įranga, motorinės transporto priemonės, elektronika, elektriniai mechanizmai ir [[cheminė medžiaga|cheminės medžiagos]].<ref name="ciaecon">{{cite web |url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html#Econ |title=Pasaulio faktų knyga; Japonijos ekonomika |publisher=[[CIA]] |date=2006-12-19 |accessdate=2008-07-25 |archive-date=2015-12-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151220044055/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html#Econ |dead-url=yes }}</ref> Dėl labai ribotų natūraliųjų išteklių pačioje Japonijoje, šalis yra labai priklausoma nuo žaliavų importo iš kitų šalių. Japonijos pagrindiniai importo partneriai yra [[Kinijos Liaudies Respublika]] (20,5 %), [[JAV]] (12 %), [[Europos Sąjunga]] (10,3 %), [[Saudo Arabija]] (6,4 %), [[Jungtiniai Arabų Emyratai|JAE]] (5,5)%, [[Australija]] (4,8)%, [[Pietų Korėja]] (4,7 %) ir [[Indonezija]] (4,2 %) (2006 m. duomenimis). Į šalį daugiausiai importuojama mašinų detalės ir įranga, kuras, maisto produktai (ypatingai [[jautiena]]), [[cheminė medžiaga|cheminės medžiagos]], [[tekstilė]] ir įvairios žaliavos pramonei. Apskritai Japonijos didžiausios prekybos partnerės yra [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]] ir [[JAV]].<ref>Blustein, Paul. [http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/articles/A40192-2005Jan26.html „China Passes U.S. In Trade With Japan: 2004 Figures Show Asian Giant’s Muscle“.] ''The Washington Post'' (2005-01-27). Tikrinta 2008-07-25.</ref> 2005 m. pusė energijos Japonijoje gauta iš [[nafta|naftos]], penktadalis iš [[akmens anglis|akmens anglių]] ir 14 % iš [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]].<ref>[http://www.stat.go.jp/english/data/handbook/c07cont.htm Chapter 7 Energy], Statistical Handbook of Japan 2007</ref> Branduolinėse jėgainėse pagaminama ketvirtadalis visos elektros Japonijoje.<ref>{{cite web |url=http://www.abc.net.au/news/stories/2008/01/21/2142636.htm |title=Japan taps into ocean winds for power |publisher=ABC News |date=2008-01-21 |accessdate=2009-0%-11}}</ref> Japonija yra išleidusi daug lėšų kelių tiesimui.<ref>[http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9500E3DC1031F932A35750C0A961958260 Japan’s Road to Deep Deficit Is Paved With Public Works], New York Times in 1997</ref> Išasfaltuoti keliai iš viso sudaro 1,2 mln. km<ref> 2004 m. bendras ilgis sudarė 1 177 278 km</ref> ir sudaro didžiausią transportavimo sektorių.<ref>[http://www.stat.go.jp/english/data/handbook/c09cont.htm Chapter 9 Transport] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110427071603/http://www.stat.go.jp/english/data/handbook/c09cont.htm |date=2011-04-27 }}, Statistical Handbook of Japan</ref> Japonijoje yra kairės pusės eismas. Vientisas įvairių kelių tinklas, jungiantis didžiuosius miestus, yra kontroliuojamas [[muitinė|muitą renkančių įmonių]]. Lengvieji automobiliai, tiek nauji, tiek panaudoti, yra nebrangūs, tačiau jų nuosavybės mokesčiai ir kuro apmokestinimas skatina produktyvų energijos vartojimą. Tik 50 % atstumo nukeliaujama automobiliais, o tai rodo žemiausią automobilių vartoseną iš visų [[G8]] šalių.<ref name="transtatsjp"> {{cite web|url=http://www.iraptranstats.net/jp|title=Transport in Japan|accessdate=2009-02-17|work=International Transport Statistics Database|publisher=iRAP]] }}</ref> 2004 m. visų išasfaltuotų kelių bendras ilgis buvo 1,2 mln. km., visų geležinkelių – 23 577 km. == Gyventojai == {{main|Japonijos demografija|Religija Japonijoje|Japonijos migracijos politika}} Japonijoje gyvena apie 126,8 mln. gyventojų. Japonijos visuomenė yra gana lingvistiškai ir kultūriškai homogeniška, su nedideliu užsieniečių skaičiumi šalyje. 2008 m. duomenimis šalyje 98,26 % gyventojų sudarė [[japonai]], 0,51 % – [[kinai]], 0,46 % – [[korėjiečiai]].<ref>[http://www.moj.go.jp/PRESS/090710-1/090710-1.html 平成２０年末現在における外国人登録者統計について]</ref> Pastaruoju metu didėja imigracija iš Artimųjų Rytų ir Pietryčių Azijos. Genetiškai tik apie 4,8 % japonų yra gryno japoniško tipo. Miestuose gyvena daugiau nei 82 % gyventojų, virš 26 % – Tokijuje. Dauguma gyventojų susitelkę rytinėje šalies dalyje, kurioje yra įsikūrę beveik visi didžiausi miestai. Statistikos duomenimis, 95 % gyventojų išpažįsta [[šintoizmas|šintoizmą]] ir [[budizmas|budizmą]], 0,8 % – [[krikščionybė|krikščionybę]], 4 % – kitas religijas. Apie 99 % visų šalies gyventojų [[japonų kalba]] yra gimtoji.<ref name="ciazmones">{{cite web |url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html#People |title=Pasaulio faktų knyga; Japonija-Žmonės |publisher=[[CIA]] |date=2008 m. |accessdate=2008-07-25 |archive-date=2015-12-20 |archive-url=https://web.archive.org/web/20151220044055/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html#People |dead-url=yes }}</ref> Tai [[agliutinacinė kalba]], kurioje ypatingai skiriasi formali ir neformali kalba. Pagal Japonų kalbos žodyną ''Shinsen-kokugojiten'', kiniškos kilmės žodžiai sudaro 49,1 % visų žodžių žodyne, vietiniai žodžiai sudaro 33,8 % ir kiti pasiskolintieji žodžiai – 8.8 %.<ref>Shinsen-kokugojiten (新選国語辞典), Kyōsuke Kindaichi, [[Shogakukan]], 2001, ISBN 4-09-501407-5</ref> Kaip rašto sistema vartojami [[kandži]] ([[kiniški hieroglifai]]) ir [[kana]] (skiemeninė abėcėlė, sukurta remiantis kiniškais hieroglifais), naudojami [[arabiški skaitmenys]]. [[Riūkiū kalbos]], taip pat priklausančios [[japonų kalbos|japonų kalbų šeimai]] yra vartojamos [[Okinavos sala|Okinavoje]], tačiau dabar šiomis kalbomis šnekančių tėra apie 900 000. [[Ainu kalba]] yra mirštanti, ją kaip gimtąją kalbą temoka keli senyvo amžiaus [[Hokaidas|hokaidiečiai]]. ==== Didžiausi miestai ==== [[Vaizdas:Tokyo from the top of the SkyTree.JPG|thumb|Didysis Tokijas – didžiausia metropolija pasaulyje]] {| class="wikitable" ! !! Miestas !! Prefektūra !! Gyventojų skaičius |- | 1 || '''[[Tokijas]]''' || [[Tokijas]] || 8&nbsp;535&nbsp;792</tr> | 2 || '''[[Jokohama]]''' || [[Kanagavos prefektūra|Kanagava]] || 3&nbsp;602&nbsp;758</tr> | 3 || '''[[Osaka]]''' || [[Osakos prefektūra|Ōsaka]] || 2&nbsp;635&nbsp;420</tr> | 4 || '''[[Nagoja]]''' || [[Aičio prefektūra|Aičis]] || 2&nbsp;223&nbsp;148</tr> | 5 || '''[[Saporas]]''' || [[Hokaidas]] || 1&nbsp;888&nbsp;953</tr> | 6 || '''[[Kobė]]''' || [[Hiogo prefektūra|Hiogas]] || 1&nbsp;528&nbsp;687</tr> | 7 || '''[[Kiotas]]''' || [[Kioto prefektūra|Kiotas]] || 1&nbsp;472&nbsp;511</tr> | 8 || '''[[Fukuoka]]''' || [[Fukuokos prefektūra|Fukuoka]] || 1&nbsp;414&nbsp;417</tr> | 9 || '''[[Kavasakis]]''' || [[Kanagavos prefektūra|Kanagava]] || 1&nbsp;342&nbsp;262</tr> | 10 || '''[[Saitama]]''' || [[Saitamos prefektūra|Saitama]]|| 1&nbsp;182&nbsp;744</tr> |} == Švietimas == {{main|Japonijos švietimo sistema}} [[Vaizdas:Yasuda Auditorium, Tokyo University - Nov 2005.JPG|thumb|Jasudos pastatas. [[Tokijo universitetas]].]] Pradinės, vidurinės mokyklos ir universitetai Japonijai, kaip [[Meidži restauracija|Meidži restauracijos]] rezultatas, buvo pristatyti [[1872]] m.<ref>{{cite web |url=http://www.fpri.org/footnotes/087.200312.ellington.japaneseeducation.html |title=Anapus retorikos: Esminiai klausimai apie Japonijos švietimą |author=Lucien Ellington |publisher=Foreign Policy Research Institute |date=2003-12-01 |accessdate=2008-06-30 |archive-date=2007-04-05 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070405075716/http://www.fpri.org/footnotes/087.200312.ellington.japaneseeducation.html |dead-url=yes }}</ref> Nuo [[1947]] m. privalomąjį Japonijos švietimą sudaro 9 klasės (''shōgaku'' ir ''chūgaku''). Beveik visi vaikai po to tęsia dar 3 metus trunkančius mokslus aukštesniojoje mokykloje (''kōkō'') ir, pasak [[Švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija (Japonija)|Švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijos]], apie 75,9 % baigusiųjų mokyklą tęsia studijas universitetuose, kolegijose, profesinėse mokyklose ar kitose povidurinio lavinimo įstaigose.<ref>{{cite web |url= http://www.mext.go.jp/english/statist/05101901/005.pdf |title= School Education |publisher= [[švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijos ministerija (Japonija)|ŠKSMT ministerija]] |format= [[PDF]] |accessdate= 2008-06-30 |archive-date= 2008-01-02 |archive-url= https://web.archive.org/web/20080102112620/http://www.mext.go.jp/english/statist/05101901/005.pdf |dead-url= yes }}</ref> Prestižiškiausiais Japonijos universitetais laikomi [[Tokijo universitetas]] ir [[Kioto universitetas]].<ref>{{cite web |url=http://www.alnaja7.org/success/Education/times_world_ranking_2005.pdf |title=The Times Higher Education Supplement World University Rankings |date=2005-10-28 |publisher=TSL Education Ltd. |format=[[PDF]] |accessdate=2008-06-30 |archive-date=2015-01-09 |archive-url=https://web.archive.org/web/20150109034911/http://www.alnaja7.org/success/Education/times_world_ranking_2005.pdf |dead-url=yes }}</ref> [[OECD]] atlikto penkiolikmečių erudicijos tyrimų duomenimis Japonija buvo šešta pasaulyje.<ref>[http://www.oecd.org/document/22/0,3343,en_2649_201185_39713238_1_1_1_1,00.html OECD’s PISA survey shows some countries making significant gains in learning outcomes], [[OECD]], 04/12/2007. [http://www.oecd.org/dataoecd/42/8/39700724.pdf]</ref> == Kultūra == {{main|Japonijos kultūra}} [[Vaizdas:Sorakuen14st3200.jpg|thumb|[[Japoniškas sodas]]]] Japonijos kultūra formavosi gana izoliuotoje teritorijoje, neišvengiamai patyrusi ir daug įtakos iš užsienio: į japoniškąjį substratą buvo introdukuojami korėjietiški, kiniški, vėliau vakarietiški elementai, ilgainiui suformavę savitą darinį. Tradiciniai Japonijos menai – amatai ([[ikebana]] (生け花 – [[japonų kalba|japoniškai]] 華道 – kadō), [[origami]] (折り紙), [[ukijo-e]] (浮世絵), [[Japonijos tradicinės lėlės|lėlės]], keramika), vaidinimai ([[bunraku]], šokis, [[kabuki]], [[rakugo]]), tradicijos (žaidimai, [[arbatos gėrimo ceremonija]], [[Budo]] (武道 Budō), [[Japonijos architektūra|architektūra]], [[Japoniškas sodas|sodai]], [[katana|kardai]]) ir [[Japonijos virtuvė|virtuvė]]. Susijungus tradicinei [[medžio graviūra]]i ir Vakarų menui, atsirado [[manga]], japoniški komiksai, vis populiarėjantys ir [[Lietuva|Lietuvoje]]<ref>[http://www.obuolys.lt/labas/topic.php?TopicID=178 Pasaulį užkariavę Rytų komiksai – pagaliau lietuviškai!] (obuolys.lt)</ref> Mangos piešimo technika sukurtas [[multiplikacija|animacinis]] filmas vadinamas [[anime]]. Dauguma tokių animacinių filmų ir sukuriama Japonijoje. Tarp jų yra labai žinomų, tokių kaip ''[[Pokémon]]'', ''[[Dragon Ball Z]]'' ar ''[[Kaiketsu Zorori]]''. Pagrindinė Japonijos religija – [[šintoizmas]] („dievų kelias“) – dievo kūrėjo Idzanagio vyriausiosios dukters, saulės deivės Amaterasu kultas. Jam įtakos turėjo senųjų Japonijos gyventojų tikėjimai, budizmas ir [[konfucianizmas|Konfucijaus]] filosofija. [[Vaizdas:Portrait-of-Kitaro-Nishida.png|thumb|left|175px|[[Kitaro Nishida|Kitaro Nišida]], vienas žymiausių Japonijos filosofų]] === Literatūra, filosofija ir menai === {{pagr|Japonijos literatūra}} Ankstyviausiais Japonijos literatūros kūriniais laikomos dvi istorinės knygos, ''[[Kojiki]]'' ir ''[[Nihon Shoki]]'' bei VIII a. poezijos knyga ''[[Man'yōshū]]'' (万葉集 – Man’jōšiū), visos parašytos kiniškais hieroglifais.<ref>{{cite web |url=http://www.meijigakuin.ac.jp/~ascj/2000/200015.htm |title= Asian Studies Conference, Japan (2000) |publisher=Meiji Gakuin University |accessdate=2007-04-01}}</ref> Ankstyvuoju [[Heian laikotarpis|Heian laikotarpiu]] kaip fonogramos buvo sukurta transkripcijos sistema, vadinama ''kana'' ([[hiragana]] ir [[katakana]]). ''[[Pasaka apie bambukų kirtėją]]'' laikoma seniausia prozine knyga japonų kalba.<ref name="ispmsu">{{cite web |url=http://isp.msu.edu/AsianStudies/wbwoa/eastasia/Japan/literature.html |archiveurl=https://web.archive.org/web/20071011065654/http://isp.msu.edu/AsianStudies/wbwoa/eastasia/Japan/literature.html |archivedate=2007-10-11 |title=Windows on Asia—Literature : Antiquity to Middle Ages: Recent Past |publisher=Michigan State University, Office of International Studies and Programs |accessdate=2006-12-28 |dead-url=no }}</ref> === Maistas === {{main|Japoniška virtuvė}} [[Vaizdas:East West sushi 01.jpg|thumb|[[Sušis|Sušių]] lėkšė]] Japonijoje vyraujančios kulinarinės tradicijos dalijasi daug panašumų su kitomis Tolimųjų Rytų šalių tradicijomis, nors turi ir daug išskirtinumų, kurios daro šią kulinarijos sistemą garsią visame pasaulyje. Viena japonų virtuvės specifikų, lyginant su kitomis regiono virtuvėmis, yra tai, kad čia vartojama palyginti mažai mėsos. To priežastis – šalyje gyvulininkystė nebuvo paplitusi, o dėl budistinių priesaikų [[Edo laikotarpis|Edo laikotarpiu]] mėsa praktiškai buvo uždrausta. Vietoj to, Japonijos virtuvėje yra labai didelis jūros produktų vartojimas. Žuvis ir kitos jūrų gėrybės gali būti valgomos žalios, keptos, virtos, virtos riebaluose, džiovintos. Kaip ir kitose Tolimųjų Rytų šalyse, Japonijoje yra priimta valgyti medinėmis [[valgomosios lazdelės|valgomosiomis lazdelėmis]] (箸), kurios į Japoniją atkeliavo iš Kinijos. Iš pat pradžių jomis naudojosi tik kilmingieji, tačiau netrukus jos tapo eilinių žmonių valgymo įrankiu. Japonijos, o kartu ir jos virtuvės, ėjimas individualumo link išryškėjo IX a. per [[Tang dinastija|Tang dinastijos]] nuosmukį. === Populiarioji kultūra === {{pagr|Japonijos populiarioji kultūra}} Japonijos populiariojoje kultūroje atsispindi ir praeities tradicijos. Sujungus tradicinę medžio graviūrą ir Vakarų meną, atsirado visame pasaulyje išpopuliarėjusi [[manga]], po kurios sekė [[anime]]. [[Vakarų muzika]], pristatyta XIX a., yra itin svarbi moderniosios kultūros dalis. Pokario Japoniją stipriai veikė modernioji Europos ir Amerikos muzika, kol galop susiformavo [[J-pop]] (japoniška pop muzika).<ref>{{cite web |url=http://observer.guardian.co.uk/omm/story/0,,1550807,00.html |title= J-Pop History |publisher=The Observer| accessdate=2007-04-01}}</ref> Šalyje labai populiarūs įvairūs televizijos šou, ypač komedinio pobūdžio, jais domimasi ir užsienio šalyse. Taip daugelyje valstybių išplito Japonijoje atsiradusių „[[Takeši pilis|Takeši pilies]]“ ar „[[Skylė sienoje]]“ analogų. Dėl labai gerai išvystytų moderniųjų technologijų pramonės šalis garsėja ir kompiuterinėmis konsolėmis ir žaidimais. Japonijoje pagamintos žaidimų konsolės populiarios jau nuo [[XX a. 9-as dešimtmetis|devintojo dešimtmečio]].<ref>{{cite web |url=http://uk.gamespot.com/gamespot/features/video/hov/index.html |title=The History of Video Games |author=Leonard Herman, Jer Horwitz, Steve Kent, and Skyler Miller |publisher=[[Gamespot]] |accessdate=2008-07-25 |archive-date=2007-09-29 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070929122934/http://uk.gamespot.com/gamespot/features/video/hov/index.html |dead-url=yes }}</ref> === Sportas === {{main|Sportas Japonijoje}} [[Vaizdas:Asashoryu-2008.jpg|thumb|Sumo imtynės]] Tradiciškai [[sumo]] (相撲 – sumō) yra laikoma [[nacionalinė sporto šaka|nacionaline]] Japonijos sporto šaka. [[Kovos menai]], tokie kaip [[dziudo]] (柔術 – džiūdžiucu), [[karate]] (空手 道 – karate-dō) ir [[kendo]] (剣道 – kendō), taip pat yra labai paplitę šalyje. Po [[Meidži restauracija|Meidži restauracijos]] į Japoniją suplūdo daug vakarietiškų sporto šakų, įsiskverbusių į Japonijos švietimo sistemą.<ref>{{cite web |url=http://www.uk.emb-japan.go.jp/en/facts/culture_dailylife.html#sports |title=Culture and Daily Life |publisher=Japonijos ambasada Jungtinėje Karalystėje |accessdate=2007-03-27}}</ref> [[Japonijos profesionalų beisbolo lyga|Profesionalų beisbolo lyga]] Japonijoje įkurta [[1936]] m.<ref>{{cite book |author=Nagata, Yoichi and Holway, John B. |editor=Pete Palmer |title=Total Baseball |edition=fourth edition |year=1995 |publisher=Viking Press |location=Niujorkas |pages=547 |chapter=Japanese Baseball}}</ref> Dabar beisbolas yra populiariausias komandinis sporto žadimas šalyje. Vienas geriausių Japonijos beisbolininkų yra triskart Japonijos Vertingiausiu Žaidėju tapęs [[Ichiro Suzuki]], dabar žaidžiantis Šiaurės Amerikos [[Major League Baseball|pagrindinėje beisbolo lygoje]]. [[1992]] m. įkūrus [[Japonijos profesionalų futbolo lyga|Japonijos profesionalų futbolo lygą]], [[futbolas]] taip pat išplito šalyje.<ref>{{cite web |url=http://www.tjf.or.jp/takarabako/PDF/TB09_JCN.pdf |title= Soccer as a Popular Sport: Putting Down Roots in Japan |publisher= The Japan Forum |format = [[PDF]] | accessdate=2007-04-01}}</ref> Japonijoje nuo [[1981]] iki [[2004]] m. vyko [[Tarpžemyninė taurė]], o [[2002]] m. – [[XVII pasaulio futbolo čempionatas]] (kartu su [[Pietų Korėja]]).<ref>XVII pasaulio futbolo čempionatas vyko Japonijoje ir [[Pietų Korėja|Pietų Korėjoje]]</ref> Japonijos futbolo komandos yra vienos stipriausių Azijoje, triskart laimėjusios [[AFC Azijos taurė|AFC Azijos taurę]]. Šalyje vis populiaresnis tampa [[golfas]],<ref>{{cite web |url=http://metropolis.co.jp/tokyo/604/sports.asp |title=Japanese Golf Gets Friendly |publisher=Metropolis |author=Fred Varcoe |accessdate=2007-04-01 |archive-date=2007-09-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070926215517/http://metropolis.co.jp/tokyo/604/sports.asp |dead-url=yes }}</ref> taip pat ir [[automobilių sportas]], ypatingai [[Super GT]] ir [[Formula Nippon]].<ref>{{cite web |url=http://metropolis.co.jp/tokyo/623/sports.asp |title=Japanese Omnibus: Sports |publisher=Metropolis |author=Len Clarke |accessdate=2007-04-01 |archive-date=2007-09-26 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070926215524/http://metropolis.co.jp/tokyo/623/sports.asp |dead-url=yes }}</ref> == Kita informacija == * [[Japonijos tarptautiniai santykiai]] * [[Japonijos šventės]] * [[Japonijos mokslas]] * [[Aplinkosauga Japonijoje]] * [[Japonijos sveikatos apsaugos sistema]] == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Japan}} {{Vikižodynas|Japonija}} ; Oficialios * [http://www.kantei.go.jp/foreign/index-e.html Kantei.go.jp] – Oficiali [[Ministras pirmininkas (Japonija)|ministro pirmininko]] ir Kabineto svetainė * [http://www.kunaicho.go.jp/eindex.html Kunaicho.go.jp] – Oficiali Japonijos Imperatoriškosios šeimos svetainė. * [http://www.mofa.go.jp/ Užsienio reikalų ministerija] – Detalūs dokumentai apie Japonijos užsienio politiką, švietimo programas, kultūrą ir gyvenimą. * [http://www.shugiin.go.jp/index.nsf/html/index_e.htm Shugi-in.go.jp] – Oficiali Atstovų rūmų svetainė * [http://www.ndl.go.jp/en/index.html Japonijos parlamento biblioteka] {{en-icon}} ; Žiniasklaida * [http://www.nhk.or.jp/english/ NHK Online] (japonų k.) * [http://home.kyodo.co.jp/ Kyodo Naujienos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080423043359/http://home.kyodo.co.jp/ |date=2008-04-23 }} (japonų k.) * [https://web.archive.org/web/20050629001918/http://www.yomiuri.co.jp/dy/ Yomiuri Shimbun] (japonų ir anglų k.) * [http://www.asahi.com/english/index.html Asahi Shimbun] {{en-icon}} * [http://www.japantimes.co.jp/ The Japan Times] (japonų k.) ; Turizmas * [http://www.jnto.go.jp/eng/ Japonijos nacionalinė turistų organizacija] ; Kita * [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html CIA Pasaulio faktų knyga – ''Japonija''] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151220044055/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/ja.html |date=2015-12-20 }} {{en-icon}} * [http://www.britannica.com/nations/Japan Encyclopaedia Britannica] apie Japoniją * [http://www.hanamiweb.com/ Hanami Web – Inside Japan] * [http://jin.jcic.or.jp Japan information network] * {{wikiatlas|Japan}} * [http://www.japonija.lt Japonijos mylėtojų kampelis] {{Azija}} {{Monarchijos}} {{Verta}} [[Kategorija:Valstybės]] [[Kategorija:Japonija| ]] pq1i5kiq5x9un051f6s4sk5iz5hk3n3 0 1344 6667356 6654532 2022-08-19T19:45:46Z Ke an 3020 /* Rašyba */ Iliustracija neatspindi lietuvių kalbos rašybos wikitext text/x-wiki {{Infolentelė kalba |spalva = lawngreen |kalba = Lietuvių kalba |šalys = [[Lietuva|Lietuvoje]], tautinės mažumos [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[JAV]], [[JK]], [[Airija|Airijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Rusija|Rusijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Australija|Australijoje]], [[Brazilija|Brazilijoje]] |kalbančiųjų = ~3,6 mln.<ref>{{VLE|XII|||[https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalba-118006 Lietuvių kalba]}}</ref> |vieta = |išnykimas = |kilmė = [[Indoeuropiečių prokalbė]] *[[Baltų-slavų kalbos|Baltų-slavų prokalbė]]?<small>([[hipotezė]]) **[[Baltų prokalbė]] ***[[Baltų kalbos]] ****[[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|Rytų baltų kalbos]] *****'''lietuvių''' |raštas = |oficiali = {{flag|Lietuva}}<br />[[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčius]] ({{flag|Lenkija}})<ref>[http://www.punsk.com.pl/gmina%20punsk/nazwy.htm Lenkijos mažumų kalbų įstatymas (lenk.)]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref><br />{{flag|Europos Sąjunga}}<br /> |institucijos = [[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]] |iso639-1 = lt |iso639-2 = lit |iso639-3 = lit |sil = LIT |paveikslėlis = Map of Lithuanian language.svg |kodas = lt |vikižodynas = Lietuvių kalba }} '''Lietuvių kalba''' – iš [[baltų prokalbė]]s kilusi [[Lietuviai|lietuvių tautos]] kalba, kuri Lietuvoje yra [[Valstybinė kalba|valstybinė]], o [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]] – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena [[Lietuva|Lietuvoje]]). Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], mirusiomis [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]] priklauso [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbų]] šeimos baltų kalbų grupei. Pirmieji lietuvių kalbos rašytiniai paminklai atsirado vėlokai, apie [[XVI a.]], tačiau net dabartinė lietuvių kalba pasižymi dideliu archajiškumu (ypač [[Vardažodis|vardažodžių]] linksniavimo srityje).<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=20|isbn=0-89357-267-5}}</ref> [[Fonetika|Fonetiškai]] ir [[Morfologija (kalbotyra)|morfologiškai]] konservatyvi lietuvių kalba žymiai artimesnė [[Baltų prokalbė|baltų prokalbei]] negu naujoviškesnė latvių kalba.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1958|pages=39—40}}</ref> Lietuvių kalba – archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę [[indoeuropiečių prokalbė]]s ypatybių, lietuvių kalba yra vienintelė gyvoji kalba, kurią galima paaiškinti tiesiogiai remiantis bendrųjų indoeuropietiškųjų formulių sistema.<ref>{{cite web| url= http://www.lituanus.org/1969/69_3_02.htm | title= The importance of Lithuanian for Indo-Eurioean linguistics | publisher= LITUANUS | accessdate= 2019-05-23}}</ref><ref>{{cite book|last=[[Louis Hjelmslev|Hjelmslev L.]]|title=Kalba. Įvadas|date=1995|location=Vilnius|publisher=Baltos lankos|pages=86|isbn=9986-403-16-2}}</ref> Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]]. Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičių]] kauniškių [[šnekta]], iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsinės]] ir 13 [[Balsis|balsinių]] fonemų (įskaitant ir vartojamas tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. [[Kirtis]] – laisvas, tariamos [[priegaidė]]s, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi. Morfologiškai lietuvių kalba yra [[Fleksinė kalba|fleksinė]]. [[Sintaksė]] pasižymi palyginti laisva žodžių tvarka, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje – SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]). Žodyno daugumą sudaro veldiniai, tarp skolinių vyrauja [[Slavizmas|slavizmai]] ir [[germanizmas|germanizmai]]. Kalba užrašoma papildyta [[Lotynų abėcėlė|lotynų abėcėle]], vartojamos 32 raidės. == Pavadinimas == [[Vaizdas:Lingwa Lietowia (Lithuanian language; lietuvių kalba), mentioned in Chronik des Konstanzer Konzils by Ulrich von Richental, 15th century.jpg|thumb|Vokiečių [[Metraštis|metraštininko]] Ulricho fon Richentalio XV a. knygoje „Chronik des Konstanzer Konzils“, kurioje aprašomas [[Konstanco susirinkimas]] ir jo dalyviai (1414–1418), paminėta ''Lingwa Lietowia'' – lietuvių kalba.]] Savivardis ''lietùvių kalbà'' suprastinas kaip ''lietuvių tautybės žmonių kalba''. Senuosiuose raštuose pasitaiko kalbos pavadinimas ''lietùviškas liežùvis'' ([[vertinys]] iš {{ru|литовский язык}} arba {{pl|język litewski}}; lietuvių kalboje ''[[Liežuvis|liežùvis]]'' nuo seno reiškė tik anatominį organą). Savo ruožtu ''lietùvis ''reiškia 'Lietuvos gyventojas'. Žodis ''Lietuvà'' kilęs iš [[baltų prokalbė]]s ''*leituṷā'', kuris anksčiau buvo gretinamas su {{la|lītus}} 'krantas',<ref name="Фасмер">{{cite book|last=Фасмер|first=М.|title=Этимологический словарь русского языка|volume=2|location=М.|publisher=Прогресс|date=1964–1973|pages=502}}</ref><ref>{{cite book|last=Fraenkel|first= E.|title=Litauisches Etymologisches Wörterbuch|volume=I|location=Heidelberg — Göttingen|publisher=Carl Winter Universitätsverlag — Vandenhoeck & Ruprecht|date=1962|pages=368−369}}</ref> tačiau [[Semantika|semantiškai]] ši [[etimologija]] silpna – istorinė Lietuva nesiekė pakrantės.<ref name="Zinkevičius12">{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija|location=Vilnius|publisher=Mokslas|date=1987|volume=II: Iki pirmųjų raštų|pages=12}}</ref> [[Aleksejus Šachmatovas|A. Šachmatovas]] žodį ''Lietuvà'' siejo su šiaurės vakarų [[Prancūzija|Prancūzijos]] srities[[Armorika| Armorikos]] pavadinimu (vid. {{ga|Letha}}, {{cy|Llydaw}} < ''*pḷtau̯-'') ir darė prielaidą, kad [[baltai]] šį pavadinimą bus perėmę iš [[Venetai (galai)|venetų]],<ref>{{cite journal|last=Schachmatov|first=A.|title=Zu den ältesten slavisch-keltischen Beziehungen|journal=Archiv für slavische Philologie|date=1912|volume=31|pages=81−82}}</ref> bet kiti mokslininkai šios [[hipotezė]]s nepalaikė.<ref name="Фасмер"/><ref name="Zinkevičius12"/> [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]] manė, kad pradžioje žodis ''*leituṷā'' priklausė ''ū'' kamienui – ''*leitūs'' – ir reiškė vietovę aplink upę ''*leitā'' (kaip ''Vilnius'' – vietovę prie upės ''Vilnia''), plg. liet. ''líeti''. Šią upę J. Otrembskis manė buvus [[Nemunas|Nemuną]].<ref>{{cite book|last=Otrębski J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1958|pages=2−5}}</ref> [[Kazimieras Kuzavinis|K. Kuzavinio]] teigimu,<ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvos vardo kilmė|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|date=1964|volume=X|url=http://baltnexus.lt/uploads/publikacijos/Kalbotyra/Kalbotyra%20X/10_03_K.%20Kuzavinis.pdf|pages=5−18}}</ref><ref>{{cite journal|last=Kuzavinis|first=K.|title=Lietuvių upėvardžiai ''lie- (lei-)''|journal=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų darbai. Kalbotyra|date=1967|volume=XVII|pages=135−137}}</ref> žodžio ''Lietuvà'' kilmė susijusi su [[Hidronimas|vandenvardžiu]] ''[[Lietava|Lietavà]]'' ([[Slavų kalbos|suslavintai]] ''Lietáuka'') – [[Neris|Neries]] intaku.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija. II: Iki pirmųjų raštų|location=Vilnius|publisher=Mokslas|date=1987|pages=13−14}}</ref> [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]] iškėlė hipotezę,<ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo kilme|journal=Lietuviu kalbotyros klausimai|date=1995|volume=35|issn=0130-0172|pages=55−91}}</ref><ref>{{cite journal|last=Karaliūnas|first=S.|title=Lietuvos vardo ir valstybingumo ištakos|url=http://www.vartiklis.lt/voruta/tekstai/lietuva.htm#3|journal=[http://www.voruta.lt Voruta: Lietuvos istorijos laikraštis]|date=1998, vasario 14|volume=7(337)|issn=1392-0677}}</ref> kad žodis ''Lietuvà'' pirma reiškė karinį darinį ir šį žodį gretino su sen. {{is|lið}}, sen. {{sv|lith}}, sen. {{fy|lid}} ir vid. {{nds|leide}} '[[dieninis]], palyda, būrys, kariuomenė'.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=203|isbn=5-94282-046-5}}</ref> == Kalbos geografija == === Arealas ir kalbos vartotojų skaičius === [[Vaizdas:Map of Lithuanian language.svg|thumb|250px|Lietuvių kalbos paplitimas|right]] Lietuvių kalba paplitusi [[Lietuva|Lietuvoje]], taip pat nedidelėse [[Čiabuviai|autochtoninėse]] lietuvių srityse už Lietuvos ribų bei kitose šalyse:<ref name="ЯМ94"/> šiaurės rytų [[Lenkijos lietuviai|Lenkijos]] regionuose ([[2011]] m. 5408 žmonės lietuvių kalbą nurodė kaip [[Gimtoji kalba|gimtąją]], 5303 ją vartojo namuose),<ref>{{cite web|url=http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|format=pdf|title=Ludność. Stan i struktura demograficzno-społeczna|work=|publisher=Główny Urząd Statystyczny|datepublished=|accessdate=|description=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20141027224238/http://stat.gov.pl/cps/rde/xbcr/gus/LUD_ludnosc_stan_str_dem_spo_NSP2011.pdf|archivedate=2014-10-27}}</ref> [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ([[2009]] m. duomenimis, iš 5087 etninių lietuvių 1597 lietuvių kalbą nurodė kaip gimtąją,<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и родному языку|work=|publisher=|datepublished=|accessdate=|description=|archive-date=2017-10-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20171009183758/http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.8-0.pdf|dead-url=yes}}</ref> bet tik 277 ją vartoja namuose),<ref>{{cite web|url=http://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|format=|author=Национальный статистический комитет Республики Беларусь|title=Данные переписи 2009 года. Население по национальности и языку, на котором обычно разговаривает дома:|work=|publisher=|datepublished=|accessdate=|description=|archive-date=2021-01-13|archive-url=https://web.archive.org/web/20210113092028/https://www.belstat.gov.by/uploads/file/GU_demogr/5.9-0.pdf|dead-url=yes}}</ref> [[Rusija|Rusijoje]] (31 295 kalbos vartotojų [[2010]] m.),<ref>{{cite web|url=http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|title=Итоги Всероссийской переписи населения 2010. Распространение языков|date=2001—2015|publisher=Федеральная служба государственной статистики|description=|archiveurl=https://web.archive.org/web/20211006173252/http://www.gks.ru/free_doc/new_site/population/demo/per-itog/tab6.xls|archivedate=2021-10-06|access-date=2019-05-29|dead-url=yes}}</ref> [[Ukraina|Ukrainoje]] ([[2001]] m. duomenimis, 1932 iš 7207 lietuvių gimtąja kalba laiko lietuvių),<ref>{{cite web|url=http://2001.ukrcensus.gov.ua/rus/results/nationality_population/nationality_popul1/select_51/?botton=cens_db&box=5.1W&k_t=00&p=50&rz=1_1&rz_b=2_1%20&n_page=3|format=|author=|title=Всеукраинская перепись населения 2001. Распределение населения по национальности и родному языку|work=|publisher= |datepublished=|accessdate=|description=}}</ref> [[Latvija|Latvijoje]] ([[2011]] m. 1819 iš 24 479 lietuvių šią kalbą įvardijo kaip gimtąją),<ref>{{cite web|url=http://data.csb.gov.lv/pxweb/lv/tautassk_11/tautassk_11__tsk2011/TSG11-071.px/table/tableViewLayout1/?rxid=990536db-b060-4ba6-897a-64072e428807|title=Tautas skaitīšana 2011. TSG11-071. Pastāvīgo Iedzīvotāju Tautību Sadalījums Pa Statistikajiem Reģioniem, Republikas Pilsētām Un Novadiem Pēc Mājās Pārsvarā Lietotās Valodas 2011. Gada 1 Martā. Skatīt tabulu|publisher=Centrālās statistikas pārvaldes datubāzes|description=|archiveurl=|archivedate=}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> taip pat lietuviškai kalbama [[JAV]] (42 306 kalbos vartotojai iš 727 000 lietuvių kilmės amerikiečių),<ref>{{cite web|url=https://www.census.gov/hhes/socdemo/language/data/other/detailed-lang-tables.xls|format=|author=|title= Detailed Languages Spoken at Home and Ability to Speak English for the Population 5 Years and Over for the United States: 2006-2008|work=|publisher= |datepublished=|accessdate=|description=}}</ref> [[Kanada|Kanadoje]] ([[2011]] m. 7600 lietuvių, iš kurių 7245 žmonėms lietuvių kalba – vienintelė gimtoji),<ref>{{cite web|url=http://www12.statcan.gc.ca/census-recensement/2011/dp-pd/tbt-tt/Rp-eng.cfm?LANG=E&APATH=3&DETAIL=0&DIM=0&FL=A&FREE=0&GC=0&GID=0&GK=0&GRP=0&PID=103251&PRID=0&PTYPE=101955&S=0&SHOWALL=0&SUB=0&Temporal=2011&THEME=90&VID=0&VNAMEE=&VNAMEF=|format=|author=|title=2011 Census of Canada|work=|publisher= |datepublished=|accessdate=|description=}}</ref> [[Brazilija|Brazilijoje]], [[Argentina|Argentinoje]], [[Urugvajus|Urugvajuje]], [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Australija|Australijoje]]. Bendrasis kalbos vartotojų skaičius – 3 001 430 žmonių;<ref>{{cite web|url=http://www.ethnologue.com/language/lit|title=Lithuanian|accessdate=2019-05-22}}</ref> [[2011]] m. Lietuvoje lietuvių kalba 2 597 488 žmonėms buvo gimtoji<ref> [https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv_kalba_tikyba.pdf/1d9dac9a-3d45-4798-93f5-941fed00503f 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. 5,6 lentelės]</ref> ir 302 684 žmonėms buvo užsienio kalba.<ref>[https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/217110/Gyv+pagal+i%C5%A1silavinima_ir_kalbu_mokejima.pdf/b75c5e7a-e733-48fa-95e4-83d485c6726a 2011 m. surašymas. Gyventojai pagal išsilavinimą ir kalbų mokėjimą. 10 lentelė. Gyventojai pagal mokamas užsienio kalbas ir amžiaus grupes]</ref> Nuo [[XV a.]] prasidėjo [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] brovimasis į [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] žemes. Lietuvių kalbos dirvoje formavosi dalis lenkų kalbos pakraščių tarmių, kai kurios šių tarmių ypatybės nulemtos lietuvių kalbos įtakos.<ref>{{cite book|last=Ананьева|first=Н. Е.|title=История и диалектология польского языка|edition= 2-е изд., испр.|location=М.|publisher=УРСС|date=2004|pages=103—108|isbn=978-5-397-00628-6}}</ref> Lietuvių kalba [[JAV]] patyrė didelę [[Anglų kalba|anglų kalbos]] įtaką, daugiausia ji reiškiasi [[Leksika|žodyne]]. Pavyzdžiui, vartojami tokie anglicizmai: ''divòrsas'' 'ištuoka' (< {{en|divorce}}), ''kìsas'' 'bučinys' (< {{en|kiss}}), ''kãras'' 'automobilis' (< {{en|car}}). Dažni semantiniai [[vertinys|vertiniai]], pavyzdžiui, ''šaũkti'' 'skambinti' reikšme (plg. {{en|to call}}) arba ''šal̃tis'' 'peršalimo' reikšme (plg. {{en|cold}}). Taip pat Amerikos lietuvių kalboje vartojama daugybė [[Slavizmas|slavizmų]], kurie [[Bendrinė kalba|bendrinėje]] lietuvių kalboje jos gryninimo laikotarpiu buvo pašalinti. [[Fonetika|Fonetikoje]] dažniau vartojamos bendrinėje kalboje laikomos paribinėmis [[Fonema|fonemos]] [h] ir [f], be to, esama [[Priegaidė|priegaidžių]] pokyčių. [[Morfologija (kalbotyra)|Morfologijoje]] matyti pastangos suvienodinti esamojo laiko ir [[Bendratis|bendraties]] kamienus (pavyzdžiui, ''pir̃ka'' 'perka'), vengiama neveikiamosios rūšies formų, painiojami kietieji ir minkštieji veiksmažodžio [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=411—414|isbn=5-94282-046-5}}</ref> === Tarmės === {{pagr|Lietuvių kalbos tarmės}} [[Vaizdas:Map of dialects of Lithuanian language.png|thumb|300px|right|Lietuvių kalbos tarmių žemėlapis {| |- |valign=top| '''[[Žemaičių tarmė]]''' {{legend|#986b1f|[[Vakarų žemaičių patarmė|Vakarų žemaičiai]]}} [[Šiaurės žemaičių patarmė|Šiaurės žemaičiai]]: {{legend|#e65c5c|kretingiškiai}} {{legend|#e26399|telšiškiai}} [[Pietų žemaičių patarmė|Pietų žemaičiai]]: {{legend|#e8ec0e|varniškiai}} {{legend|#f3b317|raseiniškiai}} |valign=top| '''[[Aukštaičių tarmė]]'''<br /> [[Vakarų aukštaičių patarmė|Vakarų aukštaičiai]]: {{legend|#34f762|šiauliškiai}} {{legend|#39841e|kauniškiai}} {{legend|#61d31c|Klaipėdos krašto aukštaičiai}} [[Rytų aukštaičių patarmė|Rytų aukštaičiai]]: {{legend|#19d5b9|panevėžiškiai}} {{legend|#8cdde1|širvintiškiai}} {{legend|#427ec6|anykštėnai}} {{legend|#07ddff|kupiškėnai}} {{legend|#66a6e6|uteniškiai}} {{legend|#3c18ca|vilniškiai}} {{legend|#aa51e7|[[Pietų aukštaičių patarmė|Pietų aukštaičiai]]}} |} ]] Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines [[Tarmė|tarmes]]: [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] (tarmių pavadinimai kilę nuo žodžių ''áukštas'' ir ''žẽmas'' pagal tarmių atstovų gyvenamąsias vietoves [[Nemunas|Nemuno]] tėkmės atžvilgiu: aukštaičiai gyvena labiau Nemuno aukštupyje, o žemaičiai – žemupyje).<ref name="ЯМ94">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=94|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Aukštaičių tarmė dalijama į tris [[Patarmė|patarmes]]: [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų]], [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų]] ir [[Pietų aukštaičių patarmė|pietų]]. Žemaičių tarmė taip pat skirstoma į tris patarmes: [[Vakarų žemaičių patarmė|vakarų]], [[Šiaurės žemaičių patarmė|šiaurės]] ir [[Pietų žemaičių patarmė|pietų]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pagal bendrinės kalbos [[Dvibalsis|dvibalsio]] ''uo'' atitikmenis žodyje ''dúona'' pietų žemaičiai vadinami ''dū́nininkais'', šiaurės žemaičiai – ''dòunininkais'', vakarų žemaičiai – ''dónininkais''.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1986|pages=865}}</ref> Aukštaičių ir žemaičių tarminiai skirtumai susiję su senu gentiniu susiskaidymu, žemaičių tarmė patyrusi [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] įtaką, be to, šiųdviejų tarmių skirtumams turėjo įtakos ilga [[Žemaitija|Žemaitijos]] nepriklausomybė nuo Lietuvos. Aukštaičių tarmė senoviškesnė, žemaičių tarmėje daugiau naujovių ir, beje, kai kuriomis ypatybėmis žemaičių tarmė priartėja prie [[Latvių kalba|latvių kalbos]].<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1986|pages=864—865}}</ref> [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]] buvo vartojamos [[Vakarų aukštaičių patarmė|vakarų aukštaičiams]] kauniškiams artimos [[Šnekta|šnektos]].<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=28|isbn=5-420-00778-9}}</ref> [[Lietuvių kalbos salos]]e yra arba buvo kalbama rytų ([[Apsas]], [[Gervėčiai]], [[Lazūnai]], [[Ciskodas]]), vakarų ([[Zietela]]) ir pietų ([[Punskas]], [[Seinai]], [[Suvalkai]], [[Varenavas]], [[Rodūnia]]) aukštaičių patarmėmis.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos dialektologija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidykla|location=Vilnius|date=1994|pages=80-81|isbn=5-420-00778-9}}</ref> Dabartinė [[Bendrinė kalba|bendrinė]] lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta.<ref name="ЯМ95">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=95|isbn=5-87444-225-1}}</ref> == Rašyba == {{pagr|Lietuvių abėcėlė}} [[Vaizdas:Latin-Russian-Lithuanian keyboard.jpg|thumb|right|300px|Lotynų – rusų – lietuvių klaviatūra]] Lietuvių kalbai užrašyti nuo [[XVI a.]] vartojama šiek tiek papildyta [[lotynų abėcėlė]]. Po [[1863 m. sukilimas|1863–1864 m. sukilimo]] [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia buvo įvedusi draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus (taip pat ir latvių [[Katalikybė|katalikų]]) leidinius lotyniškomis raidėmis. Priešinantis šiam draudimui lietuviška spauda lotynų abėcėle [[Knygnešiai|knygnešių]] buvo gabenama iš užsienio ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]], [[JAV]] ir kt.). Spaudos draudimo laikotarpiu Rusijos imperijos valdžia, nepaisydama visuomenės pasipiktinimo, leido lietuviškus leidinius tik [[kirilica]]. Spaudos lotynų abėcėle draudimas galiojo iki [[1904]] m.<ref name="Дини369"/> Dabartinė abėcėlė grįsta lotynų raidynu. Turimos 32 raidės, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos [[Diakritiniai ženklai|diakritiniais ženklais]]. ''q'', ''w'', ''x'' į abėcėlę neįeina.<ref name="ЯМ95"/> Raidės ''f'', ''h'' (ir junginys ''ch'') vartojama svetimos kilmės žodžiuose. Dabartinis lietuvių kalbos raidynas yra ortografinės reformos rezultatas, šią reformą darbe „Lietuviškos kalbos gramatika“ [[1901]] m. kodifikavo ir lietuvišką rašybą nuo lenkiškosios atitolino [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]]. [[Čekų kalba|Čekų]] abėcėlės pavyzdžiu buvo pradėtos vartoti raidės ''v'' (vietoj ''w''), ''š'' (vietoj ''sz''), ''č'' (vietoj ''cz''), ''ž'' (vietoj ''ż''). ''u'' ilgoji imta žymėti kaip ''ū'', o ''i'' ilgoji – kaip ''y''.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1958|pages=61—62}}</ref> {| | {|class="wikitable" style="text-align:center;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 1 ! [[A|A a]] | ''a'' | [ ɑ ] |- | 2 ! [[Ą|Ą ą]] | ''a nosinė'' | [ ɑː ] |- | 3 ! [[B|B b]] | ''bė'' | [ b ] |- | 4 ! [[C|C c]] | ''cė'' | [ t͡s ] |- | 5 ! [[Č|Č č]] | ''čė'' | [ t͡ʃ ] |- | 6 ! [[D|D d]] | ''dė'' | [ d ] |- | 7 ! [[E|E e]] | ''e'' | [ ɛ ] [ æː ] |- | 8 ! [[Ę|Ę ę]] | ''e nosinė'' | [ æː ] |- | 9 ! [[Ė|Ė ė]] | ''ė'' | [ eː ] |- | 10 ! [[F|F f]] | ''ef'' | [ f ] |- | 11 ! [[G|G g]] | ''gė'' | [ g ] |- | 12 ! [[H|H h]] | ''ha'' | [ ɣ ] |- | 13 ! [[I|I i]] | ''i trumpoji'' | [ ɪ ] |- | 14 ! [[Į|Į į]] | ''i nosinė'' | [ iː ] |- | 15 ! [[Y|Y y]] | ''i ilgoji'' | [ iː ] |- | 16 ! [[J|J j]] | ''jot'' | [ j ] |} | || |valign=top| {|class="wikitable" style="text-align:center; font-family: Arial Unicode MS, Lucida Sans Unicode, sans-serif;" ! Nr. !! Raidė !! Pavadinimas !! Tarimas ([[TFA]]) |- | 17 ! [[K|K k]] | ''ka'' | [ k ] |- | 18 ! [[L|L l]] | ''el'' | [ ɫ ] |- | 19 ! [[M|M m]] | ''em'' | [ m ] |- | 20 ! [[N|N n]] | ''en'' | [ n ] |- | 21 ! [[O|O o]] | ''o'' | [ ɔ ] [ oː ] |- | 22 ! [[P|P p]] | ''pė'' | [ p ] |- | 23 ! [[R|R r]] | ''er'' | [ r ] |- | 24 ! [[S|S s]] | ''es'' | [ s ] |- | 25 ! [[Š|Š š]] | ''eš'' | [ ʃ ] |- | 26 ! [[T|T t]] | ''tė'' | [ t ] |- | 27 ! [[U|U u]] | ''u'' | [ ʊ ] |- | 28 ! [[Ų|Ų ų]] | ''u nosinė'' | [ uː ] |- | 29 ! [[Ū|Ū ū]] | ''u ilgoji'' | [ uː ] |- | 30 ! [[V|V v]] | ''vė'' | [ ʋ ] |- | 31 ! [[Z|Z z]] | ''zė'' | [ z ] |- | 32 ! [[Ž|Ž ž]] | ''žė'' | [ ʒ ] |} |} [[Priebalsis|Priebalsių]] palatalizacija (minkštinimas) prieš priešakinės eilės [[Balsis|balsius]] (pvz., ''e'', ''ė'', ''i'') niekaip papildomai nežymima, prieš užpakalinės eilės balsius (pvz., ''a'', ''o'', ''u'') [[palatalizacija]] žymima raide ''i'', pavyzdžiui, ''čià'' [t͡ʃʲɛ].<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=23—24|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Raidžių dažnumas devyniuose didelės apimties bendrinės lietuvių kalbos rišliuose tekstuose:<ref name="stat">{{cite journal|first=P|last=Skirmantas|title=Raidžių dažnumas [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos rišliuose tekstuose|journal=Kalbotyra|year=1997|issue=1|issn=1392-1517|volume=46|pages=81-96}}</ref> {{Lietuvių kalbos raidžių dažnumas}} == Istorija == [[Vaizdas:Baltiškos kilmės vandenvardžių paplitimas.svg|kairėje|miniatiūra|350x350px| {| |} '''Baltiškų [[Hidronimas|vandenvardžių]] paplitimo arealas'''{{legend|#8FB0FF|Plotas, kuriame gausu baltiškų vandenvardžių}} {{legend|#B8CCFF|Plotas, kur baltiškų vandenvardžių nedaug ir dalis jų abejotini}} </table>]] [[Vaizdas:Baltų gentys XII amžiuje.svg|thumb|250px|right|[[Baltai|Baltų genčių]] paplitimas [[XII a.]] pabaigoje – [[XIII a.]] pradžioje]] [[Vaizdas:Lietuvių kalbos paplitimas XVI amžiuje.png|right|thumb|Lietuvių kalbos paplitimas [[XVI a.]]<ref>''[[Zigmas Zinkevičius]]''. Lietuvių tautos kilmė. — 2005 — p. 230</ref>]] [[Vaizdas:Lithuanian language in European language map 1741.jpg|thumb|right|Lietuvių kalba Europos kalbų žemėlapyje ([[1741]] m.)<ref name="bumblauskas_sen_liet_ist">''[[Alfredas Bumblauskas]]''. Senosios Lietuvos istorija, 1009—1795. — Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005. — ISBN 9986-830-89-3</ref>]] [[Vaizdas:Oldest surviving writing in Lithuanian language.jpg|thumb|right|Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas, priskiriamas [[1503]]–[[1515]] metams. Ranka rašyta malda paskutiniame knygos „Tractatus sacerdotalis“ puslapyje, [[Strasbūras]]]] [[Vaizdas:Mazvydo katekizmas.jpg|thumb|left|Antraštinis [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmo]], pirmosios lietuviškos knygos, puslapis, [[1547]] m.]] [[Vaizdas:Edict of Muravyov in 1864.jpg|thumb|left|200px|[[Michailas Muravjovas|M. Muravjovo]] ediktas]] Drauge su [[Latvių kalba|latvių]], [[Prūsų kalba|prūsų]], [[Jotvingių kalba|jotvingių]] ir kitomis [[Baltų kalbos|baltų kalbomis]], lietuvių kalba kilusi iš [[baltų prokalbė]]s. Anksčiau lietuvių kalba buvo šnekama žymiai didesnėje teritorijoje negu dabar. Dar [[XIV a.|XIV]] – [[XVI a.]] lietuvių kalbos plotas sudarė daugiau kaip 100 000 km² (dabartinis [[Lietuva|Lietuvos]] plotas yra 65 300 km²), o Abaliankos (Obolės) aukštupyje įsikūrę [[Obolcai]] ir [[Orša]] buvo tolimiausia [[Lietuvių kalbos salos|lietuvių kalbos sala]], nuo to meto lietuvių kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1987|pages=61|isbn=4602020100-004}}</ref><ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1987|pages=59|isbn=4602020100-004}}</ref> Lietuvių ir latvių kalbos ėmė skirtis apytiksliai [[I a.|I amžiuje]], o [[V a.|V]] – [[VII a.|VII]] amžiuose šiedvi kalbos galutinai atsiskyrė.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=195|isbn=5-94282-046-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|date=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n33 26]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref> Manoma, kad maždaug [[XIII a.|XIII]] – [[XIV a.|XIV]] amžiuje susiformavo lietuvių kalbos pagrindinės [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] ir [[Žemaičių tarmė|žemaičių]] tarmės, kurios vėliau savo ruožtu skilo į patarmes ir šnektas. Palyginti su baltų prokalbe, lietuvių kalbos [[fonetika]] ir [[fonologija]] pakito nežymiai.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first= W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1986|pages=846}}</ref> Svarbiausios yra šios naujovės:<ref>{{cite book|last=Smoczyński |first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1986|pages=845—847}}</ref><ref>{{cite book|last=Bičovský|first=J.|title=Vademecum starými indoevropskými jazyky|location=Praha|publisher=Nakladatelství Univerzity Karlovy|date=2009|pages=164|isbn=978-80-7308-287-1}}</ref> * Dėl [[Skolinys|skolinių]] ''z'' liovėsi buvęs [[Fonema|fonemos]] ''s'' [[alofonas|alofonu]] ir tapo savarankiška fonema; * Baltų prokalbės junginiai ''*tj'' ir ''*dj'' apie [[XIV a.]] atitinkamai virto [[Afrikata|afrikatomis]] ''č'' ir ''dž''; * Apytiksliai [[XVI a.]] ilgasis [[balsis]] ''ā'' virto ''ō'' (''brālis'' > ''brolis''; dalyje tarmių ''ā'' išliko); * Junginiai balsis + nosinis priebalsis ''n'' prieš nesprogstamuosius priebalsius ir žodžio gale virto [[Nazalizacija|nosiniais balsiais]] (''k'''ą́'''sti'' greta ''k'''án'''da''). Po [[XVI a.|XVI]]–[[XVII a.]] nosinė tartis išnyko.<ref>{{cite web|title=Nosiniai balsiai|url=https://www.vle.lt/straipsnis/nosiniai-balsiai/|author=R. Kliukienė, redaktorė T. Paulauskytė|date=2009-12-02, red. 2018-08-27|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-05-27}}</ref> Prieš abilūpius priebalsius ''p'', ''b'' nosinis priebalsis ''n'' virto ''m'' (''ta'''m̃'''pa'' greta ''a'''ñ'''ka''). * Tam tikrais atvejais ilgieji balsiai žodžio gale sutrumpėjo (''*tā́'' > ''tà''; žr. „[[Leskyno dėsnis]]“). [[Bendrinė kalba|Bendrinės]] lietuvių kalbos istorija skirstoma į šiuos laikotarpius:<ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — Vilnius: Mokslas, 1979</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių literatūrinė kalba XVI-XVIIa. — Vilnius: Mintis, 1967</ref><ref>Jonas Palionis. Lietuvių rašomosios kalbos istorija. — Vilnius: „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, 1995</ref><ref>{{cite book|last=БулыгинаТ. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=367|isbn=5-94282-046-5}}</ref> * I. Senasis laikotarpis (XVI–[[XVIII a.]]): # XVI–[[XVII a.]] Žengiami pirmieji bendrinės kalbos kūrimo žingsniai; # [[XVIII a.]] Atsiranda [[Lietuvių raštų kalba|raštų]] ir šnekamosios kalbos atotrūkis. * II. Naujasis laikotarpis: # Nuo [[XIX a.]] pirmosios pusės iki [[1883]] m. (laikraščio „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ sukūrimo). Palaipsniui pereinama prie bendrinės kalbos grindimo vakarų [[Aukštaičių tarmė|aukštaičių]] pietinėmis (kauniškių) šnektomis; # Nuo XIX a. antrosios pusės iki [[XX a.]] pradžios ([[1883]]–[[1919]] m.) Galutinai pereinama prie vakarų aukštaičių pietinių šnektų. Įtvirtinamos bendrinės kalbos normos; # [[Lietuvos istorija (1918–1940)|Lietuvos Respublikos]] laikotarpis ([[1919]]–[[1940]] m.) Kodifikuojamos bendrinės kalbos normos, išsiplečia bendrinės lietuvių kalbos vartojimo sfera; # [[Lietuvos TSR|Sovietmetis]] ([[1940]]–[[1990]] m.) Bendrinė kalba įsiskverbia į daugumą komunikavimo sferų; # [[Lietuva#Nepriklausomybės atkūrimas 1990 m. ir dabartinė Lietuva|Atkurtos nepriklausomybės laikotarpis]] (nuo [[1991]] m. iki šių dienų). Tolesnis bendrinės kalbos plitimas į visas komunikavimo sritis. Anksčiausias lietuvių kalbos rašytinis paminklas priskiriamas [[1503]] metams, tai yra [[Malda|maldos]] („[[Tėve mūsų]]“, „[[Sveika, Marija]]“, „[[Apaštalų tikėjimo išpažinimas|Tikiu Dievą Tėvą]]“), jos įrašytos ranka paskutiniame [[Strasbūras|Strasbūre]] išleistos knygos „''Tractatus sacerdotalis''“ puslapyje. Tekstas pasižymi [[Rytų aukštaičių patarmė|rytų aukštaičių]] vilniškių šnektos ypatybėmis ir tikriausiai yra nurašytas nuo senesnio originalo.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija III. Senųjų raštų kalba|publisher=Mokslas|location=Vilnius|date=1988|pages=238-239|isbn=5-420-00102-0}}</ref> [[Vaizdas:Lithuanian language. Lithuanian language mentioned among other languages of participants of Council of Constance, 1483.png|thumb|Lietuvių kalba paminėta tarp visų į [[Konstancas|Konstancą]] atvykusių atstovų kalbų (''Ulrich von Richental'' „Chronik des Konstanzer Konzils“, 1483 m.)]] Knygų leidyba pradėta [[1547]] m. išspausdinus [[Martyno Mažvydo katekizmas|Martyno Mažvydo katekizmą]],<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408215/puslapiai Nuskaitytas 1547 m. leidimo M. Mažvydo katekizmas] – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> parašytą [[Pietų žemaičių patarmė|pietų žemaičių patarme]], į kurią įpinta [[vakarų aukštaičių patarmė]]s ypatybių.<ref name="Z. Zinkevičius 1988">Z. Zinkevičius, Lietuvių kalbos istorija III, Senųjų raštų kalba, 1988.</ref><ref name="bre"/> Šis katekizmas išleistas [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] (dabartiniame Kaliningrade). Į knygą įtrauktas pirmasis lietuvių kalbos vadovėlis – elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, jame autorius 4 puslapiuose pateikia [[Abėcėlė|abėcėlę]] ir keletą paties sukurtų gramatikos terminų.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|location=Vilnius|publisher=Mokslas|date=1982|pages=121}}</ref> Pirmoji [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje išleista knyga – tai [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] „Katekizmas“, išspausdintas [[1595]] m. [[Vilnius|Vilniuje]].<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000408123/puslapiai Nuskaitytas Mikalojaus Daukšos 1595 m. leidimo katekizmas] – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> M. Daukšos [[katekizmas]] parašytas vadinamuoju vidurio raštų kalbos variantu, kuris grįstas vakarų aukštaičių patarmės [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis. M. Daukšos katekizmas svarbus ir dėl to, kad tai – pirmasis [[Kirtis|kirčiuotasis]] lietuviškas tekstas.<ref name="bre"/> [[1620]] m. pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos [[žodynas]], paremtas rytų raštų kalbos variantu (sostinės tarme),<ref name="Z. Zinkevičius 1988"/> jis buvo išleistas penkis kartus – tai [[Konstantinas Sirvydas|Konstantino Sirvydo]] „''Dictionarium trium linguarum''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000362092/puslapiai Nuskaitytas 1642 m. leidimo K. Sirvydo žodynas] – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> [[1653]] m. išleistas gramatikos vadovėlis – [[Danielius Kleinas|Danieliaus Kleino]] „''Grammatica Litvanica''“.<ref>[http://www.atmintis.mb.vu.lt/kolekcijos/VUB01_000393996/puslapiai Nuskaitytas 1653 m. leidimo D. Kleino gramatikos vadovėlis] – Vilniaus universiteto bibliotekos tinklalapis</ref> Laikantis [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičiaus]] koncepcijos, [[XVII a.]] turėti [[Lietuvių raštų kalba|trys bendrinės lietuvių kalbos variantai]]: vakarų (rėmėsi vakarų aukštaičių pietinėmis šnektomis), vidurio (buvo grindžiama vakarų aukštaičių [[Kėdainiai|Kėdainių]] apylinkių šnektomis) ir rytų (rėmėsi Vilniaus miesto kalba, kurios pagrindas – rytų aukštaičių vilniškių šnekta).<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=323—324|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Pirmasis variantas buvo vartojamas [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]], antrasis ir trečiasis – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Mažosios Lietuvos, arba vakarų, lietuvių kalbos variantu rašė [[Jonas Bretkūnas]] ir [[Kristijonas Donelaitis]]. Vidurio variantu rašė [[Mikalojus Daukša|M. Daukša]] ir [[Merkelis Petkevičius|M. Petkevičius]], o rytų – [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]] ir [[Jonas Jaknavičius|J. Jaknavičius]].<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=149—150|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XVIII a.]] lietuvių kalbos rytų raštų variantas išnyko dėl [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] įtakos Vilniuje, tame pačiame amžiuje ėmė nykti vidurio variantas,<ref>''[https://lt.wikisource.org/wiki/Kadu_Vilniuj_l%C4%97tuvinyk%C5%B3_kalbas_%C5%BE%C5%ABta%3F Algirdas Vilčinskas. Kadu Vilniuj lėtuvinykų kalbas žūta?], Nuoroda tikrinta 2022-06-29''</ref> ir tik Mažojoje Lietuvoje lietuvių kalba plėtojosi toliau. Prie raštų variantų nunykimo prisidėjo ir tai, kad [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|buvo okupuota Abiejų Tautų Respublika]].<ref name="bre"/> Grožinės literatūros lietuvių kalba atsiradimas siejamas su [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] vardu, šis rašytojas gyveno Mažojoje Lietuvoje.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=364|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos ir tautinės savimonės susidarymui turėjo [[August Schleicher|A. Šleicherio]] veikalas „Lietuvių kalbos vadovas“ ({{de|„Handbuch der litauische Sprache“}}, [[1856]]–[[1857]] m.), jame atskleidžiamas didelis lietuvių kalbos konservatyvumas ir jos formų panašumas į prestižinių kalbų formas, pavyzdžiui, į [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Senovės graikų kalba|senosios graikų]] ir [[Sanskritas|sanskrito]].<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1958|pages=57}}</ref> Vėliau [[Džavaharlalis Nehru|Dž. Nehru]] rašė, kad lietuvių kalba sanskritui artimesnė už kitas [[Europa|Europos]] kalbas.<ref>{{cite book|last=Неру|first=Д.|title=Открытие Индии (The Discovery of India)|editor=Перевод с английского; переводчики: В. В. Исакович, Д. Э. Кунина, И. С. Кливанская, В. Н. Павлов; редактор перевода В. Н. Мачавариани|location=М.|publisher=Издательство иностранной литературы|pages=175|date=1955}}</ref> Buvo pastebėti tikslūs lietuvių kalbos ir sanskrito žodžių atitikmenys, pavyzdžiui, ''sūnùs'', ''naktìs'', ''pãdas''.<ref name="Sov">{{cite book|title=Tarybų Lietuva|editor=B. Abraitienė, T. Adomonis, A. Aleksiūnas ir kt. Vyr. red. J. Zinkus|chapter=Lietuvių kalba|pages=206—212|date=1982|location=Vilnius|publisher=Mokslas}}</ref> [[1795]] m., po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]], kai [[Lietuva]] buvo įtraukta į [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]], Lietuvoje buvo pradėtas [[Rusifikacija|rusinimas]].<ref name="bre"/> Prie lietuvių kalbos plėtotės tuo metu prisidėjo žemaičių tarme rašiusieji [[Simonas Daukantas]] ir [[Motiejus Valančius]].<ref name="bre"/> [[1864]] m., po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]], [[Michailas Muravjovas|M. Muravjovas]], [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] generalgubernatorius, įvedė [[Spaudos draudimas|spaudos lotynų abėcėle draudimą]] ir siekė įdiegti „[[Graždanka|graždanką]]“ – [[Lietuvių abėcėlė|lietuvių abėcėlę]] [[Kirilica|kirilicos]] raidėmis, kurią sudarė [[Ivanas Kornilovas|I. Kornilovas]]. Knygos lotyniškomis raidėmis ir toliau buvo spausdinamos užsienyje, [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]] ir [[JAV]]. Nepaisydami griežtų bausmių, leidinius gabendavo [[knygnešiai]]. [[1904]] m. spaudos draudimas buvo panaikintas.<ref name="Дини369">{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=369|isbn=5-94282-046-5}}</ref> [[XX a.]] buvo aktyviai susitelkta į vieningos, vakarų aukštaičių kauniškių tarme grįstos, lietuvių [[Bendrinė kalba|bendrinės]] kalbos normos sudarymą. Unifikuojant svarbų vaidmenį atliko laikraščiai „[[Aušra (laikraštis)|Aušra]]“ ir „[[Varpas (laikraštis)|Varpas]]“, taip pat ir [[Kalbotyra|kalbininkai]], pavyzdžiui, [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]] ir [[Kazimieras Būga|K. Būga]].<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=376|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Sustiprėjus kalbos [[Purizmas (kalbotyra)|purizmui]] J. Jablonskis aktyviai kūrė [[Naujadaras|naujadarus]], skirtus lietuvių kalbos [[Leksika|žodynui]] papildyti arba [[Skolinys|skoliniams]] pakeisti: ''añtžmogis'' (iš ''añt'' ir ''žmogùs'', sudaryta sekant {{de|Übermensch}}), ''turinỹs'' (iš ''turė́ti''), ''degtùkas'' (iš ''dègti''), ''mokyklà'' (iš ''mókyti''), ''laĩkrodis'' (iš ''laĩkas'' ir ''ródyti'', išstūmė skolinį iš [[Lenkų kalba|lenkų kalbos]] ''dziẽgorius''). Daug žodžių buvo paimta iš senųjų raštų bei tarmių, pavyzdžiui, ''vir̃šininkas'' (tarmėse reiškė 'vyresnysis piemuo', sudaryta iš ''viršùs'', išstūmė skolinį iš [[Rusų kalba|rusų kalbos]] ''načálnikas''), ''mirtìs'' (išstūmė [[Slavizmas|slavizmą]] ''smer̃tis''), ''váistas'' (išstūmė slavizmą ''liẽkarstvos''). Ne visi naujadarai prigijo, pavyzdžiui, ''dirbtùvas'' 'mašina' (iš ''dìrbti''), ''kráutuvė ''<nowiki/>'[[muziejus]]' (iš ''kráuti''), ''tõlkalbis'' 'telefonas' (iš ''tolì'' ir ''kalbė́ti'') nesugebėjo išstumti [[Tarptautinis žodis|tarptautinių žodžių]] ir kalboje neišliko.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|volume=I|title=Gramatyka języka litewskiego|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1958|pages=59—60}}</ref><ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=378|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po to, kai [[Sovietų Sąjunga]] okupavo Lietuvą, išaugo rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai. Vis daugiau lietuvių tapo dvikalbiais, mokančiais taip pat ir rusiškai. Rusų kalbą daugiau mokėjo vyrų negu moterų, o tai susiję su privalomąja karine tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Rusų kalba dažniau vartota miestuose ir tuose rajonuose, į kuriuos po [[Antrasis pasaulinis karas|karo]] daugiau privažiavo [[Rusakalbiai|rusakalbių]]. Rusų kalba ėmė stumti lietuvių kalbą administravimo srityje, gamyklinėse instrukcijose, rusų kalba plačiai vartota [[Žiniasklaida|žiniasklaidoje]] ir švietime. Dėl viso to iš rusų kalbos ėmė plūsti skoliniai ir [[Vertinys|vertiniai]]. Vis dėlto tuo pačiu metu plėtojosi tautinė lietuvių kultūra ir įvairėjo lietuvių kalbos vartojimo sferos.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=386—388|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Po Sovietų Sąjungos žlugimo lietuvių kalba Lietuvoje paskelbta [[Valstybinė kalba|valstybine]], o rusų kalbos vartojimas susiaurėjo; išaugo lietuviškai mokančių tautinių [[Mažuma|mažumų]] atstovų procentas; suaktyvėjo lietuvių kalbos kontrole besirūpinančių valstybinių tarnybų veikla.<ref>{{cite book|last=Дини|first=П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=398—399|isbn=5-94282-046-5}}</ref> Į kalbą (ypač didmiesčiuose) ėmė smarkiai skverbtis [[anglicizmas|anglybės]]. == Fonetika ir fonologija == === Balsiai === Lietuvių kalbos [[Balsis|balsiai]]:<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=26—27|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref name="ЯМ97">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=97|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| cellspacing=0 |'''Trumpieji balsiai''' | || |'''Ilgieji balsiai''' |- | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |Priešakinė !style="width:100px" |Užpakalinė |- |'''Viršutinis''' |ɪ |ʊ |- |'''Vidurinis''' |(e) |(ɔ) |- |'''Žemutinis''' |ɛ |ɐ |} | || | {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" !style="width:100px" rowspan="2" | Pakilimas ! colspan="3" | Eilė |- !style="width:100px" |Priešakinė !style="width:100px" |'''Užpakalinė''' |- |'''Viršutinis''' |iː |uː |- |'''Vidurinis''' |eː |oː |- |'''Žemutinis''' |æː |aː |} |} Trumpasis ''ɔ'' pasitaiko tik [[Skolinys|skoliniuose]]. Be to, kai kurie kalbos vartotojai skoliniuose trumpąjį ''ɛ'' (atvirą) taria kaip ''e'' (uždarą).<ref name="ЯМ97"/><ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=27|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Negaliniuose skiemenyse ''ɛ'' ir ''a, t''ariant tvirtagale [[Priegaidė|priegaide]] ([[Cirkumfleksas|cirkumfleksu]]), dažniausiai pailgėja, nors taip nutinka ne visose [[Morfologija (kalbotyra)|morfologinėse]] padėtyse.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=28—29|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=102|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Ilgasis balsis [æː] prieš priešakinės eilės balsius ir minkštuosius priebalsius susiaurėja ir tampa [ɛː]<ref> Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 23</ref>: plg. ''mẽnas'' [ˈmʲæːn̪ɐs̪] ir ''mẽnė'' [ˈmʲɛːn̪ʲeː], t. p. ''kiáunė'' [ˈkʲæ̂ˑʊ̯n̪ʲeː] ir ''véidas'' [ˈvʲɛ̂ˑɪ̯d̪ɐs̪]. Lietuvių kalboje yra šeši savieji [[Dvibalsis|dvibalsiai]] (''ei'', ''ai'', ''ui'', ''au'', ''ie'', ''uo'') ir trys, pasitaikantys skoliniuose (''oi'', ''ou'', ''eu''). Be to, balsių ''e'', ''a'', ''u'', ''i'' ir [[Sklandieji priebalsiai|sonantų]] ''r'', ''l'', ''n'', ''m'' junginiai sudaro šešiolika mišriųjų dvigarsių.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=30—31|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Priebalsiai === Lietuvių kalboje yra 45 [[Priebalsis|priebalsiai]] (įskaitant ir pasitaikančius tik [[Skolinys|skoliniuose]]). Visi priebalsiai, išskyrus /j/, turi minkštąsias poras.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=21|isbn=0-89357-267-5}}</ref> Lietuvių kalbos priebalsių sistema (skliausteliuose nurodyti padėtiniai [[Fonema|fonemų]] variantai ([[Alofonas|alofonai]]) arba tik skoliniuose sutinkamos fonemos; poromis pateikiami duslieji (p pʲ) ir skardieji (b bʲ) priebalsiai):<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=98|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" style="text-align: center" |- style="vertical-align: center; height: 3em" | style="font-size: 90%;" | Tarimo būdas ↓ ! style="width: 4em;" | Abilūpiai ! style="width: 4em;" | Lūpų dantiniai ! style="width: 4em;" | Dantiniai ! style="width: 4em;" | Alveoliniai ! style="width: 4em;" | [[Palatalizacija|Palataliniai]] ! style="width: 4em;" | Gomuriniai |- |- ! style="text-align:left" | Sprogstamieji | class="nounderlines" | p pʲ<br />b bʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t (tʲ)<br />d (dʲ) | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | k kʲ<br />g gʲ |- |- ! style="text-align:left" | Nosiniai | class="nounderlines" | m mʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | n nʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | Virpamieji | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | r rʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | [[Afrikata|Afrikatos]] | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | t͡s (t͡sʲ)<br />d͡z (d͡zʲ) | class="nounderlines" | (ʧ) ʧʲ<br />(dʒ) dʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | Pučiamieji | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (f) (fʲ) | class="nounderlines" | s sʲ<br /> z zʲ | class="nounderlines" | ʃ ʃʲ<br /> ʒ ʒʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | (x) (xʲ)<br />(ɣ) (ɣʲ) |- |- ! style="text-align:left" | Pusbalsiai | class="nounderlines" | v vʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | j | class="nounderlines" | |- |- ! style="text-align:left" | Liežuvio šoniniai | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | ɫ | class="nounderlines" | lʲ | class="nounderlines" | | class="nounderlines" | |} Prieš priebalsius ''k'' ir ''g'' tariamas padėtinis /n/ variantas – gomurio užpakalinis priebalsis /ŋ/.<ref name="ЯМ100"/> === Prozodija === ''Pagrindiniai straipsniai – [[Lietuvių kalbos kirčiavimas]] ir [[Kirčiuotė]].'' Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas ir [[Priegaidė|muzikinis]]. Rašte kirtis ir priegaidė paprastai nenurodomi, išskyrus mokomąją, mokslinę literatūrą ir [[Žodynas|žodynus]]. Esama dviejų [[Priegaidė|priegaidžių]], [[Akūtas|akūto]] (''tvirtaprãdė príegaidė'') ir [[Cirkumfleksas|cirkumflekso]] (''tvirtagãlė príegaidė''), priegaidės skiriamos ilguosiuose skiemenyse, kuriuos sudaro grynieji dvibalsiai bei mišrieji dvigarsiai ir ilgieji balsiai. Nėra vieningos nuomonės, ar trumpieji skiemenys turi priegaidę, tačiau dažniausiai teigiama, kad trumpieji skiemenys tariami be priegaidės ir jie žymimi [[Gravis|graviu]] – kairiniu kirčio ženklu (`). Trumpuosius skiemenis sudaro trumpieji balsiai ''a'', ''e'', ''i'', ''u'' ir [[Tarptautinis žodis|tarptautiniuose žodžiuose]] trumpasis ''o'', pavyzdžiui: ''kàs, nèš, kìs, bùs, metòdas''. Akūtui būdingas aukštesnis tonas pirmajame [[Skiemuo|skiemens]] dėmenyje (krentanti intonacija), o cirkumfleksui – antrajame (kylanti intonacija). Akūtas žymimas dešininiu kirčio ženklu (´), cirkumfleksas – riestiniu (͂), tačiau grynuosiuose dvibalsiuose ir mišriuosiuose dvigarsiuose cirkumflekso ženklas ͂ rašomas virš antrosios junginio raidės.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=46—48}}<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=33|isbn=0-89357-267-5}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=98—99|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Petit|first=D.|title=Untersuchengen zu den baltischen Sprachen|url=https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti|location=Leiden — Boston|publisher=Brill|date=2010|pages=[https://archive.org/details/untersuchungenzu00peti/page/n68 61]|isbn=978-90-04-17836-6}}</ref><ref>{{cite book|last=Olander|first=Th.|title=Balto-Slavic Accentual Mobility|url=https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan|location=Berlin-New York|publisher=Mouton de Gruyter|date=2009|pages=[https://archive.org/details/baltoslavicaccen00olan/page/n9 102]|isbn=978-3-11-020397-4}}</ref> Tvirtapradė priegaidė [[Dvibalsis|dvigarsiuose]], kurių pirmasis dėmuo yra trumpieji balsiai ''i'', ''u'', ''e'', ''o'' bei [[Dvibalsis|dvibalsiuose]] ''ui'', ''eu'', ''oi'', ''ou'', užrašoma [[Gravis|graviu]], kairiniu kirčio ženklu.<ref>{{cite book|last=Smoczyński|first=W.|title=Języki indoeuropejskie|chapter=Języki bałtyckie|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1986|pages=848}}</ref> Be to, kai kurie žodžiai, be pagrindinio kirčio, turi žodynuose paprastai nežymimą papildomą kirtį arba net du papildomus kirčius, pavyzdžiui, žodyje ''peñkiasdešimt'' silpnesniu kirčiu pasižymi antrasis balsis ''e''.<ref>{{cite book|last=Vaitkevičiūtė|first=V.|title=Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas|chapter=Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai|location=Kaunas|publisher=Šviesa|date=2004|pages=21—24|isbn=5-430-03796-6}}</ref> Lietuvių priegaidžių tarimas yra priešingas [[Latvių kalba|latvių]] ir [[Prūsų kalba|prūsų]] priegaidžių tarimui, šiųdviejų kalbų priegaidžių tarimas senoviškesnis (žr. „[[Endzelyno dėsnis]]“). Anot [[Kazimieras Būga|K. Būgos]], lietuvių kalbos priegaidės buvo pertvarkytos po [[XII a.]]<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. I|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1980|pages=44|isbn=4602010000}}</ref> Lietuvių kalboje išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s, galioja [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. Be jo, lietuvių kalboje veikia [[Leskyno dėsnis|Leskyno]] ir [[Niemineno dėsnis|Niemineno dėsniai]]. == Morfologija == Tradiciškai lietuvių kalboje išskiriama vienuolika [[Kalbos dalis|kalbos dalių]]: [[daiktavardis]], [[būdvardis]], [[skaitvardis]], [[įvardis]], [[prieveiksmis]], [[veiksmažodis]], [[prielinksnis]], [[jungtukas]], [[dalelytė]], [[jaustukas]] ir [[ištiktukas]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=72}} === Daiktavardis === Linksniuojamosios kalbos dalys turi septynis [[Linksnis|linksnius]], į kuriuos tradiciškai įtraukiamas ir šauksmininkas, nors jis nenurodo ryšių su [[Sakinio dalis|sakinio dalimis]]:<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=109|isbn=5-87444-225-1}}</ref><ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk O.|first=|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|date=2009|pages=19|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> * [[vardininkas]] * [[kilmininkas]] * [[naudininkas]] * [[galininkas]] * [[įnagininkas]] * [[vietininkas]] * [[šauksmininkas]] [[Vaizdas:Litwa 2lt.jpg|thumb|[[1925]] m. dviejų litų moneta, kurioje daiktavardis ''lìtas'' vartojamas ne su [[Daugiskaita|daugiskaitos]] (''du litai''), o su [[Dviskaita|dviskaitos]] (''du litu'') vardininku.]] Be to, [[lietuvių kalbos salos]]e, [[Baltarusija|Baltarusijoje]], yra išlikę dar keletas linksnių – [[aliatyvas]] ir [[adesyvas]], o rytų ir pietų Lietuvoje gana gyvai tebevartojamas [[iliatyvas]].<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|date=2009|pages=19—20|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> [[Bendrinė kalba|Bendrinėje kalboje]] paprastai vartojama tik keletas aliatyvo (''velnióp, šunióp, galóp, rudenióp, vakaróp, myrióp'') ir adesyvo (''namiẽ, artì, tolì, netolì'') kilmės [[Prieveiksmis|prieveiksmių]]. Iliatyvas bendrinėje kalboje vartojamas sustabarėjusiuose posakiuose ir prieveiksmiuose (''patráukti baudžiamõjon atsakomýbėn'', ''iškélti aikštė̃n'', ''įrašýti są́skaiton'', ''viduñ, laukañ, ìšorėn''). Grožinėje literatūroje, [[Tautosaka|tautosakoje]] ir [[tarmė]]se sutinkama daiktavardžių [[Dviskaita|dviskaitos]] formų. Lietuvių kalboje išskiriamos penkios linksniuotės, kiekviena iš jų daloma į [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Iš viso yra 12 linksniavimo paradigmų.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|date=2009|pages=81|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Pirmajai linksniuotei priklauso vyriškosios [[Gramatinė giminė|giminės]] daiktavardžiai, besibaigią [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėmis]] ''-as'' (I paradigma), ''-ias'' arba ''-j-as'' (II paradigma), ''-is'' arba ''-ys'' (III paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=92}} I linksniuotė, pavyzdžiu imant žodžių ''výras'', ''vė́jas'' ir ''brólis'' linksniavimą:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=92—94}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''vė́jas'' | ''vė́jai'' | ''brólis'' | ''bróliai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''vė́jo'' | ''vė́jų'' | ''brólio'' | ''brólių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''vė́jui'' | ''vė́jams'' | ''bróliui'' | ''bróliams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''vė́ją'' | ''vė́jus'' | ''brólį'' | ''brólius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''vė́ju'' | ''vė́jais'' | ''bróliu'' | ''bróliais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''vė́jyje /'' ''vė́juje'' | ''vė́juose'' | ''brólyje'' | ''bróliuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''vė́jau'' | ''vė́jai'' | ''bróli'' | ''bróliai'' |} Antrajai linksniuotei priklauso moteriškosios giminės daiktavardžiai (taip pat keletas vyriškosios ir bendrosios giminių daiktavardžių), ši linksniuotė baigiasi galūnėmis ''-a'' (VI paradigma), ''-ia'', ''-j-a'' arba ''-i'' (VII paradigma), ''-ė'' (VIII paradigma).{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=95—96}} II linksniuotės daiktavardžių ''rankà'', ''vyšnià'' ir ''bìtė'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=96—97}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma |- ! ! [[vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''rankà'' |''rañkos'' |''vyšnià'' |''vỹšnios'' |''bìtė'' |''bìtės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''rañkos'' |''rañkų'' |''vỹšnios'' |''vỹšnių'' |''bìtės'' |''bìčių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''rañkai'' |''rañkoms'' |''vỹšniai'' |''vỹšnioms'' |''bìtei'' |''bìtėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''rañką'' |''rankàs'' |''vỹšnią'' |''vyšniàs'' |''bìtę'' |''bitès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''rankà'' |''rañkomis'' |''vyšnià'' |''vỹšniomis'' |''bitè'' |''bìtėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''rañkoje'' |''rañkose'' |''vỹšnioje'' |''vỹšniose'' |''bìtėje'' |''bìtėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''rañka'' |''rañkos'' |''vỹšnia'' |''vỹšnios'' |''bìte'' |''bìtės'' |} Trečiajai linksniuotei priklauso moteriškosios (IX paradigma) ir vyriškosios (X paradigma) giminių daiktavardžiai, besibaigią galūne ''-is''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=97—98}} III linksniuotės žodžių ''širdìs'' ir ''dantìs'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=98|name="Амбразас98"}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IX paradigma ! colspan="2" | X paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] |''širdìs'' |''šìrdys'' |''dantìs'' |''dañtys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] |''širdiẽs'' |''širdžių̃'' |''dantiẽs'' |''dantų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] |''šìrdžiai'' |''širdìms'' |''dañčiui'' |''dantìms'' |- ! [[Galininkas|G.]] |''šìrdį'' |''šìrdis'' |''dañtį'' |''dantìs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] |''širdimì'' |''širdimìs'' |''dantimì'' |''dantimìs'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] |''širdyjè'' |''širdysè'' |''dantyjè'' |''dantysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] |''širdiẽ'' |''šìrdys'' |''dantiẽ'' |''dañtys'' |} Ketvirtajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai, besibaigią galūnėmis ''-us'' (IV paradigma), ''-ius'' arba ''-j-us'' (V paradigma). Anksčiau šiai linksniuotei priklausė ir moteriškosios giminės daugiskaitinis daiktavardis ''pẽlūs'' 'pelai'.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=94}} IV linksniuotė žodžių ''tur̃gus'' ir ''sõdžius'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=94—95}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''tur̃gus'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžius'' | ''sõdžiai'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''tur̃gaus'' | ''tur̃gų'' | ''sõdžiaus'' | ''sõdžių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''tur̃gui'' | ''tur̃gums'' | ''sõdžiui'' | ''sõdžiams'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''tur̃gų'' | ''turgùs'' | ''sõdžių'' | ''sodžiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''tur̃gumi'' | ''tur̃gumis'' | ''sõdžiumi'' | ''sõdžiais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''tur̃guje'' | ''tur̃guose'' | ''sõdžiuje'' | ''sõdžiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''tur̃gau'' | ''tur̃gūs'' | ''sõdžiau'' | ''sõdžiai'' |} Penktajai linksniuotei priklauso vyriškosios giminės daiktavardžiai (XI paradigma), turintys galūnę ''-uo'', ir moteriškosios giminės daiktavardžiai (XII paradigma), besibaigią galūnėmis ''-uo'' ir ''-ė'' (''sesuõ, -er̃s''; ''duktė̃, -er̃s''; ''jéntė, -ers'' '(vyro) brolio žmona').<ref name="Амбразас98" /> V linksniuotės žodžių ''šuõ'' ir ''sesuõ'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=99}} {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | XI paradigma ! colspan="2" | XII paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''šuõ'' | ''šùnys'' | ''sesuõ'' | ''sẽserys'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''šuñs'' | ''šunų̃'' | ''seser̃s'' | ''seserų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''šùniui'' | ''šunìms'' | ''sẽseriai'' | ''seserìms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''šùnį'' | ''šunìs'' | ''sẽserį'' | ''sẽseris'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''šuniù / šunimì'' | ''šunimìs'' | ''sẽseria / seserimì'' | ''seserimìs'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''šunyjè'' | ''šunysè'' | ''seseryjè'' | ''seserysè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''šuniẽ'' | ''šùnys'' | ''seseriẽ'' | ''sẽserys'' |} Lietuvių kalbos [[kirtis]] – laisvas, paslankus, linksniuojant gali keisti vietą. Išskiriamos keturios [[kirčiuotė]]s. Priklausymas kuriai nors iš kirčiuočių nustatomas pagal daugiskaitos [[Naudininkas|naudininką]] ir [[Galininkas|galininką]]. Pirmojoje kirčiuotėje šiuodu linksniai [[Galūnė (kalbotyra)|galūnėse]] nekirčiuojami, antrojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje nekirčiuotas, o galininkas – kirčiuotas, trečiojoje kirčiuotėje daugiskaitos naudininkas galūnėje kirčiuotas, o galininkas – ne, ketvirtojoje kirčiuotėje abu šie linksniai kirčiuoti galūnėse.<ref name="ЯМ100">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=100|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Pažymėtina, kad šias kirčiuotes lietuvių kalboje turi ne tik daiktavardžiai, bet ir visos kitos linksniuojamosios formos: [[Būdvardis|būdvardžiai]], [[Įvardis|įvardžiai]], [[Skaitvardis|skaitvardžiai]], taip pat ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]]. Istoriškai II ir IV kirčiuotės kilo atitinkamai iš I ir III kirčiuočių, nes pradėjo galioti [[Sosiūro-Fortunatovo dėsnis]]. I kirčiuotė tęsia [[indoeuropiečių prokalbė]]s baritoninę kirčiuotę (kirtis visada [[Šaknis (kalbotyra)|šaknyje]]), o III kirčiuotė – indoeuropiečių prokalbės oksitoninę (kirtis kilnojamas iš galūnės į [[Kamienas (kalbotyra)|kamieną]]).<ref name="ЯМ100"/><ref>{{cite book|last=Beekes|first=R. S. P.|title=Comparative Indo-European linguistics: an introduction|url=https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215|location=Amsterdam — Philadelphia|publisher=John Benjamin’s Publishing Company|date=2011|pages=[https://archive.org/details/comparativeindoe00beek_215/page/n182 158]|isbn=}}</ref><ref name="Mathiassen 42-43"/> I linksniuotės daiktavardžių ''výras'', ''rãtas'', ''lángas'', ''nãmas'' kirčiavimas:<ref name="Mathiassen 42-43">{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=42—43|isbn=0-89357-267-5}}</ref> {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | I kirčiuotė ! colspan="2" | II kirčiuotė ! colspan="2" | III kirčiuotė ! colspan="2" | IV kirčiuotė |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''výras'' | ''výrai'' | ''rãtas'' | ''rãtai'' | ''lángas'' | ''langaĩ'' | ''nãmas'' | ''namaĩ'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''výro'' | ''výrų'' | ''rãto'' | ''rãtų'' | ''lángo'' | ''langų̃'' | ''nãmo'' | ''namų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''výrui'' | ''výrams'' | ''rãtui'' | ''rãtams'' | ''lángui'' | ''langáms'' | ''nãmui'' | ''namáms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''výrą'' | ''výrus'' | ''rãtą'' | ''ratùs'' | ''lángą'' | ''lángus'' | ''nãmą'' | ''namùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''výru'' | ''výrais'' | ''ratù'' | ''rãtais'' | ''lángu'' | ''langaĩs'' | ''namù'' | ''namaĩs'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''výre'' | ''výruose'' | ''ratè'' | ''rãtuose'' | ''langè'' | ''languosè'' | ''namè'' | ''namuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''výre'' | ''výrai'' | ''rãte'' | ''rãtai'' | ''lánge'' | ''langaĩ'' | ''nãme'' | ''namaĩ'' |} === Būdvardis === [[Vaizdas:Lietuviu k formos.png|250px|right]] Lietuvių kalboje [[Būdvardis|būdvardžiai]] eina prieš [[Daiktavardis|daiktavardžius]] ir su jais derinami [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=114|name="Ambrazas114"}} Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se vartojama būdvardžių [[dviskaita]]. Esama įvairių būdvardžių skirstymo sistemų. Pasak vienos iš jų, pagal vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] galūnes būdvardžiai skirstomi į tris linksniuotes: vyr. g. ''-as'', mot. g. ''-a'' (I linksniuotė); vyr. g. ''-us'', mot. g. ''-i'' (II linksniuotė); vyr. g. ''-is'', mot. g. ''-ė'' (III linksniuotė). Laikantis kito skirstymo, vyriškosios giminės būdvardžiai dalijami į dvi linksniuotes, kurios savo ruožtu grupuojamos į penkias [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmas]]. Pirmajai paradigmai priklauso [[Vienaskaita|vienaskaitos]] vardininke besibaigią galūne ''-as'' būdvardžiai, antrajai – galūne -''ias'', trečiajai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-i'' [[Daugiskaita|daugiskaitos]] vardininke, ketvirtajai paradigmai – galūnėmis ''-is'' arba ''-ys'' vienaskaitos vardininke ir galūne ''-iai'' daugiskaitos vardininke. Penktajai paradigmai, sudarančiai antrąją vyriškosios giminės būdvardžių linksniuotę, priklauso vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-us'' būdvardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=127—131|name="Ambrazas127-131"}} Vyriškosios giminės būdvardžių ''gẽras'', ''žãlias'', ''dìdelis'', ''medìnis'', ''gražùs'' linksniavimas:<ref name="Ambrazas127-131"/> {| class="wikitable" ! ! colspan="8" | I linksniuotė ! colspan="2" | II linksniuotė |- ! ! colspan="2" | I paradigma ! colspan="2" | II paradigma ! colspan="2" | III paradigma ! colspan="2" | IV paradigma ! colspan="2" | V paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gẽras'' | ''gerì'' | ''žãlias'' | ''žalì'' | ''dìdelis'' | ''didelì'' | ''medìnis'' | ''medìniai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽro'' | ''gerų̃'' | ''žãlio'' | ''žalių̃'' | ''dìdelio'' | ''didelių̃'' | ''medìnio'' | ''medìnių'' | ''gražaũs'' | ''gražių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerám'' | ''geríems'' | ''žaliám'' | ''žalíems'' | ''dideliám'' | ''didelíems'' | ''medìniam'' | ''medìniams'' | ''gražiám'' | ''gražíems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''gerùs'' | ''žãlią'' | ''žaliùs'' | ''dìdelį'' | ''dìdelius'' | ''medìnį'' | ''mediniùs'' | ''grãžų'' | ''gražiùs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerù'' | ''geraĩs'' | ''žaliù'' | ''žaliaĩs'' | ''dìdeliu'' | ''dideliaĩs'' | ''mediniù'' | ''medìniais'' | ''gražiù'' | ''gražiaĩs'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''geramè'' | ''geruosè'' | ''žaliamè'' | ''žaliuosè'' | ''dideliamè'' | ''dideliuosè'' | ''medìniame'' | ''medìniuose'' | ''gražiamè'' | ''gražiuosè'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gẽras'' | ''gerì'' | ''žãlias'' | ''žalì'' | ''dìdeli'' | ''didelì'' | ''medìni'' | ''medìniai'' | ''gražùs'' | ''grãžūs'' |} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas vienodesnis, išskiriamos keturios paradigmos. Pagal šeštąją paradigmą linksniuojami vienaskaitos vardininke besibaigią galūne ''-a'' moteriškosios giminės būdvardžiai, pagal septintąją – galūne ''-ia'', pagal aštuntąją – galūne ''-i'', pagal devintąją – galūne ''-ė''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=132—134|name="Ambrazas132—134"}} Moteriškosios giminės būdvardžių linksniavimas:<ref name="Ambrazas132—134"/> {| class="wikitable" |- ! ! colspan="2" | VI paradigma ! colspan="2" | VII paradigma ! colspan="2" | VIII paradigma ! colspan="2" | IX paradigma |- ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''gražì'' | ''grãžios'' | ''medìnė'' | ''medìnės'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõs'' | ''gerų̃'' | ''žaliõs'' | ''žalių̃'' | ''gražiõs'' | ''gražių̃'' | ''medìnės'' | ''medìnių'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrai'' | ''geróms'' | ''žãliai'' | ''žalióms'' | ''grãžiai'' | ''gražióms'' | ''medìnei'' | ''medìnėms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrą'' | ''geràs'' | ''žãlią'' | ''žaliàs'' | ''grãžią'' | ''gražiàs'' | ''medìnę'' | ''medinès'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerà'' | ''geromìs'' | ''žalià'' | ''žaliomìs'' | ''gražià'' | ''gražiomìs'' | ''medinè'' | ''medìnėmis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerojè'' | ''gerosè'' | ''žaliojè'' | ''žaliosè'' | ''gražiojè'' | ''gražiosè'' | ''medìnėje'' | ''medìnėse'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''gerà'' | ''gẽros'' | ''žalià'' | ''žãlios'' | ''gražì'' | ''grãžios'' | ''medìne'' | ''medìnės'' |} Aukštesniojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su [[priesaga]] ''-èsnis'' (vyr. g.), ''-èsnė'' (mot. g.): ''gražùs'' – ''gražèsnis'', ''gražì'' – ''gražèsnė''. Aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai sudaromi su priesaga ''-iáusias'' (vyr. g.), ''-iáusia'' (mot. g.): ''gražiáusias'', ''gražiáusia''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=116}} Lietuvių kalboje nėra bevardės giminės daiktavardžių, tačiau būdvardžių bevardė giminė išlaikyta, pavyzdžiui, ''gẽra'' (vyr. g. ''gẽras'', mot. g. ''gerà''), ''gražù'' (vyr. g. ''gražùs'', mot. g. ''gražì''). Bevardės giminės būdvardžiai vartojami tada, kai būdvardžio nereikia derinti su daiktavardžiu, pavyzdžiui: ''mán gẽra'', ''taĩ yrà gražù''. Aukštesnysis bevardės giminės laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ'', aukščiausiasis – su priesaga ''-iáusia'': ''gẽra – geriaũ – geriáusia''.<ref name="Ambrazas114"/> Lietuvių kalboje esama ypatingų būdvardžio formų – tai įvardžiuotiniai būdvardžiai, prie jų priaugę [[Įvardis|įvardžiai]] ''jis'', ''ji''. Įvardžiuotinės formos vartojamos norint išskirti daiktą iš daugybės kitų arba nurodant jau žinomą dalyką.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=121}} Analogiškas formas įgyja ir kitos būdvardiškai linksniuojamos kalbos dalys – skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai. Įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas vienodesnis negu paprastųjų. Skirtumų matyti tik vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke ir [[Galininkas|galininke]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=140}} Paprastieji (neįvardžiuotiniai) būdvardžiai gali priklausyti bet kuriai iš keturių kirčiuočių: ''galìngas, -a'' (I), ''vidutìnis, -ė'' (II), ''saldùs, -ì'' (III), ''gražùs, -ì'' (IV). I kirčiuotės būdvardžių įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pagal I kirčiuotę (''galìngasis, -oji'' (I)); visos kitos įvardžiuotinės formos pereina į IV kirčiuotę (''vidutinỹsis, -ióji'' (IV), ''saldùsis, -ióji'' (IV), ''gražùsis, -ióji'' (IV)). Vyriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=140—141}}<ref name="Языки мира137">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=137|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gẽrojo'' | ''gerų̃jų'' | ''žãliojo'' | ''žalių̃jų'' | ''dìdžiojo'' | ''didžių̃jų'' | ''grãžiojo'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gerájam'' | ''geríesiems'' | ''žaliájam'' | ''žalíesiems'' | ''didžiájam'' | ''didíesiems'' | ''gražiájam'' | ''gražíesiems'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąjį'' | ''gerúosius'' | ''žãliąjį'' | ''žaliúosius'' | ''dìdįjį'' | ''dìdžiúosius'' | ''grãžųjį'' | ''gražiúosius'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerúoju'' | ''geraĩsiais'' | ''žaliúoju'' | ''žaliaĩsiais'' | ''didžiúoju'' | ''didžiaĩsiais'' | ''gražiúoju'' | ''gražiaĩsiais'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerãjame'' | ''geruõsiuose'' | ''žaliãjame'' | ''žaliuõsiuose'' | ''didžiãjame'' | ''didžiuõsiuose'' | ''gražiãjame'' | ''gražiuõsiuose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geràsis'' | ''geríeji'' | ''žaliàsis'' | ''žalíeji'' | ''didỹsis'' | ''didíeji'' | ''gražùsis'' | ''gražíeji'' |} Moteriškosios giminės įvardžiuotinių būdvardžių linksniavimas:<ref name="Языки мира137"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=141}} {| class="wikitable" ! ! [[Vienaskaita|vns.]] ! [[Daugiskaita|dgs.]] ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. ! vns. ! dgs. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''gerõsios'' | ''gerų̃jų'' | ''žaliõsios'' | ''žalių̃jų'' | ''didžiõsios'' | ''didžių̃jų'' | ''gražiõsios'' | ''gražių̃jų'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''gẽrajai'' | ''gerósioms'' | ''žãliajai'' | ''žaliósioms'' | ''dìdžiajai'' | ''didžiósioms'' | ''grãžiajai'' | ''gražiósioms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''gẽrąją'' | ''gerą́sias'' | ''žãliąją'' | ''žalią́sias'' | ''dìdžiąją'' | ''didžią́sias'' | ''grãžiąją'' | ''gražią́sias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''gerą́ja'' | ''gerõsiomis'' | ''žalią́ja'' | ''žaliõsiomis'' | ''didžią́ja'' | ''didžiõsiomis'' | ''gražią́ja'' | ''gražiõsiomis'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''gerõjoje'' | ''gerõsiose'' | ''žaliõjoje'' | ''žaliõsiose'' | ''didžiõjoje'' | ''didžiõsiose'' | ''gražiõjoje'' | ''gražiõsiose'' |- ! [[Šauksmininkas|Š.]] | ''geróji'' | ''gẽrosios'' | ''žalióji'' | ''žãliosios'' | ''didžióji'' | ''dìdžiosios'' | ''gražióji'' | ''grãžiosios'' |} === Skaitvardis === Išskiriami tokie [[Skaitvardis|skaitvardžių]] skyriai bei poskyriai:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=143}} * kiekiniai ** pagrindiniai ** dauginiai ** kuopiniai ** trupmeniniai * kelintiniai Skaitvardžio ''víenas'' ir kelintinių skaitvardžių vartojama ir bevardė [[Gramatinė giminė|giminė]]: ''víena'', ''pìrma'', ''añtra'', ''trẽčia''. Dauginių skaitvardžių iš bevardės giminės kilusios formos ''dvẽja'', ''trẽja'', ''kẽtveria'' dabartinės kalbos atžvilgiu laikomos [[Prieveiksmis|prieveiksmiais]]. Visi kelintiniai skaitvardžiai gali būti įvardžiuotiniai (''pirmàsis, pirmóji, antràsis, antróji, trečiàsis, trečióji''). Skaitvardžiai nuo vieno iki dvidešimt vieno:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=144—148|name="Амбразас144-148"}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2" |Kiekiniai ! colspan="2" |Kelintiniai ! colspan="2" |Dauginiai ! rowspan="2" |Kuopiniai |- ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !1 |''víenas'' |''vienà'' |''pìrmas'' |''pirmà'' |''vienerì'' |''víenerios'' | |- !2 |''dù'' |''dvì'' |''añtras'' |''antrà'' |''dvejì'' |''dvẽjos'' |''dvẽjetas'' |- !3 |colspan="2" |''trỹs'' |''trẽčias'' |''trečià'' |''trejì'' |''trẽjos'' |''trẽjetas'' |- !4 |''keturì'' |''kẽturios'' |''ketvir̃tas'' |''ketvirtà'' |''ketverì'' |''kẽtverios'' |''kẽtvertas'' |- !5 |''penkì'' |''peñkios'' |''peñktas'' |''penktà'' |''penkerì'' |''peñkerios'' |''peñketas'' |- !6 |''šešì'' |''šẽšios'' |''šẽštas'' |''šeštà'' |''šešerì'' |''šẽšerios'' |''šẽšetas'' |- !7 |''septynì'' |''septýnios'' |''septiñtas'' |''septintà'' |''septynerì'' |''septýnerios'' |''septýnetas'' |- !8 |''aštuonì'' |''aštúonios'' |''aštuñtas'' |''aštuntà'' |''aštuonerì'' |''aštúonerios'' |''aštúonetas'' |- !9 |''devynì'' |''devýnios'' |''deviñtas'' |''devintà'' |''devynerì'' |''devýnerios'' |''devýnetas'' |- !10 |colspan="2" |''dẽšimt'' |''dešim̃tas'' |''dešimtà'' | | | |- !11 |colspan="2" |''vienúolika'' |''vienúoliktas'' |''vienúolikta'' | | | |- !12 |colspan="2" |''dvýlika'' |''dvýliktas'' |''dvýlikta'' | | | |- !13 |colspan="2" |''trýlika'' |''trýliktas'' |''trýlikta'' | | | |- !14 |colspan="2" |''keturiólika'' |''keturióliktas'' |''keturiólikta'' | | | |- !15 |colspan="2" |''penkiólika'' |''penkióliktas'' |''penkiólikta'' | | | |- !16 |colspan="2" |''šešiólika'' |''šešióliktas'' |''šešiólikta'' | | | |- !17 |colspan="2" |''septyniólika'' |''septynióliktas'' |''septyniólikta'' | | | |- !18 |colspan="2" |''aštuoniólika'' |''aštuonióliktas'' |''aštuoniólikta'' | | | |- !19 |colspan="2" |''devyniólika'' |''devynióliktas'' |''devyniólikta'' | | | |- !20 |colspan="2" |''dvìdešimt'' |''dvidešim̃tas'' |''dvidešimtà'' | | | |- !21 |''dvìdešimt víenas'' |''dvìdešimt vienà'' |''dvìdešimt pìrmas'' |''dvìdešimt pirmà'' | | | |- |} Skaitvardžiai nuo trisdešimt iki milijardo:<ref name="Амбразас144-148"/> {| class="wikitable" ! ! style="width:140px" rowspan="1" |Kiekiniai ! style="width:140px" colspan="2" |Kelintiniai |- ! ! ! rowspan="1" |vyr. g. ! rowspan="1" |mot. g. |- !30 |''trìsdešimt'' |''trisdešim̃tas'' |''trisdešimtà'' |- !40 |''kẽturiasdešimt'' |''keturiasdešim̃tas'' |''keturiasdešimtà'' |- !50 |peñkiasdešimt |''penkiasdešim̃tas'' |''penkiasdešimtà'' |- !60 |''šẽšiasdešimt'' |''šešiasdešim̃tas'' |''šešiasdešimtà'' |- !70 |''septýniasdešimt'' |''septyniasdešim̃tas'' |''septyniasdešimtà'' |- !80 |''aštúoniasdešimt'' |''aštuoniasdešim̃tas'' |''aštuoniasdešimtà'' |- !90 |''devýniasdešimt'' |''devyniasdešim̃tas'' |''devyniasdešimtà'' |- !100 |''šim̃tas'' |''šim̃tas'' |''šimtà'' |- !200 |''dù šimtaĩ'' |''dušim̃tas / dù šim̃tas'' |''dušimtà / dù šimtà'' |- !300 |''trỹs šimtaĩ'' |''trisšim̃tas / trỹs šim̃tas'' |''trisšimtà / trỹs šimtà'' |- !400 |''keturì šimtaĩ'' |''keturiašim̃tas / keturì šim̃tas'' |''keturiašimtà / keturì šimtà'' |- !500 |''penkì šimtaĩ'' |''penkiašim̃tas / penkì šim̃tas'' |''penkiašimtà / penkì šimtà'' |- !600 |''šešì šimtaĩ'' |''šešiašim̃tas / šešì šim̃tas'' |''šešiašimtà / šešì šimtà'' |- !700 |''septynì šimtaĩ'' |''septyniašim̃tas / septynì šim̃tas'' |''septyniašimtà / septynì šimtà'' |- !800 |''aštuonì šimtaĩ'' |''aštuoniašim̃tas / aštuonì šim̃tas'' |''aštuoniašimtà / aštuonì šimtà'' |- !900 |''devynì šimtaĩ'' |''devyniašim̃tas / devynì šim̃tas'' |''devyniašimtà / devynì šimtà'' |- !1000 |''tū́kstantis'' |''tū́kstantas'' |''tū́kstanta'' |- !2000 |''dù tū́kstančiai'' |''dutū́kstantas / dù tū́kstantas'' |''dutū́kstanta / dù tū́kstanta'' |- !1 mln |''milijõnas'' |''milijõnas'' |''milijonà'' |- !1 mljrd |''milijárdas'' |''milijárdas'' |''milijardà'' |} Skaitvardis ''víenas'' linksniuojamas kaip [[būdvardis]], ''dù'' linksniuojamas ypatingai, išlaikant kai kurias [[Dviskaita|dviskaitos]] formas. ''Trỹs'' linksniuojamas X [[Daiktavardis|daiktavardžių]] paradigmos pavyzdžiu (išskyrus [[Vietininkas|vietininką]]). Skaitvardžiai 4–9 linksniuojami kaip būdvardžiai (išskyrus vyriškosios giminės [[Galininkas|galininką]]). Skaitvardžiai 11–19 linksniuojami kaip VI paradigmos daiktavardžiai (išskyrus galininką, kuris sutampa su [[Vardininkas|vardininku]]). Dešimčių pavadinimai nelinksniuojami. Skaitvardžiai ''šim̃tas'', ''milijõnas'', ''milijárdas'' linksniuojami kaip I, o ''tū́kstantis'' – kaip III paradigmos daiktavardžiai.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=153—155}} Skaitvardžių ''dù, trỹs, keturì'' linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=153—154}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! style="width:100px" rowspan="2" | |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''dù'' | ''dvì'' | colspan="2" |''trỹs'' | ''keturì'' | ''kẽturios'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | colspan="2" | ''dviejų̃'' | colspan="2" |''trijų̃'' | colspan="2" | ''keturių̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | colspan="2" | ''dvíem'' | colspan="2" |''trìms'' | ''keturíems'' | ''keturióms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''dù'' | ''dvì'' | colspan="2" |''trìs'' | ''kẽturis'' | ''kẽturias'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | colspan="2" |''dviẽm'' | colspan="2" |''trimìs'' | ''keturiaĩs'' | ''keturiomìs'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''dviejuosè'' | ''dviejosè'' | ''trijuosè'' | ''trijosè'' | ''keturiuosè'' | ''keturiosè'' |} Dauginiai skaitvardžiai vartojami su daugiskaitiniais (turinčiais tik daugiskaitą) daiktavardžiais, taip pat tada, kai daiktavardžiai yra daugiskaitos linksnio ir reiškia porinius objektus arba turi kuopinę reikšmę,{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=146}} pavyzdžiui, ''trejì var̃tai'', ''víenerios dùrys'', ''septýnerios žìrklės''.<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|date=2009|pages=29|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Kuopiniai skaitvardžiai vartojami kalbant apie žmonių arba gyvūnų grupę (kuopą) kaip apie visumą (''trẽjetas vilkų̃, peñketas vaikų̃'') arba nurodant apytikslį kiekį. {{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=147}} Kiekinis skaitvardis ''víenas'' su daiktavardžiais derinamas [[Gramatinė giminė|gimine]], [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ir [[Linksnis|linksniu]]. Skaitvardžiai 2–9 (ir sudėtiniai skaitvardžiai su paskutiniu dėmenimi 2–9) su daiktavardžiu derinami gimine ir linksniu. Didesni už 9 skaitvardžiai reikalauja daiktavardžių daugiskaitos kilmininko (''dẽšimt žmonių̃, vienúolika žmonių̃'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=152—153}} === Įvardis === [[Semantika|Semantikos]] atžvilgiu, išskiriami tokie lietuvių kalbos [[Įvardis|įvardžių]] skyriai:<ref name=autogenerated1>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|date=2009|pages=34|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=161—173}} * asmeniniai: ''àš'', ''tù'', ''jìs'', ''jì'', ''támsta'' * sangrąžinis: ''savę̃s'' * savybiniai: ''manàsis (màno)'', ''tavàsis (tàvo)'', ''savàsis (sàvo)'' * parodomieji: ''šìs'', ''tàs'', ''anàs'' * klausiamieji-santykiniai: ''kàs'', ''kóks'', ''kurìs'' * neapibrėžiamieji: ''kažkàs'', ''niẽkas'' * pažymimasis: ''pàts'' Formaliai įvardžiai skirstomi į:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=158}} * daiktavardinius * būdvardinius * daiktavardinius-būdvardinius Lietuvių kalboje gyvai tebevartojama įvardžių [[dviskaita]]. Asmeninių (pirmojo ir antrojo asmenų) ir sangrąžinio įvardžių linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=173—174}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] ! style="width:100px" rowspan="2" |Sangrąžinis įv. |- ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo ! style="width:100px" |I asmuo ! style="width:100px" |II asmuo |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''àš'' | ''tù'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mẽs'' | ''jū̃s'' | — |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''manę̃s, màno'' | ''tavę̃s, tàvo'' | ''mùdviejų'' | ''jùdviejų'' | ''mū́sų'' | ''jū́sų'' | ''savę̃s, sàvo'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''mán'' | ''táu'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mùms'' | ''jùms'' | ''sáu'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''manè'' | ''tavè'' | ''mùdu'' (vyr. g.),<br/> ''mùdvi'' (mot. g.) | ''jùdu'' (vyr. g.),<br/> ''jùdvi'' (mot. g.) | ''mùs'' | ''jùs'' | ''savè'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''manimì'' | ''tavimì'' | ''mùdviem'' | ''jùdviem'' | ''mumìs'' | ''jumìs'' | ''savimì'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''manyjè'' | ''tavyjè'' | ''mùdviejuose'' (vyr. g.), ''mùdviejose'' (mot. g.) | ''jùdviejuose'' (vyr. g.), ''jùdviejose'' (mot. g.) | ''mumysè'' | ''jumysè'' | ''savyjè'' |} Kreipiantis mandagiai vartojami įvardžiai ''jū̃s'', ''pàts'', ''patì'', ''sveĩkas'', ''sveikà'', ''támsta'' (senstelėjęs įvardis).<ref name=autogenerated1 /> Trečiojo asmens įvardžio linksniavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=177—181}} {| class="wikitable" style="border-collapse: collapse;text-align:center;" ! rowspan="2" style="width:100px" | ! colspan="2" |[[Vienaskaita]] ! colspan="2" |[[Dviskaita]] ! colspan="2" |[[Daugiskaita]] |- ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. ! style="width:100px" |vyr. g. ! style="width:100px" |mot. g. |- ! [[Vardininkas|V.]] | ''jìs'' | ''jì'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''jiẽ'' | ''jõs'' |- ! [[Kilmininkas|K.]] | ''jõ'' | ''jõs'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃dviejų'' | ''jų̃'' | ''jų̃'' |- ! [[Naudininkas|N.]] | ''jám'' | ''jái'' | ''jíe(m)dviem'' | ''jó(m)dviem'' | ''jíems'' | ''jóms'' |- ! [[Galininkas|G.]] | ''jį̃'' | ''ją̃'' | ''juõdu'' | ''jiẽdvi'' | ''juõs'' | ''jàs'' |- ! [[Įnagininkas|Įn.]] | ''juõ'' | ''jà'' | ''jiẽ(m)dviem'' | ''jõ(m)dviem'' | ''jaĩs'' | ''jomìs'' |- ! [[Vietininkas|Vt.]] | ''jamè'' | ''jojè'' | — | — | ''juosè'' | ''josè'' |} Parodomieji įvardžiai skiria du nutolimo nuo kalbančiojo laipsnius: ''šìs'' rodo artimą nuotolį, ''anàs'' – tolimą. Įvardis ''tàs'' šiuo atžvilgiu neutralus, nežymėtas; jis vartojamas, kai artumo ir tolimumo sampriešos nėra arba pažymint jau žinomą objektą. Įvardžiai gali turėti bevardę [[Gramatinė giminė|giminę]]: ''mãna, tãva, sãva, taĩ, šitaĩ, anaĩ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=164—165}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|date=2009|pages=37|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира||title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=121—122|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Veiksmažodis === Lietuvių kalbos [[veiksmažodis]] turi šias kategorijas: [[Nuosaka|nuosaką]], [[Gramatinis laikas|laiką]], [[Asmuo (kalbotyra)|asmenį]], [[Gramatinis skaičius|skaičių]], [[Rūšis (kalbotyra)|rūšį]] ir [[Veikslas|veikslą]] (linksniuojamosioms veiksmažodžio formoms dar būdingi [[linksnis]] ir [[Gramatinė giminė|giminė]]).<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=126|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vartojamos keturios nuosakos: tiesioginė, tariamoji, liepiamoji ir netiesioginė. Kartais dar išskiriama ir [[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=221—222}} Veiksmažodis kaitomas trimis asmenimis (I, II ir III) ir dviem skaičiais ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]). Grožinėje literatūroje ir [[tarmė]]se sutinkamos ir veiksmažodžio [[Dviskaita|dviskaitos]] formos.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=236—243}} Pagrindinės formos yra [[Bendratis|bendraties]], esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamienai]]: '''''nèš'''ti'', '''''nẽša''''', '''''nẽšė'''''; '''''tikė́'''ti'', '''''tìki''''', '''''tikė́jo'''''. Visos kitos veiksmažodžių formos išvedamos iš jų. Tarmėse tebevartojamas [[siekinys]].<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|date=2000|pages=101-103|isbn=5-420-01444-0}}</ref> Lietuvių kalboje yra keturi vientisiniai laikai – esamasis, būtasis kartinis, būtasis dažninis ir būsimasis, ir aštuoni sudėtiniai – esamasis atliktinis, būtasis kartinis atliktinis, būtasis dažninis atliktinis, būsimasis atliktinis, esamasis pradėtinis, būtasis kartinis pradėtinis, būtasis dažninis pradėtinis, būsimasis pradėtinis. Vadinasi, lietuvių kalboje iš viso yra 12 laikų formų.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=203}}<ref name="žinynas">{{cite web |title= Lietuvių kalbos žinynas. 9.3 Veiksmažodžio formų sistema|author=|date=|publisher=|url= http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Veiksma%C5%BEod%C5%BEio_form%C5%B3_sistema.KJ1203.pdf|accessdate= 2019-05-26}}</ref> ==== Rūšys ==== Lietuvių kalboje skiriamos dvi veiksmažodžio [[Rūšis (kalbotyra)|rūšys]]: veikiamoji ir neveikiamoji. Neveikiamoji rūšis sudaroma su neveikiamaisiais [[Dalyvis (gramatika)|dalyviais]] (''jìs yrà nẽšamas''). Neveikiamosios rūšies laikai – tik sudėtiniai.<ref>{{cite web|title=Laikas|url=https://www.vle.lt/straipsnis/laikas-1/|author=V. Ambrazas, redaktorė T. Paulauskytė|date=2007-01-31, red. 2018-08-24|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-04-15}}</ref> Veikiamoji rūšis sudaroma su paprastu asmenuojamuoju veiksmažodžiu (''jį̃ nẽša'') bei su veikiamosios rūšies dalyviais (''jį̃ yrà nẽšę'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=243}} Veikiamajai rūšiai taip pat priklauso ir [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] bei [[Padalyvis|padalyviai]].<ref>{{cite web|title=Rūšis|url=https://www.vle.lt/straipsnis/rusis/|author=V. Ambrazas, red. T. Paulauskytė|date=2018-09-07, red. 2021-05-27|publisher=[[VLE]]|accessdate=2022-04-15}}</ref> ==== Asmenuotės ==== Pagal esamojo laiko trečiojo [[Asmuo (kalbotyra)|asmens]] kamiengalio balsį lietuvių kalbos veiksmažodžiai skirstomi į tris asmenuotes: I (''-a-'': ''nẽš'''a'''''), II (''-i-'': ''tìk'''i''''') ir III (''-o-'': ''mók'''o''''').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=265}} Kaip ir kitose [[baltų kalbos]]e, trečiajam asmeniui nebūdinga [[Gramatinis skaičius|skaičiaus]] skirtis. Gramatikoje trečiojo asmens žodžio galo balsis laikomas ne [[Galūnė (kalbotyra)|galūne]], o [[Kamienas (kalbotyra)|kamiengaliu]].<ref>Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1997 m., p. 332</ref> ==== Esamasis laikas ==== Esamojo laiko veiksmažodžių ''nèšti'', ''nèštis'', ''tikė́ti'', ''tikė́tis'', ''mókyti'', ''mókytis'' asmenavimas:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=271—272}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| I<br/>(-a-) ! colspan="2"| II<br/>(-i-) ! colspan="2"| III<br/>(-o-) |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''nešù'' |''nešúosi'' |''tikiù'' |''tikiúosi'' |''mókau'' |''mókausi'' |- !II vns. asmuo |''nešì'' |''nešíesi'' |''tikì'' |''tikíesi'' |''mókai'' |''mókaisi'' |- !III vns. [[Asmuo (gramatika)|asmuo]] |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''tìki'' |''tìkisi'' |''móko'' |''mókosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''nẽšame'' |''nẽšamės'' |''tìkime'' |''tìkimės'' |''mókome'' |''mókomės'' |- !II dgs. asmuo |''nẽšate'' |''nẽšatės'' |''tìkite'' |''tìkitės'' |''mókote'' |''mókotės'' |- !III dgs. asmuo |''nẽša'' |''nẽšasi'' |''tìki'' |''tìkisi'' |''móko'' |''mókosi'' |} Sudėtiniai esamieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], pavyzdžiui, [[Perfektas|esamasis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''esù nẽšęs''. Esamasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''esù nẽšamas'' ir ''esù nẽštas''. Junginys su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu (''esù nẽšamas'') labiau rodo eigos [[Veikslas|veikslą]] (veiksmas tebetrunka, nesibaigęs), o su būtojo laiko dalyviu (''esù nẽštas'') – įvykio veikslą (veiksmas įvykęs, baigęsis).<ref name="žinynas"/> Esamasis atliktinis neveikiamosios rūšies laikas – ''esù bùvęs nẽšamas / neštàs''. Vartojamas veikiamosios rūšies esamasis pradėtinis laikas. Jis sudaromas prie veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio pridedant priešdėlį ''be-'', pavyzdžiui, ''bemókąs'', bet, skirtingai nuo kitų pradėtinių laikų, praleidžiama [[Tarinys|tarinio]] jungtis (asmenuojamoji veiksmažodžio ''bū́ti'' forma).<ref name="žinynas"/> Esamasis pradėtinis laikas laikytinas sudėtiniu, nes jame yra praleista numanoma veiksmažodžio ''bū́ti'' esamojo laiko asmenuojamoji forma. Esamasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas yra prasidėjęs: ''Mataũ, tù vaikùs skaitýti bemókąs''; ''Àš jaũ beišeĩnąs prõ durìs''. ==== Būtasis kartinis laikas ==== Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai pagal trečiojo asmens galūnę ([[Kamienas (kalbotyra)|kamiengalį]]) skirstomi į dvi asmenuotes:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=273}} {| class="wikitable" ! ! colspan="2"| -o- ! colspan="2"| -ė- |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́jau'' |''tikė́jausi'' |''mókiau'' |''mókiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́jai'' |''tikė́jaisi'' |''mókei'' |''mókeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́jome'' |''tikė́jomės'' |''mókėme'' |''mókėmės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́jote'' |''tikė́jotės'' |''mókėte'' |''mókėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́jo'' |''tikė́josi'' |''mókė'' |''mókėsi'' |} Sudėtiniai būtieji kartiniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo kartinio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], sakykime, [[Pliuskvamperfektas|būtasis kartinis atliktinis]] veikiamosios rūšies laikas yra ''buvaũ mókęs''. Būtasis kartinis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''buvaũ mókomas'' (eigos [[veikslas]]) ir ''buvaũ mókytas'' (įvykio veikslas). Būtasis kartinis atliktinis neveikiamosios rūšies laikas – ''buvaũ bùvęs mókomas / mókytas''. Be to, vartojamas būtasis kartinis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''buvaũ bemókąs''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju kartiniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis kartinis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas buvo prasidėjęs ir vyko iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Buvaũ bemókąs vaikùs naujõs tèmos, bèt nuaidė́jo skambùtis į̃ pértrauką''. ==== Būtasis dažninis laikas ==== Būtasis dažninis laikas reiškia, kad veiksmas praeityje kartodavosi, buvo dažnas. Šis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, jungiant [[Priesaga|priesagą]] ''-dav-'' ir ''-o-'' kamieno [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]]:{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=274}}<ref name="ЯМ139">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=139|isbn=5-87444-225-1}}</ref> {| class="wikitable" |- ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́davau'' |''tikė́davausi'' |''mókydavau'' |''mókydavausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́davai'' |''tikė́davaisi'' |''mókydavai'' |''mókydavaisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́davo'' |''tik''ė́''davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́davome'' |''tikė́davomės'' |''mókydavome'' |''mókydavomės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́davote'' |''tikė́davotės'' |''mókydavote'' |''mókydavotės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́davo'' |''tikė́davosi'' |''mókydavo'' |''mókydavosi'' |} Sudėtiniai būtieji dažniniai laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būtojo dažninio laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]], tarkim, būtasis dažninis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́davau mókęs''. Būtasis dažninis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́davau mókomas'' (eigos [[veikslas]]) ir ''bū́davau mókytas'' (įvykio veikslas). Taip pat vartojamas būtasis dažninis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas, pavyzdžiui, ''bū́davau bemókąs'', kuris sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būtuoju dažniniu laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būtasis dažninis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas būdavo prasidėjęs ir vykdavo iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́davau bemókąs jį̃ skam̃binti pianinù, tačiaũ vìs kàs nórs sutrukdýdavo.'' ==== Būsimasis laikas ==== Būsimasis laikas sudaromas iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagą]] ''-s''(''i'')- ir ''-i-'' kamieno galūnes:<ref name="ЯМ139"/>{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=275}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́siu'' |''tikė́siuosi'' |''mókysiu'' |''mókysiuosi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́si'' |''tikė́siesi'' |''mókysi'' |''mókysiesi'' |- !III vns. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́sime'' |''tikė́simės'' |''mókysime'' |''mókysimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́site'' |''tikė́sitės'' |''mókysite'' |''mókysitės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė̃s'' |''tikė́sis'' |''mókys'' |''mókysis'' |} Sudėtiniai būsimieji laikai sudaromi su veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimojo laiko asmenuojamąja forma ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – būsimasis atliktinis veikiamosios rūšies laikas yra ''bū́siu mókęs''. Būsimasis neveikiamosios rūšies laikas gali būti sudaromas su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́siu mókomas'' (eigos [[veikslas]]) ir ''bū́siu mókytas'' (įvykio veikslas). Vartojamas būsimasis pradėtinis veikiamosios rūšies laikas – ''bū́siu bemókąs''. Jis sudaromas su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' būsimuoju laiku ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Būsimasis pradėtinis laikas reiškia, kad veiksmas bus prasidėjęs ir vyks iki prasidedant kitam veiksmui:<ref name="žinynas"/> ''Bū́siu bemókąs tavè irklúoti, õ kanòjų lenktỹnės jaũ bùs įpusė́jusios.'' ==== Liepiamoji nuosaka ==== Liepiamoji nuosaka sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno su [[priesaga]] ''-k(i)-'', II [[Vienaskaita|vienaskaitos]] asmuo [[Galūnė (kalbotyra)|galūnės]] neturi, I [[Daugiskaita|daugiskaitos]] asmuo baigiasi galūne ''-me'', II daugiskaitos asmuo – galūne ''-te''. Liepiamosios nuosakos I vienaskaitos asmuo ir abiejų [[Gramatinis skaičius|skaičių]] III asmuo formų su priesaga ''-k(i)-'' neturi.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=278}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !II [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́k'' |''tikė́kis'' |''mókyk'' |''mókykis'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́kime'' |''tikė́kimės'' |''mókykime'' |''mókykimės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́kite'' |''tikė́kitės'' |''mókykite'' |''mókykitės'' |} Sudėtinės liepiamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka (''bū́k, bū́kime, bū́kite'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies liepiamoji nuosaka yra ''bū́k mókęs''. Neveikiamosios rūšies liepiamosios nuosakos formos gali būti sudaromos su esamojo ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́k mókomas'' (eigos [[veikslas]]) ir ''bū́k mókytas'' (įvykio veikslas). Vartojama pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́k bemókąs''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' liepiamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo pridedant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Liepiamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad liepiamas veiksmas turi prasidėti:<ref name="žinynas"/> ''Bū́k bemókąs svečiùs naujų̃ dainų̃, kaĩ atvažiuõs muzikántai.'' Kartais išskiriama '''[[Jusyvas|geidžiamoji nuosaka]]''' – netiesioginis liepimas, pageidavimas III asmeniui: ''tenešiẽ'' 'tegu neša', ''tetikiẽ'' 'tegu tiki', ''temókai'' 'tegu moko'. Tarmėse išsaugota senoviškesnė II asmenuotės veiksmažodžių galūnė: ''tetikỹ'' 'tegu tiki'. Šios formos kilusios iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s [[Optatyvas|optatyvo]], kuris [[baltų prokalbė]]je buvo pasitelktas liepiamajai nuosakai reikšti.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija.Iki pirmųjų raštų. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1987|pages=221|isbn=4602020100-004}}</ref> ==== Tariamoji nuosaka ==== Tariamoji nuosaka sudaroma iš [[Bendratis|bendraties]] kamieno, pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-čia-'', ''-tum-'', ''-tų'' ir asmenų [[Galūnė (kalbotyra)|galūnes]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=276}} {| class="wikitable" ! !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis !style="width:80px" |nesangrąžinis !style="width:80px" |sangrąžinis |- !I [[Vienaskaita|vns.]] asmuo |''tikė́čiau'' |''tikė́čiausi'' |''mókyčiau'' |''mókyčiausi'' |- !II vns. asmuo |''tikė́tumei'' |''tikė́tumeisi'' |''mókytumei'' |''mókytumeisi'' |- !III vns. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |- !I [[Daugiskaita|dgs.]] asmuo |''tikė́tu(mė)me'' |''tikė́tu(mė)mės'' |''mókytu(mė)me'' |''mókytu(mė)mės'' |- !II dgs. asmuo |''tikė́tumėte'' |''tikė́tumėtės'' |''mókytumėte'' |''mókytumėtės'' |- !III dgs. asmuo |''tikė́tų'' |''tikė́tųsi'' |''mókytų'' |''mókytųsi'' |} Gyvojoje vartosenoje daugiskaitos I asmuo dažnai patiria [[Haplologija|haplologiją]]: ''tikė́tumėme'' > ''tikė́tume'', ''mókytumėme'' > ''mókytume''. Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka (''bū́čiau, bū́tumei, bū́tų'') ir [[Dalyvis (gramatika)|dalyviu]] – atliktinė veikiamosios rūšies tariamoji nuosaka yra ''bū́čiau mókęs''. Ši atliktinė forma gali reikšti ir būtąjį laiką, ir neįvykdytą sąlygą: ''Bū́čiau mókęs, jéi bū́tumei paprãšęs''. Neveikiamosios rūšies tariamosios nuosakos formos gali būti sudaromos ir su esamojo, ir su būtojo laiko neveikiamuoju dalyviu: ''bū́čiau (bùvęs) mókomas'' (eigos [[veikslas]]) ir ''bū́čiau (bùvęs) mókytas'' (įvykio veikslas). Taip pat vartojama veikiamosios rūšies pradėtinė sudėtinė liepiamosios nuosakos forma, pavyzdžiui, ''bū́čiau (bùvęs) bemókąs''. Ji sudaroma su pagalbinio veiksmažodžio ''bū́ti'' tariamąja nuosaka ir esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu, prie jo prijungiant [[Priešdėlis|priešdėlį]] ''be-''. Tariamosios nuosakos pradėtinė forma reiškia, kad veiksmas būtų prasidėjęs:<ref name="žinynas"/> ''Jaũ bū́čiau (bùvęs) bemókąs sū́nų árti laũką, jéi jìs bū́tų grį̃žęs.'' ==== Netiesioginė nuosaka ==== Netiesioginė nuosaka, arba atpasakojamoji nuosaka, [[Dalyvis (gramatika)|dalyvinė]] kalba, – lietuvių kalbos dalyvių [[Vardininkas|vardininko]] formų, einančių [[Tarinys|tariniu]] ir reiškiančių netiesiogiai patirtą ar abejojamą veiksmą, [[Paradigma (kalbotyra)|paradigma]]. Vartojami tokie veikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, jìs gyvẽnąs miestè''), esamasis atliktinis (''sãko, jìs ẽsąs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis (''sãko, jìs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis atliktinis (''sãko, jìs bùvęs gyvẽnęs miestè''), būtasis kartinis pradėtinis (''sãko, jìs bùvęs begyvẽnąs miestè''), būtasis dažninis (''sãko, jìs gyvéndavęs miestè''), būtasis dažninis atliktinis (''sãko, jìs bū́davęs gyvẽnęs miestè''), būtasis dažninis pradėtinis (''sãko, jìs bū́davęs begyvẽnąs miestè''), būsimasis (''sãko, jìs gyvénsiąs miestè''), būsimasis atliktinis (''sãko, jìs bū́siąs gyvẽnęs miestè''), būsimasis pradėtinis (''sãko, jìs bū́siąs begyvẽnąs miestè''). Vartojami tokie neveikiamosios rūšies laikai: esamasis (''sãko, nãmas ẽsąs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis kartinis (''sãko, nãmas bùvęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būtasis dažninis (''sãko, nãmas bū́davęs gyvẽnamas / gyvéntas''), būsimasis (''sãko, nãmas bū́siąs gyvẽnamas / gyvéntas''). Neveikiamosios rūšies formos su esamojo laiko dalyviu (''gyvẽnamas'') labiau rodo eigos [[Veikslas|veikslą]], o su būtojo laiko dalyviu (''gyvéntas'') – įvykio veikslą.<ref name="žinynas"/><ref>{{cite web |title= Netiesioginė nuosaka|author=Vytautas Ambrazas|date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url= https://www.vle.lt/Straipsnis/netiesiogine-nuosaka-8393|accessdate= 2019-05-27}}</ref> Netiesioginė nuosaka vartojama nedažnai, gyviau pasitaiko grožinėje literatūroje ir [[Tautosaka|tautosakoje]]. ==== Dalyvinės formos ==== Lietuvių kalboje vartojami veikiamosios ir neveikiamosios rūšies [[Dalyvis (gramatika)|dalyviai]], taip pat [[Padalyvis|padalyviai]], [[Pusdalyvis|pusdalyviai]] ir [[Reikiamybės dalyvis|reikiamybės dalyviai]]. Prie dalyvinių formų čia prišliejamas ir [[būdinys]], nors jis laikytinas veiksmažodiniu [[Prieveiksmis|prieveiksmiu]].<ref name="žinynas"/> Dalyviai yra [[Linksnis|linksniuojami]], turi [[Gramatinis laikas|laikus]], kaitomi [[Gramatinė giminė|gimine]] (vyriškoji, moteriškoji ir bevardė giminė) ir [[Gramatinis skaičius|skaičiumi]] ([[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]]; tarmėse tebevartojama [[dviskaita]]). Gali būti įvardžiuotiniai ir sangrąžiniai. '''Veikiamosios rūšies dalyviai''' turi keturis laikus: esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį. Išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos (trumpuosius) vardininkus ir bevardę giminę, veikiamieji dalyviai linksniuojami kaip III (vyr. ir bev. g.) ir VIII (mot. g.) paradigmų [[Būdvardis|būdvardžiai]]. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai sudaromi prie veiksmažodžio esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] jungiant priesagą ''-nt-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos [[Vardininkas|vardininko]] trumpąją formą ir vyriškosios giminės daugiskaitos trumpąjį vardininką bei bevardę giminę: ''nešą̃s, -antis'' (vyr. g.), ''nẽšanti'' (mot. g.), ''nešą̃'' (bev. g.); ''tikį̃s, -intis'' (vyr. g.), ''tìkinti'' (mot. g.), ''tikį̃'' (bev. g.); ''mókąs, -antis'' (vyr. g.), ''mókanti'' (mot. g.), ''móką'' (bev. g.) Veikiamosios rūšies esamojo laiko bevardė giminė vartojama retokai (''jám dañtį '''skaũdą'''''), bevardės giminės formos pasitelkiamos vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos trumpajam vardininkui reikšti (''jiẽ nešą̃, tikį̃, móką'') greta ilgųjų variantų (''jiẽ nẽšantys, tìkintys, mókantys''). Istoriškai trumposios formos yra senoviškesnės.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorinė gramatika. II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1981|pages=143-147|isbn=4602010000}}</ref> Būtojo kartinio laiko veikiamosios rūšies dalyviai sudaromi iš būtojo kartinio laiko kamieno su priesaga ''-us-'', išskyrus vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininką ir bevardę giminę: ''nẽšęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nẽšusio'') (vyr. g.), ''nẽšusi'' (mot. g.), ''nẽšę'' (bev. g.); ''tikė́jęs'' (kilm. ''tikė́jusio''), ''tikė́jusi'' (mot. g.), ''tikė́ję'' (bev. g.); ''mókęs'' (kilm. ''mókiusio'') (vyr. g.), ''mókiusi'' (mot. g.), ''mókę'' (bev. g.) Bevardė giminė vartojama ir kaip vyriškosios giminės daugiskaitos vardininkas (''jiẽ nẽšę, tikė́ję, mókę''). Būtojo kartinio laiko bevardė giminė vartojama dažnai (''yrà '''sutemę''', taĩp jaũ yrà '''bùvę'''''). Būtojo dažninio laiko dalyviai yra tokie patys, kaip būtojo kartinio laiko, tik sudaromi iš būtojo dažninio laiko veiksmažodžių ([[Bendratis|bendraties]] kamieno su priesaga ''-dav-''): ''nèšdavęs'' ([[Kilmininkas|kilm.]] ''nèšdavusio'') (vyr. g.), ''nèšdavusi'' (mot. g.), ''nèšdavę'' (bev. g.); ''tikė́davęs'' (kilm. ''tikė́davusio'') (vyr. g.), ''tikė́davusi'' (mot. g.), ''tikė́davę'' (bev. g.); ''mókydavęs'' (kilm. ''mókydavusio'') (vyr. g.), ''mókydavusi'' (mot. g.), ''mókydavę'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-sia'' ir ''-nt-'', o kitkuo jų formos nesiskiria nuo esamojo laiko dalyvių: ''nèšiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''nèšianti'' (mot. g.), ''nèšią'' (bev. g.); ''tikė́siąs, -iantis'' (vyr. g.), ''tikė́sianti'' (mot. g.), ''tikė́sią'' (bev. g.); ''mókysiąs, -iantis'' (vyr. g.), ''mókysianti'' (mot. g.), ''mókysią'' (bev. g.)<ref name="žinynas"/> '''Neveikiamosios rūšies dalyviai''' turi tris laikus: esamąjį, būtąjį ir būsimąjį – vientisinio būtojo dažninio laiko nėra. Neveikiamieji dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš veiksmažodžių esamojo laiko [[Kamienas (kalbotyra)|kamieno]] pridedant [[Priesaga|priesagas]] ''-mas'', ''-ma'': ''nẽšamas'' (vyr. g.), ''nešamà'' (mot. g.), ''nẽšama'' (bev. g.); ''tìkimas'' (vyr. g.), ''tikimà'' (mot. g.), ''tìkima'' (bev. g.); ''mókomas'' (vyr. g.), ''mókoma'' (mot. g.), ''mókoma'' (bev. g.) Kaip matyti, kartais bevardės ir moteriškosios giminių kirčio vieta sutampa. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tas'', ''-ta'': ''nẽštas'' (vyr. g.), ''neštà'' (mot. g.), ''nẽšta'' (bev. g.); ''tikė́tas'' (vyr. g.), ''tikė́ta'' (mot. g.), ''tikė́ta'' (bev. g.); ''mókytas'' (vyr. g.), ''mókyta'' (mot. g.), ''mókyta'' (bev. g.) Būsimojo laiko dalyviai sudaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių (bendraties [[Kamienas|kamieno]] su priesaga ''-si-''), pasitelkiant, kaip ir esamajame laike, priesagas ''-mas'', ''-ma'': ''nèšimas'' (vyr. g.), ''nešimà'' (mot. g.), ''nèšima'' (bev. g.); ''tikė́simas'' (vyr. g.), ''tikė́sima'' (mot. g.), ''tikė́sima'' (bev. g.); ''mókysimas'' (vyr. g.), ''mókysima'' (mot. g.), ''mókysima'' (bev. g.) Būsimasis neveikiamosios rūšies dalyvių laikas retai bevartojamas, gyviau pasitaiko viename kitame žodyje, pavyzdžiui, ''bū́simas''.<ref name="žinynas"/> '''Padalyviai''' kaitomi tik laikais, linksnio, giminės ir skaičiaus kategorijos neturi. [[Padalyvis|Padalyviai]] turi esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį ir būsimąjį laikus. Visi padalyviai sudaromi iš atitinkamo veikiamosios rūšies dalyvių laiko kamieno, atmetus galūnę: ''nẽšant, tìkint, mókant'' (esamasis l.), ''nẽšus, tikė́jus, mókius'' (būtasis kartinis l.), ''nèšdavus, tikė́davus, mókydavus'' (būtasis dažninis l.), ''nèšiant, tikė́siant, mókysiant'' (būsimasis l.) Padalyviai gali būti sangrąžiniai, tuomet prie jų kamieno jungiama sangrąžos dalelytė ''-i-'''s''''' (''nẽšantis'').<ref name="žinynas"/> '''Pusdalyviai''' kaitomi gimine ir skaičiumi, laikų ir linksnių neturi. [[Pusdalyvis|Pusdalyviai]] sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-damas'', ''-dama'': ''nèšdamas, tikė́damas, mókydamas'' ([[Vienaskaita|vns.]] vyr. g.), ''nešdamì, tikė́dami, mókydami'' ([[Daugiskaita|dgs.]] vyr. g.), ''nešdamà, tikė́dama, mókydama'' (vns. mot. g.), ''nèšdamos, tikė́damos, mókydamos'' (dgs. mot. g.) Pusdalyviai bevardės giminės neturi. Vartojamos ir sangrąžinės pusdalyvių formos (''nèšdamasis, nèšdamiesi, nèšdamasi, nèšdamosi'').<ref name="žinynas"/> '''Reikiamybės dalyviai''' yra linksniuojami, kaitomi gimine ir skaičiumi, bet laikų neturi. [[Reikiamybės dalyvis|Reikiamybės dalyviai]] reiškia, kad jais pasakomą veiksmą reikia atlikti: ''svarstýtinas kláusimas'' 'klausimas, kurį reikia svarstyti'. Reikiamybės dalyviai sudaromi iš bendraties kamieno su priesagomis ''-tinas'', ''-tina'': ''nèštinas'' (vyr. g.), ''neštinà'' (mot. g.), ''nèština'' (bev. g.); ''tikė́tinas'' (vyr. g.), ''tikė́tina'' (mot. g.), ''tikė́tina'' (bev. g.); ''mókytinas'' (vyr. g.), ''mókytina'' (mot. g.), ''mókytina'' (bev. g.) Vartojamos įvardžiuotinės (''neštinàsis, neštinóji'') ir, rečiau, sangrąžinės (''el̃gtina'''si''''') formos (pastarosios dažnesnės sangrąžos dalelytę ''-si-'' įterpiant tarp [[Šaknis|šaknies]] ir [[Priešdėlis|priešdėlio]]: ''pa'''si'''el̃gtina''). Reikiamybės dalyviai linksniuojami kaip I (vyr. ir bev. g.) ir VI (mot. g.) [[Paradigma (kalbotyra)|paradigmų]] būdvardžiai.<ref name="žinynas"/> '''Būdinys''' niekaip nekaitomas. Jis sudaromas iš bendraties kamieno su [[Sinonimas|sinoniminėmis]] priesagomis ''-te'' arba ''-tinai'': ''neštè, neštinaĩ''; ''tikė́te, tikė́tinai''; ''mókyte, mókytinai''. [[Būdinys]] paprastai vartojamas prieš tos pačios [[Šaknis (kalbotyra)|šaknies]] veiksmažodį, kad jį sustiprintų: ''neštè (neštinaĩ) nẽša''.<ref name="žinynas"/> === Prieveiksmis === Lietuvių kalboje [[Prieveiksmis|prieveiksmiai]] sudaromi su [[Priesaga|priesagomis]] ''-(i)ai'' (produktyviausias darybos tipas), ''-yn'', ''-(i)uoju'', ''-(i)ui'', ''-(i)aip'', ''-iek'', ''-ur'', ''-(i)ais'', ''-(i)om'', ''-(i)omis''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=328-329}} Aukštesnysis prieveiksmių, kaip ir bevardės giminės [[Būdvardis|būdvardžių]], laipsnis sudaromas su priesaga ''-iaũ ''(''-aũ'' po ''-j''), kuri jungiama prie nelyginamosios formos kamieno: ''mažaĩ'' > ''mažiaũ'', ''daũg'' > ''daugiaũ'', ''šaltaĩ'' > ''šalčiaũ''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=345}} Aukščiausiajam laipsniui sudaryti pasitelkiama priesaga ''-iáusiai'': ''šalčiáusiai'', ''mažiáusiai''.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=348—349}} === Prielinksnis === [[Prielinksnis|Prielinksniai]] skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniai prielinksniai – archajiški, juos sunku susieti su kitomis [[Kalbos dalis|kalbos dalimis]], tačiau paprastai jie turi atitikmenis tarp [[Priešdėlis|priešdėlių]]. Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių, dažniausiai iš [[Prieveiksmis|prieveiksmių]].{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|с=363|name="Амбразас363"}}<ref>{{cite book|last=Vaičiulytė-Romančuk|first=O.|title=Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia|location=Warszawa|publisher=Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego|date=2009|pages=67|isbn=978-83-89663-09-2}}</ref> Dauguma prielinksnių vartojami prepoziciškai (eina prieš žodį). Tik ''dėkà'' visada eina [[Polinksnis|polinksniu]], o ''liñk(ui)'', ''dė̃lei'' ir ''viẽtoj'' gali būti pasitelkiami ir kaip polinksniai, ir kaip prielinksniai, nors dažnesnė polinksninė vartosena.<ref name="Амбразас363"/> Prielinksniai vartojami su [[Kilmininkas|kilmininku]], [[Galininkas|galininku]] ir [[Įnagininkas|įnagininku]]. Paprastai kuris nors prielinksnis derinamas tik su vienu [[Linksnis|linksniu]], tiktai ''ùž'' pasitelkiamas su dviem linksniais (kilmininku ir galininku), o ''põ'' – su visais trimis.{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=365}} [[Tarmė]]se prielinksniai ''priẽ, ikì, lìgi, põ'' vartojami su [[Naudininkas|naudininku]], bendrinėje kalboje tokia vartosena išlikusi sustabarėjusiuose posakiuose (''põ senóvei, põ dẽšinei, ikì vãliai, ikì šiõlei'').<ref>{{cite web |title=Prielinksnių vartojimas ir reikšmė |publisher= Lietuvių kalbos žinynas|url=http://www.xn--altiniai-4wb.info/files/kalba/KJ00/Lietuvi%C5%B3_kalbos_%C5%BEinynas._Prielinksni%C5%B3_vartojimas_ir_reik%C5%A1m%C4%97.KJ1806.pdf|accessdate=2022-06-08}}</ref> === Jungtukas === Pagal sandarą lietuvių kalbos [[Jungtukas|jungtukai]] skirstomi į paprastuosius (''õ'', ''ir̃'', ''bèt'') ir sudėtinius (''kaĩ tìk'', ''nebeñt kàd''). [[Sintaksė|Sintaksiškai]] jungtukai skirstomi į sujungiamuosius (''ir̃'', ''arbà'', ''neĩ… neĩ'') ir prijungiamuosius (''negù'', ''nès'', ''jéi'').{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=}}{{sfn|Грамматика литовского языка|1985|c=382—396}}<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира||title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=131|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Dalelytė === Darybos atžvilgiu [[dalelytė]]s skirstomos į pirmines, nesusijusias su kitais žodžiais (''ar̃'', ''nè'', ''tè''), ir antrines, išvestas iš kitų [[Kalbos dalis|kalbos dalių]] (''tar̃si'' < ''tar̃ti'', ''bemàž'' < ''mãžas, mažaĩ''), pagal vaidmenį – į klausiamąsias, abejojamąsias, tvirtinamąsias, neigiamąsias, skatinamąsias, geidžiamąsias, pabrėžiamąsias, tikslinamąsias, išskiriamąsias, parodomąsias ir lyginamąsias.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=131—132|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Jaustukas === [[Jaustukas|Jaustukai]] skirstomi į pirminius, kurie dažniausiai sudaryti iš [[Balsis|balsio]] (''à'', ''ã''), [[Dvibalsis|dvibalsio]] (''ói'', ''ái'') arba keleto balsių ir [[Priebalsis|priebalsių]] junginio (''ajajái'', ''hm''), ir antrinius, išsaugančius sąsają su reikšminiais žodžiais (''Diẽ!'' < ''Diẽve!'' ''žiū̃'' < ''žiūrė́k'').<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> === Ištiktukas === [[Ištiktukas|Ištiktukai]] dažniausiai sudaryti iš vieno [[Skiemuo|skiemens]] (pasitaiko ir ilgesnių), jie mėgdžioja kokio nors veiksmo ar pojūčio sukeltą garsą: ''kliùnkt'', ''diñ'', ''grýbš'', ''šnýpš''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=132-133|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[Vaizdas:Lkz.jpg|thumb|300px|Akademinis 20-ies tomų lietuvių kalbos [[žodynas]] (1941–2002)]] == Sintaksė == === Vientisinis sakinys === Lietuvių kalba – [[Nominatyvinė-akuzatyvinė kalba|nominatyvinė]]. Žodžių tvarka – laisva, pagrindinė žodžių tvarka sakinyje yra SVO ([[veiksnys]] – [[tarinys]] – [[papildinys]]), [[pažyminys]] paprastai eina prieš pažymimąjį žodį. Įprastinės žodžių tvarkos keitimas susijęs su aktualiąja sakinio skaida ([[Sakinio dalis|sakinio dalies]] pabrėžimu), veiksnio ir tiesioginio papildinio apibrėžtumu arba neapibrėžtumu ir kt. Pavyzdžiui, neapibrėžtumu pasižymintis [[Kilmininkas|kilmininkinis]] veiksnys rašytinėje kalboje paprastai eina po [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]]: ''Pàs šeiminiñką ateĩdavo visókių žmonių̃''; žodinėje kalboje toks veiksnys neretai vartojamas prieš veiksmažodį, tačiau tuomet jis įgyja [[Intonacija|frazės kirtį]]. Kai sakiniuose vartojamas neapibrėžtasis veiksnys ir apibrėžtasis tiesioginis papildinys, dažniausiai pasitelkiama žodžių tvarka ''tiesioginis papildinys – tarinys – veiksnys'': ''Móters žvil̃gsnį patráukė tolumõj pasiródęs žmogùs''.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=143|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje [[Sakinys|sakinio]] dėmenų [[Sintaksė|sintaksiniai ryšiai]] reiškiami trimis būdais: kaitomomis žodžių formomis, tarnybiniais žodžiais ir šliejimu. Elementari vientisinio sakinio schema – [[Vardažodis|vardažodžio]] grupė (paprasčiausiu atveju – [[Vardininkas|vardininko linksnio]] daiktavardis), sujungta su [[Veiksmažodis|veiksmažodžio]] grupe (paprasčiausiu atveju – su asmenuojamąja veiksmažodžio forma). Kurios nors iš šių grupių gali arba visai nebūti, arba jos gali būti išplėtotos į žodžių junginius. Išplėtojimo taisykles visų pirma lemia žodžių tvarka sakinyje. Neigiamuosiuose sakiniuose paprastai sakinio struktūra nekinta, o klausiamuosiuose sakiniuose žodžių vieta neretai keičiama arba vartojamos specialios klausiamosios [[dalelytė]]s.<ref name="Топоров41">{{cite book|last=Топоров |first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=41|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Jei tarinys reiškiamas veiksmažodžio jungtimi (veiksmažodžio ''bū́ti'' esamuoju laiku), ši jungtis gali būti praleidžiama: ''Jìs yrà mókytojas / Jìs mókytojas''. Jungtis nepraleidžiama, jei sakinys yra apibrėžimas arba išreiškia nelaikiną būvį, pavyzdžiui: ''Lietuvà yrà respùblika''.<ref>{{cite book|last=Mathiassen|first=T.|title=A Short Grammar of Lithuanian|location=Columbus|publisher=Slavica Publishers, Inc.|date=1996|pages=212|isbn=0-89357-267-5}}</ref> === Sudėtinis sakinys === Aukščiau aprašytos struktūros vientisiniai sakiniai gali cikliškai kartotis, sudarydami sudėtinius sujungiamuosius ([[Jungtukas|jungtukinius]] ar bejungtukius) arba sudėtinius prijungiamuosius (sudarytus su prijungiamaisiais jungtukais ir kitais būdais) [[Sakinys|sakinius]]. Svarbiausi sujungiamieji jungtukai – ''ir̃'', ''bèt'', ''õ'', prijungiamieji jungtukai – ''kàd, jóg'', ''nès'', ''kaĩ, kadà'', ''nórs''.<ref name="Топоров41" /><ref name="Булыгина144">{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=144|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Lietuvių kalboje dažnai vartojamos [[#Dalyvinės formos|dalyvinių formų]] konstrukcijos, jos lygiavertės sudėtiniams sakiniams, pavyzdžiui: ''Svečiaĩ išvažiãvo sáulei patekė́jus'' – ''Svečiaĩ išvažiãvo, kaĩ sáulė patekė́jo''; ''Diẽnai brė́kštant šìlas nubuñda'' – ''Kaĩ dienà brė́kšta, šìlas nubuñda''; ''Visì sãko jį̃ galvótą ẽsant'' – ''Visì sãko, kàd jìs yrà galvótas''; ''Jìs mãnė turtìngas ẽsąs'' – ''Jìs mãnė, kàd yrà turtìngas''.<ref name="Булыгина144"/> == Žodynas == Daugumoje lietuvių kalbos [[Semantika|semantinių]] sričių vyrauja paveldėtoji [[Indoeuropiečių prokalbė|indoeuropietiškos]] kilmės [[leksika]],<ref name="Топоров42">{{cite book|last=Топоров|first=В. Н.|chapter=Балтийские языки. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=42|isbn=5-87444-225-1}}</ref> pagal kilmės laikotarpius žodžius galima smulkiau skirstyti į praindoeuropietiškus (''avìs''), [[Baltų-slavų kalbos|baltų-slavų]] (''líepa''), bendruosius baltiškuosius (''šaknìs''), [[Baltų kalbos#Rytų baltų kalbos|rytų baltų]] (''lietùs'') ir grynai lietuvių kalbos (''žmonà'').<ref name="bre">{{cite book|last=Андронов|first=А. В.|chapter=Литовский язык|title=Большая Российская энциклопедия|editor=Председатель Науч.-ред. совета Ю. С. Осипов. Отв. ред. С. Л. Кравец |location =М.|publisher=Большая Российская энциклопедия|date=2010|volume=17. Лас-Тунас — Ломонос |pages= 650—652|}}</ref> Lietuvių kalboje nemaža [[Skolinys|skolinių]] iš [[Slavų kalbos|slavų kalbų]]: [[Senoji rusų kalba|senosios rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]] ir [[Rusų kalba|rusų]]. Tokiems skoliniams priklauso, pavyzdžiui, žodžiai ''muĩlas'', ''slyvà'', ''agur̃kas'', ''česnãkas'', ''vyšnià'', ''kõšė'', ''blỹnas'', ''tur̃gus'' ir daug kitų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=144—145|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vis dėlto ne visada galima nustatyti, iš kokios slavų kalbos yra gautas vienas ar kitas skolinys. [[Slavizmas|Slavizmai]] sudaro apie 1,5 % [[Bendrinė kalba|bendrinės]] lietuvių kalbos žodyno, rytų ir pietų [[tarmė]]se jų yra daugiau. Pirmieji skoliniai iš rusų kalbos gauti iki šiai kalbai prarandant [[Nazalizacija|nosinius]] ([[X a.]]) ir [[Redukcija (kalbotyra)|redukuotuosius]] ([[XI a.|XI]]–[[XIII a.]]) balsius. Skoliniai iš lenkų kalbos labiausiai plūdo [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]], pavyzdžiui, iš lenkų kalbos atėjo žodžiai ''arbatà'', ''rỹžiai'', ''põpierius''.<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|location=Vilnius|publisher=Mokslas|date=1982|pages=117—118}}</ref> Kitą skolinių sluoksnį sudaro [[Germanizmas|germanizmai]], seniausieji – iš [[Gotų kalba|gotų kalbos]] (''ýla''), vėlesni – iš senosios [[Vokiečių kalba|vokiečių]] (''gãtvė''), naujosios vokiečių (''kambarỹs'', ''spìnta'') ir [[Anglų kalba|anglų]] kalbų.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Germanizmai sudaro apie 0,5 % viso bendrinės lietuvių kalbos žodyno.<ref>{{cite book|last=Kabelka J.|title=Baltų filologijos įvadas|location=Vilnius|publisher=Mokslas|date=1982|pages=119}}</ref> Taip pat vartojami [[Lotynų kalba|lotyniškos]] ir [[Graikų kalba|graikiškos]] kilmės [[Tarptautinis žodis|tarptautiniai žodžiai]] (''cìklas'', ''schemà'' ir kt.) Po to, kai [[1990]] m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, sustiprėjo anglų kalbos įtaka (naujieji [[Anglicizmas|anglicizmai]]: ''dizáineris'', ''autsáideris'', ''kãstingas''), ir, gausėjant skoliniams, kilo diskusija dėl tokios įtakos „pražūtingumo“.<ref>{{cite journal|last=Klimas|first=A.|title=The Anglicization of Lithuanian|url=http://www.lituanus.org/1994_2/94_2_01.htm|journal=Lituanus|date=1994|volume=40, Nr. 2|issn=0024-5089}}</ref> Lietuvių kalboje, kitaip negu [[Latvių kalba|latvių]], [[Finizmas|skolinių iš finų kalbų]] tėra vienas kitas: ''asiū̃klis'', ''bùrė'', ''kadagỹs'', ''kìras'', ''laĩvas'', ''seliavà'', ''šãmas'' ir galbūt ''lopšỹs'', ''sóra''.<ref>{{cite book|last=Dini|first=P.U.|title=Baltų kalbos. Lyginamoji istorija|publisher=Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas|location=Vilnius|date=2000|pages=161|isbn=5-420-01444-0}}</ref><ref name="Urbanavičius">{{cite web|title= Skoliniai|author= Algimantas Urbanavičius|date= |publisher= |url= http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|accessdate= 2019-05-29|archive-date= 2012-01-03|archive-url= https://web.archive.org/web/20120103230254/http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html|dead-url= unfit}}</ref> Bendrinėje kalboje turima po keletą skolinių iš kitų [[Baltų kalbos|baltų kalbų]], pavyzdžiui, iš [[Prūsų kalba|prūsų]] (''malū̃nas'', ''kriáušė'', ''saváitė'').<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1987|pages=35-36|isbn=4602020100}}</ref> Skoliniai iš [[Kuršių kalba|kuršių kalbos]] (''cỹrulis'' 'vieversys', ''kū̃lis'' akmuo', ''pỹlė'' 'antis') labiau vartojami [[žemaičių tarmė]]je, o į bendrinę kalbą yra patekęs kuršiškas žodis ''zuĩkis''.<ref>{{cite book|last=Zinkevičius|first=Z.|title=Lietuvių kalbos istorija II|publisher=„Mokslas“|location=Vilnius|date=1987|pages=22|isbn=4602020100}}</ref> Skolinių iš latvių kalbos pasitaiko šiaurinėse lietuvių kalbos tarmėse, pavyzdžiui, ''aplúokas'' 'kluonas, žardis', ''laĩdaras'' 'diendaržis'.<ref name="Urbanavičius"/><ref>{{cite web |title= aplúokas|author=Urbutis|date=2001|publisher= Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė|url= http://etimologija.baltnexus.lt/?w=apl%C3%BAokas|accessdate= 2019-07-13}}</ref> [[Vaizdas:Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems.JPG|miniatiūra|250px|right|[[Grafitis|Grafityje]] – vienas ilgiausių lietuviškų žodžių ([[Kaunas]])]] Vadovaujantis [[Purizmas (kalbotyra)|purizmo]] tendencijomis (ypač besireiškusiomis [[XIX a.]] ir [[XX a.]] pirmojoje pusėje, kai buvo norminama bendrinė kalba), daugybė tarptautinių žodžių buvo keičiami lietuviškais [[Naujadaras|naujadarais]]: ''pirmžengỹstė'' 'pažanga, progresas', ''арšviestū̃nas'' 'inteligentas', ''žeimỹstė'' 'teatras', ''žinpaišỹs'' 'korespondentas'.<ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык. Языки мира|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=145—146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> [[XXI a.]] pradžioje lietuvių kalbos žodynas pasipildė tiek skolinta, tiek ir savais ištekliais sudaryta leksika. Pažymėtina, kad daugumoje naujų semantinių sričių (politikoje, sporte, populiariojoje kultūroje, moksle, technikoje, versle ir kt.) vyrauja lietuviškos kilmės žodynas. Įvardijant naujas sąvokas neretai tarpusavyje varžosi dvi [[Leksema|leksemos]] – savos darybos žodis ir skolinys: ''mėsаĩnis'' vietoj ''hámburgeris'', ''saũskelnės'' vietoj ''pámpersas'', ''bylà'' vietoj ''fáilas''. Lietuvių kalbos žodynas pasižymi aktyviu savos darybos elementų naudojimu, tačiau drauge išlaikoma senoji indoeuropietiškoji leksika.<ref name="Топоров42"/><ref>{{cite book|last=Булыгина Т. В., Синёва О. В.|first=|chapter=Литовский язык|title=Балтийские языки. Языки мира|location=М.|publisher=Academia|date=2006|pages=146|isbn=5-87444-225-1}}</ref> Vienas ilgiausių lietuvių kalbos žodžių – ''nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems''. == Tyrimų istorija == [[Vaizdas:BūgaKazys.jpg|thumb|left|200px|[[Kazimieras Būga]]]] {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dėl kai kurių senovinių indoeuropietiškų ypatybių lietuvių kalba nuostabi: XVI a. ir net mūsų dienomis lietuvių kalboje matome formų, visiškai sutampančių su vedų ir Homero kalbos formomis.<ref>{{cite book|last=Мейе А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|location=М.|publisher=Издательство ЛКИ|date=2007|pages=101—102|isbn=}}</ref> |source = – [[Antoine Meillet|Antuanas Mejė]]}} Pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ ({{la|Clavis linguae Lituanicae}}) parašė [[Konstantinas Sirvydas|K. Sirvydas]]. Jis taip pat sudarė lenkų – lotynų – lietuvių žodyną ''Dictionarium trium linguarum'' (apie [[1620]] m.) Vėliau [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]] pasirodė gana daug lietuvių kalbos žodynų ir gramatikų: [[Danielius Kleinas|D. Kleino]] ''Grammatica Litvanica'' ([[1653]] m.), [[Kristupas Sapūnas|K. Sapūno]] ''Compendium grammaticae Lithvanicae'' ([[1643]] m., [[1673]] m. išleido K. Šulcas), [[Frydrichas Vilhelmas Hakas|F. V. Hako]] ''Vocabularivm litthvanico-Germanicvm et germanico-litthvanicvm'' ([[1730]] m., yra gramatikos priedas), [[Jokūbas Brodovskis|J. Brodovskio]] ''Lexicon germanico-lithvanicvm et lithvanico-germanicvm'', [[Pilypas Ruigys|P. Ruigio]] ''Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon'' ([[1730]] m.), [[Kristijonas Gotlybas Milkus|K. G. Milkaus]] ''Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörterbuch'' ([[1800]] m.).<ref>{{cite book|last=Kabelka|first=J.|title=Baltų filologijos įvadas|location=Vilnius|publisher=Mokslas|date=1982|pages=124—125}}</ref> {{quote box |bgcolor=#EEE8AA |align=right |width = 30% |quote = Dabartinė bendrinė lietuvių kalba pakitusi mažiau už bet kurią kitą indoeuropiečių kalbą. Kai kuriais fonetikos ir žodžių kaitybos atžvilgiais savo senoviškumu ji pranoksta net visų archajiškiausias indoeuropiečių kalbas. Būtent dėl to nemokant lietuvių kalbos negalima išsiversti indoeuropeistikos tyrimuose.<ref>{{cite book|last=Otrębski|first=J.|title=Gramatyka języka litewskiego I|location=Warszawa|publisher=PWN|date=1958|pages=63}}</ref> |source = – [[Janas Otrembskis]]}} Nuo [[XIX a.]] vidurio lietuvių kalbos duomenys aktyviai naudojami [[Lyginamoji kalbotyra|lyginamojoje istorinėje kalbotyroje]], lietuvių kalbą tyrė, pavyzdžiui, tokie [[Lyginamoji kalbotyra|komparatyvistikos]] korifėjai: [[August Schleicher|A. Šleicheris]], [[August Leskien|A. Leskynas]], [[Karl Brugmann|K. Brugmanas]], [[Adalbertas Becenbergeris|A. Becenbergeris]], [[Ferdinand de Saussure|F. de Sosiūras]], [[Vilhelm Thomsen|V. Tomsenas]], [[Jooseppi Julius Mikkola|J. Mikola]], [[Josef Zubatý|J. Zubatas]], [[Jan Michał Rozwadowski|J. Rozvadovskis]], [[Filipas Fortunatovas|F. Fortunatovas]], [[Jan Niecisław Baudouin de Courtenay|J. Boduenas de Kurtenė]]. Tuo metu kalbą tyrė ir lietuvių mokslininkai: [[Frydrichas Kuršaitis|F. Kuršaitis]], [[Antanas Baranauskas|A. Baranauskas]], [[Kazimieras Jaunius|K. Jaunius]], [[Jonas Juška (1815)|J. Juška]] ir [[Antanas Juška (1819)|A. Juška]]. [[Tarpukaris|Tarpukariu]] vienu svarbiausių [[Lituanistika|lituanistikos]] centrų tapo [[Vytauto Didžiojo universitetas]], kur dirbo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskis]], [[Kazimieras Būga|K. Būga]], [[Pranas Skardžius|P. Skardžius]], [[Antanas Salys|A. Salys]] ir [[Petras Jonikas|P. Jonikas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] lituanistiką plėtojo, pavyzdžiui, [[Juozas Balčikonis (1885)|J. Balčikonis]], [[Jonas Paulauskas|J. Paulauskas]], [[Jonas Kruopas|J. Kruopas]], [[Kazys Ulvydas|K. Ulvydas]], [[Jonas Kazlauskas (1930)|J. Kazlauskas]], [[Albertas Juška|A. Juška]], [[Zigmas Zinkevičius|Z. Zinkevičius]], [[Vytautas Mažiulis|V. Mažiulis]], [[Jonas Palionis|J. Palionis]], [[Vincas Urbutis|V. Urbutis]], [[Juozas Pikčilingis|J. Pikčilingis]], [[Aldona Paulauskienė|A. Paulauskienė]], [[Adelė Valeckienė|A. Valeckienė]], [[Vladas Grinaveckis|V. Grinaveckis]], [[Kazys Morkūnas (1929)|K. Morkūnas]], [[Vytautas Ambrazas|V. Ambrazas]], [[Aleksandras Vanagas|A. Vanagas]], [[Aleksas Stanislovas Girdenis|A. Girdenis]], [[Simas Karaliūnas|S. Karaliūnas]], [[Algirdas Sabaliauskas (1929)|A. Sabaliauskas]], [[Aldonas Pupkis|A. Pupkis]], [[Borisas Larinas|B. Larinas]], [[Michailas Petersonas|M. Petersonas]], [[Vladimiras Toporovas|V. Toporovas]], [[Viačeslavas Ivanovas|V. Ivanovas]], [[Olegas Trubačiovas|O. Trubačiovas]], [[Jurijus Otkupščikovas|J. Otkupščikovas]], [[Anatolijus Nepokupnas|A. Nepokupnas]], [[Ernst Fraenkel|E. Frenkelis]], [[Christian Schweigaard Stang|K. Stangas]], [[Janas Otrembskis|J. Otrembskis]].<ref name="ЛЭС">''Топоров В. Н., Сабаляускас А. Ю.'' Балтистика, p. 65-67</ref> Taip pat į lituanistiką žymų indėlį įnešė [[Jan Safarewicz|J. Safarevičius]], [[Czesław Kudzinowski|Č. Kudzinovskis]] ([[Lenkija]]), [[Pavel Trost|P. Trostas]] ([[Čekija]]), [[Rainer Eckert |R. Ekertas]] ([[Vokietija]]), [[Vittore Pisani|V. Pizanis]], [[Pietro Umberto Dini|P. Dinis]] ([[Italija]]), [[Knut Olof Falk|K. Falkas]] ([[Švedija]]), [[William Riegel Schmalstieg|V. Šmolstygas]] ([[JAV]]).<ref name="Sov"/> == Tekstų pavyzdžiai == „[[Tėve mūsų]]“ senąja ir dabartine lietuvių kalba:<ref>{{cite book|last=Дини П.|title=Балтийские языки|location=М.|publisher=ОГИ|date=2002|pages=429—432|isbn=5-94282-046-5}}</ref> {{Citata |Teve mvʃu kuriʃ eʃi Dangwaʃu ʃʒwÿʃkiʃi vardaʃ tava athaÿki karaliʃtÿa buki tava vala kaÿp dvngvÿ theyp ʃʒamÿaÿ. Dvanv mvʃu viʃu dʒenv dvaki mvmvʃ nu ÿr athlaÿʃki mvmvʃ mvʃu kaltheʃ kaÿp ÿr meʃ athlyaÿdʒame mvʃu kalcʒÿemvʃ nÿewÿaʃki mvʃu ʃʒalanv ale mvʃgÿalbÿaki nvagi viʃa piktha amen.|Tractatus sacerdotalis, [[1503]] m.}} {{Citata |Tewe muʃu kuris eʃʃi danguʃu Schwęʃkieʃe wardas tawa. Ateik karaliʃte tawa. Buki tawa walia kaip dągui taip ir ßemeie. Dona muʃu wyʃʃudienu dodi mumus nu. Jr atleid mumus muʃu kaltibes, kaip mes atleidem muʃu kaltimus. Newed mus ingi pagundima. Bet gielbek mus nogi wyʃa pikta. Amen.|[[Martynas Mažvydas|M. Mažvydas]], [[1547]] m.}} {{Citata |Téwe^a mûʃų kuris eʃsi dągůʃe Sʒwęʃkis wârdas tawo. Atáik karalîʃte táwo. Buk walá táwo kaip’ dągúi taip’ ir ʒ́e^amei. Důną mûʃʃu wiʃʃų dienų důd’ mumus ʃʒią dieną. Ir atłåid’ múmus mûʃʃu kaltés, kaip’ ir me^as åtłeaidʒe^ame^a ʃáwiîmus kaltiemus. Ir ne^a we^ad mûʃʃų ing pagúndima. Bat’ ge^alb mus nůg pikto. Amen.|[[Mikalojus Daukša|M. Daukša]], [[1595]] m.}} {{Citata |Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.|(dabartinė lietuvių kalba)}} == Lietuvių kalba užsienio universitetuose == Lietuvių kalba yra dėstoma šiuose užsienio universitetuose:<ref>{{cite web |title= Lietuvių kalbos studijos užsienyje|author=Bonifacas Stundžia |date=|publisher= Visuotinė lietuvių enciklopedija|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/lietuviu-kalbos-studijos-uzsienyje-118014|accessdate= 2019-05-30}}</ref> * [[Estija]]: [[Tartu universitetas]] * [[Italija]]: [[Florencijos universitetas]], [[Milano universitetas]], [[Piza|Pizos]] universitetas * [[Japonija]]: [[Tokijo užsienio studijų universitetas]]<ref>[http://www.tufs.ac.jp/common/open-academy/system/files/list.pdf 2013(平成25)年度　東京外国語大学市民聴講生科目概要一覧], tufs.ac.jp</ref> * [[JAV]]: [[Ilinojaus universitetas]] ([[Čikaga]]), [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos universitetas; Vašingtono universitetas ([[Sietlas]]) * [[Latvija]]: [[Latvijos universitetas]], [[Ryga]] * [[Lenkija]]: Adomo Mickevičiaus universitetas ([[Poznanė]]), [[Jogailos universitetas]] ([[Krokuva]]), [[Varšuvos universitetas]] * [[Norvegija]]: [[Oslas|Oslo]] universitetas * [[Prancūzija]]: Nacionalinis rytų kalbų ir civilizacijų institutas, [[Paryžius]] * [[Rusija]]: [[Maskvos universitetas|Maskvos Lomonosovo valstybinis universitetas]], [[Sankt Peterburgo valstybinis universitetas]] * [[Slovakija]]: Komenskio universitetas, [[Bratislava]] * [[Čekija]]: Masaryko universitetas, [[Brno]] * [[Suomija]]: [[Helsinkio universitetas]] * [[Švedija]]: [[Lundo universitetas]], [[Stokholmas|Stokholmo]] universitetas * [[Šveicarija]]: [[Berno universitetas]] * [[Vengrija]]: [[Vidurio Europos universitetas]], [[Budapeštas]] * [[Vokietija]]: [[Greifsvaldo universitetas|Ernsto Morico universitetas]] ([[Greifsvaldas]]), [[Berlyno Humboldtų universitetas|Berlyno Humboltų universitetas]] ([[Berlynas]]), [[Miunsterio universitetas|Vesftalijos Vilhelmo universitetas]] ([[Miunsteris]]) == Šaltiniai == {{išnašos|4}} == Literatūra == * ''Булыгина Т. В., Синёва О. В.'' Литовский язык // Балтийские языки. — М.: Academia, 2006. — С. 93-155. * ''Дини П.'' Балтийские языки. — М.: ОГИ, 2002. * ''Lietuvių kalbos gramatika.'' — Vilnius: Mokslas, 1985. * ''Mathiassen T.'' A Short Grammar of Lithuanian. — Columbus: Slavica Publishers, Inc., 1996. * ''Otrębski J.'' Gramatyka języka litewskiego. — Warszawa: PWN, 1958. * ''Vaičiulytė-Romančuk O.'' Wykłady z gramatyki opisowej języka litewskiego. Morfologia. — Warszawa: Wydział polonistyki Uniwersytetu Warszawskiego, 2009. — ISBN 978-83-89663-09-2 == Nuorodos == {{commonscat|Lithuanian language}} {{Vikižodynas|lietuvių kalba|no=T}} {{wikiquote}} * {{Ethnologue|lit}} * [http://tartis.vdu.lt/fonetika-ir-tartis/igudziu-tobulinimas/garsu-ypatybes/ Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa] * [http://www.lki.lt/ Lietuvių kalbos institutas] * [http://tarmes.lki.lt/ Lietuvių tarmių žemėlapis] * [http://www.vlkk.lt Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis] * [http://ualgiman.dtiltas.lt Lietuvių kalba ir literatūros istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722150203/http://ualgiman.dtiltas.lt/ |date=2011-07-22 }} * [http://www.lkz.lt/ Lietuvių kalbos žodynas] * [http://www.klaidutis.lt/ Rašybos testai] * [http://www.lki.lt/index.php?lki=10 Straipsnis apie lietuvių kalbą] * [[Baltai]] {{Baltų kalbos}} {{straipsniai apie Lietuvą}} {{Pavyzdinis}} {{Commons|Category:Lithuanian language|no=T}} [[Kategorija:Lietuvių kalba| ]] cycrwmbfu7jdaeub65615rvc8u6vrvw 0 1726 6667711 6643959 2022-08-20T11:55:12Z 188.69.23.152 /* Politinė sistema */ wikitext text/x-wiki : {{smaller|''Nepainiotina su [[Šventasis Sostas|Šventuoju Sostu]]''.}} {{ŠaliesLentelė| pavadinimas={{PAGENAME}}| vietinisPavadinimas='''Vatikano Miesto Valstybė'''<br>{{smaller|{{la|Status Civitatis Vaticanae}}}}<br>{{smaller|{{it|Stato della Città del Vaticano}}}}| kilm=Vatikano| žemėlapis=Location of the Vatican City in Europe.svg| vėliava=Flag_of_the_Vatican_City.svg| herbas=Coat of arms of the Vatican City.svg| kalbos=[[lotynų kalba|lotynų]], [[italų kalba|italų]]| sostinė=Vatikanas| didžiausiasMiestas=Vatikanas| valdovų=2| titulas1=Vadovas| pavardė1=[[Popiežius Pranciškus]]| titulas2=Valstybės sekretorius| pavardė2=[[Pietro Parolin]]| titulas3=-| pavardė3=-| plotoVieta=195| plotas=0,44| vandens=0 %| gyvMetai=[[2019]]| gyventojuVieta=240| gyventoju=453| gyventojuTankis=924| tankumoVieta=12| BVPMetai=netaikoma| BVPVieta=N/A| BVP=0,00| BVPValiuta=$| BVPGyventojui=0,00| BVPGyventojuiVieta=N/A| valiuta=[[Euras]] (€)| laikoJuosta=[[UTC+1]] ([[Vidurio Europos laikas|CET]])| vasarosLaikas=[[UTC+2]] ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])| nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos]]| nepriklausomybėsDatos=[[1929]] m. [[vasario 11]] d.| nepriklausomybėsPavadinimas=[[Laterano susitarimas|Laterano sutartys]]| TLD=[[.va]]| telKodas=+379 |kirčiavimas=''Vatikãnas''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai}}</ref>}} '''Vatikanas''' ({{la|Civitas Vaticana}}, {{it|Città del Vaticano}}), oficialiai '''Vatikano Miesto Valstybė''' ({{la|Status Civitatis Vaticanae}}, {{it|Stato della Città del Vaticano}}) – [[miestas-valstybė]], [[anklavas]] [[Italija|Italijos]] [[Sostinė|sostinės]] [[Roma|Romos]] vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą.<ref>Pavadinimas kilo nuo kalvos Mons Vaticanus pavadinimo, {{la|vaticinia}}, būrimo vieta. Vatikano suverenitetas yra ne savarankiškas, o kylantis iš Šventojo sosto suvereniteto. Vatikanas yra tik Šventojo sosto, popiežiaus rūmų ir jo aptarnaujančio personalo buvimo vieta. Užsienio šalių diplomatinės misijos akredituotos ne mieste – valstybėje Vatikane, o prie Šventojo sosto. Dėl mažos teritorijos užsienio atstovybės reziduoja ne Vatikane, o Romoje. Šventasis sostas (ne Vatikanas) yra nuolatinis [[Jungtinių Tautų]] narys – stebėtojas, 2004 m. liepos mėn. gavęs balsavimo teisę. Be to nuo 2008 m. liepos mėn. Vatikanas pradėjo nuolatinį bendradarbiavimą su [[Interpolu]]. [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vt.html Vatikanas, The World Factbook] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190107082440/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vt.html%20 |date=2019-01-07 }}</ref> Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. Vatikanui priklauso keliolika objektų [[Roma|Romoje]], [[Popiežius|popiežiaus]] vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos). Nors Vatikanas yra labai mažas, tačiau turi savo gvardiją, pašto ženklus ir kitus savarankiškos valstybės atributus. Vatikano pasididžiavimas – [[Šv. Petro bazilika]], laikoma didžiausia ir puošniausia katalikų bažnyčia pasaulyje. == Istorija == ''Pagrindinis straipsnis: [[Vatikano istorija]]'' Senovėje ant Vatikano kalvos (''mons Vaticanus'') stovėjo didelis imperatoriaus [[Neronas|Nerono]] cirkas. Valdant šiam imperatoriui, cirko teritorijoje buvo nukryžiuotas [[Apaštalas Petras|Šv. Petras]] ir netoliese palaidotas. Po kurio laiko ten buvo pastatyta bažnyčia, o praėjus maždaug 250 metų, imperatorius [[Konstantinas I|Konstantinas]] ant apaštalo kapo pastatė nuostabią baziliką. Vatikanas tapo [[Piligrimas|piligrimų]], traukiančių prie šv. Petro kapo, traukos centru. Iki XIV a. popiežių rezidencija buvo ne Vatikanas, o [[Laterano rūmai]]. Po [[Romos imperija|Romos imperijos]] žlugimo popiežiai, apeliuodami į vadinamąją „Pipino dovaną“, pasiskelbė savo „bažnytinės valstybės“ valdovais. Popiežiai palaipsniui plėtė savo valdomas teritorijas ir po kurio laiko valdė didesniąją dalį [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]]. Popiežiai Vatikane įsikūrė tik po [[Didžioji schizma|Didžiosios schizmos]], grįžę iš [[Avinjonas|Avinjono]] (1377 m.). Nuo [[1377]] m. kiekvienas popiežius plėtė ir gražino Vatikano kalvos statinius, stengėsi šventąją kalvą paversti garbinga Vyriausiojo Katalikų bažnyčios Tėvo būstine. XIX a. didesniąją dalį popiežiaus valdomų žemių atėmė naujai susikūrusi Italijos karalystė. 1870 metais, kai Roma buvo užimta ir prijungta prie [[Italijos karalystė]]s, popiežiaus valdos buvo dar labiau sumažintos. Popiežius [[Pijus IX]] atsisakė pripažinti Italijos karalystę ir ragino katalikus ją boikotuoti. Faktiškai valdydami Vatikano teritoriją, popiežiai ilgai kovojo su [[Italija|Italijos]] valstybe, tikėdamiesi su [[Europa|Europos]] didžiųjų valstybių parama atkurti senąją popiežiaus valstybę. Nesutarimai baigėsi, kai popiežius [[Pijus XI]] 1929 m. vasario 11 dieną pasirašė su Italijos vyriausybe ''Laterano susitarimą'', kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje. 1947 m. Vatikano suverenitetas įteisintas Italijos konstitucijoje. 1984 metais naujas [[konkordatas]] tarp Šventojo sosto ir Italijos pakeitė ankstesnio susitarimo nuostatas, pagal kurias Romos katalikų religija buvo paskelbta valstybine Italijos religija. == Geografija == {{main|Vatikano geografija}} [[Vaizdas:San_piedro_LT.jpg|thumb|300px|right|Šv. Petro aikštė]] [[Vaizdas:Vatican_City_map_EN.png|thumb|left|Vatikano miesto žemėlapis]] Vatikanas – mažiausia pagal plotą nepriklausoma valstybė pasaulyje (0,44 km²). Mikrovalstybė išsidėsčiusi ant Vatikano kalvos šiaurės rytų Romos dalyje, už kelių šimtų metrų nuo [[Tibras|Tibro]] dešiniojo kranto. Vatikano ir Italijos ribos (3,2 km ilgio) beveik visur atkartoja miesto sienų, pastatytų popiežiaus apsaugai, ribas. Žemiausias Vatikano taškas yra 19 m, aukščiausias – 75 m aukštyje virš jūros lygio. Vatikano klimatas toks pat kaip ir Romos – Viduržemio jūros klimatas su švelniais lietumis nuo rugsėjo iki gegužės vidurio bei karštomis vasaromis nuo gegužės iki rugsėjo. Geografinės koordinatės: 41° 54′ š. platumos, 12° 27′ r. ilgumos. == Politinė sistema == Vatikano valstybinis statusas aptartas [[1929]] metų ''Laterano susitarimu''. Santvarka – absoliutinė renkamoji [[monarchija]] (teokratija). Monarchas turi aukščiausią įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę galią, kartu yra [[katalikybė|Romos katalikų bažnyčios]] vadovas. [[Popiežius|Popiežių]] renka iki gyvos galvos kardinolų taryba (popiežiaus rinkimai vadinami [[konklava]]). Popiežius skiria administracinį valdytoją, kurio pareigos panašios į [[Premjeras|ministro pirmininko]]. Katalikų bažnyčios vykdomąją valdžią įgyvendina Valstybės sekretorius, ypatingai atsakingas už tarptautinius Vatikano santykius. Aukščiausieji Vatikano konsultaciniai organai: Visuotinis Romos katalikų bažnyčios susirinkimas (šaukiamas kas keletą dešimčių metų), Kardinolų kolegija (jos narių skaičius nepastovus; apie 1/3 [[Kardinolas|kardinolų]] įeina į Romos [[kurija|kuriją]], kiti užima vadovaujančias pareigas kitų šalių Romos katalikų bažnyčiose) ir Vyskupų [[sinodas]]. Teisinė sistema remiasi kanonų teise, jei jos normos nėra nustatytos – taikomi Romos miesto įstatymai. Vatikano religinei, politinei ir ekonominei veiklai praktiškai vadovauja Romos kurija, susidedanti iš sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų (dvasinių žinybų) ir kitų tarnybų. Narius į Kuriją skiria popiežius iš kardinolų tarpo. Nuo Vatikano, kaip valstybės, skiriasi Šventasis Sostas, kuris vadovauja Katalikų bažnyčiai visame pasaulyje. Šventasis Sostas yra Katalikų bažnyčios „centrinė vyriausybė“. == Ekonomika == {{main|Vatikano ekonomika}} Unikali Vatikano ekonomika – tai iš viso pasaulio katalikų pervedamos lėšos, taip pat pašto ženklų, monetų, turistinių suvenyrų pardavimas, pinigai už bilietus į muziejus bei leidinių pardavimas. Vidutinis pagalbinių darbininkų užmokestis yra panašaus lygio kaip ir Romoje. Vatikane naudojami [[Vatikano eurų monetos|eurai su Vatikano simbolika]]. Šalis taip pat turi savo banką Istituto per le Opere di Religione. Šis bankas turi [[bankomatas|bankomatus]] su instrukcijomis lotynų kalba; tokie yra bene vieninteliai pasaulyje.<ref>{{cite web|url=http://www.cardinalseansblog.org/?p=232|title=A Glimpse Inside the Vatican & Msgr. Robert Deeley’s Guest Post|author=[[Seán P. O'Malley]]|date=2006-09-28|accessdate=2008-01-30}}</ref> == Demografija == Beveik visi 921 piliečiai gyvena Vatikane. Tai daugiausiai kunigai, patarnautojai, šveicarų sargyba. Pagalbiniai darbininkai (jų yra apie 3000) gyvena ne Vatikane. == Kultūra == Visas Vatikanas yra kultūros paminklas. Tokie pastatai kaip [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilika]] ar Siksto koplyčia talpina savyje pasaulinio garso menininkų kūrybą – čia kūrė [[Sandro Botticelli|Botičelis]], [[Lorencas Berninis|Berninis]], [[Mikelandželas]]. Vatikano biblioteka bei Vatikano muziejai taip pat yra ypatingos istorinės, mokslinės ir kultūrinės svarbos objektai. == Kariuomenė == Iki 1970 m. Vatikane buvo 4 rūšių kariuomenės: * [[Dvaro gvardija]] * [[Rūmų gvardija]] * [[Popiežiaus žandarmerija]] * [[Šveicariškoji gvardija]] 1970 m. popiežius [[Paulius VI]] reformavo kariuomenę, likvidavęs pirmąsias tris kariuomenės rūšis ir valstybės apsaugai palikęs tik Šveicariškąją gvardiją, sukurtą 1506 m. 2002 m. popiežius [[Jonas Paulius II]] atkūrė žandarmeriją. Šveicariškoji gvardija pavaldi tiesiogiai popiežiui. == Transportas ir komunikacijos == {{main|Vatikano transportas}} [[Vaizdas:Boîte à lettres vaticane.jpg|thumb|right|150px|Pašto dėžutė]] Vatikane nėra oro uosto. Yra viena [[Vatikano helipadas|malūnsparnio aikštelė]] ir 852 m ilgio geležinkelis, jungiantis geležinkelio stotį, esančią prie šv. Petro bazilikos, su Italijos geležinkeliais. Korespondencija paštu cirkuliuoja greičiau, nei Italijos teritorijoje. Vatikanas turi savo domeną ir palydovinės TV kanalus, tačiau naudojasi Italijos laidinio ir judriojo telefoninio ryšio paslaugomis. Neoficialus Vatikano laikraštis „L’Osservatore Romano“ išeina kasdien italų kalba, kartą per savaitę – anglų, ispanų, portugalų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, bei kartą per mėnesį – lenkiškai. Veikia trys AM radijo stotys, keturios FM bei dvi trumpųjų bangų stotys. == Diplomatiniai santykiai == Už Šventojo sosto diplomatinius santykius atsako Valstybės sekretoriato santykių su valstybėmis sekcija. Sekcijai vadovauja sekretorius arkivyskupas (pastaruoju metu Dominique Mamberti). Šventasis sostas palaiko diplomatinius santykius su 174 pasaulio valstybėmis, tarp jų su [[ES]] bei [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizacijos]] ir yra 15-kos tarptautinių organizacijų narė (tarp jų [[UNESCO]], [[Tarptautinė sveikatos organizacija|Tarptautinės sveikatos organizacijos]], [[Pasaulio Prekybos Organizacija|Pasaulio prekybos organizacijos]], [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos]] bei [[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija|Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos]]). Šventasis sostas – seniausias (nuo 1942 m.) [[Taivanas|Kinijos Respublikos]] diplomatinis sąjungininkas ir šiuo metu yra vienintelis suverenus tarptautinės teisės subjektas Europoje, formaliai pripažįstantis Taivaną. 2007 m. Šventasis sostas užmezgė diplomatinius santykius su Saudo Arabija. === Diplomatiniai santykiai su Lietuva === {{pagr|Lietuvos-Vatikano santykiai}} Santykiai tarp Lietuvos ir Vatikano užmegzti 1919 m., kai šis ''de facto'' pripažino Lietuvą. Tarpukario laikotarpiu užtruko, kol Lietuvai buvo suteikta atskira bažnytinė provincija (tik 1926 m.). Dėl tarp Vatikano ir Lenkijos 1925 m. sudaryto konkordato būta nemažai įtampos diplomatiniuose santykiuose. 1927 m. konkordatą su Vatikanu sudarė ir Lietuva. Vatikano ir Lietuvos santykiai ėmė normalizuotis 1939 m. rudenį, tačiau ir tuomet problematišku iškilo Vilniaus klausimas – Lietuva siekė išsiųsti iš Lietuvos Vilniaus prijungimui prie Lietuvos nepritarusį Vilniaus arkivyskupą Jalbrzykowskį.<ref>[http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=67%3A7207&id=765%3Ais&option=com_content&Itemid=119 LIETUVOS IR VATIKANO DIPLOMATINIAI SANTYKIAI 1918–1940]</ref> Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo [[SSRS]] Vatikano pripažinimo sulaukta 1991 m. rugpjūčio 30 d. Netrukus atkurti diplomatiniai santykiai, o [[1993]] m. ir [[2018]] m. čia lankėsi popiežiai ([[Jonas Paulius II]] ir [[Popiežius Pranciškus|Pranciškus]]). == Taip pat skaitykite == * [[Vatikano radijas]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Vaticano}} {{vikižodynas}} Bendros nuorodos apie Vatikaną: * [http://www.vaticanstate.va/EN/homepage.htm Oficiali Vatikano Miesto Valstybės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101102133940/http://www.vaticanstate.va/EN/homepage.htm |date=2010-11-02 }} * [http://www.youtube.com/user/vatican Vatikano kanalas Youtube svetainėje] * [http://www.vatican.va/news_services/television/index.htm Vatikano TV] * [http://www.radiovaticana.org/lituano/ Vatikano radijas (liet.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081204132509/http://www.radiovaticana.org/lituano |date=2008-12-04 }} Vatikano profilis: * [http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/country_profiles/1066140.stm Apie Vatikaną iš BBC tinklalapio] * [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vt.html Apie Vatikaną iš CIA tinklalapio] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190107082440/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vt.html%20 |date=2019-01-07 }} Vatikanas žemėlapiuose: * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/VATICAN.gif Vatikano žemėlapis] * [http://maps.google.co.uk/maps?f=q&source=s_q&hl=en&geocode=&q=google+maps+vatican&aq=&sll=-12.726084,177.011719&sspn=87.399803,130.957031&gl=uk&ie=UTF8&hq=&hnear=Holy+See&ll=41.903475,12.45281&spn=0.009023,0.015986&z=16 Vatikanas per googlemaps žemėlapį] {{Europa}} {{Europos šalių sostinės}} {{Monarchijos}} {{UNESCOItalija}} [[Kategorija:Vatikanas| ]] [[Kategorija:Valstybės]] 589me17zpc62k88d6mmj4gpzy8x42or 6667712 6667711 2022-08-20T11:55:53Z 188.69.23.152 /* Politinė sistema */ wikitext text/x-wiki : {{smaller|''Nepainiotina su [[Šventasis Sostas|Šventuoju Sostu]]''.}} {{ŠaliesLentelė| pavadinimas={{PAGENAME}}| vietinisPavadinimas='''Vatikano Miesto Valstybė'''<br>{{smaller|{{la|Status Civitatis Vaticanae}}}}<br>{{smaller|{{it|Stato della Città del Vaticano}}}}| kilm=Vatikano| žemėlapis=Location of the Vatican City in Europe.svg| vėliava=Flag_of_the_Vatican_City.svg| herbas=Coat of arms of the Vatican City.svg| kalbos=[[lotynų kalba|lotynų]], [[italų kalba|italų]]| sostinė=Vatikanas| didžiausiasMiestas=Vatikanas| valdovų=2| titulas1=Vadovas| pavardė1=[[Popiežius Pranciškus]]| titulas2=Valstybės sekretorius| pavardė2=[[Pietro Parolin]]| titulas3=-| pavardė3=-| plotoVieta=195| plotas=0,44| vandens=0 %| gyvMetai=[[2019]]| gyventojuVieta=240| gyventoju=453| gyventojuTankis=924| tankumoVieta=12| BVPMetai=netaikoma| BVPVieta=N/A| BVP=0,00| BVPValiuta=$| BVPGyventojui=0,00| BVPGyventojuiVieta=N/A| valiuta=[[Euras]] (€)| laikoJuosta=[[UTC+1]] ([[Vidurio Europos laikas|CET]])| vasarosLaikas=[[UTC+2]] ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])| nepriklausomybėsĮvykis=nuo [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos]]| nepriklausomybėsDatos=[[1929]] m. [[vasario 11]] d.| nepriklausomybėsPavadinimas=[[Laterano susitarimas|Laterano sutartys]]| TLD=[[.va]]| telKodas=+379 |kirčiavimas=''Vatikãnas''<ref>{{Citeweb|url=https://vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/valstybiu-ir-ju-sostiniu-pavadinimai|work=[[Valstybinė lietuvių kalbos komisija]]|title=Valstybių ir jų sostinių pavadinimai}}</ref>}} '''Vatikanas''' ({{la|Civitas Vaticana}}, {{it|Città del Vaticano}}), oficialiai '''Vatikano Miesto Valstybė''' ({{la|Status Civitatis Vaticanae}}, {{it|Stato della Città del Vaticano}}) – [[miestas-valstybė]], [[anklavas]] [[Italija|Italijos]] [[Sostinė|sostinės]] [[Roma|Romos]] vakarinėje dalyje, ant Vatikano kalvos, popiežiaus rezidencija. Vatikanas yra mažiausia pasaulio valstybė ir pagal gyventojų skaičių, ir pagal plotą.<ref>Pavadinimas kilo nuo kalvos Mons Vaticanus pavadinimo, {{la|vaticinia}}, būrimo vieta. Vatikano suverenitetas yra ne savarankiškas, o kylantis iš Šventojo sosto suvereniteto. Vatikanas yra tik Šventojo sosto, popiežiaus rūmų ir jo aptarnaujančio personalo buvimo vieta. Užsienio šalių diplomatinės misijos akredituotos ne mieste – valstybėje Vatikane, o prie Šventojo sosto. Dėl mažos teritorijos užsienio atstovybės reziduoja ne Vatikane, o Romoje. Šventasis sostas (ne Vatikanas) yra nuolatinis [[Jungtinių Tautų]] narys – stebėtojas, 2004 m. liepos mėn. gavęs balsavimo teisę. Be to nuo 2008 m. liepos mėn. Vatikanas pradėjo nuolatinį bendradarbiavimą su [[Interpolu]]. [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vt.html Vatikanas, The World Factbook] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190107082440/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vt.html%20 |date=2019-01-07 }}</ref> Vatikano pilietybę turi apie 350 žmonių. Vatikanui priklauso keliolika objektų [[Roma|Romoje]], [[Popiežius|popiežiaus]] vasaros rezidencija Kastel Gandolfe (20 km nuo Romos). Nors Vatikanas yra labai mažas, tačiau turi savo gvardiją, pašto ženklus ir kitus savarankiškos valstybės atributus. Vatikano pasididžiavimas – [[Šv. Petro bazilika]], laikoma didžiausia ir puošniausia katalikų bažnyčia pasaulyje. == Istorija == ''Pagrindinis straipsnis: [[Vatikano istorija]]'' Senovėje ant Vatikano kalvos (''mons Vaticanus'') stovėjo didelis imperatoriaus [[Neronas|Nerono]] cirkas. Valdant šiam imperatoriui, cirko teritorijoje buvo nukryžiuotas [[Apaštalas Petras|Šv. Petras]] ir netoliese palaidotas. Po kurio laiko ten buvo pastatyta bažnyčia, o praėjus maždaug 250 metų, imperatorius [[Konstantinas I|Konstantinas]] ant apaštalo kapo pastatė nuostabią baziliką. Vatikanas tapo [[Piligrimas|piligrimų]], traukiančių prie šv. Petro kapo, traukos centru. Iki XIV a. popiežių rezidencija buvo ne Vatikanas, o [[Laterano rūmai]]. Po [[Romos imperija|Romos imperijos]] žlugimo popiežiai, apeliuodami į vadinamąją „Pipino dovaną“, pasiskelbė savo „bažnytinės valstybės“ valdovais. Popiežiai palaipsniui plėtė savo valdomas teritorijas ir po kurio laiko valdė didesniąją dalį [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]]. Popiežiai Vatikane įsikūrė tik po [[Didžioji schizma|Didžiosios schizmos]], grįžę iš [[Avinjonas|Avinjono]] (1377 m.). Nuo [[1377]] m. kiekvienas popiežius plėtė ir gražino Vatikano kalvos statinius, stengėsi šventąją kalvą paversti garbinga Vyriausiojo Katalikų bažnyčios Tėvo būstine. XIX a. didesniąją dalį popiežiaus valdomų žemių atėmė naujai susikūrusi Italijos karalystė. 1870 metais, kai Roma buvo užimta ir prijungta prie [[Italijos karalystė]]s, popiežiaus valdos buvo dar labiau sumažintos. Popiežius [[Pijus IX]] atsisakė pripažinti Italijos karalystę ir ragino katalikus ją boikotuoti. Faktiškai valdydami Vatikano teritoriją, popiežiai ilgai kovojo su [[Italija|Italijos]] valstybe, tikėdamiesi su [[Europa|Europos]] didžiųjų valstybių parama atkurti senąją popiežiaus valstybę. Nesutarimai baigėsi, kai popiežius [[Pijus XI]] 1929 m. vasario 11 dieną pasirašė su Italijos vyriausybe ''Laterano susitarimą'', kuriuo remiantis oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybė, ir Romos katalikų bažnyčia įgavo išskirtinį statusą Italijoje. 1947 m. Vatikano suverenitetas įteisintas Italijos konstitucijoje. 1984 metais naujas [[konkordatas]] tarp Šventojo sosto ir Italijos pakeitė ankstesnio susitarimo nuostatas, pagal kurias Romos katalikų religija buvo paskelbta valstybine Italijos religija. == Geografija == {{main|Vatikano geografija}} [[Vaizdas:San_piedro_LT.jpg|thumb|300px|right|Šv. Petro aikštė]] [[Vaizdas:Vatican_City_map_EN.png|thumb|left|Vatikano miesto žemėlapis]] Vatikanas – mažiausia pagal plotą nepriklausoma valstybė pasaulyje (0,44 km²). Mikrovalstybė išsidėsčiusi ant Vatikano kalvos šiaurės rytų Romos dalyje, už kelių šimtų metrų nuo [[Tibras|Tibro]] dešiniojo kranto. Vatikano ir Italijos ribos (3,2 km ilgio) beveik visur atkartoja miesto sienų, pastatytų popiežiaus apsaugai, ribas. Žemiausias Vatikano taškas yra 19 m, aukščiausias – 75 m aukštyje virš jūros lygio. Vatikano klimatas toks pat kaip ir Romos – Viduržemio jūros klimatas su švelniais lietumis nuo rugsėjo iki gegužės vidurio bei karštomis vasaromis nuo gegužės iki rugsėjo. Geografinės koordinatės: 41° 54′ š. platumos, 12° 27′ r. ilgumos. == Politinė sistema == Vatikano valstybinis statusas aptartas [[1929]] metų ''Laterano susitarimu''. Santvarka – absoliutinė renkamoji [[monarchija]] ([[teokratija]]). Monarchas turi aukščiausią įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę galią, kartu yra [[katalikybė|Romos katalikų bažnyčios]] vadovas. [[Popiežius|Popiežių]] renka iki gyvos galvos kardinolų taryba (popiežiaus rinkimai vadinami [[konklava]]). Popiežius skiria administracinį valdytoją, kurio pareigos panašios į [[Premjeras|ministro pirmininko]]. Katalikų bažnyčios vykdomąją valdžią įgyvendina Valstybės sekretorius, ypatingai atsakingas už tarptautinius Vatikano santykius. Aukščiausieji Vatikano konsultaciniai organai: Visuotinis Romos katalikų bažnyčios susirinkimas (šaukiamas kas keletą dešimčių metų), Kardinolų kolegija (jos narių skaičius nepastovus; apie 1/3 [[Kardinolas|kardinolų]] įeina į Romos [[kurija|kuriją]], kiti užima vadovaujančias pareigas kitų šalių Romos katalikų bažnyčiose) ir Vyskupų [[sinodas]]. Teisinė sistema remiasi kanonų teise, jei jos normos nėra nustatytos – taikomi Romos miesto įstatymai. Vatikano religinei, politinei ir ekonominei veiklai praktiškai vadovauja Romos kurija, susidedanti iš sekretoriato, valstybės reikalų tarybos, kongregacijų (dvasinių žinybų) ir kitų tarnybų. Narius į Kuriją skiria popiežius iš kardinolų tarpo. Nuo Vatikano, kaip valstybės, skiriasi Šventasis Sostas, kuris vadovauja Katalikų bažnyčiai visame pasaulyje. Šventasis Sostas yra Katalikų bažnyčios „centrinė vyriausybė“. == Ekonomika == {{main|Vatikano ekonomika}} Unikali Vatikano ekonomika – tai iš viso pasaulio katalikų pervedamos lėšos, taip pat pašto ženklų, monetų, turistinių suvenyrų pardavimas, pinigai už bilietus į muziejus bei leidinių pardavimas. Vidutinis pagalbinių darbininkų užmokestis yra panašaus lygio kaip ir Romoje. Vatikane naudojami [[Vatikano eurų monetos|eurai su Vatikano simbolika]]. Šalis taip pat turi savo banką Istituto per le Opere di Religione. Šis bankas turi [[bankomatas|bankomatus]] su instrukcijomis lotynų kalba; tokie yra bene vieninteliai pasaulyje.<ref>{{cite web|url=http://www.cardinalseansblog.org/?p=232|title=A Glimpse Inside the Vatican & Msgr. Robert Deeley’s Guest Post|author=[[Seán P. O'Malley]]|date=2006-09-28|accessdate=2008-01-30}}</ref> == Demografija == Beveik visi 921 piliečiai gyvena Vatikane. Tai daugiausiai kunigai, patarnautojai, šveicarų sargyba. Pagalbiniai darbininkai (jų yra apie 3000) gyvena ne Vatikane. == Kultūra == Visas Vatikanas yra kultūros paminklas. Tokie pastatai kaip [[Šventojo Petro bazilika|Šv. Petro bazilika]] ar Siksto koplyčia talpina savyje pasaulinio garso menininkų kūrybą – čia kūrė [[Sandro Botticelli|Botičelis]], [[Lorencas Berninis|Berninis]], [[Mikelandželas]]. Vatikano biblioteka bei Vatikano muziejai taip pat yra ypatingos istorinės, mokslinės ir kultūrinės svarbos objektai. == Kariuomenė == Iki 1970 m. Vatikane buvo 4 rūšių kariuomenės: * [[Dvaro gvardija]] * [[Rūmų gvardija]] * [[Popiežiaus žandarmerija]] * [[Šveicariškoji gvardija]] 1970 m. popiežius [[Paulius VI]] reformavo kariuomenę, likvidavęs pirmąsias tris kariuomenės rūšis ir valstybės apsaugai palikęs tik Šveicariškąją gvardiją, sukurtą 1506 m. 2002 m. popiežius [[Jonas Paulius II]] atkūrė žandarmeriją. Šveicariškoji gvardija pavaldi tiesiogiai popiežiui. == Transportas ir komunikacijos == {{main|Vatikano transportas}} [[Vaizdas:Boîte à lettres vaticane.jpg|thumb|right|150px|Pašto dėžutė]] Vatikane nėra oro uosto. Yra viena [[Vatikano helipadas|malūnsparnio aikštelė]] ir 852 m ilgio geležinkelis, jungiantis geležinkelio stotį, esančią prie šv. Petro bazilikos, su Italijos geležinkeliais. Korespondencija paštu cirkuliuoja greičiau, nei Italijos teritorijoje. Vatikanas turi savo domeną ir palydovinės TV kanalus, tačiau naudojasi Italijos laidinio ir judriojo telefoninio ryšio paslaugomis. Neoficialus Vatikano laikraštis „L’Osservatore Romano“ išeina kasdien italų kalba, kartą per savaitę – anglų, ispanų, portugalų, vokiečių ir prancūzų kalbomis, bei kartą per mėnesį – lenkiškai. Veikia trys AM radijo stotys, keturios FM bei dvi trumpųjų bangų stotys. == Diplomatiniai santykiai == Už Šventojo sosto diplomatinius santykius atsako Valstybės sekretoriato santykių su valstybėmis sekcija. Sekcijai vadovauja sekretorius arkivyskupas (pastaruoju metu Dominique Mamberti). Šventasis sostas palaiko diplomatinius santykius su 174 pasaulio valstybėmis, tarp jų su [[ES]] bei [[Palestinos išsivadavimo organizacija|Palestinos išsivadavimo organizacijos]] ir yra 15-kos tarptautinių organizacijų narė (tarp jų [[UNESCO]], [[Tarptautinė sveikatos organizacija|Tarptautinės sveikatos organizacijos]], [[Pasaulio Prekybos Organizacija|Pasaulio prekybos organizacijos]], [[Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija|Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos]] bei [[Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija|Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos]]). Šventasis sostas – seniausias (nuo 1942 m.) [[Taivanas|Kinijos Respublikos]] diplomatinis sąjungininkas ir šiuo metu yra vienintelis suverenus tarptautinės teisės subjektas Europoje, formaliai pripažįstantis Taivaną. 2007 m. Šventasis sostas užmezgė diplomatinius santykius su Saudo Arabija. === Diplomatiniai santykiai su Lietuva === {{pagr|Lietuvos-Vatikano santykiai}} Santykiai tarp Lietuvos ir Vatikano užmegzti 1919 m., kai šis ''de facto'' pripažino Lietuvą. Tarpukario laikotarpiu užtruko, kol Lietuvai buvo suteikta atskira bažnytinė provincija (tik 1926 m.). Dėl tarp Vatikano ir Lenkijos 1925 m. sudaryto konkordato būta nemažai įtampos diplomatiniuose santykiuose. 1927 m. konkordatą su Vatikanu sudarė ir Lietuva. Vatikano ir Lietuvos santykiai ėmė normalizuotis 1939 m. rudenį, tačiau ir tuomet problematišku iškilo Vilniaus klausimas – Lietuva siekė išsiųsti iš Lietuvos Vilniaus prijungimui prie Lietuvos nepritarusį Vilniaus arkivyskupą Jalbrzykowskį.<ref>[http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=67%3A7207&id=765%3Ais&option=com_content&Itemid=119 LIETUVOS IR VATIKANO DIPLOMATINIAI SANTYKIAI 1918–1940]</ref> Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo [[SSRS]] Vatikano pripažinimo sulaukta 1991 m. rugpjūčio 30 d. Netrukus atkurti diplomatiniai santykiai, o [[1993]] m. ir [[2018]] m. čia lankėsi popiežiai ([[Jonas Paulius II]] ir [[Popiežius Pranciškus|Pranciškus]]). == Taip pat skaitykite == * [[Vatikano radijas]] == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Vaticano}} {{vikižodynas}} Bendros nuorodos apie Vatikaną: * [http://www.vaticanstate.va/EN/homepage.htm Oficiali Vatikano Miesto Valstybės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20101102133940/http://www.vaticanstate.va/EN/homepage.htm |date=2010-11-02 }} * [http://www.youtube.com/user/vatican Vatikano kanalas Youtube svetainėje] * [http://www.vatican.va/news_services/television/index.htm Vatikano TV] * [http://www.radiovaticana.org/lituano/ Vatikano radijas (liet.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081204132509/http://www.radiovaticana.org/lituano |date=2008-12-04 }} Vatikano profilis: * [http://news.bbc.co.uk/1/hi/world/europe/country_profiles/1066140.stm Apie Vatikaną iš BBC tinklalapio] * [https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vt.html Apie Vatikaną iš CIA tinklalapio] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20190107082440/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/vt.html%20 |date=2019-01-07 }} Vatikanas žemėlapiuose: * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/VATICAN.gif Vatikano žemėlapis] * [http://maps.google.co.uk/maps?f=q&source=s_q&hl=en&geocode=&q=google+maps+vatican&aq=&sll=-12.726084,177.011719&sspn=87.399803,130.957031&gl=uk&ie=UTF8&hq=&hnear=Holy+See&ll=41.903475,12.45281&spn=0.009023,0.015986&z=16 Vatikanas per googlemaps žemėlapį] {{Europa}} {{Europos šalių sostinės}} {{Monarchijos}} {{UNESCOItalija}} [[Kategorija:Vatikanas| ]] [[Kategorija:Valstybės]] b9bdwu49zwnqdxxuftfjqdiqe8f4i35 0 2550 6667269 6633141 2022-08-19T15:29:34Z Lear 21 165370 + Ekonomika wikitext text/x-wiki {{City/Vokietijos miestas |pavadinimas = Berlynas |origpavadin = Berlin |paveikslėlis = Berlin_-_Aerial_view_-_2016.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama (2016 m.) |herbas = Coat of arms of Berlin.svg |vėliava = Flag of Berlin.svg |PL=52|PM=30|PS=0|IL=13|IM=24|IS=0 |žemė = Berlynas |regionas = |rajonas = |įkurtas = [[IX a.]] |vadovotitulas = Meras |vadovas = Franziska Giffey ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]) |gyventojumetai = 2020.12.31.| gyventoju = 3664088 |plotas = 891.12 |altitudė = 34-115 |pastokodas = 10001–14199 |tinklalapis = http://www.berlin.de/ www.berlin.de |globėjas = |kirč = Berlýnas |vikiteka = Category:Berlin }} '''Berlynas''' ({{de|Berlin}}) – [[Vokietija|Vokietijos]] [[sostinė]] ir didžiausias šalies [[miestas]].<ref>{{VLE|III|95-97||Berlynas (Berlin)}}</ref> Berlynas taip pat yra viena iš 16 [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]] (''Bundesland''). Berlynas yra didžiausias [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] miestas bei [[Sąrašas:Europos didžiausi miestai|penktas pagal dydį]] [[Europa|Europos]] žemyno miestas. Miesto 891,12 km² plote, iš kurių 58,47 km² užima miesto vandens telkiniai, 2020 m. gruodžio 31 d. gyveno 3 664 088 žmonių<ref>statistik-berlin-brandenburg.de / [https://www.statistik-berlin-brandenburg.de/flaechennutzung Flächennutzung]</ref>. Per miestą teka upės [[Šprė]] (''Spree'') ir [[Hafelis]] (''Havel''), yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Miugelio ežeras (''Müggelsee''). Berlyno aglomeracijoje, kurios plotas 1,030 km², 2019 m. gruodžio 31 d. gyveno 4 473 100 žmonių – jų tankumas 4,341 žm/km².<ref>citypopulation.de/en / [https://citypopulation.de/en/germany/urbanareas/ Germany: Urban Areas]</ref> Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1244 m. Berlynas buvo Brandenburgo, [[Prūsija|Prūsijos]], [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Vokietijos Demokratinės Respublikos]] sostine, o [[Vakarų Berlynas]] buvo nuo 1961 m. siena apsuptas anklavas VDR teritorijoje. Po Vokietijos susivienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine. Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik [[Europa|Europoje]], bet ir pasaulyje.<ref>Revealed: ''[http://edition.cnn.com/2010/BUSINESS/04/10/cities.dominate.world/?hpt=C2 Cities that rule the world – and those on the rise]'' (englisch), CNN. Abgerufen am 14.&nbsp;April 2010.</ref><ref>[http://www.lboro.ac.uk/gawc/rb/rb146.html#t5 Leading cities in cultural globalisations/Media](Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27.&nbsp;Juni 2007</ref> Miestas yra svarbus oro, kelių ir geležinkelių transporto mazgas ir vienas lankomiausių miestų [[Europa|Europoje]]. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.<ref>Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6.&nbsp;Juli 2007</ref> == Pavadinimo kilmė == Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu ({{de|Bär}}), esančiu miesto herbe, arba su slavišku [[polabų kalba|polabišku]] skiemeniu ''berl'' 'pelkė'. Rytinės per miestą tekančių upių pakrantės istoriškai buvo apgyvendintos slavų genčių, tad keletas Berlyno rajonų turi išlaikę slaviškos kilmės pavadinimus. == Istorija == === Įkūrimas ir viduramžiai === Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas [[1237]] m.<ref>Heinrich Gottfried Gengler: ''Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter'', Erlangen 1863, [http://books.google.de/books?id=NdkcAAAAMAAJ&pg=PA181 S. 181–196]</ref> [[1244]] m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas kaip miestas, kuris buvo šiauriniame [[Šprė]] upės krante. Abiem miestams [[1307]] m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo [[slavai|slavų]] gyvenvietės dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią [[1157]] m. įkurė Albrecht den Bären. [[1415]] m. Brandenburgo provincijos kurfiurstu tapo Frydrichas I ({{de|Friedrich I}}), kuriuo buvo iki [[1440]] m. [[Hohencolernai]] valdė iki [[1918]] m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karaliai]] ir kaip [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperatoriai]]. === Naujieji laikai === [[Vaizdas:Berlin Dusableau 1737.jpg|thumb|Berlyno planas 1737 m.]] [[Trisdešimtmetis karas]] nuo [[1618]] iki [[1648]] m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. [[Frydrichas Vilhelmas|Frydrichui Vilhelmui]] [[1640]] m. perėmus valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo naują imigrantų ir religinės tolerancijos politiką. Potsdamo Ediktu ({{de|Edikt von Potsdam}}) kvietė prancūzų [[hugenotai|hugenotus]] atvykti į [[Brandenburgas|Brandenburgą]]. Apie [[1700]] m. 20 % Berlyno gyventojų buvo [[prancūzai]]. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš [[Bohemija|Bohemijos]], [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgo]]. === Prūsija ir Vokietijos imperija === Susikūrus [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], [[1701]] m., kurios karaliumi tapo [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydrichas I]], Berlynas įgijo sostinės statusą. [[1866]] m., susibūrus [[Šiaurės Vokietijos sąjunga]]i, tapo jos sostine. Po [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karo]], suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, [[1871]] m. susikūrė [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperija]] su sostine Berlynu. [[1884]] m. prasidėjo [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastato]] statybos, kurios buvo baigtos [[1894]] m. gruodžio 5 d. <gallery class="left" mode="nolines" widths="210"> Vaizdas:Berlin Nationaldenkmal Kaiser Wilhelm mit Schloss 1900.jpg|[[Berlyno karališkieji rūmai]]. Pagrindinė Vokietijos imperatoriaus rezidencija apie 1900 m. Vaizdas:Berlin Unter den Linden Victoria Hotel um 1900.jpg|[[Unter den Linden gatvė]] tarp 1890 ir 1900 metų Vaizdas:Berlin U Bahnhof Wittenbergplatz.jpg|Berlyno ''Wittenbergplatz'' stotis apie 1915 m. </gallery> [[Vaizdas:West and East Germans at the Brandenburg Gate in 1989.jpg|thumb|1989 m.]] === Vokietijos padalinimas ir suvienijimas === Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Berlynas, kaip ir [[Vokietija]], buvo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|padalintas į keturis sektorius]]. [[Vakarų Berlynas|Vakarų Berlyną]] sudarė [[JK]], [[JAV]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] sektoriai, [[Rytų Berlynas|Rytų Berlyną]] – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] sektorius. Nuo [[1948]] m. [[birželio 24]] d. iki [[1949]] m. [[gegužės 12]] d. SSRS vykdė [[Berlyno blokada|Vakarų Berlyno blokadą]]. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]]. [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas. Siena buvo nugriauta [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. [[1990]] m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. [[1999]] m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną. == Geografija == [[Vaizdas:Klimadiagramm-metrisch-deutsch-BerlinAlexanderplatz-Deutschland-1961-1990.png|thumb|right|Berlyno klimato diagrama 1961–1990 m.]] Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 90 km į vakarus nuo [[Lenkija|Lenkijos]] sienos, iš visų pusių apsupta [[Brandenburgas|Brandenburgo]] žemės. Berlynas išsidėstęs prie [[Šprė]] ({{De|Spree}}) ir [[Hafelis|Hafelio]] ({{De|Havel}}) upių bei jų intakų. Špandau rajone Šprė įteka į Hafelį, kuris yra dešinysis [[Elbė]]s intakas. Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Aukščiausias taškas yra 115,4 m virš jūros lygio, o didžioji miesto dalis yra maždaug 34 m virš jūros lygio aukštyje. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukūrė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas. === Klimatas === Miestas yra iš jūrinio pereinančio į žemyninį [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinio klimato]] juostoje. Vidutinė metinė temperatūra yra 9,1°[[Celsijus|C]]. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°[[Celsijus|C]], šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°[[Celsijus|C]]. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm. {{Panorama|PanoBerlin2021.jpg|1000px|Berlyno panorama (2021 m.)}} == Politinė sistema == [[Vaizdas:Rotes Rathaus.jpg|thumb|right|''Raudonasis namas'' – Berlyno rotušė]] Pirmasis [[Bundestagas|Vokietijos Bundestagas]] po susijungimo [[1991]] m. vadinamuoju „Sostinės sprendimu“ nutarė, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo [[1994]] m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. [[1999]] m. didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose. Berlynas nuo Vokietijos suvienijimo [[1990]] m. [[spalio 3]] d. taip pat yra viena iš [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]], „miestas-žemė“. === Miestų partnerystė === Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius (skliausteliuose nurodyti metai): {| |valign=top| * {{flagicon|USA}} [[Los Andželas]], [[JAV]] (1967) * {{flagicon|France}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] (1987) * {{flagicon|Spain}} [[Madridas]], [[Ispanija]] (1988) * {{flagicon|Turkey}} [[Stambulas]], [[Turkija]] (1988) * {{flagicon|Russia}} [[Maskva]], [[Rusija]] (1990) * {{flagicon|Poland}} [[Varšuva]], [[Lenkija]] (1991) |valign=top| * {{flagicon|Hungary}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] (1991) * {{flagicon|Belgium}} [[Briuselis]], [[Belgija]] (1992) * {{flagicon|Indonesia}} [[Džakarta]], [[Indonezija]] (1993) * {{flagicon|Uzbekistan}} [[Taškentas]], [[Uzbekistanas]] (1993) * {{flagicon|Mexico}} [[Meksikas]], [[Meksika]] (1993) * {{flagicon|China}} [[Pekinas]], [[Kinija]] (1994) |valign=top| * {{flagicon|Japan}} [[Tokijas]], [[Japonija]] (1994) * {{flagicon|Argentina}} [[Buenos Airės]], [[Argentina]] (1994) * {{flagicon|Čekija}} [[Praha]], [[Čekija]] (1995) * {{flagicon|Namibia}} [[Vindhukas]], [[Namibija]] (2000) * {{flagicon|United Kingdom}} [[Londonas]], [[JK]] (2000) |} === Administracinis suskirstymas === Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų (''Bezirke'').), kurie visi dar suskirstyti į 96 smulkesnes dalis ''(Ortsteile)''. Kiekvieną rajoną valdo rajono taryba (''Bezirksamt''), sudaryta iš penkių tarybos narių (''Bezirksstadträte''), įskaitant rajono merą (''Bezirksbürgermeister''). Tarybą renka rajono susirinkimas (''Bezirksverordnetenversammlung''). Rajonų valdžios yra pavaldžios Berlyno senatui. Rajonų merai sudaro merų tarybą (''Rat der Bürgermeister''), kuriai vadovauja išrinktasis miesto meras, ir pataria senatui. {| class="sortable wikitable" border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="float:left;" |+ |- !Miesto dalis||Gyventojų skaičius <br /><small>2010 m. kovo 31d. apskaičiavimai</small>|| Plotas <br /><small>km²</small> |Plotas <small>km²</small> ! style="border-bottom:1px solid gray; vertical-align: top; " class="„unsortable“" rowspan„13“ |Gyventojų tankumas <br /><small>žm./km²</small> !Planas |- | align="left" |[[Charlottenburg-Wilmersdorf|Čarlotenburgas-Vilmersdorfas]]||<div style="float:right;">319 628</div>||<div style="float:right;">64,72</div>||<div style="float:right;">4 878</div> | rowspan="12" |[[Vaizdas:Berlin_Subdivisions.svg|frameless|400x400px]] |- | align="left" |[[Friedrichshain-Kreuzberg|Fridrichshainas-Kroicbergas]]||<div style="float:right;">268 225</div>||<div style="float:right;">20,16</div>||<div style="float:right;">13 187</div> |- | align="left" |[[Lichtenberg|Lichtenbergas]]||<div style="float:right;">259 881</div>||<div style="float:right;">52,29</div>||<div style="float:right;">4 952</div> |- | align="left" |[[Marzahn-Hellersdorf|Marcanas-Helersdorfas]]||<div style="float:right;">248 264</div>||<div style="float:right;">61,74</div>||<div style="float:right;">4 046</div> |- | align="left" |[[Mitte|Mitė]]||<div style="float:right;">332 919</div>||<div style="float:right;">39,47</div>||<div style="float:right;">8 272</div> |- | align="left" |[[Neukölln|Noikiolnas]]||<div style="float:right;">310 283</div>||<div style="float:right;">44,93</div>||<div style="float:right;">6 804</div> |- | align="left" |[[Pankow|Pankovas]]||<div style="float:right;">366 441</div>||<div style="float:right;">103,01</div>||<div style="float:right;">3 476</div> |- | align="left" |[[Reinickendorf|Rainikendorfas]]||<div style="float:right;">240 454</div>||<div style="float:right;">89,46</div>||<div style="float:right;">2 712</div> |- | align="left" |[[Spandau|Špandau]]||<div style="float:right;">223 962</div>||<div style="float:right;">91,91</div>||<div style="float:right;">2 441</div> |- | align="left" |[[Steglitz-Zehlendorf|Štaiglicas-Cėlendorfas]]||<div style="float:right;">293 989</div>||<div style="float:right;">102,50</div>||<div style="float:right;">2 818</div> |- | align="left" |[[Tempelhof-Schöneberg|Tempelhof-Ščionebergas]]||<div style="float:right;">335 060</div>||<div style="float:right;">53,09</div>||<div style="float:right;">6 256</div> |- | align="left" |[[Treptow-Köpenick|Treptovas Kiopenikas]]||<div style="float:right;">241 335</div>||<div style="float:right;">168,42</div>||<div style="float:right;">1 406</div> |- ! || ''3 450,889'' || ''891,82'' || ''3 869'' || |} {{-}} == Ekonomika == [[Vaizdas:Berlin Mitte by night.JPG|thumb||Berlynas naktį]] 2021 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 163 milijardų eurų. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas Berlyne siekė 3,3 % palyginus su ankstesniais metais, tuo tarpu Vokietijos ekonomikos augimas siekė 2,7 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui, pasiekė, palyginti su ES (ES-27: 100), 2016 m. 118, [[Brandenburgas]] 89, o Vokietija 124 indeksą.<ref>[https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8700651/1-28022018-BP-EN/15f5fd90-ce8b-4927-9a3b-07dc255dc42a ''GDP per capita in 276 EU regions.''], Eurostat, Nuoroda tikrinta 19 gruodžio 2021.</ref> Virš 85 % Berlyno įmonių priklauso paslaugų ir patarnavimų sektoriui. Vienas svarbiausių ekonomikos sektorių yra paslaugų ir patarnavimų, kuriame dirba apie 800 000, tai yra maždaug 45 % visų dirbančiųjų (2020). Bedarbių kvota [[2018]] m. vasarį siekė 7,9 %. === Žiniasklaida === Berlyne įsikūrę daug televizijos kanalų: [[Comedy Central]], Welt, rbb ir kitų. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste įsikūrę daug spaustuvių, kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje, tokius kaip „[[Der Spiegel]]“, „[[Die Zeit]]“. {| |width=15% valign="top"| * Springer Nature * Hansa Tonstudio * Walter de Gruyter * Rundfunk Berlin Brandenburg |width=15% valign="top"| * Axel Springer SE * Suhrkamp Verlag * Berliner Zeitung * Berliner Morgenpost |width=15% valign="top"| * CCC Filmkunst * Filmstudios Babelsberg * BMG Rights Management |} === Turizmas === [[Vaizdas:Hotel Adlon Kempinski - Lobby.jpg|miniatiūra|[[Viešbutis Adlon]]]] Po [[Londonas|Londono]], [[Paryžius|Paryžiaus]] ir [[Roma|Romos]], Berlynas yra mėgstamiausias turistų lankomas miestas [[Europa|Europoje]].<ref>[http://www.mopo.de/2009/20090723/hamburg/politik/die_ganze_welt_zu_gast_in_hamburg.html{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Quelle: Statistische Landesämter für 2008 und Hamburger Morgenpost, Zugangsdatum 23.&nbsp;Juli 2009</ref> Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš [[JK|Jungtinės Karalystės]], [[JAV]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]], [[Ispanija|Ispanijos]] ir [[Italija|Italijos]]. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas. [[Viešbutis Adlon]] garsus prabangus viešbutis Vokietijos sostinės Berlyno centre. Iškilęs istorinio Dorotejenštadt rajono Unter den Linden bulvare, netoli nuo istorinių Brandenburgo vartų. Dabartinis Kempinskio tinklui priklausantis pastatas eksploatuojamas nuo 1997 m., šiuolaikinis viešbutis tęsia buvusio „Hotel Adlon“, veikusio nuo 1907 m., geriausias svečių apgyvendinimo tradicijas. === Transportas === Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro Brandenburgo oro uostas (''Flughafen Berlin – Brandenburg''), vandens transportas, magistraliniai automobilių keliai, geležinkeliai, bei viešasis transportas ([[autobusas|autobusai]], [[tramvajus|tramvajai]], greitieji miesto traukiniai (''S – Bahn''), [[metro]] (''U – Bahn'')). <gallery mode="packed"> Vaizdas:Berlin Brandenburg Airport Terminal 1 at night.jpg|[[Berlyno Brandenburgo tarptautinis oro uostas|Flughafen Berlin Brandenburg]] Vaizdas:S-Bahnhof Bornholmer Straße S1.jpg|S-Bahn Vaizdas:Ubahn oberbaum.gif|U-Bahn Vaizdas:Berlin Hauptbahnhof0514.JPG|Hauptbahnhof Berlin </gallery> === Didžiausios įmonės === Berline įsikūrusios pagrindinės koncernų ''Deutsche Bahn'', ''HelloFresh'', ''Zalando'', ''[[Siemens]]'' būstinės. {| |width=15% valign="top"| * C. Bechstein * Trade Republic * August Storck * BMW Werk Berlin * Robert Lindner * BSR |width=15% valign="top"| * Mercedes Benz Werk Berlin * Charité * Vivantes * BVG * DKB * AVM |width=15% valign="top"| * Universal Music Nemecko * Biotronik * Bayer Pharma * Berlin Chemie * GetYourGuide |} == Gyventojai == {{Main|Sąrašas:Europos didžiausi miestai}} [[Vaizdas:Erster Spreestrand.JPG|miniatiūra|Poilsiaujantys berlyniečiai]] Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame [[2020]] m. gyveno 3,6 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį [[Vokietija|Vokietijos]] miestus – [[Hamburgas|Hamburgą]] ir [[Miunchenas|Miuncheną]]. [[2020]] m. [[gruodžio 31]] d. Berlyne gyveno 778 420 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 190 pasaulio šalių. [[Turkai|Turkų]] ir [[Kurdai|kurdų]] bendruomenės – apie 100 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 55 000 [[lenkai|lenkų]]. Vidutinis Berlyno gyventojo amžius [[2019]] metais buvo 42,6 metų. === Berlyno gyventojų demografinė raida === [[Vaizdas:Berlin population.svg|thumb|Berlyno gyventojų kaita]] 1400 m. pateiktas Berlyno ir Kelno gyventojų bendras skaičius.{{neaišku}} 1709 m. Berlyno gyventojų skaičius išaugo apjungus keletą miestų (Fridrichsverderį, Dorotenštatą ir Fridrichštatą). 1920 m., kuomet prie Berlyno buvo prijungtos aplinkinės teritorijos, jo gyventojų skaičius beveik padvigubėjo. Didžiausias miesto gyventojų skaičius buvo 1938 m., kuomet gyveno 4 347 875 žmonės. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] einant į pabaigą, 1945 m. vykstant Berlyno šturmui, miestas buvo visiškai suniokotas ir prarado daug gyventojų. {{dem|kolon=10|till=4500000|inc=500000|incmin=100000|valst=de |1709|55196 |1800|172132 |1871|826341 |1912|2095030 |1938|4347875 |1990|3433695 |2000|3382169 |2008|3426354}} === Žymūs žmonės === [[Vaizdas:AvHumboldt.jpg|miniatiūra|upright|[[Alexander von Humboldt]]]] * [[Alexander von Humboldt]] (1769–1859) * [[James Hobrecht]] (1825–1902), vienas iš žymiausių Berlyno architektų, urbanistų * [[Max Liebermann]] (1847–1935) * [[Leo Frobenius]] (1873–1938) * [[Gustav Stresemann]] (1878–1929) * [[Walter Gropius]] (1883–1969) * [[Walter Benjamin]] (1892–1940) * [[Herbert Marcuse]] (1898–1979) * [[Marlene Dietrich]] (1901–1992) * [[Max Delbrück]] (1906–1981) * [[Konrad Zuse]] (1910–1995) * [[Nina Hagen]] (1955) * [[Jérôme Boateng]] (1988) === Kalbos === 70 % gyventojų gimtoji kalba yra [[vokiečių kalba|vokiečių]]. Populiariausios imigrantų kalbos yra [[turkų kalba|turkų]], [[lenkų kalba|lenkų]] ir [[rusų kalba|rusų]]. Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra [[anglų kalba|anglų]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]]. == Kultūra == === Teatrai, orkestrai, chorai, muziejai === Berlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.<ref>[http://www.mori-m-foundation.or.jp/english/research/project/6/pdf/GPCI2009_English.pdf Global Power City Index], Institute for Urban Strategies, Tokio, 22. Oktober 2009</ref> Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis ({{vok|Berliner Ensemble}}), Vokietijos simfoninis orkestras ({{vok|Deutsches Symphonie-Orchester Berlin}}). [[Vaizdas:Bodemuseum - Front.jpeg|thumb|[[Bodės muziejus]], Muziejų saloje]] === Muziejai === Berlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau [[1814]] m. dalis [[Šprė]] upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip [[Senasis muziejus]] ({{de|Altes Museum}}), [[Naujasis muziejus]] ({{de|Neues Museum}}), Senoji nacionalinė galerija ({{de|Alte Nationalgalerie}}), [[Bodės muziejus]] ({{de|Bode-Museum}}) ir [[Pergamo muziejus]] ({{de|Pergamonmuseum}}). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš [[Antika|antikos]] laikų. [[1999]] m. [[Muziejų sala]] ({{de|Museumsinsel}}) buvo įtraukta į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name="UNESCO">[http://whc.unesco.org/en/list/896 World Heritage Site Museumsinsel](Englisch), UNESCO, Zugangsdatum 15.&nbsp;Juni 2007</ref> Tarp kitų Berlyno muziejų: [[Berlyno paveikslų galerija]], Vokietijos istorijos muziejus, [[Žydų muziejus Berlyne|Žydų muziejus]], „Teroro topografija“. === Renginiai === Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis ({{de|Literaturfestival}}), Berlyno džiazo festivalis ({{de|Jazzfest}}), Teatro susitikimas ({{de|Theatertreffen}}). Mieste taip pat vyksta [[Tarptautinis Berlyno filmų festivalis]], taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio. [[Vaizdas:TigerCubs.jpg|thumb|[[Berlyno zoologijos sodas]]]] === Statiniai === Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] ({{de|Siedlungen der Berliner Moderne}}), [[Brandenburgo vartai]] ({{de|Brandenburger Tor}}), [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastatas]] ({{de|Reichstagsgebäude}}), Berlyno televizijos bokštas ({{de|Berliner Fernsehturm}}), [[Aleksandro aikštė]] ({{de|Alexanderplatz}}), Berlyno katedra ({{de|Berliner Dom}}), Senoji biblioteka ({{de|Alte Bibliothek}}), Potsdamo aikštė ({{de|Potsdamer Platz}}), Raudonasis namas ({{de|Rotes Rathaus}}). === Sportas === [[Vaizdas:AlbaMavericks.jpg|miniatiūra|[[Berlyno Alba]]]] [[1936]] m. vyko [[XI vasaros olimpinės žaidynės]]. Mieste [[1974]] m. vyko [[X pasaulio futbolo čempionatas]], [[2006]] m. – [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|XVIII pasaulio futbolo čempionato]] finalas. [[2009]] m. [[rugpjūčio 15]] d. – [[rugpjūčio 23]] d. vyko [[2009 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]]. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje: {{col5}} * [[Hertha BSC]] * [[1. FC Union Berlin]] * [[Tennis Borussia Berlin]] * [[TFC Union 92 Berlin]] * [[SC Union 06 Berlin]] * [[BFC Dynamo]] * [[Berliner SV 1892]] * [[SV Blau Weiß Berlin]] * [[VfB Einheit Pankow]] * [[Vorwarts Berlin]] * [[SV Tasmania Gropiusstadt 73]] * [[BFC Viktoria 1889]] </div> Žinomiausi populiarių sporto šakų klubai: krepšinio [[Berlyno ALBA]], ledo ritulio ''Ledo lokiai'' ({{de|Eisbären Berlin}}), rankinio ''Füchse Berlin''. Berlyne įsikūrusi [[Vandensvydis|vandensvydžio]] komanda ''Wasserfreunde Spandau 04'', kuri [[1979]]–[[2007]] m. (išskyrus [[1993]] m. ir [[2006]] m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione. Mieste kasmet nuo 1974 m. paskutinį rugsėjo savaitgalį organizuojamas Berlyno maratonas. === Švietimas === Mieste yra keturi universitetai. [[Berlyno Humboldtų universitetas]], [[Berlyno laisvasis universitetas]], Berlyno technikos universitetas, [[Berlyno menų universitetas]], keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 200 000 studentų. <gallery class="left" mode="nolines" widths="240" heights="140px" > Vaizdas:TUinnovation.jpg|Berlyno technikos universitetas Vaizdas:Berlin UdK Fasanenstraße.jpg|[[Berlyno menų universitetas]] Vaizdas:Freie Universitaet Berlin (Berlin - Free University) - geo.hlipp.de - 35927.jpg|[[Berlyno laisvasis universitetas]] Vaizdas:Humboldt monument.jpg|[[Berlyno Humboldtų universitetas]] </gallery> === Kultūros įstaigos === * Akademie der Künste Berlin * Berlin-Brandenburgische Akademie der Wissenschaften * Deutsche Filmakademie * [[Europos kino akademija]] / [[Europos kino apdovanojimai]] == Galerija == <gallery class="left" mode="nolines" widths="240" heights="140px" > Vaizdas:Braniborská brána.jpg|[[Brandenburgo vartai]] – vienas iš Berlyno simbolių Vaizdas:Dom Berlin abends 2.jpg|Berlyno katedra Vaizdas:Das Berliner Reichstagsgebäude.JPG|[[Reichstagas (pastatas)|Reichstagas]] Vaizdas:Siegessaeule Aussicht 10-13 img3 Potsdamer Platz.jpg|Potsdamo aikštė Vaizdas:East side gallery.JPG|[[Berlyno siena|Berlyno sienos]] likučiai Vaizdas:Fernsehturm Weltzeituhr Berlin.jpg|Berlyno televizijos bokštas Vaizdas:16-07-04-Abflug-Berlin-DSC_0122.jpg|Berlyno ''Großer Tiergarten'' Vaizdas:Philharmonie 1a.jpg|Berlyno filharmonija Vaizdas:Nefertiti 30-01-2006.jpg|[[Naujasis muziejus]], [[Nefertitė]] </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{portal|Vokietija}} Berlyno valdžios oficiali svetainė: * [http://www.berlin.de/ Berlyno miesto oficiali svetainė] (vokiečių k.) Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija: * [http://de.mfa.lt/ Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Berlyne)] * [http://www.bvg.de/ Berlyno transporto oficiali svetainė] (vokiečių k.) * [http://www.berlin-tourist-information.de/index.en.php Informacija apie Berlyną turistams] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100918070341/http://berlin-tourist-information.de/index.en.php |date=2010-09-18 }} (vokiečių k.) * [http://www.berlin-stadtfuehrung.de/ Miesto įžymybės] (vokiečių k.) * [http://www.luise-berlin.de/ Apie Berlyną nuo A iki Z] (vokiečių k.) * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=604 Berlyno aukštesnių pastatų diagrama] (vokiečių k.) Berlyno laikas ir orai: * [https://time.is/de/Berlin Berlyno laikas] (vokiečių k.) * [http://www.dwd.de/bvbw/appmanager/bvbw/dwdwwwDesktop?_nfpb=true&_windowLabel=T1400077811143553394835&_state=maximized&_pageLabel=_dwdwww_wetter_warnungen_regionenwetter Orai Berlyne] (vokiečių k.) Berlyno žemėlapiai: * [http://www.fahrinfo-berlin.de/Liniennetz/index;jsessionid=8D90178C2DA137430C0EEA102F7A44A5;ref=1?language=de& Berlyno metro planas] (vokiečių k.) * [http://www.fahrinfo-berlin.de/Stadtplan/index Berlyno miesto planas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100515104619/http://www.fahrinfo-berlin.de/Stadtplan/index |date=2010-05-15 }} (vokiečių k.) * [http://www.berliner-stadtplan.com Miesto planas] (vokiečių k.) * [http://maps.google.co.uk/maps?f=q&source=s_q&hl=en&geocode=&q=Berlin,+Germany&aq=1&sll=48.860198,2.343178&sspn=0.132586,0.257149&gl=uk&g=Paris,+%C3%8Ele-de-France,+France&ie=UTF8&hq=&hnear=Berlin,+Germany&ll=52.491143,13.418427&spn=0.490831,1.028595&z=10 Berlyno žemėlapis per googlemaps] {{Europos šalių sostinės}} {{Vokietijos žemės}} [[Kategorija:Milijoniniai miestai]] [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Vokietijos žemės]] [[Kategorija:Vokietijos universitetiniai miestai]] [[Kategorija:Berlynas]] nywssoe3o6nf60is5rhv0ydts73olvf 6667546 6667269 2022-08-20T06:45:20Z 2A02:3032:0:377D:D521:CCD0:6BE1:4C95 /* Statiniai */Rates Rathaus - Raudonoji Rotušė, o ne Raudonasis namas wikitext text/x-wiki {{City/Vokietijos miestas |pavadinimas = Berlynas |origpavadin = Berlin |paveikslėlis = Berlin_-_Aerial_view_-_2016.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama (2016 m.) |herbas = Coat of arms of Berlin.svg |vėliava = Flag of Berlin.svg |PL=52|PM=30|PS=0|IL=13|IM=24|IS=0 |žemė = Berlynas |regionas = |rajonas = |įkurtas = [[IX a.]] |vadovotitulas = Meras |vadovas = Franziska Giffey ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]) |gyventojumetai = 2020.12.31.| gyventoju = 3664088 |plotas = 891.12 |altitudė = 34-115 |pastokodas = 10001–14199 |tinklalapis = http://www.berlin.de/ www.berlin.de |globėjas = |kirč = Berlýnas |vikiteka = Category:Berlin }} '''Berlynas''' ({{de|Berlin}}) – [[Vokietija|Vokietijos]] [[sostinė]] ir didžiausias šalies [[miestas]].<ref>{{VLE|III|95-97||Berlynas (Berlin)}}</ref> Berlynas taip pat yra viena iš 16 [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]] (''Bundesland''). Berlynas yra didžiausias [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] miestas bei [[Sąrašas:Europos didžiausi miestai|penktas pagal dydį]] [[Europa|Europos]] žemyno miestas. Miesto 891,12 km² plote, iš kurių 58,47 km² užima miesto vandens telkiniai, 2020 m. gruodžio 31 d. gyveno 3 664 088 žmonių<ref>statistik-berlin-brandenburg.de / [https://www.statistik-berlin-brandenburg.de/flaechennutzung Flächennutzung]</ref>. Per miestą teka upės [[Šprė]] (''Spree'') ir [[Hafelis]] (''Havel''), yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Miugelio ežeras (''Müggelsee''). Berlyno aglomeracijoje, kurios plotas 1,030 km², 2019 m. gruodžio 31 d. gyveno 4 473 100 žmonių – jų tankumas 4,341 žm/km².<ref>citypopulation.de/en / [https://citypopulation.de/en/germany/urbanareas/ Germany: Urban Areas]</ref> Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1244 m. Berlynas buvo Brandenburgo, [[Prūsija|Prūsijos]], [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Vokietijos Demokratinės Respublikos]] sostine, o [[Vakarų Berlynas]] buvo nuo 1961 m. siena apsuptas anklavas VDR teritorijoje. Po Vokietijos susivienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine. Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik [[Europa|Europoje]], bet ir pasaulyje.<ref>Revealed: ''[http://edition.cnn.com/2010/BUSINESS/04/10/cities.dominate.world/?hpt=C2 Cities that rule the world – and those on the rise]'' (englisch), CNN. Abgerufen am 14.&nbsp;April 2010.</ref><ref>[http://www.lboro.ac.uk/gawc/rb/rb146.html#t5 Leading cities in cultural globalisations/Media](Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27.&nbsp;Juni 2007</ref> Miestas yra svarbus oro, kelių ir geležinkelių transporto mazgas ir vienas lankomiausių miestų [[Europa|Europoje]]. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.<ref>Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6.&nbsp;Juli 2007</ref> == Pavadinimo kilmė == Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu ({{de|Bär}}), esančiu miesto herbe, arba su slavišku [[polabų kalba|polabišku]] skiemeniu ''berl'' 'pelkė'. Rytinės per miestą tekančių upių pakrantės istoriškai buvo apgyvendintos slavų genčių, tad keletas Berlyno rajonų turi išlaikę slaviškos kilmės pavadinimus. == Istorija == === Įkūrimas ir viduramžiai === Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas [[1237]] m.<ref>Heinrich Gottfried Gengler: ''Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter'', Erlangen 1863, [http://books.google.de/books?id=NdkcAAAAMAAJ&pg=PA181 S. 181–196]</ref> [[1244]] m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas kaip miestas, kuris buvo šiauriniame [[Šprė]] upės krante. Abiem miestams [[1307]] m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo [[slavai|slavų]] gyvenvietės dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią [[1157]] m. įkurė Albrecht den Bären. [[1415]] m. Brandenburgo provincijos kurfiurstu tapo Frydrichas I ({{de|Friedrich I}}), kuriuo buvo iki [[1440]] m. [[Hohencolernai]] valdė iki [[1918]] m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karaliai]] ir kaip [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperatoriai]]. === Naujieji laikai === [[Vaizdas:Berlin Dusableau 1737.jpg|thumb|Berlyno planas 1737 m.]] [[Trisdešimtmetis karas]] nuo [[1618]] iki [[1648]] m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. [[Frydrichas Vilhelmas|Frydrichui Vilhelmui]] [[1640]] m. perėmus valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo naują imigrantų ir religinės tolerancijos politiką. Potsdamo Ediktu ({{de|Edikt von Potsdam}}) kvietė prancūzų [[hugenotai|hugenotus]] atvykti į [[Brandenburgas|Brandenburgą]]. Apie [[1700]] m. 20 % Berlyno gyventojų buvo [[prancūzai]]. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš [[Bohemija|Bohemijos]], [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgo]]. === Prūsija ir Vokietijos imperija === Susikūrus [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], [[1701]] m., kurios karaliumi tapo [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydrichas I]], Berlynas įgijo sostinės statusą. [[1866]] m., susibūrus [[Šiaurės Vokietijos sąjunga]]i, tapo jos sostine. Po [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karo]], suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, [[1871]] m. susikūrė [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperija]] su sostine Berlynu. [[1884]] m. prasidėjo [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastato]] statybos, kurios buvo baigtos [[1894]] m. gruodžio 5 d. <gallery class="left" mode="nolines" widths="210"> Vaizdas:Berlin Nationaldenkmal Kaiser Wilhelm mit Schloss 1900.jpg|[[Berlyno karališkieji rūmai]]. Pagrindinė Vokietijos imperatoriaus rezidencija apie 1900 m. Vaizdas:Berlin Unter den Linden Victoria Hotel um 1900.jpg|[[Unter den Linden gatvė]] tarp 1890 ir 1900 metų Vaizdas:Berlin U Bahnhof Wittenbergplatz.jpg|Berlyno ''Wittenbergplatz'' stotis apie 1915 m. </gallery> [[Vaizdas:West and East Germans at the Brandenburg Gate in 1989.jpg|thumb|1989 m.]] === Vokietijos padalinimas ir suvienijimas === Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Berlynas, kaip ir [[Vokietija]], buvo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|padalintas į keturis sektorius]]. [[Vakarų Berlynas|Vakarų Berlyną]] sudarė [[JK]], [[JAV]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] sektoriai, [[Rytų Berlynas|Rytų Berlyną]] – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] sektorius. Nuo [[1948]] m. [[birželio 24]] d. iki [[1949]] m. [[gegužės 12]] d. SSRS vykdė [[Berlyno blokada|Vakarų Berlyno blokadą]]. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]]. [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas. Siena buvo nugriauta [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. [[1990]] m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. [[1999]] m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną. == Geografija == [[Vaizdas:Klimadiagramm-metrisch-deutsch-BerlinAlexanderplatz-Deutschland-1961-1990.png|thumb|right|Berlyno klimato diagrama 1961–1990 m.]] Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 90 km į vakarus nuo [[Lenkija|Lenkijos]] sienos, iš visų pusių apsupta [[Brandenburgas|Brandenburgo]] žemės. Berlynas išsidėstęs prie [[Šprė]] ({{De|Spree}}) ir [[Hafelis|Hafelio]] ({{De|Havel}}) upių bei jų intakų. Špandau rajone Šprė įteka į Hafelį, kuris yra dešinysis [[Elbė]]s intakas. Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Aukščiausias taškas yra 115,4 m virš jūros lygio, o didžioji miesto dalis yra maždaug 34 m virš jūros lygio aukštyje. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukūrė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas. === Klimatas === Miestas yra iš jūrinio pereinančio į žemyninį [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinio klimato]] juostoje. Vidutinė metinė temperatūra yra 9,1°[[Celsijus|C]]. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°[[Celsijus|C]], šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°[[Celsijus|C]]. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm. {{Panorama|PanoBerlin2021.jpg|1000px|Berlyno panorama (2021 m.)}} == Politinė sistema == [[Vaizdas:Rotes Rathaus.jpg|thumb|right|''Raudonasis namas'' – Berlyno rotušė]] Pirmasis [[Bundestagas|Vokietijos Bundestagas]] po susijungimo [[1991]] m. vadinamuoju „Sostinės sprendimu“ nutarė, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo [[1994]] m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. [[1999]] m. didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose. Berlynas nuo Vokietijos suvienijimo [[1990]] m. [[spalio 3]] d. taip pat yra viena iš [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]], „miestas-žemė“. === Miestų partnerystė === Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius (skliausteliuose nurodyti metai): {| |valign=top| * {{flagicon|USA}} [[Los Andželas]], [[JAV]] (1967) * {{flagicon|France}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] (1987) * {{flagicon|Spain}} [[Madridas]], [[Ispanija]] (1988) * {{flagicon|Turkey}} [[Stambulas]], [[Turkija]] (1988) * {{flagicon|Russia}} [[Maskva]], [[Rusija]] (1990) * {{flagicon|Poland}} [[Varšuva]], [[Lenkija]] (1991) |valign=top| * {{flagicon|Hungary}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] (1991) * {{flagicon|Belgium}} [[Briuselis]], [[Belgija]] (1992) * {{flagicon|Indonesia}} [[Džakarta]], [[Indonezija]] (1993) * {{flagicon|Uzbekistan}} [[Taškentas]], [[Uzbekistanas]] (1993) * {{flagicon|Mexico}} [[Meksikas]], [[Meksika]] (1993) * {{flagicon|China}} [[Pekinas]], [[Kinija]] (1994) |valign=top| * {{flagicon|Japan}} [[Tokijas]], [[Japonija]] (1994) * {{flagicon|Argentina}} [[Buenos Airės]], [[Argentina]] (1994) * {{flagicon|Čekija}} [[Praha]], [[Čekija]] (1995) * {{flagicon|Namibia}} [[Vindhukas]], [[Namibija]] (2000) * {{flagicon|United Kingdom}} [[Londonas]], [[JK]] (2000) |} === Administracinis suskirstymas === Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų (''Bezirke'').), kurie visi dar suskirstyti į 96 smulkesnes dalis ''(Ortsteile)''. Kiekvieną rajoną valdo rajono taryba (''Bezirksamt''), sudaryta iš penkių tarybos narių (''Bezirksstadträte''), įskaitant rajono merą (''Bezirksbürgermeister''). Tarybą renka rajono susirinkimas (''Bezirksverordnetenversammlung''). Rajonų valdžios yra pavaldžios Berlyno senatui. Rajonų merai sudaro merų tarybą (''Rat der Bürgermeister''), kuriai vadovauja išrinktasis miesto meras, ir pataria senatui. {| class="sortable wikitable" border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="float:left;" |+ |- !Miesto dalis||Gyventojų skaičius <br /><small>2010 m. kovo 31d. apskaičiavimai</small>|| Plotas <br /><small>km²</small> |Plotas <small>km²</small> ! style="border-bottom:1px solid gray; vertical-align: top; " class="„unsortable“" rowspan„13“ |Gyventojų tankumas <br /><small>žm./km²</small> !Planas |- | align="left" |[[Charlottenburg-Wilmersdorf|Čarlotenburgas-Vilmersdorfas]]||<div style="float:right;">319 628</div>||<div style="float:right;">64,72</div>||<div style="float:right;">4 878</div> | rowspan="12" |[[Vaizdas:Berlin_Subdivisions.svg|frameless|400x400px]] |- | align="left" |[[Friedrichshain-Kreuzberg|Fridrichshainas-Kroicbergas]]||<div style="float:right;">268 225</div>||<div style="float:right;">20,16</div>||<div style="float:right;">13 187</div> |- | align="left" |[[Lichtenberg|Lichtenbergas]]||<div style="float:right;">259 881</div>||<div style="float:right;">52,29</div>||<div style="float:right;">4 952</div> |- | align="left" |[[Marzahn-Hellersdorf|Marcanas-Helersdorfas]]||<div style="float:right;">248 264</div>||<div style="float:right;">61,74</div>||<div style="float:right;">4 046</div> |- | align="left" |[[Mitte|Mitė]]||<div style="float:right;">332 919</div>||<div style="float:right;">39,47</div>||<div style="float:right;">8 272</div> |- | align="left" |[[Neukölln|Noikiolnas]]||<div style="float:right;">310 283</div>||<div style="float:right;">44,93</div>||<div style="float:right;">6 804</div> |- | align="left" |[[Pankow|Pankovas]]||<div style="float:right;">366 441</div>||<div style="float:right;">103,01</div>||<div style="float:right;">3 476</div> |- | align="left" |[[Reinickendorf|Rainikendorfas]]||<div style="float:right;">240 454</div>||<div style="float:right;">89,46</div>||<div style="float:right;">2 712</div> |- | align="left" |[[Spandau|Špandau]]||<div style="float:right;">223 962</div>||<div style="float:right;">91,91</div>||<div style="float:right;">2 441</div> |- | align="left" |[[Steglitz-Zehlendorf|Štaiglicas-Cėlendorfas]]||<div style="float:right;">293 989</div>||<div style="float:right;">102,50</div>||<div style="float:right;">2 818</div> |- | align="left" |[[Tempelhof-Schöneberg|Tempelhof-Ščionebergas]]||<div style="float:right;">335 060</div>||<div style="float:right;">53,09</div>||<div style="float:right;">6 256</div> |- | align="left" |[[Treptow-Köpenick|Treptovas Kiopenikas]]||<div style="float:right;">241 335</div>||<div style="float:right;">168,42</div>||<div style="float:right;">1 406</div> |- ! || ''3 450,889'' || ''891,82'' || ''3 869'' || |} {{-}} == Ekonomika == [[Vaizdas:Berlin Mitte by night.JPG|thumb||Berlynas naktį]] 2021 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 163 milijardų eurų. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas Berlyne siekė 3,3 % palyginus su ankstesniais metais, tuo tarpu Vokietijos ekonomikos augimas siekė 2,7 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui, pasiekė, palyginti su ES (ES-27: 100), 2016 m. 118, [[Brandenburgas]] 89, o Vokietija 124 indeksą.<ref>[https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8700651/1-28022018-BP-EN/15f5fd90-ce8b-4927-9a3b-07dc255dc42a ''GDP per capita in 276 EU regions.''], Eurostat, Nuoroda tikrinta 19 gruodžio 2021.</ref> Virš 85 % Berlyno įmonių priklauso paslaugų ir patarnavimų sektoriui. Vienas svarbiausių ekonomikos sektorių yra paslaugų ir patarnavimų, kuriame dirba apie 800 000, tai yra maždaug 45 % visų dirbančiųjų (2020). Bedarbių kvota [[2018]] m. vasarį siekė 7,9 %. === Žiniasklaida === Berlyne įsikūrę daug televizijos kanalų: [[Comedy Central]], Welt, rbb ir kitų. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste įsikūrę daug spaustuvių, kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje, tokius kaip „[[Der Spiegel]]“, „[[Die Zeit]]“. {| |width=15% valign="top"| * Springer Nature * Hansa Tonstudio * Walter de Gruyter * Rundfunk Berlin Brandenburg |width=15% valign="top"| * Axel Springer SE * Suhrkamp Verlag * Berliner Zeitung * Berliner Morgenpost |width=15% valign="top"| * CCC Filmkunst * Filmstudios Babelsberg * BMG Rights Management |} === Turizmas === [[Vaizdas:Hotel Adlon Kempinski - Lobby.jpg|miniatiūra|[[Viešbutis Adlon]]]] Po [[Londonas|Londono]], [[Paryžius|Paryžiaus]] ir [[Roma|Romos]], Berlynas yra mėgstamiausias turistų lankomas miestas [[Europa|Europoje]].<ref>[http://www.mopo.de/2009/20090723/hamburg/politik/die_ganze_welt_zu_gast_in_hamburg.html{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Quelle: Statistische Landesämter für 2008 und Hamburger Morgenpost, Zugangsdatum 23.&nbsp;Juli 2009</ref> Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš [[JK|Jungtinės Karalystės]], [[JAV]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]], [[Ispanija|Ispanijos]] ir [[Italija|Italijos]]. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas. [[Viešbutis Adlon]] garsus prabangus viešbutis Vokietijos sostinės Berlyno centre. Iškilęs istorinio Dorotejenštadt rajono Unter den Linden bulvare, netoli nuo istorinių Brandenburgo vartų. Dabartinis Kempinskio tinklui priklausantis pastatas eksploatuojamas nuo 1997 m., šiuolaikinis viešbutis tęsia buvusio „Hotel Adlon“, veikusio nuo 1907 m., geriausias svečių apgyvendinimo tradicijas. === Transportas === Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro Brandenburgo oro uostas (''Flughafen Berlin – Brandenburg''), vandens transportas, magistraliniai automobilių keliai, geležinkeliai, bei viešasis transportas ([[autobusas|autobusai]], [[tramvajus|tramvajai]], greitieji miesto traukiniai (''S – Bahn''), [[metro]] (''U – Bahn'')). <gallery mode="packed"> Vaizdas:Berlin Brandenburg Airport Terminal 1 at night.jpg|[[Berlyno Brandenburgo tarptautinis oro uostas|Flughafen Berlin Brandenburg]] Vaizdas:S-Bahnhof Bornholmer Straße S1.jpg|S-Bahn Vaizdas:Ubahn oberbaum.gif|U-Bahn Vaizdas:Berlin Hauptbahnhof0514.JPG|Hauptbahnhof Berlin </gallery> === Didžiausios įmonės === Berline įsikūrusios pagrindinės koncernų ''Deutsche Bahn'', ''HelloFresh'', ''Zalando'', ''[[Siemens]]'' būstinės. {| |width=15% valign="top"| * C. Bechstein * Trade Republic * August Storck * BMW Werk Berlin * Robert Lindner * BSR |width=15% valign="top"| * Mercedes Benz Werk Berlin * Charité * Vivantes * BVG * DKB * AVM |width=15% valign="top"| * Universal Music Nemecko * Biotronik * Bayer Pharma * Berlin Chemie * GetYourGuide |} == Gyventojai == {{Main|Sąrašas:Europos didžiausi miestai}} [[Vaizdas:Erster Spreestrand.JPG|miniatiūra|Poilsiaujantys berlyniečiai]] Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame [[2020]] m. gyveno 3,6 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį [[Vokietija|Vokietijos]] miestus – [[Hamburgas|Hamburgą]] ir [[Miunchenas|Miuncheną]]. [[2020]] m. [[gruodžio 31]] d. Berlyne gyveno 778 420 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 190 pasaulio šalių. [[Turkai|Turkų]] ir [[Kurdai|kurdų]] bendruomenės – apie 100 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 55 000 [[lenkai|lenkų]]. Vidutinis Berlyno gyventojo amžius [[2019]] metais buvo 42,6 metų. === Berlyno gyventojų demografinė raida === [[Vaizdas:Berlin population.svg|thumb|Berlyno gyventojų kaita]] 1400 m. pateiktas Berlyno ir Kelno gyventojų bendras skaičius.{{neaišku}} 1709 m. Berlyno gyventojų skaičius išaugo apjungus keletą miestų (Fridrichsverderį, Dorotenštatą ir Fridrichštatą). 1920 m., kuomet prie Berlyno buvo prijungtos aplinkinės teritorijos, jo gyventojų skaičius beveik padvigubėjo. Didžiausias miesto gyventojų skaičius buvo 1938 m., kuomet gyveno 4 347 875 žmonės. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] einant į pabaigą, 1945 m. vykstant Berlyno šturmui, miestas buvo visiškai suniokotas ir prarado daug gyventojų. {{dem|kolon=10|till=4500000|inc=500000|incmin=100000|valst=de |1709|55196 |1800|172132 |1871|826341 |1912|2095030 |1938|4347875 |1990|3433695 |2000|3382169 |2008|3426354}} === Žymūs žmonės === [[Vaizdas:AvHumboldt.jpg|miniatiūra|upright|[[Alexander von Humboldt]]]] * [[Alexander von Humboldt]] (1769–1859) * [[James Hobrecht]] (1825–1902), vienas iš žymiausių Berlyno architektų, urbanistų * [[Max Liebermann]] (1847–1935) * [[Leo Frobenius]] (1873–1938) * [[Gustav Stresemann]] (1878–1929) * [[Walter Gropius]] (1883–1969) * [[Walter Benjamin]] (1892–1940) * [[Herbert Marcuse]] (1898–1979) * [[Marlene Dietrich]] (1901–1992) * [[Max Delbrück]] (1906–1981) * [[Konrad Zuse]] (1910–1995) * [[Nina Hagen]] (1955) * [[Jérôme Boateng]] (1988) === Kalbos === 70 % gyventojų gimtoji kalba yra [[vokiečių kalba|vokiečių]]. Populiariausios imigrantų kalbos yra [[turkų kalba|turkų]], [[lenkų kalba|lenkų]] ir [[rusų kalba|rusų]]. Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra [[anglų kalba|anglų]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]]. == Kultūra == === Teatrai, orkestrai, chorai, muziejai === Berlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.<ref>[http://www.mori-m-foundation.or.jp/english/research/project/6/pdf/GPCI2009_English.pdf Global Power City Index], Institute for Urban Strategies, Tokio, 22. Oktober 2009</ref> Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis ({{vok|Berliner Ensemble}}), Vokietijos simfoninis orkestras ({{vok|Deutsches Symphonie-Orchester Berlin}}). [[Vaizdas:Bodemuseum - Front.jpeg|thumb|[[Bodės muziejus]], Muziejų saloje]] === Muziejai === Berlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau [[1814]] m. dalis [[Šprė]] upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip [[Senasis muziejus]] ({{de|Altes Museum}}), [[Naujasis muziejus]] ({{de|Neues Museum}}), Senoji nacionalinė galerija ({{de|Alte Nationalgalerie}}), [[Bodės muziejus]] ({{de|Bode-Museum}}) ir [[Pergamo muziejus]] ({{de|Pergamonmuseum}}). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš [[Antika|antikos]] laikų. [[1999]] m. [[Muziejų sala]] ({{de|Museumsinsel}}) buvo įtraukta į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name="UNESCO">[http://whc.unesco.org/en/list/896 World Heritage Site Museumsinsel](Englisch), UNESCO, Zugangsdatum 15.&nbsp;Juni 2007</ref> Tarp kitų Berlyno muziejų: [[Berlyno paveikslų galerija]], Vokietijos istorijos muziejus, [[Žydų muziejus Berlyne|Žydų muziejus]], „Teroro topografija“. === Renginiai === Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis ({{de|Literaturfestival}}), Berlyno džiazo festivalis ({{de|Jazzfest}}), Teatro susitikimas ({{de|Theatertreffen}}). Mieste taip pat vyksta [[Tarptautinis Berlyno filmų festivalis]], taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio. [[Vaizdas:TigerCubs.jpg|thumb|[[Berlyno zoologijos sodas]]]] === Statiniai === Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] ({{de|Siedlungen der Berliner Moderne}}), [[Brandenburgo vartai]] ({{de|Brandenburger Tor}}), [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastatas]] ({{de|Reichstagsgebäude}}), Berlyno televizijos bokštas ({{de|Berliner Fernsehturm}}), [[Aleksandro aikštė]] ({{de|Alexanderplatz}}), Berlyno katedra ({{de|Berliner Dom}}), Senoji biblioteka ({{de|Alte Bibliothek}}), Potsdamo aikštė ({{de|Potsdamer Platz}}), Raudonoji Rotušė ({{de|Rotes Rathaus}}). === Sportas === [[Vaizdas:AlbaMavericks.jpg|miniatiūra|[[Berlyno Alba]]]] [[1936]] m. vyko [[XI vasaros olimpinės žaidynės]]. Mieste [[1974]] m. vyko [[X pasaulio futbolo čempionatas]], [[2006]] m. – [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|XVIII pasaulio futbolo čempionato]] finalas. [[2009]] m. [[rugpjūčio 15]] d. – [[rugpjūčio 23]] d. vyko [[2009 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]]. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje: {{col5}} * [[Hertha BSC]] * [[1. FC Union Berlin]] * [[Tennis Borussia Berlin]] * [[TFC Union 92 Berlin]] * [[SC Union 06 Berlin]] * [[BFC Dynamo]] * [[Berliner SV 1892]] * [[SV Blau Weiß Berlin]] * [[VfB Einheit Pankow]] * [[Vorwarts Berlin]] * [[SV Tasmania Gropiusstadt 73]] * [[BFC Viktoria 1889]] </div> Žinomiausi populiarių sporto šakų klubai: krepšinio [[Berlyno ALBA]], ledo ritulio ''Ledo lokiai'' ({{de|Eisbären Berlin}}), rankinio ''Füchse Berlin''. Berlyne įsikūrusi [[Vandensvydis|vandensvydžio]] komanda ''Wasserfreunde Spandau 04'', kuri [[1979]]–[[2007]] m. (išskyrus [[1993]] m. ir [[2006]] m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione. Mieste kasmet nuo 1974 m. paskutinį rugsėjo savaitgalį organizuojamas Berlyno maratonas. === Švietimas === Mieste yra keturi universitetai. [[Berlyno Humboldtų universitetas]], [[Berlyno laisvasis universitetas]], Berlyno technikos universitetas, [[Berlyno menų universitetas]], keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 200 000 studentų. <gallery class="left" mode="nolines" widths="240" heights="140px" > Vaizdas:TUinnovation.jpg|Berlyno technikos universitetas Vaizdas:Berlin UdK Fasanenstraße.jpg|[[Berlyno menų universitetas]] Vaizdas:Freie Universitaet Berlin (Berlin - Free University) - geo.hlipp.de - 35927.jpg|[[Berlyno laisvasis universitetas]] Vaizdas:Humboldt monument.jpg|[[Berlyno Humboldtų universitetas]] </gallery> === Kultūros įstaigos === * Akademie der Künste Berlin * Berlin-Brandenburgische Akademie der Wissenschaften * Deutsche Filmakademie * [[Europos kino akademija]] / [[Europos kino apdovanojimai]] == Galerija == <gallery class="left" mode="nolines" widths="240" heights="140px" > Vaizdas:Braniborská brána.jpg|[[Brandenburgo vartai]] – vienas iš Berlyno simbolių Vaizdas:Dom Berlin abends 2.jpg|Berlyno katedra Vaizdas:Das Berliner Reichstagsgebäude.JPG|[[Reichstagas (pastatas)|Reichstagas]] Vaizdas:Siegessaeule Aussicht 10-13 img3 Potsdamer Platz.jpg|Potsdamo aikštė Vaizdas:East side gallery.JPG|[[Berlyno siena|Berlyno sienos]] likučiai Vaizdas:Fernsehturm Weltzeituhr Berlin.jpg|Berlyno televizijos bokštas Vaizdas:16-07-04-Abflug-Berlin-DSC_0122.jpg|Berlyno ''Großer Tiergarten'' Vaizdas:Philharmonie 1a.jpg|Berlyno filharmonija Vaizdas:Nefertiti 30-01-2006.jpg|[[Naujasis muziejus]], [[Nefertitė]] </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{portal|Vokietija}} Berlyno valdžios oficiali svetainė: * [http://www.berlin.de/ Berlyno miesto oficiali svetainė] (vokiečių k.) Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija: * [http://de.mfa.lt/ Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Berlyne)] * [http://www.bvg.de/ Berlyno transporto oficiali svetainė] (vokiečių k.) * [http://www.berlin-tourist-information.de/index.en.php Informacija apie Berlyną turistams] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100918070341/http://berlin-tourist-information.de/index.en.php |date=2010-09-18 }} (vokiečių k.) * [http://www.berlin-stadtfuehrung.de/ Miesto įžymybės] (vokiečių k.) * [http://www.luise-berlin.de/ Apie Berlyną nuo A iki Z] (vokiečių k.) * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=604 Berlyno aukštesnių pastatų diagrama] (vokiečių k.) Berlyno laikas ir orai: * [https://time.is/de/Berlin Berlyno laikas] (vokiečių k.) * [http://www.dwd.de/bvbw/appmanager/bvbw/dwdwwwDesktop?_nfpb=true&_windowLabel=T1400077811143553394835&_state=maximized&_pageLabel=_dwdwww_wetter_warnungen_regionenwetter Orai Berlyne] (vokiečių k.) Berlyno žemėlapiai: * [http://www.fahrinfo-berlin.de/Liniennetz/index;jsessionid=8D90178C2DA137430C0EEA102F7A44A5;ref=1?language=de& Berlyno metro planas] (vokiečių k.) * [http://www.fahrinfo-berlin.de/Stadtplan/index Berlyno miesto planas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100515104619/http://www.fahrinfo-berlin.de/Stadtplan/index |date=2010-05-15 }} (vokiečių k.) * [http://www.berliner-stadtplan.com Miesto planas] (vokiečių k.) * [http://maps.google.co.uk/maps?f=q&source=s_q&hl=en&geocode=&q=Berlin,+Germany&aq=1&sll=48.860198,2.343178&sspn=0.132586,0.257149&gl=uk&g=Paris,+%C3%8Ele-de-France,+France&ie=UTF8&hq=&hnear=Berlin,+Germany&ll=52.491143,13.418427&spn=0.490831,1.028595&z=10 Berlyno žemėlapis per googlemaps] {{Europos šalių sostinės}} {{Vokietijos žemės}} [[Kategorija:Milijoniniai miestai]] [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Vokietijos žemės]] [[Kategorija:Vokietijos universitetiniai miestai]] [[Kategorija:Berlynas]] 15bpvae6b0wbkmshrevrhlvbs5tb093 6667639 6667546 2022-08-20T09:15:44Z Obivan Kenobi 116618 /* Ekonomika */ wikitext text/x-wiki {{City/Vokietijos miestas |pavadinimas = Berlynas |origpavadin = Berlin |paveikslėlis = Berlin_-_Aerial_view_-_2016.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto panorama (2016 m.) |herbas = Coat of arms of Berlin.svg |vėliava = Flag of Berlin.svg |PL=52|PM=30|PS=0|IL=13|IM=24|IS=0 |žemė = Berlynas |regionas = |rajonas = |įkurtas = [[IX a.]] |vadovotitulas = Meras |vadovas = Franziska Giffey ([[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD]]) |gyventojumetai = 2020.12.31.| gyventoju = 3664088 |plotas = 891.12 |altitudė = 34-115 |pastokodas = 10001–14199 |tinklalapis = http://www.berlin.de/ www.berlin.de |globėjas = |kirč = Berlýnas |vikiteka = Category:Berlin }} '''Berlynas''' ({{de|Berlin}}) – [[Vokietija|Vokietijos]] [[sostinė]] ir didžiausias šalies [[miestas]].<ref>{{VLE|III|95-97||Berlynas (Berlin)}}</ref> Berlynas taip pat yra viena iš 16 [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]] (''Bundesland''). Berlynas yra didžiausias [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] miestas bei [[Sąrašas:Europos didžiausi miestai|penktas pagal dydį]] [[Europa|Europos]] žemyno miestas. Miesto 891,12 km² plote, iš kurių 58,47 km² užima miesto vandens telkiniai, 2020 m. gruodžio 31 d. gyveno 3 664 088 žmonių<ref>statistik-berlin-brandenburg.de / [https://www.statistik-berlin-brandenburg.de/flaechennutzung Flächennutzung]</ref>. Per miestą teka upės [[Šprė]] (''Spree'') ir [[Hafelis]] (''Havel''), yra daugybė ežerų, iš kurių didžiausias – Miugelio ežeras (''Müggelsee''). Berlyno aglomeracijoje, kurios plotas 1,030 km², 2019 m. gruodžio 31 d. gyveno 4 473 100 žmonių – jų tankumas 4,341 žm/km².<ref>citypopulation.de/en / [https://citypopulation.de/en/germany/urbanareas/ Germany: Urban Areas]</ref> Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1244 m. Berlynas buvo Brandenburgo, [[Prūsija|Prūsijos]], [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]], [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]] sostinė. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas – rytinė dalis tapo [[Vokietijos Demokratinė Respublika|Vokietijos Demokratinės Respublikos]] sostine, o [[Vakarų Berlynas]] buvo nuo 1961 m. siena apsuptas anklavas VDR teritorijoje. Po Vokietijos susivienijimo Berlynas tapo suvienytosios Vokietijos sostine. Berlynas yra svarbus politikos, žiniasklaidos, kultūros ir mokslo centras ne tik [[Europa|Europoje]], bet ir pasaulyje.<ref>Revealed: ''[http://edition.cnn.com/2010/BUSINESS/04/10/cities.dominate.world/?hpt=C2 Cities that rule the world – and those on the rise]'' (englisch), CNN. Abgerufen am 14.&nbsp;April 2010.</ref><ref>[http://www.lboro.ac.uk/gawc/rb/rb146.html#t5 Leading cities in cultural globalisations/Media](Englisch), GaWC, Zugangsdatum 27.&nbsp;Juni 2007</ref> Miestas yra svarbus oro, kelių ir geležinkelių transporto mazgas ir vienas lankomiausių miestų [[Europa|Europoje]]. Įžymūs universitetai, teatrai, muziejai yra žinomi visame pasaulyje. Mieste gyvena ir dirba menininkai ir kultūros darbuotojai iš viso pasaulio.<ref>Berlin’s art scene, Los Angeles Times, Zugangsdatum 6.&nbsp;Juli 2007</ref> == Pavadinimo kilmė == Tiksli šio miesto pavadinimo kilmė yra neaiški. Berlyno pavadinimas galėtų būti susijęs su lokiu ({{de|Bär}}), esančiu miesto herbe, arba su slavišku [[polabų kalba|polabišku]] skiemeniu ''berl'' 'pelkė'. Rytinės per miestą tekančių upių pakrantės istoriškai buvo apgyvendintos slavų genčių, tad keletas Berlyno rajonų turi išlaikę slaviškos kilmės pavadinimus. == Istorija == === Įkūrimas ir viduramžiai === Cölln miestas, dalis Šprė upės saloje įsikūrusio dvigubo miesto Berlin-Cölln, pirmą kartą buvo raštiškai paminėtas [[1237]] m.<ref>Heinrich Gottfried Gengler: ''Regesten und Urkunden zur Verfassungs- und Rechtsgeschichte der deutschen Städte im Mittelalter'', Erlangen 1863, [http://books.google.de/books?id=NdkcAAAAMAAJ&pg=PA181 S. 181–196]</ref> [[1244]] m. buvo pirmą kartą raštiškai paminėtas kaip miestas, kuris buvo šiauriniame [[Šprė]] upės krante. Abiem miestams [[1307]] m. buvo įkurta rotušė. Šiandieninės miestų dalys Spandau ir Köpenick buvo [[slavai|slavų]] gyvenvietės dar prieš įkuriant Brandenburgo provinciją, kurią [[1157]] m. įkurė Albrecht den Bären. [[1415]] m. Brandenburgo provincijos kurfiurstu tapo Frydrichas I ({{de|Friedrich I}}), kuriuo buvo iki [[1440]] m. [[Hohencolernai]] valdė iki [[1918]] m. kaip Brandenburgo kurfiurstai, [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karaliai]] ir kaip [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperatoriai]]. === Naujieji laikai === [[Vaizdas:Berlin Dusableau 1737.jpg|thumb|Berlyno planas 1737 m.]] [[Trisdešimtmetis karas]] nuo [[1618]] iki [[1648]] m. nuniokojo miestą. Trečdalis namų buvo apgadinti, gyventojų skaičius sumažėjo dvigubai. [[Frydrichas Vilhelmas|Frydrichui Vilhelmui]] [[1640]] m. perėmus valdžią iš savo tėvo, jis pradėjo naują imigrantų ir religinės tolerancijos politiką. Potsdamo Ediktu ({{de|Edikt von Potsdam}}) kvietė prancūzų [[hugenotai|hugenotus]] atvykti į [[Brandenburgas|Brandenburgą]]. Apie [[1700]] m. 20 % Berlyno gyventojų buvo [[prancūzai]]. Jų kultūrinis įnašas buvo didelis. Daug imigrantų atvyko iš [[Bohemija|Bohemijos]], [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Zalcburgas (žemė)|Zalcburgo]]. === Prūsija ir Vokietijos imperija === Susikūrus [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], [[1701]] m., kurios karaliumi tapo [[Frydrichas I (Prūsija)|Frydrichas I]], Berlynas įgijo sostinės statusą. [[1866]] m., susibūrus [[Šiaurės Vokietijos sąjunga]]i, tapo jos sostine. Po [[Prancūzijos-Prūsijos karas|Prancūzijos-Prūsijos karo]], suvienijus didžiumą Europoje buvusių vokiškų žemių, [[1871]] m. susikūrė [[Vokietijos imperija|Vokietijos Imperija]] su sostine Berlynu. [[1884]] m. prasidėjo [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastato]] statybos, kurios buvo baigtos [[1894]] m. gruodžio 5 d. <gallery class="left" mode="nolines" widths="210"> Vaizdas:Berlin Nationaldenkmal Kaiser Wilhelm mit Schloss 1900.jpg|[[Berlyno karališkieji rūmai]]. Pagrindinė Vokietijos imperatoriaus rezidencija apie 1900 m. Vaizdas:Berlin Unter den Linden Victoria Hotel um 1900.jpg|[[Unter den Linden gatvė]] tarp 1890 ir 1900 metų Vaizdas:Berlin U Bahnhof Wittenbergplatz.jpg|Berlyno ''Wittenbergplatz'' stotis apie 1915 m. </gallery> [[Vaizdas:West and East Germans at the Brandenburg Gate in 1989.jpg|thumb|1989 m.]] === Vokietijos padalinimas ir suvienijimas === Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo Pasaulinio karo]] Berlynas, kaip ir [[Vokietija]], buvo [[Sąjungininkų okupuota Vokietija|padalintas į keturis sektorius]]. [[Vakarų Berlynas|Vakarų Berlyną]] sudarė [[JK]], [[JAV]], [[Prancūzija|Prancūzijos]] sektoriai, [[Rytų Berlynas|Rytų Berlyną]] – [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] sektorius. Nuo [[1948]] m. [[birželio 24]] d. iki [[1949]] m. [[gegužės 12]] d. SSRS vykdė [[Berlyno blokada|Vakarų Berlyno blokadą]]. Vakarų valstybės, tuo tarpu, Vakarų Berlyną produktais aprūpino oro transportu. [[1961]] m. [[rugpjūčio 13]] d. buvo pastatyta [[Berlyno siena]]. [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu Berlynas buvo padalintas į Vakarų ir Rytų Berlyną. Perėjimas iš vienos miesto dalies į kitą buvo griežtai ribojamas. Siena buvo nugriauta [[1989]] m. [[lapkričio 9]] d. [[1990]] m., susivienijus Vokietijoms, Berlynas taip pat buvo suvienytas. [[1999]] m. Vokietijos vyriausybė ir parlamentas persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną. == Geografija == [[Vaizdas:Klimadiagramm-metrisch-deutsch-BerlinAlexanderplatz-Deutschland-1961-1990.png|thumb|right|Berlyno klimato diagrama 1961–1990 m.]] Berlyno žemė yra Vokietijos rytuose, apie 90 km į vakarus nuo [[Lenkija|Lenkijos]] sienos, iš visų pusių apsupta [[Brandenburgas|Brandenburgo]] žemės. Berlynas išsidėstęs prie [[Šprė]] ({{De|Spree}}) ir [[Hafelis|Hafelio]] ({{De|Havel}}) upių bei jų intakų. Špandau rajone Šprė įteka į Hafelį, kuris yra dešinysis [[Elbė]]s intakas. Berlyno rotušės geografinės koordinatės yra 52° 31′ 6" šiaurės platumos ir 13° 24′ 30" rytų ilgumos. Miestas yra išsiplėtęs iš rytų į vakarus apie 45 km, iš šiaurės į pietus apie 38 km. Miesto plotas yra apie 892 km². Aukščiausias taškas yra 115,4 m virš jūros lygio, o didžioji miesto dalis yra maždaug 34 m virš jūros lygio aukštyje. 18 % miesto ploto užima miškai, tai didžiausią miško plotą turintis miestas Vokietijoje. Berlyno kraštovaizdį sukūrė besitraukiantys ledynai. Maždaug dar prieš 20 000 metų dabartinė miesto teritorija buvo padengta ledu. Prieš maždaug 18 000 metų ledynai atsitraukė taip susiformavo Berlyno reljefas. === Klimatas === Miestas yra iš jūrinio pereinančio į žemyninį [[Vidutinių platumų klimatas|vidutinio klimato]] juostoje. Vidutinė metinė temperatūra yra 9,1°[[Celsijus|C]]. Vidutiniškai per metus iškrenta 581 mm kritulių. Šilčiausias mėnuo yra liepa, kurios vidutinė temperatūra yra 18,5°[[Celsijus|C]], šalčiausias mėnuo yra sausis, kurio vidutinė temperatūra yra −0,6°[[Celsijus|C]]. Daugiausia kritulių iškrenta liepą, per kurią iškrenta vidutiniškai 70 mm kritulių, o mažiausiai kritulių iškrenta kovą – vidutiniškai 31 mm. {{Panorama|PanoBerlin2021.jpg|1000px|Berlyno panorama (2021 m.)}} == Politinė sistema == [[Vaizdas:Rotes Rathaus.jpg|thumb|right|''Raudonasis namas'' – Berlyno rotušė]] Pirmasis [[Bundestagas|Vokietijos Bundestagas]] po susijungimo [[1991]] m. vadinamuoju „Sostinės sprendimu“ nutarė, kad Berlynas turi būti Vokietijos sostinė ir Bundestago bei vyriausybės buvimo vieta. Nuo [[1994]] m. Vokietijos prezidento būstinė tapo Berlynas. [[1999]] m. didelė dalis Vokietijos vyriausybės persikėlė iš [[Bona|Bonos]] į Berlyną. Berlynas nėra centrinė šalies sostinė, nes dalis ministerijų ir kitų institucijų, tebėra įsikūrusios buvusioje sostinėje Bonoje arba kituose miestuose. Berlynas nuo Vokietijos suvienijimo [[1990]] m. [[spalio 3]] d. taip pat yra viena iš [[Vokietijos žemės|Vokietijos žemių]], „miestas-žemė“. === Miestų partnerystė === Miestai, su kuriais Berlynas yra pradėjęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius (skliausteliuose nurodyti metai): {| |valign=top| * {{flagicon|USA}} [[Los Andželas]], [[JAV]] (1967) * {{flagicon|France}} [[Paryžius]], [[Prancūzija]] (1987) * {{flagicon|Spain}} [[Madridas]], [[Ispanija]] (1988) * {{flagicon|Turkey}} [[Stambulas]], [[Turkija]] (1988) * {{flagicon|Russia}} [[Maskva]], [[Rusija]] (1990) * {{flagicon|Poland}} [[Varšuva]], [[Lenkija]] (1991) |valign=top| * {{flagicon|Hungary}} [[Budapeštas]], [[Vengrija]] (1991) * {{flagicon|Belgium}} [[Briuselis]], [[Belgija]] (1992) * {{flagicon|Indonesia}} [[Džakarta]], [[Indonezija]] (1993) * {{flagicon|Uzbekistan}} [[Taškentas]], [[Uzbekistanas]] (1993) * {{flagicon|Mexico}} [[Meksikas]], [[Meksika]] (1993) * {{flagicon|China}} [[Pekinas]], [[Kinija]] (1994) |valign=top| * {{flagicon|Japan}} [[Tokijas]], [[Japonija]] (1994) * {{flagicon|Argentina}} [[Buenos Airės]], [[Argentina]] (1994) * {{flagicon|Čekija}} [[Praha]], [[Čekija]] (1995) * {{flagicon|Namibia}} [[Vindhukas]], [[Namibija]] (2000) * {{flagicon|United Kingdom}} [[Londonas]], [[JK]] (2000) |} === Administracinis suskirstymas === Berlynas yra suskirstytas į 12 rajonų (''Bezirke'').), kurie visi dar suskirstyti į 96 smulkesnes dalis ''(Ortsteile)''. Kiekvieną rajoną valdo rajono taryba (''Bezirksamt''), sudaryta iš penkių tarybos narių (''Bezirksstadträte''), įskaitant rajono merą (''Bezirksbürgermeister''). Tarybą renka rajono susirinkimas (''Bezirksverordnetenversammlung''). Rajonų valdžios yra pavaldžios Berlyno senatui. Rajonų merai sudaro merų tarybą (''Rat der Bürgermeister''), kuriai vadovauja išrinktasis miesto meras, ir pataria senatui. {| class="sortable wikitable" border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="float:left;" |+ |- !Miesto dalis||Gyventojų skaičius <br /><small>2010 m. kovo 31d. apskaičiavimai</small>|| Plotas <br /><small>km²</small> |Plotas <small>km²</small> ! style="border-bottom:1px solid gray; vertical-align: top; " class="„unsortable“" rowspan„13“ |Gyventojų tankumas <br /><small>žm./km²</small> !Planas |- | align="left" |[[Charlottenburg-Wilmersdorf|Čarlotenburgas-Vilmersdorfas]]||<div style="float:right;">319 628</div>||<div style="float:right;">64,72</div>||<div style="float:right;">4 878</div> | rowspan="12" |[[Vaizdas:Berlin_Subdivisions.svg|frameless|400x400px]] |- | align="left" |[[Friedrichshain-Kreuzberg|Fridrichshainas-Kroicbergas]]||<div style="float:right;">268 225</div>||<div style="float:right;">20,16</div>||<div style="float:right;">13 187</div> |- | align="left" |[[Lichtenberg|Lichtenbergas]]||<div style="float:right;">259 881</div>||<div style="float:right;">52,29</div>||<div style="float:right;">4 952</div> |- | align="left" |[[Marzahn-Hellersdorf|Marcanas-Helersdorfas]]||<div style="float:right;">248 264</div>||<div style="float:right;">61,74</div>||<div style="float:right;">4 046</div> |- | align="left" |[[Mitte|Mitė]]||<div style="float:right;">332 919</div>||<div style="float:right;">39,47</div>||<div style="float:right;">8 272</div> |- | align="left" |[[Neukölln|Noikiolnas]]||<div style="float:right;">310 283</div>||<div style="float:right;">44,93</div>||<div style="float:right;">6 804</div> |- | align="left" |[[Pankow|Pankovas]]||<div style="float:right;">366 441</div>||<div style="float:right;">103,01</div>||<div style="float:right;">3 476</div> |- | align="left" |[[Reinickendorf|Rainikendorfas]]||<div style="float:right;">240 454</div>||<div style="float:right;">89,46</div>||<div style="float:right;">2 712</div> |- | align="left" |[[Spandau|Špandau]]||<div style="float:right;">223 962</div>||<div style="float:right;">91,91</div>||<div style="float:right;">2 441</div> |- | align="left" |[[Steglitz-Zehlendorf|Štaiglicas-Cėlendorfas]]||<div style="float:right;">293 989</div>||<div style="float:right;">102,50</div>||<div style="float:right;">2 818</div> |- | align="left" |[[Tempelhof-Schöneberg|Tempelhof-Ščionebergas]]||<div style="float:right;">335 060</div>||<div style="float:right;">53,09</div>||<div style="float:right;">6 256</div> |- | align="left" |[[Treptow-Köpenick|Treptovas Kiopenikas]]||<div style="float:right;">241 335</div>||<div style="float:right;">168,42</div>||<div style="float:right;">1 406</div> |- ! || ''3 450,889'' || ''891,82'' || ''3 869'' || |} {{-}} == Ekonomika == [[Vaizdas:Berlin Mitte by night.JPG|thumb||Berlynas naktį]] 2021 m. Berlynas įnešė į valstybės BVP 163 milijardų eurų. Ekonomika, palyginus su ankstesniais metais, paaugo 3,3 %, o Vokietijos ekonomikos augimas siekė 2,7 %. Regioninis BVP (pagal perkamosios galios paritetą) vienam gyventojui 2016 m. pasiekė, palyginti su ES vidurkiu (ES-27: 100), – 118 indeksą ([[Brandenburgas|Brandenburgo]] – 89, Vokietijos – 124).<ref>[https://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8700651/1-28022018-BP-EN/15f5fd90-ce8b-4927-9a3b-07dc255dc42a ''GDP per capita in 276 EU regions.''], Eurostat, Nuoroda tikrinta 19 gruodžio 2021.</ref> Paslaugos ir patarnavimai yra vienas svarbiausių Berlyno ekonomikos sektorių. Jam priklauso daugiau nei 85 % Berlyno įmonių ir jame dirba apie 800 000, tai yra maždaug 45 % visų dirbančiųjų (2020 m.). Nedarbo lygis 2018 m. vasarį siekė 7,9 %. === Žiniasklaida === Berlyne įsikūrę daug televizijos kanalų: [[Comedy Central]], Welt, rbb ir kitų. Taip pat daug kitų televizijų turi mieste savo būstines. Mieste įsikūrę daug spaustuvių, kurios leidžia populiarius laikraščius Vokietijoje, tokius kaip „[[Der Spiegel]]“, „[[Die Zeit]]“. {| |width=15% valign="top"| * Springer Nature * Hansa Tonstudio * Walter de Gruyter * Rundfunk Berlin Brandenburg |width=15% valign="top"| * Axel Springer SE * Suhrkamp Verlag * Berliner Zeitung * Berliner Morgenpost |width=15% valign="top"| * CCC Filmkunst * Filmstudios Babelsberg * BMG Rights Management |} === Turizmas === [[Vaizdas:Hotel Adlon Kempinski - Lobby.jpg|miniatiūra|[[Viešbutis Adlon]]]] Po [[Londonas|Londono]], [[Paryžius|Paryžiaus]] ir [[Roma|Romos]], Berlynas yra labiausiai turistų lankomas miestas [[Europa|Europoje]].<ref>[http://www.mopo.de/2009/20090723/hamburg/politik/die_ganze_welt_zu_gast_in_hamburg.html{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Quelle: Statistische Landesämter für 2008 und Hamburger Morgenpost, Zugangsdatum 23.&nbsp;Juli 2009</ref> Daug miesto svečių atvyksta į Berlyną iš visos Vokietijos, taip pat ir iš užsienio. Apie 40 % miesto svečių sudaro užsieniečiai. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš [[JK|Jungtinės Karalystės]], [[JAV]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]], [[Ispanija|Ispanijos]] ir [[Italija|Italijos]]. Svarbiausi traukos centrai yra architektūra, muziejai, festivaliai, apsipirkimo galimybės ir naktinis gyvenimas. [[Viešbutis Adlon]] – garsus prabangus viešbutis miesto centre. Iškilęs istorinio Dorotejenštato rajono Unter den Linden gatvėje, netoli nuo istorinių Brandenburgo vartų. Dabartinis Kempinskio tinklui priklausantis pastatas eksploatuojamas nuo 1997 m., šiuolaikinis viešbutis tęsia buvusio „Hotel Adlon“, veikusio nuo 1907 m., tradicijas. === Transportas === Berlynas – stambus Vokietijos transporto mazgas. Miesto transporto sistemą sudaro Brandenburgo oro uostas (''Flughafen Berlin – Brandenburg''), vandens transportas, magistraliniai automobilių keliai, geležinkeliai bei viešasis transportas ([[autobusas|autobusai]], [[tramvajus|tramvajai]], greitieji miesto traukiniai (''S – Bahn''), [[metro]] (''U – Bahn'')). <gallery mode="packed"> Vaizdas:Berlin Brandenburg Airport Terminal 1 at night.jpg|[[Berlyno Brandenburgo tarptautinis oro uostas]] Vaizdas:S-Bahnhof Bornholmer Straße S1.jpg|S-Bahn Vaizdas:Ubahn oberbaum.gif|U-Bahn Vaizdas:Berlin Hauptbahnhof0514.JPG|Berlyno geležinkelio stotis </gallery> === Didžiausios įmonės === Berline įsikūrusios pagrindinės koncernų ''Deutsche Bahn'', ''HelloFresh'', ''Zalando'', ''[[Siemens]]'' būstinės. {| |width=15% valign="top"| * C. Bechstein * Trade Republic * August Storck * BMW Werk Berlin * Robert Lindner * BSR |width=15% valign="top"| * Mercedes Benz Werk Berlin * Charité * Vivantes * BVG * DKB * AVM |width=15% valign="top"| * Universal Music Nemecko * Biotronik * Bayer Pharma * Berlin Chemie * GetYourGuide |} == Gyventojai == {{Main|Sąrašas:Europos didžiausi miestai}} [[Vaizdas:Erster Spreestrand.JPG|miniatiūra|Poilsiaujantys berlyniečiai]] Berlynas yra didžiausias Vokietijos miestas, kuriame [[2020]] m. gyveno 3,6 mln. gyventojų. Miestas pagal gyventojų skaičių smarkiai lenkia antrą ir trečią pagal dydį [[Vokietija|Vokietijos]] miestus – [[Hamburgas|Hamburgą]] ir [[Miunchenas|Miuncheną]]. [[2020]] m. [[gruodžio 31]] d. Berlyne gyveno 778 420 ne vokiečių tautybės gyventojų iš 190 pasaulio šalių. [[Turkai|Turkų]] ir [[Kurdai|kurdų]] bendruomenės – apie 100 000 žmonių. Be to, Berlyne gyvena 55 000 [[lenkai|lenkų]]. Vidutinis Berlyno gyventojo amžius [[2019]] metais buvo 42,6 metų. === Berlyno gyventojų demografinė raida === [[Vaizdas:Berlin population.svg|thumb|Berlyno gyventojų kaita]] 1400 m. pateiktas Berlyno ir Kelno gyventojų bendras skaičius.{{neaišku}} 1709 m. Berlyno gyventojų skaičius išaugo apjungus keletą miestų (Fridrichsverderį, Dorotenštatą ir Fridrichštatą). 1920 m., kuomet prie Berlyno buvo prijungtos aplinkinės teritorijos, jo gyventojų skaičius beveik padvigubėjo. Didžiausias miesto gyventojų skaičius buvo 1938 m., kuomet gyveno 4 347 875 žmonės. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] einant į pabaigą, 1945 m. vykstant Berlyno šturmui, miestas buvo visiškai suniokotas ir prarado daug gyventojų. {{dem|kolon=10|till=4500000|inc=500000|incmin=100000|valst=de |1709|55196 |1800|172132 |1871|826341 |1912|2095030 |1938|4347875 |1990|3433695 |2000|3382169 |2008|3426354}} === Žymūs žmonės === [[Vaizdas:AvHumboldt.jpg|miniatiūra|upright|[[Alexander von Humboldt]]]] * [[Alexander von Humboldt]] (1769–1859) * [[James Hobrecht]] (1825–1902), vienas iš žymiausių Berlyno architektų, urbanistų * [[Max Liebermann]] (1847–1935) * [[Leo Frobenius]] (1873–1938) * [[Gustav Stresemann]] (1878–1929) * [[Walter Gropius]] (1883–1969) * [[Walter Benjamin]] (1892–1940) * [[Herbert Marcuse]] (1898–1979) * [[Marlene Dietrich]] (1901–1992) * [[Max Delbrück]] (1906–1981) * [[Konrad Zuse]] (1910–1995) * [[Nina Hagen]] (1955) * [[Jérôme Boateng]] (1988) === Kalbos === 70 % gyventojų gimtoji kalba yra [[vokiečių kalba|vokiečių]]. Populiariausios imigrantų kalbos yra [[turkų kalba|turkų]], [[lenkų kalba|lenkų]] ir [[rusų kalba|rusų]]. Plačiausiai mokamos negimtosios kalbos yra [[anglų kalba|anglų]] ir [[prancūzų kalba|prancūzų]]. == Kultūra == === Teatrai, orkestrai, chorai, muziejai === Berlynas yra laikomas vienu iš reikšmingiausių politinių ir kultūrinių centrų, kuris turi europietiško globalinio miesto reputaciją.<ref>[http://www.mori-m-foundation.or.jp/english/research/project/6/pdf/GPCI2009_English.pdf Global Power City Index], Institute for Urban Strategies, Tokio, 22. Oktober 2009</ref> Mieste gausu teatrų, orkestrų, chorų, muziejų ir kitų kultūros objektų. Iš jų žinomiausi: Berlyno ansamblis ({{vok|Berliner Ensemble}}), Vokietijos simfoninis orkestras ({{vok|Deutsches Symphonie-Orchester Berlin}}). [[Vaizdas:Bodemuseum - Front.jpeg|thumb|[[Bodės muziejus]], Muziejų saloje]] === Muziejai === Berlyne yra įsikūrę daug muziejų. Jau [[1814]] m. dalis [[Šprė]] upės salos buvo paskirta menui ir archeologijai. Muziejų saloje įsikūrė daug muziejų tokių, kaip [[Senasis muziejus]] ({{de|Altes Museum}}), [[Naujasis muziejus]] ({{de|Neues Museum}}), Senoji nacionalinė galerija ({{de|Alte Nationalgalerie}}), [[Bodės muziejus]] ({{de|Bode-Museum}}) ir [[Pergamo muziejus]] ({{de|Pergamonmuseum}}). Šiuose muziejuose daugiausia eksponatų yra iš [[Antika|antikos]] laikų. [[1999]] m. [[Muziejų sala]] ({{de|Museumsinsel}}) buvo įtraukta į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]].<ref name="UNESCO">[http://whc.unesco.org/en/list/896 World Heritage Site Museumsinsel](Englisch), UNESCO, Zugangsdatum 15.&nbsp;Juni 2007</ref> Tarp kitų Berlyno muziejų: [[Berlyno paveikslų galerija]], Vokietijos istorijos muziejus, [[Žydų muziejus Berlyne|Žydų muziejus]], „Teroro topografija“. === Renginiai === Kasmet mieste vyksta įvairūs renginiai: Literatūros festivalis ({{de|Literaturfestival}}), Berlyno džiazo festivalis ({{de|Jazzfest}}), Teatro susitikimas ({{de|Theatertreffen}}). Mieste taip pat vyksta [[Tarptautinis Berlyno filmų festivalis]], taip pat vadinamas Berlinale, čia dalyvauja filmų kūrėjai iš viso pasaulio. [[Vaizdas:TigerCubs.jpg|thumb|[[Berlyno zoologijos sodas]]]] === Statiniai === Geriausiai žinomi Berlyno statiniai: [[Berlyno modernistinių namų kompleksas]] ({{de|Siedlungen der Berliner Moderne}}), [[Brandenburgo vartai]] ({{de|Brandenburger Tor}}), [[Reichstagas (pastatas)|Reichstago pastatas]] ({{de|Reichstagsgebäude}}), Berlyno televizijos bokštas ({{de|Berliner Fernsehturm}}), [[Aleksandro aikštė]] ({{de|Alexanderplatz}}), Berlyno katedra ({{de|Berliner Dom}}), Senoji biblioteka ({{de|Alte Bibliothek}}), Potsdamo aikštė ({{de|Potsdamer Platz}}), Raudonoji Rotušė ({{de|Rotes Rathaus}}). === Sportas === [[Vaizdas:AlbaMavericks.jpg|miniatiūra|[[Berlyno Alba]]]] [[1936]] m. vyko [[XI vasaros olimpinės žaidynės]]. Mieste [[1974]] m. vyko [[X pasaulio futbolo čempionatas]], [[2006]] m. – [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|XVIII pasaulio futbolo čempionato]] finalas. [[2009]] m. [[rugpjūčio 15]] d. – [[rugpjūčio 23]] d. vyko [[2009 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]]. Berlyne yra daug sporto draugijų. Žinomiausi miesto futbolo istorijoje: {{col5}} * [[Hertha BSC]] * [[1. FC Union Berlin]] * [[Tennis Borussia Berlin]] * [[TFC Union 92 Berlin]] * [[SC Union 06 Berlin]] * [[BFC Dynamo]] * [[Berliner SV 1892]] * [[SV Blau Weiß Berlin]] * [[VfB Einheit Pankow]] * [[Vorwarts Berlin]] * [[SV Tasmania Gropiusstadt 73]] * [[BFC Viktoria 1889]] </div> Žinomiausi populiarių sporto šakų klubai: krepšinio [[Berlyno ALBA]], ledo ritulio ''Ledo lokiai'' ({{de|Eisbären Berlin}}), rankinio ''Füchse Berlin''. Berlyne įsikūrusi [[Vandensvydis|vandensvydžio]] komanda ''Wasserfreunde Spandau 04'', kuri [[1979]]–[[2007]] m. (išskyrus [[1993]] m. ir [[2006]] m.) buvo Vokietijos vandensvydžio čempione. Mieste kasmet nuo 1974 m. paskutinį rugsėjo savaitgalį organizuojamas Berlyno maratonas. === Švietimas === Mieste yra keturi universitetai. [[Berlyno Humboldtų universitetas]], [[Berlyno laisvasis universitetas]], Berlyno technikos universitetas, [[Berlyno menų universitetas]], keturios dailės akademijos, septynios specialios aukštosios mokyklos ir dvylika privačių specialiųjų aukštųjų mokyklų. Jose studijuoja maždaug 200 000 studentų. <gallery class="left" mode="nolines" widths="240" heights="140px" > Vaizdas:TUinnovation.jpg|Berlyno technikos universitetas Vaizdas:Berlin UdK Fasanenstraße.jpg|[[Berlyno menų universitetas]] Vaizdas:Freie Universitaet Berlin (Berlin - Free University) - geo.hlipp.de - 35927.jpg|[[Berlyno laisvasis universitetas]] Vaizdas:Humboldt monument.jpg|[[Berlyno Humboldtų universitetas]] </gallery> === Kultūros įstaigos === * Akademie der Künste Berlin * Berlin-Brandenburgische Akademie der Wissenschaften * Deutsche Filmakademie * [[Europos kino akademija]] / [[Europos kino apdovanojimai]] == Galerija == <gallery class="left" mode="nolines" widths="240" heights="140px" > Vaizdas:Braniborská brána.jpg|[[Brandenburgo vartai]] – vienas iš Berlyno simbolių Vaizdas:Dom Berlin abends 2.jpg|Berlyno katedra Vaizdas:Das Berliner Reichstagsgebäude.JPG|[[Reichstagas (pastatas)|Reichstagas]] Vaizdas:Siegessaeule Aussicht 10-13 img3 Potsdamer Platz.jpg|Potsdamo aikštė Vaizdas:East side gallery.JPG|[[Berlyno siena|Berlyno sienos]] likučiai Vaizdas:Fernsehturm Weltzeituhr Berlin.jpg|Berlyno televizijos bokštas Vaizdas:16-07-04-Abflug-Berlin-DSC_0122.jpg|Berlyno ''Großer Tiergarten'' Vaizdas:Philharmonie 1a.jpg|Berlyno filharmonija Vaizdas:Nefertiti 30-01-2006.jpg|[[Naujasis muziejus]], [[Nefertitė]] </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{portal|Vokietija}} Berlyno valdžios oficiali svetainė: * [http://www.berlin.de/ Berlyno miesto oficiali svetainė] (vokiečių k.) Keliaujantiems į Berlyną ir kita informacija: * [http://de.mfa.lt/ Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Berlyne)] * [http://www.bvg.de/ Berlyno transporto oficiali svetainė] (vokiečių k.) * [http://www.berlin-tourist-information.de/index.en.php Informacija apie Berlyną turistams] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100918070341/http://berlin-tourist-information.de/index.en.php |date=2010-09-18 }} (vokiečių k.) * [http://www.berlin-stadtfuehrung.de/ Miesto įžymybės] (vokiečių k.) * [http://www.luise-berlin.de/ Apie Berlyną nuo A iki Z] (vokiečių k.) * [http://skyscraperpage.com/diagrams/?cityID=604 Berlyno aukštesnių pastatų diagrama] (vokiečių k.) Berlyno laikas ir orai: * [https://time.is/de/Berlin Berlyno laikas] (vokiečių k.) * [http://www.dwd.de/bvbw/appmanager/bvbw/dwdwwwDesktop?_nfpb=true&_windowLabel=T1400077811143553394835&_state=maximized&_pageLabel=_dwdwww_wetter_warnungen_regionenwetter Orai Berlyne] (vokiečių k.) Berlyno žemėlapiai: * [http://www.fahrinfo-berlin.de/Liniennetz/index;jsessionid=8D90178C2DA137430C0EEA102F7A44A5;ref=1?language=de& Berlyno metro planas] (vokiečių k.) * [http://www.fahrinfo-berlin.de/Stadtplan/index Berlyno miesto planas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100515104619/http://www.fahrinfo-berlin.de/Stadtplan/index |date=2010-05-15 }} (vokiečių k.) * [http://www.berliner-stadtplan.com Miesto planas] (vokiečių k.) * [http://maps.google.co.uk/maps?f=q&source=s_q&hl=en&geocode=&q=Berlin,+Germany&aq=1&sll=48.860198,2.343178&sspn=0.132586,0.257149&gl=uk&g=Paris,+%C3%8Ele-de-France,+France&ie=UTF8&hq=&hnear=Berlin,+Germany&ll=52.491143,13.418427&spn=0.490831,1.028595&z=10 Berlyno žemėlapis per googlemaps] {{Europos šalių sostinės}} {{Vokietijos žemės}} [[Kategorija:Milijoniniai miestai]] [[Kategorija:Sostinės]] [[Kategorija:Vokietijos žemės]] [[Kategorija:Vokietijos universitetiniai miestai]] [[Kategorija:Berlynas]] lkvdtimn5u3ts8jx47gyqukmnt0zqvj 0 2970 6667301 6512429 2022-08-19T17:53:03Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = Alytaus apskritis | origpavadin = | herbas = LTA Alytaus apskritis COA.svg | vėliava = Alytus County flag.svg | žemėlapis = Lithuanian-Counties-Alytus.svg | plotis = 240 | UTC=+2 |UTCv= +3 | valstybė = Lietuva | admCentras = Alytus | admVienetoVardas = Savivaldybių skaičius | admVienetoKiekis = 5 | admVienetoVardas2 = | admVienetoKiekis2 = | admVienetoVardas3 = | admVienetoKiekis3 = | įkurtas = 1994 m. | gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 137741 | gyventojuVieta = 7 |gyventojuRef = <ref>{{2021sur}}</ref> | plotas = 5425 |plotoVieta = 6 | iso 3166-2 = LT-AL | vikiteka = Category:Alytus County }} '''Alytaus apskritis''' – [[1995]]–[[2010 m.]] valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas, piečiausia [[Lietuvos apskritys|Lietuvos apskritis]], apėmusi didžiąją [[Dzūkija|Dzūkijos]] etnografinio regiono dalį – [[Alytaus rajono savivaldybė|Alytaus]], [[Lazdijų rajono savivaldybė|Lazdijų]] ir [[Varėnos rajono savivaldybė|Varėnos]] rajonų, [[Alytus|Alytaus miesto]] ir [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų savivaldybių]] teritorijas. Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos. Per apskritį teka didžiausia šalies upė [[Nemunas]] ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – [[Merkys]]. Gausu ežerų, didžiausi – [[Dusia]] (2334 ha), [[Metelys]] (1290 ha), [[Žuvintas]] (991,8 ha), [[Didžiulis (Alytaus r.)|Didžiulis]] (912,7 ha), [[Obelija (ežeras)|Obelija]] (572,5 ha), [[Simno ežeras]] (245 ha), [[Giluitis]] (235 ha). Tai pats miškingiausias regionas [[Lietuva|Lietuvoje]], garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra, autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu, kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo XIX a. vadinamas [[Dzūkija]]. == Istorija == {{main|Alytaus apskritis (1915-1950)}} [[Viduramžiai]]s dabartinės apskrities teritorija priklausė [[Trakų kunigaikštystė|Trakų kunigaikštystei]], nuo [[1413]] m. – [[Trakų vaivadija]]i. Apskričių, kaip atskirų teritorinių vienetų, bruožai Lietuvoje pradėjo ryškėti XV a., kai pagal [[Lenkija|Lenkijos]] pavyzdį analogiški administraciniai vienetai pavadinti pavietais. Po [[1564]]–[[1566]] m. teismų ir administracinės reformos iki XVIII a. pabaigos Dzūkijos ribos beveik sutapo su [[Trakų pavietas|Trakų pavieto]] ribomis. Istoriniuose šaltiniuose Alytaus pavieto su visomis pavietui būdingomis įstaigomis vardas paminėtas [[1775]] m., kai iš [[Merkinė]]s ir [[Trakai|Trakų]] į Alytų buvo perkelti [[Pavieto žemės teismas|pavieto teismai]]. [[1795]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] teritorijoje sudarytos [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] gubernijos buvo suskirstytos į apskritis. Tuometinė Alytaus apskrities teritorija įėjo į [[Trakų apskritis|Trakų apskrities]] sudėtį ir iki [[1801]] m. vadinosi [[Alytaus valsčius|Alytaus valsčiumi]], o [[1801]] m. tapo viena iš 8 [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] apskričių, bet greit panaikinta ir įėjo į [[Trakų apskritis|Trakų apskritį]]. Kaip ir visoje Rusijos imperijoje, apskričių pareigūnai vykdė gyventojų policinę priežiūrą, kontroliavo mokesčių rinkimą. Po baudžiavos panaikinimo [[1861]] m., apskritys ilgą laiką buvo [[bajorai|bajorų]] luominės savivaldos institucijos, čia vykdavo apskrities bajorų suvažiavimai, vadovaujami apskrities vadovo. Pirmą kartą apskritį su administraciniu centru Alytuje [[1915]] m. rugsėjį sudarė vokiečių okupacinė valdžia (pavadino ''Kreis Alita''). Tai buvo dabartinės [[Alytaus apskritis (1915-1950)|Alytaus apskrities pirmtakė]]. Su įvairiais teritoriniais pakeitimais ji egzistavo iki 1950 m., kuomet pertvarkyta į [[Alytaus rajonas|Alytaus rajoną]] (23 apylinkės), dalis teritorijos atiteko [[Daugų rajonas|Daugų rajonui]] (14 apylinkių), [[Jiezno rajonas|Jiezno rajonui]] (6 apylinkės), [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajonui]] (8 apylinkės), [[Simno rajonas|Simno rajonui]] (16 apylinkių) ir [[Veisiejų rajonas|Veisiejų rajonui]] (2 apylinkės). === Nepriklausomybės atgavimas === [[1994]] m. [[liepos 19]] d. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu Nr. I-558 vėl atkurta 10 apskričių. Alytaus apskričiai priskirta: [[Alytaus rajonas]], [[Lazdijų rajonas]], [[Varėnos rajonas]], [[Alytus]] ir [[Druskininkai]] ([[1999]] m. [[savivaldybių reforma]] šioje apskrityje suformavo [[Druskininkų savivaldybė|Druskininkų savivaldybę]]). [[1995]] metais [[kovo 1]] d. pradėta formuoti apskrities valdytojo administracija. Apskrities administracijos struktūra suformuota atsižvelgiant į Apskrities valdymo Įstatymo numatytas funkcijas ir keliamus uždavinius: įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir kitose srityse, rengti valstybines ir tarpregionines programas, numatant prioritetines apskrities raidos kryptis. Lietuvos Respublikos Prezidento [[2004]] m. patvirtintas [[Alytaus apskrities herbas]]. [[2010]] m. [[liepos 1]] d. panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas. == Gyventojai == {{dem|kolon=5|till=200000|inc=50000|incmin=10000 |2001|187769 |2005|182851 |2011|158600|r2011=<ref>Lietuvos statistikos departamentas. Išankstiniai 2011 metų gyventojų surašymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Pranešimas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruodžio 2 d., Vilnius.</ref> |2016|145109 |2021|137741|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[2011]] m. gyveno 157 766 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630 2011 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20121113152220/http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=2630 |date=2012-11-13 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 95,29 % (150 349); * [[Lenkai]] – 1,91 % (3 029); * [[Rusai]] – 1,25 % (1 973); * [[Baltarusiai]] – 0,42 % (668); * [[Totoriai]] – 0,25 % (408); * [[Ukrainiečiai]] – 0,17 % (275); * [[Vokiečiai]] – 0,04 % (68); * [[Čigonai]] – 0,03 % (61); * Kiti – 0,59 % (935). |valign=top| [[2001]] m. gyveno 187 769 žmonės:<ref>[http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 2001 m. surašymo duomenys] {{Webarchive|url=https://archive.is/20120707120909/http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280 |date=2012-07-07 }}</ref> * [[Lietuviai]] – 95,28 % (178 919); * [[Lenkai]] – 2,09 % (3 936); * [[Rusai]] – 1,25 % (2 358); * [[Baltarusiai]] – 0,44 % (832); * [[Totoriai]] – 0,24 % (462); * [[Ukrainiečiai]] – 0,2 % (393); * [[Čigonai]] – 0,06 % (120); * [[Vokiečiai]] – 0,05 % (96); * Kiti – 0,34 % (653). |} == Miestai == Apskrityje yra 7 miestai, iš kurių didžiausi: # [[Alytus]] # [[Druskininkai]] # [[Varėna]] # [[Lazdijai]] # [[Simnas]] Taip pat yra 12 miestelių ir 1129 kaimai. == Apskrities viršininkai == * [[1995]] m. [[kovo 1]] d. – [[Vydas Baravykas]] * [[1997]] m. – [[Ignas Aleškevičius]] * [[2001]] m. – [[Raimundas Markauskas]] * [[2004]] m. – [[Robertas Graudinis]] * [[2006]] m. – [[Eugenijus Palavinskas]] * [[2009]]–[[2010 m.]] – [[Algimantas Bražionis]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{vikižodynas}} * [http://www.alytus.lt/ Apskrities tinklalapis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} * [http://web.stat.gov.lt/uploads/docs/Alytaus_apskritis.pdf?PHPSESSID=8c777bca1e2e90d328e0544646bfbe76 Apskrities gyvenvietės ir jų gyventojai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130922203005/http://web.stat.gov.lt/uploads/docs/Alytaus_apskritis.pdf |date=2013-09-22 }} {{Lietuvos ATS}} [[Kategorija:Alytaus apskritis| ]] l4l10v0j1a9welzkuoqij35g913onzj 0 6812 6667206 6660613 2022-08-19T13:53:29Z Kails 1022 /* Klasifikacija */ wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Phasianidae''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Peacock,_East_Park,_Hull_-_panoramio.jpg|260px|Paprastasis povas (''Pavo cristatus'')]] | caption = [[Paprastasis povas|Paprastojo povo]] (''Pavo cristatus'') patinas demonstruojantis savo uodegą}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vištiniai paukščiai | taxon1 = Galliformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Fazaniniai | taxon1 = Phasianidae}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Phasianidae | autorius = Thomas Horsfield{{!}}Horsfield | metai = 1821 }} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = [[Sinonimas|Sinonimai]]}} * ''Gallidae'' {{Taxobox_pabaiga}} '''Fazaniniai''' (''Phasianidae'') – [[Vištiniai paukščiai|vištinių paukščių]] (''Galliformes'') būrio [[paukštis|paukščių]] [[Šeima (biologija)|šeima]]. == Paplitimas == Fazaniniai paukščiai daugiausiai paplitę [[Senasis pasaulis|Senąjame pasaulyje]]. Plačiai paplitę [[Europa|Europoje]] ir [[Azija|Azijoje]] – išskyrus tolimąją [[Tundra|tundrą]], šiaurinę [[Taiga|taigą]], [[Afrika|Afrikos]] žemyne – išskyrus sausringiausias dykumas. Taip pat paplitę [[Australija (žemynas)|Australijos]] žemyno didesnėje rytinėje dalyje, o anksčiau jų gyventa ir [[Naujoji Zelandija|Naujojoje Zelandijoje]]. Mažesnė genčių rūšių įvairovė gyvena [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Didžiausia fazaninių rūšių įvairovė paplitusi [[Pietryčių Azija|Pietryčių Azijoje]] ir Afrikoje. == Buveinės == Gyvena įvairiausiuose biotopuose. == Išvaizda == Nedideli, vidutinio dydžio ir dideli paukščiai. Mažiausia rūšis yra ''[[Synoicus chinensis]]'', jos kūno ilgis 14 cm, sveria 45–70 g. Anksčiau stambiausia rūšimi buvo laikomi [[Paprastasis povas|paprastieji povai]] (''Pavo cristatus''). [[Patinas|Patinų]] kūno ilgis nuo [[Snapas|snapo]] galo iki uodegos pagrindo siekia 100–115 cm, iki jos galo – 195–225 cm, svoris 4–6 kg. [[Patelė]]s yra mažesnės – apie 95 cm ilgio ir sveria 2,75–4 kg. Prie fazaninių šeimos priskirus [[Kalakutai|kalakutų]] (''Meleagris'') gentį, stambiausia fazaninių šeimos rūšis yra [[laukinis kalakutas]] (''Meleagris gallopavo''), kurio patinas sveria nuo 5 kg iki 11 kg ir yra 100–125 cm kūno ilgio, bet laukinių kalakutų patelės smulkesnės ir sveria nuo 2,5–5,4 kg, ir yra nuo 76 iki 95 cm kūno ilgio. Fazaninių paukščių [[šnervė]]s neapaugusios [[plunksna|plunksnomis]], bet iš viršaus pridengtos [[oda]]. [[Pastaibis]] neplunksnotas. == Naminiai paukščiai == Iš keleto fazaninių paukščių rūšių kilo vienos plačiausiai pasaulyje auginami [[naminiai paukščiai]] – [[Naminė višta|naminės vištos]] (''Gallus gallus domesticus'') ir [[Naminis kalakutas|naminiai kalakutai]] (''Meleagris gallopavo domesticus''). == Klasifikacija == [[Vaizdas:Crested_Wood_Partridge_(Rollulus_rouloul),_male_and_female.jpg|thumb|200px|right|[[Kuoduotoji kurapka|Kuoduotojų kurapkų]] (''Rollulus rouloul'') porelė]] [[Vaizdas:Francolinus leucoscepus1.jpg|thumb|200px|right|[[Geltonkaklis frankolinas|Geltonkakliai frankolinai]] (''Pternistis leucoscepus'')]] [[Vaizdas:BorneanArgusThorburn.jpg|thumb|200px|right|[[Argusas|Argusų]] (''Argusianus argus'') porelė]] [[Vaizdas:Flickr - ggallice - Ocellated turkey, El Mirador.jpg|thumb|200px|right|[[Akiniuotasis kalakutas]] (''Meleagris ocellata'')]] [[Vaizdas:Harlequin_Quail_%28Coturnix_delegorguei%29_%286035291347%29.jpg|thumb|200px|right|[[Spalvingoji putpelė]] (''Coturnix delegorguei'')]] [[Vaizdas:Chrysolophus_pictus_walking.JPG|thumb|200px|right|[[Auksinis fazanas|Auksinių fazanų]] (''Chrysolophus pictus'') patinas]] [[Vaizdas:Himalayan Monal on Snow.jpg|thumb|200px|right|[[Himalajinis trumpauodegis fazanas]] (''Lophophorus impejanus'')]] [[Vaizdas:TragopanBlythWolf.jpg|thumb|200px|right|[[Blaito satyras|Blaito satyrai]] (''Tragopan blythii'')]] Šeimoje 3 pošeimiai, 54 gentys, kuriose išskiriama 185 rūšių:<ref name="worldbirdnames.org">worldbirdnames.org / [https://www.worldbirdnames.org/new/bow/pheasants/ Pheasants, partridges, francolins] – ''IOC World Bird List Version 12.1''; [[Birds of the World: Recommended English Names]] (''Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai'') | Nuoroda tikrinta: 01.08.2022</ref> * <big>'''Pošeimis ''[[Rollulinae]]'''''</big> ** ''[[Xenoperdix]]'' <small>Dinesen et al. 1994</small> – [[Tanzaninės kurapkos]]; ** ''[[Caloperdix]]'' <small>Blyth 1861</small> – [[Rudosios kurapkos]]; ** ''[[Rollulus]]'' <small>Bonnaterre 1791</small> – [[Kuoduotosios kurapkos]]; ** ''[[Melanoperdix]]'' <small>Jerdon 1864</small> – [[Juodosios kurapkos]]; ** ''[[Arborophila]]'' <small>Hodgson 1837</small> – [[Krūmyninės kurapkos]]; * <big>'''Pošeimis ''[[Phasianinae]]'''''</big> ** '''Triba''': ''[[Lerwini]]''''' *** ''[[Lerwa]]'' <small>Hodgson 1837</small> – [[Snieginės kurapkos]]; ** '''Triba''': ''[[Ithaginini]]''''' *** ''[[Ithaginis]]'' <small>Wagler 1832</small> – [[Raudonieji fazanai]]; ** '''Triba''': ''[[Lophophorini]]''''' *** ''[[Tragopan]]'' <small>[[Georges Cuvier|Cuvier]] 1829</small> – [[Satyrai (gentis)|Satyrai]]; *** ''[[Tetraophasis]]'' <small>Elliot 1871</small> – [[Monalai]]; *** ''[[Lophophorus]]'' <small>Temminck 1813</small> – [[Trumpauodegiai fazanai]]; ** '''Triba''': ''[[Pucrasiini]]''''' *** ''[[Pucrasia]]'' <small>Gray 1841</small> – [[Koklai]]; ** '''Triba''': ''[[Meleagridini]]''''' *** ''[[Meleagris]]'' <small>Linnaeus 1758</small> – [[Kalakutai]]; ** '''Triba''': ''[[Tetraonini]]''''' – [[Tetervininiai]] *** ''[[Bonasa]]'' <small>Stephens 1819</small> – [[Apykaklėtosios jerubės]]; *** ''[[Tetrastes]]'' <small>Keyserling & Blasius 1840</small> – [[Jerubės]]; *** ''[[Centrocercus]]'' <small>Swainson 1832</small> – [[Šalavijiniai tetervinai]]; *** ''[[Dendragapus]]'' <small>Elliot 1864</small> – [[Tamsieji tetervinai]]; *** ''[[Tympanuchus]]'' <small>Gloger 1841</small> – [[Preriniai tetervinai]]; *** ''[[Lagopus]]'' <small>Brisson 1760</small> – [[Žvyrės]]; *** ''[[Falcipennis]]'' <small>Elliot 1864</small> – Sibiriniai egliniai tetervinai; *** ''[[Canachites]]'' <small>[[Leonhard Stejneger|Stejneger]], 1885</small> – Kanadiniai egliniai tetervinai; *** ''[[Tetrao]]'' <small>Linnaeus 1758</small> – [[Kurtiniai]]; *** ''[[Lyrurus]]'' <small>Swainson 1832</small> – [[Tetervinai]]; ** '''Triba''': ''[[Rhizotherini]]''''' *** ''[[Rhizothera]]'' <small>[[John Edward Gray|Gray]] 1841</small> – [[Ilgasnapės kurapkos]]; ** '''Triba''': ''[[Phasianini]]''''' *** ''[[Perdix]]'' <small>Brisson 1760</small> – [[Kurapkos]]; *** ''[[Syrmaticus]]'' <small>Wagler 1832</small> – [[Raibieji fazanai]]; *** ''[[Chrysolophus]]'' <small>[[John Edward Gray|Gray]] 1834</small> – [[Puošnieji fazanai]]; *** ''[[Phasianus]]'' <small>Linnaeus 1758</small> – [[Tikrieji fazanai]]; *** ''[[Catreus]]'' <small>Cabanis 1851</small> – [[Himalajiniai fazanai]]; *** ''[[Crossoptilon]]'' <small>Hodgson 1838</small> – [[Ausytieji fazanai]]; *** ''[[Lophura]]'' <small>[[John Fleming|Fleming]] 1822</small> – [[Vištiniai fazanai]]; * <big>'''Pošeimis ''[[Pavoninae]]'''''</big> ** '''Triba''': ''[[Pavonini]]''''' *** ''[[Rheinardia]]'' <small>Maingonnat 1882</small> – [[Kuoduotieji argusai]]; *** ''[[Argusianus]]'' <small>Rafinesque 1815</small> – [[Argusai]]; *** ''[[Afropavo]]'' <small>Chapin 1936</small> – [[Konginiai povai]]; *** ''[[Pavo]]'' <small>Linnaeus 1758</small> – [[Povai]]; *** ''[[Tropicoperdix]]'' <small>Blyth 1859</small> ** '''Triba''': ''[[Polyplectronini]]''''' *** ''[[Haematortyx]]'' <small>Sharpe 1879</small> – [[Raudongalvės kurapkos]]; *** ''[[Galloperdix]]'' <small>Blyth 1845</small> – [[Pentinuotosios kurapkos]]; *** ''[[Polyplectron]]'' <small>Temminck 1807</small> – [[Poviniai fazanai]]; ** '''Triba''': ''[[Gallini]]''''' *** ''[[Bambusicola]]'' <small>Gould 1863</small> – [[Bambukinės kurapkos]]; *** ''[[Gallus]]'' <small>Brisson 1760</small> – [[Vištos]]; *** ''[[Peliperdix]]'' <small>Bonaparte 1856</small> *** ''[[Ortygornis]]'' <small>Reichenbach, 1852</small> *** ''[[Francolinus]]'' <small>Stephens 1819</small> – [[Frankolinai]]; *** ''[[Campocolinus]]'' <small>Crowe ''et al'' 2020</small> *** ''[[Scleroptila]]'' <small>Blyth 1852</small> ** '''Triba''': ''[[Coturnicini]]''''' *** ''[[Tetraogallus]]'' <small>[[John Edward Gray|Gray]] 1832</small> – [[Ularai]]; *** ''[[Ammoperdix]]'' <small>Gould 1851</small> – [[Stepinės kurapkos]]; *** ''[[Synoicus]]'' <small>Bosc 1792</small> *** ''[[Margaroperdix]]'' <small>Reichenbach 1853</small> – [[Madagaskarinės kurapkos]]; *** ''[[Coturnix]]'' <small>Garsault 1764</small> – [[Tikrosios putpelės]]; *** ''[[Alectoris]]'' <small>Kaup 1829</small> – [[Keklikai]]; *** ''[[Perdicula]]'' <small>Hodgson 1837</small> – [[Džiunglinės putpelės]]; *** ''[[Ophrysia]]'' <small>Bonaparte 1856</small> – [[Himalajinės kurapkos]]; *** ''[[Pternistis]]'' <small>Wagler 1832</small> == Fazaniniai Lietuvoje == [[Vaizdas:Willow_grouse_standing.jpg|thumb|200px|right|Paprastoji žvyrė (''Lagopus lagopus'')]] [[Vaizdas:Grey partridge (33493297938).jpg|thumb|200px|right|Pilkųjų kurapkų (''Perdix perdix'') būrelis žiemą]] [[Lietuva|Lietuvoje]] natūraliai gyvena 6 rūšys, 1 rūšis [[Introdukuota rūšis|introdukuota]], 2 rūšys auginamos nelaisvėje:<br /> <big>Natūraliai Lietuvoje gyvenančios rūšys:</big><br /> * [[Paprastoji jerubė]] (''Tetrastes bonasia'') * [[Paprastoji žvyrė]] (''Lagopus lagopus''); nuo 2003 m. [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonojoje knygoje]] priskirta prie išnykusių rūšių 0 (Ex) kategorijos.<ref>raudonojiknyga.lt / [https://www.raudonojiknyga.lt/knyga/91-isleista-naujoji-2021-m-lietuvos-raudonoji-knyga Pagaliau išleista naujoji 2021 m. Lietuvos raudonoji knyga: Trumpa Lietuvos raudonosios knygos istorija] | [[Lietuvos raudonoji knyga]]</ref> * [[Eurazinis tetervinas]] (''Lyrurus tetrix''). Rūšis rašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] * [[Vakarinis kurtinys]] (''Tetrao urogallus''). Rūšis rašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] * [[Pilkoji kurapka]] (''Perdix perdix'') * [[Paprastoji putpelė]] (''Coturnix coturnix''). Rūšis rašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] <big>Introdukuotos Lietuvos gamtoje svetimžemės rūšys:</big><br /> * [[Medžiojamasis fazanas]] (''Phasianus colchicus''); introdukuota. <big>Svetimžemės rūšys Lietuvoje auginamos nelaisvėje:</big><br /> * [[Paprastasis povas]] (''Pavo cristatus''); '''Pav.''' * [[Bankivinė višta]] (''Gallus gallus''); == Naminiai fazaniniai paukščiai Lietuvoje == * [[Naminis kalakutas]] (''Meleagris gallopavo domesticus'') * [[Naminė višta]] (''Gallus gallus domesticus'') == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{commonscat|Phasianidae}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Fazaniniai| ]] kcynjr23f3ac41s1uz6e6d5r5j8zqlv 0 9788 6667464 6663913 2022-08-19T20:48:16Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Džomolungma | Paveikslėlis = Everest North Face toward Base Camp Tibet Luca Galuzzi 2006.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 8848,86 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|Kinija}} ([[Tibetas]])<br />{{flag|Nepalas}} | Kalnynas = [[Himalajai]] | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1953]] m. [[gegužės 29]] d. | Įkopęs žmogus = {{flagicon|NZL}} [[Edmund Hillary]]<br>{{flagicon|NEP}} [[Tensingas Norgėjus|Tenzing Norgay]] | map= Nepalas | relief = physical | lat_degrees = 27 | lat_minutes = 59 | lat_seconds = 17 | lat_direction =N | long_degrees = 86 | long_minutes = 55| long_seconds =31 | long_direction = E |map_width =250 | Vikiteka = Category:Mount Everest }} '''Džomolungma''' ({{bo|ཇོ་མོ་གླང་མ|jo mo glang ma}}) arba '''Everestas''' ({{En|Everest}}), taip pat vadinama '''Sagarmatha''' ({{ne|सगरमाथा|Sagarmāthā}}) – aukščiausia [[Žemė]]s viršukalnė, virš jūros lygio iškylanti 8850 m.<ref>{{Cite news|date=2010-04-08|title=Official height for Everest set|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/south_asia/8608913.stm|access-date=2021-05-04}}</ref> Kalnas priklauso [[Himalajai|Himalajų kalnyno]] Mahanlangūr Himalo kalnagūbriui, skiriančiame [[Nepalas|Nepalą]] nuo autonominės [[Kinija|Kinijos]] [[Tibetas|Tibeto]] srities. Nepalo pusėje šalia Džmolungmos įsikūręs [[Sagarmathos nacionalinis parkas]], įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].<ref>{{VLE|5|||[https://www.vle.lt/straipsnis/dzomolungma/ Džomolungma]}}</ref> Kartu su Himalajų kalnynu Džomolungma įtraukta į pavojuje esančių unikalių gamtos objektų sąrašą. == Kalno vardai == '''Džomolungma''' [[tibetiečių kalba|tibetiečių kalboje]] reiškia „Visatos motina“ arba „Deivė pasaulio motina“. [[Kinai]] šį kalną vadina '''Žumulangma Feng''' (tibetietiško pavadinimo [[transkripcija (lingvistika)|transkripcija]]) arba '''Šengmu Feng'''. [[XX amžiaus 7-as dešimtmetis|Praėjusiojo amžiaus 7-ajame dešimtmetyje]] Nepalo valdžia davė kalnui oficialų [[nepalų kalba|nepalietišką]] vardą '''Samargatha'''. Anglišką pavadinimą '''Everestas''' ('''Mount Everest''') kalnui suteikė Karališkoji geografijos taryba [[1865]] m. Jis buvo pavadintas sero [[George Everest|Džordžo Everesto]], vieno iš pirmųjų kalno tyrinėtojų, garbei. Tiesa, pats seras Everestas savo pavardę tardavo ''„Ivrist“'' – visiškai skirtingai, nei dabar skamba kalno vardas. == Viršukalnės susidarymo priežastys == Pietiniame Tibeto pakraštyje tartum aukšta siena iškilę Himalajų kalnai. Išlenktas į pietus kalnagūbrių lankas tęsiasi 2400 km. Daugiau kaip 500 Himalajų viršūnių yra aukštesnės už aukščiausią [[Alpės|Alpių]] viršukalnę [[Monblanas|Monblaną]]. Tarp jų yra aukščiausias ne tik Himalajų, bet ir viso Žemės rutulio kalnas – Džomolungma. Yra kelios svarbiausios priežastys, kurios lėmė tai, jog Džomolungmos viršukalnė iškilo į rekordinį aukštį. Visų pirma tai, kad Himalajai yra alpidų – neseniai vykusio ir gal tebevykstančio raukšlėjimosi bei aktyvaus kilimo zonoje. Tai jiems „leido“ pakilti iki 4-6 kilometrų (tokį aukštį pasiekia Alpių, [[Kaukazas|Kaukazo]] ir kitų alpiškų kalnų viršūnės). Didelę įtaką taip pat turėjo [[indostano pusiasalis|Indostano pusiasalio]] tektoninės plokštės dreifas iš pietų pusrutulio ir jos atsirėmimas į [[Eurazija|Eurazijos]] plokštę. Dėl to tebevyksta stiprus šios plokštės spaudimas Eurazijos plokštei, kuris ir iškėlė Himalajus bei unikalią savo dydžiu bei aukščiu Tibeto plokštikalnę. Džomolungma kylą į tokį aukštį, nes jos nebesuspėja nugraužti egzogeniniai procesai, nes tokiame aukštyje labai mažai drėgmės (o jei ir yra, tai ji niekada nevirsta vandeniu) – pagrindinio denudacijos įrankio. Taigi, čia beveik nevyksta cheminė [[erozija]]. Fizinei erozijai vykti taip pat nepalanku, nes temperatūros svyravimai čia nėra labai dideli. Lieka stiprus vėjas ir ledynai. Jie matyt ir yra vienas svarbiausių egzogeninių veiksnių, žeminančių aukštąsias viršūnes. Bet nors vėjo greitis ir didelis, jis neša labai praretėjusį orą ir jo spaudimas nėra labai stiprus. Stiprūs vėjai nupučia sniegą nuo aukščiausių iškilimų į jų papėdes ir tik ten yra palankios sąlygos susidaryti ledynams. Taigi, jie graužia Džomolungmos šlaitus, sudarydami stačiašlaičius [[kara|cirkus]] ir tarp jų stūksantį karlingą – viršūnę. == Ekspedicijos == Į Everestą paprastai kopiama du kartus per metus, dažniausiai pavasarį gegužės mėn. prieš vasaros musonų pradžią ir kartais rudenį, spalio-lapkričio mėn. Pirmąsias ekspedicijas į Everestą surengė anglai [[1921]] m., vadovaujant garsiam alpinistui [[George Mallory|Džordžas Meloris]]. Buvo išžvalgytas šiaurinis šlaitas ir įkopta iki 7007 m aukščio. [[1924]] m. ekspedicijos metu [[birželio 8]] d. Dž. Meloris ir A. Irvainas bandė šturmuoti viršūnę šiauriniu šlaitu, bet atgal negrįžo. [[1999]] m. [[gegužės 1]] d. Meliorio ir Irvaino paieškos ekspedicija aptiko Dž. Melorio kūną šiauriniame šlaite 8155 m aukštyje. Aiškių įrodymų, kad alpinistai pasiekė viršūnę nėra. [[1933]] ir [[1936]] m. buvo dar du nesėkmingi bandymai pasiekti viršūnę šiauriniu šlaitu nuo [[Tibetas|Tibeto]] pusės. [[1950]] m. Kinijai pradėjus kontroliuoti Tibetą, buvo uždraustos užsienio šalių ekspedicijos nuo šiaurinės pusės. [[1950]] m. įvyko pirmoji žvalgybinė Everesto ekspedicija pietiniu šlaitu iš [[Nepalas|Nepalo]], ir šie maršrutai iki šiol dažniausiai pasirenkami kopiant į viršūnę. [[1952]] m. šveicarų ekspedicija perkopė Khumbu ledyną ir pasiekė Pietų balną (7986 m), o R. Lambertas ir [[šerpai|šerpas]] Tensingas Norgėjus pasiekė 8595 m aukštį. [[Vaizdas:Edmund Hillary and Tenzing Norgay.jpg|thumb|250px|Hilaris kartu su Norgėjumi – pirmieji žmonės pasiekę Everesto viršūnę]] [[1953]] m. britų ekspedicijos (vad. Džonas Hantas) metu [[gegužės 29]] dieną 11 val. 30 min. pirmieji Everesto viršūnę pietiniu šlaitu pasiekė [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] alpinistas [[Edmund Percival Hillary|Edmundas Hilaris]] ir šerpas [[Tensingas Norgėjus]].<ref>{{GEC|135}}</ref> Dž. Hantui ir E. Hilariui po šios ekspedicijos buvo suteikti sero titulai. [[1978]] m. [[gegužės 8]] d. italų alpinistas [[Reinhold Messner|Reinoldas Mesneris]] ir austras Peteris Habeleris pirmieji įkopė į Everestą pietiniu šlaitu nenaudodami papildomo deguonies. [[1980]] m. [[rugpjūčio 20]] d. Reinoldas Mesneris įkopė į Everestą vienas ir be deguonies aparato vienu iš sudėtingiausiu šiaurinės pusės maršrutu. Jauniausias į Everestą įkopęs alpinistas yra amerikietis Džordanas Romero, kuris [[2010]] m. [[gegužės 22]] d. pasiekė viršūnę būdamas 13 metų. 76 metų nepalietis Minas Bahaduras Šerkhanas yra vyriausias į aukščiausią pasaulio kalną įkopęs žmogus, tai atlikęs [[2008]] m. 49 metų nepalietis Apa Šerpa pasiekė pasaulio rekordą [[2009]] m. 19-ąjį kartą įkopęs į Everestą. Pirmoji moteris, [[1975]] m. [[gegužės 16]] d. įkopusi į Everesto viršūnę, buvo japonė Junko Tabei. Iki [[2007]] m. pabaigos buvo įvykę 3679 sėkmingi Everesto užkopimai ir į viršūnę buvo užkopę 2436 alpinistai. Tačiau net 216 alpinistų žuvo, bandydami užkopti ar besileisdami nuo aukščiausios pasaulio viršūnės. === Lietuvių kopimai === [[1992]] m. rudenį buvo suorganizuota pirmoji pasaulio lietuvių ekspedicija į Himalajus. Buvo pabandyta įkopti į Everestą iš šiaurinės pusės, per Tibetą. Alpinistai [[Vilius Šaduikis]] ir [[Vladas Vitkauskas (1953)|Vladas Vitkauskas]] pasiekė 7800 m aukštį, tačiau pasiekti viršūnę sutrukdė labai blogos oro sąlygos. Pirmasis lietuvis įkopęs į aukščiausio pasaulio viršukalnę ([[1993]] m. [[gegužės 10]] d.) yra [[Vladas Vitkauskas (1953)|Vladas Vitkauskas]]. Jis Everesto viršūnę pasiekė prisijungęs prie Nepalo moterų ekspedicijos. Antrasis Everesto viršūnę pasiekęs ([[2003]] m. [[gegužės 22]] d.) lietuvis ir pirmasis, įkopęs iš šiaurinės Tibeto pusės – [[Saulius Vilius]], [[Estija|Estijos]] alpinistų ekspedicijos sudėtyje. Šią ekspediciją S. Vilius skyrė lietuvių keliautojo ir antropologo [[Antanas Poška|Antano Poškos]] 100-ųjų gimimo metinių sukakčiai ir penkiasdešimtmečiui, kai į Everesto viršūnę buvo įkopta pirmą kartą. [[2007]] m. [[gegužės 15]] d. Everesto aukštumas įveikė [[Aldas Baltutis]], o [[gegužės 21]] d. – [[Darius Vaičiulis]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Himalajai]] [[Kategorija:Nepalo kalnai]] q4sq9elslu3lxgn43ska3149938cmmn 0 10136 6667310 6654569 2022-08-19T17:58:36Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} {{city/Lietuvos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |paveikslelis = Alytus.png |paveikslėlio tekstas = Alytus iš paukščio skrydžio |herbas = Coat of arms of Alytus (Lithuania).svg |vėliava = Flag of Alytus.gif |lat = 54.396 |long = 24.046 |apskritis = Alytaus |savivaldybė = Alytaus miesto |įkurtas = |vadovas =[[Nerijus Cesiulis]] |gyventojumetai = 2022 |gyventoju = 51894 |plotas = 48 |gyventojutankumas = 1547,8 |pastokodas = centrinis LT-62001 |tinklalapis = http://www.alytus.lt/ www.alytus.lt |vikiteka = Category:Alytus |kirč = {{vietovardis4|Alytùs|Alytaũs|Alỹtui|Alỹtų|Alytumì|Alytujè}} |istpav = {{pl|Olita}}, {{ru|Олита}} <ref name="ESBE">{{ESBE|21a|074/74255|Олита|885}}</ref><ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|619|Олита}}</ref> }} '''Alytus''' – didžiausias Pietų [[Lietuva|Lietuvos]] miestas, įsikūręs prie [[Nemunas|Nemuno]], 65 km į pietus nuo [[Kaunas|Kauno]] ir 108 km į pietvakarius nuo [[Vilnius|Vilniaus]]. [[Alytaus apskritis|Apskrities]], [[Alytaus rajono savivaldybė]]s centras, [[Alytaus miesto savivaldybė]], [[Alytaus seniūnija|Alytaus seniūnijos]] ir katalikų dekanato centras.<ref>{{vle|alytus|2022-01-23|Alytus|Vidmantas Daugirdas}}</ref> Tai šeštasis pagal dydį Lietuvos ir didžiausias [[Dzūkija|Dzūkijos]] miestas, laikomas neoficialia šio etnografinio regiono sostine. Alytuje stovi 4 bažnyčios ([[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia]], [[Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia]], [[Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia]], [[Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia]]), stačiatikių [[Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė]], buvusi [[Alytaus sinagoga]], pastatyta XX a. pradžioje, dabar nebeveikianti. Veikia [[Alytaus kraštotyros muziejus]] (įkurtas [[1928]] m.), 4 gimnazijos, [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė]], [[Alytaus tuberkuliozės ligoninė]],<ref>[http://www.alytub.lt Alytaus tuberkuliozės ligoninė]</ref> Alytaus miesto šeimos centras<ref>[http://alytausvaikai.lt Alytaus miesto šeimos centras]</ref>, [[Alytaus pataisos namai]]<ref>[http://www.kaldep.lt/lt/apn/pradzia_1216.html Alytaus pataisos namai]</ref>, Sporto rūmai (architektas A. Kulvietis). Mieste stovi [[Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas]] – „Laisvės angelas“, pastatytas [[1929]] m. (skulptorius [[Antanas Aleksandravičius]]). [[1934]] m. skulptūra subyrėjo trenkus į ją žaibui, [[1937]] m. buvo atstatyta. [[1952]] m. paminklą nugriovė sovietai, bet jis buvo atstatytas [[1991]] m. (skulptorius [[Jonas Meškelevičius]] atkūrė skulptūrą, [[Jonas Blažaitis]] – paminklo bareljefus). Paminklas yra 13 m aukščio (9 m postamentas ir 4 m angelas). Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jauną gimnazijos mokytoją. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiuose]], yra senojo geležinkelio tilto per Nemuną griuvėsiai ([[1899]] m.). Dešiniajame [[Nemunas|Nemuno]] krante stūkso [[Alytaus piliakalnis]], kairiajame – [[Radžiūnų piliakalnis]]. == Geografija == [[Vaizdas:Dailides ezeras.jpg|thumb|250px|left|Mažosios Dailidės ežeras miesto parke]] Alytus įsikūręs šalia [[Nemunas|Nemuno]], 65 km į pietus nuo [[Kaunas|Kauno]] ir 108 km į pietvakarius nuo [[Vilnius|Vilniaus]]. Alytus yra didžiausias [[Dzūkija|Dzūkijos]] miestas, laikomas neformalia šio etnografinio regiono sostine.<ref>[http://www.ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/dzukija-dainava/ Dzūkija (Dainava)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200321150614/http://ekgt.lt/lietuvos-etnografiniai-regionai/dzukija-dainava/ |date=2020-03-21 }}, Etninės kultūros globos taryba.</ref> Per Alytų iš pietryčių šiaurės vakarų link teka [[Nemunas]]. Nuo seno miestas dalijamas į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante yra [[Alytus I]], kairiajame – [[Alytus II]] (didžioji dabartinio miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame upės krante): * Alytuje II yra miesto centras, telkšo [[Dailidės ežeras]], yra miesto kapinės, [[Alytaus miškas]], miesto parkas ir sodas, kraštotyros muziejus, karių kapinės, [[Jaunimo parkas]]; * Alytuje I yra žydų kapinės, [[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia]], pietuose stūkso [[Alytaus piliakalnis]] ir teka [[Alytupis]]. Mieste įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso akmuo Klebonas. Geležinkelio stotis įsikūrusi miesto vakaruose, [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiuose]]. === Miesto dalys === {{div col|4}} * [[Alytus I]] * [[Alytus II]] (Senamiestis) * [[Bakšiai (Alytus)|Bakšiai]] * [[Dainava (Alytus)|Dainava]] * [[Domantonys (Alytus)|Domantonys]] * [[Likiškėliai (Alytus)|Likiškėliai]] * [[Likiškiai (Alytus)|Likiškiai]] * [[Panemunė (Alytus)|Panemunė]] * [[Pietinis pramonės rajonas (Alytus)|Pietinis pramonės rajonas]] (Karinis miestelis) * [[Putinai (Alytus)|Putinai]] * [[Rytinis pramonės rajonas (Alytus)|Rytinis pramonės rajonas]] * [[Šiaurinis pramonės rajonas (Alytus)|Šiaurinis pramonės rajonas]] * [[Vakarinis pramonės rajonas (Alytus)|Vakarinis pramonės rajonas]] * [[Vidzgiris]] {{div col end}} == Etimologija == Spėjama, kad Alytus yra [[vandenvardinis vietovardis]], kadangi pro Alytų į [[Nemunas|Nemuną]] įteka upelis [[Alytupis]], kuris anksčiau galėjęs vadintis tiesiog Alytus.<ref>{{Vanagas 2004|17}}</ref> Pietų Lietuvoje vandenvardžiai su galūne ''-us'' yra sutinkami neretai: ežerai [[Guostus]], [[Niedus]], [[Švenčius]] ir kt., upės [[Kriaušius]], [[Skroblus]], [[Vardžius]] ir kt. Kita versija teigia, kad miesto vardas galėjo kilti nuo pilies, kuri stovėjo čia jau XIV a., dažnai pastodavo [[vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] kelią ir jie šią pilį vadino ''Aliten''. [[Liaudies etimologija]] byloja vieną iš legendų apie meilę – kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolus kryžiuočiams kovoje krito daug karių ir Alyta, matydamas, kad mūšis bus pralaimėtas, nujojo į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kurstė šventąją ugnį, ir ją paslėpė, o pats grįžo kovon. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet jis žuvo. Tai sužinojusi Mirgrausėlė graudžiai ir ilgai verkė, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti Nemunan. Upelis žynių buvęs pavadintas Alytupiu, o greta piliakalnio įsikūręs miestas – Alytumi. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis.<ref>[https://www.alytusinfo.lt/lankytinos-vietos/alytaus-piliakalnis/ Alytaus piliakalnis.] Alytusinfo.lt (tikrinta 2022-01-23).</ref> == Istorija == [[Vaizdas:Alytus hillfort.jpg||miniatiūra|250px|left|thumb|Alytaus pilies vieta]] Miesto apylinkėse gyventa jau [[neolitas|neolite]]. [[Viduramžiai]]s Alytaus apylinkės buvo gyvenamos mišriai [[Jotvingiai|jotvingių]] ir lietuvių genčių, nes Alytus buvo paribyje tarp šių genčių. Vėliau, dėl istorinių aplinkybių, jotvingius asimiliavo lietuvių gentis. [[Nemunas|Nemuno]] kairiajame krante yra dvi dešimtys VI–IX a. pilkapių, XIII–XIV a. Nemuno dešiniajame krante, santakoje su [[Alytupis|Alytupiu]] čia stovėjo medinė [[Alytaus pilis]]. [[2010]] m. kasinėjimai miesto centre parodė, kad istorinės Alytaus ištakos buvo dabartinio miesto centre, nuo XIV a. čia stovėjo rotušė ir bažnyčia. Alytus – vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą minimas [[1377]] m. kaip Alytaus pilis [[Vygandas Marburgietis|Vygando Marburgiečio]] kronikoje. Per Alytų į šalies gilumą ėjo kryžiuočių puolimų keliai. [[1387]] m. [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] dokumentuose minimas kaip miestelis. Po [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] dešiniajame Nemuno krante ėmė augti gyvenvietė, kuri vadinosi '''''[[Alytus I]]''''', nuo XV a. pabaigos kairiajame krante, [[Užnemunė]]je auganti gyvenvietė ėmė vadintis '''''[[Alytus II]]'''''. [[1466]] m. minimas [[Alytaus valsčius]]. [[1524]] m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta parapija. [[1549]] m. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Alytų užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]].<ref>{{LT valdovai 2004|123}}</ref> [[1581]] m. [[birželio 15]] d. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Steponas Batoras]] suteikė Alytui [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]] ir [[Alytaus herbas|herbą]]. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena. Praeityje Alytus daug kartų nukentėjo nuo svetimų kariaunų. Ne kartą jį naikino gaisrai, maro epidemijos ir kitos nelaimės. [[1586]] m. pastatyta cerkvė. Miestas priklausė [[Trakų vaivadija]]i. [[Vaizdas:Budowa mostu na rzece Niemen - 2.jpg|miniatiūra|250px|right|Mieste 1899 m. buvo statomas [[Užnemunės geležinkelis|Užnemunės geležinkelio]] tiltas per Nemuną (dabartinis [[Baltosios rožės tiltas]]).]] XVII a. karų su [[Rusija]] ir [[Švedija]] metu miestas neteko daug gyventojų. [[1775]] m. iš [[Trakai|Trakų]] ir [[Merkinė]]s Alytun perkelti pavieto teismai. XVIII a. pabaigoje abiejuose Nemuno krantuose gyveno beveik po vienodai gyventojų, tačiau prekyba ir amatais pirmavo dešiniakrantis Alytus. [[1795]] m. miestas padalintas: rytinė dalis (Alytus I) atiteko [[Rusijos imperija]]i, o vakarinė (Alytus II) – [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]]. [[1807]] m. Alytus II atiteko Napoleono sukurtai [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], po [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] atiteko [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] (priklausė [[1815]]–[[1915]] m.). Dėl geresnių ūkio sąlygų kairysis krantas ėmė sparčiai plėtotis, o dešinysis nusilpo, ir nuo to laiko Alytus II tapo stipresniu miestu. 1863 m. buvo [[1863 m. sukilimas|užimtas sukilėlių]].<ref>Gediminas Isokas. Kapčiamiesčio - Leipalingio giria.//Mokslas ir gyvenimas. 1977 m. Nr.9. P. 13. </ref> XIX a. pabaigoje Rusijos imperija ėmėsi statyti strategiškai svarbioje išsidėsčiusio miesto fortifikacijas. 1890 m. Alytus tapo trečiosios klasės Rusijos imperijos tvirtove. [[1915]] m., kai Lietuvoje ir [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijoje]] įsitvirtino vokiečių karinė administracija, Alytus I ir Alytus II buvo sujungti į vieną administracinį vienetą. [[1919]] m. vasarį mieste vyko [[Alytaus kautynės]], kuriose [[TLK|Lietuvos kariuomenė]] kovėsi su [[bolševikai]]s, prie Alytaus žuvo pirmasis karininkas [[Antanas Juozapavičius]]. Lietuvos kovose su lenkais pastarieji reiškė pretenzijas į Lietuvos teritoriją iki pat Alytaus. Lenkų delegacija Paryžiaus taikos konferencijos Antantei įteikė reikalavimą demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatyti nuo Vištyčio iki Alytaus. [[1919]] m. miestas gavo valsčiaus teises, [[1931]] m. – I eilės miesto, [[1932]] m. – [[vasarvietė]]s teises. 1939 m. prie Alytaus buvo įkurta Lietuvoje internuotų lenkų karių stovykla. [[1941]] m. [[birželio 22]]-[[birželio 23|23]] d. šalia miesto įvyko [[Alytaus mūšis]], kuriame dalyvavo apie 800 tankų. 1941 m. išžudyti beveik visi Alytaus žydai (apie 10 000).<ref>[http://www.zydai.lt/lt/content/viewitem/614/ Žydai Lietuvoje. Alytus]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} zydai.lt</ref> [[1944]] m. [[liepos 15]] d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė [[Dainavos apygarda|Dainavos krašto apygardai]]. Nuo 1941 m. liepos iki 1943 m. balandžio kareivinių teritorijoje veikė karo belaisvių koncentracijos stovykla Stalag-343. Nuo 1943 m. gegužės iki 1944 m. liepos ten pat veikė daugiausia iš vakarinių Rusijos sričių perkeltųjų asmenų stovykla. Joje žuvo apie 2 tūkst. karo belaisvių ir civilių. [[1944]] m. [[liepos 15]] d. miestą užėmė sovietai (III Baltarusijos fronto kariai). Pokario pasipriešinimo judėjime miestas priklausė Dainavos krašto apygardai. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu, [[1950]] m. – rajono centru. Po karo miestas planingai plėstas, ypač po [[1963]] m., kaip pramonės centras. Pastatytas didžiausias Pabaltijo respublikose Alytaus medvilnės kombinatas (vėliau - Alytaus tekstilė), kuriame 1980 m. dirbo 6000 darbuotojų, didelė šaldytuvų [[Snaigė (bendrovė)|„Snaigė“]] gamykla (1972 m. čia dirbo 1900 darbuotojų), eksperimentinis namų statybos kombinatas, mėsos kombinatas, „Dainavos“ siuvimo fabrikas, kombinuotųjų pašarų gamykla. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. Alytui suteiktos [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miesto]] teisės. [[1989]] m. čia veikė 12 vidurinių mokyklų. [[1995]] m. patvirtintas dabartinis [[Alytaus herbas]]. {{adm2|4}} {{admr|XIV a.|?|[[Trakų kunigaikštystė]]}} {{admr|[[1413]]–[[1565]] m.|[[Alytaus valsčius]] (1466 m.)|[[Trakų vaivadija]]}} {{admr|[[1565]]–[[1775]] m.|r2=6|[[Alytaus valsčius|Alytaus valsčiaus]] centras, <br/> [[Alovės valsčius]] (Alytus II XIX a.)|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras|}} {{admr|[[1795]]–[[1801]] m.|[[Trakų apskritis]]}} {{admr|[[1801]] m.|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}} {{admr|[[1801]]–[[1915]] m.|[[Trakų apskritis]] (Alytus I), <br/> [[Kalvarijos apskritis]] (Alytus II)|[[Vilniaus gubernija]] (Alytus I), <br/> 1867–1915 m. [[Suvalkų gubernija]] (Alytus II)}} {{admr|[[1915]]–[[1917]] m.|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras (Alytus II), <br/> [[Alytaus-Merkinės apskritis|Alytaus-Merkinės apskrities]] centras (Alytus I)}} {{admr|[[1917]]–[[1919]] m.|r2=2|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}} {{admr|[[1919]]–[[1950]] m.|Alytaus miestas (valsčiaus statusas), [[Alytaus valsčius|Alytaus valsčiaus]] centras}} {{admr|[[1950]]–[[1953]] m.|r2=2|rajoninio pavaldumo miestas, [[Alytaus apylinkė]]s centras|r3=2|[[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] centras|[[Kauno sritis]]}} {{admr|[[1953]]–[[1977]] m.|}} {{admr|[[1977]]–[[1995]] m.|[[Alytaus apylinkė]]s centras|respublikinio pavaldumo miestas, [[Alytaus rajonas|Alytaus rajono]] centras}} {{admr|[[1995]]–[[2009]] m.|[[Alytaus seniūnija|Alytaus seniūnijos]] centras|r3=2|[[Alytaus miesto savivaldybė]], [[Alytaus rajono savivaldybė]]s centras|r4=2|[[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]] centras}} {{admr|[[2009]]–|–}} {{adme}} == Ekonomika == Alytus yra viens iš Lietuvos perdirbamosios pramonės centrų, čia pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių – šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas, išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių – AB „Snaigė“ (šaldytuvų gamykla), AB „Alytaus gelžbetonis“, UAB „Alkesta“, Alytaus šiluminiai tinklai, Alytaus elektros tinklai (Lesto), „Lietuvos žaliava“, UAB „Lanksti linija“, UAB „Traidenis“, AB „[[Kauno grūdai]]“, UAB „Daisotra“, UAB „Lisiplast“, UAB „Svenheim“, UAB „Sofa Brands“, UAB „Stora Enso Timber“, UAB „Graanul Invest“, UAB „Litalka Elektronik“, UAB „Koslita“ ir kt. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB „[[Alita]]“, AB „Alytaus chemija“. Pietiniame pramonės rajone – AB „Astra“ ir „[[Alytaus tekstilė]]“. Veikia per 100 įmonių jungiantis VšĮ „Verslo kaimelis“, įkurtas per 50 ha ploto pramonės parkas, kuriame veiklą pradėjo du investuotojai – UAB „Premium oils“, UAB „Hansa Flex Hidraulinės Jungtys“, UAB „Saukesta“, UAB „GLASS LT“. Jau pasirašytos sutartys su žvėrienos, vaisvandenių gamintojais, ketinančiais čia investuoti. 2019 m. spalio mėn. [[Šiaurinis pramonės rajonas|Šiauriniame pramonės rajone]] esančioje padangų perdirbimo įmonėje [[Ekologistika]] kilo [[Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisras|didelio masto gaisras]]. == Susisiekimas == [[Vaizdas:AlytausViesojoTransportoSchema 2017 Pirma versija.png|alt=Alytaus viešojo transporto schema|miniatiūra|Alytaus viešojo transporto schema (2017 m.)]] [[Vaizdas:Lietuvos tukstantmecio tiltas Alytuje.JPG|thumb|Lietuvos tūkstantmečio tiltas]] Įlgą laiką reikšmingą įtaką Alytaus plėtrai sudarė Nemunas. Per jį, ties Alytumi, buvo nutiesti du tiltai: vadinamasis [[Krašto kelio KK128 tiltas|Kaniūkų tiltas]] (1892 m.) ir [[Antano Juozapavičiaus tiltas]] (pirmasis medinis tiltas šioje vietoje pastatytas 1909 m.). [[2011]] m. baigtas statyti trečiasis – [[Lietuvos tūkstantmečio tiltas]], kartu su naujai nutiesta kelio atkarpa tapęs šiaurinio Alytaus miesto apvažiavimo dalimi. XIX a. pabaigoje Alytus buvo sujungtas [[geležinkelis|geležinkelio]] linija su [[Augustavas|Augustavu]] ir Vilniumi. Įkurta [[Alytaus senoji geležinkelio stotis|geležinkelio stotis]]. Per Nemuną ties Alytumi buvo nutiestas 33 metrus virš vandens paviršiaus iškilęs geležinkelio tiltas, kurį [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu, [[1915]] m. besitraukdama [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenė]] susprogdino. Tiltas netrukus buvo atstatytas, tačiau [[1926]] m. nugriautas, o visa geležinkelio vėžė nuo Alytaus iki [[Varėna|Varėnos]] demontuota. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę sumažėjo traukinių, kertančių miestą, skaičius. [[1997]] m. [[kovo 14]] d. iš [[Alytaus senoji geležinkelio stotis|senosios Alytaus geležinkelio stoties]] išvyko paskutinis sąstatas. Nusprendus, kad traukinių keliamas triukšmas trukdo gyventojų ramybei, automobilių eismui, teršia orą, geležinkelio bėgiai per miestą buvo išardyti, o vakarinėje Alytaus dalyje atidaryta [[Alytaus geležinkelio stotis|naujoji geležinkelio stotis]]. <ref>[http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/gelezinkelis-alytaus-istorijos-dalis/ Geležinkelis – Alytaus istorijos dalis, 2009-02-10] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090507085025/http://www.alytausgidas.lt/lt/naujienos/alytus/gelezinkelis-alytaus-istorijos-dalis |date=2009-05-07 }}</ref> Buvusio geležinkelio tilto vietoje panaudojant senąsias išlikusias mūrines atramas [[2013]] m. pradėtas ir 2015 m. pabaigtas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, kuriam vėliau, miesto gyventojų balsavimu, suteiktas Baltosios rožės pavadinimas ([[Baltosios rožės tiltas]]). [[1939]] m. dešiniajame Nemuno krante buvo įkurtas [[Alytaus aerodromas]]. [[Alytaus viešasis transportas|Viešąjį transportą Alytuje]] šiuo metu sudaro miesto maršrutiniai mikroautobusai bei priemiestiniai ir tarpmiestiniai autobusai. === Keliai === Alytaus pagrindiniai keliai yra krašto keliai: * {{KK128}} * {{KK130}} * {{KK131}} * {{KK132}} * {{KK220}} Taip pat į rytus nuo Alytaus kelius {{KelionrKK|220}} ir {{KelionrKK|128}} kerta kelias {{KK129}}. == Gyventojai == {{dem|kolon=10|till=77000|inc=10000|incmin=2500 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. * ** pagal enciklopedijos išleidimo metus (1897). Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. (Alytus II) |1823|600 |1827|289|p1827=<br /><small>(Alytus I)</small> |1867|554|r1867=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|619|Олита}}</ref> |1886|1769|p1886=<br /><small>926 (Alytus I) <br /> 843 (Alytus II)</small> |1896|822|r1896=**<ref name="ESBE"/> |1897|3445|p1897=<br /><small>1 435 (Alytus I) <br /> 2 010 (Alytus II)</small> |1923|6322|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1931|7124 |1939|9200|r1939=<ref>Elena Stankūnaitė, Algirdas Stanaitis. Lietuvos miestų gyventojai.//Mokslas ir gyvenimas. 1971 m. Nr.1. P.6</ref> |1959|12300|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1964|15600|r1964= |1970|28165|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1976|47800|r1976=<ref name=naujienos>Metų pradžioje. Pgl. Saulė Pinkevičienė [https://www.alytausnaujienos.lt/aly-tus-me-tus-su-si-trau-ke-1-023-gy-ven-jais Aly­tus per me­tus su­si­trau­kė 1 023 gy­ven­to­jais], Alytaus naujienos, Nr. 3 (13233), 2019 Sausis 8</ref> |1979|55509|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1983|64000|r1983= |1988|72400|r1988=<ref name=naujienos></ref> |1989|73100|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |1991|76500 |2001|71460|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2002|71261 |2003|71012 |2004|70053 |2005|68838 |2006|67443 |2007|66749 |2008|65856 |2009|64770 |2010|63630 |2011|60302|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2012|58515 |2013|57281 |2014|56357 |2015|55614 |2016|54431 |2017|52792 |2018|51534 |2019|50422 |2020|49895 |2021|52727 }} === Tautinė sudėtis === {| |valign=top| [[1923]] m. gyveno 6322 žmonės: * [[Lietuviai]] – 65,37% (4113) * [[Žydai]] – 27,12% (1715) * [[Lenkai]] – 4,41% (279) * [[Rusai]] – 1,61% (102) * [[Vokiečiai]] – 0,68% (43) * [[Baltarusiai]] – 0,49% (31) * Kiti – 0,61% (39) |valign=top| [[2001]] m. gyveno 71 491 žmonės: * [[Lietuviai]] – 97,06% (69 390) * [[Rusai]] – 1,16% (835) * [[Lenkai]] – 0,65% (470) * [[Totoriai]] – 0,27% (195) * [[Ukrainiečiai]] – 0,19% (139) * [[Baltarusiai]] – 0,16% (118) * Kiti – 0,48% (344) |valign=top| [[2011]] m. gyveno 59 964 žmonės: * [[Lietuviai]] – 96,86% (58 083) * [[Rusai]] – 1,20% (725) * [[Lenkai]] – 0,64% (384) * [[Totoriai]] – 0,34% (204) * [[Baltarusiai]] – 0,19% (119) * [[Ukrainiečiai]] – 0,16% (98) * Kiti – 0,58% (351) |} === Pagal tikybą === * [[Romos katalikai]] – 84,1 % * [[stačiatikiai]] – 0,7 % * [[musulmonai]] – 0,2 % * [[sentikiai]] – 0,2 % * [[evangelikai liuteronai]] – 0,2 % * [[evangelikai reformatai]] – 0,1 % * kiti – 0,8 % * netikintys/nenurodė – 13,8 % === Garbės piliečiai === * 2000 m. [[Alfonsas Grigaitis]] * 2001 m. Elizabethe Kallemeyn * 2001 m. Valentinas Kirlys * 2001 m. Heide Reiß Bolland * 2002 m. [[Pranas Gavėnas]] * 2002 m. [[Vytautas Nedzinskas]] * 2003 m. [[Jurgis Kunčinas]] * 2004 m. [[Vytautas Zambacevičius]] * 2007 m. [[Adolfas Ramanauskas|Adolfas Ramanauskas-Vanagas]] * 2014 m. [[Alma Adamkienė]] === Žymūs žmonės === * [[Anzelmas Matutis]] (1923–1985), Lietuvos pedagogas, rašytojas, vaikų literatūros kūrėjas, daugelio premijų laureatas. * [[Antanas Jonynas]] (1923–1976), poetas, prozininkas. * [[Stasys Stačiokas]] (1937–2020), teisininkas, politinis bei visuomenės veikėjas. * [[Jurgis Kunčinas]] (1947–2002), rašytojas. * [[Vytautas Kolesnikovas]] (1948–2021), tapytojas, Kovo 11-osios akto signataras. * [[Alvydas Jegelevičius]] (g. 1949 m.), kompozitorius, rašytojas. * [[Alvydas Petkevičius]] (1950–2021), tapytojas, Alytaus kultūros premijos laureatas. * [[Romas Kalanta]] (1953–1972), kovotojas už Lietuvos laisvę. * [[Jolanta Vymerytė]] (1965–2022), choreografė, baleto pedagogė. * [[Albertas Chazbijavičius]] (g. 1972 m.), cirko artistas, klounas. Cirko studijos „Dzūkija” būrelio vadovas. * [[Jurgita Štreimikytė-Virbickienė]] (g. 1972 m.), viena žymiausių šalies krepšininkių. * [[Darius Mileris]] (g. 1972 m.), dainininkas. == Kultūra == [[Vaizdas:Alytus ziema.jpg|thumb|Alytus žiemą]] [[Vaizdas:Alytaus arena.JPG|thumb|[[Alytaus arena]]]] [[Vaizdas:Baznycia12.jpg|thumb|Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia]] Miesto centre yra kraštotyros muziejus, [[Alytaus miesto teatras]], A. Matučio muziejus, prie tilto per Nemuną – paminklas [[Antanas Juozapavičius|Antanui Juozapavičiui]] atminti. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Prie miško taip pat yra Tautos istorinės atminties muziejus, [[Antanas Jonynas|Antano Jonyno]] muziejus. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje [[cirkas]] – „Dzūkijos“ cirkas (nuo [[1982]] m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, [[Naglis Nasvytis]], [[Kęstutis Musteikis]] ir kiti). Senamiesčio skvere pastatyta Voverytės su knyga skulptūra. Miesto garbei yra pavadintas vienas [[Alytus (Marso krateris)|krateris Marse]]. === Kulto statiniai === Alytuje yra keturios bažnyčios: * [[Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia|Šv. Angelų Sargų]] (centre), pastatyta 1830 m. Medinė, su neobarokiniais altoriais. * [[Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia|Šv. Kazimiero]] (miesto pietryčiuose, prie kareivinių). XIX a. pabaigoje šioje vietoje įrengus kareivines, įgulos reikmėms pagal tipinį projektą buvo pastatyta „plytų stiliaus“ cerkvė (pašventina 1904 m.). Bažnyčia atidaryta po I pasaulinio karo, iki 1940 m. buvo Lietuvos kariuomenės maldos namai. Po karo uždaryta, paversta Mašinų gamyklos kultūros namais. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1996 m. pagal architekto Vytauto Jakučio ir konstruktoriaus Sauliaus Stulpino projektą bažnyčia rekonstruota. * [[Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia|Šv. Liudviko]] (Alytus I dešiniajame Nemuno krante), pastatyta 1818 m. Varpinėje tebeskamba XVII a. nuliedintas varpas. * [[Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia|Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos]] (šalia [[Vidzgiris|Vidzgirio]] mikrorajono). Tai naujausia miesto bažnyčia, kuri buvo pradėta statyti 1991 m., pagal Vilniaus architektų K. Kisieliaus, K. Pempės ir G. Ramunio projektą. Bažnyčia vienbokštė, trinavė, pseudobazilikinė. Mieste yra [[Alytaus Šv. Brunono koplyčia|Šv. Brunono koplyčia]], Alytaus Dievo Motinos Globėjos cerkvė, priklausanti [[stačiatikiai|stačiatikiams]]. === Paminklai === * [[Antanas Juozapavičius|Antano Juozapavičiui]] atminti ([[1989]] m.; autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius), prie [[Antano Juozapavičiaus tiltas|Antano Juozapavičiaus tilto]] * „Laisvės angelas“ ([[1928]] m.; skulpt. [[Antanas Aleksandravičius]]). [[1934]] m. skulptūrą sudaužė [[perkūnija]], ji atstatyta, bet [[1952]] m. nugriauta tanku. Atstatyta [[1991]] m. (skulpt. [[Jonas Meškelevičius]]) * „Motina tremtinė“ (vietinis skulptorius [[Antanas Ambrulevičius]]) * [[Anzelmas Matutis|Anzelmo Matučio]] skulptūrų parkas, kurį sukūrė Alytaus dailės mokyklos mokiniai, padarę medines skulptūras, vaizduojančias A. Matučio kūrinių veikėjų gyvenimą === Muziejai === * Alytaus kraštotyros muziejus * Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija * Antano Jonyno memorialinis muziejus * [[Anzelmas Matutis|Anzelmo Matučio]] memorialinis muziejus * Julijos Baranauskienės keramikos muziejus * Kovų už laisvę ekspozicijoje „Mūsų tautos istorinė atmintis“ * Afganistano karo veteranų klubo muziejus * Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos muziejus * Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos Sporto informacijos centras-muziejus == Sveikatos apsauga == Alytaus mieste įsikūrusios įstaigos: * VšĮ [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė]] * VšĮ Alytaus miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras * VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Pirminės sveikatos priežiūros centras == Švietimo ir ugdymo įstaigos == === Profesinės mokyklos ir kolegija === [[Vaizdas:Alytus, prof.centras 2.JPG|miniatiūra|250px|right|Profesinio rengimo centras]] * [[Alytaus dailiųjų amatų mokykla|Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialas]] * [[Alytaus profesinio rengimo centras]] * [[Alytaus kolegija]] === Gimnazijos === * [[Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija]] * [[Alytaus Jotvingių gimnazija]] * [[Alytaus Putinų gimnazija]] * [[Alytaus Šv. Benedikto gimnazija]] === Progimnazijos === * [[Alytaus Dainavos progimnazija]] * [[Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla|Alytaus Dzūkijos mokykla]] * [[Alytaus Likiškėlių progimnazija]] * [[Alytaus Panemunės progimnazija]] * [[Alytaus Piliakalnio progimnazija]] * [[Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla|Alytaus Šaltinių progimnazija]] * [[Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla|Alytaus Vidzgirio progimnazija]] * [[Alytaus Volungės progimnazija|Alytaus Volungės pagrindinė mokykla]] === Kitos mokyklos ir bibliotekos=== * 2 pradinės mokyklos: „[[Sakalėlio pradinė mokykla|Sakalėlio]]“, [[Senamiesčio pradinė mokykla|Senamiesčio]] * 2 darželiai-mokyklos: „[[Darželis-mokykla Drevinukas|Drevinukas]]“, „[[Mokykla-darželis Viltis|Viltis]]“ * 15 lopšelių-darželių: „Ąžuoliukas“, „Boružėlė“, „Du gaideliai“, „Gintarėlis“, „Girinukas“, „Linelis“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Pasaka“, „Pušynėlis“, „Putinėlis“, „Saulutė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Volungėlė“ * [[Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka]] * [[Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka]] == Sportas == Veikia krepšinio klubas [[Alytaus Dzūkija|Alytaus „Dzūkija“]], žaidžiantis LKL pirmenybėse, taip pat futbolo klubas [[DFK Dainava|DFK „Dainava“]], žaidžiantis A lygos futbolo pirmenybėse. * Šiuo metu Alytaus reprezentacinis futbolo klubas yra [[DFK Dainava]] * [[:Kategorija:Alytaus futbolas|Futbolo klubai Alytuje]] == Šaltiniai == {{Išnašos|3}} == Literatūra == * {{ML|1|373|Alytus}} * Alytaus miesto istorijos fragmentai / Audronė Jakunskienė. – Alytus: Alytaus sp., 2001. – 227 p.: iliustr. – ISBN 9986-472-74-1 * Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai: monografija / Eugenijus Svetikas. – Vilnius: Diemedis, 2003. – 443 p.: iliustr. – ISBN 9986-23-112-4 * Alytaus istorinė raida: nuo miesto užuomazgos iki nepriklausomybės atgavimo XX a. pabaigoje / Regina Žepkaitė. – Vilnius: Eugrimas, 2004. – 187 p.: iliustr. – ISBN 9955-501-66-9 * Panemunės sielininkai / Joana Vaikšnoraitė. – Alytus: Albagrafija, 2004. – 59 p.: iliustr. – ISBN 9955-639-00-8 * Alytaus sportas / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2005. – 380 p.: iliustr. – ISBN 9955-449-86-1 * Alytaus šviesuolių portretai: konferencijos pranešimų medžiaga / [[Audronė Jakunskienė]]. – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-49-9 * Alytaus krašto mokslininkai / Juozas Jakutis, Alfonsas Peckus ir kt. – Alytus: Alytaus naujienos, 2008. – 104 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-610-14-4 * Alytus. Sporto istorija / Marytė Marcinkevičiūtė. – Vilnius: Homo liber, 2009. – 478 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-716-65-5 * Alytaus regiono keliai: istorija ir dabartis / Romualdas Snarskis. – Vilnius: Ex Arte, 2009. – 155 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8010-05-3 * Dingusio laiko atspindžiai: Pirmojo pasaulinio karo Alytaus atvirukų katalogas, 1914–1918 / Virginija Buškevičiūtė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2010. – 56 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-109-7 * Alytaus švietimo arimuose: nuo užuomazgų iki 2010 m. / Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė. – Alytus: Alytaus kolegija, 2010. – 501 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8020-11-3 == Nuorodos == * [http://www.alytus.lt/ Savivaldybė svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} * [http://www.alytus-industrial-park.eu/ Alytaus pramonės parkas] * [http://www.alytausgidas.lt/ Alytaus miesto naujienų svetainė] * [https://sites.google.com/site/antanasrinkevicius/aldainsost Alytus – Dainavos sostinė (Antano Rinkevičiaus kraštotyra)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141224061017/https://sites.google.com/site/antanasrinkevicius/aldainsost |date=2014-12-24 }} {{ALYMgyv}} {{ltcity}} [[Kategorija:Alytus| ]] 5xbmu1femgtkcidzccakmg4l1ep1otd 4 14146 6667023 6667002 2022-08-19T12:06:54Z Nomadbones 153116 wikitext text/x-wiki __NOTOC__ {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:center; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | [[Vaizdas:Text-x-generic with pencil-2.svg|38px|link=|alt=]] <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyva'''</div> Kiekvieną savaitę ar kiek rečiau yra pasirenkama viena svarbi tema, kuriai siūloma skirti papildomą dėmesį kuriant ir tobulinant straipsnius – skelbiama '''savaitės iniciatyva'''. Idealūs kandidatai savaitės iniciatyvai – temos, įdomios daugeliui Vikipedijos dalyvių, ne pernelyg siauros specifikos, kad prie jų galėtų prisidėti kuo daugiau vartotojų. Gera mintis yra savaitės iniciatyvą sieti su kokiomis nors žymiomis tos savaitės datomis. Jei norite prisidėti prie savaitės iniciatyvos, peržiūrėkite šiame puslapyje, kokie papildymai ir nauji straipsniai reikalingi, jei manote, kad reikia padaryti daugiau – įrašykite arba tiesiog imkitės darbo. Idėjas kitų savaičių iniciatyvoms galite įrašyti, taip pat palaikyti kurį nors esamą pasiūlymą [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|šiame puslapyje]]. Maloniai kviečiame prisidėti ir savo atliktą darbą įrašyti į rezultatų lentelę. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. |- | |} == {{ucfirst:{{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Tema}}}} == {{Trūkstami}} ::: [[Šablonas:Trūkstami|Redaguoti sąrašą]] == Eiga == Rinkdami statistiką prašome prisidėjusius naudotojus įrašyti savo indėlį šioje lentelėje. Jei nežinote, kaip tai padaryti, galite kreiptis į savaitės iniciatyvos koordinatorių [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]. {| width="100%" cellpadding="2" cellspacing="5" style="vertical-align:top; background-color:#d0f0c0; -moz-border-radius:10px" |'''Jau prisidėję naudotojai''' || '''Naujai sukurti straipsniai''' || '''Išplėsti arba sutvarkyti straipsniai'''|| '''Naujų straipsnių skaičius'''|| '''Išplėstų arba sutvarkytų straipsnių skaičius''' |- | [[Naudotojas:Italas|Italas]] || [[M142 HIMARS]]<br>[[Estijos karinės pajėgos]]<br>[[Antikarinis judėjimas]] || - || 3 || - || |- | [[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] || [[Britų armija]] || - || 1 || - || |- | [[Naudotojas:Nomadbones|Nomadbones]] || [[Tigrajų karas]] || - || 1 || - || |} == Kita savaitės iniciatyva == * '''''[[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai|Pasiūlykite temą]]''' savaitės iniciatyvai''. == Prisidėję naudotojai == Iš anksto dėkojame visiems kuriantiems ir pildantiems projekto straipsnius. {{Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Naudotojai-{{CURRENTYEAR}}}} == Ankstesnės iniciatyvos == * [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės {{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] == Dokumentacija == Savaitės iniciatyvos taisyklės bei priežiūra plačiau aprašyti straipsnyje [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Dokumentacija]]. [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] 7zm41bqfmt4fm3035wrmgnq4qlnjb5u 0 17667 6667302 6561354 2022-08-19T17:53:46Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki {{Administracinis vienetas | pavadinimas = {{PAGENAME}} | herbas =Coat of arms of Alytus (Lithuania).svg | žemėlapis = Alytus city in Lithuania.svg | plotis = 250 | valstybė = Lietuva | valstRegionoVardas = Apskritis | valstRegionas = Alytaus apskritis | admCentras = Alytus | admVienetoVardas = Seniūnijų skaičius | admVienetoKiekis = 0 | įkurtas =1995 m. | gyventojumetai = 2021 |gyventoju = 52727 |gyventojuRef = <ref>{{2021sur}}</ref> | plotas =48 | aukščiausia vieta = | vadovotitulas = Meras|vadovas =[[Nerijus Cesiulis]] | tinklalapis = http://alytus.lt/ alytus.lt | vikiteka = Category:Alytus }} '''Alytaus miesto savivaldybė''' – Lietuvos administracinis-teritorinis vienetas [[Alytaus apskritis|Alytaus apskrityje]], apimantis [[Alytus|Alytaus]] miestą. == Geografija == [[Vaizdas:alytauspanorama.jpg|thumb|250px|left|Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai]] Tai yra miesto savivaldybė, ji apima tik [[Alytus|Alytaus]] miesto teritoriją. Savivaldybė įsikūrusi pietinėje Lietuvoje, ją iš visų pusių supa [[Alytaus rajono savivaldybė]]. {{ltunavigacija2|1 | C = Alytaus miestas | Š = 54° 26′ 30″ | R = 24° 06′ 00″ | P = 54° 21′ 50″ | V = 23° 57′ 40″}} == Istorija == {{ALYm sav-sar}} Sovietmečiu Alytus buvo apskrities, [[1950]]–[[1977]] m. rajono pavaldumo miestas. [[1977]] m. [[kovo 30]] d. jis tapo [[respublikinio pavaldumo miestas|respublikinio pavaldumo miestu]] – administraciniu dariniu, prilygstančiu rajonui. Nuo [[1995]] m. turi atskiros savivaldybės statusą [[Alytaus apskritis|Alytaus apskrityje]]. [[2018]] m. įkurta 14 seniūnaitijų. {{sav-ist}} |- | [[1979]] || 20 || 55 509 || || 1 miestas ([[Alytus]]) |- | [[1983]] || 28 || 54 000 || || 1 miestas |- | [[1984]] || 32 || 63 500 || || 1 miestas |- | [[1989]] || 34 || 73 015 || || 1 miestas |- | [[2001]] || 40 || 71 491 || || 1 miestas |} == Administracija == Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – [[Alytaus miesto savivaldybės taryba]], vykdomoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės administracija. Savivaldybėje seniūnijų nėra. [[2018]] m. [[balandžio 10]] d. mero potvarkiu Nr. M-10 teritorija suskirstyta į 14 seniūnaitijų: Alyčio, Piliakalnio, Kurorto, Dvaro, Senamiesčio, Ulonų, Dainavos, Kalvos, Likiškių, Panemunės, Putinų, Jurgiškių, Vidzgirio, Volungės. [[2018]] m. [[gruodžio 21]] d. atlikta potvarkio redakcija Nr. M-41.<ref>[https://alytus.lt/lt/seniunaitijos/seniunaitiju-teritorijos Alytaus miesto savivaldybės seniūnaitijos] (tikrinta 2021-08-19).</ref> === [[Miestų partnerystė]] === Miestai, su kuriais Alytus yra užmezgęs [[Miestų partnerystė|partnerystės]] ryšius (2018 m. duom.): <ref>[http://www.alytus.lt/miestai-partneriai Alytaus miestai partneriai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180825110429/http://www.alytus.lt/miestai-partneriai |date=2018-08-25 }}</ref> {{col3}} # [[Opolė]], {{flagcountry|POL}}, 1993 m. # [[Suvalkai]], {{flagcountry|POL}}, 1996 m. # [[Mandalas]], {{flagcountry|NOR}}, 1996 m. # [[Bočyrka]], {{flagcountry|SWE}}, 2000 m. # [[Nestvedas]], {{flagcountry|DEN}}, 2002 m. # [[Ostrolenka]], {{flagcountry|POL}}, 2002 m. # [[Ruanas]], {{flagcountry|FRA}}, 2004 m. # [[Berdyčivas]], {{flagcountry|UKR}}, 2005 m. # [[Cheneral San Martinas]], {{flagcountry|ARG}}, 2006 m. # [[Lyda]], {{flagcountry|BLR}}, 2007 m. # [[Petrozavodskas]], {{flagcountry|RUS}}, 2007 m. # [[Gardinas]], {{flagcountry|BLR}}, 2009 m. # [[Amatos savivaldybė|Amata]], {{flagcountry|LAT}}, 2010 m. # [[Ročesteris]], {{flagcountry|USA}}, 2010 m. # [[Smurgainys]], {{flagcountry|BLR}}, 2010 m. # [[Lėcius|Gižycko pavietas]], {{flagcountry|POL}}, 2011 m. # [[Krolis]], {{flagcountry|GBR}}, 2012 m. # [[Velizi-Vilakublė]], {{flagcountry|FRA}}, 2013 m. # [[Lukas]], {{flagcountry|POL}}, 2014 m. # [[Ningbo]], {{flagcountry|CHN}}, 2014 m. # [[Seinai]], {{flagcountry|POL}}, 2016 m. # [[Hiracuka]], {{flagcountry|Japonija}}, 2017 m. # [[Kremenčukas]], {{flagcountry|UKR}}, 2017 m. # [[Monachanas]], {{flagcountry|IRL}}, 2018 m. </div> Alytus yra Europos miestų sąjungos prieš narkotikus narys. Miestas yra pasirašęs [[Olborgas|Olborgo]] įsipareigojimus. == Švietimas ir ugdymas == === Gimnazijos === * [[Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija]] * [[Alytaus Jotvingių gimnazija]] * [[Alytaus Putinų gimnazija]] * VšĮ [[Alytaus Šv. Benedikto gimnazija]] === Pagrindinės mokyklos === * [[Alytaus Dainavos pagrindinė mokykla]] * [[Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla]] * [[Alytaus Likiškėlių progimnazija]] * [[Alytaus Panemunės progimnazija]] * [[Alytaus Piliakalnio progimnazija]] * [[Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla|Alytaus Šaltinių progimnazija]] * [[Alytaus Vidzgirio pagrindinė mokykla|Alytaus Vidzgirio progimnazija]] * [[Alytaus Volungės pagrindinė mokykla]] === Profesinės mokyklos === * [[Alytaus dailiųjų amatų mokykla]] * [[Alytaus profesinio rengimo centras]] * [[Alytaus kolegija]] == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == {{commonscat|Alytus City Municipality}} * [http://www.alytus.lt/ Savivaldybės svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} {{Lietuvos ATS}} [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybė| ]] qe3ebg43usqe36pfsadadoemu2myea1 4 18112 6667703 6664477 2022-08-20T11:37:45Z Hugo.arg 1674 /* Literatūros kūriniai (3) */ wikitext text/x-wiki {| padding="0" cellspacing="0" border="0" style="background:none; width:100%; margin-top:-20px" | |- | style="text-align:left; padding: 1.3em 1.3em; background-color:#d0f0c0; border:1px solid #009A63; border-right:0" | <div style="position:relative; top:.25em; font-size:120%">'''Savaitės iniciatyvos pasiūlymai'''</div> Pasiūlymai „[[Vikipedija:Savaitės iniciatyva|Savaitės iniciatyvoms]]“: įrašykite pasiūlymą į sąrašą ir pasirašykite su data. Būtų gerai, kad pateiktumėte preliminarų trūkstamų temos straipsnių sąrašėlį. Už pasiūlymus pasisakoma palaikymo principu, t. y. galima palaikyti pasiūlymą, tačiau ne „balsuoti“ prieš. Jei pasiūlyta tema jums neįdomi ar neketinate prie jos prisidėti, tiesiog ignoruokite pasiūlymą. * Į blokuotų ir neregistruotų naudotojų pasisakymus neatsižvelgiama. * Esant daugiau nei 10 kandidatų, ilgiausiai nepalaikyti pasiūlymai gali būti pašalinami. '''Pastabos:''' * Už savaitės iniciatyvą šiuo metu atsakingas [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]]. |- | |} == Pasiūlymai == ''Prašome siūlyti'' === Transporto infrastruktūra (2) === ;Sukurti *[[Šaligatvis]] ([[:en:Sidewalk]]) *[[Pėsčiųjų perėja]] ([[:en:Pedestrian crossing]]) *[[Bortelis]] ([[:en:Curb]]) *[[Dviračių takas]] ([[:en:Bike path]]) *[[Lietuvos automobilių kelių direkcija]] *[[Kelio danga]] ([[:en:Road surface]]) *[[Kelių eismo saugumas]] ([[:en:Road traffic safety]]) *[[Greičio ribojimas]] ([[:en:Speed limit]]) *[[Kelių lygių sankryža]] ([[:en:Interchange (road)]]) *[[Kelių mokestis]] ([[:en:Road pricing]]) *[[Eismo spūstys]] ([[:en:Traffic congestion]]) *[[Kelių chuliganizmas]] ([[:en:Road rage]]) ;Papildyti *[[Šviesoforas]] *[[Kelio ženklas]] *[[Įspėjamasis ženklas]] *[[Lietuvos keliai]] *[[Gruntinis kelias]] *[[Žvyrkelis]] ;Už # --[[Naudotojas:Italas|Italas]] ([[Naudotojo aptarimas:Italas|aptarimas]]) 14:53, 3 rugpjūčio 2022 (EEST) # --[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 08:45, 7 rugpjūčio 2022 (EEST) === Biologai (1) === ;Sukurti *[[Stephen Jay Gould]] ([[:en:Stephen Jay Gould]]) *[[Thomas Henry Huxley]] ([[:en:Thomas Henry Huxley]]) *[[Ernst Mayr]] ([[:en:Ernst Mayr]]) *[[Louis Agassiz]] ([[:en:Louis Agassiz]]) *[[Karl Ernst von Baer]] ([[:en:Karl Ernst von Baer]]) ;Papildyti *[[Alexander von Humboldt]] *[[Edward Jenner]] *[[Jean-Baptiste Lamarck]] *[[Alfred Russel Wallace]] *[[Charles Darwin]] ;Šaltiniai *[https://credoreference.libguides.com/c.php?g=139789&p=915838 Notable Biologists] ;Už #--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 15:10, 21 liepos 2022 (EEST) === [[Geologinė laiko skalė]] (2) === ;Sukurti: *[[Oligocenas]] *[[Eocenas]] *[[Paleocenas]] ;Išplėsti: *[[Holocenas]] *[[Pleistocenas]] *[[Pliocenas]] *[[Miocenas]] *[[Kvarteras]] *[[Neogenas]] *[[Paleogenas]] ; Už #--Labai jau prastai aprašyti net ir paskutinieji tarpsniai.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:59, 21 liepos 2022 (EEST) # --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 14:00, 21 liepos 2022 (EEST) === Rūkymas (3) === ; sukurti * [[Sukamoji cigaretė]] ([[:en:Roll-your-own cigarette]]) * [[Cigarečių filtras]] ([[:en:Cigarette filter]]) * [[Sukamasis popierius]] ([[:en:Rolling paper]]) * [[Altria]] ([[:en:Altria]]) * [[British American Tobacco]] ([[:en:British American Tobacco]]) * [[Juul]] ([[:en:Juul]]) * [[Winston (cigaretės)]] ([[:en:Winston (cigarette)]]) * [[Camel (cigaretės)]] ([[:en:Camel (cigarette)]]) * [[Captain Black]] ([[:en:Captain Black (tobacco brand)]]) * [[Kanapių rūkymas]] ([[:en:Cannabis smoking]]) * [[Kanapės Lietuvoje]] ([[:en:Cannabis in Lithuania]]) ; papildyti arba sutvarkyti * [[Bongas]] * [[Marlboro]] * [[Cigarilė]] * [[Cigaras]] (nėra išnašų, nesutvarkytos nuorodos) ; Už # --[[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]] ([[Naudotojo aptarimas:Mikhaliov ~ ltwiki|aptarimas]]) 18:29, 9 liepos 2022 (EEST) # --[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 18:46, 29 liepos 2022 (EEST) # --[[Naudotojas:Bearas|Bearas]] ([[Naudotojo aptarimas:Bearas|aptarimas]]) 09:07, 8 rugpjūčio 2022 (EEST) ; Komentarai # -- Pas tave tik iškrypimai, kreko rūkytojai, pamišėliai, manjakai ir kita nečystis. Nafik, visą tą mėšlą kišti į wikipediją? Ir dar savaitės iniciatyvose? Gal suprasčiau, jeigu būtų str. apie rūkymo žalą, poveikį sveikatai, o čia kanapės, krekas ir konkrečios cigarečių markės. Rūkymą, kanapes populiarini, ar kaip suprasti? --{{Naudotojas:Makenzis/sign}} : Ne-a, tiesiog rašau apie tą, kas man įdomu, kartais kitiems pasiūlau. --[[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]] ([[Naudotojo aptarimas:Mikhaliov ~ ltwiki|aptarimas]]) 01:35, 12 liepos 2022 (EEST) :: O dėl kreko, nelabai įsivaizduoju, kur tu čia jį radai. Tik kanapės, tik žolytė - jėga. Na, ir paprastas tabakas. --[[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]] ([[Naudotojo aptarimas:Mikhaliov ~ ltwiki|aptarimas]]) 01:35, 12 liepos 2022 (EEST) :::Pasidariau paprastus namų darbus. Normaliame str. apie rūkymą būtų ir platus skyrius [[Krekas]] ir visa jėga (aka mėšlas). Jeigu rūkai žolę, tai nebūtina rengti rūkalių parado wikipedijoje. [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 01:45, 12 liepos 2022 (EEST) :::: Nedaryčiau, tik žolės parodos Lietuvoje draudžiamos, tai į obezjaniką pasodins ir nieko gero nebus. O čia - niekas nieko nepadarys, tai darau parodas čia. --[[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]] ([[Naudotojo aptarimas:Mikhaliov ~ ltwiki|aptarimas]]) 01:51, 12 liepos 2022 (EEST) :::::Tai niekas nedraudžia [[krekas]] ir kitą produktą tobulinti. Nuorodas sudėtum bent jau. O Savaitę uostyti..... apsineši berašydamas. [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 01:53, 12 liepos 2022 (EEST) ::Čekotilos, Tedo Bandžio ir kitų gyvenimai domina? [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 01:46, 12 liepos 2022 (EEST) ::: Bandis man neįdomus, o Čekatilos gyvenimas tikrai įdomus buvo, mintinai jo biografiją atsimenu. --[[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]] ([[Naudotojo aptarimas:Mikhaliov ~ ltwiki|aptarimas]]) 01:46, 12 liepos 2022 (EEST) ::::Filmą apie Bandį rodė, tai pasižiūrėjau. Nuobodus filmukas, bet vietomis juokingas. Iš merginų naivumo gal ir nederėtų juoktis. Aš tik Čekotilos pavardę žinau, o biografijos nežinau ir neįdomu. [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 01:51, 12 liepos 2022 (EEST) ::::: O gaila, ne pas daugėlį žmonių vogė šeimos narius ir valgė. O Bandis tai sutinku, kad nuobodus. --[[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]] ([[Naudotojo aptarimas:Mikhaliov ~ ltwiki|aptarimas]]) 01:53, 12 liepos 2022 (EEST) ::::::Nerūkau, nevalgau, negeriu ir nemiegu. Tai man sunkiai suvokiama, kaip kiti gali miegoti pusę gyvenimo, ėsti iki apsirijimo, gerti kiekvieną dieną ir neišsiblaivyti. Ir visi tie manjakai... filmuose neįtikina, bet pasitaiko. [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 01:57, 12 liepos 2022 (EEST) ::::::: Filmų apie jį ir nėra, čia iš jo bylos paimta. Na, bet ar ten kažkas būdamas neblaivus nieko nesupainiojo - kitas klausimas. --[[Naudotojas:Mikhaliov ~ ltwiki|Mikhaliov ~ ltwiki]] ([[Naudotojo aptarimas:Mikhaliov ~ ltwiki|aptarimas]]) 01:58, 12 liepos 2022 (EEST) ::::::::Nėra filmo ir nereikia. Užtenka Bonės ir Klaido. [[Naudotojas:Makenzis|Makenzis]] ([[Naudotojo aptarimas:Makenzis|aptarimas]]) 02:05, 12 liepos 2022 (EEST) Manau, kad čia mažai rūkorių, tai ir iniciatyva nepaeis. Be to, nelabai čia yra ką rašyti, be kelių tabako įmonių, kurių įtaka pasaulyje nors ir labai didelė, bet vargu ar čia kam rūpi. [[:en:Philip morris]] bei [[:en:British American Tobacco]], jei neklystu. Jos diktuoja madas, nors [[:en:Juul]] sukūrė elektronines cigaretes.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 07:39, 12 liepos 2022 (EEST) Nenorite pakeisti į „Kanapės“? Bus galima rašyti ir apie augalą, pluoštą (audeklą, popierių), kanapes medicinoje, THC, CBD, bet ir apie rūkymą, jei jums įdomu. Galbūt tuomet kažkas prisidės. –[[Naudotojas:Adamvs|Adamvs]] ([[Naudotojo aptarimas:Adamvs|aptarimas]]) 14:03, 19 liepos 2022 (EEST) Nesinori daryt spaudimo, bet galėtum ir pašalinti iniciatyvą.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 07:52, 21 liepos 2022 (EEST) :Nematau nė vieno rimto argumento už pašalinimą. O lygtai ir patys nubalsavote už. [[Naudotojas:Powermelon|Powermelon]] ([[Naudotojo aptarimas:Powermelon|aptarimas]]) 08:50, 8 rugpjūčio 2022 (EEST) ::Pakeičiau nuomonę, juk galima ir prevenciškai nušviesti temą.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 09:33, 8 rugpjūčio 2022 (EEST) === Ligos (3) === Bjauri, bet reikalinga iniciatyva. Būkime sveiki, kad galėtume kuo ilgiau pildyti vikipediją. ; Sukurti *[[Niežai]] ([[:en:Scabies]]) *yra aprašytos kai kurios širdies ligos, bet nėra straipsnio [[kardiologija]] *[[Dengės karštinė]] ([[:en:Dengue fever]]) *[[Gangrena]] ([[:en:Gangrene]]) *[[Norovirusinė infekcija]] ([http://www.ulac.lt/ligos/N/norovirusine-infekcija ULAC]) *[[Rotavirusinis enteritas]] ([http://www.ulac.lt/ligos/R/rotavirusinis-enteritas ULAC]) ; Papildyti ar sutvarkyti *[[Peršalimas]] - be šaltinių *[[Plaučių uždegimas]] - be šaltinių *[[Nutukimas]] ; Šaltiniai [https://www.medicinenet.com/what_are_some_common_viral_infections/article.htm Medicinenet] ; Už # --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] ([[Naudotojo aptarimas:Viskonsas|aptarimas]]) 23:06, 26 liepos 2022 (EEST) # --[[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]] ([[Naudotojo aptarimas:Ego desidero aquiuem|aptarimas]]) 10:39, 27 liepos 2022 (EEST) # --[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 06:33, 28 liepos 2022 (EEST) === Literatūros kūriniai (3) === neaprašyti net klasikiniai Šekspyro kūriniai ; Sukurti * [[Edipas karalius]] ([[:en:Oedipus Rex]]) * [[Dekameronas]] ([[:en:The Decameron]]) * [[Otelas]] ([[:en:Othello]]) * [[Karalius Lyras]] ([[:en:King Lear]]) * [[Gulivero nuotykiai]] ([[:en:Gulliver's Travels]]) * [[Puikybė ir prietarai]] ([[:en:Pride and Prejudice]]) * [[Tėvas Gorijo]] ([[:en:Père Goriot]]) * [[Mirusios sielos]] ([[:en:Dead Souls]]) * [[Vėtrų kalnas ]] ([[:en:Wuthering Heights]]) * [[Ponia Bovari]] ([[:en:Madame Bovary]]) * [[Didieji lūkesčiai]] ([[:en:Great Expectations]]) * [[Nežudyk strazdo giesmininko]] ([[:en:To Kill a Mockingbird]]) * [[Prarasto laiko beieškant]] ([[:en:In Search of Lost Time]]) * [[Užburtas kalnas]] ([[:en:The Magic Mountain]]) * [[Didysis Getsbis]] ([[:en:The Great Gatsby]]) * [[Ponia Delovėj]] ([[:en:Mrs Dalloway]]) * [[Lolita]] ([[:en:Lolita]]) * [[Bėgantis paskui aitvarą]] ([[:en:The Kite Runner]]) * [[Daktaras Živago]] ([[:en:Doctor Zhivago (novel)]]) * [[Štai taip Zaratustra kalbėjo]] ([[:en:Thus Spoke Zarathustra]]) * [[Martinas Idenas]] ([[:en:Martin Eden]]) * [[Trys muškietininkai]] ([[:en:The Three Musketeers]]) * [[Švytėjimas (knyga)]] ([[:en:The Shining (novel)]]) * [[Pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę]] ([[:en:The Tale of the Fisherman and the Fish]]) ; Išplėsti * [[Odisėja]] * [[Iliada]] – šaltiniai * [[Mažasis princas]] ;Už # --[[Naudotojas:Ego desidero aquiuem|Ego desidero aquiuem]] ([[Naudotojo aptarimas:Ego desidero aquiuem|aptarimas]]) 15:02, 27 liepos 2022 (EEST) # --[[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] ([[Naudotojo aptarimas:Prancuze|aptarimas]]) 11:17, 28 liepos 2022 (EEST) # —-[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 14:01, 16 rugpjūčio 2022 (EEST) === 2022 m. Europos krepšinio čempionatas (1) === * [[2022 m. Europos krepšinio čempionatas]] ; Lietuvos rinktinė Atrankoje, pasiruošime dalyvavę žaidėjai * [[Eigirdas Žukauskas]] ([[:en:Eigirdas Žukauskas]]) * [[Martynas Echodas]] ([[:en:Martynas Echodas]]) ;Kitų rinktinių žymesni žaidėjai *{{flagicon|SER}} [[Nikola Jokić]] ([[:en:Nikola Jokić]]) *{{flagicon|SER}} [[Nikola Kalinić]] ([[:en:Nikola Kalinić (basketball)]]) *{{flagicon|ESP}} [[Willy Hernangómez]] ([[:en:Willy Hernangómez]]) *{{flagicon|BUL}} [[Aleksandar Vezenkov]] ([[:en:Aleksandar Vezenkov]]) *{{flagicon|GEO}} [[Tornike Shengelia]] ([[:en:Tornike Shengelia]]) *{{flagicon|FRA}} [[Evan Fournier]] ([[:en:Evan Fournier]]) *{{flagicon|FRA}} [[Élie Okobo]] ([[:en:Élie Okobo]]) *{{flagicon|HUN}} [[György Golomán]] ([[:en:György Golomán]]) *{{flagicon|GRE}} [[Kostas Sloukas]] ([[:en:Kostas Sloukas]]) *{{flagicon|GRE}} [[Nick Calathes]] ([[:en:Nick Calathes]]) *{{flagicon|CZE}} [[Tomáš Satoranský]] ([[:en:Tomáš Satoranský]]) *{{flagicon|ITA}} [[Simone Fontecchio]] ([[:en:Simone Fontecchio]]) *{{flagicon|CRO}} [[Mario Hezonja]] ([[:en:Mario Hezonja]]) ;Treneriai *{{flagicon|GRE}} [[Dimitrios Itoudis]] ([[:en:Dimitrios Itoudis]]) *{{flagicon|SER}} [[Svetislav Pešić]] ([[:en:Svetislav Pešić]]) ; Už *[[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 14:37, 20 rugpjūčio 2022 (EEST) == Dabartinė iniciatyva == === Karyba (5) === ; Sukurti * [[Automatinis ginklas]] ([[:en:Automatic firearm]]) * [[Rapyra]] ([[:en:Rapier]]) * [[Estijos karinės pajėgos]] ([[:en:Estonian Defence Forces]]) * [[AK-74]] ([[:en:AK-74]]) * [[M1911]] ([[:en:M1911 pistol]]) * [[Tigrajų karas]] ([[:en:Tigray War]]) * [[Antikarinis judėjimas]] ([[:en:Anti-war movement]]) ; Papildyti arba sutvarkyti * [[Karas]] * [[Karyba]] * [[Karinė žvalgyba]] * [[Karo technika]] * [[Ginklas]] * [[Šarvai]] * [[Kariuomenė]] * [[Humvee]] * [[Pasauliniai karai]] ; Už # [[Naudotojas:Italas|Italas]] ([[Naudotojo aptarimas:Italas|aptarimas]]) 10:17, 21 liepos 2022 (EEST) #Aktuali tema.--[[Naudotojas:Vaidila|Vaidila]] ([[Naudotojo aptarimas:Vaidila|aptarimas]]) 13:44, 21 liepos 2022 (EEST) # --[[Naudotojas:Viskonsas|Viskonsas]] ([[Naudotojo aptarimas:Viskonsas|aptarimas]]) 23:07, 26 liepos 2022 (EEST) # --[[Naudotojas:Prancuze|Prancuze]] ([[Naudotojo aptarimas:Prancuze|aptarimas]]) 19:56, 14 rugpjūčio 2022 (EEST) # MAKE LOVE NOT WAR. --{{Naudotojas:Makenzis/sign}} == Buvusios iniciatyvos == * [[Vikipedija:Savaitės iniciatyva/Ankstesnės {{CURRENTYEAR}}|{{CURRENTYEAR}} metų ankstesnių iniciatyvų sąrašas ir jų rezultatai]] * [[Vikipedija:Savaitės iniciatyvos pasiūlymai/Ankstesnis grafikas|Visų ankstesnių savaitės iniciatyvų sąrašas nuo 2005 m.]] [[Kategorija:Savaitės iniciatyva]] 01e1adjfl9gduoiax29i09vylux5fpf 0 19656 6667184 6620784 2022-08-19T13:48:21Z 94.232.122.84 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Luokė |foto =2010 09 05 11Luokė01.JPG |plotis = 295 |fotoinfo = |herb = Luokesherbas.JPG |lat = 55.893 |long = 22.525 |sav = Telšių rajono savivaldybė |sen = Luokės seniūnija |gyv = 482 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Luokė |kirčl = {{Vietovardis|Luõkė|Luõkės|Luõkei|Luõkę|Luokè|Luõkėje|k=2|š=1}} |istpav = }} '''Luokė''' – miestelis [[Telšių rajono savivaldybė]]je, 21 km į pietryčius nuo [[Telšiai|Telšių]]. [[Luokės seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. Pro miestelį teka [[Virvytė|Virvytės]] dešinysis intakas [[Vaidys]]. Miestelyje stovi medinė [[Luokės Visų Šventųjų bažnyčia]], [[Luokės koplyčia|kapinių koplyčia]], nuo XVI a. rengiamos mugės. Veikia [[Luokės vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-88033). Už kelių kilometrų į pietryčius nuo miestelio yra [[Šatrija|Šatrijos piliakalnis]] (229 m) ir Šatrijos draustinis, Bivainės miške stovi [[Tado Blindos pušis]]. Miestelis spindulinio plano, kurį sąlygojo plentai į Telšius, [[Varniai|Varnius]], [[Užventis|Užventį]], [[Kuršėnai|Kuršėnus]]. [[Luokės Visų Šventųjų bažnyčia|Visų Šventųjų bažnyčia]] (liaudies architektūros paminklas) pastatyta [[1774]] m., medinė varpinė – [[1899]] m.; joje yra dailės paminklų. [[1938]] m. pastatyta mokykla (architektas [[Steponas Stulginskis]]), [[1952]] m. įsteigta vidurinė mokykla, yra muzikos ir dailės mokyklos, kultūros centras, pirminės sveikatos priežiūros centras, [[1940]] m. atidaryta biblioteka.<ref>{{VLE|XIII|701|[[Algimantas Miškinis]]|Luokė}}</ref> Paminklai: * [[Lietuvos nepriklausomybės paminklas]]. Miestelio centre paminklą–stulpą su viršuje iš visų pusių sukomponuotais Vyčio kryžiais suprojektavo ir Nepriklausomybės 10-mečio proga pastatė vietos meistras Kostas Vaigauskas (atidengtas [[1929]] m. [[rugpjūčio 15]] d.),<ref>R. Stonkutė–Žukienė. [http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2015_3/ZZ_2015_3_42_46.pdf Kuo vertėsi Luokės valsčiaus gyventojai tarpukario metais?] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160424090316/http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2015_3/ZZ_2015_3_42_46.pdf |date=2016-04-24 }}</ref> <ref>[http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2015_3/ZZ_2015_3_57_63.pdf Iškilūs Luokės krašto žmonės] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160425071008/http://samogitia.mch.mii.lt/ZZ_2015_3/ZZ_2015_3_57_63.pdf |date=2016-04-25 }}</ref> [[1951]] m. nugriautas, [[1992]] m. toje pačioje vietoje atstatytas. * Hitlerizmo aukų kapinės. == Geografija == Luokės pagrindiniai keliai yra šie: * {{RK2111}} * {{RK2114}} * {{RK4605}} * {{RK4611}} == Etimologija == Luokė – tai sulietuvinta [[žemaičių kalba|žemaitiško]] žodžio ''Loukė'' forma. Senuose šaltiniuose dar rašoma ''Lukny'', [[lenkai]] vadino ''Łukniki''.<ref>[[Bronius Kviklys]]. Mūsų Lietuva, T. 4, Bostonas, Lietuvių Enciklopedijos Leidykla, 1968, 127 psl.</ref> == Istorija == Manoma, kad Luokės gyvenvietė kūrėsi dar [[XIV a.]] sankryžoje kelių, ėjusių nuo [[Tilžė]]s [[Viekšniai|Viekšnių]] link ir nuo [[Šiauliai|Šiaulių]] pajūrio link. [[XIV a.]] pabaigoje – [[XV a.]] pradžioje buvo [[Luokės dvaras]] ir valsčius. [[1416]] m. [[Vytautas Didysis|Vytauto]] nurodymu pastatyta viena pirmųjų bažnyčių Žemaitijoje – [[Visų Šventųjų bažnyčia|Visų Šventųjų]], įkurta parapija, suformuotas vyskupo dvaras.<ref>{{Cite web | title = "Žemaičių žemės" žurnalas. 2004 m. Nr. 3. Luokė | accessdate = 2016-03-05 | url = http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Luoke.htm | archiveurl = https://web.archive.org/web/20071027142450/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Luoke.htm | archivedate = 2007-10-27 }}</ref> Nuo [[1471]] m. kai kuriuose šaltiniuose gyvenvietė vadinama miestu, iki [[1526]] m. minimas Luokės miestelis. [[1775]] m. [[Abiejų Tautų Respublikos Seimas]] už nuopelnus Luokę valdyti paskyrė [[Andrius Ignotas Oginskis|Andrių Oginskį]]. Nuo [[XV a.]] pabaigos Luokėje rinkosi turgūs, [[1793]] m. suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. Garsūs Luokės turgūs („jomarkai“) lėmė, kad nuo XVI a. į miestelį suvažiuodavo pirkliai iš [[Kėdainiai|Kėdainių]], [[Tilžė]]s, aplinkinių [[Žemaičių kunigaikštystė]]s miestelių. Luokė klestėjo iki [[XVII a.]] vidurio karų su [[švedai]]s. Žinoma, kad [[1638]] m. miestelyje gyveno 9 profesijų amatininkai, miestelyje buvo daktarų ir kitų profesijų atstovų. [[1790]] m. suteikta privilegija rengti turgus. Vykdavo keturi prekymečiai per metus. Luokė turėjo net savo svorio vienetą – „Luokės matą“. [[1786]] m., [[1887]] m., [[1911]] m. ir [[1934]] m. miestelis degė. [[1824]] m. minima parapinė mokykla. XIX a. viduryje Luokėje ir apylinkėse siautėjo [[Tadas Blinda]]. [[1919]] m. [[vasario 27]] d. [[saksų savanoriai|saksų savanorių]] daliniai prie Luokės sumušė [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] [[Žemaičių pulkas|Žemaičių pulką]]. [[XX a.]] ketvirtame dešimtmetyje Luokėje veikė „Šatrijos“ knygynas, kuris leido ir knygas. [[1941]] m. liepą [[Rainiai|Rainiuose]] ir [[Viešvėnai|Viešvėnuose]] nužudyta apie 200 Luokės žydų. [[TSRS]] valdžia [[1940]]–[[1941]] m. ir [[1944]]–[[1953|1952]] m. ištrėmė 409 Luokės ir aplinkinių kaimų gyventojus. [[1945]] m. [[gegužės 10]] d. Luokę puolė lietuvių partizanai, ketindami išvaduoti suimtuosius. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. [[2007]] m. patvirtintas [[Luokės herbas]]. {{adm |XIV a. pabaiga – [[1950]] m.|[[Luokės valsčius|Luokės valsčiaus]] centras |[[1950]]-[[1995]] m.|[[Luokės apylinkė]]s centras |nuo [[1995]] m.|[[Luokės seniūnija|Luokės seniūnijos]] centras}} [[Vaizdas:Luoke, 2006-10-01.jpg|thumb|300px|Koncertuoja Luokės kultūros namų folkloro ansamblis, 2006 m.]] == Gyventojai == Daugiausia gyventojų Luokėje užfiksuota [[1638]] m. – 816. Vėliau, per visą [[XVII a.]] ir [[XVIII a.]] tokio skaičiaus nebepasiekta, vidutiniškai gyveno 200–300 gyventojų. {{dem|kolon=8|till=1800|inc=500|incmin=100 |past=* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti. |1638|816 |1841|539 |1867|270|r1867=*<ref name="GSSRI">{{GSSRI|3|102|Лукники}}</ref> |1897|1726 |1902|1800|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|1287|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|807|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|481||Luokė}}</ref> |1970|734|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|848|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1980|780|r1980=<ref name="LTE">{{LTE|7|134||Luokė}}</ref> |1985|807|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|2|665|Algimantas Miškinis ir kt|Luokė}}</ref> |1989|832|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|777|r2001=<ref>{{2001sur(Telšiai)}}</ref> |2011|629|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|482|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === * [[Tadas Blinda]] (1846–1877), plėšikų vadas, gimė greta Luokės, Kinčiulių kaime. * [[Chaimas Rabinovičius]] (1856–1931), rabinas, mokytojas * [[Vytautas Barsteiga]], ūkininkas, politinis veikėjas * [[Blažiejus Česnys]], kunigas, palaidotas Luokės bažnyčios šventoriuje * [[Antanas Grigoraitis]], vargonininkas, chorvedys * [[Petras Ivoškus]], pedagogas, politinis veikėjas * [[Vytautas Kleiva]], pedagogas, politinis veikėjas * [[Edvardas Kochas]], pedagogas, politinis veikėjas * [[Rasa Rimidytė]], scenografė * [[Augustinas Potockis]], kalvis, kryždirbys * Kazimieras Pliuskys, Paminkladirbys, pastatęs Laisvės paminklą. == Galerija == <gallery> Vaizdas:2010 09 05 11Luokė02.JPG|Kelias nuo [[Žarėnai|Žarėnų]] Vaizdas:2010 09 05 11Luokė06.JPG|Nepriklausomybės paminklas Vaizdas:2010 09 05 11Luokė07.JPG|Skveras Vaizdas:2010 09 05 11Luokė10.JPG|Luokės kapinės Vaizdas:2010 09 05 11Luokė13.JPG|Luokės kapinės Vaizdas:2010 09 05 11Luokė08.JPG|Luokės kapinės Vaizdas:Luoke 1.jpg|[[Luokės bažnyčia]] Vaizdas:2010 09 05 11Luokė11.JPG|[[Šatrija]] nuo Luokės Luokė, gatvė.JPG|Telšių gatvė Luokė, ženklas.JPG|Riboženklis </gallery> == Literatūra == * [[Algimantas Miškinis]]. Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai /Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius, 2004. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{ML|4|127|Luokė}} * [http://www.luoke.lt/ Miestelio svetainė] * [http://www.bendruomenes.lt/comunity/sites/static.php?pid=15481&id=15482 Luokės bendruomenė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070407020607/http://www.bendruomenes.lt/comunity/sites/static.php?pid=15481&id=15482 |date=2007-04-07 }} * [http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Luoke.htm Miestelio istorija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027142450/http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Luoke.htm |date=2007-10-27 }} * [http://www.lietuvos.net/galerija/collections/0101_lithuania_luoke/page01.htm Luokės vaizdai] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070301204608/http://www.lietuvos.net/galerija/collections/0101_lithuania_luoke/page01.htm |date=2007-03-01 }} {{TELgyv}} {{ltunavigacija |C=LUOKĖ |Š= |ŠR=[[Kaunatava]] – 11 km <br /> [[Upyna (Telšiai)|UPYNA]] – 9 km |R= |PR=[[Gaulėnai]] – 6 km <br /> [[Užventis|UŽVENTIS]] – 16 km |P=[[Viekšnaliai]] – 7 km |PV=[[Janapolė]] – 14 km <br /> [[Varniai|VARNIAI]] – 25 km |V=[[Biržuvėnai]] – 6 km |ŠV=[[Telšiai|TELŠIAI]] – 21 km <br /> [[Viešvėnai|VIEŠVĖNAI]] – 14 km }} [[Kategorija:Luokė]] 6n7qjqiv1c42ilgujna9q8fir5m0i2i 0 22419 6667293 6622346 2022-08-19T17:03:02Z 78.63.244.206 /* Katedros požemiai */ wikitext text/x-wiki {{Coord|54|41|09|N|25|17|15|E|display=t}} {{ltbaz|Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg|Vilniaus|Vilniaus I|Vilniaus miestas|Vilnius|Katedros a. 1|tinkuotas mūras|[[1801]] m.|[[klasicizmas]]}} '''Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika''' (arba tiesiog '''Vilniaus katedra''')<ref>{{cite web |title= Kaip rašyti: „Vilniaus arkikatedra bazilika“ ar „Vilniaus Arkikatedra bazilika“?|author=|date=|publisher=[[VLKK]]|url= http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7107-vilniaus-arkikatedra-bazilika |accessdate= 2020-09-12}}</ref> – svarbiausia Lietuvos katalikų bažnyčia ir reikšmingiausias klasicizmo architektūros pavyzdys šalyje. Katalikiškos piligrimystės vieta [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupijoje]].<ref>[http://www.piligrimai.lt/vilniaus-arkikatedra/ Vilniaus arkikatedra // piligrimai.lt]</ref> Stovi [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], [[Katedros aikštė|Katedros aikštėje]], pilių teritorijoje. [[Žemutinė pilis|Žemutinės pilies]] dalis. [[Vilniaus arkivyskupija|Arkivyskupijos]] ir [[Vilniaus dekanatas|dekanato]] centras. Bažnyčioje yra [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero]] ir 10 kitų šoninių koplyčių. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio). == Istorija == [[Vaizdas:Ka2.jpg|thumb|left|200px|Gotikinė Vilniaus katedra 1530 m., iš [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]] kolekcijos]] Kai kurie šaltiniai mini, kad seniau katedros vietoje degusi šventoji ugnis, stovėjęs pagonių aukuras ([[Janas Dlugošas]]), ar net buvusi pagonių šventykla griaustinio dievui [[Perkūnas|Perkūnui]] ([[Motiejus Strijkovskis]]).<ref name="J.Bielinis ir kt.">J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.</ref><ref name="Adomas Honoris Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.</ref><ref>N.Kitkauskas, A.Lisanka. Nauji duomenys apie viduramžių Vilniaus katedrą. Kultūros barai. 1986. Nr. 4-7.</ref> Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Kai 1251 m. karalius [[Mindaugas]] priėmė krikštą, popiežius [[Inocentas IV]] išleido bulę, kuria įpareigojo Lietuvos karalių skirti žemės sklypą katedrai statyti. Ji buvo pereinamojo iš [[Romanika|romaninio]] į [[Gotika|gotikinį]] stiliaus, kvadratinio plano, dengta paprastu dvišlaičiu stogu. Fasadą puošė gotikinis [[Portalas|portalas]], virš kurio buvo trys smailiaarkiai langai. Katedros [[Frontonas|frontone]] buvo graikiško kryžiaus formos langas. Katedra turėjo ilgą [[Presbiterija|presbiteriją]]. Kvadratinio pastato pamato liekanų yra išlikusių katedros rūsiuose.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref> Grindys buvo išklotos keramikinėmis glazūruotomis tamsiai žalios spalvos plytelėmis. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra galėjo būti paversta pagonių šventykla.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref name=" V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis">V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985.</ref> 1387 m. [[Jogaila|Jogailos]] rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis, pristatyta presbiterija. Ją [[1388]] m. konsekravo [[Gnieznas|Gniezno]] arkivyskupas Bodzantas. Katedra buvo paskirta Švč. Trejybės, Švč. Marijos, šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo garbei. Prie katedros 1387 m. veikė mokykla (greičiausiai pirmoji Lietuvoje; minima ir 1452 m.). Šios Jogailos katedros liekanų yra išlikusių rūsiuose. [[1419]] m. katedra sudegė. Jos vietoje tuoj po gaisro [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] kunigaikštis [[Vytautas]] pastatė trijų navų naują didesnę halinę gotikinę katedrą, daug aukštesnę už šiandieninę. Iki šių dienų išlikę tos katedros keturkampiai stulpai, dalis sienų, kai kurių koplyčių sienų. [[Flamandai|Flamandų]] keliautojas Gilberas de Lanua XV a. buvo nurodęs, jog ši Vytauto katedra buvo pastatyta pagal [[Fromborkas|Fromborko]] gotikinę katedrą.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref><ref name=" Morta Baužienė"/><ref name=" V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis"/> Fasadai buvo su kontraforsais, kai kurie koplyčių stogai paauksuoti. Buvo pastatytos koplyčios: 1423 m. – Mantvydų (dabartinė – Lojolos), 1436 m. – [[Goštautai|Goštautų]], Švč. Trejybės (dabartinis pietinis prieangis), [[Kęsgailos|Kęsgailų]], 1474 m. – Karališkoji (dabartinė – Valavičių), 1495 m. – Vyskupų (dabartinė – Švč. Marijos) bei zakristija. Po koplyčiomis buvo išmūrytos kriptos. Koplyčių stogai buvo dengti čerpėmis, vietomis – švino danga, kai kurie paauksuoti.<ref name=" V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis"/> 1522 m. prie katedros veikė trijų klasių mokykla. Joje buvo dėstoma retorika, muzika, dialektika, lotynų kalba. 1522 m. katedra remontuota (italų architektas Anus), šalia buvusiame gynybos bokšte įrengta varpinė. Po 1530 m. gaisro katedra buvo atstatyta italų architekto [[Bernardino Zanobi de Gianotis|Bernardino Džanočio]] bei jo pagalbininkų [[Džiovanis Činis|Džovanio Činio]] bei [[Fiesole Bartalomeo Fillipo|Bartolomėjaus Fiesolės]] pastangomis. Karalienė [[Bona Sforca|Bona]] [[Krokuva|Krokuvoje]] užsakė nukalti iš marmuro antkapinį Didžiojo kunigaikščio [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] paminklą.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/> [[1529]] m. katedroje iškilmingai vainikuotas [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. 1534–1557 m. katedroje pristatyta koplyčių, įrengta kriptų. Katedra įgijo [[Renesansas|renesanso]] bruožų. Ji buvo trinavė, turėjo šonines koplyčias. Katedros [[Fasadas|fasadas]] buvo papuoštas [[Frontonas|frontonu]] ir portalu, interjeras – [[Freska|freskomis]], [[Altorius|altoriais]], antkapiniais paminklais.<ref name="Morta Baužienė"/> [[Vaizdas:Vilnia, Katedra. Вільня, Катэдра (J. Knakfus, 1632, 1820-50) (2).jpg|thumb|180px|right|Vilniaus katedra 1632 m. (J. Knakfusas)]] XVI a. ir vėliau pamokslai sakyti lietuviškai. 1530 m. katedra degė. 1534 m. buvo pastatyta nauja Karališkoji koplyčia. 1534 m. katedros atstatymo darbams vadovavo [[Roma|Romos]] architektas Bernardinas Džanotis. Po jo mirties katedrą restauravo Džiovanis Činis. Katedra dar kartą degė, jos remontas buvo baigtas tik 1557 m. Perstatytos kai kurios koplyčios, išmūryti skliautai, įrengtos naujos kriptos. Iš renesansinės katedros iki šių dienų išliko Valavičių koplyčios sienos, Vyskupų koplyčios sienų apatinės dalys, LDK kanclerio [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] bei vyskupo [[Povilas Alšėniškis|Povilo Alšėniškio]] antkapinės renesansinės plokštės.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/> [[1610]] m. katedra vėl degė. Jos remontui vadovavo architektas [[Vilhelmas Polis]]. 1623–1636 m. [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] iniciatyva pastatyta [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero koplyčia]] (architektai [[Konstantinas Tenkala]] ir kt.). Konstantinas Tenkala sukūrė ir barokinį altorių. Per karą 1655 m. katedra smarkiai apgadinta ir apiplėšta; vietomis įgriuvo pastato skliautai. [[Rusija|Rusijos]] kareiviai nuplėšė ir išsivežė varinį katedros stogą. Manoma, jog tuo metu buvo išplėštas ir tikriausiai sunaikintas Vytauto Didžiojo kapas.<ref name=" Morta Baužienė"/> 1636 m. į katedros Šv. Kazimiero koplyčią buvo iškilmingai perkelti [[šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] palaikai. Katedros centrinėje navoje buvo įrengtas milžiniškas katafalkas. 1648 m. po Šv. Kazimiero koplyčios altoriumi padėti du indai su [[Merkinė|Merkinėje]] mirusio karaliaus [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] viduriais ir širdimi.<ref name=" Morta Baužienė"/> 1666 m. austrų architektas [[Johanas Vincentas Salvadoras]] pradėjo katedrą remontuoti. Buvo dekoruota Šv. Kazimiero koplyčia (dailininkas [[Pjetras Pertis]]). Atvykęs italų dailininkas [[Mikelandželas Palonis]] katedrai nutapė freskas „Stebuklingas Uršulės atgijimas prie šv. Kazimiero karsto" ir „Šv. Kazimiero karsto atidengimas". 1730 m. katedra vėl remontuota, joje įdėtos marmuro plokščių grindys.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> 1748–1754 m. katedrą restauravo architektas [[Jonas Kristupas Glaubicas]]. Vakariniame fasade virš kampinių koplyčių buvo pastatyti du bokštai ir tarp jų įrengtas frontonas. 1769 m. lapkričio 2 d. audra nugriovė pietvakarių bokštą, kuris virsdamas perskėlė skliautus ir užmušė šešis Švč. Mergelės Marijos koplyčioje buvusius žmones, t. y. vieną kunigą ir penkis klierikus.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref> ''Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione'', Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 112</ref>. 1771 m. architektui [[Martynas Knakfusas|Martynui Knakfusui]] sudarius defektinį planą, [[Vilniaus katedros kapitula]] pamaldas ir kitas katedros funkcijas perkėlė į [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčią]].<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/><ref name="Vl. Drėma">Vl. Drėma. Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais. Vilnius: Mokslas. 1991.</ref> 1783 m. [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupo]] [[Ignotas Masalskis|Ignoto Jokūbo Masalskio]] pavedimu katedra pradėta rekonstruoti pagal [[Laurynas Gucevičius|Lauryno Gucevičiaus]] 1781 m. parengtą projektą. Statybos ir rekonstrukcijos darbams Gucevičius pasikvietė italų architektą [[Pietro de Rossi|Pietrą de Rosį]]. 1785 m. statybos darbų metu buvo užmūrytas Šv. Kazimiero koplyčios portalas, kad statybos dulkės neterštų koplyčios vidaus. Laurynas Gucevičius, nugriovęs vikariato namus, katedros pastatą išplėtė, pailgino, tačiau paliko autentišką aukštį ir halinę jos struktūrą. Priekinėje pastato dalyje suprojektavo dvi koplyčias, šiaurėje pristatė zakristiją su kupolu. Koplyčias suvienodino, sujungė galerijomis su kolonadomis. Katedros priekyje Laurynas Gucevičius pastatė šešių dorėninių kolonų portiką. Katedrai papuošti architektas sugalvojo skulptūras, kurių dalis pastatyta, L. Gucevičiui dar esant gyvam. Katedros evangelistų skulptūras kūrė italų skulptorius [[Thommaso Righi|Tomazas Rigis]]. T. Rigis nulipdė ir visus katedros vakariniame fasade esančius horeljefus. Iš senojo katedros pastato liko pagrindinė trinavė dalis, Šv. Kazimiero ir Valavičių koplyčios, kitų koplyčių sienos.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/><ref name="Vl. Drėma"/>' [[Vaizdas:Vilnia, Katedra. Вільня, Катэдра (Ł. Gucevič, 1786).jpg|thumb|250 px|left|Vilniaus katedra (Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai, Inw.zb.d. 8005.)]] 1786 m. buvo atnaujinta Šv. Kazimiero koplyčia (italų architektas [[Karlas Spampanis]]), nutapyti paveikslai (dailininkas [[Pranciškus Smuglevičius]]), t. y. altoriaus paveikslas „Šv. Stanislovo mirtis“ ir 12 šventųjų apaštalų atvaizdai bei du paveikslai altoriaus sienai.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name="Morta Baužienė"/> 1798 m. [[Laurynas Gucevičius|Lauryno Gucevičiaus]] mirus, katedros rekonstrukcijos darbus tęsė architektas [[Mykolas Angelas Šulcas]], kuris juos užbaigė 1801 m. Po rekonstrukcijos katedra tapo [[Klasicizmas|klasicistine]]. Ant fasado frontono buvo pastatytos [[Šv. Elena|šv. Elenos]], [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] ir [[Šv. Stanislovas|šv. Stanislovo]] skulptūros (skulptorius [[Karolis Jelskis]], 1950 m. jos buvo nugriautos ir sunaikintos). Mykolas Šulcas sukūrė ir šias dienas pasiekusį dorėninio portiko vikarų altorių. Pagal Šulco projektą pastatyta sakykla, suolai presbiterijos šonuose, pakeistas vargonų choras, rekonstruota varpinė.<ref name="Morta Baužienė"/> 1817 m. užmūrytos atviros šoninės katedros pastato kolonados dėl to, kad vilniečiai neterštų pasienių. Palikti tik vieni varteliai. XIX a. pradžioje nudažyti Šv. Kazimiero koplyčios fasadai.<ref name="Morta Baužienė"/> 1836 m. vyskupo [[Andrius Benediktas Klongevičius|Andriaus Benedikto Klongevičiaus]] iniciatyva sudarytas katedros remonto komitetas, į kurio sudėtį įėjo [[Karolis Podčašinskis]], [[Kanutas Ruseckas]], [[Mykolas Januškevičius]], [[Pranciškus Andriolis]]. Šios rekonstrukcijos metu restauruotos Švč. Marijos ir Valavičių koplyčios, naujai dekoruotos Goštautų, Kęsgailų, Montvydų koplyčios. Šiaurinio įėjimo vietoje įrengta nauja Išganytojo karsto koplyčia. 1848 m. į katedrą atkeltas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas iš [[Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia|Ramintojos bažnyčios]]. 1897 m. sutvirtinti katedros skliautai, pastatas uždengtas vario skardos stogu, kuris buvo nuplėštas 1915 m. [[vokiečiai|vokiečių]] kariuomenės. 1889 m. katedroje įrengti nauji vargonai (meistras Juozapas Radavičius).<ref name=" Morta Baužienė"/> [[1922]] m. Vilniaus katedrai suteiktas [[Bazilika|bazilikos]] titulas. [[1925]] m. katedra tapo arkikatedra. 1901 m. per jubiliejines iškilmes laikytos lietuviškos pamaldos, kurios vėliau buvo laikomos kiekvieno šventadienio rytą (1908–1923 m.). Vėliau lietuviškos pamaldos leistos tik per [[Sekminės|Sekmines]], gegužės mėn. vakarais ir per [[Jonas Basanavičius|Jono Basanavičiaus]] laidotuves 1927 m. vasario 21 d. Nuo 1940 m. lietuviams vėl leista šventadieniais laikyti pamaldas. Tuomet katedroje dirbo arkivyskupas [[Mečislovas Reinys]]. [[Vaizdas:Wilno Katedra.jpg|thumb|right|Vilniaus katedra XIX a. (autorius [[Vasilij Sadovnik|Vasilijus Sadovnikas]])]] 1931 m. per pavasario potvynį [[Neris]] užliejo katedros požemius, suskilo pastato sienos. Katedra buvo uždaryta. 1932–1939 m. ji restauruota. Mediniai sienų poliai pakeisti gelžbetoniniais. Suveržtos sienos, po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtas mauzoliejus. Į mauzoliejų atkelti katedros rūsiuose rasti kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]], [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] žmonų [[Elžbieta Habsburgaitė|Elžbietos Habsburgaitės]] ir [[Barbora Radvilaitė|Barboros Radvilaitės]] palaikai, urna su kunigaikščio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo]] širdimi. 1949 m. katedra uždaryta, 1950 m. [[Kazys Preikšas|Kazio Preikšo]] iniciatyva nuo arkikatedros nuimtos ir susprogdintos šventųjų skulptūros.<ref name="Morta Baužienė"/> 1950 ir 1951 m. kelis kartus į uždarytą katedrą įsilaužta. Išvogta didesnė dalis turto, kitas sugadintas. 1951 m. kapitulos archyvo likučiai (1320 aplankų, 130 ryšulių) ir daugiau kaip 4000 knygų perduota Knygų rūmų specialiajam fondui. 1953 m. karstas su šv. Kazimiero palaikais perkeltas į [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią]] (grąžintas 1989 m.). 1953 m. rugsėjo 4 d. komisija apžiūrėjo katedrą ir nustatė, kad jos turtas išdalytas įvairioms įstaigoms, kita dalis parduota. Rasti apnaikinti altoriai, sulaužyti baldai, sugadinti vargonai, skulptūros, antkapiai. Po 1953 m. katedra perduota [[Lietuvos dailės muziejus|Dailės muziejui]]. 1955–1956 m. perdažyta, įvestas šildymas. 1956 m. katedroje įrengta [[Vilniaus paveikslų galerija|Paveikslų galerija]]. Nuo 1968 m. tirta pastato konstrukcijų būklė, daryti architektūriniai tyrimai. Darbams vadovavo inžinierius [[Kazys Napaleonas Kitkauskas|Napaleonas Kitkauskas]]. 1969 m. [[Potsdamas|Potsdamo]] H. Šukės firma restauravo vargonus. 1980 m. stogas uždengtas vario skarda, perdažyti fasadai, restauruotos jų skulptūros. Nuo 1981 m. restauruotas vidus. 1984–1986 m. atlikti papildomi archeologiniai ir architektūriniai tyrimai.<ref name="Morta Baužienė"/> 1988 m. spalio 22 d. per [[Sąjūdis|„Sąjūdžio“]] steigiamąjį suvažiavimą paskelbta apie katedros grąžinimą tikintiesiems.<ref name=" Morta Baužienė"/> Paremontuota arkikatedra 1989 m. vasario 5 d. iškilmingai pašventinta. 1989 m. kovo 4 d. į Katedrą buvo iškilmingai perneštas sidabrinis sarkofagas su Lietuvos globėjo [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] palaikais. Nuo 1989 m. spalio Katedroje vėl nuolat laikomos šventosios Mišios.<ref name="Morta Baužienė"/> 1996 m. valstybės įmonė [[Vilniaus pilių direkcija]] atstatė skulptūras ant Katedros fasado (skulptorius [[Stanislovas Kuzma]]).<ref>Vytautas Ališauskas, Mindaugas Paknys. Šv. Kazimiero koplyčia. Vadovas. Vilnius: Aidai. 2004. ISBN 9955-445-96-3.</ref> Nuo 1993 m. vasario ([[Algirdas Brazauskas|A. Brazauskui]] pradėjus eiti pareigas) tapo tradicija inauguracijos iškilmių dalimi laikyti šventąsias Mišias Katedroje, dalyvaujant išrinktajam prezidentui, ir Prezidento vėliavos pašventinimą bei organizuoti karinį paradą. 1993 m. rugsėjo 4 d. [[popiežius]] [[Jonas Paulius II]] malda Katedroje pradėjo [[1993 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|apaštališkąjį vizitą Lietuvoje (1993 m. rugsėjo 4–8 d.)]]. == Architektūra == === Eksterjeras === [[Vaizdas:Katedros skulptūros.jpg|thumb|200 px|left|Katedros fasado portiko skulptūros: šv. Stanislovo, šv. Elenos ir šv. Kazimiero]] [[Vaizdas:Tower in Cathetral square 2007 July 15.jpg|thumb|130 px|right|Vilniaus katedros varpinė]] Vilniaus katedra yra simetriška, [[Klasicizmas|klasicistinio]] stiliaus, stačiakampio plano, [[wikt:Halė|halinė]]. Katedros eksterjerą puošia 18 apvaliųjų skulptūrų ir 6 reljefai. Bažnyčios fasado portike stovi didelės šešios kolonos per visą bažnyčios plotį ir aukštį. Ant portiko pastatytos trys statulos: viduryje šventosios Elenos, laikančios didelį kryžių ir vinis, kuriomis prie kryžiaus buvo prikaltas Jėzus, ant dešiniojo krašto – [[Krokuva|Krokuvos]] vyskupo, kankinio šv. Stanislovo, ant kairiojo – šv. Kazimiero. Šios skulptūros yra 1950 m. sunaikintų skulptūrų kopijos. 1997 m. jas sukūrė skulptorius Stanislovas Kuzma. Skulptūros stovi ant [[frontonas|frontono]], kurio centre yra horeljefas „Nojaus arka". Horeljefe vaizduojami aplink degantį aukurą klūpantys ir į dangų rankas tiesiantys vyrai ir moterys. Pastogę ir bažnyčią juosia tašyto akmens fryzas. Du katedros kupolai sukomponuoti jos šonuose – struktūriškai remia pagrindinę erdvę.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė">Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. ISBN 978-9955-23-952-9. </ref><ref name="Vidas Poškus">Vidas Poškus. Nedingęs Vilnius. Miesto akupunktūros. Vilnius: Tyto alba, 2017. ISBN 978-609-466-146-4.</ref> Dešiniajame katedros šone yra [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero koplyčia]], kuri išsiskiria pilkšvo kalkakmenio spalva. Jos išorinėje sienoje yra koplyčios įkūrimo lenta. Įrašo plokštė yra iš [[marmuras|marmuro]], rėmai pagaminti iš smiltainio. Šioje koplyčioje ilsisi šv. Kazimieras.<ref name="Irena Vaišvilaitė"/> Viso katedroje yra 11 koplyčių.<ref name="dr. Jonas Grinius"/> Bažnyčios fasado kairėje nišoje yra Abraomo, laikančio peilį, skulptūra. Kraštutinėje dešinėje fasado nišoje pastatyta Mozės skulptūra. Mozė pavaizduotas su spinduliais, kyšančiais iš kaktos. Rankose jis laiko dvi akmens plokštes su Dievo įstatymu. Už kolonų pagrindinio fasado sienos nišose stovi keturių evangelistų – Mato, Morkaus, Luko ir Jono skulptūros. Evangelistai vaizduojami su simbolinėmis angelo, liūto, jaučio ir erelio figūromis. Skulptūros proporcingos nišų dydžiams. Skulptūrų autorius – [[Thommaso Righi|Tomazas Rigis]]. Virš skulptūrų įtaisyti [[bareljefas|bareljefai]], vaizduojantys [[Apaštalų darbai|apaštalų darbus]]. Centrinė didžiausia virš katedros durų esanti bareljefinė kompozicija skirta šventajam Petrui, kalbančiam miniai. Šoninių fasadų sienų keturiolikoje nišų kairėje pusėje stovi karalių, dešinėje pusėje – apaštalų ir Jėzaus bendrijos šventųjų statulos. Sienoje virš nišų yra šv. Petro ir šv. Pauliaus gyvenimo tematikos kompozicijos su daug figūrų. Pagrindinio fasado skulptūrų vieta ir dydžiai buvo nustatyti Lauryno Gucevičiaus parengtame katedros rekonstrukcijos projekte.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> <center> <gallery> Peilį laikantis Abraomas.jpg|thumb|Peilį laikantis Abraomas Apaštalas Jonas su ereliu ir plunksna.jpg|thumb|Apaštalas Jonas su ereliu ir plunksna Apaštalas Lukas su jaučiu prie kojų.jpg|thumb|Apaštalas Lukas su jaučiu prie kojų Apaštalas Morkus su sparnuotu liūtu.jpg|thumb|Apaštalas Morkus su sparnuotu liūtu Apaštalo Mato skulptūra.jpg|thumb|Apaštalo Mato skulptūra Mozės skulptūra.jpg|thumb|Mozės skulptūra </gallery> </center> Priešais katedrą stovi 57 metrų aukščio [[varpinė]] – geriausiai išlikęs Vilniaus pilių [[Vilniaus gynybinė siena|gynybinės sienos]] bokštas, kuriame kabo dešimt žalvario varpų, nulietų XVI–XVIII a. olandų ir vokiečių meistrų. XIX a. pradžioje čia buvo įmontuotas laikrodis, kuris neturi minutinės rodyklės. Požeminė keturkampė varpinės dalis yra viena seniausių mūro liekanų Lietuvoje, išmūryta XIII a. [[Vilnia|Vilnios]] senvagės dugne.<ref name="Varpinės istorija">Varpinės istorija Vilniaus arkikatedros interneto svetainėje. [https://www.katedra.lt/varpine/]</ref> Antžeminė varpinės dalis yra 52 m aukščio (su 2,8 m kryžiumi – 57 m). Pirmas varpinės aukštas apvalus, trys viršutiniai aukštai – aštuonių briaunų. Kupolas pasibaigia piramide. Katedra turi šešis J. E. Kelno arkivyskupijos kardinolo Joachimo Meisnerio dovanotus varpus, kurių didžiausias yra 2600 kg svorio gavęs Joachimo vardą.<ref name="Morta Baužienė"/> Seniausias varpas yra XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios, Renesanso bruožų. Jis naudojamas bokšto laikrodžiui. Kiti varpai – barokiniai. [[Jonas Delamarsas|Jono Delamarso]] 1673 m. nulietas varpas papuoštas figūrų kompozicijomis ir ornamentų juostomis. [[Varpas]] muša valandas. Likusieji varpai taip pat nulieti žymių meistrų: Andriejaus Dorlingo, Karolio Gotlybo Šparo, Gustavo Miorko, Pilypo Jokūbo Ginterio.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> Istoriniuose šaltiniuose varpinė pirmą kartą paminėta 1522 m. Tuo metu ji buvo remontuojama. Rekonstrukcijos metu panaikintos šaudymo angos, varpinė nutinkuota. 1598 m. pastatytas varpinės trečiasis aukštas. 1610 m. bokštą nuniokojo gaisras. Varpinės atstatymo darbams vadovavo architektas Vilhelmas Polis.<ref name="Varpinės istorija"/> === Interjeras === [[Vaizdas:Arkikatedros-interjeras.jpg|thumb|left|Arkikatedros interjeras]] [[Vaizdas:Vilnius_Cathedral_Interior_2,_Vilnius,_Lithuania_-_Diliff.jpg|thumb|right|Arkikatedros interjeras]] Bažnyčios vidaus chorą remia dvylika kolonų. Dviejose šoninėse sienose yra dvylika langų. Grindys iš akmens plokščių. Katedra trinavė: pagrindinė ir dvi šoninės navos atskirtos masyviais [[Piliorius|pilioriais]], dengtos kryžminiais skliautais, kurie išdabinti lauro lapo girliandomis. Centrinė nava yra aukštesnė už šonines. Šviesa patenka ir per centrinės navos langus, kurie yra aukščiau šoninių navų langų. Statydamas katedrą Laurynas Gucevičius neišdrįso navų pakelti aukščiau, kad virš koplyčių būtų daugiau erdvės langams, todėl katedra per menkai apšviesta.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Vidas Poškus"/><ref name="dr. Jonas Grinius">dr. Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994.</ref> Katedros skliautai yra kryžminiai, papuošti rozetėmis, remiasi į šešiolika piliorių. Prie vieno jų priglausta katedros sakykla. Katedros [[Presbiterija|presbiterija]] nuo kitų patalpų atskirta tvorele.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/> Katedroje tėra tik du [[altorius|altoriai]]. Pagrindinis didysis klasicistinio stiliaus kanaunininkų altorius turi kolonas ir frontoną su paauksuotu kryžiumi. Jo pagrindiniai elementai sukurti iš dirbtinio marmuro, dekoras iš stiuko. Iš abiejų altoriaus pusių yra laiptai su metaliniais varteliais. Altoriuje yra paveikslas „Šv. Stanislovo mirtis". Šis altorius suprojektuotas ir įrengtas Lauryno Gucevičiaus vietoj buvusių trijų altorių. Virš didžiojo altoriaus yra pusiau apvalus langas. Už didžiojo altoriaus prie bažnyčios sienos pakeltas nuo grindų įrengtas vikarų altorius. Šiame altoriuje kabo [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] paveikslas, vaizduojantis kaip [[Boleslovas II Drąsusis]] 1079 m. nužudo [[Krokuva|Krokuvos]] vyskupą Stanislovą.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="dr. Jonas Grinius"/><ref name="J.Bielinis ir kt."/> Ant šoninių navų sienų kabo italų dailininko [[Konstantinas Villani|Konstantino Vilanio]], ant galinės katedros sienos – [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] nutapyti paveikslai. Dailininko P. Smuglevičiaus dvylikos apaštalų paveikslai iškabinti ant centrinės navos piliorių. Centrinės navos gale pro altoriaus kolonas matyti Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas, vaizduojantis šventąsias Mišias aukojantį šv. Stanislovą. Viso katedroje yra 12 Smuglevičiaus paveikslų. Taip pat katedroje pakabintas ir dailininko Slendzinskio<!--kurio iš Sledzinskių?--> nutapytas [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] paveikslas.<ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="dr. Jonas Grinius"/> Katedros [[vargonai]] yra [[Barokas|baroko]] stiliaus, papuošti auksuotais ornamentais, dekoratyvinėmis vazomis. Viduryje vaizduojamas karalius Dovydas su arfa, iš šonų – muzikuojantys angelai. <ref name="J.Bielinis ir kt."/> Pastato interjere gausu freskų, vertingų paveikslų, skulptūrų, antkapinių paminklų. Katedroje yra vienas vertingiausių ankstyvojo baroko pavyzdžių – Kazimiero koplyčia, kurioje saugomas karstas su šv. Kazimiero palaikais. Katedros zakristija yra rotondinės formos, suprojektuota Lauryno Gucevičiaus. Ant zakristijos yra iždinė su karaliaus Aleksandro, karalienių Elžbietos ir Barboros Radvilaitės insignijomis.<ref name="dr. Jonas Grinius"/> <center> <gallery> Lietuvos vėliava prie Vilniaus katedros.jpg|thumb|Ištiesta Lietuvos valstybės vėliava prie Vilniaus katedros 2015 m. kovo 11 d. Vilnius Cathedral - view.jpg|thumb|Vilniaus katedra iš oro Tikintieji katedroje.jpg|thumb|Tikintieji Vilniaus katedroje </gallery> </center> == Epitafijos ir memorialinės lentos == Katedroje yra įrengtų paminklinių epitafijų ir memorialinių lentų.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> [[Samuelis Pacas|Samuelio Paco]] barokinė epitafija, kuri sukurta 1629–1633 m., pakabinta pietinėje navoje prie pietinės sienos piliastro. Ji yra sukomponuota iš rusvo ir juodo marmuro bei klinties. Epitafiją sudaro plokštė su memorialiniu įrašu. Ovalioje nišoje yra baltas portretas. Taip pat epitafiją puošia baltos spalvos herbinis skydas. Epitafija skirta LDK vėliavininkui Samueliui Pacui.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> [[Jurgis Tiškevičius|Jurgio Tiškevičiaus]] epitafija pakabinta pietinėje navoje prie pietinės sienos piliastro. Ji sukomponuota iš bronzos ir marmuro, taip pat barokinė. Epitafijoje yra iškaltas vyskupo biustas, patalpintas nišoje, žemiau jo įkomponuota lenta su memorialiniu įrašu. Epitafija sukurta apie 1652 m.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> [[Eustachijus Valavičius|Eustachijaus Valavičiaus]] epitafija yra Valavičių koplyčioje prie rytinės sienos. Ji sukomponuota iš pilko ir rudo marmuro, smiltainio bei stiuko. Taip pat barokinė. Epitafiją sudaro stačiakampio formos įrašo plokštė bei įrėminta viršutinė epitafijos dalis. Epitafijos centre yra vyskupo [[Eustachijus Valavičius|Eustachijaus Valavičiaus]] portretas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> [[Tomas Vavžeckis|Tomo Vavžeckio]] epitafija pakabinta šiaurinėje navoje prie sienos. Ji sudaryta iš ketaus, marmuro ir gipso. Epitafija pasidabruota ir paauksuota, klasicistinio stiliaus. Epitafijoje yra Tomo Vavževskio biustas, patalpintas į nišą ir plokštė su memorialiniu įrašu. Epitafijoje nurodyta, jog ją įrengė Tomo Vavževskio brolis. <ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> Mykolo Liubičiaus Zaleskio epitafija yra Kęsgailų koplyčios rytinėje sienoje. Ji pagaminta iš marmuro, klasicistinio stiliaus. Epitafiją puošia figūrų kompozicija ir memorialinis įrašas. Kompoziciją nuo plokštės skiria karnizas. Epitafijos įrašas nurodo, kad ji skirta LDK veikėjui Mykolui Liubičiui Zaleskiui (1744–1816 m.).<ref name="J.Bielinis ir kt."/> Jono Nepomuko Kosakovskio epitafija pakabinta Švč. Marijos koplyčioje prie rytinės sienos. Ji sukurta iš granito, marmuro ir gipso, klaiscistinio stiliaus. Epitafiją sudaro plokštė su memorialiniu įrašu bei įkomponuoti vyskupo portretas, insignijos bei herbas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> [[Vytautas Didysis|Vytauto]] memorialinė lenta yra pakabinta šiaurinėje navoje, prie rytinės sienos. Ją sudaro juodo marmuro plokštė su paauksuotu įrašu. Lentą puošia ornamentai. Šią lentą įrengė Eustachijus Tiškevičius. Joje pakartotas Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus 1573 m. Vytautui įrengtos ir 1610 m. gaisre sudegusios antkapinės lentos įrašas. Vyskupo [[Andrius Benediktas Klongevičius|Andriaus Benedikto Klongevičiaus]] memorialinė lenta įrengta pietinėje navoje prie pietinės sienos piliastro. Ji yra iš gipso. Memorialinį įrašą juosia rėmai, papuošti dekoru. Lenta sukurta XIX a. Vincento Kliučinskio memorialinė lenta pakabinta Kęsgailų koplyčioje prie vakarinės sienos. Ji pagaminta iš bronzos. Lentoje yra įkomponuotas portretas, po juo – memorialinis įrašas. Lenta sukurta XX a. I pusėje.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> <center> <gallery> Epitaph for Samuel Pac.JPG|thumb|150 px|left|Epitafija Samueliui Pacui Wilno bp Jerzy Tyszkiewicz 1724.jpg|thumb|Epitafija Jurgiui Tiškevičiui Wilno Cathedral Wawrzecki.jpg|thumb|Epitafija Tomui Vavžeckiui Memorial plaque of Vytautas the Great 01(js).jpg|thumb|Atminimo lenta Vytautui Didžiajam Wilno Cathedral Kłągiewicz 1841.jpg|thumb|Atminimo lenta Vilniaus vyskupui Andriui Benediktui Klongevičiui Wilno Cathedral Adam Zabłocki.jpg|thumb|Atminimo lenta Adomui Zablockiui </gallery> </center> == Katedros koplyčios == [[Vaizdas:Tremtinių koplyčia.jpg|thumb||150 px|left|Tremtinių koplyčia]] [[Vaizdas:Šventojo Vladislovo kolyčia.jpg|thumb||150 px|right|Šventojo Vladislovo koplyčia]] Šiuo metu katedra turi vienuolika koplyčių. Koplyčias suvienodino Laurynas Gucevičius.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> Pirmoji koplyčia nuo pagrindinių katedros durų į kairę – šventojo Vladislovo koplyčia, kurią pastatė Laurynas Gucevičius. Iki 1530 m. gaisro šioje vietoje stovėjo Karališkosios koplyčios zakristija ir vienas katedros bokštų. Koplyčia ovali, turi kupolą. Šalia jos kabo Vilniaus vyskupo [[Benediktas Vaina|Benedikto Vainos]] memorialinė plokštė.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika">A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.</ref> Taip pat katedroje yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, dar vadinama Valavičių koplyčia arba Senąja karališkąja koplyčia. Šią koplyčią fundavo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis, [[Jogaila|Jogailos]] sūnus [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimieras]]. 1473 m. koplyčios rūsyje kurį laiką buvo šv. Kazimiero, Aleksandro ir abiejų Žygimanto Augusto žmonų palaikai. 1530 m. koplyčia degė. 1534 m. ją atstatė [[Žygimantas Senasis]]. 1547 m. šioje koplyčioje slapta tuokėsi Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė. Koplyčia vėliau buvo perstatyta [[Eustachijus Valavičius|Eustachijaus Valavičiaus]] iniciatyva. Ji stačiakampė, dengta kupolu, kuriame pavaizduoti keturi evangelistai. Koplyčios altorius įrengtas prie šiaurinės sienos, vėlyvojo baroko stiliaus. Altoriuje kabo Švč. Mergelės Marijos paveikslas, virš kurio debesyse pavaizduota Šventoji Dvasia. Altorius padarytas XVII a. <ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Šalia Valavičių koplyčios yra [[Kęsgailos|Kęsgailų]] koplyčia. Ji uždaryta, lankytojams neprieinama, pastatyta 1436 m. Vilniaus vaivados ir Lietuvos kanclerio [[Mykolas Kęsgaila|Mykolo Kęsgailos]]. Koplyčios sienoje įmūryta paminklinė lenta, skirta pirmųjų Vilniuje nukankintų [[Pranciškonai|pranciškonų]] atminimui. Atminimo lenta į šią koplyčią perkelta iš Pranciškonų bažnyčios. Toliau yra Kristaus kapo koplyčia, taip pat uždaryta. „Kristaus kapą" sukūrė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesorius [[Karolis Podčašinskis]]. Toliau už šios koplyčios yra katedros šiaurinis įėjimas. Jis įrengtas vietoj senos koplyčios, vadintos antrąja Kęsgailų koplyčia. Už šoninio įėjimo yra dvi zakristijos.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Kairiojoje navoje 2018 m. atidaryta Palaimintųjų relikvijų koplyčia, kurioje pagerbiamos dviejų Lietuvos palaimintųjų arkivyskupų – pal. Jurgio ir pal. Teofiliaus – relikvijos. Relikvijos perneštos nuo centrinio altoriaus į koplyčią, kurią puošia palaimintųjų [[Jurgis Matulaitis|Jurgio Matulaičio]] (1871–1927) ir arkivyskupo [[Teofilius Matulionis|Teofiliaus Matulionio]] (1873–1962) atvaizdai.<ref>Vilniaus arkikatedroje atveriama palaimintųjų relikvijų koplyčia. 2018. [https://www.teofilius.lt/renginiai/vilniaus-arkikatedroje-atveriama-palaimintuju-relikviju-koplycia/https://www.teofilius.lt/renginiai/vilniaus-arkikatedroje-atveriama-palaimintuju-relikviju-koplycia/]</ref> Kairiosios navos pabaigoje yra katedros zakristija. Ji aštuoniakampė, su kupolu. Kupolą ištapė dailininkas [[Albertas Vaitiekus Žametas]]. Nuo katedros šoninės navos zakristiją skiria vartai.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|šv. Kazimiero koplyčią]] dešinės pusės navoje pradėjo statyti kunigaikštis [[Zigmantas Vaza]], pabaigė statyti [[Vladislovas IV]]. Koplyčia pastatyta iš švediško smiltainio, jos vidus išklotas marmuru. Koplyčia kvadratinė, baroko stiliaus. Jos altoriuje yra šv. Kazimiero karstas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Už Šv. Kazimiero koplyčios durų link yra Vyskupų koplyčia, pastatyta XVI a. pradžioje Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių. Nuo 1537 m. rūsyje po koplyčia buvo laidojami Vilniaus vyskupai. Vyskupų koplyčios sienų dekorą sukūrė dailininkas [[Jurgis Hopenas]]. Koplyčioje pakabinta paminklinė lenta vyskupui [[Antanas Pranciškus Audzevičius|Antanui Pranciškui Audzevičiui]]. Koplyčios požemiuose palaidoti vyskupas [[Ignotas Jokūbas Masalskis]] ir arkivyskupas [[Julijonas Steponavičius]].<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Toliau stovi koplyčia, kurios pavadinimas keitėsi. Jos požemiuose taip pat buvo laidojami Vilniaus vyskupai. Koplyčioje pakabinta paminklinė lenta vyskupui [[Jonas Civinskis|Jonui Civinskiui]]. Koplyčioje įrengta raštinė. Šalia šios koplyčios yra šoninis įėjimas, pro kurį į katedrą patenkama iš aikštės.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Už šios koplyčios yra Lauryno Gucevičiaus įrengta Montvydų koplyčia. Katedrą uždarius, koplyčios turtas buvo išgrobstytas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Toliau esančią [[Goštautai|Goštautų koplyčią]] įkūrė [[Trakai|Trakų]] vaivada [[Martynas Goštautas]] XV a. Goštautų koplyčios sienose įmontuoti du renesansiniai LDK kanclerio [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] ir vyskupo [[Povilas Alšėniškis|Povilo Alšėniškio]] antkapiai.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> [[File:The Siberian Madonna, Sculpture of the Virgin Mary, the Symbol of Sufferings of Lithuanian Deportees in Siberia, c. 1956.jpg|150 px|left|thumb|Sibiro madona Tremtinių koplyčioje]] Paskutinė prie durų esanti koplyčia pavadinta Tremtinių koplyčia ir paskirta [[Tarybų Sąjunga|sovietinio režimo]] aukoms atminti. Koplyčios požemiuose palaidotas Vilniaus vyskupas [[Jonas Nepomukas Kosakovskis|Jonas Nepomukas Kasakauskas]]. Jam sukurta atminimo lenta pakabinta ant koplyčios kairės sienos. Koplyčios nišose stovi šventųjų statulos. Virš koplyčios altoriaus pakabintas iš Valavičių koplyčios atkeltas Nukryžiuotasis.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> == Katedros požemiai == [[Vaizdas:Fresco in Vilnius Cathedral crypt.jpg|thumb|150px|right|Vilniaus katedros kriptos freska, datuojama XIV a. Autorius nežinomas. Freskoje pavaizduotas Jėzus Kristus su Švč. Marija ir šv. Jonu]] Šiuo metu katedros požemiuose yra 27 rūsiai. Kai kurie sugrupuoti po kelis: iš vieno rūsio galima pereiti į kitą.<ref name="Napalys Kitkauskas">Napalys Kitkauskas. Vilniaus arkikatedros požymiai. Vilnius: Kultūra, 1994. ISBN 9986-435-00-5.</ref> Arkikatedros požemiuose įrengta ekspozicija atspindi arkikatedros istoriją, jos statybos ir rekonstrukcijos etapus nuo XIII a. karaliaus Mindaugo statytos pirmosios Lietuvos katedros iki paskutinės jos rekonstrukcijos, atliktos pagal architekto [[Laurynas Gucevičius|Lauryno Gucevičiaus]] (1753–1798 m.) projektą. Arkikatedros požemiuose buvo laidojami žymūs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] žmonės: didikai, vyskupai, kunigaikščiai. Dažniausiai kunigaikščiai buvo laidojami po navų ar šoninių [[koplyčia|koplyčių]] grindimis įrengtose [[kripta|kriptose]]. Iš viso priskaičiuojama 20 kriptų. Kai kurios kriptos turi pavadinimus, kaip Karalių kripta, Kapitulos kripta, Vyskupų kripta.<ref name="Napalys Kitkauskas"/> Laurynas Gucevičius buvo užmūrijęs įėjimų angas į kriptas. 1930 m. tyrinėtojai galėjo patekti tik į Valavičių ir Goštautų koplyčių kriptas.<ref name="Napalys Kitkauskas"/> Katedroje palaidoti: Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] (1430 m.), jo pirmoji žmona žmona [[Ona Vytautienė|Ona]] (1418 m.). Katedros požemiuose palaidoti Jogailos broliai Aleksandras Vygantas (1392 m.), [[Karigaila]] (1390 m.), didysis kunigaikštis [[Žygimantas Kęstutaitis]] (1440 m.), Jogailos brolis didysis kunigaikštis [[Švitrigaila]] (1452 m.), Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas (1452 m.), [[šv. Kazimieras]] (1484 m., kanonizuotas 1602 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius [[Aleksandras]] (1506 m.), kunigaikščio [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] pirmoji žmona [[Elžbieta Habsburgaitė]] (1545 m.) ir antroji žmona [[Barbora Radvilaitė]] (1551 m.), LDK kancleris [[Albertas Goštautas]], vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]] (1580 m.).<ref name="J.Bielinis ir kt."/> 1931 m. katedros rūsiuose surasta kripta su Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] ir abiejų Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos iš Habsburgų ir Barboros Radvilaitės palaikais mediniuose karstuose. Palaikams įrengtas mauzoliejus po Šv. Kazimiero koplyčia.<ref name=" Morta Baužienė"/> 1986 m. tarp pirmosios katedros vakarinių sienų ir vidurinės kriptos nevienodame gylyje buvo rasta nemažai kapaviečių.<ref name="Napalys Kitkauskas"/> Katedros požemiuose yra seniausia Lietuvoje freska ([[XIV a.]] pab.), kurioje vaizduojamas Kristaus nukryžiavimas. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Vilnius Cathedral}} {{vikišaltiniai|Popiežiaus Urbono VI bulė dėl Vilniaus Katedros steigimo|Popiežiaus Urbono VI bulė dėl Vilniaus Katedros steigimo}} * [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia]] * [http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=6022:li&catid=366:1-sausis&Itemid=415 Povilas Reklaitis. Keturi Vilniaus katedros paveikslai] * [http://www.katedra.lt Oficiali svetainė] [[Kategorija:Lietuvos bazilikos]] [[Kategorija:Lietuvos katedros]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] [[Kategorija:Klasicizmo architektūra Lietuvoje]] [[Kategorija:Katalikų piligrimystės vietos Lietuvoje]] f640rit1k628v5golpub4uvjvpy6qld 6667297 6667293 2022-08-19T17:16:26Z 78.63.244.206 /* Katedros požemiai */ wikitext text/x-wiki {{Coord|54|41|09|N|25|17|15|E|display=t}} {{ltbaz|Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg|Vilniaus|Vilniaus I|Vilniaus miestas|Vilnius|Katedros a. 1|tinkuotas mūras|[[1801]] m.|[[klasicizmas]]}} '''Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika''' (arba tiesiog '''Vilniaus katedra''')<ref>{{cite web |title= Kaip rašyti: „Vilniaus arkikatedra bazilika“ ar „Vilniaus Arkikatedra bazilika“?|author=|date=|publisher=[[VLKK]]|url= http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7107-vilniaus-arkikatedra-bazilika |accessdate= 2020-09-12}}</ref> – svarbiausia Lietuvos katalikų bažnyčia ir reikšmingiausias klasicizmo architektūros pavyzdys šalyje. Katalikiškos piligrimystės vieta [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupijoje]].<ref>[http://www.piligrimai.lt/vilniaus-arkikatedra/ Vilniaus arkikatedra // piligrimai.lt]</ref> Stovi [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], [[Katedros aikštė|Katedros aikštėje]], pilių teritorijoje. [[Žemutinė pilis|Žemutinės pilies]] dalis. [[Vilniaus arkivyskupija|Arkivyskupijos]] ir [[Vilniaus dekanatas|dekanato]] centras. Bažnyčioje yra [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero]] ir 10 kitų šoninių koplyčių. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio). == Istorija == [[Vaizdas:Ka2.jpg|thumb|left|200px|Gotikinė Vilniaus katedra 1530 m., iš [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]] kolekcijos]] Kai kurie šaltiniai mini, kad seniau katedros vietoje degusi šventoji ugnis, stovėjęs pagonių aukuras ([[Janas Dlugošas]]), ar net buvusi pagonių šventykla griaustinio dievui [[Perkūnas|Perkūnui]] ([[Motiejus Strijkovskis]]).<ref name="J.Bielinis ir kt.">J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.</ref><ref name="Adomas Honoris Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.</ref><ref>N.Kitkauskas, A.Lisanka. Nauji duomenys apie viduramžių Vilniaus katedrą. Kultūros barai. 1986. Nr. 4-7.</ref> Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Kai 1251 m. karalius [[Mindaugas]] priėmė krikštą, popiežius [[Inocentas IV]] išleido bulę, kuria įpareigojo Lietuvos karalių skirti žemės sklypą katedrai statyti. Ji buvo pereinamojo iš [[Romanika|romaninio]] į [[Gotika|gotikinį]] stiliaus, kvadratinio plano, dengta paprastu dvišlaičiu stogu. Fasadą puošė gotikinis [[Portalas|portalas]], virš kurio buvo trys smailiaarkiai langai. Katedros [[Frontonas|frontone]] buvo graikiško kryžiaus formos langas. Katedra turėjo ilgą [[Presbiterija|presbiteriją]]. Kvadratinio pastato pamato liekanų yra išlikusių katedros rūsiuose.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref> Grindys buvo išklotos keramikinėmis glazūruotomis tamsiai žalios spalvos plytelėmis. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra galėjo būti paversta pagonių šventykla.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref name=" V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis">V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985.</ref> 1387 m. [[Jogaila|Jogailos]] rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis, pristatyta presbiterija. Ją [[1388]] m. konsekravo [[Gnieznas|Gniezno]] arkivyskupas Bodzantas. Katedra buvo paskirta Švč. Trejybės, Švč. Marijos, šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo garbei. Prie katedros 1387 m. veikė mokykla (greičiausiai pirmoji Lietuvoje; minima ir 1452 m.). Šios Jogailos katedros liekanų yra išlikusių rūsiuose. [[1419]] m. katedra sudegė. Jos vietoje tuoj po gaisro [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] kunigaikštis [[Vytautas]] pastatė trijų navų naują didesnę halinę gotikinę katedrą, daug aukštesnę už šiandieninę. Iki šių dienų išlikę tos katedros keturkampiai stulpai, dalis sienų, kai kurių koplyčių sienų. [[Flamandai|Flamandų]] keliautojas Gilberas de Lanua XV a. buvo nurodęs, jog ši Vytauto katedra buvo pastatyta pagal [[Fromborkas|Fromborko]] gotikinę katedrą.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref><ref name=" Morta Baužienė"/><ref name=" V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis"/> Fasadai buvo su kontraforsais, kai kurie koplyčių stogai paauksuoti. Buvo pastatytos koplyčios: 1423 m. – Mantvydų (dabartinė – Lojolos), 1436 m. – [[Goštautai|Goštautų]], Švč. Trejybės (dabartinis pietinis prieangis), [[Kęsgailos|Kęsgailų]], 1474 m. – Karališkoji (dabartinė – Valavičių), 1495 m. – Vyskupų (dabartinė – Švč. Marijos) bei zakristija. Po koplyčiomis buvo išmūrytos kriptos. Koplyčių stogai buvo dengti čerpėmis, vietomis – švino danga, kai kurie paauksuoti.<ref name=" V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis"/> 1522 m. prie katedros veikė trijų klasių mokykla. Joje buvo dėstoma retorika, muzika, dialektika, lotynų kalba. 1522 m. katedra remontuota (italų architektas Anus), šalia buvusiame gynybos bokšte įrengta varpinė. Po 1530 m. gaisro katedra buvo atstatyta italų architekto [[Bernardino Zanobi de Gianotis|Bernardino Džanočio]] bei jo pagalbininkų [[Džiovanis Činis|Džovanio Činio]] bei [[Fiesole Bartalomeo Fillipo|Bartolomėjaus Fiesolės]] pastangomis. Karalienė [[Bona Sforca|Bona]] [[Krokuva|Krokuvoje]] užsakė nukalti iš marmuro antkapinį Didžiojo kunigaikščio [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] paminklą.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/> [[1529]] m. katedroje iškilmingai vainikuotas [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. 1534–1557 m. katedroje pristatyta koplyčių, įrengta kriptų. Katedra įgijo [[Renesansas|renesanso]] bruožų. Ji buvo trinavė, turėjo šonines koplyčias. Katedros [[Fasadas|fasadas]] buvo papuoštas [[Frontonas|frontonu]] ir portalu, interjeras – [[Freska|freskomis]], [[Altorius|altoriais]], antkapiniais paminklais.<ref name="Morta Baužienė"/> [[Vaizdas:Vilnia, Katedra. Вільня, Катэдра (J. Knakfus, 1632, 1820-50) (2).jpg|thumb|180px|right|Vilniaus katedra 1632 m. (J. Knakfusas)]] XVI a. ir vėliau pamokslai sakyti lietuviškai. 1530 m. katedra degė. 1534 m. buvo pastatyta nauja Karališkoji koplyčia. 1534 m. katedros atstatymo darbams vadovavo [[Roma|Romos]] architektas Bernardinas Džanotis. Po jo mirties katedrą restauravo Džiovanis Činis. Katedra dar kartą degė, jos remontas buvo baigtas tik 1557 m. Perstatytos kai kurios koplyčios, išmūryti skliautai, įrengtos naujos kriptos. Iš renesansinės katedros iki šių dienų išliko Valavičių koplyčios sienos, Vyskupų koplyčios sienų apatinės dalys, LDK kanclerio [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] bei vyskupo [[Povilas Alšėniškis|Povilo Alšėniškio]] antkapinės renesansinės plokštės.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/> [[1610]] m. katedra vėl degė. Jos remontui vadovavo architektas [[Vilhelmas Polis]]. 1623–1636 m. [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] iniciatyva pastatyta [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero koplyčia]] (architektai [[Konstantinas Tenkala]] ir kt.). Konstantinas Tenkala sukūrė ir barokinį altorių. Per karą 1655 m. katedra smarkiai apgadinta ir apiplėšta; vietomis įgriuvo pastato skliautai. [[Rusija|Rusijos]] kareiviai nuplėšė ir išsivežė varinį katedros stogą. Manoma, jog tuo metu buvo išplėštas ir tikriausiai sunaikintas Vytauto Didžiojo kapas.<ref name=" Morta Baužienė"/> 1636 m. į katedros Šv. Kazimiero koplyčią buvo iškilmingai perkelti [[šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] palaikai. Katedros centrinėje navoje buvo įrengtas milžiniškas katafalkas. 1648 m. po Šv. Kazimiero koplyčios altoriumi padėti du indai su [[Merkinė|Merkinėje]] mirusio karaliaus [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] viduriais ir širdimi.<ref name=" Morta Baužienė"/> 1666 m. austrų architektas [[Johanas Vincentas Salvadoras]] pradėjo katedrą remontuoti. Buvo dekoruota Šv. Kazimiero koplyčia (dailininkas [[Pjetras Pertis]]). Atvykęs italų dailininkas [[Mikelandželas Palonis]] katedrai nutapė freskas „Stebuklingas Uršulės atgijimas prie šv. Kazimiero karsto" ir „Šv. Kazimiero karsto atidengimas". 1730 m. katedra vėl remontuota, joje įdėtos marmuro plokščių grindys.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> 1748–1754 m. katedrą restauravo architektas [[Jonas Kristupas Glaubicas]]. Vakariniame fasade virš kampinių koplyčių buvo pastatyti du bokštai ir tarp jų įrengtas frontonas. 1769 m. lapkričio 2 d. audra nugriovė pietvakarių bokštą, kuris virsdamas perskėlė skliautus ir užmušė šešis Švč. Mergelės Marijos koplyčioje buvusius žmones, t. y. vieną kunigą ir penkis klierikus.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref> ''Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione'', Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 112</ref>. 1771 m. architektui [[Martynas Knakfusas|Martynui Knakfusui]] sudarius defektinį planą, [[Vilniaus katedros kapitula]] pamaldas ir kitas katedros funkcijas perkėlė į [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčią]].<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/><ref name="Vl. Drėma">Vl. Drėma. Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais. Vilnius: Mokslas. 1991.</ref> 1783 m. [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupo]] [[Ignotas Masalskis|Ignoto Jokūbo Masalskio]] pavedimu katedra pradėta rekonstruoti pagal [[Laurynas Gucevičius|Lauryno Gucevičiaus]] 1781 m. parengtą projektą. Statybos ir rekonstrukcijos darbams Gucevičius pasikvietė italų architektą [[Pietro de Rossi|Pietrą de Rosį]]. 1785 m. statybos darbų metu buvo užmūrytas Šv. Kazimiero koplyčios portalas, kad statybos dulkės neterštų koplyčios vidaus. Laurynas Gucevičius, nugriovęs vikariato namus, katedros pastatą išplėtė, pailgino, tačiau paliko autentišką aukštį ir halinę jos struktūrą. Priekinėje pastato dalyje suprojektavo dvi koplyčias, šiaurėje pristatė zakristiją su kupolu. Koplyčias suvienodino, sujungė galerijomis su kolonadomis. Katedros priekyje Laurynas Gucevičius pastatė šešių dorėninių kolonų portiką. Katedrai papuošti architektas sugalvojo skulptūras, kurių dalis pastatyta, L. Gucevičiui dar esant gyvam. Katedros evangelistų skulptūras kūrė italų skulptorius [[Thommaso Righi|Tomazas Rigis]]. T. Rigis nulipdė ir visus katedros vakariniame fasade esančius horeljefus. Iš senojo katedros pastato liko pagrindinė trinavė dalis, Šv. Kazimiero ir Valavičių koplyčios, kitų koplyčių sienos.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/><ref name="Vl. Drėma"/>' [[Vaizdas:Vilnia, Katedra. Вільня, Катэдра (Ł. Gucevič, 1786).jpg|thumb|250 px|left|Vilniaus katedra (Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai, Inw.zb.d. 8005.)]] 1786 m. buvo atnaujinta Šv. Kazimiero koplyčia (italų architektas [[Karlas Spampanis]]), nutapyti paveikslai (dailininkas [[Pranciškus Smuglevičius]]), t. y. altoriaus paveikslas „Šv. Stanislovo mirtis“ ir 12 šventųjų apaštalų atvaizdai bei du paveikslai altoriaus sienai.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name="Morta Baužienė"/> 1798 m. [[Laurynas Gucevičius|Lauryno Gucevičiaus]] mirus, katedros rekonstrukcijos darbus tęsė architektas [[Mykolas Angelas Šulcas]], kuris juos užbaigė 1801 m. Po rekonstrukcijos katedra tapo [[Klasicizmas|klasicistine]]. Ant fasado frontono buvo pastatytos [[Šv. Elena|šv. Elenos]], [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] ir [[Šv. Stanislovas|šv. Stanislovo]] skulptūros (skulptorius [[Karolis Jelskis]], 1950 m. jos buvo nugriautos ir sunaikintos). Mykolas Šulcas sukūrė ir šias dienas pasiekusį dorėninio portiko vikarų altorių. Pagal Šulco projektą pastatyta sakykla, suolai presbiterijos šonuose, pakeistas vargonų choras, rekonstruota varpinė.<ref name="Morta Baužienė"/> 1817 m. užmūrytos atviros šoninės katedros pastato kolonados dėl to, kad vilniečiai neterštų pasienių. Palikti tik vieni varteliai. XIX a. pradžioje nudažyti Šv. Kazimiero koplyčios fasadai.<ref name="Morta Baužienė"/> 1836 m. vyskupo [[Andrius Benediktas Klongevičius|Andriaus Benedikto Klongevičiaus]] iniciatyva sudarytas katedros remonto komitetas, į kurio sudėtį įėjo [[Karolis Podčašinskis]], [[Kanutas Ruseckas]], [[Mykolas Januškevičius]], [[Pranciškus Andriolis]]. Šios rekonstrukcijos metu restauruotos Švč. Marijos ir Valavičių koplyčios, naujai dekoruotos Goštautų, Kęsgailų, Montvydų koplyčios. Šiaurinio įėjimo vietoje įrengta nauja Išganytojo karsto koplyčia. 1848 m. į katedrą atkeltas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas iš [[Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia|Ramintojos bažnyčios]]. 1897 m. sutvirtinti katedros skliautai, pastatas uždengtas vario skardos stogu, kuris buvo nuplėštas 1915 m. [[vokiečiai|vokiečių]] kariuomenės. 1889 m. katedroje įrengti nauji vargonai (meistras Juozapas Radavičius).<ref name=" Morta Baužienė"/> [[1922]] m. Vilniaus katedrai suteiktas [[Bazilika|bazilikos]] titulas. [[1925]] m. katedra tapo arkikatedra. 1901 m. per jubiliejines iškilmes laikytos lietuviškos pamaldos, kurios vėliau buvo laikomos kiekvieno šventadienio rytą (1908–1923 m.). Vėliau lietuviškos pamaldos leistos tik per [[Sekminės|Sekmines]], gegužės mėn. vakarais ir per [[Jonas Basanavičius|Jono Basanavičiaus]] laidotuves 1927 m. vasario 21 d. Nuo 1940 m. lietuviams vėl leista šventadieniais laikyti pamaldas. Tuomet katedroje dirbo arkivyskupas [[Mečislovas Reinys]]. [[Vaizdas:Wilno Katedra.jpg|thumb|right|Vilniaus katedra XIX a. (autorius [[Vasilij Sadovnik|Vasilijus Sadovnikas]])]] 1931 m. per pavasario potvynį [[Neris]] užliejo katedros požemius, suskilo pastato sienos. Katedra buvo uždaryta. 1932–1939 m. ji restauruota. Mediniai sienų poliai pakeisti gelžbetoniniais. Suveržtos sienos, po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtas mauzoliejus. Į mauzoliejų atkelti katedros rūsiuose rasti kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]], [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] žmonų [[Elžbieta Habsburgaitė|Elžbietos Habsburgaitės]] ir [[Barbora Radvilaitė|Barboros Radvilaitės]] palaikai, urna su kunigaikščio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo]] širdimi. 1949 m. katedra uždaryta, 1950 m. [[Kazys Preikšas|Kazio Preikšo]] iniciatyva nuo arkikatedros nuimtos ir susprogdintos šventųjų skulptūros.<ref name="Morta Baužienė"/> 1950 ir 1951 m. kelis kartus į uždarytą katedrą įsilaužta. Išvogta didesnė dalis turto, kitas sugadintas. 1951 m. kapitulos archyvo likučiai (1320 aplankų, 130 ryšulių) ir daugiau kaip 4000 knygų perduota Knygų rūmų specialiajam fondui. 1953 m. karstas su šv. Kazimiero palaikais perkeltas į [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią]] (grąžintas 1989 m.). 1953 m. rugsėjo 4 d. komisija apžiūrėjo katedrą ir nustatė, kad jos turtas išdalytas įvairioms įstaigoms, kita dalis parduota. Rasti apnaikinti altoriai, sulaužyti baldai, sugadinti vargonai, skulptūros, antkapiai. Po 1953 m. katedra perduota [[Lietuvos dailės muziejus|Dailės muziejui]]. 1955–1956 m. perdažyta, įvestas šildymas. 1956 m. katedroje įrengta [[Vilniaus paveikslų galerija|Paveikslų galerija]]. Nuo 1968 m. tirta pastato konstrukcijų būklė, daryti architektūriniai tyrimai. Darbams vadovavo inžinierius [[Kazys Napaleonas Kitkauskas|Napaleonas Kitkauskas]]. 1969 m. [[Potsdamas|Potsdamo]] H. Šukės firma restauravo vargonus. 1980 m. stogas uždengtas vario skarda, perdažyti fasadai, restauruotos jų skulptūros. Nuo 1981 m. restauruotas vidus. 1984–1986 m. atlikti papildomi archeologiniai ir architektūriniai tyrimai.<ref name="Morta Baužienė"/> 1988 m. spalio 22 d. per [[Sąjūdis|„Sąjūdžio“]] steigiamąjį suvažiavimą paskelbta apie katedros grąžinimą tikintiesiems.<ref name=" Morta Baužienė"/> Paremontuota arkikatedra 1989 m. vasario 5 d. iškilmingai pašventinta. 1989 m. kovo 4 d. į Katedrą buvo iškilmingai perneštas sidabrinis sarkofagas su Lietuvos globėjo [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] palaikais. Nuo 1989 m. spalio Katedroje vėl nuolat laikomos šventosios Mišios.<ref name="Morta Baužienė"/> 1996 m. valstybės įmonė [[Vilniaus pilių direkcija]] atstatė skulptūras ant Katedros fasado (skulptorius [[Stanislovas Kuzma]]).<ref>Vytautas Ališauskas, Mindaugas Paknys. Šv. Kazimiero koplyčia. Vadovas. Vilnius: Aidai. 2004. ISBN 9955-445-96-3.</ref> Nuo 1993 m. vasario ([[Algirdas Brazauskas|A. Brazauskui]] pradėjus eiti pareigas) tapo tradicija inauguracijos iškilmių dalimi laikyti šventąsias Mišias Katedroje, dalyvaujant išrinktajam prezidentui, ir Prezidento vėliavos pašventinimą bei organizuoti karinį paradą. 1993 m. rugsėjo 4 d. [[popiežius]] [[Jonas Paulius II]] malda Katedroje pradėjo [[1993 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|apaštališkąjį vizitą Lietuvoje (1993 m. rugsėjo 4–8 d.)]]. == Architektūra == === Eksterjeras === [[Vaizdas:Katedros skulptūros.jpg|thumb|200 px|left|Katedros fasado portiko skulptūros: šv. Stanislovo, šv. Elenos ir šv. Kazimiero]] [[Vaizdas:Tower in Cathetral square 2007 July 15.jpg|thumb|130 px|right|Vilniaus katedros varpinė]] Vilniaus katedra yra simetriška, [[Klasicizmas|klasicistinio]] stiliaus, stačiakampio plano, [[wikt:Halė|halinė]]. Katedros eksterjerą puošia 18 apvaliųjų skulptūrų ir 6 reljefai. Bažnyčios fasado portike stovi didelės šešios kolonos per visą bažnyčios plotį ir aukštį. Ant portiko pastatytos trys statulos: viduryje šventosios Elenos, laikančios didelį kryžių ir vinis, kuriomis prie kryžiaus buvo prikaltas Jėzus, ant dešiniojo krašto – [[Krokuva|Krokuvos]] vyskupo, kankinio šv. Stanislovo, ant kairiojo – šv. Kazimiero. Šios skulptūros yra 1950 m. sunaikintų skulptūrų kopijos. 1997 m. jas sukūrė skulptorius Stanislovas Kuzma. Skulptūros stovi ant [[frontonas|frontono]], kurio centre yra horeljefas „Nojaus arka". Horeljefe vaizduojami aplink degantį aukurą klūpantys ir į dangų rankas tiesiantys vyrai ir moterys. Pastogę ir bažnyčią juosia tašyto akmens fryzas. Du katedros kupolai sukomponuoti jos šonuose – struktūriškai remia pagrindinę erdvę.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė">Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. ISBN 978-9955-23-952-9. </ref><ref name="Vidas Poškus">Vidas Poškus. Nedingęs Vilnius. Miesto akupunktūros. Vilnius: Tyto alba, 2017. ISBN 978-609-466-146-4.</ref> Dešiniajame katedros šone yra [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero koplyčia]], kuri išsiskiria pilkšvo kalkakmenio spalva. Jos išorinėje sienoje yra koplyčios įkūrimo lenta. Įrašo plokštė yra iš [[marmuras|marmuro]], rėmai pagaminti iš smiltainio. Šioje koplyčioje ilsisi šv. Kazimieras.<ref name="Irena Vaišvilaitė"/> Viso katedroje yra 11 koplyčių.<ref name="dr. Jonas Grinius"/> Bažnyčios fasado kairėje nišoje yra Abraomo, laikančio peilį, skulptūra. Kraštutinėje dešinėje fasado nišoje pastatyta Mozės skulptūra. Mozė pavaizduotas su spinduliais, kyšančiais iš kaktos. Rankose jis laiko dvi akmens plokštes su Dievo įstatymu. Už kolonų pagrindinio fasado sienos nišose stovi keturių evangelistų – Mato, Morkaus, Luko ir Jono skulptūros. Evangelistai vaizduojami su simbolinėmis angelo, liūto, jaučio ir erelio figūromis. Skulptūros proporcingos nišų dydžiams. Skulptūrų autorius – [[Thommaso Righi|Tomazas Rigis]]. Virš skulptūrų įtaisyti [[bareljefas|bareljefai]], vaizduojantys [[Apaštalų darbai|apaštalų darbus]]. Centrinė didžiausia virš katedros durų esanti bareljefinė kompozicija skirta šventajam Petrui, kalbančiam miniai. Šoninių fasadų sienų keturiolikoje nišų kairėje pusėje stovi karalių, dešinėje pusėje – apaštalų ir Jėzaus bendrijos šventųjų statulos. Sienoje virš nišų yra šv. Petro ir šv. Pauliaus gyvenimo tematikos kompozicijos su daug figūrų. Pagrindinio fasado skulptūrų vieta ir dydžiai buvo nustatyti Lauryno Gucevičiaus parengtame katedros rekonstrukcijos projekte.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> <center> <gallery> Peilį laikantis Abraomas.jpg|thumb|Peilį laikantis Abraomas Apaštalas Jonas su ereliu ir plunksna.jpg|thumb|Apaštalas Jonas su ereliu ir plunksna Apaštalas Lukas su jaučiu prie kojų.jpg|thumb|Apaštalas Lukas su jaučiu prie kojų Apaštalas Morkus su sparnuotu liūtu.jpg|thumb|Apaštalas Morkus su sparnuotu liūtu Apaštalo Mato skulptūra.jpg|thumb|Apaštalo Mato skulptūra Mozės skulptūra.jpg|thumb|Mozės skulptūra </gallery> </center> Priešais katedrą stovi 57 metrų aukščio [[varpinė]] – geriausiai išlikęs Vilniaus pilių [[Vilniaus gynybinė siena|gynybinės sienos]] bokštas, kuriame kabo dešimt žalvario varpų, nulietų XVI–XVIII a. olandų ir vokiečių meistrų. XIX a. pradžioje čia buvo įmontuotas laikrodis, kuris neturi minutinės rodyklės. Požeminė keturkampė varpinės dalis yra viena seniausių mūro liekanų Lietuvoje, išmūryta XIII a. [[Vilnia|Vilnios]] senvagės dugne.<ref name="Varpinės istorija">Varpinės istorija Vilniaus arkikatedros interneto svetainėje. [https://www.katedra.lt/varpine/]</ref> Antžeminė varpinės dalis yra 52 m aukščio (su 2,8 m kryžiumi – 57 m). Pirmas varpinės aukštas apvalus, trys viršutiniai aukštai – aštuonių briaunų. Kupolas pasibaigia piramide. Katedra turi šešis J. E. Kelno arkivyskupijos kardinolo Joachimo Meisnerio dovanotus varpus, kurių didžiausias yra 2600 kg svorio gavęs Joachimo vardą.<ref name="Morta Baužienė"/> Seniausias varpas yra XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios, Renesanso bruožų. Jis naudojamas bokšto laikrodžiui. Kiti varpai – barokiniai. [[Jonas Delamarsas|Jono Delamarso]] 1673 m. nulietas varpas papuoštas figūrų kompozicijomis ir ornamentų juostomis. [[Varpas]] muša valandas. Likusieji varpai taip pat nulieti žymių meistrų: Andriejaus Dorlingo, Karolio Gotlybo Šparo, Gustavo Miorko, Pilypo Jokūbo Ginterio.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> Istoriniuose šaltiniuose varpinė pirmą kartą paminėta 1522 m. Tuo metu ji buvo remontuojama. Rekonstrukcijos metu panaikintos šaudymo angos, varpinė nutinkuota. 1598 m. pastatytas varpinės trečiasis aukštas. 1610 m. bokštą nuniokojo gaisras. Varpinės atstatymo darbams vadovavo architektas Vilhelmas Polis.<ref name="Varpinės istorija"/> === Interjeras === [[Vaizdas:Arkikatedros-interjeras.jpg|thumb|left|Arkikatedros interjeras]] [[Vaizdas:Vilnius_Cathedral_Interior_2,_Vilnius,_Lithuania_-_Diliff.jpg|thumb|right|Arkikatedros interjeras]] Bažnyčios vidaus chorą remia dvylika kolonų. Dviejose šoninėse sienose yra dvylika langų. Grindys iš akmens plokščių. Katedra trinavė: pagrindinė ir dvi šoninės navos atskirtos masyviais [[Piliorius|pilioriais]], dengtos kryžminiais skliautais, kurie išdabinti lauro lapo girliandomis. Centrinė nava yra aukštesnė už šonines. Šviesa patenka ir per centrinės navos langus, kurie yra aukščiau šoninių navų langų. Statydamas katedrą Laurynas Gucevičius neišdrįso navų pakelti aukščiau, kad virš koplyčių būtų daugiau erdvės langams, todėl katedra per menkai apšviesta.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Vidas Poškus"/><ref name="dr. Jonas Grinius">dr. Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994.</ref> Katedros skliautai yra kryžminiai, papuošti rozetėmis, remiasi į šešiolika piliorių. Prie vieno jų priglausta katedros sakykla. Katedros [[Presbiterija|presbiterija]] nuo kitų patalpų atskirta tvorele.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/> Katedroje tėra tik du [[altorius|altoriai]]. Pagrindinis didysis klasicistinio stiliaus kanaunininkų altorius turi kolonas ir frontoną su paauksuotu kryžiumi. Jo pagrindiniai elementai sukurti iš dirbtinio marmuro, dekoras iš stiuko. Iš abiejų altoriaus pusių yra laiptai su metaliniais varteliais. Altoriuje yra paveikslas „Šv. Stanislovo mirtis". Šis altorius suprojektuotas ir įrengtas Lauryno Gucevičiaus vietoj buvusių trijų altorių. Virš didžiojo altoriaus yra pusiau apvalus langas. Už didžiojo altoriaus prie bažnyčios sienos pakeltas nuo grindų įrengtas vikarų altorius. Šiame altoriuje kabo [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] paveikslas, vaizduojantis kaip [[Boleslovas II Drąsusis]] 1079 m. nužudo [[Krokuva|Krokuvos]] vyskupą Stanislovą.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="dr. Jonas Grinius"/><ref name="J.Bielinis ir kt."/> Ant šoninių navų sienų kabo italų dailininko [[Konstantinas Villani|Konstantino Vilanio]], ant galinės katedros sienos – [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] nutapyti paveikslai. Dailininko P. Smuglevičiaus dvylikos apaštalų paveikslai iškabinti ant centrinės navos piliorių. Centrinės navos gale pro altoriaus kolonas matyti Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas, vaizduojantis šventąsias Mišias aukojantį šv. Stanislovą. Viso katedroje yra 12 Smuglevičiaus paveikslų. Taip pat katedroje pakabintas ir dailininko Slendzinskio<!--kurio iš Sledzinskių?--> nutapytas [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] paveikslas.<ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="dr. Jonas Grinius"/> Katedros [[vargonai]] yra [[Barokas|baroko]] stiliaus, papuošti auksuotais ornamentais, dekoratyvinėmis vazomis. Viduryje vaizduojamas karalius Dovydas su arfa, iš šonų – muzikuojantys angelai. <ref name="J.Bielinis ir kt."/> Pastato interjere gausu freskų, vertingų paveikslų, skulptūrų, antkapinių paminklų. Katedroje yra vienas vertingiausių ankstyvojo baroko pavyzdžių – Kazimiero koplyčia, kurioje saugomas karstas su šv. Kazimiero palaikais. Katedros zakristija yra rotondinės formos, suprojektuota Lauryno Gucevičiaus. Ant zakristijos yra iždinė su karaliaus Aleksandro, karalienių Elžbietos ir Barboros Radvilaitės insignijomis.<ref name="dr. Jonas Grinius"/> <center> <gallery> Lietuvos vėliava prie Vilniaus katedros.jpg|thumb|Ištiesta Lietuvos valstybės vėliava prie Vilniaus katedros 2015 m. kovo 11 d. Vilnius Cathedral - view.jpg|thumb|Vilniaus katedra iš oro Tikintieji katedroje.jpg|thumb|Tikintieji Vilniaus katedroje </gallery> </center> == Epitafijos ir memorialinės lentos == Katedroje yra įrengtų paminklinių epitafijų ir memorialinių lentų.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> [[Samuelis Pacas|Samuelio Paco]] barokinė epitafija, kuri sukurta 1629–1633 m., pakabinta pietinėje navoje prie pietinės sienos piliastro. Ji yra sukomponuota iš rusvo ir juodo marmuro bei klinties. Epitafiją sudaro plokštė su memorialiniu įrašu. Ovalioje nišoje yra baltas portretas. Taip pat epitafiją puošia baltos spalvos herbinis skydas. Epitafija skirta LDK vėliavininkui Samueliui Pacui.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> [[Jurgis Tiškevičius|Jurgio Tiškevičiaus]] epitafija pakabinta pietinėje navoje prie pietinės sienos piliastro. Ji sukomponuota iš bronzos ir marmuro, taip pat barokinė. Epitafijoje yra iškaltas vyskupo biustas, patalpintas nišoje, žemiau jo įkomponuota lenta su memorialiniu įrašu. Epitafija sukurta apie 1652 m.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> [[Eustachijus Valavičius|Eustachijaus Valavičiaus]] epitafija yra Valavičių koplyčioje prie rytinės sienos. Ji sukomponuota iš pilko ir rudo marmuro, smiltainio bei stiuko. Taip pat barokinė. Epitafiją sudaro stačiakampio formos įrašo plokštė bei įrėminta viršutinė epitafijos dalis. Epitafijos centre yra vyskupo [[Eustachijus Valavičius|Eustachijaus Valavičiaus]] portretas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> [[Tomas Vavžeckis|Tomo Vavžeckio]] epitafija pakabinta šiaurinėje navoje prie sienos. Ji sudaryta iš ketaus, marmuro ir gipso. Epitafija pasidabruota ir paauksuota, klasicistinio stiliaus. Epitafijoje yra Tomo Vavževskio biustas, patalpintas į nišą ir plokštė su memorialiniu įrašu. Epitafijoje nurodyta, jog ją įrengė Tomo Vavževskio brolis. <ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> Mykolo Liubičiaus Zaleskio epitafija yra Kęsgailų koplyčios rytinėje sienoje. Ji pagaminta iš marmuro, klasicistinio stiliaus. Epitafiją puošia figūrų kompozicija ir memorialinis įrašas. Kompoziciją nuo plokštės skiria karnizas. Epitafijos įrašas nurodo, kad ji skirta LDK veikėjui Mykolui Liubičiui Zaleskiui (1744–1816 m.).<ref name="J.Bielinis ir kt."/> Jono Nepomuko Kosakovskio epitafija pakabinta Švč. Marijos koplyčioje prie rytinės sienos. Ji sukurta iš granito, marmuro ir gipso, klaiscistinio stiliaus. Epitafiją sudaro plokštė su memorialiniu įrašu bei įkomponuoti vyskupo portretas, insignijos bei herbas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> [[Vytautas Didysis|Vytauto]] memorialinė lenta yra pakabinta šiaurinėje navoje, prie rytinės sienos. Ją sudaro juodo marmuro plokštė su paauksuotu įrašu. Lentą puošia ornamentai. Šią lentą įrengė Eustachijus Tiškevičius. Joje pakartotas Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus 1573 m. Vytautui įrengtos ir 1610 m. gaisre sudegusios antkapinės lentos įrašas. Vyskupo [[Andrius Benediktas Klongevičius|Andriaus Benedikto Klongevičiaus]] memorialinė lenta įrengta pietinėje navoje prie pietinės sienos piliastro. Ji yra iš gipso. Memorialinį įrašą juosia rėmai, papuošti dekoru. Lenta sukurta XIX a. Vincento Kliučinskio memorialinė lenta pakabinta Kęsgailų koplyčioje prie vakarinės sienos. Ji pagaminta iš bronzos. Lentoje yra įkomponuotas portretas, po juo – memorialinis įrašas. Lenta sukurta XX a. I pusėje.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> <center> <gallery> Epitaph for Samuel Pac.JPG|thumb|150 px|left|Epitafija Samueliui Pacui Wilno bp Jerzy Tyszkiewicz 1724.jpg|thumb|Epitafija Jurgiui Tiškevičiui Wilno Cathedral Wawrzecki.jpg|thumb|Epitafija Tomui Vavžeckiui Memorial plaque of Vytautas the Great 01(js).jpg|thumb|Atminimo lenta Vytautui Didžiajam Wilno Cathedral Kłągiewicz 1841.jpg|thumb|Atminimo lenta Vilniaus vyskupui Andriui Benediktui Klongevičiui Wilno Cathedral Adam Zabłocki.jpg|thumb|Atminimo lenta Adomui Zablockiui </gallery> </center> == Katedros koplyčios == [[Vaizdas:Tremtinių koplyčia.jpg|thumb||150 px|left|Tremtinių koplyčia]] [[Vaizdas:Šventojo Vladislovo kolyčia.jpg|thumb||150 px|right|Šventojo Vladislovo koplyčia]] Šiuo metu katedra turi vienuolika koplyčių. Koplyčias suvienodino Laurynas Gucevičius.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> Pirmoji koplyčia nuo pagrindinių katedros durų į kairę – šventojo Vladislovo koplyčia, kurią pastatė Laurynas Gucevičius. Iki 1530 m. gaisro šioje vietoje stovėjo Karališkosios koplyčios zakristija ir vienas katedros bokštų. Koplyčia ovali, turi kupolą. Šalia jos kabo Vilniaus vyskupo [[Benediktas Vaina|Benedikto Vainos]] memorialinė plokštė.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika">A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.</ref> Taip pat katedroje yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, dar vadinama Valavičių koplyčia arba Senąja karališkąja koplyčia. Šią koplyčią fundavo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis, [[Jogaila|Jogailos]] sūnus [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimieras]]. 1473 m. koplyčios rūsyje kurį laiką buvo šv. Kazimiero, Aleksandro ir abiejų Žygimanto Augusto žmonų palaikai. 1530 m. koplyčia degė. 1534 m. ją atstatė [[Žygimantas Senasis]]. 1547 m. šioje koplyčioje slapta tuokėsi Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė. Koplyčia vėliau buvo perstatyta [[Eustachijus Valavičius|Eustachijaus Valavičiaus]] iniciatyva. Ji stačiakampė, dengta kupolu, kuriame pavaizduoti keturi evangelistai. Koplyčios altorius įrengtas prie šiaurinės sienos, vėlyvojo baroko stiliaus. Altoriuje kabo Švč. Mergelės Marijos paveikslas, virš kurio debesyse pavaizduota Šventoji Dvasia. Altorius padarytas XVII a. <ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Šalia Valavičių koplyčios yra [[Kęsgailos|Kęsgailų]] koplyčia. Ji uždaryta, lankytojams neprieinama, pastatyta 1436 m. Vilniaus vaivados ir Lietuvos kanclerio [[Mykolas Kęsgaila|Mykolo Kęsgailos]]. Koplyčios sienoje įmūryta paminklinė lenta, skirta pirmųjų Vilniuje nukankintų [[Pranciškonai|pranciškonų]] atminimui. Atminimo lenta į šią koplyčią perkelta iš Pranciškonų bažnyčios. Toliau yra Kristaus kapo koplyčia, taip pat uždaryta. „Kristaus kapą" sukūrė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesorius [[Karolis Podčašinskis]]. Toliau už šios koplyčios yra katedros šiaurinis įėjimas. Jis įrengtas vietoj senos koplyčios, vadintos antrąja Kęsgailų koplyčia. Už šoninio įėjimo yra dvi zakristijos.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Kairiojoje navoje 2018 m. atidaryta Palaimintųjų relikvijų koplyčia, kurioje pagerbiamos dviejų Lietuvos palaimintųjų arkivyskupų – pal. Jurgio ir pal. Teofiliaus – relikvijos. Relikvijos perneštos nuo centrinio altoriaus į koplyčią, kurią puošia palaimintųjų [[Jurgis Matulaitis|Jurgio Matulaičio]] (1871–1927) ir arkivyskupo [[Teofilius Matulionis|Teofiliaus Matulionio]] (1873–1962) atvaizdai.<ref>Vilniaus arkikatedroje atveriama palaimintųjų relikvijų koplyčia. 2018. [https://www.teofilius.lt/renginiai/vilniaus-arkikatedroje-atveriama-palaimintuju-relikviju-koplycia/https://www.teofilius.lt/renginiai/vilniaus-arkikatedroje-atveriama-palaimintuju-relikviju-koplycia/]</ref> Kairiosios navos pabaigoje yra katedros zakristija. Ji aštuoniakampė, su kupolu. Kupolą ištapė dailininkas [[Albertas Vaitiekus Žametas]]. Nuo katedros šoninės navos zakristiją skiria vartai.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|šv. Kazimiero koplyčią]] dešinės pusės navoje pradėjo statyti kunigaikštis [[Zigmantas Vaza]], pabaigė statyti [[Vladislovas IV]]. Koplyčia pastatyta iš švediško smiltainio, jos vidus išklotas marmuru. Koplyčia kvadratinė, baroko stiliaus. Jos altoriuje yra šv. Kazimiero karstas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Už Šv. Kazimiero koplyčios durų link yra Vyskupų koplyčia, pastatyta XVI a. pradžioje Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių. Nuo 1537 m. rūsyje po koplyčia buvo laidojami Vilniaus vyskupai. Vyskupų koplyčios sienų dekorą sukūrė dailininkas [[Jurgis Hopenas]]. Koplyčioje pakabinta paminklinė lenta vyskupui [[Antanas Pranciškus Audzevičius|Antanui Pranciškui Audzevičiui]]. Koplyčios požemiuose palaidoti vyskupas [[Ignotas Jokūbas Masalskis]] ir arkivyskupas [[Julijonas Steponavičius]].<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Toliau stovi koplyčia, kurios pavadinimas keitėsi. Jos požemiuose taip pat buvo laidojami Vilniaus vyskupai. Koplyčioje pakabinta paminklinė lenta vyskupui [[Jonas Civinskis|Jonui Civinskiui]]. Koplyčioje įrengta raštinė. Šalia šios koplyčios yra šoninis įėjimas, pro kurį į katedrą patenkama iš aikštės.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Už šios koplyčios yra Lauryno Gucevičiaus įrengta Montvydų koplyčia. Katedrą uždarius, koplyčios turtas buvo išgrobstytas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Toliau esančią [[Goštautai|Goštautų koplyčią]] įkūrė [[Trakai|Trakų]] vaivada [[Martynas Goštautas]] XV a. Goštautų koplyčios sienose įmontuoti du renesansiniai LDK kanclerio [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] ir vyskupo [[Povilas Alšėniškis|Povilo Alšėniškio]] antkapiai.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> [[File:The Siberian Madonna, Sculpture of the Virgin Mary, the Symbol of Sufferings of Lithuanian Deportees in Siberia, c. 1956.jpg|150 px|left|thumb|Sibiro madona Tremtinių koplyčioje]] Paskutinė prie durų esanti koplyčia pavadinta Tremtinių koplyčia ir paskirta [[Tarybų Sąjunga|sovietinio režimo]] aukoms atminti. Koplyčios požemiuose palaidotas Vilniaus vyskupas [[Jonas Nepomukas Kosakovskis|Jonas Nepomukas Kasakauskas]]. Jam sukurta atminimo lenta pakabinta ant koplyčios kairės sienos. Koplyčios nišose stovi šventųjų statulos. Virš koplyčios altoriaus pakabintas iš Valavičių koplyčios atkeltas Nukryžiuotasis.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> == Katedros požemiai == [[Vaizdas:Fresco in Vilnius Cathedral crypt.jpg|thumb|150px|right|Vilniaus katedros kriptos freska, datuojama XIV a. Autorius nežinomas. Freskoje pavaizduotas Jėzus Kristus su Švč. Marija ir šv. Jonu]] Šiuo metu katedros požemiuose yra 27 rūsiai. Kai kurie sugrupuoti po kelis: iš vieno rūsio galima pereiti į kitą.<ref name="Napalys Kitkauskas">Napalys Kitkauskas. Vilniaus arkikatedros požymiai. Vilnius: Kultūra, 1994. ISBN 9986-435-00-5.</ref> Arkikatedros požemiuose įrengta ekspozicija atspindi arkikatedros istoriją, jos statybos ir rekonstrukcijos etapus nuo XIII a. karaliaus Mindaugo statytos pirmosios Lietuvos katedros iki paskutinės jos rekonstrukcijos, atliktos pagal architekto [[Laurynas Gucevičius|Lauryno Gucevičiaus]] (1753–1798 m.) projektą. Arkikatedros požemiuose buvo laidojami žymūs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] žmonės: didikai, vyskupai, kunigaikščiai. Dažniausiai kunigaikščiai buvo laidojami po navų ar šoninių [[koplyčia|koplyčių]] grindimis įrengtose [[kripta|kriptose]]. Iš viso priskaičiuojama 20 kriptų. Kai kurios kriptos turi pavadinimus, kaip Karalių kripta, Kapitulos kripta, Vyskupų kripta.<ref name="Napalys Kitkauskas"/> Laurynas Gucevičius buvo užmūrijęs įėjimų angas į kriptas. 1930 m. tyrinėtojai galėjo patekti tik į Valavičių ir Goštautų koplyčių kriptas.<ref name="Napalys Kitkauskas"/> Katedroje palaidoti: Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] (1430 m.), jo pirmoji žmona žmona [[Ona Vytautienė|Ona]] (1418 m.). Katedros požemiuose palaidoti Jogailos broliai Aleksandras Vygantas (1392 m.), [[Karigaila]] (1390 m.), didysis kunigaikštis [[Žygimantas Kęstutaitis]] (1440 m.), Jogailos brolis didysis kunigaikštis [[Švitrigaila]] (1452 m.), Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas (1452 m.), [[šv. Kazimieras]] (1484 m., kanonizuotas 1602 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius [[Aleksandras]] (1506 m.), kunigaikščio [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] pirmoji žmona [[Elžbieta Habsburgaitė ]]([[1526]]-[[1545]]) ir antroji žmona [[Barbora Radvilaitė]] (1551 m.), LDK kancleris [[Albertas Goštautas]], vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]] (1580 m.).<ref name="J.Bielinis ir kt."/> 1931 m. katedros rūsiuose surasta kripta su Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] ir abiejų Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos iš Habsburgų ir Barboros Radvilaitės palaikais mediniuose karstuose. Palaikams įrengtas mauzoliejus po Šv. Kazimiero koplyčia.<ref name=" Morta Baužienė"/> 1986 m. tarp pirmosios katedros vakarinių sienų ir vidurinės kriptos nevienodame gylyje buvo rasta nemažai kapaviečių.<ref name="Napalys Kitkauskas"/> Katedros požemiuose yra seniausia Lietuvoje freska ([[XIV a.]] pab.), kurioje vaizduojamas Kristaus nukryžiavimas. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Vilnius Cathedral}} {{vikišaltiniai|Popiežiaus Urbono VI bulė dėl Vilniaus Katedros steigimo|Popiežiaus Urbono VI bulė dėl Vilniaus Katedros steigimo}} * [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia]] * [http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=6022:li&catid=366:1-sausis&Itemid=415 Povilas Reklaitis. Keturi Vilniaus katedros paveikslai] * [http://www.katedra.lt Oficiali svetainė] [[Kategorija:Lietuvos bazilikos]] [[Kategorija:Lietuvos katedros]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] [[Kategorija:Klasicizmo architektūra Lietuvoje]] [[Kategorija:Katalikų piligrimystės vietos Lietuvoje]] ienvmwgv5vwl6yrbnfmgye6zhrkdo7u 6667298 6667297 2022-08-19T17:18:42Z 78.63.244.206 /* Katedros požemiai */ wikitext text/x-wiki {{Coord|54|41|09|N|25|17|15|E|display=t}} {{ltbaz|Vilnius (Wilno) - cathedral.jpg|Vilniaus|Vilniaus I|Vilniaus miestas|Vilnius|Katedros a. 1|tinkuotas mūras|[[1801]] m.|[[klasicizmas]]}} '''Vilniaus šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika''' (arba tiesiog '''Vilniaus katedra''')<ref>{{cite web |title= Kaip rašyti: „Vilniaus arkikatedra bazilika“ ar „Vilniaus Arkikatedra bazilika“?|author=|date=|publisher=[[VLKK]]|url= http://www.vlkk.lt/konsultacijos/7107-vilniaus-arkikatedra-bazilika |accessdate= 2020-09-12}}</ref> – svarbiausia Lietuvos katalikų bažnyčia ir reikšmingiausias klasicizmo architektūros pavyzdys šalyje. Katalikiškos piligrimystės vieta [[Vilniaus arkivyskupija|Vilniaus arkivyskupijoje]].<ref>[http://www.piligrimai.lt/vilniaus-arkikatedra/ Vilniaus arkikatedra // piligrimai.lt]</ref> Stovi [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], [[Katedros aikštė|Katedros aikštėje]], pilių teritorijoje. [[Žemutinė pilis|Žemutinės pilies]] dalis. [[Vilniaus arkivyskupija|Arkivyskupijos]] ir [[Vilniaus dekanatas|dekanato]] centras. Bažnyčioje yra [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero]] ir 10 kitų šoninių koplyčių. Prie katedros stovi varpinės bokštas (57 m aukščio). == Istorija == [[Vaizdas:Ka2.jpg|thumb|left|200px|Gotikinė Vilniaus katedra 1530 m., iš [[Teodoras Narbutas|Teodoro Narbuto]] kolekcijos]] Kai kurie šaltiniai mini, kad seniau katedros vietoje degusi šventoji ugnis, stovėjęs pagonių aukuras ([[Janas Dlugošas]]), ar net buvusi pagonių šventykla griaustinio dievui [[Perkūnas|Perkūnui]] ([[Motiejus Strijkovskis]]).<ref name="J.Bielinis ir kt.">J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.</ref><ref name="Adomas Honoris Kirkoras">Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.</ref><ref>N.Kitkauskas, A.Lisanka. Nauji duomenys apie viduramžių Vilniaus katedrą. Kultūros barai. 1986. Nr. 4-7.</ref> Pirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Kai 1251 m. karalius [[Mindaugas]] priėmė krikštą, popiežius [[Inocentas IV]] išleido bulę, kuria įpareigojo Lietuvos karalių skirti žemės sklypą katedrai statyti. Ji buvo pereinamojo iš [[Romanika|romaninio]] į [[Gotika|gotikinį]] stiliaus, kvadratinio plano, dengta paprastu dvišlaičiu stogu. Fasadą puošė gotikinis [[Portalas|portalas]], virš kurio buvo trys smailiaarkiai langai. Katedros [[Frontonas|frontone]] buvo graikiško kryžiaus formos langas. Katedra turėjo ilgą [[Presbiterija|presbiteriją]]. Kvadratinio pastato pamato liekanų yra išlikusių katedros rūsiuose.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref> Grindys buvo išklotos keramikinėmis glazūruotomis tamsiai žalios spalvos plytelėmis. Po Mindaugo mirties (1263 m.) katedra galėjo būti paversta pagonių šventykla.<ref name="Morta Baužienė">Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.</ref><ref name=" V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis">V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis. Vilniaus architektūra. Vilnius: Mokslas, 1985.</ref> 1387 m. [[Jogaila|Jogailos]] rūpesčiu buvusios pagonių šventyklos vietoje pastatyta nauja bažnyčia su 5 koplyčiomis, pristatyta presbiterija. Ją [[1388]] m. konsekravo [[Gnieznas|Gniezno]] arkivyskupas Bodzantas. Katedra buvo paskirta Švč. Trejybės, Švč. Marijos, šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo garbei. Prie katedros 1387 m. veikė mokykla (greičiausiai pirmoji Lietuvoje; minima ir 1452 m.). Šios Jogailos katedros liekanų yra išlikusių rūsiuose. [[1419]] m. katedra sudegė. Jos vietoje tuoj po gaisro [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] kunigaikštis [[Vytautas]] pastatė trijų navų naują didesnę halinę gotikinę katedrą, daug aukštesnę už šiandieninę. Iki šių dienų išlikę tos katedros keturkampiai stulpai, dalis sienų, kai kurių koplyčių sienų. [[Flamandai|Flamandų]] keliautojas Gilberas de Lanua XV a. buvo nurodęs, jog ši Vytauto katedra buvo pastatyta pagal [[Fromborkas|Fromborko]] gotikinę katedrą.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma">Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.</ref><ref name=" Morta Baužienė"/><ref name=" V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis"/> Fasadai buvo su kontraforsais, kai kurie koplyčių stogai paauksuoti. Buvo pastatytos koplyčios: 1423 m. – Mantvydų (dabartinė – Lojolos), 1436 m. – [[Goštautai|Goštautų]], Švč. Trejybės (dabartinis pietinis prieangis), [[Kęsgailos|Kęsgailų]], 1474 m. – Karališkoji (dabartinė – Valavičių), 1495 m. – Vyskupų (dabartinė – Švč. Marijos) bei zakristija. Po koplyčiomis buvo išmūrytos kriptos. Koplyčių stogai buvo dengti čerpėmis, vietomis – švino danga, kai kurie paauksuoti.<ref name=" V.Levandauskas, J.Minkevičius, J.Stasiulaitis"/> 1522 m. prie katedros veikė trijų klasių mokykla. Joje buvo dėstoma retorika, muzika, dialektika, lotynų kalba. 1522 m. katedra remontuota (italų architektas Anus), šalia buvusiame gynybos bokšte įrengta varpinė. Po 1530 m. gaisro katedra buvo atstatyta italų architekto [[Bernardino Zanobi de Gianotis|Bernardino Džanočio]] bei jo pagalbininkų [[Džiovanis Činis|Džovanio Činio]] bei [[Fiesole Bartalomeo Fillipo|Bartolomėjaus Fiesolės]] pastangomis. Karalienė [[Bona Sforca|Bona]] [[Krokuva|Krokuvoje]] užsakė nukalti iš marmuro antkapinį Didžiojo kunigaikščio [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] paminklą.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/> [[1529]] m. katedroje iškilmingai vainikuotas [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. 1534–1557 m. katedroje pristatyta koplyčių, įrengta kriptų. Katedra įgijo [[Renesansas|renesanso]] bruožų. Ji buvo trinavė, turėjo šonines koplyčias. Katedros [[Fasadas|fasadas]] buvo papuoštas [[Frontonas|frontonu]] ir portalu, interjeras – [[Freska|freskomis]], [[Altorius|altoriais]], antkapiniais paminklais.<ref name="Morta Baužienė"/> [[Vaizdas:Vilnia, Katedra. Вільня, Катэдра (J. Knakfus, 1632, 1820-50) (2).jpg|thumb|180px|right|Vilniaus katedra 1632 m. (J. Knakfusas)]] XVI a. ir vėliau pamokslai sakyti lietuviškai. 1530 m. katedra degė. 1534 m. buvo pastatyta nauja Karališkoji koplyčia. 1534 m. katedros atstatymo darbams vadovavo [[Roma|Romos]] architektas Bernardinas Džanotis. Po jo mirties katedrą restauravo Džiovanis Činis. Katedra dar kartą degė, jos remontas buvo baigtas tik 1557 m. Perstatytos kai kurios koplyčios, išmūryti skliautai, įrengtos naujos kriptos. Iš renesansinės katedros iki šių dienų išliko Valavičių koplyčios sienos, Vyskupų koplyčios sienų apatinės dalys, LDK kanclerio [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] bei vyskupo [[Povilas Alšėniškis|Povilo Alšėniškio]] antkapinės renesansinės plokštės.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/> [[1610]] m. katedra vėl degė. Jos remontui vadovavo architektas [[Vilhelmas Polis]]. 1623–1636 m. [[Zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] iniciatyva pastatyta [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero koplyčia]] (architektai [[Konstantinas Tenkala]] ir kt.). Konstantinas Tenkala sukūrė ir barokinį altorių. Per karą 1655 m. katedra smarkiai apgadinta ir apiplėšta; vietomis įgriuvo pastato skliautai. [[Rusija|Rusijos]] kareiviai nuplėšė ir išsivežė varinį katedros stogą. Manoma, jog tuo metu buvo išplėštas ir tikriausiai sunaikintas Vytauto Didžiojo kapas.<ref name=" Morta Baužienė"/> 1636 m. į katedros Šv. Kazimiero koplyčią buvo iškilmingai perkelti [[šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] palaikai. Katedros centrinėje navoje buvo įrengtas milžiniškas katafalkas. 1648 m. po Šv. Kazimiero koplyčios altoriumi padėti du indai su [[Merkinė|Merkinėje]] mirusio karaliaus [[Vladislovas Vaza|Vladislovo Vazos]] viduriais ir širdimi.<ref name=" Morta Baužienė"/> 1666 m. austrų architektas [[Johanas Vincentas Salvadoras]] pradėjo katedrą remontuoti. Buvo dekoruota Šv. Kazimiero koplyčia (dailininkas [[Pjetras Pertis]]). Atvykęs italų dailininkas [[Mikelandželas Palonis]] katedrai nutapė freskas „Stebuklingas Uršulės atgijimas prie šv. Kazimiero karsto" ir „Šv. Kazimiero karsto atidengimas". 1730 m. katedra vėl remontuota, joje įdėtos marmuro plokščių grindys.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> 1748–1754 m. katedrą restauravo architektas [[Jonas Kristupas Glaubicas]]. Vakariniame fasade virš kampinių koplyčių buvo pastatyti du bokštai ir tarp jų įrengtas frontonas. 1769 m. lapkričio 2 d. audra nugriovė pietvakarių bokštą, kuris virsdamas perskėlė skliautus ir užmušė šešis Švč. Mergelės Marijos koplyčioje buvusius žmones, t. y. vieną kunigą ir penkis klierikus.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref> ''Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione'', Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 112</ref>. 1771 m. architektui [[Martynas Knakfusas|Martynui Knakfusui]] sudarius defektinį planą, [[Vilniaus katedros kapitula]] pamaldas ir kitas katedros funkcijas perkėlė į [[Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčią]].<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/><ref name="Vl. Drėma">Vl. Drėma. Vilniaus Šv. Onos bažnyčia. Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782–1801 metais. Vilnius: Mokslas. 1991.</ref> 1783 m. [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupo]] [[Ignotas Masalskis|Ignoto Jokūbo Masalskio]] pavedimu katedra pradėta rekonstruoti pagal [[Laurynas Gucevičius|Lauryno Gucevičiaus]] 1781 m. parengtą projektą. Statybos ir rekonstrukcijos darbams Gucevičius pasikvietė italų architektą [[Pietro de Rossi|Pietrą de Rosį]]. 1785 m. statybos darbų metu buvo užmūrytas Šv. Kazimiero koplyčios portalas, kad statybos dulkės neterštų koplyčios vidaus. Laurynas Gucevičius, nugriovęs vikariato namus, katedros pastatą išplėtė, pailgino, tačiau paliko autentišką aukštį ir halinę jos struktūrą. Priekinėje pastato dalyje suprojektavo dvi koplyčias, šiaurėje pristatė zakristiją su kupolu. Koplyčias suvienodino, sujungė galerijomis su kolonadomis. Katedros priekyje Laurynas Gucevičius pastatė šešių dorėninių kolonų portiką. Katedrai papuošti architektas sugalvojo skulptūras, kurių dalis pastatyta, L. Gucevičiui dar esant gyvam. Katedros evangelistų skulptūras kūrė italų skulptorius [[Thommaso Righi|Tomazas Rigis]]. T. Rigis nulipdė ir visus katedros vakariniame fasade esančius horeljefus. Iš senojo katedros pastato liko pagrindinė trinavė dalis, Šv. Kazimiero ir Valavičių koplyčios, kitų koplyčių sienos.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Vladas Drėma"/><ref name=" Morta Baužienė"/><ref name="Vl. Drėma"/>' [[Vaizdas:Vilnia, Katedra. Вільня, Катэдра (Ł. Gucevič, 1786).jpg|thumb|250 px|left|Vilniaus katedra (Laurynas Gucevičius, 1786 m. Varšuvos universiteto bibliotekos rinkiniai, Inw.zb.d. 8005.)]] 1786 m. buvo atnaujinta Šv. Kazimiero koplyčia (italų architektas [[Karlas Spampanis]]), nutapyti paveikslai (dailininkas [[Pranciškus Smuglevičius]]), t. y. altoriaus paveikslas „Šv. Stanislovo mirtis“ ir 12 šventųjų apaštalų atvaizdai bei du paveikslai altoriaus sienai.<ref name="Vladas Drėma"/><ref name="Morta Baužienė"/> 1798 m. [[Laurynas Gucevičius|Lauryno Gucevičiaus]] mirus, katedros rekonstrukcijos darbus tęsė architektas [[Mykolas Angelas Šulcas]], kuris juos užbaigė 1801 m. Po rekonstrukcijos katedra tapo [[Klasicizmas|klasicistine]]. Ant fasado frontono buvo pastatytos [[Šv. Elena|šv. Elenos]], [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] ir [[Šv. Stanislovas|šv. Stanislovo]] skulptūros (skulptorius [[Karolis Jelskis]], 1950 m. jos buvo nugriautos ir sunaikintos). Mykolas Šulcas sukūrė ir šias dienas pasiekusį dorėninio portiko vikarų altorių. Pagal Šulco projektą pastatyta sakykla, suolai presbiterijos šonuose, pakeistas vargonų choras, rekonstruota varpinė.<ref name="Morta Baužienė"/> 1817 m. užmūrytos atviros šoninės katedros pastato kolonados dėl to, kad vilniečiai neterštų pasienių. Palikti tik vieni varteliai. XIX a. pradžioje nudažyti Šv. Kazimiero koplyčios fasadai.<ref name="Morta Baužienė"/> 1836 m. vyskupo [[Andrius Benediktas Klongevičius|Andriaus Benedikto Klongevičiaus]] iniciatyva sudarytas katedros remonto komitetas, į kurio sudėtį įėjo [[Karolis Podčašinskis]], [[Kanutas Ruseckas]], [[Mykolas Januškevičius]], [[Pranciškus Andriolis]]. Šios rekonstrukcijos metu restauruotos Švč. Marijos ir Valavičių koplyčios, naujai dekoruotos Goštautų, Kęsgailų, Montvydų koplyčios. Šiaurinio įėjimo vietoje įrengta nauja Išganytojo karsto koplyčia. 1848 m. į katedrą atkeltas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas iš [[Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia|Ramintojos bažnyčios]]. 1897 m. sutvirtinti katedros skliautai, pastatas uždengtas vario skardos stogu, kuris buvo nuplėštas 1915 m. [[vokiečiai|vokiečių]] kariuomenės. 1889 m. katedroje įrengti nauji vargonai (meistras Juozapas Radavičius).<ref name=" Morta Baužienė"/> [[1922]] m. Vilniaus katedrai suteiktas [[Bazilika|bazilikos]] titulas. [[1925]] m. katedra tapo arkikatedra. 1901 m. per jubiliejines iškilmes laikytos lietuviškos pamaldos, kurios vėliau buvo laikomos kiekvieno šventadienio rytą (1908–1923 m.). Vėliau lietuviškos pamaldos leistos tik per [[Sekminės|Sekmines]], gegužės mėn. vakarais ir per [[Jonas Basanavičius|Jono Basanavičiaus]] laidotuves 1927 m. vasario 21 d. Nuo 1940 m. lietuviams vėl leista šventadieniais laikyti pamaldas. Tuomet katedroje dirbo arkivyskupas [[Mečislovas Reinys]]. [[Vaizdas:Wilno Katedra.jpg|thumb|right|Vilniaus katedra XIX a. (autorius [[Vasilij Sadovnik|Vasilijus Sadovnikas]])]] 1931 m. per pavasario potvynį [[Neris]] užliejo katedros požemius, suskilo pastato sienos. Katedra buvo uždaryta. 1932–1939 m. ji restauruota. Mediniai sienų poliai pakeisti gelžbetoniniais. Suveržtos sienos, po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtas mauzoliejus. Į mauzoliejų atkelti katedros rūsiuose rasti kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]], [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] žmonų [[Elžbieta Habsburgaitė|Elžbietos Habsburgaitės]] ir [[Barbora Radvilaitė|Barboros Radvilaitės]] palaikai, urna su kunigaikščio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo]] širdimi. 1949 m. katedra uždaryta, 1950 m. [[Kazys Preikšas|Kazio Preikšo]] iniciatyva nuo arkikatedros nuimtos ir susprogdintos šventųjų skulptūros.<ref name="Morta Baužienė"/> 1950 ir 1951 m. kelis kartus į uždarytą katedrą įsilaužta. Išvogta didesnė dalis turto, kitas sugadintas. 1951 m. kapitulos archyvo likučiai (1320 aplankų, 130 ryšulių) ir daugiau kaip 4000 knygų perduota Knygų rūmų specialiajam fondui. 1953 m. karstas su šv. Kazimiero palaikais perkeltas į [[Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia|Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią]] (grąžintas 1989 m.). 1953 m. rugsėjo 4 d. komisija apžiūrėjo katedrą ir nustatė, kad jos turtas išdalytas įvairioms įstaigoms, kita dalis parduota. Rasti apnaikinti altoriai, sulaužyti baldai, sugadinti vargonai, skulptūros, antkapiai. Po 1953 m. katedra perduota [[Lietuvos dailės muziejus|Dailės muziejui]]. 1955–1956 m. perdažyta, įvestas šildymas. 1956 m. katedroje įrengta [[Vilniaus paveikslų galerija|Paveikslų galerija]]. Nuo 1968 m. tirta pastato konstrukcijų būklė, daryti architektūriniai tyrimai. Darbams vadovavo inžinierius [[Kazys Napaleonas Kitkauskas|Napaleonas Kitkauskas]]. 1969 m. [[Potsdamas|Potsdamo]] H. Šukės firma restauravo vargonus. 1980 m. stogas uždengtas vario skarda, perdažyti fasadai, restauruotos jų skulptūros. Nuo 1981 m. restauruotas vidus. 1984–1986 m. atlikti papildomi archeologiniai ir architektūriniai tyrimai.<ref name="Morta Baužienė"/> 1988 m. spalio 22 d. per [[Sąjūdis|„Sąjūdžio“]] steigiamąjį suvažiavimą paskelbta apie katedros grąžinimą tikintiesiems.<ref name=" Morta Baužienė"/> Paremontuota arkikatedra 1989 m. vasario 5 d. iškilmingai pašventinta. 1989 m. kovo 4 d. į Katedrą buvo iškilmingai perneštas sidabrinis sarkofagas su Lietuvos globėjo [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] palaikais. Nuo 1989 m. spalio Katedroje vėl nuolat laikomos šventosios Mišios.<ref name="Morta Baužienė"/> 1996 m. valstybės įmonė [[Vilniaus pilių direkcija]] atstatė skulptūras ant Katedros fasado (skulptorius [[Stanislovas Kuzma]]).<ref>Vytautas Ališauskas, Mindaugas Paknys. Šv. Kazimiero koplyčia. Vadovas. Vilnius: Aidai. 2004. ISBN 9955-445-96-3.</ref> Nuo 1993 m. vasario ([[Algirdas Brazauskas|A. Brazauskui]] pradėjus eiti pareigas) tapo tradicija inauguracijos iškilmių dalimi laikyti šventąsias Mišias Katedroje, dalyvaujant išrinktajam prezidentui, ir Prezidento vėliavos pašventinimą bei organizuoti karinį paradą. 1993 m. rugsėjo 4 d. [[popiežius]] [[Jonas Paulius II]] malda Katedroje pradėjo [[1993 m. popiežiaus vizitas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje|apaštališkąjį vizitą Lietuvoje (1993 m. rugsėjo 4–8 d.)]]. == Architektūra == === Eksterjeras === [[Vaizdas:Katedros skulptūros.jpg|thumb|200 px|left|Katedros fasado portiko skulptūros: šv. Stanislovo, šv. Elenos ir šv. Kazimiero]] [[Vaizdas:Tower in Cathetral square 2007 July 15.jpg|thumb|130 px|right|Vilniaus katedros varpinė]] Vilniaus katedra yra simetriška, [[Klasicizmas|klasicistinio]] stiliaus, stačiakampio plano, [[wikt:Halė|halinė]]. Katedros eksterjerą puošia 18 apvaliųjų skulptūrų ir 6 reljefai. Bažnyčios fasado portike stovi didelės šešios kolonos per visą bažnyčios plotį ir aukštį. Ant portiko pastatytos trys statulos: viduryje šventosios Elenos, laikančios didelį kryžių ir vinis, kuriomis prie kryžiaus buvo prikaltas Jėzus, ant dešiniojo krašto – [[Krokuva|Krokuvos]] vyskupo, kankinio šv. Stanislovo, ant kairiojo – šv. Kazimiero. Šios skulptūros yra 1950 m. sunaikintų skulptūrų kopijos. 1997 m. jas sukūrė skulptorius Stanislovas Kuzma. Skulptūros stovi ant [[frontonas|frontono]], kurio centre yra horeljefas „Nojaus arka". Horeljefe vaizduojami aplink degantį aukurą klūpantys ir į dangų rankas tiesiantys vyrai ir moterys. Pastogę ir bažnyčią juosia tašyto akmens fryzas. Du katedros kupolai sukomponuoti jos šonuose – struktūriškai remia pagrindinę erdvę.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė">Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. ISBN 978-9955-23-952-9. </ref><ref name="Vidas Poškus">Vidas Poškus. Nedingęs Vilnius. Miesto akupunktūros. Vilnius: Tyto alba, 2017. ISBN 978-609-466-146-4.</ref> Dešiniajame katedros šone yra [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|Šv. Kazimiero koplyčia]], kuri išsiskiria pilkšvo kalkakmenio spalva. Jos išorinėje sienoje yra koplyčios įkūrimo lenta. Įrašo plokštė yra iš [[marmuras|marmuro]], rėmai pagaminti iš smiltainio. Šioje koplyčioje ilsisi šv. Kazimieras.<ref name="Irena Vaišvilaitė"/> Viso katedroje yra 11 koplyčių.<ref name="dr. Jonas Grinius"/> Bažnyčios fasado kairėje nišoje yra Abraomo, laikančio peilį, skulptūra. Kraštutinėje dešinėje fasado nišoje pastatyta Mozės skulptūra. Mozė pavaizduotas su spinduliais, kyšančiais iš kaktos. Rankose jis laiko dvi akmens plokštes su Dievo įstatymu. Už kolonų pagrindinio fasado sienos nišose stovi keturių evangelistų – Mato, Morkaus, Luko ir Jono skulptūros. Evangelistai vaizduojami su simbolinėmis angelo, liūto, jaučio ir erelio figūromis. Skulptūros proporcingos nišų dydžiams. Skulptūrų autorius – [[Thommaso Righi|Tomazas Rigis]]. Virš skulptūrų įtaisyti [[bareljefas|bareljefai]], vaizduojantys [[Apaštalų darbai|apaštalų darbus]]. Centrinė didžiausia virš katedros durų esanti bareljefinė kompozicija skirta šventajam Petrui, kalbančiam miniai. Šoninių fasadų sienų keturiolikoje nišų kairėje pusėje stovi karalių, dešinėje pusėje – apaštalų ir Jėzaus bendrijos šventųjų statulos. Sienoje virš nišų yra šv. Petro ir šv. Pauliaus gyvenimo tematikos kompozicijos su daug figūrų. Pagrindinio fasado skulptūrų vieta ir dydžiai buvo nustatyti Lauryno Gucevičiaus parengtame katedros rekonstrukcijos projekte.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> <center> <gallery> Peilį laikantis Abraomas.jpg|thumb|Peilį laikantis Abraomas Apaštalas Jonas su ereliu ir plunksna.jpg|thumb|Apaštalas Jonas su ereliu ir plunksna Apaštalas Lukas su jaučiu prie kojų.jpg|thumb|Apaštalas Lukas su jaučiu prie kojų Apaštalas Morkus su sparnuotu liūtu.jpg|thumb|Apaštalas Morkus su sparnuotu liūtu Apaštalo Mato skulptūra.jpg|thumb|Apaštalo Mato skulptūra Mozės skulptūra.jpg|thumb|Mozės skulptūra </gallery> </center> Priešais katedrą stovi 57 metrų aukščio [[varpinė]] – geriausiai išlikęs Vilniaus pilių [[Vilniaus gynybinė siena|gynybinės sienos]] bokštas, kuriame kabo dešimt žalvario varpų, nulietų XVI–XVIII a. olandų ir vokiečių meistrų. XIX a. pradžioje čia buvo įmontuotas laikrodis, kuris neturi minutinės rodyklės. Požeminė keturkampė varpinės dalis yra viena seniausių mūro liekanų Lietuvoje, išmūryta XIII a. [[Vilnia|Vilnios]] senvagės dugne.<ref name="Varpinės istorija">Varpinės istorija Vilniaus arkikatedros interneto svetainėje. [https://www.katedra.lt/varpine/]</ref> Antžeminė varpinės dalis yra 52 m aukščio (su 2,8 m kryžiumi – 57 m). Pirmas varpinės aukštas apvalus, trys viršutiniai aukštai – aštuonių briaunų. Kupolas pasibaigia piramide. Katedra turi šešis J. E. Kelno arkivyskupijos kardinolo Joachimo Meisnerio dovanotus varpus, kurių didžiausias yra 2600 kg svorio gavęs Joachimo vardą.<ref name="Morta Baužienė"/> Seniausias varpas yra XVI a. pabaigos – XVII a. pradžios, Renesanso bruožų. Jis naudojamas bokšto laikrodžiui. Kiti varpai – barokiniai. [[Jonas Delamarsas|Jono Delamarso]] 1673 m. nulietas varpas papuoštas figūrų kompozicijomis ir ornamentų juostomis. [[Varpas]] muša valandas. Likusieji varpai taip pat nulieti žymių meistrų: Andriejaus Dorlingo, Karolio Gotlybo Šparo, Gustavo Miorko, Pilypo Jokūbo Ginterio.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> Istoriniuose šaltiniuose varpinė pirmą kartą paminėta 1522 m. Tuo metu ji buvo remontuojama. Rekonstrukcijos metu panaikintos šaudymo angos, varpinė nutinkuota. 1598 m. pastatytas varpinės trečiasis aukštas. 1610 m. bokštą nuniokojo gaisras. Varpinės atstatymo darbams vadovavo architektas Vilhelmas Polis.<ref name="Varpinės istorija"/> === Interjeras === [[Vaizdas:Arkikatedros-interjeras.jpg|thumb|left|Arkikatedros interjeras]] [[Vaizdas:Vilnius_Cathedral_Interior_2,_Vilnius,_Lithuania_-_Diliff.jpg|thumb|right|Arkikatedros interjeras]] Bažnyčios vidaus chorą remia dvylika kolonų. Dviejose šoninėse sienose yra dvylika langų. Grindys iš akmens plokščių. Katedra trinavė: pagrindinė ir dvi šoninės navos atskirtos masyviais [[Piliorius|pilioriais]], dengtos kryžminiais skliautais, kurie išdabinti lauro lapo girliandomis. Centrinė nava yra aukštesnė už šonines. Šviesa patenka ir per centrinės navos langus, kurie yra aukščiau šoninių navų langų. Statydamas katedrą Laurynas Gucevičius neišdrįso navų pakelti aukščiau, kad virš koplyčių būtų daugiau erdvės langams, todėl katedra per menkai apšviesta.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Vidas Poškus"/><ref name="dr. Jonas Grinius">dr. Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994.</ref> Katedros skliautai yra kryžminiai, papuošti rozetėmis, remiasi į šešiolika piliorių. Prie vieno jų priglausta katedros sakykla. Katedros [[Presbiterija|presbiterija]] nuo kitų patalpų atskirta tvorele.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/> Katedroje tėra tik du [[altorius|altoriai]]. Pagrindinis didysis klasicistinio stiliaus kanaunininkų altorius turi kolonas ir frontoną su paauksuotu kryžiumi. Jo pagrindiniai elementai sukurti iš dirbtinio marmuro, dekoras iš stiuko. Iš abiejų altoriaus pusių yra laiptai su metaliniais varteliais. Altoriuje yra paveikslas „Šv. Stanislovo mirtis". Šis altorius suprojektuotas ir įrengtas Lauryno Gucevičiaus vietoj buvusių trijų altorių. Virš didžiojo altoriaus yra pusiau apvalus langas. Už didžiojo altoriaus prie bažnyčios sienos pakeltas nuo grindų įrengtas vikarų altorius. Šiame altoriuje kabo [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] paveikslas, vaizduojantis kaip [[Boleslovas II Drąsusis]] 1079 m. nužudo [[Krokuva|Krokuvos]] vyskupą Stanislovą.<ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="dr. Jonas Grinius"/><ref name="J.Bielinis ir kt."/> Ant šoninių navų sienų kabo italų dailininko [[Konstantinas Villani|Konstantino Vilanio]], ant galinės katedros sienos – [[Pranciškus Smuglevičius|Pranciškaus Smuglevičiaus]] nutapyti paveikslai. Dailininko P. Smuglevičiaus dvylikos apaštalų paveikslai iškabinti ant centrinės navos piliorių. Centrinės navos gale pro altoriaus kolonas matyti Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas, vaizduojantis šventąsias Mišias aukojantį šv. Stanislovą. Viso katedroje yra 12 Smuglevičiaus paveikslų. Taip pat katedroje pakabintas ir dailininko Slendzinskio<!--kurio iš Sledzinskių?--> nutapytas [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]] paveikslas.<ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="dr. Jonas Grinius"/> Katedros [[vargonai]] yra [[Barokas|baroko]] stiliaus, papuošti auksuotais ornamentais, dekoratyvinėmis vazomis. Viduryje vaizduojamas karalius Dovydas su arfa, iš šonų – muzikuojantys angelai. <ref name="J.Bielinis ir kt."/> Pastato interjere gausu freskų, vertingų paveikslų, skulptūrų, antkapinių paminklų. Katedroje yra vienas vertingiausių ankstyvojo baroko pavyzdžių – Kazimiero koplyčia, kurioje saugomas karstas su šv. Kazimiero palaikais. Katedros zakristija yra rotondinės formos, suprojektuota Lauryno Gucevičiaus. Ant zakristijos yra iždinė su karaliaus Aleksandro, karalienių Elžbietos ir Barboros Radvilaitės insignijomis.<ref name="dr. Jonas Grinius"/> <center> <gallery> Lietuvos vėliava prie Vilniaus katedros.jpg|thumb|Ištiesta Lietuvos valstybės vėliava prie Vilniaus katedros 2015 m. kovo 11 d. Vilnius Cathedral - view.jpg|thumb|Vilniaus katedra iš oro Tikintieji katedroje.jpg|thumb|Tikintieji Vilniaus katedroje </gallery> </center> == Epitafijos ir memorialinės lentos == Katedroje yra įrengtų paminklinių epitafijų ir memorialinių lentų.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> [[Samuelis Pacas|Samuelio Paco]] barokinė epitafija, kuri sukurta 1629–1633 m., pakabinta pietinėje navoje prie pietinės sienos piliastro. Ji yra sukomponuota iš rusvo ir juodo marmuro bei klinties. Epitafiją sudaro plokštė su memorialiniu įrašu. Ovalioje nišoje yra baltas portretas. Taip pat epitafiją puošia baltos spalvos herbinis skydas. Epitafija skirta LDK vėliavininkui Samueliui Pacui.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> [[Jurgis Tiškevičius|Jurgio Tiškevičiaus]] epitafija pakabinta pietinėje navoje prie pietinės sienos piliastro. Ji sukomponuota iš bronzos ir marmuro, taip pat barokinė. Epitafijoje yra iškaltas vyskupo biustas, patalpintas nišoje, žemiau jo įkomponuota lenta su memorialiniu įrašu. Epitafija sukurta apie 1652 m.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> [[Eustachijus Valavičius|Eustachijaus Valavičiaus]] epitafija yra Valavičių koplyčioje prie rytinės sienos. Ji sukomponuota iš pilko ir rudo marmuro, smiltainio bei stiuko. Taip pat barokinė. Epitafiją sudaro stačiakampio formos įrašo plokštė bei įrėminta viršutinė epitafijos dalis. Epitafijos centre yra vyskupo [[Eustachijus Valavičius|Eustachijaus Valavičiaus]] portretas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> [[Tomas Vavžeckis|Tomo Vavžeckio]] epitafija pakabinta šiaurinėje navoje prie sienos. Ji sudaryta iš ketaus, marmuro ir gipso. Epitafija pasidabruota ir paauksuota, klasicistinio stiliaus. Epitafijoje yra Tomo Vavževskio biustas, patalpintas į nišą ir plokštė su memorialiniu įrašu. Epitafijoje nurodyta, jog ją įrengė Tomo Vavževskio brolis. <ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> Mykolo Liubičiaus Zaleskio epitafija yra Kęsgailų koplyčios rytinėje sienoje. Ji pagaminta iš marmuro, klasicistinio stiliaus. Epitafiją puošia figūrų kompozicija ir memorialinis įrašas. Kompoziciją nuo plokštės skiria karnizas. Epitafijos įrašas nurodo, kad ji skirta LDK veikėjui Mykolui Liubičiui Zaleskiui (1744–1816 m.).<ref name="J.Bielinis ir kt."/> Jono Nepomuko Kosakovskio epitafija pakabinta Švč. Marijos koplyčioje prie rytinės sienos. Ji sukurta iš granito, marmuro ir gipso, klaiscistinio stiliaus. Epitafiją sudaro plokštė su memorialiniu įrašu bei įkomponuoti vyskupo portretas, insignijos bei herbas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/> [[Vytautas Didysis|Vytauto]] memorialinė lenta yra pakabinta šiaurinėje navoje, prie rytinės sienos. Ją sudaro juodo marmuro plokštė su paauksuotu įrašu. Lentą puošia ornamentai. Šią lentą įrengė Eustachijus Tiškevičius. Joje pakartotas Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus 1573 m. Vytautui įrengtos ir 1610 m. gaisre sudegusios antkapinės lentos įrašas. Vyskupo [[Andrius Benediktas Klongevičius|Andriaus Benedikto Klongevičiaus]] memorialinė lenta įrengta pietinėje navoje prie pietinės sienos piliastro. Ji yra iš gipso. Memorialinį įrašą juosia rėmai, papuošti dekoru. Lenta sukurta XIX a. Vincento Kliučinskio memorialinė lenta pakabinta Kęsgailų koplyčioje prie vakarinės sienos. Ji pagaminta iš bronzos. Lentoje yra įkomponuotas portretas, po juo – memorialinis įrašas. Lenta sukurta XX a. I pusėje.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> <center> <gallery> Epitaph for Samuel Pac.JPG|thumb|150 px|left|Epitafija Samueliui Pacui Wilno bp Jerzy Tyszkiewicz 1724.jpg|thumb|Epitafija Jurgiui Tiškevičiui Wilno Cathedral Wawrzecki.jpg|thumb|Epitafija Tomui Vavžeckiui Memorial plaque of Vytautas the Great 01(js).jpg|thumb|Atminimo lenta Vytautui Didžiajam Wilno Cathedral Kłągiewicz 1841.jpg|thumb|Atminimo lenta Vilniaus vyskupui Andriui Benediktui Klongevičiui Wilno Cathedral Adam Zabłocki.jpg|thumb|Atminimo lenta Adomui Zablockiui </gallery> </center> == Katedros koplyčios == [[Vaizdas:Tremtinių koplyčia.jpg|thumb||150 px|left|Tremtinių koplyčia]] [[Vaizdas:Šventojo Vladislovo kolyčia.jpg|thumb||150 px|right|Šventojo Vladislovo koplyčia]] Šiuo metu katedra turi vienuolika koplyčių. Koplyčias suvienodino Laurynas Gucevičius.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/> Pirmoji koplyčia nuo pagrindinių katedros durų į kairę – šventojo Vladislovo koplyčia, kurią pastatė Laurynas Gucevičius. Iki 1530 m. gaisro šioje vietoje stovėjo Karališkosios koplyčios zakristija ir vienas katedros bokštų. Koplyčia ovali, turi kupolą. Šalia jos kabo Vilniaus vyskupo [[Benediktas Vaina|Benedikto Vainos]] memorialinė plokštė.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika">A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.</ref> Taip pat katedroje yra Švč. Mergelės Marijos koplyčia, dar vadinama Valavičių koplyčia arba Senąja karališkąja koplyčia. Šią koplyčią fundavo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis, [[Jogaila|Jogailos]] sūnus [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimieras]]. 1473 m. koplyčios rūsyje kurį laiką buvo šv. Kazimiero, Aleksandro ir abiejų Žygimanto Augusto žmonų palaikai. 1530 m. koplyčia degė. 1534 m. ją atstatė [[Žygimantas Senasis]]. 1547 m. šioje koplyčioje slapta tuokėsi Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė. Koplyčia vėliau buvo perstatyta [[Eustachijus Valavičius|Eustachijaus Valavičiaus]] iniciatyva. Ji stačiakampė, dengta kupolu, kuriame pavaizduoti keturi evangelistai. Koplyčios altorius įrengtas prie šiaurinės sienos, vėlyvojo baroko stiliaus. Altoriuje kabo Švč. Mergelės Marijos paveikslas, virš kurio debesyse pavaizduota Šventoji Dvasia. Altorius padarytas XVII a. <ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Šalia Valavičių koplyčios yra [[Kęsgailos|Kęsgailų]] koplyčia. Ji uždaryta, lankytojams neprieinama, pastatyta 1436 m. Vilniaus vaivados ir Lietuvos kanclerio [[Mykolas Kęsgaila|Mykolo Kęsgailos]]. Koplyčios sienoje įmūryta paminklinė lenta, skirta pirmųjų Vilniuje nukankintų [[Pranciškonai|pranciškonų]] atminimui. Atminimo lenta į šią koplyčią perkelta iš Pranciškonų bažnyčios. Toliau yra Kristaus kapo koplyčia, taip pat uždaryta. „Kristaus kapą" sukūrė [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] profesorius [[Karolis Podčašinskis]]. Toliau už šios koplyčios yra katedros šiaurinis įėjimas. Jis įrengtas vietoj senos koplyčios, vadintos antrąja Kęsgailų koplyčia. Už šoninio įėjimo yra dvi zakristijos.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Kairiojoje navoje 2018 m. atidaryta Palaimintųjų relikvijų koplyčia, kurioje pagerbiamos dviejų Lietuvos palaimintųjų arkivyskupų – pal. Jurgio ir pal. Teofiliaus – relikvijos. Relikvijos perneštos nuo centrinio altoriaus į koplyčią, kurią puošia palaimintųjų [[Jurgis Matulaitis|Jurgio Matulaičio]] (1871–1927) ir arkivyskupo [[Teofilius Matulionis|Teofiliaus Matulionio]] (1873–1962) atvaizdai.<ref>Vilniaus arkikatedroje atveriama palaimintųjų relikvijų koplyčia. 2018. [https://www.teofilius.lt/renginiai/vilniaus-arkikatedroje-atveriama-palaimintuju-relikviju-koplycia/https://www.teofilius.lt/renginiai/vilniaus-arkikatedroje-atveriama-palaimintuju-relikviju-koplycia/]</ref> Kairiosios navos pabaigoje yra katedros zakristija. Ji aštuoniakampė, su kupolu. Kupolą ištapė dailininkas [[Albertas Vaitiekus Žametas]]. Nuo katedros šoninės navos zakristiją skiria vartai.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia|šv. Kazimiero koplyčią]] dešinės pusės navoje pradėjo statyti kunigaikštis [[Zigmantas Vaza]], pabaigė statyti [[Vladislovas IV]]. Koplyčia pastatyta iš švediško smiltainio, jos vidus išklotas marmuru. Koplyčia kvadratinė, baroko stiliaus. Jos altoriuje yra šv. Kazimiero karstas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Už Šv. Kazimiero koplyčios durų link yra Vyskupų koplyčia, pastatyta XVI a. pradžioje Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių. Nuo 1537 m. rūsyje po koplyčia buvo laidojami Vilniaus vyskupai. Vyskupų koplyčios sienų dekorą sukūrė dailininkas [[Jurgis Hopenas]]. Koplyčioje pakabinta paminklinė lenta vyskupui [[Antanas Pranciškus Audzevičius|Antanui Pranciškui Audzevičiui]]. Koplyčios požemiuose palaidoti vyskupas [[Ignotas Jokūbas Masalskis]] ir arkivyskupas [[Julijonas Steponavičius]].<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Toliau stovi koplyčia, kurios pavadinimas keitėsi. Jos požemiuose taip pat buvo laidojami Vilniaus vyskupai. Koplyčioje pakabinta paminklinė lenta vyskupui [[Jonas Civinskis|Jonui Civinskiui]]. Koplyčioje įrengta raštinė. Šalia šios koplyčios yra šoninis įėjimas, pro kurį į katedrą patenkama iš aikštės.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Už šios koplyčios yra Lauryno Gucevičiaus įrengta Montvydų koplyčia. Katedrą uždarius, koplyčios turtas buvo išgrobstytas.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> Toliau esančią [[Goštautai|Goštautų koplyčią]] įkūrė [[Trakai|Trakų]] vaivada [[Martynas Goštautas]] XV a. Goštautų koplyčios sienose įmontuoti du renesansiniai LDK kanclerio [[Albertas Goštautas|Alberto Goštauto]] ir vyskupo [[Povilas Alšėniškis|Povilo Alšėniškio]] antkapiai.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> [[File:The Siberian Madonna, Sculpture of the Virgin Mary, the Symbol of Sufferings of Lithuanian Deportees in Siberia, c. 1956.jpg|150 px|left|thumb|Sibiro madona Tremtinių koplyčioje]] Paskutinė prie durų esanti koplyčia pavadinta Tremtinių koplyčia ir paskirta [[Tarybų Sąjunga|sovietinio režimo]] aukoms atminti. Koplyčios požemiuose palaidotas Vilniaus vyskupas [[Jonas Nepomukas Kosakovskis|Jonas Nepomukas Kasakauskas]]. Jam sukurta atminimo lenta pakabinta ant koplyčios kairės sienos. Koplyčios nišose stovi šventųjų statulos. Virš koplyčios altoriaus pakabintas iš Valavičių koplyčios atkeltas Nukryžiuotasis.<ref name="J.Bielinis ir kt."/><ref name="Irena Vaišvilaitė"/><ref name="Adomas Honoris Kirkoras"/><ref name="A.Juškevičius, J.Maceika"/> == Katedros požemiai == [[Vaizdas:Fresco in Vilnius Cathedral crypt.jpg|thumb|150px|right|Vilniaus katedros kriptos freska, datuojama XIV a. Autorius nežinomas. Freskoje pavaizduotas Jėzus Kristus su Švč. Marija ir šv. Jonu]] Šiuo metu katedros požemiuose yra 27 rūsiai. Kai kurie sugrupuoti po kelis: iš vieno rūsio galima pereiti į kitą.<ref name="Napalys Kitkauskas">Napalys Kitkauskas. Vilniaus arkikatedros požymiai. Vilnius: Kultūra, 1994. ISBN 9986-435-00-5.</ref> Arkikatedros požemiuose įrengta ekspozicija atspindi arkikatedros istoriją, jos statybos ir rekonstrukcijos etapus nuo XIII a. karaliaus Mindaugo statytos pirmosios Lietuvos katedros iki paskutinės jos rekonstrukcijos, atliktos pagal architekto [[Laurynas Gucevičius|Lauryno Gucevičiaus]] (1753–1798 m.) projektą. Arkikatedros požemiuose buvo laidojami žymūs [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] žmonės: didikai, vyskupai, kunigaikščiai. Dažniausiai kunigaikščiai buvo laidojami po navų ar šoninių [[koplyčia|koplyčių]] grindimis įrengtose [[kripta|kriptose]]. Iš viso priskaičiuojama 20 kriptų. Kai kurios kriptos turi pavadinimus, kaip Karalių kripta, Kapitulos kripta, Vyskupų kripta.<ref name="Napalys Kitkauskas"/> Laurynas Gucevičius buvo užmūrijęs įėjimų angas į kriptas. 1930 m. tyrinėtojai galėjo patekti tik į Valavičių ir Goštautų koplyčių kriptas.<ref name="Napalys Kitkauskas"/> Katedroje palaidoti: Lietuvos didysis kunigaikštis [[Vytautas]] (1430 m.), jo pirmoji žmona žmona [[Ona Vytautienė|Ona]] (1418 m.). Katedros požemiuose palaidoti Jogailos broliai Aleksandras Vygantas (1392 m.), [[Karigaila]] (1390 m.), didysis kunigaikštis [[Žygimantas Kęstutaitis]] (1440 m.), Jogailos brolis didysis kunigaikštis [[Švitrigaila]] (1452 m.), Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas (1452 m.), [[šv. Kazimieras]] (1484 m., kanonizuotas 1602 m.), Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius [[Aleksandras]] (1506 m.), kunigaikščio [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] pirmoji žmona Elžbieta Habsburgaitė (1545) ir antroji žmona [[Barbora Radvilaitė]] (1551 m.), LDK kancleris [[Albertas Goštautas]], vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]] (1580 m.).<ref name="J.Bielinis ir kt."/> 1931 m. katedros rūsiuose surasta kripta su Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] ir abiejų Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos iš Habsburgų ir Barboros Radvilaitės palaikais mediniuose karstuose. Palaikams įrengtas mauzoliejus po Šv. Kazimiero koplyčia.<ref name=" Morta Baužienė"/> 1986 m. tarp pirmosios katedros vakarinių sienų ir vidurinės kriptos nevienodame gylyje buvo rasta nemažai kapaviečių.<ref name="Napalys Kitkauskas"/> Katedros požemiuose yra seniausia Lietuvoje freska ([[XIV a.]] pab.), kurioje vaizduojamas Kristaus nukryžiavimas. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Vilnius Cathedral}} {{vikišaltiniai|Popiežiaus Urbono VI bulė dėl Vilniaus Katedros steigimo|Popiežiaus Urbono VI bulė dėl Vilniaus Katedros steigimo}} * [[Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia]] * [http://www.aidai.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=6022:li&catid=366:1-sausis&Itemid=415 Povilas Reklaitis. Keturi Vilniaus katedros paveikslai] * [http://www.katedra.lt Oficiali svetainė] [[Kategorija:Lietuvos bazilikos]] [[Kategorija:Lietuvos katedros]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] [[Kategorija:Klasicizmo architektūra Lietuvoje]] [[Kategorija:Katalikų piligrimystės vietos Lietuvoje]] ifaa8gny6dotuelg54o43c2w4jwicdh 0 22681 6667282 6530942 2022-08-19T16:26:47Z 79.71.9.142 Taip wikitext text/x-wiki {{otheruse|medį|ežerą|[[Epušė (ežeras)]]}} {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Populus tremula}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:PopulusTremula002.JPG|260px|Drebulė (''Populus tremula'')]] | caption = Drebulė (''Populus tremula'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}} {{Taxobox_poklasis | taxon = Dilenijažiedžiai | taxon1 = Dilleniidae}} {{Taxobox_seima | taxon = Gluosniniai | taxon1 = Salicaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Tuopa | taxon1 = Populus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Drebulė | taxon1 = Populus tremula}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Populus_tremula_range.svg|260px|]] | caption = Drebulės paplitimas}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Populus tremula | autorius = L. | metai = 1753}} {{Taxobox_section_subdivision | color = lightgreen | plural_taxon = Sinonimai}} * ''Populus pseudotremula'' N.I. Rubtzov {{Taxobox_pabaiga}} '''Drebulė''', ('''epušė''', '''apušė)''' (''Populus tremula'') – [[Gluosniniai|gluosninių]] (''Salicaceae'') šeimos, [[Tuopa|tuopų]] (''Populus'') genties lapuotis [[medis]]. [[Vaizdas:Illustration Populus tremula0.jpg|thumb|left|200px|Drebulės požymiai]] [[Vaizdas:Aspen_aa.jpg|thumb|left|200px|Drebulės vyriški [[žirginys|žirginėliai]]]] [[Vaizdas:Populus_tremula_IP0605001.jpg|thumb|left|200px|Drebulės moteriški žirginėliai]] [[Vaizdas:PopulusTremula001.JPG|thumb|left|200px|Drebulės [[Lapas|lapai]]]] [[Vaizdas:LaubBlätter06.JPG|thumb|left|200px|[[Ruduo|Rudenyje]] nukritę drebulės lapai]] [[Vaizdas:Populus_tremula_005.jpg|thumb|left|200px|Drebulės kamieno [[žievė]]]] [[Vaizdas:Populus_tremula_004.jpg|thumb|left|200px|Drebulė]] [[Vaizdas:Populus_tremula_Asp_Vinter.jpg|thumb|left|200px|Drebulė [[Žiema|žiemą]]]] [[Vaizdas:Zitterpappel.jpg|thumb|left|200px|Drebulės [[Kamienas|kamieno]] išilginis pjūvis]] == Paplitimas == Natūraliai išplitusi beveik visoje [[Europa|Europoje]] (neaptinkama tik [[Pirėnų pusiasalis|Iberijos pusiasalyje]] ir [[Sicilija|Sicilijoje]]), [[Kaukazas|Kaukaze]], šiaurės ir vakarų [[Afrika|Afrikoje]]. === Paplitimas ir augavietės Lietuvoje === Labai dažna [[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietinės.2C_savaime_augančių_medžių_rūšys|Lietuvos vietinių medžių]] rūšis. Auga miškuose, sodybose, paupiuose, miestuose. [[Lietuva|Lietuvoje]] gausiausiai auga [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio žemumoje]], o rytuose, pietuose ir pajūryje retesnė. Sudaro mišrius medynus su [[beržas|beržais]], [[eglė]]mis, [[ąžuolas|ąžuolais]], [[pušis|pušimis]], [[uosis|uosiais]] arba kartais auga grynais [[Drebulynas|drebulynais]], kurių Lietuvoje yra apie 2,8 proc. bendro visų medynų ploto. Šviesamėgis augalas. Auga įvairiuose dirvožemiuose, bet dažniausiai derlinguose ir vidutinio derlingumo drėgnokuose priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose<ref>{{TLE|1|454||Drebulė}}</ref>, pakenčia rūgščius dirvožemius. Atspari [[Šaltis|šalčiui]] ir [[Sausra|sausroms]], nors retkarčiais nukenčia nuo [[Pavasaris|pavasarinių]] [[Šalna|šalnų]]. Yra žinoma atvejų, kada drebulė ištveria ilgai trunkantį 30-40 dienų užtvindymą. Nemėgsta augti smėlynuose ir aukštapelkėse. == Matmenys == Auga labai sparčiai, bet nuo 40-50 metų nustoja augusi. Užauga 10-25 m, rečiau pasitaiko net iki 42 m aukščio, nors įprastai dažniausiai aptinkamos apie 20 m aukščio drebulės. Jų [[kamienas]] iki 1 m [[Diametras|skersmens]]. Šiuo metu išmatuota 41,40 m (''pagal Tomasz Niechoda 2011 metus'') aukščio drebulė, auganti [[Belovežo giria|Belovežo girioje]] ([[Lenkija]])<ref>http://www.monumentaltrees.com/en/pol/podlaskie/bialystok/2435_nationalparkofbialowieza/4755/ Aukščiausia drebulė - 41,40 m aukščio</ref>. Storiausiu kamienu - 3,95 m apimties (''pagal Tomasz Niechoda 2011 metus''), taip pat auga Belovežo girioje (Lenkija)<ref>http://www.monumentaltrees.com/en/pol/podlaskie/bialystok/2435_nationalparkofbialowieza/4352/ 3,95 m kamieno apimties drebulė</ref>. == Amžius == Išgyvena 80-90 metų, retai iki 150 metų. == Požymiai == [[Medis]]. Jo [[laja]] retoka, kamieno apatinėje dalyje šakų nėra. Jaunų medžių kamieno [[žievė]] glotni, blyški, žalsvai pilka su dėmelėmis, vėliau suaižėja ir patamsėja. Subrendusių medžių žievė keletas metrų nuo žemės pilkai rusva, dėmėta ir gruoblėta, dar aukščiau glotni ir lygi, žalsva ar balzganai žalia. [[Ūglys|Ūgliai]] dvejopi, tai yra vegetatyviniai - ilgi, šiek tiek bambliuoti ir generatyviniai - trumpi, randuoti. [[Pumpuras|Pumpurai]] apie 1 cm ilgio, pailgai kiaušiniški, rausvai rudi, smailūs, lipnūs, kvapnūs, pliki arba plaukuoti. Dvinamis. Vyriški ir moteriški žiedai susitelkę į [[Žirginys|žirginius]]. Žirginai iki 10 ar 14 cm ilgio ir iki 1,5 cm skersmens, plaukuoti. Kuokeliai raudoni dėl ryškiai raudonos ar purpurinės spalvos dulkių, o piesteliniai kiek trumpesni, pilkai žali, tik purkos raudonai purpurinės. Moteriškiems žiedams peržydėjus, žirginiai pailgėja. Žydi prieš sulapojant [[Balandis|balandžio]] [[Mėnuo|mėn]]. antroje pusėje, rečiau [[gegužė]]s pradžioje. Jų [[Vaisius|vaisiai]], tai žirginiuose susitelkusios žaliai rudos sausos dėžutės, kuriose daug smulkių sėklyčių. Sėklytės su plaukelių kuokšteliais, labai smulkios, išnešiojamos [[Vėjas|vėjo]]. [[Sėkla|Sėklos]] subręsta vos sulapojus, praėjus 25 dienoms po žydėjimo prinoksta galvenos ir iš karto pradeda sklaidytis. [[Lapas|Lapai]] 3-7 cm ilgio ir tokio pat pločio, kieti, tamprūs, šviesiai žali, apatinė jų pusė pilkšva. Jų forma beveik apvali su trumpu nusmailėjimu, banguotais kraštais, su 3-5 pagrindinėmis gyslomis, pliki arba truputi plaukuoti. [[Ruduo|Rudenį]] lapai pagelsta arba parausta. [[Lapkotis]] ilgas, susiplojęs, todėl juda ir šlama net nuo lengvo [[Vėjas|vėjo]] pūtimo. == Dauginimasis == Greitai atželia kirtavietėse, gaisravietėse, apleistose dirvose. Dauginasi dažniau vegetatyviai – šaknų atžalomis. Jaunos atžalos užauga iki 2 m per metus. Sėklomis dauginasi rečiau. == Hibridai == Drebulės kartais kryžminasi su artima joms rūšimi - [[Baltoji tuopa|baltąja tuopa]], o jų hibridai vadinami pilkąja tuopa (''Populus × canescens).'' Šie hibridiniai medžiai užauga aukštesni ir storesni ir už baltąją tuopą, ir už drebulę. == Savybės ir panaudojimas == [[Mediena]] balta, lengva, minkšta, naudojama degtukų, [[celiuliozė]]s pramonei, įrankių, baldų gamyboje, stogų skiedroms, malkoms. Jas mėgsta [[Genys|geniai]], kamienuose iškala [[Uoksas|uoksus]]. Jų žievę graužia [[Giria|girių]] [[Žinduoliai|žvėrys]]. Miesto aplinkoje daugelio kitų medžių rūšių amžius sutrumpėja du kartus, o drebulės pakinta mažai, tad tinkama apželdinti miestų gatves. === Medicina === Vaistinei žaliavai naudojama jų žievė, lapai ir pumpurai. Drebulių pumpurai (žiediniai pumpurai žaliavai netinkami) renkami anksti [[Pavasaris|pavasarį]] – [[Kovas|kovo]]-[[Balandis|balandžio]] mėn, prieš pradedant sprogti. Pumpuruose kaupia salicilo rūgšties junginius. Drebulės pumpuruose taip pat yra apie 6 proc. eterinių aliejų, vitaminų, glikozidų (salicinas ir populinas), 0,25 proc. flavonoidų, dervų, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, mineralinių ir antibiotinių medžiagų. Liaudies medicinoje drebulių pumpurais gydomas peršalimas, viduriavimas, išoriškai gydoma podagra, hemorojus, reumatas, nudegimai, žaizdos. Arbatas ar tirpalus su drebulių pumpurais reikėtų gerti nuo peršalimo ir kitų infekcinių susirgimų. Arbatai užtenka vieno arbatinio šaukštelio drebulės pumpurų, užpiltų stikline su ką tik užvirusiu vandeniu. Palaikius uždengtą stiklinę vieną valandą, arbatą reikia nukošti ir gerti po vieną ar du valgomuosius šaukštus 5–6 kart per parą. == Ligos == Drebulę dažnai užpuola [[drebulinė pintis]]. Neatspari liemens puviniui, tad trumpaamžis [[augalas]]. == Kita == Kadangi drebulės lapai tamprūs ir kieti, nukritus jiems neprieina oras, prasideda trūnijimas ir skiriasi augalams kenksmingos rūgštys. == Pavadinimas == Mokslinio, [[lotynų kalba]] šios medžių rūšies pavadinimo ''Populus tremula'' autorius [[Carl von Linné|Karlas Linėjus]], gyvenęs [[1707]]-[[1778]] metais. Pavadinimas kilęs iš [[Graikų kalba|graikų kalbos]] žodžio (''paipalon''), kas reiškia - drebėti, nes beveik visada juda lapeliai, o priežastis - ilgas lapkotis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.euforgen.org/fileadmin/www.euforgen.org/Documents/Maps/PDF/Populus_tremula.pdf Drebulės savaiminio paplitimo arealo žemėlapis] * Drebulės mokslinis [[lotynų kalba]] pavadinimas ir sinonimai per [http://www.theplantlist.org/tpl/record/tro-28300009 (theplantlist.org)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191215080624/http://www.theplantlist.org/tpl/record/tro-28300009 |date=2019-12-15 }}, [http://www.ipni.org/ipni/idPlantNameSearch.do?id=302387-2 (ipni.org)], [http://www.tropicos.org/Name/28300009 (tropicos.org)] svetaines ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]'' * [http://www.monumentaltrees.com/en/trees/populustremula/records/ The thickest, tallest, and oldest Eurasian aspen trees/Populus tremula (monumentaltrees.com)] ''Anglų k.'' * [http://joiner.makuha.ru/poroda-rus/ocina.php Осина] (Apie drebulės medieną) == Galerija == <gallery> Vaizdas:Populus_tremula_002.jpg|Drebulės [[lapas]] Vaizdas:Quaking aspen in light breeze.ogv|Drebulės ''drebantys'' lapai </gallery> {{Commonscat|Populus tremula}} {{Medžiai}} [[Kategorija:Gluosniniai]] [[Kategorija:Medžiai ir krūmai]] bkq3boy6tza1eszaiyw1c2m5xslwudd 6667284 6667282 2022-08-19T16:28:57Z Homo ergaster 10314 Atmestas 79.71.9.142 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (InternetArchiveBot keitimas) wikitext text/x-wiki {{otheruse|medį|ežerą|[[Epušė (ežeras)]]}} {{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Populus tremula}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:PopulusTremula002.JPG|260px|Drebulė (''Populus tremula'')]] | caption = Drebulė (''Populus tremula'')}} {{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}} {{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}} {{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}} {{Taxobox_poklasis | taxon = Dilenijažiedžiai | taxon1 = Dilleniidae}} {{Taxobox_seima | taxon = Gluosniniai | taxon1 = Salicaceae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Tuopa | taxon1 = Populus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Drebulė | taxon1 = Populus tremula}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Populus_tremula_range.svg|260px|]] | caption = Drebulės paplitimas}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = lightgreen | lotpav = Populus tremula | autorius = L. | metai = 1753}} {{Taxobox_section_subdivision | color = lightgreen | plural_taxon = Sinonimai}} * ''Populus pseudotremula'' N.I. Rubtzov {{Taxobox_pabaiga}} '''Drebulė''', sin. '''epušė''', '''apušė''' (''Populus tremula'') – [[Gluosniniai|gluosninių]] (''Salicaceae'') šeimos, [[Tuopa|tuopų]] (''Populus'') genties lapuotis [[medis]]. [[Vaizdas:Illustration Populus tremula0.jpg|thumb|left|200px|Drebulės požymiai]] [[Vaizdas:Aspen_aa.jpg|thumb|left|200px|Drebulės vyriški [[žirginys|žirginėliai]]]] [[Vaizdas:Populus_tremula_IP0605001.jpg|thumb|left|200px|Drebulės moteriški žirginėliai]] [[Vaizdas:PopulusTremula001.JPG|thumb|left|200px|Drebulės [[Lapas|lapai]]]] [[Vaizdas:LaubBlätter06.JPG|thumb|left|200px|[[Ruduo|Rudenyje]] nukritę drebulės lapai]] [[Vaizdas:Populus_tremula_005.jpg|thumb|left|200px|Drebulės kamieno [[žievė]]]] [[Vaizdas:Populus_tremula_004.jpg|thumb|left|200px|Drebulė]] [[Vaizdas:Populus_tremula_Asp_Vinter.jpg|thumb|left|200px|Drebulė [[Žiema|žiemą]]]] [[Vaizdas:Zitterpappel.jpg|thumb|left|200px|Drebulės [[Kamienas|kamieno]] išilginis pjūvis]] == Paplitimas == Natūraliai išplitusi beveik visoje [[Europa|Europoje]] (neaptinkama tik [[Pirėnų pusiasalis|Iberijos pusiasalyje]] ir [[Sicilija|Sicilijoje]]), [[Kaukazas|Kaukaze]], šiaurės ir vakarų [[Afrika|Afrikoje]]. === Paplitimas ir augavietės Lietuvoje === Labai dažna [[Sąrašas:Lietuvos_medžių_ir_krūmų_rūšys#Lietuvos_vietinės.2C_savaime_augančių_medžių_rūšys|Lietuvos vietinių medžių]] rūšis. Auga miškuose, sodybose, paupiuose, miestuose. [[Lietuva|Lietuvoje]] gausiausiai auga [[Vidurio Lietuvos žemuma|Vidurio žemumoje]], o rytuose, pietuose ir pajūryje retesnė. Sudaro mišrius medynus su [[beržas|beržais]], [[eglė]]mis, [[ąžuolas|ąžuolais]], [[pušis|pušimis]], [[uosis|uosiais]] arba kartais auga grynais [[Drebulynas|drebulynais]], kurių Lietuvoje yra apie 2,8 proc. bendro visų medynų ploto. Šviesamėgis augalas. Auga įvairiuose dirvožemiuose, bet dažniausiai derlinguose ir vidutinio derlingumo drėgnokuose priemolio ir priesmėlio dirvožemiuose<ref>{{TLE|1|454||Drebulė}}</ref>, pakenčia rūgščius dirvožemius. Atspari [[Šaltis|šalčiui]] ir [[Sausra|sausroms]], nors retkarčiais nukenčia nuo [[Pavasaris|pavasarinių]] [[Šalna|šalnų]]. Yra žinoma atvejų, kada drebulė ištveria ilgai trunkantį 30-40 dienų užtvindymą. Nemėgsta augti smėlynuose ir aukštapelkėse. == Matmenys == Auga labai sparčiai, bet nuo 40-50 metų nustoja augusi. Užauga 10-25 m, rečiau pasitaiko net iki 42 m aukščio, nors įprastai dažniausiai aptinkamos apie 20 m aukščio drebulės. Jų [[kamienas]] iki 1 m [[Diametras|skersmens]]. Šiuo metu išmatuota 41,40 m (''pagal Tomasz Niechoda 2011 metus'') aukščio drebulė, auganti [[Belovežo giria|Belovežo girioje]] ([[Lenkija]])<ref>http://www.monumentaltrees.com/en/pol/podlaskie/bialystok/2435_nationalparkofbialowieza/4755/ Aukščiausia drebulė - 41,40 m aukščio</ref>. Storiausiu kamienu - 3,95 m apimties (''pagal Tomasz Niechoda 2011 metus''), taip pat auga Belovežo girioje (Lenkija)<ref>http://www.monumentaltrees.com/en/pol/podlaskie/bialystok/2435_nationalparkofbialowieza/4352/ 3,95 m kamieno apimties drebulė</ref>. == Amžius == Išgyvena 80-90 metų, retai iki 150 metų. == Požymiai == [[Medis]]. Jo [[laja]] retoka, kamieno apatinėje dalyje šakų nėra. Jaunų medžių kamieno [[žievė]] glotni, blyški, žalsvai pilka su dėmelėmis, vėliau suaižėja ir patamsėja. Subrendusių medžių žievė keletas metrų nuo žemės pilkai rusva, dėmėta ir gruoblėta, dar aukščiau glotni ir lygi, žalsva ar balzganai žalia. [[Ūglys|Ūgliai]] dvejopi, tai yra vegetatyviniai - ilgi, šiek tiek bambliuoti ir generatyviniai - trumpi, randuoti. [[Pumpuras|Pumpurai]] apie 1 cm ilgio, pailgai kiaušiniški, rausvai rudi, smailūs, lipnūs, kvapnūs, pliki arba plaukuoti. Dvinamis. Vyriški ir moteriški žiedai susitelkę į [[Žirginys|žirginius]]. Žirginai iki 10 ar 14 cm ilgio ir iki 1,5 cm skersmens, plaukuoti. Kuokeliai raudoni dėl ryškiai raudonos ar purpurinės spalvos dulkių, o piesteliniai kiek trumpesni, pilkai žali, tik purkos raudonai purpurinės. Moteriškiems žiedams peržydėjus, žirginiai pailgėja. Žydi prieš sulapojant [[Balandis|balandžio]] [[Mėnuo|mėn]]. antroje pusėje, rečiau [[gegužė]]s pradžioje. Jų [[Vaisius|vaisiai]], tai žirginiuose susitelkusios žaliai rudos sausos dėžutės, kuriose daug smulkių sėklyčių. Sėklytės su plaukelių kuokšteliais, labai smulkios, išnešiojamos [[Vėjas|vėjo]]. [[Sėkla|Sėklos]] subręsta vos sulapojus, praėjus 25 dienoms po žydėjimo prinoksta galvenos ir iš karto pradeda sklaidytis. [[Lapas|Lapai]] 3-7 cm ilgio ir tokio pat pločio, kieti, tamprūs, šviesiai žali, apatinė jų pusė pilkšva. Jų forma beveik apvali su trumpu nusmailėjimu, banguotais kraštais, su 3-5 pagrindinėmis gyslomis, pliki arba truputi plaukuoti. [[Ruduo|Rudenį]] lapai pagelsta arba parausta. [[Lapkotis]] ilgas, susiplojęs, todėl juda ir šlama net nuo lengvo [[Vėjas|vėjo]] pūtimo. == Dauginimasis == Greitai atželia kirtavietėse, gaisravietėse, apleistose dirvose. Dauginasi dažniau vegetatyviai – šaknų atžalomis. Jaunos atžalos užauga iki 2 m per metus. Sėklomis dauginasi rečiau. == Hibridai == Drebulės kartais kryžminasi su artima joms rūšimi - [[Baltoji tuopa|baltąja tuopa]], o jų hibridai vadinami pilkąja tuopa (''Populus × canescens).'' Šie hibridiniai medžiai užauga aukštesni ir storesni ir už baltąją tuopą, ir už drebulę. == Savybės ir panaudojimas == [[Mediena]] balta, lengva, minkšta, naudojama degtukų, [[celiuliozė]]s pramonei, įrankių, baldų gamyboje, stogų skiedroms, malkoms. Jas mėgsta [[Genys|geniai]], kamienuose iškala [[Uoksas|uoksus]]. Jų žievę graužia [[Giria|girių]] [[Žinduoliai|žvėrys]]. Miesto aplinkoje daugelio kitų medžių rūšių amžius sutrumpėja du kartus, o drebulės pakinta mažai, tad tinkama apželdinti miestų gatves. === Medicina === Vaistinei žaliavai naudojama jų žievė, lapai ir pumpurai. Drebulių pumpurai (žiediniai pumpurai žaliavai netinkami) renkami anksti [[Pavasaris|pavasarį]] – [[Kovas|kovo]]-[[Balandis|balandžio]] mėn, prieš pradedant sprogti. Pumpuruose kaupia salicilo rūgšties junginius. Drebulės pumpuruose taip pat yra apie 6 proc. eterinių aliejų, vitaminų, glikozidų (salicinas ir populinas), 0,25 proc. flavonoidų, dervų, organinių rūgščių, rauginių medžiagų, mineralinių ir antibiotinių medžiagų. Liaudies medicinoje drebulių pumpurais gydomas peršalimas, viduriavimas, išoriškai gydoma podagra, hemorojus, reumatas, nudegimai, žaizdos. Arbatas ar tirpalus su drebulių pumpurais reikėtų gerti nuo peršalimo ir kitų infekcinių susirgimų. Arbatai užtenka vieno arbatinio šaukštelio drebulės pumpurų, užpiltų stikline su ką tik užvirusiu vandeniu. Palaikius uždengtą stiklinę vieną valandą, arbatą reikia nukošti ir gerti po vieną ar du valgomuosius šaukštus 5–6 kart per parą. == Ligos == Drebulę dažnai užpuola [[drebulinė pintis]]. Neatspari liemens puviniui, tad trumpaamžis [[augalas]]. == Kita == Kadangi drebulės lapai tamprūs ir kieti, nukritus jiems neprieina oras, prasideda trūnijimas ir skiriasi augalams kenksmingos rūgštys. == Pavadinimas == Mokslinio, [[lotynų kalba]] šios medžių rūšies pavadinimo ''Populus tremula'' autorius [[Carl von Linné|Karlas Linėjus]], gyvenęs [[1707]]-[[1778]] metais. Pavadinimas kilęs iš [[Graikų kalba|graikų kalbos]] žodžio (''paipalon''), kas reiškia - drebėti, nes beveik visada juda lapeliai, o priežastis - ilgas lapkotis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.euforgen.org/fileadmin/www.euforgen.org/Documents/Maps/PDF/Populus_tremula.pdf Drebulės savaiminio paplitimo arealo žemėlapis] * Drebulės mokslinis [[lotynų kalba]] pavadinimas ir sinonimai per [http://www.theplantlist.org/tpl/record/tro-28300009 (theplantlist.org)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20191215080624/http://www.theplantlist.org/tpl/record/tro-28300009 |date=2019-12-15 }}, [http://www.ipni.org/ipni/idPlantNameSearch.do?id=302387-2 (ipni.org)], [http://www.tropicos.org/Name/28300009 (tropicos.org)] svetaines ''[[Anglų kalba|Anglų k.]]'' * [http://www.monumentaltrees.com/en/trees/populustremula/records/ The thickest, tallest, and oldest Eurasian aspen trees/Populus tremula (monumentaltrees.com)] ''Anglų k.'' * [http://joiner.makuha.ru/poroda-rus/ocina.php Осина] (Apie drebulės medieną) == Galerija == <gallery> Vaizdas:Populus_tremula_002.jpg|Drebulės [[lapas]] Vaizdas:Quaking aspen in light breeze.ogv|Drebulės ''drebantys'' lapai </gallery> {{Commonscat|Populus tremula}} {{Medžiai}} [[Kategorija:Gluosniniai]] [[Kategorija:Medžiai ir krūmai]] 32e6lupwv6g9umpct7xtu8ilqxe9bd0 0 29030 6667633 6545037 2022-08-20T09:04:56Z Kailis 4590 wikitext text/x-wiki {{reikšmės}} {{City/JAV |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{angl|Philadelphia}} |paveikslėlis = Schuylkill Expressway.jpg |paveikslėlio tekstas = |herbas = Seal of Philadelphia, Pennsylvania.svg |vėliava =Flag of Philadelphia, Pennsylvania.svg | UTC =-5 | UTCv=-4 |PL=39|PM=57|PS=12|IL=75|IM=10|IS=12 |valstija =Pensilvanija |apygarda = |įkurtas = [[1682]] m. [[spalio 27]] d. |vadovotitulas =Meras |vadovas = Jim Kenney ([[JAV demokratų partija|D]]) |gyventojumetai = [[2020]]<ref name="QuickFacts">{{cite web |title=QuickFacts: Philadelphia city, Pennsylvania |url=https://www.census.gov/quickfacts/fact/table/philadelphiacitypennsylvania/POP010220 |publisher=United States Census Bureau |access-date=19 August 2021}}</ref>|gyventoju = 1603797 |plotas = 369 |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = http://www.phila.gov |globėjas = |kirč = |vikiteka= Philadelphia }} '''Filadelfija''' ({{angl|Philadelphia}}) – miestas rytų [[JAV]], didžiausias [[Pensilvanija|Pensilvanijos]] valstijos miestas. 1,6 mln. gyventojų (2020 m.). Išsidėstęs [[Delaveras (upė)|Delavero]] (''Delaware'') žemupyje, valstijos pietryčiuose. Nors iki [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] yra 160 km, tačiau Filadelfija turi didelį jūrų uostą (virš 50 mln. tonų krovinių per metus). Taip pat yra tarptautinis oro uostas. Filadelfija – didelis JAV pramonės, verslo, finansų ir kultūros centras. Čia gaminamos mašinos, statomi laivai, apdirbami metalai, išvystyta chemijos, naftos, maisto, tekstilės, siuvimo, poligrafijos, karinė pramonė ir kt. Yra metropolitenas, keli universitetai, dailės akademija. == Istorija == Anglijos karalius [[Karolis II (Anglija)|Karolis II]] [[1681]] m. suteikė [[Viljamas Penas|Viljamui Penui]] (''William Penn'') įkurti Pensilvanijos koloniją. Nepaisant chartijos Penas sumokėjo už žemę vietiniams indėnams lenapiams, kad būtų užtikrinta taika kolonijai.<ref>{{Cite book |title=Insight Guides: Philadelphia and Surroundings |page=21}}</ref> Jis pavadino miestą Filadelfija (gr. k. „broliška meilė“). Kaip kvakeris Penas patyrė religinį persekiojimą, tad norėjo, kad jo kolonijoje žmonės galėtų laisvai išpažinti savo religiją. Dėl šios tolerancijos, kurios nebuvo kitose kolonijose, Filadelfija turėjo draugiškesnius santykius su indėnais ir išaugo į Amerikos svarbiausią miestą.<ref>{{Cite book |last = Avery |first = Ron |title = A Concise History of Philadelphia |publisher = Otis Books |year = 1999 |location = Philadelphia |page = [https://archive.org/details/concisehistoryof0000aver/page/19 19] |isbn = 0-9658825-1-9 |url = https://archive.org/details/concisehistoryof0000aver/page/19 }}</ref> Filadelfijoje vyko pirmasis (1774 m.) ir antrasis (1775–1776 m.) žemyno kongresai, 1787 m. [[Filadelfijos konvencija|konstitucijos konvencija]]. Nuo 1790 m. iki 1800 m. Filadelfija buvo JAV sostinė. [[1876]] m. čia vyko [[Pasaulinė paroda]]. [[Vaizdas:Philadelphia - Lithuanian Music Hall.jpg|250px|thumb|left|Lietuvių bendruomenės muzikos salė]] == Sportas == * [[Filadelfijos 76ers|Filadelfijos „76ers“]] (krepšinis) * Filadelfijos „Eagles“ (Amerikietiškasis futbolas) * [[Filadelfijos Flyers|Filadelfijos „Flyers“]] (ledo ritulys) * Filadelfijos „Phillies“ (beisbolas) * Filadelfijos „Union“ (futbolas) == Išnašos == {{Išn}} {{Šablonas:JAV miestai}} [[Kategorija:Pensilvanijos miestai]] [[Kategorija:Milijoniniai miestai]] gvwzki1zcsq76rownmbg5n4s56hunx4 0 36051 6667542 6275084 2022-08-20T06:34:31Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Frenkelio.jpg, kurią naudotojas King of Hearts pašalino Commons projekte wikitext text/x-wiki {{Otheruses|Aušra}} {{stilius}} '''Šiaulių „Aušros“ muziejus''' – vienas iš didžiausių muziejų Lietuvoje, išsiskiriantis rinkinių ir ekspozicijų įvairove, turtinga istorija bei aktyvia veikla. Muziejuje yra 6 skyriai, 8 specializuoti padaliniai, 9 ekspozicijos. Muziejuje dirba 90 darbuotojų. Įstaigai vadovauja direktorius Raimundas Balza. Muziejus saugo ir puoselėja senąsias muziejininkystės tradicijas, formuotas jo įkūrėjo [[Peliksas Bugailiškis|Pelikso Bugailiškio]] ir kitų prieškario šviesuolių. Kartu muziejus yra šiuolaikiškas, atviras naujovėms ir iššūkiams. == Istorija == Įkurtas [[1923]] m. [[kovo 11]] d. Šiaulių apskrities valdybos ir pavadintas pirmojo lietuviško laikraščio [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]] vardu, muziejus nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią, bet ir sunkiausiais istorijos etapais garbingai vykdė savo misiją – saugoti tautos atmintį. Muziejaus veikla per pirmuosius ketverius metus neišsiplėtė, o 1928 m. jis buvo perduotas [[Šiaulių kraštotyros draugija]]i, vėliau miesto savivaldybei. Muziejui paskirtas buvusios pirties pastatas tuometinėje Maišo g., kuriame 1928 m. [[gegužės 15]] d. buvo atidaryta pirmoji ekspozicija. Pirmuoju muziejaus vedėju tapo [[Česlovas Liutikas]] ([[1903]]–[[1984]]). [[Vaizdas:Ausra1923.jpg|right|thumb|Pirmasis muziejaus pastatas Maišo gatvėje]] Pagrindinės muziejaus veiklos kryptys prieškaryje – etnografinių ekspedicijų rengimas, eksponatų kaupimas, parodos, leidybinė veikla. Etnografinės ekspedicijos rengtos nuo 1930 m., kasmet buvo surengiama po 15–30 išvykų. Per jas surinkta apie 70% muziejaus eksponatų, sukauptas etnografinis archyvas, kurį sudaro aprašomoji ir ikonografinė medžiaga (brėžiniai, planai, fotografijos). P. Bugailiškio iniciatyva pradėta leidybinė veikla. Nuo 1930 m. kartu su Kraštotyros draugija leistas „Šiaulių metraštis“, periodinė informacijos, statistikos ir kraštotyros knyga. Išleistos 5 knygos (1930, 1931, 1932, 1933, 1938). Nuo 1934 m. leistas pirmasis ir tuo metu vienintelis šalyje kraštotyros žurnalas „[[Gimtasai kraštas]]“ (ėjo iki 1943 m., išėjo 31 numeris). Muziejaus veikla plėtėsi, trūko vietos, nutarta miesto parke, šalia grafų [[Vladimiras Zubovas|Zubovų]] rūmų, statyti naujus muziejaus rūmus. Tačiau tik pradėta statyba buvo nutraukta. Muziejui paskirtos patalpos (antras aukštas ir palėpė) Aušros alėjoje pastatytoje mokykloje. [[1933]] m. [[gegužės 14]] d. čia atidaryta ekspozicija, ruoštos parodos. Muziejaus eksponatai buvo rodomi tarptautinėse parodose – [[Prancūzija|Prancūzijoje]] Trokadero muziejuje [[1935]] m. ir pasaulinėje parodoje [[Niujorkas|Niujorke]] 1939 m. Tuo metu „Aušros“ muziejus Lietuvoje buvo gerai žinomas, jame lankydavosi ir sukaupta medžiaga naudojosi garsūs to meto Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Permainos muziejuje prasidėjo [[1940]] m. Pasikeitus politinei situacijai, pasikeitė ir muziejaus darbo pobūdis. 1940 m. liepos 24 d. naujoji Lietuvos vyriausybė išleido Kultūros paminklų apsaugos ir viešųjų kultūros muziejų įstatymą. „Aušros“ muziejus buvo įpareigotas savo apygardoje – Šiaulių, Raseinių ir Mažeikių apskrityse – suregistruoti kultūros paminklus ir rūpintis jų apsauga. Muziejaus darbuotojai vyko į minėtų vietovių dvarus, registravo ir gabeno į Šiaulius kultūros vertybes. Muziejuje pritrūkus vietos, dalis vertybių buvo paliekama dvaruose užantspauduota. Dėl to dalis vertybių sunyko, dalis buvo išgrobstyta. Muziejaus darbuotojai turėjo registruoti ir repatrijuojančių Vokietijos piliečių kultūrines vertybes. 1940 m. pasikeitė ir muziejaus statusas. Jis buvo suvalstybintas, o 1941 m. muziejus su „Gimtojo krašto“ žurnalu buvo perduotas tik įsikūrusios [[Lietuvos Mokslų akademija|Lietuvos Mokslų akademijos]] (toliau LMA) Etnologijos institutui. P. Bugailiškis buvo paskirtas pirmuoju šio instituto direktoriumi, o „Aušros“ muziejus tapo mokslo įstaiga. Tuo pripažinta, kad muziejaus rinkiniai ir mokslinis etnografinis archyvas bei jų tvarkymas atitiko mokslo įstaigos reikalavimus. Tačiau jau 1942 m. vasario 1 d. „Aušros“ muziejus buvo perduotas Švietimo valdybos aukštojo mokslo departamentui. Taip jam buvo sugrąžinta provincijos kraštotyros muziejaus padėtis, sumažinti etatai ir subsidijos. „Aušros“ muziejaus priklausymo LMA rezultatas – dalies dokumentų, spaudinių, knygų išgabenimas iš Šiaulių į Vilnių. Šie eksponatai saugomi LMA bibliotekoje, išskirstyti į įvairius fondus (Žemaitijos dvarų, Šiaulių miesto valdybos, Felikso Bugailiškio ir kt.). Trumpa „Aušros“ muziejaus, kaip mokslo įstaigos istorija, neleidžia daryti didesnių apibendrinimų. Viena vertus tai buvo „Aušros“ muziejaus darbo įvertinimas, kita – akivaizdus LMA nesirūpinimas savo įstaiga, esančia provincijoje. Tik įsikūrusi ir pakankamai nesustiprėjusi LMA, pasitaikius pirmai progai, „Aušros“ muziejaus atsikratė. Vokiečių valdžia nesikišo į muziejaus darbą, todėl muziejus galėjo dirbti iki ypatingo karo metų įvykio – muziejaus evakuacijos 1943 m. Vokiečių komendantūrai pareikalavus, muziejus patalpas Aušros alėjoje turėjo užleisti karo ligoninei. Evakuacija prasidėjo 1943 m. spalio 18 d. ir tęsėsi iki lapkričio 21 d. Šiaulių mokslo ir meno centras muziejui suteikė piniginę paramą, už kurią buvo pagamintos dėžės eksponatams sudėti. Dėžės, kurių viduje supakuoti eksponatai bei įdėtas pastarųjų sąrašas, buvo numeruojamos, antspauduojamos, prie kiekvienos pridedamas tekstas lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis su prašymu neatidarinėti dėžių be būtino reikalo, nurodytas muziejaus adresas. Eksponatai paslėpti visoje Šiaulių apskrityje: Šiauliuose, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų, Kurtuvėnų, Kužių, Meškuičių, Papilės, Šakynos, Šiaulėnų, Žeimelio bažnyčiose ir klebonijose, Auksučių k. Papilės vis., Beržininkų k. Joniškio vis., Bridų k. Šiaulių vis., Medvilionių k. Kriukų vis., Ramonaičių k. Lygumų vis. ir kt. vietose. 1944 m. liepos mėn., artėjant frontui ir kilus panikai, nemaža paslėptų eksponatų liko be globos, jų slėpėjams pasitraukus į Vakarus. Buvo subombarduotos ir kartu su ten paslėptais muziejaus eksponatais sudegė keletas slėptuvių. Nukentėjo eksponatai, palikti Šiauliuose, ypatingai Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, Gubernijos alaus darykloje ir kt. Sudegė muziejaus pastatas. Evakuotus eksponatus nebebuvo kur grąžinti, jie buvo naikinami, grobstomi, nyko dėl blogų saugojimo sąlygų. Po karo komisija karo nuostoliams nustatyti apskaičiavo, kad muziejaus nuostoliai – 748 tūkst. rublių. Buvo suskaičiuota, kad iš 34 982 eksponatų žuvo 7 203. Tačiau šie skaičiai tik apytikriai. Prasidėjo sunkus muziejaus gyvavimo laikotarpis be patalpų. Laikina muziejaus raštinė buvo įrengta P. Bugailiškio name Žemaitės g. 17. Čia patalpinta ir dalis išlikusių eksponatų. Tik 1950 m., steigiantis Šiaulių sričiai, muziejui buvo paskirtas [[Liuteronai|liuteronų]] evangelikų bažnyčios pastatas Vilniaus ir Žemaitės gatvių kampe (pastatas nugriautas statant dabartinius Šiaulių prekybos namus). Į šias patalpas buvo suvežti išlikę eksponatai. Muziejus, neturėdamas ekspozicijų ir toliau liko tik eksponatų sandėliu. 1953 m. „Aušros“ muziejus perduotas Lietuvos kultūros ministerijai. 1955 m. muziejui paskirtas Venclauskių namas. 1966 m. muziejui grąžinti Aušros alėjos rūmai. 1967 m. muziejui perduotas mieste esantis Žaliūkių vėjo malūnas. 1976 m. prie „Aušros“ muziejaus buvo prijungtas visuomeninis Lietuvos fotografijos meno draugijos Šiaulių skyriaus muziejus. Po metų muziejus tapo „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriumi ir vadinamas Fotografijos muziejumi. 1985 m. „Aušros“ muziejui perduotas poeto Jono Krikščiūno-Jovaro namas. 1993 m. „Aušros“ muziejui perduotas 1980 m. Šiaulių dviračių ir variklių gamykloje „Vairas“ įkurtas visuomeninis Dviračių muziejus. 1993 m. muziejui atiteko ir Ch. Frenkelio vila, statyta 1908 m. 1994 m. „Aušros“ muziejaus globon perėjo ir 1982 m. įkurtas visuomeninis Radijo ir televizijos muziejus. == Filialai ir ekspozicijos == === Aušros alėjos rūmai === Rūmai pastatyti 1933 m. (inž. V. Bitė). Juose įsikūrė pradinė mokykla ir „Aušros“ muziejus, kuris veikė 1933–1943 m. Per karą pastatas buvo sugriautas. 1966 m. rūmai grąžinti Šiaulių „Aušros“ muziejui. Juose įsikūrė Etnografijos skyrius, iki 1976 m. čia buvo rengiamos parodos. 1978 m. rūmuose atidaryta istorijos ir etnografijos ekspozicija, kuri keletą kartų buvo pertvarkoma. Archeologinė ekspozicija atspindėjo seniausią Šiaurės Lietuvos ir Šiaulių apylinkių istoriją ir materialinę kultūrą nuo pirmųjų žmonių įsikūrimo iki XIV a. Buvo eksponuojami darbo įrankiai, ginklai, papuošalai, prekybos objektai, archeologijos radinių lobiai ir kt. Šiaulių miesto bei ekonomijos istorija XVI–XIX a. iliustruojama žemėlapiais, ginklais, pinigais, Šiaulių pavieto bajorų ir jų seimelių dokumentais. Rodoma miesto ir dvaro buitis. 1992 m. parengta Nepriklausomos Lietuvos ekspozicija, kurioje buvo rodomi dokumentai, fotografijos, ordinai, medaliai, vėliavos; plačiai atspindėti Lietuvos politiniai įvykiai, to meto Šiaulių pramonė, kultūra, buitis. Etnografijos ekspozicija atspindi Žemaitijos ir Šiaulių apylinkių XVIII–XX a. pirmos pusės valstiečių buitį, verslus, apeigas, kalendorines šventes. 1991 m. atidaryta ekspozicija „Linininkystė ir audimas“. Dabar pristatomos ekspozicijos „Valstiečių buitis ir būtis XIX a. pab.–XX a. pr.“ bei archeologijos ekspozicija „Šiaulių krašto praeitis nuo seniausių laikų iki XVII a.“. '''Archeologinė ekspozicija''' apima laikotarpį nuo pačių seniausių laikų – akmens amžiaus – iki XVII a. ir atspindi gyvenimą Šiauliuose ir Šiaulių krašte. Kuriant ekspoziciją panaudoti Šiaulių „Aušros" muziejaus saugyklose sukaupti archeologiniai eksponatai – nuo pirmosiose prieškarinėse muziejaus archeologinėse ekspedicijose surinktų daiktų iki pastarųjų metų archeologinių kasinėjimų radinių. Lankytojams suteikiama galimybė iš arti pažvelgti į gyvenimą, prabėgusį prieš šimtus ir tūkstančius metų. Greta įstiklintų vitrinų su archeologiniais radiniais įrengtos atviros erdvės, kuriose demonstruojami rekonstruoti įvairių laikotarpių darbo procesai ir statiniai. '''Etnografinė ekspozicija''' išdėstyta dviejose salėse ir atspindi XVIII a. pab.–XX a. I pusės Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos valstiečių buitį ir būtį. Tokią ekspozicijos temą nulėmė sukaupti muziejaus rinkiniai, Šiaulių miesto bei regiono geografinė padėtis ir noras eksponuojant konkrečius daiktus atskleisti materialinį bei dvasinį valstiečių gyvenimą. === Venclauskių namai === [[Vaizdas:Venclauskio.jpg|thumb|right|Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namai 1930 m.]] Stanislavos ir Kazimiero Venclauskių namas statytas [[1925]]–[[1927]] m. (architektas [[Karolis Reisonas]]), jame šeima gyveno iki [[1944]] m. 1955 m. namas paskirtas „Aušros“ muziejui. 1959 m. čia buvo atidaryta pirmoji pokarinė muziejaus ekspozicija. 1963 m. ekspozicija buvo pertvarkyta ir atspindėjo Šiaulių krašto ir Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki 1940 m. Joje buvo Archeologijos, Etnografijos, Liaudies meno ir Istorijos skyriai. Ekspozicija gyvavo iki [[1977]] m. [[1977]]–[[1980]] m. pastatas buvo remontuojamas. 1986 m. čia buvo atidaryta pirmoji dailės ekspozicija. Čia buvo eksponuojami V. Smakausko, P. Smulgevičiaus, V. Slendzinskio darbai, litografijos iš „Vilniaus albumo“. Tarpukario Lietuvos dailę pristatė G. Bagdonavičiaus, S. Riomerienės, M. Katiliūtės, S. Ušinsko, P. Eidukevičiaus, P. Kalpoko, M. Dobužinskio ir kt. autorių darbai. 1992 m. rūmai oficialiai pavadinti Venclauskių namais. 1995 m. buvo atidaryta S. ir K. Venclauskių ekspozicija, nušviečianti garsaus advokato ir talentingos aktorės bei režisierės šeimyninį ir visuomeninį gyvenimą. Šeimos, išauginusios daugiau nei 100 pamestinukų bei neturtingų vaikų, atminimui muziejaus terasoje 1993 m. atidengta skulptūra „Motinystė“ (skulptorius A. Šnaras). [[2005]] m. atidengtas paminklas Kazimierui Venclauskiui (skulptorius Gintautas Luošaitis). Šiuo metu Venclauskių namuose įsikūrusi muziejaus administracija, Istorijos, Fotografijos, Ryšių su visuomene skyriai, biblioteka, leidykla. === Fotografijos muziejus === 1976 m. prie „Aušros“ muziejaus buvo prijungtas visuomeninis LTSR Fotografijos meno draugijos Šiaulių skyriaus visuomeninis Fotografijos muziejus. Šio muziejaus įkūrimo iniciatoriaus ir pirmojo vadovo – šiauliečio fotožurnalisto, fotomenininko Antano Dilio suburti bendraminčiai 1973 m. gegužės 25 d. Šiaulių „Aušros“ muziejuje atidarė pirmąją Fotografijos muziejaus ekspoziciją. Fotografijos muziejus Šiauliuose sovietmečiu buvo vienas iš fotografinio gyvenimo centrų. Čia surengtos sąjunginės fotografijų parodos-konkursai „Gintaro kraštas – 1977“, „Amžininko portretas“ (1981), „Kolegos“ (1981, 1986), „Dviratis – sportas, sveikata, transportas“ (1986). 1972–1987 m. muziejuje veikė Kultūros liaudies universiteto Fotografijos meno ir istorijos fakultetas. 1977 ir 1986 m. surengti fotografijos meno festivaliai, tradicinės tapo mokslinės konferencijos fotografijos istorijos ir kitomis aktualiomis fotografijos temomis. Muziejuje per metus buvo surengiama per 20 fotografijos istorijos bei šiuolaikinės fotografijos parodų. Jose buvo pristatyti senieji fotografijos meistrai: J. Bulhakas, V. Augustinas, S. Urbanavičiūtė-Subačiuvienė, J. Daubaras, M. Kavolis ir kt. 1997 m. vyko retrospektyvinė B. Buračo ir J. Perkovskio darbų parodos. Surengiama nemaža lietuvių ir užsienio autorių meninės fotografijos parodų. [[Vaizdas:Jovaro.jpg|thumb|right|Jovaro namas]] === Poeto Jovaro namas === Mūrinis dviejų aukštų Vytauto (buv. Pagyžių) g. nr. 116 namas statytas tarpukaryje. Jo savininkas K. Žukauskas 1927 m. čia įsteigė saldainių fabriką „Aušra". Jame buvo įrengtos modernios mašinos, gamino apie 200 rūšių saldainių, šokoladą, marmeladą. 1928 m. fabriko gaminiai žemės ūkio ir pramonės parodoje Kaune pelnė sidabro medalį. Karui baigiantis, Žukauskai pasitraukė į Vakarus. Po karo miesto valdžios leidimu poetas, knygnešys Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880–1967) pasirinko šį apleistą namą, kurį atstatinėjo su pažįstamu Dapšiu. Vėliau poetas su šeima gyveno antrame aukšte. 1980 m. mirus poeto našlei, namą nutarta paversti muziejumi. 1986 m. rugsėjo 25 d. duris atvėrė memorialinis poeto J. Krikščiūno-Jovaro muziejus. Pirmajame aukšte veikė poetui skirta ekspozicija, antrajame – atkurti du memorialiniai kambariai. 2010 m. atnaujinti poeto J. Krikščiūno-Jovaro memorialiniai kambariai ir parengti informaciniai stendai apie poeto gyvenimą ir kūrybą. Pirmame aukšte sukurta nauja ekspozicija '''„XX a. I p. knygynas"'''. Bet kurią eksponuojamą XX a. I pusės knygą, laikraštį ar žurnalą Jūs galėsite pavartyti ar paskaityti čia pat įsikūrusioje skaityklėlėje prie puikaus tarpukario Šiauliuose pagaminto stalo. „Knygyne" galima įsigyti „Aušros" muziejaus suvenyrų: romantiškų tarpukario atvirukų, Šiaulių miesto planų, senųjų Lietuvos žemėlapių, garsaus šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus piešinių ir XIX a. dailininko Napoleono Ordos litografijų kopijų. === Chaimo [[Frenkelio vila]] === Ch. Frenkelio vila – vienintelė Šiauliuose ir viena iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno architektūros (secesija, jugendas) paminklų. Pastato interjerai išsiskiria puošnia medžio apdaila, lipdiniais, įspūdingų freskų fragmentais. 1908 m. šalia klestinčio savo odų fabriko Chaimas ir Dora Frenkeliai pasistatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą – vilą. Statybos metai spėjami pagal vėjarodę ant stogo, architektas nežinomas. Chaimo Frenkelio šeima, o vėliau tik sūnus Jakobas jame gyveno iki 1940 m. [[1920]]–[[1940]] m. čia veikė privati žydų gimnazija. Per Antrąjį pasaulinį karą įsikūrė vokiečių karo ligoninė, vėliau ilgus metus veikė sovietų karo ligoninė. 1993 m. pastatas perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui. Muziejuje įrengtos ekspozicijos '''„Provincijos dvaras ir miestas XIX a. vid.– XX a. vid.“''' pirmoji dalis – stilizuota dvaro aplinka. Pristatomos 4 galerinės (Rytų meno, Karalių, Dvarininkų portretų ir Galerija) ir 4 interjerinės (Biblioteka, Geltonoji ir Žalioji svetainės bei Valgomasis) salės. Antrojoje dalyje – „Provincijos miestas“ – įrengta retrokino salė „Kapitol“, prieškario gatvės ir parduotuvės rekonstrukcijos. Ekspozicija '''„Žydų paveldas Šiauliuose: pirkliai Frenkeliai“''' atspindi vilos savininko, garsaus pramonininko Ch. Frenkelio gyvenimą. Ekspozicijoje pristatomas žydų indėlis į ekonominį miesto gyvenimą. XIX a. pab. – XX a. pr. iš žydų kapitalų sukurta odų pramonė išgarsino miesto vardą, formavo Šiaulių, pramoninio miesto, įvaizdį, išlikusį iki mūsų dienų. Ch. Frenkelio vila funkcionuoja kaip istorinis kultūros centras, atveriantis lankytojams daugiasluoksnį Lietuvos ir visos Europos kultūros paveldą, kviečiantis į muziejinę ekspoziciją, pateikiantis miesto bendruomenei platų kultūrinių renginių, parodų ir koncertų spektrą. Ch. [[Frenkelio vila|Frenkelio viloje]] veikia [[audiogidas]] lietuvių ir anglų kalbomis. === Radijo ir televizijos muziejus === Radijo ir televizijos muziejus įkurtas 1982 kraštotyrininko Jono Rimkevičiaus iniciatyva, padedant grupelei prieškario radijo mėgėjų. Nuo 1982 m. rugsėjo mėn. muziejų ėmėsi globoti Šiaulių televizorių gamykloje sudaryta muziejaus taryba. 1994 m. Radijo ir televizijos muziejus tapo Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniu. Muziejuje sukaupta beveik 5 000 eksponatų. Radijo ir televizijos muziejaus ekspozicija '''„Garso ir vaizdo atkūrimo prietaisai“''' supažindina su mechaninių garso atkūrimo prietaisų, telegrafo, radijo, televizijos raida Lietuvoje. Rodomi unikalūs XIX a. pab.–XX a. pr. pagaminti muzikos automatai, gramofonai, patefonai, pirmasis garso užrašymo ir atkūrimo prietaisas – fonografas, sukonstruotas pagal T. A. Edisono modelį, Lietuvoje 1922–1980 m. pagaminti radijo imtuvai, nuo 1949 m. Lietuvoje ir kitose šalyse pagaminti televizoriai. Supažindinama su trumpa telegrafo istorija, telegrafo aparatų veikimo principais. Be nuolatinės ekspozicijos, dar organizuojamos parodos, skirtos įvairiems radijo ir televizijos jubiliejams, tradicinis tarptautinis jaunųjų radijo konstruktorių konkursas, vykstantis nuo 1995 m. Moksleiviams muziejuje vedami edukaciniai užsiėmimai. === [[Dviračių muziejus]] === [[1980]] m. Šiaulių dviračių ir variklių gamykloje „Vairas„ buvo įkurtas visuomeninis [[Dviračių muziejus]]. 1985 m. muziejus perkeltas į pastatą Vilniaus g. 139. Tais pačiais metais čia atidaryta ekspozicija. 1993 m. užsidarant gamyklai [[Dviračių muziejus]] perėjo “Aušros" muziejaus žinion. Dviračių muziejus – vienintelis toks muziejus Lietuvoje. Ekspozicija '''„Dviratis ir Lietuva“''' supažindina su dviračio atsiradimo istorija ir jo raida. Rodomi pirmieji lietuviški namų darbo dviračiai iš medžio ir geležies, Vokietijoje, Anglijoje ir kitose šalyse pagaminti dviračiai, kurie buvo populiariausi Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo, taip pat ir šiuolaikiniai dviračiai, velomobiliai, jų aksesuarai. Nuo 2009 m. liepos mėnesio [[Dviračių muziejus|Dviračių muziejuje]] veikia [[audiogidas]] lietuvių ir anglų kalbomis. === Žaliūkių malūnininko sodyba === [[Vaizdas:Zaliukiu vejo malunas.jpg|thumb|150px|left|Žaliukių vėjo malūnas]] Svarbiausias sodybos objektas – Žaliūkių vėjo malūnas – vienintelis mieste išlikęs ir saugomas vertingas XIX a. antros pusės Lietuvos tradicinės medinės architektūros statinys bei pirmasis Lietuvoje grūdų apdirbimo istorijos muziejus. Malūno konstrukcijos ir technologinė įranga yra reikšmingas vietos meistrų-inžinerinių sprendimų palikimas. Žaliūkių malūną buvusiame [[Žaliūkės|Žaliūkių]] kaime apie [[1875]]–[[1880]] m. pastatė Lietuvos vokiečio Gustavo Danielio tėvas. Daugelį metų jis priklausė Danielių giminei. 1967 m. jis perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui. 1970 m. mediniame vėjo malūne įrengta ekspozicija. Malūnas 2009 m. buvo restauruotas. 2010 m. atnaujinta Žaliūkių vėjo malūno ekspozicija supažindina lankytojus su unikalia malūno įranga ir grūdų malimo procesu. Šalia malūno 2011 m. atstatyta malūnininko troba. Joje priimami lankytojai, vedamos ekskursijos ir edukacinės programos. == Leidiniai == * 1994 m. Peliksas Bugailiškis. Gyvenimo vieškeliais ([[Olga Čapkevičienė]] ir [[Virginija Šiukščienė]]) * 1995 m. „Kultūros“ bendrovės leidiniai Šiaulių Aušros muziejuje * 1995 m. Emilija Putvinskienė. Atsiminimai (sudarė ir redagavo I. Nekrašienė ir E. Raguckienė) * 1996 m. Šiaulių Aušros muziejaus archeologiniai tyrinėjimai (sudarytoja [[Birutė Salatkienė]]) * 1996 m. [[Aurelija Malinauskaitė]]. Partizanų kovos Šiaulių krašte * 1996 m. [[Antanas Povylius]]. Išgyvento laiko atsiminimų nuotrupos * 1997 m. Šiaulių Aušros muziejaus etnografiniai rinkiniai (sudarytoja S. Mockutė) * 1997 m. Mokykliniai vadovėliai (sudarytojos V. Šiukščienė ir A. Tamulienė) * 1997 m. [[Jurgis Fledžinskas]]. Atsiminimai. (A. Jovaišaitė ir E. Raguckienė) * 1998 m. Vincentas Vaitekūnas. Rinktiniai kraštotyros darbai (sudarytojos O. Čapkevičienė ir B. Salatkienė) * 1998 m. Šiaulių Aušros muziejaus kronika 1930-1939 m. (sudarytoja V. Šiukšienė) * 1999 m. [[Roma Baristaitė]], Aleksandras Petrikauskas. Šiaulių Senosios (Talšos kapinės) * 1999 m. Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje (sudarytoja A. Malinauskaitė) * 2000 m. [[Vytautas Šliūpas]]. Tėvas, kokį aš prisimenu * 2000 m. [[Kazimieras Venclauskis]] (sudarytoja I. Nekrašienė) * 2002 m. Vytautas Jankauskas. Žmogus, pažinojęs penkiasdešimt generolų. * 2003 m. Vlado Putvinkio-Pūtvio laiškai. * 2003 m. Šiaulių metraštis 1999-2002. (sudarytoja V. Šiukšienė) * 2004 m. [[Nijolė Petraitytė]]. Šiaulių viešoji biblioteka: istorinės atodairos 1920-1950 m. * 2006 m. Senieji Šiauliai atvirukuose. (sudarytojai A. Šlivinskas, P. Kaminskas ir R. Baristaitė) * [[2008]] m. Šiaulių Aušros muziejaus metraštis. 1992-2004. (sudarytojos R. Baristaitė, A. Malinauskaitė, I. Nekrašienė) * 2009 m. Pažink Lietuvos Šaulius. (sudarytojos I. Nekrašienė, S. Lengvinaitė) * 2009 m. Peleckis - Kaktavičius L. Namuose ant Pasadnos ulyčios. Dar po dvidešimties metų. * 2010 m. Šiaulių katedra. (sudarytojai T. Butautis, V. Ulinskytė - Balzienė) * 2011 m. Gerardas Bagdonavičius. Tapyba/Grafika/Dizainas/Fotografija. (sudarytojos A. Jovaišaitė, O. Stripinienė, V. Šiukščienė) == Filmografija == * 1996 m. Filmas apie Šiaulių „Aušros" muziejaus archeologės B. Salatkienės kasinėjimus senojoje Lieporių gyvenvietėje. * 1997 m. Filmas apie Šiaulių krašto piliakalnius ([[Salduvė]]s, [[Bubių piliakalnis|Bubių]], [[Kryžių kalnas|Jurgaičių]], [[Luponių piliakalnis|Luponių]], [[Rekčių piliakalnis|Rekčių]], [[Kurtuvėnai|Kurtuvėnų]]) (J. Vainorius, iš ciklo „Žymiausi Šiaulių krašto kultūros paminklai"). == Nuorodos == * [http://www.muziejai.lt/Siauliai/Ausros_muziejus.htm Lietuvos muziejai] * [http://www.ausrosmuziejus.lt/ Šiaulių Aušros muziejaus oficiali svetainė] [[Kategorija:Šiaulių Aušros muziejus]] eur8xji4tqcv714jcnaslpetiivwedr 0 48475 6667303 6245492 2022-08-19T17:53:49Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lithuania Alytus City Council 2021.svg|miniatiūra|Alytaus miesto savivaldybės tarybos frakcijos 2019-2023 m. kadencijoje:<ref>https://alytus.lt/lt/taryba/tarybos-nariai</ref>{{legend|#F10914|Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija: 5 }} {{legend|#098800|Frakcija „Už Alytų": 5 }} {{legend|#3C8A7E|Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija: 4 }} {{legend|#30B61E|Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija: 3 }} {{legend|#3E1BED|Frakcija „Alytaus piliečiai“: 3 }} {{legend|#D5264E|Frakcija „Žinau ir galiu – Česlovas Daugėla": 3 }} {{legend|#73FF3D|Lietuvos centro partijos frakcija: 2 }} {{legend|#FF8000|Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio frakcija: 1 }} {{legend|#D2CBC0|Nepriklausantys jokiai frakcijai: 1 }} ]] '''Alytaus miesto savivaldybės taryba''' – [[Alytaus miesto savivaldybė]]s [[bendruomenė]]s atstovaujamoji [[Vietos savivalda|savivaldos]] institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose [[Rinkimai|rinkimuose]] pagal [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikoje]] registruotų politinių [[Partija|partijų]] pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus. Tarybą sudaro 27 tarybos nariai. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį. Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės [[meras]], paskirti mero pavaduotojas ir [[savivaldybės administracija|savivaldybės administracijos]] direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir [[savivaldybės tarybos veiklos reglamentas]]. Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių [[Frakcija|frakcijos]] bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Savivaldybė yra [[Lietuvos savivaldybių asociacija|Lietuvos savivaldybių asociacijos]] narė. == Istorija == Alytui Magdeburgo teisės suteiktos [[1581]] m. [[birželio 15]] d. Miestiečiai įgijo teisę rinkti [[Magistratas|magistratą]] ir suolininkų kolegiją. [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] iš miestiečių pasiūlytų kandidatų skirdavo vaitą, kuris mieste turėjo aukščiausią valdžią ir kartu su suolininkų kolegija sprendė baudžiamąsias bylas. Magistratas, kurį sudarė burmistrai ir tarėjai, tvarkė miesto reikalus. [[1776]] m. [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] seimas panaikino daugelio Lietuvos miestų savivaldą. [[1791]]–[[1792]] m. miestiečiai mėgino atkurti savivaldą, tačiau valdovas nesuteikė privilegijos. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalinimo [[1795]] m. kairiakrantis Alytus atiteko [[Prūsija]]i, ir buvo priskirtas Naujosios Prūsijos teritorijai, dešiniakrantis – [[Rusija]]i. [[1807]] m. kairiakrantis Alytus perleidžiamas [[Varšuvos hercogystė|Varšuvos hercogystei]], o [[1815]] m. kartu su Lenkijos karalyste prijungtas prie Rusijos. Kairiakrantis Alytus tapo [[Kalvarija|Kalvarijos]] pavieto, Alytaus gminos centru. Nėra tikslių duomenų, kada čia įkurtas magistratas, bet [[1870]] m. Rusijoje priėmus miestų įstatymą, magistratas panaikinamas. Dešiniakrantis Alytus taip pat neteko savivaldos. Iki [[1863]] m. dešiniakrantis Alytus buvo [[Trakai|Trakų]] pavieto Alytaus valsčiaus centras. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] ši miesto dalis neteko miesto teisių ir priskirta Alovės valsčiui. Miestelėnai galėjo rinkti tik seniūną. Istorijos šaltiniuose minimas [[1889]] m. seniūnas Juozas Rudzialis. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo metu]], [[1915]]–[[1918]] m. Alytų valdė vokiečių okupacinė valdžia. Alytus buvo sujungtas į vieną administracinį vienetą, iš Kalvarijos čia perkeltas apskrities centras, čia įsikūrė paskirtas apskrities karinis viršininkas. [[1919]]–[[1925]] m. miesto savivaldybės taryba ir burmistras buvo renkami demokratiškai. [[1931]] m. ir vėlesniuose rinkimuose rinkėjų ir tarybos teisės buvo apribotos. [[TSRS]] [[1940]] m. okupavus Lietuvą, vietinės valdžios ir valdymo organai buvo Darbo žmonių deputatų tarybos (nuo [[1977]] m. – Liaudies deputatų tarybos), kurių rinkimai nebuvo demokratiški – renkamasi buvo tik vieno kandidato. Liaudies deputatų taryba skyrė vykdomąjį komitetą iš vietos deputatų tarybos deputatų. Miesto vadovas buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo metu]], [[1941]]–[[1944]] m. vietos savivaldos įstaigos buvo pavaldžios [[vokiečiai|vokiečių]] okupacinei valdžiai. Vokiečiams pasitraukus 1944 m. [[liepos 19]] d. Alytaus Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas atnaujino savo veiklą. 1990 m. [[kovo 24]] – [[balandžio 7]] d. ir pakartotiniuose rinkimuose [[gegužės 19]] d. išrinkta pirmoji demokratinė Alytaus miesto savivaldybės taryba, paskyrusi tarybos pirmininką ir savivaldybės merą. == Vaitai == * [[1581]] – [[1619]] m. [[Teodoras Skuminas Tiškevičius]] * 1619 – ? m. Mikalojus Kristupas Chaleckis * [[1712]] – [[1731]] m. Andrius Turlajus * 1731 – [[1737]] m. Andrius Juozas Tarusa * 1737 – [[1761]] m. Leonardas Švykovskis * 1761 – [[1776]] m. Steponas Višnevskis == Burmistrai == * [[1919]] m. [[gegužės 6]] d. – [[1921]] m. [[liepos 19]] d. [[Konstantinas Balukevičius]] * 1921 m. [[liepos 19]] d. – [[1922]] m. [[spalio 20]] d. [[Antanas Saulynas]] * 1922 m. [[spalio 22]] d. – 1922 m. [[gruodžio 10]] d. [[Kopelis Šulmanas]] * 1922 m. [[gruodžio 10]] d. – [[1925]] m. [[vasario 1]] d. Konstantinas Balukevičius * 1925 m. [[vasario 1]] d. – [[1931]] m. [[rugpjūčio 4]] d. [[Edvardas Neverauskas]] * 1931 m. [[rugpjūčio 4]] d. – [[1934]] m. [[gruodžio 14]] d. [[Mamertas Žilinskas]] * [[1935]] m. balandžio mėn. – [[1940]] m. birželio mėn. [[Zigmas Jakulis]] * [[1941]] m. [[birželio 28]] d. – 1941 m. [[liepos 1]] d. Zigmas Jakulis * 1941 m. [[liepos 1]] d. – 1941 m. rugsėjo mėn. Viktoras Alekna * 1941 m. rugsėjo mėn. – [[1944]] m. liepos mėn. [[Juozas Ivašauskas]] == Vykdomojo komiteto pirmininkai == * 1940–1941 m. [[birželio 22]] d. Pranas Bubulas * 1944 m. [[rugpjūčio 15]] d. – 1944 m. [[rugsėjo 25]] d. [[Bronius Rudžionis]] * 1944 m. [[rugsėjo 25]] d. – [[1945]] m. [[rugpjūčio 20]] d. Mikas Malakauskas * 1945 m. [[rugpjūčio 20]] d. – [[1947]] m. [[vasario 1]] d. Juozas Ražanskas * 1947 m. [[vasario 1]] d. – 1947 m. [[gegužės 12]] d. Kazimieras Svetikas * 1947 m. [[gegužės 12]] d. – 1947 m. [[liepos 1]] d. Jonas Baranauskas * 1947 m. [[liepos 12]] d. – [[1948]] m. [[sausio 15]] d. Antanas Abeciūnas * 1948 m. [[sausio 15]] d. – [[1949]] m. [[liepos 13]] d. Juozas Zubrickas * 1949 m. [[lapkričio 12]] d. – [[1950]] m. [[sausio 9]] d. Adomavičius * [[1953]] m. [[kovo 20]] d. – [[1954]] m. [[balandžio 15]] d. Petras Mažeika * 1954 m. [[balandžio 15]] d. – 1954 m. [[spalio 10]] d. Vytautas Bieliukevičius * 1954 m. [[spalio 10]] d. – [[1955]] m. vasario mėn. Jonas Sabaitis * 1955 m. vasario mėn. – 1955 m. lapkričio mėn. Vaclovas Matažinskas * 1955 m. lapkričio mėn. – [[1956]] m. [[vasario 15]] d. [[Vladas Rutkauskas]] * 1956 m. [[vasario 15]] d. – [[1965]] m. [[lapkričio 11]] d. [[Juozas Zubrickas]] * 1965 m. [[lapkričio 11]] d. – [[1974]] m. gruodžio mėn. [[Nadiežda Tamulynienė]] * 1974 m. gruodžio mėn. – [[1977]] m. [[balandžio 11]] d. [[Juozas Žvinakevičius]] * 1977 m. [[balandžio 11]] d. – [[1984]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Alfonsas Grigaitis]] * 1984 m. [[lapkričio 30]] d. – [[1989]] m. [[lapkričio 2]] d. [[Nijolė Januškevičienė]] * 1989 m. [[lapkričio 2]] d. – [[1990]] m. birželio mėn. [[Viktoras Valentukevičius]] == Merai == '''Miesto tarybos pirmininkas''' * 1990 m. [[gegužės 4]] d. – [[1995]] m. [[balandžio 19]] d. [[Dobilas Kurtinaitis]] * 1990 m. [[birželio 11]] d. – 1994 m. [[sausio 6]] d. [[Valdas Macedulskas]] * 1994 m. [[sausio 6]] d. – 1994 m. [[sausio 20]] d. l. e. p. [[Onutė Suncovienė]] * 1994 m. [[sausio 20]] d. – 1995 m. [[balandžio 19]] d. [[Valdas Kuzabavičius]] * 1995 m. [[balandžio 19]] d. – [[2000]] m. [[balandžio 4]] d. Dobilas Kurtinaitis * 2000 m. [[balandžio 4]] d. – [[2007]] m. [[balandžio 12]] d. [[Vytautas Kirkliauskas]] * [[2007]] m. [[balandžio 12]] d. – [[2010]] m. [[spalio 20]] d. [[Česlovas Daugėla]] * [[2010]] m. [[gruodžio 9]] d.- [[2012]] m. gegužės 10 d – [[Feliksas Džiautas]] * [[2012]] m. [[gegužės 11]] d.- [[2015]] m. gegužės 16 d – [[Jurgis Krasnickas]] * [[2015]] m. [[gegužės 16]] d.- [[2019]] m. [[balandžio 17]] d. [[Vytautas Grigaravičius]] * [[2019]] m. [[balandžio 18]] d.- [[Nerijus Cesiulis]] == Savivaldybės tarybos == * [[Alytaus miesto taryba 1990–1995 m.]] * [[Alytaus miesto savivaldybės taryba 1995–1997 m.]] * [[Alytaus miesto savivaldybės taryba 1997–2000 m.]] * [[Alytaus miesto savivaldybės taryba 2000–2003 m.]] * [[Alytaus miesto savivaldybės taryba 2003–2007 m.]] * [[Alytaus miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m.]] * [[Alytaus miesto savivaldybės taryba 2011–2015 m.]] == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == [http://www.alytus.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės tarybos| ]] mctn6hxmmgoir49d1xjfkyo52a590mk 0 53173 6667675 6558325 2022-08-20T10:01:47Z Homo ergaster 10314 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Pietų Korėjos vyrų futbolo rinktinės logotipas.svg|136px]]| asociacija=''Korėjos futbolo asociacija''| reitingas=29 {{steady}} (2022-03-31)<ref name="FIFA World ranking">[https://www.fifa.com/fifa-world-ranking/men?dateId=id13603/ FIFA pasaulio reitingai]. FIFA. Nuoroda tikrinta 2022-04-16.</ref>| treneris={{flagicon|POR}} [[Paulo Bento|Paulas Bentas]]| rezultatyviausias=[[Cha Bum-Kun|Ča Bumkunas]] (57)| ilgiausiai=[[Hong Myung-Bo|Hong Mjungbo]] (136)| 1rungtynės={{Flagicon|South Korea}} Pietų Korėja 5–3 [[Meksikos vyrų futbolo rinktinė|Meksika]] {{Flagicon|Mexico}}| 1rungtyniųvieta=[[Londonas]], [[Anglija]]| 1rungtyniųdata=[[1948]] m. [[rugpjūčio 2]] d.| grungtynės={{Flagicon|South Korea}} Pietų Korėja 16–0 [[Nepalo vyrų futbolo rinktinė|Nepalas]] {{Flagicon|Nepal}}| grungtyniųvieta=[[Inčionas]], [[Pietų Korėja]]| grungtyniųdata=[[2003]] m. [[rugsėjo 29]] d.| brungtynės={{Flagicon|Sweden}} [[Švedijos vyrų futbolo rinktinė|Švedija]] 12–0 Pietų Korėja {{Flagicon|South Korea}}| brungtyniųvieta=[[Londonas]], [[Anglija]]| brungtyniųdata=[[1948]] m. [[rugpjūčio 5]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=10| pč1=V|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=1954|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=4 vieta| pčgmetai=[[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002]]| <!-- Regiono čempionatai (Afrikos) --> žemynoč=[[AFC Azijos taurė]]| žč=13| žčmetai=[[1956]]| žčg=[[File:Gold medal asia.svg|18px]] 1 vieta| žčgmetai=[[1956]], [[1960]]| | pattern_la1 = _kor20h | pattern_b1 = _kor20H | pattern_ra1 = _kor20h | pattern_sh1 = _kor20H | pattern_so1 = _kor20h | leftarm1 = FF0B23 | body1 = FF0B23 | rightarm1 = FF0B23 | shorts1 = FF0B23 | socks1 = FF0B23 | pattern_la2 = _kor20a | pattern_b2 = _kor20A | pattern_ra2 = _kor20a | pattern_sh2 = _kor20A | pattern_so2 = _kor20along | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Pietų Korėjos vyrų futbolo rinktinė''' ({{ko|대한민국 축구 국가대표팀}}) – nacionalinė [[futbolas|futbolo]] rinktinė, atstovaujanti [[Pietų Korėja]]i. Tai viena pajėgiausių Azijos futbolo rinktinių. Du kartus laimėjo Azijos čempionatą, net 10 kartų dalyvavo pasaulio futbolo čempionatuose. Ypač puikiai pasirodė [[XVII pasaulio futbolo čempionatas|2002 m. pasaulio futbolo čempionate]], kuris vyko būtent [[Pietų Korėja|Korėjoje]] ir [[Japonija|Japonijoje]]. Čia Korėjos rinktinė eliminavo tokias garsias komandas kaip [[Portugalijos vyrų futbolo rinktinė|Portugalija]], [[Italijos vyrų futbolo rinktinė|Italija]], [[Ispanijos vyrų futbolo rinktinė|Ispanija]]. Komandai pavyko užimti net 4 vietą (dėl trečiosios pralaimėjo [[Turkijos vyrų futbolo rinktinė|Turkijai]]), kuri yra aukščiausia Azijos komandos pasiekta vieta. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == {{komandos pasaulio čempionatai| 1930={{gray_i|nedalyvavo}}| 1934={{gray_i|nedalyvavo}}| 1938={{gray_i|nedalyvavo}}| 1950={{gray_i|nedalyvavo}}| 1954=I etapas| 1958={{gray_i|nedalyvavo}}| 1962={{gray_i|neįveikė atrankos}}| 1966={{gray_i|atsisakė dalyvauti}}| 1970={{gray_i|neįveikė atrankos}}| 1986=I etapas| 1990=I etapas| 1994=I etapas| 1998=I etapas| 2002=4 vieta | 2006=I etapas| 2010=aštuntfinalis| 2014=I etapas| 2018=I etapas| 2022=''pateko į finalinį turnyrą''| }} == Dalyvavimas Azijos čempionate == * [[1956 m. AFC Azijos taurė|1956]] – '''1 vieta''' * [[1960 m. AFC Azijos taurė|1960]] – '''1 vieta''' * [[1964 m. AFC Azijos taurė|1964]] – 3 vieta * 1968 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[1972 m. AFC Azijos taurė|1972]] – 2 vieta * 1976 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[1984 m. AFC Azijos taurė|1984]] – I etapas * [[1988 m. AFC Azijos taurė|1988]] – 2 vieta * [[1992 m. AFC Azijos taurė|1992]] – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * [[1996 m. AFC Azijos taurė|1996]] – ketvirtfinalis * [[2000 m. AFC Azijos taurė|2000]] – 3 vieta * [[2004 m. AFC Azijos taurė|2004]] – ketvirtfinalis * [[XIV Azijos Taurė|2007]] – 3 vieta * [[2011 m. AFC Azijos taurė|2011]] – 3 vieta * [[2015 m. AFC Azijos taurė|2015]] – 2 vieta * [[2019 m. AFC Azijos taurė|2019]] – ketvirtfinalis == Rytų Azijos taurė == * 1 vieta: 2003, 2008, 2015, 2017 m. * 2 vieta: 2010 m. * 3 vieta: 2013 m. * 4 vieta: 2005 m. == Dalyvavimas [[FIFA Konfederacijų taurė]]je == * [[2001 m. FIFA konfederacijų taurė|2001]] – I etapas == Žymūs žaidėjai == * [[Hong Myung-Bo|Hong Mjungbo]] (1990–2002) * [[Cha Bum-Kun|Ča Bumkunas]] (1972–1986) * [[Lee Dong-Gook|Li Dongukas]] (1998–) * [[Lee Woon-Jae|Li Vundžia]] (1993–2010) * [[Park Ji-Sung|Park Džisungas]] (2000–2011) * [[Koo Ja-Cheol|Ko Džačiolas]] (2008–) * [[Ahn Jung-Hwan|Ahn Džughvanas]] (1997–2010) * [[Lee Young-Pyo|Li Jungpjo]] (1999–2011) * [[Hwang Sun-Hong|Hvang Sunhongas]] (1988–2002) == Išnašos == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.kfa.or.kr/ Oficiali svetainė] {{Commons|Category:South Korea Republic national soccer team}} {{AzijosFutboloRinktinės}} [[Kategorija:Azijos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Pietų Korėjos futbolas]] [[Kategorija:Pietų Korėjos sporto rinktinės]] o70uggomovlkun2a2pfbq5jyt2po2m6 0 53947 6667704 6602584 2022-08-20T11:38:16Z 2A02:A312:C443:8100:14BE:285E:BB0E:105F wikitext text/x-wiki {{pirminio šaltinio informacija}} {{coord|55.08059|24.27556|type:landmark|display=title}} {{Mokykla |mokykla = Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija |direktorius =Giannis Antetokounmpo (2020-) |skaičius = 565 (2015 m. rugsėjis) |data = 1941 m. |laidos = |darbuotojai = 72 |pav = JRalio gimnazija.JPG |vieta = Žeimių g. 20, [[Jonava]] |emblema = Ralio Gimnazijos Herbas.png }} [[Vaizdas:Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija, logo.JPG|thumb]] [[File:JRalio gimnazija kiemas.JPG|thumb|Kiemas]] [[file:Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija pavasarį.JPG|thumb]] '''Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Jonava|Jonavoje]], Žeimių g. 20, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas (įstaigos kodas 190301488). == Istorija == Jeronimo Ralio vidurinės mokyklos pradžia – [[1941]] metai, kai susijungė Pradžios mokykla Nr. 1 ir nuo [[1919]] m. veikusi Jonavos [[progimnazija]]. [[1923]] m. išleista pirmoji mokinių laida. Vidurinė mokykla pradėjo veikti miesto centre (dabartiniame [[Jonavos meno mokykla|Jonavos meno mokyklos]] pastate), pastatyta nugriautos stačiatikių [[cerkvė]]s vietoje. [[1947]]/[[1948]] mokslo metais pradėjo veikti darbartinė mokykla. [[1949]]–[[1950]] m. vykdant sovietinės švietimo sistemos reformą, gimnazijos pervadintos vidurinėmis mokyklomis, įvestas 11 metų vidurinis mokslas. Kiekviename klasių sraute mokėsi viena [[rusų kalba|rusakalbių]] klasė. Prie mokyklos veikė moksleivių [[bendrabutis]], [[biblioteka]]. [[1968]] m. [[rugsėjo 21]] d. pastatytas naujasis pastatas, į kurį buvo perkeltos lietuvių moksleivių klasės. Naujoji mokykla oficialiai vadinosi Jonavos 1-oji vidurinė mokykla, o senajame pastate mokėsi rusakalbių mokinių klasė, oficialiai įsteigta [[Jonavos 2-oji vidurinė mokykla]]. [[1993]] m. [[spalio 8]] d. Jonavos 1-ajai vidurinei mokyklai suteikiamas [[Homeras|Homero]] poemų vertėjo [[Jeronimas Ralys|Jeronomo Ralio]] vardas. [[1996]] m. [[kovo 4]] d. [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]], Lietuvos globėjo dieną, mokyklą pašventino, mokinius ir mokytojus palaimino Jonavos parapijos klebonas kunigas Kęstutis Grabauskas. 1996 m. [[spalio 10]] d., minint Jeronimo Ralio gimimo 120-ąsias metines, atidarytas mokyklos istorijos muziejus. Nuo [[1999]] m. įvestas [[profilinis mokymas]]. [[2004]]/[[2005]] m. m. mokykloje mokėsi 1326 moksleiviai, veikė 47 klasės. Nuo [[2008]] m. [[rugsėjo 1]] d. mokykla atsisakė pradinio ugdymo, veikia V–XII klasės. [[2011]] m. rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. == Vadovybė == Mokyklos direktoriai *1988-2019 m. [[Arūnas Rimkus]], II vadybinė kategorija * 2020.01.02: Zita Gudonavičienė Direktoriaus pavaduotojos ugdymui – Kristina Čepukėnė, Rasa Legienė, Daiva Sirtautienė, pavaduotojas ūkio reikalams – Jūratė Balkuvienė. == Žymūs mokytojai == * Janina Celiešienė – dailės mokytoja ekspertė * Vilija Kičienė – istorijos mokytoja ekspertė * [[Jonas Legas]] – vokiečių k. mokytojas ekspertas * Rasa Legienė – vokiečių k. mokytoja ekspertė == Žymūs mokiniai == * E. Sabutis – Seimo narys * [[Artūras Zuokas]] – politikas * [[Darius Maskoliūnas]] – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris * [[Julius Sabatauskas]] – Seimo narys * Linas Samuolis – verslininkas, vienas iš “Icor” grupės savininkų * [[Vladas Pavilonis]] – Konstitucinio Teismo pirmininkas * [[Pranas Vilkas]] – inžinierius, Seimo narys * [[Ligitas Kernagis]] - inžinierius, TV laidų vedėjas *kiti == Mokinių savivalda == ===Mokinių Tarybos pirmininkai=== * 1979 m. Ilona Rimkevičiūtė, Mokinių komiteto pirmininkė * Jolanta Andriuškevičiūtė * Sigitas Petkevičius *2000 m. Jūratė Samulionytė *2002 m. Sigita Rėklaitytė *2004 m. Viktė Matulaitytė *2006 m. Dovilė Damulytė *2008 m. Eglė Sirtautaitė *2010 m. Reda Vosiliūtė ===Prezidentai=== * 1998 m. Benas Skebas * 2012 m. Žilvinas Galimovas * 2014 m. Jonas Sadzevičius * 2016 m. Gabrielė Užkurytė *2018 m. Justas Sakalauskas *2020 m. Pijus Šniukšta == Mokyklos himnas == ''Mokyklos himno žodžių autorė N. Rimkuvienė, muzikos – V. Žalkauskienė, G. Grigaravičienė.'' Kai mokykloj vėl klega rugsėjis,<br /> Rodos, juokias visa Lietuva.<br /> Mes jauni, mes ateiname siekti,<br /> Kad svajonės pavirstų tiesa.'' Dieve, duok mums valios ir ryžto<br /> Perplaukt mokslo jūras marias.<br /> Dieve, duok, kaip Homero herojams<br /> Įveikti kliūtis kelyje. Įsitempus burę jaunystės<br /> Su draugais išsiskirti sunku.<br /> Kur bebūsim rugsėjai vaikystės<br /> Mums skardens varpeliu mažučiu. '''Priedainis''' Dar pabūkim, kol saulė pakils,<br /> Surėmę pečius prie Neries,<br /> Ralio vardas visoj Lietuvoj<br /> Mūs viltingais darbais suskambės == Nuorodos == {{commons|Category:Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija}} * [http://www.jralio.lt/ralys_final/lt//pradzia/naujienos/ Gimnazijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110928162246/http://www.jralio.lt/ralys_final/lt/pradzia/naujienos/ |date=2011-09-28 }} {{Jonavos mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Jonavos mokyklos]] 4301tpzviuz9iwosxw9lpbdrotayijn 6667706 6667704 2022-08-20T11:39:17Z 2A02:A312:C443:8100:14BE:285E:BB0E:105F wikitext text/x-wiki {{pirminio šaltinio informacija}} {{coord|55.08059|24.27556|type:landmark|display=title}} {{Mokykla |mokykla = Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija |direktorius = Giannis Antetokounmpo (2020-) |skaičius = 565 (2015 m. rugsėjis) |data = 1941 m. |laidos = |darbuotojai = 72 |pav = JRalio gimnazija.JPG |vieta = Žeimių g. 20, [[Jonava]] |emblema = Ralio Gimnazijos Herbas.png }} [[Vaizdas:Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija, logo.JPG|thumb]] [[File:JRalio gimnazija kiemas.JPG|thumb|Kiemas]] [[file:Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija pavasarį.JPG|thumb]] '''Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Jonava|Jonavoje]], Žeimių g. 20, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas (įstaigos kodas 190301488). == Istorija == Jeronimo Ralio vidurinės mokyklos pradžia – [[1941]] metai, kai susijungė Pradžios mokykla Nr. 1 ir nuo [[1919]] m. veikusi Jonavos [[progimnazija]]. [[1923]] m. išleista pirmoji mokinių laida. Vidurinė mokykla pradėjo veikti miesto centre (dabartiniame [[Jonavos meno mokykla|Jonavos meno mokyklos]] pastate), pastatyta nugriautos stačiatikių [[cerkvė]]s vietoje. [[1947]]/[[1948]] mokslo metais pradėjo veikti darbartinė mokykla. [[1949]]–[[1950]] m. vykdant sovietinės švietimo sistemos reformą, gimnazijos pervadintos vidurinėmis mokyklomis, įvestas 11 metų vidurinis mokslas. Kiekviename klasių sraute mokėsi viena [[rusų kalba|rusakalbių]] klasė. Prie mokyklos veikė moksleivių [[bendrabutis]], [[biblioteka]]. [[1968]] m. [[rugsėjo 21]] d. pastatytas naujasis pastatas, į kurį buvo perkeltos lietuvių moksleivių klasės. Naujoji mokykla oficialiai vadinosi Jonavos 1-oji vidurinė mokykla, o senajame pastate mokėsi rusakalbių mokinių klasė, oficialiai įsteigta [[Jonavos 2-oji vidurinė mokykla]]. [[1993]] m. [[spalio 8]] d. Jonavos 1-ajai vidurinei mokyklai suteikiamas [[Homeras|Homero]] poemų vertėjo [[Jeronimas Ralys|Jeronomo Ralio]] vardas. [[1996]] m. [[kovo 4]] d. [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]], Lietuvos globėjo dieną, mokyklą pašventino, mokinius ir mokytojus palaimino Jonavos parapijos klebonas kunigas Kęstutis Grabauskas. 1996 m. [[spalio 10]] d., minint Jeronimo Ralio gimimo 120-ąsias metines, atidarytas mokyklos istorijos muziejus. Nuo [[1999]] m. įvestas [[profilinis mokymas]]. [[2004]]/[[2005]] m. m. mokykloje mokėsi 1326 moksleiviai, veikė 47 klasės. Nuo [[2008]] m. [[rugsėjo 1]] d. mokykla atsisakė pradinio ugdymo, veikia V–XII klasės. [[2011]] m. rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. == Vadovybė == Mokyklos direktoriai *1988-2019 m. [[Arūnas Rimkus]], II vadybinė kategorija * 2020.01.02: Zita Gudonavičienė Direktoriaus pavaduotojos ugdymui – Kristina Čepukėnė, Rasa Legienė, Daiva Sirtautienė, pavaduotojas ūkio reikalams – Jūratė Balkuvienė. == Žymūs mokytojai == * Janina Celiešienė – dailės mokytoja ekspertė * Vilija Kičienė – istorijos mokytoja ekspertė * [[Jonas Legas]] – vokiečių k. mokytojas ekspertas * Rasa Legienė – vokiečių k. mokytoja ekspertė == Žymūs mokiniai == * E. Sabutis – Seimo narys * [[Artūras Zuokas]] – politikas * [[Darius Maskoliūnas]] – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris * [[Julius Sabatauskas]] – Seimo narys * Linas Samuolis – verslininkas, vienas iš “Icor” grupės savininkų * [[Vladas Pavilonis]] – Konstitucinio Teismo pirmininkas * [[Pranas Vilkas]] – inžinierius, Seimo narys * [[Ligitas Kernagis]] - inžinierius, TV laidų vedėjas *kiti == Mokinių savivalda == ===Mokinių Tarybos pirmininkai=== * 1979 m. Ilona Rimkevičiūtė, Mokinių komiteto pirmininkė * Jolanta Andriuškevičiūtė * Sigitas Petkevičius *2000 m. Jūratė Samulionytė *2002 m. Sigita Rėklaitytė *2004 m. Viktė Matulaitytė *2006 m. Dovilė Damulytė *2008 m. Eglė Sirtautaitė *2010 m. Reda Vosiliūtė ===Prezidentai=== * 1998 m. Benas Skebas * 2012 m. Žilvinas Galimovas * 2014 m. Jonas Sadzevičius * 2016 m. Gabrielė Užkurytė *2018 m. Justas Sakalauskas *2020 m. Pijus Šniukšta == Mokyklos himnas == ''Mokyklos himno žodžių autorė N. Rimkuvienė, muzikos – V. Žalkauskienė, G. Grigaravičienė.'' Kai mokykloj vėl klega rugsėjis,<br /> Rodos, juokias visa Lietuva.<br /> Mes jauni, mes ateiname siekti,<br /> Kad svajonės pavirstų tiesa.'' Dieve, duok mums valios ir ryžto<br /> Perplaukt mokslo jūras marias.<br /> Dieve, duok, kaip Homero herojams<br /> Įveikti kliūtis kelyje. Įsitempus burę jaunystės<br /> Su draugais išsiskirti sunku.<br /> Kur bebūsim rugsėjai vaikystės<br /> Mums skardens varpeliu mažučiu. '''Priedainis''' Dar pabūkim, kol saulė pakils,<br /> Surėmę pečius prie Neries,<br /> Ralio vardas visoj Lietuvoj<br /> Mūs viltingais darbais suskambės == Nuorodos == {{commons|Category:Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija}} * [http://www.jralio.lt/ralys_final/lt//pradzia/naujienos/ Gimnazijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110928162246/http://www.jralio.lt/ralys_final/lt/pradzia/naujienos/ |date=2011-09-28 }} {{Jonavos mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Jonavos mokyklos]] ovu8bl30avnbu1tnb2ju0ynkk1w2ttp 6667707 6667706 2022-08-20T11:41:26Z Homo ergaster 10314 Atmestas 2A02:A312:C443:8100:14BE:285E:BB0E:105F pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) wikitext text/x-wiki {{pirminio šaltinio informacija}} {{coord|55.08059|24.27556|type:landmark|display=title}} {{Mokykla |mokykla = Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija |direktorė = Zita Gudonavičienė (2020-) |skaičius = 565 (2015 m. rugsėjis) |data = 1941 m. |laidos = |darbuotojai = 72 |pav = JRalio gimnazija.JPG |vieta = Žeimių g. 20, [[Jonava]] |emblema = Ralio Gimnazijos Herbas.png }} [[Vaizdas:Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija, logo.JPG|thumb]] [[File:JRalio gimnazija kiemas.JPG|thumb|Kiemas]] [[file:Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija pavasarį.JPG|thumb]] '''Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Jonava|Jonavoje]], Žeimių g. 20, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas (įstaigos kodas 190301488). == Istorija == Jeronimo Ralio vidurinės mokyklos pradžia – [[1941]] metai, kai susijungė Pradžios mokykla Nr. 1 ir nuo [[1919]] m. veikusi Jonavos [[progimnazija]]. [[1923]] m. išleista pirmoji mokinių laida. Vidurinė mokykla pradėjo veikti miesto centre (dabartiniame [[Jonavos meno mokykla|Jonavos meno mokyklos]] pastate), pastatyta nugriautos stačiatikių [[cerkvė]]s vietoje. [[1947]]/[[1948]] mokslo metais pradėjo veikti darbartinė mokykla. [[1949]]–[[1950]] m. vykdant sovietinės švietimo sistemos reformą, gimnazijos pervadintos vidurinėmis mokyklomis, įvestas 11 metų vidurinis mokslas. Kiekviename klasių sraute mokėsi viena [[rusų kalba|rusakalbių]] klasė. Prie mokyklos veikė moksleivių [[bendrabutis]], [[biblioteka]]. [[1968]] m. [[rugsėjo 21]] d. pastatytas naujasis pastatas, į kurį buvo perkeltos lietuvių moksleivių klasės. Naujoji mokykla oficialiai vadinosi Jonavos 1-oji vidurinė mokykla, o senajame pastate mokėsi rusakalbių mokinių klasė, oficialiai įsteigta [[Jonavos 2-oji vidurinė mokykla]]. [[1993]] m. [[spalio 8]] d. Jonavos 1-ajai vidurinei mokyklai suteikiamas [[Homeras|Homero]] poemų vertėjo [[Jeronimas Ralys|Jeronomo Ralio]] vardas. [[1996]] m. [[kovo 4]] d. [[Šv. Kazimieras|šv. Kazimiero]], Lietuvos globėjo dieną, mokyklą pašventino, mokinius ir mokytojus palaimino Jonavos parapijos klebonas kunigas Kęstutis Grabauskas. 1996 m. [[spalio 10]] d., minint Jeronimo Ralio gimimo 120-ąsias metines, atidarytas mokyklos istorijos muziejus. Nuo [[1999]] m. įvestas [[profilinis mokymas]]. [[2004]]/[[2005]] m. m. mokykloje mokėsi 1326 moksleiviai, veikė 47 klasės. Nuo [[2008]] m. [[rugsėjo 1]] d. mokykla atsisakė pradinio ugdymo, veikia V–XII klasės. [[2011]] m. rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. == Vadovybė == Mokyklos direktoriai *1988-2019 m. [[Arūnas Rimkus]], II vadybinė kategorija * 2020.01.02: Zita Gudonavičienė Direktoriaus pavaduotojos ugdymui – Kristina Čepukėnė, Rasa Legienė, Daiva Sirtautienė, pavaduotojas ūkio reikalams – Jūratė Balkuvienė. == Žymūs mokytojai == * Janina Celiešienė – dailės mokytoja ekspertė * Vilija Kičienė – istorijos mokytoja ekspertė * [[Jonas Legas]] – vokiečių k. mokytojas ekspertas * Rasa Legienė – vokiečių k. mokytoja ekspertė == Žymūs mokiniai == * E. Sabutis – Seimo narys * [[Artūras Zuokas]] – politikas * [[Darius Maskoliūnas]] – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris * [[Julius Sabatauskas]] – Seimo narys * Linas Samuolis – verslininkas, vienas iš “Icor” grupės savininkų * [[Vladas Pavilonis]] – Konstitucinio Teismo pirmininkas * [[Pranas Vilkas]] – inžinierius, Seimo narys * [[Ligitas Kernagis]] - inžinierius, TV laidų vedėjas *kiti == Mokinių savivalda == ===Mokinių Tarybos pirmininkai=== * 1979 m. Ilona Rimkevičiūtė, Mokinių komiteto pirmininkė * Jolanta Andriuškevičiūtė * Sigitas Petkevičius *2000 m. Jūratė Samulionytė *2002 m. Sigita Rėklaitytė *2004 m. Viktė Matulaitytė *2006 m. Dovilė Damulytė *2008 m. Eglė Sirtautaitė *2010 m. Reda Vosiliūtė ===Prezidentai=== * 1998 m. Benas Skebas * 2012 m. Žilvinas Galimovas * 2014 m. Jonas Sadzevičius * 2016 m. Gabrielė Užkurytė *2018 m. Justas Sakalauskas *2020 m. Pijus Šniukšta == Mokyklos himnas == ''Mokyklos himno žodžių autorė N. Rimkuvienė, muzikos – V. Žalkauskienė, G. Grigaravičienė.'' Kai mokykloj vėl klega rugsėjis,<br /> Rodos, juokias visa Lietuva.<br /> Mes jauni, mes ateiname siekti,<br /> Kad svajonės pavirstų tiesa.'' Dieve, duok mums valios ir ryžto<br /> Perplaukt mokslo jūras marias.<br /> Dieve, duok, kaip Homero herojams<br /> Įveikti kliūtis kelyje. Įsitempus burę jaunystės<br /> Su draugais išsiskirti sunku.<br /> Kur bebūsim rugsėjai vaikystės<br /> Mums skardens varpeliu mažučiu. '''Priedainis''' Dar pabūkim, kol saulė pakils,<br /> Surėmę pečius prie Neries,<br /> Ralio vardas visoj Lietuvoj<br /> Mūs viltingais darbais suskambės == Nuorodos == {{commons|Category:Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija}} * [http://www.jralio.lt/ralys_final/lt//pradzia/naujienos/ Gimnazijos svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110928162246/http://www.jralio.lt/ralys_final/lt/pradzia/naujienos/ |date=2011-09-28 }} {{Jonavos mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos gimnazijos]] [[Kategorija:Jonavos mokyklos]] 09cooxrzyfwval178gwrbwz2k4bxq4u 0 56346 6667126 4923370 2022-08-19T13:31:26Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Clint Dempsey | image = [[Vaizdas:Clint Dempsey 20110622.jpg|200px]] | fullname = Clint Drew Dempsey | nickname = Deuce | height = 1,85 m | weight = 77 kg | dateofbirth = {{bda|1983|3|9}} | cityofbirth = [[Nakogdočesas]], [[Teksasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Fulham FC]] | clubnumber = 23 | position = [[saugas]] | youthyears = 2001–2003 | youthclubs = Furmano universitetas | years = [[2004]]–[[2007]]<br />[[2007]]–[[2012]]<br>[[2012]]–[[2013]]<br>[[2013]]–<br>[[2014]] | clubs = [[New England Revolution]]<br />[[Fulham FC]]<br>[[Tottenham Hotspur]]<br>[[Seattle Sounders FC]]<br>→ [[Fulham FC]] ''(skol.'') | caps(goals) = {{0}}71 (25)<br />184 (50)<br>29 (7)<br>16 (9)<br>5 (0) | nationalyears = nuo [[2004]] | nationalteam = {{flagicon|USA}} [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV]] | nationalcaps(goals) = {{0}}107 (39)<ref>http://www.national-football-teams.com/v2/player.php?id=10184</ref> | pcupdate = [[2014]] m. | ntupdate = [[2014]] m. }} '''Klintas Driu Dempsis''' (g. [[1983]] m. [[kovo 9]] d.) – futbolininkas, [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV rinktinės]] ir [[Fulham FC]] klubo saugas. [[JAV vyrų futbolo rinktinė|Nacionalinėje komandoje]] žaidžia nuo [[2004]] m. [[lapkričio 17]] d., su rinktine žaidė dvejas [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|2006 m. pasaulio čempionate]] rungtynes ir pelnė vieną įvartį. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|I etapas|2|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2010 m. pasaulio futbolo čempionatas|Pietų Afrika 2010]]|aštuntfinalis|4|1|0|0|0}} {{futČempPas|[[2014 m. pasaulio futbolo čempionatas|Brazilija 2014]]|aštuntfinalis|4|2|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2005 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2005]]|1 vieta|4|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|1 vieta|5|1|0|0|0}} {{futČempŽem|[[2011 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2011]]|2 vieta|6|3|1|0|0}} |} == Nuorodos == {{Išnašos}} * [http://www.clintdempsey.com Oficialus Clint Dempsey tinklalapis] {{Futbolas-stub|JAV|alt=JAV|žaid}} [[Kategorija:JAV futbolininkai|Dempsey]] 9c80fg6w0uipzqdxyjpjsuzd6nhbhx2 0 59373 6667309 3220896 2022-08-19T17:54:07Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki [[Alytaus miesto savivaldybės taryba]] – [[Alytaus miesto savivaldybė]]s atstovaujamoji institucija, išrinkta [[1990]] m. [[kovo 24]] d. Pilnas pavadinimas – '''Alytaus miesto Liaudies deputatų taryba''', nuo [[1990]] m. balandžio mėn. ''Alytaus miesto savivaldybės taryba''. == Teisinis pagrindas == Vietos savivaldos pagrindų įstatymu, priimtu 1990 m. [[vasario 12]] d., savivaldybės suskirstytos į žemesniosios pakopos savivaldybes – apylinkės, gyvenvietės (valsčiai), rajono (apskrities) miestai ir aukštesniosios pakopos savivaldybes – rajonai, apskritys, respublikos miestai. Alytus priskirtas aukštesniosios pakopos savivaldybėms. Rinkimai, vadovaujantis [[LTSR|Lietuvos TRS]] Aukščiausiosios Tarybos [[1989]] m. [[gruodžio 7]] d. priimtu „Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Vietinių liaudies deputatų tarybų rinkimų įstatymu“ vyko pagal mažoritarinę sistemą. Kandidatus kelti galėjo renkamos tarybos teritorijoje esančių visuomeninių, politinių organizacijų, visuomeninių judėjimų rajonų ir miestų organai, taip pat ne mažiau, kaip 50 darbo ar gyvenamosios vietos piliečių susirinkimas. Tai buvo pirmieji laisvi ir [[demokratija|demokratiški]] rinkimai po [[1925]] m. savivaldybių tarybų rinkimų. Rinkimai įvyko 1990 m. [[kovo 24]] d., pakartotinis balsavimas (II turas) – [[balandžio 7]] d., tačiau kai kuriose rinkimų apygardose rinkimai neįvyko, kitose daputatas nebuvo išrinktas arba buvo paskirtas miesto valdybos nariu. Pakartotiniai rinkimai į neužimtas deputatų vietas vyko [[gegužės 19]] d. ir [[lapkričio 24]] d. Alytuje pavasarį buvo išrinkti 44 nariai, lapkričio mėn. išrinktas ir keturiasdešimt penktasis. Tarybai vadovavo tarybos pirmininkas. Taryba sudarė 8 nuolatines komisijas. Buvo suformuotas tarybos prezidiumas, į jį pagal pareigas įėjo tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas, 8 nuolatinių komisijų pirmininkai. [[Meras]] turėjo keturis pavaduotojus miesto ūkiui, socialiniams klausimams, [[ekonomika]]i, [[kultūra]]i ir [[Švietimas|švietimui]]. Meras vadovavo ir valdybai. == Tarybos deputatai == # [[Feliksas Džiautas]] # [[Pranas Jaciunskas]] # [[Vytautas Lubauskas]] # [[Jurgis Krasnickas]] # [[Dobilas Kurtinaitis]], Alytaus miesto tarybos pirmininkas # [[Vitas Leonavičius]] # [[Kęstutis Miliauskas]] # [[Julius Sabatauskas]] # [[Arvydas Švirmickas]] == Nuorodos == [http://www.alytus.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės tarybos|1990]] [[Kategorija:1990 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]] 4r29pjsnqsoi7z85eb0ylzltpnglgl5 0 59374 6667304 3209582 2022-08-19T17:53:51Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki [[Alytaus miesto savivaldybės taryba]] – [[Alytaus miesto savivaldybė]]s atstovaujamoji institucija, išrinkta [[1995]] m. [[kovo 25]] d. == Teisinis pagrindas == Rinkimai įvyko vadovaujantis [[1992]] m. [[spalio 25]] d. [[Konstitucija|Konstitucijos]] nuostatomis, [[1994]] m. [[liepos 7]] d. naujuoju Vietos savivaldos įstatymu ir nauju 1994 m. [[liepos 7]] d. savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu. Buvo panaikintos savivaldybių pakopos, iki 27 sumažintas savivaldybės tarybos narių skaičius, meras tapo ir atstovaujamosios, ir vykdomosios valdžios galva. == Rinkimuose dalyvavusios partijos == {|{{graži lentelė}} |'''Sąrašo Nr.'''||'''Partijos pavadinimas'''||'''Paduota balsų'''||'''Gauta mandatų''' |----- |10||[[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]] (Lietuvos konservatoriai) (TSLK)||4418||'''8''' |----- |4||[[Lietuvos demokratinė darbo partija]] (LDDP)||3074||'''6''' |----- |2||[[Lietuvos krikščionių demokratų partija]] (LKDP)||2922||'''5''' |----- |15||[[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP)||1426||'''3''' |----- |3||[[Lietuvos centro sąjunga]] (LCS)||1425||'''3''' |----- |12||[[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga]] (LPKTS)||1132||'''2''' |----- |6||Alytaus Demokratų ir Tautininkų Santara||580||0 |----- |5||[[Tautos pažangos partija]] (TPP)||141||0 |----- |} == Tarybos nariai == {|{{graži lentelė}} |'''Vardas, pavardė'''||'''Partija'''||'''Vieta sąraše'''||'''Pastabos''' |----- |[[Ona Suncovienė]]||TSLK||1||iki [[1996]] m. [[gruodžio 18]] d. |----- |[[Alvydas Gavelis]]||TSLK||2|| |----- |[[Vytautas Zambacevičius]]||TSLK||3|| |----- |[[Dobilas Kurtinaitis]]||TSLK||4|| |----- |[[Robertas Senkus]]||TSLK||5|| |----- |[[Antanas Matijošaitis]]||TSLK||6|| |----- |[[Aldevidas Vagnorius]]||TSLK||7|| |----- |[[Pranas Jaciunskas]]||TSLK||8|| |----- |[[Vytas Jazepčikas]]||TSLK||9||nuo 1996 m. gruodžio 18 d. |----- |[[Sigitas Kauzonas]]||LDDP||1|| |----- |[[Feliksas Džiautas]]||LDDP||2|| |----- |[[Ona Balevičiūtė]]||LDDP||3||iki 1996 m. [[rugpjūčio 20]] d. |----- |[[Vytautas Lubauskas]]||LDDP||4|| |----- |[[Janina Aldona Karazijienė]]||LDDP||5|| |----- |[[Julius Antanas Žukas]]||LDDP||6|| |----- |[[Birutė Austienė]]||LDDP||7||nuo 1996 m. rugpjūčio 20 d. |----- |[[Albinas Minkevičius]]||LKDP||1|| |----- |[[Vitas Leonavičius]]||LKDP||2|| |----- |[[Kazys Šalčius]]||LKDP||3|| |----- |[[Vytautas Aleksa]]||LKDP||4|| |----- |[[Ona Mincienė]]||LKDP||5|| |----- |[[Mečislovas Borevičius]]||LCS||1|| |----- |[[Kęstutis Miliauskas]]||LCS||2|| |----- |[[Albertas Jovaišis]]||LCS||3||iki 1997 m. [[sausio 21]] d. mirė |----- |[[Valdas Račkauskas]]||LCS||4||nuo 1997 m. sausio 21 d. |----- |[[Julius Sabatauskas]]||LSDP||1|| |----- |[[Antanas Račkauskas]]||LSDP||2|| |----- |[[Jonas Virbickas]]||LSDP||3|| |----- |[[Stasys Kizelavičius]]||LPKTS||1|| |----- |[[Irena Sedleckaitė]]||LPKTS||2|| |----- |} == Veikla == Miesto [[meras|meru]] išrinktas Dobilas Kurtinaitis, jo pavaduotoja Ona Suncovienė. Administratoriumi paskirtas J. Janonis. == Nuorodos == [http://www.alytus.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės tarybos|1995]] [[Kategorija:1995 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]] 3750fiywb7cy6hcdlxcjip5unbvt91t 0 59375 6667305 3209587 2022-08-19T17:53:53Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki [[Alytaus miesto savivaldybės taryba]] – [[Alytaus miesto savivaldybė]]s atstovaujamoji institucija, išrinkta [[1997]] m. [[kovo 23]] d. == Rinkimuose dalyvavusios partijos == {|{{graži lentelė}} |'''Sąrašo Nr.'''||'''Partijos pavadinimas'''||'''Paduota balsų'''||'''Gauta mandatų''' |----- |23||[[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]] (Lietuvos konservatoriai) (TSLK)||5276||'''10''' |----- |5||[[Lietuvos demokratinė darbo partija]] (LDDP)||2294||'''4''' |----- |14||[[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP)||2342||'''4''' |----- |24||[[Lietuvos centro sąjunga]] (LCS)||2350||'''4''' |----- |8||[[Lietuvos krikščionių demokratų partija]] (LKDP)||1471||'''3''' |----- |1||[[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga]] (LPKTS)||978||'''2''' |----- |12||[[Lietuvos liberalų sąjunga]] (LLS)||349||0 |----- |22||[[Lietuvos ūkio partija]]||0||0 |----- |} == Tarybos nariai == {|{{graži lentelė}} |'''Vardas, pavardė'''||'''Partija'''||'''Vieta sąraše'''||'''Pastabos''' |----- |[[Dobilas Kurtinaitis]]||TSLK||1|| |----- |[[Aldevidas Vagnorius]]||TSLK||2|| |----- |[[Vytautas Zambacevičius]]||TSLK||3|| |----- |[[Rita Leitanienė]]||TSLK||4|| |----- |[[Antanas Matijošaitis]]||TSLK||5|| |----- |[[Vitas Leonavičius]]||TSLK||6|| |----- |[[Robertas Senkus]]||TSLK||7|| |----- |[[Rolandas Žakas]]||TSLK||8|| |----- |[[Zenius Kunigonis]]||TSLK||9|| |----- |[[Vitas Blažauskas]]||TSLK||10|| |----- |[[Ona Balevičiūtė]]||LDDP||1|| |----- |[[Sigitas Kauzonas]]||LDDP||2|| |----- |[[Birutė Austienė]]||LDDP||3||iki [[1998]] m. [[spalio 28]] d. |----- |[[Julius Antanas Žukas]]||LDDP||4|| |----- |[[Janina Aldona Karazijienė]]||LDDP||5||nuo 1998 m. spalio 28 d. |----- |[[Julius Sabatauskas]]||LSDP||1|| |----- |[[Jurgis Krasnickas]]||LSDP||2|| |----- |[[Adomas Andrušaitis]]||LSDP||3|| |----- |[[Jonas Virbickas]]||LSDP||4|| |----- |[[Mečislovas Borevičius]]||LCS||1|| |----- |[[Juozas Cicėnas]]||LCS||2|| |----- |[[Romualdas Ambroževičius]]||LCS||3|| |----- |[[Kęstutis Miliauskas]]||LCS||4|| |----- |[[Albinas Minkevičius]]||LKDP||1|| |----- |[[Kazys Šalčius]]||LKDP||2|| |----- |[[Romualdas Jonas Turčinavičius]]||LKDP||3|| |----- |[[Stasys Kizelavičius]]||LPKTS||1|| |----- |[[Irena Sedleckaitė]]||LPKTS||2|| |----- |} == Veikla == Miesto [[meras|meru]] išrinktas Dobilas Kurtinaitis, jo pavaduotoju Kęstutis Miliauskas. Administratoriumi paskirtas J. Janonis, kontroliere – Ona Balevičiūtė. == Nuorodos == [http://www.alytus.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės tarybos|1997]] [[Kategorija:1997 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]] ol470wr44drg9ek1di99ky80q973jdn 0 59376 6667306 6521789 2022-08-19T17:53:55Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki [[Alytaus miesto savivaldybės taryba]] – [[Alytaus miesto savivaldybė]]s atstovaujamoji institucija, išrinkta [[2000]] m. [[kovo 19]] d. == Rinkimuose dalyvavusios partijos == {|{{graži lentelė}} |'''Sąrašo Nr.'''||'''Partijos pavadinimas'''||'''Paduota balsų'''||'''Gauta mandatų''' |----- |7||[[Naujoji sąjunga]] (socialliberalai) (NS)||5941||'''6''' |----- |25||[[Lietuvos centro sąjunga]] (LCS)||4315||'''4''' |----- |9||[[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP)||4133||'''4''' |----- |22||[[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]] (Lietuvos konservatoriai) (TSLK)||3430||'''4''' |----- |23||[[Lietuvos demokratinė darbo partija]] (LDDP)||2783||'''3''' |----- |17||[[Lietuvos liberalų sąjunga]] (LLS)||2543||'''3''' |----- |8||[[Lietuvos nacionaldemokratų partija]] (LNDP)||2241||'''2''' |----- |24||[[Lietuvos krikščionių demokratų partija]] (LKDP)||1139||'''1''' |----- |19||[[Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga]]||1028||0 |----- |15||[[Lietuvos socialdemokratų sąjunga|Lietuvos partija „Socialdemokratija 2000”]]||263||0 |----- |11||[[Tėvynės liaudies partija]]||160||0 |----- |} == Tarybos nariai == {|{{graži lentelė}} |'''Vardas, pavardė'''||'''Partija'''||'''Vieta sąraše'''||'''Pastabos''' |----- |[[Vytautas Kirkliauskas]]||NS||1|| |----- |[[Kęstutis Dambrauskas]]||NS||2|| |----- |[[Laimutis Urbanavičius]]||NS||3|| |----- |[[Raimundas Markauskas]]||NS||4||iki 2003 m. [[kovo 10]] d. |----- |[[Romas Šukevičius]]||NS||5|| |----- |[[Stasys Pigaga]]||NS||6|| |----- |[[Gintaras Makštutis]]||NS||7||nuo 2003 m. kovo 10 d. |----- |[[Jurgis Krasnickas]]||LSDP||1|| |----- |[[Julius Sabatauskas]]||LSDP||2||iki 2000 m. [[spalio 3]] d. |----- |[[Irena Sedleckaitė]]||LSDP||3||iki 2001 m. [[birželio 6]] d. |----- |[[Henrikas Šivokas]]||LSDP||4|| |----- |[[Juozas Berlickas]]||LSDP||5||2000 m. spalio 3 d. – 2002 m. [[gegužės 16]] d. |----- |[[Romualdas Vytautas Maksimavičius]]||LSDP||6||nuo 2001 m. birželio 6 d. |----- |[[Šarūnas Miliauskas]]||LSDP||7||2002 m. gegužės 16 d. |----- |[[Dobilas Kurtinaitis]]||TSLK||1|| |----- |[[Zenius Kunigonis]]||TSLK||2|| |----- |[[Pranas Jaciunskas]]||TSLK||3|| |----- |[[Rima Rakauskienė]]||TSLK||4|| |----- |[[Kęstutis Miliauskas]]||LCS||1|| |----- |[[Rasa Kazlauskienė]]||LCS||2|| |----- |[[Ramutė Orenienė]]||LCS||3|| |----- |[[Jonas Česonis]]||LCS||4||iki 2000 m. [[balandžio 25]] d. |----- |[[Juozas Cicėnas]]||LCS||5||nuo 2000 m. balandžio 25 d. |----- |[[Arvydas Švirmickas]]||LLS||1|| |----- |[[Gediminas Daukšys]]||LLS||2|| |----- |[[Kęstutis Kieras]]||LLS||3|| |----- |[[Ona Balevičiūtė]]||LDDP||1||iki 2003 m. kovo 10 d. |----- |[[Feliksas Džiautas]]||LDDP||2||iki 2000 m. [[gruodžio 20]] d. |----- |[[Sigitas Kauzonas]]||LDDP||3|| |----- |[[Vytautas Lubauskas]]||LDDP||4||nuo 2000 m. gruodžio 20 d. |----- |[[Jonas Pangonis]]||LDDP||5||nuo 2003 m. kovo 10 d. |----- |[[Vitas Leonavičius]]||LNDP||1|| |----- |[[Juozas Kondrotas]]||LNDP||2|| |----- |[[Albinas Minkevičius]]||LKDP||1|| |----- |} == Veikla == Miesto [[meras|meru]] išrinktas Vytautas Kirkliauskas. == Nuorodos == [http://www.alytus.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės tarybos|2000]] [[Kategorija:2000 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]] 022i9krajpoa4jwifedpi4hcibjwjc7 0 64433 6667335 6590448 2022-08-19T19:36:26Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1908]] m. [[gegužės 27]] d.</br>(registruota [[1909]] m.) | ground = [[Constant Vanden Stock stadionas]], [[Briuselis]] | capacity = 28 063 | chairman = {{flagicon|BEL}} [[Roger Vanden Stock]] | manager = {{flagicon|NED}} Hein Vanhaezebrouck | league = [[Jupiler lyga]] | season = 2019/20 | position = 8 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Klubo komanda 5 kartus yra laimėjusi Europos klubų varžybose, 29 kartus tapo Belgijos čempionais. Nėra iškritusi iš aukščiausiosios Belgijos lygos nuo 1935 m. Nuo 1937 m. nėra užėmusi žemesnės nei 6 vietos. == Istorija == Klubą [[1908]] m. keletas futbolo mėgėjų sukūrė ''Sporting Club Anderlechtois'' kavinėje, esančioje Briuselio priemiestyje Anderlechte. Klubo komandai sėkmingai žaidžiant, [[1909]] m. nutarta prisijungti prie oficialių varžybų. Komanda pradėjo žaisti regioninėse varžybose, po metų perėjo į aukštesnį divizioną. [[1913]] m. jau žaidė šalies lygmenyje, II divizione. Vėliau, iki [[1919]] m. komanda nežaidė dėl karo, [[1921]] m. pirmą kartą pateko į aukščiausią lygą, kur žaidė nesėkmingai ir [[1923]] m. iškrito į žemesnį divizioną. [[1925]] m. ir [[1927]] m. pakilo į aukščiausią lygą, bet išsilaikė tik metus. [[1929]] m. pakilo ir žaidė dvejus metus, o [[1935]] m. vėl pakilo į aukščiausią lygą, paskutinį kartą ir nuo to laiko nebeiškrito žemiau. [[1947]] m. komanda pirmą kartą laimėjo Belgijos čempionatą. [[1955]] m. pirmą kartą žaidė {{UEFA|ct}}s varžybose. [[1976]] m. „Anderlechtas“ pirmą kartą laimėjo Europos varžybas – {{UEFA|tt}}s turnyrą, tais pačiais metais iškovojo ir [[UEFA Supertaurė|Supertaurę]]. Kitais metais komanda pralaimėjo Taurių laimėtojų taurės finale, o [[1978]] m. iškovojo Taurių laimėtojų taurę ir Supertaurę. [[1982]] m. Briuselio komanda iškovojo [[UEFA taurė|UEFA taurę]]. {{fkp|1908|SC Anderlechtois|1933|Royal SC Anderlechtois|1984|RSC Anderlecht}} == Pasiekimai == {{BELfut |31|1947, 1949, 1950, 1951, 1954, 1955, 1956, 1959, 1962, 1964, 1965, 1966, 1967, 1968, 1972, 1974, 1981, 1985, 1986, 1987, 1991, 1993, 1994, 1995, 2000, 2001, 2004, 2006, 2007, 2010, 2012, 2013, 2014 |20|1944, 1948, 1953, 1957, 1960, 1976, 1977, 1978, 1979, 1982, 1983, 1984, 1989, 1990, 1992, 1996, 2003, 2005, 2008, 2009 |8|1946, 1961, 1963, 1971, 1975, 1999, 2002, 2011 |9|1965, 1972, 1973, 1975, 1976, 1988, 1989, 1994, 2008 |4|1966, 1977, 1997, 2022 |1|2000 |0| |9|1985, 1987, 1993, 1995, 2000, 2001, 2006, 2007, 2010 |7|1981, 1986, 1988, 1991, 1994, 2004, 2008}} * II diviziono čempionas (1924, 1935 m.) {{BELfl | 1921 | 2011 | 80 | 1}} == Sezonai == {{fs3|BEL}} {{fs2|BEL|1990–1991|I|1|1/8 f.}} {{fs2|BEL|1991–1992|I|2|1/16 f.}} {{fs2|BEL|1992–1993|I|1|1/2 f.}} {{fs2|BEL|1993–1994|I|1|taurė}} {{fs2|BEL|1994–1995|I|1|1/2 f.}} {{fs2|BEL|1995–1996|I|2|1/4 f.}} {{fs2|BEL|1996–1997|I|4|finalas}} {{fs2|BEL|1997–1998|I|4|1/8 f.}} {{fs4|BEL|1998–1999|I|3|1/16 f.|1/2 f.}} {{fs4|BEL|1999–2000|I|1|1/16 f.|taurė}} {{fs2|BEL|2000–2001|I|1|1/4 f.}} {{fs2|BEL|2001–2002|I|3|1/16 f.}} {{fs2|BEL|2002–2003|I|2|1/4 f.}} {{fs2|BEL|2003–2004|I|1|1/2 f.}} {{fs2|BEL|2004–2005|I|2|1/8 f.}} {{fs2|BEL|2005–2006|I|1|1/16 f.}} {{fs2|BEL|2006–2007|I|1|1/2 f.}} {{fs2|BEL|2007–2008|I|2|taurė}} {{fs2|BEL|2008–2009|I|2|1/8 f.}} |} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [http://www.uefa.com/teamsandplayers/teams/club=50074/domestic/index.html UEFA svetainė] * [http://foot.dk/VisBelklub.asp?ID=2 foot.dk archyvas] {{BELfutč}} {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] ljtkl2iawf6luq4ucqd7806k2cvrgnq 6667341 6667335 2022-08-19T19:38:45Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|vyrų futbolo ekipą|moterų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht (moterys)]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1908]] m. [[gegužės 27]] d.</br>(registruota [[1909]] m.) | ground = [[Constant Vanden Stock stadionas]], [[Briuselis]] | capacity = 28 063 | chairman = {{flagicon|BEL}} [[Roger Vanden Stock]] | manager = {{flagicon|NED}} Hein Vanhaezebrouck | league = [[Jupiler lyga]] | season = 2019/20 | position = 8 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Anderlechtas – vienas tituluočiausių Belgijos klubų: 5 kartus laimėjo Europos klubų varžybose, 29 kartus tapo Belgijos čempionais. Nėra iškritęs iš aukščiausiosios Belgijos lygos nuo 1935 m. Nuo 1937 m. nėra užėmuęs žemesnės nei 6 vietos. == Istorija == Klubą [[1908]] m. keletas futbolo mėgėjų sukūrė ''Sporting Club Anderlechtois'' kavinėje, esančioje Briuselio priemiestyje Anderlechte. Klubo komandai sėkmingai žaidžiant, [[1909]] m. nutarta prisijungti prie oficialių varžybų. Komanda pradėjo žaisti regioninėse varžybose, po metų perėjo į aukštesnį divizioną. [[1913]] m. jau žaidė šalies lygmenyje, II divizione. Vėliau, iki [[1919]] m. komanda nežaidė dėl karo, [[1921]] m. pirmą kartą pateko į aukščiausią lygą, kur žaidė nesėkmingai ir [[1923]] m. iškrito į žemesnį divizioną. [[1925]] m. ir [[1927]] m. pakilo į aukščiausią lygą, bet išsilaikė tik metus. [[1929]] m. pakilo ir žaidė dvejus metus, o [[1935]] m. vėl pakilo į aukščiausią lygą, paskutinį kartą ir nuo to laiko nebeiškrito žemiau. [[1947]] m. komanda pirmą kartą laimėjo Belgijos čempionatą. [[1955]] m. pirmą kartą žaidė {{UEFA|ct}}s varžybose. [[1976]] m. „Anderlechtas“ pirmą kartą laimėjo Europos varžybas – {{UEFA|tt}}s turnyrą, tais pačiais metais iškovojo ir [[UEFA Supertaurė|Supertaurę]]. Kitais metais komanda pralaimėjo Taurių laimėtojų taurės finale, o [[1978]] m. iškovojo Taurių laimėtojų taurę ir Supertaurę. [[1982]] m. Briuselio komanda iškovojo [[UEFA taurė|UEFA taurę]]. {{fkp|1908|SC Anderlechtois|1933|Royal SC Anderlechtois|1984|RSC Anderlecht}} == Pasiekimai == {{BELfut |31|1947, 1949, 1950, 1951, 1954, 1955, 1956, 1959, 1962, 1964, 1965, 1966, 1967, 1968, 1972, 1974, 1981, 1985, 1986, 1987, 1991, 1993, 1994, 1995, 2000, 2001, 2004, 2006, 2007, 2010, 2012, 2013, 2014 |20|1944, 1948, 1953, 1957, 1960, 1976, 1977, 1978, 1979, 1982, 1983, 1984, 1989, 1990, 1992, 1996, 2003, 2005, 2008, 2009 |8|1946, 1961, 1963, 1971, 1975, 1999, 2002, 2011 |9|1965, 1972, 1973, 1975, 1976, 1988, 1989, 1994, 2008 |4|1966, 1977, 1997, 2022 |1|2000 |0| |9|1985, 1987, 1993, 1995, 2000, 2001, 2006, 2007, 2010 |7|1981, 1986, 1988, 1991, 1994, 2004, 2008}} * II diviziono čempionas (1924, 1935 m.) {{BELfl | 1921 | 2011 | 80 | 1}} == Sezonai == {{fs3|BEL}} {{fs2|BEL|1990–1991|I|1|1/8 f.}} {{fs2|BEL|1991–1992|I|2|1/16 f.}} {{fs2|BEL|1992–1993|I|1|1/2 f.}} {{fs2|BEL|1993–1994|I|1|taurė}} {{fs2|BEL|1994–1995|I|1|1/2 f.}} {{fs2|BEL|1995–1996|I|2|1/4 f.}} {{fs2|BEL|1996–1997|I|4|finalas}} {{fs2|BEL|1997–1998|I|4|1/8 f.}} {{fs4|BEL|1998–1999|I|3|1/16 f.|1/2 f.}} {{fs4|BEL|1999–2000|I|1|1/16 f.|taurė}} {{fs2|BEL|2000–2001|I|1|1/4 f.}} {{fs2|BEL|2001–2002|I|3|1/16 f.}} {{fs2|BEL|2002–2003|I|2|1/4 f.}} {{fs2|BEL|2003–2004|I|1|1/2 f.}} {{fs2|BEL|2004–2005|I|2|1/8 f.}} {{fs2|BEL|2005–2006|I|1|1/16 f.}} {{fs2|BEL|2006–2007|I|1|1/2 f.}} {{fs2|BEL|2007–2008|I|2|taurė}} {{fs2|BEL|2008–2009|I|2|1/8 f.}} |} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [http://www.uefa.com/teamsandplayers/teams/club=50074/domestic/index.html UEFA svetainė] * [http://foot.dk/VisBelklub.asp?ID=2 foot.dk archyvas] {{BELfutč}} {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] hfok89brtz1u5w3hx458jhto4pt04j6 0 84593 6667459 6663956 2022-08-19T20:45:41Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. lapkričio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Kristobal Kolono viršukalnė | Paveikslėlis = Pico Cristobal Colon.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 5775 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Kolumbija}} | Kalnynas = [[Siera Nevada de Santa Marta]] ([[Andai]]) | map= Kolumbija | relief = physical | lat_degrees = 10 | lat_minutes = 52 | lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 73 | long_minutes = 43 | long_seconds =0 | long_direction = W |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Kristobal Kolono viršukalnė, [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] viršukalnė''' ({{es|Pico Cristóbal Colón}}) – kalnas šiaurės rytų [[Kolumbija|Kolumbijoje]], [[Sierra Nevada de Santa Marta|Siera Nevada de Santa Martos]] masyve, [[Magdalenos departamentas|Magdalenos departamente]]. Penktas pagal santykinį aukštį pasaulio kalnas ([[santykinis aukštis]] – 5584 m). [[Absoliutinis aukštis]] – 5775 m (tačiau pateikiami įvairūs aukščiai). Išsidėstęs vos 42 km nuo [[Karibų jūra|Karibų jūros]] kranto ir yra aukščiausias pasaulyje pakrantės kalnas. Manoma, kad greta esantis [[Simono Bolivaro kalnas]] gali būti šiek tiek aukštesnis. Pagal esamus duomenis, Kristobal Kolonas S. Bolivaro k. lenkia vos 1 m. [[Kategorija:Kolumbijos kalnai]] chyaw5qzbqsunv1hciu43zxhwf6tixe 0 84598 6667460 5972042 2022-08-19T20:46:09Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2006 m. lapkričio}} '''Simono Bolivaro viršukalnė''' (isp. ''Pico Simón Bolívar'') – kalnas šiaurės rytų [[Kolumbija|Kolumbijoje]], [[Siera Nevada de Santa Marta|Siera Nevada de Santa Martos]] kalnų masyve, greta [[Kristobal Kolono viršukalnė]]s. Aukštis – 5775 m (tačiau duomenys įvairūs). Kartais laikomas aukštesniu už Kolono viršukalnę (tokiu atveju S. Bolivaro viršukalnė būtų aukščiausia šalyje). Pavadinta šalies nacionalinio didvyrio [[Simonas Bolivaras|Simono Bolivaro]] garbei. Nemaišytinas su [[Venesuela|Venesueloje]] esančia [[Bolivaro viršukalnė|Bolivaro viršukalne]]. Koordinatės: {{Coord|10|52|0|N|73|43|0|W}} [[Kategorija:Kolumbijos kalnai]] 0lunwrgkeyuf4duhsel3xxvq8aaqbrc 0 87705 6667590 6097029 2022-08-20T07:56:29Z AndriejūnasK 61292 /* Biografija */ wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |tikrasvardas= Guillaume Le Breton Deschapelles |foto= [[Vaizdas:Alexandre Deschapelles.jpg|thumb||270px|Aleksandras Dešapelis]] |salis= {{flag|FRA}} |gime= [[1780]] m. [[kovo 7]] d. |mire= {{Mirė|1847|||1780|3|7}} |mvieta= [[Prancūzija]] |pasauliocempionas= [[1800]]–[[1821]] m. }} '''Aleksandras Dešapelis''' ({{fr|Alexandre Deschapelles}}, piln. {{fr|Guillaume Le Breton Deschapelles}}; [[1780]] m. [[kovo 7]] d. – [[1847]] m.) – pasaulio [[šachmatai|šachmatų]] čempionas ([[1800]]–[[1821]] m.). == Biografija == Dešapelis buvo žmogus, kuris puikiai įvaldydavo pačius įvairiausius žaidimus. Jis garsėjo kaip geriausias [[Prancūzija|Prancūzijos]] šachmatų, [[trik trak]], [[biliardas|biliardo]] ir [[vistas|visto]] žaidėjas. Dešapelis mėgdavo žaisti šachmatais Regentų kavinėje (''Café de la Régence''). Ten taip pat lankydavosi Robespjeras, [[Napoleonas]], [[François-André Danican Philidor|Filidoras]], [[Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais|Le Burdonė]] ir [[Pierre Saint-Amant|Sen Amantas]], visi jie žaisdavo šachmatais. Dešapelis niekada nestudijavo šachmatų teorijos ir net nebuvo buvo skaitęs jokio veikalo šia tema. Todėl įprastinėse debiutų schemose pats turėdavo atrasti teisingus ėjimus ir žaidimas būdavo lėtesnis nei priešininkų. Netgi žaidžiant su [[John Cochrane|Kochrenu]] ir Le Burdone (Dešapelio mokiniu nuo [[1820]] m.) tai tapdavo trūkumu. Žaisdamas labai dažnai atsisakydavo 2 ėjimų ir pėstininko varžovo naudai. Anglų šachmatininkas [[George Perigal]] apie jį rašė taip: {{quote|Ponas Dešapelis buvo geriausias šachmatų žaidėjas Prancūzijoje; Dešapelis buvo geriausias visto žaidėjas Prancūzijoje; Ponas Dešapelis buvo geriausias biliardo žaidėjas Prancūzijoje (biliardo lazdą valdydavo dešinės rankos strampu); Dešapelis buvo geriausias moliūgų augintojas Prancūzijoje; ir Ponas Dešapelis – didžiausias Prancūzijos melagis.}} Dešapelis patyrė didžiulę fizinę traumą tarnaudamas Napoleono kariuomenėje [[Mainco mūšis|Mainco mūšyje]] su [[Prūsija|Prūsijos]] armija – jo kaukolė įkirsta kardu, antras smūgis perkirto jo veidą įstrižai nuo antakio iki smakro. Negana to, per leisgyvį Dešapelį prajojo Prūsų armijos kavalerija. Jis buvo paliktas mirti lauke, ir tik per stebuklą liko gyvas. Palaikė Napoleoną iki tol, kol šis netapo imperatoriumi. Pralobęs iš visto žaidimuose išloštų sumų, nusipirko užmiesčio namą, kur laisvalaikiu augindavo moliūgus. Paskutinius gyvenimo metus Dešapelis praleido prikaustytas prie lovos, kurdamas utopines tautų konstitucijas. == Dešapelis ir šachmatai == Pasak Dešapelio, jis šachmatais išmoko žaisti per 4 dienas, žaisdamas su Bernardu, geriausiu žaidėju po Filidoro. Pirmąsias tris dienas pralaimėjo, o ketvirtąją laimėjo. Nuo to laiko, pasak jo, nei patobulėjo, nei tapo prastesniu žaidėju. Šachmatai, Dešapelio manymu, yra lyg idėja, kuri kartą suprasta, nebegali būti pamiršta. Dešapelis metė šachmatų žaidimą gan greitai po Sen Klaudo varžybų, atsidėdamas vistui, kur galėdavo išlošti kur kas didesnes sumas. Sen Klaudo varžybose laimėjo prieš Kochreną +6 -0 =1, bet pralaimėjo savo mokiniui Le Burdonė 1–6. 1836 m. trumpam vėl buvo užsiėmęs šachmatais – trijų partijų mače sužaidė lygiosiomis su Sen Amantu +1 –1 =1, atsisakydamas pėstininko ir 2 ėjimų. == Išlikusios partijos == Dešapelis šachmatų partijų neužsirašinėdavo, todėl jų išliko tik keletas. Viena iš išlikusių partijų: {{ŠachmatųLenta|= |tright |Kochrenas – Dešapelis, St. Cloud, 1821. |= | | | | | |rd|kd| |= | | | |rl| | |pd|pd|= | | | | |pd| |nd| |= | | | |pd|pl| | | |= | | | |pl| |pl|pl|qd|= | | | | | | | |kl|= | | | | |nl| |bl| |= | | | |ql| | | |rl|= |''25… Vh4 – matas'' }} Kochrenas – Dešapelis, St. Cloud, 1821 (juodieji žaidžia be f linijos pėstininko ir praleidžia 2 ėjimus) ''1. e4 … 2. d4 e6 3. f4 d5 4. e5 c5 5. c3 Žc6 6. Žf3 cxd4 7. cxd4 Vb6 8. Žc3 Rd7 9. a3 Žh6 10. h3 Žf5 11. Že2 Re7 12. g4 Rh4+ 13. Žxh4 Žxh4 14. Kf2 0-0 15. Kg3 Žg6 16. b4 a5 17. Rd2 axb4 18. Rxb4 Žxb4 19. axb4 Vxb4 20. Bb1 Ba3+ 21. Žh2 Ve7 22. Bxb7 Vh4 23. Bxd7 Vf2+ 24. Rg2 Bxh3+ 25. Kxh3 Vh4#.'' {{DEFAULTSORT:Deschapelles, Alexandre}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Išorinės nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#Unofficial%20World%20Champion Neoficialūs pasaulio čempionai] {{Šachmatųpasauliočempionai}} [[Kategorija:Prancūzijos šachmatininkai]] 86khp44fsmxl6a8rnlu38ldoaj2nqm7 6667593 6667590 2022-08-20T07:59:48Z AndriejūnasK 61292 /* Biografija */ wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |tikrasvardas= Guillaume Le Breton Deschapelles |foto= [[Vaizdas:Alexandre Deschapelles.jpg|thumb||270px|Aleksandras Dešapelis]] |salis= {{flag|FRA}} |gime= [[1780]] m. [[kovo 7]] d. |mire= {{Mirė|1847|||1780|3|7}} |mvieta= [[Prancūzija]] |pasauliocempionas= [[1800]]–[[1821]] m. }} '''Aleksandras Dešapelis''' ({{fr|Alexandre Deschapelles}}, piln. {{fr|Guillaume Le Breton Deschapelles}}; [[1780]] m. [[kovo 7]] d. – [[1847]] m.) – pasaulio [[šachmatai|šachmatų]] čempionas ([[1800]]–[[1821]] m.). == Biografija == Dešapelis buvo žmogus, kuris puikiai įvaldydavo pačius įvairiausius žaidimus. Jis garsėjo kaip geriausias [[Prancūzija|Prancūzijos]] šachmatų, [[trik trak]], [[biliardas|biliardo]] ir [[vistas|visto]] žaidėjas. Dešapelis mėgdavo žaisti šachmatais Regentų kavinėje (''Café de la Régence''). Ten taip pat lankydavosi [[Maximilien Robespierre|Robespjeras]], [[Napoleonas]], [[François-André Danican Philidor|Filidoras]], [[Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais|Le Burdonė]] ir [[Pierre Saint-Amant|Sen Amantas]], visi jie žaisdavo šachmatais. Dešapelis niekada nestudijavo šachmatų teorijos ir net nebuvo buvo skaitęs jokio veikalo šia tema. Todėl įprastinėse debiutų schemose pats turėdavo atrasti teisingus ėjimus ir žaidimas būdavo lėtesnis nei priešininkų. Netgi žaidžiant su [[John Cochrane|Kochrenu]] ir Le Burdone (Dešapelio mokiniu nuo [[1820]] m.) tai tapdavo trūkumu. Žaisdamas labai dažnai atsisakydavo 2 ėjimų ir pėstininko varžovo naudai. Anglų šachmatininkas [[George Perigal]] apie jį rašė taip: {{quote|Ponas Dešapelis buvo geriausias šachmatų žaidėjas Prancūzijoje; Dešapelis buvo geriausias visto žaidėjas Prancūzijoje; Ponas Dešapelis buvo geriausias biliardo žaidėjas Prancūzijoje (biliardo lazdą valdydavo dešinės rankos strampu); Dešapelis buvo geriausias moliūgų augintojas Prancūzijoje; ir Ponas Dešapelis – didžiausias Prancūzijos melagis.}} Dešapelis patyrė didžiulę fizinę traumą tarnaudamas Napoleono kariuomenėje [[Mainco mūšis|Mainco mūšyje]] su [[Prūsija|Prūsijos]] armija – jo kaukolė įkirsta kardu, antras smūgis perkirto jo veidą įstrižai nuo antakio iki smakro. Negana to, per leisgyvį Dešapelį prajojo Prūsų armijos kavalerija. Jis buvo paliktas mirti lauke, ir tik per stebuklą liko gyvas. Palaikė Napoleoną iki tol, kol šis netapo imperatoriumi. Pralobęs iš visto žaidimuose išloštų sumų, nusipirko užmiesčio namą, kur laisvalaikiu augindavo moliūgus. Paskutinius gyvenimo metus Dešapelis praleido prikaustytas prie lovos, kurdamas utopines tautų konstitucijas. == Dešapelis ir šachmatai == Pasak Dešapelio, jis šachmatais išmoko žaisti per 4 dienas, žaisdamas su Bernardu, geriausiu žaidėju po Filidoro. Pirmąsias tris dienas pralaimėjo, o ketvirtąją laimėjo. Nuo to laiko, pasak jo, nei patobulėjo, nei tapo prastesniu žaidėju. Šachmatai, Dešapelio manymu, yra lyg idėja, kuri kartą suprasta, nebegali būti pamiršta. Dešapelis metė šachmatų žaidimą gan greitai po Sen Klaudo varžybų, atsidėdamas vistui, kur galėdavo išlošti kur kas didesnes sumas. Sen Klaudo varžybose laimėjo prieš Kochreną +6 -0 =1, bet pralaimėjo savo mokiniui Le Burdonė 1–6. 1836 m. trumpam vėl buvo užsiėmęs šachmatais – trijų partijų mače sužaidė lygiosiomis su Sen Amantu +1 –1 =1, atsisakydamas pėstininko ir 2 ėjimų. == Išlikusios partijos == Dešapelis šachmatų partijų neužsirašinėdavo, todėl jų išliko tik keletas. Viena iš išlikusių partijų: {{ŠachmatųLenta|= |tright |Kochrenas – Dešapelis, St. Cloud, 1821. |= | | | | | |rd|kd| |= | | | |rl| | |pd|pd|= | | | | |pd| |nd| |= | | | |pd|pl| | | |= | | | |pl| |pl|pl|qd|= | | | | | | | |kl|= | | | | |nl| |bl| |= | | | |ql| | | |rl|= |''25… Vh4 – matas'' }} Kochrenas – Dešapelis, St. Cloud, 1821 (juodieji žaidžia be f linijos pėstininko ir praleidžia 2 ėjimus) ''1. e4 … 2. d4 e6 3. f4 d5 4. e5 c5 5. c3 Žc6 6. Žf3 cxd4 7. cxd4 Vb6 8. Žc3 Rd7 9. a3 Žh6 10. h3 Žf5 11. Že2 Re7 12. g4 Rh4+ 13. Žxh4 Žxh4 14. Kf2 0-0 15. Kg3 Žg6 16. b4 a5 17. Rd2 axb4 18. Rxb4 Žxb4 19. axb4 Vxb4 20. Bb1 Ba3+ 21. Žh2 Ve7 22. Bxb7 Vh4 23. Bxd7 Vf2+ 24. Rg2 Bxh3+ 25. Kxh3 Vh4#.'' {{DEFAULTSORT:Deschapelles, Alexandre}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Išorinės nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#Unofficial%20World%20Champion Neoficialūs pasaulio čempionai] {{Šachmatųpasauliočempionai}} [[Kategorija:Prancūzijos šachmatininkai]] oxcrqac49xk5h889px37cvqbd15g1qh 6667595 6667593 2022-08-20T08:07:41Z AndriejūnasK 61292 /* Biografija */ wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |tikrasvardas= Guillaume Le Breton Deschapelles |foto= [[Vaizdas:Alexandre Deschapelles.jpg|thumb||270px|Aleksandras Dešapelis]] |salis= {{flag|FRA}} |gime= [[1780]] m. [[kovo 7]] d. |mire= {{Mirė|1847|||1780|3|7}} |mvieta= [[Prancūzija]] |pasauliocempionas= [[1800]]–[[1821]] m. }} '''Aleksandras Dešapelis''' ({{fr|Alexandre Deschapelles}}, piln. {{fr|Guillaume Le Breton Deschapelles}}; [[1780]] m. [[kovo 7]] d. – [[1847]] m.) – pasaulio [[šachmatai|šachmatų]] čempionas ([[1800]]–[[1821]] m.). == Biografija == Dešapelis buvo žmogus, kuris puikiai įvaldydavo pačius įvairiausius žaidimus. Jis garsėjo kaip geriausias [[Prancūzija|Prancūzijos]] šachmatų, [[trik trak]], [[biliardas|biliardo]] ir [[vistas|visto]] žaidėjas. Dešapelis mėgdavo žaisti šachmatais Regentų kavinėje (''Café de la Régence''). Ten taip pat lankydavosi [[Maximilien Robespierre|Robespjeras]], [[Napoleonas]], [[François-André Danican Philidor|Filidoras]], [[Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais|Le Burdonė]] ir [[Pierre Saint-Amant|Sen Amantas]], visi jie žaisdavo šachmatais. Dešapelis niekada nestudijavo šachmatų teorijos ir net nebuvo buvo skaitęs jokio veikalo šia tema. Todėl įprastinėse debiutų schemose pats turėdavo atrasti teisingus ėjimus ir žaidimas būdavo lėtesnis nei priešininkų. Netgi žaidžiant su [[John Cochrane|Kochrenu]] ir [[Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais|Le Burdone]] (Dešapelio mokiniu nuo [[1820]] m.) tai tapdavo trūkumu. Žaisdamas labai dažnai atsisakydavo 2 ėjimų ir pėstininko varžovo naudai. Anglų šachmatininkas [[George Perigal]] apie jį rašė taip: {{quote|Ponas Dešapelis buvo geriausias šachmatų žaidėjas Prancūzijoje; Dešapelis buvo geriausias visto žaidėjas Prancūzijoje; Ponas Dešapelis buvo geriausias biliardo žaidėjas Prancūzijoje (biliardo lazdą valdydavo dešinės rankos strampu); Dešapelis buvo geriausias moliūgų augintojas Prancūzijoje; ir Ponas Dešapelis – didžiausias Prancūzijos melagis.}} Dešapelis patyrė didžiulę fizinę traumą tarnaudamas Napoleono kariuomenėje [[Mainco mūšis|Mainco mūšyje]] su [[Prūsija|Prūsijos]] armija – jo kaukolė įkirsta kardu, antras smūgis perkirto jo veidą įstrižai nuo antakio iki smakro. Negana to, per leisgyvį Dešapelį prajojo Prūsų armijos kavalerija. Jis buvo paliktas mirti lauke, ir tik per stebuklą liko gyvas. Palaikė Napoleoną iki tol, kol šis netapo imperatoriumi. Pralobęs iš visto žaidimuose išloštų sumų, nusipirko užmiesčio namą, kur laisvalaikiu augindavo moliūgus. Paskutinius gyvenimo metus Dešapelis praleido prikaustytas prie lovos, kurdamas utopines tautų konstitucijas. == Dešapelis ir šachmatai == Pasak Dešapelio, jis šachmatais išmoko žaisti per 4 dienas, žaisdamas su Bernardu, geriausiu žaidėju po Filidoro. Pirmąsias tris dienas pralaimėjo, o ketvirtąją laimėjo. Nuo to laiko, pasak jo, nei patobulėjo, nei tapo prastesniu žaidėju. Šachmatai, Dešapelio manymu, yra lyg idėja, kuri kartą suprasta, nebegali būti pamiršta. Dešapelis metė šachmatų žaidimą gan greitai po Sen Klaudo varžybų, atsidėdamas vistui, kur galėdavo išlošti kur kas didesnes sumas. Sen Klaudo varžybose laimėjo prieš Kochreną +6 -0 =1, bet pralaimėjo savo mokiniui Le Burdonė 1–6. 1836 m. trumpam vėl buvo užsiėmęs šachmatais – trijų partijų mače sužaidė lygiosiomis su Sen Amantu +1 –1 =1, atsisakydamas pėstininko ir 2 ėjimų. == Išlikusios partijos == Dešapelis šachmatų partijų neužsirašinėdavo, todėl jų išliko tik keletas. Viena iš išlikusių partijų: {{ŠachmatųLenta|= |tright |Kochrenas – Dešapelis, St. Cloud, 1821. |= | | | | | |rd|kd| |= | | | |rl| | |pd|pd|= | | | | |pd| |nd| |= | | | |pd|pl| | | |= | | | |pl| |pl|pl|qd|= | | | | | | | |kl|= | | | | |nl| |bl| |= | | | |ql| | | |rl|= |''25… Vh4 – matas'' }} Kochrenas – Dešapelis, St. Cloud, 1821 (juodieji žaidžia be f linijos pėstininko ir praleidžia 2 ėjimus) ''1. e4 … 2. d4 e6 3. f4 d5 4. e5 c5 5. c3 Žc6 6. Žf3 cxd4 7. cxd4 Vb6 8. Žc3 Rd7 9. a3 Žh6 10. h3 Žf5 11. Že2 Re7 12. g4 Rh4+ 13. Žxh4 Žxh4 14. Kf2 0-0 15. Kg3 Žg6 16. b4 a5 17. Rd2 axb4 18. Rxb4 Žxb4 19. axb4 Vxb4 20. Bb1 Ba3+ 21. Žh2 Ve7 22. Bxb7 Vh4 23. Bxd7 Vf2+ 24. Rg2 Bxh3+ 25. Kxh3 Vh4#.'' {{DEFAULTSORT:Deschapelles, Alexandre}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Išorinės nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#Unofficial%20World%20Champion Neoficialūs pasaulio čempionai] {{Šachmatųpasauliočempionai}} [[Kategorija:Prancūzijos šachmatininkai]] 8dw7m0ds5fxm2rjfkqv9mywio1mnqa8 6667597 6667595 2022-08-20T08:09:40Z AndriejūnasK 61292 /* Biografija */ wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |tikrasvardas= Guillaume Le Breton Deschapelles |foto= [[Vaizdas:Alexandre Deschapelles.jpg|thumb||270px|Aleksandras Dešapelis]] |salis= {{flag|FRA}} |gime= [[1780]] m. [[kovo 7]] d. |mire= {{Mirė|1847|||1780|3|7}} |mvieta= [[Prancūzija]] |pasauliocempionas= [[1800]]–[[1821]] m. }} '''Aleksandras Dešapelis''' ({{fr|Alexandre Deschapelles}}, piln. {{fr|Guillaume Le Breton Deschapelles}}; [[1780]] m. [[kovo 7]] d. – [[1847]] m.) – pasaulio [[šachmatai|šachmatų]] čempionas ([[1800]]–[[1821]] m.). == Biografija == Dešapelis buvo žmogus, kuris puikiai įvaldydavo pačius įvairiausius žaidimus. Jis garsėjo kaip geriausias [[Prancūzija|Prancūzijos]] šachmatų, [[trik trak]], [[biliardas|biliardo]] ir [[vistas|visto]] žaidėjas. Dešapelis mėgdavo žaisti šachmatais Regentų kavinėje (''Café de la Régence''). Ten taip pat lankydavosi [[Maximilien Robespierre|Robespjeras]], [[Napoleonas]], [[François-André Danican Philidor|Filidoras]], [[Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais|Le Burdonė]] ir [[Pierre Saint-Amant|Sen Amantas]], visi jie žaisdavo šachmatais. Dešapelis niekada nestudijavo šachmatų teorijos ir net nebuvo buvo skaitęs jokio veikalo šia tema. Todėl įprastinėse [[Debiutas (šachmatai)|debiutų]] schemose pats turėdavo atrasti teisingus ėjimus ir žaidimas būdavo lėtesnis nei priešininkų. Netgi žaidžiant su [[John Cochrane|Kochrenu]] ir [[Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais|Le Burdone]] (Dešapelio mokiniu nuo [[1820]] m.) tai tapdavo trūkumu. Žaisdamas labai dažnai atsisakydavo 2 ėjimų ir pėstininko varžovo naudai. Anglų šachmatininkas [[George Perigal]] apie jį rašė taip: {{quote|Ponas Dešapelis buvo geriausias šachmatų žaidėjas Prancūzijoje; Dešapelis buvo geriausias visto žaidėjas Prancūzijoje; Ponas Dešapelis buvo geriausias biliardo žaidėjas Prancūzijoje (biliardo lazdą valdydavo dešinės rankos strampu); Dešapelis buvo geriausias moliūgų augintojas Prancūzijoje; ir Ponas Dešapelis – didžiausias Prancūzijos melagis.}} Dešapelis patyrė didžiulę fizinę traumą tarnaudamas Napoleono kariuomenėje [[Mainco mūšis|Mainco mūšyje]] su [[Prūsija|Prūsijos]] armija – jo kaukolė įkirsta kardu, antras smūgis perkirto jo veidą įstrižai nuo antakio iki smakro. Negana to, per leisgyvį Dešapelį prajojo Prūsų armijos kavalerija. Jis buvo paliktas mirti lauke, ir tik per stebuklą liko gyvas. Palaikė Napoleoną iki tol, kol šis netapo imperatoriumi. Pralobęs iš visto žaidimuose išloštų sumų, nusipirko užmiesčio namą, kur laisvalaikiu augindavo moliūgus. Paskutinius gyvenimo metus Dešapelis praleido prikaustytas prie lovos, kurdamas utopines tautų konstitucijas. == Dešapelis ir šachmatai == Pasak Dešapelio, jis šachmatais išmoko žaisti per 4 dienas, žaisdamas su Bernardu, geriausiu žaidėju po Filidoro. Pirmąsias tris dienas pralaimėjo, o ketvirtąją laimėjo. Nuo to laiko, pasak jo, nei patobulėjo, nei tapo prastesniu žaidėju. Šachmatai, Dešapelio manymu, yra lyg idėja, kuri kartą suprasta, nebegali būti pamiršta. Dešapelis metė šachmatų žaidimą gan greitai po Sen Klaudo varžybų, atsidėdamas vistui, kur galėdavo išlošti kur kas didesnes sumas. Sen Klaudo varžybose laimėjo prieš Kochreną +6 -0 =1, bet pralaimėjo savo mokiniui Le Burdonė 1–6. 1836 m. trumpam vėl buvo užsiėmęs šachmatais – trijų partijų mače sužaidė lygiosiomis su Sen Amantu +1 –1 =1, atsisakydamas pėstininko ir 2 ėjimų. == Išlikusios partijos == Dešapelis šachmatų partijų neužsirašinėdavo, todėl jų išliko tik keletas. Viena iš išlikusių partijų: {{ŠachmatųLenta|= |tright |Kochrenas – Dešapelis, St. Cloud, 1821. |= | | | | | |rd|kd| |= | | | |rl| | |pd|pd|= | | | | |pd| |nd| |= | | | |pd|pl| | | |= | | | |pl| |pl|pl|qd|= | | | | | | | |kl|= | | | | |nl| |bl| |= | | | |ql| | | |rl|= |''25… Vh4 – matas'' }} Kochrenas – Dešapelis, St. Cloud, 1821 (juodieji žaidžia be f linijos pėstininko ir praleidžia 2 ėjimus) ''1. e4 … 2. d4 e6 3. f4 d5 4. e5 c5 5. c3 Žc6 6. Žf3 cxd4 7. cxd4 Vb6 8. Žc3 Rd7 9. a3 Žh6 10. h3 Žf5 11. Že2 Re7 12. g4 Rh4+ 13. Žxh4 Žxh4 14. Kf2 0-0 15. Kg3 Žg6 16. b4 a5 17. Rd2 axb4 18. Rxb4 Žxb4 19. axb4 Vxb4 20. Bb1 Ba3+ 21. Žh2 Ve7 22. Bxb7 Vh4 23. Bxd7 Vf2+ 24. Rg2 Bxh3+ 25. Kxh3 Vh4#.'' {{DEFAULTSORT:Deschapelles, Alexandre}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Išorinės nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#Unofficial%20World%20Champion Neoficialūs pasaulio čempionai] {{Šachmatųpasauliočempionai}} [[Kategorija:Prancūzijos šachmatininkai]] ddqqqy2304qnnyzdk7x0olyrjqukc3t 0 89001 6667307 3209589 2022-08-19T17:53:56Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki [[Alytaus miesto savivaldybės taryba]] – [[Alytaus miesto savivaldybė]]s atstovaujamoji institucija, išrinkta [[2002]] m. [[gruodžio 22]] d. == Partijos == Rinkimai įvyko 2002 m. [[gruodžio 22]] d. Rinkimuose gavo vietų: * [[Lietuvos socialdemokratų partija]] (LSDP) – 7 * [[Naujoji sąjunga]] (socialliberalai) (NS) – 5 * [[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]] (Lietuvos konservatoriai) (TSLK) – 5 * [[Tvarka ir teisingumas|Liberalų demokratų partija]] (LLDP) – 3 * [[Lietuvos centro sąjunga]] (LCS) – 2 * [[Lietuvos krikščionys demokratai]] (LKD) – 2 * [[Lietuvos liberalų sąjunga]] (LLS) – 2 * [[Lietuvos nacionaldemokratų partija]] (LNDP) – 1 === Tarybos nariai === {|{{graži lentelė}} |'''Nr. sąraše'''||'''Vardas, pavardė'''||'''Partija'''||'''Nuo kada''' |----- |1||[[Jurgis Krasnickas]]||LSDP||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |2||[[Česlovas Daugėla]]||LSDP||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |3||[[Henrikas Šivokas]]||LSDP||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |6||[[Vytautas Špucis]]||LSDP||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |7||[[Vytautas Lubauskas]]||LSDP||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |8||[[Julius Antanas Žukas]]||LSDP||[[2003]] m. [[balandžio 3]] d. |----- |9||[[Sigitas Kauzonas]]||LSDP||2003 m. [[balandžio 8]] d. |----- |1||[[Vytautas Kirkliauskas]]||NS||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |2||[[Valdas Dumbliauskas]]||NS||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |3||[[Adelė Dimšienė]]||NS||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |5||[[Laimutis Urbanavičius]]||NS||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |6||[[Egidijus Mensevičius]]||NS||2003 m. [[kovo 28]] d. |----- |1||[[Dobilas Kurtinaitis]]||TSLK||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |2||[[Pranas Jaciunskas]]||TSLK||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |3||[[Vytas Jazepčikas]]||TSLK||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |4||[[Vytautas Zambacevičius]]||TSLK||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |6||[[Rima Rakauskienė]]||TSLK||[[2004]] m. [[balandžio 6]] d. |----- |2||[[Jonas Balčius (1957)|Jonas Balčius]]||LLDP||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |3||[[Juozas Skestenis]]||LLDP||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |4||[[Rimvydas Anusauskas]]||LLDP||[[2004]] m. [[rugpjūčio 31]] d. |----- |1||[[Rasa Kazlauskienė]]||LCS||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |4||[[Gediminas Jegelevičius]]||LCS||2004 m. [[balandžio 21]] d. |----- |1||[[Rolandas Žakas]]||LKD||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |3||[[Virgilijus Leketas]]||LKD||2003 m. [[lapkričio 25]] d. |----- |1||[[Gediminas Daukšys]]||LLS||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |2||[[Arvydas Švirmickas]]||LLS||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |1||[[Vitas Leonavičius]]||LNDP||2002 m. gruodžio 22 d. |----- |} === Tarybos nariai, kurių įgaliojimai nutrūko prieš terminą === {|{{graži lentelė}} |'''Nr. sąraše'''||'''Vardas, pavardė'''||'''Partija'''||'''Nuo'''||'''Iki'''|| |----- |1||[[Gintaras Šurkus]]||LLDP||2002 m. gruodžio 22 d.||2004 m. rugpjūčio 31 d.|| Įsiteisėjo teismo apkaltinamasis nuosprendis |----- |2||[[Kęstutis Miliauskas]]||LCS||2002 m. gruodžio 22 d.||2004 m. balandžio 6 d.|| |----- |3||[[Valdas Račkauskas]]||LCS||2004 m. balandžio 6 d.||2004 m. balandžio 21 d.|| |----- |2||[[Albinas Minkevičius]]||LKD||2002 m. gruodžio 22 d.||2003 m. lapkričio 25 d.|| |----- |4||[[Julius Sabatauskas]]||LSDP||2002 m. gruodžio 22 d.||2003 m. balandžio 3 d.|| |----- |5||[[Ona Balevičiūtė]]||LSDP||2002 m. gruodžio 22 d.||2003 m. balandžio 8 d.|| |----- |4||[[Raimundas Markauskas]]||NS||2002 m. gruodžio 22 d.||2003 m. kovo 28 d.|| |----- |5||[[Zenius Kunigonis]]||TSLK||2002 m. gruodžio 22 d.||2004 m. balandžio 6 d.|| |----- |} == Veikla == Pirmasis tarybos posėdis įvyko [[2003]] m. [[balandžio 10]] d. Meru išrinktas Vytautas Kirkliauskas, mero pavaduotoju Sigitas Kauzonas. Administracijos direktoriumi paskirtas [[Feliksas Džiautas]]. == Nuorodos == [http://www.alytus.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės tarybos|2003]] [[Kategorija:2003 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]] 88a5pxpvo26uhv5mxhimtcvukd7yng6 0 94457 6667686 6529033 2022-08-20T10:57:20Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{Kiti|Girininkai|}} {{Ltgyv |pavad = Girininkai |foto = Girininkai (Rokų seniūnija), kryžius.JPG |plotis = 280px |fotoinfo = Kryžius |lat = 54.776 |long = 23.956 |sav = Kauno rajono savivaldybė |sen = Rokų seniūnija |gyv = 203 |metai = 2021 |vikiteka = Category:Girininkai (Kaunas) |kirčl = {{Vietovardis|Gìrininkai|Gìrininkų|Gìrininkams|Gìrininkus|Gìrininkais|Gìrininkuose|k=1|š=1}} }} '''Girininkai''' – kaimas [[Kauno rajono savivaldybė]]s pietinėje dalyje, 8 km į pietus nuo [[Rokai|Rokų]]. Yra [[Girininkų pagrindinė mokykla]], molio karjeras. Per kaimą teka [[Girmuo]]nio ir Moteros upeliai. [[Vaizdas:Girininkai (Rokų seniūnija), ūkio pastatai.JPG|miniatiūra|250px|left|Ūkio pastatai kelyje {{RK1911}}]] == Gyventojai == {{dem|kolon=4|till=320|inc=20|incmin=10 |1888|46|r1888=<ref>{{1888sur}}</ref> |1959|187|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|234|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|320|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|266|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|265|r2001=<ref>{{2001sur(Kaunas)}}</ref> |2011|233|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|203|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} === Žymūs žmonės === Čia gimė pedagogas ir visuomenės veikėjas [[Juozas Kairiūkštis]] bei jaunausias jo brolis, vidaus ir nervų ligų gydytojas daktaras [[Povilas Kairiūkštis]]; Lietuvos knygnešiai Kazys Aglinskas ir Petras Varkala. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{ltunavigacija |C=Girininkai |Š=[[Rokų kaimas]] |ŠR= |R= |PR= |P=[[Purvininkai]] |PV=[[Linksmakalnis|LINKSMAKALNIS]] |V= |ŠV= }} [[Kategorija:Kauno rajono savivaldybės gyvenvietės]] q995ptaxu601bipsqrn4b6bdje54u93 0 97307 6667653 6473509 2022-08-20T09:33:46Z SUJIRENas 47083 + Mykolas Alekna wikitext text/x-wiki {{Vikižodynas}} '''Alekna''' − lietuviška vyriškos giminės pavardė. {{Taip pat|Aleknavičius}} Šios pavardės moteriškosios giminės formos yra: [[Aleknienė]] (ištekėjusi moteris) ir [[Aleknaitė]] (mergautinė pavardė). Šią pavardę turi šie garsesni asmenys: * [[Algimantas Alekna]] – architektas * [[Antanas Alekna]] – kunigas, istorikas, publicistas, vertėjas * [[Arvydas Alekna]] – teisininkas, politikas * [[Benjaminas Alekna]] – kompozitorius, pianistas, pedagogas * [[Gintautas Alekna]] – teleoperatorius, fotografas, keliautojas * [[Jonas Alekna (1917)]] – teatro aktorius, režisierius, dailininkas * [[Jonas Alekna (1963)]] – politikas * [[Julius Alekna]] – politikas * [[Jurgis Alekna]] – gydytojas, visuomenininkas, knygnešys * [[Mykolas Alekna]] – atletas, disko metikas * [[Raimundas Alekna]] – psichiatras psichoterapeutas, politikas * [[Vidmantas Alekna]] – gydytojas reumatologas, geriatras * [[Viktoras Alekna]] – žurnalistas, poetas, prozininkas, vertėjas * [[Virgilijus Alekna]] – atletas, disko metikas * [[Zenonas Petras Alekna]] – matematikas '''Alekna''' – vardas. Šį vardą turi šie garsesni asmenys: * [[Alekna Davainaitis]] – LDK didikas * [[Alekna Sudimantaitis]] – LDK didikas, valstybės veikėjas * [[Romanas Alekna Švoinickis]] – tapytojas, [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] dalyvis {{Pavardė}} [[Kategorija:Lietuviškos pavardės]] [[Kategorija:Vardai]] gu49m3h2azayi182u7o81s7npiebzdj 0 98565 6667308 6490923 2022-08-19T17:53:59Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki '''[[Alytaus miesto savivaldybės taryba]]''' – [[Alytaus miesto savivaldybė]]s atstovaujamoji institucija, išrinkta [[2007]] m. [[vasario 25]] d. visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose [[2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai|rinkimuose]] pagal proporcinę [[rinkimų sistema|rinkimų sistemą]] ir [[Lietuvos Respublika|Lietuvos Respublikoje]] registruotų politinių [[Lietuvos partijos|partijų]] pateiktus kandidatų sąrašus. == Partijos == Rinkimuose dalyvavusios partijos gavo vietų:<ref> [http://www.vrk.lt/2007_savivaldybiu_tarybu_rinkimai/lt/savivaldybes/rapg_6777.html Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys] </ref> {|{{graži lentelė}} |'''Sąrašo numeris'''||'''Sąrašo pavadinimas'''||'''Gauta balsų'''||'''Gauta mandatų''' |-- |13.||[[Lietuvos socialdemokratų partija]]||4551||7 |-- |20.||[[Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai|Tėvynės sąjunga]](konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai)||3883||6 |-- |5.||Partija [[Tvarka ir teisingumas]](liberalai demokratai)||2506||4 |-- |24.||[[Naujoji sąjunga]](socialliberalai)||2026||3 |-- |4.||[[Liberalų ir centro sąjunga]]||1513||3 |-- |21.||[[Darbo partija]]||1027||2 |-- |22.||[[Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis]]||870||1 |-- |3.||[[Lietuvos krikščionys demokratai]]||795||1 |-- |18.||[[Pilietinės demokratijos partija]]||611||0 |-- |19.||[[Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga]]||275||0 |-- || ||Iš viso:||18057||27 |-- |} == Tarybos nariai == {|{{graži lentelė}} |'''Numeris sąraše'''||'''Gavo balsų'''||'''Galutinis numeris'''||'''Vardas, pavardė'''||'''Sąrašas'''||'''Pastabos''' |-- |2||1923||1||[[Jurgis Krasnickas]]||[[LSDP]]|| |-- |4||1476||3||[[Česlovas Daugėla]] ||[[LSDP]]|| |-- |3||1295||4||[[Henrikas Šivokas]] ||[[LSDP]]|| |-- |9||944||6||[[Nerijus Cesiulis]] ||[[LSDP]]|| |-- |8||728||7||[[Vytautas Špucis]] ||[[LSDP]]|| |-- |6||572||8||[[Jonas Virbickas]] ||[[LSDP]]||Nuo 2007 m. [[balandžio 4]] d. |-- |1||1907||2||[[Feliksas Džiautas]] ||[[LSDP]]||Nuo [[2009]] m. [[balandžio 25]] d. |-- |1||2727||1||[[Dobilas Kurtinaitis]] ||[[TS]] || |-- |2||1718||2||[[Pranas Jaciunskas]] ||[[TS]]|| |-- |4||1553||3||[[Vytas Jazepčikas]] ||[[TS]]|| |-- |3||1280||4||[[Rima Rakauskienė]] ||[[TS]]|| |-- |5||882||5||[[Silvija Peštenienė]] ||[[TS]]|| |-- |6||761||6||[[Deividas Džervus]] ||[[TS]]|| |-- |2||804||2||[[Rimvydas Anusauskas]] ||[[Tvarka ir teisingumas|TT]]|| |-- |3||714||4||[[Romas Jankauskas (1964)|Romas Jankauskas]]||[[Tvarka ir teisingumas|TT]]|| |-- |5||597||5||[[Jolanta Galakvoščienė]] ||[[Tvarka ir teisingumas|TT]]||Nuo 2007 m. [[balandžio 16]] d. |-- |10||534||6||[[Jonas Balčius (1957)|Jonas Balčius]] ||[[Tvarka ir teisingumas|TT]]||Nuo [[2010]] m. [[gruodžio 22]] d. |-- |3||883||2||[[Valdas Dumbliauskas]] ||[[NS]]|| |-- |2||767||3||[[Adelė Dimšienė]] ||[[NS]]|| |-- |5||650||4||[[Egidijus Mensevičius]] ||[[NS]]||Nuo [[2008]] m. [[rugsėjo 2]] d. |-- |1||1026||1||[[Gediminas Jegelevičius]] ||[[LiCS]]|| |-- |2||712||2||[[Nijolė Makštutienė]] ||[[LiCS]]|| |-- |4||503||3||[[Romualdas Ambroževičius]] ||[[LiCS]]|| |-- |1||390||1||[[Virginija Graudinienė]] ||[[Darbo partija|DP]]|| |-- |4||319||3||[[Danguolė Juozapavičienė]] ||[[Darbo partija|DP]]||Nuo 2007 m. [[gegužės 29]] d. |-- |1||572||1||[[Gediminas Daukšys]] ||[[LRLS]]|| |-- |1||450||1||[[Virgilijus Leketas]] ||[[LKDP]]|| |-- |} === Tarybos nariai, kurių įgaliojimai nutrūko prieš terminą === {|{{graži lentelė}} |'''Numeris sąraše'''||'''Gavo balsų'''||'''Galutinis numeris'''||'''Vardas, pavardė'''||'''Sąrašas'''||'''Priežastis'''||'''Data''' |-- |10||955||5||[[Ona Balevičiūtė]] ||[[LSDP]]||Atsisakė mandato|| 2007 m. balandžio 4 d. |-- |1||1907||2||[[Feliksas Džiautas]] ||[[LSDP]]||Atsisakė mandato|| 2007 m. balandžio 4 d. – [[gruodžio 20]] d. |-- |1||956||1||[[Juozas Skestenis]] ||[[Tvarka ir teisingumas|TT]]||Atsisakė mandato|| 2007 m. balandžio 17 d. |-- |2||382||2||[[Linas Jonas Palionis]] ||[[Darbo partija|DP]]||Atsisakė mandato|| 2007 m. gegužės 29 d. |-- |1||1206||1||[[Vytautas Kirkliauskas]] ||[[NS]]||Mirė||2008 m. [[rugpjūčio 16]] d. |-- |5||566||9||[[Aurimas Jurčius]] ||[[LSDP]]||Atsisakė mandato||2007 m. gruodžio 20 d. – 2009 m. [[balandžio 16]] d. |-- |4||789||3||[[Vitas Leonavičius]] ||[[Tvarka ir teisingumas|TT]]||Mirė||[[2009]] m. [[gegužės 25]] d. |-- |1||956||1||[[Juozas Skestenis]] ||[[Tvarka ir teisingumas|TT]]||Atsistatydino||[[2009]] m. [[birželio 4]] d. – 2010 m. gruodžio 22 d. |----- |} == Veikla == Pirmasis tarybos posėdis įvyko 2007 m. [[balandžio 12]] d. Savivaldybės [[meras|meru]] išrinktas [[Česlovas Daugėla]]. Už jį balsavo 20 iš 27 tarybos narių. Mero pavaduotojais išrinkti socialdemokratas [[Feliksas Džiautas]] ir liberalcentristė [[Nijolė Makštutienė]], savivaldybės administratoriumi paskirtas liberaldemokratas [[Juozas Skestenis]]. Tų pačių metų gruodžio mėn. administracijos direktoriumi paskirtas Feliksas Džiautas, ėjęs pareigas iki politinių jėgų persiskirstymo 2009 m. [[kovo 27]] d. Dėl to, už partijos vardo diskreditavimą, partinių įsipareigojimų nevykdymą iš socialdemokratų gretų pašalintas meras Česlovas Daugėla. Mero pavaduotojomis išrinktos Nijolė Makštutienė ir Rima Rakauskienė. [[Specialiųjų tyrimų tarnyba]]i pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir įtarimų [[korupcija]] buvusiai miesto valdžiai, [[2010]] m. [[gruodžio 9]] d. Alytaus meru išrinktas Feliksas Džiautas, [[gruodžio 17]] d. mero pavaduotoju – [[Dobilas Kurtinaitis]], administracijos direktoriumi paskirtas [[Juozas Skestenis]]. <ref>[http://www.ams.lt/New/index.php?Lang=34&ItemId=79269 Darbą pradėjo naujasis Alytaus miesto savivaldybės meras. Alytaus miesto savivaldybė]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Nuorodos == * [http://www.alytus.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120614115828/http://www.alytus.lt/ |date=2012-06-14 }} * [http://www.ams.lt Oficiali svetainė] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Alytaus miesto savivaldybės tarybos|2007]] [[Kategorija:2007 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai]] olb1iybp510x1g28u9ka4htuc0prl8j 0 107570 6667105 6665727 2022-08-19T13:26:28Z Kails 1022 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Afropavo congensis''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Afropavo_congensis_-Antwerp_Zoo_-pair-8a.jpg|260px|]] | caption = Konginių povų porelė ([[patinas]] kairėje, [[patelė]] dešinėje) laikoma [[Antverpeno zoologijos sodas|Antverpeno zoologijos sode]]}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = nt | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22679430/208189646 | title=IUCN Red List - Afropavo congensis | publisher=IUCN Red list | accessdate=2021-08-23}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vištiniai paukščiai | taxon1 = Galliformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Fazaniniai | taxon1 = Phasianidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Pavoninae}} {{Taxobox_triba | taxon = | taxon1 = Pavonini}} {{Taxobox_row | type = [[Gentis]] | name = '''Konginiai povai''' | latin = Afropavo}} {{Taxobox_rusis | taxon = Konginis povas| taxon1 = Afropavo congensis}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Afropavo congensis | autorius = James Chapin{{!}}Chapin | metai = 1936 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Konginis povas''' (''Afropavo congensis'')<ref>[https://raštija.lt/zodis/http%3A%2F%2Fwww.lexinfo.net%2Flmf%23Pauk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3-pavadinim%C5%B3-%C5%BEodynas%2Fkonginis-povas-26ec32e3c5a124efcd7f1df7867c212a-lexicalentry/ ''Kònginis póvas'']. Raštija.lt, iš: Paukščių pavadinimų žodynas. Vilnius, 2009.</ref> – [[Vištiniai paukščiai|vištinių paukščių]] (''Galliformes'') būrio, [[fazaniniai|fazaninių]] (''Phasianidae'') šeimos vienintelė konginių povų [[Gentis (biologija)|genties]]<ref>raštija.lt / [https://raštija.lt/?s=konginiai+povai&custom_action=custom_search Konginiai povai]</ref> [[rūšis]] natūraliai paplitusi [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinės Respublikos]] centro rytinės dalies [[Atogrąžų miškai|atogrąžų miškuose]].<ref name="iucnredlist.org">iucnredlist.org / [https://www.iucnredlist.org/species/22679430/208189646 Congo Peafowl ''Afropavo congensis''] | [[Tarptautinė raudonoji knyga]] | LAST ASSESSED: 23 September 2021</ref> Kūno ilgis 64-70 cm.<ref name="birdlife.org">birdlife.org / [http://datazone.birdlife.org/species/factsheet/congo-peafowl-afropavo-congensis Congo Peafowl ''Afropavo congensis''] | [[BirdLife International]]</ref> Patino galva plika, pilkai melsvos spalvos, gerklė purpurinė, likusi kaklo dalis apaugusi trumpomis [[plunksna|plunknomis]]. Ant galvos iš statmenų plunksnų kuodas. Viršutinė kūno pusė bronziškai žalia, su violetinės spalvos apvadais, antuodegis su ryškiomis ovalinėmis dėmėmis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Afropavo}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Fazaniniai]] bojv1f7in2tdw04bq2gjnfvjpa3z1i2 6667256 6667105 2022-08-19T14:58:49Z Kails 1022 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Afropavo congensis''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Afropavo_congensis_-Antwerp_Zoo_-pair-8a.jpg|260px|]] | caption = Konginių povų porelė ([[patinas]] kairėje, [[patelė]] dešinėje) laikoma [[Antverpeno zoologijos sodas|Antverpeno zoologijos sode]]}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = nt | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22679430/208189646 | title=IUCN Red List - Afropavo congensis | publisher=IUCN Red list | accessdate=2021-08-23}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vištiniai paukščiai | taxon1 = Galliformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Fazaniniai | taxon1 = Phasianidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Pavoninae}} {{Taxobox_triba | taxon = | taxon1 = Pavonini}} {{Taxobox_row | type = [[Gentis]] | name = '''Konginiai povai''' | latin = Afropavo}} {{Taxobox_rusis | taxon = Konginis povas| taxon1 = Afropavo congensis}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Afropavo congensis | autorius = James Chapin{{!}}Chapin | metai = 1936 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Konginis povas''' (''Afropavo congensis'')<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1113397 Konginis povas]</ref><ref>[https://raštija.lt/zodis/http%3A%2F%2Fwww.lexinfo.net%2Flmf%23Pauk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3-pavadinim%C5%B3-%C5%BEodynas%2Fkonginis-povas-26ec32e3c5a124efcd7f1df7867c212a-lexicalentry/ ''Kònginis póvas'']. Raštija.lt, iš: Paukščių pavadinimų žodynas. Vilnius, 2009.</ref> – [[Vištiniai paukščiai|vištinių paukščių]] (''Galliformes'') būrio, [[fazaniniai|fazaninių]] (''Phasianidae'') šeimos vienintelė konginių povų [[Gentis (biologija)|genties]]<ref>raštija.lt / [https://raštija.lt/?s=konginiai+povai&custom_action=custom_search Konginiai povai]</ref> [[rūšis]] natūraliai paplitusi [[Kongo Demokratinė Respublika|Kongo Demokratinės Respublikos]] centro rytinės dalies [[Atogrąžų miškai|atogrąžų miškuose]].<ref name="iucnredlist.org">iucnredlist.org / [https://www.iucnredlist.org/species/22679430/208189646 Congo Peafowl ''Afropavo congensis''] | [[Tarptautinė raudonoji knyga]] | LAST ASSESSED: 23 September 2021</ref> Kūno ilgis 64-70 cm.<ref name="birdlife.org">birdlife.org / [http://datazone.birdlife.org/species/factsheet/congo-peafowl-afropavo-congensis Congo Peafowl ''Afropavo congensis''] | [[BirdLife International]]</ref> Patino galva plika, pilkai melsvos spalvos, gerklė purpurinė, likusi kaklo dalis apaugusi trumpomis [[plunksna|plunknomis]]. Ant galvos iš statmenų plunksnų kuodas. Viršutinė kūno pusė bronziškai žalia, su violetinės spalvos apvadais, antuodegis su ryškiomis ovalinėmis dėmėmis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Afropavo}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Fazaniniai]] hp3rh7qa9z8kp0rgloe5hvwghzvkzfs 0 107598 6667036 6666317 2022-08-19T12:30:00Z Kails 1022 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Argusianus argus''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Argusianus_argus,_Khao_Sok,_Thailand_1.jpg|260px|]] | caption = Argusų [[patinas]]}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Great_Argus_female_RWD.jpg|260px|]] | caption = Argusų [[patelė]], laikoma [[Tampa|Tampos]] „Lowry“ parko [[Zoologijos sodas|zoosode]]}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = vu | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22725006/183255774 | title=IUCN Red List - Argusianus argus | publisher=IUCN Red list | accessdate=2020-08-26}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vištiniai paukščiai | taxon1 = Galliformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Fazaniniai | taxon1 = Phasianidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Pavoninae}} {{Taxobox_gentis | taxon = Argusai | taxon1 = Argusianus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Argusas | taxon1 = Argusianus argus}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Argusianus argus | autorius = Carl von Linné{{!}}Linnaeus | metai = 1766 }} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = [[Sinonimas|Sinonimai]]}} * ''Phasianus argus'' <small>Linnaeus, 1766</small> * ''Pavo argus'' * ''Argusianus bipunctatus'' * ''Argus bipunctatus'' <small>Wood, 1871</small> * ''Argus giganteus'' <small>Temminck, 1813</small> {{Taxobox_pabaiga}} '''Argusas''' (''Argusianus argus'')<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1114239 Argusas]</ref> – [[Vištiniai paukščiai|vištinių paukščių]] (''Galliformes'') būrio, [[fazaniniai|fazaninių]] (''Phasianidae'') šeimos vienintelė argusų<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1114238 Argusai]</ref> [[Gentis (biologija)|genties]] [[rūšis]], natūraliai paplitusi [[Pietryčių Azija|Petryčių Azijos]] dalyje.<ref name="worldbirdnames.org">worldbirdnames.org / [https://www.worldbirdnames.org/new/bow/pheasants/ Pheasants, partridges, francolins] – ''IOC World Bird List Version v12.2''; [[Birds of the World: Recommended English Names]] (''Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai'') | Nuoroda tikrinta: 18.08.2022</ref> Veisimosi metu patinų kūno ilgis, įskaitant daugiau kaip metro ilgio uodegą, yra 2 m.<ref>britannica.com / [https://www.britannica.com/animal/argus-pheasant Argus pheasant] | [[Encyclopædia Britannica]]</ref> Gyvena regiono [[Atogrąžų miškai|atogrąžų miškuose]]. Patelė deda 2 [[Kiaušiniai|kiaušinius]], kuriuos apie 25 dienas.<ref>vle.lt / [https://www.vle.lt/straipsnis/argusai/ Argusai] | [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]</ref> Išskiriami 2 [[Porūšis|porūšiai]]:<ref name="worldbirdnames.org"></ref> * ''A. a. grayi'' <small>(Elliot, DG, 1865)</small>; paplitęs [[Borneo]] saloje. * ''A. a. argus'' <small>(Linnaeus, 1766)</small>; paplitęs [[Malaka|Malakos]] pusiasalyje ir [[Sumatra|Sumatros]] saloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Argusianus argus}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Fazaniniai]] tjxt2zynl1vgffya219gruc92rv80o3 6667111 6667036 2022-08-19T13:28:16Z Kails 1022 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Argusianus argus''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Argusianus_argus,_Khao_Sok,_Thailand_1.jpg|260px|]] | caption = Argusų [[patinas]]}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Great_Argus_female_RWD.jpg|260px|]] | caption = Argusų [[patelė]], laikoma [[Tampa|Tampos]] „Lowry“ parko [[Zoologijos sodas|zoosode]]}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = vu | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22725006/183255774 | title=IUCN Red List - Argusianus argus | publisher=IUCN Red list | accessdate=2020-08-26}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vištiniai paukščiai | taxon1 = Galliformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Fazaniniai | taxon1 = Phasianidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Pavoninae}} {{Taxobox_triba | taxon = | taxon1 = Pavonini}} {{Taxobox_gentis | taxon = Argusai | taxon1 = Argusianus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Argusas | taxon1 = Argusianus argus}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Argusianus argus | autorius = Carl von Linné{{!}}Linnaeus | metai = 1766 }} {{Taxobox_section_subdivision | color = pink | plural_taxon = [[Sinonimas|Sinonimai]]}} * ''Phasianus argus'' <small>Linnaeus, 1766</small> * ''Pavo argus'' * ''Argusianus bipunctatus'' * ''Argus bipunctatus'' <small>Wood, 1871</small> * ''Argus giganteus'' <small>Temminck, 1813</small> {{Taxobox_pabaiga}} '''Argusas''' (''Argusianus argus'')<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1114239 Argusas]</ref> – [[Vištiniai paukščiai|vištinių paukščių]] (''Galliformes'') būrio, [[fazaniniai|fazaninių]] (''Phasianidae'') šeimos vienintelė argusų<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1114238 Argusai]</ref> [[Gentis (biologija)|genties]] [[rūšis]], natūraliai paplitusi [[Pietryčių Azija|Petryčių Azijos]] dalyje.<ref name="worldbirdnames.org">worldbirdnames.org / [https://www.worldbirdnames.org/new/bow/pheasants/ Pheasants, partridges, francolins] – ''IOC World Bird List Version v12.2''; [[Birds of the World: Recommended English Names]] (''Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai'') | Nuoroda tikrinta: 18.08.2022</ref> Veisimosi metu patinų kūno ilgis, įskaitant daugiau kaip metro ilgio uodegą, yra 2 m.<ref>britannica.com / [https://www.britannica.com/animal/argus-pheasant Argus pheasant] | [[Encyclopædia Britannica]]</ref> Gyvena regiono [[Atogrąžų miškai|atogrąžų miškuose]]. Patelė deda 2 [[Kiaušiniai|kiaušinius]], kuriuos apie 25 dienas.<ref>vle.lt / [https://www.vle.lt/straipsnis/argusai/ Argusai] | [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]</ref> Išskiriami 2 [[Porūšis|porūšiai]]:<ref name="worldbirdnames.org"></ref> * ''A. a. grayi'' <small>(Elliot, DG, 1865)</small>; paplitęs [[Borneo]] saloje. * ''A. a. argus'' <small>(Linnaeus, 1766)</small>; paplitęs [[Malaka|Malakos]] pusiasalyje ir [[Sumatra|Sumatros]] saloje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Argusianus argus}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Fazaniniai]] j8xx8yutt4djou4sy9yeiuryzkhg23g 0 107648 6667031 6665726 2022-08-19T12:22:32Z Kails 1022 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Rollulus rouloul''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Crested_Wood_Partridge_(Rollulus_rouloul),_male_and_female.jpg|280px|]] | caption = Kuoduotųjų kurapkų porelė}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = vu | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22679106/196436384 | title=IUCN Red List - Rollulus rouloul | publisher=IUCN Red list | accessdate=2021-02-22}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vištiniai paukščiai | taxon1 = Galliformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Fazaniniai | taxon1 = Phasianidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Rollulinae}} {{Taxobox_row | type = [[Gentis]] | name = '''Kuoduotosios kurapkos''' | latin = Rollulus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Kuoduotoji kurapka | taxon1 = Rollulus rouloul}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Rollulus rouloul | autorius = Giovanni Antonio Scopoli{{!}}Scopoli | metai = 1786 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Kuoduotoji kurapka''' (''Rollulus rouloul'')<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1114169 Kuoduotoji kurapka]</ref> – [[Vištiniai paukščiai|vištinių paukščių]] (''Galliformes'') būrio, [[fazaniniai|fazaninių]] (''Phasianidae'') šeimos vienintelė kuoduotųjų kurapkų (''Rollulus'')<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1114168 Kuoduotosios kurapkos]</ref> [[Gentis (biologija)|genties]] [[rūšis]], natūraliai paplitusi [[Pietryčių Azija|Petryčių Azijos]] dalyje.<ref name="worldbirdnames.org">worldbirdnames.org / [https://www.worldbirdnames.org/new/bow/pheasants/ Pheasants, partridges, francolins] – ''IOC World Bird List Version v12.2''; [[Birds of the World: Recommended English Names]] (''Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai'') | Nuoroda tikrinta: 19.08.2022</ref> Nedideli paukščiai, kūno ilgis apie 26 cm, patinėlių svoris 225–300 g, patelės sveria 225–275 g.<ref name="birdsoftheworld.org">birdsoftheworld.org / [https://birdsoftheworld.org/bow/species/crepar1/cur/introduction Crested Partridge ''Rollulus rouloul'']; [[Handbook of the Birds of the World]] (''Pasaulio paukščių vadovas'') | Nuoroda tikrinta: 19.08.2022</ref> Paplitę [[Malaka|Malakos]] pusiasalyje, [[Sumatra|Sumatroje]], [[Borneo]] bei gretimose nedidelėse salose.<ref name="worldbirdnames.org"></ref> [[Lizdas|Lizdą]] įsiruošia [[miško paklotė]]je. Deda 5-6 [[kiaušinis|kiaušinius]]. Peri 18 dienų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Rollulus rouloul}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Fazaniniai]] bss73qfeen7d6t0n9tzlehlcrhdupd3 6667587 6667031 2022-08-20T07:51:04Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Rollulus rouloul''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Crested_Wood_Partridge_(Rollulus_rouloul),_male_and_female.jpg|260px|]] | caption = Kuoduotųjų kurapkų porelė}} {{Taxobox_IUCN_statusas | color = pink | status = vu | ref = <ref> {{cite web | url= https://www.iucnredlist.org/species/22679106/196436384 | title=IUCN Red List - Rollulus rouloul | publisher=IUCN Red list | accessdate=2021-02-22}}</ref>}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vištiniai paukščiai | taxon1 = Galliformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Fazaniniai | taxon1 = Phasianidae}} {{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Rollulinae}} {{Taxobox_row | type = [[Gentis]] | name = '''Kuoduotosios kurapkos''' | latin = Rollulus}} {{Taxobox_rusis | taxon = Kuoduotoji kurapka | taxon1 = Rollulus rouloul}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Rollulus rouloul | autorius = Giovanni Antonio Scopoli{{!}}Scopoli | metai = 1786 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Kuoduotoji kurapka''' (''Rollulus rouloul'')<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1114169 Kuoduotoji kurapka]</ref> – [[Vištiniai paukščiai|vištinių paukščių]] (''Galliformes'') būrio, [[fazaniniai|fazaninių]] (''Phasianidae'') šeimos vienintelė kuoduotųjų kurapkų (''Rollulus'')<ref>terminai.vlkk.lt / [http://terminai.vlkk.lt/terminas/1114168 Kuoduotosios kurapkos]</ref> [[Gentis (biologija)|genties]] [[rūšis]], natūraliai paplitusi [[Pietryčių Azija|Petryčių Azijos]] dalyje.<ref name="worldbirdnames.org">worldbirdnames.org / [https://www.worldbirdnames.org/new/bow/pheasants/ Pheasants, partridges, francolins] – ''IOC World Bird List Version v12.2''; [[Birds of the World: Recommended English Names]] (''Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai'') | Nuoroda tikrinta: 19.08.2022</ref> Nedideli paukščiai, kūno ilgis apie 26 cm, patinėlių svoris 225–300 g, patelės sveria 225–275 g.<ref name="birdsoftheworld.org">birdsoftheworld.org / [https://birdsoftheworld.org/bow/species/crepar1/cur/introduction Crested Partridge ''Rollulus rouloul'']; [[Handbook of the Birds of the World]] (''Pasaulio paukščių vadovas'') | Nuoroda tikrinta: 19.08.2022</ref> Paplitę [[Malaka|Malakos]] pusiasalyje, [[Sumatra|Sumatroje]], [[Borneo]] bei gretimose nedidelėse salose.<ref name="worldbirdnames.org"></ref> [[Lizdas|Lizdą]] įsiruošia [[miško paklotė]]je. Deda 5-6 [[kiaušinis|kiaušinius]]. Peri 18 dienų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Commonscat|Rollulus rouloul}} {{Paukščiai}} [[Kategorija:Fazaniniai]] 8g7qh3el37qcoz9ryc517nn2gimwdt7 0 107653 6667237 6665724 2022-08-19T14:09:50Z Kails 1022 wikitext text/x-wiki {{Taxobox_pradžia | color = pink | name = ''Pucrasia macrolopha''}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Koklass Pheasant Manila3.jpg|240px|]] | caption = ''Pucrasia macrolopha macrolopha'' porūšio koklų [[patinas]] [[Manila|Maniloje]]}} {{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Koklass pheasant - Female (Pucrasia macrolopha)-7631.jpg|240px|]] | caption = Koklų [[patelė]]}} {{Taxobox_begin_placement | color = pink}} {{Taxobox_karalyste | taxon = Gyvūnai | taxon1 = Animalia}} {{Taxobox_tipas | taxon = Chordiniai | taxon1 = Chordata}} {{Taxobox_klase | taxon = Paukščiai | taxon1 = Aves}} {{Taxobox_burys | taxon = Vištiniai paukščiai | taxon1 = Galliformes}} {{Taxobox_seima | taxon = Fazaniniai | taxon1 = Phasianidae}} {{Taxobox_row | type = [[Gentis]] | name = '''Koklai''' | latin = Pucrasia}} {{Taxobox_rusis | taxon = Koklas | taxon1 = Pucrasia macrolopha}} {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Pucrasia macrolopha | autorius = Lesson | metai = 1829 }} {{Taxobox_pabaiga}} '''Koklas''' (''Pucrasia macrolopha'') – [[fazaniniai|fazaninių]] (''Phasianidae'') šeimos paukštis,<ref>[https://raštija.lt/zodis/http%3A%2F%2Fwww.lexinfo.net%2Flmf%23Pauk%C5%A1%C4%8Di%C5%B3-pavadinim%C5%B3-%C5%BEodynas%2Fkoklas-be4ed9aff6aa28429810a301e4f85c3f-lexicalentry/ ''Kòklas'']. Raštija.lt, iš „Paukščių pavadinimų žodynas. Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, 2009“. Nuoroda tikrinta 2022-08-17.</ref> vienintelis gentyje. Rūšies arealas apima [[Afganistanas|Afganistaną]], [[Kinija|Kiniją]], [[Indija|Indiją]], [[Nepalas|Nepalą]], [[Pakistanas|Pakistaną]]. Stebima populiacijos mažėjimo tendencija.<ref name="iucn status 11 November 2021">{{cite iucn |author=BirdLife International |date=2016 |title=''Pucrasia macrolopha'' |volume=2016 |page=e.T22679179A92805983 |doi=10.2305/IUCN.UK.2016-3.RLTS.T22679179A92805983.en |access-date=}}</ref> Išskiriami 9 porūšiai.<ref>Philip J. K. McGowan, Peter J. Garson. [https://books.google.lt/books?id=zNTBJ2hBkjcC&pg=PA100& Pheasants: Status Survey and Conservation Action Plan 1995-1999]. IUCN, 1995, p. 100.</ref> == Išnašos == {{Ref}} {{commons|Pucrasia macrolopha}} {{orni-stub}} [[Kategorija:Fazaniniai]] g7gu1tq7tmohxbkvr9k3ivs4670ms0d 0 108931 6667238 655441 2022-08-19T14:13:41Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Krūmyninės putpelės]] į [[Džiunglinės putpelės]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Džiunglinės putpelės]] mmlbnunvhb4dv7i24mjglt4wvvhpvbt 0 108932 6667228 657790 2022-08-19T14:00:04Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Koklasas]] į [[Koklas]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Koklas]] e8q294q6isjjo8jp9v25dpisvgqh1zv 0 108933 6667193 657793 2022-08-19T13:50:34Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Kuoduotoji miškinė kurapka]] į [[Kuoduotoji kurapka]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Kuoduotoji kurapka]] 8rxi21gdftbhnhihpo3v7dlbn9d0rtn 0 108936 6667240 655448 2022-08-19T14:17:06Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Ilgauodegiai fazanai]] į [[Raibieji fazanai]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Raibieji fazanai]] ruhtw3wkkazzbom697p01j7h59pf1hu 0 108940 6667248 655452 2022-08-19T14:21:40Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Ausuotieji fazanai]] į [[Ausytieji fazanai]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Ausytieji fazanai]] qumkmo70mmspl025nyrrww8br6mp9bk 0 108941 6667242 655454 2022-08-19T14:18:49Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Apykaklėtieji fazanai]] į [[Puošnieji fazanai]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Puošnieji fazanai]] chetpcuh9yduluvln7hbhygrk00xgzz 0 108944 6667162 655457 2022-08-19T13:43:35Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Tragopanai]] į [[Satyrai (gentis)]] wikitext text/x-wiki #redirect [[Satyrai (gentis)]] g6aisuyneipc4vor8p1otc5pq5hnnch 0 108945 6667213 655458 2022-08-19T13:54:26Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Monalai]] į [[Trumpauodegiai fazanai]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Trumpauodegiai fazanai]] odh2h24hzjsdehlo62gee1es8k7x3zg 0 108951 6667136 657784 2022-08-19T13:33:21Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Afrikinis povas]] į [[Konginis povas]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Konginis povas]] kcmst2v7qwjsdohqpf2c46pzknhmctt 0 108974 6667122 655524 2022-08-19T13:30:22Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Afrikinis povas]] į [[Konginis povas]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Konginis povas]] kcmst2v7qwjsdohqpf2c46pzknhmctt 0 108975 6667186 655526 2022-08-19T13:49:14Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Kuoduotoji miškinė kurapka]] į [[Kuoduotoji kurapka]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Kuoduotoji kurapka]] 8rxi21gdftbhnhihpo3v7dlbn9d0rtn 0 108977 6667225 655532 2022-08-19T13:58:08Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Koklasas]] į [[Koklai]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Koklai]] kvbfi8ug9omwbtcx8tdzjt09055cbbc 6667226 6667225 2022-08-19T13:58:32Z Kails 1022 Pakeistas nukreipimas iš [[Koklai]] į [[Koklas]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Koklas]] e8q294q6isjjo8jp9v25dpisvgqh1zv 0 120476 6667674 6004387 2022-08-20T09:59:53Z Homo ergaster 10314 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2007 m. birželio}} {{futbolo rinktinė| img=[[Vaizdas:Nepal_FA.gif|100px]]| asociacija=Nepalo futbolo asociacija| treneris= {{flagicon|USA}} [[Jack Stefanowski]]| rezultatyviausias= Rojan K.C| ilgiausiai=| 1rungtynės={{Flagicon|China}} [[Kinijos vyrų futbolo rinktinė|Kinija]] 6 - 2 Nepalas {{Flagicon|Nepal}}| 1rungtyniųvieta=[[Kinijos LR]]| 1rungtyniųdata=[[1972]] m. [[spalio 13]] d.| grungtynės={{flagicon|Nepal}} Nepalas 7-0 [[Butano vyrų futbolo rinktinė|Butanas]] {{flagicon|Bhutan}}| grungtyniųvieta=[[Nepalas]]| grungtyniųdata=[[1999]] m. [[rugsėjo 26]] d.| brungtynės={{flagicon|South Korea}} [[Pietų Korėjos vyrų futbolo rinktinė|Pietų Korėja]] 16-0 Nepalas {{flagicon|Nepal}}| brungtyniųvieta=[[Inčionas]], [[Pietų Korėja]]| brungtyniųdata=[[2003]] m. [[rugsėjo 29]] d.| <!-- Pasaulio čempionatai --> pč=0| pč1=|<!-- pirmasis čempionatas --> pč1m=|<!-- pirmojo čempionato metai --> pčg=| pčgmetai=| <!-- Regiono čempionatai (Azijos) --> žemynoč=[[AFC Azijos taurė]]| žč=0| žčmetai=| žčg=| žčgmetai=| | pattern_la1=_and10h|pattern_b1=_Nepa11h|pattern_ra1=_and10h| | leftarm1=FF0000|body1=FF0000|rightarm1=FF0000|shorts1=FF0000|socks1=FF0000 | pattern_la2=_esl10a|pattern_b2=_Nepa11a|pattern_ra2=_esl10a| | leftarm2=0000FF|body2=89CFF0|rightarm2=0000FF|shorts2=0000FF|socks2=89CFF0 }} '''Nepalo vyrų futbolo rinktinė''' – [[Nepalas|Nepalui]] atstovaujanti nacionalinė futbolo komanda, kurią kontroliuoja [[Nepalo futbolo asociacija]]. Rinktinė nedalyvavo nė viename pasaulio ar žemyno čempionate. == Dalyvavimas pasaulio čempionatuose == * 1930–1982 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1986–1990 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1994 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1998–2002 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 2006 – {{gray_i|pasitraukė}} * 2010–2014 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} == Dalyvavimas AFC Azijos taurėje == * 1956–1980 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1984–1988 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 1992 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 1996–2004 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 2007 – {{gray_i|nedalyvavo}} * 2011 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} == Dalyvavimas AFC Iššūkio taurėje == * 2006 – pusfinalis * 2008 – grupės etapas * 2010 – {{gray_i|neįveikė atrankos}} * 2012 – ''pateko'' {{Futbolas-stub}} {{AzijosFutboloRinktinės}} [[Kategorija:Azijos vyrų futbolo rinktinės]] [[Kategorija:Nepalo sportas|Futbolo vyrų rinktinė]] 4qlumpziuwgucmpxihohhog14ntdtr8 0 128221 6667059 6659580 2022-08-19T12:55:03Z 78.57.24.142 /* Sezonų šūkiai */ wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Televizijos kanalas| pavadinimas=TV1| logotipas=[[File:TV1 logolnk.lt.png|thumb|TV 1 kanalas]]| šalis={{flagicon|LTU}} [[Lietuva]]| rodoma=| savininkas=UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, „[[MG Baltic Media]]“| vadovai=Zita Sarakienė (gen. dir.)| pradžia=2003 m. gruodžio 20 d.| tema=| formatas=| šūkis=| ankstesnis pavadinimas=| seserinis kanalas=| svetainė=https://lnk.lt/tiesiogiai#tv1| }} '''TV1''' – televizijos programa, transliuojama nuo [[2003]] m. [[gruodžio 20]] d. Priklauso „[[MG Baltic Media]]“ bendrovei. TV1 programą sudaro įvairaus amžiaus moterų auditorijai skirti serialai ir filmai, pramoginės laidos. TV1 programos trukmė – visa para. == Istorija == Televizija įkurta [[2003]] m. balandžio 29 d. 2003–[[2005]] m. TV1 transliavo tik [[Vilnius|Vilniuje]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]] bei šių miestų apylinkėse<ref>https://web.archive.org/web/20031224043555/http://www.tv1.lt/</ref>. Nuo 2005 m. imta transliuoti [[Kaunas|Kaune]]<ref>http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/kaune---dar-viena-televizija-26606</ref>. Nuo [[2018]] m. [[gruodžio 1]] d. televizija transliuojama HD raiška. == Sezonų šūkiai == * 2003–2004 m. – „Pirmas – geras pasirinkimas“ * 2004–2009 m. – „TV1 – mano miesto televizija“ * 2009–2019 m. – „TV1 – vienas malonumas“ * 2019-2021 m. – „Įsijungk vieną malonumą!“ * Nuo 2022 m. - „TV1 - vienas malonumas!“ == Dabar rodomi serialai == * [[Akloji]] (RUS). Drama * Sužeista Širdis (TUR). Drama.N-7 * [[Būrėja]] (RUS). Drama * Prancūziška Žmogžudystė (FRA). Detektyvas. N-14 * Kandisė Renuar. (FRA). Detektyvas, Komedija. N-7 * Stažuotoja. (FRA). Detektyvas. N-7 * Poklen ir De bomonas. (FRA). Detektyvas, Komedija.N-14 * Sugrįžimas į salą.(FRA). Detektyvas.N-7 * Žingsnis iki dangaus (ITA). Detektyvas. N-7 * Širdele mano. (TUR). Drama.N-7 * Tėvas Motiejus (ITA). Detektyvas, Komedija.N-7 * Mirtys prie ežerio. (DEU). Detektyvas.N-14 * Helt. (DEU).Detektyvas, Komedija.N-7 * Alpių Gelbėtojai.(DEU).N-7 * Žmogžudystė Sandhamno Saloje.(SWE).N-14 * Žmogžudystė Šiauryje.N-14.(DEU) * Šeimyninės Melodramos. UA * Laukinis Miestas. TR. N7 == Filmų rubrikos == * Detektyvo vakaras * Nemarus kinas (buvo anksčiau) * Romantika (buvo anksčiau) * Snobo kinas == Anksčiau rodyti serialai == * Paskolinta meilė * [[Įtariamieji]] * [[Juodieji meilės deimantai]] * [[Laiko gijos]] * [[Laukinis gyvenimas]] * [[Mano gyvenimo šviesa]] * [[Ponia Dila]] * [[Senjora]] * [[Senojo Tilto paslaptis]] * [[Šviesos kampelis]] * [[Velvet]] * Širdžių daktaras * Garbės reikalas * [[Gyvenimo šukės]] * [[Bekas]] * [[Detektyvė Rizoli]] * [[Mano lemties diena]] * [[Nekviesta meilė]] * [[Iš širdies į širdį]] * [[Marija Vern]] * [[Paryžiaus paslaptys]] * [[„Velvet“ kolekcija]] == Anksčiau rodytos laidos == * [[Dušas]] * [[Pasivaikščiojimai]] * Pradėk nuo savęs * Studentas TV == Generaliniai direktoriai == * [[Paulius Kovas]] – 2003–[[2004]] m. * [[Nida Nakrošienė]] – 2004–[[2007]] m. == Logotipai == <gallery> Vaizdas:TV1 Lithuania.svg|Logotipas, naudotas 2003 m. gruodžio 20 d. – 2009 m. vasarą Vaizdas:Tv1logo.png|Logotipas, naudotas 2009 m. vasarą – 2012 m. Vaizdas:TV1 television channel logo.jpg|Logotipas, naudojamas nuo 2012 - 2018 m. </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.tv1.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20031224043555/http://www.tv1.lt/ |date=2003-12-24 }} {{poptv}} [[Kategorija:Lietuvos televizijos kanalai]] [[Kategorija:LNK]] 9xhw48sv0569k696spw4fv9xifsaky6 6667061 6667059 2022-08-19T12:55:54Z 78.57.24.142 /* Sezonų šūkiai */ wikitext text/x-wiki {{Šablonas:Televizijos kanalas| pavadinimas=TV1| logotipas=[[File:TV1 logolnk.lt.png|thumb|TV 1 kanalas]]| šalis={{flagicon|LTU}} [[Lietuva]]| rodoma=| savininkas=UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, „[[MG Baltic Media]]“| vadovai=Zita Sarakienė (gen. dir.)| pradžia=2003 m. gruodžio 20 d.| tema=| formatas=| šūkis=| ankstesnis pavadinimas=| seserinis kanalas=| svetainė=https://lnk.lt/tiesiogiai#tv1| }} '''TV1''' – televizijos programa, transliuojama nuo [[2003]] m. [[gruodžio 20]] d. Priklauso „[[MG Baltic Media]]“ bendrovei. TV1 programą sudaro įvairaus amžiaus moterų auditorijai skirti serialai ir filmai, pramoginės laidos. TV1 programos trukmė – visa para. == Istorija == Televizija įkurta [[2003]] m. balandžio 29 d. 2003–[[2005]] m. TV1 transliavo tik [[Vilnius|Vilniuje]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]] bei šių miestų apylinkėse<ref>https://web.archive.org/web/20031224043555/http://www.tv1.lt/</ref>. Nuo 2005 m. imta transliuoti [[Kaunas|Kaune]]<ref>http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/kaune---dar-viena-televizija-26606</ref>. Nuo [[2018]] m. [[gruodžio 1]] d. televizija transliuojama HD raiška. == Sezonų šūkiai == * 2003–2004 m. – „Pirmas – geras pasirinkimas“ * 2004–2009 m. – „TV1 – mano miesto televizija“ * 2009–2019 m. – „TV1 – vienas malonumas“ * 2019-2022 m. – „Įsijungk vieną malonumą!“ * Nuo 2022 m. - „TV1 - vienas malonumas!“ == Dabar rodomi serialai == * [[Akloji]] (RUS). Drama * Sužeista Širdis (TUR). Drama.N-7 * [[Būrėja]] (RUS). Drama * Prancūziška Žmogžudystė (FRA). Detektyvas. N-14 * Kandisė Renuar. (FRA). Detektyvas, Komedija. N-7 * Stažuotoja. (FRA). Detektyvas. N-7 * Poklen ir De bomonas. (FRA). Detektyvas, Komedija.N-14 * Sugrįžimas į salą.(FRA). Detektyvas.N-7 * Žingsnis iki dangaus (ITA). Detektyvas. N-7 * Širdele mano. (TUR). Drama.N-7 * Tėvas Motiejus (ITA). Detektyvas, Komedija.N-7 * Mirtys prie ežerio. (DEU). Detektyvas.N-14 * Helt. (DEU).Detektyvas, Komedija.N-7 * Alpių Gelbėtojai.(DEU).N-7 * Žmogžudystė Sandhamno Saloje.(SWE).N-14 * Žmogžudystė Šiauryje.N-14.(DEU) * Šeimyninės Melodramos. UA * Laukinis Miestas. TR. N7 == Filmų rubrikos == * Detektyvo vakaras * Nemarus kinas (buvo anksčiau) * Romantika (buvo anksčiau) * Snobo kinas == Anksčiau rodyti serialai == * Paskolinta meilė * [[Įtariamieji]] * [[Juodieji meilės deimantai]] * [[Laiko gijos]] * [[Laukinis gyvenimas]] * [[Mano gyvenimo šviesa]] * [[Ponia Dila]] * [[Senjora]] * [[Senojo Tilto paslaptis]] * [[Šviesos kampelis]] * [[Velvet]] * Širdžių daktaras * Garbės reikalas * [[Gyvenimo šukės]] * [[Bekas]] * [[Detektyvė Rizoli]] * [[Mano lemties diena]] * [[Nekviesta meilė]] * [[Iš širdies į širdį]] * [[Marija Vern]] * [[Paryžiaus paslaptys]] * [[„Velvet“ kolekcija]] == Anksčiau rodytos laidos == * [[Dušas]] * [[Pasivaikščiojimai]] * Pradėk nuo savęs * Studentas TV == Generaliniai direktoriai == * [[Paulius Kovas]] – 2003–[[2004]] m. * [[Nida Nakrošienė]] – 2004–[[2007]] m. == Logotipai == <gallery> Vaizdas:TV1 Lithuania.svg|Logotipas, naudotas 2003 m. gruodžio 20 d. – 2009 m. vasarą Vaizdas:Tv1logo.png|Logotipas, naudotas 2009 m. vasarą – 2012 m. Vaizdas:TV1 television channel logo.jpg|Logotipas, naudojamas nuo 2012 - 2018 m. </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://www.tv1.lt Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20031224043555/http://www.tv1.lt/ |date=2003-12-24 }} {{poptv}} [[Kategorija:Lietuvos televizijos kanalai]] [[Kategorija:LNK]] 7dyk06aaewq3a2bx0csjmxyi8yphnbv 0 129692 6667192 6666759 2022-08-19T13:50:24Z 31.183.161.205 Papildoma informacija wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Lodzės „Widzew“ | image = [[Vaizdas:WidzewLodz.gif|150px]] | fullname = Klub Sportowy Widzew Łódź | nickname = ''Drużyna z charakterem'' | founded = [[1910]] m. | ground = „Widzew“ stadionas, [[Lodzė]] | capacity = 10 500 | chairman = {{flagicon|Poland}} [[Marcin Animucki]] | manager = {{flagicon|Poland}} [[Radosław Mroczkowski]] | league = [[Ekstraklasa]] | season = 2021/22 | position = {{increase}} 2 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=ff0000|socks1=ff0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=DAA520|body2=DAA520|rightarm2=DAA520|shorts2=00008B|socks2=00008B| }} '''Lodzės Widzew''' – Lenkijos futbolo klubas, įsikūręs Lodzėje. Klubas įkurtas 1910 m. Oficialios klubo spalvos yra raudona ir balta, todėl jis turi pravardes Czerwona Armia (Raudonoji armija) ir Czerwono-biało-czerwoni (Raudonai-baltai-raudoni). {{fkp|1910|TMRF|1922|Widzew|1946|RKS OM TUR|1949|Widzew}} == Pasiekimai == {{POLfut |4|1981, 1982, 1996, 1997 |7|1977, 1979, 1980, 1983, 1984, 1995, 1999 |3|1985, 1986, 1992 |1|1985 |0| |0| |1|1977 |1|1996 |1|1997}} {{POLfl | 1948 | 2011 | 32 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. <ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė (taurės finalai)]</ref> == Sezonai == {{fs1|POL}} {{fs2|POL|2018–2019|{{?}}|{{?}}|}} {{fs2|POL|2019–2020|III|2|}} {{fs2|POL|2020–2021|II|9|}} {{fs2|POL|2021–2022|II|2|}} {{fs2|POL|2022–2023|I||}} |} === [[UEFA]] varžybos === {{uefad1}} {{uefad4|1978|||1/16 f.}} {{uefad4|1980|||1/32 f.}} {{uefad4|1981|||1/8 f.}} {{uefad4|1982|1/16 f.||}} {{uefad4|1983|1/2 f.||}} {{uefad4|1984|||1/16 f.}} {{uefad4|1985|||1/8 f.}} {{uefad4|1986||1/16 f.|}} {{uefad4|1987|||1/16 f.}} {{uefad4|1993|||1/32 f.}} {{uefad4|1996|||1/32 f.}} {{uefad4|1997|1/8 f.||}} {{uefad4|1998|1/16 f.||1/32 f.}} {{uefad4|2000|1/32 f.||1/32 f.}} {{uefad2|5|1|10|1/2 f.|1/16 f.|1/8 f.}} == Žymūs žaidėjai == * [[Zbigniew Boniek]] * [[Wlodzimierz Smolarek]] * [[Jozef Mlynarczyk]] * [[Marek Citko]] * [[Piotr Nowak]] * [[Marcin Robak]] * [[Darvydas Šernas]] == Lietuviai == * [[Andrius Gedgaudas]], saugas 1999–2001 * [[Povilas Leimonas]], gynėjas 2013-2014 * [[Mindaugas Panka]], saugas 2007–2012 * [[Simonas Paulius]], saugas 2018-2019 * [[Robertas Poškus]], puolėjas 1999–2000 * [[Artūras Steško]], saugas 1999 ir 2001–2002 * [[Darvydas Šernas]], saugas 2009-2011 * [[Tomas Žvirgždauskas]], gynėjas 2002 == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Widzew Łódź|no=T}} * [http://www.widzew.lodz.pl Oficiali klubo svetainė] * [http://foot.dk/VisPolklub.asp?ID=40 foot.dk archyvas] * [http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė] (čempionai ir sezonai) * [http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė] (taurės finalai) {{POLfutč}} {{POLfutsez}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|Widzew Lodz]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] 3jri27t1cyk0rhs8eivzfpssp2hbggc 6667229 6667192 2022-08-19T14:03:29Z 31.183.161.205 Klubo informacijos pildymas ir taisymas. wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Lodzės „Widzew“ | image = [[Vaizdas:WidzewLodz.gif|150px]] | fullname = [[1910]] - Towarzystwo Miłośników Rozwoju Fizycznego Widzew [[1922]] - Robotnicze Towarzystwo Sportowe Widzew Łódź [[2015]] - Reaktywacja Tradycji Sportowych Widzew Łódź | nickname = ''Drużyna z charakterem'' | founded = [[1910]] m. | ground = „Widzew“ stadionas, [[Lodzė]], "Serce Łodzi" (Lodzės širdis) | capacity = 18 018 | chairman = {{flagicon|Poland}} Mateusz Dróżdż | manager = {{flagicon|Poland}} Janusz Niedźwiedź | league = [[Ekstraklasa]] | season = 2021/22 | position = {{increase}} 2 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=ff0000|socks1=ff0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=DAA520|body2=DAA520|rightarm2=DAA520|shorts2=00008B|socks2=00008B| }} '''Lodzės RTS Widzew''' – Lenkijos futbolo klubas, įsikūręs Lodzėje. Klubas įkurtas 1910 m. Oficialios klubo spalvos yra raudona ir balta, todėl jis turi pravardes ''Czerwona Armia'' (Raudonoji armija) ir ''Czerwono-biało-czerwoni'' (Raudonai-baltai-raudoni). Klubas buvo įkurtas 1910 m. kaip T''owarzystwo Miłośników Rozwoju Fizycznego Widzew'' (Fizinio tobulėjimo gerbėjų draugija Widzew). Pavadinimas kilęs iš miesto rajono Widzew pavadinimo, o RTS reiškia Darbininkų sporto draugija (lenk. ''Robotnicze Towarzystwo Sportowe''). Klubą įkūrė lenkų darbininkai ir vokiečių pramonininkai, Widzew tekstilės manufaktūros, vadinamos WIMA, darbuotojai. Iš pradžių klubas vadinosi Fizinio tobulėjimo gerbėjų draugija Widzew (lenk. ''Towarzystwo Miłośników Rozwoju Fizycznego Widzew''), nes tuo metu Lodzę valdė Rusijos caras ir būdvardis "darbininkų" (lenk. ''Robotniczy'') negalėjo būti vartojamas klubo pavadinime. Klubo šūkiai yra šie: "Kartu kuriame jėgą" (lenk. ''Razem Tworzymy Siłę'') ir "Visada 12" (lenk. ''Zawsze w 12''), kuriais norima pasakyti, kad klubo sirgaliai yra dvyliktas komandos žaidėjas. Klubas rungtynes žaidžia savo stadione, esančiame Lodzėje, Marszałka Józefa Piłsudskiego prospekte 138. Stadionas turi neoficialų, bet dažnai vartojamą pavadinimą Lodzės širdis (lenk. ''Serce Łodzi''). Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkijai atgavus nepriklausomybę, 1922 m. klubas vėl atgaivintas kaip ''Robotnicze Towarzystwo Sportowe'' Widzew Łódź (Darbininkų Sporto Draugija Widzew Łódź). Widzew klubas yra laimėjęs keturis Lenkijos lygos čempionatus: 1981-1982, 1982-1983, 1996-1997 ir 1997-1998 m., taip pat 1985 m. Lenkijos taurę[1]. Po 1981-82 m. ir 1982-83 m. čempionų pergalių, po 14 metų Widzew po rekordinio sezono vėl susigrąžino lygos karūną[2]. 1996-97 m. sėkmingame 1996-97 m. sezone Widzew per 34 rungtynes praleido tik 22 įvarčius - mažiausiai iš visų lygos komandų. Jie taip pat puikiai atakavo - per visą kampaniją įmušė 84 įvarčius ir pelnė 88 taškus[3].[4] Iš dalies dėl puikaus vartininko Andrzejaus Woźniako darbo komanda visą sezoną išliko nepralaimėjusi. Kitame, 1996-1997 m. sezone, komanda džiaugėsi dar vienu puikiu sezonu. Antrą kartą klubo istorijoje jie užsitikrino čempionų titulą, per sezoną įmušę 74 įvarčius ir praleidę tik 21 įvartį[4]. Europos taurėse jie dalyvavo 117 rungtynių, iš kurių laimėjo 42. 1980-1981 m. "Widzew" iš UEFA taurės turnyro išstūmė Europos milžinus "Manchester United", nors didžiausias jų pasiekimas buvo patekimas į 1982-1983 m. Europos taurės turnyro pusfinalį, pakeliui eliminuojant tuometinius triskart nugalėtojus "Liverpool".{{fkp|1910|TMRF|1922|Widzew|1946|RKS OM TUR|1949|Widzew}} == Pasiekimai == {{POLfut |4|1981, 1982, 1996, 1997 |7|1977, 1979, 1980, 1983, 1984, 1995, 1999 |3|1985, 1986, 1992 |1|1985 |0| |0| |1|1977 |1|1996 |1|1997}} {{POLfl | 1948 | 2011 | 32 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. <ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė (taurės finalai)]</ref> == Sezonai == {{fs1|POL}} {{fs2|POL|2018–2019|{{?}}|{{?}}|}} {{fs2|POL|2019–2020|III|2|}} {{fs2|POL|2020–2021|II|9|}} {{fs2|POL|2021–2022|II|2|}} {{fs2|POL|2022–2023|I||}} |} === [[UEFA]] varžybos === {{uefad1}} {{uefad4|1978|||1/16 f.}} {{uefad4|1980|||1/32 f.}} {{uefad4|1981|||1/8 f.}} {{uefad4|1982|1/16 f.||}} {{uefad4|1983|1/2 f.||}} {{uefad4|1984|||1/16 f.}} {{uefad4|1985|||1/8 f.}} {{uefad4|1986||1/16 f.|}} {{uefad4|1987|||1/16 f.}} {{uefad4|1993|||1/32 f.}} {{uefad4|1996|||1/32 f.}} {{uefad4|1997|1/8 f.||}} {{uefad4|1998|1/16 f.||1/32 f.}} {{uefad4|2000|1/32 f.||1/32 f.}} {{uefad2|5|1|10|1/2 f.|1/16 f.|1/8 f.}} == Žymūs žaidėjai == * [[Zbigniew Boniek]] * [[Wlodzimierz Smolarek]] * [[Jozef Mlynarczyk]] * [[Marek Citko]] * [[Piotr Nowak]] * [[Marcin Robak]] * [[Darvydas Šernas]] == Lietuviai == * [[Andrius Gedgaudas]], saugas 1999–2001 * [[Povilas Leimonas]], gynėjas 2013-2014 * [[Mindaugas Panka]], saugas 2007–2012 * [[Simonas Paulius]], saugas 2018-2019 * [[Robertas Poškus]], puolėjas 1999–2000 * [[Artūras Steško]], saugas 1999 ir 2001–2002 * [[Darvydas Šernas]], saugas 2009-2011 * [[Tomas Žvirgždauskas]], gynėjas 2002 == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Widzew Łódź|no=T}} * [http://www.widzew.lodz.pl Oficiali klubo svetainė] * [http://foot.dk/VisPolklub.asp?ID=40 foot.dk archyvas] * [http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė] (čempionai ir sezonai) * [http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė] (taurės finalai) {{POLfutč}} {{POLfutsez}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|Widzew Lodz]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] 1b1pf6t3mniyvncooowkrjiv5l7rtuo 6667246 6667229 2022-08-19T14:20:18Z Homo ergaster 10314 Atmestas 31.183.161.205 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Makenzis keitimas) wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Lodzės „Widzew“ | image = [[Vaizdas:WidzewLodz.gif|150px]] | fullname = Klub Sportowy Widzew Łódź | nickname = ''Drużyna z charakterem'' | founded = [[1910]] m. | ground = „Widzew“ stadionas, [[Lodzė]] | capacity = 10 500 | chairman = {{flagicon|Poland}} [[Marcin Animucki]] | manager = {{flagicon|Poland}} [[Radosław Mroczkowski]] | league = [[Ekstraklasa]] | season = 2021/22 | position = {{increase}} 2 vieta, Pirma lyga | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=ff0000|body1=ff0000|rightarm1=ff0000|shorts1=ff0000|socks1=ff0000| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2=| leftarm2=DAA520|body2=DAA520|rightarm2=DAA520|shorts2=00008B|socks2=00008B| }} '''Lodzės „Widzew“''' – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė]]s. [[file:Widzew Łódź match.jpg|thumb|290px|[[„Widzew“ stadionas]], [[Lodzė]]]] [[file:Stadion Widzewa Lodz - Polska.jpg|thumb|290px|[[„Widzew“ stadionas]], [[Lodzė]]]] == Istorija == {{fkp|1910|TMRF|1922|Widzew|1946|RKS OM TUR|1949|Widzew}} == Pasiekimai == {{POLfut |4|1981, 1982, 1996, 1997 |7|1977, 1979, 1980, 1983, 1984, 1995, 1999 |3|1985, 1986, 1992 |1|1985 |0| |0| |1|1977 |1|1996 |1|1997}} {{POLfl | 1948 | 2011 | 32 | 1}} * Šaltiniai: RSSSF duomenų bazė. <ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė (čempionai ir sezonai)]</ref><ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė (taurės finalai)]</ref> == Sezonai == {{fs1|POL}} {{fs2|POL|2018–2019|{{?}}|{{?}}|}} {{fs2|POL|2019–2020|III|2|}} {{fs2|POL|2020–2021|II|9|}} {{fs2|POL|2021–2022|II|2|}} {{fs2|POL|2022–2023|I||}} |} === [[UEFA]] varžybos === {{uefad1}} {{uefad4|1978|||1/16 f.}} {{uefad4|1980|||1/32 f.}} {{uefad4|1981|||1/8 f.}} {{uefad4|1982|1/16 f.||}} {{uefad4|1983|1/2 f.||}} {{uefad4|1984|||1/16 f.}} {{uefad4|1985|||1/8 f.}} {{uefad4|1986||1/16 f.|}} {{uefad4|1987|||1/16 f.}} {{uefad4|1993|||1/32 f.}} {{uefad4|1996|||1/32 f.}} {{uefad4|1997|1/8 f.||}} {{uefad4|1998|1/16 f.||1/32 f.}} {{uefad4|2000|1/32 f.||1/32 f.}} {{uefad2|5|1|10|1/2 f.|1/16 f.|1/8 f.}} == Žymūs žaidėjai == * [[Zbigniew Boniek]] * [[Wlodzimierz Smolarek]] * [[Jozef Mlynarczyk]] * [[Marek Citko]] * [[Piotr Nowak]] * [[Marcin Robak]] * [[Darvydas Šernas]] == Lietuviai == * [[Andrius Gedgaudas]], saugas 1999–2001 * [[Povilas Leimonas]], gynėjas 2013-2014 * [[Mindaugas Panka]], saugas 2007–2012 * [[Simonas Paulius]], saugas 2018-2019 * [[Robertas Poškus]], puolėjas 1999–2000 * [[Artūras Steško]], saugas 1999 ir 2001–2002 * [[Darvydas Šernas]], saugas 2009-2011 * [[Tomas Žvirgždauskas]], gynėjas 2002 == Šaltiniai == {{išnašos}} == Nuorodos == {{Commonscat|Widzew Łódź|no=T}} * [http://www.widzew.lodz.pl Oficiali klubo svetainė] * [http://foot.dk/VisPolklub.asp?ID=40 foot.dk archyvas] * [http://www.rsssf.com/tablesp/polchamp.html RSSSF duomenų bazė] (čempionai ir sezonai) * [http://www.rsssf.com/tablesp/polcuphist.html RSSSF duomenų bazė] (taurės finalai) {{POLfutč}} {{POLfutsez}} [[Kategorija:Lenkijos futbolo klubai|Widzew Lodz]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] 6rzcccqqm8uegrhp8u9w8rnfjkzab94 0 133399 6667398 6652384 2022-08-19T20:08:48Z Wolfmartyn 122516 /* Sudėtis */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = FK „Jonava“ | image = [[Vaizdas:Flag of Jonava (Lithuania).svg|250px]] | fullname = VšĮ „Jonavos futbolas“ <br /> „Jonavos“ futbolo klubas | founded = [[1966]] m. Azotas <br /> [[1991]] m. Azotas (perkurtas) | ground = [[Jonavos centrinis stadionas]], [[Jonava]] | capacity = 1 000 | chairman = {{Flagicon|LTU}} Vaidas Vaškevičius | manager = {{Flagicon|UKR}} [[Petro Kušlykas]] <br /> ({{uk|Петро Кушлик}}) | league = [[A lyga]] | season = [[2021 m. LFF I lyga|2021]] | position = {{increase}} 2 vieta, Pirma lyga <br /> (po auksinių rungtynių) | | pattern_la1 = _hummelauthentic20m | pattern_b1 = _hummelauthentic20m | pattern_ra1 = _hummelauthentic20m | pattern_sh1 = _hummelauthentic20m | pattern_so1 = _hummel20m | leftarm1 = 000055 | body1 = 000055 | rightarm1 = 000055 | shorts1 = 000055 | socks1 = 000055 | pattern_la2 = _garbarnia1819h | pattern_b2 = _garbarnia1819h | pattern_ra2 = _garbarnia1819h | pattern_sh2 = _derry1617a | pattern_so2 = _alaves1617a | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = 000055 | socks2 = FFFFFF |}} '''Jonavos futbolo klubas, o trumpai FK „Jonava“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Jonava|Jonavos]]. Oficialus kontoros pavadinimas – '''Viešoji įstaiga „Jonavos futbolas“'''. == Istorija == === Sovietmetis === Nuo [[1966]] m. prie azotinių trąšų gamyklos „Azotas“ (dabartinė „[[Achema]]“) buvo suburtas futbolo ekipa, kuri vadinosi „Azotas“. Jonavos futbolininkai žaidė aukščiausiojoje Lietuvos lygoje 1978–1989 metais, kai stipriausi Lietuvos klubai dalyvavo SSRS pirmenybėse. [[1980 m.]] komanda dalyvavo [[TSRS]] sąjunginiame futbolo turnyre „Kolos“ ([[Odesa]], [[Ukraina]]), laimėjo 3 vietą <ref>[[Vytautas Riaubiškis]], „Senoji Jonava“ // „Naujienos“, Jonavos rajono laikraštis, 2009-11-09 d., 3 psl.</ref>. Jonavos „Statybos“ komandą treniravo [[Algimantas Gabrys]]. Komanda nuo [[1977]] iki [[1989]] m. ne kartą yra žaidusi LTSR aukščiausiojoje lygoje, tačiau aukščiau 6-osios vietos ([[1984]] m.) nepakilo, o [[1989]] m. iškrito iš aukščiausiojo diviziono. === Po Nepriklausomybės atkūrimo === Dabartinis klubas įkurtas [[1990]] m. ir pavadintas „Azotu“. [[1991]]–[[1992]] m. komanda buvo nukritusi net į II lygą, tačiau iš jos sugebėjo pakilti į I lygą, kurioje žaidė eilę metų. I lygą jonaviečiai laimėjo [[1993]] ir [[1999]] m., tačiau turėjo žaisti pereinamąsias rungtynes dėl vietos aukščiausiojoje lygoje ir abu kartus pralaimėjo (atitinkamai, [[Tauras-Karšuva Tauragė|„Taurui-Karšuvai“]] ir [[Lokomotyvas Vilnius|„Lokomotyvui“]]). 1993, 1999, 2012 metais „Lietava“ laimėjo 1-osios lygos pirmenybes, bet pirmuosius du kartus neperšoko pereinamųjų rungtynių barjero, o [[2012]] metais, nedrįso peršokti į aukštesnį lygį. 2014 metais I-oje lygoje tarp 13 komandų liko septintoje vietoje. 2015 metais Jonavos „Lietavos“ futbolo klubas tapo Lietuvos futbolo federacijos pirmosios lygos nugalėtoja, todėl sportiniu principu garantavo sau vietą aukščiausiame divizione. Jonavos komanda pateikė paraišką dalyvauti A lygos licencijavimo procese ir praėjus 27 metams komanda sugrįžo į aukščiausią lygą. ([[1989]]) metais „Statyba“ tarp šešiolikos komandų liko paskutiniai ir tai buvo paskutinis sezono tarp pajėgiausių šalies ekipų.2015 metais „Lietava“ per 34 rungtynes surinko 80 taškų ir aplenkė Vilniaus „Žalgirį-B“ ir Gargždų „Bangą“, jonaviškiai suprato, kad išmušė jų valanda. [[2015]] m. spalio mėn. jonaviškiai nugalėjo [[FK Tauras Tauragė|Tauragės „Taurą“]] rezultatu 11:0. 2016 metais Jonavos FK „Lietava“ žaidė [[A lyga]]. Debiutas buvo sėkmingas, nes lygiosiomis 1-1 sužaidė su favorite laikyta Marijampolės FK „Sūduva“. Pergalė antrame ture 1:0 prieš Utenos „Utenį“ Jonavos komandai tapo pirma aukščiausiame šalies futbolo divizione per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Pats sezonas susiklostė sėkmingai, nes aštuonių komandų turnyre po keturių ratų buvo penktoje pozicijoje, kuri garantavo išlikimą A lygoje. [[2017]] metais klubas išreiškė norą pasikeisti pavadinimą ir naudoti FK „Jonava“ žymenį. [[2017]] m. [[vasario 13]] d. [[LFF]] Vykdomojo komiteto (VK) posėdyje buvo patenkintas „Lietavos“ prašymas pakeisti pavadinimą į „Jonavą“. <ref>http://lff.lt/news/2584/2017-metu-a-lygoje-nepakites-komandu-skaicius-ir-formatas/</ref> [[2017]] m. A lygoje užėmė ketvirtą vietą. Tai aukščiausias pasiekimas klubo istorijoje. [[2018]] m. [[sausio 11]] d. į [[Jonava|Jonavą]] atvyko treneris iš [[Portugalija|Portugalijos]] [[Felipe Ribeiro]].<ref>http://fkjonava.lt/naujiena/?id=408</ref> Prieš sezoną klubo vadovybė skelbė ambicingus tikslus, užsiminta, kad kovos dėl medalių, buvo sukviesti žinomi žaidėjai. Tačiau [[2018]]-ųjų A lygos sezonas buvo nesėkmingas. Galiausiai, [[2018]] m. [[gegužės 15]] d. pasiekė žinia, kad komandą palieka vyr. treneris. Tuo metu [[FK Jonava]] turnyro lentelėje buvo paskutinėje vietoje.<ref>https://www.delfi.lt/sportas/futbolas/rezultatais-nusivylusi-jonava-atsisveikino-su-treneriu-ribeiro-ji-keicia-gvildys.d?id=78000867</ref><ref>https://www.jonavoszinios.lt/naujiena/kur-dingo-futbolas-jonavoje</ref> Po vasaros perėjimų lango žaidimo kreivė dar krito, galutinėje komandų rikiuotėje jonaviškiai liko paskutinėje aštuntoje vietoje. Po sezono paskelbta, kad padavė paraišką licencijuotis A lygos pirmenybėms, tačiau klubo atstovai nepateikė reikalingų dokumentų ir klubas negavo A lygos licencijos. <ref>https://lff.lt/news/5664/a-lygos-licencijos-suteiktos-dar-dviems-klubams/</ref> Maža to, dėl tos pačios priežasties klubui nebuvo suteikta ir Pirmos lygos licencija.<ref>https://lff.lt/news/5707/i-lygos-licencijos-suteiktos-dar-sesiems-klubams/</ref> [[2019]] m. nesugebėjo licencijuotis Pirmos lygos pirmenybėms, bet dalyvavo išimties tvarka.<ref>https://www.90min.lt/naujienos/i-lygoje-16-komandu/</ref> Sezono pradžia buvo sėkminga ir kurį laiką ekipa buvo tarp lyderių, tačiau antroje sezono pusėje sunkiai rinko taškus ir nukrito į devintą vietą.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/i-lyga/</ref> {{data|2020|}} licencijavosi iškart. Sezono metu ekipa lyderiavo, buvo ir pirmoje vietoje, bet sezono pabaigoje patyrė kelis pralaimėjimus ir liko galutinėje trečioje vietoje. Šiame sezone pirmos keturios Pirmos lygos komandos sportiniu principu iškovojo teisę dalyvauti A lygoje. {{data|2021|}} klubui nebuvo suteikta licencija į A lygą, apeliacija taip pat nebuvo patenkinta. FK Jonava iškart padavė prašymą dalyvauti išimties tvarka. LFF pakvietė šeštąją vietą užėmusią [[DFK Dainava]] taip pat pateikti prašymą. Balsavimo būdu buvo nutarta kad vieta A lygoje atiteks DFK Dainavai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/429051/dainava-tapo-10-aja-a-lygos-sezono-dalyve</ref> Kaltinimai dėl galimai sutartų rungtynių buvo pateikti {{data|2020|9|15}} po rungtynių su [[FK Atmosfera (2012)|FK Atmosfera]].<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/virs-lietuvos-futbolo-stadionu-vel-kaukia-sutartu-rungtyniu-sirenos-24-1376666</ref> Po sezono pabaigos buvo iškelta ir daugiau kaltinimų, kurie buvo perduoti teisėsaugai. Kai kurie kaltinimai buvo atmesti, tačiau dėl trijų galimai sutartų rungtynių buvo pritaikytos nuobaudos klubui bei trims žaidėjams.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/paskutines-minutes-sprendimas-pro-galines-duris-i-a-lyga-ileista-dainava-24-1459806</ref> FK Jonava apeliavo, tačiau licencijavimosi į A lygą metu kaltinimai galiojo. LFF taip pat pranešė kad įspėjo FK Jonava vadovus apie naujojo klubo trenerio Dragano Džurdževičiaus praeitį Tailande, kur jo vadovaujamas klubas buvo kaltinamas sutartų rungtynių organizavimu.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/lff-vadovas-issamiai-apie-8-4-mln-euru-biudzeta-ir-kova-del-vietos-a-lygoje-24-1458400?</ref> Sutartų rungtynių problema buvo viena pagrindinių priežasčių kurias LFF įvardino dėl ko A lygos licencija klubui nebuvo suteikta. [[2021]] m. [[gegužės 14]] d. VIII (8) turo rungtynėse Jonavos FK nugalėjo [[FK Atmosfera (2012)|Mažeikių „Atmosferą“]] rezultatu 7:0.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/433494/astuntajame-pirmos-lygos-ture-dramatiskos-atomazgos-ir-penkmecio-rekordas</ref> [[Marius Ganusauskas]] pasižymėjo net keturiais įvarčiais. Rugpjūčio pabaigoje jonaviškiai [[LFF I lyga|Pirmoje lygoje]] buvo praradę vos septynis taškus per dvidešimt rungtynių ir dominavo lygoje.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/439415/jonavos-rankose-kelialapis-i-a-lyga</ref> Pirmoji vieta suteiktų galimybę dalyvauti [[2022 m. A lyga|2022 m. A lygoje]]. Iki paskutiniojo turo rungtynių nebuvo aišku, kuri ekipa taps Pirmos lygos nugalėtojais. Laimėjusi arba lygiosiomis sužaidusi Jonavos komanda būtų užsitirinusi nugalėtojų vardus. Namuose žaidusi Jonavos ekipa pralaimėjo [[FA Šiauliai]] rezultatu 0:1.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/10/24/lithuania/1-lyga/lietava-jonava/fa-iauliai/3530157/</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/442792/pirmoje-lygoje-prireiks-auksiniu-rungtyniu</ref> Abi komandoje buvo surinkusios po 66 taškus ir buvo žaidžiamos „auksinės“ rungtynės. Jose sprendėsi, kuri ekipa taps Pirmos lygos nugalėtojais. „Auksinės“ rungtynės baigėsi be įvarčių; pratęsimo metu nugalėtojai nepaaiškėjo. Baudinių serijos sėkmė lydėjo šiauliečius, kurie nugalėjo 4-3 ir tapo Pirmos lygos nugalėtojais.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fa-siauliai-jonava-11491883/</ref> 2022 m. klubui buvo suteikta A lygos licencija. Buvo pakeistas logotipas, jame toliau vaizduojama gulbė – Jonavos miesto simbolis. Logotipe atsirado 4 geltonos žvaigždės, simbolizuojančios keturis I lygos nugalėtojo titulus (1979, 1992, 1993 ir 1999 m.), bei įrašas „1923“, simbolizuojantis futbolo pradžią Jonavoje, kuomet buvo įkurta futbolo komanda „Makabi“.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/451217/jonavos-futbolo-klubas-pasitinka-a-lygos-sezona-su-nauju-logotipu</ref> 2022 m. liepos mėnesį iš [[FK Jonava]] pasitraukė Benas Spietinis, Paulius Osauskas ir Gytis Vasylius, motyvuodami tuo kad komandos žaidėjai ėmė gauti įspėjančius laiškus apie galimą diskvalifikaciją dėl galimų lažybų. Nenorėdami rizikuoti būti diskvalifikuotais, žaidėjai išėjo savo noru, ir pradėjo ruoštis futsal sezonui [[FK Vikingai|FK Vikingų]] klube. FK Jonava liepos mėnesio pabaigoje buvo surinkusi 1 tašką po 20 rungtynių.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/460454/b-spietinis-jonavai-gera-vieta-pirmoje-lygoje</ref> {{fkp|1958|Baldininkas|1965|Kooperatininkas|1966|Azotas|1968|Statyba|1970|Kooperatininkas|1972|Automobilinkas|1978|Statyba|1990|Azotas|1994|Achema-Lietava|1996|Lietava|2017|FK Jonava}} == Komandos simbolika ir spalvos == === Komandos logotipas === * '''„Lietavos“ klubo''' emblemoje buvo mėlynas skydas, o jame pavaizduota balta gulbė, kuri yra ir miesto herbe. * [[2017]] m. pasikeitus klubo pavadinimui, buvo pakeistas ir klubo logotipas.<ref>https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/fk-jonava-kviecia-rinkti-nauja-klubo-logotipa.d?id=73761306</ref> Vasario mėn. futbolo bendruomenė galėjo dalyvauti emblemos rinkimuose. * Netrukus pasikeitė logotipas, o jame radosi [[1946]] m. data. * [[2022]] m. paskelbta, kad bus naujas logotipas.<ref>https://www.fkjonava.lt/naujiena/?id=640</ref> Jame radosi keturios auksinės žvaigždės ir [[1923]] m. data, neva, klubo įkūrimo. Pati emblema stebėtinai panašėjo į vokišką emblemą.<ref>https://baltyckifutbol.pl/fk-jonava-nowe-logo-i-walka-o-a-lyge/</ref> <gallery> FK Lietava.png|FK LIETAVA FK Jonava logotipas.png|2017 m. emblema </gallery> === Komandos spalvos === * Komanda ankstesniais metais žaidė mėlynomis sportinėmis formomis: mėlyni marškinėliai, šortai ir kojinės. O svečiuose baltomis aprangomis. * [[2017]] m. aprangos kodas tapo panašus į Argentinos futbolo rinktinės: juodi šortai, o marškinėliai žydri-balti, vertikaliais strypais. {| border="1" cellspacing="0" |- | style="background:lightblue;color:Black;padding:2em" |<span style="color:white;">'''Žydri'''</span> | style="background:white;color:green;padding:2em" |<span style="color:black;">'''Balti'''</span> | style="background:black;color:green;padding:2em" |<span style="color:White;">'''Juodi'''</span> |} === Sportinės aprangos === {| width=55% |- |{{Football kit |pattern_la = |pattern_b = _whitecollar |pattern_ra = |pattern_sh = _whitesides |pattern_so = _whiteline |leftarm = 0048E0 |body = 0048E0 |rightarm = 0048E0 |shorts = 0048E0 |socks = 0048E0 |title = 2016 m. (namuose) }} |{{Football kit |pattern_la= |pattern_b= _whitecollar |pattern_ra = |pattern_sh= |pattern_so= |leftarm=A2E5F6 |body=A2E5F6 |rightarm=A2E5F6 |shorts=000000 |socks= 000000 |title= 2016 m. (svetur) }} ||{{Football kit | pattern_la = | pattern_b = _whitestripes | pattern_ra = | pattern_sh = _adidasRed | pattern_so = _3_stripes_blue | leftarm = ffffff | body = 75AADB | rightarm = ffffff | shorts = 000000 | socks = FFFFFF | title = Nuo 2017 m. (namuose) }} ||{{Football kit | pattern_la = _arg11a | pattern_b = _arg11a | pattern_ra = _arg11a | pattern_sh = _adidasWhite | pattern_so = _3_stripes_white | leftarm = 1b1f56 | body = 1b1f56 | rightarm = 1b1f56 | shorts = ffffff | socks = 1b1f56 | title = Nuo 2017 m. (svetur) }} |} ; [[2021]] m. rungtyniavo [[Hummel]] apranga. {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _hummeltm19ss | pattern_b= _hummeltm19ss | pattern_ra= _hummeltm19ss | pattern_sh= _hummeltm19ss | pattern_so= | leftarm= 000066 | body= 000066 | rightarm= 000066 | shorts= 000066 | socks= 000066 | title= {{small|2021 m.}}<ref>https://www.jonavosnaujienos.lt/fk-jonava-iveike-sila-kitos-rungtynes-jau-su-ziurovais/</ref> <br /> Namuose<ref>https://www.fkjonava.lt/naujiena/?id=635</ref> }} |{{Football kit | | pattern_la= _hummelcorepoly1718wb | pattern_b= _hummelcorepoly1718wb | pattern_ra= _hummelcorepoly1718wb | pattern_sh= _senica1617h | pattern_so= _alaves1617a | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 0000FF | socks= FFFFFF | title= {{small|2021 m.}} <br /> Išvykose<ref>https://www.jonavosnaujienos.lt/fk-jonava-patyre-pirmaji-pralaimejima-2/</ref> }} |{{Football kit | | pattern_la= _hummeltm19b | pattern_b= _hummeltm19b | pattern_ra= _hummeltm19b | pattern_sh= _hummeltm19b | pattern_so= _gimnastic1617h | leftarm= 000000 | body= 000000 | rightarm= 000000 | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2021 m.}} <br /> Vartininkai<ref>http://www.aliojonava.lt/story/4605/fk-jonava-pirmajame-rate-muse-savo-rekordus-pirmoje-lygoje</ref> }} |{{Football kit | | pattern_la= _hummelauthentic20m | pattern_b= _hummelauthentic20m | pattern_ra= _hummelauthentic20m | pattern_sh= _hummelauthentic20m | pattern_so= _hummel20m | leftarm= 000055 | body= 000055 | rightarm= 000055 | shorts= 000055 | socks= 000055 | title= {{small|2022 m.}} <br /> Namuose }} |{{Football kit | | pattern_la= _garbarnia1819h | pattern_b= _garbarnia1819h | pattern_ra= _garbarnia1819h | pattern_sh= _senica1617h | pattern_so= _alaves1617a | leftarm= | body= | rightarm= | shorts= | socks= | title= {{small|2022 m.}} <br /> Išvykose }} |{{Football kit | | pattern_la= _senica1617h | pattern_b= _senica1617h | pattern_ra= _senica1617h | pattern_sh= _senica1617h2 | pattern_so= _kalmar16h | leftarm= FF0000 | body= FF0000 | rightarm= FF0000 | shorts= FF0000 | socks= FF0000 | title= {{small|2022 m.}} <br /> vartininkai }} |} == Klubo direktoriai == * {{Flagicon|Lithuania}} Aironas Morkunas * {{Flagicon|Lithuania}} Dzeraldas Rocys * {{Flagicon|Lithuania}} [[Marijus Stankevičius]] nuo 2017 m. sezono pradžios iki [[2017]] m. [[birželio 16]] d. * {{Flagicon|Lithuania}} [[Rita Bagdonienė]] nuo [[2017]] m. [[birželio 16]] d. * {{Flagicon|Lithuania}} [[Zenius Kamarūnas]] nuo [[2017]] m. gruodžio mėn. * {{Flagicon|Lithuania}} [[Virginijus Bulotas]] nuo [[2018]] m. gegužės mėn. <ref>https://alyga.lt/naujiena/jonavos-klubo-vadovybeje-permainos/5254</ref> * {{Flagicon|Lithuania}} [[Vaidas Vaškevičius]] nuo 2019 m. sausio 22 d. == Treneriai == * {{Flagicon|Lithuania}} [[Vitalijus Stankevičius]] iki [[2015]] m. * {{Flagicon|Lithuania}} [[Marius Bezykornovas]] [[2015]] m. sezone. * {{Flagicon|Lithuania}} [[Robertas Poškus]] [[2016]] m. sezone. * {{Flagicon|Lithuania}} [[Donatas Vencevičius]] nuo 2016 m. gruodžio mėn. – [[2017]] m. [[rugpjūčio 3]] d. * {{Flagicon|Lithuania}} [[Mindaugas Čepas]] nuo [[2017]] m. [[rugpjūčio 3]] d. – [[2017]] m. [[gruodžio 21]] d. <ref>https://www.futbolas.lt/naujiena/402482/dar-viena-staigmena-jonavoje-atleistas-m-cepas</ref> * {{Flagicon|POR}} [[Felipe Ribeiro]] nuo [[2018]] m. [[sausio 12]] d. <ref>http://fkjonava.lt/naujiena/?id=408</ref> iki [[gegužės 15]] d. <ref>http://fkjonava.lt/naujiena/?id=459</ref> * {{Flagicon|Lithuania}} [[Darius Gvildys]] nuo [[2018]] m. [[gegužės 15]] d. <ref>http://fkjonava.lt/naujiena/?id=459</ref> * {{Flagicon|Lithuania}} [[Artūras Ramoška]] nuo [[2018]] m. [[liepos 12]] d. iki sezono galo.<ref>https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/jonava-tures-jau-trecia-treneri-si-sezona-sansa-suteike-arturui-ramoskai-24-1000194</ref> * {{Flagicon|Lithuania}} [[Eisvinas Utyra]] nuo 2019 m. pradžios iki 2020 m. pabaigos<ref>http://pirmalyga.inline.lt/naujiena/Vyr-trenerio-poste-debiutuojantis-EUtyra-Si-komanda-visas-mano-gyvenimas/1004</ref> * {{Flagicon|SRB}} [[Dragan Djurdjevic]] 2021 m. sausis-kovas<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/426751/jonavai-vadovaus-serbas-d-djurdjevicius</ref> * {{Flagicon|LTU}} [[Eisvinas Utyra]] 2021 m. kovo iki 2022 m. balandžio 23 d. * {{flagicon|UKR}} [[Yevhen Lucenko]] ''(laikinasis)'' nuo {{data|2022|4|23}} iki {{data|2022|5|11}} * {{Flagicon|UKR}} [[Petro Kušlykas]] nuo {{data|2022|5|26}} == Pasiekimai == {{LTUfl|1977|2018|12|5}} * {{fut|LTU|t}}s pusfinalis (1962, 1978 m.) * [[LFF I lyga| LFF I lygos]] nugalėtojais tapo 4 kartus (1993, 1999, 2012, 2015 m.) == Sezonai == {{fs1|LTU|1|1960}} {{fs2|LTU|1961–1962|||1/2 f.}} {{fs1|LTU|2|1970}} {{fs2|LTU|1977|I|17-18|}} {{fs2|LTU|1978|||1/2 f.}} {{fs2|LTU|1979|II (Nemunas)|1|}} |} |} {{fs1|LTU|1|1980}} {{fs2|LTU|1980|I|11|}} {{fs2|LTU|1981|I|13|}} {{fs2|LTU|1982|I|11|}} {{fs2|LTU|1983|I|9|}} {{fs2|LTU|1984|I|6|}} {{fs2|LTU|1985|I|16|}} {{fs2|LTU|1988|I|14|}} {{fs2|LTU|1989|I|16|}} {{fs1|LTU|2|1990}} {{fs2|LTU|1990|II (Rytai)|4|—}} {{fs2|LTU|1991|III (Rytai)|3|—}} {{fs2|LTU|1991–1992|III (Pietūs)|1|—}} {{fs2|LTU|1992–1993|II|1|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1993–1994|II|9|1/8 f.}} {{fs2|LTU|1994–1995|II|6|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1995–1996|II|10|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1996–1997|II|10|—}} {{fs2|LTU|1997–1998|II|4|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1998–1999|II|1|1/16 f.}} {{fs2|LTU|1999–2000|II|7|1/8 f.}} |} |} {{fs1|LTU|1|2000}} {{fs2|LTU|2000–2001|II|5|—}} {{fs2|LTU|2001–2002|II|5|1/4 f.}} {{fs2|LTU|2002–2003|II|8|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2003|II|11|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2004|II|7|—}} {{fs2|LTU|2005|II|9|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2006|II|14|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2007–2008|II|5|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2008–2009|II|8|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2009–2010|II|7|1/32 f.}} {{fs1|LTU|2|2010}} {{fs2|LTU|2010–2011|II|5|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2011–2012|II|5|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2012–2013|II|1|1/4 f.}} {{fs2|LTU|2013–2014|II|6|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2014–2015|II|7|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2015–2016|II|1|1/4 f.}} |} |} {|class="wikitable" style="text-align: center; font-size: 95%;" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas !! Lyga (pakopa) !! {{santrumpa|V.|Vieta / viso komandų}} ! {{santrumpa|Ru.|Rungtynės}} ! {{santrumpa|Pe.|Pergalės}} ! {{santrumpa|Ly.|Lygiosios}} ! {{santrumpa|Pr.|Pralaimėjimai}} ! {{santrumpa|Įv. +|Įvarčiai +}} ! {{santrumpa|Įv. -|Įvarčiai –}} ! {{santrumpa|+/-|Įvarčiai +/–}} ! Taškai !! [[LFF taurė]] |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2016 m.|2016 m.]] || [[A lyga]] (I) || '''5'''/<small>8</small> || 28 || 7 || 8 || 13 || 28 || 4 || +16 || '''29'''|| 1/16 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2017 m.|2017 m.]] || [[A lyga]] (I) || '''6'''/<small>8</small> || 28 || 8 || 7 || 13 || 29 || 45 || -16 || '''31'''|| 1/4 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2018 m.|2018 m.]] || [[A lyga]] (I) || '''8'''/<small>8</small> || 28 || 4 || 8 || 16 || 24 || 50 || -26 || '''19'''|| 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2019 m.|2019 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''9'''/<small>16</small> || 28 || 12 || 4 || 12 || 55 || 46 || +9 || '''40''' || 1/32 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || '''3'''/<small>14</small>|| 20 || 12 || 5 || 3 || 38 || 19 || +19 || '''41'''|| 1/8 f. |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2021 m.|2021 m.]] || [[LFF I lyga]] (II) || style="background:silver;" | '''2'''/<small>14</small> || 26 || 21 || 3 || 2 || 71 || 24 || +47 || '''66 ''' || I etapas |- | [[Lietuvos futbolo varžybos 2022 m.|2022 m.]] || [[A lyga]] (I) || colspan = 9 | |} == Sudėtis == ''Atnaujinta {{data|2022|07|31}}'' {{fs start}} {{Fs player|no=16|nat=LTU|pos=GK|name=[[Martynas Matuzas]]|other=[[kapitonas (futbolas)|kapitonas]]}} [[File:Captain sports.svg|12px]] {{fs player|no=29|name=[[Augusto Vantomme]]|nat=ARG|pos=GK}} {{fs player|no=35|name=[[Artiomas Fastovas]]|nat=UKR|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no= 2|name=[[Nojus Stankevičius]]|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no= 3|name=[[Džiugas Raudonius]]|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=14|name=[[Andrij Spivakov]]|nat=UKR|pos=DF}} {{fs player|no=19|name=[[Nahuel António Machado|António Machado]]|nat=ARG|pos=DF}} {{fs player|no=20|name=[[Ernest Astachov]]|nat=UKR|pos=DF}} {{fs player|no=22|name=[[Lucas Martorell]]|nat=ARG|pos=DF}} {{fs player|no=24|name=[[Oskaras Migauskas]]|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=28|name=[[Jehoras Glušačas]]|nat=UKR|pos=DF}} {{fs player|no=32|name=[[David Alcides Angeloff]] |nat=ARG|pos=DF}} {{fs player|no=77|name=[[Gabrielis Nikonovas]]|nat=LTU|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs mid}} {{fs player|no=9|name=[[Nazaras Mocikas]]|nat=UKR|pos=MF}} {{fs player|no=11|name=[[Lukas Čepkauskas]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=18|name=[[Yahaya Fawzi]]|nat=Nigerija|pos=MF}} {{fs player|no=20|name=[[Genaras Samsonik]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=23|name=[[Artūras Rocys]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=25|name=[[Andrijus Slinkinas]]|nat=UKR|pos=MF}} {{fs player|no=26|name=[[Arnas Neimantas]] |nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=33|name=[[Richard Rodriguez]] |nat=ARG|pos=MF}} {{fs player|no=55|name=[[Domas Stankevičius]]|nat=LTU|pos=MF}} ''U-18'' {{fs player|no=90|name=[[Tadas Eliošius]]|nat=LTU|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no= 7|name=[[Artem Radčenko]]|nat=UKR|pos=FW}} {{fs player|no=17|name=[[Juan Cruz Jorrin]]|nat=ARG|pos=FW}} {{fs player|no=69|name=[[Vadim Maščenko]]|nat=UKR|pos=FW}} {{fs player|no=99|name=[[Marius Ganusauskas]]|nat=LTU|pos=FW}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs end}} <div style="width:75%"> <div class="NavFrame collapsed" style="width:75%"> <div class="NavHead" style="height:auto"> <div class="hack-to-leave-space" style="float:right">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</div> 2022 m. prisijungę žaidėjai </div> <div class="NavContent"> {| class="wikitable sortable" style="text-size: 95%; width:100%;" ! # !! Pilietybė !! Pozicija !! Žaidėjas !! Perėjo iš !! Perėjo į !! Data !! Pobūdis !! Kita {{fs player|no=14|name=[[Yoichi Kawachi]]|nat=JPN|pos=MF}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|1|29}} || kontraktas || {{fs player|no=20|name=[[Titas Buzas]]|nat=LTU|pos=MF}} || {{flagicon|UKR}} [[FK Dinamo Kiïv]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|3|1}} || ? || ''U-18'' {{fs player|no=|name=[[Katsuyoshi Kimishima]]|nat=JPN|pos=MF}} || {{flagicon|USA}} [[UCA Bears]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|3|1}} || perėjimas || {{fs player|no=47|name=[[Jorge Tapia]]|nat=ARG|pos=DF}} || {{flagicon|ARG}} [[Deportivo Santamarina II]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|3|1}} || perėjimas || {{santrumpa|t. p.|taip pat turi Italijos pilietybę}}{{flagicon|ITA}} {{fs player|no=19|name=[[Nahuel António Machado|António Machado]]|nat=ARG|pos=DF}} || {{flagicon|POR}} [[FC Lixa]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|3|1}} || perėjimas || {{fs player|no=22|name=[[Lucas Martorell]]|nat=ARG|pos=DF}} || {{flagicon|POR}} [[Vilar de Perdizes]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|3|1}} || perėjimas || {{fs player|no=40|name=[[Luiz Matheus Servo de Carvalho|Luiz Matheus]]|nat=BRA|pos=DF}} || {{flagicon|ARM}} [[Sevan FC]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|3|1}} || perėjimas || {{Fs player|no=|nat=COL|pos=FW|name=[[Sebastien Vasquez Gamboa|Sebastián Vásquez]] }} || {{flagicon|LTU}} [[FK Panevėžys]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|3|2}} || perėjimas || {{fs player|no=97|name=[[Daniel Silva Araujo]]|nat=BRA|pos=MF}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|3|3}} || kontraktas || {{fs player|no= 5|name=[[Dwight Pope]]|nat=Trinidad and Tobago|pos=DF}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|3|19}} || kontraktas || {{fs player|no=24|name=[[Oskaras Migauskas]]|nat=LTU|pos=DF}} || {{flagicon|LTU}} [[Jonava B]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|1}} || kontraktas || {{fs player|no=|name=[[Artiomas Fastovas|Artem Fastov]]|nat=UKR|pos=GK}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|13}} || kontraktas || {{fs player|no=20|name=[[Genaras Samsonik]]|nat=LTU|pos=MF}} || {{flagicon|LTU}} [[FM Fortūna]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|15}} || perėjimas || {{fs player|no=17|name=[[Juan Cruz Jorrin]]|nat=ARG|pos=FW}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|22}} || kontraktas || {{fs player|no=32|name=[[David Alcides Angeloff]] |nat=ARG|pos=DF}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|22}} || kontraktas || {{santrumpa|t. p.|taip pat turi Bulgarijos pilietybę}}{{flagicon|BUL}} {{fs player|no=33|name=[[Richard Rodriguez]] |nat=ARG|pos=MF}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|22}} || kontraktas || {{fs player|no=|name=[[Augusto Vantomme]]|nat=ARG|pos=GK}} || {{flagicon|ARG}} [[Cañuelas FC]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|22}} || perėjimas || {{fs player|no=18|name=[[Yahaya Fawzi]]|nat=Nigerija|pos=MF}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|22}} || kontraktas || {{fs player|no=28|name=[[Jehoras Glušačas|Egor Glušač]]|nat=UKR|pos=DF}} || {{flagicon|CZE}} [[1. SC Znojmo]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|22}} || perėjimas || {{fs player|no=28|name=[[Juozas Lubas]]|nat=LTU|pos=MF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Riteriai]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|23}} || nuomos pagrindais || iki sezono pabaigos {{Fs player|no=85|nat=LTU|name=[[Nojus Stankevičius]]|pos=DF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Žalgiris]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|23}} || nuomos pagrindais || iki sezono pabaigos {{Fs player|no=|nat=LTU|name=[[Gabrielis Nikonovas]]|pos=DF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Žalgiris]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|24}} || nuomos pagrindais || iki sezono pabaigos {{fs player|no=9|name=[[Nazaras Mocikas|Nazar Mocik]]|nat=UKR|pos=MF}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|29}} || kontraktas || {{santrumpa|t. p.|taip pat turi Lenkijos pilietybę}}{{flagicon|POL}} {{fs player|no=7|name=[[Andrijus Slinkinas|Andrij Slinkin]]|nat=UKR|pos=MF}} || {{flagicon|GEO}} [[FC Ševardeni-1906]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|29}} || perėjimas || {{fs player|no=14|name=[[Andrij Spivakov]]|nat=UKR|pos=DF}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|29}} || kontraktas|| {{fs player|no= 7|name=[[Artem Radčenko]]|nat=UKR|pos=FW}} || {{flagicon|SVK}} [[MŠK Fomat Martin]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|7|29}} || perėjimas || {{fs player|no=20|name=[[Ernest Astachov]]|nat=UKR|pos=DF}} || ''be klubo'' || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|8|}} || kontraktas|| {{fs player|no=69|name=[[Vadim Maščenko]]|nat=UKR|pos=FW}} || {{flagicon|UKR}} [[FK Dinamo Kiïv]] II || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{data|2022|8|15}} || nuomos pagrindais || iki sezono pabaigos |} </div> </div> </div> <div style="width:75%"> <div class="NavFrame collapsed" style="width:75%"> <div class="NavHead" style="height:auto"> <div class="hack-to-leave-space" style="float:right">&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</div> 2022 m. išvykę žaidėjai </div> <div class="NavContent"> {| class="wikitable sortable" style="text-size: 95%; width:100%;" ! # !! Pilietybė !! Pozicija !! Žaidėjas !! Perėjo iš !! Perėjo į !! Data !! Pobūdis !! Kita {{fs player|no=|name=[[Katsuyoshi Kimishima]]|nat=JPN|pos=MF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{flagicon|IDN}} [[Bhayangkara FC]]|| {{data|2022|5|10}} || perėjimas || {{fs player|no=40|name=[[Luiz Matheus Servo de Carvalho|Luiz Matheus]]|nat=BRA|pos=DF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || ''be klubo'' || {{data|2022|6|30}} || || {{fs player|no=97|name=[[Daniel Silva Araujo]]|nat=BRA|pos=MF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || ''be klubo'' || {{data|2022|6|30}} || || {{fs player|no=20|name=[[Titas Buzas]]|nat=LTU|pos=MF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{flagicon|UKR}} [[FK Dinamo Kiïv]] || {{data|2022|6|30}} || || {{fs player|no=12|name=[[Orest Kostyk]]|nat=UKR|pos=GK}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{flagicon|UKR}} [[FK Lʹvìv]] || {{data|2022|6|30}} || nuomos pabaiga || {{fs player|no= 8|name=[[Vladyslav Chameliuk]]|nat=UKR|pos=MF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{flagicon|BLR}} [[FK Dynama-Brest]] || {{data|2022|6|30}} || nuomos pabaiga || {{fs player|no= 5|name=[[Dwight Pope]]|nat=Trinidad and Tobago|pos=DF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || ''be klubo'' || {{data|2022|7|13}} || || {{fs player|no=47|name=[[Jorge Tapia]]|nat=ARG|pos=DF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || ''be klubo'' || {{data|2022|7|22}} || || {{santrumpa|t. p.|taip pat turi Italijos pilietybę}}{{flagicon|ITA}} {{fs player|no=14|name=[[Yoichi Kawachi]]|nat=JPN|pos=MF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || ''be klubo'' || {{data|2022|7|22}} || || {{fs player|no= 4|name=[[Benas Spietinis]]|nat=LTU|pos=DF}} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || [[FK Vikingai]] (futsal) || {{data|2022|7|22}} || savo noru<ref name=vikingai>https://www.sportas.lt/naujiena/460454/b-spietinis-jonavai-gera-vieta-pirmoje-lygoje</ref> || {{fs player|no= 9|name=[[Paulius Osauskas]]|nat=LTU|pos=MF}}|| {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || [[FK Vikingai]] (futsal) || {{data|2022|7|22}} || savo noru<ref name=vikingai></ref> || {{fs player|no= 9|name=[[Gytis Vasylius]]|nat=LTU|pos=MF}}|| {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || [[FK Vikingai]] (futsal) || {{data|2022|7|22}} || savo noru<ref name=vikingai></ref> || {{Fs player|no=19|nat=COL|pos=FW|name=[[Sebastien Vasquez Gamboa|Sebastián Vásquez]] }} || {{flagicon|LTU}} [[FK Jonava]] || {{flagicon|LTU}} [[FK Panevėžys]] || {{data|2022|7|30}} || perėjimas || sugrįžimas |} </div> </div> </div> === Dubleriai === Dublerių ekipa rungtyniavo II lygoje nuo 1980m. įvairiais pavadinimais. Dalyvauja [[2022 m. LFF II lyga]] pirmenybėse. {{main|Jonava B}} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.fkjonava.lt/pradinis/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/fkjonava/ Facebook paskyra] * [http://www.soccerway.com/teams/lithuania/lietava-jonava SOCCERWAY] * [https://www.flashscore.com/team/jonava/jmW1Hn7M/ FLASHSCORE] * [https://www.sofascore.com/team/football/fk-jonava/36065 SOFASCORE] * [https://www.transfermarkt.com/fk-jonava/startseite/verein/31409 Transfermarkt] * [http://www.futbolinis.lt/content/team/1249/lt futbolinis.lt] * [http://foot.dk/VisLitklub.asp?ID=40 foot.dk archyvas] * [https://us.globalsportsarchive.com/team/soccer/fk-jonava/15846/ Globalsportsarchive] * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/jonava-1183/ lietuvosfutbolas.lt] (2022 m. A lyga) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/jonava-1183/?cid=9884789 lietuvosfutbolas.lt] (2021 m. Pirma lyga) {{Alyga}} {{Lietuvos futbolo klubai}} {{LTUfutsez}} {{DEFAULTSORT:Jonava}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai]] [[Kategorija:Jonavos sportas]] qiqrkop47b1e8bhtpqdo9nk94vi44lu 0 151136 6667457 6662687 2022-08-19T20:44:02Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} {{Infolentelė | title = | titlestyle = | above = {{PAGENAME}} | abovestyle = | image = [[Vaizdas:Tripartite_Pact_27_September_1940.jpg|250px]] | caption = Japoniška Trišalio pakto versija | label1 = Tipas | data1 = [[Karinė sąjunga]] | label2 = Data | data2 = {{start date|1940|09|27}} | label3 = Vieta | data3 = [[Berlynas]], [[Trečiasis Reichas|Vokietija]] | label4 = Šalys | data4 = {{flag|Nazi Germany}}<br>{{flag|Italijos karalystė}}<br>{{flag|Japonijos imperija}} | below = }} '''Trišalis paktas''' ({{de|Dreimächtepakt}}) arba '''Berlyno paktas''' – karinė-politinė [[sutartis]] tarp [[Trečiasis Reichas|Vokietijos]], [[Italijos karalystė (1861–1946)|Italijos]] ir [[Japonijos imperija|Japonijos]], pasirašyta [[Berlynas|Berlyne]] [[1940]] m. [[rugsėjo 27]] d.<ref name=VLE>''[https://www.vle.lt/straipsnis/berlyno-paktas/ Berlyno paktas]. vle.lt. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Nuoroda tikrinta 2022-08-13.''</ref> Paktą pasirašė Japonijos ambasadorius Vokietijoje [[Saburō Kurusu]], Vokietijos reichskancleris [[Adolfas Hitleris]] ir Italijos užsienio reikalų ministras [[Galeazzo Ciano]].<ref name=VLE /> Tai buvo gynybinė [[karinė sąjunga]], prie kurios vėliau prisijungė [[Vengrija|Vengrija]] ([[1940]] m. [[lapkričio 20]] d.), [[Rumunija|Rumunija]] ([[1940]] m. [[lapkričio 23]] d.), [[Bulgarija|Bulgarija]] ([[1941]] m. [[kovo 1]] d.) ir [[Jugoslavija|Jugoslavija]] ([[1941]] m. [[kovo 25]] d.), taip pat ir Vokietijos valdoma [[Slovakijos respublika (1939-1945)|Slovakija]] ([[1940]] m. [[lapkričio 24]] d.). Jugoslavijos įstojimas po dviejų dienų išprovokavo karinį perversmą ({{fr|coup d'état}}) Belgrade. Italija ir Vokietija atsakė įsiveržimu į Jugoslaviją (su parama iš Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos) ir jos padalijimu. Atsiradusi italo-vokiška [[Nepriklausoma Kroatijos valstybė]] prie pakto prisijungė [[1941]] m. [[birželio 15]] d. [[Vaizdas:1938 Naka yoshi sangoku.jpg|thumb|left|175px|Japonijos plakatas]] Trišalis paktas iš esmės buvo nutaikytas į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtines Amerikos Valstijas]].<ref>{{cite journal |doi=10.1111/j.1467-8497.1986.tb00350.x |quote=The Tripartite Pact itself was aimed at the United States|title=The Tripartite Pact of 27 September 1940: Fascist Alliance or Propaganda Trick? |year=2008 |last1=Dülffer |first1=Jost |journal=Australian Journal of Politics & History |volume=32 |issue=2 |pages=228–237 [234]}}</ref> Jo poveikis buvo ribotas, nes italų-vokiečių ir japonų veikimo zonos buvo skirtingose pasaulio vietose ir galingos sutarties valstybės turėjo skirtingus strateginius interesus. Bendradarbiavimas vis dėlto vyko ir japonai paskelbė karą Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nors tam nereikėjo panašaus pareiškimo iš visų kitų Trišalio pakto signatarių šalių.<ref name="Tallgren1">{{cite book |last1=Tallgren |first1=Immi |chapter=Martyrs and Scapegoats of the Nation? The Finnish War-Responsibility Trial, 1945–1946 |title=Historical Origins of International Criminal Law, Volume 2 |date=2014 |series=FICHL Publication Series |volume=21 |page=512 |editor1=Morten Bergsmo |editor2=CHEAH Wui Ling |editor3=YI Ping |publisher=Torkel Opsahl Academic EPublisher |location=Brussels |isbn=978-82-93081-13-5 |chapter-url=https://www.legal-tools.org/doc/50a462/pdf/ |access-date=2020-10-25}}</ref> == Šaltiniai == {{ref}} {{ist-stub}} [[Kategorija:Sutartys]] [[Kategorija:Trečiojo Reicho tarptautiniai santykiai]] [[Kategorija:Japonijos imperija]] [[Kategorija:Antrasis pasaulinis karas]] kc8ieozlpu0h0jynm0obkr6a2gqs2g1 0 151208 6667524 6306188 2022-08-19T23:12:18Z 84.15.186.65 /* Pasiekimai */ wikitext text/x-wiki {{fc-infod | clubname = Vilniaus „Pažanga“ | image = | fullname = FK Pažanga | founded = | defunct = [[1986]] m. vasara | ground = [[Vilnius]] | capacity = | chairman = | manager = | league = LTSR aukščiausioji lyga | season = 1986 | position = 16 vieta }} '''Vilniaus „Pažanga“''' – buvęs [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Vilnius|Vilniaus]]. Žaidė raudonos spalvos marškinėliais. == Pasiekimai == {{LTUfut |3|1971, 1982, 1983 |2|1972, 1975 |2|1976, 1981 |2|1971, 1982 |2|1968, 1973 |0||0|}} {{LTUfl|1968|1986|19|1}} == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|1968|I|9|finalas}} {{fs2|LTU|1969|I|12|}} {{fs2|LTU|1970|I|14|}} {{fs2|LTU|1971|I|1|taurė}} {{fs2|LTU|1972|I|2|}} {{fs2|LTU|1973|I|5|finalas}} {{fs2|LTU|1974|I|6|}} {{fs2|LTU|1975|I|2|}} {{fs2|LTU|1976|I|3|}} {{fs2|LTU|1977|I|15-16|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1978|I|9|}} {{fs2|LTU|1979|I|9|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1980|I|7|}} {{fs2|LTU|1981|I|3|}} {{fs2|LTU|1982|I|1|taurė}} {{fs2|LTU|1983|I|1|1/2 f.}} {{fs2|LTU|1984|I|4|}} {{fs2|LTU|1985|I|4|}} {{fs2|LTU|1986|I|16|}} |} == Treneriai == * [[Kęstutis Latoža]] * V. Gedgaudas, 1982 ==Žymūs žaidėjai== * P. Barkovskis, vartininkas 1972 * [[Algirdas Biliūnas]] * [[Algirdas Dubinskas]], 1982 * [[Vytautas Jančiauskas]], 1982 * [[Vincas Kateiva]], 1982 * [[Kęstutis Latoža]], 1983 * [[Eugenijus Riabovas]], 1982–1985 * A. Selezniovas, vartininkas 1972 * [[Ritas Vaiginas]], 1982 == Nuorodos == {{fclinks |fs=http://www.futbolinis.lt/content/team/9832/lt }} {{Futbolas-stub|LTU|klub}} {{DEFAULTSORT:Pažanga}} [[Kategorija:Buvę Lietuvos futbolo klubai]] [[Kategorija:Vilniaus futbolas]] n3f7bbzmx7xcfk86pu58u33pr5zz3of 0 155635 6667273 6662699 2022-08-19T15:55:31Z Adomasje 141086 Erdvė BRT wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2015 m. rugpjūčio|neturi_nuo=2007 m. gruodžio}} '''Erdvė''' – beribė [[trijų matmenų plotmė]], kurioje egzistuoja visi [[materija|materialūs]] objektai. [[Laikas]] ir erdvė neatsiejamai priklauso vienas nuo kito. == Erdvė filosofijoje == [[File:3D coordinate system.svg|thumb|right|Trimatė [[Dekarto koordinačių sistema]] skairta padėties erdvėje atvaizdavimui.]] Erdvę galima apibrėžti dvejopai: * ji yra dalis fundamentalios [[Visata|visatos]] struktūros, aibė [[matmuo|matmenų]], kuriais [[objektas (filosofija)|objektai]] yra tarpusavyje atskirti, esantys, turi dydį ir formą, ir per kurią jie gali judėti; * erdvė yra dalis fundamentalios matematinės struktūros (kartu su [[laikas|laiku]] ir [[skaičius|skaičiumi]]). Jais naudodamiesi, mes kvantuojame ir lyginame [[atstumas|atstumus]] tarp objektų, jų dydžius, [[forma]]s ir [[greitis|greičius]]. Šiuo požiūriu, ''erdvė'' nesisieja su jokia abstrakcija/esybe. Ji yra savotiškas „konteineris“, per kurį objektai gali judėti. Šie požiūriai taip pat yra tinkami ir laiko apibrėžimams. Erdvė yra tipiškai apibūdinama kaip turinti tris matmenis, taigi trys skaičiai yra būtini apibrėžiant kokio nors objekto dydį ir/ar jo padėtį kito objekto atžvilgiu. Šiuolaikinė [[fizika]] netraktuoja erdvės ir laiko kaip nepriklausomų matmenų, bet apjungia jas vienoje [[erdvėlaikis|erdvėlaikio]] sąvokoje, metančioje iššūkį intuityviam atstumo ir laiko supratimui. Filosofinės problemos esmė yra tai, ar erdvė yra savarankiška [[Ontologija|ontologinė]] esybė, ar tiesiog mąstymo [[abstrakcija]]. Kitas problemos formulavimo būdas yra klausimas: ar gali erdvė būti savarankiškai [[matavimas|išmatuota]], ar ji yra matavimo sistemos dalis? Tie patys debatai pritaikomi ir laiko sąvokai. Abiem joms svarbią formuluotę pateikė [[Immanuel Kant]]. Savo veikale „[[Grynojo proto kritika]]“ Kantas apibūdino erdvę kaip „[[a priori]]“ intuiciją, kuri (kartu su kita „apriorine“ intuicija, laiku) leidžia mums suvokti jutiminę [[patirtis|patirtį]]. Tai jis pavadino „noumenon“ arba „daiktu savyje“. Kanto požiūriu, nei erdvė, nei laikas nėra traktuojami kaip [[Medžiaga|substancija]], bet greičiau abu yra sisteminės [[struktūra|struktūros]], naudojamos mūsų patirčiai nusakyti, elementai. Erdvinis [[matmuo]] yra panaudojamas, kad nustatytume, kaip toli vienas nuo kito yra objektai, o laiko matmuo apibrėžia, kada kas įvyko. Šitie matmenys yra mūsų [[protas|proto]] panaudojami apibrėžti [[pojūtis|pojūčiams]], tačiau patys savaime nėra neatskiriama daikto savyje dalis. [[Artūras Šopenhaueris]] pratarmėje į jo „Apie valią gamtoje“ teigė, kad „erdvė yra sugretinimo „galimybės“ sąlyga“. Tai yra visiškai suderinama su Kanto supratimu, jog erdvė yra subjekto [[protas|proto]] darinys. Kyla ir kiti panašūs filosofiniai klausimai apie erdvę. Ar erdvė yra [[absoliutas]], ar tiktai santykinis dalykas? Erdvė turi vieną teisingą [[geometrija|geometriją]], ar erdvės geometrija yra tik [[konvencija]]? Įvairius istorinius požiūrius šiuo atžvilgiu išreiškė [[Izaokas Niutonas]] (erdvė yra absoliutas), [[Gotfrydas Leibnicas]] (erdvė yra santykinė), ir [[Henri Poincaré]] (erdvinė geometrija yra susitarimas). Du svarbius mintinius eksperimentus, susijusius su šiais klausimais, yra atlikę Niutonas [[kibiro argumentas]] ir Poincaré ([[sfera|sferos pasaulis]]). == Erdvė fizikoje == [[Klasikinė mechanika|Klasikinėje fizikoje]] erdvė yra trimatė [[Euklidinė erdvė]], kurioje egzistuoja [[materialus taškas|materialūs taškai]]<ref name="Landau mechanics">{{cite book |last1= Landau|first1=Lev Davidovič|last2=Lifšitz|first2=Evgenij Michajlovič |date=1976|title=Mechanics: Volume 1 |url=hhttps://www.sciencedirect.com/book/9780750628969/mechanics?via=ihub=|publisher=Butterworth-Heinemann |page=1 |isbn= 978-0-7506-2896-9}}</ref>. Erdvė yra viena iš fundamentalių fizikos sąvokų, reiškianti, kad ji negali būti apibrėžta per kitas sąvokas, kadangi fundamentalesnių nėra. Panašiai kaip kitos fundamentaliosios sąvokos ([[laikas]] ir [[masė]]), erdvė yra apibrėžta per matavimą. Šiuo metu standartinis atstumo intervalas, pavadintas standartiniu metru ar tiesiog [[metras|metru]], yra apibrėžtas [[šviesos greitis|atstumu, kurį šviesa nukeliauja vakuume]] per laiko intervalą, lygų 1/299792458 sekundės. Šis apibrėžimas kartu su dabartiniu laiko apibrėžimu mūsų [[erdvėlaikis|erdvėlaikį]] paverčia [[Minkowski erdvė|Minkovskio erdve]] ir patvirtina, kad [[specialioji reliatyvumo teorija]] visiškai atitinka apibrėžimą. Prieš Einšteino darbus reliatyvistinėje fizikoje laikas ir erdvė buvo traktuojami kaip nepriklausomi matmenys. Einšteino atradimai parodė, kad dėl judėjimo reliatyvumo mūsų erdvė ir laikas gali būti matematiškai sujungti į vieną simetrišką objektą – erdvėlaikį. (Atstumai erdvėje ar laike atskirai nėra invariantiški Lorenco transformacijų atžvilgiu, bet atstumai Minkovskio erdvėlaikyje tokie yra). Tačiau laikas ir erdvė neturi būti traktuojami kaip Minkovskio erdvėlaikio matmenų ekvivalentai. Kiekvienas gali laisvai judėti erdvėje, bet ne laike. Tokiu būdu, su laiku ir erdve elgiamasi vienaip [[Specialioji reliatyvumo teorija|specialiojoje reliatyvumo teorijoje]], kur laikas traktuojamas kaip [[menamasis vienetas|menamoji koordinatė]], ir kitaip [[Bendroji reliatyvumo teorija|bendrojoje reliatyvumo teorijoje]], kur skirtingi ženklai yra priskiriami laikui ir erdviniams komponentams erdvėlaikio [[metrinis tenzorius|metrikoje]]. [[Bendroji reliatyvumo teorija|Bendrojoje reliatyvumo teorijoje]] erdvė yra [[Lorenco daugdara]]<ref>{{cite book |author= Robert M. Wald |date=1984 |title=General Relativity |url= https://archive.org/details/generalrelativit00wald_552 |publisher=University of Chicago Press|page=23], 73 |isbn=0-226-87033-2}}</ref>, t.y. [[Riemanno daugdara]], kurioje [[metrinė erdvė|metrika]] gali turėti neigiamą vertę. == Erdvė matematikoje == Erdvė matematikoje yra [[aibė]] X kartu su joje fiksuota transformacijų [[grupė (algebra)|grupe]]. Erdvės X [[geometrija]] tuo atveju apibrėžiama kaip visuma savybių, kurios nekinta atliekant tas transformacijas. Taip, pavyzdžiui, Euklido plokštuma yra [[Realusis skaičius|realiųjų skaičių]] aibė <math>\mathbb R^2 </math>, kurios transformacijų grupė yra visų galimų postūmių ir pasukimų aibė. == Erdvė astronomijoje == Erdvė siejasi su palyginti tuščiomis Visatos dalimis – [[kosminė erdvė|kosmine erdve]]. Bet kokią sritį už bet kokio [[atmosfera|dangaus kūno atmosferos]] galima laikyti „erdve“. Nors erdvė yra tikrai erdvi, ji yra ne visada tuščia, ir gali būti užpildyta [[materija (fizika)|materijos]]. Priimta, kad kosminę erdvę ir [[Žemės atmosfera|Žemės atmosferą]] skiria [[Karmano linija]] (riba 100 km aukštyje virš Žemės paviršiaus). == Erdvinis matavimas == Fizinės erdvės matavimas jau nuo seno buvo svarbus. [[Geometrija]], matematikos šaka, kuri matuoja erdvinius ryšius, buvo išpopuliarinta senovės graikų, nors ir kitos ankstyvosios visuomenės buvo išvysčiusios matavimo sistemas. [[SI (sistema)|SI]] yra dabar bendriausia erdvės matavimo vienetų sistema, beveik visuotinai naudojama ir moksle, ir praktikoje. [[Geografija]] yra mokslo šaka, aprašanti [[Žemė|Žemę]], panaudojanti erdvinį principą nusakant įvairių Žemės paviršiaus dalių padėtis ir kryptis. [[Kartografija]] yra žemėlapių sudarymas, įgalinantis tikslesnę navigaciją, vizualizaciją ir orientavimąsi. [[Geostatistika]] taiko statistinius metodus erdviniams duomenims ir leidžia prognozuoti būsimus Žemės paviršiaus reiškinius. [[Astronomija]] yra mokslas, susijęs su kosmoso objektų stebėjimu, matavimu ir paaiškinimu. == Taip pat skaitykite == * [[Laikas]] * [[Erdvės ir laiko kontinuumas]] {{Commons|Space|no=T}} [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Astronomija]] [[Kategorija:Pagrindinės fizikos sąvokos]] 54ke3we5k8zedu40n1w34sp03eh1kg5 6667274 6667273 2022-08-19T15:57:27Z Homo ergaster 10314 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} '''Erdvė''' – beribė [[trijų matmenų plotmė]], kurioje egzistuoja visi [[materija|materialūs]] objektai. [[Laikas]] ir erdvė neatsiejamai priklauso vienas nuo kito. == Erdvė filosofijoje == [[File:3D coordinate system.svg|thumb|right|Trimatė [[Dekarto koordinačių sistema]] skairta padėties erdvėje atvaizdavimui.]] Erdvę galima apibrėžti dvejopai: * ji yra dalis fundamentalios [[Visata|visatos]] struktūros, aibė [[matmuo|matmenų]], kuriais [[objektas (filosofija)|objektai]] yra tarpusavyje atskirti, esantys, turi dydį ir formą, ir per kurią jie gali judėti; * erdvė yra dalis fundamentalios matematinės struktūros (kartu su [[laikas|laiku]] ir [[skaičius|skaičiumi]]). Jais naudodamiesi, mes kvantuojame ir lyginame [[atstumas|atstumus]] tarp objektų, jų dydžius, [[forma]]s ir [[greitis|greičius]]. Šiuo požiūriu, ''erdvė'' nesisieja su jokia abstrakcija/esybe. Ji yra savotiškas „konteineris“, per kurį objektai gali judėti. Šie požiūriai taip pat yra tinkami ir laiko apibrėžimams. Erdvė yra tipiškai apibūdinama kaip turinti tris matmenis, taigi trys skaičiai yra būtini apibrėžiant kokio nors objekto dydį ir/ar jo padėtį kito objekto atžvilgiu. Šiuolaikinė [[fizika]] netraktuoja erdvės ir laiko kaip nepriklausomų matmenų, bet apjungia jas vienoje [[erdvėlaikis|erdvėlaikio]] sąvokoje, metančioje iššūkį intuityviam atstumo ir laiko supratimui. Filosofinės problemos esmė yra tai, ar erdvė yra savarankiška [[Ontologija|ontologinė]] esybė, ar tiesiog mąstymo [[abstrakcija]]. Kitas problemos formulavimo būdas yra klausimas: ar gali erdvė būti savarankiškai [[matavimas|išmatuota]], ar ji yra matavimo sistemos dalis? Tie patys debatai pritaikomi ir laiko sąvokai. Abiem joms svarbią formuluotę pateikė [[Immanuel Kant]]. Savo veikale „[[Grynojo proto kritika]]“ Kantas apibūdino erdvę kaip „[[a priori]]“ intuiciją, kuri (kartu su kita „apriorine“ intuicija, laiku) leidžia mums suvokti jutiminę [[patirtis|patirtį]]. Tai jis pavadino „noumenon“ arba „daiktu savyje“. Kanto požiūriu, nei erdvė, nei laikas nėra traktuojami kaip [[Medžiaga|substancija]], bet greičiau abu yra sisteminės [[struktūra|struktūros]], naudojamos mūsų patirčiai nusakyti, elementai. Erdvinis [[matmuo]] yra panaudojamas, kad nustatytume, kaip toli vienas nuo kito yra objektai, o laiko matmuo apibrėžia, kada kas įvyko. Šitie matmenys yra mūsų [[protas|proto]] panaudojami apibrėžti [[pojūtis|pojūčiams]], tačiau patys savaime nėra neatskiriama daikto savyje dalis. [[Artūras Šopenhaueris]] pratarmėje į jo „Apie valią gamtoje“ teigė, kad „erdvė yra sugretinimo „galimybės“ sąlyga“. Tai yra visiškai suderinama su Kanto supratimu, jog erdvė yra subjekto [[protas|proto]] darinys. Kyla ir kiti panašūs filosofiniai klausimai apie erdvę. Ar erdvė yra [[absoliutas]], ar tiktai santykinis dalykas? Erdvė turi vieną teisingą [[geometrija|geometriją]], ar erdvės geometrija yra tik [[konvencija]]? Įvairius istorinius požiūrius šiuo atžvilgiu išreiškė [[Izaokas Niutonas]] (erdvė yra absoliutas), [[Gotfrydas Leibnicas]] (erdvė yra santykinė), ir [[Henri Poincaré]] (erdvinė geometrija yra susitarimas). Du svarbius mintinius eksperimentus, susijusius su šiais klausimais, yra atlikę Niutonas [[kibiro argumentas]] ir Poincaré ([[sfera|sferos pasaulis]]). == Erdvė fizikoje == [[Klasikinė mechanika|Klasikinėje fizikoje]] erdvė yra trimatė [[Euklidinė erdvė]], kurioje egzistuoja [[materialus taškas|materialūs taškai]]<ref name="Landau mechanics">{{cite book |last1= Landau|first1=Lev Davidovič|last2=Lifšitz|first2=Evgenij Michajlovič |date=1976|title=Mechanics: Volume 1 |url=hhttps://www.sciencedirect.com/book/9780750628969/mechanics?via=ihub=|publisher=Butterworth-Heinemann |page=1 |isbn= 978-0-7506-2896-9}}</ref>. Erdvė yra viena iš fundamentalių fizikos sąvokų, reiškianti, kad ji negali būti apibrėžta per kitas sąvokas, kadangi fundamentalesnių nėra. Panašiai kaip kitos fundamentaliosios sąvokos ([[laikas]] ir [[masė]]), erdvė yra apibrėžta per matavimą. Šiuo metu standartinis atstumo intervalas, pavadintas standartiniu metru ar tiesiog [[metras|metru]], yra apibrėžtas [[šviesos greitis|atstumu, kurį šviesa nukeliauja vakuume]] per laiko intervalą, lygų 1/299792458 sekundės. Šis apibrėžimas kartu su dabartiniu laiko apibrėžimu mūsų [[erdvėlaikis|erdvėlaikį]] paverčia [[Minkowski erdvė|Minkovskio erdve]] ir patvirtina, kad [[specialioji reliatyvumo teorija]] visiškai atitinka apibrėžimą. Prieš Einšteino darbus reliatyvistinėje fizikoje laikas ir erdvė buvo traktuojami kaip nepriklausomi matmenys. Einšteino atradimai parodė, kad dėl judėjimo reliatyvumo mūsų erdvė ir laikas gali būti matematiškai sujungti į vieną simetrišką objektą – erdvėlaikį. (Atstumai erdvėje ar laike atskirai nėra invariantiški Lorenco transformacijų atžvilgiu, bet atstumai Minkovskio erdvėlaikyje tokie yra). Tačiau laikas ir erdvė neturi būti traktuojami kaip Minkovskio erdvėlaikio matmenų ekvivalentai. Kiekvienas gali laisvai judėti erdvėje, bet ne laike. Tokiu būdu, su laiku ir erdve elgiamasi vienaip [[Specialioji reliatyvumo teorija|specialiojoje reliatyvumo teorijoje]], kur laikas traktuojamas kaip [[menamasis vienetas|menamoji koordinatė]], ir kitaip [[Bendroji reliatyvumo teorija|bendrojoje reliatyvumo teorijoje]], kur skirtingi ženklai yra priskiriami laikui ir erdviniams komponentams erdvėlaikio [[metrinis tenzorius|metrikoje]]. [[Bendroji reliatyvumo teorija|Bendrojoje reliatyvumo teorijoje]] erdvė yra [[Lorenco daugdara]]<ref>{{cite book |author= Robert M. Wald |date=1984 |title=General Relativity |url= https://archive.org/details/generalrelativit00wald_552 |publisher=University of Chicago Press|page=23], 73 |isbn=0-226-87033-2}}</ref>, t.y. [[Riemanno daugdara]], kurioje [[metrinė erdvė|metrika]] gali turėti neigiamą vertę. == Erdvė matematikoje == Erdvė matematikoje yra [[aibė]] X kartu su joje fiksuota transformacijų [[grupė (algebra)|grupe]]. Erdvės X [[geometrija]] tuo atveju apibrėžiama kaip visuma savybių, kurios nekinta atliekant tas transformacijas. Taip, pavyzdžiui, Euklido plokštuma yra [[Realusis skaičius|realiųjų skaičių]] aibė <math>\mathbb R^2 </math>, kurios transformacijų grupė yra visų galimų postūmių ir pasukimų aibė. == Erdvė astronomijoje == Erdvė siejasi su palyginti tuščiomis Visatos dalimis – [[kosminė erdvė|kosmine erdve]]. Bet kokią sritį už bet kokio [[atmosfera|dangaus kūno atmosferos]] galima laikyti „erdve“. Nors erdvė yra tikrai erdvi, ji yra ne visada tuščia, ir gali būti užpildyta [[materija (fizika)|materijos]]. Priimta, kad kosminę erdvę ir [[Žemės atmosfera|Žemės atmosferą]] skiria [[Karmano linija]] (riba 100 km aukštyje virš Žemės paviršiaus). == Erdvinis matavimas == Fizinės erdvės matavimas jau nuo seno buvo svarbus. [[Geometrija]], matematikos šaka, kuri matuoja erdvinius ryšius, buvo išpopuliarinta senovės graikų, nors ir kitos ankstyvosios visuomenės buvo išvysčiusios matavimo sistemas. [[SI (sistema)|SI]] yra dabar bendriausia erdvės matavimo vienetų sistema, beveik visuotinai naudojama ir moksle, ir praktikoje. [[Geografija]] yra mokslo šaka, aprašanti [[Žemė|Žemę]], panaudojanti erdvinį principą nusakant įvairių Žemės paviršiaus dalių padėtis ir kryptis. [[Kartografija]] yra žemėlapių sudarymas, įgalinantis tikslesnę navigaciją, vizualizaciją ir orientavimąsi. [[Geostatistika]] taiko statistinius metodus erdviniams duomenims ir leidžia prognozuoti būsimus Žemės paviršiaus reiškinius. [[Astronomija]] yra mokslas, susijęs su kosmoso objektų stebėjimu, matavimu ir paaiškinimu. == Taip pat skaitykite == * [[Laikas]] * [[Erdvės ir laiko kontinuumas]] == Išnašos == {{Ref}} {{Commons|Space|no=T}} [[Kategorija:Filosofija]] [[Kategorija:Astronomija]] [[Kategorija:Pagrindinės fizikos sąvokos]] 5by8uuzys84oarxmqs2rox5hjj6f0vo 0 156780 6667190 6660594 2022-08-19T13:50:14Z 78.157.91.149 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{Tvarkyti|nuo=2016 m. gegužės|netvarkingas_nuo=2007 m. gruodžio}} {{fc-info | clubname = Vilniaus „Katastrofa“ | image = [[Vaizdas:FK_Katastrofa_logo.png|300px|frameless|center]] | fullname = FK „Katastrofa“ | founded = [[2006]] m. | ground = Vilniaus futbolo fanų | capacity = 500 | chairman = Aleksej Šipulia | manager = | league = [[SFL]] | season = 2021 | position = 12 vieta (SFL A divizionas) | pattern_la1= | pattern_b1=_rf20a | pattern_ra1= | leftarm1=191970 | body1=191970 | rightarm1=191970 | shorts1=F6BE00 | socks1=F6BE00 | pattern_la2= | pattern_b2=_zapresic1617h | pattern_ra2= | leftarm2=ffff00 | body2=ffff00 | rightarm2=ffff00 | shorts2=003366 | socks2=ffff00 | pattern_la3= | pattern_b3=_thinyellowsides | pattern_ra3= | leftarm3=191970 | body3=191970 | rightarm3=191970 | shorts3=191970 | socks3=ffff00 | }} '''Vilniaus „Katastrofa“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Vilnius|Vilniaus]]. == Istorija == 2006 m. įkurta mėgėjų futbolo komanda tais pačiais metais debiutavo Sekmadienio Futbolo Lygoje (SFL). „Žaidėme futbolą kieme su draugais, sužinojau, kad yra SFL, ir pasakiau: „Dalyvaujam, bus įdomu“. Aišku, mūsų lygis buvo visiškai katastrofiškas. Kažkiek pasijuokdami iš savęs ir sugalvojome tą pavadinimą. Aišku, kai kas sako, kad kaip pavadinsi laivą, taip jis ir plauks. Kiti sveikina su saviironija, – aiškino klubo įkūrėjas Nerijus Albrikas. – Man asmeniškai mėgėjų lygose trūksta tokių pavadinimų, nes visi nori būti „supermenais“ ir pačiais kiečiausiais. Mums norėjosi kažko smagesnio. Šį pavadinimą nešiojame nuo 2006-ųjų.“ Tiesa, „Katastrofos“ kolektyve buvo kilę minčių apie pavadinimo keitimą. „Man daugybę kartų buvo iškilęs toks klausimas. Mat po kiek laiko pradėjome žaisti tikrai ne katastrofiškai, porą kartų net tapome savo diviziono nugalėtojais. Vis dėlto likome prie „Katastrofos“ pavadinimo, nes ji gali įvykti tiek mums, tiek varžovams“, - teigė N. Albrikas. 2011 m. bendrame Vilniaus SFL komandų reitinge, kasmet sudaromame pagal trijų paskutinių sezonų rezultatus, ekipa užėmė 33 vietą tarp daugiau nei 60 klubų. 2012 m. įgyvendinus LFF reformą, klubas pateko į SFL B1 divizioną (VI Lietuvos futbolo lygmuo). Iki tų metų namų rungtynes žaidusi Grigiškių stadione, komanda visą sezoną svečius priėmė sostinės Vingio stadione. Tais pačiais 2012-aisiais ekipa debiutavo LFF taurėje ir kovas baigė II turnyro etape. 2013 m. komanda pateko į SFL A1 divizioną (V Lietuvos futbolo lygmuo). Klubo namų aikšte tapo Vilniaus futbolo fanų stadionas. Nuo 2015 m. klubas rungtyniauja SFL B divizione (VI Lietuvos futbolo lygmuo). 2015 m. liepos 3 d. komanda sužaidė pirmas draugiškas tarptautines rungtynes. Vilniaus futbolo fanų stadione vykusi dvikova su Brėmeno „CF Victoria 05“ mėgėjais iš Vokietijos baigėsi rezultatu 2:2. 2019 m. SFL komandų reitinge, sudarytame pagal trijų paskutinių sezonų rezultatus, ekipa užėmė 28 vietą tarp 72 klubų. 2020 m. B divizione „Katastrofa“ užėmė 3 vietą ir po aštuonerių metų pertraukos pasipuošė bronzos medaliais, o SFL reitinge pakilo į 21 vietą iš 77 komandų. 2021 m. „Katastrofa“ grįžo į aukščiausią SFL A divizioną, kur liko paskutinė, dvylikta. Dėl unikalaus savo pavadinimo futbolo klubas nuolat sulaukia Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio. Ypač gausų gerbėjų būrį komanda turi Balkanų šalyje. Žymiausias žaidėjas klubo istorijoje - Kipras Kažukolovas, 2022 m. su Vilniaus „Žalgiriu“ pirmą kartą Lietuvos istorijoje patekęs į Europos turnyrų grupių etapą. 2021 m. „Katastrofos“ gretose gynėjas sužaidė 8 SFL rungtynes ir pelnė 4 įvarčius. == Pasiekimai == === [[SFL]] varžybos === {{fs1}} {{fs2|LTU|2006|C|8|}} {{fs2|LTU|2007|Farm|4|}} {{fs2|LTU|2008|Farm 2|2|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2009|D2|1|1/4 f.}} {{fs2|LTU|2010|D1|5|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2011|D1|3|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2012|B1|3|1/8 f.}} {{fs2|LTU|2013|A1|9|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2014|A2|12|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2015|B|7|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2016|B|5|1/4 f.}} {{fs2|LTU|2017|B|4|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2018|B|6|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2019|B|4|1/4 f.}} {{fs2|LTU|2020|B|3|1/16 f.}} {{fs2|LTU|2021|A|12|1/32 f.}} {{fs2|LTU|2022|B||1/32 f.}} |} === [[LFF]] varžybos === {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2012–2013|||1/64 f.}} {{fs2|LTU|2013–2014|||1/256 f.}} |} == Sudėtis == {{Fs start}} {{Fs player |no=2| nat=LTU | pos=DF | name= Aleksej Šipulia}} {{Fs player |no=3| nat=LTU | pos=DF | name= Edvinas Adomaitis}} {{Fs player |no=4| nat=LTU | pos=MF | name= Marius Šakalys}} {{Fs player |no=5| nat=LTU | pos=MF | name= Artūras Mikaila}} {{Fs player |no=6| nat=LTU | pos=MF | name= Vytaras Šukys}} {{Fs player |no=7| nat=LTU | pos=MF | name= Ramūnas Dargužas}} {{Fs player |no=9| nat=LTU | pos=DF | name= Arnas Vinciūnas}} {{Fs player |no=10| nat=LTU | pos=MF | name=Paulius Petravičius}} {{Fs player| no=11| nat=LTU | pos=MF | name=Vaidotas Kazlauskas}} {{Fs player |no=12| nat=LTU | pos=FW | name= Romanas Burakovas}} {{Fs player |no=13| nat=LTU | pos=MF | name= Rokas Balsevičius}} {{Fs player |no=14| nat=LTU | pos=DF | name= Jaroslav Maznov}} {{Fs player |no=15| nat=LTU | pos=MF | name= Simas Baltuonis}} {{Fs player |no=16| nat=LTU | pos=DF | name= Širvydas Sperskas}} {{Fs player |no=17| nat=LTU | pos=MF | name= Nedas Suokas}} {{Fs player |no=19| nat=LTU | pos=MF | name= Titas Glodenis}} {{fs mid}} {{Fs player |no=20| nat=LTU | pos=MF | name= Dominykas Stragys}} {{Fs player |no=21| nat=LTU | pos=MF | name= Vytautas Rimas}} {{Fs player |no=22| nat=LTU | pos=DF | name= Kęstutis Jankauskas}} {{Fs player |no=23| nat=LTU | pos=DF | name= Justinas Petkus}} [[File:Captain sports.svg|12px]] {{Fs player |no=25| nat=LTU | pos=DF | name= Donatas Motiejūnas}} {{Fs player |no=27| nat=LTU | pos=MF | name= Gintautas Barkauskas}} {{Fs player |no=28| nat=LTU | pos=MF | name= Žilvinas Stanevičius}} {{Fs player |no=30| nat=LTU | pos=DF | name= Lukas Katilius}} {{Fs player |no=50| nat=LTU | pos=MF | name= Raigardas Balužis}} {{Fs player |no=59| nat=LTU | pos=MF | name= Andrius Linkelis}} {{Fs player |no=77| nat=LTU | pos=MF | name= Tomas Delnickas}} {{Fs player |no=80| nat=LTU | pos=DF | name= Rokas Pranas Stupuras}} {{Fs player |no=81| nat=LTU | pos=MF | name= Benas Alsys}} {{Fs player |no=96| nat=LTU | pos=GK | name= Saulius Lipkevičius}} {{Fs player |no=97| nat=LTU | pos=GK | name= Mantas Tamulionis}} {{Fs player |no=98| nat=LTU | pos=GK | name= Tadas Žilinskas}} {{Fs end}} == Rezultatyviausi žaidėjai == ''Nurodyti 10 ir daugiau įvarčių iki 2022 rugpjūčio 11 d. pelnę žaidėjai.'' {| class="wikitable sortable" style="text-align:center" |- !width=30 |# !width=150 |Žaidėjas !width=60 |Įvarčiai !width=150 |Karjera |- |1 |align="left"|'''Simas Baltuonis''' |72 |2008– |- |2 |align="left"|Andrius Bulnis |60 |2007–2013 |- |3 |align="left"|'''Artūras Mikaila''' |53 |2008– |- |4 |align="left"|'''Nedas Suokas''' |50 |2014– |- |5 |align="left"|'''Paulius Petravičius''' |48 |2008–2020, 2022– |- |6 |align="left"|'''Ramūnas Dargužas''' |34 |2015–2016, 2018– |- |7 |align="left"|Justas Janušauskas |31 |2011–2018, 2021 |- |8 |align="left"|'''Justinas Petkus''' |23 |2013– |- |9 |align="left"|'''Vytautas Rimas''' |22 |2011, 2016– |- |10 |align="left"|'''Gintautas Barkauskas''' |21 |2009–2019, 2021– |- |rowspan=2|11 |align="left"|'''Andrius Linkelis''' |19 |2009–2018, 2022– |- |align="left"|'''Vytaras Šukys''' |19 |2015– |- |12 |align="left"|'''Dominykas Stragys''' |18 |2015– |- |rowspan=2|13 |align="left"|Danielius Šaputko |16 |2019 |- |align="left"|'''Romanas Burakovas''' |16 |2016– |- |14 |align="left"|Artūras Muravskis |15 |2010–2013, 2018–2019 |- |15 |align="left"|Aleksandr Černiavskij |14 |2008–2009 |- |rowspan=2|16 |align="left"|'''Vaidotas Kazlauskas''' |13 |2015–2020, 2022– |- |align="left"|'''Arnas Vinciūnas''' |13 |2007– |- |17 |align="left"|'''Marius Šakalys''' |10 |2014–2016, 2021– |} == Aprangos == * 2006–2010 m. Hummel * 2011–2016 m. Lotto * 2017–2020 m. Joma * 2021–2024 m. Nike == Buvę žaidėjai == === 2022 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=1| nat=LTU | pos=GK | name= Mečislav Solnyškin}} {{Fs player |no=7| nat=FRA | pos=MF | name= Quentin Bonnefoy}} {{Fs player |no=8| nat=LTU | pos=MF | name= Vaidotas Jarašius}} {{Fs player |no=18| nat=FRA | pos=MF | name= Jean Dominique Perrin}} {{Fs player |no=26| nat=LTU | pos=MF | name= Justas Janušauskas}} {{Fs player |no=29| nat=LTU | pos=MF | name= Lukas Zalagaitis}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=30| nat=JAM | pos=MF | name= Tevin Kyle Kadeem Shaw}} {{Fs player |no=81| nat=LTU | pos=MF | name= Kipras Kažukolovas}} {{Fs player |no=91| nat=LTU | pos=MF | name= Matas Griaznovas}} {{Fs player |no=92| nat=LTU | pos=GK | name= Vincentas Šarkauskas}} {{Fs player |no=93| nat=LTU | pos=GK | name= Mindaugas Žilionis}} {{Fs end}} === 2021 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=10| nat=LTU | pos=MF | name= Paulius Petravičius}} {{Fs player |no=11| nat=LTU | pos=MF | name= Vaidotas Kazlauskas}} {{Fs player |no=35| nat=LTU | pos=DF | name= Daniel Šukelovičius}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=45| nat=LTU | pos=MF | name= Arnas Ananjevas}} {{Fs player |no=99| nat=FRA | pos=GK | name= Hugo Abadie}} {{Fs end}} === 2020 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=18| nat=LTU | pos=MF | name= Jokūbas Rimša}} {{Fs player |no=19| nat=LTU | pos=MF | name= Gintautas Barkauskas}} {{Fs player |no=26| nat=LTU | pos=MF | name= Justas Janušauskas }} {{Fs player |no=30| nat=LTU | pos=FW | name= Modestas Šaulys}} {{Fs player |no=32| nat=LTU | pos=MF | name= Deivydas Gedvilas}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=35| nat=LTU | pos=FW | name= Artūras Muravskis}} {{Fs player |no=38| nat=LTU | pos=MF | name= Jevgenijus Bystrovas}} {{Fs player |no=44| nat=LTU | pos=MF | name= Andrius Svetlavičius}} {{Fs player |no=45| nat=LTU | pos=FW | name= Danielius Šaputko}} {{Fs end}} === 2019 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=8| nat=LTU | pos=DF | name= Martynas Pocius}} {{Fs player |no=18| nat=LTU | pos=MF | name= Jokūbas Rimša}} {{Fs player |no=24| nat=LTU | pos=MF | name= Bronius Serdikauskas}} {{Fs player |no=25| nat=LTU | pos=DF | name= Mintaras Balnys}} {{Fs player |no=27| nat=LTU | pos=MF | name= Gediminas Mockus}} {{Fs player |no=31| nat=LTU | pos=MF | name= Andrej Pliat}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=33| nat=LTU | pos=DF | name= Andrius Loveikis}} {{Fs player |no=42| nat=LTU | pos=DF | name= Benediktas Dirsė}} {{Fs player |no=59| nat=LTU | pos=MF | name= Andrius Linkelis}} {{Fs player |no=79| nat=LTU | pos=MF | name= Karolis Žudys}} {{Fs player |no=88| nat=LTU | pos=MF | name= Miroslav Sinicki}} {{Fs player |no=98| nat=LTU | pos=MF | name= Tadas Olbikas}} {{Fs end}} === 2018 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=4| nat=LTU | pos=DF | name= Donatas Keliačius}} {{Fs player |no=5| nat=LTU | pos=DF | name= Linas Naujanis}} {{Fs player |no=28| nat=LTU | pos=MF | name= Vytis Gumbrys}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=29| nat=GER | pos=MF | name= Marko Borić}} {{Fs player |no=40| nat=LTU | pos=DF | name= Paulius Skardinskas}} {{Fs player |no=99| nat=LTU | pos=GK | name= Saulius Lipkevičius}} {{Fs end}} === 2017 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=7| nat=LTU | pos=DF | name= Nerijus Albrikas}} {{Fs player |no=21| nat=LTU | pos=FW | name= Ramūnas Dargužas}} {{Fs player |no=25| nat=LTU | pos=FW | name= Airijus Dambrauskas}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=38| nat=LTU | pos=FW | name= Marius Šakalys}} {{Fs player |no=43| nat=LTU | pos=DF | name= Miroslav Medeišo}} {{Fs end}} === 2016 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=4| nat=LTU | pos=FW | name= Ramūnas Keidūnas}} {{Fs player |no=13| nat=LTU | pos=DF | name= Laimonas Kondrotas}} {{Fs player |no=18| nat=LTU | pos=MF | name= Lukas Rusilas}} {{Fs player |no=24| nat=LTU | pos=MF | name= Mindaugas Vanagas}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=91| nat=LTU | pos=GK | name= Anton Šipulia}} {{Fs player |no=97| nat=LTU | pos=FW | name= Tomas Guiskis}} {{Fs player |no=98| nat=LTU | pos=GK | name= Paulius Miežonis}} {{Fs end}} === 2015 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=5| nat=LTU | pos=MF | name= Miroslav Sinicki}} {{Fs player |no=12| nat=LTU | pos=FW | name= Andrius Bulnis}} {{Fs player |no=18| nat=LTU | pos=MF | name= Karolis Maželis}} {{Fs player |no=21| nat=LTU | pos=MF | name= Marius Svinkūnas}} {{Fs player |no=24| nat=LTU | pos=DF | name= Justas Matviekas}} {{Fs player |no=27| nat=LTU | pos=MF | name= Andrej Pliat}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=29| nat=LTU | pos=DF | name= Dan Jelenskij}} {{Fs player |no=30| nat=LTU | pos=MF | name= Visvaldas Užkuraitis}} {{Fs player |no=31| nat=LTU | pos=MF | name= Domas Tamašauskas}} {{Fs player |no=32| nat=LTU | pos=MF | name= Arminas Balsys}} {{Fs player |no=38| nat=LTU | pos=MF | name= Piotr Černyšev}} {{Fs player |no=89| nat=LTU | pos=GK | name= Evaldas Stanikaitis}} {{Fs end}} === 2014 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=20| nat=LTU | pos=MF | name= Matas Davidonis}} {{Fs player |no=25| nat=LTU | pos=MF | name= Jevgenij Goroška}} {{Fs player |no=74| nat=LTU | pos=DF | name= Artūras Čėsna}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=88| nat=LTU | pos=FW | name= Artūras Muravskis}} {{Fs player |no=99| nat=LTU | pos=GK | name= Artūras Korotkevičius}} {{Fs end}} === 2013 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=36| nat=LTU | pos=DF | name= Linas Naujanis}} {{Fs player |no=28| nat=LTU | pos=MF | name= Dainius Gegeckas}} {{Fs player |no=34| nat=LTU | pos=DF | name= Andrius Talačka}} {{Fs mid}} {{Fs player || nat=LTU | pos=GK | name= Romas Minenko}} {{Fs player || nat=LTU | pos=FW | name= Dainius Kadikinas}} {{Fs end}} === 2012 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=5| nat=LTU | pos=MF | name= Zenonas Rupkus}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=77| nat=LTU | pos=DF | name= Vytautas Rimavičius}} {{Fs end}} === 2011 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=6| nat=LTU | pos=MF | name= Vytautas Rimas}} {{Fs player |no=23| nat=LTU | pos=MF | name= Simonas Baškys}} {{Fs player |no=32| nat=LTU | pos=MF | name= Eimantas Šeškus}} {{Fs player |no=44| nat=LTU | pos=DF | name= Šarūnas Keidūnas}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=80| nat=LTU | pos=DF | name= Dmitrij Ikonikov}} {{Fs player || nat=LTU | pos=MF | name= Justas Skinulis}} {{Fs player |no=33| nat=LTU | pos=DF | name= Vainius Jasevičius}} {{Fs end}} === 2010 m. === {{Fs start}} {{Fs player || nat=BLR | pos=MF | name= Igor Gubankov}} {{Fs player || nat=LTU | pos=MF | name= Mindaugas Posius}} {{Fs mid}} {{Fs player || nat=LTU | pos=FW | name= Mantas Burokas}} {{Fs player || nat=LTU | pos=MF | name= Nerijus Abaravičius}} {{Fs end}} === 2009 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=1| nat=LTU | pos=GK | name= Paulius Meškauskas}} {{Fs player |no=4| nat=LTU | pos=FW | name= Mindaugas Bareika}} {{Fs player |no=11| nat=LTU | pos=MF | name= Kęstutis Šlakaitis}} {{Fs player |no=19| nat=LTU | pos=MF | name= Gedas Jurevičius}} {{Fs player |no=31| nat=LTU | pos=MF | name= Saulius Bruzgulis}} {{Fs player |no=32| nat=LTU | pos=MF | name= Andrėj Bronickij}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=36| nat=LTU | pos=FW | name= Aleksandr Černiavskij}} {{Fs player || nat=LTU | pos=MF | name= Darius Rinkevičius}} {{Fs player || nat=LTU | pos=FW | name= Ernestas Sadauskas}} {{Fs player || nat=LTU | pos=FW | name= Rimvydas Pranciulis}} {{Fs player || nat=LTU | pos=FW | name= Vytautas Paškevičius}} {{Fs end}} === 2008 m. === {{Fs start}} {{Fs player |no=1| nat=LTU | pos=GK | name= Marius Matulevičius}} {{Fs player |no=3| nat=LTU | pos=DF | name= Arūnas Maciulevičius}} {{Fs player |no=8| nat=LTU | pos=DF | name= Audrius Butkevičius}} {{Fs player |no=10| nat=LTU | pos=MF | name= Andrius Mateika}} {{Fs player |no=12| nat=LTU | pos=MF | name= Vytautas Grigas}} {{Fs player |no=13| nat=RUS | pos=DF | name= Aleksej Malachovskij}} {{Fs player |no=18| nat=LTU | pos=MF | name= Mindaugas Keršys}} {{Fs mid}} {{Fs player |no=20| nat=LTU | pos=MF | name= Arūnas Bartusevičius}} {{Fs player |no=21| nat=LTU | pos=MF | name= Gedas Špakauskas}} {{Fs player |no=69| nat=LTU | pos=MF | name= Kazimieras Triškus}} {{Fs player || nat=LTU | pos=MF | name= Giedrius Janulevičius}} {{Fs player || nat=LTU | pos=MF | name= Tadas Dunauskas}} {{Fs player || nat=LTU | pos=MF | name= Aidas Nekrošius}} {{Fs end}} === 2006/07 m. === {{Fs start}} {{Fs player |*| nat=LTU | pos=MF | name= Arūnas Vrubliauskas}} {{Fs player |*| nat=LTU | pos=DF | name= Ernestas Stanikaitis}} {{Fs player |*| nat=LTU | pos=FW | name= Evaldas Remeika}} {{Fs player |*| nat=LTU | pos=DF | name= Olegas Sapožnikovas}} {{Fs player |*| nat=LTU | pos=DF | name= Vaidas Ulevičius}} {{Fs player |*| nat=LTU | pos=MF | name= Vitalijus Ratneris}} {{Fs player || nat=LTU | pos=DF | name= Aurimas Uldukis}} {{Fs player || nat=LTU | pos=FW | name= Dainius Petkūnas}} {{Fs player || nat=LTU | pos=DF | name= Kostas Brazauskas}} {{Fs mid}} {{Fs player || nat=LTU | pos=DF | name= Linas Mačiulis}} {{Fs player || nat=LTU | pos=DF | name= Maksim Ulanov}} {{Fs player || nat=LTU | pos=DF | name= Marius Pcalinas}} {{Fs player |F1C| nat=LTU | pos=MF | name= Saulius Paulauskas}} {{Fs player |F1C| nat=LTU | pos=DF | name= Simonas Aleksandravičius}} {{Fs player || nat=LTU | pos=GK | name= Simonas Žiedas}} {{Fs player || nat=LTU | pos=DF | name= Tadas Drunga}} {{Fs player || nat=LTU | pos=MF | name= Tomaš Petkun}} {{Fs player || nat=TUR | pos=FW | name= Vefa Kozacioglu}} {{Fs end}} == Nuorodos == {{fclinks |os=http://www.facebook.com/fkkatastrofa |fs=http://www.futbolinis.lt/content/team/9985/lt |sk=http://www.vilniausfutbolas.lt/komanda/Katastrofa/31/1/16 }} {{Lietuvos futbolo klubai}} {{LTUfutsez}} {{DEFAULTSORT:Katastrofa}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai]] [[Kategorija:Vilniaus futbolas]] jrbt59tv0fbobjguz9qcb5sklpyeord 0 173764 6667678 5645788 2022-08-20T10:16:16Z Makenzis 46558 /* Sportas */ wikitext text/x-wiki {{city/BEL |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{nl|Leuven}}, {{fr|Louvain}} |paveikslėlis = Leuven Stadhuis.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto rotušė |herbas = Wapen van Leuven.svg |vėliava = Flag of Leuven.svg |PL=50|PM=53|PS=00|IL=4|IM=42|IS=00 |regionas = Flandrijos |provincija = Flamandų Brabanto |įkurtas = [[891]] |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2006 |gyventoju = 90706 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Leuven |globėjas = |kirč = Lèvenas (pr. Luvènas) }} '''Levenas''' – miestas vidurio [[Belgija|Belgijoje]], 30 km į rytus nuo [[Briuselis|Briuselio]]; [[Flamandų Brabanto provincija|Flamandų Brabanto provincijos]] centras. Nuo seno garsėja universitetu. Stovi didelė rotušė (XV a. vėlyvoji gotika), Šv. Petro bažnyčia (XV a.), kunigaikščių pilis. == Geografija == Levenas įsikūręs prie [[Dijlė]]s upės. Upių uostas; kanalas jungia jį su [[Šeldė]]s upe. == Istorija == Antikos laikais Leveno vietoje buvo [[romėnai|romėnų]] gyvenvietė prie prekybinio kelio iš [[Roma|Romos]] į [[Tryras|Tryrą]]. Pirmąkart minimas [[891]] m., kai [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[imperatorius Arnulfas]] prie Leveno sumušė vikingus. [[1190]]–[[1383]] m. Brabanto kunigaikštės sostinė, vienas svarbiausių lino bei vilnos audimo ir prekybos centrų. Po [[1382]] m. nesėkmingo miestiečių sukilimo daug audėjų pabėgo į Olandiją ir Angliją. Miesto plėtrai postūmį suteikė [[1425]] m. įkurtas [[Leveno universitetas]]. [[XVIII a.]] Leveno suklestėjo dėl alaus gamybos plėtros – plėtėsi [[1366]] m. įsteigta alaus darykla. [[XX a.]] ji tapo viena didžiausių alaus gamybos kompanijų pasaulyje; nuo [[2008]] m. vadinama [[Anheuser-Busch InBev]]. Ūkio raidą paspartino [[1825]] m. baigtas kasti Leveno–[[Antverpenas|Antverpeno]] kanalas. Per [[pasauliniai karai|I ir II pasaulinius karus]] miestas labai apgriautas, [[1914]] m. ir [[1940]] m. sudegė viena didžiausių pasaulyje Leveno universiteto biblioteka, vėliau atstatyta. {{šaltinis|{{VLE|XIII|48||Levenas}}}} == Architektūra == [[Vaizdas:Leuven-University-Library.jpg|thumb|left|250px|Universiteto bilbioteka]] * Šv. Petro bažnyčia, pastatyta [[XI a.]], vėliau sugriauta, [[1410]]–[[1541]] m. atstatyta gotikos stiliumi, architektas S. van Vorstas, J. Keldermansas II, M. de Lajensas, apgriauta per I ir II pasaulinius karus. * Kviintenskerk, [[XIII a.]] pradžioje * Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta [[1230]] m. * Gotikinė Dievo Motinos bažnyčia, pastatyta [[XIII a.]] – [[XIV a.]] * Barokinė Šv. Mykolo bažnyčia, pastatyta [[1666]] m., architektas V. Hesius. * Bėginių vienuolynas, pastatytas [[XVI a.]] – [[XVII a.]], nuo [[1962]] m. priklauso universitetui; su gotikine bažnyčia, pastatyta [[1305]] m. * Gotikinė Audinių [[halė (pastatas)|halė]], pastatyta [[1317]]–[[1945]] m. * [[Rotušė]], pastatyta [[1439]]–[[1469]] m., architektas M. de Lajensas, [[1841]] m. restauruota. * Leveno katalikiškasis universitetas, universiteto biblioteka. * Miesto muziejus, daugiausia flamandų tapyba, [[XV a.]] – [[XVI a.]] Brabanto skulptūros * Alaus muziejus. * Sakralinio meno muziejus. == Ekonomika == [[Vaizdas:Gelezinkelio stotis.jpeg|thumb|Leveno geležinkelio stotis]] Išplėtota maisto (alaus, malimo, pieno), chemijos (mineralinių trąšų, dažų), [[tekstilė]]s, odos ir [[avalynė]]s pramonė, mašinų gamyba. Varpų liejykla. Turizmas. == Lietuviai == [[Leveno universitetas|Leveno universitete]] mokėsi žymūs lietuviai [[Abraomas Kulvietis]], [[Antanas Baranauskas]], [[Pranas Kuraitis]]. == Sportas == * [[Oud-Heverlee Leuven]] – futbolo klubas; * [[Oud-Heverlee Leuven (moterys)]] – moterų futbolo ekipa; == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Levenas]] 0n6ciz0ge802brrxr6qjgat7m272k62 6667679 6667678 2022-08-20T10:22:32Z Makenzis 46558 /* Sportas */ wikitext text/x-wiki {{city/BEL |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = {{nl|Leuven}}, {{fr|Louvain}} |paveikslėlis = Leuven Stadhuis.jpg |paveikslėlio tekstas = Miesto rotušė |herbas = Wapen van Leuven.svg |vėliava = Flag of Leuven.svg |PL=50|PM=53|PS=00|IL=4|IM=42|IS=00 |regionas = Flandrijos |provincija = Flamandų Brabanto |įkurtas = [[891]] |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2006 |gyventoju = 90706 |plotas = |altitudė = |pastokodas = |tinklalapis = |vikiteka = Category:Leuven |globėjas = |kirč = Lèvenas (pr. Luvènas) }} '''Levenas''' – miestas vidurio [[Belgija|Belgijoje]], 30 km į rytus nuo [[Briuselis|Briuselio]]; [[Flamandų Brabanto provincija|Flamandų Brabanto provincijos]] centras. Nuo seno garsėja universitetu. Stovi didelė rotušė (XV a. vėlyvoji gotika), Šv. Petro bažnyčia (XV a.), kunigaikščių pilis. == Geografija == Levenas įsikūręs prie [[Dijlė]]s upės. Upių uostas; kanalas jungia jį su [[Šeldė]]s upe. == Istorija == Antikos laikais Leveno vietoje buvo [[romėnai|romėnų]] gyvenvietė prie prekybinio kelio iš [[Roma|Romos]] į [[Tryras|Tryrą]]. Pirmąkart minimas [[891]] m., kai [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] [[imperatorius Arnulfas]] prie Leveno sumušė vikingus. [[1190]]–[[1383]] m. Brabanto kunigaikštės sostinė, vienas svarbiausių lino bei vilnos audimo ir prekybos centrų. Po [[1382]] m. nesėkmingo miestiečių sukilimo daug audėjų pabėgo į Olandiją ir Angliją. Miesto plėtrai postūmį suteikė [[1425]] m. įkurtas [[Leveno universitetas]]. [[XVIII a.]] Leveno suklestėjo dėl alaus gamybos plėtros – plėtėsi [[1366]] m. įsteigta alaus darykla. [[XX a.]] ji tapo viena didžiausių alaus gamybos kompanijų pasaulyje; nuo [[2008]] m. vadinama [[Anheuser-Busch InBev]]. Ūkio raidą paspartino [[1825]] m. baigtas kasti Leveno–[[Antverpenas|Antverpeno]] kanalas. Per [[pasauliniai karai|I ir II pasaulinius karus]] miestas labai apgriautas, [[1914]] m. ir [[1940]] m. sudegė viena didžiausių pasaulyje Leveno universiteto biblioteka, vėliau atstatyta. {{šaltinis|{{VLE|XIII|48||Levenas}}}} == Architektūra == [[Vaizdas:Leuven-University-Library.jpg|thumb|left|250px|Universiteto bilbioteka]] * Šv. Petro bažnyčia, pastatyta [[XI a.]], vėliau sugriauta, [[1410]]–[[1541]] m. atstatyta gotikos stiliumi, architektas S. van Vorstas, J. Keldermansas II, M. de Lajensas, apgriauta per I ir II pasaulinius karus. * Kviintenskerk, [[XIII a.]] pradžioje * Šv. Jokūbo bažnyčia, pastatyta [[1230]] m. * Gotikinė Dievo Motinos bažnyčia, pastatyta [[XIII a.]] – [[XIV a.]] * Barokinė Šv. Mykolo bažnyčia, pastatyta [[1666]] m., architektas V. Hesius. * Bėginių vienuolynas, pastatytas [[XVI a.]] – [[XVII a.]], nuo [[1962]] m. priklauso universitetui; su gotikine bažnyčia, pastatyta [[1305]] m. * Gotikinė Audinių [[halė (pastatas)|halė]], pastatyta [[1317]]–[[1945]] m. * [[Rotušė]], pastatyta [[1439]]–[[1469]] m., architektas M. de Lajensas, [[1841]] m. restauruota. * Leveno katalikiškasis universitetas, universiteto biblioteka. * Miesto muziejus, daugiausia flamandų tapyba, [[XV a.]] – [[XVI a.]] Brabanto skulptūros * Alaus muziejus. * Sakralinio meno muziejus. == Ekonomika == [[Vaizdas:Gelezinkelio stotis.jpeg|thumb|Leveno geležinkelio stotis]] Išplėtota maisto (alaus, malimo, pieno), chemijos (mineralinių trąšų, dažų), [[tekstilė]]s, odos ir [[avalynė]]s pramonė, mašinų gamyba. Varpų liejykla. Turizmas. == Lietuviai == [[Leveno universitetas|Leveno universitete]] mokėsi žymūs lietuviai [[Abraomas Kulvietis]], [[Antanas Baranauskas]], [[Pranas Kuraitis]]. == Sportas == * [[Oud-Heverlee Leuven]] – futbolo klubas; * [[Oud-Heverlee Leuven (moterys)]] – moterų futbolo ekipa; : Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Levenas]] sv2zfoirasoniwvazklv8pg0tep6e2w 0 182724 6667267 6217757 2022-08-19T15:21:44Z Adomasje 141086 Apibrėžimas iš šaltinio wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|neturi_nuo=2008 m. birželio|nuo=2020 m. lapkričio}} [[Image:BoysSurfaceTopView.PNG|thumb|Realioji projekcinė plokštuma yra dvimatė daugdara, kurios neįmanoma atvaizduoti trimatėje erdvėje taip, kad ji nekirstų pati savęs (čia pavaizduota kaip Boy paviršius).]] [[File:Polar stereographic projections.jpg|thumb|right|Kad būtų atvaizduoti visi Žemės paviršiaus taškai, reikia (mažiausiai) dviejų žemėlapių. Čia atlikta [[Žemė|Žemės rutulio]] dekompozicija į du žemėlapius, kurių centras atitinkamai yra šiaurės ir pietų [[ašigalis]].]] [[Vaizdas:Triangles (spherical geometry).jpg|thumb|Ant daugdaros (pavyzdžiui, [[sfera|sferos]]) nubrėžto didelio [[trikampis|trikampio]] vidinių kampų suma gali ir nebūti lygi 180 laipsnių (skirtingai nuo trikampio euklidinėje erdvėje). Analogiško mažo trikampio kampų suma bus apytiksliai lygi 180 laipsnių, nes lokaliai daugdara atrodo kaip euklidinė erdvė.]] '''Daugdara''' – [[topologinė erdvė]], kurios kiekvieno taško aplinka yra artima [[Euklidinė erdvė|euklidinei erdvei]]<ref>{{cite book |author= Robert M. Wald |date=1984 |title=General Relativity |url= https://archive.org/details/generalrelativit00wald_552 |publisher=University of Chicago Press|page= 11 |isbn=0-226-87033-2}}</ref>. Tiksliau tariant, kiekvienas ''n''-matės daugdaros taškas turi aplinką, [[Homeomorfizmas|homeomorfišką]] ''n''-matei euklidinei erdvei. [[Tiesė]] ir [[apskritimas]] yra vienmatė daugdara, bet aštuoniukė – ne. Dvimatės daugdaros labai dažnai vadinamos [[paviršius|paviršiais]]. Pastarųjų pavyzdžiai yra [[plokštuma]], [[sfera]], [[Toras (geometrija)|toras]]; visos šios trys daugdaros gali būti realios trimatės erdvės įdėtimis ({{en|embedding}}), bet kai kurios tokiomis būti negali: [[Kleino butelis]] ir realioji projekcinė plokštuma. *Neformaliai, daugdara yra [kokia nors] erdvė, „sumodeliuota“ euklidinėje erdvėje. *Formaliai, topologinė daugdara yra antroji skaičiuojamoji [[Hausdorfo erdvė]], lokaliai homeomorfiška euklidinei erdvei. Nors kiekvieno daugdaros taško artimoji aplinka yra visiškai artima euklidinei erdvei, globaliu mastu taip nėra. Pavyzdžiui, visas sferos paviršius nėra euklidinė erdvė, bet atskiri jos regionai gali būti atvaizduoti euklidinėje plokštumoje (sakykime, žemėlapyje). Daugdaros kontekste tokia „projekcija“ vadinama ''atvaizdžiu''. Kai regionas pakliūva į du gretimus atvaizdžius, gaunamas jų vaizdas nebūna visiškai identiškas, todėl reikalinga tam tikra transformacija, susiejanti tuos pačius taškus, kuri vadinama ''perėjimo schema'' ({{en|transition map}}). Daugdaros samprata užima svarbią vietą šiuolainėje [[Geometrija|geometrijoje]] ir [[Matematinė fizika|matematinėje fizikoje]], nes leidžia painias struktūras aprašyti sąlyginai gerai suprantamų euklidinės erdvės savybių parametrais. Daugdaros natūraliai randasi kaip sprendinių aibės, kai nagrinėjamos lygčių sistemos ir funkcijų grafai. Neeuklidinių erdvių tyrimų pradžia laikytinas 1733 m. paskelbtas ''Džiovanio Sakerio'' (Giovanni Girolamo Saccheri) darbas. Vėliau (jau po 100 metų) juos plėtojo [[Nikolajus Lobačevskis]] (Никола́й Ива́нович Лобаче́вский), [[Janošas Bojajus]] (János Bolyai) ir ''[[Bernhard Riemann|Bernhardas Rymanas]]''. Būtent Rymanas išplėtojo [[paviršius|paviršiaus]] sampratą ir apibendrino ją ''n''-matėms erdvėms. Jis pirmas panaudojo '''daugdaros'''<ref>daugdara – rus. многообразие; angl. manifold, variety (Matematikos terminų žodynas, Vilnius, 1994)</ref> sąvoką vokiškai – ''Mannigfaltigkeit'', kuri vėliau buvo išversta į anglų kalbą – ''manifold'', o prancūzų kalboje imta naudoti ''variété''. Rymanas daugdara (Mannigfaltigkeit) pavadino aibę visų įmanomų kintamojo reikšmių, nes kintamasis, paprastai tariant, gali įgauti daug reikšmių. == Išnašos == {{Išn}} {{mat-stub}} [[Kategorija:Topologija]] 2uijkrrnqy0ws69a5agqbq5lwhbktox 6667275 6667267 2022-08-19T15:57:46Z Homo ergaster 10314 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai+}} [[Image:BoysSurfaceTopView.PNG|thumb|Realioji projekcinė plokštuma yra dvimatė daugdara, kurios neįmanoma atvaizduoti trimatėje erdvėje taip, kad ji nekirstų pati savęs (čia pavaizduota kaip Boy paviršius).]] [[File:Polar stereographic projections.jpg|thumb|right|Kad būtų atvaizduoti visi Žemės paviršiaus taškai, reikia (mažiausiai) dviejų žemėlapių. Čia atlikta [[Žemė|Žemės rutulio]] dekompozicija į du žemėlapius, kurių centras atitinkamai yra šiaurės ir pietų [[ašigalis]].]] [[Vaizdas:Triangles (spherical geometry).jpg|thumb|Ant daugdaros (pavyzdžiui, [[sfera|sferos]]) nubrėžto didelio [[trikampis|trikampio]] vidinių kampų suma gali ir nebūti lygi 180 laipsnių (skirtingai nuo trikampio euklidinėje erdvėje). Analogiško mažo trikampio kampų suma bus apytiksliai lygi 180 laipsnių, nes lokaliai daugdara atrodo kaip euklidinė erdvė.]] '''Daugdara''' – [[topologinė erdvė]], kurios kiekvieno taško aplinka yra artima [[Euklidinė erdvė|euklidinei erdvei]]<ref>{{cite book |author= Robert M. Wald |date=1984 |title=General Relativity |url= https://archive.org/details/generalrelativit00wald_552 |publisher=University of Chicago Press|page= 11 |isbn=0-226-87033-2}}</ref>. Tiksliau tariant, kiekvienas ''n''-matės daugdaros taškas turi aplinką, [[Homeomorfizmas|homeomorfišką]] ''n''-matei euklidinei erdvei. [[Tiesė]] ir [[apskritimas]] yra vienmatė daugdara, bet aštuoniukė – ne. Dvimatės daugdaros labai dažnai vadinamos [[paviršius|paviršiais]]. Pastarųjų pavyzdžiai yra [[plokštuma]], [[sfera]], [[Toras (geometrija)|toras]]; visos šios trys daugdaros gali būti realios trimatės erdvės įdėtimis ({{en|embedding}}), bet kai kurios tokiomis būti negali: [[Kleino butelis]] ir realioji projekcinė plokštuma. *Neformaliai, daugdara yra [kokia nors] erdvė, „sumodeliuota“ euklidinėje erdvėje. *Formaliai, topologinė daugdara yra antroji skaičiuojamoji [[Hausdorfo erdvė]], lokaliai homeomorfiška euklidinei erdvei. Nors kiekvieno daugdaros taško artimoji aplinka yra visiškai artima euklidinei erdvei, globaliu mastu taip nėra. Pavyzdžiui, visas sferos paviršius nėra euklidinė erdvė, bet atskiri jos regionai gali būti atvaizduoti euklidinėje plokštumoje (sakykime, žemėlapyje). Daugdaros kontekste tokia „projekcija“ vadinama ''atvaizdžiu''. Kai regionas pakliūva į du gretimus atvaizdžius, gaunamas jų vaizdas nebūna visiškai identiškas, todėl reikalinga tam tikra transformacija, susiejanti tuos pačius taškus, kuri vadinama ''perėjimo schema'' ({{en|transition map}}). Daugdaros samprata užima svarbią vietą šiuolainėje [[Geometrija|geometrijoje]] ir [[Matematinė fizika|matematinėje fizikoje]], nes leidžia painias struktūras aprašyti sąlyginai gerai suprantamų euklidinės erdvės savybių parametrais. Daugdaros natūraliai randasi kaip sprendinių aibės, kai nagrinėjamos lygčių sistemos ir funkcijų grafai. Neeuklidinių erdvių tyrimų pradžia laikytinas 1733 m. paskelbtas ''Džiovanio Sakerio'' (Giovanni Girolamo Saccheri) darbas. Vėliau (jau po 100 metų) juos plėtojo [[Nikolajus Lobačevskis]] (Никола́й Ива́нович Лобаче́вский), [[Janošas Bojajus]] (János Bolyai) ir ''[[Bernhard Riemann|Bernhardas Rymanas]]''. Būtent Rymanas išplėtojo [[paviršius|paviršiaus]] sampratą ir apibendrino ją ''n''-matėms erdvėms. Jis pirmas panaudojo '''daugdaros'''<ref>daugdara – rus. многообразие; angl. manifold, variety (Matematikos terminų žodynas, Vilnius, 1994)</ref> sąvoką vokiškai – ''Mannigfaltigkeit'', kuri vėliau buvo išversta į anglų kalbą – ''manifold'', o prancūzų kalboje imta naudoti ''variété''. Rymanas daugdara (Mannigfaltigkeit) pavadino aibę visų įmanomų kintamojo reikšmių, nes kintamasis, paprastai tariant, gali įgauti daug reikšmių. == Išnašos == {{Išn}} {{mat-stub}} [[Kategorija:Topologija]] cot0itc9yirfimn2avckxn5yqlcvoma 0 187960 6667563 6631753 2022-08-20T07:35:50Z 78.63.244.206 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{coord|54|41|08|N|25|17|16|E|region:LT|display=title}} [[Vaizdas:VilniusCathedral square 2014.jpg|thumb|227x227px]] [[Vaizdas:Vilnius cathedral.jpg|thumb|Katedra ir jos bokštas]] [[Vaizdas:Vilnius Cathedral - 50 litai.jpg|thumb|50 [[litas|litų]] banknoto reversas. Objektai: 1. [[Vilniaus katedra]] 2. Katedros bokštas 3. [[Gedimino pilis]] 4. [[Trijų kryžių kalnas]] 5. Paminklas [[Gediminas|Gediminui]] 6. [[Valdovų rūmai]]]] [[Vaizdas:Vilnaf 291.jpg|thumb|right|Istorinis vaizdas]] '''Katedros aikštė''' – žymiausia Lietuvos aikštė, esanti [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]], į dešinę nuo neoklasicistinio stiliaus [[Vilniaus katedra|Katedros]]; viena iš anksčiausiai paminėtų [[Vilnius|Vilniaus]] vietovių, senovės kronikose ir legendose vadinta [[Šventaragio slėnis|Šventaragio slėniu]]. Žinoma kaip renginių, susibūrimų, [[Atgimimas|Atgimimo]] laikotarpiu – mitingų vieta. == Istorija == [[XIII a.]] šioje aikštėje stovėjo žemutinė pilis, kurią sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis ir gynybinis centras, arsenalas ir religinės institucijos. [[Katedros bokštas|Katedros bokšto]] apatinė dalis – [[gotika|gotikos]] laikus menantis gynybinis [[bokštas]]. Už jo kadaise, ribodama [[pilis|pilies]] įtvirtinimus, tekėjo [[Vilnia]]. Nuo [[XIV a.]] pabaigos vakarinė kalno papėdės dalis priklausė [[Vilniaus vyskupija|Vilniaus vyskupui]]. Per [[1831 m.]] sukilimą [[caras|caro]] nurodymu pilių teritorijoje buvo įrengta antros kategorijos [[tvirtovė]], apėmusi visą akimis aprėpiamą [[peizažas|peizažą]], dalį šalia esančio Botanikos (dab. [[Sereikiškių parkas|Sereikiškių sodo]]). Išsiplėtė prie Neries. Kai kurie įtvirtinimai buvo perkelti ir į kitą Neries krantą (priešais Vilnios žiotis)<ref>[http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/5/?itemID=68 Vilniaus miesto informacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080924164628/http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/5/?itemID=68 |date=2008-09-24 }} (istorija)</ref>. [[XIX a.]] pradžioje nugriovus [[Žemutinė pilis|Žemutinės pilies]] gynybinę sieną, buvo suformuota [[Aikštė]]. [[1905 m.]] Katedros aikštėje pastatytas paminklas [[Jekaterina II|Jekaterinai II]]. Išmontuotas [[1915]] m.<ref>Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 35</ref> [[File:Vilniaus Katedra iš šono panoraminis vaizdas.jpg|thumb|center|thumb|500x600px|Vilniaus Katedra ir Valdovų rūmai iš šono aikštėje (panoraminis vaizdas)]] [[1996 m.]] pastatytas paminklas Gediminui. [[Vaizdas:Vilnius Katedros aikštė 1904.jpg|thumb|Katedros aikštė 1904 m. su paminklu [[Jekaterina II|Jekaterinai II]]]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == *[[Vaizdas:Jekaterinos paminklas Katedros aiksteje 1916.JPG|thumb|Demontuotas Imperatorienės Jekaterinos II paminklas Vilniaus Katedros aikštėje 1916 m.]][http://www.archeonas.lt/lt/straipsniai/43-istorija/52-katedros-aikt-vilniuje Istorinė ir urbanistinė raida] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140126062953/http://www.archeonas.lt/lt/straipsniai/43-istorija/52-katedros-aikt-vilniuje |date=2014-01-26 }} [[Kategorija:Vilniaus aikštės]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] 1f81a5y27pkfkk3voaivhw82ibz4q3y 0 192118 6667544 6651368 2022-08-20T06:36:49Z Nomadbones 153116 wikitext text/x-wiki {{Infobox karinis konfliktas |conflict=2008 m. Kaukazo karas |partof= |image=[[File:2008 South Ossetia war en.svg|300px]] |caption=Rusijos ir Gruzijos karo regionas |date=[[2008]] [[rugpjūčio 7]] – [[rugpjūčio 12|12]] <ref>[http://lenta.ru/articles/2008/08/22/rusnato/ Karo trukmė minima] Lenta.ru</ref><ref>[http://www.neues-deutschland.de/artikel/134591.einseitige-parteinahme-fuer-den-georgischen-macho.html?sstr=Saakaschwili Einseitige Parteinahme für den georgischen »Macho«] - karo trukmė minima [[Neues Deutschland]]: "''das Fazit des '''Fünftagekrieges'''''"</ref> |place=[[Gruzija]] |casus= |territory= Pietų Osetija ir Abchazija užėmė iki tol Gruzijos kontroliuotas šių respublikų dalis |result=Gruzijos pralaimėjimas. *[[Gruzinų etniniai valymai Pietų Osetijoje|Gruzinų tautybės gyventojai buvo išvaryti iš Pietų Osetijos]] ir [[Kodorio tarpeklis|Kodorio tarpeklio]]<ref>{{cite news|url=http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/europe/article4621592.ece|title=Russian-backed paramilitaries 'ethnically cleansing villages'|work=The Times|date=27 August 2008|first=James|last=Hider|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080827212200/http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/europe/article4621592.ece|archivedate=2008-08-27|access-date=2015-07-13|dead-url=no}}</ref> *Rusija vienašališkai pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę.<ref name="kremlin">{{cite web|url=http://kremlin.ru/eng/speeches/2008/08/26/1543_type82912_205752.shtml|title=Statement by President of Russia Dmitry Medvedev|publisher=The Kremlin|date=26 August 2008|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080902001442/http://www.kremlin.ru/eng/speeches/2008/08/26/1543_type82912_205752.shtml|archivedate=2008-09-02|deadurl=yes|access-date=2015-07-13}}</ref> *[[Rusijos okupuotos Gruzijos teritorijos|Pietų Osetijoje ir Abchazijoje įsteigtos Rusijos karinės bazės]] |combatant1={{RUSv}}<br />{{flagicon image|Flag_of_South_Ossetia.svg}} [[Pietų Osetija]] <br /> {{flagicon image|Flag_of_the_Republic_of_Abkhazia.svg}} [[Abchazija]] |combatant2={{flagicon|GEO}} [[Gruzija]] |strength1={{flagicon|Russia}} Pietų Osetijoje:<br />70 000 karių.<br />Abchazijoje:<br />9 000 karių.<ref name="defencebrief">Barabanov, Mikhail (2009). "{{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20111224130914/http://www.webcitation.org/5fm4fGQ5j |date=2011-12-24 }}". Moscow Defence Brief (Centre for Analysis of Strategies and Technologies) 3 (13). Suarchyvuota iš [http://mdb.cast.ru/mdb/3-2008/item3/article1/ originalo] 2009-04-04</ref><ref name="rapidreaction">Alexander Nicoll; Sarah Johnstone (September 2008). "[https://web.archive.org/web/20081021133353/http://www.iiss.org/EasysiteWeb/getresource.axd?AssetID=20268&type=full&servicetype=Attachment Russia's rapid reaction]". International Institute for Strategic Studies. Suarchyvuota iš originalo 2008-10-21.</ref><br />{{flagicon|South Ossetia}} 3 000 reguliariųjų pajėgų karių.<ref name=autonazwa5></ref><br />{{flagicon|Abkhazia}} 1 000 karių ir mobilizuotų rezervistų.<ref>{{cite web |url=http://www.guardian.co.uk/world/2008/aug/11/georgia.russia |title=Abkhazia: Moscow sends troops into second enclave |author=Luke Harding |work=The Guardian |date=11 August 2008}}</ref> |strength2={{flagicon|GEO}} [[Gruzija]] ~29000 karių ir savanorių<ref name=autonazwa5>{{citeweb| url =http://lenta.ru/articles/2008/08/08/forces/ | title = Расстановка сил | accessdate =2008-08-09 | autor = | data = | publisher =Lenta.ru}}</ref> |commander1= {{flagicon|Rusija}} '''[[Dmitrijus Medvedevas]]'''<br />{{flagicon|Rusija}} '''[[Vladimiras Putinas]]'''<br />{{flagicon|Rusija}} [[Anatolijus Serdiukovas]]<br>{{flagicon|Rusija}} [[Nikolajus Makarovas (1949)|Nikolajus Makarovas]]<br>{{flagicon|Rusija}} [[Maratas Kulachmetovas]]<br>{{flagicon|Rusija}} [[Anatolijus Chruliovas]]<br>{{flagicon image|Flag_of_South_Ossetia.svg}} [[Eduard Kokoity|Eduardas Kokoitys]]<br>{{flagicon image|Flag_of_the_Republic_of_Abkhazia.svg}} [[Sergejus Bagapšas]] |commander2= {{flagicon|GEO}} '''[[Micheilas Saakašvilis]]''' <br />{{flagicon|Georgia}} [[Davitas Kezerašvilis]]<br />{{flagicon|Georgia}} [[Zaza Gogava]]<br />{{flagicon|Georgia}} [[Mamuka Kurašvilis]]<br />{{flagicon|Georgia}} [[Davitas Nairašvilis]]<br />{{flagicon|Georgia}} [[Ivanas Merabišvilis]] |casualties1={{flagicon|Russia}}''Rusijos patvirtinta'':</br>67 žuvę ir 283 sužeisti kariai<ref name="67m 17000gm">[http://lenta.ru/news/2009/08/07/losses/ СКП уточнил российские потери во время войны в Южной Осетии]</ref><ref name="283herRus">[http://uk.reuters.com/article/idUKTRE51K1B820090221 Russia lost 64 troops in Georgia war, 283 wounded]</ref>; 4 numušti lėktuvai (1 Tupolev Tu-22, 3 Sukhoi Su-25)<ref name=repetida_1>{{cite web|url=http://news.yahoo.com/s/ap/20080818/ap_on_re_eu/russia_military_tested|title=War reveals Russia's military might and weakness|accessdate=2008-08-19|archive-date=2008-08-24|archive-url=https://web.archive.org/web/20080824225443/http://news.yahoo.com/s/ap/20080818/ap_on_re_eu/russia_military_tested|dead-url=yes}}</ref></br> [[Vaizdas:Flag of South Ossetia.svg|20px]]''Gruzijos vertinimu'': 300 žuvusių, 41 patekęs į nelaisvę karys</br> [[Vaizdas:Flag of the Republic of Abkhazia.svg|20px]] ''Abchazijos patvirtinta'': 1 žuvęs, 2 sužeisti kariai |casualties2={{flagicon|GEO}}''Gruzijos patvirtinta'':</br>168 žuvę ir 1964 sužeisti kariai, 14 dingusių be žinios, 188 žuvę civiliai ir 18 žuvusių policininkų<ref>[http://www.rian.ru/defense_safety/20080915/151292575.html МИД Грузии опроверг российские утверждения о числе жертв]</ref><ref>{{cite web|url=http://www.civil.ge/eng/article.php?id=19453|title=Georgia Updates Casualty Figures|access=2008-09-09}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.mod.gov.ge/i.php?l=E&id=1057|title=Number of Casualties Reported|accessdate=2008-09-20|}}</ref> }} '''Rusijos–Gruzijos karas''' (taip pat '''Karas Pietų Osetijoje''', '''Antrasis Pietų Osetijos karas''') – [[2008]] metų karinis konfliktas tarp [[Gruzija|Gruzijos]] ir [[Rusija|Rusijos]] bei nepripažintų [[Abchazija|Abchazijos]] ir [[Pietų Osetija|Pietų Osetijos]] respublikų. Kariniai susidūrimai tarp Gruzijos armijos ir Pietų Osetijos milicijos prasidėjo 2008 m. liepą, o rugpjūčio 7–8 d. naktį [[Gruzijos ginkluotosios pajėgos|Gruzijos kariuomenė]] pradėjo [[Cchinvalio mūšis|puolimą Pietų Osetijoje]]. Rugpjūčio 9 d. į karą įsitraukė Rusija, kuri nuo 1992 m. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje turėjo taikdarių pajėgas. Su papildomomis pajėgomis permestomis iš Šiaurės Kaukazo Rusija greitai nugalėjo Gruzijos kariuomenę. Rusijos kariuomenė puolė tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje. Iš Pietų Osetijos ir Abchazijos Rusijos kariuomenė veržėsi gilyn į Gruzijos teritoriją – Abchazijos fronte ji pasiekė Počio uostą prie Juodosios jūros, Pietų Osetijos fronte per keliolika kilometrų priartėjo prie [[Tbilisis|Tbilisio]]. Rugpjūčio 12 d. Rusijos prezidentas [[Dmitrijus Medvedevas]] paskelbė nutraukiantis karo veiksmus. Rugpjūčio 15 d. tarp Gruzijos ir Rusijos buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Susitarimui tarpininkavo Europos Sąjungą atstovavęs [[Nicolas Sarkozy]]. Pagal susitarimą karinės pajėgos turėjo būti atitrauktos į pozicijas buvusias prieš karinių veiksmų pradžią, o Gruzija įsipareigojo nesiimti jėgos prieš separatistines respublikas. Rusija šio susitarimo nesilaikė ir iš prieš konfliktą Gruzijos kontroliuotų Abchazijos ir Pietų Osetijos dalių nepasitraukė. Dar du mėnesius Rusijos karinės pajėgos laikė užėmusios ir „buferines zonas“ Gruzijoje. 2008 m. rugpjūčio 26 d. Rusija pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir pasirašė su šiomis kitų šalių nepripažintomis valstybėmis karinio bendradarbiavimo sutartis. == Karo priešistorė == Dabartinės Pietų Osetijos teritorijoje osetinai gyvena nuo XIII a.<ref name="El Periodico Rosa Massage">{{citeweb|url=http://elperiodico.com/blogs/blogs/rosamassague/archive/2008/08/13/el-punto-que-se-perdi-en-tiflis.aspx|title=El punto que se perdió en Tiflis|accessdate=2008-08-14|author=Rosa Massagué}}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> Nuo XVIII a. dėl šio regiono kovojo Persijos, Osmanų ir Rusijos imperijos, kol galiausiai XIX a. čia įsitvirtino Rusija. Po Rusijos revoliucijos 1918 m. Gruzijai paskelbus nepriklausomybę osetinai sukilo, o jų sukilimas Tbilisio buvo namalšintas, osetinai kaltinti prorusiškumu ir probolševikiškumu. Pasak osetinų per sukilimą žuvo 5000 žmonių.<ref name="Soitu claves conflicto">{{citeweb|url=http://www.soitu.es/soitu/2008/08/08/actualidad/1218214670_994790.html|title=Osetia del Sur: cómo entender una guerra en curso|accessdate= 2008-08-14}}</ref> Sovietams užkariariavus Gruziją, iš pradžių buvo suformuota [[Užkaukazės TFSR|Užkaukazės Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika]], vėliau ji padalinta į tris – Armėnijos, Gruzijos ir Azerbaidžano respublikas. [[Gruzijos Tarybų Socialistinė Respublika|Gruzijos Sovietų Socialistinės Respublikos]] sudėtyje buvo įkurtos [[Adžarija|Adžarijos]], [[Abchazija|Abchazijos]] ir [[Pietų Osetija|Pietų Osetijos]] autonominės respublikos. Vykstant Sovietų Sąjungos dezintegracijai atsinaujino daugelis ankstesnių etninių konfliktų. 1990 m. rugsėjį Pietų Osetija paskelbė turinti apsisprendimo teisę, tačiau Gruzija gruodžio mėn. atmetė galimybę, kad Pietų Osetija galinti atsiskirti nuo Gruzijos. 1991 m. Pietų Osetijos vietinė valdžia paskelbė nepriklausomybę<ref>Raphael Czachor, Abkhazia, South Ossetia, Nagorno-Karabakh: the origin and functioning of political systems , Wroclaw 2014, p. 248</ref>, kuri tarptautinės bendruomenės nebuvo pripažinta. Pietų Osetija nuo Gruzijos atsiskyrė po 1991–1992 m. karo per kurį žuvo keli tūkstančiai žmonių<ref name = "LR 20080809">Lietuvos Rytas. Kaukaze karu sprogo rusenusi priešprieša. 2008 m. rugpjūčio 9 d.</ref>. Po paliaubų 1992 metais P. Osetijos teritorijoje buvo suformuotos taikdarių pajėgos iš Rusijos ir Gruzijos karių. Po to 12 metų regione buvo palyginti ramu. [[2004]]&nbsp;m. į valdžią atėjus [[Micheilas Saakašvilis|Micheilui Saakašviliui]], situacija pradėjo aštrėti, nors M. Saakašvilis ir siūlė Pietų Osetijai „plačią autonomiją“<ref name = "LR 20080809"/>. 2006 m. lapkritį Gruzijos kontroliuojamos P. Osetijos gyvenvietės lyderiu išsirinko [[Dmitrijus Sanakojevas|Dmitrijų Sanakojevą]], tačiau jo įtaka apsiribojo nedidele P. Osetijos regiono dalimi. Didžiąją regiono dalį valdė separatistų lyderis&nbsp;– [[Eduardas Kokoitys]]<ref name = "LR 20080809"/>. Nuo [[2006]]&nbsp;m. Gruzija gerokai padidino importuojamų ginklų kiekį. Ginklai buvo tiekiami iš [[JAV]], [[Ukraina|Ukrainos]], [[Izraelis|Izraelio]] ir kt. ne rusiškų šaltinių.<ref>[http://www.ft.com/cms/s/0/a0fb913c-660a-11dd-b222-0000779fd18c.html www.ft.com ''Russia intensifies offensive in Georgia'' Žr. 2008 rugpjūčio 9 d.]</ref> 2006 m. spalį – po to, kai Gruzijoje buvo sulaikyti ir iš šalies deportuoti Rusijos kariškiai, įtariami šnipinėjimu, Rusijos pareigūnai pradėjo masiškai deportuoti Rusijoje gyvenančius gruzinus. Todėl Gruzija pateikė ieškinį Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre dėl grubių teisių pažeidimų deportuojant Gruzijos piliečius ir etninius gruzinus<ref>[[Delfi.lt]] „Gruzija apskundė Rusiją Žmogaus teisių teismui“ http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12647343</ref>. {{Tvarkyti|Esamasis laikas|nuo=2008 m. rugpjūčio|netvarkingas_nuo=2008 m. rugpjūčio}} === Karas dėl naftotiekių ir dujotiekių === Rusijos-Gruzijos karas dar vadinamas naftotiekio karu <ref>[http://www.dailymail.co.uk/news/worldnews/article-1043185/The-Pipeline-War-Russian-bear-goes-Wests-jugular.html The Pipeline War: Russian bear goes for West’s jugular] peržiūrėta [[2008]]&nbsp;m. [[rugpjūčio 12]] d.</ref> <ref>[http://www.dailymail.co.uk/news/article-1043236/Georgia-overrun-Russian-troops-scale-ground-invasion-begins.html Georgia 'overrun' by Russian troops as full-scale ground invasion begins] peržiūrėta [[2008]]&nbsp;m. [[rugpjūčio 12]] d.</ref> <ref>[ http://www.thisislondon.co.uk/news/article-23530546-details/The+Pipeline+War:+Georgia+'calls+Ossetia+ceasefire'+as+Russia+agrees+to+halt+military+action/article.do{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Georgia 'overrun' by Russian troops as full-scale ground invasion begins] peržiūrėta [[2008]]&nbsp;m. [[rugpjūčio 12]] d.</ref>, kadangi per Gruzijos teritoriją einą svarbūs Rusiją aplenkiantys naftotiekiai ir dujotiekiai iš [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] valstybių <ref>[http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/europe/article4484849.ece Analysis: energy pipeline that supplies West threatened by war Georgia conflict] peržiūrėta [[2008]]&nbsp;m. [[rugpjūčio 12]] d.</ref>. Baku-Tbilisi-Ceyhan naftotiekiu transportuojama apie 1 proc. viso pasaulyje suvartojamos naftos. Gruzija yra esminė šalis, siekiant užtikrinti laisvą naftos tiekimą Vakarų Europai. == 2008 m. karinis konfliktas == Gruzijos vidaus reikalų ministro pavaduotoja Eka Zguladzė teigė, kad Gruzija bandė atsiimti savo teritoriją kariniais veiksmais, kadangi osetinai atakavo gruzinų kaimus Pietų Osetijoje. [[2008]]&nbsp;m. [[rugpjūčio 8]] d. tarp [[Gruzijos karinės pajėgos|Gruzijos]] ir [[separatizmas|separatistinės]] autonomijos pajėgų įvyko susirėmimai. Gruzija atakavo [[Cchinvalis|Cchinvalio]] miestą ketindama ji atsiimti iš separatistinio režimo. Mūšiuose buvo naudojama sunkioji [[Technika (įranga)|technika]], [[aviacija]] bei [[reaktyvinė artilerija]]. Žuvo šimtai žmonių, daug sužeista. Kaip atsakas į mėginančios atsiskirti Gruzijos dalies puolimą į Pietų Osetijos teritoriją įvesti papildomi Rusijos kariniai daliniai ir pradėjo kovas prieš Gruziją. Rusijos lėktuvai bombardavo du Gruzijos miestus bei gruzinų pozicijas, Rusija pasiuntė karinės technikos iš [[Šiaurės Osetija|Š. Osetijos]]. [[gruzijos karinės pajėgos|Gruzijos kariuomenė]] kontroliavo beveik visą Cchinvalį ir nuo 14 valandos paskelbė vienpuses paliaubas per kurias ragino osetinus pasiduoti. Tačiau Rusijos aviacija smogė gruzinų aviacijos bazėms šalia Tbilisio. Atsakydama į Rusijos puolimus Gruzija pareiškė, jog gali paskelbti Rusijai karą. Gruzija paskelbė visuotinę mobilizaciją. Apie 150 Rusijos tankų atvyko į Cchinvalį ir susirėmė su gruzinų pajėgomis. Gruzinai apleido pozicijas mieste, kurį užėmė Rusija. Rusija užėmė Gruzijos separatistinį Abchazijos regioną pasiuntusi tūkstančius karių. Separatistinio Abchazijos regiono lyderis pranešė apie visuotinę mobilizaciją<ref name = "BBC 7553144">BBC.co.uk US warning to Russia over Georgia http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/7553144.stm</ref>. == Konflikto sprendimo pastangos == * Prancūzijos užsienio reikalų ministras ''[[Bernard Kouchner]]'' susitiko su Gruzijos prezidentu prieš keliaudamas į Maskvą tartis dėl paliaubų<ref name = "BBC 7553144"/>. * Rusų pajėgoms toliau atakuojant Gruziją Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu, Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, Estijos premjeru Andru Ansipu ir Latvijos premjeru Ivaru Guodmaniu nusprendė vykti į Tbilisį<ref>[http://www.lrytas.lt/-12184485831217849056-p1-pasaulis-ketvirtoji-rusijos-intervencijos-gruzijoje-diena-gruzija-pra%C5%A1o-tarptautin%C4%97s-pagalbos-v-adamkus-vyksta-%C4%AF-tbilis%C4%AF-atnaujinta-03-val-51-min-nuotraukos-video.htm Lrytas.lt: Ketvirtoji Rusijos intervencijos Gruzijoje diena: Gruzija prašo tarptautinės pagalbos, V. Adamkus vyksta į Tbilisį ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080814094926/http://www.lrytas.lt/-12184485831217849056-p1-pasaulis-ketvirtoji-rusijos-intervencijos-gruzijoje-diena-gruzija-pra%C5%A1o-tarptautin%C4%97s-pagalbos-v-adamkus-vyksta-%C4%AF-tbilis%C4%AF-atnaujinta-03-val-51-min-nuotraukos-video.htm |date=2008-08-14 }}</ref>. == Įvykių chronologija == [[Vaizdas:Gruzja-wojna.png|thumb|300px|Karo veiksmai]] Svarbesni P. Osetijos karo įvykiai pagal konflikto dienas: === Rugpjūčio 1&nbsp;– 7 d. === Rugpjūčio 1 d. pabaigoje prasidėjo intensyvūs mūšiai tarp Pietų Osetijos sukilėlių ir Gruzijos kariuomenės. Žuvo 6 žmonės, buvo sužeisti 21. Kiekviena pusė apkaltino kitą užpuolimu. Rugpjūčio 3 d. Rusijos vyriausybė leido pietų osetinams skubiai evakuotis į Rusiją, todėl per pirmą evakuacijos dieną į Rusiją išvyko 20 pilnų autobusų <ref>[http://www.1tv.ru/owa/win/ort6_main.main?p_news_title_id=125640&p_news_razdel_id=9 Вывезли из-под огня. В Россию прибывают беженцы из Южной Осетии] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080812080715/http://www.1tv.ru/owa/win/ort6_main.main?p_news_title_id=125640&p_news_razdel_id=9 |date=2008-08-12 }}. ''[[Channel One (Russia)|Channel One]]''. 2008 rugpjūčio 3 d. 2008. {{ru icon}}</ref> Rugpjūčio 4 d. penki 58-osios Rusijos armijos batalionai nuvyko prie Roki tunelio, kuris jungia Šiaurės ir Pietų Osetijas.<ref>[http://www.tol.cz/look/TOL/article.tpl?IdLanguage=1&IdPublication=4&NrIssue=281&NrSection=1&NrArticle=19821 Talking Through Gritted Teeth] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090504121022/http://www.tol.cz/look/TOL/article.tpl?IdLanguage=1&IdPublication=4&NrIssue=281&NrSection=1&NrArticle=19821 |date=2009-05-04 }}. [[BBC]] Monitoring, 2008 rugpjūčio 6 d. 2008</ref> Kovos tęsėsi kelias dienas – buvo sužeisti trys Gruzijos kariai ir šalis neteko karinio sunkvežimio.<ref>[http://www.civil.ge/eng/article.php?id=18924 Georgia Says its Armoured Vehicle Blown Up], ''Civil Georgia'', 2008 rugpjūčio 7 d. See also: [https://web.archive.org/web/20080816000301/http://news.yahoo.com/s/afp/20080807/wl_afp/georgiasossetiarussiaunrestbattle_080807131144 Georgia reports 'large-scale battles' in rebel region], AFP, [[7 August]] 2008</ref> Tą naktį žuvo keturi žmonės, Gruzijos pajėgos kovojo toliau. Gruzijos pajėgos netoli Šiaurės Osetijos sutelkė karines pajėgas.<ref>[http://www.russiatoday.ru/news/news/28607 Georgia shells its breakaway republic] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080809235109/http://www.russiatoday.ru/news/news/28607 |date=2008-08-09 }}, ''[[Russia Today]]'', [[7 August]] 2008 See also: [http://www.russiatoday.ru/news/news/28601 Georgian tanks head for South Ossetia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080810063534/http://www.russiatoday.ru/news/news/28601 |date=2008-08-10 }}, ''[[Russia Today]]'', [[7 August]] 2008</ref> Gruzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad mažiausiai 10 Gruzijos karių žuvo kovose rugpjūčio 7 dieną.<ref name="heavy fighting">[http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/7546639.stm Heavy fighting in South Ossetia], ''[[BBC News]]'', [[8 August]] 2008</ref><ref>{{cite web |url = http://rawstory.com/news/afp/Georgia_rebel_region_to_hold_talks__08072008.html |title = The Raw Story - Georgia, rebel region to hold talks after clashes: report |accessdate = 2008-08-09 |archive-date = 2008-08-13 |archive-url = https://web.archive.org/web/20080813134336/http://rawstory.com/news/afp/Georgia_rebel_region_to_hold_talks__08072008.html |dead-url = yes }}</ref>Rugpjūčio 7 d. 19:00 Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis tiesioginiame televizijos eteryje pranešė<ref>[http://www.civil.ge/eng/article.php?id=18931 Saakashvili Appeals for Peace in Televised Address], ''Civil Georgia'', 2008 rugpjūčio 7 d.</ref>, kad ''„Ir toliau vyksta snaiperių karas prieš kaimo gyventojus (Pietų Osetijos konflikto zonoje) ir šiuo metu man bekalbant intensyviai šaudoma iš artilerijos, [[tankas|tankų]], raketų paleidimo sistemų, atvežtų į konflikto zoną nelegaliai; taip pat ir iš kitų ginklų, tarp jų [[minosvaidis|minosvaidžių]] ir [[granatsvaidis|granatsvaidžių]]“''. Dienos pabaigoje, Gruzijos prezidentas paskelbė vienašališkai nutraukiantis karinius veiksmus. Pasiūlė derybas, priminė apie ilgai siūlomą autonomiją Pietų Osetijai, priminė, kad Rusija galėtų garantuoti šį sprendimą, paskelbė visuotinę amnestiją ir pasiūlė tarptautinei bendruomenei įsikišti į šio konflikto sprendimą. .<ref name="Jamestown Goals">{{cite web|url=http://jamestown.org/edm/article.php?article_id=2373298|title=The goals behind Moscow's Proxy Offensive in South Ossetia|access-date=2008-08-12|archive-date=2008-08-09|archive-url=https://web.archive.org/web/20080809151750/http://jamestown.org/edm/article.php?article_id=2373298|dead-url=yes}}</ref> Gruzija atsitraukė ir ėmė ruoštis tiesioginėms deryboms su Pietų Osetijos vyriausybe de facto. === Rugpjūčio 8 d. === [[Vaizdas:Tskhinvali battles (8 August) (en).svg|thumb|250px|Karo veiksmai 2008 m. rugpjūčio 8 d. Mėlynos rodyklės žymi Gruzijos kariuomenės judėjimą, raudonos&nbsp;– Rusijos.]] Apie 4.00 val. rugpjūčio 8 dieną Gruzijos prezidento įgaliotinis, reintegracijos ministras T. Jakobašvilis patvirtino, kad Gruzijos pajėgos užėmė penkis osetinų kaimus ir apsupo Cchinvalį. Vėliau apie 5.30 val. Gruzijos žiniasklaida pranešė, kad Rusijos aviacija bombardavo 9 kilometrai nuo Tbilisio centro įsikūrusią gruzinų Vaziani karinę bazę. Šioje bazėje yra dislokuotos Gruzijos oro pajėgos, pati bazė yra keli kilometrai nutolusi nuo Tbilisio oro uosto. 7.00 val. kai kurios Rusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad ryte mūšiai dar sustiprėjo&nbsp;– Gruzija naudojo aviaciją bei apšaudė Rusijos bazę, sužeisti 3 Rusijos kariai. 8.30 val. Gruzijos televizija „Rustavi2“ pranešė, kad šalies pajėgos kontroliuoja jau 8 osetinų kaimus. Vėliau Gruzijos premjeras V. Gurgenidzė pareiškė, kad visiems Pietų Osetijos vadovams skelbiama [[amnestija]] ir jie nebus baudžiami už savo veiklą. Buvo pažadėta, kad pasibaigus operacijai Pietų Osetijai kaip ir anksčiau bus užtikrintas [[Autonomija|autonomijos]] statusas. Gruzijos vyriausybė pažadėjo 35 mln. JAV dolerių Pietų Osetijai atstatyti. Pranešė, kad gruzinai užėmė dar 3 osetinų kaimus ir viso atgavo 11 kaimų kontrolę. Apie 600 Gruzijos karių perėmė Cchinvalio priemiesčių kontrolę, užimtos strategines kalvos aplink miestą. Rusija pasiūlytas [[JTO|JT]] saugumo tarybai pareiškimas, smerkiantis Gruzijos veiksmus Pietų Osetijoje, buvo nepriimtas. Gruzijos Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad 9 val. trys Rusijos [[šturmo lėktuvas|šturmo lėktuvai]] „[[Su-24]]“ pažeidė Gruzijos-Rusijos sieną ir bombardavo policijos pastatą Gruzijos Karelio mieste, kuris yra apie 10 km į pietus nuo Pietų Osetijos administracinės ribos. Buvo numestos 3 bombos. Pietų Osetijos atstovas Rusijoje paragino Rusija „imtis karinių priemonių ir sustabdyti konfliktą“. [[JAV]] paragino Rusiją nesikišti į konfliktą ir Baltųjų rūmų atstovas JT Saugumo Tarybos posėdyje teigė, jog Rusija ir Gruzija turi gerbti viena kitos teritorinį vientisumą. Taip pat JAV paragino šalis nutraukti karinius veiksmus, o JT Saugumo Taryba išsiskirstė nepriėmusi jokių nutarimų. Gruzijai puolant separatistinį judėjimą, Rusijos kariai pareiškė, kad kai į jų bazę Cchinvalyje pataikė reaktyvinės artilerijos įrenginių „[[BM-21 Grad|Grad]]“ sviediniai yra „sužeistų ir užmuštų“. Gruzijos prezidentas paskelbė visuotinę karinę [[mobilizacija|mobilizaciją]] ir pašaukė daugiau nei 10 tūkst. rezervistų. Keturi Rusijos lėktuvai bombardavo [[Goris|Gorio]] miestą. Gruzijos [[žiniasklaida]] pranešė, kad Gruzijos pajėgoms pavyko numušti vieną Rusijos lėktuvą. Vėliau Rusijos bombonešiai ėmė bombarduoti Gruzijos kariuomenės pozicijas Pietų Osetijoje. Atakuojami kaimai, kuriuos gruzinai užėmė naktį. Rusijos [[kazokai|kazokų]] atamanas [[Volgogradas|Volgograde]] pareiškė, jog visi jaunesni nei 40 metų kazokai raginami tapti savanoriais ir ginti Pietų Osetiją. Vėliau Rusija įvedė į Pietų Osetiją papildomas pajėgas. Sunkios karinės technikos kolona juda iš Š. Osetijos vienintelių į Pietų Osetiją vedančiu keliu per Roki tunelį. Po Gruzijos oro pajėgų veiksmų rusų invazija į Gruzijos teritoriją sustojo. Rusijos [[šturmo lėktuvas|šturmo lėktuvai]] bombardavo gruzinų pozicijas Pietų Osetijoje. Gruzijos lėktuvai stojo į mūšį. Gruzinai įgijo kontrolę beveik visame Cchinvalio miestą, į kurį įvesti gruzinų tankai. Nuo 14 iki 17 valandos Gruzija paskelbė vienpuses paliaubas, kad civiliai galėtų pasitraukti iš mūšių zonos. Įsigaliojo paliaubos paskelbtos 14 valandą. Iš Š. Osetijos Cchinvalio link juda Rusijos kariuomenė. Gruzijos prezidentas [[Micheilas Saakašvilis|M. Saakašvilis]] telefonu kalbėjo su [[Valdas Adamkus|V. Adamkumi]], [[NATO]] generaliniu sekretoriumi J. H. Schefferiu ir C. Rice. Apie 15 val. Gruzija paskelbė, jog jei pasitvirtins informacija apie Rusijos tankų koloną pasiųstą į Cchinvalį, tai Gruzija skelbs Rusijai karą. Gruzija paskelbė, kad Tbilisį bombardavę lėktuvai į Gruzijos oro erdvę atskrido iš [[Armėnija|Armėnijos]], kur Rusija turi aviacijos bazę. Nors šiaurinę Gruzijos sieną kontroliuoja daugiau kaip 130 Gruzijos [[priešlėktuvinė gynyba|priešlėktuvinės gynybos]] pabūklų bei Gruzijos aviacija, tai nesutrukdė Rusijos lėktuvams atakuoti taikinių Gruzijos teritorijoje. Vėliau Rusijos lėktuvai bombarduoja dar vieną Gruzijos karinę bazę, esančiai Tbilisio priemiestyje Marneuli. Dėl Pietų Osetijoje kilusio karinio konflikto Gruzija nusprendė atšaukti savo karius iš [[Irakas|Irako]] 2 tūkstančius Gruzijos karių. Apie pusę šešių vakaro Rusijos kariuomenė ir tankai pradėjo mūšius su Gruzijos pajėgomis Cchinvalyje. Po mūšio gruzinai traukiasi iš miesto, tuo tarpu rusų tankai apšaudo gruzinų pozicijas. Apie 150 sužeistų gruzinų karių atvežta į ligoninę Gorio mieste, kurie nukentėjo nuo aviacijos atakų. Cchinvalyje gruzinų kariai toliau kovėsi su rusais, užėmę pusę miesto. Mūšyje dėl miesto naudojami tankai ir aviacija. Rusijos bombonešiai atakavo [[Goris|Gorio]] miestą, ant kurio numetė 6 bombas. Reaguodama į įvykius, JTO Saugumo taryba surinko į naują posėdį. Aštrėjant konfliktui tarp Gruzijos ir Rusijos, Gruzijos prezidentas Micheilas Saakašvilis paprašė JAV pagalbos. Apie aštuntą vakaro susišaudymai Cchinvalyje nurimo. Pietų Osetijos separatistų lyderis Eduardas Kokoity pareiškė, kad per atakas Cchinvalyje žuvo 1400 žmonių. Papildomos Rusijos pajėgos puolė gruzinų pozicijas. Didžiąją dalį Cchinvalio miesto kontroliuoja Rusijos pajėgos. Gruzija pranešė, kad gindamasi nuo rusiškos propagandos, nuo rugpjūčio 9 d. nutraukia Rusijos televizijos kanalų retransliaciją šalyje. Į konflikto zoną siunčiama 20 karinių sunkvežimių su kariais. Rusijos aviacija subombardavo [[Potis|Počio]] uostą ir Senakio karinę bazę vakarinėje Gruzijos dalyje. === Rugpjūčio 9 d. === [[Vaizdas:Peacekeepers barracks Ossetia 2008.jpg|miniatiūra|Rusijos kareivinės Pietų Osetijoje]] Apie 2 valandą nakties [[CNN]] pranešė, kad bombarduojamas [[Tbilisis]]. [[Rusija|Rusijos]] ambasadorius [[JT|Jungtinėse Tautose]] Vitalijus Čiurkinas pranešė, kad [[Gruzija|Gruziją]] bombarduoja Rusijos karinės pajėgos. *8.00 val. [[Rusija|Rusijos]] kariniai [[lėktuvas|lėktuvai]] bombardavo ir visiškai sunaikino Gruzijos uostą [[Juodoji jūra|Juodojoje jūroje]] [[Potis|Potyje]]. Po naktinio [[Tbilisis|Tbilisio]] bombardavimo evakuotos Gruzijos valstybinės institucijos. Gruzijos valdžia evakavo Prezidento administracijos rūmus ir kitus vyriausybinius pastatus sostinėje Tbilisyje. Gruzijoje [[internetas|internetinis ryšys]] sutrikęs, visi valstybiniai tinklalapiai išjungti. Gruzijos prezidentas pažadėjo per artimiausias valandas paskelbti nepaprastąją padėtį. 9 val. [[Rusija]] į Gruzijos separatistinį Pietų Osetijos regioną siunčia papildomas karių pajėgas. Susirėmimai aplink Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį tęsėsi visą naktį, bet buvo mažiau intensyvūs nei penktadienį. Rusijos kariniai lėktuvai bombardavo karinius taikinius Gruzijos Gorio mieste. Rusijos taikiniai buvo netoli trijų karinių bazių, kur dislokuoti tūkstančiai karių. Kariai bei civiliai bėgioja po gatves, ieškodami saugių vietų pasislėpti. Rusija išstūmė gruzinus iš Pietų Osetijos sostinės Cchinvalio. Penktadienio vakarą [[JT|Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai]] nepavyko pritarti pareiškimui, kuris turėjo padėti siekti paliaubų. [[gruzija|Gruzijos]] gynybos viceministras Batu Kutelija žurnalistams pareiškė, kad per dvi aviacijos atakų prieš Gruzijos miestus dienas numušti 6 kariniai rusų lėktuvai. Gruzijos valdžia ir Vakarų žiniasklaida taip pat tvirtina, kad [[Rusija|Rusijos]] aviacija bombardavo telekomunikacijų anteną Gori mieste, taip pat subombardavo Juodosios jūros uostą Poti bei strateginį kelią pietų Gruzijoje. Apie pusę 11 valandos [[Rusija|Rusijos]] lėktuvai surengė seriją oro antpuolių prieš karinius taikinius centrinės Gruzijos mieste [[Goris|Goryje]], esančiame arti separatistinio Pietų Osetijos regiono. Didžioji dalis taikinių buvo karinės bazės, tačiau Gruzijos pareigūnai teigia, kad žuvo nemažai civilių gyvenamuosiuose namuose. {{Beviltiškas sakinys}}:(Rusijos karinių pajėgų taktinės grupės batalionai ėmęsi Gruzijos kariuomenės išstūmimo į Rusijos karių pajėgų kontroliuojamą zoną.) Miesto gyventojai evakuojami į Rusijos ligonines. Rusijos lėktuvai bombardavo oro uostą [[Kopitnari]] Gruzijos vakaruose, 14 kilometrų nuo Kutaisio miesto. Apgadintas pakilimo takas, vienas žmogus sužeistas. Rusijos lėktuvai bombardavo Gruzijos priešlėktuvinės gynybos bazę Vakarų Gruzijos [[Senaki]] mieste. Nuo bombų žuvo Gruzijos kariai, bent 60 žmonių sužeista. Rusijos generalinis štabas pripažino, kad Gruzijos pajėgoms pavyko penktadienį numušti du karinius Rusijos lėktuvus. Rusija teigia, kad buvo numušti šturmo lėktuvas Su-25 ir bombonešis [[Tu-22]]. Pagal Gruzijos atstovų teigimus, penktadienį numušti nemažiau nei 4 rusų lėktuvai, o šeštadienį&nbsp;– apie 10 numuštų lėktuvų. Pranešta, kad į nelaisvę paimti ne mažiau nei du rusų karo lėktuvų pilotai. Rusijos lėktuvai tęsia Gruzijos miestų bombardavimą. Separatistinės [[Abchazija|Abchazijos]] vadovas [[Sergejus Bagapšas]] paskelbė, kad pradeda Gruzijos pajėgų puolimą šalia separatistinės Abchazijos esančiame [[Kodoris|Kodorio]] tarpeklyje. Tam taip pat naudojama Rusijos aviacija bei artilerija. === Rugpjūčio 10 d. === [[Vaizdas:Tskhinval after Georgian attack4.jpg|miniatiūra|Chinvalis]] * „Reuters“ pranešė, kad Pietų Osetijos oficialūs asmenys teigia, esą koviniai veiksmai ties pietine Cchinvalio puse baigėsi apie vidurnaktį, vis dėlto nėra garantijos, kad šis pranešimas visiškai atitinka tikrovę. Vėliau „Reuters“ paskelbė, kad Rusijos 58-osios armijos vadas [[generolas leitenantas]] [[Anatolijus Chruliovas]] buvo sužeistas Gruzijos kariuomenės artilerijai apšaudant Rusijos kariuomenės koloną už Cchinvalio miesto ribų sekmadienio ryte. * Pasak Gruzijos Vidaus reikalų ministerijos, Rusija į P. Osetiją įvedė 6 tūkst. karių žeme, o vandeniu į Abchaziją&nbsp;– 4 tūkst. kurie pasiruošę puolimui auštant. Konflikto veiksmai persikėlė ir į jūrą: Rusijos karinis laivynas ėmė blokuoti Gruzijai priklausančios Juodosios jūros ribas dėl įtarimo, kad Vakarų šalys tiekia gruzinams ginkluotę. Rusai taip pat Gruzijos laivų neleido į Abchazijos teritorinius vandenis. Rusų karinio laivyno atstovai pranešė, kad neketina blokuoti Gruzijos krantų, kadangi „Rusija nėra karo būsenoje su Gruzija“. Gruzijos Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Aleksanderis Lomaja paskelbė, kad rusų lavai įsiveržė į Abchazijos Očamčiros uostą. * [[Sergejus Bagapšas]], Abchazijos Prezidentas, teigė pasiuntęs 1000 karių batalioną į Kodorio tarpeklį ir paskelbė karo rezervininkų mobilizaciją sustiprinti jų pozicijas. Jis perspėjo, kad Abchazija yra pasiruošusi „įvesti tvarką“ ir žengti toliau jei bus jaučiamas gruzinų pasipriešinimas. * Prieš pietus Rusijos URM perdavė Gruzijos ambasadai Maskvoje notą, kurioje perspėjo, kad Rusijos laivynas pradeda Gruzijos jūros pakrantės blokadą&nbsp;– jog Rusijos laivai šaudys į visus laivus, prisiartinusius prie kranto arčiau kaip 20 km. * Netrukus Ukrainos URM įspėjo Rusiją nenaudoti Sevastopolio karinio jūrų laivyno bazėje dislokuotų Rusijos laivų prieš Gruziją, kitaip Ukraina bus įtraukta į konfliktą ir blokuos bazę&nbsp;– neleis Rusijos laivams grįžti į dislokavimo vietą. Rusija jau pasiuntė Juodosios jūros laivyno laivus prie Gruzijos krantų. * Vakare Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai nuskandino vieną Gruzijos karinį katerį, kuris, Rusijos pusės žodžiais, dukart bandė atakuoti Rusijos laivus. * Jungtinių tautų pabėgėlių agentūra (''United Nations refugee agency'' (UNHCR)) teigia, kad apie 10-20 tūkstančių žmonių tapo pabėgėliais Gruzijoje, tuo tarpu Rusija teigia, kad apie 30 tūkstančių žmonių pabėgo nuo karo į Šiaurės Osetiją.<ref name = "BBC 7553144"/> === Rugpjūčio 11 d. === * Rusijos kariuomenė blokavo Gruzijos pajėgas Kodori tarpeklyje ir paskelbė ultimatumą pasiduoti per 3 valandas<ref name = "Delfi.lt 18041645">Delfi.lt http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=18041645</ref>. * Rusija patvirtino Gruzijos žiniasklaidos pranešimus, kad ji kontroliuoja Gruzijos oro erdvę, kurioje patruliuoja 50 rusų karo lėktuvų, kurie puola taikinius Gruzijos teritorijoje<ref name = "Delfi.lt 18041645"/>. * ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy skrido į Maskvą tartis dėl konflikto sustabdymo. * Rusija visiškai užėmė Gruzijos separatistinę Abchazijos teritoriją įvedusi papildomas pajėgas vietoj buvusių 6 tūkstančių karių. Į Gruzijos regioną įvesta 9 tūkstančiai karių, 350 tankų ir šarvuočių<ref name = "Delfi.lt 18041645"/>. Rusija yra [[Okupacija|okupavusi]] Abchazijos ir Pietų Osetijos separatistinius Gruzijos regionus. * Gruzijos vidaus reikalų ministro pavaduotojos Eka Zguladzės teigimu rusų aviacija ir artilerija rugpjūčio 10-11 dienomis bombardavo 15 Gruzijos miestų ir kaimų. * Rusų tankai ir artilerija kartu su abchazais puolė gruzinų pajėgas Kodorio perėjoje. === Rugpjūčio 12 d. === [[Vaizdas:Russian army in Georgia, 2008 (1).jpg|miniatiūra|Rusijos kariuomenė Gruzijoje]] Rusija atsiuntė papildomą karinį laivą prie Počio uosto, kuris prisidėjo prie Gruzijos uostų blokados.<ref>{{cite news |url=http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/europe/georgia/2542648/Georgia-Russian-troops-seize-a-strategic-prize-in-swift-advance.html |title=Georgia: Russian troops seize a strategic prize in swift advance|publisher=[[The Daily Telegraph]]|date=[[2008]] [[rugpjūčio 12]]|accessdate=2008-08-12}}</ref> Gruzija apkaltino Rusiją, kad ji per Počio uostą siunčia savo kariuomenę į Gruziją. Rusija teigia, kad ji pasiuntė tik žvalgybos dalinį, kuris mieste buvo labai trumpai.<ref>{{cite news|url=http://afp.google.com/article/ALeqM5gUUsgEPwTubPAlJ3ghTGWns_7hvw|title=Russia moves into Georgian territory as conflict worsens|publisher=[[Agence France-Presse]]|date=[[rugpjūčio 11]]|accessdate=2008-08-11|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080817005523/http://afp.google.com/article/ALeqM5gUUsgEPwTubPAlJ3ghTGWns_7hvw|archivedate=2008-08-17|dead-url=no}}</ref> Italijos užsienio reikalų ministras [[Franco Frattini]] paskelbė, kad [[Italija]] yra pasiruošusi atsiųsti kareivius į Pietų Osetiją, jei Europos Sąjunga pirmadienį (2008 m. rugpjūčio 18 d.) nuspręs įsitraukti. Frattini pasakė, kad Italija nusiųs į Pietų Osetiją savo kariuomenę, jei Prancūzijos užsienio reikalų ministras [[Bernard Kouchner]] tai rekomenduos Europos Sąjungai sugrįžęs iš savo tarpininkavimo kelionės į Tbilisį ir Maskvą. Tačiau Frattini teigia, kad Italija neparems Europoje kuriamos “Anti-Rusijos koalicijos”. <ref>[http://www.ansa.it/site/notizie/awnplus/english/news/2008-08-11_111263932.html Italy ready for Ossetia response] [[ANSA (news agency)|ANSA]] Informacija paimta 2008 m. rugpjūčio 11 d.</ref> Rusijos prezidentas ir vyriausiasis karinių pajėgų vadas Dmitrijus Medvedevas paskelbė stabdantis karinius veiksmus Gruzijoje<ref>[http://edition.cnn.com/2008/WORLD/europe/08/12/georgia.russia.war/index.html Russian president calls halt to Georgian war] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081217121837/http://edition.cnn.com/2008/WORLD/europe/08/12/georgia.russia.war/index.html |date=2008-12-17 }} {{en-icon}}</ref>. Abchazų pajėgos be pasipriešinimo užėmė dalį Kodorio tarpeklio. N. Sarkozy ir D. Medvedevas sutarė, kad Rusija išves kariuomenę iš užimtų teritorijų, o P. Osetijos ir Anchazijos statusas bus aptartas tarptautinėje konferencijoje<ref>[http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=18066014 Delfi.lt: D. Medvedevas įsakė nutraukti karą Gruzijoje, Rusija sutinka išvesti kariuomenę]</ref>. Nepaisant Rusijos prezidento Medvedevo pareiškimo apie stabdomus Rusijos kariuomenės karinius veiksmus, Gruzijos vyriausybė pranešė, kad Rusijos kariniai lėktuvai ir toliau skraido ir bombarduoja Gruziją. Po Rusijos prezidento pranešimo buvo subombarduoti du kaimai Gruzijoje. <ref>[https://web.archive.org/web/20080815224529/http://news.yahoo.com/s/ap/20080812/ap_on_re_eu/georgia_russia Georgia says Russian attacks continue] [[Yahoo]] Informacija paimta 2008 m. rugpjūčio 12 d.</ref> Rusijos karinės pajėgos toliau bombarduoja civilinius pastatus ir gyentojus Gruzijoje <ref>[http://news.sky.com/skynews/Home/World-News/Russia-Georgia-War-Civilian-Targets-Being-Hit-Georgian-Ambassador-Says/Article/200808215076262?lpos=World%2BNews_0&lid=ARTICLE_15076262_Russia-Georgia%2BWar%253A%2BCivilian%2BTargets%2BBeing%2BHit%252C%2BGeorgian%2BAmbassador%2BSays Georgia 'Still Being Bombed'] [[Sky News]] informacija paimta 2008 m. rugpjūčio 12 d.</ref> ''An Associated Press'' reporteris pranešė matęs, kaip 135 Rusijos karinės mašinos, įskaitant tankus, vyksta link slėnio, kurį kontroliuoja Gruzijos karinės pajėgos.<ref>[ http://news.yahoo.com/s/ap/20080812/ap_on_re_eu/georgia_russia;_ylt=AovaDpi0Q5js.Fa2lEvw7WOs0NUE{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. rugsėjo mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} Dozens of Russian vehicles head toward key gorge] [[Yahoo]] Informacija 2008 rugpjūčio 12</ref> [[Japas de Hopas Šeferis]], [[NATO]] sekretorius, pareiškė, kad nepaisant karinio konflikto Gruzija išlieka kandidatė NATO narystei.<ref>{{cite news|title=NATO chief: Russian cease-fire not enough|url=http://www.iht.com/articles/ap/2008/08/12/europe/EU-NATO-Georgia-Russia.php|publisher=[[International Herald Tribune]]|date=2008-08-12|accessdate=2008-08-12|archiveurl=https://web.archive.org/web/20080822074954/http://www.iht.com/articles/ap/2008/08/12/europe/EU-NATO-Georgia-Russia.php|archivedate=2008-08-22|dead-url=no}}</ref> === Rugpjūčio 13 d. === Nepaisydama pasirašyto taikos susitarimo, Rusijos kariuomenė ir Pietų Osetijos pajėgos sugrįžo į Gruzijos Gorio miestą, kuriame siautėjo Pietų Osetijos kariai. Pranešta, kad Pietų Osetijos kariai, patikrinimo punkte atima iš žmonių daiktus, jei jie nori išvykti iš miesto<ref>[http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/7558399.stm Violence flares in Georgian town. BBC. Peržiūrėta 2008 m. rugpjūčio 13 d.]</ref>. == Informacinis karas == === Propagandinis karas === Rusija ir Gruzija kariauja propagandinį karą tiek savo valstybėse, tiek užsienyje. Abi pusės skelbia skirtingus pranešimus, kuriuos sunku patikrinti. Rusija save vaizduoja, kaip sąžingą tarpininkę ir „taikos ir gyvybės saugotoją“<ref>{{cite web |url=http://english.pravda.ru/russia/politics/09-08-2008/106049-russiasaviour-0 |title=Russia: Again Savior of Peace and Life |publisher= Pravda |date=9 August 2008 |accessdate=2008-08-11}}</ref>, kuri siekia apsaugoti savo piliečius (dauguma Pietų Osetijos gyventojų yra Rusijos piliečiai), o Gruzija elgiasi, kaip maža valstybė, kurią užpuolė agresorius „Rusijos meška“ <ref>{{cite web |url=http://uk.reuters.com/article/wtMostRead/idUKLA53600320080810 |title=Russia and Georgia wage PR battle for hearts and minds |publisher= Reuters |date=[[10 August]] 2008 |accessdate=2008-08-11}}</ref> Medvedevas vaizduoja Rusijos kareivius kaip „taikdarius“, o Sakašvilis kaip okupantus.<ref>[http://www.timesonline.co.uk/tol/news/world/europe/article4491738.ece „Russian President Dmitry Medvedev says Georgia must pull out of South Ossetia“] ''[[The Times|timesonline.co.uk]]'' [[9 May]] [[2008]] Peržiūrėta 2008 m. rugpjūčio 12 d.</ref> Rugpjūčio 11 d. Rusijos televizijos kanalas „Russia Today“ TV apkaltino JAV televizijos kanalą CNN, kad jis rodo „Russia Today“ nufilmuotą subomborduoto Gori miesto vaizdo medžiagą. === Kibernetinės atakos ir cenzūra === Buvo užpultas Gruzijos nacionalinio banko tinklalapis. Banko tituliniame lape pavaizduoti 20-ojo amžiaus diktatoriai ir Gruzijos prezidentas Sakašvilis. Atakuojami buvo Gruzijos informaciniai portalai internete<ref>{{cite web |url=http://lenta.ru/news/2008/08/09/defaced/ |title=На сайте МИД Грузии появился коллаж с Гитлером (Article about site defacement, with photo) |publisher=[[Lenta.Ru]] |accessdate=2008-08-09}} {{ru icon}}</ref>. Atakuojant Gruziją buvo naudojami tie patys metodai, kaip ir atakuojant Estijos kibernetinę erdvę 2007 metais<ref>{{cite news |title=Saakašvili: Venemaa ei rünnanud Gruusiat, vaid tervet Euroopat |language=Estonian |publisher=[[Postimees]] |date=2008-08-08 |url=http://www.postimees.ee/?id=25704 |accessdate=2008-08-10}}</ref>. [[Estija]] į Gruziją išsiuntė du informacinio saugumo specialistus, dirbančius Estijos kompiuterinių nelaimių reagavimo komandoje (angl.&nbsp;– ''Computer Emergency Response Team'' (CERT). Gruzijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapis patalpintas Estijos serveryje<ref>{{cite web|date=2008-08-12 |url=http://www.epl.ee/artikkel/438306|title=Gruusia välisministeeriumi kodulehekülg paigutati Eesti serverisse|language=Estonian |publisher=[[Eesti Päevaleht]] |accessdate=2008-08-12}}</ref><ref>{{cite web|date=2008-08-11 |url=http://www.networkworld.com/community/node/30935|title=Estonia sending cyber defense experts to Georgia|publisher=Networkworld|accessdate=2008-08-12}}</ref>. == Karo rezultatas == Karo metu Rusija kontroliavo ir padidino pajėgas separatistinės Gruzijos teritorijoje. [[Rugpjūčio 26]] d. Rusija, remdamasi [[Kosovo nepriklausomybės deklaracija|Kosovo atskyrimo nuo Serbijos]] pavyzdžiu, vienašališkai pripažino Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, tuo susilaukdama neigiamos reakcijos iš [[JAV]] ir [[ES]] <ref>[http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=4818767 Lrt.lt: Laužomos ietys dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos pripažinimo]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. [[2009]]&nbsp;m. [[rugpjūčio 3]] d. [[Pietų Osetija|Pietų Osetijos]] separatistai numetė dvi granatas į [[Gruzija|Gruzijos]] ir [[Rusija|Rusijos]] pasienio kontrolės punktus <ref>[http://rustavi2.com/news/news_text.php?id_news=33020&pg=1&im=main&ct=0&wth= (Rustavi2)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110715220556/http://rustavi2.com/news/news_text.php?id_news=33020&pg=1&im=main&ct=0&wth= |date=2011-07-15 }}</ref>. [[2009]]&nbsp;m. [[rugpjūčio 4]] d. Gruzija paprašė ES ir JAV sulaikyti Rusiją nuo provokacijų <ref>[https://web.archive.org/web/20090809173834/http://www.google.com/hostednews/afp/article/ALeqM5jEiy78W9ItqeJtR-QG_72065oWnQ (AFP per Google News)]</ref>. == Išnašos == {{Išnašos|2}} {{Commonscat|South Ossetia war, 2008}} [[Kategorija:Europos karai]] [[Kategorija:Pietų Osetija]] [[Kategorija:Rusijos karai]] [[Kategorija:Gruzijos istorija]] eo6ahdb4xfotofa74drbk2dcs6nilo4 0 193466 6667685 6652559 2022-08-20T10:53:49Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Jieznas]] |nuo=1492 |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Vilniaus gubernija]]|p1=[[Trakų apskritis]] (1867–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Alytaus apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Alytaus apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Marijampolės apskritis]] (1944–1946) <br/> [[Prienų apskritis]] (1946–1950) |lat=54.60 |long=24.17 }} '''Jiezno valsčius''' ({{ru|Езненская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Jieznas]]. == Istorija == Minimas [[1492]] m. [[gruodžio 4]] d. Ldk [[Aleksandras|Aleksandro]] privilegijoje. XVIII a. pabaigoje valsčiaus žemėse buvo atliekami parapijos surašymai.<ref>[http://www.jieznoparapija.lt/news/index.php?subaction=showfull&id=1288249880&archive=&start_from=&ucat=4& Jiezno parapija 1776–1784 metų aprašymuose.] JieznoParapija.lt (tikrinta 2021-11-07).</ref> Carmečiu valsčius atkurtas XIX a. pradžioje. [[1933]] m. Jiezno valsčiui priskirta dalis naikinamo [[Nemajūnų valsčius|Nemajūnų valsčiaus]], dalis Jiezno valsčiaus atiteko naujam [[Birštono valsčius|Birštono valsčiui]]. Jiezno valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Jiezno rajonas|Jiezno rajonui]] (8 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1869]] m. || || 8738 || 689 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1870|287}}</ref> || || 102 |- | [[1874]] m. || || 7837 || 730 kiemų <ref>{{Vilniaus PK|1875|289}}</ref> || 10 seniūnijų || 104 |- | [[1880]] m. || || 10 699 || 708 kiemai <ref>{{Vilniaus PK|1881|326}}</ref> || 10 seniūnijų || 104 |- | [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 144 || 6818 || 1326 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Prienų|1949|Jiezno}} || 166 || || || 8 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|100}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Seniūnija, [[1874]] m. (rus.)<ref>{{Vln vls 1874|310|313}}</ref> !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|101–102}}</ref> |- | [[Birštonas]] || Бирштанское || - |- | [[Būda (Jieznas)|Būda]] || - || [[Būdos apylinkė (Jieznas)|Būdos apylinkė]] |- | [[Daukantai (Prienai)|Daukantai]] || - || [[Daukantų apylinkė (Jieznas)|Daukantų apylinkė]] |- | [[Jieznas]] || Езненское || [[Jiezno apylinkė]] |- | [[Kašonys]] || Кошанское || [[Kašonių apylinkė]] |- | [[Kisieliškės]] || - || [[Kisieliškių apylinkė]] |- | [[Liciškėnai]] || - || [[Liciškėnų apylinkė]] |- | [[Nibriai]] || Нибранское || - |- | [[Pakrovai]] || Покровское || - |- | [[Pieštuvėnai]] || Пѣштовянское || - |- | [[Siponys]] || Сиповичское || - |- | [[Sobuva]] || Сабовское || [[Sobuvos apylinkė]] |- | [[Stakliškės]] || Стоклишское || - |- | [[Vėžionys]] || Вѣжанское || [[Vėžionių apylinkė (Jieznas)|Vėžionių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 10 seniūnijų || 8 apylinkės |} == Gyvenvietės == [[1923]] m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės: {{col5}} * Antanavos k. * Apušoto k. * Azijos plv. * Ąžuolupio k. * Baba-Gūros dv. * Beleckos-Būdos vs. * Bemukų k. * Benčiakiemio k. * Beržynų k. * Birštono vs. * Būdos k. * Dambavos I k. * Dambavos II k. * Dukiškių vs. * Dukurnonių k. * Gojaus k. * Grikopėdžio k. * Gūdakalnio k. * Ivoniškių k. * Jakmiškių plv. * Jeržemkavos k. * Jiezno dv. * Jiezno Kolonijos k. * Jiezno mst. * Julijanavos II k. * Julijanavos k. * Juodaviškių k. * Juozapavos plv. * Kamainės k. * Kašonių dv. * Kašonių k. * Kermošynų k. * Kernuvių k. * Kisieliškių k. * Kiškeliškių k. * Kukiškių k. * Kunigo plv. * Lengveniškių k. * Liciškėnų k. * Lingeniškių k. * Marginių k. * Margų k. * Martinavos k. * Medeikonių k. * Mediniškių k. * Mikalavos vs. * Musnykų k. * Nibrių k. * Niskodvarčiaus k. * Novapoliaus vs. * Padriežiškių k. * Patilčių k. * Paukščių vs. * Pavekšnių k. * Paverkinių k. * Pečiauskų k. * Pelekonių k. * Poprienės k. * Pronopolio k. * Raistų-Marės vs. * Sirvinių vs. * Skodiškių vs. * Slobados vs. * Sobuvos k. * Sobuvos k. * Sobuvos k. * Sodų k. * Sokonių k. * Steponiškių k. * Sundakų k. * Šilinių k. * Škėvonių k. * Trezantolio dv. * Trunčių k. * Valaisiškių vs. * Valiūniškių vs. * Vasieliūnų k. * Vašiškių k. * Verbyliškių dv. * Verbyliškių k. * Vilūnėlių k. * Vincentavos vs. * Žydeikonių k. </div> == Gyventojai == === Tautinė sudėtis === [[1923]] m. gyveno 6818 žmonės: * [[Lietuviai]] – 94,54% (6446); * [[Žydai]] – 4,19% (286); * [[Lenkai]] – 0,83% (57); * Kiti – 0,42% (29). === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1883 || [[Slabada (Prienai)]] || [[Pranas Bieliauskas]], kunigas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas || 1957 |- | 1883 || || [[Juozas Purickis]], publicistas || 1934 |- | 1897 || [[Kukiškės]] || [[Nikodemas Kulys]], muzikas || 1982 |- | 1922 || [[Apušotas (Jieznas)|Apušotas]] || [[Juozas Bernatonis (1922)|Juozas Bernatonis]], chemikas || 2002 |- | 1923 || [[Sobuva]] || [[Domicelė Mikalauskaitė]], fiziologė ir biochemikė || |- | 1924 || [[Pelekonys]] || [[Antanas Klimas]], kalbininkas || 2016 |- | 1926 || [[Sobuva]] || [[Vincas Joneliūnas]], inžinierius || |- | 1927 || [[Škėvonys]] || [[Juozas Leonavičius]], sociologas ir filosofas || 2008 |- | 1940 || [[Šiliniai (Prienai)|Šiliniai]] || [[Vytautas Bernatonis]], inžinierius ir politikas || |- | 1941 || [[Nibriai]] || [[Pranas Aleknavičius]], inžinierius || 2021 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:LDK valsčiai]] [[Kategorija:Alytaus apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Prienų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Trakų apskrities valsčiai]] 0hm2crela06gofjyu8ppnbtcyu45eq8 0 193540 6667683 6623419 2022-08-20T10:51:16Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Balbieriškis]] |nuo=1867 |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Suvalkų gubernija]]|p1=[[Marijampolės apskritis]] (1867–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Marijampolės apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Marijampolės apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Marijampolės apskritis]] (1944–1946) <br/> [[Prienų apskritis]] (1946–1950) |lat=54.52 |long=23.89 }} '''Balbieriškio valsčius''' ({{ru|гмина Бальвержишки}}, {{pl|gmina Balwierzyszki}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Balbieriškis]]. == Istorija == Valsčius buvo įkurtas [[XIX a.]] [[1870]] m. [[gegužės 31]] d. prie valsčiaus buvo prijungtas [[Balbieriškis]], netekęs miesto teisių.<ref>Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.</ref> [[1934]] m. buvo kilusi nesėkminga iniciatyva prijungti valsčių prie [[Alytaus apskritis|Alytaus apskrities]]<ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=31076 Kruvinas pilietinis karas Balbierišky // Diena, 1934 m. vasario 4 d. Nr. 5 (760). – 9 psl.]</ref>. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Prienų rajonas|Prienų rajonui]] (12 apylinkių). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 96 || 4739 || 965 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Prienų|1949|Balbieriškio}} || 133 || || || 12 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|100}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|100–101}}</ref> |- | [[Balbieriškis]] || [[Balbieriškio apylinkė]] |- | [[Dargupiai]] || [[Dargupių apylinkė]] |- | [[Geruliai]] || [[Gerulių apylinkė (Prienai)|Gerulių apylinkė]] |- | [[Išmanai]] || [[Išmanų apylinkė]] |- | [[Kunigiškiai (Prienai)|Kunigiškiai]] || [[Kunigiškių apylinkė (Prienai)|Kunigiškių apylinkė]] |- | [[Mackiai]] || [[Mackių apylinkė]] |- | [[Norkūnai (Prienai)|Norkūnai]] || [[Norkūnų apylinkė (Prienai)|Norkūnų apylinkė]] |- | [[Putrišiai]] || [[Putrišių apylinkė]] |- | [[Uosa]] || [[Uosos apylinkė]] |- | [[Vartai (Prienai)|Vartai]] || [[Vartų apylinkė (Prienai)|Vartų apylinkė]] |- | [[Žagariai (Prienai)|Žagariai]] || [[Žagarių apylinkė (Prienai)|Žagarių apylinkė]] |- | [[Žiūronys]] || [[Žiūronių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 12 apylinkių |} == Gyvenvietės == [[1923]] m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės: {{col5}} * Abronos k. * Aleksandravo plv. * Aukštojo Balbieriškio k. * Balbieriškio dv. * [[Balbieriškis]] * Būdos k. * Gerulių k. * Išmanų-Valatkų k. * Jonaviškio k. * Juzefino plv. * Kunigiškių k. * Liudvikavo dv. * Liudvikavo Naujojo vs. * Mackių k. * Mardosų k. * Marinkos plv. * Mediniškių k. * Medvišių k. * Melniškių (Suvalkėlių) k. * Naravų k. * Naujojo Balbieriškio k. * Nišeikių k. * Novosiolkos k. * Pabalių k. * Pabraščių k. * Padeksnės k. * Paduoblės (Daunorų) k. * Podliesės (Praukų) k. * Purvės vs. * Putrišių k. * Ringemų k. * Rudžekampių k. * Tadeušavo plv. * Uosos Slabadėlės k. * Vazgaitkiemio k. * Zaslonos k. * Žegždrių k. * Žydaviškio dv. * Žydaviškio Naujojo k. * Žiūronių k. </div> [[1934]] m. valsčiuje buvę kaimai ir dvarai:<ref>{{LE|2|801}}</ref> {{col5}} # Abrona # Būda # Išonėnai (Valatkai) # Jonaviškis # Kunigiškiai # Mackiai # Mediniškiai # Medvišiai # Melniškiai (Suvalkėliai) # Naravai # Nišeikai # Novosiolka # Pabaliai # Pabrasčiai # Padeksnė # Paduoblė (Daunorai) # Podliesė (Praukai) # Putrišiai # Ringemai # Rudžekampiai # Uosa Slabadėlė # Vaizgaitkiemis # Zaslona # Žegždriai # Žydaviškis Naujasis # Žiūroniai Dvarai: # Balbieriškis # Liudvikavas # Žydaviškis </div> == Gyventojai == === Tautinė sudėtis === [[1923]] m. gyveno 4739 žmonės: * [[Lietuviai]] - 87,5% (4147); * [[Žydai]] - 10,69% (507); * [[Vokiečiai]] - 1,3% (62); * Kiti - 0,48% (23). === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1864 || [[Asiūkliai (kaimas)|Asiūkliai]] || [[Vincas Karalius (1864)|Vincas Karalius]], leidėjas || 1944 |- | 1885 || [[Balbieriškis]] || [[Mykolas Krupavičius]], dvasininkas ir politikas || 1970 |- | 1936 || [[Medvišiai]] || [[Algimantas Matusevičius]], veterinaras, profesorius || |- | 1946 || [[Sūkuriai]] || [[Antanas Makštutis]], inžinierius ir ekonomistas |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} * [http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=28193 Aruodai.lt] [[Kategorija:Marijampolės apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Prienų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Buvę Suvalkų gubernijos valsčiai]] 07rnd6gmuzz1sudp62voh43ih6vaon2 0 208345 6667574 6434061 2022-08-20T07:41:49Z Bearas 8443 panaikinta [[Kategorija:Druskininkai]]; įtraukta [[Kategorija:Druskininkų sportas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Druskininkų FK „Druskininkai“ | image = [[Vaizdas:FK_DRUSKININKAI_logo.jpeg|170px|Druskininkai|2012 m.]] | fullname = Futbolo klubas „Druskininkai“ | founded = [[1999]] m. <atkurtas> 2016 m. | ground = [[Druskininkai]] | capacity = | chairman = | manager = Raimundas Pašukys | league = [[LFF III lyga]] | season = 2021 | position = 2 vieta, ''(Alytus)'' | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=|pattern_b2=|pattern_ra2= leftarm2=FFFFFF|body2=FFFFFF|rightarm2=FFFFFF|shorts2=FFFFFF|socks2=FFFFFF }} '''Druskininkų FK „Druskininkai“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Druskininkai|Druskininkų]]. == Istorija == ===[[1999]]-[[2000]] m.=== Klubas įkurtas [[1999]] metais. Žaidė įvairaus lygio varžybose. Patys sėkmingiausi metais klubo istorijoje, tai [[2015]]-ieji, kai tapo LFF II lygos nugalėtojais, iškovojo teisę žaisti I-oje lygoje, deja, [[2016]] metais klubas žaidė III lygoje. Tai sietina su futbolo atgimimu Alytuje. Alytiškiai ėmė žaisti savo miesto komandoje, o druskininkiečiai ir toliau gynė miesto garbę III lygoje. * 2015 metų LFF II lygos pirmenybių nugalėtojų apdovanojimai įteikti Martynas Biržiniui, Mantui Kašelioniui, Donatui Žibūdai, Remigijui Krisiulevičiui (geriausiam II lygos Pietų zonos pirmenybių žaidėjui), Edui Juškeliui, Almantui Mikštriūnui, Tomui Jeruševičiui (geriausiam „Druskininkų" žaidėjui), Tadui Straleckui, Gintarui Griškevičiui, Almantui Tamulioniui, Audriui Juozaičiui, Lukui Trikšiui, Aurimui Dubickui, Audriui Kadziauskui, Kęstučiui Kulbokui, Sigitui Jančiauskui, Gediminui Gudžiauskui, Domantui Trainavičiui, Rolandui Karčemarskui, Algirdui Pangoniui, Edvardui Laibiniui, komandos kapitonui Aivarui Kadziauskui, vyriausiajam treneriui Aurimui Kadziauskui, treneriui Raimundui Pašukiui ir gydytojai Jurgitai Pašukienei. [[2015]] m. tapo nugalėtojais, tačiau komanda buvo išformuota ir klubas žlugo. ===[[2016]] m. klubo atkūrimas=== [[2016]] m. atkurtas ir tęsė veiklą. [[2016]] ir [[2017]] m. žaidė [[LFF III lyga|Trečioje lygoje]] (Alytaus regiono pirmenybėse). == Logotipas ir spalvinė gama == 2012 metų logotipas mėlynas su miesto simbolika. Aprangos irgi buvo mėlynom spalvos. * [[Vaizdas:FK_DRUSKININKAI_logo.jpeg|170px|Druskininkai|2012 m.]] {{fkp|1999|Arnika Druskininkai|2012|Druskininkai|2016|Arnika Druskininkai}} == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2002–2003|IV (Alytus)|2|—}} {{fs2|LTU|2006|IV (Alytus)|4|—}} {{fs2|LTU|2007–2008|IV (Alytus)|2|—}} {{fs2|LTU|2008–2009|IV (Alytus)|1|—}} {{fs2|LTU|2009–2010|IV (Alytus)|2|—}} {{fs2|LTU|2010–2011|IV (Alytus)|3|—}} {{fs2|LTU|2012–2013|III (Pietų)|7|—}} {{fs2|LTU|2013–2014|III (Pietų)|11|—}} {{fs2|LTU|2014–2015|III (Pietų)|3|—}} {{fs2|LTU|2015–2016|III (Pietų)|1| 1/64 f.}} {{fs2|LTU|2016|IV (Alytaus)|7|—}} {{fs2|LTU|2017|IV (Alytaus)|9|—}} {{fs2|LTU|2020|IV (Alytus)|4|—}} {{fs2|LTU|2021|IV (Alytus)|2|—}} |} === [[SFL]] varžybos === {{fs5}} {{fs6|LTU|2011|Alytus|4}} |} == Sudėtis == ''[[2021]] m. [[rugsėjo 5]] d.'' <ref>http://www.utenosutenis.lt/apie_komanda/66?sezonas=2017 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20171006175013/http://www.utenosutenis.lt/apie_komanda/66?sezonas=2017 |date=2021-09-05 }}</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no=1|nat=LTU|name=Darius Čėsna|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= |name=Deividas Kizeliauskas|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no= |name=Julius Kavaliauskas|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no= |name=Jonas Šimonis|nat=LTU|pos=DF|other=[[kapitonas (futbolas)|kapitonas]]}} [[File:Captain sports.svg|12px]] {{Fs player|no= |name=Audrius Plytnikas|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no= |name=Robertas Grigas|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no= |name=Andrius Skalivenko|nat=LTU|pos=DF}} {{Fs player|no= |name=Matas Davidonis|nat=LTU|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= |name=Ernestas Amšiejus|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no= |name=Rolandas Gerasimavičius|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no= |name=Deividas kasiulis|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no= |name=Ramūnas Saveikis|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no= |name=Almantas Tamulionis|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no= |name=Aurimas Šarapajevas|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no= |name=Algimantas Trimailovas|nat=LTU|pos=MF}} {{Fs player|no= |name=Donatas Grigas|nat=LTU|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= |name=Laimis Kasiulis|nat=LTU|pos=FW}} {{Fs player|no= |name=Gintaras Ražankas|nat=LTU|pos=FW}} {{Fs player|no= |name=Meirūnas Miliauskas|nat=LTU|pos=FW}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs end}} == Išnašos == {{Ref}} == Nuorodos == {{fclinks |os=http://team.sfl.lt/fk-arnika |fs=http://www.futbolinis.lt/content/team/10012/lt |sk=http://www.sfl.lt/komanda/174-fk_arnika/ }} [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai|Dru]] [[Kategorija:Druskininkų sportas]] 2011624ry58aryq95ytz0317moaizlz 0 212674 6667032 6492623 2022-08-19T12:25:25Z 88.135.29.78 Added links wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas |vardas = Gintaras Januševičius |pav = 2014 Hannover Mix, GOP Varieté-Theater Hannover, 227 Gintaras Januševicius, künstlerischer Leiter von Plathner's Eleven, studentische Kammermusikreihe und Musikvermittlung.jpg |antraštė = Gintaras Januševičius, 2014 m. |fonas = solo_dainininkas |pilnas_vardas = Gintaras Januševičius |dar_žinomas = |gimė = {{bda|1985|1|16}} |kilmė = {{LTUv}} |mirė = |instrumentai = fortepijonas |žanras = klasikinė muzika |užsiėmimas = atlikėjas, kompozitorius |kalba = |aktyvumo_metai = 1999- |įrašų_kompanija = |veikla = |URL = [http://www.janusevicius.com] }} '''Gintaras Januševičius''' (g. [[1985]] m. [[sausio 16]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija|Rusijoje]]) – lietuvių pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis [[Europa|Europoje]] ir už jos ribų. == Biografija == G. Januševičius gimė [[Maskva|Maskvoje]] lietuvių trimitininko [[Algirdas Januševičius|Algirdo Januševičiaus]] ir [[totorius|totorių]] bei [[žydas|žydų]] kilmės kompozitorės [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]] šeimoje. [[1987]] m. šeima persikraustė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Groti fortepijonu pradėjo ketverių metų [[Eduardas Balsys|Eduardo Balsio]] menų gimnazijoje mokytojos Valentinos Potejenko specialybės klasėje. [[1993]] m. Algirdui tapus [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro]] trimitų grupės koncertmeisteriu, Januševičiai persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]], kur gyvena iki šiol. Ten Gintaras tapo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] menų gimnazijos (dabar [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos]]) auklėtiniu. Jo specialybės mokytojai – Valė Kulikauskienė – [[1992]]–[[1998]] m. ir [[Jurgis Bialobžeskis]] – [[1998]]–[[2003]] m. Baigęs mokyklą jis metus studijavo [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje]] ir [[2004]] m. išvyko mokytis ir gyventi į [[Hanoveris|Hanoverį]] pas vieną žymiausių rusų pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą (''Владимир Всеволодович Крайнев''). Po profesoriaus mirties [[2011]] m. Gintaras tęsia studijas vieno iškiliausių vokiečių pianisto ir pedagogo, profesoriaus Berndo Giotzkės (''Bernd Goetzke'') klasėje. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=140 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027004121/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=140 |date=2007-10-27 }}</ref> == Konkursai == Pirmoji konkursinė sėkmė G. Januševičių aplankė 16 metų, kai jis laimėjo respublikinius [[Balio Dvariono konkursas|Balio Dvariono]] ir [[Johanas Sebastianas Bachas|Johanno Sebastiano Bacho]] konkursus. Po to sekė eilė kitų pergalių: Grand Prix tarptautiniame [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] pianistų konkurse [[Estija|Estijoje]] [[2002]] m., diplomai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje ([[2003]] m.) ir [[Montreal|Monrealio]] pianistų konkurse [[Kanada|Kanadoje]] ([[2004]] m.), laimėtos tarptautinių Yamaha bei [[Yehudi Menuhin]] Life Music Now fondų surengtų konkursų stipendijos. [[2007]] metais tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse G. Januševičius laimėjo trečiąją vietą, o Prancūzijoje vykusiame pianistų konkurse „Piano Campus“ – bronzos medalį <ref>http://sc.bns.lt/?item=63474&id=1&subid=6</ref>. [[2010]] m. kovą tarptautiniame Pinerolo pianistų konkurse [[Italija|Italijoje]] jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią [[Liudvikas van Bethovenas|Liudviko van Bethoveno]] sonatos atlikimą. Po kelių mėnesių pianistas taip pat buvo apdovanotas sidabro medaliu tarptautiniame konkurse „Naujos Žvaigždės“ Vernigerodės mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2010 m. gegužę lietuvis iškovojo auksą [[Maljorkos Palma|Maljorkos Palmoje]] [[Rotary]] Klubo organizuotame konkurse „Palma de Mallorca“ – be piniginio prizo pianistui atiteko ir koncertinis turas solo bei su orkestrais [[Ispanija|Ispanijoje]]. Tų pačių metų rugpjūtį G. Januševičiui atiteko ir tarptautinio [[Ibiza|Ibizos]] pianistų konkurso antroji vieta. 2011 m. balandį jis laimėjo tarptautinį [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] draugijos pianistų konkursą Hanoverio mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2012 m. jis debiutavo „Palma de Mallorca“ konkurso žiuri. Nuo to laiko jis teisėjavo tarptautiniams konkursams Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. == Koncertai == Pirmą kartą su orkestru G. Januševičius debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus Kongresų Rūmuose su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu orkestru, diriguojant Vytautui Lukočiui, jis atliko [[Felix Mendelssohn|Felikso Mendelsono]] Capriccio Brillante op.25. Jau po savaitės įvyko Gintaro debiutas [[Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija|Maskvos Konservatorijos]] Didžiojoje salėje. Nuo to laiko pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana [[Barselona|Barselonoje]], Viurcburgo Rezidencijoje, Salle Wilfrid-Pelletier [[Montreal|Monrealyje]], Sala Mozart [[Zaragoza|Saragosoje]], „Estonia“ [[Talinas|Taline]] ir t. t. G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko [[Niujorkas|Niujorke]], [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]], [[Londonas|Londone]], [[Roma|Romoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Talinas|Taline]], [[Maskva|Maskvoje]], [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Kišiniovas|Kišiniove]], [[Hamamatsu]] ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]], [[Juozas Domarkas]], [[Gintaras Rinkevičius]], [[Modestas Pitrėnas]], [[Giedrė Šlekytė]], Jacques Lacombe, Fuat Mansurov, Dmitry Liss, Salvador Brotons ir kt. G. Januševičių taip pat dažnai galima sutikti ir įvairiuose kameriniuose projektuose. Tarp jo scenos partnerių – klarnetininkas [[Macdara Ó Seireadáin]], violončelininkas [[Leonid Gorochov]] <ref>http://www.leonidgorokhov.com/</ref>, smuikininkė [[Solenne Paidassi]] <ref>http://www.solenne-paidassi.com</ref>, pianistas Aleksandras Palėjus <ref>http://www.lrytas.lt/-12964518661294852179-simfoninio-orkestro-gimtadienyje-fortepijon%C5%B3-fejerverkas.htm/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>, valtornininkas [[Felix Klieser]], dainininkas [[Merūnas Vitulskis]]. {{Sisterproject |project=Wikiquote |image=Wikiquote-logo-en.svg |text=Puslapis projekte [[Wikiquote|Vikicitatos]] - |link=[[q:{{{1|{{PAGENAME}}}}}|{{{2|{{PAGENAME}}}}}]] }}<noinclude> == Repertuaras == G. Januševičius dažniausiai atlieka kompozitorių romantikų kūrinius. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro [[Sergejus Rachmaninovas|Sergejaus Rachmaninovo]], [[Modestas Musorgskis|Modesto Musorgkio]] ir kt. fortepijoniniai opusai. Taip pat jis garsėja savo [[Fryderyk Chopin|Frederiko Chopino]], [[Ferencas Listas|Ferenco Listo]] ir [[Johannes Brahms|Johaneso Brahmso]] kūrinių interpretacijomis. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722152014/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 |date=2011-07-22 }}</ref> Svarbi pianisto repertuaro dalis tenka lietuvių kompozitorių kūrybai. Tradiciškai konkursų laureatų koncertuose, Gintaras, pagerbdamas savo šalį, skambindavo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Čiurlionį]] <ref>http://www.lrytas.lt/-12730487541271634638-pianistas-g-janu%C5%A1evi%C4%8Dius-peln%C4%97-sidabr%C4%85-vokietijoje.htm{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Jo rečitalių programose taip pat galima išgirsti [[Julius Andrejevas|Juliaus Andrejevo]], [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]], [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]], [[Rimvydas Žigaitis|Rimvydo Žigaičio]] bei [[Vytautas Bacevičius|Vytauto Bacevičiaus]] opusų. Nuo 2012 metų pianistas kuria temines programas, kurias rodo savo kasmetiniuose turuose po pasaulį. 2012 m. debiutavo programa "Rusiška brangenybių dėžutė" <ref>http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/pianistas-g-janusevicius-recitalyje-atvers-rusisku-brangenybiu-dezute-645150</ref>, 2013 m. - "Rachmaninoff 1913", 2014 m. - "Sapnų gaudyklė" <ref>http://kultura.lrytas.lt/scena/pianisto-gintaro-januseviciaus-varda-istare-ir-brazilija.htm</ref>, 2015 m. - "Visi Frederiko Šopeno valsai" <ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170203205654/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm |date=2017-02-03 }}</ref>, 2016 m. - "Advento kalendorius: 24 bisai" <ref>http://www.delfi.lt/veidai/kultura/garsus-pianistas-dalinsis-fortepijonines-muzikos-brangenybemis.d?id=73175756</ref>. Nuo 2015 m. su smuikininke Dalia Dėdinskaite ir Gleb Pyšniak pianistas gastroliuoja po pasaulį su programa "Langas į Lietuvą" <ref>http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/langas-i-lietuva-nauja-kompaktine-plokstele-ir-pasaulinis-turas-284-528309</ref>. == Pedagoginė veikla == Nuo 2009 m. G. Januševičiaus fortepijono pamokos bei paskaitos buvo rengiamos Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Ilgametis bendradarbiavimas jį sieja su [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]], Londono karališkaja muzikos akademija (RAM) bei Moldavijos valstybine muzikos ir šokio akademija (AMTAP). 2017 m. G. Januševičius įkūrė žiemos fortepijono akademiją "Feuerwerk" <ref>http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202043445/http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 |date=2017-02-02 }}</ref> Einbecke ir vasaros festivalį "Klaipėda Piano Masters" <ref>http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/pirmakart-bus-rengiamas-festivalis-klaipeda-piano-masters-1525546/</ref> bei tapo jų meno vadovu bei fortepijono dėstytoju. Nuo 2020 jis dėsto Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (HMTMH). == Kita veikla == G. Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje. 2008 m. jis sukūrė koncertų seriją „Plathner’s Eleven“ ir jai vadovavo iki 2015 m. Nuo 2014 m. - koncertų salės „Tangobrücke“ <ref>Einbecker Morgenpost, 2013 12 21 [http://www.einbecker-morgenpost.de/interessantes-nachricht/items/konzertfreunde-tangobruecke-praesentieren-winterspielzeit.html]</ref> bei muzikinio konkurso „Die Hannoversche Börse für Musiktalente“ <ref>Lietuvos Rytas, 2013 11 30 [http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140201185940/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB |date=2014-02-01 }}</ref> meno vadovas. 2015 m. įkūrė pianistų konkursą "Einbecker Klavierfrühling", kuriam vadovauja iki šiol. 2021 m. pradėjo kartu su [[Gerūta Griniūtė|Gerūta Griniūte]] vesti muzikinę laidą „Bazinis akordas" per [[LRT KLASIKA|LRT KLASIKĄ]]. == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Gintaras Januševičius}} * [http://www.janusevicius.com Oficialus puslapis] * [http://www.kpm.lt Klaipėda Piano Masters] {{DEFAULTSORT:Januševičius, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos pianistai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] [[Kategorija:Vokietijos pianistai]] [[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]] te2rm43vrbv2ycs3u2gf11jkugteqbc 6667034 6667032 2022-08-19T12:28:19Z 88.135.29.78 Added links wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas |vardas = Gintaras Januševičius |pav = 2014 Hannover Mix, GOP Varieté-Theater Hannover, 227 Gintaras Januševicius, künstlerischer Leiter von Plathner's Eleven, studentische Kammermusikreihe und Musikvermittlung.jpg |antraštė = Gintaras Januševičius, 2014 m. |fonas = solo_dainininkas |pilnas_vardas = Gintaras Januševičius |dar_žinomas = |gimė = {{bda|1985|1|16}} |kilmė = {{LTUv}} |mirė = |instrumentai = fortepijonas |žanras = klasikinė muzika |užsiėmimas = atlikėjas, kompozitorius |kalba = |aktyvumo_metai = 1999- |įrašų_kompanija = |veikla = |URL = [http://www.janusevicius.com] }} '''Gintaras Januševičius''' (g. [[1985]] m. [[sausio 16]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija|Rusijoje]]) – lietuvių pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis [[Europa|Europoje]] ir už jos ribų. == Biografija == G. Januševičius gimė [[Maskva|Maskvoje]] lietuvių trimitininko [[Algirdas Januševičius|Algirdo Januševičiaus]] ir [[totorius|totorių]] bei [[žydas|žydų]] kilmės kompozitorės [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]] šeimoje. [[1987]] m. šeima persikraustė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Groti fortepijonu pradėjo ketverių metų [[Eduardas Balsys|Eduardo Balsio]] menų gimnazijoje mokytojos Valentinos Potejenko specialybės klasėje. [[1993]] m. Algirdui tapus [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro]] trimitų grupės koncertmeisteriu, Januševičiai persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]], kur gyvena iki šiol. Ten Gintaras tapo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] menų gimnazijos (dabar [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos]]) auklėtiniu. Jo specialybės mokytojai – Valė Kulikauskienė – [[1992]]–[[1998]] m. ir [[Jurgis Bialobžeskis]] – [[1998]]–[[2003]] m. Baigęs mokyklą jis metus studijavo [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje]] ir [[2004]] m. išvyko mokytis ir gyventi į [[Hanoveris|Hanoverį]] pas vieną žymiausių ukrainiečių pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą (''Владимир Всеволодович Крайнев''). Po profesoriaus mirties [[2011]] m. Gintaras tęsė studijas vieno iškiliausių vokiečių pianisto ir pedagogo, profesoriaus Berndo Giotzkės (''Bernd Goetzke'') klasėje ir baigė jas su pagyrimu 2014 m. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=140 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027004121/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=140 |date=2007-10-27 }}</ref> == Konkursai == Pirmoji konkursinė sėkmė G. Januševičių aplankė 16 metų, kai jis laimėjo respublikinius [[Balio Dvariono konkursas|Balio Dvariono]] ir [[Johanas Sebastianas Bachas|Johanno Sebastiano Bacho]] konkursus. Po to sekė eilė kitų pergalių: Grand Prix tarptautiniame [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] pianistų konkurse [[Estija|Estijoje]] [[2002]] m., diplomai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje ([[2003]] m.) ir [[Montreal|Monrealio]] pianistų konkurse [[Kanada|Kanadoje]] ([[2004]] m.), laimėtos tarptautinių Yamaha bei [[Yehudi Menuhin]] Life Music Now fondų surengtų konkursų stipendijos. [[2007]] metais tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse G. Januševičius laimėjo trečiąją vietą, o Prancūzijoje vykusiame pianistų konkurse „Piano Campus“ – bronzos medalį <ref>http://sc.bns.lt/?item=63474&id=1&subid=6</ref>. [[2010]] m. kovą tarptautiniame Pinerolo pianistų konkurse [[Italija|Italijoje]] jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią [[Liudvikas van Bethovenas|Liudviko van Bethoveno]] sonatos atlikimą. Po kelių mėnesių pianistas taip pat buvo apdovanotas sidabro medaliu tarptautiniame konkurse „Naujos Žvaigždės“ Vernigerodės mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2010 m. gegužę lietuvis iškovojo auksą [[Maljorkos Palma|Maljorkos Palmoje]] [[Rotary]] Klubo organizuotame konkurse „Palma de Mallorca“ – be piniginio prizo pianistui atiteko ir koncertinis turas solo bei su orkestrais [[Ispanija|Ispanijoje]]. Tų pačių metų rugpjūtį G. Januševičiui atiteko ir tarptautinio [[Ibiza|Ibizos]] pianistų konkurso antroji vieta. 2011 m. balandį jis laimėjo tarptautinį [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] draugijos pianistų konkursą Hanoverio mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2012 m. jis debiutavo „Palma de Mallorca“ konkurso žiuri. Nuo to laiko jis teisėjavo tarptautiniams konkursams Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. == Koncertai == Pirmą kartą su orkestru G. Januševičius debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus Kongresų Rūmuose su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu orkestru, diriguojant Vytautui Lukočiui, jis atliko [[Felix Mendelssohn|Felikso Mendelsono]] Capriccio Brillante op.25. Jau po savaitės įvyko Gintaro debiutas [[Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija|Maskvos Konservatorijos]] Didžiojoje salėje. Nuo to laiko pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana [[Barselona|Barselonoje]], Viurcburgo Rezidencijoje, Salle Wilfrid-Pelletier [[Montreal|Monrealyje]], Sala Mozart [[Zaragoza|Saragosoje]], „Estonia“ [[Talinas|Taline]] ir t. t. G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko [[Niujorkas|Niujorke]], [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]], [[Londonas|Londone]], [[Roma|Romoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Talinas|Taline]], [[Maskva|Maskvoje]], [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Kišiniovas|Kišiniove]], [[Hamamatsu]] ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]], [[Juozas Domarkas]], [[Gintaras Rinkevičius]], [[Modestas Pitrėnas]], [[Giedrė Šlekytė]], Jacques Lacombe, Fuat Mansurov, Dmitry Liss, Salvador Brotons ir kt. G. Januševičių taip pat dažnai galima sutikti ir įvairiuose kameriniuose projektuose. Tarp jo scenos partnerių – klarnetininkas [[Macdara Ó Seireadáin]], violončelininkas [[Leonid Gorochov]] <ref>http://www.leonidgorokhov.com/</ref>, smuikininkė [[Solenne Paidassi]] <ref>http://www.solenne-paidassi.com</ref>, pianistas Aleksandras Palėjus <ref>http://www.lrytas.lt/-12964518661294852179-simfoninio-orkestro-gimtadienyje-fortepijon%C5%B3-fejerverkas.htm/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>, valtornininkas [[Felix Klieser]], dainininkas [[Merūnas Vitulskis]]. {{Sisterproject |project=Wikiquote |image=Wikiquote-logo-en.svg |text=Puslapis projekte [[Wikiquote|Vikicitatos]] - |link=[[q:{{{1|{{PAGENAME}}}}}|{{{2|{{PAGENAME}}}}}]] }}<noinclude> == Repertuaras == G. Januševičius dažniausiai atlieka kompozitorių romantikų kūrinius. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro [[Sergejus Rachmaninovas|Sergejaus Rachmaninovo]], [[Modestas Musorgskis|Modesto Musorgkio]] ir kt. fortepijoniniai opusai. Taip pat jis garsėja savo [[Fryderyk Chopin|Frederiko Chopino]], [[Ferencas Listas|Ferenco Listo]] ir [[Johannes Brahms|Johaneso Brahmso]] kūrinių interpretacijomis. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722152014/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 |date=2011-07-22 }}</ref> Svarbi pianisto repertuaro dalis tenka lietuvių kompozitorių kūrybai. Tradiciškai konkursų laureatų koncertuose, Gintaras, pagerbdamas savo šalį, skambindavo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Čiurlionį]] <ref>http://www.lrytas.lt/-12730487541271634638-pianistas-g-janu%C5%A1evi%C4%8Dius-peln%C4%97-sidabr%C4%85-vokietijoje.htm{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Jo rečitalių programose taip pat galima išgirsti [[Julius Andrejevas|Juliaus Andrejevo]], [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]], [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]], [[Rimvydas Žigaitis|Rimvydo Žigaičio]] bei [[Vytautas Bacevičius|Vytauto Bacevičiaus]] opusų. Nuo 2012 metų pianistas kuria temines programas, kurias rodo savo kasmetiniuose turuose po pasaulį. 2012 m. debiutavo programa "Rusiška brangenybių dėžutė" <ref>http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/pianistas-g-janusevicius-recitalyje-atvers-rusisku-brangenybiu-dezute-645150</ref>, 2013 m. - "Rachmaninoff 1913", 2014 m. - "Sapnų gaudyklė" <ref>http://kultura.lrytas.lt/scena/pianisto-gintaro-januseviciaus-varda-istare-ir-brazilija.htm</ref>, 2015 m. - "Visi Frederiko Šopeno valsai" <ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170203205654/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm |date=2017-02-03 }}</ref>, 2016 m. - "Advento kalendorius: 24 bisai" <ref>http://www.delfi.lt/veidai/kultura/garsus-pianistas-dalinsis-fortepijonines-muzikos-brangenybemis.d?id=73175756</ref>. Nuo 2015 m. su smuikininke Dalia Dėdinskaite ir Gleb Pyšniak pianistas gastroliuoja po pasaulį su programa "Langas į Lietuvą" <ref>http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/langas-i-lietuva-nauja-kompaktine-plokstele-ir-pasaulinis-turas-284-528309</ref>. == Pedagoginė veikla == Nuo 2009 m. G. Januševičiaus fortepijono pamokos bei paskaitos buvo rengiamos Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Ilgametis bendradarbiavimas jį sieja su [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]], Londono karališkaja muzikos akademija (RAM) bei Moldavijos valstybine muzikos ir šokio akademija (AMTAP). 2017 m. G. Januševičius įkūrė žiemos fortepijono akademiją "Feuerwerk" <ref>http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202043445/http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 |date=2017-02-02 }}</ref> Einbecke ir vasaros festivalį "Klaipėda Piano Masters" <ref>http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/pirmakart-bus-rengiamas-festivalis-klaipeda-piano-masters-1525546/</ref> bei tapo jų meno vadovu bei fortepijono dėstytoju. Nuo 2020 jis dėsto Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (HMTMH). == Kita veikla == G. Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje. 2008 m. jis sukūrė koncertų seriją „Plathner’s Eleven“ ir jai vadovavo iki 2015 m. Nuo 2014 m. - koncertų salės „Tangobrücke“ <ref>Einbecker Morgenpost, 2013 12 21 [http://www.einbecker-morgenpost.de/interessantes-nachricht/items/konzertfreunde-tangobruecke-praesentieren-winterspielzeit.html]</ref> bei muzikinio konkurso „Die Hannoversche Börse für Musiktalente“ <ref>Lietuvos Rytas, 2013 11 30 [http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140201185940/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB |date=2014-02-01 }}</ref> meno vadovas. 2015 m. įkūrė pianistų konkursą "Einbecker Klavierfrühling", kuriam vadovauja iki šiol. 2021 m. pradėjo kartu su [[Gerūta Griniūtė|Gerūta Griniūte]] vesti muzikinę laidą „Bazinis akordas" per [[LRT KLASIKA|LRT KLASIKĄ]]. == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Gintaras Januševičius}} * [http://www.janusevicius.com Oficialus puslapis] * [http://www.kpm.lt Klaipėda Piano Masters] {{DEFAULTSORT:Januševičius, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos pianistai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] [[Kategorija:Vokietijos pianistai]] [[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]] c18av27ktzf3iv8q5d3cwwesb5e5his 6667037 6667034 2022-08-19T12:30:13Z 88.135.29.78 Added links wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas |vardas = Gintaras Januševičius |pav = 2014 Hannover Mix, GOP Varieté-Theater Hannover, 227 Gintaras Januševicius, künstlerischer Leiter von Plathner's Eleven, studentische Kammermusikreihe und Musikvermittlung.jpg |antraštė = Gintaras Januševičius, 2014 m. |fonas = solo_dainininkas |pilnas_vardas = Gintaras Januševičius |dar_žinomas = |gimė = {{bda|1985|1|16}} |kilmė = {{LTUv}} |mirė = |instrumentai = fortepijonas |žanras = klasikinė muzika |užsiėmimas = atlikėjas, kompozitorius |kalba = |aktyvumo_metai = 1999- |įrašų_kompanija = |veikla = |URL = [http://www.janusevicius.com] }} '''Gintaras Januševičius''' (g. [[1985]] m. [[sausio 16]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija|Rusijoje]]) – lietuvių pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis [[Europa|Europoje]] ir už jos ribų. == Biografija == G. Januševičius gimė [[Maskva|Maskvoje]] lietuvių trimitininko [[Algirdas Januševičius|Algirdo Januševičiaus]] ir [[totorius|totorių]] bei [[žydas|žydų]] kilmės kompozitorės [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]] šeimoje. [[1987]] m. šeima persikraustė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Groti fortepijonu pradėjo ketverių metų [[Eduardas Balsys|Eduardo Balsio]] menų gimnazijoje mokytojos Valentinos Potejenko specialybės klasėje. [[1993]] m. Algirdui tapus [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro]] trimitų grupės koncertmeisteriu, Januševičiai persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]], kur gyvena iki šiol. Ten Gintaras tapo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] menų gimnazijos (dabar [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos]]) auklėtiniu. Jo specialybės mokytojai – Valė Kulikauskienė – [[1992]]–[[1998]] m. ir [[Jurgis Bialobžeskis]] – [[1998]]–[[2003]] m. Baigęs mokyklą jis metus studijavo [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje]] ir [[2004]] m. išvyko mokytis ir gyventi į [[Hanoveris|Hanoverį]] pas vieną žymiausių ukrainiečių pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą (''Владимир Всеволодович Крайнев''). Po profesoriaus mirties [[2011]] m. Gintaras tęsė studijas vieno iškiliausių vokiečių pianisto ir pedagogo, profesoriaus Berndo Giotzkės (''Bernd Goetzke'') klasėje ir baigė jas su pagyrimu 2014 m. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=140 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027004121/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=140 |date=2007-10-27 }}</ref> == Konkursai == Pirmoji konkursinė sėkmė G. Januševičių aplankė 16 metų, kai jis laimėjo respublikinius [[Balio Dvariono konkursas|Balio Dvariono]] ir [[Johanas Sebastianas Bachas|Johanno Sebastiano Bacho]] konkursus. Po to sekė eilė kitų pergalių: Grand Prix tarptautiniame [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] pianistų konkurse [[Estija|Estijoje]] [[2002]] m., finalisto diplomai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje ([[2003]] m.) ir [[Montreal|Monrealio]] pianistų konkurse [[Kanada|Kanadoje]] ([[2004]] m.), laimėtos tarptautinių Yamaha bei [[Yehudi Menuhin]] Life Music Now fondų surengtų konkursų stipendijos. [[2007]] metais tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse G. Januševičius laimėjo trečiąją vietą, o Prancūzijoje vykusiame pianistų konkurse „Piano Campus“ – bronzos medalį <ref>http://sc.bns.lt/?item=63474&id=1&subid=6</ref>. [[2010]] m. kovą tarptautiniame Pinerolo pianistų konkurse [[Italija|Italijoje]] jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią [[Liudvikas van Bethovenas|Liudviko van Bethoveno]] sonatos atlikimą. Po kelių mėnesių pianistas taip pat buvo apdovanotas sidabro medaliu tarptautiniame konkurse „Naujos Žvaigždės“ Vernigerodės mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2010 m. gegužę lietuvis iškovojo auksą [[Maljorkos Palma|Maljorkos Palmoje]] [[Rotary]] Klubo organizuotame konkurse „Palma de Mallorca“ – be piniginio prizo pianistui atiteko ir koncertinis turas solo bei su orkestrais [[Ispanija|Ispanijoje]]. Tų pačių metų rugpjūtį G. Januševičiui atiteko ir tarptautinio [[Ibiza|Ibizos]] pianistų konkurso antroji vieta. 2011 m. balandį jis laimėjo tarptautinį [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] draugijos pianistų konkursą Hanoverio mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2012 m. jis debiutavo „Palma de Mallorca“ konkurso žiuri. Nuo to laiko jis teisėjavo tarptautiniams konkursams Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Latvijoje ir kitose šalyse. == Koncertai == Pirmą kartą su orkestru G. Januševičius debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus Kongresų Rūmuose su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu orkestru, diriguojant Vytautui Lukočiui, jis atliko [[Felix Mendelssohn|Felikso Mendelsono]] Capriccio Brillante op.25. Jau po savaitės įvyko Gintaro debiutas [[Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija|Maskvos Konservatorijos]] Didžiojoje salėje. Nuo to laiko pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana [[Barselona|Barselonoje]], Viurcburgo Rezidencijoje, Salle Wilfrid-Pelletier [[Montreal|Monrealyje]], Sala Mozart [[Zaragoza|Saragosoje]], „Estonia“ [[Talinas|Taline]] ir t. t. G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko [[Niujorkas|Niujorke]], [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]], [[Londonas|Londone]], [[Roma|Romoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Talinas|Taline]], [[Maskva|Maskvoje]], [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Kišiniovas|Kišiniove]], [[Hamamatsu]] ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]], [[Juozas Domarkas]], [[Gintaras Rinkevičius]], [[Modestas Pitrėnas]], [[Giedrė Šlekytė]], Jacques Lacombe, Fuat Mansurov, Dmitry Liss, Salvador Brotons ir kt. G. Januševičių taip pat dažnai galima sutikti ir įvairiuose kameriniuose projektuose. Tarp jo scenos partnerių – klarnetininkas [[Macdara Ó Seireadáin]], violončelininkas [[Leonid Gorochov]] <ref>http://www.leonidgorokhov.com/</ref>, smuikininkė [[Solenne Paidassi]] <ref>http://www.solenne-paidassi.com</ref>, pianistas Aleksandras Palėjus <ref>http://www.lrytas.lt/-12964518661294852179-simfoninio-orkestro-gimtadienyje-fortepijon%C5%B3-fejerverkas.htm/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>, valtornininkas [[Felix Klieser]], dainininkas [[Merūnas Vitulskis]]. {{Sisterproject |project=Wikiquote |image=Wikiquote-logo-en.svg |text=Puslapis projekte [[Wikiquote|Vikicitatos]] - |link=[[q:{{{1|{{PAGENAME}}}}}|{{{2|{{PAGENAME}}}}}]] }}<noinclude> == Repertuaras == G. Januševičius dažniausiai atlieka kompozitorių romantikų kūrinius. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro [[Sergejus Rachmaninovas|Sergejaus Rachmaninovo]], [[Modestas Musorgskis|Modesto Musorgkio]] ir kt. fortepijoniniai opusai. Taip pat jis garsėja savo [[Fryderyk Chopin|Frederiko Chopino]], [[Ferencas Listas|Ferenco Listo]] ir [[Johannes Brahms|Johaneso Brahmso]] kūrinių interpretacijomis. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722152014/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 |date=2011-07-22 }}</ref> Svarbi pianisto repertuaro dalis tenka lietuvių kompozitorių kūrybai. Tradiciškai konkursų laureatų koncertuose, Gintaras, pagerbdamas savo šalį, skambindavo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Čiurlionį]] <ref>http://www.lrytas.lt/-12730487541271634638-pianistas-g-janu%C5%A1evi%C4%8Dius-peln%C4%97-sidabr%C4%85-vokietijoje.htm{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Jo rečitalių programose taip pat galima išgirsti [[Julius Andrejevas|Juliaus Andrejevo]], [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]], [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]], [[Rimvydas Žigaitis|Rimvydo Žigaičio]] bei [[Vytautas Bacevičius|Vytauto Bacevičiaus]] opusų. Nuo 2012 metų pianistas kuria temines programas, kurias rodo savo kasmetiniuose turuose po pasaulį. 2012 m. debiutavo programa "Rusiška brangenybių dėžutė" <ref>http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/pianistas-g-janusevicius-recitalyje-atvers-rusisku-brangenybiu-dezute-645150</ref>, 2013 m. - "Rachmaninoff 1913", 2014 m. - "Sapnų gaudyklė" <ref>http://kultura.lrytas.lt/scena/pianisto-gintaro-januseviciaus-varda-istare-ir-brazilija.htm</ref>, 2015 m. - "Visi Frederiko Šopeno valsai" <ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170203205654/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm |date=2017-02-03 }}</ref>, 2016 m. - "Advento kalendorius: 24 bisai" <ref>http://www.delfi.lt/veidai/kultura/garsus-pianistas-dalinsis-fortepijonines-muzikos-brangenybemis.d?id=73175756</ref>. Nuo 2015 m. su smuikininke Dalia Dėdinskaite ir Gleb Pyšniak pianistas gastroliuoja po pasaulį su programa "Langas į Lietuvą" <ref>http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/langas-i-lietuva-nauja-kompaktine-plokstele-ir-pasaulinis-turas-284-528309</ref>. == Pedagoginė veikla == Nuo 2009 m. G. Januševičiaus fortepijono pamokos bei paskaitos buvo rengiamos Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Ilgametis bendradarbiavimas jį sieja su [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]], Londono karališkaja muzikos akademija (RAM) bei Moldavijos valstybine muzikos ir šokio akademija (AMTAP). 2017 m. G. Januševičius įkūrė žiemos fortepijono akademiją "Feuerwerk" <ref>http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202043445/http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 |date=2017-02-02 }}</ref> Einbecke ir vasaros festivalį "Klaipėda Piano Masters" <ref>http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/pirmakart-bus-rengiamas-festivalis-klaipeda-piano-masters-1525546/</ref> bei tapo jų meno vadovu bei fortepijono dėstytoju. Nuo 2020 jis dėsto Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (HMTMH). == Kita veikla == G. Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje. 2008 m. jis sukūrė koncertų seriją „Plathner’s Eleven“ ir jai vadovavo iki 2015 m. Nuo 2014 m. - koncertų salės „Tangobrücke“ <ref>Einbecker Morgenpost, 2013 12 21 [http://www.einbecker-morgenpost.de/interessantes-nachricht/items/konzertfreunde-tangobruecke-praesentieren-winterspielzeit.html]</ref> bei muzikinio konkurso „Die Hannoversche Börse für Musiktalente“ <ref>Lietuvos Rytas, 2013 11 30 [http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140201185940/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB |date=2014-02-01 }}</ref> meno vadovas. 2015 m. įkūrė pianistų konkursą "Einbecker Klavierfrühling", kuriam vadovauja iki šiol. 2021 m. pradėjo kartu su [[Gerūta Griniūtė|Gerūta Griniūte]] vesti muzikinę laidą „Bazinis akordas" per [[LRT KLASIKA|LRT KLASIKĄ]]. == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Gintaras Januševičius}} * [http://www.janusevicius.com Oficialus puslapis] * [http://www.kpm.lt Klaipėda Piano Masters] {{DEFAULTSORT:Januševičius, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos pianistai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] [[Kategorija:Vokietijos pianistai]] [[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]] dn5iu6bk4nhagsbuwiu3lx5wnsvn77j 6667039 6667037 2022-08-19T12:33:41Z 88.135.29.78 Added links wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas |vardas = Gintaras Januševičius |pav = 2014 Hannover Mix, GOP Varieté-Theater Hannover, 227 Gintaras Januševicius, künstlerischer Leiter von Plathner's Eleven, studentische Kammermusikreihe und Musikvermittlung.jpg |antraštė = Gintaras Januševičius, 2014 m. |fonas = solo_dainininkas |pilnas_vardas = Gintaras Januševičius |dar_žinomas = |gimė = {{bda|1985|1|16}} |kilmė = {{LTUv}} |mirė = |instrumentai = fortepijonas |žanras = klasikinė muzika |užsiėmimas = atlikėjas, kompozitorius |kalba = |aktyvumo_metai = 1999- |įrašų_kompanija = |veikla = |URL = [http://www.janusevicius.com] }} '''Gintaras Januševičius''' (g. [[1985]] m. [[sausio 16]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija|Rusijoje]]) – lietuvių pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis [[Europa|Europoje]] ir už jos ribų. == Biografija == G. Januševičius gimė [[Maskva|Maskvoje]] lietuvių trimitininko [[Algirdas Januševičius|Algirdo Januševičiaus]] ir [[totorius|totorių]] bei [[žydas|žydų]] kilmės kompozitorės [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]] šeimoje. [[1987]] m. šeima persikraustė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Groti fortepijonu pradėjo ketverių metų [[Eduardas Balsys|Eduardo Balsio]] menų gimnazijoje mokytojos Valentinos Potejenko specialybės klasėje. [[1993]] m. Algirdui tapus [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro]] trimitų grupės koncertmeisteriu, Januševičiai persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]], kur gyvena iki šiol. Ten Gintaras tapo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] menų gimnazijos (dabar [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos]]) auklėtiniu. Jo specialybės mokytojai – Valė Kulikauskienė – [[1992]]–[[1998]] m. ir [[Jurgis Bialobžeskis]] – [[1998]]–[[2003]] m. Baigęs mokyklą jis metus studijavo [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje]] ir [[2004]] m. išvyko mokytis ir gyventi į [[Hanoveris|Hanoverį]] pas vieną žymiausių ukrainiečių pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą (''Владимир Всеволодович Крайнев''). Po profesoriaus mirties [[2011]] m. Gintaras tęsė studijas vieno iškiliausių vokiečių pianisto ir pedagogo, profesoriaus Berndo Giotzkės (''Bernd Goetzke'') klasėje ir baigė jas su pagyrimu 2014 m. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=140 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027004121/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=140 |date=2007-10-27 }}</ref> == Konkursai == Pirmoji konkursinė sėkmė G. Januševičių aplankė 16 metų, kai jis laimėjo respublikinius [[Balio Dvariono konkursas|Balio Dvariono]] ir [[Johanas Sebastianas Bachas|Johanno Sebastiano Bacho]] konkursus. Po to sekė eilė kitų pergalių: Grand Prix tarptautiniame [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] pianistų konkurse [[Estija|Estijoje]] [[2002]] m., finalisto diplomai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje ([[2003]] m.) ir [[Montreal|Monrealio]] pianistų konkurse [[Kanada|Kanadoje]] ([[2004]] m.), laimėtos tarptautinių Yamaha bei [[Yehudi Menuhin]] Life Music Now fondų surengtų konkursų stipendijos. [[2007]] metais tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse G. Januševičius laimėjo trečiąją vietą, o Prancūzijoje vykusiame pianistų konkurse „Piano Campus“ – bronzos medalį <ref>http://sc.bns.lt/?item=63474&id=1&subid=6</ref>. [[2010]] m. kovą tarptautiniame Pinerolo pianistų konkurse [[Italija|Italijoje]] jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią [[Liudvikas van Bethovenas|Liudviko van Bethoveno]] sonatos atlikimą. Po kelių mėnesių pianistas taip pat buvo apdovanotas sidabro medaliu tarptautiniame konkurse „Naujos Žvaigždės“ Vernigerodės mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2010 m. gegužę lietuvis iškovojo auksą [[Maljorkos Palma|Maljorkos Palmoje]] [[Rotary]] Klubo organizuotame konkurse „Palma de Mallorca“ – be piniginio prizo pianistui atiteko ir koncertinis turas solo bei su orkestrais [[Ispanija|Ispanijoje]]. Tų pačių metų rugpjūtį G. Januševičiui atiteko ir tarptautinio [[Ibiza|Ibizos]] pianistų konkurso antroji vieta. 2011 m. balandį jis laimėjo tarptautinį [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] draugijos pianistų konkursą Hanoverio mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2012 m. jis debiutavo „Palma de Mallorca“ konkurso žiuri. Nuo to laiko jis teisėjavo tarptautiniams konkursams Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Latvijoje ir kitose šalyse. == Koncertai == Pirmą kartą su orkestru G. Januševičius debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus Kongresų Rūmuose su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu orkestru, diriguojant Vytautui Lukočiui, jis atliko [[Felix Mendelssohn|Felikso Mendelsono]] Capriccio Brillante op.25. Nuo to laiko pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana [[Barselona|Barselonoje]], Viurcburgo Rezidencijoje, Salle Wilfrid-Pelletier [[Montreal|Monrealyje]], Sala Mozart [[Zaragoza|Saragosoje]], „Estonia“ [[Talinas|Taline]] ir t. t. G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko [[Niujorkas|Niujorke]], [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]], [[Londonas|Londone]], [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Berlynas|Berlne]], [[Hamamatsu]] ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]], [[Juozas Domarkas]], [[Gintaras Rinkevičius]], [[Modestas Pitrėnas]], [[Giedrė Šlekytė]], Jacques Lacombe, Tung-Chieh Chuang, Dmitry Liss, Salvador Brotons ir kt. {{Sisterproject |project=Wikiquote |image=Wikiquote-logo-en.svg |text=Puslapis projekte [[Wikiquote|Vikicitatos]] - |link=[[q:{{{1|{{PAGENAME}}}}}|{{{2|{{PAGENAME}}}}}]] }}<noinclude> == Repertuaras == G. Januševičius dažniausiai atlieka kompozitorių romantikų kūrinius. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro [[Sergejus Rachmaninovas|Sergejaus Rachmaninovo]], [[Modestas Musorgskis|Modesto Musorgkio]] ir kt. fortepijoniniai opusai. Taip pat jis garsėja savo [[Fryderyk Chopin|Frederiko Chopino]], [[Ferencas Listas|Ferenco Listo]] ir [[Johannes Brahms|Johaneso Brahmso]] kūrinių interpretacijomis. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722152014/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 |date=2011-07-22 }}</ref> Svarbi pianisto repertuaro dalis tenka lietuvių kompozitorių kūrybai. Tradiciškai konkursų laureatų koncertuose, Gintaras, pagerbdamas savo šalį, skambindavo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Čiurlionį]] <ref>http://www.lrytas.lt/-12730487541271634638-pianistas-g-janu%C5%A1evi%C4%8Dius-peln%C4%97-sidabr%C4%85-vokietijoje.htm{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Jo rečitalių programose taip pat galima išgirsti [[Julius Andrejevas|Juliaus Andrejevo]], [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]], [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]], [[Rimvydas Žigaitis|Rimvydo Žigaičio]] bei [[Vytautas Bacevičius|Vytauto Bacevičiaus]] opusų. Nuo 2012 metų pianistas kuria temines programas, kurias rodo savo kasmetiniuose turuose po pasaulį. 2012 m. debiutavo programa "Rusiška brangenybių dėžutė" <ref>http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/pianistas-g-janusevicius-recitalyje-atvers-rusisku-brangenybiu-dezute-645150</ref>, 2013 m. - "Rachmaninoff 1913", 2014 m. - "Sapnų gaudyklė" <ref>http://kultura.lrytas.lt/scena/pianisto-gintaro-januseviciaus-varda-istare-ir-brazilija.htm</ref>, 2015 m. - "Visi Frederiko Šopeno valsai" <ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170203205654/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm |date=2017-02-03 }}</ref>, 2016 m. - "Advento kalendorius: 24 bisai" <ref>http://www.delfi.lt/veidai/kultura/garsus-pianistas-dalinsis-fortepijonines-muzikos-brangenybemis.d?id=73175756</ref>. Nuo 2015 m. su smuikininke Dalia Dėdinskaite ir Gleb Pyšniak pianistas gastroliuoja po pasaulį su programa "Langas į Lietuvą" <ref>http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/langas-i-lietuva-nauja-kompaktine-plokstele-ir-pasaulinis-turas-284-528309</ref>. == Pedagoginė veikla == Nuo 2009 m. G. Januševičiaus fortepijono pamokos bei paskaitos buvo rengiamos Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Ilgametis bendradarbiavimas jį sieja su [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]], Londono karališkaja muzikos akademija (RAM) bei Moldavijos valstybine muzikos ir šokio akademija (AMTAP). 2017 m. G. Januševičius įkūrė žiemos fortepijono akademiją "Feuerwerk" <ref>http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202043445/http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 |date=2017-02-02 }}</ref> Einbecke ir vasaros festivalį "Klaipėda Piano Masters" <ref>http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/pirmakart-bus-rengiamas-festivalis-klaipeda-piano-masters-1525546/</ref> bei tapo jų meno vadovu bei fortepijono dėstytoju. Nuo 2020 jis dėsto Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (HMTMH). == Kita veikla == G. Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje. 2008 m. jis sukūrė koncertų seriją „Plathner’s Eleven“ ir jai vadovavo iki 2015 m. Nuo 2014 m. - koncertų salės „Tangobrücke“ <ref>Einbecker Morgenpost, 2013 12 21 [http://www.einbecker-morgenpost.de/interessantes-nachricht/items/konzertfreunde-tangobruecke-praesentieren-winterspielzeit.html]</ref> bei muzikinio konkurso „Die Hannoversche Börse für Musiktalente“ <ref>Lietuvos Rytas, 2013 11 30 [http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140201185940/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB |date=2014-02-01 }}</ref> meno vadovas. 2015 m. įkūrė pianistų konkursą "Einbecker Klavierfrühling", kuriam vadovauja iki šiol. 2021 m. pradėjo kartu su [[Gerūta Griniūtė|Gerūta Griniūte]] vesti muzikinę laidą „Bazinis akordas" per [[LRT KLASIKA|LRT KLASIKĄ]]. == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Gintaras Januševičius}} * [http://www.janusevicius.com Oficialus puslapis] * [http://www.kpm.lt Klaipėda Piano Masters] {{DEFAULTSORT:Januševičius, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos pianistai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] [[Kategorija:Vokietijos pianistai]] [[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]] gfz5q1rsdgfd8o17kv3oypyyk8fl5oz 6667041 6667039 2022-08-19T12:38:31Z Homo ergaster 10314 Atmestas 88.135.29.78 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas |vardas = Gintaras Januševičius |pav = 2014 Hannover Mix, GOP Varieté-Theater Hannover, 227 Gintaras Januševicius, künstlerischer Leiter von Plathner's Eleven, studentische Kammermusikreihe und Musikvermittlung.jpg |antraštė = Gintaras Januševičius, 2014 m. |fonas = solo_dainininkas |pilnas_vardas = Gintaras Januševičius |dar_žinomas = |gimė = {{bda|1985|1|16}} |kilmė = {{LTUv}} |mirė = |instrumentai = fortepijonas |žanras = klasikinė muzika |užsiėmimas = atlikėjas, kompozitorius |kalba = |aktyvumo_metai = 1999- |įrašų_kompanija = |veikla = |URL = [http://www.janusevicius.com] }} '''Gintaras Januševičius''' (g. [[1985]] m. [[sausio 16]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija|Rusijoje]]) – lietuvių pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis [[Europa|Europoje]] ir už jos ribų. == Biografija == G. Januševičius gimė [[Maskva|Maskvoje]] lietuvių trimitininko [[Algirdas Januševičius|Algirdo Januševičiaus]] ir [[totorius|totorių]] bei [[žydas|žydų]] kilmės kompozitorės [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]] šeimoje. [[1987]] m. šeima persikraustė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Groti fortepijonu pradėjo ketverių metų [[Eduardas Balsys|Eduardo Balsio]] menų gimnazijoje mokytojos Valentinos Potejenko specialybės klasėje. [[1993]] m. Algirdui tapus [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro]] trimitų grupės koncertmeisteriu, Januševičiai persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]], kur gyvena iki šiol. Ten Gintaras tapo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] menų gimnazijos (dabar [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos]]) auklėtiniu. Jo specialybės mokytojai – Valė Kulikauskienė – [[1992]]–[[1998]] m. ir [[Jurgis Bialobžeskis]] – [[1998]]–[[2003]] m. Baigęs mokyklą jis metus studijavo [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje]] ir [[2004]] m. išvyko mokytis ir gyventi į [[Hanoveris|Hanoverį]] pas vieną žymiausių rusų pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą (''Владимир Всеволодович Крайнев''). Po profesoriaus mirties [[2011]] m. Gintaras tęsia studijas vieno iškiliausių vokiečių pianisto ir pedagogo, profesoriaus Berndo Giotzkės (''Bernd Goetzke'') klasėje. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=140 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027004121/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=140 |date=2007-10-27 }}</ref> == Konkursai == Pirmoji konkursinė sėkmė G. Januševičių aplankė 16 metų, kai jis laimėjo respublikinius [[Balio Dvariono konkursas|Balio Dvariono]] ir [[Johanas Sebastianas Bachas|Johanno Sebastiano Bacho]] konkursus. Po to sekė eilė kitų pergalių: Grand Prix tarptautiniame [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] pianistų konkurse [[Estija|Estijoje]] [[2002]] m., diplomai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje ([[2003]] m.) ir [[Montreal|Monrealio]] pianistų konkurse [[Kanada|Kanadoje]] ([[2004]] m.), laimėtos tarptautinių Yamaha bei [[Yehudi Menuhin]] Life Music Now fondų surengtų konkursų stipendijos. [[2007]] metais tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse G. Januševičius laimėjo trečiąją vietą, o Prancūzijoje vykusiame pianistų konkurse „Piano Campus“ – bronzos medalį <ref>http://sc.bns.lt/?item=63474&id=1&subid=6</ref>. [[2010]] m. kovą tarptautiniame Pinerolo pianistų konkurse [[Italija|Italijoje]] jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią [[Liudvikas van Bethovenas|Liudviko van Bethoveno]] sonatos atlikimą. Po kelių mėnesių pianistas taip pat buvo apdovanotas sidabro medaliu tarptautiniame konkurse „Naujos Žvaigždės“ Vernigerodės mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2010 m. gegužę lietuvis iškovojo auksą [[Maljorkos Palma|Maljorkos Palmoje]] [[Rotary]] Klubo organizuotame konkurse „Palma de Mallorca“ – be piniginio prizo pianistui atiteko ir koncertinis turas solo bei su orkestrais [[Ispanija|Ispanijoje]]. Tų pačių metų rugpjūtį G. Januševičiui atiteko ir tarptautinio [[Ibiza|Ibizos]] pianistų konkurso antroji vieta. 2011 m. balandį jis laimėjo tarptautinį [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] draugijos pianistų konkursą Hanoverio mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2012 m. jis debiutavo „Palma de Mallorca“ konkurso žiuri. Nuo to laiko jis teisėjavo tarptautiniams konkursams Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. == Koncertai == Pirmą kartą su orkestru G. Januševičius debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus Kongresų Rūmuose su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu orkestru, diriguojant Vytautui Lukočiui, jis atliko [[Felix Mendelssohn|Felikso Mendelsono]] Capriccio Brillante op.25. Jau po savaitės įvyko Gintaro debiutas [[Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija|Maskvos Konservatorijos]] Didžiojoje salėje. Nuo to laiko pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana [[Barselona|Barselonoje]], Viurcburgo Rezidencijoje, Salle Wilfrid-Pelletier [[Montreal|Monrealyje]], Sala Mozart [[Zaragoza|Saragosoje]], „Estonia“ [[Talinas|Taline]] ir t. t. G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko [[Niujorkas|Niujorke]], [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]], [[Londonas|Londone]], [[Roma|Romoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Talinas|Taline]], [[Maskva|Maskvoje]], [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Kišiniovas|Kišiniove]], [[Hamamatsu]] ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]], [[Juozas Domarkas]], [[Gintaras Rinkevičius]], [[Modestas Pitrėnas]], [[Giedrė Šlekytė]], Jacques Lacombe, Fuat Mansurov, Dmitry Liss, Salvador Brotons ir kt. G. Januševičių taip pat dažnai galima sutikti ir įvairiuose kameriniuose projektuose. Tarp jo scenos partnerių – klarnetininkas [[Macdara Ó Seireadáin]], violončelininkas [[Leonid Gorochov]] <ref>http://www.leonidgorokhov.com/</ref>, smuikininkė [[Solenne Paidassi]] <ref>http://www.solenne-paidassi.com</ref>, pianistas Aleksandras Palėjus <ref>http://www.lrytas.lt/-12964518661294852179-simfoninio-orkestro-gimtadienyje-fortepijon%C5%B3-fejerverkas.htm/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>, valtornininkas [[Felix Klieser]], dainininkas [[Merūnas Vitulskis]]. {{Sisterproject |project=Wikiquote |image=Wikiquote-logo-en.svg |text=Puslapis projekte [[Wikiquote|Vikicitatos]] - |link=[[q:{{{1|{{PAGENAME}}}}}|{{{2|{{PAGENAME}}}}}]] }}<noinclude> == Repertuaras == G. Januševičius dažniausiai atlieka kompozitorių romantikų kūrinius. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro [[Sergejus Rachmaninovas|Sergejaus Rachmaninovo]], [[Modestas Musorgskis|Modesto Musorgkio]] ir kt. fortepijoniniai opusai. Taip pat jis garsėja savo [[Fryderyk Chopin|Frederiko Chopino]], [[Ferencas Listas|Ferenco Listo]] ir [[Johannes Brahms|Johaneso Brahmso]] kūrinių interpretacijomis. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722152014/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 |date=2011-07-22 }}</ref> Svarbi pianisto repertuaro dalis tenka lietuvių kompozitorių kūrybai. Tradiciškai konkursų laureatų koncertuose, Gintaras, pagerbdamas savo šalį, skambindavo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Čiurlionį]] <ref>http://www.lrytas.lt/-12730487541271634638-pianistas-g-janu%C5%A1evi%C4%8Dius-peln%C4%97-sidabr%C4%85-vokietijoje.htm{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Jo rečitalių programose taip pat galima išgirsti [[Julius Andrejevas|Juliaus Andrejevo]], [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]], [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]], [[Rimvydas Žigaitis|Rimvydo Žigaičio]] bei [[Vytautas Bacevičius|Vytauto Bacevičiaus]] opusų. Nuo 2012 metų pianistas kuria temines programas, kurias rodo savo kasmetiniuose turuose po pasaulį. 2012 m. debiutavo programa "Rusiška brangenybių dėžutė" <ref>http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/pianistas-g-janusevicius-recitalyje-atvers-rusisku-brangenybiu-dezute-645150</ref>, 2013 m. - "Rachmaninoff 1913", 2014 m. - "Sapnų gaudyklė" <ref>http://kultura.lrytas.lt/scena/pianisto-gintaro-januseviciaus-varda-istare-ir-brazilija.htm</ref>, 2015 m. - "Visi Frederiko Šopeno valsai" <ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170203205654/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm |date=2017-02-03 }}</ref>, 2016 m. - "Advento kalendorius: 24 bisai" <ref>http://www.delfi.lt/veidai/kultura/garsus-pianistas-dalinsis-fortepijonines-muzikos-brangenybemis.d?id=73175756</ref>. Nuo 2015 m. su smuikininke Dalia Dėdinskaite ir Gleb Pyšniak pianistas gastroliuoja po pasaulį su programa "Langas į Lietuvą" <ref>http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/langas-i-lietuva-nauja-kompaktine-plokstele-ir-pasaulinis-turas-284-528309</ref>. == Pedagoginė veikla == Nuo 2009 m. G. Januševičiaus fortepijono pamokos bei paskaitos buvo rengiamos Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Ilgametis bendradarbiavimas jį sieja su [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]], Londono karališkaja muzikos akademija (RAM) bei Moldavijos valstybine muzikos ir šokio akademija (AMTAP). 2017 m. G. Januševičius įkūrė žiemos fortepijono akademiją "Feuerwerk" <ref>http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202043445/http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 |date=2017-02-02 }}</ref> Einbecke ir vasaros festivalį "Klaipėda Piano Masters" <ref>http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/pirmakart-bus-rengiamas-festivalis-klaipeda-piano-masters-1525546/</ref> bei tapo jų meno vadovu bei fortepijono dėstytoju. Nuo 2020 jis dėsto Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (HMTMH). == Kita veikla == G. Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje. 2008 m. jis sukūrė koncertų seriją „Plathner’s Eleven“ ir jai vadovavo iki 2015 m. Nuo 2014 m. - koncertų salės „Tangobrücke“ <ref>Einbecker Morgenpost, 2013 12 21 [http://www.einbecker-morgenpost.de/interessantes-nachricht/items/konzertfreunde-tangobruecke-praesentieren-winterspielzeit.html]</ref> bei muzikinio konkurso „Die Hannoversche Börse für Musiktalente“ <ref>Lietuvos Rytas, 2013 11 30 [http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140201185940/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB |date=2014-02-01 }}</ref> meno vadovas. 2015 m. įkūrė pianistų konkursą "Einbecker Klavierfrühling", kuriam vadovauja iki šiol. == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Gintaras Januševičius}} * [http://www.janusevicius.com Oficialus puslapis] * [http://www.kpm.lt Klaipėda Piano Masters] {{DEFAULTSORT:Januševičius, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos pianistai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] [[Kategorija:Vokietijos pianistai]] [[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]] ac6d5b3v63q5khmo3r6naw41y7sg7xt 6667042 6667041 2022-08-19T12:39:21Z 88.135.29.78 Added links wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas |vardas = Gintaras Januševičius |pav = 2014 Hannover Mix, GOP Varieté-Theater Hannover, 227 Gintaras Januševicius, künstlerischer Leiter von Plathner's Eleven, studentische Kammermusikreihe und Musikvermittlung.jpg |antraštė = Gintaras Januševičius, 2014 m. |fonas = solo_dainininkas |pilnas_vardas = Gintaras Januševičius |dar_žinomas = |gimė = {{bda|1985|1|16}} |kilmė = {{LTUv}} |mirė = |instrumentai = fortepijonas |žanras = klasikinė muzika |užsiėmimas = atlikėjas, kompozitorius |kalba = |aktyvumo_metai = 1999- |įrašų_kompanija = |veikla = |URL = [http://www.janusevicius.com] }} '''Gintaras Januševičius''' (g. [[1985]] m. [[sausio 16]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija|Rusijoje]]) – lietuvių pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis [[Europa|Europoje]] ir už jos ribų. == Biografija == G. Januševičius gimė [[Maskva|Maskvoje]] lietuvių trimitininko [[Algirdas Januševičius|Algirdo Januševičiaus]] ir [[totorius|totorių]] bei [[žydas|žydų]] kilmės kompozitorės [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]] šeimoje. [[1987]] m. šeima persikraustė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Groti fortepijonu pradėjo ketverių metų [[Eduardas Balsys|Eduardo Balsio]] menų gimnazijoje mokytojos Valentinos Potejenko specialybės klasėje. [[1993]] m. Algirdui tapus [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro]] trimitų grupės koncertmeisteriu, Januševičiai persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]], kur gyvena iki šiol. Ten Gintaras tapo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] menų gimnazijos (dabar [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos]]) auklėtiniu. Jo specialybės mokytojai – Valė Kulikauskienė – [[1992]]–[[1998]] m. ir [[Jurgis Bialobžeskis]] – [[1998]]–[[2003]] m. Baigęs mokyklą jis metus studijavo [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje]] ir [[2004]] m. išvyko mokytis ir gyventi į [[Hanoveris|Hanoverį]] pas vieną žymiausių rusų pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą (''Владимир Всеволодович Крайнев''). Po profesoriaus mirties [[2011]] m. Gintaras tęsia studijas vieno iškiliausių vokiečių pianisto ir pedagogo, profesoriaus Berndo Giotzkės (''Bernd Goetzke'') klasėje. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=140 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027004121/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=140 |date=2007-10-27 }}</ref> == Konkursai == Pirmoji konkursinė sėkmė G. Januševičių aplankė 16 metų, kai jis laimėjo respublikinius [[Balio Dvariono konkursas|Balio Dvariono]] ir [[Johanas Sebastianas Bachas|Johanno Sebastiano Bacho]] konkursus. Po to sekė eilė kitų pergalių: Grand Prix tarptautiniame [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] pianistų konkurse [[Estija|Estijoje]] [[2002]] m., diplomai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje ([[2003]] m.) ir [[Montreal|Monrealio]] pianistų konkurse [[Kanada|Kanadoje]] ([[2004]] m.), laimėtos tarptautinių Yamaha bei [[Yehudi Menuhin]] Life Music Now fondų surengtų konkursų stipendijos. [[2007]] metais tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse G. Januševičius laimėjo trečiąją vietą, o Prancūzijoje vykusiame pianistų konkurse „Piano Campus“ – bronzos medalį <ref>http://sc.bns.lt/?item=63474&id=1&subid=6</ref>. [[2010]] m. kovą tarptautiniame Pinerolo pianistų konkurse [[Italija|Italijoje]] jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią [[Liudvikas van Bethovenas|Liudviko van Bethoveno]] sonatos atlikimą. Po kelių mėnesių pianistas taip pat buvo apdovanotas sidabro medaliu tarptautiniame konkurse „Naujos Žvaigždės“ Vernigerodės mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2010 m. gegužę lietuvis iškovojo auksą [[Maljorkos Palma|Maljorkos Palmoje]] [[Rotary]] Klubo organizuotame konkurse „Palma de Mallorca“ – be piniginio prizo pianistui atiteko ir koncertinis turas solo bei su orkestrais [[Ispanija|Ispanijoje]]. Tų pačių metų rugpjūtį G. Januševičiui atiteko ir tarptautinio [[Ibiza|Ibizos]] pianistų konkurso antroji vieta. 2011 m. balandį jis laimėjo tarptautinį [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] draugijos pianistų konkursą Hanoverio mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2012 m. jis debiutavo „Palma de Mallorca“ konkurso žiuri. Nuo to laiko jis teisėjavo tarptautiniams konkursams Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. == Koncertai == Pirmą kartą su orkestru G. Januševičius debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus Kongresų Rūmuose su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu orkestru, diriguojant Vytautui Lukočiui, jis atliko [[Felix Mendelssohn|Felikso Mendelsono]] Capriccio Brillante op.25. Jau po savaitės įvyko Gintaro debiutas [[Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija|Maskvos Konservatorijos]] Didžiojoje salėje. Nuo to laiko pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana [[Barselona|Barselonoje]], Viurcburgo Rezidencijoje, Salle Wilfrid-Pelletier [[Montreal|Monrealyje]], Sala Mozart [[Zaragoza|Saragosoje]], „Estonia“ [[Talinas|Taline]] ir t. t. G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko [[Niujorkas|Niujorke]], [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]], [[Londonas|Londone]], [[Roma|Romoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Talinas|Taline]], [[Maskva|Maskvoje]], [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Kišiniovas|Kišiniove]], [[Hamamatsu]] ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]], [[Juozas Domarkas]], [[Gintaras Rinkevičius]], [[Modestas Pitrėnas]], [[Giedrė Šlekytė]], Jacques Lacombe, Fuat Mansurov, Dmitry Liss, Salvador Brotons ir kt. G. Januševičių taip pat dažnai galima sutikti ir įvairiuose kameriniuose projektuose. Tarp jo scenos partnerių – klarnetininkas [[Macdara Ó Seireadáin]], violončelininkas [[Leonid Gorochov]] <ref>http://www.leonidgorokhov.com/</ref>, smuikininkė [[Solenne Paidassi]] <ref>http://www.solenne-paidassi.com</ref>, pianistas Aleksandras Palėjus <ref>http://www.lrytas.lt/-12964518661294852179-simfoninio-orkestro-gimtadienyje-fortepijon%C5%B3-fejerverkas.htm/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>, valtornininkas [[Felix Klieser]], dainininkas [[Merūnas Vitulskis]]. {{Sisterproject |project=Wikiquote |image=Wikiquote-logo-en.svg |text=Puslapis projekte [[Wikiquote|Vikicitatos]] - |link=[[q:{{{1|{{PAGENAME}}}}}|{{{2|{{PAGENAME}}}}}]] }}<noinclude> == Repertuaras == G. Januševičius dažniausiai atlieka kompozitorių romantikų kūrinius. Jis garsėja savo [[Fryderyk Chopin|Frederiko Chopino]], [[Ferencas Listas|Ferenco Listo]], [[Sergejus Rachmaninovas|Sergejaus Rachmaninovo]], [[Modestas Musorgskis|Modesto Musorgkio]] ir [[Johannes Brahms|Johaneso Brahmso]] kūrinių interpretacijomis. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722152014/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 |date=2011-07-22 }}</ref> Svarbi pianisto repertuaro dalis tenka lietuvių kompozitorių kūrybai. Tradiciškai konkursų laureatų koncertuose, Gintaras, pagerbdamas savo šalį, skambindavo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Čiurlionį]] <ref>http://www.lrytas.lt/-12730487541271634638-pianistas-g-janu%C5%A1evi%C4%8Dius-peln%C4%97-sidabr%C4%85-vokietijoje.htm{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Jo rečitalių programose taip pat galima išgirsti [[Julius Andrejevas|Juliaus Andrejevo]], [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]], [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]], [[Rimvydas Žigaitis|Rimvydo Žigaičio]] bei [[Vytautas Bacevičius|Vytauto Bacevičiaus]] opusų. Nuo 2012 metų pianistas kuria temines programas, kurias rodo savo kasmetiniuose turuose po pasaulį. Tarp populiariausių jo programų - "Sapnų gaudyklė" (2014),<ref>http://kultura.lrytas.lt/scena/pianisto-gintaro-januseviciaus-varda-istare-ir-brazilija.htm</ref>, "Visi Frederiko Šopeno valsai" (2015)<ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170203205654/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm |date=2017-02-03 }}</ref>, "Advento kalendorius: 24 bisai" (2016)<ref>http://www.delfi.lt/veidai/kultura/garsus-pianistas-dalinsis-fortepijonines-muzikos-brangenybemis.d?id=73175756</ref>, "Naujasis kolosas" (2019) bei "Vitaminas C" (2020). 2015-2017 m. su smuikininke Dalia Dėdinskaite ir Gleb Pyšniak pianistas keliavo po pasaulį su programa "Langas į Lietuvą" <ref>http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/langas-i-lietuva-nauja-kompaktine-plokstele-ir-pasaulinis-turas-284-528309</ref>. == Pedagoginė veikla == Nuo 2009 m. G. Januševičiaus fortepijono pamokos bei paskaitos buvo rengiamos Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Ilgametis bendradarbiavimas jį sieja su [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]], Londono karališkaja muzikos akademija (RAM) bei Moldavijos valstybine muzikos ir šokio akademija (AMTAP). 2017 m. G. Januševičius įkūrė žiemos fortepijono akademiją "Feuerwerk" <ref>http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202043445/http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 |date=2017-02-02 }}</ref> Einbecke ir vasaros festivalį "Klaipėda Piano Masters" <ref>http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/pirmakart-bus-rengiamas-festivalis-klaipeda-piano-masters-1525546/</ref> bei tapo jų meno vadovu bei fortepijono dėstytoju. Nuo 2020 jis dėsto Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (HMTMH). == Kita veikla == G. Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje. 2008 m. jis sukūrė koncertų seriją „Plathner’s Eleven“ ir jai vadovavo iki 2015 m. Nuo 2014 m. - koncertų salės „Tangobrücke“ <ref>Einbecker Morgenpost, 2013 12 21 [http://www.einbecker-morgenpost.de/interessantes-nachricht/items/konzertfreunde-tangobruecke-praesentieren-winterspielzeit.html]</ref> bei muzikinio konkurso „Die Hannoversche Börse für Musiktalente“ <ref>Lietuvos Rytas, 2013 11 30 [http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140201185940/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB |date=2014-02-01 }}</ref> meno vadovas. 2015 m. įkūrė pianistų konkursą "Einbecker Klavierfrühling", kuriam vadovauja iki šiol. == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Gintaras Januševičius}} * [http://www.janusevicius.com Oficialus puslapis] * [http://www.kpm.lt Klaipėda Piano Masters] {{DEFAULTSORT:Januševičius, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos pianistai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] [[Kategorija:Vokietijos pianistai]] [[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]] awil932726xp76sqb7i98oyxiitdmuy 6667043 6667042 2022-08-19T12:40:33Z 88.135.29.78 Added links wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas |vardas = Gintaras Januševičius |pav = 2014 Hannover Mix, GOP Varieté-Theater Hannover, 227 Gintaras Januševicius, künstlerischer Leiter von Plathner's Eleven, studentische Kammermusikreihe und Musikvermittlung.jpg |antraštė = Gintaras Januševičius, 2014 m. |fonas = solo_dainininkas |pilnas_vardas = Gintaras Januševičius |dar_žinomas = |gimė = {{bda|1985|1|16}} |kilmė = {{LTUv}} |mirė = |instrumentai = fortepijonas |žanras = klasikinė muzika |užsiėmimas = atlikėjas, kompozitorius |kalba = |aktyvumo_metai = 1999- |įrašų_kompanija = |veikla = |URL = [http://www.janusevicius.com] }} '''Gintaras Januševičius''' (g. [[1985]] m. [[sausio 16]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija|Rusijoje]]) – lietuvių pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis [[Europa|Europoje]] ir už jos ribų. == Biografija == G. Januševičius gimė [[Maskva|Maskvoje]] lietuvių trimitininko [[Algirdas Januševičius|Algirdo Januševičiaus]] ir [[totorius|totorių]] bei [[žydas|žydų]] kilmės kompozitorės [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]] šeimoje. [[1987]] m. šeima persikraustė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Groti fortepijonu pradėjo ketverių metų [[Eduardas Balsys|Eduardo Balsio]] menų gimnazijoje mokytojos Valentinos Potejenko specialybės klasėje. [[1993]] m. Algirdui tapus [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro]] trimitų grupės koncertmeisteriu, Januševičiai persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]], kur gyvena iki šiol. Ten Gintaras tapo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] menų gimnazijos (dabar [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos]]) auklėtiniu. Jo specialybės mokytojai – Valė Kulikauskienė – [[1992]]–[[1998]] m. ir [[Jurgis Bialobžeskis]] – [[1998]]–[[2003]] m. Baigęs mokyklą jis metus studijavo [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje]] ir [[2004]] m. išvyko mokytis ir gyventi į [[Hanoveris|Hanoverį]] pas vieną žymiausių rusų pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą (''Владимир Всеволодович Крайнев''). Po profesoriaus mirties [[2011]] m. Gintaras tęsia studijas vieno iškiliausių vokiečių pianisto ir pedagogo, profesoriaus Berndo Giotzkės (''Bernd Goetzke'') klasėje. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=140 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027004121/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=140 |date=2007-10-27 }}</ref> == Konkursai == Pirmoji konkursinė sėkmė G. Januševičių aplankė 16 metų, kai jis laimėjo respublikinius [[Balio Dvariono konkursas|Balio Dvariono]] ir [[Johanas Sebastianas Bachas|Johanno Sebastiano Bacho]] konkursus. Po to sekė eilė kitų pergalių: Grand Prix tarptautiniame [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] pianistų konkurse [[Estija|Estijoje]] [[2002]] m., diplomai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje ([[2003]] m.) ir [[Montreal|Monrealio]] pianistų konkurse [[Kanada|Kanadoje]] ([[2004]] m.), laimėtos tarptautinių Yamaha bei [[Yehudi Menuhin]] Life Music Now fondų surengtų konkursų stipendijos. [[2007]] metais tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse G. Januševičius laimėjo trečiąją vietą, o Prancūzijoje vykusiame pianistų konkurse „Piano Campus“ – bronzos medalį <ref>http://sc.bns.lt/?item=63474&id=1&subid=6</ref>. [[2010]] m. kovą tarptautiniame Pinerolo pianistų konkurse [[Italija|Italijoje]] jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią [[Liudvikas van Bethovenas|Liudviko van Bethoveno]] sonatos atlikimą. Po kelių mėnesių pianistas taip pat buvo apdovanotas sidabro medaliu tarptautiniame konkurse „Naujos Žvaigždės“ Vernigerodės mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2010 m. gegužę lietuvis iškovojo auksą [[Maljorkos Palma|Maljorkos Palmoje]] [[Rotary]] Klubo organizuotame konkurse „Palma de Mallorca“ – be piniginio prizo pianistui atiteko ir koncertinis turas solo bei su orkestrais [[Ispanija|Ispanijoje]]. Tų pačių metų rugpjūtį G. Januševičiui atiteko ir tarptautinio [[Ibiza|Ibizos]] pianistų konkurso antroji vieta. 2011 m. balandį jis laimėjo tarptautinį [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] draugijos pianistų konkursą Hanoverio mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2012 m. jis debiutavo „Palma de Mallorca“ konkurso žiuri. Nuo to laiko jis teisėjavo tarptautiniams konkursams Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. == Koncertai == Pirmą kartą su orkestru G. Januševičius debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus Kongresų Rūmuose su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu orkestru, diriguojant Vytautui Lukočiui, jis atliko [[Felix Mendelssohn|Felikso Mendelsono]] Capriccio Brillante op.25. Jau po savaitės įvyko Gintaro debiutas [[Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija|Maskvos Konservatorijos]] Didžiojoje salėje. Nuo to laiko pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana [[Barselona|Barselonoje]], Viurcburgo Rezidencijoje, Salle Wilfrid-Pelletier [[Montreal|Monrealyje]], Sala Mozart [[Zaragoza|Saragosoje]], „Estonia“ [[Talinas|Taline]] ir t. t. G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko [[Niujorkas|Niujorke]], [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]], [[Londonas|Londone]], [[Roma|Romoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Talinas|Taline]], [[Maskva|Maskvoje]], [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Kišiniovas|Kišiniove]], [[Hamamatsu]] ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]], [[Juozas Domarkas]], [[Gintaras Rinkevičius]], [[Modestas Pitrėnas]], [[Giedrė Šlekytė]], Jacques Lacombe, Fuat Mansurov, Dmitry Liss, Salvador Brotons ir kt. {{Sisterproject |project=Wikiquote |image=Wikiquote-logo-en.svg |text=Puslapis projekte [[Wikiquote|Vikicitatos]] - |link=[[q:{{{1|{{PAGENAME}}}}}|{{{2|{{PAGENAME}}}}}]] }}<noinclude> == Repertuaras == G. Januševičius dažniausiai atlieka kompozitorių romantikų kūrinius. Jis garsėja savo [[Fryderyk Chopin|Frederiko Chopino]], [[Ferencas Listas|Ferenco Listo]], [[Sergejus Rachmaninovas|Sergejaus Rachmaninovo]], [[Modestas Musorgskis|Modesto Musorgkio]] ir [[Johannes Brahms|Johaneso Brahmso]] kūrinių interpretacijomis. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722152014/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 |date=2011-07-22 }}</ref> Svarbi pianisto repertuaro dalis tenka lietuvių kompozitorių kūrybai. Tradiciškai konkursų laureatų koncertuose, Gintaras, pagerbdamas savo šalį, skambindavo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Čiurlionį]] <ref>http://www.lrytas.lt/-12730487541271634638-pianistas-g-janu%C5%A1evi%C4%8Dius-peln%C4%97-sidabr%C4%85-vokietijoje.htm{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Jo rečitalių programose taip pat galima išgirsti [[Julius Andrejevas|Juliaus Andrejevo]], [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]], [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]], [[Rimvydas Žigaitis|Rimvydo Žigaičio]] bei [[Vytautas Bacevičius|Vytauto Bacevičiaus]] opusų. Nuo 2012 metų pianistas kuria temines programas, kurias rodo savo kasmetiniuose turuose po pasaulį. Tarp populiariausių jo programų - "Sapnų gaudyklė" (2014),<ref>http://kultura.lrytas.lt/scena/pianisto-gintaro-januseviciaus-varda-istare-ir-brazilija.htm</ref>, "Visi Frederiko Šopeno valsai" (2015)<ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170203205654/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm |date=2017-02-03 }}</ref>, "Advento kalendorius: 24 bisai" (2016)<ref>http://www.delfi.lt/veidai/kultura/garsus-pianistas-dalinsis-fortepijonines-muzikos-brangenybemis.d?id=73175756</ref>, "Naujasis kolosas" (2019) bei "Vitaminas C" (2020). 2015-2017 m. su smuikininke Dalia Dėdinskaite ir Gleb Pyšniak pianistas keliavo po pasaulį su programa "Langas į Lietuvą" <ref>http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/langas-i-lietuva-nauja-kompaktine-plokstele-ir-pasaulinis-turas-284-528309</ref>. == Pedagoginė veikla == Nuo 2009 m. G. Januševičiaus fortepijono pamokos bei paskaitos buvo rengiamos Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Ilgametis bendradarbiavimas jį sieja su [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]], Londono karališkaja muzikos akademija (RAM) bei Moldavijos valstybine muzikos ir šokio akademija (AMTAP). 2017 m. G. Januševičius įkūrė žiemos fortepijono akademiją "Feuerwerk" <ref>http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202043445/http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 |date=2017-02-02 }}</ref> Einbecke ir vasaros festivalį "Klaipėda Piano Masters" <ref>http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/pirmakart-bus-rengiamas-festivalis-klaipeda-piano-masters-1525546/</ref> bei tapo jų meno vadovu bei fortepijono dėstytoju. Nuo 2020 jis dėsto Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (HMTMH). == Kita veikla == G. Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje. 2008 m. jis sukūrė koncertų seriją „Plathner’s Eleven“ ir jai vadovavo iki 2015 m. Nuo 2014 m. - koncertų salės „Tangobrücke“ <ref>Einbecker Morgenpost, 2013 12 21 [http://www.einbecker-morgenpost.de/interessantes-nachricht/items/konzertfreunde-tangobruecke-praesentieren-winterspielzeit.html]</ref> bei muzikinio konkurso „Die Hannoversche Börse für Musiktalente“ <ref>Lietuvos Rytas, 2013 11 30 [http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140201185940/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB |date=2014-02-01 }}</ref> meno vadovas. 2015 m. įkūrė pianistų konkursą "Einbecker Klavierfrühling", kuriam vadovauja iki šiol. == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Gintaras Januševičius}} * [http://www.janusevicius.com Oficialus puslapis] * [http://www.kpm.lt Klaipėda Piano Masters] {{DEFAULTSORT:Januševičius, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos pianistai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] [[Kategorija:Vokietijos pianistai]] [[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]] ca5t1rp6gtm1ucllhxjvywjpae0fqti 6667046 6667043 2022-08-19T12:43:28Z Homo ergaster 10314 Atmestas 88.135.29.78 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas |vardas = Gintaras Januševičius |pav = 2014 Hannover Mix, GOP Varieté-Theater Hannover, 227 Gintaras Januševicius, künstlerischer Leiter von Plathner's Eleven, studentische Kammermusikreihe und Musikvermittlung.jpg |antraštė = Gintaras Januševičius, 2014 m. |fonas = solo_dainininkas |pilnas_vardas = Gintaras Januševičius |dar_žinomas = |gimė = {{bda|1985|1|16}} |kilmė = {{LTUv}} |mirė = |instrumentai = fortepijonas |žanras = klasikinė muzika |užsiėmimas = atlikėjas, kompozitorius |kalba = |aktyvumo_metai = 1999- |įrašų_kompanija = |veikla = |URL = [http://www.janusevicius.com] }} '''Gintaras Januševičius''' (g. [[1985]] m. [[sausio 16]] d. [[Maskva|Maskvoje]], [[Rusija|Rusijoje]]) – lietuvių pianistas, tarptautinių konkursų laureatas, aktyviai koncertuojantis [[Europa|Europoje]] ir už jos ribų. == Biografija == G. Januševičius gimė [[Maskva|Maskvoje]] lietuvių trimitininko [[Algirdas Januševičius|Algirdo Januševičiaus]] ir [[totorius|totorių]] bei [[žydas|žydų]] kilmės kompozitorės [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]] šeimoje. [[1987]] m. šeima persikraustė gyventi į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Groti fortepijonu pradėjo ketverių metų [[Eduardas Balsys|Eduardo Balsio]] menų gimnazijoje mokytojos Valentinos Potejenko specialybės klasėje. [[1993]] m. Algirdui tapus [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro]] trimitų grupės koncertmeisteriu, Januševičiai persikėlė į [[Vilnius|Vilnių]], kur gyvena iki šiol. Ten Gintaras tapo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Mikalojaus Konstantino Čiurlionio]] menų gimnazijos (dabar [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos]]) auklėtiniu. Jo specialybės mokytojai – Valė Kulikauskienė – [[1992]]–[[1998]] m. ir [[Jurgis Bialobžeskis]] – [[1998]]–[[2003]] m. Baigęs mokyklą jis metus studijavo [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje]] ir [[2004]] m. išvyko mokytis ir gyventi į [[Hanoveris|Hanoverį]] pas vieną žymiausių rusų pianistų, profesorių Vladimirą Krainevą (''Владимир Всеволодович Крайнев''). Po profesoriaus mirties [[2011]] m. Gintaras tęsia studijas vieno iškiliausių vokiečių pianisto ir pedagogo, profesoriaus Berndo Giotzkės (''Bernd Goetzke'') klasėje. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=140 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20071027004121/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=3&lang=lt&at_id=140 |date=2007-10-27 }}</ref> == Konkursai == Pirmoji konkursinė sėkmė G. Januševičių aplankė 16 metų, kai jis laimėjo respublikinius [[Balio Dvariono konkursas|Balio Dvariono]] ir [[Johanas Sebastianas Bachas|Johanno Sebastiano Bacho]] konkursus. Po to sekė eilė kitų pergalių: Grand Prix tarptautiniame [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] pianistų konkurse [[Estija|Estijoje]] [[2002]] m., diplomai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų konkurse Vilniuje ([[2003]] m.) ir [[Montreal|Monrealio]] pianistų konkurse [[Kanada|Kanadoje]] ([[2004]] m.), laimėtos tarptautinių Yamaha bei [[Yehudi Menuhin]] Life Music Now fondų surengtų konkursų stipendijos. [[2007]] metais tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse G. Januševičius laimėjo trečiąją vietą, o Prancūzijoje vykusiame pianistų konkurse „Piano Campus“ – bronzos medalį <ref>http://sc.bns.lt/?item=63474&id=1&subid=6</ref>. [[2010]] m. kovą tarptautiniame Pinerolo pianistų konkurse [[Italija|Italijoje]] jis pelnė sidabrą bei specialų prizą už geriausią [[Liudvikas van Bethovenas|Liudviko van Bethoveno]] sonatos atlikimą. Po kelių mėnesių pianistas taip pat buvo apdovanotas sidabro medaliu tarptautiniame konkurse „Naujos Žvaigždės“ Vernigerodės mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2010 m. gegužę lietuvis iškovojo auksą [[Maljorkos Palma|Maljorkos Palmoje]] [[Rotary]] Klubo organizuotame konkurse „Palma de Mallorca“ – be piniginio prizo pianistui atiteko ir koncertinis turas solo bei su orkestrais [[Ispanija|Ispanijoje]]. Tų pačių metų rugpjūtį G. Januševičiui atiteko ir tarptautinio [[Ibiza|Ibizos]] pianistų konkurso antroji vieta. 2011 m. balandį jis laimėjo tarptautinį [[Fryderyk Chopin|Fryderyko Chopino]] draugijos pianistų konkursą Hanoverio mieste [[Vokietija|Vokietijoje]]. 2012 m. jis debiutavo „Palma de Mallorca“ konkurso žiuri. Nuo to laiko jis teisėjavo tarptautiniams konkursams Lietuvoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. == Koncertai == Pirmą kartą su orkestru G. Januševičius debiutavo būdamas penkiolikos metų. Tada Vilniaus Kongresų Rūmuose su Lietuvos Valstybiniu Simfoniniu orkestru, diriguojant Vytautui Lukočiui, jis atliko [[Felix Mendelssohn|Felikso Mendelsono]] Capriccio Brillante op.25. Jau po savaitės įvyko Gintaro debiutas [[Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija|Maskvos Konservatorijos]] Didžiojoje salėje. Nuo to laiko pianistas su orkestrais koncertavo daugiau nei 30 kartų, pasirodė tokiose žymiose salėse, kaip Palau de la Música Catalana [[Barselona|Barselonoje]], Viurcburgo Rezidencijoje, Salle Wilfrid-Pelletier [[Montreal|Monrealyje]], Sala Mozart [[Zaragoza|Saragosoje]], „Estonia“ [[Talinas|Taline]] ir t. t. G. Januševičiaus solo rečitaliai vyko [[Niujorkas|Niujorke]], [[Rio de Žaneiras|Rio de Žaneire]], [[Londonas|Londone]], [[Roma|Romoje]], [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Talinas|Taline]], [[Maskva|Maskvoje]], [[Varšuva|Varšuvoje]], [[Kišiniovas|Kišiniove]], [[Hamamatsu]] ir kituose miestuose. Jis bendradarbiavo su tokiais dirigentais, kaip [[Saulius Sondeckis (1928)|Saulius Sondeckis]], [[Juozas Domarkas]], [[Gintaras Rinkevičius]], [[Modestas Pitrėnas]], [[Giedrė Šlekytė]], Jacques Lacombe, Fuat Mansurov, Dmitry Liss, Salvador Brotons ir kt. G. Januševičių taip pat dažnai galima sutikti ir įvairiuose kameriniuose projektuose. Tarp jo scenos partnerių – klarnetininkas [[Macdara Ó Seireadáin]], violončelininkas [[Leonid Gorochov]] <ref>http://www.leonidgorokhov.com/</ref>, smuikininkė [[Solenne Paidassi]] <ref>http://www.solenne-paidassi.com</ref>, pianistas Aleksandras Palėjus <ref>http://www.lrytas.lt/-12964518661294852179-simfoninio-orkestro-gimtadienyje-fortepijon%C5%B3-fejerverkas.htm/{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>, valtornininkas [[Felix Klieser]], dainininkas [[Merūnas Vitulskis]]. {{Sisterproject |project=Wikiquote |image=Wikiquote-logo-en.svg |text=Puslapis projekte [[Wikiquote|Vikicitatos]] - |link=[[q:{{{1|{{PAGENAME}}}}}|{{{2|{{PAGENAME}}}}}]] }}<noinclude> == Repertuaras == G. Januševičius dažniausiai atlieka kompozitorių romantikų kūrinius. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro [[Sergejus Rachmaninovas|Sergejaus Rachmaninovo]], [[Modestas Musorgskis|Modesto Musorgkio]] ir kt. fortepijoniniai opusai. Taip pat jis garsėja savo [[Fryderyk Chopin|Frederiko Chopino]], [[Ferencas Listas|Ferenco Listo]] ir [[Johannes Brahms|Johaneso Brahmso]] kūrinių interpretacijomis. <ref>http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110722152014/http://www.musicperformers.lt/vid.php3?menu_id=9&lang=en&at_id=140&rep=1 |date=2011-07-22 }}</ref> Svarbi pianisto repertuaro dalis tenka lietuvių kompozitorių kūrybai. Tradiciškai konkursų laureatų koncertuose, Gintaras, pagerbdamas savo šalį, skambindavo [[Mikalojus Konstantinas Čiurlionis|Čiurlionį]] <ref>http://www.lrytas.lt/-12730487541271634638-pianistas-g-janu%C5%A1evi%C4%8Dius-peln%C4%97-sidabr%C4%85-vokietijoje.htm{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. Jo rečitalių programose taip pat galima išgirsti [[Julius Andrejevas|Juliaus Andrejevo]], [[Balys Dvarionas|Balio Dvariono]], [[Nailia Galiamova|Nailios Galiamovos]], [[Rimvydas Žigaitis|Rimvydo Žigaičio]] bei [[Vytautas Bacevičius|Vytauto Bacevičiaus]] opusų. Nuo 2012 metų pianistas kuria temines programas, kurias rodo savo kasmetiniuose turuose po pasaulį. 2012 m. debiutavo programa "Rusiška brangenybių dėžutė" <ref>http://www.diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/pianistas-g-janusevicius-recitalyje-atvers-rusisku-brangenybiu-dezute-645150</ref>, 2013 m. - "Rachmaninoff 1913", 2014 m. - "Sapnų gaudyklė" <ref>http://kultura.lrytas.lt/scena/pianisto-gintaro-januseviciaus-varda-istare-ir-brazilija.htm</ref>, 2015 m. - "Visi Frederiko Šopeno valsai" <ref>http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170203205654/http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/pianisto-kaledu-dovana-zavi-fryderyko-chopino-valsu-girlianda.htm |date=2017-02-03 }}</ref>, 2016 m. - "Advento kalendorius: 24 bisai" <ref>http://www.delfi.lt/veidai/kultura/garsus-pianistas-dalinsis-fortepijonines-muzikos-brangenybemis.d?id=73175756</ref>. Nuo 2015 m. su smuikininke Dalia Dėdinskaite ir Gleb Pyšniak pianistas gastroliuoja po pasaulį su programa "Langas į Lietuvą" <ref>http://www.15min.lt/naujiena/kultura/muzika/langas-i-lietuva-nauja-kompaktine-plokstele-ir-pasaulinis-turas-284-528309</ref>. == Pedagoginė veikla == Nuo 2009 m. G. Januševičiaus fortepijono pamokos bei paskaitos buvo rengiamos Japonijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Ilgametis bendradarbiavimas jį sieja su [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija]], Londono karališkaja muzikos akademija (RAM) bei Moldavijos valstybine muzikos ir šokio akademija (AMTAP). 2017 m. G. Januševičius įkūrė žiemos fortepijono akademiją "Feuerwerk" <ref>http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170202043445/http://einbeck-news.de/kultur/53/12226-2016-12-28-08-35-14 |date=2017-02-02 }}</ref> Einbecke ir vasaros festivalį "Klaipėda Piano Masters" <ref>http://www.ve.lt/naujienos/kultura/muzika/pirmakart-bus-rengiamas-festivalis-klaipeda-piano-masters-1525546/</ref> bei tapo jų meno vadovu bei fortepijono dėstytoju. Nuo 2020 jis dėsto Hanoverio muzikos, teatro ir medijų universitete (HMTMH). == Kita veikla == G. Januševičius gyvena Vokietijos mieste Hanoveryje. 2008 m. jis sukūrė koncertų seriją „Plathner’s Eleven“ ir jai vadovavo iki 2015 m. Nuo 2014 m. - koncertų salės „Tangobrücke“ <ref>Einbecker Morgenpost, 2013 12 21 [http://www.einbecker-morgenpost.de/interessantes-nachricht/items/konzertfreunde-tangobruecke-praesentieren-winterspielzeit.html]</ref> bei muzikinio konkurso „Die Hannoversche Börse für Musiktalente“ <ref>Lietuvos Rytas, 2013 11 30 [http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140201185940/http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/per-vokietija-plinta-pianisto-g-januseviciaus-ideja.htm#.Ut1TWLQ1hxB |date=2014-02-01 }}</ref> meno vadovas. 2015 m. įkūrė pianistų konkursą "Einbecker Klavierfrühling", kuriam vadovauja iki šiol. == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == {{Commonscat|Gintaras Januševičius}} * [http://www.janusevicius.com Oficialus puslapis] * [http://www.kpm.lt Klaipėda Piano Masters] {{DEFAULTSORT:Januševičius, Gintaras}} [[Kategorija:Lietuvos pianistai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] [[Kategorija:Vokietijos pianistai]] [[Kategorija:Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai]] ac6d5b3v63q5khmo3r6naw41y7sg7xt 0 215286 6667710 6230364 2022-08-20T11:52:25Z Vidmantas Jurgis Krapavickas 43448 /* Biografija */ wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{PAGENAME}} | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1907|01|24}} | gimimo vieta = [[Kaunas]] | mirties data = {{mirė|1967|6|5|1907|01|24}} | mirties vieta = [[Maskva]], [[Rusija]] | palaidotas = [[Petrašiūnų kapinės]]e | tautybė = | pilietybė = | tėvai = tėvas Konstantinas Andrejevas <br/> | mama = | sutuoktinis = Birutė Jonynaitė<br/> | vaikai = [[Julius Andrejevas|Julius]] (kompozitorius), <br/>Kostas (inžinierius) <br/> ir Ina (gydytoja) | šeima = | apdovanojimai = 1960 m. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas | parašas = | pastabos = }} '''Rostislavas Andrejevas''' ([[1907]] m. [[sausio 24]] d. [[Kaunas]] – [[1967]] m. [[birželio 5]] d. [[Maskva]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] dainininkas (lyrinis [[tenoras]]).<ref>{{VLE|I|478|[[Vaclovas Juodpusis]]|Rostislavas Andrejevas}} www.vle.lt [https://www.vle.lt/Straipsnis/Rostislavas-Andriejevas-73985]</ref> == Biografija == Rostislavas gimė ir užaugo Kaune, kilmingoje šeimoje, kurios dinastijos šaknys siekė XVIII a. ir garsėjo menininkais, mokslininkais, šventikais ir kitais kultūros veikėjais (kilę iš [[Endriejavas|Endriejavo]], [[Klaipėdos apskritis|Klaipėdos apskr.]]). Tėvas buvo juristas, mama dantų gydytoja. Pirmojo pasaulinio karo metu šeima evakuavosi į Maskvą ir buvo globojama Lietuvos ambasadoje ambasadoriaus Jurgio Baltrušaičio. Griždamas namo tėvas Konstantinas Andrejevas pargabeno į Lietuvą pagrobtus šventovių varpus, už ką prezidentas [[Antanas Smetona]] apdovanojo jį [[Lietuvos nepriklausomybės medalis|Lietuvos nepriklausomybės medaliu]] ir [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis|LDK Gedimino ordinu]].<ref>[[Margarita Dvarionaitė]]. Rostislavas „Lenskis“. Šimtmečio proga prisimenant dainininką ir režisierių Rostislavą Andrejevą, 2007-01-19, www.7md.lt [https://www.7md.lt/archyvas.php?leid_id=739&str_id=6729]</ref> Andrejevų namuose burdavosi muzikos elitas, skambėjo tetos, ilgametės [[Kauno konservatorija|Kauno konservatorijos]] fortepiono klasės pedagogės Elenos Okulič-Kazarinienės grojama muzika, bei dėdės, profesionalaus baritono dainavimas. Teta Elena ir buvo pirmoji švietėja, suteikusi Rostislavui Andrejevui muzikos žinių pradmenis. [[1934]] m. Rostislavas Andrejevas baigė [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Teisių fakultetą, tačiau teisės nekada nepraktikavo. Tuo pat metu studijavo ir Kauno konservatorije pas [[Orestas Marinis|Orestą Marinį]] bei mokėsi dainuoti privačiai pas Niną Karnavičienę. Orestas Marini tuo metu buvo sutelkęs nemažą būrį būsimūjų operos dainininkų. [[1935]] m. debiutavo kaip operos dainininkas. Baigęs konservatoriją Rostislavas Andrejevas [[1937]] m. išvyko į [[Paryžius|Paryžių]], kur tobulino vokalą ir aktoriaus meistriškumą ir –[[1939]] m. baigė aukštają muzikos mokyklą ''École Normale de Musique''. Paryžiuje debiutavo Lenskio ([[Piotras Čaikovskis|P Čaikovskio]] "[[Eugenijus Oneginas]]") bei Kunigaikščio (A Rubinšteino "Demonas") vaidmenyse. Nežiūrint viliojančių pasiūlymų likti Paryžiuje grįžta į Lietuvą. [[1940]] m. ateina dirbti į [[Kauno valstybinis muzikinis teatras|Kauno muzikinį teatrą]] solistu. Vokiečių okupacijos metu, daugumai meninikų buvo sunku išgyventi, tad kurį laiką dirba "Inkaro" batų fabrike. Nuo [[1951]] m. visiškai atsiduoda režisieriaus darbui. [[1956]]–[[1967]] m. paskiriamas teatro vyr. režisieriumi. Dirbti teatre nebuvo lengva, nes sovietų valdžiai ne kartą kliuvo artisto kilmė. Rostislavas Andrejevas žuvo 1967 m. birželio 5 d. kūrybinės komandiruotės Maskvoje metu, po iš Kremliaus vartų išlėkusio automobilio ratais. Provakarietiškai mąstančio menininko žūties priežatys buvo karštai diskutuojamos inteligentijos rate.<ref>Egidijus Mažintas. Lemtis tarė: režisieriaus gyvenimo vainikas atsidurs po nurūkstančio sunkvežimio ratais. Muzikos barai, 2007, N9-10, p. 356-357, www.muzikusajunga.lt[https://www.muzikusajunga.lt/zurnalas/muzikos-barai-276/lemtis-tare:-rezisieriaus-gyvenimo-vainikas-atsidurs-po-nurukstancio-sunkvezimio-ratais…]</ref> == Režisuoti pastatymai ir vaidmenys== Rostislavas Andrejevas sukūrė apie keturiasdešimt vaidmenų klasikinėse operose ir operetėse. Jo įgimta elegancija derinyje su galingu lyrinio tenoro balsu ypač atsiskleidė Lenskio vaidmenyje Piotro Čaikovskio "Eugenijuje Onegine", bei [[Franz Lehár|Franco Leharo]], [[Imrė Kalmanas|Imrės Kalmano]] bei [[Johanas Štrausas|Johano Strauso]] operetėse. Per režisūrinės veiklos metus pastatyta apie trisdešimt spektaklių. Tame tarpe pirmą kartą 1965 m. Lietuvoje pastatytas spektaklis "Mano puikioji Ledi", kuris laikomas vienu geriausių jo kūrybinio palikimo darbų (Elizos vaidmenį atliko [[Janina Ragaišytė]], Stasė Repečkaitė, Marija Žilionytė, prof. Higinsą – [[Vytautas Rimkevičius]] ir [[Vytautas Blažys]], Fredžio - [[Aloyzas Domeika]].<ref>Lina Stankevičiūtė. Senosios legendos įkvėptas miuziklas suskambės kitaip. Kauno diena, 2020.08.30.kauno.diena.lt[https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/senosios-legendos-ikveptas-miuziklas-suskambes-kitaip-983128 https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/senosios-legendos-ikveptas-miuziklas-suskambes-kitaip-983128]</ref>. Režisieriaus dėka sceną išvydo ir pirmoji lietuviška operetė-[[Benjaminas Gorbulskis|Benjamino Gorbulskio]] "Meilė ir skarda".<ref>Rūta Kanopkaitė. Amžinojo grožio tarnas. – Iliustr. // Kauno diena. – 2007, saus. 27, priedas „Santaka“, p. 11.</ref><ref>Dienos kronika. Minimas dainininko ir režisieriaus Rostislavo Andrejevo šimtmetis, 2007-01-24,www.tv3.lt[https://www.tv3.lt/naujiena/laisvalaikis/19371/minimas-dainininko-ir-rezisieriaus-rostislavo-andrejevo-simtmetis]</ref> == Apdovanojimai == * 1960 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas <ref>Žymūs Kauno žmonės. Atminimo įamžinimas. "Andrejevas Rostislavas". Elektroninis žinynas, atminimas.kvb.lt [http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=ANDREJEVAS%20ROSTISLAVAS]</ref> == Įamžintas atminimas == 2007 metų sausio 26 dieną Žaliakalnyje ant namo (Seinų g. 17) atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1945–1967 metais gyveno solistas ir režisierius Rostislavas Andrėjevas“ (skulpt. Algimantas Šlapikas; privatus užsakymas). <ref>Vėjūnė Inytė. Aristokratų palikuonis ragavo ir juodadarbio duonos: provakarietiškų pažiūrų menininkas žuvo po tarnybinio Kremliaus automobilio ratais. – Iliustr. // Laikinoji sostinė. – 2007, saus. 27, p. 9.</ref> == Nuorodos == *[[Sąrašas:Rostislavo Andrejevo režisuoti spektakliai ir sukurti vaidmenys|Rostislavo Andrejevo režisuotų spektaklių ir sukurtų vaidmenų sąrašas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Andrejevas Rostislavas }} [[Kategorija:Lietuvos operos dainininkai]] [[Kategorija:Lietuvos režisieriai]] [[Kategorija:Tenorai]] 7ivxfcrvh963dp7iq3lga1vz3n1e35s 0 234472 6667121 6552065 2022-08-19T13:30:12Z Infodagilelis 19361 /* Koncertiniai turai */ Įterptas naujas 1-os vietos laimėjimas, papildyta koncertinių turų lentelė. wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | pavadinimas = berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ | pav = 26.02.2014 Boys’ Choir DAGILĖLIS. The White Hall of Presidential Palace.JPG|thumb|26.02.2014 Boys’ Choir “Dagilėlis”. The White Hall of Presidential Palace. | dydis = 270px<!-- Dėl gausaus berniukų skaičiaus pakeistas paveikslėlio dydis. --> | horizontalus = taip | alt = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ prieš atsiimant apdovanojimą iš Lietuvos Respublikos Prezidentės. 2014 m. vasario 26 d. | antraštė = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ prieš atsiimant apdovanojimą iš [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentės]]. 2014 m. vasario 26 d. | fonas = klasikinis_ansamblis | dar žinomas = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ | kilmė = [[Šiauliai]], Vytauto g. 113, {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]] </br> {{coord|55|55|48.2|N|23|18|34.1|E|region:LT_type:city(128000)|display=inline,title}} | žanras = Chorinė muzika, klasikinė muzika, [[vokalinė muzika]], romantinė muzika, [[renesanso muzika]], šiuolaikinė muzika | aktyvumo_metai = [[1990]]–dabar | susijusi_veikla = [[Šiaulių kamerinis orkestras]], [[Šv. Kristoforo kamerinis orkestras]], [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras]] | URL = {{URL|www.dagilelis.lt}} }} '''Dagilėlis''' – [[Lietuva|Lietuvos]] berniukų ir jaunuolių [[choras]] bei dainavimo [[mokykla]] [[Šiauliai|Šiauliuose]]. == Istorija == *[[1990]] m. Remigijus Adomaitis Šiauliuose įkūrė berniukų chorą „Dagilėlis” *[[1991]] m. įsteigta choro studija, kurioje greta dainavimo berniukus pradėta mokyti solfedžio, muzikos istorijos, grojimo muzikos instrumentais *[[1999]] m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio” dainavimo mokykla == Apie chorą == [[Vaizdas:Dagilėlis logo.png|180px|miniatiūra|dešinėje|„Dagilėlio“ logotipas]] Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ žinomas kaip vienas ryškiausių šio žanro kolektyvų [[Lietuva|Lietuvoje]]. <ref>[http://www.dagilelis.lt/index.php?page=choras „Apie chorą“] // Oficiali berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ interneto svetainė, 2019 m. sausio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116095218/http://dagilelis.lt/choras/ |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> <ref>Knyga „Kraštiečiai. Šiauliai“. Šiauliai, 2014. Rinktinių biografijų „Kraštiečiai“ serijos knyga, skirta Šiaulių miestui.</ref> „Dagilėlio“ indėlis į kultūrinį Šiaulių bei Lietuvos gyvenimą, puoselėjamas chorinio dainavimo tradicijas ir Lietuvos choro meno atstovavimą užsienyje įvertintas: *[[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentų]] padėkos raštais, diplomais *[[Lietuvos liaudies kultūros centras|Lietuvos liaudies kultūros centro]] ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo „Aukso Paukštė“ nominacijomis „Naujai suspindusi žvaigždė“ <ref>[http://www.lnkc.lt/go.php/lit/1999/804 „„Aukso Paukštės” laureatai 1999 m.“]// Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė, 1999 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116094935/http://www.lnkc.lt/go.php/lit/1999/804 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> ir „Tarptautinė spindesio žvaigždė“ <ref>[http://www.lnkc.lt/go.php/lit/Chorai/544 „Nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė““]// Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė, 2014 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116093417/http://www.lnkc.lt/go.php/lit/Chorai/544 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> *specialiu prizu „Mūsų vardas Lietuva“ apdovanotas už Lietuvos Dainų švenčių tradicijų, kurios yra įrašytos į [[UNESCO]] nematerialaus paveldo sąrašą, puoselėjimą Lietuvos vardą „Dagilėlis“ garsina prestižinėse [[Europa|Europos]], Jungtinių Amerikos Valstijų <ref>[http://urm.lt/niujorkas/lt/naujienos/generaliniame-konsulate-niujorke-apsilanke-berniuku-choras-dagilelis „Generaliniame konsulate Niujorke apsilankė berniukų choras „Dagilėlis““]// Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Niujorke interneto svetainė, 2011 m. lapkričio 5 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116095511/http://urm.lt/niujorkas/lt/naujienos/generaliniame-konsulate-niujorke-apsilanke-berniuku-choras-dagilelis |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> ir [[Kinija|Kinijos]] koncertų salėse. Tai vienintelis Lietuvos kolektyvas, kuris koncertavo: * Sankt Peterburgo valstybiniame [[Ermitažas|Ermitaže]] (Rusija) * Berlyno valstybinėje operoje „Unter den Linden“ (Vokietija) * Filadelfijos meno atlikėjų „Kimmel“ centre ([[Jungtinės Amerikos Valstijos]]) * Maria Laach abatijos bažnyčioje ([[Vokietija]]) * prestižinėje Pekino didžiojoje liaudies salėje (Kinija) [[Vaizdas:2010-03-20 Dagilėlis koncertuoja Ermitaže, Herbinėje salėje. Sankt. Peterburgas, Rusija.jpg|alt=2010 m. kovo 20 d. berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis) koncertavo Sankt Peterburgo valstybiniame Ermitaže. Koncerte dalyvavo Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo orkestras „Camerata Sankt Peterburg“. Dirigavo Maestro Saulius Sondeckis.|kairėje|miniatiūra|270x270px|2010 m. kovo 20 d. berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis) koncertavo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] valstybiniame [[Ermitažas|Ermitaže]]. Koncerte dalyvavo Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo orkestras „Camerata Sankt Peterburg“. Dirigentas Maestro [[Saulius Sondeckis (1928)]].]] === Įvertinimas === Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ pelnė puikius klausytojų ir muzikos kritikų atsiliepimus po koncertų Vašingtono šv. Mato katedroje ([[Jungtinės Amerikos Valstijos]]), Sankt Peterburgo M. Glinkos valstybinėje Kapeloje ir Kaliningrado Katedroje (Rusija), Kornvalio grafystės Truro Katedroje ([[Jungtinė Karalystė]]), Baltarusijos valstybinėje ([[Baltarusija]]) ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Kaliningrado filharmonijoje ([[Rusija]]). Remigijaus Adomaičio vadovaujamas berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ pelnė laureatų vardus ir diplomus įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose chorų festivaliuose bei konkursuose: * [[1997]] m. laureato vardas Moksleivių dainų šventės konkurse Vilniuje (Lietuva) * 1997 m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Gysenas|Gysene]] ([[Vokietija]]) * [[1998]] m. I vieta tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainų versmė 98“ (Lietuva) * [[1999]] m. I premija ir aukso medalis tarptautiniame chorų konkurse „Guido d‘Arezzo“ Arece ([[Italija]]) * 1999 m. [[Lietuvos liaudies kultūros centras|Lietuvos liaudies kultūros centro]] ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės“ nominacija „Naujai suspindusi žvaigždė“ (Lietuva) * [[2000]] m. I vieta tarptautiniame konkurse „Music World“ Fivizzano (Italija) * [[2001]] m. absoliučiai geriausio choro vardas ir Didžiojo prizo laimėtojas festivalyje – konkurse „Mes Lietuvos vaikai“ [[Klaipėda|Klaipėdoje]] (Lietuva) * [[2002]] m. I vieta tarptautiniame Advento muzikos konkurse [[Praha|Prahoje]] ([[Čekija]]) * [[2004]] m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Roma|Romoje]] (Italija) * [[2006]] m. GRAND PRIX ir du aukso medaliai tarptautiniame chorų konkurse „Mundi Cantat“ Olomouce (Čekija) * [[2007]] m. GRAND PRIX ir pirma premija tarptautiniame sakralinės muzikos konkurse [[Kaunas|Kaune]] (Lietuva) * [[2010]] m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Lekas (Italija)|Leke]] (Italija) * [[2011]] m. I vieta Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose MMX (ŠAMA) chorų kategorijoje (Lietuva) <ref>[http://sama.lt/?p=270 „Dagilėlis“]// ŠAMA interneto svetainė, 2011 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20110413073504/http://sama.lt/?p=270 |date=2011 m. balandžio 13 d.}}</ref> * [[2011]] m. [[spalio 21]] d. paskelbta „Berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ diena“ [[Baltimorė]]je ([[JAV]]) * [[2012]] m. I vieta Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose MMXI (ŠAMA) chorų kategorijoje (Lietuva) * 2012 m. specialus prizas „Berniukų ir jaunuolių chorui „Dagilėlis“ už [[Dainų šventė|dainų šventės]] tradicijų puoselėjimą (Lietuva) * [[2013]] m. I vieta tarptautiniame Vroclavo chorų festivalyje – konkurse „Vratislavia Sacra“ ([[Lenkija]]) <ref>[http://www.vratislaviasacra.pl/ „Vratislavia Sacra 2013“]// Tarptautinio Vroclavo chorų festivalio – konkurso „Vratislavia Sacra“ interneto svetainė, 2013 m. balandžio 5-7 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402154655/http://www.vratislaviasacra.pl/past-editions13.html |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref> * [[2014]] m. I vieta ir aukso apdovanojimas XII tarptautiniame chorų konkurse – festivalyje [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]] <ref>[http://www.muzikusajunga.lt/n/%E2%80%9Edagil%C4%97lio%E2%80%9C-triumfas-kinijoje „„Dagilėlio“ triumfas Kinijoje“]// Lietuvos muzikų sąjungos interneto svetainė, 2014 m. spalio 23 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116122456/https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/%E2%80%9Edagilelio%E2%80%9C-triumfas-kinijoje |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> <ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/choras_dagilelis_konkurse_kinijoje_pelne_aukso_apdovanojima „Choras „Dagilėlis“ konkurse Kinijoje pelnė aukso apdovanojimą“]// Interneto svetainė „Respublika“. Kultūros naujienos, 2014 m. rugpjūčio 4 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402092900/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/choras_dagilelis_konkurse_kinijoje_pelne_aukso_apdovanojima |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref> * 2014 m. Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės“ nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (Lietuva) * [[2015]] m. absoliučiai geriausio choro vardas ir Didžiojo prizo laimėtojas festivalyje – konkurse „Mes Lietuvos vaikai” Klaipėdoje (Lietuva) <ref>[http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/105229/jaunieji_choristai_dalyvavo_konkurse-festivalyje_mes_lietuvos_vaikai_#.VX3EsbtiRCQ.facebook „Jaunieji choristai dalyvavo konkurse – festivalyje „Mes – Lietuvos vaikai““]// „LRT“ interneto svetainė, 2015 m. birželio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116123847/https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/105229/jaunieji-choristai-dalyvavo-konkurse-festivalyje-mes-lietuvos-vaikai |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> * [[2018]] m. 2017 metų „Auksinio disko“ laureatas už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį (Lietuva) <ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/berniuku-ir-jaunuoliu-choras-dagilelis-auksinio-disko-laureatas-284-961806 „Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ – „Auksinio disko“ laureatas“]// „15min.lt“ interneto svetainė, 2018 m. balandžio 24 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20180425190738/https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/berniuku-ir-jaunuoliu-choras-dagilelis-auksinio-disko-laureatas-284-961806 |date=2018 m. balandžio 25 d.}}</ref> * [[2019]] m. I vieta tarptautiniame muzikos festivalyje – konkurse „[[Silver Bells]]” [[Daugpilis|Daugpilyje]] ([[Latvija]]) <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?2456655294 „„Dagilėlis“ – konkurso „Silver bells“ I vietos nugalėtojai!“]// Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė, 2019 m. sausio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190115181916/http://www.siauliai.lt/index.php?2456655294 |date=2019 m. sausio 15 d.}}</ref> * [[2022]] m. I vieta XXI tarptautiniame jaunimo muzikos festivalyje – konkurse Bratislavoje ([[Slovakija]]) <ref>[https://www.skrastas.lt/kultura/slovakijos-dagilelis-parsiveze-aukso-apdovanojima „Iš Slovakijos „Dagilėlis“ parsivežė aukso apdovanojimą“]// Interneto svetainė „Šiaulių kraštas“, 2022 m. liepos 13 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20220716143911/https://www.skrastas.lt/kultura/slovakijos-dagilelis-parsiveze-aukso-apdovanojima |date=2022 m. liepos 16 d.}}</ref> === Diskografija === [[Vaizdas:„Dagilėlio“ kompaktinio disko „Omnis Una Gaudeamus” pristatymo koncertas 2014 m..jpg|alt=Nuotrauka, kurioje Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ koncertuoja Šiaulių koncertų salėje „Saulė“. 2014 m. gruodžio 17 d. |miniatiūra|300x300px|2014 m. gruodžio 17 d. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis, koncertmeisterė Daiva Šulcaitė) pristatė savo naują kompaktinį diską „Omnis Una Gaudeamus“.]] * [[2004]] m. – „Melsvosios Ugnies Paukštė“ (CD) Gediminas Dapkevičius, Saulė Laurinaitytė, [[Laimontas Dinius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2005]] m. – „Dagilėlis“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2006]] m. – „Vizijų simfonija Žaltys“ (CD) Gediminas Dapkevičius, [[Gintarė Skėrytė]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2007]] m. – „Langas į tavo širdį“ (CD) [[Gytis Paškevičius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2007 m. – „Dagilėlis“ (DVD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2008]] m. – „Šiauliai. Čia Mūsų Namai“ (DVD ir CD) Rolandas Janušas, Pranas Trijonis, Edmundas Čivinskas, Lainius – Laimontas Dinius, Dove – Dovilė Pipiraitė, Saulė, [[Saulius Urbonavičius|Samas – Saulius Urbonavičius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2008 m. – „Kelias į tavo širdį“ (DVD ir CD) Gytis Paškevičius, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2008 m. – „Three Kings Of Orient“ (CD) Gediminas Dapkevičius, Gintarė Skėrytė, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2011]] m. – „Laiko traukiniai“ (CD) Gytis Paškevičius, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2014]] m. – „Omnis Una Gaudeamus“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?3588244803 „„Dagilėlis“ pristatė šiauliečiams naują kompaktinę plokštelę“]// Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė, 2014 m. gruodžio 18 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116130234/http://www.siauliai.lt/index.php?3588244803 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> * [[2018]] m. – „Tylią naktį, šventą naktį“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?1710290891 „Tarptautinį pripažinimą pelnęs „Dagilėlis“ turi kalėdinę dovaną!“] {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190103161657/http://www.siauliai.lt/index.php?1710290891 |date=2019 m. sausio 3 d.}}</ref> === Veikla === Kolektyvas nuolat rengia naujas programas, koncertuoja su įvairiais meno kolektyvais ir atlikėjais, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. „Dagilėlis“, bendradarbiaudamas su Sankt Peterburgo valstybiniu Ermitažo orkestru „Camerata Sankt Peterburg“, Minsko valstybiniu kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu kameriniu orkestru, šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kaliningrado kameriniu orkestru <ref>[http://consulate-kaliningrad.mfa.lt/kaliningrad/lt/naujienos/dagilelis-vel-koncertavo-kaliningrade „„Dagilėlis“ vėl koncertavo Kaliningrade“]// Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade interneto svetainė, 2012 m. spalio 2 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402090200/http://consulate-kaliningrad.mfa.lt/kaliningrad/lt/naujienos/dagilelis-vel-koncertavo-kaliningrade |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref>, Klaipėdos kameriniu orkestru, Šiaulių kameriniu orkestru ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, atliko G.B.Pergolesi „Stabat Mater“, W.A.Mozart „Krönungsmesse“, „Missa brevis“, A.Vivaldi „Gloria“, J.Rheinberger „Stabat Mater“, L.Bernstein „Chichester psalms“, A.Žigaitytės „Praregėjimas“, S.Dobrogosz „Mass“, J.Rutter „Mass of the children“, B.Chilcott „Jubilate“ ir kt. === Koncertiniai turai === {| cellpadding="2" class="wikitable" align="center" ! Valstybė ! Metai |- |{{flagicon|Ireland}} Airija |2016 |- |{{flagicon|Belarus}} Baltarusija |1999, 2006, 2007, 2008 |- |{{flagicon|Belgium}} Belgija |2016 |- |{{flagicon|Czechia}} Čekija |2002, 2006, 2008, 2011, 2012, 2014, 2017 |- |{{flagicon|Estonia}} Estija |1996, 2004 |- |{{flagicon|Italy}} Italija |1999, 2000, 2004, 2010 |- |{{flagicon|Spain}} Ispanija |2003, 2016, 2017, 2018 |- |{{flagicon|UK}} Jungtinė Karalystė |2013, 2015 |- |{{flagicon|USA}} Jungtinės Amerikos Valstijos |2011, 2017 |- |{{flagicon|China}} Kinija |2014 |- |{{flagicon|Latvia}} Latvija |2013, 2014, 2014, 2014, 2018, 2018, 2018, 2019 |- |{{flagicon|Poland}} Lenkija |1995, 2001, 2006, 2008, 2013 |- |{{flagicon|Luxembourg}} Liuksemburgas |2012, 2018 |- |{{flagicon|France}} Prancūzija |2012 |- |{{flagicon|Russia}} Rusija |2007, 2007, 2010, 2012, 2013, 2016, 2017 |- |{{flagicon|Slovakia}} Slovakija |2022 |- |{{flagicon|Slovenia}} Slovėnija |2012 |- |{{flagicon|Switzerland}} Šveicarija |2010 |- |{{flagicon|Germany}} Vokietija |1997, 1998, 2001, 2003, 2006, 2009, 2012, 2012, 2014, 2016, 2018 |} === Meno vadovai ir vyr. dirigentai === * [[Remigijus Adomaitis]] – nuo [[1990]] m. {{Mokykla | mokykla = Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla | vieta= [[Šiauliai]], Vytauto g. 113, {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]] | direktorė = [[Remigijus Adomaitis]] | skaičius = 330 ([[2014]] m.) | data = [[1999]] m. | laidos = 15 (2014 m.) | darbuotojai = 26 (2014 m.) | pav = 05.09.2011 Siauliai singing school DAGILELIS.JPG | dydis = 250px }} == Apie mokyklą == Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla įsteigta [[1999]] m. [[rugsėjo 1]] dieną. <ref>[http://www.skrastas.lt/?data=1999-10-05&rub=1143711027&id=1146064657 „„Dagilėlis“ įžengė į savo mokyklą“]// Interneto svetainė „Šiaulių kraštas“, 1999 m. spalio 5 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20160305153639/http://skrastas.lt/?data=1999-10-05&rub=1143711027&id=1146064657 |date=2016 m. kovo 5 d.}}</ref> Tai viena jauniausių [[muzika|muzikos]] mokyklų Lietuvoje, kurioje šiuo metu mokosi per 300 berniukų ir jaunuolių nuo 4 iki 19 metų. Mokyklos kolektyvai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose, respublikiniuose ir miesto renginiuose, aktyviai koncertuoja, o berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas [[Remigijus Adomaitis]]) – daugkartinis įvairių tarptautinių bei respublikinių festivalių ir konkursų laureatas. === Direktoriai === * [[Remigijus Adomaitis]] – nuo [[1999]] m. == Nuorodos == * [http://www.dagilelis.lt/ „Dagilelis.lt“]// Oficiali berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ interneto svetainė nuo 2016 m. sausio 2 d. Pirmoji interneto svetainės laida nuo 2006 m.: {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20111109005305/http://dagilelis.lt:80/article/archive/172 |date=2011 m. lapkričio 9 d.}} Antroji interneto svetainės laida 2012 m.: {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20151221181050/http://www.dagilelis.lt/ |date=2015 m. gruodžio 21 d.}} * [http://www.youtube.com/user/infodagilelis Youtube: „Berniukų choras Dagilėlis“]// Berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ vaizdo įrašai kanale „[[Youtube]]“ nuo 2008 m. birželio 10 d. * [https://www.facebook.com/Dagilelis Facebook: „Dagilėlis“]// Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ socialiniame tinkle „[[Facebook]]“ nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. * [http://www.auksinisstrazdas.lt/lt/performers-actors/dagilelis „Dagilėlis“] {{Dead link|{{subst:DATE}}}}// Paramos fondo „Auksinis Strazdas“ interneto svetainė, 2009 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20160304101136/http://www.auksinisstrazdas.lt/lt/performers-actors/dagilelis |date=2016 m. kovo 4 d.}} {{Šiaulių mokyklos}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos berniukų chorai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos mokyklos]] [[Kategorija:Šiaulių miesto savivaldybės mokyklos]] e9agw0hayzq2y4ze6drgs57gzz8n157 6667135 6667121 2022-08-19T13:33:05Z Infodagilelis 19361 /* Koncertiniai turai */ Įterpti papildomi metai JAV wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | pavadinimas = berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ | pav = 26.02.2014 Boys’ Choir DAGILĖLIS. The White Hall of Presidential Palace.JPG|thumb|26.02.2014 Boys’ Choir “Dagilėlis”. The White Hall of Presidential Palace. | dydis = 270px<!-- Dėl gausaus berniukų skaičiaus pakeistas paveikslėlio dydis. --> | horizontalus = taip | alt = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ prieš atsiimant apdovanojimą iš Lietuvos Respublikos Prezidentės. 2014 m. vasario 26 d. | antraštė = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ prieš atsiimant apdovanojimą iš [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentės]]. 2014 m. vasario 26 d. | fonas = klasikinis_ansamblis | dar žinomas = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ | kilmė = [[Šiauliai]], Vytauto g. 113, {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]] </br> {{coord|55|55|48.2|N|23|18|34.1|E|region:LT_type:city(128000)|display=inline,title}} | žanras = Chorinė muzika, klasikinė muzika, [[vokalinė muzika]], romantinė muzika, [[renesanso muzika]], šiuolaikinė muzika | aktyvumo_metai = [[1990]]–dabar | susijusi_veikla = [[Šiaulių kamerinis orkestras]], [[Šv. Kristoforo kamerinis orkestras]], [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras]] | URL = {{URL|www.dagilelis.lt}} }} '''Dagilėlis''' – [[Lietuva|Lietuvos]] berniukų ir jaunuolių [[choras]] bei dainavimo [[mokykla]] [[Šiauliai|Šiauliuose]]. == Istorija == *[[1990]] m. Remigijus Adomaitis Šiauliuose įkūrė berniukų chorą „Dagilėlis” *[[1991]] m. įsteigta choro studija, kurioje greta dainavimo berniukus pradėta mokyti solfedžio, muzikos istorijos, grojimo muzikos instrumentais *[[1999]] m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio” dainavimo mokykla == Apie chorą == [[Vaizdas:Dagilėlis logo.png|180px|miniatiūra|dešinėje|„Dagilėlio“ logotipas]] Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ žinomas kaip vienas ryškiausių šio žanro kolektyvų [[Lietuva|Lietuvoje]]. <ref>[http://www.dagilelis.lt/index.php?page=choras „Apie chorą“] // Oficiali berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ interneto svetainė, 2019 m. sausio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116095218/http://dagilelis.lt/choras/ |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> <ref>Knyga „Kraštiečiai. Šiauliai“. Šiauliai, 2014. Rinktinių biografijų „Kraštiečiai“ serijos knyga, skirta Šiaulių miestui.</ref> „Dagilėlio“ indėlis į kultūrinį Šiaulių bei Lietuvos gyvenimą, puoselėjamas chorinio dainavimo tradicijas ir Lietuvos choro meno atstovavimą užsienyje įvertintas: *[[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentų]] padėkos raštais, diplomais *[[Lietuvos liaudies kultūros centras|Lietuvos liaudies kultūros centro]] ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo „Aukso Paukštė“ nominacijomis „Naujai suspindusi žvaigždė“ <ref>[http://www.lnkc.lt/go.php/lit/1999/804 „„Aukso Paukštės” laureatai 1999 m.“]// Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė, 1999 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116094935/http://www.lnkc.lt/go.php/lit/1999/804 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> ir „Tarptautinė spindesio žvaigždė“ <ref>[http://www.lnkc.lt/go.php/lit/Chorai/544 „Nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė““]// Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė, 2014 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116093417/http://www.lnkc.lt/go.php/lit/Chorai/544 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> *specialiu prizu „Mūsų vardas Lietuva“ apdovanotas už Lietuvos Dainų švenčių tradicijų, kurios yra įrašytos į [[UNESCO]] nematerialaus paveldo sąrašą, puoselėjimą Lietuvos vardą „Dagilėlis“ garsina prestižinėse [[Europa|Europos]], Jungtinių Amerikos Valstijų <ref>[http://urm.lt/niujorkas/lt/naujienos/generaliniame-konsulate-niujorke-apsilanke-berniuku-choras-dagilelis „Generaliniame konsulate Niujorke apsilankė berniukų choras „Dagilėlis““]// Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Niujorke interneto svetainė, 2011 m. lapkričio 5 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116095511/http://urm.lt/niujorkas/lt/naujienos/generaliniame-konsulate-niujorke-apsilanke-berniuku-choras-dagilelis |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> ir [[Kinija|Kinijos]] koncertų salėse. Tai vienintelis Lietuvos kolektyvas, kuris koncertavo: * Sankt Peterburgo valstybiniame [[Ermitažas|Ermitaže]] (Rusija) * Berlyno valstybinėje operoje „Unter den Linden“ (Vokietija) * Filadelfijos meno atlikėjų „Kimmel“ centre ([[Jungtinės Amerikos Valstijos]]) * Maria Laach abatijos bažnyčioje ([[Vokietija]]) * prestižinėje Pekino didžiojoje liaudies salėje (Kinija) [[Vaizdas:2010-03-20 Dagilėlis koncertuoja Ermitaže, Herbinėje salėje. Sankt. Peterburgas, Rusija.jpg|alt=2010 m. kovo 20 d. berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis) koncertavo Sankt Peterburgo valstybiniame Ermitaže. Koncerte dalyvavo Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo orkestras „Camerata Sankt Peterburg“. Dirigavo Maestro Saulius Sondeckis.|kairėje|miniatiūra|270x270px|2010 m. kovo 20 d. berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis) koncertavo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] valstybiniame [[Ermitažas|Ermitaže]]. Koncerte dalyvavo Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo orkestras „Camerata Sankt Peterburg“. Dirigentas Maestro [[Saulius Sondeckis (1928)]].]] === Įvertinimas === Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ pelnė puikius klausytojų ir muzikos kritikų atsiliepimus po koncertų Vašingtono šv. Mato katedroje ([[Jungtinės Amerikos Valstijos]]), Sankt Peterburgo M. Glinkos valstybinėje Kapeloje ir Kaliningrado Katedroje (Rusija), Kornvalio grafystės Truro Katedroje ([[Jungtinė Karalystė]]), Baltarusijos valstybinėje ([[Baltarusija]]) ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Kaliningrado filharmonijoje ([[Rusija]]). Remigijaus Adomaičio vadovaujamas berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ pelnė laureatų vardus ir diplomus įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose chorų festivaliuose bei konkursuose: * [[1997]] m. laureato vardas Moksleivių dainų šventės konkurse Vilniuje (Lietuva) * 1997 m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Gysenas|Gysene]] ([[Vokietija]]) * [[1998]] m. I vieta tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainų versmė 98“ (Lietuva) * [[1999]] m. I premija ir aukso medalis tarptautiniame chorų konkurse „Guido d‘Arezzo“ Arece ([[Italija]]) * 1999 m. [[Lietuvos liaudies kultūros centras|Lietuvos liaudies kultūros centro]] ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės“ nominacija „Naujai suspindusi žvaigždė“ (Lietuva) * [[2000]] m. I vieta tarptautiniame konkurse „Music World“ Fivizzano (Italija) * [[2001]] m. absoliučiai geriausio choro vardas ir Didžiojo prizo laimėtojas festivalyje – konkurse „Mes Lietuvos vaikai“ [[Klaipėda|Klaipėdoje]] (Lietuva) * [[2002]] m. I vieta tarptautiniame Advento muzikos konkurse [[Praha|Prahoje]] ([[Čekija]]) * [[2004]] m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Roma|Romoje]] (Italija) * [[2006]] m. GRAND PRIX ir du aukso medaliai tarptautiniame chorų konkurse „Mundi Cantat“ Olomouce (Čekija) * [[2007]] m. GRAND PRIX ir pirma premija tarptautiniame sakralinės muzikos konkurse [[Kaunas|Kaune]] (Lietuva) * [[2010]] m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Lekas (Italija)|Leke]] (Italija) * [[2011]] m. I vieta Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose MMX (ŠAMA) chorų kategorijoje (Lietuva) <ref>[http://sama.lt/?p=270 „Dagilėlis“]// ŠAMA interneto svetainė, 2011 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20110413073504/http://sama.lt/?p=270 |date=2011 m. balandžio 13 d.}}</ref> * [[2011]] m. [[spalio 21]] d. paskelbta „Berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ diena“ [[Baltimorė]]je ([[JAV]]) * [[2012]] m. I vieta Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose MMXI (ŠAMA) chorų kategorijoje (Lietuva) * 2012 m. specialus prizas „Berniukų ir jaunuolių chorui „Dagilėlis“ už [[Dainų šventė|dainų šventės]] tradicijų puoselėjimą (Lietuva) * [[2013]] m. I vieta tarptautiniame Vroclavo chorų festivalyje – konkurse „Vratislavia Sacra“ ([[Lenkija]]) <ref>[http://www.vratislaviasacra.pl/ „Vratislavia Sacra 2013“]// Tarptautinio Vroclavo chorų festivalio – konkurso „Vratislavia Sacra“ interneto svetainė, 2013 m. balandžio 5-7 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402154655/http://www.vratislaviasacra.pl/past-editions13.html |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref> * [[2014]] m. I vieta ir aukso apdovanojimas XII tarptautiniame chorų konkurse – festivalyje [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]] <ref>[http://www.muzikusajunga.lt/n/%E2%80%9Edagil%C4%97lio%E2%80%9C-triumfas-kinijoje „„Dagilėlio“ triumfas Kinijoje“]// Lietuvos muzikų sąjungos interneto svetainė, 2014 m. spalio 23 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116122456/https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/%E2%80%9Edagilelio%E2%80%9C-triumfas-kinijoje |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> <ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/choras_dagilelis_konkurse_kinijoje_pelne_aukso_apdovanojima „Choras „Dagilėlis“ konkurse Kinijoje pelnė aukso apdovanojimą“]// Interneto svetainė „Respublika“. Kultūros naujienos, 2014 m. rugpjūčio 4 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402092900/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/choras_dagilelis_konkurse_kinijoje_pelne_aukso_apdovanojima |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref> * 2014 m. Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės“ nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (Lietuva) * [[2015]] m. absoliučiai geriausio choro vardas ir Didžiojo prizo laimėtojas festivalyje – konkurse „Mes Lietuvos vaikai” Klaipėdoje (Lietuva) <ref>[http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/105229/jaunieji_choristai_dalyvavo_konkurse-festivalyje_mes_lietuvos_vaikai_#.VX3EsbtiRCQ.facebook „Jaunieji choristai dalyvavo konkurse – festivalyje „Mes – Lietuvos vaikai““]// „LRT“ interneto svetainė, 2015 m. birželio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116123847/https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/105229/jaunieji-choristai-dalyvavo-konkurse-festivalyje-mes-lietuvos-vaikai |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> * [[2018]] m. 2017 metų „Auksinio disko“ laureatas už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį (Lietuva) <ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/berniuku-ir-jaunuoliu-choras-dagilelis-auksinio-disko-laureatas-284-961806 „Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ – „Auksinio disko“ laureatas“]// „15min.lt“ interneto svetainė, 2018 m. balandžio 24 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20180425190738/https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/berniuku-ir-jaunuoliu-choras-dagilelis-auksinio-disko-laureatas-284-961806 |date=2018 m. balandžio 25 d.}}</ref> * [[2019]] m. I vieta tarptautiniame muzikos festivalyje – konkurse „[[Silver Bells]]” [[Daugpilis|Daugpilyje]] ([[Latvija]]) <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?2456655294 „„Dagilėlis“ – konkurso „Silver bells“ I vietos nugalėtojai!“]// Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė, 2019 m. sausio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190115181916/http://www.siauliai.lt/index.php?2456655294 |date=2019 m. sausio 15 d.}}</ref> * [[2022]] m. I vieta XXI tarptautiniame jaunimo muzikos festivalyje – konkurse Bratislavoje ([[Slovakija]]) <ref>[https://www.skrastas.lt/kultura/slovakijos-dagilelis-parsiveze-aukso-apdovanojima „Iš Slovakijos „Dagilėlis“ parsivežė aukso apdovanojimą“]// Interneto svetainė „Šiaulių kraštas“, 2022 m. liepos 13 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20220716143911/https://www.skrastas.lt/kultura/slovakijos-dagilelis-parsiveze-aukso-apdovanojima |date=2022 m. liepos 16 d.}}</ref> === Diskografija === [[Vaizdas:„Dagilėlio“ kompaktinio disko „Omnis Una Gaudeamus” pristatymo koncertas 2014 m..jpg|alt=Nuotrauka, kurioje Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ koncertuoja Šiaulių koncertų salėje „Saulė“. 2014 m. gruodžio 17 d. |miniatiūra|300x300px|2014 m. gruodžio 17 d. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis, koncertmeisterė Daiva Šulcaitė) pristatė savo naują kompaktinį diską „Omnis Una Gaudeamus“.]] * [[2004]] m. – „Melsvosios Ugnies Paukštė“ (CD) Gediminas Dapkevičius, Saulė Laurinaitytė, [[Laimontas Dinius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2005]] m. – „Dagilėlis“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2006]] m. – „Vizijų simfonija Žaltys“ (CD) Gediminas Dapkevičius, [[Gintarė Skėrytė]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2007]] m. – „Langas į tavo širdį“ (CD) [[Gytis Paškevičius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2007 m. – „Dagilėlis“ (DVD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2008]] m. – „Šiauliai. Čia Mūsų Namai“ (DVD ir CD) Rolandas Janušas, Pranas Trijonis, Edmundas Čivinskas, Lainius – Laimontas Dinius, Dove – Dovilė Pipiraitė, Saulė, [[Saulius Urbonavičius|Samas – Saulius Urbonavičius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2008 m. – „Kelias į tavo širdį“ (DVD ir CD) Gytis Paškevičius, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2008 m. – „Three Kings Of Orient“ (CD) Gediminas Dapkevičius, Gintarė Skėrytė, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2011]] m. – „Laiko traukiniai“ (CD) Gytis Paškevičius, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2014]] m. – „Omnis Una Gaudeamus“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?3588244803 „„Dagilėlis“ pristatė šiauliečiams naują kompaktinę plokštelę“]// Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė, 2014 m. gruodžio 18 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116130234/http://www.siauliai.lt/index.php?3588244803 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> * [[2018]] m. – „Tylią naktį, šventą naktį“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?1710290891 „Tarptautinį pripažinimą pelnęs „Dagilėlis“ turi kalėdinę dovaną!“] {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190103161657/http://www.siauliai.lt/index.php?1710290891 |date=2019 m. sausio 3 d.}}</ref> === Veikla === Kolektyvas nuolat rengia naujas programas, koncertuoja su įvairiais meno kolektyvais ir atlikėjais, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. „Dagilėlis“, bendradarbiaudamas su Sankt Peterburgo valstybiniu Ermitažo orkestru „Camerata Sankt Peterburg“, Minsko valstybiniu kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu kameriniu orkestru, šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kaliningrado kameriniu orkestru <ref>[http://consulate-kaliningrad.mfa.lt/kaliningrad/lt/naujienos/dagilelis-vel-koncertavo-kaliningrade „„Dagilėlis“ vėl koncertavo Kaliningrade“]// Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade interneto svetainė, 2012 m. spalio 2 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402090200/http://consulate-kaliningrad.mfa.lt/kaliningrad/lt/naujienos/dagilelis-vel-koncertavo-kaliningrade |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref>, Klaipėdos kameriniu orkestru, Šiaulių kameriniu orkestru ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, atliko G.B.Pergolesi „Stabat Mater“, W.A.Mozart „Krönungsmesse“, „Missa brevis“, A.Vivaldi „Gloria“, J.Rheinberger „Stabat Mater“, L.Bernstein „Chichester psalms“, A.Žigaitytės „Praregėjimas“, S.Dobrogosz „Mass“, J.Rutter „Mass of the children“, B.Chilcott „Jubilate“ ir kt. === Koncertiniai turai === {| cellpadding="2" class="wikitable" align="center" ! Valstybė ! Metai |- |{{flagicon|Ireland}} Airija |2016 |- |{{flagicon|Belarus}} Baltarusija |1999, 2006, 2007, 2008 |- |{{flagicon|Belgium}} Belgija |2016 |- |{{flagicon|Czechia}} Čekija |2002, 2006, 2008, 2011, 2012, 2014, 2017 |- |{{flagicon|Estonia}} Estija |1996, 2004 |- |{{flagicon|Italy}} Italija |1999, 2000, 2004, 2010 |- |{{flagicon|Spain}} Ispanija |2003, 2016, 2017, 2018 |- |{{flagicon|UK}} Jungtinė Karalystė |2013, 2015 |- |{{flagicon|USA}} Jungtinės Amerikos Valstijos |2011, 2017, 2019 |- |{{flagicon|China}} Kinija |2014 |- |{{flagicon|Latvia}} Latvija |2013, 2014, 2014, 2014, 2018, 2018, 2018, 2019 |- |{{flagicon|Poland}} Lenkija |1995, 2001, 2006, 2008, 2013 |- |{{flagicon|Luxembourg}} Liuksemburgas |2012, 2018 |- |{{flagicon|France}} Prancūzija |2012 |- |{{flagicon|Russia}} Rusija |2007, 2007, 2010, 2012, 2013, 2016, 2017 |- |{{flagicon|Slovakia}} Slovakija |2022 |- |{{flagicon|Slovenia}} Slovėnija |2012 |- |{{flagicon|Switzerland}} Šveicarija |2010 |- |{{flagicon|Germany}} Vokietija |1997, 1998, 2001, 2003, 2006, 2009, 2012, 2012, 2014, 2016, 2018 |} === Meno vadovai ir vyr. dirigentai === * [[Remigijus Adomaitis]] – nuo [[1990]] m. {{Mokykla | mokykla = Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla | vieta= [[Šiauliai]], Vytauto g. 113, {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]] | direktorė = [[Remigijus Adomaitis]] | skaičius = 330 ([[2014]] m.) | data = [[1999]] m. | laidos = 15 (2014 m.) | darbuotojai = 26 (2014 m.) | pav = 05.09.2011 Siauliai singing school DAGILELIS.JPG | dydis = 250px }} == Apie mokyklą == Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla įsteigta [[1999]] m. [[rugsėjo 1]] dieną. <ref>[http://www.skrastas.lt/?data=1999-10-05&rub=1143711027&id=1146064657 „„Dagilėlis“ įžengė į savo mokyklą“]// Interneto svetainė „Šiaulių kraštas“, 1999 m. spalio 5 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20160305153639/http://skrastas.lt/?data=1999-10-05&rub=1143711027&id=1146064657 |date=2016 m. kovo 5 d.}}</ref> Tai viena jauniausių [[muzika|muzikos]] mokyklų Lietuvoje, kurioje šiuo metu mokosi per 300 berniukų ir jaunuolių nuo 4 iki 19 metų. Mokyklos kolektyvai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose, respublikiniuose ir miesto renginiuose, aktyviai koncertuoja, o berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas [[Remigijus Adomaitis]]) – daugkartinis įvairių tarptautinių bei respublikinių festivalių ir konkursų laureatas. === Direktoriai === * [[Remigijus Adomaitis]] – nuo [[1999]] m. == Nuorodos == * [http://www.dagilelis.lt/ „Dagilelis.lt“]// Oficiali berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ interneto svetainė nuo 2016 m. sausio 2 d. Pirmoji interneto svetainės laida nuo 2006 m.: {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20111109005305/http://dagilelis.lt:80/article/archive/172 |date=2011 m. lapkričio 9 d.}} Antroji interneto svetainės laida 2012 m.: {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20151221181050/http://www.dagilelis.lt/ |date=2015 m. gruodžio 21 d.}} * [http://www.youtube.com/user/infodagilelis Youtube: „Berniukų choras Dagilėlis“]// Berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ vaizdo įrašai kanale „[[Youtube]]“ nuo 2008 m. birželio 10 d. * [https://www.facebook.com/Dagilelis Facebook: „Dagilėlis“]// Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ socialiniame tinkle „[[Facebook]]“ nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. * [http://www.auksinisstrazdas.lt/lt/performers-actors/dagilelis „Dagilėlis“] {{Dead link|{{subst:DATE}}}}// Paramos fondo „Auksinis Strazdas“ interneto svetainė, 2009 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20160304101136/http://www.auksinisstrazdas.lt/lt/performers-actors/dagilelis |date=2016 m. kovo 4 d.}} {{Šiaulių mokyklos}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos berniukų chorai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos mokyklos]] [[Kategorija:Šiaulių miesto savivaldybės mokyklos]] 71njemijk5gk3mexwyn1vf2t6df92o8 6667145 6667135 2022-08-19T13:35:20Z Infodagilelis 19361 /* Koncertiniai turai */ Įterpti papildomi 2019 metai Jungtinė Karalystė wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | pavadinimas = berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ | pav = 26.02.2014 Boys’ Choir DAGILĖLIS. The White Hall of Presidential Palace.JPG|thumb|26.02.2014 Boys’ Choir “Dagilėlis”. The White Hall of Presidential Palace. | dydis = 270px<!-- Dėl gausaus berniukų skaičiaus pakeistas paveikslėlio dydis. --> | horizontalus = taip | alt = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ prieš atsiimant apdovanojimą iš Lietuvos Respublikos Prezidentės. 2014 m. vasario 26 d. | antraštė = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ prieš atsiimant apdovanojimą iš [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentės]]. 2014 m. vasario 26 d. | fonas = klasikinis_ansamblis | dar žinomas = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ | kilmė = [[Šiauliai]], Vytauto g. 113, {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]] </br> {{coord|55|55|48.2|N|23|18|34.1|E|region:LT_type:city(128000)|display=inline,title}} | žanras = Chorinė muzika, klasikinė muzika, [[vokalinė muzika]], romantinė muzika, [[renesanso muzika]], šiuolaikinė muzika | aktyvumo_metai = [[1990]]–dabar | susijusi_veikla = [[Šiaulių kamerinis orkestras]], [[Šv. Kristoforo kamerinis orkestras]], [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras]] | URL = {{URL|www.dagilelis.lt}} }} '''Dagilėlis''' – [[Lietuva|Lietuvos]] berniukų ir jaunuolių [[choras]] bei dainavimo [[mokykla]] [[Šiauliai|Šiauliuose]]. == Istorija == *[[1990]] m. Remigijus Adomaitis Šiauliuose įkūrė berniukų chorą „Dagilėlis” *[[1991]] m. įsteigta choro studija, kurioje greta dainavimo berniukus pradėta mokyti solfedžio, muzikos istorijos, grojimo muzikos instrumentais *[[1999]] m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio” dainavimo mokykla == Apie chorą == [[Vaizdas:Dagilėlis logo.png|180px|miniatiūra|dešinėje|„Dagilėlio“ logotipas]] Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ žinomas kaip vienas ryškiausių šio žanro kolektyvų [[Lietuva|Lietuvoje]]. <ref>[http://www.dagilelis.lt/index.php?page=choras „Apie chorą“] // Oficiali berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ interneto svetainė, 2019 m. sausio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116095218/http://dagilelis.lt/choras/ |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> <ref>Knyga „Kraštiečiai. Šiauliai“. Šiauliai, 2014. Rinktinių biografijų „Kraštiečiai“ serijos knyga, skirta Šiaulių miestui.</ref> „Dagilėlio“ indėlis į kultūrinį Šiaulių bei Lietuvos gyvenimą, puoselėjamas chorinio dainavimo tradicijas ir Lietuvos choro meno atstovavimą užsienyje įvertintas: *[[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentų]] padėkos raštais, diplomais *[[Lietuvos liaudies kultūros centras|Lietuvos liaudies kultūros centro]] ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo „Aukso Paukštė“ nominacijomis „Naujai suspindusi žvaigždė“ <ref>[http://www.lnkc.lt/go.php/lit/1999/804 „„Aukso Paukštės” laureatai 1999 m.“]// Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė, 1999 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116094935/http://www.lnkc.lt/go.php/lit/1999/804 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> ir „Tarptautinė spindesio žvaigždė“ <ref>[http://www.lnkc.lt/go.php/lit/Chorai/544 „Nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė““]// Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė, 2014 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116093417/http://www.lnkc.lt/go.php/lit/Chorai/544 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> *specialiu prizu „Mūsų vardas Lietuva“ apdovanotas už Lietuvos Dainų švenčių tradicijų, kurios yra įrašytos į [[UNESCO]] nematerialaus paveldo sąrašą, puoselėjimą Lietuvos vardą „Dagilėlis“ garsina prestižinėse [[Europa|Europos]], Jungtinių Amerikos Valstijų <ref>[http://urm.lt/niujorkas/lt/naujienos/generaliniame-konsulate-niujorke-apsilanke-berniuku-choras-dagilelis „Generaliniame konsulate Niujorke apsilankė berniukų choras „Dagilėlis““]// Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Niujorke interneto svetainė, 2011 m. lapkričio 5 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116095511/http://urm.lt/niujorkas/lt/naujienos/generaliniame-konsulate-niujorke-apsilanke-berniuku-choras-dagilelis |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> ir [[Kinija|Kinijos]] koncertų salėse. Tai vienintelis Lietuvos kolektyvas, kuris koncertavo: * Sankt Peterburgo valstybiniame [[Ermitažas|Ermitaže]] (Rusija) * Berlyno valstybinėje operoje „Unter den Linden“ (Vokietija) * Filadelfijos meno atlikėjų „Kimmel“ centre ([[Jungtinės Amerikos Valstijos]]) * Maria Laach abatijos bažnyčioje ([[Vokietija]]) * prestižinėje Pekino didžiojoje liaudies salėje (Kinija) [[Vaizdas:2010-03-20 Dagilėlis koncertuoja Ermitaže, Herbinėje salėje. Sankt. Peterburgas, Rusija.jpg|alt=2010 m. kovo 20 d. berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis) koncertavo Sankt Peterburgo valstybiniame Ermitaže. Koncerte dalyvavo Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo orkestras „Camerata Sankt Peterburg“. Dirigavo Maestro Saulius Sondeckis.|kairėje|miniatiūra|270x270px|2010 m. kovo 20 d. berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis) koncertavo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] valstybiniame [[Ermitažas|Ermitaže]]. Koncerte dalyvavo Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo orkestras „Camerata Sankt Peterburg“. Dirigentas Maestro [[Saulius Sondeckis (1928)]].]] === Įvertinimas === Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ pelnė puikius klausytojų ir muzikos kritikų atsiliepimus po koncertų Vašingtono šv. Mato katedroje ([[Jungtinės Amerikos Valstijos]]), Sankt Peterburgo M. Glinkos valstybinėje Kapeloje ir Kaliningrado Katedroje (Rusija), Kornvalio grafystės Truro Katedroje ([[Jungtinė Karalystė]]), Baltarusijos valstybinėje ([[Baltarusija]]) ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Kaliningrado filharmonijoje ([[Rusija]]). Remigijaus Adomaičio vadovaujamas berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ pelnė laureatų vardus ir diplomus įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose chorų festivaliuose bei konkursuose: * [[1997]] m. laureato vardas Moksleivių dainų šventės konkurse Vilniuje (Lietuva) * 1997 m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Gysenas|Gysene]] ([[Vokietija]]) * [[1998]] m. I vieta tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainų versmė 98“ (Lietuva) * [[1999]] m. I premija ir aukso medalis tarptautiniame chorų konkurse „Guido d‘Arezzo“ Arece ([[Italija]]) * 1999 m. [[Lietuvos liaudies kultūros centras|Lietuvos liaudies kultūros centro]] ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės“ nominacija „Naujai suspindusi žvaigždė“ (Lietuva) * [[2000]] m. I vieta tarptautiniame konkurse „Music World“ Fivizzano (Italija) * [[2001]] m. absoliučiai geriausio choro vardas ir Didžiojo prizo laimėtojas festivalyje – konkurse „Mes Lietuvos vaikai“ [[Klaipėda|Klaipėdoje]] (Lietuva) * [[2002]] m. I vieta tarptautiniame Advento muzikos konkurse [[Praha|Prahoje]] ([[Čekija]]) * [[2004]] m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Roma|Romoje]] (Italija) * [[2006]] m. GRAND PRIX ir du aukso medaliai tarptautiniame chorų konkurse „Mundi Cantat“ Olomouce (Čekija) * [[2007]] m. GRAND PRIX ir pirma premija tarptautiniame sakralinės muzikos konkurse [[Kaunas|Kaune]] (Lietuva) * [[2010]] m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Lekas (Italija)|Leke]] (Italija) * [[2011]] m. I vieta Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose MMX (ŠAMA) chorų kategorijoje (Lietuva) <ref>[http://sama.lt/?p=270 „Dagilėlis“]// ŠAMA interneto svetainė, 2011 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20110413073504/http://sama.lt/?p=270 |date=2011 m. balandžio 13 d.}}</ref> * [[2011]] m. [[spalio 21]] d. paskelbta „Berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ diena“ [[Baltimorė]]je ([[JAV]]) * [[2012]] m. I vieta Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose MMXI (ŠAMA) chorų kategorijoje (Lietuva) * 2012 m. specialus prizas „Berniukų ir jaunuolių chorui „Dagilėlis“ už [[Dainų šventė|dainų šventės]] tradicijų puoselėjimą (Lietuva) * [[2013]] m. I vieta tarptautiniame Vroclavo chorų festivalyje – konkurse „Vratislavia Sacra“ ([[Lenkija]]) <ref>[http://www.vratislaviasacra.pl/ „Vratislavia Sacra 2013“]// Tarptautinio Vroclavo chorų festivalio – konkurso „Vratislavia Sacra“ interneto svetainė, 2013 m. balandžio 5-7 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402154655/http://www.vratislaviasacra.pl/past-editions13.html |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref> * [[2014]] m. I vieta ir aukso apdovanojimas XII tarptautiniame chorų konkurse – festivalyje [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]] <ref>[http://www.muzikusajunga.lt/n/%E2%80%9Edagil%C4%97lio%E2%80%9C-triumfas-kinijoje „„Dagilėlio“ triumfas Kinijoje“]// Lietuvos muzikų sąjungos interneto svetainė, 2014 m. spalio 23 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116122456/https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/%E2%80%9Edagilelio%E2%80%9C-triumfas-kinijoje |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> <ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/choras_dagilelis_konkurse_kinijoje_pelne_aukso_apdovanojima „Choras „Dagilėlis“ konkurse Kinijoje pelnė aukso apdovanojimą“]// Interneto svetainė „Respublika“. Kultūros naujienos, 2014 m. rugpjūčio 4 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402092900/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/choras_dagilelis_konkurse_kinijoje_pelne_aukso_apdovanojima |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref> * 2014 m. Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės“ nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (Lietuva) * [[2015]] m. absoliučiai geriausio choro vardas ir Didžiojo prizo laimėtojas festivalyje – konkurse „Mes Lietuvos vaikai” Klaipėdoje (Lietuva) <ref>[http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/105229/jaunieji_choristai_dalyvavo_konkurse-festivalyje_mes_lietuvos_vaikai_#.VX3EsbtiRCQ.facebook „Jaunieji choristai dalyvavo konkurse – festivalyje „Mes – Lietuvos vaikai““]// „LRT“ interneto svetainė, 2015 m. birželio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116123847/https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/105229/jaunieji-choristai-dalyvavo-konkurse-festivalyje-mes-lietuvos-vaikai |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> * [[2018]] m. 2017 metų „Auksinio disko“ laureatas už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį (Lietuva) <ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/berniuku-ir-jaunuoliu-choras-dagilelis-auksinio-disko-laureatas-284-961806 „Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ – „Auksinio disko“ laureatas“]// „15min.lt“ interneto svetainė, 2018 m. balandžio 24 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20180425190738/https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/berniuku-ir-jaunuoliu-choras-dagilelis-auksinio-disko-laureatas-284-961806 |date=2018 m. balandžio 25 d.}}</ref> * [[2019]] m. I vieta tarptautiniame muzikos festivalyje – konkurse „[[Silver Bells]]” [[Daugpilis|Daugpilyje]] ([[Latvija]]) <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?2456655294 „„Dagilėlis“ – konkurso „Silver bells“ I vietos nugalėtojai!“]// Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė, 2019 m. sausio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190115181916/http://www.siauliai.lt/index.php?2456655294 |date=2019 m. sausio 15 d.}}</ref> * [[2022]] m. I vieta XXI tarptautiniame jaunimo muzikos festivalyje – konkurse Bratislavoje ([[Slovakija]]) <ref>[https://www.skrastas.lt/kultura/slovakijos-dagilelis-parsiveze-aukso-apdovanojima „Iš Slovakijos „Dagilėlis“ parsivežė aukso apdovanojimą“]// Interneto svetainė „Šiaulių kraštas“, 2022 m. liepos 13 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20220716143911/https://www.skrastas.lt/kultura/slovakijos-dagilelis-parsiveze-aukso-apdovanojima |date=2022 m. liepos 16 d.}}</ref> === Diskografija === [[Vaizdas:„Dagilėlio“ kompaktinio disko „Omnis Una Gaudeamus” pristatymo koncertas 2014 m..jpg|alt=Nuotrauka, kurioje Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ koncertuoja Šiaulių koncertų salėje „Saulė“. 2014 m. gruodžio 17 d. |miniatiūra|300x300px|2014 m. gruodžio 17 d. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis, koncertmeisterė Daiva Šulcaitė) pristatė savo naują kompaktinį diską „Omnis Una Gaudeamus“.]] * [[2004]] m. – „Melsvosios Ugnies Paukštė“ (CD) Gediminas Dapkevičius, Saulė Laurinaitytė, [[Laimontas Dinius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2005]] m. – „Dagilėlis“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2006]] m. – „Vizijų simfonija Žaltys“ (CD) Gediminas Dapkevičius, [[Gintarė Skėrytė]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2007]] m. – „Langas į tavo širdį“ (CD) [[Gytis Paškevičius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2007 m. – „Dagilėlis“ (DVD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2008]] m. – „Šiauliai. Čia Mūsų Namai“ (DVD ir CD) Rolandas Janušas, Pranas Trijonis, Edmundas Čivinskas, Lainius – Laimontas Dinius, Dove – Dovilė Pipiraitė, Saulė, [[Saulius Urbonavičius|Samas – Saulius Urbonavičius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2008 m. – „Kelias į tavo širdį“ (DVD ir CD) Gytis Paškevičius, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2008 m. – „Three Kings Of Orient“ (CD) Gediminas Dapkevičius, Gintarė Skėrytė, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2011]] m. – „Laiko traukiniai“ (CD) Gytis Paškevičius, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2014]] m. – „Omnis Una Gaudeamus“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?3588244803 „„Dagilėlis“ pristatė šiauliečiams naują kompaktinę plokštelę“]// Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė, 2014 m. gruodžio 18 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116130234/http://www.siauliai.lt/index.php?3588244803 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> * [[2018]] m. – „Tylią naktį, šventą naktį“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?1710290891 „Tarptautinį pripažinimą pelnęs „Dagilėlis“ turi kalėdinę dovaną!“] {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190103161657/http://www.siauliai.lt/index.php?1710290891 |date=2019 m. sausio 3 d.}}</ref> === Veikla === Kolektyvas nuolat rengia naujas programas, koncertuoja su įvairiais meno kolektyvais ir atlikėjais, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. „Dagilėlis“, bendradarbiaudamas su Sankt Peterburgo valstybiniu Ermitažo orkestru „Camerata Sankt Peterburg“, Minsko valstybiniu kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu kameriniu orkestru, šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kaliningrado kameriniu orkestru <ref>[http://consulate-kaliningrad.mfa.lt/kaliningrad/lt/naujienos/dagilelis-vel-koncertavo-kaliningrade „„Dagilėlis“ vėl koncertavo Kaliningrade“]// Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade interneto svetainė, 2012 m. spalio 2 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402090200/http://consulate-kaliningrad.mfa.lt/kaliningrad/lt/naujienos/dagilelis-vel-koncertavo-kaliningrade |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref>, Klaipėdos kameriniu orkestru, Šiaulių kameriniu orkestru ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, atliko G.B.Pergolesi „Stabat Mater“, W.A.Mozart „Krönungsmesse“, „Missa brevis“, A.Vivaldi „Gloria“, J.Rheinberger „Stabat Mater“, L.Bernstein „Chichester psalms“, A.Žigaitytės „Praregėjimas“, S.Dobrogosz „Mass“, J.Rutter „Mass of the children“, B.Chilcott „Jubilate“ ir kt. === Koncertiniai turai === {| cellpadding="2" class="wikitable" align="center" ! Valstybė ! Metai |- |{{flagicon|Ireland}} Airija |2016 |- |{{flagicon|Belarus}} Baltarusija |1999, 2006, 2007, 2008 |- |{{flagicon|Belgium}} Belgija |2016 |- |{{flagicon|Czechia}} Čekija |2002, 2006, 2008, 2011, 2012, 2014, 2017 |- |{{flagicon|Estonia}} Estija |1996, 2004 |- |{{flagicon|Italy}} Italija |1999, 2000, 2004, 2010 |- |{{flagicon|Spain}} Ispanija |2003, 2016, 2017, 2018 |- |{{flagicon|UK}} Jungtinė Karalystė |2013, 2015, 2019 |- |{{flagicon|USA}} Jungtinės Amerikos Valstijos |2011, 2017, 2019 |- |{{flagicon|China}} Kinija |2014 |- |{{flagicon|Latvia}} Latvija |2013, 2014, 2014, 2014, 2018, 2018, 2018, 2019 |- |{{flagicon|Poland}} Lenkija |1995, 2001, 2006, 2008, 2013 |- |{{flagicon|Luxembourg}} Liuksemburgas |2012, 2018 |- |{{flagicon|France}} Prancūzija |2012 |- |{{flagicon|Russia}} Rusija |2007, 2007, 2010, 2012, 2013, 2016, 2017 |- |{{flagicon|Slovakia}} Slovakija |2022 |- |{{flagicon|Slovenia}} Slovėnija |2012 |- |{{flagicon|Switzerland}} Šveicarija |2010 |- |{{flagicon|Germany}} Vokietija |1997, 1998, 2001, 2003, 2006, 2009, 2012, 2012, 2014, 2016, 2018 |} === Meno vadovai ir vyr. dirigentai === * [[Remigijus Adomaitis]] – nuo [[1990]] m. {{Mokykla | mokykla = Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla | vieta= [[Šiauliai]], Vytauto g. 113, {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]] | direktorė = [[Remigijus Adomaitis]] | skaičius = 330 ([[2014]] m.) | data = [[1999]] m. | laidos = 15 (2014 m.) | darbuotojai = 26 (2014 m.) | pav = 05.09.2011 Siauliai singing school DAGILELIS.JPG | dydis = 250px }} == Apie mokyklą == Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla įsteigta [[1999]] m. [[rugsėjo 1]] dieną. <ref>[http://www.skrastas.lt/?data=1999-10-05&rub=1143711027&id=1146064657 „„Dagilėlis“ įžengė į savo mokyklą“]// Interneto svetainė „Šiaulių kraštas“, 1999 m. spalio 5 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20160305153639/http://skrastas.lt/?data=1999-10-05&rub=1143711027&id=1146064657 |date=2016 m. kovo 5 d.}}</ref> Tai viena jauniausių [[muzika|muzikos]] mokyklų Lietuvoje, kurioje šiuo metu mokosi per 300 berniukų ir jaunuolių nuo 4 iki 19 metų. Mokyklos kolektyvai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose, respublikiniuose ir miesto renginiuose, aktyviai koncertuoja, o berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas [[Remigijus Adomaitis]]) – daugkartinis įvairių tarptautinių bei respublikinių festivalių ir konkursų laureatas. === Direktoriai === * [[Remigijus Adomaitis]] – nuo [[1999]] m. == Nuorodos == * [http://www.dagilelis.lt/ „Dagilelis.lt“]// Oficiali berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ interneto svetainė nuo 2016 m. sausio 2 d. Pirmoji interneto svetainės laida nuo 2006 m.: {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20111109005305/http://dagilelis.lt:80/article/archive/172 |date=2011 m. lapkričio 9 d.}} Antroji interneto svetainės laida 2012 m.: {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20151221181050/http://www.dagilelis.lt/ |date=2015 m. gruodžio 21 d.}} * [http://www.youtube.com/user/infodagilelis Youtube: „Berniukų choras Dagilėlis“]// Berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ vaizdo įrašai kanale „[[Youtube]]“ nuo 2008 m. birželio 10 d. * [https://www.facebook.com/Dagilelis Facebook: „Dagilėlis“]// Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ socialiniame tinkle „[[Facebook]]“ nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. * [http://www.auksinisstrazdas.lt/lt/performers-actors/dagilelis „Dagilėlis“] {{Dead link|{{subst:DATE}}}}// Paramos fondo „Auksinis Strazdas“ interneto svetainė, 2009 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20160304101136/http://www.auksinisstrazdas.lt/lt/performers-actors/dagilelis |date=2016 m. kovo 4 d.}} {{Šiaulių mokyklos}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos berniukų chorai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos mokyklos]] [[Kategorija:Šiaulių miesto savivaldybės mokyklos]] 7n4jxeh9vw8cc8muizmrg5wcqvgeruc 6667588 6667145 2022-08-20T07:53:37Z Nestea 25298 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | pavadinimas = berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ | pav = 26.02.2014 Boys’ Choir DAGILĖLIS. The White Hall of Presidential Palace.JPG|thumb|26.02.2014 Boys’ Choir “Dagilėlis”. The White Hall of Presidential Palace. | alt = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ prieš atsiimant apdovanojimą iš Lietuvos Respublikos Prezidentės. 2014 m. vasario 26 d. | antraštė = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ prieš atsiimant apdovanojimą iš [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentės]]. 2014 m. vasario 26 d. | fonas = klasikinis_ansamblis | dar žinomas = Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ | kilmė = [[Šiauliai]], Vytauto g. 113, {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]] </br> {{coord|55|55|48.2|N|23|18|34.1|E|region:LT_type:city(128000)|display=inline,title}} | žanras = Chorinė muzika, klasikinė muzika, [[vokalinė muzika]], romantinė muzika, [[renesanso muzika]], šiuolaikinė muzika | aktyvumo_metai = [[1990]]–dabar | susijusi_veikla = [[Šiaulių kamerinis orkestras]], [[Šv. Kristoforo kamerinis orkestras]], [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras]] | URL = {{URL|www.dagilelis.lt}} }} '''Dagilėlis''' – [[Lietuva|Lietuvos]] berniukų ir jaunuolių [[choras]] bei dainavimo [[mokykla]] [[Šiauliai|Šiauliuose]]. == Istorija == * [[1990]] m. Remigijus Adomaitis Šiauliuose įkūrė berniukų chorą „Dagilėlis” * [[1991]] m. įsteigta choro studija, kurioje greta dainavimo berniukus pradėta mokyti solfedžio, muzikos istorijos, grojimo muzikos instrumentais * [[1999]] m. įsteigta Šiaulių „Dagilėlio” dainavimo mokykla == Apie chorą == [[Vaizdas:Dagilėlis logo.png|180px|miniatiūra|dešinėje|„Dagilėlio“ logotipas]] Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ žinomas kaip vienas ryškiausių šio žanro kolektyvų [[Lietuva|Lietuvoje]]. <ref>[http://www.dagilelis.lt/index.php?page=choras „Apie chorą“] // Oficiali berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ interneto svetainė, 2019 m. sausio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116095218/http://dagilelis.lt/choras/ |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> <ref>Knyga „Kraštiečiai. Šiauliai“. Šiauliai, 2014. Rinktinių biografijų „Kraštiečiai“ serijos knyga, skirta Šiaulių miestui.</ref> „Dagilėlio“ indėlis į kultūrinį Šiaulių bei Lietuvos gyvenimą, puoselėjamas chorinio dainavimo tradicijas ir Lietuvos choro meno atstovavimą užsienyje įvertintas: * [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentų]] padėkos raštais, diplomais * [[Lietuvos liaudies kultūros centras|Lietuvos liaudies kultūros centro]] ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo „Aukso Paukštė“ nominacijomis „Naujai suspindusi žvaigždė“ <ref>[http://www.lnkc.lt/go.php/lit/1999/804 „„Aukso Paukštės” laureatai 1999 m.“]// Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė, 1999 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116094935/http://www.lnkc.lt/go.php/lit/1999/804 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> ir „Tarptautinė spindesio žvaigždė“ <ref>[http://www.lnkc.lt/go.php/lit/Chorai/544 „Nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė““]// Lietuvos nacionalinio kultūros centro interneto svetainė, 2014 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116093417/http://www.lnkc.lt/go.php/lit/Chorai/544 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> * specialiu prizu „Mūsų vardas Lietuva“ apdovanotas už Lietuvos Dainų švenčių tradicijų, kurios yra įrašytos į [[UNESCO]] nematerialaus paveldo sąrašą, puoselėjimą Lietuvos vardą „Dagilėlis“ garsina prestižinėse [[Europa|Europos]], Jungtinių Amerikos Valstijų <ref>[http://urm.lt/niujorkas/lt/naujienos/generaliniame-konsulate-niujorke-apsilanke-berniuku-choras-dagilelis „Generaliniame konsulate Niujorke apsilankė berniukų choras „Dagilėlis““]// Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Niujorke interneto svetainė, 2011 m. lapkričio 5 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116095511/http://urm.lt/niujorkas/lt/naujienos/generaliniame-konsulate-niujorke-apsilanke-berniuku-choras-dagilelis |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> ir [[Kinija|Kinijos]] koncertų salėse. Tai vienintelis Lietuvos kolektyvas, kuris koncertavo: * Sankt Peterburgo valstybiniame [[Ermitažas|Ermitaže]] (Rusija) * Berlyno valstybinėje operoje „Unter den Linden“ (Vokietija) * Filadelfijos meno atlikėjų „Kimmel“ centre ([[Jungtinės Amerikos Valstijos]]) * Maria Laach abatijos bažnyčioje ([[Vokietija]]) * prestižinėje Pekino didžiojoje liaudies salėje (Kinija) [[Vaizdas:2010-03-20 Dagilėlis koncertuoja Ermitaže, Herbinėje salėje. Sankt. Peterburgas, Rusija.jpg|alt=2010 m. kovo 20 d. berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis) koncertavo Sankt Peterburgo valstybiniame Ermitaže. Koncerte dalyvavo Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo orkestras „Camerata Sankt Peterburg“. Dirigavo Maestro Saulius Sondeckis.|kairėje|miniatiūra|270x270px|2010 m. kovo 20 d. berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas Remigijus Adomaitis) koncertavo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] valstybiniame [[Ermitažas|Ermitaže]]. Koncerte dalyvavo Sankt Peterburgo valstybinio Ermitažo orkestras „Camerata Sankt Peterburg“. Dirigentas Maestro [[Saulius Sondeckis (1928)]].]] === Įvertinimas === Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ pelnė puikius klausytojų ir muzikos kritikų atsiliepimus po koncertų Vašingtono šv. Mato katedroje ([[Jungtinės Amerikos Valstijos]]), Sankt Peterburgo M. Glinkos valstybinėje Kapeloje ir Kaliningrado Katedroje (Rusija), Kornvalio grafystės Truro Katedroje ([[Jungtinė Karalystė]]), Baltarusijos valstybinėje ([[Baltarusija]]) ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Kaliningrado filharmonijoje ([[Rusija]]). Remigijaus Adomaičio vadovaujamas berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ pelnė laureatų vardus ir diplomus įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose chorų festivaliuose bei konkursuose: * [[1997]] m. laureato vardas Moksleivių dainų šventės konkurse Vilniuje (Lietuva) * 1997 m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Gysenas|Gysene]] ([[Vokietija]]) * [[1998]] m. I vieta tarptautiniame vaikų ir jaunimo chorų festivalyje „Dainų versmė 98“ (Lietuva) * [[1999]] m. I premija ir aukso medalis tarptautiniame chorų konkurse „Guido d‘Arezzo“ Arece ([[Italija]]) * 1999 m. [[Lietuvos liaudies kultūros centras|Lietuvos liaudies kultūros centro]] ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės“ nominacija „Naujai suspindusi žvaigždė“ (Lietuva) * [[2000]] m. I vieta tarptautiniame konkurse „Music World“ Fivizzano (Italija) * [[2001]] m. absoliučiai geriausio choro vardas ir Didžiojo prizo laimėtojas festivalyje – konkurse „Mes Lietuvos vaikai“ [[Klaipėda|Klaipėdoje]] (Lietuva) * [[2002]] m. I vieta tarptautiniame Advento muzikos konkurse [[Praha|Prahoje]] ([[Čekija]]) * [[2004]] m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Roma|Romoje]] (Italija) * [[2006]] m. GRAND PRIX ir du aukso medaliai tarptautiniame chorų konkurse „Mundi Cantat“ Olomouce (Čekija) * [[2007]] m. GRAND PRIX ir pirma premija tarptautiniame sakralinės muzikos konkurse [[Kaunas|Kaune]] (Lietuva) * [[2010]] m. I vieta tarptautiniame chorų konkurse [[Lekas (Italija)|Leke]] (Italija) * [[2011]] m. I vieta Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose MMX (ŠAMA) chorų kategorijoje (Lietuva) <ref>[http://sama.lt/?p=270 „Dagilėlis“]// ŠAMA interneto svetainė, 2011 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20110413073504/http://sama.lt/?p=270 |date=2011 m. balandžio 13 d.}}</ref> * [[2011]] m. [[spalio 21]] d. paskelbta „Berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ diena“ [[Baltimorė]]je ([[JAV]]) * [[2012]] m. I vieta Šiaulių apskrities muzikos apdovanojimuose MMXI (ŠAMA) chorų kategorijoje (Lietuva) * 2012 m. specialus prizas „Berniukų ir jaunuolių chorui „Dagilėlis“ už [[Dainų šventė|dainų šventės]] tradicijų puoselėjimą (Lietuva) * [[2013]] m. I vieta tarptautiniame Vroclavo chorų festivalyje – konkurse „Vratislavia Sacra“ ([[Lenkija]]) <ref>[http://www.vratislaviasacra.pl/ „Vratislavia Sacra 2013“]// Tarptautinio Vroclavo chorų festivalio – konkurso „Vratislavia Sacra“ interneto svetainė, 2013 m. balandžio 5-7 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402154655/http://www.vratislaviasacra.pl/past-editions13.html |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref> * [[2014]] m. I vieta ir aukso apdovanojimas XII tarptautiniame chorų konkurse – festivalyje [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinijoje]] <ref>[http://www.muzikusajunga.lt/n/%E2%80%9Edagil%C4%97lio%E2%80%9C-triumfas-kinijoje „„Dagilėlio“ triumfas Kinijoje“]// Lietuvos muzikų sąjungos interneto svetainė, 2014 m. spalio 23 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116122456/https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/%E2%80%9Edagilelio%E2%80%9C-triumfas-kinijoje |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> <ref>[http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/choras_dagilelis_konkurse_kinijoje_pelne_aukso_apdovanojima „Choras „Dagilėlis“ konkurse Kinijoje pelnė aukso apdovanojimą“]// Interneto svetainė „Respublika“. Kultūros naujienos, 2014 m. rugpjūčio 4 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402092900/http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/choras_dagilelis_konkurse_kinijoje_pelne_aukso_apdovanojima |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref> * 2014 m. Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų švenčių fondo „Aukso paukštės“ nominacija „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (Lietuva) * [[2015]] m. absoliučiai geriausio choro vardas ir Didžiojo prizo laimėtojas festivalyje – konkurse „Mes Lietuvos vaikai” Klaipėdoje (Lietuva) <ref>[http://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/105229/jaunieji_choristai_dalyvavo_konkurse-festivalyje_mes_lietuvos_vaikai_#.VX3EsbtiRCQ.facebook „Jaunieji choristai dalyvavo konkurse – festivalyje „Mes – Lietuvos vaikai““]// „LRT“ interneto svetainė, 2015 m. birželio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116123847/https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/26/105229/jaunieji-choristai-dalyvavo-konkurse-festivalyje-mes-lietuvos-vaikai |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> * [[2018]] m. 2017 metų „Auksinio disko“ laureatas už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį (Lietuva) <ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/berniuku-ir-jaunuoliu-choras-dagilelis-auksinio-disko-laureatas-284-961806 „Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ – „Auksinio disko“ laureatas“]// „15min.lt“ interneto svetainė, 2018 m. balandžio 24 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20180425190738/https://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/berniuku-ir-jaunuoliu-choras-dagilelis-auksinio-disko-laureatas-284-961806 |date=2018 m. balandžio 25 d.}}</ref> * [[2019]] m. I vieta tarptautiniame muzikos festivalyje – konkurse „[[Silver Bells]]” [[Daugpilis|Daugpilyje]] ([[Latvija]]) <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?2456655294 „„Dagilėlis“ – konkurso „Silver bells“ I vietos nugalėtojai!“]// Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė, 2019 m. sausio 14 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190115181916/http://www.siauliai.lt/index.php?2456655294 |date=2019 m. sausio 15 d.}}</ref> * [[2022]] m. I vieta XXI tarptautiniame jaunimo muzikos festivalyje – konkurse Bratislavoje ([[Slovakija]]) <ref>[https://www.skrastas.lt/kultura/slovakijos-dagilelis-parsiveze-aukso-apdovanojima „Iš Slovakijos „Dagilėlis“ parsivežė aukso apdovanojimą“]// Interneto svetainė „Šiaulių kraštas“, 2022 m. liepos 13 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20220716143911/https://www.skrastas.lt/kultura/slovakijos-dagilelis-parsiveze-aukso-apdovanojima |date=2022 m. liepos 16 d.}}</ref> === Diskografija === [[Vaizdas:„Dagilėlio“ kompaktinio disko „Omnis Una Gaudeamus” pristatymo koncertas 2014 m..jpg|alt=Nuotrauka, kurioje Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ koncertuoja Šiaulių koncertų salėje „Saulė“. 2014 m. gruodžio 17 d. |miniatiūra|300x300px|2014 m. gruodžio 17 d. Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis, koncertmeisterė Daiva Šulcaitė) pristatė savo naują kompaktinį diską „Omnis Una Gaudeamus“.]] * [[2004]] m. – „Melsvosios Ugnies Paukštė“ (CD) Gediminas Dapkevičius, Saulė Laurinaitytė, [[Laimontas Dinius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2005]] m. – „Dagilėlis“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2006]] m. – „Vizijų simfonija Žaltys“ (CD) Gediminas Dapkevičius, [[Gintarė Skėrytė]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2007]] m. – „Langas į tavo širdį“ (CD) [[Gytis Paškevičius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2007 m. – „Dagilėlis“ (DVD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2008]] m. – „Šiauliai. Čia Mūsų Namai“ (DVD ir CD) Rolandas Janušas, Pranas Trijonis, Edmundas Čivinskas, Lainius – Laimontas Dinius, Dove – Dovilė Pipiraitė, Saulė, [[Saulius Urbonavičius|Samas – Saulius Urbonavičius]], berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2008 m. – „Kelias į tavo širdį“ (DVD ir CD) Gytis Paškevičius, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * 2008 m. – „Three Kings Of Orient“ (CD) Gediminas Dapkevičius, Gintarė Skėrytė, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2011]] m. – „Laiko traukiniai“ (CD) Gytis Paškevičius, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ * [[2014]] m. – „Omnis Una Gaudeamus“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?3588244803 „„Dagilėlis“ pristatė šiauliečiams naują kompaktinę plokštelę“]// Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė, 2014 m. gruodžio 18 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190116130234/http://www.siauliai.lt/index.php?3588244803 |date=2019 m. sausio 16 d.}}</ref> * [[2018]] m. – „Tylią naktį, šventą naktį“ (CD) Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ <ref>[http://www.siauliai.lt/index.php?1710290891 „Tarptautinį pripažinimą pelnęs „Dagilėlis“ turi kalėdinę dovaną!“] {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20190103161657/http://www.siauliai.lt/index.php?1710290891 |date=2019 m. sausio 3 d.}}</ref> === Veikla === Kolektyvas nuolat rengia naujas programas, koncertuoja su įvairiais meno kolektyvais ir atlikėjais, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. „Dagilėlis“, bendradarbiaudamas su Sankt Peterburgo valstybiniu Ermitažo orkestru „Camerata Sankt Peterburg“, Minsko valstybiniu kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu kameriniu orkestru, šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kaliningrado kameriniu orkestru <ref>[http://consulate-kaliningrad.mfa.lt/kaliningrad/lt/naujienos/dagilelis-vel-koncertavo-kaliningrade „„Dagilėlis“ vėl koncertavo Kaliningrade“]// Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade interneto svetainė, 2012 m. spalio 2 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20150402090200/http://consulate-kaliningrad.mfa.lt/kaliningrad/lt/naujienos/dagilelis-vel-koncertavo-kaliningrade |date=2015 m. balandžio 2 d.}}</ref>, Klaipėdos kameriniu orkestru, Šiaulių kameriniu orkestru ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, atliko G.B.Pergolesi „Stabat Mater“, W.A.Mozart „Krönungsmesse“, „Missa brevis“, A.Vivaldi „Gloria“, J.Rheinberger „Stabat Mater“, L.Bernstein „Chichester psalms“, A.Žigaitytės „Praregėjimas“, S.Dobrogosz „Mass“, J.Rutter „Mass of the children“, B.Chilcott „Jubilate“ ir kt. === Koncertiniai turai === {| cellpadding="2" class="wikitable" align="center" ! Valstybė ! Metai |- |{{flagicon|Ireland}} Airija |2016 |- |{{flagicon|Belarus}} Baltarusija |1999, 2006, 2007, 2008 |- |{{flagicon|Belgium}} Belgija |2016 |- |{{flagicon|Czechia}} Čekija |2002, 2006, 2008, 2011, 2012, 2014, 2017 |- |{{flagicon|Estonia}} Estija |1996, 2004 |- |{{flagicon|Italy}} Italija |1999, 2000, 2004, 2010 |- |{{flagicon|Spain}} Ispanija |2003, 2016, 2017, 2018 |- |{{flagicon|UK}} Jungtinė Karalystė |2013, 2015, 2019 |- |{{flagicon|USA}} Jungtinės Amerikos Valstijos |2011, 2017, 2019 |- |{{flagicon|China}} Kinija |2014 |- |{{flagicon|Latvia}} Latvija |2013, 2014, 2014, 2014, 2018, 2018, 2018, 2019 |- |{{flagicon|Poland}} Lenkija |1995, 2001, 2006, 2008, 2013 |- |{{flagicon|Luxembourg}} Liuksemburgas |2012, 2018 |- |{{flagicon|France}} Prancūzija |2012 |- |{{flagicon|Russia}} Rusija |2007, 2007, 2010, 2012, 2013, 2016, 2017 |- |{{flagicon|Slovakia}} Slovakija |2022 |- |{{flagicon|Slovenia}} Slovėnija |2012 |- |{{flagicon|Switzerland}} Šveicarija |2010 |- |{{flagicon|Germany}} Vokietija |1997, 1998, 2001, 2003, 2006, 2009, 2012, 2012, 2014, 2016, 2018 |} === Meno vadovai ir vyr. dirigentai === * [[Remigijus Adomaitis]] – nuo 1990 m. {{Mokykla | mokykla = Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla | vieta= [[Šiauliai]], Vytauto g. 113, {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuva]] | direktorė = [[Remigijus Adomaitis]] | skaičius = 330 (2014 m.) | data = [[1999]] m. | laidos = 15 (2014 m.) | darbuotojai = 26 (2014 m.) | pav = 05.09.2011 Siauliai singing school DAGILELIS.JPG | dydis = 250px }} == Apie mokyklą == Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla įsteigta [[1999]] m. [[rugsėjo 1]] dieną.<ref>[http://www.skrastas.lt/?data=1999-10-05&rub=1143711027&id=1146064657 „„Dagilėlis“ įžengė į savo mokyklą“]// Interneto svetainė „Šiaulių kraštas“, 1999 m. spalio 5 d. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20160305153639/http://skrastas.lt/?data=1999-10-05&rub=1143711027&id=1146064657 |date=2016 m. kovo 5 d.}}</ref> Tai viena jauniausių [[muzika|muzikos]] mokyklų Lietuvoje, kurioje šiuo metu mokosi per 300 berniukų ir jaunuolių nuo 4 iki 19 metų. Mokyklos kolektyvai aktyviai dalyvauja tarptautiniuose, respublikiniuose ir miesto renginiuose, aktyviai koncertuoja, o berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ (meno vadovas [[Remigijus Adomaitis]]) – daugkartinis įvairių tarptautinių bei respublikinių festivalių ir konkursų laureatas. === Direktoriai === * [[Remigijus Adomaitis]] – nuo 1999 m. == Nuorodos == * [http://www.dagilelis.lt/ „Dagilelis.lt“]// Oficiali berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ interneto svetainė nuo 2016 m. sausio 2 d. Pirmoji interneto svetainės laida nuo 2006 m.: {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20111109005305/http://dagilelis.lt:80/article/archive/172 |date=2011 m. lapkričio 9 d.}} Antroji interneto svetainės laida 2012 m.: {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20151221181050/http://www.dagilelis.lt/ |date=2015 m. gruodžio 21 d.}} * [http://www.youtube.com/user/infodagilelis Youtube: „Berniukų choras Dagilėlis“]// Berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ vaizdo įrašai kanale „[[Youtube]]“ nuo 2008 m. birželio 10 d. * [https://www.facebook.com/Dagilelis Facebook: „Dagilėlis“]// Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ socialiniame tinkle „[[Facebook]]“ nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. * [http://www.auksinisstrazdas.lt/lt/performers-actors/dagilelis „Dagilėlis“] {{Dead link|{{subst:DATE}}}}// Paramos fondo „Auksinis Strazdas“ interneto svetainė, 2009 m. {{webarchive |url=https://web.archive.org/web/20160304101136/http://www.auksinisstrazdas.lt/lt/performers-actors/dagilelis |date=2016 m. kovo 4 d.}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Šiaulių mokyklos}} [[Kategorija:Lietuvos berniukų chorai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos mokyklos]] [[Kategorija:Šiaulių miesto savivaldybės mokyklos]] 4pbzckzteqnkpyaqhbmn2ww8yvegovp 0 243634 6667391 6587670 2022-08-19T20:05:17Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija |fonas=reg |titulas = [[Hetitų valdovų sąrašas|Hetitų karalius]] |vaizdas = |vaizdo plotis = |epigrafas = . |visas vardas = |valdymo pradžia = [[1209 m. pr. m. e.]] |karūnavimas = |valdymo pabaiga = [[1205 m. pr. m. e.]] |kiti titulai = |dinastija = [[Hetitai]] |gimė = |gimimo vieta = |mirė = |mirties vieta = |palaidotas = |tėvas = [[Tudhalijas IV]] |motina = |sutuoktinis = |sutuoktinė = |vaikai = |titulas0 = [[Hetitų valdovų sąrašas|Hetitų karalius]] |valdė0 = [[1209 m. pr. m. e.|1209]] – [[1205 m. pr. m. e.]] |pirmtakas0 = [[Tudhalijas IV]] |įpėdinis0 = [[Supiluliumas II]] |titulas1 = |valdė1 = |pirmtakas1 = |įpėdinis1 = |titulas2 = |valdė2 = |pirmtakas2 = |įpėdinis2 = |titulas3 = |valdė3 = |pirmtakas3 = |įpėdinis3 = |titulas4 = |valdė4 = |pirmtakas4 = |įpėdinis4 = |titulas5 = |valdė5 = |pirmtakas5 = |įpėdinis5 = |titulas6 = |valdė6 = |pirmtakas6 = |įpėdinis6 = }} '''Arnuvandas III''' – [[Hetitų valdovų sąrašas|hetitų karalius]], valdė nuo [[1209 m. pr. m. e.|1209]] – [[1205 m. pr. m. e.]]<ref name="info">[http://www.hittites.info/history.aspx?text=history%2fLate+Late+Empire.htm Arnuvandas III]</ref>, karaliaus [[Tudhalijas IV|Tudhalijo IV]] sūnus, [[Supiluliumas II|Supiluliumo II]] brolis. Valdant Arnuvandui, padėtis vakariniuose, šiaurės rytiniuose šalies rajonuose sparčiai blogėjo. Vakaruose teko kovoti su valstybių koalicija – [[Arcava]], [[Achaja]] ir kt. Kartų su [[Achajai|achajų]] karaliumi Attarissijumi prieš [[Hetitai|hetitus]] pradėjo kovoti, iki tol, vienas iš ištikimiausių hetitų karaliams, Arcavos karalius [[Mattuvatta]]. Buvę sąjungininkai užėmė visą pietvakarinę [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] dalį<ref>[https://web.archive.org/web/20071018050112/http://hworld.by.ru/hyst/hatti/novohet.html Neo-hetitų karalystė {{ru| }}]</ref> ir net įsibrovė į [[Senovės Kipras|Alašiją]]<ref>[http://annals.xlegio.ru/greece/bartonek/bart18.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090913000537/http://annals.xlegio.ru/greece/bartonek/bart18.htm |date=2009-09-13 }} Mikėnų suklestėjimas {{ru| }}]</ref>. Į Arnuvando protestą, Mattuvatta atsakė, kad jam nebuvo žinoma, kad Alašija priklauso hetitams. Visi šie įvykiai buvo išdėstyti molinėje plokštelėje su pavadinimu – „Mattuvattos nuodėmės“<ref>[http://www.hittites.info/translations.aspx?text=translations/historical%2fCTH147_Madduwatta.html Mattuvattos nuodėmės]</ref>. Rytuose hetitus puolė [[Hayasa|Hayasos]] karalius Mitas. Didysis tautų krausimasis buvo prasidėjęs ir trapi hetitų karalystė nebuvo paruošusi jos atlaikyti, nors Arnuvando įsakymuose dar nėra užsiminta apie artėjančią katastrofą. Kituose šaltiniuose Arnuvando III–jo valdymo metai yra nurodyti 1235–1215 m. pr. m. e.<ref>[http://www.alexhistory.narod.ru/World/Hronology/Titles/Tzar_of_Hittie.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080423073734/http://alexhistory.narod.ru/World/Hronology/Titles/Tzar_of_Hittie.htm |date=2008-04-23 }} {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080423073734/http://alexhistory.narod.ru/World/Hronology/Titles/Tzar_of_Hittie.htm |date=2008-04-23 }} Hetitų karalystė {{ru| }}]</ref> ir 1220–1215 m. pr. m. e.<ref name="nhi">[http://www.historyfiles.co.uk/KingListsMiddEast/AnatoliaHittites.htm Vidurio rytų karalystės. Hetitai]</ref>. == Nuorodos == * [http://www.world-history.ru/countries_about/421/2076.html Hetitų imperija {{ru| }}] * [http://historic.ru/books/item/f00/s00/z0000014/st004.shtml Hetitai {{ru| }}] == Taip pat skaitykite == * [[Hetitai]] * [[Mažosios Azijos istorija]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{s-start}} {{s-reg}} {{s-hou|Hetitų Naujoji karalystė||nežinoma}} |- {{s-bef|vald|before=[[Tudhalijas IV]]}} {{s-ttl|title=[[Hetitų valdovų sąrašas|Hetitų karalius]] |years= [[1209 m. pr. m. e.|1209]] – [[1205 m. pr. m. e.]]}} {{s-aft|vald|after= [[Supiluliumas II]]}} {{s-end}} [[Kategorija:Hetitų valdovai]] f7ckgzqjc4lg1sp75quaprhzuqxvi3p 0 248156 6667313 6174001 2022-08-19T18:42:08Z InternetArchiveBot 150094 Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.9 wikitext text/x-wiki {{biograf-tvarkyti}} {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Andrejus Amalrikas<br />{{ru|Андрей Алексеевич Амальрик}} | titulas = | vaizdas =Andrei Amalrik 1976.jpg | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas =Andrejus Amalrikas | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1938|5|12}} | gimimo vieta = [[Maskva]] | mirė = {{Mirė|1980|11|12|1938|5|12}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = rusų [[rašytojas]] ir [[disidentas]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <div></div> <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas =Andrei Amalrik signature.JPG | pastabos = | vikiteka =Category:Andrei Amalrik }} '''Andrejus Amalrikas''' ({{ru|Андрей Алексеевич Амальрик}}, g. [[1938]] m. [[gegužės 12]] d. [[Maskva]] – m. [[1980]] m. [[lapkričio 12]] d.) buvo rusų [[rašytojas]] ir [[disidentas]]. Vakaruose išgarsėjo kaip esė "Ar išgyvens Sovietų Sąjunga iki 1984-ųjų? " autorius. == Jaunystė == Amalrikas gimė [[1938]] m. gegužės 12 d. [[Maskva|Maskvoje]], didžiųjų [[Stalinas|Stalino]] „valymų“ metu. Andrejaus tėvas kariavo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajame pasauliniame kare]], tačiau neilgai trukus už negatyvų požiūrį į [[Stalinas|Stalino]] politiką buvo suimtas ir kalinamas, bet neilgai, tuojau jis vėl galėjo prisijungti prie [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]]. [[1944]]-aisiais Andrejaus Amalriko tėvas buvo sužeistas [[Staliningradas|Staliningrado mūšyje]] ir toliau kariauti nebegalėjo.<ref>[http://solzhenicyn.ru/modules/pages/Am_Andrej_Alekseevich.html]</ref> Nors už paskaitų nelankymą Andrejus buvo išmestas iš vidurinės mokyklos metai iki baigimo, bet pavyko gauti leidimą studijuoti [[Maskvos universitetas|Maskvos universiteto]] Istorijos fakultete.<ref>[http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9C01E4DF103BF932A25754C0A964948260]</ref> [[1963]]-iaisiais supykdė universiteto vadovybę kursiniu darbu, kuriame rašė, kad [[skandinavai|skandinavų]] kariai ir [[graikai]] devintame amžiuje turėjo daug didesnės įtakos [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] formavimuisi nei [[slavai]]. Už tai išmestas iš universiteto.<ref>[http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9C01E4DF103BF932A25754C0A964948260]</ref> Buvo menininkų [[avangardas|avangardistų]] paveikslų kolekcionierius, tokiu būdu susipažindamas su daug užsienio diplomatų ir žurnalistų. == Pirmasis įkalinimas == Neturėdamas išsilavinimo, Andrejus Amalrikas dirbo įvairiausius darbus, ir neilgai trukus pateko į [[KGB]] akiratį, kai bandė susisiekti su [[Danija|Danijos]] mokslininku per [[Danija|Danijos]] [[ambasada|ambasadą]]. [[1965]] 05 14 suimtas už „antivisuomeninį gyvenimo būdą“. Buvo nuteistas trejiems metas [[tremtis|tremties]] [[Tomskas|Tomsko]] rajone, [[Sibiras|Sibire]]. Mirus tėvui, jam buvo leista trumpam grįžti į [[Maskva|Maskvą]], kur jis ne tik pagerbė tėvo atminimą, bet ir įtikino [[totoriai|totorę]] dailininkę [[Gyuzel Makudinova]] tekėti už jo ir vykti kartu į [[tremtis|tremtį]]. [[1966]] 05 14 byla buvo peržiūrėta, nutarimas atšauktas ir šeima grįžo į Maskvą. Grįžęs Andrejus Amalrikas savo tremties metus aprašė knygoje „Nepageidaujama kelionė į [[Sibiras|Sibirą]]“. Septintajame dešimtmetyje Andrejus Amalrikas rašė pjeses absurdo teatrui. Šešių pjesių rinkinys, tarp kurių: „Mano teta gyvena Volokolamske“, „Keturiolika negražiosios Meri En meilužių“, „Pasaka apie baltą veršelį“ [[1970]]-aisiais išleista [[Amsterdamas|Amsterdame]]. Pjesė „Rytai – Vakarai“ buvo pastatyta [[Amsterdamas|Amsterdamo]] teatre „Globus“. == Disidentinė veikla == Grįžęs iš kalėjimo, dirbo neetatiniu naujienų agentūros „Naujienos/Žinios“ darbuotoju. Pastoviai palaikė ryšius su užsienio žurnalistais. Jis bandė organizuoti užsienio žurnalistų konferenciją, kurioje dalyvautų ir nuteistųjų giminaičiai. Tačiau pirmą bandymą surengti panašią konferenciją sužlugdė [[KGB]]. [http://solzhenicyn.ru/modules/pages/Am_Andrej_Alekseevich.html] Jį ypatingai domino užsienio žurnalistų padėtis [[SSRS]], priežastys, trukdžiusios jiems iki galo išpildyti savo užduotis. Apie tai parašė veikalą „Užsienio žurnalistai [[Maskva|Maskvoje]]“. Padėjo [[Pavlas Litvinovas|Pavlui Litvinovui]] rengti veikalą [[„Keturių procesas“]] (medžiagos apie J. Galanskovo, A. Ginzburgo, A. Dobrovolskio ir V. Laškovos bylą rinkinys), po pastarojo arešto pats pabaigė darbą ir perdavė veikalą užsienio žurnalistui. Buvo vienas iš atsakingų už [[Andrejus Sacharovas|Sacharovo]] veikalo „Pamąstymai apie progresą, taikų sugyvenimą ir intelektualinę laisvę“ platinimą. Su žmona protestavo prie [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] pasiuntinybės dėl pastarosios įsiveržimo į [[Nigerija|Nigerijos]] [[pilietinis karas|pilietinį karą]]. [[1968]]-ųjų pabaigoje buvo atleistas iš naujienų agentūros ir įsidarbino [[paštininkas|paštininku]]. [http://solzhenicyn.ru/modules/pages/Am_Andrej_Alekseevich.html] Parašė „Atvirą laišką Anatolijui Kuznecovui[[:en:Anatoly_Kuznetsov|Anatoly_Kuznetsov]]“ – atsišaukimą į garsaus rusų rašytojo viešą pareiškimą, kad [[SSRS]] visiškai neegzistuoja laisvė. Anot Amalriko, kad be išorinės laisvės egzistuoja dar ir vidinė laisvė, ir nors valdžia daug ką gali daryti su žmogumi, ji negali atimti jo moralinių vertybių. == ''Ar išgyvens Sovietų Sąjunga iki 1984-ųjų?'' == Siūlė įkurti „Sovietinį demokratinį judėjimą“ [http://solzhenicyn.ru/modules/pages/Am_Andrej_Alekseevich.html] ir kūrė atsišaukimų tekstus. Tų pačių metų vasarą pradėjo rašyti esė „Ar išgyvens Sovietų Sąjunga iki [[1984]]-ųjų“. Savo esė jis prognozuoja netolimą [[SSRS]] ateitį. Jis abejoja, kas bus įmanoma po [[SSRS]] griuvimo sukurti [[demokratija|demokratinę]] santvarką, ir netiki, kad išvis egzistuoja kažkokia [[liberalizmas|liberalių]], [[demokratija|demokratinių]] pažiūrų [[opozicija]] tuometinei valdžiai [http://www.vehi.net/politika/amalrik.html]. Esė metų pabaigoje buvo išleista pirmiausia [[Amsterdamas|Amsterdame]], versta į daugelį pasaulio kalbų. Dėl šios esė autorius tapo žinomas kone visame pasaulyje. Veikalas sulaukė atgarsio užsienio spaudoje, [[savilaida]] polemizavo su kūriniu, diskutavo [http://solzhenicyn.ru/modules/pages/Am_Andrej_Alekseevich.html]. Esė rašyta, kad karinis konfliktas su [[Kinija]] yra neišvengiamas, kad [[SSRS]] apie 1984-uosius turėtų subyrėti [http://solzhenicyn.ru/modules/pages/Am_Andrej_Alekseevich.html]. Esė[http://www.vehi.net/politika/amalrik.html] Andrejus Amalrikas rašė: „Turiu pabrėžti, kad mano esė nėra pagrįsta moksliniais tyrinėjimais, tik pastebėjimais. Žiūrint akademiškai, tai gali pasirodyti tik tušti pliauškalai. Bet [[SSRS]] studijuojančiam jaunimui iš Vakarų, diskusija turėtų būti tokia įdomi, kaip kad [[ichtiologija|ichtiologui]] būtų įdomu, jei žuvis staiga pradėtų kalbėti“. === Vakarų reakcija === [[SSRS]] griūties spėjimas buvo atmestas daugelio Vakarų tyrinėtojų ir specialistų. Esė nepadarė didelės įtakos [[sovietologija|sovietologijos]] mokslui. Vakaruose esė vertinta labiau kaip literatūrinis kūrinys, o ne kaip rimtas politinis sprendimas.[[:en:Andrei_Amalrik|Andrei_Amalrik]] === [[SSRS]] reakcija === Rusų [[disidentas]] [Natan Sharansky] [[:en:Natan_Sharansky|Natan_Sharansky]] sakė, kad [[1984]]-aisias, kai jis kai jis užsiminė apie Amalriko esė, [[KGB]] pareigūnai tik nusijuokė ir pasakė, kad Amalrikas jau seniai nebegyvas, o [[SSRS]] vis dar yra jų dabartis. [[:en:Andrei_Amalrik|Andrei_Amalrik]] == Antrasis įkalinimas == [[1968]]–[[1970]] metais buvo kelis kartus suimtas, jo namuose buvo daromos kratos. [[1970]] 05 21 suimtas ir ištremtas į [[Jekaterinburgas|Sverdlovską]], kur vyko tardymai ir teismas. Jis buvo kaltinamas savo kūrinių autoryste, platinimu ir interviu dalinimu. [[Levas Ubožko]], vietinis inžinierius, buvo kaltinamas Amalriko kūrinių platinimu. Kaltu Amalrikas neprisipažino ir nesutiko dalyvauti paskutiniame teismo posėdyje. Štai kokie buvo paskutiniai Andrejaus Amalriko žodžiai [[1970-ųjų]] metų teisme[http://solzhenicyn.ru/modules/pages/Am_Andrej_Alekseevich.html]: „Jeigu [[viduramžiai|viduramžių]] kovą su [[eretikas|eretiškomis]] idėjomis galima dalinai buvo pateisinti religiniu [[fanatizmas|fanatizmu]], tai, kas vyksta dabar galima pateisinti tik režimo bailumu, kuris įžvelgia pavojų platinime įvairių idėjų, svetimų aukšto rango [[biurokratizmas|biurokratams]]. <…> Ypatingai siaubas dėl mano knygose išsakytų idėjų, dėl tų faktų, kuriuos pateikiu savo knygose, verčia šituos žmones sodinti mane ant kaltinamųjų suolo kaip kriminalinį nusikaltėlį. Šitas siaubas atveda iki to, kad mane net bijo teisti [[Maskva|Maskvoje]] ir atveža čia, tikintis, kad čia mano teismas pritrauks mažiau dėmesio. <…> Mano knygos netaps blogesnės vien dėl to, kokiais rinktiniais epitetais jos čia buvo apdovanotos. Mano pažiūros netaps mažiau teisingos, net jeigu būsiu pasodintas į kalėjimą keleriems metams. Priešingai, tai gali suteikti mano įsitikinimams dar daugiau svorio (jėgos)“. Teismas nuteisė Amalriką trejiems metams [[lageris|lagerio]]. Bausmę atliko [[Novosibirskas|Novosibirske]] ir [[Magadanas|Magadane]]. [[1973]] 05 21, kai jau bausmė buvo pasibaigusi, [[Magadanas|Magadano]] prokuratūra iškėlė naują baudžiamąją bylą, paremtą tais pačiais kaltinimais. Jam skirti treji metais kalėjimo. Po nuosprendžio paskelbimo jis paskelbė bado streiką ir išbadavo 117 dienų. Tais pačiais metais teismas pakeitė savo sprendimą – vietoj trejų metų lagerio jam skirti treji metai tremties. Vėl gyveno [[Magadanas|Magadane]]. [http://solzhenicyn.ru/modules/pages/Am_Andrej_Alekseevich.html] == Paskutiniai gyvenimo metai == [[1975]] grįžo į [[Maskva|Maskvą]]. Jam primygtinai buvo siūloma su žmona pasidaryti vizas ir vykti į [[Izraelis|Izraelį]]. Jie to daryti nenorėjo, taigi rudenį buvo suimti ir apkaltinti, kad pažeidžia [[SSRS]] paso taisykles – neturi leidimo gyventi [[Maskva|Maskvoje]]. [[KGB]] iškėlė ultimatumą jam – arba emigruoti, arba sėsti į kalėjimą. Jis su žmona gavo vizas į [[Nyderlandai|Nyderlandus]]. Ten jis dirbo [[Utrechto universitetas|Utrechto universitete]], vėliau persikėlė dirbti dėstytoju į [[JAV]]. Vėliau nusipirko vilą [[Prancūzija|Prancūzijoje]], netoli [[Šveicarija|Šveicarijos]] pasienio, kur ir rašė knygą „Disidento užrašai“ (išleista po jo mirties [[1982]]-aisiais). Aktyviai užsiėmė visuomenine ir politine veikla, savo straipsnius spausdino žurnaluose „Kontinentas“, „Laivas“, „Sintaksis“. Žuvo autokatastrofoje prie [[Gvadalachara (Ispanija)|Gvadalacharos]] miesto pakeliui į [[Madridas|Madride]] vykusią [[Helsinkis|Helsinkio]] grupės konferenciją. Jis nukrypo nuo kelio ir rėžėsi į artėjantį sunkvežimį. [[Madridas|Madrido]] policija pranešė, kad jis žuvo nuo metalo gabalo, įstrigusio jam į gerklę. Kartu keliavusi žmona ir dar du disidentai [[Vladimiras Borisovas]] ir [[Viktoras Feinbergas]] atsipirko tik įbrėžimais. [http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9C01E4DF103BF932A25754C0A964948260] == Svarbiausi gyvenimo faktai == <div style="font-size: 90%"> {|border=1 style=cellpadding="2" align=center | colspan=10 align=center |'''Andrejaus Amalriko gyvenimas''' |- |colspan=7 align=center style="background:#efefef;"| '''Jaunystė''' |- | width= 100px valign=top align=center | '''1938'''<br /> Gimė Maskvoje | width= 100px valign=top align=center | '''1959 '''<br /> Įstojo į Maskvos universiteto Istorijos fakultetą | width= 200px valign=top align=center colspan=2| ''' 1963''' <br /> Pašalintas iš Maskvos universiteto |- |colspan=7 align=center style="background:#efefef;" |''' Pasipriešinimo metai''' |- |- |width= 100px valign=top align=center| ''' 1965 ''' <br /> Įkalintas pirmą kartą |width= 100px valign=top align=center| ''' 1966 ''' <br /> Bausmė atšaukta, Andrejus grįžta į Maskvą | width= 200px valign=top align=center colspan=2| ''' 1970 ''' <br /> Užsienyje išleistos dvi jo knygos |- |width= 100px valign=top align=center| ''' 1970 ''' Lapkritis <br /> Įkalintas antrą kartą |width= 100px valign=top align=center| ''' 1975 ''' <br /> Po bausmės atlikimo grįžta į Maskvą | width= 200px valign=top align=center colspan=2| ''' 1975 ''' <br /> Rugsėjis 13 <br /> Suimtas neva nelegaliai gyvenęs Maskvoje |- |colspan=7 align=center style="background:#efefef;" |'''Išeivija''' |- | width= 200px valign=top align=center colspan=2| ''' 1976 ''' <br /> Išvažiavo su žmona į Nyderlandus | width= 200px valign=top align=center colspan=2| ''' 1980 ''' <br /> Žuvo autoavarijoje |} </div> == Andrejaus Amalriko kūriniai internete == * [http://www.vehi.net/politika/amalrik.html "Ar išgyvens Sovietų Sąjunga iki 1984-ųjų? " ({{ru|"Просуществует ли Советский Союз до 1984 года?”}})]; * [http://www.krotov.info/lib_sec/01_a/ma/lrik_07.htm „Disidento užrašai“ ({{ru|"Записки диссидента"}})]; * [https://web.archive.org/web/20071028044627/http://www.sakharov-center.ru/asfcd/auth/auth_book.xtmpl?id=84385&aid=245 „Nepageidaujama kelionė į Sibirą“ ({{ru|"Нежеланное путешествие в Сибирь"}})]. == Šaltiniai == {{Ref}} 1. [http://solzhenicyn.ru/modules/pages/Am_Andrej_Alekseevich.html ЗУБАРЕВ Д.И.; ir КУЗОВКИН Г.В. Amalrikas Andrejus Aleksėjevičius ({{ru| Амальрик Андрей Алексеевич}})] 2. Amalrik Andrej. [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]]. Vilnius, 2001, t. 1, pslp. 415. 3. [[:en:Andrej_Amalrik|Andrei Amalrik. Wikipedija anglų kalba]] 4. [http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9C01E4DF103BF932A25754C0A964948260 AUSTIN, Anthony. „Kalinio gyvenimas“ (Knygos „Disidento užrašai“ apžvalga). New York Times, 1982] {{DEFAULTSORT:Amalrikas, Andrejus}} [[Kategorija:Rusijos rašytojai]] [[Kategorija:Rusijos disidentai]] [[Kategorija:Meno kolekcionieriai]] cb3v5fkuw4fol1tmfcnzx8iokn5h6da 0 252940 6667559 6148354 2022-08-20T07:32:27Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= [[Vaizdas:Wilhelm Steinitz.jpg|200px]] |tikrasvardas= Vilhelmas Šteinicas |salis= {{flag|Austrija}} |gime= [[1836]] m. [[gegužės 17]] d. |gvieta= [[Praha]] |mire= {{Mirė|1900|8|12|1836|5|17}} |mvieta= [[Niujorkas]] |pasauliocempionas= Neoficialus: 1866 ir 1872<br />Oficialus: 1886-1894 |auksciausias= 2826 }} '''Vilhelmas Šteinicas''' ({{de|Wilhelm Steinitz}}; [[1836]] m. [[gegužės 17]] d. [[Praha|Prahoje]] – [[1900]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Niujorkas|Niujorke]]) – [[Austrija|Austrijos]] šachmatininkas, pirmasis [[Sąrašas:Šachmatų pasaulio čempionai|pasaulio šachmatų čempionas]]. == Biografija == Apie Šteinico vaikystę ir jaunystę žinoma labai mažai. Jis gimė 1836 m. Prahoje smulkaus prekybininko Saliamono Šteinico šeimoje ir buvo tryliktas vaikas joje. Berniukui davė senovišką Volfo vardą, kurį jis vėliau pakeitė į Vilhelmą. Turint trylika vaikų šeimai gyvenimas buvo nelengvas. Bet Volfui, turinčiam neeilinių gabumų [[matematika]]i, tėvai pasistengė duoti gerą išsilavinimą. Baigęs realinę mokyklą, jis išlaikė brandos atestato egzaminus ir išvažiavo į [[Viena|Vieną]]. [[Šachmatai]]s Šteinicas rimčiau susidomėjo būtent Vienoje. Ten jis žaidė lengvas partijas, iš pinigų (reikėjo užsidirbti pragyvenimui) demonstravo savo meną, kartais net nežiūrėdamas į lentą. O kai Šteinicas stipriausiųjų Vienos šachmatininkų [[Turnyras|turnyruose]] laimėjo keletą gerų prizų, šachmatininkų elitas jį pripažino: į antrajį [[Londonas|Londono]] tarptautinį šachmatų turnyrą [[1862]] m. vasarą buvo pasiųstas Vilhelmas Šteinicas. V. Šteinico debiutas Londone buvo sėkmingas. Turnyrą baigė šeštas, o jo laimėta partija prieš [[Augustus Mongredien|A. Mongredieną]] buvo pripažinta gražiausia turnyre. Bet Šteinicas liko nepatenkintas rezultatais: jautė, kad gali daugiau, bet taip pat suprato, jog reikia visiškai atsiduoti šachmatams. Tad nutarė tapti šachmatininkų profesionalu. Prasidėjo beveik 40 metų trukusi didžiojo šachmatininko karjera. Be didžiulio talento, Šteinicas pasižymėjo tvirtu, valingu charakteriu, drąsa ir atkaklumu. Pagrindinis V. Šteinico ginklas buvo kombinacija. Bet jau po mačo su [[Adolfas Andersenas|Adolfu Andersenu]] jis pradėjo galvoti, kad galbūt per daug dėmesio skiria kombinacijai. Pamažu V. Šteinicas įsitikino, jog šachmatų žaidimas turi savo logikos dėsnius, kurie nepriklauso nuo atsitiktinumų bei kad teisingai žaisti šachmatais galima tik suderinus savo veiksmus su konkrečiomis pozicijos ypatybėmis, kad kiekvienai pozicijai būdingi tam tikri požymiai, kad, be atskirų figūrų vertės, egzistuoja jų tarpusavio sąveikos vertė ir t. t. Šie ir kiti šachmatų strategijos bei taktikos principai sudarė V. Šteinico šachmatų mokslo pagrindą. Tam mokslui buvo lemta suvaidinti svarbų vaidmenį šachmatų meno vystymęsi. {{ŠachmatųLenta|= | tright | '''V. Šteinicas'''−'''H. Pilchalis''', Viena, 1862 m. |= |rd|__|bd|__|kd|__|__|rd|= |pd|pd|pd|nd|nd|pd|pd|pd|= |__|__|__|__|__|__|__|__|= |__|bl|__|ql|nl|__|qd|__|= |__|__|__|__|__|__|__|__|= |bl|__|pd|__|__|__|__|__|= |pl|__|__|__|__|pl|pl|pl|= |rl|__|__|__|rl|__|kl|__|= |V. Šteinicas, aukodamas valdovę, labai gražiai užbaigė partiją: * 16. Žxd7 Vxd5; * 17. Žf6++ Kf8; * 18. Rxe7#. }} Pirmajam pasaulio čempionui teko dalyvauti daugelyje žymių turnyrų ir mačų: [[1866]] m. [[Adolf_Anderssen#Mačas_su_Šteinicu| mačas Adolfu Andersenu]]. Šį mačą galima laikyti pirmuoju neoficialiu pasaulio pirmenybių maču. V. Šteinicas laimėjo rezultatu +8, −6. [[1872]] m. Šteinicas laimėjo pirmąjį prizą tarptautiniame Londono turnyre. Tais pačiais metais jis įtikinamai nugalėjo mače prieš naują kylančią šachmatų žvaigždę − [[Johannes Zukertort|J. Cukertortą]] +7, −1, =4. [[1873]] m. Šteinicas nugalėjo tarptautiniame turnyre Vienoje. [[Vaizdas:Steinitz-Zukertort1866.jpg|thumb|250px|Šteinicas prieš Cukertortą]] V. Šteinicą nuo tada pradėta laikyti stipriausiu pasaulio šachmatininku. Bet tuo metu čempiono titulas oficialiai neegzistavo. Kai kurie manė, kad stipresnis yra [[Johanas Cukertortas|Johanas Cukertortas]], paskutiniu metu pasiekęs daugybę pergalių. Ypač įtikinanti J. Cukertorto pergalė buvo [[1883]] m. Londono turnyre, kur jis ne tik užėmė pirmąją vietą, bet ir 3 taškais aplenkė antrą vietą užėmusį V. Šteinicą. V. Šteinicas suprato, jog savo reputaciją atstatyti jis gali tik nugalėjęs savo varžovą dvikovoje. Šteinicas iškvietė [[Johanas Cukertortas|Johaną Cukertortą]] į dar vieną mačą. [[1886]] m. [[sausio 11]] d. prasidėjo istorinė dvikova tarp [[1886 m. pasaulio šachmatų čempionatas|V. Šteinico ir J. Cukertorto]], davusi pradžią oficialioms pasaulio pirmenybėms. Ji vyko trijuose Amerikos miestuose (Niujorke, [[Sent Luisas|Sent Luise]] ir [[Naujasis Orleanas|Naujajame Orleane]]) ir pasibaigė V. Šteinico pergale: +10, −5, =5. Po šios pergalės Šteinicas tapo pirmuoju oficialiu pasaulio čempionu. V. Šteinico svajonė išsipildė, bet jis vis dar troško kovos. Tačiau Šteinicas neieškojo lengvų pergalių. Eiliniu savo varžovu [[1889 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1889 m. mače dėl pasaulio šachmatų karūnos]] jis pasirinko pats. Tai buvo [[Michailas Čigorinas|M. Čigorinas]], su kuriuo kova visada būdavo sunki. V. Šteinicas nugalėjo 10½ : 6½ (+10 -6 =1) ir išlaikė titulą. Po mažiau nei dvejų metų pirmasis pasaulio čempionas [[1890/91 m. pasaulio šachmatų čempionatas|gynė savo titulą]] prieš I. Gunsbergą. [[1892 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1892 m. pradžioje vėl mačas]] su M. Čigorinu. Po nepaprastai įtemptos kovos V. Šteinicas laimėjo ir jį. Vis dėlto, po dvejų metų, [[1894 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1894 m. pasaulio čempionato mače]] V. Šteinicas (58 metų amžiaus) pralaimėjo savo 25−amečiui varžovui [[Emanuelis Laskeris|Em. Laskeriui]] ir perleido jam savo čempiono titulą. Bet ir po to jis dalyvavo varžybose, bandė [[1896 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1896/97 m. mače revanše]] atgauti titulą, bet amžius ir liga, bei [[Emanuelis Laskeris|E. Laskerio]] meistriškumas, nebeleido to padaryti. Paskutinis V. Šteinico pasirodymas buvo [[1899]] m. Londone. Po kelių mėnesių jis sunkiai susirgo ir 1900 m. rugpjūčio 12 d. Niujorke mirė. == Nuorodos == {{commonscat|Wilhelm_Steinitz}} * [http://www.chessgames.com/perl/chessplayer?pid=10421 Vilhelmo Šteinico profilis chessgames.com] {{en-icon}}. * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#World%20Champion Pasaulio čempionai] {{start box}} {{s-sports}} {{succession box| title=[[Sąrašas:Šachmatų pasaulio čempionai|Pasaulio šachmatų čempionas]]| before=-| after=[[Emanuelis Laskeris]]| years=1886–1894| }} {{end box}} {{Šachmatųpasauliočempionai}} {{DEFAULTSORT:Steinitz, Wilhelm}} [[Kategorija:Šachmatininkai]] [[Kategorija:Austrijos sportininkai]] 5j4yu2fn76j0z18livsqr8qe0a9a2pn 6667562 6667559 2022-08-20T07:34:03Z AndriejūnasK 61292 /* Biografija */ wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= [[Vaizdas:Wilhelm Steinitz.jpg|200px]] |tikrasvardas= Vilhelmas Šteinicas |salis= {{flag|Austrija}} |gime= [[1836]] m. [[gegužės 17]] d. |gvieta= [[Praha]] |mire= {{Mirė|1900|8|12|1836|5|17}} |mvieta= [[Niujorkas]] |pasauliocempionas= Neoficialus: 1866 ir 1872<br />Oficialus: 1886-1894 |auksciausias= 2826 }} '''Vilhelmas Šteinicas''' ({{de|Wilhelm Steinitz}}; [[1836]] m. [[gegužės 17]] d. [[Praha|Prahoje]] – [[1900]] m. [[rugpjūčio 12]] d. [[Niujorkas|Niujorke]]) – [[Austrija|Austrijos]] šachmatininkas, pirmasis [[Sąrašas:Šachmatų pasaulio čempionai|pasaulio šachmatų čempionas]]. == Biografija == Apie Šteinico vaikystę ir jaunystę žinoma labai mažai. Jis gimė 1836 m. Prahoje smulkaus prekybininko Saliamono Šteinico šeimoje ir buvo tryliktas vaikas joje. Berniukui davė senovišką Volfo vardą, kurį jis vėliau pakeitė į Vilhelmą. Turint trylika vaikų šeimai gyvenimas buvo nelengvas. Bet Volfui, turinčiam neeilinių gabumų [[matematika]]i, tėvai pasistengė duoti gerą išsilavinimą. Baigęs realinę mokyklą, jis išlaikė brandos atestato egzaminus ir išvažiavo į [[Viena|Vieną]]. [[Šachmatai]]s Šteinicas rimčiau susidomėjo būtent [[Viena|Vienoje]]. Ten jis žaidė lengvas partijas, iš pinigų (reikėjo užsidirbti pragyvenimui) demonstravo savo meną, kartais net nežiūrėdamas į lentą. O kai Šteinicas stipriausiųjų Vienos šachmatininkų [[Turnyras|turnyruose]] laimėjo keletą gerų prizų, šachmatininkų elitas jį pripažino: į antrajį [[Londonas|Londono]] tarptautinį šachmatų turnyrą [[1862]] m. vasarą buvo pasiųstas Vilhelmas Šteinicas. V. Šteinico debiutas Londone buvo sėkmingas. Turnyrą baigė šeštas, o jo laimėta partija prieš [[Augustus Mongredien|A. Mongredieną]] buvo pripažinta gražiausia turnyre. Bet Šteinicas liko nepatenkintas rezultatais: jautė, kad gali daugiau, bet taip pat suprato, jog reikia visiškai atsiduoti šachmatams. Tad nutarė tapti šachmatininkų profesionalu. Prasidėjo beveik 40 metų trukusi didžiojo šachmatininko karjera. Be didžiulio talento, Šteinicas pasižymėjo tvirtu, valingu charakteriu, drąsa ir atkaklumu. Pagrindinis V. Šteinico ginklas buvo kombinacija. Bet jau po mačo su [[Adolfas Andersenas|Adolfu Andersenu]] jis pradėjo galvoti, kad galbūt per daug dėmesio skiria kombinacijai. Pamažu V. Šteinicas įsitikino, jog šachmatų žaidimas turi savo logikos dėsnius, kurie nepriklauso nuo atsitiktinumų bei kad teisingai žaisti šachmatais galima tik suderinus savo veiksmus su konkrečiomis pozicijos ypatybėmis, kad kiekvienai pozicijai būdingi tam tikri požymiai, kad, be atskirų figūrų vertės, egzistuoja jų tarpusavio sąveikos vertė ir t. t. Šie ir kiti šachmatų strategijos bei taktikos principai sudarė V. Šteinico šachmatų mokslo pagrindą. Tam mokslui buvo lemta suvaidinti svarbų vaidmenį šachmatų meno vystymęsi. {{ŠachmatųLenta|= | tright | '''V. Šteinicas'''−'''H. Pilchalis''', Viena, 1862 m. |= |rd|__|bd|__|kd|__|__|rd|= |pd|pd|pd|nd|nd|pd|pd|pd|= |__|__|__|__|__|__|__|__|= |__|bl|__|ql|nl|__|qd|__|= |__|__|__|__|__|__|__|__|= |bl|__|pd|__|__|__|__|__|= |pl|__|__|__|__|pl|pl|pl|= |rl|__|__|__|rl|__|kl|__|= |V. Šteinicas, aukodamas valdovę, labai gražiai užbaigė partiją: * 16. Žxd7 Vxd5; * 17. Žf6++ Kf8; * 18. Rxe7#. }} Pirmajam pasaulio čempionui teko dalyvauti daugelyje žymių turnyrų ir mačų: [[1866]] m. [[Adolf_Anderssen#Mačas_su_Šteinicu| mačas Adolfu Andersenu]]. Šį mačą galima laikyti pirmuoju neoficialiu pasaulio pirmenybių maču. V. Šteinicas laimėjo rezultatu +8, −6. [[1872]] m. Šteinicas laimėjo pirmąjį prizą tarptautiniame Londono turnyre. Tais pačiais metais jis įtikinamai nugalėjo mače prieš naują kylančią šachmatų žvaigždę − [[Johannes Zukertort|J. Cukertortą]] +7, −1, =4. [[1873]] m. Šteinicas nugalėjo tarptautiniame turnyre Vienoje. [[Vaizdas:Steinitz-Zukertort1866.jpg|thumb|250px|Šteinicas prieš Cukertortą]] V. Šteinicą nuo tada pradėta laikyti stipriausiu pasaulio šachmatininku. Bet tuo metu čempiono titulas oficialiai neegzistavo. Kai kurie manė, kad stipresnis yra [[Johanas Cukertortas|Johanas Cukertortas]], paskutiniu metu pasiekęs daugybę pergalių. Ypač įtikinanti J. Cukertorto pergalė buvo [[1883]] m. Londono turnyre, kur jis ne tik užėmė pirmąją vietą, bet ir 3 taškais aplenkė antrą vietą užėmusį V. Šteinicą. V. Šteinicas suprato, jog savo reputaciją atstatyti jis gali tik nugalėjęs savo varžovą dvikovoje. Šteinicas iškvietė [[Johanas Cukertortas|Johaną Cukertortą]] į dar vieną mačą. [[1886]] m. [[sausio 11]] d. prasidėjo istorinė dvikova tarp [[1886 m. pasaulio šachmatų čempionatas|V. Šteinico ir J. Cukertorto]], davusi pradžią oficialioms pasaulio pirmenybėms. Ji vyko trijuose Amerikos miestuose (Niujorke, [[Sent Luisas|Sent Luise]] ir [[Naujasis Orleanas|Naujajame Orleane]]) ir pasibaigė V. Šteinico pergale: +10, −5, =5. Po šios pergalės Šteinicas tapo pirmuoju oficialiu pasaulio čempionu. V. Šteinico svajonė išsipildė, bet jis vis dar troško kovos. Tačiau Šteinicas neieškojo lengvų pergalių. Eiliniu savo varžovu [[1889 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1889 m. mače dėl pasaulio šachmatų karūnos]] jis pasirinko pats. Tai buvo [[Michailas Čigorinas|M. Čigorinas]], su kuriuo kova visada būdavo sunki. V. Šteinicas nugalėjo 10½ : 6½ (+10 -6 =1) ir išlaikė titulą. Po mažiau nei dvejų metų pirmasis pasaulio čempionas [[1890/91 m. pasaulio šachmatų čempionatas|gynė savo titulą]] prieš I. Gunsbergą. [[1892 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1892 m. pradžioje vėl mačas]] su M. Čigorinu. Po nepaprastai įtemptos kovos V. Šteinicas laimėjo ir jį. Vis dėlto, po dvejų metų, [[1894 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1894 m. pasaulio čempionato mače]] V. Šteinicas (58 metų amžiaus) pralaimėjo savo 25−amečiui varžovui [[Emanuelis Laskeris|Em. Laskeriui]] ir perleido jam savo čempiono titulą. Bet ir po to jis dalyvavo varžybose, bandė [[1896 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1896/97 m. mače revanše]] atgauti titulą, bet amžius ir liga, bei [[Emanuelis Laskeris|E. Laskerio]] meistriškumas, nebeleido to padaryti. Paskutinis V. Šteinico pasirodymas buvo [[1899]] m. Londone. Po kelių mėnesių jis sunkiai susirgo ir 1900 m. rugpjūčio 12 d. Niujorke mirė. == Nuorodos == {{commonscat|Wilhelm_Steinitz}} * [http://www.chessgames.com/perl/chessplayer?pid=10421 Vilhelmo Šteinico profilis chessgames.com] {{en-icon}}. * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#World%20Champion Pasaulio čempionai] {{start box}} {{s-sports}} {{succession box| title=[[Sąrašas:Šachmatų pasaulio čempionai|Pasaulio šachmatų čempionas]]| before=-| after=[[Emanuelis Laskeris]]| years=1886–1894| }} {{end box}} {{Šachmatųpasauliočempionai}} {{DEFAULTSORT:Steinitz, Wilhelm}} [[Kategorija:Šachmatininkai]] [[Kategorija:Austrijos sportininkai]] b1xvmh0fm0vrofmz7yzjcfmtofxvv1c 0 258707 6667575 3713360 2022-08-20T07:41:57Z Bearas 8443 panaikinta [[Kategorija:Druskininkai]]; įtraukta [[Kategorija:Druskininkų sportas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Druskininkų „Raigardas“ | image = | fullname = FK Raigardas | founded = | ground = [[Druskininkai]] | capacity = | chairman = [[Arūnas Mitkus]] | manager = [[Arūnas Mitkus]] | league = III lyga | season = 2009 | position = 7 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=FFFF00| }} '''Druskininkų „Raigardas“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Druskininkai|Druskininkų]]. == Istorija == [[1977]]-[[1988]] m. Druskininkuose gyvavo futbolo komanda „Raigardas“. Joje žaidė ir jai vadovavo [[Jonas Jazepčikas]] ir [[Vytas Kapčius]]. [[2001]] m. kilo mintis atkurti futbolo komandą „Raigardas“. Jau nuo kovo mėnesio, dar neištirpus sniegui, grupė futbolo mėgėjų, vadovaujami trenerio [[Robertas Gražulis|Roberto Gražulio]], intensyviai ruošėsi varžyboms. [[2009]] m. Druskininkų „Raigardo“ vyrų komandą atkūrė [[Arūnas Mitkus]]. Druskininkų „Raigardo“ vyrų komanda žaidžia III lygos Alytaus apskrities pirmenybėse. == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2009–2010|IV (Alytus)|7|—}} |} == Nuorodos == {{fclinks |fs=http://www.futbolinis.lt/content/team/10090/lt |ns=http://fkraigardas.ucoz.com }} {{futbolas-stub|LTU|klub}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai|Raigardas]] [[Kategorija:Druskininkų sportas]] 9ro07nxycjoi8aih2a35qk2u2by94wo 6667583 6667575 2022-08-20T07:47:06Z Makenzis 46558 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Druskininkų „Raigardas“ | image = | fullname = FK Raigardas | founded = | ground = [[Druskininkai]] | capacity = | chairman = [[Arūnas Mitkus]] | manager = [[Arūnas Mitkus]] | league = III lyga | season = 2009 | position = 7 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=FFFF00| }} '''Druskininkų „Raigardas“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Druskininkai|Druskininkų]]. == Istorija == [[1977]]-[[1988]] m. Druskininkuose gyvavo futbolo komanda „Raigardas“. Joje žaidė ir jai vadovavo [[Jonas Jazepčikas]] ir [[Vytas Kapčius]]. [[2001]] m. kilo mintis atkurti futbolo komandą „Raigardas“. Jau nuo kovo mėnesio, dar neištirpus sniegui, grupė futbolo mėgėjų, vadovaujami trenerio [[Robertas Gražulis|Roberto Gražulio]], intensyviai ruošėsi varžyboms. [[2009]] m. Druskininkų „Raigardo“ vyrų komandą atkūrė [[Arūnas Mitkus]]. Druskininkų „Raigardo“ vyrų komanda žaidę III lygos Alytaus apskrities pirmenybėse. == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2009–2010|IV (Alytus)|7|—}} |} == Nuorodos == {{fclinks |fs=http://www.futbolinis.lt/content/team/10090/lt |ns=http://fkraigardas.ucoz.com }} {{futbolas-stub|LTU|klub}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai|Raigardas]] [[Kategorija:Druskininkų sportas]] nnbxybhfa8nbi7wac66t343zy7jzvnc 6667585 6667583 2022-08-20T07:47:28Z Makenzis 46558 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Druskininkų „Raigardas“ | image = | fullname = FK Raigardas | founded = | ground = [[Druskininkai]] | capacity = | chairman = [[Arūnas Mitkus]] | manager = [[Arūnas Mitkus]] | league = III lyga | season = 2009 | position = 7 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=FFFF00| }} '''Druskininkų „Raigardas“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Druskininkai|Druskininkų]]. == Istorija == [[1977]]-[[1988]] m. Druskininkuose gyvavo futbolo komanda „Raigardas“. Joje žaidė ir jai vadovavo [[Jonas Jazepčikas]] ir [[Vytas Kapčius]]. [[2001]] m. kilo mintis atkurti futbolo komandą „Raigardas“. Jau nuo kovo mėnesio, dar neištirpus sniegui, grupė futbolo mėgėjų, vadovaujami trenerio [[Robertas Gražulis|Roberto Gražulio]], intensyviai ruošėsi varžyboms. [[2009]] m. Druskininkų „Raigardo“ vyrų komandą atkūrė [[Arūnas Mitkus]]. Druskininkų „Raigardo“ vyrų komanda žaidė III lygos Alytaus apskrities pirmenybėse. == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2009–2010|IV (Alytus)|7|—}} |} == Nuorodos == {{fclinks |fs=http://www.futbolinis.lt/content/team/10090/lt |ns=http://fkraigardas.ucoz.com }} {{futbolas-stub|LTU|klub}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai|Raigardas]] [[Kategorija:Druskininkų sportas]] osrfxgps87yod1a9tgr1yk3grd4h70t 6667589 6667585 2022-08-20T07:54:52Z Makenzis 46558 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Druskininkų „Raigardas“ | image = | fullname = FK Raigardas | founded = | ground = [[Druskininkai]] | capacity = | chairman = [[Arūnas Mitkus]] | manager = [[Arūnas Mitkus]] | league = III lyga | season = 2009 | position = 7 vieta | pattern_la1=|pattern_b1=|pattern_ra1=| leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=0000FF|socks1=FFFF00| }} '''Druskininkų „Raigardas“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Druskininkai|Druskininkų]]. == Istorija == [[1977]]–[[1988]] m. Druskininkuose gyvavo futbolo komanda „Raigardas“. Joje žaidė bei vadovavo [[Jonas Jazepčikas]] ir [[Vytas Kapčius]]. [[2001]] m. kilo mintis atkurti futbolo komandą „Raigardas“. Jau nuo kovo mėnesio, dar neištirpus sniegui, grupė futbolo mėgėjų, vadovaujami trenerio [[Robertas Gražulis|Roberto Gražulio]], intensyviai ruošėsi varžyboms. [[2009]] m. Druskininkų „Raigardo“ vyrų komandą atkūrė [[Arūnas Mitkus]]. Druskininkų „Raigardo“ vyrų komanda žaidė III lygos Alytaus apskrities pirmenybėse. == Sezonai == {{fs1|LTU}} {{fs2|LTU|2009–2010|IV (Alytus)|7|—}} |} == Nuorodos == {{fclinks |fs=http://www.futbolinis.lt/content/team/10090/lt |ns=http://fkraigardas.ucoz.com }} {{futbolas-stub|LTU|klub}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai|Raigardas]] [[Kategorija:Druskininkų sportas]] 3y9hw7zp0aj6yywhmif5ipnkr9bo7ua 0 259747 6667543 6631311 2022-08-20T06:34:43Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Frenkelio.jpg, kurią naudotojas King of Hearts pašalino Commons projekte wikitext text/x-wiki {{Coord|55|55|31|N|23|19|42|E|display=t}} [[Vaizdas:Frenkelio_vila.jpg‎|thumb|right|300px|Ch. Frenkelio vilos piešinys]] '''Ch. Frenkelio vila''' – vienas iš dviejų architektūros paminklų [[Šiauliai|Šiauliuose]]. Priklauso [[Šiaulių Aušros muziejus|Šiaulių Aušros muziejui]], joje veikia dvi ekspozicijos: „Provincijos dvaras XIX a. vid. – XX a. vid.“ ir „Žydų kultūros paveldas [[Šiauliai|Šiauliuose]]: pirkliai Frenkeliai“. == Pastato istorija == Šie istorizmo stiliaus rūmai pastatyti [[1908]] m. Juose gyveno Chaimo Frenkelio šeima, vėliau - sūnus Jakobas, kuris tikriausiai ir buvo suprojektavęs rūmus. [[1920]]–[[1940]] m. čia veikė privati žydų gimnazija. Per Antrąjį pasaulinį karą įsikūrė vokiečių karo ligoninė, vėliau ilgus metus veikė sovietų karo ligoninė. [[1994]] m. pastatas perduotas Šiaulių „Aušros“ muziejui ir restauruotas per 11 metų. == Eskpozicija „Provincijos dvaras XIX a. vid.–XX a. vid.“ == Keletas įdomiausių eksponatų: * Nyderlandų tapytojo [[Antonis Van Deikas|Antonio Van Deiko]] paveikslo „Filypo Vortono portretas“ kokybiškiausia iš visų žinomų kopijų (originalas - [[Niujorkas|Niujorko]] Metropoliteno meno muziejuje). * 21 japonų graviūra iš Edo epochos ([[1603]]–[[1868]] m.). * Lietuviškas tarpukario laikais pagamintas lempinis radijo imtuvas „Dubysa“. == Ekspozicija „Žydų kultūros paveldas [[Šiauliai|Šiauliuose]]: pirkliai Frenkeliai“ == Ekspozicijoje pasakojama apie žymų XIX–XX a. sandūros Lietuvos fabrikantą, Sankt Peterburgo I gildijos pirklį Ch. Frenkelį, jo sukurtą garsų visoje Rusijos imperijoje odų išdirbimo fabriką, labdarą Šiauliams ir vietinei žydų bendruomenei bei šeimos rezidenciją, XX a. pr. moderno architektūros statinį su parku ir stilingu fontanu – Ch. Frenkelio vilą. == Modernizacija: [[audiogidas]] == 2009 m. Ch. Frenkelio vila drauge su [[Dviračių muziejus|Dviračių muziejumi]] (Šiauliai) tapo pirmaisiais Lietuvoje neprivačiais muziejais, įsigijusiais profesionalią [[audiogidas|audiogidų]] įrangą - tokią pačią modernią, kokia [[2008]] m. buvo įdiegta prestižiniuose [[Austrija|Austrijos]] sostinės [[Šenbruno rūmai|Šenbruno rūmuose]] (vienas didžiausių [[Europa|Europos]] muziejų, prilygstantis [[Paryžius|Paryžiaus]] Luvrui ir St. Peterburgo [[Ermiražas|Ermitažui]]). [[Vaizdas:Frenkelio vila 2008 spalio mėn.JPG|thumb|right|300px|Frenkelio vila 2008 m. spalio mėn.]] == Nuorodos == * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=565&lg=2 CH. FRENKELIO VILOS EKSPOZICIJA ,,PROVINCIJOS DVARAS“] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=566&lg=2 CH. FRENKELIO VILOS EKSPOZICIJA ,,PROVINCIJOS DVARAS“] * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=1186&lg=2 Frenkelio vila] * [http://edma1.blogas.lt/zydu-paveldas-lietuvoje-istorija-tragedija-pakantumas-216.html Frenkelio vilos ekspozicija] http://www.muziejai.lt/Siauliai/frenkelio_rumai.htm* {{commonscat|Frenkelio vila}} [[Kategorija:Šiaulių Aušros muziejus]] [[Kategorija:Šiaulių pastatai]] [[Kategorija:Vilos]] lmnk2muy3yff0xjkog4z31k63bgwqoi 0 260991 6667548 6666778 2022-08-20T06:57:17Z Nomadbones 153116 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2009 m. liepos}} {{Infolentelė buvusi valstybė|vietinis pavadinimas=Teksaso respublika|ilgas pavadinimas=<small>{{en|Republic of Texas}}<br>{{es|República de Tejas}}<small>|year_start=1836|year_end=1846|sostinė=[[Ostinas]] (1839–1846)|image_map=Republic_of_Texas_labeled.svg|image_map_caption=Respublikos kontroliuojama teritorija pažymėta tamsiai žalia spalva, o teritorija, į kurią respublika pretendavo, bet kurios faktiškai nekontroliavo, pažymėta šviesiai žalia spalva.|valstybinės_kalbos=[[Anglų kalba|anglų]], [[Ispanų kalba|ispanų]]|valdymo_forma=[[Unitarinė valstybė|unitarinė]] [[Prezidentinis valdymas|prezidentinė]] [[Respublika|konstitucinė respublika]]|valdovo_titulas=Prezidentas|valdovas1=[[Sam Houston]] <small>(pirmasis)</small>|valdymo_metai1=1836–1838|valdovas2=[[Anson Jones]] <small>(paskutinis)</small>|valdymo_metai2=1844–1846|era=[[XIX amžius]]|event_start=Nepriklausomybė nuo Meksikos|event_end=Valdžios perdavimas valstijai|p1=Pirmoji Meksikos Respublika|vėliava_p1=Bandera_de_la_Primera_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg|s1=Teksasas|vėliava_s1=Flag_of_Texas.svg|s2=Indėnų teritorija|vėliava_s2=Flag_of_the_United_States_(1822-1836).svg}} '''Teksaso respublika''' ({{en|Republic of Texas}}, {{es|República de Tejas}}) – nepriklausoma valstybė [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]] tarp [[JAV|Jungtinių Amerikos Valstijų]] ir [[Meksikos Centralistinė Respublika|Meksikos]], kuri egzistavo nuo [[1836]] iki [[1846]] m. Teksaso respublikos nesutarimai su Meksika dėl pietinių ir vakarinių sienų sukėlė [[Amerikos–Meksikos karas|Amerikos–Meksikos karą]], po kurio ji buvo [[aneksija|aneksuota]] Jungtinių Valstijų. {{Šalis-stub}} [[Kategorija:JAV istorinės valstybės]] 88qzd8rukkw7kl8yr4yaxdcxwoz4tst 0 261530 6667558 6653924 2022-08-20T07:31:23Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto=[[Vaizdas:Johannes Zukertort.jpg|200px]] |tikrasvardas=Johannes Hermann Zukertort |salis= {{POLv}}<br />{{flagicon|Vokietijos imperija}} [[Vokietijos imperija]] <br />{{GBRv}} |gime={{gimė|1842|9|7}} |gvieta= [[Liublinas]] |mire={{mirė|1888|6|20|1842|9|7}} |mvieta=[[Londonas]] }} '''Johanesas Hermanas Cukertortas''' ({{de|Johannes Hermann Zukertort}}; [[1842 m.]] [[rugsėjo 7]] d. – [[1888 m.]] [[birželio 20]] d.) buvo [[Vokietija|Vokietijos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] žydų šachmatininkas. Jis buvo vienas stipriausių pasaulio šachmatininku nuo 1870-ųjų iki 1880-ųjų. 1886-aisiais pralošė mačą [[Vilhelmas Šteinicas|Vilhelmui Šteinicui]]. Tas mačas laikomas oficialia varžybų dėl pasaulio čempiono titulo pradžia. == Biografija == J. H. Cukertortas gimė {{gimė|1842|9|7}} [[Liublinas|Liubline]], bet vėliau su visa šeima persikėlė į [[Prūsija|Prūsiją]]. 1861-aisiais Cukertortas įstojo į [[Vroclavas|Vroclavo]] (tuo metu – Breslau) universitetą, kur studijavo mediciną. [[Vroclavas|Vroclave]] Cukertortas susitiko su vienu stipriausių to meto šachmatininku [[Adolfas Andersenas|Adolfu Andersenu]], kuris Cukertortą rimčiau supažindino su [[Šachmatai|šachmatais]]. [[1868]] m. žaidė [[Adolf_Anderssen#Po_mačo_su_Šteinicu| mačą su Adolfu Andersenu]] ir pralaimėjo (3½ : 8½). Atsirevanšuoti pavyko [[1871]]-aisiais metais [[Berlynas|Berlyne]] (+5, -2, =0). [[1867]]-aisiais Cukertortas persikėlė į [[Berlynas|Berlyną]], o [[1872]]-aisiais – į [[Londonas|Londoną]]. Tais pačiais metais Cukertortas žaidė mačą prieš [[Vilhelmas Šteinicas|Šteinicą]], bet pralaimėjo 3-9 (+1, -7, =4.<ref>{{cite web |url= http://www.endgame.nl/match.htm |title= Šachmatų mačai nuo Lopezo iki Euvės |language= en |accessdate= 2020 spa. 20 d |archive-date= 2002-10-16 |archive-url= https://web.archive.org/web/20021016121046/http://www.endgame.nl/match.htm |dead-url= unfit }}</ref> Cukertortas laimėjo mačus prieš [[Adolfas Andersenas|Anderseną]] ([[1871]]) ir [[Joseph Henry Blackburne|Džozefą Henrį Blekburną]] ([[1881]]). Taip pat Cukertortas sėkmingai žaidė [[Turnyras|turnyruose]]: 3 vieta (po [[Vilhelmas Šteinicas|Šteinico]] ir Blekburno) [[1872]]-aisiais Londone, pirma vieta [[Kelnas|Kelne]], antra vieta [[Leipcigas|Leipcige]] 1877-aisiais, 1-a vieta (kartu su [[Simon Winawer|Simonu Vinaveriu]], kurį po papildomo mačo nugalėjo) [[Paryžius|Paryžiuje]] [[1878]]-aisiais, antra vieta [[Berlynas|Berlyne]] 1881-aisiais (už Blekburno), 4 vieta [[Viena|Vienoje]] 1882-aisiais ir pergalė Londone 1883-aisiais, 3 taškais aplenkus Šteinicą.<ref name="BillWallProfileOfZukertort">{{cite web | url=http://www.geocities.com/SiliconValley/Lab/7378/zuk.htm | title=Johannes Zukertort by Bill Wall | access-date=2012-08-21 | archive-date=2009-10-28 | archive-url=https://web.archive.org/web/20091028085945/http://www.geocities.com/SiliconValley/Lab/7378/zuk.htm | dead-url=unfit }}</ref> Tačiau po trejų metų Cukertortas pralaimėjo [[Vilhelmas Šteinicas|Šteinicui]] mačą dėl pasaulio čempiono titulo. Po to pralaimėjimo Cukertorto sveikata smarkiai pablogėjo, o žaidimas susilpnėjo. [[1888]]-ųjų [[birželio 20]]-ąją Johanesas Cukertortas mirė. Palaidotas Bromptono kapinėse Londone. == Indėlis į šachmatus == Priešingai nei dauguma atakuojančių meistrų, Cukertortas mėgo tokius ėjimus kaip '''1. c4''' ([[Angliškasis debiutas]]) ar '''1. Žf3'''. Pastarasis dabar vadinamas [[Cukertorto debiutas|Cukertorto debiutu]]. Kartais '''1.Žf3''' vadinamas Rečio debiutu, bet tokiu pavadinimu vadinami ėjimai '''1. Žf3 d5 2. c4''' == Išnašos == {{Išnašos}} == Žinomos šachmatų partijos == * [http://www.chessgames.com/perl/chessgame?gid=1152032 Johannes Zukertort prieš NN, Leipcigas - 1877, Vienos partija, Vienos gambitas (C26), 1-0] * [http://www.chessgames.com/perl/chessgame?gid=1001802 Michailas Čigorinas prieš Johannes Zukertort, Londonas 1883, Ispaniškoji partija, Berlyno gynyba, Rio de Žaneiro variantas (C67), 0-1] * [http://www.chessgames.com/perl/chessgame?gid=1001854 Johannes Zukertort prieš Joseph Henry Blackburne, Londonas, 1883] {{Šachmatųpasauliočempionai}} {{DEFAULTSORT:Zukertort, Johannes}} [[Kategorija:Lenkijos šachmatininkai]] [[Kategorija:Vokietijos šachmatininkai]] [[Kategorija:Lenkijos žydai]] 78b3shb0yje3wyd0ax2lgj5jn3iz00p 0 262026 6667582 6090826 2022-08-20T07:45:20Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto = [[Vaizdas:Louisdelabourdonnais.jpg|260px]] |tikrasvardas = Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais |salis = {{FRAv}} |gime = {{Gimė|1795||}} |gvieta = [[Reunionas]] |mire = {{Mirė|1840|||1745||}} |mvieta = [[Londonas]] |pasauliocempionas = 1821-1840 (Neoficialus) }} '''Lui Šarlis Mahė de la Burdonė''' ({{fr|Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais}}, [[1795 m.]] – [[1840 m.]]) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] šachmatininkas, vienas stipriausių ankstyvojo [[XIX a.]] šachmatininkų. Le Burdonė gimė [[Reunjonas|Reunjono saloje]], vėliau persikėlė į Prancūziją. Jis buvo laikomas pasaulio [[Šachmatai|šachmatų]] čempionu nuo [[1821 m.]] iki savo mirties [[1840 m.]] (tuo metu oficialaus titulo nebuvo). Tokiu buvo pradėtas laikyti, kai dažnai nugalėdavo savo mokytoją ir tuo metu stipriausiu laikytą [[Alexandre Deschapelles|Aleksandrą Dešapelį]]. Žaidė daugybę mačų, daugiausia prieš kai kurių taip pat pasaulio čempionu laikytą [[Alexander McDonnell|Aleksandrą Makdonelį]]. {{-}} == Žinomos šachmatų partijos == {| |{{ŠachmatųLentaMaža|= | tright | '''Makdonelis''' - '''Le Burdonė''', [[Londonas]], [[1834 m.]] |= 8 | | | |bd| | |rd|kd|= 7 | | | |pl| | |pd|pd|= 6 | | | | | | | | |= 5 |pd| | | | | | | |= 4 | | | | | | | | |= 3 | | |ql| | | | | |= 2 |pl| | |pd|pd|pd|pl|pl|= 1 | | | |rl| | | |kl|= a b c d e f g h | Partijos pabaiga po juodųjų ėjimo '''37... e2'''. }} * [http://www.chessgames.com/perl/chessgame?gid=1001165 Aleksandras Makdonelis prieš Lui Šarlį le Burdonę, Londonas, 1834, Siciliškoji gynyba: Senoji siciliškoji gynyba. Atvira (B32), 0-1] Partija, kurioje demonstruojama pėstininkų jėga. Partijos pabaigos pozicijos labai gražios ir neįprastos. * [http://www.chessgames.com/perl/chessgame?gid=1001140 Lui Šarlis le Burdonė prieš Aleksandrą Makdonelį, Londonas, [[1834]], Priimtas valdovės gambitas: senovinis variantas (D20), 1-0]. == Išorinės nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#First%20European%20Champions Pirmieji Europos čempionai] {{DEFAULTSORT:La Bourdonnais, Louis de}} {{Šachmatųpasauliočempionai}} [[Kategorija:Prancūzijos šachmatininkai]] lo5tyvu7zcyw5bhwv5y9t868kp1vni9 6667584 6667582 2022-08-20T07:47:15Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto = [[Vaizdas:Louisdelabourdonnais.jpg|260px]] |tikrasvardas = Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais |salis = {{FRAv}} |gime = {{Gimė|1795||}} |gvieta = [[Reunionas]] |mire = {{Mirė|1840|||1745||}} |mvieta = [[Londonas]] |pasauliocempionas = 1821-1840 (Neoficialus) }} '''Lui Šarlis Mahė de la Burdonė''' ({{fr|Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais}}, [[1795 m.]] – [[1840 m.]]) – [[Prancūzija|Prancūzijos]] šachmatininkas, vienas stipriausių ankstyvojo [[XIX a.]] šachmatininkų. Le Burdonė gimė [[Reunjonas|Reunjono saloje]], vėliau persikėlė į Prancūziją. Jis buvo laikomas pasaulio [[Šachmatai|šachmatų]] čempionu nuo [[1821 m.]] iki savo mirties [[1840 m.]] (tuo metu oficialaus titulo nebuvo). Tokiu buvo pradėtas laikyti, kai dažnai nugalėdavo savo mokytoją ir tuo metu stipriausiu laikytą [[Alexandre Deschapelles|Aleksandrą Dešapelį]]. Žaidė daugybę mačų, daugiausia prieš kai kurių taip pat pasaulio čempionu laikytą [[Alexander McDonnell| Aleksandrą Makdonelį]]. {{-}} == Žinomos šachmatų partijos == {| |{{ŠachmatųLentaMaža|= | tright | '''Makdonelis''' - '''Le Burdonė''', [[Londonas]], [[1834 m.]] |= 8 | | | |bd| | |rd|kd|= 7 | | | |pl| | |pd|pd|= 6 | | | | | | | | |= 5 |pd| | | | | | | |= 4 | | | | | | | | |= 3 | | |ql| | | | | |= 2 |pl| | |pd|pd|pd|pl|pl|= 1 | | | |rl| | | |kl|= a b c d e f g h | Partijos pabaiga po juodųjų ėjimo '''37... e2'''. }} * [http://www.chessgames.com/perl/chessgame?gid=1001165 Aleksandras Makdonelis prieš Lui Šarlį le Burdonę, Londonas, 1834, Siciliškoji gynyba: Senoji siciliškoji gynyba. Atvira (B32), 0-1] Partija, kurioje demonstruojama pėstininkų jėga. Partijos pabaigos pozicijos labai gražios ir neįprastos. * [http://www.chessgames.com/perl/chessgame?gid=1001140 Lui Šarlis le Burdonė prieš Aleksandrą Makdonelį, Londonas, [[1834]], Priimtas valdovės gambitas: senovinis variantas (D20), 1-0]. == Išorinės nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#First%20European%20Champions Pirmieji Europos čempionai] {{DEFAULTSORT:La Bourdonnais, Louis de}} {{Šachmatųpasauliočempionai}} [[Kategorija:Prancūzijos šachmatininkai]] f915xzr6mq5gv8v8u9jriaph6onydqt 0 262238 6667572 6199570 2022-08-20T07:41:43Z Bearas 8443 panaikinta [[Kategorija:Druskininkai]]; įtraukta [[Kategorija:Druskininkų sportas]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{coord|54.032002|23.962059|type:landmark|display=title}} [[Vaizdas:Snow Arena.JPG|thumb|right|300px|Snow Arena [[Druskininkai|Druskininkuose]]]] '''Snow Arena''' – uždarų kalnų slidinėjimo trasų kompleksas [[Druskininkai|Druskininkuose]]. Atidarytas [[2011]] m. [[rugpjūčio 26]] d. Kompleksas yra vienas didžiausių visoje [[Europa|Europoje]], bendras trasų ilgis – daugiau kaip 1100 m, plotis – iki 50 m, o aukščio skirtumas sudaro 65,65 m. Komplekse taip pat įrengta 150 m ilgio pradedančiųjų trasa bei 640 m lauko trasa, veikianti šaltuoju metų sezonu.<ref>[http://www.snowarena.lt/lt/uzsiemimai/trasos "Snow Arena – Slidinėjimo trasos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100917075430/http://www.snowarena.lt/lt/uzsiemimai/trasos |date=2010-09-17 }}</ref> Pagrindinė trasa yra padalinta į dvi atskiras dalis – [[Snieglentė|snieglenčių parką]] ir slidinėjimo trasą. [[Sniegas|Sniegas]] komplekse gaminamas naudojant Powder Star Series technologiją. Vanduo ir oras yra vieninteliai ingredientai naudojami sniego gaminimui, biologinės ar cheminės sudėtinės medžiagos nenaudojamos siekiant išlaikyti sniego natūralumą. Vidaus temperatūra nuolatos palaikoma tarp −2 ir −4 °C (28,4 iki 24,8 °F)<ref>[http://www.snowarena.lt/en/apie_mus] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140210114456/http://www.snowarena.lt/en/apie_mus |date=2014-02-10 }}</ref> Komplekse naudojami du keltuvai – krėslinis keturvietis bei tempiamas „bugelinis“. Juostinis keltuvas naudojamas pradedančiųjų trasoje. Snow Arena teikia slidinėjimo inventoriaus nuomos paslaugas, komplekse įkurta slidinėjimo mokykla, veikia žiemos sporto įrangos parduotuvė bei 4 restoranai ir 2 barai. Su miesto centru Areną jungia virš Nemuno nutiestas [[Druskininkų lynų kelias|Lynų kelias]]. == Garsūs lankytojai == Kompleksą atidarė [[Lietuva|Lietuvos Respublikos]] [[Prezidentas|Prezidentė]] [[Dalia Grybauskaitė|Dalia Grybauskaitė]] 2011 metų rugpjūčio mėnesį.<ref>http://www.15min.lt/gallery/show/Druskininku-sniego-arena-oficialiai-atidaryta-19419?p=24</ref> [[Italija|Italijos]] nacionalinės slidinėjimo komandos narės Denise Karbon, Manuela Molgg ir Sabrina Franchini Snow Arenoje ruošėsi Pasaulio čempionato etapui 2013 metų lapkričio mėnesį.<ref>http://www.sportas.info/naujienos/18954-italu_zvaigzdes_liejo_prakaita_druskininkuose.html</ref> == Šaltiniai == {{Išn}} == Nuorodos == * [http://www.snowarena.lt/lt/home Oficiali svetainė] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100623023841/http://www.snowarena.lt/lt/home |date=2010-06-23 }} {{Lietuva-stub}} [[Kategorija:Lietuvos pastatai]] [[Kategorija:Kalnų slidinėjimas Lietuvoje]] [[Kategorija:Druskininkų sportas]] cs2i55tbe7eybvczbnq84bd19x618mt 0 269293 6667691 6623432 2022-08-20T11:03:03Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Stakliškės]] |nuo=XV a. |iki=1950 m. |v1=LDK|r1=|p1=[[Kauno apskritis]] (1565) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Alytaus apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Alytaus apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Alytaus apskritis]] (1944–1946) <br/> [[Prienų apskritis]] (1946–1950) |lat=54.59 |long=24.32 }} '''Stakliškių valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Stakliškės]]. == Istorija == Valsčius minimas nuo XV–XVI a., vėliau panaikintas. Atkurtas po I pasaulinio karo. [[1926]] m. iš Stakliškių valsčiaus [[Butrimonių valsčius|Butrimonių valsčiui]] perduoti Apuškonių viensėdis ir Česauka, [[1933]] m. – Gonciūnai. Stakliškių valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Jiezno rajonas|Jiezno rajonui]] (7 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 164 || 7670 || 1542 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Prienų|1949|Stakliškių}} || 166 || || || 7 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|100}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|103}}</ref> |- | [[Alšininkai]] || [[Alšininkų apylinkė]] |- | [[Krištapiškės]] || [[Krištapiškių apylinkė]] |- | [[Pakrovai]] || [[Pakrovų apylinkė]] |- | [[Pieštuvėnai]] || [[Pieštuvėnų apylinkė]] |- | [[Stakliškės I]] || [[Stakliškių I apylinkė]] |- | [[Stakliškės II]] || [[Stakliškių II apylinkė]] |- | [[Želkūnai]] || [[Želkūnų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 7 apylinkės |} ==Gyvenvietės== Pagal „Versme.lt“, [[1923]] m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:<ref>[http://www.versme.lt/stak_kaimai.htm Versmė.lt]</ref> {{col5}} * Alšininkų k. * Anglinykų vs. * Aniškonio vs. * Armanavos k. * Ąžuolijos k. * Bagdoniškių k. * Barkiškių vs. * Bondejų-Naujų dv. * Būdų k. * Česaukos k. * Dobrovolės vs. * Druskeliškių k. * Gailekiemių k. * Gineikonių k. * Giraičių vs. * Gončiūnų k. * Greikonio k. * Gripiškių k. * Guostelės k. * Jaunonio k. * Jermališkių k. * Jodžemio vs. * Johalinos dv. * Jugalinos-Kalnų vs. * Kalnų vs. * Kamarkos vs. * Karkliniškių vs. * Kazimeravos vs. * Kelionio k. * Konstantinopolio k. * Krasausiškių k. * Krištapiškių k. * Krusniokų vs. * Kvedariškių k. * Kvetkinės (Kvedzersčyznos) vs. * Laibutiškės vs. * Lelionio dv. * Lepelionių k. * Lesničiuvkos (Aleksandrav.) vs. * Madžionio k. * Malinavos k. * Malinavos vs. * Malūnėlio vs. * Marcinavos vs. * Masių k. * Mastaltavičių dv. * Molijos vs. * Noreikiškių (Garborių) vs. * Noreikiškių II vs. * Noreikiškių III vs. * Noreikiškių k. * Novapolio I vs. * Novapolio II vs. * Paažerės vs. * Padriežiškių k. * Pakrovo I k. * Pakrovo II k. * Pakrovo III k. * Pakrovo IV k. * Pamiškės vs. * Paulinavos vs. * Paželvios k. * Pieštuvėnų dv. * Pieštuvėnų k. * Pikelionio k. * Pikėtkos (Dzikankos) vs. * Piliakalnio vs. * Popsių k. * Pramieželių vs. * Pramiežių k. * Pučkaraisčio (Palesės) vs. * Riešutinės vs. * Rudiškių k. * Sapatkos vs. * Sieniavos vs. * Sprainiškės vs. * Stakliškių mstl. * Stanuliškių k. * Sudvariškių k. * Sutruko vs. * Šilalio (Borkų) vs. * Šlinių vs. * Taurekos I vs. * Tervidų vs. * Trakų vs. * Trečionių k. * Unkonio k. * Vardonio vs. * Virkinykų k. * Virkinykų vs. * Vyspos vs. * Višniūnų k. * Želkūnų k. * Žiupos vs. </div> Pagal „Aruodai.lt“, [[1923]] m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:<ref>[http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=27976 Aruodai.lt] (tikrinta 2021-09-10).</ref> {{col5}} * Alšininkai k. * Aniškonys vs. * Armanava k. * Ąžuolija k. * Bagdoniškės k. * Būdos k. * Druskeliškės k. * Dobrovolė k. * Gailiakiemis k. * Ganciūnai k. * Guostelė k. * Gripiškės k. * Greikonys k. * Jaunionys k. * Jarmališkės k. * Kalnai k. * Karkliniškės k. * Kazimierava k. * Kielionys k. * Krusnėkai k. * Krasaušiškės k. * Krištapiškės k. * Kvedariškės k. * Kvietkinė k. * Laibutiškės k. * Lielionys k. * Lepelionys k. * Medžionys k. * Malinava k. * Masiai k. * Padriežiškės k. * Anglininkai k. * Paulinava k. * Pazelvė k. * Pieštuvėnai k. * Pikelionys k. * Popsys k. * Pramiežiai k. * Riešutinė k. * Rūdiškės k. * Stakliškės k. * Seniava k. * Stanuliškės k. * Sudvariškės k. * Sutrukas k. * Šilelis k. * Šlynės k. * Tervydai k. * Trečionys k. * Unkonys k. * Vispa k. * Virkininkai k. * Vilkininkai k. * Vyšniūnai k. * Želkūnai k. * Žiupa k. * Barkiškės ist. vs. * Bondejos-Naujos ist. dv. * Baudėjos k. * Gineikonys k. * Jodžemis ist. vs. * Kamarka ist. vs. * Konstantinopolis ist. k. * Malinava ist. vs. * Malūnėlis ist. vs. * Marcinava ist. vs. * Noreikiškės (Garboriai) ist. vs. * Noreikiškės II ist. vs. * Noreikiškės III ist. vs. * Noreikiškės k. * Molija ist. vs. * Pamiškė ist. vs. * Novapolis I ist. vs. * Novapolis II ist. vs. * Paažerė ist. vs. * Pakrovas I ist. k. * Pakrovas II ist. vs. * Pakrovas III ist. vs. * Pakrovas IV ist. vs. * Peštuvėnai ist. dv. * Pikėtka (Dzikanka) ist. vs. * Piliakalnis ist. vs. * Pramieželiai ist. vs. * Pučkaraistis (Palesė) ist. vs. * Sapatka ist. vs. * Stakliškės ist. vs. * Sprainiškė ist. vs. * Tauriekos k. * Taurekos daržinė ist. vs. * Trakai ist. vs. * Vardonis ist. vs. </div> == Gyventojai == === Tautinė sudėtis === [[1923]] m. gyveno 7670 žmonės: * [[Lietuviai]] - 93,07% (7139); * [[Žydai]] - 5,09% (391); * [[Lenkai]] - 0,96% (74); * [[Rusai]] - 0,46% (36); * Kiti - 0,39% (30). === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1894 || [[Greikonys]] || [[Juozapas Matulaitis-Labukas]], vyskupas || 1979 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:LDK valsčiai]] [[Kategorija:Alytaus apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Kauno apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Prienų apskrities valsčiai]] ieyz1uen70yuqzeqc3qcf8ga0lw4o05 0 270335 6667671 6492611 2022-08-20T09:53:35Z Homo ergaster 10314 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Pict1309.jpg|thumb|Akrobatinė gimnastika]] [[Vaizdas:PommelHorse-YOGArtisticGymnastics-BishanSportsHall-Singapore-20100816-01.jpg|thumb|right|Lietuvos gimnastas Robertas Tvorogalas per [[2010 m. jaunimo vasaros olimpinės žaidynės|2010 m. Jaunimo olimpines žaidynes]] [[Singapūras|Singapūre]]]] [[Vaizdas:KTV Straubenhardt - Wettkampf 2006-04-02.jpg|thumb|Sportininkas atlieka [[sportinė gimnastika|sportinės gimnastikos]] pratimus ant žiedų.]] '''Gimnastika''' – [[sportas|sporto]] šaka, kurioje sportininkas turi atlikti įvairius pratimus, reikalaujančius jėgos, grakštumo, lankstumo ir koordinacijos. Žodis gimnastika kilęs iš [[graikų kalba|graikų kalbos]]. Gimnastikos elementai plačiai naudojami [[cirkas|cirke]], taip pat įvairių pasirodymų, masinių renginių metu kaip pramoginė dalis. == Istorija == Gimnastika atsirado antikinėje [[Graikija|Graikijoje]] ir labiausiai suklėstojo [[V a. pr. m. e.]] - [[IV amžius pr. m. e.|IV a. pr. m. e.]]<ref>[http://www.senoji.vpu.lt/bibl/elvpu/39655.pdf Gimanstika]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} M.Katinas</ref>. Didžiausią įtaką gimanstikos plėtojimui darė [[Atėnai]] ir [[Sparta]]. Pastarojoje šis sportas buvo taikomas kariams parengti. Dar tik besiformuojanti sąvoka „gimnastika“ antikinėje kultūroje buvo universali. Ji apėmė įvairius fizinius pratimus, šokius ir žaidimus. [[Platonas]] aprašė gimnastikos skirstymą Atėnuose, kuri buvo suskaidytą į palestriką ([[lengvoji atletika]], [[sunkioji atletika]], [[imtynės]], [[fechtavimas]], [[irklavimas]]) ir orchestiką. Orchestika dar buvo suskaidyta į sferistiką (pratimai su kamuoliu), pačią orchestiką (kulto ir kariniaisceniniai šokiai) ir kubistiką ([[akrobatika|akrobatikos]] pratimai). Orchestikoje vyravo plastikos, ritmikos, raiškaus grožio šokio elementai, kurie vėliau buvo naudojami [[meninė gimnastika|meninėje gimnastikoje]], [[baletas|balete]]. Kubistikos elementai dabar atliekami akrobatikos ir [[sportinė gimnastika|sportinės gimnastikos]] varžybose. Romėnai nedaug prisidėjo prie gimnastikos tobulinimo, bet jie pirmieji pradėjo naudoti pratimus ant medinio arklio. Toks pratimas buvo skirtas mokyti kavaleristus. Pirmasis aprašęs pratimus ant medinio arklio ruošiant karius yra [[Flavijus Vegecijus]]. [[XVI a.]] antroje pusėje vėl pradėta daugiau rašyti ir kalbėti apie gimnastiką. Mokslininkas iš [[Italija|Italijos]] [[Jeronimas Merkurialis]] parašė traktatą „Gimnastikos menas“, kuriame jis kvietė atgaivinti romėnų paliestiką ir orchestiką. Gimnastiką populiarino [[Arkandželas Tukaras]]. Jis organizuodavo pasirodymus, demonstruodavo įvairius pratimus. [[1599]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] jis išleido knygą „Trys dialogai apie akrobatinius šuolius pasisukant ore“. Antrajame dialoge rašytojas suklasifikavo akrobatikos pratimus į pratimai be prietaisų ir pratimus panaudojant prietaisus (įrankius). Tukaro veikalas tapo pirmuoju susisteminusiu akrobatikos elementus. [[XVIII a.]] pab. – [[XIX a.]] pr. vyko žinių apie fizinį ugdymą sisteminimas. Pirmieji mokslininkai, kurie stengėsi sukurti griežtą gimnastikos sistemą, buvo [[Gerhardas Fitas]] ir [[Johanas Gutsas-Mutsas]]. Vėliau iš Gutso-Mutso sistemos susiformavo dvi gimnastikos mokyklos. Viena įsitvirtino [[Vokietija|Vokietijoje]] ir pavadinta „Tumen“ (nuo „turnkunst“ (vikrumo menas)). Jos įkūrėjas - [[Fridrikas Liudvikas Janas]]. Kita Gutso-Mutso sistemos atšaka iš pradžių paplito [[Danija|Danijoje]], o vėliau [[Švedija|Švedijoje]]. [[Peras Lingas]] sudormavo ją į savitą gimnastikos sistemą. Šios dvi sistemos turi esminių skirtumų. F. Janas buvo gimnastikos ant prietaisų pradininkas, o P. Lingo siekė propaguoti tokius gimnastikos pratimus, kurie geriausiai tinka sveikatai stiprinti. Vėliau sukurta ir prancūzų gimnastikos sistema. Jos pradininkas – [[Napoleonas Bonapartas|Napoleono]] armijos pulkininkas [[Frančeskas Amorosas]]. Jo pasiūlyta gimnastikos sistema buvo skirta daugiausia tik armijai ir sukūrė tokią sistemą, kuri padėtų ruošti kareivius armijai. [[1817]] m. įkūrė gimnastikos mokyklą, kurioje mokėsi karininkai ir kareiviai. Per tokios sistemos pratybas buvo formuojami tokie įgūdžiai, kurie būtu reikalingi buityje, ypač karo sąlygomis. F. Amorosas gimnastikos pratybose naudojo parengiamuosius pratimus, atliekamus pagal muziką, šokius. Tokia sistema paplito ir kitose šalyse, bet buvo taikoma tik armijoje. Didelius nuopelnus tobulinant sportinę gimnastiką priklauso „sakalų“ gimnastikai. Šis judėjimas prasidėjo [[Čekija|Čekijoje]] [[XIX a.]] antroje pusėje. „Sakalų“ gimnastikos sistemos kūrėjas buvo [[Praha|Prahos]] universiteto profesorius [[Miroslavas Tiršas]]. Jis stengėsi sukurti tokią sistemą, kuri skatintų jaunimą praktikuoti gimnastiką nuo pat mažens. Savo metodika gimnastika buvo artima vokiečių gimnastikai, bet turėjo ir skirtumų. Profesorius stengėsi visiems judesiams suteikti tokią formą, kad atliekami pratimai keltų pasitenkinimą ne tik žiūrovams, bet ir atlikėjams. [[1881]] m. įkurta [[tarptautinė gimnastikos federacija]] (FIG), kuri yra seniausia veikianti tarptautinė sportinė federacija, pradėjo reglamentuoti ir vykdyti gimnastikos veiklą.<ref>[http://french.about.com/od/culture/a/0723.htm french.about.com] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20081005030655/http://french.about.com/od/culture/a/0723.htm |date=2008-10-05 }}</ref> Gimnastikos [[Olimpinės žaidynės|olimpiadoje]] varžybos vykdomos nuo [[1896 m. vasaros olimpinės žaidynės|1896 m. vasaros olimpinių žaidynių]]. == Gimnastikos formos == Gimnastika, kaip sporto šaka, skirstoma į įvairias gimnastikos formas: * [[Sportinė gimnastika]] (arba artistinė gimnastika, vyrų ir moterų rungtys skiriasi) * [[Ritminė gimnastika]] (arba meninė gimnastika) * [[Šuoliai ant batuto]] * Parodomoji gimnastika * [[Aerobika]] * [[Akrobatika]] * Komandinė gimnastika == Lietuvoje == [[1922]] m. įkurta ''Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija'' (dabar [[Lietuvos gimnastikos federacija]]). [[1938]] m. šaulių sąjungos šventėje [[Kaunas|Kaune]] įvyko pirmosios varžybos ant gimnastikos prietaisų. [[1947]] m. įvyko pirmasis Lietuvos sportinės gimnastikos čempionatas. [[1950]] m. surengtas pirmasis Lietuvos ritminės gimnastikos čempionatas. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvai olimpinėse žaidynėse atstovavo šie sportininkai: {| class="wikitable sortable" |- !Sportininkas !Olimpiados !Forma |- |[[Rokas Guščinas]] |[[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012]] |Sportinė |- |[[Kristina Kliukevičiūtė]] |[[1996 m. vasaros olimpinės žaidynės|1996]] |Ritminė |- |[[Julija Kovaliova]] |[[2000 m. vasaros olimpinės žaidynės|2000]] |Sportinė |- |[[Laura Švilpaitė]] |[[2012 m. vasaros olimpinės žaidynės|2012]] |Sportinė |- |[[Robert Tvorogal]] |[[2016 m. vasaros olimpinės žaidynės|2016]] |Sportinė |- |[[Jelena Zanevskaja]] |[[2008 m. vasaros olimpinės žaidynės|2008]] |Sportinė |- |} == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.fig-gymnastics.com/vsite/vtrial/page/home/0,11065,5187-187975-205197-45048-285446-custom-item,00.html Tarptautinė gimnastikos federacija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110924033203/http://www.fig-gymnastics.com/vsite/vtrial/page/home/0,11065,5187-187975-205197-45048-285446-custom-item,00.html |date=2011-09-24 }} {{commonscat|Gymnastics}} {{olimpinės sporto šakos}} [[Kategorija:Gimnastika| ]] nrvifpwaos42wc9wxci1ocnvhelxdwm 0 276812 6667426 6664651 2022-08-19T20:25:36Z Nestea 25298 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Infobox Kariniai konfliktai |conflict=Ukrainos nepriklausomybės karai |image= |caption= |date=1917–1921 m. |place=Etnografinės [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] žemės [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] |partof=[[Pirmasis pasaulinis karas]] ir [[Rusijos pilietinis karas]] |territory= |result=Ukrainos pralaimėjimas, teritorijų pasidalijimas tarp bolševikų, Lenkijos, Rumunijos ir Čekoslovakijos |combatant1={{flagicon|Ukraine|1918}} [[Ukrainos Liaudies Respublika]]<br> {{flagicon|Ukraine}} [[Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika]]<br> {{flag|German Empire}} (1918 balandis-lapkritis)<br> {{flagicon|Lenkija}} [[Lenkija]] (nuo 1920)<br> |combatant2=[[Vaizdas:Flag of the Ukrainian SSR (1927-1937).svg|20px]] [[Ukrainos SSR]]<br> [[Vaizdas:Flag_of_the_Russian_Soviet_Federative_Socialist_Republic_(1918–1925).svg|20px]] [[Rusijos TFSR]]<hr> [[File:RPAU flag.svg|25px]] [[Machnovščina]] (nuo 1920 m. kovojo prieš bolševikus) |combatant3={{flagicon|Ukraine}} [[Ukrainos valstybė]]<br>{{flagicon|Russia}} [[Baltagvardiečiai]]<hr> {{flag|German Empire}} (1917-1918)<hr> {{flagicon|Lenkija}} [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkija]] (1918-1919)<br>{{flagicon|Rumunija}} [[Rumunijos karalystė|Rumunija]] (1918) |commander1={{flagicon|Ukraine|1918}} [[Simonas Petliūra]]<br>{{flagicon|Ukraine|1918}} [[Michailas Hruševskis]]<br>{{flagicon|Ukraine|1918}} [[Oleksandras Hrekovas]]<br>{{flagicon|Ukraine|1918}} [[Jevhenas Petruškevičius]]<br>{{flagicon|Ukraine|1918}} [[Michailas Pavlenko]] |commander2=[[Vaizdas:Flag_of_the_Ukrainian_Soviet_Socialist_Republic_(1919-1929).svg|20px]] [[Stanislavas Kosioras]]<br>[[Vaizdas:Flag_of_the_Ukrainian_Soviet_Socialist_Republic_(1919-1929).svg|20px]] [[Grigorijus Petrovskis]]<br>[[Vaizdas:Flag_of_the_Ukrainian_Soviet_Socialist_Republic_(1919-1929).svg|20px]] [[Kristianas Rakovskis]]<br>[[Vaizdas:Flag_of_the_Russian_Soviet_Federative_Socialist_Republic_(1918–1925).svg|20px]] [[Aleksandras Jegorovas]]<br>[[Vaizdas:Flag_of_the_Russian_Soviet_Federative_Socialist_Republic_(1918–1925).svg|20px]] [[Michailas Frunzė]] ---- [[File:RPAU flag.svg|23px]] [[Nestoras Machno]] |strength1= |strength2= |casualties1= |casualties2= |commander3={{flagicon|Ukraine}} [[Pavlas Skoropadskis]]<br>{{flagicon|Russia}} [[Antonas Denikinas]]<br>{{flagicon|Russia}} [[Piotras Vrangelis]] ---- {{flagicon|German Empire}} [[Hermann von Eichhorn|Hermanas fon Eichhornas]] {{KIA}} ---- {{flagicon|Lenkija}} [[Juzefas Pilsudskis]]<br>{{flagicon|Rumunija}} [[Ernest Broșteanu|Ernestas Brošteanu]]}} {{Ukrainos istorija}} '''Ukrainos nepriklausomybės karai''' (taip pat '''Ukrainos revoliucija'''; {{uk|Українська революція}}) – ginkluoti konfliktai [[ukrainiečiai|ukrainiečių]] etnografinėse žemėse, kilę siekiant sukurti [[Ukraina|Ukrainos]] valstybingumą, pakeisti šalyje nusistovėjusią tvarką. Prasidėjo po [[Vasario Revoliucija|Rusijos Vasario Revoliucijos]] [[1917]] m. ir tęsėsi iki [[1921]]-ųjų kovo. Ukrainos revoliucijos metu susikūrė nepriklausomos trumpalaikės [[Ukrainos Liaudies Respublika]], [[Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika]], [[Krymo Liaudies Respublika]], marionetinė [[Ukrainos valstybė]] ([[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] parama) ir nemažai sovietinių valstybių. Dėl išorinės karinės agresijos ir vidinių ideologinių nesutarimų nebuvo pasiekti Ukrainos revoliucijos tikslai, tad nepavyko apginti nepriklausomybės. Įvairiu metu ginkluoti konfliktai vyko su [[bolševikai]]s, [[Lenkija]], Vokietijos imperija, [[Laisvoji teritorija (Machnovščina)]]. Pralaimėjus nepriklausomybės karus Ukrainos teritoriją pasidalino: [[Ukrainos SSR]] – didžioji Ukrainos dalis, [[Lenkija]] – [[Haličas]] ir [[Voluinė]], [[Rumunija]] – [[Besarabija]] ir [[Bukovina]], [[Čekoslovakija]] – [[Užkarpatė]]. == Nepriklausomybės paskelbimas == {{main|Ukrainos istorija#1917-1921 m. įvykiai}} [[1917]]-ųjų metų kovą [[Kijevas|Kijeve]] sušaukta [[Centrinė Taryba]]. [[1918]]-ųjų [[sausio 22]] d. ji paskelbė apie Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybę. 1918-ųjų vasario pradžioje Kijevą užėmė [[Raudonoji armija]]. Vasario pabaigoje rusų kariai buvo okupavę didžiąją dalį Ukrainos. Tų pačių metų kovo pradžioje išvydami rusus Ukrainą okupavo [[Vokietijos imperija|vokiečių]] kariai. 1918 m. balandį, Vokietijai palaikant, įvyko Centrinės Rados perversmas, kuriam vadovavo [[Pavlas Skoropadskis]]. Nuvertus Radą, nauju valstybės vadovu tapo Skoropadskis, pasivadinęs etmonu; suvažiavime priimtas naujas valstybės pavadinimas – [[Ukrainos valstybė]]. Ukrainą pradėjo valdyti [[Centrinių valstybių sąjunga]]. == Machnovščyna == {{main|Laisvoji teritorija (Machnovščina)}} Ukrainiečiai nenorėjo būti Centrinių valstybių sąjungos įtakoje, todėl pradėjo sukilimą. Kovai prieš Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos kariuomenes dabartinės [[Zaporožės sritis|Zaporožės srities]] teritorijoje buvo suformuoti partizanų būriai. Šis sukilimas virto [[anarchizmas|anarchistine]] revoliucija. [[Nestoras Machno]] buvo vienas iš pagrindinių partizanų būrių organizatorių, kuriuos suvienijo į „Revoliucinę Ukrainos Sukilimo Armiją“ (RUSA), taip pat vadintą Juodąja armija (jie kovėsi su juoda anarchistų vėliava) arba machnoviečiais. Teritorija, kurią machnoviečiai paėmė savo kontrolėn, vadinosi „[[Laisvoji teritorija (Machnovščina)|Machnovščina]]“. RUSA taip pat kovėsi prieš baltuosius ir antisemitinius pogromistus. Srityse, iš kurių machnoviečiai išvarė priešų pajėgas, valstiečiai ir darbininkai siekė panaikinti kapitalizmą ir valstybę organizuodamiesi į kaimų susirinkimus, komunas ir laisvas tarybas, iš kapitalistų ir žemvaldžių nusavindami fabrikus ir žemes. Etmonas Skoropadskis, marionetinės Ukrainos Valstybės galva, nesėkmingai stengėsi atkovoti RUSA užimtas Ukrainos teritorijas. Po Vokietijos vakarų fronto griūties buvo atšauktas atgal į tėvynę.{{faktas|Kokią dar Tėvynę?}} 1918 m. kovo mėn. RUSA pavyko nugalėti vokiečius, austrus, Ukrainos nacionalistus ir Baltosios armijos dalinius. [[Pirmasis Anarchistinių Grupių Kongresas]], pasivadinęs „Nabat“ (varpas) priėmė penkis pagrindinius tikslus: visų politinių partijų panaikinimas, bet kokios diktatūros atmetimas, bet kokios valstybės koncepcijos paneigimas, „proletariato diktatūros“ ar „pereinamojo laikotarpio“ atmetimas, visų darbininkų savivalda per laisvas tarybas (sovietus). Tai aiškiai skyrėsi nuo bolševikų pažiūrų. Tuo metu kovodami su baltaisiais, [[bolševikai]] laikinai sutiko su šiomis sąlygomis, bet greitai nustojo tiekti machnoviečiams svarbiausius resursus. 1921 m. rugpjūtį išvargęs Machno galiausiai išvarytas į tremtį, pabėgo į Rumuniją, tada Lenkiją ir galiausiai [[Paryžius|Paryžių]]. Anarchistinė „machnovščyna“ žlugo. == Ginkluotas konfliktas su lenkais == === Ukrainiečių judėjimas Vakarų Ukrainoje === 1918-ųjų lapkritį [[Haličas|Haliče]] įvyko sukilimas, po kurio susiformavo [[Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika]] (VULR). Tuo pačiu metu Kijeve nuverstas netekęs Vokietijos paramos Skoropadskis. Įkurta [[Ukrainos Liaudies Respublikos Direktorija]], jos vadovu tapo diktatorius [[Simonas Petliūra]]. 1919 m. sausio 22 d. įvyko iškilmingas Ukrainos Liaudies Respublikos ir Vakarų Ukrainos Liaudies Respublikos susijungimas. === Karinis konfliktas === 1918-aisiais atgavusi nepriklausomybę [[Lenkija]] ėmė siekti atkurti [[ATR|Abiejų Tautų Respubliką]] arba sukurti netgi už ją didesnę valstybę (žr. [[Tarpjūris]]). Lenkijai siekiant prisijungti ukrainiečių žemes 1918 m. rudenį kilo ginkluotas konfliktas tarp ULR ir VULR vienoje pusėje bei Lenkijos, Rumunijos ir Čekoslovakijos kitoje. Kariniai veiksmai prasidėjo 1918 m. lapkričio 1 d. Konfliktas baigėsi Ukrainos pralaimėjimu 1919-ųjų vasarą, nusinešęs apie 25 tūkstančius gyvybių. == Ginkluotas konfliktas su bolševikais == [[1920]] m. [[balandžio 21]] d. ULR Direktorija ir Lenkija susitarė dėl sienos palei [[Zbručė]]s upę ir dėl karinės sąjungos prieš bolševikus. Pagal sutartį Ukraina pripažino Haličą su plačiomis autonomijos sąlygomis Lenkijai mainais už karinę paramą kare prieš bolševikus bei ULR teritorinį neliečiamumą po karo. 1920 m. balandžio 25 d. Lenkija pradėjo didelę operaciją prieš bolševikus: pietuose puolė jungtinė lenkų ir ukrainiečių, šiaurėje vien lenkų armija. Gegužės 7-ąją užimtas Kijevas, tačiau jau mėnesio pabaigoje bolševikų armija pradėjo konrataką, po kurios užemė [[Kijevas|Kijevą]], [[Vilnius|Vilnių]], [[Minskas|Minską]] bei daugybę kitų miestų. Lemiamą [[Varšuvos mūšis (1920 m.)|mūšį prie Vyslos]] rugpjūtį laimėjo lenkai, sustabdydami tolesnį bolševikų puolimą. Karas baigėsi 1921-ųjų kovą pasirašius [[Rygos taikos sutartis (1921 m.)|Rygos taikos sutartį]]. == Taip pat skaitykite == * [[Rusijos pilietinis karas]] == Nuorodos == * [http://www.onwar.com/aced/data/romeo/russia1918.htm Rusijos pilietis karas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20051221100007/http://www.onwar.com/aced/data/romeo/russia1918.htm |date=2005-12-21 }} {{en-icon}} [[Kategorija:Ukrainos istorija]] [[Kategorija:Rusijos pilietinis karas]] ljj43dhb8867h3iobfv069rri1q4gak 0 282343 6667529 6623390 2022-08-20T04:25:12Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Joniškėlis]] |nuo=1919 |iki=1950 m. |v1=Lietuva2|r1=|p1=[[Biržų apskritis]] (1919–1940) |v2=Vokietija3|r2=[[Ostlandas]]|p2=[[Biržų apskritis]] (1941–1944) |v3=TSRS|r3=[[Lietuvos TSR]]|p3=[[Biržų apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Pasvalio apskritis]] (1947–1950) |lat=56.02 |long=24.17 }} '''Joniškėlio valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Joniškėlis]]. == Istorija == Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo, panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Joniškėlio rajonas|Joniškėlio rajonui]] (9 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 192 || 6322 || 1369 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Pasvalio|1949|Joniškėlio}} || 197 || || || 10 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|93}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|94}}</ref> |- | [[Gailioniai (Pasvalys)|Gailioniai]] || [[Gailionių apylinkė]] |- | [[Grūžiai]] || [[Grūžių apylinkė]] |- | [[Gustoniai]] || [[Gustonių apylinkė (Joniškėlis)|Gustonių apylinkė]] |- | [[Joniškėlis]] || [[Joniškėlio apylinkė]] |- | [[Katkūnai]] || [[Katkūnų apylinkė]] |- | [[Meškalaukis]] || [[Meškalaukio apylinkė]] |- | [[Saboniai]] || [[Sabonių apylinkė]] |- | [[Švobiškis]] || [[Švobiškio apylinkė]] |- | [[Valdeikiai (Pasvalys)|Valdeikiai]] || [[Valdeikių apylinkė (Joniškėlis)|Valdeikių apylinkė]] |- | [[Vildūnai]] || [[Vildūnų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 10 apylinkių |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1861 || [[Vildūnai]] || [[Antanas Bizauskas]], kunigas, knygnešys || 1937 |- | 1872 || [[Dovydai (Pasvalys)|Dovydai]] || [[Julijonas Lindė-Dobilas]], kunigas, rašytojas || 1934 |- | 1883 || [[Dzvanapolis]] || [[Romanas Chodakauskas]], karininkas || 1932 |- | 1893 || [[Gustoniai]] || [[Antanas Stapulionis]], karininkas || 1978 |- | 1894 || [[Gailioniai (Pasvalys)|Gailioniai]] || [[Petras Genys]], karininkas || 1969 |- | 1896 || [[Dovydai (Pasvalys)|Dovydai]] || [[Petras Būtėnas]], kalbininkas || 1980 |- | 1902 || [[Pažąsai]] || [[Pranciškus Masilionis]], kunigas, poetas || 1980 |- | 1905 || [[Švobiškis]] || [[Liubomiras Laucevičius (1905)|Liubomiras Laucevičius]], gydytojas || 1993 |- | 1906 || [[Pantakoniai]] || [[Stasys Antanas Bačkis]], diplomatas || 1999 |- | 1907 || [[Vildūnai]] || [[Stasys Vasauskas]], inžinierius || 2001 |- | 1915 || [[Dovydai (Pasvalys)|Dovydai]] || [[Julijonas Būtėnas]], žurnalistas || 1951 |- | 1932 || [[Senkoniai (Pasvalys)|Senkoniai]] || [[Zenonas Bajoriūnas]], pedagogas, psichologas || 2011 |- | 1935 || [[Stipinai]] || [[Juozas Čelkauskas]], muzikas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Biržų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Pasvalio apskrities valsčiai]] ek2xafdvj7cep7spvr2xctimc2dd10u 0 282647 6667340 6623375 2022-08-19T19:38:45Z CD 677 wikitext text/x-wiki :: ''Apie valsčių prie Šilutės ir Tauragės žr. [[Žemaičių Naumiesčio valsčius]]''. {{ist-valsčius |cen=[[Naujamiestis]] |nuo=XIX a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (186?–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Panevėžio apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Panevėžio apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Panevėžio apskritis]] (1944–1950) |lat=55.69 |long=24.15 }} '''Naujamiesčio valsčius''' ({{ru|Новомѣстская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, į vakarus nuo [[Panevėžys|Panevėžio]]. Centras – [[Naujamiestis]]. == Istorija == Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje. [[1947]] m. dalis teritorijos perduota naujiems [[Berčiūnų valsčius|Berčiūnų valsčiui]] ir [[Sidabravo valsčius|Sidabravo valsčiui]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajonui]] (7 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 321 || 9311 || 2039 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Naujamiesčio}} || 148 || || || 7 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|88}}</ref> |- | [[Mickiemė]] || [[Mickiemės apylinkė]] |- | [[Naujamiestis]] || [[Naujamiesčio apylinkė]] |- | [[Ragaudžiai]] || [[Ragaudžių apylinkė]] |- | [[Sargėnai (Panevėžys)|Sargėnai]] || [[Sargėnų apylinkė]] |- | [[Upytė]] || [[Upytės apylinkė]] |- | [[Vadaktėliai]] || [[Vadaktėlių apylinkė]] |- | [[Vilkeliai (Panevėžys)|Vilkeliai]] || [[Vilkelių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 7 apylinkės |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1810 || [[Naudvaris (Panevėžys)|Naudvaris]] || [[Stanislovas Kerbedis]], tiltų inžinierius || 1899 |- | 1892 || [[Gustonys]] || [[Zenonas Bačelis]], inžinierius, išeivijos veikėjas || 1973 |- | 1902 || [[Sidabravas]] || [[Vytautas Alantas]], rašytojas, žurnalistas || 1990 |- | 1913 || [[Vaišvilaičiai]] || [[Antanas Briedelis (1913)|Antanas Briedelis]], inžinierius || |- | 1920 || [[Kiemėnai (Panevėžys)|Kiemėnai]] || [[Jonas Šulskis]], biologas || 1976 |- | 1927 || [[Trakeliai (Radviliškis)|Trakeliai]] || [[Algirdas Titus Antanaitis]], literatūrologas, poetas || 2003 |- | 1937 || [[Vaišvilaičiai]] || [[Česlovas Edvardas Ladukas]], ekonomistas || |- | 1938 || [[Gastupys]] || [[Edmundas Leparskas]], inžinierius || |- | 1942 || [[Berčiūnai]] || [[Algis Povilas Kasperavičius]], istorikas || 2022 |- | 1942 || [[Naujamiestis]] || [[Albertas Čaplinskas]], informatikas || 2021 |- | 1946 || [[Naujamiestis]] || [[Angelė Kaulakienė]], kalbininkė || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] a06dbil6opvxwfumelcuwt8dm9cdv0q 0 282667 6667532 6623394 2022-08-20T04:42:37Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Pumpėnai]] |nuo=XIX a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (186?–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Biržų apskritis]] (1919–1926) <br/> [[Panevėžio apskritis]] (1926–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Panevėžio apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Panevėžio apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Pasvalio apskritis]] (1947–1950) |lat=55.93 |long=24.34 }} '''Pumpėnų valsčius''' ({{ru|Помпянская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Pumpėnai]]. == Istorija == Valsčius įkurtas XIX a. [[1923]] m. Pumpėnų valsčius jungė 128 vietoves, 1271 ūkį ir 8224 gyventojus. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Joniškėlio rajonas|Joniškėlio rajonui]] (11 apylinkių). {{vls-ist}} |- | [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 208 || 8224 || 1759 || || 128 vietovės |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Pasvalio|1949|Pumpėnų}} || 182 || || || 11 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|93}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|95}}</ref> |- | [[Adomava]] || [[Adomavos apylinkė]] |- | [[Gegužinė (Panevėžys)|Gegužinė]] || [[Gegužinės apylinkė (Joniškėlis)|Gegužinės apylinkė]] |- | [[Jurgėnai (Pasvalys)|Jurgėnai]] || [[Jurgėnų apylinkė]] |- | [[Krikliniai]] || [[Kriklinių apylinkė]] |- | [[Mickeliūnai]] || [[Mickeliūnų apylinkė]] |- | [[Mitkai (Panevėžys)|Mitkai]] || [[Mitkų apylinkė]] |- | [[Pumpėnai]] || [[Pumpėnų apylinkė]] |- | [[Rinkūnai (Pasvalys)|Rinkūnai]] || [[Rinkūnų apylinkė (Joniškėlis)|Rinkūnų apylinkė]] |- | [[Smilgeliai]] || [[Smilgelių apylinkė]] |- | [[Talkoniai]] || [[Talkonių apylinkė]] |- | [[Vilkiškiai]] || [[Vilkiškių apylinkė (Joniškėlis)|Vilkiškių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 11 apylinkių |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1817 || [[Birželiai]] || [[Rozalija Jasienskytė]]-Landsbergienė, [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis|Gabrieliaus Landsbergio-Žemkalnio]] motina || 1904 |- | 1852 || [[Birželiai]] || [[Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis]], dramaturgas, teatro veikėjas, publicistas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas || 1916 |- | 1881 || [[Paliukai]] || [[Juozas Zikaras]], skulptorius || 1944 |- | 1894 || [[Akmenytė]] || [[Alfonsas Jurskis]], radiotechnikas || 1966 |- | 1896 || [[Vilkiškiai]] || [[Bronius Gertus]], karininkas || 1973 |- | 1907 || [[Stebeikėliai]] || [[Bernardas Brazdžionis]], poetas || 2002 |- | 1907 || [[Stanioniai]] || [[Kazimieras Barėnas]], rašytojas, vertėjas || 2006 |- | 1912 || [[Sereikoniai]] || [[Juozas Jankus]], scenografas || 1999 |- | 1916 || [[Puodžiūnai]] || [[Antanas Strabulis]], literatūrologas, redaktorius || 1999 |- | 1928 || [[Kalnas (Pasvalys)|Kalnas]] || [[Jonas Aničas]], istorikas || 2022 |- | 1938 || [[Dirvonai (Pasvalys)|Dirvonai]] || [[Ona Gaučienė]], agronomė || |- | 1940 || [[Talkoniai]] || [[Stanislova Domarkienė]], gydytoja || 2015 |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Biržų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Pasvalio apskrities valsčiai]] coy6b734rtw90v00pjc8edt7o1bbfyk 0 285692 6667668 6623408 2022-08-20T09:48:18Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Plateliai]] |nuo=XV a. |iki=1950 m. |v1=LDK|r1=[[Žemaitijos seniūnija]]|(XVI a. vidurys) <br/> [[Šiaulių reparticija]] (1775–1791) <br/> [[Telšių reparticija]] (1791) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Kretingos apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Kretingos apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Kretingos apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Plungės apskritis]] (1947–1950) |lat=56.04 |long=21.82 }} '''Platelių valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Plateliai]]. == Istorija == [[1451]]–[[1485]] m. Platelių valda (valsčius), siekęs tuometinę sieną su Livonija, Baltijos jūrą ir Minijos upę, atiteko [[Jonas Kęsgaila|Jonui Kęsgailai]].<ref>{{Vle|plateliai|2021-09-28|Plateliai|Kazys Misius}}</ref> [[1511]] m. [[spalio 2]] d. Ldk [[Žygimantas Senasis]] dovanojo Platelių valsčių ir ežerą Žemaičių seniūnui [[Stanislovas Kęsgaila|Stanislovui Kęsgailai]]. XVI a. 1-ojoje pusėje valsčius buvo sparčiai kolonizuojamas. XV–XVI a. valsčius (pavietas) buvo administruojamas seniūno.<ref>{{vle|zemaitijos-seniunija|2021-10-05|Žemaitijos seniūnija|Edvardas Gudavičius}}</ref> [[1667]] m. paviete buvo 12 bajorų dūmų. Valsčius gyvavo XIX a. imperijos laikais. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Plungės rajonas|Plungės rajonui]] (2 apylinkės) ir [[Salantų rajonas|Salantų rajonui]] (7 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 248 || 8533 || 1746 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Plungės|1949|Platelių}} || 252 || || || 9 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|97}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|99}}</ref> |- | [[Babrungėnai]] || [[Babrungėnų apylinkė]] |- | [[Dovainiai]] || [[Dovainių apylinkė]] |- | [[Gintališkė]] || [[Gintališkės apylinkė]] |- | [[Mačiūkiai]] || [[Mačiūkių apylinkė]] |- | [[Notėnai]] || [[Notėnų apylinkė]] |- | [[Plateliai]] || [[Platelių apylinkė]] |- | [[Stirbaičiai (Plungė)|Stirbaičiai]] || [[Stirbaičių apylinkė (Plungė)|Stirbaičių apylinkė]] |- | [[Šateikiai]] || [[Šateikių apylinkė]] |- | [[Virkšai]] || [[Virkšų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 9 apylinkės |} == Gyvenvietės == [[1923]] m. surašytos gyvenvietės: {{col5}} * Atlaužų k. * Babrungėnų k. * Beržoro k. * Cypinų k. * Dovainių k. * Dvarviečių k. * Getaučių k. * Gilaičių k. * Gintališkės k. * Godelių k. * Grigaičių k. * Jockių k. * Kadaičių k. * Kadžių k. * Kentų k. * Laumalinkos k. * Lygių k. * Mačiūkių k. * Margių k. * Medininkų k. * Medsėdžių k. * Mikytų k. * Notėnų k. * Pamedinčių (Pamedlinčių) k. * Panotėnių k. * Paplatelio k. * Platelių mstl. * Plokščių k. * Pučkorių k. * Rėžgalių k. * Rudaičių (Paež.) k. * Rūdaičių k. * Stribaičių k. * Šateikių dv. * Šateikių k. * Šlamų k. * Unsienių k. * Uogučių k. * Užpelkių k. * Virkšų k. * Visvainių k. * Zobelių k. * Liepkalnių k. * Šateikių-Rūdaičių k. * Zobielų k. * Stirbaičių k. * Bukantės vns. * Antsienių k. </div> == Gyventojai == === Tautinė sudėtis === [[1923]] m. gyveno 8533 žmonės: * [[Lietuviai]] – 97,41% (8312); * [[Žydai]] – 1,76% (150); * [[Rusai]] – 0,56% (48); * Kiti – 0,27% (23). === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1894 || [[Gegrėnai]] || [[Pranas Mantvydas]], filosofas || 1960 |- | 1900 || [[Mačiūkiai]] || [[Juozas Mickevičius]], pedagogas, muziejininkas || 1984 |- | 1907 || [[Getaučiai]] || [[Kazys Almenas (1907)|Kazys Almenas]], veterinaras, agronomas || 1980 |- | 1925 || [[Beržoras (kaimas)|Beržoras]] || [[Adolfas Kikilas]], irklavimo treneris, karys savanoris || 2001 |- | 1927 || [[Medsėdžiai (Plungė)|Medsėdžiai]] || [[Juozas Grišmanauskas]], jūrininkas, rezistentas || 1983 |- | 1936 || [[Gintališkė]] || [[Donatas Butkus (1936)|Donatas Butkus]], geofizikas || |- | 1941 || [[Plokščiai (Plungė)|Plokščiai]] || [[Benediktas Jankauskas]], agrochemikas || |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:LDK valsčiai]] [[Kategorija:Kretingos apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Plungės apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Šiaulių apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Telšių apskrities valsčiai]] 9o6nul30fkpudcuqnhnfwtljly5az59 0 285745 6667361 6623380 2022-08-19T19:49:45Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Ramygala]] |nuo=1525 |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (186?–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Panevėžio apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Panevėžio apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Panevėžio apskritis]] (1944–1950) |lat=55.51 |long=24.30 }} '''Ramygalos valsčius''' ({{ru|Ремигольская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Ramygala]]. == Istorija == Minimas nuo [[1525]] m. Caro laikais XIX a. atkurtas. [[1947]] m. dalis teritorijos perduota naujam [[Truskavos valsčius|Truskavos valsčiui]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Ramygalos rajonas|Ramygalos rajonui]] (11 apylinkių). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 315 || 10.970 || 2298 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Ramygalos}} || 227 || || || 11 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|90}}</ref> |- | [[Aukštadvaris (Panevėžys)|Aukštadvaris]] || [[Aukštadvario apylinkė (Ramygala)|Aukštadvario apylinkė]] |- | [[Barklainiai I]] || [[Barklainių apylinkė (Ramygala)|Barklainių apylinkė]] |- | [[Daubarai (Panevėžys)|Daubarai]] || [[Daubarų apylinkė]] |- | [[Ėriškiai]] || [[Ėriškių apylinkė]] |- | [[Jotainėliai]] || [[Jotainėlių apylinkė]] |- | [[Jotainiai]] || [[Jotainių apylinkė]] |- | [[Lingeris]] || [[Lingerio apylinkė]] |- | [[Papiškiai (Panevėžys)|Papiškiai]] || [[Papiškių apylinkė (Ramygala)|Papiškių apylinkė]] |- | [[Pašiliai II]] || [[Pašilių apylinkė (Ramygala)|Pašilių apylinkė]] |- | [[Ramygala]] || [[Ramygalos apylinkė]] |- | [[Žudžiai]] || [[Žudžių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 11 apylinkių |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1870 || [[Gudeliai I]] || [[Antanas Kaupas]], kunigas || 1913 |- | 1880 || [[Gudeliai I]] || [[Marija Kazimiera Kaupaitė]], vienuolė || 1940 |- | 1887 || [[Barklainiai]] || [[Aleksandras Jakaitis]], karininkas || 1933 |- | 1899 || [[Gabulai]] || [[Jonas Masiliūnas]], ekonomistas, politikas || 1942 |- | 1908 || [[Užkalniai (Panevėžys)|Užkalniai]] || [[Karolis Garuckas]], kunigas, disidentas || 1979 |- | 1909 || [[Daniūnai]] || [[Juozas Kunskas]], agronomas || 1980 |- | 1920 || [[Praperša]] || [[Vytautas Barauskas (1920)|Vytautas Barauskas]], agronomas || 2003 |- | 1924 || [[Butkiškiai (Panevėžys)|Butkiškiai]] || [[Antanas Mikėnas]], sportininkas, pedagogas || 1994 |- | 1944 || [[Repšiškiai]] || [[Vaclovas Miškinis]], energetikas, elektrikas || |- | 1946 || [[Glebauskai]] || [[Jeronimas Laucius]], rašytojas || |- | 1946 || [[Mėtytiniai]] || [[Vytautas Miškinis (1946)]], energetikas, elektrikas|| |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:LDK valsčiai]] [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] 1dhb77ub1oej4tn6dzv4s4llfhodg9m 0 285863 6667367 6623382 2022-08-19T19:52:56Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Smilgiai]] |nuo=1867 |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (1867–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Panevėžio apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Panevėžio apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Panevėžio apskritis]] (1944–1950) |lat=55.80 |long=24.02 }} '''Smilgių valsčius''' ({{ru|Смильговская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Smilgiai]]. == Istorija == Valsčius įkurtas [[1867]] m. [[1947]] m. dalis teritorijos perduota naujam [[Sidabravo valsčius|Sidabravo valsčiui]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Joniškėlio rajonas|Joniškėlio rajonui]] (1 apylinkė) ir [[Šeduvos rajonas|Šeduvos rajonui]] (6 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 216 || 5513 || 1040 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Smilgių}} || 117 || || || 7 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Vadovai == * A. Stasevičius, viršaitis [[1867]] m. * [[Stanislovas Mačiulis]], tarybos pirmininkas ~[[1925]] m. == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|91}}</ref> |- | [[Ažagai]] || [[Ažagų apylinkė]] |- | [[Beinorava]] || [[Beinoravos apylinkė]] |- | [[Kiaužeriai]] || [[Kiaužerių apylinkė]] |- | [[Kurys]] || [[Kurio apylinkė]] |- | [[Mandeikiai (Radviliškis)|Mandeikiai]] || [[Mandeikių apylinkė]] |- | [[Smilgiai]] || [[Smilgių apylinkė (Šeduva)|Smilgių apylinkė]] |- | [[Valdeikiai (Radviliškis)|Valdeikiai]] || [[Valdeikių apylinkė (Šeduva)|Valdeikių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 7 apylinkės |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1854 || [[Valiliškiai]] || [[Antanas Bataitis]], knygnešys || 1932 |- | 1868 || [[Pažvėriniai]] || [[Alfonsas Moravskis]], ekonomistas, politikas || 1941 |- | 1899 || [[Bružiai]] || [[Juozas Narakas]], politikas, karininkas || 1989 |- | 1903 || [[Bružiai]] || [[Juozas Žilvitis]], pedagogas, visuomenininkas || 1975 |- | 1903 || [[Naurašiliai]] || [[Bernardas Bučas]], skulptorius || 1979 |- | 1908 || [[Naurašiliai]] || [[Kazimieras Bučas]], architektas || 1992 |- | 1920 || [[Maneitai]] || [[Petras Motiekaitis]], aviakonstruktorius, biologas || 1988 |- | 1940 || [[Savitiškis]] || [[Pranas Baltrėnas]], gamtosaugininkas || 2021 |- | 1948 || [[Laba (kaimas)|Laba]] || [[Enrikas Kačinskas]], aktorius || |- | 1949 || [[Mediniškiai (Pakruojis)|Mediniškiai]] || [[Stasys Eidrigevičius]], dailininkas, grafikas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] b55ttntj5lp99otuwksu5a0daekktv6 0 285866 6667535 6623396 2022-08-20T04:49:58Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Vaškai]] |nuo=1915 |iki=1950 m. |v1=Lietuva2|r1=|p1=[[Biržų apskritis]] (1919–1940) |v2=Vokietija3|r2=[[Ostlandas]]|p2=[[Biržų apskritis]] (1941–1944) |v3=TSRS|r3=[[Lietuvos TSR]]|p3=[[Biržų apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Pasvalio apskritis]] (1947–1950) |lat=56.17 |long=24.21 }} '''Vaškų valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Vaškai]]. == Istorija == Įkurtas [[1915]] m.<ref>{{LT herbai|465}}</ref> Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Joniškėlio rajonas|Joniškėlio rajonui]] (1 apylinkė), [[Linkuvos rajonas|Linkuvos rajonui]] (8 apylinkės) ir [[Pasvalio rajonas|Pasvalio rajonui]] (1 apylinkė). {{vls-ist}} |- | [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 187 || 6938 || 1519 || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Pasvalio|1949|Vaškų}} || 218 || || || 10 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|93}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|96}}</ref> |- | [[Butniūnai (Pakruojis)|Butniūnai]] || [[Butniūnų apylinkė]] |- | [[Dvaralaukiai]] || [[Dvaralaukių apylinkė]] |- | [[Iciūnai]] || [[Iciūnų apylinkė (Linkuva)|Iciūnų apylinkė]] |- | [[Kyburiai]] || [[Kyburių apylinkė (Linkuva)|Kyburių apylinkė]] |- | [[Kriaušiškiai]] || [[Kriaušiškių apylinkė]] |- | [[Noriai]] || [[Norių apylinkė]] |- | [[Staškavičiai]] || [[Staškavičių apylinkė]] |- | [[Šileikoniai (Pasvalys)|Šileikoniai]] || [[Šileikonių apylinkė (Linkuva)|Šileikonių apylinkė]] |- | [[Vaškai]] || [[Vaškų apylinkė]] |- | [[Žvirbliniai (Pasvalys)|Žvirbliniai]] || [[Žvirblinių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 10 apylinkių |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1894 || [[Švokštoniai]] || [[Antanas Juozapavičius]], karininkas || 1919 |- | 1908 || [[Butniūnai (Pakruojis)|Butniūnai]] || [[Kazimieras Jasiūnas]], ekonomistas || 1987 |- | 1916 || [[Payslykis]] || [[Mykolas Morkūnas]], ekonomistas || 1999 |- | 1925 || [[Balanėliai]] || [[Adolis Jonas Krištopaitis]], tapytojas || 2000 |- | 1928 || [[Balanėliai]] || [[Antanas Gabužis]], onkologas, rezistentas || 2009 |- | 1929 || [[Žvirbliniai (Pasvalys)|Žvirbliniai]] || [[Algis Čuplinskas]], inžinierius elektrotechnikas || 1998 |- | 1935 || [[Iciūnai]] || [[Bronius Grigelionis]], matematikas || |- | 1935 || [[Kalneliškiai]] || [[Jonas Dulevičius]], inžinierius mechanikas || 2010 |- | 1940 || [[Staškavičiai (Pasvalys)|Staškavičiai]] || [[Petras Bluzma]], zoologas || |- | 1945 || [[Ručiniai]] || [[Kazimieras Baranauskas]], zoologas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Biržų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Pasvalio apskrities valsčiai]] dvehfe1665wv77oy5p5lamr3fz3y0r3 0 285924 6667332 6623373 2022-08-19T19:35:26Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Krekenava]] |nuo=XV a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (1861–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Kėdainių apskritis]] (1919–1920) <br/> [[Panevėžio apskritis]] (1920–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Panevėžio apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Panevėžio apskritis]] (1944–1950) |lat=55.54 |long=24.10 }} '''Krekenavos valsčius''' ({{ru|Кракиновская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Krekenava]]. == Istorija == Pavietas minimas nuo XV a. 1-osios pusės. Carmečiu valsčius įkurtas [[1861]] m. [[1947]] m. dalis teritorijos perduota naujiems [[Sidabravo valsčius|Sidabravo valsčiui]] ir [[Truskavos valsčius|Truskavos valsčiui]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Ramygalos rajonas|Ramygalos rajonui]] (12 apylinkių). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 311 || 9997 || 2062 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Krekenavos}} || 256 || || || 12 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Vadovai == * P. Jestignejevas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki [[1941]] m. == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|87}}</ref> |- | [[Bartkūnai (Krekenava)|Bartkūnai]] || [[Bartkūnų apylinkė]] |- | [[Butrimoniai]] || [[Butrimonių apylinkė (Ramygala)|Butrimonių apylinkė]] |- | [[Ibutoniai]] || [[Ibutonių apylinkė]] |- | [[Iciūnai (Panevėžys)|Iciūnai]] || [[Iciūnų apylinkė (Ramygala)|Iciūnų apylinkė]] |- | [[Krekenava]] || [[Krekenavos apylinkė]] |- | [[Kurgulai]] || [[Kurgulų apylinkė]] |- | [[Mingelioniai]] || [[Mingelionių apylinkė]] |- | [[Pasodėlė]] || [[Pasodėlės apylinkė]] |- | [[Petriškiai]] || [[Petriškių apylinkė]] |- | [[Šambalioniai]] || [[Šambalionių apylinkė]] |- | [[Šventupiai]] || [[Šventupių apylinkė]] |- | [[Žemantiškiai]] || [[Žemantiškių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 12 apylinkių |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1890 || [[Dauburaičiai]] || [[Stanislovas Mastauskis]], agronomas || 1978 |- | 1903 || [[Rodai]] || [[Jonas Kuodis]], statybų inžinierius || 1983 |- | 1904 || [[Baidokai]] || [[Benediktas Labanauskas]], miškininkas || 1978 |- | 1905 || [[Užliaušiai]] || [[Antanas Račiūnas]], kompozitorius || 1984 |- | 1907 || [[Palinkuvė (Panevėžys)|Palinkuvė]] || [[Alfonsas Gineitis]], teisininkas, rezistentas || 1982 |- | 1921 || [[Rabikėliai]] || [[Jonas Žilevičius]], šaulių sąjungos veikėjas || |- | 1935 || [[Butrimoniai]] || [[Leonas Katkevičius]], inžinierius hidrotechnikas || |- | 1936 || [[Petriškiai]] || [[Irena Parnavienė]], pedagogė || 2010 |- | 1938 || [[Rodai]] || [[Stanislovas Marčiauskas]], agronomas || |- | 1939 || [[Baimainiai]] || [[Stasys Juknevičius]], zootechnikas || |- | 1948 || [[Ąžuolytė (Panevėžys)|Ąžuolytė]] || [[Arūnas Krotkus]], fizikas || |- | 1949 || [[Jateliškiai]] || [[Česlovas Bobinas]], agronomas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:LDK valsčiai]] [[Kategorija:Kėdainių apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] 26j2rvpevb5rzhn9q9vfni33n0ctsnm 0 285945 6667531 6623392 2022-08-20T04:37:36Z CD 677 wikitext text/x-wiki :: ''Panašiu pavadinimu XIX a. vadinosi [[Pasvaliečių valsčius]], buvęs arčiau Biržų.'' {{ist-valsčius |cen=[[Pasvalys]] |nuo=1918 |iki=1950 m. |v1=Vokietija2|r1=[[Oberostas]]|p1=[[Joniškėlio apskritis]] (1918–1919) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Biržų apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Biržų apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Biržų apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Pasvalio apskritis]] (1947–1950) |lat=56.06 |long=24.40 }} '''Pasvalio valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Pasvalys]]. == Istorija == Įkurtas [[1918]] m. pabaigoje. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Pasvalio rajonas|Pasvalio rajonui]] (9 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 184 || 9436 || 2021 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Pasvalio|1949|Pasvalio}} || 174 || || || 9 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|93}}</ref> || |} == Vadovai == * [[Juozas Tonkūnas]], pirmininkas nuo [[1918]] m. == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|95}}</ref> |- | [[Mediniai]] || [[Medinių apylinkė]] |- | [[Migoniai]] || [[Migonių apylinkė]] |- | [[Papyvesiai]] || [[Papyvesių apylinkė]] |- | [[Pervalkai]] || [[Pervalkų apylinkė]] |- | [[Puodžiai (Pasvalys)|Puodžiai]] || [[Puodžių apylinkė (Pasvalys)|Puodžių apylinkė]] |- | [[Stačiūnai (Pasvalys)|Stačiūnai]] || [[Stačiūnų apylinkė (Pasvalys)|Stačiūnų apylinkė]] |- | [[Šimoniai]] || [[Šimonių apylinkė (Pasvalys)|Šimonių apylinkė]] |- | [[Talačkoniai]] || [[Talačkonių apylinkė]] |- | [[Tetirvinai]] || [[Tetirvinų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 9 apylinkės |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1887 || [[Ustukiai]] || [[Antanas Kazilevičius]], karininkas || 1964 |- | 1905 || [[Talačkoniai]] || [[Ona Bluzmienė]], tautosakininkė || 1994 |- | 1906 || [[Tetirvinai]] || [[Juozas Žagrakalys]], teisininkas, rezistentas || 1977 |- | 1907 || [[Vidugiriai (Pasvalys)|Vidugiriai]] || [[Alfonsas Gučas]], psichologas, pedagogas || 1988 |- | 1922 || [[Žadeikėliai]] || [[Jonas Mikelinskas]], rašytojas || 2015 |- | 1922 || [[Skrebotiškis]] || [[Elena Kuosaitė-Jašinskienė]], literatūrologė || 2016 |- | 1925 || [[Skrebotiškis]] || [[Jonas Kuosa]], agronomas || 1999 |- | 1926 || [[Migoniai]] || [[Stasys Kalvėnas]], politinis kalinys || 2008 |- | 1933 || [[Pasvalio vienkiemis]] || [[Stepas Janušonis]], radijo inžinierius || 2008 |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Joniškėlio apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Biržų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Pasvalio apskrities valsčiai]] 417r8hqv3ew4s45y4ecftf5zqt6mv54 0 286782 6667661 6623404 2022-08-20T09:42:54Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Alsėdžiai]] |nuo=XV a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Telšių apskritis]] (186?–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Telšių apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Telšių apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Telšių apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Plungės apskritis]] (1947–1950) |lat=56.03 |long=22.05 }} '''Alsėdžių valsčius''' ({{ru|Ольсядская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Alsėdžiai]]. == Istorija == Valsčius minimas nuo XV a., kai [[1421]] m. Ldk [[Vytautas]] jį priskyrė [[Žemaičių vyskupija]]i. Vėliau atkurtas XVIII a. pabaigoje. Po I pasaulinio karo valsčiaus steigimu rūpinosi signataras [[Stanislovas Narutavičius]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Plungės rajonas|Plungės rajonui]] (8 apylinkės), [[Sedos rajonas|Sedos rajonui]] (5 apylinkės) ir [[Telšių rajonas|Telšių rajonui]] (2 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 215 || 6362 || 1356 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Plungės|1949|Alsėdžių}} || 343 || || || 15 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|97}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|97–98}}</ref> |- | [[Alsėdžiai]] || [[Alsėdžių apylinkė]] |- | [[Dišliai]] || [[Dišlių apylinkė]] |- | [[Gedrimai]] || [[Gedrimų apylinkė (Telšiai)|Gedrimų apylinkė]] |- | [[Gegrėnai]] || [[Gegrėnų apylinkė]] |- | [[Grumbliai]] || [[Grumblių apylinkė]] |- | [[Jogaudai]] || [[Jogaudų apylinkė]] |- | [[Juodėnai (Telšiai)|Juodėnai]] || [[Juodėnų apylinkė]] |- | [[Kęstaičiai]] || [[Kęstaičių apylinkė]] |- | [[Paukštakiai]] || [[Paukštakių apylinkė]] |- | [[Platakiai]] || [[Platakių apylinkė]] |- | [[Rotinėnai]] || [[Rotinėnų apylinkė]] |- | [[Skirpsčiai]] || [[Skirpsčių apylinkė]] |- | [[Šarnelė]] || [[Šarnelės apylinkė]] |- | [[Vilkaičiai]] || [[Vilkaičių apylinkė]] |- | [[Žemaičių Kalvarija]] || [[Kalvarijos apylinkė (Seda)|Kalvarijos apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 15 apylinkių |} == Gyvenvietės == [[1933]] m. valsčiuje buvę kaimai:<ref>{{LE|1|344}}</ref> {{col5}} * Abokiai (Abuoka) * Aleksiai (Aleksė) * Alka * Andruškaičiai * Bernotavas * Brevikiai (Brevika) * Brizgiai (Brizgė) * Buožėnai * Dargaičiai * Dišliai (Dišlė) * Drukčiai * Eidintaičiai (Eidintatė) * Eivydai (Eivyda) * Gailiškiai * Gaudišavas * Gedeikiai * Gedrimai (Gedrima) * Gelindėnai (Gelindiena) * Grumbliai * Yliai (Ylė) * Irkinai * Jonikai * Juodėnai (Juodiena) * Jurgaičiai (Jurgatė) * Kalniškiai * Kenstančiai (Kenstatė) * Krepštikiai (Krepštikė) * Kulskiai (Kulskė) * Lankos Laukos (Lunkos Lauks) * Lazdiniai (Lazdinė) * Likšai * Makščiai (Makštė) * Molupiai * Naručiai (Narutė) * Nešukuočiai (Nešukuotė) * Paburgis * Paežeriai (Paežerė) * Pagerbantys (Pagerbontys) * Paišiotai (Paišiota) * Paluokė * Pasruoja * Papluotėliai (Papluotelė) * Paukštakiai (Paukštakė) * Pelėniai (Pelėnė) * Platakiai (Platakė) * Raišaičiai * Rakundžiai (Rakondė) * Skipaičiai (Skipatė) * Skirpsčiai (Skirpstė) * Skurvydai (Skurvyda) * Slėdai (Slėda) * Stonkaičiai (Stonkatė) * Svirpliai (Svirplė) * Šoniai (Šuonė) * Šlečkai * Vaštarai (Vaštara) * Vilkai * Vilkaičiai (Vilkatė) * Žvirblaičiai (Žvirblatė) </div> == Gyventojai == === Tautinė sudėtis === [[1923]] m. gyveno 6362 žmonės: * [[Lietuviai]] – 96,05% (6111); * [[Žydai]] – 3,13% (199); * [[Rusai]] – 0,66% (42); * Kiti – 0,16% (10). === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1788 || [[Gelindėnai]] || [[Jonas Krizostomas Gintila]], kunigas || 1857 |- | 1870 || [[Šoniai (Plungė)|Šoniai]] || [[Jonas Smilgevičius]], Nepriklausomybės signataras, ekonomistas || 1942 |- | 1901 || [[Paežeriai (Alsėdžiai)|Paežeriai]] || [[Pranas Žebriūnas]], Lietuvos kariuomenės karininkas || 1981 |- | 1902 || [[Yliai (Plungė)|Yliai]] || [[Zuzana Jonikaitė]], kalbininkė || 1981 |- | 1904 || [[Grumbliai]] || [[Antanas Daukša]], ekonomistas || 1974 |- | 1916 || [[Žemaičių Kalvarija]] || [[Paulius Jurkus]], rašytojas, žurnalistas || 2004 |- | 1933 || [[Slėdai]] || [[Antanas Jarumbauskas]], ekonomistas || |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:LDK valsčiai]] [[Kategorija:Plungės apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Telšių apskrities valsčiai]] 7nmozxiivj1i998x6yjwzxci0r2okc1 0 297792 6667688 6623429 2022-08-20T10:58:26Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |var=Pakuonio (Pagirmuonio) valsčius |cen=[[Pagirmuonys]] (XIX a.), <br/> [[Pakuonis]] (1903?–1950) |nuo=1867 |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Suvalkų gubernija]]|p1=[[Marijampolės apskritis]] (1867–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Kauno apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Kauno apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Kauno apskritis]] (1944–1946) <br/> [[Prienų apskritis]] (1946–1950) |lat=54.72 |long=24.05 }} '''Pakuonio valsčius''' (iki I pasaulinio karo '''''Pagirmuonio valsčius''''', {{ru|гмина Погермонъ}}, {{pl|gmina Pogiermoń}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje, kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. Centras – [[Pagirmuonys]], vėliau – [[Pakuonis]]. == Istorija == Įkurtas XIX a. kaip Pagirmuonio valsčius, po I pasaulinio karo pervadintas Pakuonio valsčiumi. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Panemunės rajonas|Panemunės rajonui]] (4 apylinkės) ir [[Prienų rajonas|Prienų rajonui]] (4 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 126 || 5285 || 898 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Prienų|1949|Pakuonio}} || 134 || || || 8 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|100}}</ref> || |} == Vadovai == * Plešanovas, vykdomojo komiteto pirmininkas iki [[1948]] m. == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|102}}</ref> |- | [[Antakalnis (Prienai)|Antakalnis]] || [[Antakalnio apylinkė (Prienai)|Antakalnio apylinkė]] |- | [[Dvylikiai]] || [[Dvylikių apylinkė]] |- | [[Girininkai (Kaunas)|Girininkai]] || [[Girininkų apylinkė (Panemunė)|Girininkų apylinkė]] |- | [[Kudirkos]] || [[Kudirkų apylinkė]] |- | [[Margininkai]] || [[Margininkų apylinkė (Panemunė)|Margininkų apylinkė]] |- | [[Pakuonis]] || [[Pakuonio apylinkė]] |- | [[Pašventupys (Prienai)|Pašventupys]] || [[Pašventupio apylinkė]] |- | [[Taurakiemis]] || [[Taurakiemio apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 8 apylinkės |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1855 || [[Girininkai]] || [[Juozas Kairiūkštis]], pedagogas || 1937 |- | 1863 || [[Girininkai]] || [[Simonas Varkala]], kunigas || 1949 |- | 1881 || [[Girininkai]] || [[Juozas Varkala]], lietuviškos spaudos platintojas || 1965 |- | 1909 || [[Antakalnis (Prienai)|Antakalnis]] || [[Kazys Dereškevičius]], agronomas || |- | 1930 || [[Balsėnai (Prienai)|Pakuonis]] ||[[Kazimieras Bublys]], socialinių mokslų daktaras, miškininkas || |- | 1933 || [[Laukiškiai]] || [[Jonas Misiūnas (1933)|Jonas Misiūnas]], teisininkas, LTSR veikėjas || 2015 |- | 1937 || [[Antakalnis (Prienai)|Antakalnis]] || [[Kostas Dereškevičius]], tapytojas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Kauno apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Marijampolės apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Prienų apskrities valsčiai]] 9m1gwyvi6m5427q7n33m9pu9jtjjeu5 0 301356 6667277 6624376 2022-08-19T16:17:46Z 86.38.72.144 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{geografiškai nesubalansuotas}} [[Vaizdas:Варшавский.jpg|thumb|Varšuvos stotis Peterburge]] [[Vaizdas:Zdmost daugavpils.JPG|thumb|[[Daugpilio geležinkelio tiltas|Tiltas Daugpilyje]]]] [[Vaizdas:Peterburgas-Varšuva netoli Kabelių.JPG|thumb|Apleistas geležinkelio ruožas [[Kabeliai|Kabelių]] apylinkėse]] '''Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis''' ({{ru|Санкт-Петербурго-Варшавская железная дорога}}) driekėsi nuo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] iki [[Varšuva|Varšuvos]]. [[Carinė Rusija|Carinės Rusijos]] vyriausybės suplanuotas [[1851]] m., pradėtas tiesti nuo Sankt Peterburgo 1852 m., 1524 mm vėžės geležinkelis pradėjo pilnai veikti 1862 m. pabaigoje. Tai buvo pirmoji geležinkelio linija dabartinės Lietuvos teritorijoje ir trečioji geležinkelio linija statybų pirmajame etape dabartinės Rusijos teritorijoje bei ketvirtoji linija Rusijos imperijoje. Lietuvoje nutiestas [[1860|1859-62]] metais. Neatsiejama Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio dalimi yra atšaka Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai. Statant ir pastačius geležinkelį Lietuvoje ėmė kurtis daug gyvenviečių, jau esančios ėmė sparčiau vystytis, ilgainiui tapo svarbiais miesteliais ir miestais, administraciniais centrais. == Linija == Geležinkelis gana tiesiai linija jungė tuometinę Rusijos imperijos sostinę Sankt Peterburgą su [[Pskovas|Pskovu]], Daugpiliu, Vilniumi, Gardinu, Balstoge ir personalinėje unijoje su Rusijos imperija buvusios Lenkijos Kongreso karalystės sostine Varšuva. Sankt Peterburgo−Varšuvos geležinkelio linijos ilgis buvo 1046 varstai, t. y. 1116 km. Geležinkelio atšakos Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai ilgis - 162 varstai (173 km). == Istorija == [[Vaizdas:Kolej Warszawsko-Petersburska - mapa.jpg|thumb|350px|left|Geležinkelio schema su stočių kategorijomis ir atstumais nuo [[Vilniaus geležinkelio stotis|Vilniaus geležinkelio stoties]]. Nurodyti ir šalutiniai geležinkeliai (1862 m. duomenys). // A. H. Kirkor. ''Przewodnik: Wilno i koleje żelazne z Wilna do Petersburga i Rygi oraz do granic na Kowno i Warszawę'' - Wilno, 1862 r.; S. 1]] Geležinkelis pradėtas tiesti 1851 m. Prasidėjus Krymo karui 1853 m. darbai sustojo. Iki to laiko buvo nutiestas ir pradėjo veikti Sankt Peterburgo - Gatčinos ruožas. Iš pradžių tiesimo darbus organizavo valstybė, o po Krymo karo atnaujinus geležinkelio tiesimą, jis buvo perduotas prancūzų kapitalo Vyriausiajai Rusijos geležinkelių bendrovei, kuri jį nutiesė ir valdė iki tol, kol geležinkelį išpirko Rusijos imperijos iždas. Visame kelyje [[Daugpilis]]−[[Vilnius]]−[[Lentvaris]]−[[Kaunas]]−[[Kybartai]] žemės darbai pradėti [[1859]] m. pavasarį, o 1860−ųjų rudenį kelias Daugpilis−Vilnius jau buvo nutiestas. Geležinkelio linija ėjo pro [[Dūkštas|Dūkštą]], [[Ignalina|Ignaliną]], Vilnių, Lentvarį ir [[Varėna|Varėną]] su atšaka nuo Lentvario pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės [[Prūsija|Prūsijos]] sieną. Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko [[1860]] m. [[rugsėjo 17]] d. 1861 m. balandžio 11 d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas tarp Kauno (laikinosios stoties Aleksote, nes tiltas per Nemuną dar nebuvo baigtas) ir Rytų Prūsijos (Eitkūnų). Taip pat buvo organizuotas diližansų maršrutas Daugpilis - Kaunas. Tokiu būdu keleiviai galėjo keliauti iš Peterburgo į Kauną, Virbalį ir toliau į Vakarų Europą. [[1862]] m. [[kovo 15]] d. atidarytas nuolatinis traukinių eismas iš Daugpilio iki Lentvario, o gegužės 10 d. iš Lentvario iki Virbalio. Laikinasis eismas tarp Varšuvos ir Balstogės pradėtas 1862 m. gegužės 6 d., kiek vėliau pratęstas iki Gardino. Laikinasis eismas tarp Vilniaus (tiksliau tarp Lentvario) ir Varšuvos buvo pradėtas 1862 m. rugsėjo 6 d. Nuolatinis eismas visa geležinkelio linija nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos pradėtas 1862 m. gruodžio 15 (27) d. Trumpa techninė charakteristika. Geležinkelio pylimas ir visi tiltai, išskyrus tiltą per Dauguvą, visame linijos ilgyje įrengti dviems keliams, tačiau pradžioje buvo paklotas tik vienas kelias. Kaune ir ties Vilniumi Paneriuose įrengti du geležinkelio tuneliai, pirmieji Rusijos imperijoje. Tiesiant geležinkelį įrengta keletas viadukų per kelius ar plento viadukų per geležinkelį. Kadangi geležinkelį tiesė Prancūzijos kapitalo bendrovė, dalis techninių sprendimų ir eismo organizavimo tvarkos buvo perkelti iš Prancūzijos geležinkelių. Pagrindinis jų - traukinių eismas kairiąja puse. [[Vaizdas:Przeprowadzanie wagonu pocztowego z fabryki Lilpop, Rau et Comp. na Solcu w Warszawie na kolej Warszawsko-Petersburską (58208).jpg|250px|thumb|[[Varšuva|Varšuvos]] fabrike ''Lilpop, Rau et Comp'' pagamintas [[Vagonas|pašto vagonas]] gabenamas į Varšuvos-Peterburgo geležinkelį (1870 m.)]] Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną apie 2 val. 30 min. Palei Sankt Peterburgo−Varšuvos magistralę Lietuvoje buvo pastatyta per dvi dešimtis geležinkelio stočių, išaugo nauji tarnybiniai pastatai ir geležinkelininkų gyvenvietės. Kai kurie miestai ir geležinkelio stotys, pavyzdžiui, Ignalina, [[Kaišiadorys]], išaugo, galima sakyti, tuščioje vietoje. Kiti, kaip ir [[Švenčionėliai]], smarkiai išsiplėtė ir savo reikšmingumu tuomet nustelbė dabartinį rajono centrą [[Švenčionys|Švenčionis]]. Iš finansinių problemų kamuojamos Vyriausiosios Rusijos geležinkelių bendrovės 1894 m. Rusijos imperijos valstybės iždas išpirko Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelį. Vyriausioji Rusijos geležinkelių bendrovė buvo likviduota. Geležinkelis, veikdamas kaip valstybinė bendrovė, nutiesė (1894-1899 metais) ir eksploatavo strateginės paskirties Varėnos - Alytaus - Suvalkų - Gardino liniją. 1907 m. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis prijungtas prie valstybinių Šiaurės Vakarų geležinkelių ir nustojo veikti kaip atskira geležinkelio kompanija. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių okupacinės pajėgos užimtoje teritorijoje perkalė geležinkelio vėžę iš rusiškos (1524 mm) į standartinę (1435 mm). Standartinis vėžės plotis nuo to laiko iki šių dienų išliko Lenkijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis atiteko Tarybų Rusijai (nuo 1924 m. TSRS), Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai. 1939 m. TSRS užimtose teritorijose ir Lietuvoje (nuo 1940 m. pabaigos) prasidėjo geležinkelio perkalimas atgal į rusišką vėžę, tačiau iki užpuolant Vokietijai, jis nebuvo baigtas. Vokietijos okupuotoje teritorijoje geležinkelio vėžė vėl buvo pakeista į standartinę. Vejant nacistus, geležinkelio vėžė vėl buvo keičiama į rusišką. Tarp Gardino ir Geniušių (Lenkija) yra nutiesti ir rusiškos, ir standartinės vėžės keliai. Po Antrojo pasaulinio karo geležinkelis atiteko TSRS ir Lenkijos Liaudies Respublikai. Po TSRS iširimo Tarybų Sąjungos geležinkelio ruožai atiteko Rusijos Federacijai, Latvijai, Lietuvai ir Baltarusijai. Nepaisant pasaulinių karų, padalinimų atskiroms valstybėms, geležinkelis veikė visame savo ilgyje, eismas nutrūkdavo tik dėl karo veiksmų ar iki tol, kol buvo atstatyti sugriauti ruožai, išskyrus ruožą Vievis - Lazdėnai tarpukaryje iki 1938 m. Nuo 2003 m. pagrindinė geležinkelio linija nebeveikia visame savo ilgyje: Lietuvoje ruožas nuo Marcinkonių iki sienos su Baltarusija užkonservuotas. Rusijoje Sankt Peterburgo Varšuvos stotis uždaryta 2001 m. Dar 7-ajame XX a. dešimtmetyje dalis paskutinio tarpstočio tuomet Leningrado miesto teritorijoje buvo demontuota, nukreipiant eismą linija, vedančia į Baltijos stotį, bei nutiesiant jungiamuosius kelius su Varšuvos stotimi. Buvusi Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio linija yra elektrifikuota atskiruose jos ruožuose. Pirmoji linijoje dar 1938 m. elektrifikuota (1,5 kV pastovios srovės) buvo Gatčinos stotis, tačiau elektrifikacija ją kaip mazginę stotį pasiekė iš kitos geležinkelio linijos. Lenkijoje 1952 m. buvo elektrifikuotas Varšuvos Vilenskos - Tluščo ruožas (3 kV pastovios srovės). Tarybų Sąjungoje 1966 m. buvo elektrifikuotas (3 kV pastovios srovės) ruožas Gatčina - Siverskaja, įskaitant ir Gatčinos stoties elektrifikacijos konversiją į 3 kV. 1967 m. pastovia srove elektrifikuotas ruožas nuo Leningrado iki Gatčinos, o 1971 m. elektrifikacija pratęsta iki Lugos. Kitas elektrifikacijos etapas susijęs su elektrifikacija Lietuvoje. 1975 m. kintama 25 kV srove elektrifikuotas ruožas Vilnius - Kaunas, įskaitant ir Lentvario - Senųjų Trakų (taip pat atkarpa iki Trakų) ruožą, o 1978 m. elektrifikuotas Vilniaus - Naujosios Vilnios ruožas. Lenkijoje 1981 m. elektrifikuota linijos dalis tarp Tluščo ir Lochuvo, 1982 m. tarp Lochuvo ir Malkinios, o 1983 m. elektrifikacija pasiekė Balstogę. 1986 m. elektrifikuotas ruožas nuo Balstogės iki Kužnicos. 1989 m. buvo paskutinis elektrifikacijos etapas buvusioje Sankt Peterburgo - Varšuvos linijoje: 3 kV pastovia srove elektrifikuotas ruožas nuo Kužnicos iki Gardino (tik 1435 mm vežės kelias). 2013-2016 m. buvusio Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio ruožas Kazlų Rūda - Kaunas tapo geležinkelio Rail Baltica linijos dalimi, o 2019-2021 m. jos dalimi tapo ir ruožas Kaunas - Palemonas. Rail Baltica linijos tiesimo metu lygiagrečiai rusiškos vėžės keliams nutiestas standartinės (1435 mm) vėžės kelias. == Stotys == {| class="wikitable centre" ! Pavadinimas || Atstumas nuo Peterburgo ([[varstas|varstai]]) || Atidarymo metai || Klasė || Pastabos |- ! Sankt Peterburgas (''Санкт-Петербург'') |0 |1853 m. |aukščiausia |Sankt Peterburgo Varšuvos stotis. Jungtis su Peterhofo stotimi (dabar Baltijos stotis) ir kitomis stotimis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Petrogrado Varšuvos stotis, 1924-1991 m. Leningrado Varšuvos stotis. 2001 m. uždaryta, buvusioje stotyje veikė geležinkelio technikos muziejus ir prekybos centras. 2016 m. muziejus iškeltas, o kelyno vieta užstatyta daugiabučiais namais. Dabar stoties pastate veikia prekybos centras. |- ! Aleksandrovskaja (''Александровская'') |21 |1853 m. |III |Atidarius geležinkelį stotis vadinosi Carskoje Selo. 1895 m. atšaka iki specialiai carui skirto paviljono. |- ! [[Gatčina]] (''Гатчина'') |42 |1853 m. |II |1870 m, jungtis su Baltijos geležinkeliu (linija Tosna - Revelis (dabar Talinas)). |- ! Suida (''Суйда'') |51 | | | |- ! Siverskaja (''Сиверская'') |63 | | | |- ! Divenskaja (''Дивенская'') |80 | | | |- ! Mšinskaja (''Мшинская'') |99 | | | |- ! Preobraženskaja (''Преображенская'') |116 | | |nuo 1919 m. Tolmačiovas |- ! [[Luga (Rusija)|Luga]] (''Луга'') |129 |1857 m. |II |1916 m. atšaka į [[Naugardas|Naugardą]] |- ! Serebrianka (''Серебрянка'') |150 |1859 m. | | |- ! Pliusa (''Плюсса'') |171 |1859 m. | | |- ! Belaja (''Белая'') |193 |1859 m. | |Nuo 1905 m. Strugai-Belaja, nuo 1919 m. Strugai Krasnyje |- ! Novoselje (''Новоселье'') |213 |1859 m. | | |- ! Torošinas (''Торошино'') |238 |1859 m. | | |- ! [[Pskovas]] (''Псков'') |257 |1859 m. |I |1889 m. įrengtos atšakos į [[Ryga|Rygą]], [[Polockas|Polocką]] ir [[Narva|Narvą]] |- ! Čerskaja (''Черская'') |281 |1860 m. | |Anksčiau vadinosi Orlinskaja, Orlai |- ! [[Ostrovas (Pskovas)|Ostrovas]] (''Остров'') |306 |1860 m. | | |- ! Fedosinas (''Федосино'') | 316 | | |Dabar Briančianinovo |- ! Žogovas (''Жогово'') |331 |1860 m. | | nuo 1921 m. Ritupė |- ! [[Pytalovas]] (''Пыталово'') |345 |1860 m. |III |1902 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Sitą, 1916 m. pailgintas iki Ierikių. Tarpukaryje vadinosi Jaunlatgalė, Abrenė. |- ! [[Pundurai]] (''Пондеры'') |359 |1860 m. | | |- ! [[Karsava]] (''Корсовка'') |376 |1860 m. | |Latvijos pasienio stotis. |- ! [[Mežvidai]] (''Ивановка'') |392 |1860 m. | |Iš pradžių vadinosi Ivanovskaja |- ! [[Rėzeknė]] (''Режица'') |417 |1860 m. | |1901 m. įrengta jungtis su [[Ventspilio–Maskvos geležinkelis|Ventspilio–Maskvos geležinkeliu]] |- ! [[Malta (Maltos valsčius)|Malta]] (''Антонополь'') |435 |1860 m. | | |- ! [[Agluonos geležinkelio stotis|Agluona]] (''Рушоны'') |460 |1860 m. | | |- ! [[Viškų geležinkelio stotis|Viškai]] (''Вышки'') |473 |1860 m. | |iki 1894 m. Dubna (''Дубно'') |- ! [[Daugpilis]] (Dvinskas, ''Двинск'') |497 |1860 m. |I |1861 m. įrengta jungtis su [[Rygos–Daugpilio geležinkelis|Rygos–Daugpilio geležinkeliu]]<ref>РГИА, ф. 219, оп. 1/4, д. 6510. «О соединении Рижско-Динабургской жел. дороги с Варшавскою».</ref>, vėliau su [[Rygos–Oriolo geležinkelis|Rygos–Oriolo geležinkeliu]]; iki 1893 m. Dinaburgas (''Динабург''). Pirmoji Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis buvo įrengta ne magistralinėje linijoje, bet atšakoje, jungiančioje tą liniją su Rygos - Oriolo linijos stotimi (dabartine Daugpilio stotimi). Pastačius naują stotį magistralinėje linijoje, pirmoji stotis tapo prekių stotimi. Dabar pirmosios stoties vieta patenka į lokomotyvų remonto depo teritoriją; pastatai neišliko. Stotis magistralinėje linijoje buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu ir pokaryje panaikinta. Dabar buvusio stoties pastato vietoje yra geležinkelio viadukas per Latgalės gatvę. Dabartinė Daugpilio stotis yra Rygos–Oriolo geležinkelio stotis. Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelio stotis magistralinėje linijoje tarpukaryje vadinosi Daugpilis-II. |- ! [[Gryva]] (''Калкуны'') |502 |1862 m. |III |1873 m. įrengta atšaka į Radviliškį, kur sujungta su [[Liepojos–Romnų geležinkelis|Liepojos–Romnų geležinkeliu]]. |- ! [[Turmanto geležinkelio stotis]] (''Турмонт'') |520 |1862 m. | |Pradžioje vadinosi Novo Aleksandrovsku. |- ! [[Dūkšto geležinkelio stotis]] (''Дукшты'') |540 |1862 m. | |1916 m. įrengta karinio siaurojo geležinkelio atšaka, pokaryje tapusi linija [[Dūkšto–Drujos geležinkelis|į Drują]]. Išardyta 197x. |- ! [[Ignalinos geležinkelio stotis]] (''Игналино'') |563 |1862 m. | |Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis. |- ! [[Švenčionėlių geležinkelio stotis]] (''Новые Свенцяны'') |585 |1862 m. |III |1895 m. įrengtas siaurasis geležinkelis į Pastovį, 1901 m. - į Panevėžį. Tarybiniais metais linija į Pastovį išardyta, siaurojo geležinkelio linija iki Utenos pakeista plačiąja. |- ! [[Pabradės geležinkelio stotis]] (''Подбродзе'') |610 |1862 m. | |1916 m. įrengta geležinkelio [[Pabradės–Lentupio geležinkelis|atšaka į Lentupį.]] 2003 m. linija išardyta. |- ! [[Bezdonių geležinkelio stotis]] (''Безданы'') |634 |1862 m. | | |- ! [[Naujosios Vilnios geležinkelio stotis]] (''Вилейка'', vėliau ''Ново-Вилейск'') |649 |1873 m. |II |1873 m. nutiestas [[Liepojos–Romnų geležinkelis]] |- ! [[Vilniaus geležinkelio stotis]] (''Вильна'') |658 |1862 m. |I |1884 m. nutiesta linija į [[Baranovičiai|Baranovičius]] per [[Lyda|Lydą]] |- ! [[Lentvario geležinkelio stotis]] (''Ландварово'') |675 |1862 m. | |1862 m. nutiesta [[Lentvario–Virbalio geležinkelis|linija į Virbalį, Eitkūnus]] |- ! [[Rūdiškių geležinkelio stotis]] (''Рудзишки'') |693 |1862 m. | | |- ! [[Valkininkų geležinkelio stotis]] (''Олькеники'') |712 |1862 m. | | |- ! [[Varėnos geležinkelio stotis]] (''Ораны'') |732 |1862 m. |III |1895 m. nutiesta [[Užnemunės geležinkelis|atšaka į Alytų]]. Išardyta 1927 m. |- ! [[Marcinkonių geležinkelio stotis]] (''Марцинканцы'') |752 |1862 m. |III |1915 m. įrengta siaurojo geležinkelio [[Prancūzkelis|atšaka į Motylius]]. Išardyta 195X m. Geležinkelio linija nuo Marcinkonių iki sienos su Baltarusija nenaudojama. |- ! [[Pariečė]] (''Поречье'') |775 |1862 m. | |Iki Pirmojo pasaulinio karo kurį laiką vadinosi Druzgenikais. Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurojo geležinkelio linija nuo stoties į miškus vakarinėje Pariečės miestelio pusėje. 1934 m. įrengta atšaka į [[Druskininkai|Druskininkus]]. Lietuvos teritorijoje išardyta, Baltarusijos teritorijoje veikia. |- !Zelinskaja (''Зелинская'') |793 | |V |Vėliau Zelinskaja-Bogouševa. Tarpukaryje Zieliona, dabar Boguševka. |- ! [[Gardinas]] (''Гродно'') |804 |1862 m. | |1907 m. įrengta linija į [[Mastai|Mastus]] |- !Lososna (Лососна) |809 |1906 m. | |Linijos į Suvalkus dalis iki Kamienos Novos likviduota po Antrojo pasaulinio karo. Dabar nuo Lososnos stoties buvusio geležinkelio vietoje kelių kilometrų privažiuojamasis kelias. |- ! [[Kužnica Bialostocka geležinkelio stotis|Kužnica]] (''Кузница'') |829 |1862 m. | |Dabar vadinasi Kužnica Bialostocka. Lenkijos pasienio stotis. |- ! [[Sokulkos geležinkelio stotis|Sokulka]] (''Соколка'') |844 |1862 m. | |[[XX amžiaus 7-asis dešimtmetis|XX a. septintajame dešimtmetyje]] įrengta atšaka į Suvalkus vietoje senosios linijos Suvalkai–Lososna trasos nuo Kamienos Novos stoties |- !Čarna Bialostocka (''Чёрная-Весь'') |862 |1862 m. | | |- ![[Balstogės geležinkelio stotis|Balstogė]] (''Белосток'') |882 |1862 m. |II |1872 m. nutiesta linija į [[Grajevas|Grajevą]], [[Baranovičiai|Baranovičius]] |- ! [[Lapių geležinkelio stotis|Lapiai]] (''Лапы'') |904 |1862 m. | |1893 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu |- ! [[Šepetovo geležinkelio stotis|Šepetovas]] (''Щепетово'') |929 |1862 m. | |Iš pradžių Srednica, paskui Ščepetovas |- ! [[Čiževo geležinkelio stotis|Čiževas]] (''Чижов'') |944 |1862 m. | | |- ! Malkinia (''Малкин'') |967 |1862 m. | |1887 m. įrengta jungtis su Pavyslio geležinkeliu |- !Sadovnė Vengrovskė (''Зеленец'') |980 |1872 m. | | |- ! Lochovas (''Лохов'') |994 |1862 m. | | |- ! Tluščas (''Тлущ'') |1013 |1862 m. | |Linijos į Ostrolenką, Minską Mazoviecką ir linija į Legionovą |- !Volominas (''Воложин'') |1028 |1862 m. | |Iš pradžių Voložinas, vėliau Volominas |- !Markos (''Марки'') |1043 |1867 m. | |Prekių stotis; jungtys su Varšuvos - Vienos, Pavyslio geležinkeliais. Siaurasis geležinkelis į Radzyminą. Dabartinis pavadinimas Varšuva Vilenska Markos. |- ! Varšuva (''Варшава'') |1046 |1862 m. |aukščiausia |Varšuvos Peterburgo stotis. Stoties pastatas sugriautas 1915 m. Vėliau naudoti laikini pastatai. Dabartinė stotis įrengta prekybos centro pastate. Nuo 1918 m. Varšuva Vilenska. |- |} {| class="wikitable" |+ Linijos Lentvaris - Kaunas - Virbalis - Eitkūnai stotys !Pavadinimas !Atstumas nuo Lentvario/Peterburgo (v[[varstas|arstai]]) !Atidarymo metai !Klasė !Pastabos |- |'''[[Lentvario geležinkelio stotis]] (Ландварово)''' |0/675 |1861 |II |Jungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas - Varšuva linija. |- |'''[[Vievio geležinkelio stotis]] (Евье)''' | |1861 |IV |Nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo vadinosi Anastasjevskaja. |- |'''[[Žaslių geležinkelio stotis]] (Жосли)''' | |1861 |IV | |- |'''[[Kaišiadorių geležinkelio stotis]] (Кошедары)''' |46/719 |1871 | |Stotis pastatyta nutiesus Liepojos - Kaišiadorių (vėliau Liepojos - Romnų) geležinkelį. |- |'''[[Pravieniškių geležinkelio stotis]] (Провенишки)''' | |1861 |IV | |- |'''[[Kauno geležinkelio stotis]] (Ковно)''' |80/755 |1861 |I |Kauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka. |- |'''[[Mauručių geležinkelio stotis]] (Мавруци)''' | |1861 |IV |Atšaka iki Aleksoto Pirmojo pasaulinio karo metais. |- |'''[[Kazlų Rūdos geležinkelio stotis]] (Козлова-Руда)''' |115 |1861 |IV |1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos - Šeštokų geležinkelis. 1916-197Х m. veikė siaurasis geležinkelis. |- |'''[[Pilviškių geležinkelio stotis]] (Пильвишки)''' | |1861 |IV |Pirmojo pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis. |- |'''[[Vilkaviškio geležinkelio stotis]] (Вильковишки)''' | |1861 |IV |Pirmojo pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą. |- |'''[[Virbalio geležinkelio stotis]] (Вержболово)''' |161/835 |1861 |aukščiausia |Rusijos imperijos pasienio stotis. Tarpukaryje - Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 - TSRS pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo - Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis. |- |'''Eitkūnai (Eydkuhnen)''' |162 |1860 | |Vokietijos imperijos pasienio stotis. Po Antrojo pasaulinio karo likviduota. Atstatyta 2017 m. Dabartinis pavadinimas - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis. |} == Taip pat skaitykite == * [[Istorinis kelias Sankt Peterburgas–Varšuva]] == Nuorodos == * [http://www.mokslasirtechnika.lt/jubiliejai/lietuvos-gelezinkeliui-150-met.html Lietuvos geležinkeliui − 150 metų] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151119213053/http://www.mokslasirtechnika.lt/jubiliejai/lietuvos-gelezinkeliui-150-met.html |date=2015-11-19 }} == Šaltiniai == {{išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos geležinkeliai|Sankt Peterburgas-Varšuva]] [[Kategorija:Lenkijos geležinkeliai]] [[Kategorija:Geležinkelių transportas Vilniuje]] [[Kategorija:Rusijos geležinkeliai]] [[Kategorija:Latvijos geležinkeliai]] 18q7qfqmroplmnz8vez796r9ljyq6dd 0 303151 6667528 6623389 2022-08-20T04:22:34Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Daujėnai]] |nuo=1919 |iki=1950 m. |v1=Lietuva2|r1=|p1=[[Biržų apskritis]] (1919–1940) |v2=Vokietija3|r2=[[Ostlandas]]|p2=[[Biržų apskritis]] (1941–1944) |v3=TSRS|r3=[[Lietuvos TSR]]|p3=[[Biržų apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Pasvalio apskritis]] (1947–1950) |lat=55.98 |long=24.52 }} '''Daujėnų valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Daujėnai]]. == Istorija == Valsčius įkurtas XX a., panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Pasvalio rajonas|Pasvalio rajonui]] (6 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 126 || 3401 || 672 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Pasvalio|1949|Daujėnų}} || 136 || || || 6 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|93}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|93}}</ref> |- | [[Barklainiai (Daujėnai)|Barklainiai]] || [[Barklainių apylinkė (Pasvalys)|Barklainių apylinkė]] |- | [[Daujėnai]] || [[Daujėnų apylinkė]] |- | [[Girsūdai]] || [[Girsūdų apylinkė]] |- | [[Liukpetriai]] || [[Liukpetrių apylinkė]] |- | [[Porijai]] || [[Porijų apylinkė]] |- | [[Smilgiai (Pasvalys)|Smilgiai]] || [[Smilgių apylinkė (Pasvalys)|Smilgių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 6 apylinkės |} == Gyvenvietės == [[1923]] m. surašytos gyvenvietės: {{col5}} * Balčiškių k. * Baliečių k. * Baluškių dv. * Baluškių k. * Barklainių k. * Baukų k. * Berklainių k. * Čekiškio k. * Daujėnų mstl. * Dolinavos (Adolinos) vs. * Druciškių (Vaškinskų) k. * Dumbliunėlių k. * Dvareliškių vs. * Galinių vs. * Gervinų k. * Girsūdų k. * Gumbės vs. * Januškų dv. * Kenelių (Kenešių) vs. * Kliučiškių vs. * Levaniškių k. * Liukpetrių k. * Maliupių k. * Mažionių k. * Melėnų k. * Mesteliškių k. * Mikėnų k. * Patrakių k. * Petrovkos I k. * Petrovkos II k. * Porijų k. * Pulciniškio k. * Puteikių k. * Rukšlalaukio k. * Šakarnių k. * Smilgių k. * Smiltynės k. * Staponiškių vs. * Storiškių k. * Suveidziškių vs. * Valakų k. * Vizorių dv. * Vizorių k. * Žydonių k. </div> == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1843 || [[Baukai (Pasvalys)|Baukai]] || [[Motiejus Kaziliauskas]], knygnešys, kunigas || 1920 |- | 1903 || [[Pulciniškis]] || [[Bronius Baginskas]], agronomas || 1991 |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Biržų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Pasvalio apskrities valsčiai]] cqawgp4hydujbqfv8rlrkuo4xz21k32 0 303152 6667530 6623391 2022-08-20T04:35:15Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Krinčinas]] |nuo=1919 |iki=1950 m. |v1=Lietuva2|r1=|p1=[[Biržų apskritis]] (1919–1940) |v2=Vokietija3|r2=[[Ostlandas]]|p2=[[Biržų apskritis]] (1941–1944) |v3=TSRS|r3=[[Lietuvos TSR]]|p3=[[Biržų apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Pasvalio apskritis]] (1947–1950) |lat=56.08 |long=24.52 }} '''Krinčino valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Krinčinas]]. == Istorija == Valsčius įkurtas [[1919]] m., panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Pasvalio rajonas|Pasvalio rajonui]] (8 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 144 || 5473 || 1218 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Pasvalio|1949|Krinčino}} || 151 || || || 8 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|93}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|94}}</ref> |- | [[Daniliškiai]] || [[Daniliškių apylinkė (Pasvalys)|Daniliškių apylinkė]] |- | [[Daukniūnai (Pasvalys)|Daukniūnai]] || [[Daukniūnų apylinkė]] |- | [[Daukšiai (Pasvalys)|Daukšiai]] || [[Daukšių apylinkė (Pasvalys)|Daukšių apylinkė]] |- | [[Gulbinėnai]] || [[Gulbinėnų apylinkė]] |- | [[Krinčinas]] || [[Krinčino apylinkė]] |- | [[Ličiūnai]] || [[Ličiūnų apylinkė]] |- | [[Raubonys]] || [[Raubonių apylinkė]] |- | [[Trečionys (Pasvalys)|Trečionys]] || [[Trečionių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 8 apylinkės |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1899 || [[Aukštuoliai (Pasvalys)|Aukštuoliai]] || [[Juozas Lomanas]], filosofas, kunigas || 1959 |- | 1913 || [[Dagilynė]] || [[Vilhelmas Janiselis]], tautodailininkas, fotografas || 2007 |- | 1939 || [[Žvirgždė (Pasvalys)|Žvirgždė]] || [[Mykolas Karčiauskas]], rašytojas, vertėjas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Biržų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Pasvalio apskrities valsčiai]] r4rcf423myxsddopygi0utzrwa537u9 0 303156 6667533 6623395 2022-08-20T04:46:05Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |var=Pušaloto (Maldučionių) valsčius |cen=[[Maldučioniai]] (XIX a.), <br/> [[Pušalotas]] (XX a.) |nuo=XIX a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (186?–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Biržų apskritis]] (1919–1926) <br/> [[Panevėžio apskritis]] (1926–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Panevėžio apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Panevėžio apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Pasvalio apskritis]] (1947–1950) |lat=55.93 |long=24.24 }} '''Pušaloto valsčius''' (iki I pasaulinio karo '''''Maldučionių valsčius''''', {{ru|Молдочанская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Pušalotas]] (carmečiu – [[Maldučioniai]]). == Istorija == Caro laikais buvo Maldučionių valsčius, kurio būstinė buvo Pušalote. [[1918]] m. įkurtas Pušaloto valsčius. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Joniškėlio rajonas|Joniškėlio rajonui]] (10 apylinkių). {{vls-ist}} |- | [[1923]] m.<ref>{{1923sur}}</ref> || 174 || 5934 || 1294 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Pasvalio|1949|Pušaloto}} || 155 || || || 10 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|93}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|96}}</ref> |- | [[Dičiūnai (Pasvalys)|Dičiūnai]] || [[Dičiūnų apylinkė]] |- | [[Jaciūnai (Pasvalys)|Jaciūnai]] || [[Jaciūnų apylinkė (Pasvalys)|Jaciūnų apylinkė]] |- | [[Jakūboniai]] || [[Jakūbonių apylinkė]] |- | [[Maldučioniai]] || [[Maldučionių apylinkė]] |- | [[Medikoniai (Pasvalys)|Medikoniai]] || [[Medikonių apylinkė]] |- | [[Pabuojai]] || [[Pabuojų apylinkė]] |- | [[Pazūkai]] || [[Pazūkų apylinkė]] |- | [[Pušalotas]] || [[Pušaloto apylinkė (Joniškėlis)|Pušaloto apylinkė]] |- | [[Skaistgiriai (Panevėžys)|Skaistgiriai]] || [[Skaistgirių apylinkė]] |- | [[Stumbriškis (Pasvalys)|Stumbriškis]] || [[Stumbriškio apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 10 apylinkių |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1873 || [[Skaistgiriai (Panevėžys)|Skaistgiriai]] || [[Antanas Lalis]], žodynininkas || 1960 |- | 1905 || [[Šniūrai]] || [[Mykolas Jankauskas]], miškininkas || 1999 |- | 1914 || [[Skaistgiriai (Panevėžys)|Skaistgiriai]] || [[Jonas Lelis]], gydytojas dermatologas || 2011 |- | 1919 || [[Pabėrvalkiai]] || [[Kazimieras Jackūnas]], agronomas || 1994 |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Biržų apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Pasvalio apskrities valsčiai]] 4ngjeaqth702tdcy38ioaiotmjx06vn 0 303158 6667667 6623407 2022-08-20T09:46:29Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Kuliai]] |nuo=1861 |iki=1950 m. |v1=Lietuva2|r1=|p1=[[Kretingos apskritis]] (1919–1940) |v2=Vokietija3|r2=[[Ostlandas]]|p2=[[Kretingos apskritis]] (1941–1944) |v3=TSRS|r3=[[Lietuvos TSR]]|p3=[[Kretingos apskritis]] (1944–1947) <br/> [[Plungės apskritis]] (1947–1950) |lat=55.80 |long=21.66 }} '''Kulių valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Kuliai]]. == Istorija == Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo. [[1945]] m. valsčiuje veikė [[Kardo rinktinė]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Klaipėdos rajonas|Klaipėdos rajonui]] (2 apylinkės) ir [[Plungės rajonas|Plungės rajonui]] (9 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 250 || 6195 || 1387 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Plungės|1949|Kulių}} || 253 || || || 11 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|97}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|98}}</ref> |- | [[Jurjonai (Vėžaičiai)|Jurjonai]] || [[Jurjonų apylinkė]] |- | [[Karklėnai (Plungė)|Karklėnai]] || [[Karklėnų apylinkė (Plungė)|Karklėnų apylinkė]] |- | [[Kuliai]] || [[Kulių apylinkė (Plungė)|Kulių apylinkė]] |- | [[Luknėnai]] || [[Luknėnų apylinkė]] |- | [[Mažiavos]] || [[Mažiavų apylinkė]] |- | [[Mižuikai]] || [[Mižuikų apylinkė]] |- | [[Didieji Mostaičiai]] || [[Mostaičių apylinkė]] |- | [[Reiskiai]] || [[Reiskių apylinkė]] |- | [[Šakiniai (Vėžaičiai)|Šakiniai]] || [[Šakinių apylinkė]] |- | [[Šiemuliai]] || [[Šiemulių apylinkė]] |- | [[Vieštovėnai]] || [[Vieštovėnų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 11 apylinkių |} == Gyventojai == === Tautinė sudėtis === [[1923]] m. gyveno 6195 žmonės: * [[Lietuviai]] - 97,51% (6041); * [[Žydai]] - 2,29% (142); * Kiti - 0,19% (12). === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1858 || [[Paalantis]] || [[Juozas Ložinskis]], knygnešys || 1909 |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Kretingos apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Plungės apskrities valsčiai]] 8ejekvsrfj5ypf09jk3j9ajjkdj24mr 0 303325 6667337 6623374 2022-08-19T19:37:04Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Miežiškiai]] |nuo=1919 |iki=1950 m. |v1=Lietuva2|r1=|p1=[[Panevėžio apskritis]] (1919–1930) |v2=TSRS|r2=[[Lietuvos TSR]]|p2=[[Panevėžio apskritis]] (1947–1950) |lat=55.68 |long=24.53 }} '''Miežiškių valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Miežiškiai]]. == Istorija == Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo, vėliau panaikintas, tačiau atkurtas [[1947]] m. [[lapkričio 6]] d. iš dalies [[Panevėžio valsčius|Panevėžio valsčiaus]] ir dalies [[Raguvos valsčius|Raguvos valsčiaus]]. Galutinai panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajonui]] (7 apylinkės) ir [[Troškūnų rajonas|Troškūnų rajonui]] (2 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 78 || 2841 || 500 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Miežiškių}} || 167 || || || 9 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|87}}</ref> |- | [[Bajoriškiai (Panevėžys)|Bajoriškiai]] || [[Bajoriškių apylinkė]] |- | [[Klepšiai]] || [[Klepšių apylinkė]] |- | [[Kulbiai]] || [[Kulbių apylinkė]] |- | [[Miežiškiai]] || [[Miežiškių apylinkė (Panevėžys)|Miežiškių apylinkė]] |- | [[Nainiškiai]] || [[Nainiškių apylinkė]] |- | [[Narbutai (Panevėžys)|Narbutai]] || [[Narbutų apylinkė]] |- | [[Pučekai]] || [[Pučekų apylinkė]] |- | [[Raguvėlė]] || [[Raguvėlės apylinkė]] |- | [[Rukiškis]] || [[Rukiškio apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 9 apylinkės |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] ru36p8gan0elcqjblbdrt7p3qiecpkn 0 303339 6667344 6623376 2022-08-19T19:40:53Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Velžys]] (186?–1915), <br/> [[Panevėžys]] (1919–1950) |nuo=XIX a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (186?–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Panevėžio apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Panevėžio apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Panevėžio apskritis]] (1944–1950) |lat=55.72 |long=24.36 }} '''Panevėžio valsčius''' (kurį laiką '''''Panevėžio-Velžio valsčius, Velžio valsčius''''', {{ru|Поневѣжская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Velžys]], vėliau – [[Panevėžys]]. == Istorija == [[File:Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas.jpg|thumb|left|Išlikęs ir renovuotas Panevėžio valsčiaus būstinės pastatas, Smėlynės g. 17, [[Panevėžys]]]] Įkurtas XIX a. kaip Velžio valsčius, po I pasaulinio karo pervadintas Panevėžio valsčiumi. [[1933]] m. pastatytas naujas valsčiaus būstinės pastatas Smėlynės g. 17.<ref>[https://autc.lt/architekturos-objektas/?id=1983 Panevėžio valsčiaus savivaldybės pastatas.] Autc.lt (tikrinta 2022-02-17).</ref> [[1947]] m. dalis teritorijos perduota naujiems [[Miežiškių valsčius|Miežiškių valsčiui]] ir [[Piniavos valsčius|Piniavos valsčiui]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajonui]] (10 apylinkių). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 261 || 7741 || 1599 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Panevėžio}} || 235 || || || 10 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|88}}</ref> |- | [[Biliūnai (Panevėžys)|Biliūnai]] || [[Biliūnų apylinkė (Panevėžys)|Biliūnų apylinkė]] |- | [[Čypliai]] || [[Čyplių apylinkė]] |- | [[Kabeliai (Panevėžys)|Kabeliai]] || [[Kabelių apylinkė (Panevėžys)|Kabelių apylinkė]] |- | [[Karužiškiai]] || [[Karužiškių apylinkė]] |- | [[Molainiai]] || [[Molainių apylinkė]] |- | [[Nausodė (Panevėžys)|Nausodė]] || [[Nausodės apylinkė (Panevėžys)|Nausodės apylinkė]] |- | [[Pajuodžiai (Panevėžys)|Pajuodžiai]] || [[Pajuodžių apylinkė]] |- | [[Pažagieniai]] || [[Pažagienių apylinkė]] |- | [[Uliūnai]] || [[Uliūnų apylinkė]] |- | [[Velžys]] || [[Velžio apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 10 apylinkių |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1901 || [[Laukminiškiai]] || [[Kazys Babickas]], karininkas || 1968 |- | 1922 || [[Molainiai]] || [[Antanas Algirdas Kriščiūnas]], gydytojas psichiatras || 1998 |- | 1925 || [[Juostininkai]] || [[Zenonas Baltušnikas]], žurnalistas, redaktorius || 2011 |- | 1926 || [[Marijonava]] || [[Antanina Mackevičiūtė]], aktorė || 2011 |- | 1928 || [[Spirakiai (Panevėžys)|Spirakiai]] || [[Antanas Morkevičius]], inžinierius mechanikas || |- | 1937 || [[Preidžiai]] || [[Antanas Janauskas]], dailininkas, režisierius || 2016 |- | 1938 || [[Pajuodžiukai]] || [[Antanas Lukianas]], hidrotechnikos inžinierius || |- | 1943 || [[Miežiškiai]] || [[Alfonsas Grigonis]], fizikas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] mkyeea7fw8c9pji4noyitra1dm1gpjj 0 303343 6667347 6623377 2022-08-19T19:42:31Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Piniava]] |nuo=XIX a. |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (186?–1915) |v2=TSRS|r2=[[Lietuvos TSR]]|p2=[[Panevėžio apskritis]] (1947–1950) |lat=55.78 |long=24.36 }} '''Piniavos valsčius''' ({{ru|Пневская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Piniava]]. == Istorija == Įkurtas carmečiu, tarpukariu panaikintas, atkurtas [[1947]] m. [[lapkričio 6]] d. iš dalies [[Panevėžio valsčius|Panevėžio valsčiaus]]. Galutinai panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajonui]] (9 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 277 || 4984 || 1015 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Piniavos}} || 251 || || || 9 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|89}}</ref> |- | [[Bliūdžiai (Panevėžys)|Bliūdžiai]] || [[Bliūdžių apylinkė (Panevėžys)|Bliūdžių apylinkė]] |- | [[Karsakiškis]] || [[Karsakiškio apylinkė]] |- | [[Naujikai (Panevėžys)|Naujikai]] || [[Naujikų apylinkė (Panevėžys)|Naujikų apylinkė]] |- | [[Pakuodžiupiai]] || [[Pakuodžiupių apylinkė]] |- | [[Paliūniškis]] || [[Paliūniškio apylinkė]] |- | [[Piniava]] || [[Piniavos apylinkė]] |- | [[Spirakiai (Panevėžys)|Spirakiai]] || [[Spirakių apylinkė]] |- | [[Stanioniai]] || [[Stanionių apylinkė]] |- | [[Vaivadai]] || [[Vaivadų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 9 apylinkės |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1903 || [[Pakuodžiupiai]] || [[Vladas Motieka]], karininkas || 1975 |- | 1904 || [[Vynupė]] || [[Feliksas Bielinskis]], architektas || 1986 |- | 1923 || [[Pakuodžiupiai]] || [[Petras Kasperavičius]], inžinierius elektrikas || 2014 |- | 1925 || [[Kuodžiai (Panevėžys)|Kuodžiai]] || [[Medardas Grigaliūnas]], agronomas || 2014 |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] gv2gmvnbbqmvhpcydfqeen77dpoggis 0 303344 6667355 6623379 2022-08-19T19:45:36Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Raguva]] |nuo=1501 |iki=1950 m. |v1=Rusija2|r1=[[Kauno gubernija]]|p1=[[Ukmergės apskritis]] (1861–1915) |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Panevėžio apskritis]] (1919–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Panevėžio apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Panevėžio apskritis]] (1944–1950) |lat=55.56 |long=24.62 }} '''Raguvos valsčius''' ({{ru|Роговская волость}}) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Raguva]]. == Istorija == Valsčius minimas [[1501]] m. Carmečiu įkurtas [[1861]] m., išrinktas viršaitis, jo padėjėjai, seniūnijų seniūnai, mokesčių rinkėjai, teismo teisėjai ir kiti pareigūnai. [[1931]] m. prijungtas [[Traupio valsčius]]. [[1947]] m. dalis teritorijos perduota naujam [[Miežiškių valsčius|Miežiškių valsčiui]]. Raguvos valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajonui]] (2 apylinkės) ir [[Troškūnų rajonas|Troškūnų rajonui]] (9 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 188 || 6899 || 1450 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Raguvos}} || 256 || || || 11 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|89}}</ref> |- | [[Alukėnai]] || [[Alukėnų apylinkė]] |- | [[Genėtiniai]] || [[Genėtinių apylinkė]] |- | [[Jočiūnai]] || [[Jočiūnų apylinkė]] |- | [[Kirmėliai]] || [[Kirmėlių apylinkė]] |- | [[Klaibūnai]] || [[Klaibūnų apylinkė]] |- | [[Kritižis]] || [[Kritižio apylinkė]] |- | [[Levaniškiai (Anykščiai)|Levaniškiai]] || [[Levaniškių apylinkė]] |- | [[Maženiai]] || [[Maženių apylinkė]] |- | [[Putiliškiai]] || [[Putiliškių apylinkė]] |- | [[Raguva]] || [[Raguvos apylinkė]] |- | [[Užunevėžiai]] || [[Užunevėžių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 11 apylinkių |} == Gyvenvietės == [[1923]] m. valsčiuje buvo šie kaimai: Baisiogala, Bajoriškiai, Dovydiškiai, Ferma, Girelė, Jackagalys, [[Juostininkai]], Kazimierava, Kirmėliukai, Konciapolis, Kučkai, Narbutai, Nausodė, [[Raguvėlė]], Rukiškis, Simuliškis, Skauradai, Smilgiai, Surviliškis, Taurinė, Titeikiai, Trumpragys, Vismalai ir kt. == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1875 || [[Pajuostis (Miežiškiai)|Pajuostis]] || [[Juozapas Bikinas]], kunigas || 1956 |- | 1892 || [[Rėkliai]] || [[Vladas Kuzma]], chirurgas || 1942 |- | 1902 || [[Alančiai]] || [[Bronius Krikštopaitis]], jūrininkas || 1999 |- | 1910 || [[Ferma (Panevėžys)|Ferma]] || [[Tadas Adomonis]], dailėtyrininkas || 1987 |- | 1933 || [[Juostininkai]] || [[Zenonas Mačionis]], chemikas || 2002 |- | 1936 || [[Kirmėliai]] || [[Algirdas Antanas Kulbokas]], jūrų kapitonas || |- | 1938 || [[Genėtiniai]] || [[Adolfas Brėskis]], inžinierius mechanikas || 2016 |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:LDK valsčiai]] [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Ukmergės apskrities valsčiai]] ojgo1wesnmzrr5cz50dibl1c82qyvc5 0 303348 6667388 6623385 2022-08-19T20:03:34Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Vadokliai]] |nuo=1919 |iki=1950 m. |v1=Lietuva2|r1=|p1=[[Panevėžio apskritis]] (1919–1940) |v2=Vokietija3|r2=[[Ostlandas]]|p2=[[Panevėžio apskritis]] (1941–1944) |v3=TSRS|r3=[[Lietuvos TSR]]|p3=[[Panevėžio apskritis]] (1944–1950) |lat=55.49 |long=24.47 }} '''Vadoklių valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Vadokliai]]. == Istorija == Valsčius įkurtas [[1919]] m., panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Ramygalos rajonas|Ramygalos rajonui]] (7 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1923]]<ref>{{1923sur}}</ref> || 166 || 3539 || 751 || || |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Vadoklių}} || 135 || || || 7 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|92}}</ref> |- | [[Alantės]] || [[Alančių apylinkė]] |- | [[Kartanai]] || [[Kartanų apylinkė]] |- | [[Kutronys]] || [[Kutronių apylinkė]] |- | [[Laukagaliai (Vadokliai)|Laukagaliai]] || [[Laukagalių apylinkė (Ramygala)|Laukagalių apylinkė]] |- | [[Mikėnai (Panevėžys)|Mikėnai]] || [[Mikėnų apylinkė]] |- | [[Stebėkiai I]] || [[Stebėkių apylinkė (Vadokliai)|Stebėkių apylinkė]] |- | [[Šilai (Panevėžys)|Šilai]] || [[Šilų apylinkė (Ramygala)|Šilų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 7 apylinkės |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1902 || [[Geležiai (Vadokliai)|Geležiai]] || [[Antanas Juška (1902)|Antanas Juška]], astronomas || 1985 |- | 1913 || [[Geležiai (Vadokliai)|Geležiai]] || [[Danielius Vaitelis]], pasipriešinimo veikėjas || 1948 |- | 1914 || [[Alančiai]] || [[Marijonas Krikštopaitis]], gydytojas || 2003 |- | 1928 || [[Anitava]] || [[Vaidotas Antanaitis]], miškininkas || |- | 1948 || [[Skatikai]] || [[Antanas Laurinčikas]], matematikas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] ak10pmfiksp16qmjnifpupovpkvhlwt 0 303906 6667695 6623433 2022-08-20T11:07:10Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Šilavotas]] |nuo=1931 |iki=1950 m. |v1=Lietuva2|r1=|p1=[[Marijampolės apskritis]] (1931–1940) |v2=Vokietija3|r2=[[Ostlandas]]|p2=[[Marijampolės apskritis]] (1941–1944) |v3=TSRS|r3=[[Lietuvos TSR]]|p3=[[Marijampolės apskritis]] (1944–1946) <br/> [[Prienų apskritis]] (1946–1950) |lat=54.67 |long=23.77 }} '''Šilavoto valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Šilavotas]]. == Istorija == Įkurtas [[1931]] m. Po II pasaulinio karo valsčiaus teritorijoje veikė [[Tauro apygarda|Tauro apygardos]], Geležinio Vilko partizanų rinktinės partizanai. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Prienų rajonas|Prienų rajonui]] (15 apylinkių). {{vls-ist}} |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Prienų|1949|Šilavoto}} || 174 || || || 15 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|100}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|103}}</ref> |- | [[Baltramurgis]] || [[Baltramurgio apylinkė]] |- | [[Ingavangis]] || [[Ingavangio apylinkė]] |- | [[Išdagėliai]] || [[Išdagėlių apylinkė]] |- | [[Jiestrakis]] || [[Jiestrakio apylinkė]] |- | [[Juodaraistis]] || [[Juodaraisčio apylinkė]] |- | [[Kuišiai]] || [[Kuišių apylinkė]] |- | [[Naujasis Klebiškis]] || [[Naujojo Klebiškio apylinkė]] |- | [[Pakiauliškis]] || [[Pakiauliškio apylinkė]] |- | [[Pašlavantys (Šilavotas)|Pašlavantys]] || [[Pašlavančio apylinkė]] |- | [[Plutiškės]] || [[Plutiškių apylinkė]] |- | [[Sarginė]] || [[Sarginės apylinkė]] |- | [[Skersabalis]] || [[Skersabalio apylinkė]] |- | [[Stuomenai]] || [[Stuomenų apylinkė]] |- | [[Šilavotas]] || [[Šilavoto apylinkė (Prienai)|Šilavoto apylinkė]] |- | [[Žemaitkiemis (Prienai)|Žemaitkiemis]] || [[Žemaitkiemio apylinkė (Šilavotas)|Žemaitkiemio apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 15 apylinkių |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1897 || [[Jiestrakis]] || [[Petras Karvelis]], ekonomistas || 1976 |- | 1933 || [[Puziškės]] || [[Albinas Kaminskas]], fizikas || 2015 |- | 1943 || [[Skersabalis]] || [[Antanas Laukaitis (1943)]], statybų technologas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Marijampolės apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Prienų apskrities valsčiai]] 8smjr7d3l61eh5yzb5z8nep5w6co1dc 0 303907 6667690 6623430 2022-08-20T11:00:40Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Prienai]] |nuo=1919 |iki=1950 m. |v1=Lietuva2|r1=|p1=[[Marijampolės apskritis]] (1919, 1933–1940) |v2=Vokietija3|r2=[[Ostlandas]]|p2=[[Marijampolės apskritis]] (1941–1944) |v3=TSRS|r3=[[Lietuvos TSR]]|p3=[[Marijampolės apskritis]] (1944–1946) <br/> [[Prienų apskritis]] (1946–1950) |lat=54.63 |long=23.95 }} '''Prienų valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Prienai]]. == Istorija == Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo. Po II pasaulinio karo valsčiaus teritorijoje veikė [[Tauro apygarda]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Prienų rajonas|Prienų rajonui]] (13 apylinkių). {{vls-ist}} |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Prienų|1949|Prienų}} || 177 || || || 13 apylinkių <ref>{{LTSR ats 1949|100}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|102–103}}</ref> |- | [[Alksniakiemis]] || [[Alksniakiemio apylinkė]] |- | [[Ašminta]] || [[Ašmintos apylinkė]] |- | [[Bagrėnas]] || [[Bagrėno apylinkė]] |- | [[Gražučiai]] || [[Gražučių apylinkė]] |- | [[Išlaužas]] || [[Išlaužo apylinkė]] |- | [[Mačiūnai]] || [[Mačiūnų apylinkė (Prienai)|Mačiūnų apylinkė]] |- | [[Pakampiškiai]] || [[Pakampiškių apylinkė]] |- | [[Pakumprys]] || [[Pakumprio apylinkė]] |- | [[Pošventis]] || [[Pošvenčio apylinkė]] |- | [[Prienai]] || [[Prienų apylinkė (Prienai)|Prienų apylinkė]] |- | [[Prienlaukys]] || [[Prienlaukio apylinkė]] |- | [[Strielčiai]] || [[Strielčių apylinkė]] |- | [[Šiauliškiai]] || [[Šiauliškių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 13 apylinkių |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1894 || [[Ašminta]] || [[Jurgis Krikščiūnas (1894)|Jurgis Krikščiūnas]], agronomas ekonomistas || 1947 |- | 1904 || [[Pakumprys]] || [[Kazimieras Balkūnas]], teisininkas || 1982 |- | 1934 || [[Čiudiškiai]] || [[Antanina Garmutė]], rašytoja, inžinierė || 2011 |- | 1932 || [[Važatkiemis]] || [[Justinas Marcinkevičius]], rašytojas, dramaturgas, eseistas || 2011 |- | 1943 || [[Kiškeliškės]] || [[Bronius Vytautas Bieliauskas]], inžinierius energetikas || 2000 |- | 1944 || [[Anglininkai (Prienai)|Anglininkai]] || [[Gintautas Petras Judickas]], žurnalistas || 2005 |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Marijampolės apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Prienų apskrities valsčiai]] iqwujvmqglzhhr9v5dxi329glm6u646 0 304217 6667684 6623425 2022-08-20T10:53:16Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Birštonas]] |nuo=XIV a. |iki=1950 m. |v1=LDK|r1=|p1=[[Kauno apskritis]] |v2=Lietuva2|r2=|p2=[[Alytaus apskritis]] (1919–1924, 1933–1940) |v3=Vokietija3|r3=[[Ostlandas]]|p3=[[Alytaus apskritis]] (1941–1944) |v4=TSRS|r4=[[Lietuvos TSR]]|p4=[[Alytaus apskritis]] (1944–1946) <br/> [[Prienų apskritis]] (1946–1950) |lat=54.60 |long=24.03 }} '''Birštono valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Birštonas]]. == Istorija == XIV a. valsčiaus teritorijoje buvo [[dykra]]. [[1387]] m. Ldk [[Jogaila]] valsčių dovanojo [[Skirgaila]]i. Birštono pavietas minimas XVI a. pradžioje. XX a. tarpukariu minimas [[1919]]–[[1924]] m., vėliau panaikintas. Atkurtas [[1933]] m. [[gruodžio 29]] d. iš panaikinto [[Nemajūnų valsčius|Nemajūnų valsčiaus]] ir kelių [[Jiezno valsčius|Jiezno valsčiaus]] kaimų:<ref>{{LE|3|1154}}</ref> * Jiezno valsčiaus: ** [[Birštonas]], ** Gojaus, Gūdakalnio, Jeržamkavos, Kernuvių, Lengveniškių, Medeikonių, Paprienės, Širvinių, Škevonių kaimai; * Nemajūnų valsčiaus: ** Nemajūnų bažnytkaimis, ** Bučiūnų, Būdų, Dimšiškių, Dzingeliškių, Gelažiūnų, Kamielevos, Jackonių, Jundeliškių, Martinonių, Matiešionių, Mišiškių, Moibelių, Muliškių, Naudžiūnų, Neciūnų, Panemunės, Padvariškių, Paverknių, Palešiškių, Pozonių, Siponių, Šaltinėnų, Šilėnų, Tauliukų, Trakelių, Vaitiškių, Vanagų, Žemaitkiemio kaimai, ** Babronių, Pakartiškių, Pavysės, Siponių, Šilaičių, Šūtupio, Ustronės viensėdžiai ir palivarkai. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Jiezno rajonas|Jiezno rajonui]] (2 apylinkės) ir [[Prienų rajonas|Prienų rajonui]] (3 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Prienų|1949|Birštono}} || 132 || || || 5 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|100}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|101}}</ref> |- | [[Birštonas]] || [[Birštono apylinkė]] |- | [[Geležūnai]] || [[Geležūnų apylinkė]] |- | [[Nemajūnai (Birštonas)|Nemajūnai]] || [[Nemajūnų apylinkė (Jieznas)|Nemajūnų apylinkė]] |- | [[Siponys]] || [[Siponių apylinkė]] |- | [[Žemaitkiemis (Birštonas)|Žemaitkiemis]] || [[Žemaitkiemio apylinkė (Birštonas)|Žemaitkiemio apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 5 apylinkės |} == Gyvenvietės == [[1933]] m. gyvenvietės: * Birštono mst., * Nemaniūnų bažnytkaimis, * Bučiūnų, Būdų, Dimšiškių, Dzingeliškių, Gelažiūnų, Gojaus, Gūdakalnio, Jeržamkavos, Kamielevos, Jackonių, Jundeliškių, Kernuvių, Lengveniškių, Martinonių, Matiešionių, Medeikonių, Mišiškių, Moibelių, Muliškių, Naudžiūnų, Neciūnų, Panemunės, Padvariškių, Palešiškių, Paprienės, Paverknių, Pozonių, Siponių, Šaltinėnų, Šilėnų, Širvinių, Škevonių, Tauliukų, Trakelių, Vaitiškių, Vanagų, Žemaitkiemio kaimai, * Babronių, Pakartiškių, Pavysės, Siponių, Šilaičių, Šūtupio, Ustronės viensėdžiai ir palivarkai. == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1944 || [[Geležūnai]] || [[Nijolė Anisimovienė]], biologė || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Alytaus apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Kauno apskrities valsčiai]] [[Kategorija:Prienų apskrities valsčiai]] 0luiup2tko2n47iqy84ibv7dxigh6ua 0 304347 6667385 6623384 2022-08-19T20:02:10Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Truskava]] |nuo=1947 |iki=1950 m. |v1=TSRS|r1=[[Lietuvos TSR]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (1947–1950) |lat=55.43 |long=24.23 }} '''Truskavos valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Truskava]]. == Istorija == Valsčius įkurtas [[1947]] m. [[lapkričio 6]] d. iš dalies [[Ramygalos valsčius|Ramygalos valsčiaus]] ir dalies [[Krekenavos valsčius|Krekenavos valsčiaus]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Ramygalos rajonas|Ramygalos rajonui]] (7 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Truskavos}} || 143 || || || 7 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|91}}</ref> |- | [[Kuršiai (Panevėžys)|Kuršiai]] || [[Kuršių apylinkė (Ramygala)|Kuršių apylinkė]] |- | [[Likėnai (Kėdainiai)|Likėnai]] || [[Likėnų apylinkė]] |- | [[Pauslajys]] || [[Pauslajo apylinkė]] |- | [[Radviliškiai (Panevėžys)|Radviliškiai]] || [[Radviliškių apylinkė]] |- | [[Stebėkiai II]] || [[Stebekių apylinkė (Truskava)|Stebėkių apylinkė]] |- | [[Šukioniai (Kėdainiai)|Šukioniai]] || [[Šukionių apylinkė (Ramygala)|Šukionių apylinkė]] |- | [[Truskava]] || [[Truskavos apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 7 apylinkės |} == Gyventojai == === Žymūs žmonės === {{valsčiuje gimę}} |- | 1942 || [[Ančiškis]] || [[Vidutis Bakas]], dainininkas || |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] 2f24xhjf7y2e8ijqc700m7xxwavk3zw 0 304348 6667328 6623371 2022-08-19T19:33:16Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Berčiūnai]] |nuo=1947 |iki=1950 m. |v1=TSRS|r1=[[Lietuvos TSR]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (1947–1950) |lat=55.74 |long=24.23 }} '''Berčiūnų valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Berčiūnai]]. == Istorija == Valsčius įkurtas [[1947]] m. [[lapkričio 6]] d. iš dalies [[Naujamiesčio valsčius|Naujamiesčio valsčiaus]]. Valsčius panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Panevėžio rajonas|Panevėžio rajonui]] (5 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Berčiūnų}} || 121 || || || 5 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> |- | [[Berčiūnai]] || [[Berčiūnų apylinkė (Panevėžys)|Berčiūnų apylinkė]] |- | [[Degionys (Panevėžys)|Degionys]] || [[Degionių apylinkė]] |- | [[Gustonys]] || [[Gustonių apylinkė (Panevėžys)|Gustonių apylinkė]] |- | [[Strolionys]] || [[Strolionių apylinkė]] |- | [[Viburiai]] || [[Viburių apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 5 apylinkės |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] p4oy8t1fnbqilu3edlrqq9geno56uwv 0 304349 6667364 6623381 2022-08-19T19:51:08Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{ist-valsčius |cen=[[Sidabravas]] |nuo=1947 |iki=1950 m. |v1=TSRS|r1=[[Lietuvos TSR]]|p1=[[Panevėžio apskritis]] (1947–1950) |lat=55.70 |long=23.93 }} '''Sidabravo valsčius''' – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės [[Lietuva|Lietuvos]] teritorijoje. Centras – [[Sidabravas]]. == Istorija == Valsčius įkurtas [[1947]] m. [[lapkričio 6]] d. iš dalies [[Smilgių valsčius|Smilgių valsčiaus]], dalies [[Naujamiesčio valsčius|Naujamiesčio valsčiaus]], dalies [[Krekenavos valsčius|Krekenavos valsčiaus]], dalies [[Šeduvos valsčius|Šeduvos valsčiaus]] ir dalies [[Baisogalos valsčius|Baisogalos valsčiaus]].<ref>1947-11-06 LTSR AT Prezidiumo įsakas Nr. 519.</ref> Panaikintas [[1950]] m. [[birželio 20]] d., jo teritorija perduota [[Šeduvos rajonas|Šeduvos rajonui]] (8 apylinkės). {{vls-ist}} |- | [[1949]]-01-01 {{LGS11|Panevėžio|1949|Sidabravo}} || 138 || || || 8 apylinkės <ref>{{LTSR ats 1949|86}}</ref> || |} == Suskirstymas == {| class="wikitable sortable" ! width=150 | Pagrindinė gyvenvietė !! width=200 | Apylinkė, [[1949]] m.<ref>{{LTSR ats 1949|90}}</ref> |- | [[Birželės]] || [[Birželių apylinkė]] |- | [[Kundrėnai]] || [[Kundrėnų apylinkė]] |- | [[Laba (Radviliškis)|Laba]] || [[Labos apylinkė]] |- | [[Ožaičiai]] || [[Ožaičių apylinkė]] |- | [[Rokoniai]] || [[Rokonių apylinkė]] |- | [[Sidabravas]] || [[Sidabravo apylinkė]] |- | [[Vabaliai (Radviliškis)|Vabaliai]] || [[Vabalių apylinkė (Šeduva)|Vabalių apylinkė]] |- | [[Vadaktai]] || [[Vadaktų apylinkė]] |- ! ''Iš viso:'' || 8 apylinkės |} == Šaltiniai == {{Ref}} [[Kategorija:Panevėžio apskrities valsčiai]] hqyusb3djzjhzcbbhydbpnm70189dwo 0 306073 6667339 6663827 2022-08-19T19:38:07Z Italas 4216 /* Lietuvos medalininkai */ wikitext text/x-wiki '''Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – [[Europa|Europos]] šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, kurį rengia [[Europos lengvosios atletikos asociacija]]. Pirmosios varžybos įvyko [[1934]] m. ir buvo rengiamos kas ketverius metus tarp [[Olimpinės žaidynės|olimpinių žaidynių]] ir [[Sandraugos žaidynės|Sandraugos žaidynių]]. Nuo [[2010]] m. čempionatas rengiamas kas dvejus metus. == Čempionatai == {| class="wikitable" align="center" !style="background-color: #CCDDEE;"| !style="background-color: #CCDDEE;"| Metai !style="background-color: #CCDDEE;"| Miestas !style="background-color: #CCDDEE;"| Šalis !style="background-color: #CCDDEE;"| Data |- |bgcolor=DDEEFF| 1|| [[1934 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1934]]|| [[Turinas]]|| {{flagcountry|ITA|1861}}||7- 9 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF rowspan=2| 2|| rowspan=2| [[1938 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1938]]|| [[Paryžius]]|| {{FRAv}}||3 - 5 rugsėjo |- |[[Viena]]|| {{flagcountry|Nazi Germany}}||17 - 18 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 3|| [[1946 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1946]]|| [[Oslas]]|| {{NORv}}||22 - 25 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 4|| [[1950 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1950]]|| [[Briuselis]]|| {{BELv}}||23 - 27 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 5|| [[1954 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1954]]|| [[Bernas]]|| {{SUIv}}||25 - 29 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 6|| [[1958 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1958]]|| [[Stokholmas]]|| {{SWEv}}||19- 24 rugojūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 7|| [[1962 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1962]]|| [[Belgradas]]|| {{YUGv}}||12- 16 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 8|| [[1966 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1966]]|| [[Budapeštas]]|| {{flagcountry|HUN|1957}}||30 rugpjūčio - 4 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 9|| [[1969 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1969]]|| [[Atėnai]]|| {{flag|Greece|old}}||16 - 21 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 10|| [[1971 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1971]]|| [[Helsinkis]]|| {{FINv}}||10 - 15 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 11|| [[1974 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1974]]|| [[Roma]]|| {{ITAv}}||2 - 8 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 12|| [[1978 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1978]]|| [[Praha]]|| {{TCHv}}||29 rugpjūčio - 3 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 13|| [[1982 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1982]]|| [[Atėnai]]|| {{GREv}}||3 - 9 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 14|| [[1986 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1986]]|| [[Štutgartas]]|| {{FRGv}}||29 rugpjūčio - 3 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 15|| [[1990 m. Europos lengvosios atletikos čempionatass|1990]] || [[Splitas]] || {{YUGv}} || 26 rugpjūčio - 2 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 16|| [[1994 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1994]]|| [[Helsinkis]]|| {{FINv}}||7 - 14 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 17|| [[1998 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1998]]|| [[Budapeštas]]|| {{HUNv}}||18 - 23 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 18|| [[2002 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2002]]|| [[Miunchenas]]|| {{GERv}}||6 - 11 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 19|| [[2006 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2006]]|| [[Geteborgas]]|| {{SWEv}}||7 - 13 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 20|| [[2010 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2010]]|| [[Barselona]]|| {{ESPv}}||27 liepos - 1 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 21|| [[2012 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2012]]|| [[Helsinkis]]|| {{FINv}}||27 birželio - 1 liepos |- |bgcolor=DDEEFF| 22|| [[2014 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2014]]|| [[Ciūrichas]]|| {{SUIv}}||12 - 17 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 23|| [[2016 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2016]]|| [[Amsterdamas]]|| {{NEDv}}||6 - 10 liepos |- |bgcolor=DDEEFF| 24|| [[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2018]]|| [[Berlynas]]|| {{GERv}}||7 - 12 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| —|| [[2020 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2020]]|| [[Paryžius]]|| {{FRAv}}||atšauktas dėl COVID 19 |- |bgcolor=DDEEFF| 25|| [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2022]]|| [[Miunchenas]]|| {{GERv}}||15 – 21 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 26|| [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2022]]|| [[Roma]]|| {{ITAv}}||27 – 31 rugpjūčio |-bgcolor=CCDDEE |colspan=8| |} == Medalių lentelė == {| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 style="border-collapse:collapse" class="wikitable sortable" |align="center" bgcolor="efefef" |'''Vieta''' |align="center" bgcolor="efefef" |'''Valstybė''' |align="center" bgcolor="gold" | [[Vaizdas:Gold medal with cup.svg|16px]] |align="center" bgcolor="silver" |[[Vaizdas:Silver medal with cup.svg|16px]] |align="center" bgcolor="CC9966" |[[Vaizdas:Bronze medal with cup.svg|16px]] |align="center" bgcolor="efefef" |'''Viso''' |- |rowspan="1"| '''1''' ||align=left| ''{{flag|USSR}}'' || 120 || 110 || 101 || '''331''' |- |rowspan="1"| '''2''' ||align=left| {{flag|Great Britain}} || 118 || 90 || 96 || '''304''' |- |rowspan="1"| '''3''' ||align=left| ''{{flag|East Germany}}'' || 89 || 75 || 62 || '''226''' |- |rowspan="1"| '''4''' ||align=left| {{flag|Germany}} || 75 || 80 || 78 || '''233''' |- |rowspan="1"| '''5''' ||align=left| {{flag|France}} || 69 || 65 || 60 || '''194''' |- |rowspan="1"| '''6''' ||align=left| {{flag|Poland}} || 54 || 52 || 60 || '''166''' |- |rowspan="1"| '''7''' ||align=left| {{flag|Russia}} || 50 || 51 || 53 || '''154''' |- |rowspan="1"| '''8''' ||align=left| {{flag|Italy}} || 42 || 44 || 48 || '''134''' |- |rowspan="1"| '''9''' ||align=left| {{flag|Finland}} || 33 || 28 || 40 || '''101''' |- |rowspan="1"| '''10''' ||align=left| {{flag|Sweden}} || 29 || 42 || 42 || '''113''' |- |rowspan="1"| '''11''' ||align=left| {{flag|Spain}} || 28 || 24 || 36 || '''88''' |- |rowspan="1"| '''12''' ||align=left| ''{{flag|West Germany}}'' || 27 || 36 || 37 || '''100''' |- |rowspan="1"| '''13''' ||align=left| {{flag|Netherlands}} || 26 || 25 || 22 || '''73''' |- |rowspan="1"| '''14''' ||align=left| {{flag|Ukraine}} || 20 || 29 || 18 || '''67''' |- |rowspan="1"| '''15''' ||align=left| {{flag|Hungary}} || 18 || 20 || 24 || '''62''' |- |rowspan="1"| '''16''' ||align=left| ''{{flag|Czechoslovakia}}'' || 16 || 16 || 27 || '''59''' |- |rowspan="1"| '''17''' ||align=left| {{flag|Portugal}} || 16 || 12 || 9 || '''37''' |- |rowspan="1"| '''18''' ||align=left| {{flag|Norway}} || 13 || 14 || 17 || '''44''' |- |rowspan="1"| '''19''' ||align=left| {{flag|Bulgaria}} || 12 || 16 || 12 || '''40''' |- |rowspan="1"| '''20''' ||align=left| {{flag|Belgium}} || 12 || 13 || 11 || '''36''' |- |rowspan="1"| '''21''' ||align=left| {{flag|Belarus}} || 11 || 13 || 10 || '''34''' |- |rowspan="1"| '''22''' ||align=left| {{flag|Turkey}} || 11 || 8 || 9 || '''28''' |- |rowspan="1"| '''23''' ||align=left| {{flag|Greece}} || 11 || 7 || 11 || '''29''' |- |rowspan="1"| '''24''' ||align=left| {{flag|Switzerland}} || 8 || 12 || 13 || '''33''' |- |rowspan="1"| '''25''' ||align=left| {{flag|Romania}} || 7 || 21 || 10 || '''38''' |- |rowspan="1"| '''26''' ||align=left| {{flag|Czech Republic}} || 6 || 14 || 10 || '''30''' |- |rowspan="1"| '''27''' ||align=left| ''{{flag|Yugoslavia}}'' || 6 || 6 || 3 || '''15''' |- |rowspan="1"| '''28''' ||align=left| {{flag|Croatia}} || 6 || 1 || 3 || '''10''' |- |rowspan="1"| '''29''' ||align=left| {{flag|Denmark}} || 4 || 7 || 3 || '''14''' |- |rowspan="1"| '''30''' ||align=left| {{flag|Latvia}} || 4 || 3 || 3 || '''10''' |- |rowspan="1"| '''31''' ||align=left| {{flag|Ireland}} || 3 || 6 || 6 || '''15''' |- |rowspan="1"| '''32''' ||align=left| {{flag|Estonia}} || 3 || 6 || 4 || '''13''' |- |rowspan="1"| '''33=''' ||align=left| {{flag|Iceland}} || 3 || 1 || 1 || '''5''' |- |rowspan="1"| '''33=''' ||align=left| {{flag|Israel}} || 2 || 1 || 4 || '''7''' |- |rowspan="1"| '''35''' ||align=left| {{flag|Lithuania}} || 2 || 3 || 4 || '''9''' |- |rowspan="1"| '''36''' ||align=left| {{flag|Austria}} || 2 || 1 || 7 || '''10''' |- |rowspan="1"| '''37''' ||align=left| {{flag|Slovenia}} || 2 || 1 || 2 || '''5''' |- |rowspan="1"| '''38''' ||align=left| {{flag|Serbia}} || 1 || 4 || 2 || '''7''' |- |rowspan="1"| '''39''' ||align=left| {{flag|Slovakia}} || 1 || 4 || 1 || '''6''' |- |rowspan="1"| '''–''' ||align=left| ''*Autorizuoti neutralūs atletai'' || 1 || 3 || 2 || '''6''' |- |rowspan="1"| '''40''' ||align=left| {{flag|Azerbaijan}} || 0 || 2 || 2 || '''4''' |- |rowspan="1"| '''41=''' ||align=left| {{flag|Albania}} || 0 || 1 || 0 || '''1''' |- |rowspan="1"| '''41=''' ||align=left| {{flag|Luxembourg}} || 0 || 1 || 0 || '''1''' |- |rowspan="1"| '''43''' ||align=left| {{flag|Moldova}} || 0 || 0 || 1 || '''1''' |- bgcolor="lightgray" | || || || || || |- !colspan="2"| Viso || 962 || 968 || 961 || 2891 |} ''*Autorizuoti neutralūs atletai'' – Rusijos sportininkai dalyvavę 2016 m. ir 2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatuose. === Lietuvos medalininkai === {| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 style="border-collapse:collapse" |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Metai''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Medalis''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Sportininkas''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Rungtis''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Rezultatas''' |- |2006||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Virgilijus Alekna]]||Disko metimas||68,67 |- |2018||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Andrius Gudžius]]||Disko metimas||68,46 |- |2022||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Mykolas Alekna]]||Disko metimas||69,78 |- |2002||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Virgilijus Alekna]]||Disko metimas||66,62 |- |2012||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Raivydas Stanys]]||Šuolis į aukštį||2,31 |- |2016||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Airinė Palšytė]]||Šuolis į aukštį||1,96 |- |1994||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Nelė Žilinskienė]]||Šuolis į aukštį||1,93 |- |1998||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Virgilijus Alekna]]||Disko metimas||66,46 |- |2012||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Lina Grinčikaitė]]||100 m bėgimas||11.32 |- |2016||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Liveta Jasiūnaitė]]||Ieties metimas||61,59 |} === Lietuvos medalininkai kitų rinktinių sudėtyje === {| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 style="border-collapse:collapse" |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Metai''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Medalis''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Sportininkas''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Rungtis''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Rezultatas''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Šalis''' |- |1971||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Kęstutis Šapka]]||Šuolis į aukštį||2,20||Tarybų Sąjunga |- |1978||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Vilma Bardauskienė]]||Šuolis į tolį||6,88||Tarybų Sąjunga |- |1958||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Birutė Zalagaitytė]]||Ieties metimas||51,30||Tarybų Sąjunga |- |1974||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Kęstutis Šapka]]||Šuolis į aukštį||2,25||Tarybų Sąjunga |- |1986||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Romas Ubartas]]||Disko metimas||67,08||Tarybų Sąjunga |- |1969||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Vladimiras Dudinas]]||3000 m kliūtinis||8:26.6|| Tarybų Sąjunga |- |1978||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Aleksandras Antipovas]]||10000 m|| 27:31.50 || Tarybų Sąjunga |- |1986||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Vaclovas Kidykas]]||Disko metimas||66,32||Tarybų Sąjunga |} == Taip pat == * [[Sąrašas:Europos čempionato lengvosios atletikos rekordai]] * [[Sąrašas:Europos lengvosios atletikos rekordai]] * [[Europos metų lengvaatlečio apdovanojimas]] == Nuorodos == * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} {{tarptautinė atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai| ]] b7ftua6m47kayz2xo3b3mz1q519bd9d 6667349 6667339 2022-08-19T19:43:00Z Italas 4216 /* Čempionatai */ wikitext text/x-wiki '''Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – [[Europa|Europos]] šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, kurį rengia [[Europos lengvosios atletikos asociacija]]. Pirmosios varžybos įvyko [[1934]] m. ir buvo rengiamos kas ketverius metus tarp [[Olimpinės žaidynės|olimpinių žaidynių]] ir [[Sandraugos žaidynės|Sandraugos žaidynių]]. Nuo [[2010]] m. čempionatas rengiamas kas dvejus metus. == Čempionatai == {| class="wikitable" align="center" !style="background-color: #CCDDEE;"| !style="background-color: #CCDDEE;"| Metai !style="background-color: #CCDDEE;"| Miestas !style="background-color: #CCDDEE;"| Šalis !style="background-color: #CCDDEE;"| Data |- |bgcolor=DDEEFF| 1|| [[1934 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1934]]|| [[Turinas]]|| {{flagcountry|ITA|1861}}||7- 9 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF rowspan=2| 2|| rowspan=2| [[1938 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1938]]|| [[Paryžius]]|| {{FRAv}}||3 - 5 rugsėjo |- |[[Viena]]|| {{flagcountry|Nazi Germany}}||17 - 18 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 3|| [[1946 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1946]]|| [[Oslas]]|| {{NORv}}||22 - 25 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 4|| [[1950 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1950]]|| [[Briuselis]]|| {{BELv}}||23 - 27 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 5|| [[1954 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1954]]|| [[Bernas]]|| {{SUIv}}||25 - 29 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 6|| [[1958 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1958]]|| [[Stokholmas]]|| {{SWEv}}||19- 24 rugojūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 7|| [[1962 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1962]]|| [[Belgradas]]|| {{YUGv}}||12- 16 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 8|| [[1966 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1966]]|| [[Budapeštas]]|| {{flagcountry|HUN|1957}}||30 rugpjūčio - 4 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 9|| [[1969 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1969]]|| [[Atėnai]]|| {{flag|Greece|old}}||16 - 21 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 10|| [[1971 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1971]]|| [[Helsinkis]]|| {{FINv}}||10 - 15 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 11|| [[1974 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1974]]|| [[Roma]]|| {{ITAv}}||2 - 8 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 12|| [[1978 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1978]]|| [[Praha]]|| {{TCHv}}||29 rugpjūčio - 3 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 13|| [[1982 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1982]]|| [[Atėnai]]|| {{GREv}}||3 - 9 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 14|| [[1986 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1986]]|| [[Štutgartas]]|| {{FRGv}}||29 rugpjūčio - 3 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 15|| [[1990 m. Europos lengvosios atletikos čempionatass|1990]] || [[Splitas]] || {{YUGv}} || 26 rugpjūčio - 2 rugsėjo |- |bgcolor=DDEEFF| 16|| [[1994 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1994]]|| [[Helsinkis]]|| {{FINv}}||7 - 14 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 17|| [[1998 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|1998]]|| [[Budapeštas]]|| {{HUNv}}||18 - 23 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 18|| [[2002 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2002]]|| [[Miunchenas]]|| {{GERv}}||6 - 11 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 19|| [[2006 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2006]]|| [[Geteborgas]]|| {{SWEv}}||7 - 13 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 20|| [[2010 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2010]]|| [[Barselona]]|| {{ESPv}}||27 liepos - 1 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 21|| [[2012 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2012]]|| [[Helsinkis]]|| {{FINv}}||27 birželio - 1 liepos |- |bgcolor=DDEEFF| 22|| [[2014 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2014]]|| [[Ciūrichas]]|| {{SUIv}}||12 - 17 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 23|| [[2016 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2016]]|| [[Amsterdamas]]|| {{NEDv}}||6 - 10 liepos |- |bgcolor=DDEEFF| 24|| [[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2018]]|| [[Berlynas]]|| {{GERv}}||7 - 12 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| —|| [[2020 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2020]]|| [[Paryžius]]|| {{FRAv}}||atšauktas dėl COVID 19 |- |bgcolor=DDEEFF| 25|| [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2022]]|| [[Miunchenas]]|| {{GERv}}||15 – 21 rugpjūčio |- |bgcolor=DDEEFF| 26|| [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024]]|| [[Roma]]|| {{ITAv}}||27 – 31 rugpjūčio |-bgcolor=CCDDEE |colspan=8| |} == Medalių lentelė == {| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 style="border-collapse:collapse" class="wikitable sortable" |align="center" bgcolor="efefef" |'''Vieta''' |align="center" bgcolor="efefef" |'''Valstybė''' |align="center" bgcolor="gold" | [[Vaizdas:Gold medal with cup.svg|16px]] |align="center" bgcolor="silver" |[[Vaizdas:Silver medal with cup.svg|16px]] |align="center" bgcolor="CC9966" |[[Vaizdas:Bronze medal with cup.svg|16px]] |align="center" bgcolor="efefef" |'''Viso''' |- |rowspan="1"| '''1''' ||align=left| ''{{flag|USSR}}'' || 120 || 110 || 101 || '''331''' |- |rowspan="1"| '''2''' ||align=left| {{flag|Great Britain}} || 118 || 90 || 96 || '''304''' |- |rowspan="1"| '''3''' ||align=left| ''{{flag|East Germany}}'' || 89 || 75 || 62 || '''226''' |- |rowspan="1"| '''4''' ||align=left| {{flag|Germany}} || 75 || 80 || 78 || '''233''' |- |rowspan="1"| '''5''' ||align=left| {{flag|France}} || 69 || 65 || 60 || '''194''' |- |rowspan="1"| '''6''' ||align=left| {{flag|Poland}} || 54 || 52 || 60 || '''166''' |- |rowspan="1"| '''7''' ||align=left| {{flag|Russia}} || 50 || 51 || 53 || '''154''' |- |rowspan="1"| '''8''' ||align=left| {{flag|Italy}} || 42 || 44 || 48 || '''134''' |- |rowspan="1"| '''9''' ||align=left| {{flag|Finland}} || 33 || 28 || 40 || '''101''' |- |rowspan="1"| '''10''' ||align=left| {{flag|Sweden}} || 29 || 42 || 42 || '''113''' |- |rowspan="1"| '''11''' ||align=left| {{flag|Spain}} || 28 || 24 || 36 || '''88''' |- |rowspan="1"| '''12''' ||align=left| ''{{flag|West Germany}}'' || 27 || 36 || 37 || '''100''' |- |rowspan="1"| '''13''' ||align=left| {{flag|Netherlands}} || 26 || 25 || 22 || '''73''' |- |rowspan="1"| '''14''' ||align=left| {{flag|Ukraine}} || 20 || 29 || 18 || '''67''' |- |rowspan="1"| '''15''' ||align=left| {{flag|Hungary}} || 18 || 20 || 24 || '''62''' |- |rowspan="1"| '''16''' ||align=left| ''{{flag|Czechoslovakia}}'' || 16 || 16 || 27 || '''59''' |- |rowspan="1"| '''17''' ||align=left| {{flag|Portugal}} || 16 || 12 || 9 || '''37''' |- |rowspan="1"| '''18''' ||align=left| {{flag|Norway}} || 13 || 14 || 17 || '''44''' |- |rowspan="1"| '''19''' ||align=left| {{flag|Bulgaria}} || 12 || 16 || 12 || '''40''' |- |rowspan="1"| '''20''' ||align=left| {{flag|Belgium}} || 12 || 13 || 11 || '''36''' |- |rowspan="1"| '''21''' ||align=left| {{flag|Belarus}} || 11 || 13 || 10 || '''34''' |- |rowspan="1"| '''22''' ||align=left| {{flag|Turkey}} || 11 || 8 || 9 || '''28''' |- |rowspan="1"| '''23''' ||align=left| {{flag|Greece}} || 11 || 7 || 11 || '''29''' |- |rowspan="1"| '''24''' ||align=left| {{flag|Switzerland}} || 8 || 12 || 13 || '''33''' |- |rowspan="1"| '''25''' ||align=left| {{flag|Romania}} || 7 || 21 || 10 || '''38''' |- |rowspan="1"| '''26''' ||align=left| {{flag|Czech Republic}} || 6 || 14 || 10 || '''30''' |- |rowspan="1"| '''27''' ||align=left| ''{{flag|Yugoslavia}}'' || 6 || 6 || 3 || '''15''' |- |rowspan="1"| '''28''' ||align=left| {{flag|Croatia}} || 6 || 1 || 3 || '''10''' |- |rowspan="1"| '''29''' ||align=left| {{flag|Denmark}} || 4 || 7 || 3 || '''14''' |- |rowspan="1"| '''30''' ||align=left| {{flag|Latvia}} || 4 || 3 || 3 || '''10''' |- |rowspan="1"| '''31''' ||align=left| {{flag|Ireland}} || 3 || 6 || 6 || '''15''' |- |rowspan="1"| '''32''' ||align=left| {{flag|Estonia}} || 3 || 6 || 4 || '''13''' |- |rowspan="1"| '''33=''' ||align=left| {{flag|Iceland}} || 3 || 1 || 1 || '''5''' |- |rowspan="1"| '''33=''' ||align=left| {{flag|Israel}} || 2 || 1 || 4 || '''7''' |- |rowspan="1"| '''35''' ||align=left| {{flag|Lithuania}} || 2 || 3 || 4 || '''9''' |- |rowspan="1"| '''36''' ||align=left| {{flag|Austria}} || 2 || 1 || 7 || '''10''' |- |rowspan="1"| '''37''' ||align=left| {{flag|Slovenia}} || 2 || 1 || 2 || '''5''' |- |rowspan="1"| '''38''' ||align=left| {{flag|Serbia}} || 1 || 4 || 2 || '''7''' |- |rowspan="1"| '''39''' ||align=left| {{flag|Slovakia}} || 1 || 4 || 1 || '''6''' |- |rowspan="1"| '''–''' ||align=left| ''*Autorizuoti neutralūs atletai'' || 1 || 3 || 2 || '''6''' |- |rowspan="1"| '''40''' ||align=left| {{flag|Azerbaijan}} || 0 || 2 || 2 || '''4''' |- |rowspan="1"| '''41=''' ||align=left| {{flag|Albania}} || 0 || 1 || 0 || '''1''' |- |rowspan="1"| '''41=''' ||align=left| {{flag|Luxembourg}} || 0 || 1 || 0 || '''1''' |- |rowspan="1"| '''43''' ||align=left| {{flag|Moldova}} || 0 || 0 || 1 || '''1''' |- bgcolor="lightgray" | || || || || || |- !colspan="2"| Viso || 962 || 968 || 961 || 2891 |} ''*Autorizuoti neutralūs atletai'' – Rusijos sportininkai dalyvavę 2016 m. ir 2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatuose. === Lietuvos medalininkai === {| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 style="border-collapse:collapse" |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Metai''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Medalis''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Sportininkas''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Rungtis''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Rezultatas''' |- |2006||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Virgilijus Alekna]]||Disko metimas||68,67 |- |2018||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Andrius Gudžius]]||Disko metimas||68,46 |- |2022||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Mykolas Alekna]]||Disko metimas||69,78 |- |2002||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Virgilijus Alekna]]||Disko metimas||66,62 |- |2012||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Raivydas Stanys]]||Šuolis į aukštį||2,31 |- |2016||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Airinė Palšytė]]||Šuolis į aukštį||1,96 |- |1994||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Nelė Žilinskienė]]||Šuolis į aukštį||1,93 |- |1998||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Virgilijus Alekna]]||Disko metimas||66,46 |- |2012||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Lina Grinčikaitė]]||100 m bėgimas||11.32 |- |2016||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Liveta Jasiūnaitė]]||Ieties metimas||61,59 |} === Lietuvos medalininkai kitų rinktinių sudėtyje === {| border=1 cellpadding=2 cellspacing=0 style="border-collapse:collapse" |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Metai''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Medalis''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Sportininkas''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Rungtis''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Rezultatas''' |!align="center" bgcolor="efefef" |'''Šalis''' |- |1971||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Kęstutis Šapka]]||Šuolis į aukštį||2,20||Tarybų Sąjunga |- |1978||align="center" bgcolor=gold width=70 | [[Vaizdas:Med 1.png|Auksas]]||[[Vilma Bardauskienė]]||Šuolis į tolį||6,88||Tarybų Sąjunga |- |1958||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Birutė Zalagaitytė]]||Ieties metimas||51,30||Tarybų Sąjunga |- |1974||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Kęstutis Šapka]]||Šuolis į aukštį||2,25||Tarybų Sąjunga |- |1986||align="center" bgcolor=silver width=70 | [[Vaizdas:Med 2.png|Sidabras]]||[[Romas Ubartas]]||Disko metimas||67,08||Tarybų Sąjunga |- |1969||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Vladimiras Dudinas]]||3000 m kliūtinis||8:26.6|| Tarybų Sąjunga |- |1978||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Aleksandras Antipovas]]||10000 m|| 27:31.50 || Tarybų Sąjunga |- |1986||align="center" bgcolor=cc9966 width=70 | [[Vaizdas:Med 3.png|Bronza]]||[[Vaclovas Kidykas]]||Disko metimas||66,32||Tarybų Sąjunga |} == Taip pat == * [[Sąrašas:Europos čempionato lengvosios atletikos rekordai]] * [[Sąrašas:Europos lengvosios atletikos rekordai]] * [[Europos metų lengvaatlečio apdovanojimas]] == Nuorodos == * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} {{tarptautinė atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai| ]] qgaj360nhnxbbso8xfayshvll0wppsq 0 325248 6667116 6435976 2022-08-19T13:29:19Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername=Brian Ching | image = [[Vaizdas:Brian Ching Testimonial Match Speaking After The Game (cropped).JPG|200px]] | fullname = | nickname = | height = 1,85 m | weight = 88 kg | dateofbirth = {{bda|1978|5|24}} | cityofbirth = [[Haleiva]], [[Havajai]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Houston Dynamo]] | clubnumber = 25 | position = [[saugas]] | youthyears = 1996-2000 | youthclubs = Gonzagos universitetas | years = [[2001]]<br />[[2001]]–[[2002]]<br>[[2003]]–[[2006]]<br>[[2006]] | clubs = [[Los Angeles Galaxy]]<br />[[Seattle Sounders]]<br>[[San Jose Eathquakes]]<br>[[Houston Dynamo]] | caps(goals) = {{0}}{{0}}8 {{0}}(1)<br />{{0}}31 (19)<br>{{0}}56 (25)<br>109 (46) | nationalyears = nuo [[2003]] | nationalteam = {{flagicon|USA}} [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV]] | nationalcaps(goals) = {{0}}45 (11)<ref>http://www.national-football-teams.com/v2/player.php?id=8546</ref> | pcupdate = [[2010]] m. [[gegužės 13]] d. | ntupdate = [[2010]] m. }} '''Brian Ching''' ({{aaf|Brajanas Čingas}}; g. [[1978]] m. [[gegužės 24]] d.) – amerikiečių futbolininkas, [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV rinktinės]] ir [[Houston Dynamo]] klubo saugas. == Dalyvavimas čempionatuose == {{futČempTitle}} {{futČempPasTitle}} {{futČempPas|[[2006 m. pasaulio futbolo čempionatas|Vokietija 2006]]|I etapas|0|0|0|0|0}} {{futČempŽemTitle}} {{futČempŽem|[[2007 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2007]]|1 vieta|4|1|1|0|0}} {{futČempŽem|[[2009 m. CONCACAF Aukso taurė|JAV 2009]]|2 vieta|5|1|0|0|0}} |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Futbolas-stub|JAV|alt=JAV|žaid}} [[Kategorija:JAV futbolininkai|Ching, Brian]] g4baguya2wckobcunahgk4x0zbh2zx7 0 330610 6667139 6666046 2022-08-19T13:34:33Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Stelmužės dvaras | Paveiksliukas = Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg | Vieta = | Įkurtas =XVI a. | Stilius = | Giminės = [[Berkenai]]<br />[[Fiolkerzamai]]<br />[[Valujevai]]<br />[[Hanai]] | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|200px|Vergų bokštas]] '''Stelmužės dvaras''' – dvaras, esantis [[Stelmužė]]je. Išlikęs parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]], parke yra Vergų bokštas. == Istorija == Dvaras iškilo [[XVI a.]] Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai [[Berkenai]], [[Fiolkerzamai]], nuo [[XX a.]] pradžios – vokiečiai baronai [[Hanai]], vėliau - Repšiai. == Parkas == [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|thumb|left|240px|[[Stelmužės ąžuolas]]]] [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|240px|Stelmužės dvaro sodybos svirnas]] Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios auga valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame ir auga [[Stelmužės ąžuolas]]. Parko plotas ~10 ha. Auga [[mažalapė liepa|liepos]] (kai kurių skersmuo daugiau nei 1 m), [[paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], [[guoba|guobos]], [[beržas|beržai]], [[paprastoji eglė|eglės]], [[paprastasis uosis|uosiai]], [[paprastoji pušis|pušys]]. Prie ežero gausu [[gluosnis|gluosnių]] ir [[juodalksnis|juodalksnių]]. Introdukuotos [[didžialapė liepa|didžialapės liepos]], [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], [[paprastasis kaštonas|paprastieji kaštonai]]. Parkas sunyko per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], vėliau dalinai atkurtas<ref>{{TLE|4|102||Stelmužė}}</ref>. == Vergų bokštas == Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai [[Fiolkerzamai]] (o vėliau valdė caro dvariškiai Valujevai) jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.<ref name="zarasai">{{Cite web | title = Kultūros paveldo objektai | work = zarasai.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160416211949/http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Dvarininkai Valujevai ilgai nuo valstiečių slėpė, kad yra panaikinta [[baudžiava]] ir bausdavo nuo jos bėgančius žmones. Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [[Kategorija:Zarasų rajono dvarai]] qb1xep7c0xoowvq8joe3ae9pz1imgus 6667155 6667139 2022-08-19T13:38:01Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Stelmužės dvaras | Paveiksliukas = Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg | Vieta = | Įkurtas =XVI a. | Stilius = | Giminės = [[Berkenai]]<br />[[Fiolkerzamai]]<br />[[Hanai]] | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|200px|Vergų bokštas]] '''Stelmužės dvaras''' – dvaras, esantis [[Stelmužė]]je. Išlikęs parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]], parke yra Vergų bokštas. == Istorija == Dvaras iškilo [[XVI a.]] Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai [[Berkenai]], [[Fiolkerzamai]], nuo [[XX a.]] pradžios – vokiečiai baronai [[Hanai]], vėliau - Repšiai. == Parkas == [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|thumb|left|240px|[[Stelmužės ąžuolas]]]] [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|240px|Stelmužės dvaro sodybos svirnas]] Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios auga valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame ir auga [[Stelmužės ąžuolas]]. Parko plotas ~10 ha. Auga [[mažalapė liepa|liepos]] (kai kurių skersmuo daugiau nei 1 m), [[paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], [[guoba|guobos]], [[beržas|beržai]], [[paprastoji eglė|eglės]], [[paprastasis uosis|uosiai]], [[paprastoji pušis|pušys]]. Prie ežero gausu [[gluosnis|gluosnių]] ir [[juodalksnis|juodalksnių]]. Introdukuotos [[didžialapė liepa|didžialapės liepos]], [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], [[paprastasis kaštonas|paprastieji kaštonai]]. Parkas sunyko per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], vėliau dalinai atkurtas<ref>{{TLE|4|102||Stelmužė}}</ref>. == Vergų bokštas == Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai [[Fiolkerzamai]] (o vėliau valdė caro dvariškiai Valujevai) jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.<ref name="zarasai">{{Cite web | title = Kultūros paveldo objektai | work = zarasai.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160416211949/http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Dvarininkai Valujevai ilgai nuo valstiečių slėpė, kad yra panaikinta [[baudžiava]] ir bausdavo nuo jos bėgančius žmones. Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [[Kategorija:Zarasų rajono dvarai]] jy1sqs7ev8ysnmp7fo9txnlheggjbcf 6667294 6667155 2022-08-19T17:09:43Z Laputis 45030 pritaikė ją melstis kalvinistams. Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Stelmužės dvaras | Paveiksliukas = Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg | Vieta = | Įkurtas =XVI a. | Stilius = | Giminės = [[Berkenai]]<br />[[Fiolkerzamai]]<br />[[Hanai]] | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|200px|Vergų bokštas]] '''Stelmužės dvaras''' – dvaras, esantis [[Stelmužė]]je. Išlikęs parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]], parke yra Vergų bokštas. == Istorija == Dvaras iškilo [[XVI a.]] Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai [[Berkenai]], [[Fiolkerzamai]], nuo [[XX a.]] pradžios – vokiečiai baronai [[Hanai]], vėliau - Repšiai. '''Stelmužės dvaras apėmė 8000 ha''', jis turėjo dar keletą dvarelių aplinkui ir ta teritorija pakankamai didelė. Dvaro statiniai: '''Arklidė''' – vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Stogas buvo dvišlaitis, dengtas šiferiu. dabar likusios tik sienos. Nenaudojama. '''Bažnyčia''' halinė vienanavė, stačiakampio plano, su trisiene, už navą siauresne apside bei prienaviu, iš trijų pusių apsuptu portiko, prie Š fasado pristatyta stačiakampio plano 1 a. zakristija bei rūsiu po nava. Nuo 1727 metų - Pabaltijo vokiečių bajorai Fiolkerzamai pritaikė ją melstis kalvinistams. Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. == Parkas == [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|thumb|left|240px|[[Stelmužės ąžuolas]]]] [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|240px|Stelmužės dvaro sodybos svirnas]] Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios auga valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame ir auga [[Stelmužės ąžuolas]]. Parko plotas ~10 ha. Auga [[mažalapė liepa|liepos]] (kai kurių skersmuo daugiau nei 1 m), [[paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], [[guoba|guobos]], [[beržas|beržai]], [[paprastoji eglė|eglės]], [[paprastasis uosis|uosiai]], [[paprastoji pušis|pušys]]. Prie ežero gausu [[gluosnis|gluosnių]] ir [[juodalksnis|juodalksnių]]. Introdukuotos [[didžialapė liepa|didžialapės liepos]], [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], [[paprastasis kaštonas|paprastieji kaštonai]]. Parkas sunyko per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], vėliau dalinai atkurtas<ref>{{TLE|4|102||Stelmužė}}</ref>. == Vergų bokštas == Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai [[Fiolkerzamai]] (o vėliau valdė caro dvariškiai Valujevai) jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.<ref name="zarasai">{{Cite web | title = Kultūros paveldo objektai | work = zarasai.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160416211949/http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Dvarininkai Valujevai ilgai nuo valstiečių slėpė, kad yra panaikinta [[baudžiava]] ir bausdavo nuo jos bėgančius žmones. Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [[Kategorija:Zarasų rajono dvarai]] tr0vk39v4otz016oq9pq6cdfata416t 6667296 6667294 2022-08-19T17:13:40Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Stelmužės dvaras | Paveiksliukas = Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg | Vieta = | Įkurtas =XVI a. | Stilius = | Giminės = [[Berkenai]]<br />[[Fiolkerzamai]]<br />[[Hanai]] | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|200px|Vergų bokštas]] '''Stelmužės dvaras''' – dvaras, esantis [[Stelmužė]]je. Išlikęs parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]], parke yra Vergų bokštas. == Istorija == Dvaras iškilo [[XVI a.]] Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai [[Berkenai]], [[Fiolkerzamai]], nuo [[XX a.]] pradžios – vokiečiai baronai [[Hanai]], vėliau - Repšiai. '''Stelmužės dvaras apėmė 8000 ha''', jis turėjo dar keletą dvarelių aplinkui ir ta teritorija pakankamai didelė. Dvaro statiniai: '''Arklidė''' – vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Stogas buvo dvišlaitis, dengtas šiferiu. dabar likusios tik sienos. Nenaudojama. '''[[Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia|Bažnyčia]]''' halinė vienanavė, stačiakampio plano, su trisiene, už navą siauresne apside bei prienaviu, iš trijų pusių apsuptu portiko, prie Š fasado pristatyta stačiakampio plano 1 a. zakristija bei rūsiu po nava. Nuo 1727 metų - Pabaltijo vokiečių bajorai Fiolkerzamai pritaikė ją melstis kalvinistams. Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. == Parkas == [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|thumb|left|240px|[[Stelmužės ąžuolas]]]] [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|240px|Stelmužės dvaro sodybos svirnas]] Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios auga valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame ir auga [[Stelmužės ąžuolas]]. Parko plotas ~10 ha. Auga [[mažalapė liepa|liepos]] (kai kurių skersmuo daugiau nei 1 m), [[paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], [[guoba|guobos]], [[beržas|beržai]], [[paprastoji eglė|eglės]], [[paprastasis uosis|uosiai]], [[paprastoji pušis|pušys]]. Prie ežero gausu [[gluosnis|gluosnių]] ir [[juodalksnis|juodalksnių]]. Introdukuotos [[didžialapė liepa|didžialapės liepos]], [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], [[paprastasis kaštonas|paprastieji kaštonai]]. Parkas sunyko per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], vėliau dalinai atkurtas<ref>{{TLE|4|102||Stelmužė}}</ref>. == Vergų bokštas == Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.<ref name="zarasai">{{Cite web | title = Kultūros paveldo objektai | work = zarasai.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160416211949/http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Dvarininkai Valujevai ilgai nuo valstiečių slėpė, kad yra panaikinta [[baudžiava]] ir bausdavo nuo jos bėgančius žmones. Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [[Kategorija:Zarasų rajono dvarai]] a3sciqruqg1bvh06pnal995yah7wnht 6667300 6667296 2022-08-19T17:24:01Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Stelmužės dvaras | Paveiksliukas = Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg | Vieta = | Įkurtas =XVI a. | Stilius = | Giminės = [[Berkenai]]<br />[[Fiolkerzamai]]<br />[[Hanai]] | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|200px|Vergų bokštas]] '''Stelmužės dvaras''' – dvaras, esantis [[Stelmužė]]je. Išlikęs parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]], parke yra Vergų bokštas. == Istorija == Dvaras iškilo [[XVI a.]] Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai [[Berkenai]], [[Fiolkerzamai]], nuo [[XX a.]] pradžios – vokiečiai baronai [[Hanai]], vėliau - Repšiai. Vokiečių ordino magistras Valteris fon Pletenbergas Valmieros pilyje už „ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį“, Daugpilio pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui 1533 m. suteikia leno teise valdyti Stelmužės (Steinensee) ir Raudinės (Rautensee) dvarus. Šis leno aktas vienas seniausių (o gal ir seniausias) dokumentas, kur minimi šių vietovių vardai. Leno akte smulkiai nupasakojamos dvarų ribos. Dvarai ilgą laiką buvo valdyti fon Berkenų šeimos, todėl Stelmužės, Raudinės dvarų, o vėliau Kamariškių polivarko istorijos yra tampriai susijusios. Stelmužės dvaras apėmė 8000 ha, jis turėjo dar keletą dvarelių aplinkui ir ta teritorija pakankamai didelė. Dvaro statiniai: '''Arklidė''' – vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Stogas buvo dvišlaitis, dengtas šiferiu. dabar likusios tik sienos. Nenaudojama. '''[[Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia|Bažnyčia]]''' halinė vienanavė, stačiakampio plano, su trisiene, už navą siauresne apside bei prienaviu, iš trijų pusių apsuptu portiko, prie Š fasado pristatyta stačiakampio plano 1 a. zakristija bei rūsiu po nava. Nuo 1727 metų - Pabaltijo vokiečių bajorai Fiolkerzamai pritaikė ją melstis kalvinistams. Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. == Parkas == [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|thumb|left|240px|[[Stelmužės ąžuolas]]]] [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|240px|Stelmužės dvaro sodybos svirnas]] Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios auga valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame ir auga [[Stelmužės ąžuolas]]. Parko plotas ~10 ha. Auga [[mažalapė liepa|liepos]] (kai kurių skersmuo daugiau nei 1 m), [[paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], [[guoba|guobos]], [[beržas|beržai]], [[paprastoji eglė|eglės]], [[paprastasis uosis|uosiai]], [[paprastoji pušis|pušys]]. Prie ežero gausu [[gluosnis|gluosnių]] ir [[juodalksnis|juodalksnių]]. Introdukuotos [[didžialapė liepa|didžialapės liepos]], [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], [[paprastasis kaštonas|paprastieji kaštonai]]. Parkas sunyko per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], vėliau dalinai atkurtas<ref>{{TLE|4|102||Stelmužė}}</ref>. == Vergų bokštas == Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.<ref name="zarasai">{{Cite web | title = Kultūros paveldo objektai | work = zarasai.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160416211949/http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Dvarininkai Valujevai ilgai nuo valstiečių slėpė, kad yra panaikinta [[baudžiava]] ir bausdavo nuo jos bėgančius žmones. Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [[Kategorija:Zarasų rajono dvarai]] 2e29xau23ccwkcn4imflxrwtaho8mmh 6667401 6667300 2022-08-19T20:10:45Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Stelmužės dvaras | Paveiksliukas = Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg | Vieta = | Įkurtas =XVI a. | Stilius = | Giminės = [[Berkenai]]<br />[[Fiolkerzamai]]<br />[[Hanai]] | Parkas = | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|200px|Vergų bokštas]] '''Stelmužės dvaras''' – dvaras, esantis [[Stelmužė]]je. Išlikęs parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]], parke yra Vergų bokštas. == Istorija == Dvaras iškilo [[XVI a.]] Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai [[Berkenai]], [[Fiolkerzamai]], nuo [[XX a.]] pradžios – vokiečiai baronai [[Hanai]], vėliau - Repšiai. Vokiečių ordino magistras Valteris fon Pletenbergas Valmieros pilyje už „ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį“, Daugpilio pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui 1533 m. suteikia leno teise valdyti Stelmužės (Steinensee) ir Raudinės (Rautensee) dvarus. Šis leno aktas vienas seniausių (o gal ir seniausias) dokumentas, kur minimi šių vietovių vardai. Leno akte smulkiai nupasakojamos dvarų ribos. Dvarai ilgą laiką buvo valdyti fon Berkenų šeimos, todėl Stelmužės, Raudinės dvarų, o vėliau Kamariškių polivarko istorijos yra tampriai susijusios. Stelmužės dvaras apėmė 8000 ha, jis turėjo dar keletą dvarelių aplinkui ir ta teritorija pakankamai didelė. Dvaro statiniai: '''Arklidė''' – vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Stogas buvo dvišlaitis, dengtas šiferiu. dabar likusios tik sienos. Nenaudojama. '''[[Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia|Bažnyčia]]''' halinė vienanavė, stačiakampio plano, su trisiene, už navą siauresne apside bei prienaviu, iš trijų pusių apsuptu portiko, prie Š fasado pristatyta stačiakampio plano 1 a. zakristija bei rūsiu po nava. Nuo 1727 metų - Pabaltijo vokiečių bajorai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] pritaikė ją melstis kalvinistams. Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. == Parkas == [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|thumb|left|240px|[[Stelmužės ąžuolas]]]] [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|240px|Stelmužės dvaro sodybos svirnas]] Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios auga valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame ir auga [[Stelmužės ąžuolas]]. Parko plotas ~10 ha. Auga [[mažalapė liepa|liepos]] (kai kurių skersmuo daugiau nei 1 m), [[paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], [[guoba|guobos]], [[beržas|beržai]], [[paprastoji eglė|eglės]], [[paprastasis uosis|uosiai]], [[paprastoji pušis|pušys]]. Prie ežero gausu [[gluosnis|gluosnių]] ir [[juodalksnis|juodalksnių]]. Introdukuotos [[didžialapė liepa|didžialapės liepos]], [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], [[paprastasis kaštonas|paprastieji kaštonai]]. Parkas sunyko per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], vėliau dalinai atkurtas<ref>{{TLE|4|102||Stelmužė}}</ref>. == Vergų bokštas == Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.<ref name="zarasai">{{Cite web | title = Kultūros paveldo objektai | work = zarasai.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160416211949/http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Dvarininkai Valujevai ilgai nuo valstiečių slėpė, kad yra panaikinta [[baudžiava]] ir bausdavo nuo jos bėgančius žmones. Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [[Kategorija:Zarasų rajono dvarai]] 9ozq8ahts31pb1hqeup9nr48u3zpdjg 6667411 6667401 2022-08-19T20:16:56Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Stelmužės dvaras | Paveiksliukas = Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg | Vieta = | Įkurtas =XVI a. | Stilius = | Giminės = [[Berkenai]]<br />[[Fiolkerzamai]]<br />[[Hanai]] | Parkas = plotas ~10 ha. | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|200px|Vergų bokštas]] '''Stelmužės dvaras''' – dvaras, esantis [[Stelmužė]]je. Išlikęs parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]], parke yra Vergų bokštas. == Istorija == Dvaras iškilo [[XVI a.]] Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai [[Berkenai]], [[Fiolkerzamai]], nuo [[XX a.]] pradžios – vokiečiai baronai [[Hanai]], vėliau - Repšiai. Vokiečių ordino magistras Valteris fon Pletenbergas Valmieros pilyje už „ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį“, Daugpilio pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui 1533 m. suteikia leno teise valdyti Stelmužės (Steinensee) ir Raudinės (Rautensee) dvarus. Šis leno aktas vienas seniausių (o gal ir seniausias) dokumentas, kur minimi šių vietovių vardai. Leno akte smulkiai nupasakojamos dvarų ribos. Dvarai ilgą laiką buvo valdyti fon Berkenų šeimos, todėl Stelmužės, [[Raudinės dvaras|Raudinės dvarų]], o vėliau [[Kamariškių dvaras|Kamariškių]] palivarko istorijos yra tampriai susijusios. Stelmužės dvaras apėmė 8000 ha, jis turėjo dar keletą dvarelių aplinkui ir ta teritorija pakankamai didelė. Dvaro statiniai: '''Arklidė''' – vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Stogas buvo dvišlaitis, dengtas šiferiu. dabar likusios tik sienos. Nenaudojama. '''[[Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia|Bažnyčia]]''' halinė vienanavė, stačiakampio plano, su trisiene, už navą siauresne apside bei prienaviu, iš trijų pusių apsuptu portiko, prie Š fasado pristatyta stačiakampio plano 1 a. zakristija bei rūsiu po nava. Nuo 1727 metų - Pabaltijo vokiečių bajorai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] pritaikė ją melstis kalvinistams. Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. == Parkas == [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|thumb|left|240px|[[Stelmužės ąžuolas]]]] [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|240px|Stelmužės dvaro sodybos svirnas]] Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios auga valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame ir auga [[Stelmužės ąžuolas]]. Parko plotas ~10 ha. Auga [[mažalapė liepa|liepos]] (kai kurių skersmuo daugiau nei 1 m), [[paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], [[guoba|guobos]], [[beržas|beržai]], [[paprastoji eglė|eglės]], [[paprastasis uosis|uosiai]], [[paprastoji pušis|pušys]]. Prie ežero gausu [[gluosnis|gluosnių]] ir [[juodalksnis|juodalksnių]]. Introdukuotos [[didžialapė liepa|didžialapės liepos]], [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], [[paprastasis kaštonas|paprastieji kaštonai]]. Parkas sunyko per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], vėliau dalinai atkurtas<ref>{{TLE|4|102||Stelmužė}}</ref>. == Vergų bokštas == Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.<ref name="zarasai">{{Cite web | title = Kultūros paveldo objektai | work = zarasai.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160416211949/http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [[Kategorija:Zarasų rajono dvarai]] ebnpkvpt0ekfb0av9317taonafxcgyq 6667627 6667411 2022-08-20T08:49:31Z Obivan Kenobi 116618 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Stelmužės dvaras | Paveiksliukas = Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg | Vieta = | Įkurtas =XVI a. | Stilius = | Giminės = [[Berkenai]]<br />[[Fiolkerzamai]]<br />[[Hanai]] | Parkas = plotas ~10 ha. | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|200px|Vergų bokštas]] '''Stelmužės dvaras''' – dvaras, esantis [[Stelmužė]]je. Išlikęs parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]], parke yra Vergų bokštas. == Istorija == Dvaras iškilo [[XVI a.]] Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai [[Berkenai]], [[Fiolkerzamai]], nuo [[XX a.]] pradžios – vokiečiai baronai [[Hanai]], vėliau – Repšiai. Vokiečių ordino magistras Valteris fon Pletenbergas [[Valmiera|Valmieros]] pilyje už „ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį“, Daugpilio pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui 1533 m. suteikė leno teise valdyti Stelmužės (''Steinensee'') ir Raudinės (''Rautensee'') dvarus. Šis leno aktas – vienas seniausių dokumentų, kur minimi šių vietovių vardai. Leno akte smulkiai nupasakojamos dvarų ribos. Dvarai ilgą laiką buvo valdyti fon Berkenų šeimos, todėl Stelmužės, [[Raudinės dvaras|Raudinės dvarų]], o vėliau [[Kamariškių dvaras|Kamariškių]] palivarko istorijos yra tampriai susijusios. Stelmužės dvaras apėmė 8000 ha plotą, valdė keletą aplinkinių dvarelių. Dvaro statiniai: '''Arklidė''' – vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Stogas buvo dvišlaitis, dengtas šiferiu. Dabar likusios tik sienos. Nenaudojama. '''[[Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia|Bažnyčia]]''' halinė vienanavė, stačiakampio plano, su trisiene, už navą siauresne apside bei prienaviu, iš trijų pusių apsuptu portiko, su stačiakampio plano vienaaukšte zakristija, pristatyta prie šiaurinio fasado, bei rūsiu po nava. Nuo 1727 metų – Pabaltijo vokiečių bajorai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] pritaikė ją melstis kalvinistams. Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. == Parkas == [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|thumb|left|240px|[[Stelmužės ąžuolas]]]] [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|240px|Stelmužės dvaro sodybos svirnas]] Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios auga valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame ir auga [[Stelmužės ąžuolas]]. Parko plotas ~10 ha. Auga [[mažalapė liepa|liepos]] (kai kurių skersmuo daugiau nei 1 m), [[paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], [[guoba|guobos]], [[beržas|beržai]], [[paprastoji eglė|eglės]], [[paprastasis uosis|uosiai]], [[paprastoji pušis|pušys]]. Prie ežero gausu [[gluosnis|gluosnių]] ir [[juodalksnis|juodalksnių]]. Introdukuotos [[didžialapė liepa|didžialapės liepos]], [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], [[paprastasis kaštonas|paprastieji kaštonai]]. Parkas sunyko per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], vėliau dalinai atkurtas<ref>{{TLE|4|102||Stelmužė}}</ref>. == Vergų bokštas == Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.<ref name="zarasai">{{Cite web | title = Kultūros paveldo objektai | work = zarasai.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160416211949/http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [[Kategorija:Zarasų rajono dvarai]] 7za2x8xy50288gr2me0we6ino2f9jaf 6667629 6667627 2022-08-20T08:51:48Z Obivan Kenobi 116618 /* Parkas */ wikitext text/x-wiki {{Dvaras | Pavadinimas = Stelmužės dvaras | Paveiksliukas = Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg | Vieta = | Įkurtas =XVI a. | Stilius = | Giminės = [[Berkenai]]<br />[[Fiolkerzamai]]<br />[[Hanai]] | Parkas = plotas ~10 ha. | Dabar = | Savininkas = | Paveikslėlio apibūdinimas = }} [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|200px|Vergų bokštas]] '''Stelmužės dvaras''' – dvaras, esantis [[Stelmužė]]je. Išlikęs parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]], parke yra Vergų bokštas. == Istorija == Dvaras iškilo [[XVI a.]] Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai [[Berkenai]], [[Fiolkerzamai]], nuo [[XX a.]] pradžios – vokiečiai baronai [[Hanai]], vėliau – Repšiai. Vokiečių ordino magistras Valteris fon Pletenbergas [[Valmiera|Valmieros]] pilyje už „ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį“, Daugpilio pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui 1533 m. suteikė leno teise valdyti Stelmužės (''Steinensee'') ir Raudinės (''Rautensee'') dvarus. Šis leno aktas – vienas seniausių dokumentų, kur minimi šių vietovių vardai. Leno akte smulkiai nupasakojamos dvarų ribos. Dvarai ilgą laiką buvo valdyti fon Berkenų šeimos, todėl Stelmužės, [[Raudinės dvaras|Raudinės dvarų]], o vėliau [[Kamariškių dvaras|Kamariškių]] palivarko istorijos yra tampriai susijusios. Stelmužės dvaras apėmė 8000 ha plotą, valdė keletą aplinkinių dvarelių. Dvaro statiniai: '''Arklidė''' – vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Stogas buvo dvišlaitis, dengtas šiferiu. Dabar likusios tik sienos. Nenaudojama. '''[[Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia|Bažnyčia]]''' halinė vienanavė, stačiakampio plano, su trisiene, už navą siauresne apside bei prienaviu, iš trijų pusių apsuptu portiko, su stačiakampio plano vienaaukšte zakristija, pristatyta prie šiaurinio fasado, bei rūsiu po nava. Nuo 1727 metų – Pabaltijo vokiečių bajorai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] pritaikė ją melstis kalvinistams. Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. == Parkas == [[Vaizdas:Stelmužė oak.jpg|thumb|left|240px|[[Stelmužės ąžuolas]]]] [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (21).jpg|thumb|left|240px|Stelmužės dvaro sodybos svirnas]] Tarp Stelmužės ežero kranto ir bažnyčios yra valstybės saugomas Stelmužės parkas, kuriame auga [[Stelmužės ąžuolas]]. Parko plotas ~10 ha. Auga [[mažalapė liepa|liepos]] (kai kurių kamieno skersmuo daugiau nei 1 m), [[paprastasis ąžuolas|ąžuolai]], [[guoba|guobos]], [[beržas|beržai]], [[paprastoji eglė|eglės]], [[paprastasis uosis|uosiai]], [[paprastoji pušis|pušys]]. Prie ežero gausu [[gluosnis|gluosnių]] ir [[juodalksnis|juodalksnių]]. Introdukuotos [[didžialapė liepa|didžialapės liepos]], [[sibirinis maumedis|sibiriniai maumedžiai]], [[paprastasis kaštonas|paprastieji kaštonai]]. Parkas sunyko per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]], vėliau iš dalies atkurtas<ref>{{TLE|4|102||Stelmužė}}</ref>. == Vergų bokštas == Stelmužės parke, prie Padvarinės (Stelmužės) ežero nuo XVIII a. stovi Vergų bokštas – nedidelis akmeninis pastatas, kurio paskirtis nėra aiški. Populiari legenda, kad dvarą valdę vokiečiai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] jame kalino baudžiauninkus. Tai keturkampis bokštas, pastatytas iš akmenų, plytų, kalkių ir molio skiedinio, storomis sienomis. Sienų storis – 0,75 m.<ref name="zarasai">{{Cite web | title = Kultūros paveldo objektai | work = zarasai.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160416211949/http://www.zarasai.lt/tic/?puslapis=kulturos-paveldo-objektai_58 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Statinys yra restauruotas 1986 m. ir įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [[Kategorija:Zarasų rajono dvarai]] iyi9zzuoyyzfv6dthy8pq56jddgepdm 0 331697 6667534 6585325 2022-08-20T04:48:43Z CD 677 wikitext text/x-wiki :: ''Apie kaimą Pasvalio rajone žr. [[Staškavičiai (Pasvalys)]]''. {{Ltgyv |pavad = Staškavičiai |foto = |plotis = |fotoinfo = |lat = 56.216 |long = 24.121 |sav = Pakruojo rajono savivaldybė |sen = Žeimelio seniūnija |gyv = 12 |metai = 2021 |kirčl = {{vietovardis|Staškãvičiai||||||k=1|š=3}} }} '''Staškavičiai''' – kaimas [[Pakruojo rajono savivaldybė]]je, 11 km į pietryčius nuo [[Žeimelis|Žeimelio]], prie kelio {{KK209}}. Į vakarus nuo kaimo teka [[Plonė]], rytų pusėje auga Gedučių miškas. == Gyventojai == {{dem|kolon=6|till=160|inc=20|incmin=10 |1902|153|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|20|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|8|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|3|r1970=<ref name="1959-70sur"/> |1979|4|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1987|39|r1987=<ref name="TLE">{{TLE|4|95||Staškavičiai}}</ref> |1989|48|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|34|r2001=<ref>{{2001sur(Šiauliai)}}</ref> |2011|22|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|12|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Pakruojo rajono savivaldybės gyvenvietės]] r3dj4td4qtmihkni69ajc8mimw0zrgj 0 331720 6667382 6573802 2022-08-19T20:01:30Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{Ltgyv |pavad = Stebėkiai II |foto = Stebėkiai II (1).JPG |plotis = 270px |fotoinfo = Stebėkiai II iš pietų |lat = 55.469 |long = 24.419 |sav = Panevėžio rajono savivaldybė |sen = Ramygalos seniūnija |gyv = 19 |metai = 2021 |kirčl = {{vietovardis|Stebė̃kiai|Stebė̃kių|Stebė̃kiams|Stebėkiùs|Stebė̃kiais|Stebė̃kiuose|k=2|š=2}} }} '''Stebėkiai II''' – kaimas [[Panevėžio rajono savivaldybė]]je, 3 km į pietus nuo [[Vadokliai|Vadoklių]], prie kelio {{RK3017}} ir atšakos į [[Daniūnai|Daniūnus]]. Pro kaimą teka [[Juoda (upė)|Juodos]] intakas [[Obelis (Juoda)|Obelis]], šiaurėje dunkso Mėtytinių miškas, o toliau rytuose tyvuliuoja ežeras [[Juodis (Panevėžio r.)|Juodis]]. == Istorija == [[Vaizdas:Stebėkiai II (2).JPG|thumb|left|260px|Senovinė kaimo gryčia]] {{adm2|3}} {{admr|–[[1947]] m.|[[Ramygalos valsčius]]|r3=2|[[Panevėžio apskritis]]}} {{admr|[[1947]]–[[1950]] m.|[[Truskavos valsčius]]}} {{admr|[[1950]]–[[1954]] m.|[[Stebėkių I apylinkė]]s centras|r3=2|[[Ramygalos rajonas]]}} {{admr|[[1954]]–[[1962]] m.|r2=2|[[Kuršių apylinkė (Ramygala)|Kuršių apylinkė]]}} {{admr|[[1962]]–[[1963]] m.|r2=4|[[Panevėžio rajonas]]}} {{admr|[[1963]]–|[[Ramygalos apylinkė]]}} {{admr|[[1970]]?–[[1979]]? m.|[[Vadoklių apylinkė]]}} {{admr|[[1989]]?–[[1995]] m.|[[Ramygalos apylinkė]]}} {{admr|[[1995]]–|[[Ramygalos seniūnija]]|[[Panevėžio rajono savivaldybė]]}} |} == Gyventojai == {{dem|kolon=9|till=140|inc=20|incmin=10 |1902|112|r1902=<ref>{{1902sur}}</ref> |1923|134|r1923=<ref>{{1923sur}}</ref> |1959|112|r1959=<ref name="1959-70sur">{{1959-70sur}}</ref> |1970|95|r1970=<ref name="MLTE">{{MLTE|3|297||Stebėkiai}}</ref> |1979|72|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1989|44|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|46|r2001=<ref>{{2001sur(Panevėžys)}}</ref> |2011|35|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2021|19|r2021=<ref>{{2021sur}}</ref> }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Panevėžio rajono savivaldybės gyvenvietės]] 8xomv3l213di2v7vcl0n0zx0401nvgq 0 336649 6667513 5891804 2022-08-19T22:29:35Z Yuihjk139 167143 wikitext text/x-wiki {{kiti|Liemuo|}} [[Vaizdas:Male Human Torso.jpg|miniatiūra|Liemuo]] [[Vaizdas:Surface projections of the organs of the trunk.png|thumb|Žmogaus liemuo]] '''Liemuo''' ({{lot|truncus}}, dažnai ''Torsas'') – [[Žmogus|žmogaus]] ir daugumos [[stuburiniai|stuburinių]] gyvūnų kūno ašinė dalis be [[galva|galvos]], [[kaklas|kaklo]], [[galūnė|galūnių]] ir (gyvūnų) [[uodega|uodegos]]; [[žuvys|žuvų]] – tarp galvos ir analinės angos). Žmogaus liemuo susideda iš [[krūtinė]]s, [[pilvas|pilvo]], [[nugara|nugaros]].{{šaltinis|{{VLE|XIII|136||Liemuo 1}}}} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Anatomija]] nsmwt4vgv3zcrlfixbzrihxx3zygrst 0 354040 6667517 6505555 2022-08-19T22:33:25Z 84.15.182.34 /* Biografija */ wikitext text/x-wiki '''Jokūbas Bareikis''' (g. [[1980]] m. [[rugsėjo 5]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos teatro ir kino aktorius. == Biografija == [[1998]] m. baigė [[Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazija|Vilniaus 9-ąją vidurinę mokyklą]]. 1998–[[2004]] m. studijavo aktorinį meistriškumą [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje]] (kurso vadovas – [[Rimas Tuminas]], kartu mokėsi [[Balys Latėnas]], [[Leonardas Pobedonoscevas]], Vytautas Rumšas (jaunesnysis) ir kt.). 2016m. baigė teatro pedagogikos studijas LEU. Nuo [[2002]] m. [[Valstybinis Vilniaus mažasis teatras|Vilniaus mažojo teatro]] aktorius, įvairių televizijos projektų („Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas“, „[[Žvaigždžių duetai]]“, "Auksinis balsas" ir kt.) dalyvis. Nuo 2014 m. Vilniaus Kolegijos vaidybos specialybės dėstytojas, kurso vadovas. Tėvai – aktoriai [[Saulius Bareikis]] ir [[Danutė Kuodytė]]. Augina dukras Barborą (g. [[2005]] m.), Severiją (g. [[2009]] m.), Liuciją (g. 2014 m.) == Vaidmenys teatre == * 2002 m. Vasia. A. Ostrovskis "Talentai ir gerbėjai", rež. R. Tuminas, VVMT * [[2002]] m. Brigela. [[Carlo Goldoni]] „Trufaldino, arba Dviejų ponų tarnas“, rež. R. Tuminas (Vilniaus Mažasis teatras), VVMT * [[2003]] m. „Jūratė ir Kastytis“, rež. [[Petras Mendeika]] („Vaivorykštės“ teatras) * [[2004]] m. „Tikras draugas“, rež. P. Mendeika („Vaivorykštės“ teatras) * 2004 m. Lietuvis. [[Marius Ivaškevičius|Mariaus Ivaškevičiaus]] „Madagaskaras“, rež. R. Tuminas, VVMT * [[2005]] m. Tuzenbachas. [[Antonas Čechovas|Antono Čechovo]] „Trys seserys“, rež. R. Tuminas, VMT (auksinio scenos kryžiaus nominacija už geriausią antraplanį vaidmenį) * 2005 m. Seniūnas. [[Kabo Abe]], „Moteris smėlynuose”, rež. [[Laima Adomaitienė]], VVMT * [[2006]] m. Liliputas Flimas. Grigorijaus Gorino „Svifto namai“, rež. [[Sigitas Račkys]], VVMT * 2006 m. „Mažojo teatro pasakos“, rež. R. Tuminas, VVMT * [[2007]] m. Trinkulas. [[William Shakespeare|V. Šekspyro]] „Audra“, rež. [[Etienne Glaser]], VVMT * 2007 m. „Mano batai buvo du“, rež. [[Gintarė Latvėnaitė]], VMT * 2007 m. „Šedevras“, rež. [[Simonas Aškelavičius]], VVMT. <ref>[http://vmt.eta.lt/lt/pages/view/?id=128]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (Vilniaus Mažojo teatro inf.)</ref> * 2007 m. Merkucijus, "Meilė ir mirtis Veronoje" rež. A. Giniotis * 2010 m. Adamas Mickevičius, „Mistras“ (M. Ivaškevičius), rež. R. Tuminas, VVMT * 2010 m. Tetralizuota koncertinė programa ''Boogie nights'', rež. Kirilas Glušajevas, VVMT * 2011 m. Pulkininkas, "Mama katinas", rež. E. Jaras, VVMT * 2011 m. Tadas Blinda, A. Mamontovo miuziklas "Tadas Blinda", Domino teatras * 2011 m. Kuprelis -  J. Sakalauskas,'' miuziklas Kuprelis'', rež. Raimundas Banionis, Vilniaus kamerinis teatras * 2012 m. Vyrai VII-IX - Friedricg Dürrenmatt, ''Damos vizitas'', rež. Evaldas Jaras, VVMT * 2012 m. Drontas  – ''Brangusis atrakcionų parko dėdė'' (pagal  Tuvės Janson kūrybą), rež. Olga Lapina, VVMT * 2012 m. Džordžas Pigdenas - Ray Cooney, ''Langas į Parlamentą'', rež. Adolfas Večerskis, Domino teatras * 2013 m. Jožefas Joachimas - Israela Margalit, ''Trio'', rež. Peter Galambos (Vengrija), VVMT * 2014 m. Aleliumas - K. Saja, G. Kuprevičius "Devynbėdžiai", rež. N. Petrokas, Ansablis "Lietuva" * 2015 m. Kazys - Andrzejus Saramonoviczius. Testosteronas, rež. Oleg Šapošnikov, Domino teatras * 2015 m. Ragūnas - Juozas Grušas. Herkus Mantas, rež. Vytautas Rumšas, XX Pažaislio muzikos festivalis * 2016 m. Šefas - Stephen Sinclair ir Anthony McCarten, "Striptizo ereliai", rež. Arkadiusz Jakubik, Domino tetras * 2016 m. Stanislovas - Vasilijus Sigarevas, "Loto", rež. Oleg Šapošnikov * 2016 m. Steponas Batoras - Andrius Vaišnys, "...jeigu ne Tėvynė, iš kurios gavote vardą..?", rež. Vytenis Pauliukaitis * 2017 m. Muzikinės "Terapijos" pagal to paties pavadinimo B. Kapustinskaitės pjesę, režisuotas spektaklis * 2017 m. Facijus - Alfred de Musset, "Fantazijus", rež. G. Tuminaitė, VVMT * 2017 m. "Pasikalbėk su manim eilėmis", Idėjos autorė, koordinatorė – Mara Kimelė (Ryga, Latvija) * 2017 m. Ivo, "Vyras po padu", rež. K. Smoriginas, Domino teatras * 2017 m. "Pats geriausias šou", rež. A. Žiurauskas, Domino teatras * 2017 m. Vilius Karalius, "Vilius Karalius", rež. J. Javaitis, LRT radijo serialas *2018 m. Polas - Carole Greep. „Pasiklydęs skambutis“, rež. Evaldas Jaras, Domino teatras *2018 m. Gyvo garso teatrinė muzikinė programa „Miuziklų žvaigždės“, rež. Ramūnas Marcinkus, Domino teatras *2019 m. Stasys Girėnas, miuziklas "Lituanica", rež. M. Verbiejus, Domino teatras * 2019 m. "The Beatles show", gyvo garso programa su operos solistu Rafailu Karpiu * 2019 m. Lorenso, "Tobuli melagiai", Filipas Bolognia ir Paulas Kostelis (Filippo Bologna ir Paolo Costella), rež. D. Kazlauskas, Domino teatras. *2020 m. Baltasis, „Čia nebus mirties“, rež. Gabrielė Tuminaitė, VVMT *2021 m. "Holivudo žvaigždės", teatralinė, gyvo garso programa su akt. Lina Rastokaite *2022 m. "John Lennon istorija", teatralinė, gyvo garso programa su operos solistu Rafailu Karpiu ir grupe *2022 m. "Striptizo ereliai", režisuotas spektaklis, "Domino" teatras *2022 m. "Miuziklų naktis", rež. R. Marcinkus, Domino teatras == Filmografija == * [[1997]] m. Nauji Robino Hudo nuotykiai, rež. Zachary Weintraub, k/s „Kuhn Productions“ * [[2000]] m. De Facto * [[2001]] m. [[Likimo valsas (serialas)|Likimo valsas]], rež. [[Maris Martinsons]] * 2002 m. Prokurorai, rež. [[Raimundas Banionis]], [[Alvydas Šlepikas]] * 2003 m. "[[Lietuviškas tranzitas]]", rež. [[Evaldas Kubilius]] * 2003 m. Nepasotinamumas / Insatiability, rež. Wiktor Grodecki, k/s „Sting“, Polsat * 2005 m. ''Visas for Six Thousand Lives'', rež. Takayoshi Watanabe, k/s „Fellah Pictures“ ([[Japonija]]) * 2007 m. [[42 (filmas)|42]], rež. [[Maris Martinsons]], k/s „ART&A“ * 2008 m. Aurimas Kalvis. "[[Broliai (serialas)|Broliai]]", rež. [[Valdas Babaliauskas]], [[Valdas Stripinis]], [[Linas Paugis]] * 2010 m. Motiejus. "[[Tadas Blinda. Pradžia]]", rež. [[Donatas Ulvydas]]. * [[2011]] m. Mindaugas." Pavogta laimė", rež. [[Mantas Verbiejus]]. <ref>[http://www.melofanas.lt/search/index.php?results=view.php%3F%26p=308102%26t=0%26reit_prid=308102%26reit=5 Jokūbas Bareikis]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. gegužės mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} (Melofanas.lt inf.)</ref><ref>[http://www.kino-teatr.ru/kino/acter/m/post/258405/works/ Йокубас Барейкис] (Kino-teatr.ru inf.)</ref> * 2016 m. Juozas Kukta - "Savanoriai. Laisvės kaina", rež. S. Balandis, LRT * 2017 m. Laimis - "Trys milijonai", rež. Tadas Vidmantas * 2018 m. Grabas - "Pasmerkti", rež. R. Rudokas, Tv3 * 2019 m. Dominykas - "Pasmerkti. Pajūrio džiazas ", rež. R. Rudokas, Singing fish. *2022 m. Antanas - "Tinklas", rež. S. Balandis, Videometra == Nominacijos ir apdovanojimai == * Už Tuzenbacho vaidmenį R. Tumino režisuotame VMT spektaklyje „Trys seserys“ nominuotas [[Auksinis scenos kryžius|„Auksiniam scenos kryžiui“]], kaip geriausias antro plano aktorius. * Už Adamo vaidmenį R. Tumino režisuotame spektaklyje „Mistras“, tarptautiniame „Baltijos teatro festivalyje“, apdovanotas geriausio aktoriaus diplomu. * Auksinio kryžiaus apdovanojimas visai kūrybinei „Atrakcionų parko dėdė“ spektaklio komandai. * Auksinio kryžiaus nominacija kūrybinei "Mama katinas" spektaklio komandai. == Nuorodos == == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Bareikis, Jokūbas}} [[Kategorija:Lietuvos aktoriai]] 8oxaq0bsbd83hlrsq894v9gjhp5dxah 0 360201 6667290 5033637 2022-08-19T16:50:12Z 78.63.244.206 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{ru|Станислав Францевич Реденс}} | paveikslėlis =1931-Redens.jpg | paveikslėlio apibūdinimas =Stanislavas Redensas 1931 m. | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1892|05|17}} | gimimo vieta = [[Minskas]] Mazovieckis | mirties data = {{Mirė|1940|02|12|1892|05|17}} | mirties vieta = [[Maskva]] | tautybė = | sutuoktinis = Ana Sergejevna Redens (Alilujeva) | tėvas = | motina = | vaikai = Vladimiras Alilujevas | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = Kazachijos TSR vidaus reikalų liaudies komisaras | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[Lenino ordinas]], [[Raudonosios vėliavos ordinas]], [[Darbo raudonosios vėliavos ordinas]] | parašas = | pastabos = | vikiteka =Category:Stanisław Redens }} '''Stanislavas Redensas''' ({{ru|Станислав Францевич Реденс}}; [[1892]] m. [[gegužės 17]] d. Minske Mazoviecke – [[1940]] m. [[vasario 12]] d. [[Maskva|Maskvoje]]) − [[TSRS]] Vidaus reikalų Liaudies komisariato ([[ČK]], [[GPU]], [[NKVD]]) veikėjas, [[pirmo rango valstybės saugumo komisaras]]. S. Redensas buvo atsakingas už [[Josifas Stalinas|Josifo Stalino]] pradėtas masines represijas. Pats S. Redensas buvo suimtas per 1938 m. [[Didysis valymas|Didįjį valymą]] ir 1940 m. sušaudytas. == Biografija == Gimė Lenkijos darbininko šeimoje [[Minskas Mozovieckis|Novominske]], [[Lomžos gubernija|Lomžos gubernijoje]]. Anksti neteko tėvo. Iki Pirmojo pasaulinio karo dirbo [[Dnieprodzeržinskas|Kamenskojės]] metalurgijos gamykloje. 1914 m. įstojo į [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|RSDP]]. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] mobilizuotas, bet 1915 m. dėl ligos buvo demobilizuotas ir grįžo prie politinės veiklos. 1917 m. buvo RSDP metalurgijos darbininkų sąjungos sekretoriumi. [[1918]] m., vykstant [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniam karui]], pradėjo dirbti neseniai sukurtoje ČK. Iš Maskvos buvo išsiųstas į Maskvą, kur paskirtas ČK inspektoriumi. Netrukus tapo Dzeržinskio vadovaujamos ČK Prezidiumo sekretoriumi. Per antąsias Stalino vedybas 1919 m. kovo 24 d. S.Redensas, būsimasis Stalino svainis, buvo Stalino ir Nadeždos Alilujevos liudininkas. Jis buvo vedęs jos seserį Aną Alilujevą. Pilietinio karo metu buvo Odesoje, Kijeve ir Charkove. 1920 m. kaip ČK funkcionierius dalyvavo Raudonajai armijai užimant Vrangelio valdytą Krymą. 1922 m. rugsėjo 11 d. S.Redensas paskirtas Krymo ČK vadovu, juo liko ir 1923 m. įkūrus Krymo autonominę socialistinę respubliką. 1926 m. atšauktas į Maskvą. 1927–1934 m. buvo TSKP Centrinio komiteto narys. Nors 1928 m. buvo paskirtas [[Užkaukazės TFSR]] GPU vadovu. 1931 m. paskirtas [[Baltarusijos TSR]] GPU vadovu, po to GPU vadovu [[Ukrainos TSR]]. 1932 m. kartu su Kosioru gavo užduotį sukurti planą (kaip dalį kolektyvizacijos), pagal kurį turėjo būti likviduoti "buožės ir petliūrininkai kontrrevoliucionieriai". Išbuožinimo kampanijos metu S. Redensas priklausė troikai, kuri lėmė žmonių, apšauktų buožėmis, likimą. Buvo suimti du tūkstančiai kolūkių pirmininkų, o prieš valstiečius nukreiptos kovos kulminacija buvo [[Holodomoras]], milijonų ukrainiečių mirtis nuo bado. 1933 m. sausio mėn. jis buvo atšauktas į Maskvą ir nuo [[1934]] m. liepos mėnesio iki [[1938]] m. sausio mėnesio vadovavo Maskvos srities NKVD, buvo [[NKVD trejetas|NKVD trejeto]] pirmininku. Po [[Sergejus Kirovas|S. Kirovo]] nužudymo 1934 m. organizavo valymą [[Maskva|Maskvoje]] ir Pamaskvyje.<ref name="hrono">{{ru icon}} [http://www.hrono.ru/biograf/redens.html Реденс Станислав Францевич] (Redens, Stanislav Frantsyevich). Hrono. Ru. Retrieved on April 27, 2009</ref> Buvo vienas iš organizatorių sufabrikuotoje byloje prieš [[Levas Kamenevas|L. Kamenevą]] ir [[Grigorijus Zinovjevas|G. Zinovjevą]], taip pat [[Martemjanas Riutinas|M. Riutino]] byloje. 1938 m. sausio 20 d. iš NKVD Maskvos srities valdybos viršininko pareigų atleistas ir paskirtas Kazachijos TSR vidaus reikalų liaudies komisaru. Lapkričio mėnesį jis iš šių pareigų pašalintas, o 1938 m. [[lapkričio 22]] d. buvo suimtas ir pasodintas į [[Lubianka|Lubiankos]] kalėjimą. [[1940]] m. [[sausio 21]] d. kaip "lenkų diversinės-šnipinėjimo grupės narys" nuteistas sušaudyti ir tų pačių metų [[vasario 12]] d. sušaudytas. Redenso šeima su jo dviem sūnumis Leonidu ir Vladimiru po S. Redenso sušaudymo liko gyventi dideliame bute priešais Kremlių and Maskvos upės kranto. S.Redenso žmona Ana nuo 1917 m. buvo partijos narė ir pilietinio karo metu dirbo Odesoje. 1948 m. dėl tariamo šnipinėjimo nuteista 10 metų įkalinimo lageryje. Po Stalino mirties 1954 m. ji buvo paleista į laisvę. [[1957]] m. Redenso našlės A. S. Alilujevos ([[Josifas Stalinas|Stalino]] žmonos sesers) prašymu dėl [[Reabilitacija|reabilitacijos]], Redenso byla buvo peržiūrėta, bet prašymas atmestas. [[1961]] m. [[lapkričio 16]] d. eiliniu Alilujevos prašymu ir asmeniniu [[Nikita Chruščiovas|N. Chruščiovo]] nurodymu buvo reabilituotas. [[1989]] m. TSRS Generalinė prokuratūra dar kartą peržiūrėjo Redenso bylą ir nustatė, kad Redensas reabilituotas neteisėtai. Tačiau, ryšium su tuo, kad po reabilitacijos praėjo 27 metai, nėra juridinio pagrindo pakeisti įsakymą dėl reabilitacijos. Redenso sūnus Vladimiras Alilujevas parašė prisiminimų knygą, kurioje šlovino Staliną. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Redensas, Stanislavas}} [[Kategorija:TSRS asmenybės]] [[Kategorija:TSRS saugumo tarnybų vadovai]] ih0tvofnv3e6e7nyh8bxjwhdjg5ytox 6667291 6667290 2022-08-19T16:50:38Z 78.63.244.206 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{ru|Станислав Францевич Реденс}} | paveikslėlis =1931-Redens.jpg | paveikslėlio apibūdinimas =Stanislavas Redensas 1931 m. | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1892|05|17}} | gimimo vieta = [[Minskas]] Mazovieckis | mirties data = {{Mirė|1940|02|12|1892|05|17}} | mirties vieta = [[Maskva]] | tautybė = | sutuoktinis = Ana Sergejevna Redens (Alilujeva) | tėvas = | motina = | vaikai = Vladimiras Alilujevas | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = Kazachijos TSR vidaus reikalų liaudies komisaras | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[Lenino ordinas]], [[Raudonosios vėliavos ordinas]], [[Darbo raudonosios vėliavos ordinas]] | parašas = | pastabos = | vikiteka =Category:Stanisław Redens }} '''Stanislavas Redensas''' ({{ru|Станислав Францевич Реденс}}; [[1892]] m. [[gegužės 17]] d. [[Minske]] Mazoviecke – [[1940]] m. [[vasario 12]] d. [[Maskva|Maskvoje]]) − [[TSRS]] Vidaus reikalų Liaudies komisariato ([[ČK]], [[GPU]], [[NKVD]]) veikėjas, [[pirmo rango valstybės saugumo komisaras]]. S. Redensas buvo atsakingas už [[Josifas Stalinas|Josifo Stalino]] pradėtas masines represijas. Pats S. Redensas buvo suimtas per 1938 m. [[Didysis valymas|Didįjį valymą]] ir 1940 m. sušaudytas. == Biografija == Gimė Lenkijos darbininko šeimoje [[Minskas Mozovieckis|Novominske]], [[Lomžos gubernija|Lomžos gubernijoje]]. Anksti neteko tėvo. Iki Pirmojo pasaulinio karo dirbo [[Dnieprodzeržinskas|Kamenskojės]] metalurgijos gamykloje. 1914 m. įstojo į [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|RSDP]]. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] mobilizuotas, bet 1915 m. dėl ligos buvo demobilizuotas ir grįžo prie politinės veiklos. 1917 m. buvo RSDP metalurgijos darbininkų sąjungos sekretoriumi. [[1918]] m., vykstant [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniam karui]], pradėjo dirbti neseniai sukurtoje ČK. Iš Maskvos buvo išsiųstas į Maskvą, kur paskirtas ČK inspektoriumi. Netrukus tapo Dzeržinskio vadovaujamos ČK Prezidiumo sekretoriumi. Per antąsias Stalino vedybas 1919 m. kovo 24 d. S.Redensas, būsimasis Stalino svainis, buvo Stalino ir Nadeždos Alilujevos liudininkas. Jis buvo vedęs jos seserį Aną Alilujevą. Pilietinio karo metu buvo Odesoje, Kijeve ir Charkove. 1920 m. kaip ČK funkcionierius dalyvavo Raudonajai armijai užimant Vrangelio valdytą Krymą. 1922 m. rugsėjo 11 d. S.Redensas paskirtas Krymo ČK vadovu, juo liko ir 1923 m. įkūrus Krymo autonominę socialistinę respubliką. 1926 m. atšauktas į Maskvą. 1927–1934 m. buvo TSKP Centrinio komiteto narys. Nors 1928 m. buvo paskirtas [[Užkaukazės TFSR]] GPU vadovu. 1931 m. paskirtas [[Baltarusijos TSR]] GPU vadovu, po to GPU vadovu [[Ukrainos TSR]]. 1932 m. kartu su Kosioru gavo užduotį sukurti planą (kaip dalį kolektyvizacijos), pagal kurį turėjo būti likviduoti "buožės ir petliūrininkai kontrrevoliucionieriai". Išbuožinimo kampanijos metu S. Redensas priklausė troikai, kuri lėmė žmonių, apšauktų buožėmis, likimą. Buvo suimti du tūkstančiai kolūkių pirmininkų, o prieš valstiečius nukreiptos kovos kulminacija buvo [[Holodomoras]], milijonų ukrainiečių mirtis nuo bado. 1933 m. sausio mėn. jis buvo atšauktas į Maskvą ir nuo [[1934]] m. liepos mėnesio iki [[1938]] m. sausio mėnesio vadovavo Maskvos srities NKVD, buvo [[NKVD trejetas|NKVD trejeto]] pirmininku. Po [[Sergejus Kirovas|S. Kirovo]] nužudymo 1934 m. organizavo valymą [[Maskva|Maskvoje]] ir Pamaskvyje.<ref name="hrono">{{ru icon}} [http://www.hrono.ru/biograf/redens.html Реденс Станислав Францевич] (Redens, Stanislav Frantsyevich). Hrono. Ru. Retrieved on April 27, 2009</ref> Buvo vienas iš organizatorių sufabrikuotoje byloje prieš [[Levas Kamenevas|L. Kamenevą]] ir [[Grigorijus Zinovjevas|G. Zinovjevą]], taip pat [[Martemjanas Riutinas|M. Riutino]] byloje. 1938 m. sausio 20 d. iš NKVD Maskvos srities valdybos viršininko pareigų atleistas ir paskirtas Kazachijos TSR vidaus reikalų liaudies komisaru. Lapkričio mėnesį jis iš šių pareigų pašalintas, o 1938 m. [[lapkričio 22]] d. buvo suimtas ir pasodintas į [[Lubianka|Lubiankos]] kalėjimą. [[1940]] m. [[sausio 21]] d. kaip "lenkų diversinės-šnipinėjimo grupės narys" nuteistas sušaudyti ir tų pačių metų [[vasario 12]] d. sušaudytas. Redenso šeima su jo dviem sūnumis Leonidu ir Vladimiru po S. Redenso sušaudymo liko gyventi dideliame bute priešais Kremlių and Maskvos upės kranto. S.Redenso žmona Ana nuo 1917 m. buvo partijos narė ir pilietinio karo metu dirbo Odesoje. 1948 m. dėl tariamo šnipinėjimo nuteista 10 metų įkalinimo lageryje. Po Stalino mirties 1954 m. ji buvo paleista į laisvę. [[1957]] m. Redenso našlės A. S. Alilujevos ([[Josifas Stalinas|Stalino]] žmonos sesers) prašymu dėl [[Reabilitacija|reabilitacijos]], Redenso byla buvo peržiūrėta, bet prašymas atmestas. [[1961]] m. [[lapkričio 16]] d. eiliniu Alilujevos prašymu ir asmeniniu [[Nikita Chruščiovas|N. Chruščiovo]] nurodymu buvo reabilituotas. [[1989]] m. TSRS Generalinė prokuratūra dar kartą peržiūrėjo Redenso bylą ir nustatė, kad Redensas reabilituotas neteisėtai. Tačiau, ryšium su tuo, kad po reabilitacijos praėjo 27 metai, nėra juridinio pagrindo pakeisti įsakymą dėl reabilitacijos. Redenso sūnus Vladimiras Alilujevas parašė prisiminimų knygą, kurioje šlovino Staliną. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Redensas, Stanislavas}} [[Kategorija:TSRS asmenybės]] [[Kategorija:TSRS saugumo tarnybų vadovai]] ehnuuu6sgzztv15z8qofbo1ujaw954z 6667292 6667291 2022-08-19T16:51:15Z 78.63.244.206 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = {{ru|Станислав Францевич Реденс}} | paveikslėlis =1931-Redens.jpg | paveikslėlio apibūdinimas =Stanislavas Redensas 1931 m. | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1892|05|17}} | gimimo vieta = [[Minskas]] Mazovieckis | mirties data = {{Mirė|1940|02|12|1892|05|17}} | mirties vieta = [[Maskva]] | tautybė = | sutuoktinis = Ana Sergejevna Redens (Alilujeva) | tėvas = | motina = | vaikai = Vladimiras Alilujevas | veikla = | sritis = | įstaigos = | pareigos = Kazachijos TSR vidaus reikalų liaudies komisaras | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = [[Lenino ordinas]], [[Raudonosios vėliavos ordinas]], [[Darbo raudonosios vėliavos ordinas]] | parašas = | pastabos = | vikiteka =Category:Stanisław Redens }} '''Stanislavas Redensas''' ({{ru|Станислав Францевич Реденс}}; [[1892]] m. [[gegužės 17]] d. Minske Mazoviecke – [[1940]] m. [[vasario 12]] d. [[Maskva|Maskvoje]]) − [[TSRS]] Vidaus reikalų Liaudies komisariato ([[ČK]], [[GPU]], [[NKVD]]) veikėjas, [[pirmo rango valstybės saugumo komisaras]]. S. Redensas buvo atsakingas už [[Josifas Stalinas|Josifo Stalino]] pradėtas masines represijas. Pats S. Redensas buvo suimtas per 1938 m. [[Didysis valymas|Didįjį valymą]] ir 1940 m. sušaudytas. == Biografija == Gimė Lenkijos darbininko šeimoje [[Minskas Mozovieckis|Novominske]], [[Lomžos gubernija|Lomžos gubernijoje]]. Anksti neteko tėvo. Iki Pirmojo pasaulinio karo dirbo [[Dnieprodzeržinskas|Kamenskojės]] metalurgijos gamykloje. 1914 m. įstojo į [[Rusijos socialdemokratų darbininkų partija|RSDP]]. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] mobilizuotas, bet 1915 m. dėl ligos buvo demobilizuotas ir grįžo prie politinės veiklos. 1917 m. buvo RSDP metalurgijos darbininkų sąjungos sekretoriumi. [[1918]] m., vykstant [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniam karui]], pradėjo dirbti neseniai sukurtoje ČK. Iš Maskvos buvo išsiųstas į Maskvą, kur paskirtas ČK inspektoriumi. Netrukus tapo Dzeržinskio vadovaujamos ČK Prezidiumo sekretoriumi. Per antąsias Stalino vedybas 1919 m. kovo 24 d. S.Redensas, būsimasis Stalino svainis, buvo Stalino ir Nadeždos Alilujevos liudininkas. Jis buvo vedęs jos seserį Aną Alilujevą. Pilietinio karo metu buvo Odesoje, Kijeve ir Charkove. 1920 m. kaip ČK funkcionierius dalyvavo Raudonajai armijai užimant Vrangelio valdytą Krymą. 1922 m. rugsėjo 11 d. S.Redensas paskirtas Krymo ČK vadovu, juo liko ir 1923 m. įkūrus Krymo autonominę socialistinę respubliką. 1926 m. atšauktas į Maskvą. 1927–1934 m. buvo TSKP Centrinio komiteto narys. Nors 1928 m. buvo paskirtas [[Užkaukazės TFSR]] GPU vadovu. 1931 m. paskirtas [[Baltarusijos TSR]] GPU vadovu, po to GPU vadovu [[Ukrainos TSR]]. 1932 m. kartu su Kosioru gavo užduotį sukurti planą (kaip dalį kolektyvizacijos), pagal kurį turėjo būti likviduoti "buožės ir petliūrininkai kontrrevoliucionieriai". Išbuožinimo kampanijos metu S. Redensas priklausė troikai, kuri lėmė žmonių, apšauktų buožėmis, likimą. Buvo suimti du tūkstančiai kolūkių pirmininkų, o prieš valstiečius nukreiptos kovos kulminacija buvo [[Holodomoras]], milijonų ukrainiečių mirtis nuo bado. 1933 m. sausio mėn. jis buvo atšauktas į Maskvą ir nuo [[1934]] m. liepos mėnesio iki [[1938]] m. sausio mėnesio vadovavo Maskvos srities NKVD, buvo [[NKVD trejetas|NKVD trejeto]] pirmininku. Po [[Sergejus Kirovas|S. Kirovo]] nužudymo 1934 m. organizavo valymą [[Maskva|Maskvoje]] ir Pamaskvyje.<ref name="hrono">{{ru icon}} [http://www.hrono.ru/biograf/redens.html Реденс Станислав Францевич] (Redens, Stanislav Frantsyevich). Hrono. Ru. Retrieved on April 27, 2009</ref> Buvo vienas iš organizatorių sufabrikuotoje byloje prieš [[Levas Kamenevas|L. Kamenevą]] ir [[Grigorijus Zinovjevas|G. Zinovjevą]], taip pat [[Martemjanas Riutinas|M. Riutino]] byloje. 1938 m. sausio 20 d. iš NKVD Maskvos srities valdybos viršininko pareigų atleistas ir paskirtas Kazachijos TSR vidaus reikalų liaudies komisaru. Lapkričio mėnesį jis iš šių pareigų pašalintas, o 1938 m. [[lapkričio 22]] d. buvo suimtas ir pasodintas į [[Lubianka|Lubiankos]] kalėjimą. [[1940]] m. [[sausio 21]] d. kaip "lenkų diversinės-šnipinėjimo grupės narys" nuteistas sušaudyti ir tų pačių metų [[vasario 12]] d. sušaudytas. Redenso šeima su jo dviem sūnumis Leonidu ir Vladimiru po S. Redenso sušaudymo liko gyventi dideliame bute priešais Kremlių and Maskvos upės kranto. S.Redenso žmona Ana nuo 1917 m. buvo partijos narė ir pilietinio karo metu dirbo Odesoje. 1948 m. dėl tariamo šnipinėjimo nuteista 10 metų įkalinimo lageryje. Po Stalino mirties 1954 m. ji buvo paleista į laisvę. [[1957]] m. Redenso našlės A. S. Alilujevos ([[Josifas Stalinas|Stalino]] žmonos sesers) prašymu dėl [[Reabilitacija|reabilitacijos]], Redenso byla buvo peržiūrėta, bet prašymas atmestas. [[1961]] m. [[lapkričio 16]] d. eiliniu Alilujevos prašymu ir asmeniniu [[Nikita Chruščiovas|N. Chruščiovo]] nurodymu buvo reabilituotas. [[1989]] m. TSRS Generalinė prokuratūra dar kartą peržiūrėjo Redenso bylą ir nustatė, kad Redensas reabilituotas neteisėtai. Tačiau, ryšium su tuo, kad po reabilitacijos praėjo 27 metai, nėra juridinio pagrindo pakeisti įsakymą dėl reabilitacijos. Redenso sūnus Vladimiras Alilujevas parašė prisiminimų knygą, kurioje šlovino Staliną. == Nuorodos == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Redensas, Stanislavas}} [[Kategorija:TSRS asmenybės]] [[Kategorija:TSRS saugumo tarnybų vadovai]] ih0tvofnv3e6e7nyh8bxjwhdjg5ytox 14 362007 6667579 4421410 2022-08-20T07:44:22Z Bearas 8443 panaikinta [[Kategorija:Stalo tenisas]]; įtraukta [[Kategorija:Stalo teniso varžybos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Sporto šakos olimpinėse žaidynėse]] [[Kategorija:Stalo teniso varžybos]] nyhkiuad0i2ta76ikv127bnwskt1xiy 0 364215 6667663 6640693 2022-08-20T09:44:56Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{Apylinkė |vardas = Mostaičių |rajonas = [[Plungės rajonas]] (1950–1954) |centras = [[Didieji Mostaičiai]] |seniūnija = [[Kulių seniūnija]] |lat = 55.77 |long = 21.68 |valsčius = [[Kulių valsčius]] |apskritis = [[Plungės apskritis]] |sritis = Klaipėdos }} '''Mostaičių apylinkė''' (arba '''''Mastaičių apylinkė''''') – [[Lietuvos TSR]] administracinis-teritorinis vienetas šiaurės vakarų Lietuvoje. ==Istorija== Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. [[1949]] m. buvo Kulių valsčiuje,<ref>{{LTSR 1949 ref|98}}</ref> [[1950]] m. priskirta naujam Plungės rajonui.<ref>{{LTSR 1950 ref|6}}</ref> Panaikinta [[1954]] m. [[gegužės 25]] d. prijungiant prie [[Kulių apylinkė (Plungė)|Kulių apylinkės]].<ref>{{LTSR 1954 ref|36–37}}</ref> ==Šaltiniai== {{ref}} [[Kategorija:Plungės rajono apylinkės]] fmlsvncc6opxeozovch2ew0jsirdvu1 0 364596 6667372 6640597 2022-08-19T19:55:20Z CD 677 wikitext text/x-wiki {{Apylinkė |vardas = Stebėkių II |rajonas = [[Ramygalos rajonas]] (1950–1954) |centras = [[Stebėkiai I]] |seniūnija = [[Vadoklių seniūnija]] |lat = 55.48 |long = 24.41 |valsčius = [[Vadoklių valsčius]] |apskritis = [[Panevėžio apskritis]] |sritis = Šiaulių }} '''Stebėkių II apylinkė''' (iki [[1950]] m. '''''Stebėkių apylinkė''''') – [[Lietuvos TSR]] administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje. ==Istorija== Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. [[1949]] m. buvo Vadoklių valsčiuje,<ref>{{LTSR 1949 ref|92}}</ref> [[1950]] m. priskirta naujam Ramygalos rajonui.<ref>{{LTSR 1950 ref|9}}</ref> Panaikinta [[1954]] m. [[gegužės 25]] d. prijungiant prie [[Vadoklių apylinkė]]s.<ref>{{LTSR 1954 ref|39–40}}</ref> ==Šaltiniai== {{ref}} [[Kategorija:Ramygalos rajono apylinkės]] k1i8d747zzvxugy4p0e9mahv5z47jsf 0 368297 6667521 5517337 2022-08-19T22:40:01Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Logo_bank_j_safra_sarasin.jpg, kurią naudotojas Didym pašalino Commons projekte wikitext text/x-wiki {{įmonė | image = | name = Bank J. Safra Sarasin Ltd | Tipas = [[Akcinė bendrovė]] | Įkurta = [[1841]] m. | Būstinė = [[Bazelis]], [[Šveicarija]] | Pramonė = [[Finansinės paslaugos]] | Produkcija = [[Privačioji bankininkystė]] | Svetainė = [http://www.jsafrasarasin.ch www.jsafrasarasin.ch] }} '''Bank Sarasin & Cie AG''' – [[privatus bankas]], kuris buvo įkurtas Bazelyje 1841 m. Šis bankas yra išlaikęs pagrindines privačiųjų bankų veiklos tradicijas ir principus. „Bank Sarasin“ teikia tik [[turto valdymas|turto]] ir [[investicijų valdymas|investicijų valdymo]] paslaugas privaties ir instituciniams klientams. == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šveicarijos bankai]] [[Kategorija:Privatūs bankai]] ejnwofgh669npvcv06z0xnrc163i3gz 0 368870 6667025 6348579 2022-08-19T12:09:18Z Obivan Kenobi 116618 +nuotrauka wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Lietuvos pirmojo artilerijos pulko antros grupės kariai prie štabo.jpg|thumb|260px|Lietuvos pirmojo artilerijos pulko antros grupės kariai prie štabo (1935–1940 m.)]] '''Pirmasis artilerijos pulkas''' – [[Lietuvos kariuomenė]]s dalinys, veikęs [[1919]]–[[1940]] m. == Istorija == 1919 m. [[vasario 26]] d. pirmosios [[artilerija|artilerijos]] [[Baterija (dalinys) |baterijos]] pagrindu [[Panemunė (Kaunas)|Aukštojoje Panemunėje]] buvo pradėtas kurti pirmasis artilerijos pulkas. Tuo metu pulko vadovybė formavo visos Lietuvos kariuomenės artilerijos pagrindus. Per 1919 m. pulke įkurtos pirmosios aštuonios baterijos, pulkas suskirstytas į du artilerijos [[Divizionas|divizionus]], o [[1920]] m. kovo mėnesį suformuotas ir trečiasis divizionas. 1920 m. gruodžio mėnesį pulkas pervadintas į Artilerijos brigadą. 1921 m. rugpjūtį kariuomenės artilerijos divizionai pertvarkyti į keturis artilerijos pulkus. Pirmajame artilerijos pulke liko pirmoji, ketvirtoji ir septintoji artilerijos baterijos. 1926 m. liepos mėnesį pulkas buvo išformuotas. [[1935]] m. rugpjūtį pulkas atkurtas, nuo spalio mėnesio pulko štabas ir antroji artilerijos grupė dislokuoti [[Panevėžys|Panevėžyje]], pirmoji grupė [[Ukmergė]]je, trečioji – [[Kupiškis|Kupiškyje]]. [[1939]] m. antroji artilerijos grupė perkelta į [[Vilnius|Vilnių]]. Pulkas buvo ginkluotas 105 mm kalibro [[Haubica|haubicomis]] ir 75 mm kalibro [[patranka|patrankomis]]. [[TSRS]] okupavus Lietuvą 1940 m. [[rugpjūčio 30]] d. pulkas išformuotas.<ref>{{VLE|XVIII|305|[[Jonas Vaičenonis]]|Pirmasis artilerijos pulkas}}</ref> == Pulko vadai == * [[Eduardas Jodko]] – 1919 m. * [[Mikas Gedgaudas]] – 1919–1920 m. * [[Vincas Geiga]] – 1921–[[1926]] m. * [[Alfonsas Sklėrius]] – 1935–1940 m. * [[Vladas Sidzikauskas]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Ukmergės rajono savivaldybė]] [[Kategorija:Kupiškio rajono savivaldybė]] [[Kategorija:Kaunas Tarpukario laikotarpiu]] [[Kategorija:Panevėžys]] [[Kategorija:Vilnius]] {{DEFAULTSORT:1-asis_artilerijos_pulkas}} [[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkai‎]] e18tnqmp4nlelgzkswx8zq8vr6mjn48 0 370381 6667496 6666647 2022-08-19T21:53:51Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | founded = [[1957]] m. [[gruodžio 20]] d. | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9.493 | chairman = [[Jimmy Houtput]] | manager = [[Emilio Ferrera]] | league = Proximus lyga (II pakopa) | season = 2017–2018 | position = 2 vieta | pattern_la1 = | pattern_b1 = _ohl1516h | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = _ohl1415h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = _ohl1516a | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _ohl1415a | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000 }} '''Leveno „Oud-Heverlee“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. ==Istorija== {{fkp|1957|Zwarte Duivels Oud-Heverlee|2002|Oud-Heverlee Leuven ''(prijungus [[Stade Leuven]] ir [[Daring Leuven]] klubus)}} == Pasiekimai == {{BELfl | 2011 | 2021 | 5 | 10 (2013)}} ==Sezonai== {{fs1|BEL}} {{fs2|BEL|2005–2006|II|6|1/8 f.}} {{fs2|BEL|2006–2007|II|5|1/32 f.}} {{fs2|BEL|2007–2008|II|3|1/8 f.}} {{fs2|BEL|2008–2009|II|12|1/16 f.}} {{fs2|BEL|2010–2011|II|1|1/32 f.}} {{fs2|BEL|2017–2018|II|2|}} |} == Nuorodos == * http://www.ohl.be/ * http://foot.dk/VisBelklub.asp?ID=93 * [http://www.soccerway.com/teams/belgium/fc-oud-heverlee-leuven/ SOCCERWAY] {{BELfutč}} {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Oud-Heverlee Leuven]] cejfqio57anu3qhxjmgedti8miphpjq 6667497 6667496 2022-08-19T21:56:03Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | founded = [[1957]] m. [[gruodžio 20]] d. | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9.493 | chairman = [[Jimmy Houtput]] | manager = [[Emilio Ferrera]] | league = Proximus lyga (II pakopa) | season = 2017–2018 | position = 2 vieta | pattern_la1 = | pattern_b1 = _ohl1516h | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = _ohl1415h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = _ohl1516a | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _ohl1415a | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000 }} '''Leveno „Oud-Heverlee“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. ==Istorija== {{fkp|1957|Zwarte Duivels Oud-Heverlee|2002|Oud-Heverlee Leuven ''(prijungus [[Stade Leuven]] ir [[Daring Leuven]] klubus)}} == Pasiekimai == {{BELfl | 2011 | 2021 | 5 | 10 (2013)}} ==Sezonai== {{fs1|BEL}} {{fs2|BEL|2005–2006|II|6|1/8 f.}} {{fs2|BEL|2006–2007|II|5|1/32 f.}} {{fs2|BEL|2007–2008|II|3|1/8 f.}} {{fs2|BEL|2008–2009|II|12|1/16 f.}} {{fs2|BEL|2010–2011|II|1|1/32 f.}} {{fs2|BEL|2017–2018|II|2|}} |} == Nuorodos == * [http://www.ohl.be/ Oficiali klubo svetainė] * http://foot.dk/VisBelklub.asp?ID=93 * [http://www.soccerway.com/teams/belgium/fc-oud-heverlee-leuven/ SOCCERWAY] {{BELfutč}} {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Oud-Heverlee Leuven]] 8qratlwmvzvjdzk6zo1jbmuf5hnzej4 6667498 6667497 2022-08-19T21:56:33Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | founded = [[1957]] m. [[gruodžio 20]] d. | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9.493 | chairman = [[Jimmy Houtput]] | manager = [[Emilio Ferrera]] | league = Proximus lyga (II pakopa) | season = 2017–2018 | position = 2 vieta | pattern_la1 = | pattern_b1 = _ohl1516h | pattern_ra1 = | pattern_sh1 = _ohl1415h | leftarm1 = FFFFFF | body1 = FFFFFF | rightarm1 = FFFFFF | shorts1 = FFFFFF | socks1 = FFFFFF | pattern_la2 = | pattern_b2 = _ohl1516a | pattern_ra2 = | pattern_sh2 = _ohl1415a | leftarm2 = FF0000 | body2 = FF0000 | rightarm2 = FF0000 | shorts2 = FF0000 | socks2 = FF0000 }} '''Leveno „Oud-Heverlee“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. ==Istorija== {{fkp|1957|Zwarte Duivels Oud-Heverlee|2002|Oud-Heverlee Leuven ''(prijungus [[Stade Leuven]] ir [[Daring Leuven]] klubus)}} == Pasiekimai == {{BELfl | 2011 | 2021 | 5 | 10 (2013)}} ==Sezonai== {{fs1|BEL}} {{fs2|BEL|2005–2006|II|6|1/8 f.}} {{fs2|BEL|2006–2007|II|5|1/32 f.}} {{fs2|BEL|2007–2008|II|3|1/8 f.}} {{fs2|BEL|2008–2009|II|12|1/16 f.}} {{fs2|BEL|2010–2011|II|1|1/32 f.}} {{fs2|BEL|2017–2018|II|2|}} |} == Nuorodos == * [http://www.ohl.be/ Oficiali klubo svetainė] * [http://foot.dk/VisBelklub.asp?ID=93 foot.dk archyvas] * [http://www.soccerway.com/teams/belgium/fc-oud-heverlee-leuven/ SOCCERWAY] {{BELfutč}} {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Oud-Heverlee Leuven]] 3kri7lwyqsdkmftm7o29elxxfiq2qqw 104 374160 6667664 6403027 2022-08-20T09:45:12Z CD 677 /* Kulių valsčius */ wikitext text/x-wiki '''[[1949]] m. [[Plungės apskritis]]''' buvo suskirstyta į 4 valsčius ir 46 apylinkes.<ref>{{LTSR 1949 ref|97}}</ref> {{LTSR-1949}} |- | [[Plungė]] || || || || 0 || 6 || || |- | || || [[Alsėdžių valsčius]] || [[Alsėdžiai]] || 20 || 343 || 15 || 1940-08-24 |- | || || [[Kulių valsčius]] || [[Kuliai]] || 17 || 253 || 11 || 1940-08-24 |- | || || [[Platelių valsčius]] || [[Plateliai]] || 17 || 252 || 9 || 1940-08-24 |- | || || [[Plungės valsčius]] || [[Plungė]] || 0 || 315 || 11 || 1940-08-24 |} {{horizontal TOC}} ==[[Alsėdžių valsčius]]== {{LTSR 1949}} |- | [[Alsėdžių apylinkė]] || [[Alsėdžiai]] || 0 |- | [[Dišlių apylinkė]] || [[Dišliai]] || 2,5 |- | [[Gedrimų apylinkė (Telšiai)|Gedrimų apylinkė]] || [[Gedrimai]] || 8 |- | [[Gegrėnų apylinkė]] || [[Gegrėnai]] || 15 |- | [[Grumblių apylinkė]] || [[Grumbliai]] || 6 |- | [[Jogaudų apylinkė]] || [[Jogaudai]] || 9 |- | [[Juodėnų apylinkė]] || [[Juodėnai (Telšiai)|Juodėnai]] || 4,5 |- | [[Kalvarijos apylinkė (Seda)|Kalvarijos apylinkė]] || [[Kalvarija (Plungė)|Kalvarija]] || 9 |- | [[Kęstaičių apylinkė]] || [[Kęstaičiai]] || 6 |- | [[Paukštakių apylinkė]] || [[Paukštakiai]] || 9 |- | [[Platakių apylinkė]] || [[Platakiai]] || 8 |- | [[Rotinėnų apylinkė]] || [[Rotinėnai]] || 5 |- | [[Skirpsčių apylinkė]] || [[Skirpsčiai]] || 4 |- | [[Šarnelės apylinkė]] || [[Šarnelė]] || 12 |- | [[Vilkaičių apylinkė]] || [[Vilkaičiai]] || 13 |} ==[[Kulių valsčius]]== {{LTSR 1949}} |- | [[Jurionų apylinkė]] || [[Jurionai]] || 8 |- | [[Karklėnų apylinkė (Plungė)|Karklėnų apylinkė]] || [[Karklėnai (Plungė)|Karklėnai]] || 8 |- | [[Kulių apylinkė (Plungė)|Kulių apylinkė]] || [[Kuliai]] || 0 |- | [[Luknėnų apylinkė]] || [[Luknėnai]] || 13 |- | [[Mastaičių apylinkė]] || [[Didieji Mostaičiai|Mastaičiai]] || 4,5 |- | [[Mažiavų apylinkė]] || [[Mažiavos]] || 10 |- | [[Mižuikų apylinkė]] || [[Mižuikai]] || 8,5 |- | [[Reiskių apylinkė]] || [[Reiskiai]] || 6,5 |- | [[Šakinių apylinkė]] || [[Šakiniai (Vėžaičiai)|Šakiniai]] || 4 |- | [[Šėmulių apylinkė]] || [[Šėmuliai]] || 7 |- | [[Vieštovėnų apylinkė]] || [[Vieštovėnai]] || 6,5 |} ==[[Platelių valsčius]]== {{LTSR 1949}} |- | [[Babrungėnų apylinkė]] || [[Babrungėnai]] || 7 |- | [[Dovainių apylinkė]] || [[Dovainiai]] || 11 |- | [[Gintališkės apylinkė]] || [[Gintališkė]] || 5,5 |- | [[Mačiūkių apylinkė]] || [[Mačiūkiai]] || 7,5 |- | [[Notėnų apylinkė]] || [[Notėnai]] || 11 |- | [[Platelių apylinkė]] || [[Plateliai]] || 0 |- | [[Stirbaičių apylinkė (Plungė)|Stirbaičių apylinkė]] || [[Stirbaičiai (Plungė)|Stirbaičiai]] || 5,5 |- | [[Šateikių apylinkė]] || [[Šateikiai]] || 11 |- | [[Virkšų apylinkė]] || [[Virkšai]] || 6 |} ==[[Plungės valsčius]]== {{LTSR 1949}} |- | [[Alksnėnų apylinkė (Plungė)|Alksnėnų apylinkė]] || [[Alksnėnai (Plungė)|Alksnėnai]] || 7 |- | [[Didvyčių apylinkė]] || [[Didvyčiai]] || 7 |- | [[Gondingos apylinkė]] || [[Gondinga]] || 8 |- | [[Kontaučių apylinkė]] || [[Kontaučiai]] || 14 |- | [[Mišėnų apylinkė]] || [[Mišėnai]] || 10 |- | [[Nausodžio apylinkė]] || [[Nausodis (Plungė)|Nausodis]] || 4 |- | [[Stalgėnų apylinkė]] || [[Stalgėnai]] || 10 |- | [[Stanelių apylinkė]] || [[Staneliai]] || 8 |- | [[Truikių apylinkė]] || [[Truikiai]] || 4 |- | [[Užlieknio apylinkė]] || [[Užlieknis]] || 5 |- | [[Žlibinų apylinkė]] || [[Žlibinai]] || 10 |} ==Šaltiniai== {{ref}} {{Lietuvos ATS 1949|Plungės apskrities}} 2t4y5gwr1v2gwt94enmqivfso29bilc 0 374687 6667538 6587325 2022-08-20T05:50:04Z Imganinary 167176 /* Darbų galerija */ wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Antonijus Alegris (Koredžas)<br />it. ''Antonio Allegri (Correggio)'' | paveikslėlis = Antonio Allegri da Correggio.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Fikcinis Antonijaus Alegrio iš Koredžo portretas | paveikslėlio dydis = 160px | gimimo data = apie [[1489]] m. | gimimo vieta = Koredžas, [[Lombardija]] | mirties data = [[1534]] m. [[kovo 5]] d. | mirties vieta = Koredžas, [[Lombardija]] | tautybė = [[Italija|Italas]] | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Dailininkas | sritis = Aukštasis [[Renesansas]] | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = |vikiteka= }} '''Antonijus Alegris''', paprastai žinomas kaip '''Koredžas''' (Antonijus iš Koredžo, it. '''Antonio da Correggio''', tikr. ''Antonio Allegri'', [[1489]]–[[1534]] m. [[kovo 5]] d.) – [[Italija|italų]] [[XVI amžius|XVI a.]] [[Aukštasis renesansas|aukštojo renesanso]] dailininkas. Tai vienas iš iškiliausių renesanso ir, apskritai, Europos dailės meistrų. Daugiausia kūrė [[Parma|Parmoje]]. Svarbiausias jo gyvenimo darbas – [[Parmos katedra|Parmos katedros]] kupolo freska (žinoma kaip „[[Mergelės paėmimas į dangų (Correggio)|Mergelės Marijos paėmimas į dangų]]“, baigta apie [[1530]] m.). Iš paveikslų tikriausiai geriausiai žinomas ir [[reprodukcija|reprodukuojamas]] – „[[Piemenų pagarbinimas (Correggio)|Piemenėlių pagarbinimas]]“ (arba „Naktis“, 1522-29, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]]). == Biografija == === Ankstyvieji darbai === Dailininkas dirbo [[Italija|Italijos]] kultūrinėje provincijoje [[Parma|Parmoje]] ir, panašu, niekuomet net ir nebandė ieškoti užsakymų ar keltis į [[Florencija|Florenciją]] ir [[Roma|Romą]], todėl žinių apie jį patį esama nedaug. Antra vertus, dailininko gyvenimas nepasižymėjo audringumu. Dalį savo paveikslų Koredžas pasirašydavo [[lotynų kalba|lotynizuota]] forma – ''Antonius Laetus''. [[Vaizdas:Correggio MadonnaSzentFerenccel.jpg|left|thumb|200px| „Šv. Pranciškaus Madona“]] Antonijus Alegris (it. Antonio Allegri) gimė apie [[1489]] m. Pellegrino Allegri ir Bernardina Ormani šeimoje Koredžo miestelyje prie [[Emilijos Redžas|Emilija Redžijos]], nuo kurio vėliau gavo savo pravardę. Tėvas buvo nepasiturintis [[pirklys]]. Pirmieji dailininko mokytojai yra spėjami vietos dailininkai ir dėdė Lorenzo. Spėjama, kad Koredžas gavo filosofinį ir lotynų kalbos išsilavinimą, nes žinoma, kad tuo metu į Koredžą atvykdavo profesoriai, dėstę gretimuose [[Ferara|Feraros]], [[Modena|Modenos]] ir [[Pjačenca|Pjačencos]] miestuose. [[1503]]–[[1505]] m. Koredžas mokėsi dailės [[Modena|Modenoje]], spėjama, pas dailininką Francesco Bianchi Ferrara. Tikriausiai dailininkas mokėsi ir skulptūros pas Antonio Begarelli. Žinoma, kad dailininkas turėjo ir architektūros pagrindų, nes [[1525]] m. buvo įtrauktas į komisijos sudėtį [[Parma|Parmoje]] spręsti įtrūkimų, naujai pastatytos bažnyčios sienoje, klausimą. [[1506]] m. dailininkas dokumentuotas [[Mantuja|Mantujoje]], kurioje susipažino su [[Andrea Mantegna|Mantenjos]] ir jo pasekėjų darbais. Šiuo laikotarpiu datuojamas pirmas žinomas jo darbas. Apie [[1507]] m. Koredžas nutapė keletą epizodų [[Andrea Mantegna|Mantenjos]] pomirtinėje [[koplyčia|koplyčioje]]. Ankstyvuosiuose dailininko darbuose jaučiama Šiaurės Italijos dailininkų, kaip [[Lorenzo Costa]], [[Francesco Francia]] ir [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčis]], įtaka. [[Vaizdas:Correggio 015.jpg|right|thumb|200px| „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ ([[Kapodimontės muziejus]])]] Vėlesnius metus dailininkas praleido tarp [[Mantuja|Mantujos]] ir gimtojo Koredžo. Mantujoje tapė katedros ''Sant’Andrea'' (Šv. Andriejaus) paradinį įėjimą, o Koredže [[1514]] m. gavo užsakymą ištapyti vietos Šv. Pranciškaus [[vienuolynas|vienuolyno]] bažnyčios altorių („Šv. Pranciškaus Madona“), kuris virto pirmuoju kapitaliniu dailininko užsakymu. Nors ankstyvuosiuose Koredžo darbuose vyravo paprasti madonų atvaizdai, tačiau „Šv. Pranciškaus Madonoje“, dar gana tradicinės kompozicijos scenoje, dailininkas sukūrė būsimus kūrybos bruožus nulėmusį išraiškingą ir nuotaikingą darbą, įtvirtinusį Koredžą kaip didžiausią vietos dailės meistrą. Po to sekė vis išraiškingesni darbai, greičiausiai jau privačių asmenų užsakymais, kaip „Išminčių pagarbinimas“, „Madona su Kūdikiu ir Šv. Jonu“, bei „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (tema, kuria dailininkas sukūrė bent 4 žinomus paveikslus). === Darbai Parmoje === [[1516]] m. Koredžas, jau kaip žinomas dailininkas, persikėlė į [[Parma|Parmą]], kurioje praleido didžiąją dalį savo dailininko karjeros. Nors nėra jokių duomenų apie Koredžo apsilankymą [[Florencija|Florencijoje]] ar [[Roma|Romoje]], gali būti, kad apie [[1518]] m. jis aplankė [[Roma|Romą]] (kai kurių tyrinėtojų nuomone, Koredžas negalėjo nutapyti freskų Parmos katedroje ir Šv. Jono Evangelisto bažnyčioje, nematęs Mikelandželo ir Rafaelio freskų Romoje). [[1519]] m. vedė kraštietę Džirolamą Frančeską Brageti, su kuria susilaukė 4 vaikų. [[Vaizdas:Cupola Duomo Parma Correggio.jpg|left|thumb|200px| „Mergelės paėmimas į dangų“, (iki 1530, [[Parmos katedra]])]] [[1512]] m. Koredžas gavo pirmą reikšmingą užsakymą – ištapyti Šv. Pauliaus [[abatija|abatijos]] pietų kambarį (šiuo metu žinomas kaip ''Camera della badessa''). Šį darbą Koredžas atliko [[freska|freskos]] technika. Kambario meninis motyvas – graikų medžioklės [[deivė]] [[Diana]]. Kambarys buvo ištapytas tarsi atvirų langų iliuzionistiniais vaizdais – idėja greičiausiai pasiskolinta iš [[Andrea Mantegna|Mantenjos]], kaip ir dekoracijos gėlėmis. Freskose žaidžiantys [[Putis|pučiai]] pažymėtini perspektyviojo vaizdavimo efektais, kaip ir po jais pavaizduotos iliuzionistinės monochromatinės [[Liunetė|liunetės]]. Visa tai buvo labai naujoviška Italijos dailėje. Pažymėtina, kad [[Katalikybė|katalikų]] vienuolyne atsiradusį darbą [[Pagonybė|pagoniškos]] deivės tema greičiausiai lėmė abatė Džovana Pjačenca, kuri esą buvo despotiško būdo ir tolima Koredžo giminė, kuri vienuolyne tvarkėsi pagal savo norus. [[1521]]-24 m. dailininkas sukūrė [[Benediktinai|benediktinų]] Šv. Jono Evangelisto bažnyčios kupolo freską („Šv. Jono Evangelisto vizija“) Parmoje, kurioje pavaizduotas [[Kristus|Kristaus]] apreiškimas apaštalų apsuptyje bei 4 evangelistų ir 4 [[Krikščionybė|krikščionybės]] tėvų kupolo atramose. Atskirose [[liunetė]]se pavaizdavo Šv. Joną Krikštytoją ir Mergelės Marijos karūnavimą (pastaroji freska šiuo metu yra [[Nacionalinė Parmos galerija|Nacionalinėje Parmos galerijoje]]). Po to Parmos didikas Placido del Bono užsakė keletą darbų Del Bono koplyčioje toje pat bažnyčioje („Keturių šventųjų nužudymas“, „Nuėmimas nuo kryžiaus“). Apie [[1525]] m. [[grafas|grafo]] Nicola Maffei užsakymu buvo nutapyta „Venera ir Kupidonas su satyru“ ir, greičiausiai į porą jai, „Kupidono mokslai“. Abu paveikslai 1536 m. pateko į [[Mantuja|Mantujos]] kunigaikščio [[Federikas II Gonzaga|Federiko II Gonzagos]] kolekciją.<ref>{{cite web |url=http://cartelen.louvre.fr/cartelen/visite?srv=car_not_frame&idNotice=14263&langue=en |title= Luvro katalogas |accessdate=2012 m. balandžio 24 d.}}</ref> Nuo [[1524]] iki [[1530]] m. Koredžas atliko savo pagrindinį darbą, [[Parmos katedra|Parmos katedros]] kupolo freską, žinomą kaip „Mergelės Marijos paėmimas į dangų“. {{main|Mergelės Marijos paėmimas į dangų (Correggio)}} [[Vaizdas:Correggio, Camera di San Paolo, Parma 02.jpg|200px|thumb|right| ''Camera della badessa'', lubos]] [[Vaizdas:Camera della badessa 11.JPG|right|thumb|200px| ''Camera della badessa'', „Diana“]] [[Vaizdas:Correggio - Nativity (Holy Night) - WGA05336.jpg|right|thumb|200px| „[[Piemenėlių pagarbinimas (Correggio)|Piemenėlių pagarbinimas]]“ arba „Naktis“]] [[1522]]-30 m. laikotarpyje dailininkas sukūrė keletą darbų bažnyčių altoriams [[Modena|Modenoje]] („Šv. Sebastijono Madona“, „Šv. Jurgio Madona“), [[Emilijos Redžas|Emilija Redžijoje]] („Piemenėlių pagarbinimas“, „Šv. Jeronimo Madona“), [[Parma|Parmoje]] („Madonna della Scodella“) ir gimtajame Koredže. Vėlyvoji dailininko kūryba pasižymėjo sudėtingomis daugiafigūrėmis kompozicijomis, turinčiomis [[Manierizmas|manierizmo]] bruožų. [[1529]] m. mirus žmonai dailininkas grįžo į gimtąjį Koredžą, gyveno atsiskyręs. Paskutiniais metais pasižymėjo 4 paveikslų serija Mantujos kunigaikščio Federiko II Gonzagos užsakymu [[Ovidijus|Ovidijaus]] „Metamorfozių“ motyvais („Leda ir gulbinas“, „[[Jupiteris ir Ijo]]“, „Ganimedo pagrobimas“ ir „Danaja“). O [[Isabella d'Este|Izabelė d’Este]] užsakė porą paveikslų San Giorgio pilyje Mantujoje („Dorybių alegorija“ ir „Nedorybių alegorija“ – dabar abu [[Luvras|Luvre]]) [[Giorgio Vasari]] liudijimu, dailininkas nuolat taupė ir gavęs atlygį nusprendė grįžti iš Parmos į gimtąjį miestą, o atlygis jam buvo išmokėtas smulkiomis monetomis, norint iš jo pasišaipyti. Dailininkas ėjo pėsčiomis karštą dieną, sukaito ir persišaldė atsigėręs šalto vandens (spėjama, kad tai tik [[Giorgio Vasari]] prasimanymas, nes dailininkas nebuvo toks skurdus, turėjo namą ir žemės). Koredžas mirė [[1534]] m. [[kovo 5]] d. Palaidotas gimtojo miesto [[pranciškonai|pranciškonų]] brolijos bažnyčioje. Jo sūnus, Pomponijus Alegris, irgi tapo dailininku, tačiau manoma, kad su Pomponijumi ir baigėsi Alegrių giminė. == Kūryba == [[Vaizdas:Correggio - Madonna and Child with Sts Jerome and Mary Magdalen (The Day) - WGA05327.jpg|right|thumb|200px| „Šv. Jeronimo Madona“ arba „Diena“]] Kaip dailininkas, Koredžas neturėjo nei įkvėpėjų, nei pasekėjų. Parmoje jis susipažino su brandžiojo renesanso meistrų, tokių kaip [[Leonardas da Vinčis]], [[Mikelandželas]] bei [[Venecija|Venecijos]] dailininkai, kūryba, tačiau išsiugdė savitą dailės stilių. Be to, jis pratęsė brandžiojo renesanso tradiciją Italijos dailėje, neprisišliedamas prie tuo metu sparčiai plintančio [[Manierizmas|manierizmo]]. Panašiai kaip [[Rafaelis]], Koredžas vengė savo darbuose bet kokio psichologinio vaizdavimo ir orientavo darbų pobūdį ne į tai, kas juose vaizduojama, o į tai, kokias emocijas jie sukelia žiūrovui (anot legendos ar tikrų faktų, Koredžas, [[Pjačenca|Pjačencoje]] pamatęs [[Siksto madona|Siksto Madoną]], esą apsiverkė ir sušuko: ''„Taip, aš irgi esu tapytojas!“''). [[Giorgio Vasari]] tikina, kad niekas iki tol Italijoje nemokėjo geriau suderinti spalvos ir piešinio vaizduodamas kūną ir aukštai vertino gebėjimą laisvu stiliumi užbaigti paveikslus. Dailininkas žinomas ir tuo, kad nutapė daugybę kūdikių ir vaikų atvaizdų, kuriuos vaizduoja su akivaizdžia meile ir simpatija (viena Koredžo duktė mirė iškart po gimimo). Dailininko kūryboje išsiskiria šiuo metu garsi 4 paveikslų serija Mantujos kunigaikščiui. Šiuose darbuose dailininkas neslėpė jų [[Erotika|erotinio]] charakterio, o, pvz., „Ganimedo pagrobimas“, net ir neatrodo kaip pagrobimas, o atvirkščiai, interpretuotas kaip laisvo Renesanso žmogaus skrydis. Paveiksle „Leda ir gulbinas“ vaizduojamos netikėtai [[Gulbė|gulbių]] užpultos mauduolės, o „Jupiteryje ir Ijo“ vaizduojamas debesimi pasivertęs [[Jupiteris (mitologija)|Jupiteris]]. [[Ijo]] poza tokia elegantiška, kad galima suprasti, kodėl Koredžas buvo idealizuotas [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Barokas|baroko]] ir [[Klasicizmas|klasicizmo]] dailininkų. {{main|Danaja (Correggio)}} {{main|Jupiteris ir Ijo}} Amžininkai apibūdina Koredžą kaip uždaro, [[intravertas|intravertiško]] [[charakteris|charakterio]] žmogų, tačiau kūryboje dailininkas visai kitoks. Jo darbai pasižymi laisvumu ir [[fantazija|fantazijos]] žaismu. Koredžas vienas pirmųjų naudojo erdvės pratęsimo [[iliuzija|iliuzionistinį]] tapybos efektą, kaip Šv. Pauliaus abatijoje ir [[Parmos katedra|Parmos katedroje]]. Paveiksle „Piemenėlių pagarbinimas“ („Naktis“) vienas pirmųjų panaudojo naktinio apšvietimo efektą. Budapešto Madonoje (''„Madonna del Latte“'') pasirinkta diagonali kompozicija ir gilus ''[[chiaroscuro]]'' panaudojimas būdingas daug vėlesniems [[barokas|baroko]] kūriniams. Dailininko paveikslai [[Antika|antikiniais]] motyvais persmelkti intymumo ir asmenininio charakterio, nutolę nuo brandžiojo renesanso universaliųjų žmogiškųjų idealų vaizdavimo. Sava kūryba Koredžas stilistiškai išpranašavo [[XVII amžius|XVII a.]] pabaigos vėlyvąjį [[Barokas|baroką]] ir [[Rokokas|rokoką]]. [[Ticianas]] esą apsilankęs [[Parmos katedra|Parmos katedroje]] ir pasakęs: ''„Jei aš nebūčiau Ticianas, norėčiau būti Koredžas“''. Anot legendos, Ticianas esą išgelbėjęs Parmos katedros freską nuo sunaikinimo, nes Parmos gyventojai svarstė ją pakeisti „naujoviškesne“, o vietos aukšto rango dvasininkas freską apibūdino „varlių kojomis“. [[Ticianas]] esą pasakė, kad apverstas ir pripildytas visas [[auksas|aukso]] kupolas nevertas Koredžo freskos. Reikšmingesni darbai religinėmis temomis: [[Vaizdas:Antonio Allegri, called Correggio - The Abduction of Ganymede - Google Art Project.jpg|right|thumb|200px| „Ganimedo pagrobimas“]] * „Šv. Pranciškaus Madona“ (1514-15, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]]) * „Madona su Kūdikėliu ir Šv. Jonu“ (1517, [[Prado muziejus]], [[Madridas]]) * „Išminčių pagarbinimas“ (1518, [[Breros pinakoteka]], [[Milanas]]) * „Noli Me Tangere“ (1518, [[Prado muziejus]], [[Madridas]]) * „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (1520, [[Kapodimontės muziejus]], [[Neapolis]]) * „Poilsis pakeliui į Egiptą ir Šv. Pranciškus“ (1520, [[Uficių galerija]], [[Florencija]]) * „[[Piemenėlių pagarbinimas (Correggio)|Piemenėlių pagarbinimas]]“ (arba „Naktis“, 1522-29, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]]) * „Maitinanti Madona“ (''Madonna del Latte'', 1523, [[Szépművészeti muziejus]], [[Budapeštas]]) * „Šv. Jono Evangelisto vizija“ (1524, Šv. Jono Evangelisto bažnyčia, [[Parma]]) * „Mergelės Marijos karūnavimas“ (1525, [[Nacionalinė Parmos galerija]]) * „Šv. Sebastijono Madona“ (1524, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]]) * „Keturių šventųjų nužudymas“ (1525, [[Nacionalinė Parmos galerija]]) * „Nukėlimas nuo kryžiaus“ (1525, [[Nacionalinė Parmos galerija]]) * „Šv. Jeronimo Madona“ (arba „Diena“, 1525-28, [[Nacionalinė Parmos galerija]]) * „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ (1525-26, [[Luvras]], [[Paryžius]]) * „Madona su krepšiu“ (1526, [[Nacionalinė Londono galerija]]) * „Kūdikėlio pagarbinimas“ (1526, [[Uficių galerija]], [[Florencija]]) * „Šv. Jurgio Madona“ (1530, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene]]) * „Madonna della Scodella“ (1530, [[Nacionalinė Parmos galerija]]) * „[[Mergelės paėmimas į dangų (Correggio)|Mergelės paėmimas į dangų]]“ (1530, [[Parmos katedra]]) Darbai [[antika|antikinėmis]] temomis: * „Diana“ (1519, Šv. Pauliaus abatija, [[Parma]]) * „Venera ir Kupidonas su satyru“ ([[1524]]-25, [[Luvras]], [[Paryžius]]) * „Kupidono mokslai“ (1527-28, [[Nacionalinė Londono galerija]]) * „Ganimedo pagrobimas“ (1531-32, [[Meno istorijos muziejus Vienoje]]) * „[[Jupiteris ir Ijo]]“ (1531-32, [[Meno istorijos muziejus Vienoje]]) * „Leda ir gulbinas“ (1531-32, [[Paveikslų galerija Berlyne]]) * „[[Danaja (Correggio)|Danaja]]“ (1531, [[Borgezių galerija]], [[Roma]]) * „Dorybių alegorija“ (apie 1531, [[Luvras]], [[Paryžius]]) * „Nedorybių alegorija“ (apie 1531, [[Luvras]], [[Paryžius]]) == Įdomūs faktai == * [[Diana]] ''Camera della badessa'' kambaryje pavaizduota ant [[Židinys|židinio]]. * [[XVIII amžius|XVIII a.]] pradžioje Koredžo paveikslas „Leda ir gulbinas“ priklausė [[Orleaniečiai|Orleaniečių]] kolekcijai [[Paryžius|Paryžiuje]], kaip [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[Regentas|regento]] [[Pilypas II Orleanietis|Pilypo II Orleaniečio]] sūnus Lui sudarkė [[Leda|Ledos]] veidą iš religinio pasipiktinimo. Apie [[1814]]-15 m. [[Leda|Ledos]] veidas pertapytas dailininko Schlesingen, kai paveikslas buvo perkeltas į [[Berlynas|Berlyną]]. * [[XVIII amžius|XVIII a.]] antroje pusėje Koredžo autoritetas buvo pasiekęs viršūnę, jis buvo prilyginamas Rafaeliui. Kai kurie paveikslai buvo tokie populiarūs, kad gavo pravardes „Diena“ („Šv. Jeronimo Madona“) ir „Naktis“ („Piemenėlių pagarbinimas“). * [[Napoleono karai|Napoleono karų]] metu [[Prancūzija|prancūzai]] pagrobė paveikslą „Šv. Jeronimo Madona“ (arba „Diena“) ir kitų Kortedžo darbų iš Parmos, tačiau [[1816]] m. jie vis dėlto buvo grąžinti. * Žymus prancūzų dailininkas [[Jean Auguste Dominique Ingres|Dominikas Engras]] nutapė paveikslo „Jupiteris ir Ijo“ savą kopiją. * [[1934]] m. [[Kazimieras Jasėnas]] parašė apybraižą apie dailininką lietuvių kalba. == Darbų galerija == <gallery> Image:Correggio 047.jpg| „Madona su Kūdikėliu ir Šv. Jonu“ Image:Correggio, cupola, cristo.jpg| „Šv. Jono Evangelisto vizija“, detalė, Kristus Image:Correggio - Nursing Madonna.jpg| „Maitinanti Madona“ (''Madonna del Latte'') Image:Correggio - Madonna of the Basket.jpg| „Madona su krepšiu“ Image:Correggio - The Adoration of the Child - WGA05325.jpg| „Kūdikėlio pagarbinimas“ Image:Correggio - Mystic Marriage of Saint Catherine with Saint Sebastian - Louvre.jpg| „Mistinės Šv. Jekaterinos vestuvės“ ([[Luvras]]) Image:Correggio 052.jpg| „Keturių šventųjų nužudymas“ Image:Vénus et l'Amour découverts par un satyre, Corrège (Louvre INV 42) 02.jpg| „Venera ir Kupidonas su satyru“ Image:Correggio - The Education of Cupid - WGA05340.jpg| „Kupidono mokslai“ Image:Correggio - Danaë - WGA05341.jpg| „[[Danaja (Correggio)|Danaja]]“ Image:Correggio.jpg| „Leda ir gulbinas“ Image:Correggio 028c.jpg| „[[Jupiteris ir Ijo]]“ </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Correggio}} * [http://www.abcgallery.com/C/correggio/correggio.html Koredžas Olga’s Gallery tinklalapyje] * [http://www.wga.hu/frames-e.html?/html/c/correggi/index.html Koredžas WGA tinklalapyje] * [http://www.antoniodacorreggio.org/ Tinklalapis skirtas Koredžui (anglų k.)] * [http://members.efn.org/~acd/vite/VasariCorreggio.html Koredžo biografija [[Giorgio Vasari]] „[[Le Vite]]“ (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120318053442/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariCorreggio.html |date=2012-03-18 }} * [http://www.gutenberg.org/files/19143/19143-h/19143-h.htm 15 Koredžo paveikslų apžvalga (anglų k.)] * [http://www.oldandsold.com/articles29/correggio-1.shtml Straipsnių apie Koredžą, kuriems pasibaigęs autorinių teisių galiojimas, rinkinys] * [http://www.mainlesson.com/display.php?author=keysor&book=artists3&story=corr The Baldwin Project apie Koredžą] {{DEFAULTSORT:Correggio, Antonio da}} [[Kategorija:Antonio da Correggio]] 572sho07l1pbumvgq4f5tai8g9mvd98 0 395159 6667158 6011836 2022-08-19T13:42:45Z Homo ergaster 10314 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2012 m. balandžio}} {{Infobox_protected_area | name = Salongos nacionalinis parkas | iucn_category = II | image =La rivière Lulilaka, parc national de Salonga, 2005.jpg | caption = Luliakos upė parko teritorijoje | locator_x = | locator_y = | location = {{flag|COD}} | nearest_city = | lat_degrees = 2 | lat_minutes =0 | lat_seconds = 0 | lat_direction = S | long_degrees =21 | long_minutes =0 | long_seconds =0 | long_direction = E | map = Kongo Demokratinė Respublika | map_width = 260 | area = 36 000 km² | established = [[1970]] m. | visitation_num = | visitation_year = | governing_body =l'Institut Congolais pour la Conservation de la Nature |UNESCO id= 280 | vikiteka = }} '''Salongos nacionalinis parkas''' ({{fr|Parc national de la Salonga}}) – saugoma gamtos teritorija [[Kongo DR|Kongo Demokratinės Respublikos]] centrinėje dalyje, [[Bandundu (provincija)|Bandundu]], [[Vakarų Kasajus|Vakarų Kasajaus]] ir [[Pusiaujo provincija|Pusiaujo]] provincijų teritorijose. Įkurtas 1970 m. ir apima net 36 000 km² teritoriją. Nacionaliniame parke saugomi žmogaus mažai paliesti [[Kongo džiunglės|Kongo džiunglių]] plotai su čia paplitusiais retais gyvūnais – [[mažoji šimpanzė|mažosiomis šimpanzėmis]], [[salongas|salongais]], [[rudieji kolobai|rudaisiais kolobais]], [[afrikinis miškinis dramblys|afrikiniais miškiniais drambliais]], [[afrikinis siaurasnukis krokodilas|afrikiniais siaurasnukiais krokodilais]], [[konginis povas|konginiais povais]]. Parkas pasiekiamas tik vandens keliais. Čia gyvena [[bantai|bantų]] tauta ijaelimai. [[1984]] m. Salongos nacionalinis parkas įtrauktas į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo]] sąrašą, bet nuo 1999 m. yra rizikos grupėje dėl paplitusio [[brakonieriavimas|brakonieriavimo]]. {{UNESCOAngola-Kongas}} [[Kategorija:Kongo Demokratinės Respublikos nacionaliniai parkai]] [[Kategorija:Pasaulio paveldo objektai Kongo Demokratinėje Respublikoje]] a59o5931xjkusdhu2a5fs9kztjshds1 0 396485 6667409 6009006 2022-08-19T20:16:52Z Bearas 8443 Bearas pervadino puslapį [[Monika Povilaitytė]] į [[Monika Paulikienė]] wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2012 m. gegužės}} [[Vaizdas:Monika Povilaityte by Augustas Didzgalvis.jpg|thumb|Monika Povilaitytė]] '''Monika Povilaitytė''' (g. [[1994 m.|1994]] m. rugpjūčio 30 d., [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]) - Lietuvos tinklininkė. [[2011 m.|2011]] m. [[Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionatas 2011 |Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionate]], vykusiame Vilniuje, kartu su [[Ieva Dumbauskaitė|Ieva Dumbauskaite]] iškovojo aukso medalius. == Treneriai == * Pirmoji trenerė Gitana Kerpienė. * Dabar treniruoja Marius Vasiliauskas. == Aukščiausi laimėjimai == * 13, 14 ir 15 metų tapo Lietuvos [[Paplūdimio tinklinis|paplūdimio tinklinio]] čempionatų iki 16, iki 18 ir iki 20 metų nugalėtoja. * [[2011 m.|2011]] m. pasaulio čempionatas (iki 19 metų) – devinta vieta. * [[2011 m.|2011]] m. Europos čempionatas (iki 20 metų) – devinta vieta. * [[2011 m.|2011]] m. [[Europos jaunimo paplūdimio tinklinio čempionatas 2011|Europos čempionatas (iki 18 metų)]] – pirma vieta. * [[2011 m.|2011]] m. Lietuvos suaugusiųjų čempionatas – pirma vieta. {{DEFAULTSORT:Povilaitytė, Monika}} [[Kategorija:Lietuvos paplūdimio tinklininkai]] afxk5lnjlpjzbbwnta2u3lbhgoxchkb 10 398007 6667452 6663909 2022-08-19T20:41:14Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="width: 270px; margin-bottom: 0.5em; margin-left: 1em; font-size: 90%; float: right; clear: right;" cellspacing="0" |- ! colspan="2" style="font-size: larger; background-color: #DEB887;" | {{#if: {{{Pavadinimas|}}}|{{{Pavadinimas}}}}} |- {{#if: {{{Paveikslėlis|}}}| {{!}} colspan="2" style="line-height: 1.2; border-bottom: 1px solid #DEB887;" {{!}} <center>[[Vaizdas:{{{Paveikslėlis}}}|260px|{{{Paveikslėlio apibūdinimas|}}}]]</center><center>{{{Paveikslėlio apibūdinimas|}}}</center>}} |- {{#if: {{{Aukštis|}}}| {{!}} '''Aukštis''' {{!}} {{{Aukštis}}} m }} |- {{#if: {{{Žemynas|}}}| {{!}} '''Žemynas''' {{!}} {{{Žemynas}}} }} |- {{#if: {{{Šalys|}}}| {{!}} '''Šalys''' {{!}} {{{Šalys}}} }} |- {{#if: {{{Kalnynas|}}}| {{!}} '''Kalnynas''' {{!}} {{{Kalnynas}}} }} |- {{#if: {{{Pirmasis įkopimas(metai)|}}}| {{!}} '''Pirmasis įkopimas''' {{!}} {{{Pirmasis įkopimas(metai)}}}<br/>{{{Įkopęs žmogus|}}} {{!}}- }} |- {{#if:{{{map<includeonly>|</includeonly>}}}|{{#if:{{{lat_direction<includeonly>|</includeonly>}}}{{{lat_degrees<includeonly>|</includeonly>}}}{{{long_direction<includeonly>|</includeonly>}}}{{{long_degrees<includeonly>|</includeonly>}}}| {{!}}- {{!}} colspan="2" style="line-height: 1.2;" align=center {{!}} <center><div>{{Location map | {{{map|<noinclude>Žemė</noinclude>}}} | relief = {{{relief|}}} | label = {{{label|{{{Pavadinimas|<noinclude>kalnas</noinclude>}}}}}} | lat = {{Coord/dms2dec|{{{lat_direction|<noinclude>N</noinclude>}}}|{{{lat_degrees|<noinclude>54</noinclude>}}}|{{{lat_minutes|0}}}|{{{lat_seconds|0}}} }} | long = {{Coord/dms2dec|{{{long_direction|<noinclude>E</noinclude>}}}|{{{long_degrees|<noinclude>25</noinclude>}}}|{{{long_minutes|0}}}|{{{long_seconds|0}}} }} | position = {{#ifeq:{{#expr:{{Coord/dms2dec|{{{long_direction|<noinclude>E</noinclude>}}}|{{{long_degrees|<noinclude>54</noinclude>}}}|{{{long_minutes|0}}}|{{{long_seconds|0}}}}}>{{Location map/center|{{{map<noinclude>|Žemė</noinclude>}}}}}}}|1|left|right}} | float = center | caption = <!-- no value assigned but it must be declared, see Location map --> | alt = {{{map_alt|Žemėlapis rodantis {{{name|}}} vietą.}}} | mark = Triangle black.svg | marksize = 7 | border = none | width = {{{map_width|250}}} }}</div> {{{mapcaption|<noinclude>aaa</noinclude>}}}</center> {{!}}- }}}} {{#ifeq:{{{lat_degrees|}}}||| {{!}}- style="vertical-align: top;" {{!}} '''Koordinatės:''' {{!}} {{Coord|{{{lat_degrees|}}}|{{{lat_minutes|}}}|{{{lat_seconds|}}}|{{{lat_direction|}}}|{{{long_degrees|}}}|{{{long_minutes|}}}|{{{long_seconds|}}}|{{{long_direction|}}}|display=inline,title|type:landmark}} {{!}}- }} {{#if:{{{Vikiteka|}}}| {{!}} colspan=2 style="text-align:center; font-size:110%; background: #DEB887; border: 1px solid #DEB887; color: #DEB887;" {{!}} <!--&nbsp;--> {{!}}- {{!}} [[File:Commons-logo.svg|12px|link=:commons:{{{Vikiteka<noinclude>|{{PAGENAME}}</noinclude>}}}]] '''Vikiteka''' {{!}}{{!}} [[:commons:{{{Vikiteka<includeonly>|</includeonly>}}}|{{{Pavadinimas|{{{1<includeonly>|{{PAGENAME}}</includeonly>}}}}}}]] {{!}}- }} |}<noinclude> ===Panaudojimas=== <pre> {{Kalnas | Pavadinimas = | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = | Žemynas = | Šalys = | Kalnynas = | Koordinatės = | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} </pre> ===Pavyzdys=== {{Kalnas | Pavadinimas = Akonkagva | Paveikslėlis = Aconcagua.8.22.03w.jpg|thumb|250px|right|Akonkagva (2005 | Paveikslėlio apibūdinimas = Akonkagvos kalnas | Aukštis = 6959 | Žemynas = [[Pietų Amerika]] | Šalys = [[Argentina]] | Kalnynas = [[Andai]] | Koordinatės = {{coord|32|39|20|S|70|00|57|W|display=it}} | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1897]] m. [[sausio 14]] d. | Įkopęs žmogus = Mathias Zurbriggen ([[Šveicarija]]) | Vikiteka = Akonkagva }} <pre style="overflow:auto;"> {{Kalnas | Pavadinimas = Akonkagva | Paveikslėlis = Aconcagua.8.22.03w.jpg|thumb|250px|right|Akonkagva (2005 | Paveikslėlio apibūdinimas = Akonkagvos kalnas | Aukštis = 6959 | Žemynas = [[Pietų Amerika]] | Šalys = [[Argentina]] | Kalnynas = [[Andai]] | Koordinatės = {{coord|32|39|20|S|70|00|57|W|display=it}} | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1897]] m. [[sausio 14]] d. | Įkopęs žmogus = Mathias Zurbriggen ([[Šveicarija]]) | Vikiteka = Akonkagva }} </pre></noinclude><noinclude>[[category:Infolentelės|{{PAGENAME}}]] </noinclude> aenhq55u2v2c0ulgtscw0lyljr8k21m 0 401173 6667536 5379828 2022-08-20T05:09:01Z Imganinary 167176 /* Paveikslų galerija */ wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Szépművészeti Múzeum éjszaka.jpg|thumb|280px| Vaizduojamojo meno muziejus naktį iš paukščio skrydžio]] {{coord|47|30|58|N|19|04|35|E|type:landmark_region:IT|display=title}} '''Vaizduojamojo meno muziejus''' ({{hu|'''Szépművészeti Múzeum'''}}) yra pagrindinis Vengrijos meno muziejus, kuriame sukaupta užsienio meno kolekcija. Įsikūręs [[Budapeštas|Budapešte]], Herojų aikštės 41 (Dózsa György út 41). == Apie muziejų == Muziejus įkurtas 1896 m. Pastatas pastatytas pagal architektų Albert Schickedanz ir Fülöp Herzogir projektus, atidarytas 1906 m. Muziejuje sukauptos Vengrijoje buvusios meno kolekcijos. Tarp kurių papuolė Budos pilies meno kūriniai, Zičių giminės ir kitų dovanotojų kolekcijos. Apie 700 darbų pateko iš [[Esterhaziai|Esterhazių]] kolekcijos. Didelę savo darbų kolekciją muziejuj padovanojo [[Viktoras Vazarelis]]. Muziejuje yra šie skyriai: * Egipto meno (4000 pavyzdžių) * Klasikinės [[Antika|antikos]] (5000 pavyzdžių) * Senųjų meistrų paveikslų (3000 darbų) * Skulptūrų (600 kūrinių) * Piešinių ir spaudinių (10 000 piešinių ir 100 000 spaudinių) * Meno po 1800 m. departamentas (1000 darbų) == Interjeras == <gallery> Vaizdas:Fine Arts Museum Budapest interior.jpg| Eksponatai iš arti Vaizdas:Budapest, Interior of the Museum Fine Arts03-big.jpg| Vidinė salė Image:Budapest, Museum Fine Arts02.jpg| Viena salių Image:Fine Arts Museum interior.jpg| Viena salių </gallery> == Paveikslų galerija == Muziejuje yra plati Europos dailės kolekcija, kurioje apžvelgiami dailės periodai nuo pat XIII a. [[Italija|italų]] protorenesanso, pradedant [[Duccio]]. Keletas žymiausių galerijos eksponatų: <gallery> Image:Domenico Ghirlandaio - St John the Evangelist on the Island of Patmos - WGA8885.jpg| [[Domenikas Girlandajas]]. ''„Šv. Jonas Evangelistas Patmo saloje“'' Image:Raffael 029.jpg| [[Rafaelis]]. ''„Esterhazių Madona“'' Image:Correggio - Virgin and Child with an Angel (Madonna del Latte) - WGA05329.jpg| [[Koredžas]]. ''„Madona ir Kūdikis su angelu“ („Madonna del Latte“)'' Image:El Greco - The Penitent Magdalene - Google Art Project.jpg| [[El Grekas]]. ''„Atgailaujanti Marija Magdalietė“'' Image:Pieter Bruegel the Elder - The Sermon of Saint John the Baptist.jpg| [[Piteris Breigelis Vyresnysis]]. ''„Šv. Jono Krikštytojo pamokslas“'' </gallery> == Nuorodos == {{Commons|Budapest Museum of Fine Arts}} * [http://www.szepmuveszeti.hu/web/guest/aktualitasok Oficiali svetainė] [[Kategorija:Meno muziejai]] [[Kategorija:Istorijos muziejai]] [[Kategorija:Budapeštas]] rjgwhwpaf8bonwjnb40kuowp1nlhswk 0 415481 6667331 6229501 2022-08-19T19:34:33Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Diablo kalnas | Paveikslėlis = View of Mount Diablo and CA Highway 24 from Lafayette Heights.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Diablo kalnas | Aukštis = 1173 | Žemynas = [[Šiaurės Amerika]] | Šalys = {{flag|JAV}} | map= JAV Kalifornija | relief = physical | lat_degrees =37 | lat_minutes = 52 | lat_seconds = 54 | lat_direction =N | long_degrees = 121 | long_minutes = 54| long_seconds =51| long_direction = W |map_width =220 | Kalnynas = [[Pakrantės kalnagūbriai]] }} '''Diablo kalnas''' ({{en|Mount Diablo}}) – kalnas [[JAV]], [[Kalifornija|Kalifornijos]] valstijoje, netoli [[San Fransiskas|San Fransisko]]. Aukštis siekia 1173<ref>[https://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=1211 ''Mount Diablo, California'']. Peakbagger.com. Nuoroda tikrinta 2021-04-18.</ref> ar 1171 m.<ref name="gnis"/> [[JAV geografinių pavadinimų taryba]] ({{en|U.S. Board on Geographic Names}}) [[2005]] m. svarstė gautus pasiūlymus pakeisti šio kalno pavadinimą (buvo siūlomi variantai ''Mount Miwok'', ''Mount Ohlone'', ''Mount Yahweh''). Visgi 2005 m. spalį visi šie pasiūlymai buvo atmesti. [[2010]] m. taryba svarstė dar du pasiūlymus (šįkart siūlyta pervadinti kalną į ''Mount Reagan'' arba ''Mount John Muir''), tačiau ir šie pasiūlymai buvo atmesti. Tokį sprendimą taryba motyvavo tuo, kad pasiūlymai neturėjo palaikymo nei vietos, nei valstijos lygmeniu, taip pat nenoru keisti per ilgą laiką nusistovėjusį pavadinimą.<ref name="gnis">{{gnis|222343}}. Nuoroda tikrinta 2021-04-18.</ref> == Išnašos == {{ref}} {{JAV-stub}} [[Kategorija:JAV kalnai]] [[Kategorija:Kalifornija]] a9hzfb8sbkus7dkt493z320ty7ngl9t 0 415668 6667333 4986042 2022-08-19T19:35:35Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Mogotonas | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 2107 | Žemynas = [[Šiaurės Amerika]] | Šalys = {{flag|NIC}}/{{flag|HON}} | Kalnynas = [[Centrinės Amerikos Vulkaninė Kordlijera]] | map= Nikaragva | relief = physical | lat_degrees =13 | lat_minutes = 45 | lat_seconds = 46 | lat_direction =N | long_degrees = 86 | long_minutes = 23| long_seconds =54 | long_direction = W |map_width =250 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Mogotonas''' ({{es|Mogotón}}) – kalnas [[Centrinė Amerika|Centrinėje Amerikoje]], [[Hondūras|Hondūro]] ir [[Nikaragva|Nikaragvos]] teritorijose; aukščiausia vieta Nikaragvoje. Aukštis – 2107 m<ref>http://www.cerromogotonnicaragua.dorosevich.com/gpage.html</ref>. Nikaragvoje esanti pusė patenka į Kordiljera Dipilto ir Chalapos gamtos draustinį. Yra Centrinės Amerikos Vulkaninės Kordlijeros dalis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Nikaragvos geografija]] [[Kategorija:Hondūro geografija]] [[Kategorija:Šiaurės Amerikos kalnai]] nlyvcffqnx3qq3r90paf0c9v3o8yuei 0 416394 6667336 5965335 2022-08-19T19:36:51Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. sausio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Mangartas | Paveikslėlis = Mangrt 03.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Mangartas | Aukštis = 2679 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|SVN}}<br>{{flag|ITA}} | Kalnynas = [[Alpės]] | map= Slovėnija | relief = physical | lat_degrees =46 | lat_minutes = 26 | lat_seconds = 24 | lat_direction =N | long_degrees = 13 | long_minutes = 39| long_seconds =14 | long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1794]] m. | Įkopęs žmogus = Franz von Hohenwart | Vikiteka =Category:Mangart }} '''Mangartas''' ([[italų kalba|it.]] ir {{sl|Mangart}}) – kalnas [[Julijos Alpės]]e, [[Slovėnija|Slovėnijos]] ir [[Italija|Italijos]] teritorijose. Aukštis – 2679 m. Tai trečias pagal aukštį kalnas Slovėnijoje (po [[Triglavas|Triglavo]] ir [[Škrlatica|Škrlaticos]]). Kalno šiaurinėje papėdėje telkšo Fusinės ežerai. Kalno šlaitu einantis kelias pro Mangarto perėją yra aukščiausias Slovėnijoje. Pirmasis į Mangartą [[1794]] m. įkopė gamtininkas Franz von Hohenwart. [[Kategorija:Slovėnijos kalnai]] [[Kategorija:Italijos kalnai]] [[Kategorija:Alpės]] hegvb88o7m7tmztaesvylpgoivk3ns7 0 416395 6667338 5974423 2022-08-19T19:37:46Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. sausio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Škrlatica | Paveikslėlis = Vrata valley 005.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas =Škrlatica iš Vratos slėnio | Aukštis = 2740 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|SVN}} | Kalnynas = [[Alpės]] | Koordinatės = {{Coord|46|26|N|13|49|E|display=it}} | map= Slovėnija | relief = physical | lat_degrees =46 | lat_minutes = 26 | lat_seconds = 0| lat_direction =N | long_degrees = 13 | long_minutes = 49| long_seconds =0 | long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1880]] m. | Įkopęs žmogus = Julius Kugy | Vikiteka =Category:Škrlatica }} '''Škrlatica''' ({{sl|Škrlatica}}) – kalnas [[Julijos Alpės]]e, [[Slovėnija|Slovėnijoje]]. Aukštis – 2740 m. Tai antras pagal aukštį kalnas šalyje (po [[Triglavas|Triglavo]]). Kalnas dar vadinamas '''''Suhi plazu''''', kas reiškia „sausa nuošliauža“. Pavadinimas Škrlatica reiškia „ryškiaspalvė“. Pirmasis įkopimas į Škrlaticą užfiksuotas [[1880]] m. [[rugpjūčio 24]] d. – tada į kalną įkopė austrų alpinistas [[Julius Kugy]], lydymas vietinių gidų – Andrej Komac ir Matija Kravanja. [[Kategorija:Slovėnijos kalnai]] [[Kategorija:Alpės]] hrn84vg8vtljsus556jvu4p3amv5kv1 6 417740 6667692 4268700 2022-08-20T11:04:30Z CD 677 This file is now on Wikimedia Commons at https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Kuišiu_sept._m-kla.JPG (moved with FileImporter). wikitext text/x-wiki Nuotraukoje ,naujai įkurtos septynmetės mokyklos , pirmoji laida 1952 m.Iš kairės priekyje Alaburdaitė, Lapataitė,Kušlytė,Gediminas degutis, Jonas Bukučinskas;antroje eil.Danutė Skučaitė, Alaburdaitė, Janina Tadaravičiūtė,Janina Matyžusevičiūtė, Sigitas Spūdys;aukščiau mokytojos Aldona Degutytė ir Dobilienė,Klimaitė,Bražukaitė,Kaminskaitė,Ona Kačergytė, Aldona Burčikauskaitė,......,Mokyt. Marija Skučaitė; viršuje Kazys Šukys,Antanas Zienius,Antanas Paltanavičius, Vytautas Degutis.Nuotraukos autorius Matas..... paimta iš Vytauto Degučio asm. archyvo.Pateikiama su{{PD-self}}licencija. {{Jau Vikitekoj|Kuišiu sept. m-kla.JPG}} figm6c13artstlxeffrwd27ddeirb8x 0 417755 6667345 4986160 2022-08-19T19:41:44Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Tenakuru | Paveikslėlis = Tenakourou.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Tenakuru viršūnė | Aukštis = 747 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{flag|BFA}}, {{flag|MLI}} | Kalnynas = | map= Burkina Fasas | relief = physical | lat_degrees =10 | lat_minutes = 45 | lat_seconds = 0| lat_direction =N | long_degrees = 5 | long_minutes = 25| long_seconds =0 | long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Tenakuru''' ({{fr|Tenakourou, Téna Kourou}}) – aukščiausia [[Burkina Fasas|Burkina Faso]] viršukalnė. Stūkso aukštumose šalies pietvakariuose, [[Kaskadų regionas|Kaskadų regione]], [[Malis|Malio]] pasienyje ([[Sikaso regionas]]). Aukštis – 747 m<ref>http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=11090</ref>. Viršūnę žymi akmenų kauburys. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Burkina Faso geografija]] [[Kategorija:Malio geografija]] flr3asidljnrr0b6bctiu9wn4t8u6c7 0 420096 6667350 4986391 2022-08-19T19:43:31Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = El Sero del Aripas | Paveikslėlis = Asa Wright Nature Centre, Northern Range, Trinidad, Trinidad and Tobago -view-3June2006.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 940 | Žemynas = [[Šiaurės Amerika]] | Šalys = {{flag|TRI}} | Kalnynas = [[Šiaurinis kalnagūbris]] | map= Trinidadas ir Tobagas | relief = physical | lat_degrees =10 | lat_minutes = 43 | lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 61 | long_minutes = 15| long_seconds =0| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''El Sero del Aripas''' ({{en|El Cerro del Aripo}}) – aukščiausia vieta [[Trinidadas ir Tobagas|Trinidado ir Tobago]] valstybėje. Yra [[Trinidadas|Trinidado]] salos šiaurinėje dalyje, [[Šiaurinis kalnagūbris|Šiauriniame kalnagūbryje]], į šiaurės rytus nuo [[Arima|Arimos]]. Aukštis – 940 m<ref>http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=8241</ref>. Kalną dengia tropiniai miškai. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Trinidado ir Tobago geografija]] [[Kategorija:Šiaurės Amerikos kalnai]] lphql7ezbmpq0wu4vy2brhje07va3n5 0 420403 6667351 4938828 2022-08-19T19:44:21Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Pradedas | Paveikslėlis = Praded letecky pohled 01.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Pradedo vaizdas iš lėktuvo | Aukštis = 1491,3 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Čekija}} | Kalnynas = [[Hruby Jesenykas]] | map= Čekija | relief = physical | lat_degrees =50 | lat_minutes = 05| lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 17 | long_minutes = 14| long_seconds =0| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Praděd }} '''Pradedas''' ({{cs|Praděd}}; {{de|Altvater}}; {{pl|Pradziad}} 'prosenelis') – aukščiausias [[Hruby Jesenykas|Hruby Jesenyko]] kalnų grandinės [[kalnas]] (1491,3 m aukštis virš jūros lygio), penktas pagal aukštį [[Čekija|Čekijos]] kalnas. Vidutinė metinė oro temperatūra yra apie +1 °C. Kalno viršūnėje stovi 162 m aukščio [[televizijos bokštas]]. Viršutinė bokšto platforma naudojama kaip apžvalgos aikštelė. Kalnas naudojamas slidinėjimui. == Istorija == [[Vaizdas:Altvaterturm.jpg|thumb|left|250px|Senojo ''Altvaterturm'' bokšto rekonstrukcija. Naujasis bokštas atstatytas 2004 m. ant Vecšteino (''Wetzstein'') kalno [[Tiuringija|Tiuringijoje]] (Vokietija).]] Pirmasis bokštas ant šio kalno buvo 32 m aukščio akmeninis bokštas, pastatytas tarp 1903–1912 m. [[Sudetų vokiečiai|Sudetų vokiečių]] turistų asociacijos. Po 1945 m. bokštas buvo neprižiūrimas (Sudetų vokiečiai buvo išvaryti iš Čekoslovakijos). Plyšiuose užšąlantis vanduo skaldė mūrą, ir 1959 m. gegužės 2 d. bokštas nugriuvo. Buvo likę nedaug laiko iki suplanuoto remonto. ''Petro akmenys'' yra [[gneisas|gneiso]] uolos netoli Pradedo viršūnės. Viduramžiais buvo tikima, kad šiuose uolose gyvena [[ragana|raganos]]. Kalno apylinkėse auga daug retų augalų, todėl kalno apylinkių lankymas yra ribojamas.<ref>[http://www.ceskehory.cz/Jeseniky/mesta_gb.asp?content=document&ID=143 Rocks Petrovy kameny]. Accessed August 12, 2006.</ref> [[Vaizdas:Praded.JPG|thumb|250px|Pradedo viršūnė 2005 m. rugpjūtį]] 1968–1983 m. buvo pastatytas televizijos bokštas. Pastate įrengtas restoranas, kurį galima pasiekti grįstu keliu. Iš bokšto apžvalgos aikštelės galima pamatyti [[Aukštieji Tatrai|Aukštuosius Tatrus]], [[Mažoji Fatra|Mažąją Fatrą]] ir [[Alpės|Alpes]]. == 1950 m. aviacijos avarija == 1950 m. vasario 27 d. 07:31 avialinijų ''Československé státní aerolinie'' (dabar ''[[Czech Airlines]]'') lėktuvas ''Douglas'' C-47A-15-DK, skrisdamas iš [[Ostrava|Ostravos]] Hrabuvkos oro uosto į [[Prahos Vaclavo Havelo oro uostas|Prahos Ruzynės tarptautinį oro uostą]], atsitrenkė į kalno šlaitą. Žuvo 3 įgulos nariai ir 3 keleiviai, o dar 21 keleivis ir 4 įgulos nariai liko gyvi.<ref>http://aviation-safety.net/database/record.php?id=19500227-0</ref> == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Čekijos kalnai]] 8gm0buaui09awrvm78qbp4dtg267tgf 0 420688 6667353 5965241 2022-08-19T19:45:08Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. balandžio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Mariina skála | Paveikslėlis = Marienfels.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 428 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Čekija}} | Kalnynas = [[Čekijos Šveicarija]] | map= Čekija | relief = physical | lat_degrees =50 | lat_minutes = 51| lat_seconds = 36 | lat_direction =N | long_degrees = 14 | long_minutes = 24| long_seconds =17| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Mariina skála }} '''Mariina skála''' ({{cs|Mariina skála, Mariina vyhlídka}}; {{de|Marienfels}}), ''Marijos uola'' – 428 m aukščio uolėta viršūnė [[Čekijos Šveicarija|Čekijos Šveicarijoje]], netoli nuo Jetržichovicių (''Jetřichovice'') kaimo [[Čekija|Čekijoje]]. Pavadinta XIX a. kunigaikštytės Marijos Kinsky garbei. Iki tol viršūnė buvo vadinama ''Spitzgestein'' ar ''Grosser Spitziger''. Viršūnė yra vienu geriausių apžvalgos taškų Čekijos Šveicarijoje. 1856 m. viršūnėje 7-ojo Wchinico ir Tetau fiursto (kunigaikščio) Ferdinando Bonaventuros nurodymu buvo pastatyta medinė trobelė, naudota kaip priešgaisrinio stebėjimo bokštas. 2005 m. rugsėjo 9 d. naktį trobelę rimtai apgadino [[miško gaisras]], žala įvertinta 200 000 [[Čekijos krona|Kč]]. Kitas miško gaisras tame rajone nutiko 2006 m. liepos 22 d., bet trimis savaitėmis anksčiau atstatyta trobelė nenukentėjo. Kinskių giminė XIX a. daug nuveikė populiarindama uolėtą kraštovaizdį apie Ditersbachą (''Dittersbach''). <gallery> File:MarienfelsOld.jpg|Trobelė Marijos uolos viršūnėje (2007 m.) File:Mariina skála 4804.jpg|Praėjimas File:Mariina skála 4825.jpg|Kunigaikštytės Marijos Kinsky protretas File:Mariina skála při pohledu z Vilemíniny stěny, Jetřichovice.jpg|Marijos uolos vaizdas žiemą </gallery> [[Kategorija:Čekijos kalnai]] nnaakspett99t5dof8x0hmb6yr8bpa5 6667354 6667353 2022-08-19T19:45:27Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. balandžio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Marijos uola | Paveikslėlis = Marienfels.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 428 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Čekija}} | Kalnynas = [[Čekijos Šveicarija]] | map= Čekija | relief = physical | lat_degrees =50 | lat_minutes = 51| lat_seconds = 36 | lat_direction =N | long_degrees = 14 | long_minutes = 24| long_seconds =17| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Mariina skála }} '''Mariina skála''' ({{cs|Mariina skála, Mariina vyhlídka}}; {{de|Marienfels}}), ''Marijos uola'' – 428 m aukščio uolėta viršūnė [[Čekijos Šveicarija|Čekijos Šveicarijoje]], netoli nuo Jetržichovicių (''Jetřichovice'') kaimo [[Čekija|Čekijoje]]. Pavadinta XIX a. kunigaikštytės Marijos Kinsky garbei. Iki tol viršūnė buvo vadinama ''Spitzgestein'' ar ''Grosser Spitziger''. Viršūnė yra vienu geriausių apžvalgos taškų Čekijos Šveicarijoje. 1856 m. viršūnėje 7-ojo Wchinico ir Tetau fiursto (kunigaikščio) Ferdinando Bonaventuros nurodymu buvo pastatyta medinė trobelė, naudota kaip priešgaisrinio stebėjimo bokštas. 2005 m. rugsėjo 9 d. naktį trobelę rimtai apgadino [[miško gaisras]], žala įvertinta 200 000 [[Čekijos krona|Kč]]. Kitas miško gaisras tame rajone nutiko 2006 m. liepos 22 d., bet trimis savaitėmis anksčiau atstatyta trobelė nenukentėjo. Kinskių giminė XIX a. daug nuveikė populiarindama uolėtą kraštovaizdį apie Ditersbachą (''Dittersbach''). <gallery> File:MarienfelsOld.jpg|Trobelė Marijos uolos viršūnėje (2007 m.) File:Mariina skála 4804.jpg|Praėjimas File:Mariina skála 4825.jpg|Kunigaikštytės Marijos Kinsky protretas File:Mariina skála při pohledu z Vilemíniny stěny, Jetřichovice.jpg|Marijos uolos vaizdas žiemą </gallery> [[Kategorija:Čekijos kalnai]] ezr8r248bxmpyfyw2l88d3zb19189i6 0 420718 6667357 6648980 2022-08-19T19:46:05Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Snežka | Paveikslėlis =Sněžka from Černá hora (CZE).jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Snežka iš Čekijos pusės | Aukštis = 1603 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|CZE}}<br>{{flag|POL}} | Kalnynas = [[Krkonošiai]] | map= Čekija | relief = physical | lat_degrees =50 | lat_minutes = 44| lat_seconds = 10 | lat_direction =N | long_degrees = 15 | long_minutes = 44| long_seconds =25| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Sněžka }} '''Snežka''' ({{cs|Sněžka}}, {{pl|Śnieżka}}, {{de|Schneekoppe}}) yra aukščiausias [[Krkonošiai|Krkonošių kalnyno]] bei tuo pačiu [[Čekija|Čekijos Respublikos]] kalnas, kurio aukštis siekia 1603 metrų virš jūros lygio.<ref>[https://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=10289 Sněžka, Czech Republic/Poland]</ref> Tai svarbi rytinės Krkonošių dalies dominantė, kadangi per kalno viršūnę driekiasi Čekijos ir [[Lenkija|Lenkijos]] [[valstybės siena]]. Kalno viršūnė uolėta. Jos plotas maždaug 120 000 m². Kadangi Snežka yra aukščiausias šių apylinkių taškas, tai nuo jos viršūnės atsiveria plačius tolius aprėpianti panorama. Snežkos viršūnė yra populiari turistinė atrakcija, veikia kalnų slidinėjimo kurortas. [[Čekų kalba]] kalnas iš pradžių vadintas ''Pahrbek Sněžný'' (snieguotas kalnas), [[1823]] m. adaptuotas pavadinimas ''Sněžka'', reiškiantis ''snieguotą''. Senesnis [[Lenkų kalba|lenkų]] kalbos pavadinimas buvo ''Góra Olbrzymia'', reiškiantis ''didelį kalną''.<ref>[http://www.waltersperling.de/geonamen/index_wb.htm Geographische Namen in den Böhmischen Ländern] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080514030702/http://www.waltersperling.de/geonamen/index_wb.htm |date=14 May 2008 }} – see entry ''Sněžka''</ref> [[2014]] m. atnaujinti į kalną keliantys keltuvai ir pakeisti keturviečiais keltuvais, kurie per valandą pakelia į viršukalnę iki 250 žmonių.<ref>[http://www.horydoly.cz/international/new-cable-car-on-snezka-giant-mountains-czech-republic.html New cable car on Sněžka, Giant Mountains, Czech Republic] Retrieved 2014-09-14'</ref> == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Čekijos kalnai]] [[Kategorija:Lenkijos kalnai]] sq4uilxpo7hhs1oths5vdku604t0b20 0 421087 6667358 4986511 2022-08-19T19:47:40Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Pani kalnas | Paveikslėlis = Montpanie.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Vaizdas į kalną | Aukštis = 1628 | Žemynas = [[Okeanija]] | Šalys = {{flag|NCL}} | Kalnynas = Centrinis kalnagūbris | map= Naujoji Kaledonija | relief = physical | lat_degrees =20 | lat_minutes = 35| lat_seconds = 18 | lat_direction =S | long_degrees = 164 | long_minutes = 46| long_seconds =15| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Pani kalnas''' arba '''''Monpani''''' ({{fr|Mont Panié}}) – aukščiausia [[Naujoji Kaledonija (sala)|Naujosios Kaledonijos salos]] (ir tuo pačiu, visos [[Naujoji Kaledonija|Naujosios Kaledonijos]] valdos) vieta. Kalnas stūkso salos šiaurės vakarinėje pusėje, Centriniame kalnagūbryje. Aukštis – 1628 m<ref>http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=11843</ref>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Okeanijos kalnai]] [[Kategorija:Naujosios Kaledonijos geografija]] erd2x7od51apdh5zdb4433545slatql 0 421200 6667359 4938928 2022-08-19T19:48:19Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Ještedas | Paveikslėlis = Tatra tram, linie 3 and Ještěd hotel, Liberec 1994.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Ještedo vaizdas iš Libereco rajono ''Horní Hanychov'' | Aukštis = 1012 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Čekija}} | Kalnynas = [[Ještedo-Kozakovo kalvagūbris]] | map= Čekija | relief = physical | lat_degrees =50 | lat_minutes = 43| lat_seconds = 56 | lat_direction =N | long_degrees = 14 | long_minutes = 59| long_seconds =07| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Ještěd }} '''Ještedas''' ({{cs|Ještěd}}; {{de|Jeschken}}) – aukščiausias [[Ještedo-Kozakovo kalvagūbris|Ještedo-Kozakovo kalvagūbrio]] ([[Čekija]]) kalnas, esantis netoli [[Liberecas|Libereco]]. Nuo viršūnės matyti [[Vokietija]] ir [[Lenkija]]. Ties kalnu rytuose yra Libereco miesto rajonas ''Horní Hanychov''. Kalno viršūnėje yra [[Ještedo televizijos bokštas]], viešbutis ir restoranas, kuriuos suprojektavo Karelas Hubačekas (''Karel Hubáček'').<ref name=ctk>{{cite news|title=Czech architect Hubacek, author of famous Jested hotel, dies |url=http://www.ceskenoviny.cz/news/zpravy/czech-architect-hubacek-author-of-famous-jested-hotel-dies/719894 |work=Czech News Agency |publisher=ČeskéNoviny.cz |date=2011-11-25 |accessdate=2011-11-27}}</ref> Juos pasiekti galima keliu arba lyniniu keltuvu ([[Ještedo oro tramvajus]]). Kalne yra slidinėjimo kurortas. [[Vaizdas:Rohanstein.jpg|thumb|left|150px|Akmeninis obeliskas Ješedo viršūnėje]] == Istorija == Kalno pavadinimo kilmė nežinoma. Vienas spėjimų yra, kad jis galbūt reiškia '[[Uosis|Uosių]] kalnas', nes uosiai anksčiau buvo šiame regione vyraujantys medžiai. Čekiškas kalno vardas ''Ještěd'' pirmą kartą užrašytas 1545 m. kaip ''Jesstied'' (''pod horou Jesstiedem''). Vokiškas vardo variantas ''Jeschke'' pirmą kartą šaltiniuose paminėtas 1565 m. Dar nuo 1838 m. kalno viršūnę žymi akmeninis [[obeliskas]], tebestovintis ir dabar. Pirmas pastatas kalno viršūnėje pastatytas 1844 m. XIX a. 7-tą dešimtmetį kalno viršūnėje buvo pastatyta matavimo stotis, nes kalnas buvo naudotas kaip vienas punktų Karališkojoje Saksonijos [[trianguliacija|trianguliacijos]] sistemoje. 1906 m. kalne pastatytas viešbutis. 1933 m. į kalną ėmė vežti Horní Hanychovo lyninis keltuvas. 1940 m. rugpjūčio 23 d., apie vidurnaktį, į kalną netoli viršūnės rėžėsi vokiečių [[bombonešis]] [[Heinkel He 111]] iš 26-osios (Liūtų) eskadrilės ({{de|Löwengeschwader}}), besibazavusios [[Liuneburgas|Liuneburge]] (Vokietija). Krisdamas lėktuvus šlaite augusiame miške išlaužė juostą medžių. Avarijos metu žuvo 4 įgulos nariai. 1963 m. senasis kalno viešbutis sudegė. 1966–1973 m. buvo pastatytas futuristiškos išvaizdos viešbutis su 100 m aukščio televizijos bokštu, kuriuos suprojektavo architektas Karelas Hubačekas. Už šį projektą Hubačekas gavo ''Auguste Perret'' premiją. Modernus pastatas naudojamas kaip apžvalgos bokštas, televizijos siųstuvo antena, viešbutis ir restoranas. 2009 m. Ještede vyko FIS Šiaurės slidinėjimo pasaulio čempionatas (''FIS Nordic World Ski Championships 2009'') <gallery> Image:Ještěd, horní stanice lanové dráhy.jpg|[[Liberecas|Libereco]] vaizdas nuo kalno File:Ještěd, vyhlídková terasa.jpg|Apžvalgos aikštelė į vakarus nuo bokšto File:Inverze v Liberci 003.jpg|Kalno viršūnė iš lėktuvo File:Měsíc nad Ještědem 2011-03-21 001.jpg|Mėnulis virš Ještedo </gallery> == Nuorodos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Čekijos kalnai]] 3ehj76q867yw5efnpdfxxpdfr46vbtz 0 423738 6667618 4939355 2022-08-20T08:32:45Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė muzikos atlikėjas | vardas = Inon Zur | pav = Inon Zur by Gage Skidmore.jpg | antraštė = Inon Zur 2018 m. | fonas = nepasirodanti_asmenybė | pilnas_vardas = | dar_žinomas = | dar_žinoma = | gimė = {{birth date and age|1965|7|4}} | mirė = | kilmė = {{ISRv}} | žanras = [[Orkestras|Orkestrinė muzika]], [[garso takelis|garso takeliai]] | užsiėmimas = Kompozitorius, simfonistas, [[dirigentas]] | instrumentai = | kalba = | aktyvumo_metai = [[1994]]–dabar | įrašų_kompanija = | veikla = | įtaka = | URL = [http://www.inonzur.com www.inonzur.com] | dabartiniai_nariai = | buvę_nariai = }} '''Inon Zur''' ({{he|ינון צור}}; g. [[1965]] m. [[liepos 4]] d.) – [[Izraelis|Izraelio]]–[[JAV]] kompozitorius. Inon Zur iš pradžių kūrė muziką kino filmams ir televizijai, bet vėliau perėjo prie garso takelių [[kompiuteriniai žaidimai|kompiuteriniams žaidimams]] kūrimo. Per savo karjerą jis sukūrė muziką daugiau kaip 40-čiai kompiuterinių žaidimų, 15-ai televizijos šou, 10-čiai filmų, taip pat daugeliui filmų anonsų. I. Zur kūriniuose dažniausiai skamba [[orkestras|orkestrinė]] ir [[choras|chorinė]] muzikos, kai kuriuose žaidimuose, kaip, pvz., „Prince of Persia“, jis panaudoja egzotiškus muzikos instrumentus, kaip kad arabų fleitos ir [[dudukas]].<ref name="Varietypiece">{{cite web|url=http://www.variety.com/article/VR1118002629.html?categoryid=3601&cs=1|title=Video Games: The Top Music Talents|last=Burlingame|first=Jon|date=2009-04-20|publisher=[[Variety (magazine)|Variety]]|accessdate=2009-12-18}}</ref> Jis dažnai bendradarbiauja su Sietlo „Northwest Sinfonia“ orkestru. Dirbdamas su kokiu nors orkestru, Zur dažniausiai pats imasi dirigavimo. Jo muzikos kūriniai buvo grojami kelete gyvo garso koncertų. == Diskografija == Žymesni kūriniai: === Kinas === * ''Turbo: A Power Rangers Movie'' (1997 m.) * ''Casper: A Spirited Beginning'' (1997 m.) * ''Au Pair'' (1999 m.) * ''Escaflowne'' (2000 m.) === Televizija === * ''Valley of the Dolls'' (1994 m.) * ''Big Bad Beetleborgs'' (1996 m.) * ''Power Rangers Turbo'' (1997 m.) * ''Power Rangers in Space'' (1998 m.) * ''Power Rangers Lost Galaxy'' (1999 m.) * ''Escaflowne'' (2000 m.) * ''Power Rangers Lightspeed Rescue'' (2000 m.) * ''[[Digimon]]'' (2001 m.) * ''Power Rangers Time Force'' (2001 m.) * ''The Bachelor'' (2002 m.) * ''Ghost Whisperer'' (2007 m.) === Kompiuteriniai žaidimai === * ''Star Trek: Klingon Academy'' (2000 m.) * ''Fallout Tactics: Brotherhood of Steel'' (2001 m.) * ''Baldur's Gate II: Throne of Bhaal'' (2001 m.) * ''[[Icewind Dale II]]'' (2002 m.) * ''[[Lineage II]]'' (2003/2006 m.) * ''Lionheart: Legacy of the Crusader'' (2003 m.) * ''Syberia II'' (2004 m.) * ''Crusader Kings'' (2004 m.) * ''Men of Valor'' (2004 m.) * ''Warhammer 40,000: Dawn of War – Winter Assault'' (2005 m.) * ''Prince of Persia: The Two Thrones'' (2005 m.) * ''Warhammer 40,000: Dawn of War – Dark Crusade'' (2006 m.) * ''EverQuest II'' (2006/2007/2010 m.) * ''Naruto: Rise of a Ninja'' (2007 m.) * ''Company of Heroes: Opposing Fronts'' (2007 m.) * ''[[Crysis]]'' (2007 m.) * ''Naruto: The Broken Bond'' (2008 m.) * ''Warhammer 40,000: Dawn of War – Soulstorm'' (2008 m.) * ''[[Fallout 3]]'' (2008 m.) * ''Prince of Persia'' (2008 m.) * ''[[Dragon Age: Origins]]'' (2009 m.) * ''James Cameron's Avatar: The Game'' (2009 m.) * ''Fallout: New Vegas'' (2010 m.) * ''[[Dragon Age: Origins – Awakening]]'' (2010 m.) * ''Rift'' (2011 m.) * ''[[Dragon Age II]]'' (2011 m.) * ''The Exiled Realm of Arborea'' (2011 m.) * ''Thor: God of Thunder'' (2011 m.) * ''Soulcalibur V'' (2012 m.) * ''Fallout 4'' (2015 m.) == Išnašos == {{Išnašos}} == Nuorodos == * {{imdb name|id=0958735}} {{DEFAULTSORT:Zur, Inon}} [[Kategorija:JAV kompozitoriai]] [[Kategorija:Kino kompozitoriai]] [[Kategorija:Kompiuterinių žaidimų kompozitoriai]] tejup7tv93638arekx5r8hbn2h63ltw 0 423743 6667073 6412302 2022-08-19T13:07:01Z Aleksasfi 4666 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = sports | vardas = Jonas Pipynė | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1935|11|30}} | gimimo vieta = [[Biržai]] | mirties data = {{Mirė|1997|9|23|1935|11|30}} | mirties vieta = [[Vilnius]] | tautybė = lietuvis | sutuoktinis = | tėvas = Juozapas Pipynė | motina = Alvina Pipynienė (Punytė) | vaikai = | veikla = lengvaatletis, slidininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = [[Lietuvos sporto universitetas|LVKKI]] (1960)<br>[[Lietuvos edukologijos universitetas|VVPI]] (1963) | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Jonas Pipynė''' ([[1935]] m. [[lapkričio 30]] d. [[Biržai|Biržuose]] – [[1997]] m. [[rugsėjo 23]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – buvęs [[Lietuva|Lietuvos]] lengvaatletis (bėgikas) ir slidininkas, treniravosi pas [[Viktoras Barkalaja|Vik­to­rą Bar­ka­la­ją]]. == Sporto pasiekimai == J. Pipynė (1500 m bėgime) – penkiskart SSRS čempionas, keturiskart SSRS rekordininkas, SSRS tautų spartakiados nugalėtojas ir Pasaulio jaunimo žaidynių laimėtojas (SSRS rekordas – 3:41,1), [[1956 m. vasaros olimpinės žaidynės|1956 metų Melburno olimpiados]] dalyvis. J. Pipynė [[1954]] m. buvo Lietuvos slidinėjimo čempionas. Jis buvo pirmas geriausias Lietuvos lengvaatletis. Geriausi lengvaatlečiai pirmą kartą buvo renkami [[1957]] m.<ref>http://www.15min.lt/naujiena/sportas/lengvoji-atletika/birzietis-jonas-pipyne-pirmas-geriausias-lietuvos-lengvaatletis-133-303974 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130208074931/http://www.15min.lt/naujiena/sportas/lengvoji-atletika/birzietis-jonas-pipyne-pirmas-geriausias-lietuvos-lengvaatletis-133-303974 |date=2013-02-08 }}</ref> Tame sezone jis 800 m nubėgo per 1:50.0, 1500 m – per 3:41.1 ir 5000 m – per 14:34,6. Jis nugalėjo pasaulio jaunimo žaidynėse Maskvoje, įveikdamas pasaulio rekordininką Stanislavą Jungvirtą ir pasiekdamas 1500 m distancijoje vėliau 30 metų gyvavusį Lietuvos rekordą. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.lse.lt/index.php?3536238816 Jonas Pipynė Lietuvos sporto enciklopedijoje] * [http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/3191/lietuvos_olimpieciai._jonas_pipyne Jonas Pipynė LRT mediatekoje] * [http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/pi/jonas-pipyne-1.html Jonas Pipynė (''sports-reference.com'')] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090205203432/http://www.sports-reference.com/olympics/athletes/pi/jonas-pipyne-1.html |date=2009-02-05 }} {{start box}} {{s-ach|aw}} {{succession box|title=[[Geriausias Lietuvos sportininkas]]|before={{flagicon|Lietuva|SSR}} [[Algirdas Šocikas]]|after={{flagicon|Lietuva|SSR}} [[Birutė Kalėdienė]]|years=1957}} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Pipynė, Jonas}} [[Kategorija:Lietuvos bėgikai‎]] [[Kategorija:Lietuvos slidininkai]] [[Kategorija:TSRS olimpiečiai]] 9dsu0csbyinoelr282gmd8txninma47 0 424343 6667360 5974448 2022-08-19T19:49:02Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. birželio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Tarnica | Paveikslėlis =Tarnica winter.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Tarnica iš vakarų | Aukštis = 1346 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|POL}} | Kalnynas = [[Beščiadai]] ([[Karpatai]]) | map= Lenkija | relief = physical | lat_degrees =49 | lat_minutes = 04| lat_seconds = 10 | lat_direction =N | long_degrees = 22 | long_minutes = 44| long_seconds =17| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka =Category:Muztagh Ata }} '''Tarnica''' ({{pl|Tarnica}}) – kalnas pačiuose [[Lenkija|Lenkijos]] pietryčiuose, [[Beščiadai|Beščiadų]] masyve. Aukštis – 1346 m. Kalnas iškilęs 500 m virš Volosatkos slėnio. Turi dvi viršūnes – 1339 ir 1346 m aukščio. Pietinis šlaitas status, šiaurinis – nuožulnus. [[Kategorija:Lenkijos kalnai]] fzd6yf6md1nupv6pxhduf96sbgfrf0q 0 424931 6667362 5971021 2022-08-19T19:49:53Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. liepos}} {{Kalnas | Pavadinimas = Kedjet Idžilas | Paveikslėlis = Kediet Ijill satellite photo.png | Paveikslėlio apibūdinimas = Kalno nuotrauka iš kosmoso | Aukštis = 915 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{Flag|Mauritania}} | Kalnynas = | map= Mauritanija | relief = physical | lat_degrees =22 | lat_minutes = 32| lat_seconds = 25 | lat_direction =N | long_degrees = 12 | long_minutes = 35| long_seconds =22| long_direction = W |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Kedjet Idžilas''' ({{fr|Kedia d'Idjil}}; {{en|Kediet ej Jill}}) – kalnas šiaurės vakarų [[Mauritanija|Mauritanijoje]], [[Tiris Zemuro vilaja|Tiris Zemuro vilajoje]], netoli sienos su [[Vakarų Sachara]]. Kalnas stūkso [[Adraro plynaukštė]]je, jį iš rytų supa [[Zueratas|Zuerato]] miestas, o iš vakarinės pusės – [[Fderikas|Fderiko]] miestas. Kedjet Idžilo aukštis siekia 915 m virš jūros lygio; tai aukščiausia viršukalnė šalyje. Per metus virš kalno iškrinta 63 mm kritulių. Kalnas sudarytas iš [[magnetitas|magnetito]], suteikiančio jam melsvai pilką spalvą. Dėl magnetinio lauko kompasai šalia kalno neveikia. Kalno uolienose gausu [[geležies rūda|geležies rūdos]], jos gavyba dar XX a. 4-ajame dešimtmetyje norėjo užsiimti prancūzai, bet įsiplieskus Antrajam pasauliniam karui, planų atsisakyta. Kasti rūdą pradėta [[1962]] m. jau nepriklausomoje Mauritanijoje. Iškasta geležies rūda traukiniais gabenama į [[Nuadibu]] miestą, kuris įsikūręs [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] pakrantėje. [[Kategorija:Afrikos kalnai]] [[Kategorija:Mauritanijos geografija]] hbf1xvodf78yf2voakw9t250u8te7cy 0 425277 6667363 6559703 2022-08-19T19:51:06Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Kaputdžuchas | Paveikslėlis = Kaputdzukh 1991.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Kaputdžuchas | Aukštis = 3905 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|Armėnija}}<br/>{{flag|Azerbaidžanas}} | Kalnynas = [[Kaukazo kalnai]] | map= Armėnija | relief = physical | lat_degrees =39 | lat_minutes = 09| lat_seconds =33 | lat_direction =N | long_degrees = 46 | long_minutes = 00| long_seconds =21| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Kaputdzukh }} '''Kaputdžuchas''' arba '''''Kapydžykas''''' ({{az|Qapıcıq}}, {{hy|Կապուտջուղ}}) – viršukalnė [[Kaukazo kalnai|Kaukazo kalnuose]], [[Armėnijos kalnynas|Armėnijos kalnyne]], aukščiausia [[Zangezūro kalnagūbris|Zangezūro kalnagūbryje]]. Aukštis 3905 m, stūkso ties [[Armėnija|Armėnijos]] ir [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] ([[Nachičevanės AR]]) siena.<ref>[https://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=13249 ''Kapudzhukh Lerr, Azerbaijan/Armenia'']. Peakbagger.com. Nuoroda tikrinta 2022-01-05.</ref> Yra nedidelių ledynų.<ref>{{GEC|195}}</ref> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Armėnijos kalnai]] [[Kategorija:Kaukazo kalnai]] [[Kategorija:Azerbaidžano geografija]] 0sx8tqv3toi25bw3j6p404l7bvx9gca 0 425446 6667365 5973038 2022-08-19T19:51:51Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. liepos}} {{Kalnas | Pavadinimas = Ačkasaras | Paveikslėlis = Achkasar2.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Ačkasaro šlaitas | Aukštis = 3196 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|ARM}} | Kalnynas = [[Mažasis Kaukazas]] | map= Armėnija | relief = physical | lat_degrees =41| lat_minutes = 09| lat_seconds = 23 | lat_direction =N | long_degrees = 43 | long_minutes = 57| long_seconds =33| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Achkasar }} '''Ačkasaras''' ({{hy|Աչքասար}}) – kalnas šiaurės [[Armėnija|Armėnijoje]], [[Mažasis Kaukazas|Mažajame Kaukaze]], aukščiausias [[Džavachečio kalnagūbris|Džavachečio kalnagūbryje]] (aukštis – 3196 m). Yra ties [[Lorio sritis|Lorio]] ir [[Širako sritis|Širako]] sričių siena, netoli [[Gruzija|Gruzijos]] sienos. [[Kategorija:Armėnijos kalnai]] 4l1yrar6y2fh7n2h1yqfqzr9ar9t63k 0 425450 6667366 5973040 2022-08-19T19:52:41Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. liepos}} {{Kalnas | Pavadinimas = Chustupas | Paveikslėlis =KapanGareginNzhdeh.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Chustupas ir paminklas Gareginui Nždei | Aukštis = 3206 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|ARM}} | Kalnynas = [[Mažasis Kaukazas]] | map= Armėnija | relief = physical | lat_degrees =39 | lat_minutes = 08| lat_seconds = 08 | lat_direction =N | long_degrees = 46 | long_minutes = 19| long_seconds =53| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Khustup }} '''Chustupas''' ({{hy|Խուստուփ}}) – kalnas pietų [[Armėnija|Armėnijoje]], [[Siuniko sritis|Siuniko srityje]], į pietus nuo [[Kapanas|Kapano]]. Aukščiausia Chustup Katario kalnagūbrio vieta (3206 m). Papėde prateka Vačagano upokšnis. Chustupo papėdėje palaidotas [[Gareginas Nždė]] – armėnų karinis veikėjas, [[Kalnų Armėnijos Respublika|Kalnų Armėnijos Respublikos]] įkūrėjas. [[Kategorija:Armėnijos kalnai]] drqxlyma03ixgekbjx4fvtwz1k1b90r 0 426381 6667581 4484337 2022-08-20T07:45:05Z 88.118.91.249 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = sports | vardas = Svetlana Pauliukaitė | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = | gimimo data = {{Gimė|1985|7|31|T}} | gimimo vieta = [[Skuodas]], [[Lietuva]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = | sutuoktinis = | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Lietuva|Lietuvos]] [[Dviračių sportas|dviratininkė]] | sritis = | įstaigos = | pareigos = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = }} '''Svetlana Pauliukaitė''' (g. [[1985]] m. [[liepos 31]] d. [[Skuodas|Skuode]]) – profesionali Lietuvos treko dviratininkė. == Biografija == Svetlana Pauliukaitė gimė Skuode [[1985]] m. [[liepos 31]] dieną. Sportuoti pradėjo [[1998]] metais. Pirmasis treneris - Alfonsas Lenkis, dabartinis treneris - Antanas Jakimavičius. == Pasiekimai == * 2012 m. Lietuvos dviračių plento čempionatas - 2 vieta * 2010 m. Pasaulio treko čempionatas - 21 vieta * 2009 m. Pasaulio treko čempionato grupinės lenktynės dėl taškų - 6 vieta * 2009 m. Pasaulio treko čempionato 3 km komandinės persekiojimo lenktynės - 5 vieta * 2008 m. Olimpinių žaidynių grupinės lenktynės dėl taškų - 12 vieta * 2008 m. Olimpinių žaidynių 3 km asmeninės persekiojimo lenktynės - 12 vieta * 2008 m. Pasaulio treko čempionato grupinės lenktynės dėl taškų - 6 vieta * 2008 m. Pasaulio treko čempionato 3 km asmeninės persekiojimo lenktynės - 20 vieta * 2008 m. Pasaulio treko čempionato skračas - 18 vieta * 2007 m. Europos jaunimo treko čempionato grupinės lenktynės dėl taškų - 20 vieta * 2007 m. Europos jaunimo treko čempionato 3 km asmeninės persekiojimo lenktynės - 9 vieta * 2007 m. Europos jaunimo treko čempionato skračas - 11 vieta * 2006 m. Europos plento čempionato asmeninės lenktynės laikui - 14 vieta * 2005 m. Europos treko čempionato 3 km asmeninės lenktynės laikui - 6 vieta * 2005 m. Lietuvos dviračių plento čempionatas - 1 vieta == Nuorodos == * [http://www.ldsf.lt/sportininkai?item=22 Biografija]; * [http://sportas.delfi.lt/kitos-sporto-sakos/lietuvos-cempiones-titula-iskovojo-s-pauliukaite.d?id=6964088 Lietuvos čempionės titulą iškovojo S. Pauliukaitė]; * [http://www.cyclingarchives.com/coureurfiche.php?coureurid=16201 Profilis www.cyclingarchives.com]. {{DEFAULTSORT:Pauliukaitė, Svetlana}} [[Kategorija:Lietuvos dviratininkai]] [[Kategorija:Lietuvos olimpiečiai]] d283gd99qoa18z388sg1i2asmp0v4dr 0 426640 6667369 4987105 2022-08-19T19:54:06Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Duartės viršukalnė | Paveikslėlis =Pico Duarte.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Duartės viršūnė | Aukštis = 3098<ref>http://www.peaklist.org/WWlists/ultras/CentAm.html</ref> | Žemynas = [[Šiaurės Amerika]] ([[Karibų salos|Karibai]]) | Šalys = {{flag|DOM}} | Kalnynas = [[Centrinė Kordiljera (Espanjola)|Centrinė Kordiljera]] | map= Dominikos Respublika | relief = physical | lat_degrees =19 | lat_minutes = 01| lat_seconds =23 | lat_direction =N | long_degrees = 70 | long_minutes = 59| long_seconds =53| long_direction = W |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1815]] m. | Įkopęs žmogus = Robert Hermann Schomburgk | Vikiteka = Category:Pico Duarte }} '''Duartės viršukalnė''' ({{es|Pico Duarte}}) – aukščiausias kalnas [[Espanjola|Espanjolos saloje]] ir visuose [[Karibų salos|Karibuose]]. Stūkso [[Centrinė Kordiljera (Espanjola)|Centrinėje Kordiljeroje]], [[Dominikos Respublika|Dominikos Respublikos]] teritorijoje, netoli [[Charabakoa]]. Kalno aukštis įvairiuose šaltiniuose skiriasi – XX a. dažniausiai laikytas 3175 m, tačiau 2003 m. atlikus GPS matavimus nustatyta, kad aukštis yra 3098 m. Dominikos Respublikos institucijų duomenimis Duartės aukštis yra 3087 m. Duartės viršukalnei būdingas vėsus klimatas, naktimis temperatūra artima neigiamai. Šlaitai daugiausia apaugę [[vakarinė pušis|vakarinėmis pušimis]], kurių šakose kero [[tilandsija|tilandsijos]]. Yra endeminių paukščių, retų graužikų rūšių. Pirmą šaltiniuose užfiksuotą įkopimą į kalną [[1815]] m. atliko britų konsulas [[Robert Hermann Schomburgk]], kalną pavadinęs ''Monte Tina''. Valdant diktatoriui [[Rafael Trujillo|Rafaeliui Truchiljui]], kalnas pervadintas ''Pico Trujillo''. Žlugus jo režimui, kalnui suteiktas vieno Dominikos nepriklausomybės veikėjų, [[Juan Pablo Duarte|Chuano Pablo Duartės]] garbei. Viršūnėje pastatytas jo biustas. [[Vaizdas:Pico Duarte1.jpg|thumb|left|200px|Kryžius ir biustas, žymintis viršūnę]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Dominikos Respublikos geografija]] [[Kategorija:Šiaurės Amerikos kalnai]] ht5kc7wstvjv4wf2zu19xypsk8al6w2 0 428394 6667371 4987334 2022-08-19T19:54:59Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Nošakas | Paveikslėlis = Noszak.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Nošakas nuo alpinistų bazės | Aukštis = 7492 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|AFG}}<br>{{flag|PAK}} | Kalnynas = [[Hindukušas]] | map= Afganistanas | relief = physical | lat_degrees =36 | lat_minutes = 25| lat_seconds = 54 | lat_direction =N | long_degrees = 71 | long_minutes = 49| long_seconds =42| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1960]] m. | Įkopęs žmogus = Tošiaki Sakai, Goro Ivatsubo | Vikiteka = }} '''Nošakas''' ({{fa|نوشاخ|Nōšāq}}, {{ps|نوشک|Nōšak}}) – antra pagal aukštį [[Hindukušas|Hindukušo]] viršukalnė (po [[Tirič Miras|Tirič Miro]]) ir aukščiausia [[Afganistanas|Afganistano]] vieta. Aukštis – 7492 m<ref>http://www.summitpost.org/noshaq-peak/155156</ref>. Kalnas stūkso sunkiai pasiekiamame rajone, Afganistano ([[Badachšanas]]) ir [[Pakistanas|Pakistano]] ([[Chaiber Pachtunchva]]) pasienyje, ties [[Vachano koridorius|Vachano koridoriaus]] pradžia. Nošakas yra toliausiai į vakarus nutolęs kalnas, viršijąs 7000 m aukštį. Šlaitus dengia ledynai. Į Nošaką pirmieji [[1960]] m. įkopė japonų alpinistai Tošiaki Sakai ir Goro Ivatsubo. [[1973]] m. į kalną pirmą kartą įkopta žiemą (lenkų Andrzej Zawada ir Tadeusz Piotrowski); tai buvo pirmasis kopimas žiemą į didesnį, nei 7000 m aukštį. [[2009]] m. į Nošaką pirmą kartą įkopė Afganistano alpinistų ekspedicija. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Afganistano kalnai]] [[Kategorija:Pakistano kalnai]] 2spe0tqk1wt6lf3rpjesfqw4l8y3p7m 0 429801 6667549 6652240 2022-08-20T07:15:32Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki '''1993 m. pasaulio šachmatų čempionatas''' tai vienas iš labiausiai diskutuotinų čempionatų istorijoje dėl tuometinio [[Šachmatai|šachmatų]] pasaulio čempiono [[Garis Kasparovas|Gario Kasparovo]] ir pretendento [[Naidželas Šortas|Naidželo Šorto]] pasitraukimo iš [[FIDE]], ir jų surengto mačo dėl pasaulio čempiono vardo pravedimo [[Profesionalių šachmatų asociacija|Profesionalių šachmatų asociacijos]] globoje. Atsakydama į tokius veiksmus FIDE atėmė iš [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] jo titulą ir surengė kitą mačą dėl pasaulio čempiono vardo tarp [[Janas Timanas|Jano Timano]], pralaimėjusio kandidatų mačų finale ir [[Anatolijus Karpovas|Anatolijaus Karpovo]], pralaimėjusio pusfinalyje. Tokiu būdu, dėl pasaulio čempiono vardo [[1993]] m. vyko du paraleliniai mačai: [[Profesionalių šachmatų asociacija|PŠA]], kurį laimėjo [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] ir [[FIDE]], kurį laimėjo [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]]. Pirmą kartą istorijoje vienu metu buvo du pasaulio [[Šachmatai|šachmatų]] čempionai ir tai sukėlė skilimą [[Šachmatai|šachmatų]] pasaulyje, kuris tęsėsi iki 2006 m. == Pretendento atranka == Pretendentas žaisti mačą su pasaulio čempionu buvo atrinktas pagal FIDE taisykles. Tai penkioliktas pasaulio [[Šachmatai|šachmatų]] čempionato ciklas, kai pretendentas buvo atrenkamas pagal [[FIDE]] nustatytą tvarką. === Zoninis turnyras === Pretendento atranka [[1989]]-[[1990]] m. vyko 14-koje [[Zoninis_šachmatų_turnyras#15-asis_ciklas_(1990–1993)|zoninių turnyrų]] visuose [[Žemynas|pasaulio žemynuose]]. === Tarpzoninis turnyras === [[1990 m. Manilos Tarpzoninis turnyras]] vyko [[1990]] [[Birželis|birželio]] 29 – [[Liepa|liepos]] 14 d.<ref>{{cite web |url= https://www.mark-weeks.com/chess/9193$iix.htm |title= 1990 m. Manilos tarpzoninis turnyras |language= en |accessdate= 2020 m. lie. 4 d |archive-date= 2020-06-07 |archive-url= https://web.archive.org/web/20200607072350/https://www.mark-weeks.com/chess/9193$iix.htm |dead-url= unfit }}</ref> ==== Dalyviai ==== 64 dalyvių šveicariška sistema (13 ratų) kovojo dėl 11-kos kelialapių į [[1991/93 m. Kandidatų mačai#Dalyviai|1991/93 m. Kandidatų mačus]]. Pravedus [[1989]]–[[1990]] m. [[Zoninis_šachmatų_turnyras#15-asis_ciklas_(1990–1993)|zoninius turnyrus]] į [[1990 m. Manilos Tarpzoninis turnyras|1990 m. Manilos tarpzoninį šachmatų turnyrą]] buvo pakviesti 37 geriausiai zoniniuose turnyruose pasirodę žaidėjai. iš 1-os zonos ([[Vakarų Europa]] ir Vakarų Viduržemis) – 4 v.: {{Flagicon| ENG}} (M. Čandleris ir M. Adamsas), {{Flagicon| FRA}} Ž. Lotjė ir {{Flagicon| ESP}} M. Illeskas Kordoba; iš 2-os ([[Centrinė Europa]], Šiaurės šalys, [[Izraelis]]) 2 v.: {{Flagicon| ISR}} G. Rechlis, {{Flagicon| GER}} E. Lobronas iš 3-ios ([[Rytų Europa]]) 4 v.: {{Flagicon| CZE}} L. Ftačnikas, {{Flagicon| BUL}} K. Georgijevas, {{Flagicon| ROU}} M. Marinas ir {{Flagicon| CZE}} I. Štolė; iš 4-os ([[SSRS]]) 6 v.: {{Flagicon| URS}} {{Flagicon| URS}} ([[Aleksejus Širovas|A. Širovas]] , A. Drejevas, J. Elvestas, S. Lputianas, L. Judasinas, A. Chalifmanas); iš – 5-os – (Rytų Viduržemis]) 2 v.: {{Flagicon| YUG}} (B. Damljanovičius, P. Popovičius, G. Kabrilo, B. Ivanovičius); iš – 6-os – ([[JAV]]) 4 v: {{Flagicon| USA}} (R. Džindžichašvilis, S. Rachelsas, A.. Mailsas, N. de Firmianas); iš – 7-os ([[Kanada]]) 2 v.: {{Flagicon| CAN}} L. Piaseckis; iš – 8-os – ([[Centrinė Amerika]]) – 3 v.: {{Flagicon| COL}} A. Zapatas {{Flagicon| CUB}} V. Arencibija, {{Flagicon| GUA}} Karlos Armando Juarez Flores; iš – 9-os – ([[Pietų Amerika]]) 2 v.: {{Flagicon| BRA}} (J. Sunye Neto, H.K. van Rimsdeikas); iš – 10-os – (Vakarų [[Azija]]) 2 v. – {{Flagicon| IND}} ([[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]] ir P.M. Thipsajus); iš – 11-os – ([[Pietryčių Azija]]) ir [[Okeanija]] 3 v.: {{Flagicon| CHN}} (Ye Rongguangas, Lin Ta), {{Flagicon| AUS}} I. Rodžersas; iš – 12-os – (Vakarų Afrika) 1 v.: {{Flagicon| TUN}} S. Hmadis; iš – 13-os – (Rytų Afrika) 1 v. – {{Flagicon| EGY}} (F. El Taheras, A. Afifis); iš – 14-os – (Skandinavijos) 2 v. – {{Flagicon| NOR}} S. Agdestainas, {{Flagicon| SWE}} M. Petursonas; Iš [[1988/90 m. Kandidatų mačai#Nugalėtojų_nustatymas|1988/90 m. Kandidatų mačų]] pateko 10 dalyvių: {{flagicon|USA }} Jaseras Seiravanas, {{flagicon|ENG }} [[Nigel Short|Naidželas Šortas]], {{flagicon|HUN }} [[Gyula Saksas]], {{flagicon|URS }} Valerijus Salovas, {{flagicon|HUN }}[[ Lajos Portisch|Lajošas Portišas]], {{flagicon|URS }} Rafaelis Vaganianas, {{flagicon|CAN }} Kevinas Spragetas, {{flagicon|URS }} Andrejus Sokolovas, {{flagicon|URS }} Janas Elvestas, {{flagicon|SUI}} [[Viktoras Korčnojus]]. 14 žaidėjų pateko pagal pasiekimus ir aukščiausius reitingus: {{Flagicon|URS}} [[Borisas Gelfandas|B. Gelfandas]], {{Flagicon|URS}} [[Vasilijus Ivančiukas|V. Ivančiukas]], {{Flagicon|HUN}} Djula Saksas, {{Flagicon|SUI}} [[Viktoras Korčnojus]], {{Flagicon|GER}} [[Robertas Hiubneris]], {{Flagicon|YUG}} Predragas Nikoličius, {{Flagicon|URS}} 'Sergejus Dolmatovas, {{Flagicon|YUG}} Ljubomiras Ljubojevičius, {{Flagicon|USA}} Borisas Gulko, {{Flagicon|URS}} [[Michailas Talis]], {{Flagicon|URS}} Andrejus Sokolovas, {{Flagicon|URS}} Rafaelis Vaganianas, {{Flagicon|USA}} [[Gata Kamskis]], {{Flagicon|URS}} [[Vasilijus Smyslovas]]. [[Pasaulio_jaunimo_šachmatų_čempionatas#Vaikinų_(atvirasis)_čempionatas|1989 m. pasaulio jaunimo čempionas]] {{Flagicon|BUL}} V. Spasovas. [[Turnyras|Turnyro]] organizatorių pakviesti 2 žaidėjai: {{Flagicon|PHI}} (E. Torė, R. Maskarinas). ==== Rezultatai ==== 1-2 vietas užėmė [[Borisas Gelfandas|B. Gelfandas]] ir [[Vasilijus Ivančiukas|V. Ivančiukas]] – po 9 taškus; 3-4 vietas iškovojo [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]] ir [[Naidželas Šortas|N. Šortas]] – po 8½ taško; 5-11 vietas pasidalijo D. Saksas, [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojus]], [[Robertas Hiubneris|R. Hiubneris]], P. Nikoličius, L. Judasinas, S. Dolmatovas, A. Drejevas – po 8 taškus. Minėti šachmatininkai pateko į [[1991/93 m. Kandidatų mačai#Dalyviai|1991/93 m. Kandidatų mačus]]. === Kandidatų mačai === [[1991]]–[[1993]] m. Kandidatų mačuose dalyvavo 15 didmeistrių: [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]] (žaidė nuo ketvirtfinalio), [[Janas Timanas|J. Timanas]], [[Artūras Jusupovas|A. Jusupovas]] ir J. Spilmenas – [[1988/90 m. Kandidatų mačai#Pusfinaliai|1988/90 m. kandidatų mačų]] pusfinalininkai ir 11-ka dalyvių geriausiai pasirodžiusių [[1990 m. Manilos Tarpzoninis turnyras#Rezultatai|1990 m. tarpzoniniame turnyre]] [[Manila|Maniloje]]. [[FIDE]] Generalinė Asamblėja pakeitė kandidatų mačų nuostatus: aštuntfinalio ir ketvirtfinalio mačai žaidžiami po 8 partijas, pusfinalio – po 10, finalo – po 14. Nugalėtoju laikomas tas žaidėjas, kuris mače surenka daugiau taškų. Lygiųjų atveju, skiriamos dvi papildomos partijos su sutrumpinta laiko kontrole (po 1 val, po 30 ir po 15 min). {{Round16 |RD1= Aštuntfinaliai |RD2= Ketvirtfinaliai |RD3= Pusfinaliai |RD4= Finalas |Console= |3rdplace=no <!-- Date-Place/Team 1/Score 1/Team 2/Score 2 --> <!-- round of 16 --> |[[1991]] [[Sausis|sausio]] - [[Vasaris|vasario]] mėn., [[Sarajevas]] | {{flagicon|NED }} [[Jan Timman|Janas Timanas]] |4½ | {{flagicon|GER }} [[Robert Hübner|Robertas Hiubneris]] | 2½ |[[1991]] [[Sausis|sausio]] - [[Vasaris|vasario]] mėn., [[Veik an Zee]] | {{flagicon|SUI }} [[Viktoras Korčnojus]] | 5½ | {{flagicon|HUN }} [[Gyula Saksas]] | 4½ |[[1991]] [[Sausis|sausio]] - [[Vasaris|vasario]] mėn., [[Veik an Zee]] | {{flagicon|GER }} [[Artūras Jusupovas]] | 6½ | {{flagicon|URS }} Sergejus Dolmatovas |5½ |[[1991]] -[[Sausis|sausio]] - [[Vasaris|vasario]] mėn., [[Ryga]] | {{flagicon|URS }}[[ Vasilijus Ivančiukas]] |4½ | {{flagicon|URS }} Leonidas Judasinas | ½ |[[1991]] [[Sausis|sausio]] - [[Vasaris|vasario]] mėn., [[Londonas]] | {{flagicon|ENG }} [[Nigel Short|Naidželas Šortas]] | 5½ | {{flagicon|ENG }} Džonas Spilmenas |4½ |[[1991]] [[Sausis|sausio]] - [[Vasaris|vasario]] mėn., [[Sarajevas]] | {{flagicon|URS }} [[Borisas Gelfandas]]|5½ | {{flagicon|YUG }} Predragas Nikoličius |4½ |[[1991]] [[Sausis|sausio]] - [[Vasaris|vasario]] mėn., [[Madrasas]] | {{flagicon|IND }} [[Višvanatanas Anandas]] | 4½ | {{flagicon|URS }} Aleksejus Drejevas | 1½ | |Laisvas | |[[Anatolijus Karpovas]] | <!-- quarterfinals --> |[[1991]] [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] – mėn., [[Briuselis]] | {{flagicon|NED }} [[Jan Timman|Janas Timanas]] | 4½ | {{flagicon|SUI }} [[Viktoras Korčnojus]] |2½ |[[1991]] [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn., [[Briuselis]] | {{flagicon|GER }} [[Artūras Jusupovas]] | 5½ | {{flagicon|URS }} [[Vasilijus Ivančiukas]] | 4½ |[[1991]] [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn., [[Briuselis]] | {{flagicon|ENG}} [[Nigel Short|Naidželas Šortas]] |5 | {{flagicon|URS }} [[Borisas Gelfandas]]|3 |[[1991]] [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn., [[Briuselis]] | {{flagicon|IND}} [[Višvanatanas Anandas]] |3½ | {{flagicon|URS }} [[Anatolijus Karpovas]] | 4½ <!-- semi-finals --> |[[1992]] [[Balandis|balandžio]] mėn., [[Linaresas]] | {{flagicon|NED}} [[Jan Timman|Janas Timanas]] | 6 | {{flagicon|GER }} [[Artūras Jusupovas]] | 4 |[[1992]] [[Balandis|balandžio]] mėn., [[Linaresas]] | {{flagicon|ENG }} [[Nigel Short|Naidželas Šortas]] |6 | {{flagicon| URS }} [[Anatolijus Karpovas]] |4 <!-- finals --> |[[1993 ]] [[Sausis|sausio]] mėn., [[San Lorenzo del Escorial]] | {{flagicon|NED}} [[Jan Timman|Janas Timanas]] |5½ | {{flagicon|URS}} [[Nigel Short|Naidželas Šortas]] |7½ }} Finalinis, 16-kos partijų, mačas vyko [[1993 ]] m. [[Sausis|sausio]] mėn., [[San Lorenzo del Escorial | San Lorenzo del Eskoriale]]. Mačas buvo atkaklus: po lygiųjų pirmojoje partijoje [[Janas Timanas|J. Timanas]], laimėjęs antrąją, išsiveržė tašku į priekį, bet jau po sekančių dvejų partijų tašku, kurias laimėjo [[Naidželas Šortas|N. Šortas]], atsiliko tašku. Po dviejų lygiųjų vėl išlygino mačo rezultatą, laimėdamas septintąją partiją, bet po lygiųjų [[Naidželas Šortas|N. Šortas]], laimėjęs dvejas partijas iš eilės pirmavo dviem taškais. {| class="prettytable" ! Vieta !! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!!04!!05!! 06!!07!! 08!! 09!! 10!! 11!! 12!! 13!! Taškai |- |01|| [[Naidželas Šortas|N. Šortas]] || style=background:#B2BEB5| ½|| 0|| style=background:#B2BEB5| 1|| 1|| style=background:#B2BEB5| ½||½|| style=background:#B2BEB5|0||½|| style=background:#B2BEB5|1||1|| style=background:#B2BEB5|0||1|| style=background:#B2BEB5|½|| '''7½''' |- |02|| [[Janas Timanas|J. Timanas]] || ½|| style=background:#B2BEB5| 1|| 0|| style=background:#B2BEB5| 0|| ½|| style=background:#B2BEB5|½||1|| style=background:#B2BEB5| ½||0|| style=background:#B2BEB5|0||1|| style=background:#B2BEB5|0||½|| '''5½''' |- |} Tai netenkino [[Janas Timanas|J. Timano]] ir jis sušvelnino rezultatą, laimėdamas vienuoliktąją partiją, bet daugiau nieko padaryti nebegalėjo: [[Naidželas Šortas|N. Šortas]], laimėjęs dvyliktąją, vėl atstatė buvusį skirtumą. Per likusias dvi partijas [[Naidželas Šortas|N. Šortui]] pakako vienų lygiųjų, ką jis ir padarė žaisdamas tryliktąją partiją. [[Naidželas Šortas]] tapo finalinio mačo nugalėtoju ir iškovojo teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo su tuometiniu čempionu Gariu Kasparovu.<ref>{{cite web |url= https://www.mark-weeks.com/chess/9193$cix.htm |title= 1991-1993 m. Kandidatų mačai |language= en |accessdate= 2020 lie. 4 d |archive-date= 2020-05-03 |archive-url= https://web.archive.org/web/20200503174321/https://www.mark-weeks.com/chess/9193$cix.htm |dead-url= unfit }}</ref> == Pretendentas == Jo potencialas pradėjo ryškėti [[1986]] m, kai jis su kaupu laimėjo Veik an Zee turnyrą (9½ iš 13) buvo antras [[Londonas|Londone]] ir 2-as [[Zolingenas|Zolingene]]. Metų pabaigoje [[Naidželas Šortas|N. Šortas]] buvo pakviestas į superturnyrą [[Briuselis|Briuselyje]], kur jis, nors ir likęs priešpaskutinis (5-a vieta), vienintelis laimėjo prieš [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]]. [[1987]] m. pateikė virtinę įspūdingų pergalių: Veik an Zee (kartu su V. Korčnojumi po 9 iš 13), [[Reikjavikas]] (8 iš 11), nors pasirodė labai nesėkmingai [[Briuselis|Briuselyje]] (3 iš 11). [[1987 m. Suboticos Tarpzoninis turnyras|Tarpzoniniame Suboticoje]], [[Naidželas Šortas|N. Šortas]] patvirtino klasę – 11 iš 16. Deja savo pirmuosiuse kandidatų mačuose jo laukė nesėkmė – ketvirtfinalyje jį sustabdė Džonatanas Spilmenas (1½ : 3½) [[1989]] m. Jo reitingas išaugo iki 2650 ir tai buvo trečias pasaulyje po [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] ir [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]]. [[1990 m. Manilos Tarpzoninis turnyras|1990 m. tarpzoniniame Maniloje]] vėl pateko į [[Kandidatų mačai|kandidatų mačus]] (8½ iš 13) aštuntfinalyje (po pratesimo) atsirevanšavo prieš Dž. Spilmeną (4 : 4 , greitosios partijos 1½ : ½). Ketvirtfinalyje atviroje kovoje įveikė [[Borisas Gelfandas|B. Gelfandą]] (5 : 3), o pusfinalyje – A. Karpovą, bei finale – J. Timaną ir iškovojo teisę žaisti mačą dėl pasaulio čempiono vardo su [[Garis Kasparovas|G. Kasparovu]]. == Čempionas == Po pasitraukimo iš Didmeistrių asociacijos (DMA) trejus metus [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] žaidė ne itin sėkmingai: užleido pirmąją vietą Linarese [[Vasilijus Ivančiukas|Vasilijui Ivančiukui]], [[Amsterdamas|Amsterdame]] – V. Salovui, o Redžio Emilijoje dar ir [[Višvanatanas Anandas|Višvanatanui Anandui]]. Bet buvo ir sėkmingų: [[Tilburgas]] (10 iš 14), [[Linareso šachmatų turnyras|1992 m. Linaresas]] (10 iš 13), [[Dortmundas]] (6 iš 9), simultanas prieš [[Vokietija|Vokietijos]] rinktinę 3 : 1 ir [[Linareso šachmatų turnyras|1993 m. Linaresas]] (10 iš 13). Be to, [[Rusija|Rusijos]] komandos sudėtyje, tapo [[Šachmatų olimpiada|šachmatų olimpiados]] nugalėtoju [[Manila|Maniloje]], o po to ir [[Europos komandinis šachmatų čempionatas|komandinio Europos čempionato]] nugalėtoju. G. Kasparovas palaikė savo aukštą [[Elo reitingas|reitingą]] ir laukė, kas [[1993]] m. bus jo varžovu dėl „karūnos“. Kai [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]] iškrito per [[1991/93 m. Kandidatų mačai|kandidatų mačus]], tapo aišku, kad [[Šachmatai|šachmatų]] pasaulio laukia kažkas naujo. == Maištas == [[Florencio Campomanes|F. Kampomanesas]] ima „į savo rankas visą valdžią“ ir paskuba. Pasibaigus [[1991/93 m. Kandidatų mačai|Kandidatų mačams]], jis duoda tik savaitę laiko pasiūlymams dėl mačo rengimo vietos. O po to, vienasmeniškai, nesiskaitydamas nei su čempiono, nei su pretendento nuomone, nežiūrint to, kad buvo pasiūlymų ir su didesniu priziniu fondu, pasirenka [[Mančesteris|Mančesterio]] kandidatūrą. Tuo pasipiktino G. Kasparovas, buvo nepatenkintas ir N. Šortas. Būtent jis ir pasiūlė čempionui įvykdyti revoliuciją (vėliau G. Kasparovas gailėjosi dėl to…). Bendrame pareiškime prieš [[Linareso šachmatų turnyras|turnyrą Linarese]] [[1993]] m. [[vasario 26]] d. buvo sakoma: „Kadangi [[FIDE]] pažeidė savo taisykles ir dėl to jai negalima patikėti rengti pačių svarbiausių profesionalių šachmatų varžybų, mes priėmėme sprendimą tarpusavio mačą pravesti už FIDE jurisdikcijos ribų…. globojami naujos – [[Profesionalių šachmatų asociacija|Profesionalių šachmatų asociacijos]]“ O jos įkūrėjais buvo [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] ir [[Naidželas Šortas|N. Šortas]], įsipareigoję paukoti 10% prizinio fondo šios organizacijos vystymui. Po to, kai G. Kasparovas ir N. Šortas pareiškė savo norą žaisti mačą už [[FIDE]] jurisdikcijos ribų, ši jiems atėmė pasaulio čempiono ir pretendento vardus, išbraukė iš [[Elo reitingas|reitingo]] sąrašo ir pasiūlė žaisti mačą „dėl karūnos“, finaliniame kandidatų mače pralaimėjusiajam [[Janas Timanas|J. Timanui]] ir pusfinalyje [[Naidželas Šortas|N. Šortui]] pralaimėjusiajam [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovui]]. Gavusi jų sutikimą, tuojau pat paskelbė pasaulio čempionato mačo pravedimui vietų pasiūlymų konkursą. == Mačas dėl PŠA pasaulio čempiono vardo == === Mačo vieta === Mačas tarp [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] vyko [[Londonas|Londone]] [[1993]] m. [[rugsėjo 7]] – [[spalio 21]] d. Jo prizinis fondas buvo 2,5 milijono [[JAV]] dolerių. === Mačo eiga === Kaip ir buvo žadėjęs, G. Kasparovas iš karto čiupo jautį už ragų: jis laimėjo 1-ąją partiją (N. Šortas pralaimėjo ją dėl laiko stokos apylygėje pozicijoje), o po to, lengvai pasiekęs lygiąsias 2-ojoje, laimėjo sekančias dvi partijas. [[Garis Kasparovas|Garis]] greitai pasiekdavo žymiai geresnes padėtis, o jei ir pasiskubindavo su pranašumo realizavimu, [[Naidželas Šortas|Naidželas]] „padėdavo“ jam. Susidarė įspūdis, kad pretendentas niekaip negali įveikti priešstartinio jaudulio bei pilnai su juo susitvarkyti. Po to sekė dvejos lygiosios, po kurių [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] padidino savo persvarą iki 4 taškų. Ir tik 8-ojoje partijoje, nusprendęs, kad „bijoti daugiau nėra ko“ [[Naidželas Šortas|N. Šortas]] surengė mūšį ir parodė, kodėl jis tapo pretendentu į „karūną“! Pusę partijos juodųjų karalius gelbėjosi nuo mato grėsmės, bet kai ši praėjo, Kasparovas daro lemtingą klaidą, kuria varžovas nepasinaudoja… Lygiosios. Nusiminęs [[Naidželas Šortas|Naidželas]] 9-ojoje partijoje pakartojo 5-osios partijos debiutinį variantą ir po 20 ėjimų „sudega“. Čempiono persvara išauga iki 5 taškų. {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !! 12 !! 13!!14!!15!!16!!17!!18!!19!! 20!! Taškai |- |[[ Garis Kasparovas]]|| 1|| style=background:#B2BEB5| ½||1 || style=background:#B2BEB5|1|| ½ || style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|0 ||½ || style=background:#B2BEB5|½||½ || style=background:#B2BEB5|½ || '''12½''' (+6,-1=13) |- |[[ Naidželas Šortas]] || style=background:#B2BEB5|0 || ½ || style=background:#B2BEB5|0||0 || style=background:#B2BEB5|½||½ || style=background:#B2BEB5|0 ||½ || style=background:#B2BEB5|0 ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||½|| style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || style=background:#B2BEB5| ½ ||½|| style=background:#B2BEB5|½ ||½ || '''7½''' (+1,-6,=13) |- |} Toliau varžovai daug eksperimentavo, o [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] prisitaikė į 6 taškų persvarą. Tai nebuvo labai paprasta. Jis per stebuklą išvengė pralaimėjimo 10-ojoje partijoje, turėjo sunkumų 14-oje, bet vis tik pasiekė savo, laimėjęs 15-ąją partiją, kurioje [[Naidželas Šortas|N. Šortas]] atrodė visai bejėgis. Čempionas įgijo 6 taškų persvarą. Čia atrodo, kad čempionas visai atsipalaidavo ir pretendentas sugebėjo pasiekti prestižo „įvartį“. Dabar kiekvienas iš varžovų buvo savo tikslą pasiekę ir nors likusios partijos vyko ryškioje kūrybinėje kovoje, bet visos jos baigėsi lygiosiomis.<ref>{{cite web |url= http://moscow2012.fide.com/en/history/143 |title= Pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas Kasparovas - Šortas, 1993 m. |language= en |accessdate= 2020 bir. 29 d |archive-date= 2012-04-24 |archive-url= https://web.archive.org/web/20120424054557/http://moscow2012.fide.com/en/history/143 |dead-url= unfit }}</ref> == Mačas dėl FIDE pasaulio čempiono vardo == === Pretendentai === ==== Pretendentų parinkimas ==== Tai buvo pirmas ir vienintelis atvejis [[Šachmatai|šachmatų]] istorijoje, kai dar „esant gyvam“ pasaulio čempionui dėl „karūnos“ kovojo [[1988/90_m._Kandidatų_mačai#Pusfinaliai|kandidatų mačų]] finalininkas ir pusfinalininkas… Naujojo [[FIDE]] čempiono išaiškinimas buvo pavestas [[Janas Timanas|Janui Timanui]], finale pralaimėjusiam [[Naidželas Šortas|N. Šortui]] ir [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovui]], pusfinalyje pralaimėjusiam N. Šortui. Kodėl nebuvo pasirinktas, kitas pusfinalininkas [[Artūras Jusupovas|A. Jusupovas]], [[FIDE]] aiškino tuo, kad A. Karpovas buvo pasirinktas, kaip pusfinalininkas ir praėjusio [[1988/90_m._Kandidatų_mačai#Finalas|kandidatų mačų]] finalininkas. ==== A. Karpovas ==== Šachmatų visuomenė, įpratusi prie [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]] dvikovų su G. Kasparovu ir išgirdusi, kad pastarasis pats atsisakė „karūnos“, priėmė [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovą]], kaip pilnateisį čempioną (diskusijos, kam priklauso titulas – čempionui, ar organizacijai prasidėjo vėliau) Per trejus metus po [[1990 m. pasaulio šachmatų čempionatas|1990 m. mačo]], jam pavyko išlaikyti šachmatininko Nr.2 įvaizdį. Jis buvo vienintelis [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] konkurentas [[Pasaulio šachmatų taurė|Pasaulio taurėje]], taip pat, daugumoje turnyrų lenkė jaunuosius [[Višvanatanas Anandas|V,. Anandą]], [[Vasilijus Ivančiukas|V. Ivančiuką]], [[Borisas Gelfandas|B. Gelfandą]] ir [[Naidželas Šortas|N. Šortą]]. Nors A. Karpovas [[1991/93 m. Kandidatų mačai|kandidatų mačo]] ketvirtfinalyje su [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]] jau turėjo nemažų sunkumų, jo pralaimėjimas N. Šortui pusfinalyje daug kam buvo tikras šokas. [[Anatolijus Karpovas|12-ąjį pasaulio čempioną]] visuomenė vertino aukščiau už [[Janas Timanas|J. Timaną]], nors formaliai [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]] turėjo teisių į mačą su juo vargu ar daugiau, kaip ir pralaimėjęs pusfinalio mačą A. Jusupovas… Kalbų, kad reiktų tarp pastarųjų surengti „atranką“, net nekilo: F. Kampomanesas skubėjo kuo greičiau pravesti mačą, kuo anksčiau, kol išsiaiškins santykius [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] su [[Naidželas Šortas|N. Šortu]], ir su kiek galima didesniu priziniu fondu. A. Karpovas savo dalyvavimą mače priėmė, kaip savaime suprantamą dalyką. Jis visai neabejojo dėl savo sėkmės, nes varžovas nuo seno buvo jam „patogus" (+24, -6,=39)! ==== J. Timanas ==== Kas dėl [[Janas Timanas|J. Timano]], tai 42-ių metų [[olandai|olandas]] [[XX amžiaus 10-asis dešimtmetis|10-ojo dešimtmečio]] pradžioje pergyveno „antrąją jaunystę“… [[XX amžiaus 8-asis dešimtmetis|8-ojo dešimtmečio]] pabaigoje (jei neskaityti [[Viktoras Korčnojus|V. Korčnojaus]]), jis buvo [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] šachmatininkas Nr.1 [[Janas Timanas|J. Timanas]] visą laiką buvo pasaulio šachmatų [[Elo reitingas|reitingų]] pirmame dešimtuke, pastoviai laimėdavo turnyrus, kai juose nežaisdavo [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]], ar [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]]. [[Janas Timanas|Timanas]] priklausė tai šachmatininkų kartai, kurių planus suardė pastarieji du šachmatininkai. J. Timanas buvo bene ryškiausias „amžinai antrojo“ pavyzdys. Tačiau jis buvo pasiekęs nemaža ryškių pergalių: [[Nikšičius]] ir [[Amsterdamas]] [[1978]] m, [[Bledas]]/Portorožas [[1979]] m, [[Veik an Zee]], [[Amsterdamas]], [[Las Palmas]] – [[1981]] m. [[Indonezija]] [[1983]] m., [[Bugoinas]] – [[1984]] m., [[Zagrebas]] – [[198]]5 m. Laimėjo [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyrą]] [[1988]] m, o [[1989]] buvo pirmas [[Pasaulio šachmatų taurė|Pasaulio Taurės]] etape [[Roterdamas|Roterdame]]. === Mačo prognozė === Kad A. Karpovas stipresnis už [[Janas Timanas|J. Timaną]] beveik nebuvo abejojama. Bet taip buvo manoma ir prieš [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]] mačą su [[Naidželas Šortas|N. Šortu]], be to, juk V. Anandas parodė, kad tinkamai pasiruošus, su juo galima žaisti. Nors, po nesėkmių, [[Olandai|olandas]] sugebėjo prisitaikyti prie A. Karpovo ir išmetė jį iš [[Paryžius|Paryžiaus]] Immopar atkrintamųjų varžybų, laimėjęs rezultatu 2 : 0. Dar du kartus laimėjo prieš jį [[1992]] m. ir [[1993]] m. [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]], nors pastarajame – užėmė tik priešpaskutinę vietą. === Mačo vieta ir sąlygos === Kova buvo padalyta į dvi lygias dalis: ji turėjo prasidėti [[Olandija|Olandijoje]] ([[Amsterdamas|Amsterdame]] ir [[Arnhemas|Arnheme]]), o po to persikelti [[Maskatas|Maskatą]] ([[Omanas|Omane]]). Tačiau baigiamoji dalis vyko [[Džakarta|Džakartoje]], Mačo prizinis fondas prieš mačą buvo 2,85 milijono [[JAV]] dolerių, tačiau vėliau, atsisakius [[Omanas|Omanui]] sumažėjo. Pradžia [[1993]] m. [[rugsėjo 7]] d. === Mačo eiga === Mačas prasidėjo nervingai: [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]] laimėjo 1-ąją partiją juodaisiais, bet jau 2-ojoje J. Timanas įtikinamai atsirevanšavo! Ir ties tuo nesustojo: 3-ioje ir 4-oje partijose [[Olandai|olandas]] turėjo inciatyvą, bet elgėsi geraširdiškai, tad A. Karpovas surasdavo gelbėjimosi kelius. Penktojoje jau atrodė, kad A. Karpovui nepavyks pasprukti į lygiąsias – [[Janas Timanas|Janas]] su įkvėpimu atakavo visoje lentoje, o [[Anatolijus Karpovas|Anatolijus]] rodė išsisukinėjimo stebuklus. Banga po bangos ritosi baltosios figūros į sudarkytą juodųjų [[Karalius (šachmatai)|karaliaus]] tvirtovę, bet vis tik [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]] sugebėjo išgelbėti pustaškį ir lygų mačo rezultatą. Į sekančią partiją [[Janas Timanas|J. Timanas]] atėjo sutrikęs, aiškiai nesuprasdamas, kaip jam žaisti, kad įveiktų varžovą ir A. Karpovas, tiesiogine ataka prieš [[Karalius (šachmatai)|karalių]], pasiekė antrąją pergalę. Ir vėl išsiveržęs į priekį, pirmavo iki mačo pabaigos. Istorija su išleistomis pergalėmis, negebėjimu susikaupti, J. Timanui pasikartojo ir 9-oje ir 10-oje partijose. Pastarojoje [[Janas Timanas|Janas]], turėdamas puikią padėtį, tiesiog „prisišaukė“ sau pralaimėjimą. Mačo rezultatas tapo 3 :1 [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]] naudai. O prieš 11-ą partiją F. Kampomanesas pranešė dalyviams, kad [[Omanas]] nesurinko žadėtą prizinį fondą ir atsiėmė savo kandidatūrą. Mačas pakibo ore! {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !! 12 !! 13!!14!!15!!16!!17!!18!!19!! 20!! 21 !! Taškai |- |[[ Anatolijus Karpovas]]|| style=background:#B2BEB5| 1|| 0|| style=background:#B2BEB5|½ ||½|| style=background:#B2BEB5| ½ ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|1 ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||0 || style=background:#B2BEB5|½|| '''12½''' (+6,-2=13) |- |[[ Janas Timanas]] ||0 || style=background:#B2BEB5| 1 ||½|| style=background:#B2BEB5|½ ||½|| style=background:#B2BEB5|0 ||½ || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|0 ||½ || style=background:#B2BEB5|½||½ || style=background:#B2BEB5|0 ||0 || style=background:#B2BEB5|0 || ½ || style=background:#B2BEB5|½ ||½ || style=background:#B2BEB5|1 ||½|| '''8½''' (+2,-6,=13) |- |} [[FIDE]] prezidentui pavyko surasti savo artimo draugo, [[Indonezija|Indonezijos]] finansų ministro Mohamedo Hasano, kuris [[1970]]–[[1980]] metais buvo [[FIDE]] vadovybėje, palaikymą. Mačo dalyviams teko šiek tiek sušvelninti finansinius reikalavimus, ir po trijų savaičių jie nuvyko į [[Džakarta|Džakartą]], kur sužaidė likusias 10 partijų. [[Janas Timanas|J. Timanas]] mačo pabaigoje aiškiai pavargo ir po to, kai A. Karpovas laimėjo 14 ir 16 partiją, „karūnos“ likimas buvo praktiškai nuspręstas. Paskutinis klausimas, į kurį liko atsakyti, ar sugebės [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]] pasiekti [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] pergalingą prieš [[Naidželas Šortas|N. Šortą]] rezultatą 12½ : 7½ ? Po 19-os partijos rezultatas buvo 12: 7 ir eilinę partiją A, Karpovas žaidė baltaisiais, bet per daug atsipalaidavo. „ Jei būčiau žaidęs juodaisiais, tai niekada nebūčiau pralaimėjęs“, po partijos aiškinosi [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]]. 21-oje partijoje [[Janas Timanas|J. Timanas]] jau 19-ame ėjime buvo priverstas sutikti su lygiosiomis ir mačas pasibaigė 12½ : 8½ [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]] naudai, kuris vėl tapo FIDE pasaulio čempionu.<ref>{{cite web |url= http://moscow2012.fide.com/en/history/168 |title= Pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas Karpovas - Timanas, 1993 m. |language= en |accessdate= 2020 bir. 29 d |archive-date= 2012-04-24 |archive-url= https://web.archive.org/web/20120424054557/http://moscow2012.fide.com/en/history/168 |dead-url= unfit }}</ref> == Po mačų == Taip pasaulyje atsirado du šachmatų čempionai. G. Kasparovas išlaikė savo „istorinį“ titulą. Bet ką jis ruošėsi su juo daryti? [[Naidželas Šortas|N. Šortas]] labai greitai nuo [[profesionalių šachmatų asociacija|PŠA]] veiklos pasitraukė ir [[Garis Kasparovas|G. Kasparovui]] teko pačiam [[Profesionalių šachmatų asociacija|naujojoje organizacijoje]] ieškoti rėmėjų, rūpintis pretendentų atranka. Šachmatų pasaulyje įsigalėjo dvivaldystė. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == [http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=55309 1993 m. pasaulio PŠA čempionato mačo Kasparovas – Šortas partijos] [http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=55303 1993 m. pasaulio FIDE čempionato mačo Karpovas – Timanas partijos] [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm Šachmatų čempionai] {{Pasauliošachmatųčempionatai}} ehrgodsl3trlm0lckr96cvkinakkgtp 0 430259 6667551 6652260 2022-08-20T07:21:11Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {| border=1 width=5% class="toccolours" align="right" cellpadding="3" cellspacing="0" style="margin-left: .5em; border-collapse: collapse; margin-top: .4em;font-size: 90%;" |- | width=50% | [[Vaizdas:Garri kasparow 20070318.jpg|center|Garis Kasparovas|150px]] | width=50% | [[Vaizdas:Vladimir Kramnik 2005.jpg|center|Vladimiras Kramnikas|150px]] |- |align="center" |'''[[Garis Kasparovas]] [[Elo reitingas]]: 2849''' |align="center" |'''[[Vladimiras Kramnikas]] Elo reitingas: 2772''' |- |} '''2000 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas''' vyko 2000 m. spalio 10 d. – lapkričio 4 d. [[Londonas|Londone]], [[JK]]. Tai buvo mačas tarp [[Garis Kasparovas|Gario Kasparovo]] ir [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiro Kramniko]]. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas surenka daugumą taškų iš 16 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 8 : 8, čempionas išlaiko titulą. Mačas baigėsi [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniko]] pergale 8½ : 6½ (+2 -0 =13) – jis tapo klasikiniu pasaulio šachmatų čempionu. == Mačo organizavimas == Po to, kai [[Intel]] kompanija nustojo remti [[Profesionalių šachmatų asociacija|PŠA]], neliko pinigų pretendento įprastinei atrankai. === Bandymas sujungti titulus === Pagal susitarimą tarp [[FIDE]] ir [[Profesionalių šachmatų asociacija|PŠA]] numatytasis mačas dėl „absoliutaus pasaulio čempiono“ vardo vis buvo nukeliamas. Po to, kai [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovas]] mače apsigynė titulą prieš G. Kamskį, [[1996]] m. [[Rugsėjis|rugsėjo]] mėn tarp [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] ir [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]] buvo pasirašytas memorandumas, kad netrukus surengs iš ne mažiau kaip 16 , bet ne daugiau, kaip 20 partijų, mačą. Dalyvių statusas buvo apibrėžtas: „pasaulio čempionas“ (G. Kasparovas) ir „FIDE pasaulio čempionas“ (A. Karpovas). Tačiau laukiant „vertingų“ finansinių pasiūlymų (A. Karpovas manė, kad priziniame fonde turėtų būti 3-4 milijonai [[JAV]] [[Doleris|dolerių]]), praėjo pusė metų. Per tą laiką [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovo]], po to, kai jis [[Las Palmas|Las Palmo]] varžybose, kuriose žaidė šeši geriausi šachmatininkai, pasidalijo 5-6 vietą, varžybų rezultatai staigiai pradėjo smukti ir galimybės surengti titulų apjungimo mačą tarp dviejų čempionų buvo prarastos. === Grįžimas į praeitį === [[Garis Kasparovas|G. Kasparovui]] neliko kitos išeities, kaip prisiminus pirmųjų pasaulio čempionų praktiką priiminėti kvietimus iš „vertų varžovų“.<ref name= "ab">{{cite news |url= http://moscow2012.fide.com/en/history/147 |title= 2000 m. pasaulio čempionato mačas Kasparovas - Kramnikas |language= en |accessdate= 2020 bir. 29 d |archive-date= 2012-04-24 |archive-url= https://web.archive.org/web/20120424054557/http://moscow2012.fide.com/en/history/147 |dead-url= unfit }}</ref> ==== Pretendentų paieška ==== ===== Pasaulinė šachmatų taryba ===== Per [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyro]] atidarymo ceremonija, organizatorius Luis Rentero ir [[Garis Kasparovas]] pranešė apie pasaulio šachmatų tarybos (PŠT) įkūrimą. Abu pažadėjo remti Kazorloje vyksiantį 10 partijų mačą tarp [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniko]] ir [[Višvanatanas Anandas|V. Anando]], kuris turėtų prasidėti gegužės 20 d, Mačo Kazorloje nugalėtojas turėtų spalio mėn susitikti 18 partijų mače, kuris vyktų Kazorloje ir [[Linaresas|Linarese]] su pasaulio čempionu. [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] lygiųjų atveju liktų čempionu. Mačo prizinį fondą (1,3 mil. JAV dolerių) L. Rentero, kuris rūpinosi finansavimu, teigimu turėjo garantuoti [[Andalūzija|Andalūzijos]] vietinė vyriausybė. PŠT – po Didmeistrių asociacijos (DMA), [[Europos šachmatų sąjunga|Europos šachmatų sąjungos]] (EŠS) ir [[Profesionalių šachmatų asociacija|Profesionalių šachmatų asociacijos]] buvo [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] ketvirtasis bandymas sukurti atsvarą [[FIDE]]. Be L. Rentero, G. Kasparovo, viceprezidentu tapo Viljamas Virtas iš [[Šveicarija|Šveicarijos]]. ===== Kandidatų parinkimas ===== Tuo metu į antrąją [[Elo reitingas|reitingų eilutę]] (po [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]]) iškopė [[Vladimiras Kramnikas]], trečias buvo [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]]. Tam, kad išaiškintų pretendentą, PŠT pasiūlė tarp jų surengti mačą. Bet [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]] atsisakė – jis buvo įsipareigojęs „nedalyvauti ne FIDE rengiamuose kandidatų mačuose“. Jis sakė: „Aš pasirašiau kontraktą su FIDE, mano parašas mane įpareigoja, aš laikausi duoto žodžio“. Kai tapo aišku, kad V. Anandas nepriims PŠT pasiūlymo, žaisti mačą buvo kviečiamas [[Aleksejus Širovas]], kuris, tuo metu, puikiai pasirodė [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] iki paskutinio rato, kovojęs dėl pirmosios vietos. ===== Mačas tarp Kramniko ir Širovo ===== [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyro]] pabaigoje L. Rentero ir V. Virtas patvirtino, kad [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] ir [[Aleksejus Širovas|A. Širovas]] žais mačą. Pralaimėjęs turėjo gauti 100000 [[JAV]] [[Doleris|dolerių]], o nugalėtojas susitkti su G. Kasparovu. Prizinį fondą taip pat garantavo vietinė [[Andalūzija|Andalūzijos]] vyriausybė. PŠT organizuotas [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniko]] – [[Aleksejus Širovas|A. Širovo]] mačas buvo žaidžiamas [[1998]] m. [[gegužės 24]] – [[birželio 5]] d., kurortiniame mieste Kazorloje (į pietus nuo [[Linaresas|Linareso]]). 22-metų V. Kramnikas pagal [[Elo reitingas|reitingą]] buvo antras pasaulyje ir net kartą pirmas. Jis buvo [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] mokinys ir vienas iš jo padėjėjų 1995 m. PŠA mače su [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]]. A. Širovas, nors ir gimęs [[Latvija|Latvijoje]] buvo 25 metų bei gyveno [[Ispanija|Ispanijoje]]. Padedamas Valerijaus Salovo, jis du mėnesius, kasdien aštuonias valandas ruošėsi mačui. Mačo sąlygos buvo tokios: dvi dienos žaidžiamos – trečioji laisva. Jei dešimties partijų mačas baigtųsi lygiosiomis, būtų žaidžiami greitųjų partijų mačai. {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!!04!!05!!06!!07!!08!!09!! Taškai |- | [[ Vladimiras Kramnikas]] || ½ || ½ || ½ || 0|| ½|| ½|| ½|| ½||0 ||3½ |- | [[Aleksejus Širovas]] || ½ || ½|| ½ || 1|| ½||½|| ½|| ½|| 1 ||5½ |- |} [[Aleksejus Širovas|A. Širovas]] laimėjo mačą 5½ : 3½. Jis iškovojo teisę žaisti su [[Garis Kasparovas|G. Kasparovu]] mačą, kurio prizinis fondas turėjo būti 1,9 mil. [[JAV]] [[Doleris|dolerių]], iš kurių 65% atitenka nugalėtojui. Mačas turėjo prasidėti [[1998]] m. [[spalio 16]] d. [[Sevilija|Sevilijoje]]. ===== Kasparovo mačo su Širovu žlugimas ===== [[Spaudos konferencija|Spaudos konferencijoje]] prieš draugišką mačą su [[Janas Timanas|J. Timanu]] G. Kasparovas pranešė, kad PŠT mačas su [[Aleksejus Širovas|A. Širovu]] atšaukiamas dėl nepakankamo jo finansavimo, kuris buvo paremtas žodiniu susitarimu tarp L. Rentero ir [[Andalūzija|Andalūzijos]] vietinės vyriausybės (Andalūzijos turizmo ir sporto ministerijos). L. Rentero buvo [[Politinė partija|politinės partijos]], kuri kontroliavo [[Ministerija|ministeriją]] narys, bet, kai atėjo laikas mačui, politinės aplinkybės pasikeitė – ministeriją pradėjo kontroliuoti kita partija, o naujoji ministerijos vadovybė nesiruošė remti PŠT varžybų. ===== Nuomonės dėl mačo suirimo ===== [[Vasaris|Vasario]] pradžioje A. Širovas paskelbė pareiškimą apie savo požiūrį „kas vyksta aplink PŠT pasaulio čempionatą“…. Kai aš laimėjau mačą (prieš [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniką]]) iškart supratau, kad reikalai yra nekokie ir mano mačas su [[Garis Kasparovas|Kasparovu]] kabo ore. Oficialiai apie tai buvo pranešta [[1998]] m. [[Spalis|spalio]] mėn… Liūdna tiesa paaiškėjo dar [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėn, kai L. Rentero galų gale pripažino, kad raštiško susitarimo su [[Andalūzija|Andalūzijos]] valdžia niekados ir nebuvo… PŠT nenustojo veikusi ir galų gale ciniškai pasiūlė man žaisti mačą [[Kalifornija|Kalifornijoje]], kur piniginis fondas 600 tūkstančių [[JAV]] dolerių, iš kurių 400 tūkstančių atitektų nugalėtojui, o 200 tūkstančių pralaimėjusiam ir kad G. Kasparovas sutinka… 200 tūkstančių už du mačus (turiu galvoje ir Kazorlą)… tad natūralu, kad aš atsisakiau. Mano pasiūlymas buvo vienas milijonas priziniame fonde: iš kurių 600 tūkstančių nugalėtojui, o 400 tūkstančių pralaimėjusiam… Aš niekados nemačiau oficialaus vieno milijono pasiūlymo… Aš bandžiau (ir net gavau žodinius patikinimus!)) surinkti prizinį fondą [[Katalonija|Katalonijoje]], kur dabar gyvenu, bet iki šiol niekas dar neaišku. Žinoma, [[Garis Kasparovas| G. Kasparovo]] pareiškimas, kad jis norėtų žaisti su [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]], situacijai nepadeda…. Aš manau, kad mano pretendento teisės yra ne žemesnės, už Kasparovo, kaip pasaulio čempiono teises… mano mačas su [[Garis Kasparovas|Kasparovu]] turėtų būti surengtas…“ Interviu „Europe chess“ V. Kramnikas sutiko su A. Širovu, kad G. Kasparovas turėtų vykdyti įsipareigojimus ir žaisti pažadėtą mačą su juo. ===== Anando kandidatūra ===== Bet [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] nustojo kalbėti apie mačą su [[Aleksejus Širovas|A. Širovu]] ir pareiškė norįs žaisti mačą su [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]]. Kai per interviu jo paklausė „kokiai organizacijai vadovaujant?“, jis atsakė: „ … manes nedomina organizacija. Gal kas pamena, kam vadovaujant buvo žaidžiamas mačas tarp [[Chosė Raulis Kapablanka|R. Kapablankos]] ir [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochino]]? … Anandas turi apsispręsti, jei jis nori žaisti su manim dėl tikro titulo, ar ne.“ Po [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyro]] [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] [[Spaudos konferencija|spaudos konferencijoje]] pranešė, kad jis pasitraukia iš „Šiuolaikinių šachmatų“ mačo su [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]] turėjusiu birželio mėn vykti [[Leonas (Ispanija)|Leono]] mieste [[Ispanija|Ispanijoje]]. Jis pareiškė: „Aš noriu organizatoriams pateikti pamoką, kaip reikia elgtis su pasaulio čempionu“. Jis turėjo galvoje ispanų derybininkų frazę „visiškai nepriimtina“ rašytinėje korespondencijoje dėl mačo sąlygų jo derybininkui. „Aš buvau sukrėstas išgirdęs šiuos žodžius“,- sakė jis. Po kelių savaičių [[Kanada|Kanados]] renginių organizatorius S. Grimauksas (S. Grimaux) pasiūlė surengti pasaulio čempionato mačą tarp [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] ir V. Anando. Jis turėjo prasidėti [[1999]] m. [[Spalis|spalio]] mėn. Sutikimą žaisti dalyviai turėjo duoti iki [[1999]] m. [[balandžio 23]] d. Prizinis fondas būtų buvęs 3 milijonai [[JAV]] [[Doleris|dolerių]]: du milijonai nugalėtojui ir vienas pralaimėjusiam. G. Kasparovas iš karto sutiko, bet iki nustatytos datos nebuvo [[Višvanatanas Anandas|V. Anando]] sutikimo. [[1999]] m. [[birželio 6]] d. S. Grimauksas pranešė, kad V. Anandas sutinka žaisti mačą su [[Garis Kasparovas|G. Kasparovu]]. Prieš tai, [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]] atsisakė pasirašyti su [[FIDE]] kontraktą žaisti [[Las Vegasas|Las Vegase]], tam kad tai netrukdytų mačui su G. Kasparovu. [[1999]] m. [[rugsėjo 14]] d., V. Anando vadybininkas K. Abrahamas pranešė [[Indija|Indijos]] [[Laikraštis|laikraščiams]], kad mačas su [[Garis Kasparovas|G. Kasparovu ]] dėl nepakankamo finansavimo 1999 m. nebus surengtas, nes Silikono slėnio korporacija, kuri turėjo finansuoti mačą, paskutinę minutę pasitraukė, dėl to, kad G. Kasparovas remiamas [[IBM]] kompanijos žaidė interneto mačą. S. Grimauksas per mėnesį nespėjo rasti kito rėmėjo, todėl mačas buvo atšauktas. [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]], kuris dėl būsimo mačo praleido Las Vegaso FIDE čempionatą, pareiškė: „Liūdna, kad čempionatas šiais metais neįvyks…“ 1999 m. [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] vadybininkas V. Ouvensas kritikavo šį K. Abrahamo pranešimą: „Misteris Abrahamas klysta, teigdamas, kad Silikono slėnio korporacija pasitraukė paskutinę minutę dėl interesų konflikto kilusio dėl G. Kasparovo – Mikrosofto mačo. Tai išsigalvojimas! Potencialus rėmėjas žinojo apie mačą… Mačas su Mikrosoftu jiems nebuvo problema“. [[1999]] m. [[spalio 1]] d. lemiamą žodį tarė S Grimauksas : „Deja, po daug mėnesių vykusių derybų su keliomis pagrindinėmis informacinių technologijų korporacijomis, kurios rodė norą remti pasaulio šachmatų čempionatą, nepavyko pasiekti susitarimo…. todėl organizacinis komitetas aptars su mačo dalyviais kaip galimą laiką – [[2000]] m. pradžią… Šiuo metu vyksta derybos su alternatyviais rėmėjais.“<ref>{{cite web |url=https://www.mark-weeks.com/chess/9899gkix.htm |title=Pasaulio šachmatų čempionatas. Pasaulio šachmatų Taryba 1998-99 m. |language=en |accessdate=2020 lie. 4 d |archive-date=2019-04-06 |archive-url=https://web.archive.org/web/20190406093806/https://www.mark-weeks.com/chess/9899gkix.htm |dead-url=unfit }}</ref> Taip žlugo ir šis mačas. ===== Kasparovas pasirenka Kramniką ===== [[2000]] m. pradžioje čempionas pasiūlė dėl titulo žaisti mačą [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikui]]. Šis iš karto, be kalbų, sutiko. Per porą dienų visi dokumentai buvo paruošti. === Pretendentas === Kaip apie galimą ateities pretendentą apie V. Kramniką pradėta kalbėti [[1994]] m., kai jis greitaisiais šachmatais [[Intel]] Didžiojo prizo „Kremliaus taurės“ ketvirtfinalyje nugalėjo [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]]. Tuo metu 19-metis [[Michailas Botvinikas|Botviniko]]-[[Garis Kasparovas|Kasparovo]] mokyklos auklėtinis jau buvo tvirtas [[Rusija|Rusijos]] rinktinės narys ir nuolat dalyvaudavo superturnyruose ([[1994]] m. [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] nugalėjo G. Kasparovą). [[1994]] m., nors ir būdamas tarp kandidatų, abejose „atšakose“: [[FIDE]] ir [[Profesionalių šachmatų asociacija|PŠA]], dideliems žygiams dar nebuvo pasiruošęs: iš abiejų organizacijų rengiamų [[Kandidatų mačai|kandidatų mačų]] iškrito ketvirtfinaliuose. Bet per sekančius dvejus metus jis pateko į stipriausių pasaulio žaidėjų tarpą. [[1996]] m. pagal reitingą pavijo [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]] (2775) Bet iki [[1997]] m. pabaigos, nei jam, nei bet kuriam kitam, nebuvo galimybių kovoti dėl pasaulio čempiono titulo. Tačiau, kai [[FIDE]] nusprendė pasaulio čempionatą rengti, kaip trumpų mačų atkrentamąsias varžybas, jis į [[1997]] m. [[Groningenas|Groningeną]] nevyko – nesiruošė jose dalyvauti. Po to, kai pralaimėjo [[Aleksejus Širovas|A. Širovui]] atrankos į pretendentus mačą, iš karto visi apie jo pretenzijas į „karūną“ užmiršo. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] toliau sėkmingai dalyvavo [[Turnyras|turnyruose]]. Pastoviai laimėdavo turnyrus Dortmunde, [[1997]] m. [[Dos Hermanas|Dos Hermane]], [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] turnyre [[Monakas|Monake]], [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte]], taip pat pirmąjį [[Intel]] Didyjį prizą. [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]] visados buvo viršutinėje turnyrų dalyje, tarp favoritų, tiesa, jam trūko tos didžiulės [[Garis Kasparovas|G. Kasparovo]] energijos, troškimo visur ir visada nugalėti. Tam tikra prasme, pasiūlymas žaisti mačą dėl titulo, jam buvo „likimo dovana“. V. Kramnikui teko išgyventi galingą [[Šachmatai|šachmatų]] visuomenės, kuri manė, kad pralaimėjęs mačą [[Aleksejus Širovas|A. Širovui]], jis nebeturi moralinės teisės žaisti mačo su G. Kasparovu, spaudimą. Nežiūrint to, [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] buvo pasiryžęs iškovoti pasaulio čempiono vardą ir visas jėgas atidavė pasiruošimui būsimajam mačui. === Čempionas === Prieš mačą su V. Kramniku čempionas buvo pasiekęs patį aukščiausią savo karjeroje reitingą – 2851 ir pastaruosius penkerius metus laimėdavo beveik visus stambius turnyrus. Jis [[1996]] m. laimėjo [[Dos Hermanas|Dos Hermane]], [[Gran Kanarijos las Palmas|Las Palmase]] (21 [[FIDE šachmatų turnyro kategorija|kategorijos]] turnyrai), [[Linaresas|Linarese]] ([[1997]]–[[2000]]), [[1999]] m. – Veik an Zee ir [[Sarajevas|Sarajeve]] ir [[2000]] m. [[Novgorodas|Novgorode]] ir [[Tilburgas|Tilburge]]. === Prognozės prieš mačą === Prieš mačą [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] ne kartą pažymėdavo, kad į pretendentus pasirinko sau nepatogiausią varžovą. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] buvo vos ne vienintelis šachmatininkas, kuris jo „nebijojo“ ir turėjo su juo lygų tarpusavio pergalių rezultatą klasikiniais šachmatais 3 : 3. [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] turnyruose V. Kramnikas ne kartą sėmingai kovojo su juo ir laimėdavo. Be to, kai [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]] padėjo [[Garis Kasparovas|Gariui]] [[1995 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas|1995 m. mače]] prieš [[Višvanatanas Anandas|V. Anandą]], galėjo stebėti kovos aukštame lygyje metodus ir gerokai studijuoti G. Kasparovo žaidimą. [[1998]] m. pabaigoje [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] ir V. Kramnikas žaibo mačą [[Maskva|Maskvoje]], kuris baigėsi 12 : 12. Jame pasaulio čempionui teko pasistengti pabaigoje, kad pasivytų išėjusį į priekį varžovą. Jau tame mače [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] iš dalies parodė kovos su G. Kasparovu būdus: be sąžinės graužimo iškeisdavo [[Valdovė (šachmatai)|valdoves]] ir žaisdavo ilgas [[Endšpilis|baigmes]], kuriose čempiono fantazijai nebebuvo kur išsiskleisti. Iš kitos pusės, prieš mačą [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] pareiškė, kad yra savo formos viršūnėje. Apie tai liudijo jo rezultatai ir [[Elo reitingas|reitingas]] – laimėjo iš eilės šesis superturnyrus, o [[1998]] m. laimėjo prieš [[Izraelis|Izraelio]] rinktinę (vidutinis [[Elo reitingas|reitingas]] 2600), surinkęs 7 taškus iš 8 galimų. Moralinė abiejų varžovų būklė buvo skirtinga. Jei [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] turėjo tikslą, dėl kurio jis buvo pasiruošęs aukoti bet ką, tai G. Kasparovui mačas buvo eilinis įvykis. 37-mečiui čempionui buvo nusibodę užsiiminėti organizacine veikla, kur vietoj dėkingumo išgirsti tik pretenzijas. Tarp kurių ir tokias, kad penkerius metus negina titulo. Buvo dar ir asmeninių nemalonumų. == Mačas dėl čempiono vardo == Jau 1-oje partijoje [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] parodė savo [[Debiutas (šachmatai)|debiutinės]] strategijos pagrindus žaidžiant [[Ispaniškoji partija|ispaniškąją partija]] juodosiomis figūromis pasirinkti nuobodžią „berlynietišką baigmę“, kurioje juodieji gauna „buką“, užtat be [[Valdovė (šachmatai)|valdovių]], truputį blogesnę padėtį. [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] baltosiomis nesugebėjo iš pirmo karto joje sudaryti varžovui sunkumų – lygiosios. Bet jau 2-oje partijoje pretendentas išėjo į priekį, kai paėmė [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininką]], „kurio geriau neimti“ ir išvedė čempioną iš pusiausvyros…. Jis buvo tikras, kad po [[Debiutas (šachmatai)|debiuto]] įgijo persvarą, bet iš karto savo pagrindiniame variante nepastebėjo puikios juodųjų idėjos. [[Endšpilis|Baigmėje]] V. Kramniko pozicija buvo tik truputį geresnė, bet G. Kasparovas gynėsi ne geriausiu būdu, be to dar ir prarado figūrą. 3-ioje ir ketvirtoje partijose vaizdas kartojosi: pretendentas juodosiomis lengvai išlaikydavo pusiausvyrą, o čempionas vaikščiojo ant bedugnės krašto. [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]] puikiai žaidė partiją, laimėjo figūrą, bet paskutiniu momentu atsitraukė ir [[Garis Kasparovas|Garis]] sugebėjo išsaugoti pustaškį. Matėsi, kad mačas vyksta su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniko]], kuris žaidžia pilna jėga, persvara. 5-oje partijoje čempionas pakeitė [[Debiutas (šachmatai)|debiutą]] – 1.c4 ir greitai įgijo didelę persvarą, bet pasirinko netinkamą planą ir turėtoji persvara ištirpo. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] tęsė spaudimą, žaisdamas baltaisiais: 6-oje partijoje prieš [[Ceitnotas|ceitnotą]] suklydo ir turėjo pralaimėti – bet lygiosios. Pretendentas mače išlaiko minimalią persvarą. 7-ojoje partijoje V. Kramnikas tiek nustebino savo [[Debiutas (šachmatai)|debiuto]] pasirinkimu varžovą, kad šis jau 7-ajame ėjime nustojo kovojęs. Bet 8-ojoje jis privertė pretendentą pajusti su kuo turi reikalų: čempiono puiki naujovė privertė [[Vladimiras Kramnikas|Vladimirą]] lįsti į aklą gynybą, bet eilinė grubi klaida sugadino paveikslą – lygiosios. {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !! 12 !! 13!!14!!15!! Taškai |- |[[ Garis Kasparovas]] || ½|| 0||½ ||½|| ½ ||½ ||½ ||½ ||½ ||0 ||½ ||½ ||½ ||½ ||½ ||6½ <br /> (+0,-2=13) |- |[[ Vladimiras Kramnikas]] ||½ || 1 ||½||½ ||½||½ ||½ ||½ ||½ ||1 ||½ ||½||½ ||½ ||½ ||8½ <br /> (+2,-0,=13) |- |} Devintoje vėl „Berlynas“ ir vėl lygiosios. Bet 10 –oji tapo bene prasčiausia iš visų čempiono mačuose dėl „karūnos“ žaistų partijų: jis juodaisiais, rinkosi ne geriausius tęsinius, o po to, grubiai suklydęs, pateko į beviltišką padėtį. Jau po 21 ėjimo juodieji drąsiai galėjo stabdyti laikrodį. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] padidino savo persvarą iki 6 : 4. Jam iki pergalės mače iš likusių 6 partijų reikėjo surinkti 2½ taško. Bet čia [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] „prabudo“… 11 – partijoje jis ilgai kankino varžovą (pretendentas šioje partijoje nežaidė „Berlyno“), tačiau lemiamo pozicijos pagerinimo jam nepavyko surasti. 12-osios partijos viduryje pretendentas sužaidė per daug optimistiškai ir čempionas, elegantiškai nukenksminęs jo iniciatyvą, įgijo rimtų šansų laimėti. Tačiau jo eilinė, vieno ėjimo, klaida iš karto privedė prie lygiųjų – mačo skirtumas nepakito – 5 : 7. Atrodo, kad po šios partijos G. Kasparovas pasijuto pasmerktas – lygiosios 14 ėjime. Bet V. Kramnikas per anksti atsipalaidavo – jį pradėjo veikti pergalės artumas… Pretendentas nepatikimai žaidė 14-ąją partiją ir po debiuto čempionas įgijo ryškią persvarą. Ieškodamas kontražaidimo jis paaukojo [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininką]] ir sukūrė konkrečių grasinimų, bet vistiek juodųjų galimybės laimėti buvo didelės. Bet čempionas suklydo artinantis 40-ajam ėjimui. Dar 20 ėjimų jis nesėkmingai bandė realizuoti atliekamą [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininką]], bet [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] atsilaikė – 6-8. Dabar [[Garis Kasparovas|G. Kasparovui]], norint išlaikyti titulą, reikėjo dviejų pergalių likusiose dviejose partijose – 15-ojoje ir 16-oje. Toks iššūkis nežiūrint to, kad iki tol pastoviai išleisdavo šansus, jo negąsdino. Čempionas ėmėsi darbo: pretendentas leido jam įgyti inciatyvą ir, po to, pateko į visai strategiškai beviltišką padėtį… Bet G. Kasparovas, kelintą jau kartą, vienu ėjimu praranda persvarą. Mačas baigėsi: Vladimiras Kramnikas surenka reikalingus pergalei 8½ taškus ir tampa klasikinių šachmatų pasaulio čempionu.<ref name= "ab"/> == Po mačo == Po Londono [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] mačo rezultatus apibendrino taip: „Pagrindinė priežastis buvo paitikėjimo praradimas, matėsi, kad [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] jaučiasi nepatogiai, o tai atsitiko dėl to, kad pirmą kartą per savo mačus (išskyrus [[1984 m. pasaulio šachmatų čempionatas|mačą 1984 m.]] su [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovu]]), jis suprato, kad šiuo metu [[Šachmatai|šachmatais]] žaidžia blogiau… Tai jį labiausiai slėgė. Manau, kad jis nuo to jausmo neišsilaisvino iki mačo pabaigos. Jis nei vienoje mačo partijoje pilnai manęs neapžaidė!“ [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]], be kitko, visų pirma matė iš pasaulio vedančiųjų šachmatininkų pusės – „suokalbį“ ir pasiruošusius padėti varžovui vos ne už dyką…. „ Pagrindinė mano pralaimėjimo priežastis buvo blogas pasiruošimas mačui lyginant su iš tikro puikiu (vertu nuostabos) mačo nugalėtojo pasiruošimu, pasakė mačo uždarymo metu G. Kasparovas. – Mano varžovas pasirinko keletą labai puikių strateginių sprendimų ir taip išmušė mane iš tų pozicijų, kuriose aš geriausiai žaidžiu. Mačas iš pat pradžių man susiklostė nepalankiai. Man teko dirbti po 10 val. per dieną, kad pilnai peržiūrėti [[Debiutas (šachmatai)|debiutinį]] pasiruošimą…“ == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=61813 2000 m. klasikinio pasaulio čempionato mačo Kasparovas – Kramnikas partijos] * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm Šachmatų čempionai] {{Pasauliošachmatųčempionatai}} 2gsozblkuem9sg0j7vntjt21qix5ped 0 430351 6667553 6652270 2022-08-20T07:22:40Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki '''2004 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas''', vyko [[2004]] [[rugsėjo 25]] – [[spalio 18]] d. Brisago mieste ([[Šveicarija]]). Tai buvo mačas tarp [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiro Kramniko]] ir [[Peteris Leko|Peterio Leko]]. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas surenka daugumą taškų iš 14 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 7 : 7 čempionas išlaiko titulą. Mačas baigėsi lygiosiomis 7 : 7 (+2 -2 =10) – [[Vladimiras Kramnikas]] išlaikė klasikinio pasaulio čempiono titulą.<ref>{{cite web| url= https://www.mark-weeks.com/chess/a3a4dnix.htm| authorlink= | title= Markas Vyksas. 2004 m. pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas tarp Kramniko ir Leko| language= en| accessdate= 2020 lie. 4 d| archive-date= 2019-04-25| archive-url= https://web.archive.org/web/20190425132422/https://www.mark-weeks.com/chess/a3a4dnix.htm| dead-url= unfit}}</ref> == Dalyviai == === Pretendento atranka === Nežiūrint to, kad [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] iš mačo su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniku]] taisyklių pats buvo išbraukęs punktą dėl mačo revanšo, tačiau dvejus metus siekė gauti teisę į revanšo mačą. Jis motyvavo tuo, kad [[2001]] m. dominavo superturnyruose: laimėjo Veik an Zee, [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] ir [[Astana|Astanoje]], kur paskutiniame rate, atsilikdamas pustaškiu nuo [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiro]], asmeniniame susitikime [[Garis Kasparovas|Garis]] įveikė jį. Tačiau V. Kramnikas, dėjęs parašą ant sutarties su „BrainGames“, laikėsi nuomonės, kad jis, kaip čempionas, turi jos laikytis ir privalo pravesti atrankos varžybas. Kas dėl moralinės skolos – G. Kasparovas jį buvo pasirinkęs be jokios atrankos – [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]], atlaikęs rimtą spaudimą, savo nuomonės neatsisakė. Jei [[Garis Kasparovas|Garis]] nori su juo žaisti, tegul laimi atrankos varžybas. Bet [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] jokiose atrankos varžybose dalyvauti nesiruošė. ==== Atrankos varžybos ==== [[2002]] metais [[liepos 6]] – 21 d. [[Dortmundas|Dortmunde]] vyko tradicinis taupymo kasų šachmatų superturnyras, kurio nugalėtojas gavo teisę į mačą su [[Vladimiras Kramnikas|V.Kramniku]] dėl klasikinio pasaulio čempiono titulo. ===== Dalyviai ===== Septyni žaidėjai buvo pakviesti pagal aukščiausią pasaulyje reitingą, kartu su organizatorių kviestu [[Vokiečiai|vokiečiu]] K. Lutcu, dalyvavo turnyre. Tačiau ne visi geriausieji dalyvavo. Aukščiausią reitingą turintis [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] atsisakė dalyvauti, teigdamas, kad teisę į revanšo mačą jis iškovojęs pagal [[2001]] m. [[Turnyras|turnyrų]] rezultatus. Antrojo aukščiausio reitingo savininkas [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]], atsisakė, nes buvo įsipareigojęs [[FIDE]] nedalyvauti kitų organizacijų rengiamame pasaulio čempionate. ===== Formatas ===== Žaidėjai buvo paskirstyti į dvi grupes – po keturis kiekvienoje ir grupėse žaidė po dvi partijas kiekvienas su kiekvienu. Po to, iš kiekvienos grupės po du geriausi žaidėjai žaidė nuo pusfinalio atkrentamuosius mačus iš keturių partijų. Žaidėjai buvo paskirstyti taip: nugalėtojas I grupėje pusfinalyje žaidžia su antros vietos žaidėju iš II grupės, nugalėtojas II grupėje pusfinalyje žaidžia su antros vietos žaidėju iš I grupės. Laiko kontrolė: pirmiesiems 40 ėjimų – 2 val. sekantiems 20 ėjimų – 1-a val. ir likusiems ėjimams – 30 min. Mačui pasibaigus lygiosiomis žaidžiami [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] mačai iš dviejų partijų, o jei ir vėl lygiosios – žaibo mačai.<ref>{{cite web| url= http://en.chessbase.com/post/dortmund-hosts-world-championship-qualifier| authorlink= | title= Dortmunte vyks kandidatų atranka pasaulio čempionato mačui| language= en| accessdate= 2020 lie. 4 d| archive-date= 2017-03-01| archive-url= https://web.archive.org/web/20170301040120/http://en.chessbase.com/post/dortmund-hosts-world-championship-qualifier| dead-url= unfit}}</ref> ===== Turnyrai ===== Pirma grupė {| class="prettytable" ! Vieta !! Žaidėjas !! Reitingas!! 01 !! 02 !! 03!! 04|| Taškai |- bgcolor="#ddffcc" |1 ||{{Flagicon|ESP}} [[Aleksejus Širovas]] ||2697 ||style="background:Silver"| ||1||1½ ||1½ || align=center| 4 |- bgcolor="#ddffcc" |2 ||{{Flagicon|BUL}} [[Veselinas Topalovas]] ||2745||1 ||style="background:Silver"| ||1½ ||1½ || align=center| 4 |- |3 ||{{Flagicon|ISR}} [[Borisas Gelfandas]] ||2710||½ ||½ ||style="background:Silver"| ||1½ ||align=center| 2½ |- |4 ||{{Flagicon|GER}} Kristoferis Lucas ||2655||½ ||½ ||½ ||style="background:Silver"| || align=center| 1½ |- |} Dėl pirmos vietos A. Širovas žaidė mačą su V. Topalovu. Mačą 1½ : ½ laimėjo A. Širovas. Antra grupė {| class="prettytable" ! Vieta !! Žaidėjas !! Reitingas!! 01 !! 02 !! 03!! 04!! Taškai |- bgcolor="#ddffcc" |1 ||{{Flagicon|RUS}} Jevgenijus Barejevas ||2726 ||style="background:Silver"| ||1||1 ||2 || align=center| 4 |- bgcolor="#ddffcc" |2 ||{{Flagicon|HUN}} [[Peteris Leko]] ||2722||1 ||style="background:Silver"| ||1½ ||1|| align=center| 3½ |- |3 ||{{Flagicon|ENG}} Michaelis Adamsas ||2752||1 ||½ ||style="background:Silver"| ||1 ||align=center| 2½ |- |4 ||{{Flagicon|RUS}} [[Aleksandras Morozevičius]] ||27165||0 ||1 ||1 ||style="background:Silver"| || align=center| 2 |- |} ===== Mačai ===== {{4TeamBracket | RD1 =Pusfinalis | RD2 =Finalas | group1 = | group2 = | team-width = 200 | score-width = 30 <!-- Pusfinaliai--> | RD1-team1 = {{flagicon|HUN}} [[Peteris Leko]] | RD1-score1 =2½ | RD1-team2 ={{flagicon|ESP}} [[Aleksejus Širovas]] | RD1-score2 = ½ | RD1-team3 ={{flagicon|BUL}} [[Veselinas Topalovas]] | RD1-score3 =3½ | RD1-team4 ={{flagicon|RUS}} Jevgenijus Barejevas | RD1-score4 =2½ <!-- Finalas--> | RD2-team1 ={{flagicon|HUN}} [[Peteris Leko]] | RD2-score1 =2½ | RD2-team2 ={{flagicon|BUL}} [[Veselinas Topalovas]] | RD2-score2 =1½ }} V. Topalovo – J. Barejevo mačas pasibaigė lygiosiomis 2 : 2. V. Topalovas laimėjo greitųjų partijų mačą 1½ : ½. [[Peteris Leko|P. Leko]] laimėjo atrankos mačus ir iškovojo teisę žaisti mačą su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniku]] dėl pasaulio čempiono titulo.<ref>{{cite web| url= http://www.mark-weeks.com/chess/a1a2esix.htm| authorlink= Markas Vyksas| title= Markas Vyksas. 2002 m. kandidatų turnyras| language= en| accessdate= 2020 lie. 4 d| archive-date= 2018-07-07| archive-url= https://web.archive.org/web/20180707032321/http://www.mark-weeks.com/chess/a1a2esix.htm| dead-url= unfit}}</ref> === Pretendentas === [[Peteris Leko]] (gimęs [[1979]] m. [[rugsėjo 8]] d.) buvo stebuklingas vaikas – kai jam buvo 14 metų, 4 mėnesiai ir 22 dienos, jis tapo jauniausiu [[Didmeistris|didmeistriu]] pasaulyje. O 15-kos metų - pradėjo važinėti po superturnyrus, varžovams siūlydamas lygiąsias, dėl ko buvo pramintas „lygiuku“! [[1999]] m. P. Leko laimėjo savo pirmąjį superturnyrą [[Dortmundas|Dortmunde]], kur aplenkė [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniką]], [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovą]], [[Višvanatanas Anandas|V. Anandą]]. [[XXI amžius|XXI amžiuje]] [[Peteris Leko|Peteris]] – jau tarp geriausių pasaulio žaidėjų. [[2001]] m. [[Budapeštas|Budapešte]] jis žaidė [[greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] mačą su V. Kramniku – 5 : 7. Bet visa tai nepalyginama su P. Leko pasiekimais [[2002]] metais: pavasarį [[Dubajus|Dubajuje]] laimėjo Didžiojo prizo varžybas [[Greitieji šachmatai|greitaisiais šachmatais]], o vasarą [[Dortmundas|Dortmunde]] iškovojo teisę žaisti mačą dėl šachmatų „karūnos“ su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniku]]. Pastarasias varžybas [[Vengrai|vengras]] pradėjo pralaimėjimu J. Barejevui, bet užėmęs grupėje 2-ąją vietą, varžovamas nepaliko šansų atkrentamuose mačuose: pusfinalyje įveikė [[Aleksejus Širovas|A. Širovą]] 2½ :½, o finale [[Veselinas Topalovas|V. Topalovą]] 2½ : 1½. Pasiruošimui mačui dėl čempiono vardo pradėjo [[2003]] m. [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]], kur aplenkęs 2½ taško [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]], pasidalijo pirmąją vietą su V. Kramniku. Tačiau po to buvo nesėkmingi turnyrai [[Budapeštas|Budapešte]] ir [[Dortmundas|Dortmunde]]. [[2004]] m. [[Peteris Leko|P. Leko]] užėmė 2-ąją vietą Veik an Zee (1-ąją – V. Anandas) ir [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] (nugalėjo [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]]). Atkrentamosiose varžybose Dortmunde pusfinalyje nusileido V. Anandui, o mače dėl 3-iosios dar ir [[Piotras Svidleris|P. Svidleriui]]. === Čempionas === Kramnikui beieškant čempionato mačo rėmėjų, praėjo beveik dveji metai, tad kova dėl „karūnos“ (tuo metu Braingames baigė savo veiklą ir mačo kontrolę įsigijo „Einšteino grupė“) prasidėjo tik [[2004]] metais [[Šveicarija|Šveicarijos]] miestelyje Brisago. Ketveri metai tarp mačų su [[Garis Kasparovas|G. Kasparovu]] ir P. Leko prabėgo visai ne lengvai – jam teko įveikti iškilusias didžiules ne visai šachmatines užduotis, dėl ko vos nesugadino savo sveikatos, o rezultatai prie lentos ėmė kristi. [[2001]] m. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] dar tebebuvo formoje: nusileidęs G. Kasparovui Veik an Zee ir [[Astana|Astanoje]], jis buvo pirmas [[Dortmundas|Dortmunde]] ir [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] turnyruose – [[Monakas|Monake]], [[Ciurichas|Ciuriche]] (finale laimėjo prieš [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]] (1½ : ½) ir [[Maincas|Maince]] sužaidė lygiosiomis 5 : 5 mačą su [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]]. Metų pabaigoje [[Michailas Botvinikas|M. Botviniko]] atminimo turnyre [[Maskva|Maskvoje]] sužaidė mačų su G. Kasparovu: klasikiniais šachmatais (2 : 2), [[Greitieji šachmatai|greitaisiais]] (3:3) ir žaibo (3½ : 6½). Visi [[2002]] m. metai praėjo besiruošiant mačui su [[Kompiuteris|kompiuterine]] programa Deep Fritz. Šis mačas baigėsi – 4 : 4. [[2003]] nesėkmingai žaidė Veik an Zee, kur surinko 7 taškus iš 13, tačiau, aplenkęs [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]] pasidalijo 1-ąją vietą su P. Leko [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] – 7 iš 12. [[Dortmundas|Dortmunde]] jį aplenkė V. Bologanas, [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] finale Cap d’Agde kurorte [[Prancūzija|Prancūzijoj]] – [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]]. [[2004]] m. vėl nesėkmė Veik an Zee, bet buvo pergalės [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] ir [[Monakas|Monake]]. Prieš mačą paskutiniame atkrerntamųjų mačų varžybose Dortmunde finale pralaimėjo V. Anandui – 1½ : 2½. === Prognozės prieš mačą === [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniko]] galimybės buvo vertinamos aukščiau. Jis pagal rezultatus ir reitingą lenkė varžovą, bet įrodinėti, kas stipresnis reikėjo mače. Asmeninis santykis (1 : 2) su [[Vengrai|vengru]] ir jo žaidimo būdas nepaliko abejonių, kad pergalė nebus tokia jau paprasta. Mačo varžovai vienas kitam jautė pernelyg gilią pagarbą, tarp jų buvo geri santykiai ir net turėjo tą patį vadybininką…. Jei panagrinėti jų pasisakymus prieš mačą; tai tiek [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]], tiek [[Peteris Leko|P. Leko]] – abu matė savo varžovą, kaip idealų mačo kovotoją… Prieš mačo pradžią [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] sakė: „[[Peteris Leko|Leko]] – puikus gynėjas, jis nedaro nereikalingų klaidų. Aišku, jis neturi tokios puolamosios galios, kaip [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]], bet kai kuriuos elementus atlieka geriau už [[Garis Kasparovas|Garį]]… “ == Mačas dėl čempiono vardo == Pradžioje netikėtai [[Vladimiras Kramnikas|V.Kramnikas]] laimėjo 1-ąją partiją: jis perėjo į apyligę [[Endšpilis|baigmę]], kurioje, kažkokiu momentu, [[Peteris Leko|P. Leko]] nervai neatlaikė. Bet 2-ojoje partijoje kovos nesigavo: čempionas nenorėjo pereiti į „[[Maršalo ataka|Maršalą]]“ ir tenkinosi lygiosiomis. Po neįdomios 3-iosios partijos pretendentas suprato, kad jam laikas žaisti 1.d4 ėjimą, kurio iki Brisago mačo nebuvo naudojęs nei vienoj turnyrinėj partijoje. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]], paveiktas šoko, kad varžovas išdrįso pradėti partiją [[Valdovė (šachmatai)|valdovės]] [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininku]], vos truputi prastesnėje pėstininkų viename flange baigmėje, žaidė nepatikimai ir padovanojo [[Peteris Leko|P. Leko]] pergalę. Mačo rezultatas tapo lygus 2½ : 2½. Pretendento strategija aiškesnė tapo po 6-os partijos, kurioje [[Peteris Leko|Peteris]], gavęs geresnę poziciją, turėdamas daugiau laiko, netikėtai pasiūlo varžovui lygiąsias. Tai parodė, kad jo bendroji nuostata: nerizikuoti dėl smulkmenų, žaisti iki galo tik aiškiais momentais. Pabaigoje tokia strategija padarys jam meškos paslaugą. {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !! 12 !! 13!!14!! Taškai |- |[[ Vladimiras Kramnikas]] || style=background:#B2BEB5| 1|| ½||style=background:#B2BEB5|½ ||½||style=background:#B2BEB5|0 ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||0 ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||1 || '''7''' (+2,-2=10) |- |[[ Peteris Leko]] ||0 ||style=background:#B2BEB5| ½ ||½||style=background:#B2BEB5|½ ||1 ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|1 ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|½||½ ||style=background:#B2BEB5|0 || '''7''' (+2,-2,=10) |- |} 7-oje partijoje V. Kramnikas po [[Debiutas (šachmatai)|debiuto]] gavo lygią padėtį, o 8-oje apsisprendė žaisti prieš [[Maršalo ataka|Maršalo ataką]]. Padėjėjai buvo pateikę preliminarius analizus, tačiau [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]], nieko netikrindamas, žaidė pabrėžtinai greitai. Jis vieną tikslą pasiekė: [[Peteris Leko|P. Leko]] pateko į [[Ceitnotas|ceitnotą]], bet pretendentui lemiamos kombinacijos apskaičiavimui pakako laiko… Unikalus atvejis: čempionas baltaisiais pralaimėjo per 20 ėjimų, iš esmės, nepadaręs nei vieno savo ėjimo. Priedo, dar persišaldė ir susirgo angina. [[Peteris Leko|P. Leko]] išėjo į priekį – 4½ :3½ – psichologinė inciatyva buvo jo pusėje. Bet padidinti savo pranašumą [[Vengrai|vengras]] net nepasistengė! Greitos lygiosios 9-oje partijoje, tiesa, 10-oje pretendentas strategiškai labai rizikavo. Deja, [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikui]] nebuvo jėgų kovoti – lygiosios. 11-oje P. Leko baltosiomis figūromis „pasiekia“ lygiąsias, o 12-oje, kai pasveikęs čempionas lindo į kovą, sutiko taikiai baigti partiją, turėdamas dviem pėstininkais daugiau. V. Kramnikas žaidė 13-ąją partiją, nekreipdamas į riziką ir P. Leko neišlaikė spaudimo – čempionas įgijo rimtą persvarą ir šansų pergalei, bet, kai [[Peteris Leko|Peterį]] privertė vieninteliais ėjimais gintis, jis tai darė nepriekaištingai – lygiosios. „Karūnos likimas sprendėsi paskutinėje partijoje. Čempionas pasirinko nepavojingą [[Karo-Kano gynyba|Karo-Kano gynybos]] variantą: nuo lentos dingo [[Valdovė (šachmatai)|valdovės]], bet ir esant mažai figūrų, [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] sugebėjo apžaisti varžovą! Kai iki mato liko du ėjimai, pretendentas pasidavė. Mačo rezultatas tapo lygus – 7 : 7 ir [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] išlaikė savo čempiono titulą. == Po mačo == „Aš pralaimėjau pirmąją ir paskutinę mačo partiją. Tai buvo partijos, kurias lengvai galėjau baigti lygiosiomis, jei jos būtų žaistos mačo viduryje, – nelinksmai po mačo pažymėjo P. Leko. – Labai gaila, kad aš pralaimėjau ne prie lentos, o savyje, savo smegenyse. Paskutinėje partijoje adrenalino lygis buvo toks aukštas, kad niekaip negalėjau išlaikyti aiškios galvos. O mano varžovas sužaidė idealiai! Viskas buvo mano rankose, pabaigoje pritrūko tiek nedaug…“ „Matyt P. Lekui, kai jis buvo taip arti sėkmės, neatlaikė nervinė sistema, – komentavo [[Vasilijus Smyslovas]]. – Na, o [[Vladimiras Kramnikas|Kramnikas]], priešingai, parodė savo geriausias sportines savybes ir kūrybines galimybes paskutinėje mačo partijoje!“ [[Borisas Gelfandas]] nurodė dar vieną priežastį: abu jie per dau pasitikėjo [[Kompiuteris|kompiuteriu]]: „ Mačo pabaigoje, kai [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]] pradėjo žaisti savo galva ir ėjo į atvirą žaidimą, jo persvara tapo tiesiog didžiulė…“<ref>{{cite web |url=http://moscow2012.fide.com/en/history/149 |title=Vladimiras Kramnikas - Peteris Leko |language=en |accessdate=2020 bir. 29 d |archive-date=2012-04-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120424054557/http://moscow2012.fide.com/en/history/149 |dead-url=unfit }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == [http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=41138 2004 m. klasikinio pasaulio čempionato mačo Kramnikas – Leko partijos] [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm Šachmatų čempionai] {{Pasauliošachmatųčempionatai}} h84ekuglexfkiysi5xo5c5jps50tgcy 6667554 6667553 2022-08-20T07:25:10Z AndriejūnasK 61292 /* Pretendento atranka */ wikitext text/x-wiki '''2004 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas''', vyko [[2004]] [[rugsėjo 25]] – [[spalio 18]] d. Brisago mieste ([[Šveicarija]]). Tai buvo mačas tarp [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiro Kramniko]] ir [[Peteris Leko|Peterio Leko]]. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas surenka daugumą taškų iš 14 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 7 : 7 čempionas išlaiko titulą. Mačas baigėsi lygiosiomis 7 : 7 (+2 -2 =10) – [[Vladimiras Kramnikas]] išlaikė klasikinio pasaulio čempiono titulą.<ref>{{cite web| url= https://www.mark-weeks.com/chess/a3a4dnix.htm| authorlink= | title= Markas Vyksas. 2004 m. pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas tarp Kramniko ir Leko| language= en| accessdate= 2020 lie. 4 d| archive-date= 2019-04-25| archive-url= https://web.archive.org/web/20190425132422/https://www.mark-weeks.com/chess/a3a4dnix.htm| dead-url= unfit}}</ref> == Dalyviai == === Pretendento atranka === Nežiūrint to, kad [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] iš mačo su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniku]] taisyklių pats buvo išbraukęs punktą dėl mačo revanšo, tačiau dvejus metus siekė gauti teisę į revanšo mačą. Jis motyvavo tuo, kad [[2001]] m. dominavo superturnyruose: laimėjo [[Pajūrio Veikas|Pajūrio Veike]], [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] ir [[Astana|Astanoje]], kur paskutiniame rate, atsilikdamas pustaškiu nuo [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiro]], asmeniniame susitikime [[Garis Kasparovas|Garis]] įveikė jį. Tačiau V. Kramnikas, dėjęs parašą ant sutarties su „BrainGames“, laikėsi nuomonės, kad jis, kaip čempionas, turi jos laikytis ir privalo pravesti atrankos varžybas. Kas dėl moralinės skolos – G. Kasparovas jį buvo pasirinkęs be jokios atrankos – [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]], atlaikęs rimtą spaudimą, savo nuomonės neatsisakė. Jei [[Garis Kasparovas|Garis]] nori su juo žaisti, tegul laimi atrankos varžybas. Bet [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] jokiose atrankos varžybose dalyvauti nesiruošė. ==== Atrankos varžybos ==== [[2002]] metais [[liepos 6]] – 21 d. [[Dortmundas|Dortmunde]] vyko tradicinis taupymo kasų šachmatų superturnyras, kurio nugalėtojas gavo teisę į mačą su [[Vladimiras Kramnikas|V.Kramniku]] dėl klasikinio pasaulio čempiono titulo. ===== Dalyviai ===== Septyni žaidėjai buvo pakviesti pagal aukščiausią pasaulyje reitingą, kartu su organizatorių kviestu [[Vokiečiai|vokiečiu]] K. Lutcu, dalyvavo turnyre. Tačiau ne visi geriausieji dalyvavo. Aukščiausią reitingą turintis [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] atsisakė dalyvauti, teigdamas, kad teisę į revanšo mačą jis iškovojęs pagal [[2001]] m. [[Turnyras|turnyrų]] rezultatus. Antrojo aukščiausio reitingo savininkas [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]], atsisakė, nes buvo įsipareigojęs [[FIDE]] nedalyvauti kitų organizacijų rengiamame pasaulio čempionate. ===== Formatas ===== Žaidėjai buvo paskirstyti į dvi grupes – po keturis kiekvienoje ir grupėse žaidė po dvi partijas kiekvienas su kiekvienu. Po to, iš kiekvienos grupės po du geriausi žaidėjai žaidė nuo pusfinalio atkrentamuosius mačus iš keturių partijų. Žaidėjai buvo paskirstyti taip: nugalėtojas I grupėje pusfinalyje žaidžia su antros vietos žaidėju iš II grupės, nugalėtojas II grupėje pusfinalyje žaidžia su antros vietos žaidėju iš I grupės. Laiko kontrolė: pirmiesiems 40 ėjimų – 2 val. sekantiems 20 ėjimų – 1-a val. ir likusiems ėjimams – 30 min. Mačui pasibaigus lygiosiomis žaidžiami [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] mačai iš dviejų partijų, o jei ir vėl lygiosios – žaibo mačai.<ref>{{cite web| url= http://en.chessbase.com/post/dortmund-hosts-world-championship-qualifier| authorlink= | title= Dortmunte vyks kandidatų atranka pasaulio čempionato mačui| language= en| accessdate= 2020 lie. 4 d| archive-date= 2017-03-01| archive-url= https://web.archive.org/web/20170301040120/http://en.chessbase.com/post/dortmund-hosts-world-championship-qualifier| dead-url= unfit}}</ref> ===== Turnyrai ===== Pirma grupė {| class="prettytable" ! Vieta !! Žaidėjas !! Reitingas!! 01 !! 02 !! 03!! 04|| Taškai |- bgcolor="#ddffcc" |1 ||{{Flagicon|ESP}} [[Aleksejus Širovas]] ||2697 ||style="background:Silver"| ||1||1½ ||1½ || align=center| 4 |- bgcolor="#ddffcc" |2 ||{{Flagicon|BUL}} [[Veselinas Topalovas]] ||2745||1 ||style="background:Silver"| ||1½ ||1½ || align=center| 4 |- |3 ||{{Flagicon|ISR}} [[Borisas Gelfandas]] ||2710||½ ||½ ||style="background:Silver"| ||1½ ||align=center| 2½ |- |4 ||{{Flagicon|GER}} Kristoferis Lucas ||2655||½ ||½ ||½ ||style="background:Silver"| || align=center| 1½ |- |} Dėl pirmos vietos A. Širovas žaidė mačą su V. Topalovu. Mačą 1½ : ½ laimėjo A. Širovas. Antra grupė {| class="prettytable" ! Vieta !! Žaidėjas !! Reitingas!! 01 !! 02 !! 03!! 04!! Taškai |- bgcolor="#ddffcc" |1 ||{{Flagicon|RUS}} Jevgenijus Barejevas ||2726 ||style="background:Silver"| ||1||1 ||2 || align=center| 4 |- bgcolor="#ddffcc" |2 ||{{Flagicon|HUN}} [[Peteris Leko]] ||2722||1 ||style="background:Silver"| ||1½ ||1|| align=center| 3½ |- |3 ||{{Flagicon|ENG}} Michaelis Adamsas ||2752||1 ||½ ||style="background:Silver"| ||1 ||align=center| 2½ |- |4 ||{{Flagicon|RUS}} [[Aleksandras Morozevičius]] ||27165||0 ||1 ||1 ||style="background:Silver"| || align=center| 2 |- |} ===== Mačai ===== {{4TeamBracket | RD1 =Pusfinalis | RD2 =Finalas | group1 = | group2 = | team-width = 200 | score-width = 30 <!-- Pusfinaliai--> | RD1-team1 = {{flagicon|HUN}} [[Peteris Leko]] | RD1-score1 =2½ | RD1-team2 ={{flagicon|ESP}} [[Aleksejus Širovas]] | RD1-score2 = ½ | RD1-team3 ={{flagicon|BUL}} [[Veselinas Topalovas]] | RD1-score3 =3½ | RD1-team4 ={{flagicon|RUS}} Jevgenijus Barejevas | RD1-score4 =2½ <!-- Finalas--> | RD2-team1 ={{flagicon|HUN}} [[Peteris Leko]] | RD2-score1 =2½ | RD2-team2 ={{flagicon|BUL}} [[Veselinas Topalovas]] | RD2-score2 =1½ }} V. Topalovo – J. Barejevo mačas pasibaigė lygiosiomis 2 : 2. V. Topalovas laimėjo greitųjų partijų mačą 1½ : ½. [[Peteris Leko|P. Leko]] laimėjo atrankos mačus ir iškovojo teisę žaisti mačą su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniku]] dėl pasaulio čempiono titulo.<ref>{{cite web| url= http://www.mark-weeks.com/chess/a1a2esix.htm| authorlink= Markas Vyksas| title= Markas Vyksas. 2002 m. kandidatų turnyras| language= en| accessdate= 2020 lie. 4 d| archive-date= 2018-07-07| archive-url= https://web.archive.org/web/20180707032321/http://www.mark-weeks.com/chess/a1a2esix.htm| dead-url= unfit}}</ref> === Pretendentas === [[Peteris Leko]] (gimęs [[1979]] m. [[rugsėjo 8]] d.) buvo stebuklingas vaikas – kai jam buvo 14 metų, 4 mėnesiai ir 22 dienos, jis tapo jauniausiu [[Didmeistris|didmeistriu]] pasaulyje. O 15-kos metų - pradėjo važinėti po superturnyrus, varžovams siūlydamas lygiąsias, dėl ko buvo pramintas „lygiuku“! [[1999]] m. P. Leko laimėjo savo pirmąjį superturnyrą [[Dortmundas|Dortmunde]], kur aplenkė [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniką]], [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovą]], [[Višvanatanas Anandas|V. Anandą]]. [[XXI amžius|XXI amžiuje]] [[Peteris Leko|Peteris]] – jau tarp geriausių pasaulio žaidėjų. [[2001]] m. [[Budapeštas|Budapešte]] jis žaidė [[greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] mačą su V. Kramniku – 5 : 7. Bet visa tai nepalyginama su P. Leko pasiekimais [[2002]] metais: pavasarį [[Dubajus|Dubajuje]] laimėjo Didžiojo prizo varžybas [[Greitieji šachmatai|greitaisiais šachmatais]], o vasarą [[Dortmundas|Dortmunde]] iškovojo teisę žaisti mačą dėl šachmatų „karūnos“ su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniku]]. Pastarasias varžybas [[Vengrai|vengras]] pradėjo pralaimėjimu J. Barejevui, bet užėmęs grupėje 2-ąją vietą, varžovamas nepaliko šansų atkrentamuose mačuose: pusfinalyje įveikė [[Aleksejus Širovas|A. Širovą]] 2½ :½, o finale [[Veselinas Topalovas|V. Topalovą]] 2½ : 1½. Pasiruošimui mačui dėl čempiono vardo pradėjo [[2003]] m. [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]], kur aplenkęs 2½ taško [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]], pasidalijo pirmąją vietą su V. Kramniku. Tačiau po to buvo nesėkmingi turnyrai [[Budapeštas|Budapešte]] ir [[Dortmundas|Dortmunde]]. [[2004]] m. [[Peteris Leko|P. Leko]] užėmė 2-ąją vietą Veik an Zee (1-ąją – V. Anandas) ir [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] (nugalėjo [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]]). Atkrentamosiose varžybose Dortmunde pusfinalyje nusileido V. Anandui, o mače dėl 3-iosios dar ir [[Piotras Svidleris|P. Svidleriui]]. === Čempionas === Kramnikui beieškant čempionato mačo rėmėjų, praėjo beveik dveji metai, tad kova dėl „karūnos“ (tuo metu Braingames baigė savo veiklą ir mačo kontrolę įsigijo „Einšteino grupė“) prasidėjo tik [[2004]] metais [[Šveicarija|Šveicarijos]] miestelyje Brisago. Ketveri metai tarp mačų su [[Garis Kasparovas|G. Kasparovu]] ir P. Leko prabėgo visai ne lengvai – jam teko įveikti iškilusias didžiules ne visai šachmatines užduotis, dėl ko vos nesugadino savo sveikatos, o rezultatai prie lentos ėmė kristi. [[2001]] m. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] dar tebebuvo formoje: nusileidęs G. Kasparovui Veik an Zee ir [[Astana|Astanoje]], jis buvo pirmas [[Dortmundas|Dortmunde]] ir [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] turnyruose – [[Monakas|Monake]], [[Ciurichas|Ciuriche]] (finale laimėjo prieš [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]] (1½ : ½) ir [[Maincas|Maince]] sužaidė lygiosiomis 5 : 5 mačą su [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]]. Metų pabaigoje [[Michailas Botvinikas|M. Botviniko]] atminimo turnyre [[Maskva|Maskvoje]] sužaidė mačų su G. Kasparovu: klasikiniais šachmatais (2 : 2), [[Greitieji šachmatai|greitaisiais]] (3:3) ir žaibo (3½ : 6½). Visi [[2002]] m. metai praėjo besiruošiant mačui su [[Kompiuteris|kompiuterine]] programa Deep Fritz. Šis mačas baigėsi – 4 : 4. [[2003]] nesėkmingai žaidė Veik an Zee, kur surinko 7 taškus iš 13, tačiau, aplenkęs [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]] pasidalijo 1-ąją vietą su P. Leko [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] – 7 iš 12. [[Dortmundas|Dortmunde]] jį aplenkė V. Bologanas, [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] finale Cap d’Agde kurorte [[Prancūzija|Prancūzijoj]] – [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]]. [[2004]] m. vėl nesėkmė Veik an Zee, bet buvo pergalės [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] ir [[Monakas|Monake]]. Prieš mačą paskutiniame atkrerntamųjų mačų varžybose Dortmunde finale pralaimėjo V. Anandui – 1½ : 2½. === Prognozės prieš mačą === [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniko]] galimybės buvo vertinamos aukščiau. Jis pagal rezultatus ir reitingą lenkė varžovą, bet įrodinėti, kas stipresnis reikėjo mače. Asmeninis santykis (1 : 2) su [[Vengrai|vengru]] ir jo žaidimo būdas nepaliko abejonių, kad pergalė nebus tokia jau paprasta. Mačo varžovai vienas kitam jautė pernelyg gilią pagarbą, tarp jų buvo geri santykiai ir net turėjo tą patį vadybininką…. Jei panagrinėti jų pasisakymus prieš mačą; tai tiek [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]], tiek [[Peteris Leko|P. Leko]] – abu matė savo varžovą, kaip idealų mačo kovotoją… Prieš mačo pradžią [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] sakė: „[[Peteris Leko|Leko]] – puikus gynėjas, jis nedaro nereikalingų klaidų. Aišku, jis neturi tokios puolamosios galios, kaip [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]], bet kai kuriuos elementus atlieka geriau už [[Garis Kasparovas|Garį]]… “ == Mačas dėl čempiono vardo == Pradžioje netikėtai [[Vladimiras Kramnikas|V.Kramnikas]] laimėjo 1-ąją partiją: jis perėjo į apyligę [[Endšpilis|baigmę]], kurioje, kažkokiu momentu, [[Peteris Leko|P. Leko]] nervai neatlaikė. Bet 2-ojoje partijoje kovos nesigavo: čempionas nenorėjo pereiti į „[[Maršalo ataka|Maršalą]]“ ir tenkinosi lygiosiomis. Po neįdomios 3-iosios partijos pretendentas suprato, kad jam laikas žaisti 1.d4 ėjimą, kurio iki Brisago mačo nebuvo naudojęs nei vienoj turnyrinėj partijoje. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]], paveiktas šoko, kad varžovas išdrįso pradėti partiją [[Valdovė (šachmatai)|valdovės]] [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininku]], vos truputi prastesnėje pėstininkų viename flange baigmėje, žaidė nepatikimai ir padovanojo [[Peteris Leko|P. Leko]] pergalę. Mačo rezultatas tapo lygus 2½ : 2½. Pretendento strategija aiškesnė tapo po 6-os partijos, kurioje [[Peteris Leko|Peteris]], gavęs geresnę poziciją, turėdamas daugiau laiko, netikėtai pasiūlo varžovui lygiąsias. Tai parodė, kad jo bendroji nuostata: nerizikuoti dėl smulkmenų, žaisti iki galo tik aiškiais momentais. Pabaigoje tokia strategija padarys jam meškos paslaugą. {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !! 12 !! 13!!14!! Taškai |- |[[ Vladimiras Kramnikas]] || style=background:#B2BEB5| 1|| ½||style=background:#B2BEB5|½ ||½||style=background:#B2BEB5|0 ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||0 ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||1 || '''7''' (+2,-2=10) |- |[[ Peteris Leko]] ||0 ||style=background:#B2BEB5| ½ ||½||style=background:#B2BEB5|½ ||1 ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|1 ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|½||½ ||style=background:#B2BEB5|0 || '''7''' (+2,-2,=10) |- |} 7-oje partijoje V. Kramnikas po [[Debiutas (šachmatai)|debiuto]] gavo lygią padėtį, o 8-oje apsisprendė žaisti prieš [[Maršalo ataka|Maršalo ataką]]. Padėjėjai buvo pateikę preliminarius analizus, tačiau [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]], nieko netikrindamas, žaidė pabrėžtinai greitai. Jis vieną tikslą pasiekė: [[Peteris Leko|P. Leko]] pateko į [[Ceitnotas|ceitnotą]], bet pretendentui lemiamos kombinacijos apskaičiavimui pakako laiko… Unikalus atvejis: čempionas baltaisiais pralaimėjo per 20 ėjimų, iš esmės, nepadaręs nei vieno savo ėjimo. Priedo, dar persišaldė ir susirgo angina. [[Peteris Leko|P. Leko]] išėjo į priekį – 4½ :3½ – psichologinė inciatyva buvo jo pusėje. Bet padidinti savo pranašumą [[Vengrai|vengras]] net nepasistengė! Greitos lygiosios 9-oje partijoje, tiesa, 10-oje pretendentas strategiškai labai rizikavo. Deja, [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikui]] nebuvo jėgų kovoti – lygiosios. 11-oje P. Leko baltosiomis figūromis „pasiekia“ lygiąsias, o 12-oje, kai pasveikęs čempionas lindo į kovą, sutiko taikiai baigti partiją, turėdamas dviem pėstininkais daugiau. V. Kramnikas žaidė 13-ąją partiją, nekreipdamas į riziką ir P. Leko neišlaikė spaudimo – čempionas įgijo rimtą persvarą ir šansų pergalei, bet, kai [[Peteris Leko|Peterį]] privertė vieninteliais ėjimais gintis, jis tai darė nepriekaištingai – lygiosios. „Karūnos likimas sprendėsi paskutinėje partijoje. Čempionas pasirinko nepavojingą [[Karo-Kano gynyba|Karo-Kano gynybos]] variantą: nuo lentos dingo [[Valdovė (šachmatai)|valdovės]], bet ir esant mažai figūrų, [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] sugebėjo apžaisti varžovą! Kai iki mato liko du ėjimai, pretendentas pasidavė. Mačo rezultatas tapo lygus – 7 : 7 ir [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] išlaikė savo čempiono titulą. == Po mačo == „Aš pralaimėjau pirmąją ir paskutinę mačo partiją. Tai buvo partijos, kurias lengvai galėjau baigti lygiosiomis, jei jos būtų žaistos mačo viduryje, – nelinksmai po mačo pažymėjo P. Leko. – Labai gaila, kad aš pralaimėjau ne prie lentos, o savyje, savo smegenyse. Paskutinėje partijoje adrenalino lygis buvo toks aukštas, kad niekaip negalėjau išlaikyti aiškios galvos. O mano varžovas sužaidė idealiai! Viskas buvo mano rankose, pabaigoje pritrūko tiek nedaug…“ „Matyt P. Lekui, kai jis buvo taip arti sėkmės, neatlaikė nervinė sistema, – komentavo [[Vasilijus Smyslovas]]. – Na, o [[Vladimiras Kramnikas|Kramnikas]], priešingai, parodė savo geriausias sportines savybes ir kūrybines galimybes paskutinėje mačo partijoje!“ [[Borisas Gelfandas]] nurodė dar vieną priežastį: abu jie per dau pasitikėjo [[Kompiuteris|kompiuteriu]]: „ Mačo pabaigoje, kai [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]] pradėjo žaisti savo galva ir ėjo į atvirą žaidimą, jo persvara tapo tiesiog didžiulė…“<ref>{{cite web |url=http://moscow2012.fide.com/en/history/149 |title=Vladimiras Kramnikas - Peteris Leko |language=en |accessdate=2020 bir. 29 d |archive-date=2012-04-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120424054557/http://moscow2012.fide.com/en/history/149 |dead-url=unfit }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == [http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=41138 2004 m. klasikinio pasaulio čempionato mačo Kramnikas – Leko partijos] [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm Šachmatų čempionai] {{Pasauliošachmatųčempionatai}} glvsz6yxtqb71s6tz86o4468vce92jg 6667555 6667554 2022-08-20T07:28:34Z AndriejūnasK 61292 /* Pretendento atranka */ wikitext text/x-wiki '''2004 m. klasikinis pasaulio šachmatų čempionatas''', vyko [[2004]] [[rugsėjo 25]] – [[spalio 18]] d. Brisago mieste ([[Šveicarija]]). Tai buvo mačas tarp [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiro Kramniko]] ir [[Peteris Leko|Peterio Leko]]. Sąlygos: nugalėtoju tampa tas, kas surenka daugumą taškų iš 14 partijų. Pasibaigus mačui lygiosiomis 7 : 7 čempionas išlaiko titulą. Mačas baigėsi lygiosiomis 7 : 7 (+2 -2 =10) – [[Vladimiras Kramnikas]] išlaikė klasikinio pasaulio čempiono titulą.<ref>{{cite web| url= https://www.mark-weeks.com/chess/a3a4dnix.htm| authorlink= | title= Markas Vyksas. 2004 m. pasaulio šachmatų čempionatas. Mačas tarp Kramniko ir Leko| language= en| accessdate= 2020 lie. 4 d| archive-date= 2019-04-25| archive-url= https://web.archive.org/web/20190425132422/https://www.mark-weeks.com/chess/a3a4dnix.htm| dead-url= unfit}}</ref> == Dalyviai == === Pretendento atranka === Nežiūrint to, kad [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] iš mačo su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniku]] taisyklių pats buvo išbraukęs punktą dėl mačo revanšo, tačiau dvejus metus siekė gauti teisę į revanšo mačą. Jis motyvavo tuo, kad [[2001]] m. dominavo superturnyruose: laimėjo [[Pajūrio Veikas|Pajūrio Veike]], [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] ir [[Astana|Astanoje]]. Tačiau V. Kramnikas, dėjęs parašą ant sutarties su „BrainGames“, laikėsi nuomonės, kad jis, kaip čempionas, turi jos laikytis ir privalo pravesti atrankos varžybas. Kas dėl moralinės skolos – G. Kasparovas jį buvo pasirinkęs be jokios atrankos – [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]], atlaikęs rimtą spaudimą, savo nuomonės neatsisakė. Jei [[Garis Kasparovas|Garis]] nori su juo žaisti, tegul laimi atrankos varžybas. Bet [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] jokiose atrankos varžybose dalyvauti nesiruošė. ==== Atrankos varžybos ==== [[2002]] metais [[liepos 6]] – 21 d. [[Dortmundas|Dortmunde]] vyko tradicinis taupymo kasų šachmatų superturnyras, kurio nugalėtojas gavo teisę į mačą su [[Vladimiras Kramnikas|V.Kramniku]] dėl klasikinio pasaulio čempiono titulo. ===== Dalyviai ===== Septyni žaidėjai buvo pakviesti pagal aukščiausią pasaulyje reitingą, kartu su organizatorių kviestu [[Vokiečiai|vokiečiu]] K. Lutcu, dalyvavo turnyre. Tačiau ne visi geriausieji dalyvavo. Aukščiausią reitingą turintis [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] atsisakė dalyvauti, teigdamas, kad teisę į revanšo mačą jis iškovojęs pagal [[2001]] m. [[Turnyras|turnyrų]] rezultatus. Antrojo aukščiausio reitingo savininkas [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]], atsisakė, nes buvo įsipareigojęs [[FIDE]] nedalyvauti kitų organizacijų rengiamame pasaulio čempionate. ===== Formatas ===== Žaidėjai buvo paskirstyti į dvi grupes – po keturis kiekvienoje ir grupėse žaidė po dvi partijas kiekvienas su kiekvienu. Po to, iš kiekvienos grupės po du geriausi žaidėjai žaidė nuo pusfinalio atkrentamuosius mačus iš keturių partijų. Žaidėjai buvo paskirstyti taip: nugalėtojas I grupėje pusfinalyje žaidžia su antros vietos žaidėju iš II grupės, nugalėtojas II grupėje pusfinalyje žaidžia su antros vietos žaidėju iš I grupės. Laiko kontrolė: pirmiesiems 40 ėjimų – 2 val. sekantiems 20 ėjimų – 1-a val. ir likusiems ėjimams – 30 min. Mačui pasibaigus lygiosiomis žaidžiami [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] mačai iš dviejų partijų, o jei ir vėl lygiosios – žaibo mačai.<ref>{{cite web| url= http://en.chessbase.com/post/dortmund-hosts-world-championship-qualifier| authorlink= | title= Dortmunte vyks kandidatų atranka pasaulio čempionato mačui| language= en| accessdate= 2020 lie. 4 d| archive-date= 2017-03-01| archive-url= https://web.archive.org/web/20170301040120/http://en.chessbase.com/post/dortmund-hosts-world-championship-qualifier| dead-url= unfit}}</ref> ===== Turnyrai ===== Pirma grupė {| class="prettytable" ! Vieta !! Žaidėjas !! Reitingas!! 01 !! 02 !! 03!! 04|| Taškai |- bgcolor="#ddffcc" |1 ||{{Flagicon|ESP}} [[Aleksejus Širovas]] ||2697 ||style="background:Silver"| ||1||1½ ||1½ || align=center| 4 |- bgcolor="#ddffcc" |2 ||{{Flagicon|BUL}} [[Veselinas Topalovas]] ||2745||1 ||style="background:Silver"| ||1½ ||1½ || align=center| 4 |- |3 ||{{Flagicon|ISR}} [[Borisas Gelfandas]] ||2710||½ ||½ ||style="background:Silver"| ||1½ ||align=center| 2½ |- |4 ||{{Flagicon|GER}} Kristoferis Lucas ||2655||½ ||½ ||½ ||style="background:Silver"| || align=center| 1½ |- |} Dėl pirmos vietos A. Širovas žaidė mačą su V. Topalovu. Mačą 1½ : ½ laimėjo A. Širovas. Antra grupė {| class="prettytable" ! Vieta !! Žaidėjas !! Reitingas!! 01 !! 02 !! 03!! 04!! Taškai |- bgcolor="#ddffcc" |1 ||{{Flagicon|RUS}} Jevgenijus Barejevas ||2726 ||style="background:Silver"| ||1||1 ||2 || align=center| 4 |- bgcolor="#ddffcc" |2 ||{{Flagicon|HUN}} [[Peteris Leko]] ||2722||1 ||style="background:Silver"| ||1½ ||1|| align=center| 3½ |- |3 ||{{Flagicon|ENG}} Michaelis Adamsas ||2752||1 ||½ ||style="background:Silver"| ||1 ||align=center| 2½ |- |4 ||{{Flagicon|RUS}} [[Aleksandras Morozevičius]] ||27165||0 ||1 ||1 ||style="background:Silver"| || align=center| 2 |- |} ===== Mačai ===== {{4TeamBracket | RD1 =Pusfinalis | RD2 =Finalas | group1 = | group2 = | team-width = 200 | score-width = 30 <!-- Pusfinaliai--> | RD1-team1 = {{flagicon|HUN}} [[Peteris Leko]] | RD1-score1 =2½ | RD1-team2 ={{flagicon|ESP}} [[Aleksejus Širovas]] | RD1-score2 = ½ | RD1-team3 ={{flagicon|BUL}} [[Veselinas Topalovas]] | RD1-score3 =3½ | RD1-team4 ={{flagicon|RUS}} Jevgenijus Barejevas | RD1-score4 =2½ <!-- Finalas--> | RD2-team1 ={{flagicon|HUN}} [[Peteris Leko]] | RD2-score1 =2½ | RD2-team2 ={{flagicon|BUL}} [[Veselinas Topalovas]] | RD2-score2 =1½ }} V. Topalovo – J. Barejevo mačas pasibaigė lygiosiomis 2 : 2. V. Topalovas laimėjo greitųjų partijų mačą 1½ : ½. [[Peteris Leko|P. Leko]] laimėjo atrankos mačus ir iškovojo teisę žaisti mačą su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniku]] dėl pasaulio čempiono titulo.<ref>{{cite web| url= http://www.mark-weeks.com/chess/a1a2esix.htm| authorlink= Markas Vyksas| title= Markas Vyksas. 2002 m. kandidatų turnyras| language= en| accessdate= 2020 lie. 4 d| archive-date= 2018-07-07| archive-url= https://web.archive.org/web/20180707032321/http://www.mark-weeks.com/chess/a1a2esix.htm| dead-url= unfit}}</ref> === Pretendentas === [[Peteris Leko]] (gimęs [[1979]] m. [[rugsėjo 8]] d.) buvo stebuklingas vaikas – kai jam buvo 14 metų, 4 mėnesiai ir 22 dienos, jis tapo jauniausiu [[Didmeistris|didmeistriu]] pasaulyje. O 15-kos metų - pradėjo važinėti po superturnyrus, varžovams siūlydamas lygiąsias, dėl ko buvo pramintas „lygiuku“! [[1999]] m. P. Leko laimėjo savo pirmąjį superturnyrą [[Dortmundas|Dortmunde]], kur aplenkė [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniką]], [[Anatolijus Karpovas|A. Karpovą]], [[Višvanatanas Anandas|V. Anandą]]. [[XXI amžius|XXI amžiuje]] [[Peteris Leko|Peteris]] – jau tarp geriausių pasaulio žaidėjų. [[2001]] m. [[Budapeštas|Budapešte]] jis žaidė [[greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] mačą su V. Kramniku – 5 : 7. Bet visa tai nepalyginama su P. Leko pasiekimais [[2002]] metais: pavasarį [[Dubajus|Dubajuje]] laimėjo Didžiojo prizo varžybas [[Greitieji šachmatai|greitaisiais šachmatais]], o vasarą [[Dortmundas|Dortmunde]] iškovojo teisę žaisti mačą dėl šachmatų „karūnos“ su [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniku]]. Pastarasias varžybas [[Vengrai|vengras]] pradėjo pralaimėjimu J. Barejevui, bet užėmęs grupėje 2-ąją vietą, varžovamas nepaliko šansų atkrentamuose mačuose: pusfinalyje įveikė [[Aleksejus Širovas|A. Širovą]] 2½ :½, o finale [[Veselinas Topalovas|V. Topalovą]] 2½ : 1½. Pasiruošimui mačui dėl čempiono vardo pradėjo [[2003]] m. [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]], kur aplenkęs 2½ taško [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]], pasidalijo pirmąją vietą su V. Kramniku. Tačiau po to buvo nesėkmingi turnyrai [[Budapeštas|Budapešte]] ir [[Dortmundas|Dortmunde]]. [[2004]] m. [[Peteris Leko|P. Leko]] užėmė 2-ąją vietą Veik an Zee (1-ąją – V. Anandas) ir [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] (nugalėjo [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]]). Atkrentamosiose varžybose Dortmunde pusfinalyje nusileido V. Anandui, o mače dėl 3-iosios dar ir [[Piotras Svidleris|P. Svidleriui]]. === Čempionas === Kramnikui beieškant čempionato mačo rėmėjų, praėjo beveik dveji metai, tad kova dėl „karūnos“ (tuo metu Braingames baigė savo veiklą ir mačo kontrolę įsigijo „Einšteino grupė“) prasidėjo tik [[2004]] metais [[Šveicarija|Šveicarijos]] miestelyje Brisago. Ketveri metai tarp mačų su [[Garis Kasparovas|G. Kasparovu]] ir P. Leko prabėgo visai ne lengvai – jam teko įveikti iškilusias didžiules ne visai šachmatines užduotis, dėl ko vos nesugadino savo sveikatos, o rezultatai prie lentos ėmė kristi. [[2001]] m. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] dar tebebuvo formoje: nusileidęs G. Kasparovui Veik an Zee ir [[Astana|Astanoje]], jis buvo pirmas [[Dortmundas|Dortmunde]] ir [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] turnyruose – [[Monakas|Monake]], [[Ciurichas|Ciuriche]] (finale laimėjo prieš [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]] (1½ : ½) ir [[Maincas|Maince]] sužaidė lygiosiomis 5 : 5 mačą su [[Višvanatanas Anandas|V. Anandu]]. Metų pabaigoje [[Michailas Botvinikas|M. Botviniko]] atminimo turnyre [[Maskva|Maskvoje]] sužaidė mačų su G. Kasparovu: klasikiniais šachmatais (2 : 2), [[Greitieji šachmatai|greitaisiais]] (3:3) ir žaibo (3½ : 6½). Visi [[2002]] m. metai praėjo besiruošiant mačui su [[Kompiuteris|kompiuterine]] programa Deep Fritz. Šis mačas baigėsi – 4 : 4. [[2003]] nesėkmingai žaidė Veik an Zee, kur surinko 7 taškus iš 13, tačiau, aplenkęs [[Garis Kasparovas|G. Kasparovą]] pasidalijo 1-ąją vietą su P. Leko [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] – 7 iš 12. [[Dortmundas|Dortmunde]] jį aplenkė V. Bologanas, [[Greitieji šachmatai|greitųjų šachmatų]] finale Cap d’Agde kurorte [[Prancūzija|Prancūzijoj]] – [[Višvanatanas Anandas|V. Anandas]]. [[2004]] m. vėl nesėkmė Veik an Zee, bet buvo pergalės [[Linareso šachmatų turnyras|Linareso turnyre]] ir [[Monakas|Monake]]. Prieš mačą paskutiniame atkrerntamųjų mačų varžybose Dortmunde finale pralaimėjo V. Anandui – 1½ : 2½. === Prognozės prieš mačą === [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramniko]] galimybės buvo vertinamos aukščiau. Jis pagal rezultatus ir reitingą lenkė varžovą, bet įrodinėti, kas stipresnis reikėjo mače. Asmeninis santykis (1 : 2) su [[Vengrai|vengru]] ir jo žaidimo būdas nepaliko abejonių, kad pergalė nebus tokia jau paprasta. Mačo varžovai vienas kitam jautė pernelyg gilią pagarbą, tarp jų buvo geri santykiai ir net turėjo tą patį vadybininką…. Jei panagrinėti jų pasisakymus prieš mačą; tai tiek [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]], tiek [[Peteris Leko|P. Leko]] – abu matė savo varžovą, kaip idealų mačo kovotoją… Prieš mačo pradžią [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] sakė: „[[Peteris Leko|Leko]] – puikus gynėjas, jis nedaro nereikalingų klaidų. Aišku, jis neturi tokios puolamosios galios, kaip [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]], bet kai kuriuos elementus atlieka geriau už [[Garis Kasparovas|Garį]]… “ == Mačas dėl čempiono vardo == Pradžioje netikėtai [[Vladimiras Kramnikas|V.Kramnikas]] laimėjo 1-ąją partiją: jis perėjo į apyligę [[Endšpilis|baigmę]], kurioje, kažkokiu momentu, [[Peteris Leko|P. Leko]] nervai neatlaikė. Bet 2-ojoje partijoje kovos nesigavo: čempionas nenorėjo pereiti į „[[Maršalo ataka|Maršalą]]“ ir tenkinosi lygiosiomis. Po neįdomios 3-iosios partijos pretendentas suprato, kad jam laikas žaisti 1.d4 ėjimą, kurio iki Brisago mačo nebuvo naudojęs nei vienoj turnyrinėj partijoje. [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]], paveiktas šoko, kad varžovas išdrįso pradėti partiją [[Valdovė (šachmatai)|valdovės]] [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininku]], vos truputi prastesnėje pėstininkų viename flange baigmėje, žaidė nepatikimai ir padovanojo [[Peteris Leko|P. Leko]] pergalę. Mačo rezultatas tapo lygus 2½ : 2½. Pretendento strategija aiškesnė tapo po 6-os partijos, kurioje [[Peteris Leko|Peteris]], gavęs geresnę poziciją, turėdamas daugiau laiko, netikėtai pasiūlo varžovui lygiąsias. Tai parodė, kad jo bendroji nuostata: nerizikuoti dėl smulkmenų, žaisti iki galo tik aiškiais momentais. Pabaigoje tokia strategija padarys jam meškos paslaugą. {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !! 12 !! 13!!14!! Taškai |- |[[ Vladimiras Kramnikas]] || style=background:#B2BEB5| 1|| ½||style=background:#B2BEB5|½ ||½||style=background:#B2BEB5|0 ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||0 ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||1 || '''7''' (+2,-2=10) |- |[[ Peteris Leko]] ||0 ||style=background:#B2BEB5| ½ ||½||style=background:#B2BEB5|½ ||1 ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|1 ||½ ||style=background:#B2BEB5|½ ||½ ||style=background:#B2BEB5|½||½ ||style=background:#B2BEB5|0 || '''7''' (+2,-2,=10) |- |} 7-oje partijoje V. Kramnikas po [[Debiutas (šachmatai)|debiuto]] gavo lygią padėtį, o 8-oje apsisprendė žaisti prieš [[Maršalo ataka|Maršalo ataką]]. Padėjėjai buvo pateikę preliminarius analizus, tačiau [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]], nieko netikrindamas, žaidė pabrėžtinai greitai. Jis vieną tikslą pasiekė: [[Peteris Leko|P. Leko]] pateko į [[Ceitnotas|ceitnotą]], bet pretendentui lemiamos kombinacijos apskaičiavimui pakako laiko… Unikalus atvejis: čempionas baltaisiais pralaimėjo per 20 ėjimų, iš esmės, nepadaręs nei vieno savo ėjimo. Priedo, dar persišaldė ir susirgo angina. [[Peteris Leko|P. Leko]] išėjo į priekį – 4½ :3½ – psichologinė inciatyva buvo jo pusėje. Bet padidinti savo pranašumą [[Vengrai|vengras]] net nepasistengė! Greitos lygiosios 9-oje partijoje, tiesa, 10-oje pretendentas strategiškai labai rizikavo. Deja, [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikui]] nebuvo jėgų kovoti – lygiosios. 11-oje P. Leko baltosiomis figūromis „pasiekia“ lygiąsias, o 12-oje, kai pasveikęs čempionas lindo į kovą, sutiko taikiai baigti partiją, turėdamas dviem pėstininkais daugiau. V. Kramnikas žaidė 13-ąją partiją, nekreipdamas į riziką ir P. Leko neišlaikė spaudimo – čempionas įgijo rimtą persvarą ir šansų pergalei, bet, kai [[Peteris Leko|Peterį]] privertė vieninteliais ėjimais gintis, jis tai darė nepriekaištingai – lygiosios. „Karūnos likimas sprendėsi paskutinėje partijoje. Čempionas pasirinko nepavojingą [[Karo-Kano gynyba|Karo-Kano gynybos]] variantą: nuo lentos dingo [[Valdovė (šachmatai)|valdovės]], bet ir esant mažai figūrų, [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] sugebėjo apžaisti varžovą! Kai iki mato liko du ėjimai, pretendentas pasidavė. Mačo rezultatas tapo lygus – 7 : 7 ir [[Vladimiras Kramnikas|V. Kramnikas]] išlaikė savo čempiono titulą. == Po mačo == „Aš pralaimėjau pirmąją ir paskutinę mačo partiją. Tai buvo partijos, kurias lengvai galėjau baigti lygiosiomis, jei jos būtų žaistos mačo viduryje, – nelinksmai po mačo pažymėjo P. Leko. – Labai gaila, kad aš pralaimėjau ne prie lentos, o savyje, savo smegenyse. Paskutinėje partijoje adrenalino lygis buvo toks aukštas, kad niekaip negalėjau išlaikyti aiškios galvos. O mano varžovas sužaidė idealiai! Viskas buvo mano rankose, pabaigoje pritrūko tiek nedaug…“ „Matyt P. Lekui, kai jis buvo taip arti sėkmės, neatlaikė nervinė sistema, – komentavo [[Vasilijus Smyslovas]]. – Na, o [[Vladimiras Kramnikas|Kramnikas]], priešingai, parodė savo geriausias sportines savybes ir kūrybines galimybes paskutinėje mačo partijoje!“ [[Borisas Gelfandas]] nurodė dar vieną priežastį: abu jie per dau pasitikėjo [[Kompiuteris|kompiuteriu]]: „ Mačo pabaigoje, kai [[Vladimiras Kramnikas|Vladimiras]] pradėjo žaisti savo galva ir ėjo į atvirą žaidimą, jo persvara tapo tiesiog didžiulė…“<ref>{{cite web |url=http://moscow2012.fide.com/en/history/149 |title=Vladimiras Kramnikas - Peteris Leko |language=en |accessdate=2020 bir. 29 d |archive-date=2012-04-24 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120424054557/http://moscow2012.fide.com/en/history/149 |dead-url=unfit }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == [http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=41138 2004 m. klasikinio pasaulio čempionato mačo Kramnikas – Leko partijos] [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm Šachmatų čempionai] {{Pasauliošachmatųčempionatai}} 3ztt4g2d78s59hkl06sek3vi61avcqa 0 430395 6667374 5971019 2022-08-19T19:56:20Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. lapkričio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Hombori Tondis | Paveikslėlis = Hombori Tondo from Hombori.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 1155 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{flag|Malis}} | Kalnynas = | map= Malis | relief = physical | lat_degrees =15 | lat_minutes = 15| lat_seconds = 26 | lat_direction =N | long_degrees = 1 | long_minutes = 40| long_seconds =08| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Hombori Tondis''' – kalnas [[Malis|Malyje]], [[Mopčio regionas|Mopčio regione]], šalia [[Homboris|Homborio]] miesto. Aukštis siekia 1 155 metrus – tai aukščiausia viršūnė Malyje. Hombori Tondis yra svarbi [[Archeologija|archeologinė]] vietovė, kurioje esančios olos buvo apgyvendintos daugiau nei prieš 2 000 metų. {{geo-stub}} [[Kategorija:Malio geografija]] [[Kategorija:Afrikos kalnai]] e6gnfvo6bsl23d7iub3lifu7ss9mwv7 0 430655 6667375 6532952 2022-08-19T19:57:13Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Bukit Pagonas | Paveikslėlis = SunriseOverBukitPagonAC1.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Saulėtekis virš Bukit Pagono | Aukštis = 1850<ref name="peakbagger">[http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=10967 "Bukit Pagon"]. Peakbagger.com. Nuoroda tikrinta 2022-03-24.</ref> | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|BRU}}, {{flag|Malaizija}} | Kalnynas = | map= Brunėjus | relief = physical | lat_degrees =4 | lat_minutes = 17| lat_seconds = 40 | lat_direction =N | long_degrees = 115 | long_minutes = 19| long_seconds =20| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Bukit Pagonas''' ({{ms|Bukit Pagon}}) – aukščiausias kalnas [[Brunėjus|Brunėjuje]], esantis [[Borneo]] saloje, tarp sienos su [[Malaizija]].<ref name="peakbagger"/> Bukit Pagonas yra [[Temburongo rajonas|Temburongo rajone]], kuris nuo likusio Brunėjaus atskirtas [[Saravakas|Saravako]] valstija, priklausančia Malaizijai. Kalno šlaite randama [[ąsotenis|ąsotenių]] rūšis – ''Nepenthes lowii''.<ref name=P&L>Phillipps, A. & A. Lamb 1996. ''Pitcher-Plants of Borneo''. Natural History Publications (Borneo), Kota Kinabalu.</ref> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Brunėjaus geografija]] [[Kategorija:Malaizijos geografija]] [[Kategorija:Azijos kalnai]] 2rowqlq9yemsf6jyk1u1ti3p8yppxpg 0 431572 6667376 6396679 2022-08-19T19:58:01Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = {{PAGENAME}} | Paveikslėlis = Ouanoukrim.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 4089 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{flag|Marokas}} | Kalnynas = [[Atlaso kalnai|Atlasas]] | map= Marokas | relief = physical | lat_degrees =31 | lat_minutes = 02| lat_seconds = 11 | lat_direction =N | long_degrees = 7 | long_minutes = 56| long_seconds =50| long_direction = W |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Uanukrimas''' ({{ar|جبل عون الكريم|Jbel Aūn-al-Karīm}}) – kalnas [[Marokas|Maroke]], į pietus nuo [[Marakešas|Marakešo]]. Turi dvi viršūnes – Timzguidą (4 089 m) ir Ras Uanukrimą (4 083 m), kurios yra antroji ir trečioji aukščiausios viršūnės [[Atlaso kalnai|Atlaso kalnuose]].<ref name=summit1>{{cite web|title=Jebel Ouanoukrim, Morocco|url=http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=11044|accessdate=2021-11-02.}}</ref><ref name=summit2>{{cite web|title=Ouanoukrim|url=http://www.summitpost.org/ouanoukrim/151041|accessdate=2021-11-02.}}</ref> == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Atlaso kalnai]] [[Kategorija:Maroko geografija]] 61dkheielq8vaz7yawtjuxo2drsf5w0 0 431755 6667377 4987573 2022-08-19T19:58:45Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Tubkalis | Paveikslėlis = Toubkal-247-notcreative123.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Tubkalis ankstyvą pavasarį | Aukštis = 4167 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{flag|MAR}} | Kalnynas = [[Atlaso kalnai]] | map= Marokas | relief = physical | lat_degrees =31 | lat_minutes = 03| lat_seconds = 33 | lat_direction =N | long_degrees = 7 | long_minutes = 54| long_seconds =57| long_direction = W |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1923]] m. | Įkopęs žmogus = Marquis de Segonzac, V. Berger, H. Dolbeau | Vikiteka =Category:Jbel Toubkal }} '''Tubkalis''' ({{ar|جبل توبقال|Jebel Tūbqāl}}, {{ber|ⴰⴷⵔⴰⵔ ⵏ ⵜⵓⴱⵇⴰⵍ|Adrar n Tubqal}}) – viršukalnė [[Marokas|Maroke]], [[Aukštasis Atlasas|Aukštojo Atlaso]] kalnuose, 63 km į pietus nuo [[Marakešas|Marakešo]]. Aukštis – 4167 m.<ref>http://peaklist.org/WWlists/ultras/africa.html</ref> Tai aukščiausias Maroko, [[Atlaso kalnai|Atlaso]] ir visos [[Šiaurės Afrika|Šiaurės Afrikos]] kalnas. Aplink Tubkalį būdingas tarpeklių išraižytas kraštovaizdis su panašaus aukščio viršukalnėmis. Kalną žiemą dengia [[sniegas]], vasarą pastovios sniego dangos nėra, atsiveria akmenynai ir uolynai. Vasarą Tubkalio viršūnė palyginti nesunkiai įveikiama. Nuo jos atsiveria vaizdinga panorama į Atlaso kalnus, galima išvysti [[Sachara|Sacharos]] smėlynus. Pirmasis užfiksuotas įkopimas į Tubkalį įvykdytas [[1923]] m. [[birželio 12]] d. (prancūzų ekspedicija: Marquis de Segonzac, V. Berger ir H. Dolbeau). Tubkalis ir jo apylinkės paskelbtos nacionaliniu parku. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Atlaso kalnai]] [[Kategorija:Maroko geografija]] b2pjmn2038d09otl090szze0qigss4r 0 431933 6667378 6482948 2022-08-19T19:59:34Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Džeravica | Paveikslėlis = Gjeravica Mountain Kosovo2656M from Fatos Katallozi.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Džeravicos kalnas | Aukštis = 2656 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{KOSv}}<br />{{ALBv}} | Kalnynas = | map= Kosovas | relief = physical | lat_degrees =42 | lat_minutes = 31| lat_seconds = 58 | lat_direction =N | long_degrees = 20 | long_minutes = 08| long_seconds =27| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Đeravica }} '''Džeravica''' – antra pagal aukštį [[Dinarų kalnynas|Dinarų kalnyno]] viršukalnė (2 656 m). Ji yra aukščiausia [[Kosovas|Kosovo]] vieta, esanti šalies pietvakariuose. Šis kalnas sudaro natūralų pasienio ruožą su [[Albanija]]. == Nuorodos == * [http://www.summitpost.org/272-eravica-gjeravica/173204 Apie Džeravicą summitpost.org svetainėje] [[Kategorija:Dinarų kalnynas]] [[Kategorija:Kosovo geografija]] 9s4y7swifr3h38apydp6strw7cctce5 0 432878 6667379 6617490 2022-08-19T20:00:23Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2013 m. gruodžio}} : ''Apie kalną Egipte žr.: [[Sinajaus kalnas]].'' {{Kalnas | Pavadinimas = Džebel Musa | Paveikslėlis = Vista de la Mujer Muerta desde Benzú 03.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Vaizdas iš Bensu miestelio Seutoje | Aukštis = 842 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{flag|MAR}} | Kalnynas = [[Rifo kalnai]] | map= Marokas | relief = physical | lat_degrees =35 | lat_minutes = 54| lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 5 | long_minutes = 25| long_seconds =0| long_direction = W |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Jebel Musa }} '''Džebel Musa''' ({{ar|جبل موسى|Jabal Mūsā}}) – [[uola]] šiaurės [[Marokas|Maroke]], [[Gibraltaro sąsiauris|Gibraltaro sąsiaurio]] pakrantėje, priešais [[Gibraltaro uola|Gibraltaro uolą]] Europoje. Džebel Musa yra [[Rifo kalnai|Rifo kalnų]] masyvo dalis, bei laikoma pietiniu iš [[Heraklio Stulpai|Heraklio Stulpų]] (su Gibraltaro uola). Aukštis – 842 m. XIV a. arabų keliautojo [[Ibn Batuta|Ibn Batutos]] teigimu, kalnas buvo pavadintas pagal [[Musa bin Nusairas|Musą bin Nusairą]] – [[VII a.|VII]]–[[VIII a.]] Omejadų valdovo [[Validas I|Valido I]] karvedį, užkariavusį Šiaurės Afriką. Senovės graikų šaltiniuose uola minima kaip ''Abyla'', romėnų – ''Columna''. Džebel Musa stūkso nedideliame pusiasalyje tarp [[Seuta|Seutos]] rytuose ir [[Perechilio sala|Perechilio salos]] vakaruose. Seutoje dar vadinamas ''La Mujer Muerta'' („mirusi moteris“), nes primena ant nugaros gulinčią moterį. <gallery> File:Jebel musa from benzu.jpg|Vaizdas iš Bensu (Seuta) File:Tarifa, Estrecho de Gibraltar. Strait of Gibraltar.jpg|Vaizdas iš [[Tarifa|Tarifos]] (Ispanija, Europa) File:La "mujer muerta" en su extensión.jpg </gallery> [[Kategorija:Maroko geografija]] eond6nupfbrp2syvow7ltxzlbkynacv 0 435395 6667384 6366494 2022-08-19T20:01:37Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Siuguluanas | Paveikslėlis = Siougulan.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Siuguluanas nuo Siangjango kalnagūbrio | Aukštis = 3860 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{Flag|Taiwan}} | Kalnynas = | map= Taivanas | relief = physical | lat_degrees =23 | lat_minutes = 29| lat_seconds = 48 | lat_direction =N | long_degrees = 121 | long_minutes = 03| long_seconds =27| long_direction = E |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Siuguluanas''' ({{zh|秀姑巒山|Xiùgūluán Shān}}; [[bununų kalba|bunun.]] ''Maholasih'') arba '''Siuguluanšanas''' – kalnas [[Taivanas|Taivane]], Jušano nacionaliniame parke. Aukščiausias iš [[Vidurio Taivano kalnagūbris|Vidurio Taivano kalnagūbrio]]. Stūkso [[Hualiano apskritis|Hualiano apskrityje]], palei [[Siuguluanas|Siuguluano]] upę. Kalno uolienos daugiausia sudarytos iš [[skalūnai|skalūnų]]. Žiemą kalno viršūnę dengia sniegynai. Kalno šlaituose prasideda Siuguluanas, ilgiausia Hualiano upė. == Nuorodos == * [http://www.taiwan.gov.tw/ct.asp?xItem=24012&CtNode=1715&mp=11 Plačiau apie Siuguluaną] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20140221165800/http://www.taiwan.gov.tw/ct.asp?xItem=24012&CtNode=1715&mp=11 |date=2014-02-21 }} (anglų k.) [[Kategorija:Taivano kalnai]] newanl6pfh8xmjkdjb5slksc1yib4a5 0 435440 6667074 6666581 2022-08-19T13:10:52Z Makenzis 46558 /* Tarptautiniai turnyrai */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Šiaulių „Gintra“ | image = [[Vaizdas:Gintra Universitetas emblema.png|150px]] | fullname = Šiaulių futbolo klubas „Gintra“ | nickname = ''Šaulės'' | founded = [[1999]] m. | ground = [[Šiaulių savivaldybės stadionas]] | capacity = 4000 | chairman = {{flagicon|LTU}} Gintaras Radavičius | manager = {{flagicon|BUL}} [[Kalojanas Petkovas]] | league = [[Lietuvos moterų futbolo A lyga]] | season = [[2021 m. moterų A lyga|2021]] | position = {{čemp}} | pattern_la1=_hummelcorepoly1718y|pattern_b1=_hummelcorepoly1718y|pattern_ra1=_hummelcorepoly1718y| | leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=000000|socks1=000000| | pattern_la2=_garbarnia1819h|pattern_b2=_garbarnia1819h|pattern_ra2=_garbarnia1819h| | leftarm2=ffffff|body2=FFFFFF|rightarm2=ffffff|shorts2=000000|socks2=FFFFFF| | pattern_la3=_vb1819a|pattern_b3=_vb1819a|pattern_ra3=_vb1819a| | leftarm3=000000|body3=00000|rightarm3=000000|shorts3=000000|socks3=000000| }} '''„Gintros“ futbolo klubas''', o trumpai vadinamas '''FC „Gintra“''', ankstesniais metais žinomos kaip '''„Gintra–Universitetas“''' – Lietuvos moterų futbolo klubas iš [[Šiauliai|Šiaulių]], žaidžiantis [[Lietuvos moterų futbolo A lyga|Lietuvos moterų futbolo A lygoje]]. Daugkartinės šalies čempionės, taurės laimėtojos, įvairių tarptautinių turnyrų dalyvės bei nugalėtojos. == Istorija == [[1992]] m. Šiauliuose įkurtas žolės riedulio klubas, kurio žolės riedulio komanda vėliau tapo viena stipriausių Lietuvos komandų. === [[1999]] ir [[2000]] m. === [[1999]] m. [[Gintra–Strektė–Universitetas|Gintros]] žolės riedulio žaidėjos kartu su Šiaulių HFTC klubo žolės riedulininkėmis susibūrė į bendrą „Gintros–Šiaulių“ futbolo komandą, kuri tais pačiais metais tapo Lietuvos čempione. Nuo [[2000]] m. sezono vidurio Šiaulių HFTC žolės riedulininkės komandoje nebežaidė, tačiau komanda sugebėjo antrą kartą iš eilės tapti Lietuvos čempionėmis. === Nuo [[2002]] m. === [[2002]] m. pabaigoje klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių universitetu. Nuo [[2003]] m. klubo komanda vadinosi „Gintra–Universitetas“. [[2008]] m. UEFA moterų čempionų lygos grupės varžybose užėmė 2 vietą.<ref>[http://www.futbolinis.lt/content/club/1/lt Istorija]</ref> [[2014]] m. UEFA moterų čempionų lygoje pateko į pagrindinį UEFA moterų Čempionių lygos turnyrą ir nukeliavo iki ketvirtfinalio. [[2017]] m. “Gintra-Universitetas” pakartojo istoriją ir žengė į pagrindinį UEFA moterų Čempionių lygos turnyrą. Pirmoje atrankos grupėje nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, nugalėjusios visas varžoves. [[2018]] m. nepavyko apginti Baltijos čempionų vardų. Po nuožmios kovos buvo nusileista [[FK Minsk (moterys)|„Minsk“]] ekipai iš Gudijos.<ref>https://lff.lt/news/5415/gintrai-universitetui-nepavyko-apginti-baltijos-cempioniu-titulo/</ref> [[2019]] m. pasirašyta benradarbiavimo sutartis su aprangų gamintojais Hummel.<ref>http://www.fkgintra.lt/2019/03/15/gintra-universitetas-oficialiai-sukirto-rankomis-su-hummel/</ref> [[2020]] m. sezonas ypatingas tuo, kad lygos ir klubo planus sujaukė pandemija. Dar iki pirmenybių pabaigos gintrietės užsitikrino aukso medalius ir apgynė čempionių vardus.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/421160/penkiolika-gintros-universiteto-zingsniu-19-ojo-cempiono-titulo-link</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref><ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> === Nuo [[2021]] m. === [[2021]] m. klubo pavadinime nebeliko Universiteto žymens. Dabar naudojamas tik '''FC Gintra''' žymuo. [[2021]] m. [[liepos 17]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Šiaulių savivaldybės stadionas|Savivaldybės stadione]] įvyko draugiškos rungtynės su [[AC Milan (moterys)|Milan]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/435862/lietuvos-cempioniu-laukia-ac-milan-issukis sportas.lt: rungtynių anonsas]</ref> [[FC Gintra]] išsiveržė į priekį 75 min. po [[Trudi Carter]] tikslaus smūgio į vartus.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/437024/gintra-tik-per-plauka-neparklupde-garsiojo-ac-milan sportas.lt: Gintra 1-1 Milan (Aprašymas)]</ref> Galutinis rungtynių rezultatas lygus 1:1. 2021/22 mm. sezono UEFA moterų Čempionių lygos atrankos turnyre '''FC Gintra''' pateko į 1 grupę, kartu su Islandijos čempione [[Breiðablik (moterys)|Koupavoguro „Breidablik“]], Estijos [[FC Flora (moterys)|Talino „Flora“]] bei Farerų salų Klaksviko „KI“.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/436100/paaiskejo-siauliuose-vyksiancio-uefa-cempioniu-lygos-atrankos-turnyro-varzoves</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 18]] d. žaidė [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|UEFA moterų Čempionių lygos]] atrankos turnyro 1-osios grupės pusfinalio rungtynėse prieš [[FC Flora (moterys)|Talino „Flora“]]. 44-ąją minutę [[Madison Anne Gibson|M.Gibson]] buvo nugriauta ties 16 metrų žyma. [[Dovilė Gailevičiūtė|Dovilės Gailevičiūtės]] smūgį atrėmė „Floros“ vartininkė, tačiau prie kamuolio suskubo [[Jessica Ayers]] ir išvedė lietuvaites į priekį 1:0. 60-ąją minutę įvartį pelnė ir rezultatą padvigubino [[Madison Anne Gibson|M. Gibson]] – 2:0. Galutinis šių rungtynių rezultatas 2:0 reiškė, kad [[FC Gintra]] pateko į kitą 1-osios grupės finalą.<ref>[https://int.soccerway.com/players/madison-gibson/679688/ Soccerway: Gintra 2:0 Flora]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/438832/gintra-iveike-cempionu-lygos-atrankos-pusfinalio-barjera sportas.lt: Gintra 2:0 Flora]</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 21]] d. žaidė čempionių lygos atrankos pirmos grupės finale. Grupės finalo rungtynės prieš [[Breiðablik (moterys)|Breiðablik]] susiklostė ypač nesėkmingai: islandės sutriuškino šiaulietes rezultatu 8:1 ir tapo grupės nugalėtojomis.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/438999/gintra-pasirodyma-cempionu-lygoje-baige-vienu-skaudziausiu-pralaimejimu-istorijoje sportas.lt: Gintra 1:8 Breiðablik (aprašymas)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2021/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/knattspyrnudeild-breidhabliks/3536479/ Soccerway: Gintra 1:8 Breiðablik.]</ref> „Gintros“ klubui tai buvo pati didžiausia nesėkmė Europos turnyruose. Po nesėkmingai susiklosčiusių rungtynių prieš islandes, iš pareigų atsistatydino ilgametis vyr. treneris [[Rimantas Viktoravičius]], o pareigas užėmė iki tol asistentu dirbęs [[Darius Jankauskas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/439165/gintra-palieka-ilgametis-treneris-r-viktoravicius</ref> [[2021]] m. rugsėjo mėn. veiklą pradėjo „Gintros“ futbolo akademija (GFA).<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/440039/gintra-fa-susipazinimo-treniruoteje-puiki-nuotaika-ir-smalsus-vaiku-klausimai</ref> [[2021]] m. spalio mėn., likus 4 turams iki čempionato pabaigos, užsitikrino 20 čempionių titulą klubo istorijoje.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/441755/siauliu-gintra-20-aji-karta-i-virsu-kelia-a-lygos-trofeju</ref> [[2022]] m. vasario mėn. pristatytas naujasis ekipos vyr. treneris iš Bulgarijos [[Kalojanas Petkovas]].<ref>https://lff.lt/news/13167/prie-gintros-komandos-vairo-stoja-specialistas-is-bulgarijos-k-petkov/</ref> „Gintros” sudėtyje iš [[2021]] m. sezono liko tik trys futbolininkės – [[Tereza Romanovskaja]], [[Aušrinė Bikutė]] ir [[Trudi Carter]]. Prisijungė būrys naujokių – [[Santa Lichareva]], [[Eitvydė Partikaitė]], [[Gintarė Raznauskaitė]], [[Saulutė Railaitė]], [[Andžela Vaičytė]], [[Neda Klezaitė]], amerikietės [[Madison Less]], [[Samantha Rosette]], [[Shannon Aviza]], [[Renee Guion]], [[Athena Kuehn]] ir kanadietė [[Serena Dolan]]. Šios merginos iškovojo [[2022 m. LMFA Žiemos taurės turnyras|Žiemos taurę]]. == Pasiekimai == * [[Lietuvos moterų futbolo A lyga]] (20): 1999, 2000, 2003, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021 * [[Lietuvos moterų futbolo taurė]] (12) : 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 * [[Lietuvos moterų futbolo supertaurė]] (1) : 2006 * [[Baltijos moterų futbolo lyga]] (8): 2006, 2008, 2009, 2010, 2011, 2017, 2019, 2022 m.<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/08/10/gintra-apgyne-baltijos-lygos-cempioniu-titula/</ref> == Klubo simbolika == ===Logotipas=== <gallery> Vaizdas:MFK Gintra–Universitetas.png|Iki 2015 m. sausio Vaizdas:FC_Gintra.png|Nuo 2015 m. sausio </gallery> ===Spalvinė gama=== * Klubas namuose žaidžia geltonos/juodos spalvos aprangomis. Pastaruoju metu komandos spalvinė gama buvo geltoni marškinėliai, juodi šortai bei geltonos kojinės. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Geltona''' | style="background:Black;color:Yellow" width="150" height="50" |'''Juoda''' |} * Klubas svečiuose žaidžia baltos/juodos spalvos aprangomis. Pastaruoju metu komandos spalvinė gama buvo balti marškinėliai, juodi šortai bei baltos kojinės. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''Balta''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Juoda''' |} == Aprangos == * '''Nike (iki 2018);''' {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _navy_hoops |pattern_b=_blackcollar|pattern_ra=_navy_hoops| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=000000|socks=FFFF00| |title= Namuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_navy_hoops|pattern_b=_blackcollar|pattern_ra= _navy_hoops| leftarm=ffffff|body=FFFFFF|rightarm=ffffff|shorts=000000|socks=FFFFFF| title= Svečiuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_navy_hoops|pattern_b=_blackcollar|pattern_ra=_navy_hoops| leftarm=00BFFF|body=00BFFF|rightarm=00BFFF|shorts=00BFFF|socks=00BFFF| title= Alternatyvios }} |} * '''hummel (nuo 2019);''' {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la=_lit1617h|pattern_b=_lit1617h|pattern_ra=_lit1617h|pattern_sh=_hummelauthentic20b|pattern_so=_hummel20b| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=000000|socks=FFFF00| |title= Namuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_hummelauthentic20w|pattern_b=_hummelauthentic20w|pattern_ra=_hummelauthentic20w|pattern_sh=_hummelauthentic20b|pattern_so=_hummel20b| leftarm=ffffff|body=FFFFFF|rightarm=ffffff|shorts=000000|socks=FFFFFF| title= Svečiuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_hummelauthentic20lb|pattern_b=_blackshoulders|pattern_ra=_hummelauthentic20lb| leftarm=00BFFF|body=00BFFF|rightarm=00BFFF|shorts=00BFFF|socks=00BFFF| title= Alternatyvios }} |} == Tarptautiniai turnyrai == {| class="wikitable" |- ! Sezonas !! Turnyras !! Etapas !! Rezultatas !! Varžovai |- | [[2004-05 UEFA Women's Cup|2004-05]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-3 || {{flagicon|Azerbaijan}} [[Gömrukçü Baku]] |- | || || || 0-11 || {{flagicon|Russia}} [[Energiya Voronezh]] |- | || || || 1-0 || {{flagicon|Macedonia}} [[ZFK Skiponjat|Skiponjat]] |- | [[2005-06 UEFA Women's Cup|2005-06]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-2 || {{flagicon|Belarus}} [[Universitet Vitebsk]] |- | || || || 0-8 || {{flagicon|Czech Republic}} [[Sparta Praha (moterys)|Sparta Praha]] |- | || || || 2-2 || {{flagicon|Romania}} [[CFF Clujana|Clujana]] |- | [[2006-07 UEFA Women's Cup|2006-07]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-1 || {{flagicon|Belarus}} [[Universitet Vitebsk]] |- | || || || 1-1 || {{flagicon|Bosnia}} [[SFK 2000|Sarajevo]] |- | || || || 0-3 || {{flagicon|Italy}} [[ASD Fiammamonza|Fiammamonza]] |- | [[2007-08 UEFA Women's Cup|2007-08]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-4 || {{flagicon|England}} [[Everton L.F.C.|Everton]] |- | || || || 0-6 || {{flagicon|Switzerland}} [[FFC Zuchwil 05|Zuchwil]] |- | || || || 2-1 || {{flagicon|Northern Ireland}} [[Glentoran L.F.C.|Glentoran]] |- | [[2008-09 UEFA Women's Cup|2008-09]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-8 || {{flagicon|Russia}} [[Zvezda 2005 Perm|Zvezda Perm]] |- | || || || 2-0 || {{flagicon|Hungary}} [[Femina Budapest]] |- | || || || 2-2 || {{flagicon|Faroe Islands}} [[KÍ Klaksvík]] |- | [[2009-10 UEFA Women's Champions League|2009-10]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 7-1 || {{flagicon|Georgia}} [[Norchi Dinamoeli]] |- | || || || 2-0 || {{flagicon|Scotland}} [[Glasgow City LFC|Glasgow City]] |- | || || || 0-8 || {{flagicon|Germany}} [[FC Bayern Munich (women)|Bayern Munich]] |- | [[2010-11 UEFA Women's Champions League|2010-11]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 4-0 || {{flagicon|Macedonia}} [[Borec Veles (women)|Borec Veles]] |- | || || || 0-0 || {{flagicon|Faroe Islands}} [[KÍ Klaksvík (moterys)|KÍ Klaksvík]] |- | || || || 0-7 || {{flagicon|England}} [[Everton L.F.C.|Everton]] |- | [[2011-12 UEFA Women's Champions League|2011-12]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-1 || {{flagicon|Turkey}} [[Ataşehir Belediyesi]] |- | || || || 0-5 || {{flagicon|Romania}} [[CFF Olimpia Cluj|Olimpia Cluj]] |- | || || || 1-2 || {{flagicon|Bosnia}} [[SFK 2000|Sarajevo]] |- | [[2013–14 UEFA Women's Champions League|2013-14]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 0-3 || {{flagicon|Romania}} [[CFF Olimpia Cluj|Olimpia Cluj]] |- | || || || 0-6 || {{flagicon|SER}} [[ŽFK Spartak Subotica|Spartak Subotica]] |- | || || || 0-2 || {{flagicon|LAT}} [[FK Liepājas Metalurgs (moterys)|Liepājas Metalurgs]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-3 || {{flagicon|Cyprus}} [[Apollon Ladies|Limasol Apollon Ladies]] |- | || || || 2-0 || {{flagicon|FAR}} [[Klaksvikar Itrottarfelag|Klaksvikar Itrottarfelag]] |- | || || || 5-0 || {{flagicon|ALB}} [[KF Vllaznia Shkodër (moterys)|Vllaznia]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 1-1 || {{flagicon|CZE}} [[Sparta Praha (moterys)|Sparta Praha]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 2-1 po baudinių serijos || {{flagicon|CZE}} [[Sparta Praha (moterys)|Sparta Praha]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 0-5 || {{flagicon|Denmark}} [[Brøndby|Brøndby IF]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 2-0 || {{flagicon|Denmark}} [[Brøndby|Brøndby IF]] |- | [[2015–16 UEFA Women's Champions League|2015-16]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 0-1 || {{flagicon|Ireland}} [[Wexford Youths (moterys)|Wexford Youths]] |- | || || || 5-1 || {{flagicon|Wales}} [[Cardiff Met ladies FC| Cardiff Met Ladies FC]] |- | || || || 0-4 || {{flagicon|Poland}} [[KKPK Medyk Konin|Medyk Konin]] |- | [[2016–17 UEFA Women's Champions League|2016-17]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 13-0 || {{flagicon|Moldova}} [[ARF Criuleni|ARF Criuleni]] |- | || || || 2-1 || {{flagicon|Ireland}} [[Wexford Youths (moterys)| Wexford Youths]] |- | || || || 0-3 || {{flagicon|KAZ}} [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkent BIIK-Kazygurt]] |- | [[2017–18 UEFA Women's Champions League|2017-18]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 4-0 || {{flagicon|Slovakia}} [[Partizán Bardejov (moterys)|Bardejovo “Partizan”]] |- | || || || 6-0 || {{flagicon|Georgia}} [[FC Martve|Kutaisio FC "Martve”]] |- | || || || 3-1 || {{flagicon|Turkey}} [[Konak Belediyespor|Izmiro “Konak Belediyespor”]] |- | [[2017–18 UEFA Women's Champions League|2017-18]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 1-1 || {{flagicon|SUI}} [[FC Zurich Frauen|Zurich Frauen]] |- | [[2017–18 UEFA Women's Champions League|2017-18]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 1-2 || {{flagicon|SUI}} [[FC Zurich Frauen|Zurich Frauen]] |- | [[2017–18 UEFA Women's Champions League|2017-18]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 0-6 || {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona Femeni|Barcelona Femeni]] |- | [[2017–18 UEFA Women's Champions League|2017-18]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 0-3 || {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona Femeni|Barcelona Femeni]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-1 || {{flagicon|FIN}} [[FC Honka (moterys)|Honka]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 7-0 || {{flagicon|FAR}} [[EB/Streymur/Skála (moterys)|EB/Streymur/Skála]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 9-0 || {{flagicon|BUL}} [[FC NSA Sofia|NSA Sofia]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 0-3 || {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha (moterys)|SK Slavia Praha]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 0-4 || {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha (moterys)|SK Slavia Praha]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-0 || {{flagicon|MLT}} [[Birkirkara FC (moterys)|Birkirkara]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-2 || {{flagicon|IRE}} [[Wexford Youths (moterys)|Wexford Youths]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-1 || {{flagicon|ALB}} [[KF Vllaznia Shkodër (moterys)|Vllaznia Shkodër]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|2020–2021]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1 etapas || 4-0 || {{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Slovan]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|2020–2021]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 2 etapas || 0-7 || {{flagicon|NOR}} [[Vålerenga IF (moterys)|Vålerenga]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || 2-0 || {{flagicon|EST}} [[FC Flora (moterys)|FC Flora]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || 1-8 || {{flagicon|Islandija}} [[Breiðablik (moterys)|Breiðablik]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || 0-2 || {{flagicon|Suomija}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || - || {{flagicon|POL}} [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] |} == Komandos personalas == * [[Kalojanas Petkovas]] – vyr. treneris (nuo [[2022]] m. vasario mėn.) * [[Gintaras Radavičius]] – prezidentas * [[Mantas Radavičius]] – vadovas == Treneriai == * [[Rimantas Viktoravičius]], iki [[2021]] m. rugpjūčio; * [[Darius Jankauskas]], nuo [[2021]] m. rugpjūčio; * [[Kalojanas Petkovas]]; nuo [[2022]] m. vasario. == Žaidėjų sudėtis == ''Atnaujinta: [[2022]] m. [[liepos 21]] d.''<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/</ref><ref>https://www.fkgintra.lt/komanda/</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=[[Aušrinė Bikutė]]|pos=GK}} (nuo [[2021]] m.) {{Fs player|no=99|nat=USA|name=[[Madison Less]]|pos=GK}} (nuo [[2022]] m.) |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=18|nat=Jamaika|name=[[Trudi Carter]]|pos=FW}} {{Fs player|no=23|nat=USA|name=[[Shannon Aviza]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=11|nat=USA|name=[[Athena Kuehn]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=32|nat=LTU|name=[[Santa Lichareva]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/449909/lietuvos-jaunimo-rinktines-sauge-s-lichareva-praveria-gintros-duris</ref> {{Fs player|no=27|nat=USA|name=[[Samantha Rosette]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=35|nat=LTU|name=[[Saulutė Railaitė]]|pos=FW}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=10|nat=Kanada|name=[[Serena Dolan]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=37|nat=LTU|name=[[Andžela Vaičytė]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.)<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/02/17/komandos-gretas-papilde-perspektyvi-gyneja/</ref> {{Fs player|no=40|nat=LTU|name=[[Gintarė Raznauskaitė]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=28|nat=USA|name=[[Renee Guion]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=77|nat=LTU|name=[[Neda Klezaitė]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=16|nat=LTU|name=[[Eitvydė Partikaitė]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=46|nat=Nigeria|name=[[Vivian Ikechukwu]]|pos=FW}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=49|nat=Nigeria|name=[[Oluwadamilola Iyabo Koko|Koku]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no= 8|nat=USA|name=[[Hannah De Bose]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Marija Galkina]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m. liepos mėn.)<ref>https://lff.lt/news/13809/moteru-rinktines-nare-m-galkina-zais-siauliuose/</ref> {{fs player|no= 7|name=[[Meida Proscevičiūtė]]|nat=LTU|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=USA|name=[[Emily Goodson]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.)<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/07/18/komanda-sustiprino-keturiu-sesiu-seimoje-uzaugusi-e-goodson/?fbclid=IwAR0uFfpmQx3dvGiz4_PC6195XFtjwb6Q0xAJTJkaZdHRwMEwstExlcJilxM</ref> {{Fs player|no=54|nat=USA|name=[[Miracle Porter]]|pos=FW}} {{Fs end}} === Užsienietės, atstovavusios klubui === {{Fs start}} {{Fs player|no=9|nat=AZE|name=[[Narmina Rzayeva]]|pos=FW}} {{Fs player|no=12|nat=AZE|name=[[Ina Boyko]]|pos=GK}} {{Fs player|no=19|nat=SWE|name=[[Johanna Möller]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=SWE|name=[[Elin Nilsson]]|pos=DF}} {{Fs player|no=21|nat=SWE|name=[[Sarah Lindberg]]|pos=MF}} {{Fs player|no=8|nat=Baltarusija|name=[[Liubou Houdchanka]]|pos=MF}} {{Fs end}} * Laetitia Chapeh Yimga - Pusiaujo Gvinėjos pilietybė, nors pati kamerūnietė. Vidurio gynėja - nuo 2014 m. liepos mėn. * 2015 m. Lietuvos čempionių gretas papildė trys Dramblio Kaulo Kranto atstovės – 24 -erių metų puolėja Koko Marriete Christelle, 26 -erių metų vidurio saugė Josephine Rita bei 21 -erių metų atakuojančio plano žaidėja Rebecca Grace. Visos trys futbolininkės yra Dramblio Kaulo Kranto moterų nacionalinės futbolo rinktinės narės. * 2016 m. Tetyana Kozyrenko iš Ukrainos, puolėja. Zenatha Goeiemen Coleman iš Namibijos. Thomalina Adams. Krašto gynėja iš Serbijos Jovana Milinkovič. Kroatijos rinktinės gynėja Ana Jelenčič. * [[2017]] m. pradžioje klubą papildė nacionalinės Baltarusijos moterų futbolo rinktinės saugė [[Liubova Gudčenko]] (Liubou Houdchanka). <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/01/27/baltarusijos-rinktines-sauge-oficialiai-papilde-gintros-universiteto-gretas/</ref> * [[2017]] m. vasarą klubą papildė Jelena Cubrilo iš Serbijos! Rungtyniauja krašto saugo arba puolėjo pozicijoje. * JAV ir Jamaikos pilietybes turinti gynėja Toriana Patterson. <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/08/02/gintros-universiteto-gretose-perspektyvi-jamaikos-ir-jav-pilietybes-turinti-gyneja-interviu/</ref> * Meksikos rinktinės narė Christina Murillo. Universali (puolėja, wingerė, saugė). <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/08/09/paskutinysis-gintros-universiteto-papildymas-universali-meksikos-rinktines-zaideja-ch-murillo-interviu/</ref> * [[2017]] m. [[rugsėjo]] mėn. [[Čilė]]s rinktinės puolėja Maria Jose Rojas Pino (tiesiog Cote). <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/09/18/pries-uefa-cempioniu-lygos-sesioliktfinali-gintra-universiteta-sustiprino-patyrusi-ciles-rinktines-puoleja-interviu/</ref> * 2018 m. vasarą prisijungė: [[Noel Baham]], [[Karolina Tabur]]. <ref>http://www.fkgintra.lt/2018/06/27/gintros-universiteto-gretose-puoleja-is-kalifornijos-ir-lietuvos-rinktine-skriaudusi-moldave/</ref> * [[2018]] m. rudenį [[Georgia Cloepfil]], [[Megan Crosson]]. * [[2019]] m. kovo mėn. dvynės seserys iš Brazilijos Karen ir Kelen Bender.<ref>https://www.90min.lt/naujienos/siauliuose-rungtyniaus-seserys-dvynes-is-brazilijos/</ref> * [[2019]] m. [[Jermaine Seoposenwe]] bei [[Nothando Vilakazi]] iš [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]].<ref>http://www.fkgintra.lt/2019/04/16/gintros-universiteto-gretas-sustiprino-pasaulio-cempionate-zaisiancios-futbolininkes/</ref> * [[2020]] m. amerikietės [[McKenna Davidson]]; [[Jessica Ayers]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.fkgintra.lt/ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.women.soccerway.com/teams/lithuania/gintra-universitetas/5399/ Soccerway] (Apie klubą) * [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/86668--gintra/ UEFA svetainė] (Apie klubą) * [https://www.facebook.com/moterysuzfutbola/?fref=ts Facebook paskyra: "Moterys už futbolą"] * [https://www.fussballtransfers.com/verein/fk-gintra-universitetas-frauen/ fussballtransfers.com] (Sudėtis) {{Moterų A lyga}} {{Lietuvos futbolo klubai}} {{LTUfutsez}} {{DEFAULTSORT:Gintra}} [[Kategorija:Lietuvos moterų futbolo klubai]] [[Kategorija:Šiaulių futbolas]] k71ibxtsb9bvelqa8qlx65rwdrzu2bg 6667075 6667074 2022-08-19T13:11:46Z Makenzis 46558 /* Tarptautiniai turnyrai */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Šiaulių „Gintra“ | image = [[Vaizdas:Gintra Universitetas emblema.png|150px]] | fullname = Šiaulių futbolo klubas „Gintra“ | nickname = ''Šaulės'' | founded = [[1999]] m. | ground = [[Šiaulių savivaldybės stadionas]] | capacity = 4000 | chairman = {{flagicon|LTU}} Gintaras Radavičius | manager = {{flagicon|BUL}} [[Kalojanas Petkovas]] | league = [[Lietuvos moterų futbolo A lyga]] | season = [[2021 m. moterų A lyga|2021]] | position = {{čemp}} | pattern_la1=_hummelcorepoly1718y|pattern_b1=_hummelcorepoly1718y|pattern_ra1=_hummelcorepoly1718y| | leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=000000|socks1=000000| | pattern_la2=_garbarnia1819h|pattern_b2=_garbarnia1819h|pattern_ra2=_garbarnia1819h| | leftarm2=ffffff|body2=FFFFFF|rightarm2=ffffff|shorts2=000000|socks2=FFFFFF| | pattern_la3=_vb1819a|pattern_b3=_vb1819a|pattern_ra3=_vb1819a| | leftarm3=000000|body3=00000|rightarm3=000000|shorts3=000000|socks3=000000| }} '''„Gintros“ futbolo klubas''', o trumpai vadinamas '''FC „Gintra“''', ankstesniais metais žinomos kaip '''„Gintra–Universitetas“''' – Lietuvos moterų futbolo klubas iš [[Šiauliai|Šiaulių]], žaidžiantis [[Lietuvos moterų futbolo A lyga|Lietuvos moterų futbolo A lygoje]]. Daugkartinės šalies čempionės, taurės laimėtojos, įvairių tarptautinių turnyrų dalyvės bei nugalėtojos. == Istorija == [[1992]] m. Šiauliuose įkurtas žolės riedulio klubas, kurio žolės riedulio komanda vėliau tapo viena stipriausių Lietuvos komandų. === [[1999]] ir [[2000]] m. === [[1999]] m. [[Gintra–Strektė–Universitetas|Gintros]] žolės riedulio žaidėjos kartu su Šiaulių HFTC klubo žolės riedulininkėmis susibūrė į bendrą „Gintros–Šiaulių“ futbolo komandą, kuri tais pačiais metais tapo Lietuvos čempione. Nuo [[2000]] m. sezono vidurio Šiaulių HFTC žolės riedulininkės komandoje nebežaidė, tačiau komanda sugebėjo antrą kartą iš eilės tapti Lietuvos čempionėmis. === Nuo [[2002]] m. === [[2002]] m. pabaigoje klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių universitetu. Nuo [[2003]] m. klubo komanda vadinosi „Gintra–Universitetas“. [[2008]] m. UEFA moterų čempionų lygos grupės varžybose užėmė 2 vietą.<ref>[http://www.futbolinis.lt/content/club/1/lt Istorija]</ref> [[2014]] m. UEFA moterų čempionų lygoje pateko į pagrindinį UEFA moterų Čempionių lygos turnyrą ir nukeliavo iki ketvirtfinalio. [[2017]] m. “Gintra-Universitetas” pakartojo istoriją ir žengė į pagrindinį UEFA moterų Čempionių lygos turnyrą. Pirmoje atrankos grupėje nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, nugalėjusios visas varžoves. [[2018]] m. nepavyko apginti Baltijos čempionų vardų. Po nuožmios kovos buvo nusileista [[FK Minsk (moterys)|„Minsk“]] ekipai iš Gudijos.<ref>https://lff.lt/news/5415/gintrai-universitetui-nepavyko-apginti-baltijos-cempioniu-titulo/</ref> [[2019]] m. pasirašyta benradarbiavimo sutartis su aprangų gamintojais Hummel.<ref>http://www.fkgintra.lt/2019/03/15/gintra-universitetas-oficialiai-sukirto-rankomis-su-hummel/</ref> [[2020]] m. sezonas ypatingas tuo, kad lygos ir klubo planus sujaukė pandemija. Dar iki pirmenybių pabaigos gintrietės užsitikrino aukso medalius ir apgynė čempionių vardus.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/421160/penkiolika-gintros-universiteto-zingsniu-19-ojo-cempiono-titulo-link</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref><ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> === Nuo [[2021]] m. === [[2021]] m. klubo pavadinime nebeliko Universiteto žymens. Dabar naudojamas tik '''FC Gintra''' žymuo. [[2021]] m. [[liepos 17]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Šiaulių savivaldybės stadionas|Savivaldybės stadione]] įvyko draugiškos rungtynės su [[AC Milan (moterys)|Milan]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/435862/lietuvos-cempioniu-laukia-ac-milan-issukis sportas.lt: rungtynių anonsas]</ref> [[FC Gintra]] išsiveržė į priekį 75 min. po [[Trudi Carter]] tikslaus smūgio į vartus.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/437024/gintra-tik-per-plauka-neparklupde-garsiojo-ac-milan sportas.lt: Gintra 1-1 Milan (Aprašymas)]</ref> Galutinis rungtynių rezultatas lygus 1:1. 2021/22 mm. sezono UEFA moterų Čempionių lygos atrankos turnyre '''FC Gintra''' pateko į 1 grupę, kartu su Islandijos čempione [[Breiðablik (moterys)|Koupavoguro „Breidablik“]], Estijos [[FC Flora (moterys)|Talino „Flora“]] bei Farerų salų Klaksviko „KI“.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/436100/paaiskejo-siauliuose-vyksiancio-uefa-cempioniu-lygos-atrankos-turnyro-varzoves</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 18]] d. žaidė [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|UEFA moterų Čempionių lygos]] atrankos turnyro 1-osios grupės pusfinalio rungtynėse prieš [[FC Flora (moterys)|Talino „Flora“]]. 44-ąją minutę [[Madison Anne Gibson|M.Gibson]] buvo nugriauta ties 16 metrų žyma. [[Dovilė Gailevičiūtė|Dovilės Gailevičiūtės]] smūgį atrėmė „Floros“ vartininkė, tačiau prie kamuolio suskubo [[Jessica Ayers]] ir išvedė lietuvaites į priekį 1:0. 60-ąją minutę įvartį pelnė ir rezultatą padvigubino [[Madison Anne Gibson|M. Gibson]] – 2:0. Galutinis šių rungtynių rezultatas 2:0 reiškė, kad [[FC Gintra]] pateko į kitą 1-osios grupės finalą.<ref>[https://int.soccerway.com/players/madison-gibson/679688/ Soccerway: Gintra 2:0 Flora]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/438832/gintra-iveike-cempionu-lygos-atrankos-pusfinalio-barjera sportas.lt: Gintra 2:0 Flora]</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 21]] d. žaidė čempionių lygos atrankos pirmos grupės finale. Grupės finalo rungtynės prieš [[Breiðablik (moterys)|Breiðablik]] susiklostė ypač nesėkmingai: islandės sutriuškino šiaulietes rezultatu 8:1 ir tapo grupės nugalėtojomis.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/438999/gintra-pasirodyma-cempionu-lygoje-baige-vienu-skaudziausiu-pralaimejimu-istorijoje sportas.lt: Gintra 1:8 Breiðablik (aprašymas)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2021/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/knattspyrnudeild-breidhabliks/3536479/ Soccerway: Gintra 1:8 Breiðablik.]</ref> „Gintros“ klubui tai buvo pati didžiausia nesėkmė Europos turnyruose. Po nesėkmingai susiklosčiusių rungtynių prieš islandes, iš pareigų atsistatydino ilgametis vyr. treneris [[Rimantas Viktoravičius]], o pareigas užėmė iki tol asistentu dirbęs [[Darius Jankauskas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/439165/gintra-palieka-ilgametis-treneris-r-viktoravicius</ref> [[2021]] m. rugsėjo mėn. veiklą pradėjo „Gintros“ futbolo akademija (GFA).<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/440039/gintra-fa-susipazinimo-treniruoteje-puiki-nuotaika-ir-smalsus-vaiku-klausimai</ref> [[2021]] m. spalio mėn., likus 4 turams iki čempionato pabaigos, užsitikrino 20 čempionių titulą klubo istorijoje.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/441755/siauliu-gintra-20-aji-karta-i-virsu-kelia-a-lygos-trofeju</ref> [[2022]] m. vasario mėn. pristatytas naujasis ekipos vyr. treneris iš Bulgarijos [[Kalojanas Petkovas]].<ref>https://lff.lt/news/13167/prie-gintros-komandos-vairo-stoja-specialistas-is-bulgarijos-k-petkov/</ref> „Gintros” sudėtyje iš [[2021]] m. sezono liko tik trys futbolininkės – [[Tereza Romanovskaja]], [[Aušrinė Bikutė]] ir [[Trudi Carter]]. Prisijungė būrys naujokių – [[Santa Lichareva]], [[Eitvydė Partikaitė]], [[Gintarė Raznauskaitė]], [[Saulutė Railaitė]], [[Andžela Vaičytė]], [[Neda Klezaitė]], amerikietės [[Madison Less]], [[Samantha Rosette]], [[Shannon Aviza]], [[Renee Guion]], [[Athena Kuehn]] ir kanadietė [[Serena Dolan]]. Šios merginos iškovojo [[2022 m. LMFA Žiemos taurės turnyras|Žiemos taurę]]. == Pasiekimai == * [[Lietuvos moterų futbolo A lyga]] (20): 1999, 2000, 2003, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021 * [[Lietuvos moterų futbolo taurė]] (12) : 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 * [[Lietuvos moterų futbolo supertaurė]] (1) : 2006 * [[Baltijos moterų futbolo lyga]] (8): 2006, 2008, 2009, 2010, 2011, 2017, 2019, 2022 m.<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/08/10/gintra-apgyne-baltijos-lygos-cempioniu-titula/</ref> == Klubo simbolika == ===Logotipas=== <gallery> Vaizdas:MFK Gintra–Universitetas.png|Iki 2015 m. sausio Vaizdas:FC_Gintra.png|Nuo 2015 m. sausio </gallery> ===Spalvinė gama=== * Klubas namuose žaidžia geltonos/juodos spalvos aprangomis. Pastaruoju metu komandos spalvinė gama buvo geltoni marškinėliai, juodi šortai bei geltonos kojinės. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Geltona''' | style="background:Black;color:Yellow" width="150" height="50" |'''Juoda''' |} * Klubas svečiuose žaidžia baltos/juodos spalvos aprangomis. Pastaruoju metu komandos spalvinė gama buvo balti marškinėliai, juodi šortai bei baltos kojinės. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''Balta''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Juoda''' |} == Aprangos == * '''Nike (iki 2018);''' {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _navy_hoops |pattern_b=_blackcollar|pattern_ra=_navy_hoops| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=000000|socks=FFFF00| |title= Namuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_navy_hoops|pattern_b=_blackcollar|pattern_ra= _navy_hoops| leftarm=ffffff|body=FFFFFF|rightarm=ffffff|shorts=000000|socks=FFFFFF| title= Svečiuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_navy_hoops|pattern_b=_blackcollar|pattern_ra=_navy_hoops| leftarm=00BFFF|body=00BFFF|rightarm=00BFFF|shorts=00BFFF|socks=00BFFF| title= Alternatyvios }} |} * '''hummel (nuo 2019);''' {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la=_lit1617h|pattern_b=_lit1617h|pattern_ra=_lit1617h|pattern_sh=_hummelauthentic20b|pattern_so=_hummel20b| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=000000|socks=FFFF00| |title= Namuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_hummelauthentic20w|pattern_b=_hummelauthentic20w|pattern_ra=_hummelauthentic20w|pattern_sh=_hummelauthentic20b|pattern_so=_hummel20b| leftarm=ffffff|body=FFFFFF|rightarm=ffffff|shorts=000000|socks=FFFFFF| title= Svečiuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_hummelauthentic20lb|pattern_b=_blackshoulders|pattern_ra=_hummelauthentic20lb| leftarm=00BFFF|body=00BFFF|rightarm=00BFFF|shorts=00BFFF|socks=00BFFF| title= Alternatyvios }} |} == Tarptautiniai turnyrai == {| class="wikitable" |- ! Sezonas !! Turnyras !! Etapas !! Rezultatas !! Varžovai |- | [[2004-05 UEFA Women's Cup|2004-05]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-3 || {{flagicon|Azerbaijan}} [[Gömrukçü Baku]] |- | || || || 0-11 || {{flagicon|Russia}} [[Energiya Voronezh]] |- | || || || 1-0 || {{flagicon|Macedonia}} [[ZFK Skiponjat|Skiponjat]] |- | [[2005-06 UEFA Women's Cup|2005-06]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-2 || {{flagicon|Belarus}} [[Universitet Vitebsk]] |- | || || || 0-8 || {{flagicon|Czech Republic}} [[Sparta Praha (moterys)|Sparta Praha]] |- | || || || 2-2 || {{flagicon|Romania}} [[CFF Clujana|Clujana]] |- | [[2006-07 UEFA Women's Cup|2006-07]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-1 || {{flagicon|Belarus}} [[Universitet Vitebsk]] |- | || || || 1-1 || {{flagicon|Bosnia}} [[SFK 2000|Sarajevo]] |- | || || || 0-3 || {{flagicon|Italy}} [[ASD Fiammamonza|Fiammamonza]] |- | [[2007-08 UEFA Women's Cup|2007-08]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-4 || {{flagicon|England}} [[Everton L.F.C.|Everton]] |- | || || || 0-6 || {{flagicon|Switzerland}} [[FFC Zuchwil 05|Zuchwil]] |- | || || || 2-1 || {{flagicon|Northern Ireland}} [[Glentoran L.F.C.|Glentoran]] |- | [[2008-09 UEFA Women's Cup|2008-09]] || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-8 || {{flagicon|Russia}} [[Zvezda 2005 Perm|Zvezda Perm]] |- | || || || 2-0 || {{flagicon|Hungary}} [[Femina Budapest]] |- | || || || 2-2 || {{flagicon|Faroe Islands}} [[KÍ Klaksvík]] |- | [[2009-10 UEFA Women's Champions League|2009-10]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 7-1 || {{flagicon|Georgia}} [[Norchi Dinamoeli]] |- | || || || 2-0 || {{flagicon|Scotland}} [[Glasgow City LFC|Glasgow City]] |- | || || || 0-8 || {{flagicon|Germany}} [[FC Bayern Munich (women)|Bayern Munich]] |- | [[2010-11 UEFA Women's Champions League|2010-11]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 4-0 || {{flagicon|Macedonia}} [[Borec Veles (women)|Borec Veles]] |- | || || || 0-0 || {{flagicon|Faroe Islands}} [[KÍ Klaksvík (moterys)|KÍ Klaksvík]] |- | || || || 0-7 || {{flagicon|England}} [[Everton L.F.C.|Everton]] |- | [[2011-12 UEFA Women's Champions League|2011-12]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-1 || {{flagicon|Turkey}} [[Ataşehir Belediyesi]] |- | || || || 0-5 || {{flagicon|Romania}} [[CFF Olimpia Cluj|Olimpia Cluj]] |- | || || || 1-2 || {{flagicon|Bosnia}} [[SFK 2000|Sarajevo]] |- | [[2013–14 UEFA Women's Champions League|2013-14]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 0-3 || {{flagicon|Romania}} [[CFF Olimpia Cluj|Olimpia Cluj]] |- | || || || 0-6 || {{flagicon|SER}} [[ŽFK Spartak Subotica|Spartak Subotica]] |- | || || || 0-2 || {{flagicon|LAT}} [[FK Liepājas Metalurgs (moterys)|Liepājas Metalurgs]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-3 || {{flagicon|Cyprus}} [[Apollon Ladies|Limasol Apollon Ladies]] |- | || || || 2-0 || {{flagicon|FAR}} [[Klaksvikar Itrottarfelag|Klaksvikar Itrottarfelag]] |- | || || || 5-0 || {{flagicon|ALB}} [[KF Vllaznia Shkodër (moterys)|Vllaznia]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 1-1 || {{flagicon|CZE}} [[Sparta Praha (moterys)|Sparta Praha]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 2-1 po baudinių serijos || {{flagicon|CZE}} [[Sparta Praha (moterys)|Sparta Praha]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 0-5 || {{flagicon|Denmark}} [[Brøndby|Brøndby IF]] |- | [[2014–15 UEFA Women's Champions League|2014-15]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 2-0 || {{flagicon|Denmark}} [[Brøndby|Brøndby IF]] |- | [[2015–16 UEFA Women's Champions League|2015-16]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 0-1 || {{flagicon|Ireland}} [[Wexford Youths (moterys)|Wexford Youths]] |- | || || || 5-1 || {{flagicon|Wales}} [[Cardiff Met ladies FC| Cardiff Met Ladies FC]] |- | || || || 0-4 || {{flagicon|Poland}} [[KKPK Medyk Konin|Medyk Konin]] |- | [[2016–17 UEFA Women's Champions League|2016-17]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 13-0 || {{flagicon|Moldova}} [[ARF Criuleni|ARF Criuleni]] |- | || || || 2-1 || {{flagicon|Ireland}} [[Wexford Youths (moterys)| Wexford Youths]] |- | || || || 0-3 || {{flagicon|KAZ}} [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkent BIIK-Kazygurt]] |- | [[2017–18 UEFA Women's Champions League|2017-18]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 4-0 || {{flagicon|Slovakia}} [[Partizán Bardejov (moterys)|Bardejovo “Partizan”]] |- | || || || 6-0 || {{flagicon|Georgia}} [[FC Martve|Kutaisio FC "Martve”]] |- | || || || 3-1 || {{flagicon|Turkey}} [[Konak Belediyespor|Izmiro “Konak Belediyespor”]] |- | 2017–2018 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 1-1 || {{flagicon|SUI}} [[FC Zurich Frauen|Zurich Frauen]] |- | 2017–2018 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 1-2 || {{flagicon|SUI}} [[FC Zurich Frauen|Zurich Frauen]] |- | 2017–2018 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 0-6 || {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona Femeni|Barcelona Femeni]] |- | 2017–2018] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 0-3 || {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona Femeni|Barcelona Femeni]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-1 || {{flagicon|FIN}} [[FC Honka (moterys)|Honka]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 7-0 || {{flagicon|FAR}} [[EB/Streymur/Skála (moterys)|EB/Streymur/Skála]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 9-0 || {{flagicon|BUL}} [[FC NSA Sofia|NSA Sofia]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 0-3 || {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha (moterys)|SK Slavia Praha]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 0-4 || {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha (moterys)|SK Slavia Praha]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-0 || {{flagicon|MLT}} [[Birkirkara FC (moterys)|Birkirkara]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-2 || {{flagicon|IRE}} [[Wexford Youths (moterys)|Wexford Youths]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-1 || {{flagicon|ALB}} [[KF Vllaznia Shkodër (moterys)|Vllaznia Shkodër]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|2020–2021]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1 etapas || 4-0 || {{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Slovan]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|2020–2021]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 2 etapas || 0-7 || {{flagicon|NOR}} [[Vålerenga IF (moterys)|Vålerenga]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || 2-0 || {{flagicon|EST}} [[FC Flora (moterys)|FC Flora]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || 1-8 || {{flagicon|Islandija}} [[Breiðablik (moterys)|Breiðablik]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || 0-2 || {{flagicon|Suomija}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || - || {{flagicon|POL}} [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] |} == Komandos personalas == * [[Kalojanas Petkovas]] – vyr. treneris (nuo [[2022]] m. vasario mėn.) * [[Gintaras Radavičius]] – prezidentas * [[Mantas Radavičius]] – vadovas == Treneriai == * [[Rimantas Viktoravičius]], iki [[2021]] m. rugpjūčio; * [[Darius Jankauskas]], nuo [[2021]] m. rugpjūčio; * [[Kalojanas Petkovas]]; nuo [[2022]] m. vasario. == Žaidėjų sudėtis == ''Atnaujinta: [[2022]] m. [[liepos 21]] d.''<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/</ref><ref>https://www.fkgintra.lt/komanda/</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=[[Aušrinė Bikutė]]|pos=GK}} (nuo [[2021]] m.) {{Fs player|no=99|nat=USA|name=[[Madison Less]]|pos=GK}} (nuo [[2022]] m.) |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=18|nat=Jamaika|name=[[Trudi Carter]]|pos=FW}} {{Fs player|no=23|nat=USA|name=[[Shannon Aviza]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=11|nat=USA|name=[[Athena Kuehn]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=32|nat=LTU|name=[[Santa Lichareva]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/449909/lietuvos-jaunimo-rinktines-sauge-s-lichareva-praveria-gintros-duris</ref> {{Fs player|no=27|nat=USA|name=[[Samantha Rosette]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=35|nat=LTU|name=[[Saulutė Railaitė]]|pos=FW}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=10|nat=Kanada|name=[[Serena Dolan]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=37|nat=LTU|name=[[Andžela Vaičytė]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.)<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/02/17/komandos-gretas-papilde-perspektyvi-gyneja/</ref> {{Fs player|no=40|nat=LTU|name=[[Gintarė Raznauskaitė]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=28|nat=USA|name=[[Renee Guion]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=77|nat=LTU|name=[[Neda Klezaitė]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=16|nat=LTU|name=[[Eitvydė Partikaitė]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=46|nat=Nigeria|name=[[Vivian Ikechukwu]]|pos=FW}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=49|nat=Nigeria|name=[[Oluwadamilola Iyabo Koko|Koku]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no= 8|nat=USA|name=[[Hannah De Bose]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Marija Galkina]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m. liepos mėn.)<ref>https://lff.lt/news/13809/moteru-rinktines-nare-m-galkina-zais-siauliuose/</ref> {{fs player|no= 7|name=[[Meida Proscevičiūtė]]|nat=LTU|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=USA|name=[[Emily Goodson]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.)<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/07/18/komanda-sustiprino-keturiu-sesiu-seimoje-uzaugusi-e-goodson/?fbclid=IwAR0uFfpmQx3dvGiz4_PC6195XFtjwb6Q0xAJTJkaZdHRwMEwstExlcJilxM</ref> {{Fs player|no=54|nat=USA|name=[[Miracle Porter]]|pos=FW}} {{Fs end}} === Užsienietės, atstovavusios klubui === {{Fs start}} {{Fs player|no=9|nat=AZE|name=[[Narmina Rzayeva]]|pos=FW}} {{Fs player|no=12|nat=AZE|name=[[Ina Boyko]]|pos=GK}} {{Fs player|no=19|nat=SWE|name=[[Johanna Möller]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=SWE|name=[[Elin Nilsson]]|pos=DF}} {{Fs player|no=21|nat=SWE|name=[[Sarah Lindberg]]|pos=MF}} {{Fs player|no=8|nat=Baltarusija|name=[[Liubou Houdchanka]]|pos=MF}} {{Fs end}} * Laetitia Chapeh Yimga - Pusiaujo Gvinėjos pilietybė, nors pati kamerūnietė. Vidurio gynėja - nuo 2014 m. liepos mėn. * 2015 m. Lietuvos čempionių gretas papildė trys Dramblio Kaulo Kranto atstovės – 24 -erių metų puolėja Koko Marriete Christelle, 26 -erių metų vidurio saugė Josephine Rita bei 21 -erių metų atakuojančio plano žaidėja Rebecca Grace. Visos trys futbolininkės yra Dramblio Kaulo Kranto moterų nacionalinės futbolo rinktinės narės. * 2016 m. Tetyana Kozyrenko iš Ukrainos, puolėja. Zenatha Goeiemen Coleman iš Namibijos. Thomalina Adams. Krašto gynėja iš Serbijos Jovana Milinkovič. Kroatijos rinktinės gynėja Ana Jelenčič. * [[2017]] m. pradžioje klubą papildė nacionalinės Baltarusijos moterų futbolo rinktinės saugė [[Liubova Gudčenko]] (Liubou Houdchanka). <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/01/27/baltarusijos-rinktines-sauge-oficialiai-papilde-gintros-universiteto-gretas/</ref> * [[2017]] m. vasarą klubą papildė Jelena Cubrilo iš Serbijos! Rungtyniauja krašto saugo arba puolėjo pozicijoje. * JAV ir Jamaikos pilietybes turinti gynėja Toriana Patterson. <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/08/02/gintros-universiteto-gretose-perspektyvi-jamaikos-ir-jav-pilietybes-turinti-gyneja-interviu/</ref> * Meksikos rinktinės narė Christina Murillo. Universali (puolėja, wingerė, saugė). <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/08/09/paskutinysis-gintros-universiteto-papildymas-universali-meksikos-rinktines-zaideja-ch-murillo-interviu/</ref> * [[2017]] m. [[rugsėjo]] mėn. [[Čilė]]s rinktinės puolėja Maria Jose Rojas Pino (tiesiog Cote). <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/09/18/pries-uefa-cempioniu-lygos-sesioliktfinali-gintra-universiteta-sustiprino-patyrusi-ciles-rinktines-puoleja-interviu/</ref> * 2018 m. vasarą prisijungė: [[Noel Baham]], [[Karolina Tabur]]. <ref>http://www.fkgintra.lt/2018/06/27/gintros-universiteto-gretose-puoleja-is-kalifornijos-ir-lietuvos-rinktine-skriaudusi-moldave/</ref> * [[2018]] m. rudenį [[Georgia Cloepfil]], [[Megan Crosson]]. * [[2019]] m. kovo mėn. dvynės seserys iš Brazilijos Karen ir Kelen Bender.<ref>https://www.90min.lt/naujienos/siauliuose-rungtyniaus-seserys-dvynes-is-brazilijos/</ref> * [[2019]] m. [[Jermaine Seoposenwe]] bei [[Nothando Vilakazi]] iš [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]].<ref>http://www.fkgintra.lt/2019/04/16/gintros-universiteto-gretas-sustiprino-pasaulio-cempionate-zaisiancios-futbolininkes/</ref> * [[2020]] m. amerikietės [[McKenna Davidson]]; [[Jessica Ayers]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.fkgintra.lt/ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.women.soccerway.com/teams/lithuania/gintra-universitetas/5399/ Soccerway] (Apie klubą) * [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/86668--gintra/ UEFA svetainė] (Apie klubą) * [https://www.facebook.com/moterysuzfutbola/?fref=ts Facebook paskyra: "Moterys už futbolą"] * [https://www.fussballtransfers.com/verein/fk-gintra-universitetas-frauen/ fussballtransfers.com] (Sudėtis) {{Moterų A lyga}} {{Lietuvos futbolo klubai}} {{LTUfutsez}} {{DEFAULTSORT:Gintra}} [[Kategorija:Lietuvos moterų futbolo klubai]] [[Kategorija:Šiaulių futbolas]] 2n8c5sgko65wb26djpr582k21oyd3i1 6667076 6667075 2022-08-19T13:15:02Z Makenzis 46558 /* Tarptautiniai turnyrai */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Šiaulių „Gintra“ | image = [[Vaizdas:Gintra Universitetas emblema.png|150px]] | fullname = Šiaulių futbolo klubas „Gintra“ | nickname = ''Šaulės'' | founded = [[1999]] m. | ground = [[Šiaulių savivaldybės stadionas]] | capacity = 4000 | chairman = {{flagicon|LTU}} Gintaras Radavičius | manager = {{flagicon|BUL}} [[Kalojanas Petkovas]] | league = [[Lietuvos moterų futbolo A lyga]] | season = [[2021 m. moterų A lyga|2021]] | position = {{čemp}} | pattern_la1=_hummelcorepoly1718y|pattern_b1=_hummelcorepoly1718y|pattern_ra1=_hummelcorepoly1718y| | leftarm1=FFFF00|body1=FFFF00|rightarm1=FFFF00|shorts1=000000|socks1=000000| | pattern_la2=_garbarnia1819h|pattern_b2=_garbarnia1819h|pattern_ra2=_garbarnia1819h| | leftarm2=ffffff|body2=FFFFFF|rightarm2=ffffff|shorts2=000000|socks2=FFFFFF| | pattern_la3=_vb1819a|pattern_b3=_vb1819a|pattern_ra3=_vb1819a| | leftarm3=000000|body3=00000|rightarm3=000000|shorts3=000000|socks3=000000| }} '''„Gintros“ futbolo klubas''', o trumpai vadinamas '''FC „Gintra“''', ankstesniais metais žinomos kaip '''„Gintra–Universitetas“''' – Lietuvos moterų futbolo klubas iš [[Šiauliai|Šiaulių]], žaidžiantis [[Lietuvos moterų futbolo A lyga|Lietuvos moterų futbolo A lygoje]]. Daugkartinės šalies čempionės, taurės laimėtojos, įvairių tarptautinių turnyrų dalyvės bei nugalėtojos. == Istorija == [[1992]] m. Šiauliuose įkurtas žolės riedulio klubas, kurio žolės riedulio komanda vėliau tapo viena stipriausių Lietuvos komandų. === [[1999]] ir [[2000]] m. === [[1999]] m. [[Gintra–Strektė–Universitetas|Gintros]] žolės riedulio žaidėjos kartu su Šiaulių HFTC klubo žolės riedulininkėmis susibūrė į bendrą „Gintros–Šiaulių“ futbolo komandą, kuri tais pačiais metais tapo Lietuvos čempione. Nuo [[2000]] m. sezono vidurio Šiaulių HFTC žolės riedulininkės komandoje nebežaidė, tačiau komanda sugebėjo antrą kartą iš eilės tapti Lietuvos čempionėmis. === Nuo [[2002]] m. === [[2002]] m. pabaigoje klubas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių universitetu. Nuo [[2003]] m. klubo komanda vadinosi „Gintra–Universitetas“. [[2008]] m. UEFA moterų čempionų lygos grupės varžybose užėmė 2 vietą.<ref>[http://www.futbolinis.lt/content/club/1/lt Istorija]</ref> [[2014]] m. UEFA moterų čempionų lygoje pateko į pagrindinį UEFA moterų Čempionių lygos turnyrą ir nukeliavo iki ketvirtfinalio. [[2017]] m. “Gintra-Universitetas” pakartojo istoriją ir žengė į pagrindinį UEFA moterų Čempionių lygos turnyrą. Pirmoje atrankos grupėje nepatyrė nė vieno pralaimėjimo, nugalėjusios visas varžoves. [[2018]] m. nepavyko apginti Baltijos čempionų vardų. Po nuožmios kovos buvo nusileista [[FK Minsk (moterys)|„Minsk“]] ekipai iš Gudijos.<ref>https://lff.lt/news/5415/gintrai-universitetui-nepavyko-apginti-baltijos-cempioniu-titulo/</ref> [[2019]] m. pasirašyta benradarbiavimo sutartis su aprangų gamintojais Hummel.<ref>http://www.fkgintra.lt/2019/03/15/gintra-universitetas-oficialiai-sukirto-rankomis-su-hummel/</ref> [[2020]] m. sezonas ypatingas tuo, kad lygos ir klubo planus sujaukė pandemija. Dar iki pirmenybių pabaigos gintrietės užsitikrino aukso medalius ir apgynė čempionių vardus.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/421160/penkiolika-gintros-universiteto-zingsniu-19-ojo-cempiono-titulo-link</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref><ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> === Nuo [[2021]] m. === [[2021]] m. klubo pavadinime nebeliko Universiteto žymens. Dabar naudojamas tik '''FC Gintra''' žymuo. [[2021]] m. [[liepos 17]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Šiaulių savivaldybės stadionas|Savivaldybės stadione]] įvyko draugiškos rungtynės su [[AC Milan (moterys)|Milan]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/435862/lietuvos-cempioniu-laukia-ac-milan-issukis sportas.lt: rungtynių anonsas]</ref> [[FC Gintra]] išsiveržė į priekį 75 min. po [[Trudi Carter]] tikslaus smūgio į vartus.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/437024/gintra-tik-per-plauka-neparklupde-garsiojo-ac-milan sportas.lt: Gintra 1-1 Milan (Aprašymas)]</ref> Galutinis rungtynių rezultatas lygus 1:1. 2021/22 mm. sezono UEFA moterų Čempionių lygos atrankos turnyre '''FC Gintra''' pateko į 1 grupę, kartu su Islandijos čempione [[Breiðablik (moterys)|Koupavoguro „Breidablik“]], Estijos [[FC Flora (moterys)|Talino „Flora“]] bei Farerų salų Klaksviko „KI“.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/436100/paaiskejo-siauliuose-vyksiancio-uefa-cempioniu-lygos-atrankos-turnyro-varzoves</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 18]] d. žaidė [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|UEFA moterų Čempionių lygos]] atrankos turnyro 1-osios grupės pusfinalio rungtynėse prieš [[FC Flora (moterys)|Talino „Flora“]]. 44-ąją minutę [[Madison Anne Gibson|M.Gibson]] buvo nugriauta ties 16 metrų žyma. [[Dovilė Gailevičiūtė|Dovilės Gailevičiūtės]] smūgį atrėmė „Floros“ vartininkė, tačiau prie kamuolio suskubo [[Jessica Ayers]] ir išvedė lietuvaites į priekį 1:0. 60-ąją minutę įvartį pelnė ir rezultatą padvigubino [[Madison Anne Gibson|M. Gibson]] – 2:0. Galutinis šių rungtynių rezultatas 2:0 reiškė, kad [[FC Gintra]] pateko į kitą 1-osios grupės finalą.<ref>[https://int.soccerway.com/players/madison-gibson/679688/ Soccerway: Gintra 2:0 Flora]</ref><ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/438832/gintra-iveike-cempionu-lygos-atrankos-pusfinalio-barjera sportas.lt: Gintra 2:0 Flora]</ref> [[2021]] m. [[rugpjūčio 21]] d. žaidė čempionių lygos atrankos pirmos grupės finale. Grupės finalo rungtynės prieš [[Breiðablik (moterys)|Breiðablik]] susiklostė ypač nesėkmingai: islandės sutriuškino šiaulietes rezultatu 8:1 ir tapo grupės nugalėtojomis.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/438999/gintra-pasirodyma-cempionu-lygoje-baige-vienu-skaudziausiu-pralaimejimu-istorijoje sportas.lt: Gintra 1:8 Breiðablik (aprašymas)]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/matches/2021/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/knattspyrnudeild-breidhabliks/3536479/ Soccerway: Gintra 1:8 Breiðablik.]</ref> „Gintros“ klubui tai buvo pati didžiausia nesėkmė Europos turnyruose. Po nesėkmingai susiklosčiusių rungtynių prieš islandes, iš pareigų atsistatydino ilgametis vyr. treneris [[Rimantas Viktoravičius]], o pareigas užėmė iki tol asistentu dirbęs [[Darius Jankauskas]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/439165/gintra-palieka-ilgametis-treneris-r-viktoravicius</ref> [[2021]] m. rugsėjo mėn. veiklą pradėjo „Gintros“ futbolo akademija (GFA).<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/440039/gintra-fa-susipazinimo-treniruoteje-puiki-nuotaika-ir-smalsus-vaiku-klausimai</ref> [[2021]] m. spalio mėn., likus 4 turams iki čempionato pabaigos, užsitikrino 20 čempionių titulą klubo istorijoje.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/441755/siauliu-gintra-20-aji-karta-i-virsu-kelia-a-lygos-trofeju</ref> [[2022]] m. vasario mėn. pristatytas naujasis ekipos vyr. treneris iš Bulgarijos [[Kalojanas Petkovas]].<ref>https://lff.lt/news/13167/prie-gintros-komandos-vairo-stoja-specialistas-is-bulgarijos-k-petkov/</ref> „Gintros” sudėtyje iš [[2021]] m. sezono liko tik trys futbolininkės – [[Tereza Romanovskaja]], [[Aušrinė Bikutė]] ir [[Trudi Carter]]. Prisijungė būrys naujokių – [[Santa Lichareva]], [[Eitvydė Partikaitė]], [[Gintarė Raznauskaitė]], [[Saulutė Railaitė]], [[Andžela Vaičytė]], [[Neda Klezaitė]], amerikietės [[Madison Less]], [[Samantha Rosette]], [[Shannon Aviza]], [[Renee Guion]], [[Athena Kuehn]] ir kanadietė [[Serena Dolan]]. Šios merginos iškovojo [[2022 m. LMFA Žiemos taurės turnyras|Žiemos taurę]]. == Pasiekimai == * [[Lietuvos moterų futbolo A lyga]] (20): 1999, 2000, 2003, 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019, 2020, 2021 * [[Lietuvos moterų futbolo taurė]] (12) : 2005, 2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 * [[Lietuvos moterų futbolo supertaurė]] (1) : 2006 * [[Baltijos moterų futbolo lyga]] (8): 2006, 2008, 2009, 2010, 2011, 2017, 2019, 2022 m.<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/08/10/gintra-apgyne-baltijos-lygos-cempioniu-titula/</ref> == Klubo simbolika == ===Logotipas=== <gallery> Vaizdas:MFK Gintra–Universitetas.png|Iki 2015 m. sausio Vaizdas:FC_Gintra.png|Nuo 2015 m. sausio </gallery> ===Spalvinė gama=== * Klubas namuose žaidžia geltonos/juodos spalvos aprangomis. Pastaruoju metu komandos spalvinė gama buvo geltoni marškinėliai, juodi šortai bei geltonos kojinės. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:Yellow;color:Black" width="150" height="50" |'''Geltona''' | style="background:Black;color:Yellow" width="150" height="50" |'''Juoda''' |} * Klubas svečiuose žaidžia baltos/juodos spalvos aprangomis. Pastaruoju metu komandos spalvinė gama buvo balti marškinėliai, juodi šortai bei baltos kojinės. {| class="wikitable" style="font-size: 90%; text-align: center; border=1 cellspacing=0" |- | style="background:White;color:Black" width="150" height="50" |'''Balta''' | style="background:Black;color:White" width="150" height="50" |'''Juoda''' |} == Aprangos == * '''Nike (iki 2018);''' {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la= _navy_hoops |pattern_b=_blackcollar|pattern_ra=_navy_hoops| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=000000|socks=FFFF00| |title= Namuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_navy_hoops|pattern_b=_blackcollar|pattern_ra= _navy_hoops| leftarm=ffffff|body=FFFFFF|rightarm=ffffff|shorts=000000|socks=FFFFFF| title= Svečiuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_navy_hoops|pattern_b=_blackcollar|pattern_ra=_navy_hoops| leftarm=00BFFF|body=00BFFF|rightarm=00BFFF|shorts=00BFFF|socks=00BFFF| title= Alternatyvios }} |} * '''hummel (nuo 2019);''' {| width=33% |- |{{Football kit | | pattern_la=_lit1617h|pattern_b=_lit1617h|pattern_ra=_lit1617h|pattern_sh=_hummelauthentic20b|pattern_so=_hummel20b| leftarm=FFFF00|body=FFFF00|rightarm=FFFF00|shorts=000000|socks=FFFF00| |title= Namuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_hummelauthentic20w|pattern_b=_hummelauthentic20w|pattern_ra=_hummelauthentic20w|pattern_sh=_hummelauthentic20b|pattern_so=_hummel20b| leftarm=ffffff|body=FFFFFF|rightarm=ffffff|shorts=000000|socks=FFFFFF| title= Svečiuose }} |{{Football kit | | pattern_la=_hummelauthentic20lb|pattern_b=_blackshoulders|pattern_ra=_hummelauthentic20lb| leftarm=00BFFF|body=00BFFF|rightarm=00BFFF|shorts=00BFFF|socks=00BFFF| title= Alternatyvios }} |} == Tarptautiniai turnyrai == {| class="wikitable" |- ! Sezonas !! Turnyras !! Etapas !! Rezultatas !! Varžovai |- | 2004–2005 || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-3 || {{flagicon|Azerbaijan}} [[Gömrukçü Baku]] |- | || || || 0-11 || {{flagicon|Russia}} [[Energiya Voronezh]] |- | || || || 1-0 || {{flagicon|Macedonia}} [[ZFK Skiponjat|Skiponjat]] |- | 2005–2006 || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-2 || {{flagicon|Belarus}} [[Universitet Vitebsk]] |- | || || || 0-8 || {{flagicon|Czech Republic}} [[Sparta Praha (moterys)|Sparta Praha]] |- | || || || 2-2 || {{flagicon|Romania}} [[CFF Clujana|Clujana]] |- | 2006–2007 || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-1 || {{flagicon|Belarus}} [[Universitet Vitebsk]] |- | || || || 1-1 || {{flagicon|Bosnia}} [[SFK 2000|Sarajevo]] |- | || || || 0-3 || {{flagicon|Italy}} [[ASD Fiammamonza|Fiammamonza]] |- | 2007–2008 || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-4 || {{flagicon|England}} [[Everton L.F.C.|Everton]] |- | || || || 0-6 || {{flagicon|Switzerland}} [[FFC Zuchwil 05|Zuchwil]] |- | || || || 2-1 || {{flagicon|Northern Ireland}} [[Glentoran L.F.C.|Glentoran]] |- | 2008–2009 || [[UEFA Women's Cup]] || Kvalifikacija || 0-8 || {{flagicon|Russia}} [[Zvezda 2005 Perm|Zvezda Perm]] |- | || || || 2-0 || {{flagicon|Hungary}} [[Femina Budapest]] |- | || || || 2-2 || {{flagicon|Faroe Islands}} [[KÍ Klaksvík]] |- | 2009–2010 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 7-1 || {{flagicon|Georgia}} [[Norchi Dinamoeli]] |- | || || || 2-0 || {{flagicon|Scotland}} [[Glasgow City LFC|Glasgow City]] |- | || || || 0-8 || {{flagicon|Germany}} [[FC Bayern Munich (women)|Bayern Munich]] |- | 2010-2011 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 4-0 || {{flagicon|Macedonia}} [[Borec Veles (women)|Borec Veles]] |- | || || || 0-0 || {{flagicon|Faroe Islands}} [[KÍ Klaksvík (moterys)|KÍ Klaksvík]] |- | || || || 0-7 || {{flagicon|England}} [[Everton L.F.C.|Everton]] |- | 2011-2012 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-1 || {{flagicon|Turkey}} [[Ataşehir Belediyesi]] |- | || || || 0-5 || {{flagicon|Romania}} [[CFF Olimpia Cluj|Olimpia Cluj]] |- | || || || 1-2 || {{flagicon|Bosnia}} [[SFK 2000|Sarajevo]] |- | 2013–2014 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 0-3 || {{flagicon|Romania}} [[CFF Olimpia Cluj|Olimpia Cluj]] |- | || || || 0-6 || {{flagicon|SER}} [[ŽFK Spartak Subotica|Spartak Subotica]] |- | || || || 0-2 || {{flagicon|LAT}} [[FK Liepājas Metalurgs (moterys)|Liepājas Metalurgs]] |- | 2014–2015 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-3 || {{flagicon|Cyprus}} [[Apollon Ladies|Limasol Apollon Ladies]] |- | || || || 2-0 || {{flagicon|FAR}} [[Klaksvikar Itrottarfelag|Klaksvikar Itrottarfelag]] |- | || || || 5-0 || {{flagicon|ALB}} [[KF Vllaznia Shkodër (moterys)|Vllaznia]] |- | 2014–2015 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 1-1 || {{flagicon|CZE}} [[Sparta Praha (moterys)|Sparta Praha]] |- | 2014–2015 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 2-1 po baudinių serijos || {{flagicon|CZE}} [[Sparta Praha (moterys)|Sparta Praha]] |- | 2014–2015 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 0-5 || {{flagicon|Denmark}} [[Brøndby|Brøndby IF]] |- | 2014–2015 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 2-0 || {{flagicon|Denmark}} [[Brøndby|Brøndby IF]] |- | 2015–2016 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 0-1 || {{flagicon|Ireland}} [[Wexford Youths (moterys)|Wexford Youths]] |- | || || || 5-1 || {{flagicon|Wales}} [[Cardiff Met ladies FC| Cardiff Met Ladies FC]] |- | || || || 0-4 || {{flagicon|Poland}} [[KKPK Medyk Konin|Medyk Konin]] |- | 2016–2017 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 13-0 || {{flagicon|Moldova}} [[ARF Criuleni|ARF Criuleni]] |- | || || || 2-1 || {{flagicon|Ireland}} [[Wexford Youths (moterys)| Wexford Youths]] |- | || || || 0-3 || {{flagicon|KAZ}} [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkent BIIK-Kazygurt]] |- | 2017–2018] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 4-0 || {{flagicon|Slovakia}} [[Partizán Bardejov (moterys)|Bardejovo “Partizan”]] |- | || || || 6-0 || {{flagicon|Georgia}} [[FC Martve|Kutaisio FC "Martve”]] |- | || || || 3-1 || {{flagicon|Turkey}} [[Konak Belediyespor|Izmiro “Konak Belediyespor”]] |- | 2017–2018 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 1-1 || {{flagicon|SUI}} [[FC Zurich Frauen|Zurich Frauen]] |- | 2017–2018 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 1-2 || {{flagicon|SUI}} [[FC Zurich Frauen|Zurich Frauen]] |- | 2017–2018 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 0-6 || {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona Femeni|Barcelona Femeni]] |- | 2017–2018 || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/8 f. || 0-3 || {{flagicon|ESP}} [[FC Barcelona Femeni|Barcelona Femeni]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-1 || {{flagicon|FIN}} [[FC Honka (moterys)|Honka]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 7-0 || {{flagicon|FAR}} [[EB/Streymur/Skála (moterys)|EB/Streymur/Skála]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 9-0 || {{flagicon|BUL}} [[FC NSA Sofia|NSA Sofia]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 0-3 || {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha (moterys)|SK Slavia Praha]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2018–2019 m.|2018–2019]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1/16 f. || 0-4 || {{flagicon|CZE}} [[SK Slavia Praha (moterys)|SK Slavia Praha]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-0 || {{flagicon|MLT}} [[Birkirkara FC (moterys)|Birkirkara]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-2 || {{flagicon|IRE}} [[Wexford Youths (moterys)|Wexford Youths]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|2019–2020]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || Kvalifikacija || 1-1 || {{flagicon|ALB}} [[KF Vllaznia Shkodër (moterys)|Vllaznia Shkodër]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|2020–2021]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 1 etapas || 4-0 || {{flagicon|SVK}} [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Slovan]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|2020–2021]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || 2 etapas || 0-7 || {{flagicon|NOR}} [[Vålerenga IF (moterys)|Vålerenga]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || 2-0 || {{flagicon|EST}} [[FC Flora (moterys)|FC Flora]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|2021–2022]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || 1-8 || {{flagicon|Islandija}} [[Breiðablik (moterys)|Breiðablik]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || 0-2 || {{flagicon|Suomija}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] |- | [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023]] || [[UEFA Women's Champions League|Champions League]] || grupės etapas || - || {{flagicon|POL}} [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] |} == Komandos personalas == * [[Kalojanas Petkovas]] – vyr. treneris (nuo [[2022]] m. vasario mėn.) * [[Gintaras Radavičius]] – prezidentas * [[Mantas Radavičius]] – vadovas == Treneriai == * [[Rimantas Viktoravičius]], iki [[2021]] m. rugpjūčio; * [[Darius Jankauskas]], nuo [[2021]] m. rugpjūčio; * [[Kalojanas Petkovas]]; nuo [[2022]] m. vasario. == Žaidėjų sudėtis == ''Atnaujinta: [[2022]] m. [[liepos 21]] d.''<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/</ref><ref>https://www.fkgintra.lt/komanda/</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=LTU|name=[[Aušrinė Bikutė]]|pos=GK}} (nuo [[2021]] m.) {{Fs player|no=99|nat=USA|name=[[Madison Less]]|pos=GK}} (nuo [[2022]] m.) |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=18|nat=Jamaika|name=[[Trudi Carter]]|pos=FW}} {{Fs player|no=23|nat=USA|name=[[Shannon Aviza]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=11|nat=USA|name=[[Athena Kuehn]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=32|nat=LTU|name=[[Santa Lichareva]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.)<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/449909/lietuvos-jaunimo-rinktines-sauge-s-lichareva-praveria-gintros-duris</ref> {{Fs player|no=27|nat=USA|name=[[Samantha Rosette]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=35|nat=LTU|name=[[Saulutė Railaitė]]|pos=FW}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=10|nat=Kanada|name=[[Serena Dolan]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=37|nat=LTU|name=[[Andžela Vaičytė]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.)<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/02/17/komandos-gretas-papilde-perspektyvi-gyneja/</ref> {{Fs player|no=40|nat=LTU|name=[[Gintarė Raznauskaitė]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=28|nat=USA|name=[[Renee Guion]]|pos=DF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=77|nat=LTU|name=[[Neda Klezaitė]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=16|nat=LTU|name=[[Eitvydė Partikaitė]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=46|nat=Nigeria|name=[[Vivian Ikechukwu]]|pos=FW}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=49|nat=Nigeria|name=[[Oluwadamilola Iyabo Koko|Koku]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no= 8|nat=USA|name=[[Hannah De Bose]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.) {{Fs player|no=10|nat=LTU|name=[[Marija Galkina]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m. liepos mėn.)<ref>https://lff.lt/news/13809/moteru-rinktines-nare-m-galkina-zais-siauliuose/</ref> {{fs player|no= 7|name=[[Meida Proscevičiūtė]]|nat=LTU|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=USA|name=[[Emily Goodson]]|pos=MF}} (nuo [[2022]] m.)<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/07/18/komanda-sustiprino-keturiu-sesiu-seimoje-uzaugusi-e-goodson/?fbclid=IwAR0uFfpmQx3dvGiz4_PC6195XFtjwb6Q0xAJTJkaZdHRwMEwstExlcJilxM</ref> {{Fs player|no=54|nat=USA|name=[[Miracle Porter]]|pos=FW}} {{Fs end}} === Užsienietės, atstovavusios klubui === {{Fs start}} {{Fs player|no=9|nat=AZE|name=[[Narmina Rzayeva]]|pos=FW}} {{Fs player|no=12|nat=AZE|name=[[Ina Boyko]]|pos=GK}} {{Fs player|no=19|nat=SWE|name=[[Johanna Möller]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=SWE|name=[[Elin Nilsson]]|pos=DF}} {{Fs player|no=21|nat=SWE|name=[[Sarah Lindberg]]|pos=MF}} {{Fs player|no=8|nat=Baltarusija|name=[[Liubou Houdchanka]]|pos=MF}} {{Fs end}} * Laetitia Chapeh Yimga - Pusiaujo Gvinėjos pilietybė, nors pati kamerūnietė. Vidurio gynėja - nuo 2014 m. liepos mėn. * 2015 m. Lietuvos čempionių gretas papildė trys Dramblio Kaulo Kranto atstovės – 24 -erių metų puolėja Koko Marriete Christelle, 26 -erių metų vidurio saugė Josephine Rita bei 21 -erių metų atakuojančio plano žaidėja Rebecca Grace. Visos trys futbolininkės yra Dramblio Kaulo Kranto moterų nacionalinės futbolo rinktinės narės. * 2016 m. Tetyana Kozyrenko iš Ukrainos, puolėja. Zenatha Goeiemen Coleman iš Namibijos. Thomalina Adams. Krašto gynėja iš Serbijos Jovana Milinkovič. Kroatijos rinktinės gynėja Ana Jelenčič. * [[2017]] m. pradžioje klubą papildė nacionalinės Baltarusijos moterų futbolo rinktinės saugė [[Liubova Gudčenko]] (Liubou Houdchanka). <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/01/27/baltarusijos-rinktines-sauge-oficialiai-papilde-gintros-universiteto-gretas/</ref> * [[2017]] m. vasarą klubą papildė Jelena Cubrilo iš Serbijos! Rungtyniauja krašto saugo arba puolėjo pozicijoje. * JAV ir Jamaikos pilietybes turinti gynėja Toriana Patterson. <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/08/02/gintros-universiteto-gretose-perspektyvi-jamaikos-ir-jav-pilietybes-turinti-gyneja-interviu/</ref> * Meksikos rinktinės narė Christina Murillo. Universali (puolėja, wingerė, saugė). <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/08/09/paskutinysis-gintros-universiteto-papildymas-universali-meksikos-rinktines-zaideja-ch-murillo-interviu/</ref> * [[2017]] m. [[rugsėjo]] mėn. [[Čilė]]s rinktinės puolėja Maria Jose Rojas Pino (tiesiog Cote). <ref>http://www.fkgintra.lt/2017/09/18/pries-uefa-cempioniu-lygos-sesioliktfinali-gintra-universiteta-sustiprino-patyrusi-ciles-rinktines-puoleja-interviu/</ref> * 2018 m. vasarą prisijungė: [[Noel Baham]], [[Karolina Tabur]]. <ref>http://www.fkgintra.lt/2018/06/27/gintros-universiteto-gretose-puoleja-is-kalifornijos-ir-lietuvos-rinktine-skriaudusi-moldave/</ref> * [[2018]] m. rudenį [[Georgia Cloepfil]], [[Megan Crosson]]. * [[2019]] m. kovo mėn. dvynės seserys iš Brazilijos Karen ir Kelen Bender.<ref>https://www.90min.lt/naujienos/siauliuose-rungtyniaus-seserys-dvynes-is-brazilijos/</ref> * [[2019]] m. [[Jermaine Seoposenwe]] bei [[Nothando Vilakazi]] iš [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrikos Respublikos]].<ref>http://www.fkgintra.lt/2019/04/16/gintros-universiteto-gretas-sustiprino-pasaulio-cempionate-zaisiancios-futbolininkes/</ref> * [[2020]] m. amerikietės [[McKenna Davidson]]; [[Jessica Ayers]] == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.fkgintra.lt/ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.women.soccerway.com/teams/lithuania/gintra-universitetas/5399/ Soccerway] (Apie klubą) * [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/86668--gintra/ UEFA svetainė] (Apie klubą) * [https://www.facebook.com/moterysuzfutbola/?fref=ts Facebook paskyra: "Moterys už futbolą"] * [https://www.fussballtransfers.com/verein/fk-gintra-universitetas-frauen/ fussballtransfers.com] (Sudėtis) {{Moterų A lyga}} {{Lietuvos futbolo klubai}} {{LTUfutsez}} {{DEFAULTSORT:Gintra}} [[Kategorija:Lietuvos moterų futbolo klubai]] [[Kategorija:Šiaulių futbolas]] si2axehinx7dmadga6bb9n1k81jdw7i 0 435923 6667386 6447097 2022-08-19T20:02:22Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Heha | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 2670 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{Flag|Burundi}} | Kalnynas = | map= Burundis | relief = physical | lat_degrees =3 | lat_minutes = 36| lat_seconds = 12 | lat_direction =S | long_degrees = 29 | long_minutes = 29| long_seconds =57| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Heha''' – aukščiausias [[Burundis|Burundžio]] kalnas. Stūkso šalies vakaruose, [[Bužumbūros kaimiškoji provincija|Bužumbūros kaimiškojoje provincijoje]]. Kalno aukštis siekia 2 670 m.<ref>[https://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=11177 ''Mont Heha, Burundi'']. Peakbagger.com. Nuoroda tikrinta 2021-12-28.</ref> 20 km į vakarus nuo šio kalno yra antras pagal dydį [[Afrika|Afrikos]] ežeras [[Tanganika (ežeras)|Tanganika]]. == Išnašos == {{ref}} [[Kategorija:Burundžio kalnai]] qimgwwzzlmuwwaf4u06us0sogwzpnc8 0 435963 6667387 6239041 2022-08-19T20:03:17Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Jušanas | Paveikslėlis = Mount Yu Shan - Taiwan.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Jušanas nuo šiaurinės viršūnės | Aukštis = 3952<ref name="peaklist">[http://www.peaklist.org/WWlists/ultras/china4.html "Central and Eastern China, Taiwan and Korea"] Peaklist.org. Nuoroda tikrinta 2011-11-24.</ref> | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{Flag|Taiwan}} | Kalnynas = | map= Taivanas | relief = physical | lat_degrees =23| lat_minutes = 28| lat_seconds = 12 | lat_direction =N | long_degrees = 120 | long_minutes = 57| long_seconds =26| long_direction = E |map_width =230 | Pirmasis įkopimas(metai) = 1898 m. | Įkopęs žmogus = vokiečių tyrinėtojas Karl Theodor Stöpel | Vikiteka = Category:Yushan }} '''Jušanas''' ({{zh|玉山|Yù Shān}}; {{en|Jade Mountain}} 'žalsvas kalnas'), dar žinomas kaip '''''Ju kalnas''''' – aukščiausias kalnas [[Taivanas|Taivane]] ir apskritai ketvirtas pagal aukštį kalnas, stūksantis saloje. Seniau anglakalbių emigrantų ir misionierių tarpe kalnas vadintas '''''Morisono kalno''''' vardu, kaip manoma, tokiu būdu pagerbiant XIX a. misionierių Robertą Morisoną. Žiemą Jušano viršukalnę paprastai dengia storas sniego sluoksnis, tad tai jam suteikia panašų į [[nefritas|nefrito]] ({{en|jade}}) žvilgumą. [[2009]] m. Jušanas buvo vienas iš 28 finalininkų renkant Naujuosius septynis pasaulio gamtos stebuklus. Jušanas ir jį supantys kalnai priklauso [[Jušano kalnagūbris|Jušano kalnagūbriui]], kuris patenka į Jušano nacionalinio parko teritoriją. Šis nacionalinis parkas yra didžiausias, aukščiausiai įsikūręs ir atokiausias iš visų Taivano saugomų teritorijų. Jame driekiasi didžiausias tyrlaukių ruožas Taivane, taip pat nacionalinis parkas vertingas savo nepaliestais miškais ir gyvūnijos įvairove, kuri apima daugelį endeminių rūšių. Aukščiausias Jušano kalnų grandinės taškas yra Jušanas (3952 m). Tai taip pat aukščiausias geografinis taškas vakariniame Ramiojo vandenyno regione už [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkos pusiasalio]]. Kadaise Jušanas buvo po vandenyno paviršiumi ir iškilo į dabartinį aukštį, kuomet [[Eurazijos plokštė]] pasislinko po kaimynine [[Filipinų jūros plokštė|Filipinų jūros plokšte]]. Pirmasis į Jušano kalną [[1898]] m. įkopė vokiečių tyrinėtojas Karl Theodor Stöpel.<ref>{{cite book|author=Karl Theodor Stöpel:|title=Eine Reise in das Innere der Insel Formosa und die erste Besteigung des Niitakayama (Mount Morrison): Weihnachten 1898|publisher=Companñía Sud-Americana de Billetes de Banco|location=Buenos Aires|year=1905|url=[https://ia600209.us.archive.org/23/items/einereiseindasi00stgoog/einereiseindasi00stgoog.pdf Digitalisat (pdf)]|pages=91–92}}</ref> Jušanas turi penkias pagrindinis viršūnes: * Jušano pagrindinė viršūnė (玉山主峰), 3952 m * Jušano rytinė viršūnė (玉山東峰), 3869 m – 1,2 km nuo pagrindinės viršūnės * Jušano šiaurinė viršūnė (玉山北峰), 3858 m – 2,2 km nuo Vėjų tunelio (風口) * Jušano pietinė viršūnė (玉山南峰), 3844 m – 3,1 km nuo Paijuno kalnų trobelės (排雲山莊) * Jušano vakarinė viršūnė (玉山西峰), 3467 m – 4 km nuo Paijuno kalnų trobelės (排雲山莊) <gallery> Vaizdas:Yushan Taiwan.jpg|Jušanas (玉山) Vaizdas:Laonung River.jpg|Laonungo upė Vaizdas:YushanSeaCloud2.jpg|Debesys virš Jušano kalnų perėjos </gallery> == Literatūra == * Юйшань (Моррисон, Ниитакаяма) // Элоквенция – Яя. – М. : Советская энциклопедия, 1957. – С. 386. – (Большая советская энциклопедия : [в 51 т.] / гл. ред. Б. А. Введенский ; 1949–1958, т. 49). == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Taivano kalnai]] fjar5z0pfw6pu8l35rsj2kgg2kkt7y6 0 435971 6667389 6239033 2022-08-19T20:03:57Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Suešanas | Paveikslėlis = HsuehMountain.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Suešanas nuo rytinės viršūnės | Aukštis = 3886<ref name="peaklist">[http://www.peaklist.org/WWlists/ultras/china4.html "Central and Eastern China, Taiwan and Korea"] Peaklist.org. Nuoroda tikrinta 2011-11-24.</ref> | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{Flag|Taiwan}} | Kalnynas = | map= Taivanas | relief = physical | lat_degrees =24 | lat_minutes = 23| lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 121 | long_minutes = 13| long_seconds =48| long_direction = E |map_width =230 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Xueshan }} '''Suešanas''' ({{zh|雪山|Xuě Shān}} 'Sniego kalnas') – kalnas [[Taivanas|Taivane]], pasienyje tarp [[Taidžongas|Taidžongo]] miesto Hepingo rajono ir [[Miaoli apskritis|Miaoli apskrities]] miesto Tainano. Tai antras pagal aukštį [[kalnas]] Taivane ir [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]], siekiantis 3886 m aukštį virš jūros lygio.<ref name="peaklist"/> Stūkso Šeipos nacionaliniame parke, šiaurinėje [[Žongjango kalnagūbris|Žongjango kalnagūbrio]] dalyje. Pagal kalną pavadintas [[Suešano kalnagūbris|Suešano kalnagūbris]]. [[Vaizdas:Xueshan Summit.jpg|thumb|200px|left|Kalno viršūnė]] XIX ir XX a. vakariečiams kalnas buvo žinomas '''''Silvijos kalno''''' pavadinimu. [[Japonijos okupacija Taivane|Valdant japonams]], [[1923]] m., kalnui suteiktas '''''Cugitakajamos''''' (次高山) vardas, pažodžiui reiškiantis 'Antras aukščiausias kalnas', nes net tuomet [[Japonijos imperija|Japonijos imperijoje]] aukštesnis buvo tik [[Jušanas]], kuris taip pat yra Taivane. Abu šie kalnai aukščiu lenkia [[Fudži kalnas|Fudžį]]. [[1937]] m. buvo numatyta kalną ir jo apylinkes įtraukti į Cugitakos-[[Taroko nacionalinis parkas|Taroko]] nacionalinį parką (次高タロコ国立公園). Suešano kalnų perėjoje yra dvi kalnų trobelės. Pirmoji, Čikos trobelė, yra 2 km atstumu nuo pradinio taško, antroji, 369 trobelė, – 6,9 km atstumu. Abi trobelės paprastos konstrukcijos, turi bunkeriuose randamas lovas. Kalno viršūnė yra už 10,9 kilometrų. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Taivano kalnai]] jbfndrw4vidb6fhc7lmqo5qji954jfe 0 436087 6667390 5973102 2022-08-19T20:04:43Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2014 m. vasario}} {{Kalnas | Pavadinimas = Hehuanšanas | Paveikslėlis = Hehuanshan Cuesta.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Hehuanšanas vasarą | Aukštis = 3422 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{Flag|Taiwan}} | Kalnynas = [[Žongjango kalnagūbris]] | map= Taivanas | relief = physical | lat_degrees =24 | lat_minutes = 10| lat_seconds = 53 | lat_direction =N | long_degrees = 121 | long_minutes = 16| long_seconds =53| long_direction = E |map_width =230 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Hehuanshan }} '''Hehuanšanas''' ({{zh|合歡山|Héhuān Shān}}; [[pe̍h-ōe-jī]]: ''Ha̍p-hoan-soaⁿ'') – kalnas vidurio [[Taivanas|Taivane]]. Aukštis siekia 3416 m virš jūros lygio. Viršukalnė stūkso pasienyje tarp [[Nantou apskritis|Nantou]] ir [[Hualiano apskritis|Hualiano]] apskričių, [[Taroko nacionalinis parkas|Taroko nacionalinio parko]] teritorijoje. Tai [[Žongjango kalnagūbris|Žongjango kalnagūbrio]] dalis. Žiemą gan dažnai kalno viršūnę dengia sniegas. Nuo [[Puli]] iki Vulingo (3275 m) balnakalnio, esančio tarp pagrindinės ir rytinės Hehuanšano viršūnių, eina apie 35 km kelias, todėl tai yra aukščiausias transporto priemonėmis pasiekiamas taškas Taivano saloje. Seniau čia buvo įrengtas slidininkų keltuvas, kurio dalis įrangos yra išlikę. Nuo kelio link pagrindinės kalno viršūnės eina apie 1 km ilgio kalnų perėja. Viršūnėje stovi meteorologinė stotis. <gallery> Vaizdas:Hehuanshan East and Main Peak.jpg|Hehuanšano rytinė ir pagrindinė viršūnės saulėlydį, žvelgiant nuo šiaurinės viršūnės Vaizdas:Geology of Wuling.JPG|Vulingas </gallery> [[Kategorija:Taivano kalnai]] st020hv04zt1i8tjjiiklpq0ifxgb52 0 436939 6667392 6139200 2022-08-19T20:05:45Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Sletaratinduras | Paveikslėlis = Slættaratindur, Faroe Islands.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 880 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Farerai}}, [[Eisturojus|Eisturojaus]] sala | Kalnynas = | map= Farerų salos | relief = physical | lat_degrees =62 | lat_minutes = 17| lat_seconds = 47 | lat_direction =N | long_degrees = 7 | long_minutes = 0| long_seconds =45| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Sletaratinduras''' ({{fo|Slættaratindur}}) – aukščiausias [[Farerai|Farerų]] salų kalnas, iškilęs 880 metrų virš jūros lygio.<ref>http://us.fo/Default.aspx?ID=5491&M=News&PID=6500&NewsID=4717&CATID=29 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120911010409/http://www.us.fo/Default.aspx?ID=5491&M=News&PID=6500&NewsID=4717&CATID=29 |date=2012-09-11 }}</ref> Stūkso šiaurinėje [[Eisturojus|Eisturojaus]] salos dalyje, tarp [[Eidis|Eidžio]], [[Džegvas|Džegvo]] ir [[Funinguras|Funinguro]] kaimų. Funinguras įsikūręs kalno papėdėje. Sletaratinduras reiškia 'plokščią viršūnę'. Nuo kalno viršūnės yra matomos visos Farerų salos. Į šiaurės rytus nuo kalno stūkso antras pagal dydį Farerų kalnas – [[Grafelis]] (856 m). Pagal [[Gineso rekordų knyga|Gineso rekordų knygą]] (GRK), Sletaratinduras yra objektas, turintis ilgiausią matomumą. Nuo kalno viršūnės yra matomas [[Vatnajokudlis]] (2119 m). GVR teigia, kad dėl atmosferos refrakcijos šviesos lenkimo poveikio gali būti matoma [[Islandija]], nutolusi 550 km nuo Farerų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Farerų salų kalnai]] 0bi77mfz10fj9n41n8zul6cxi594r8b 0 436940 6667393 6077655 2022-08-19T20:06:43Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Grafelis | Paveikslėlis = Funningur with Slaettaratindur and Grafelli.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = [[Funinguras|Funinguro]] kaimas [[Sletaratinduras|Sletaratinduro]] (kairėje) ir Grafelio (dešinėje) kalnų papėdėje | Aukštis = 856 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Farerai}}, [[Eisturojus|Eisturojaus]] sala | Kalnynas = | map= Farerų salos | relief = physical | lat_degrees =62 | lat_minutes = 18| lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 7 | long_minutes = 0| long_seconds =0| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Grafelis''' ({{fo|Gráfelli}}) – antras pagal aukštį [[Farerai|Farerų]] salų kalnas, stūksantis [[Eisturojus|Eisturojaus]] saloje. Iškilęs 856 metrus virš jūros lygio.<ref>http://www.us.fo/Default.aspx?ID=6562 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150715060238/http://www.us.fo/Default.aspx?ID=6562 |date=2015-07-15 }}</ref> [[Sletaratinduras]] (aukščiausia Farerų viršūnė) nutolęs į pietryčius nuo Grafelio. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Farerų salų kalnai]] cqjuejiin8urg7bnlg0jmu3ka78v9lg 0 436997 6667394 6454125 2022-08-19T20:07:16Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Sornfelis | Paveikslėlis = Mountain Sornfelli.1.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Sornfelio kalnas | Aukštis = 749 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Farerai}}, [[Streimojus|Streimojaus]] sala | Kalnynas = | map= Farerų salos | relief = physical | lat_degrees =62 | lat_minutes = 5| lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 6 | long_minutes = 50| long_seconds =0| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Sornfelis''' ({{fo|Sornfelli}}) – 749 m aukščio [[plynaukštė]] [[Streimojus|Streimojaus]] saloje, [[Farerai|Fareruose]]. Stūkso 12 km (20 km keliu) į šiaurę nuo [[Torshaunas|Torshauno]]. 1999 m. įrengta Sornfelio meteorologijos stotis. 2000 m. Sornfelio meteorologijos stotyje užfiksuota temperatūra: # Vidutinė metinė oro temperatūra: +1,7° C # Šalčiausia (balandis): -2,2° C # Šilčiausia (rugpjūtis): +6,5° C == Galerija == <gallery> Sornfelli.jpg|Radarų bazė 31-01 12.22 2004 Sornfelli.JPG|Sornfelis 749 m Sornfelli, Faroe Islands (5).JPG|Sornfelio plynaukštė Sornfelli, Faroe Islands (4).JPG|Sornfelio plynaukštė </gallery> == Nuorodos == {{Commonscat|Sornfelli}} * [http://www.scannet.nu/index.php?option=com_content&task=view&id=75&Itemid=149 Sornfelis] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150924094753/http://www.scannet.nu/index.php?option=com_content&task=view&id=75&Itemid=149 |date=2015-09-24 }} [[Kategorija:Farerų salų kalnai]] tjbk2oidy6s98frm9byezc47uj93qbo 0 437357 6667396 6077348 2022-08-19T20:07:50Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Glugarniras | Paveikslėlis = Famjin1.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = [[Famjinas|Famjino]] kaimas Glugarniro kalno papėdėje | Aukštis = 610 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Farerai}}, [[Suvurojus|Suvurojaus]] sala | Kalnynas = | map= Farerų salos | relief = physical | lat_degrees =61 | lat_minutes = 33| lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 6 | long_minutes = 52| long_seconds =0| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Glugarniras''' ({{fo|Gluggarnir}}) – kalnas [[Suvurojus|Suvurojaus]] saloje, [[Farerai|Fareruose]]. Tai aukščiausias salos kalnas, iškilęs 610 m virš jūros lygio.<ref>http://www.us.fo/Default.aspx?ID=6562 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150715060238/http://www.us.fo/Default.aspx?ID=6562 |date=2015-07-15 }}</ref> Stūkso tarp [[Famjinas|Famjino]] ir [[Trongisvaguras|Trongisvaguro]] kaimų. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Farerų salų kalnai]] qa4xk0cgpie3vvm3ov9appfxfvfejy7 0 437365 6667397 6101051 2022-08-19T20:08:31Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Borgarknapuras | Paveikslėlis = Borgarknapppur.1.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Borgarknapuras matomas nuo [[Hovas|Hovo]] | Aukštis = 574 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Farerai}}, [[Suvurojus|Suvurojaus]] sala | Kalnynas = | map= Farerų salos | relief = physical | lat_degrees =61 | lat_minutes = 30| lat_seconds = 0 | lat_direction =N | long_degrees = 6 | long_minutes = 50| long_seconds =0| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Borgarknapuras''' ({{fo|Borgarknappur}}) – kalnas [[Suvurojus|Suvurojaus]] saloje, [[Farerai|Fareruose]]. Iškilęs 574 m virš jūros lygio.<ref>http://www.us.fo/Default.aspx?ID=6562 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150715060238/http://www.us.fo/Default.aspx?ID=6562 |date=2015-07-15 }}</ref> Stūkso salos centre, į vakarus nuo [[Hovas|Hovo]], į pietryčius nuo [[Famjinas|Famjino]], į pietvakarius nuo Oraviko ir į šiaurę nuo [[Vaguras|Vaguro]]. Vakaruose stūkso Borginas (570 m) ir pietuose Hvanafelis (558 m). Prieš nutiesiant kelius buvo naudojami negrįsti takeliai per kalnus tarp kaimų, kurie dabar naudojami turistų ar žmonių, kurie mėgsta vaikščioti gamtoje. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Farerų salų kalnai]] ctuy5a8nllgxbh6txsyxktztlm3az4i 0 438098 6667399 4988050 2022-08-19T20:09:29Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Beštau | Paveikslėlis = Beshtau5256.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Vaizdas į Beštau iš [[Mašukas|Mašuko]] kalno | Aukštis = 1400 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|RUS}} | Kalnynas = Piatigorjės masyvas | map= Stavropolio kraštas | relief = physical | lat_degrees =44 | lat_minutes = 05| lat_seconds = 53 | lat_direction =N | long_degrees = 43 | long_minutes = 01| long_seconds =20| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Beštau''' ({{ru|Бештау}}) – penkiaviršūnis kalnas ([[lakolitas]]<ref>{{GEC|61}}</ref>) [[Rusija|Rusijoje]], [[Stavropolio kraštas|Stavropolio krašte]], šalia [[Piatigorskas|Piatigorsko]] miesto. Tai aukščiausias iš 17 magminių atlikuonių, stūksančių [[Kaukazo Mineraliniai Vandenys|Kaukazo Mineralinių Vandenų]] kurortinėje srityje. Aukščiausia viršūnė – Didysis Beštau – siekia 1400 m aukštį. Kitos viršūnės: Mažasis Beštau (1254 m), Ožkos Uolos (1167 m), Du Broliai (1124 m), Gauruotasis (1080 m). Kalne trykšta gausūs [[mineralinė versmė|mineralinių vandenų]] šaltiniai, yra [[uranas (chemija)|urano]] rūdos telkinių (TSRS laikais vykdyta gavyba). Iki 1100 m aukščio Beštau šlaitus dengia plačialapių miškai ([[paprastasis uosis|uosiai]], [[ąžuolas|ąžuolai]], [[skroblas|skroblai]], [[paprastasis bukas|bukai]]). Aukščiau auga [[beržas|beržų]], [[šermukšnis|šermukšnių]] kreivamiškiai, krūmynai, subalpinės pievos. Vystomas turizmas. Yra [[1902]] m. įkurtas Antrasis Atono stačiatikių vienuolynas. Kalno pavadinimas [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbomis]] reiškia „penki kalnai“ (''beş'' – 5, ''tau'' – 'kalnas'). == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Rusijos kalnai]] cq0k1v6xz7fdix3tb5uj2s50c5iet9u 0 438285 6667400 6149332 2022-08-19T20:10:11Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Zmolikas | Paveikslėlis = Smolikas_IMG_0118.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Smoliko viršūnė iš pietinės pusės | Aukštis = 2637 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Graikija}} | Kalnynas = [[Pindas]] | map= Graikija | relief = physical | lat_degrees =40 | lat_minutes = 05| lat_seconds =23 | lat_direction =N | long_degrees = 20| long_minutes = 55| long_seconds =34| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Zmolikas''' ({{el|Σμόλικας}}) – kalnas šiaurės vakarų [[Graikija|Graikijoje]], priklauso [[Janinos nomas|Janinos nomui]]. Tai aukščiausia [[Pindas|Pindo]] kalnų viršūnė, siekianti 2637 m aukštį, ir antras aukščiausias Graikijos kalnas po [[Olimpo kalnas|Olimpo]]. Zmolikas daugiausiai sudarytas iš [[Serpentinitas|serpentinito]], kuris yra retai aptinkamas mineralas Graikijoje. Per kelis [[Pleistocenas|Pleistoceno]] epochos periodus buvo apledėjusios kalno šiaurinės ir rytinės [[Kara|karos]] bei [[Slėnis|slėniai]]. Iš Zmoliko išteka [[Vjosė|Vjosės]] upė, šalia viršūnės, 2200 m aukštyje, yra mažas alpinis ežeras, vadinamas ''Drakolimni Smolika''. Šiaurės vakaruose Zmolikas nuo [[Gramas (kalnai)|Gramo]] kalno atskirtas slėniu, o pietuose nuo [[Timfės]] skiria Vjosės slėnis. 15 km į pietvakarius įsikūręs [[Demas|demo]] centras – [[Konica]]. Aukštesnėse vietovėse, esančiose virš 2000 m, plyti žolynai ir iškilę akmenys, žemesnėse vietose driekiasi [[Spygliuočiai|spygliuočių]] ir [[Lapus metantys augalai|lapus metančių]] medžių miškai. Spygliuočių miškuose, nuo 1000 m aukščio, labiausiai paplitusi [[juodoji pušis]] ({{la|Pinus nigra}}), o nuo 1500 iki 1800 m ją pakeičia [[baltažievė pušis]] ({{la|Pinus heldreichii}}).<ref>http://www.greekmountainflora.info/Pages/Northern%20Greece.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151202112444/http://www.greekmountainflora.info/Pages/Northern%20Greece.htm |date=2015-12-02 }}</ref> == Nuorodos == * [http://www.greekmountainflora.info/Smolikas/Smolikas.html Zmoliko augalų įvairovė (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080517130353/http://www.greekmountainflora.info/Smolikas/Smolikas.html |date=2008-05-17 }} == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Graikijos kalnai]] 3m4fpuqotwjvtubq4mujeaktlruvqil 0 438286 6667402 6084317 2022-08-19T20:11:11Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Knukuras | Paveikslėlis = Skuvoy map.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 392 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Farerai}}, [[Skuvojus|Skuvojaus]] sala | Kalnynas = | map= Farerų salos | relief = physical | lat_degrees =61 | lat_minutes = 46| lat_seconds =14 | lat_direction =N | long_degrees = 6 | long_minutes = 49| long_seconds =16| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Knukuras''' (arba '''Knuturas''') – aukščiausias [[Skuvojus|Skuvojaus]] salos taškas, [[Farerai|Fareruose]]. Stūkso salos vakarinėje dalyje. Aukštis siekia 392 m.<ref>http://www.us.fo/Default.aspx?ID=6562 {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20110720203355/http://www.us.fo/Default.aspx?ID=6562 |date=2011-07-20 }}</ref> Į pietus nuo Knukuro stūkso [[Heigjurin Miklis]] (391 m). == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Farerų salų kalnai]] tkop6sy7pr6vhipdjpljtdazev807ip 0 438287 6667403 5990291 2022-08-19T20:11:43Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2014 m. kovo}} {{Kalnas | Pavadinimas = Heigjurin Miklis | Paveikslėlis = Skuvoy map.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 391 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Farerai}}, [[Skuvojus|Skuvojaus]] sala | Kalnynas = | map= Farerų salos | relief = physical | lat_degrees =61 | lat_minutes = 45| lat_seconds =0 | lat_direction =N | long_degrees = 6 | long_minutes = 49| long_seconds =0| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Heigjurin Miklis''' ({{fo|Heyggjurin Mikli}}) – antras pagal aukštį [[Skuvojus|Skuvojaus]] taškas, [[Farerai|Fareruose]]. Iškilęs 391 m. Salos vakaruose stūkso [[Knukuras]] (392 m). {{Danija-stub}} [[Kategorija:Farerų salų kalnai]] knfnpuutlp48728q9yr04ptmq028s4x 0 438335 6667404 6083512 2022-08-19T20:12:37Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Kilinė | Paveikslėlis = Stymfalia-north 2006.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Kilinės panorama | Aukštis = 2376 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Graikija}} | Kalnynas = | map= Graikija | relief = physical | lat_degrees =37 | lat_minutes = 56| lat_seconds =23| lat_direction =N | long_degrees = 22| long_minutes = 23| long_seconds =49| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Kilinė''' ({{el|Κυλλήνη}}), dar žinomas kaip '''Zirija''' ({{el|Ζήρια}}) – kalnas [[Peloponesas|Peloponeso]] pusiasalyje, [[Graikija|Graikijoje]], priklauso [[Korintijos nomas|Korintijos nomui]]. Tai antras pagal aukštį kalnas Peleponeso pusiasalyje, virš [[Jūros lygis|jūros lygio]] iškilęs 2376 m, ir keturioliktas Graikijoje. Kilinė pagarsėjusi kaip dievo [[Hermis|Hermio]] gimtinė. Kilinė yra netoli istorinės [[Arkadija|Arkadijos]] ir [[Achaja|Achajos]] sienos. Kalnas yra į vakarus nuo [[Korintas|Korinto]], į šiaurę nuo [[Tripolis (Graikija)|Tripolio]]. Ties 908 m yra [[observatorija]]. Didžioji kalno dalis yra nederlinga ir akmeninga, bet iki 2000 m plyti miškai. Kilinės flora yra turtinga, joje yra daug [[Endemizmas|endeminių]] augalų rūšių. == Mitologija == Kilinė [[Graikų mitologija|graikų mitologijoje]] – [[Olimpas|Olimpo]] dievo Hermio gimtinė. Kalno tarpeklyje nimfa ([[Plejadės|plejadė]]) [[Maja (mitologija)|Maja]] suartėjo su dievų valdovu [[Dzeusas|Dzeusu]], kuriam pagimdė Hermį. Jis gimė šventame urve, kuris minimas [[Homeras|Homero]] „Himne [[Panas|Panui]]“ kaip ''Kileniumas''. Seniau ant viršūnės buvo pastatyta [[šventykla]] ir statula Hermiui. Kilinė taip pat yra ir visų [[Plejadės|plejadžių]] gimtinė. '''Kilinė''' buvo kalnų nimfa, [[Oreadės|oreadė]], kuri įsimylėjo [[Pelasgas|Pelasgą]], pirmąjį Arkadijos karalių. Pasak [[Pauzanijas|Pauzanijo]], [[Elidė|Elidėje]] buvo uostas prie [[Alfijas|Alfijo]] žiočių, vadinamas ''Kiline'', kur buvo pavaizduotas Hermis. == Nuorodos == * [http://www.greekmountainflora.info/Kyllini/Kyllini%20Ziria.html Kilenės augalų įvairovė (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160303174228/http://www.greekmountainflora.info/Kyllini/Kyllini%20Ziria.html |date=2016-03-03 }} [[Kategorija:Graikijos kalnai]] ngrtogdnjjy3y85f2rs5bs1oiagpzrx 0 438580 6667405 6414041 2022-08-19T20:13:36Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Džabal ad Dukhanas | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis =134 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|BHR}} | Kalnynas = | map= Bahreinas | relief = physical | lat_degrees =26| lat_minutes = 02| lat_seconds =20 | lat_direction =N | long_degrees = 50 | long_minutes = 32| long_seconds =35| long_direction =E |map_width =220 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Džabal ad Dukhanas''' ({{ar|جبل الدخان‎|Jabal ad Dukhan}}, dar vadinamas '''Dūmų kalnu''') – kalva [[Bahreinas|Bahreine]], [[Pietų muchafaza|Pietų muchafazoje]]. Jos aukštis 134 m virš jūros lygio,<ref name="pb">[http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=10475 „Jabal ad Dukhan“] on Peakbagger.com. Nuoroda tikrinta 2011-09-24.</ref> tai aukščiausias taškas šalyje. Taip jis vadinamas dėl miglos, kuri supa kalvą drėgnomis dienomis. Netoli kalvos yra daug urvų.<ref>{{cite web | last = Collins | first = Lynn | title = Life Before the Oil Boom: The way it used to be | url = http://www.bahrainguide.org/BG1/beforeoil1.html | accessdate = 2008-09-15 | archive-date = 2004-04-08 | archive-url = https://web.archive.org/web/20040408102829/http://www.bahrainguide.org/BG1/beforeoil1.html | dead-url = unfit }}(Archived by the Internet Archive [http://web.archive.org/web/*/http://www.bahrainguide.org/BG1/beforeoil1.html here], archived by WebCite , Google cache entry [http://www.google.com/search?q=cache:www.bahrainguide.org/BG1/beforeoil1.html here])</ref> == Išnašos == {{Išnašos}} [[Kategorija:Azijos kalnai]] [[Kategorija:Bahreino geografija]] kx5gg73hdparnzpn0tzxkv6pbwryj8c 0 438675 6667407 5973097 2022-08-19T20:15:24Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2014 m. balandžio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Vysotnaja | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 996 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|Rusija}} | Kalnynas = [[Juodieji kalnai]] | Pirmasis įkopimas(metai) = | map= Primorės kraštas | relief = physical | lat_degrees =43 | lat_minutes = 06| lat_seconds =0 | lat_direction =N | long_degrees = 131 | long_minutes = 09| long_seconds =0| long_direction = E |map_width =240 | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Vysotnaja''' ({{ru|Высотная}}) – aukščiausia [[Juodieji kalnai|Juodųjų kalnų]] viršūnė (996 m), aukščiausias [[Rusijos Federacija|Rusijos]]-[[KLR|Kinijos]] valstybės sienos tarp [[Mongolija|Mongolijos]] ir Korėjos taškas. Yra ant [[vandenskyra|vandenskyros]] tarp [[Narva (upė Primorėje)|Narvos]] ir Chunčiunhė upių. Apaugusi plačialapiais miškais, virš 600 m aukščio – mišriaisiais miškais. Matyti iš [[Petro Didžiojo įlanka|Petro Didžiojo įlankos]]. [[Kategorija:Rusijos kalnai]] [[Kategorija:Primorės kraštas|Primorės kraštas]] f8u1h9rj8mm3xpr46e2t8q2lxktefmk 0 439628 6667408 5971028 2022-08-19T20:16:36Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2014 m. balandžio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Mulandžės masyvas | Paveikslėlis = Mulanje Mountain foothill.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Mulandžės masyvas nuo aplinkinių lygumų | Aukštis = 3002 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{flag|MWI}} | Kalnynas = izoliuotas atlikuonis | map= Malavis | relief = physical | lat_degrees =15 | lat_minutes = 56| lat_seconds =59 | lat_direction =S | long_degrees = 35 | long_minutes = 35| long_seconds =37| long_direction = E |map_width =150 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka =Category:Mount Mulanje }} '''Mulandžės masyvas''' ({{en|Mulanje Massif}}) – stambus [[atlikuonis]] pietryčių [[Malavis|Malavyje]], [[Pietų regionas (Malavis)|Pietų regione]], į rytus nuo [[Blantairas|Blantairo]], greta [[Mulandžė]]s miesto, ženkliai išsišauna virš aplinkinių Čiradzulu aukštumų. Matmenys – 22 x 26 km. Iškyla iki 3002 m ('''''Sapitvos kalnas''''' – aukščiausia Malavio vieta). Masyvas susidarė maždaug prieš 130 mln. metų ir yra [[magminė uoliena|magminės]]–intruzinės kilmės. Smarkiai paveiktas [[erozija|erozijos]]. Mulandžės masyvas įtrauktas į Mulandžės kalno miško draustinį. Masyvo šlaitai apaugę miškais, čia auga endeminė [[paprastoji vidringtonija]] (''Widdringtonia whytei''), aukščiau vyrauja kalnų [[stepė]]s. Mulandžės masyve randama akmens amžiaus dirbinių. Pirmasis europietis, aprašęs šį kalną buvo [[Deividas Livingstonas]]. <gallery> File:Mulanje.jpg|Vaizdas į masyvą File:Mulanje ETM 26may02.jpg|Topografija File:Waterfall on Mount Mulanje.jpg|Krioklys pašlaitėje File:Widdringtonia whytei Mulanje Malawi.jpg|Paprastoji vidringtonija </gallery> [[Kategorija:Malavio geografija]] [[Kategorija:Afrikos kalnai]] 3an8ruwwkr6yi1bt2c21f4he6uen2zj 0 439899 6667412 6194854 2022-08-19T20:17:21Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{otheruse|kalną Graikijoje|kalną Tasmanijoje|[[Osa (Tasmanija)]]}} {{Kalnas | Pavadinimas = Osa | Paveikslėlis = Distant view of Kissavos.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Osos panorama | Aukštis = 1978 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Graikija}} | Kalnynas = | map= Graikija | relief = physical | lat_degrees =39 | lat_minutes = 47| lat_seconds =49 | lat_direction =N | long_degrees = 22 | long_minutes = 41| long_seconds =13| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Osa''' ({{el|Όσσα}}), arba '''Kisavas''' ({{el|Κίσσαβος}}) – kalnas [[Graikija|Graikijoje]], rytų [[Tesalija|Tesalijoje]], priklauso [[Larisos nomas|Larisos nomui]]. Kalno aukštis virš [[Jūros lygis|jūros lygio]] – 1978 m. Osa yra prie [[Termos įlanka|Termos įlankos]], į šiaurę nuo [[Pelijas (kalnas)|Pelijo]] ir į pietus nuo [[Olimpo kalnas|Olimpo]]. Nuo pastarojo Osą skiria [[Tempų slėnis]], pro kurį teka [[Pinėjas (upė)|Pinėjo]] upė. Jūriniuose šlaituose plyti tankūs [[Valgomasis kaštainis|valgomojo kaštainio]] ({{la|Castanea sativa}}), [[Europinis kukmedis|europinio kukmedžio]] ({{la|Taxus baccata}}), [[Platanalapis klevas|platanalapio klevo]] ({{la|Acer pseudoplatanus}}) ir [[Paprastasis kaštonas|paprastojo kaštono]] ({{la|Aesculus hippocastanum}}) miškai. Ties 400 m dažnesnis tampa [[bukas]] ({{la|Fagus}}), kurį aukštesnėse vietose pakeičia [[Abies borisii-regis|makedoninis kėnis]] ({{la|Abies borisii-regis}}), maišytas su [[Kedrinis kadagys|kedriniu kadagiu]] ({{la|Juniperus oxycedrus}}), [[Skroblalapė ostrija|skroblalape ostrija]] ({{la|Ostrya carpinifolia}}) ir [[Crataegus orientalis|gudobele]] ({{la|Crataegus orientalis}}). Kalno viršūnė turi akmeningų [[Atodanga|atodangų]], tačiau žemiau jos driekiasi pievos.<ref>http://www.greekmountainflora.info/Pages/Northern%20Greece.htm {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20151202112444/http://www.greekmountainflora.info/Pages/Northern%20Greece.htm |date=2015-12-02 }}</ref> [[Graikų mitologija|Graikų mitologijoje]] [[aloadai]] [[Otas (mitologija)|Otas]] ir [[Efialtas]], siekdami pakilti pas dievus, į dangų, pasinaudojo kalnu. Jie prievarta norėjo padaryti savo žmonomis [[Artemidė|Artemidę]] ir [[Hera|Herą]], todėl grasino dievams pastatysią ant Olimpo Osos kalną, o ant Osos – Pelijo kalną.<ref>http://www.britannica.com/EBchecked/topic/434163/Ossa</ref> == Nuorodos == * [http://www.greekmountainflora.info/Ossa/Ossa%20Kissavos.html Osos augalų įvairovė (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170926182620/http://www.greekmountainflora.info/Ossa/Ossa%20Kissavos.html |date=2017-09-26 }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Graikijos kalnai]] stoj29r08u78ow6igunhvh54q8irako 0 441188 6667414 6233263 2022-08-19T20:18:21Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Ta Dmedžrekas | Paveikslėlis = Dingli Cliffs 2009.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Dinglio klifai | Aukštis = 253 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{Flag|Malta}} | Kalnynas = | map= Malta | relief = physical | lat_degrees =35 | lat_minutes = 50| lat_seconds =45 | lat_direction =N | long_degrees = 14 | long_minutes = 23| long_seconds =47| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Ta Dmedžrekas''' (''Ta' Dmejrek'') – aukščiausias geografinis taškas [[Malta|Maltoje]]. Viršukalnė stūkso pietinėje [[Maltos sala|Maltos salos]] pakrantėje, kalvotose karstinėse aukštumose, ant Dinglio klifų, aukštai iškylančių nuo jūros lygio. Jos aukštis siekia 253 m.<ref>{{Cite book | page = 476 | title = The World Factbook 2016-17 | author = United States. Central Intelligence Agency, Government Publications Office | publisher = Government Printing Office | year = 2016}}</ref> [[Vaizdas:Dingli - Fifla.jpg|thumb|left|200px|Vaizdas nuo Dinglio klifų. Tolumoje Filflos sala.]] Klifai pavadinti pagal netoliese esantį [[Dinglis (Malta)|Dinglio]] miestelį, aukščiausiai įsikūrusią gyvenamą Maltos vietovę (240 m). Taip pat netoliese yra ''Misrah Ghar il-Kbir'', priešistorinė vietovė, kurioje yra dėl smėlio erozijos (šlifavimo) susidariusių darinių. Nuo klifų atsiveria vaizdas į tarpeklį ir tolumoje esančią [[Filfla|Filflos]] sąlą. Ten taip pat stovi aviacijos radarų stotis. Netoliese stovi [[Marija Magdalena|Marijai Magdalenai]] skirta [[koplytėlė]]. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Europos kalvos]] [[Kategorija:Maltos geografija]] fqn6fqzdasdo0yqagoaz0bj7by3moqy 0 441851 6667415 5785506 2022-08-19T20:19:04Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Bogdo Ula | Paveikslėlis = Xinjiang 天山山脉Mt.Tianshan(2) (5277335178).jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Bogdo Ula viršukalnė Tianšanio kalnų grandinėje | Aukštis = 5445 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|CHN}} | Kalnynas = [[Tianšanis]] | map= Kinija | relief = physical | lat_degrees =43 | lat_minutes = 47| lat_seconds =42 | lat_direction =N | long_degrees = 88 | long_minutes = 19| long_seconds =02| long_direction = E |map_width =270 | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1981]] m. | Įkopęs žmogus = japonų alpinistai | Vikiteka = }} '''Bogdo Ula''' ({{zh|博格达峰|Bógédá fẽng}}, {{mn|Богд уул}}) – kalnas [[Rytų Turkestanas|Rytų Turkestane]] ([[Kinija]], [[Sindziangas]]), rytiniame [[Tianšanis|Tianšanyje]], [[Bogdo Ula (masyvas)|Bogdo Ulos]] masyve. Aukštis – 5445 m<ref>http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=10573</ref>. Šlaitai statūs, iki 70–80° statumo. Bogdo Ula stūkso netoli [[Urumčis|Urumčio]]. Šiaurės vakaruose telkšo [[Tianči (Sindziangas)|Tianči ežeras]]. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Sindziango kalnai]] [[Kategorija:Tianšanis]] cnuvl1yd2a6b66zunh290zsb0qy6lab 0 444750 6667416 6015256 2022-08-19T20:19:58Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2014 m. rugpjūčio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Sūliuras | Paveikslėlis = Súlur from Hamrar (close).jpeg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 1213 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Islandija}} | Kalnynas = [[Triotlaskagis]] | map= Islandija | relief = physical | lat_degrees =65| lat_minutes = 36| lat_seconds =40 | lat_direction =N | long_degrees =18 | long_minutes = 11| long_seconds =16| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Súlur }} '''Sūliuras''', '''Sūluras''' ({{is|Súlur}}) – 1213 km aukščio užgesęs ugnikalnis šiaurinėje [[Islandija|Islandijos]] dalyje, [[Eijafjordas|Eijafjorde]], netoli [[Akureiris|Akureirio]]. Kalnas turi 2 viršūnes – žemesnė yra 1144 m virš jūros lygio, aukštesnė – 1213 m. {{geologija-stub}} [[Kategorija:Islandijos ugnikalniai]] jquoej5cwh5pkweazx0lrhrzecvg9vm 0 445370 6667419 4988562 2022-08-19T20:20:53Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Sufrieras | Paveikslėlis = Guadeloupe 114 - Sommet de la Soufrière 1467m - Guadeloupe.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 1467 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Prancūzija}} ([[Gvadelupa]]) | Kalnynas = | map= Gvadelupa | relief = physical | lat_degrees =16 | lat_minutes = 13| lat_seconds =0 | lat_direction =N | long_degrees = 61 | long_minutes = 40| long_seconds =0| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Soufrière, Guadeloupe }} '''Sufrieras''' ({{fr|La Grande Soufrière}}) – aktyvus [[stratovulkanas]] [[Bas Teras (sala)|Bas Tero]] saloje, [[Gvadelupa|Gvadelupoje]]. Aukščiausias [[Mažieji Antilai|Mažųjų Antilų]] taškas, kurio aukštis siekia 1 467 m. Ugnikalnio papėdėje įsikūręs [[Bas Teras]]. 1977 m. įvyko ugnikalnio išsiveržimas, kurio metu buvo evakuoti gyventojai.<ref>http://www.volcano.si.edu/volcano.cfm?vn=360060</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Gvadelupa]] [[Kategorija:Šiaurės Amerikos ugnikalniai]] 0hn470ytlrtqnpehogmfhkgf4esmjqa 0 445730 6667420 4988601 2022-08-19T20:21:33Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Vutevė | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 1420 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{flag|LBR}} | Kalnynas = [[Gvinėjos aukštumos]] | map= Liberija | relief = physical | lat_degrees =8 | lat_minutes = 8| lat_seconds =43 | lat_direction =N | long_degrees = 9 | long_minutes = 55| long_seconds =36| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Vutevė''' ({{en|Mount Wuteve}}) – kalnas šiaurės [[Liberija|Liberijoje]], aukščiausia šalies vieta. Stūkso [[Gvinėjos aukštumos]]e, [[Lofos apskritis|Lofos apskrityje]]. Aukštis – 1420 m<ref>http://peakbagger.com/peak.aspx?pid=11085</ref> (seniau manyta, kad 1380 m). == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Liberijos geografija]] [[Kategorija:Afrikos kalnai]] klymmmykjy029m8rv37h1rvzaoo6x7d 0 445802 6667570 6653868 2022-08-20T07:40:35Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= [[Vaizdas:Howard-Staunton-ILN-detail-1.jpeg|220px]] |aprasymas=Hovardas Stauntonas |tikrasvardas= Howard Staunton |salis= {{flag |ENG}} |gime= {{Gimė|1810|04|}} |gvieta= {{flagicon|ENG }} |gvieta = [[Vestmorelndas]], [[Anglija]] |mire = {{Mirė|1874|06|22|1810|04|}} |mvieta = [[Londonas]] |titulas= Stipriausias pasaulio žaidėjas ([[1843]]–[[1851]] m.) |pasauliocempionas= |reitingas= |auksciausias }} '''Hovardas Stauntonas''' ({{en|Howard Staunton}}; [[1810]] m. balandžio mėn. Vestmorlende – [[1874]] m. [[birželio 22]] d. [[Londonas|Londone]]) – [[Britai|britų]] [[Šachmatai|šachmatininkas]], vienas iš stipriausiųjų [[XIX amžius|XIX a.]] 5 - 6 dešimtmečių [[Europa|Europos]] ir pasaulio žaidėjų. Įkūrė pirmą [[Anglija|Anglijoje]] sėkmingą šachmatų [[Žurnalas (spauda)|žurnalą]] „The Chess Player’s Chronicle“ ([[1841]] m.), žurnalo „Illustrated London news“ šachmatų skyrelio redaktorius ([[1845]]–[[1874]] m.). Šachmatų vadovėlių autorius ([[1847]] ir [[1849]] m.). [[1851]] m. organizavo pirmą tarptautinį šachmatų [[Turnyras|turnyrą]] [[Londonas|Londone]], kur užėmė 4-ą vietą. Šachmatų teoretikas. Žaidžiantis, neįprastą tiems laikams, modernųjį pozicinį žaidimą. Populiarino [[Angliškasis debiutas|Angliškąjį debiutą]] ir jo vardu pavadintą [[Stauntono gambitas|Stauntono gambitą]]. Parašė knygų apie [[Šachmatai|šachmatus]]. Aktyviai prisidėjo populiarinant Nathanielio Kuko ([[1849]] m.) sukurtą šachmatų figūrų [[Dizainas|dizainą]], kuris dabar vadinamas Stauntono figūromis ir naudojamas oficialiose tarptautinėse varžybose. [[Žurnalistas]], literatas, [[William Shakespeare|V. Šekspyro]] palikimo tyrinėtojas – redagavo Viljamo Šekspyro veikalus, parašė apie juos straipsnių.<ref name="Šalt9">{{cite web |url=http://www.edochess.ca/batgirl/Staunton.html |title=Hovardas Stauntonas |language=en |accessdate=2020 rugp. 10 d |archive-date=2011-07-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110707000659/http://www.edochess.ca/batgirl/Staunton.html |dead-url=unfit }}</ref><ref name="Šalt1m">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 383–384. – ISBN 5-85270-005-3</ref><ref>{{cite web|url= http://www.britannica.com/EBchecked/topic/564322/Howard-Staunton | title= Hovardas Stauntonas (BE) | language = en |accessdate=2014 m. rugsėjo 14 d}}</ref> == Ankstyvoji jaunystė == Apie ankstyvąją jaunystę žinoma tik iš jo paties pasakojimų. Nebuvo rasta jo gimimo ar krikšto įrašų. Šachmatų istorikas H.J.R. Murėjus (''H.J.R. Murray''), surinkęs iš įvairių šaltinių duomenis, rašė, kad V. Stauntonas gimė [[1810]] m. ir, daugumos manymu, buvęs Frederiko Hovardo, 5-ojo Karlislės grafo, nesantuokinis sūnus. Oficialiai jo tėvas buvo Viljamas Stauntonas. Horvardas Stauntonas dar jaunystėje susižavėjo [[literatūra]], [[Teatras|teatru]], [[William Shakespeare|V. Šekspyro]] [[Drama|dramomis]], lankė [[Paskaita|paskaitas]] [[Oksfordas|Oksforde]], bet išsilavinimo neužbaigė.<ref name="Šalt8">{{cite web |url= https://www.chesshistory.com/winter/winter29.html |author= Edvardas Vinteris |title= Šachmatų užrašų archyvas: 4776. Stauntono gyvenimo tyrimai |language= en |accessdate= 2020 rugp. 10 d |archive-date= 2007-08-23 |archive-url= https://web.archive.org/web/20070823113754/https://www.chesshistory.com/winter/winter29.html |dead-url= unfit }}</ref> Suėjus pilnametystei jis paveldėjo keletą tūkstančių [[Svaras (pinigai)|svarų]], bet juos iššvaistė. Mažai žinoma apie šį jo gyvenimo laikotarpį. Bet kad buvo susižavėjęs teatru ir kurį laiką vaidino [[Scena|scenoje]] galima numanyti iš vėlesnių V. Stauntono pasakojimų.<ref name="Šalt7">{{cite web |url= http://sbchess.sinfree.net/Staunton_BCM.html |author= John S. Hilbert |title= Hovardas Stauntonas ir "šachmatai telegrafu" |year= 2003 m. |language= en |accessdate= 2014 m. rugsėjo 16 d |archive-date= 2007-12-08 |archive-url= https://web.archive.org/web/20071208141521/http://sbchess.sinfree.net/Staunton_BCM.html |dead-url= unfit }}</ref> Jis mėgdavo pasakoti, kaip vaidinęs Lorenco vaidmenį [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] „Venecijos pirklyje“ kartu su to meto anglų aktoriumi Edmundu Kynu (''Edmund Kean'').<ref name="Šalt9"/> == Pirmieji žingsniai šachmatuose == H. Stauntonui buvo beveik 20 metų, kai jis susipažino su [[Šachmatai|šachmatų]] pradmenimis. Ir tik apie [[1835]]–[[1836]] m., kai atvyksta gyventi į [[Londonas|Londoną]], kai jau buvo 26 metai, susižavi šachmatais. Jis tuo metu prenumeruoja Dž. Volkerio leidžiamus Aleksandro Makdonelio Londone žaistų šachmatų partijų rinkinius. Jo lygis tada dar nebuvo aukštas: jis pats vėliau pasakojo, kad tuo laiku stipriausi žaidėjai, kuriuos jis matydavo Londone: Seint Amanas ir Džordžas Volkeris, būtų galėję duoti jam [[Bokštas (šachmatai)|bokštą]] forų, ir jis būtų jiems pralaimėjęs. Bet jis greitai progresavo. Jam padėjo pastovi praktika visur, kur tik Londone buvo žaidžiama šachmatais: „Divano“ kavinėje, Sent Džordžo klube, pas Hutmaną Kovent Gardene, Old Savile House, Leikasterio aikštėje ir pas Goode Ludgeito Hile. Tai greitai atnešė vaisių. [[1838]] m. jis daug žaisdavo su [[Evanso gambitas|Evanso gambito]] išradėju, kapitonu Viljamu Deivisu Evansu, be to, žaidė mačą su Vokietijos šachmatų knygų autoriumi A. Aleksanderiu, kurį pralaimėjo. Tačiau XIX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje jis ne tik susilygina su geriausiais [[Anglija|Anglijos]] meistrais, bet ir lenkia juos.<ref name="Šalt6a">Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы – М.: Физкултура и спорт, 1975. – С. 97-98.</ref> == Varžybos == Turint 30 metų jį aplankė sėkmė: laimėjo mačą prieš H.V.Popertą (+10 -5 + =6). Per [[1841]]–[[1842]] metus sužaidė apie 600 partijų su Dž. Kochranu (laimėjo apie 400). === Mačai su Sent Amanu === ==== Pirmasis mačas ==== Pirmasis mačas įvyko kiek netikėtai, kai [[Pjeras Sent-Amanas]] su reikalais buvo atvykęs į [[Londonas|Londoną]]. Šis 6-ių partijų H. Stauntonu mačas su juo įvyko [[1843]] m. vasario mėn. Londone Sent Džordžo šachmatų klube. H. Stauntonas pralaimėjo šį mačą (+2 -3 + =1). [[Prancūzai|Prancūzų]] meistro sėkmė nustebino [[Anglai|anglus]]: mat prieš metus [[Pjeras Sent-Amanas|Sent-Amanas]] buvo pralaimėjęs Dž. Kochranui, ne tokiam stipriam žaidėjui, kaip H. Stauntonas. Tuo tarpu [[Prancūzija|Prancūzijoje]] Sent Amano pergalė buvo sutikta su entuziazmu. ==== Antrasis mačas ==== H. Stauntonas, pralaimėjęs vienu tašku trumpame 6-ių partijų mače, nemanė, kad yra silpnesnis ir siekė mačo revanšo. Derybos vyko lėtai, bet, galų gale, jis tų pačių [[lapkričio 14]] d. prasidėjo [[Paryžius|Paryžiuje]], stebint rekordiniam žiūrovų skaičiui „Režans“ kavinės salėje. Mačas vyko iki gruodžio 20 d. [[Vaizdas:Jean Henri Marlet Das berühmte Schachspiel zwischen Howard Staunton und Pierre Charles Fourrier Saint-Amant 1843.jpg|thumb|right|250px|Jean Henri Marlet, 19-oji [[Šachmatai|šachmatų]] partija iš mačo [[Paryžius|Paryžiuje]] tarp Hovardo Stauntono ir [[Pjeras Sent-Amanas|Pjero Sent-Amano]] [[1843]] m. [[gruodžio 16]] d.]] Mačas buvo žaidžiamas iki 11-kos laimėtų partijų, be laiko kontrolės (partijos vidutiniškai trukdavo 9 val.) ir po 4-ias partijas per savaitę. Laikraščiai skelbė, kad „vyksta didysis šachmatų mūšis tarp Prancūzijos ir Anglijos“. [[Prancūzai|Prancūzų]] [[Šachmatai|šachmatų]] mėgėjai neabejojo, kad laimėjęs Londone, [[Pjeras Sent-Amanas|Sent-Amanas]] namie irgi nugalės. Žaidynių atmosfera buvo šventinė: prancūzų dailininkas Žanas Onri Marle (''Jean Henri Marlet'') nutapė žaidžiančius mačo dalyvius, apsuptus geriausiais Prancūzijos šachmatininkais ir visuomenės veikėjais. Prancūzų pasitikėjimas savo numylėtiniu netruko išblėsti, kai H. Stauntonas pradėjo laimėti partiją po partijos. Pirmosios 8 partijos praėjo su didele H. Stauntono persvara (7½ : ½). Po to [[Pjeras Sent-Amanas|P. Sent-Amanas]] pradėjo žaisti patikimiau (3½ iš 6). Sekančias 6 partijas vėl laimi Sent-Amanas (4 iš 6), bet H. Stauntonas, laimėjęs 21-ąją partiją, pasiekė 11-ąją pergalę ir laimėjo mačą (+11, -6, =4).<ref name="Šalt1m">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 383–384. – ISBN 5-85270-005-3</ref><ref>{{cite web|url=https://www.chessgames.com/perl/chesscollection?cid=1033136 | title=Stautonas - Sent Amanas, Paryžius, 1843 m.| language =en |accessdate=2020 gruo. 2 d}}</ref> {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !! 12 !! 13!!14!!15!!16!!17!!18!!19!! 20!! 21 !!Taškai |- |[[ Hovardas Stauntonas]] || style=background:#B2BEB5| 1 || 1|| style=background:#B2BEB5|½ || 1|| style=background:#B2BEB5| 1||1 || style=background:#B2BEB5|1 ||1 || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || style=background:#B2BEB5|0 ||1|| style=background:#B2BEB5|0 ||½ || style=background:#B2BEB5|1 ||0 || style=background:#B2BEB5|½||½ || style=background:#B2BEB5|0 ||0|| style=background:#B2BEB5|1|| '''13''' (+11,-6,=4) |- |[[Pjeras Sent-Amanas|Sent-Amanas]] || 0 || style=background:#B2BEB5| 0||½ || style=background:#B2BEB5| 0 || 0|| style=background:#B2BEB5|0 ||0 || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||0|| style=background:#B2BEB5|1 ||½|| style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|1||0|| '''8''' (+6,-11,=4) |- !colspan="2"| Mačo partijos |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001190|name=# 1}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001191|name=# 2}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001192|name=# 3}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001193|name=# 4}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001194|name=# 5}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001195|name=# 6}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001196|name=# 7}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001198|name=# 9}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001199|name=# 10}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001200|name=# 11}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001201|name=# 12}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001202|name=# 13}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001203|name=# 14}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001204|name=# 15}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001205|name=# 16}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001206|name=# 17}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001207|name=# 18}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001208|name=# 19}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001209|name=# 20}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001210|name=# 21}} ! |- |} Po šio mačo H. Stauntonas buvo pripažintas stipriausiu [[Europa|Europos]] šachmatininku, kai kurie H. Stauntono gerbėjai skelbė jį stipriausiu pasaulyje. Atrodė, kad taškai sudėti ant „i“, nes H. Stauntonas dideliu skirtumu laimėjo antrąjį mačą, tačiau taip neatrodė prancūzams. Jų laikraščiai abejojo H. Stauntono pergale – atseit, jei neskaityti pirmųjų 7-ių partijų, paskutines 13 partijų, laimėjęs [[Pjeras Sent-Amanas|P. Sent-Amanas]]. ==== Neįvykęs trečiasis mačas ==== Prasidėjo derybos dėl dar vieno mačo. Tačiau, kai kalbos užeidavo, kad toks mačas turėtų vykti Londone, Sent Amanas, pareikšdavo kad negali palikti Paryžiaus, kai anglai pasiūlydavo Paryžių, [[Pjeras Sent-Amanas|P. Sent-Amanas]] atsakydavo, kad tuo metu turi būti Pietų Prancūzijoj. Derybos užtruko iki [[1944]] m. rudens, bet vis tik buvo susitarta, kad H. Stauntonas atvyksta į Paryžių [[1844]] m. [[spalio 15]] d. Kelionėje H. Stauntonas persišaldė ir susirgo [[Plaučių uždegimas|plaučių uždegimu]]. Keletą dienų jo padėtis buvo kritinė, pagerėjus liga tęsėsi dar 3 mėnesius. Po jos H. Stauntonas buvo išsekęs, jautė silpnumą – tad kalbos apie mačą nebegalėjo būti ir jis grįžo į Angliją. Trečiasis mačas tarp H. Stauntono ir [[Pjeras Sent-Amanas|P. Sent-Amano]] niekados ir neįvyko.<ref name="Šalt6">Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы – М.: Физкултура и спорт, 1975. – С. 97-119.</ref> === Kiti mačai === [[1846]] m. H. Stauntonas laimėjo mačus prieš B. Horvicą (''Bernard Horwitz'') ((+14 -7 + =3) ir D. Harvicą (''Daniel Harrwitz'') (+12 -9 + =1). Pastarajame mače pirmosios 7-ios partijos buvo žaidžiamos lygiomis sąlygomis (+7 -0 + =0), o sekančiose aštuoniose partijose, H. Stauntonas davė forų – f7 pėstininką. Rezultatas buvo H. Stauntonui buvo prastas: (+1 – 6 + =1), tačiau sekančiose 7-iose partijose, kur jis forų davė pėstininką f7 ir ėjimą, rezultatas buvo teigiamas: (+4 -3 + =0). === Pirmasis tarptautinis šachmatų turnyras === Nelengvas H. Stauntono charakteris netrukdė jam organizuoti varžybų. Daug pastangų jis įdėjo, rengdamas 1-ąjį istorijoje tarptautinį šachmatų turnyrą [[Londonas|Londone]] (buvo organizacinio komiteto sekretoriumi). Varžybos įvyko [[1851]] m. [[gegužės 26]]–[[liepos 15]] d. kartu su tarptautine muge Londone. Jose dalyvavo 16 žaidėjų iš 4 šalių. Nugalėtojas turėjo paaiškėti, žaidžiant atkrentamuosius mačus; galvojimo laikas nebuvo ribojamas. Atkrentamojo mačo nugalėtojas pirmajame rate turėjo pasiekti dvi pergales, o tolesniuose ratuose – keturias, lygiosios nebuvo įskaitomos. H. Stauntono gerbėjai manė, kad jų numylėtinis bus šio turnyro favoritu. Tačiau to neįvyko – turnyro rezultatai nuvylė tiek H. Stauntoną, tiek jo gerbėjus. Pirmajame rate įveikęs santykinai nestiprų [[Jungtinė karalystė|Jungtinės karalystės]] žaidėją Alfredą Brodie (+2), o antrajame – B. Horvicą (+4, – 2, = 1) iš [[Vokiečių konfederacija|Vokiečių konfederacijos]], trečiajame rate nusileido turnyro nugalėtoju tapusiam [[Adolfas Andersenas|Adolfui Andersenui]] (+1, -4), iš [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystės]], o po to kovoje dėl 3–4 vietų, nusileido ir Elijahui Viljamsui (+3, – 4, = 1). Tad tenkinosi tik 4-ąja vieta (po A. Anderseno, M. Vyvilo ir E. Viljamso). Po tokių rezultatų H. Stauntono reputacija stipriai smuko. Susigrąžinti prestižą galima buvo laimėjus mačą prieš turnyro nugalėtoją. Turnyro taisyklėse buvo numatyta, kad nugalėtojas turi priimti iššūkį sužaisti mačą su bet kuriuo dalyviu. Tad H. Stauntonas, dar nesibaigus turnyrui, iškvietė [[Adolfas Andersenas|A. Anderseną]] dvikovon. Šis sutiko. Mačas turėjo būti žaidžiamas iki 21-os rezultatyvios partijos. Tačiau sėsti prie lentos Stauntonui sutrukdė [[liga]], o A. Andersenas ilgai laukti negalėjo: jo, kaip [[Vroclavas|Breslau]] [[Gimnazija|gimnazijos]] mokytojo, vasaros atostogos ėjo į pabaigą. Tad mačas neįvyko.<ref name="Šalt1b">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 221. – ISBN 5-85270-005-3</ref> == Vedybos ir šachmatų figūros == 1849 m. vasario 23 d. jis [[Braitonas|Braitone]] vedė našlę ''Frances Carpenter Nethersole''.<ref name="Šalt8"/>> [[Vaizdas:JaquesCookStaunton.jpg|right|300px|thumb|Stauntono šachmatų figūros, iš kairės į dešinę: pėstininkas, bokštas, žirgas, rikis, valdovė ir karalius.]] [[1849]] m. Natanielis Kukas (''Nathaniel Cook''), „Illustrated London News“ redaktorius, kuriame [[Šachmatai|šachmatų]] skiltį vedė H. Stauntonas, sukūrė šachmatų figūrų [[Dizainas|dizainą]], ir jį [[Patentas|užpatentavo]]. Figūrų gamybos teisę įsigijo sporto reikmenų gamybos firma „Jaques of London“, kuri jas pradėjo gaminti. Redaktorius paprašė H. Stauntoną reklamuoti figūras jo vedamame šachmatų skyrelyje, ką jis ilgą laiką ir darė. Be to, ant kiekvienos figūrų dėžutės H. Stauntonas dėdavo autografą ir už kiekvieną – gaudavo honorarą.<ref name="">{{cite web |url=http://www.edochess.ca/batgirl/Staunton.html |title=Hovardas Stauntonas |language=en |accessdate=2020 rugp. 10 d |archive-date=2011-07-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110707000659/http://www.edochess.ca/batgirl/Staunton.html |dead-url=unfit }}</ref> Ilgainiui šios formos šachmatų figūros buvo pradėtos vadinti Stauntono vardu, jos tapo populiarios ir dabar naudojamos tiek mėgėjų, tiek profesionalų varžybose. == Vėlesni metai == [[1853]] m. jis laimėjo mačą prieš K. Janišą (+7 -2 + =1), bet [[1853]] m. [[Briuselis|Briuselyje]] pralaimėjo mačą [[Vokiečiai|vokiečių]] šachmatininkui T. Lazei (''Tassilo von Heydebrand und der Lasa'') (+4 -5 + =3). Manoma, kad po [[1958]] m. turnyro [[Birmingamas|Birmingame]], kur jis pralaimėjo abi partijas J.Lioventaliui (''Johann Jacob Löwenthal''), H. Stauntonas galutinai baigė savo šachmatų karjerą. Faktiškai jis iš rimtų varžybų pasitraukė dar po pralaimėto mačo T. Lazei. [[1954]] m. jis pardavė žurnalą „Chess Player‘s Cronicles“ ir toliau redagavo tik šachmatų skyrelį „Illustrated London News“. Jo kylanti [[William Shakespeare|V. Šekspyro]] tyrinėtojo reputacija jį tenkino ir likusį savo laiką jis paskyrė [[Literatūra|literatūrinei]] veiklai. [[Vaizdas:HowardStaunton.jpg|thumb|left|200px|Horvardas Stauntonas, 1860 m.]] Po nesėkmės mače su [[Vokiečiai|vokiečių]] šachmatininku T. Laza (''Tassilo von Heydebrand und der Lasa''), jį buvo užvaldžiusi sena svajonė, pasišvęsti [[Viljamas Šekspyras|Viljamo Šekspyro]] dramaturgijos tyrinėjimams. [[Literatūra|Literatūros]] tiriamąjį darbą H. Stauntonas nebuvo visai metęs, tačiau šachmatai palikdavo tam per mažai laiko. Brolių ''Routlige'' leidykla pasiūlė jam naujai redaguoti V. Šekspyro veikalus – tam Džonas Gilbertas turėjo nupiešti iliustracijų. Tad šiam literatūriniam darbui jis skyrė visas savo jėgas. Redaguoti darbai pasirodė dalimis [[1857]]–[[1860]] m. Pats darbo įkarštis buvo [[1858]]–[[1859]] m., kai [[Polas Morfis|P. Morfis]] buvo atvykęs į [[Europa|Europą]] ir kvietė su juo sužaisti mačą. Apie H. Stauntono indėlį, redaguojant veikalus, palankiai atsiliepė kompetetingi specialistai: atlikti teksto pataisymai buvo suprantami ir apsiribojo sveiko proto ribose; jo pastabos buvo labai vietoje ir pagrįstos išsamiais tyrinėjimais.<ref name="Šalt1">{{cite web |url= http://sbchess.sinfree.net/Staunton_BCM.html |author= H.J.R. Murray |title= Hovardas Stauntonas |year= 1908 m. |language= en |accessdate= 2020 m. spa. 20 d |archive-date= 2007-12-08 |archive-url= https://web.archive.org/web/20071208141521/http://sbchess.sinfree.net/Staunton_BCM.html |dead-url= unfit }}</ref> Nors reikia pažymėti, kad šachmatų dar nebuvo pamiršęs: [[1860]] m. jis išleido „Šachmatų praktiką“, kuri buvo kaip priedas prie anksčiau išleisto „Šachmatininko žinyno“. Šioje knygoje jis pateikia nemažai [[Polas Morfis|P. Morfio]] partijų ir komentaruose pripažįsta meistrišką talentingo amerikiečio žaidimą. Rašė ir apie kitas sritis: [[1865]] m. atliko kruopštų darbą apie [[Anglija|Anglijos]] mokyklas (''Great Schools of England''). [[1866]] m. jis panaudojęs [[Litografija|litografinio]] kopijavimo metodą, pertvarkė V. Šekspyro pjesę „Daug triukšmo dėl nieko“ į normalaus formato knygą: vietoj mažo formato (ankstyvieji V. Šekspyro tekstai buvo atspausdinti 1/4 puslapio formatu) knygos, turėjusios net 1600 puslapių. Nuo [[1872]] m. iki mirties jis parašė „Athenaeum“ žurnale eilę straipsnių apie „Netikėtus V. Šekspyro tekstų iškraipymus“, taip pat knygą: Šachmatai: teorija ir praktika.<ref name="Šalt1"/> Paskutinias gyvenimo metais jis mažai su kuo bebendravo. Tik retkarčiais su artimais draugais, kaip ir anksčiau pasakodavo anekdotus, įdomias istorijas ir cituodavo Šekspyrą. Mirė nuo širdies smūgio 1874 m birželio 22 d., prie rašomojo stalo, apversto, kaip visada, rankraščiais. == Žurnalistinė veikla == Dar [[1841]] m. jis įkuria [[Šachmatai|šachmatų]] [[Žurnalas (spauda)|žurnalą]] „Šachmatų kronikos“ (''Chess Player‘s Cronicles''), kuriam vadovauja iki [[1854]] m. Nuo [[1845]] m. iki paskutinių savo dienų (beveik 30 metų) redaguoja kas savaitę šachmatų skiltį [[Laikraštis|laikraštyje]] „Iliustruotos Londono naujienos“ (''Illustrated London News''). Jame jis ne tik talpindavo ir komentuodavo sužaistas meistrų partijas ir uždavinius, bet skyrė dėmesio korespondenciniams šachmatams, tame tarpe vienai jų šakai: šachmatų žaidimui telegrafu, supažindindavo su šachmatų istorija. Iš viso apie šachmatus patalpino apie 1400 straipsnių.<ref name="Šalt7"/> == Žaidimo stilius == Pagal žaidimo stilių H. Stauntonas ryškiai skyrėsi nuo daugumos savo amžininkų. Jis nesistengdavo dvikovos baigtį išspręsti ankstyvomis taktinėmis operacijomis, rizikingomis varžovo [[Karalius (šachmatai)|karaliaus]] atakomis, kombinacijų škvalais. Jo žaidimo stilius rėmėsi lėtais poziciniais manevrais. H. Stauntono [[Debiutas (šachmatai)|debiutiniame]] repertuare vyravo uždaros ir pusiau uždaros pradžios. Mielai pereidavo į [[Endšpilis|baigmes]], kurias meistriškai žaisdavo. Jį galima laikyti vienu iš [[Vilhelmas Šteinicas|V. Šteinico]] žaidimo stiliaus pirmtakų. Jis paliko pastebimą pėdsaką debiutų teorijoje. Jo išrastas gambitas pavadintas Stauntono gambitu, jo dėka pradžia, prasidedanti ėjimu 1.c4, buvo pradėta vadinti Angliškąja.<ref>Шахматный словарь / гл. ред. Л. Я. Абрамов. – М.: Физкултура и спорт , 1964. – С. 341–342.</ref> == Vertinimai == [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] savo knygoje „Mano įžymieji pirmtakai“ rašo: „Stauntono neįvertino tinkamai, nei jo amžininkai, nei istorikai… [[1846]] m. Stauntonas atmetė Kizerickio iššūkį, tačiau įtikinamai laimėjo mačus…prieš žinomus meistrus Bernhardtą Horvicą ir Danielių Harvicą… 15-koje partijų, duodamas pėstininką forų… įtvirtino … savo geriausio šachmatininko pasaulyje reputaciją“. [[Robertas Fišeris|R. Fišeris]] ([[1964]] m.) H. Stauntoną siūlė įtraukti į visų laikų iškiliausiųjų pasaulio šachmatininkų dešimtuką: „Stauntonas buvo puikus [[Debiutas (šachmatai)|debiutų]] tyrinėtojas. Kaip teoretikas jis geresnis nei praktikas, nors savo laiku ir buvo stipriausiu šachmatininku. Jo partijos absoliučiai šiuolaikinės…. Jis labai gerai suprato pozicinio žaidimo principus, todėl kartu su [[Vilhelmas Šteinicas|V. Šteinicu]] turėtų būti priskiriamas prie pirmųjų šiuolaikinių šachmatininkų. Skirtingai nuo P. Morfio ir V. Šteinico, kurie nevystydavo rikių g2, ar g7 laukeliuose, Stauntonas tai darė. Kai jis, juodaisiais, uždarosios [[Siciliškoji gynyba|siciliškosios ginybos]] variante, išvystydavo g7 laukelyje [[Rikis (šachmatai)|rikį]], varžovai nesuvokdavo ką toliau daryti ir atsidurdavo prie suskilusios geldos. Ir taip atsitikdavo… su geriausiais to laikotarpio šachmatininkais!…“ <ref name="Šalt10">Г. Каспаров. Мой великие предшественники – М.: РИПОЛ классик, Т1. 2005. С 24.</ref> == Knygos == === Apie šachmatus === H. Stauntonas žinomas ne tik, kaip iškilus [[Šachmatai|šachmatų]] meistras, bet ir kaip fundamentalių šachmatų veikalų autorius. * Šachmatininko žinynas, Londonas, [[1847]] m. Šioje knygoje populiariai, ir kartu profesionaliai, supažindinima su šachmatų žaidimu, pateikiama vedančiųjų meistrų partijų su originalių ir nuostabių pozicijų diagramomis. Ją sudarė 300 puslapių apie [[Debiutas (šachmatai)|šachmatų pradžių]] teoriją ir beveik 100 – apie partijų [[Endšpilis|baigmes]]. Iš šios knygos mokėsi ne viena [[Anglija|Anglijos]] šachmatininkų karta. Ji tebebuvo leidžiama ir [[XXI amžius|XXI a.]] ([[2010]] m.) – daugiau, kaip šimtą metų po autoriaus mirties.<ref>{{cite web|url= http://www.worldcat.org/search?q=Staunton+chess-player%27s+handbook&fq=&se=yr&sd=desc&dblist=638&qt=first_page |title= Hovardo Stauntono knyga "Šachmatininko žinynas XXI amžiuje. |language = en |accessdate=2020 m. spa. 20 d}}</ref> Netrukus išėjo ir kitos knygos: * Šachmatininko bendrakeleivis, [[1849]] m. * Šachmatininko knyga, [[1849]] m. * 1951 m. Londono šachmatų turnyras, [[1852]] m. * Šachmatai: teorija ir praktika, [[1876]] m. (išspausdinta po mirties) === Apie V. Šekspyrą === Savo [[William Shakespeare|V. Šekspyro]] kūrybos studijų rezultatus pateikė trijose knygose: 1) Visi Viljamo Šekspyro darbai (''The Complete Works of William Shakespeare''),<br /> 2) Pilnai iliustruoti Šekspyro darbai su komentarais (''The Globe Illustrated Shakespeare: The Complete Works Annotated''),<br /> 3) Pilnai įliustruotas Šekspyras (''Complete Illustrated Shakespeare''} Pirma kartą jos išleistos G. Routledge leidykloje trimis tomais [[1858]], [[1859]] ir [[1866]] m. === Kitos knygos === H. Stauntonas išleido ir kitų veikalų, kaip antai, 1865 m. – 517 psl. knygą apie svarbiausių Anglijos mokyklų istoriją. Knygos pavadinimas – Viktorijos laikų ilgų pavadinimų mados pavyzdys: ''The Great Schools of England: An Account of the Foundation, Endowments, and Discipline of the Chief Seminaries of Learning in England; Including Eton, Winchester, Westminster, St. Paul’s, Charter-House, Merchant Taylors', Harrow, Rugby, Shrewsbury''.<ref name="Šalt7"/> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.chessgames.com/player/howard_staunton.html Hovardo Stauntono biografija ir partijos] * [https://web.archive.org/web/20191224163703/http://markofwestminster.com/chess/staunton.html Horvardas Stauntonas] * [https://archive.org/stream/chessplayershan00staugoog#page/n8/mode/2up H. Stauntonas Šachmatininko žinynas] * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#Unofficial%20World%20Champion Neoficialūs pasaulio čempionai] {{commonscat|Howard Staunton}} {{Šachmatųpasauliočempionai}} {{DEFAULTSORT:Staunton, Howard}} [[Kategorija:Anglijos sportininkai]] [[Kategorija:Šachmatininkai]] pt3ljs5t43irl3sqljrnqqtsdnwxmm8 0 446154 6667565 6652465 2022-08-20T07:38:05Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= [[Vaizdas: and00278.png|220px]] |aprasymas= |tikrasvardas= Karl Ernst Adolf Anderssen |salis= [[Prūsijos karalystė]] <br /> [[Vokietijos imperija]] |gime= {{Gimė|1818|07|06}} |gvieta= {{flagicon|GER}} |gvieta = [[Vroclavas]] (tuo metu [[Breslau]]), [[Prūsijos karalystė]] |mire = {{Mirė|1879|03|13|1818|07|06}} |mvieta = [[Vroclavas]] (tuo metu [[Breslau]]), [[Vokietijos imperija]] |titulas= Stipriausias pasaulio žaidėjas ([[1851]]–[[1858]] m.) ir ([[1861]]–[[1866]] m.) <ref name= "a1">{{cite web|url= https://www.britannica.com/biography/Adolf-Anderssen|title= Adolfas Andersenas (BE)|language= en|accessdate= 2020 rugp. 10 d|archive-date= 2015-09-15|archive-url= https://web.archive.org/web/20150915213631/https://www.britannica.com/biography/Adolf-Anderssen|dead-url= unfit}}</ref> }} '''Karlas Ernstas Adolfas Andersenas''' ({{de|Karl Ernst Adolf Anderssen}}; [[1818]] m. [[liepos 6]] d. [[Vroclavas|Breslau]] – [[1879]] m. [[kovo 13]] d. ten pat) – [[Vokietija|Vokiečių]] šachmatininkas, po pergalės pirmajame tarptautiniame [[Šachmatai|šachmatų]] [[Turnyras|turnyre]] ([[Londonas]], [[1851]] m.) iki pralaimėjimo mače amerikiečiui [[Polas Morfis|Polui Morfiui]] ([[1858]] m.) ir, dar kartą, (po P. Morfio pasitraukimo iš šachmatų pasaulio) nuo [[1861]] m. iki pralaimėjimo mače [[Austrija|Austrijos]] šachmatininkui [[Vilhelmas Šteinicas|Vilhelmui Šteinicui]] ([[1866]] m.), buvo laikomas stipriausiu pasaulyje.<ref name= "a1">{{cite web|url= https://www.britannica.com/biography/Adolf-Anderssen|title= Adolfas Andersenas (BE)|language= en|accessdate= 2020 rugp. 10 d|archive-date= 2015-09-15|archive-url= https://web.archive.org/web/20150915213631/https://www.britannica.com/biography/Adolf-Anderssen|dead-url= unfit}}</ref> Šachmatų teoretikas ir kompozitorius bei literatas; ryškus šachmatų romantizmo atstovas. [[Vokiečių kalba|Vokiečių kalbos]] ir [[Matematika|matematikos]] dėstytojas, [[profesorius]]. „Vokiečių šachmatų laikraščio“ (''Deutsch Schachzeitung'') (1851–1859) ir „Naujojo Berlyno šachmatų laikraščio“ (''Neue Berliner Schachzeitung'') (1867–1871) redaktorius.<ref name="Šalt1"> Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 18-19. – ISBN 5-85270-005-3</ref> == Šachmatininko karjera == === Ankstyvoji jaunystė === Šachmatais išmokė žaisti tėvas, kai Adolfui buvo 9 metai. Jis jais susižavėjo ir netrukus jo mokyklinėse knygose buvo galima aptikti prikaišiotų [[Šachmatai|šachmatų]] pozicijų diagramų. Mokėsi žaisti pradžioje iš M. Giršelio, F. A. Filidoro knygų, o vėliau iš Viljamo Levio [[1835]] m. išleistos knygos „Penkiasdešimt partijų tarp Laburdone ir Makdonelio“. Jo šachmatų talentas vystėsi iš lėto. Progresas vyko sąlyginai lėtai, dar ir dėlto, kad žaisti mačus prieš stiprius žaidėjus jis neturėjo – laiko ir pinigų. === Šachmatų kompozitorius === {{ŠachmatųLentaMaža|= | tright | Anderseno matas, [[1842]] |= | | | |bl|bl| | |kl|= | | | | | | | |pd|= | | | | | | | |kd|= | | | | | | | | |= | | | | | | | | |= | | | | | |pl| |pd|= | | | | | | | |pl|= | | | | | | | | |= | Baltieji skelbia matą per 4-ius ėjimus. <br /> Sprendimas: 1.Rh5 Kxh5 2.Kg7 h6 3.Kf6 Kh4 4.Kg6# }} Laisvas paskaitų grafikas [[Vroclavo universitetas|Breslau universitete]] leido A. Andersenui užsiiminėti [[Šachmatai|šachmatais]]. Paveiktas Filypo Stamos uždavinių žavesio, pradėjo pats juos kurti. Savo 60 šachmatų uždavinių rinkinį pirmą kartą išleido [[Vroclavas|Breslau]] [[1842]] m., o antrą kartą – [[1852]] m. Rinkinys pasirodė tuo laikotarpiu, kai daugelio [[Šachmatų uždavinys|šachmatų uždavinių]] sprendimai būdavo forsuoti, juose vyraudavo aukos. „Tylūs“ ėjimai H.Boltono uždaviniuose ir švarūs ekonomiški matai A. d’Orvilio kompozicijose – tada buvo reta išimtis. Šiuolaikinių uždavinių principai tada tik kūrėsi, tad, kartu su H. Boltono, A. d’Orvilio ir J. Brede, A. Anderseno uždaviniai apibrėžė tolesnes uždavinių kompozicijos vystymosi kryptis. Jo idėjos buvo vystomos daugelyje vėlesnio laikotarpio uždavinių. Viena jo originalių idėjų [[Šachmatų kompozicija|kompozicijoje]] buvo pavadinta Anderseno matu. Jos esmė buvo: kad išvengtų [[Patas (šachmatai)|pato]], baltieji perdengia savo figūros veikimo kryptį, o po to ją atverdami – matuoja [[Karalius (šachmatai)|karalių]].<ref>{{cite web |url= http://www.uschess.org/index.php/January/The-Indian-According-to-Loyd.html |title= Indiškoji tema pagal Loidą |language= en |accessdate= 2020 rugp. 10 d |archive-date= 2020-08-10 |archive-url= https://web.archive.org/web/20200810103215/http://www.uschess.org/index.php/January/The-Indian-According-to-Loyd.html |dead-url= unfit }}</ref> Šis uždavinys buvo paskelbtas [[1842]] m. rinkinyje – anksčiau, nei [[Anglai|anglų]] misionieriaus [[Indija|Indijoje]] Henrio Augusto Lavdėjaus (''Henry Augustus Loveday'') [[Londonas|Londone]], ''The Chess Player’s Chronicle'', paskelbtas „[[Indiškoji tema|Indiškasis uždavinys]]“ ([[1845]]).<ref> Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 136 – ISBN 5-85270-005-3</ref> A. Andersenas sakydavo, kad pagrindinė [[Šachmatų uždavinys|šachmatų uždavinių]] svarba ne tai, ar jie atitinka šachmatų partijų padėtis, bet kad žmonės, spręsdami uždavinius, susipažįsta su šachmatų taktika ir strategija.<ref>{{cite web |url= http://www.learn-and-play-online-chess.com/adolf-anderssen.html |title= Anderseno uždaviniai |language= en |accessdate= 2020 rugp. 10 d |archive-date= 2011-02-24 |archive-url= https://web.archive.org/web/20110224133152/http://www.learn-and-play-online-chess.com/adolf-anderssen.html |dead-url= unfit }}</ref> === Pirmieji žingsniai žaidybiniuose šachmatuose === Kaip šachmatininkas praktikas iki [[1846]] m. buvo žinomas tik savo gimtajame [[Vroclavas|Breslau]] mieste, bet tai nereiškia, kad jo lygis buvo žemas. Breslau tuo metu buvo aktyvi šachmatininkų bendruomenė, kurioje buvo nemažai vietinių, taip pat atvykstančių žaidėjų, tokių kaip D. Harvicas, L. Bledovas, T. Laza, K. Majetas, J. Leventalis ir V. Hanšteinas.<ref name="a2">{{cite web |url= http://www.edochess.ca/batgirl/Anderssen.html |title= Adolfo Anderseno biografija |language= en |accessdate= 2020 rugp. 10 d |archive-date= 2011-01-04 |archive-url= https://web.archive.org/web/20110104061103/http://www.edochess.ca/batgirl/Anderssen.html |dead-url= unfit }}</ref> su kuriais jis turėjo progos žaisti ir tai padėjo jam tobulėti. Kai kurie jo rezultatai: su „Berlyno plejados“ atstovais L. Bledovu ([[1845]]; ½ : 4½) ir T. Laza ([[1845]]; 1 : 6). [[1846]] m. [[Berlynas|Berlyne]] susipažino su Žanu Diufrenu ir kitais patyrusiais šachmatininkais ir jo žaidimo lygis pakilo iki stipriausiųjų. [[1848]] m. žaidė 11-kos partijų mačą su D. Harvicu; esant mačo rezultatui 5 : 5 paskutinė 11-oji partija nebuvo žaidžiama. === 1851 m. Londono tarptautinis turnyras ir nemirtingoji partija === [[Vaizdas:immortal game animation.gif|frame|right|''Nemirtingoji partija''. Adolfas Andersenas – Lionelis Kizerickis, 1851 m. birželio 21 d.]] [[Berlynas|Berlyno]] šachmatų bendruomenė [[1851]] m., kartu su K. Majetu, pasiuntė jį į Londono 1-ąjį tarptautinį šachmatų turnyrą. Ruošdamasis turnyrui, A. Andersenas laikinai buvo apsigyvenęs Berlyne, kur kas dieną žaisdavo partijas su K. Majetu, Ž. Diufrenu ir E. Falkbejeru. Londono turnyre, kuris buvo atkrentamasis, ([[1951]]) jis nugalėjo L. Kizerickį (2½ : ½), J. Seną (4 : 2), [[Hovardas Stauntonas|H. Stauntoną]] (4 : 1), M. Vaivilą (4½ : 2½; +4, -2, =1) ir, užėmęs 1-ąją vietą, buvo laikomas stipriausiu pasaulio šachmatininku.<ref>{{cite web|url= http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=79453 | title= 1-asis tarptautinis turnyras Londone (1851 m.; partijos) | language = en |accessdate=2014 m. rugsėjo 28 d}}</ref> A. Anderseno žaidimo stilius, kuriuo buvo pasiektos pergalės, sužavėjo amžininkus: pastovus veržimasis atakon, aštrus taktinis matymas, dažnos figūrų aukos ir t. t. Labiausiai žinoma jo „lengvoji“ partija su Lioneliu Kizerickiu (''Nemirtingoji partija''), sužaista [[1951]] m. [[birželio 21]] d. per [[Londonas|Londono]] tarptautinio turnyro pertrauką. === Po 1851 m. turnyro === [[Vaizdas:Evergreen game animation.gif| |frame|left|''Amžinai žalioji partija''. Adolfas Andersenas – Jean Dufresne, [[1852]] m. [[Berlynas]] ]] A. Andersenas sėkmingai žaidė ir Londono šachmatų klubo turnyre, kur užėmė 1-ąją vietą (7½ iš 8). Po iškilmingų sutiktuvių [[Berlynas|Berlyne]] A. Andersenas grįžo prie [[Vokiečių kalba|vokiečių kalbos]] ir [[Matematika|matematikos]] dėstytojo darbo Fridricho gimnazijoje [[Vroclavas|Breslau]]. Po ketverių metų jam buvo suteiktas [[Profesorius|profesoriaus]] vardas. Jis taip ir netapo [[Šachmatai|šachmatų]] profesionalu ir iki gyvenimo pabaigos dirbo profesoriumi gimtajame mieste.<ref name="Šalt2">Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы – М.: Физкултура и спорт , 1975. – С. 126–214.</ref> Pasiekęs aukštumas, kaip ir kiti stipriausieji pasaulio šachmatininkai, nepuolė įrodinėti savo pranašumo. [[1851]]–[[1857]] m. tik retkarčiais žaisdavo „lengvąsias“ partijas su [[Vokiečiai|vokiečių]] meistrais. [[1857]] m. dalyvavo [[Mančesteris|Mančesteryje]] [[Didžioji Britanija|D. Britanijos]] šachmatų asociacijos surengtame turnyre: laimėjęs prieš D. Harvicą, nusileido I. Leventaliui. Viena iš tokių "lengvųjų" partijų, žaistų su Jean Dufresne, pateko į šachmatų istoriją kaip "Amžinai žalioji partija". === Mačas su P. Morfiu === Mačas įvyko [[1858]] m. [[gruodžio 20]]–[[gruodžio 28|28]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]]. Partijos buvo žaidžiamos be laiko kontrolės ir iki tol, kol vienas iš varžovų laimės 7-ias partijas. Nelygines partijas baltaisiais žaidė [[Polas Morfis|P. Morfis]]. A. Anderseno pasiūlymu per vieną dieną buvo sužaistos: 3-ioji ir ketvirtoji, 7-oji ir 8-oji bei 9-oji ir 10-oji partijos. Mačo pradžią sėkmingiau žaidė A. Andersenas (1½ iš 2). Toliau, laimėjęs 5 partijas iš eilės, iniciatyvą perėmė jo varžovas, kuris išsiveržė į priekį 5½ : 1½. Mačas netruko pasibaigti: po lygiųjų aštuntoje, P. Morfis laimėjo devintąją, A. Andersenas laimėjo dešimtąją, o [[Polas Morfis|P. Morfis]], laimėjęs vienuoliktąją partiją, pasiekė 7-ąją pergalę bei laimėjo mačą – 8 : 3 (+7, -2,=2).<ref> Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 259 – ISBN 5-85270-005-3</ref> Mačo eiga.<ref>{{cite web|url= http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=79263 | title= Anderseno mačas su Morfiu (1858 m.) | language = en |accessdate=2020 m. gruo. 2 d}}</ref> {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !! Taškai |- |Paulas Morfis || 0|| style=background:#B2BEB5| ½||1 || style=background:#B2BEB5|1|| 1 || style=background:#B2BEB5|1 ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || '''8''' (+7, -2,=2) |- |[[Adolfas Andersenas]] || style=background:#B2BEB5|1 || ½ || style=background:#B2BEB5|0||0 || style=background:#B2BEB5|0||0 || style=background:#B2BEB5|0 ||½ || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || style=background:#B2BEB5|0 || '''3''' (+2,-7,=2) |- !colspan="1"| Mačo partijos |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019047|name=# 1}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019052|name=# 2}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019058|name=# 3}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019054|name=# 4}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019051|name=# 5}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019039|name=# 6}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019059|name=# 7}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019043|name=# 8}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019056|name=# 9}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019048|name=# 10}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019049|name=# 11}} !colspan="3"| |- |} === Po mačo su P. Morfiu === [[1859]]–[[1860]] m. laimėjo mačus prieš savo tėvynainius: K. Majetą (15 : 1; +14, -0, =5), Ž. Diufreną (4 : 0), F. Giršfeldą (16½ : 12½; +14, -10, =5). „Lengvųjų“ partijų serija [[1860]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] su I. Kolišu baigėsi lygiosiomis (6 : 6), o mačas tarp jų [[1861]] m. [[Londonas|Londone]] – A. Anderseno pergale (5 : 4; +4, -3, =2). === Antrasis Londono turnyras === A. Andersenas puikiai pasirodė [[1862]] m. 2-ajame tarptautiniame ratų vykusiame turnyre [[Londonas|Londone]], kur užėmė 1-ąją vietą (+12, -1, =0) ir vėl patvirtino savo teisę vadintis pirmuoju pasaulio šachmatininku (P. Morfis tuo metu jau buvo pasitraukęs iš šachmatų). Pasibaigus turnyrui Londone dar sužaidė mačą su L. Paulsenu, kuris baigėsi lygiosiomis (4 : 4; +3, -3, =2). === Mačas su Šteinicu === Po to, kai [[Vilhelmas Šteinicas|V. Šteinicas]] [[1862]]–[[1864]] metais, žaisdamas mačus, nugalėjo stipriausius [[Anglija|Anglijos]] šachmatininkus, trys Anglijos klubai organizavo jo mačą su A. Andersenu. Nugalėtoju tampa žaidėjas, pirmas laimėjęs 8-ias partijas. Laiko kontrolė – 2 val. kiekvieniems 20 ėjimų. Mačas įvyko [[Londonas|Londone]] [[1866]] m. [[liepos 14]]–[[rugpjūčio 10]] dienomis. Tai buvo vienas iš bekompromisiškiausių mačų šachmatų istorijoje: visos partijos buvo rezultatyvios. V. Šteinicas baltaisiais žaidė tik [[Karaliaus gambitas|karaliaus gambitą]], o Andersenas, išskyrus 13-ąją partiją, [[Evanso gambitas|Evanso gambitą]]. Nors ir pralaimėjęs 1-ąją, po pirmųjų penkių partijų pirmavo V. Šteinicas – 4 : 1.<ref> Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 386 – ISBN 5-85270-005-3</ref> Bet A. Andersenas nepasidavė: laimėjęs 4 partijas iš eilės, persvėrė rezultatą – 5 : 4. Atrodė, kad jis bus perėmęs iniciatyvą, bet taip neatsitiko - vyko atkakli kova. Iki 13-os partijos mačo rezultatas buvo lygus – 6 : 6, tačiau V. Šteinicas sėkmingai žaidė mačo pabaigoje: laimėjęs 13-ąją ir 14-ąją partijas, pirmas pasiekė 8-ias pergales ir tapo mačo nugalėtoju. Mačo eiga.<ref>{{cite web|url= http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=79633 | title= Anderseno mačas su Šteinicu (1866 m.) | language = en |accessdate=2014 m. rugsėjo 28 d}}</ref> {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !!12 !!13 !! 14!! Taškai |- |[[Vilhelmas Šteinicas]] || style=background:#B2BEB5|0 || 1 || style=background:#B2BEB5|1||1 || style=background:#B2BEB5|1||0 || style=background:#B2BEB5|0 ||0 || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || style=background:#B2BEB5|1 ||0|| style=background:#B2BEB5|1 ||1 || '''8''' (+8,-6,=0) |- | Adolfas Andersenas || 1|| style=background:#B2BEB5| 0||0 || style=background:#B2BEB5|0||0 || style=background:#B2BEB5|1 ||1 || style=background:#B2BEB5|1 ||1 || style=background:#B2BEB5|0 ||0 || style=background:#B2BEB5|1||0|| style=background:#B2BEB5|0|| '''6''' (+6, -8,=0) |- !colspan="1"| Mačo partijos |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1359947|name=# 1}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019302|name=# 2}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019307|name=# 3}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019283|name=# 4}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019271|name=# 5}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1132589|name=# 6}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019301|name=# 7}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019297|name=# 8}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019275|name=# 9}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019300|name=# 10}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019290|name=# 11}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1132590|name=# 12}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019315|name=# 13}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019287|name=# 14}} !colspan="3"| |- |} === Po mačo su Šteinicu === [[Vaizdas:AdolphAnderssen.jpg|thumb|left|260px |Adolfas Andersenas ]] [[1868]] m. A. Andersenas [[Berlynas|Berlyne]] žaidė mačą prieš [[Johannes Zukertort|J. Cukertortą]]<ref>{{cite web|url=https://www.chessbites.com/Games.aspx?t=Berlin+m&s=Berlin&y=1868 | title=Cukertortas Andersenas, Berlynas, 1868 m. | language =en |accessdate=2020 gruo. 3 d}}</ref><ref>{{cite web|url=https://www.chessgames.com/perl/chess.pl?pid=10427&pid2=10342 | title=Cukertortas Andersenas, Berlynas, 1868 m (Partijos). | language =en |accessdate=2020 gruo. 3 d}}</ref>. {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !!12!! Taškai |- |Adolfas Andersenas || style=background:#B2BEB5|1 ||0 || style=background:#B2BEB5|1 ||½ || style=background:#B2BEB5|1 ||1 || style=background:#B2BEB5|1 ||1 || style=background:#B2BEB5|1 ||0 || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || '''8½''' |- |[[Johannes Zukertort|Johanesas Cukertortas]] ||0 || style=background:#B2BEB5|1 ||0 || style=background:#B2BEB5|½ ||0 || style=background:#B2BEB5|0 ||0 || style=background:#B2BEB5|0 ||0 || style=background:#B2BEB5|1 ||1 || style=background:#B2BEB5|0 || '''3½''' |- !colspan="1"| Mačo partijos |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019334|name=# 1}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019343|name=# 2}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019331|name=# 3}} | |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1336972|name=# 5}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019329|name=# 6}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1336978|name=# 7}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019335|name=# 8}} | |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019330|name=# 10}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1336979|name=# 11}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas|gid=1019332|name=# 12}} !colspan="1"| |- |} [[Achenas|Achene]] užėmė 2-ąją vietą. [[1869]] m. buvo pirmas [[Hamburgas|Hamburgo]] turnyruose, taip pat, Barmene, gražiai nugalėjęs J. Cukertortą, užėmė pirmąją vietą. [[1870]] m A. Andersenas su [[Vilhelmas Šteinicas|V. Šteinicu]] turnyre [[Baden Badenas|Baden-Badene]] tęsė neoficialią kovą dėl stipriausiojo pasaulyje šachmatininko vardo, kur du kart nugalėjęs V. Šteinicą ir išlyginęs tarpusavio susitikimų santykį, laimėjo pirmąją vietą (11 iš 16). Sekančiose varžybose [[1871]] m. [[Krefeldas|Krefelde]] buvo 2-as; tais pačiais metais [[Leipcigas|Leipcige]] – pirmas; [[1872]] m. [[Altonas|Altone]] – trečias; [[1873]] m. [[Viena|Vienoje]]– trečias. === Vėlesni metai === [[Leipcigas|Leipcigo]] turnyruose ([[1876]] ir [[1877]] m.) – atitinkamai pirmas ir 2–3-ias (su [[Johanas Cukertortas|J. Cukertortu]], prieš kurį laimėjo papildomą partiją); [[Paryžius|Paryžiuje]] [[1878]] m. – šeštas. Deja, [[1878]] m. turnyras [[Frankfurtas prie Maino|Frankfurte prie Maino]] buvo jo šachmatų karjeroje paskutinis (3-ioji vieta). Buvo ir nesėkmingų mačų: [[1871]] m. [[Berlynas|Berlyne]] pralaimėjo [[Johanas Cukertortas|J. Cukertortui]] (+2, -5, =0). Du kartus mačus pralaimėjo L. Paulsenui ([[1876]]; +4, -5, =1) ir ([[1877]]; +3, -5, =1). Pablogėjus sveikatai – sirgo širdies ligomis, nutraukė dalyvavimą varžybose. Mirė [[Vroclavas|Breslau]], kur visą gyvenimą gyveno ir dirbo, savo namuose nuo [[širdies smūgis|širdies smūgio]] [[1879]] m. [[kovo 13]] d. == Žurnalistinė veikla == Nuo [[1846]] m. iki [[1965]] m. „Berlyno šachmatų visuomenės laikraštyje“ (''Schachzeitung der Berliner Schachgesellschaft'', vėliau pavadintam ''Deutsche Schachzeitung'') A. Andersenas talpino straipsnius. Nuo [[1851]] iki [[1860]] m. buvo šio leidinio redaktorius. Nuo [[1864]] m., kartu su G.R Noimanu (''G.R. Neumann'') redagavo ''Neue Berliner Schachzeitung'' [[Laikraštis|laikraštį]]. Ten jis publikavo straipsnius ir [[Debiutas (šachmatai)|partijų pradžių]] analizus.<ref>{{cite web |url= http://www.geocities.com/siliconvalley/lab/7378/andersse.htm |title= Adolfas Andersenas (1818-1879) |language= en |accessdate= 2020 rugp. 10 d |archive-date= 1999-10-23 |archive-url= https://web.archive.org/web/19991023030106/http://www.geocities.com/siliconvalley/lab/7378/andersse.htm |dead-url= unfit }}</ref> <ref name="Šalt2">Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы – М.: Физкултура и спорт , 1975. – С. 126–214.</ref> == Šachmatų kūryba == === Žaidimo stilius === Šachmatų istorijoje A. Andersenas, [[Šachmatai|šachmatų]] romantikas, išliko kaip kombinacinio žaidimo meistras. Tačiau daugelio autoritetų nuomone jo kombinacijos buvo atsitiktinės: „Jis niekados nekėlė klausimo, ar jo pozicija yra subrendusi atakai“ (M. Euvė). Tačiau toks vertinimas galėtų būti teisingas tik jo ankstyvajam šachmatų kūrybos laikotarpiui, kai jis, stengdamasi sukurti ant lentos kombinacinę situaciją, buvo linkęs rizikingai, ar nekorektiškai aukoti figūras. Laikui bėgant jo žaidimas, praturtėdamas naujomis idėjomis, evoliucionavo, tapo įvairiapusiškesnis. Neatsitiktinai daugelis jo žinomiausių kombinacijų buvo atliktos padėtyse, kur pozicinė persvara jau būdavo jo pusėje. A. Anderseno, kaip sportininko, trūkumas buvo ne poziciniame žaidime, o jo charakteryje. Kovodamas dėl iniciatyvos jis neretai peržengdavo leistinos rizikos ribas ir dėl to pralaimėdavo. Gintis jis nemėgo ir gynyboje buvo silpnesnis negu atakoje; jam priklauso aforizmas – „Geriausia gynyba yra ataka“. === Partijų pradžios === Jis gerai žinojo gambitines [[Debiutas (šachmatai)|pradžias]], įnešė vertingą indėlį į [[Evanso gambitas|Evanso]] ir [[Karaliaus gambitas|Karaliaus gambitų]] teoriją. Taip pat, iškėlė vertingų idėjų [[Ispaniškoji partija|Ispaniškojoje partijoje]] ir [[Prancūziškoji gynyba|Prancūziškojoje gynyboje]]. Partijos pradžių teorijoje žinoma Anderseno pradžia (1.a3), kurią jis tris kartus panaudojo mače su [[Polas Morfis|P. Morfiu]]. == Asmenybė == Be pasiekimų šachmatuose A. Anderseną prisimena ir dėl jo puikaus charakterio. Jį mėgo kiekvienas. George MacDonnell apie A. Anderseną rašė: : „Jo masyvi figūra su maloniu balsu ir žvilgsniu, visados geros nuotaikos, darė įspūdį. Aš niekieno akyse niekados nemačiau tiek šviesos ir švelnumo, kaip jo“. Šteinicas rašė: : „Andersenas buvo sąžiningas ir garbingas iš esmės. Be baimės, nerodydamas savo pranašumo, pasakydavo savo nuomonę ir jo bešališkumas tapo tiek pripažintu, kad paprastai, diskusijų apraminimui pakakdavo jo vieno žodžio, be to, jis dažnai pritardavo oponuojančiai pusei.<ref name="a2"/> == Vertinimai == [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] savo knygoje „Mano įžymieji pirmtakai“ rašo: : “… jis bet kurioje padėtyje dėl grožio ieškodavo labai efektingų sprendimų ir nepaisydamas rizikos drąsiai degindavo atsitraukimo tiltus… Toks žaidimas žavėdavo… bet šachmatai progresavo ir senoji kombinacinė mokykla, kurios priekyje buvo A. Andersenas, nebegalėjo pasipriešinti P. Morfio (o vėliau ir [[Vilhelmas Šteinicas|V. Šteinico]]) pozicinio žaidimo technikai“. [[Vilhelmas Šteinicas|V. Šteinicas]] apie jį yra pasakęs: : „Tai buvo pats didžiausias visų laikų meistras. Jo puikus žaidimo stilius, kombinacijų grožis ir minčių gylis buvo nuostabūs…“<ref name="Šalt2">Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы – М.: Физкултура и спорт , 1975. – С. 126–214.</ref> == Knygos == * Adolf Anderssen. ''Aufgaben für Schachspieler, nebst ihren Lösungen''. – 2. Auflage. – Breslau, 1852. * A. Anderssen, G.R. Neuman. ''A. Andersens Schachpartieen (1864–1865)''. Berlin: Julius Springer, 1866. S. 127.<ref>{{cite web|url= http://books.google.de/books?id=pEhAAAAAYAAJ&printsec=frontcover#v=onepage&q&f=false | title= A. Anderseno šachmatų partijos (knyga) | language = de |accessdate=2020 m. spa. 20 d}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{commonscat|Adolf_Anderssen}} * [https://www.chess.com/players/adolf-anderssen Adolfas Andersenas] * [http://www.chessgames.com/player/Adolf_Anderssen.html Adolfo Anderseno biografija ir partijos] * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#Unofficial%20World%20Champion Neoficialūs pasaulio čempionai] {{Šachmatųpasauliočempionai}} {{DEFAULTSORT:Anderssen, Adolf}} [[Kategorija:Vokietijos šachmatininkai]] 6fe6s6hewi1tn1yjupxyckf28nwvj0f 0 446734 6667422 4988678 2022-08-19T20:22:44Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Didysis Bogdo | Paveikslėlis =Mount Bolshoye Bogdo in Astrakhan Oblast.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Reginys į kalną | Aukštis = 149,6 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|RUS}} | Kalnynas = [[Pakaspijo žemuma]] | map= Astrachanės sritis | relief = physical | lat_degrees =48| lat_minutes = 08| lat_seconds =33 | lat_direction =N | long_degrees =46 | long_minutes = 51| long_seconds =21| long_direction = E |map_width =210 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka =Category:Mount Bolshoye Bogdo }} '''Didysis Bogdo''' ({{ru|Большое Богдо}}) – kalnas šiaurinėje [[Pakaspijo žemuma|Pakaspijo žemumos]] dalyje, aukščiausia jos vieta. Stūkso [[Rusija|Rusijoje]], [[Astrachanės sritis|Astrachanės srityje]], prie pietinio [[Baskunčakas|Baskunčako]] ežero kranto. Aukštis virš jūros lygio – 149,6 m (virš ežero lygio – 171 m). Tai druskos kupolas, smarkiai paveiktas vėjo erozijos, dėl kurios susidarę įvairių savitų geologinių darinių, pvz., „dainuojančios uolos“. Gausu karstinių lūžių, prarajų, kurių gylis siekia 1,5 km. Tai vienintelė vieta Europoje, kur į paviršių išeina [[triasas|triaso]] nuosėdinės uolienos, gausios paleontologinių radinių. Kitame Baskunčako krante stūkso Mažasis Bogdo (37 m)<ref>{{GEC|65}}</ref>. Didysis Bogdo patenka į [[Bogdo–Baskunčako draustinis|Bogdo–Baskunčako draustinį]]. Šis kalnas yra [[kalmukai|kalmukų]] šventvietė, kaip tikima, palaiminta [[Dalai Lama|Dalai Lamos]]. XX a. pr. ant Didžiojo Bogdo stūksojo budistų [[obo]] ir [[Baltasis išminčius|Baltojo išminčiaus]] skulptūra. <gallery> File:Mount Bolshoye Bogdo, 2009.JPG|Kalno šlaitas File:Поющие скалы.jpg|Dainuojančios uolos File:Богдо1.jpg|Didysis Bogdo File:Вершина Богдо. Обо..jpg|[[Obo]] kalno viršūnėje File:ПещераБогдо.jpg|Vienas ir urvų </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Rusijos kalnai]] j93jdoa9f924egcfu6pccnrjog5qfla 0 446739 6667423 4988679 2022-08-19T20:23:43Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Bogd Chan Ulas | Paveikslėlis =Bogd Khan Uul 188523720 f9f950679f o.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Šiaurinis šlaitas | Aukštis = 2256,3 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|MNG}} | Kalnynas = [[Chentėjaus kalnai]] | map= Mongolija | relief = physical | lat_degrees =47 | lat_minutes = 48| lat_seconds =14 | lat_direction =N | long_degrees = 106 | long_minutes = 59| long_seconds =11| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka =Category:Bogd Khan Uul }} '''Bogd Chan Ulas''' ({{mn|Богд хан уул}}, dar vadintas '''''Bogdo Ula, Čoibalsan Ula''''') – kalnas [[Mongolija|Mongolijoje]], [[Chentėjaus kalnai|Chentėjaus kalnuose]], ties pietiniu šalies sostinės [[Ulan Batoras|Ulan Batoro]] pakraščiu. Aukštis – 2256,3 m. Bogd Chan Ulas ir jo apylinkės paskelbtos gamtos draustiniu (įkurtas [[1809]] m., plotas 366 km²). Tai yra toliausiai į pietus nutolusi Mongolijos vieta, kur veši miškai. Ties Bogd Chan Ulo pietiniais šlaitais spygliuočių miškai pereina į [[stepė|stepes]]. Saugomi [[starai]], [[švilpikai]], [[elniai]], [[šernai]], [[vilkai]] ir kt. gyvūnai<ref>{{GEC|65}}</ref>. Pasak legendos, [[1225]]–[[1226]] m. žiemą [[Čingischanas]], ruošdamasis puolimui prieš tangutus, praleido Bogd Chan Ule. Jis uždraudė čia kirsti medžius ir medžioti, bei paslėpė čia savo ginklus. Kalnas mongolų laikomas šventu, jo papėdėje stovi [[Mandžušri vienuolynas]]. <gallery> File:Bogd Khan Uul Mount view from Ulan Bator, Mongolia.JPG|Vaizdas nuo Ulan Batoro pakraščių File:Bogdkhan Uul 149199749 62cc3c373c o.jpg|Pietiniai šlaitai File:Manzushir.jpg|Kalnai ir senojo Mandžušri vienuolyno griuvėsiai </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Mongolijos kalnai]] [[Kategorija:Saugomos teritorijos]] 9oh437i5xwi5m0qfvtqhyk1sgeuc72b 0 446861 6667564 6650971 2022-08-20T07:36:37Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= [[Vaizdas: Paul Morphy standing New York 1859.jpg |220px |Polas Morfis, [[Niujorkas]], 1859 m. ]] |tikrasvardas= Paul Charles Morphy |salis= {{flag |USA}} |gime= {{Gimė|1837|06|22}} |gvieta = [[Naujasis Orleanas]], [[Luiziana]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |mire = {{Mirė|1884|07|10|1837|06|22}} |mvieta = [[Naujasis Orleanas]], [[Luiziana]], [[Jungtinės Amerikos Valstijos]] |titulas= Stipriausias pasaulio žaidėjas [[1858]]–[[1861]] m. |pasauliocempionas= |reitingas= |auksciausias }} {{Stilius}} '''Polas Čarlzas Morfis''' ({{en|Paul Charles Morphy}}; [[1837]] m. [[birželio 22]] d. [[Naujasis Orleanas|Naujajame Orleane]] – [[1884]] m. [[liepos 10]] d. ten pat) – JAV [[Šachmatai|šachmatininkas]], po pergalės mače prieš [[Adolfas Andersenas|Adolfą Anderseną]] [[1858]] m. iki [[1861]] m. – stipriausias pasaulio šachmatininkas. Pirmasis įvedęs šių laikų nuostatą: „Prieš ataką – būtinas savo figūrų išvystymas“.<ref>{{cite web|url= https://www.britannica.com/biography/Paul-Charles-Morphy | title= Polas Morfis | language = en |accessdate=2020 lie. 18 d}}</ref> Jo talentas šachmatuose pasireiškė iš vaikystės, bet šachmatų karjera buvo nors ir efektinga, bet trumpa.<ref name="Šalt1"> Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 258–259. – ISBN 5-85270-005-3</ref> == Karjera == === Vaikystė === P. Morfis buvo iš išsilavinusios ir pasiturinčios šeimos. Tėvas, Alonzas Morfis, turėjęs [[Airiai|airiškų]], [[Ispanai|ispaniškų]] ir [[Kreolai|kreoliškų]] šaknų, [[1819]] m. tapo [[teisininkas|teisininku]], o nuo [[1825]] iki [[1829]] m. – [[Jungtinių Valstijų Kongresas|Kongreso]] nariu, vėliau – [[Luiziana|Luizianos]] vyriausiuoju [[Prokuroras|prokuroru]], o nuo [[1839]] m. iki [[1846]] m. dirbo Luizianos valstijos [[Aukščiausiasis Teismas|Aukščiausiajame Teisme]]. [[1828]] m. Alonzas vedė [[Prancūzai|prancūziškos]] kilmės Telcidę (''Louise Therese Felicite Thelcide Le Carpentier''), kuri ir buvo Polo Morfio motina.<ref name="Šalt8">{{cite web |url= http://www.geocities.com/siliconvalley/lab/7378/morphy.htm |author= Bill Wall |title= Paul Morphy |year= |language= en |accessdate= 2014 m. spalio 11 d |archive-date= 2009-10-28 |archive-url= https://web.archive.org/web/20091028033945/http://www.geocities.com/siliconvalley/lab/7378/morphy.htm |dead-url= unfit }}</ref> <ref name="Šalt6">Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы – М.: Физкултура и спорт, 1975. – С. 216–296.</ref> Polas Morfis gimė [[1837]] m. [[birželio 22]] d Naujajame Orleane. Turėjo dvi seseris: Malviną ir Heleną bei trimis metais vyresnį brolį Edvardą. Kai Polui buvo dar tik keturi, jis mokėjo skaityti ir rašyti. Šeimoje mėgo [[Šachmatai|šachmatus]]: žaidė tėvas, vyresnis brolis Edvardas, dėdė Ernestas, senelis Džosefas Le Karpentjė, kitas dėdė Čarlzas Karpentjė. Šachmatais Žaisti Polas Morfis išmoko, stebėdamas tėvą, žaidžiantį su dėde Ernestu. Kai viena iš tokių partijų baigėsi lygiosiomis, jis nustebino tėvą, pareiškęs, kad dėdė Ernestas galėjo laimėti. Atstatęs buvusią padėtį ant šachmatų lentos, Polas parodė, kur dėdė apsiriko ir kaip išleido pergalę. Būdamas aštuonerių, Polas jau žaisdavo su suaugusiais. [[1846]] m. pradžioje [[generolas]] Vinfildas Skotas (''Winfield Scott''), aplankęs Naująjį Orleaną, išreiškė norą pažaisti šachmatais su stipriu vietiniu žaidėju. Jam pristatė 8-metį Polą. Tačiau generolui nebuvo lengva: teko du kartus pralaimėti. Kai Polui buvo devyneri metai, jis jau buvo tarp geriausių Naujojo Orleano žaidėjų. [[1850]] m. gegužės mėn. Naujajame Orleane lankėsi [[Vengrija|Vengrijos]] meistras Johanas Leventalis. Jis su dvylikamečiu Polu Morfiu žaidė tris partijas ir visas pralaimėjo. Būdamas 13-kos, tapo stipriausiu Naujojo Orleano žaidėju ir vienas pajėgiausių [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Amerikoje]].<ref name="Šalt8"/> === Mokslas koledže ir universitete === 1850 m.<!--1850?--> jis įstojo mokytis į Spring Hilo koledžą [[Alabama|Alabamoje]], kur jau mokėsi brolis Edvardas. Polas lenkdavo bendramokslius [[Lotynų kalba|lotynų]], [[Graikų kalba|graikų]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Anglų kalba|anglų]] kalbose ir [[Matematika|matematikoje]]. Kartu su broliu vaidindavo [[Pjesė|pjesėse]]. [[1852]] m., mokydamasis koledže, tesužaidė keletą partijų. [[1854]] m. spalio mėn. Polas Morfis baigė Spring Hilo koledžą Alabamoje ir tapo menų [[Bakalauras|bakalauru]]. Jis liko Spring Hilo koledže, kur 1854–1855 m. studijavo matematiką ir [[Filosofija|filosofiją]]. [[1855]] m. spalio mėn. jam buvo suteiktas [[Menas|menų]] meistro vardas. Besimokydamasis koledže Polas Morfis šachmatams daug laiko neskyrė. Po koledžo baigimo 1855 m. lapkritį įstojo į [[Luizianos universitetas|Luizianos universitetą]] studijuoti [[Teisė|teisės]]. [[1857]] m. balandį, kai jam dar nebuvo 20 metų, baigė universitetą ir įgijo teisės bakalauro laipsnį. Bet pradėti [[Juristas|juristo]] darbą trukdė per jaunas amžius: reikėjo turėti 21 metus. === Amerikos šachmatų kongresas === 1857 m. balandį gavo pakvietimą spalio mėn. dalyvauti 1-jame Amerikos šachmatų kongrese [[Niujorkas|Niujorke]]. Iš pradžių dėl tėvo mirties jis atmetė kvietimą, bet dėdei Ernestui patarus, nusprendė dalyvauti. Į varžybas buvo pakviesta 16 geriausių Amerikos žaidėjų. Jos buvo atkrentamosios ir baigėsi [[lapkričio 10]] d. Buvo žaidžiami mačai iki 3 laimėtų, o finale – iki penkių laimėtų partijų. Galvojimo laikas nebuvo ribojamas. P. Morfis aštuntfinalyje nugalėjo Džeimsą Tompsoną (+3, -0), ketvirtfinalyje – Aleksandrą Myką (+3, -0), pusfinalyje – Teodorą Lichtenheiną (+3, =1, -0), o finale – Liuisą Paulseną, Šiame mače po pirmųjų 4 partijų rezultatas dar buvo lygus 2:2, bet finišas (4:0) nulėmė P. Morfio pergalę (+5, =2, -1). P. Morfis galvojo kiekvieną ėjimą trumpai, o L. Paulsenas – ilgai. Dėl to kai kurios partijos tęsėsi po 10–11 val., o lygiosiomis pasibaigusi 2-oji partija – 15 val. Šioje partijoje P. Morfis galvojo 3 val, o jo varžovas – 12 val. P. Morfis per šias varžybas laimėjo 14 partijų, pralaimėjo vieną ir tris baigė lygiosiomis. Naujajame Orleane P. Morfis, visos Amerikos [[Turnyras|turnyro]] nugalėtojas, buvo sutiktas su triumfu. == Kelionė į Europą == Naujasis pasaulis buvo užkariautas, ir P. Morfio draugai pradėjo rūpintis jo maču su [[Hovardas Stauntonas|H. Stauntonu]]. Įžymiajam [[Britai|britų]] meistrui buvo išsiųstas kvietimas atvykti į [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Ameriką]]. Tačiau tai nebuvo taip paprasta, kaip tikėjosi P. Morfio gerbėjai. Savo redaguojamame „Illustrated London News“ šachmatų skyrelyje ir savo laiške organizatoriams H. Stauntonas rašė, kad atvykti į Ameriką jis negalės. Eilę metų dirbdamas [[Literatūra|literatūrinį]] darbą, jis jau buvo atitrūkęs nuo šachmatų ir pastaruoju metu neturėjo rimtų varžybų. Atmetęs kvietimą ir nedavęs jokių pažadų susitikimui [[Anglija|Anglijoje]], H. Stauntonas tiesiai neatsisakė žaisti su P. Morfiu. Pastarasis H. Stauntono tylėjimą traktavo kaip sutikimo ženklą. Gavęs [[Didžioji Britanija|Didžiosios Britanijos]] šachmatų asociacijos kvietimą atvykti į [[Birmingamas|Birmingame]] rengiamą Kongresą, P. Morfis leidosi garlaiviu „Arabija“ į kelionę per okeaną. Po 20-ies dienų „Arabija“ išmetė inkarą [[Liverpulis|Liverpulyje]] ir P. Morfis iškart išvyko į [[Londonas|Londoną]] – jis skubėjo į susitikimą su H. Stauntonu. Pastarasis, davęs sutikimą žaisti mačą, su 5000 [[JAV doleris|JAV dol.]] įnašu, paprašė mėnesiui atidėti mačą. Vietoj to, sutiko sužaisti dvi konsultacines partijas: H. Stauntonas ir Džonas Ovenas prieš Polą Morfį ir Tomą Bernsą. Buvo žaidžiama Sent Džordžo šachmatų klube. P. Morfio ir T. Bernso duetas laimėjo abi partijas. Ši pergalė sustiprino jo norą žaisti mačą su H. Stauntonu, nors pastarasis, po tarptautinio turnyro Londone [[1851]] m. jau nebebuvo pirmuoju Senojo pasaulio šachmatininku. Atvykęs į Londoną P. Morfis sužinojo, kad šachmatų kongresas nukeltas iš [[Liepa|liepos]] į [[Rugpjūtis|rugpjūtį]], o mačo su Stauntonu irgi reikėjo laukti, tad P. Morfiui nieko kitko neliko, kaip žaisti su [[Anglai|anglų]] meistrais. Pirmuoju varžovu buvo T. Bernsas. Pradžioje varžovas atkakliai priešinosi, ir po 8 partijų rezultatas dar buvo lygus, bet po to P. Morfis pradėjo laimėti partiją po partijos, ir galutinis rezultatas jau nebekėlė abejonių (+19, =1, -7). [[Vaizdas:Morphy Löwenthal 1858.jpg|260px|thumb|left|Polas Morfis (kairėje) žaidžia su Johanu Leventaliu, 1858 m. ]] Po to sekė pergalės mačuose su Samueliu Bodenu (+5, =3, -1), Henriu Berdu (+10, =1, -1), Edvardu Liove (+6), Dž. Medlėjumi (+3) ir Dž. Ovenu (+4, -1). Po šių mačų P. Morfio susitikimas su Johanu Leventaliu buvo pirmas tikras jo išbandymas [[Europa|Europoje]]. Varžovas [[1857]] m. [[Mančesteris|Mančesteryje]] buvo laimėjęs 1-ąją vietą. Kova vyko iki vieno iš varžovų 9-ių pergalių. Žaidžiama buvo Sent Džordžo ir Londono šachmatų klubuose. Arbitru buvo H. Stauntonas. Mačas, prasidėjęs [[1858]] m. [[liepos 19]] d., tęsėsi iki [[rugpjūčio 22]] d. Po lygiųjų pirmojoje partijoje P. Morfis laimėjo trejas partijas iš eilės ir, nežiūrint atkaklaus varžovo tolesnio pasipriešinimo, mačas baigėsi P. Morfio pergale (+9, =2, --3). === Viešnagė Paryžiuje === Pergalės prieš anglų meistrus nepadarė H. Stauntono labiau sukalbamu. Jis vėl nukėlė mačo pradžią į 1858 m. lapkričio mėn. Kadangi iki mačo buvo likę du mėnesiai, P. Morfis paliko Londoną ir vyko į [[Paryžius|Paryžių]]. Čia, „Režans“ (''Café de la Régence'') kavinėje, kurioje buvo žaidę tokie meistrai kaip A. Legalis (''François Antoine de Legall de Kermeur''), A. Filidoras (''André Danican Philidor''), [[Aleksandras Dešapelis|A. Dešapelis]] (''Alexandre Deschapelles'') ir [[Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais|L. Laburdone]] (''Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais''), geriausiu, tuo metu, buvo Danielis Harvicas. Mačas su juo įvyko [[1858]] m. rugsėjo mėn. ir buvo žaidžiamas iki vieno iš varžovų 7 laimėtų partijų. Jis prasidėjo D. Harvico dviem pergalėm, bet po to P. Morfis laimėjo 4-ias partijas iš eilės. D. Harvicas dėl ligos paprašė atidėti savaitei mačą. P. Morfis sutiko su sąlyga, kad po pertraukos bus žaidžiama kas dieną ne mažiau kaip vieną partiją. Po savaitės mačas buvo pratęstas. Po lygiųjų 7-oje partijoje ir dar vieno pralaimėjimo 8-oje D. Harvicas pasiūlė baigti taikiai, bet Morfis nesutiko ir mačo teisėjas užfiksavo pergalę, pagal esamą mačo rezultatą, P. Morfiui (+5, =1,-2). P. Morfis pasiūlė sužaisti antrą mačą, bet D. Harvicas atsisakė. Kadangi jis nebuvo laimėjęs numatytų 7 partijų, prizinio fondo (295 [[Prancūzijos frankas|frankų]], dabar būtų apie 1400 JAV dol.) pinigus sau nepasiliko: dalį jų gražino, dalį perdavė „Režans“ savininkui [[Adolfas Andersenas|A. Anderseno]] kelionės išlaidoms į Paryžių padengti.<ref name="Šalt8"/> Paryžiuje P. Morfis dar žaidė su [[Pjeras Sent-Amanas|Sent-Amanu]], Arnu de Rivjera, P. Žurnu, H. Liarochu ir kt. Paryžiaus Operos teatre įvyko ir vienas garsiausių šachmatų žaidimų, „[[Operos žaidimas]]“ tarp Morfio (baltaisiais) ir Braunšveigo kunigaikščio Karolio II bei prancūzų aristokrato, grafo Isouard de Vauvenargues (abu kartu žaidė juodaisiais).<ref>https://www.chesshistory.com/winter/extra/morphy.html</ref><ref>https://www.chess.com/terms/opera-game-chess</ref> Sužavėtas jaunojo amerikiečio meistriškumu, P. Sent-Amanas tapo didžiuliu jo gerbėju. Jis tvirtino, kad Morfis su bet kuriuo amžininku sėkmingai žaistų ir be [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininko]] f7. === Žlugusios derybos su Stauntonu === Tuo metu iš Londono atėjo žinios, kad [[Lapkritis|lapkričio mėn.]] mačas su [[Hovardas Stauntonas|H. Stauntonu]] gali neįvykti, nes Morfis nėra paskyręs savo sekundantų bei įnešęs piniginio įnašo į prizinį fondą. Spalio pradžioje P. Morfis rašė Sent Džordžo šachmatų klubo sekretoriui, kad Naujojo Orleano šachmatų klubas pervedė į Londoną jo piniginį įnašą, ir paprašė sekretoriaus parinkti jo sekundantą. Į tai jis gavo mandagų H. Stauntono atsakymą, atspausdintą „Illustrated London News“, kuriame buvo rašoma, kad jis atsisako mačo dėl abejotinos dabartinės savo sportinės formos ir didelio užimtumo literatūrine veikla. Pabaigai H. Stauntonas pridėjo, kad, jei būtų proga, neatsisakytų sužaisti, be jokių sąlygų, keletą lengvų partijų. Atrodė viskas aišku, bet [[Spalis|spalio]] pabaigoje P. Morfis kreipėsi į Britanijos šachmatų asociacijos prezidentą Lordą Litltoną (''George William Lyttelton''). Šis laišku patvirtino, kad jis taip pat mano, kad mačas neįvyko dėl H. Stauntono kaltės. H. Stauntonui tuo metu buvo 48 metai. Jo geriausi šachmatų metai buvo seniai praėję. Po nesėkmės mače su T. Laza (''Tassilo, Baron von Heydebrand und der Lasa'') [[1853]] m. jis nebeturėjo rimtos žaidybinės praktikos. Tokiomis aplinkybėmis kovoti su jaunu, pilnu jėgų P. Morfiu buvo beprasmiška. H. Stauntonas turėjo teisę atsisakyti, bet jis suklydo, kai neatsisakė žaisti mačą derybų pradžioje. [[1858]] m. lapkričio mėn. JAV [[ambasadorius]] [[Prancūzija|Prancūzijoje]] Džeimsas M. Masonas, pristatė Polą Morfį [[Imperatorius|imperatoriui]] [[Napoleonas III |Napoleonui III]].<ref name="Šalt8"/> === Mačas su A. Andersenu === Po mačo su D. Harvicu P. Morfis „Režans“ kavinėje sužaidė dešimtis lengvų ir konsultacinių partijų. Bet, kai, gavęs dviejų savaičių atostogų, į Paryžių atvyko [[Adolfas Andersenas|A. Andersenas]], jis rado P. Morfį „Breteil“ viešbutyje, gulintį ligos patale. Todėl mačo pradžia keletui dienų buvo atidėta. Prieš prasidedant mačui P. Morfis vis dar nebuvo pilnai pasveikęs, todėl buvo nuspręsta žaisti mačą viešbutyje. Dalyvavo tik pagrindiniai [[Prancūzija|Prancūzijos]] šachmatininkai: [[Pjeras Sent-Amanas|Sent Amanas]], Arnu de Rivjera (''Jules Arnous De Riviere''), P. Žurnu, Žanas Lui Preti (''Jean-Louis Preti''), Džeimsas Mortimeras (''James Mortimer'') ir Morfio sekretorius Frederikas Edžas (''Frederick Milne Edge''). Mačas įvyko 1858 m. [[gruodžio 20]]–[[gruodžio 28|28]] d. Paryžiuje. Partijos buvo žaidžiamos be laiko kontrolės ir iki tol, kol vienas iš varžovų laimės 7-ias partijas. Nelygines partijas baltaisiais žaidė P. Morfis. A. Anderseno pasiūlymu per vieną dieną buvo sužaistos: 3-ioji ir ketvirtoji, 7-oji ir 8-oji bei 9-oji ir 10-oji partijos. Mačo pradžią sėkmingiau žaidė A. Andersenas (1½ iš 2). Toliau, laimėjęs 5 partijas iš eilės, iniciatyvą perėmė jo varžovas, kuris išsiveržė į priekį 5½ : 1½. Mačas netruko pasibaigti: po lygiųjų aštuntoje, P. Morfis laimėjo devintąją, A. Andersenas laimėjo dešimtąją, o P. Morfis, laimėjęs vienuoliktąją partiją, pasiekė 7-ąją pergalę bei laimėjo mačą – 8 : 3 (+7, -2,=2).<ref> Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 259 – ISBN 5-85270-005-3</ref> Mačo eiga.<ref>{{cite web|url= http://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=79263 | title= Anderseno mačas su Morfiu (1858 m.) | language = en |accessdate=2014 m. rugsėjo 28 d}}</ref> {| class="prettytable" ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !! Taškai |- |Paulas Morfis || 0|| style=background:#B2BEB5| ½||1 || style=background:#B2BEB5|1|| 1 || style=background:#B2BEB5|1 ||1 || style=background:#B2BEB5|½ ||1 || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || '''8''' (+7, -2,=2) |- |[[Adolfas Andersenas]] || style=background:#B2BEB5|1 || ½ || style=background:#B2BEB5|0||0 || style=background:#B2BEB5|0||0 || style=background:#B2BEB5|0 ||½ || style=background:#B2BEB5|0 ||1 || style=background:#B2BEB5|0 || '''3''' (+2,-7,=2) |- !colspan="1"| Mačo partijos |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019047|name=# 1}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019052|name=# 2}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019058|name=# 3}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019054|name=# 4}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019051|name=# 5}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019039|name=# 6}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019059|name=# 7}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019043|name=# 8}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019056|name=# 9}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019048|name=# 10}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1019049|name=# 11}} !colspan="3"| |- |} === Po mačo su Andersenu === P. Morfiui laimėjus mačą prieš geriausią senojo pasaulio meistrą [[Adolfas Andersenas|A. Anderseną]], neliko jokių abejonių, kas stipriausias šachmatų pasaulyje. [[Vokiečiai|Vokiečių]] meistras garbingai pripažino savo pralaimėjimą. Jis pilnu balsu pareiškė, kad jaunasis amerikietis stipresnis už visus jam žinomus meistrus. P. Morfiui nebeliko lygiaverčių varžovų, ir jis pasiūlė žaisti be pėstininko su bet kuriuo [[Prancūzija|Prancūzijos]] šachmatininku. „Bet kokiu šachmatininku“ D. Harvicas savęs nelaikė, tad, gavęs P. Morfio pakvietimą, tokiomis sąlygomis žaisti atsisakė. Paskutinį mačą Europoje P. Morfis žaidė su Londono šachmatų klubo prezidentu Augustu Montgredienu. Žaidžiama buvo Paryžiuje. [[Anglai|Anglui]] pavyko vieną partiją iš 8 baigti lygiosiomis – P. Morfis pirmųjų partijų beveik niekados nelaimėdavo. [[1859]] m. [[balandžio 4]] d. prieš išvykstant iš Paryžiaus, jo garbei buvo surengtas banketas. Pirmininkavo Pjeras Sent-Amanas. Be iškilmingų tostų, skulptorius Lekenas pademonstravo savo naująjį darbą – P. Morfio marmurinį biustą, kurį, griaudint aplodismentams, P. Sent-Amanas apvainikavo laurų vainiku. Dar prieš išvykstant iš Europos P. Morfis, nuvykęs į [[Anglija|Angliją]], sužaidė keletą [[Simultanas|simultanų]] nežiūrint į lentą Londono (+2, =6) ir Sent Džordžo (+5, =3) šachmatų klubuose. Žiūrint į lentą simultane Sent Džemo klube žaidė prieš meistrus: H. Berdą, Arnu de Rivjerą (prieš abu laimėjo), J. Leventalį ir S. Bodeną (su abiem lygiosiomis), ir T. Bernsą (pralaimėjo) (+2, =2, -1). Po to sužaidė ir keletą partijų su J. Leventaliu. Be to, P. Morfis buvo pakviestas privačios audiencijos pas [[Viktorija (karalienė)|karalienę Viktoriją]], kuri jam padovanojo šachmatų dėžutę.<ref name="Šalt8"/> Taip baigėsi daugiau kaip 10 mėn. trukusi P. Morfio kelionė į [[Europa|Europą]]. === Sutiktuvės Amerikoje === 1859 m. [[birželio 25]] d. [[Niujorkas|Niujorke]] buvo surengtos iškilmingos oficialios sutiktuvės. Kai P. Morfis įėjo į salę, kur jo laukė daugiau kaip 2000 gerbėjų, buvo sugrotas valstybinis himnas. Į sveikinimo kalbas P. Morfis atsakinėjo kukliai. Dėkodamas tėvynainiams jis pagarbiai atsiliepė apie savo varžovus Europoje: : „liks patys maloniausi prisiminimai apie varžovus, su kuriais teko kovoti prie 64 laukelių. Jie buvo drąsūs kaip [[Riteris|riteriai]] ir tuo pačiu, kaip ir dera karališkojo žaidimo pasekėjams – malonūs“. Besibaigiant iškilmėms, jam buvo įteikta [[Nacija|nacijos]] dovana: [[Perlas|perlais]] ir [[Sidabras|sidabru]] inkrustuotas [[Raudonmedis|raudonmedžio]] staliukas, iš [[Juodmedis|juodmedžio]] pagaminta šachmatų lenta su [[Perlamutras|perlamutriniais]] laukeliais, auksinės ir sidabrinės figūros, pritvirtintos ant karneolio pjedestalų, ir [[Deimantas|deimantais]] inkrustuota figūrų dėžutė su meniškai pavaizduotu P. Morfio vardaženkliu. Be to, P. Morfiui buvo įteiktas pagal specialų užsakymą pagamintas auksinis laikrodis su [[Briliantas|briliantais]]. Laikrodžio ciferblate vietoj skaičių matėsi raudonos ir juodos šachmatų figūros. Priėmimai, banketai, sveikinimai tęsėsi: P. Morfį sveikino [[Jungtinės Amerikos Valstijos|Jungtinių Amerikos Valstijų]] [[Mokslas|mokslo]] ir [[Kultūra|kultūros]] veikėjai. Pirmą kartą pergalė prie šachmatų lentos tapo valstybinės reikšmės įvykiu. == Vėlesni metai == === Pranešimas apie šachmatų karjeros pabaigą === Deja, mačas [[Europa|Europoje]] su A. Montgredienu buvo paskutinis rimtas P. Morfio pasirodymas. Grįžęs namo, jis pareiškė, kad pasiruošęs žaisti be [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininko]] f7 su bet kuriuo pasaulio šachmatininku. Nesulaukęs atsakymo į šį iššūkį, [[Adolfas Andersenas|A. Anderseno]] nugalėtojas pranešė baigiantis savo šachmatų karjerą. Nuo to laiko nei vienos rimtos partijos su rimtu varžovu P. Morfis nebesužaidė. === Lengvosios partijos === 1859 m. [[Ruduo|rudenį]] L. Paulsenas bandė lygiomis sąlygomis susitikti su P. Morfiu, bet nesėkmingai. Kol jis galvojo, kad gal verta priimti P. Morfio sąlygas ir, laimėjus, įtikinti jį žaisti normalų mačą, P. Morfis demonstravo savo galimybes [[Niujorkas|Niujorke]] ir [[Naujasis Orleanas|Naujajame Orleane]], kur sužaidė apie šimtą partijų be [[Žirgas (šachmatai)|žirgo]] ar [[Bokštas (šachmatai)|bokšto]], taip pat – nežiūrint į lentą. Tarp dalyvių, su kuriais sėkmingai žaidė be žirgo, buvo ir [[1857]] m. Niujorko turnyro dalyviai: Dž. Tomsonas, A. Mykas ir T. Lichteheinas. P. Morfis žaidė tik lengvas partijas ir nusprendė pasišvęsti [[Advokatas|advokato]] praktikai. Tačiau šis darbas jam neatnešė sėkmės. === Antroji kelionė į Europą === [[1861]] m. [[JAV]] prasidėjo [[Jungtinių Valstijų pilietinis karas|pilietinis karas]]. [[1862]] m. P. Morfio šeima paliko Naująjį Orleaną. P. Morfis vėl išvyko į Paryžių, kur klausėsi [[Muzika|muzikos]], su draugu Arnu de Rivjera analizavo [[Debiutas (šachmatai)|debiutines padėtis]], susitiko su A. Mongredienu, bet į šachmatų kavinę „Režans“ neužsuko. Dar [[1861]] m. Londone Sent Džordžo ir Londono klubų organizacinis komitetas buvo pasiuntęs P. Morfiui kvietimą žaisti Londone su Ignacu Kolišu (''Ignatz von Kolisch'') mačą iki vienuolikos laimėtų partijų. Tada P. Morfis atsakė: „Aš galiu tik pažadėti (tai būtų ypatinga išimtis iš taisyklės, pagal kurią aš daugiau nepriimu iškvietimų), kad, kai vėl atvyksiu į [[Europa|Europą]], pasistengsiu būsimam mačui surasti savaitę, o jei reiktų – ir daugiau. Kartu norėčiau pažymėti, kad aš ryžtingai atsisakau žaisti dėl kokių nors titulų. Man, tikiuosi ir p. Kolišui, suteiktų malonumo taikios, be žiūrovų, draugiškos varžybos. Jei kada dar kartą pasisektų perplaukti okeaną, man patiktų būtent tokios varžybos…“ Kai P. Morfis perplaukė okeaną, I. Kolišas jam priminė apie pažadą Paryžiaus laikraštyje „Nord“. P. Morfis, atsakęs laišku, kurio prašė nespausdinti, galiausiai davė sutikimą, kuris buvo atspausdintas žurnale „Nuvel Režans“: : „… Jūsų mačų rezultatai su Andersenu ir Paulsenu nebuvo Jums palankūs, todėl nebeturiu pagrindo daryti išimtį savo nusistatymui: nebežaisti rimtose šachmatų varžybose. Kitaip išimtį turėčiau taikyti ir kitiems…“ Ginčai, ar I. Kolišas turėjo teisę ir ar P. Morfis privalėjo sutikti, buvo diskutuojami laikraščių puslapiuose. Šachmatų pasaulis tada dar nežinojo, kad didysis šachmatų meistras serga nepagydoma liga. [[1864]] m. [[Vasaris|vasarį]] P. Morfis grįžo į Ameriką, bet ne į Naująjį Orleaną, o į [[Kuba|Kubą]]. [[Havana|Havanoje]] P. Morfis žaidė nežiūrėdamas į lentą su juodaodžiu vergu Feliksu, kuris žinomas pagal šeimininko pavardę kaip F. Sikre. === Trečioji kelionė į Europą === Sekanti, trečia P. Morfio kelionė į Paryžių [[1867]] m., vykstant [[Pasaulinė paroda|Pasaulinei parodai]], nepaliko jokių su šachmatais susijusių pėdsakų. P. Morfis nebežaidė net lengvųjų partijų. Neaplankė ir tuo metų vykstantį III Tarptautinį šachmatų turnyrą, kuriame žaidė jo draugas Arnu de Rivjera, Eugenijus Ruso (''Eugène Rousseau''), I. Kolišas ir kiti meistrai. === Liga === Iš jaunystės nervingas ir labai jautrus, P. Morfis buvo linkęs į dvasinius pergyvenimus. Pirmieji sunkaus [[Psichikos sutrikimas|psichikos sutrikimo]] požymiai pasireiškė grįžus po antrosios kelionės į [[Europa|Europą]]. Iš išorės tai nebuvo matoma: kiekvieną dieną tvarkingai apsirengęs jis eidavo pasivaikščioti [[Naujasis Orleanas|Naujojo Orleano]] gatvėmis. Bet artimieji žinojo, kad jam vis sunkiau. Stiprūs galvos skausmai, prislėgta nuotaika, nepažįstamų žmonių baimė, perėjusi į persekiojimo [[manija|maniją]], stiprėjo. Pačios paskutinės žinomos sužaistos partijos buvo [[1869]] m. Pastovus ir paskutinis didžiojo šachmatininko varžovas, su kuriuo žaisdavo be [[Žirgas (šachmatai)|žirgo]], buvo mokyklos draugas Šarlis Morianas. [[1879]] m. iš gydytojo Meredito laiškų, atspausdintų žurnaluose „American Chess Journal“ ir „Cincinaty Commercial“, pasaulis sužinojo, kad didysis meistras yra beviltiškoje psichinio aptemimo būsenoje. [[1884]] m. [[birželio 10]] d. P. Morfis, kaip įprasta, ėjo pasivaikščioti. Buvo karšta, ir grįžęs paprašė paruošti šaltą vonią. Motina pastebėjo, kad sūnus jau visą valandą vonioje (durys buvo užkabintos iš vidaus). Pakvietus kaimynus, buvo išlaužtos durys. Pakviestas gydytojas konstatavo, kad mirtis įvyko dėl kraujo išsiliejimo į smegenis. Didysis meistras mirė, būdamas 47 metų.<ref name="Šalt8"/> Taip užbaigė savo trumpą kūrybinį kelią ir gyvenimą vienas iš didžiausių šachmatų meno genijų.<ref name="Šalt6">Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы – М.: Физкултура и спорт, 1975. – С. 216–296.</ref> == Šachmatų kūryba == === Žaidimo stilius === Amžininkai aiškino P. Morfio pasiekimus, jo kombinaciniu talentu. Tačiau jo mačo su A. Andersenu partijos liudija, kad P. Morfis persvarą įgydavo strateginiu žaidimu. Kombinaciniame žaidime A. Andersenas jam nenusileisdavo. [[Vaizdas:PaulMorphySittingLookingChessboard.jpg |260px|thumb|right|Polas Morfis]] Pirmaeiliu uždaviniu P. Morfis laikė figūrų mobilizavimą ir siekdavo figūrų išvystymo persvaros. Kad neprarastų iniciatyvos, ar sutrukdytų varžovo figūrų vystymuisi, P. Morfis nevengdavo [[Aukojimas (šachmatai)|aukų]]. Kai keisdavosi figūromis, išnaudodavo nežymius tempo praradimus. Žaisdamas baltaisiais, jis jau partijos pradžioje susidarydavo prielaidas atakai, o juodaisiais – stengdavosi perimti iniciatyvą. P. Morfis svarbią reikšmę skyrė [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininkų]] centrui. Turėdamas figūrų išvystymo ir erdvės persvarą, rengdavo pėstininkų prasiveržimą, dažnai susijusį su vieno ar dviejų pėstininkų auka. Šios P. Morfio aukos, daugiausiai atliekamos remiantis pozicijos vertinimu, turėjo pozicinį pagrindą. Tokių prasiveržimų dėka jis atverdavo linijas: jo figūros, sutelktos atsivėrusiose vertikalėse ir įstrižainėse, pagrindinio smūgio kryptimi turėdavo didesnę jėgą. Tai leisdavo P. Morfiui įgyti persvarą. Dauguma jo partijų baigdavosi tiesiogine [[Karalius (šachmatai)|karaliaus]] ataka ir kombinaciniu smūgiu. Tačiau atakos nebuvo P. Morfio pagrindinis tikslas: kai būdavo naudinga, vietoj neaiškių [[Mitelšpilis|vidurio žaidimo]] komplikacijų paprastindavo padėtį, keisdamas [[Valdovė (šachmatai)|valdoves]], eidavo į poziciškai naudingą jam [[Endšpilis|baigmę]], kurioje demonstruodavo aukštą techninį meistriškumą. Partijose P. Morfis demonstravo atvirų padėčių žaidimo strategijos principus.<ref name="Šalt1"> Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 258–259. – ISBN 5-85270-005-3</ref> === Įžymiųjų šachmatininkų vertinimai === 1859 m. laiške T. Lazai [[Adolfas Andersenas|A. Andersenas]] rašė: : „…aš ne tik galvoju, kad Morfis lenkia Laburdone išradingumu, bet manau, kad jis pranoksta jį ir skaičiuojant variantus bei solidžiu žaidimo stiliumi. Kas žaidžia su Morfiu, neturėtų tikėtis pagauti jį, kad ir pačiais išradingiausiais [[Spąstai (šachmatai)|spąstais]]. Verta žinoti, kad Morfis viską numato, ir neverta laukti, kad padarys klaidingą ėjimą. Priešingai, jei pasirodytų, kad jis suklydo, reikia tiksliau įvertintį susidariusią padėtį, ir galų gale pasirodys, kad ėjimas ne tik geras, bet ir bandymas juo pasinaudoti padarys žalos pačiam sau…. Geriausiai galėčiau perduoti įspūdį, kurį padarė P. Morfis, sakydamas, kad jis į šachmatus žiūri rimtai ir menininko akimis… Šachmatų partija – jam šventas dalykas…“ [[Emanuelis Laskeris]]: : „Morfyje atgimė Laburdone dvasia, bet dar ryškesnėje, sustiprėjusioje ir suprantamoje formoje…. Morfis atrado, kad puikus meistro ėjimas iš esmės priklauso ne nuo netikėto ir nepaaiškinamo proto nušvitimo, o nuo figūrų padėties ant šachmatų lentos. Jis išvedė taisyklę: puikūs ėjimai ir gilūs laimintys manevrai yra galimi tik tose padėtyse, kur varžovui galima priešpastatyti aktyvios energijos perteklių… Nuo pirmųjų ėjimų Morfis stengėsi išryškinti vidinę energiją, esančią jo figūrose. Ir pasirodydavo, kad jos yra žymiai dinamiškesnės, nei varžovo“. [[José Raúl Capablanca|R. Kapablanka]]: : „Apžvelgus šachmatų istoriją nuo Laburdone iki E. Laskerio mes pastebime, kad pačiu "švariausiu" stiliumi žaidė Morfis. Jis neieškojo sudėtingų kombinacijų, nors ir nevengė jų, kas ir yra teisingas žaidimo būdas… Jo pagrindinė jėga buvo ne kombinaciniame talente, o poziciniame žaidime… Daugumą pergalių Morfis pasiekė žaisdamas paprastai. Ir būtent šiame paprastame ir logika paremtame metode glūdi jo tikrasis žaidimo grožis…“ Kaip sakė [[Aleksandras Aliochinas|A. Aliochinas]], P. Morfio jėga rėmėsi „giliai apgalvotu agresyvaus pobūdžio poziciniu žaidimu“. Pagal [[Maksas Euvė|M. Euvę]]: : „…jei genijaus skiriamasis bruožas yra tai, kad jis nueina priekin žymiai toliau už savo laikmečio kolegas, tai Morfis buvo neabejotinas šachmatų genijus.“ [[Michailas Botvinikas|M. Botvinikas]]: : „Iki šiol Morfis išlieka neaplenktas atvirų pozicijų žaidimo meistras. Koks didelis buvo jo indėlis, matyti iš to, kad šioje srityje nieko naujo ir reikšmingo iki šiol nebuvo sukurta. Kiekvienas šachmatininkas – nuo pradedančiojo iki meistro – savo praktikoje turi grįžti vėl prie genialiojo [[Jungtinės Amerikos Valstijos|amerikiečio]] kūrybos“.<ref name="Šalt1"> Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 258–259. – ISBN 5-85270-005-3</ref> [[Vasilijus Smyslovas|V. Smyslovas]]: : „Nėra abejonės, kad P. Morfiui šachmatai buvo menas, o Morfis šachmatams – iškiliu menininku. Jo žaidimas traukia minties šviežumu, neišsenkančia energija. Jis žaisdavo su įkvėpimu, nesistengdavo naudotis varžovo [[psichologija]], žaidė, jei gali taip išsireikšti, „švarius šachmatus“. Dėl harmoningo pozicijos supratimo ir gilios intuicijos Morfis būtų labai pavojingu varžovu ir mūsų dienų šachmatininkams“. [[Robertas Fišeris|R. Fišeris]]: Pagal žaidimo tikslumą Morfis lenkė visus kada nors gyvenusius šachmatininkus. Jo šachmatų lentos matymas – absoliutus ir, nežiūrint to, kad žaisdavo labai greitai…, praktiškai nedarydavo grubių klaidų. Galbūt vienintelė jo silpna vieta – uždarųjų [[Debiutas (šachmatai)|debiutų]] (pvz., olandiškosios gynybos) žaidimas. Bet ir čia Morfio išradingumas padėdavo išlyginti žaidimą“. [[Garis Kasparovas|G. Kasparovas]] savo knygoje „Mano įžymieji pirmtakai“ rašo: : „Kur Morfio nenugalimumo paslaptis? Manau, kad tai unikalios gamtinės dovanos, puikios erudicijos ir nuostabiai išvystytos „pozicinės nuojautos“ derinys. Morfis demonstravo sekančio, labiau subrendusio, šachmatų vystymosi etapo žaidimą, ir jį galima laikyti pajėgaus [[XX amžius|XX a.]] [[Didmeistris|didmeistrio]] pirmtaku. Kaip kažkada A. Filidoras, Morfis toli pralenkė savo laikmetį… Jis stichiškai nustatė tris pagrindinius partijų pradžių principus: 1) greičiausią figūrų išvystymą, 2) centro užėmimą, 3) linijų atvėrimą. Tam, kad suformuluoti tuos ir kitus pozicinio žaidimo principus, prireikė dar ketvirčio amžiaus ir didžiulio, sekančio titano, [[Vilhelmas Šteinicas|Vilhelmo Šteinico]] [[Intelektas|intelekto]]… Panašu, kad kiekvienas pasaulio čempionas vertino Morfio kūrybą per savo šachmatų supratimo prizmę. Kiekvienas jų sėmėsi iš jos sau jėgų! Apibendrinant pasisakymus, Morfį galima laikyti šiuolaikinių šachmatų kūrėju.“<ref name="Šalt10">Г. Каспаров. Мой великие предшественники, Американская легенда – М.: РИПОЛ классик, Т1. 2005. С 34-48.</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.chessgames.com/player/Paul_Morphy.html Polo Morfio biografija ir partijos] * [https://web.archive.org/web/20060326040112/https://www.chesshistory.com/winter/extra/edge.html Edvardas Vinteris. Frederikas Edžas - pagrindiniai faktai ir citatos ] {{Šachmatųpasauliočempionai}} {{DEFAULTSORT:Morphy, Paul}} [[Kategorija:JAV šachmatininkai]] sym8zjoy8ov8fj7tymisammpah81z02 0 447077 6667425 6523451 2022-08-19T20:24:37Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Manpupunioras | Paveikslėlis = Вечерние болваны.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Manpupunioro uolos | Aukštis = 840 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|RUS}} ({{flag|Komija}}) | Kalnynas = [[Uralo kalnai]] | map= Komija | relief = physical | lat_degrees =62 | lat_minutes = 15| lat_seconds =28 | lat_direction =N | long_degrees = 59 | long_minutes = 17| long_seconds =53| long_direction = E |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Manpupunioras''' ({{ru|Маньпупунёр}}, {{mns|Мань-Пупу-Ньер}}) arba '''''Bolvano Iz''''' (''Болвано-Из''), '''''Mansių stabai''''' (''мансийские болваны'') – geologinis paminklas [[Uralo kalnai|Šiaurės Uralo kalnų]] vakariniame šlaite, [[Rusija|Rusijoje]], [[Komija|Komių Respublikoje]] (Troicko-Pečiorsko rajone). Įeina į [[Pečioros–Ilyčiaus draustinis|Pečioros–Ilyčiaus draustinį]]. Aukštis virš jūros lygio – iki 840 m. Manpupunioras tai 200 mln. metų senumo stulpai ([[atlikuonis|atlikuonys]]), sudaryti iš kvarcinio [[skalūnas|skalūno]], smarkiai paveikti vėjo ir vandens sukelto dūlėjimo. Išlikę 7 atlikuonys, kurių aukštis nuo 30 iki 42 m<ref>{{GEC|65}}</ref>. Manpupunioras išrinktas į [[Septyni Rusijos stebuklai|7 Rusijos stebuklų]] sąrašą. Pavadinimas [[mansių kalba]] reiškia „akmeninių stabų kalnas“. Vieta nuo seno [[mansiai|mansių]] gerbiama kaip šventa, į ją drausta kopti. Dabar vieta išlieka sunkiai pasiekiama – į ją tenka keliauti keletą dienų sunkiai įžengiamomis vietomis. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://stage2.10russia.ru/object_25 Nuotraukos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141022002858/http://stage2.10russia.ru/object_25 |date=2014-10-22 }} [[Kategorija:Rusijos kalnai]] [[Kategorija:Komija]] idj6w0j2roy4vnb781mys5qcu4u2zyl 0 447199 6667687 4988723 2022-08-20T10:58:08Z 78.63.244.206 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Liudas Mockūnas | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1976|5|18}} ( 48 metai ) | gimimo vieta = [[Panevėžys]], [[Lietuvos TSR]] | mirė = {{Mirė||||1976|5|18}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Muzikantas, kompozitorius | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Liudas Mockūnas''' (g. [[1976]] m. [[gegužės 18]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – Lietuvos muzikantas, kompozitorius, muzikos prodiuseris, [[Džiazas|džiazo]] atlikėjas ([[saksofonas]], [[klarnetas]]). Moderniojo džiazo ir laisvosios avangardinės muzikos atstovas. == Biografija == [[1976]] m. [[gegužės 18]] d. Panevėžyje. Muzikos mokėsi [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio menų mokykloje]], [[2002]] m. baigė magistrantūrą [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos akademijoje]] (Vladimiro Čekasino klasėje), [[2005]] m. - džiazo atlikėjo magistrantūrą [[Kopenhaga|Kopenhagos]] ritmo muzikos konservatorijoje. Gilino žinias įvairiuose meistriškumo kursuose ir privačiai. Džiazo scenoje debiutavo [[1988]] m. su [[Vladimiras Čekasinas|Vladimiro Čekasino]] vadovaujamu moksleivių džiazo ansambliu, nuo 15 metų nuolat dalyvauja džiazo festivaliuose. Nuolat muzikuoja tarptautinėse sudėtyse, yra įvairių tarptautinių projektų iniciatorius. Tarptautinė saksofonininko karjera ypač suaktyvėjo [[1999]] m. pradėjus studijas Kopenhagoje. Su danų būgnininku Stefanu Pasborgu [[2000]] m. suformavo puikiai įvertintą grupę "Toxikum", to paties pavadinimo albumas [[Danija|Danijoje]] buvo pripažintas [[2004]] metų džiazo atradimu. L. Mockūnas taip pat yra ansamblių "Red Planet", "Baltic Trio", "Artomic" ir "Revolver" bendralyderis; muzikuoja su "Copenhagen Art Ensemble", Pierre'u Dørge'u ir "New Jungle Orchestra", yra grojęs "Swinging Europe Big Band", tarptautinio "La Villet Jazz Festival" bigbendo projekte su "World Saxophone Quartet". Jo kūrybinių partnerių sąraše tokie vardai kaip [[Marc Ducret]], [[David Murray]], [[Oliver Lake]], [[Mats Eilertsen]], [[Jaak Sooäär]], [[Mikko Innanen]], [[Jeff Arnal]], [[Dietrich Eichmann]], [[Scott Colley]], [[Ryoji Hojito]], [[Nasheet Waits]], [[Mats Gustafsson]], [[Chris Speed]], [[Mike Svoboda]] ir [[Andrew Hill]]. Su įvairiais kolektyvais muzikavo beveik visoje [[Europa|Europoje]], [[JAV]], [[Kinija|Kinijoje]]. [[2004]] m. jo iniciatyva suburtas Lietuvos muzikantų kolektyvas "Traffic Quartet" (Valerijus Ramoška, Eugenijus Kanevičius, [[Arkadijus Gotesmanas]]). Liudas Mockūnas yra laimėjęs įvairių konkursų: [[1993]] ir [[1995]] m. tapo [[Juozas Pakalnis|Juozo Pakalnio]] pučiamųjų instrumentų konkurso laureatu, [[1993]] ir [[1995]] m. dalyvaudamas "Berklee in Germany" seminaruose (vadovas Gary Burton) pelnė stipendiją studijuoti [[Berklis (Kalifornija)|Berklio]] muzikos koledže (JAV). [[2000]] m. buvo įvertintas 2-osiomis premijomis tarptautiniame saksofonininkų konkurse "Brilliant Note" [[Latvija|Latvijoje]] bei tarptautiniame džiazo solistų konkurse [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. [[2001]] m. su "MAP" trio (Liudas Mockūnas, Jacob Anderskov, Stefan Pasborg) nugalėjo Europos improvizacinės muzikos konkurse [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[2004]] m. už muzikinę veiklą Mockūnas buvo įvertintas "Mūzų malūno" prizu, [[2006]] m. - "Vilnius Jazz" festivalio prizu už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą. Be džiazo Liudas Mockūnas atlieka ir šiuolaikinę akademinę muziką ([[Bronius Vaidutis Kutavičius|Broniaus Kutavičiaus]], [[Algirdas Martinaitis|Algirdo Martinaičio]], [[Remigijus Merkelys|Remigijaus Merkelio]] ir kitų kūrinius), yra grojęs su [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos valstybiniu simfoniniu]], [[Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras|Lietuvos nacionaliniu simfoniniu]], [[Šv. Kristoforo kamerinis orkestras|Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais]], naujosios muzikos ansambliu "Gaida". Jis taip pat komponuoja teatrui ir kinui. Nuo [[2004]] m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Džiazo katedroje.<ref>[http://www.mic.lt/lt/jazz/persons/bio/mockunas Biografija]</ref> ==Diskografija== * Mockūnas/Pasborg–Project (TCB Records, 2001) * Liudas Mockūnas / Marc Ducret ‎– Silent Vociferation (NoBusiness Records, 2009) * Liudas Mockūnas / Eugenijus Kanevičius / Dalius Naujokaitis ‎– Kablys: Live at 11:20 (NoBusiness, 2010) * Liudas Mockūnas / Ryoji Hojito ‎– Vacation Music (NoBusiness, 2010) * Mockuno NuClear: Drop It (NoBusiness, 2011), mit Dmitrij Golovanov, Marijus Aleksa * Liudas Mockūnas & Barry Guy ‎– Lava (NoBusiness, 2012) ==Nuorodos== * [http://www.mic.lt/lt/persons/info/mockunas Muzikos informacijos ir leidybos centras] * [http://www.discogs.com/artist/1453148-Liudas-Mock%C5%ABnas Profilis www.discogs.com] ==Šaltiniai== {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Mockūnas, Liudas}} [[Kategorija:Lietuvos džiazo muzikai]] [[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai]] [[Kategorija:Lietuvos saksofonininkai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] 563l9y4gfe9ihti5x9c8o6geko2njxa 6667689 6667687 2022-08-20T10:58:41Z Homo ergaster 10314 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas=off | vardas = Liudas Mockūnas | titulas = | vaizdas = | vaizdo plotis = | paveikslėlio apibūdinimas = | visas vardas = | gimė = {{Gimė|1976|5|18|T}} | gimimo vieta = [[Panevėžys]], [[Lietuvos TSR]] | mirė = {{Mirė||||1976|5|18}} | mirties vieta = | palaidotas = | tėvas = | motina = | sutuoktinis = | sutuoktinė = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = Muzikantas, kompozitorius | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = <!-- Išsilavinimas --> | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = }} '''Liudas Mockūnas''' (g. [[1976]] m. [[gegužės 18]] d. [[Panevėžys|Panevėžyje]]) – Lietuvos muzikantas, kompozitorius, muzikos prodiuseris, [[Džiazas|džiazo]] atlikėjas ([[saksofonas]], [[klarnetas]]). Moderniojo džiazo ir laisvosios avangardinės muzikos atstovas. == Biografija == [[1976]] m. [[gegužės 18]] d. Panevėžyje. Muzikos mokėsi [[Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla|M. K. Čiurlionio menų mokykloje]], [[2002]] m. baigė magistrantūrą [[Lietuvos muzikos ir teatro akademija|Lietuvos muzikos akademijoje]] (Vladimiro Čekasino klasėje), [[2005]] m. - džiazo atlikėjo magistrantūrą [[Kopenhaga|Kopenhagos]] ritmo muzikos konservatorijoje. Gilino žinias įvairiuose meistriškumo kursuose ir privačiai. Džiazo scenoje debiutavo [[1988]] m. su [[Vladimiras Čekasinas|Vladimiro Čekasino]] vadovaujamu moksleivių džiazo ansambliu, nuo 15 metų nuolat dalyvauja džiazo festivaliuose. Nuolat muzikuoja tarptautinėse sudėtyse, yra įvairių tarptautinių projektų iniciatorius. Tarptautinė saksofonininko karjera ypač suaktyvėjo [[1999]] m. pradėjus studijas Kopenhagoje. Su danų būgnininku Stefanu Pasborgu [[2000]] m. suformavo puikiai įvertintą grupę "Toxikum", to paties pavadinimo albumas [[Danija|Danijoje]] buvo pripažintas [[2004]] metų džiazo atradimu. L. Mockūnas taip pat yra ansamblių "Red Planet", "Baltic Trio", "Artomic" ir "Revolver" bendralyderis; muzikuoja su "Copenhagen Art Ensemble", Pierre'u Dørge'u ir "New Jungle Orchestra", yra grojęs "Swinging Europe Big Band", tarptautinio "La Villet Jazz Festival" bigbendo projekte su "World Saxophone Quartet". Jo kūrybinių partnerių sąraše tokie vardai kaip [[Marc Ducret]], [[David Murray]], [[Oliver Lake]], [[Mats Eilertsen]], [[Jaak Sooäär]], [[Mikko Innanen]], [[Jeff Arnal]], [[Dietrich Eichmann]], [[Scott Colley]], [[Ryoji Hojito]], [[Nasheet Waits]], [[Mats Gustafsson]], [[Chris Speed]], [[Mike Svoboda]] ir [[Andrew Hill]]. Su įvairiais kolektyvais muzikavo beveik visoje [[Europa|Europoje]], [[JAV]], [[Kinija|Kinijoje]]. [[2004]] m. jo iniciatyva suburtas Lietuvos muzikantų kolektyvas "Traffic Quartet" (Valerijus Ramoška, Eugenijus Kanevičius, [[Arkadijus Gotesmanas]]). Liudas Mockūnas yra laimėjęs įvairių konkursų: [[1993]] ir [[1995]] m. tapo [[Juozas Pakalnis|Juozo Pakalnio]] pučiamųjų instrumentų konkurso laureatu, [[1993]] ir [[1995]] m. dalyvaudamas "Berklee in Germany" seminaruose (vadovas Gary Burton) pelnė stipendiją studijuoti [[Berklis (Kalifornija)|Berklio]] muzikos koledže (JAV). [[2000]] m. buvo įvertintas 2-osiomis premijomis tarptautiniame saksofonininkų konkurse "Brilliant Note" [[Latvija|Latvijoje]] bei tarptautiniame džiazo solistų konkurse [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. [[2001]] m. su "MAP" trio (Liudas Mockūnas, Jacob Anderskov, Stefan Pasborg) nugalėjo Europos improvizacinės muzikos konkurse [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[2004]] m. už muzikinę veiklą Mockūnas buvo įvertintas "Mūzų malūno" prizu, [[2006]] m. - "Vilnius Jazz" festivalio prizu už indėlį į Lietuvos džiazo kultūrą. Be džiazo Liudas Mockūnas atlieka ir šiuolaikinę akademinę muziką ([[Bronius Vaidutis Kutavičius|Broniaus Kutavičiaus]], [[Algirdas Martinaitis|Algirdo Martinaičio]], [[Remigijus Merkelys|Remigijaus Merkelio]] ir kitų kūrinius), yra grojęs su [[Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras|Lietuvos valstybiniu simfoniniu]], [[Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras|Lietuvos nacionaliniu simfoniniu]], [[Šv. Kristoforo kamerinis orkestras|Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais]], naujosios muzikos ansambliu "Gaida". Jis taip pat komponuoja teatrui ir kinui. Nuo [[2004]] m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Džiazo katedroje.<ref>[http://www.mic.lt/lt/jazz/persons/bio/mockunas Biografija]</ref> ==Diskografija== * Mockūnas/Pasborg–Project (TCB Records, 2001) * Liudas Mockūnas / Marc Ducret ‎– Silent Vociferation (NoBusiness Records, 2009) * Liudas Mockūnas / Eugenijus Kanevičius / Dalius Naujokaitis ‎– Kablys: Live at 11:20 (NoBusiness, 2010) * Liudas Mockūnas / Ryoji Hojito ‎– Vacation Music (NoBusiness, 2010) * Mockuno NuClear: Drop It (NoBusiness, 2011), mit Dmitrij Golovanov, Marijus Aleksa * Liudas Mockūnas & Barry Guy ‎– Lava (NoBusiness, 2012) ==Nuorodos== * [http://www.mic.lt/lt/persons/info/mockunas Muzikos informacijos ir leidybos centras] * [http://www.discogs.com/artist/1453148-Liudas-Mock%C5%ABnas Profilis www.discogs.com] ==Šaltiniai== {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Mockūnas, Liudas}} [[Kategorija:Lietuvos džiazo muzikai]] [[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai]] [[Kategorija:Lietuvos saksofonininkai]] [[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] 5wdojp4aacdirlqhc9xl4h73z9lvbzs 0 447277 6667576 6453514 2022-08-20T07:42:18Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= [[Vaizdas: Pierre St Amant c1860.JPG|250px]] |aprasymas = |tikrasvardas= Pierre Charles Fournier de Saint-Amant |salis= {{flag|FRA}} |gime= {{Gimė|1800|09|12}} |gvieta= {{flagicon|FRA}} |gvieta = Latūro pilis, Monflankenas, [[Prancūzija]] |mire = {{Mirė|1873|10|29|1800|09|12}} |mvieta = Hidros pilis, [[Alžyras]] |titulas= Vienas iš stipriausių Europos [[XIX amžius|XIX a.]] vidurio žaidėjų.<ref name="Šalt1">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 355–356. – ISBN 5-85270-005-3</ref> |pasauliocempionas= |reitingas= |auksciausias }} '''Pjeras Sent-Amanas''' ({{fr|Pierre Saint-Amant}}; [[1800]] m. [[rugsėjo 12]] d. Latūro pilyje, netoli Monflankeno, [[Lo ir Garona|Lo ir Garonos departamente]]<ref>{{cite web|url= http://gw.geneanet.org/mbelliard?lang=fr;iz=75446;p=pierre+charles;n=fournier+de+saint+amans | title= Pierre Charles De Saint Amant genealogija | | language = fr |accessdate=2014 m. spalio 19 d}}</ref> – [[1873]] m. [[spalio 29]] d. Hidros pilyje, [[Alžyras|Alžyre]]) – [[Prancūzai|prancūzų]] [[Šachmatai|šachmatininkas]], vienas iš stipriausiųjų XIX amžiaus vidurio [[Europa|Europos]] žaidėjų. Jo veikla neapsiribojo vien tik šachmatais: jis ir žurnalistas, ir aktorius, ir diplomatas, keliautojas, rašytojas, karininkas bei komersantas.<ref name="Šalt1">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 355–356. – ISBN 5-85270-005-3</ref> == Ankstyvoji jaunystė == Pjeras gimė [[Aristokratija|aristokratiškoje]] šeimoje, gavo puikų išsilavinimą. Tad dar būdamas labai jaunas [[1819]]–[[1821]] m. dirbo valstybinėje tarnyboje: buvo [[Prancūzijos Gviana|Prancūzų Gvianos]] [[Gubernatorius|gubernatoriaus]] sekretoriumi. Iš šių pareigų buvo atleistas dėl savo politinių pažiūrų, kai protestavo prieš [[Vergovė|vergų]] darbo naudojimą Prancūzijos Gvianoje. Sent-Amanas grįžta į [[Paryžius|Paryžių]], kur tampa [[Teatras|teatro]] aktoriumi ir vaidina komiškus personažus Prancūzijos teatre. [[1823]] m. Sant Amanas tampa komersantu: pradeda dirbti [[Vynas|vyno]] [[Didmeninė prekyba|didmeninėje prekyboje]]. Šia veikla jis užsiiminėja iki [[1848]] m. == Pirmieji žingsniai šachmatuose == Apie [[1823]] m. Sent-Amaną jau galima sutikti kavinėje „Režans“, kur jis mokosi šachmatų žaidimo subtilybių pas meistrą Vilhelmą Šlumbergerį (''Wilhelm Schlumberger''), kuris netrukus išvyksta iš [[Prancūzija|Prancūzijos]]. Jam išvykus, Sent-Amanas semiasi žaidimo paslapčių pas [[Aleksandras Dešapelis|Aleksandrą Dešapelį]]. == Varžybos == [[1834]]–[[1836]] m. Sent-Amanas vadovavo [[Paryžius|Paryžiaus]] šachmatų komandai, laimėjusiai dvi partijas susirašinėjant prieš Anglijos Vestminsterio šachmatų klubą. Šiame mače jis rekomendavo juodaisiais į 1.e2-e4 atsakyti e7-e6. Šis ėjimas vėliau tapo žinomas, kaip [[Prancūziškoji gynyba]]. [[1836]] m., kaip vyno pirklys, aplankė [[Londonas|Londoną]], kur pabuvojo Vestminsterio ir Londono [[Šachmatai|šachmatų]] klubuose bei sužaidė keletą mačų: laimėjo prieš Džordžą Volkerį (''George Walker'') (+5, -3, =1) ir V. Freizerį (''W. Fraser'') (+3, -2, =1). [[1840]] m. mirus [[Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais|L. Laburdonei]], Sent-Amanas tampa stipriausiu Prancūzijos šachmatininku. [[1842]] m. Londone pralaimi mačą Džonui Kochranui (''John Cochrane'') (+4, -6, =1), tačiau Paryžiuje, nugali amerikiečių šachmatininką Džoną Šulteną (''John William Schulten'') (+11, -1, =0). === Mačai su Harvardu Stauntonu === ==== Londonas ==== Pirmasis mačas su [[Hovardas Stauntonas|H. Stauntonu]] įvyko kiek netikėtai: Sent-Amanui komerciniais reikalais atvykus į [[Londonas|Londoną]]. Šis 6-ių partijų mačas buvo surengtas [[1843]] m. [[balandžio 28]] - [[gegužės 7]] d. Sent Džordžo šachmatų klube. Sent-Amanas laimėjo šį mačą 3½ : 2½.<ref>{{cite web|url=https://www.chessgames.com/perl/chess.pl?tid=79243 | title=Stautonas - Sent Amanas, Londonas, 1843 m.| language =en |accessdate=2020 gruo. 2 d}}</ref> {| class="prettytable" ! Vieta !! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!!04!!05!!06!! Taškai |- |02|| Pjeras Sent-Amanas|| 0||style=background:#B2BEB5| ½|| 1||style=background:#B2BEB5| 0|| 1|| style=background:#B2BEB5|1 || '''3½''' (+3,-2,=1) |- |01||[[Hovardas Stauntonas]] || style=background:#B2BEB5| 1 || ½||style=background:#B2BEB5| 0|| 1||style=background:#B2BEB5| 0|| 0|| '''2½''' (+2,-3,=1) |- !colspan="2"| Mačo partijos |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1001189|name=# 1}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1271906|name=# 2}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1271907|name=# 3}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1271908|name=# 4}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1271909|name=# 5}} |{{Šachmatųpartijųdemonstravimas| gid=1271910|name=# 6}} !colspan="3"| |- |} [[Prancūzai|Prancūzų]] meistro sėkmė nustebino [[Anglai|anglus]]: mat prieš metus Sent-Amanas buvo pralaimėjęs Dž. Kochranui (+4, -6, =1), ne tokiam stipriam žaidėjui, kaip H. Stauntonas. Tuo tarpu [[Prancūzija|Prancūzijoje]] žinia apie Sent-Amano pergalę buvo sutikta džiaugsmingai. ==== Paryžius ==== [[Hovardas Stauntonas|H. Stauntonas]], pralaimėjęs vienu tašku trumpame 6-ių partijų mače, nemanė, kad yra silpnesnis ir siekė oficialaus mačo revanšo. Derybos vyko lėtai, kol, galų gale, jis tų pačių [[lapkričio 14]] d. prasidėjo [[Paryžius|Paryžiaus]] „Režans“ kavinės salėje, stebint rekordiniam žiūrovų skaičiui. Mačas tęsėsi iki [[gruodžio 20]] d. [[Vaizdas:Jean Henri Marlet Das berühmte Schachspiel zwischen Howard Staunton und Pierre Charles Fourrier Saint-Amant 1843.jpg|thumb|left|400px|Jean Henri Marlet, 19-oji [[Šachmatai|šachmatų]] partija iš mačo [[Paryžius|Paryžiuje]] tarp Hovardo Stauntono ir Pierre Charles Fourrier Saint-Amano [[1843]] m. [[gruodžio 16]] d.]] Mačas buvo žaidžiamas iki 11-kos laimėtų partijų, be laiko kontrolės (partijos vidutiniškai trukdavo 9 val.) ir po 4-ias partijas per savaitę. [[Laikraštis|Laikraščiai]] skelbė, kad „vyksta didysis [[Šachmatai|šachmatų]] mūšis tarp Prancūzijos ir Anglijos“. [[Prancūzai|Prancūzų]] šachmatų mėgėjai neabejojo, kad laimėjęs [[Londonas|Londone]], Sent-Amanas namie irgi nugalės. Žaidynių atmosfera buvo šventinė: prancūzų dailininkas Žanas Onri Marle (''Jean Henri Marlet'') tapė žaidžiančius mačo dalyvius, apsuptus geriausiais [[Prancūzija|Prancūzijos]] šachmatininkais ir visuomenės veikėjais. Prancūzų pasitikėjimas savo numylėtiniu netruko išblėsti, kai H. Stauntonas pradėjo laimėti partiją po partijos. Pirmosios 8 partijos praėjo su didele H. Stauntono persvara (7½ : ½). Po to Sent-Amanas pradėjo žaisti patikimiau (3½ iš 6). Sekančias 6 partijas vėl laimi Sent-Amanas (4 : 2), bet H. Stauntonas, laimėjęs 21-ąją partiją, pasiekė 11-ąją pergalę ir laimėjo mačą (+11, -6, =4). <ref name="Šalt1a">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 383–384. – ISBN 5-85270-005-3</ref> Po šio mačo H. Stauntonas buvo pripažintas stipriausiu [[Europa|Europos]] šachmatininku, kai kurie H. Stauntono gerbėjai skelbė jį stipriausiu pasaulyje. Atrodė, kad taškai sudėti ant „i“, nes H. Stauntonas dideliu skirtumu laimėjo antrąjį mačą, tačiau taip neatrodė prancūzams. Jų laikraščiai abejojo H. Stauntono pergale, nes, jei neskaityti pirmųjų 7-ių partijų, per paskutines 13-ka partijų – persvarą turėjo Sent-Amanas, tiesa, to nepakako bendrai pergalei. ==== Neįvykęs trečiasis mačas ==== Prasidėjo derybos dėl dar vieno mačo. Jos užtruko iki [[1944]] m. rudens, bet vis tik buvo susitarta, kad [[Hovardas Stauntonas|H. Stauntonas]] atvyksta į [[Paryžius|Paryžių]] [[1844]] m. [[spalio 15]] d. Kelionėje H. Stauntonas persišaldė ir susirgo [[Plaučių uždegimas|plaučių uždegimu]]. Keletą dienų jo padėtis buvo kritinė, bet ir pagerėjus, liga tęsėsi 3 mėnesius. Po jos H. Stauntonas buvo išsekęs, jautė silpnumą – tad kalbos apie mačą nebegalėjo būti ir jis grįžo į [[Anglija|Angliją]]. Trečiasis mačas tarp H. Stauntono ir Sent-Amano niekados ir neįvyko.<ref name="Šalt6">Я.И.Нейштадт. Некоронованные чемпионы – М.: Физкултура и спорт, 1975. – С. 97-119.</ref> === Kitos varžybos === == Vėlesni metai == Per [[1848]] m. revoliuciją [[Prancūzija|Prancūzijoje]] jis buvo [[Nacionalinė gvardija|nacionalinės gvardijos]] [[Kapitonas|kapitonu]]. Per revoliuciją Sent-Amanas pasižymėjo tuo, kad išgelbėjo Tiuilry rūmus nuo minios kėsinimosi juos nusiaubti ir keletą mėnesių buvo šių rūmų komendantu. [[1851]]–[[1852]] m. buvo paskirtas Prancūzijos konsulu [[Kalifornija|Kalifornijoje]]. [[XIX amžius|XIX a.]] 5-ojo dešimtmečio pabaigoje Sent-Amanas [[Šachmatai|šachmatams]] beskyrė laiko vis mažiau ir mažiau, grįždamas prie jų tik retkarčiais. Vieni paskutiniųjų jo susitikimų prie šachmatų lentos buvo [[1852]] m. mačas [[Niujorkas|Niujorke]] su Č. Stenliu, kuris baigėsi lygiosiomis (+4, -4). Grįžęs į [[Europa|Europą]], liko penktas [[1858]] m. [[Birmingamas|Birmingamo]] atkrentamajame šachmatų [[Turnyras|turnyre]], kur laimėjęs pirmąjį mačą, antrajame nusileido Ernestui Falkbejerui (1:2). Sent-Amanas susidomėjęs sekė [[Polas Morfis|P. Morfio]] žaidimą Europoje, sužaidė su juo kelias lengvas partijas ir net buvo sekundantu P. Morfio – [[Adolfas Andersenas|A. Anderseno mače]]. Gyrė P. Morfio žaidimą. [[1861]] m. Sent-Amanas [[Alžyras|Alžyre]], išeina į pensiją. Alžyre, [[1872]] m. [[spalio 28]] d., iškritęs iš karietos, sunkiai susižeidžia ir sekančią dieną miršta.<ref>{{cite web|url= http://www.billwallchess.com/articles/st_amant_pierre.htm | title= Šachmatų čempionai |language = en |accessdate=2014 m. spalio 18 d}}</ref> == Žurnalistinė veikla == [[1841]] m. [[Gruodis|gruodžio]] mėn. jis atgaivino pirmojo pasaulyje, taip pat vienintelio to meto [[Europa|Europoje]] [[Šachmatai|šachmatų]] [[Žurnalas (spauda)|žurnalo]] „Palameda“ leidimą. Šį žurnalą nuo [[1836]] m. iki [[1840]] m. redagavo [[Louis-Charles Mahé de La Bourdonnais|Labūrdonė]], o po jo mirties žurnalas buvo nebeleidžiamas. Sent-Amanas jį redagavo nuo [[1842]] m. iki [[1847]] m. == Knygos == Sent-Amanas neparašė [[Knyga|knygų]] apie [[Šachmatai|šachmatus]], tačiau knygų kita tematika: [[Geografija|geografinių]] ir [[Istorija|istorinių]] ir kt. – ne vieną. Kad geriau suprastume tematiką, Sent-Amano knygų antraštes pateikiamos lietuviškai: * Prancūzijos Gviana, jos aukso kasyklos ir kiti turtai. * Kelionės į Kaliforniją, 1850–1851 m., Kelionė abiem vandenynais, kertant Panamos sąsmauką. * Kolonijos, Prancūzijos Gviana 1821 m.. * Alžyras. Įžvalgos apie dabartinę padėtį ir jo ateitį. * Tiuilri rūmų drama po 1848 m. vasario 24 d. revoliucijos. * Bordo vynai. Kelionė į Medoką. '''Bibliografiniai knygų duomenys''' 1) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. La Guyane Française, ses mines d’or et ses autres richesses. Paris, 1856. P.169. <ref name="Šalt2">{{cite web|url= https://archive.org/stream/laguyanefranais00saingoog#page/n8/mode/2up | author = Pierre Saint_Amant | title= Prancūzijos Gviana, jos aukso kasyklos ir kiti turtai |year = 1856 | language = fr |accessdate=2014 m. spalio 18 d}}</ref> 2) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. Voyage en Californie, 1850–1851, Navigation sur les deux oceans, passage de l’Isthme de Panama, Paris, 1851. P.131. 3) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. Des colonies, particulierement de la Guyane francaise, en 1821 Paris: Barrois, 1822 P.280. 4) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. L’Algerie. Apercus sur son etat actuel et sur son avenir. Paris:, 1862 P.52. 5) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. Le Drame des Tuileries après la révolution du 24 février 1848. Paris. 1848 P.60. 6) Pierre Charles Fournier de Saint-Amant. Le Vin de Bordeaux. Promenade en Medoc. Paris. 1855 P.154. Sent-Amano knygos, buvusios aktualios prieš pusantro [[Šimtmetis|šimtmečio]], tebespausdinamos ir [[XXI amžius|XXI a.]] pradžioje.<ref>{{cite web|url= https://www.abebooks.com/book-search/author/pierre-charles-de-saint-amant/page-1/ | title= Pjero Charlzo Sent-Amano knygos | | language = en |accessdate=2014 m. spalio 18 d}}</ref> == Žaidimo stilius == Sent-Amanas buvo pozicinio stiliaus atstovas.<ref name="Šalt1">Шахматы. Энциклопедический словарь / гл. ред. А. Е. Карпов. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – С. 355–356. – ISBN 5-85270-005-3</ref> Jis turėjo ilgai galvojančiojo žaidėjo reputaciją. Nežiūrint to, jis buvo pirmasis žaidėjas, pasiūlęs riboti galvojimo laiką. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.chessgames.com/player/pierre_charles_fournier_de_saint_amant.html Sent-Amano biografija ir partijos] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141020155646/http://www.chessgames.com/player/pierre_charles_fournier_de_saint_amant.html |date=2014-10-20 }} * [https://web.archive.org/web/20160328025112/https://www.chess.com/article/view/saint-amant Sent-Amanas] * [https://web.archive.org/web/20191021072002/http://history.chess.free.fr/champions-chess.htm#Unofficial%20World%20Champion Neoficialūs pasaulio čempionai] {{Šachmatųpasauliočempionai}} {{DEFAULTSORT:Saint-Amant, Pierre}} [[Kategorija:Prancūzijos šachmatininkai]] 8s0xol711hb57556to0dwr7t9itwj5c 0 459516 6667314 6553028 2022-08-19T18:45:03Z 5.20.65.62 wikitext text/x-wiki {{Coord|54.394357|23.898051|type:edu_scale:5000|display=t}} {{Mokykla |mokykla = {{PAGENAME}} |direktorė = |skaičius = |data = 1936 m. |laidos = |darbuotojai = |pav = Kurnėnai. Mokykla.JPG |vieta = [[Kurnėnai]]<br>[[Alytaus rajonas|Alytaus raj.]] |emblema = }} [[Vaizdas:Kurnėnų mokykla.JPG|miniatiūra|265px|right|Iš kiemo pusės]] '''Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykla''' – veikusi bendrojo lavinimo mokykla [[Kurnėnai|Kurnėnų]] kaime, [[Alytaus rajonas|Alytaus rajone]]. Mokyklos pastatai stūkso netoli kelio {{KK131}}, tarp [[Luksnėnų ežeras|Luksnėnų ežero]] ir Aniškio miško. Jos statybą tarpukaryje finansavo kraštietis Amerikos lietuvis [[Laurynas Radziukynas]] (1880-1966). Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ({{kvrmc|12215}}). == Istorija == Mokyklos statyba pradėta [[1934]] m., po dvejų metų, [[1936]] m. mokykla pastatyta. Spalio mėnesį pamokas pradėjo lankyti 51 mokinys. Visus statybos darbus finansavo čia gimęs ir augęs L. Radziukynas. Jis paaukojo 160 tūkst. litų, apskrities valdyba pridėjo 11 tūks. Statybinės medžiagos, mokykliniai suolai, lentos, stiklai langams buvo atvežti iš [[Čikaga|Čikagos]], kur gyveno L. Radziukynas. Statybinė medžiaga ir inventorius buvo gabenami iš Čikagos į [[Niujorkas|Niujorką]], iš Niujorko plukdomi į [[Klaipėda|Klaipėdą]]. Už atplukdytą krovinį reikėjo sumokėti 41 tūkst. litų muito mokestį. iš čia į Alytų atvežta traukiniais, toliau į Kurnėnus – arklių traukiamais vežimais. Buvo atgabenti suolai, durys, langai, parketas, radiatoriai, čiaupai. Plytas ir čerpes pirko [[Marijampolė]]je. Tais laikais mokykla buvo pakankamai moderni, jos galėjo pavydėti miestų mokiniai. Teritorijoje įrengtas artezinis gręžinys, vėjo jėgainė–siurblys. Vėjo jėgainė buvo naudojama pumpuoti vandeniui iš 97,3 m gylio artezinio gręžinio į rezervuarą vandens bokšte (vėjo variklis veikė iki [[1975]] m.). Mokykla turėjo centrinį šildymą ir biologiniu būdu tvarkomą kanalizaciją. Taip pat buvo dušas, sporto salė, parketu išklotos grindys. Pagal L.Radziukyno projektą visus darbus atliko Balkūnų kaimo meistrai. Lietuvos herbo Vyčio mokyklos bokšte autorius dailininkas keramikas [[Vytautas Brazdžius]] (1897-1968), statybos darbams vadovavo architektas Pranas Medziukas, medžio darbams – Vladas Leščinskas. Pirmuoju mokyklos direktoriumi iki [[1957]] m. buvo Motiejus Ražanskas (1896–1981), sutvarkęs ir apželdinęs aplinką. [[1988]] m. [[rugpjūčio 23]] d. atidengtas ir restauruotas sovietmečiu užtinkuotas Vytis mokyklos bokšte. Mokykla gyvavo iki [[2008]] m. Sovietmečiu veikė kaip aštuonmetė mokykla, vėliau Kurnėnų Lauryno Radziukyno pagrindinė mokykla, [[Santaikos pagrindinė mokykla|Santaikos pagrindinės mokyklos]] Kurnėnų Lauryno Radziukyno skyrius, Santaikos pagrindinės mokyklos [[Luksnėnai|Luksnėnų]] pradinio ugdymo skyrius. Mokyklos ir jai priklausančiuose pastatuose [[2009]] m. planuota įrengti viešąją turizmo infrastruktūrą, pritaikyti kultūros paveldo pastatą ekspozicijoms rengti. Lėšų buvo numatoma gauti per tikslinę Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą.<ref>[http://alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=4099 Dėl Kurnėnų mokyklos remonto]</ref> [[2014]] m. duomenimis, mokykla stūksojo apleista. [[2019]] m. mokykla pradėta restauruoti.<ref>{{cite web |title= Alytaus rajono Kurnėnų mokykla prikeliama antram gyvenimui|author=Alytaus rajono savivaldybės informacija|date=2019-06-27|publisher= alytusplius.lt|url=https://alytusplius.lt/naujienos/alytaus-rajono-kurnenu-mokykla-prikeliama-antram-gyvenimui|accessdate=2019-07-10}}</ref> == Direktoriai == * Motiejus Ražanskas, 1936–1957 m. <!-- == Žymūs mokytojai == == Žymūs mokiniai == --> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Kurn%C4%97n%C5%B3_mokykla Kurnėnų mokyklos pradžia] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141217085731/http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Kurn%C4%97n%C5%B3_mokykla |date=2014-12-17 }} * [http://www.alytus-tourism.lt/lt/lankytinos-vietos/idomios-vietos Alytaus krašto lankytinos vietos] [[Kategorija:Buvusios Alytaus rajono savivaldybės mokyklos]] [[Kategorija:Alytaus rajono paveldas]] o8ctsi5nkjenmt8zfgmebcutqq93vxi 0 462823 6667522 6650895 2022-08-19T22:47:15Z 86.10.70.63 wikitext text/x-wiki {{Krepšininkas |image= |playername=Donatas Tarolis |dateofbirth={{Gimė|1994|3|30|T}} |cityofbirth=[[Gargždai]] |countryofbirth=[[Lietuva]] |currentclub=Oradijos „CSM“ |height=2,05 m |weight=93 kg |position=[[Sunkusis krašto puolėjas]] |years=2011-2012<br>2012-2013<br>2013-2014<br>2014-2015<br>2015-2016<br>2016-2019<br>2019-2021<br>2021<br>2021-2022<br>2022- |clubs=[[Gargždų KK Gargždai|Gargždų „Gargždai“]] (RKL)</br>[[Gargždų Bremena-Gargždai|Gargždų „Bremena-Gargždai“]] (NKL)</br>[[Kauno Žalgiris-Sabonio mokykla|Kauno „Žalgiris-2“]] (NKL)<br />[[Kauno Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] (LKL)<br>Traiskircheno „Arkadia Lions“<br>[[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelis“]]</br>Klužo-Napokos „CS Universitatea“<br>Afjonkarahisaro „HDI Sigorta“<br>[[Podgoricos Budućnost (krepšinio klubas)|Podgoricos „Budućnost“]]<br>Oradijos „CSM“ |pointsaverage= |nationalteam={{Krepš|Lietuv|os|a|flag=LTU}} |nationalyears=[[2022]]- |nationalpoints= |ntupdate= |nba= |nbayear= |nbateam= }} '''Donatas Tarolis''' (g. [[1994]] m. [[kovo 30]] d. [[Gargždai|Gargžduose]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] profesionalus krepšininkas, rungtyniaujantis Rumunijos Oradijos „CSM“ klube. [[2016]] m. rugsėjo pradžioje pasirašė trejų metų sutartį su [[Panevėžio Lietkabelis|Panevėžio „Lietkabelio“]] klubu.<ref>https://www.15min.lt/24sek/naujiena/lkl/donatas-tarolis-trejus-metus-zais-lietkabelyje-1128-680499</ref> [[2021]] m. gruodžio pradžioje pasirašė sutartį iki sezono pabaigos su [[Podgoricos Budućnost (krepšinio klubas)|Podgoricos „Budućnost“]] klubu.<ref>https://www.aba-liga.com/news/46008/buducnost-voli-sign-contract-with-donatas-tarolis-until-the-end-of-the-season/</ref> == Pasiekimai == * 2014 m. naudingiausias 2013-14 metų [[NKL]] sezono krepšininkas * 2015 m. [[Lietuvos krepšinio lyga|LKL]] čempionas * 2017 m. [[LKL]] vicečempionas * 2017 m. Vasaros universiados čempionas * 2021 m. Rumunijos krepšinio lygos čempionas == Šaltiniai == {{ref}} {{DEFAULTSORT:Tarolis, Donatas}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] jjpow64ny7oj9coywrrqx2cni0soktd 0 465772 6667427 6348320 2022-08-19T20:26:02Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Storių kalnas | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 194 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|LTU}} | Kalnynas = [[Baltijos aukštumos]] | map= Anykščių rajonas | relief = physical | lat_degrees =55 | lat_minutes = 28| lat_seconds =39 | lat_direction =N | long_degrees = 25 | long_minutes = 7| long_seconds =49| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Storių kalnas''' – moreninė [[kalva]] Lietuvoje, [[Anykščių rajono savivaldybė|Anykščių rajone]], 4 km į pietryčius nuo [[Anykščiai|Anykščių]], [[Storiai|Storių]] kaimo apylinkėse. Patenka į [[Anykščių RP|Anykščių regioninį parką]]. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo [[molis|molio]], [[smėlis|smėlio]], [[žvirgždas|žvirgždo]]. Paviršių dengia moreninis [[priemolis]], [[akmuo|akmenys]].<ref>{{TLE|4|111}}</ref> Aukščiausioji kalva storiečių vadinama Didžiuoju kalnu, mažesnės – Eglėkalniu, Liepkalniu, Ožiakalniu. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Lietuvos kalvos]] [[Kategorija:Anykščių rajono savivaldybė]] 3a2otwcjarl0sxv3sg9aylmc2ipcuic 0 465870 6667429 4951761 2022-08-19T20:26:58Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Namča Barva | Paveikslėlis = Namcha_Barwa_from_the_west.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas =Kalnas iš vakarų | Aukštis =7782 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|CHN}} | Kalnynas = [[Himalajai]] | map= Tibetas | relief = physical | lat_degrees =29 | lat_minutes = 37| lat_seconds =45 | lat_direction =N | long_degrees = 95 | long_minutes = 03| long_seconds =21| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = 1992 m. | Įkopęs žmogus = kinų-japonų ekspedicija | Vikiteka = }} '''Namča Barva''' ({{bo|གནམས་ལྕགས་འབར་བ།|Namjagbarwa}}, {{zh|南迦巴瓦峰|Nánjiābāwǎ Fēng}}) – kalnas [[Himalajai|Himalajų]] kalnų grandinės rytuose, [[Tibetas|Tibete]] (dab. [[Kinijos Liaudies Respublika]]), [[Njingči prefektūra|Njingči prefektūroje]]. Aukštis – 7782 m.<ref>http://peaklist.org/WWlists/ultras/everest.html</ref> Stūkso greta [[Brahmaputra|Jarlung Cangpo upės]] vingio ir jos gilaus kanjono (virš upės kalnas iškilęs 5000–6800 m). Už 22 km į šiaurės vakarus iškilęs [[Gjala Peris|Gjala Perio]] kalnas (7294 m). [[1976]]–[[1992]] m. Namča Barva buvo aukščiausias neįkoptas pasaulio kalnas, bet 1992 m. [[spalio 30]] d. viršūnę pasiekė jungtinė kinų–japonų ekspedicija. Nuo to laiko į kalną įkopta nebuvo. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Tibeto kalnai]] ri7b6snr0uwz4jiinlfo330ng9vjo6s 0 468819 6667550 6343809 2022-08-20T07:20:41Z FMSky 151359 wikitext text/x-wiki {{Aktorius | Foto = Denise Richards 2009.jpg | Tikras vardas = Denise Lee Richards | Šalis = {{USAv}} | Gimė = {{gimė|1971|02|17|T}}<br />[[Dauners Grovas]], [[Ilinojus]], [[JAV]] | Mirė = | Sutuoktinis = [[Charlie Sheen]]<br/>(2002–2006)<br/>Aaron Phypers<br/>(nuo 2018) | Vaikai = 3 | Išsilavinimas = | Aktyvumo metai = 1989–dabar | Užsiėmimas = aktorė {{·}} buvęs modelis | Žymesni vaidmenys = Carmen Ibanez<br />(„[[Erdvėlaivio kariai]]“, 1997 m.) <br /> Dr. Christmas Jones <br /> („[[Viso pasaulio negana]]“, 1999 m.) <br /> Annie Logan <br /> („[[Pats baisiausias filmas 3]]“, 2003 m.) | Apdovanojimai = [[MTV kino apdovanojimai]] (nominacija) (1999 m.) <br /> [[Auksinė avietė]] (2000 m.) }} '''Denisė Ričards''' ({{en|Denise Richards}}, g. [[1971]] m. [[vasario 17]] d. [[Dauners Grovas|Dauners Grove]], [[Ilinojus]]) – [[JAV|amerikiečių]] aktorė ir buvęs modelis. == Biografija == Ričards gimė Ilinojaus valstijoje, [[Dauners Grovas|Dauners Grove]], Joni Lee ir Irv Richards šeimoje, joje taip pat augo sesuo Michelle. [[1989]] m. ji baigė El Camino High School mokyklą [[Kalifornija|Kalifornijoje]]. Karjeros pradžioje D. Ričards vaidino mažo biudžeto filmuose arba pasirodydavo serialuose („Pagaliau skambutis“, „[[Vedęs ir turi vaikų]]“, „Beverly Hills, 90210“, „Seinfeldas“, „Luiza ir Klarkas“, „Melrouzas“). Pirmasis vaidmuo plačiai kino teatruose demonstruotame filme tapo [[1997]] m. režisieriaus [[Paul Verhoeven]] fantastinė juosta „[[Erdvėlaivio kariai]]“, sulaukusi didelio populiarumo ir finansinės sėkmės, o D. Ričards gavo pirmąjį apdovanojimą („Blockbuster Entertainment Award“ kaip geriausia nauja aktorė). 1998 m. ji pasirodė grupės „[[Blues Traveler]]“ dinos „Canadian Rose“ vaizdo klipe ir sukūrė puikiai įvertintą vaidmenį erotiniame trileryje „Wild Things“. 1999 m. D. Ričards pasirodė bondiados filme „[[Viso pasaulio negana]]“, kuriame sukūrė mokslininkės Christmas Jones vaidmenį, dėl kurio sulaukė gausios kritikos, neva aktorė buvo jam visiškai netinkama.<ref>www.washingtonpost.com [http://www.washingtonpost.com/wp-srv/entertainment/movies/reviews/worldisnotenoughhowe.htm]</ref> D. Ričards pelnė „[[Auksinė avietė|Auksinės avietės]]“ apdovanojimą, o žurnalas „[[Entertainment Weekly]]“ [[2008]] m. ją paskelbė viena blogiausių visų laikų [[Bondo mergina|Bondo merginų]].<ref>www.ew.com [http://www.ew.com/?iid=top25-20080109-Bond+girls%25253A+Best+and+worst]</ref> 1999 m. ji kartu su [[Kirsten Dunst]] pasirodė filme „Drop Dead Gorgeous“, o 2001 m. nusifilmavo vienoje iš televizijos serialo „[[Draugai (serialas)|Draugai]]“ serijų. Kiti jos žymesni pasirodymai filmuose „Valentine“ (2001 m.), „[[Pats baisiausias filmas 3]]“ (2003) ir „Edmond“ (2005). 2008–09 m. kanalas „E!“ rodė realybės šou „Denise Richards: It‘s Complicated“, o 2010–11 m. ji nuolat filmavosi komiškame seriale „Blue Mountain State“. == Asmeninis gyvenimas == 2000 m., filmuojant juostą „Good Advice“, D. Ričars susipažino su kolega aktoriumi [[Charlie Sheen|Čarliu Šynu]], su kuriuo artimus santykius užmezgė 2001 m. gruodį, sudalyvavusi Č. Šyno vedamame televizijos šou „Spin City“. 2002 m. birželį jie susituokė ir vėliau susilaukė 2 dukterų: Sam J. Sheen (g. 2004) ir Lola Rose Sheen (g. 2005).<ref>www.people.com [http://www.people.com/people/gallery/0,,1066791,00.html] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20070504084851/http://www.people.com/people/gallery/0,,1066791,00.html |date=2007-05-04 }}</ref> Vis dėlto jų ryšys nutrūko 2005 m. pavasarį, D. Ričards laukiantis antrosios dukros, o teisiškai buvo įformintas 2006 m.<ref>www.thesokinggun.com [http://www.thesmokinggun.com/documents/celebrity/charlie-sheen-divorce-bombshell]</ref> Nors viena iš skyrybų priežasčių D. Ričards nurodė Č. Šyno mėginimą ją nužudyti, o 2008 m. teisme kovojo dėl teisės dukteris filmuoti savo televizijos šou „Denise Richards: It‘s Complicated“, vėliau jiedu susitaikė ir stengėsi kartu rūpintis vaikais. 2012 ir 2013 m. ji rūpinosi Šyno ir jo trečiosios žmonos Brooke Mueller dviem sūnumis, kuomet šiems dėl narkotikų vartojimo laikinai buvo apribotos tėvystės teisės.<ref>www.usmagazine.com[http://www.usmagazine.com/celebrity-news/news/brooke-muellers-twins-with-charlie-sheen-taken-away-by-child-and-family-services-201335]</ref> 2011 m. D. Ričards įvaikino dar vieną mergaitę, Eloise Joni. 1990 m., būdama 19, ji pasidarė krūtų didinimo operaciją, tačiau gydytojas įdėjo didesnius nei buvo prašyta implantuos. Analogiška situacija pasikartojo 1998 m., kuomet D. Ričards, rengdamasi filmui „Wild Things“, dar kartą didino krūtinę. 2004 m. ji pozavo aktams žurnalui „[[Playboy]]“. == Apdovanojimai ir nominacijos == [[Vaizdas:Denise Richards Heart Truth 2011.jpg | right |thumb|200px|D. Richards 2011 m.]] === Kino apdovanojimai === {| border="2" cellpadding="4" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 90%;" |-style="background:#B0C4DE;" !Metai !Apdovanojimas !Apdovanojimų kategorija !Filmas !Rezultatas |- | 1998 | Blockbuster Entertainment Awards | Geriausia nauja aktorė | [[Erdvėlaivio kariai]] | {{nominacija}} |- | 1999 | [[MTV kino apdovanojimai]] | Geriausias bučinys <br /> <small> su [[Matt Dillon]] ir [[Neve Campbell]] <small> | „Wild Things“ | {{nominacija}} |- |rowspan="3"|2000 | Blockbuster Entertainment Awards | Geriausia veiksmo filmo aktorė |rowspan="3"|[[Viso pasaulio negana]] | {{nominacija}} |- |rowspan="2"|[[Auksinė avietė]] | Blogiausia aktorė | {{laimėjo}} |- | Blogiausia ekrano pora <br /> <small> su [[Pierce Brosnan]] <small> | {{nominacija}} |- | 2004 | Phoenix Film Critics Society Awards | Geriausias aktorių ansamblis | „Love Actually“ <br /> <small> su kitais filmo aktoriais <small> | {{nominacija}} |- |} === Kiti apdovanojimai === * Žurnalo „[[FHM]]“ ([[Taivanis|Taivanio]] leidimas) „100 Sexiest Women“ 9 vieta (2001 m.) * Žurnalo „Stuff“ „102 Sexiest Women in the World“ 21 vieta (2002 m.) * Žurnalo „[[FHM]]“ „100 Sexiest Women in the World“ 82 vieta (2005 m.) * Žurnalo „[[FHM]]“ „100 Sexiest Women in the World“ 89 vieta (2006 m.) * Žurnalo „Men‘s Health“ „100 Hottest Women of All Time“ 61 vieta (2011 m.) == Filmografija == {| class="wikitable sortable" |+ Kinas ! Metai ! Pavadinimas ! Lietuviškas pavadinimas ! Vaidmuo ! class="unsortable" style="width:22em;" | Pastabos |- | 1993 | Loaded Weapon 1 | | Cindy | |- | 1994 | Lookin' Italian | | Elizabeth | |- | 1994 | Tammy and the T-Rex | | Tammy | |- | 1995 | 919 Fifth Avenue | | Cathy Damore | TV filmas |- | 1995 | P.C.H. | | Jess | TV filmas |- | 1996 | In the Blink of an Eye | | Tina Jacobs | TV filmas |- | 1996 | Pier 66 | | Colleen | TV filmas |- | 1997 | Nowhere | Niekur | Jana | |- | 1997 | Starship Troopers | [[Erdvėlaivio kariai]] | Carmen Ibanez | |- | 1998 | Wild Things | | Kelly Lanier Van Ryan | |- | 1999 | Drop Dead Gorgeous | | Rebecca „Becky“ Ann Leeman | |- | 1999 | The World Is Not Enough | [[Viso pasaulio negana]] | Dr. Christmas Jones | |- | 1999 | Tail Lights Fade | | Wendy | |- | 2001 | Valentine | Valentinas | Paige Prescott | |- | 2001 | Good Advice | Geras patarimas | Cindy Styne | |- | 2002 | Empire | Imperija | Trish | |- | 2002 | Undercover Brother | | White She-Devil/Penelope Snow | |- | 2002 | The Third Wheel | Trečias ratas | Diana Evans | |- | 2002 | You Stupid Man | | Chloe | |- | 2003 | Love Actually | | Carla | |- | 2003 | Scary Movie 3 | [[Pats baisiausias filmas 3]] | Annie Logan | |- | 2004 | Whore | Paleistuvė | Rebecca Smith | |- | 2004 | Elvis Has Left the Building | Elvis paliko pastatą | Belinda | |- | 2004 | I Do (But I Don’t) | | Lauren Candell | TV filmas |- | 2005 | Edmond | Edmondas | B-girl | |- | 2008 | Blonde and Blonder | | Dawn St. Dom | |- | 2008 | Jolene | | Marin Leger | |- | 2009 | Finding Bliss | [[Ieškant palaimos]] | Bliss/Laura | |- | 2009 | Deep in the Valley | | Autumn Bliss | |- | 2011 | Cougars, Inc. | | Judy | |- | 2012 | Blue Lagoon: The Awakening | Žydroji lagūna: pabudimas | Barbara Robinson | TV filmas |- | 2012 | Madea’s Witness Protection | | Kate Needleman | |- | 2012 | Freeloaders | | vaidino save | |- | 2014 | Fatal Acquittal | | Nora Grant | TV filmas |} {| class="wikitable sortable" |+ Televizija ! Metai ! Pavadinimas ! Vaidmuo ! class="unsortable" | Pastabos |- | 1990 | Life Goes On | Camille | 1 serija |- | 1991 | Pagaliau skambutis | Cynthia | 1 serija |- | 1991 | [[Vedęs ir turi vaikų]] | mergina | 1 serija |- | 1991 | Doogie Howser, M.D. | Alissa | 1 serija |- | 1992 | Eerie, Indiana | Girl #2 | 1 serija |- | 1992 | Beverly Hills, 90210 | Robin McGill | 1 serija |- | 1993 | The Ben Stiller Show | besideginanti mergina | 1 serija |- | 1993 | Seinfeld | Molly Dalrymple | 1 serija |- | 1993 | Bodies of Evidence | Jennifer Ivey | 1 serija |- | 1993 | In Living Color | | 1 serija |- | 1993 | Against the Grain | Jodi Collins | 2 serijos |- | 1994 | Burke’s Law | Jennifer | 1 serija |- | 1994 | Luiza ir Klarkas: nauji Supermeno nuotykiai | Angela | 1 serija |- | 1995 | One West Waikiki | Deirdre Mansfield | 1 serija |- | 1995 | High Tide | Alex | 1 serija |- | 1996 | Weird Science | Valerie | 1 serija |- | 1996 | Melrouzas | Brandi Carson | 3 serijos |- | 2001 | [[Draugai (serialas)|Draugai]] | Cassie Geller | 1 serija |- | 2001 | Spin City | Jennifer Duncan | 4 serijos |- | 2003–04 | Two and a Half Men | Lisa | 2 serijos |- | 2005 | Sex, Love & Secrets | Jolene Butler | pagrindinis vaidmuo, 10 serijų |- | 2008–09 | Denise Richards: It’s Complicated | pati save | 17 serijų, taip pat prodiuserė |- | 2009 | Dancing with the Stars | pati save | TV konkursas, 5 serijos |- | 2010 | Harry Loves Lisa | pati save | kviestinė aktorė |- | 2010–11 | Blue Mountain State | Debra Simon | 14 serijų |- | 2012 | [[30 Rock]] | pati save | 2 serijos |- | 2012 | Kickin' It | Leona/The Black Belt Widow | 1 serija |- | 2012 | 90210 | Gwen Thompson | 1 serija |- | 2012–13 | Anger Management | Lori | 2 serijos |- | 2013–14 | Twisted | Karen Desai | pagrindinis vaidmuo, 19 serijų |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commonscat|Denise Richards}} * [http://www.imdb.com/name/nm0000612/ IMDb profilis] {{DEFAULTSORT:Richards, Denise}} [[Kategorija:JAV aktoriai]] [[Kategorija:JAV modeliai]] pu9prtsog6ys8uxj188gfpflx2sd910 0 472444 6667288 5509370 2022-08-19T16:36:52Z Skicq 23271 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė apdovanojimai | Aprašymas = geriausią metų poezijos debiutą | Paveikslėlis =[[Vaizdas:Sereikiai, poetų giraitė 2.JPG|250px]] | Antraštė = Laureatų giraitė [[Sereikiai|Sereikiuose]]. Priekyje – seniausiai pasodinti medžiai | Vieta = [[Naisiai]], [[Šiaulių rajonas|Šiaulių raj.]] | Šalis = [[Lietuva]] | Atlygis = | Metai = [[1977]] m. }} '''Zigmo Gėlės literatūrinė premija''' – [[Šiaulių rajono savivaldybė]]s skiriama [[Lietuvių literatūra|literatūrinė]] premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. Apdovanojimas teikiamas nuo [[1977]] m. poeto [[Zigmas Gaidamavičius-Gėlė|Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės]] gimtuosiuose [[Naisiai|Naisiuose]]. Po iškilmių laureatas gretimame [[Sereikiai|Sereikių]] kaime įveistoje giraitėje pasodina ąžuoliuką, laureatė – liepaitę. Kandidatus gali siūlyti kultūros, meno, mokslo ir studijų institucijos, kūrybinės sąjungos, leidyklos, bibliotekos ir patys kūrėjai. [[Vaizdas:Sereikiai, Z. Gėlės kapas.JPG|miniatiūra|160px|left|Poeto kapas šalia [[Sereikių koplyčia|Sereikių koplyčios]] (paminklo aut. [[Vitalijus Lukošaitis]])]] == Istorija == Poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė (1894–1912) gimė ir augo [[Naisių dvaras|Naisių dvare]]. Iš dvaro sodybos ansamblio pastatų išlikę dvaro rūmai, kiti pastatai. [[1987]] m. poeto Z. Gėlės gimtajame name įsikūrė Literatūros muziejus. Naisiuose tuo metu jau vyko Knygos šventės, o nuo [[1977]] m. kolūkis „Už taiką“, vadovaujamas [[Česlovas Karbauskis|Česlovo Karbauskio]], buvo įsteigęs Zigmo Gėlės premiją už sėkmingiausią metų poezijos debiutą. Pasikeitus laikams premija išliko, ir dabar teikiama per „[[Poezijos pavasaris|Poezijos pavasario]]“ festivalį. Nuo [[1992]] m. Zigmo Gėlės premiją skiria Šiaulių rajono savivaldybė. == Premijos laureatai == {{Div col|cols=2}} # [[1977]] m. [[Vidmantė Jasukaitytė]] („Ugnis kurią reikia pereiti“) # [[1978]] m. [[Antanas A. Jonynas]] („Metai kaip strazdas“) # [[1979]] m. [[Rimantas Vanagas]] („Autobiografijos pradžia“) # [[1980]] m. [[Vidas Marcinkevičius]] (po mirties) („Žalumos kodas“) # [[1981]] m. [[Petras Balčiūnas (1950)|Petras Balčiūnas]] („Takažolė“) # [[1982]] m. [[Dalia Dubickaitė]] („Noriu paklausti“) # [[1983]] m. [[Gintautas Dabrišius]] („Vienplaukis prie plento“) # [[1984]] m. [[Vladas Braziūnas]] („Slenka žaibas“) # [[1985]] m. [[Tautvyda Marcinkevičiūtė]] („Gyvybės graužatis“) # [[1986]] m. [[Nijolė Miliauskaitė]] („Uršulės S. portretas“) # [[1987]] m. [[Alis Balbierius]] („Delno irklas“) # [[1988]] m. [[Marija Jurgelevičienė]] (dabar žinoma kaip Maria Poisson) („Dvišalis eismas“) # [[1989]] m. [[Aidas Marčėnas]] („Šulinys“) # [[1990]] m. [[Dalia Jazukevičiūtė]] („Atsisveikinimai“) # [[1991]] m. [[Sigitas Parulskis]] („Iš ilgesio visa tai“) # [[1992]] m. [[Eugenijus Ališanka]] („Lygiadienis“) # [[1993]] m. [[Vytautas Cinauskas]] („Kad būtume šalia“) # [[1994]] m. [[Gintaras Grajauskas]] („Tatuiruotė“) # [[1995]] m. [[Vytautas Kirkutis]] („Atotakos“) # [[1996]] m. [[Dalia Bozytė]] („Niekieno žemė“) # [[1997]] m. [[Irena Bitinaitė]] („Provincijos ruduo“) # [[1998]] m. [[Alvydas Šlepikas]] („Taika tavo kraujui“) # [[1999]] m. [[Mindaugas Valiukas]] („Mėnulio keramika“) # [[2000]] m. [[Rimantas Kmita]] („Nekalto prasidėjimo“) # [[2001]] m. [[Lina Burbaitė]] („Autostrada Titikaka–Plateliai“) # [[2002]] m. [[Renata Radavičiūtė]] („Skersvėjis“) # [[2003]] m. [[Daiva Molytė-Lukauskienė]] („Natiurmortas su gudobelės šaka“) # [[2004]] m. [[Nijolė Daujotytė]] („Vienmečiai augalai“) # [[2005]] m. [[Donatas Petrošius]] („Iš tvermės D“) # [[2006]] m. [[Jurgita Butkytė]] („Voratinkliais apsigobusios“) # [[2007]] m. [[Dalia Bielskytė]] („Raudona“) # [[2008]] m. [[Petras P. Gintalas]] (po mirties) („Einu namo“) # [[2009]] m. [[Gvidas Latakas]] („Kol išsiris varniukai“) # [[2010]] m. [[Vytautas Stankus]] („Vaikščiojimas kita ledo puse“) # [[2011]] m. [[Mindaugas Nastaravičius]] („Dėmėtų akių“) # [[2012]] m. [[Ilzė Butkutė]] („Karavanų lopšinės“) # [[2013]] m. [[Ernestas Noreika]] („Povų ežeras“) # [[2014]] m. [[Augustinas Dainys]] („Akys girdi sielagėlę“) # [[2015]] m. [[Jurgita Jasponytė]] („Šaltupė“) # [[2016]] m. [[Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė]] („Kvėpuoju“) # [[2017]] m. [[Mantas Balakauskas]] („Roma“) # [[2018]] m. [[Dovydas Grajauskas]] („Apie reiš­ki­nius“) # [[2019]] m. [[Tomas Vyšniauskas (poetas)|Tomas Vyšniauskas]] („Įelektrinto piemens“) # [[2020]] m. [[Ieva Rudžianskaitė]] („Kita“) # [[2021]] m. [[Ieva Toleikytė]] („Raudonas slidus rūmas“) # [[2022]] m. [[Dominykas Norkūnas]] („Tamsa yra aštuonkojis“) {{Div col end}} == Šaltiniai == == Nuorodos == * [https://srsvb.lt/zigmo-geles-premijos-laureatai/ Zigmo Gėlės premijos laureatai] [[Kategorija:Lietuvos literatūrinės premijos|Gėlės]] krqd85fep9syetzlm68oma8acebb00z 0 474224 6667604 6615939 2022-08-20T08:18:54Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Šachmatininkas |foto= |tikrasvardas= Virginijus Grabliauskas |salis= {{flag|LTU}} |gime= {{gimė|1972|6|21|T}} |gvieta= {{flagicon|LTU}} [[Vilnius]] |titulas= [[tarptautinis meistras]] (IM) </br> [[Tarptautinis korespondencinių šachmatų didmeistris]] (ICCGM) |reitingas= 2333 (2015 m.) |auksciausias= 2470 (1998 m. liepa)<ref>[http://chess-db.com/public/pinfo.jsp?id=12800597 Virginijus Grabliauskas] (Chess-db.com inf.)</ref> }} '''Virginijus Grabliauskas''' (g. [[1972]] m. [[birželio 21]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – Lietuvos [[šachmatai|šachmatininkas]], [[tarptautinis meistras]] (nuo 1994 m.), [[Lietuvos šachmatų čempionatas|Lietuvos šachmatų čempionas]] (1997 m.), [[Tarptautinis korespondencinių šachmatų didmeistris|korespondencinių šachmatų tarptautinis didmeistris]] (nuo 2010 m.), [[Europos komandinis korespondencinių šachmatų čempionatas|Europos komandinių korespondencinių šachmatų vicečempionas]], penkiskart Lietuvos komandinių čempionatų laimėtojas (1992, 1993, 1995, 1997, 2007 m.). == Biografija == Baigė [[Vilniaus Senvagės gimnazija|Vilniaus 44-ąją vidurinę mokyklą]]. [[1995]] m. baigė studijas [[Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas|Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete]]. [[1994]]-[[2004]] m. „ZPR International Inc.“ atstovybės analitikas-asistentas, 2004-[[2007]] m. [[Investicijų bendrovė|investicinių bendrovių]] valdymo įmonės „[[Vertybinių popierių portfelis|Investicijų portfelių]] valdymas“ [[finansų analitikas]]. Nuo [[2008]] m. VšĮ „[[Nacionalinė šachmatų lyga]]“ direktorius. Pirmasis treneris - [[Juozas Butkus]]. [[2000]] m. pradėjo žaisti [[korespondenciniai šachmatai|korespondenciniais šachmatais]]. Sėkmingai atstovavo Lietuvai Europos čempionatuose. [[2007]] m. vyresnysis korespondencinių šachmatų meistras. Nuo [[2009]] m. [[Iranas|Irano]] nacionalinės jaunių šachmatų rinktinės [[treneris]]. [[2010]] m. ICCF kongresas [[Turkija|Turkijoje]] suteikė korespondencinių šachmatų didmeistrio titulą.<ref>[http://lksf.lt/lt/grabliauskas Virginijus Grabliauskas: Biografija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160308175253/http://lksf.lt/lt/grabliauskas |date=2016-03-08 }}</ref> [[1999]]-[[2000]] m. organizavo [[Tarptautinė korespondencinių šachmatų federacija|Tarptautinės korespondencinių šachmatų federacijos]] (ICCF) kongresą Deitona Biče, [[Florida]] ([[JAV]]). [[2002]]-[[2008]] m. [[Lietuvos korespondencinių šachmatų federacija|Lietuvos korespondencinių šachmatų federacijos]] (LKŠF) sekretorius. Nuo [[2004]] m. LKŠF atstovas ICCF serveryje (LKŠF organizuojamų [[Turnyras|turnyrų]] organizatorius ir turnyrų direktorius). [[2005]] m. [[Lietuvos šachmatų klubų lyga|Lietuvos šachmatų klubų lygos]] (LŠKL) bendrasteigėjas. Nuo [[2003]] m. Vilniaus šachmatų ir bridžo klubo „NSEL30“ sekretorius.<ref>[http://www.lse.lt/index.php?2527181317 Lietuvos sporto enciklopedija: Virginijus Grabliauskas] (VšĮ Lietuvos sporto informacijos centras, LSIC)</ref> == Pasiekimai == * [[1991]] m. [[Europos jaunimo šachmatų čempionatas]], [[Olborgas]] (Danija): 4,5 tšk., 17 vieta tarp 36 dalyvių * 2002-2006 m. XIV Pasaulio korespondencinių šachmatų olimpiada (I olimpiada [[elektroninis paštas|elektroniniu paštu]]), 2 vieta. * 1999-2004 m. V [[Europos komandinis korespondencinių šachmatų čempionatas]], 2 vieta. * VI Europos komandinis korespondencinių šachmatų čempionatas, 2 vieta. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvosšachmatųčempionai}} {{DEFAULTSORT:Grabliauskas, Virginijus}} [[Kategorija:Lietuvos šachmatų čempionai]] [[Kategorija:Korespondencinių šachmatų didmeistriai]] lfnxyeddqq3cphchdyseslmx2cjlh1e 0 476023 6667431 6228326 2022-08-19T20:28:16Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Kuko kalnas/Aoraki | Paveikslėlis = Mount Cook, New Zealand.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis =3754<ref>http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=11737</ref> | Žemynas = [[Okeanija]] | Šalys = {{flag|NZL}} | Kalnynas = [[Pietų Alpės]] | map= Naujoji Zelandija | relief = physical | lat_degrees =43 | lat_minutes = 35| lat_seconds =44 | lat_direction =S | long_degrees =170 | long_minutes = 08| long_seconds =27| long_direction = E |map_width =220 | Pirmasis įkopimas(metai) = 1894 | Įkopęs žmogus = Tom Fyfe, George Graham, Jack Clarke | Vikiteka = Category:Aoraki/Mount Cook }} '''Kuko kalnas''' ({{en|Mount Cook}}) arba '''''Aoraki''''' ({{mi|Aoraki}}) – kalnas, stūksantis [[Naujoji Zelandija|Naujoje Zelandijoje]], [[Pietų sala|Pietų saloje]], [[Pietų Alpės]]e. Aukštis – 3754 m. Tai aukščiausia Naujosios Zelandijos vieta ir aukščiausia [[Okeanija|Okeanijos]] vieta (atmetus [[Havajai|Havajus]] ir [[Naujoji Gvinėja|Naująją Gvinėją]]). Kalnas stūkso Kenterberio krašte, apsuptas ledynų, kalnų ežerų. Patenka į [[Kuko kalno nacionaliins parkas|Kuko kalno nacionalinį parką]] (šis yra [[Te Vahipounamu]], UNESCO pasaulio paveldo objekto, dalis). Greta driekiasi ilgiausias šalyje [[Tasmano ledynas]]. Kalno pavadinimas maorių kalba (dar žinomas kaip ''Aorangi'') kilo nuo Ngāi Tahu klano asmenvardžio. [[1642]] m. [[gruodžio 13]] d. kalną išvydo jūrininkas [[Abelis Tasmanas]]. [[1851]] m. kalnas pavadintas Okeanijos tyrinėtojo, britų kapitono [[Džeimsas Kukas|Džeimso Kuko]] garbei (nors pats Kukas iki kalno nuplaukęs nebuvo). Nuo [[1998]] m. vartojami abu pavadinimai. [[1882]] m. į kalną bandė įkopti airių ir šveicarų alpinistai, bet paskutiniųjų 50 m įveikti nesugebėjo. [[1894]] m. į Kuko kalną įkopė Naujosios Zelandijos ekspedicija, vadovaujama Tom Fyfe. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Naujosios Zelandijos geografija]] [[Kategorija:Okeanijos kalnai]] dajlt0j4uve515wbbg16bdvxu9fvf6m 10 476123 6667626 6639138 2022-08-20T08:47:38Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = Lietuvosšachmatųčempionatai |title =|[[Lietuvos šachmatų čempionatas|Lietuvos šachmatų čempionatai]] |state = {{{state|autocollapse}}} |bodyclass = hlist |above = [[Sąrašas:Lietuvos šachmatų čempionatai]] |group1 = Lietuvos čempionatai iki 1941 m. |list1 = [[1927 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1927]], [[1931 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1931]], [[1932 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1932]], [[1933 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1933]], [[1934 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1934]], [[1935 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1935]], [[1936 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1936]], [[1937 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1937]], [[1938 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1938]], [[1939 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1939]], [[1940 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1940]]. |group2 = LTSR čempionatai (1941-1989) m. |list2 = [[1941 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1941]], [[1943 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1943]], [[1945 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1945]], [[1947 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1947]], [[1948 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1948]], [[1949 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1949]], [[1950 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1950]], [[1951 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1951]], [[1952 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1952]], [[1953 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1953]], [[1954 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1954]], [[1955 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1955]], [[1956 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1956]], [[1957 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1957]], [[1958 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1958]], [[1959 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1959]], [[1960 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1960]], [[1961 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1961]], [[1962 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1962]], [[1963 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1963]], [[1964 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1964]], [[1965 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1965]], [[1966 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1966]], [[1967 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1967]], [[1968 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1968]], [[1969 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1969]], [[1970 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1970]], [[1971 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1971]], [[1972 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1972]], [[1973 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1973]], [[1974 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1974]], [[1975 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1975]], [[1976 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1976]], [[1977 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1977]], [[1978 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1978]], [[1979 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1979]], [[1980 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1980]], [[1981 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1981]], [[1982 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1982]], [[1983 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1983]], [[1984 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1984]], [[1985 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1985]], [[1986 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1986]], [[1987 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1987]], [[1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1988]], [[1989 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1989]]. |group3 = Lietuvos čempionatai po 1990 m. |list3 ={{Navbox subgroup |group1 = Klasikiniai čempionatai |list1 = [[1990 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1990]], [[1993 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1993]], [[1994 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1994]], [[1998 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1998]], [[2001 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2001]], [[2002 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2002]], [[2003 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2003]], [[2004 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2004]], [[2005 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2005]], [[2006 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2006]], [[2007 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2007]], [[2008 m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas|2008]], [[2009 m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas|2009]], [[2012 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2012]], [[2013 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2013]], [[2014 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2014]], [[2015 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2015]], [[2020 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2020]], [[2021 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2021]], [[2022 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2022]], |group2 = Atvirieji čempionatai |list2 = [[1991 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1991]], [[1992 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1992]], [[1995 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1995]], [[1996 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1996]], [[1997 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1997]], [[1999 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1999]], [[2000 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2000]], [[2010 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2010]], [[2011 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2011]], [[2016 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2016]], [[2017 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2017]], [[2018 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2018]], [[2019 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2019]], }} |below = }}<includeonly>[[Kategorija:Lietuvos šachmatų čempionatai]]</includeonly> <noinclude>[[Kategorija:Naršymo šablonai|{{PAGENAME}}]] op086uxoofxaygum84oa303yo7i1k9f 0 476807 6667616 5504332 2022-08-20T08:31:50Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki '''1938 m. Lietuvos šachmatų čempionatas''' – tai 10-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas. == Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas == 10-asis Lietuvos vyrų [[Šachmatai|šachmatų]] čempionatas vyko [[Kaunas|Kaune]], [[1938]] m. [[spalio 10]] – [[gruodžio 21]] d. Pagal čempionatų tuometinę tvarką: pirma surengiamas pretendentų [[Turnyras|turnyras]], kurio nugalėtojas dėl absoliutaus čempiono vardo dar turi žaisti mačą su praėjusio čempionato absoliučiu čempionu. Turnyras prasidėjo spalio 4 d. 18 val. "Romos" viešbutyje (Laisvės al. 18)<ref> Prasidėjo Lietuvos šachmatininkų pirmenybės// Lietuvos Aidas, 1938 spa. 11, Nr.459 p.4.</ref> baigėsi spalio 23 d.<ref> Iš Lietuvos šachmatų pirmenybių// Lietuvos Aidas, 1938 spa. 22, Nr.479 p.4.</ref> Jame žaidė 12 šachmatininkų: visi iš [[Kaunas|Kauno]]. Iš praėjusių metų turnyro prizininkų dalyvavo [[Povilas Vaitonis|P. Vaitonis]], be to, [[Vladas Mikėnas]], kuris buvo [[1937]] m. absoliutus čempionas. Turnyre gerai pasirodė [[Povilas Vaitonis]], kuris, kaip ir 1937 m. užėmė pirmąją vietą (9 tšk. iš 11). Du dalyviai surinko po 7,5 taško. Antras (pagal papildomus rodiklius) buvo [[Romanas Arlauskas]], trečias - Simonas Disleris. Vladas Mikėnas, kartu su [[Algirdas Žukauskas|Algirdu Žukausku]] surinko po 6,5 taško. Pagal papildomus rodiklius V. Mikėnui – 5-oji vieta, A. Žukauskui – 6-oji. Tačiau čempionatas dar nebuvo baigtas. Turnyro nugalėtojas [[Povilas Vaitonis]] dėl absoliutaus čempiono titulo [[1938]] m. [[gruodžio 4]] – 21 d. [[Kaunas|Kaune]] žaidė mačą su praėjusių metų absoliučiu čempionu [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnu]]. Mačą laimėjo [[Vladas Mikėnas]] rezultatu 9 : 3 ir penktąjį kartą tapo Lietuvos čempionu. {| class="prettytable" style="text-align: left" |- |+1938 m. Lietuvos šachmatų pirmenybės Kaune<ref>E. Šlekys. Šachmatai Lietuvoje 1938 m. // Šachmatų pasaulyje. 1992, Nr.3-4. P.38-39.</ref> (pretendentų turnyras)<ref> Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.1. P. 172.</ref> |- !Nr.!!Dalyviai!!Miestai!! 01!!02!! 03!!04!!05!!06!!07!!08!!09!!10!!11!!12!!Taškai!! Vieta!! Bergeris |- |1 || [[Povilas Vaitonis]] || [[Kaunas]] || style="background:Silver"| ||style="color:green"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||9.0 ||1 || |- |2 || [[Romanas Arlauskas]] ||Kaunas ||style="color:green"|½ || style="background:Silver"| ||style="color:green"|½ ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||style="color:blue"|½||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 ||7.5 ||2 ||39.75 |- |3 ||Simonas Disleris ||Kaunas ||style="color:blue"|0 ||style="color:green"|½ || style="background:Silver"| ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||7.5 ||3 ||33,75 |- |4 || [[Leonardas Abramavičius]] ||Kaunas ||style="color:blue"|0 ||style="color:green"|½ ||style="color:blue"|0 ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||7.0 ||2 || |- |5 || [[Vladas Mikėnas]] ||Kaunas ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 || style="background:Silver"| ||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||6.5 ||5 ||33.00 |- |6 || [[Algirdas Žukauskas]] ||Kaunas ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="background:Silver"| ||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||6.5 ||6 ||31.50 |- |7 ||V. Skibiniauskas <ref>{{cite web|url= http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=148874 |title= Iš Lietuvos pirmenybių turnyro, psl. 4. |language = |accessdate=2015 m. liepos 19 d}}</ref> ||Kaunas ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 || style="background:Silver"| ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||5.0 ||7 || |- |8 ||Povilas Tautvaišas ||Kaunas ||style="color:blue"|0 ||style="color:green"|½ ||style="color:green"|½ ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|½ ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="background:Silver"| ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|½ ||4.5 ||8 || |- |9 ||D. Žilevičius ||Kaunas ||style="color:blue"|0 ||style="color:green"|½ ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 || style="background:Silver"| ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 ||3.5 ||9 ||16.50 |- |10 ||J. Gutmanas ||Kaunas ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|½ ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|½ ||style="color:blue"|½ || style="background:Silver"| ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||3.5 ||10 ||12.75 |- |11 ||P. Medickas ||Kaunas ||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|½ ||style="color:blue"|½ ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="background:Silver"| ||style="color:red"|1 ||3.0 ||11 || |- |12 ||Kazys Škėma ||Kaunas ||style="color:blue"|½ ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:green"|½ ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|½ ||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="background:Silver"| ||2.5 ||12 || |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=148874 P. Tautvaišas. 1938 m. Lietuvos šachmatų pirmenybės, psl.3] {{Lietuvosšachmatųčempionatai}} bxqt63l8ttb6b5nfrdu314zjkivw4y0 0 481864 6667433 5974450 2022-08-19T20:30:12Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2015 m. spalio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Mon Aželis | Paveikslėlis =Olive park Roquebrune.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Kalnas iš Prancūzijos pusės | Aukštis = 1148 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|FRA}}<br>{{flag|MCO}} | Kalnynas = [[Pajūrio Alpės (kalnai)|Pajūrio Alpės]] | map= Prancūzija | relief = physical | lat_degrees =43 | lat_minutes = 46| lat_seconds =31 | lat_direction =N | long_degrees = 7 | long_minutes = 25| long_seconds =35| long_direction = E |map_width =210 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka =Category:Mont Agel }} '''Mon Aželis''' ({{fr|Mont Agel}}) – kalnas [[Prancūzija|Prancūzijoje]] ir [[Monakas|Monake]], [[Pajūrio Alpės (kalnai)|Pajūrio Alpių]] kalnuose. Didžioji kalno dalis bei jo viršūnė, siekianti 1148 m, yra Prancūzijos teritorijoje, o pietiniai šlaitai yra Monake. Mon Aželio šlaite yra aukščiausia Monako vieta – 162 m (ji yra ties Revuaro taku ''Chemin des Révoires''). Ant kalno viršūnės įrengtas [[Nica|Nicos]] aerodromas. Seniau toje vietoje stovėjęs Aželio įtvirtinimas. Kalno šlaituose taip pat įsikūręs Monte Karlo golfo klubas, Monako princo vila ''Roc Agel''. [[Vaizdas:Menton-Strand.JPG|thumb|left|250px|Iš Monako pusės]] [[Kategorija:Prancūzijos kalnai]] [[Kategorija:Monakas]] g4uq5ivkva2qnz3utv2iqxfh1awbpf8 0 483186 6667435 4952822 2022-08-19T20:32:36Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Kerkpatriko kalnas | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 4528 | Žemynas = {{flag|Antarktida}} | Šalys = | Kalnynas = [[Transantarktiniai kalnai]] | map= Antarktida | relief = physical | lat_degrees =84 | lat_minutes = 20| lat_seconds =0 | lat_direction =S | long_degrees = 166 | long_minutes = 25| long_seconds =0| long_direction = E |map_width =250 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Kerkpatriko kalnas''' ({{en|Mount Kirkpatrick}}) – ledo nedengiamas kalnas [[Antarktida|Antarktidoje]], [[Transantarktiniai kalnai|Transantarktiniuose kalnuose]], [[Karalienės Aleksandros kalnagūbris|Karalienės Aleksandros kalnagūbryje]]. Aukštis 4528 m. Tai aukščiausia Transantarktinių kalnų vieta. Iki 3000 m šlaitai dengiami ledo, aukščiau – plikos uolos. [[1908]] m. kalną atrado Didžiosios Britanijos ekspedicija, vadovaujama [[Ernest Shackleton|Ernesto Šekiltono]].<ref>{{VLE|X||Kirkpatricko kalnas}}</ref> Kalnas pavadintas ekspediciją parėmusio Glazgo verslininko garbei. Kerkpatriko kalnas yra svarbi dinozaurų [[fosilija|fosilijų]] radimvietė. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Antarktidos kalnai]] cit8ac5e3f7a4lwj8o6slr7j7dcb0x4 0 490418 6667615 6652120 2022-08-20T08:30:34Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki '''1937 m. Lietuvos šachmatų čempionatas''' buvo 8-asis. Jis vyko Kaune 1937 m. [[balandžio 24]] d.- [[birželio 15]] d. Jį sudarė dvi dalys: pretendentų turnyras ir mačas dėl absoliutaus čempiono vardo tarp pretendentų [[Turnyras|turnyro]] nugalėtojo ir esamo Lietuvos absoliutaus [[Šachmatai|šachmatų]] čempiono. == Pretendentų turnyras == Vyko Kaune 1937 m. balandžio 24 – gegužės 8 d. Turnyre žaidė 11 dalyvių: tarp jų buvo 10 kauniečių ir vienas iš [[Tauragė|Tauragės]]. Dalyvavo [[1935 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1935 m. pretendentų turnyro]] visi prizininkai ([[1936]] m. pretendentų turnyras nebuvo baigtas). Pretendentų turnyrą laimėjo [[Povilas Vaitonis]] (8,5 tšk. Iš 10) ir jis įgijo teisę žaisti mačą dėl absoliutaus čempiono vardo su ankstesniuoju absoliučiu čempionu. Surinkę po 6,5 taško, 2-3 vietomis pasidalijo Markas Luckis ir [[Isakas Vistaneckis]]. == Lentelės == {| class="wikitable floatleft" |- !Vieta!!Miestai!!Dalyviais!! Taškai |- |style="text-align: center"|1.|| [[Kaunas]]|| [[Povilas Vaitonis]] ||8.5 (10) |- |style="text-align: center"|2.|| [[Kaunas]]|| Markas Luckis ||6.5 |- |style="text-align: center"| 2.||Kaunas|| [[Isakas Vistaneckis]]||6.5 |- |style="text-align: center" |4.||Kaunas|| [[Leonardas Abramavičius]] ||6 |- |style="text-align: center"| 5.|| Kaunas ||[[Romanas Arlauskas]] ||5,5 |- |style="text-align: center"|6.||[[Kaunas]] ||[[Vladas Mikėnas]] ||5,5 |- |} {| class="wikitable floatright" |- !Vieta!!Miestai!!Dalyviai!! Taškai |- |style="text-align: center"|7.|| [[Kaunas]]||Povilas Tautvaišas ||5 |- |style="text-align: center"|8.||[[Kaunas]] || Simonas Disleris ||4,5 |- |style="text-align: center"|9.|| Kaunas || Šimanauskas ||3,5 |- |style="text-align: center"|10||[[Tauragė ]] || E. Boikavičius ||2 |- |style="text-align: center"|11.||Kaunas || Aronavičius||1,5 |- |} <br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /> == Mačas == Nors Vladas Mikėnas, žaidęs pretendentų turnyre, užėmė 6-ąją vietą, bet jis, kaip ankstesnis Lietuvos absoliutus čempionas, turėjo teisę į mačą dėl Lietuvos čempiono vardo su pretendentų turnyrą laimėjusiu [[Povilas Vaitonis|Povilu Vaitoniu]]. Mačas įvyko [[1937]] m. [[gegužės 27]] d. – [[birželio 15]] d. [[Kaunas|Kaune]]. Jį rezultatu 5,5:4,5 laimėjo [[Vladas Mikėnas]], kuris ir tapo [[1937]] m. absoliučiu Lietuvos čempionu.<ref> Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.1. P. 172.</ref><ref>{{cite web |url=http://www.webcitation.org/6fO0CEeWf |title=Lietuvos sporto enciklopedija. šachmatai.Lietuvos šachmatų čempionai |language=Liet. |accessdate=2016 m. vasario 18 d }}{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvosšachmatųčempionatai}} d3zj7kdjqadbqeckb6yxsik4x5oxe0j 0 490471 6667613 6652117 2022-08-20T08:28:57Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki '''1935 m. Lietuvos šachmatų čempionatas''' buvo 6-asis vyrų šachmatų čempionatas. Jis vyko [[Kaunas|Kaune]] [[1935]] m. [[vasario 10]] d.- [[liepos 14]] d. Jį sudarė dvi dalys: pretendentų [[Turnyras|turnyras]] ir mačas dėl absoliutaus čempiono vardo tarp pretendentų turnyro nugalėtojo ir tuometinio Lietuvos absoliutaus šachmatų čempiono. == Pretendentų turnyras == Vyko Kaune [[1935]] m. [[vasario 10]] – [[kovo 15]] d. Turnyre žaidė 13 dalyvių – visi kauniečiai. Tarp jų - šeši dalyviai iš [[1934 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1934 m. pretendentų turnyro]]. Nugalėjo [[Isakas Vistaneckis]], surinkęs 11, 5 taško 12 galimų. Jis įgijo teisę dėl absoliutaus čempiono vardo žaisti mačą su tuometiniu čempionu. Antras turnyre buvo [[Vladas Mikėnas]] (10 tšk.), trečias – [[Leonardas Abramavičius]] (9 tšk.). == Lentelės == {| class="wikitable floatleft" |- !Vieta!!Miestai!!Dalyviais!! Taškai |- |style="text-align: center"|1.|| [[Kaunas]]|| [[Isakas Vistaneckis]] ||11.5 (12) |- |style="text-align: center"|2.|| [[Kaunas]]|| [[Vladas Mikėnas]] ||10 |- |style="text-align: center"| 3.||Kaunas|| [[Leonardas Abramavičius]]||9 |- |style="text-align: center" |4.||Kaunas|| [[Povilas Vaitonis]] ||8 |- |style="text-align: center"| 5.|| Kaunas ||Markas Luckis ||7,5 |- |style="text-align: center"|6.||[[Kaunas]] ||D. Žilevičius ||7 |- |} {| class="wikitable floatright" |- !Vieta!!Miestai!!Dalyviai!! Taškai |- |style="text-align: center"|7.|| [[Kaunas]]||J. Tinovskis ||5,5 |- |style="text-align: center"|7.||Kaunas || Simonas Disleris ||5,5 |- |style="text-align: center"|9.|| Kaunas || Aronavičius ||5 |- |style="text-align: center"|9||[[Kaunas ]] || Stalioraitis ||5 |- |style="text-align: center"|9.||Kaunas ||Kazys Škėma||5 |- |style="text-align: center"|12.||Kaunas ||J. Skibiniauskas||4,5 |- |style="text-align: center"|13.||Kaunas ||[[Romanas Arlauskas]]||4 |- |} <br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /><br /> == Mačas == Nors Vladas Mikėnas ir žaidė pretendentų turnyre bei užėmė 2-ąją vietą, tačiau jis, kaip tuometinis Lietuvos absoliutus čempionas, turėjo teisę žaisti mačą dėl 1935 m. Lietuvos absoliutaus čempiono vardo su pretendentų turnyrą laimėjusiu [[Isakas Vistaneckis|Isaku Vistaneckiu]]. Pagal čempionato nuostatus pretendentas, norėdamas tapti absoliučiu čempionu, turėjo laimėti mačą, nes jei mačas baigtųsi lygiosiomis, praėjusių metų absoliutus čempionas išlaikytų titulą. Mačas vyko [[1935]] m. [[balandžio 19]] d. – [[liepos 14]] d. [[Kaunas|Kaune]] ir baigėsi lygiosiomis 5 : 5. Tokiu būdu [[Vladas Mikėnas]] liko [[1935]] m. absoliučiu Lietuvos čempionu.<ref> Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.1. P. 171.</ref><ref>{{cite web |url=http://www.webcitation.org/6fO0CEeWf |title=Lietuvos sporto enciklopedija. šachmatai.Lietuvos šachmatų čempionai |language=Liet. |accessdate=2016 m. vasario 18 d }}{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvosšachmatųčempionatai}} fogc5cqr24gs6i3jj0era88y967aej1 0 490559 6667612 6652114 2022-08-20T08:28:12Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki '''1934 m. Lietuvos šachmatų čempionatas''' buvo 5-asis vyrų šachmatų čempionatas. Jis vyko [[Kaunas|Kaune]] [[1934]] m. [[sausio 3]]–[[birželio 15]] d. Jį sudarė dvi dalys: ratų sistemos pretendentų turnyras, kuriame dalyviai žaidė po dvi partijas ir mačas dėl absoliutaus čempiono vardo tarp pretendentų [[Turnyras|turnyro]] nugalėtojo ir tuometinio Lietuvos absoliutaus šachmatų čempiono. == Pretendentų turnyras == Vyko Kaune [[1934]] m. [[sausio 3]]–[[vasario 13]] d. Turnyre, [[ratų sistema]], žaidė 6 dalyviai, kiekvienas su kiekvienu po dvi partijas; visi jie buvo kauniečiai. Taip pat, visi jie žaidė ir [[1933 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1932.m. pretendentų turnyre]]. Nugalėjo [[Povilas Vaitonis]], surinkęs 6,5 taško 10 galimų ir įgijo teisę žaisti mačą dėl absoliutaus čempiono vardo su praėjusių metų absoliučiu čempionu. Antras turnyre buvo [[Aleksandras Machtas]] (6 tšk.), trečias – [[Isakas Vistaneckis]], taip pat, (6 tšk.), Ketvirtas liko V. Mikėnas – 4 taškai. == Lentelė == {| class="wikitable" style="text-align: left;" |- |+<small>1934 m. Lietuvos šachmatų čempionato pretendentų turnyras</small><ref name="šalt1"> Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.1. P. 171.</ref> |- !Vieta !! Miestas!! Dalyviai!! Taškai |- |style="text-align: center"|1.|| [[Kaunas]]|| [[Povilas Vaitonis]] ||6,5 (iš 10) |- |style="text-align: center"|2.|| [[Kaunas]]|| [[Aleksandras Machtas]] ||6 |- |style="text-align: center"| 3.||Kaunas|| [[Isakas Vistaneckis]]||6 |- |style="text-align: center" |4.||Kaunas|| [[Vladas Mikėnas]] ||4 |- |style="text-align: center"| 5.|| Kaunas ||Markas Luckis ||4 |- |style="text-align: center"|6.||[[Kaunas]] ||Simonas Disleris ||3,5 |- |} == Mačas == Nors Vladas Mikėnas žaisdamas pretendentų turnyre užėmė tik 4-ąją vietą, tačiau jis, kaip 1933 m. absoliutus Lietuvos čempionas, galėjo žaisti mačą dėl 1934 m. Lietuvos absoliutaus čempiono vardo su pretendentų turnyrą laimėjusiu [[Povilas Vaitonis|Povilu Vaitoniu]]. Pagal čempionato nuostatus pretendentas, norėdamas tapti absoliučiu čempionu, turėjo laimėti mačą, nes jei mačas baigtusi lygiosiom, absoliutus čempionas išlaikytų titulą. Mačas vyko [[1934]] m. [[balandžio 15]] d. – [[birželio 15]] d. [[Kaunas|Kaune]] ir baigėsi [[Vladas Mikėnas|Vlado Mikėno]] pergale 6 : 2. Tokiu būdu [[Vladas Mikėnas]] iškovojo ir [[1934]] m. absoliutaus Lietuvos čempiono titulą.<ref name="šalt1"> Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.1. P. 171.</ref><ref>{{cite web |url=http://www.webcitation.org/6fO0CEeWf |title=Lietuvos sporto enciklopedija. šachmatai.Lietuvos šachmatų čempionai |language=Liet. |accessdate=2016 m. vasario 18 d }}{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvosšachmatųčempionatai}} 5aqf2x38usn4ba5f6g8fjqk46xx4s1r 0 490644 6667610 6652113 2022-08-20T08:26:04Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki '''1933 m. Lietuvos šachmatų čempionatas''' buvo 4-asis vyrų šachmatų čempionatas. Prasidėjęs dar 1932 m. pabaigoje [[Kaunas|Kaune]], jis baigėsi 1933 m. pavasarį ([[1932]] m. [[lapkričio 27]] d.–1933 m. [[balandžio 18]] d). Jį sudarė dvi dalys: [[Ratų sistema|ratų sistemos]] pretendentų [[Turnyras|turnyras]], kuriame dalyviai žaidė po dvi partijas ir mačas dėl absoliutaus čempiono vardo tarp pretendentų turnyro nugalėtojo ir tuometinio Lietuvos absoliutaus šachmatų čempiono. == Pretendentų turnyras == Vyko Kaune [[1932]] m. [[lapkričio 27]]–[[gruodžio 20]] d. Turnyre, ratų sistema, žaidė 8 dalyviai, kiekvienas su kiekvienu po dvi partijas; visi jie buvo kauniečiai. Penki iš jų: [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]], [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]], M. Luckis, [[Povilas Vaitonis|P. Vainonis]] ir [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]] žaidė ir [[1932 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1931 m. pretendentų]] turnyre. Turnyras prasidėjo vėlai rudenį, todėl mačas dėl absoliutaus čempiono vardo buvo nukeltas į sekančius metus. Nugalėjo [[Vladas Mikėnas]], surinkęs 12,5 taško 14 galimų. Jis įgijo teisę žaisti mačą dėl absoliutaus čempiono vardo su tuometiniu absoliučiu čempionu [[Aleksandras Machtas|A. Machtu]]. Antras t buvo [[Povilas Vaitonis]] (9 tšk.), trečias – Markas Luckis (8,5 tšk.). Tiek pat taškų surinkęs [[Isakas Vistaneckis]], (6 tšk.), liko ketvirtas. == Lentelė == {| class="wikitable" style="text-align: left;" |- |+<small><small>1932 m. Lietuvos šachmatų čempionato pretendentų turnyras</small></small>.<ref name="šalt1m"> Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.1. P. 171.</ref> |- !Vieta !! Miestas!! Dalyviai!! Taškai |- |style="text-align: center"|1.|| [[Kaunas]]|| [[Vladas Mikėnas]] ||12,5 (iš 14) |- |style="text-align: center"|2.|| [[Kaunas]]|| [[Povilas Vaitonis]] ||9 |- |style="text-align: center"| 3.||Kaunas|| Markas Luckis ||8,5 |- |style="text-align: center" |4.||Kaunas|| [[Isakas Vistaneckis]] ||8,5 |- |style="text-align: center"| 5.|| Kaunas ||[[Leonardas Abramavičius]] ||6,5 |- |style="text-align: center"| 6.|| Kaunas ||D. Žilevičius<ref>{{cite web|url=http://www.webcitation.org/6fXHCDiE8|title=Anicetas Uogelė. Joniškietį Igną Žalį prisimenant.(Dėl D. Žilevičiaus vardo žr. "žaibo" turnyro rezultatus)|language=Liet.|accessdate=2016 m. vasario 24 d|archive-date=2020-12-03|archive-url=https://web.archive.org/web/20201203012912/https://www.webcitation.org/6fXHCDiE8|dead-url=yes}}</ref> ||3,5 |- |style="text-align: center"|7.||[[Kaunas]] || Simonas Disleris ||3,5 |- |style="text-align: center"|8.||[[Kaunas]] || G. Gladšteinas ||3,5 |- |} == Mačas == [[1933]] m. [[kovo 10]]–[[balandžio 18]] d. [[Kaunas|Kaune]] [[Vladas Mikėnas]] žaidė mačą su [[Aleksandras Machtas|Aleksandru Machtu]] dėl Lietuvos absoliutaus čempiono vardo. Pagal čempionato taisykles pretendentas, norėdamas tapti absoliučiu čempionu, turėjo laimėti mačą, nes jei mačas baigtusi lygiosiom, praėjusių metų absoliutus čempionas išlaikytų titulą. Mačas vyko permainingai: vienu metu jo rezultatas buvo 3:1 A. Machto naudai. Po to, V. Mikėno susikaupimo ir pasiryžimo dėka, mačo rezultatas pakrypo jo naudai: jis laimėjo penkias partija paeiliui. Po tokios serijos mačą laimėjo Vladas Mikėnas rezultatu 6 : 3 <ref>Vl. Mikėnas – Lietuvos šachmatų meisteris// Lietuvos Aidas, 1933 bal. 20, Nr.87</ref><ref name="šalt1m"> Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.1. P. 171.</ref><ref>{{cite web |url=http://www.webcitation.org/6fO0CEeWf |title=Lietuvos sporto enciklopedija. šachmatai.Lietuvos šachmatų čempionai |language=Liet. |accessdate=2016 m. vasario 21 d }}{{Neveikianti nuoroda|date=rugpjūčio 2022 |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref> ir pirmą kartą tapo Lietuvos šachmatų čempionu. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvosšachmatųčempionatai}} rujlwpezk446j8v4j3gw7ab4gyqbzbh 0 490831 6667607 6652112 2022-08-20T08:23:46Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki '''1932 m. Lietuvos šachmatų čempionatas''' buvo 3-iasis vyrų [[Šachmatai|šachmatų]] čempionatas. Prasidėjęs dar 1931 m. pabaigoje [[Kaunas|Kaune]], jis baigėsi 1932 m. pavasarį ([[1931]] m. [[spalio 25]] d.- [[1932]] m. [[gegužės 6]] d).<ref name=”a”>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Machtas lieka Lietuvos čempionu// Lietuvos Aidas, 1932 geg. 7, Nr.102</ref> Jį sudarė dvi dalys: [[Ratų sistema|ratų sistemos]] pretendentų turnyras, kuriame dalyviai žaidė po dvi partijas ir mačas dėl absoliutaus čempiono vardo tarp pretendentų turnyro nugalėtojo ir tuometinio Lietuvos absoliutaus šachmatų čempiono. == Pretendentų turnyras == === Nuostatai === [[1931]] m. [[spalio 25]] d. [[Kaunas|Kaune]] [[Šachmatai|šachmatų]] sąjungos būstinėje buvo rengiamas Lietuvos aukššiausios klasės (pretendentų) turnyras į kurį buvo kviečiama 12 geriausių Lietuvos šachmatininkų. Nuostatai numatė, kad jeigu dalyvių skaičius nesiektų dešimties, tai [[Turnyras|turnyras]] būtų žaidžiamas dviem turais, t. y. po 2 partijas. Dalyvaujant 10 ir daugiau, būtų žaidžiama dviem turais, bet antrajame ture težaistų 6 geriausiai pasirodę žaidėjai. Partijos turėjo būti žaidžiamos: antradieniais, penktadieniais ir sekmadieniais nuo 20 iki 24 val. Atidėtos nebaigtos partijos – ketvirtadieniais. Vyr. teisėjas S. Grilichas, padėjėjai: K. Škėma ir N. Markauskas.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai.// Lietuvos Aidas, 1931 spa. 20, Nr.238</ref> === Dalyviai === Į turnyrą buvo pakviesta 12 Lietuvos šachmatininkų: [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]], [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]], [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]], Markas Luckis, [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]], A. Jeglinas, Z. Kolodnas, [[Povilas Vaitonis|P. Vaitonis]], V. Segalis, Nastopka, D. Žilevičius<ref>{{cite web |url= http://www.webcitation.org/6fXHCDiE8 |title= Anicetas Uogelė. Joniškietį Igną Žalį prisimenant.(Dėl D. Žilevičiaus vardo žr. "žaibo" turnyro rezultatus) |language= Liet. |accessdate= 2016 m. vasario 24 d |archive-date= 2020-12-03 |archive-url= https://web.archive.org/web/20201203012912/https://www.webcitation.org/6fXHCDiE8 |dead-url= yes }}</ref> ir Leiksonas. Tačiau du: A. Jeglinas ir D. Žilevičius turnyre dalyvauti iš karto atsisakė. Vėliau, pasitraukus dar keliems, liko 8 žaidėjai. Dėl tarnybinių reikalų negalėjus dalyvauti Z. Kolodnui, liko septyni dalyviai. <ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai.// Lietuvos Aidas, 1931 spa. 24, Nr.242</ref> Visi jie buvo kauniečiai. Keturi iš jų: [[Aleksandras Machtas]], [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]], Markas. Luckis, ir [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]] žaidė ir [[1931 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1931 m. Lietuvos šachmatų čempionato]] turnyre. === Turnyro eiga === ==== Pradžia ==== [[1931]] m. [[spalio 23]] d. buvo ištraukti burtai, o sekmadienį, [[spalio 25]] d., [[Kaunas|Kaune]] prasidėjo Lietuvos šachmatų 1-os klasės (pretendentų) turnyro pirmasis ratas. Jame težaidė trys poros. [[Aleksandras Machtas|Machtas]] laimėjo prieš M. Luckį, [[Vladas Mikėnas|Mikėnas]] – prieš V. Segalį, o [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]] pralaimėjo, tuomet dar mažai žinomam [[Povilas Vaitonis|P. Vaitoniui]].<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Lietuvos šachmatų 1-os klasės turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 spa. 27, Nr.244</ref> Ketvirtame rate A. Machto – [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckio]] partija baigėsi lygiosiomis, nors A. Machtas visą laiką turėjo žymią pozicinę persvarą. Didžiausias netikėtumas, sukėlęs susidomėjimą, buvo P. Vaitonio pergalė prieš patyrusį M. Luckį. Iki tol, nulius rinkusių, varžovų susitikime V. Segalis įveikė– L. Abramavičių. Užbaigus nevienodą partijų skaičių, padėtis po ketvirtojo rato buvo: [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] 2 iš 2 galimų, [[Povilas Vaitonis|Vaitonis]] (2 iš 3) [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]] (1,5 iš 3), M. Luckis (2 iš 4), [[Aleksandras Machtas|Machtas]] (1 iš 3) V. Segalis (1 iš 4) [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]] (0 iš 3).<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Aukščiausios klasės turnyras darosi įdomus// Lietuvos Aidas, 1931 lap. 3, Nr.250</ref> ===== Po penkių ratų ===== Tęsiant varžybas: Machto – [[Vladas Mikėnas|Mikėno]] susitikimas baigėsi lygiosiomis, o I. Vistaneckis laimėjo prieš L. Abramavičių, Vaitonis – prieš V. Segalį, V. Mikėnas – prieš M. Luckį. Kitos partijosː [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]] – [[Aleksandras Machtas|Machtas]] ir [[Isakas Vistaneckis|Vistaneckis]] – [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] buvo atidėtos. Žaidėjų turnyrinė padėtis po 5 ratų: [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] (3,5 iš 5), A. Machtas ir [[Povilas Vaitonis|Vaitonis]] (po 3 iš 4), [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]] (2,5 iš 4), M. Luckis (2 iš 5), V. Segalis (1 iš 4) ir L. Abramavičius (0 iš 4).<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Iš šachmatų turnyro// Lietuvos Aidas, 1931 lap. 7, Nr.254</ref> [[Lapkričio 8]] d. Buvo sužaista įdomi partija tarp patyrusio [[Aleksandras Machtas|A. Machto]] ir jaunojo P. Vaitonio, sukėlusi didelį [[Šachmatai|šachmatų]] [[Šachmatai|šachmatų]] mėgėjų susidomėjimą. Ją laimėjo, aštriai žaidęs A. Machtas.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Machtas ir dar kartą Machtas// Lietuvos Aidas, 1931 lap. 10, Nr.256</ref> ===== Pirmam turui pasibaigus ===== Paskutinę savaitę I. Vistaneckis su [[Povilas Vaitonis|P. Vaitoniu]] baigė partiją lygiomis, o paskutinėj poroj turėjo susitikti V. Mikėnas – [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]], tačiau varžovui neatvykus, V. Mikėnui buvo užskaitytas taškas. Žaidžiant nebaigtas partijas, [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]] su [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnu]] baigė lygiosiomis, o M. Luckis laimėjo prieš V. Segalį. Galutinė padėtis po 1-ojo turo: [[Aleksandras Machtas|Machtas]] ir [[Vladas Mikėnas|V.Mikėnas]] turėjo po 5 taškus, I. Vistaneckis ir P. Vaitonis – po 3,5 tšk., M. Luckis – 3 tšk., V. Segalis – 1 tšk. ir L. Abramavičius 0 tšk.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Lietuvo šachmatų 1-os klasės turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 lap. 14, Nr.260</ref> ==== Antras turas ==== Antrasis turas prasidėjo sekmadienį, [[lapkričio 15]] d. Jame žaidė 6 geriausiai pasirodę žaidėjai ([[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]] toliau nebežaidė). 1-ajame rate žaidė [[Povilas Vaitonis|P. Vaitonis]] – [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]], M. Luckis – A. Machtas ir [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] – V. Segalis. [[Penktadienis|Penktadienį]], [[lapkričio 20]], Mikėnas žaidė su [[Aleksandras Machtas|Machtu]]. Po keturių valandų žaidimo ši partija buvo atidėta. Kitose partijose: M. Luckis nugalėjo P. Vaitonį, I. [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]] – V. Segalį. [[Lapkričio 22]] d. ketvirtame rate žaidė [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] – [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]], [[Povilas Vaitonis|P. Vaitonis]] – A. Machtas ir M. Luckis – V. Segalis.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Mikėnas // Lietuvos Aidas, 1931 lap. 21, Nr.266</ref> [[Sekmadienis|Sekmadienį]] buvo baigiama V. Mikėno partija su [[Aleksandras Machtas|A. Machtu]]. Jos laimėti [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnui]] nepavyko ir ji pasibaigė lygiosiomis. ===== Antrajam turui pasibaigus ===== Turnyre nugalėjo [[Aleksandras Machtas]], surinkęs 9,5 taško 12 galimų. Antras buvo [[Vladas Mikėnas]] (9 tšk.), trečias – [[Isakas Vistaneckis]] (6 tšk.), sekantys – Markas Luckis ir [[Povilas Vaitonis]], surinkę po 4,5 taško. ==== Lentelė ==== {| class="prettytable" style="text-align: left" span style="font-size:130%" |- |+<small>1932 m. Lietuvos šachmatų čempionato pretendentų turnyras. [[Kaunas]], [[1931]] m. [[spalio 25]] d. – [[lapkričio 29]] d.<small> <ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Machtas turnyro nugalėtojas// Lietuvos Aidas, 1931 gruo. style="color:red"|1, Nr.274</ref> |- ! Vieta ! Dalyviai ! colspan="2"|1 ! colspan="2"|2 ! colspan="2"|3 ! colspan="2"|4 ! colspan="2"|5 ! colspan="2"|6 ! colspan="2"|7 ! Taškai |- |style="color:red"|1 || [[Aleksandras Machtas]] ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||½||½ ||½ || style="color:red"|1||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || -||align=center|'''9½''' |- |2 || [[Vladas Mikėnas]] ||½||½ ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||½||½ ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || -||align=center|'''9''' |- |3 || [[Isakas Vistaneckis]] ||½||style="color:blue"|0 ||½||½ ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||½||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || -||align=center|'''6''' |- |4 || [[Povilas Vaitonis]] ||style="color:blue"|0 || style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="color:blue"|0 ||½ || style="color:red"|1||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1 || style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 || style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 || -||align=center|'''4½''' |- |5 || Markas Luckis ||style="color:blue"|0 || style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 || style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="color:red"|1 ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1 || ½||style="color:red"|1 || -||align=center|'''4½''' |- |6 || V. Segalis<ref>{{cite web |url=http://www.webcitation.org/6fXFvhXgj |title=Mečislovas Rimkus. Šachmatų kompozicijos pradžia Lietuvoje.(Dėl V. Segalio žr. 95-ąją diagramą) |language=Liet. |accessdate=20 |5= |6=16 m. vasario 24 d |archive-date=2020-12-03 |archive-url=https://web.archive.org/web/20201203012646/https://www.webcitation.org/6fXFvhXgj |dead-url=yes }}</ref> ||style="color:blue"|0 || style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 || style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0||½ ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1 || -||align=center|'''2½''' |- |7 || [[Leonardas Abramavičius]] ||style="color:blue"|0 || -||style="color:blue"|0 || -||style="color:blue"|0 || -||style="color:blue"|0 || -||style="color:blue"|0 || -||style="color:blue"|0 || -||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||align=center|'''0''' |- |} == Mačas == [[1932]] m. [[vasario 14]] d. – [[gegužės 6]] d. [[Kaunas|Kaune]] [[Vladas Mikėnas]] žaidė mačą su [[Aleksandras Machtas|Aleksandru Machtu]] dėl Lietuvos čempiono vardo. Pagal čempionato taisykles pretendentas, kad taptų Lietuvos čempionu, turėjo laimėti mačą, kuris turėjo vykti iki 6 laimėtų partijų (į mačo rezultatą lygiosios neįskaitomos), esant mačo rezultatui 5:5 – čempionas išlaiko savo titulą. === Mačo eiga === ==== Mačo pirmoji pusė ==== 1932 m. vasario 14 d. Lietuvos šachmatų sąjungos patalpoje (Nepriklausomybės aikštė 2a) prasidėjo [[Aleksandras Machtas|A. Machto]] ir [[Vladas Mikėnas|V. Mikėno]] mačas. Prieš pradedant, burtais buvo nustatyta, kam teks baltieji. A. Machtas ištraukė sau juoduosius. V. Mikėnas pradėjo partiją [[Valdovės gambitas|valdovės gambitu]] ir perėjo į Rubinšteino variantą. Po aštrios kovos [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] laimėjo [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininką]], po 30 ėjimų partija buvo atidėta (kontrolinis laikas 30 ėjimų- 2 val.).<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Machto – Mikėno mačas prasidėjo// Lietuvos Aidas, 1932 vas. 17, Nr.41</ref> Žaidžiant atidėtą pirmąją partiją [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] ją laimėjo.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Mikėnas pirmąją mačo partiją laimėjo// Lietuvos Aidas, 1932 vas. 20, Nr.38</ref> Žaidžiant antrąją partija, [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] juodaisiais netikėtai pasirinko [[Ispaniškoji partija|ispaniškąją partiją]]. [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] greitai įgijo pozicinį pranašumą, o vėliau, po V. Mikėno klaidos, ir – materialinį. Netrukus A. Machtas laimėjo šią partiją. Mačo rezultatas tapo lygus – 1:1.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Mačo padėtis išsilygina// Lietuvos Aidas, 1932 vas. 23, Nr.43</ref> Trečioje partijoje [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]], kaip ir pirmojoje, žaidė [[Valdovės gambitas|valdovės gambitą]], tačiau [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] pasinaudojo [[Aleksandras Aliochinas|Aliochino]] rekomendacija ir po V. Mikėno klaidos, 7-ajame ėjime, įgijo persvarą. Vėliau [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] paaukojo [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininką]] vildamasis partijos [[Endšpilis|baigmėje]] turėti dviejų [[Rikis (šachmatai)|rikių]] pranašumą. Partija po aštraus žaidimo 30 ėjime buvo atidėta.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Machto – Mikėno mačas aštrėja// Lietuvos Aidas, 1932 vas. 27, Nr.47</ref> Ketvirtoji partija buvo žaidžiama, nebaigus trečiosios. Kaip [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] vėliau sakė: jis buvo nusiteikęs sužaisti ją lygiomis. Tačiau V. Mikėnas po [[Debiutas (šachmatai)|debiuto]] įniko A. Machtą atakuoti ir gavo net persvarą. Siekdamas iniciatyvos, [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] leidosi į aštrų žaidimą. Po įdomios ir atkaklios kovos susidarė padėtis, kur atrodo juodieji pralošia figūrą, bet baltiesiems, išlošus ją, būtų neaišku, kuri pusė galėtų laimėti. Partija 32 ėjime buvo atidėta.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Rytoj bus sprendžiamas dviejų partijų likimas// Lietuvos Aidas, 1932 kovo. 1, Nr.49</ref> Trečiadienį, [[kovo 2]] d., buvo baigiamos dvi (3 ir 4) partijos. 3-ios partijos baigmėje, kurioje [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] turėjo šiokį tokį pozicinį pranašumą, tačiau A. Machtui, turint materialinę persvarą išlošti baltiesiems buvo sudėtinga. Vis dėlto V. Mikėnas, parodęs gerą orientaciją [[Bokštas (šachmatai)|bokštų]] [[Endšpilis|baigmėje]], laimėjo šią partija. Tą pačią dieną buvo žaidžiama ir atidėta 4-oji partija. Tačiau ji, dėl laiko stokos, liko nebaigta ir buvo atidėta dar kartą.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Mikėnas laimi trečiąją partiją// Lietuvos Aidas, 1932 kovo. 5, Nr.52</ref> Po pertraukos, kuri įvyko dėl [[Aleksandras Machtas|A. Machto]] ligos, buvo tęsiama 4-oji partija, kurią A. Machtas laimėjo ir mačo padėtis vėl išsilygino – 2 : 2<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. IV partiją laimėjo Machtas// Lietuvos Aidas, 1932 kovo. 15, Nr.60</ref> Penktąją partiją baltaisiais žaidęs [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] buvo įgijęs persvarą, bet padaręs klaidą pranašumą atidavė [[Aleksandras Machtas|A. Machtui]], kuris juo nepasinaudojo. [[Endšpilis|Baigmėje]] V. Mikėnas turėjo nežymią persvarą, bet negalėjo jos sėkmingai išnaudoti. A. Machtas pasiūlė lygiąsias, kurių [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] atsisakė ir toliau dėjo pastangas laimėjimui rasti. Partija po 35 ėjimų buvo atidėta.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Katras persvers mačą?// Lietuvos Aidas, 1932 kovo. 19, Nr.64</ref> Šeštojoje partijoje [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]], žaisdamas juodaisiais, panaudojo [[Prancūziškoji gynyba|prancūziškąją gynybą]]. Pradžioje [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]], iškeitė [[Žirgas (šachmatai)|žirgus]] už [[Rikis (šachmatai)|rikius]] ir įgijo pozicinę persvarą. Vėliau A. Machtas, paaukojęs kokybę, turėjo stiprią ataką, tačiau V. Mikėnas rado išsigelbėjimo variantą, po kurio gavo išloštiną [[Endšpilis|partijos pabaigą]], kurią realizavęs, [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] persvėrė mačo rezultatą 3:2. <ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Mikėnas persvėrė// Lietuvos Aidas, 1932 kovo. 22, Nr.66</ref> === Mačo lentelė === {| class="prettytable" |- |+ Mačas tarp [[Aleksandras Machtas|A. Machto]] ir [[Vladas Mikėnas|V. Mikėno]] dėl [[1932]] m. Lietuvos čempiono vardo. [[Kaunas]], [[1932]] m. [[vasario 14]] d. – [[gegužės 6]] d. ! Žaidėjas !! 01 !! 02 !! 03!! 04!! 05!! 06!! 07!! 08!! 09!!10!!11 !!12 !!13 !!Taškai |- |[[Aleksandras Machtas]] || style="color:blue"|0|| style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 || ½ ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0 ||½ ||½ ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||½ || 8 (+6,-4=4)* |- |[[ Vladas Mikėnas]] ||style="color:red"|1 || style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1|| style="color:blue"|0 ||½||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 ||½ ||½ ||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||style="color:blue"|0||½ || 6 (+4,-6,=4) |- |} <small>Pastaba *Kadangi lygiosios nebuvo skaičiuojamos mačą [[Aleksandras Machtas]] laimėjo rezultatu 6 : 4.</small> ==== Mačo antroji pusė ==== Septintoji partija, kurioje [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]], žaisdamas baltaisiais, pradėjo 1. d4, buvo viena iš tų, kur žaidėjai pradeda ramiai, bet vėliau leidžiasi į aštriausią kovą. Šioj partijoje, jau [[Debiutas (šachmatai)|debiute]], A. Machtas viliojo V. Mikėną į rizikingus variantus, tačiau šis stengėsi žaisti poziciniu stiliumi. Tik vėliau [[Aleksandras Machtas|A. Machtui]] pavyko prasiveržti ir net laimėti kokybę. Tačiau [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnui]] pavyko ne tik partiją išlyginti, bet ir gavus puolimą, išlošti figūrą ir užsitikrinti sau laimėjimą. Partija 33 ėjime buvo atidėta.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Mačo kova aštrėja// Lietuvos Aidas, 1932 kovo. 24, Nr.68</ref> Po ilgos pertraukos, kurios metu V. Mikėnas žaidė [[Estija|Estijoje]] surengtame turnyre, mačas su A. Machtu tęsėsi. Nebaigtose 6-oje ir 7-oje partijose Machtas pasidavė ir balandžio 13 d. buvo žaidžiama aštuntoji partija, kuri baigėsi lygiosiomis. Tai buvo ramiausia iš visų mačo partijų. Nei [[Aleksandras Machtas|Machtas]], nei [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] niekur nerizikavo, nors partijoje buvo įvairių galimybių. Tik pačioje pabaigoje A. Machtas buvo laimėjęs [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininką]], bet to buvo maža partijai laimėti, nes V. Mikėnas grasino atsiimti jį. Po šios partijos rezultatas buvo [[Vladas Mikėnas|V. Mikėno]] naudai +4,-2, =2.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Mačo kova aštrėja// Lietuvos Aidas, 1932 bal. 16, Nr.86</ref> Devintoje partijoje abu varžovai žaidė atsargiai ir partija baigėsi lygiosiomis. <ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Kada paaiškės, kas Lietuvos čempionas// Lietuvos Aidas, 1932 bal. 23, Nr.91</ref> Esant rezultatui 4:2 V. Mikėno naudai, kai kas galvojo, kad [[Aleksandras Machtas|Machtui]] jau laikas galvoti apie pasidavimą. Bet po ilgos [[Velykos|Velykų]] švenčių pertraukos V. Mikėnui ėmė nesisekti, žaidime jautėsi nuosmukis: aštriose pozicijose jam nesisekė taip gerai gintis, kaip mačo pradžiojeː jis pralošė 10-ą ir 11-ą partijas. A. Machtas tuo pasinaudojo ir išlygino rezultatą 4:4. Dvyliktoji partija, žaista [[balandžio 28]] d., vyko nervingai ir nors vienu metu [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] buvo įgijęs persvarą, bet vėliau padarė klaidų ir pralaimėjo figūrą. Ji buvo atidėta ir kėlė V. Mikėnui daug nerimo, kadangi, jei ir šią partiją [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] laimėtų, tai užsitikrintų sau Lietuvos čempiono titulą, nes esant rezultatui 5:5 mačas laikomas baigtu lygiosiomis.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Laimė krypsta Machto pusėn// Lietuvos Aidas, 1932 bal. 30, Nr.97</ref> [[Trečiadienis|Trečiadienį]] (geg. 4) buvo baigta lemiamoji 12-oji partija, kuri ir nulėmė kovos rezultatą. Pertrauktoj padėtyje [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] atmušė visą [[Vladas Mikėnas|V. Mikėno]] atsakomąjį puolimą ir forsuotai pasiekė laimėtiną padėtį. Tokiu būdu, dėl mačo sąlygos, kuri sako, kad esant rezultatui 5:5 čempionas išlaiko titulą, pirmavimas rezultatu 5:4 A. Machtui reiškė, kad jam lieka Lietuvos čempiono vardas.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Machtas lieka Lietuvos čempionu// Lietuvos Aidas, 1932 geg. 7, Nr.102</ref> Penktadienį (gegužės 6 d.) buvo sužaista dar viena 13-oji partija, kuri iš esmės mačo rezultatui įtakos nebeturėjo, bet ir ją [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] laimėjo. Šioje partijoje irgi buvo momentas, kai [[Vladas Mikėnas|V. Mikėnas]] po sudėtingo ir įdomaus žaidimo vienu ėjimu galėjo priversti A. Machtą pasiduoti, bet, būdamas [[Ceitnotas|ceitnote]], šia galimybe nepasinaudojo. Susidarė lyginė padėtis, bet V. Mikėnas, nenorėdamas lygiųjų, išsirinko abejotiną variantą ir partiją pralaimėjo.<ref>Vl. Mikėnas. Šachmatai. Visiška Machto pergalė// Lietuvos Aidas, 1932 geg. 14, Nr.108</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} {{Lietuvosšachmatųčempionatai}} heicyaula5ndy0o383vq7ybxnpqkcgx 0 490990 6667605 5790340 2022-08-20T08:21:20Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki '''1931 m. Lietuvos šachmatų čempionatas''' buvo 2-asis vyrų šachmatų čempionatas. Jis vyko [[Kaunas|Kaune]] [[1931]] m. [[sausio 20]] d.- [[kovo 10]] d.<ref name="šalt1m"> A. Bertašius Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999. T.1. P. 171.</ref> == Dalyviai == [[Turnyras|Turnyre]] žaidė 8 geriausi Kauno šachmatininkai. == Čempionato eiga == Turnyras vyko [[ratų sistema]], kur kiekvienas su oponentu žaidė po dvi partijas, vyko [[Kaunas|Kaune]]. === Pradžia === [[Sausio 18]] d. Lietuvos [[Šachmatai|šachmatų]] sąjungos patalpose (Ožeškienės 27) buvo atidarytas stipriausių [[Kaunas|Kauno]] šachmatininkų turnyras. Burtais buvo nustatyta žaidimo tvarka turnyre.<ref> Kronika. Kauno šachmatininkų turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 20 , Nr.15. P8.</ref> [[Sausio 20]] d. šachmatininkų klube, savanorių ugniagesių salėje, 20 val. prasidėjo stipriausių [[Lietuva|Lietuvos]] šachmatininkų turnyras. Jis turėjo nulemti, kas sudarys Lietuvos komandą [[Praha|Prahos]] [[Šachmatų olimpiada|šachmatų olimpiadoje]]. Pirmajame rate [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] 28 ėjime nugalėjo A. Jegliną, [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]] per 53 ėjimus įveikė M. Sorenzoną. A. Kolodno su Z. Kolodnu bei M. Luckio su I. Vistaneckiu partijos buvo atidėtos apylygėse padėtyse.<ref> Kronika. Šachmatininkų turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 22 , Nr.17. P6.</ref> [[Penktadienis|Penktadienį]] [[sausio 23]] d. buvo žaidžiamas 2-as ratas, kuriame M. Sorenzonas netikėtai įveikė M. Luckį. [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičius]] kombinaciniu stiliumi nugalėjo Z. Kolodną. A. Machtas įveikė A. Kolodną, o A. Jeglinas su I. Vistaneckiu baigė taikiai. Nebaigtoje 1-o rato partijoje M. Luckis su [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckiu]] sutiko baigti lygiosiomis.<ref> Kronika. Šachmatininkų turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 24 , Nr.19. P8.</ref> [[Šeštadienis|Šeštadienį]], sausio 24 d., buvo baigta partija A. Kolodnas – Z. Kolodnas. Pastarajam pavyko išnaudoti nedidelę medžiaginę persvarą ir laimėti partiją. === Po trijų ratų === Sekmadienį, [[sausio 25]] d. buvo žaidžiamas 3-ias ratas, kur A. Jeglinas po 47 ėjimų nugalėjo M. Sorenzoną. Partija tarp A. Kolodno ir I. Vistaneckio tęsėsi 4 val. I Vistaneckis, įgijęs inciatyvą. išlaikė ją iki pabaigos ir privertė varžovą pasiduoti. Partijoj [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] – Z. Kolodnas baltieji [[Debiutas (šachmatai)|debiute]] padarė klaidą ir pralaimėjo [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininką]]. Šią persvarą atkaklusis Z. Kolodnas įstengė išlaikyti iki [[Endšpilis |partijos pabaigos]]. Partija buvo atidėta. Trečiajame rate jaunajam L. Abramavičiui teko žaisti su M. Luckiu. Partija buvo aštri. Jos viduryje padėtis komplikavosi, bet [[Leonardas Abramavičius|L.Abramavičius]] susiorientavo, perėjo į ataką ir laimėjo 28 ėjimu. Po 3 ratų turnyre pirmavo [[Leonardas Abramavičius|L L. Abramavičius]] 3 taškai iš 3 galimų, antroje vietoje – A. Machtas 2 taškai (viena nebaigta partija), trečias – [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]] – 2 taškai, ketvirtas – A. Jeglinas – 1½, 5-as Z. Kolodnas – 1 (viena nebaigta), 6-as M. Sorenzonas – 1, 7-as M. Luckis – ½ ir A. Kolodnas – 0 taškų.<ref> Šachmatininkų turnyras// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 27 , Nr.21. P7.</ref> === Ketvirtasis ratas === Sausio 28 d. savanorių ugniagesių klube [[Šachmatai|šachmatų]] turnyro 4-as ratas gerokai pritraukė šachmatų mėgėjų, stebinčių varžybas. Didesnė jų dalis glaudėsi apie stalą, prie kurio žaidė L. Abramavičius ir A. Machtas, nes buvo susidomėję [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičiaus]], pirmuose trijuose ratuose įveikusiu visus savo priešininkus, žaidimu. Šįkart jis baltaisiais, užuot žaidęs ramiai ir atsargiai, leidosi ieškoti gražių kombinacijų, bet [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] apsigynė ir 20 ėjime paskelbė matą per 5 ėjimus. M. Luckis, neišleisdamas iniciatyvos iš savo rankų, visą partiją spaudė A. Jegliną ir po 29 ėjimų šis pasidavė. M. Sorenzonas atakavo savo varžovą A. Kolodną ir tai davė jam naudos: po 47 ėjimų varžovas pasidavė. Gyvai ir įdomiai praėjo I. Vistaneckio partija su Z. Kolodnu. Partijos pradžioje Z. Kolodnas taip sustatė savo figūras, kad I. Vistaneckiui beliko ieškoti lygiųjų. Besikeičiant situacijoms partija pasiekė [[Endšpilis|pabaigą]], kuri buvo įdomi ir nestigo kombinacijų. Nors Z. Kolodnas manė, kad lygiosios garantuotos ir, leidus [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckiui]] pravesti [[Pėstininkas (šachmatai)|pėstininką]] į [[Valdovė|valdoves]], jam teko pralaimėti.<ref> Šachmatininkų turnyras įdomėja// Lietuvos Aidas, 1931 sausio 29, Nr.23. P6.</ref> === Septintasis ratas === Partijos A. Machtas – M. Luckis ir [[Isakas Vistaneckis|I. Vistaneckis]] – M. Sorenzonas buvo atidėtos. A, Jeglinas įveikė Z. Kolodną, o A. Kolodnas – L. Abramavičių<ref> Šachmatininkų turnyras // Lietuvos Aidas, 1931 vasario 5 , Nr.29. P6.</ref> === Devintasis ratas === [[Vasario 8]] d. vyko devintasis ratas. [[Aleksandras Machtas|A. Machtas]] laimėjo prieš A. Kolodną, Z. Kolodnas – prieš [[Leonardas Abramavičius|L Abramavičių]], M. Luckis prieš M. Sorenzoną, A. Jeglino ir I. Vistaneckio susitikimas liko nebaigtas. <ref> Šachmatininkų turnyras // Lietuvos Aidas, 1931 vasario 10 , Nr.33. P6.</ref> == Turnyro rezultatai == Turnyre buvo sužaistos 56 partijos, iš jų lygiomis baigėsi 9-ios. Turnyre dominavo [[Aleksandras Machtas]], jis iš 14-os sužaistų partijų pralaimėjo tik kartą (prieš M. Luckį), o tris baigė lygiosiomis. A. Machtas surinkęs 11,5 taško iš 14, tapo Lietuvos čempionu. Antroje vietoje liko jaunas [[vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didž. universiteto]] [[Šachmatai|šachmatų]] čempionato nugalėtojas [[Isakas Vistaneckis]]. Turnyre jis pralaimėjo triskart: abi partijas būsimam čempionui [[Aleksandras Machtas|A. Machtui]] ir vieną [[Leonardas Abramavičius|L. Abramavičiui]], 4-ias sužaidė lygiomis bei surinko 9 turnyro taškus. Trečioje vietoje, pustaškiu atsilikęs, liko jaunasis [[Leonardas Abramavičius]] (8,5 tšk.). Patyręs žaidėjas, 1929 m. Kauno čempionas, Markas Luckis buvo 4-as (7,5 tšk.).<ref> Kas atstovaus Lietuvą Prahos šachmatų turnyre// Mūsų Sportas, 1931 kovo 2, Nr.2. P4.</ref> === Lentelė === {| class="prettytable" style="text-align: left" span style="font-size:130%" |- |+1931 m. Lietuvos šachmatų čempionatas. [[Kaunas]].<ref>A. Bertašius. Lietuvos čempionatai.// Šachmatai, 1990, Nr.5-6. P.6.</ref> |- ! Vieta ! Dalyviai ! colspan="2"|1 ! colspan="2"|2 ! colspan="2"|3 ! colspan="2"|4 ! colspan="2"|5 ! colspan="2"|6 ! colspan="2"|7 ! colspan="2"|8 ! Taškai |- |1 || [[Aleksandras Machtas]] ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1||style="color:red"|1 ||style="color:red"|1||½ ||½ || style="color:blue"|0 || ½ || style="color:red"|1 || style="color:red"|1 || style="color:red"|1 || style="color:red"|1|| style="color:red"|1 || style="color:red"|1|| style="color:red"|1 || align=center|'''11½''' |- |2 || [[Isakas Vistaneckis]] ||style="color:blue"|0 || style="color:blue"|0 ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:blue"|0 || ½ ||½ || ½ ||½ || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1||align=center|''' 9''' |- |3 || [[Leonardas Abramavičius]] ||style="color:blue"|0 || ½ || style="color:red"|1 || ½ ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1 || style="color:blue"|0 ||½ || style="color:red"|1 ||style="color:red"|1 || style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1 || style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0 || style="color:red"|1 ||align=center|''' 8,5''' |- |4 || Markas Luckis ||½||style="color:red"|1 ||½||½ ||style="color:blue"|0||style="color:red"|1 ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||align=center|'''1 ||style="color:red"|1||style="color:blue"|0||align=center|'''7½''' |- |5 || A. Jeglinas ||½||style="color:blue"|0 ||½||style="color:blue"|0 ||½||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||style="color:red"|1 ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1||½ ||style="color:red"|1||style="color:red"|1||align=center|'''7''' |- |6 || Z. Kolodnas ||style="color:blue"|0||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0||style="color:red"|1 ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1||½||align=center|'''5½''' |- |7 || M. Sorenzonas ||style="color:blue"|0||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||½ ||style="color:blue"|0||style="color:red"|1 ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||style="color:red"|1||½||align=center|'''4''' |- |8 || A. Kolodnas ||style="color:blue"|0||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||style="color:blue"|0 ||style="color:red"|1||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||style="color:red"|1 ||style="color:blue"|0||style="color:blue"|0 ||style="color:blue"|0||½ ||style="color:blue"|0||½ ||style="background:Silver"| ||style="background:Silver"| ||align=center|'''3''' |- |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Lietuvosšachmatųčempionatai}} kyaadw3ox2hezyki7o50sjqo95nojb5 0 491652 6667525 6665222 2022-08-19T23:18:13Z Makenzis 46558 /* Treneriai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|2016 m. įkurtą futbolo klubą|iki 2014 m. gyvavusį futbolo klubą|[[FK Dainava Alytus]]}} {{fc-info | clubname = Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“ | image = [[Vaizdas:DFK Dainava Alytus emblema.png|150px]] | fullname = {{nowrap|Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“}} | founded = [[2016]] m. | ground = [[Alytaus miesto stadionas]] | capacity = 4000 | chairman = {{Flagicon|LTU}} Žydrūnas Lukošiūnas | manager = {{Flagicon|BLR}} [[Sergej Kuznecov (g. 1979)|Sergej Kuznecov]] | league = [[LFF I lyga|I lyga]] | season = 2021 | position = 9 vieta, ''A lyga'' | pattern_la1=_baranovichi1819h|pattern_b1=_baranovichi1819h|pattern_ra1=_baranovichi1819h|pattern_sh1= _whitesides|pattern_so1=| | leftarm1=f82929|body1=F82929|rightarm1=f82929|shorts1=000044|socks1=000044| | pattern_la2=_givovacampo18ylgn|pattern_b2=_givovacampo18ylgn|pattern_ra2=_givovacampo18ylgn|pattern_sh =_givova19ny|pattern_so =_givova19ny | leftarm2=ffff00|body2=ffff00|rightarm2=ffff00|shorts2=000044|socks2=000044| }} '''Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“''', o trumpai '''DFK „Dainava“''' – [[Lietuvos futbolo klubas]] iš [[Alytus|Alytaus]]. Oficialus kontoros pavadinimas – '''Viešoji įstaiga Dzūkijos futbolo klubas „Dainava“'''. Klubas siekia turėti visą klubo piramidę: pagrindinė komanda, dubleriai, mergaitės, veteranai, salės futbolo komanda, paplūdimio futbolo komanda.<ref>https://lff.lt/news/11418/atranka-i-futsal-a-lyga-4-pretendentai-2-vietos/</ref> == Istorija == DFK „Dainava“ įkurta 2016 m. pradžioje. Susijungė FM „Auska“ bei ištikimiausi „Dainavos“ gerbėjai – „Dzūkų tankai“ – ir įkūrė bendrą projektą, kurį pavadino Dzūkijos futbolo klubu „Dainava“. [[2016]] m. pradžioje buvo leista [[FK Auska Alytus|„Auskai“]] persivadinti į DFK „Dainavą“. Klubas gavo LFF I lygos licenciją. [[2016]] m. LFF I-os lygos pirmenybes pradėjo Gargžduose. Gan netikėtai 1-1 sužaidė su vietos FK Banga. Sezono pradžia suteikė nemažai vilčių, tačiau antroji pusė buvo prastesnė ir galutinėje komandų rikiuotėje DFK „Dainava“ liko devintoje pozicijoje. [[2017]] m. DFK „Dainava“ išsikėlė ambicingus planus ir surinko pajėgią sudėtį. LFF taurės turnyre nugalėjo iš pradžių [[FK Geležinis Vilkas]] 13:0 <ref>http://dfkdainava.com/2017/05/01/lff-taureje-dainavos-futbolininkai-nepasigailejo-vilniaus-gelezinio-vilko/</ref>, paskui 1/16 f. [[Adiada Šiauliai]] 8:0 <ref>http://dfkdainava.com/2017/05/27/zygis-link-lff-taures-pratestas-dar-viena-triuskinama-pergale/</ref>. Tuo tarpu Pirmoje lygoje po pirmojo rato klubas buvo turnyrinės lentelės viršuje. Galutinėje rikiuotėje užėmė ketvirtą vietą. [[2018]] m. sezone komanda kurį laiką buvo pirmoje vietoje, tačiau vasarą buvo patekę į žaidybinę duobę ir patyrė net keturis pralaimėjimus iš eilės. Tuo pasinaudojo varžovai. Sezono pabaigoje sėkmingai rinko taškus ir turėjo galimybę iškovoti aukso medalius. Paskutiniojo turo metu dzūkai net 6-0 sutriuškino [[FC Kupiškis]], bet iki pirmos vietos pritrūko vieno taško. [[FK Panevėžys]] prieš [[FK Nevėžis]] įvartį pelnė 89 minutę ir iškovojo Pirmos lygos nugalėtojų vardus, bei tiesioginį kelialapį į [[A lyga|A lygą]].<ref>https://lff.lt/news/5391/panevezys-iskovojo-lff-pirmos-lygos-titula/</ref> [[2018]] m. [[spalio 28]] d. vyko peržaidimo rungtynės, kurios buvo žaidžiamos [[Alytus|Alytuje]]. Rezultatu 3-0 nugalėjo [[FK Palanga]].<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/palanga-palanga-3177935/</ref> Atsakomosios rungtynės vyko Gargžduose ir jose dar kartą nugalėjo palangiškiai. Šį kartą rezultatas buvo 2-0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/dfk-dainava-dfk-dainava-3177936/</ref> Bendras rezultatas buvo 5-0. [[FK Palanga]] išliko [[A lyga|A lygoje]]. Po sezono komandą paliko vienas iš jos puolimo lyderių [[Sebastien Vasquez Gamboa]], kuris persikėlė į [[FK Panevėžys]].<ref>http://dfkdainava.com/2018/11/05/dainavos-snaiperis-kelia-sparnus-i-a-lyga/</ref> Nepaisant nesėkmės Pereinamosiose rungtynėse, klubo vadovybė siekė, kad komanda gautų A lygos licenciją 2019 m. sezonui.<ref>https://lff.lt/news/5489/2019-m-lff-a-lygos-sezono-licenciju-sieks-10-futbolo-klubu/</ref> Prieš sezoną kreipėsi miesto vadovybę, kad paremtų ir skirtų trūkstamus 200 000 eurų, reikalingų licencijuotis [[A lyga]]i.<ref>http://dfkdainava.com/2019/01/15/alytaus-meras-sutiko-padeti-dfk-dainavai-2/</ref> Deja, savivaldybės paramos nepavyko užsitikrinti. [[2019]] m. žaidė Pirmoje lygoje.<ref>http://dfkdainava.com/2019/01/28/ketvirta-sezona-is-eiles-dainava-startuos-lff-ilygoje/</ref> Treneriu buvo paskirtas norvegas [[Kim Rønningstad]].<ref>http://dfkdainava.com/2019/02/08/k-ronningstad-zaidejai-turi-suprasti-jog-laukia-sunkus-darbas/</ref> Pirmoje sezono pusėje ekipa žaidė labai vidutiniškai ir įpusėjus pirmenybėms buvo septintoje vietoje. Antroje sezono pusėje pavyko pagerinti žaidimą, tačiau galutinėje komandų rikiuotėje liko ketvirti.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/varzybos/vyru/i-lyga/</ref> Dainavos salės futbolo komanda bandė licencijuotis į [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2019–2020 m.|2019–2020 m.]] Futsal A lygą, tačiau nesėkmingai.<ref> https://lff.lt/news/7198/naujasis-futsal-a-lygos-sezonas-10-komandu-dvigubos-savaites-transliacijos-per-tv/</ref> [[2020]] m. klubas vėl bandė licencijuotis į A lygą, tačiau prašymas vėl buvo atmestas. Klubas apeliavo, tačiau licencija vistiek nebuvo išduota dėl nepilnai įgyvendintų privalomų teisinių, personalo, sporto ir finansinių kriterijų.<ref>https://lff.lt/news/9555/apeliacinis-licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-a-lygos-licencijos-pareiskeju-apeliaciju/</ref> Pirmoje lygoje po pirmojo etapo pateko į geriausių komandų aštuntuką ir tęsė kovą dėl apdovanojimų. Alytaus ekipa buvo viena labiausiai sirgalių palaikomų komandų, o sezono lankomumo rekordas buvo 932 žiūrovai.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/419671/alytiskiai-tarp-labiausiai-futbola-ziurinciu-lietuvoje</ref> Ekipa pateko į geriausiųjų aštuntuką, tačiau antrame etape sunkiai sekėsi rinkti taškus ir galutinėje komandų rikiuotėje liko šeštoje vietoje. Salės futbolo komanda per kvalifikacinį turnyrą iškovojo vietą dalyvauti Optibet Futsal A lygos [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020–2021 m. sezone]]. 2021 m. klubas ir vėl siekė A lygos licencijos, nors ir neiškovojo teisės sportiniu principu. Licencija nebuvo suteikta dėl neįvykdytų reikalavimų dėl mergaičių komandos, pagrindinės komandos trenerio licencijos bei audito.<ref>http://dfkdainava.com/2021/02/03/z-lukosiunas-a-lygos-licencijavimo-tikslus-pasiekeme/</ref> Klubas apeliacijos nesiekė, ir pranešė kad ruošia planą sekančiame sezone iškovoti vietą A lygoje sportiniu principu.<ref>http://dfkdainava.com/2021/01/28/dfk-dainava-direktorius-z-lukosiunas-tikslas-sportiniu-principu-iseiti-i-a-lyga/</ref> Paskutiniu momentu, klubui buvo pasiūlyta pateikti prašymą dalyvauti A lygoje išimties tvarka.<ref>http://dfkdainava.com/2021/02/18/z-lukosiunas-gavome-pasiulyma-prisijungti-prie-a-lygos-galutinis-sprendimas-priklausys-nuo-lff/</ref> Prašymą jau buvo pateikusi [[FK Jonava]]. Po dvi dienas trukusio LFF VK posėdžio, balsavimo būdu vieta A lygoje buvo išskirta DFK „Dainavai“.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/429051/dainava-tapo-10-aja-a-lygos-sezono-dalyve</ref> Kadangi klubas buvo priimtas išimties tvarka, sezoną pradės su -3 taškų nuobauda. Po nesėkmingos sezono pradžios vietoje italo [[Fabio Mazzone]] vyr. treneriu tapo [[Tomas Ražanauskas]]. Pirmą sezono pergalę klubas iškovojo devintuoju bandymu, kai [[2021]] m. [[balandžio 24]] d. įveikė [[FK Nevėžis Kėdainiai|Kėdainių „Nevėžį“]] (1:0).<ref>https://alyga.lt/rungtynes/2021-04-24-nevezis-dainava/1181</ref> [[2021]] m. spalio mėn. klubas nustebino Lietuvos futbolo bendruomenę, kai į savo gretas pasikvietė [[Tomas Švedkauskas|Tomą Švedkauską]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/441971/t-svedkauskas-sugrizo-i-lietuva</ref> Apie tai kalbėta interviu su klubo sporto direktoriumi Rimu Kantaravičiumi.<ref>https://alyga.lt/naujiena/dainavos-sporto-direktorius-apie-zinoma-naujoka-talentingus-legionierius-ir-sezono-finisa/7330</ref> Komanda užėmė 9 vietą, ir sportiniu principu iškrito iš A lygos. Žinant licencijavimosi neužtikrintumą, klubas iš pradžių padavė prašymą licencijuotis į 2022 m. A lygą.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/445896/a-lygos-licencijos-sieka-ir-dainava-ir-nevezis</ref> [[2021]] m. [[sausio 31]] d. paskelbta apie tai, kad klubas traukiasi iš A lygos licencjavimosi proceso ir sieks Pirmos lygos licencijos.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/449160/jonavai-i-a-lyga-atsivere-durys-dainava-traukiasi-is-licencijavimo-proceso</ref><ref>https://dfkdainava.com/2022/01/31/dfk-dainava-nesieks-a-lygos-licencijos/</ref> [[2022]] m. klubas licencijavosi Pirmai lygai (licencija suteikta po apeliacijos);<ref>[https://lff.lt/news/13215/licencijavimo-komitetas-prieme-sprendimus-del-i-ii-ir-moteru-a-lygos-licenciju-isdavimo/ lff.lt: Licencijų išdavimas]</ref> tapo vienu iš dalyvių, kurie rungtyniavo [[2022 m. LFF I lyga|2022 m. Pirmoje lygoje]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/451172/ekranui-minus-3-taskai-ir-atvertos-durys-i-pirma-lyga sportas.lt: Pirmos lygos dalyviai]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13247/lff-nepaprastuju-atveju-komiteto-sprendimas-del-i-ir-ii-lygu-komandu-tvirtinimo/ lff.lt dalyvių tvirtinimas]</ref> [[2022 m.]] [[kovo 20]] d. [[DFK Dainava]] išvykoje susitiko su [[Be1 NFA]] ekipa. Dzūkai pirmavo rezultatu 1:0, bet pačioje rungtynių pabaigoje kauniečiai išlygino rezultatą. Po įvarčio į aikštę išbėgo dzūkų sirgaliai ir užsipuolė įvartį pelniusį žaidėją. Įvyko incidentas, į kurį įsitraukė ir kiti [[Be1 NFA]] žaidėjai, apsaugos darbuotojai bei policija.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/452485/kaune-agresyvus-dzuku-tanku-isiverzimas-i-aikste sportas.lt: Kaune dzūkų tankų įsiveržimas į aikštę.]</ref> Rungtynės baigėsi rezultatu 1:1.<ref>[https://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/be1-nfa-dfk-dainava-11829410/ (LF) BE1 1:1 DAINAVA]</ref><ref>[https://lff.lt/news/13317/pradetas-tyrimas-del-sekmadienio-lff-optibet-pirmos-lygos-rungtyniu-kaune/ lff.lt: pradėtas tyrimas dėl rungtynių Kaune]</ref> == Sportinės aprangos == * [[2017]] m. sezone DKF „Dainava“ žaidė tradiciniais bordo-mėlynais marškinėliais, o atsarginė aprangos buvo baltos spalvos su juodais žymenimis. * [[2019]] m. pakito aprangos. Tradicinius dryžuotus marškinėlius pakeitė raudona ant krūtinės spalva. Rankovės liko tamsiai mėlynos. Šonai buvo balti. Atsarginės aprangos buvo geltonos, juodi šortai ir geltonos kojinės. {| class="wikitable" |- style="font-size: 90%; color: #FFFFFF;" ! style="background:darkblue; width:140px; height:40px;"| DFK Dainava ! style="background:darkred; width:140px;"| DFK Dainava |- ! colspan="2"| Aprangos |- |{{Football kit| title = 2016–2018 <br /> Namuose | pattern_la=|pattern_b=_redstripes|pattern_ra= | leftarm=000080|body=000080|rightarm=000080|shorts=000080|socks=000080 }} |{{Football kit| title = 2016–2018 <br /> Svetur | pattern_la=_blackshoulders|pattern_b=_blackshoulders|pattern_ra=_blackshoulders|pattern_sh = _black_stripes|pattern_so = _black_stripes |leftarm=ffffff|body=ffffff|rightarm=ffffff|shorts=ffffff|socks=ffffff }} |- |{{Football kit| title = 2019–2020 <br /> Namuose | pattern_la=|pattern_b=_whitesides|pattern_ra=|pattern_sh1=|pattern_so1=| | leftarm=000080|body=F82929|rightarm=000080|shorts=000080|socks=000080 }} |{{Football kit| title = 2019–2020 <br /> Svetur | pattern_la=_blackshoulders|pattern_b=_blackshoulders|pattern_ra=_blackshoulders|pattern_sh = _black_stripes|pattern_so = _black_stripes |leftarm=ffff00|body=ffff00|rightarm=ffff00|shorts=000000|socks=ffff00 }} |} == Sezonai == {|class="wikitable" style="text-align:center" |-bgcolor="#efefef" ! Sezonas ! Lyga ! Lygmuo ! Vieta/Dalyviai ! Run ! Lai ! Lyg ! Pr ! Įv+ ! Įv- ! +/- ! Taškai ![[LFF taurė]] !colspan=2|Europa ! Pastabos |- |- || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2016 m.|2016]]''' || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2016 m.|Pirma lyga]]''' || II || '''9'''/16 || 30 || 13 || 4 || 13 || 57 || 46 || +11 || '''43''' | bgcolor=| '''[[Lietuvos futbolo taurė 2016 m.|1/16 f.]]''' || || || |- |- || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2017 m.|2017]]''' || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2017 m.|Pirma lyga]]''' || II || '''4'''/15 || 28 || 15 || 7 || 6 || 57 || 27 || +30 || '''52''' | bgcolor=| '''[[Lietuvos futbolo taurė 2017 m.|1/8 f.]]''' || || || |- |- || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2018 m.|2018]]''' || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2018 m.|Pirma lyga]]''' || II || '''2'''/14 || 26 || 17 || 6 || 3 || 59 || 22 || +37 || '''57''' | bgcolor=| '''[[Lietuvos futbolo taurė 2018 m.|Pusfinalis]]''' || || || |- |- || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2019 m.|2019]]''' || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2019 m.|Pirma lyga]]''' || II || '''4'''/15 || 28 || 17 || 2 || 9 || 64 || 32 || +32 || '''53''' | bgcolor=| '''[[Lietuvos futbolo taurė 2019 m.|1/16 f.]]''' || || || |- || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2020 m.|2020 ]]''' || '''[[2020 m. LFF I lyga|Pirma lyga]]''' || II || '''6'''/14 ||20||10||2||8||28||19||+9||'''32'''||'''[[Lietuvos futbolo taurė 2020 m.|1/4 f.]]'''|| || || |- || '''[[Lietuvos futbolo varžybos 2021 m.|2021 ]]''' || '''[[2021 m. A lyga|A lyga]]''' || I || '''9'''/10 || 36 ||9 ||11 ||16 ||39 ||56 ||−17 ||'''35''' ||'''[[Lietuvos futbolo taurė 2021 m.|1/8 f.]]'''|| || || |} == Sudėtis == ''Atnaujinta: {{data|2022|08|17}}''<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/dfk-dainava-8156/?cid=6070058</ref> {{fs start}} {{fs player|no= 1|name=[[Danielis Kudarauskas]]|nat=LTU|pos=GK}} {{fs player|no=37|name=[[Martynas Matijoška]]|nat=LTU|pos=GK}} {{fs player|no=77|name=[[Airidas Mickevičius]]|nat=LTU|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no= 7|name=[[Linas Savastas]]|nat=LTU|pos=DF}} ''35+'' {{fs player|no=24|name=Naglis Paliušis|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=28|name=Orestas Vyšniauskas|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=30|name=[[Oskaras Lukošiūnas]]|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=32|name=[[Rokas Rasimavičius]]|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=33|name=[[Lukas Genevičius]]|nat=LTU|pos=DF}} ''{{santrumpa|t. p.futsal|Taip pat žaidė ir Dainavos futsal komandoje}}'' |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no= 5|name=[[Nedas Labukas]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no= 6|name=[[Renatas Banevičius]]|nat=LTU|pos=MF}} (kapitonas) {{fs player|no= 8|name=[[Martynas Vasiliauskas (1999)|Martynas Vasiliauskas]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=10|name=[[Chibuike Nwosu]]|nat=Nigeria|pos=MF}} {{fs player|no=11|name=[[Titas Vitukynas]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=12|name=[[Peter Ademo]]|nat=Nigeria|pos=MF}} {{fs player|no=15|name=[[Keani Fairbanks]]|nat=ENG|pos=MF |other={{santrumpa|t. p. {{flagicon|Kanada}}|taip pat turi Kanados pilietybę}} }} {{fs player|no=21|name=[[Kirilas Siličius|Kirilo Silič]]|nat=UKR|pos=MF}} {{fs player|no=29|name=''[[Gustas Zabita]]''|nat=LTU|pos=MF}} ''(išvykęs nuomos pagrindais į [[FA Šiauliai]])'' {{fs mid}} {{fs player|no=71|name=[[Nojus Valukynas]]|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=99|name=[[Pamilerin Olugbogi]]|nat=Nigeria|pos=MF}} {{fs player|no= |name=[[Vytautas Lukša]]|nat=LTU|pos=MF}} ''35+'' ''{{santrumpa|t. p.futsal|Taip pat žaidė ir Dainavos futsal komandoje}}'' |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|name=[[Artem Baftalovskij]]|nat=UKR|pos=FW}} {{fs player|no= 9|name=[[Deivydas Matulevičius]]|nat=LTU|pos=FW}} ''{{santrumpa|t. p.futsal|Taip pat žaidė ir Dainavos futsal komandoje}}'' {{fs player|no=13|name=[[Domas Ivanauskas]]|nat=LTU|pos=FW}} {{fs player|no=14|name=[[Yasuhiro Hanada]]|nat=JPN|pos=DF}} {{Fs player|no=43|name=[[Kazeem Aderounmu]]|nat=NGR|pos=FW}} <span style="font-size:90%;color:red">{{santrumpa|✚|ilgalaikė trauma}}</span> |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | Dainava / Dainava B |----- bgcolor="#DFEDFD" {{fs player|no=23|name=Lukas Šiaudvytis|nat=LTU|pos=FW}} ''U-18'' {{Fs player|no=29|name=[[Maksim Starhorodskij]]|nat=UKR|pos=}} {{Fs player|no=31|name=[[Ode Abdullahi]]|nat=NGR|pos=}} {{Fs player|no=34|name=[[Stanislav Sorokin]]|nat=UKR|pos=MF}} {{fs player|no=74|name=Alanas Marčiukaitis|nat=LTU|pos=FW}} {{fs player|no=92|name=Arnas Mardosa|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=|name=Eitvydas Prakapas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs player|no=|name=Tadas Slavinskas|nat=LTU|pos=DF}} {{fs player|no=|name=Nojus Jančiauskas|nat=LTU|pos=MF}} {{fs end}} == Įdomybės == * Didžiausia 2016 metų pergalė pasiekta Alytuje, kai [[2016]] m. [[gegužės 7]] dieną, rezultatu 7-0 buvo nugalėta [[FK Šilutė]]. * Didžiausias 2016 metų sezono pralaimėjimas patirtas Kazlų Rūdoje, kai vietos Šilas [[2016]] m. [[rugsėjo 10]] dieną rezultatu 6:0 sutriuškino alytiškius. * Didžiausia Pirmos lygos 2017 metų pergalė pasiekta [[2017]] m. [[gegužės 5]] d., 8 turo rungtynėse [[Utena|Utenoje]], kai 11:2 buvo nugalėta [[Utenis B]] ekipa. == Treneriai == * {{flagicon|LTU}} [[Ričardas Grigaliūnas]] ([[2016]] m. sezono pirmoje pusėje.) * {{flagicon|LTU}} [[Darius Gvildys]] (nuo [[2016]] m. vasaros iki [[2017]] m. gruodžio mėn.) * {{flagicon|LTU}} [[Donatas Vencevičius]] ([[2018]] m. [[sausio 23]] d.<ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2018/01/23/news/uz-alytaus-dainavos-komandos-vairo-stoja-i-gimtaji-miesta-griztantis-specialistas-4365316</ref> iki [[2018]] m. sezono pabaigos) * {{flagicon|NOR}} [[Kim Rønningstad]] ([[2019]] m. sezone) <ref>http://dfkdainava.com/2019/02/07/dfk-dainava-treniruos-norvegas-k-ronningstad/</ref> * {{flagicon|POL}} [[Łukasz Hass]] ({{data|2020|2|}} – {{data|2020|8|}}) * {{Flagicon|LTU}} [[Povilas Baliukonis]] ir {{Flagicon|LTU}} [[Nerijus Bartkevičius]] (nuo 2020 m. birželio mėn., laikinai)<ref>http://dfkdainava.com/2020/06/04/2020-uju-metu-sezona-komanda-prades-atsinaujinusi/</ref> * {{Flagicon|ITA}} [[Fabio Mazzone]] nuo {{data|2020|8|24}} <ref>https://www.sportas.lt/naujiena/419128/dainavos-naujuoju-treneriu-paskirtas-italas-f-mazzone</ref> * {{Flagicon|LTU}} [[Tomas Ražanauskas]] nuo [[2021]] m. [[balandžio 21]] d.<ref>https://alyga.lt/naujiena/dainavos-vaira-pereme-t-razanauskas/7042</ref> * {{Flagicon|POR}} [[David Marques Pereira da Silva|Matthew Silva]], nuo 2022 m. vasario mėn.<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dfk-dainava-treniruos-portugalas</ref> iki gegužės 11 d.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/455651/treneriu-pasikeitimu-pasiutpolke-po-g-stahlio-pasitraukimo-traukiasi-ir-jonavos-bei-dainavos-strategai</ref> * {{Flagicon|BLR}} [[Sergej Kuznecov (g. 1979)|Sergej Kuznecov]] nuo 2022 m. gegužės 11 d.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/455651/treneriu-pasikeitimu-pasiutpolke-po-g-stahlio-pasitraukimo-traukiasi-ir-jonavos-bei-dainavos-strategai</ref> == Dubleriai == Šiuo metu dublerių ekipa vadinama Dainava B. Nuo 2016 metų Dainavos B ekipa dalyvauja LFF II lygos, pietų zonos pirmenybėse. {{main|Dainava B}} 2021 m. III lygos Alytaus AFF zonoje dalyvavo '''Dainava C''' komanda. Tarp keturių dalyvių užėmė 3-ą vietą. == Salės futbolo komanda == Bandė licencijuotis į LFF salės futbolo A lygą 2019-2020 m. sezonui, tačiau nesėkmingai. 2020-2021 m. sezone klubas vėl išreiškė norą dalyvauti Lietuvos futsal A lygos varžybose, ir {{data|2020|10|}} 2-3 d. žaidė atrankos turnyre Prienuose dėl vietos A lygoje.<ref>https://lff.lt/news/11418/atranka-i-futsal-a-lyga-4-pretendentai-2-vietos/</ref> Komanda užėmė antrąją vietą ir iškovojo teisę dalyvauti Futsal A lygoje. {| class="wikitable" style="text-align:center" |- ! Sezonas !! Lygmuo !! Vieta {{santrumpa|reg.|reguliariąjame sezone}} !! Vieta {{santrumpa|atkr.|atkrintamąjame etape}} !! Futsal taurė |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2020–2021 m.|2020-2021 m.]] || Futsal A lyga || 6 || 5-6 || 1/4 f. |- | [[Lietuvos salės futbolo varžybos 2021–2022 m.|2021–2022 m.]] || Futsal A lyga || 4 || 3 || 1/8 f. |} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://dfkdainava.com DFK Dainava] * [http://www.futbolinis.lt/content/team/10853/lt futbolinis.lt svetainė] * [http://www.dzukutankai.lt Dzūkų Tankai] * [https://www.facebook.com/dfkdainava/ DFK Dainava Facebook paskyra] * [https://www.youtube.com/channel/UCuK0LS-BG10-l_M0prCGFGQ DFK Dainava YouTube kanalas] * [https://www.transfermarkt.com/dainava-alytus/transfers/verein/30739/saison_id/2020 Transfermarket] * [https://1lyga.lt/ Pirma lyga] (1lyga.lt) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/dfk-dainava/15840/ Globalsportsarchive] {{Alyga}} {{Lietuvos futbolo klubai}} {{LTUfutsez}} {{DEFAULTSORT:Dainava, DFK}} [[Kategorija:Lietuvos futbolo klubai]] [[Kategorija:Lietuvos salės futbolo klubai]] [[Kategorija:Alytaus futbolas]] luj6y6vv16tvu7sppjebxv43uc99l81 0 494085 6667436 5990666 2022-08-19T20:33:22Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2016 m. balandžio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Hofsjokudlis | Paveikslėlis = Hofsjökull.jpeg | Paveikslėlio apibūdinimas = Palydovo nuotrauka. | Aukštis = 1782 | prominence = &asymp;1100 m | Šalys = [[Islandija]] | map= Islandija | relief = physical | lat_degrees =64 | lat_minutes = 49| lat_seconds =0 | lat_direction =N | long_degrees = 18 | long_minutes = 49| long_seconds =0| long_direction = W |map_width =240 | age = [[Holocenas]] | Vikiteka = Hofsjökull }} '''Hofsjokudlis''' ({{is|Hofsjökull}} – „šventyklos ledynas“) – trečias pagal dydį [[Islandija|Islandijos]] ledynas, bei didžiausias veikiantis ugnikalnis šalyje. Hofsjokudlis yra vakarų Islandijos aukštumoje, tarp [[Vatnajokudlis|Vatnajokudlio]] ir [[Laungjokudlis|Laungjokudlio]], dviejų didžiausių šalies ledynų. Ledyno plotas – 925 km², tūris – 208 km³. Ilgis – apie 40 km. Aukščiausias taškas iškilęs 1765 m virš jūros lygio. Iš Hofsjokudlio išteka [[Tjoursau]] (ilgiausia Islandijos upė), [[Blanda]], bei kitos mažesnės upės. == Taip pat skaitykite == {{Commonscat|Hofsjökull}} * [[Islandijos ledynai]] [[Kategorija:Islandijos ledynai]] 3gutmo66c8pqxlihx6q9m3uoieo5hj2 0 499358 6667439 5968710 2022-08-19T20:34:33Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2016 m. liepos}} {{Kalnas | Pavadinimas =Vaea kalnas | Paveikslėlis =Round Samoan houses with blue roofs, Lepea village with Mt Vaea beyond.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas = Vaea kalnas nuo Lepea kaimo | Aukštis = 472 | Žemynas = [[Okeanija]] | Šalys = {{flag|Samoa}} | Kalnynas = | map= Samoa | relief = physical | lat_degrees =13 | lat_minutes = 51| lat_seconds =49 | lat_direction =S | long_degrees = 171 | long_minutes = 46| long_seconds =25| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Vaea kalnas''' ({{en|Mount Vaea}}) – [[kalnas]], stūksantis [[Samoa]] valstybėje, [[Upolu]] salos šiaurinėje pusėje, 3 km gilyn į salą nuo [[Apija|Apijos]] krantinės. Aukštis – 472 m. Kalno papėdėje įsikūrusios Lalovaea, [[Lepea]], [[Vailima|Vailimos]] gyvenvietės. Vaea kalnas žymus kaip škotų rašytojo [[Robert Louis Stevenson|Roberto Luiso Stivensono]] ir jo žmonos [[Fanny Stevenson|Fenės]] kapavietė. Kapas yra kalno viršūnėje, pasiekiamas stačiu, siauru keliuku, vadinamu „mylinčių širdžių keliu“. [[Kategorija:Samoa geografija]] [[Kategorija:Okeanijos kalnai]] bgc786y708z5y4w109uzq1jfg7s2m0c 0 500438 6667110 5059316 2022-08-19T13:28:05Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername={{PAGENAME}} |image= |fullname=Daniel Jacob Calichman |dateofbirth={{Gimė|1968|2|21|T}} |cityofbirth=[[Niujorkas]] |countryofbirth=[[JAV]] |currentclub= |clubnumber= |position=[[gynėjas]] |years=1991–1993<br/>1995<br/>1996–1998<br/>1999–2000<br/>2000<br/>2001 |clubs=[[Sanfrecce Hiroshima]]<br/>[[New York Centaurs]]<br/>[[Los Angeles Galaxy]]<br/>[[New England Revolution]]<br/>[[San Jose Earthquakes]]<br/>[[Charleston Battery]] |caps(goals)= |nationalyears=1997 |nationalteam={{Fut|USA|1}} |nationalcaps(goals)=2 (0)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/28279/Dan_Calichman.html National Football Teams]</ref> }} '''{{PAGENAME}}''' (g. [[1968]] m. [[vasario 21]] d.) – buvęs [[JAV]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV rinktinėje]]. Nacionalinėje komandoje žaidė 1997 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{Futbolas-stub|USA|žaid}} {{DEFAULTSORT:Calichman, Dan}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] p9j9lhgzb0hs39by4x6xfsdxkapqn6y 6667127 6667110 2022-08-19T13:31:50Z Makenzis 46558 /* Šaltiniai */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox |playername={{PAGENAME}} |image= |fullname=Daniel Jacob Calichman |dateofbirth={{Gimė|1968|2|21|T}} |cityofbirth=[[Niujorkas]] |countryofbirth=[[JAV]] |currentclub= |clubnumber= |position=[[gynėjas]] |years=1991–1993<br/>1995<br/>1996–1998<br/>1999–2000<br/>2000<br/>2001 |clubs=[[Sanfrecce Hiroshima]]<br/>[[New York Centaurs]]<br/>[[Los Angeles Galaxy]]<br/>[[New England Revolution]]<br/>[[San Jose Earthquakes]]<br/>[[Charleston Battery]] |caps(goals)= |nationalyears=1997 |nationalteam={{Fut|USA|1}} |nationalcaps(goals)=2 (0)<ref>[http://www.national-football-teams.com/player/28279/Dan_Calichman.html National Football Teams]</ref> }} '''{{PAGENAME}}''' (g. [[1968]] m. [[vasario 21]] d.) – buvęs [[JAV]] [[Futbolas|futbolininkas]], rungtyniavęs [[JAV vyrų futbolo rinktinė|JAV rinktinėje]]. Nacionalinėje komandoje žaidė 1997 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{DEFAULTSORT:Calichman, Dan}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] 070hy6z5ckn2heluxuf2e672osg06kl 0 501721 6667441 5066781 2022-08-19T20:35:45Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas =Latos kalnas | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 966 | Žemynas = [[Okeanija]] | Šalys = {{flag|Amerikos Samoa}} | Kalnynas = | map= Amerikos Samoa | relief = physical | lat_degrees =14 | lat_minutes = 14| lat_seconds =13 | lat_direction =S | long_degrees = 169 | long_minutes = 27| long_seconds =25| long_direction = W |map_width =240 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Latos kalnas''' ({{en|Lata Mountain}}) – kalnas, stūksantis [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] saloje [[Tau (sala)|Tau]]. Tai aukščiausia [[Manua salos|Manua salų]] ir visos [[Amerikos Samoa]] valdos sala. Aukštis – 966 m.<ref>http://www.peakbagger.com/peak.aspx?pid=11932</ref> Kalnas yra rytinėje salos pusėje ir patenka į [[Amerikos Samoa nacionalinis parkas|Amerikos Samoa nacionalinį parką]]. Pietuose stačiais skardžiais leidžiasi į vandenyną. Latos kalnas yra vulkaninės kilmės – tai sudūlėjusio skydinio ugnikalnio liekana (šiaurinė pusė). Jo buvusios [[kaldera|kalderos]] ir pietinės dalies vietoje dabar yra jūros įlanka. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Okeanijos kalnai]] [[Kategorija:Amerikos Samoa]] 7ng95un1htdhy9lia6rolq4ad1jrn6s 0 502461 6667311 6633198 2022-08-19T18:02:57Z 88.118.19.191 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė apdovanojimai | Fonas = | Pavadinimas = {{PAGENAME}} | Šiuo metu vykstantys = | Paveikslėlis = | Logotipas = | Dydis = | Alt = | Antraštė = | Aprašymas = ryškiausią dainuojamosios poezijos debiutą | Rėmėjas = | Pristatytojas = | Vedėjas = | Data = | Vieta = | Šalis = | Atlygis = | Nominacijų skaičius = 1 | Metai = [[2007]] m. | Metai2 = | Leidėjas = | Tinklalapis = | Kanalas = | Trukmė = | Įvertinimai = | Anksčiau = | Dabar = | Vėliau = }} '''Sauliaus Mykolaičio vardo premija''' – piniginė premija ir statulėlė, teikiama už ryškiausią [[dainuojamoji poezija|dainuojamosios poezijos]] debiutą.<ref name="bernardinai.lt">[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-15-negestanti-s-mykolaicio-zvaigzde-suburs-jo-biciulius-bistrampolio-dvare/143170 Negęstanti S. Mykolaičio žvaigždė suburs jo bičiulius Bistrampolio dvare]</ref> Iki [[2013]] m. premija teikta tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „[[Tai – aš]]“ metu.<ref>[http://www.delfi.lt/veidai/kultura/festivalyje-tai-as-grupe-baltos-varnos-atsieme-sauliaus-mykolaicio-premija.d?id=63078142 Festivalyje „Tai – aš“ grupė „Baltos varnos“ atsiėmė Sauliaus Mykolaičio premiją]</ref> Nuo 2013 m. iki 2018 metų premija teikta Dainuojamosios poezijos festivalio Sauliui Mykolaičiui atminti metu. Nuo 2020 metų premija teikiama Kultūros festivalio ,,Purpurinis vakaras" Anykščiuose metu. Premiją teikia geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT" ir UAB “Statybų lyga”. Nuo 2022 metų prie premijos teikimo prisideda Asociacija AGATA. Premija teikiama kas dvejus metus. == Laureatai == {|class="wikitable sortable" ! Metai ! Laureatai<ref name="bernardinai.lt"/> |- | [[2007]] || [[Ieva Narkutė]] |- | [[2008]] || [[Mindaugas Ancevičius]] |- | [[2009]] || „[[Liūdni slibinai]]“ |- | [[2010]] || [[Artūras Dubaka]] |- | [[2011]] || Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė („[[Kamanių šilelis]]“) |- | [[2012]] || [[Gytis Ambrazevičius]] |- | [[2013]] || „[[Baltos varnos]]“ |- | [[2014]] || [[Deimantė Kavaliauskaitė]] |- | [[2016]] || [[Kristijonas Ribaitis]]<ref>[http://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/iteikta-devintoji-sauliaus-mykolaicio-vardo-premija-284-627307 Įteikta devintoji Sauliaus Mykolaičio vardo premija]</ref> |- | [[2017|2018]] || [[Valentinas Abarius]]<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/iteikta-desimtoji-sauliaus-mykolaicio-vardo-premija-29-970956 Įteikta dešimtoji Sauliaus Mykolaičio vardo premija]</ref> |- |2020 |Emilija Statinaitė |- |2022 |Živilė Mackevičiūtė |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{apdovanojimas-stub}} [[Kategorija:Lietuvos muzikos apdovanojimai]] oxn3a0mmqq0elwev82drtxs1qknwa94 6667656 6667311 2022-08-20T09:38:40Z Benas Jakstas 146147 /* Šaltiniai */ wikitext text/x-wiki {{Infolentelė apdovanojimai | Fonas = | Pavadinimas = {{PAGENAME}} | Šiuo metu vykstantys = | Paveikslėlis = | Logotipas = | Dydis = | Alt = | Antraštė = | Aprašymas = ryškiausią dainuojamosios poezijos debiutą | Rėmėjas = | Pristatytojas = | Vedėjas = | Data = | Vieta = | Šalis = | Atlygis = | Nominacijų skaičius = 1 | Metai = [[2007]] m. | Metai2 = | Leidėjas = | Tinklalapis = | Kanalas = | Trukmė = | Įvertinimai = | Anksčiau = | Dabar = | Vėliau = }} '''Sauliaus Mykolaičio vardo premija''' – piniginė premija ir statulėlė, teikiama už ryškiausią [[dainuojamoji poezija|dainuojamosios poezijos]] debiutą.<ref name="bernardinai.lt">[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-15-negestanti-s-mykolaicio-zvaigzde-suburs-jo-biciulius-bistrampolio-dvare/143170 Negęstanti S. Mykolaičio žvaigždė suburs jo bičiulius Bistrampolio dvare]</ref> Iki [[2013]] m. premija teikta tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „[[Tai – aš]]“ metu.<ref>[http://www.delfi.lt/veidai/kultura/festivalyje-tai-as-grupe-baltos-varnos-atsieme-sauliaus-mykolaicio-premija.d?id=63078142 Festivalyje „Tai – aš“ grupė „Baltos varnos“ atsiėmė Sauliaus Mykolaičio premiją]</ref> Nuo 2013 m. iki 2018 metų premija teikta Dainuojamosios poezijos festivalio Sauliui Mykolaičiui atminti metu. Nuo 2020 metų premija teikiama Kultūros festivalio ,,Purpurinis vakaras" Anykščiuose metu. Premiją teikia geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT" ir UAB “Statybų lyga”. Nuo 2022 metų prie premijos teikimo prisideda Asociacija AGATA. Premija teikiama kas dvejus metus. == Laureatai == {|class="wikitable sortable" ! Metai ! Laureatai<ref name="bernardinai.lt"/> |- | [[2007]] || [[Ieva Narkutė]] |- | [[2008]] || [[Mindaugas Ancevičius]] |- | [[2009]] || „[[Liūdni slibinai]]“ |- | [[2010]] || [[Artūras Dubaka]] |- | [[2011]] || Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė („[[Kamanių šilelis]]“) |- | [[2012]] || [[Gytis Ambrazevičius]] |- | [[2013]] || „[[Baltos varnos]]“ |- | [[2014]] || [[Deimantė Kavaliauskaitė]] |- | [[2016]] || [[Kristijonas Ribaitis]]<ref>[http://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/iteikta-devintoji-sauliaus-mykolaicio-vardo-premija-284-627307 Įteikta devintoji Sauliaus Mykolaičio vardo premija]</ref> |- | [[2017|2018]] || [[Valentinas Abarius]]<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/iteikta-desimtoji-sauliaus-mykolaicio-vardo-premija-29-970956 Įteikta dešimtoji Sauliaus Mykolaičio vardo premija]</ref> |- |2020 |Emilija Statinaitė |- |2022 |[https://bardai.lt/siu-metu-sauliaus-mykolaicio-premijos-laureate-zivile-mackeviciute-dekojo-per-festivali-mirusiai-mociutei/ Živilė Mackevičiūtė] |- | | |}{{Išnašos}} <references /> {{apdovanojimas-stub}} [[Kategorija:Lietuvos muzikos apdovanojimai]] phh9kkzim48baonhvrpf7vu0azykir9 6667659 6667656 2022-08-20T09:41:08Z Homo ergaster 10314 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė apdovanojimai | Fonas = | Pavadinimas = {{PAGENAME}} | Šiuo metu vykstantys = | Paveikslėlis = | Logotipas = | Dydis = | Alt = | Antraštė = | Aprašymas = ryškiausią dainuojamosios poezijos debiutą | Rėmėjas = | Pristatytojas = | Vedėjas = | Data = | Vieta = | Šalis = | Atlygis = | Nominacijų skaičius = 1 | Metai = [[2007]] m. | Metai2 = | Leidėjas = | Tinklalapis = | Kanalas = | Trukmė = | Įvertinimai = | Anksčiau = | Dabar = | Vėliau = }} '''Sauliaus Mykolaičio vardo premija''' – piniginė premija ir statulėlė, teikiama už ryškiausią [[dainuojamoji poezija|dainuojamosios poezijos]] debiutą.<ref name="bernardinai.lt">[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-04-15-negestanti-s-mykolaicio-zvaigzde-suburs-jo-biciulius-bistrampolio-dvare/143170 Negęstanti S. Mykolaičio žvaigždė suburs jo bičiulius Bistrampolio dvare]</ref> Iki [[2013]] m. premija teikta tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „[[Tai – aš]]“ metu.<ref>[http://www.delfi.lt/veidai/kultura/festivalyje-tai-as-grupe-baltos-varnos-atsieme-sauliaus-mykolaicio-premija.d?id=63078142 Festivalyje „Tai – aš“ grupė „Baltos varnos“ atsiėmė Sauliaus Mykolaičio premiją]</ref> Nuo 2013 m. iki 2018 metų premija teikta Dainuojamosios poezijos festivalio Sauliui Mykolaičiui atminti metu. Nuo 2020 metų premija teikiama Kultūros festivalio ,,Purpurinis vakaras" Anykščiuose metu. Premiją teikia geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT" ir UAB “Statybų lyga”. Nuo 2022 metų prie premijos teikimo prisideda Asociacija AGATA. Premija teikiama kas dvejus metus. == Laureatai == {|class="wikitable sortable" ! Metai ! Laureatai<ref name="bernardinai.lt"/> |- | [[2007]] || [[Ieva Narkutė]] |- | [[2008]] || [[Mindaugas Ancevičius]] |- | [[2009]] || „[[Liūdni slibinai]]“ |- | [[2010]] || [[Artūras Dubaka]] |- | [[2011]] || Mantas Zemleckas ir Kamilė Gudmonaitė („[[Kamanių šilelis]]“) |- | [[2012]] || [[Gytis Ambrazevičius]] |- | [[2013]] || „[[Baltos varnos]]“ |- | [[2014]] || [[Deimantė Kavaliauskaitė]] |- | [[2016]] || [[Kristijonas Ribaitis]]<ref>[http://www.15min.lt/kultura/naujiena/muzika/iteikta-devintoji-sauliaus-mykolaicio-vardo-premija-284-627307 Įteikta devintoji Sauliaus Mykolaičio vardo premija]</ref> |- | [[2017|2018]] || [[Valentinas Abarius]]<ref>[https://www.15min.lt/kultura/naujiena/renginiai/iteikta-desimtoji-sauliaus-mykolaicio-vardo-premija-29-970956 Įteikta dešimtoji Sauliaus Mykolaičio vardo premija]</ref> |- |2020 |Emilija Statinaitė |- |2022 |Živilė Mackevičiūtė<ref>[https://bardai.lt/siu-metu-sauliaus-mykolaicio-premijos-laureate-zivile-mackeviciute-dekojo-per-festivali-mirusiai-mociutei/ Šių Metų Sauliaus Mykolaičio Premijos Laureatė Živilė Mackevičiūtė Dėkojo Per Festivalį Mirusiai Močiutei]. Bardai.lt.</ref> |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} {{apdovanojimas-stub}} [[Kategorija:Lietuvos muzikos apdovanojimai]] plipnbiwtywavj5yayrdq3i9oozq4jb 0 502910 6667442 5074745 2022-08-19T20:36:36Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Šimbirisas | Paveikslėlis = | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 2640 | Žemynas = [[Afrika]] | Šalys = {{flag|SOM}}<br>{{flag|Somalilandas}} | Kalnynas = [[Madou kalnagūbris]] | map= Somalis | relief = physical | lat_degrees =10 | lat_minutes = 44| lat_seconds =09 | lat_direction =N | long_degrees = 47 | long_minutes = 14| long_seconds =42| long_direction = E |map_width =220 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Šimbirisas''' ({{so|Shimbiris}}) – kalnas šiaurės [[Somalis|Somalyje]], [[Madou kalnagūbris|Madou kalnagūbryje]]; aukščiausias šalies taškas. Yra [[Sanagas|Sanago]] krašte, į kurį pretenzijas reiškia [[Somalilandas]] (''de facto'' nepriklausomas), [[Puntlandas]] ir [[Chatumas]]. Kalno pavadinimas somalių kalba reiškia „paukščiakalnis“. Aukštis – 2460 m.<ref>http://peaklist.org/WWlists/ultras/africa.html</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Somalio geografija]] [[Kategorija:Afrikos kalnai]] 2d6lbzdqg9efqoia82fk8j5ycadd70w 0 505190 6667444 5089982 2022-08-19T20:37:36Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Finsterarhornas | Paveikslėlis = Finsteraarhorn from east.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas =Finsterarhornas iš rytų | Aukštis = 4274 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Šveicarija}} | Kalnynas = [[Alpės]] | map= Šveicarija | relief = physical | lat_degrees =46 | lat_minutes = 32| lat_seconds =14.9 | lat_direction =N | long_degrees = 8| long_minutes = 07| long_seconds =33.7| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1829]] m. [[rugsėjo 10]] d. | Įkopęs žmogus = Jakob Leuthold, Johann Währen | Vikiteka = Category:Finsteraarhorn }} '''Finsterarhornas''' ({{de|Finsteraarhorn}}) – kalnas [[Alpės]]e, [[Šveicarija|Šveicarijoje]], aukščiausia [[Berno Alpės|Berno Alpių]] viršūnė ir 9 pagal aukštį Alpių viršūnė. Aukštis – 4274 m.<ref>{{GEC|458}}</ref> Finsterarhornas stūkso atokiai nuo kitų aukštų kalnų, negyvenamoje vietovėje, apsuptas [[ledynas|ledynų]]. Tai vienas didžiausių pagal santykinį aukštį Alpių kalnų (2280 m). Pirmą kartą į Finsterarhorną bandyta įkopti [[1812]] m., nors nėra tiksliai žinoma, ar alpinistams pavyko pasiekti pačią viršūnę. Laikoma, kad viršūnė pirmą kartą pasiekta [[1829]] m. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Šveicarijos kalnai]] 847heso5lit18tj91nlcphdaymkq9nr 0 507023 6667446 5111009 2022-08-19T20:38:32Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Tetnuldis | Paveikslėlis = Tetnuldi (14511271499).jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Tetnuldžio viršukalnė | Aukštis = 4869<ref>http://peakbagger.com/peak.aspx?pid=10409</ref> | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|GEO}} | Kalnynas = [[Kaukazo kalnai]] | Koordinatės = {{Coord|43|01|52|N|42|59|35|E|display=it}} | map= Gruzija | relief = physical | lat_degrees =43 | lat_minutes = 01| lat_seconds =52 | lat_direction =N | long_degrees = 42 | long_minutes = 59| long_seconds =35| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Tetnuldi }} '''Tetnuldis''' ({{ka|თეთნულდი}} – „baltasis kalnas“) – kalnas [[Kaukazo kalnai|Kaukaze]], [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo]] kalnuose, [[Gruzija|Gruzijos]] šalyje ([[Svanetija|Aukštutinėje Svanetijoje]]), [[Bezengio Siena|Bezengio Sienoje]]. Aukštis – 4869 m (kitais duomenimis – 4852 m). Sniego riba driekiasi ~3000 m aukštyje. Šlaituose plyti ledynai – Caneras, Adišis ir kt. Bendras apledėjimas – 46 km².<ref>{{GEC|425}}</ref> Artimiausia didesnė gyvenvietė – [[Mestija]] (už 22 km). == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kaukazo kalnai]] [[Kategorija:Gruzijos kalnai]] ccwpysxmrijze5uazs018bos6v2nudp 0 507700 6667448 6101556 2022-08-19T20:39:35Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Dychtau | Paveikslėlis = Dykhtau.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Dychtau kalnas | Aukštis =5204,7 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|RUS}} | Kalnynas = [[Kaukazo kalnai]] | Koordinatės = {{Coord|43|03|09|N|43|07|54|E|display=it}} | map= Kabarda-Balkarija | relief = physical | lat_degrees =43 | lat_minutes = 03| lat_seconds =09| lat_direction =N | long_degrees = 43 | long_minutes = 07| long_seconds =54| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1888]] m. | Įkopęs žmogus = [[Albert Frederick Mummery]] | Vikiteka = }} '''Dychtau''' ({{ru|Дыхтау}}, {{krc|Дых тау}} – „status kalnas“) – kalnas [[Kaukazo kalnai|Kaukaze]], [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo]] masyve, [[Šoninis kalnagūbris|Šoniniame kalnagūbryje]]. Stūkso [[Rusija|Rusijoje]], [[Kabarda-Balkarija|Kabardos-Balkarijos]] pietryčiuose, [[Kabardos-Balkarijos rezervatas|Kabardos-Balkarijos rezervate]]. Aukštis – 5204 m (antras pagal aukštį Kaukazo kalnas po [[Elbrusas|Elbruso]]). Kalnas piramidiškas, turi dvi viršūnes – Pagrindinę (5204,7 m) ir Rytinę (5180 m). Be to, šalia prisišliejusi Puškino viršukalnė (5100 m). Alpinizmas.<ref>{{GEC|142}}</ref> Pirmasis į Dychtau įkopė anglas Albertas Mameris (1888 m). == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kaukazo kalnai]] [[Kategorija:Rusijos kalnai]] [[Kategorija:Kabarda-Balkarija]] bgelididtwycp76wn3e7ba24ufcmkky 0 507709 6667449 5111003 2022-08-19T20:40:10Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Tebulosmta | Paveikslėlis = Tebulosmta viewed from main ridge near დათვისჯვარი უღ.JPG | Paveikslėlio apibūdinimas =Tebulosmta iš Gruzijos pusės | Aukštis = 4493 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|RUS}}<br>{{flag|GEO}} | Kalnynas = [[Kaukazo kalnai]] | map= Gruzija | relief = physical | lat_degrees =42 | lat_minutes = 34| lat_seconds =24 | lat_direction =N | long_degrees = 45 | long_minutes = 19| long_seconds =03| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Tebulosmta }} '''Tebulosmta''' ({{ka|ტებულოს მთა}}, {{ru|Тебулосмта}}, {{ce|Тулой-лам}}) – kalnas [[Kaukazo kalnai|Kaukaze]], [[Didysis Kaukazas|Didžiojo Kaukazo]] masyve, aukščiausia [[Šoninis kalnagūbris|Šoninio kalnagūbrio]] viršūnė. Stūkso ties [[Rusija|Rusijos]] ([[Čečėnija|Čečėnijos]]) ir [[Gruzija|Gruzijos]] ([[Tušetija|Tušetijos]]) siena, tarp [[Andžio Koisu|Andžio Koisu]] ir [[Argunas (upė)|Arguno]] ištakų. Aukštis – 4493 m. Šlaituose driekiasi ledynai (bendras plotas – 3 km²).<ref>{{GEC|423}}</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kaukazo kalnai]] [[Kategorija:Rusijos kalnai]] [[Kategorija:Gruzijos kalnai]] rgel1vku6t3800g2jylesh2g0qb82gg 0 508081 6667451 5113478 2022-08-19T20:40:55Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Diklosmta | Paveikslėlis = Diklo 2684 m1010053 (1).jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Diklosmta iš Gruzijos pusės | Aukštis = 4285 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|RUS}}<br>{{flag|GEO}} | Kalnynas = [[Kaukazo kalnai]] | map= Gruzija | relief = physical | lat_degrees =42 | lat_minutes = 29| lat_seconds =32 | lat_direction =N | long_degrees = 45 | long_minutes = 46| long_seconds =51| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Diklosmta }} '''Diklosmta''' ({{ka|დიკლოსმთა}}, {{ru|Диклосмта}}, {{ce|Дукълуо-Лам}}) – viršukalnė [[Didysis Kaukazas|Didžiajame Kaukaze]], [[Tušetijos kalnagūbris|Tušetijos kalnagūbryje]]. Stūkso ties [[Rusija|Rusijos]] ([[Čečėnija]], [[Dagestanas]]) bei [[Gruzija|Gruzijos]] ([[Tušetija]]) siena. Aukštis – 4285 m. Šlaituose yra [[ledynas|ledynų]]<ref>{{GEC|136}}</ref> (bendras plotas – 5,1 km²). Aukščiausioje kalno dalyje yra 3 viršukalnės. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kaukazo kalnai]] [[Kategorija:Rusijos kalnai]] [[Kategorija:Gruzijos kalnai]] f12zhd5utnrv5fx1jeuo7gsenxqqyil 0 514062 6667455 5156355 2022-08-19T20:42:19Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Taboro kalnas | Paveikslėlis = Mount Tabor4.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Taboro kalnas | Aukštis = 575 | Žemynas = [[Azija]] | Šalys = {{flag|ISR}} | map= Izraelis | relief = physical | lat_degrees =32 | lat_minutes = 41| lat_seconds =13.61 | lat_direction =N | long_degrees = 35 | long_minutes = 23| long_seconds =25.38| long_direction = E |map_width =180 | Kalnynas = | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Mount Tabor }} '''Taboro kalnas''' ({{ar|جبل الطور‎‎|Jabal aṭ-Ṭūr}}, {{he|הר תבור|Har Tavor}}) yra [[Izraelis|Izraelyje]], rytinėje [[Jezreelio slėnis|Jezreelio slėnio]] dalyje, Žemutinėje [[Galilėja|Galilėjoje]], už 9 km į pietryčius nuo [[Nazaretas|Nazareto]] 575 m aukščio [[kalnas]]. Tai atskirai nuo kitų kalnų grandinės stovintis kalnas, savo forma užapvalintas nuo pagrindo iki viršūnės. Jo pavadinimas reiškia „centrinę iškilią vietą“. Kalno viršus primena pailgą, kiek įspaustą ir panašų į akiduobę paviršių. Kalnas yra dažnai minimas objektas [[Biblija|Biblijoje]]. [[Krikščionybė]]je tradiciškai laikomas [[Kristus|Kristaus]] atsimainymo vieta (kai kurių tyrėjų versija, Jėzus Kristus atsimainė šiauriau esančiame [[Hermono kalnas|Hermono kalne]]).<ref>[http://www.newadvent.org/cathen/15019a.htm Location of the Transfiguration] in Catholic Encyclopedia</ref> Kalno papėdė nuo senovės buvo svarbių kelių kryžkelė: prekybinis kelias [[Via Maris]] iš Jezreelio slėnio driekėsi į šiaurę link [[Damaskas|Damasko]]. Tokia masyvaus ir iškilaus kalno vieta prie kryžkelės turėjo strateginę reikšmę istorijos bėgyje čia kariavusioms armijoms. Kalno viršuje įsikūrę du vienuolynai – [[katalikybė|katalikų]] ir [[stačiatikybė|stačiatikių]]. Kiekvienas jų laiko savo vienuolyno pastatymo vietą ta, kurioje atsimainė Kristus. Kalno vakarų pusėje [[XX a.]] pradžioje pastatyta katalikų [[pranciškonai|pranciškonų]] Atsimainymo bazilika šalia senųjų vienuolyno ir tvirtovės likučių. Vienuolyne yra nedidelis viešbutis [[piligrimystė|piligrimams]]. Šiaurės rytų pusėje stūkso veikiantis [[Graikijos stačiatikių bažnyčia|graikų stačiatikių]] moterų vienuolynas. <gallery> Mount Tabor overlook (8).JPG|Taboro kalnas Mount of transfiguration is.JPG|Katalikų vienuolynas su bazilika (vaizdas iš viršaus) Cimiter Fransesc081.jpg|Pranciškonų kapinės Ortodosse107.jpg|Stačiatikių vienuolyno įėjimo vartai </gallery> == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * {{Biblijoje|Taboro|Taboro paminėjimai}} [[Kategorija:Izraelio kalnai]] [[Kategorija:Jėzus Kristus]] t4i0m64p2csji7ro7ctq8lg2dvfnhhf 0 514735 6667458 6495280 2022-08-19T20:45:00Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Ozrenas | Paveikslėlis = Let vrtulnikem5 - pohori Ozren u Doboje.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 918 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Bosnija ir Hercegovina}} | Kalnynas = | map= Bosnija ir Hercegovina | relief = physical | lat_degrees =44 | lat_minutes = 35| lat_seconds =25 | lat_direction =N | long_degrees = 18 | long_minutes = 16| long_seconds =57| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Ozren }} '''Ozrenas''' ({{bs|Ozren}}, {{sr|Озрен}}) – kalnų masyvas šiaurės [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]], tarp [[Bosna|Bosnos]] ir [[Spreča|Sprečos]] upių. Driekiasi tarp [[Dobojus|Dobojaus]] ir [[Zavidovičiai|Zavidovičių]] miestų. Kalną dalijasi [[Bosnijos ir Hercegovinos Federacija]] bei [[Serbų respublika]]. Kalnuose stovi serbų stačiatikių Ozreno Šv. Nikolajaus cerkvė. Ozrene yra gausu gamtinių išteklių – geriamojo vandens, [[karštoji versmė|karštųjų versmių]] su gydomosiomis savybėmis, [[rūda|rūdos]] ir mineralinių išteklių.<ref>{{cite web |url=http://www.petrovo.ba/ba/filedownload.daenet?did=786 |title=Оперативни план заштите и спашавања од пожара у Општини Петрово |author= |authorlink= |coauthors= |date=2011 |format= |work= |publisher=Општина Петрово |archiveurl= |archivedate= |accessdate=2011-09-08 }}{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}</ref>. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos kalnai]] kxx0eg72bulmxlkanjjp1pt9hrc05wg 6667468 6667458 2022-08-19T20:52:45Z Homo ergaster 10314 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Ozrenas | Paveikslėlis = Let vrtulnikem5 - pohori Ozren u Doboje.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 918 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Bosnija ir Hercegovina}} | Kalnynas = | map= Bosnija ir Hercegovina | relief = physical | lat_degrees =44 | lat_minutes = 35| lat_seconds =25 | lat_direction =N | long_degrees = 18 | long_minutes = 16| long_seconds =57| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Ozren }} '''Ozrenas''' ({{bs|Ozren}}, {{sr|Озрен}}) – kalnų masyvas šiaurės [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]], tarp [[Bosna|Bosnos]] ir [[Spreča|Sprečos]] upių. Driekiasi tarp [[Dobojus|Dobojaus]] ir [[Zavidovičiai|Zavidovičių]] miestų. Kalną dalijasi [[Bosnijos ir Hercegovinos Federacija]] bei [[Serbų respublika]]. Kalnuose stovi serbų stačiatikių Ozreno Šv. Nikolajaus cerkvė. Ozrene yra gausu gamtinių išteklių – geriamojo vandens, [[karštoji versmė|karštųjų versmių]] su gydomosiomis savybėmis, [[rūda|rūdos]] ir mineralinių išteklių.<ref>{{cite web |url=https://petrovo.ba/wp-content/uploads/2019/10/785.pdf |title=Оперативни план заштите и спашавања од пожара у Општини Петрово |author= |authorlink= |coauthors= |date=2011 |format= |work= |publisher=Општина Петрово |archiveurl= |archivedate= |accessdate=2022-08-19 }}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos kalnai]] az3f9no9pdbbb12k1tabmjda4qx3ofg 0 514804 6667461 5163315 2022-08-19T20:46:13Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Majevica | Paveikslėlis = Majevica-LovackaCeka-Kop-panorama.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = | Aukštis = 916 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Bosnija ir Hercegovina}} | Kalnynas = | map= Bosnija ir Hercegovina | relief = physical | lat_degrees =44 | lat_minutes = 33| lat_seconds =50 | lat_direction =N | long_degrees = 18 | long_minutes = 50| long_seconds =42| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Majevica }} '''Majevica''' – mažas kalnų masyvas šiaurės rytų [[Bosnija ir Hercegovina|Bosnijoje ir Hercegovinoje]]. Driekiasi tarp [[Semberija|Semberijos]], [[Posavina|Posavinos]] ir [[Tuzla Kantonas|Tuzla Kantono]] regionų. Aukščiausia viršūnė – Stolica, esanti 16 km į rytus nuo [[Tuzla|Tuzlos]] miesto, pietrytinėje kalnų masyvo dalyje. Kalnyną dalijasi [[Bosnijos ir Hercegovinos Federacija]] bei [[Serbų respublika]]. Vietovė yra apgyvendinta jau nuo priešistorinių laikų. Šiandien aplinkui kalnų masyvą yra įsikūrę [[Srebrenikas (Bosnija)|Srebreniko]], [[Loparė]]s, [[Čeličas|Čeličo]], [[Kalesija|Kalesijos]] miestai ir regiono centras – [[Tuzla]]. == Nuorodos == * [http://www.priboj-majevica.com Majevicos informacinis puslapis] [[Kategorija:Bosnijos ir Hercegovinos kalnai]] e3md36g77jx9wyvoyczboonr3gw3a7l 0 514819 6667462 5163411 2022-08-19T20:46:59Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Arlbergas | Paveikslėlis = Arlberg passstrasse.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Arlbergo vaizdas | Aukštis = 1793 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Austrija}} | Kalnynas = [[Alpės]] | map= Austrija | relief = physical | lat_degrees =47 | lat_minutes = 07| lat_seconds =48 | lat_direction =N | long_degrees = 10 | long_minutes = 12| long_seconds =40| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = Category:Arlberg }} '''Arlbergas''' ({{de|Arlberg}}) – [[Austrija|Austrijos]] kalnų masyvas tarp [[Forarlbergas|Foralbergo]] ir [[Tirolis (žemė)|Tirolio]] žemių. Aukščiausia viršūnė (2811 m) – Valuga ({{de|Valluga}}). Populiariausios vietos ir slidinėjimo kurortai – Lechas ({{de|Lech am Arlberg}}), Ciūrzas ({{de|Zürs}}), Štubenas, Zankt Kristofas ir Zankt Antonas. == Arlbergo geležinkelis == Arlbergo geležinkelis jungia [[Insbrukas|Insbruką]] su [[Bliudencas|Bliudencu]]. Tarp Zankt Antono ir Langeno geležinkelis eina 10,25 km ilgio Arlbergo tuneliu. {{Panorama/sandbox|Schindlerspitze Pano.jpg|800px|Vaizdas nuo Šindleršpicės viršūnės.}} == Nuorodos == {{Wikivoyage|Arlberggebiet}} * [http://www.skiarlberg.at/ Oficialus Arlbergo portalas] [[Kategorija:Austrijos kalnai]] clbh4wrgbxu80o64nsi6gj4jc3g5mt5 0 515340 6667463 6082533 2022-08-19T20:47:51Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Jablanica | Paveikslėlis = Jablanica Gorna Belica.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Jablanica, netoli Gorna Belica kaimo | Aukštis = 2257 | Žemynas = | Šalys = {{flag|Albanija}}, {{flag|Makedonija}} | Kalnynas = | map=Makedonija | relief = physical | lat_degrees =41 | lat_minutes = 15| lat_seconds =0 | lat_direction =N | long_degrees = 20 | long_minutes = 30| long_seconds =0| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Jablanica''' ({{Sq|Jabllanica}}; {{Mk|{{Tarimas|Mk-Jablanica.ogg|Јабланица}}}}) – [[kalnas]] [[Albanija|Albanijoje]] ir [[Makedonija|Makedonijoje]], esantis prie abiejų šalių sienos.<ref name=Jablanica>{{Cite web|last = Spangenberg|first = Annette|title = Jablanica-Shebenik Working towards a transboundary protected area for the Balkan lynx|url = http://www.euronatur.org/uploads/media/EuroNatur_Spezial_4-2011_Shebenik-Jablanica.pdf|publisher = Euronatur|accessdate = 2013-01-21|display-authors = etal|archive-date = 2012-05-15|archive-url = https://web.archive.org/web/20120515211151/http://www.euronatur.org/uploads/media/EuroNatur_Spezial_4-2011_Shebenik-Jablanica.pdf|dead-url = yes}}</ref> Abi šalys dalinasi kalnu po lygiai, vakarinė jo dalis priklauso Albanijai, o rytinė – Makedonijai. Jablanicos kalne yra daug didelių ežerų. Artimiausi miestai – [[Libraždis]] Albanijoje ir [[Struga]] Makedonijoje. Kalnas yra viena iš paskutinių vietų [[Balkanai|Balkanuose]], kur gyvena [[Balkanų lūšis]] (''Lynx lynx martinoi''), [[paprastoji lūšis|paprastosios lūšies]] (''Lynx lynx'') porūšis. Balkaninės lūšies individų yra išlikę mažiau negu 100. == Šaltiniai == {{Išnašos}} [[Kategorija:Šiaurės_Makedonijos kalnai]] [[Kategorija:Albanijos kalnai]] qswczxwitdpefz5amq38tyukicvjlcg 0 518802 6667465 5965027 2022-08-19T20:48:45Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2017 m. birželio}} {{Kalnas | Pavadinimas = Karaimano viršukalnė | Paveikslėlis = October_Snow.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Karaimano viršukalnė | Aukštis = 2 384 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|Romania}} | Kalnynas = [[Bučedžio kalnai]], [[Karpatai]] | map= Rumunija | relief = physical | lat_degrees =45 | lat_minutes = 24| lat_seconds =22.21 | lat_direction =N | long_degrees = 25 | long_minutes = 29| long_seconds =51.72| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = | Įkopęs žmogus = | Vikiteka = }} '''Karaimano viršukalnė''' – 2 384 m viršukalnė [[Bučedžio kalnai|Bučedžio kalnuose]], [[Pietų Karpatai|Pietų Karpatuose]], [[Rumunija|Rumunijoje]]. Netoli jos pastatytas ''Didvyrių kryžius'', [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] atminimas. Arčiausias miestas – [[Buštenis]]. <gallery mode=packed> File:Caraiman.JPG|Didvyrių kryžius nuo viršukalnės File:Crucea de pe caraiman.jpg|Didvyrių kryžius File:Cabana Caraiman de la stalp.jpg|Namelis File:Caraiman Cross on Bucegi mountain top.jpg|[[Buštenis|Buštenio]] miestas </gallery> [[Kategorija:Rumunijos kalnai]] [[Kategorija:Karpatai]] nyt6t3oirskr5xhdv2276fqyx162b5x 102 522923 6667609 6666003 2022-08-20T08:25:26Z Homo ergaster 10314 nauja wikitext text/x-wiki * Rugpjūčio 19 d. [[Juodkalnija|Juodkalnijos]] parlamentas balsavimu pareiškė nepasitikėjimą šalies vyriausybe.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1763537/po-juodkalnijos-parlamente-inicijuoto-balsavimo-del-nepasitikejimo-nuversta-juodkalnijos-vyriausybe] * Rugpjūčio 18 d. Estijoje įsigaliojo draudimas atvykti į šalį Rusijos piliečiams su estiška viza.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1762029/ketvirtadieni-isigalioja-estijos-draudimas-atvykti-i-sali-rusijos-pilieciams-su-estiska-viza] * Rugpjūčio 17 d. Pranešama, kad [[Izraelis]] ir [[Turkija]] visiškai atkurs diplomatinius santykius.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1761638/lapidas-izraelis-ir-turkija-visiskai-atkurs-diplomatinius-santykius] * Rugpjūčio 16 d. [[Kinija]] pristatė naujas priemones mažėjančiam gimstamumui paskatinti.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1760949/kinija-pristate-naujas-priemones-gimstamumui-skatinti] * Rugpjūčio 15 d. [[Kenija|Kenijos]] prezidento rinkimų nugalėtoju paskelbtas [[William Ruto]].[https://www.aljazeera.com/news/2022/8/15/kenyan-presidential-election-results] * Rugpjūčio 14 d. [[Egiptas|Egipte]], [[Giza|Gizos]] mieste, per gaisrą koptų bažnyčioje žuvo mažiausiai 41 žmogus.[https://www.aljazeera.com/news/2022/8/14/several-killed-cairo-egypt-church-fire-health-ministry] * Rugpjūčio 12 d. Per šaudynes [[Juodkalnija|Juodkalnijoje]], [[Cetinė]]s mieste, žuvo mažiausiai 11 žmonių.[https://www.euronews.com/2022/08/12/montenegro-11-killed-in-mass-shooting-after-family-dispute-police-say] * Rugpjūčio 12 d. [[Kolumbija]] ir [[Venesuela]], gerindamos santykius, apsikeitė ambasadoriais.[https://www.aljazeera.com/news/2022/8/12/venezuela-colombia-name-ambassadors-in-step-towards-normalisation] * Rugpjūčio 12 d. Nesiliauja gaisras [[Kuba|Kubos]] Metansaso naftos bazėje, iš viso sužeista daugiau nei 100 žmonių, įgriuvo keturi iš aštuonių bazės rezervuarų.[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1759148/siauciant-gaisrui-kubos-naftos-bazeje-zuvo-antras-ugniagesys] * Rugpjūčio 11 d. [[Latvija]] ir [[Estija]] pranešė besitraukiančios iš 16+1 bendradarbiavimo formato su [[Kinija]].[https://www.bns.lt/topic/1912/news/66883991/] 21dmhm9kujx94dss6muq0m1r8g8yz2o 0 525824 6667466 6587309 2022-08-19T20:49:44Z Hugo.arg 1674 wikitext text/x-wiki {{Kalnas | Pavadinimas = Perdido kalnas | Paveikslėlis =Cirque de Soaso et massif du Mont-Perdu.jpg | Paveikslėlio apibūdinimas = Perdido kalnas iš Ordesos slėnio | Aukštis = 3355 | Žemynas = [[Europa]] | Šalys = {{flag|ESP}}<br><small> ({{flag|Aragonas}}) | Kalnynas = [[Pirėnų kalnai]] | map= Ispanija | relief = physical | lat_degrees =42 | lat_minutes = 40| lat_seconds =26 | lat_direction =N | long_degrees = 0 | long_minutes = 02| long_seconds =0| long_direction = E |map_width =260 | Pirmasis įkopimas(metai) = [[1802]] m. | Įkopęs žmogus = [[Louis Ramond de Carbonnières|Lui Ramonas de Karbonjė]] | Vikiteka = Category:Monte Perdido }} '''Perdido kalnas''' ({{es|Monte Perdido}}, {{fr|Mont Perdu}}, {{ca|Mont Perdut}} – „dingęs kalnas“) – trečia pagal aukštį [[Pirėnai|Pirėnų]] viršukalnė, stūksanti ties [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[Ispanija|Ispanijos]] ([[Aragonas]], [[Hueskos provincija]]) siena. Iš esmės patenka į Ispanijos teritoriją, [[Ordesos ir Monte Perdido nacionalinis parkas|Ordesos ir Perdido kalno nacionalinį parką]]. Aukštis – 3355 m. Kalną nuo Prancūzijos pusės skiria iš esmės neįžengiamos [[Gavarni kara|Gavarni karos]] ir Estaubė karos sienos. Iš Ispanijos pusės kalnas pasiekiamas per [[Ordesos kanjonas|Ordesos slėnį]] ir [[Torla|Torlos]] kaimą. Pagrindinę viršūnę supa dvi gretimos – Sum de Ramonas ir Marborė cilindras. Kalno šlaitai ir apylinkės išsiskiria gamtine įvairove, retųjų rūšių gausa. Yra [[barzdotasis grifas|barzdotųjų grifų]] buveinės. Šlaituose yra ledynų. Perdido kalnas ir jo apylinkės (tiek Ispanijoje, tiek Prancūzijoje) 1997 m. įtrauktos į [[UNESCO pasaulio paveldas|UNESCO pasaulio paveldo sąrašą]]. {{UNESCO|773}} {{UNESCOIspanija}} [[Kategorija:Ispanijos kalnai]] oxhm6779cgut44698lgef1bqrg2790t 0 534679 6667071 6577372 2022-08-19T13:04:38Z Vuansamblis 106218 /* Dabartiniai ansamblio vadovai */ wikitext text/x-wiki {{Infolentelė | title = VU Dainų ir šokių ansamblis | titlestyle = | above = | abovestyle = | image = | caption = | label1 = Meno vadovas | data1 = Eugenijus Čiplys | label2 = Įkūrimo metai | data2 = 1940 | label3 = Vieta | data3 = Vilnius, Lietuva | label4 = Narių sk. | data4 = 114 | label5 = Internetinė svetainė | data5 = http://www.ansamblis.vu.lt/ | label6 = Facebook paskyra | data6 = https://www.facebook.com/vuansamblis/ | label7 = Instagram profilis | data7 = https://www.instagram.com/vuansamblis/ | below = |label8=YouTube kanalas|data8=https://www.youtube.com/vuansamblis/}} '''Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis''' – seniausias Lietuvos studentų šokėjų, liaudies instrumentų orkestro ir choro grupių jungtinis meno ansamblis, įkurtas Vilniuje [[1940]] m. == Istorija == [[1940]] m. pradžioje [[Genovaitė Dumčiūtė-Breichmanienė]] subūrė Vilniaus skautes merginas į šokių kolektyvą. Sovietams okupavus Lietuvą ir uždraudus visas lietuviškas organizacijas, Vilniaus universiteto rektorius [[Mykolas Biržiška]] pakvietė kolektyvą tapti universiteto dalimi – Vilniaus universiteto šokių grupe <ref name="istorija">[http://pasauliolietuvis.lt/amzinyben-iskeliavo-kanados-lietuviu-bendruomenes-veikeja-lietuviu-kulturos-propaguotoja-genovaite-dumciute-breichmaniene/ „Pasaulio Lietuvis“], Universiteto ansamblio įkūrimas</ref>. Vėliau prie šokėjų prisijungė kapela, ilgainiui išaugusi į liaudies instrumentų orkestrą, ir vokalinė grupė, išaugusi į daugiabalsį chorą. Kolektyvui, kurį sudarė šokėjų, muzikantų ir dainininkų grupės, ruošiančios bendras programas ir pasirodymus, buvo suteiktas ansamblio vardas. Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis tapo pirmuoju studentų tautinio meno ansambliu Lietuvoje. Ansamblio veikloje dalyvaujantys studentai turi profesionalius šokių, orkestro ir choro vadovus, kurių bendromis pastangomis kuriamos aukščiausio lygio koncertinės programos. == Vadovai == === Dabartiniai ansamblio vadovai === {| class="wikitable" |- ! Vadovas !! Pareigos !! Vadovavimo pradžia |- | Eugenijus Čiplys || Meno vadovas || Nuo 2006 m. vasario mėn. |- | Indrė Alaburdienė || Šokių vadovė || Nuo 2002 m. |- | Roberta Leščinskaitė-Jančiulienė || Šokių vadovė || Nuo 2017 m. |- | Virginija Alenskienė || Orkestro vadovė || Nuo 2006 m. |- | Dovilė Mačiukaitė-Krasauskienė || Choro vadovė || Nuo 2006 m. |} === Buvę meno vadovai === {| class="wikitable" |- ! Meno vadovas !! Vadovavimo metai |- | [[Genovaitė Dumčiūtė–Breichmanienė]] || 1940 |- | [[Justas Didvalis]] || 1944-1946 |- | [[Fridrichas Kantaravičius]] || 1946-1948 |- | [[Bronius Uginčius]] || 1950-1952 |- | [[Vladas Bartusevičius]] || 1952-1962 |- | [[Algimantas Balčiūnas]] || 1962-1970 |- | [[Alfonsas Vidugiris]] || 1970-1971 |- | [[Adolfas Krogertas]] || 1971 |- | [[Jonas Vidas Aleksandravičius|Vidas Aleksandravičius]]|| 1972-2006 |} === Buvę orkestro vadovai === {| class="wikitable" |- ! Orkestro vadovas !! Vadovavimo metai |- | [[Vitolis Baumilas]]|| 1952-1962 |- | [[Jonas Cijūnėlis]] || 1947-1949 |- | [[Eduardas Pundys]] || 1951-1959 |- | [[Daiva Čičinskienė]] || 1957-1996 |- | Antanas Raudonius || 1959-1968 |- | [[Alfonsas Vidugiris]] || 1968-1970 |- | [[Algirdas Kirilauskas]] || 1972-1979 |- | [[Kastytis Mikiška]] || 1979-1992 |- | [[Vaidas Mikutavičius]] || 1991-1993 |- | [[Alvydas Pralgauskas]] || 1993 |- | [[Danutė Juodvalkytė-Aleksandravičienė]] || 1993-2006 |- | [[Arvydas Jankus]] || 2005-2008 |} === Buvę šokėjų grupės vadovai === {| class="wikitable" |- ! Šokių vadovas !! Vadovavimo metai |- | [[Genovaitė Dumčiūtė-Breichmanienė]] || 1940-1942 |- |Zenonas Parulis |1942-1944 |- | [[Justas Didvalis]] || 1944-1946 |- | [[Fridrichas Kantaravičius]] || 1946-1948 |- | [[Juozas Lingys]] || 1948-1950 |- | [[Juozas Gudavičius]] || 1949-1957 |- | [[Elena Morkūnienė]] || 1957-1980 |- | [[Adolfas Gineitis|Adomas Gineitis]] || 1962-1968 |- | [[Tamara Kalibataitė]] || 1968-2002 |- | [[Alina Kirvaitienė]] || 1983-1985 |- | [[Henrikas Uznys]] || 1985-1989 |- | [[Salvinija Taukinaitienė|Salvina Taukinaitienė]] || 1990-1995 |- | [[Alfredas Kondratavičius]] || 1995-1996 |- | [[Birutė Mažrimienė]] || 1997-2014 |- |[[Vytautas Buterlevičius]] |2014-2016 |- | [[Alina Anglickienė]] || 2014-2017 |- |Albertas Švelginas |2020-2022 |} === Buvę choro vadovai === {| class="wikitable" |- ! Choro vadovas !! Vadovavimo metai |- | [[Antanas Gimžauskas]] || 1946-1950 |- | [[Adolfas Krogertas]] || 1951-1953 |- | Viktoras Aleksa || 1953-1957 |- | [[Vytautas Četkauskas]] || 1957-1980 |- | [[Algimantas Asevičius]] || 1975-1993 |- | [[Vytautas Verseckas]] || 1979-1984 |- | [[Vytautas Abaris]] || 1984-1993 |} == Koncertinės programos == Koncertinėse programose atsispindi ne tik aukštas atlikėjų techninis lygis, bet ir tradiciniai lietuvių liaudies gyvenimo elementai – kasdienio darbo ir švenčių momentai, žmogaus santykis su šeima bei gamta. Ansamblio koncertuose taip pat atskleidžiami ir įvairių Lietuvos etnografinių regionų ypatumai: atliekamos unikalios dainos ir šokiai, galima stebėti skirtingus tautinius kostiumus. Autentiški kūriniai naujai suskamba moderniose aranžuotėse ir stilizuotose choreografinėse kompozicijose. * Koncertinė programa „DEGESIJA“, pristatyta VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“, 2022-05-13; <ref>https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000213498/meiles-dienos-proga-vilniaus-universiteto-dainu-ir-sokiu-ansamblis-kviecia-i-koncerta-degesija</ref><ref>https://naujienos.vu.lt/vilniaus-universiteto-dainu-ir-sokiu-ansamblis-kviecia-i-koncerta-degesija/</ref> * Koncertinė programa „Aušt aušružė“, pristatyta Šv. Jonų bažnyčioje, 2019-04-12; <ref name="austAusruze">[https://www.tiketa.lt/LT/aust_ausruze_21108 Tiketa], AUŠT AUŠRUŽĖ</ref> * Koncertinė programa „Patekėjo žvaigždės degti“, pristatyta Vilniaus universito Teatro salėje, 2018-12-13; <ref name="patekejoZvaigzdesDegti">[https://www.youtube.com/watch?v=C9d8_Ojs_iE Vilniaus universiteto ansamblio oficiali YouTube paskyra], Patekėjo žvaigždės degti - VU Ansamblio adventinis koncertas</ref> * Koncertinė programa „Aušros žvaigždė“, pristatyta Šv. Jonų bažnyčioje, 2017-04-08; <ref name="ausrosZvaigzde">[http://naujienos.vu.lt/dainu-ir-sokiu-ansamblis-pavasari-pasitinka-su-nauja-programa/ Vilniaus universiteto naujienos], Dainų ir šokių ansamblis pavasarį pasitinka su nauja programa</ref> * Koncertinė programa „Užaugs vėl ąžuolai“, pristatyta Kėdainių kultūros centre, 2017-02-16; <ref name="azuolai">[http://www.kedainiukulturoscentras.lt/old/renginiai/?event_id=1774 Kėdainių kultūros centro oficialus puslapis], Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai </ref> * Koncertinė programa „Intakas“ In memoriam Jonui Vidui Aleksandravičiui, pristatyta Kongresų rūmuose, 2016-11-27; <ref name="intakas">[http://www.kultura.vu.lt/naujienos/renginiai/1208-intakas-2016-11-27 Vilniaus Universiteto kultūros centro oficiali svetainė], „Intakas“. In memoriam Vidui Aleksandravičiui</ref> * Koncertinė programa „Sutartinės“ antrajam tarptautiniam medinių pučiamųjų instrumentų festivaliui „Medynės 2016”, pristatyta Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje, 2016-10-15; <ref name="sutartines">[https://issuu.com/vu_lt/docs/uv_2016-12/15 „Universitas Vilnensis“], Dainų ir šokių ansamblio sėkmė</ref> * Koncertinė programa „Oi, ant kalno, ant aukštojo“, skirta VU Dainų ir šokių ansamblio 75-ajam jubiliejui, pristatyta koncertų salėje „Compensa“, 2015-12-05; <ref name="jubiliejus">[http://www.kultura.vu.lt/component/content/article?id=1140:vu-dainu-ir-sokiu-ansamblio-75-mecio-koncertas Vilniaus Universiteto kultūros centro oficiali svetainė], VU dainų ir šokių ansamblio 75-mečio koncertas</ref> * Koncertinė programa „Atrakink žemę“, skirta VU Dainų ir šokių ansamblio 75-ajam jubiliejui, pristatyta Šv. Jonų bažnyčioje, 2015-04-25; <ref name="atrakinkZeme1">[http://www.kultura.vu.lt/component/content/article?id=1097:vilniaus-universiteto-dain-ir-soki-ansamblio-jubiliejinis-koncertas Vilniaus Universiteto kultūros centro oficiali svetainė], Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio jubiliejinis koncertas </ref> <ref name="atrkinkZeme2">[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/77965/atrakink-zeme-vilniaus-universiteto-ansamblio-75-mecio-renginiu-ciklo-pirmasis-koncertas LRT mediateka], Atrakink žemę! Vilniaus universiteto ansamblio 75- mečio renginių ciklo pirmasis koncertas </ref> * Koncertinė programa „Metai”, pristatyta Kretingos mieste, 2014-10-02; * Koncertinė programa „Nušvisk, Rytmetėle“, pristatyta Šv. Jonų bažnyčioje, 2014-05-02; * Koncertinė programa „Rezginėlė“, pristatyta tarptautiniame festivalyje-konkurse „Podlaska Oktawa Kultur“ Balstogėje (Lenkija), 2013–07-28; * Koncertinė programa „Leliumai“, pristatyta kasmetinio, tradicinio Vilniaus universiteto bendruomenei koncerto metu, Vilniaus universiteto Didžioji aula, 2012-11-15; * Koncertinė programa „Eisva mudu abudu“, skirta XIV Lietuvių tautinių šokių šventei Bostone, pristatyta Šiaurės rytų universiteto Blackman salėje, 2012-06-28. Be solinių koncertų ansamblis tradiciškai dalyvauja ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose – į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktoje Dainų šventėje, Baltijos šalių studentų dainų šventėje „Gaudeamus“ ir kt. Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis yra tapęs konkursų „Klumpakojis“, „Kadagys“ laureatais, festivalio „Linksminkimos“ nugalėtojais bei yra pelnęs prestižinį „Aukso paukštės“ apdovanojimą. <ref name="paukste">[https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2010/03/26/news/vilniaus-universiteto-dainu-ir-sokiu-ansambliui-aukso-paukstes-apdovanojimas-5697821/ Dienraštis LRytas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180805112754/https://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/2010/03/26/news/vilniaus-universiteto-dainu-ir-sokiu-ansambliui-aukso-paukstes-apdovanojimas-5697821/ |date=2018-08-05 }}, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansambliui – „Aukso paukštės“ apdovanojimas</ref> == Laimėjimai == '''Žymiausi pastarųjų metų laimėjimai''': * 2021-04-29 - Sceninių lietuvių liaudies šokių konkursas „Šoka Lietuva 2021“. Ansamblis pelnė laureato vardą Jaunimo grupės kategorijoje (atliko kūrinį „Pavasaris“, muzika E. Čiplio, choreografija I. Alaburdienės). Dėl Covid-19 pandemijos konkursas vyko nuotoliniu būdu. *2019-11-16 - Respublikinis X studentų liaudiškos muzikos festivalis-konkursas „Linksminkimos 2019“. Ansamblis tapo I vietos nugalėtojais. * 2017-11-24 - Respublikinis IX studentų liaudiškos muzikos festivalis-konkursas „Linksminkimos 2017“. Ansamblis tapo I vietos nugalėtojais. * 2017-11-18 - Dainų ir šokių ansamblių konkursas „Jievaro tiltas“. Ansamblis tapo I vietos nugalėtojais bei gavo apdovanojimą už geriausią liaudies instrumentų orkestrą. <ref name="jievaroTiltai">[http://naujienos.vu.lt/vu-dainu-ir-sokiu-ansamblis-konkurso-jievaro-tiltas-laureatas/ Vilniaus universiteto naujienos], VU dainų ir šokių ansamblis – konkurso „Jievaro tiltas“ laureatas </ref> * 2016-11-12 - Respublikinis tautinių šokių kolektyvų bei ansamblių festivalis-konkursas „Klumpakojis 2016“. Ansamblis buvo apdovanotas nominacijomis už originaliausiai atliktą šokį „Klumpakojis“, aukštą menininį lygį, gavo specialų J. Gudavičiaus šeimos įsteigtą prizą, suteiktas Respublikinio konkurso „Klumpakojis 2016“ laureato vardas; <ref name="sutartines"></ref> * 2015-11-20 - Respublikinis VIII studentų liaudiškos muzikos festivalis-konkursas „Linksminkimos 2015“. Ansamblis tapo pirmosios vietos nugalėtojais; <ref name="linksminkimos2015">[http://www.kultura.vu.lt/naujienos/1138-vu-dainu-ir-sokiu-ansamblis-linksminkimos-laureatas Vilniaus universiteto kultūros centro oficiali svetainė], VU Dainų ir šokių ansamblis - „Linksminkimos“ laureatas </ref> * 2013-11-22 - Respublikinis VII studentų liaudiškos muzikos festivalis-konkursas „Linksminkimos 2013“. Ansamblis tapo pirmosios vietos nugalėtojais; * 2013-07-28 - Tarptautinis konkursas „Podlaska Oktawa Kultur“ Balstogėje (Lenkija). Ansamblis pelnė laureato vardą Dainų ir šokių ansamblių kategorijoje. == Tradicijos == Seniausias Lietuvos studentų tautinio meno ansamblis pasižymi iš kartos į kartą perduodamais papročiais ir tradiciniais renginiais. Studentų organizuojamos šventės skirtos įvairiems kasmetiniams ansamblio įvykiams pažymėti. Ansamblis nuolat atsinaujina – vienus studentus keičia kiti, tačiau tradicinėse šventėse visada laukiami ne tik esami ansambliečiai ir vadovai, bet ir kolektyvo alumnai. === Tradicinės šventės === * '''Baronkų balius''' – spalio mėnesį rengiama šventė, skirta naujų narių susipažinimui su ansambliu. Renginio metu pristatoma ansamblio istorija, tradicijos, supažindinama su taryba ir jos veikla. Naujieji ansamblio nariai prisistato ansambliečiams su savo kurta vėliava bei pasirodymu, o vakarą vainikuoja įvairūs komandiniai žaidimai ir užduotys, nuo pirmų dienų įtraukiančios visus naujokus į bendrą ansamblietišką ratą. * '''Vyrų diena''' – lapkričio mėnesį ansamblio merginų ruošiama šventė vaikinams. Kiekvienais metais vis kitokia tema stebinantis renginys pilnas linksmų ir išradingų merginų pasirodymų. * '''Kalėdinis vakaras''' – gruodžio mėnesį vykstantis teminis renginys, kurio metu studentai pristato savo paruoštus pasirodymus vieni kitiems, sukurdami bendrą šventę. Kasmet galima pamatyti įvairius šokio, vokalinius , instrumentinius ir vaidybinius numerius. Neatskiriama Kalėdinio vakaro dalis – keitimasis dovanėlėmis. * '''Merginų diena''' – kovo mėnesį vaikinų ruošiamas teminis renginys ansamblio merginoms. * '''Krikštynos''' – pavasarį vykstančios ansamblio fuksų krikštynos suteikia galimybę ansamblio „nuliams“ patirti ekstremalius, kvapą gniaužiančius išbandymus ir įrodyti, kad yra tikri ansambliečiai. * '''Paskutinė repeticija''' – vasaros pradžioje vykstantis renginys, kurio metu vyksta bendra šokėjų, orkestro ir choro grupių repeticija, padėkojama vadovams ir studentams už praėjusį sezoną bei pasveikinami universitetą baigiantys ansambliečiai. * '''Stovykla''' – paskutinę rugpjūčio savaitę studentai renkasi į kasmetinę kūrybinę stovyklą, kurioje oficialiai atidaromas naujas ansamblio sezonas. Jos metu aptariamas ateinančių metų planas, svarbiausi įvykiai ir pasirodymai, pradedamos pirmosios repeticijos. == Taryba == Ansamblio tarybą sudaro 10 studentų atstovų bei visi vadovai. Taryba yra renkama kiekvieną pavasarį/vasarą – visi ansambliečiai gali kelti savo kandidatūrą ir vėliau balsuoti slapto balsavimo metu. Naujai suformuota taryba išsirenka savo pirmininką ir yra pristatoma tradicinės Paskutinės repeticijos metu. Taryba yra atsakinga už visus ansamblio reikalus – organizuoja įvairius koncertus, keliones bei tradicinius renginius, administruoja socialinių tinklų paskyras, veda ansamblio metraštį, rūpinasi kostiumais, instrumentais ir rekvizitais. Kiekvieną naujo mėnesio ketvirtadienį taryba renkasi į susirinkimą bei aptaria svarbiausius ansamblio klausimus. == Kelionės == Nuo pat gyvavimo pradžios Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, buvo keturiuose žemynuose ir aplankė daugiau nei 30 šalių, įskaitant Australiją, Mongoliją, Norvegiją, JAV, Vengriją, Lenkiją, Čekiją, Prancūziją, Graikiją, Ispanija, Italiją, Portugaliją ir kt. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * Oficiali ansamblio svetainė [http://www.ansamblis.vu.lt/] [[Kategorija:Tautinių šokių ansambliai]] [[Kategorija:Vilniaus universitetas]] 807nuwkkmirk6qfxluegm9xwqo9e716 10 539822 6667622 5790341 2022-08-20T08:41:00Z AndriejūnasK 61292 wikitext text/x-wiki {{Navbox |name = Lietuvosšachmatųčempionatai |title =|[[Lietuvos šachmatų čempionatas|Lietuvos šachmatų čempionatai]] |state = {{{state|autocollapse}}} |bodyclass = hlist |above = [[Sąrašas:Lietuvos šachmatų čempionatai]] |group1 = Lietuvos čempionatai iki 1941 m. |list1 = [[1927 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1927]], [[1931 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1931]], [[1932 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1932]], [[1933 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1933]], [[1934 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1934]], [[1935 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1935]], [[1936 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1936]], [[1937 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1937]], [[1938 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1938]], [[1939 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1939]], [[1940 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1940]]. |group2 = LTSR čempionatai (1941-1989) m. |list2 = [[1941 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1941]], [[1943 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1943]], [[1945 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1945]], [[1947 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1947]], [[1948 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1948]], [[1949 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1949]], [[1950 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1950]], [[1951 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1951]], [[1952 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1952]], [[1953 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1953]], [[1954 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1954]], [[1955 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1956]], [[1957 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1958]], [[1959 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1959]], [[1960 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1960]], [[1961 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1961]], [[1962 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1962]], [[1963 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1964]], [[1965 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1966]], [[1967 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1967]], [[1968 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1968]], [[1969 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1969]], [[1970 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1970]], [[1971 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1971]], [[1972 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1972]], [[1973 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1973]], [[1974 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1974]], [[1975 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1975]], [[1976 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1976]], [[1977 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1977]], [[1978 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1978]], [[1979 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1979]], [[1980 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1980]], [[1981 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1981]], [[1982 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1982]], [[1983 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1983]], [[1984 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1984]], [[1985 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1985]], [[1986 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1986]], [[1987 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1987]], [[1988 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1988]], [[1989 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1989]]. |group3 = Lietuvos čempionatai po 1990 m. |list3 ={{Navbox subgroup |group1 = Klasikiniai čempionatai |list1 = [[1990 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1990]], [[1993 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1993]], [[1994 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1994]], [[1998 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1998]], [[2001 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2001]], [[2002 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2002]], [[2003 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2003]], [[2004 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2004]], [[2005 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2005]], [[2006 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2006]], [[2007 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2007]], [[2008 m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas|2008]], [[2009 m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas|2009]], [[2012 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2012]], [[2013 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2013]], [[2014 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2014]], [[2015 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2015]]. |group2 = Atvirieji čempionatai |list2 = [[1991 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1991]], [[1992 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1992]], [[1995 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1995]], [[1996 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1996]], [[1997 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1997]], [[1999 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|1999]], [[2000 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2000]], [[2010 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2010]], [[2011 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2011]] , [[2016 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2016]], [[2017 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2017]], [[2018 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2018]], [[2019 m. Lietuvos šachmatų čempionatas|2019]] }} |below = }}<includeonly>[[Kategorija:Lietuvos šachmatų čempionatai]]</includeonly> <noinclude>[[Kategorija:Naršymo šablonai|{{PAGENAME}}]] 0ushq08qdhrober0m7rqzbj9yx7vj2o 0 540737 6667697 6655770 2022-08-20T11:15:40Z Hugo.arg 1674 /* Grupės */ wikitext text/x-wiki {{current-basketball}} {| class="toccolours" style="float:right; margin:0 0 0.5em 1em;" !colspan="2"|2022 m. Europos krepšinio čempionatas |- |colspan="2"|[[Vaizdas:EuroBasket 2022.svg|center|200px]] |- style="vertical-align:top;" |'''Komandų''' |24 |- style="vertical-align:top;" |'''Šeimininkai''' |{{flagicon|Czech Republic}} [[Čekija]]<br />{{flagicon|Georgia}} [[Sakartvelas]]<br />{{flagicon|Italy}} [[Italija]]<br />{{flagicon|Germany}} [[Vokietija]] |- style="vertical-align:top;" |'''Čempionai''' | |- style="vertical-align:top;" |'''Data''' |[[2022]] m. [[rugsėjo 1]]–[[rugsėjo 18|18]] d. |- style="vertical-align:top;" |'''Arenų''' |5 <small> (5 miestuose) <small> |- style="vertical-align:top;" |'''Čempionato MVP''' | |} '''2022 m. Europos krepšinio čempionatas''' – 41-as [[Europos krepšinio čempionatas]], kuris vyks [[2022]] m. [[rugsėjo 1]]–[[Rugsėjo 18|18]] d. Čempionatas turėjo būti surengtas [[2021]] m., tačiau dėl [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|2020 m. vasaros olimpinių žaidynių]] perkėlimo į 2021 metus, krepšinio čempionatas vyks 2022 m. Šis čempionatas žymės naują Europos krepšinio čempionatų erą – pirmą kartą nuo [[2017]] m. šios varžybos vyks po ketverių metų pertraukos.<ref>{{Cite web|url=https://www.15min.lt/24sek/naujiena/europa/krepsinio-sistema-keicianti-fiba-nori-populiarinti-nacionalines-komandas-taciau-nera-susitarusi-su-nba-874-528029|title=Krepšinio sistemą keičianti FIBA nori populiarinti nacionalines komandas, tačiau nėra susitarusi su NBA|website=[[15min]]|access-date=2018-05-22}}</ref> Norą rengti čempionatą išreiškė [[Italija]], [[Ispanija]] drauge su kitomis dviem valstybėmis.<ref>{{Cite web|url=https://www.basketnews.lt/news-118445-italija-sieks-surengti-2021-europos-vyru-krepsinio-cempionato-finalini-etapa.html|title=Italija sieks surengti 2021 Europos vyrų krepšinio čempionato finalinį etapą|website=basketnews.lt|access-date=2018-05-22}}</ref> Jis vyks [[Čekijos Respublika|Čekijoje]], [[Sakartvelas|Sakartvele]], [[Vokietija|Vokietijoje]] ir [[Italija|Italijoje]]. == Čempionato arenos == {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! [[Berlynas]] ! [[Kelnas]] ! [[Milanas]] |- | [[Mercedes-Benz Arena (Berlynas)|Mercedes-Benz Arena]]<br />Vietų skaičius: 14 500 | [[Lanxess Arena]]<br />Vietų skaičius: 19 500 | [[Mediolanum Forum]]<br />Vietų skaičius: 12 700 |- | [[Vaizdas:Alba Berlin vs BBC Bayreuth, 19 February 2011 (1).jpg|150px]] | [[Vaizdas:Lanxess-Arena, Köln-7892.jpg|150px]] | [[Vaizdas:Forum Assago Parquet 2.jpg|150px]] |} {| class="wikitable" style="text-align:center;" |- ! [[Praha]] ! [[Tbilisis]] |- | O2 Arena<br />Vietų skaičius: 16 805 | Olympic Palace<br />Vietų skaičius: 10 000 |- | [[Vaizdas:2017 European Women Basketball Championship EuroBasket Prague O2 Arena – final ceremony.jpg|150px]] | [[Vaizdas:New sports hall 2 (Tbilisi).jpg|150px]] |} == Patekusios komandos == Į čempionatą pateko šios rinktinės: {{div col|3}} * {{krep|GER|1}} <small>(šeimininkai)</small> * {{krep|GEO|1}} <small>(šeimininkai)</small> * {{krep|ITA|1}} <small>(šeimininkai)</small> * {{krep|CZE|1}} <small>(šeimininkai)</small> * {{krep|CRO|1}} * {{krep|GRE|1}} * {{krep|BIH|1}} * {{krep|ISR|1}} * {{krep|ESP|1}} * {{krep|SLO|1}} * {{krep|UKR|1}} * <s>{{krep|RUS|1}}</s>* * {{flagicon|Montenegro}} [[Juodkalnijos vyrų krepšinio rinktinė|Juodkalnija]] * {{krep|SRB|1}} * {{krep|FIN|1}} * {{krep|POL|1}} * {{krep|BEL|1}} * {{krep|NED|1}} * {{krep|TUR|1}} * {{krep|BUL|1}} * {{krep|FRA|1}} * {{krep|GBR|1}} * {{krep|EST|1}} * {{krep|LTU|1}} {{div col end}} * Rusija dėl [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|karo Ukrainoje]] buvo suspenduota. Ją pakeitė Juodkalnijos rinktinė.<ref>[https://www.fiba.basketball/news/russia-and-belarus-withdrawn-from-fiba-european-national-team-and-club-competitions Russia and Belarus withdrawn from FIBA's European national team and club competitions]</ref> == Grupės == {| class="wikitable" width=100% !width=25%|Grupė A !width=25%|Grupė B !width=25%|Grupė C !width=25%|Grupė D |- !width=25%|[[Tbilisis]] !width=25%|[[Kelnas]] !width=25%|[[Milanas]] !width=25%|[[Praha]] |- |valign="top"| * {{flagicon|Spain}} [[Ispanijos vyrų krepšinio rinktinė|Ispanija]] * {{flagicon|Montenegro}} [[Juodkalnijos vyrų krepšinio rinktinė|Juodkalnija]] * {{flagicon|Turkey}} [[Turkijos vyrų krepšinio rinktinė|Turkija]] * {{flagicon|Georgia}} [[Gruzijos vyrų krepšinio rinktinė|Gruzija]] * {{flagicon|Belgium}} [[Belgijos vyrų krepšinio rinktinė|Belgija]] * {{flagicon|Bulgaria}} [[Bulgarijos vyrų krepšinio rinktinė|Bulgarija]] |valign="top"| * {{flagicon|France}} [[Prancūzijos vyrų krepšinio rinktinė|Prancūzija]] * {{flagicon|Lithuania}} [[Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė|Lietuva]] * {{flagicon|Slovenia}} [[Slovėnijos vyrų krepšinio rinktinė|Slovėnija]] * {{flagicon|Germany}} [[Vokietijos vyrų krepšinio rinktinė|Vokietija]] * {{flagicon|Hungary}} [[Vengrijos vyrų krepšinio rinktinė|Vengrija]] * {{flagicon|Bosnia and Herzegovina}} [[Bosnijos ir Hercegovinos vyrų krepšinio rinktinė|Bosnija ir Hercegovina]] |valign="top"| * {{flagicon|Greece}} [[Graikijos vyrų krepšinio rinktinė|Graikija]] * {{flagicon|Italy}} [[Italijos vyrų krepšinio rinktinė|Italija]] * {{flagicon|Croatia}} [[Kroatijos vyrų krepšinio rinktinė|Kroatija]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Ukrainos vyrų krepšinio rinktinė|Ukraina]] * {{flagicon|Great Britain}} [[Didžiosios Britanijos vyrų krepšinio rinktinė|Didžioji Britanija]] * {{flagicon|Estonia}} [[Estijos vyrų krepšinio rinktinė|Estija]] |valign="top"| * {{flagicon|Serbia}} [[Serbijos vyrų krepšinio rinktinė|Serbija]] * {{flagicon|Czech Republic}} [[Čekijos vyrų krepšinio rinktinė|Čekija]] * {{flagicon|Poland}} [[Lenkijos vyrų krepšinio rinktinė|Lenkija]] * {{flagicon|Finland}} [[Suomijos vyrų krepšinio rinktinė|Suomija]] * {{flagicon|Israel}} [[Izraelio vyrų krepšinio rinktinė|Izraelis]] * {{flagicon|Netherlands}} [[Nyderlandų vyrų krepšinio rinktinė|Nyderlandai]] |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == *[https://www.fiba.basketball/eurobasket/2022 Oficiali svetainė] {{eurobasket}} [[Kategorija:Europos krepšinio čempionatai| ]] [[Kategorija:2022 sporte]] 6qk3jf2uuwbaj0fhvshevf0m8i5sha1 14 559059 6667578 5541222 2022-08-20T07:44:15Z Bearas 8443 panaikinta [[Kategorija:Stalo tenisas]]; įtraukta [[Kategorija:Stalo teniso varžybos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Pasaulio čempionatai|Stalo tenisas]] [[Kategorija:Stalo teniso varžybos]] bv18al2uq683tmtbht3s8zg6ocno3xp 0 561952 6667149 6494676 2022-08-19T13:36:30Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername = Megan Rapinoe | fullname = Megan Anna Rapinoe | nickname = | image = [[Vaizdas:Megan Rapinoe (May 2019) (cropped).jpg|250px]] | height = 1,70 m | dateofbirth = {{Gimė|1985|7|5|T}} | cityofbirth = [[Redingas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Reign FC]] | clubnumber = 15 | position = [[Puolėjas (futbolas)|puolėja]], [[Saugas|saugė]] | years = | clubs = | caps(goals) = | nationalyears = 2006– | nationalteam = {{Fut|USA|3|JAV}} | nationalcaps(goals) =158 (50) | ntupdate = 2019 m. }} '''Megan Rapinoe''' (g. [[1985]] m. [[liepos 5]] d.) – [[JAV]] [[futbolas|futbolininkė]], žaidžianti puolėjos pozicijoje JAV klube „[[Reign FC]]“. Nuo [[2006]] m. žaidžia JAV nacionalinėje rinktinėje. [[2012]] m. ir [[2016]] m. olimpinių žaidynių dalyvė. [[2015]] ir [[2019 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2019]] m. su JAV rinktine tapo pasaulio čempione. 2019 m. turnyre įmušė 6 įvarčius ir tapo auksinio batelio nugalėtoja. == Nuorodos == * [https://static.fifa.com/fifa-tournaments/players-coaches/people=212337/index.html FIFA svetainėje]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{DEFAULTSORT:Rapinoe, Megan}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV olimpiečiai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] c947x69flk1izx1quqvf8rfluz6req8 6667150 6667149 2022-08-19T13:36:34Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox| playername = Megan Rapinoe | fullname = Megan Anna Rapinoe | nickname = | image = [[Vaizdas:Megan Rapinoe (May 2019) (cropped).jpg|250px]] | height = 1,70 m | dateofbirth = {{Gimė|1985|7|5|T}} | cityofbirth = [[Redingas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Reign FC]] | clubnumber = 15 | position = [[Puolėjas (futbolas)|puolėja]], [[Saugas|saugė]] | years = | clubs = | caps(goals) = | nationalyears = 2006– | nationalteam = {{Fut|USA|3|JAV}} | nationalcaps(goals) =158 (50) | ntupdate = 2019 m. }} '''Megan Rapinoe''' (g. [[1985]] m. [[liepos 5]] d.) – [[JAV]] [[futbolas|futbolininkė]], žaidžianti puolėjos pozicijoje JAV klube „[[Reign FC]]“. Nuo [[2006]] m. žaidžia JAV nacionalinėje rinktinėje. [[2012]] m. ir [[2016]] m. olimpinių žaidynių dalyvė. [[2015]] ir [[2019 m. FIFA moterų pasaulio taurė|2019]] m. su JAV rinktine tapo pasaulio čempione. 2019 m. turnyre įmušė 6 įvarčius ir tapo auksinio batelio nugalėtoja. == Nuorodos == * [https://static.fifa.com/fifa-tournaments/players-coaches/people=212337/index.html FIFA svetainėje]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. sausio mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }} {{DEFAULTSORT:Rapinoe, Megan}} [[Kategorija:JAV olimpiečiai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] rp64zduucilitdrv7xbaz29b8vpuhnl 0 570032 6667617 6216869 2022-08-20T08:32:01Z 78.63.244.206 wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Arturas Krišjanis Karinis<br><small>{{lv|Arturs Krišjānis Kariņš}}</small> | paveikslėlis = Krišjānis Kariņš 2019 (cropped)2.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Karinis 2019 m. | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1964|12|13|T}} | gimimo vieta = [[Vilmingtonas|Vilmingtone]], [[Delaveras|Delavero valstijoje]], {{flagicon|USA}} | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[latviai|latvis]] | pilietybė = {{flagicon|USA}}, {{flagicon|Latvia}} | sutuoktinis = Anda Karinia | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Latvija|Latvijos]] politikas, ekonomistas, ministras pirmininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[Vienybė (Latvijos partija)|Vienybė]] | paliko žinomas = | apdovanojimai = | parašas = ArtursKrišjānisKariņš signature.png | pastabos = | vikiteka =Category:Arturs Krišjānis Kariņš }} '''Arturas Krišjanis Karinis''' ({{lv|Arturs Krišjānis Kariņš}}, g. [[1964]] m. [[gruodžio 13]] d. [[Vilmingtonas|Vilmingtone]], [[Delaveras|Delavero valstijoje]]) – [[Latvija|Latvijos]] ekonomistas ir politikas, dirbęs ekonomikos ministru (2004–2006), [[Europos parlamento narys|Europos Parlamento nariu]] (2009-2014, 2014-2019), [[Latvijos ministrai pirmininkai|Latvijos ministru pirmininku]] (nuo 2019). [[Vaizdas:EPP Summit, 20 June 2019 Brussels (48097254363).jpg|miniatiūra|180px|left|Briuselyje]] == Biografija == Karinis gimė latvių šeimoje, kuri [[1944]] m. emigravo iš Latvijos. Jo tėvai susipažino ir apsivedė [[Švedija|Švedijoje]], o [[1950]]-aisiais išvyko į JAV. Jis visą jaunystę buvo aktyvus Amerikos latvių bendruomenės narys.<ref name=":3">{{Cite web|url=https://eng.lsm.lv/article/features/features/i-have-absolutely-nothing-to-lose-prime-minister-krisjanis-karins-on-his-first-month-in-office.a311125/|title="I have absolutely nothing to lose": Prime Minister Krišjānis Kariņš on his first month in office|last=Collier|first=Mike|date=28 February 2019|website=eng.lsm.lv|language=en|access-date=2019-05-09}}</ref> Mokėsi amerikietiškoje ir sekmadieninėje latvių mokykloje. Po vidurinės mokyklos baigimo [[1983]] m. išvyko metams mokytis [[Miunsteris|Miunsterio]] latvių gimnazijoje, kurioje jam dėstė būsimasis prezidentas [[Egilis Levitas]].<ref>{{Cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/levits-savulaik-bijis-karina-skolotajs.a320822/|title=Levits savulaik bijis Kariņa skolotājs|last=Rozenberga|first=Māra|date=30 May 2019|website=www.lsm.lv|language=lv|access-date=2019-06-02}}</ref> Pirmą kartą Latvijoje jis lankėsi [[1984]] m. Nuo [[1988]] m. kiekvieną vasarą pradėjo lankytis Latvijoje, dalyvavo Nepriklausomybės mitinguose. [[1988]] m. baigė [[Kalbotyra|kalbotyros]] bakalauro studijas, o [[1996]] m. apsigynė daktaro laipsnį (Ph.D) [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universitete]]. [[1997]] m. Karinis persikėlė į Latviją ir įkūrė šaldytų maisto produktų verslą („Lāču ledus“).<ref name=":3" /> [[2002]] m. jis padėjo įkurti [[Naujasis laikas|Naujojo Laiko]] partiją, kuri [[2011]] m. su kitomis partijomis įsijungė į „[[Vienybė (Latvijos partija)|Vienybės]]“ susivienijimą. [[2000]]-aisiais ir [[2010]]-aisiais ėjo [[Saeima|Saeimos]] nario, ekonomikos ministro ir Europos Parlamento nario pareigas. Po to jis buvo pasiūlytas „Naujosios vienybės“ kandidatu į ministrus pirmininkus 2018 m. Latvijos [[Rinkimai Latvijoje|parlamento rinkimuose]]. 13-ojoje Saeimoje jis atstovavo mažiausią partiją. Po kelis mėnesius trukusių derybų, kurių metu didesniųjų partijų lyderiai negalėjo sudaryti koalicijos, [[2019]] m. sausio mėn. prezidentas [[Raimondas Vėjuonis]] pasirinko Karinį kaip kompromisinį kandidatą sudaryti vyriausybę. Ministro pirmininko pareigas jis pradėjo eiti 2019 m. [[sausio 23]] d. == Asmeninis gyvenimas == Vedęs šeimos gydytoją Andą Karinią, su kuria susipažino Latvijoje ir [[1986]] m. susituokę apsisprendė gyventi Latvijoje. Turi 4 vaikus. Karinio tėvas – statybų inžinierius, turėjęs Amerikoje savo verslą. Laisvai kalba latvių, anglų, vokiečių kalbomis, moka prancūzų ir rusų kalbas. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20141219012433/http://www.karins.lv/ Asmeninė svetainė] * [https://www.mk.gov.lv/en/amatpersonas/krisjanis-karins-0 Ministro pirmininko svetainė] * [http://www.europarl.europa.eu/meps/lv/96901/KRISJANIS_KARINS/history/8 Europarlamentaro svetainė] {{-}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Māris Kučinskis]]| title = [[Sąrašas:Latvijos ministrai pirmininkai|Latvijos Respublikos ministras pirmininkas]]<br />[[Vaizdas:Flag of the Prime Minister of Latvia.svg|58px]]|years= 2019 - | after = - }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Karinis, Arturas Krišjanis}} [[Kategorija:Latvijos ministrai pirmininkai]] [[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Latvija)]] [[Kategorija:Latvijos ekonomikos ministrai]] [[Kategorija:Latvijos Seimo deputatai]] irqfplxmkoxxslsgro7etv2q2vgt9y6 6667649 6667617 2022-08-20T09:30:18Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg perkėlė puslapį [[Arturas Krišjanis Karinis]] į [[Arturs Krišjānis Kariņš]] (anksčiau buvo nukreipiamasis) wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Arturas Krišjanis Karinis<br><small>{{lv|Arturs Krišjānis Kariņš}}</small> | paveikslėlis = Krišjānis Kariņš 2019 (cropped)2.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Karinis 2019 m. | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1964|12|13|T}} | gimimo vieta = [[Vilmingtonas|Vilmingtone]], [[Delaveras|Delavero valstijoje]], {{flagicon|USA}} | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[latviai|latvis]] | pilietybė = {{flagicon|USA}}, {{flagicon|Latvia}} | sutuoktinis = Anda Karinia | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Latvija|Latvijos]] politikas, ekonomistas, ministras pirmininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[Vienybė (Latvijos partija)|Vienybė]] | paliko žinomas = | apdovanojimai = | parašas = ArtursKrišjānisKariņš signature.png | pastabos = | vikiteka =Category:Arturs Krišjānis Kariņš }} '''Arturas Krišjanis Karinis''' ({{lv|Arturs Krišjānis Kariņš}}, g. [[1964]] m. [[gruodžio 13]] d. [[Vilmingtonas|Vilmingtone]], [[Delaveras|Delavero valstijoje]]) – [[Latvija|Latvijos]] ekonomistas ir politikas, dirbęs ekonomikos ministru (2004–2006), [[Europos parlamento narys|Europos Parlamento nariu]] (2009-2014, 2014-2019), [[Latvijos ministrai pirmininkai|Latvijos ministru pirmininku]] (nuo 2019). [[Vaizdas:EPP Summit, 20 June 2019 Brussels (48097254363).jpg|miniatiūra|180px|left|Briuselyje]] == Biografija == Karinis gimė latvių šeimoje, kuri [[1944]] m. emigravo iš Latvijos. Jo tėvai susipažino ir apsivedė [[Švedija|Švedijoje]], o [[1950]]-aisiais išvyko į JAV. Jis visą jaunystę buvo aktyvus Amerikos latvių bendruomenės narys.<ref name=":3">{{Cite web|url=https://eng.lsm.lv/article/features/features/i-have-absolutely-nothing-to-lose-prime-minister-krisjanis-karins-on-his-first-month-in-office.a311125/|title="I have absolutely nothing to lose": Prime Minister Krišjānis Kariņš on his first month in office|last=Collier|first=Mike|date=28 February 2019|website=eng.lsm.lv|language=en|access-date=2019-05-09}}</ref> Mokėsi amerikietiškoje ir sekmadieninėje latvių mokykloje. Po vidurinės mokyklos baigimo [[1983]] m. išvyko metams mokytis [[Miunsteris|Miunsterio]] latvių gimnazijoje, kurioje jam dėstė būsimasis prezidentas [[Egilis Levitas]].<ref>{{Cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/levits-savulaik-bijis-karina-skolotajs.a320822/|title=Levits savulaik bijis Kariņa skolotājs|last=Rozenberga|first=Māra|date=30 May 2019|website=www.lsm.lv|language=lv|access-date=2019-06-02}}</ref> Pirmą kartą Latvijoje jis lankėsi [[1984]] m. Nuo [[1988]] m. kiekvieną vasarą pradėjo lankytis Latvijoje, dalyvavo Nepriklausomybės mitinguose. [[1988]] m. baigė [[Kalbotyra|kalbotyros]] bakalauro studijas, o [[1996]] m. apsigynė daktaro laipsnį (Ph.D) [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universitete]]. [[1997]] m. Karinis persikėlė į Latviją ir įkūrė šaldytų maisto produktų verslą („Lāču ledus“).<ref name=":3" /> [[2002]] m. jis padėjo įkurti [[Naujasis laikas|Naujojo Laiko]] partiją, kuri [[2011]] m. su kitomis partijomis įsijungė į „[[Vienybė (Latvijos partija)|Vienybės]]“ susivienijimą. [[2000]]-aisiais ir [[2010]]-aisiais ėjo [[Saeima|Saeimos]] nario, ekonomikos ministro ir Europos Parlamento nario pareigas. Po to jis buvo pasiūlytas „Naujosios vienybės“ kandidatu į ministrus pirmininkus 2018 m. Latvijos [[Rinkimai Latvijoje|parlamento rinkimuose]]. 13-ojoje Saeimoje jis atstovavo mažiausią partiją. Po kelis mėnesius trukusių derybų, kurių metu didesniųjų partijų lyderiai negalėjo sudaryti koalicijos, [[2019]] m. sausio mėn. prezidentas [[Raimondas Vėjuonis]] pasirinko Karinį kaip kompromisinį kandidatą sudaryti vyriausybę. Ministro pirmininko pareigas jis pradėjo eiti 2019 m. [[sausio 23]] d. == Asmeninis gyvenimas == Vedęs šeimos gydytoją Andą Karinią, su kuria susipažino Latvijoje ir [[1986]] m. susituokę apsisprendė gyventi Latvijoje. Turi 4 vaikus. Karinio tėvas – statybų inžinierius, turėjęs Amerikoje savo verslą. Laisvai kalba latvių, anglų, vokiečių kalbomis, moka prancūzų ir rusų kalbas. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20141219012433/http://www.karins.lv/ Asmeninė svetainė] * [https://www.mk.gov.lv/en/amatpersonas/krisjanis-karins-0 Ministro pirmininko svetainė] * [http://www.europarl.europa.eu/meps/lv/96901/KRISJANIS_KARINS/history/8 Europarlamentaro svetainė] {{-}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Māris Kučinskis]]| title = [[Sąrašas:Latvijos ministrai pirmininkai|Latvijos Respublikos ministras pirmininkas]]<br />[[Vaizdas:Flag of the Prime Minister of Latvia.svg|58px]]|years= 2019 - | after = - }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Karinis, Arturas Krišjanis}} [[Kategorija:Latvijos ministrai pirmininkai]] [[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Latvija)]] [[Kategorija:Latvijos ekonomikos ministrai]] [[Kategorija:Latvijos Seimo deputatai]] irqfplxmkoxxslsgro7etv2q2vgt9y6 6667652 6667649 2022-08-20T09:33:07Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Žmogaus biografija | fonas = off | vardas = Arturas Krišjanis Karinis<br><small>{{lv|Arturs Krišjānis Kariņš}}</small> | paveikslėlis = Krišjānis Kariņš 2019 (cropped)2.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = Karinis 2019 m. | paveikslėlio dydis = 220px | gimimo data = {{Gimė|1964|12|13|T}} | gimimo vieta = [[Vilmingtonas]], [[Delaveras]], [[JAV]] | mirties data = | mirties vieta = | tautybė = [[latviai|latvis]] | pilietybė = {{flagicon|USA}}, {{flagicon|Latvia}} | sutuoktinis = Anda Karinia | tėvas = | motina = | vaikai = <!-- Veikla --> | veikla = [[Latvija|Latvijos]] politikas, ekonomistas, ministras pirmininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | partija = [[Vienybė (Latvijos partija)|Vienybė]] | paliko žinomas = | apdovanojimai = | parašas = ArtursKrišjānisKariņš signature.png | pastabos = | vikiteka =Category:Arturs Krišjānis Kariņš }} '''Arturas Krišjanis Karinis''' ({{lv|Arturs Krišjānis Kariņš}}, g. [[1964]] m. [[gruodžio 13]] d. [[Vilmingtonas|Vilmingtone]], [[Delaveras|Delavero valstijoje]]) – [[Latvija|Latvijos]] ekonomistas ir politikas, dirbęs ekonomikos ministru (2004–2006), [[Europos parlamento narys|Europos Parlamento nariu]] (2009–2014, 2014–2019), [[Latvijos ministrai pirmininkai|Latvijos ministru pirmininku]] (nuo 2019). [[Vaizdas:EPP Summit, 20 June 2019 Brussels (48097254363).jpg|miniatiūra|180px|left|Briuselyje]] == Biografija == Karinis gimė latvių šeimoje, kuri [[1944]] m. emigravo iš Latvijos. Jo tėvai susipažino ir apsivedė [[Švedija|Švedijoje]], o [[1950]]-aisiais išvyko į JAV. Jis visą jaunystę buvo aktyvus Amerikos latvių bendruomenės narys.<ref name=":3">{{Cite web|url=https://eng.lsm.lv/article/features/features/i-have-absolutely-nothing-to-lose-prime-minister-krisjanis-karins-on-his-first-month-in-office.a311125/|title="I have absolutely nothing to lose": Prime Minister Krišjānis Kariņš on his first month in office|last=Collier|first=Mike|date=28 February 2019|website=eng.lsm.lv|language=en|access-date=2019-05-09}}</ref> Mokėsi amerikietiškoje ir sekmadieninėje latvių mokykloje. Po vidurinės mokyklos baigimo [[1983]] m. išvyko metams mokytis [[Miunsteris|Miunsterio]] latvių gimnazijoje, kurioje jam dėstė būsimasis prezidentas [[Egilis Levitas]].<ref>{{Cite web|url=https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/levits-savulaik-bijis-karina-skolotajs.a320822/|title=Levits savulaik bijis Kariņa skolotājs|last=Rozenberga|first=Māra|date=30 May 2019|website=www.lsm.lv|language=lv|access-date=2019-06-02}}</ref> Pirmą kartą Latvijoje jis lankėsi [[1984]] m. Nuo [[1988]] m. kiekvieną vasarą pradėjo lankytis Latvijoje, dalyvavo Nepriklausomybės mitinguose. [[1988]] m. baigė [[Kalbotyra|kalbotyros]] bakalauro studijas, o [[1996]] m. apsigynė daktaro laipsnį (Ph. D) [[Pensilvanijos universitetas|Pensilvanijos universitete]]. [[1997]] m. Karinis persikėlė į Latviją ir įkūrė šaldytų maisto produktų verslą („Lāču ledus“).<ref name=":3" /> [[2002]] m. jis padėjo įkurti [[Naujasis laikas|Naujojo Laiko]] partiją, kuri [[2011]] m. su kitomis partijomis įsijungė į „[[Vienybė (Latvijos partija)|Vienybės]]“ susivienijimą. [[2000]]-aisiais ir [[2010]]-aisiais ėjo [[Saeima|Saeimos]] nario, ekonomikos ministro ir Europos Parlamento nario pareigas. Po to jis buvo pasiūlytas „Naujosios vienybės“ kandidatu į ministrus pirmininkus 2018 m. Latvijos [[Rinkimai Latvijoje|parlamento rinkimuose]]. 13-ojoje Saeimoje jis atstovavo mažiausią partiją. Po kelis mėnesius trukusių derybų, kurių metu didesniųjų partijų lyderiai negalėjo sudaryti koalicijos, [[2019]] m. sausio mėn. prezidentas [[Raimondas Vėjuonis]] pasirinko Karinį kaip kompromisinį kandidatą sudaryti vyriausybę. Ministro pirmininko pareigas jis pradėjo eiti 2019 m. [[sausio 23]] d. == Asmeninis gyvenimas == Vedęs šeimos gydytoją Andą Karinią, su kuria susipažino Latvijoje ir [[1986]] m. susituokę apsisprendė gyventi Latvijoje. Turi 4 vaikus. Karinio tėvas – statybų inžinierius, turėjęs Amerikoje savo verslą. Laisvai kalba latvių, anglų, vokiečių kalbomis, moka prancūzų ir rusų kalbas. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [https://web.archive.org/web/20141219012433/http://www.karins.lv/ Asmeninė svetainė] * [https://www.mk.gov.lv/en/amatpersonas/krisjanis-karins-0 Ministro pirmininko svetainė] * [http://www.europarl.europa.eu/meps/lv/96901/KRISJANIS_KARINS/history/8 Europarlamentaro svetainė] {{-}} {{start box}} {{s-off}} |- {{succession box | before = [[Māris Kučinskis]]| title = [[Sąrašas:Latvijos ministrai pirmininkai|Latvijos Respublikos ministras pirmininkas]]<br />[[Vaizdas:Flag of the Prime Minister of Latvia.svg|58px]]|years= 2019 - | after = - }} {{end box}} {{DEFAULTSORT:Karinis, Arturas Krišjanis}} [[Kategorija:Latvijos ministrai pirmininkai]] [[Kategorija:Europos Parlamento nariai (Latvija)]] [[Kategorija:Latvijos ekonomikos ministrai]] [[Kategorija:Latvijos Seimo deputatai]] 1y4ftmb5goqaztqpnxiclz0027ux6sd 0 570541 6667119 6509048 2022-08-19T13:30:01Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = McKenna Davidson | fullname = McKenna Akimi Davidson | image = | height = cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1994|10|05|T}} | cityofbirth = [[Kailua-Kona]] | countryofbirth = [[Havajai]], [[JAV]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 2012–2016 | youthclubs = „Pacific University“ | position = [[saugas|saugė]]/[[puolėjas|puolėja]] | years = 2016<br>2017<br>2017<br>2018–2019<br>2020 | clubs = Chattanooga<br>Issaquah Gunners<br>FC Freeze<br>Veksfordo „Youths“<br>[[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? (?)<br>{{0}}? (?)<br>{{0}}? (?)<br>{{0}}? (?)<br>15 (8) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2020]] m. [[lapkričio 2]] d. | ntupdate = |}} '''Makena Akimi Davidson''' (g. [[1994]] m. [[spalio 5]] d., [[Havajai]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė. Žaidė [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] komandoje [[saugas|saugės]] arba [[puolėjas|puolėjos]] pozicijose. == Karjera == Studijų metais (2012-2016 m.) žaidė „Pacific University“ komandoje (Ramiojo vandenyno universitetas, Oregono valstijoje). Baigusi universitetą karjerą [[2016]] m. atstovavo Čatanugos ([[Tenesio valstija]]) moterų futbolo komandą „FC Chattanooga“. [[2017]] m. perėjo į Sietlo „FC Issaquah Gunners“ klubą. Tais pačiais metais išvyko į Kaliforniją, kur atstovavo „FC Freeze“ ekipą. === Veksfordo „Youths“ === [[2018]] m. persikėlė rungtyniauti į Europą.<ref>https://www.irishtimes.com/sport/hawaii-to-wexford-mckenna-davidson-is-right-at-home-1.3824953</ref> Su Veksfordo „Youths“ ekipa žaidė aukščiausioje Airijos lygoje, bei debiutavo UEFA moterų Čempionių lygos turnyre. [[2019]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|Čempionų lygos rungtynėse]] Makenos pelnytas įvartis užkirto Šiaulių [[FC Gintra]]i patekti į kitą turnyro etapą. Lietuvos komanda pirmavo 1-0. Makena išlygino rezultatą, o vėliau Airijos komanda dar kartą pelnė įvartį. (Galutinis rezultatas buvo 2-1, airių naudai.)<ref>http://www.fkgintra.lt/2019/08/10/gintra-universitetas-nusileido-airems-ir-susikomplikavo-padeti-cempioniu-lygos-atrankoje/</ref> Su Veksfordo „Youths“ [[2018]] m. tapo šalies čempione. [[2019]] m. komanda Airijoje liko trečioje vietoje. === FC Gintra === [[2020]] m. sausio mėn. [[FC Gintra]] pranešė apie naujokę iš Havajų.<ref>https://lff.lt/news/9499/uefa-cempioniu-lygoje-gintra-universiteta-skriaudusi-amerikiete-tapo-antruoju-komandos-pirkiniu/</ref> Moterų A lygoje [[2020]] m. sezone sužaidė 15 rungtynių ir pasižymėjo 7 įvarčiais.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718</ref><ref>http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/mckenna-akimi-davidson-75060/</ref> == Pasiekimai == ;[[Wexford Youths (moterys)|Wexford Youths]] *'''Airijos čempionė''': [[2018]] m.<ref>http://www.rsssf.com/tablesi/ier-womchamp.html</ref> *'''Lygos taurės laimėtoja''': [[2018]] m.<ref>https://www.extratime.ie/articles/21832/wexford-youths-celebrate-record-fourth-womens-national-league-title/</ref> ;[[FC Gintra]] *'''Lietuvos čempionė''': [[2020]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == *[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintros 2020 m. sezonas) *[http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/mckenna-akimi-davidson-75060/ lietuvosfutbolas.lt] (Apie žaidėją) *[https://int.soccerway.com/players/mckenna-davidson/559907/ soccerway duomenų bazė] *[https://www.irishtimes.com/sport/hawaii-to-wexford-mckenna-davidson-is-right-at-home-1.3824953 irishtimes.com] *[https://globalsportsarchive.com/people/soccer/mckenna-davidson/268790/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Davidson, McKenna Davidson}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:Havajų asmenybės]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] lsvfr9j1ngo6efeduqndo2vihyq4ste 6667120 6667119 2022-08-19T13:30:05Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = McKenna Davidson | fullname = McKenna Akimi Davidson | image = | height = cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1994|10|05|T}} | cityofbirth = [[Kailua-Kona]] | countryofbirth = [[Havajai]], [[JAV]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 2012–2016 | youthclubs = „Pacific University“ | position = [[saugas|saugė]]/[[puolėjas|puolėja]] | years = 2016<br>2017<br>2017<br>2018–2019<br>2020 | clubs = Chattanooga<br>Issaquah Gunners<br>FC Freeze<br>Veksfordo „Youths“<br>[[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? (?)<br>{{0}}? (?)<br>{{0}}? (?)<br>{{0}}? (?)<br>15 (8) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2020]] m. [[lapkričio 2]] d. | ntupdate = |}} '''Makena Akimi Davidson''' (g. [[1994]] m. [[spalio 5]] d., [[Havajai]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė. Žaidė [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] komandoje [[saugas|saugės]] arba [[puolėjas|puolėjos]] pozicijose. == Karjera == Studijų metais (2012-2016 m.) žaidė „Pacific University“ komandoje (Ramiojo vandenyno universitetas, Oregono valstijoje). Baigusi universitetą karjerą [[2016]] m. atstovavo Čatanugos ([[Tenesio valstija]]) moterų futbolo komandą „FC Chattanooga“. [[2017]] m. perėjo į Sietlo „FC Issaquah Gunners“ klubą. Tais pačiais metais išvyko į Kaliforniją, kur atstovavo „FC Freeze“ ekipą. === Veksfordo „Youths“ === [[2018]] m. persikėlė rungtyniauti į Europą.<ref>https://www.irishtimes.com/sport/hawaii-to-wexford-mckenna-davidson-is-right-at-home-1.3824953</ref> Su Veksfordo „Youths“ ekipa žaidė aukščiausioje Airijos lygoje, bei debiutavo UEFA moterų Čempionių lygos turnyre. [[2019]] m. [[rugpjūčio 10]] d. [[UEFA moterų čempionų lyga 2019–2020 m.|Čempionų lygos rungtynėse]] Makenos pelnytas įvartis užkirto Šiaulių [[FC Gintra]]i patekti į kitą turnyro etapą. Lietuvos komanda pirmavo 1-0. Makena išlygino rezultatą, o vėliau Airijos komanda dar kartą pelnė įvartį. (Galutinis rezultatas buvo 2-1, airių naudai.)<ref>http://www.fkgintra.lt/2019/08/10/gintra-universitetas-nusileido-airems-ir-susikomplikavo-padeti-cempioniu-lygos-atrankoje/</ref> Su Veksfordo „Youths“ [[2018]] m. tapo šalies čempione. [[2019]] m. komanda Airijoje liko trečioje vietoje. === FC Gintra === [[2020]] m. sausio mėn. [[FC Gintra]] pranešė apie naujokę iš Havajų.<ref>https://lff.lt/news/9499/uefa-cempioniu-lygoje-gintra-universiteta-skriaudusi-amerikiete-tapo-antruoju-komandos-pirkiniu/</ref> Moterų A lygoje [[2020]] m. sezone sužaidė 15 rungtynių ir pasižymėjo 7 įvarčiais.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718</ref><ref>http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/mckenna-akimi-davidson-75060/</ref> == Pasiekimai == ;[[Wexford Youths (moterys)|Wexford Youths]] *'''Airijos čempionė''': [[2018]] m.<ref>http://www.rsssf.com/tablesi/ier-womchamp.html</ref> *'''Lygos taurės laimėtoja''': [[2018]] m.<ref>https://www.extratime.ie/articles/21832/wexford-youths-celebrate-record-fourth-womens-national-league-title/</ref> ;[[FC Gintra]] *'''Lietuvos čempionė''': [[2020]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == *[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintros 2020 m. sezonas) *[http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/mckenna-akimi-davidson-75060/ lietuvosfutbolas.lt] (Apie žaidėją) *[https://int.soccerway.com/players/mckenna-davidson/559907/ soccerway duomenų bazė] *[https://www.irishtimes.com/sport/hawaii-to-wexford-mckenna-davidson-is-right-at-home-1.3824953 irishtimes.com] *[https://globalsportsarchive.com/people/soccer/mckenna-davidson/268790/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Davidson, McKenna Davidson}} [[Kategorija:Havajų asmenybės]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] msnbetz79tporzea238som2dgwvysrh 0 570852 6667523 6657121 2022-08-19T22:55:19Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Paris Saint-Germain Féminine | image = | fullname = Paris Saint-Germain Féminine | nickname = | founded = [[1971]] m. moterų komanda | ground = „Stade Jean-Bouin“ stadionas | capacity = 000 | chairman = | manager = {{flagicon|FRA}} Olivier Echouafni | league = [[D1 Féminine]] | season = 2021–2022 | position = 2 vieta | | pattern_la1 = _psg1920H | pattern_b1 = _psg1920H | pattern_ra1 = _psg1920H | pattern_sh1 = | pattern_so1 = | leftarm1 = 000040 | body1 = 000040 | rightarm1 = 000040 | shorts1 = 000040 | socks1 = 000040 | pattern_la2 = _psg1920A | pattern_b2 = _psg1920A | pattern_ra2 = _psg1920A | pattern_sh2 = | pattern_so2 = _psg1920A | leftarm2 = FF2000 | body2 = FF2000 | rightarm2 = FF2000 | shorts2 = FF2000 | socks2 = FF2000 | pattern_la3 = | pattern_b3 = _psg1920t | pattern_ra3 = | pattern_sh3 = | pattern_so3 = _psg1920tlong | leftarm3 = FFFFFF | body3 = FFFFFF | rightarm3 = FFFFFF | shorts3 = FFFFFF | socks3 = FFFFFF }} '''Paris Saint-Germain Féminine''' – [[Prancūzijos futbolo klubas|Prancūzijos moterų futbolo komanda]] iš [[Paryžius|Paryžiaus]]. Šis straipnis apie moterų komandą, kuri rungtyniauja [[D1 Féminine]]. == Istorija == [[1971]] m. buvo įkurta futbolo komanda. Didžiausių laimėjimų komanda pasiekė tik nuo [[2010]] m., kai iškovojo taurę, o vėliau nuolatos kovojo dėl medalių. 2020–2021 m. čempionate įrodė savo pranašumą ir pirmą kartą iškovojo čempionių titulą. == Pasiekimai == ; 2021 m. [[D1 Féminine|Prancūzijos čempionės]]<ref>http://www.rsssf.com/tablesf/fran-womchamp.html</ref> : Antroji vieta: 2011, 2013, 2014, 2015, 2016, 2018, 2019, 2020, 2022 ; Prancūzijos moterų futbolo taurė: : Nugalėtojos: 2009–2010, 2017–2018<ref>http://www.rsssf.com/tablesf/fran-womcuphist.html</ref> : Finalininkės: 2007–2008, 2013–2014, 2016–2017 == Sezonai == {{fs1|FRA}} {{fs2|FRA|2017–2018|I|2|taurė}} {{fs2|FRA|2018–2019|I|2|1/4 f.}} {{fs2|FRA|2019–2020|I|2|finalas}} {{fs2|FRA|2020–2021|I|1|pandemija}} {{fs2|FRA|2021–2022|I|2|taurė}} {{fs2|FRA|2022–2023|I||}} |} == Sudėtis == Atnaujinta: [[2019]] m. [[rugpjūčio 8]] d. {{Fs start}} {{Fs player|no=1|name=[[Katarzyna Kiedrzynek]]|nat=POL|pos=GK}} {{Fs player|no=2|name=[[Hanna Glas]]|nat=SWE|pos=DF}} {{Fs player|no=4|name=[[Paulina Dudek]]|nat=POL|pos=DF}} {{Fs player|no=5|name=[[Alana Cook]]|nat=USA|pos=DF}} {{Fs player|no=6|name=[[Luana Bertolucci Paixão|Luana]]|nat=BRA|pos=MF}} {{Fs player|no=7|name=[[Aminata Diallo]]|nat=FRA|pos=MF}} {{Fs player|no=8|name=[[Grace Geyoro]]|nat=FRA|pos=MF}} {{Fs player|no=9|name=[[Marie-Antoinette Katoto]]|nat=FRA|pos=FW}} {{fs player|no=10|name=[[Nadia Nadim]]|nat=DEN|pos=FW}} {{Fs player|no=11|name=[[Kadidiatou Diani]]|nat=FRA|pos=FW}} {{Fs player|no=12|name=[[Ashley Lawrence]]|nat=CAN|pos=DF}} {{Fs player|no=13|name=[[Sara Däbritz]]|nat=GER|pos=MF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=14|name=[[Irene Paredes]]|nat=ESP|pos=DF|other=kapitonė}} {{Fs player|no=15|name=[[Karina Sævik]]|nat=NOR|pos=FW}} {{Fs player|no=16|name=[[Christiane Endler]]|nat=CHI|pos=GK}} {{Fs player|no=17|name=[[Eve Perisset]]|nat=FRA|pos=DF}} {{Fs player|no=18|name=[[Lina Boussaha]]|nat=FRA|pos=MF}} {{Fs player|no=20|name=[[Perle Morroni]]|nat=FRA|pos=DF}} {{Fs player|no=21|name=[[Sandy Baltimore]]|nat=FRA|pos=MF}} {{Fs player|no=22|name=[[Signe Bruun]]|nat=DEN|pos=FW}} {{Fs player|no=23|name=[[Jordyn Huitema]]|nat=CAN|pos=FW}} {{Fs player|no=24|name=[[Formiga]]|nat=BRA|pos=MF}} {{Fs player|no=27|name=[[Léa Khelifi]]|nat=FRA|pos=MF}} {{Fs player|no=30|name=[[Arianna Criscione]]|nat=USA|pos=GK}} {{Fs end}} == Žinomesnės žaidėjos == * {{vlv|NOR}} [[Karina Sævik]], saugė, puolėja ([[2019]]–[[2020]] m.) == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.psg.fr/ Oficiali klubo svetainė] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/paris-saint-germain-fc/27506/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Paris Saint-Germain Féminine}} [[Kategorija:Prancūzijos moterų futbolo ekipos]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Paryžiaus futbolo klubai]] lp7fuysk54jy2sog7d02hc7jcwyi1ad 0 571105 6667131 6625583 2022-08-19T13:32:30Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Jessica Ayers | fullname = Jessica Kohm Ayers | image = | height = 168 cm<ref>https://www.fkgintra.lt/player/jessica-ayers/</ref> | weight = 62 kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1993|06|11|T}} | cityofbirth = [[Sietlas]], [[Vašingtonas|Vašingtono valstija]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Kalmar FF]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = [[saugas|saugė]] | years = 2019<br>2020–2021<br>2022– | clubs = IK “Myran”<br>[[FC Gintra]]<br>[[Kalmar FF (moterys)|Kalmar FF]] | caps(goals) = {{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br>36 {{0}}(37)<br>{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2020]] m. [[lapkričio 2]] d. | ntupdate = |}} '''Džesika Ajers''' (g. [[1993]] m. [[birželio 11]] d.) – lietuvių kilmės [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, rungtyniaujanti [[saugas|saugės]] pozicijoje. == Karjera == Studijų metais atstovavo Kolorado valstijos universitetą ir buvo viena komandos lyderių.<ref>https://cctigers.com/sports/womens-soccer/roster/jessie-ayers/3269</ref> Baigusi universitetą 2015-ųjų metų lygos naujokių biržos ceremonijoje buvo pašaukta tuometinės lygos čempionės “Kansas City”.<ref>https://www.coloradocollege.edu/newsevents/newsroom/jessie-ayers-15-drafted-by-fc-kansas-city#.XkGCW2j7SUk</ref> Tačiau sutartis taip ir liko nepasirašyta dėl pasibaigusio termino žaidėjų registracijai. [[2019]] m. sezone rungtyniavo Suomijos aukščiausioje lygoje, kur atstovavoo IK “Myran” klubui.<ref>https://www.flashscore.com.au/player/ayers-jessica/rHIT9tnj/</ref> Sužaidė aštuonerias rungtynes ir pelnė du įvarčius. === FC Gintra === [[2020]] m. vasario mėn. [[FC Gintra]] pranešė apie naujokę iš JAV.<ref>[http://www.fkgintra.lt/2020/02/07/nwsl-naujokiu-birzoje-saukta-amerikiete-karjera-tes-lietuvos-cempioniu-gretose/?fbclid=IwAR2Y9aeixdzwwO6OjnDMFFPQw6eDHXx6q2fey0BLsNi0Xnp6SoTwWVJkbk0 fkgintra.lt: naujokė J.Ayers]</ref> Per 18 rungtynių pelnė 17 įvarčių.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718</ref><ref>http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/jessica-kohm-ayers-73860/</ref> [[2021]] m. [[gegužės 2]] d. rungtynėse prieš [[MFK Utenis|Utenos Utenį]] pasižymėjo 4 įvarčiais.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-fk-utenos-utenis-9940324/</ref> Rungtynės baigėsi triuškinančiu rezultatu 18:0. [[2021]] m. [[rugpjūčio 18]] d. žaidė [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|UEFA moterų Čempionių lygos]] atrankos turnyro 1-osios grupės pusfinalio rungtynėse prieš Talino „Florą“ ir pasižymėjo ypač naudingu žaidimu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/438832/gintra-iveike-cempionu-lygos-atrankos-pusfinalio-barjera</ref> 44-ąją minutę [[Madison Anne Gibson|Madison Gibson]] buvo nugriauta ties 16 metrų žyma. [[Dovilė Gailevičiūtė|Dovilės Gailevičiūtės]] smūgį atrėmė „Floros“ vartininkė, tačiau prie kamuolio suskubo '''Jessica Ayers''' ir išvedė lietuvaites į priekį 1:0. 60-ąją minutę įvartį pelnė ir rezultatą padvigubino M. Gibson – 2:0. Galutinis šių rungtynių rezultatas 2:0 reiškė, kad [[FC Gintra]] pateko į kitą 1-osios grupės finalą.<ref>[https://int.soccerway.com/players/madison-gibson/679688/ Soccerway: Gintra 2:0 Flora]</ref> == Statistika == {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" |- ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2020 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 18 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 12 |- |||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2021 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 18 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 25 |} == Pasiekimai == ;[[FC Gintra]] *'''Lietuvos čempionė''': [[2020]], [[2021]] m. ;asmeniniai * geriausia 2021 m. legionierė<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/447110/geriausia-sezono-legioniere-j-ayers-gauti-toki-apdovanojima-didele-garbe</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1575601/geriausios-sezono-legionieres-jessicos-kohm-ayers-kilmes-saknys-lietuvoje</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/jessica-ayers/ Oficiali klubo svetainė] * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintros 2020 m. sezonas) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/jessica-kohm-ayers-73860/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.flashscore.com.au/player/ayers-jessica/rHIT9tnj/ Flashscore] * [https://int.soccerway.com/players/jessica-ayers/630752/ soccerway duomenų bazė] [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] oguzfxlsi4a45jgbn14dgfei4wv2m0f 6667132 6667131 2022-08-19T13:32:35Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Jessica Ayers | fullname = Jessica Kohm Ayers | image = | height = 168 cm<ref>https://www.fkgintra.lt/player/jessica-ayers/</ref> | weight = 62 kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1993|06|11|T}} | cityofbirth = [[Sietlas]], [[Vašingtonas|Vašingtono valstija]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[Kalmar FF]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = [[saugas|saugė]] | years = 2019<br>2020–2021<br>2022– | clubs = IK “Myran”<br>[[FC Gintra]]<br>[[Kalmar FF (moterys)|Kalmar FF]] | caps(goals) = {{0}}8 {{0}}{{0}}(2)<br>36 {{0}}(37)<br>{{0}}0 {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2020]] m. [[lapkričio 2]] d. | ntupdate = |}} '''Džesika Ajers''' (g. [[1993]] m. [[birželio 11]] d.) – lietuvių kilmės [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, rungtyniaujanti [[saugas|saugės]] pozicijoje. == Karjera == Studijų metais atstovavo Kolorado valstijos universitetą ir buvo viena komandos lyderių.<ref>https://cctigers.com/sports/womens-soccer/roster/jessie-ayers/3269</ref> Baigusi universitetą 2015-ųjų metų lygos naujokių biržos ceremonijoje buvo pašaukta tuometinės lygos čempionės “Kansas City”.<ref>https://www.coloradocollege.edu/newsevents/newsroom/jessie-ayers-15-drafted-by-fc-kansas-city#.XkGCW2j7SUk</ref> Tačiau sutartis taip ir liko nepasirašyta dėl pasibaigusio termino žaidėjų registracijai. [[2019]] m. sezone rungtyniavo Suomijos aukščiausioje lygoje, kur atstovavoo IK “Myran” klubui.<ref>https://www.flashscore.com.au/player/ayers-jessica/rHIT9tnj/</ref> Sužaidė aštuonerias rungtynes ir pelnė du įvarčius. === FC Gintra === [[2020]] m. vasario mėn. [[FC Gintra]] pranešė apie naujokę iš JAV.<ref>[http://www.fkgintra.lt/2020/02/07/nwsl-naujokiu-birzoje-saukta-amerikiete-karjera-tes-lietuvos-cempioniu-gretose/?fbclid=IwAR2Y9aeixdzwwO6OjnDMFFPQw6eDHXx6q2fey0BLsNi0Xnp6SoTwWVJkbk0 fkgintra.lt: naujokė J.Ayers]</ref> Per 18 rungtynių pelnė 17 įvarčių.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718</ref><ref>http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/jessica-kohm-ayers-73860/</ref> [[2021]] m. [[gegužės 2]] d. rungtynėse prieš [[MFK Utenis|Utenos Utenį]] pasižymėjo 4 įvarčiais.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-fk-utenos-utenis-9940324/</ref> Rungtynės baigėsi triuškinančiu rezultatu 18:0. [[2021]] m. [[rugpjūčio 18]] d. žaidė [[UEFA moterų čempionų lyga 2021–2022 m.|UEFA moterų Čempionių lygos]] atrankos turnyro 1-osios grupės pusfinalio rungtynėse prieš Talino „Florą“ ir pasižymėjo ypač naudingu žaidimu.<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/438832/gintra-iveike-cempionu-lygos-atrankos-pusfinalio-barjera</ref> 44-ąją minutę [[Madison Anne Gibson|Madison Gibson]] buvo nugriauta ties 16 metrų žyma. [[Dovilė Gailevičiūtė|Dovilės Gailevičiūtės]] smūgį atrėmė „Floros“ vartininkė, tačiau prie kamuolio suskubo '''Jessica Ayers''' ir išvedė lietuvaites į priekį 1:0. 60-ąją minutę įvartį pelnė ir rezultatą padvigubino M. Gibson – 2:0. Galutinis šių rungtynių rezultatas 2:0 reiškė, kad [[FC Gintra]] pateko į kitą 1-osios grupės finalą.<ref>[https://int.soccerway.com/players/madison-gibson/679688/ Soccerway: Gintra 2:0 Flora]</ref> == Statistika == {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" |- ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai |- |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2020 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 18 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 12 |- |||| |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2021 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 18 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 25 |} == Pasiekimai == ;[[FC Gintra]] *'''Lietuvos čempionė''': [[2020]], [[2021]] m. ;asmeniniai * geriausia 2021 m. legionierė<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/447110/geriausia-sezono-legioniere-j-ayers-gauti-toki-apdovanojima-didele-garbe</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1575601/geriausios-sezono-legionieres-jessicos-kohm-ayers-kilmes-saknys-lietuvoje</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/jessica-ayers/ Oficiali klubo svetainė] * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintros 2020 m. sezonas) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/jessica-kohm-ayers-73860/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://www.flashscore.com.au/player/ayers-jessica/rHIT9tnj/ Flashscore] * [https://int.soccerway.com/players/jessica-ayers/630752/ soccerway duomenų bazė] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] c7mogrx70e9hdc6io4l3v65df9vqhx1 0 572587 6667029 5773825 2022-08-19T12:16:44Z CD 677 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Šiaudinių kaimo senosios kapinės.png|miniatiūra|262x262px|Šiaudinių kaimo senosios kapinės]] '''Šiaudinių kaimo senosios kapinės''' – neveikiančios [[Šiaudiniai (Kupiškis)|Šiaudinių]] kaimo senosios kapinės (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/2f8e8da4-b5f1-4aaf-8d2f-4e4dae50650f 4722)] [[Kupiškio rajono savivaldybė|Kupiškio rajono savivaldybės]] teritorijoje, [[Subačiaus seniūnija|Subačiaus seniūnijoje]]. 125 m į šiaurę nuo kelio {{RK2412}}. == Kapinės == Nedidelė lėkštašlaitė kalvelė, teritorijoje auga klevas, pušis ir kelios tujos, prie klevo kamieno pritvirtinta koplytėlė. Neaptvertos, antkapinių paminklų nėra. Teritorijos plotas 400 m². Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio plotas – 774 m². == Kapinių apsauga == [[1993]] m. kapinės registruotos [[Kultūros vertybių registras|Kultūros vertybių registre]], [[2005]] m. pripažintos valstybės saugomomis. *Statusas – Valstybės saugomas; * Objekto reikšmingumo lygmuo – Regioninis. == Šaltiniai == * [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/2f8e8da4-b5f1-4aaf-8d2f-4e4dae50650f Kultūros vertybių registras] [[Kategorija:Kupiškio rajono kapinės]] casjrpk88zbifutbx0efd8g2710y63q 0 577995 6667557 5830036 2022-08-20T07:29:49Z Bearas 8443 wikitext text/x-wiki '''Igoris Avruninas''' ({{he|איגור אברונין‏‎}}, {{ru|Игорь Аврунин}}; [[1957]] m. [[liepos 17]] d. [[Gomelis|Gomelyje]] – [[2020]] m. [[sausio 7]] d. [[Ašdodas|Ašdode]]) – [[TSRS]] ir [[Izraelis|Izraelio]] lengvaatletis. == Biografija == Sovietmečiu gyveno [[Kaunas|Kaune]], dalyvavo įvairiose TSRS lengvosios atletikos varžybose. Buvo daugkartinis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų prizininkas. Vienas jo trenerių buvo [[Rimantas Plungė]]. Atstovaudamas Kauno „Dinamo“ draugijai, [[1984]] m. [[Klaipėda|Klaipėdoje]] vykusiose pirmenybėse iškovojo aukso medalius [[disko metimas|disko metimo]] (62 m 96 cm) bei [[Rutulio stūmimas|rutulio stūmimo]] (20 m 40 cm) varžybose. [[1980]] m. tapo Lietuvos disko metimo, o [[1981]] ir [[1983]] m. – rutulio stūmimo vicečempionu. [[1984]] m. [[Smalininkai|Smalininkuose]] pagerino Lietuvos disko metimo rekordą – 67 m 14 cm. To laikotarpio I. Avrunino sportinėje karjeroje varžovais buvo disko metimo varžybose – [[Romas Ubartas]], [[Vaclovas Kidykas]], [[Jonas Šiaudinis]], rutulio stūmime – [[Donatas Stukonis]], [[Algis Pušinaitis]], [[Saulius Kleiza]].<ref name="igoris">[https://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/kompiuteriu-specialistas-istikimas-lengvajai-atletikai-30182 Kompiuterių specialistas ištikimas lengvajai atletikai] ''kauno.diena.lt''</ref> [[1983]] m. [[rugpjūčio 25]] d. [[Kijevas|Kijeve]] pagerino asmeninį rutulio stūmimo rekordą – 20,68 m. [[1984]] m. [[gegužės 8]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] pagerino asmeninį disko metimo rekordą – 67,14 m. [[1990]] m. [[Repatriacija|repatriavosi]] į Izraelį. [[1991]] m. jis pasiekė Izraelio disko metimo (62,24 m) ir rutulio stūmimo (19,09 m) rekordus.<ref>Лёгкая атлетика: Энциклопедия. / Под ред. В. В. Балахничева. – М.: Человек, 2012. – Том 1. А-Н. – С. 301.</ref> Izraelyje I. Avrunino disko metimo rekordas iki šiol nėra pagerintas. Nacionalinis jo rutulio stūmimo pasiekimas buvo pagerintas tik [[2018]] m.: Itamar Levi parodė rezultatą 19 m ir 36 cm, pagerindamas buvusį I. Avrunino rekordą 27 centimetrais.<ref>[https://www.ynet.co.il/articles/0,7340,L-5655578,00.html זורק הדיסקוס איגור אברונין הלך לעולמו] // ''Ynet'', 7.01.2020.</ref> I. Avruninas dukart laimėjo disko metimo rungtis Izraelio čempionate (1991, 1992), keturiskart pirmavo tokiuose turnyruose ir varžybose rutulio stūmime (1991, 1992, 1995, 1996). Baigęs sportinę karjerą, dėstė matematiką, fiziką, ketverius metus dirbo metalo apdirbimo gamykloje, savarankiškai domėjosi kompiuteriais. Vėliau baigė kursus, tapo programuotoju. Laisvalaikį skyrė treniruodamas jaunuosius disko metikus ir rutulio stūmikus.<ref name="igoris"/> Sūnus – krepšininkas Artūras Avruninas. Dukra Angelina Avrunina – Izraelio disko metimo čempionė. == Šaltiniai == {{ref}} == Nuorodos == * [http://pliadisfoto.com/igoris-avruninas/ Pliadis foto. Igoris Avruninas] * [https://www.worldathletics.org/athletes/israel/igor-avrunin-14199212 Igoris Avruninas svetainėjeje ''World Athletics''] * [http://lengvoji.lt/in-memoriam-igoris-avruninas-1957-2020/ In memoriam. Igoris Avruninas] {{DEFAULTSORT:Avruninas, Igoris}} [[Kategorija:Rutulio stūmikai]] [[Kategorija:Disko metikai]] [[Kategorija:Izraelio sportininkai]] [[Kategorija:TSRS sportininkai]] h87mw716hfhmadko4psulxgxzty9xkx 0 581930 6667112 6532719 2022-08-19T13:28:26Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Abby Carchio | fullname = Abby Carchio | image = | height = 167 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|09|19|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 2016–2019 | youthclubs = Brauno universitetas | position = [[saugas|saugė]] | years = 2020<br>2021<br>2022– | clubs = [[FC Gintra]]<br>[[Keflavík ÍF (moterys)|Keflavík]]<br>[[AS Saint-Étienne (moterys)|AS Saint-Étienne]] | caps(goals) = 10 {{0}}(8)<br>{{0}}5 {{0}}(0)<br>{{0}}2 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. | ntupdate = |}} '''Ebė Karčio''' (g. [[1997]] m. [[rugsėjo 19]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, [[saugas|saugė]]. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Keturis sezonus žaidė NCAA studenčių lygoje; atstovavo Brauno universitetui.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/418382/trauma-patyrusia-amerikiete-gintra-pakeite-jos-tautiete sportas.lt: apie žaidėjos karjerą]</ref> === [[FC Gintra]] === [[2020]] m. vasarą persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]]. Moterų A lygoje sužaidė dešimt rungtynių ir pasižymėjo aštuoniais įvarčiais. Debiutinį įvartį pelnė [[2020]] m. [[rugsėjo 16]] d. rungtynėse prieš [[MFK Kauno Žalgiris]]. Tuo metu pirmavo kaunietės, o Ebė išlygino rezultatą. Sužaidė tik pirmą kėlinį, o rungtynės baigėsi rezultatu 2:1.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-kauno-zalgiris-5855322/ Gintra 2-1 Kauno Žalgiris]</ref> [[2020]] m. [[spalio 7]] d. rungtynėse prieš [[MFK Utenis|Utenos Utenis]] pelnė tris įvarčius per rungtynes. (Rungtynės baigėsi šiauliečių pergale 19:0.)<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-fk-utenos-utenis-5855328/ Gintra 19-0 Utenos Utenis]</ref> [[2020]] m. tapo Lietuvos čempione. [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref> Ebės įvartis buvo antrasis šiose rungtynėse; po jo šiaulietės galutinai perėmė žaidimo kontrolę ir sutriuškino varžoves.<ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> === Vėlesnė karjera === [[2021]] m. žaidėja persikėlė į Islandiją ir atstovavo [[Keflavík ÍF (moterys)|Keflavík ÍF]].<ref>https://www.visir.is/g/20212095962d</ref><ref>https://www.mbl.is/sport/efstadeild/2021/05/27/dramatiskur_sigur_ibv_i_keflavik/</ref> Aukščiausioje lygoje sužaidė penkerias rungtynes. Vėliau išvyko į Prancūziją. Atstovavo [[AS Saint-Étienne (moterys)|AS Saint-Étienne]].<ref>https://www.envertetcontretous.fr/articles/carchio-qnotre-championnat-commence-des-ce-samediq-51613-1.html</ref><ref>https://uk.women.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> [[2022 m.]] [[kovo 12]] d. debiutavo ekipoje prieš Lyonnes klubą.<ref>https://www.flashscore.com/match/Ec3iifFh/#/match-summary/match-summary</ref><ref>https://www.sofascore.com/fr/saint-etienne-ff-issy-les-moulineaux/OuGsAOQc</ref> == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': 2020 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.flashscore.com/player/carchio-abby/YJ3poSUR/ FLASHSCORE] * [https://www.fkgintra.lt/player/abby-carchio/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [https://brownbears.com/sports/womens-soccer/roster/abby-carchio/9809 Brauno universitetas] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2020 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/abby-carchio-110580/ lietuvosfutbolas.lt] (Statistika) * [https://uk.women.soccerway.com/players/abby-carchio/679686/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/players/250149722--abby-carchio/ UEFA] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/abby-carchio/431473/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Carchio, Abby}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] qc4ge24yui4q1yzn6t37betj2forx61 6667113 6667112 2022-08-19T13:28:35Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Abby Carchio | fullname = Abby Carchio | image = | height = 167 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|09|19|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 2016–2019 | youthclubs = Brauno universitetas | position = [[saugas|saugė]] | years = 2020<br>2021<br>2022– | clubs = [[FC Gintra]]<br>[[Keflavík ÍF (moterys)|Keflavík]]<br>[[AS Saint-Étienne (moterys)|AS Saint-Étienne]] | caps(goals) = 10 {{0}}(8)<br>{{0}}5 {{0}}(0)<br>{{0}}2 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. | ntupdate = |}} '''Ebė Karčio''' (g. [[1997]] m. [[rugsėjo 19]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, [[saugas|saugė]]. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Keturis sezonus žaidė NCAA studenčių lygoje; atstovavo Brauno universitetui.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/418382/trauma-patyrusia-amerikiete-gintra-pakeite-jos-tautiete sportas.lt: apie žaidėjos karjerą]</ref> === [[FC Gintra]] === [[2020]] m. vasarą persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]]. Moterų A lygoje sužaidė dešimt rungtynių ir pasižymėjo aštuoniais įvarčiais. Debiutinį įvartį pelnė [[2020]] m. [[rugsėjo 16]] d. rungtynėse prieš [[MFK Kauno Žalgiris]]. Tuo metu pirmavo kaunietės, o Ebė išlygino rezultatą. Sužaidė tik pirmą kėlinį, o rungtynės baigėsi rezultatu 2:1.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-kauno-zalgiris-5855322/ Gintra 2-1 Kauno Žalgiris]</ref> [[2020]] m. [[spalio 7]] d. rungtynėse prieš [[MFK Utenis|Utenos Utenis]] pelnė tris įvarčius per rungtynes. (Rungtynės baigėsi šiauliečių pergale 19:0.)<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-fk-utenos-utenis-5855328/ Gintra 19-0 Utenos Utenis]</ref> [[2020]] m. tapo Lietuvos čempione. [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref> Ebės įvartis buvo antrasis šiose rungtynėse; po jo šiaulietės galutinai perėmė žaidimo kontrolę ir sutriuškino varžoves.<ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> === Vėlesnė karjera === [[2021]] m. žaidėja persikėlė į Islandiją ir atstovavo [[Keflavík ÍF (moterys)|Keflavík ÍF]].<ref>https://www.visir.is/g/20212095962d</ref><ref>https://www.mbl.is/sport/efstadeild/2021/05/27/dramatiskur_sigur_ibv_i_keflavik/</ref> Aukščiausioje lygoje sužaidė penkerias rungtynes. Vėliau išvyko į Prancūziją. Atstovavo [[AS Saint-Étienne (moterys)|AS Saint-Étienne]].<ref>https://www.envertetcontretous.fr/articles/carchio-qnotre-championnat-commence-des-ce-samediq-51613-1.html</ref><ref>https://uk.women.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> [[2022 m.]] [[kovo 12]] d. debiutavo ekipoje prieš Lyonnes klubą.<ref>https://www.flashscore.com/match/Ec3iifFh/#/match-summary/match-summary</ref><ref>https://www.sofascore.com/fr/saint-etienne-ff-issy-les-moulineaux/OuGsAOQc</ref> == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': 2020 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.flashscore.com/player/carchio-abby/YJ3poSUR/ FLASHSCORE] * [https://www.fkgintra.lt/player/abby-carchio/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [https://brownbears.com/sports/womens-soccer/roster/abby-carchio/9809 Brauno universitetas] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2020 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/abby-carchio-110580/ lietuvosfutbolas.lt] (Statistika) * [https://uk.women.soccerway.com/players/abby-carchio/679686/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/players/250149722--abby-carchio/ UEFA] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/abby-carchio/431473/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Carchio, Abby}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] lcu1qnkr133qi4fk7hk63bp8delq4wd 6667114 6667113 2022-08-19T13:28:40Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Abby Carchio | fullname = Abby Carchio | image = | height = 167 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|09|19|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = 2016–2019 | youthclubs = Brauno universitetas | position = [[saugas|saugė]] | years = 2020<br>2021<br>2022– | clubs = [[FC Gintra]]<br>[[Keflavík ÍF (moterys)|Keflavík]]<br>[[AS Saint-Étienne (moterys)|AS Saint-Étienne]] | caps(goals) = 10 {{0}}(8)<br>{{0}}5 {{0}}(0)<br>{{0}}2 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. | ntupdate = |}} '''Ebė Karčio''' (g. [[1997]] m. [[rugsėjo 19]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, [[saugas|saugė]]. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Keturis sezonus žaidė NCAA studenčių lygoje; atstovavo Brauno universitetui.<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/418382/trauma-patyrusia-amerikiete-gintra-pakeite-jos-tautiete sportas.lt: apie žaidėjos karjerą]</ref> === [[FC Gintra]] === [[2020]] m. vasarą persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]]. Moterų A lygoje sužaidė dešimt rungtynių ir pasižymėjo aštuoniais įvarčiais. Debiutinį įvartį pelnė [[2020]] m. [[rugsėjo 16]] d. rungtynėse prieš [[MFK Kauno Žalgiris]]. Tuo metu pirmavo kaunietės, o Ebė išlygino rezultatą. Sužaidė tik pirmą kėlinį, o rungtynės baigėsi rezultatu 2:1.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-kauno-zalgiris-5855322/ Gintra 2-1 Kauno Žalgiris]</ref> [[2020]] m. [[spalio 7]] d. rungtynėse prieš [[MFK Utenis|Utenos Utenis]] pelnė tris įvarčius per rungtynes. (Rungtynės baigėsi šiauliečių pergale 19:0.)<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-fk-utenos-utenis-5855328/ Gintra 19-0 Utenos Utenis]</ref> [[2020]] m. tapo Lietuvos čempione. [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref> Ebės įvartis buvo antrasis šiose rungtynėse; po jo šiaulietės galutinai perėmė žaidimo kontrolę ir sutriuškino varžoves.<ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> === Vėlesnė karjera === [[2021]] m. žaidėja persikėlė į Islandiją ir atstovavo [[Keflavík ÍF (moterys)|Keflavík ÍF]].<ref>https://www.visir.is/g/20212095962d</ref><ref>https://www.mbl.is/sport/efstadeild/2021/05/27/dramatiskur_sigur_ibv_i_keflavik/</ref> Aukščiausioje lygoje sužaidė penkerias rungtynes. Vėliau išvyko į Prancūziją. Atstovavo [[AS Saint-Étienne (moterys)|AS Saint-Étienne]].<ref>https://www.envertetcontretous.fr/articles/carchio-qnotre-championnat-commence-des-ce-samediq-51613-1.html</ref><ref>https://uk.women.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> [[2022 m.]] [[kovo 12]] d. debiutavo ekipoje prieš Lyonnes klubą.<ref>https://www.flashscore.com/match/Ec3iifFh/#/match-summary/match-summary</ref><ref>https://www.sofascore.com/fr/saint-etienne-ff-issy-les-moulineaux/OuGsAOQc</ref> == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': 2020 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.flashscore.com/player/carchio-abby/YJ3poSUR/ FLASHSCORE] * [https://www.fkgintra.lt/player/abby-carchio/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [https://brownbears.com/sports/womens-soccer/roster/abby-carchio/9809 Brauno universitetas] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2020 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/abby-carchio-110580/ lietuvosfutbolas.lt] (Statistika) * [https://uk.women.soccerway.com/players/abby-carchio/679686/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/players/250149722--abby-carchio/ UEFA] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/abby-carchio/431473/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Carchio, Abby}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] cz6w1l2lkw3t8g9dpasbhr98qvkeqg7 0 581936 6667146 6532738 2022-08-19T13:35:40Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ruvimbo Mucherera | fullname = Ruvimbo Tracy Elizabeth Mucherera | image = | height = 163 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|10|05|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = [[puolėjas|puolėja]] | years = 2020 | clubs = [[FC Gintra]] | caps(goals) = 10 {{0}}(7) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. | ntupdate = |}} '''Ru Mučerera''' (g. [[1996]] m. [[spalio 5]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, [[puolėjas|puolėja]] == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Ru studijavo ir gynė Šiaurės Karolinos universiteto garbę NCAA studenčių futbolo lygoje.<ref>[https://www.fkgintra.lt/2020/08/06/puolimo-grandi-sustiprino-atletiska-amerikiete-is-ncaa-finale-zaidusio-universiteto-video/ gintra.lt (naujokės pristatymas)]</ref> === [[FC Gintra]] === [[2020]] m. vasarą persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra]]. Moterų A lygoje sužaidė dešimt rungtynių ir pasižymėjo septyniais įvarčiais. Debiutinį įvartį pelnė [[2020]] m. [[rugpjūčio 30]] d. rungtynėse prieš [[MFK Banga|Gargždų „Bangą“]]. Tuo metu pirmavo šiaulietės, o po Ru tikslaus smūgio rezultatas tapo 7:1. Sužaidė tik antrą kėlinį, o rungtynės baigėsi rezultatu 8:1.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/banga-gintra-universitetas-5855318/ Banga 1-8 Gintra]</ref> [[2020]] m. [[rugsėjo 13]] d. rungtynėse prieš [[MFK Utenis|Utenos Utenis]] pelnė keturis įvarčius per rungtynes. (Rungtynės baigėsi šiauliečių pergale 20:0.)<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-utenos-utenis-gintra-universitetas-5855313/ Utenos Utenis 0-20 Gintra]</ref> [[2020]] m. tapo Lietuvos čempione. [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref> Ru Mučereros įvartis buvo trečiasis šiose rungtynėse.<ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': [[2020]], [[2021]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/ruvimbo-mucherera/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2020 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/ruvimbo-tracy-elizabeth-mucherera-110600/ lietuvosfutbolas.lt] (Statistika) * [https://uk.women.soccerway.com/players/ruvimbo-mucherera/679687/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Mucherera, Ruwimbo}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 46a77kxkoajoo4fe3uf7lfh8ag2adz8 6667147 6667146 2022-08-19T13:35:44Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Ruvimbo Mucherera | fullname = Ruvimbo Tracy Elizabeth Mucherera | image = | height = 163 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|10|05|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = [[puolėjas|puolėja]] | years = 2020 | clubs = [[FC Gintra]] | caps(goals) = 10 {{0}}(7) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. | ntupdate = |}} '''Ru Mučerera''' (g. [[1996]] m. [[spalio 5]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, [[puolėjas|puolėja]] == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Ru studijavo ir gynė Šiaurės Karolinos universiteto garbę NCAA studenčių futbolo lygoje.<ref>[https://www.fkgintra.lt/2020/08/06/puolimo-grandi-sustiprino-atletiska-amerikiete-is-ncaa-finale-zaidusio-universiteto-video/ gintra.lt (naujokės pristatymas)]</ref> === [[FC Gintra]] === [[2020]] m. vasarą persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra]]. Moterų A lygoje sužaidė dešimt rungtynių ir pasižymėjo septyniais įvarčiais. Debiutinį įvartį pelnė [[2020]] m. [[rugpjūčio 30]] d. rungtynėse prieš [[MFK Banga|Gargždų „Bangą“]]. Tuo metu pirmavo šiaulietės, o po Ru tikslaus smūgio rezultatas tapo 7:1. Sužaidė tik antrą kėlinį, o rungtynės baigėsi rezultatu 8:1.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/banga-gintra-universitetas-5855318/ Banga 1-8 Gintra]</ref> [[2020]] m. [[rugsėjo 13]] d. rungtynėse prieš [[MFK Utenis|Utenos Utenis]] pelnė keturis įvarčius per rungtynes. (Rungtynės baigėsi šiauliečių pergale 20:0.)<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-utenos-utenis-gintra-universitetas-5855313/ Utenos Utenis 0-20 Gintra]</ref> [[2020]] m. tapo Lietuvos čempione. [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref> Ru Mučereros įvartis buvo trečiasis šiose rungtynėse.<ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': [[2020]], [[2021]] m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/ruvimbo-mucherera/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2020 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/ruvimbo-tracy-elizabeth-mucherera-110600/ lietuvosfutbolas.lt] (Statistika) * [https://uk.women.soccerway.com/players/ruvimbo-mucherera/679687/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Mucherera, Ruwimbo}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 1zlvx5ft7c1yttskap1ym2w4qenzz1c 0 581948 6667133 6570499 2022-08-19T13:32:54Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alika Keene | fullname = Alika Isis Keene | image = | height = 175 cm | weight = 70 kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1994|01|15|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = Mount Dora, [[Florida]], [[JAV]] | currentclub = Győri ETO | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = [[gynėjas|gynėja]] | years = 2019 <br /> 2020–2021<br>2022- | clubs = Orlando Pride <br/> [[FC Gintra]]<br>Győri ETO | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}{{0}}(0}<br />36 {{0}}(17)<br>{{0}} | nationalyears = 2022– | nationalteam = {{fut|JAM|3}} | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. [[kovo 24]] d. | ntupdate = |}} '''Alika Aizis Kyn''' (g. [[1994]] m. [[sausio 15]] d., Mount Doroje, [[Florida|Floridoje]], [[JAV]]) – jamaikiečių kilmės [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, centro [[gynėjas|gynėja]]. == Karjera == === Orlando Pride === Nuo [[2019]] m. kovo mėn. atstovavo aukščiausios JAV moterų futbolo lygos (NWSL) „Orlando Pride“; sutartis galiojo iki sezono pabaigos. Gynėja treniravosi kartu su tokiomis futbolo žvaigždėmis, kaip brazile Marta bei JAV rinktinės žaidėjomis – Alex Morgan, Sydney Leroux, Ali Krieger bei kitomis futbolininkėmis. Pasibaigus sutarčiai su „Orlando Pride“ klubu, nusprendė siekti iššūkių ir išvyko į [[Europa|Europą]].<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/gintroje-su-didziausiomis-pasaulio-zvaigzdemis-dirbusi-vidurio-gyneja-24-1315718?copied karjera; Orlando Pride]</ref> === [[FC Gintra]] === [[2020]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra]]. Moterų A lygoje sužaidė devyniolika rungtynių ir pasižymėjo pelnydama keturiolika įvarčių. Debiutinį įvartį pelnė [[2020]] m. [[birželio 3]] d. rungtynėse prieš [[MFK Banga|Gargždų „Bangą“]]. Šias rungtynes be didesnio vargo laimėjo šiaulietės, kurios nugalėjo rezultatu 16-0. Alika pelnė įvarčius 67 min. (10-0) ir 78 min. (12-0).<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/banga-gintra-universitetas-5855288/ Banga 0-16 Gintra]</ref> Sezono metu trejose rungtynėse pelnė po trivartį (''het-triką''). Tai pavyko padaryti [[2020]] m. [[liepos 15]] d. rungtynėse prieš [[Šiaulių SG-FA]]<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/ssg-fa-siauliai-gintra-universitetas-5855300/ SG-FA Šiauliai 0-13 Gintra]</ref>; [[spalio 4]] d. prieš [[MFK Banga|Gargždų „Bangą“]]<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-banga-5855333/ Gintra 6-1 Banga]</ref>; [[spalio 7]] d. prieš [[MFK Utenis|Utenos Utenį]].<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-fk-utenos-utenis-5855328/ Gintra 19-0 Utenos Utenis]</ref> [[2020]] m. tapo Lietuvos čempione. [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref> Šiose rungtynėse Alika buvo startinėje sudėtyje ir svariai prisidėjo prie pergalės.<ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2020 m. moterų A lyga|2020]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 19 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 14 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"|<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 2020 m. Moterų A lygos sezonas]</ref> |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. moterų A lyga|2021]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 17 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 3 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=9908177 2021 m. Moterų A lygos sezonas]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': 2020, 2021 m. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/alika-keene/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2020 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/alika-isis-keene-94960/ lietuvosfutbolas.lt] (Statistika) * [https://uk.women.soccerway.com/players/alika-keene/121771/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Keene, Alika Isis}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] n3jp12ts6gd72zdjoxiubo6bfspzbfm 6667134 6667133 2022-08-19T13:32:58Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Alika Keene | fullname = Alika Isis Keene | image = | height = 175 cm | weight = 70 kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1994|01|15|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = Mount Dora, [[Florida]], [[JAV]] | currentclub = Győri ETO | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = [[gynėjas|gynėja]] | years = 2019 <br /> 2020–2021<br>2022- | clubs = Orlando Pride <br/> [[FC Gintra]]<br>Győri ETO | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}{{0}}(0}<br />36 {{0}}(17)<br>{{0}} | nationalyears = 2022– | nationalteam = {{fut|JAM|3}} | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. [[kovo 24]] d. | ntupdate = |}} '''Alika Aizis Kyn''' (g. [[1994]] m. [[sausio 15]] d., Mount Doroje, [[Florida|Floridoje]], [[JAV]]) – jamaikiečių kilmės [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, centro [[gynėjas|gynėja]]. == Karjera == === Orlando Pride === Nuo [[2019]] m. kovo mėn. atstovavo aukščiausios JAV moterų futbolo lygos (NWSL) „Orlando Pride“; sutartis galiojo iki sezono pabaigos. Gynėja treniravosi kartu su tokiomis futbolo žvaigždėmis, kaip brazile Marta bei JAV rinktinės žaidėjomis – Alex Morgan, Sydney Leroux, Ali Krieger bei kitomis futbolininkėmis. Pasibaigus sutarčiai su „Orlando Pride“ klubu, nusprendė siekti iššūkių ir išvyko į [[Europa|Europą]].<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/futbolas/gintroje-su-didziausiomis-pasaulio-zvaigzdemis-dirbusi-vidurio-gyneja-24-1315718?copied karjera; Orlando Pride]</ref> === [[FC Gintra]] === [[2020]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra]]. Moterų A lygoje sužaidė devyniolika rungtynių ir pasižymėjo pelnydama keturiolika įvarčių. Debiutinį įvartį pelnė [[2020]] m. [[birželio 3]] d. rungtynėse prieš [[MFK Banga|Gargždų „Bangą“]]. Šias rungtynes be didesnio vargo laimėjo šiaulietės, kurios nugalėjo rezultatu 16-0. Alika pelnė įvarčius 67 min. (10-0) ir 78 min. (12-0).<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/banga-gintra-universitetas-5855288/ Banga 0-16 Gintra]</ref> Sezono metu trejose rungtynėse pelnė po trivartį (''het-triką''). Tai pavyko padaryti [[2020]] m. [[liepos 15]] d. rungtynėse prieš [[Šiaulių SG-FA]]<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/ssg-fa-siauliai-gintra-universitetas-5855300/ SG-FA Šiauliai 0-13 Gintra]</ref>; [[spalio 4]] d. prieš [[MFK Banga|Gargždų „Bangą“]]<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-banga-5855333/ Gintra 6-1 Banga]</ref>; [[spalio 7]] d. prieš [[MFK Utenis|Utenos Utenį]].<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/gintra-universitetas-fk-utenos-utenis-5855328/ Gintra 19-0 Utenos Utenis]</ref> [[2020]] m. tapo Lietuvos čempione. [[UEFA moterų čempionų lyga 2020–2021 m.|UEFA moterų čempionų lygos 2020–2021 m.]] pirmame kvalifikaciniame etape, kurio rungtynės įvyko [[2020]] m. [[lapkričio 5]] d. [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[FC Gintra|„Gintra Universitetas“]] susitiko su Slovakijos čempionėmis [[ŠK Slovan Bratislava (moterys)|Bratislavos „Slovan“]]. Vieneriose rungtynėse sprendėsi, kuri komanda pateks į kitą etapą. <ref>[https://uk.women.soccerway.com/matches/2020/11/04/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/sk-slovan-bratislava/3414650/ Gintra prieš Slovan (Rungtynių ataskaita)]</ref> [[FC Gintra]] nugalėjo varžoves rezultatu 4:0 ir pateko į kitą etapą.<ref>[https://lff.lt/news/11575/gintros-universitetas-zenge-i-kita-uefa-moteru-cempioniu-lygos-atrankos-etapa/ LFF: Gintra žengė į kitą etapą]</ref> Šiose rungtynėse Alika buvo startinėje sudėtyje ir svariai prisidėjo prie pergalės.<ref>[https://apps.alfa.lt/alfaAMP/straipsnis.php?id=50430995 alfa.lt: „Gintra-Universitetas“ žengė į kitą UEFA moterų Čempionių lygos atrankos etapą]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2020 m. moterų A lyga|2020]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 19 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 14 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"|<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 2020 m. Moterų A lygos sezonas]</ref> |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2021 m. moterų A lyga|2021]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 17 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 3 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=9908177 2021 m. Moterų A lygos sezonas]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': 2020, 2021 m. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/alika-keene/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/gintra-universitetas-1472/?cid=5852718 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2020 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/alika-isis-keene-94960/ lietuvosfutbolas.lt] (Statistika) * [https://uk.women.soccerway.com/players/alika-keene/121771/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Keene, Alika Isis}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 37se6iw0yergicvoqbnn5ahb3l09zoy 0 583846 6667681 6544107 2022-08-20T10:27:37Z Hugo.arg 1674 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas |playername=Giannis Antetokounmpo |clubnumber=34|clubs=[[EFAO Zografou BC]]<br />[[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] |years=2011–2013<br />2013–dabar |nbateam=Milvokio „Bucks“ |nbayear=2013|nba=15 |position=[[Sunkusis kraštas]] |currentclub=Milvokio „Bucks“ |image=[[Vaizdas:Giannis Antetokoummpo (31669417562).jpg|210px]] |nickname=The Greek Freak |weight=110 kg|height=211 cm| countryofbirth=[[Graikija]] |cityofbirth=[[Atėnai]] |dateofbirth={{gimė|1994|12|6|T}} |pointsaverage= |fullname=Giannis Sina Ugo Antetokounmpo |nationalteam={{krep|GRE|1}} |nationalyears=[[2014 m.|2014]]-dabar |nationalpoints= }} '''Janis Antetokunmpo''' ({{gr|Γιάννης Σίνα-Ούγκο Αντετοκούνμπο}}; g. [[1994]] m. [[gruodžio 6]] d.) – [[Graikija|Graikijos]] krepšininkas, žaidžiantis [[National Basketball Association|NBA]] lygoje besivaržančioje [[Milvokio Bucks|Milvokio „Bucks“]] komandoje. [[2013]] m. krepšininką 15 šaukimu pasirinko Milvokio „Bucks“ komanda. 2019 ir 2020 m. tapo naudingiausiu lygos žaidėju<ref>https://www.nytimes.com/2020/09/18/sports/basketball/nba-giannis-antetokounmpo-mvp.html</ref>. 2020-21 m. NBA sezone tapo NBA čempionu bei finalo serijos MVP. Gimė Graikijoje, imigrantų iš [[Nigerija|Nigerijos]] šeimoje<ref>[https://www.bbc.co.uk/sport/basketball/48832050 „Giannis Antetokounmpo: NBA star’s rise from 'hustling' on Athens streets to MVP award“]. ''BBC Sport''. </ref> (''Adetokunbo''; [[jorubai|jorubų]] ir [[igbai|igbų]] kilmės). Tėvas buvo futbolininkas, motina – šuolininkė į aukštį.<ref>[https://www.npr.org/2013/09/26/226268651/nbas-g-bo-wants-to-bring-hope-to-greece-and-to-milwaukee „NBA Rookie Wants To Bring Hope To Greece, And To Milwaukee“]. ''NPR.com''.</ref> Broliai Tanasis, Kostas ir Aleksas – taip pat krepšininkai. == Karjera NBA == Janis savo pirmajame sezone pelnė 7 taškus, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, atkovojo 4,4 kamuolius per žaidimą. Janis Antetokunmpo buvo pakviestas dalyvauti [[NBA „Kylančių žvaigždžių“ rungtynės|NBA „Kylančių žvaigždžių“ rungtynėse]], kur jis pelnė 9 taškus, atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir atkovojo 2 kamuolius.<ref>https://www.basketball-reference.com/allstar/NBA_2014_rookie.html</ref> Savo antrajame sezone Janis Antetokunmpo ženkliai pagerino rodiklius: vidutiniškai pelnydavo po 12,7 taško, atkovodavo po 6,7 kamuolio, atlikdavo po 2,6 rezultatyvaus perdavimo. Varžybose prieš [[Hiustono Rockets|Hiustono „Rockets“]] pelnė 27 taškus ir atkovojo 15 kamuolių, dėl to buvo išrinktas NBA savaitės žaidėju<ref>https://www.brewhoop.com/2015/2/9/8007277/bucks-giannis-east-player-of-the-week</ref>. Janis dalyvavo 2015 metų „oro karaliaus“ konkurse, bet pralaimėjo [[Zach Lavine|Zekui Lavinui]]<ref>https://www.espn.com/nba/story/_/id/12239406/2015-slam-dunk-contest-lineup-giannis-antetokounmpo-zach-lavine-victor-oladipo-mason-plumlee</ref>. 2015–2016 sezono metu Janis Antetokunmpo vidutiniškai pelnydavo po 17 taškų per rungtynes. Vasario 26 d. jis pasiekė savo pirmąjį [[Trigubas dublis|trigubą dublį]] NBA su 27 taškais, 12 atkovotų kamuolių ir 10 rezultatyvių perdavimų. Jis tapo jauniausiu Milvokio „Bucks“ žaidėju, kuris pasiekė trigubą dublį.<ref>https://hashtagbasketball.com/triple-doubles/giannisantetokounmpo</ref> Per visą sezoną jis 5 kartus pasiekė trigubus dublius. 2016 m. [[Rugsėjo 19|Rugsėjo 19 d.]] Janis Antetokunmpo už 100 milijonų dolerių pratęsė kontraktą su Milvokio „Bucks“ komanda<ref>https://www.sbnation.com/2016/9/19/12657654/giannis-antetokounmpo-contract-extension-bucks-100-million</ref>. Žaidėjas dominavo visą sezoną pelnydamas po 23 taškus per rungtynes. Jis sezono pabaigoje paskelbtas [[Sąrašas:NBA didžiausią pažangą padarę žaidėjai|NBA didžiausią pažangą padariusiu žaidėju]]. 2017 m. žaidėjas dalyvavo [[NBA Visų žvaigždžių rungtynės|NBA Visų žvaigždžių rungtynėse]] ir atstovavo Rytų konferencijos komandą. Janis buvo prirmasis žaidėjas iš Graikijos, dalvyvavęs „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Per jas jis pelnė 30 taškų – daugiausia iš visų Rytų konferencijos žaidėjų<ref>https://www.agonasport.com/agonasport-allnews/20170220-3</ref>. 2017–2018 m. sezone Antetokunmpo vidutiniškai pelnydavo po 27 taškus, atlikdavo po 5 rezultatyvius padavimus ir atkovojo po 10 kamuolių per rungtynes. Dalyvavo 2018 m. „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Pirmajame atkrintamųjų varžybų rate Janis kartu su Milvokio „Bucks“ komanda varžėsi su [[Bostono Celtics|Bostono „Celtics“]] komanda. Žaidėjas pelnydavo virš 25 taškų per rungtynes, bet „Celtics“ juos nugalėjo 3-4. 2018–2019 m. sezone Antetokunmpo tapo [[NBA mėnesio žaidėjas|NBA mėnesio žaidėju]] spalį, lapkritį, gruodį ir vasarį. [[Kovo 17|Kovo 17 d]]. Janis pasiekė karjeros rekordą – pelnė 52 taškus. Sezono pabaigoje jis paskelbtas NBA nudingiausiu žaidėju. Antetokunmpo buvo fanų pasirinktas kaip komandos kapitonas NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Jo komanda pralaimėjo [[LeBron James|LeBrono Džeimso]] komandai 178:164. Antetokunmpo nuvedė „Bucks“ iki konferencijos finalo, bet jame pralaimėjo būsimiems lygos čempionams [[Toronto Raptors|Toronto „Raptors“]] 2-4. 2019–2020 m. sezone Antetokunmpo vidutiniškai pelnydavo po 29,5 taškus, atlikdavo po 5,6 rezultatyvaus perdavimo ir atkovodavo po 13,6 kamuolio per rungtynes. Jis tapo NBA Naudingiausiu žaidėju antrus metais iš eilės. Janis antrus metus iš eilės buvo komandos kapitonas NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Jo komanda vėl pralaimėjo LeBrono Džeimso komandai 155–157. Žaidėjas su 25 taškais buvo rezultatyviausias komandoje. Atkrintamosiose varžybose „Bucks“ pasiekė pusfinalius, bet Antetokunmpo patyrė traumą, ir komanda pralaimėjo seriją [[Majamio Heat|Majamio „Heat“]]. [[Milvokio Bucks|„Bucks“]] 2020–21 sezoną baigė rezultatu 46–26 ir užėmė trečiąją vietą Rytų konferencijoje. Įveikusi konferencijos ketvirtfinalį, pusfinalį ir finalą [[Milvokio Bucks|Bucks]] nukeliavo iki NBA finalo, kuriame jų laukė [[Finikso Suns|Finikso Suns.]] Buvo neaišku, ar dėl traumos, patirtos konferencijos finale, Giannis galės žaisti finale, tačiau jau pirmose rungtynėse grįžo į aikštelę ir pradėjo savo įspūdingą pasirodymą. [[Milvokio Bucks|Bucks]] seriją laimėjo 4-2, tapo NBA čempionais, o Giannis, rinkęs po 35,2 taško, 13,2 atkovoto kamuolio, 5 rezultatyvius perdavimus, 1,2 perimto kamuolio ir 1.8 bloko, tapo Finalo serijos MVP vienbalsiu sprendimu. == Pasiekimai == * 2021 metų NBA čempionas. * 2021 metų NBA Finalo serijos naudingiausias žaidėjas. * [[2019 m.|2019]], [[2020 m.|2020]] metų [[Sąrašas:NBA naudingiausi žaidėjai|NBA Naudingiausias lygos žaidėjas]]. * 2020 metų [[Sąrašas:NBA geriausi metų gynėjai|NBA geriausiai besiginantis žaidėjas]]. * [[2017 m.|2017]] metų [[Sąrašas:NBA didžiausią pažangą padarę žaidėjai|NBA didžiausią pažangą padaręs žaidėjas]]. * 2017–2022 metų NBA Visų žvaigždžių rungtynių žaidėjas (2019, 2020 metais kapitonas). * 2019, 2020 metų visos NBA Pirmos komandos narys. * 2017, 2018 metų visos NBA Antros komandos narys. * 2019, 2020 metų visos NBA Pirmos gynybos komandos narys. * 2017 metų visos NBA Antros gynybos komandos narys. * [[2014 m.|2014]] metų visos NBA Antros naujokų komandos narys.<ref>https://www.landofbasketball.com/nba_players/a/giannis_antetokounmpo.htm</ref> == Šaltiniai == {{išnašos}} {{DEFAULTSORT:Antetokounmpo, Giannis}} [[Kategorija:Graikijos krepšininkai]] mfnwcmjwggrh3k2krsxfhvmvvclbi3r 10 588870 6667318 6655989 2022-08-19T19:13:22Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Komanda | bg = darkred | fg = white | logo = [[Vaizdas:DFK Dainava Alytus emblema.png|40px]] | komanda = DFK Dainava | p1 = {{·}} 6 [[Renatas Banevičius]] {{·}} 7 [[Linas Savastas]] {{·}} 8 [[Henrique Devens]] {{·}} 9 [[Deivydas Matulevičius]] {{·}} 11 [[Titas Vitukynas]] {{·}} 13 [[Domas Ivanauskas]] {{·}} 21 [[Vytautas Lukša]] {{·}} 54 [[Orestas Vyšniauskas]] {{·}} 30 [[Oskaras Lukošiūnas]] {{·}} 37 [[Martynas Matijoška]] {{·}} 44 [[Kazeem Aderounmu]] {{·}} 54 [[Martynas Vasiliauskas (1999)|Martynas Vasiliauskas]] {{·}} | coach = {{vlv|}} [[...]] }}<noinclude> [[Kategorija:Futbolo šablonai]] </noinclude> 6rlsap010ckn6ucld8hxhoklqsvcbbo 0 590109 6667262 6661858 2022-08-19T15:13:41Z 78.63.220.153 Pridėta informacija prie pozicijos wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas |image=[[Vaizdas:Ignas Brazdeikis by Augustas Didzgalvis.jpg|260px]] |position=Lengvasis krašto puolėjas |playername=Ignas Brazdeikis |nickname= Iggy |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=Lietuva |dateofbirth={{bda|1999|1|8}} |currentclub=[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |years=2019–2021<br>2019–2021<br>2021<br>2021–2022<br>2022– |clubs=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]<br>Vestčesterio „Knicks“<br>[[Philadelphia 76ers|Filadelfijos „76ers“]]<br>[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]<br>[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |pointsaverage= |nationalyears =2022– |nationalteam={{krep|LTU|1}} |nationalpoints= }} '''Ignas Brazdeikis''' (g. [[1999]] m. [[sausio 8]] d.) – Lietuvos-[[Kanada|Kanados]] krepšininkas, rungtyniaujantis lengvo krašto puolėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose. Gimė Kaune, bet vėliau su šeima persikėlė į [[Čikaga|Čikagą]], paskui – į [[Vinipegas|Vinipegą]], [[Torontas|Toronto]] priemiesčius, [[Okvilis|Okvilį]] (Kanada).<ref>[https://www.freep.com/story/sports/college/university-michigan/wolverines/2018/10/27/michigan-basketball-ignas-brazdeikis/1774602002/ „Meet Ignas Brazdeikis: 'There hasn’t been a Michigan player like me'“]. ''Detroit Free Press''.</ref> Žaidė krepšinį Okvilio Šv. Trejybės mokyklos komandoje, [[2018]]–[[2019]] m. buvo Mičigano koledžo komandos žaidėjas, sezone vidutiniškai pelnydavo po 14,8 taško. [[2019]] m. Ignas Brazdeikis 47-uoju šaukimu pakviestas į [[NBA]], [[Sacramento Kings|Sakramento „Kings“]] komandą, bet buvo perleistas Niujorko „Knicks“. Niujorko komandoje sužaidė 13 rungtynių, daugiausia žaidė dukterinėje Vestčesterio „Knicks“ komandoje [[NBA G]] lygoje. [[2021]] m. balandį 8 minutėms pasirodė Filadelfijos „76ers“ sudėtyje,<ref>[https://www.si.com/nba/76ers/news/sixers-waive-trade-ignas-brazdeikis]</ref> o gegužės pradžioje pasirašė 10 dienų kontraktą su Orlando „Magic“ klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-sign-ignas-brazdeikis-10-day-contract-20210502]</ref> Rugpjūčio pradžioje pasirašė dvišalį kontraktą su Orlando klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-re-sign-ignas-brazdeikis-two-way-contract-20210812]</ref> Ignas Brazdeikis buvo kviečiamas į Kanados jaunimo rinktines, su jomis dalyvavo [[2015]] m. FIBA Amerikos U-16 čempionate (laimėjo sidabrą), [[2016]] m. U-17 pasaulio čempionate. [[2021]] m. [[gegužės 5]] d. jam atkurta Lietuvos pilietybė,<ref>[https://ve.lt/sportas/krepsininkui-ignui-brazdeikiui-atkurta-lietuvos-pilietybe „Krepšininkui Ignui Brazdeikiui atkurta Lietuvos pilietybė“]. ''ve.lt''</ref> jis pakviestas į Lietuvos nacionalinę rinktinę.<ref>[https://basketnews.lt/news-152038-strichai-sudeti-paaiskejo-lietuvos-rinktines-kandidatu-sarasas-tokijo-olimpinei-atrankai.html Štrichai sudėti: paaiškėjo Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas Tokijo olimpinei atrankai]</ref> Debiutavo [[2022]] m. [[birželio 22]] d. draugiškose rungtynėse prieš [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latviją]].<ref>[https://www.basketnews.lt/news-173964-ikvepiantis-brazdeikio-debiutas-negelbejo-rinktine-sutriuskinta-latvijoje.html Įkvepiantis Brazdeikio debiutas negelbėjo – rinktinė sutriuškinta Latvijoje], ''basketnews.lt''</ref> [[2022]] m. [[liepos 24]] d. pasirašė „1+1“ m. trukmės sutartį su [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] klubu.<ref>https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/news/zalgiris-adds-forward-brazdeikis</ref> == Nuorodos == * [https://www.nba.com/stats/player/1629649 NBA.com] * [https://www.basketball-reference.com/players/b/brazdig01.html Basketball-Reference.com] == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Brazdeikis}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] tna5mdceoixiohgy512crhju7fjwrpt 6667263 6667262 2022-08-19T15:14:57Z 78.63.220.153 Pridėta pozicija wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas |image=[[Vaizdas:Ignas Brazdeikis by Augustas Didzgalvis.jpg|260px]] |position=Lengvasis krašto puolėjas/atakuojantis gynejas |playername=Ignas Brazdeikis |nickname= Iggy |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=Lietuva |dateofbirth={{bda|1999|1|8}} |currentclub=[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |years=2019–2021<br>2019–2021<br>2021<br>2021–2022<br>2022– |clubs=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]<br>Vestčesterio „Knicks“<br>[[Philadelphia 76ers|Filadelfijos „76ers“]]<br>[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]<br>[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |pointsaverage= |nationalyears =2022– |nationalteam={{krep|LTU|1}} |nationalpoints= }} '''Ignas Brazdeikis''' (g. [[1999]] m. [[sausio 8]] d.) – Lietuvos-[[Kanada|Kanados]] krepšininkas, rungtyniaujantis lengvo krašto puolėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose. Gimė Kaune, bet vėliau su šeima persikėlė į [[Čikaga|Čikagą]], paskui – į [[Vinipegas|Vinipegą]], [[Torontas|Toronto]] priemiesčius, [[Okvilis|Okvilį]] (Kanada).<ref>[https://www.freep.com/story/sports/college/university-michigan/wolverines/2018/10/27/michigan-basketball-ignas-brazdeikis/1774602002/ „Meet Ignas Brazdeikis: 'There hasn’t been a Michigan player like me'“]. ''Detroit Free Press''.</ref> Žaidė krepšinį Okvilio Šv. Trejybės mokyklos komandoje, [[2018]]–[[2019]] m. buvo Mičigano koledžo komandos žaidėjas, sezone vidutiniškai pelnydavo po 14,8 taško. [[2019]] m. Ignas Brazdeikis 47-uoju šaukimu pakviestas į [[NBA]], [[Sacramento Kings|Sakramento „Kings“]] komandą, bet buvo perleistas Niujorko „Knicks“. Niujorko komandoje sužaidė 13 rungtynių, daugiausia žaidė dukterinėje Vestčesterio „Knicks“ komandoje [[NBA G]] lygoje. [[2021]] m. balandį 8 minutėms pasirodė Filadelfijos „76ers“ sudėtyje,<ref>[https://www.si.com/nba/76ers/news/sixers-waive-trade-ignas-brazdeikis]</ref> o gegužės pradžioje pasirašė 10 dienų kontraktą su Orlando „Magic“ klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-sign-ignas-brazdeikis-10-day-contract-20210502]</ref> Rugpjūčio pradžioje pasirašė dvišalį kontraktą su Orlando klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-re-sign-ignas-brazdeikis-two-way-contract-20210812]</ref> Ignas Brazdeikis buvo kviečiamas į Kanados jaunimo rinktines, su jomis dalyvavo [[2015]] m. FIBA Amerikos U-16 čempionate (laimėjo sidabrą), [[2016]] m. U-17 pasaulio čempionate. [[2021]] m. [[gegužės 5]] d. jam atkurta Lietuvos pilietybė,<ref>[https://ve.lt/sportas/krepsininkui-ignui-brazdeikiui-atkurta-lietuvos-pilietybe „Krepšininkui Ignui Brazdeikiui atkurta Lietuvos pilietybė“]. ''ve.lt''</ref> jis pakviestas į Lietuvos nacionalinę rinktinę.<ref>[https://basketnews.lt/news-152038-strichai-sudeti-paaiskejo-lietuvos-rinktines-kandidatu-sarasas-tokijo-olimpinei-atrankai.html Štrichai sudėti: paaiškėjo Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas Tokijo olimpinei atrankai]</ref> Debiutavo [[2022]] m. [[birželio 22]] d. draugiškose rungtynėse prieš [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latviją]].<ref>[https://www.basketnews.lt/news-173964-ikvepiantis-brazdeikio-debiutas-negelbejo-rinktine-sutriuskinta-latvijoje.html Įkvepiantis Brazdeikio debiutas negelbėjo – rinktinė sutriuškinta Latvijoje], ''basketnews.lt''</ref> [[2022]] m. [[liepos 24]] d. pasirašė „1+1“ m. trukmės sutartį su [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] klubu.<ref>https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/news/zalgiris-adds-forward-brazdeikis</ref> == Nuorodos == * [https://www.nba.com/stats/player/1629649 NBA.com] * [https://www.basketball-reference.com/players/b/brazdig01.html Basketball-Reference.com] == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Brazdeikis}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] 6scmwa7piyapbl37kdrtt0we0v0qho5 6667264 6667263 2022-08-19T15:15:19Z 78.63.220.153 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas |image=[[Vaizdas:Ignas Brazdeikis by Augustas Didzgalvis.jpg|260px]] |position=Lengvasis krašto puolėjas/atakuojantis gynėjas |playername=Ignas Brazdeikis |nickname= Iggy |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=Lietuva |dateofbirth={{bda|1999|1|8}} |currentclub=[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |years=2019–2021<br>2019–2021<br>2021<br>2021–2022<br>2022– |clubs=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]<br>Vestčesterio „Knicks“<br>[[Philadelphia 76ers|Filadelfijos „76ers“]]<br>[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]<br>[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |pointsaverage= |nationalyears =2022– |nationalteam={{krep|LTU|1}} |nationalpoints= }} '''Ignas Brazdeikis''' (g. [[1999]] m. [[sausio 8]] d.) – Lietuvos-[[Kanada|Kanados]] krepšininkas, rungtyniaujantis lengvo krašto puolėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose. Gimė Kaune, bet vėliau su šeima persikėlė į [[Čikaga|Čikagą]], paskui – į [[Vinipegas|Vinipegą]], [[Torontas|Toronto]] priemiesčius, [[Okvilis|Okvilį]] (Kanada).<ref>[https://www.freep.com/story/sports/college/university-michigan/wolverines/2018/10/27/michigan-basketball-ignas-brazdeikis/1774602002/ „Meet Ignas Brazdeikis: 'There hasn’t been a Michigan player like me'“]. ''Detroit Free Press''.</ref> Žaidė krepšinį Okvilio Šv. Trejybės mokyklos komandoje, [[2018]]–[[2019]] m. buvo Mičigano koledžo komandos žaidėjas, sezone vidutiniškai pelnydavo po 14,8 taško. [[2019]] m. Ignas Brazdeikis 47-uoju šaukimu pakviestas į [[NBA]], [[Sacramento Kings|Sakramento „Kings“]] komandą, bet buvo perleistas Niujorko „Knicks“. Niujorko komandoje sužaidė 13 rungtynių, daugiausia žaidė dukterinėje Vestčesterio „Knicks“ komandoje [[NBA G]] lygoje. [[2021]] m. balandį 8 minutėms pasirodė Filadelfijos „76ers“ sudėtyje,<ref>[https://www.si.com/nba/76ers/news/sixers-waive-trade-ignas-brazdeikis]</ref> o gegužės pradžioje pasirašė 10 dienų kontraktą su Orlando „Magic“ klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-sign-ignas-brazdeikis-10-day-contract-20210502]</ref> Rugpjūčio pradžioje pasirašė dvišalį kontraktą su Orlando klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-re-sign-ignas-brazdeikis-two-way-contract-20210812]</ref> Ignas Brazdeikis buvo kviečiamas į Kanados jaunimo rinktines, su jomis dalyvavo [[2015]] m. FIBA Amerikos U-16 čempionate (laimėjo sidabrą), [[2016]] m. U-17 pasaulio čempionate. [[2021]] m. [[gegužės 5]] d. jam atkurta Lietuvos pilietybė,<ref>[https://ve.lt/sportas/krepsininkui-ignui-brazdeikiui-atkurta-lietuvos-pilietybe „Krepšininkui Ignui Brazdeikiui atkurta Lietuvos pilietybė“]. ''ve.lt''</ref> jis pakviestas į Lietuvos nacionalinę rinktinę.<ref>[https://basketnews.lt/news-152038-strichai-sudeti-paaiskejo-lietuvos-rinktines-kandidatu-sarasas-tokijo-olimpinei-atrankai.html Štrichai sudėti: paaiškėjo Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas Tokijo olimpinei atrankai]</ref> Debiutavo [[2022]] m. [[birželio 22]] d. draugiškose rungtynėse prieš [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latviją]].<ref>[https://www.basketnews.lt/news-173964-ikvepiantis-brazdeikio-debiutas-negelbejo-rinktine-sutriuskinta-latvijoje.html Įkvepiantis Brazdeikio debiutas negelbėjo – rinktinė sutriuškinta Latvijoje], ''basketnews.lt''</ref> [[2022]] m. [[liepos 24]] d. pasirašė „1+1“ m. trukmės sutartį su [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] klubu.<ref>https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/news/zalgiris-adds-forward-brazdeikis</ref> == Nuorodos == * [https://www.nba.com/stats/player/1629649 NBA.com] * [https://www.basketball-reference.com/players/b/brazdig01.html Basketball-Reference.com] == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Brazdeikis}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] i3atg1qztqg3zlsd77awmal7b04nixz 6667268 6667264 2022-08-19T15:24:36Z Homo ergaster 10314 Atmestas 78.63.220.153 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas |image=[[Vaizdas:Ignas Brazdeikis by Augustas Didzgalvis.jpg|260px]] |position=Lengvasis krašto puolėjas |playername=Ignas Brazdeikis |nickname= Iggy |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=Lietuva |dateofbirth={{bda|1999|1|8}} |currentclub=[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |years=2019–2021<br>2019–2021<br>2021<br>2021–2022<br>2022– |clubs=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]<br>Vestčesterio „Knicks“<br>[[Philadelphia 76ers|Filadelfijos „76ers“]]<br>[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]<br>[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |pointsaverage= |nationalyears =2022– |nationalteam={{krep|LTU|1}} |nationalpoints= }} '''Ignas Brazdeikis''' (g. [[1999]] m. [[sausio 8]] d.) – Lietuvos-[[Kanada|Kanados]] krepšininkas, rungtyniaujantis lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Gimė Kaune, bet vėliau su šeima persikėlė į [[Čikaga|Čikagą]], paskui – į [[Vinipegas|Vinipegą]], [[Torontas|Toronto]] priemiesčius, [[Okvilis|Okvilį]] (Kanada).<ref>[https://www.freep.com/story/sports/college/university-michigan/wolverines/2018/10/27/michigan-basketball-ignas-brazdeikis/1774602002/ „Meet Ignas Brazdeikis: 'There hasn’t been a Michigan player like me'“]. ''Detroit Free Press''.</ref> Žaidė krepšinį Okvilio Šv. Trejybės mokyklos komandoje, [[2018]]–[[2019]] m. buvo Mičigano koledžo komandos žaidėjas, sezone vidutiniškai pelnydavo po 14,8 taško. [[2019]] m. Ignas Brazdeikis 47-uoju šaukimu pakviestas į [[NBA]], [[Sacramento Kings|Sakramento „Kings“]] komandą, bet buvo perleistas Niujorko „Knicks“. Niujorko komandoje sužaidė 13 rungtynių, daugiausia žaidė dukterinėje Vestčesterio „Knicks“ komandoje [[NBA G]] lygoje. [[2021]] m. balandį 8 minutėms pasirodė Filadelfijos „76ers“ sudėtyje,<ref>[https://www.si.com/nba/76ers/news/sixers-waive-trade-ignas-brazdeikis]</ref> o gegužės pradžioje pasirašė 10 dienų kontraktą su Orlando „Magic“ klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-sign-ignas-brazdeikis-10-day-contract-20210502]</ref> Rugpjūčio pradžioje pasirašė dvišalį kontraktą su Orlando klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-re-sign-ignas-brazdeikis-two-way-contract-20210812]</ref> Ignas Brazdeikis buvo kviečiamas į Kanados jaunimo rinktines, su jomis dalyvavo [[2015]] m. FIBA Amerikos U-16 čempionate (laimėjo sidabrą), [[2016]] m. U-17 pasaulio čempionate. [[2021]] m. [[gegužės 5]] d. jam atkurta Lietuvos pilietybė,<ref>[https://ve.lt/sportas/krepsininkui-ignui-brazdeikiui-atkurta-lietuvos-pilietybe „Krepšininkui Ignui Brazdeikiui atkurta Lietuvos pilietybė“]. ''ve.lt''</ref> jis pakviestas į Lietuvos nacionalinę rinktinę.<ref>[https://basketnews.lt/news-152038-strichai-sudeti-paaiskejo-lietuvos-rinktines-kandidatu-sarasas-tokijo-olimpinei-atrankai.html Štrichai sudėti: paaiškėjo Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas Tokijo olimpinei atrankai]</ref> Debiutavo [[2022]] m. [[birželio 22]] d. draugiškose rungtynėse prieš [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latviją]].<ref>[https://www.basketnews.lt/news-173964-ikvepiantis-brazdeikio-debiutas-negelbejo-rinktine-sutriuskinta-latvijoje.html Įkvepiantis Brazdeikio debiutas negelbėjo – rinktinė sutriuškinta Latvijoje], ''basketnews.lt''</ref> [[2022]] m. [[liepos 24]] d. pasirašė „1+1“ m. trukmės sutartį su [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] klubu.<ref>https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/news/zalgiris-adds-forward-brazdeikis</ref> == Nuorodos == * [https://www.nba.com/stats/player/1629649 NBA.com] * [https://www.basketball-reference.com/players/b/brazdig01.html Basketball-Reference.com] == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Brazdeikis}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] mxfmqobd6ubylvn7a1h68b5zwpozfou 6667285 6667268 2022-08-19T16:29:17Z Hugo.arg 1674 kaip ir per dvi dabar žaidžia wikitext text/x-wiki {{Infolentelė krepšininkas |image=[[Vaizdas:Ignas Brazdeikis by Augustas Didzgalvis.jpg|260px]] |position=Lengvasis krašto puolėjas/atakuojantis gynėjas |playername=Ignas Brazdeikis |nickname= Iggy |cityofbirth=[[Kaunas]] |countryofbirth=Lietuva |dateofbirth={{bda|1999|1|8}} |currentclub=[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |years=2019–2021<br>2019–2021<br>2021<br>2021–2022<br>2022– |clubs=[[Niujorko Knicks|Niujorko „Knicks“]]<br>Vestčesterio „Knicks“<br>[[Philadelphia 76ers|Filadelfijos „76ers“]]<br>[[Orlando Magic|Orlando „Magic“]]<br>[[BC Žalgiris|Kauno „Žalgiris“]] |pointsaverage= |nationalyears =2022– |nationalteam={{krep|LTU|1}} |nationalpoints= }} '''Ignas Brazdeikis''' (g. [[1999]] m. [[sausio 8]] d.) – Lietuvos-[[Kanada|Kanados]] krepšininkas, rungtyniaujantis lengvo krašto puolėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose. Gimė Kaune, bet vėliau su šeima persikėlė į [[Čikaga|Čikagą]], paskui – į [[Vinipegas|Vinipegą]], [[Torontas|Toronto]] priemiesčius, [[Okvilis|Okvilį]] (Kanada).<ref>[https://www.freep.com/story/sports/college/university-michigan/wolverines/2018/10/27/michigan-basketball-ignas-brazdeikis/1774602002/ „Meet Ignas Brazdeikis: 'There hasn’t been a Michigan player like me'“]. ''Detroit Free Press''.</ref> Žaidė krepšinį Okvilio Šv. Trejybės mokyklos komandoje, [[2018]]–[[2019]] m. buvo Mičigano koledžo komandos žaidėjas, sezone vidutiniškai pelnydavo po 14,8 taško. [[2019]] m. Ignas Brazdeikis 47-uoju šaukimu pakviestas į [[NBA]], [[Sacramento Kings|Sakramento „Kings“]] komandą, bet buvo perleistas Niujorko „Knicks“. Niujorko komandoje sužaidė 13 rungtynių, daugiausia žaidė dukterinėje Vestčesterio „Knicks“ komandoje [[NBA G]] lygoje. [[2021]] m. balandį 8 minutėms pasirodė Filadelfijos „76ers“ sudėtyje,<ref>[https://www.si.com/nba/76ers/news/sixers-waive-trade-ignas-brazdeikis]</ref> o gegužės pradžioje pasirašė 10 dienų kontraktą su Orlando „Magic“ klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-sign-ignas-brazdeikis-10-day-contract-20210502]</ref> Rugpjūčio pradžioje pasirašė dvišalį kontraktą su Orlando klubu.<ref>[https://www.nba.com/magic/orlando-magic-re-sign-ignas-brazdeikis-two-way-contract-20210812]</ref> Ignas Brazdeikis buvo kviečiamas į Kanados jaunimo rinktines, su jomis dalyvavo [[2015]] m. FIBA Amerikos U-16 čempionate (laimėjo sidabrą), [[2016]] m. U-17 pasaulio čempionate. [[2021]] m. [[gegužės 5]] d. jam atkurta Lietuvos pilietybė,<ref>[https://ve.lt/sportas/krepsininkui-ignui-brazdeikiui-atkurta-lietuvos-pilietybe „Krepšininkui Ignui Brazdeikiui atkurta Lietuvos pilietybė“]. ''ve.lt''</ref> jis pakviestas į Lietuvos nacionalinę rinktinę.<ref>[https://basketnews.lt/news-152038-strichai-sudeti-paaiskejo-lietuvos-rinktines-kandidatu-sarasas-tokijo-olimpinei-atrankai.html Štrichai sudėti: paaiškėjo Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas Tokijo olimpinei atrankai]</ref> Debiutavo [[2022]] m. [[birželio 22]] d. draugiškose rungtynėse prieš [[Latvijos vyrų krepšinio rinktinė|Latviją]].<ref>[https://www.basketnews.lt/news-173964-ikvepiantis-brazdeikio-debiutas-negelbejo-rinktine-sutriuskinta-latvijoje.html Įkvepiantis Brazdeikio debiutas negelbėjo – rinktinė sutriuškinta Latvijoje], ''basketnews.lt''</ref> [[2022]] m. [[liepos 24]] d. pasirašė „1+1“ m. trukmės sutartį su [[BC Žalgiris|Kauno „Žalgirio“]] klubu.<ref>https://www.euroleaguebasketball.net/euroleague/news/zalgiris-adds-forward-brazdeikis</ref> == Nuorodos == * [https://www.nba.com/stats/player/1629649 NBA.com] * [https://www.basketball-reference.com/players/b/brazdig01.html Basketball-Reference.com] == Šaltiniai == {{išn}} {{DEFAULTSORT:Brazdeikis}} [[Kategorija:Lietuvos krepšininkai]] i3atg1qztqg3zlsd77awmal7b04nixz 104 591389 6667456 6459350 2022-08-19T20:42:57Z Nestea 25298 /* Šaltiniai */ wikitext text/x-wiki Čia pateikiami '''[[2021]] m. sporto įvykių''' rezultatai ir pagrindinių renginių sąrašas. Šiais metais įvyko nemažai sporto renginių, kurie dėl [[Covid-19 pandemija|Covid-19 pandemijos]] buvo perkelti iš [[2020]] m. == Svarbiausi įvykiai == [[Vaizdas:Sergio Mattarella meets Italy national football team and Matteo Berrettini (12 July 2021) 01.jpg|miniatiūra|dešinėje|Euro 2020 laimėtoja Italijos komanda susitinka su šalies prezidentu [[Sergio Mattarella]]]] * [[Birželio 11]] – [[liepos 11]] d. vienuolikoje Europos stadionų vyko [[XVI Europos futbolo čempionatas]].<ref>[https://www.theguardian.com/football/2012/dec/06/euro-2020-across-europe-uefa Euro 2020 to be hosted across Europe, Uefa announces]</ref> * [[Liepos 23]] – [[rugpjūčio 8]] d. [[Tokijas|Tokijuje]] vyko [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės]].<ref>[https://edition.cnn.com/2020/03/30/sport/olympics-games-tokyo-2020-rescheduled-spt-intl/index.html CNN News]</ref> == Lietuvos sportininkų pasiekimai == * Birželio 5–6 d. Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionate Lietuvos sportininkai laimėjo 4 medalių komplektus.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/vandens-sportas/europos-cempionate-lietuvos-baidarininkai-ir-kanojininkai-iskovojo-du-medalius-863-1515678 Europos čempionate Lietuvos baidarininkai ir kanojininkai iškovojo du medalius]</ref><ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/vandens-sportas/europos-irklavimo-cempionate-lietuviai-iskovojo-dar-du-bronzos-medalius-863-1515862 Europos irklavimo čempionate lietuviai iškovojo dar du bronzos medalius]</ref> * Birželio 6 d. Europos žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate Lietuvos rinktinė laimėjo 7 medalius.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/lengvoji-atletika/lengvaatletis-donatas-dundzys-europos-vicecempionas-133-1515746 Lengvaatletis Donatas Dundzys–Europos vicečempionas]</ref> * Liepos 8 d. Europos jaunimo plaukimo čempionate sidabrą laimėjo [[Aleksas Savickas]].<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/vandens-sportas/lietuvis-tapo-europos-jaunimo-plaukimo-vicecempionu-863-1532516 Lietuvis tapo Europos jaunimo plaukimo vicečempionu]</ref> * Liepos 9 d. Europos šiuolaikinės penkiakovės čempione tapo [[Ieva Serapinaitė]].<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/kita/triumfas-ieva-serapinaite-europos-cempione-26-1533094 Triumfas: Ieva Serapinaitė – Europos čempionė!]</ref> * Liepos 10 d. pasaulio jaunimo (iki 23 m.) irklavimo čempionate Domanto ir Dovydo Stankūnų įgula laimėjo sidabro medalius.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/vandens-sportas/pasaulio-jaunimo-vicecempionai-broliai-stankunai-siu-medaliu-laukeme-ketverius-metus-863-1533350 Pasaulio jaunimo vicečempionai broliai Stankūnai: „Šių medalių laukėme ketverius metus“]</ref> * Liepos 11 d. Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionate mišrioje estafetėje sidabro medalius pelnė I. Serapinaitė ir [[Justinas Kinderis]].<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/kita/lietuvos-penkiakovininkai-iskovojo-europos-cempionato-sidabra-26-1533560 Lietuvos penkiakovininkai iškovojo Europos čempionato sidabrą]</ref> * Liepos 18 d. disko metikas [[Mykolas Alekna]] Europos jaunimo ik 20-ies metų lengvosios atletikos čempionate pelnė aukso medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1452938/tevo-pedomis-18-metis-mykolas-alekna-iskovojo-europos-jaunimo-cempionato-auksa?fbclid=IwAR21VT4VS1Gs_CcFcyfUNyuMEuIoXI_OwM5_3Wygm9qEYDLyaI1N6oS9nPU Tėvo pėdomis – 18-metis Mykolas Alekna iškovojo Europos jaunimo čempionato auksą]</ref> * Rugpjūčio 22 d. M. Alekna [[Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionate]] [[Kenija|Kenijoje]] pagerino pasaulio jaunimo čempionato rekordą (69,81 m) ir pelnė aukso medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1473430/cempionato-rekordas-ir-pergale-mykolas-alekna-iskovojo-pasaulio-jaunimo-cempionato-auksa?fbclid=IwAR14nJ7b-e7d3DA8U13Ntx2IrAS9NsV9R9K95bUmBN8ZVDAZrYbDL3Cmetc Čempionato rekordas ir pergalė – Mykolas Alekna iškovojo pasaulio jaunimo čempionato auksą]</ref> * Rugpjūčio 27 d. plaukikas [[Edgaras Matakas]] visiškai nematančių plaukikų S11 klasės 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale iškovojo Tokijo paralimpinių žaidynių bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/plaukikui-edgarui-matakui-paralimpiniu-zaidyniu-bronza/?fbclid=IwAR2yvmPm8MQ6BBC7FJjtyGeNoI-KrgZfflZxmPqo9-T9Qx2oc4YDqBXVOEc Plaukikui Edgarui Matakui – paralimpinių žaidynių bronza]</ref> * Rugpjūčio 28 d. dziudo imtynininkas [[Osvaldas Bareikis]] iškovojo Tokijo paralimpinių žaidynių bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/dziudo-imtynininkas-osvaldas-bareikis-iskovojo-paralimpiniu-zaidyniu-bronzos-medali/ Dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis iškovojo paralimpinių žaidynių bronzos medalį]</ref> * Rugsėjo 3 d. Lietuvos [[Golbolas|golbolo]] rinktinė Tokijo paralimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/lietuvos-golbolo-rinktine-iskovojo-paralimpiniu-zaidyniu-bronza/ Lietuvos golbolo rinktinė iškovojo paralimpinių žaidynių bronzą]</ref> * Rugsėjo 11 d. dviratininkė [[Rasa Leleivytė]] Europos dviračių plento čempionato grupinėse lenktynėse pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/dviratininkei-r-leleivytei-europos-cempionato-bronzos-medalis/ Dviratininkei R. Leleivytei – Europos čempionato bronzos medalis]</ref> * Rugsėjo 13 d. Lietuvos 3x3 krepšinio rinktinė FIBA Europos taurės čempionate užėmė antrą vietą.<ref>[https://www.ltok.lt/lietuvos-vyru-3x3-krepsinio-rinktine-europos-vicecempione/ Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė – Europos vicečempionė]</ref> * Spalio 9 d. Europos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionate Portugalijoje antrąją vietą pelnė [[Gabrielė Andrašiūnienė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1516959/sidabrinis-finisas-lietuvos-orientacininke-andrasiuniene-tapo-europos-vicecempione?fbclid=IwAR3xISEtg6_MmscldfvfRj9xviD6yMIJ101yhsXvIf25JnM0fVT849Y_NDc Sidabrinis finišas: Lietuvos orientacininkė Andrašiūnienė tapo Europos vicečempione]</ref> * Gruodžio 6 d. Pasaulio buriavimo „ILCA6“ čempionate Lietuvos buriuotoja [[Viktorija Andrulytė]] iškovojo bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1558040/uz-nugaros-olimpine-cempione-palikusi-andrulyte-pasaulio-cempionate-pelne-bronza?fbclid=IwAR2Hb2p0dgUMMSZG2RxgUFWACJ1FNj7-N265fSTg32rcy-liLLGCQnr6fmw Už nugaros olimpinę čempionę palikusi Andrulytė pasaulio čempionate pelnė bronzą]</ref> * Gruodžio 16 d. Abu Dabyje pasaulio plaukimo čempionate (25 m baseine) [[Danas Rapšys]] 400 m plaukimo laisvu sitiliumi finale iškovojo sidabro medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1566024/pasaulio-cempionate-dano-rapsio-sidabro-medalis?fbclid=IwAR0iSuYnl5ut0xNWKGYXb0USWKLTsbl2d5GT2V9IY6yOlD9UB7_7H-UewXk Pasaulio čempionate – Dano Rapšio sidabro medalis]</ref> == Lietuvos sportininkų dopingo pažeidimai == * Vasario 8 d. irkluotoja [[Ieva Adomavičiūtė]] buvo diskvalifikuota 2 metams dėl rasto higenamino organizme.<ref>[https://www.antidopingas.lt/diskvalifikuota-ieva-adomaviciute-lietuvos-irklavimo-federacija/ Diskvalifikuota Ieva Adomavičiūtė (Lietuvos irklavimo federacija)]</ref> == Sporto renginių kalendorius == {| class="wikitable" ! Data ! Renginys ! Vieta |----- | Sausio 3–15 d. | [[2021 m. Dakaro ralis]] | {{KSAv}} |----- | Vasario 4–11 d. | 2020 m. [[FIFA Pasaulio futbolo klubų taurė]] | {{QATv}} |----- | Vasario 4–17 d. | [[2021 m. pasaulio kalnų slidinėjimo čempionatas]] | {{ITAv}} |----- | Vasario 9–21 d. | [[2021 m. pasaulio biatlono čempionatas]] | {{SLOv}} |----- | Vasario 20 – kovo 3 d. | [[2021 m. pasaulio slidinėjimo čempionatas]] | {{GERv}} |----- | Balandžio 8–11 d. | 2021 m. [[Masters Tournament|Masters turnyras]] | {{USAv}} |----- | Gegužės 21–birželio 6 d. | [[2021 m. pasaulio ledo ritulio čempionatas]] | {{LATv}} |----- | Gegužės 31–birželio 6 d. | [[2021 m. Europos šaudymo iš lanko čempionatas]] | {{TURv}} |----- | Birželio 8–13 d. | [[2021 m. pasaulio šiuolaikinės penkiakovės čempionatas]] | {{EGYv}} |----- | Birželio 11–liepos 11 d. | [[XVI Europos futbolo čempionatas]] | 11 [[Europa|Europos]] šalių |----- | Birželio 13–liepos 10 d. | 2021 m. [[Copa América]] | {{BRAv}} |----- | Birželio 29–liepos 4 d. | Krepšinio atrankos į [[Krepšinis 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|2020 m. vasaros olimpines žaidynes]] turnyrai | {{LTUv}}, {{CANv}}, {{CROv}}, {{SRBv}} |----- | Liepos 11–23 d. | Europos jaunimo [[Sklandytuvas|sklandymo]] čempionatas | [[Pociūnai]], {{LTUv}} |----- | Liepos 14–17 d. | [[1000 kilometrų lenktynės|Aurum 1006 km lenktynės]] | [[Palanga]], {{LTUv}} |----- | Liepos 23–rugpjūčio 8 d. | [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės]] | [[Tokijas]], {{JPNv}} |----- | Rugpjūčio 24–rugsėjo 5 d. | [[2020 m. vasaros paralimpinės žaidynės]] | [[Tokijas]], {{JPNv}} |----- | Rugsėjo 12–spalio 3 d. | [[2020 m. FIFA salės futbolo pasaulio taurė]] | {{LTUv}} |----- | Lapkričio 24–gruodžio 16 d. | 2021 m. [[pasaulio šachmatų čempionatas]] | {{UAEv}} |----- |} == Šaltiniai == {{reflist|3}} {{Sporto naujienos}} [[Kategorija:2021 sporte]] [[Kategorija:Sporto sąrašai]] 234esbrf18f3h1epcwmccfsllukx2rw 0 594091 6667343 6641498 2022-08-19T19:40:48Z 78.63.115.129 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Mykolas Alekna |pav= Mykolas Alekna.jpg |pilnas vardas= Mykolas Alekna |gimė = {{gimė|2002|9|28|T}} |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Disko metimas |asmeniniai rekordai= Jaunimas (1,75kg): 69,81 m <br> Suaugusieji: 69,81 m |treneriai= [[Mantas Jusis]] |klubas= Vilniaus miesto sporto centras <br> „Jusis Training“ |PaAuksas= | PaSidabras=1 | PaBronza = | PaSuma =1 |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = |AsAuksas = | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Pasaulio jaunimo čempionas <br> Europos jaunimo čempionas |IAAF url kodas=14841124 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Vyrų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition|[[Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]]}} {{MedalSilver | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 Judžinas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]]}} {{MedalGold | [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2022 Miunchenas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio jaunimo čempionatas]]}} {{MedalGold | 2021 [[Nairobis]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Europos jaunimo čempionatas}} {{MedalGold | 2021 [[Talinas]] | Disko metimas}} {{MedalBottom}} '''Mykolas Alekna''' (g. [[2002]] m. [[rugsėjo 28]] d.) – Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi disko metime. == Biografija == Gimė sportininkų šeimoje. Tėvas – [[Virgilijus Alekna]], olimpinis disko metimo čempionas. Brolis – [[Martynas Alekna]], disko metikas. Sesė - Gabrielė Aleknaitė, šuolininkė į tolį. [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] Alekna nusileido tik pasaulio čempionui [[Andrius Gudžius|Andriui Gudžiui]] ir iškovojo sidabro medalį. Tais pačiais metais vykusiame Europos jaunimo čempionate Alekna diską numetė 68 m ir tapo čempionu. [[2021]] m. pasaulio jaunimo čempionate pagerintas pasaulio čempionatų rekordas ir su 69,81 m rezultatu Alekna tapo pasaulio jaunimo čempionu.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/kenijoje-cempionato-rekorda-jau-pirmuoju-metimu-pagerines-alekna-nuskyne-aukso-medali.d?id=88005857 Kenijoje čempionato rekordą jau pirmuoju metimu pagerinęs Alekna nuskynė aukso medalį]</ref> Savo debiutiniame [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]] Mykolas Alekna laimėjo kvalifikaciją ir pirmu numeriu pateko į finalą, kuriame sportininkas iškovojo sidabro medalį. == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- |- align=center | 2021 || [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Palanga]], {{LTUv}} ||bgcolor=silver| 2 || 63,52 |- |- align=center | 2022 || [[2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Šiauliai]], {{LTUv}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,00 |- align=center | 2022 || [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Judžinas]], {{flag|USA|name=JAV}} ||bgcolor=silver| 2 || 69,27 |- align=center | 2022 || [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] || [[Miunchenas]], {{flag|DEU|name=Vokietija}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,78 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/mykolas-alekna-14841124 WA svetainėje] {{DEFAULTSORT:Alekna, Mykolas}} [[Kategorija:Lietuvos disko metikai]] 4ueqs2soo1p2gsxifmo4m76tpkytjpe 6667539 6667343 2022-08-20T05:57:09Z Bearas 8443 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Mykolas Alekna |pav= Mykolas Alekna.jpg |pilnas vardas= Mykolas Alekna |gimė = {{gimė|2002|9|28|T}} |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Disko metimas |asmeniniai rekordai= Jaunimas (1,75kg): 69,81 m <br> Suaugusieji: 69,81 m |treneriai= [[Mantas Jusis]] |klubas= Vilniaus miesto sporto centras <br> „Jusis Training“ |PaAuksas= | PaSidabras=1 | PaBronza = | PaSuma =1 |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = Europos |AsAuksas = 1 | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Pasaulio jaunimo čempionas <br> Europos jaunimo čempionas |IAAF url kodas=14841124 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Vyrų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition|[[Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]]}} {{MedalSilver | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 Judžinas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]]}} {{MedalGold | [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2022 Miunchenas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio jaunimo čempionatas]]}} {{MedalGold | 2021 [[Nairobis]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Europos jaunimo čempionatas}} {{MedalGold | 2021 [[Talinas]] | Disko metimas}} {{MedalBottom}} '''Mykolas Alekna''' (g. [[2002]] m. [[rugsėjo 28]] d.) – Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi disko metime. == Biografija == Gimė sportininkų šeimoje. Tėvas – [[Virgilijus Alekna]], olimpinis disko metimo čempionas. Brolis – [[Martynas Alekna]], disko metikas. Sesė - Gabrielė Aleknaitė, šuolininkė į tolį. [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] Alekna nusileido tik pasaulio čempionui [[Andrius Gudžius|Andriui Gudžiui]] ir iškovojo sidabro medalį. Tais pačiais metais vykusiame Europos jaunimo čempionate Alekna diską numetė 68 m ir tapo čempionu. [[2021]] m. pasaulio jaunimo čempionate pagerintas pasaulio čempionatų rekordas ir su 69,81 m rezultatu Alekna tapo pasaulio jaunimo čempionu.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/kenijoje-cempionato-rekorda-jau-pirmuoju-metimu-pagerines-alekna-nuskyne-aukso-medali.d?id=88005857 Kenijoje čempionato rekordą jau pirmuoju metimu pagerinęs Alekna nuskynė aukso medalį]</ref> Savo debiutiniame [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]] Mykolas Alekna laimėjo kvalifikaciją ir pirmu numeriu pateko į finalą, kuriame sportininkas iškovojo sidabro medalį. == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- |- align=center | 2021 || [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Palanga]], {{LTUv}} ||bgcolor=silver| 2 || 63,52 |- |- align=center | 2022 || [[2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Šiauliai]], {{LTUv}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,00 |- align=center | 2022 || [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Judžinas]], {{flag|USA|name=JAV}} ||bgcolor=silver| 2 || 69,27 |- align=center | 2022 || [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] || [[Miunchenas]], {{flag|DEU|name=Vokietija}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,78 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/mykolas-alekna-14841124 WA svetainėje] {{DEFAULTSORT:Alekna, Mykolas}} [[Kategorija:Lietuvos disko metikai]] d1bd3qqkqojrllhmxxd4mx4ofxhtfpp 6667540 6667539 2022-08-20T06:07:55Z Bearas 8443 /* Pasiekimai */ wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Mykolas Alekna |pav= Mykolas Alekna.jpg |pilnas vardas= Mykolas Alekna |gimė = {{gimė|2002|9|28|T}} |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Disko metimas |asmeniniai rekordai= Jaunimas (1,75kg): 69,81 m <br> Suaugusieji: 69,81 m |treneriai= [[Mantas Jusis]] |klubas= Vilniaus miesto sporto centras <br> „Jusis Training“ |PaAuksas= | PaSidabras=1 | PaBronza = | PaSuma =1 |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = Europos |AsAuksas = 1 | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Pasaulio jaunimo čempionas <br> Europos jaunimo čempionas |IAAF url kodas=14841124 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Vyrų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition|[[Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]]}} {{MedalSilver | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 Judžinas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]]}} {{MedalGold | [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2022 Miunchenas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio jaunimo čempionatas]]}} {{MedalGold | 2021 [[Nairobis]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Europos jaunimo čempionatas}} {{MedalGold | 2021 [[Talinas]] | Disko metimas}} {{MedalBottom}} '''Mykolas Alekna''' (g. [[2002]] m. [[rugsėjo 28]] d.) – Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi disko metime. == Biografija == Gimė sportininkų šeimoje. Tėvas – [[Virgilijus Alekna]], olimpinis disko metimo čempionas. Brolis – [[Martynas Alekna]], disko metikas. Sesė - Gabrielė Aleknaitė, šuolininkė į tolį. [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] Alekna nusileido tik pasaulio čempionui [[Andrius Gudžius|Andriui Gudžiui]] ir iškovojo sidabro medalį. Tais pačiais metais vykusiame Europos jaunimo čempionate Alekna diską numetė 68 m ir tapo čempionu. [[2021]] m. pasaulio jaunimo čempionate pagerintas pasaulio čempionatų rekordas ir su 69,81 m rezultatu Alekna tapo pasaulio jaunimo čempionu.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/kenijoje-cempionato-rekorda-jau-pirmuoju-metimu-pagerines-alekna-nuskyne-aukso-medali.d?id=88005857 Kenijoje čempionato rekordą jau pirmuoju metimu pagerinęs Alekna nuskynė aukso medalį]</ref> Savo debiutiniame [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]] Mykolas Alekna laimėjo kvalifikaciją ir pirmu numeriu pateko į finalą, kuriame sportininkas iškovojo sidabro medalį. == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- |- align=center | 2021 || [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Palanga]], {{LTUv}} ||bgcolor=silver| 2 || 63,52 |- |- align=center |rowspan=3| 2022 || [[2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Šiauliai]], {{LTUv}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,00 |- align=center | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Judžinas]], {{flag|USA|name=JAV}} ||bgcolor=silver| 2 || 69,27 |- align=center | [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] || [[Miunchenas]], {{flag|DEU|name=Vokietija}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,78 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/mykolas-alekna-14841124 WA svetainėje] {{DEFAULTSORT:Alekna, Mykolas}} [[Kategorija:Lietuvos disko metikai]] iaa8s6pn64gt1uf12rapxcg2lzth46t 6667624 6667540 2022-08-20T08:43:12Z 84.240.61.92 wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Mykolas Alekna |pav= Mykolas Alekna.jpg |pilnas vardas= Mykolas Alekna |gimė = {{gimė|2002|9|28|T}} |atstovauja = {{flag|LTU}} |aktyvumo metai= |rungtys= Disko metimas |asmeniniai rekordai= Jaunimas (1,75kg): 69,81 m <br> Suaugusieji: 69,81 m |treneriai= [[Mantas Jusis]] |klubas= Vilniaus miesto sporto centras <br> „Jusis Training“ |PaAuksas= | PaSidabras=1 | PaBronza = | PaSuma =1 |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = Europos |AsAuksas = 1 | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma =1 |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Pasaulio jaunimo čempionas <br> Europos jaunimo čempionas |IAAF url kodas=14841124 }} {{MedalTableTop}} {{MedalSport | Vyrų [[lengvoji atletika]]}} {{MedalCountry |{{LTUv}} }} {{MedalCompetition|[[Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]]}} {{MedalSilver | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 Judžinas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]]}} {{MedalGold | [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2022 Miunchenas]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|[[Pasaulio jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio jaunimo čempionatas]]}} {{MedalGold | 2021 [[Nairobis]] | Disko metimas}} {{MedalCompetition|Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatas|Europos jaunimo čempionatas}} {{MedalGold | 2021 [[Talinas]] | Disko metimas}} {{MedalBottom}} '''Mykolas Alekna''' (g. [[2002]] m. [[rugsėjo 28]] d.) – Lietuvos lengvaatletis, kuris specializuojasi disko metime. == Biografija == Gimė sportininkų šeimoje. Tėvas – [[Virgilijus Alekna]], olimpinis disko metimo čempionas. Brolis – [[Martynas Alekna]], disko metikas. Sesė - Gabrielė Aleknaitė, šuolininkė į tolį. [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate]] Alekna nusileido tik pasaulio čempionui [[Andrius Gudžius|Andriui Gudžiui]] ir iškovojo sidabro medalį. Tais pačiais metais vykusiame Europos jaunimo čempionate Alekna diską numetė 68 m ir tapo čempionu. [[2021]] m. pasaulio jaunimo čempionate pagerintas pasaulio čempionatų rekordas ir su 69,81 m rezultatu Alekna tapo pasaulio jaunimo čempionu.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/kenijoje-cempionato-rekorda-jau-pirmuoju-metimu-pagerines-alekna-nuskyne-aukso-medali.d?id=88005857 Kenijoje čempionato rekordą jau pirmuoju metimu pagerinęs Alekna nuskynė aukso medalį]</ref> Savo debiutiniame [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]] Mykolas Alekna laimėjo kvalifikaciją ir pirmu numeriu pateko į finalą, kuriame sportininkas iškovojo sidabro medalį. == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- |- align=center | 2021 || [[2021 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Palanga]], {{LTUv}} ||bgcolor=silver| 2 || 63,52 |- |- align=center |rowspan=3| 2022 || [[2022 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas|Lietuvos čempionatas]] || [[Šiauliai]], {{LTUv}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,00 |- align=center | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Judžinas]], {{flag|USA|name=JAV}} ||bgcolor=silver| 2 || 69,27 |- align=center | [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] || [[Miunchenas]], {{flag|DEU|name=Vokietija}} ||bgcolor=gold| 1 || 69,78 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://worldathletics.org/athletes/lithuania/mykolas-alekna-14841124 WA svetainėje] {{DEFAULTSORT:Alekna, Mykolas}} [[Kategorija:Lietuvos disko metikai]] 0nek78ww7zijq7o7egcyca5exw721nk 1 603422 6667481 6664788 2022-08-19T21:10:56Z Pofka 45651 /* Litvinizmo platintojai - Baltarusijos pro-vakarietiška opozicija */ wikitext text/x-wiki '''Je'''rmalovičius ('''Е'''рмаловіч), S'''en'''kovskis (S'''ę'''kowski) – pagal vlkk [http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/apie-skyriu-svetimvardziai#Perra_a]. --[[Naudotojas:Vilensija|Vilensija]] ([[Naudotojo aptarimas:Vilensija|aptarimas]]) 08:49, 28 gruodžio 2021 (EET) Labai šališkas straipsnis, pagrįstas kone vien Baranausku. Pristatyta, atseit, baltarusiai su rusais iš dangaus viską nukabinę. Gi ko nekalbama, kad didžioji LDK gyventojų dalis buvo rusėnai (t. y., daugiausia baltarusių protėviai), kad slavų kalba buvo pagr. rašytinė kalba, aukštuomenė buvo stačiai suslavėjusi, įskaitant ir didelę dalį Vilniaus bei apylinkių? Užtat, litvinistų šnekos nėra visiškai nepagrįstos, o remiasi tuo, kad LDK dominavo rusėniška kultūra, kurią jie prilygina baltarusiškai. Vilnius irgi, iki pat XX a. vid. buvo kultūrinė baltarusių sostinė, tad pretenzijos į jį nėra visai išgalvotos. Dabartiniai baltarusiai į LDK paveldą turi lygiai tokias pat teises, kaip lietuviai. Net ir tos skirtingų autorių teorijos pateiktos iš lietuviškų, labai nacionalistiškai angažuotų perpasakojimų, o ne iš pačių autorių. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 22:13, 17 balandžio 2022 (EEST) :Juk straipsnis ne apie baltarusių tapatybę ar LDK paveldą, o apie pseudomokslinę teoriją, pagal kurią, lietuviai – tai visai ne lietuviai, o tik istoriją klastojantys „žmudzinai”, ir kitos nesąmonės. Todėl teiginys, kad „litvinistų šnekos nėra visiškai nepagrįstos”, skamba gan keistai. Dėl tų perpasakojimų, nežinau, čia tai, ką pavyko rasti apie litvinizmo užuomazgas ir istoriją. Krašto apsaugos ministerijos žurnalas nacionalistiškai angažuotas, ar ne, nesiimu spręsti. Galima, pvz, pradėti užuomazgų aprašymą „Anot D. Sutkaus”, ar panašiai, dėl to sutikčiau. Iš šalies, aišku, geriau matyti, bet vistiek manau, kad dėl neutralumo šiek tiek perdedate. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 10:02, 18 balandžio 2022 (EEST) Pasižiūrėjau kitas wiki: tikrai, su šaltiniais (neutraliais ir išsamiais) striuka - arba Baranauskas ir Sutkus (viena suinteresuota pusė), arba patys litvinistų šaltiniai ([https://web.archive.org/web/20160412082944/http://www.litvania.org/litviny.html tokį] radau, galima dėl "įvairovės" įdėti, kad matytųsi, ką patys rašo). Ramanausko ir Bačiulio pokalbių laidos, kaip šaltinis, jau visai silpnai - čia už tinklaraštį net blogiau. Na, tikrai nediskredituokim projekto tokio lygio "šaltiniais". [https://returner-76.livejournal.com/3007.html Čia] pavyko rasti visai išsamų straipsnį, parašytą gana neutraliai, išskiriant skirtingus "litvinizmo" radikalumo lygius (taip, ten patalpinta tinklaraštyje, bet juo [https://books.google.lt/books?id=SN-lUl0RFpIC&q=%D0%BB%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B8%D0%BD%D0%B8%D0%B7%D0%BC&dq=%D0%BB%D0%B8%D1%82%D0%B2%D0%B8%D0%BD%D0%B8%D0%B7%D0%BC&hl=lt&sa=X&ved=2ahUKEwjxvOi_kJ33AhUByosKHRA7BHkQ6AF6BAgLEAI remiamasi] moksl. literatūroje). Dar [https://books.google.lt/books?id=pt03BAAAQBAJ&pg=PA98&dq=litvinism&hl=lt&sa=X&ved=2ahUKEwjjovTckp33AhXTFXcKHf8yDM4Q6AF6BAgHEAI#v=onepage&q=litvinism&f=false čia] pastraipa užsimenama. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 10:58, 18 balandžio 2022 (EEST) :Kažin, ar anoniminis blogas – tinkamas šaltinis. Dėl jo neutralumo irgi galima suabejoti. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 09:16, 20 balandžio 2022 (EEST) ::Na, tinklaraščiai nelaikomi patikimais šaltiniais, juk susikurti gali bet kas. Nebent būtų kokio mokslininko tinklaraštis. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 10:38, 20 balandžio 2022 (EEST) Nu Hugo.arg ir Seimo puslapis neįtikino, kai diskutavom apie Vyčio spalvas ([[Aptarimas:Vytis]]). Dabar jau ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos oficialus leidinys neobjektyvus... Enciklopedija Britannica lygiai tokiu pat stiliumi trina į miltus šitas litvinistines pasakas jas ignoruojant ir išlaikant mokslinį objektyvumą (straipsniai: [https://www.britannica.com/place/Belarus 1], [https://www.britannica.com/topic/flag-of-Belarus 2]). Šitas straipsnis yra apie litvinizmo '''pseudomokslinę teoriją''', o ne apie baltarusių identitetą, kultūrą. Taigi nėra čia visiškai jokių abejonių dėl neutralumo – nacionalistinė propaganda, neparemta moksliniu požiūriu, gali būti vertinama tik vienaip. Baltarusiai turi teisę į LDK paveldą kaip rusėnai, kurie buvo lietuvių inkorporuoti į LDK sudėtį, o ne kaip pseudo litvinistai, kurie nacionalistinėse pasakose sukūrė LDK. O naudoti užkariautojų lietuvių, lenkų, rusų ar sovietų simbolius, ar susikurti kažką savo – tai čia jau jų pasirinkimas. Hugo.arg, tai gal ir Varšuva buvo baltarusių kultūros centras, kai juos lenkino? Kažkaip neteko girdėti, kad norėtų Lenkijos erelį ir lenko identitetą pasiimti sau. Keista. Jau net nekalbant apie Maskvos "kultūrinį centrą", kuris baigia nukultūrinti baltarusių kalbą. -- [[User:Pofka|<span style="color:#fdb913;"><strong>Po</strong></span><span style="color:#006a44;"><strong>fk</strong></span><span style="color:#c1272d;"><strong>a</strong></span>]] ([[User talk:Pofka|talk]]) 19:43, 19 balandžio 2022 (EEST) : Čia nė kiek neginu radiokaliojo litvinizmo teorijų, esą, LDK sukūrė baltarusiai. Šis straipsnis ne apie tai (užtat, ir Britanika ne prie ko). Esmė ta, kad reikia nepriklausomesnių šaltinių - eilinį kartą primenu, kad lietuviška Vikipedija nėra Lietuvos Vikipedija ir neturi prastūmimėti jokių "prolietuviškų" pozicijų. Tiesiog, reikia solidesnių šaltinių (Ramanauskas ir Bačiulis šaltiniuose yra stačiai idiotizmas). Keletą pavyko rasti, reikia mėginti pagal juos rašyti. Straipsnio frazuotės irgi emociškai nuspalvintos - neturi būti jokių "neva" (keistina į "litvinistų teigimu", "pasak šios teorijos pasekėjų" ir pan.). Rusiškoje Vikipedijoje su tais pat šaltiniais straipsnis parašytas kur kas neutraliau. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 21:05, 19 balandžio 2022 (EEST) ::Niekas jokių prolietuviškų pozicijų ir neprastuminėja. Pseudomokslinės teorijos ir turi būti kritiškai aprašomos, o ne apdėliojamos pūkeliais ir gėlymėtis, suteikiant įspūdį, kad gal yra kažkiek tiesos. Jos šitoje teorijoje tiesiog nėra. Tai tas pats, kas įrodinėti, kad žemė yra plokščia. Vienintelis klausimas – akiplėšiškumo lygis klastojant Lietuvos istoriją, kuris varijuoja nuo "draugiškos" baltų ir rusėnų sąjungos kuriant LDK (kur neva dominuoja baltarusiai, nes jų daugiau buvo ir rašyti mokėjo) iki ''zmudzinai von iš Vilniaus'', ''lietuvysai tarpukariu pripažino, kad Vytis nelietuviškas simbolis, o slaviškas'' ir t.t. Ramanauskas įdėtas, nes apie litvinizmą ilgame interviu kalbina Baranauską, o jis yra tikrai autoritentingas istorikas. Kiek permečiau akimis, tai rusiškas straipsnis yra verstinis iš angliškojo straipsnio. Nesigilinau į kiekvieną sakinį ar rusai jo neišdarkė, nes LDK juk pagal jų šovinistus yra Vakarų Rusija, tai litvinizmas ir jiems turi saldumo. Tačiau tikra litvinizmo irštva ir šito agresyvaus reiškinio muziejus internete yra ''[https://be-tarask.wikipedia.org/ be-tarask.wikipedia.org]'' projektas, kur vien ''zmudzinai'', ''lietuvysai'' ir t.t. Absoliučiai nei kvapo mokslinio požiūrio ir objektyvumo. Tai vaizdui susidaryti kas tai per teoretikai galima bet kurį svarbesnį straipsnį, susijusį su Lietuva, atsidaryti su vertėju ir paskaityti – pagal juos mes esam tiesiog ''niekas'', kuris atseit trukdo "''tikrajai''" nacijai bujoti. Skaitant netgi labai greitai susidaro įspūdis, kad visas projektas egzistuoja tik dėl dviejų priežasčių: 1) skatinti baltarusišką nacionalizmą, šovinizmą; 2) kaip galima labiau ir nachališkiau apipilti purvu Lietuvą, lietuvius. -- [[User:Pofka|<span style="color:#fdb913;"><strong>Po</strong></span><span style="color:#006a44;"><strong>fk</strong></span><span style="color:#c1272d;"><strong>a</strong></span>]] ([[User talk:Pofka|talk]]) 00:36, 20 balandžio 2022 (EEST) :::Į smulkias pastabas atsižvelgiau, pataisiau. Skydelį nuėmiau, nes kitai kritikai nematau racionalaus pagrindo: litvinizmo reiškinys egzistuoja, terminas – vartojamas; šaltiniai – antriniai, o jų kritika – emocinė ir silpnai argumentuota. Kad litvinizmo terminas taikomas platesne prasme, straipsnyje paminėta. Aišku, radus patikimų šaltinių galima ir papildyti, bet tai, mano nuomone, informacijos papildymo, o ne neutralumo klausimas. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 09:15, 20 balandžio 2022 (EEST) == Litvinizmo platintojai - Baltarusijos pro-vakarietiška opozicija == [[Aleksandras Lukašenka]] niekuomet anksčiau nepretendavo į Lietuvos teritorijas ir jis niekada neskatino litvinizmo. [[Litvinizmas]] visą laiką buvo paplitęs tarp Aleksandrui Lukašenkai oponuojančios provakarietiškos opozicijos, kuri remia [[Sviatlana Cichanouskaja|Svetlaną Cichanouskają]] būtį šalies prezidente. Tas pats ir dėl pretenzijų į Vilnių ir dalį kitų etninių lietuvių žemių Rytų Lietuvoje, kurias eskaluoja litvinizmo platintojai ir A.Lukašenkos oponuojantys Svetlanos Cichanouskajos gerbėjai. Todėl šiame straipsnyje teiginys, kad Baltarusijos Prezidentas Aleksandras Lukašenka remia litvinizmą - yra tik politinės propagandos melas patogus Lietuvos konservatorių, liberalų ir kitų pro-amerikietiškai nusiteikusių politinių judėjimų partiniam establišmentui. Matyt nenaudinga sakyti, kad litvinizmo Baltarusijoje skatintojai ir platintojai yra nacionalistiniai opozicionieriai ir Lukašenkos politiniai priešininkai. Taip, po Lietuvos aukščiausių politikų politinių provokacijų - Aleksandras Lukašenka neperseniausiai pagaliau yra viešai išsireiškęs dėl Vilniaus, ''"atseit nereikia pamiršti jo baltarusiškos praeities"'', bet tai tik po Lietuvos politikų provokacinių pasisakymų prieš Baltarusijos lyderį. Nors kai kam ir sunku susilaikyti, bet nereikia naudoti vikipedijos savo politiniams tikslams.-- [[Naudotojas:Kails|Kails]] ([[Naudotojo aptarimas:Kails|aptarimas]]) 17:42, 13 rugpjūčio 2022 (EEST) :Aleksandras Lukašenka apie Vilnių kaip turintį baltarusišką istoriją pradėjo kalbėti tik nuo [[2020 m. Baltarusijos protestai|nepavykusio perversmo]], kuomet Lietuvą valdančios pro-amerikietiškos klikos politikieriai vienas po kito ėmė pasisakyti prieš A.Lukašenką ir pagaliau tos šalies prezidentu pripažino... [[Sviatlana Cichanouskaja|Svetą]]... . Bet iki perversmo, nors Lietuvos klikos aukšti pareigūnai nebuvo draugiškai nusiteikę Lukašenkai, mėtėsi pastoviaisi įžeidinėjimais, bet pastarasis niekada apie Vilnių panašiai nekalbėjo ir litvinizmo neskatino, bet atvirkščiai, kiekviename viešame pasisakyme jis pabrėždavo, kad su kaimynais reikia sugyventi draugiškai ir pirmas be priežasties neimdavo kritikuoti net jam nedraugiškų kaimyninių šalių politikierių, šiuo atveju Lietuvos. Todėl bent ši straipsnio dalis ir dar su [[15min.lt]] šaltinių visiškai netinkama ir vienašališkai melaginga >>> '''''"Litvinizmas yra smarkiai skatinamas [[Aleksandras Lukašenka|Aleksandro Lukašenkos]] autoritarinio režimo, kadangi baltarusių istorikai, kartu su rusų istorikais, melagingai teigia, kad Lietuvos valdovai buvo stačiatikiai slavai. Taigi yra daromos išvados, kad visa LDK buvo stačiatikių ir slavų valstybė, bizantiškosios kultūros dalis, nors iš tikrųjų didžioji dalis Baltarusijos istorinio paveldo iki 19-ojo amžiaus – pilys, dvarai, bažnyčios, cerkvės, vienuolynai ir kita yra vakarietiški"'''''. Tikrai būtų įdomu išgirsti, kur Lukašenka yra viešai pasisakęs, kad [[LDK]] vadovai buvo stačiatikiai? Ir kam pačiam autoriui po neva tokių Lukašenkos žodžių daryti straipsnyje išvadas, kad neva Baltarusija - ''visą LDK laiko stačiatikių ir slavų bizantiškosios kultūros valstybe?''.-- [[Naudotojas:Kails|Kails]] ([[Naudotojo aptarimas:Kails|aptarimas]]) 19:12, 13 rugpjūčio 2022 (EEST) ::Kas dar visai nepamiršo rusų k., YouTube yra >>> '''[https://www.youtube.com/watch?v=eeoE90RlM-c&t=21s]''' Aleksandro Lukašenkos vienas pirmųjų viešų pasisakymų (''nepavykusio perversmo metu - 2021 m. rugsėjyje''), kad neva Vilnius ir aplinkinės žemės yra baltarusių, pabrėžiu - baltarusių žemės ir kaip jam įprasta, ''apie jokius slaviškus litvinus jis net nekalba'', bet tai yra įprasta tik jam priešiškos Baltarusijos opozicijos rėmėjų straipsniuose, komentaruose bei nubraižytuose [[Didžiosios Baltarusijos|Didžiosios Baltarusijos]] žemėlapiuose, apimančiuose ne tik dalį rytinių lietuvių etniškų žemių su Vilniumi, bet ir [[Suvalkai|Suvalkus]], [[Balstogė|Balstogę]] (''iki pat [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]]''), [[Smolenskas|Smolenską]] ir gretimas teritorijas. Nenoriu taisyti šio straipsnio, visiškai į lietuvišką vikipediją nerašau politinėmis temomis, tik retkarčiais bandau replikuoti, nepaisant kad mano pagrindinis užsiėmimas ir yra politika (bet ne gamta ar astronomija). Puikiai žinau kokiame istorijos tarpsnyje mes gyvename, tad tuščiai aukoti laiko kad viskas bus ištrinta - nematau reikalo.-- [[Naudotojas:Kails|Kails]] ([[Naudotojo aptarimas:Kails|aptarimas]]) 19:48, 13 rugpjūčio 2022 (EEST) :::Tarp daugelio straipsnelio pastraipų, vardan tiesos, bent šias dalis reikia ištrinti - '''''Litvinizmas yra smarkiai skatinamas Aleksandro Lukašenkos autoritarinio režimo, kadangi baltarusių istorikai, kartu su rusų istorikais, melagingai teigia, kad Lietuvos valdovai buvo stačiatikiai slavai. Taigi yra daromos išvados, kad visa LDK buvo stačiatikių ir slavų valstybė, bizantiškosios kultūros dalis / ji''''' (litvinizmo idėja) '''''yra marginali ir kartais siejama su prorusiškomis idėjomis''''', nes tai neatitinka tikrovės - A.Lukašenka nėra nacionalistas, neturintis nieko bendro su nacionalistine, jam priešiška antirušiška ir litvinizmo platintojų opozicija, o tuo pačiu litvinizmas yra priešingybė rusiškam nacionalizmui - šios idėjos kertasi viena su kita. Ir dar kartą - jo 2021 m. rugsėjyje viešas pasisakymas apie Vilnių kaip baltarusių žemes, yra tik išprovokuotas piktis ir susijęs su Lietuvos politikierių nuolatiniais išpuoliais jo adresu ir Svetos Cichanouskajos pripažinimas teisėta Baltarusijos prezidente. Ar kam įdomu skaityti melą ir propagandą? Manau niekas nenori skaityti išsigalvotų paistalų. Todėl tai tik viena iš keleto straipsnelio dalių, kurią reikėtų ištrinti. -- [[Naudotojas:Kails|Kails]] ([[Naudotojo aptarimas:Kails|aptarimas]]) 13:55, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) Nėra reikalo kas kelias dienas perfrazavus vėl tą patį per tą patį sau pačiam rašyti, o geriau įdėmiau pasidomėti. Citata: „''Lukašenka praeitais metais duodamas interviu „Echo Moskvy” yra pasakęs „mes paveldėtojai ne Kijevo Rusios, mes paveldėtojai Vilniaus''” ([https://www.delfi.lt/multimedija/dekontrukcijos/dekonstrukcijos-rusija-propagandos-masina-taikosi-ne-tik-i-ldk-vilniu-bet-ir-zalgirio-musi.d?id=80580319 šaltinis]; čia 2018 metais jis taip šnekėjo, o protestai vyko 2020 m.). Litvinizmą savaip naudoja tiek Lukašenka, tiek opozicija jam. -- [[User:Pofka|<span style="color:#fdb913;"><strong>Po</strong></span><span style="color:#006a44;"><strong>fk</strong></span><span style="color:#c1272d;"><strong>a</strong></span>]] ([[User talk:Pofka|talk]]) 00:10, 20 rugpjūčio 2022 (EEST) ==Problemos== Problemos su straipsniu prasideda pačiu apibrėžimu, kuriuo teigiama, kad tai 'teorija'. Tuomet turėtų sekti enciklopedinė informacija, kas ir kada ją paskelbė, sukūrė, plėtojo, kuo paremta ir pan. Iš straipsnio turinio matyti, kad šios 'teorijos' egzistavimą atrado straipsnyje minėtas T. Baranauskas. Beje, ar tai teorija, nes tame pat įvade litvinizmas dar apibūdintas kaip 'reiškinys', pridėtuose 'šaltiniuose' mačiau parašymus 'idėja', 'požiūris', 'susidomėjimas'. Vienas 'šaltinis' - Jakilaičio TV pokalbių šou išklotinė, net nežinau pagal kokius kriterijus galėtų atitikti Vikipedijai tinkamo šaltinio apibrėžimą. Iš turinio gana aišku, kad "litvinizmui" niekas daug jokio dėmesio neskyrė išskyrus tą patį T. Baranauską ir, deja, straipsnio turinys labiau panašus ne į "litvinizmo" aprašymą, remiantis šaltiniais, o įrodinėjimą, kad litvinizmas egzistuoja, kas būtų suprantama norinčio tai įrodyti žmogaus darbuose, bet vargiai, ar tinka Vikipedijai. Angliškas straipsnis, kaip suprantu, irgi paremtas tik minėto A. Baranausko darbais. Beje, aš bandžiau rasti daug kur cituojamo Sutkus straipsnį "Kario" žurnale, bet, spėju, neatsitiktinai, tas žurnalo numeris neprieinamas iš KAM tinklalapio. Tad reziumuojant siūlau grįžt prie įvado - ir litvinizmą apibrėžti be dviprasmybių (reiškinys, teorija ar T. Baranausko išradimas).--[[Naudotojas:SubRE|SubRE]] ([[Naudotojo aptarimas:SubRE|aptarimas]]) 11:22, 14 rugpjūčio 2022 (EEST) ::„Anykščių šilelio” autorius straipsnyje neminimas, o jei abejojama dėl istorijos mokslų daktaro Tomo Baranausko kompetencijos, būtų neblogai nurodyti šaltinį, kas ir kodėl ja suabejojo. Ką reiškia „neatsitiktinai”? Nuorodos, deja, kartas nuo karto dingsta, čia nieko nepadarysi. Jei nesuarchyvuota, belieka eiti į biblioteką. Dėl teorijos, reiškinio, ideologijos, požiūrio ir t. t. visados maloniai prašom papildyti ir patobulinti. Dėl to, kad straipsnis po paskutinių papildymų nukrypo nuo temos ir pasidarė panašus į įrodinėjimą – sutinku. --[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] ([[Naudotojo aptarimas:Obivan Kenobi|aptarimas]]) 20:55, 14 rugpjūčio 2022 (EEST) :::Tomas Baranauskas, kuris tikrai irgi yra autoritetingas autorius, tik prilipino šitoms pseudoistorinėms teorijoms plačiai paplitusį pavadinimą. Tačiau pats reiškinys yra nuo carinių laikų. KAM straipsnyje puikiai tas aprašoma. -- [[User:Pofka|<span style="color:#fdb913;"><strong>Po</strong></span><span style="color:#006a44;"><strong>fk</strong></span><span style="color:#c1272d;"><strong>a</strong></span>]] ([[User talk:Pofka|talk]]) 12:08, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) :::Straipsnio objektas man visiškai neįdomus ir paskaičius panašus tik į to paties T. Baranausko bandymus įtvirtinti savo paties naujoviškus požiūrius ir pan., ką įvairūs mokslininkai daro nuolat, nes tai yra vienas iš jų daktarinių ir kitokių mokslo darbų reikalavimų (skelbti atradimus, išradimus, naujoves), tačiau šie požiūriai tampa bendrais ir galų gale enciklopediniais, kai juos kas nors rimtai vertina, pripažįsta, kritikuoja, patikrina ir t. t., kitu atveju jie nugula tik to paties žmogaus ar mokslo įstaigos archyvų stalčiuose. Iš straipsnio turinio aš to nematau, tad straipsnio objektas dar kvestionuotinas ir dėl naujoviškumo. Beje, pavadinti "Kario" žurnalą "moksliniu" yra gerokai drąsu, o autorius D. Sutkus ten pat įvardijamas "korespondentu". Apie šią specialybę nelabai žinau, bet manau, kad korespondentai tik perduoda naujienas, interviu, reportažus - tad jo straipsnis irgi neatrodo patikimu šaltiniu Vikipedijai.--[[Naudotojas:SubRE|SubRE]] ([[Naudotojo aptarimas:SubRE|aptarimas]]) 19:20, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) ::::@[[Naudotojas:SubRE|SubRE]] ''Beje, aš bandžiau rasti daug kur cituojamo Sutkus straipsnį "Kario" žurnale, bet, spėju, neatsitiktinai, tas žurnalo numeris neprieinamas iš KAM tinklalapio.'' ::::Tai dabar pasirūpinau, kad vėl galėtų liaudis prieiti prie to straipsnio su šia [https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Litvinizmas&type=revision&diff=6664785&oldid=6663929 pataisa]. Per KAM tinklalapį neprieinami ir kai kurie kiti anksčiau ten buvę pdf, tai čia nieko nuostabaus, kad buvo dingę, kaip @[[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]] jau buvo pastebėjęs. [[Naudotojas:Cukrakalnis|Cukrakalnis]] ([[Naudotojo aptarimas:Cukrakalnis|aptarimas]]) 19:22, 16 rugpjūčio 2022 (EEST) :Straipsnis problemiškas nuo pat pradžios iki galo - nes suversta viskas, kas papuola: nuo Jakilaičio ir algio greitai laidų iki niekuo čia dėtos Tichanovskos ir Baltarusijos santykių su Rusija. Netgi įrodinėjama, kad Rusija skatina litvinzmą, bet paskui pasirodo, kad beveik visi baltarusiai tapatinasi su Rusija. Žodžiu. Bėda, matyt, ta, kad užuot iš mokslinio intereso siekiant panagrinėti, kas tas litvinizmas, kokios jo priežastys ir prielaidos, siekiama straipsnį paversti kažkokia prolietuviška propaganda, cituojant bet ką, kas tik tuo klausimu kažką blogo litvinizmo/baltarusių atžvilgiu yra pasisakęs. Tuo tarpu keista, jog šitos srities specialistas Rūstis Kamuntavičius, gebantis ta tema rašyti be patriotinio patoso, kažkodėl necituojamas. Šiaip jau, moksliniams šaltiniams turėtų būti pirmenybė prie publicistiką ir politikierių blevyzgas. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:04, 14 rugpjūčio 2022 (EEST) ::Na, matosi, kad rašoma su intencija litvinizmą diskredituoti, su juo kovoti. „Tačiau Rusijoje taip pat neoficialiai egzistuoja naratyvas, kuris kaip tik akcentuoja LDK kartu su Lenkija nulemtą civilizacinę erdvę, todėl '''Lietuva yra laikoma pagrindiniu trukdžiu''' Rusijai posovietinėje erdvėje įgyvendinti „eurazinę“ strategiją. Rusijoje kasmet lapkričio 4 d. minima valstybinė šventė – Tautos vienybės diena, kuri žymi 1612 m. lapkričio 4 d. įvykusį jungtinės Lenkijos–Lietuvos valstybės kariuomenės įgulos išvarymą iš Maskvos kremliaus. '''Istorikų nuomone''', 17-ojo amžiaus rusų sąmonėje apibendrintas priešo ar svetimos šalies simbolis buvo Lietuva, ji įsitvirtino ir folklore (pavyzdžiui, apie užsispyrusį žmogų sakydavo: „Kovok su juo, kaip su Lietuva“, o nepažįstamo svečio būdavo klausiama: „Tu kokios ordos, tu kokios Lietuvos?“).“ Visų šitų peripetijų nelabai išmanau, bet kelia abejonių. Kas konkrečiai laiko pagrindiniu trukdžiu, kokių istorikų nuomone, ar ta nuomonė vyraujanti (dabar iš straipsnio gali susidaryti toks įspūdis)? Be to, ar reikia cituoti, ką ten koks Žirinovskis pripaistė?.. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:15, 14 rugpjūčio 2022 (EEST) :::Rūstis Kamuntavičius yra litvinistinių melų vertėjas, o ne atseit objektyvus Baltarusijos istorikas. Jis pats viešai yra pasakęs, kad tiesiog išvertė baltarusišką istoriografiją, kad parodytų kokia ji yra, o ji neatitinka istorinių faktų. Plačiau jis neanalizavo, nėra jokio kritiško požiūrio – tai tėra vertimas (toks jo tikslas ir buvo). [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]], ten yra [[Česlovas Iškauskas|Česlovo Iškausko]] įžvalga. Deja, istorikų jis išties neįvardijo, bet tai nekelia abejonių, nes LDK karai su maskoliais ir caro, o vėliau ir kitų noras numarinti/iškraipyti LDK paveldą buvo ir tebėra platūs. Tikslas nėra kovoti su šituo reiškiniu. Tikslas yra jį aprašyti iš rusiškos, baltarusiškos, lenkiškos perspektyvos. Tikrai nematau priežasčių kodėl šalia teiginių, kad atseit Baltijos valstybių teritorijos jau 10-12 amžiuje įėjo į Rusijos valstybės sudėtį, negalima rašyti žodelio "neva". Nachališkas melas negali būti pateikiamas kaip tiesa ar alternatyvi nuomonė. -- [[User:Pofka|<span style="color:#fdb913;"><strong>Po</strong></span><span style="color:#006a44;"><strong>fk</strong></span><span style="color:#c1272d;"><strong>a</strong></span>]] ([[User talk:Pofka|talk]]) 12:28, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) ::::Visiškai sutinku su Pofkos pasakymu, kad „Nachališkas melas negali būti pateikiamas kaip tiesa ar alternatyvi nuomonė.“ [[Naudotojas:Cukrakalnis|Cukrakalnis]] ([[Naudotojo aptarimas:Cukrakalnis|aptarimas]]) 19:28, 16 rugpjūčio 2022 (EEST) Litvinizmas nėra vien baltarusių nacionalistinis išmislas, todėl plačiau ir reikėtų aprašyti. [[Naudotojas:SubRE|SubRE]], [https://www.kariuomene.lt/data/public/uploads/2021/02/karys_nr.1_2020_internetui.pdf Karys žurnalas yra prieinamas internete (pirmieji lapai apie litvinizmą)]. Šitas reikalas apima tris pačias bjauriausias Lietuvai, lietuviškumui nacionalistines kryptis:<br/> 1) Baltarusiškas litvinizmas – puikiai visiems žinomas litvinų aukštinimas ir ''lietuvysų'' menkinimas tarsi žemaičių (t. y. LDK = Baltarusija). Plačiai remiamasi pagal patogumą tiek rusiška, tiek lenkiška istoriografija. Tik tiek, kad jie nelaiko savęs rusais/lenkais. [https://be-tarask.wikipedia.org/wiki/%D0%9B%D1%96%D1%86%D1%8C%D0%B2%D1%96%D0%BD%D1%81%D1%82%D0%B2%D0%B0 Terminas naudojamas pačių baltarusių nacionalistų].<br/> 2) Rusiškas litvinizmas – iš esmės visi rusai, stačiatikiai (t. y. LDK yra Lietuvos Rusija arba Vakarų Rusija). Lietuviai taip pat žeminami kaip žemaičiai. Nuo caro laikų tas marazmas varomas, tad dabar straipsnyje yra atspindima tiek carinis melas, tiek modernus. Taigi taip, Žirinovskis, raginantis atsiimti Vilnių, yra rusiškas/baltarusiškas litvinizmo pliūpsnis ir nuo temos nenuklysta. Taip pat ir Putinas su Medvedevu, kurie geografijos neišmano ir nežino, kur Rusijos sienos baigiasi eina rusiško/carinio litvinizmo klišėmis.<br/> 3) Lenkiškas litvinizmas – vėl ašis yra litvinai ir ''lietuvysai'', pagrinde išsprogęs dėl Vilniaus okupacijos klausimo. Kaip matome iš Belsat televizijos rodomų pavyzdžių – šitas reikalas vis dar gyvybingas ir yra skatinamas Lenkijos kontroliuojamoje televizijoje didelei auditorijai rodant melą. Apie lenkišką litvinizmą, ypač tarpukarinį, manau reikėtų praplėsti, kad būtų kokybiška skiltis, nes visokių marazmų tikrai buvo daug prirašyta.<br/> Visos šitos pakraipos yra jungiamos tų pačių esminių klausimų: menkinti ''lietuvysus'', tapatinti juos tik su žemaičiais, LDK - slaviška, Vilnius nepriklauso ''lietuvysams'' ir t.t. KAM leidinyje Karys po tuo pačiu LITVINIZMO pavadinimu yra rašoma tiek apie Rusiją, tiek apie Baltarusiją, tiek apie Lenkiją. Šia kryptimi turi būti einama ir čia, nes kitaip nepilnai bus apibūdinamas klausimas.<br/> [[Naudotojas:Obivan Kenobi|Obivan Kenobi]], aš visiškai pritarčiau, kad reikia perrašyti įvadinį paragrafą, nes iš pradžių straipsnis rašytas kaip vien apie baltarusių nacionalistinį judėjimą, bet taip nėra, nes rusiškas ir lenkiškas litvinizmas yra vienas ir tas pats reikalas, tik su savotiškais akcentais. -- [[User:Pofka|<span style="color:#fdb913;"><strong>Po</strong></span><span style="color:#006a44;"><strong>fk</strong></span><span style="color:#c1272d;"><strong>a</strong></span>]] ([[User talk:Pofka|talk]]) 12:02, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) :Tam reikalingi solidūs moksliniai darbai, kurie išskirtų tokius atskirus "litvinizmus", o ne asmeniniai pamąstymai, sukompiliuoti iš žiniasklaidos straipsnių. [[Naudotojas:Hugo.arg|Hugo.arg]] ([[Naudotojo aptarimas:Hugo.arg|aptarimas]]) 12:21, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) ::Žiniasklaidoje yra pateikiama autoritetingų asmenų žinios. Tos pačios trys linijos yra įvardijamos KAM moksliniame Kario leidinyje. Žirinovskio/Medvedevo/Putino/Lukašenkos pamąstymai nėra niekaip interpretuojami, o yra tik pateikiami kaip pavyzdžiai akivaizdžiai atitinkantys tas pačias klišes (jų nuomonė ten tikrai plačiai sklinda, tad būtina paminėti garsesnius išsišokimus). Baltarusių nacionalistų viražai 90-aisiais Vilniuje yra paimti iš mokslinio leidinio. Belsat pavyzdžiai atpasakoja kas ten yra įrodinėjama ir tai yra grynas litvinizmas vos keleto metų senumo laidose (DELFI straipsnis su vertimu tik padeda perskaityti tekstą kirilica neskaitančiai ir rusų/baltarusių/lenkų kalbos nemokančiai lietuvių auditorijai). -- [[User:Pofka|<span style="color:#fdb913;"><strong>Po</strong></span><span style="color:#006a44;"><strong>fk</strong></span><span style="color:#c1272d;"><strong>a</strong></span>]] ([[User talk:Pofka|talk]]) 12:48, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) :::Na, kam akivaizdžiai, kam nelabai. Interpretacijoms reikėtų antrinio šaltinio, kur tie pasisakymai interpretuojami kaip tokie. [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:50, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) :::Taip pat siūlyčiau atkreipti dėmesį į [[:en:Wikipedia:What_Wikipedia_is_not#Wikipedia_is_not_a_battleground]]. Dabar tikrai toks kovotojo mentalitetas. --[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 12:53, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) ::::[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]], pavyzdžiui, Putinas šneka apie „istorines Rusijos žemes“ Baltarusijos, Ukrainos (+ galimai Baltijos šalių) teritorijoje. Čia 1:1 rusiškam litvinizmui apie Lietuvos/Vakarų Rusiją. Visi puikiai žino, kad Maskolijos teritorija yra už Smolensko, o siekis praryti Baltarusiją, Ukrainą, Baltijos šalis tėra šovinizmas, paremtas carine ir panašia istoriografija. -- [[User:Pofka|<span style="color:#fdb913;"><strong>Po</strong></span><span style="color:#006a44;"><strong>fk</strong></span><span style="color:#c1272d;"><strong>a</strong></span>]] ([[User talk:Pofka|talk]]) 13:15, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) :::::Reikia antrinio šaltinio, kur interpretuojama. Tą jo esė, beje, skaičiau ir minėta interpretacija („1:1 rusiškam litvinizmui apie Lietuvos/Vakarų Rusiją“) tikrai neatrodo akivaizdi. Ten minima „trivienė rusų tauta“ ([[:en:All-Russian nation]]). [[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]] ([[Naudotojo aptarimas:Homo ergaster|aptarimas]]) 13:24, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) ::::::[[Naudotojas:Homo ergaster|Homo ergaster]], terminai – terminais jo ese, bet pabandyk ukrainietį, ypač kokiam Lvive, pavadinti mažarusiu (Little Russian). Tikrai neapsidžiaugs. :) Jo ese nėra realios atskirties tarp įvairių "Russian", nors rusėnai nėra maskoliai. Tik menka dalis Rusijos teritorijos buvo Kijevo Rusios teritorijoje ir tai tebuvo visiška provincija. Taigi čia vėlgi ta pati Vakarų Rusijos tipo istoriografija (arba kitaip – Lietuvos Rusijos, bet siekiant trinti LDK paveldą – dažnai neminimas net Lietuvos vardas). Tą All-Russian nation net anglų wiki apibūdina kaip carinį paveldą. Iki šitų carinių terminų sugalvojimo ir carines "tautos" statybos rusai įvardija, kad LDK buvo Vakarų Rusija, o dar anksčiau - Kijevo Rusia. "''The beginning of the development of the Little Russian identity in the Cossack Hetmanate dates back to the late 18th century.''" (žr. [[w:Little Russian identity|Little Russian identity]]). -- [[User:Pofka|<span style="color:#fdb913;"><strong>Po</strong></span><span style="color:#006a44;"><strong>fk</strong></span><span style="color:#c1272d;"><strong>a</strong></span>]] ([[User talk:Pofka|talk]]) 13:44, 15 rugpjūčio 2022 (EEST) j0pf071nwkjvop80c4ghtrei6wz1nll 0 603974 6667479 6560395 2022-08-19T21:04:52Z Nestea 25298 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Blinstrubai iš Tautvilo|Herbas=Herbas "Gulbė".jpg|Herbo pavadinimas=Herbas "Gulbė"|Kilmė=Lietuvių / Danų|Pradininkas=Simonas Blinstrubas iš Tautvilo (Tautvilavičius)|Titulas=Bajorai|Laikotarpis=1550 - dabar|Šalys=[[LDK]]|Dvarai=[[Blinstrubiškių dvaras]], Pašaltuonio-Kulvertiškių dvaras, Raulų-Numgalių dvaras, [[Žemutinės Kulvos dvaras]], [[Ariogalos dvaras]]}} '''Blinstrubai iš Tautvilo''' (lenk. ''Blinstruby z Towtwila'') – daniškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1550-ųjų metų. <ref>[https://www.blinstrubas.com/ Blinstrubų giminės svetainė]</ref> == Istorija == Istorikas [[Albertas Kojalavičius-Vijūkas]] 1658 metais išleistame „Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės diduomenės herbyne“ Blinstrubus aprašo taip: „Blinstrubai kildinami iš Tautvilo, klesti Žemaitijos kunigaikštystėje ir Kauno paviete. Žmonės turtingi. Naudoja „Gulbės“ herbą.“ Herbyne nurodoma Žemaitija, o jei tiksliau, Viduklės pavietas, iš tiesų buvo pagrindinė Blinstrubų gyventa vieta. 1558 m., LDK revizoriaus Andriaus Ilgausko sudarytame, ''[[Batakių seniūnija|Batakių seniūnijos]] žemių inventoriuje'' paminėtas žemių savininkas, karališkasis bajoras ''Blinstrupas''. Tai seniausias žinomas Blinstrubų paminėjimo faktas, kuris patvirtina, kad Blinstrubai Žemaitijoje gyveno jau [[LDK]] laikais, valdant karaliui Žygimantui Augustui, tai gi dar Gediminaičių dinastijos laikotarpiu. Bent nuo 1585 m. iki pat XIX amžiaus pradžios, „Gulbės“ herbo Blinstrubai pasirašinėjo kaip ''Blinstrubai iš Tautvilo''. Tai reiškia, kad be daniškos kilmės, giminėje yra Didžiojo kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnaus, [[Vytautas|Vytauto]] brolio, kunigaikščio Tautvilo palikuonių kraujo, kuriuo buvo didžiuojamasi. Praktikoje, tai greičiausiai reiškia, kad Blinstrubai buvo susigiminiavę su XVI amžiuje, Viduklės paviete dar egzistavusia Tautvilų (Tautvilavičių) gimine. Didžiausia tikimybė, kad Tautvilo giminės atstovę galėjo būti vedęs giminės pradininkas Simonas Blinstrubas. XVI–XVIII amžiuose Blinstrubai priklausė karaliaus dvaro ir bajorijos elitui. Adomo Blinstrubo sūnus Jurgis Blinstrubas iš Tautvilo buvo baigęs evangeliškuosius Marburgo ir Frankfurto universitetus. Savo išsilavinimo dėka, jis tapo Lenkijos karaliaus ir LDK kunigaikščio [[Vladislovas Vaza|Vladislovo IV Vazos]] sekretoriumi, o šiam mirus, į karaliaus sostą išrinkto [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono Kazimiero Vazos]] dvariškiu ir sekretorium. Jurgio brolis Jonas taip pat buvo Lenkijos karalių ir LDK kunigaikščių [[Vladislovas Vaza|Vladislovo IV Vazos]] ir [[Jonas Kazimieras Vaza|Jono Kazimiero Vazos]] sekretoriumi ir dvariškiu bei jų tėvo, Lenkijos ir Švedijos karaliaus [[Zigmantas Vaza|Zigmunto III Vazos]] sekretoriumi ir rotmistru. Seniausios giminės tėvonijos buvo Viduklės-Alsos (Blinstrubiškių) ir Pašaltuonio-Kulvertiškių dvarai Viduklės paviete. == Žymesni giminės atstovai == Tarp žymesnių giminės atstovų, be jau minėtų karališkųjų sekretorių Jurgio ir Jono, dar galima paminėti šiuos Blinstrubus: Jurgis (Jurijus) Blinstrubas – Lenkijos karalystės generolo Jano Podolskio kariuomenės rotmistras, kazokų būrio vadovas; Adomas Blinstrubas – Žemaičių Tribunolo deputatas 1595, 1602 ir 1621 m.; Juozapas Blinstrubas – Kauno pavieto rotmistras; Antanas Blinstrubas (1753.11.10-1798.07.16) – Kauno arklininkas, ginklininkas, maršalka, medžioklininkas, Kauno prekybos konfederacijos maršalka, Kauno žemės teismo teisėjas, Raudondvario dvaro valdytojas, grafų Zabielų globotinis; Pranas Blinstrubas (1760–1828.03.23) – Žemaitijos rotmistras; Teodoras Blinstrubas – Upytės stovyklininkas, Smolensko vaiskis; Mozė Motiejus Blinstrubas (1687–1766) – Vitebsko vaiskis, Kauno stovyklininkas; [[Teodoras Blinstrubas]] – (1906.11.26 – 1999.10.06) – Rietavo, Pilviškių, Šeduvos, Kupiškio, Vilkijos ir Oldenburgo (Vokietija) gimnazijų direktorius, JAV lietuvių bendruomenės ir Amerikos lietuvių tarybos ilgametis vadovas == Blinstrubiškių dvaras == {{pagr|Blinstrubiškių dvaras}} [[Vaizdas:Blinstrubiškių dvaras 2.jpg|thumb|left|Blinstrubiškių dvaras]] Šalia Viduklės, Raseinių rajone, prie kelio Raseiniai-Viduklė iki 1968 m. stovėjo didelis dvaro kompleksas, nuo seniausių laikų vadintas Viduklės-Alsos, vėliau Viduklės-Paalsės, o nuo maždaug 1740-ųjų – [[Blinstrubiškių dvaras|Blinstrubiškių dvaru]]. Tai buvo viena seniausių herbo „Gulbė“ Blinstrubų iš Tautvilo tėvonijų. Pirmieji šio dvaro savininkai XVI amžiaus II-oje pusėje buvo herbo „Gulbė“ Simono Blinstrubo sūnūs Petras ir Kasparas Blinstrubai Alsiškiai iš Tautvilo. Išlikusiuose rašytiniuose šaltiniuose dvaras pirmą kartą paminimas 1586 sausio 8 dienos vaznio pranešime apie Kasparui, Simono sūnui, Alsiškiui Alsos dvare paliktą šaukimą <ref>1586 m. Raseinių žemės teismo knyga, LVIA 284 ap.1 b.1</ref>. Tačiau dvaras greičiausiai egzistavo ir buvo Blinstrubų nuosavybė jau anksčiau. Apie 1580 m. broliai Kasparas ir Petras Blinstrubai Alsiškiai iš Tautvilo, pasiekę garbingą amžių, apsisprendė pasidalinti abu valdomus dvarus t. y. Viduklės-Alsos ir Pašaltuonio-Kulvertiškių. Kasparui Blinstrubui atiteko Viduklės-Alsos, Petrui Blinstrubui – Pašaltuonio Kulvertiškių dvaras. Tiesa, dalis žemių apie dvarų gyvenvietes išliko abiejų brolių nuosavybėje, kol vėliau jų vaikai ir vaikaičiai tas žemes pardavė. Viduklės-Alsos dvarą Kasparas Blinstrubas Alsiškis apie 1590 m. padovanojo sūnums Adomui ir Jurgiui (Jurijui). Broliui Jurgiui mirus 1598 m., visas dvaras de facto atiteko Adomui. Po mirties, Adomas paliko didžiąją Viduklės-Paalsės dvaro dalį savo sūnums Jurgiui ir Jonui, nedidelę dalį dvaro žemių palikdamas kitiems sūnums – Dovydui ir Samueliui Mozei. Paskutinis iš dvarą valdžiusių Blinstrubų – Sasių vaitas Jurgis Merkelis, 1734 m. kovo 14 d. savo priešmirtiniu testamentu, visą Viduklės-Paalsės dvarą paliko savo pusbroliui, tetos Daratos Blinstrubaitės Uvainienės sūnui Boguslavui Uvainiui iš Ivoškų.<ref>Kauno pilies teismo knyga. LVIA F163. ap. 1. b. 11</ref> Be įvairų pastatų, dvaras turėjo nuosavą vandens malūną su tvenkiniu, karčemą prie kelio Raseiniai – Nemakščiai, protėvių kalvinistų koplyčią, sodą ir dvarui priklausiusį, dabar jau išnykusį Blinstrubiškių kaimą (buvusį tarp Paliepių ir Blinstrubiškių dvaro). Dvaro komplekso teritorija driekiesi kairiame Alsos upės krante, tarp dabartinio Žemaičių plento ir dabar dalinai išnykusio senojo Paliepių-Viduklės kelio. <ref>[https://www.blinstrubas.com/index/blinstrubu-gimine/blinstrubu-dvarai/blinstrubiskiu-dvaras// Dvaro aprašymas Blinstrubų giminės svetainėje]</ref> 2020 m. spalio 5 dieną, po aukų rinkimo kampanijos, aktyviai talkininkaujant entuziastų grupei – bajorams Juozui Kazimierui Blistrabui, Broniui, Adelei, Vaidai ir Mindaugui Blistrubiams, Vincui Blinstrubui bei giminės istorikui-genealogui Šarūnui Blinstrubui, buvusioje Blinstrubiškių dvaro rūmų vietoje buvo pastatytas, o 2021 m. liepos 24 d., dalyvaujant gausiam aukotojų būriui, pašventintas ir iškilmingai atidarytas paminklinis akmuo kilmingųjų bajorų Blinstrubų iš Tautvilo atminimui. [[Vaizdas:Blinstrubu-paminklinis-akmuo.jpg|thumb|left|Kilmingųjų bajorų Blinstrubų iš Tautvilo atminimo akmuo]] == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] 9ju29fgnbxvzhrrwj611ep63yiopvd0 104 603999 6667342 6665733 2022-08-19T19:40:07Z Italas 4216 /* Lietuvos sportininkų pasiekimai */ wikitext text/x-wiki {{current}} Čia pateikiami '''[[2022]] m. sporto įvykių''' rezultatai ir pagrindinių renginių sąrašas. == Svarbiausi įvykiai == * [[Vasario 4]]–[[Vasario 20|20]] d. [[Pekinas|Pekine]] vyko [[2022 m. žiemos olimpinės žaidynės]]. * [[Rugsėjo 1]]–[[Rugsėjo 18|18]] d. keturiose Europos šalyse vyks [[2022 m. Europos krepšinio čempionatas]]. * [[Lapkričio 21]]–[[gruodžio 18]] d. [[Kataras|Katare]] vyks [[XXII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Lietuvos sportininkų pasiekimai == * Sausio 6 d. Lietuvos ilgų nuotolių bėgikas [[Aleksandras Sorokinas]] [[Izraelis|Izraelyje]] vykusiose 12 val. bėgimo varžybose „Spartanion“ pagerino du pasaulio rekordus. Jis per 12 valandų 1460 m ilgio trasą įveikė 121 kartą. Iš viso jis nubėgo 177,4 km. Lietuviui priklausęs pasaulio rekordas iki šiol buvo 170,309 km. Taip pat A. Sorokinas pagerino ir 100 mylių bėgimo pasaulio rekordą. Jis šį nuotolį Izraelyje įveikė per 10 val. 51 min. 39 sek.<ref>[https://www.sportas.info/lengvoji-atletika/aleksandras-sorokinas-izraelyje-pagerino-du-pasaulio-rekordus/ Aleksandras Sorokinas Izraelyje pagerino du pasaulio rekordus!]</ref> * Sausio 14 d. motociklininkas [[Arūnas Gelažninkas]] laimėjo 2022 m. Dakaro ralio „Original by Motul“ klasę, kurioje sportininkai varžėsi be techninės pagalbos.<ref>[https://www.15min.lt/gazas/naujiena/autosportas/dakaro-finiso-tiesioji-arunas-gelazninkas-jau-startavo-25-1627716 Dakaro ralis eina į pabaigą: Arūnas Gelažninkas laimėjo „vienišių“ klasėje!]</ref> * Kovo 26 d. JAV vykusiose „Aztec Invitational“ varžybose disko metikas [[Mykolas Alekna]] numetė diską 66,70 m bei tapo jų nugalėtoju. Šiuo metimu Mykolas pagerino Lietuvos 19-mečių ir U23 rekordus bei įvykdė pasaulio ir Europos čempionatų normatyvus.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/lengvoji-atletika/jav-driokstelejes-m-alekna-pagerino-r-ubarto-rekorda-bei-ivykde-du-normatyvus-133-1658884 JAV driokstelėjęs M.Alekna pagerino R.Ubarto rekordą bei įvykdė du normatyvus]</ref> * Balandžio 17 d. boksininkas [[Eimantas Stanionis]] po 12 raundų trukusios kovos įveikė rusą Radžhabą Butajevą ir iškovojo WBA pusvidutinės svorio kategorijos „reguliaraus“ čempiono titulą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1675246/dziugaujantis-bet-savimi-liekantis-wba-pasaulio-cempionas-stanionis-man-viskas-dar-yra-kaip-filmas?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR14uj3h_G6OrT80HFXCnTu5lM2jAlO9-ZN13V1BBCVlaKvYNfD4H2Z9iO8#Echobox=1650173960 Džiūgaujantis, bet savimi liekantis WBA pasaulio čempionas Stanionis: man viskas dar yra kaip filmas]</ref> * Gegužės mėn. [[Brazilija|Brazilijoje]] vykusiose pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse Lietuvos sportininkai pelnė 10 medalių – du aukso, tris sidabro ir penkis bronzos.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/ministre-pirmininke-sveikina-kurciuju-zaidynese-puikiai-pasirodziusius-lietuvos-sportininkus Ministrė Pirmininkė sveikina Kurčiųjų žaidynėse puikiai pasirodžiusius Lietuvos sportininkus]</ref> * Gegužės 14 d. pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės III-ajame etape aukso medalį iškovojo [[Ieva Serapinaitė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1694625/ieva-serapinaite-iskovojo-aukso-medali-pasaulio-siuolaikines-penkiakoves-taures-etape?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR1lLMnMF42TpMjBDgjyttq1SiDFriDUwhQPmgaOUl6RgDmnJp7mYKojBKI#Echobox=1652524680 Ieva Serapinaitė iškovojo aukso medalį pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės etape]</ref> * Gegužės 19 d. boksininkė [[Gabrielė Stonkutė]] [[2022 m. pasaulio moterų bokso čempionatas|moterų pasaulio čempionate]] svorio kategorijoje iki 81 kg pelnė aukso medalį.<ref>[https://www.facebook.com/boksofederacija/posts/pfbid02S9zfGbUYy3XcCRutonMdBM5enAPzwTPFnPFM1Dd56ZucmRpbGguiTtF8z3txZRdol Lietuvos boksininkė Gabrielė Stonkutė tapo pasaulio čempione]</ref> * Birželio 12 d. Portugalijoje žmonių su negalia pasaulio plaukimo čempionato 50 m plaukimo laisvu stiliumi finale [[Edgaras Matakas]] iškovojo sidabro medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1717253/plaukikas-edgaras-matakas-iskovojo-pasaulio-cempionato-sidabro-medali Plaukikas Edgaras Matakas iškovojo pasaulio čempionato sidabro medalį]</ref> Birželio 14 d. šis plaukikas iškovojo bronzos medalį 100 m rungtyje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1718949/pasaulio-cempionate-antras-paralimpiecio-edgaro-matako-medalis Pasaulio čempionate – antras paralimpiečio Edgaro Matako medalis]</ref> * Birželio 20 d. [[Rūta Meilutytė]] iškovojo [[2022 m. pasaulio vandens sporto čempionatas|pasaulio čempionato]] bronzos medalį 100 m krūtine varžybose [[Budapeštas|Budapešte]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1723887/pasaulio-cempionate-bronzos-medali-laimejusi-ruta-meilutyte-siurrealu Pasaulio čempionate bronzos medalį laimėjusi Rūta Meilutytė: siurrealu]</ref> * Birželio 25 d. R. Meilutytė pasaulio čempionate iškovojo aukso medalį 50 m krūtine varžybose.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727066/ruta-spindi-auksu-meilutyte-tapo-pasaulio-cempione Rūta spindi auksu: Meilutytė tapo pasaulio čempione]</ref> * Birželio 26 d. [[Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė]] pasaulio čempionate pelnė sidabro medalius.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727380/tik-finale-pralaimejusi-lietuvos-vyru-3x3-krepsinio-rinktine-uzeme-istorine-antra-vieta-pasaulio-cempionate Tik finale pralaimėjusi Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė užėmė istorinę antrą vietą pasaulio čempionate]</ref> Moterų rinktinė šiame čempionate užėmė 4 vietą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727373/liko-per-zingsni-nuo-medaliu-lietuvos-moteru-3x3-krepsinio-rinktine-pasaulio-cempionate-uzeme-4-a-vieta Liko per žingsnį nuo medalių: Lietuvos moterų 3x3 krepšinio rinktinė pasaulio čempionate užėmė 4-ą vietą]</ref> * Liepos 17 d. [[petankė]]s Europos čempionate Lietuvos moterų dvejetų komanda pelnė bronzos medalius.<ref>[https://www.facebook.com/lietuvospetanke/posts/pfbid0vuzhgjyYi79jvcJ5QcRbrpQqadL2drJWzsM6gm7pbqvZSxBvgzLgdBrj8z3tHSg7l Pirmi Europos čempionato medaliai Lietuvos petankės istorijoje]</ref> * Liepos 19 d. [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]] disko metimo finale [[Andrius Gudžius]] pelnė bronzos medalį, o [[Mykolas Alekna]] – sidabro.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1741918/dviguba-lietuvos-svente-alekna-ir-gudzius-iskovojo-pasaulio-cempionato-medalius Dviguba Lietuvos šventė – Alekna ir Gudžius iškovojo pasaulio čempionato medalius]</ref> * Liepos 24 d. Europos vaikinų iki 20 m. krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė pelnė sidabro medalius, finale pralaimėjusi Ispanijai.<ref>[https://www.fiba.basketball/europe/u20/2022/game/2407/Lithuania-Spain#tab=overview Lithuania-Spain]</ref> * Liepos 26 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Banska Bistricoje, [[Slovakija|Slovakijoje]] 100 m laisvuoju stiliumi rungties finale plaukikė Smiltė Plytnykaitė pelnė aukso medalį, o Lietuvos komanda mišrioje komandinėje estafetėje 4 x 100 m laisvuoju stiliumi laimėjo sidabrą.<ref>[https://www.ltok.lt/plaukike-smilte-plytnykaite-tapo-europos-jaunimo-olimpinio-festivalio-cempione/?fbclid=IwAR0xKZs0OlhJkgmbyhpR724rmd36xeQvCE34ACC5DObHuqrH2y2_DyaMyLY Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – pirmieji medaliai: auksą ir sidabrą iškovojo plaukikai]</ref> * Liepos 27 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje badmintonininkė Viltė Paulauskaitė pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-badmintonininkes-viltes-paulauskaites-bronza/?fbclid=IwAR3etAPszmKUyc_K6n7JYxLIMhLdvEXEhgxl0qkvUBm5-yc7BiFCccQEfgM Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – badmintonininkės Viltės Paulauskaitės bronza]</ref> Tą pačią dieną merginų komanda 4×100 m laisvuoju stiliumi estafetės rungtyje iškovojo aukso medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-dar-vienas-aukso-medalis-plaukime/ Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – dar vienas aukso medalis plaukime]</ref> * Liepos 28 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje sidabrą iškovojo plaukikė Sylvia Statkevičius.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-dar-vienas-plaukiku-medalis-sylvia-statkevicius-iskovojo-sidabra/?fbclid=IwAR0fnflzrcb2ZC978GTvtf5uc9jkYTNTqd4cGLA79KzPjwRxp7ILQER2N6o Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – dar vienas plaukikų medalis: Sylvia Statkevičius iškovojo sidabrą]</ref> * Liepos 29 d. Italijoje vykstančiame pasaulio U23 irklavimo čempionate merginų pavienė dvivietė (Martyna Kazlauskaitė ir Kamilė Kralikaitė) bei vaikinų pavienė dvivietė (Domantas ir Dovydas Stankūnai) iškovojo sidabro medalius.<ref>[https://www.facebook.com/IrklavimasLT/posts/pfbid029NKLDF7ErvDQMz3V9Z4Quj27Aq54VW64J5AexJEKdDryvmCir5zk4bohDctekKE2l Jaunųjų sportininkų pasaulio čempionate iškovotais sidabro medaliais]</ref> * Liepos 29 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje gimnastas Kristijonas Padegimas pratimų ant arklio rungtyje pelnė aukso medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-gimnasto-kristijono-padegimo-auksas/?fbclid=IwAR2c9W8TjGyyBLHSZAOZ7C3-m-ofkrkMpSEALdsjfkCDHqBwMXjV-P0DIqw Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – gimnasto Kristijono Padegimo auksas]</ref> Tą pačią dieną festivalyje trišuolininkė Aurėja Beniušytė iškovojo aukso, o sprinteris Danielius Vasiliauskas 200 m bėgimo rungtyje – sidabro medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/ispudingas-vakaras-olimpiniame-festivalyje-lengvaatleciai-iskovojo-auksa-ir-sidabra/?fbclid=IwAR0TyG2Sc74VuZ_Zp7COy4cA-jg7qBWZRl_HpWqs_P2xVOlSriQ2AnzlJos Įspūdingas vakaras olimpiniame festivalyje – lengvaatlečiai iškovojo auksą ir sidabrą]</ref> Taip pat plaukikė Smiltė Plytnykaitė, 50 metrų plaukdama laisvuoju stiliumi, pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/smilte-plytnykaite-vel-ant-apdovanojimu-pakylos-pasirodyma-baseine-uzbaige-iskovodama-bronza/ Smiltė Plytnykaitė – vėl ant apdovanojimų pakylos: pasirodymą baseine užbaigė iškovodama bronzą]</ref> * Liepos 30 d. Lietuvos moterų 3x3 krepšinio rinktinė, kurią sudarė [[Kamilė Nacickaitė]], [[Monika Grigalauskytė]], [[Gabrielė Šulskė]] ir [[Martyna Petrėnaitė]], tapo [[Praha|Prahoje]] ([[Čekija]]) vykusio FIBA „Women's Series“ turnyro čempionėmis.<ref>[https://www.facebook.com/LietuvosKrepsinioFederacija/posts/pfbid05PZL7wAvAmVYh68sB3giGdK3mKN6vCKzDFZxvyd7NUDmQRnafEcSWvinhkNYmJdHl Lietuvos moterų ketvertas triumfavo Prahoje (Čekija) vykusiame prestižiniame FIBA „Women's Series“ turnyre]</ref> * Liepos 30 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio rinktinė pelnė sidabro medalius.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1749332/sidabrine-rinktine-europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-lietuviai-uzeme-antra-vieta Sidabrinė rinktinė: Europos jaunimo olimpiniame festivalyje lietuviai užėmė antrą vietą]</ref> * Rugpjūčio 6 d. Deimantinės lygos varžybose [[Liveta Jasiūnaitė]] laimėjo bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1755740/deimantines-lygos-varzybose-lenkijoje-livetos-jasiunaites-bronza Deimantinės lygos varžybose Lenkijoje – Livetos Jasiūnaitės bronza]</ref> * Rugpjūčio 7 d. [[Benediktas Vanagas]] kartu su šturmanu iš Estijos Kuldar Sikk laimėjo ralį „Hungarian Baja“.<ref>[https://www.facebook.com/fia/posts/pfbid0tb2HrMkj5HohJ4EwKkbkKqcy9EEtPjCw3vgn3ZYyzmcgn27QVdTbYgBaEoSYPktpl Lithuanian driver Benediktas Vanagas & his Estonian co-driver Kuldar Sikk won Hungarian Baja]</ref> * Rugpjūčio 7 d. [[2022 m. pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo sprinto čempionatas|pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate]] [[Mindaugas Maldonis]] ir [[Andrejus Olijnikas]] laimėjo sidabro medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1755832/fantastika-baidarininkai-maldonis-ir-olijnikas-pasaulio-vicecempionai Fantastika: baidarininkai Maldonis ir Olijnikas – pasaulio vicečempionai]</ref> * Rugpjūčio 12 d. [[Roma|Romoje]] vykstančiame Europos plaukimo čempionate [[Andrius Šidlauskas]] 100 m krūtine finale pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1759442/nuostabi-diena-sidlauskas-iskovojo-bronza-europos-cempionate-teterevkova-su-meilutyte-finale Nuostabi diena: Šidlauskas iškovojo bronzą Europos čempionate, Teterevkova su Meilutyte – finale]</ref> * Rugpjūčio 13 d. R. Meilutytė Europos plaukimo čempionate 100 m plaukimo krūtine rungtyje pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1759778/meilutyte-europos-cempionate-iskovojo-bronzos-medali-teterevkova-ketvirta Meilutytė Europos čempionate iškovojo bronzos medalį, Teterevkova – ketvirta]</ref> * Rugpjūčio 14 d. Europos irklavimo čempionate [[Dovydas Nemeravičius]] ir [[Armandas Kelmelis]] pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1759977/irkluotojai-nemeravicius-ir-kelmelis-europos-cempionate-iskovojo-bronzos-medalius Irkluotojai Nemeravičius ir Kelmelis Europos čempionate iškovojo bronzos medalius]</ref> * Rugpjūčio 14 d. Europos merginų iki 18 m. krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė pelnė aukso medalius, finale nugalėjusi Ispanijos rinktinę.<ref>[https://www.fiba.basketball/europe/u18women/2022/game/1408/Spain-Lithuania Spain-Lithuania]</ref> * Rugpjūčio 15 d. Europos plaukimo čempionate [[Kotryna Teterevkova]] 200 m plaukimo krūtine rungtyje pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1760315/tiesiogiai-kotryna-teterevkova-europoje-trecia-danas-rapsys-penktas Tiesiogiai: Kotryna Teterevkova – Europoje trečia, Danas Rapšys penktas]</ref> * Rugpjūčio 17 d. Europos plaukimo čempionate R. Meilutytė iškovojo aukso medalį 50 m plaukimo krūtine rungtyje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1761729/tiesiogiai-ruta-meilutyte-tapo-europos-cempione Rūta Meilutytė tapo Europos čempione]</ref> * Rugpjūčio 19 d. [[Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos lengvosios atletikos čempionate]] M. Alekna disko metimo rungtyje pelnė aukso medalį, numetęs diską 69,78 m ir pagerinęs Europos čempionatų rekordą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1763277/europos-cempionatu-rekorda-pagerines-disko-metikas-mykolas-alekna-europos-cempionas Europos čempionatų rekordą pagerinęs disko metikas Mykolas Alekna – Europos čempionas]</ref> == Sporto renginių kalendorius == {| class="wikitable" ! Data ! Renginys ! Vieta |----- | Sausio 2–14 d. | [[2022 m. Dakaro ralis]] | {{KSAv}} |----- | Sausio 17–30 d. | 2022 m. [[Australian Open]] | {{AUSv}} |----- | Sausio 9–vasario 6 d. | 2022 m. Afrikos nacijų futbolo taurė | {{CMRv}} |----- | Sausio 13–30 d. | [[2022 m. Europos rankinio čempionatas]] | {{HUNv}}, {{SVKv}} |----- | Sausio 19–vasario 6 d. | 2022 m. Europos salės futbolo čempionatas | {{NEDv}} |----- | Vasario 4–20 d. | 2022 m. žiemos olimpinės žaidynės | {{CHNv}} |----- | Vasario 13 d. | 56-as [[Super Bowl]] finalas | {{USAv}}, [[Inglvudas]] |----- | Gegužės 13–29 d. | 85-as [[Pasaulio ledo ritulio čempionatas|pasaulio ledo ritulio čempionatas]] | {{FINv}}, [[Tamperė]] |----- | Liepos 15–24 d. | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]] | {{USAv}}, [[Judžinas]] |----- | Rugsėjo 1–18 d. | 2022 m. Europos krepšinio čempionatas | {{CZEv}}, {{GEOv}}, {{GERv}}, {{ITAv}} |----- | Lapkričio 24–gruodžio 18 d. | XXII pasaulio futbolo čempionatas | {{QATv}} |----- |} == Šaltiniai == {{reflist}} {{Sporto naujienos}} [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Sporto sąrašai]] gq0mshk5utmg793jw5m6okasvs97mbp 6667348 6667342 2022-08-19T19:42:41Z Italas 4216 /* Lietuvos sportininkų pasiekimai */ wikitext text/x-wiki {{current}} Čia pateikiami '''[[2022]] m. sporto įvykių''' rezultatai ir pagrindinių renginių sąrašas. == Svarbiausi įvykiai == * [[Vasario 4]]–[[Vasario 20|20]] d. [[Pekinas|Pekine]] vyko [[2022 m. žiemos olimpinės žaidynės]]. * [[Rugsėjo 1]]–[[Rugsėjo 18|18]] d. keturiose Europos šalyse vyks [[2022 m. Europos krepšinio čempionatas]]. * [[Lapkričio 21]]–[[gruodžio 18]] d. [[Kataras|Katare]] vyks [[XXII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Lietuvos sportininkų pasiekimai == * Sausio 6 d. Lietuvos ilgų nuotolių bėgikas [[Aleksandras Sorokinas]] [[Izraelis|Izraelyje]] vykusiose 12 val. bėgimo varžybose „Spartanion“ pagerino du pasaulio rekordus. Jis per 12 valandų 1460 m ilgio trasą įveikė 121 kartą. Iš viso jis nubėgo 177,4 km. Lietuviui priklausęs pasaulio rekordas iki šiol buvo 170,309 km. Taip pat A. Sorokinas pagerino ir 100 mylių bėgimo pasaulio rekordą. Jis šį nuotolį Izraelyje įveikė per 10 val. 51 min. 39 sek.<ref>[https://www.sportas.info/lengvoji-atletika/aleksandras-sorokinas-izraelyje-pagerino-du-pasaulio-rekordus/ Aleksandras Sorokinas Izraelyje pagerino du pasaulio rekordus!]</ref> * Sausio 14 d. motociklininkas [[Arūnas Gelažninkas]] laimėjo 2022 m. Dakaro ralio „Original by Motul“ klasę, kurioje sportininkai varžėsi be techninės pagalbos.<ref>[https://www.15min.lt/gazas/naujiena/autosportas/dakaro-finiso-tiesioji-arunas-gelazninkas-jau-startavo-25-1627716 Dakaro ralis eina į pabaigą: Arūnas Gelažninkas laimėjo „vienišių“ klasėje!]</ref> * Kovo 26 d. JAV vykusiose „Aztec Invitational“ varžybose disko metikas [[Mykolas Alekna]] numetė diską 66,70 m bei tapo jų nugalėtoju. Šiuo metimu Mykolas pagerino Lietuvos 19-mečių ir U23 rekordus bei įvykdė pasaulio ir Europos čempionatų normatyvus.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/lengvoji-atletika/jav-driokstelejes-m-alekna-pagerino-r-ubarto-rekorda-bei-ivykde-du-normatyvus-133-1658884 JAV driokstelėjęs M.Alekna pagerino R.Ubarto rekordą bei įvykdė du normatyvus]</ref> * Balandžio 17 d. boksininkas [[Eimantas Stanionis]] po 12 raundų trukusios kovos įveikė rusą Radžhabą Butajevą ir iškovojo WBA pusvidutinės svorio kategorijos „reguliaraus“ čempiono titulą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1675246/dziugaujantis-bet-savimi-liekantis-wba-pasaulio-cempionas-stanionis-man-viskas-dar-yra-kaip-filmas?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR14uj3h_G6OrT80HFXCnTu5lM2jAlO9-ZN13V1BBCVlaKvYNfD4H2Z9iO8#Echobox=1650173960 Džiūgaujantis, bet savimi liekantis WBA pasaulio čempionas Stanionis: man viskas dar yra kaip filmas]</ref> * Gegužės mėn. [[Brazilija|Brazilijoje]] vykusiose pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse Lietuvos sportininkai pelnė 10 medalių – du aukso, tris sidabro ir penkis bronzos.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/ministre-pirmininke-sveikina-kurciuju-zaidynese-puikiai-pasirodziusius-lietuvos-sportininkus Ministrė Pirmininkė sveikina Kurčiųjų žaidynėse puikiai pasirodžiusius Lietuvos sportininkus]</ref> * Gegužės 14 d. pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės III-ajame etape aukso medalį iškovojo [[Ieva Serapinaitė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1694625/ieva-serapinaite-iskovojo-aukso-medali-pasaulio-siuolaikines-penkiakoves-taures-etape?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR1lLMnMF42TpMjBDgjyttq1SiDFriDUwhQPmgaOUl6RgDmnJp7mYKojBKI#Echobox=1652524680 Ieva Serapinaitė iškovojo aukso medalį pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės etape]</ref> * Gegužės 19 d. boksininkė [[Gabrielė Stonkutė]] [[2022 m. pasaulio moterų bokso čempionatas|moterų pasaulio čempionate]] svorio kategorijoje iki 81 kg pelnė aukso medalį.<ref>[https://www.facebook.com/boksofederacija/posts/pfbid02S9zfGbUYy3XcCRutonMdBM5enAPzwTPFnPFM1Dd56ZucmRpbGguiTtF8z3txZRdol Lietuvos boksininkė Gabrielė Stonkutė tapo pasaulio čempione]</ref> * Birželio 12 d. Portugalijoje žmonių su negalia pasaulio plaukimo čempionato 50 m plaukimo laisvu stiliumi finale [[Edgaras Matakas]] iškovojo sidabro medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1717253/plaukikas-edgaras-matakas-iskovojo-pasaulio-cempionato-sidabro-medali Plaukikas Edgaras Matakas iškovojo pasaulio čempionato sidabro medalį]</ref> Birželio 14 d. šis plaukikas iškovojo bronzos medalį 100 m rungtyje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1718949/pasaulio-cempionate-antras-paralimpiecio-edgaro-matako-medalis Pasaulio čempionate – antras paralimpiečio Edgaro Matako medalis]</ref> * Birželio 20 d. [[Rūta Meilutytė]] iškovojo [[2022 m. pasaulio vandens sporto čempionatas|pasaulio čempionato]] bronzos medalį 100 m krūtine varžybose [[Budapeštas|Budapešte]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1723887/pasaulio-cempionate-bronzos-medali-laimejusi-ruta-meilutyte-siurrealu Pasaulio čempionate bronzos medalį laimėjusi Rūta Meilutytė: siurrealu]</ref> * Birželio 25 d. R. Meilutytė pasaulio čempionate iškovojo aukso medalį 50 m krūtine varžybose.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727066/ruta-spindi-auksu-meilutyte-tapo-pasaulio-cempione Rūta spindi auksu: Meilutytė tapo pasaulio čempione]</ref> * Birželio 26 d. [[Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė]] pasaulio čempionate pelnė sidabro medalius.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727380/tik-finale-pralaimejusi-lietuvos-vyru-3x3-krepsinio-rinktine-uzeme-istorine-antra-vieta-pasaulio-cempionate Tik finale pralaimėjusi Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė užėmė istorinę antrą vietą pasaulio čempionate]</ref> Moterų rinktinė šiame čempionate užėmė 4 vietą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727373/liko-per-zingsni-nuo-medaliu-lietuvos-moteru-3x3-krepsinio-rinktine-pasaulio-cempionate-uzeme-4-a-vieta Liko per žingsnį nuo medalių: Lietuvos moterų 3x3 krepšinio rinktinė pasaulio čempionate užėmė 4-ą vietą]</ref> * Liepos 17 d. [[petankė]]s Europos čempionate Lietuvos moterų dvejetų komanda pelnė bronzos medalius.<ref>[https://www.facebook.com/lietuvospetanke/posts/pfbid0vuzhgjyYi79jvcJ5QcRbrpQqadL2drJWzsM6gm7pbqvZSxBvgzLgdBrj8z3tHSg7l Pirmi Europos čempionato medaliai Lietuvos petankės istorijoje]</ref> * Liepos 19 d. [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]] disko metimo finale [[Andrius Gudžius]] pelnė bronzos medalį, o [[Mykolas Alekna]] – sidabro.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1741918/dviguba-lietuvos-svente-alekna-ir-gudzius-iskovojo-pasaulio-cempionato-medalius Dviguba Lietuvos šventė – Alekna ir Gudžius iškovojo pasaulio čempionato medalius]</ref> * Liepos 24 d. Europos vaikinų iki 20 m. krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė pelnė sidabro medalius, finale pralaimėjusi Ispanijai.<ref>[https://www.fiba.basketball/europe/u20/2022/game/2407/Lithuania-Spain#tab=overview Lithuania-Spain]</ref> * Liepos 26 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Banska Bistricoje, [[Slovakija|Slovakijoje]] 100 m laisvuoju stiliumi rungties finale plaukikė Smiltė Plytnykaitė pelnė aukso medalį, o Lietuvos komanda mišrioje komandinėje estafetėje 4 x 100 m laisvuoju stiliumi laimėjo sidabrą.<ref>[https://www.ltok.lt/plaukike-smilte-plytnykaite-tapo-europos-jaunimo-olimpinio-festivalio-cempione/?fbclid=IwAR0xKZs0OlhJkgmbyhpR724rmd36xeQvCE34ACC5DObHuqrH2y2_DyaMyLY Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – pirmieji medaliai: auksą ir sidabrą iškovojo plaukikai]</ref> * Liepos 27 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje badmintonininkė Viltė Paulauskaitė pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-badmintonininkes-viltes-paulauskaites-bronza/?fbclid=IwAR3etAPszmKUyc_K6n7JYxLIMhLdvEXEhgxl0qkvUBm5-yc7BiFCccQEfgM Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – badmintonininkės Viltės Paulauskaitės bronza]</ref> Tą pačią dieną merginų komanda 4×100 m laisvuoju stiliumi estafetės rungtyje iškovojo aukso medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-dar-vienas-aukso-medalis-plaukime/ Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – dar vienas aukso medalis plaukime]</ref> * Liepos 28 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje sidabrą iškovojo plaukikė Sylvia Statkevičius.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-dar-vienas-plaukiku-medalis-sylvia-statkevicius-iskovojo-sidabra/?fbclid=IwAR0fnflzrcb2ZC978GTvtf5uc9jkYTNTqd4cGLA79KzPjwRxp7ILQER2N6o Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – dar vienas plaukikų medalis: Sylvia Statkevičius iškovojo sidabrą]</ref> * Liepos 29 d. Italijoje vykstančiame pasaulio U23 irklavimo čempionate merginų pavienė dvivietė (Martyna Kazlauskaitė ir Kamilė Kralikaitė) bei vaikinų pavienė dvivietė (Domantas ir Dovydas Stankūnai) iškovojo sidabro medalius.<ref>[https://www.facebook.com/IrklavimasLT/posts/pfbid029NKLDF7ErvDQMz3V9Z4Quj27Aq54VW64J5AexJEKdDryvmCir5zk4bohDctekKE2l Jaunųjų sportininkų pasaulio čempionate iškovotais sidabro medaliais]</ref> * Liepos 29 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje gimnastas Kristijonas Padegimas pratimų ant arklio rungtyje pelnė aukso medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-gimnasto-kristijono-padegimo-auksas/?fbclid=IwAR2c9W8TjGyyBLHSZAOZ7C3-m-ofkrkMpSEALdsjfkCDHqBwMXjV-P0DIqw Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – gimnasto Kristijono Padegimo auksas]</ref> Tą pačią dieną festivalyje trišuolininkė Aurėja Beniušytė iškovojo aukso, o sprinteris Danielius Vasiliauskas 200 m bėgimo rungtyje – sidabro medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/ispudingas-vakaras-olimpiniame-festivalyje-lengvaatleciai-iskovojo-auksa-ir-sidabra/?fbclid=IwAR0TyG2Sc74VuZ_Zp7COy4cA-jg7qBWZRl_HpWqs_P2xVOlSriQ2AnzlJos Įspūdingas vakaras olimpiniame festivalyje – lengvaatlečiai iškovojo auksą ir sidabrą]</ref> Taip pat plaukikė Smiltė Plytnykaitė, 50 metrų plaukdama laisvuoju stiliumi, pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/smilte-plytnykaite-vel-ant-apdovanojimu-pakylos-pasirodyma-baseine-uzbaige-iskovodama-bronza/ Smiltė Plytnykaitė – vėl ant apdovanojimų pakylos: pasirodymą baseine užbaigė iškovodama bronzą]</ref> * Liepos 30 d. Lietuvos moterų 3x3 krepšinio rinktinė, kurią sudarė [[Kamilė Nacickaitė]], [[Monika Grigalauskytė]], [[Gabrielė Šulskė]] ir [[Martyna Petrėnaitė]], tapo [[Praha|Prahoje]] ([[Čekija]]) vykusio FIBA „Women's Series“ turnyro čempionėmis.<ref>[https://www.facebook.com/LietuvosKrepsinioFederacija/posts/pfbid05PZL7wAvAmVYh68sB3giGdK3mKN6vCKzDFZxvyd7NUDmQRnafEcSWvinhkNYmJdHl Lietuvos moterų ketvertas triumfavo Prahoje (Čekija) vykusiame prestižiniame FIBA „Women's Series“ turnyre]</ref> * Liepos 30 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio rinktinė pelnė sidabro medalius.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1749332/sidabrine-rinktine-europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-lietuviai-uzeme-antra-vieta Sidabrinė rinktinė: Europos jaunimo olimpiniame festivalyje lietuviai užėmė antrą vietą]</ref> * Rugpjūčio 6 d. Deimantinės lygos varžybose [[Liveta Jasiūnaitė]] laimėjo bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1755740/deimantines-lygos-varzybose-lenkijoje-livetos-jasiunaites-bronza Deimantinės lygos varžybose Lenkijoje – Livetos Jasiūnaitės bronza]</ref> * Rugpjūčio 7 d. [[Benediktas Vanagas]] kartu su šturmanu iš Estijos Kuldar Sikk laimėjo ralį „Hungarian Baja“.<ref>[https://www.facebook.com/fia/posts/pfbid0tb2HrMkj5HohJ4EwKkbkKqcy9EEtPjCw3vgn3ZYyzmcgn27QVdTbYgBaEoSYPktpl Lithuanian driver Benediktas Vanagas & his Estonian co-driver Kuldar Sikk won Hungarian Baja]</ref> * Rugpjūčio 7 d. [[2022 m. pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo sprinto čempionatas|pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate]] [[Mindaugas Maldonis]] ir [[Andrejus Olijnikas]] laimėjo sidabro medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1755832/fantastika-baidarininkai-maldonis-ir-olijnikas-pasaulio-vicecempionai Fantastika: baidarininkai Maldonis ir Olijnikas – pasaulio vicečempionai]</ref> * Rugpjūčio 12 d. [[Roma|Romoje]] vykstančiame Europos plaukimo čempionate [[Andrius Šidlauskas]] 100 m krūtine finale pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1759442/nuostabi-diena-sidlauskas-iskovojo-bronza-europos-cempionate-teterevkova-su-meilutyte-finale Nuostabi diena: Šidlauskas iškovojo bronzą Europos čempionate, Teterevkova su Meilutyte – finale]</ref> * Rugpjūčio 13 d. R. Meilutytė Europos plaukimo čempionate 100 m plaukimo krūtine rungtyje pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1759778/meilutyte-europos-cempionate-iskovojo-bronzos-medali-teterevkova-ketvirta Meilutytė Europos čempionate iškovojo bronzos medalį, Teterevkova – ketvirta]</ref> * Rugpjūčio 14 d. Europos irklavimo čempionate [[Dovydas Nemeravičius]] ir [[Armandas Kelmelis]] pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1759977/irkluotojai-nemeravicius-ir-kelmelis-europos-cempionate-iskovojo-bronzos-medalius Irkluotojai Nemeravičius ir Kelmelis Europos čempionate iškovojo bronzos medalius]</ref> * Rugpjūčio 14 d. Europos merginų iki 18 m. krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė pelnė aukso medalius, finale nugalėjusi Ispanijos rinktinę.<ref>[https://www.fiba.basketball/europe/u18women/2022/game/1408/Spain-Lithuania Spain-Lithuania]</ref> * Rugpjūčio 15 d. Europos plaukimo čempionate [[Kotryna Teterevkova]] 200 m plaukimo krūtine rungtyje pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1760315/tiesiogiai-kotryna-teterevkova-europoje-trecia-danas-rapsys-penktas Tiesiogiai: Kotryna Teterevkova – Europoje trečia, Danas Rapšys penktas]</ref> * Rugpjūčio 17 d. Europos plaukimo čempionate R. Meilutytė iškovojo aukso medalį 50 m plaukimo krūtine rungtyje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1761729/tiesiogiai-ruta-meilutyte-tapo-europos-cempione Rūta Meilutytė tapo Europos čempione]</ref> * Rugpjūčio 19 d. [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos lengvosios atletikos čempionate]] M. Alekna disko metimo rungtyje pelnė aukso medalį, numetęs diską 69,78 m ir pagerinęs Europos čempionatų rekordą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1763277/europos-cempionatu-rekorda-pagerines-disko-metikas-mykolas-alekna-europos-cempionas Europos čempionatų rekordą pagerinęs disko metikas Mykolas Alekna – Europos čempionas]</ref> == Sporto renginių kalendorius == {| class="wikitable" ! Data ! Renginys ! Vieta |----- | Sausio 2–14 d. | [[2022 m. Dakaro ralis]] | {{KSAv}} |----- | Sausio 17–30 d. | 2022 m. [[Australian Open]] | {{AUSv}} |----- | Sausio 9–vasario 6 d. | 2022 m. Afrikos nacijų futbolo taurė | {{CMRv}} |----- | Sausio 13–30 d. | [[2022 m. Europos rankinio čempionatas]] | {{HUNv}}, {{SVKv}} |----- | Sausio 19–vasario 6 d. | 2022 m. Europos salės futbolo čempionatas | {{NEDv}} |----- | Vasario 4–20 d. | 2022 m. žiemos olimpinės žaidynės | {{CHNv}} |----- | Vasario 13 d. | 56-as [[Super Bowl]] finalas | {{USAv}}, [[Inglvudas]] |----- | Gegužės 13–29 d. | 85-as [[Pasaulio ledo ritulio čempionatas|pasaulio ledo ritulio čempionatas]] | {{FINv}}, [[Tamperė]] |----- | Liepos 15–24 d. | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]] | {{USAv}}, [[Judžinas]] |----- | Rugsėjo 1–18 d. | 2022 m. Europos krepšinio čempionatas | {{CZEv}}, {{GEOv}}, {{GERv}}, {{ITAv}} |----- | Lapkričio 24–gruodžio 18 d. | XXII pasaulio futbolo čempionatas | {{QATv}} |----- |} == Šaltiniai == {{reflist}} {{Sporto naujienos}} [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Sporto sąrašai]] p9xhnfxn8r3i5fa9zixofiwfddtmpg4 6667453 6667348 2022-08-19T20:42:06Z Nestea 25298 /* Šaltiniai */ wikitext text/x-wiki {{current}} Čia pateikiami '''[[2022]] m. sporto įvykių''' rezultatai ir pagrindinių renginių sąrašas. == Svarbiausi įvykiai == * [[Vasario 4]]–[[Vasario 20|20]] d. [[Pekinas|Pekine]] vyko [[2022 m. žiemos olimpinės žaidynės]]. * [[Rugsėjo 1]]–[[Rugsėjo 18|18]] d. keturiose Europos šalyse vyks [[2022 m. Europos krepšinio čempionatas]]. * [[Lapkričio 21]]–[[gruodžio 18]] d. [[Kataras|Katare]] vyks [[XXII pasaulio futbolo čempionatas]]. == Lietuvos sportininkų pasiekimai == * Sausio 6 d. Lietuvos ilgų nuotolių bėgikas [[Aleksandras Sorokinas]] [[Izraelis|Izraelyje]] vykusiose 12 val. bėgimo varžybose „Spartanion“ pagerino du pasaulio rekordus. Jis per 12 valandų 1460 m ilgio trasą įveikė 121 kartą. Iš viso jis nubėgo 177,4 km. Lietuviui priklausęs pasaulio rekordas iki šiol buvo 170,309 km. Taip pat A. Sorokinas pagerino ir 100 mylių bėgimo pasaulio rekordą. Jis šį nuotolį Izraelyje įveikė per 10 val. 51 min. 39 sek.<ref>[https://www.sportas.info/lengvoji-atletika/aleksandras-sorokinas-izraelyje-pagerino-du-pasaulio-rekordus/ Aleksandras Sorokinas Izraelyje pagerino du pasaulio rekordus!]</ref> * Sausio 14 d. motociklininkas [[Arūnas Gelažninkas]] laimėjo 2022 m. Dakaro ralio „Original by Motul“ klasę, kurioje sportininkai varžėsi be techninės pagalbos.<ref>[https://www.15min.lt/gazas/naujiena/autosportas/dakaro-finiso-tiesioji-arunas-gelazninkas-jau-startavo-25-1627716 Dakaro ralis eina į pabaigą: Arūnas Gelažninkas laimėjo „vienišių“ klasėje!]</ref> * Kovo 26 d. JAV vykusiose „Aztec Invitational“ varžybose disko metikas [[Mykolas Alekna]] numetė diską 66,70 m bei tapo jų nugalėtoju. Šiuo metimu Mykolas pagerino Lietuvos 19-mečių ir U23 rekordus bei įvykdė pasaulio ir Europos čempionatų normatyvus.<ref>[https://www.15min.lt/sportas/naujiena/lengvoji-atletika/jav-driokstelejes-m-alekna-pagerino-r-ubarto-rekorda-bei-ivykde-du-normatyvus-133-1658884 JAV driokstelėjęs M.Alekna pagerino R.Ubarto rekordą bei įvykdė du normatyvus]</ref> * Balandžio 17 d. boksininkas [[Eimantas Stanionis]] po 12 raundų trukusios kovos įveikė rusą Radžhabą Butajevą ir iškovojo WBA pusvidutinės svorio kategorijos „reguliaraus“ čempiono titulą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1675246/dziugaujantis-bet-savimi-liekantis-wba-pasaulio-cempionas-stanionis-man-viskas-dar-yra-kaip-filmas?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR14uj3h_G6OrT80HFXCnTu5lM2jAlO9-ZN13V1BBCVlaKvYNfD4H2Z9iO8#Echobox=1650173960 Džiūgaujantis, bet savimi liekantis WBA pasaulio čempionas Stanionis: man viskas dar yra kaip filmas]</ref> * Gegužės mėn. [[Brazilija|Brazilijoje]] vykusiose pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse Lietuvos sportininkai pelnė 10 medalių – du aukso, tris sidabro ir penkis bronzos.<ref>[https://lrv.lt/lt/naujienos/ministre-pirmininke-sveikina-kurciuju-zaidynese-puikiai-pasirodziusius-lietuvos-sportininkus Ministrė Pirmininkė sveikina Kurčiųjų žaidynėse puikiai pasirodžiusius Lietuvos sportininkus]</ref> * Gegužės 14 d. pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės III-ajame etape aukso medalį iškovojo [[Ieva Serapinaitė]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1694625/ieva-serapinaite-iskovojo-aukso-medali-pasaulio-siuolaikines-penkiakoves-taures-etape?utm_medium=Social&utm_source=Facebook&fbclid=IwAR1lLMnMF42TpMjBDgjyttq1SiDFriDUwhQPmgaOUl6RgDmnJp7mYKojBKI#Echobox=1652524680 Ieva Serapinaitė iškovojo aukso medalį pasaulio šiuolaikinės penkiakovės taurės etape]</ref> * Gegužės 19 d. boksininkė [[Gabrielė Stonkutė]] [[2022 m. pasaulio moterų bokso čempionatas|moterų pasaulio čempionate]] svorio kategorijoje iki 81 kg pelnė aukso medalį.<ref>[https://www.facebook.com/boksofederacija/posts/pfbid02S9zfGbUYy3XcCRutonMdBM5enAPzwTPFnPFM1Dd56ZucmRpbGguiTtF8z3txZRdol Lietuvos boksininkė Gabrielė Stonkutė tapo pasaulio čempione]</ref> * Birželio 12 d. Portugalijoje žmonių su negalia pasaulio plaukimo čempionato 50 m plaukimo laisvu stiliumi finale [[Edgaras Matakas]] iškovojo sidabro medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1717253/plaukikas-edgaras-matakas-iskovojo-pasaulio-cempionato-sidabro-medali Plaukikas Edgaras Matakas iškovojo pasaulio čempionato sidabro medalį]</ref> Birželio 14 d. šis plaukikas iškovojo bronzos medalį 100 m rungtyje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1718949/pasaulio-cempionate-antras-paralimpiecio-edgaro-matako-medalis Pasaulio čempionate – antras paralimpiečio Edgaro Matako medalis]</ref> * Birželio 20 d. [[Rūta Meilutytė]] iškovojo [[2022 m. pasaulio vandens sporto čempionatas|pasaulio čempionato]] bronzos medalį 100 m krūtine varžybose [[Budapeštas|Budapešte]].<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1723887/pasaulio-cempionate-bronzos-medali-laimejusi-ruta-meilutyte-siurrealu Pasaulio čempionate bronzos medalį laimėjusi Rūta Meilutytė: siurrealu]</ref> * Birželio 25 d. R. Meilutytė pasaulio čempionate iškovojo aukso medalį 50 m krūtine varžybose.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727066/ruta-spindi-auksu-meilutyte-tapo-pasaulio-cempione Rūta spindi auksu: Meilutytė tapo pasaulio čempione]</ref> * Birželio 26 d. [[Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė]] pasaulio čempionate pelnė sidabro medalius.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727380/tik-finale-pralaimejusi-lietuvos-vyru-3x3-krepsinio-rinktine-uzeme-istorine-antra-vieta-pasaulio-cempionate Tik finale pralaimėjusi Lietuvos vyrų 3x3 krepšinio rinktinė užėmė istorinę antrą vietą pasaulio čempionate]</ref> Moterų rinktinė šiame čempionate užėmė 4 vietą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1727373/liko-per-zingsni-nuo-medaliu-lietuvos-moteru-3x3-krepsinio-rinktine-pasaulio-cempionate-uzeme-4-a-vieta Liko per žingsnį nuo medalių: Lietuvos moterų 3x3 krepšinio rinktinė pasaulio čempionate užėmė 4-ą vietą]</ref> * Liepos 17 d. [[petankė]]s Europos čempionate Lietuvos moterų dvejetų komanda pelnė bronzos medalius.<ref>[https://www.facebook.com/lietuvospetanke/posts/pfbid0vuzhgjyYi79jvcJ5QcRbrpQqadL2drJWzsM6gm7pbqvZSxBvgzLgdBrj8z3tHSg7l Pirmi Europos čempionato medaliai Lietuvos petankės istorijoje]</ref> * Liepos 19 d. [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate]] disko metimo finale [[Andrius Gudžius]] pelnė bronzos medalį, o [[Mykolas Alekna]] – sidabro.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1741918/dviguba-lietuvos-svente-alekna-ir-gudzius-iskovojo-pasaulio-cempionato-medalius Dviguba Lietuvos šventė – Alekna ir Gudžius iškovojo pasaulio čempionato medalius]</ref> * Liepos 24 d. Europos vaikinų iki 20 m. krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė pelnė sidabro medalius, finale pralaimėjusi Ispanijai.<ref>[https://www.fiba.basketball/europe/u20/2022/game/2407/Lithuania-Spain#tab=overview Lithuania-Spain]</ref> * Liepos 26 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Banska Bistricoje, [[Slovakija|Slovakijoje]] 100 m laisvuoju stiliumi rungties finale plaukikė Smiltė Plytnykaitė pelnė aukso medalį, o Lietuvos komanda mišrioje komandinėje estafetėje 4 x 100 m laisvuoju stiliumi laimėjo sidabrą.<ref>[https://www.ltok.lt/plaukike-smilte-plytnykaite-tapo-europos-jaunimo-olimpinio-festivalio-cempione/?fbclid=IwAR0xKZs0OlhJkgmbyhpR724rmd36xeQvCE34ACC5DObHuqrH2y2_DyaMyLY Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – pirmieji medaliai: auksą ir sidabrą iškovojo plaukikai]</ref> * Liepos 27 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje badmintonininkė Viltė Paulauskaitė pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-badmintonininkes-viltes-paulauskaites-bronza/?fbclid=IwAR3etAPszmKUyc_K6n7JYxLIMhLdvEXEhgxl0qkvUBm5-yc7BiFCccQEfgM Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – badmintonininkės Viltės Paulauskaitės bronza]</ref> Tą pačią dieną merginų komanda 4×100 m laisvuoju stiliumi estafetės rungtyje iškovojo aukso medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-dar-vienas-aukso-medalis-plaukime/ Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – dar vienas aukso medalis plaukime]</ref> * Liepos 28 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje sidabrą iškovojo plaukikė Sylvia Statkevičius.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-dar-vienas-plaukiku-medalis-sylvia-statkevicius-iskovojo-sidabra/?fbclid=IwAR0fnflzrcb2ZC978GTvtf5uc9jkYTNTqd4cGLA79KzPjwRxp7ILQER2N6o Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – dar vienas plaukikų medalis: Sylvia Statkevičius iškovojo sidabrą]</ref> * Liepos 29 d. Italijoje vykstančiame pasaulio U23 irklavimo čempionate merginų pavienė dvivietė (Martyna Kazlauskaitė ir Kamilė Kralikaitė) bei vaikinų pavienė dvivietė (Domantas ir Dovydas Stankūnai) iškovojo sidabro medalius.<ref>[https://www.facebook.com/IrklavimasLT/posts/pfbid029NKLDF7ErvDQMz3V9Z4Quj27Aq54VW64J5AexJEKdDryvmCir5zk4bohDctekKE2l Jaunųjų sportininkų pasaulio čempionate iškovotais sidabro medaliais]</ref> * Liepos 29 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje gimnastas Kristijonas Padegimas pratimų ant arklio rungtyje pelnė aukso medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-gimnasto-kristijono-padegimo-auksas/?fbclid=IwAR2c9W8TjGyyBLHSZAOZ7C3-m-ofkrkMpSEALdsjfkCDHqBwMXjV-P0DIqw Europos jaunimo olimpiniame festivalyje – gimnasto Kristijono Padegimo auksas]</ref> Tą pačią dieną festivalyje trišuolininkė Aurėja Beniušytė iškovojo aukso, o sprinteris Danielius Vasiliauskas 200 m bėgimo rungtyje – sidabro medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/ispudingas-vakaras-olimpiniame-festivalyje-lengvaatleciai-iskovojo-auksa-ir-sidabra/?fbclid=IwAR0TyG2Sc74VuZ_Zp7COy4cA-jg7qBWZRl_HpWqs_P2xVOlSriQ2AnzlJos Įspūdingas vakaras olimpiniame festivalyje – lengvaatlečiai iškovojo auksą ir sidabrą]</ref> Taip pat plaukikė Smiltė Plytnykaitė, 50 metrų plaukdama laisvuoju stiliumi, pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.ltok.lt/smilte-plytnykaite-vel-ant-apdovanojimu-pakylos-pasirodyma-baseine-uzbaige-iskovodama-bronza/ Smiltė Plytnykaitė – vėl ant apdovanojimų pakylos: pasirodymą baseine užbaigė iškovodama bronzą]</ref> * Liepos 30 d. Lietuvos moterų 3x3 krepšinio rinktinė, kurią sudarė [[Kamilė Nacickaitė]], [[Monika Grigalauskytė]], [[Gabrielė Šulskė]] ir [[Martyna Petrėnaitė]], tapo [[Praha|Prahoje]] ([[Čekija]]) vykusio FIBA „Women's Series“ turnyro čempionėmis.<ref>[https://www.facebook.com/LietuvosKrepsinioFederacija/posts/pfbid05PZL7wAvAmVYh68sB3giGdK3mKN6vCKzDFZxvyd7NUDmQRnafEcSWvinhkNYmJdHl Lietuvos moterų ketvertas triumfavo Prahoje (Čekija) vykusiame prestižiniame FIBA „Women's Series“ turnyre]</ref> * Liepos 30 d. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio rinktinė pelnė sidabro medalius.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1749332/sidabrine-rinktine-europos-jaunimo-olimpiniame-festivalyje-lietuviai-uzeme-antra-vieta Sidabrinė rinktinė: Europos jaunimo olimpiniame festivalyje lietuviai užėmė antrą vietą]</ref> * Rugpjūčio 6 d. Deimantinės lygos varžybose [[Liveta Jasiūnaitė]] laimėjo bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1755740/deimantines-lygos-varzybose-lenkijoje-livetos-jasiunaites-bronza Deimantinės lygos varžybose Lenkijoje – Livetos Jasiūnaitės bronza]</ref> * Rugpjūčio 7 d. [[Benediktas Vanagas]] kartu su šturmanu iš Estijos Kuldar Sikk laimėjo ralį „Hungarian Baja“.<ref>[https://www.facebook.com/fia/posts/pfbid0tb2HrMkj5HohJ4EwKkbkKqcy9EEtPjCw3vgn3ZYyzmcgn27QVdTbYgBaEoSYPktpl Lithuanian driver Benediktas Vanagas & his Estonian co-driver Kuldar Sikk won Hungarian Baja]</ref> * Rugpjūčio 7 d. [[2022 m. pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo sprinto čempionatas|pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate]] [[Mindaugas Maldonis]] ir [[Andrejus Olijnikas]] laimėjo sidabro medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1755832/fantastika-baidarininkai-maldonis-ir-olijnikas-pasaulio-vicecempionai Fantastika: baidarininkai Maldonis ir Olijnikas – pasaulio vicečempionai]</ref> * Rugpjūčio 12 d. [[Roma|Romoje]] vykstančiame Europos plaukimo čempionate [[Andrius Šidlauskas]] 100 m krūtine finale pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1759442/nuostabi-diena-sidlauskas-iskovojo-bronza-europos-cempionate-teterevkova-su-meilutyte-finale Nuostabi diena: Šidlauskas iškovojo bronzą Europos čempionate, Teterevkova su Meilutyte – finale]</ref> * Rugpjūčio 13 d. R. Meilutytė Europos plaukimo čempionate 100 m plaukimo krūtine rungtyje pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1759778/meilutyte-europos-cempionate-iskovojo-bronzos-medali-teterevkova-ketvirta Meilutytė Europos čempionate iškovojo bronzos medalį, Teterevkova – ketvirta]</ref> * Rugpjūčio 14 d. Europos irklavimo čempionate [[Dovydas Nemeravičius]] ir [[Armandas Kelmelis]] pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1759977/irkluotojai-nemeravicius-ir-kelmelis-europos-cempionate-iskovojo-bronzos-medalius Irkluotojai Nemeravičius ir Kelmelis Europos čempionate iškovojo bronzos medalius]</ref> * Rugpjūčio 14 d. Europos merginų iki 18 m. krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė pelnė aukso medalius, finale nugalėjusi Ispanijos rinktinę.<ref>[https://www.fiba.basketball/europe/u18women/2022/game/1408/Spain-Lithuania Spain-Lithuania]</ref> * Rugpjūčio 15 d. Europos plaukimo čempionate [[Kotryna Teterevkova]] 200 m plaukimo krūtine rungtyje pelnė bronzos medalį.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1760315/tiesiogiai-kotryna-teterevkova-europoje-trecia-danas-rapsys-penktas Tiesiogiai: Kotryna Teterevkova – Europoje trečia, Danas Rapšys penktas]</ref> * Rugpjūčio 17 d. Europos plaukimo čempionate R. Meilutytė iškovojo aukso medalį 50 m plaukimo krūtine rungtyje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1761729/tiesiogiai-ruta-meilutyte-tapo-europos-cempione Rūta Meilutytė tapo Europos čempione]</ref> * Rugpjūčio 19 d. [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos lengvosios atletikos čempionate]] M. Alekna disko metimo rungtyje pelnė aukso medalį, numetęs diską 69,78 m ir pagerinęs Europos čempionatų rekordą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1763277/europos-cempionatu-rekorda-pagerines-disko-metikas-mykolas-alekna-europos-cempionas Europos čempionatų rekordą pagerinęs disko metikas Mykolas Alekna – Europos čempionas]</ref> == Sporto renginių kalendorius == {| class="wikitable" ! Data ! Renginys ! Vieta |----- | Sausio 2–14 d. | [[2022 m. Dakaro ralis]] | {{KSAv}} |----- | Sausio 17–30 d. | 2022 m. [[Australian Open]] | {{AUSv}} |----- | Sausio 9–vasario 6 d. | 2022 m. Afrikos nacijų futbolo taurė | {{CMRv}} |----- | Sausio 13–30 d. | [[2022 m. Europos rankinio čempionatas]] | {{HUNv}}, {{SVKv}} |----- | Sausio 19–vasario 6 d. | 2022 m. Europos salės futbolo čempionatas | {{NEDv}} |----- | Vasario 4–20 d. | 2022 m. žiemos olimpinės žaidynės | {{CHNv}} |----- | Vasario 13 d. | 56-as [[Super Bowl]] finalas | {{USAv}}, [[Inglvudas]] |----- | Gegužės 13–29 d. | 85-as [[Pasaulio ledo ritulio čempionatas|pasaulio ledo ritulio čempionatas]] | {{FINv}}, [[Tamperė]] |----- | Liepos 15–24 d. | [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas]] | {{USAv}}, [[Judžinas]] |----- | Rugsėjo 1–18 d. | 2022 m. Europos krepšinio čempionatas | {{CZEv}}, {{GEOv}}, {{GERv}}, {{ITAv}} |----- | Lapkričio 24–gruodžio 18 d. | XXII pasaulio futbolo čempionatas | {{QATv}} |----- |} == Šaltiniai == {{reflist|3}} {{Sporto naujienos}} [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Sporto sąrašai]] oyh1nt7r094nzzcs8y3l3lgv65bc677 0 605528 6667406 6664529 2022-08-19T20:14:58Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {| class="toccolours" style="margin: 0 0 0.5em 1em; border: 1px solid darkgray; width: 400px; float: right" | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Lithuania.svg|55px|left|border]] | style="text-align: center;" | '''[[Lietuva|Lietuvos]]–[[Turkija|Turkijos]] santykiai''' | style="width: 60px" | [[Vaizdas:Flag_of_Turkey.svg|55px|right|border]] |- | colspan="3" style="text-align: center;" | [[Vaizdas:Lithuania_Turkey_Locator.png|390px|center]]<br /><small>Lietuva (žalia) ir Turkija (oranžinė) pasaulio žemėlapyje</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Pagrindinės datos:'''</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Diplomatinių santykių užmezgimas: [[1930]] m. [[rugsėjo 17]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Diplomatinių santykių atkūrimas: [[1991]] m. [[rugsėjo 3]] d.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Prekybos apimtys (2020):'''<ref name="URM_prekyba">{{cite web|url= https://www.urm.lt/default/lt/lietuva-turkija|title=Turkija|accessdate=2022-02-01|publisher=[[Lietuvos užsienio reikalų ministerija]] }}</ref></small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuva → Turkija: 339,32 mln. eur.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Turkija → Lietuva: 188,83 mln. eur.</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>'''Turistų srautai:'''</small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Turkija → Lietuva (2020): 4682<ref name=URM_prekyba /></small> |- | colspan="3" style="text-align: left;" | &nbsp;<small>• Lietuva → Turkija (2018): 200 000<ref >[https://www.mfa.gov.tr/relations-between-turkey-and-lithuania.en.mfa Relations between Turkey and Lithuania. [[Turkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija]]]</ref></small> |- |} '''Lietuvos ir Turkijos santykiai''' – dvišaliai [[tarptautiniai santykiai]] tarp [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Turkija|Turkijos]]. Abi šalys ilgą laiką egzistavo kaip didelė daugiatautės valstybės ir santykinai panašiu metu paskelbė naujų respublikų įkūrimą – [[Lietuva]] [[1918 m.]], Turkija – [[1923 m.]] [[spalio 29]] d. Dvišaliai diplomatiniai santykiai oficialiai užmegzti 1930 m. [[rugsėjo 17]] d. sudarius Turkijos ir Lietuvos draugystės sutartį. 1932–1939 m. Lietuvai Turkijoje atstovavo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras [[Jurgis Baltrušaitis]], rezidavęs Maskvoje, tuo tarpu Kaune veikė Turkijos atstovybė (nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigas ėjo [[Nuri Batu]]). Lietuvos (kaip ir kitų Baltijos šalių) sovietinės okupacijos Turkija nepripažino. Lietuvos nepriklausomybę pripažino [[1991]] m. [[rugsėjo 3]] d. Tą pačią dieną atkurti diplomatiniai santykiai. Abi šalys yra [[Jungtinės Tautos|Jungtinių Tautų]], [[NATO]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], kitų tarptautinių organizacijų narės. [[Vilnius|Vilniaus]] ir [[Ankara|Ankaros]] bendradarbiavimas daugiausia vystomas daugiašaliuose formatuose, ypač NATO. Turkija kaip narė dalyvauja ir Vilniuje esančio [[NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras|NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro]] veikloje Vilniuje. [[Ankara|Ankaroje]] atidaryta [[Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje|Lietuvos Respublikos ambasada]]. Taip pat Turkijoje veikia garbės konsulatai [[Antalija|Antalijoje]], [[Konak Izmyras|Konak Izmyre]], [[Bursa|Bursoje]], [[Mersinas|Mersine]], [[Nevšehiras|Nevšehire]], [[Stambulas|Stambule]], [[Alanija|Alanijoje]].<ref>[https://tr.mfa.lt/tr/lt/garbes-konsulai/turkijoje Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Irano Islamo Respublikai ir Pakistano Islamo Respublikai]</ref> Savo ruožtu Vilniuje veikia [[Turkijos Respublikos ambasada Lietuvoje|Turkijos Respublikos ambasada]]. Lietuvoje [[2022 m.]] pradžioje gyveno 661 Turkijos pilietis, Turkijoje - 620 Lietuvos piliečių.<ref name=migracija_2021/> Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupė (dabartinis pirmininkas – [[Kazys Starkevičius]] ([[TS-LKD]]).<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38807&p_k=1 Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupė (lrs.lt)]</ref> == Santykių istorija == === Ankstyvieji kontaktai Osmanų imperijos laikais === XV–XVI a. galima laikyti santykių tarp [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]], moderniųjų Turkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos pirmtakių, pradžia.<ref>Miškinienė, 37 psl.</ref> Kadangi Osmanų imperijos santykiai su [[Rusijos imperija]] ir jos pirmtake [[Rusijos carystė|Rusijos caryste]] buvo priešiški, tai sudarė sąlygas pačioje pradžioje vystytis draugingesniems santykiams tarp LDK ir Osmanų imperijos, ypač tol, kol nesikirto interesai. Vis dėlto Osmanų imperijai plečiant valdas, o Lietuvai suartėjus su Lenkija, kuri su Osmanų imperija kariaudavo nuo [[1415 m.]], neapsieita be karinių konfliktų. Pirmieji jų vyko [[1485-1503 m. Lenkijos karai su osmanais|pačioje XV a. pab.]], LDK kovojant išvien su [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalyste]] (pirmųjų konfliktų metu Lietuva ir Lenkija turėjo bendrą valdovą – [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimierą Jogailaitį]]), [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštyste]] ir [[Kryžiuočių ordinas|Kryžiuočių ordinu]] prieš Osmanų imperiją ir [[Krymo chanatas|Krymo chanatą]]. Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] kariniai konfliktai tarp Lietuvos ir Osmanų imperijos tapo gerokai dažnesni. [[1572]]–[[1575]] m. Krymo chanatas, padedamas Osmanų imperijos, vykdė sėkmingus reidus į Padolę, [[Raudonoji Rusėnija|Raudonąją Rusėniją]] ir [[Voluinė|Voluinę]]. XVII a. vid. Osmanų imperija pakeitė ekspansijos kryptį iš Viduržemio jūros pakrančių į šiaurę, siekdama užimti Vengrijos teritoriją ir Ukrainą. Todėl XVII amžiuje kariauti net septyni [[Lenkijos–Lietuvos ir Osmanų imperijos karai]] (tarp reikšmingesnių – [[1620-1621 m. ATR-Osmanų karas|1620–1621 m.]], 1672–1676 metų ir [[didysis turkų karas|1683–1699 metų). Po 1620–1621 m. karo Abiejų Tautų Respublikos ir Osmanų imperijos siena buvo nustatyta palei [[Dniestras|Dniestro upę]]. Po antrojo karo Osmanų imperijai atiteko nuo XIV a. Lietuvos ar Lenkijos valdyta [[Podolė]] (susigrąžinta 1699 m., priskirta Lenkijai). Nepaisant karinių konfliktų Osmanų imperija nepripažino [[1795]] metų [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] padarinių ir jų neįteisino. Taipogi nepritarė [[1830-1831 m. sukilimas|1831]] ir [[1863 m. sukilimas|1863 metų sukilimų]] numalšinimui.<ref>Miškinienė, 38 psl.</ref> Stambule paskutinius savo mėnesius praleido [[Adomas Mickevičius]]. Atvyko 1855 m., tikėdamasis suorganizuoti lenkų dalinius, kad šie kariautų turkų pusėje prieš rusus. Planus nutraukė staigi mirtis. 22 metus Turkijoje dirbo 1863 m. sukilimo dalyvis LDK bajoras [[Zigmuntas Mineika]]. [[Vingio parkas|Vingio parko kapinėse]] [[Vilnius|Vilniuje]] palaidoti aštuoni [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu Galicijos fronte sužeisti ir Lietuvoje gydyti turkų kariai.<ref >[https://www.mfa.gov.tr/relations-between-turkey-and-lithuania.en.mfa Relations between Turkey and Lithuania. [[Turkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija]]]</ref> === Santykiai 1923–1940 m. === Nėra aišku, ar būta kokių nors ryšių tarp Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo [[1918 m.]] ir [[1923 m.]] [[spalio 29]] d., kuomet Osmanų imperija liovėsi egzistuoti paskelbus apie Turkijos Respublikos įkūrimą. Vienas Turkijos ir Lietuvos, kurios tuomet dar nebuvo užmezgusios diplomatinių santykių, suartėjimo šalininkų buvo [[Jurgis Baltrušaitis]]. Jis [[1927 m.]] Lietuvos atstovybėje Maskvoje priėmė Turkijos deputatą [[Muchtaras Bėjus|Muchtarą Bėjų]] ir kalbino parengti draugystės sutartį, t. y., užmegzti diplomatinius santykius, ir paruošė sutarties su Turkija projekto tekstą, kuris abiejų šalių ratifikuotas 1932 metais.<ref name="Miškinienė_39">Miškinienė, 39 psl.</ref> 1931 metais pasiuntinys Maskvoje [[Jurgis Baltrušaitis]] paskirtas ir ambasadoriumi Turkijai, o 1932 m. gegužės mėnesį jis įteikė skiriamuosius raštus Turkijos prezidentui. Šis įvykis taip pat buvo aprašytas Turkijos spaudoje.<ref name=Miškinienė_39/> 1932 m. gegužės 6 d. [[Antanas Smetona]] parašė laišką Turkijos prezidentui [[Mustafa Kemal Atatürk|Mustafai Kemaliui Atatiurkui]] dėl Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Turkijos Respublikai paskyrimo.<ref name=Miškinienė_39/> Skaičiuojama, kad Lietuvos prezidentas Antanas Smetona su šiuo Turkijos Respublikos tėvu vadinamu pirmuoju prezidentu 1933–1938 m. laikotarpiu apsikeitė dvidešimčia laiškų ir telegramų, nors prezidentai gyvai niekada nebuvo susitikę.<ref>Miškinienė, 41 psl.</ref> Prezidentui Atatiurkui mirus, pasiuntiniui [[Kazys Bizauskas|Kaziui Bizauskui]] buvo pavesta dalyvauti laidotuvių ceremonijoje.<ref>Miškinienė, 42 psl.</ref> XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Turkijoje lankėsi garsus lietuvių keliautojas [[Antanas Poška]], 1937 metais – [[Turkijos Kurdistanas|Turkijos Kurdistane]]. Antrojo vizito metu buvo sulaikytas, manant jį buvus britų šnipu, kalintas, o jo surinkta medžiaga ir vertimai dingo. === Santykiai Lietuvos okupacijos metais === Turkija nepripažino Lietuvos aneksijos ''de jure''. Kai [[1970 m.]] [[lapkričio 15]] d. [[Pranas Brazinskas|Prano]] bei [[Algirdas Brazinskas|Algirdo Brazinskų]] pagrobtas lėktuvas nusileido Turkijoje, pastarosios vyriausybė SSRS neperdavė pagrobėjų. 1979 m. oficialiuose Vokietijos [[Bundestagas|Bundestago]] dokumentuose yra nuorodų, jog Turkija buvo tarp nepripažinusių Baltijos valstybių aneksijos valstybių.<ref>{{cite book |last=Kraujelis |first=Ramojus |title=Lietuva Vakarų politikoje: Vakarų valstybių nuostatos Lietuvos okupacijos ir aneksijos klausimu 1940-1953 metais |year=2008 |language=lt |edition= |location=Vilnius |publisher=Vilniaus Universiteto leidykla |pages=271}}</ref> 1967-1970 m. laikotarpiu Turkijos nunciatūroje sekretoriumi dirbo [[Audrys Bačkis]]. === Santykiai po 1991 m. === Santykiai su Turkija atkurti 1991 m. [[rugsėjo 3]] d., tą pačią dieną, kaip ir Turkijos atsiųstas pranešimas apie Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Nuo to laiko pasirašytos šios dvišalės sutartys: susitarimas dėl ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo (1992 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo turizmo srityje (1993 m.), susitarimas dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1994 m.), sutartis dėl vizų panaikinimo abiejų valstybių piliečiams, turintiems diplomatinius, tarnybinius ir specialiuosius pasus (1994 m.), draugystės ir bendradarbiavimo sutartis (pasirašyta 1994 m., ratifikuota 1995 m.), sutartis dėl abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos (pasirašyta 1994 m., ratifikuota 1995 m.), konsulinė sutartis (pasirašyta 1994 m., ratifikuota 1995 m.), sutartis dėl bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityje (1994 m.), sutartis dėl oro susisiekimo (1994 m.), susitarimas dėl kontaktų ir bendradarbiavimo karinėse mokymo, technikos ir mokslo srityse (1995 m.), sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (pasirašyta 1998 m., ratifikuota 1999 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo karinio mokymo srityje (1999 m.), susitarimas dėl tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje (pasirašyta 2000 m., ratifikuota 2001 m.), sutartis dėl jūrų transporto (1994 m.), teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartis (pasirašyta 1995 m., ratifikuota 1996 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais (pasirašyta 1997 m., ratifikuota 2004 m.), susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje (2004 m.), susitarimas dėl abipusio investicijų skaitinimo ir apsaugos (2018 m.)<ref>[https://urm.lt/default/lt/turkija Turkija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)]</ref> Yra surengti keli aukšto lygių vadovų susitikimai. 2006 m. birželio 21 d. Lietuvos prezidentas [[Valdas Adamkus]] Turkijoje lankėsi su oficialiu vizitu, kur susitiko su Turkijos prezidentu [[Ahmetas Necdetas Sezeras|Ahmetu Necdetu Sezeru]].<ref>Miškinienė, 36 psl.</ref> [[2014 m.]] [[gruodžio 7]]-[[gruodžio 9|9]] d. Turkijoje su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos prezidentė [[Dalia Grybauskaitė]]. [[2016 m.]] [[rugpjūčio 22]] dieną Turkijoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras [[Linas Linkevičius]] ir tapo pirmuoju ES užsienio reikalų ministru, į šalį atvykusiu [[2016 m. nepavykęs perversmas Turkijoje|po nepavykusio perversmo]].<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/l-linkevicius-ragina-es-tiesiogiai-kalbetis-su-turkija-768855 L. Linkevičius ragina ES tiesiogiai kalbėtis su Turkija ([[diena.lt]])]</ref> Linas Linkevičius su darbo vizitu Turkijoje apsilankė ir [[2018 m.]] [[gegužės 9]] dieną, o [[2018 m.]] [[rugpjūčio 28]] d. Turkijos užsienio reikalų ministras [[Mevlut Çavuşoğlu|Mevliutas Čavušoglu]] Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi [[2018 m.]] [[rugpjūčio 28]] d. [[2018 m.]] [[gruodžio 8]] d. atidarytas Lietuvos garbės konsulatas Alanijoje. Anot islamologo [[Egdūnas Račius|Egdūno Račiaus]], „Lietuvos musulmonų viešajame gyvenime didžiulę įtaką nuo pat nepriklausomybės atkūrimo turėjo Turkija ir Turkijos ambasada Lietuvoje. Turkija veikė per religijos reikalų departamentą – Diyanet“. [[2013 m.]] Turkija finansavo Islamo kultūros ir švietimo centro Vilniuje įsteigimą ir 2019 m. įkūrė naująjį muftiatą šalia 1998 m. įkurto Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro-muftiato.<ref>[https://www.bernardinai.lt/2019-10-28-e-racius-pleistas-lietuvos-musulmonu-bendruomeneje-susijes-su-politine-situacija-turkijoje/ E. Račius: pleištas Lietuvos musulmonų bendruomenėje susijęs su politine situacija Turkijoje ([[bernardinai.lt]])]</ref> Turkijos prezidento valdžios konsolidavimas po [[2016 m.]] nepavykusio perversmo ir dėl to išaugusi Turkijos įtaka taip pat sutikti ne vienareikšmiškai.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/lietuvos-totoriu-susirinkime-liudesys-del-vienybes-trukumo-ir-turkijos-seselis-56-1053930 Lietuvos totorių susirinkime – liūdesys dėl vienybės trūkumo ir Turkijos šešėlis ([[15min.lt]])]</ref> Nors tarp Lietuvos ir Turkijos bendradarbiaujama gynybos srityje, reikšmingai išsiskiria požiūriai į [[Armėnų genocidas|Osmanų imperijos vykdytą armėnų genocidą]]<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1177429/gokhanas-turanas-atsakymas-zigmui-vitkui Gökhanas Turanas. Atsakymas Zigmui Vitkui (lrt.lt) ]</ref> ir [[Kalnų Karabacho konfliktas|Kalnų Karabacho konfliktą]]<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1286541/gokhanas-turanas-isklausykite-turkijos-pozicija Gökhanas Turanas. Išklausykite Turkijos poziciją (lrt.lt)]</ref>. == Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas == Lietuvių kalba išleistas rinkinys „Turkų pasakos“ (1991 m.), [[Sabahattin Ali|Sabahatino Ali]], [[Reşat Nuri Güntekin|Rešato Nurio Giuntekino]], [[Nâzım Hikmet|Nazimo Hikmeto]], [[Orhan Pamuk|Orhano Pamuko]], [[Ayse Kulin|Aišės Kulin]], [[Özkan Serdar|Ozkano Serdaro]], [[Suat Derviş|Suat Derviš]], [[Orhan Kemal|Orhano Kemalio]], [[Asena İnci|Asenos Inci]], [[Elif Shafak|Elif Šafak]] ir kitų rašytojų kūrinių.<ref>[https://www.vle.lt/straipsnis/turkijos-literatura/ Turkijos literatūra – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)]</ref> [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universitete]] ir [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]] galima mokytis [[turkų kalba|turkų kalbos]]. Vykdomi mainai tarp Lietuvos ir Turkijos aukštųjų mokyklų. Mainus palengvina tai, kad tiek Turkija, tiek Lietuva yra [[Erasmus programa|Erasmus programos]] dalyvės. Stambule veikia Adomo Mickevičiaus muziejus, įsikūręs name, kuriame šis rašytojas mirė. Muziejuje yra jo tekstų pavyzdžių lenkų, turkų, anglų kalbomis.<ref>[http://global.truelithuania.com/lt/category/asia-africa/turkey/ Turkija. Gabalėliai Lietuvos. Lietuviškos vietos ir paveldas užsienyje]</ref> Lietuvos ir Turkijos diplomatinių santykių užmezgimo ir Lietuvos ambasadoriaus akreditavimo dokumentų kopijos saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje.<ref>Miškinienė, 43 psl.</ref> == Ekonominiai santykiai == [[2020]] m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Turkijos siekė 528,15 mln. eurų, o Turkija buvo 23-a pagal prekybos apimtis Lietuvos prekybos partnerė.<ref name=URM_prekyba/> Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Turkiją. * Eksportas sudaro 339,32 mln. eurų; Turkija yra 20-a pagal prekybos apimtis eksporto partnerė. * Importas sudaro 188,83 mln. eurų; Turkija yra 24-a pagal prekybos apimtis importo partnerė. Daugiausiai importuojama produkcija: mašinos ir mechaniniai įrenginiai (11%), dirbiniai iš geležies arba plieno (9%), elektros mašinos ir įranga (9%), plastikai ir jų dirbiniai (7%), antžeminio transporto priemonės ir jų dalys (6%), audiniai (5%). Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Turkija yra 47-a (investicijos siekia 1,8 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų dydis Turkijoje 2020 m. buvo 3,85 eurų (32-a vieta pagal apimtį).<ref name=URM_prekyba/> ==Pilietiniai mainai== {| class="wikitable" |- ! Metai !! 2016<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/2015%20m_%20metra%C5%A1tis.pdf Migracijos metraštis 2015], Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2020<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2019%20(1).pdf Migracijos metraštis 2019], Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2021<ref>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/Migracijos%20metra%C5%A1%C4%8Diai/MIGRACIJOS%20METRA%C5%A0TIS_2020(1).pdf Migracijos metraštis 2020], Migracijos departamentas prie VRM</ref> !! 2022<ref name=migracija_2021>[https://migracija.lrv.lt/uploads/migracija/documents/files/2021%20m_%20migracijos%20metra%C5%A1tis_skelbimui(3).pdf Migracijos metraštis 2021], Migracijos departamentas prie VRM</ref> |- ! Turkijos piliečių skaičius Lietuvoje | 258 || 492 || 530 || 661 |} {| class="wikitable" |- ! Metai !! 2014<ref name=migracija_2015/> !! 2017<ref name=migracija_2019/> !! 2021<ref name=migracija_2020/> !! 2022<ref name=migracija_2021/> |- ! Lietuvos piliečių skaičius Turkijoje | 600 || 425 || 490 || 620 |} == Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas == === Pasiuntiniai Lietuvai === * 1992–1998 m. – [[Rasih Erkan Gezer|Rasihas Erkanas Gezeris]], Turkijos ambasadorius Lietuvai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo * 1998–2000 m. – [[Altan Karamanoğlu|Altanas Karamanohlu]] * 2000–2004 – [[Nazım Belger|Nazymas Belgeris]] * 2004–2006 – Kadrije Šanyvar Kyzyldeli * 2007–2009 – [[Oğuz Özge|Ohuzas Ozgė]] * 2009–2012 – [[Ömer Altuğ|Omeras Altuhas]] * 2012–2014 – [[Akın Algan|Akinas Alganas]] * 2014–2018(?) – [[Aydan Yamancan|Aidanas Jamankanas]] * nuo [[2019 m.]] – [[Gökhan Turan|Giochanas Turanas]] === Pasiuntiniai Turkijai === * 1932–1939 m. – [[Jurgis Baltrušaitis (1873)|Jurgis Baltrušaitis]], nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras (rezidavo Maskvoje) * 1995–1997 m. – [[Jurgis Brėdikis]] (rezidavo Prahoje) * 1997 m. – [[Vaidotas Karvelis]], laikinasis reikalų patikėtinis * 1997–2004 m. – [[Halina Kobeckaitė]] * 2004–2006 m. – [[Vytautas Naudužas]] * 2006–2007 m. – [[Ričardas Šlepavičius]], laikinasis reikalų patikėtinis * 2007–2010 m. – [[Darius Pranckevičius]] * 2010–2012 m. – [[Jolanta Kriškoviecienė]], ministrė patarėja * 2012–2015 m. – [[Kęstutis Kudzmanas]] * 2015–2021 m. – [[Audrius Brūzga]] * nuo [[2021 m.]] – [[Ričardas Degutis]] == Turkijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai turkai == Trims Turkijos piliečiams įteikti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai:<ref>[https://www.lrp.lt/lt/prezidento-veikla/apdovanojimai/apdovanotu-asmenu-duomenu-baze/27252 Apdovanotų asmenų duomenų bazė], Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]</ref> * [[Mehmet Akman Basman|Mehmetas Akmanas Basmanas]] ([[2004 m.]] [[vasario 6]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius) * [[Erkan Gezer|Erkanas Gezeris]] ([[1998 m.]] [[sausio 30]] d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius) * [[Cihan Ayse Sultanoglu|Ajše Dž'''ichan''' '''Sultanohlu''']] ([[2005 m.]] [[birželio 22]] d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius) == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Literatūra == * {{cite journal |last=Miškinienė |first=Galina |title=Lietuvos ir Turkijos istoriniai ryšiai: Mustafos Kemalio Atatiurko ir Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laiškai |journal=Parlamento studijos. Mokslo darbai |year=2012 |language=lt |edition=12|location= |publisher=| pages=36-50|issn=}} == Nuorodos == * [https://urm.lt/default/lt/dvisaliai-turkija Turkija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)] * [https://urm.lt/default/lt/lietuva-turkija Turkija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)] * [https://www.vle.lt/straipsnis/turkijos-santykiai-su-lietuva/ Turkijos santykiai su Lietuva – Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)] {{Lietuvos diplomatiniai santykiai}} [[Kategorija:Lietuvos diplomatiniai santykiai]] [[Kategorija:Turkijos politinė sistema]] jn58auzu6d1icykz57il0abss1eye3j 0 606072 6667138 6637814 2022-08-19T13:34:29Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Athena Kuehn | fullname = Athena Kuehn | image = [[Vaizdas:Athena Kuehn 2022-03-27.jpg|250px|Athena Kuehn ir Kalojanas Petkovas]] | height = 170 cm | weight = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1999|07|27|T}} | cityofbirth = [[Las Vegasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 11 | youthyears = | youthclubs = | position = centro [[saugas|saugė]] | years = –2021 <br /> 2022– | clubs = [[Kolorado „Pride“]] <br /> [[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />10 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2022|07|19}} |}} '''Atina Kjūin''' arba '''Atėnė Kuėn''' (''Athina Kuehn''; g. [[1999]] m. [[liepos 27]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, centro [[saugas|saugė]] šiuo metu žaidžianti [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] komandoje. Žaidėja gimė ir užaugo [[JAV]], tačiau jos seneliai vokiečiai. Mergina turi [[JAV]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] pilietybes. == Karjera == Kilusi iš [[Las Vegas|Las Vegaso]]. Studijavo Minesotos universitete.<ref>[https://www.soccerwire.com/news/lsu-soccer-signs-graduate-transfer-athena-kuehn-from-minnesota/ soccerwire.com Informacija apie žaidėją]</ref> Po studijų rungtyniavo Kolorado „Pride“ ekipoje. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/02/09/aikstes-generoles-pareigas-perims-vokietijos-pilietybe-turinti-amerikiete-athena-kuehn/?fbclid=IwAR1sUaIzkpW0hSEtEhQC0ZoONt-LoRfLcL0TkoKEqdrWDDM9GntMGVQ0B8A fkgintra.lt: naujokės pristytmas]</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2022/02/09/news/aikstes-generoles-pareigas-gintros-ekipoje-uzims-vokietijos-pilietybe-turinti-amerikiete-athena-kuehn-22334107 lrytas.lt: FC Gintra naujokė]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1611866/aikstes-generoles-pareigas-gintroje-uzims-vokietijos-pilietybe-turinti-amerikiete ltr.lt: FC Gintra naujokė]</ref> [[2022 m.]] [[kovo 27]] d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[FC Hegelmann]]. Šiaulietės šiose rungtynės rezultatu 2:1 palaužė varžoves.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-fc-hegelmann-11885053/ (LF) 2022-03-27 GINNTRA 2:1 HEGELMANN]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 10 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 (LF) FK Gintra 2022 M.]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': : (būsimas įvykis) * '''LMFA Žiemos taurės turnyro nugalėtoja''': 2022 m.<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/11/apgintas-ziemos-taures-trofejus-lieka-siauliuose/?fbclid=IwAR1NcYAuoI8KAxXBt81IMkoGwj_jsBFj3SvsYyezSj2JmJl-b8NSkhNo0xA fkgintra.lt: Žiemos taurė 2022 m.]</ref> ; asmeniniai : Geriausia FC Gintra žaidėja Žiemos taurės turnyro finale ([[2022]] m. [[kovo 11]] d.)<ref>[https://lff.lt/news/13284/fk-gintra-ssg-apgyne-lmfa-ziemos-taures-turnyro-nugaletoju-titula/ lff.lt: 2022-03-11 Žiemos taurės finalas]</ref> == Įvertinimai == * Ne kartą įvertinta kaip geriausia rungtynių, lygos žaidėja.<ref>[https://gophersports.com/sports/womens-soccer/roster/athena-kuehn/18423 gophersports.com apie žaidėją]</ref> == Asmeninė informacija == * Tėvai: Shay Kuehn ir Bernhard Kuehn * Turi jaunesnę seserį (Lola Kuehn). == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/athena-kuehn/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/athena-kuehn-309260/ lietuvosfutbolas.lt] (Apie žaidėją) * [ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:Kuehn, A}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 8ktmudll0jw6k36088bwoyubyhp15ok 6667140 6667138 2022-08-19T13:34:33Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Athena Kuehn | fullname = Athena Kuehn | image = [[Vaizdas:Athena Kuehn 2022-03-27.jpg|250px|Athena Kuehn ir Kalojanas Petkovas]] | height = 170 cm | weight = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1999|07|27|T}} | cityofbirth = [[Las Vegasas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 11 | youthyears = | youthclubs = | position = centro [[saugas|saugė]] | years = –2021 <br /> 2022– | clubs = [[Kolorado „Pride“]] <br /> [[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />10 {{0}}(2) | pcupdate = {{data|2022|07|19}} |}} '''Atina Kjūin''' arba '''Atėnė Kuėn''' (''Athina Kuehn''; g. [[1999]] m. [[liepos 27]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, centro [[saugas|saugė]] šiuo metu žaidžianti [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] komandoje. Žaidėja gimė ir užaugo [[JAV]], tačiau jos seneliai vokiečiai. Mergina turi [[JAV]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] pilietybes. == Karjera == Kilusi iš [[Las Vegas|Las Vegaso]]. Studijavo Minesotos universitete.<ref>[https://www.soccerwire.com/news/lsu-soccer-signs-graduate-transfer-athena-kuehn-from-minnesota/ soccerwire.com Informacija apie žaidėją]</ref> Po studijų rungtyniavo Kolorado „Pride“ ekipoje. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/02/09/aikstes-generoles-pareigas-perims-vokietijos-pilietybe-turinti-amerikiete-athena-kuehn/?fbclid=IwAR1sUaIzkpW0hSEtEhQC0ZoONt-LoRfLcL0TkoKEqdrWDDM9GntMGVQ0B8A fkgintra.lt: naujokės pristytmas]</ref><ref>[https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2022/02/09/news/aikstes-generoles-pareigas-gintros-ekipoje-uzims-vokietijos-pilietybe-turinti-amerikiete-athena-kuehn-22334107 lrytas.lt: FC Gintra naujokė]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1611866/aikstes-generoles-pareigas-gintroje-uzims-vokietijos-pilietybe-turinti-amerikiete ltr.lt: FC Gintra naujokė]</ref> [[2022 m.]] [[kovo 27]] d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[FC Hegelmann]]. Šiaulietės šiose rungtynės rezultatu 2:1 palaužė varžoves.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-fc-hegelmann-11885053/ (LF) 2022-03-27 GINNTRA 2:1 HEGELMANN]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 10 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 2 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 (LF) FK Gintra 2022 M.]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': : (būsimas įvykis) * '''LMFA Žiemos taurės turnyro nugalėtoja''': 2022 m.<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/11/apgintas-ziemos-taures-trofejus-lieka-siauliuose/?fbclid=IwAR1NcYAuoI8KAxXBt81IMkoGwj_jsBFj3SvsYyezSj2JmJl-b8NSkhNo0xA fkgintra.lt: Žiemos taurė 2022 m.]</ref> ; asmeniniai : Geriausia FC Gintra žaidėja Žiemos taurės turnyro finale ([[2022]] m. [[kovo 11]] d.)<ref>[https://lff.lt/news/13284/fk-gintra-ssg-apgyne-lmfa-ziemos-taures-turnyro-nugaletoju-titula/ lff.lt: 2022-03-11 Žiemos taurės finalas]</ref> == Įvertinimai == * Ne kartą įvertinta kaip geriausia rungtynių, lygos žaidėja.<ref>[https://gophersports.com/sports/womens-soccer/roster/athena-kuehn/18423 gophersports.com apie žaidėją]</ref> == Asmeninė informacija == * Tėvai: Shay Kuehn ir Bernhard Kuehn * Turi jaunesnę seserį (Lola Kuehn). == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/athena-kuehn/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [https://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/athena-kuehn-309260/ lietuvosfutbolas.lt] (Apie žaidėją) * [ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:Kuehn, A}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] pady0g9ytwykasovt1tvbfg6a8lhp4k 0 606198 6667151 6537452 2022-08-19T13:37:03Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Samantha Rossete | fullname = Samantha Lee Johnson Rosette | image = [[Vaizdas:Samantha Rosette 2022-03-27.jpg|250px]] | height = 166 cm | weight = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|01|15|T}} | cityofbirth = [[Bronksas]], [[Niujorkas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 27 | youthyears = | youthclubs = | position = krašto [[gynėjas|gynėja]] | years = 2021 <br /> 2022– | clubs = [[Šymkent BIIK-Kazygurt|BIIK-Kazygurt]]<br />[[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|02|27}} | ntupdate = |}} '''Samanta Li Džonson Rozetė''' (''Samantha Lee Johnson Rosette'' g. [[1998]] m. [[sausio 15]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, krašto [[gynėjas|gynėja]]. Žaidė ir Lietuvoje. Atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. == Karjera == Niujorke gimusi amerikietė rungtyniauja krašto [[gynėjas|gynėjos]] pozicijoje, tačiau gali žaisti ir aukščiau, ir centro gynėja. [[2021]] m. sezone atstovavo [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkento „BIIK-Kazygurt“]] klubui, bei tapo Kazachstano čempione. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/02/11/komanda-papilde-uefa-cempioniu-lygos-patirties-turinti-gyneja/ fkgintra.lt: Gintros naujokė]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1613848/gintra-papilde-cempioniu-lygos-patirties-turinti-gyneja lrt.lt: Gintros naujokė]</ref> [[2022 m.]] [[kovo 27]] d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[FC Hegelmann]]. Šiaulietės šiose rungtynės rezultatu 2:1 palaužė varžoves. Samantha Rosette pelnė lemiamą įvartį, kuris garantavo pergalę minimaliu rezltatu.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-fc-hegelmann-11885053/ (LF) 2022-03-27 GINNTRA 2:1 HEGELMANN]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 (LF) Gintra 2022 m. sezone]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': * '''LMFA Žiemos taurės turnyro nugalėtoja''': 2022 m.<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/11/apgintas-ziemos-taures-trofejus-lieka-siauliuose/?fbclid=IwAR1NcYAuoI8KAxXBt81IMkoGwj_jsBFj3SvsYyezSj2JmJl-b8NSkhNo0xA fkgintra.lt: Žiemos taurė 2022 m.]</ref> == Asmeninė informacija == * Tėvai: Kim ir Scott. * Du vyresni broliai Jacob ir Adam. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/samantha-rosette/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/samantha-rosette-309235/ lietuvosfutbolas.lt] (Statistika) * [ lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [https://int.soccerway.com/players/samantha-rosette/762818/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/rosette-samantha/G6el5hE7/ FlashScore] (Apie žaidėją) * [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/players/250160445--samantha-lee-johnson-rosette/statistics/ UEFA] (Apie žaidėją) {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:Rosette, Samantha}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] tbkookupoi12yuxkosgwx52hjktfpg6 6667152 6667151 2022-08-19T13:37:08Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Samantha Rossete | fullname = Samantha Lee Johnson Rosette | image = [[Vaizdas:Samantha Rosette 2022-03-27.jpg|250px]] | height = 166 cm | weight = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|01|15|T}} | cityofbirth = [[Bronksas]], [[Niujorkas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 27 | youthyears = | youthclubs = | position = krašto [[gynėjas|gynėja]] | years = 2021 <br /> 2022– | clubs = [[Šymkent BIIK-Kazygurt|BIIK-Kazygurt]]<br />[[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|02|27}} | ntupdate = |}} '''Samanta Li Džonson Rozetė''' (''Samantha Lee Johnson Rosette'' g. [[1998]] m. [[sausio 15]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, krašto [[gynėjas|gynėja]]. Žaidė ir Lietuvoje. Atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. == Karjera == Niujorke gimusi amerikietė rungtyniauja krašto [[gynėjas|gynėjos]] pozicijoje, tačiau gali žaisti ir aukščiau, ir centro gynėja. [[2021]] m. sezone atstovavo [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkento „BIIK-Kazygurt“]] klubui, bei tapo Kazachstano čempione. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/02/11/komanda-papilde-uefa-cempioniu-lygos-patirties-turinti-gyneja/ fkgintra.lt: Gintros naujokė]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1613848/gintra-papilde-cempioniu-lygos-patirties-turinti-gyneja lrt.lt: Gintros naujokė]</ref> [[2022 m.]] [[kovo 27]] d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[FC Hegelmann]]. Šiaulietės šiose rungtynės rezultatu 2:1 palaužė varžoves. Samantha Rosette pelnė lemiamą įvartį, kuris garantavo pergalę minimaliu rezltatu.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-fc-hegelmann-11885053/ (LF) 2022-03-27 GINNTRA 2:1 HEGELMANN]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 (LF) Gintra 2022 m. sezone]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': * '''LMFA Žiemos taurės turnyro nugalėtoja''': 2022 m.<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/11/apgintas-ziemos-taures-trofejus-lieka-siauliuose/?fbclid=IwAR1NcYAuoI8KAxXBt81IMkoGwj_jsBFj3SvsYyezSj2JmJl-b8NSkhNo0xA fkgintra.lt: Žiemos taurė 2022 m.]</ref> == Asmeninė informacija == * Tėvai: Kim ir Scott. * Du vyresni broliai Jacob ir Adam. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/samantha-rosette/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/samantha-rosette-309235/ lietuvosfutbolas.lt] (Statistika) * [ lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [https://int.soccerway.com/players/samantha-rosette/762818/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/rosette-samantha/G6el5hE7/ FlashScore] (Apie žaidėją) * [https://www.uefa.com/womenschampionsleague/clubs/players/250160445--samantha-lee-johnson-rosette/statistics/ UEFA] (Apie žaidėją) {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:Rosette, Samantha}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] iq5fkhcav2o7kbq7ofj9xdoo8ewgkdq 0 606221 6667571 6666292 2022-08-20T07:40:52Z Makenzis 46558 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[KuPS Kuopio]]}} {{fc-info | clubname = KUPS | image = [[Vaizdas:KuPS Kuopio logo.png|200px]] | fullname = Kuopion Palloseura (naiset) | nickname = | founded = [[2018]] m. | ground = [[Kuopion keskuskenttä]], [[Kuopijas]] | capacity = 4 788 | chairman = {{flagicon|FIN}} ? | manager = {{flagicon|FIN}} ? | league = [[Kansallinen Liiga]] | season = 2021 | position = 1 vieta, ''[[Kansallinen Liiga]]'' | | pattern_la1 = _kups18h | pattern_b1 = _kups18h | pattern_ra1 = _kups18h | pattern_sh1 = _kups18h | pattern_so1 = _kups18h | leftarm1 = FFDD00 | body1 = FFDD00 | rightarm1 = FFDD00 | shorts1 = 000000 | socks1 = FFDD00 | pattern_la2 = _kups18a | pattern_b2 = _kups18a | pattern_ra2 = _kups18a | pattern_sh2 = _kups18a | pattern_so2 = _kups18a | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''KuPS''' arba pilnu pavadinimu '''Kuopion Palloseura (naiset)''' – [[Suomijos futbolo klubas]] iš [[Kuopijas|Kuopijo]]. Moterų komanda dalyvauja [[Kansallinen Liiga]]. == Istorija == [[2018 m.]] suburta moterų futbolo ekipa prie [[KuPS]]. [[2019]] m. pateko į aukščiausią šalies lygą, kurioje užėmė penktą vietą. [[2020]] m. sezone iškovojo bronzos medalius, o [[2021]] m. tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. UEFA moterų čempionų lygos]] atrankos burtai lėmė, kad susitiko su Lietuvos čempionėmis [[FC Gintra]]. Rungtynės įvyko [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. Po [[Nanne Ruuskanen|N. Ruuskanen]] ir [[Lavdije Begolli|L. Begolli]] įvarčių, nugalėjo Suomijos atstovės rezultatu 2-0.<ref>https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Apranga ir jos pokyčiai == * Klubas žaidžia [[Puma (įmonė)|Puma]] firmos apranga. ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[geltona]] [[juoda]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _kups18h| pattern_b= _kups18h| pattern_ra= _kups18h| pattern_sh= _kups18h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFDD00 | title= {{small|2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _pumafinalg21y| pattern_b= _pumafinalg21y| pattern_ra= _pumafinalg21y| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 000000 | socks= FFDD00 | title= {{small|2021 m.}} }} |} * Išvykose rungtyniauja [[juoda]] arba [[juoda]] [[balta]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _kups18a| pattern_b= _kups18a| pattern_ra= _kups18a| pattern_sh= _whitesides| pattern_so= _kups18a| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _pumafinalg21b| pattern_b= _pumafinalg21b| pattern_ra= _pumafinalg21b| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2021 m.}} }} |} == Pasiekimai == * '''Suomijos čempionatas''' ** Nugalėtojos (1) : 2021 * '''Suomijos taurė''' ** Nugalėtojos (0) : ** Finalininkės (0) : * '''Lygos taurė''' ** Nugalėtojos (0) : ** Finalininkės (0) : == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Pastabos !Nuorodos |- ||||||||| |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Naisten Liiga''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2019/regular-season/r50436/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2019/championship-round/r50435/</ref> |- ||||||||| |- |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | Trumpesnis sezonas dėl pandemijos | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2020/regular-season/r56149/</ref> |- ||||||||| |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/regular-season/r61272/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/</ref> |- ||||||||| |- |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2022/regular-season/r66122/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | | ref. |- |} == Sudėtis == Atnaujinta [[2022]] m. [[rugpjūčio 18]] d.<ref>https://kups.fi/joukkue/naiset/</ref><ref>https://www.soccerdonna.de/de/kups-kuopio/startseite/verein_6880.html</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=FIN|name=[[Vera Varis]]|pos=GK}} {{Fs player|no=12|nat=FIN|name=[[Fanny Söderström]]|pos=GK}} {{Fs player|no=31|nat=FIN|name=[[Meeri Karjalainen]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 2|nat=FIN|name=[[Nanne Ruuskanen]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 3|nat=FIN|name=[[Anna Nurmi]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 9|nat=USA|name=[[Gabriella Cuevas]]|pos=DF}} {{Fs player|no=17|nat=FIN|name=[[Anni Hartikainen]]|pos=DF}} {{Fs player|no=21|nat=FIN|name=[[Liina Nora]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=SWE|name=[[Maja Göthberg]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=USA|name=[[Taryn Jakubowski]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 4|nat=FIN|name=[[Oona Siren]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 5|nat=FIN|name=[[Emmi Siren]]|pos=MF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=13|nat=FIN|name=[[Anni-Maija Kauppila]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=FIN|name=[[Emma Peuhkurinen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=25|nat=FIN|name=[[Anna-Stina Simonen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=|name=|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|nat=Šiaurės Makedonija|name=[[Gentjana Rochi]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 8|nat=ALB|name=[[Lavdije Begolli]]|pos=FW}} {{Fs player|no=10|nat=FIN|name=[[Aino Kröger]]|pos=FW}} {{Fs player|no=16|nat=FIN|name=[[Heidi Leppämäki]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=USA|name=[[Jada Talley]]|pos=FW}} {{Fs player|no=24|nat=FIN|name=[[Saga Kaikkonen]]|pos=FW}} {{Fs end}} == Taip pat skaitykite == * [[KuPS]] (klubo vyrų ekipa) == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://kups.fi/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/KuPS1923/ facebook paskyra] * [https://us.soccerway.com/teams/finland/kups/45734/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/kups/309847 SOFASCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kuopion-ps/39536/ Globalsportsarchive] {{Kansallinen Liiga}} [[Kategorija:Suomijos moterų futbolo ekipos|KuPS]] lfnek0riya4h3456s2b5hgb7h2iepp2 6667591 6667571 2022-08-20T07:57:44Z Makenzis 46558 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[KuPS Kuopio]]}} {{fc-info | clubname = KUPS | image = [[Vaizdas:KuPS Kuopio logo.png|200px]] | fullname = Kuopion Palloseura (naiset) | nickname = | founded = [[2018]] m. | ground = [[Kuopion keskuskenttä]], [[Kuopijas]] | capacity = 4 788 | chairman = {{flagicon|FIN}} ? | manager = {{flagicon|FIN}} ? | league = [[Kansallinen Liiga]] | season = 2021 | position = 1 vieta, ''[[Kansallinen Liiga]]'' | | pattern_la1 = _kups18h | pattern_b1 = _kups18h | pattern_ra1 = _kups18h | pattern_sh1 = _kups18h | pattern_so1 = _kups18h | leftarm1 = FFDD00 | body1 = FFDD00 | rightarm1 = FFDD00 | shorts1 = 000000 | socks1 = FFDD00 | pattern_la2 = _kups18a | pattern_b2 = _kups18a | pattern_ra2 = _kups18a | pattern_sh2 = _kups18a | pattern_so2 = _kups18a | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''KuPS''' arba pilnu pavadinimu '''Kuopion Palloseura (naiset)''' – [[Suomijos futbolo klubas]] iš [[Kuopijas|Kuopijo]]. Moterų komanda dalyvauja [[Kansallinen Liiga]]. == Istorija == [[2018 m.]] suburta moterų futbolo ekipa prie [[KuPS]]. [[2019]] m. pateko į aukščiausią šalies lygą, kurioje užėmė penktą vietą. [[2020]] m. sezone iškovojo bronzos medalius, o [[2021]] m. tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. UEFA moterų čempionų lygos]] atrankos burtai lėmė, kad susitiko su Lietuvos čempionėmis [[FC Gintra]]. Rungtynės įvyko [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. Po [[Nanne Ruuskanen|N. Ruuskanen]] ir [[Lavdije Begolli|L. Begolli]] įvarčių, nugalėjo Suomijos atstovės rezultatu 2-0.<ref>https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Apranga ir jos pokyčiai == * Klubas žaidžia [[Puma (įmonė)|Puma]] firmos apranga. ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[geltona]] [[juoda]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _kups18h| pattern_b= _kups18h| pattern_ra= _kups18h| pattern_sh= _kups18h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFDD00 | title= {{small|2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _pumafinalg21y| pattern_b= _pumafinalg21y| pattern_ra= _pumafinalg21y| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 000000 | socks= FFDD00 | title= {{small|2021 m.}} }} |} * Išvykose rungtyniauja [[juoda]] arba [[juoda]] [[balta]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _kups18a| pattern_b= _kups18a| pattern_ra= _kups18a| pattern_sh= _whitesides| pattern_so= _kups18a| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _pumafinalg21b| pattern_b= _pumafinalg21b| pattern_ra= _pumafinalg21b| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2021 m.}} }} |} == Pasiekimai == * '''Suomijos čempionatas''' ** Nugalėtojos (1) : 2021 * '''Suomijos taurė''' ** Nugalėtojos (0) : ** Finalininkės (0) : * '''Lygos taurė''' ** Nugalėtojos (0) : ** Finalininkės (0) : == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Pastabos !Nuorodos |- ||||||||| |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Naisten Liiga''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2019/regular-season/r50436/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2019/championship-round/r50435/</ref> |- ||||||||| |- |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | Trumpesnis sezonas dėl pandemijos | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2020/regular-season/r56149/</ref> |- ||||||||| |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/regular-season/r61272/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/</ref> |- ||||||||| |- |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2022/regular-season/r66122/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | | ref. |- |} == Sudėtis == Atnaujinta [[2022]] m. [[rugpjūčio 18]] d.<ref>https://kups.fi/joukkue/naiset/</ref><ref>https://www.soccerdonna.de/de/kups-kuopio/startseite/verein_6880.html</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=FIN|name=[[Vera Varis]]|pos=GK}} {{Fs player|no=12|nat=FIN|name=[[Fanny Söderström]]|pos=GK}} {{Fs player|no=31|nat=FIN|name=[[Meeri Karjalainen]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 2|nat=FIN|name=[[Nanne Ruuskanen]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 3|nat=FIN|name=[[Anna Nurmi]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 9|nat=USA|name=[[Gabriella Cuevas]]|pos=DF}} {{Fs player|no=17|nat=FIN|name=[[Anni Hartikainen]]|pos=DF}} {{Fs player|no=21|nat=FIN|name=[[Liina Nora]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=SWE|name=[[Maja Göthberg]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=USA|name=[[Taryn Jakubowski]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 4|nat=FIN|name=[[Oona Siren]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 5|nat=FIN|name=[[Emmi Siren]]|pos=MF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=13|nat=FIN|name=[[Anni-Maija Kauppila]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=FIN|name=[[Emma Peuhkurinen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=25|nat=FIN|name=[[Anna-Stina Simonen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=|name=|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|nat=Šiaurės Makedonija|name=[[Gentjana Rochi]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 8|nat=ALB|name=[[Lavdije Begolli]]|pos=FW}} {{Fs player|no=10|nat=FIN|name=[[Aino Kröger]]|pos=FW}} {{Fs player|no=16|nat=FIN|name=[[Heidi Leppämäki]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=USA|name=[[Jada Talley]]|pos=FW}} {{Fs player|no=24|nat=FIN|name=[[Saga Kaikkonen]]|pos=FW}} {{Fs end}} == Taip pat skaitykite == * [[KuPS]] (klubo vyrų ekipa) == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://kups.fi/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/KuPS1923/ facebook paskyra] * [https://us.soccerway.com/teams/finland/kups/45734/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/kups/309847 SOFASCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kuopion-ps/39536/ Globalsportsarchive] {{Kansallinen Liiga}} [[Kategorija:Suomijos moterų futbolo ekipos|KuPS]] 6rsqrdne27ma5tbjyxmnmfwe4xzeol7 6667602 6667591 2022-08-20T08:17:54Z Makenzis 46558 /* 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[KuPS Kuopio]]}} {{fc-info | clubname = KUPS | image = [[Vaizdas:KuPS Kuopio logo.png|200px]] | fullname = Kuopion Palloseura (naiset) | nickname = | founded = [[2018]] m. | ground = [[Kuopion keskuskenttä]], [[Kuopijas]] | capacity = 4 788 | chairman = {{flagicon|FIN}} ? | manager = {{flagicon|FIN}} ? | league = [[Kansallinen Liiga]] | season = 2021 | position = 1 vieta, ''[[Kansallinen Liiga]]'' | | pattern_la1 = _kups18h | pattern_b1 = _kups18h | pattern_ra1 = _kups18h | pattern_sh1 = _kups18h | pattern_so1 = _kups18h | leftarm1 = FFDD00 | body1 = FFDD00 | rightarm1 = FFDD00 | shorts1 = 000000 | socks1 = FFDD00 | pattern_la2 = _kups18a | pattern_b2 = _kups18a | pattern_ra2 = _kups18a | pattern_sh2 = _kups18a | pattern_so2 = _kups18a | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''KuPS''' arba pilnu pavadinimu '''Kuopion Palloseura (naiset)''' – [[Suomijos futbolo klubas]] iš [[Kuopijas|Kuopijo]]. Moterų komanda dalyvauja [[Kansallinen Liiga]]. == Istorija == [[2018 m.]] suburta moterų futbolo ekipa prie [[KuPS]]. [[2019]] m. pateko į aukščiausią šalies lygą, kurioje užėmė penktą vietą. [[2020]] m. sezone iškovojo bronzos medalius, o [[2021]] m. tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. UEFA moterų čempionų lygos]] atrankos burtai lėmė, kad susitiko su Lietuvos čempionėmis [[FC Gintra]]. Rungtynės įvyko [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. Po [[Nanne Ruuskanen]] ir [[Lavdije Begolli]] įvarčių, rezultatu 2:0 nugalėjo Suomijos atstovės.<ref>https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Apranga ir jos pokyčiai == * Klubas žaidžia [[Puma (įmonė)|Puma]] firmos apranga. ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[geltona]] [[juoda]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _kups18h| pattern_b= _kups18h| pattern_ra= _kups18h| pattern_sh= _kups18h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFDD00 | title= {{small|2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _pumafinalg21y| pattern_b= _pumafinalg21y| pattern_ra= _pumafinalg21y| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 000000 | socks= FFDD00 | title= {{small|2021 m.}} }} |} * Išvykose rungtyniauja [[juoda]] arba [[juoda]] [[balta]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _kups18a| pattern_b= _kups18a| pattern_ra= _kups18a| pattern_sh= _whitesides| pattern_so= _kups18a| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _pumafinalg21b| pattern_b= _pumafinalg21b| pattern_ra= _pumafinalg21b| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2021 m.}} }} |} == Pasiekimai == * '''Suomijos čempionatas''' ** Nugalėtojos (1) : 2021 * '''Suomijos taurė''' ** Nugalėtojos (0) : ** Finalininkės (0) : * '''Lygos taurė''' ** Nugalėtojos (0) : ** Finalininkės (0) : == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Pastabos !Nuorodos |- ||||||||| |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Naisten Liiga''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2019/regular-season/r50436/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2019/championship-round/r50435/</ref> |- ||||||||| |- |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | Trumpesnis sezonas dėl pandemijos | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2020/regular-season/r56149/</ref> |- ||||||||| |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/regular-season/r61272/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/</ref> |- ||||||||| |- |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2022/regular-season/r66122/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | | ref. |- |} == Sudėtis == Atnaujinta [[2022]] m. [[rugpjūčio 18]] d.<ref>https://kups.fi/joukkue/naiset/</ref><ref>https://www.soccerdonna.de/de/kups-kuopio/startseite/verein_6880.html</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=FIN|name=[[Vera Varis]]|pos=GK}} {{Fs player|no=12|nat=FIN|name=[[Fanny Söderström]]|pos=GK}} {{Fs player|no=31|nat=FIN|name=[[Meeri Karjalainen]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 2|nat=FIN|name=[[Nanne Ruuskanen]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 3|nat=FIN|name=[[Anna Nurmi]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 9|nat=USA|name=[[Gabriella Cuevas]]|pos=DF}} {{Fs player|no=17|nat=FIN|name=[[Anni Hartikainen]]|pos=DF}} {{Fs player|no=21|nat=FIN|name=[[Liina Nora]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=SWE|name=[[Maja Göthberg]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=USA|name=[[Taryn Jakubowski]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 4|nat=FIN|name=[[Oona Siren]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 5|nat=FIN|name=[[Emmi Siren]]|pos=MF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=13|nat=FIN|name=[[Anni-Maija Kauppila]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=FIN|name=[[Emma Peuhkurinen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=25|nat=FIN|name=[[Anna-Stina Simonen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=|name=|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|nat=Šiaurės Makedonija|name=[[Gentjana Rochi]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 8|nat=ALB|name=[[Lavdije Begolli]]|pos=FW}} {{Fs player|no=10|nat=FIN|name=[[Aino Kröger]]|pos=FW}} {{Fs player|no=16|nat=FIN|name=[[Heidi Leppämäki]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=USA|name=[[Jada Talley]]|pos=FW}} {{Fs player|no=24|nat=FIN|name=[[Saga Kaikkonen]]|pos=FW}} {{Fs end}} == Taip pat skaitykite == * [[KuPS]] (klubo vyrų ekipa) == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://kups.fi/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/KuPS1923/ facebook paskyra] * [https://us.soccerway.com/teams/finland/kups/45734/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/kups/309847 SOFASCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kuopion-ps/39536/ Globalsportsarchive] {{Kansallinen Liiga}} [[Kategorija:Suomijos moterų futbolo ekipos|KuPS]] op78p9tv86f7kwrr84f0rbf7t18a5iy 6667603 6667602 2022-08-20T08:18:49Z Makenzis 46558 /* 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[KuPS Kuopio]]}} {{fc-info | clubname = KUPS | image = [[Vaizdas:KuPS Kuopio logo.png|200px]] | fullname = Kuopion Palloseura (naiset) | nickname = | founded = [[2018]] m. | ground = [[Kuopion keskuskenttä]], [[Kuopijas]] | capacity = 4 788 | chairman = {{flagicon|FIN}} ? | manager = {{flagicon|FIN}} ? | league = [[Kansallinen Liiga]] | season = 2021 | position = 1 vieta, ''[[Kansallinen Liiga]]'' | | pattern_la1 = _kups18h | pattern_b1 = _kups18h | pattern_ra1 = _kups18h | pattern_sh1 = _kups18h | pattern_so1 = _kups18h | leftarm1 = FFDD00 | body1 = FFDD00 | rightarm1 = FFDD00 | shorts1 = 000000 | socks1 = FFDD00 | pattern_la2 = _kups18a | pattern_b2 = _kups18a | pattern_ra2 = _kups18a | pattern_sh2 = _kups18a | pattern_so2 = _kups18a | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''KuPS''' arba pilnu pavadinimu '''Kuopion Palloseura (naiset)''' – [[Suomijos futbolo klubas]] iš [[Kuopijas|Kuopijo]]. Moterų komanda dalyvauja [[Kansallinen Liiga]]. == Istorija == [[2018 m.]] suburta moterų futbolo ekipa prie [[KuPS]]. [[2019]] m. pateko į aukščiausią šalies lygą, kurioje užėmė penktą vietą. [[2020]] m. sezone iškovojo bronzos medalius, o [[2021]] m. tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.|2022–2023 m. UEFA moterų čempionų lygos]] atrankos burtai lėmė, kad susitiko su Lietuvos čempionėmis [[FC Gintra]]. Rungtynės įvyko [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. Po [[Nanne Ruuskanen]] ir [[Lavdije Begolli]] įvarčių, rezultatu 2:0 nugalėjo Suomijos atstovės.<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (pagal Soccerway)]</ref> [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Apranga ir jos pokyčiai == * Klubas žaidžia [[Puma (įmonė)|Puma]] firmos apranga. ;Sportinės aprangos pokyčiai: * Namuose žaidžia [[geltona]] [[juoda]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _kups18h| pattern_b= _kups18h| pattern_ra= _kups18h| pattern_sh= _kups18h| pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= FFDD00 | title= {{small|2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _pumafinalg21y| pattern_b= _pumafinalg21y| pattern_ra= _pumafinalg21y| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFDD00 | body= FFDD00 | rightarm= FFDD00 | shorts= 000000 | socks= FFDD00 | title= {{small|2021 m.}} }} |} * Išvykose rungtyniauja [[juoda]] arba [[juoda]] [[balta]] apranga. {| |{{Football kit | pattern_la= _kups18a| pattern_b= _kups18a| pattern_ra= _kups18a| pattern_sh= _whitesides| pattern_so= _kups18a| leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= 000000 | socks= 000000 | title= {{small|2018 m.}} }} |{{Football kit | pattern_la= _pumafinalg21b| pattern_b= _pumafinalg21b| pattern_ra= _pumafinalg21b| pattern_sh= | pattern_so= | leftarm= FFFFFF | body= FFFFFF | rightarm= FFFFFF | shorts= FFFFFF | socks= 000000 | title= {{small|2021 m.}} }} |} == Pasiekimai == * '''Suomijos čempionatas''' ** Nugalėtojos (1) : 2021 * '''Suomijos taurė''' ** Nugalėtojos (0) : ** Finalininkės (0) : * '''Lygos taurė''' ** Nugalėtojos (0) : ** Finalininkės (0) : == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Pastabos !Nuorodos |- ||||||||| |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2019''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Naisten Liiga''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2019/regular-season/r50436/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#f5f5f5" style="text-align:center;"| '''5.''' | | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2019/championship-round/r50435/</ref> |- ||||||||| |- |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2020''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | Trumpesnis sezonas dėl pandemijos | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2020/regular-season/r56149/</ref> |- ||||||||| |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2021''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/regular-season/r61272/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/</ref> |- ||||||||| |- |- | rowspan="2" bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''2022''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''[[Kansallinen Liiga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | {{increase}} Pateko į finalinį etapą | <ref>https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2022/regular-season/r66122/</ref> |- | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#dbf3ff" style="text-align:center;"| '''Finalinis etapas''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | | ref. |- |} == Sudėtis == Atnaujinta [[2022]] m. [[rugpjūčio 18]] d.<ref>https://kups.fi/joukkue/naiset/</ref><ref>https://www.soccerdonna.de/de/kups-kuopio/startseite/verein_6880.html</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=FIN|name=[[Vera Varis]]|pos=GK}} {{Fs player|no=12|nat=FIN|name=[[Fanny Söderström]]|pos=GK}} {{Fs player|no=31|nat=FIN|name=[[Meeri Karjalainen]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 2|nat=FIN|name=[[Nanne Ruuskanen]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 3|nat=FIN|name=[[Anna Nurmi]]|pos=DF}} {{Fs player|no= 9|nat=USA|name=[[Gabriella Cuevas]]|pos=DF}} {{Fs player|no=17|nat=FIN|name=[[Anni Hartikainen]]|pos=DF}} {{Fs player|no=21|nat=FIN|name=[[Liina Nora]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=SWE|name=[[Maja Göthberg]]|pos=DF}} {{Fs player|no=23|nat=USA|name=[[Taryn Jakubowski]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 4|nat=FIN|name=[[Oona Siren]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 5|nat=FIN|name=[[Emmi Siren]]|pos=MF}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=13|nat=FIN|name=[[Anni-Maija Kauppila]]|pos=MF}} {{Fs player|no=19|nat=FIN|name=[[Emma Peuhkurinen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=25|nat=FIN|name=[[Anna-Stina Simonen]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=|name=|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 7|nat=Šiaurės Makedonija|name=[[Gentjana Rochi]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 8|nat=ALB|name=[[Lavdije Begolli]]|pos=FW}} {{Fs player|no=10|nat=FIN|name=[[Aino Kröger]]|pos=FW}} {{Fs player|no=16|nat=FIN|name=[[Heidi Leppämäki]]|pos=FW}} {{Fs player|no=20|nat=USA|name=[[Jada Talley]]|pos=FW}} {{Fs player|no=24|nat=FIN|name=[[Saga Kaikkonen]]|pos=FW}} {{Fs end}} == Taip pat skaitykite == * [[KuPS]] (klubo vyrų ekipa) == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://kups.fi/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/KuPS1923/ facebook paskyra] * [https://us.soccerway.com/teams/finland/kups/45734/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/kups/309847 SOFASCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/kuopion-ps/39536/ Globalsportsarchive] {{Kansallinen Liiga}} [[Kategorija:Suomijos moterų futbolo ekipos|KuPS]] 0tzfsj22s1l4zm0wwrsdcs97xcbgd0r 0 606265 6667317 6487792 2022-08-19T19:12:39Z Makenzis 46558 /* Trenerio darbas */ wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Matthew Silva | image = | fullname = David Marques Pereira da Silva | dateofbirth = {{bda|1992|01|12}} | countryofbirth = [[Kvarteira]], [[Portugalija]] | height = 181 cm | currentclub = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 2011–2012 <br /> 2012–2013 <br /> 2012–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2015<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = Estrella Vendas Novas <br /> Quarteirensse <br /> Annagennisi Epanomis <br /> [[Whitehawk FC]] <br />[[SC Farense]]<br />[[SV 07 Elvesberg]]<br />[[SC Farense]] | caps(goals) = {{0}}8 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(3)<br />13 {{0}}(2)<br />20 {{0}}(2)<br />14 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | manageryears = 2021 <br /> 2022– <br /> 2022– | managerclubs = [[DFK Dainava]] (asistentas) <br/>[[DFK Dainava]] vyr. treneris <br /> Lietuvos U-21 rinktinė (štabe) }} '''Metjū Silva''' arba '''Davidas Markešas Pereira da Silva''' ({{pt|David Marques Pereira da Silva}} g. [[1992]] m. [[sausio 12]] d.) – Portugalijos futbolo specialistas, futbolo treneris. Siekia aukštesnės trenerio kvalifikacijos, dalyvaus Lietuvoje vykstančiuose mokymuose UEFA A licencijai gauti. Kituose šaltiniuose vadinamas '''Metjū Silva''', ''Matthew Silva''.<ref>https://www.playmakerstats.com/coach.php?id=29684</ref><ref>https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769</ref> == Biografija == === Žaidėjo karjera === Portugalijoje žaidė futbolą, bet didelių aukštumų pasiekti nepavyko, nes sutrukdė patirta trauma. [[2022]] m. [[vasario 2]] d. žaidė 2021–22 m. Lietuvos futsal A lygos rungtynėse prieš panvėžiečius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/sfk-panevezys-dfk-dainava-11364874/</ref> Atstovavavo [[DFK Dainava]] ekipai, tačiau alytiškiai pralaimėjo 0:4. === Trenerio darbas === Lietuvoje dirbo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavoje“]]. 2021 m. talkino [[Tomas Ražanauskas|Tomui Ražanauskui]].<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dainaviskiu-treneriu-staba-papilde-portugalas-zadeju-sudeti-ncaa-rungtyniaves-lietuvis/</ref> <ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/a-lygos-turnyro-lenteles-kaimynu-dvikova-be-dainaviskiu-vyriausiojo-trenerio/</ref> [[2022]] vasario mėn. tapo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavos“]] vyr. treneriu.<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dfk-dainava-treniruos-portugalas</ref> LFF prezidentas [[Tomas Danilevičius]] konferencijoje, kuri įvyko [[2022]] m. [[vasario 10]] d. pristatė naują Lietuvos U-21 futbolo rinktinės trenerių štabo narį.<ref>https://lff.lt/news/13186/patvirtinti-pasikeitimai-lietuvos-rinktiniu-treneriu-stabuose/</ref> Vyriausiojo trenerio [[Marius Stankevičius|Mariaus Stankevičiaus]] asistentu tapo portugalas '''Matthew Silva'''. Jis rinktinėje užims ir analitiko pareigas. [[2022 m.]] gegužės viduryje paliko [[DFK Dainava]]. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pranešta, kad tapo [[fk Sūduva]] vyr. trenerio asistentu.<ref>http://fksuduva.lt/suduvoje-lietuva-jau-pazistantis-treneris-m-silva/</ref> == Pasiekimai == === Asmeniniai === '''[[DFK Dainava]]''' * ,…. == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/david-marques-pereira-da-silva-301563/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://futsal.lt/zaidejas/301563?cid=11364695&tid=35348 futsal.lt] * [https://int.soccerway.com/players/david-marques--pereira-silva/224827/ Soccerway] * [https://www.transfermarkt.de/matthew-silva/profil/spieler/256704 Transfermarkt] (žaidėjo karjera) * [https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769 playmakerstats.com] * [https://www.zerozero.pt/coach.php?id=29684 zerozero.pt] {{DFK Dainava}} {{DEFAULTSORT:Silva}} [[Kategorija:Portugalijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] gyuaqsvphcb42m4wq2qc16lafzl6gy6 6667320 6667317 2022-08-19T19:14:18Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Matthew Silva | image = | fullname = David Marques Pereira da Silva | dateofbirth = {{bda|1992|01|12}} | countryofbirth = [[Kvarteira]], [[Portugalija]] | height = 181 cm | currentclub = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 2011–2012 <br /> 2012–2013 <br /> 2012–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2015<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = Estrella Vendas Novas <br /> Quarteirensse <br /> Annagennisi Epanomis <br /> [[Whitehawk FC]] <br />[[SC Farense]]<br />[[SV 07 Elvesberg]]<br />[[SC Farense]] | caps(goals) = {{0}}8 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(3)<br />13 {{0}}(2)<br />20 {{0}}(2)<br />14 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | manageryears = 2021 <br /> 2022– <br /> 2022– | managerclubs = [[DFK Dainava]] (asistentas) <br/>[[DFK Dainava]] vyr. treneris <br /> Lietuvos U-21 rinktinė (štabe) }} '''Metjū Silva''' arba '''Davidas Markešas Pereira da Silva''' ({{pt|David Marques Pereira da Silva}} g. [[1992]] m. [[sausio 12]] d.) – Portugalijos futbolo specialistas, futbolo treneris. Siekia aukštesnės trenerio kvalifikacijos, dalyvaus Lietuvoje vykstančiuose mokymuose UEFA A licencijai gauti. Kituose šaltiniuose vadinamas '''Metjū Silva''', ''Matthew Silva''.<ref>https://www.playmakerstats.com/coach.php?id=29684</ref><ref>https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769</ref> == Biografija == === Žaidėjo karjera === Portugalijoje žaidė futbolą, bet didelių aukštumų pasiekti nepavyko, nes sutrukdė patirta trauma. [[2022]] m. [[vasario 2]] d. žaidė 2021–22 m. Lietuvos futsal A lygos rungtynėse prieš panvėžiečius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/sfk-panevezys-dfk-dainava-11364874/</ref> Atstovavavo [[DFK Dainava]] ekipai, tačiau alytiškiai pralaimėjo 0:4. === Trenerio darbas === Lietuvoje dirbo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavoje“]]. 2021 m. talkino [[Tomas Ražanauskas|Tomui Ražanauskui]].<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dainaviskiu-treneriu-staba-papilde-portugalas-zadeju-sudeti-ncaa-rungtyniaves-lietuvis/</ref> <ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/a-lygos-turnyro-lenteles-kaimynu-dvikova-be-dainaviskiu-vyriausiojo-trenerio/</ref> [[2022]] vasario mėn. tapo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavos“]] vyr. treneriu.<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dfk-dainava-treniruos-portugalas</ref> LFF prezidentas [[Tomas Danilevičius]] konferencijoje, kuri įvyko [[2022]] m. [[vasario 10]] d. pristatė naują Lietuvos U-21 futbolo rinktinės trenerių štabo narį.<ref>https://lff.lt/news/13186/patvirtinti-pasikeitimai-lietuvos-rinktiniu-treneriu-stabuose/</ref> Vyriausiojo trenerio [[Marius Stankevičius|Mariaus Stankevičiaus]] asistentu tapo portugalas '''Matthew Silva'''. Jis rinktinėje užims ir analitiko pareigas. [[2022 m.]] gegužės viduryje paliko [[DFK Dainava]]. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pranešta, kad tapo [[fk Sūduva]] vyr. trenerio asistentu.<ref>http://fksuduva.lt/suduvoje-lietuva-jau-pazistantis-treneris-m-silva/</ref> == Pasiekimai == === Asmeniniai === '''[[DFK Dainava]]''' * ,…. == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/david-marques-pereira-da-silva-301563/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://futsal.lt/zaidejas/301563?cid=11364695&tid=35348 futsal.lt] * [https://int.soccerway.com/players/david-marques--pereira-silva/224827/ Soccerway] * [https://www.transfermarkt.de/matthew-silva/profil/spieler/256704 Transfermarkt] (žaidėjo karjera) * [https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769 playmakerstats.com] * [https://www.zerozero.pt/coach.php?id=29684 zerozero.pt] {{DEFAULTSORT:Silva}} [[Kategorija:Portugalijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] f623utatmno1s7v450avzlxfbbju1oa 6667321 6667320 2022-08-19T19:15:03Z Makenzis 46558 /* Trenerio darbas */ wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Matthew Silva | image = | fullname = David Marques Pereira da Silva | dateofbirth = {{bda|1992|01|12}} | countryofbirth = [[Kvarteira]], [[Portugalija]] | height = 181 cm | currentclub = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 2011–2012 <br /> 2012–2013 <br /> 2012–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2015<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = Estrella Vendas Novas <br /> Quarteirensse <br /> Annagennisi Epanomis <br /> [[Whitehawk FC]] <br />[[SC Farense]]<br />[[SV 07 Elvesberg]]<br />[[SC Farense]] | caps(goals) = {{0}}8 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(3)<br />13 {{0}}(2)<br />20 {{0}}(2)<br />14 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | manageryears = 2021 <br /> 2022– <br /> 2022– | managerclubs = [[DFK Dainava]] (asistentas) <br/>[[DFK Dainava]] vyr. treneris <br /> Lietuvos U-21 rinktinė (štabe) }} '''Metjū Silva''' arba '''Davidas Markešas Pereira da Silva''' ({{pt|David Marques Pereira da Silva}} g. [[1992]] m. [[sausio 12]] d.) – Portugalijos futbolo specialistas, futbolo treneris. Siekia aukštesnės trenerio kvalifikacijos, dalyvaus Lietuvoje vykstančiuose mokymuose UEFA A licencijai gauti. Kituose šaltiniuose vadinamas '''Metjū Silva''', ''Matthew Silva''.<ref>https://www.playmakerstats.com/coach.php?id=29684</ref><ref>https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769</ref> == Biografija == === Žaidėjo karjera === Portugalijoje žaidė futbolą, bet didelių aukštumų pasiekti nepavyko, nes sutrukdė patirta trauma. [[2022]] m. [[vasario 2]] d. žaidė 2021–22 m. Lietuvos futsal A lygos rungtynėse prieš panvėžiečius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/sfk-panevezys-dfk-dainava-11364874/</ref> Atstovavavo [[DFK Dainava]] ekipai, tačiau alytiškiai pralaimėjo 0:4. === Trenerio darbas === Lietuvoje dirbo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavoje“]]. 2021 m. talkino [[Tomas Ražanauskas|Tomui Ražanauskui]].<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dainaviskiu-treneriu-staba-papilde-portugalas-zadeju-sudeti-ncaa-rungtyniaves-lietuvis/</ref> <ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/a-lygos-turnyro-lenteles-kaimynu-dvikova-be-dainaviskiu-vyriausiojo-trenerio/</ref> [[2022]] vasario mėn. tapo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavos“]] vyr. treneriu.<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dfk-dainava-treniruos-portugalas</ref> LFF prezidentas [[Tomas Danilevičius]] konferencijoje, kuri įvyko [[2022]] m. [[vasario 10]] d. pristatė naują Lietuvos U-21 futbolo rinktinės trenerių štabo narį.<ref>https://lff.lt/news/13186/patvirtinti-pasikeitimai-lietuvos-rinktiniu-treneriu-stabuose/</ref> Vyriausiojo trenerio [[Marius Stankevičius|Mariaus Stankevičiaus]] asistentu tapo portugalas '''Matthew Silva'''. Jis rinktinėje užims ir analitiko pareigas. [[2022 m.]] gegužės pradžioje paliko [[DFK Dainava]]. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pranešta, kad tapo [[FK Sūduva|„Sūduvos“ klubo]] vyr. trenerio asistentu.<ref>http://fksuduva.lt/suduvoje-lietuva-jau-pazistantis-treneris-m-silva/</ref> == Pasiekimai == === Asmeniniai === '''[[DFK Dainava]]''' * ,…. == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/david-marques-pereira-da-silva-301563/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://futsal.lt/zaidejas/301563?cid=11364695&tid=35348 futsal.lt] * [https://int.soccerway.com/players/david-marques--pereira-silva/224827/ Soccerway] * [https://www.transfermarkt.de/matthew-silva/profil/spieler/256704 Transfermarkt] (žaidėjo karjera) * [https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769 playmakerstats.com] * [https://www.zerozero.pt/coach.php?id=29684 zerozero.pt] {{DEFAULTSORT:Silva}} [[Kategorija:Portugalijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] 53d2xuvf0od7ti2hwxso3ep91wuss19 6667322 6667321 2022-08-19T19:15:33Z Makenzis 46558 /* Asmeniniai */ wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Matthew Silva | image = | fullname = David Marques Pereira da Silva | dateofbirth = {{bda|1992|01|12}} | countryofbirth = [[Kvarteira]], [[Portugalija]] | height = 181 cm | currentclub = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 2011–2012 <br /> 2012–2013 <br /> 2012–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2015<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = Estrella Vendas Novas <br /> Quarteirensse <br /> Annagennisi Epanomis <br /> [[Whitehawk FC]] <br />[[SC Farense]]<br />[[SV 07 Elvesberg]]<br />[[SC Farense]] | caps(goals) = {{0}}8 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(3)<br />13 {{0}}(2)<br />20 {{0}}(2)<br />14 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | manageryears = 2021 <br /> 2022– <br /> 2022– | managerclubs = [[DFK Dainava]] (asistentas) <br/>[[DFK Dainava]] vyr. treneris <br /> Lietuvos U-21 rinktinė (štabe) }} '''Metjū Silva''' arba '''Davidas Markešas Pereira da Silva''' ({{pt|David Marques Pereira da Silva}} g. [[1992]] m. [[sausio 12]] d.) – Portugalijos futbolo specialistas, futbolo treneris. Siekia aukštesnės trenerio kvalifikacijos, dalyvaus Lietuvoje vykstančiuose mokymuose UEFA A licencijai gauti. Kituose šaltiniuose vadinamas '''Metjū Silva''', ''Matthew Silva''.<ref>https://www.playmakerstats.com/coach.php?id=29684</ref><ref>https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769</ref> == Biografija == === Žaidėjo karjera === Portugalijoje žaidė futbolą, bet didelių aukštumų pasiekti nepavyko, nes sutrukdė patirta trauma. [[2022]] m. [[vasario 2]] d. žaidė 2021–22 m. Lietuvos futsal A lygos rungtynėse prieš panvėžiečius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/sfk-panevezys-dfk-dainava-11364874/</ref> Atstovavavo [[DFK Dainava]] ekipai, tačiau alytiškiai pralaimėjo 0:4. === Trenerio darbas === Lietuvoje dirbo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavoje“]]. 2021 m. talkino [[Tomas Ražanauskas|Tomui Ražanauskui]].<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dainaviskiu-treneriu-staba-papilde-portugalas-zadeju-sudeti-ncaa-rungtyniaves-lietuvis/</ref> <ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/a-lygos-turnyro-lenteles-kaimynu-dvikova-be-dainaviskiu-vyriausiojo-trenerio/</ref> [[2022]] vasario mėn. tapo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavos“]] vyr. treneriu.<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dfk-dainava-treniruos-portugalas</ref> LFF prezidentas [[Tomas Danilevičius]] konferencijoje, kuri įvyko [[2022]] m. [[vasario 10]] d. pristatė naują Lietuvos U-21 futbolo rinktinės trenerių štabo narį.<ref>https://lff.lt/news/13186/patvirtinti-pasikeitimai-lietuvos-rinktiniu-treneriu-stabuose/</ref> Vyriausiojo trenerio [[Marius Stankevičius|Mariaus Stankevičiaus]] asistentu tapo portugalas '''Matthew Silva'''. Jis rinktinėje užims ir analitiko pareigas. [[2022 m.]] gegužės pradžioje paliko [[DFK Dainava]]. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pranešta, kad tapo [[FK Sūduva|„Sūduvos“ klubo]] vyr. trenerio asistentu.<ref>http://fksuduva.lt/suduvoje-lietuva-jau-pazistantis-treneris-m-silva/</ref> == Pasiekimai == === Asmeniniai === <...> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/david-marques-pereira-da-silva-301563/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://futsal.lt/zaidejas/301563?cid=11364695&tid=35348 futsal.lt] * [https://int.soccerway.com/players/david-marques--pereira-silva/224827/ Soccerway] * [https://www.transfermarkt.de/matthew-silva/profil/spieler/256704 Transfermarkt] (žaidėjo karjera) * [https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769 playmakerstats.com] * [https://www.zerozero.pt/coach.php?id=29684 zerozero.pt] {{DEFAULTSORT:Silva}} [[Kategorija:Portugalijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] 4udm6vmsay1lxp303d8a2f4gevfknwd 6667323 6667322 2022-08-19T19:16:35Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Matthew Silva | image = | fullname = David Marques Pereira da Silva | dateofbirth = {{bda|1992|01|12}} | countryofbirth = [[Kvarteira]], [[Portugalija]] | height = 181 cm | currentclub = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 2011–2012 <br /> 2012–2013 <br /> 2012–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2015<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = Estrella Vendas Novas <br /> Quarteirensse <br /> Annagennisi Epanomis <br /> [[Whitehawk FC]] <br />[[SC Farense]]<br />[[SV 07 Elvesberg]]<br />[[SC Farense]] | caps(goals) = {{0}}8 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(3)<br />13 {{0}}(2)<br />20 {{0}}(2)<br />14 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | manageryears = 2021 <br /> 2022 <br /> 2022– <br> 2022– | managerclubs = [[DFK Dainava]] (asistentas) <br/>[[DFK Dainava]] vyr. treneris <br /> Lietuvos U-21 rinktinė (štabe) <br> [[FK Sūduva]] (asistentas) }} '''Metjū Silva''' arba '''Davidas Markešas Pereira da Silva''' ({{pt|David Marques Pereira da Silva}} g. [[1992]] m. [[sausio 12]] d.) – Portugalijos futbolo specialistas, futbolo treneris. Siekia aukštesnės trenerio kvalifikacijos, dalyvaus Lietuvoje vykstančiuose mokymuose UEFA A licencijai gauti. Kituose šaltiniuose vadinamas '''Metjū Silva''', ''Matthew Silva''.<ref>https://www.playmakerstats.com/coach.php?id=29684</ref><ref>https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769</ref> == Biografija == === Žaidėjo karjera === Portugalijoje žaidė futbolą, bet didelių aukštumų pasiekti nepavyko, nes sutrukdė patirta trauma. [[2022]] m. [[vasario 2]] d. žaidė 2021–22 m. Lietuvos futsal A lygos rungtynėse prieš panvėžiečius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/sfk-panevezys-dfk-dainava-11364874/</ref> Atstovavavo [[DFK Dainava]] ekipai, tačiau alytiškiai pralaimėjo 0:4. === Trenerio darbas === Lietuvoje dirbo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavoje“]]. 2021 m. talkino [[Tomas Ražanauskas|Tomui Ražanauskui]].<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dainaviskiu-treneriu-staba-papilde-portugalas-zadeju-sudeti-ncaa-rungtyniaves-lietuvis/</ref> <ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/a-lygos-turnyro-lenteles-kaimynu-dvikova-be-dainaviskiu-vyriausiojo-trenerio/</ref> [[2022]] vasario mėn. tapo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavos“]] vyr. treneriu.<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dfk-dainava-treniruos-portugalas</ref> LFF prezidentas [[Tomas Danilevičius]] konferencijoje, kuri įvyko [[2022]] m. [[vasario 10]] d. pristatė naują Lietuvos U-21 futbolo rinktinės trenerių štabo narį.<ref>https://lff.lt/news/13186/patvirtinti-pasikeitimai-lietuvos-rinktiniu-treneriu-stabuose/</ref> Vyriausiojo trenerio [[Marius Stankevičius|Mariaus Stankevičiaus]] asistentu tapo portugalas '''Matthew Silva'''. Jis rinktinėje užims ir analitiko pareigas. [[2022 m.]] gegužės pradžioje paliko [[DFK Dainava]]. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pranešta, kad tapo [[FK Sūduva|„Sūduvos“ klubo]] vyr. trenerio asistentu.<ref>http://fksuduva.lt/suduvoje-lietuva-jau-pazistantis-treneris-m-silva/</ref> == Pasiekimai == === Asmeniniai === <...> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/david-marques-pereira-da-silva-301563/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://futsal.lt/zaidejas/301563?cid=11364695&tid=35348 futsal.lt] * [https://int.soccerway.com/players/david-marques--pereira-silva/224827/ Soccerway] * [https://www.transfermarkt.de/matthew-silva/profil/spieler/256704 Transfermarkt] (žaidėjo karjera) * [https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769 playmakerstats.com] * [https://www.zerozero.pt/coach.php?id=29684 zerozero.pt] {{DEFAULTSORT:Silva}} [[Kategorija:Portugalijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] ikqrxfs1v20nxtflwcbbammdrvkpz6g 6667526 6667323 2022-08-19T23:18:58Z Makenzis 46558 /* Trenerio darbas */ wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Matthew Silva | image = | fullname = David Marques Pereira da Silva | dateofbirth = {{bda|1992|01|12}} | countryofbirth = [[Kvarteira]], [[Portugalija]] | height = 181 cm | currentclub = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 2011–2012 <br /> 2012–2013 <br /> 2012–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2015<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = Estrella Vendas Novas <br /> Quarteirensse <br /> Annagennisi Epanomis <br /> [[Whitehawk FC]] <br />[[SC Farense]]<br />[[SV 07 Elvesberg]]<br />[[SC Farense]] | caps(goals) = {{0}}8 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(3)<br />13 {{0}}(2)<br />20 {{0}}(2)<br />14 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | manageryears = 2021 <br /> 2022 <br /> 2022– <br> 2022– | managerclubs = [[DFK Dainava]] (asistentas) <br/>[[DFK Dainava]] vyr. treneris <br /> Lietuvos U-21 rinktinė (štabe) <br> [[FK Sūduva]] (asistentas) }} '''Metjū Silva''' arba '''Davidas Markešas Pereira da Silva''' ({{pt|David Marques Pereira da Silva}} g. [[1992]] m. [[sausio 12]] d.) – Portugalijos futbolo specialistas, futbolo treneris. Siekia aukštesnės trenerio kvalifikacijos, dalyvaus Lietuvoje vykstančiuose mokymuose UEFA A licencijai gauti. Kituose šaltiniuose vadinamas '''Metjū Silva''', ''Matthew Silva''.<ref>https://www.playmakerstats.com/coach.php?id=29684</ref><ref>https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769</ref> == Biografija == === Žaidėjo karjera === Portugalijoje žaidė futbolą, bet didelių aukštumų pasiekti nepavyko, nes sutrukdė patirta trauma. [[2022]] m. [[vasario 2]] d. žaidė 2021–22 m. Lietuvos futsal A lygos rungtynėse prieš panvėžiečius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/sfk-panevezys-dfk-dainava-11364874/</ref> Atstovavavo [[DFK Dainava]] ekipai, tačiau alytiškiai pralaimėjo 0:4. === Trenerio darbas === Lietuvoje dirbo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavoje“]]. 2021 m. talkino [[Tomas Ražanauskas|Tomui Ražanauskui]].<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dainaviskiu-treneriu-staba-papilde-portugalas-zadeju-sudeti-ncaa-rungtyniaves-lietuvis/</ref> <ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/a-lygos-turnyro-lenteles-kaimynu-dvikova-be-dainaviskiu-vyriausiojo-trenerio/</ref> [[2022]] vasario mėn. tapo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavos“]] vyr. treneriu.<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dfk-dainava-treniruos-portugalas</ref> LFF prezidentas [[Tomas Danilevičius]] konferencijoje, kuri įvyko [[2022]] m. [[vasario 10]] d. pristatė naują Lietuvos U-21 futbolo rinktinės trenerių štabo narį.<ref>https://lff.lt/news/13186/patvirtinti-pasikeitimai-lietuvos-rinktiniu-treneriu-stabuose/</ref> Vyriausiojo trenerio [[Marius Stankevičius|Mariaus Stankevičiaus]] asistentu tapo portugalas '''Matthew Silva'''. Jis rinktinėje užims ir analitiko pareigas. [[2022 m.]] gegužės pradžioje paliko [[DFK Dainava]].<ref>https://www.sportas.lt/naujiena/455651/treneriu-pasikeitimu-pasiutpolke-po-g-stahlio-pasitraukimo-traukiasi-ir-jonavos-bei-dainavos-strategai</ref> [[2022 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pranešta, kad tapo [[FK Sūduva|„Sūduvos“ klubo]] vyr. trenerio asistentu.<ref>http://fksuduva.lt/suduvoje-lietuva-jau-pazistantis-treneris-m-silva/</ref> == Pasiekimai == === Asmeniniai === <...> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/david-marques-pereira-da-silva-301563/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://futsal.lt/zaidejas/301563?cid=11364695&tid=35348 futsal.lt] * [https://int.soccerway.com/players/david-marques--pereira-silva/224827/ Soccerway] * [https://www.transfermarkt.de/matthew-silva/profil/spieler/256704 Transfermarkt] (žaidėjo karjera) * [https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769 playmakerstats.com] * [https://www.zerozero.pt/coach.php?id=29684 zerozero.pt] {{DEFAULTSORT:Silva}} [[Kategorija:Portugalijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] bqz5dx5x7hel3oa1mtqiwhrx1z7g1y8 6667527 6667526 2022-08-19T23:19:59Z Makenzis 46558 /* Trenerio darbas */ wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername= Matthew Silva | image = | fullname = David Marques Pereira da Silva | dateofbirth = {{bda|1992|01|12}} | countryofbirth = [[Kvarteira]], [[Portugalija]] | height = 181 cm | currentclub = [[DFK Dainava|Alytaus „Dainava“]] | position = vyr. treneris | youthyears = | youthclubs = | years = 2011–2012 <br /> 2012–2013 <br /> 2012–2013 <br /> 2013–2014 <br /> 2014–2015<br />2014–2015<br />2015–2016 | clubs = Estrella Vendas Novas <br /> Quarteirensse <br /> Annagennisi Epanomis <br /> [[Whitehawk FC]] <br />[[SC Farense]]<br />[[SV 07 Elvesberg]]<br />[[SC Farense]] | caps(goals) = {{0}}8 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(3)<br />13 {{0}}(2)<br />20 {{0}}(2)<br />14 {{0}}(1)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | manageryears = 2021 <br /> 2022 <br /> 2022– <br> 2022– | managerclubs = [[DFK Dainava]] (asistentas) <br/>[[DFK Dainava]] vyr. treneris <br /> Lietuvos U-21 rinktinė (štabe) <br> [[FK Sūduva]] (asistentas) }} '''Metjū Silva''' arba '''Davidas Markešas Pereira da Silva''' ({{pt|David Marques Pereira da Silva}} g. [[1992]] m. [[sausio 12]] d.) – Portugalijos futbolo specialistas, futbolo treneris. Siekia aukštesnės trenerio kvalifikacijos, dalyvaus Lietuvoje vykstančiuose mokymuose UEFA A licencijai gauti. Kituose šaltiniuose vadinamas '''Metjū Silva''', ''Matthew Silva''.<ref>https://www.playmakerstats.com/coach.php?id=29684</ref><ref>https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769</ref> == Biografija == === Žaidėjo karjera === Portugalijoje žaidė futbolą, bet didelių aukštumų pasiekti nepavyko, nes sutrukdė patirta trauma. [[2022]] m. [[vasario 2]] d. žaidė 2021–22 m. Lietuvos futsal A lygos rungtynėse prieš panvėžiečius.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/sfk-panevezys-dfk-dainava-11364874/</ref> Atstovavavo [[DFK Dainava]] ekipai, tačiau alytiškiai pralaimėjo 0:4. === Trenerio darbas === Lietuvoje dirbo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavoje“]]. 2021 m. talkino [[Tomas Ražanauskas|Tomui Ražanauskui]].<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dainaviskiu-treneriu-staba-papilde-portugalas-zadeju-sudeti-ncaa-rungtyniaves-lietuvis/</ref> <ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/a-lygos-turnyro-lenteles-kaimynu-dvikova-be-dainaviskiu-vyriausiojo-trenerio/</ref> [[2022]] vasario mėn. tapo [[DFK Dainava|Alytaus „Dainavos“]] vyr. treneriu.<ref>https://alytausgidas.lt/naujiena/dfk-dainava-treniruos-portugalas</ref> LFF prezidentas [[Tomas Danilevičius]] konferencijoje, kuri įvyko [[2022]] m. [[vasario 10]] d. pristatė naują Lietuvos U-21 futbolo rinktinės trenerių štabo narį.<ref>https://lff.lt/news/13186/patvirtinti-pasikeitimai-lietuvos-rinktiniu-treneriu-stabuose/</ref> Vyriausiojo trenerio [[Marius Stankevičius|Mariaus Stankevičiaus]] asistentu tapo portugalas '''Matthew Silva'''. Jis rinktinėje užims ir analitiko pareigas. [[2022 m.]] gegužės pradžioje paliko [[DFK Dainava]].<ref>[https://www.sportas.lt/naujiena/455651/treneriu-pasikeitimu-pasiutpolke-po-g-stahlio-pasitraukimo-traukiasi-ir-jonavos-bei-dainavos-strategai Trenerių pokyčiai (sportas.lt)]</ref> [[2022 m.]] [[rugpjūčio 19]] d. pranešta, kad tapo [[FK Sūduva|„Sūduvos“ klubo]] vyr. trenerio asistentu.<ref>http://fksuduva.lt/suduvoje-lietuva-jau-pazistantis-treneris-m-silva/</ref> == Pasiekimai == === Asmeniniai === <...> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/david-marques-pereira-da-silva-301563/ lietuvosfutbolas.lt] * [https://futsal.lt/zaidejas/301563?cid=11364695&tid=35348 futsal.lt] * [https://int.soccerway.com/players/david-marques--pereira-silva/224827/ Soccerway] * [https://www.transfermarkt.de/matthew-silva/profil/spieler/256704 Transfermarkt] (žaidėjo karjera) * [https://www.playmakerstats.com/player.php?id=175769 playmakerstats.com] * [https://www.zerozero.pt/coach.php?id=29684 zerozero.pt] {{DEFAULTSORT:Silva}} [[Kategorija:Portugalijos futbolo treneriai]] [[Kategorija:Užsienio treneriai Lietuvos futbole]] n8f7gddrkc4xp5vrx1ci083715brnft 0 606869 6667644 6658794 2022-08-20T09:23:43Z 5.20.25.35 wikitext text/x-wiki {{Current}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą | width = | partof = [[Rusijos–Ukrainos karas]] <!--| image = War in Ukraine (2022) en.png{{!}}border | image_size = 350px--> | alt = | caption ='''Karinė padėtis 2022 m. gegužės 27 d.'''<br />{{legend2|#e3d975}} Ukrainos kontroliuojama teritorija<br />{{legend2|#ebc0b3}} Rusijos ir prorusiškų pajėgų okupuota teritorija<br /> | date = {{start date|2022|02|24|df=y}} – dabar<br />(5 mėnesiai) | place = [[Ukraina]] | coordinates = <!--Use the {{coord}} template --> | map_type = | map_relief = | map_size = | map_marksize = | map_caption = | map_label = | territory = | result = Besitęsiantis konfliktas | status = Besitęsiantis konfliktas | combatants_header = | combatant1 = {{plainlist| * '''{{flag|Russia}}''' * {{flag|Donecko Liaudies Respublika}}{{efn|name=DonetskLuhanskRecognition|Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos – apsišaukėliškos respublikos,<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201998/kremlius-skelbia-putinas-pripazins-apsisaukeliskas-donecko-ir-luhansko-respublikas-nepriklausomomis]</ref><ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/evakuacija-is-donbaso-chaosas-grustis-prie-rusijos-sienos-ir-jokios-galimybes-grizti-atgal-57-1644270]</ref> 2014 m. gegužės mėn. paskelbusios nepriklausomybę nuo Ukrainos. Yra pripažintos tik viena kitos, [[Pietų Osetija|Pietų Osetijos]] ir Rusijos.<ref name="SouthOssetiaRecognizesDPRLPR">{{cite news|author=<!--Staff writer(s); no by-line.-->|title= South Ossetia recognises independence of Donetsk People's Republic |url=http://tass.ru/en/world/738110 |agency=Information Telegraph Agency of Russia |date=2014 m. birželio 27 d|access-date=2022 m. sausio 31 d |archive-date=2016 m. lapkričio 17 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20161117173807/http://tass.com/world/738110 |url-status= live}}</ref><ref>{{cite web|date=2014 m. lapkričio 6 d|title=Ukraine's rebel 'people's republics' begin work of building new states |author-first=Luhn |author-last=Alec |location=[[Donetsk]] |url=http://www.theguardian.com/world/2014/nov/06/ukraine-rebel-peoples-republic-states |access-date=2022 m. sausio 31 d|website=[[The Guardian]] |language=en |archive-date=2022 m. sausio 26 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220126045938/https://www.theguardian.com/world/2014/nov/06/ukraine-rebel-peoples-republic-states|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://glava-lnr.info/content/obshchaya-informaciya |title=Общая информация |website=Official site of the head of the Lugansk People's Republic |access-date=2018 m. kovo 11 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20180312022523/https://glava-lnr.info/content/obshchaya-informaciya |archive-date=2018 m. kovo 12 d|url-status=dead |language=ru |trans-title=General Information |quote=11 июня 2014 года Луганская Народная Республика обратилась к Российской Федерации, а также к 14 другим государствам, с просьбой о признании её независимости. К настоящему моменту независимость республики признана провозглашенной Донецкой Народной Республикой и частично признанным государством Южная Осетия. |trans-quote=2014 m. birželio 11 d. Luhansko Liaudies Respublika kreipėsi į Rusijos Federaciją ir dar 14 kitų valstybių, prašydama pripažinti jos nepriklausomybę. Šiuo metu respublikos nepriklausomybė pripažįstama nepriklausomybę paskelbusios Donecko Liaudies Respublikos ir ribotą pripažinimą turinčios Pietų Osetijos.}}</ref>}} * {{flag|Luhansko Liaudies Respublika}} }} '''Palaikymas:'''{{plainlist| *{{Flag|Belarus}}<ref name='belarus'>{{cite news |author-last1=Murphy |author-first1=Palu |title=Troops and military vehicles have entered Ukraine from Belarus |url=https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-23-22/h_d115a65e9b6348752422ad427fa83b95 |access-date=2022 m. vasario 24 d|publisher=[[CNN]] |date=2022 m. vasario 24 d |archive-date=2022 m. vasario 23 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220223185404/https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-23-22/ |url-status=live }}</ref>{{efn|Kai kurios Rusijos pajėgos puolimą pradėjo iš Baltarusijos pusės}} *{{Flag|Transnistria}}{{efn|Teigiama, kad dalis į Ukrainą paleistų raketų buvo paleistos iš Padniestrės}} }} | combatant2 = {{plainlist| * '''{{flag|Ukraine}}'''}} '''{{flag|Nazi Germany}}''' | commander1 = {{plainlist| * {{flagicon image|Flag of the President of Russia.svg|size=23px}} '''[[Vladimiras Putinas]]''' * {{flagicon|Russia}} [[Michailas Mišustinas]] * {{flagicon|Russia}} [[Sergejus Šoigu]] * {{flagicon|Russia}} [[Sergejus Lavrovas]] * {{flagicon|Russia}} [[Valerijus Gerasimovas]] * {{flagicon|Donecko Liaudies Respublika}} [[Denisas Pušilinas]] * {{flagicon|Donecko Liaudies Respublika}} [[Vladimiras Paškovas]] * {{flagicon|Lugansko Liaudies Respublika}} [[Leonidas Pasečnikas]] * {{flagicon|Lugansko Liaudies Respublika}} Sergejus Kozlovas }} | combatant3 = | commander2 = {{plainlist| * {{flagicon image|Flag of the President of Ukraine.svg|size=23px}} '''[[Volodymyras Zelenskis]]''' * {{flagicon|Ukraine}} [[Denysas Šmyhalis]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksejus Reznikovas]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Dmitrijus Kuleba]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Aleksejus Danilovas]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Valerijus Zalužnas]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Sergejus Šaptala]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Ruslanas Chomčiakas]] }} | commander3 = | units1 = | units2 = | units3 = | strength1 = {{plainlist| * '''{{flag|Russia}}:''' * 900 000 (karinės pajėgos) * 554 000 (sukarintos pajėgos) * 2 000 000 (rezervas)<ref name="The Military Balance2021">{{cite book |title=The military balance 2021 |date=2021 |publisher=[[International Institute for Strategic Studies]] |location=Abingdon, Oxon |isbn=978-1032012278}}</ref> * • tarp kurių 175 000<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2022/01/10/us/politics/russia-ukraine-helicopters.html |author-last1=Julian E. |author-first1=Barnes |author-last2=Michael |author-first2=Crowley |author-last3=Eric |author-first3=Schmitt |title=Russia Positioning Helicopters, in Possible Sign of Ukraine Plans|date=2022 m. sausio 10 d|website=[[The New York Times]] |access-date=2022 m. sausio 20 d|archive-date=2022 m. sausio 22 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220122100818/https://www.nytimes.com/2022/01/10/us/politics/russia-ukraine-helicopters.html |url-status=live |url-access=subscription |language=en}}</ref> – 190 000<ref>{{cite news|author-last=Bengali |author-first=Shashank |date=2022 m. vasario 18 d|title=The U.S. says Russia's troop buildup could be as high as 190,000 in and near Ukraine. |language=en-US |work=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/live/2022/02/18/world/ukraine-russia-news|access-date=2022 m. vasario 18 d|url-access=subscription |archive-date=2022 m. vasario 18 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220218063637/https://www.nytimes.com/live/2022/02/18/world/ukraine-russia-news |url-status=live}}</ref> prie Ukrainos valstybinės sienos. * '''{{flag|Donecko Liaudies Respublika}}''': * 20 000<ref name="The Military Balance2021" /> * '''{{flag|Luhansko Liaudies Respublika}}''': * 14 000<ref name="The Military Balance2021" /> }} | strength2 = {{plainlist| * '''{{flag|Ukraine}}:''' * 209 000 (karinės pajėgos) * 102 000 (sukarintos pajėgos) * 900 000 (rezervas)<ref name="The Military Balance2021" /> }} | strength3 = | casualties1 = {{flagicon|Russia}}<br />'''Anot Rusijos:'''<br />žuvo 1351 kariai,<ref name='guardian_cas'>Russia admits 1,351 soldiers dead and 3,825 wounded - Interfax. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/mar/25/ukraine-war-latest-news-sanctions-a-little-late-zelenskiy-tells-european-council-biden-to-visit-poland-live theguardian.com]</ref> sudužo [[Su-25|Su-25 naikintuvas]]<ref>https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/russia-says-destroyed-over-70-ukraine-military-targets-a76571</ref> ir [[An-26]] transportinis lėktuvas,<ref>https://www.reuters.com/world/europe/military-transport-aircraft-crashes-southern-russia-interfax-2022-02-24/</ref> nuskendo kreiseris „[[Maskva (kreiseris)|Maskva]]“.<br />'''Anot Ukrainos:'''<br />žuvo 38 700 karių,<ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/karas-ukrainoje-57-1907476</ref><ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><ref>https://gazeta.ua/articles/np/_putin-cinichno-obduriv-okupanti-prodovzhuyut-zdavatisya-v-polon-zsu/1072481</ref><ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><br />sunaikinti 1737 tankai,<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><ref>https://twitter.com/ua_parliament/status/1497011710875557892</ref><ref>{{cite web |title=Ukraine says 50 Russian troops killed, four tanks destroyed |url=https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-says-50-russian-troops-killed-four-tanks-destroyed-2022-02-24/ |website=[[Reuters]] |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d |archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224101222/https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-says-50-russian-troops-killed-four-tanks-destroyed-2022-02-24/ |url-status=live }}</ref><br />sunaikintos 3959 kovos mašinos, 880 artilerijos sistemų <ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/karas-ukrainoje-57-1907476</ref><ref name="several aircraft">{{cite web |last1=Rahman |first1=Khaleda |title=Ukraine shoots down several Russian aircraft, country's military claims |url=https://www.newsweek.com/ukraine-shoots-down-several-russian-aircraft-1682211 |website=Newsweek |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224124404/https://www.newsweek.com/ukraine-shoots-down-several-russian-aircraft-1682211 |url-status=live }}</ref><br />numušta 14 orlaivių,<ref>https://twitter.com/ua_parliament/status/1497011710875557892</ref><ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><br />numušti 8 sraigtasparniai,<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><ref>https://twitter.com/ua_parliament/status/1497011710875557892</ref><ref name="several aircraft"/><br />numušti 2 [[Il-76|Il-76]],<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447</ref> nuskandintas kreiseris „Maskva“.<br />'''Anot JK:'''<br />žuvo 15 000 karių, prarasta 530 tankų ir 1090 kitokių kovos mašinų, 60 orlaivių.<ref>[https://www.theguardian.com/world/live/2022/apr/25/russia-ukraine-war-us-pledges-return-of-diplomats-to-ukraine-after-blinken-visit-russian-oil-depot-on-fire-near-border-live theguardian.com]</ref> <br/>'''Anot JAV:'''<br/>žuvo 7000 karių.<ref name='guardian_cas'/> | casualties2 = {{flagicon|Ukraine}}<br />'''Anot Ukrainos:'''<br />neskelbiama<ref name="40killed">{{cite web |title=Ukraine says more than 40 of its soldiers, 10 civilians killed |url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/ukraine-says-more-than-40-of-its-soldiers-10-civilians-killed/ |website=www.timesofisrael.com |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224103810/https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/ukraine-says-more-than-40-of-its-soldiers-10-civilians-killed/ |url-status=live }}</ref><br />keliasdešimt sužeista,<ref>{{cite web |title=Ukraine FM says Russia carrying out 'full-scale attack' |url=https://english.alarabiya.net/News/world/2022/02/24/Moscow-backed-separatists-making-gains-in-Ukraine-Russian-army |website=Al Arabiya English |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224110043/https://english.alarabiya.net/News/world/2022/02/24/Moscow-backed-separatists-making-gains-in-Ukraine-Russian-army |url-status=live }}</ref><br />pašautas vienas orlaivis, penki keleiviai žuvę,<ref>{{cite web |title=Ukrainian military plane shot down, five killed - authorities |url=https://www.reuters.com/world/europe/ukrainian-military-plane-shot-down-five-killed-authorities-2022-02-24/ |website=Reuters |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224130305/https://www.reuters.com/world/europe/ukrainian-military-plane-shot-down-five-killed-authorities-2022-02-24/ |url-status=live }}</ref><br />sunaikintas vienas [[Su-27|Su-27 naikintuvas]].<ref>https://edition.cnn.com/2022/02/24/europe/ukraine-russia-invasion-friday-intl-hnk/index.html</ref><br />'''Anot Rusijos:'''<br />neutralizuotos Ukrainos karinės bazės ir oro gynybinės sistemos,<ref>{{cite web |title=Explosions heard across Ukraine as Russian military operation begins |url=https://english.alarabiya.net/News/world/2022/02/24/Explosions-heard-in-Ukraine-capital-Kyiv-Mariupol |website=Al Arabiya English |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224102159/https://english.alarabiya.net/News/world/2022/02/24/Explosions-heard-in-Ukraine-capital-Kyiv-Mariupol |url-status=live }}</ref><br />150+ karių pasidavė,<ref>https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-25-22/h_7b91f6ad08bf5829abc44f2098f1c49d</ref><ref>https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/russia-says-destroyed-over-70-ukraine-military-targets-a76571</ref><br />numušti 7 koviniai lėktuvai,<ref>https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/</ref><ref>https://t.me/rian_ru/148321</ref><br />numušti 7 koviniai sraigtasparniai,<ref>https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/</ref><ref>https://www.ndtv.com/world-news/russian-forces-break-into-north-of-kyiv-18-killed-in-ukraines-odessa-2787123</ref><br />numušti 9 dronai,<ref>https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/</ref><ref>https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492</ref><ref>https://www.ndtv.com/world-news/russian-forces-break-into-north-of-kyiv-18-killed-in-ukraines-odessa-2787123</ref><br />sunaikinti 67 tankai/kovos mašinos,<ref>https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492</ref><br />sunaikinti 87 kariniai automobiliai,<ref>https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492</ref><br />sunaikinti 8 jūrų pajėgų laivai.<ref>https://interfax.com/newsroom/top-stories/74434/</ref><br />'''Anot JK:'''<br />žuvo 137 kariai.<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share</ref> | casualties3 = '''Anot JK:''' žuvo 57 Ukrainos civiliai,<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share</ref><br />žuvo 194 ukrainiečiai.<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share</ref><br />'''Anot Ukrainos:'''<br />137 ukrainiečiai žuvo, 316 sužeisti.<ref>https://www.theguardian.com/world/live/2022/feb/24/russia-invades-ukraine-declares-war-latest-news-live-updates-russian-invasion-vladimir-putin-explosions-bombing-kyiv-kharkiv?filterKeyEvents=false&page=with:block-62180f188f0814262e7ca863#block-62180f188f0814262e7ca863</ref><br />'''Anot JT:''' 100 000 pabėgelių,<ref>https://www.reuters.com/world/europe/some-100000-ukrainians-have-left-their-homes-several-thousand-flee-abroad-un-2022-02-24</ref><br />1 [[Turkija|Turkijos]] laivas apgadintas,<ref>https://www.wsj.com/livecoverage/russia-ukraine-latest-news/card/sNvkBYqiINav8S5cDGaL</ref><br /> 1 [[Moldova|Moldavijos]] laivas apgadintas,<ref>https://www.romaniatv.net/alerta-in-marea-neagra-nava-a-republicii-moldova-atacata-de-rusi-anuntul-facut-de-ministerul-apararii-din-ucraina_6272918.html</ref><br /> 1 [[Japonija|Japonijos]] laivas apgadintas,<ref>https://splash247.com/two-more-ships-hit-in-the-black-sea/</ref><br /> 1 [[Panama|Panamos]] laivas apgadintas.<ref>https://splash247.com/two-more-ships-hit-in-the-black-sea/</ref><br /> | notes = | campaignbox = |image=[[Vaizdas:2022_Russian_invasion_of_Ukraine.svg|320px]]}} '''2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą''' – [[2022]] m. [[vasario 24]] d. [[Rusijos prezidentas|Rusijos prezidento]] [[Vladimiras Putinas|Vladimiro Putino]] nurodymu pradėta [[Rusijos ginkluotosios pajėgos|Rusijos ginkluotųjų pajėgų]] karinė [[invazija]] į [[Ukraina|Ukrainą]]. Prasidėjo nuo konflikto [[2014]] m., ukrainiečiams nuvertus prorusišką prezidentą [[Viktoras Janukovičius|Viktorą Janukovyčių]]. Dar [[2021]] m. kovą prie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos, Baltarusijoje ir [[2014]] m. [[Krymo aneksija|Rusijos aneksuotame Kryme]] pradėtos telkti Rusijos ginkluotosios pajėgos. Situacija gerokai paaštrėjo [[2022]] m. [[vasario 21]] d. Rusijai oficialiai įvedus savo karius į [[Donecko Liaudies Respublika|Donecko Liaudies Respubliką]] ir [[Luhansko Liaudies Respublika|Luhansko Liaudies Respubliką]], kurias Rusija pripažino esant nepriklausomas,<ref>[https://www.delfi.lt/video/uzsienis/rusija-pripazino-separatistines-respublikas-i-donbasa-atsiusti-rusu-kariai.d?id=89519793 Rusija pripažino separatistines „respublikas“: į Donbasą atsiųsti rusų kariai]</ref> priskiriant joms ne tik faktiškai esančias, tačiau ir Ukrainai pavaldžias teritorijas.<ref>{{Cite web|title=Путин: Россия признала «ДНР» и «ЛНР» в границах, закрепленных в их конституциях|url=https://novayagazeta.ru/articles/2022/02/22/putin-rossiia-priznala-dnr-i-lnr-v-granitsakh-zakreplennykh-v-ikh-konstitutsiiakh-news|website=Новая газета|date=1645547700000|accessdate=2022-02-24|language=ru}}</ref> Anot [[Pentagonas|Pentagono]], [[Rugpjūčio 9]] d. duomenimis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko neutralizuoti iki 80 tūkst. Rusijos pajėgų karių. Tai apėmė žuvusius, sužeistus rusus. Vasario 24 d. invazijos metu Rusijos armiją sudarė 145 tūkstančiai sausumos pajėgų žmonių.<ref>{{Cite web |title=Pentagonas: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 tūkst. rusų |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/pentagonas-nuo-karo-pradzios-ukrainoje-zuvo-arba-buvo-suzeista-iki-80-tukst-rusu-57-1913668 |access-date=2022-08-09 |website=15min.lt}}</ref><ref>{{Cite web |date=2022-03-07 |title=Putino karas Ukrainoje: baigėsi trečiasis derybų raundas, Rusija metė beveik 100 proc. sutelktų pajėgų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1636865/putino-karas-ukrainoje-baigesi-treciasis-derybu-raundas-rusija-mete-beveik-100-proc-sutelktu-pajegu |access-date=2022-08-09 |website=lrt.lt}}</ref> Tai didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]].<ref>{{cite news|url=https://www.cnn.com/2022/02/24/politics/us-military-ukraine-russia/index.html |title=US orders 7,000 more troops to Europe following Russia's invasion of Ukraine |date=2022-02-24 |access-date=2022-02-24 |first1=Jeremy |last1=Herb |first2=Barbara |last2=Starr |author-link2=Barbara Starr |first3=Ellie |last3=Kaufman |others=Oren Liebermann and Michael Conte |publisher=[[CNN]] |quote=Russia's invasion of its neighbor in Ukraine is the largest conventional military attack that's been seen since World War II, the senior defense official said Thursday outlining United States observations of the unfolding conflict |archive-url=https://web.archive.org/web/20220227052443/https://edition.cnn.com/2022/02/24/politics/us-military-ukraine-russia/index.html |archive-date=2022-02-27}}</ref><ref>{{cite news |last1=Karmanau |first1=Yuras |last2=Heintz |first2=Jim |last3=Isachenkov |first3=Vladimir |last4=Litvinova |first4=Dasha |others=Photograph by Evgeniy Maloletka (AP Photo) |date=2022-02-24 |title=Russia presses invasion to outskirts of Ukrainian capital |work=[[ABC News]] |publisher=[[American Broadcasting Corporation]] |agency=[[Associated Press]] |location=[[Kyiv]] |url=https://abcnews.go.com/International/wireStory/russia-attacks-ukraine-defiant-putin-warns-us-nato-83078619 |url-status=live |archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20220227/https://abcnews.go.com/International/wireStory/russia-attacks-ukraine-defiant-putin-warns-us-nato-83078619 |archive-date=2022-02-27 |access-date=2022-02-26 |quote=... [a]mounts to the largest ground war in Europe since World War II.}}</ref><ref>{{cite news |last1=Tsvetkova |first1=Maria |last2=Vasovic |first2=Aleksandar |last3=Zinets |first3=Natalia |last4=Charlish |first4=Alan |last5=Grulovic |first5=Fedja |others=Writing by Robert Birsel and Frank Jack Daniel; Editing by William Mallard, Angus MacSwan and David Clarke |date=2022-02-27 |title=Putin puts nuclear 'deterrence' forces on alert |work=[[Reuters]] |publisher=[[Thomson Corporation]] |location=[[Kyiv]] |url=https://www.reuters.com/world/europe/western-allies-expel-key-russian-banks-global-system-ukraine-fights-2022-02-27/ |url-status=live |access-date=2022-02-27 |archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20220227/https://www.reuters.com/world/europe/western-allies-expel-key-russian-banks-global-system-ukraine-fights-2022-02-27/ |archive-date=2022-02-27 |quote=... [t]he biggest assault on a European state since World War Two.}}</ref> Be to, ši karinė invazija sukėlė didžiausią Europos migracinę krizę nuo II pasaulinio karo – per pirmą savaitę Ukrainą paliko virš 1 milijono gyventojų.<ref>[https://www.theguardian.com/world/2022/mar/06/ukraine-fastest-growing-refugee-crisis-since-second-world-war Ukraine has fastest-growing refugee crisis since second world war, says UN]</ref><ref>[https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-putin-news-03-02-22/h_085a6dc9035cfa03a2ab888e96f58b25 March 2, 2022 Russia-Ukraine news]</ref> Per dvi savaites šis skaičius viršijo 2 milijonus žmonių,<ref>[https://www.theguardian.com/world/live/2022/mar/07/ukraine-news-russia-war-latest-news-vladimir-putin-zelenskiy-kyiv-russian-invasion-civilian-attacks-irpin-ceasefire-live-updates Moscow accused of targeting civilians fleeing Ukrainian cities - as it happened]</ref><ref>[https://www.theguardian.com/world/2022/mar/06/ukraine-fastest-growing-refugee-crisis-since-second-world-war Ukraine has fastest-growing refugee crisis since second world war, says UN]</ref> o per mėnesį – 3,67 mln.<ref name=":2">{{cite web |title=Situation Ukraine Refugee Situation |url=https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine |access-date=2022 m. kovo 24 d|website=[[Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras]]}}</ref> Kovo 20 d. duomenimis, daugiau nei 10 milijonų Ukrainos gyventojų paliko savo namus ir tai tapo didžiausia pabėgėlių krize šiuolaikinėje istorijoje.<ref>[https://www.bbc.co.uk/news/live/world-europe-60802572 As it happened: Ukrainian resilience making Russia reassess - negotiator]</ref> == Eiga == '''Vasario 24 d'''. 5:50 [[Maskva|Maskvos]] laiku ([[UTC+3]]) Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto invaziją į Ukrainą, pavadindamas ją „specialiąja karine operacija“ su tikslu „demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą“. Jau po 10 minučių Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo oro uostus ir karinius objektus Kijeve, [[Charkovas|Charkove]] ir [[Dniepras (miestas)|Dniepre]] bei per Rusiją, Baltarusiją ir [[Krymo Respublika|Krymo Respubliką]] įžengė į Ukrainą. Tuo pat metu prorusiški kovotojai [[Donecko Liaudies Respublika|Donecke]] ir [[Luhansko Liaudies Respublika|Luhanske]] keliose vietose perėjo į puolimą. Ukrainos valdžios atstovai tai įvertino kaip mėginimus likviduoti Ukrainos valstybingumą.<ref>{{cite web|title=Конечная цель Путина – уничтожить Украину – Кулеба|url=https://gordonua.com/news/war/konechnaya-cel-putina-unichtozhit-ukrainu-kuleba-1596819.html|website=gordon.ua|date=23.02.22}}</ref><ref>{{cite web|title=Зеленский: Путин хочет уничтожить Украину, но украинские военные дают достойный отпор|url=https://www.unian.net/society/zelenskiy-putin-hochet-unichtozhit-ukrainu-no-ukrainskie-voennye-dayut-dostoynyy-otpor-novosti-ukrainy-11715409.html|website=УНИАН|date=24.02.22}}</ref> Anot JAV žvalgybos, Rusija kovai paskyrė apie 75 % savo aktyvių sausumos pajėgų.<ref name='t72'/> [[Baltarusija]] praleido Rusijos armiją pro savo teritoriją.<ref name='belarus'/> Pačios Baltarusijos armija Ukrainos nepuolė.<ref name='ne'>{{cite web |date=2022 m. vasario 24 d|title=Лукашенко: белорусские войска не принимают никакого участия в российской спецоперации в Донбассе |url=https://www.belta.by/president/view/lukashenko-belorusskie-vojska-ne-prinimajut-nikakogo-uchastija-v-rossijskoj-spetsoperatsii-v-donbasse-486648-2022/ |access-date=2022 m. vasario 24 d|website=www.belta.by |language=ru-RU |archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224092148/https://www.belta.by/president/view/lukashenko-belorusskie-vojska-ne-prinimajut-nikakogo-uchastija-v-rossijskoj-spetsoperatsii-v-donbasse-486648-2022/ |url-status=live }}</ref> Savo pirmąją puolimo dieną pasakytoje kalboje V. Putinas pasakė, jog Ukraina yra žingsnis kelyje pakirsti pasaulinį Amerikos dominavimą ir grasino net ir branduoliniu ginklu visiems, kas mėgins tam sutrukdyti. Prancūzijos prezidentas [[Emmanuel Macron|E. Makronas]], paskambinęs telefonu, mėgino siūlyti alternatyvias „saugumo architektūras“, tačiau V. Putinas neparodė susidomėjimo. Ukraina pareiškė nutraukianti diplomatinius santykius su Rusija.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1624462/ukraina-nutraukia-diplomatinius-santykius-su-rusija/|title=Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Rusija|website=www.lrt.lt|access-date=2022-02-24|language=lt}}</ref> Tą dieną V. Putinas jau teigė pasirengęs deryboms dėl Ukrainos neutralumo ir demilitarizacijos (dar prieš dieną į Ukrainos prezidento pasiūlymą derėtis buvo neatsakyta).<ref>V.Jack (2022). Kremlin: Putin ready to negotiate deal over Ukraine’s neutrality, demilitarization . [https://www.politico.eu/article/vladimir-putin-moscow-negotiate-kyiv-ukraine-russia-neutrality/ politico.eu]</ref> '''Vasario 28 d.''' ties Baltarusijos siena, kovai tebesitęsiant, prasidėjo pirmosios derybos. Ukrainos prezidento pasisakymu, vilčių, jog derybos ką nors išspręs, jis turėjo nedaug.<ref>[https://www.nytimes.com/live/2022/02/27/world/russia-ukraine-war nytimes.com]</ref> Rizikuodamos konfliktu su Rusija, Europos šalys (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Olandija ir kitos) bei JAV kovo pradžioje ėmė rimtai remti Ukrainą ginklais. Ilgainiui ginklus pradėjo tiekti ir iš pradžių to vengusios valstybės, tokios kaip Švedija, Suomija ir Vokietija. Iš viso ginklus siuntė apie 20 valstybių, kurių dauguma (bet ne visos) priklausė NATO ir ES. Ginklai buvo siunčiami kaip paskirų valstybių parama, tai nebuvo oficialūs NATO ar ES veiksmai. Kai kurios ginklų netiekusios šalys siūlė humanitarinę pagalbą ir mielai kvietė pabėgėlius. Tuo pat metu NATO į su Rusija bei Baltarusija besiribojančias savo valstybes įvedė apie 22 000 papildomų karių. Amerikos laikraštis „[[New York Times]]“ rašė, jog bendra Rusijos grėsmė sutelkė Europos šalis „kaip niekad anksčiau“.<ref>Steven Erlanger (2022). NATO Countries Pour Weapons Into Ukraine, Risking Conflict With Russia. The New York Times [https://www.nytimes.com/2022/03/02/world/europe/nato-weapons-ukraine-russia.html nytimes.com]</ref> Tačiau dauguma tiekiamų ginklų visgi buvo labiau „gynybiniai“: priešlėktuvinė gynyba, bet ne lėktuvai, prieštankinės raketos, bet ne tankai ir pan. Jie tiko gintis mažomis grupėmis, bet ne rimtai užpulti kitą valstybę.<ref>Politics U.S. Adds ‘Kamikaze Drones’ as More Weapons Flow to Ukraine. [https://www.nytimes.com/2022/03/16/us/politics/us-ukraine-weapons-drones.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DODm8ciPkORJCH_0bRZKF4IMYomimYXtZANrJqW_F71uhZJAlhUQ6ur4DCmIgAJ299j7OPaV4M_sCHW6Eko3itZ3OlKex7yfrn5knZaDK-CLjahnYjOApjqMR6JQyu22gJzqjPFecm2dAp3q8xF9stE2d7ESqJvvDiChV7P9WUPFqLukRtBbYvCXyElsWc6rkAbAxTFVnMKXt86m4749hYU8gFaOe9d1VzPZqj3shCTzBgP4yrBJYuRoXLlLsMsbbFqRCEy8Xe1Ox5b146i6hojuq7RAM_XqxQ&smid=url-share nytimes.com]</ref> Kai galop buvo pasiūlyti tankai, tai buvo 1971 m sukurti pasenę [[T-72]].<ref name='t72'>{{en|Ukraine is now receiving T-72 battle tanks (...) from the West.}} [https://www.nytimes.com/2022/04/06/us/politics/russia-military-ukraine-war.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DJDm4ciPkORJCH_0bRZKF4IMEuxC-aTZpEMbsuWPVo36pCPFZkSg-l54SNgtIFPyAx48qVb18B4qjsD_o-4CO4KS6wMvt-z7my-Erdb2W-W6WJzXEhLF56pcNkJ0X53HFb2q3PFeQm2IYo2fp1U4toBmtVPFn8tPHqChR8MNuCZgiNqVVlHrEEBkyA2IKU-LkCcw5NCF_ZTX0Z4Gc06NlUPN5_L7-oZld7O5K42eNNfzQueIS5BJQxRJzWk6Fot9PPoB-PysmxwpYmBfnG5XE4Mmo8pmVCMnrlOKk&smid=url-share nytimes.com]</ref> Palydovų nuotraukose buvo pastebėta link Kijevo judanti apie 64 kilometrų ilgio ir vietomis net trijų eilių rusų armijos mašinų vilkstinė. Buvo manoma, jog ruošiama rimta ataka. Tačiau vilkstinė sustojo apie 30 km nuo Kijevo ir per vėlesnes dienas nepajudėjo iš vietos. Neaišku, ar mašinos sustojo dėl degalų trūkumo, gedimų, ukrainiečių pasipriešinimo ar pašlijusios drausmės. Savos konstrukcijos dronais atakavo ir daug mašinų sugadino Ukrainos karo inžinierių grupė „Aerorozvidka“.<ref>The drone operators who halted Russian convoy headed for Kyiv [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/28/the-drone-operators-who-halted-the-russian-armoured-vehicles-heading-for-kyiv theguardian.com]</ref> JAV kariuomenės atstovas pasakė žurnalistams, jog Rusijos armija, kurioje daug šauktinių, turi drausmės problemų: „dalis jų netgi nežinojo, jog bus siunčiami į karą“.<ref>Ukraine: Why has Russia's 64km convoy near Kyiv stopped moving? [https://www.bbc.com/news/world-europe-60596629 bbc.com]</ref> Šaltinyje<ref>Paul P. Murphy (2022). Analysis: All roads lead to Belarus — the origin of the 40+ mile long Russian convoy near Kyiv. [https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-putin-news-03-01-22/h_71c02c93d3bd225080c5feb92430c0dc edition.cnn.com]</ref> rašoma, jog visi aplinkiniai plentai toje vietoje veda į Baltarusiją, todėl greičiausiai mašinos įvažiavo iš ten. '''Kovo 3 d.''' Rusija užėmė [[Chersonas|Chersoną]]. Tai buvo pirmasis šio karo metu Rusijos užimtas reikšmingas miestas. Pentagonas nurodė, jog Rusijos ataka prieš Kijevą „įstrigusi“.<ref>What Happened on Day 7 of Russia’s Invasion of Ukraine. The New Yourk Times. [https://www.nytimes.com/live/2022/03/02/world/ukraine-russia-war nytimes.com]</ref> Tą pačią dieną „[[The Times]]“ paskelbė, kad iki šio laiko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis išvengė trijų pasikėsinimų jį nužudyti. Du iš jų turėjo įvykdyti [[Vagnerio grupė]]s nariai, kitą – [[Ramzanas Kadyrovas|Ramzano Kadyrovo]] kariai Kadyrovitsai.<ref>[https://www.thetimes.co.uk/article/zelensky-survives-three-assassination-attempts-in-days-xnstdfdfc Volodymyr Zelensky survives three assassination attempts in days]</ref> '''Kovo 12 d'''. Karo studijų institutas (pelno nesiekianti institucija, būstinė Vašingtone) persakė ir patvirtino Ukrainos karo vadovybės išvadą, jog nuo karo pradžios Rusija taip ir „nepasiekė savo teritorinių tikslų“ ({{en|failed its territorial objectives}}). V. Putinas atleido iš pareigų keletą savo generolų. Rusija nuolat bando įtraukti į karą Baltarusiją, kurios prezidentas A. Lukašenka neatrodo tam nusiteikęs. '''Kovo 13 d.''' Rusijos karo lėktuvai iššovė apie 30 raketų ties Lenkijos siena. Ukrainos priešraketinė gynyba numušė 22 iš šių raketų, tačiau kitos pasiekė taikinį. Žuvo 35 žmonės, 134 sužeisti. Rusija perspėjo, jog bazės, kur tvarkomi ginklai Ukrainai, yra „teisėti taikiniai“.<ref>What Happened on Day 17 of Russia’s Invasion of Ukraine [https://www.nytimes.com/live/2022/03/12/world/ukraine-russia-war nytimes.com]</ref> '''Kovo 16 d''' Rusijos oro pajėgos patyrė iki tol rimčiausius nuostolius: oro bazėje netoli Chersono sunaikinta mažiausiai 16 sraigtasparnių, raketinė įranga ir „dviženklis skaičius“ transporto priemonių. Šie padariniai ekspertų įvertinti pagal palydovines nuotraukas.<ref>Russlands Luftwaffe erleidet ihre bisher schwersten Verluste. Neue Zürcher Zeitung. [https://www.nzz.ch/international/ukraine-russlands-luftwaffe-erleidet-bisher-schwerste-verluste-ld.1674908 nzz.ch]</ref> '''Kovo 24 d.''' Rusija evakuavo į savo teritoriją apie 15 000 [[Mariupolis|Mariupolio]] gyventojų ([[The Guardian]] rašo, kad priverstinai). Jiems bus draudžiama palikti Rusijos teritoriją dvejus metus. Neaišku, kur išvežta 2000 vaikų.<ref name='z'/> Po Rusijos bombardavimų padėtis šiame mieste visiškai katastrofiška.<ref>[https://www.theguardian.com/world/2022/mar/24/ukraine-sinks-orsk-russian-ship-moscow-accused-forcible-deportations-mariupol theguardian.com]</ref> '''Balandžio 1 d.''' Du Ukrainos sraigtasparniai ([[Mi-24]])<ref>Russia accuses Ukraine of helicopter attack on oil depot in Russian city [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/01/ukraine-accused-of-helicopter-attack-on-oil-depot-inside-russia theguardian.com]</ref> įskrido į Rusijos teritoriją ir iššovė raketas į naftos saugyklą [[Belgorodas|Belgorode]], apie 32 km nuo sienos. Saugykloje kilo gaisras. Tai pirmas kartas, kuomet pačios Rusijos patvirtinimu Ukraina orlaiviais atakavo Rusijos teritorijoje.<ref>Anton Troianovski (2022). Ukrainian helicopters strike an oil depot in Russia, an official there says. [https://www.nytimes.com/live/2022/04/01/world/ukraine-russia-war#ukrainian-helicopters-strike-an-oil-depot-in-russia-an-official-there-says nytimes.com]</ref> '''Balandžio 2 d.''' Ukraina atsikovojo atgal visą Kijevo regioną su prieš tai Rusijos rankose buvusiais smulkiais miestais (tokiais kaip [[Irpinė (miestas)|Irpinė]], [[Buča]], [[Hostomelis]]).<ref>[https://www.theguardian.com/world/live/2022/apr/02/russia-ukraine-war-latest-russian-troop-withdrawal-noticeable-says-zelenskiy-us-gives-kyiv-300m-more-in-live theguardian.com]</ref> '''Balandžio 12 d.''' Invazijai Ukrainoje tęsti Rusija gavo ginklų iš [[Iranas|Irano]].<ref>Russia ‘using weapons smuggled by Iran from Iraq against Ukraine’. [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/12/russia-using-weapons-smuggled-by-iran-from-iraq-against-ukraine theguardian.com/]</ref> '''Balandžio 14 d.''' nuskandintas Rusijos kreiseris „[[Maskva (kreiseris)|Maskva]]“. Tai rimtas praradimas, „Maskva“ buvo vienas iš tik trijų „Slava“ klasės kreiserių su apie 500 jūreivių įgula. Anot Ukrainos, kreiseris nuskandintas jų pačių gamybos žemai skrendančia raketa „Neptūnas“, prieš tai atitraukiant dėmesį dronų ataka. Rusija tvirtina jog laivas tiesiog nuskendo pats.<ref name='maskva'>[https://www.theguardian.com/world/2022/apr/14/russia-moskva-cruiser-sunk-stormy-seas-defense-ministry theguardian.com]</ref> Pasitraukusi iš Kijevo, Rusijos armija mėgino smarkiau pulti iš pietinės pusės, tačiau anot Pentagono žvalgybos, pasiekimai ten buvo „daugų daugiausia minimalūs“. Kijevo kovose dalyvavę daliniai jau buvo išsekę. Karui užsitęsus bei aiškėjant Rusijos karo nusikaltimams, vakarų valstybės ėmėsi veiksmų kurie anksčiau būtų buvę atmesti: JAV senatas ruošėsi svarstyti prezidento pasiūlytą 33 milijardų dolerių paramos Ukrainai paketą, įskaitant aprūpinimą sunkiaisiais ginklais. ES ėmė rimtai planuoti visišką Rusijos naftos atsisakymą.<ref> Michael Schwirtz, Michael Levenson. Painful stories emerge from Mariupol, while combat rages to the east. [https://www.nytimes.com/live/2022/05/03/world/ukraine-russia-war-news?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxfs4h2Hza3LNE2wFl7lSW9PH5EDXYaYketgp1jWdSZpbLaQ0RfU30eZFekpgVBLi6r21pKM4GQRn44SiQjFxmJbAUrkz4DTtam20I_t-w7v4shyLOjHhXvTAgSArIRJiqMAyaVGu23EXzvyUFrV03tB83fkjFYk6EWlbHFSCv_DqAhx1PtqNf0ucvlFwA7cFLGmVyd2M6LsAcxFQDUbETh596GU87dBbOLAHLfq1bk5gKIel3-JnWiE_J5ypBpYxW4HQi7xq1LfHoheKw8a1rO4kXecvw2fWdn4ijcMsEA4Fbw&smid=url-share nytimes.com]</ref> '''Birželio 2 d.''' Šimtąją invazijos dieną Rusija buvo okupavusi apie 20&nbsp;% Ukrainos teritorijos. Fronto linijos ilgis siekė apie 1000 km. Kasdien žūdavo apie 100 ukrainiečių karių.<ref>Russia now occupying 20% of Ukraine’s territory, says Zelenskiy. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/jun/02/russia-ukraine-war-latest-zelenskiy-says-243-children-so-far-killed-in-war-russia-claims-latest-us-weapons-package-is-direct-provocation-live theguardian.com]</ref> Donbase Rusija turėjo persvarą, pamažu plėsdama užgrobtą teritoriją. Tačiau kalbant apie pradinius karo tikslus, anot JK Gynybos ministerijos, „jokie nebuvo pasiekti“.<ref>“none of the strategic objectives have been achieved” the report adds. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/jun/03/russia-ukraine-war-latest-moscow-now-controls-a-fifth-of-ukrainian-territory-zelenskiy-live theguardian.com]</ref> '''Birželio 24 d.''' Po ilgos ir daug aukų iš abiejų pusių pareikalavusios kovos Rusija užėmė [[Severodoneckas|Severodonetską]], ukrainiečiams pasitraukiant pasakius jog „šio miesto tiesiog nebėra“: iš 160&nbsp;000 gyventojų liko 12&nbsp;000, 80 % pastatų sugriauti, visa infrastruktūra sunaikinta.<ref>Peter Beaumont (2022) {{en|there was no city left there}}. Last Ukrainian forces in Sievierodonetsk ordered to withdraw. [[https://www.theguardian.com/world/2022/jun/24/ukraine-forces-will-have-to-leave-sievierodonetsk-says-governor The Guardian]]</ref> '''Liepos 3 d.''' Rusija užėmė [[Lysyčanskas|Lysyčanską]], taip užvaldydama visą [[Luhansko sritis|Luhansko srities]] teritoriją. Rusijos armija čia ryžtingiau naudojo jau Severodonetske pasiteisinusią taktiką artilerija griauti miesto pastatus iki pamatų, taip, jog priešininko pusei nebūtų kur dėtis. Lysyčansko pastatai prastovėjo gerokai trumpiau nei Severodonetsko. Kai kuriomis dienomis žūdavo iki 200 Ukrainos pusės kareivių, ir Ukrainai teko pripažinti jog Rusijos pusė turi gerokai daugiau artilerijos. Tačiau telkdama jėgas šiame regione, Rusija susilpnino gynybą kitur, ir Ukraina atsiėmė teritorijas aplink Chersoną bei strateginės reikšmės [[Gyvačių sala|Gyvačių salą]].<ref>Thomas Gibbons-Neff, Kamila Hrabchuk and Vivian Yee (2022). As City Falls, Ukraine’s Last Hope in Luhansk Falls With It. [https://www.nytimes.com/2022/07/03/world/europe/ukraine-war-lysychansk.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DKDm4ZiPsSGYyMvErQf617apwu3C6SRdlMdaAmXrl23_RONExkTRKr5JuYnZBPawMElbWOZEJklZTcQeJ_tjbwcmiyLOo4n-Hi5Uncb2L1CqKLhGkmJgdvvZpvJVi133FexP-VFeNy0tctzu5hUs4hPUoIZCCItvDjDRp1KY_GOkmasl9qLrkfDTLDntec6KYCdhFQDD_ES3B_6WU87bBMKY9dffa_f1N7Jp2I0fhGAXdoLYypG5Q7W4HV8rxuurXGoheKo9Gk8__tDWCo7tEiZ0UG5TPK-A&smid=url-share nytimes.com]</ref> '''Liepos 12 d.''' Reaguodamos į situaciją, vakarų valstybės suteikė Ukrainai daug toliau nei iki šiol siekiančius ginklus ([[M142 HIMARS]] ir kt.), kuriais Ukraina ėmėsi naikinti šaudmenų sandėlius ir kitą masiniam Rusijos artilerijos naudojimui reikalingą infrastruktūrą.<ref>Peter Beaumont in Kyiv (2022). Ukrainian strike on Russian-held town attributed to US-supplied missile [https://www.theguardian.com/world/2022/jul/12/ukrainian-strike-on-russian-held-town-attributed-to-us-supplied-missile theguardian.com]</ref> === Mobilizacija === Vasario 24 d 22:00 Ukrainos prezidentas paskelbė visuotinę vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus mobilizaciją. Tuo pagrindu jiems buvo uždrausta palikti valstybės teritoriją.<ref>{{cite web |date=25 February 2022 |title=Zelensky signs decree declaring general mobilization |url=https://en.interfax.com.ua/news/general/801769.html |access-date= |website=[[Interfax-Ukraine]] |language=en |archive-date=25 February 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220225113724/https://en.interfax.com.ua/news/general/801769.html |url-status=live}}</ref> Tuo metu Rusija taip ir nepaskelbė visuotinės mobilizacijos, kuri leistų pašaukti kovai daug daugiau savo pusės kareivių.<ref>UK MoD: Putin may announce general mobilization on May 9 – The Moscow Times. [https://hindustannewshub.com/russia-ukraine-news/uk-mod-putin-may-announce-general-mobilization-on-may-9-the-moscow-times/ hindustannewshub.com]</ref> Luhanske ir Donecke mobilizacija (kovai prieš Ukrainą) buvo paskelbta jau vasario 19 d.<ref>Lugansk and Donetsk republics’ heads order general mobilization . [https://tass.com/world/1406329 tass.com]</ref> === Samdiniai iš Sirijos === Rusija taip pat nusisamdė apie 16 000 karių iš Sirijos.<ref name='ksi'>Karo Studijų Institutas, Neutrali, pelno nesiekianti institucija, būstinė Vašingtone, [https://www.understandingwar.org/ understandingwar.org] [https://www.understandingwar.org/backgrounder/russian-offensive-campaign-assessment-march-11]</ref> V. Putinas iš pradžių teigė, jog Sirijos kovotojai išvis atlyginimo neprašys,<ref name='s1'>Syria recruiting troops from its military to fight with Russian forces in Ukraine. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/11/putin-approves-russian-use-of-middle-east-fighters-against-ukraine theguardian.com]</ref> vėliau buvo rašoma, jog jie kovos už 200&nbsp;$ per mėnesį<ref>Putin pays Syrian mercenaries $200 per month to fight in Ukraine: Report. [https://gazettengr.com/putin-pays-syrian-mercenaries-200-per-month-to-fight-in-ukraine-report/ gazettengr.com]</ref> Pagal vėlesnius šaltinius ta suma sieks apie 3000&nbsp;$ – maždaug 50 kartų daugiau, nei jie uždirba Sirijoje.<ref name='s1'/> Į kovą jie pasiųsti tik apie balandžio 18 d., kuomet Rusija pradėjo labai aktyvią ataką iš pietinės Ukrainos pusės. „[[The Guardian]]“ rašo, jog samdiniai į karą siunčiami be rimto kovos mašinų palaikymo.<ref>Julian Borger in Washington (2022). Russia deploys up to 20,000 mercenaries in battle for Ukraine’s Donbas region. [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/19/russia-deployed-20000-mercenaries-ukraine-donbas-region theguardian.com]</ref> == Tarptautinės reakcijos== {{Stilius}} [[Vaizdas:Event-to-support-ukraine-in-kaunas-lithuania-2022-02-24.jpg|thumb|right|275px|Renginys, skirtas Ukrainos palaikymui ir Rusijos agresijos pasmerkimui. Kaunas, [[Vienybės aikštė]], 2022 m. vasario 24 d.]] [[JT Generalinis Sekretorius]] [[António Guterres]] pareikalavo Rusijos kuo greičiau patraukti savo karius iš Ukrainos. Tuo pačiu [[JAV]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] ambasadoriai organizacijoje pranešė paruošę rezoliuciją JT Saugumo tarybai, kurią pristatys JT Saugumo taryboje 2022 m. vasario 25 d.<ref>[https://www.thejournal.ie/ukraine-reaction-invasion-5691713-Feb2022/ Russia faces 'unprecedented isolation' over Ukraine invasion, EU says]</ref><ref>[https://www.wsj.com/livecoverage/russia-ukraine-latest-news/card/pUrIX20rUPrwgE9WQPoX U.S. Says Russia Will Face U.N. Security Council Resolution]</ref> [[Lenkija]], [[Rumunija]], [[Lietuva]], [[Latvija]] ir [[Estija]] inicijavo [[NATO]] 4 straipsnį, pagal kurį šalys narės šaukiamos saugumo konsultacijoms.<ref>[https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-23-22/h_e828bdb524147e7b3ca4a611b767d7b4 Poland and Baltic countries trigger consultations under NATO article 4]</ref> NATO vadovas [[Jens Stoltenberg]] paskelbė, kad organizacija nusiųs papildomų karių į Lenkiją, atsižvelgiant į Rusijos karinius veiksmus.<ref>[https://euobserver.com/world/154427 Nato troops moving east to avert 'spillover' from Ukraine war]</ref> [[ASEAN|Pietryčių Azijos valstybių tarptautinė organizacija]] išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos–Ukrainos karo ir pakvietė visoms šalims laikytis ramybės ir dialogo.<ref>[https://www.voacambodia.com/a/6457471.html ASEAN Urges Maximum Restraint, De-escalation of Russia-Ukraine Tensions - Draft Statement]</ref> Bendrame [[Karibų sandrauga|Karibų sandraugos]] narių pranešime pasmerkiami Rusijos karo veiksmai prieš Ukrainą.<ref>[https://www.nationnews.com/2022/02/24/caricom-issues-statement-ukraine/ CARICOM issues statement on Ukraine]</ref> [[Šiaurės Taryba|Šiaurės Tarybos]] prezidentas [[Erkki Tuomioja]] pavadino Rusijos invaziją „visiškai nesąžininga“ ir teigė, kad šie veiksmai „prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos saugumui“.<ref>[https://www.norden.org/en/news/president-nordic-council-condemns-russias-attack-ukraine President of the Nordic Council condemns Russia’s attack on Ukraine]</ref> [[Tarptautinis olimpinis komitetas]] pasmerkė Rusijos veiksmus pažeidus olimpinių paliaubų principą.<ref>[https://www.ltok.lt/tok-pozicija-del-ukrainos-olimpines-bendruomenes-saugumo/ TOK pozicija dėl Ukrainos olimpinės bendruomenės saugumo]</ref> [[Gerhardas Šrioderis]], buvęs Vokietijos kancleris, „[[Rosneft]]“ vadovas, pakvietė baigti karinius veiksmus.<ref>[https://www.spiegel.de/politik/deutschland/ukraine-gerhard-schroeder-fordert-wladimir-putin-zum-beenden-der-invasion-auf-a-75dcb51d-7890-4305-8911-543e3b1b4c18 Ex-Kanzler Schröder fordert Putin zum Beenden der Invasion auf]</ref> Kinija bene vienintelė išsakė „santūrią“ ({{en|tacit}}) paramą Rusijai, iš dalies konfliktu apkaltindama Vašingtoną, tačiau pasiūlė V. Putinui užuot kariavus derėtis.<ref>China calls for talks on Ukraine but signals tacit support for Russia’s attack. [https://www.marketwatch.com/story/china-calls-for-talks-on-ukraine-but-signals-tacit-support-for-russias-attack-01645706100?mod=article_inline MarketWatch.com]</ref> Vasario 28 d. [[Turkija]] oficialiai pasakė, jog jų požiūriu čia vyksta karas, o ne „konfliktas“. Pagal 1937 m. [[Montreux konvencija|Montreux konvenciją]], tokiu atveju Turkija turi teisę uždrausti abiejų kariaujančių pusių laivams praplaukti [[Dardanelų sąsiauris|Dardanelų sąsiauriu]] tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų. Vasario mėnesį sąsiauriu praplaukė ne mažiau kaip septyni rusų karo laivai (vienas povandeninis). Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlut Cavusoglu pareiškė, kad sąsiauris bus blokuotas.<ref>Turkey to implement pact limiting Russian warships to Black Sea. [https://www.reuters.com/world/middle-east/turkey-implement-international-pact-access-shipping-straits-due-ukraine-war-2022-02-27/ reuters.com]</ref> [[Kovo 2]] d. JTO taryba 141 balsais prieš 5 pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir paragino patraukti iš šios šalies savo pajėgas. Dar 35 šalys susilaikė.<ref>[https://www.reuters.com/world/un-general-assembly-set-censure-russia-over-ukraine-invasion-2022-03-02/ U.N. General Assembly in historic vote denounces Russia over Ukraine invasion]</ref> [[Kovo 7]] d. [[Tarptautinis teisingumo teismas]] [[Haga|Hagoje]] pradėjo viešus klausimus dėl Ukrainos kreipimosi ir kaltinimo Rusiją užsiimant genocidu.<ref>[https://media.un.org/en/asset/k1s/k1s308hjlg THE HAGUE – The International Court of Justice (ICJ) holds public hearings in the case Ukraine v. Russian Federation]</ref> Kovo 26 d., lankydamasis Europoje, JAV prezidentas [[Joe Biden]] Varšuvoje išrėžė ugningą kalbą, pasakydamas jog dabar vykstantis karas yra seno konflikto tarp demokratinio ir autoritarinio pasaulio tęsinys, jog Rusija gali „negalvot nė colio žengti į NATO teritoriją“ bei užbaigė jog V. Putinas „Viešpatie apsaugok, neturi likti valdžioje“. JAV atstovybei paskui teko aiškintis, jog „neturi likti valdžioje“ nereiškia jog JAV tuojau puls Rusiją ginklu.<ref>Michael D. Shear, David E. Sanger and Michael Levenson (2022). In a Fiery Speech, Biden Warns of a Battle Between ‘Liberty and Repression’. {{en|for God’s sake, this man cannot remain in power}}. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/mar/28/russia-ukraine-war-latest-news-zelenskiy-putin-live-updates?page=with:block-624138608f08d422c5d5ec10#block-624138608f08d422c5d5ec10 theguardian.com]</ref> „Ši frazė ne Amerikos vardu, tai tik mano asmeninis įniršis“, – papildė po kelių dienų prezidentas, – „atsiprašyti nesiruošiu“. „Ne kitos šalies vadovui spręsti. Tai nutars tik Rusijos piliečiai, per rinkimus“, – pakomentavo Rusijos atstovai.<ref>I Make No Apologies’: Biden Says His Putin Comments Were an Expression of Moral Outrage [https://www.nytimes.com/2022/03/28/us/politics/biden-putin.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DODmwSiPkORJCH_0bRZKF4INEy0zmdAcdcLL4pAvxuy-sVd2pcdz6VmLrW0pIUP3dy7oupQmI925-KU75lrWHhMWP8Ibl1nPjitRzfdWjpD6HA13Z1IFtiqcBgJl-uymVIkvmeapN92tB81P4qAJ9xVG1AMHHM56-0fk04bNaWbRjc6R00WfVZUVzQn92c6bEHdmZCGA6MDSM_sStntoQqaJ5AN73_LhUgZMP4nb4bb2RpJ4yoDJE0LJPGZgmLw2xlynuyzK_uW12U2g&smid=url-share nytimes.com]</ref> [[Balandžio 7]] d. [[Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja]] priėmė sprendimą susprenduoti Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1666878/stabdoma-rusijos-naryste-jt-zmogaus-teisiu-taryboje Stabdoma Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje]</ref> Nepaisant Rusijos grasinimų, iki tol NATO nepriklaususios Suomija bei Švedija apie balandžio vidurį išreiškė norą stoti į šią sąjungą. Tai labai Rusijai nepageidautinos invazijos pasekmės: invazija didele dalimi buvo motyvuota Ukrainos NATO narystės siekimu, o dabar ateina dar dvi palyginamos valstybės.<ref>Despite Russian Warnings, Finland and Sweden Draw Closer to NATO [https://www.nytimes.com/2022/04/13/world/europe/finland-sweden-nato-russia-ukraine.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DJDm8ZiPsSGYyMvErQf617apw93jKfTdlNdaQwSfB_yKpZNlBqDhO1uYCFkdEYID88qIS-GGMq2paHFZYJzQjXVEjrYuFu2O_4-BucLDm7BfDC1nEiJw1gqcZ6IV-rimgPw6bADrZ_24NhivpwU5wuRjkDbXXerOCoX0slQKiObhje4wA9Xe5SSGuTyYbas-RcBV0UXVHWT3p_4nI-7cdfMb4UNKX8LR0me6nukOlbSzwofMryWcpHF8WDnK5qsLXNtRWL1MK8ov09H61Vt77E2X2o2V3FvxkS9DJylH5mKFvSxg&smid=url-share nytimes.com]</ref> Tačiau tam paprieštaravo Turkija. Ji teigia jog Švedijoje ir Suomijoje pernelyg toleruojami ar net ir remiami Turkijai priešiški [[Kurdai|Kurdų]] judėjimai bei organizacijos (tokios kaip [[Kurdistano darbininkų partija]]), be to Suomija bei Švedija po [[2019 m. Turkijos įsiveržimas į Siriją|2019 m Turkijos įsiveržimo į Siriją]] įvedė Turkijai ginklų pardavimo sankcijas. Tačiau Turkija nėra labai jau draugiška taip pat ir Rusijai: joje įsikūrusi svarbi JAV karinė bazė, kur esama branduolinių ginklų. JAV vis dar tikėjosi ilgainiui susitarti.<ref>Michael Crowley,Steven Erlanger (2022). For NATO, Turkey Is a Disruptive Ally. [https://www.nytimes.com/2022/05/30/us/politics/turkey-nato-russia.html nytimes.com]</ref> === Religinių bendruomenių reakcijos === [[Stačiatikiai|Stačiatikių]] bažnyčia nebuvo vieninga. Vasario 23 d., dar prieš prasidedant karinei invazijai, [[patriarchas Kirilas]] teigė, jog V. Putino armijos veiksmai atspindi „evangelišką meilę artimui ir ištikimybę tiesos, bei Dievo idealams“, tačiau kiti patriarchai (Metropolitas Onufrijus, Patriarchas Epifanijus Dumenka) šį karą pavadino sunkia nuodėme ir teigė, jog „plečiama agresija, prisidengiant stačiatikių gynimo retorika“.<ref name='bendruomenes'/> Krymo [[musulmonai|musulmonų]] muftijus Aideras Rustemovas paragino bendratikius dezertyruoti iš rusų armijos, užuot kovojus prieš kitus musulmonus, ginančius Ukrainą bei savo „namus, šeimas bei garbę.“<ref name='bendruomenes'>[https://www.churchtimes.co.uk/articles/2022/25-february/news/world/putin-s-troops-enter-ukraine-despite-prayers-for-peace-and-threats-of-retaliation Putin’s troops enter Ukraine, despite prayers for peace and threats of retaliation]</ref> Romos [[popiežius Pranciškus]] pasmerkė karą Ukrainoje bei tuos kurie jį sukėlė, per kuriuos ten „upės ašarų bei kraujo teka“, tačiau niekur konkrečiai neįvardino Rusijos. Jis visgi pasakė, jog čia karas ir siūlymai vadinti tai tik „karine operacija“ nepriimtini.<ref>Philip Pullella (2022). Analysis: Naming and shaming Russia not part of pope's diplomatic playbook, experts say. [https://www.reuters.com/world/europe/naming-shaming-russia-not-part-popes-diplomatic-playbook-experts-say-2022-03-07/ reuters.com]</ref> Popiežius 40 minučių nuotoliniu būdu kalbėjo su patriarchu Kirilu. Anot popiežiaus, pirmąsias 20 minučių patriarchas skaitė iš kortelės karą teisinančias priežastis. Aš apie tai nieko nesuprantu, – atsakė popiežius, – mes ne valdiški dvasininkai, mes turime vartoti Jėzaus kalbą, ne politikos.<ref>The Russian Orthodox Church has issued a statement criticising Pope Francis, saying that the Pope misrepresented the last conversation he had with Patriarch Kirill of Moscow. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/may/04/russia-ukraine-war-russia-attacks-azovstal-steel-plant-after-first-evacuated-civilians-reach-safety-live?filterKeyEvents=false&page=with:block-627290a68f08a5c31f5b20fa theguardian.com]</ref> Popiežius kvietė patriarchą Kirilą nebūti V.Putino patarnautoju ir jo „altoriaus berneliu“, už ką Rusijos stačiatikų bažnyčia oficialiai išreiškė pasipiktimą dėl „netinkamo tono“ bet ne turinio.<ref>{{en|incorrect tone to convey the content}}, {{en|altar boy}}. Guy Faulconbridge (2022) Russian Orthodox Church scolds Pope Francis after 'Putin's altar boy' remark. [https://www.swissinfo.ch/eng/russian-orthodox-church-scolds-pope-francis-after--putin-s-altar-boy--remark/47566892 swissinfo.ch]</ref> Kita vertus, Popiežius Pranciškus apkaltino NATO, kurios „lojimas“ „prie Rusijos durų“ esą galėjęs paskatinti Rusijos į Ukrainą. Taip pat jis pasiūlė Vladimirui Putinui susitikti Maskvoje, tačiau atsakymo negavo.<ref>[https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2022/05/03/popiezius-sako-kad-nato-galejo-paskatinti-rusijos-invazija-i-ukraina Popiežius sako, kad NATO galėjo paskatinti Rusijos invaziją į Ukrainą ([[Verslo žinios]])]</ref> Rusijos karą Ukrainoje viešai pasmerkė ir dauguma religinių bendruomenių Lietuvoje, įskaitant Lietuvos stačiatikių bažnyčios, pavaldžią [[Maskvos patriarchatas|Maskvos patriarchatui]]; kovo 2 d. buvo surengtas maldos vakaras už Ukrainą, kuriame dalyvavo Lietuvos katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių atstovai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1634208/lietuvos-staciatikiu-baznycia-smerkiame-kara-pries-ukraina Lietuvos stačiatikių bažnyčia: smerkiame karą prieš Ukrainą (LRT.lt)]</ref> Vilniaus ir Lietuvos metropolitas, ortodoksų arkivyskupas [[Inokentijus]] laišku kreipėsi, tvirtindamas, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje ryžtingai smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir kad nesutinka su savo [[Patriarchas Kirilas|patriarcho]] Kirilo pasisakymais dėl vykstančio karo.<ref>[https://www.voruta.lt/lietuvos-ortodoksu-metropolitas-nesutinkame-su-patriarcho-kirilo-pasisakymais-sieksime-didesnes-nepriklausomybes/ Ortodoksų metropolitas: Nesutinkame su patriarcho Kirilo pasisakymais, sieksime didesnės nepriklausomybės (Voruta.lt)]</ref> Kita vertus, arkivyskupas Inokentijus atleido tris stačiatikių kunigus, nenorėjusius minėti Maskvos patriarcho Kirilo, kaip Bažnyčios galvos, vardo pamaldose ir galimai svarsčiusius apie Lietuvos ortodoksų atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prisjungimo prie Konstantinopolio. Iš viso buvo suspenduotos penkių kunigų (Gintaro Sungailos, Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo) pareigos.<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/ortodoksu-vadovas-perdave-atsiskirti-nuo-maskvos-siekiancio-kunigo-byla-baznycios-teismui-1077441 Ortodoksų vadovas perdavė atsiskirti nuo Maskvos siekiančio kunigo bylą Bažnyčios teismui (diena.lt)]</ref> Maskvos žydų [[rabinas]], Pinchas Goldschmidt, nepakluso oficialiam Rusijos spaudimui remti karą, po ko jam teko išvažiuoti iš šalies. „Turime melstis kad šis karas greičiau pasibaigtų ir neišsiplėstų į branduolinį konfliktą“, pasakė jis.<ref>Andrew Roth (2022) Moscow’s chief rabbi ‘in exile’ after resisting Kremlin pressure over war. [https://www.theguardian.com/world/2022/jun/08/moscows-chief-rabbi-in-exile-after-resisting-kremlin-pressure-over-war theguardian.com]</ref> === Savanoriai-užsieniečiai === Įvairiose valstybėse atsirado Ukrainos pusėje kovoti norinčių karių-savanorių. Siekdamas užtikrinti jiems legalų statusą, Ukrainos prezidentas įsakė formuoti tarptautinį legioną. Jis teigia, jog jau yra apie 16 000 savanorių, nors šis skaičius gali būti padidintas. Bent jau iš Amerikos, Anglijos daugiausia siūlosi jau kariavę, Afganistane ir kitur daug patyrę veteranai.<ref>‘It’s my duty to go’: the volunteers leaving the UK to help Ukraine [https://www.theguardian.com/world/2022/feb/28/its-my-duty-to-go-the-volunteers-leaving-the-uk-to-help-ukraine theguardian.com]</ref><ref>American Veterans Volunteer to Fight in Ukraine [https://www.voanews.com/a/american-veterans-volunteer-to-fight-in-ukraine-/6470781.html voanews.com]</ref> Tokie dalykai nėra nauji, Antrojo pasaulinio karo metu 2000–3000 amerikiečių kariavo prieš fašistus Ispanijoje, savanoriškame Linkolno-Vašingtono batalione. Rusija perspėjo, jog tokie savanoriai bus laikomi ne kareiviais, o banditais. Pakliuvus nelaisvėn, su jais bus elgiamasi ne kaip su (kai kurias teises turinčiais) [[karo belaisvis|karo belaisviais]] bet kaip su nusikaltėliais.<ref>I Just Can’t Stand By’: American Veterans Join the Fight in Ukraine [https://www.nytimes.com/2022/03/05/us/american-veterans-volunteer-ukraine-russia.html nytimes.com]</ref> Pačios savanorių valstybės bando savo piliečius nuo tokių sumanymų atkalbėti, ypač nepatariama neturintiems patirties. Gruzija bandė apie 200 savo savanorių neleisti išvykti iš šalies.<ref>Georgia Blocked Hundreds of Foreign Fighters from Joining the Defence of Ukraine. [https://www.vice.com/en/article/y3vx7k/georgia-blocked-hundreds-of-foreign-fighters-from-joining-the-defence-of-ukraine vice.com]</ref> Kanada pabrėžė, jog niekuo nebus atlyginta ir paragino kanadiečius verčiau stoti į savo pačių armiją.<ref>Canadians urged to join Armed Forces rather than the 16,000 foreign fighters in Ukraine [https://nationalpost.com/news/canada/federal-government-warns-canadians-against-fighting-for-russia-in-ukraine nationalpost.com]</ref> Savanorių yra ir tarp albanų. Jie teigia, kad pinigų jiems nemokama ir jie nieko iš Ukrainos neprašo. Iš viso savanorių yra tarp 27 valstybių, įskaitant Vokietiją, Japoniją, Prancūziją ir pan.<ref>Albanian soldiers among Ukrainian volunteers on border with with Russia. [https://albaniandailynews.com/news/albanian-soldier-among-ukrainian-volunteers-on-border-with-russia albaniandailynews.com]</ref> Yra dargi pačios Rusijos piliečių, nors šiems galimybės grįžti atgal į Rusiją po to, matyt, nebus.<ref name=fivb>Why a Russian Is Fighting for Ukraine. [http://www.newsweek.com/why-russian-fighting-ukraine-320723 newsweek.com]</ref> Kovo 25 d. pirmieji amerikiečių veteranai pasiekė fronto liniją ir ėmėsi kovos.<ref>US volunteers reach the frontline of the war in Ukraine. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/25/us-volunteers-reach-the-frontline-of-the-war-in-ukraine theguardian.com]</ref> Karo pradžioje greitai priėmęs daug savanorių, vėliau šis legionas tapo reiklus, priimdamas tik jau turinčius kovos patirtį, po egzamino ir dargi po psichologinio bei pažiūrų patikrinimo nes atvyko šiek tiek tikrų, kraštutinių pažiūrų rasistų (šie į legioną nebuvo priimti). Dauguma pasisiūlymų vėliau buvo atmetama, tačiau kai kurie savanoriai vis viena pasirodė fronte, tikėdamiesi rasti kokią nors kitą juos priimsiančią grupę. Legione vyrauja JAV ir JK veteranai, kai kurie jų yra treniravę Ukrainos karius dar iki invazijai prasidedant. Jie pripažįsta jog čia kovoti sunkiau nei anksčiau Irake bei Afganistane.<ref>For Foreign Fighters in Ukraine, a War Unlike Any They’ve Seen [https://www.nytimes.com/2022/07/07/world/europe/foreign-fighters-ukraine.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DKDm4diPsSGYyMvErQf617apw92C6WRdBHdbEuS_xuw_VEelFuUQCppJbCmIgAJ299j7OPaV4M_sCHW6Eko3itZ3OlKex7yfrv7xzeaDHrCLiPhiUkOApi88F6JV6v3GgLx_jEQeEj3oZ63voxF9stE2d7ESqJvvDiChV7P9WUPFqLukRtBbYvCXyElsWc6rkAbAxXFVvDKXt56m8449tZU8gFaOe9d1VzPZqj3shCTzBgP4yrBJYuRonLlroMsbPFqBOEyMTe1Ox-1TJxJXbDcaGwqR5-IPaD&smid=url-share nytimes.com]</ref> Pirmaisiais mėnesiais kovojo keli tūkstančiai tokių savanorių, dauguma ne legiono sudėtyje. Tam kad formaliai visiškai priklausytų Ukrainos armijai, legiono savanoriai pasirašydavo sutartį ir gaudavo atlyginimą, tiek pat kiek ir ukrainiečiai.<ref>Jane Arraf (2022). Deaths of foreign fighters draw renewed attention to the military volunteers in Ukraine. [https://www.nytimes.com/2022/05/01/world/europe/foreign-legion-volunteers.html nytimes.com]</ref> Rusija nuteisė mirties bausme kelis į nelaisvę pakliuvusius britų savanorius. Jie apkaltinti „vykdę nusikaltimą nusikalstamoje grupuotėje, prievartiniu valdžios paėmimu ar išlaikymu, buvę samdytais kareiviais bei teroristų (ukrainiečių armijos) treniravimu“.<ref>Andrew Roth (2022). Britons sentenced to death after ‘show trial’ in Russian-occupied Ukraine. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/jun/09/russia-ukraine-war-latest-zelenskiy-says-sievierodonetsk-seeing-most-difficult-fighting-so-far-in-war-live theguardian.com]</ref> === Ekonominės sankcijos === NATO valstybės yra pareiškę, jog ginklu Ukrainos negins, tačiau imsis tokių rimtų ekonominių sankcijų, kiek tik įmanoma.<ref>Beyond Ukraine, the Target Is What Putin Calls America’s ‘Empire of Lies’. The New York Times. [https://www.nytimes.com/2022/02/24/world/europe/us-putin-nuclear-war-nato.html]</ref> Vasario 24 d. Europos Komisijos vadovė [[Ursula von der Leyen]] pasmerkė Rusijos veiksmus ir paskelbė, kad Europos Sąjunga įves masines sankcijas Rusijai.<ref>[https://euobserver.com/world/154423 'Massive' EU sanctions to target Putin's war chest]</ref> Rusija išreiškė didelį nepasitenkinimą bei grasinimus dėl [[Japonija|Japonijos]] jai pritaikytų sankcijų.<ref>Thisanka Siripala (2022). Amid Ukraine Crisis, Japan Toughens Stance on Russia. The Diplomat. [https://thediplomat.com/2022/02/amid-ukraine-crisis-japan-toughens-stance-on-russia/]</ref> [[Šveicarija]] laikėsi neutralumo, tačiau, jos žodžiais, „neutralumas nereiškia abejingumo“. Buvo apribojimai, kurie neleido Rusijai pasinaudoti Šveicarija kitų valstybių sankcijoms apeiti.<ref>John Revill, Silke Koltrowitz (2022). Swiss sharpen measures targeting Russia. Reuters.com [https://www.reuters.com/world/europe/swiss-tighten-measures-targeting-russia-2022-02-24/]</ref> Vėliau Šveicarija visgi prisijungė prie ES sankcijų.<ref>Russia seizes Audemars Piguet watches in apparent retaliation for Swiss sanctions. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/27/russia-seizes-audemars-piguet-watches-in-apparent-retaliation-for-swiss-sanctions theguardian.com]</ref> Iki kovo 8 d. Vakarų bankai užblokavo juose saugomus Rusijos centrinio banko rezervus, siekiančius 630 milijardų dolerių. Daugelis Rusijos bankų buvo pašalinti iš „[[SWIFT]]“ mokėjimo sistemos, taip uždelsiant atsiskaitymus Rusijai už parduotą naftą. Europoje ir Amerikoje uždrausti bet kokie Rusijos lėktuvų skrydžiai. Atidėtas naujo Rusijos–Vokietijos dujotiekio po Baltijos jūra (''Nord Stream 2'') naudojimas (lygiagrečiai nutiestas Nord Stream 1 tebeveikia).<ref>Ukraine: What sanctions are being imposed on Russia? [https://www.bbc.com/news/world-europe-60125659 bbc.com]</ref> Rusijoje deramai nebeveikia „VISA“, „Mastercard“ kortelės.{{efn|Nebeveikia tarptautiniai atsiskaitymai iš Rusijos bei užsienyje išduotos kortelės nebeveikia Rusijoje. Vidiniai mokėjimai Rusijoje ten išduotomis kortelėmis vis dar įmanomi kol pasibaigs šių kortelių galiojimo laikas<ref>Visa, Mastercard and American Express have announced they will suspend all operations in Russia in protest at its invasion of Ukraine. [https://www.bbc.com/news/business-60637429 bbc.com]</ref>}} V. Putinas prilygino visas šias sankcijas „karo paskelbimui“.<ref>Russian Forces Pound Civilians, as Putin Likens Sanctions to a ‘Declaration of War’ [https://www.nytimes.com/2022/03/05/world/europe/ukraine-russia-putin.html nytimes.com]</ref> [[Kovo 8]] d. JAV visiškai nutraukė naftos importą iš Rusijos, kuris iki tol sudarė apie 10 % viso jos naftos importo. JAV prezidentas siūlė Europos valstybėms tai padaryti drauge, tačiau šioms tam buvo sunkiau pasiryžti, nes jų perkami iš Rusijos naftos kiekiai didesni (apie trečdalis visos importuojamos naftos).<ref name='ny-nafta'/> Visgi Jungtinė Karalystė irgi pareiškė, jog iki metų galo pamažu tos naftos atsisakys. Nafta sudaro 44 % viso Rusijos eksporto.<ref>[https://www.gov.uk/government/news/uk-to-phase-out-russian-oil-imports gov.uk]</ref> Jungtinėse Valstijose smarkiai pakilo degalų kainos.<ref name='ny-nafta'>Biden expected to ban Russian oil imports [https://www.nytimes.com/2022/03/07/us/politics/biden-russia-oil-ban.html nytimes.com]</ref> Rusijai draugiška Kinija visgi taiko sankcijas įrangai, kurioje naudojamos amerikietiškos technologijos. JAV pagrasino, jog antraip sugebės uždaryti ištisas nuo šių technologijų priklausomas Kinijos firmas. 2020 m. nuo tokių JAV sankcijų nukentėjo [[Huawei]].<ref>Chinese companies that aid Russia could face U.S. repercussions, commerce secretary warns. [https://www.nytimes.com/2022/03/08/technology/chinese-companies-russia-semiconductors.html nytimes.com]</ref> Nuo Rusijos atsiribojo apie 330 firmų, pradedant „[[Samsung]]“, „[[Volkswagen AG|Volkswagen]]“ bei „[[Alphabet]]“ ir baigiant „[[McDonald's]]“ bei „[[The Coca-Cola Company|Coca-Cola]]“.<ref>[https://www.investopedia.com/nearly-330-companies-have-withdrawn-from-russia-5221814 investopedia.com]</ref> Bandydama išvengti gamybos smukimo bei darbų praradimo, Rusija pradėjo [[nacionalizacija|nacionalizuoti]] pasitraukiančioms firmoms priklausančias įmones. Tarptautinių finansų institutas (būstinė Vašingtone) įvertino, jog Rusijos ekonomikai gresia apie 15 % smukimas atgal į 1999 m. lygį. Sankcijos didele dalimi panaikino 30 metų trukusią Rusijos integraciją į Europą.<ref>Facing economic calamity, Putin talks of nationalizing Western businesses. [https://www.nytimes.com/2022/03/10/world/europe/russia-economy-ukraine.html nytimes.com]</ref> Nuo kovo 23 d. Rusijoje ėmė trūkti būtiniausių prekių, nuo cukraus ir grikių iki vaistų ir higieninių tamponų. Dėl to pirmiausia kaltos ne tiek sankcijos, kiek paniški pirkimai: trūko ir tų prekių, kurioms sankcijos netaikomos (vaistams) bei tų, kurių Rusijos teigimu ji sau pasigaminanti pakankamai. [[Saratovas|Saratove]] prie cukraus jau buvo stovima eilėse pusantros valandos.<ref>Andrew Roth (2022) ‘We’re going back to a USSR’: long queues return for Russian shoppers as sanctions bite [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/23/were-going-back-to-a-ussr-long-queues-return-for-russian-shoppers-as-sanctions-bite theguardian.com]</ref> Kovo 31 d. V. Putinas pareikalavo, jog „nedraugiškos šalys“ nuo kito mėnesio už dujas mokėtų Rusijos rubliais, atidarydamos rublines saskaitas Rusijos bankuose. Antraip dujų tiekimas bus sustabdytas. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir Kanada rubliais mokėti kategoriškai atsisakė. Mokėjimas rubliais pakeltų ekonominių sankcijų nusmukdytą rublio kursą.<ref>Putin signs order demanding gas payments in roubles from Friday. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/31/putin-indicates-he-may-turn-off-gas-supplies-to-europe-overnight-russia-roubles theguardian.com]</ref> Pripažinusi, jog grėsmė likti visiškai be dujų bei naftos reali, Vokietija ėmėsi rengti planus šiai situacijai. Prioritetas bus teikiamas ligoninėms ir avarinėms tarnyboms, paskui gyvenamiesiems namams. Gamyba, vartojanti apie ketvirtį dujų, bus sustabdyta pirmoji. Bus ženklūs neigiami efektai ekonomikai, įskaitant prekių, paslaugų trūkumą bei nedarbą. Greitis Vokietijos automagistralėse bus apribotas iki 100 km/h. Lietuvos prezidentas [[Gitanas Nausėda]] pasakė, jog Europai laikas sustabdyti bet kokią energetikos prekybą su Rusija.<ref>Germany braces for an end to reliance on Russian gas. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/31/germany-braces-for-an-end-to-reliance-on-russian-gas theguardian.com]</ref> Balandžio 2 d. Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, visiškai atsisakiusia Rusijos naftos bei dujų importo. [[The New York Times]] pacitavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: jei mes tai galime, gali ir likusi Europa.<ref>Melissa Eddy (2022). Lithuania says it has stopped importing gas from Russia. [https://www.nytimes.com/2022/04/02/world/europe/lithuania-russia-gas.html nytimes.com]</ref> Balandžio 8 d. ES šalys sutarė nebepirkti Rusijos [[anglis|anglies]] už kurią per metus buvo sumokama apie 4,4 milijardo eurų. Sutarta jog nauji kontraktai nebus sudaromi jau dabar, tačiau esantys bus palaipsniui nutraukti per 4 mėnesius. Sutarta taip pat jog ES uostuose nebebus priimami Rusijos vėliavą keliantys laivai, nors apie du trečdaliai Rusijos laivų plaukioja su kitos šalies vėliava (tokios kur mokesčiai mažesni). Šių sankcijų aptarimas truko ilgiau ir susitarti buvo sunkiau. Galimai jau buvo uždrausta viskas ką galima pakenčiamai sunkiai uždrausti, nors tuo metu Rusija už parduodamą naftą bei dujas vis dar kasdien gaudavo iš ES panašiai tiek pat, kiek buvo pagalbos pavidalu suteikta Ukrainai per visą invazijos laikotarpį – apie milijardą eurų.<ref>Matina Stevis-Gridneff, Ivan Nechepurenko (2022). As Europe adds new Russia sanctions, fatigue may be setting in. [https://www.nytimes.com/live/2022/04/08/world/ukraine-russia-war-news#as-europe-adds-new-russia-sanctions-fatigue-may-be-setting-in nytimes.com]</ref> Nepaisant visų apribojimų, Rusijos pajamos iš parduodamos naftos bei dujų pirmuosius du mėnesius nuo invazijos pradžios ne tik nesumažėjo, bet dargi beveik dvigubai išaugo ir sieke 62 milijardus eurų. Buvo parduota mažiau, tačiau pakilo kainos. Kova sankcijomis irgi pasirodė nelengva, tačiau vakarų valstybės atsisakyti jos nesiruošė.<ref> Russia doubles fossil fuel revenues since invasion of Ukraine began [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/27/russia-doubles-fossil-fuel-revenues-since-invasion-of-ukraine-began theguardian.com]</ref> === Kitos reakcijos === Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija (''Roskomnadzor'') visoms Rusijos žiniasklaidos priemonėms leido naudoti tik oficialią Rusijos pateiktą informaciją, nušviečiant įvykius Ukrainoje.<ref>[https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/use-only-official-sources-about-ukraine-war-russian-media-watchdog-tells-journalists-a76567 Use Only Official Sources About Ukraine War, Russian Media Watchdog Tells Journalists]</ref> Masinėms informacijos priemonėms Rusijoje draudžiama vadinti šiuos įvykius „puolimu, invazija ar karo paskelbimu“.<ref>Russia Bans Media Outlets From Using Words 'War,' 'Invasion' https://www.themoscowtimes.com/2022/02/26/russia-bans-media-outlets-from-using-words-war-invasion-a76605 themoscowtimes.com]</ref> 2022 m. [[kovo 15]] d., didėjant pasauliniam spaudimui, Rusija pareiškė, kad pradeda šalies išstojimo iš [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] procedūrą. Dieną anksčiau Ukraina pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/rusija-pradejo-isstojimo-is-europos-tarybos-procedura-57-1653990 Rusija pradėjo išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą]</ref> [[Kovo 16]] d. Europos Taryba priėmė beprecedentį sprendimą ir pašalino Rusiją iš šios organizacijos.<ref>Rusija pašalinta iš Europos Tarybos [https://iq.lt/pasaulis/rusija-pasalinta-is-europos-tarybos/248840 iq.lt]</ref> Rusija paprašė pagalbos iš Kinijos: ginklų, maisto kareiviams ir įvairios ekonominės paramos, kuri palengvintų sankcijas. Kovo 18 d. įvyko ilgas telefoninis pokalbis tarp JAV ir Kinijos prezidentų. JAV prezidentas perspėjo, jog, jei Kinija suteiks Rusijai pagalbą kare prieš Ukrainą, jai pačiai bus taikomos rimtos sankcijos. Kinijos prezidentas pareiškė nepritariantis karui, ragino derėtis, pažadėjo, kad šalis siųs humanitarinę pagalbą.<ref>Biden Warns China of ‘Consequences’ if It Aids Russia in Ukraine War [https://www.nytimes.com/2022/03/18/world/europe/biden-xi-russia-china.html nytimes.com]</ref> Kovo 27 d. V. Zelenskis surengė ilgą interviu su Rusijos žurnalistais, kurį Rusija savo pusės žiniasklaidai paviešinti uždraudė. Šiuo interviu buvo siekiama paneigti oficialų Rusijos požiūrį, pagal kurį Ukrainos ginkluotos pajėgos apšaudo ir griauna savo pačių miestus. V. Zelenskio požiūriu, Rusija nevertina nė vienos pusės gyvybių, taip pat ir su savo pusės žuvusiaisiais tvarkosi taip kaip „su šunimis ir katėmis nesielgiama“. Buvo pasakyta, jog V. Putinas greičiausiai gavo visiškai klaidingą informaciją apie vyraujantį ukrainiečių požiūrį ir kaip, tikėtina, jie sutiks Rusijos armiją. Jo teigimu, čia ne vien karas, bet ir blogiau: įvyko visuotinis istorinis bei kultūrinis skilimas. V. Zelenskis kalbėjo rusų kalba, kuri yra jam gimtoji.<ref name='z'>{{en|Listen, even when a dog or a cat dies, people don’t do this}}. Anton Troianovski, Ivan Nechepurenko (2022). Zelensky Gives Interview to Russian Journalists. Moscow Orders It Quashed. [https://www.nytimes.com/2022/03/27/world/europe/russia-media-zelensky.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DODmwdiPsSGYyMvErQf617apwpwi-ARdYENbIjRfU33OJbMkp2SBjuooeBnN5NBRQJnr-JfzF82YPRD_d_-CX2b2K9JaB1yrO1s0mMPH3uW6WLzXEncQx68ZYycUWrinBfwPrDQuB13tduzLx2UMABMDQDZSCAvvntDBVsap7RPlyHtF5AC6wOUirTnNWc97sBbA5YbFvNR3p06m45g8hObJJVZO2sak59J7etxOkZGWdqL4y2BpAuRIaylrVisL7FqRLk29PHA0KtFtVQ6aFP2zgm889j&smid=url-share nytimes.com]</ref> Balandžio 7 d. [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]] 93 balsais prieš 24, 58 susilaikant, suspendavo Rusijos narystę Žmogaus Teisių Taryboje.<ref>Farnaz Fassihi and Nick Cumming-Bruce (2022) U.N. members vote to suspend Russia from the body’s Rights Council. [https://www.nytimes.com/live/2022/04/07/world/ukraine-russia-war-news nytimes.com]</ref> Gegužės 10 d. [[LR Seimas]] vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=281039 Seimas vienbalsiai pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu]</ref> ==== Sportas ir menas ==== [[UEFA]] paskelbė perkelianti [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|UEFA čempionų lygos]] finalą 2022 m. gegužės 28 d. iš Sankt Peterburgo į [[Paryžius|Paryžių]].<ref>[https://www.espn.com/soccer/uefa-champions-league/story/4601576/champions-league-final-in-russia-set-to-be-moved-by-uefa-sources Champions League final in Russia set to be moved by UEFA - sources]</ref><ref>[https://www.bbc.com/sport/football/60520933?at_medium=custom7&at_campaign=64&at_custom1=%5Bpost+type%5D&at_custom3=%40BBCBreaking&at_custom4=1F656D22-9621-11EC-A654-E9A096E8478F&at_custom2=twitter Ukraine conflict: Champions League final moved from Russia to Paris]</ref> Grėsmė iškilo ir [[Formulė 1|Formulės 1]] lenktynėms [[Sočis|Sočyje]], numatytoms 2022 m. rugsėjo 25 d. Po to, kai abejonę ten surengti lenktynes išreiškė pilotai [[Sebastian Vettel]] ir tuometinis čempionas [[Max Verstappen]], Formulės 1 komandų vadovai išreiškė planus peržvelgti galimybes lenktynes rengti Rusijoje.<ref>[https://wtf1.com/post/vettel-wont-race-in-russia-even-if-the-race-goes-ahead/ VETTEL WON’T RACE IN RUSSIA EVEN IF THE RACE GOES AHEAD]</ref><ref>[https://the-race.com/formula-1/f1-closely-watching-ukraine-crisis-amid-russian-grand-prix-calls/ F1 ‘CLOSELY WATCHING’ UKRAINE CRISIS AMID RUSSIAN GP CALLS]</ref> Tą pačią dieną F1 pranešė, kad Sočio etapas atšaukiamas.<ref>https://www.formula1.com/en/latest/article.formula-1-statement-on-the-russian-grand-prix.4S39V28GpAH5ESb8LksW0J.html</ref> [[EBU|Europos transliuotojų sąjunga (EBU)]] paskelbė, kad Rusija šalinama iš [[Eurovizijos dainų konkursas 2022|2022 m. Eurovizijos dainų konkurso]]. Tai įvyko ne iškart, anksčiau [[EBU]] neplanavo šalinti Rusijos iš konkurso, tačiau sulaukė šalių-dalyvių transliuotųjų spaudimo priimti tokį sprendimą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1626556/ebu-nusprende-rusija-salinama-is-eurovizijos-dainu-konkurso EBU nusprendė: Rusija šalinama iš Eurovizijos dainų konkurso]</ref> 2022 m. Pekino paralimpinių žaidynių išvakarėse, [[kovo 3]] d., [[Tarptautinis paralimpinis komitetas]] pašalino Rusijos ir Baltarusijos sportininkus iš šių žaidynių.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/russian-belarusian-athletes-can-no-longer-compete-beijing-paralympics-ipc-2022-03-03/ Russian, Belarusian athletes barred from Beijing Paralympics - IPC]</ref> Liepos 8 d. [[Aleksejus Gorinovas]], Maskvos Krasnoselskio rajono tarybos deputatas ir diplomuotas teisininkas, buvo nuteistas kalėti septyniems metas už prieš pasisakymą prieš siūlymą surengti vaikų šokio ir piešimo konkursą, nepaisant karo Ukrainoje. Teismo metu jis laikė plakatą „Ar jums dar reikia šito karo?“ Tai pirmas ilgametis teismo nuosprendis pagal griežtus naujus įstatymus.<ref>Moscow councillor jailed for seven years after criticising Ukraine war. [https://www.theguardian.com/world/2022/jul/08/moscow-councillor-jailed-seven-years-criticising-ukraine-war-alexei-gorinov theguardian.com]</ref> ==== Kosminių tyrimų programos ==== Iš pradžių [[NASA]] pranešė, kad šiuo metu vykstančios misijos [[Tarptautinė kosminė stotis|Tarptautinėje kosminėje stotyje]] tęsis su planuotu Rusijos dalyvavimu.<ref>[https://www.independent.co.uk/space/russia-ukraine-nasa-iss-station-b2022518.html International Space Station’s US and Russian astronauts will continue as normal despite outbreak of war, Nasa says]</ref> Visgi „Roscosmos“ pagrasino, jog Rusija gali atsisakyti periodiškai pakelti stotį aukštyn savo [[Progress]] laivais, nors prireikus stotį gali iškelti ir amerikietiškieji „[[Cygnus (erdvėlaivis)|Cygnus]]“.<ref>Why Russia (Probably) Won't Crash the Space Station [https://time.com/6152575/russia-ukraine-iss/ time.com]</ref> Kovo 18 d. nauja rusų kosmonautų pamaina atvyko į stotį dėvėdama Ukrainos vėliavos spalvų (geltonos ir mėlynos) skrydžio kostiumus. Oficialiai kosmonautai tvirtino, jog spalvos „tik sutapimas“.<ref>Kenneth Chang (2022). Russia’s astronauts enter the space station in yellow and blue flight suits.. [https://www.nytimes.com/2022/03/18/science/russian-astronauts-yellow-blue-flight-suits-ukraine.html nytimes.com]</ref> Balandžio 2 d. Rusija pareiškė pasitraukianti iš Tarptautinės kosminės stoties projekto („nutraukianti kooperaciją“).<ref>Russia to halt cooperation over International Space Station. [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/02/russia-to-end-cooperation-over-international-space-station theguardian.com]</ref> Sustabdyta taip pat 2022 m. ES planuota marsaeigio ''ExoMars'' misija ([[marsaeigis]] turėjo būti iškeltas į kosmosą rusiška raketa).<ref>Joey Roulette (2022). Mission to Mars with Russia this year is now ‘very unlikely,’ European Space Agency says. [https://www.nytimes.com/2022/02/28/world/europe/mars-russia-europe-rover.html nytimes.com]</ref> ==== Biologiniai ginklai ==== Kovo 18 d. [[Jungtinių Tautų Organizacija|JTO]] buvo apsvarstytas Rusijos pareiškimas dėl Ukrainoje neva vykstančio JAV finansuojamo biologinio ginklo kūrimo ir gamybos. Ukrainos mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose mokslo tyrimų projektuose, kurių metu yra gavę ir tarptautinį finansavimą. Kai kurie medicinos tyrimai susiję su patogeniniais mikroorganizmais, apie kuriuos žinanti [[Pasaulio sveikatos organizacija|PSO]] paragino nedelsiant sunaikinti, kad per karo griovimus nepatektų į aplinką. Tačiau JAV prezidentas užtikrino, jog jokių jiems žinomų būtent ginklo kūrimo programų nėra, ir perspėjo, kad tokios kalbos gali reikšti, jog pati Rusija jau mąsto apie biologinio ginklo panaudojimą.<ref>What are Russia’s biological weapons claims and what’s actually happening? [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/11/russia-biological-weapon-claim-us-un-ukraine-bio-labs-explainer theguardian.com]</ref> == Derybos == '''2022 m. vasario 28 d.''' Ukrainos ir Rusijos pusės pradėjo oficialias derybas dėl taikos sudarymo ir humanitarinių koridorių piliečiams sukūrimo. Iki kovo 8 d. įvyko 3 derybų etapai, tačiau jokių susitarimų priimta nebuvo.<ref>[https://www.dw.com/en/ukraine-and-russia-hold-third-round-of-talks/a-61039008 Ukraine and Russia hold third round of talks]</ref> '''2022 m. kovo 5 d.''' [[Izraelis|Izraelio]] premjeras [[Naftali Bennett]] atvyko į Maskvą ir 3 valandas kalbėjosi su V. Putinu, po to Vokietijoje tarėsi su šios šalies kancleriu [[Olaf Scholz]]. N. Bennett prieš tai kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir gavo jo pritarimą dalyvauti derybose dėl sprendimų. Šie pokalbiai buvo derinami su [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[JAV]] pusėmis.<ref>[https://www.jpost.com/breaking-news/article-700416 Bennett concludes meeting with Putin, speaks with Zelensky]</ref> '''2022 m. kovo 7 d.''' Rusija iškėlė savas sąlygas karinių veiksmų nutraukimui – Ukrainos neutraliteto (pakeičiant jos konstituciją), Krymo pripažinimo Rusijai, bei Lunecko ir Donecko respublikų nepriklausomybės pripažinimo.<ref>[https://www.reuters.com/world/kremlin-says-russian-military-action-will-stop-moment-if-ukraine-meets-2022-03-07/ Russia will stop 'in a moment' if Ukraine meets terms - Kremlin]</ref> '''2022 m. kovo 10 d.''' Turkijoje įvyko dar viena derybų sesija. Tai buvo iki tol aukščiausio lygio pareigūnų susitikimas – jam vadovavo abiejų šalių užsienio reikalų ministrai. Iki to laiko abi pusės kiek sušvelnino savo pozicijas. V. Putinas nebesiekia keisti dar neseniai „fašistais ir narkomanais“ išvadintos ukrainiečių vyriausybės ir susitelkė ties Ukrainos neutraliteto ir okupuotų sričių nepriklausomybės pripažinimo reikalavimais. Tuo pat metu V. Zelenskis pasiūlė peržiūrėti Ukrainos konstitucijoje įtvirtintą siekį stoti į NATO nes NATO šiaip ar taip Ukrainos artimiausiu metu neketina priimti. Ukrainos pusės atstovo D. Kulebos žodžiais, „durys jau šiek tiek prasivėre“.<ref name='nyturkija'>[https://www.nytimes.com/live/2022/03/09/world/ukraine-russia-war nytimes.com]</ref> Po šio derybų etapo jokių susitarimų nebuvo pasiekta.<ref>[https://www.aljazeera.com/news/2022/3/10/top-russia-ukraine-diplomats-arrive-in-turkey-for-talks ‘No progress’ as top Russia, Ukraine diplomats talk in Turkey]</ref> '''Kovo 28 d.''' Ukrainos prezidentas pasiūlė naują derybų sesiją Turkijoje, siūlydamas „taiką nedelsiant“. Siūlomas neutralios, laisvos nuo [[Branduoliniai ginklai Ukrainoje|branduolinių ginklų Ukrainos statusas]], kuris turi būti „patvirtintas referendumu ir papildomai garantuotas trečiųjų šalių“. Jis taip pat pabrėžė jog nebus deramasi dėl teritorijų atidavimo, nusiginklavimo ir „denacifikacijos“ ir kad dabar jis susitelks ties naujų ekonominių sankcijų Rusijai siekimu.<ref>Russia-Ukraine war latest news: Zelenskiy ‘looking for peace without delay’ as talks to resume – live. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/mar/28/russia-ukraine-war-latest-news-zelenskiy-putin-live-updates?page=with:block-62413ac08f08d422c5d5ec24#block-62413ac08f08d422c5d5ec24 theguardian.com]</ref> '''Kovo 29 d.''' derybos buvo gana sėkmingos: Rusija sutiko susilpninti atakas šiaurės Ukrainoje, buvo parengtas taikos sutarties juodraštis, rimtai aptartas galimas V. Putino ir V. Zelenskio tiesioginis susitikimas, apsvarstytos galimos tarptautinės Ukrainos saugumo garantijos. Ukraina pasiūlė 15 metų derybinį laikotarpį dėl Krymo statuso ir atidėjo pokalbius dėl kitų ginčytinų sričių sekančiai derybų sesijai. Derybos truko tik vieną dieną, nors buvo planuojama prireikus tęsti ir ilgiau.<ref>Anton Troianovski, Megan Specia and Ivan Nechepurenko. [https://www.nytimes.com/live/2022/03/29/world/ukraine-russia-war/here-are-the-latest-developments-from-ukraine nytimes.com]</ref> Tačiau vėliau pradėtą rengti taikos sutarties projektą Rusijos atstovai įvertino kaip „Ukrainos reikalavimus išdėstytus raštu“. '''Balandžio 11 d.''' Maskvoje su V. Putinu susitiko [[Austrija|Austrijos]] premjeras [[Karl Nehammer]]. Pasak jo, šis pokalbis buvo „labai tiesus, atviras ir sunkus“ ir nuteikė pesimistiškai dėl galimybės karą baigti taikiai.<ref>[https://edition.cnn.com/2022/04/11/europe/austria-nehammer-putin-meeting-russia-ukraine-intl/index.html Austria's leader says his face-to-face meeting with Putin was 'not a friendly visit']</ref> '''Balandžio 26 d.''' Maskvoje lankėsi [[JT Generalinis Sekretorius]] [[António Guterres]]. Po šio vizito jis skeptiškai vertino galimybes karą baigti artimiausioje ateityje.<ref>[https://www.cbsnews.com/news/ukraine-war-russia-united-nations-putin-moscow-meeting/ U.N. Secretary-General Antonio Guterres signals little hope for peace in Ukraine before meeting Putin in Moscow]</ref> '''Gegužės 22 d.''' Ukrainiečiai pareiškė, jog nebesiderės dėl ugnies nutraukimo, kol Rusija nepasitrauks iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų. Šią poziciją stipriai parėmė tuo metu Kijeve lankęsis Lenkijos prezidentas [[Andrzej Duda]]. Buvo manoma, jog Rusija panaudotų taikos pertrauką savo armijai atkurti, po keleto metų pultų ir vėl ir tada būtų dar sunkiau įveikiama.<ref>Lorenzo Tondo in Kyiv (2022). Ukraine rules out any ceasefire deal that involves ceding territory to Russia. [https://www.theguardian.com/world/2022/may/22/ukraine-russia-ceasefire-deal-territory-donbas theguardian.com]</ref> == Karo nusikaltimai == {{pagr|Rusijos invazijos į Ukrainą metu padaryti kariniai nusikaltimai}} Tarp Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų – karinės agresijos pradėjimas, gyvenamųjų kvartalų, civilių slėptuvių ir ligoninių apšaudymas, humanitarinių koridorių civiliams gyventojams nesuteikimas, Ukrainos piliečių grobimas ir vežimas į Rusiją.<ref name="žmones grobia">[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1652687/rusijos-karas-pries-ukraina-mariupolio-gyventojai-deportuojami-i-rusija-zelenskis-kreipiasi-i-nato-lyderius Rusijos karas prieš Ukrainą: įvyko pirmasis apsikeitimas karo belaisviais, Mariupolio gyventojai deportuojami į Rusiją (lrt.lt)]</ref> Už invazijos metu padarytus karo nusikaltimus V. Putiną siekiama teisti [[Tarptautinis Baudžiamasis Teismas|Tarptautiname Baudžiamajame Teisme]].<ref>Putin will be held responsible for war crimes at ICC, says Sajid Javid. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/14/vladimir-putin-war-crimes-icc-sajid-javid-hague theguardian.com]</ref> == Pabėgėliai == {{pagr|2022 m. pabėgėliai iš Ukrainos}} Nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė apie 3,8 mln. karo pabėgėlių. Didžioji dauguma jų persikėlė į [[Lenkija|Lenkiją]]. Žemiau pateikiamos šalys, kuriose apsigyveno gausiausias Ukrainos karo pabėgėlių skaičius: {| class="wikitable" |+ Pabėgėlių skaičius pagal šalį |- ! Šalis !! Pabėgėlių skaičius !! Populiacijos nuošimtis !! Data |- | [[Lenkija]] || 2 405 703 || >5,7 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers">{{cite web|title=Refugees fleeing Ukraine (since 24 February 2022)|work=UNHCR|url=https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine|date=2022|access-date=2022 m. balandžio 2 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220310051210/https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine|url-status=live}}</ref> |- | [[Rumunija]] || 629 917 || >3 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Moldova]] || 391 592 || >14,5 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Vengrija]] || 379 988 || >3,5 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Čekija]] || 300 000 || 2,8 % || kovo 23 d.<ref name="reuters-cruelty">{{cite news |last1=Koper |first1=Anna |last2=Hoske |first2=Felix |last3=Filipovic |first3=Branko |title=A tale of 'cruelty' as Ukraine refugee exodus exceeds 3.6 million |url=https://www.reuters.com/world/europe/tale-cruelty-ukraine-refugee-exodus-nears-36-million-2022-03-23/ |access-date=2022 m. kovo 24 d|work=Reuters |date=2022 m. kovo 23 d|language=en |archive-date=24 March 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220324195611/https://www.reuters.com/world/europe/tale-cruelty-ukraine-refugee-exodus-nears-36-million-2022-03-23/ |url-status=live }}</ref> |- | [[Rusija]] || 350 632{{efn|Ukrainos teigimu, apie 15 000 Ukrainos civilių Mariupolyje gali būti pagrobti ir išvežti į Rusiją.<ref name="žmones grobia" />}} || 0,2 % || kovo 23 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Slovakija]] || 294 885 || 5 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Vokietija]] || 239 000 || 0,29 % || kovo 23 d.<ref name="reuters-cruelty" /> |- | [[Bulgarija]] || 136 412 || 2 % || kovo 29 d.<ref>{{cite news |title=Bulgaria has welcomed more than 78,000 Ukrainian refugees |publisher=BNR |date=2022 m. kovo 15 d|url=https://bnr.bg/en/post/101615905/bulgaria-has-welcomed-more-than-78000-ukrainian-refugees |access-date=|archive-date= |archive-url=https://web.archive.org/web/20220315180141/https://bnr.bg/en/post/101615905/bulgaria-has-welcomed-more-than-78000-ukrainian-refugees |url-status=live }}</ref> |- | [[Italija]] || 80 622 || 0,11 % || balandžio 1 d.<ref name="italy-2022-03-23">{{cite web | url = https://www.interno.gov.it/it/notizie/sono-65350-i-profughi-giunti-finora-italia-dallucraina | title = Sono 65.350 i profughi giunti finora in Italia dall'Ucraina | language = it | author = Italian Government | date = 2022-03-23 | website = Ministry of the Interior of Italy | access-date = 2022-03-23}}</ref> |- | [[Turkija]] || 58 000 || 0,07 % || kovo 23 d.<ref>{{cite web |date=2022 m. kovo 23 d|title=Some 58,000 Ukrainians take shelter in Turkey, says minister |url=https://www.hurriyetdailynews.com/some-58-000-ukrainians-take-shelter-in-turkey-says-minister-172411 |publisher=Hurriyet daily news |location=Istanbul |access-date=2022 m. kovo 23 d|archive-date=2022 m. kovo 23 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220323062232/https://www.hurriyetdailynews.com/some-58-000-ukrainians-take-shelter-in-turkey-says-minister-172411 |url-status=live }}</ref> |- | [[Prancūzija]] || 45 000 || 0,04 % || kovo 30 d.<ref name="nouvelobs">{{cite web |title=26 000 réfugiés Ukrainiens arrivés en France depuis le début de la guerre |url=https://www.nouvelobs.com/guerre-en-ukraine/20220322.OBS56063/26-000-refugies-ukrainiens-arrives-en-france-depuis-le-debut-de-la-guerre.html |access-date=2022 m. kovo 22 d|website=n/NouvelObs |date=2022 m. kovo 25 d|language=fr |archive-date=2022 m. kovo 22 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220322205149/https://www.nouvelobs.com/guerre-en-ukraine/20220322.OBS56063/26-000-refugies-ukrainiens-arrives-en-france-depuis-le-debut-de-la-guerre.html |url-status=live }}</ref> |- | [[Lietuva]] || 39 167 || 1,4 % || balandžio 1 d.<ref>{{Cite web|url=https://lrv.lt/ukraine-dashboards|title =Karo pabėgėliai iš Ukrainos, balandžio 1 d.}}</ref> |- | [[Izraelis]] || 35 200 || 0,38 % || kovo 26 d.<ref>{{Cite news |last=Kershner |first=Isabel |date=2022-03-23 |title=Ukraine War Ignites Israeli Debate Over Purpose of a Jewish State |language=en-US |work=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/2022/03/23/world/middleeast/israel-ukraine-refugees-jewish.html |access-date=2022-03-26 |issn=0362-4331}}</ref> |- | [[Estija]] || 25 720 || 2 % || kovo 31 d.<ref>{{cite news |title=More than 25,000 refugees have arrived in Estonia |url=https://news.err.ee/1608536743/more-than-25-000-refugees-have-arrived-in-estonia |publisher=ERR |date=2022 m. kovo 18 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220319015412/https://news.err.ee/1608536743/more-than-25-000-refugees-have-arrived-in-estonia |url-status=live }}</ref> |- | [[Portugalija]] || 26 000 || >0,3 % || kovo 31 d.<ref name="portugal-2022-03-22">{{cite web | url = https://www.publico.pt/2022/03/22/politica/noticia/portugal-ja-recebeu-17504-refugiados-ha-600-criancas-ucranianas-escolas-portugusas-1999720 | title = Portugal já recebeu 17.504 refugiados e há 600 crianças ucranianas nas escolas portuguesas | trans-title = Portugal has already received 17,504 refugees and there are 600 Ukrainian children in Portuguese schools | language = pt | last = Borges | first = Liliana | date = 2022-03-22 | website = [[Público (Portugalijos dienraštis)|Público]] | access-date = 2022-03-22 | archive-date = 2022 m. kovo 22 d | archive-url = https://web.archive.org/web/20220322182851/https://www.publico.pt/2022/03/22/politica/noticia/portugal-ja-recebeu-17504-refugiados-ha-600-criancas-ucranianas-escolas-portugusas-1999720 | url-status = live }}</ref> |- | [[Ispanija]] || 25 000 || 0,05 % || kovo 21 d.<ref>{{cite news |title=About 25,000 Ukrainian refugees have reached Spain so far, says minister |url=https://news.yahoo.com/25-000-ukrainian-refugees-reached-094906348.html |access-date=21 March 2022 |agency=Reuters |publisher=Yahoo news |date=2022 m. kovo 21 d |archive-date=2022 m. kovo 21 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220321102426/https://news.yahoo.com/25-000-ukrainian-refugees-reached-094906348.html |url-status=live }}</ref> |- | [[Belgija]] || 24 434 || 0,2 % || kovo 30 d.<ref>[https://www.7sur7.be/belgique/pres-de-25-000-refugies-ukrainiens-ont-obtenu-une-protection-temporaire~a0c7e9f3/ Près de 25.000 réfugiés ukrainiens ont obtenu une protection temporaire]</ref> |- | [[Danija]] || 24 000 || 0,4 % || kovo 25 d. |- | [[Latvija]] || 11 254 || 0,63 % || balandžio 1 d.<ref>[https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/latvija-11-254-ukrainu-begli-sanemusi-uzturesanas-dokumentus-ar-tiesibam-uz-nodarbinatibu.a450666/ Latvijā 11 254 ukraiņu bēgļi saņēmuši uzturēšanās dokumentus ar tiesībām uz nodarbinātību (LSM.lv)]</ref> |} Daugiau nei 10&nbsp;000 pabėgėlių iš Ukrainos yra Suomijoje, Kroatijoje ir Danijoje. Sienas pabėgėliams iš Ukrainos taip pat atvėrė [[Filipinai]], [[Japonija]], kitos valstybės. Maždaug nuo balandžio 5 d. dalis pabėgėlių pradėjo grįžti atgal į Ukrainą. Tuo laiku iš Ukrainos per dieną išvažiuodavo apie 18&nbsp;000 pabėgėlių ir tuo pat metu apie 9000 įvažiuodavo priešinga kryptimi atgal. Dauguma mėgino grįžti į netoli Lenkijos esančius miestus kur karo veiksmai neintensyvūs. Jie teigia supratę, jog karas greičiausiai truks ilgai ir nutarę geriau jau taikstytis su jo pavojais, nei praleisti daugelį metų valstybėse, kuriose nežinant vietinės kalbos sunku pritapti. Pabėgėliams nėra paprasta rasti geresnį būstą, kvalifikuotą darbą pagal specialybę ir pan.<ref>Jane Arraf (2022). Some Ukrainian Refugees Are Returning Home, Despite the Risks. [https://www.nytimes.com/2022/04/05/world/europe/ukraine-refugee-war-return.html nytimes.com]</ref> == Galerija == <gallery> Vaizdas:Russian military move from Crimea to Ukraine.jpg| Vaizdas:Житловий будинок на вул. Лобановського, 6-А після обстрілу.jpg| Vaizdas:Reporter’s Notebook - Thriving Kyiv Becomes Battle Zone, Almost Overnight 02.jpg| Vaizdas:Reporter’s Notebook - Thriving Kyiv Becomes Battle Zone, Almost Overnight 03.jpg| Vaizdas:Chernihiv Oblast, 28.02.2022 (4) - ruins.jpg| Vaizdas:Kharkiv downtown street destroyed by Russian bombardment.jpg| Vaizdas:Kharkiv Oblast after shelling (4).jpg| Vaizdas:Battle of Konotop 07 (cropped).jpg| Vaizdas:Russian plane with bombs shot down over Chernihiv (1).jpg| </gallery> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{išn|3}} [[Kategorija:2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą| ]] 261unkgbnapk7g10afgvcop50qwp7a8 6667645 6667644 2022-08-20T09:24:20Z 5.20.25.35 wikitext text/x-wiki {{Current}} {{Infobox karinis konfliktas | conflict = 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą | width = | partof = [[Rusijos–Ukrainos karas]] <!--| image = War in Ukraine (2022) en.png{{!}}border | image_size = 350px--> | alt = | caption ='''Karinė padėtis 2022 m. gegužės 27 d.'''<br />{{legend2|#e3d975}} Ukrainos kontroliuojama teritorija<br />{{legend2|#ebc0b3}} Rusijos ir prorusiškų pajėgų okupuota teritorija<br /> | date = {{start date|2022|02|24|df=y}} – dabar<br />(5 mėnesiai) | place = [[Ukraina]] | coordinates = <!--Use the {{coord}} template --> | map_type = | map_relief = | map_size = | map_marksize = | map_caption = | map_label = | territory = | result = Besitęsiantis konfliktas | status = Besitęsiantis konfliktas | combatants_header = | combatant1 = {{plainlist| * '''{{flag|Russia}}''' * {{flag|Donecko Liaudies Respublika}}{{efn|name=DonetskLuhanskRecognition|Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos – apsišaukėliškos respublikos,<ref>[https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000201998/kremlius-skelbia-putinas-pripazins-apsisaukeliskas-donecko-ir-luhansko-respublikas-nepriklausomomis]</ref><ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/evakuacija-is-donbaso-chaosas-grustis-prie-rusijos-sienos-ir-jokios-galimybes-grizti-atgal-57-1644270]</ref> 2014 m. gegužės mėn. paskelbusios nepriklausomybę nuo Ukrainos. Yra pripažintos tik viena kitos, [[Pietų Osetija|Pietų Osetijos]] ir Rusijos.<ref name="SouthOssetiaRecognizesDPRLPR">{{cite news|author=<!--Staff writer(s); no by-line.-->|title= South Ossetia recognises independence of Donetsk People's Republic |url=http://tass.ru/en/world/738110 |agency=Information Telegraph Agency of Russia |date=2014 m. birželio 27 d|access-date=2022 m. sausio 31 d |archive-date=2016 m. lapkričio 17 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20161117173807/http://tass.com/world/738110 |url-status= live}}</ref><ref>{{cite web|date=2014 m. lapkričio 6 d|title=Ukraine's rebel 'people's republics' begin work of building new states |author-first=Luhn |author-last=Alec |location=[[Donetsk]] |url=http://www.theguardian.com/world/2014/nov/06/ukraine-rebel-peoples-republic-states |access-date=2022 m. sausio 31 d|website=[[The Guardian]] |language=en |archive-date=2022 m. sausio 26 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220126045938/https://www.theguardian.com/world/2014/nov/06/ukraine-rebel-peoples-republic-states|url-status=live}}</ref><ref>{{cite web|url=https://glava-lnr.info/content/obshchaya-informaciya |title=Общая информация |website=Official site of the head of the Lugansk People's Republic |access-date=2018 m. kovo 11 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20180312022523/https://glava-lnr.info/content/obshchaya-informaciya |archive-date=2018 m. kovo 12 d|url-status=dead |language=ru |trans-title=General Information |quote=11 июня 2014 года Луганская Народная Республика обратилась к Российской Федерации, а также к 14 другим государствам, с просьбой о признании её независимости. К настоящему моменту независимость республики признана провозглашенной Донецкой Народной Республикой и частично признанным государством Южная Осетия. |trans-quote=2014 m. birželio 11 d. Luhansko Liaudies Respublika kreipėsi į Rusijos Federaciją ir dar 14 kitų valstybių, prašydama pripažinti jos nepriklausomybę. Šiuo metu respublikos nepriklausomybė pripažįstama nepriklausomybę paskelbusios Donecko Liaudies Respublikos ir ribotą pripažinimą turinčios Pietų Osetijos.}}</ref>}} * {{flag|Luhansko Liaudies Respublika}} }} '''Palaikymas:'''{{plainlist| *{{Flag|Belarus}}<ref name='belarus'>{{cite news |author-last1=Murphy |author-first1=Palu |title=Troops and military vehicles have entered Ukraine from Belarus |url=https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-23-22/h_d115a65e9b6348752422ad427fa83b95 |access-date=2022 m. vasario 24 d|publisher=[[CNN]] |date=2022 m. vasario 24 d |archive-date=2022 m. vasario 23 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220223185404/https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-23-22/ |url-status=live }}</ref>{{efn|Kai kurios Rusijos pajėgos puolimą pradėjo iš Baltarusijos pusės}} *{{Flag|Transnistria}}{{efn|Teigiama, kad dalis į Ukrainą paleistų raketų buvo paleistos iš Padniestrės}} }} | combatant2 = {{plainlist| * '''{{flag|Ukraine}}'''}} | commander1 = {{plainlist| * {{flagicon image|Flag of the President of Russia.svg|size=23px}} '''[[Vladimiras Putinas]]''' * {{flagicon|Russia}} [[Michailas Mišustinas]] * {{flagicon|Russia}} [[Sergejus Šoigu]] * {{flagicon|Russia}} [[Sergejus Lavrovas]] * {{flagicon|Russia}} [[Valerijus Gerasimovas]] * {{flagicon|Donecko Liaudies Respublika}} [[Denisas Pušilinas]] * {{flagicon|Donecko Liaudies Respublika}} [[Vladimiras Paškovas]] * {{flagicon|Lugansko Liaudies Respublika}} [[Leonidas Pasečnikas]] * {{flagicon|Lugansko Liaudies Respublika}} Sergejus Kozlovas }} | combatant3 = | commander2 = {{plainlist| * {{flagicon image|Flag of the President of Ukraine.svg|size=23px}} '''[[Volodymyras Zelenskis]]''' * {{flagicon|Ukraine}} [[Denysas Šmyhalis]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Oleksejus Reznikovas]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Dmitrijus Kuleba]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Aleksejus Danilovas]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Valerijus Zalužnas]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Sergejus Šaptala]] * {{flagicon|Ukraine}} [[Ruslanas Chomčiakas]] }} | commander3 = | units1 = | units2 = | units3 = | strength1 = {{plainlist| * '''{{flag|Russia}}:''' * 900 000 (karinės pajėgos) * 554 000 (sukarintos pajėgos) * 2 000 000 (rezervas)<ref name="The Military Balance2021">{{cite book |title=The military balance 2021 |date=2021 |publisher=[[International Institute for Strategic Studies]] |location=Abingdon, Oxon |isbn=978-1032012278}}</ref> * • tarp kurių 175 000<ref>{{cite news|url=https://www.nytimes.com/2022/01/10/us/politics/russia-ukraine-helicopters.html |author-last1=Julian E. |author-first1=Barnes |author-last2=Michael |author-first2=Crowley |author-last3=Eric |author-first3=Schmitt |title=Russia Positioning Helicopters, in Possible Sign of Ukraine Plans|date=2022 m. sausio 10 d|website=[[The New York Times]] |access-date=2022 m. sausio 20 d|archive-date=2022 m. sausio 22 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220122100818/https://www.nytimes.com/2022/01/10/us/politics/russia-ukraine-helicopters.html |url-status=live |url-access=subscription |language=en}}</ref> – 190 000<ref>{{cite news|author-last=Bengali |author-first=Shashank |date=2022 m. vasario 18 d|title=The U.S. says Russia's troop buildup could be as high as 190,000 in and near Ukraine. |language=en-US |work=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/live/2022/02/18/world/ukraine-russia-news|access-date=2022 m. vasario 18 d|url-access=subscription |archive-date=2022 m. vasario 18 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220218063637/https://www.nytimes.com/live/2022/02/18/world/ukraine-russia-news |url-status=live}}</ref> prie Ukrainos valstybinės sienos. * '''{{flag|Donecko Liaudies Respublika}}''': * 20 000<ref name="The Military Balance2021" /> * '''{{flag|Luhansko Liaudies Respublika}}''': * 14 000<ref name="The Military Balance2021" /> }} | strength2 = {{plainlist| * '''{{flag|Ukraine}}:''' * 209 000 (karinės pajėgos) * 102 000 (sukarintos pajėgos) * 900 000 (rezervas)<ref name="The Military Balance2021" /> }} | strength3 = | casualties1 = {{flagicon|Russia}}<br />'''Anot Rusijos:'''<br />žuvo 1351 kariai,<ref name='guardian_cas'>Russia admits 1,351 soldiers dead and 3,825 wounded - Interfax. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/mar/25/ukraine-war-latest-news-sanctions-a-little-late-zelenskiy-tells-european-council-biden-to-visit-poland-live theguardian.com]</ref> sudužo [[Su-25|Su-25 naikintuvas]]<ref>https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/russia-says-destroyed-over-70-ukraine-military-targets-a76571</ref> ir [[An-26]] transportinis lėktuvas,<ref>https://www.reuters.com/world/europe/military-transport-aircraft-crashes-southern-russia-interfax-2022-02-24/</ref> nuskendo kreiseris „[[Maskva (kreiseris)|Maskva]]“.<br />'''Anot Ukrainos:'''<br />žuvo 38 700 karių,<ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/karas-ukrainoje-57-1907476</ref><ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><ref>https://gazeta.ua/articles/np/_putin-cinichno-obduriv-okupanti-prodovzhuyut-zdavatisya-v-polon-zsu/1072481</ref><ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><br />sunaikinti 1737 tankai,<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><ref>https://twitter.com/ua_parliament/status/1497011710875557892</ref><ref>{{cite web |title=Ukraine says 50 Russian troops killed, four tanks destroyed |url=https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-says-50-russian-troops-killed-four-tanks-destroyed-2022-02-24/ |website=[[Reuters]] |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d |archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224101222/https://www.reuters.com/world/europe/ukraine-says-50-russian-troops-killed-four-tanks-destroyed-2022-02-24/ |url-status=live }}</ref><br />sunaikintos 3959 kovos mašinos, 880 artilerijos sistemų <ref>https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/karas-ukrainoje-57-1907476</ref><ref name="several aircraft">{{cite web |last1=Rahman |first1=Khaleda |title=Ukraine shoots down several Russian aircraft, country's military claims |url=https://www.newsweek.com/ukraine-shoots-down-several-russian-aircraft-1682211 |website=Newsweek |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224124404/https://www.newsweek.com/ukraine-shoots-down-several-russian-aircraft-1682211 |url-status=live }}</ref><br />numušta 14 orlaivių,<ref>https://twitter.com/ua_parliament/status/1497011710875557892</ref><ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><br />numušti 8 sraigtasparniai,<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?pinned_post_locator=urn:asset:6feb197c-9473-44eb-a42f-088d9c12d6ee</ref><ref>https://twitter.com/ua_parliament/status/1497011710875557892</ref><ref name="several aircraft"/><br />numušti 2 [[Il-76|Il-76]],<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447</ref> nuskandintas kreiseris „Maskva“.<br />'''Anot JK:'''<br />žuvo 15 000 karių, prarasta 530 tankų ir 1090 kitokių kovos mašinų, 60 orlaivių.<ref>[https://www.theguardian.com/world/live/2022/apr/25/russia-ukraine-war-us-pledges-return-of-diplomats-to-ukraine-after-blinken-visit-russian-oil-depot-on-fire-near-border-live theguardian.com]</ref> <br/>'''Anot JAV:'''<br/>žuvo 7000 karių.<ref name='guardian_cas'/> | casualties2 = {{flagicon|Ukraine}}<br />'''Anot Ukrainos:'''<br />neskelbiama<ref name="40killed">{{cite web |title=Ukraine says more than 40 of its soldiers, 10 civilians killed |url=https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/ukraine-says-more-than-40-of-its-soldiers-10-civilians-killed/ |website=www.timesofisrael.com |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224103810/https://www.timesofisrael.com/liveblog_entry/ukraine-says-more-than-40-of-its-soldiers-10-civilians-killed/ |url-status=live }}</ref><br />keliasdešimt sužeista,<ref>{{cite web |title=Ukraine FM says Russia carrying out 'full-scale attack' |url=https://english.alarabiya.net/News/world/2022/02/24/Moscow-backed-separatists-making-gains-in-Ukraine-Russian-army |website=Al Arabiya English |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224110043/https://english.alarabiya.net/News/world/2022/02/24/Moscow-backed-separatists-making-gains-in-Ukraine-Russian-army |url-status=live }}</ref><br />pašautas vienas orlaivis, penki keleiviai žuvę,<ref>{{cite web |title=Ukrainian military plane shot down, five killed - authorities |url=https://www.reuters.com/world/europe/ukrainian-military-plane-shot-down-five-killed-authorities-2022-02-24/ |website=Reuters |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224130305/https://www.reuters.com/world/europe/ukrainian-military-plane-shot-down-five-killed-authorities-2022-02-24/ |url-status=live }}</ref><br />sunaikintas vienas [[Su-27|Su-27 naikintuvas]].<ref>https://edition.cnn.com/2022/02/24/europe/ukraine-russia-invasion-friday-intl-hnk/index.html</ref><br />'''Anot Rusijos:'''<br />neutralizuotos Ukrainos karinės bazės ir oro gynybinės sistemos,<ref>{{cite web |title=Explosions heard across Ukraine as Russian military operation begins |url=https://english.alarabiya.net/News/world/2022/02/24/Explosions-heard-in-Ukraine-capital-Kyiv-Mariupol |website=Al Arabiya English |language=en |date=2022 m. vasario 24 d|access-date=2022 m. vasario 24 d|archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224102159/https://english.alarabiya.net/News/world/2022/02/24/Explosions-heard-in-Ukraine-capital-Kyiv-Mariupol |url-status=live }}</ref><br />150+ karių pasidavė,<ref>https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-25-22/h_7b91f6ad08bf5829abc44f2098f1c49d</ref><ref>https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/russia-says-destroyed-over-70-ukraine-military-targets-a76571</ref><br />numušti 7 koviniai lėktuvai,<ref>https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/</ref><ref>https://t.me/rian_ru/148321</ref><br />numušti 7 koviniai sraigtasparniai,<ref>https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/</ref><ref>https://www.ndtv.com/world-news/russian-forces-break-into-north-of-kyiv-18-killed-in-ukraines-odessa-2787123</ref><br />numušti 9 dronai,<ref>https://interfax.com/newsroom/top-stories/74432/</ref><ref>https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492</ref><ref>https://www.ndtv.com/world-news/russian-forces-break-into-north-of-kyiv-18-killed-in-ukraines-odessa-2787123</ref><br />sunaikinti 67 tankai/kovos mašinos,<ref>https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492</ref><br />sunaikinti 87 kariniai automobiliai,<ref>https://www.facebook.com/watch/?v=1263814700696492</ref><br />sunaikinti 8 jūrų pajėgų laivai.<ref>https://interfax.com/newsroom/top-stories/74434/</ref><br />'''Anot JK:'''<br />žuvo 137 kariai.<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share</ref> | casualties3 = '''Anot JK:''' žuvo 57 Ukrainos civiliai,<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share</ref><br />žuvo 194 ukrainiečiai.<ref>https://www.bbc.com/news/live/world-europe-60517447?ns_mchannel=social&ns_source=twitter&ns_campaign=bbc_live&ns_linkname=6218d8350ce87e491a0ecfc8%26What%20are%20the%20reported%20casualty%20figures%20so%20far%3F%262022-02-25T13%3A33%3A33.269Z&ns_fee=0&pinned_post_locator=urn:asset:408850ed-0ef2-42e2-8a1f-1bc26b8f07c8&pinned_post_asset_id=6218d8350ce87e491a0ecfc8&pinned_post_type=share</ref><br />'''Anot Ukrainos:'''<br />137 ukrainiečiai žuvo, 316 sužeisti.<ref>https://www.theguardian.com/world/live/2022/feb/24/russia-invades-ukraine-declares-war-latest-news-live-updates-russian-invasion-vladimir-putin-explosions-bombing-kyiv-kharkiv?filterKeyEvents=false&page=with:block-62180f188f0814262e7ca863#block-62180f188f0814262e7ca863</ref><br />'''Anot JT:''' 100 000 pabėgelių,<ref>https://www.reuters.com/world/europe/some-100000-ukrainians-have-left-their-homes-several-thousand-flee-abroad-un-2022-02-24</ref><br />1 [[Turkija|Turkijos]] laivas apgadintas,<ref>https://www.wsj.com/livecoverage/russia-ukraine-latest-news/card/sNvkBYqiINav8S5cDGaL</ref><br /> 1 [[Moldova|Moldavijos]] laivas apgadintas,<ref>https://www.romaniatv.net/alerta-in-marea-neagra-nava-a-republicii-moldova-atacata-de-rusi-anuntul-facut-de-ministerul-apararii-din-ucraina_6272918.html</ref><br /> 1 [[Japonija|Japonijos]] laivas apgadintas,<ref>https://splash247.com/two-more-ships-hit-in-the-black-sea/</ref><br /> 1 [[Panama|Panamos]] laivas apgadintas.<ref>https://splash247.com/two-more-ships-hit-in-the-black-sea/</ref><br /> | notes = | campaignbox = |image=[[Vaizdas:2022_Russian_invasion_of_Ukraine.svg|320px]]}} '''2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą''' – [[2022]] m. [[vasario 24]] d. [[Rusijos prezidentas|Rusijos prezidento]] [[Vladimiras Putinas|Vladimiro Putino]] nurodymu pradėta [[Rusijos ginkluotosios pajėgos|Rusijos ginkluotųjų pajėgų]] karinė [[invazija]] į [[Ukraina|Ukrainą]]. Prasidėjo nuo konflikto [[2014]] m., ukrainiečiams nuvertus prorusišką prezidentą [[Viktoras Janukovičius|Viktorą Janukovyčių]]. Dar [[2021]] m. kovą prie sienos tarp Rusijos ir Ukrainos, Baltarusijoje ir [[2014]] m. [[Krymo aneksija|Rusijos aneksuotame Kryme]] pradėtos telkti Rusijos ginkluotosios pajėgos. Situacija gerokai paaštrėjo [[2022]] m. [[vasario 21]] d. Rusijai oficialiai įvedus savo karius į [[Donecko Liaudies Respublika|Donecko Liaudies Respubliką]] ir [[Luhansko Liaudies Respublika|Luhansko Liaudies Respubliką]], kurias Rusija pripažino esant nepriklausomas,<ref>[https://www.delfi.lt/video/uzsienis/rusija-pripazino-separatistines-respublikas-i-donbasa-atsiusti-rusu-kariai.d?id=89519793 Rusija pripažino separatistines „respublikas“: į Donbasą atsiųsti rusų kariai]</ref> priskiriant joms ne tik faktiškai esančias, tačiau ir Ukrainai pavaldžias teritorijas.<ref>{{Cite web|title=Путин: Россия признала «ДНР» и «ЛНР» в границах, закрепленных в их конституциях|url=https://novayagazeta.ru/articles/2022/02/22/putin-rossiia-priznala-dnr-i-lnr-v-granitsakh-zakreplennykh-v-ikh-konstitutsiiakh-news|website=Новая газета|date=1645547700000|accessdate=2022-02-24|language=ru}}</ref> Anot [[Pentagonas|Pentagono]], [[Rugpjūčio 9]] d. duomenimis, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko neutralizuoti iki 80 tūkst. Rusijos pajėgų karių. Tai apėmė žuvusius, sužeistus rusus. Vasario 24 d. invazijos metu Rusijos armiją sudarė 145 tūkstančiai sausumos pajėgų žmonių.<ref>{{Cite web |title=Pentagonas: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista iki 80 tūkst. rusų |url=https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/pentagonas-nuo-karo-pradzios-ukrainoje-zuvo-arba-buvo-suzeista-iki-80-tukst-rusu-57-1913668 |access-date=2022-08-09 |website=15min.lt}}</ref><ref>{{Cite web |date=2022-03-07 |title=Putino karas Ukrainoje: baigėsi trečiasis derybų raundas, Rusija metė beveik 100 proc. sutelktų pajėgų |url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1636865/putino-karas-ukrainoje-baigesi-treciasis-derybu-raundas-rusija-mete-beveik-100-proc-sutelktu-pajegu |access-date=2022-08-09 |website=lrt.lt}}</ref> Tai didžiausias karinis konfliktas Europoje nuo [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]].<ref>{{cite news|url=https://www.cnn.com/2022/02/24/politics/us-military-ukraine-russia/index.html |title=US orders 7,000 more troops to Europe following Russia's invasion of Ukraine |date=2022-02-24 |access-date=2022-02-24 |first1=Jeremy |last1=Herb |first2=Barbara |last2=Starr |author-link2=Barbara Starr |first3=Ellie |last3=Kaufman |others=Oren Liebermann and Michael Conte |publisher=[[CNN]] |quote=Russia's invasion of its neighbor in Ukraine is the largest conventional military attack that's been seen since World War II, the senior defense official said Thursday outlining United States observations of the unfolding conflict |archive-url=https://web.archive.org/web/20220227052443/https://edition.cnn.com/2022/02/24/politics/us-military-ukraine-russia/index.html |archive-date=2022-02-27}}</ref><ref>{{cite news |last1=Karmanau |first1=Yuras |last2=Heintz |first2=Jim |last3=Isachenkov |first3=Vladimir |last4=Litvinova |first4=Dasha |others=Photograph by Evgeniy Maloletka (AP Photo) |date=2022-02-24 |title=Russia presses invasion to outskirts of Ukrainian capital |work=[[ABC News]] |publisher=[[American Broadcasting Corporation]] |agency=[[Associated Press]] |location=[[Kyiv]] |url=https://abcnews.go.com/International/wireStory/russia-attacks-ukraine-defiant-putin-warns-us-nato-83078619 |url-status=live |archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20220227/https://abcnews.go.com/International/wireStory/russia-attacks-ukraine-defiant-putin-warns-us-nato-83078619 |archive-date=2022-02-27 |access-date=2022-02-26 |quote=... [a]mounts to the largest ground war in Europe since World War II.}}</ref><ref>{{cite news |last1=Tsvetkova |first1=Maria |last2=Vasovic |first2=Aleksandar |last3=Zinets |first3=Natalia |last4=Charlish |first4=Alan |last5=Grulovic |first5=Fedja |others=Writing by Robert Birsel and Frank Jack Daniel; Editing by William Mallard, Angus MacSwan and David Clarke |date=2022-02-27 |title=Putin puts nuclear 'deterrence' forces on alert |work=[[Reuters]] |publisher=[[Thomson Corporation]] |location=[[Kyiv]] |url=https://www.reuters.com/world/europe/western-allies-expel-key-russian-banks-global-system-ukraine-fights-2022-02-27/ |url-status=live |access-date=2022-02-27 |archive-url=https://ghostarchive.org/archive/20220227/https://www.reuters.com/world/europe/western-allies-expel-key-russian-banks-global-system-ukraine-fights-2022-02-27/ |archive-date=2022-02-27 |quote=... [t]he biggest assault on a European state since World War Two.}}</ref> Be to, ši karinė invazija sukėlė didžiausią Europos migracinę krizę nuo II pasaulinio karo – per pirmą savaitę Ukrainą paliko virš 1 milijono gyventojų.<ref>[https://www.theguardian.com/world/2022/mar/06/ukraine-fastest-growing-refugee-crisis-since-second-world-war Ukraine has fastest-growing refugee crisis since second world war, says UN]</ref><ref>[https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-putin-news-03-02-22/h_085a6dc9035cfa03a2ab888e96f58b25 March 2, 2022 Russia-Ukraine news]</ref> Per dvi savaites šis skaičius viršijo 2 milijonus žmonių,<ref>[https://www.theguardian.com/world/live/2022/mar/07/ukraine-news-russia-war-latest-news-vladimir-putin-zelenskiy-kyiv-russian-invasion-civilian-attacks-irpin-ceasefire-live-updates Moscow accused of targeting civilians fleeing Ukrainian cities - as it happened]</ref><ref>[https://www.theguardian.com/world/2022/mar/06/ukraine-fastest-growing-refugee-crisis-since-second-world-war Ukraine has fastest-growing refugee crisis since second world war, says UN]</ref> o per mėnesį – 3,67 mln.<ref name=":2">{{cite web |title=Situation Ukraine Refugee Situation |url=https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine |access-date=2022 m. kovo 24 d|website=[[Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras]]}}</ref> Kovo 20 d. duomenimis, daugiau nei 10 milijonų Ukrainos gyventojų paliko savo namus ir tai tapo didžiausia pabėgėlių krize šiuolaikinėje istorijoje.<ref>[https://www.bbc.co.uk/news/live/world-europe-60802572 As it happened: Ukrainian resilience making Russia reassess - negotiator]</ref> == Eiga == '''Vasario 24 d'''. 5:50 [[Maskva|Maskvos]] laiku ([[UTC+3]]) Vladimiras Putinas paskelbė apie plataus masto invaziją į Ukrainą, pavadindamas ją „specialiąja karine operacija“ su tikslu „demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą“. Jau po 10 minučių Rusijos karinės pajėgos raketomis atakavo oro uostus ir karinius objektus Kijeve, [[Charkovas|Charkove]] ir [[Dniepras (miestas)|Dniepre]] bei per Rusiją, Baltarusiją ir [[Krymo Respublika|Krymo Respubliką]] įžengė į Ukrainą. Tuo pat metu prorusiški kovotojai [[Donecko Liaudies Respublika|Donecke]] ir [[Luhansko Liaudies Respublika|Luhanske]] keliose vietose perėjo į puolimą. Ukrainos valdžios atstovai tai įvertino kaip mėginimus likviduoti Ukrainos valstybingumą.<ref>{{cite web|title=Конечная цель Путина – уничтожить Украину – Кулеба|url=https://gordonua.com/news/war/konechnaya-cel-putina-unichtozhit-ukrainu-kuleba-1596819.html|website=gordon.ua|date=23.02.22}}</ref><ref>{{cite web|title=Зеленский: Путин хочет уничтожить Украину, но украинские военные дают достойный отпор|url=https://www.unian.net/society/zelenskiy-putin-hochet-unichtozhit-ukrainu-no-ukrainskie-voennye-dayut-dostoynyy-otpor-novosti-ukrainy-11715409.html|website=УНИАН|date=24.02.22}}</ref> Anot JAV žvalgybos, Rusija kovai paskyrė apie 75 % savo aktyvių sausumos pajėgų.<ref name='t72'/> [[Baltarusija]] praleido Rusijos armiją pro savo teritoriją.<ref name='belarus'/> Pačios Baltarusijos armija Ukrainos nepuolė.<ref name='ne'>{{cite web |date=2022 m. vasario 24 d|title=Лукашенко: белорусские войска не принимают никакого участия в российской спецоперации в Донбассе |url=https://www.belta.by/president/view/lukashenko-belorusskie-vojska-ne-prinimajut-nikakogo-uchastija-v-rossijskoj-spetsoperatsii-v-donbasse-486648-2022/ |access-date=2022 m. vasario 24 d|website=www.belta.by |language=ru-RU |archive-date=2022 m. vasario 24 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220224092148/https://www.belta.by/president/view/lukashenko-belorusskie-vojska-ne-prinimajut-nikakogo-uchastija-v-rossijskoj-spetsoperatsii-v-donbasse-486648-2022/ |url-status=live }}</ref> Savo pirmąją puolimo dieną pasakytoje kalboje V. Putinas pasakė, jog Ukraina yra žingsnis kelyje pakirsti pasaulinį Amerikos dominavimą ir grasino net ir branduoliniu ginklu visiems, kas mėgins tam sutrukdyti. Prancūzijos prezidentas [[Emmanuel Macron|E. Makronas]], paskambinęs telefonu, mėgino siūlyti alternatyvias „saugumo architektūras“, tačiau V. Putinas neparodė susidomėjimo. Ukraina pareiškė nutraukianti diplomatinius santykius su Rusija.<ref>{{cite web|url=https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1624462/ukraina-nutraukia-diplomatinius-santykius-su-rusija/|title=Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Rusija|website=www.lrt.lt|access-date=2022-02-24|language=lt}}</ref> Tą dieną V. Putinas jau teigė pasirengęs deryboms dėl Ukrainos neutralumo ir demilitarizacijos (dar prieš dieną į Ukrainos prezidento pasiūlymą derėtis buvo neatsakyta).<ref>V.Jack (2022). Kremlin: Putin ready to negotiate deal over Ukraine’s neutrality, demilitarization . [https://www.politico.eu/article/vladimir-putin-moscow-negotiate-kyiv-ukraine-russia-neutrality/ politico.eu]</ref> '''Vasario 28 d.''' ties Baltarusijos siena, kovai tebesitęsiant, prasidėjo pirmosios derybos. Ukrainos prezidento pasisakymu, vilčių, jog derybos ką nors išspręs, jis turėjo nedaug.<ref>[https://www.nytimes.com/live/2022/02/27/world/russia-ukraine-war nytimes.com]</ref> Rizikuodamos konfliktu su Rusija, Europos šalys (Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Olandija ir kitos) bei JAV kovo pradžioje ėmė rimtai remti Ukrainą ginklais. Ilgainiui ginklus pradėjo tiekti ir iš pradžių to vengusios valstybės, tokios kaip Švedija, Suomija ir Vokietija. Iš viso ginklus siuntė apie 20 valstybių, kurių dauguma (bet ne visos) priklausė NATO ir ES. Ginklai buvo siunčiami kaip paskirų valstybių parama, tai nebuvo oficialūs NATO ar ES veiksmai. Kai kurios ginklų netiekusios šalys siūlė humanitarinę pagalbą ir mielai kvietė pabėgėlius. Tuo pat metu NATO į su Rusija bei Baltarusija besiribojančias savo valstybes įvedė apie 22 000 papildomų karių. Amerikos laikraštis „[[New York Times]]“ rašė, jog bendra Rusijos grėsmė sutelkė Europos šalis „kaip niekad anksčiau“.<ref>Steven Erlanger (2022). NATO Countries Pour Weapons Into Ukraine, Risking Conflict With Russia. The New York Times [https://www.nytimes.com/2022/03/02/world/europe/nato-weapons-ukraine-russia.html nytimes.com]</ref> Tačiau dauguma tiekiamų ginklų visgi buvo labiau „gynybiniai“: priešlėktuvinė gynyba, bet ne lėktuvai, prieštankinės raketos, bet ne tankai ir pan. Jie tiko gintis mažomis grupėmis, bet ne rimtai užpulti kitą valstybę.<ref>Politics U.S. Adds ‘Kamikaze Drones’ as More Weapons Flow to Ukraine. [https://www.nytimes.com/2022/03/16/us/politics/us-ukraine-weapons-drones.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DODm8ciPkORJCH_0bRZKF4IMYomimYXtZANrJqW_F71uhZJAlhUQ6ur4DCmIgAJ299j7OPaV4M_sCHW6Eko3itZ3OlKex7yfrn5knZaDK-CLjahnYjOApjqMR6JQyu22gJzqjPFecm2dAp3q8xF9stE2d7ESqJvvDiChV7P9WUPFqLukRtBbYvCXyElsWc6rkAbAxTFVnMKXt86m4749hYU8gFaOe9d1VzPZqj3shCTzBgP4yrBJYuRoXLlLsMsbbFqRCEy8Xe1Ox5b146i6hojuq7RAM_XqxQ&smid=url-share nytimes.com]</ref> Kai galop buvo pasiūlyti tankai, tai buvo 1971 m sukurti pasenę [[T-72]].<ref name='t72'>{{en|Ukraine is now receiving T-72 battle tanks (...) from the West.}} [https://www.nytimes.com/2022/04/06/us/politics/russia-military-ukraine-war.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DJDm4ciPkORJCH_0bRZKF4IMEuxC-aTZpEMbsuWPVo36pCPFZkSg-l54SNgtIFPyAx48qVb18B4qjsD_o-4CO4KS6wMvt-z7my-Erdb2W-W6WJzXEhLF56pcNkJ0X53HFb2q3PFeQm2IYo2fp1U4toBmtVPFn8tPHqChR8MNuCZgiNqVVlHrEEBkyA2IKU-LkCcw5NCF_ZTX0Z4Gc06NlUPN5_L7-oZld7O5K42eNNfzQueIS5BJQxRJzWk6Fot9PPoB-PysmxwpYmBfnG5XE4Mmo8pmVCMnrlOKk&smid=url-share nytimes.com]</ref> Palydovų nuotraukose buvo pastebėta link Kijevo judanti apie 64 kilometrų ilgio ir vietomis net trijų eilių rusų armijos mašinų vilkstinė. Buvo manoma, jog ruošiama rimta ataka. Tačiau vilkstinė sustojo apie 30 km nuo Kijevo ir per vėlesnes dienas nepajudėjo iš vietos. Neaišku, ar mašinos sustojo dėl degalų trūkumo, gedimų, ukrainiečių pasipriešinimo ar pašlijusios drausmės. Savos konstrukcijos dronais atakavo ir daug mašinų sugadino Ukrainos karo inžinierių grupė „Aerorozvidka“.<ref>The drone operators who halted Russian convoy headed for Kyiv [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/28/the-drone-operators-who-halted-the-russian-armoured-vehicles-heading-for-kyiv theguardian.com]</ref> JAV kariuomenės atstovas pasakė žurnalistams, jog Rusijos armija, kurioje daug šauktinių, turi drausmės problemų: „dalis jų netgi nežinojo, jog bus siunčiami į karą“.<ref>Ukraine: Why has Russia's 64km convoy near Kyiv stopped moving? [https://www.bbc.com/news/world-europe-60596629 bbc.com]</ref> Šaltinyje<ref>Paul P. Murphy (2022). Analysis: All roads lead to Belarus — the origin of the 40+ mile long Russian convoy near Kyiv. [https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-putin-news-03-01-22/h_71c02c93d3bd225080c5feb92430c0dc edition.cnn.com]</ref> rašoma, jog visi aplinkiniai plentai toje vietoje veda į Baltarusiją, todėl greičiausiai mašinos įvažiavo iš ten. '''Kovo 3 d.''' Rusija užėmė [[Chersonas|Chersoną]]. Tai buvo pirmasis šio karo metu Rusijos užimtas reikšmingas miestas. Pentagonas nurodė, jog Rusijos ataka prieš Kijevą „įstrigusi“.<ref>What Happened on Day 7 of Russia’s Invasion of Ukraine. The New Yourk Times. [https://www.nytimes.com/live/2022/03/02/world/ukraine-russia-war nytimes.com]</ref> Tą pačią dieną „[[The Times]]“ paskelbė, kad iki šio laiko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis išvengė trijų pasikėsinimų jį nužudyti. Du iš jų turėjo įvykdyti [[Vagnerio grupė]]s nariai, kitą – [[Ramzanas Kadyrovas|Ramzano Kadyrovo]] kariai Kadyrovitsai.<ref>[https://www.thetimes.co.uk/article/zelensky-survives-three-assassination-attempts-in-days-xnstdfdfc Volodymyr Zelensky survives three assassination attempts in days]</ref> '''Kovo 12 d'''. Karo studijų institutas (pelno nesiekianti institucija, būstinė Vašingtone) persakė ir patvirtino Ukrainos karo vadovybės išvadą, jog nuo karo pradžios Rusija taip ir „nepasiekė savo teritorinių tikslų“ ({{en|failed its territorial objectives}}). V. Putinas atleido iš pareigų keletą savo generolų. Rusija nuolat bando įtraukti į karą Baltarusiją, kurios prezidentas A. Lukašenka neatrodo tam nusiteikęs. '''Kovo 13 d.''' Rusijos karo lėktuvai iššovė apie 30 raketų ties Lenkijos siena. Ukrainos priešraketinė gynyba numušė 22 iš šių raketų, tačiau kitos pasiekė taikinį. Žuvo 35 žmonės, 134 sužeisti. Rusija perspėjo, jog bazės, kur tvarkomi ginklai Ukrainai, yra „teisėti taikiniai“.<ref>What Happened on Day 17 of Russia’s Invasion of Ukraine [https://www.nytimes.com/live/2022/03/12/world/ukraine-russia-war nytimes.com]</ref> '''Kovo 16 d''' Rusijos oro pajėgos patyrė iki tol rimčiausius nuostolius: oro bazėje netoli Chersono sunaikinta mažiausiai 16 sraigtasparnių, raketinė įranga ir „dviženklis skaičius“ transporto priemonių. Šie padariniai ekspertų įvertinti pagal palydovines nuotraukas.<ref>Russlands Luftwaffe erleidet ihre bisher schwersten Verluste. Neue Zürcher Zeitung. [https://www.nzz.ch/international/ukraine-russlands-luftwaffe-erleidet-bisher-schwerste-verluste-ld.1674908 nzz.ch]</ref> '''Kovo 24 d.''' Rusija evakuavo į savo teritoriją apie 15 000 [[Mariupolis|Mariupolio]] gyventojų ([[The Guardian]] rašo, kad priverstinai). Jiems bus draudžiama palikti Rusijos teritoriją dvejus metus. Neaišku, kur išvežta 2000 vaikų.<ref name='z'/> Po Rusijos bombardavimų padėtis šiame mieste visiškai katastrofiška.<ref>[https://www.theguardian.com/world/2022/mar/24/ukraine-sinks-orsk-russian-ship-moscow-accused-forcible-deportations-mariupol theguardian.com]</ref> '''Balandžio 1 d.''' Du Ukrainos sraigtasparniai ([[Mi-24]])<ref>Russia accuses Ukraine of helicopter attack on oil depot in Russian city [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/01/ukraine-accused-of-helicopter-attack-on-oil-depot-inside-russia theguardian.com]</ref> įskrido į Rusijos teritoriją ir iššovė raketas į naftos saugyklą [[Belgorodas|Belgorode]], apie 32 km nuo sienos. Saugykloje kilo gaisras. Tai pirmas kartas, kuomet pačios Rusijos patvirtinimu Ukraina orlaiviais atakavo Rusijos teritorijoje.<ref>Anton Troianovski (2022). Ukrainian helicopters strike an oil depot in Russia, an official there says. [https://www.nytimes.com/live/2022/04/01/world/ukraine-russia-war#ukrainian-helicopters-strike-an-oil-depot-in-russia-an-official-there-says nytimes.com]</ref> '''Balandžio 2 d.''' Ukraina atsikovojo atgal visą Kijevo regioną su prieš tai Rusijos rankose buvusiais smulkiais miestais (tokiais kaip [[Irpinė (miestas)|Irpinė]], [[Buča]], [[Hostomelis]]).<ref>[https://www.theguardian.com/world/live/2022/apr/02/russia-ukraine-war-latest-russian-troop-withdrawal-noticeable-says-zelenskiy-us-gives-kyiv-300m-more-in-live theguardian.com]</ref> '''Balandžio 12 d.''' Invazijai Ukrainoje tęsti Rusija gavo ginklų iš [[Iranas|Irano]].<ref>Russia ‘using weapons smuggled by Iran from Iraq against Ukraine’. [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/12/russia-using-weapons-smuggled-by-iran-from-iraq-against-ukraine theguardian.com/]</ref> '''Balandžio 14 d.''' nuskandintas Rusijos kreiseris „[[Maskva (kreiseris)|Maskva]]“. Tai rimtas praradimas, „Maskva“ buvo vienas iš tik trijų „Slava“ klasės kreiserių su apie 500 jūreivių įgula. Anot Ukrainos, kreiseris nuskandintas jų pačių gamybos žemai skrendančia raketa „Neptūnas“, prieš tai atitraukiant dėmesį dronų ataka. Rusija tvirtina jog laivas tiesiog nuskendo pats.<ref name='maskva'>[https://www.theguardian.com/world/2022/apr/14/russia-moskva-cruiser-sunk-stormy-seas-defense-ministry theguardian.com]</ref> Pasitraukusi iš Kijevo, Rusijos armija mėgino smarkiau pulti iš pietinės pusės, tačiau anot Pentagono žvalgybos, pasiekimai ten buvo „daugų daugiausia minimalūs“. Kijevo kovose dalyvavę daliniai jau buvo išsekę. Karui užsitęsus bei aiškėjant Rusijos karo nusikaltimams, vakarų valstybės ėmėsi veiksmų kurie anksčiau būtų buvę atmesti: JAV senatas ruošėsi svarstyti prezidento pasiūlytą 33 milijardų dolerių paramos Ukrainai paketą, įskaitant aprūpinimą sunkiaisiais ginklais. ES ėmė rimtai planuoti visišką Rusijos naftos atsisakymą.<ref> Michael Schwirtz, Michael Levenson. Painful stories emerge from Mariupol, while combat rages to the east. [https://www.nytimes.com/live/2022/05/03/world/ukraine-russia-war-news?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxfs4h2Hza3LNE2wFl7lSW9PH5EDXYaYketgp1jWdSZpbLaQ0RfU30eZFekpgVBLi6r21pKM4GQRn44SiQjFxmJbAUrkz4DTtam20I_t-w7v4shyLOjHhXvTAgSArIRJiqMAyaVGu23EXzvyUFrV03tB83fkjFYk6EWlbHFSCv_DqAhx1PtqNf0ucvlFwA7cFLGmVyd2M6LsAcxFQDUbETh596GU87dBbOLAHLfq1bk5gKIel3-JnWiE_J5ypBpYxW4HQi7xq1LfHoheKw8a1rO4kXecvw2fWdn4ijcMsEA4Fbw&smid=url-share nytimes.com]</ref> '''Birželio 2 d.''' Šimtąją invazijos dieną Rusija buvo okupavusi apie 20&nbsp;% Ukrainos teritorijos. Fronto linijos ilgis siekė apie 1000 km. Kasdien žūdavo apie 100 ukrainiečių karių.<ref>Russia now occupying 20% of Ukraine’s territory, says Zelenskiy. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/jun/02/russia-ukraine-war-latest-zelenskiy-says-243-children-so-far-killed-in-war-russia-claims-latest-us-weapons-package-is-direct-provocation-live theguardian.com]</ref> Donbase Rusija turėjo persvarą, pamažu plėsdama užgrobtą teritoriją. Tačiau kalbant apie pradinius karo tikslus, anot JK Gynybos ministerijos, „jokie nebuvo pasiekti“.<ref>“none of the strategic objectives have been achieved” the report adds. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/jun/03/russia-ukraine-war-latest-moscow-now-controls-a-fifth-of-ukrainian-territory-zelenskiy-live theguardian.com]</ref> '''Birželio 24 d.''' Po ilgos ir daug aukų iš abiejų pusių pareikalavusios kovos Rusija užėmė [[Severodoneckas|Severodonetską]], ukrainiečiams pasitraukiant pasakius jog „šio miesto tiesiog nebėra“: iš 160&nbsp;000 gyventojų liko 12&nbsp;000, 80 % pastatų sugriauti, visa infrastruktūra sunaikinta.<ref>Peter Beaumont (2022) {{en|there was no city left there}}. Last Ukrainian forces in Sievierodonetsk ordered to withdraw. [[https://www.theguardian.com/world/2022/jun/24/ukraine-forces-will-have-to-leave-sievierodonetsk-says-governor The Guardian]]</ref> '''Liepos 3 d.''' Rusija užėmė [[Lysyčanskas|Lysyčanską]], taip užvaldydama visą [[Luhansko sritis|Luhansko srities]] teritoriją. Rusijos armija čia ryžtingiau naudojo jau Severodonetske pasiteisinusią taktiką artilerija griauti miesto pastatus iki pamatų, taip, jog priešininko pusei nebūtų kur dėtis. Lysyčansko pastatai prastovėjo gerokai trumpiau nei Severodonetsko. Kai kuriomis dienomis žūdavo iki 200 Ukrainos pusės kareivių, ir Ukrainai teko pripažinti jog Rusijos pusė turi gerokai daugiau artilerijos. Tačiau telkdama jėgas šiame regione, Rusija susilpnino gynybą kitur, ir Ukraina atsiėmė teritorijas aplink Chersoną bei strateginės reikšmės [[Gyvačių sala|Gyvačių salą]].<ref>Thomas Gibbons-Neff, Kamila Hrabchuk and Vivian Yee (2022). As City Falls, Ukraine’s Last Hope in Luhansk Falls With It. [https://www.nytimes.com/2022/07/03/world/europe/ukraine-war-lysychansk.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DKDm4ZiPsSGYyMvErQf617apwu3C6SRdlMdaAmXrl23_RONExkTRKr5JuYnZBPawMElbWOZEJklZTcQeJ_tjbwcmiyLOo4n-Hi5Uncb2L1CqKLhGkmJgdvvZpvJVi133FexP-VFeNy0tctzu5hUs4hPUoIZCCItvDjDRp1KY_GOkmasl9qLrkfDTLDntec6KYCdhFQDD_ES3B_6WU87bBMKY9dffa_f1N7Jp2I0fhGAXdoLYypG5Q7W4HV8rxuurXGoheKo9Gk8__tDWCo7tEiZ0UG5TPK-A&smid=url-share nytimes.com]</ref> '''Liepos 12 d.''' Reaguodamos į situaciją, vakarų valstybės suteikė Ukrainai daug toliau nei iki šiol siekiančius ginklus ([[M142 HIMARS]] ir kt.), kuriais Ukraina ėmėsi naikinti šaudmenų sandėlius ir kitą masiniam Rusijos artilerijos naudojimui reikalingą infrastruktūrą.<ref>Peter Beaumont in Kyiv (2022). Ukrainian strike on Russian-held town attributed to US-supplied missile [https://www.theguardian.com/world/2022/jul/12/ukrainian-strike-on-russian-held-town-attributed-to-us-supplied-missile theguardian.com]</ref> === Mobilizacija === Vasario 24 d 22:00 Ukrainos prezidentas paskelbė visuotinę vyrų nuo 18 iki 60 metų amžiaus mobilizaciją. Tuo pagrindu jiems buvo uždrausta palikti valstybės teritoriją.<ref>{{cite web |date=25 February 2022 |title=Zelensky signs decree declaring general mobilization |url=https://en.interfax.com.ua/news/general/801769.html |access-date= |website=[[Interfax-Ukraine]] |language=en |archive-date=25 February 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220225113724/https://en.interfax.com.ua/news/general/801769.html |url-status=live}}</ref> Tuo metu Rusija taip ir nepaskelbė visuotinės mobilizacijos, kuri leistų pašaukti kovai daug daugiau savo pusės kareivių.<ref>UK MoD: Putin may announce general mobilization on May 9 – The Moscow Times. [https://hindustannewshub.com/russia-ukraine-news/uk-mod-putin-may-announce-general-mobilization-on-may-9-the-moscow-times/ hindustannewshub.com]</ref> Luhanske ir Donecke mobilizacija (kovai prieš Ukrainą) buvo paskelbta jau vasario 19 d.<ref>Lugansk and Donetsk republics’ heads order general mobilization . [https://tass.com/world/1406329 tass.com]</ref> === Samdiniai iš Sirijos === Rusija taip pat nusisamdė apie 16 000 karių iš Sirijos.<ref name='ksi'>Karo Studijų Institutas, Neutrali, pelno nesiekianti institucija, būstinė Vašingtone, [https://www.understandingwar.org/ understandingwar.org] [https://www.understandingwar.org/backgrounder/russian-offensive-campaign-assessment-march-11]</ref> V. Putinas iš pradžių teigė, jog Sirijos kovotojai išvis atlyginimo neprašys,<ref name='s1'>Syria recruiting troops from its military to fight with Russian forces in Ukraine. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/11/putin-approves-russian-use-of-middle-east-fighters-against-ukraine theguardian.com]</ref> vėliau buvo rašoma, jog jie kovos už 200&nbsp;$ per mėnesį<ref>Putin pays Syrian mercenaries $200 per month to fight in Ukraine: Report. [https://gazettengr.com/putin-pays-syrian-mercenaries-200-per-month-to-fight-in-ukraine-report/ gazettengr.com]</ref> Pagal vėlesnius šaltinius ta suma sieks apie 3000&nbsp;$ – maždaug 50 kartų daugiau, nei jie uždirba Sirijoje.<ref name='s1'/> Į kovą jie pasiųsti tik apie balandžio 18 d., kuomet Rusija pradėjo labai aktyvią ataką iš pietinės Ukrainos pusės. „[[The Guardian]]“ rašo, jog samdiniai į karą siunčiami be rimto kovos mašinų palaikymo.<ref>Julian Borger in Washington (2022). Russia deploys up to 20,000 mercenaries in battle for Ukraine’s Donbas region. [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/19/russia-deployed-20000-mercenaries-ukraine-donbas-region theguardian.com]</ref> == Tarptautinės reakcijos== {{Stilius}} [[Vaizdas:Event-to-support-ukraine-in-kaunas-lithuania-2022-02-24.jpg|thumb|right|275px|Renginys, skirtas Ukrainos palaikymui ir Rusijos agresijos pasmerkimui. Kaunas, [[Vienybės aikštė]], 2022 m. vasario 24 d.]] [[JT Generalinis Sekretorius]] [[António Guterres]] pareikalavo Rusijos kuo greičiau patraukti savo karius iš Ukrainos. Tuo pačiu [[JAV]] ir [[Prancūzija|Prancūzijos]] ambasadoriai organizacijoje pranešė paruošę rezoliuciją JT Saugumo tarybai, kurią pristatys JT Saugumo taryboje 2022 m. vasario 25 d.<ref>[https://www.thejournal.ie/ukraine-reaction-invasion-5691713-Feb2022/ Russia faces 'unprecedented isolation' over Ukraine invasion, EU says]</ref><ref>[https://www.wsj.com/livecoverage/russia-ukraine-latest-news/card/pUrIX20rUPrwgE9WQPoX U.S. Says Russia Will Face U.N. Security Council Resolution]</ref> [[Lenkija]], [[Rumunija]], [[Lietuva]], [[Latvija]] ir [[Estija]] inicijavo [[NATO]] 4 straipsnį, pagal kurį šalys narės šaukiamos saugumo konsultacijoms.<ref>[https://edition.cnn.com/europe/live-news/ukraine-russia-news-02-23-22/h_e828bdb524147e7b3ca4a611b767d7b4 Poland and Baltic countries trigger consultations under NATO article 4]</ref> NATO vadovas [[Jens Stoltenberg]] paskelbė, kad organizacija nusiųs papildomų karių į Lenkiją, atsižvelgiant į Rusijos karinius veiksmus.<ref>[https://euobserver.com/world/154427 Nato troops moving east to avert 'spillover' from Ukraine war]</ref> [[ASEAN|Pietryčių Azijos valstybių tarptautinė organizacija]] išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos–Ukrainos karo ir pakvietė visoms šalims laikytis ramybės ir dialogo.<ref>[https://www.voacambodia.com/a/6457471.html ASEAN Urges Maximum Restraint, De-escalation of Russia-Ukraine Tensions - Draft Statement]</ref> Bendrame [[Karibų sandrauga|Karibų sandraugos]] narių pranešime pasmerkiami Rusijos karo veiksmai prieš Ukrainą.<ref>[https://www.nationnews.com/2022/02/24/caricom-issues-statement-ukraine/ CARICOM issues statement on Ukraine]</ref> [[Šiaurės Taryba|Šiaurės Tarybos]] prezidentas [[Erkki Tuomioja]] pavadino Rusijos invaziją „visiškai nesąžininga“ ir teigė, kad šie veiksmai „prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos saugumui“.<ref>[https://www.norden.org/en/news/president-nordic-council-condemns-russias-attack-ukraine President of the Nordic Council condemns Russia’s attack on Ukraine]</ref> [[Tarptautinis olimpinis komitetas]] pasmerkė Rusijos veiksmus pažeidus olimpinių paliaubų principą.<ref>[https://www.ltok.lt/tok-pozicija-del-ukrainos-olimpines-bendruomenes-saugumo/ TOK pozicija dėl Ukrainos olimpinės bendruomenės saugumo]</ref> [[Gerhardas Šrioderis]], buvęs Vokietijos kancleris, „[[Rosneft]]“ vadovas, pakvietė baigti karinius veiksmus.<ref>[https://www.spiegel.de/politik/deutschland/ukraine-gerhard-schroeder-fordert-wladimir-putin-zum-beenden-der-invasion-auf-a-75dcb51d-7890-4305-8911-543e3b1b4c18 Ex-Kanzler Schröder fordert Putin zum Beenden der Invasion auf]</ref> Kinija bene vienintelė išsakė „santūrią“ ({{en|tacit}}) paramą Rusijai, iš dalies konfliktu apkaltindama Vašingtoną, tačiau pasiūlė V. Putinui užuot kariavus derėtis.<ref>China calls for talks on Ukraine but signals tacit support for Russia’s attack. [https://www.marketwatch.com/story/china-calls-for-talks-on-ukraine-but-signals-tacit-support-for-russias-attack-01645706100?mod=article_inline MarketWatch.com]</ref> Vasario 28 d. [[Turkija]] oficialiai pasakė, jog jų požiūriu čia vyksta karas, o ne „konfliktas“. Pagal 1937 m. [[Montreux konvencija|Montreux konvenciją]], tokiu atveju Turkija turi teisę uždrausti abiejų kariaujančių pusių laivams praplaukti [[Dardanelų sąsiauris|Dardanelų sąsiauriu]] tarp Viduržemio ir Juodosios jūrų. Vasario mėnesį sąsiauriu praplaukė ne mažiau kaip septyni rusų karo laivai (vienas povandeninis). Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlut Cavusoglu pareiškė, kad sąsiauris bus blokuotas.<ref>Turkey to implement pact limiting Russian warships to Black Sea. [https://www.reuters.com/world/middle-east/turkey-implement-international-pact-access-shipping-straits-due-ukraine-war-2022-02-27/ reuters.com]</ref> [[Kovo 2]] d. JTO taryba 141 balsais prieš 5 pasmerkė Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir paragino patraukti iš šios šalies savo pajėgas. Dar 35 šalys susilaikė.<ref>[https://www.reuters.com/world/un-general-assembly-set-censure-russia-over-ukraine-invasion-2022-03-02/ U.N. General Assembly in historic vote denounces Russia over Ukraine invasion]</ref> [[Kovo 7]] d. [[Tarptautinis teisingumo teismas]] [[Haga|Hagoje]] pradėjo viešus klausimus dėl Ukrainos kreipimosi ir kaltinimo Rusiją užsiimant genocidu.<ref>[https://media.un.org/en/asset/k1s/k1s308hjlg THE HAGUE – The International Court of Justice (ICJ) holds public hearings in the case Ukraine v. Russian Federation]</ref> Kovo 26 d., lankydamasis Europoje, JAV prezidentas [[Joe Biden]] Varšuvoje išrėžė ugningą kalbą, pasakydamas jog dabar vykstantis karas yra seno konflikto tarp demokratinio ir autoritarinio pasaulio tęsinys, jog Rusija gali „negalvot nė colio žengti į NATO teritoriją“ bei užbaigė jog V. Putinas „Viešpatie apsaugok, neturi likti valdžioje“. JAV atstovybei paskui teko aiškintis, jog „neturi likti valdžioje“ nereiškia jog JAV tuojau puls Rusiją ginklu.<ref>Michael D. Shear, David E. Sanger and Michael Levenson (2022). In a Fiery Speech, Biden Warns of a Battle Between ‘Liberty and Repression’. {{en|for God’s sake, this man cannot remain in power}}. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/mar/28/russia-ukraine-war-latest-news-zelenskiy-putin-live-updates?page=with:block-624138608f08d422c5d5ec10#block-624138608f08d422c5d5ec10 theguardian.com]</ref> „Ši frazė ne Amerikos vardu, tai tik mano asmeninis įniršis“, – papildė po kelių dienų prezidentas, – „atsiprašyti nesiruošiu“. „Ne kitos šalies vadovui spręsti. Tai nutars tik Rusijos piliečiai, per rinkimus“, – pakomentavo Rusijos atstovai.<ref>I Make No Apologies’: Biden Says His Putin Comments Were an Expression of Moral Outrage [https://www.nytimes.com/2022/03/28/us/politics/biden-putin.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DODmwSiPkORJCH_0bRZKF4INEy0zmdAcdcLL4pAvxuy-sVd2pcdz6VmLrW0pIUP3dy7oupQmI925-KU75lrWHhMWP8Ibl1nPjitRzfdWjpD6HA13Z1IFtiqcBgJl-uymVIkvmeapN92tB81P4qAJ9xVG1AMHHM56-0fk04bNaWbRjc6R00WfVZUVzQn92c6bEHdmZCGA6MDSM_sStntoQqaJ5AN73_LhUgZMP4nb4bb2RpJ4yoDJE0LJPGZgmLw2xlynuyzK_uW12U2g&smid=url-share nytimes.com]</ref> [[Balandžio 7]] d. [[Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja]] priėmė sprendimą susprenduoti Rusijos narystę JT Žmogaus teisių taryboje.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1666878/stabdoma-rusijos-naryste-jt-zmogaus-teisiu-taryboje Stabdoma Rusijos narystė JT Žmogaus teisių taryboje]</ref> Nepaisant Rusijos grasinimų, iki tol NATO nepriklaususios Suomija bei Švedija apie balandžio vidurį išreiškė norą stoti į šią sąjungą. Tai labai Rusijai nepageidautinos invazijos pasekmės: invazija didele dalimi buvo motyvuota Ukrainos NATO narystės siekimu, o dabar ateina dar dvi palyginamos valstybės.<ref>Despite Russian Warnings, Finland and Sweden Draw Closer to NATO [https://www.nytimes.com/2022/04/13/world/europe/finland-sweden-nato-russia-ukraine.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DJDm8ZiPsSGYyMvErQf617apw93jKfTdlNdaQwSfB_yKpZNlBqDhO1uYCFkdEYID88qIS-GGMq2paHFZYJzQjXVEjrYuFu2O_4-BucLDm7BfDC1nEiJw1gqcZ6IV-rimgPw6bADrZ_24NhivpwU5wuRjkDbXXerOCoX0slQKiObhje4wA9Xe5SSGuTyYbas-RcBV0UXVHWT3p_4nI-7cdfMb4UNKX8LR0me6nukOlbSzwofMryWcpHF8WDnK5qsLXNtRWL1MK8ov09H61Vt77E2X2o2V3FvxkS9DJylH5mKFvSxg&smid=url-share nytimes.com]</ref> Tačiau tam paprieštaravo Turkija. Ji teigia jog Švedijoje ir Suomijoje pernelyg toleruojami ar net ir remiami Turkijai priešiški [[Kurdai|Kurdų]] judėjimai bei organizacijos (tokios kaip [[Kurdistano darbininkų partija]]), be to Suomija bei Švedija po [[2019 m. Turkijos įsiveržimas į Siriją|2019 m Turkijos įsiveržimo į Siriją]] įvedė Turkijai ginklų pardavimo sankcijas. Tačiau Turkija nėra labai jau draugiška taip pat ir Rusijai: joje įsikūrusi svarbi JAV karinė bazė, kur esama branduolinių ginklų. JAV vis dar tikėjosi ilgainiui susitarti.<ref>Michael Crowley,Steven Erlanger (2022). For NATO, Turkey Is a Disruptive Ally. [https://www.nytimes.com/2022/05/30/us/politics/turkey-nato-russia.html nytimes.com]</ref> === Religinių bendruomenių reakcijos === [[Stačiatikiai|Stačiatikių]] bažnyčia nebuvo vieninga. Vasario 23 d., dar prieš prasidedant karinei invazijai, [[patriarchas Kirilas]] teigė, jog V. Putino armijos veiksmai atspindi „evangelišką meilę artimui ir ištikimybę tiesos, bei Dievo idealams“, tačiau kiti patriarchai (Metropolitas Onufrijus, Patriarchas Epifanijus Dumenka) šį karą pavadino sunkia nuodėme ir teigė, jog „plečiama agresija, prisidengiant stačiatikių gynimo retorika“.<ref name='bendruomenes'/> Krymo [[musulmonai|musulmonų]] muftijus Aideras Rustemovas paragino bendratikius dezertyruoti iš rusų armijos, užuot kovojus prieš kitus musulmonus, ginančius Ukrainą bei savo „namus, šeimas bei garbę.“<ref name='bendruomenes'>[https://www.churchtimes.co.uk/articles/2022/25-february/news/world/putin-s-troops-enter-ukraine-despite-prayers-for-peace-and-threats-of-retaliation Putin’s troops enter Ukraine, despite prayers for peace and threats of retaliation]</ref> Romos [[popiežius Pranciškus]] pasmerkė karą Ukrainoje bei tuos kurie jį sukėlė, per kuriuos ten „upės ašarų bei kraujo teka“, tačiau niekur konkrečiai neįvardino Rusijos. Jis visgi pasakė, jog čia karas ir siūlymai vadinti tai tik „karine operacija“ nepriimtini.<ref>Philip Pullella (2022). Analysis: Naming and shaming Russia not part of pope's diplomatic playbook, experts say. [https://www.reuters.com/world/europe/naming-shaming-russia-not-part-popes-diplomatic-playbook-experts-say-2022-03-07/ reuters.com]</ref> Popiežius 40 minučių nuotoliniu būdu kalbėjo su patriarchu Kirilu. Anot popiežiaus, pirmąsias 20 minučių patriarchas skaitė iš kortelės karą teisinančias priežastis. Aš apie tai nieko nesuprantu, – atsakė popiežius, – mes ne valdiški dvasininkai, mes turime vartoti Jėzaus kalbą, ne politikos.<ref>The Russian Orthodox Church has issued a statement criticising Pope Francis, saying that the Pope misrepresented the last conversation he had with Patriarch Kirill of Moscow. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/may/04/russia-ukraine-war-russia-attacks-azovstal-steel-plant-after-first-evacuated-civilians-reach-safety-live?filterKeyEvents=false&page=with:block-627290a68f08a5c31f5b20fa theguardian.com]</ref> Popiežius kvietė patriarchą Kirilą nebūti V.Putino patarnautoju ir jo „altoriaus berneliu“, už ką Rusijos stačiatikų bažnyčia oficialiai išreiškė pasipiktimą dėl „netinkamo tono“ bet ne turinio.<ref>{{en|incorrect tone to convey the content}}, {{en|altar boy}}. Guy Faulconbridge (2022) Russian Orthodox Church scolds Pope Francis after 'Putin's altar boy' remark. [https://www.swissinfo.ch/eng/russian-orthodox-church-scolds-pope-francis-after--putin-s-altar-boy--remark/47566892 swissinfo.ch]</ref> Kita vertus, Popiežius Pranciškus apkaltino NATO, kurios „lojimas“ „prie Rusijos durų“ esą galėjęs paskatinti Rusijos į Ukrainą. Taip pat jis pasiūlė Vladimirui Putinui susitikti Maskvoje, tačiau atsakymo negavo.<ref>[https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2022/05/03/popiezius-sako-kad-nato-galejo-paskatinti-rusijos-invazija-i-ukraina Popiežius sako, kad NATO galėjo paskatinti Rusijos invaziją į Ukrainą ([[Verslo žinios]])]</ref> Rusijos karą Ukrainoje viešai pasmerkė ir dauguma religinių bendruomenių Lietuvoje, įskaitant Lietuvos stačiatikių bažnyčios, pavaldžią [[Maskvos patriarchatas|Maskvos patriarchatui]]; kovo 2 d. buvo surengtas maldos vakaras už Ukrainą, kuriame dalyvavo Lietuvos katalikų, liuteronų ir stačiatikių bažnyčių atstovai.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1634208/lietuvos-staciatikiu-baznycia-smerkiame-kara-pries-ukraina Lietuvos stačiatikių bažnyčia: smerkiame karą prieš Ukrainą (LRT.lt)]</ref> Vilniaus ir Lietuvos metropolitas, ortodoksų arkivyskupas [[Inokentijus]] laišku kreipėsi, tvirtindamas, kad Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje ryžtingai smerkia Rusijos karą prieš Ukrainą ir kad nesutinka su savo [[Patriarchas Kirilas|patriarcho]] Kirilo pasisakymais dėl vykstančio karo.<ref>[https://www.voruta.lt/lietuvos-ortodoksu-metropolitas-nesutinkame-su-patriarcho-kirilo-pasisakymais-sieksime-didesnes-nepriklausomybes/ Ortodoksų metropolitas: Nesutinkame su patriarcho Kirilo pasisakymais, sieksime didesnės nepriklausomybės (Voruta.lt)]</ref> Kita vertus, arkivyskupas Inokentijus atleido tris stačiatikių kunigus, nenorėjusius minėti Maskvos patriarcho Kirilo, kaip Bažnyčios galvos, vardo pamaldose ir galimai svarsčiusius apie Lietuvos ortodoksų atsiskyrimą nuo Maskvos patriarchato ir prisjungimo prie Konstantinopolio. Iš viso buvo suspenduotos penkių kunigų (Gintaro Sungailos, Vitalijaus Mockaus, Vladimiro Seliavko, Georgijaus Ananjevo ir Vitalio Dauparo) pareigos.<ref>[https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/ortodoksu-vadovas-perdave-atsiskirti-nuo-maskvos-siekiancio-kunigo-byla-baznycios-teismui-1077441 Ortodoksų vadovas perdavė atsiskirti nuo Maskvos siekiančio kunigo bylą Bažnyčios teismui (diena.lt)]</ref> Maskvos žydų [[rabinas]], Pinchas Goldschmidt, nepakluso oficialiam Rusijos spaudimui remti karą, po ko jam teko išvažiuoti iš šalies. „Turime melstis kad šis karas greičiau pasibaigtų ir neišsiplėstų į branduolinį konfliktą“, pasakė jis.<ref>Andrew Roth (2022) Moscow’s chief rabbi ‘in exile’ after resisting Kremlin pressure over war. [https://www.theguardian.com/world/2022/jun/08/moscows-chief-rabbi-in-exile-after-resisting-kremlin-pressure-over-war theguardian.com]</ref> === Savanoriai-užsieniečiai === Įvairiose valstybėse atsirado Ukrainos pusėje kovoti norinčių karių-savanorių. Siekdamas užtikrinti jiems legalų statusą, Ukrainos prezidentas įsakė formuoti tarptautinį legioną. Jis teigia, jog jau yra apie 16 000 savanorių, nors šis skaičius gali būti padidintas. Bent jau iš Amerikos, Anglijos daugiausia siūlosi jau kariavę, Afganistane ir kitur daug patyrę veteranai.<ref>‘It’s my duty to go’: the volunteers leaving the UK to help Ukraine [https://www.theguardian.com/world/2022/feb/28/its-my-duty-to-go-the-volunteers-leaving-the-uk-to-help-ukraine theguardian.com]</ref><ref>American Veterans Volunteer to Fight in Ukraine [https://www.voanews.com/a/american-veterans-volunteer-to-fight-in-ukraine-/6470781.html voanews.com]</ref> Tokie dalykai nėra nauji, Antrojo pasaulinio karo metu 2000–3000 amerikiečių kariavo prieš fašistus Ispanijoje, savanoriškame Linkolno-Vašingtono batalione. Rusija perspėjo, jog tokie savanoriai bus laikomi ne kareiviais, o banditais. Pakliuvus nelaisvėn, su jais bus elgiamasi ne kaip su (kai kurias teises turinčiais) [[karo belaisvis|karo belaisviais]] bet kaip su nusikaltėliais.<ref>I Just Can’t Stand By’: American Veterans Join the Fight in Ukraine [https://www.nytimes.com/2022/03/05/us/american-veterans-volunteer-ukraine-russia.html nytimes.com]</ref> Pačios savanorių valstybės bando savo piliečius nuo tokių sumanymų atkalbėti, ypač nepatariama neturintiems patirties. Gruzija bandė apie 200 savo savanorių neleisti išvykti iš šalies.<ref>Georgia Blocked Hundreds of Foreign Fighters from Joining the Defence of Ukraine. [https://www.vice.com/en/article/y3vx7k/georgia-blocked-hundreds-of-foreign-fighters-from-joining-the-defence-of-ukraine vice.com]</ref> Kanada pabrėžė, jog niekuo nebus atlyginta ir paragino kanadiečius verčiau stoti į savo pačių armiją.<ref>Canadians urged to join Armed Forces rather than the 16,000 foreign fighters in Ukraine [https://nationalpost.com/news/canada/federal-government-warns-canadians-against-fighting-for-russia-in-ukraine nationalpost.com]</ref> Savanorių yra ir tarp albanų. Jie teigia, kad pinigų jiems nemokama ir jie nieko iš Ukrainos neprašo. Iš viso savanorių yra tarp 27 valstybių, įskaitant Vokietiją, Japoniją, Prancūziją ir pan.<ref>Albanian soldiers among Ukrainian volunteers on border with with Russia. [https://albaniandailynews.com/news/albanian-soldier-among-ukrainian-volunteers-on-border-with-russia albaniandailynews.com]</ref> Yra dargi pačios Rusijos piliečių, nors šiems galimybės grįžti atgal į Rusiją po to, matyt, nebus.<ref name=fivb>Why a Russian Is Fighting for Ukraine. [http://www.newsweek.com/why-russian-fighting-ukraine-320723 newsweek.com]</ref> Kovo 25 d. pirmieji amerikiečių veteranai pasiekė fronto liniją ir ėmėsi kovos.<ref>US volunteers reach the frontline of the war in Ukraine. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/25/us-volunteers-reach-the-frontline-of-the-war-in-ukraine theguardian.com]</ref> Karo pradžioje greitai priėmęs daug savanorių, vėliau šis legionas tapo reiklus, priimdamas tik jau turinčius kovos patirtį, po egzamino ir dargi po psichologinio bei pažiūrų patikrinimo nes atvyko šiek tiek tikrų, kraštutinių pažiūrų rasistų (šie į legioną nebuvo priimti). Dauguma pasisiūlymų vėliau buvo atmetama, tačiau kai kurie savanoriai vis viena pasirodė fronte, tikėdamiesi rasti kokią nors kitą juos priimsiančią grupę. Legione vyrauja JAV ir JK veteranai, kai kurie jų yra treniravę Ukrainos karius dar iki invazijai prasidedant. Jie pripažįsta jog čia kovoti sunkiau nei anksčiau Irake bei Afganistane.<ref>For Foreign Fighters in Ukraine, a War Unlike Any They’ve Seen [https://www.nytimes.com/2022/07/07/world/europe/foreign-fighters-ukraine.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DKDm4diPsSGYyMvErQf617apw92C6WRdBHdbEuS_xuw_VEelFuUQCppJbCmIgAJ299j7OPaV4M_sCHW6Eko3itZ3OlKex7yfrv7xzeaDHrCLiPhiUkOApi88F6JV6v3GgLx_jEQeEj3oZ63voxF9stE2d7ESqJvvDiChV7P9WUPFqLukRtBbYvCXyElsWc6rkAbAxXFVvDKXt56m8449tZU8gFaOe9d1VzPZqj3shCTzBgP4yrBJYuRonLlroMsbPFqBOEyMTe1Ox-1TJxJXbDcaGwqR5-IPaD&smid=url-share nytimes.com]</ref> Pirmaisiais mėnesiais kovojo keli tūkstančiai tokių savanorių, dauguma ne legiono sudėtyje. Tam kad formaliai visiškai priklausytų Ukrainos armijai, legiono savanoriai pasirašydavo sutartį ir gaudavo atlyginimą, tiek pat kiek ir ukrainiečiai.<ref>Jane Arraf (2022). Deaths of foreign fighters draw renewed attention to the military volunteers in Ukraine. [https://www.nytimes.com/2022/05/01/world/europe/foreign-legion-volunteers.html nytimes.com]</ref> Rusija nuteisė mirties bausme kelis į nelaisvę pakliuvusius britų savanorius. Jie apkaltinti „vykdę nusikaltimą nusikalstamoje grupuotėje, prievartiniu valdžios paėmimu ar išlaikymu, buvę samdytais kareiviais bei teroristų (ukrainiečių armijos) treniravimu“.<ref>Andrew Roth (2022). Britons sentenced to death after ‘show trial’ in Russian-occupied Ukraine. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/jun/09/russia-ukraine-war-latest-zelenskiy-says-sievierodonetsk-seeing-most-difficult-fighting-so-far-in-war-live theguardian.com]</ref> === Ekonominės sankcijos === NATO valstybės yra pareiškę, jog ginklu Ukrainos negins, tačiau imsis tokių rimtų ekonominių sankcijų, kiek tik įmanoma.<ref>Beyond Ukraine, the Target Is What Putin Calls America’s ‘Empire of Lies’. The New York Times. [https://www.nytimes.com/2022/02/24/world/europe/us-putin-nuclear-war-nato.html]</ref> Vasario 24 d. Europos Komisijos vadovė [[Ursula von der Leyen]] pasmerkė Rusijos veiksmus ir paskelbė, kad Europos Sąjunga įves masines sankcijas Rusijai.<ref>[https://euobserver.com/world/154423 'Massive' EU sanctions to target Putin's war chest]</ref> Rusija išreiškė didelį nepasitenkinimą bei grasinimus dėl [[Japonija|Japonijos]] jai pritaikytų sankcijų.<ref>Thisanka Siripala (2022). Amid Ukraine Crisis, Japan Toughens Stance on Russia. The Diplomat. [https://thediplomat.com/2022/02/amid-ukraine-crisis-japan-toughens-stance-on-russia/]</ref> [[Šveicarija]] laikėsi neutralumo, tačiau, jos žodžiais, „neutralumas nereiškia abejingumo“. Buvo apribojimai, kurie neleido Rusijai pasinaudoti Šveicarija kitų valstybių sankcijoms apeiti.<ref>John Revill, Silke Koltrowitz (2022). Swiss sharpen measures targeting Russia. Reuters.com [https://www.reuters.com/world/europe/swiss-tighten-measures-targeting-russia-2022-02-24/]</ref> Vėliau Šveicarija visgi prisijungė prie ES sankcijų.<ref>Russia seizes Audemars Piguet watches in apparent retaliation for Swiss sanctions. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/27/russia-seizes-audemars-piguet-watches-in-apparent-retaliation-for-swiss-sanctions theguardian.com]</ref> Iki kovo 8 d. Vakarų bankai užblokavo juose saugomus Rusijos centrinio banko rezervus, siekiančius 630 milijardų dolerių. Daugelis Rusijos bankų buvo pašalinti iš „[[SWIFT]]“ mokėjimo sistemos, taip uždelsiant atsiskaitymus Rusijai už parduotą naftą. Europoje ir Amerikoje uždrausti bet kokie Rusijos lėktuvų skrydžiai. Atidėtas naujo Rusijos–Vokietijos dujotiekio po Baltijos jūra (''Nord Stream 2'') naudojimas (lygiagrečiai nutiestas Nord Stream 1 tebeveikia).<ref>Ukraine: What sanctions are being imposed on Russia? [https://www.bbc.com/news/world-europe-60125659 bbc.com]</ref> Rusijoje deramai nebeveikia „VISA“, „Mastercard“ kortelės.{{efn|Nebeveikia tarptautiniai atsiskaitymai iš Rusijos bei užsienyje išduotos kortelės nebeveikia Rusijoje. Vidiniai mokėjimai Rusijoje ten išduotomis kortelėmis vis dar įmanomi kol pasibaigs šių kortelių galiojimo laikas<ref>Visa, Mastercard and American Express have announced they will suspend all operations in Russia in protest at its invasion of Ukraine. [https://www.bbc.com/news/business-60637429 bbc.com]</ref>}} V. Putinas prilygino visas šias sankcijas „karo paskelbimui“.<ref>Russian Forces Pound Civilians, as Putin Likens Sanctions to a ‘Declaration of War’ [https://www.nytimes.com/2022/03/05/world/europe/ukraine-russia-putin.html nytimes.com]</ref> [[Kovo 8]] d. JAV visiškai nutraukė naftos importą iš Rusijos, kuris iki tol sudarė apie 10 % viso jos naftos importo. JAV prezidentas siūlė Europos valstybėms tai padaryti drauge, tačiau šioms tam buvo sunkiau pasiryžti, nes jų perkami iš Rusijos naftos kiekiai didesni (apie trečdalis visos importuojamos naftos).<ref name='ny-nafta'/> Visgi Jungtinė Karalystė irgi pareiškė, jog iki metų galo pamažu tos naftos atsisakys. Nafta sudaro 44 % viso Rusijos eksporto.<ref>[https://www.gov.uk/government/news/uk-to-phase-out-russian-oil-imports gov.uk]</ref> Jungtinėse Valstijose smarkiai pakilo degalų kainos.<ref name='ny-nafta'>Biden expected to ban Russian oil imports [https://www.nytimes.com/2022/03/07/us/politics/biden-russia-oil-ban.html nytimes.com]</ref> Rusijai draugiška Kinija visgi taiko sankcijas įrangai, kurioje naudojamos amerikietiškos technologijos. JAV pagrasino, jog antraip sugebės uždaryti ištisas nuo šių technologijų priklausomas Kinijos firmas. 2020 m. nuo tokių JAV sankcijų nukentėjo [[Huawei]].<ref>Chinese companies that aid Russia could face U.S. repercussions, commerce secretary warns. [https://www.nytimes.com/2022/03/08/technology/chinese-companies-russia-semiconductors.html nytimes.com]</ref> Nuo Rusijos atsiribojo apie 330 firmų, pradedant „[[Samsung]]“, „[[Volkswagen AG|Volkswagen]]“ bei „[[Alphabet]]“ ir baigiant „[[McDonald's]]“ bei „[[The Coca-Cola Company|Coca-Cola]]“.<ref>[https://www.investopedia.com/nearly-330-companies-have-withdrawn-from-russia-5221814 investopedia.com]</ref> Bandydama išvengti gamybos smukimo bei darbų praradimo, Rusija pradėjo [[nacionalizacija|nacionalizuoti]] pasitraukiančioms firmoms priklausančias įmones. Tarptautinių finansų institutas (būstinė Vašingtone) įvertino, jog Rusijos ekonomikai gresia apie 15 % smukimas atgal į 1999 m. lygį. Sankcijos didele dalimi panaikino 30 metų trukusią Rusijos integraciją į Europą.<ref>Facing economic calamity, Putin talks of nationalizing Western businesses. [https://www.nytimes.com/2022/03/10/world/europe/russia-economy-ukraine.html nytimes.com]</ref> Nuo kovo 23 d. Rusijoje ėmė trūkti būtiniausių prekių, nuo cukraus ir grikių iki vaistų ir higieninių tamponų. Dėl to pirmiausia kaltos ne tiek sankcijos, kiek paniški pirkimai: trūko ir tų prekių, kurioms sankcijos netaikomos (vaistams) bei tų, kurių Rusijos teigimu ji sau pasigaminanti pakankamai. [[Saratovas|Saratove]] prie cukraus jau buvo stovima eilėse pusantros valandos.<ref>Andrew Roth (2022) ‘We’re going back to a USSR’: long queues return for Russian shoppers as sanctions bite [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/23/were-going-back-to-a-ussr-long-queues-return-for-russian-shoppers-as-sanctions-bite theguardian.com]</ref> Kovo 31 d. V. Putinas pareikalavo, jog „nedraugiškos šalys“ nuo kito mėnesio už dujas mokėtų Rusijos rubliais, atidarydamos rublines saskaitas Rusijos bankuose. Antraip dujų tiekimas bus sustabdytas. JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir Kanada rubliais mokėti kategoriškai atsisakė. Mokėjimas rubliais pakeltų ekonominių sankcijų nusmukdytą rublio kursą.<ref>Putin signs order demanding gas payments in roubles from Friday. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/31/putin-indicates-he-may-turn-off-gas-supplies-to-europe-overnight-russia-roubles theguardian.com]</ref> Pripažinusi, jog grėsmė likti visiškai be dujų bei naftos reali, Vokietija ėmėsi rengti planus šiai situacijai. Prioritetas bus teikiamas ligoninėms ir avarinėms tarnyboms, paskui gyvenamiesiems namams. Gamyba, vartojanti apie ketvirtį dujų, bus sustabdyta pirmoji. Bus ženklūs neigiami efektai ekonomikai, įskaitant prekių, paslaugų trūkumą bei nedarbą. Greitis Vokietijos automagistralėse bus apribotas iki 100 km/h. Lietuvos prezidentas [[Gitanas Nausėda]] pasakė, jog Europai laikas sustabdyti bet kokią energetikos prekybą su Rusija.<ref>Germany braces for an end to reliance on Russian gas. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/31/germany-braces-for-an-end-to-reliance-on-russian-gas theguardian.com]</ref> Balandžio 2 d. Lietuva tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, visiškai atsisakiusia Rusijos naftos bei dujų importo. [[The New York Times]] pacitavo Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžius: jei mes tai galime, gali ir likusi Europa.<ref>Melissa Eddy (2022). Lithuania says it has stopped importing gas from Russia. [https://www.nytimes.com/2022/04/02/world/europe/lithuania-russia-gas.html nytimes.com]</ref> Balandžio 8 d. ES šalys sutarė nebepirkti Rusijos [[anglis|anglies]] už kurią per metus buvo sumokama apie 4,4 milijardo eurų. Sutarta jog nauji kontraktai nebus sudaromi jau dabar, tačiau esantys bus palaipsniui nutraukti per 4 mėnesius. Sutarta taip pat jog ES uostuose nebebus priimami Rusijos vėliavą keliantys laivai, nors apie du trečdaliai Rusijos laivų plaukioja su kitos šalies vėliava (tokios kur mokesčiai mažesni). Šių sankcijų aptarimas truko ilgiau ir susitarti buvo sunkiau. Galimai jau buvo uždrausta viskas ką galima pakenčiamai sunkiai uždrausti, nors tuo metu Rusija už parduodamą naftą bei dujas vis dar kasdien gaudavo iš ES panašiai tiek pat, kiek buvo pagalbos pavidalu suteikta Ukrainai per visą invazijos laikotarpį – apie milijardą eurų.<ref>Matina Stevis-Gridneff, Ivan Nechepurenko (2022). As Europe adds new Russia sanctions, fatigue may be setting in. [https://www.nytimes.com/live/2022/04/08/world/ukraine-russia-war-news#as-europe-adds-new-russia-sanctions-fatigue-may-be-setting-in nytimes.com]</ref> Nepaisant visų apribojimų, Rusijos pajamos iš parduodamos naftos bei dujų pirmuosius du mėnesius nuo invazijos pradžios ne tik nesumažėjo, bet dargi beveik dvigubai išaugo ir sieke 62 milijardus eurų. Buvo parduota mažiau, tačiau pakilo kainos. Kova sankcijomis irgi pasirodė nelengva, tačiau vakarų valstybės atsisakyti jos nesiruošė.<ref> Russia doubles fossil fuel revenues since invasion of Ukraine began [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/27/russia-doubles-fossil-fuel-revenues-since-invasion-of-ukraine-began theguardian.com]</ref> === Kitos reakcijos === Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija (''Roskomnadzor'') visoms Rusijos žiniasklaidos priemonėms leido naudoti tik oficialią Rusijos pateiktą informaciją, nušviečiant įvykius Ukrainoje.<ref>[https://www.themoscowtimes.com/2022/02/24/use-only-official-sources-about-ukraine-war-russian-media-watchdog-tells-journalists-a76567 Use Only Official Sources About Ukraine War, Russian Media Watchdog Tells Journalists]</ref> Masinėms informacijos priemonėms Rusijoje draudžiama vadinti šiuos įvykius „puolimu, invazija ar karo paskelbimu“.<ref>Russia Bans Media Outlets From Using Words 'War,' 'Invasion' https://www.themoscowtimes.com/2022/02/26/russia-bans-media-outlets-from-using-words-war-invasion-a76605 themoscowtimes.com]</ref> 2022 m. [[kovo 15]] d., didėjant pasauliniam spaudimui, Rusija pareiškė, kad pradeda šalies išstojimo iš [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] procedūrą. Dieną anksčiau Ukraina pareikalavo, kad Rusija nedelsiant būtų pašalinta iš Europos Tarybos, pareiškusi, kad ši šalis neturi teisės likti europinėje žmogaus teisių organizacijoje, kai įsiveržė į kaimyninę valstybę.<ref>[https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/rusija-pradejo-isstojimo-is-europos-tarybos-procedura-57-1653990 Rusija pradėjo išstojimo iš Europos Tarybos procedūrą]</ref> [[Kovo 16]] d. Europos Taryba priėmė beprecedentį sprendimą ir pašalino Rusiją iš šios organizacijos.<ref>Rusija pašalinta iš Europos Tarybos [https://iq.lt/pasaulis/rusija-pasalinta-is-europos-tarybos/248840 iq.lt]</ref> Rusija paprašė pagalbos iš Kinijos: ginklų, maisto kareiviams ir įvairios ekonominės paramos, kuri palengvintų sankcijas. Kovo 18 d. įvyko ilgas telefoninis pokalbis tarp JAV ir Kinijos prezidentų. JAV prezidentas perspėjo, jog, jei Kinija suteiks Rusijai pagalbą kare prieš Ukrainą, jai pačiai bus taikomos rimtos sankcijos. Kinijos prezidentas pareiškė nepritariantis karui, ragino derėtis, pažadėjo, kad šalis siųs humanitarinę pagalbą.<ref>Biden Warns China of ‘Consequences’ if It Aids Russia in Ukraine War [https://www.nytimes.com/2022/03/18/world/europe/biden-xi-russia-china.html nytimes.com]</ref> Kovo 27 d. V. Zelenskis surengė ilgą interviu su Rusijos žurnalistais, kurį Rusija savo pusės žiniasklaidai paviešinti uždraudė. Šiuo interviu buvo siekiama paneigti oficialų Rusijos požiūrį, pagal kurį Ukrainos ginkluotos pajėgos apšaudo ir griauna savo pačių miestus. V. Zelenskio požiūriu, Rusija nevertina nė vienos pusės gyvybių, taip pat ir su savo pusės žuvusiaisiais tvarkosi taip kaip „su šunimis ir katėmis nesielgiama“. Buvo pasakyta, jog V. Putinas greičiausiai gavo visiškai klaidingą informaciją apie vyraujantį ukrainiečių požiūrį ir kaip, tikėtina, jie sutiks Rusijos armiją. Jo teigimu, čia ne vien karas, bet ir blogiau: įvyko visuotinis istorinis bei kultūrinis skilimas. V. Zelenskis kalbėjo rusų kalba, kuri yra jam gimtoji.<ref name='z'>{{en|Listen, even when a dog or a cat dies, people don’t do this}}. Anton Troianovski, Ivan Nechepurenko (2022). Zelensky Gives Interview to Russian Journalists. Moscow Orders It Quashed. [https://www.nytimes.com/2022/03/27/world/europe/russia-media-zelensky.html?unlocked_article_code=AAAAAAAAAAAAAAAACEIPuomT1JKd6J17Vw1cRCfTTMQmqxCdw_PIxftm3iWka3DODmwdiPsSGYyMvErQf617apwpwi-ARdYENbIjRfU33OJbMkp2SBjuooeBnN5NBRQJnr-JfzF82YPRD_d_-CX2b2K9JaB1yrO1s0mMPH3uW6WLzXEncQx68ZYycUWrinBfwPrDQuB13tduzLx2UMABMDQDZSCAvvntDBVsap7RPlyHtF5AC6wOUirTnNWc97sBbA5YbFvNR3p06m45g8hObJJVZO2sak59J7etxOkZGWdqL4y2BpAuRIaylrVisL7FqRLk29PHA0KtFtVQ6aFP2zgm889j&smid=url-share nytimes.com]</ref> Balandžio 7 d. [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]] 93 balsais prieš 24, 58 susilaikant, suspendavo Rusijos narystę Žmogaus Teisių Taryboje.<ref>Farnaz Fassihi and Nick Cumming-Bruce (2022) U.N. members vote to suspend Russia from the body’s Rights Council. [https://www.nytimes.com/live/2022/04/07/world/ukraine-russia-war-news nytimes.com]</ref> Gegužės 10 d. [[LR Seimas]] vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kuria Lietuvos parlamentas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu.<ref>[https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=281039 Seimas vienbalsiai pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu]</ref> ==== Sportas ir menas ==== [[UEFA]] paskelbė perkelianti [[UEFA čempionų lyga 2021–2022 m.|UEFA čempionų lygos]] finalą 2022 m. gegužės 28 d. iš Sankt Peterburgo į [[Paryžius|Paryžių]].<ref>[https://www.espn.com/soccer/uefa-champions-league/story/4601576/champions-league-final-in-russia-set-to-be-moved-by-uefa-sources Champions League final in Russia set to be moved by UEFA - sources]</ref><ref>[https://www.bbc.com/sport/football/60520933?at_medium=custom7&at_campaign=64&at_custom1=%5Bpost+type%5D&at_custom3=%40BBCBreaking&at_custom4=1F656D22-9621-11EC-A654-E9A096E8478F&at_custom2=twitter Ukraine conflict: Champions League final moved from Russia to Paris]</ref> Grėsmė iškilo ir [[Formulė 1|Formulės 1]] lenktynėms [[Sočis|Sočyje]], numatytoms 2022 m. rugsėjo 25 d. Po to, kai abejonę ten surengti lenktynes išreiškė pilotai [[Sebastian Vettel]] ir tuometinis čempionas [[Max Verstappen]], Formulės 1 komandų vadovai išreiškė planus peržvelgti galimybes lenktynes rengti Rusijoje.<ref>[https://wtf1.com/post/vettel-wont-race-in-russia-even-if-the-race-goes-ahead/ VETTEL WON’T RACE IN RUSSIA EVEN IF THE RACE GOES AHEAD]</ref><ref>[https://the-race.com/formula-1/f1-closely-watching-ukraine-crisis-amid-russian-grand-prix-calls/ F1 ‘CLOSELY WATCHING’ UKRAINE CRISIS AMID RUSSIAN GP CALLS]</ref> Tą pačią dieną F1 pranešė, kad Sočio etapas atšaukiamas.<ref>https://www.formula1.com/en/latest/article.formula-1-statement-on-the-russian-grand-prix.4S39V28GpAH5ESb8LksW0J.html</ref> [[EBU|Europos transliuotojų sąjunga (EBU)]] paskelbė, kad Rusija šalinama iš [[Eurovizijos dainų konkursas 2022|2022 m. Eurovizijos dainų konkurso]]. Tai įvyko ne iškart, anksčiau [[EBU]] neplanavo šalinti Rusijos iš konkurso, tačiau sulaukė šalių-dalyvių transliuotųjų spaudimo priimti tokį sprendimą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/muzika/680/1626556/ebu-nusprende-rusija-salinama-is-eurovizijos-dainu-konkurso EBU nusprendė: Rusija šalinama iš Eurovizijos dainų konkurso]</ref> 2022 m. Pekino paralimpinių žaidynių išvakarėse, [[kovo 3]] d., [[Tarptautinis paralimpinis komitetas]] pašalino Rusijos ir Baltarusijos sportininkus iš šių žaidynių.<ref>[https://www.reuters.com/lifestyle/sports/russian-belarusian-athletes-can-no-longer-compete-beijing-paralympics-ipc-2022-03-03/ Russian, Belarusian athletes barred from Beijing Paralympics - IPC]</ref> Liepos 8 d. [[Aleksejus Gorinovas]], Maskvos Krasnoselskio rajono tarybos deputatas ir diplomuotas teisininkas, buvo nuteistas kalėti septyniems metas už prieš pasisakymą prieš siūlymą surengti vaikų šokio ir piešimo konkursą, nepaisant karo Ukrainoje. Teismo metu jis laikė plakatą „Ar jums dar reikia šito karo?“ Tai pirmas ilgametis teismo nuosprendis pagal griežtus naujus įstatymus.<ref>Moscow councillor jailed for seven years after criticising Ukraine war. [https://www.theguardian.com/world/2022/jul/08/moscow-councillor-jailed-seven-years-criticising-ukraine-war-alexei-gorinov theguardian.com]</ref> ==== Kosminių tyrimų programos ==== Iš pradžių [[NASA]] pranešė, kad šiuo metu vykstančios misijos [[Tarptautinė kosminė stotis|Tarptautinėje kosminėje stotyje]] tęsis su planuotu Rusijos dalyvavimu.<ref>[https://www.independent.co.uk/space/russia-ukraine-nasa-iss-station-b2022518.html International Space Station’s US and Russian astronauts will continue as normal despite outbreak of war, Nasa says]</ref> Visgi „Roscosmos“ pagrasino, jog Rusija gali atsisakyti periodiškai pakelti stotį aukštyn savo [[Progress]] laivais, nors prireikus stotį gali iškelti ir amerikietiškieji „[[Cygnus (erdvėlaivis)|Cygnus]]“.<ref>Why Russia (Probably) Won't Crash the Space Station [https://time.com/6152575/russia-ukraine-iss/ time.com]</ref> Kovo 18 d. nauja rusų kosmonautų pamaina atvyko į stotį dėvėdama Ukrainos vėliavos spalvų (geltonos ir mėlynos) skrydžio kostiumus. Oficialiai kosmonautai tvirtino, jog spalvos „tik sutapimas“.<ref>Kenneth Chang (2022). Russia’s astronauts enter the space station in yellow and blue flight suits.. [https://www.nytimes.com/2022/03/18/science/russian-astronauts-yellow-blue-flight-suits-ukraine.html nytimes.com]</ref> Balandžio 2 d. Rusija pareiškė pasitraukianti iš Tarptautinės kosminės stoties projekto („nutraukianti kooperaciją“).<ref>Russia to halt cooperation over International Space Station. [https://www.theguardian.com/world/2022/apr/02/russia-to-end-cooperation-over-international-space-station theguardian.com]</ref> Sustabdyta taip pat 2022 m. ES planuota marsaeigio ''ExoMars'' misija ([[marsaeigis]] turėjo būti iškeltas į kosmosą rusiška raketa).<ref>Joey Roulette (2022). Mission to Mars with Russia this year is now ‘very unlikely,’ European Space Agency says. [https://www.nytimes.com/2022/02/28/world/europe/mars-russia-europe-rover.html nytimes.com]</ref> ==== Biologiniai ginklai ==== Kovo 18 d. [[Jungtinių Tautų Organizacija|JTO]] buvo apsvarstytas Rusijos pareiškimas dėl Ukrainoje neva vykstančio JAV finansuojamo biologinio ginklo kūrimo ir gamybos. Ukrainos mokslininkai dalyvauja tarptautiniuose mokslo tyrimų projektuose, kurių metu yra gavę ir tarptautinį finansavimą. Kai kurie medicinos tyrimai susiję su patogeniniais mikroorganizmais, apie kuriuos žinanti [[Pasaulio sveikatos organizacija|PSO]] paragino nedelsiant sunaikinti, kad per karo griovimus nepatektų į aplinką. Tačiau JAV prezidentas užtikrino, jog jokių jiems žinomų būtent ginklo kūrimo programų nėra, ir perspėjo, kad tokios kalbos gali reikšti, jog pati Rusija jau mąsto apie biologinio ginklo panaudojimą.<ref>What are Russia’s biological weapons claims and what’s actually happening? [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/11/russia-biological-weapon-claim-us-un-ukraine-bio-labs-explainer theguardian.com]</ref> == Derybos == '''2022 m. vasario 28 d.''' Ukrainos ir Rusijos pusės pradėjo oficialias derybas dėl taikos sudarymo ir humanitarinių koridorių piliečiams sukūrimo. Iki kovo 8 d. įvyko 3 derybų etapai, tačiau jokių susitarimų priimta nebuvo.<ref>[https://www.dw.com/en/ukraine-and-russia-hold-third-round-of-talks/a-61039008 Ukraine and Russia hold third round of talks]</ref> '''2022 m. kovo 5 d.''' [[Izraelis|Izraelio]] premjeras [[Naftali Bennett]] atvyko į Maskvą ir 3 valandas kalbėjosi su V. Putinu, po to Vokietijoje tarėsi su šios šalies kancleriu [[Olaf Scholz]]. N. Bennett prieš tai kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir gavo jo pritarimą dalyvauti derybose dėl sprendimų. Šie pokalbiai buvo derinami su [[Prancūzija|Prancūzijos]] ir [[JAV]] pusėmis.<ref>[https://www.jpost.com/breaking-news/article-700416 Bennett concludes meeting with Putin, speaks with Zelensky]</ref> '''2022 m. kovo 7 d.''' Rusija iškėlė savas sąlygas karinių veiksmų nutraukimui – Ukrainos neutraliteto (pakeičiant jos konstituciją), Krymo pripažinimo Rusijai, bei Lunecko ir Donecko respublikų nepriklausomybės pripažinimo.<ref>[https://www.reuters.com/world/kremlin-says-russian-military-action-will-stop-moment-if-ukraine-meets-2022-03-07/ Russia will stop 'in a moment' if Ukraine meets terms - Kremlin]</ref> '''2022 m. kovo 10 d.''' Turkijoje įvyko dar viena derybų sesija. Tai buvo iki tol aukščiausio lygio pareigūnų susitikimas – jam vadovavo abiejų šalių užsienio reikalų ministrai. Iki to laiko abi pusės kiek sušvelnino savo pozicijas. V. Putinas nebesiekia keisti dar neseniai „fašistais ir narkomanais“ išvadintos ukrainiečių vyriausybės ir susitelkė ties Ukrainos neutraliteto ir okupuotų sričių nepriklausomybės pripažinimo reikalavimais. Tuo pat metu V. Zelenskis pasiūlė peržiūrėti Ukrainos konstitucijoje įtvirtintą siekį stoti į NATO nes NATO šiaip ar taip Ukrainos artimiausiu metu neketina priimti. Ukrainos pusės atstovo D. Kulebos žodžiais, „durys jau šiek tiek prasivėre“.<ref name='nyturkija'>[https://www.nytimes.com/live/2022/03/09/world/ukraine-russia-war nytimes.com]</ref> Po šio derybų etapo jokių susitarimų nebuvo pasiekta.<ref>[https://www.aljazeera.com/news/2022/3/10/top-russia-ukraine-diplomats-arrive-in-turkey-for-talks ‘No progress’ as top Russia, Ukraine diplomats talk in Turkey]</ref> '''Kovo 28 d.''' Ukrainos prezidentas pasiūlė naują derybų sesiją Turkijoje, siūlydamas „taiką nedelsiant“. Siūlomas neutralios, laisvos nuo [[Branduoliniai ginklai Ukrainoje|branduolinių ginklų Ukrainos statusas]], kuris turi būti „patvirtintas referendumu ir papildomai garantuotas trečiųjų šalių“. Jis taip pat pabrėžė jog nebus deramasi dėl teritorijų atidavimo, nusiginklavimo ir „denacifikacijos“ ir kad dabar jis susitelks ties naujų ekonominių sankcijų Rusijai siekimu.<ref>Russia-Ukraine war latest news: Zelenskiy ‘looking for peace without delay’ as talks to resume – live. [https://www.theguardian.com/world/live/2022/mar/28/russia-ukraine-war-latest-news-zelenskiy-putin-live-updates?page=with:block-62413ac08f08d422c5d5ec24#block-62413ac08f08d422c5d5ec24 theguardian.com]</ref> '''Kovo 29 d.''' derybos buvo gana sėkmingos: Rusija sutiko susilpninti atakas šiaurės Ukrainoje, buvo parengtas taikos sutarties juodraštis, rimtai aptartas galimas V. Putino ir V. Zelenskio tiesioginis susitikimas, apsvarstytos galimos tarptautinės Ukrainos saugumo garantijos. Ukraina pasiūlė 15 metų derybinį laikotarpį dėl Krymo statuso ir atidėjo pokalbius dėl kitų ginčytinų sričių sekančiai derybų sesijai. Derybos truko tik vieną dieną, nors buvo planuojama prireikus tęsti ir ilgiau.<ref>Anton Troianovski, Megan Specia and Ivan Nechepurenko. [https://www.nytimes.com/live/2022/03/29/world/ukraine-russia-war/here-are-the-latest-developments-from-ukraine nytimes.com]</ref> Tačiau vėliau pradėtą rengti taikos sutarties projektą Rusijos atstovai įvertino kaip „Ukrainos reikalavimus išdėstytus raštu“. '''Balandžio 11 d.''' Maskvoje su V. Putinu susitiko [[Austrija|Austrijos]] premjeras [[Karl Nehammer]]. Pasak jo, šis pokalbis buvo „labai tiesus, atviras ir sunkus“ ir nuteikė pesimistiškai dėl galimybės karą baigti taikiai.<ref>[https://edition.cnn.com/2022/04/11/europe/austria-nehammer-putin-meeting-russia-ukraine-intl/index.html Austria's leader says his face-to-face meeting with Putin was 'not a friendly visit']</ref> '''Balandžio 26 d.''' Maskvoje lankėsi [[JT Generalinis Sekretorius]] [[António Guterres]]. Po šio vizito jis skeptiškai vertino galimybes karą baigti artimiausioje ateityje.<ref>[https://www.cbsnews.com/news/ukraine-war-russia-united-nations-putin-moscow-meeting/ U.N. Secretary-General Antonio Guterres signals little hope for peace in Ukraine before meeting Putin in Moscow]</ref> '''Gegužės 22 d.''' Ukrainiečiai pareiškė, jog nebesiderės dėl ugnies nutraukimo, kol Rusija nepasitrauks iš visų okupuotų Ukrainos teritorijų. Šią poziciją stipriai parėmė tuo metu Kijeve lankęsis Lenkijos prezidentas [[Andrzej Duda]]. Buvo manoma, jog Rusija panaudotų taikos pertrauką savo armijai atkurti, po keleto metų pultų ir vėl ir tada būtų dar sunkiau įveikiama.<ref>Lorenzo Tondo in Kyiv (2022). Ukraine rules out any ceasefire deal that involves ceding territory to Russia. [https://www.theguardian.com/world/2022/may/22/ukraine-russia-ceasefire-deal-territory-donbas theguardian.com]</ref> == Karo nusikaltimai == {{pagr|Rusijos invazijos į Ukrainą metu padaryti kariniai nusikaltimai}} Tarp Rusijos pajėgų įvykdytų karo nusikaltimų – karinės agresijos pradėjimas, gyvenamųjų kvartalų, civilių slėptuvių ir ligoninių apšaudymas, humanitarinių koridorių civiliams gyventojams nesuteikimas, Ukrainos piliečių grobimas ir vežimas į Rusiją.<ref name="žmones grobia">[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1652687/rusijos-karas-pries-ukraina-mariupolio-gyventojai-deportuojami-i-rusija-zelenskis-kreipiasi-i-nato-lyderius Rusijos karas prieš Ukrainą: įvyko pirmasis apsikeitimas karo belaisviais, Mariupolio gyventojai deportuojami į Rusiją (lrt.lt)]</ref> Už invazijos metu padarytus karo nusikaltimus V. Putiną siekiama teisti [[Tarptautinis Baudžiamasis Teismas|Tarptautiname Baudžiamajame Teisme]].<ref>Putin will be held responsible for war crimes at ICC, says Sajid Javid. [https://www.theguardian.com/world/2022/mar/14/vladimir-putin-war-crimes-icc-sajid-javid-hague theguardian.com]</ref> == Pabėgėliai == {{pagr|2022 m. pabėgėliai iš Ukrainos}} Nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė apie 3,8 mln. karo pabėgėlių. Didžioji dauguma jų persikėlė į [[Lenkija|Lenkiją]]. Žemiau pateikiamos šalys, kuriose apsigyveno gausiausias Ukrainos karo pabėgėlių skaičius: {| class="wikitable" |+ Pabėgėlių skaičius pagal šalį |- ! Šalis !! Pabėgėlių skaičius !! Populiacijos nuošimtis !! Data |- | [[Lenkija]] || 2 405 703 || >5,7 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers">{{cite web|title=Refugees fleeing Ukraine (since 24 February 2022)|work=UNHCR|url=https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine|date=2022|access-date=2022 m. balandžio 2 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220310051210/https://data2.unhcr.org/en/situations/ukraine|url-status=live}}</ref> |- | [[Rumunija]] || 629 917 || >3 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Moldova]] || 391 592 || >14,5 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Vengrija]] || 379 988 || >3,5 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Čekija]] || 300 000 || 2,8 % || kovo 23 d.<ref name="reuters-cruelty">{{cite news |last1=Koper |first1=Anna |last2=Hoske |first2=Felix |last3=Filipovic |first3=Branko |title=A tale of 'cruelty' as Ukraine refugee exodus exceeds 3.6 million |url=https://www.reuters.com/world/europe/tale-cruelty-ukraine-refugee-exodus-nears-36-million-2022-03-23/ |access-date=2022 m. kovo 24 d|work=Reuters |date=2022 m. kovo 23 d|language=en |archive-date=24 March 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220324195611/https://www.reuters.com/world/europe/tale-cruelty-ukraine-refugee-exodus-nears-36-million-2022-03-23/ |url-status=live }}</ref> |- | [[Rusija]] || 350 632{{efn|Ukrainos teigimu, apie 15 000 Ukrainos civilių Mariupolyje gali būti pagrobti ir išvežti į Rusiją.<ref name="žmones grobia" />}} || 0,2 % || kovo 23 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Slovakija]] || 294 885 || 5 % || balandžio 1 d.<ref name="UNHCR-numbers" /> |- | [[Vokietija]] || 239 000 || 0,29 % || kovo 23 d.<ref name="reuters-cruelty" /> |- | [[Bulgarija]] || 136 412 || 2 % || kovo 29 d.<ref>{{cite news |title=Bulgaria has welcomed more than 78,000 Ukrainian refugees |publisher=BNR |date=2022 m. kovo 15 d|url=https://bnr.bg/en/post/101615905/bulgaria-has-welcomed-more-than-78000-ukrainian-refugees |access-date=|archive-date= |archive-url=https://web.archive.org/web/20220315180141/https://bnr.bg/en/post/101615905/bulgaria-has-welcomed-more-than-78000-ukrainian-refugees |url-status=live }}</ref> |- | [[Italija]] || 80 622 || 0,11 % || balandžio 1 d.<ref name="italy-2022-03-23">{{cite web | url = https://www.interno.gov.it/it/notizie/sono-65350-i-profughi-giunti-finora-italia-dallucraina | title = Sono 65.350 i profughi giunti finora in Italia dall'Ucraina | language = it | author = Italian Government | date = 2022-03-23 | website = Ministry of the Interior of Italy | access-date = 2022-03-23}}</ref> |- | [[Turkija]] || 58 000 || 0,07 % || kovo 23 d.<ref>{{cite web |date=2022 m. kovo 23 d|title=Some 58,000 Ukrainians take shelter in Turkey, says minister |url=https://www.hurriyetdailynews.com/some-58-000-ukrainians-take-shelter-in-turkey-says-minister-172411 |publisher=Hurriyet daily news |location=Istanbul |access-date=2022 m. kovo 23 d|archive-date=2022 m. kovo 23 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220323062232/https://www.hurriyetdailynews.com/some-58-000-ukrainians-take-shelter-in-turkey-says-minister-172411 |url-status=live }}</ref> |- | [[Prancūzija]] || 45 000 || 0,04 % || kovo 30 d.<ref name="nouvelobs">{{cite web |title=26 000 réfugiés Ukrainiens arrivés en France depuis le début de la guerre |url=https://www.nouvelobs.com/guerre-en-ukraine/20220322.OBS56063/26-000-refugies-ukrainiens-arrives-en-france-depuis-le-debut-de-la-guerre.html |access-date=2022 m. kovo 22 d|website=n/NouvelObs |date=2022 m. kovo 25 d|language=fr |archive-date=2022 m. kovo 22 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220322205149/https://www.nouvelobs.com/guerre-en-ukraine/20220322.OBS56063/26-000-refugies-ukrainiens-arrives-en-france-depuis-le-debut-de-la-guerre.html |url-status=live }}</ref> |- | [[Lietuva]] || 39 167 || 1,4 % || balandžio 1 d.<ref>{{Cite web|url=https://lrv.lt/ukraine-dashboards|title =Karo pabėgėliai iš Ukrainos, balandžio 1 d.}}</ref> |- | [[Izraelis]] || 35 200 || 0,38 % || kovo 26 d.<ref>{{Cite news |last=Kershner |first=Isabel |date=2022-03-23 |title=Ukraine War Ignites Israeli Debate Over Purpose of a Jewish State |language=en-US |work=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/2022/03/23/world/middleeast/israel-ukraine-refugees-jewish.html |access-date=2022-03-26 |issn=0362-4331}}</ref> |- | [[Estija]] || 25 720 || 2 % || kovo 31 d.<ref>{{cite news |title=More than 25,000 refugees have arrived in Estonia |url=https://news.err.ee/1608536743/more-than-25-000-refugees-have-arrived-in-estonia |publisher=ERR |date=2022 m. kovo 18 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220319015412/https://news.err.ee/1608536743/more-than-25-000-refugees-have-arrived-in-estonia |url-status=live }}</ref> |- | [[Portugalija]] || 26 000 || >0,3 % || kovo 31 d.<ref name="portugal-2022-03-22">{{cite web | url = https://www.publico.pt/2022/03/22/politica/noticia/portugal-ja-recebeu-17504-refugiados-ha-600-criancas-ucranianas-escolas-portugusas-1999720 | title = Portugal já recebeu 17.504 refugiados e há 600 crianças ucranianas nas escolas portuguesas | trans-title = Portugal has already received 17,504 refugees and there are 600 Ukrainian children in Portuguese schools | language = pt | last = Borges | first = Liliana | date = 2022-03-22 | website = [[Público (Portugalijos dienraštis)|Público]] | access-date = 2022-03-22 | archive-date = 2022 m. kovo 22 d | archive-url = https://web.archive.org/web/20220322182851/https://www.publico.pt/2022/03/22/politica/noticia/portugal-ja-recebeu-17504-refugiados-ha-600-criancas-ucranianas-escolas-portugusas-1999720 | url-status = live }}</ref> |- | [[Ispanija]] || 25 000 || 0,05 % || kovo 21 d.<ref>{{cite news |title=About 25,000 Ukrainian refugees have reached Spain so far, says minister |url=https://news.yahoo.com/25-000-ukrainian-refugees-reached-094906348.html |access-date=21 March 2022 |agency=Reuters |publisher=Yahoo news |date=2022 m. kovo 21 d |archive-date=2022 m. kovo 21 d|archive-url=https://web.archive.org/web/20220321102426/https://news.yahoo.com/25-000-ukrainian-refugees-reached-094906348.html |url-status=live }}</ref> |- | [[Belgija]] || 24 434 || 0,2 % || kovo 30 d.<ref>[https://www.7sur7.be/belgique/pres-de-25-000-refugies-ukrainiens-ont-obtenu-une-protection-temporaire~a0c7e9f3/ Près de 25.000 réfugiés ukrainiens ont obtenu une protection temporaire]</ref> |- | [[Danija]] || 24 000 || 0,4 % || kovo 25 d. |- | [[Latvija]] || 11 254 || 0,63 % || balandžio 1 d.<ref>[https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latvija/latvija-11-254-ukrainu-begli-sanemusi-uzturesanas-dokumentus-ar-tiesibam-uz-nodarbinatibu.a450666/ Latvijā 11 254 ukraiņu bēgļi saņēmuši uzturēšanās dokumentus ar tiesībām uz nodarbinātību (LSM.lv)]</ref> |} Daugiau nei 10&nbsp;000 pabėgėlių iš Ukrainos yra Suomijoje, Kroatijoje ir Danijoje. Sienas pabėgėliams iš Ukrainos taip pat atvėrė [[Filipinai]], [[Japonija]], kitos valstybės. Maždaug nuo balandžio 5 d. dalis pabėgėlių pradėjo grįžti atgal į Ukrainą. Tuo laiku iš Ukrainos per dieną išvažiuodavo apie 18&nbsp;000 pabėgėlių ir tuo pat metu apie 9000 įvažiuodavo priešinga kryptimi atgal. Dauguma mėgino grįžti į netoli Lenkijos esančius miestus kur karo veiksmai neintensyvūs. Jie teigia supratę, jog karas greičiausiai truks ilgai ir nutarę geriau jau taikstytis su jo pavojais, nei praleisti daugelį metų valstybėse, kuriose nežinant vietinės kalbos sunku pritapti. Pabėgėliams nėra paprasta rasti geresnį būstą, kvalifikuotą darbą pagal specialybę ir pan.<ref>Jane Arraf (2022). Some Ukrainian Refugees Are Returning Home, Despite the Risks. [https://www.nytimes.com/2022/04/05/world/europe/ukraine-refugee-war-return.html nytimes.com]</ref> == Galerija == <gallery> Vaizdas:Russian military move from Crimea to Ukraine.jpg| Vaizdas:Житловий будинок на вул. Лобановського, 6-А після обстрілу.jpg| Vaizdas:Reporter’s Notebook - Thriving Kyiv Becomes Battle Zone, Almost Overnight 02.jpg| Vaizdas:Reporter’s Notebook - Thriving Kyiv Becomes Battle Zone, Almost Overnight 03.jpg| Vaizdas:Chernihiv Oblast, 28.02.2022 (4) - ruins.jpg| Vaizdas:Kharkiv downtown street destroyed by Russian bombardment.jpg| Vaizdas:Kharkiv Oblast after shelling (4).jpg| Vaizdas:Battle of Konotop 07 (cropped).jpg| Vaizdas:Russian plane with bombs shot down over Chernihiv (1).jpg| </gallery> == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{išn|3}} [[Kategorija:2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą| ]] qwny56i9ggrfgleg4dfrr787bqgjyla 0 607220 6667142 6543128 2022-08-19T13:35:08Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Madison Less | fullname = Madison Abigail Less | image = | height = 175 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|04|27|T}} | cityofbirth = [[Hinklis]], [[Ohajas]]<ref>[https://gobearcats.com/sports/womens-soccer/roster/madison-less/9730 gobearcats.com Informacija]</ref> | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 99 | youthyears = | youthclubs = | position = [[vartininkas|vartininkė]] | years = 2021 <br /> 2022– | clubs = [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkent BIIK-Kazygurt]] <br /> [[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|03|03}} | ntupdate = |}} '''Medison Ebigeil Les''' (''Madison Abigail Less'' g. [[1998]] m. [[balandžio 27]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, [[vartininkas|vartininkė]]. Žaidė ir Lietuvoje. Atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. == Karjera == [[Vaizdas:2022-03-11 Gintra v. Joniškis.jpeg|thumb|rihgt|250px|Gintra 3-0 Saned (Žiemos taurės finalas); vartuose – [[Madison Less]] (oranžine apranga).]] [[Vaizdas:2022-03-11 Gintra vs. Joniškis.jpeg|thumb|rihgt|250px|Gintra 3-0 Saned (Žiemos taurės finalas); vartuose – [[Madison Less]] (oranžine apranga).]] Iš [[Ohajas|Ohajo]] valstijos kilusi vartininkė studijavo Sinsinačio Universitete ({{en|University of Cincinnati}}). Žaidė universiteto futbolo ekipose. === Šymkento „BIIK-Kazygurt“ === [[2021]] m. sezone atstovavo Kazachstano čempionei [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkento „BIIK-Kazygurt“]]. Su šia ekipa [[2021]] m. vasarą debiutavo UEFA Čempionių lygos turnyre. Šymkento klubo strategu tuo metu dirbo [[FC Gintra|„Gintros“]] vyriausiasis treneris [[Kalojanas Petkovas]]. Ekipoje žaidė kita [[FC Gintra|„Gintros“]] naujoke [[Samantha Rosette]]. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/02/gintros-vartus-gins-cempioniu-lygos-patirties-turinti-amerikiete-madison-less/?fbclid=IwAR0NYzBKrwiSxupjwYYcNOC1I-hjeAfKaLDQu_jVIKhkUXe7AWsuqVtXTkg gintra.lt: Gintros naujokė]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1633285/gintros-vartus-gins-cempioniu-lygos-patirties-turinti-amerikiete-madison-less lrt.lt: Gintros naujokė]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 FC GINTRA 2022 m. sezone]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': * '''LMFA Žiemos taurės turnyro nugalėtoja''': [[2022]] m.<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/11/apgintas-ziemos-taures-trofejus-lieka-siauliuose/?fbclid=IwAR1NcYAuoI8KAxXBt81IMkoGwj_jsBFj3SvsYyezSj2JmJl-b8NSkhNo0xA fkgintra.lt: LMFA Žiemos taurė (2022 m.)]</ref> == Asmeninė informacija == * Tėvai: * Verslo administravimo magistrė == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/madison-less/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [ lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FlashScore] * [https://www.sofascore.com/player/madison-abigail-less/1135213 SofaScore] {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:Less, M}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] gu2st7dyupow8yesx7qxvy6mjli6hq5 6667143 6667142 2022-08-19T13:35:15Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Madison Less | fullname = Madison Abigail Less | image = | height = 175 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|04|27|T}} | cityofbirth = [[Hinklis]], [[Ohajas]]<ref>[https://gobearcats.com/sports/womens-soccer/roster/madison-less/9730 gobearcats.com Informacija]</ref> | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 99 | youthyears = | youthclubs = | position = [[vartininkas|vartininkė]] | years = 2021 <br /> 2022– | clubs = [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkent BIIK-Kazygurt]] <br /> [[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|03|03}} | ntupdate = |}} '''Medison Ebigeil Les''' (''Madison Abigail Less'' g. [[1998]] m. [[balandžio 27]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, [[vartininkas|vartininkė]]. Žaidė ir Lietuvoje. Atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. == Karjera == [[Vaizdas:2022-03-11 Gintra v. Joniškis.jpeg|thumb|rihgt|250px|Gintra 3-0 Saned (Žiemos taurės finalas); vartuose – [[Madison Less]] (oranžine apranga).]] [[Vaizdas:2022-03-11 Gintra vs. Joniškis.jpeg|thumb|rihgt|250px|Gintra 3-0 Saned (Žiemos taurės finalas); vartuose – [[Madison Less]] (oranžine apranga).]] Iš [[Ohajas|Ohajo]] valstijos kilusi vartininkė studijavo Sinsinačio Universitete ({{en|University of Cincinnati}}). Žaidė universiteto futbolo ekipose. === Šymkento „BIIK-Kazygurt“ === [[2021]] m. sezone atstovavo Kazachstano čempionei [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkento „BIIK-Kazygurt“]]. Su šia ekipa [[2021]] m. vasarą debiutavo UEFA Čempionių lygos turnyre. Šymkento klubo strategu tuo metu dirbo [[FC Gintra|„Gintros“]] vyriausiasis treneris [[Kalojanas Petkovas]]. Ekipoje žaidė kita [[FC Gintra|„Gintros“]] naujoke [[Samantha Rosette]]. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/02/gintros-vartus-gins-cempioniu-lygos-patirties-turinti-amerikiete-madison-less/?fbclid=IwAR0NYzBKrwiSxupjwYYcNOC1I-hjeAfKaLDQu_jVIKhkUXe7AWsuqVtXTkg gintra.lt: Gintros naujokė]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1633285/gintros-vartus-gins-cempioniu-lygos-patirties-turinti-amerikiete-madison-less lrt.lt: Gintros naujokė]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 FC GINTRA 2022 m. sezone]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': * '''LMFA Žiemos taurės turnyro nugalėtoja''': [[2022]] m.<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/11/apgintas-ziemos-taures-trofejus-lieka-siauliuose/?fbclid=IwAR1NcYAuoI8KAxXBt81IMkoGwj_jsBFj3SvsYyezSj2JmJl-b8NSkhNo0xA fkgintra.lt: LMFA Žiemos taurė (2022 m.)]</ref> == Asmeninė informacija == * Tėvai: * Verslo administravimo magistrė == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/madison-less/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [ lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FlashScore] * [https://www.sofascore.com/player/madison-abigail-less/1135213 SofaScore] {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:Less, M}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 2u8zpprkshsnoglgstxxis4oebyt906 6667144 6667143 2022-08-19T13:35:19Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Madison Less | fullname = Madison Abigail Less | image = | height = 175 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|04|27|T}} | cityofbirth = [[Hinklis]], [[Ohajas]]<ref>[https://gobearcats.com/sports/womens-soccer/roster/madison-less/9730 gobearcats.com Informacija]</ref> | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 99 | youthyears = | youthclubs = | position = [[vartininkas|vartininkė]] | years = 2021 <br /> 2022– | clubs = [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkent BIIK-Kazygurt]] <br /> [[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|03|03}} | ntupdate = |}} '''Medison Ebigeil Les''' (''Madison Abigail Less'' g. [[1998]] m. [[balandžio 27]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, [[vartininkas|vartininkė]]. Žaidė ir Lietuvoje. Atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. == Karjera == [[Vaizdas:2022-03-11 Gintra v. Joniškis.jpeg|thumb|rihgt|250px|Gintra 3-0 Saned (Žiemos taurės finalas); vartuose – [[Madison Less]] (oranžine apranga).]] [[Vaizdas:2022-03-11 Gintra vs. Joniškis.jpeg|thumb|rihgt|250px|Gintra 3-0 Saned (Žiemos taurės finalas); vartuose – [[Madison Less]] (oranžine apranga).]] Iš [[Ohajas|Ohajo]] valstijos kilusi vartininkė studijavo Sinsinačio Universitete ({{en|University of Cincinnati}}). Žaidė universiteto futbolo ekipose. === Šymkento „BIIK-Kazygurt“ === [[2021]] m. sezone atstovavo Kazachstano čempionei [[Šymkent BIIK-Kazygurt|Šymkento „BIIK-Kazygurt“]]. Su šia ekipa [[2021]] m. vasarą debiutavo UEFA Čempionių lygos turnyre. Šymkento klubo strategu tuo metu dirbo [[FC Gintra|„Gintros“]] vyriausiasis treneris [[Kalojanas Petkovas]]. Ekipoje žaidė kita [[FC Gintra|„Gintros“]] naujoke [[Samantha Rosette]]. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/02/gintros-vartus-gins-cempioniu-lygos-patirties-turinti-amerikiete-madison-less/?fbclid=IwAR0NYzBKrwiSxupjwYYcNOC1I-hjeAfKaLDQu_jVIKhkUXe7AWsuqVtXTkg gintra.lt: Gintros naujokė]</ref><ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1633285/gintros-vartus-gins-cempioniu-lygos-patirties-turinti-amerikiete-madison-less lrt.lt: Gintros naujokė]</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 FC GINTRA 2022 m. sezone]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': * '''LMFA Žiemos taurės turnyro nugalėtoja''': [[2022]] m.<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/03/11/apgintas-ziemos-taures-trofejus-lieka-siauliuose/?fbclid=IwAR1NcYAuoI8KAxXBt81IMkoGwj_jsBFj3SvsYyezSj2JmJl-b8NSkhNo0xA fkgintra.lt: LMFA Žiemos taurė (2022 m.)]</ref> == Asmeninė informacija == * Tėvai: * Verslo administravimo magistrė == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/madison-less/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [ lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FlashScore] * [https://www.sofascore.com/player/madison-abigail-less/1135213 SofaScore] {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:Less, M}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 85qkdm790ef7mhgnbnvb5eschadvgay 0 607669 6667070 6523511 2022-08-19T13:04:14Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Veronika Zavistovska <br /> Weronika Zawistowska | nickname = | image = [[Vaizdas:Polska_piłkarka_Weronika_Zawistowska.jpg|200px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|12|17|mf=y}} | cityofbirth = [[Varšuva]], | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = 168 cm | weight = | currentclub = [[1. FC Köln (moterys)|1. FC Köln]] | clubnumber = 24 | position = [[puolėjas|puolėja]] | youthyears = 2007–2008 <br /> 2008–2015 | youthclubs = UKS Bródno Warsaw <br /> MUKS Praga Warsaw | years = 2015–2019 <br /> 2019–2021 <br /> 2021– <br /> 2021– | clubs = [[Górnik Łęczna (moterys)|Górnik Łęczna]] <br /> [[Czarni Sosnowiec (moterys)|Czarni Sosnowiec]] <br /> [[Bayern München (moterys)|Bayern München]] <br /> → [[1. FC Köln (moterys)|1. FC Köln]] (skol.) | caps(goals) = 91 {{0}}(14)<br />29 {{0}}(15)<br />{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />22 {{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 20??–20?? <br /> 20??–20?? <br /> 2018– | nationalteam = WU-17 rinktinė <br /> WU-19 rinktinė <br /> {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />17 {{0}}(4) | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = {{data|2022|03|14}} }} '''Veronika Zavistovska''' ({{pl|Weronika Zawistowska}}, g. [[1999]] m. [[gruodžio 17]] d., [[Varšuva|Varšuvoje]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, žaidžianti [[puolėjas|puolėjos]] pozicijoje. Buvo kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. Atstovavo [[Górnik Łęczna (moterys)|Górnik Łęczna]], [[Czarni Sosnowiec (moterys)|Czarni Sosnowiec]], [[1. FC Köln (moterys)|1. FC Köln]] klubams. == Karjera == Nuo [[2007]] m. sportavo UKS Bródno Warszawa. Buvo vienintelė mergaitė tarp berniukų. Po kurio laiko perėjo į MUKS Praga Warszawa. === Górnik Łęczna === Profesionalią karjerą pradėjo [[2015]] m. liepos mėn., kai pasirašė sutartį su [[Górnik Łęczna (moterys)|Górnik Łęczna]]. Atstovavo klubui 2015–2019 m. Per tą laiką du kartus tapo vicečempione ir du kartus čempione. iškovojo ir Lenkijos futbolo taurę. [[2018]] m. rugpjūtį su Górnik skrido į Škotiją, kur dalyvavo UEFA moterų čempionų lygos atrankos turnyre. Sužaidė trejas rungtynes ir įmušė vieną įvartį. Górnik grupėje užėmė 3 vietą ir iškrito iš tolimesnių kovų turnyre. === Czarni === 2019–2021 m. žaidė [[Czarni Sosnowiec (moterys)|Czarni Sosnowiec]]. 2019–2020 metų sezonas vyko pandemijos sąlygomis, galiausiai, buvo nutrauktas dėl COVID-19 keliamų grėsmių. Sosnoveco klubas užėmė trečią vietą [[Ekstraliga|Ekstralygoje]] ir pateko į Lenkijos taurės finalą, kuriame rezultatu 0:1 nusileido GKS Górnik Łęczna ekipai. 2020–2021 m. iškovojo čempionių titulą. === Vokietija === [[2021]] m. vasarą pasirašė sutartį su [[Bayern München (moterys)|Bayern München]], tačiau bavarai nuomos pagrindais žaidėją skolino [[1. FC Köln (moterys)|1. FC Köln]].<ref>[https://sport.interia.pl/reprezentacja-polski/news-bayern-monachium-weronika-zawistowska-zawodniczka-klubu-z-ba,nId,5166880 sport.interia.pl: naujienos]</ref> == Rinktinės == Buvo kviečiama į jaunimo rinktines. [[2018]] m. [[rugpjūčio 31]] d. debiutavo Lenkijos nacionalinės moterų rinktinėje. Draugiškose rungtynėse, kurios įvyko Minske, Lenkija rezultatu 4:1 nugalėjo baltaruses.<ref>[http://www.pilkakobieca.pl/news,15232.html pilkakobiecka.pl: naujienos]</ref> [[2020]] m. [[spalio 23]] d. ji pelnė pirmuosius du įvarčius atstovaudama Lenkijos rinktinei. Lenkija sutriuškino Azerbaidžaną rezultatu 3:0.<ref>[https://www.laczynaspilka.pl/reprezentacja/reprezentacje-kobiece/reprezentacja-kobieca-a/el-me-kobiet-polki-lepsze-od-azerbejdzanu-w-walce-o-euro-20221 laczynaspilka.pl: naujienos]</ref> == Pasiekimai == ; su [[Górnik Łęczna (moterys)|Górnik Łęczna]] * Čempionė: 2017–2018,<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2018.html RSSSF: 2017/18 m. sezonas]</ref> 2018–2019 m.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2019.html RSSSF: 2018/19 m. sezonas]</ref> * Vicečempionė: 2015–2016,<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2016.html RSSSF: 2015/16 m. sezonas]</ref>2016–2017 m.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2017.html RSSSF: 2016/17 m. sezonas]</ref> * Lenkijos futbolo taurė ({{pl|Puchar Polski}}): 2017–2018 m. ; su [[Czarni Sosnowiec (moterys)|Czarni Sosnowiec]] * Čempionė: 2020–2021 m.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2021.html RSSSF: 2020/21 m. sezonas]</ref> * Trečia vieta: 2019–2020 m.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2020.html RSSSF: 2019/20 m. sezonas]</ref> * Lenkijos futbolo taurė ({{pl|Puchar Polski}}): 2020–2021 m. ; Asmeniniai pasiekimai * 2020 m. rinkimuose antroji futbolininke.<ref>[https://tylkokobiecyfutbol.pl/?p=98405 2020 m. geriausios futbolininkės rinkimai]</ref> * 2021 m. geriausia futbolininkė.<ref>[https://tylkokobiecyfutbol.pl/?p=122904 2021 m. geriausios futbolininkės rinkimai]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/weronika-zawistowska/385897/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.worldfootball.net/player_summary/weronika-zawistowska/ worldfootball] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Zawistowska, W}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 2ev0axtuoa8vhsgwy1wh1wz13g01wwq 6667072 6667070 2022-08-19T13:06:22Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Veronika Zavistovska <br /> Weronika Zawistowska | nickname = | image = [[Vaizdas:Polska_piłkarka_Weronika_Zawistowska.jpg|200px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|12|17|mf=y}} | cityofbirth = [[Varšuva]], | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = 168 cm | weight = | currentclub = [[1. FC Köln (moterys)|1. FC Köln]] | clubnumber = 24 | position = [[puolėjas|puolėja]] | youthyears = 2007–2008 <br /> 2008–2015 | youthclubs = UKS Bródno Warsaw <br /> MUKS Praga Warsaw | years = 2015–2019 <br /> 2019–2021 <br /> 2021– <br /> 2021– | clubs = [[Górnik Łęczna (moterys)|Górnik Łęczna]] <br /> [[Czarni Sosnowiec (moterys)|Czarni Sosnowiec]] <br /> [[Bayern München (moterys)|Bayern München]] <br /> → [[1. FC Köln (moterys)|1. FC Köln]] (skol.) | caps(goals) = 91 {{0}}(14)<br />29 {{0}}(15)<br />{{0}}0 {{0}}{{0}}(0)<br />22 {{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 20??–20?? <br /> 20??–20?? <br /> 2018– | nationalteam = WU-17 rinktinė <br /> WU-19 rinktinė <br /> {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />17 {{0}}(4) | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = {{data|2022|03|14}} }} '''Veronika Zavistovska''' ({{pl|Weronika Zawistowska}}, g. [[1999]] m. [[gruodžio 17]] d., [[Varšuva|Varšuvoje]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, [[puolėjas|puolėja]]. Buvo kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. Atstovavo [[Górnik Łęczna (moterys)|Górnik Łęczna]], [[Czarni Sosnowiec (moterys)|Czarni Sosnowiec]], [[1. FC Köln (moterys)|1. FC Köln]] klubams. == Karjera == Nuo [[2007]] m. sportavo UKS Bródno Warszawa. Buvo vienintelė mergaitė tarp berniukų. Po kurio laiko perėjo į MUKS Praga Warszawa. === Górnik Łęczna === Profesionalią karjerą pradėjo [[2015]] m. liepos mėn., kai pasirašė sutartį su [[Górnik Łęczna (moterys)|Górnik Łęczna]]. Atstovavo klubui 2015–2019 m. Per tą laiką du kartus tapo vicečempione ir du kartus čempione. iškovojo ir Lenkijos futbolo taurę. [[2018]] m. rugpjūtį su Górnik skrido į Škotiją, kur dalyvavo UEFA moterų čempionų lygos atrankos turnyre. Sužaidė trejas rungtynes ir įmušė vieną įvartį. Górnik grupėje užėmė 3 vietą ir iškrito iš tolimesnių kovų turnyre. === Czarni === 2019–2021 m. žaidė [[Czarni Sosnowiec (moterys)|Czarni Sosnowiec]]. 2019–2020 metų sezonas vyko pandemijos sąlygomis, galiausiai, buvo nutrauktas dėl COVID-19 keliamų grėsmių. Sosnoveco klubas užėmė trečią vietą [[Ekstraliga|Ekstralygoje]] ir pateko į Lenkijos taurės finalą, kuriame rezultatu 0:1 nusileido GKS Górnik Łęczna ekipai. 2020–2021 m. iškovojo čempionių titulą. === Vokietija === [[2021]] m. vasarą pasirašė sutartį su [[Bayern München (moterys)|Bayern München]], tačiau bavarai nuomos pagrindais žaidėją skolino [[1. FC Köln (moterys)|1. FC Köln]].<ref>[https://sport.interia.pl/reprezentacja-polski/news-bayern-monachium-weronika-zawistowska-zawodniczka-klubu-z-ba,nId,5166880 sport.interia.pl: naujienos]</ref> == Rinktinės == Buvo kviečiama į jaunimo rinktines. [[2018]] m. [[rugpjūčio 31]] d. debiutavo Lenkijos nacionalinės moterų rinktinėje. Draugiškose rungtynėse, kurios įvyko Minske, Lenkija rezultatu 4:1 nugalėjo baltaruses.<ref>[http://www.pilkakobieca.pl/news,15232.html pilkakobiecka.pl: naujienos]</ref> [[2020]] m. [[spalio 23]] d. ji pelnė pirmuosius du įvarčius atstovaudama Lenkijos rinktinei. Lenkija sutriuškino Azerbaidžaną rezultatu 3:0.<ref>[https://www.laczynaspilka.pl/reprezentacja/reprezentacje-kobiece/reprezentacja-kobieca-a/el-me-kobiet-polki-lepsze-od-azerbejdzanu-w-walce-o-euro-20221 laczynaspilka.pl: naujienos]</ref> == Pasiekimai == ; su [[Górnik Łęczna (moterys)|Górnik Łęczna]] * Čempionė: 2017–2018,<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2018.html RSSSF: 2017/18 m. sezonas]</ref> 2018–2019 m.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2019.html RSSSF: 2018/19 m. sezonas]</ref> * Vicečempionė: 2015–2016,<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2016.html RSSSF: 2015/16 m. sezonas]</ref>2016–2017 m.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2017.html RSSSF: 2016/17 m. sezonas]</ref> * Lenkijos futbolo taurė ({{pl|Puchar Polski}}): 2017–2018 m. ; su [[Czarni Sosnowiec (moterys)|Czarni Sosnowiec]] * Čempionė: 2020–2021 m.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2021.html RSSSF: 2020/21 m. sezonas]</ref> * Trečia vieta: 2019–2020 m.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2020.html RSSSF: 2019/20 m. sezonas]</ref> * Lenkijos futbolo taurė ({{pl|Puchar Polski}}): 2020–2021 m. ; Asmeniniai pasiekimai * 2020 m. rinkimuose antroji futbolininke.<ref>[https://tylkokobiecyfutbol.pl/?p=98405 2020 m. geriausios futbolininkės rinkimai]</ref> * 2021 m. geriausia futbolininkė.<ref>[https://tylkokobiecyfutbol.pl/?p=122904 2021 m. geriausios futbolininkės rinkimai]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/weronika-zawistowska/385897/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.worldfootball.net/player_summary/weronika-zawistowska/ worldfootball] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Zawistowska, W}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] fdzgk9t4wxnw3dbdun7rx5vekbm4dax 0 608381 6667137 6543249 2022-08-19T13:33:51Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Koku | fullname = Oluwadamilola Iyabo Koko | image = | height = 170 cm | weight = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2002|06|16|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Nigerija]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 49 | youthyears = | youthclubs = | position = [[puolėjas|puolėja]] | years = ? <br /> 2022– | clubs = [[Rivers Angels FC|River Angels]] <br>[[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}1 {{0}}(0) | nationalyears = 20?? | nationalteam = Nigerijos U-17 rinktinė | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2022|04|01}} | ntupdate = {{data|2022|04|01}} |}} '''Koku''' (''Oluwadamilola Koku'' g. [[2002]] m. [[birželio 16]] d.) – [[Nigerija|Nigerijos]] futbolininkė, [[puolėjas|puolėja]]. Žaidė ir Lietuvoje. Atstovavo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] klubui. Kitados buvo kviečiama į Nigerijos jaunimo rinktines. == Karjera == Gimė Nigerijoje. Atstovavo „Rivers Angels” klubui, su kuriuo laimėjo Nigerijos čempionatą. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>https://www.fkgintra.lt/2022/03/26/atakos-smaigalyje-rungtyniaus-ispudingu-fiziniu-duomenu-perspektyvi-puoleja/</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1655274/gintroje-rungtyniaus-ispudingu-fiziniu-duomenu-perspektyvi-puoleja</ref><ref>https://www.sportas.lt/naujiena/452954/gintros-atakos-smaigalyje-rungtyniaus-ispudingu-fiziniu-duomenu-perspektyvi-puoleja</ref> [[2022 m.]] [[kovo 27]] d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[FC Hegelmann]]. Šiaulietės šiose rungtynės rezultatu 2:1 palaužė varžoves.<ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-fc-hegelmann-11885053/ (LF) 2022-03-27 GINNTRA 2:1 HEGELMANN]</ref><ref>https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/1655635/gintra-pergalingai-pradejo-naujaji-a-lygos-sezona</ref> == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 1 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * <...> ; [[River Angels FC]]<ref>http://www.thetidenewsonline.com/2022/03/25/ikechukwu-leaves-rivers-angels-for-lithuanians-gintra/</ref> * Nigerijos čempionė == Įvertinimai == * <...> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.fkgintra.lt/player/koku-oluwadamilola/ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/oluwadamilola-iyabo-koko-309795/ lietuvosfutbolas.lt] (2022 m. sezone) * [https://int.soccerway.com/players/oluwadamilola-iyabo-koku/800385/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] * [https://www.zerozero.pt/player.php?id=934739 zerosero.pt] * [ OGOL] {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:Koku}} [[Kategorija:Nigerijos futbolininkai]] cjuol7c13y87363tzs7nsomw2ih6dus 0 608448 6667438 6544683 2022-08-19T20:33:55Z CommonsDelinker 3342 Išimama iliustracija Kandla_Port.jpg, kurią naudotojas Túrelio pašalino Commons projekte wikitext text/x-wiki {{city/Indijos miestas |pavadinimas = {{PAGENAME}} |origpavadin = કંડલા |paveikslėlis = |paveikslėlio tekstas = Kandlos uostas |herbas = |vėliava = |PL=23|PM=01|PS=0|IL=70|IM=13|IS=0 |valstija = Gudžaratas |rajonas = Kačho rajonas |įkurtas = |vadovotitulas = |vadovas = |gyventojumetai = 2011<ref>[https://www.citypopulation.de/en/india/gujarat/ INDIA: Gujarat]</ref> |gyventoju = 15872 |plotas = |altitudė = 3 |tinklalapis = |vikiteka = |kirč = }} '''Kandla''' ({{gu|કંડલા}}, {{hi|कंडला|Kaṇḍlā}}) – miestas [[Indija|Indijos]] vakaruose, [[Gudžaratas|Gudžarate]], [[Kačho apskritis|Kačho]] regione; uostamiestis prie Arabijos jūros [[Kačho įlanka|Kačho įlankos]]. Vienas didžiausių Indijos jūrų uostų<ref>{{GEC|194}}</ref> (2008–2009 m. pergabenta 72,225 mln. tonų krovinių): išvežamas daugiausia [[boksitas]], [[javai]], įvežama – [[nafta]] (naftotiekiu tiekiama Koijali naftos perdirbimo įmonei), mašinos, chemijos pramonės gaminiai. Oro uostas.<ref>{{VLE|9|||[https://www.vle.lt/straipsnis/kandla/ Kandla]}}</ref> == Istorija == Kandlos uostas pastatytas XX a. 6-ajame dešimtmetyje. 2001 m. Kandla nukentėjo nuo žemės drebėjimo. 2017 m. Kandlos uostas oficialiai pervadintas Dyndajalio uostu (''Deendayal Port'').<ref>[https://pib.gov.in/newsite/PrintRelease.aspx?relid=171120 „Kandla Port renamed as Deendayal Port“]. Press Information Bureau, Government of India.</ref> == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Gudžarato miestai]] [[Kategorija:Uostai]] i5qo31kdnexksloneegk8sgay1benbs 0 609796 6667432 6663227 2022-08-19T20:28:22Z Nestea 25298 +šaltiniai wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Logo_CNT.svg|miniatiūra|Logotipas]] '''Nacionalinė darbo konfederacija''' ({{es|Confederación Nacional del Trabajo}}, '''CNT''') – [[Ispanija|Ispanijos]] [[Anarchosindikalizmas|anarchosindikalistinių]] [[Profesinė sąjunga|profesinių sąjungų]] konfederacija. Ilgą laiką ji buvo susijusi su [[Tarptautine darbininkų asociacija]] (AIT). Dirbant su AIT ji taip pat buvo žinoma kaip '''CNT-AIT'''. Istoriškai CNT taip pat buvo susijusi su [[Iberijos anarchistų federacija]], todėl ji taip pat buvo vadinama '''CNT-FAI'''. Per visą savo istoriją ji atliko svarbų vaidmenį Ispanijos darbo judėjime. [[1910 m.|1910]] m. [[Barselona|Barselonoje]]<ref>{{Harvnb|Woodcock|2004|p=312}}</ref> iš profesinės sąjungos „Solidaridad Obrera“ suburtų grupių įkurta organizacija labai išplėtė [[Anarchizmas|anarchizmo]] vaidmenį Ispanijoje. Nepaisant kelių dešimtmečių, kai ši organizacija Ispanijoje buvo nelegali, šiandien CNT ir toliau dalyvauja Ispanijos darbininkų judėjime, daugiausia dėmesio skirdama [[Darbininkų savivalda|darbininkų savivaldos]], [[Federalizmas|federalizmo]] ir savitarpio pagalbos principams. == Organizacija ir funkcijos == === Narystė === CNT apie savo narystę sako: „Priimdami į organizaciją nedarome jokių skirtumų, reikalaujame tik, kad būtumėte darbininkas, studentas ar bedarbis. Vieninteliai žmonės, kurie negali įstoti, yra tie, kurie priklauso represinėms organizacijoms (policijai, kariuomenei, saugumiečiams), darbdaviams ar kitiems išnaudotojams“.<ref>[http://www.cnt.es/node/3 CNT website.] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20091211050101/http://cnt.es/node/3|date=2009-12-11}}</ref> === Tikslai === CNT, kaip profsąjungos organizacijos, tikslai, remiantis jos įstatais, yra „ugdyti darbininkų solidarumo jausmą“, tikintis pagerinti jų sąlygas dabartinėje socialinėje sistemoje ir paruošti juos būsimam išlaisvinimui, kai gamybos priemonės bus socializuotos, praktikuoti savitarpio pagalbą tarp CNT kolektyvų ir palaikyti ryšius su kitomis panašiai mąstančiomis grupėmis, tikintis visos darbininkų klasės išlaisvinimo.<ref>[http://www.cnt.es/Documentos/congresosCNT/estatutos.htm Estatutos de la CNT de 1977] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080207060622/http://www.cnt.es/Documentos/congresosCNT/estatutos.htm|date=7 February 2008}} ("1977 Statutes of the CNT"), accessed online on Wikisource 31 January 2007.</ref> CNT taip pat rūpinasi ne tik darbininkų klasės klausimais, trokšdama radikalios visuomenės transformacijos per revoliucinį sindikalizmą.<ref>{{Harvnb|Roca Martínez|2006|p=106}}</ref> Siekdama socialinės revoliucijos tikslo, organizacija sukūrė socialinę ir ekonominę sistemą pagal konfederacinę [[Anarcho-komunizmas|anarcho-komunizmo]] koncepciją, kurią sudaro keletas bendrų idėjų, siūlomų anarchistinei visuomenei organizuoti.<ref name=":0">{{harvnb|CNT|Stein|1998}}</ref> CNT semiasi įkvėpimo iš anarchistinių idėjų, taip pat susitapatina su įvairių socialinių judėjimų kovomis. CNT yra internacionalistinė, tačiau taip pat remia bendruomenių apsisprendimo teisę ir jų suverenumą valstybės atžvilgiu.<ref name=":0" /> === Struktūra === CNT organizacinė struktūra grindžiama [[Tiesioginė demokratija|tiesiogine demokratija]].<ref name="Roca Martínez 2006 109">{{Harvnb|Roca Martínez|2006|p=109}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Šaltiniai == * {{cite book |title=Basic Anarcho-Syndicalism |author=CNT |first2=Jeff |last2=Stein |year=1998 <!-- ? --> |location=Johannesburg, South Africa |publisher=Zabalaza Books |url=http://www.zabalaza.net/pdfs/varpams/basic_anarcho_syndic_js.pdf |access-date=2008-01-07 |archive-url=https://web.archive.org/web/20080227060054/http://www.zabalaza.net/pdfs/varpams/basic_anarcho_syndic_js.pdf |archive-date=27 February 2008 |url-status=dead }} * {{cite journal |last=Roca Martínez |first=Beltrán |year=2006 |title=Anarchism, anthropology and Andalucia: an analysis of the CNT and 'New Capitalism' |journal=Anarchist Studies |volume=14 |issue=2 |pages=106–130 |publisher=Lawrence & Wishart |location=London |issn = 0967-3393 |url=http://www.lwbooks.co.uk/journals/anarchiststudies/articles/Mart%EDnez.pdf |access-date=2007-12-27 }} * {{cite book |last=Woodcock |first=George |author-link=George Woodcock |title=Anarchism: A History Of Libertarian Ideas And Movements |year=2004 |publisher=Broadview Press |isbn=1-55111-629-4 }} [[Kategorija:Profesinės sąjungos]] [[Kategorija:Anarchizmas]] [[Kategorija:Ispanija]] 3kcln22ank2ghub0l0f9hzyzylw34g7 0 611209 6667547 6590877 2022-08-20T06:48:25Z Nomadbones 153116 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai+}} {{Infolentelė buvusi valstybė|_noautocat=taip|vietinis pavadinimas=Bulgarijos kunigaikštystė|ilgas pavadinimas=<small>[[Bulgarų kalba|bulg.]] Княжество България<small>|paprastas_pav=|žemynas=Europa|kilm=|regionas=|šalis=Lenkija|image_map=Principality_of_Bulgaria_(1890).svg|image_map_caption='''1890 m.:''' {{Legend|#008000|Bulgarijos kunigaikštystė}} {{Legend|#C6DEBD|[[Rytų Rumelija]]}}|imperija=|statuso_tekstas=|valdymo_forma=[[Absoliutinė monarchija]] (1878 - 1879 m.)<br>[[Konstitucinė monarchija]] (nuo 1879 m.)|parlamentas=|year_start=1878|year_end=1908|year_exile_start=|date_start=|date_end=|event_start=[[San Stefano taika]]|event_end=Nepriklausomybė|p1=Dunojaus vilajetas|vėliava_p1=Flag_of_the_Ottoman_Empire_(1844–1922).svg|s1=Bulgarijos karalystė|vėliava_s1=Flag_of_Bulgaria.svg|image_coat=Coat_of_arms_of_Bulgaria_(1881–1927).svg|simbolio_tipas=Herbas|herbas=Varšuvos kunigaikštystės herbas|image_flag=Flag_of_Bulgaria.svg|vėliavos_tipas=Vėliava|vėliava=|nacionalinis_devizas=|valstybinis_himnas=|sostinė=[[Sofija]]|sostinė_tremtyje=|valstybinės_kalbos=[[Bulgarų kalba|bulgarų]], po 1885 m.<ref>Росен Ташев, Обща теория на правото. Основни правни понятия. (2010) изд. Сиби, стр. 101, {{ISBN|978-954-730-678-3}}.</ref><ref>Hidryma Meletōn Chersonēsou tou Haimou, (1956) Volume 11 (Thessalonikē, Greece) Institute for Balkan Studies, p. 8.</ref>|valiuta=[[Bulgarijos levas]]|valdovo_titulas=Kunigaikštis|valdymo_metai1=1879–1886|valdovas1=[[Aleksandras I (Bulgarija)|Aleksandras I]]|p2=Rytų Rumelija|vėliava_p2=|statusas=[[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] vasalinė valstybė<ref>{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=vmSgBAAAQBAJ&q=bulgaria+principality+independent+nominally&pg=PA90|title=The Longman Companion to European Nationalism 1789-1920|first=Raymond|last=Pearson|date=25 September 2014|publisher=Routledge|isbn=9781317897774|access-date=15 October 2017|via=Google Books}}</ref><ref>{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=_iZ2AgAAQBAJ&q=bulgaria+principality+1878-1911&pg=PA25|title=Bulgarian History - A Concise Account|first=Martin|last=Miller-Yianni|date=20 May 2010|website=Lulu.com|isbn=9781445716336|access-date=15 October 2017|via=Google Books}}</ref>|religija=[[Stačiatikybė]]|valdymo_metai2=1887–1908|valdovas2=[[Ferdinandas I (Bulgarija)|Ferdinandas I]]}} '''Bulgarijos kunigaikštystė''' ({{bg|Княжество България}}) – ''[[de facto]]'' nepriklausoma ir ''[[de jure]]'' [[vasalinė valstybė]], priklausiusi [[Osmanų imperija|Osmanų imperijai]]. Ji buvo įkurta [[Berlyno sutartis (1878)|1878 m. Berlyno sutartimi]]. [[1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karas|Rusijos–Turkijos karui]] pasibaigus [[Rusijos imperija|Rusijos]] pergale, [[1878 m.|1878]] m. [[kovo 3]] d. Rusija ir Osmanų imperija pasirašė [[San Stefano taika|San Stefano taiką]]. Pagal ją buvo susitarta dėl didelės Bulgarijos vasalinės valstybės, kuri buvo gerokai didesnė: jos žemės apėmė beveik visus etninius [[Balkanai|Balkanų]] bulgarus, taip pat didžiąją dalį [[Mezija|Mezijos]], [[Trakija|Trakijos]] ir [[Makedonijos regionas|Makedonijos]], ir driekėsi nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] iki [[Egėjo jūra|Egėjo jūros]]. Tačiau [[Jungtinė Karalystė]] ir [[Austrija-Vengrija]] nepritarė tokios didelės Rusijos klientinės valstybės įkūrimui Balkanuose, baimindamosi, kad tai pakeis jėgų pusiausvyrą [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione. Dėl to didžiosios valstybės susirinko ir pasirašė Berlyno sutartį, pakeitusią San Stefano sutartį, kuri taip ir neįsigaliojo. Taip buvo sukurta daug mažesnė kunigaikštystė ir autonominė [[Rytų Rumelija]] Osmanų imperijos sudėtyje. Nors Bulgarija buvo Osmanų imperijos vasalė, ji tik oficialiai pripažino centrinės vyriausybės valdžią. Ji turėjo savo [[Konstitucija|konstituciją]], [[Vėliava|vėliavą]] ir [[Valstybinis himnas|himną]], vykdė savo užsienio politiką. [[1885 m.|1885]] m. per nekruviną revoliuciją Bulgarija ''de facto'' aneksavo Rytų Rumeliją, o Osmanų imperija su tuo sutiko pasirašydama [[Tofanės susitarimas|Tofanės susitarimą]]. [[1908 m.|1908]] m. [[spalio 5]] d. Bulgarija pasiskelbė nepriklausoma [[Bulgarijos karalystė|Bulgarijos karalyste]]. == Istorinės prielaidos == [[1396]] m. [[Bulgarijos ir Osmanų imperijos karai]] baigėsi [[Bulgarijos imperija|Bulgarijos imperijos]] žlugimu dėl Osmanų invazijos į Balkanus ir jos pačios vidinių nesutarimų. Osmanų valdžioje buvo sunaikinta bulgarų diduomenė ir nuslopinta tautinė savimonė. [[XVIII amžius|XVIII]] a. pabaigoje kilęs bulgarų tautinis atgimimas atgaivino bulgarų tapatybę ir pakurstė naujos Bulgarijos valstybės sukūrimo idėją. Daugybė revoliucinių judėjimų ir sukilimų prieš turkus vyko kartu su panašiais judėjimais kitose Balkanų šalyse, o jų kulminacija tapo 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karas. == Berlyno sutartis == {{main|Berlyno sutartis (1878)}} [[Vaizdas:Bulgaria-SanStefano_-(1878)-byTodorBozhinov.png|kairėje|miniatiūra|250x250px|[[San Stefano taika]] ir [[Berlyno sutartis (1878)|Berlyno sutartis]]]] 1878 m. kovo 3 d. San Stefano sutartimi buvo pasiūlyta įkurti Bulgarijos valstybę, kurią sudarytų Mezijos, Trakijos ir Makedonijos geografiniai regionai. Šiam įvykiui paminėti Bulgarijoje kasmet švenčiama Išsivadavimo diena. Tačiau kitos didžiosios valstybės, baimindamosi, kad Balkanuose bus įkurta didelė Rusijos klientinė valstybė, nenorėjo sutikti su sutartimi. Todėl Berlyno sutartimi, kuriai vadovavo [[Vokietijos imperija|Vokietijos]] atstovas [[Otto von Bismarck|Otas fon Bismarkas]] ir Jungtinės Karalystės atstovas [[Benjamin Disraeli|Bendžaminas Dizraelis]], buvo peržiūrėta ankstesnė sutartis ir sumažinta siūloma Bulgarijos valstybė. Tarp Dunojaus ir [[Stara Planina|Balkanų kalnų]] buvo sukurta didelę autonomiją turinti Bulgarijos kunigaikštystė. Šios valstybės suverenitetas nominaliai priklausė osmanams, tačiau ją turėjo valdyti Bulgarijos įtakingųjų suvažiavimo išrinktas ir didžiųjų valstybių patvirtintas kunigaikštis. Jos reikalavo, kad kunigaikštis nebūtų [[Rusai|rusas]], tačiau kompromisu buvo išrinktas [[Caras|caro]] [[Aleksandras II (Rusija)|Aleksandro II]] sūnėnas [[Aleksandras I (Bulgarija)|Aleksandras I]]. Į pietus nuo Balkanų kalnų buvo sukurta autonominė Osmanų provincija, pavadinta Rytų Rumelija, o Makedonija buvo grąžinta [[Sultonas|sultono]] valdžion. == XIX amžius == {{main|Bulgarijos susivienijimas}} [[Vaizdas:Stefan_Stambolov_by_Georgi_Danchov_Zografina.jpg|kairėje|miniatiūra|206x206px|[[Stefanas Stambolovas]]]] Bulgarai priėmė pažangią demokratinę konstituciją, o valdžia netrukus atiteko [[Stefanas Stambolovas|Stefano Stambolovo]] vadovaujamai Liberalų partijai. Kunigaikštis Aleksandras buvo konservatyvių pažiūrų ir iš pradžių priešinosi Stambolovo politikai, bet 1885 m. jis jau pakankamai palankiai vertino savo naująją šalį, todėl pakeitė nuomonę ir parėmė liberalus. Jis taip pat rėmė Bulgarijos ir Rytų Rumelijos suvienijimą, kuris buvo įvykdytas 1885 m. rugsėjo mėn. perversmu [[Plovdivas|Plovdive]]. Didžiosios galios nesikišo, nes tarp jų vyko kova dėl valdžios. Netrukus [[Serbijos karalystė|Serbija]] paskelbė Bulgarijai [[Serbijos-Bulgarijos karas|karą]], tikėdamasi užgrobti teritoriją, kol bulgarų dėmesys buvo nukreiptas. Bulgarai juos nugalėjo prie [[Slivnicos mūšis|Slivnicos]], išstūmė Serbijos kariuomenę į Serbiją ir sugebėjo vėl užimti Berlyno sutartimi prarastus bulgarų apgyvendintus [[Pirotas|Piroto]] ir [[Vranė|Vranės]] miestus, tačiau [[1886 m.|1886]] m. [[Bukarešto sutartis (1886)|Bukarešto sutartimi]] jie buvo grąžinti Serbijai. Dėl šių įvykių Aleksandras tapo labai populiarus Bulgarijoje, tačiau Rusija buvo vis labiau nepatenkinta liberaliu jo valdymu. 1886 m. rugpjūtį prorusiškos jėgos surengė perversmą, kurio metu Aleksandras buvo priverstas atsisakyti sosto ir ištremtas į Rusiją. Tačiau Stambolovas veikė greitai ir perversmo dalyviai buvo priversti bėgti iš šalies. Stambolovas bandė sugrąžinti Aleksandrą į valdžią, tačiau stiprus Rusijos pasipriešinimas privertė kunigaikštį vėl atsisakyti sosto. [[1887 m.|1887]] m. liepą bulgarai naujuoju kunigaikščiu išrinko [[Ferdinandas I (Bulgarija)|Ferdinandą I]].<ref>[http://news.ibox.bg/material/id_2040978332/fpage_1/ Фердинанд – подем и падение за България], News.bg</ref> Ferdinandas buvo „[[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] kandidatas“ ir rusai atsisakė jį pripažinti. Iš pradžių Ferdinandas bendradarbiavo su Stambolovu, bet [[1894 m.|1894]] m. jų santykiai pablogėjo. Stambolovas atsistatydino ir [[1895 m.|1895]] m. liepos mėn. buvo nužudytas. Tada Ferdinandas nusprendė atkurti santykius su Rusija, o tai reiškė grįžimą prie konservatyvios politikos. == XX amžius == Osmanų valdžioje tebegyveno nemažai bulgarų, ypač Makedonijoje. Padėtį apsunkino tai, kad Serbija ir [[Graikija]] taip pat reiškė pretenzijas į dalį Makedonijos, o Serbija, kaip slavų tauta, taip pat laikė makedoniečius serbų tautos dalimi. Taip prasidėjo penkių pusių kova dėl šių teritorijų kontrolės, trukusi iki [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]]. [[1903 m.|1903]] m. Osmanų Makedonijoje kilo bulgarų sukilimas ir atrodė, kad gali kilti karas. 1908 m. Ferdinandas, pasinaudodamas Didžiųjų valstybių tarpusavio kovomis, paskelbė Bulgariją visiškai nepriklausoma karalyste, o save – caru. Tai jis padarė spalio 5 d. (nors šventė buvo švenčiama rugsėjo 22 d., nes Bulgarija iki [[1916 m.|1916]] m. oficialiai vadovavosi [[Julijaus kalendorius|Julijaus kalendoriumi]]) [[Veliko Tirnovas|Veliko Tirnove]]. === Ilindeno sukilimas === {{main|Ilindeno sukilimas}} [[Vaizdas:Ohrid_Banner1.jpg|dešinėje|miniatiūra|150x150px|VMRO vėliava]] Pagrindinė išorinė politinė problema, su kuria Bulgarija susidūrė iki Pirmojo pasaulinio karo, buvo Makedonijos ir Rytų Trakijos likimas. [[XIX amžius|XIX]] a. pabaigoje buvo įkurta [[Vidinė Makedonijos revoliucinė organizacija]] (VMRO), kuri ėmė rengti ginkluotą sukilimą vis dar Osmanų turkų okupuotuose regionuose. Iš dalies pasikliaudama Bulgarijos kunigaikštystės nacionaline parama, VMRO ėmėsi organizuoti komitetų tinklą Makedonijoje ir Trakijoje. 1903 m. rugpjūtį Makedonijoje ir Trakijoje kilo masinis ginkluotas sukilimas. Jo tikslas buvo išlaisvinti šiuos regionus arba bent jau atkreipti didžiųjų valstybių dėmesį į gyventojų gyvenimo sąlygas ir gauti jų palaikymą teisinių ir ekonominių reformų vykdymui. Po tris mėnesius trukusių įnirtingų mūšių Osmanų armija numalšino sukilimą, žiauriai susidorodama su civiliais gyventojais. == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Istorinės slavų valstybės]] [[Kategorija:Bulgarijos istorija]] 3xvr2j4qjjsudpd95xj7rsddc49alz8 0 612776 6667325 6666621 2022-08-19T19:27:54Z Makenzis 46558 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[]] ir [[]]. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[gegužės 1]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=6|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lauren Huys]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] d3yy1cdb690j7qy9ue03siboma3eih2 6667326 6667325 2022-08-19T19:29:04Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi Lodzės UKS SMS Lodz ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[]] ir [[]]. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[gegužės 1]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=6|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lauren Huys]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] 94q5pir6ek1fm2hxhf2obkr082sf4qh 6667327 6667326 2022-08-19T19:30:21Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi Lodzės UKS SMS Lodz ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[]]. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[gegužės 1]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=6|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lauren Huys]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] 7wd4yj4ayq4m9fqslaxwrfg3gf3x6me 6667329 6667327 2022-08-19T19:33:45Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi Lodzės UKS SMS Lodz ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]]. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[gegužės 1]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=6|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lauren Huys]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] cc0kxnpyd0spaj21unuczn199ggod7r 6667330 6667329 2022-08-19T19:34:20Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi Lodzės UKS SMS Lodz ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]]. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[gegužės 1]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=6|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lauren Huys]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] p5z97jhos6fz1g0jrcefdwgawwuiyqh 6667334 6667330 2022-08-19T19:35:39Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi Lodzės UKS SMS Lodz ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]]. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[gegužės 1]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=6|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lauren Huys]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] 8z9p6epsw4hufcc0liqc8fze97fkuf6 6667346 6667334 2022-08-19T19:42:05Z Makenzis 46558 /* Sudėtis */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi Lodzės UKS SMS Lodz ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]]. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] m7i8hfb33wu38kgys12pud4n6gd2yf1 6667352 6667346 2022-08-19T19:44:42Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi Lodzės UKS SMS Lodz ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]]. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] 0u6w82sow3lcmvepa5gqk2mj0a7c0zk 6667368 6667352 2022-08-19T19:53:37Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi Lodzės UKS SMS Lodz ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] 6qy02qwaim3tom71cwozhhabpdw57m8 6667373 6667368 2022-08-19T19:55:37Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] sveboxfmtmjornzaxk59sz22o6c3yav 6667471 6667373 2022-08-19T20:56:17Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 7oksd0njhayrl0paa75gsp85o1rcnp3 6667473 6667471 2022-08-19T20:57:11Z Makenzis 46558 /* Išnašos */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] b25zqsltg54zp5a7em89is04ojistv1 6667474 6667473 2022-08-19T20:58:46Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] b8pj0k6bk0fube0iaggb0gahxmvhl50 6667475 6667474 2022-08-19T20:59:11Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] jc2n4ibv13ofmgeycyio7jqrk67qnue 6667606 6667475 2022-08-20T08:22:11Z Makenzis 46558 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] d2m31780hsu64dalseiyfrat6uwlmdm 6667608 6667606 2022-08-20T08:23:56Z Makenzis 46558 /* 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[RSC Anderlecht]]}} {{fc-info | clubname = Briuselio „Anderlecht“ | image = [[Vaizdas:RSC_Anderlecht.png|150px]] | fullname = Royal Sporting Club Anderlecht | nickname = ''Paarswit'' | founded = [[1971 m.]] Brussels Dames 71<br /> [[1993 m.]] prisijungta prie „Anderlechto“ sistemos | ground = Futbolo centro stadionas, [[Briuselis]] | capacity = 1 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} Wouter Vandenhaute | manager = {{flagicon|}} Dave Mattheus | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 1 vieta | pattern_la1 =_anderlecht1920h | pattern_b1 = _anderlecht1920h | pattern_ra1 =_anderlecht1920h | pattern_sh1 = _anderlecht1920h | pattern_so1 = _anderlecht1920h | leftarm1 = 39159C | body1 = 39159C | rightarm1 = 39159C | shorts1 = 39159C | socks1 = 39159C | pattern_la2 = _anderlecht1920a | pattern_b2 = _anderlecht1920a | pattern_ra2 = _anderlecht1920a | pattern_sh2 = _anderlecht1920a | pattern_so2 = _anderlecht1920a | leftarm2 = FEA983 | body2 = FEA983 | rightarm2 = FEA983 | shorts2 = FFFFFF | socks2 = FFFFFF }} '''Briuselio „Anderlecht“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Briuselis|Briuselio]] Anderlechto rajono. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota '''Brussels Dames 71''' klubas, kuris eilę metų rungtyniavo aukščiausioje šalies lygoje. 1986–1987 m. sezone vienintelį kartą tapo čempionėmis. Vėlesniais metais susidomėjimas moterų futbolu išaugo ir [[1993 m.]] buvo nuspręsta prisijungti prie Belgijos superklubo [[RSC Anderlecht]]. Netrukus tapo vienu iš pajėgiausių moterų futbolo klubų Belgijoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; '''Superlyga (5)''' : 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 ; '''Pirmasis divizionas (4)''' : 1987, 1995, 1997, 1998 ; '''Belgijos taurė (11)''' : 1984, 1985, 1987, 1991, 1994, 1996, 1998, 1999, 2005, 2013, 2022 ; '''Belgijos Supertaurė (3)''' : 1995, 1996, 1997 == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. {{fs start}} {{fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Michelle Colson]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=DF|name=[[Lina Meeuwis]]}} {{fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ella Vierendeels]]}} {{fs player|no=5|nat=BEL|pos=DF|name=[[Louise Wijns]]}} {{fs player|no=7|nat=BEL|pos=MF|name=[[Lola Wajnblum]]}} {{fs player|no=8|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura De Neve]]}} {{fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Lore Jacobs]]}} {{fs player|no=10|nat=ROM|pos=MF|name=[[Ștefania Vătafu]]}} {{fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Sarah Wijnants]]}} {{fs player|no=12|nat=BEL|pos=DF|name=[[Tinne Broeckaert]]}} {{fs player|no=13|nat=BEL|pos=GK|name=[[Justien Odeurs]]}} {{fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Laura Deloose]]}} {{fs mid}} {{fs player|no=16|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Minnaert]]}} {{fs player|no=17|nat=BEL|pos=MF|name=[[Jenna Van De Keere]]}} {{fs player|no=19|nat=BEL|pos=FW|name=[[Mariam Toloba]]}} {{fs player|no=20|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Tison]]}} {{fs player|no=21|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Vanwynsberghe]]}} {{fs player|no=22|nat=NED|pos=FW|name=[[Lotje de Keijzer]]}} {{fs player|no=23|nat=USA|pos=FW|name=[[Allie Thornton]]}} {{fs player|no=24|nat=BEL|pos=MF|name=[[Esther Buabadi]]}} {{fs player|no=25|nat=BEL|pos=DF|name=[[Silke Speeckaert]]}} {{fs player|no=28|nat=BEL|pos=DF|name=[[Anaïs Bey-Temsamani]]}} {{fs player|no=31|nat=NED|pos=GK|name=[[Jill Duijzer]]}} {{fs player|no=77|nat=BEL|pos=DF|name=[[Zarah Taillieu]]}} {{fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''3.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Lucien Paulis]] (2009–2010) * {{flagicon|BEL}} [[Gunther Bomon]] (2010–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Filip De Winne]] (2011–2016) * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2016–2021) * {{flagicon|BEL}} [[Johan Walem]] (2021–2022) * {{flagicon|BEL}} [[Dave Mattheus]] (2022~) == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.rsca.be Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/rsc-anderlecht/178252 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/rsc-anderlecht/j3Am9obj/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/rsc-anderlecht/27479/ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Anderlecht]] [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 728yn3w868pnbxdlpw5m0wqkaf8lyt9 0 612958 6667027 6667012 2022-08-19T12:14:40Z Makenzis 46558 /* Sudėtis (2022 m.) */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015/16 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016/17 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017/18 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipš rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018/19 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018/19 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019/20]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020/21]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021/22]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 18]] d. {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Marta Miś]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] eqg0fsnzqc1tsh7ktxznec0m3g0vahi 6667028 6667027 2022-08-19T12:15:42Z Makenzis 46558 /* Sudėtis (2022 m.) */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015/16 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016/17 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017/18 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipš rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018/19 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018/19 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019/20]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020/21]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021/22]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 18]] d. {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] j9415v49f3w4w5v6oxdepvx8r9r7feo 6667030 6667028 2022-08-19T12:18:53Z Makenzis 46558 /* Sudėtis (2022 m.) */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015/16 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016/17 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017/18 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipš rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018/19 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018/19 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019/20]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020/21]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021/22]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 18]] d. {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] kjem1a57jrrlr9tigwbyjljcydis15d 6667033 6667030 2022-08-19T12:25:45Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 18]] d. {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] 7t1633reov15wyq78a62hgcgaw2c72i 6667370 6667033 2022-08-19T19:54:40Z Makenzis 46558 /* Ekstraliga */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo.<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 18]] d. {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] edp3cwyxnm79lbdywfffgtu57jjn08m 6667502 6667370 2022-08-19T22:16:48Z Makenzis 46558 /* Sudėtis (2022 m.) */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo.<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d. {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Patrycja Banach]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] qk2rtrzqgxq1xxe1gxozl15pg1hs2u2 6667504 6667502 2022-08-19T22:17:35Z Makenzis 46558 /* Sudėtis (2022 m.) */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo.<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Patrycja Banach]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Natalia Skiba]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] mi69vse4ii713yvzoora5flaz15gv3o 6667594 6667504 2022-08-20T08:01:53Z Makenzis 46558 /* Ekstraliga */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo.<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Patrycja Banach]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Natalia Skiba]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] 6119hqwi06wohpxbtzo3msc4jzelpdl 6667596 6667594 2022-08-20T08:08:19Z Makenzis 46558 /* 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo.<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko rungtynės dėl trečiosios vietos.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/uks-lodz/3933726/ FC Gintra v. UKS LODZ (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Patrycja Banach]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Natalia Skiba]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] 1zf8lhhf5bgbz6kc8qhonklsk4g3b2o 6667598 6667596 2022-08-20T08:10:19Z Makenzis 46558 /* Sudėtis (2022 m.) */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo.<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko rungtynės dėl trečiosios vietos.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/uks-lodz/3933726/ FC Gintra v. UKS LODZ (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015/16''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016/17''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017/18''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018/19''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019/20''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020/21''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021/22''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022/23''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Sudėtis pagal Globalsportsarchive]</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Patrycja Banach]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Natalia Skiba]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] riv4mlmf4bjmmv0woqhnx2ow8j9arb4 6667599 6667598 2022-08-20T08:11:59Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo.<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko rungtynės dėl trečiosios vietos.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/uks-lodz/3933726/ FC Gintra v. UKS LODZ (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Sudėtis pagal Globalsportsarchive]</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Patrycja Banach]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Natalia Skiba]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] cnfr3yr5nj55ae5gqj5vjvjsot6tjdg 6667600 6667599 2022-08-20T08:14:18Z Makenzis 46558 /* 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pusfinalyje varžėsi '''[[UKS SMS Łódź]]''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo.<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko rungtynės dėl trečiosios vietos.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/uks-lodz/3933726/ FC Gintra v. UKS LODZ (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Sudėtis pagal Globalsportsarchive]</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Patrycja Banach]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Natalia Skiba]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] av1vogq4zox6d7j08slaeflgne4gpn2 6667601 6667600 2022-08-20T08:15:04Z Makenzis 46558 /* 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo klubą|to paties pavadinimo vyrų futbolo klubą|[[UKS SMS Łódź]]}} {{fc-info | clubname = UKS SMS Łódź | image = [[Vaizdas:UKS SMS Łódź.png|150px]] | fullname = UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet) | founded = 1997 m. klubas <br /> 2012 m. moterų ekipa | ground = „Stadion Szkoły Mistrzostwa Sportowego“ | capacity = 7 200 | chairman = {{flagicon|POL}} [[Janusz Matusiak]] | manager = {{flagicon|POL}} [[Marek Chojnacki]] | league = Moterų futbolo čempionatas | season = 2021–2022 | position = '''Čempionės''' | pattern_la1=_whiteborder|pattern_b1=_whitecollar|pattern_ra1=_whiteborder| leftarm1=0000FF|body1=0000FF|rightarm1=0000FF|shorts1=0000FF|socks1=0000FF| pattern_la2=_blueborder|pattern_b2=_bluecollar|pattern_ra2=_blueborder| leftarm2=f7f5f5|body2=f7f5f5|rightarm2=f7f5f5|shorts2=f7f5f5|socks2=f7f5f5| pattern_la3=_blueborder|pattern_b3=_bluecollar|pattern_ra3=_blueborder| leftarm3=f7f5f5|body3=f7f5f5|rightarm3=f7f5f5|shorts3=0000FF|socks3=f7f5f5| }} '''UKS SMS Łódź moterų futbolo komanda''' ({{pl|UKS SMS Łódź (piłka nożna kobiet)}}) – [[Lenkijos futbolo klubas]] iš [[Lodzė|Lodzės]]. Šis straipsnis apie moterų futbolo ekipą, kuri varžosi stipriausiame šalies divizione. == Istorija == [[1997 m.]] įkurtas '''UKS SMS Łódź''', o [[2012]] m. suburta moterų komanda. === Ekstraliga === Nuo 2016–2017 m. sezono rungtyniavo stipriausioje Lenkijos lygoje [[Ekstraliga]]. Debiutiniame sezone liko penktoje vietoje. 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. pusfinalyje varžėsi '''UKS SMS Łódź''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo.<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko rungtynės dėl trečiosios vietos.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/uks-lodz/3933726/ FC Gintra v. UKS LODZ (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai== ===Titulai=== * '''Lenkijos čempionės''' (1x): 2021–2022 * '''Taurės laimėtojos''' (x): == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''2.''' | bgcolor="#ddddff" style="text-align:center;"| '''[[1. liga (moterys)|1. liga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/i-liga-women/20152016/north/r31911/ Soccerway 2015–2016 m. I liga]</ref> |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20162017/championship-round/r37993/ 2016–2017 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/ Soccerway 2017–2018 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20172018/championship-round/r42035/ 2017/18 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/ Soccerway 2018–2019 m. I etapas]</ref><ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20182019/championship-round/r48251/ 2018–2019 m. galutinė ekipų rikiuotė]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20192020/regular-season/r54600/ Soccerway 2019–2020 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20202021/regular-season/r58453/ Soccerway: 2020–2021 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | <ref>[https://fr.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20212022/regular-season/r63879/ Soccerway: 2021–2022 m. sezonas]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''[[Ekstraliga (moterys)|Ekstraliga]]''' | bgcolor="#FF" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://us.women.soccerway.com/national/poland/ekstraliga/20222023/regular-season/r70298/ Soccerway: 2022–2023 m. sezonas]</ref> |- |} == Sudėtis (2022 m.) == [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Sudėtis pagal Globalsportsarchive]</ref> {{Fs start}} {{Fs player|no= 1|nat=POL|name=[[Oliwia Szperkowska]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Patrycja Banach]]|pos=GK}} {{Fs player|no=|nat=POL|name=[[Natalia Skiba]]|pos=GK}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no=12|nat=Japonija|name=[[Yurina Enjo]]|pos=DF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Oliwia Silny]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=POL|name=[[Małgorzata Lichwa]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=POL|name=[[Daria Sokołowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=24|nat=POL|name=[[Ewelina Piórkowska]]|pos=DF}} {{Fs player|no=26|nat=POL|name=[[Wiktoria Zieniewicz]]|pos=DF}} {{Fs player|no=37|nat=POL|name=[[Julia Kolis]]|pos=DF}} {{Fs player|no=45|nat=POL|name=[[Oliwia Baldyga]]|pos=DF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 3|nat=POL|name=[[Justyna Libera]]|pos=MF}} {{Fs player|no= 6|nat=POL|name='''[[Gabriela Grzybowska]]'''|pos=MF}} (kapitonė) {{Fs mid}} {{Fs player|no=10|nat=POL|name='''[[Anna Rędzia]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=13|nat=POL|name=[[Urszula Onoszko]]|pos=MF}} {{Fs player|no=17|nat=POL|name=[[Dominika Gąsieniec]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=POL|name=[[Nadia Krezyman]]|pos=MF}} {{Fs player|no=18|nat=POL|name=[[Oliwia Malesa]]|pos=MF}} {{Fs player|no=20|nat=Ghana|name='''[[Ernestina Abambila]]'''|pos=MF}} {{Fs player|no=35|nat=POL|name=[[Oliwia Domin]]|pos=MF}} {{Fs player|no=41|nat=POL|name=[[Julia Olkiewicz]]|pos=MF}} {{Fs player|no=54|nat=POL|name=[[Magdalena Dąbrowska]]|pos=MF}} |----- ! colspan="9" bgcolor="#B0D3FB" align="left" | |----- bgcolor="#DFEDFD" {{Fs player|no= 5|nat=POL|name=[[Klaudia Jedlińska]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 7|nat=POL|name=[[Paulina Filipczak]]|pos=FW}} {{Fs player|no= 9|nat=POL|name='''[[Dominika Kopińska]]'''|pos=FW}} {{Fs end}} == Žaidėjos == * {{vlv|Lenkija}} [[Gabriela Grzybowska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Dominika Kopińska]] * {{vlv|Lenkija}} [[Katarzyna Konat]], (2021–2022 m.) * {{vlv|Lenkija}} [[Anna Rędzia]] == Taip pat skaitykite == * [[UKS SMS Łódź]] == Šaltiniai == {{išnašos|3}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/ Oficiali klubo svetainė] * [https://www.facebook.com/UksSmsPilkaNoznaKobiet/ facebook paskyra] (moterų) * [https://int.soccerway.com/teams/poland/uks-lodz/24771/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/team/football/uks-sms-lodz/230347 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/team/uks-sms-lodz/tY3Kautc/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/uks-sms-lodz/55205/ Globalsportsarchive] {{Ekstraliga Kobiet}} {{DEFAULTSORT:UKS SMS Łódź}} [[Kategorija:UEFA klubinių turnyrų dalyviai]] [[Kategorija:Lenkijos moterų futbolo ekipos]] 3mzg2w8ezvbg8wf67kgqlg1nijgp0qd 0 613227 6667123 6631788 2022-08-19T13:30:23Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Hannah De Bose | fullname = Hannah Grace Debose | image = | height = 168 cm | weight = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|07|23|T}} | cityofbirth = [[Indialantikas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 8 | youthyears = | youthclubs = | position = centro [[saugas|saugė]] | years = –2021 <br /> 2022– | clubs = [[...]] <br /> [[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}7 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|07|12}} |}} '''Hanna de Bosė''' arba '''Hana Greisė Debosė''' (''Hannah De Bose'' arba ''Hannah Grace Debose''; g. [[1996]] m. [[liepos 23]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, centro [[saugas|saugė]] šiuo metu žaidžianti [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] komandoje. == Karjera == Kilusi iš [[Florida|Floridos]]. Studijavo Floridos universitete. Po studijų rungtyniavo NCAA lygoje. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/04/19/traumu-praretinta-komandos-sudeti-papilde-amerikiete-hannah-debose/ FC Gintra naujokė]</ref><ref>https://www.sportas.info/futbolas/traumu-praretinta-komandos-sudeti-papilde-amerikiete-hannah-debose/</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2022/04/20/news/traumu-praretinta-komandos-sudeti-papilde-amerikiete-hannah-debose-23118586</ref> [[2022 m.]] [[balandžio 24]] d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[MFA Žalgiris-MRU]]. Šiaulietės šiose rungtynės rezultatu 3-0 nugalėjo varžoves.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-mfa-zalgiris-mru-11885058/</ref> Amerikietė žaidė startinėje sudėtyje. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 7 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 (LF) FK Gintra 2022 M.]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': : (būsimas įvykis) ; asmeniniai : <...> == Įvertinimai == * Ne kartą įvertinta kaip geriausia rungtynių, lygos žaidėja. == Asmeninė informacija == * Tėvai: * Turi du brolius ir dvi seseris; * Įgijusi dvigubą magistro kvalifikaciją: Floridos universitete baigė magistro studijas ne pelno siekiančių organizacijų vadybos ir viešojo administravimo kryptyse. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/hannah-de-bose-309915/ lietuvosfutbolas.lt] (Apie žaidėją) * [ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [ UEFA] (Apie žaidėją) {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:De Bose, H}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] luf4crlyd92b4h1bupo8m9j9bomt9qi 6667124 6667123 2022-08-19T13:30:28Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Hannah De Bose | fullname = Hannah Grace Debose | image = | height = 168 cm | weight = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|07|23|T}} | cityofbirth = [[Indialantikas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 8 | youthyears = | youthclubs = | position = centro [[saugas|saugė]] | years = –2021 <br /> 2022– | clubs = [[...]] <br /> [[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}7 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|07|12}} |}} '''Hanna de Bosė''' arba '''Hana Greisė Debosė''' (''Hannah De Bose'' arba ''Hannah Grace Debose''; g. [[1996]] m. [[liepos 23]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, centro [[saugas|saugė]] šiuo metu žaidžianti [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] komandoje. == Karjera == Kilusi iš [[Florida|Floridos]]. Studijavo Floridos universitete. Po studijų rungtyniavo NCAA lygoje. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/04/19/traumu-praretinta-komandos-sudeti-papilde-amerikiete-hannah-debose/ FC Gintra naujokė]</ref><ref>https://www.sportas.info/futbolas/traumu-praretinta-komandos-sudeti-papilde-amerikiete-hannah-debose/</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2022/04/20/news/traumu-praretinta-komandos-sudeti-papilde-amerikiete-hannah-debose-23118586</ref> [[2022 m.]] [[balandžio 24]] d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[MFA Žalgiris-MRU]]. Šiaulietės šiose rungtynės rezultatu 3-0 nugalėjo varžoves.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-mfa-zalgiris-mru-11885058/</ref> Amerikietė žaidė startinėje sudėtyje. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 7 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 (LF) FK Gintra 2022 M.]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': : (būsimas įvykis) ; asmeniniai : <...> == Įvertinimai == * Ne kartą įvertinta kaip geriausia rungtynių, lygos žaidėja. == Asmeninė informacija == * Tėvai: * Turi du brolius ir dvi seseris; * Įgijusi dvigubą magistro kvalifikaciją: Floridos universitete baigė magistro studijas ne pelno siekiančių organizacijų vadybos ir viešojo administravimo kryptyse. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/hannah-de-bose-309915/ lietuvosfutbolas.lt] (Apie žaidėją) * [ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [ UEFA] (Apie žaidėją) {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:De Bose, H}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] nygccglj34ltkpttm8jk1sqzby1gc9z 6667125 6667124 2022-08-19T13:30:38Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Hannah De Bose | fullname = Hannah Grace Debose | image = | height = 168 cm | weight = | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|07|23|T}} | cityofbirth = [[Indialantikas]] | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[FC Gintra]] | clubnumber = 8 | youthyears = | youthclubs = | position = centro [[saugas|saugė]] | years = –2021 <br /> 2022– | clubs = [[...]] <br /> [[FC Gintra]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}7 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|07|12}} |}} '''Hanna de Bosė''' arba '''Hana Greisė Debosė''' (''Hannah De Bose'' arba ''Hannah Grace Debose''; g. [[1996]] m. [[liepos 23]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, centro [[saugas|saugė]] šiuo metu žaidžianti [[FC Gintra|Šiaulių „Gintros“]] komandoje. == Karjera == Kilusi iš [[Florida|Floridos]]. Studijavo Floridos universitete. Po studijų rungtyniavo NCAA lygoje. === [[FC Gintra]] === [[2022]] m. persikėlė rungtyniauti į [[Lietuva|Lietuvą]]. Atstovavo [[FC Gintra|„Gintros“ klubui]].<ref>[https://www.fkgintra.lt/2022/04/19/traumu-praretinta-komandos-sudeti-papilde-amerikiete-hannah-debose/ FC Gintra naujokė]</ref><ref>https://www.sportas.info/futbolas/traumu-praretinta-komandos-sudeti-papilde-amerikiete-hannah-debose/</ref><ref>https://www.lrytas.lt/sportas/futbolas/2022/04/20/news/traumu-praretinta-komandos-sudeti-papilde-amerikiete-hannah-debose-23118586</ref> [[2022 m.]] [[balandžio 24]] d. debiutavo A lygos rungtynėse prieš [[MFA Žalgiris-MRU]]. Šiaulietės šiose rungtynės rezultatu 3-0 nugalėjo varžoves.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/fk-gintra-mfa-zalgiris-mru-11885058/</ref> Amerikietė žaidė startinėje sudėtyje. == Statistika == ; A lygos statistika {| class="wikitable" style="text-align:center;margin-left:1em" ! style="color:white; background:#660000;" |Sezonas ! style="color:white; background:#660000;" |Klubas ! style="color:white; background:#660000;" |Rungtynės ! style="color:white; background:#660000;" |Įvarčiai ! style="color:white; background:#660000;" |@ |- | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| '''[[2022 m. moterų A lyga|2022]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:left;"| '''[[FC Gintra|„Gintra“]]''' | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 7 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| 0 | bgcolor="#C5FFD0" style="text-align:center;"| <ref>[http://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 (LF) FK Gintra 2022 M.]</ref> |} Spalvų reikšmės: : {{color box|#C5FFD0}} Ekipa žaidė A lygoje; == Pasiekimai == ;'''[[FC Gintra]]''' * '''Lietuvos čempionė''': : (būsimas įvykis) ; asmeniniai : <...> == Įvertinimai == * Ne kartą įvertinta kaip geriausia rungtynių, lygos žaidėja. == Asmeninė informacija == * Tėvai: * Turi du brolius ir dvi seseris; * Įgijusi dvigubą magistro kvalifikaciją: Floridos universitete baigė magistro studijas ne pelno siekiančių organizacijų vadybos ir viešojo administravimo kryptyse. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ gintra.lt] (Apie žaidėją) * [https://lietuvosfutbolas.lt/klubai/fk-gintra-35942/?cid=11801811 lietuvosfutbolas.lt] (Gintra 2022 m. sezone) * [http://lietuvosfutbolas.lt/zaidejai/hannah-de-bose-309915/ lietuvosfutbolas.lt] (Apie žaidėją) * [ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{FC Gintra}} {{DEFAULTSORT:De Bose, H}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] mjovcvxofvj9lyf9kgfn0v8sjpm5r9a 0 613732 6667443 6664000 2022-08-19T20:37:07Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {{current}} {| class="toccolours" border="1" cellpadding="4" style="float:right; margin: 0 0 1em 1em; border-collapse: collapse; font-size: 95%; width: 250px;" |+ style="font-size: larger; margin-left: inherit; "|'''2022 m. karščio bangos Europoje''' |- style="text-align: center;" | colspan="2" | [[Vaizdas:July 2022 European heat wave week 2.png|250x250px]] |- | '''Tipas''' | [[Kaitra|Karščio bangos]] |- | '''Vieta''' | Andora, Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Slovėnija, Slovakija |- | '''Pradžia''' | 2022 m. birželio 12 d. |- | '''Aukščiausia temperatūra''' | 47 °C (117 °F), Pinjaunas, Portugalija |- | '''Mirtys''' | '''Iš viso: 12 123'''<br /> Vokietija: 8 138<br /> Ispanija: 2 894<br /> Portugalija: 1 063<br /> Jungtinė Karalystė: 14<br /> Airija: 6<br /> Prancūzija: 5<br /> Lenkija: 3<br /> |- |} '''2022 m. karščio bangos Europoje''' – [[2022]] m. vasarą stebima orų anomalija, kuriai būdinga didesnė už normą oro temperatūra ([[kaitra]]) ir mažesnis už normą kritulių kiekis ([[sausra]]). 2022 m. birželio–liepos mėnesiais [[Kaitra|karščio bangos]] pasiekė [[Vidurio Europa|centrinę]], [[Vakarų Europa|vakarinę]] ir [[Pietų Europa|pietinę]] [[Europa|Europos]] dalį. Šios karščio bangos sukėlė [[Miško gaisras|miškų gaisrus]], privertė gyventojus evakuotis iš gyvenamųjų vietų, taip pat pareikalavo žmonių gyvybių. Birželį neįprasta kaitra su 40–43 °C laipsnių temperatūra buvo juntama [[Prancūzija|Prancūzijoje]], kur buvo pasiekti šalies karščio rekordai.<ref name="washingtonpost20220620">{{Cite news|title=Historic June heat wave smashes records in Europe|url=https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/20/france-germany-spain-europe-heatwave/|newspaper=The Washington Post|date=20 June 2022|access-date=18 July 2022|archive-date=19 July 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220719124149/https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/20/france-germany-spain-europe-heatwave/|url-status=live}}</ref> Antroji karščio banga Europą pasiekė liepos viduryje ir jos metu [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]] temperatūra viršijo 40 °C laipsnių karštį pirmą kartą istorijoje.<ref>{{Cite news |last=Landler |first=Mark |date=2022-07-19 |title=U.K. Heat Wave: Britain Sets New Record on a Second Day of Scorching Temperatures |language=en-US |work=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/live/2022/07/19/world/uk-europe-heat-fires-weather |access-date=2022-07-20 |issn=0362-4331}}</ref> Klimatologai šių karščio bangų priežastimi įvardijo [[Visuotinis atšilimas|klimato kaitą]].<ref>{{cite news |last1=Abdul |first1=Geneva |title=Heatwaves caused by climate crisis may become regular event, says Met Office chief |url=https://www.theguardian.com/uk-news/2022/jul/18/heatwaves-caused-by-climate-crisis-may-become-regular-event-says-met-office-chief |access-date=19 July 2022 |work=[[The Guardian]] |date=18 July 2022}}</ref> Karščiausia šiuo metu užfiksuota temperatūra (47,0 °C) buvo šiaurės [[Portugalija|Portugalijoje]] [[liepos 14]] d.<ref>{{Cite web |title=Portugal hits 47ºC |url=https://www.theportugalnews.com/news/2022-07-15/portugal-hits-47c/68702 |access-date=2022-07-19 |website=www.theportugalnews.com |language=en}}</ref> == Pasekmės == Mokslininkų teigimu, tokios karščio bangos kilo dėl klimato kaitos, taip pat manoma, kad dėl to pasikeitę [[Atmosferos sraujymės|atmosferos srautai]] gali lemti dažnėjančias karščio bangas Europoje ateityje.<ref>{{cite web | last=Carrington | first=Damian | title=Why is it so hot in the UK and elsewhere in Europe and what are the dangers? | website=the Guardian | date=2022-07-11 | url=https://www.theguardian.com/environment/2022/jul/11/why-so-hot-uk-europe-dangers-climate-crisis | access-date=2022-07-17 | archive-date=18 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220718061359/https://www.theguardian.com/environment/2022/jul/11/why-so-hot-uk-europe-dangers-climate-crisis | url-status=live }}</ref><ref>{{cite web | last=School | first=Columbia Climate | title=More Frequent European Heat Waves Linked to Changes in Jet Stream | website=State of the Planet | date=2022-07-05 | url=https://news.climate.columbia.edu/2022/07/05/more-frequent-european-heat-waves-linked-to-changes-in-jet-stream/ | access-date=2022-07-17 | archive-date=9 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220709152739/https://news.climate.columbia.edu/2022/07/05/more-frequent-european-heat-waves-linked-to-changes-in-jet-stream/ | url-status=live }}</ref> Karščio bangos taip pat lemia didelę pažemio ozono koncentraciją ir padidėjusį gamtinių gaisrų pavojų.<ref>[https://m.kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/konfliktai-nelaimes/europos-karscio-banga-lemia-tarsa-ozonu-kelia-itin-dideli-gaisru-pavoju-1087821 Europą sekinanti karščio banga lemia labai didelę taršą kenksmingu ozonu]</ref> 2022 m. [[rugpjūčio 14]] d. Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenys parodė, kad per didelius gaisrus Europoje šiais metais jau išdegė 660 000 hektarų miškų – rekordiškai didelis plotas nuo stebėjimų pradžios 2006 m.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1759938/siais-metais-europoje-jau-isdege-rekordinis-660-000-hektaru-misku-plotas Šiais metais Europoje jau išdegė rekordinis 660 000 hektarų miškų plotas]</ref> === Vokietija === Vokietijoje nuo 2022 m. [[birželio 14]] iki [[Birželio 20|20]] d. užfiksuotos 1 636 žmonių mirtys dėl karščio.<ref>{{Cite web |title=Sterbefallzahlen im Juni 2022 um 8 % über dem mittleren Wert der Vorjahre |url=https://www.destatis.de/DE/Presse/Pressemitteilungen/2022/07/PD22_295_126.html |access-date=2022-07-16 |website=Statistisches Bundesamt |language=de |archive-date=16 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220716175347/https://www.destatis.de/DE/Presse/Pressemitteilungen/2022/07/PD22_295_126.html |url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web |title=Die Station Cottbus hat einen neuen Altzeitrekord gestellt. |url=https://twitter.com/dwd_presse/status/1538539842467921923 |access-date=2022-07-16 |website=Twitter |language=de |archive-date=19 June 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220619151151/https://twitter.com/DWD_presse/status/1538539842467921923 |url-status=live }}</ref> 2022 m. [[rugpjūčio 13]] d. [[Reinas|Reino]] upės vanduo nuseko žemiau ribos, svarbios vertinant upės tinkamumą laivybai, tad iš dalies [[laivyba]] buvo sustabdyta.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1759784/nusekus-reino-vandeniui-is-dalies-stabdoma-laivyba Nusekus Reino vandeniui iš dalies stabdoma laivyba]</ref> === Airija === 2022 m. liepos 18 d. [[Dublinas|Dubline]] užfiksuota 33 °C temperatūra ir daug kur buvo užfiksuoti rekordiniai šalies karščiai.<ref name="auto1">{{cite news|url=https://www.rte.ie/news/weather/2022/0718/1310766-weather/|title=Highest temp in over a century as mercury hits 33C in Dublin|publisher=[[RTÉ News and Current Affairs]]|date=18 July 2022|accessdate=18 July 2022|archive-date=18 July 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220718054926/https://www.rte.ie/news/weather/2022/0718/1310766-weather/|url-status=live}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.independent.ie/weather/temperatures-hit-33c-smashing-july-records-and-making-it-hottest-day-in-over-a-century-41847405.html|title=Temperatures hit 33C – smashing July records and making it hottest day in over a century|publisher=[[Irish Independent]]|first=Seoirse|last=Mulgrew|date=18 July 2022|accessdate=18 July 2022|archive-date=18 July 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220718152430/https://www.independent.ie/weather/temperatures-hit-33c-smashing-july-records-and-making-it-hottest-day-in-over-a-century-41847405.html|url-status=live}}</ref> === Italija === Italijoje birželio mėnesį miškų gaisrai vyko tris kartus dažniau nei įprastas šio mėnesio vidurkis.<ref>{{Cite web |date=2022-06-27 |title=Italian wildfires 'three times worse' than average as heatwave continues |url=https://www.thelocal.it/20220627/heatwave-italian-wildfires-already-three-times-worse-than-average/ |access-date=2022-07-20 |website=The Local Italy |language=en-US}}</ref> [[Liepos 4]] d. [[Dolomitai|Dolomitų]] [[Marmolada|Marmolados]] kalnuose nuslinko ledynas ir pražudė 11 žmonių. Manoma, kad šis įvykis susijęs su karščio banga šalyje.<ref>[https://www.bbc.com/news/world-europe-62029780 Marmolada glacier collapse in Italy kills seven]</ref> Liepos 19 d. dėl gaisrų [[Krasas (Slovėnija)|Krase]] buvo dingusi elektra visame [[Triestas|Triesto]] mieste.<ref>{{cite web|url=https://www.triesteprima.it/cronaca/incendio-carso-oggi.html|title=L'incendio sul Carso non si ferma: 350 ettari andati in fumo, avanti con le operazioni|publisher=Triesta Prima|date=2022-07-17|accessdate=2022-07-22}}</ref> === Norvegija === Šiaurės [[Norvegija|Norvegijoje]] [[Trumsė]]s mieste birželį buvo užfiksuota rekordinė 29,7 °C temperatūra.<ref>[https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/28/record-heat-europe-italy-rome-scandinavia/ Rome hits highest temperature on record as heat wave sweeps Europe]</ref> === Lenkija === Lenkijoje, [[Ščecinas|Ščecino]] mieste, [[birželio 22]] d. automobilyje paliktas 1 metų berniukas numirė nuo karščio.<ref>{{cite web | url=https://www.rmf24.pl/regiony/szczecin/news-1-5-roczny-szymon-zmarl-zamkniety-w-samochodzie-ruszylo-sled,nId,6111256#crp_state=1 | title=1,5-roczny Szymon zmarł zamknięty w samochodzie. Ruszyło śledztwo |language=pl | access-date=18 July 2022 | archive-date=15 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220715160131/https://www.rmf24.pl/regiony/szczecin/news-1-5-roczny-szymon-zmarl-zamkniety-w-samochodzie-ruszylo-sled,nId,6111256#crp_state=1 | url-status=live }}</ref> [[Birželio 24]] d. Lenkijos–[[Ukraina|Ukrainos]] pasienyje, stovėdamas automobilių kamštyje, nuo karščio mirė vyras.<ref>{{cite web | url=https://www.tokfm.pl/Tokfm/7,103085,28634660,tragedia-na-granicy-z-ukraina-ludzie-czekaja-kilka-dni-w-rozpalonych.html | title=Dramat na granicy z Ukrainą. Z powodu upału zmarł mężczyzna. Brakuje wody, a w autach jest jak w piekarniku | access-date=18 July 2022 | archive-date=29 June 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220629132426/https://www.tokfm.pl/Tokfm/7,103085,28634660,tragedia-na-granicy-z-ukraina-ludzie-czekaja-kilka-dni-w-rozpalonych.html | url-status=live }}</ref> [[Birželio 26]] d. [[Plonskas|Plonske]] nuo Saulės smūgio mirė vyras.<ref>{{cite web | url=https://www.se.pl/plock/plonsk-udar-sloneczny-zabil-36-latka-jezdzil-na-hulajnodze-i-zaczal-wymiotowac-aa-7QEJ-riku-M19J.html | title=Udar słoneczny zabił 36-latka? Jeździł na hulajnodze i zaczął wymiotować | access-date=18 July 2022 | archive-date=2 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220702232132/https://www.se.pl/plock/plonsk-udar-sloneczny-zabil-36-latka-jezdzil-na-hulajnodze-i-zaczal-wymiotowac-aa-7QEJ-riku-M19J.html | url-status=live }}</ref> === Portugalija === [[Liepos 18]] d. duomenimis [[Portugalija|Portugalijoje]] dėl karščio sukeltų pasekmių mirė 1 063 žmonės.<ref>{{Cite web |last=de 2022 |first=19 de Julio |title=Portugal registra más de 1.000 muertes relacionadas con el calor |url=https://www.infobae.com/america/agencias/2022/07/19/portugal-registra-mas-de-1000-muertes-relacionadas-con-el-calor/ |access-date=2022-07-20 |website=infobae |language=es-ES}}</ref> Gaisrai sunaikino tūkstančius hektarų miško. Liepos 31 d. keturi šimtai ugniagesių gelbėtojų kovojo su miškų gaisrais netoli [[Lisabona|Lisabonos]]. Dūmai buvo matomi ir miesto centre.<ref>{{Cite news |last=Reuters |date=2022-08-01 |title=Hundreds of firefighters battle blaze near Lisbon |work=Reuters |url=https://www.reuters.com/world/europe/hundreds-firefighters-battle-blaze-near-lisbon-2022-07-31/ |access-date=2022-08-01}}</ref> === Ispanija === [[Ispanija|Ispanijoje]] karščio banga išsiplėtė visoje šalyje. Tarp [[birželio 11]] ir [[Birželio 20|20]] d. šalyje nuo karščio mirė 829 žmonės.<ref name=":6">{{Cite news |last=IANS |date=2022-07-16 |title=84 dead in 1st three days of Spain's heatwave; death toll likely to rise |work=Business Standard India |url=https://www.business-standard.com/article/international/84-dead-in-1st-three-days-of-spain-s-heatwave-death-toll-likely-to-rise-122071600080_1.html |access-date=2022-07-16 |archive-date=18 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220718045315/https://www.business-standard.com/article/international/84-dead-in-1st-three-days-of-spain-s-heatwave-death-toll-likely-to-rise-122071600080_1.html |url-status=live }}</ref> Liepą [[Estremadūra|Estremadūros]] regione miškų gaisrai išplito didesniame nei 4 000 hektarų plote.<ref>[https://www.reuters.com/world/europe/wildfires-rage-heatwave-scorches-portugal-spain-2022-07-13/ Scorching heat wave sparks wildfires in Europe]</ref> 2022 m. [[rugpjūčio 11]] d. Ispanijoje sėl sausros pradėjo galioti energijos taupymo režimas. Pagal jį kondicionieriai biuruose, parduotuvėse ir maitinimo įstaigose vasarą nebegali veikti žemesne nei 27 laipsnių temperatūra. Taip pat po dešimtos valandos vakaro būtina apriboti apšvietimą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1758664/alinancia-vasara-isgyvenancioje-ispanijoje-isigaliojo-reikalavimas-taupyti-energija-tai-sulauke-nemazo-pasipriesinimo Alinančią vasarą išgyvenančioje Ispanijoje įsigaliojo reikalavimas taupyti energiją: tai sulaukė nemažo pasipriešinimo]</ref> === Jungtinė Karalystė === [[Liepos 8]] d. dalyje [[JK|Jungtinės Karalystės]] ir [[Velsas|Velso]] buvo paskelbti sveikatos perspėjimai dėl karščio bangų.<ref>{{Cite web |title=NHS England » Heat-health watch alert: level 3 – heatwave action |url=https://www.england.nhs.uk/2022/07/heat-health-watch-alert-level-3-heatwave-action-10/ |access-date=2022-07-10 |website=www.england.nhs.uk |archive-date=11 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220711090540/https://www.england.nhs.uk/2022/07/heat-health-watch-alert-level-3-heatwave-action-10/ |url-status=live }}</ref> Po savaitės karščio pavojaus lygis pakeltas iki 4.<ref>[https://news.sky.com/story/what-is-a-national-heatwave-emergency-and-what-could-it-mean-for-the-uk-this-week-12650436 What is a national heatwave emergency and what could it mean for the UK this week?]</ref> Pirmą kartą istorijoje šalyje buvo paskelbtas raudonasis pavojus dėl karščio, kai buvo prognozuojama 40 °C ir didesnė temperatūra.<ref>[https://www.bbc.com/news/uk-62177458 Heatwave: National emergency declared after UK’s first red extreme heat warning]</ref> [[Liepos 19]] d. užfiksuota 40,3 °C temperatūra tapo aukščiausia šalies istorijoje.<ref>[https://www.bbc.co.uk/news/live/uk-62184978 Heatwave latest: UK temperature tops 40C for first time on record]</ref> Nuo karščio bangų pradžios Anglijoje buvo užfiksuotos mažiausiai 10 su vandens trūkumu susijusios mirtys.<ref>[https://www.independent.co.uk/news/uk/home-news/heatwave-drowning-water-deaths-uk-b2126634.html At least 10 people die in open water during UK’s searing heatwave]</ref> === Andora === [[Andora|Andoroje]] [[birželio 15]] d. buvo paskelbtas „ženklaus ekstremalaus oro pavojus“. Manoma, kad šis lygis išliks iki [[liepos 27]] d., o [[liepos 24]] ir [[Liepos 25|25]] dienos bus pačios karščiausios šalyje, o pavojaus lygis gali būti pakeltas iki ekstremalaus.<ref>{{Cite web |title=Meteo.ad. Servei Meteorològic Nacional. |url=http://meteo.ad/ |access-date=2022-07-22 |website=meteo.ad}}</ref> [[Andora (miestas)|Sostinėje]] šiuo metu temperatūra pasiekė 34 °C – žymiai daugiau, nei įprastas mėnesio vidurkis.<ref>{{Cite web |title=El temps avui a Andorra la Vella i previsió a 7 dies {{!}} La Méteo {{!}} Ara.cat |url=https://meteo.ara.cat/pobles/andorra-la-vella |access-date=2022-07-22 |website=meteo.ara.cat}}</ref> === Prancūzija === [[File:Wildfires in southwest France ESA24375606.gif|right|thumb|Palydovinės nuotraukos, rodančios gaisrų Žirondoje pasekmes.]] Birželio viduryje daugumoje Prancūzijos regionų buvo paskelbtas raudonasis oro pavojaus signalas.<ref>{{cite news|title=Canicule : Météo France place 12 départements en vigilance rouge, 25 départements en orange à partir de vendredi|url=https://www.francetvinfo.fr/meteo/canicule/canicule-meteo-france-place-12-departements-en-vigilance-rouge-25-departements-en-orange_5202040.html|access-date=17 June 2022|work=Franceinfo|date=16 June 2022|language=fr|archive-date=17 June 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220617001626/https://www.francetvinfo.fr/meteo/canicule/canicule-meteo-france-place-12-departements-en-vigilance-rouge-25-departements-en-orange_5202040.html|url-status=live}}</ref> [[Žironda (departamentas)|Žirondoje]] išdegė apie 17 000 hektarų ploto miškų ir tai privertė evakuotis apie 24 000 gyventojų.<ref name=":13">{{Cite news |date=2022-07-18 |title=Heatwave engulfs much of Europe as wildfires rage |language=en-GB |work=BBC News |url=https://www.bbc.com/news/world-europe-62206006 |url-status=live |access-date=2022-07-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220718222118/https://www.bbc.com/news/world-europe-62206006 |archive-date=18 July 2022}}</ref> [[Liepos 20]] d. nuo karščio mirė vaikas, paliktas automobilyje.<ref>{{Cite web |title=Pyrénées-Atlantiques : mort d'un bébé oublié dans une voiture à cause de la chaleur |url=https://www.ladepeche.fr/2022/07/21/pyrenees-atlantiques-un-bebe-oublie-dans-une-voiture-decede-a-cause-de-la-chaleur-10448295.php |access-date=2022-07-23 |website=ladepeche.fr |language=fr}}</ref> Dar du žmonės mirė darbo vietose dėl karščio sukeltų pasekmių.<ref>{{Cite web |last=SPF |title=Système d’alerte canicule et santé. Point national au 19 juillet 2022. |url=https://www.santepubliquefrance.fr/determinants-de-sante/climat/fortes-chaleurs-canicule/documents/bulletin-national/systeme-d-alerte-canicule-et-sante.-point-national-au-19-juillet-2022 |access-date=2022-07-23 |website=www.santepubliquefrance.fr |language=fr}}</ref> Liepos pabaigoje dėl sausros ir mažo kritulių kiekio 90 iš 96 žemyninės Prancūzijos regionų pradėtas vandens naudojimo ribojimas. Kai kuriuose regionuose tarp ribojimų buvo ir draudimas drėkinti žemės ūkio paskirties žemę.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1746848/del-uzsitesusios-sausros-ribojamas-vanduo-rekordiniame-skaiciuje-prancuzijos-regionu Dėl užsitęsusios sausros ribojamas vanduo rekordiniame skaičiuje Prancūzijos regionų]</ref> === Slovėnija === Birželio pabaigoje Slovėnijos meteorologinės stotys fiksavo rekordinius tokiam laikotarpiui karščius. Liepos viduryje šalies centrinėje dalyje buvo paskelbtas sausros pavojus.<ref>[https://www.rtvslo.si/okolje/bi-morali-polja-namakati-z-vodo-iz-cistilnih-naprav/634521 Bi morali polja namakati z vodo iz čistilnih naprav?]</ref> [[Liepos 20]] d. duomenimis šalyje išdegė 1 900 hektarų ploto miškų – didžiausias plotas šalies istorijoje.<ref>[https://www.rtvslo.si/okolje/vecina-evakuiranih-se-je-vrnila-sestan-to-je-najvecji-pozar-v-zgodovini-slovenije/634728 Večina evakuiranih se je vrnila. Šestan: To je največji požar v zgodovini Slovenije.]</ref> Liepos 25 d. miškų gaisrai, palietę 3 500 hektarų plotą, buvo suvaldyti.<ref>{{Cite web|url=https://www.delo.si/novice/slovenija/na-krasu-dobljena-etapa-ne-pa-se-bitka/|first=Nataša|last=Čepar|title=Na Krasu dobljena etapa, ne pa še bitka|access-date=2022-07-25|newspaper=[[Delo (newspaper)|Delo]]|date=2022-07-25|language=sl}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist|3}} [[Kategorija:2022 metai]] [[Kategorija:Meteorologiniai reiškiniai]] [[Kategorija:Visuotinis atšilimas]] 4qlendrqqsn072hb1iexcpcpee0cg6g 6667537 6667443 2022-08-20T05:30:51Z Italas 4216 /* Pasekmės */ wikitext text/x-wiki {{current}} {| class="toccolours" border="1" cellpadding="4" style="float:right; margin: 0 0 1em 1em; border-collapse: collapse; font-size: 95%; width: 250px;" |+ style="font-size: larger; margin-left: inherit; "|'''2022 m. karščio bangos Europoje''' |- style="text-align: center;" | colspan="2" | [[Vaizdas:July 2022 European heat wave week 2.png|250x250px]] |- | '''Tipas''' | [[Kaitra|Karščio bangos]] |- | '''Vieta''' | Andora, Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Slovėnija, Slovakija |- | '''Pradžia''' | 2022 m. birželio 12 d. |- | '''Aukščiausia temperatūra''' | 47 °C (117 °F), Pinjaunas, Portugalija |- | '''Mirtys''' | '''Iš viso: 12 123'''<br /> Vokietija: 8 138<br /> Ispanija: 2 894<br /> Portugalija: 1 063<br /> Jungtinė Karalystė: 14<br /> Airija: 6<br /> Prancūzija: 5<br /> Lenkija: 3<br /> |- |} '''2022 m. karščio bangos Europoje''' – [[2022]] m. vasarą stebima orų anomalija, kuriai būdinga didesnė už normą oro temperatūra ([[kaitra]]) ir mažesnis už normą kritulių kiekis ([[sausra]]). 2022 m. birželio–liepos mėnesiais [[Kaitra|karščio bangos]] pasiekė [[Vidurio Europa|centrinę]], [[Vakarų Europa|vakarinę]] ir [[Pietų Europa|pietinę]] [[Europa|Europos]] dalį. Šios karščio bangos sukėlė [[Miško gaisras|miškų gaisrus]], privertė gyventojus evakuotis iš gyvenamųjų vietų, taip pat pareikalavo žmonių gyvybių. Birželį neįprasta kaitra su 40–43 °C laipsnių temperatūra buvo juntama [[Prancūzija|Prancūzijoje]], kur buvo pasiekti šalies karščio rekordai.<ref name="washingtonpost20220620">{{Cite news|title=Historic June heat wave smashes records in Europe|url=https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/20/france-germany-spain-europe-heatwave/|newspaper=The Washington Post|date=20 June 2022|access-date=18 July 2022|archive-date=19 July 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220719124149/https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/20/france-germany-spain-europe-heatwave/|url-status=live}}</ref> Antroji karščio banga Europą pasiekė liepos viduryje ir jos metu [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]] temperatūra viršijo 40 °C laipsnių karštį pirmą kartą istorijoje.<ref>{{Cite news |last=Landler |first=Mark |date=2022-07-19 |title=U.K. Heat Wave: Britain Sets New Record on a Second Day of Scorching Temperatures |language=en-US |work=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/live/2022/07/19/world/uk-europe-heat-fires-weather |access-date=2022-07-20 |issn=0362-4331}}</ref> Klimatologai šių karščio bangų priežastimi įvardijo [[Visuotinis atšilimas|klimato kaitą]].<ref>{{cite news |last1=Abdul |first1=Geneva |title=Heatwaves caused by climate crisis may become regular event, says Met Office chief |url=https://www.theguardian.com/uk-news/2022/jul/18/heatwaves-caused-by-climate-crisis-may-become-regular-event-says-met-office-chief |access-date=19 July 2022 |work=[[The Guardian]] |date=18 July 2022}}</ref> Karščiausia šiuo metu užfiksuota temperatūra (47,0 °C) buvo šiaurės [[Portugalija|Portugalijoje]] [[liepos 14]] d.<ref>{{Cite web |title=Portugal hits 47ºC |url=https://www.theportugalnews.com/news/2022-07-15/portugal-hits-47c/68702 |access-date=2022-07-19 |website=www.theportugalnews.com |language=en}}</ref> == Pasekmės == Mokslininkų teigimu, tokios karščio bangos kilo dėl klimato kaitos, taip pat manoma, kad dėl to pasikeitę [[Atmosferos sraujymės|atmosferos srautai]] gali lemti dažnėjančias karščio bangas Europoje ateityje.<ref>{{cite web | last=Carrington | first=Damian | title=Why is it so hot in the UK and elsewhere in Europe and what are the dangers? | website=the Guardian | date=2022-07-11 | url=https://www.theguardian.com/environment/2022/jul/11/why-so-hot-uk-europe-dangers-climate-crisis | access-date=2022-07-17 | archive-date=18 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220718061359/https://www.theguardian.com/environment/2022/jul/11/why-so-hot-uk-europe-dangers-climate-crisis | url-status=live }}</ref><ref>{{cite web | last=School | first=Columbia Climate | title=More Frequent European Heat Waves Linked to Changes in Jet Stream | website=State of the Planet | date=2022-07-05 | url=https://news.climate.columbia.edu/2022/07/05/more-frequent-european-heat-waves-linked-to-changes-in-jet-stream/ | access-date=2022-07-17 | archive-date=9 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220709152739/https://news.climate.columbia.edu/2022/07/05/more-frequent-european-heat-waves-linked-to-changes-in-jet-stream/ | url-status=live }}</ref> Karščio bangos taip pat lemia didelę pažemio ozono koncentraciją ir padidėjusį gamtinių gaisrų pavojų.<ref>[https://m.kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/konfliktai-nelaimes/europos-karscio-banga-lemia-tarsa-ozonu-kelia-itin-dideli-gaisru-pavoju-1087821 Europą sekinanti karščio banga lemia labai didelę taršą kenksmingu ozonu]</ref> 2022 m. [[rugpjūčio 14]] d. Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenys parodė, kad per didelius gaisrus Europoje šiais metais jau išdegė 660 000 hektarų miškų – rekordiškai didelis plotas nuo stebėjimų pradžios 2006 m.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1759938/siais-metais-europoje-jau-isdege-rekordinis-660-000-hektaru-misku-plotas Šiais metais Europoje jau išdegė rekordinis 660 000 hektarų miškų plotas]</ref> === Vokietija === Vokietijoje nuo 2022 m. [[birželio 14]] iki [[Birželio 20|20]] d. užfiksuotos 1 636 žmonių mirtys dėl karščio.<ref>{{Cite web |title=Sterbefallzahlen im Juni 2022 um 8 % über dem mittleren Wert der Vorjahre |url=https://www.destatis.de/DE/Presse/Pressemitteilungen/2022/07/PD22_295_126.html |access-date=2022-07-16 |website=Statistisches Bundesamt |language=de |archive-date=16 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220716175347/https://www.destatis.de/DE/Presse/Pressemitteilungen/2022/07/PD22_295_126.html |url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web |title=Die Station Cottbus hat einen neuen Altzeitrekord gestellt. |url=https://twitter.com/dwd_presse/status/1538539842467921923 |access-date=2022-07-16 |website=Twitter |language=de |archive-date=19 June 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220619151151/https://twitter.com/DWD_presse/status/1538539842467921923 |url-status=live }}</ref> 2022 m. [[rugpjūčio 13]] d. [[Reinas|Reino]] upės vanduo nuseko žemiau ribos, svarbios vertinant upės tinkamumą laivybai, tad iš dalies [[laivyba]] buvo sustabdyta.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1759784/nusekus-reino-vandeniui-is-dalies-stabdoma-laivyba Nusekus Reino vandeniui iš dalies stabdoma laivyba]</ref> === Airija === 2022 m. liepos 18 d. [[Dublinas|Dubline]] užfiksuota 33 °C temperatūra ir daug kur buvo užfiksuoti rekordiniai šalies karščiai.<ref name="auto1">{{cite news|url=https://www.rte.ie/news/weather/2022/0718/1310766-weather/|title=Highest temp in over a century as mercury hits 33C in Dublin|publisher=[[RTÉ News and Current Affairs]]|date=18 July 2022|accessdate=18 July 2022|archive-date=18 July 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220718054926/https://www.rte.ie/news/weather/2022/0718/1310766-weather/|url-status=live}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.independent.ie/weather/temperatures-hit-33c-smashing-july-records-and-making-it-hottest-day-in-over-a-century-41847405.html|title=Temperatures hit 33C – smashing July records and making it hottest day in over a century|publisher=[[Irish Independent]]|first=Seoirse|last=Mulgrew|date=18 July 2022|accessdate=18 July 2022|archive-date=18 July 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220718152430/https://www.independent.ie/weather/temperatures-hit-33c-smashing-july-records-and-making-it-hottest-day-in-over-a-century-41847405.html|url-status=live}}</ref> === Italija === Italijoje birželio mėnesį miškų gaisrai vyko tris kartus dažniau nei įprastas šio mėnesio vidurkis.<ref>{{Cite web |date=2022-06-27 |title=Italian wildfires 'three times worse' than average as heatwave continues |url=https://www.thelocal.it/20220627/heatwave-italian-wildfires-already-three-times-worse-than-average/ |access-date=2022-07-20 |website=The Local Italy |language=en-US}}</ref> [[Liepos 4]] d. [[Dolomitai|Dolomitų]] [[Marmolada|Marmolados]] kalnuose nuslinko ledynas ir pražudė 11 žmonių. Manoma, kad šis įvykis susijęs su karščio banga šalyje.<ref>[https://www.bbc.com/news/world-europe-62029780 Marmolada glacier collapse in Italy kills seven]</ref> Liepos 19 d. dėl gaisrų [[Krasas (Slovėnija)|Krase]] buvo dingusi elektra visame [[Triestas|Triesto]] mieste.<ref>{{cite web|url=https://www.triesteprima.it/cronaca/incendio-carso-oggi.html|title=L'incendio sul Carso non si ferma: 350 ettari andati in fumo, avanti con le operazioni|publisher=Triesta Prima|date=2022-07-17|accessdate=2022-07-22}}</ref> === Norvegija === Šiaurės [[Norvegija|Norvegijoje]] [[Trumsė]]s mieste birželį buvo užfiksuota rekordinė 29,7 °C temperatūra.<ref>[https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/28/record-heat-europe-italy-rome-scandinavia/ Rome hits highest temperature on record as heat wave sweeps Europe]</ref> === Lenkija === Lenkijoje, [[Ščecinas|Ščecino]] mieste, [[birželio 22]] d. automobilyje paliktas 1 metų berniukas numirė nuo karščio.<ref>{{cite web | url=https://www.rmf24.pl/regiony/szczecin/news-1-5-roczny-szymon-zmarl-zamkniety-w-samochodzie-ruszylo-sled,nId,6111256#crp_state=1 | title=1,5-roczny Szymon zmarł zamknięty w samochodzie. Ruszyło śledztwo |language=pl | access-date=18 July 2022 | archive-date=15 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220715160131/https://www.rmf24.pl/regiony/szczecin/news-1-5-roczny-szymon-zmarl-zamkniety-w-samochodzie-ruszylo-sled,nId,6111256#crp_state=1 | url-status=live }}</ref> [[Birželio 24]] d. Lenkijos–[[Ukraina|Ukrainos]] pasienyje, stovėdamas automobilių kamštyje, nuo karščio mirė vyras.<ref>{{cite web | url=https://www.tokfm.pl/Tokfm/7,103085,28634660,tragedia-na-granicy-z-ukraina-ludzie-czekaja-kilka-dni-w-rozpalonych.html | title=Dramat na granicy z Ukrainą. Z powodu upału zmarł mężczyzna. Brakuje wody, a w autach jest jak w piekarniku | access-date=18 July 2022 | archive-date=29 June 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220629132426/https://www.tokfm.pl/Tokfm/7,103085,28634660,tragedia-na-granicy-z-ukraina-ludzie-czekaja-kilka-dni-w-rozpalonych.html | url-status=live }}</ref> [[Birželio 26]] d. [[Plonskas|Plonske]] nuo Saulės smūgio mirė vyras.<ref>{{cite web | url=https://www.se.pl/plock/plonsk-udar-sloneczny-zabil-36-latka-jezdzil-na-hulajnodze-i-zaczal-wymiotowac-aa-7QEJ-riku-M19J.html | title=Udar słoneczny zabił 36-latka? Jeździł na hulajnodze i zaczął wymiotować | access-date=18 July 2022 | archive-date=2 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220702232132/https://www.se.pl/plock/plonsk-udar-sloneczny-zabil-36-latka-jezdzil-na-hulajnodze-i-zaczal-wymiotowac-aa-7QEJ-riku-M19J.html | url-status=live }}</ref> === Portugalija === [[Liepos 18]] d. duomenimis [[Portugalija|Portugalijoje]] dėl karščio sukeltų pasekmių mirė 1 063 žmonės.<ref>{{Cite web |last=de 2022 |first=19 de Julio |title=Portugal registra más de 1.000 muertes relacionadas con el calor |url=https://www.infobae.com/america/agencias/2022/07/19/portugal-registra-mas-de-1000-muertes-relacionadas-con-el-calor/ |access-date=2022-07-20 |website=infobae |language=es-ES}}</ref> Gaisrai sunaikino tūkstančius hektarų miško. Liepos 31 d. keturi šimtai ugniagesių gelbėtojų kovojo su miškų gaisrais netoli [[Lisabona|Lisabonos]]. Dūmai buvo matomi ir miesto centre.<ref>{{Cite news |last=Reuters |date=2022-08-01 |title=Hundreds of firefighters battle blaze near Lisbon |work=Reuters |url=https://www.reuters.com/world/europe/hundreds-firefighters-battle-blaze-near-lisbon-2022-07-31/ |access-date=2022-08-01}}</ref> === Ispanija === [[Ispanija|Ispanijoje]] karščio banga išsiplėtė visoje šalyje. Tarp [[birželio 11]] ir [[Birželio 20|20]] d. šalyje nuo karščio mirė 829 žmonės.<ref name=":6">{{Cite news |last=IANS |date=2022-07-16 |title=84 dead in 1st three days of Spain's heatwave; death toll likely to rise |work=Business Standard India |url=https://www.business-standard.com/article/international/84-dead-in-1st-three-days-of-spain-s-heatwave-death-toll-likely-to-rise-122071600080_1.html |access-date=2022-07-16 |archive-date=18 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220718045315/https://www.business-standard.com/article/international/84-dead-in-1st-three-days-of-spain-s-heatwave-death-toll-likely-to-rise-122071600080_1.html |url-status=live }}</ref> Liepą [[Estremadūra|Estremadūros]] regione miškų gaisrai išplito didesniame nei 4 000 hektarų plote.<ref>[https://www.reuters.com/world/europe/wildfires-rage-heatwave-scorches-portugal-spain-2022-07-13/ Scorching heat wave sparks wildfires in Europe]</ref> 2022 m. [[rugpjūčio 11]] d. Ispanijoje sėl sausros pradėjo galioti energijos taupymo režimas. Pagal jį kondicionieriai biuruose, parduotuvėse ir maitinimo įstaigose vasarą nebegali veikti žemesne nei 27 laipsnių temperatūra. Taip pat po dešimtos valandos vakaro būtina apriboti apšvietimą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1758664/alinancia-vasara-isgyvenancioje-ispanijoje-isigaliojo-reikalavimas-taupyti-energija-tai-sulauke-nemazo-pasipriesinimo Alinančią vasarą išgyvenančioje Ispanijoje įsigaliojo reikalavimas taupyti energiją: tai sulaukė nemažo pasipriešinimo]</ref> === Jungtinė Karalystė === [[Liepos 8]] d. dalyje [[JK|Jungtinės Karalystės]] ir [[Velsas|Velso]] buvo paskelbti sveikatos perspėjimai dėl karščio bangų.<ref>{{Cite web |title=NHS England » Heat-health watch alert: level 3 – heatwave action |url=https://www.england.nhs.uk/2022/07/heat-health-watch-alert-level-3-heatwave-action-10/ |access-date=2022-07-10 |website=www.england.nhs.uk |archive-date=11 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220711090540/https://www.england.nhs.uk/2022/07/heat-health-watch-alert-level-3-heatwave-action-10/ |url-status=live }}</ref> Po savaitės karščio pavojaus lygis pakeltas iki 4.<ref>[https://news.sky.com/story/what-is-a-national-heatwave-emergency-and-what-could-it-mean-for-the-uk-this-week-12650436 What is a national heatwave emergency and what could it mean for the UK this week?]</ref> Pirmą kartą istorijoje šalyje buvo paskelbtas raudonasis pavojus dėl karščio, kai buvo prognozuojama 40 °C ir didesnė temperatūra.<ref>[https://www.bbc.com/news/uk-62177458 Heatwave: National emergency declared after UK’s first red extreme heat warning]</ref> [[Liepos 19]] d. užfiksuota 40,3 °C temperatūra tapo aukščiausia šalies istorijoje.<ref>[https://www.bbc.co.uk/news/live/uk-62184978 Heatwave latest: UK temperature tops 40C for first time on record]</ref> Nuo karščio bangų pradžios Anglijoje buvo užfiksuotos mažiausiai 10 su vandens trūkumu susijusios mirtys.<ref>[https://www.independent.co.uk/news/uk/home-news/heatwave-drowning-water-deaths-uk-b2126634.html At least 10 people die in open water during UK’s searing heatwave]</ref> === Andora === [[Andora|Andoroje]] [[birželio 15]] d. buvo paskelbtas „ženklaus ekstremalaus oro pavojus“. Manoma, kad šis lygis išliks iki [[liepos 27]] d., o [[liepos 24]] ir [[Liepos 25|25]] dienos bus pačios karščiausios šalyje, o pavojaus lygis gali būti pakeltas iki ekstremalaus.<ref>{{Cite web |title=Meteo.ad. Servei Meteorològic Nacional. |url=http://meteo.ad/ |access-date=2022-07-22 |website=meteo.ad}}</ref> [[Andora (miestas)|Sostinėje]] šiuo metu temperatūra pasiekė 34 °C – žymiai daugiau, nei įprastas mėnesio vidurkis.<ref>{{Cite web |title=El temps avui a Andorra la Vella i previsió a 7 dies {{!}} La Méteo {{!}} Ara.cat |url=https://meteo.ara.cat/pobles/andorra-la-vella |access-date=2022-07-22 |website=meteo.ara.cat}}</ref> === Prancūzija === [[File:Wildfires in southwest France ESA24375606.gif|right|thumb|Palydovinės nuotraukos, rodančios gaisrų Žirondoje pasekmes.]] Birželio viduryje daugumoje Prancūzijos regionų buvo paskelbtas raudonasis oro pavojaus signalas.<ref>{{cite news|title=Canicule : Météo France place 12 départements en vigilance rouge, 25 départements en orange à partir de vendredi|url=https://www.francetvinfo.fr/meteo/canicule/canicule-meteo-france-place-12-departements-en-vigilance-rouge-25-departements-en-orange_5202040.html|access-date=17 June 2022|work=Franceinfo|date=16 June 2022|language=fr|archive-date=17 June 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220617001626/https://www.francetvinfo.fr/meteo/canicule/canicule-meteo-france-place-12-departements-en-vigilance-rouge-25-departements-en-orange_5202040.html|url-status=live}}</ref> [[Žironda (departamentas)|Žirondoje]] išdegė apie 17 000 hektarų ploto miškų ir tai privertė evakuotis apie 24 000 gyventojų.<ref name=":13">{{Cite news |date=2022-07-18 |title=Heatwave engulfs much of Europe as wildfires rage |language=en-GB |work=BBC News |url=https://www.bbc.com/news/world-europe-62206006 |url-status=live |access-date=2022-07-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220718222118/https://www.bbc.com/news/world-europe-62206006 |archive-date=18 July 2022}}</ref> [[Liepos 20]] d. nuo karščio mirė vaikas, paliktas automobilyje.<ref>{{Cite web |title=Pyrénées-Atlantiques : mort d'un bébé oublié dans une voiture à cause de la chaleur |url=https://www.ladepeche.fr/2022/07/21/pyrenees-atlantiques-un-bebe-oublie-dans-une-voiture-decede-a-cause-de-la-chaleur-10448295.php |access-date=2022-07-23 |website=ladepeche.fr |language=fr}}</ref> Dar du žmonės mirė darbo vietose dėl karščio sukeltų pasekmių.<ref>{{Cite web |last=SPF |title=Système d’alerte canicule et santé. Point national au 19 juillet 2022. |url=https://www.santepubliquefrance.fr/determinants-de-sante/climat/fortes-chaleurs-canicule/documents/bulletin-national/systeme-d-alerte-canicule-et-sante.-point-national-au-19-juillet-2022 |access-date=2022-07-23 |website=www.santepubliquefrance.fr |language=fr}}</ref> Liepos pabaigoje dėl sausros ir mažo kritulių kiekio 90 iš 96 žemyninės Prancūzijos regionų pradėtas vandens naudojimo ribojimas. Kai kuriuose regionuose tarp ribojimų buvo ir draudimas drėkinti žemės ūkio paskirties žemę.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1746848/del-uzsitesusios-sausros-ribojamas-vanduo-rekordiniame-skaiciuje-prancuzijos-regionu Dėl užsitęsusios sausros ribojamas vanduo rekordiniame skaičiuje Prancūzijos regionų]</ref> === Slovėnija === Birželio pabaigoje Slovėnijos meteorologinės stotys fiksavo rekordinius tokiam laikotarpiui karščius. Liepos viduryje šalies centrinėje dalyje buvo paskelbtas sausros pavojus.<ref>[https://www.rtvslo.si/okolje/bi-morali-polja-namakati-z-vodo-iz-cistilnih-naprav/634521 Bi morali polja namakati z vodo iz čistilnih naprav?]</ref> [[Liepos 20]] d. duomenimis šalyje išdegė 1 900 hektarų ploto miškų – didžiausias plotas šalies istorijoje.<ref>[https://www.rtvslo.si/okolje/vecina-evakuiranih-se-je-vrnila-sestan-to-je-najvecji-pozar-v-zgodovini-slovenije/634728 Večina evakuiranih se je vrnila. Šestan: To je največji požar v zgodovini Slovenije.]</ref> Liepos 25 d. miškų gaisrai, palietę 3 500 hektarų plotą, buvo suvaldyti.<ref>{{Cite web|url=https://www.delo.si/novice/slovenija/na-krasu-dobljena-etapa-ne-pa-se-bitka/|first=Nataša|last=Čepar|title=Na Krasu dobljena etapa, ne pa še bitka|access-date=2022-07-25|newspaper=[[Delo (newspaper)|Delo]]|date=2022-07-25|language=sl}}</ref> === Vengrija === Liepos 22 d. šalies sostinėje [[Budapeštas|Budapešte]] buvo užfiksuota 38,5 °C temperatūra ir tai buvo tos dienos visų laikų rekordinė temperatūra.<ref>{{Cite web |date=2022-08-18 |title=Több melegrekord is megdőlt (2022.07.23.) - Hírek - met.hu |url=https://www.met.hu/omsz/OMSZ_hirek/index.php?id=4849&m=2&hir=Tobb_melegrekord_is_megdolt_(2022.07.23.) |access-date=2022-08-18 |website=Országos Meteorológiai Szolgálat}}</ref> Jau kitą dieną [[Kiškunfėledhaza|Kiškunfėledhazos]] ir [[Hodmezėvašarhėjus|Hodmezėvašarhėjaus]] miestuose temperatūra pasiekė 41,5 °C, beveik rekordinę temperatūrą šalies istorijoje (kuri yra 41,9 °C).<ref>{{Cite web |title=A napi rekord megdőlt, az abszolút majdnem |url=https://www.idokep.hu/hirek/a-napi-rekord-megdolt-az-abszolut-majdnem |access-date=2022-08-18 |website=Időkép |language=hu}}</ref> [[Rugpjūčio 2]] d. [[Velencės ežeras|Velencės ežero]] vandens lygis dėl stiprios sausros pasiekė rekordines mažumas, vos 58 cm.<ref>{{Cite web |date=2022-08-08 |title=Újabb történelmi mélypont: már csak 58 centi a Velencei-tó vízállása |url=https://telex.hu/belfold/2022/08/08/velencei-to-rekordalacsony-vizszint-balaton-csokkenes |access-date=2022-08-18 |website=telex |language=hu}}</ref> [[Rugpjūčio 9]] d. šalies tarnybos paskelbė, kad per pirmuosius 7 šių metų mėnesius lietaus lygis buvo 45 proc. žemesnis nei įprasta ir tai tapo sausiausiu laikotapriu nuo [[1901]] m.<ref>{{Cite web |title=1901 óta a legszárazabb 7 hónapon vagyunk túl: az átlagos csapadékmennyiség csaknem fele hiányzik - Országos Vízügyi Főigazgatóság |url=http://www.ovf.hu/hu/esemenyek-2/1901-ota-a-legszarazabb-7-honapon-vagyunk-tul |access-date=2022-08-18 |website=www.ovf.hu}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist|3}} [[Kategorija:2022 metai]] [[Kategorija:Meteorologiniai reiškiniai]] [[Kategorija:Visuotinis atšilimas]] mtjax7ooht46qewztt6j0crd5ud7pbr 6667621 6667537 2022-08-20T08:39:30Z Obivan Kenobi 116618 /* Vengrija */ wikitext text/x-wiki {{current}} {| class="toccolours" border="1" cellpadding="4" style="float:right; margin: 0 0 1em 1em; border-collapse: collapse; font-size: 95%; width: 250px;" |+ style="font-size: larger; margin-left: inherit; "|'''2022 m. karščio bangos Europoje''' |- style="text-align: center;" | colspan="2" | [[Vaizdas:July 2022 European heat wave week 2.png|250x250px]] |- | '''Tipas''' | [[Kaitra|Karščio bangos]] |- | '''Vieta''' | Andora, Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Slovėnija, Slovakija |- | '''Pradžia''' | 2022 m. birželio 12 d. |- | '''Aukščiausia temperatūra''' | 47 °C (117 °F), Pinjaunas, Portugalija |- | '''Mirtys''' | '''Iš viso: 12 123'''<br /> Vokietija: 8 138<br /> Ispanija: 2 894<br /> Portugalija: 1 063<br /> Jungtinė Karalystė: 14<br /> Airija: 6<br /> Prancūzija: 5<br /> Lenkija: 3<br /> |- |} '''2022 m. karščio bangos Europoje''' – [[2022]] m. vasarą stebima orų anomalija, kuriai būdinga didesnė už normą oro temperatūra ([[kaitra]]) ir mažesnis už normą kritulių kiekis ([[sausra]]). 2022 m. birželio–liepos mėnesiais [[Kaitra|karščio bangos]] pasiekė [[Vidurio Europa|centrinę]], [[Vakarų Europa|vakarinę]] ir [[Pietų Europa|pietinę]] [[Europa|Europos]] dalį. Šios karščio bangos sukėlė [[Miško gaisras|miškų gaisrus]], privertė gyventojus evakuotis iš gyvenamųjų vietų, taip pat pareikalavo žmonių gyvybių. Birželį neįprasta kaitra su 40–43 °C laipsnių temperatūra buvo juntama [[Prancūzija|Prancūzijoje]], kur buvo pasiekti šalies karščio rekordai.<ref name="washingtonpost20220620">{{Cite news|title=Historic June heat wave smashes records in Europe|url=https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/20/france-germany-spain-europe-heatwave/|newspaper=The Washington Post|date=20 June 2022|access-date=18 July 2022|archive-date=19 July 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220719124149/https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/20/france-germany-spain-europe-heatwave/|url-status=live}}</ref> Antroji karščio banga Europą pasiekė liepos viduryje ir jos metu [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]] temperatūra viršijo 40 °C laipsnių karštį pirmą kartą istorijoje.<ref>{{Cite news |last=Landler |first=Mark |date=2022-07-19 |title=U.K. Heat Wave: Britain Sets New Record on a Second Day of Scorching Temperatures |language=en-US |work=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/live/2022/07/19/world/uk-europe-heat-fires-weather |access-date=2022-07-20 |issn=0362-4331}}</ref> Klimatologai šių karščio bangų priežastimi įvardijo [[Visuotinis atšilimas|klimato kaitą]].<ref>{{cite news |last1=Abdul |first1=Geneva |title=Heatwaves caused by climate crisis may become regular event, says Met Office chief |url=https://www.theguardian.com/uk-news/2022/jul/18/heatwaves-caused-by-climate-crisis-may-become-regular-event-says-met-office-chief |access-date=19 July 2022 |work=[[The Guardian]] |date=18 July 2022}}</ref> Karščiausia šiuo metu užfiksuota temperatūra (47,0 °C) buvo šiaurės [[Portugalija|Portugalijoje]] [[liepos 14]] d.<ref>{{Cite web |title=Portugal hits 47ºC |url=https://www.theportugalnews.com/news/2022-07-15/portugal-hits-47c/68702 |access-date=2022-07-19 |website=www.theportugalnews.com |language=en}}</ref> == Pasekmės == Mokslininkų teigimu, tokios karščio bangos kilo dėl klimato kaitos, taip pat manoma, kad dėl to pasikeitę [[Atmosferos sraujymės|atmosferos srautai]] gali lemti dažnėjančias karščio bangas Europoje ateityje.<ref>{{cite web | last=Carrington | first=Damian | title=Why is it so hot in the UK and elsewhere in Europe and what are the dangers? | website=the Guardian | date=2022-07-11 | url=https://www.theguardian.com/environment/2022/jul/11/why-so-hot-uk-europe-dangers-climate-crisis | access-date=2022-07-17 | archive-date=18 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220718061359/https://www.theguardian.com/environment/2022/jul/11/why-so-hot-uk-europe-dangers-climate-crisis | url-status=live }}</ref><ref>{{cite web | last=School | first=Columbia Climate | title=More Frequent European Heat Waves Linked to Changes in Jet Stream | website=State of the Planet | date=2022-07-05 | url=https://news.climate.columbia.edu/2022/07/05/more-frequent-european-heat-waves-linked-to-changes-in-jet-stream/ | access-date=2022-07-17 | archive-date=9 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220709152739/https://news.climate.columbia.edu/2022/07/05/more-frequent-european-heat-waves-linked-to-changes-in-jet-stream/ | url-status=live }}</ref> Karščio bangos taip pat lemia didelę pažemio ozono koncentraciją ir padidėjusį gamtinių gaisrų pavojų.<ref>[https://m.kauno.diena.lt/naujienos/pasaulis/konfliktai-nelaimes/europos-karscio-banga-lemia-tarsa-ozonu-kelia-itin-dideli-gaisru-pavoju-1087821 Europą sekinanti karščio banga lemia labai didelę taršą kenksmingu ozonu]</ref> 2022 m. [[rugpjūčio 14]] d. Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenys parodė, kad per didelius gaisrus Europoje šiais metais jau išdegė 660 000 hektarų miškų – rekordiškai didelis plotas nuo stebėjimų pradžios 2006 m.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1759938/siais-metais-europoje-jau-isdege-rekordinis-660-000-hektaru-misku-plotas Šiais metais Europoje jau išdegė rekordinis 660 000 hektarų miškų plotas]</ref> === Vokietija === Vokietijoje nuo 2022 m. [[birželio 14]] iki [[Birželio 20|20]] d. užfiksuotos 1 636 žmonių mirtys dėl karščio.<ref>{{Cite web |title=Sterbefallzahlen im Juni 2022 um 8 % über dem mittleren Wert der Vorjahre |url=https://www.destatis.de/DE/Presse/Pressemitteilungen/2022/07/PD22_295_126.html |access-date=2022-07-16 |website=Statistisches Bundesamt |language=de |archive-date=16 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220716175347/https://www.destatis.de/DE/Presse/Pressemitteilungen/2022/07/PD22_295_126.html |url-status=live }}</ref><ref>{{Cite web |title=Die Station Cottbus hat einen neuen Altzeitrekord gestellt. |url=https://twitter.com/dwd_presse/status/1538539842467921923 |access-date=2022-07-16 |website=Twitter |language=de |archive-date=19 June 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220619151151/https://twitter.com/DWD_presse/status/1538539842467921923 |url-status=live }}</ref> 2022 m. [[rugpjūčio 13]] d. [[Reinas|Reino]] upės vanduo nuseko žemiau ribos, svarbios vertinant upės tinkamumą laivybai, tad iš dalies [[laivyba]] buvo sustabdyta.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1759784/nusekus-reino-vandeniui-is-dalies-stabdoma-laivyba Nusekus Reino vandeniui iš dalies stabdoma laivyba]</ref> === Airija === 2022 m. liepos 18 d. [[Dublinas|Dubline]] užfiksuota 33 °C temperatūra ir daug kur buvo užfiksuoti rekordiniai šalies karščiai.<ref name="auto1">{{cite news|url=https://www.rte.ie/news/weather/2022/0718/1310766-weather/|title=Highest temp in over a century as mercury hits 33C in Dublin|publisher=[[RTÉ News and Current Affairs]]|date=18 July 2022|accessdate=18 July 2022|archive-date=18 July 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220718054926/https://www.rte.ie/news/weather/2022/0718/1310766-weather/|url-status=live}}</ref><ref>{{cite news|url=https://www.independent.ie/weather/temperatures-hit-33c-smashing-july-records-and-making-it-hottest-day-in-over-a-century-41847405.html|title=Temperatures hit 33C – smashing July records and making it hottest day in over a century|publisher=[[Irish Independent]]|first=Seoirse|last=Mulgrew|date=18 July 2022|accessdate=18 July 2022|archive-date=18 July 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220718152430/https://www.independent.ie/weather/temperatures-hit-33c-smashing-july-records-and-making-it-hottest-day-in-over-a-century-41847405.html|url-status=live}}</ref> === Italija === Italijoje birželio mėnesį miškų gaisrai vyko tris kartus dažniau nei įprastas šio mėnesio vidurkis.<ref>{{Cite web |date=2022-06-27 |title=Italian wildfires 'three times worse' than average as heatwave continues |url=https://www.thelocal.it/20220627/heatwave-italian-wildfires-already-three-times-worse-than-average/ |access-date=2022-07-20 |website=The Local Italy |language=en-US}}</ref> [[Liepos 4]] d. [[Dolomitai|Dolomitų]] [[Marmolada|Marmolados]] kalnuose nuslinko ledynas ir pražudė 11 žmonių. Manoma, kad šis įvykis susijęs su karščio banga šalyje.<ref>[https://www.bbc.com/news/world-europe-62029780 Marmolada glacier collapse in Italy kills seven]</ref> Liepos 19 d. dėl gaisrų [[Krasas (Slovėnija)|Krase]] buvo dingusi elektra visame [[Triestas|Triesto]] mieste.<ref>{{cite web|url=https://www.triesteprima.it/cronaca/incendio-carso-oggi.html|title=L'incendio sul Carso non si ferma: 350 ettari andati in fumo, avanti con le operazioni|publisher=Triesta Prima|date=2022-07-17|accessdate=2022-07-22}}</ref> === Norvegija === Šiaurės [[Norvegija|Norvegijoje]] [[Trumsė]]s mieste birželį buvo užfiksuota rekordinė 29,7 °C temperatūra.<ref>[https://www.washingtonpost.com/climate-environment/2022/06/28/record-heat-europe-italy-rome-scandinavia/ Rome hits highest temperature on record as heat wave sweeps Europe]</ref> === Lenkija === Lenkijoje, [[Ščecinas|Ščecino]] mieste, [[birželio 22]] d. automobilyje paliktas 1 metų berniukas numirė nuo karščio.<ref>{{cite web | url=https://www.rmf24.pl/regiony/szczecin/news-1-5-roczny-szymon-zmarl-zamkniety-w-samochodzie-ruszylo-sled,nId,6111256#crp_state=1 | title=1,5-roczny Szymon zmarł zamknięty w samochodzie. Ruszyło śledztwo |language=pl | access-date=18 July 2022 | archive-date=15 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220715160131/https://www.rmf24.pl/regiony/szczecin/news-1-5-roczny-szymon-zmarl-zamkniety-w-samochodzie-ruszylo-sled,nId,6111256#crp_state=1 | url-status=live }}</ref> [[Birželio 24]] d. Lenkijos–[[Ukraina|Ukrainos]] pasienyje, stovėdamas automobilių kamštyje, nuo karščio mirė vyras.<ref>{{cite web | url=https://www.tokfm.pl/Tokfm/7,103085,28634660,tragedia-na-granicy-z-ukraina-ludzie-czekaja-kilka-dni-w-rozpalonych.html | title=Dramat na granicy z Ukrainą. Z powodu upału zmarł mężczyzna. Brakuje wody, a w autach jest jak w piekarniku | access-date=18 July 2022 | archive-date=29 June 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220629132426/https://www.tokfm.pl/Tokfm/7,103085,28634660,tragedia-na-granicy-z-ukraina-ludzie-czekaja-kilka-dni-w-rozpalonych.html | url-status=live }}</ref> [[Birželio 26]] d. [[Plonskas|Plonske]] nuo Saulės smūgio mirė vyras.<ref>{{cite web | url=https://www.se.pl/plock/plonsk-udar-sloneczny-zabil-36-latka-jezdzil-na-hulajnodze-i-zaczal-wymiotowac-aa-7QEJ-riku-M19J.html | title=Udar słoneczny zabił 36-latka? Jeździł na hulajnodze i zaczął wymiotować | access-date=18 July 2022 | archive-date=2 July 2022 | archive-url=https://web.archive.org/web/20220702232132/https://www.se.pl/plock/plonsk-udar-sloneczny-zabil-36-latka-jezdzil-na-hulajnodze-i-zaczal-wymiotowac-aa-7QEJ-riku-M19J.html | url-status=live }}</ref> === Portugalija === [[Liepos 18]] d. duomenimis [[Portugalija|Portugalijoje]] dėl karščio sukeltų pasekmių mirė 1 063 žmonės.<ref>{{Cite web |last=de 2022 |first=19 de Julio |title=Portugal registra más de 1.000 muertes relacionadas con el calor |url=https://www.infobae.com/america/agencias/2022/07/19/portugal-registra-mas-de-1000-muertes-relacionadas-con-el-calor/ |access-date=2022-07-20 |website=infobae |language=es-ES}}</ref> Gaisrai sunaikino tūkstančius hektarų miško. Liepos 31 d. keturi šimtai ugniagesių gelbėtojų kovojo su miškų gaisrais netoli [[Lisabona|Lisabonos]]. Dūmai buvo matomi ir miesto centre.<ref>{{Cite news |last=Reuters |date=2022-08-01 |title=Hundreds of firefighters battle blaze near Lisbon |work=Reuters |url=https://www.reuters.com/world/europe/hundreds-firefighters-battle-blaze-near-lisbon-2022-07-31/ |access-date=2022-08-01}}</ref> === Ispanija === [[Ispanija|Ispanijoje]] karščio banga išsiplėtė visoje šalyje. Tarp [[birželio 11]] ir [[Birželio 20|20]] d. šalyje nuo karščio mirė 829 žmonės.<ref name=":6">{{Cite news |last=IANS |date=2022-07-16 |title=84 dead in 1st three days of Spain's heatwave; death toll likely to rise |work=Business Standard India |url=https://www.business-standard.com/article/international/84-dead-in-1st-three-days-of-spain-s-heatwave-death-toll-likely-to-rise-122071600080_1.html |access-date=2022-07-16 |archive-date=18 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220718045315/https://www.business-standard.com/article/international/84-dead-in-1st-three-days-of-spain-s-heatwave-death-toll-likely-to-rise-122071600080_1.html |url-status=live }}</ref> Liepą [[Estremadūra|Estremadūros]] regione miškų gaisrai išplito didesniame nei 4 000 hektarų plote.<ref>[https://www.reuters.com/world/europe/wildfires-rage-heatwave-scorches-portugal-spain-2022-07-13/ Scorching heat wave sparks wildfires in Europe]</ref> 2022 m. [[rugpjūčio 11]] d. Ispanijoje sėl sausros pradėjo galioti energijos taupymo režimas. Pagal jį kondicionieriai biuruose, parduotuvėse ir maitinimo įstaigose vasarą nebegali veikti žemesne nei 27 laipsnių temperatūra. Taip pat po dešimtos valandos vakaro būtina apriboti apšvietimą.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1758664/alinancia-vasara-isgyvenancioje-ispanijoje-isigaliojo-reikalavimas-taupyti-energija-tai-sulauke-nemazo-pasipriesinimo Alinančią vasarą išgyvenančioje Ispanijoje įsigaliojo reikalavimas taupyti energiją: tai sulaukė nemažo pasipriešinimo]</ref> === Jungtinė Karalystė === [[Liepos 8]] d. dalyje [[JK|Jungtinės Karalystės]] ir [[Velsas|Velso]] buvo paskelbti sveikatos perspėjimai dėl karščio bangų.<ref>{{Cite web |title=NHS England » Heat-health watch alert: level 3 – heatwave action |url=https://www.england.nhs.uk/2022/07/heat-health-watch-alert-level-3-heatwave-action-10/ |access-date=2022-07-10 |website=www.england.nhs.uk |archive-date=11 July 2022 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220711090540/https://www.england.nhs.uk/2022/07/heat-health-watch-alert-level-3-heatwave-action-10/ |url-status=live }}</ref> Po savaitės karščio pavojaus lygis pakeltas iki 4.<ref>[https://news.sky.com/story/what-is-a-national-heatwave-emergency-and-what-could-it-mean-for-the-uk-this-week-12650436 What is a national heatwave emergency and what could it mean for the UK this week?]</ref> Pirmą kartą istorijoje šalyje buvo paskelbtas raudonasis pavojus dėl karščio, kai buvo prognozuojama 40 °C ir didesnė temperatūra.<ref>[https://www.bbc.com/news/uk-62177458 Heatwave: National emergency declared after UK’s first red extreme heat warning]</ref> [[Liepos 19]] d. užfiksuota 40,3 °C temperatūra tapo aukščiausia šalies istorijoje.<ref>[https://www.bbc.co.uk/news/live/uk-62184978 Heatwave latest: UK temperature tops 40C for first time on record]</ref> Nuo karščio bangų pradžios Anglijoje buvo užfiksuotos mažiausiai 10 su vandens trūkumu susijusios mirtys.<ref>[https://www.independent.co.uk/news/uk/home-news/heatwave-drowning-water-deaths-uk-b2126634.html At least 10 people die in open water during UK’s searing heatwave]</ref> === Andora === [[Andora|Andoroje]] [[birželio 15]] d. buvo paskelbtas „ženklaus ekstremalaus oro pavojus“. Manoma, kad šis lygis išliks iki [[liepos 27]] d., o [[liepos 24]] ir [[Liepos 25|25]] dienos bus pačios karščiausios šalyje, o pavojaus lygis gali būti pakeltas iki ekstremalaus.<ref>{{Cite web |title=Meteo.ad. Servei Meteorològic Nacional. |url=http://meteo.ad/ |access-date=2022-07-22 |website=meteo.ad}}</ref> [[Andora (miestas)|Sostinėje]] šiuo metu temperatūra pasiekė 34 °C – žymiai daugiau, nei įprastas mėnesio vidurkis.<ref>{{Cite web |title=El temps avui a Andorra la Vella i previsió a 7 dies {{!}} La Méteo {{!}} Ara.cat |url=https://meteo.ara.cat/pobles/andorra-la-vella |access-date=2022-07-22 |website=meteo.ara.cat}}</ref> === Prancūzija === [[File:Wildfires in southwest France ESA24375606.gif|right|thumb|Palydovinės nuotraukos, rodančios gaisrų Žirondoje pasekmes.]] Birželio viduryje daugumoje Prancūzijos regionų buvo paskelbtas raudonasis oro pavojaus signalas.<ref>{{cite news|title=Canicule : Météo France place 12 départements en vigilance rouge, 25 départements en orange à partir de vendredi|url=https://www.francetvinfo.fr/meteo/canicule/canicule-meteo-france-place-12-departements-en-vigilance-rouge-25-departements-en-orange_5202040.html|access-date=17 June 2022|work=Franceinfo|date=16 June 2022|language=fr|archive-date=17 June 2022|archive-url=https://web.archive.org/web/20220617001626/https://www.francetvinfo.fr/meteo/canicule/canicule-meteo-france-place-12-departements-en-vigilance-rouge-25-departements-en-orange_5202040.html|url-status=live}}</ref> [[Žironda (departamentas)|Žirondoje]] išdegė apie 17 000 hektarų ploto miškų ir tai privertė evakuotis apie 24 000 gyventojų.<ref name=":13">{{Cite news |date=2022-07-18 |title=Heatwave engulfs much of Europe as wildfires rage |language=en-GB |work=BBC News |url=https://www.bbc.com/news/world-europe-62206006 |url-status=live |access-date=2022-07-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20220718222118/https://www.bbc.com/news/world-europe-62206006 |archive-date=18 July 2022}}</ref> [[Liepos 20]] d. nuo karščio mirė vaikas, paliktas automobilyje.<ref>{{Cite web |title=Pyrénées-Atlantiques : mort d'un bébé oublié dans une voiture à cause de la chaleur |url=https://www.ladepeche.fr/2022/07/21/pyrenees-atlantiques-un-bebe-oublie-dans-une-voiture-decede-a-cause-de-la-chaleur-10448295.php |access-date=2022-07-23 |website=ladepeche.fr |language=fr}}</ref> Dar du žmonės mirė darbo vietose dėl karščio sukeltų pasekmių.<ref>{{Cite web |last=SPF |title=Système d’alerte canicule et santé. Point national au 19 juillet 2022. |url=https://www.santepubliquefrance.fr/determinants-de-sante/climat/fortes-chaleurs-canicule/documents/bulletin-national/systeme-d-alerte-canicule-et-sante.-point-national-au-19-juillet-2022 |access-date=2022-07-23 |website=www.santepubliquefrance.fr |language=fr}}</ref> Liepos pabaigoje dėl sausros ir mažo kritulių kiekio 90 iš 96 žemyninės Prancūzijos regionų pradėtas vandens naudojimo ribojimas. Kai kuriuose regionuose tarp ribojimų buvo ir draudimas drėkinti žemės ūkio paskirties žemę.<ref>[https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1746848/del-uzsitesusios-sausros-ribojamas-vanduo-rekordiniame-skaiciuje-prancuzijos-regionu Dėl užsitęsusios sausros ribojamas vanduo rekordiniame skaičiuje Prancūzijos regionų]</ref> === Slovėnija === Birželio pabaigoje Slovėnijos meteorologinės stotys fiksavo rekordinius tokiam laikotarpiui karščius. Liepos viduryje šalies centrinėje dalyje buvo paskelbtas sausros pavojus.<ref>[https://www.rtvslo.si/okolje/bi-morali-polja-namakati-z-vodo-iz-cistilnih-naprav/634521 Bi morali polja namakati z vodo iz čistilnih naprav?]</ref> [[Liepos 20]] d. duomenimis šalyje išdegė 1 900 hektarų ploto miškų – didžiausias plotas šalies istorijoje.<ref>[https://www.rtvslo.si/okolje/vecina-evakuiranih-se-je-vrnila-sestan-to-je-najvecji-pozar-v-zgodovini-slovenije/634728 Večina evakuiranih se je vrnila. Šestan: To je največji požar v zgodovini Slovenije.]</ref> Liepos 25 d. miškų gaisrai, palietę 3 500 hektarų plotą, buvo suvaldyti.<ref>{{Cite web|url=https://www.delo.si/novice/slovenija/na-krasu-dobljena-etapa-ne-pa-se-bitka/|first=Nataša|last=Čepar|title=Na Krasu dobljena etapa, ne pa še bitka|access-date=2022-07-25|newspaper=[[Delo (newspaper)|Delo]]|date=2022-07-25|language=sl}}</ref> === Vengrija === Liepos 22 d. šalies sostinėje [[Budapeštas|Budapešte]] buvo užfiksuota 38,5 °C temperatūra ir tai buvo tos dienos visų laikų rekordinė temperatūra.<ref>{{Cite web |date=2022-08-18 |title=Több melegrekord is megdőlt (2022.07.23.) - Hírek - met.hu |url=https://www.met.hu/omsz/OMSZ_hirek/index.php?id=4849&m=2&hir=Tobb_melegrekord_is_megdolt_(2022.07.23.) |access-date=2022-08-18 |website=Országos Meteorológiai Szolgálat}}</ref> Jau kitą dieną [[Kiškunfėledhaza|Kiškunfėledhazos]] ir [[Hodmezėvašarhėjus|Hodmezėvašarhėjaus]] miestuose temperatūra pasiekė 41,5 °C, beveik rekordinę temperatūrą šalies istorijoje (kuri yra 41,9 °C).<ref>{{Cite web |title=A napi rekord megdőlt, az abszolút majdnem |url=https://www.idokep.hu/hirek/a-napi-rekord-megdolt-az-abszolut-majdnem |access-date=2022-08-18 |website=Időkép |language=hu}}</ref> [[Rugpjūčio 2]] d. [[Velencės ežeras|Velencės ežero]] vandens lygis dėl stiprios sausros pasiekė rekordines mažumas, vos 58 cm.<ref>{{Cite web |date=2022-08-08 |title=Újabb történelmi mélypont: már csak 58 centi a Velencei-tó vízállása |url=https://telex.hu/belfold/2022/08/08/velencei-to-rekordalacsony-vizszint-balaton-csokkenes |access-date=2022-08-18 |website=telex |language=hu}}</ref> [[Rugpjūčio 9]] d. šalies tarnybos paskelbė, kad per pirmuosius 7 šių metų mėnesius kritulių kiekis buvo 45 proc. žemesnis nei įprasta ir tai tapo sausiausiu laikotarpiu nuo [[1901]] m.<ref>{{Cite web |title=1901 óta a legszárazabb 7 hónapon vagyunk túl: az átlagos csapadékmennyiség csaknem fele hiányzik - Országos Vízügyi Főigazgatóság |url=http://www.ovf.hu/hu/esemenyek-2/1901-ota-a-legszarazabb-7-honapon-vagyunk-tul |access-date=2022-08-18 |website=www.ovf.hu}}</ref> == Šaltiniai == {{reflist|3}} [[Kategorija:2022 metai]] [[Kategorija:Meteorologiniai reiškiniai]] [[Kategorija:Visuotinis atšilimas]] 0smaw9fv2gd470x1ao1td8r54qdwl55 0 614716 6667163 6660181 2022-08-19T13:43:46Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Emma Kremer | fullname = Emma Kremer | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2000|07|20|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,71 m<ref>https://www.fupa.net/player/emma-kremer-908402</ref> | position = [[gynėjas|gynėja]] | currentclub = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | clubnumber = 5 | youthyears = | youthclubs = | years = 2015– | clubs = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Ema Kremer''' (''Emma Kremer''; g. [[2000]] m. [[liepos 20]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, [[gynėjas|gynėja]]. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2015 m.]] [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2018 m.]] [[kovo 3]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Maroko rinktinių. Jose marokietės rezultatu 7-1 sutriuškino liuksemburgietes.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Kremer_Emma.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/emma-kremer/721048/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/emma-kremer/profil/spieler_56237.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emma-kremer/466868/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] nu2atg41yxi7p9l30kp4lnghtyvgbbp 6667199 6667163 2022-08-19T13:51:53Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Emma Kremer | fullname = Emma Kremer | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2000|07|20|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,71 m<ref>https://www.fupa.net/player/emma-kremer-908402</ref> | position = [[gynėjas|gynėja]] | currentclub = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | clubnumber = 5 | youthyears = | youthclubs = | years = 2015– | clubs = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Ema Kremer''' (''Emma Kremer''; g. [[2000]] m. [[liepos 20]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, [[gynėjas|gynėja]]. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2015 m.]] [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2018 m.]] [[kovo 3]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Maroko rinktinių. Jose marokietės rezultatu 7-1 sutriuškino liuksemburgietes.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Kremer_Emma.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/emma-kremer/721048/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/emma-kremer/profil/spieler_56237.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emma-kremer/466868/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 890z1rdfiqrs83voh0ayhsdtug9pyz1 0 614794 6667586 6659194 2022-08-20T07:49:55Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki '''Turnyras''' ({{fr|tournoi}}) – [[varžybos]], kuriose tarpusavyje varžosi bent trys dalyviai ar komandos. Dažniausiai tai dviejų dalyvių kovos tam tikroje [[sportas|sporto šakoje]] ar [[žaidimas|žaidime]],<ref>{{cite web|url=https://www.yourdictionary.com/tournament |title=Turnyras |language = en |accessdate=2022-08-07}}</ref> bet gali būti ir kultūriniai renginiai. == Istorija == [[Viduramžiai|Viduramžiais]] [[Riteris|riterių]] turnyras buvo kariški žaidimai, kuriuse riteriai iš žemesnės ir aukštesnės aristokratijos, kartais net monarchai, varžėsi tarpusavyje ant [[Žirgas|žirgo]] ar pėsčiomis. Turnyrų tikslas buvo demonstruoti įgūdžius bei drąsą prieš stebinčią publiką, o ypač damas, kurios kovoms pasibaigus apdovanodavo nugalėtoją simboliniu vainiku ar materialine dovana. Jis buvo rengiamas vietoj tikrojo [[Karas|karo]] ir buvo lažinamasi ne tik dėl garbės, bet ir dėl pinigų, o kartais net ir dėl teritorijos. Kai kurie turnyrai buvo nepavojingi, o kai kurie grubūs. Pvz., Taikos turnyre, vykusiame Vindzoro parke [[Anglija|Anglijoje]], [[1278]] m., kardų ašmenys buvo iš [[Banginis|banginio]] ūso ir [[Pergamentas|pergamento]] – pasidabruoti; rankenos iš virtos [[Oda|odos]] ir šviesios medienos skydai. Tačiau būdavo, kai varžovai žūdavo ar būdavo sužeisti. Kariniai turnyrai buvo organizuojami nuo [[XII amžius|XII amžiaus]] vidurio iki [[XVI amžius|XVI amžiaus]] pabaigos.<ref>{{cite web|url= https://www.britannica.com/sports/tournament-medieval-military-games |title=Turnyras. Viduramžių kariniai žaidimai |language = en |accessdate=2022-08-09}}</ref> == Turnyrų formatai == Turnyro forma turėtų nustatyti pajėgiausią [[dalyvis|dalyvį]]. Galutinis pagal užimtas vietas dalyvių sąrašas turėtų kuo tiksliau atspindėti tikrąjį jų pajėgumą. Dažniausiai naudojamos 3–4 turnyro organizavimo formos. Kuri iš jų yra tinkamiausia konkrečioms varžyboms, daugiausia priklauso nuo žaidėjų skaičiaus ir turimo laiko varžyboms. === Ratų sistema === {{pagr|Ratų sistema}} [[Ratų sistema]] populiariausia su nedideliu skaičiumi dalyvių bei ilgalaikėse varžybose, kurios gali trukti ištisus metus ar ilgiau. Joje kiekviena komanda arba žaidėjas susitinka vienas su kitu bent po kartą. Dažnai, jei tai numatyta nuostatuose ir du kartus ar daugiau, pvz., namų ir išvykos susitikimai [[Futbolas|futbolo]], [[Krepšinis|krepšinio]] ir kt. čempionatuose. === Nokauto sistemos === Esant dideliam dalyvių skaičiui ar ribotam laikui, atkrentamosios varžybos gali būti rengiamos [[vieno minuso sistema]] arba [[dviejų minusų sistema]]. ==== Vieno minuso sistema ==== {{pagr|Vieno minuso sistema}} Pagal ją laimėjęs dalyvis iš karto patenka į sekantį etapą, o pralaimėjęs iškrenta iš varžybų. Pagal tokią tvarką varžybos visada vyksta mėgėjų [[boksas|bokse]], beveik visada [[Tenisas|teniso]] varžybose, kai kada [[Pasaulio šachmatų taurė|pasaulio taurės šachmatų]] varžybose. Kartais, jei numatyta varžybų nuostatuose, [[vieno minuso sistema]] naudojama ir išaiškinant kai kurias kitas vietas, pvz., pralaimėjusi pusfinalyje komanda, dėl trečiosios vietos žaidžia su kita pusfinalį pralaimėjusia komanda. ==== Dviejų minusų sistema ==== {{pagr|Dviejų minusų sistema}} Ne tokia drastiška yra [[dviejų minusų sistema]], kurioje pralaimėję dalyviai (ar komanda) nėra iš karto pašalinami iš turnyro, o nukrenta iš viršutinio laiptelio į apatinį. Dalyviai paprastai skirstomi į nugalėtojus ir pralaimėjusius. Po pirmojo etapo nugalėtojai suskirstomi į viršutinę, o pralaimėtojai – į apatinę grupę. Kiekviename paskesniame etape, pralaimėjusi komanda viršutinėje grupėje nukrenta į apatinę, o dalyviai (komanda), pralaimėję apatinėje grupėje, pašalinami. Tai leidžia pajėgiai komandai, pralaimėjusiai turnyro pradžioje, toliau kovoti dėl aukštos vietos. Ši sistema naudojama: [[Imtynės|imtynių]], [[tekvondo]], [[beisbolas|beisbolo]], [[Paplūdimio tinklinis|paplūdimio tinklinio]] ir eilėje kitų varžybų. === Šveicariškoji sistema === {{pagr|Šveicariškoji sistema}} [[Šveicariškoji sistema]] naudojama, kai dalyvių skaičius [[Ratų sistema|ratų sistemos]] turnyrui yra per didelis. Joje visi dalyviai žaidžia mažesnį ratų skaičių nei reiktų ratų turnyrui, o žaidėjai (ar komandos) kovoja su varžovais, surinkusiais tiek pat (ar bent artimą skaičių) taškų. === Mišrios sistemos === Varžybose dažnai naudojamas sistemų derinys: viena sistema naudojama pradžioje, o kita – pabaigoje. Tokiame derinyje organizuojamos atrankos grupės, kuriose varžomasi [[ratų sistema]] ir iš jų, aukštesnes vietas užėmę dalyviai, suformuoja ketvirtfinalį, kur vieno minuso sistema varžosi dėl tolesnių vietų. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Išorinės nuorodos == * [https://www.merriam-webster.com/dictionary/tournament Turnyras] * [https://zodis.eu/reiksme/turnyras Turnyras reikšmė] * [https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/lietuvos-tinklininkai-antra-karta-karjeroje-triumfavo-profesionalu-turnyre.d?id=90864463 Lietuvos tinklininkai antrą kartą karjeroje triumfavo profesionalų turnyre] [[Kategorija:Turnyrų organizavimo sistemos]] 55z3jwwo7za97ell9tce5467bev8ukc 0 614849 6667164 6666517 2022-08-19T13:43:59Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Isabel Albert | fullname = Isabel Christine Suzanne Ljungdahl Albert | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1995|05|10|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = gynėja, saugė | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|Munsbach]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[FC Munsbach (moterys)|Munsbach]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Izabelė Albert''' (''Isabel Albert''; g. [[1995]] m. [[gegužės 10]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja, saugė.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2018 m.]] [[FC Munsbach (moterys)|Munsbach]] klube. Pastaruoju metu [[Dames Ligue 1]] rungtyniavo jungtinė trijų klubų ekipa, kuri žinoma Entente Wormeldingen/Munsbach/[[CS Grevenmacher|CSG]] pavadinimu. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2020 m.|2020]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2020 m.]] [[rugsėjo 20]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Bulgarijos rinktinių. Jose bulgarėės rezultatu 3-0 sutriuškino liuksemburgietes.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Albert_Isabel.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/isabel-albert/721032/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/isabel-albert/profil/spieler_56259.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/isabel-albert/466869/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] so8iv9vth11bs1kt09s3g8dpmy1upu2 6667200 6667164 2022-08-19T13:52:02Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Isabel Albert | fullname = Isabel Christine Suzanne Ljungdahl Albert | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1995|05|10|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = gynėja, saugė | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|Munsbach]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[FC Munsbach (moterys)|Munsbach]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Izabelė Albert''' (''Isabel Albert''; g. [[1995]] m. [[gegužės 10]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja, saugė.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2018 m.]] [[FC Munsbach (moterys)|Munsbach]] klube. Pastaruoju metu [[Dames Ligue 1]] rungtyniavo jungtinė trijų klubų ekipa, kuri žinoma Entente Wormeldingen/Munsbach/[[CS Grevenmacher|CSG]] pavadinimu. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2020 m.|2020]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2020 m.]] [[rugsėjo 20]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Bulgarijos rinktinių. Jose bulgarėės rezultatu 3-0 sutriuškino liuksemburgietes.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Albert_Isabel.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/isabel-albert/721032/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/isabel-albert/profil/spieler_56259.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/isabel-albert/466869/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] em0j0nlbhohntny0lqjhce9ef6xzvj7 0 614851 6667165 6666512 2022-08-19T13:44:11Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Noémie Tiberi | fullname = Noémie Tiberi | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1991|08|13|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,<< m | position = saugė | currentclub = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | clubnumber = << | youthyears = | youthclubs = | years = 20??–2017<br /> 2017– | clubs = [[Progrès Niedercorn (moterys)|Progrès Niedercorn]]<br />[[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2011– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 10 {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Noemė Tiberi''' (''Noémie Tiberi''; g. [[1991]] m. [[rugpjūčio 13]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Progrès Niedercorn (moterys)|Progrès Niedercorn]] ekipoje, kuri rungtyniavo [[Dames Ligue 1]] ir tuo metu buvo viena pajėgiauių komandų. Nuo [[2017 m.]] atstovavo [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]. [[2017]]/[[2018 m.]] sezone ši ekipa iškovojo [[Dames Ligue 1]] čempionių titulą. == Pasiekimai == * [[Dames Ligue 1|Liuksemburgo čempionė]]: 2011, 2018 m. * [[Coupe des Dames|Liuksemburgo taurės laimėtoja]]: 2018 m. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo 2011 m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2011 m.]] [[kovo 8]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Lietuvos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Tiberi_Noemie.html</ref> Šiose rungtynėse rezultatu 4-1 nugalėjo lietuvaitės. [[2011 m.]] [[balandžio 20]] d. atstovavo savo šaliai draugiškose rungtynėse prieš [[Velsas|Velsą]], kurias liuksemburgietės pralaimėjo rezultatu 1:5. Vėliau dešimtmetį į riktinę nebuvo kviečiama. Pradėta kviesti tik nuo [[2021 m.]] rudens. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/noemi-tiberi/179726/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/noemie-tiberi/profil/spieler_10760.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/noemie-tiberi/513812/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] oo3awmbgwvfkbj4rmnw37t4dprnob8u 6667201 6667165 2022-08-19T13:52:14Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Noémie Tiberi | fullname = Noémie Tiberi | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1991|08|13|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,<< m | position = saugė | currentclub = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | clubnumber = << | youthyears = | youthclubs = | years = 20??–2017<br /> 2017– | clubs = [[Progrès Niedercorn (moterys)|Progrès Niedercorn]]<br />[[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2011– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 10 {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Noemė Tiberi''' (''Noémie Tiberi''; g. [[1991]] m. [[rugpjūčio 13]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[Progrès Niedercorn (moterys)|Progrès Niedercorn]] ekipoje, kuri rungtyniavo [[Dames Ligue 1]] ir tuo metu buvo viena pajėgiauių komandų. Nuo [[2017 m.]] atstovavo [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]. [[2017]]/[[2018 m.]] sezone ši ekipa iškovojo [[Dames Ligue 1]] čempionių titulą. == Pasiekimai == * [[Dames Ligue 1|Liuksemburgo čempionė]]: 2011, 2018 m. * [[Coupe des Dames|Liuksemburgo taurės laimėtoja]]: 2018 m. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo 2011 m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2011 m.]] [[kovo 8]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Lietuvos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Tiberi_Noemie.html</ref> Šiose rungtynėse rezultatu 4-1 nugalėjo lietuvaitės. [[2011 m.]] [[balandžio 20]] d. atstovavo savo šaliai draugiškose rungtynėse prieš [[Velsas|Velsą]], kurias liuksemburgietės pralaimėjo rezultatu 1:5. Vėliau dešimtmetį į riktinę nebuvo kviečiama. Pradėta kviesti tik nuo [[2021 m.]] rudens. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/noemi-tiberi/179726/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/noemie-tiberi/profil/spieler_10760.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/noemie-tiberi/513812/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] rhdh05vl2laofyivsnmqayfku8fzk45 0 614852 6667185 6666509 2022-08-19T13:48:33Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Martine Schon | fullname = Martine Schon | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1992|12|07|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = saugė/puolėja | currentclub = [[AS Wincrange (moterys)|AS Wincrange]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[AS Wincrange (moterys)|AS Wincrange]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Martinė Šon''' (''Martine Schon''; g. [[1992]] m. [[gruodžio 7]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2018 m.]] [[AS Wincrange (moterys)|AS Wincrange]] klube.<ref>https://www.fupa.net/player/martine-schon-1439879</ref> Pastaruoju metu rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2020 m.|2020]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2020 m.]] [[rugsėjo 20]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Bulgarijos rinktinių. Jose bulgarėės rezultatu 3-0 sutriuškino liuksemburgietes.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Schon_Martine.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/martine-schon/721100/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/martine-schon/leistungsdaten/spieler_56270.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/martine-schon/466882/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] f4761anenm6pudvxhgs4dl5tzg2x8hf 6667219 6667185 2022-08-19T13:55:56Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Martine Schon | fullname = Martine Schon | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1992|12|07|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = saugė/puolėja | currentclub = [[AS Wincrange (moterys)|AS Wincrange]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[AS Wincrange (moterys)|AS Wincrange]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Martinė Šon''' (''Martine Schon''; g. [[1992]] m. [[gruodžio 7]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2018 m.]] [[AS Wincrange (moterys)|AS Wincrange]] klube.<ref>https://www.fupa.net/player/martine-schon-1439879</ref> Pastaruoju metu rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2020 m.|2020]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2020 m.]] [[rugsėjo 20]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Bulgarijos rinktinių. Jose bulgarėės rezultatu 3-0 sutriuškino liuksemburgietes.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Schon_Martine.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/martine-schon/721100/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/martine-schon/leistungsdaten/spieler_56270.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/martine-schon/466882/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 71uy4bwiz0mbt0wlaqxj34jjko7zbmh 0 614853 6667172 6666505 2022-08-19T13:45:34Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Marisa Soares Marques | fullname = Marisa Soares Marques | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1993|08|13|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = saugė | currentclub = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Marisa Suareš Markeš''' (''Marisa Soares Marques''; g. [[1993]] m. [[rugpjūčio 13]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2018 m.]] [[FC Mamer 32 (moterys)|„Mamer 32“]] klube. Pastaruoju metu rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. Atstovavo „Differdange/Luna“ ekipai. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2018 m.]] [[lapkričio 10]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Andoros rinktinių. Jose liuksemburgietės nugalejo varžoves rezultatu 2:0.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Soares_Marisa.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/marisa-soares-marques/721106/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/marisa-soares-marques/leistungsdaten/spieler_56258.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/marisa-soares/466876/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] qhp20qezqb8t9xc4qvts679r4aascw2 6667208 6667172 2022-08-19T13:53:39Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Marisa Soares Marques | fullname = Marisa Soares Marques | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1993|08|13|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = saugė | currentclub = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Marisa Suareš Markeš''' (''Marisa Soares Marques''; g. [[1993]] m. [[rugpjūčio 13]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2018 m.]] [[FC Mamer 32 (moterys)|„Mamer 32“]] klube. Pastaruoju metu rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. Atstovavo „Differdange/Luna“ ekipai. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2018 m.]] [[lapkričio 10]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Andoros rinktinių. Jose liuksemburgietės nugalejo varžoves rezultatu 2:0.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Soares_Marisa.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/marisa-soares-marques/721106/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/marisa-soares-marques/leistungsdaten/spieler_56258.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/marisa-soares/466876/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] efaq3yqlfuktb8o5fnphi74et0q9evu 0 614854 6667187 6666502 2022-08-19T13:49:42Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Jessica Berscheid | fullname = Jessica Berscheid | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|07|30|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,68 m | position = gynėja | currentclub = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2014–2020<br /> 2020– | clubs = Bitburg <br /> [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Džesika Beršaid''' (''Jessica Berscheid''; g. [[1997]] m. [[liepos 30]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2014 m.]] Bitburg Ekipoje. Nuo [[2020 m.]] [[FC Mamer 32 (moterys)|„Mamer 32“]] klube. Pastaruoju metu rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2014 m.|2014]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2014 m.]] [[vasario 14]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Lenkijos rinktinių. Jose liuksemburgietės patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0:12.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Berscheid_Jessica.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/jessica-berscheid/401845/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/jessica-berscheid/1125346 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/jessica-berscheid/profil/spieler_20747.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jessica-berscheid/181492/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] shmnia6qmmh88neeqtt0vt5e1emg38g 6667220 6667187 2022-08-19T13:56:05Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Jessica Berscheid | fullname = Jessica Berscheid | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|07|30|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,68 m | position = gynėja | currentclub = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2014–2020<br /> 2020– | clubs = Bitburg <br /> [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Džesika Beršaid''' (''Jessica Berscheid''; g. [[1997]] m. [[liepos 30]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2014 m.]] Bitburg Ekipoje. Nuo [[2020 m.]] [[FC Mamer 32 (moterys)|„Mamer 32“]] klube. Pastaruoju metu rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2014 m.|2014]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2014 m.]] [[vasario 14]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Lenkijos rinktinių. Jose liuksemburgietės patyrė triuškinantį pralaimėjimą rezultatu 0:12.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Berscheid_Jessica.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/jessica-berscheid/401845/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/jessica-berscheid/1125346 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/jessica-berscheid/profil/spieler_20747.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jessica-berscheid/181492/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] j2oyz9s9rno3t2hhk4wkcji1juockgm 0 614855 6667188 6666498 2022-08-19T13:49:56Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Kelly Mendes | fullname = Kelly Mendes | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|04|28|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,<< m | position = saugė | currentclub = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | clubnumber = << | youthyears = | youthclubs = | years = 20??– | clubs = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2011– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Kelė Mendes''' (''Kelly Mendes''; g. [[1997]] m. [[balandžio 28]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Rungtyniavo [[Dames Ligue 1]] ir atstovavo [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]. [[2017]]/[[2018 m.]] sezone ši ekipa iškovojo [[Dames Ligue 1]] čempionių titulą. == Pasiekimai == * [[Dames Ligue 1|Liuksemburgo čempionė]]: 2018 m. * [[Coupe des Dames|Liuksemburgo taurės laimėtoja]]: 2018 m. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2014 m.]]<ref>http://www.fussball-lux.lu/Mendes_Kelly.html</ref><ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo [[2014 m.]] [[vasario 12]] d. draugiškose rungtynėse prieš Lenkiją, kurias liuksemburgietės pralaimėjo triuškinančiu rezultatu 0:12. [[2015 m.]] [[balandžio 6]] d. rungtyniavo prieš Lietuvą. Lietuvės nugalėjo varžoves rezultatu 2:0.<ref>https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2015-04-06/lithuania-vs-luxembourg/1293232/</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/-/401855/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/kelly-mendes/profil/spieler_28553.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kelly-mendes/294878/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] jf0vnkkop5dxqtz0rwko3om8750l89r 6667221 6667188 2022-08-19T13:56:16Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Kelly Mendes | fullname = Kelly Mendes | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|04|28|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,<< m | position = saugė | currentclub = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | clubnumber = << | youthyears = | youthclubs = | years = 20??– | clubs = [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2011– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|10}} }} '''Kelė Mendes''' (''Kelly Mendes''; g. [[1997]] m. [[balandžio 28]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Rungtyniavo [[Dames Ligue 1]] ir atstovavo [[Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]. [[2017]]/[[2018 m.]] sezone ši ekipa iškovojo [[Dames Ligue 1]] čempionių titulą. == Pasiekimai == * [[Dames Ligue 1|Liuksemburgo čempionė]]: 2018 m. * [[Coupe des Dames|Liuksemburgo taurės laimėtoja]]: 2018 m. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2014 m.]]<ref>http://www.fussball-lux.lu/Mendes_Kelly.html</ref><ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo [[2014 m.]] [[vasario 12]] d. draugiškose rungtynėse prieš Lenkiją, kurias liuksemburgietės pralaimėjo triuškinančiu rezultatu 0:12. [[2015 m.]] [[balandžio 6]] d. rungtyniavo prieš Lietuvą. Lietuvės nugalėjo varžoves rezultatu 2:0.<ref>https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2015-04-06/lithuania-vs-luxembourg/1293232/</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/-/401855/ SOCCERWAY] * [https://www.soccerdonna.de/de/kelly-mendes/profil/spieler_28553.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kelly-mendes/294878/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 9id3k0xy06zhq8l5y0uzbuuj1vimvhg 0 614971 6667156 6663113 2022-08-19T13:41:31Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė | image = | fullname = | founded = [[2003]] m. | ground = | capacity = | chairman = {{small|nežinoma}} | manager = {{small|nežinoma}} | league = | season = | position = | pattern_la1 = _lux20h | pattern_b1 = _lux20h | pattern_ra1 = _lux20h | pattern_sh1 = _lux20a | pattern_so1 = _lux20a | leftarm1 = FF0006 | body1 = FF0006 | rightarm1 = FF0006 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 64AEE7 | pattern_la2 = _lux20a | pattern_b2 = _lux20a | pattern_ra2 = _lux20a | pattern_sh2 = _lux20h | pattern_so2 = _lux20h | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FF0006 | socks2 = FF0006 }} '''Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė''' – nacionalinė šalies moterų rinktinė, [[Liuksemburgas|Liuksemburgui]] atstovaujanti [[Futbolas|futbolo]] tarptautinėse varžybose. Suburta [[2003 m.]], o [[2006 m.]] sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes. == Treneriai == *{{flagicon|LUX}} Romain Jean (2006–2012) *{{flagicon|BEL}} Ray Pye (2012–2017) *{{flagicon|FRA}} Samy Smaïli (2017–2020) *{{flagicon|LUX}} '''Dan Santos''' (2020–) == Žaidėjos == {{main|Liuksemburgo nacionalinės moterų rinktinės žaidėjos}} ; vartininkės * [[Lucie Schlimé]] 13 rungtynių * [[Sheila Hoja]] * [[Joy Jung]] ; gynėjos * [[Kimberley Dos Santos]] 23; du įvarčiai * [[Catherine Have]] 19; * [[Emma Kremer]] 11; * [[Isabel Albert]] 12; * [[Noémie Tiberi]] 10; * [[Sadine Correia]] 10; * [[Jessica Becker]] 9; * [[Ashley Delgado Do Rosario]] 4; vienas įvartis * [[Mariana Lourenco Magalhães]] 3; ; saugas * [[Marta Estevez Garcia]] 24; du įvarčiai * [[Marisa Soares Marques]] 17; * [[Laura Miller]] (kapitonė) 15; įvartis * [[Edina Kocan]] 11; * [[Charlotte Schmit]] 6; * [[Rachel Kirps]] 2; ; puolėjos * [[Amy Thompson]] 27; 17 įvarčių. * [[Julie Marques Abreu]] 16; 6 įvarčiai * [[Joana Lourenco Magalhães]] 11; 7 įvarčiai * [[Kate Thill]] 10; įvartis * [[Caroline Jorge]] 6; du įvarčiai * [[Kim Olafsson]] 5; 1 įvartis ; kitos * [[Martine Schon]] – ? * [[Jessica Berscheid]] – ? * [[Kelly Mendes]] – ? * [[Gabriela De Lemos]] – ? * [[Jill De Bruyn]] RET (puolėja), baigusi karjerą rinktinėje; 14 == Pasiekimai == <...> == Rezultatai== ;Spalvų reikšmės {{legend2|#CCFFCC|Pergalė|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFFFCC|Lygiosios|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFCCCC|Pralaimėjimas|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFFFFF|Būsimos|border=1px solid #AAAAAA}} === 2021 === ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2021 m. [[rugsėjo 17]] d. | time = | team1 = {{vlv|NIR}} Šiaurės Airija | score = 4–0 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032356/ Ataskaita] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Marissa Callaghan]] {{goal|16}} <br> [[Rachel Furness]] {{goal|23}} <br> Emily Wilson {{goal|41}} <br>[[Lauren Wade]] {{goal|70}} | goals2 = | stadium = [[Inver Park]], Larne, Šiaurės Airija | attendance = | referee = [[Eleni Antoniou]] | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2021 m. rugsėjo 21 d. | time = 20:15 | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = 0–10 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032358/ Ataskaita] | team2 = {{vlv|ENG}} Anglija | goals1 = [[Jill De Bruyn|De Bruyn]] {{yel|83}} | goals2 = [[Ellen White]] {{goal|12}} <br> [[Ellen White]] {{goal|17}} <br> [[Nikita Parris]] {{goal|27}} <br> [[Alex Greenwood]] {{goal|37}} <br> [[Alex Greenwood]] {{goal|47}} <br> [[Jessica Berscheid]] {{goal|61|11m}} <br> [[Beth Mead]] {{yel|66}} <br> [[Millie Bright]] {{goal|78}} <br> [[Millie Bright]] {{goal|90+1}} <br>[[Rachel Daly]] {{goal|90+3}} <br> [[Bethany England]] {{goal|90+4}} | stadium = | attendance = | referee = Aleksandra Česen ([[Football Association of Slovenia|Slovenia]]) | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. spalio 22 d. | time = | team1 = {{vlv|AUT}} Austrija | score = 5–0 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032361/ Ataskaita] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Nicole Billa]] {{goal|42}} <br> [[Katharina Naschenweng]] {{goal|45+2}} <br> [[Nicole Billa]] {{goal|50}} <br> [[Stefanie Enzinger]] {{goal|66}} <br> [[Sarah Puntigam]] {{goal|84|11m}} | goals2 = | stadium = [[Stadion Wiener Neustadt]], [[Wiener Neustadt]], [[Austria]] | attendance = | referee = [[Zoe Stavrou]] ([[Kipras]]) | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. spalio 26 d. | time = | team1 = {{vlv|MKD}} Šiaurės Makedonija | score = 2–3 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032365/ Ataskaita] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Gentjana Rochi]] {{goal|21}} <br> [[Pavlina Nikolovska]] {{goal|90}} | goals2 = [[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|8}} <br> [[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|62}} <br> [[Kate Thill]] {{goal|67}} | stadium = [[SRC Biljanini Izvori]], [[Ohrid]], [[North Macedonia]] | attendance = | referee = [[Nadežda Gorinova]] (Rusija) | result = w }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 30 November | time = | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = 0–8 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032369/ ataskaita (UEFA)] | team2 = {{vlv|AUT}} Austrija | goals1 = | goals2 = [[Stefanie Enzinger]] {{goal|16}} <br /> [[Stefanie Enzinger]] {{goal|17}} <br /> [[Stefanie Enzinger]] {{goal|23}} <br /> [[Nicole Billa]] {{goal|27}} <br /> [[Barbara Dunst]] {{goal|48}} <br >[[Marie Höbinger]] {{goal|60}} <br> [[Nicole Billa]] {{goal|62}} <br /> [[Sarah Zadrazil]] {{goal|68}} | stadium = [[Stade de Luxembourg]], Liuksemburgas | attendance = | referee = [[Andromachi Tsiofliki]] (Graikija) | result = L }} ---- ===2022=== ---- {{Football box | format = 1 | round = Draugiškos | date = 2022 m. vasario 16 d. | time = | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Marta Estevez Garcia|Estevez Garcia]] {{goal|40}} <br> [[Laura Miller]] {{goal|42}} <br> [[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|61}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|75}} <br> [[Amy Thompson]] {{goal|82}} | score = 5–0 | report = [https://www.flf.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames/Matchs-amicaux-internationaux-feminins-contre-Tahi.aspx Report (FLF)] | team2 = {{vlv|TAH}} Taitis | goals2 = | stadium = [[Stade François Trausch]], [[Mameris]], [[Liuksemburgas]] | attendance = 120 | referee = [[Karoline Wacker]] ([[Vokietija]]) | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = Draugiškos | date = 2022 m. vasario 19 d. | time = | team1 = {{vlv|TAH}} Taitis | goals1 = | score = 0–11 | report = [https://twitter.com/flf_lu/status/1495300064662765578 Report (FLF)] | team2 = {{vlv|LUX}} Liukemburgas | goals2 = [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|14}} <br> [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|35}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|39}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|41}} <br> [[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|45+2}} <br> [[Nathalie Ludwig]] {{goal|46}} <br> [[Kimberley Dos Santos|Dos Santos]] {{goal|57}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|60}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|69}} <br>[[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|70}} <br> [[Gabriela De Lemos|De Lemos]] {{goal|77|11m}} | stadium = [[Stade Molsheim]], [[Molsheim]], [[Prancūzija]] | attendance = | referee = | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. balandžio 9 d. | time = 11:00 | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = 3–2 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032374/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|LVA}} Latvija | goals1 = [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|50}} <br> [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|81}} <br> [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|90+5}} | goals2 = [[Renāte Fedotova]] {{goal|29}} <br> [[Renāte Fedotova]] {{goal|47}} | stadium = Savivaldybės stadionas, [[Betembūras]], [[Liuksemburgas]] | attendance = | referee = [[Franziska Wildfeuer]] ([[Vokietija]]) | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. balandžio 12 d. | time = 18:00 | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = 2–1 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032377/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|MKD}} Šiaurės Makedonija | goals1 = [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|28}} <br> [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|45+1}} | goals2 = [[Gentjana Rochi|Rochi]] {{goal|1}} | stadium = [[Stade Émile Mayrisch]], [[Esch-sur-Alzette]], [[Liuksemburgas]] | attendance = | referee = [[Deborah Anex]] ([[Šveicarija]]) | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = Draugiškos | date = 2022 m. birželio 19 d. | time = 19:15 | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Kimberley Dos Santos|Dos Santos]] {{goal|8}} <br /> [[Caroline Jorge|Jorge]] {{goal|15}} | score = 2–1 | report = [https://www.flf.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames/Prevente-match-amical-international-Luxembourg-Cap.aspx Report (FLF)] [https://www.instagram.com/p/CfBPOaEIVGj/?utm_source=ig_web_copy_link Report (FLF IG)] | team2 = {{vlv|CPV}} Žaliasis Kyšulys | goals2 = [[Eveline Varela Pereira|Varela]] {{goal|7}} | stadium = Savivaldybės stadionas, [[Betembūras]], Liuksemburgas | attendance = 880 | referee = [[Viki De Cremer]] ([[Belgija]]) | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. birželio 24 d. | time = 17:00 | team1 = {{vlv|LVA}} Latvija | score = 1–0 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032367/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = {{goal|64}} [[Nelle Treimane]] | goals2 = | stadium = [[Daugavos stadionas]], [[Ryga]], [[Latvija]] | attendance = | referee = | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = Draugiškos | date = 2022 m. birželio 28 d. | time = 20:00 | score = 6–1 | report = [https://www.espn.com/soccer/match/_/gameId/634139 Report (ESPN)] | team1 = {{vlv|BEL}} Belgija | goals1 = [[Davinia Vanmechelen]] {{goal|15||44||48}} <br>[[Davinia Vanmechelen]] {{goal|15||44||48}} <br> [[Davinia Vanmechelen]] {{goal|15||44||48}} <br>[[Amber Tysiak]] {{goal|45+4||73}} <br> [[Amber Tysiak]] {{goal|45+4||73}} <br> [[Jassina Blom]] {{goal|81}} | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals2 = [[Caroline Jorge|Jorge]] {{goal|34}} | stadium = [[Herman Vanderpoortenstadion]], [[Lyris]], [[Belgija]] | attendance = 3,000 | referee = [[Helen Byrne]] ([[Anglija]]) | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. [[rugsėjo 2]] d. | time = | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032379/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|NIR}} Šiaurės Airija | goals1 = | goals2 = | stadium = | location = | attendance = | referee = | result = }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = [[2022 m.]] [[rugsėjo 6]] d. | time = | team1 = {{vlv|ENG}} Anglija | score = | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032382/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = | goals2 = | stadium = | location = | attendance = | referee = | result = }} *[https://uk.soccerway.com/teams/luxembourg/luxembourg/7609/ Luxembourg Results and Fixtures – Soccerway.com] *[https://web.archive.org/web/20190402033614/https://www.fifa.com/associations/association/lux/#matches_women Luxembourg Results and Fixtures – FIFA.com] == Nuorodos == * [http://www.flf.lu/ Oficialus puslapis] * [https://www.soccerdonna.de/de/luxemburg/startseite/nationalmannschaft_664.html Sudėtis pagal Soccerdonna] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/luxembourg/30548/ Sudėtis pagal lobalsportsarchive] {{sportas-stub}} {{Liuksemburgas-stub}} [[Kategorija:Liuksemburgo futbolas]] [[Kategorija:Nacionalinės moterų futbolo rinktinės]] rlm9uvld0d3pms04826y99839k97zfv 6667157 6667156 2022-08-19T13:41:59Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{fc-info | clubname = {{vlv|LUX}} Liuksemburgo <br /> moterų futbolo rinktinė | image = | fullname = | founded = [[2003]] m. | ground = | capacity = | chairman = {{small|nežinoma}} | manager = {{small|nežinoma}} | league = | season = | position = | pattern_la1 = _lux20h | pattern_b1 = _lux20h | pattern_ra1 = _lux20h | pattern_sh1 = _lux20a | pattern_so1 = _lux20a | leftarm1 = FF0006 | body1 = FF0006 | rightarm1 = FF0006 | shorts1 = FFFFFF | socks1 = 64AEE7 | pattern_la2 = _lux20a | pattern_b2 = _lux20a | pattern_ra2 = _lux20a | pattern_sh2 = _lux20h | pattern_so2 = _lux20h | leftarm2 = FFFFFF | body2 = FFFFFF | rightarm2 = FFFFFF | shorts2 = FF0006 | socks2 = FF0006 }} '''Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė''' – nacionalinė šalies moterų rinktinė, [[Liuksemburgas|Liuksemburgui]] atstovaujanti [[Futbolas|futbolo]] tarptautinėse varžybose. Suburta [[2003 m.]], o [[2006 m.]] sužaidė pirmąsias tarptautines rungtynes. == Treneriai == *{{flagicon|LUX}} Romain Jean (2006–2012) *{{flagicon|BEL}} Ray Pye (2012–2017) *{{flagicon|FRA}} Samy Smaïli (2017–2020) *{{flagicon|LUX}} '''Dan Santos''' (2020–) == Žaidėjos == {{main|Liuksemburgo nacionalinės moterų rinktinės žaidėjos}} ; vartininkės * [[Lucie Schlimé]] 13 rungtynių * [[Sheila Hoja]] * [[Joy Jung]] ; gynėjos * [[Kimberley Dos Santos]] 23; du įvarčiai * [[Catherine Have]] 19; * [[Emma Kremer]] 11; * [[Isabel Albert]] 12; * [[Noémie Tiberi]] 10; * [[Sadine Correia]] 10; * [[Jessica Becker]] 9; * [[Ashley Delgado Do Rosario]] 4; vienas įvartis * [[Mariana Lourenco Magalhães]] 3; ; saugas * [[Marta Estevez Garcia]] 24; du įvarčiai * [[Marisa Soares Marques]] 17; * [[Laura Miller]] (kapitonė) 15; įvartis * [[Edina Kocan]] 11; * [[Charlotte Schmit]] 6; * [[Rachel Kirps]] 2; ; puolėjos * [[Amy Thompson]] 27; 17 įvarčių. * [[Julie Marques Abreu]] 16; 6 įvarčiai * [[Joana Lourenco Magalhães]] 11; 7 įvarčiai * [[Kate Thill]] 10; įvartis * [[Caroline Jorge]] 6; du įvarčiai * [[Kim Olafsson]] 5; 1 įvartis ; kitos * [[Martine Schon]] – ? * [[Jessica Berscheid]] – ? * [[Kelly Mendes]] – ? * [[Gabriela De Lemos]] – ? * [[Jill De Bruyn]] RET (puolėja), baigusi karjerą rinktinėje; 14 == Pasiekimai == <...> == Rezultatai== ;Spalvų reikšmės {{legend2|#CCFFCC|Pergalė|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFFFCC|Lygiosios|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFCCCC|Pralaimėjimas|border=1px solid #AAAAAA}} {{legend2|#FFFFFF|Būsimos|border=1px solid #AAAAAA}} === 2021 === ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2021 m. [[rugsėjo 17]] d. | time = | team1 = {{vlv|NIR}} Šiaurės Airija | score = 4–0 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032356/ Ataskaita] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Marissa Callaghan]] {{goal|16}} <br> [[Rachel Furness]] {{goal|23}} <br> Emily Wilson {{goal|41}} <br>[[Lauren Wade]] {{goal|70}} | goals2 = | stadium = [[Inver Park]], Larne, Šiaurės Airija | attendance = | referee = [[Eleni Antoniou]] | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2021 m. rugsėjo 21 d. | time = 20:15 | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = 0–10 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032358/ Ataskaita] | team2 = {{vlv|ENG}} Anglija | goals1 = [[Jill De Bruyn|De Bruyn]] {{yel|83}} | goals2 = [[Ellen White]] {{goal|12}} <br> [[Ellen White]] {{goal|17}} <br> [[Nikita Parris]] {{goal|27}} <br> [[Alex Greenwood]] {{goal|37}} <br> [[Alex Greenwood]] {{goal|47}} <br> [[Jessica Berscheid]] {{goal|61|11m}} <br> [[Beth Mead]] {{yel|66}} <br> [[Millie Bright]] {{goal|78}} <br> [[Millie Bright]] {{goal|90+1}} <br>[[Rachel Daly]] {{goal|90+3}} <br> [[Bethany England]] {{goal|90+4}} | stadium = | attendance = | referee = Aleksandra Česen ([[Football Association of Slovenia|Slovenia]]) | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. spalio 22 d. | time = | team1 = {{vlv|AUT}} Austrija | score = 5–0 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032361/ Ataskaita] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Nicole Billa]] {{goal|42}} <br> [[Katharina Naschenweng]] {{goal|45+2}} <br> [[Nicole Billa]] {{goal|50}} <br> [[Stefanie Enzinger]] {{goal|66}} <br> [[Sarah Puntigam]] {{goal|84|11m}} | goals2 = | stadium = [[Stadion Wiener Neustadt]], [[Wiener Neustadt]], [[Austria]] | attendance = | referee = [[Zoe Stavrou]] ([[Kipras]]) | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. spalio 26 d. | time = | team1 = {{vlv|MKD}} Šiaurės Makedonija | score = 2–3 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032365/ Ataskaita] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Gentjana Rochi]] {{goal|21}} <br> [[Pavlina Nikolovska]] {{goal|90}} | goals2 = [[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|8}} <br> [[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|62}} <br> [[Kate Thill]] {{goal|67}} | stadium = [[SRC Biljanini Izvori]], [[Ohrid]], [[North Macedonia]] | attendance = | referee = [[Nadežda Gorinova]] (Rusija) | result = w }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 30 November | time = | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = 0–8 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032369/ ataskaita (UEFA)] | team2 = {{vlv|AUT}} Austrija | goals1 = | goals2 = [[Stefanie Enzinger]] {{goal|16}} <br /> [[Stefanie Enzinger]] {{goal|17}} <br /> [[Stefanie Enzinger]] {{goal|23}} <br /> [[Nicole Billa]] {{goal|27}} <br /> [[Barbara Dunst]] {{goal|48}} <br >[[Marie Höbinger]] {{goal|60}} <br> [[Nicole Billa]] {{goal|62}} <br /> [[Sarah Zadrazil]] {{goal|68}} | stadium = [[Stade de Luxembourg]], Liuksemburgas | attendance = | referee = [[Andromachi Tsiofliki]] (Graikija) | result = L }} ---- ===2022=== ---- {{Football box | format = 1 | round = Draugiškos | date = 2022 m. vasario 16 d. | time = | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Marta Estevez Garcia|Estevez Garcia]] {{goal|40}} <br> [[Laura Miller]] {{goal|42}} <br> [[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|61}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|75}} <br> [[Amy Thompson]] {{goal|82}} | score = 5–0 | report = [https://www.flf.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames/Matchs-amicaux-internationaux-feminins-contre-Tahi.aspx Report (FLF)] | team2 = {{vlv|TAH}} Taitis | goals2 = | stadium = [[Stade François Trausch]], [[Mameris]], [[Liuksemburgas]] | attendance = 120 | referee = [[Karoline Wacker]] ([[Vokietija]]) | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = Draugiškos | date = 2022 m. vasario 19 d. | time = | team1 = {{vlv|TAH}} Taitis | goals1 = | score = 0–11 | report = [https://twitter.com/flf_lu/status/1495300064662765578 Report (FLF)] | team2 = {{vlv|LUX}} Liukemburgas | goals2 = [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|14}} <br> [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|35}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|39}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|41}} <br> [[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|45+2}} <br> [[Nathalie Ludwig]] {{goal|46}} <br> [[Kimberley Dos Santos|Dos Santos]] {{goal|57}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|60}} <br> [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|69}} <br>[[Julie Marques Abreu|Marques Abreu]] {{goal|70}} <br> [[Gabriela De Lemos|De Lemos]] {{goal|77|11m}} | stadium = [[Stade Molsheim]], [[Molsheim]], [[Prancūzija]] | attendance = | referee = | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. balandžio 9 d. | time = 11:00 | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = 3–2 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032374/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|LVA}} Latvija | goals1 = [[Joana Lourenco Magalhães|J. Magalhães]] {{goal|50}} <br> [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|81}} <br> [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|90+5}} | goals2 = [[Renāte Fedotova]] {{goal|29}} <br> [[Renāte Fedotova]] {{goal|47}} | stadium = Savivaldybės stadionas, [[Betembūras]], [[Liuksemburgas]] | attendance = | referee = [[Franziska Wildfeuer]] ([[Vokietija]]) | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. balandžio 12 d. | time = 18:00 | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = 2–1 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032377/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|MKD}} Šiaurės Makedonija | goals1 = [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|28}} <br> [[Amy Thompson|Thompson]] {{goal|45+1}} | goals2 = [[Gentjana Rochi|Rochi]] {{goal|1}} | stadium = [[Stade Émile Mayrisch]], [[Esch-sur-Alzette]], [[Liuksemburgas]] | attendance = | referee = [[Deborah Anex]] ([[Šveicarija]]) | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = Draugiškos | date = 2022 m. birželio 19 d. | time = 19:15 | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = [[Kimberley Dos Santos|Dos Santos]] {{goal|8}} <br /> [[Caroline Jorge|Jorge]] {{goal|15}} | score = 2–1 | report = [https://www.flf.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames/Prevente-match-amical-international-Luxembourg-Cap.aspx Report (FLF)] [https://www.instagram.com/p/CfBPOaEIVGj/?utm_source=ig_web_copy_link Report (FLF IG)] | team2 = {{vlv|CPV}} Žaliasis Kyšulys | goals2 = [[Eveline Varela Pereira|Varela]] {{goal|7}} | stadium = Savivaldybės stadionas, [[Betembūras]], Liuksemburgas | attendance = 880 | referee = [[Viki De Cremer]] ([[Belgija]]) | result = W }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. birželio 24 d. | time = 17:00 | team1 = {{vlv|LVA}} Latvija | score = 1–0 | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032367/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = {{goal|64}} [[Nelle Treimane]] | goals2 = | stadium = [[Daugavos stadionas]], [[Ryga]], [[Latvija]] | attendance = | referee = | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = Draugiškos | date = 2022 m. birželio 28 d. | time = 20:00 | score = 6–1 | report = [https://www.espn.com/soccer/match/_/gameId/634139 Report (ESPN)] | team1 = {{vlv|BEL}} Belgija | goals1 = [[Davinia Vanmechelen]] {{goal|15||44||48}} <br>[[Davinia Vanmechelen]] {{goal|15||44||48}} <br> [[Davinia Vanmechelen]] {{goal|15||44||48}} <br>[[Amber Tysiak]] {{goal|45+4||73}} <br> [[Amber Tysiak]] {{goal|45+4||73}} <br> [[Jassina Blom]] {{goal|81}} | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals2 = [[Caroline Jorge|Jorge]] {{goal|34}} | stadium = [[Herman Vanderpoortenstadion]], [[Lyris]], [[Belgija]] | attendance = 3,000 | referee = [[Helen Byrne]] ([[Anglija]]) | result = L }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = 2022 m. [[rugsėjo 2]] d. | time = | team1 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | score = | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032379/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|NIR}} Šiaurės Airija | goals1 = | goals2 = | stadium = | location = | attendance = | referee = | result = }} ---- {{Football box | format = 1 | round = [[2023 FIFA Women's World Cup qualification – UEFA Group D|2023 World Cup qualifying]] | date = [[2022 m.]] [[rugsėjo 6]] d. | time = | team1 = {{vlv|ENG}} Anglija | score = | report = [https://www.uefa.com/womensworldcup/match/2032382/ Report (UEFA)] | team2 = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | goals1 = | goals2 = | stadium = | location = | attendance = | referee = | result = }} *[https://uk.soccerway.com/teams/luxembourg/luxembourg/7609/ Luxembourg Results and Fixtures – Soccerway.com] *[https://web.archive.org/web/20190402033614/https://www.fifa.com/associations/association/lux/#matches_women Luxembourg Results and Fixtures – FIFA.com] == Nuorodos == * [http://www.flf.lu/ Oficialus puslapis] * [https://www.soccerdonna.de/de/luxemburg/startseite/nationalmannschaft_664.html Sudėtis pagal Soccerdonna] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/luxembourg/30548/ Sudėtis pagal lobalsportsarchive] {{sportas-stub}} {{Liuksemburgas-stub}} [[Kategorija:Liuksemburgo futbolas]] [[Kategorija:Nacionalinės moterų futbolo rinktinės]] 7tvip5e7medlbyclykemy2wddwhnzs7 0 614978 6667160 6662718 2022-08-19T13:43:07Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Kimberley Dos Santos | fullname = Kimberley Dos Santos | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1998|02|26|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,68 m | position = gynėja, saugė | currentclub = [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2020<br />2020– | clubs = [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]]<br />[[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 16 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Kimberlė Dos Santoš''' (''Kimberley Dos Santos''; g. [[1998]] m. [[vasario 26]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2015 m.]] ir atstovavo [[Sporting Bettemburg (moterys)|Sporting Bettemburg]]. 2016–2017 m. sezone iškovojo čempionių titulą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20162017/regular-season/r37425/ 2016–2017 m. Dames Ligue 1]</ref> 2017–2018 m. sezone Betembūro ekipa liko antroje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20172018/regular-season/r42133/ 2017–2018 m. Dames Ligue 1]</ref> 2018–2019 m. vėl tapo čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20182019/regular-season/r48389/ 2018–2019 m. Dames Ligue 1]</ref> [[2020 m.]] vasarą perėjo į [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing FC Union Lëtzebuerg]]. 2020–2021 m. sezone tapo šalies čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20202021/regular-season/r58334/ 2020–2021 m. Dames Ligue 1]</ref> 2021–2022 m. sezone titulą apgynė.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20212022/regular-season/r64020/ 2021–2022 m. Dames Ligue 1]</ref> == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2016 m.|2016]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2016 m.]] [[birželio 26]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Jungtinių Arabų Emyratų rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Dossantos_Kimberly.html</ref> Liuksemburgo atstovės nugalėjo rezultatu 6-0. [[2022 m.]] [[vasario 19]] d. pelnė įvartį draugiškose rungtynėse prieš [[Taitis|Taitį]]. [[2022 m.]] [[birželio 19]] d. pasižymėjo įvarčiu draugiškose rungtynėse prieš [[Žaliasis Kyšulys|Žaliojo Kyšulio]] rinktinę. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/kimberley-dos-santos/479851/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/kimberley-dos-santos/1088208 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/kimberley-dos-santos/profil/spieler_32615.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kimberley-dos-santos/181504/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] t8dq3xcmwnnlg7vrtj80fq68ecmipj2 6667196 6667160 2022-08-19T13:51:16Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Kimberley Dos Santos | fullname = Kimberley Dos Santos | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1998|02|26|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,68 m | position = gynėja, saugė | currentclub = [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2020<br />2020– | clubs = [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]]<br />[[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 16 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Kimberlė Dos Santoš''' (''Kimberley Dos Santos''; g. [[1998]] m. [[vasario 26]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2015 m.]] ir atstovavo [[Sporting Bettemburg (moterys)|Sporting Bettemburg]]. 2016–2017 m. sezone iškovojo čempionių titulą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20162017/regular-season/r37425/ 2016–2017 m. Dames Ligue 1]</ref> 2017–2018 m. sezone Betembūro ekipa liko antroje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20172018/regular-season/r42133/ 2017–2018 m. Dames Ligue 1]</ref> 2018–2019 m. vėl tapo čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20182019/regular-season/r48389/ 2018–2019 m. Dames Ligue 1]</ref> [[2020 m.]] vasarą perėjo į [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing FC Union Lëtzebuerg]]. 2020–2021 m. sezone tapo šalies čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20202021/regular-season/r58334/ 2020–2021 m. Dames Ligue 1]</ref> 2021–2022 m. sezone titulą apgynė.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20212022/regular-season/r64020/ 2021–2022 m. Dames Ligue 1]</ref> == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2016 m.|2016]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2016 m.]] [[birželio 26]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Jungtinių Arabų Emyratų rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Dossantos_Kimberly.html</ref> Liuksemburgo atstovės nugalėjo rezultatu 6-0. [[2022 m.]] [[vasario 19]] d. pelnė įvartį draugiškose rungtynėse prieš [[Taitis|Taitį]]. [[2022 m.]] [[birželio 19]] d. pasižymėjo įvarčiu draugiškose rungtynėse prieš [[Žaliasis Kyšulys|Žaliojo Kyšulio]] rinktinę. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/kimberley-dos-santos/479851/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/kimberley-dos-santos/1088208 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/kimberley-dos-santos/profil/spieler_32615.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kimberley-dos-santos/181504/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 82wiydxpp1pclr7orbt386gy094eg45 0 614979 6667161 6662715 2022-08-19T13:43:32Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Catherine Havé | fullname = Catherine Havé | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1995|11|16|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = gynėja, saugė | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = nežinoma<br>2016–2017<br />2017– | clubs = Canach-Remich/Bous<br />SG Lintgen<br />Wormeldingen-Munsbach-CSG | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2039– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 19 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Katerina Havė''' (''Catherine Havé''; g. [[1995]] m. [[lapkričio 16]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo Canach-Remich/Bous ekipoje, o 2016–2017 m. atstovavo [[SG Lintgen]]. O nuo [[2017 m.]] atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. Šis klubas sudarė jungtinę komandą su kitais klubais ir žaidė [[Dames Ligue 1]]. Šis darinys žinomas Wormeldingen-Munsbach-CSG pavadinimu. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2013 m.|2013]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2013 m.]] [[kovo 3]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Estijos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Have_Catherine.html</ref> Rungtynės baigėsi esant lygiam rezultatui 1-1. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/catherine-have/291257/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/catherine-have/1125334 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/catherine-have/profil/spieler_21597.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/catherine-have/466867/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 4zwfj71zryjsxx273h8yoxix9jkh63o 6667197 6667161 2022-08-19T13:51:25Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Catherine Havé | fullname = Catherine Havé | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1995|11|16|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = gynėja, saugė | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = nežinoma<br>2016–2017<br />2017– | clubs = Canach-Remich/Bous<br />SG Lintgen<br />Wormeldingen-Munsbach-CSG | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2039– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 19 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Katerina Havė''' (''Catherine Havé''; g. [[1995]] m. [[lapkričio 16]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo Canach-Remich/Bous ekipoje, o 2016–2017 m. atstovavo [[SG Lintgen]]. O nuo [[2017 m.]] atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. Šis klubas sudarė jungtinę komandą su kitais klubais ir žaidė [[Dames Ligue 1]]. Šis darinys žinomas Wormeldingen-Munsbach-CSG pavadinimu. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2013 m.|2013]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2013 m.]] [[kovo 3]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Estijos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Have_Catherine.html</ref> Rungtynės baigėsi esant lygiam rezultatui 1-1. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/catherine-have/291257/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/catherine-have/1125334 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/catherine-have/profil/spieler_21597.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/catherine-have/466867/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] ao5xc2hulai49fffrs2inxgwmh9tt7z 0 614982 6667167 6662711 2022-08-19T13:44:36Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Jessica Becker | fullname = Jessica Becker | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1999|12|09|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m<ref>https://www.fupa.net/player/jessica-becker-978847</ref> | position = gynėja | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = Wormeldingen-Munsbach-CSG | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 9 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Džesika Beker''' (''Jessica Becker''; g. [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2018 m.]] Atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. Šis klubas sudarė jungtinę komandą su kitais klubais ir žaidė [[Dames Ligue 1]]. Darinys žinomas Wormeldingen-Munsbach-CSG pavadinimu. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2018 m.]] [[spalio 7]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Estijos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Becker_Jessica.html</ref> Rungtynės baigėsi Estijos peragle rezultatu 4-0. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.women.soccerway.com/players/jessica-becker/783818/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/jessica-becker/1143223 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/jessica-becker/profil/spieler_30994.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jessica-becker/513810/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] tgaqic2k0e6a3cfkohyii29y1g3x4j5 6667203 6667167 2022-08-19T13:52:41Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Jessica Becker | fullname = Jessica Becker | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1999|12|09|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m<ref>https://www.fupa.net/player/jessica-becker-978847</ref> | position = gynėja | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = Wormeldingen-Munsbach-CSG | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 9 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Džesika Beker''' (''Jessica Becker''; g. [[1999]] m. [[gruodžio 9]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2018 m.]] Atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. Šis klubas sudarė jungtinę komandą su kitais klubais ir žaidė [[Dames Ligue 1]]. Darinys žinomas Wormeldingen-Munsbach-CSG pavadinimu. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2018 m.]] [[spalio 7]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Estijos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Becker_Jessica.html</ref> Rungtynės baigėsi Estijos peragle rezultatu 4-0. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.women.soccerway.com/players/jessica-becker/783818/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/jessica-becker/1143223 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/jessica-becker/profil/spieler_30994.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jessica-becker/513810/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] o3djg47kmmd3rffiuth535hatrdsgvu 0 614983 6667168 6662749 2022-08-19T13:44:52Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Ashley Delgado Do Rosario | fullname = Ashley Delgado Do Rosario | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2004|08|14|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m<ref>https://www.fupa.net/player/ashley-delgado-1537324</ref> | position = gynėja | currentclub = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 4 {{0}}(1) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Ešlė Delgado do Rosario''' (''Ashley Delgado Do Rosario''; g. [[2004]] m. [[rugpjūčio 14]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2018 m.]] Atstovavo [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]]. Šis klubas žaidė [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2018 m.]] [[birželio 21]] d. įvyko debiutas rinktinėje draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Andoros rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Delgado_Ashley.html</ref> Rungtynės baigėsi Liuksemburgo pergale rezultatu 2-1. Šiose rungtynėse rezultatas buvo lygus 1-1, o po tikslaus Ashley Delgado smūgio nugalėjo Liuksemurgo atstovės. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/ashley--delgado-do-rosario/721045/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/ashley-delgado-do-rosario/1125342 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/ashley-delgado-do-rosario/profil/spieler_56315.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/ashley-delgado/466883/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 6ryz197axbuo82gbyr2aq9dr9oyzahm 6667204 6667168 2022-08-19T13:52:54Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Ashley Delgado Do Rosario | fullname = Ashley Delgado Do Rosario | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2004|08|14|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m<ref>https://www.fupa.net/player/ashley-delgado-1537324</ref> | position = gynėja | currentclub = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 4 {{0}}(1) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Ešlė Delgado do Rosario''' (''Ashley Delgado Do Rosario''; g. [[2004]] m. [[rugpjūčio 14]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2018 m.]] Atstovavo [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]]. Šis klubas žaidė [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2018 m.]] [[birželio 21]] d. įvyko debiutas rinktinėje draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Andoros rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Delgado_Ashley.html</ref> Rungtynės baigėsi Liuksemburgo pergale rezultatu 2-1. Šiose rungtynėse rezultatas buvo lygus 1-1, o po tikslaus Ashley Delgado smūgio nugalėjo Liuksemurgo atstovės. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/ashley--delgado-do-rosario/721045/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/ashley-delgado-do-rosario/1125342 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/ashley-delgado-do-rosario/profil/spieler_56315.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/ashley-delgado/466883/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] tk2j4i5hx4jnpak60cyf2yhctah3eyc 0 614985 6667169 6663008 2022-08-19T13:45:04Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Mariana Lourenco Magalhães | fullname = Mariana Lourenco Magalhães | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2004|06|04|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = gynėja | currentclub = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 3 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Mariana Lorenso Magaljaneš''' (''Mariana Lourenco Magalhães''; g. [[2004]] m. [[birželio 4]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2018 m.]] Atstovavo [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]]. Šis klubas žaidė [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2021 m.|2021]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2021 m.]] [[spalio 22]] d. debiutas rinktinėje įvyko 2023 m. FIFA Pasaulio taurės atrankos ciklo rungtynės tarp Liuksemburgo ir Austrijos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Lourenco_Mariana.html</ref> Šiose rungtynėse Austrijos rinktinė sutriuškino varžoves rezultatu 5-0. == Taip pat skaitykite == * [[Joana Lourenco Magalhães]] – sesuo dvynė; futbolininkė. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/mariana-lourenco-magalhaes/721066/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/mariana-lourenco-magalhaes/1125350 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/mariana-lourenco/profil/spieler_43393.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/mariana-lourenco/481191/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] qcptwxz031fo9d4hk19al1ivdpanzud 6667205 6667169 2022-08-19T13:53:04Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Mariana Lourenco Magalhães | fullname = Mariana Lourenco Magalhães | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2004|06|04|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = gynėja | currentclub = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 3 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Mariana Lorenso Magaljaneš''' (''Mariana Lourenco Magalhães''; g. [[2004]] m. [[birželio 4]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2018 m.]] Atstovavo [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]]. Šis klubas žaidė [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2021 m.|2021]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2021 m.]] [[spalio 22]] d. debiutas rinktinėje įvyko 2023 m. FIFA Pasaulio taurės atrankos ciklo rungtynės tarp Liuksemburgo ir Austrijos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Lourenco_Mariana.html</ref> Šiose rungtynėse Austrijos rinktinė sutriuškino varžoves rezultatu 5-0. == Taip pat skaitykite == * [[Joana Lourenco Magalhães]] – sesuo dvynė; futbolininkė. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/mariana-lourenco-magalhaes/721066/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/mariana-lourenco-magalhaes/1125350 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/mariana-lourenco/profil/spieler_43393.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/mariana-lourenco/481191/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 4h8i9h563xm3pdhau86yy8kdx5qyipa 0 614987 6667166 6662767 2022-08-19T13:44:24Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Sadine Correia | fullname = Sadine Correia Mascarenhas | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1992|06|09|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = gynėja | currentclub = [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2016–2020<br>2010–2021<br />2021– | clubs = [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]]<br />[[1. FC Saarbrücken (moterys)|1. FC Saarbrücken]]<br />[[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]] | caps(goals) = 32 {{0}}(12)<br />{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />10 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 10 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Sadinė Korėja Maskarenjas''' (''Sadine Correia Mascarenhas''; g. [[1992]] m. [[birželio 9]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == 2016–2020 m. atstovavo [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]]. Liuksemburgo čempionate pasižymėjo pelnydama dvylika įvarčių. 2016–2017 m. sezone iškovojo čempionių titulą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20162017/regular-season/r37425/ 2016–2017 m. Dames Ligue 1]</ref> 2017–2018 m. sezone Betembūro ekipa liko antroje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20172018/regular-season/r42133/ 2017–2018 m. Dames Ligue 1]</ref> 2018–2019 m. vėl tapo čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20182019/regular-season/r48389/ 2018–2019 m. Dames Ligue 1]</ref> 2020–2021 m. buvo išvykusi į Vokietiją ir bandė įsitvirtinti [[1. FC Saarbrücken (moterys)|1. FC Saarbrücken]]. Ši ekipa rungtyniavo [[2. Frauen-Bundesliga]]. [[2021 m.]] vasarą grįžo į [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]]. 2021–2022 m. sužaidė dešimt rungtynių ir pelnė vieną įvartį. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2018 m.]] [[kovo 3]] d. įvyko debiutas rinktinėje. [[Tanžeras|Tanžere]] ([[Marokas]]) vyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Maroko rinktinių. Marokietės sutriuškino varžoves rezuluatu 7-1.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Correia_Sadine.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/sadine-correia-mascarenhas/621492/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/sadine-correia/1201770 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/sadine-correia/profil/spieler_41203.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/sadine-correia/332718/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] sp4d76k1nyrxnjv0j5bh1yzjo54kk9u 6667202 6667166 2022-08-19T13:52:31Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Sadine Correia | fullname = Sadine Correia Mascarenhas | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1992|06|09|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = gynėja | currentclub = [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2016–2020<br>2010–2021<br />2021– | clubs = [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]]<br />[[1. FC Saarbrücken (moterys)|1. FC Saarbrücken]]<br />[[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]] | caps(goals) = 32 {{0}}(12)<br />{{0}}3 {{0}}{{0}}(0)<br />10 {{0}}{{0}}(1) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 10 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Sadinė Korėja Maskarenjas''' (''Sadine Correia Mascarenhas''; g. [[1992]] m. [[birželio 9]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == 2016–2020 m. atstovavo [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]]. Liuksemburgo čempionate pasižymėjo pelnydama dvylika įvarčių. 2016–2017 m. sezone iškovojo čempionių titulą.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20162017/regular-season/r37425/ 2016–2017 m. Dames Ligue 1]</ref> 2017–2018 m. sezone Betembūro ekipa liko antroje vietoje.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20172018/regular-season/r42133/ 2017–2018 m. Dames Ligue 1]</ref> 2018–2019 m. vėl tapo čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20182019/regular-season/r48389/ 2018–2019 m. Dames Ligue 1]</ref> 2020–2021 m. buvo išvykusi į Vokietiją ir bandė įsitvirtinti [[1. FC Saarbrücken (moterys)|1. FC Saarbrücken]]. Ši ekipa rungtyniavo [[2. Frauen-Bundesliga]]. [[2021 m.]] vasarą grįžo į [[Sporting Bettemburg (moterys)|SC Betemburg]]. 2021–2022 m. sužaidė dešimt rungtynių ir pelnė vieną įvartį. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> [[2018 m.]] [[kovo 3]] d. įvyko debiutas rinktinėje. [[Tanžeras|Tanžere]] ([[Marokas]]) vyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Maroko rinktinių. Marokietės sutriuškino varžoves rezuluatu 7-1.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Correia_Sadine.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/sadine-correia-mascarenhas/621492/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/sadine-correia/1201770 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/sadine-correia/profil/spieler_41203.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/sadine-correia/332718/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] e780fea1ez9r5tgw6jnib48wbyfgyjs 0 614988 6667170 6662781 2022-08-19T13:45:17Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Marta Estévez García | fullname = Marta Estévez García | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|06|05|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2016– | clubs = Wormeldingen-Munsbach-CSG | caps(goals) = 44 {{0}}(46) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 24 {{0}}(2) | ntupdate = {{data|2022|08|1}} }} '''Marta Esteves Garsija''' (''Marta Estévez García''; g. [[1997]] m. [[birželio 5]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2016 m.]] atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. Šis klubas sudarė jungtinę komandą su kitais klubais ir žaidė [[Dames Ligue 1]]. Darinys žinomas Wormeldingen-Munsbach-CSG pavadinimu. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2016 m.|2016]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref><ref>https://www.worldfootball.net/team_performance/luxemburg-frauen-team/frauen-wm-quali-europa-2017-2018/</ref> [[2016 m.]] [[birželio 29]] d. debiutavo rinktinėje, kai įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Jungtinių Arabų Emyratų rinktinių. Rezultatu 5-2 nugalėjo Liuksemburgo atstovės.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Estevez_Marta</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/marta-estevez-garcia/479850/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/marta-estevez-garcia/1125335 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/estevez-garcia-marta/8tkGfI5r/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/marta-estevez-garcia/profil/spieler_56242.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/marta-estevez-garcia/181497/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] hu3ffeo2yhn1ctohe6kihv93tfc91pl 6667207 6667170 2022-08-19T13:53:30Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Marta Estévez García | fullname = Marta Estévez García | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|06|05|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2016– | clubs = Wormeldingen-Munsbach-CSG | caps(goals) = 44 {{0}}(46) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 24 {{0}}(2) | ntupdate = {{data|2022|08|1}} }} '''Marta Esteves Garsija''' (''Marta Estévez García''; g. [[1997]] m. [[birželio 5]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2016 m.]] atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. Šis klubas sudarė jungtinę komandą su kitais klubais ir žaidė [[Dames Ligue 1]]. Darinys žinomas Wormeldingen-Munsbach-CSG pavadinimu. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2016 m.|2016]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref><ref>https://www.worldfootball.net/team_performance/luxemburg-frauen-team/frauen-wm-quali-europa-2017-2018/</ref> [[2016 m.]] [[birželio 29]] d. debiutavo rinktinėje, kai įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Jungtinių Arabų Emyratų rinktinių. Rezultatu 5-2 nugalėjo Liuksemburgo atstovės.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Estevez_Marta</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/marta-estevez-garcia/479850/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/marta-estevez-garcia/1125335 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/estevez-garcia-marta/8tkGfI5r/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/marta-estevez-garcia/profil/spieler_56242.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/marta-estevez-garcia/181497/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] f35vxbffaketjvup6y1xbi665cequyq 0 614990 6667173 6662802 2022-08-19T13:45:47Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Laura Miller | fullname = Laura Miller | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2001|12|07|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = [[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2017–2019<br /> 2021– | clubs = [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|FC Jeunesse Junglinster]] <br /> [[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]] | caps(goals) = ? {{0}}(?)<br />? {{0}}(?) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 15 {{0}}(1) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Laura Miler''' (''Laura Miller''; g. [[2001]] m. [[gruodžio 7]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2017 m.]] atstovavo [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|FC Jeunesse Junglinster]]. Šis klubas žaidė [[Dames Ligue 1]]. [[2021 m.]] persikėlė į Belgiją. Atstovavo [[Standard Liège (moterys)|Lježo Standart]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2016 m.|2016]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2016 m.]] [[kovo 3]] d. debiutavo rinktinėje, kai įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Kosovo rinktinių. Rezultatu 5-0 kosovietės nugalėjo Liuksemburgo atstoves.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Miller_Laura.html</ref> [[2022 m.]] [[vasario 16]] d. draugiškose rungtynėse su [[Taitis|Taičio]] rinktine pasižymėjo pelnydama įvartį, o Liuksemburgo atstovės nugalėjo varžoves rezultatu 5-0. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/laura-miller/721077/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/laura-miller/1125333 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/laura-miller/profil/spieler_56264.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/laura-miller/466871/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] h33im4p89pcqnao4xut6pwc4w5gvr97 6667209 6667173 2022-08-19T13:53:47Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Laura Miller | fullname = Laura Miller | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2001|12|07|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = [[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2017–2019<br /> 2021– | clubs = [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|FC Jeunesse Junglinster]] <br /> [[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]] | caps(goals) = ? {{0}}(?)<br />? {{0}}(?) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 15 {{0}}(1) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Laura Miler''' (''Laura Miller''; g. [[2001]] m. [[gruodžio 7]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2017 m.]] atstovavo [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|FC Jeunesse Junglinster]]. Šis klubas žaidė [[Dames Ligue 1]]. [[2021 m.]] persikėlė į Belgiją. Atstovavo [[Standard Liège (moterys)|Lježo Standart]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2016 m.|2016]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2016 m.]] [[kovo 3]] d. debiutavo rinktinėje, kai įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Kosovo rinktinių. Rezultatu 5-0 kosovietės nugalėjo Liuksemburgo atstoves.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Miller_Laura.html</ref> [[2022 m.]] [[vasario 16]] d. draugiškose rungtynėse su [[Taitis|Taičio]] rinktine pasižymėjo pelnydama įvartį, o Liuksemburgo atstovės nugalėjo varžoves rezultatu 5-0. == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/laura-miller/721077/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/laura-miller/1125333 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/laura-miller/profil/spieler_56264.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/laura-miller/466871/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] ptyrzoclik8nzta9p5gols4n0l6xkbs 0 614991 6667174 6663004 2022-08-19T13:46:04Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Edina Kocan | fullname = Edina Kocan | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2002|02|27|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2020– | clubs = [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | caps(goals) = 20 {{0}}(14) | nationalyears = 2020– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 11{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Edina Kočan''' (''Edina Kocan''; g. [[2002]] m. [[vasario 27]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2020 m.]] [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing FC Union Lëtzebuerg]]. 2020–2021 m. sezone tapo šalies čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20202021/regular-season/r58334/ 2020–2021 m. Dames Ligue 1]</ref> 2021–2022 m. sezone titulą apgynė.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20212022/regular-season/r64020/ 2021–2022 m. Dames Ligue 1]</ref> == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2020 m.|2020]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2020 m.]] [[rugsėjo 20]] d. debiutavo rinktinėje, kuomet įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Bulgarijos rinktinių.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Kocan_Edina.html</ref> Bulgarijos atstovės nugalėjo rezultatu 3-0. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/edina-kocan/679811/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/edina-kocan/1088212 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/edina-kocan/leistungsdaten/spieler_51835.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/edina-kocan/431313/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] sybd9fysmw303h8mvc7pd0scgtd5scl 6667210 6667174 2022-08-19T13:53:57Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Edina Kocan | fullname = Edina Kocan | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2002|02|27|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2020– | clubs = [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | caps(goals) = 20 {{0}}(14) | nationalyears = 2020– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 11{{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Edina Kočan''' (''Edina Kocan''; g. [[2002]] m. [[vasario 27]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2020 m.]] [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing FC Union Lëtzebuerg]]. 2020–2021 m. sezone tapo šalies čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20202021/regular-season/r58334/ 2020–2021 m. Dames Ligue 1]</ref> 2021–2022 m. sezone titulą apgynė.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20212022/regular-season/r64020/ 2021–2022 m. Dames Ligue 1]</ref> == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2020 m.|2020]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2020 m.]] [[rugsėjo 20]] d. debiutavo rinktinėje, kuomet įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Bulgarijos rinktinių.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Kocan_Edina.html</ref> Bulgarijos atstovės nugalėjo rezultatu 3-0. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/edina-kocan/679811/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/edina-kocan/1088212 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/edina-kocan/leistungsdaten/spieler_51835.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/edina-kocan/431313/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] i1svoqty1k6n6l4cm3rojvu48mkknvt 0 614992 6667175 6662837 2022-08-19T13:46:17Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Charlotte Schmit | fullname = Charlotte Schmit | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|06|05|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = [{SC Freiburg (moterys)|]] | clubnumber = 17 | youthyears = | youthclubs = | years = 2020–2022<br />2022– | clubs = Wormeldingen-Munsbach-CSG<br />[[SC Freiburg (moterys)|SC Freiburg]] | caps(goals) = 29 {{0}}(30)<br />{{0}}? {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Šarlotė Šmit''' (''Charlotte Schmit''; g. [[1997]] m. [[birželio 5]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2020 m.]] atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. Šis klubas sudarė jungtinę komandą su kitais klubais ir žaidė [[Dames Ligue 1]]. Darinys žinomas Wormeldingen-Munsbach-CSG pavadinimu. [[2022 m.]] vasarą persikėlė į Vokietiją. Atstovavo [[SC Freiburg (moterys)|SC Freiburg]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2020 m.|2020]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2020 m.]] [[balandžio 11]] d. debiutavo rinktinėje, kai įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Lichtenšteino rinktinių. Rezultatu 2-1 nugalėjo Liuksemburgo atstovės.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Schmit_Charlotte</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/charlotte-schmit/789318/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/charlotte-schmit/1125338 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/charlotte-schmit/profil/spieler_56573.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/charlotte-schmit/466872/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] t4hajad5lxef7f69ndac5cutnjkqaxj 6667211 6667175 2022-08-19T13:54:05Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Charlotte Schmit | fullname = Charlotte Schmit | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|06|05|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = [{SC Freiburg (moterys)|]] | clubnumber = 17 | youthyears = | youthclubs = | years = 2020–2022<br />2022– | clubs = Wormeldingen-Munsbach-CSG<br />[[SC Freiburg (moterys)|SC Freiburg]] | caps(goals) = 29 {{0}}(30)<br />{{0}}? {{0}}{{0}}(0) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Šarlotė Šmit''' (''Charlotte Schmit''; g. [[1997]] m. [[birželio 5]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2020 m.]] atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. Šis klubas sudarė jungtinę komandą su kitais klubais ir žaidė [[Dames Ligue 1]]. Darinys žinomas Wormeldingen-Munsbach-CSG pavadinimu. [[2022 m.]] vasarą persikėlė į Vokietiją. Atstovavo [[SC Freiburg (moterys)|SC Freiburg]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2020 m.|2020]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2020 m.]] [[balandžio 11]] d. debiutavo rinktinėje, kai įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Lichtenšteino rinktinių. Rezultatu 2-1 nugalėjo Liuksemburgo atstovės.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Schmit_Charlotte</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/charlotte-schmit/789318/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/charlotte-schmit/1125338 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/charlotte-schmit/profil/spieler_56573.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/charlotte-schmit/466872/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 9p73qj7g3sthqjxusmtz8k6ggxeo4qv 0 614994 6667176 6662836 2022-08-19T13:46:33Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Rachel Kirps | fullname = Rachel Kirps | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2005|12|01|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = FC Saarbrücken II | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2019–<br />2019– | clubs = FC Saarbrücken <br />FC Saarbrücken II | caps(goals) = 0 {{0}}(0)<br />13 {{0}}(7) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 2 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Reičelė Kirps''' (''Rachel Kirps''; g. [[2005]] m. [[gruodžio 1]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[FC Saarbrücken (moterys)|FC Saarbrücken]]. Rungtyniavo jaunimo ekipoje FC Saarbrücken II. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2022 m.|2022]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2022 m.]] [[birželio 19]] d. debiutavo rinktinėje, kai įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir [[Žaliasis Kyšulys|Žaliojo Kyšulio]] rinktinių. Rezultatu 2-1 nugalėjo Liuksemburgo atstovės.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Kirps_Rachel</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/rachel-kirps/789311/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/rachel-kirps/1385431 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/rachel-kirps/profil/spieler_50461.html SOCCERDONNA] * [https://www.flashscore.com/player/kirps-rachel/vuqQS5Sk/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/rachel-kirps/515857/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] bafm2o07yed9g2qbkdfaj6ffcgjpt69 6667212 6667176 2022-08-19T13:54:15Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Rachel Kirps | fullname = Rachel Kirps | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2005|12|01|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,xx m | position = saugė | currentclub = FC Saarbrücken II | clubnumber = x | youthyears = | youthclubs = | years = 2019–<br />2019– | clubs = FC Saarbrücken <br />FC Saarbrücken II | caps(goals) = 0 {{0}}(0)<br />13 {{0}}(7) | nationalyears = 2016– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 2 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Reičelė Kirps''' (''Rachel Kirps''; g. [[2005]] m. [[gruodžio 1]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[FC Saarbrücken (moterys)|FC Saarbrücken]]. Rungtyniavo jaunimo ekipoje FC Saarbrücken II. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2022 m.|2022]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2022 m.]] [[birželio 19]] d. debiutavo rinktinėje, kai įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir [[Žaliasis Kyšulys|Žaliojo Kyšulio]] rinktinių. Rezultatu 2-1 nugalėjo Liuksemburgo atstovės.<ref>https://www.fussball-lux.lu/Kirps_Rachel</ref> == Išnašos == {{išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/rachel-kirps/789311/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/rachel-kirps/1385431 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/rachel-kirps/profil/spieler_50461.html SOCCERDONNA] * [https://www.flashscore.com/player/kirps-rachel/vuqQS5Sk/ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/rachel-kirps/515857/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 087pqha7aix5j0cxrcpq8orp44yb1r8 0 614996 6667177 6663045 2022-08-19T13:46:46Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Amy Thompson | fullname = Amy Thompson | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1994|07|28|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = puolėja | currentclub = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2021– | clubs = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2011– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Eimė Tompson''' (''Amy Thompson''; g. [[1994]] m. [[liepos 28]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2011 m.]] Progreso klube. Bandė laimę Vokietijoje. [[FC Mamer 32 (moterys)|„Mamer 32“]] klube, kuris rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2011 m.|2011]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo [[kovo 3]] d. rungtynėse prieš Latviją ir nugalėjo varžoves rezultatu 2-0. [[2011 m.]] [[kovo 8]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Lietuvos rinktinių. Jose lietuvės nugalejo varžoves rezultatu 4:1. Garbės įvartį Liuksemburgo rinktinei pelnė Amy Thompson.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Thompson_Amy.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/amy-thompson/179732/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/amy-thompson/1201772 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/thompson-amy/xWabF4oP/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/amy-thompson/profil/spieler_10759.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/amy-thompson/294875/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 71sxtmmr14y3alb3ypxpjyp5yxmravh 6667195 6667177 2022-08-19T13:51:06Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Amy Thompson | fullname = Amy Thompson | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1994|07|28|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = puolėja | currentclub = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2021– | clubs = [[FC Mamer 32 (moterys)|FC Mamer 32]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2011– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = ? {{0}}(?) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Eimė Tompson''' (''Amy Thompson''; g. [[1994]] m. [[liepos 28]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2011 m.]] Progreso klube. Bandė laimę Vokietijoje. [[FC Mamer 32 (moterys)|„Mamer 32“]] klube, kuris rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2011 m.|2011]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo [[kovo 3]] d. rungtynėse prieš Latviją ir nugalėjo varžoves rezultatu 2-0. [[2011 m.]] [[kovo 8]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Lietuvos rinktinių. Jose lietuvės nugalejo varžoves rezultatu 4:1. Garbės įvartį Liuksemburgo rinktinei pelnė Amy Thompson.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Thompson_Amy.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/amy-thompson/179732/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/amy-thompson/1201772 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/thompson-amy/xWabF4oP/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/amy-thompson/profil/spieler_10759.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/amy-thompson/294875/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] i2sl72f4cb5yk6jcvvr6f6ljo3z9o8n 0 614997 6667178 6662856 2022-08-19T13:47:05Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Julie Marques Abreu | fullname = Julie Marques Abreu | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2004|08|06|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = puolėja | currentclub = Standard Liège | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2018–2021<br/>2021– | clubs = [[AS Wincrange (moterys)|FC Mamer 32]]<br/> Standard Liège | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br/>{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2011– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 10 {{0}}(6) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Žiuli Markeš Abro''' (''Julie Marques Abreu''; g. [[2004]] m. [[rugpjūčio 6]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2018 m.]] [[AS Wincrange (moterys)|AS Wincrange]] klube, kuris rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. [[2021 m.]] persiklė Į Belgiją, atstovavo Standard Liège. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2019 m.|2019]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo [[kovo 3]] d. rungtynėse prieš Latviją ir nugalėjo varžoves rezultatu 2-0. [[2019 m.]] [[birželio 21]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Andoros rinktinių. Jose nugalejo varžoves rezultatu 2:1.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Marques_Julie.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/julie-marques-abreu/466858/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 01gah393bgqncvb4p5xf1vof7u9itu8 6667214 6667178 2022-08-19T13:54:36Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Julie Marques Abreu | fullname = Julie Marques Abreu | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2004|08|06|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = puolėja | currentclub = Standard Liège | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2018–2021<br/>2021– | clubs = [[AS Wincrange (moterys)|FC Mamer 32]]<br/> Standard Liège | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br/>{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2011– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 10 {{0}}(6) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Žiuli Markeš Abro''' (''Julie Marques Abreu''; g. [[2004]] m. [[rugpjūčio 6]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2018 m.]] [[AS Wincrange (moterys)|AS Wincrange]] klube, kuris rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. [[2021 m.]] persiklė Į Belgiją, atstovavo Standard Liège. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2019 m.|2019]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo [[kovo 3]] d. rungtynėse prieš Latviją ir nugalėjo varžoves rezultatu 2-0. [[2019 m.]] [[birželio 21]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Andoros rinktinių. Jose nugalejo varžoves rezultatu 2:1.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Marques_Julie.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/julie-marques-abreu/466858/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] mg1dzem0fku6jv14qj6kx0npypr4kf3 0 614998 6667191 6662970 2022-08-19T13:50:22Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Jill De Bruyn | fullname = Jill De Bruyn | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1993|12|13|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = [[puolėjas (futbolas)|puolėja]] | currentclub = Munsbach | clubnumber = 13 | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2021<br/>2021– | clubs = [[SC Ell (moterys)|SC Ell]]<br/>[[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | caps(goals) = 51 {{0}}(59)<br/>10 {{0}}{{0}}(8) | nationalyears = 2018–2022 | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 14 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Džilė de Briuin''' (''Jill De Bruyn''; g. [[1993]] m. [[gruodžio 13]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, [[puolėjas (futbolas)|puolėja]]. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. Buvusi rinktinės kapitonė. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2015 m.]] [[SC Ell (moterys)|SC Ell]] klube, kuris rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. [[2021 m.]] persiklė į [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m. Debiutavo rinktinėje [[2018 m.]] [[kovo 3]] d. draugiškose rungtynėse prieš Maroką. Marokietės sutriuškino varžoves rezultatu 7-1.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Debruyn_Jill.html</ref> [[2022 m.]] [[birželio 28]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Belgijos rinktinių. Jose Belgijos atstovės nugalėjo varžoves rezultatu 6:1.<ref>https://uk.soccerway.com/matches/2022/06/28/world/friendly-women/belgium/luxembourg/3778586/</ref> Po šių rungtynių žaidėja pranešė, kad baigia karjerą nacionalinėje rinktinėje.<ref>https://5minutes.rtl.lu/sport/local/a/1934516.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://uk.soccerway.com/players/jill-de-bruyn/721037/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/jill-de-bruyn/1125337 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/de-bruyn-jill/rat3cCM5/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/jill-de-bruyn/profil/spieler_56241.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jill-de-bruyn/466870/ Globalsportsarchive] * [https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Football.lu (rinktinė)] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] b8v82tv7afdwuyh7mtteas30p27o5xe 6667223 6667191 2022-08-19T13:56:44Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Jill De Bruyn | fullname = Jill De Bruyn | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1993|12|13|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = [[puolėjas (futbolas)|puolėja]] | currentclub = Munsbach | clubnumber = 13 | youthyears = | youthclubs = | years = 2015–2021<br/>2021– | clubs = [[SC Ell (moterys)|SC Ell]]<br/>[[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | caps(goals) = 51 {{0}}(59)<br/>10 {{0}}{{0}}(8) | nationalyears = 2018–2022 | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 14 {{0}}(0) | ntupdate = {{data|2022|08|13}} }} '''Džilė de Briuin''' (''Jill De Bruyn''; g. [[1993]] m. [[gruodžio 13]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, [[puolėjas (futbolas)|puolėja]]. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. Buvusi rinktinės kapitonė. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2015 m.]] [[SC Ell (moterys)|SC Ell]] klube, kuris rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. [[2021 m.]] persiklė į [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m. Debiutavo rinktinėje [[2018 m.]] [[kovo 3]] d. draugiškose rungtynėse prieš Maroką. Marokietės sutriuškino varžoves rezultatu 7-1.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Debruyn_Jill.html</ref> [[2022 m.]] [[birželio 28]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Belgijos rinktinių. Jose Belgijos atstovės nugalėjo varžoves rezultatu 6:1.<ref>https://uk.soccerway.com/matches/2022/06/28/world/friendly-women/belgium/luxembourg/3778586/</ref> Po šių rungtynių žaidėja pranešė, kad baigia karjerą nacionalinėje rinktinėje.<ref>https://5minutes.rtl.lu/sport/local/a/1934516.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://uk.soccerway.com/players/jill-de-bruyn/721037/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/jill-de-bruyn/1125337 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/de-bruyn-jill/rat3cCM5/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/jill-de-bruyn/profil/spieler_56241.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jill-de-bruyn/466870/ Globalsportsarchive] * [https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Football.lu (rinktinė)] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 9u9lgfuy5ecir2uagay7tymcie5r4xg 0 614999 6667179 6663003 2022-08-19T13:47:23Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Joana Lourenco Magalhães | fullname = Joana Lourenco Magalhães | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2004|06|04|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,69 m | position = puolėja | currentclub = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | clubnumber = 99 | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 11 {{0}}(7) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Žuana Lorenso Magaljaneš''' (''Joana Lourenco Magalhães''; g. [[2004]] m. [[birželio 4]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2018 m.]] Atstovavo [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]]. Šis klubas žaidė [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2021 m.|2021]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2021 m.]] [[birželio 12]] d. debiutas rinktinėje įvyko draugiškose rungtynėse tarp Liuksemburgo ir Belgijos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Lourenco_Mariana.html</ref> Šiose rungtynėse Belgijos rinktinė nugalėjo varžoves rezultatu 1-0. === Įvarčiai rinktinėje === {| class="wikitable" style="font-size:85%;" |- ! # || Daae || Vieta || Varžovės || Įvartis || Rezultatas || Rungtynės |- | 1. || 2022 m. vasario 16 d. || [[Stade François Trausch]], [[Mameris]], [[Liuksemburgas]] || {{vlv|TAH}} [[Taitis]]|| align=center | '''4'''–0 || align=center | 5–0 || Draugiškos rungtynės |- | 2. || rowspan=5| 2022 m. vasario 19 d. || rowspan=5| [[Stade Molsheim]], [[Molsheimas]], [[Prancūzija]] || rowspan=5| {{vlv|TAH}} [[Taitis]] || align=center | '''1'''–0 || rowspan=5 align=center | 11–0 || rowspan=5| Draugiškos |- | 3. || align=center | '''3'''–0 |- | 4. || align=center | '''4'''–0 |- | 5. || align=center | '''8'''–0 |- | 6. || align=center | '''9'''–0 |- | 7. || 2022 m. balandžio 9 d.|| Savivaldybės stadionas, [[Betembūras]], [[Liuksemburgas]] || {{vlv|LAT}} [[Latvija]]|| align=center | '''1'''–2 || align=center | 3–2 || 2023 FIFA Women's World Cup – UEFA Group D |} == Taip pat skaitykite == * [[Mariana Lourenco Magalhães]] – sesuo dvynė; futbolininkė. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://us.women.soccerway.com/players/joana-lourenco-magalhaes/721061/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/joana-lourenco-magalhaes/1125350 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/joana-lourenco-magalhaes/profil/spieler_56571.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joana-lourenco/466875/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 8c327haywh0nbnyl0l4le9rfb0riv24 6667215 6667179 2022-08-19T13:54:48Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Joana Lourenco Magalhães | fullname = Joana Lourenco Magalhães | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2004|06|04|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,69 m | position = puolėja | currentclub = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | clubnumber = 99 | youthyears = | youthclubs = | years = 2018– | clubs = [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 11 {{0}}(7) | ntupdate = {{data|2022|08|08}} }} '''Žuana Lorenso Magaljaneš''' (''Joana Lourenco Magalhães''; g. [[2004]] m. [[birželio 4]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, gynėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Karjerą pradėjo [[2018 m.]] Atstovavo [[Young Boys Diekirch (moterys)|Young Boys Diekirch]]. Šis klubas žaidė [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2021 m.|2021]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> [[2021 m.]] [[birželio 12]] d. debiutas rinktinėje įvyko draugiškose rungtynėse tarp Liuksemburgo ir Belgijos rinktinių.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Lourenco_Mariana.html</ref> Šiose rungtynėse Belgijos rinktinė nugalėjo varžoves rezultatu 1-0. === Įvarčiai rinktinėje === {| class="wikitable" style="font-size:85%;" |- ! # || Daae || Vieta || Varžovės || Įvartis || Rezultatas || Rungtynės |- | 1. || 2022 m. vasario 16 d. || [[Stade François Trausch]], [[Mameris]], [[Liuksemburgas]] || {{vlv|TAH}} [[Taitis]]|| align=center | '''4'''–0 || align=center | 5–0 || Draugiškos rungtynės |- | 2. || rowspan=5| 2022 m. vasario 19 d. || rowspan=5| [[Stade Molsheim]], [[Molsheimas]], [[Prancūzija]] || rowspan=5| {{vlv|TAH}} [[Taitis]] || align=center | '''1'''–0 || rowspan=5 align=center | 11–0 || rowspan=5| Draugiškos |- | 3. || align=center | '''3'''–0 |- | 4. || align=center | '''4'''–0 |- | 5. || align=center | '''8'''–0 |- | 6. || align=center | '''9'''–0 |- | 7. || 2022 m. balandžio 9 d.|| Savivaldybės stadionas, [[Betembūras]], [[Liuksemburgas]] || {{vlv|LAT}} [[Latvija]]|| align=center | '''1'''–2 || align=center | 3–2 || 2023 FIFA Women's World Cup – UEFA Group D |} == Taip pat skaitykite == * [[Mariana Lourenco Magalhães]] – sesuo dvynė; futbolininkė. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://us.women.soccerway.com/players/joana-lourenco-magalhaes/721061/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/joana-lourenco-magalhaes/1125350 SOFASCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/joana-lourenco-magalhaes/profil/spieler_56571.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/joana-lourenco/466875/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 7iu07qdpxn93uh270eprmwjlqig7pbm 0 615000 6667180 6663044 2022-08-19T13:47:40Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Kate Thill | fullname = Kate Thill | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2002|01|25|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,80 m | position = puolėja | currentclub = Bridgeport Purple Knights | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2017–2018 <br> 2018–2021 <br /> 2021– | clubs = [[SC Ell (moterys)|SC Ell]] <br> [[Sporting Bettemburg (moterys)|Sporting Bettemburg]] <br> Bridgeport Purple Knights | caps(goals) = {{0}}14 {{0}}(28) <br />{{0}}47 {{0}}(91)<br />{{0}}xx {{0}}(xx) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 10 {{0}}(1) | ntupdate = {{data|2022|08|14}} }} '''Keitė Til''' (''Kate Thill''; g. [[2002]] m. [[sausio 25]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == === SC Ell === Profesionalės karjerą pradėjo [[2017 m.]] [[SC Ell (moterys)|SC Ell]]. === SC Bettembourg === Nuo [[2018 m.]] vasaros atstovavo [[Sporting Bettemburg (moterys)|Sporting Bettemburg]], rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. [[2019 m.]] [[rugpjūčio 13]] d. UEFA čempionių lygos atrankos rungtynėse prieš [[ŽNK Split|Spilt]] ([[Kroatija]]) pelnė du įvarčius, tačiau kroatės nugalėjo Liuksemburgo atstoves rezultatu 7:2..<ref>https://int.soccerway.com/matches/2019/08/13/europe/uefa-womens-champions-league/sc-bettembourg/nk-split/3040893/</ref> === Studijų metai JAV === [[2021 m.]] persikėlė į [[JAV]], [[Konektikutas|Konektikutą]]. Studijavo ir rungtyniavo Bridgeport Purple Knights ekipoje, kuri tuo metu buvo NCAA Division II lygoje. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo rinktinėje [[2018 m.]] [[spalio 7]] d. draugiškose rungtynėse prieš Estiją. Estijos atstovės nugalėjo rezultatu 4-0. Kate Thill rungtynes pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki 74 minutės, kai buvo pakeista. [[2021 m.]] [[spalio 26]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Šiaurės Makedonijos rinktinių. Jose Liuksemburgo atstovės nugalėjo varžoves rezultatu 3:2.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/10/26/europe/womens-wc-qualifying-europe/macedonia-fyr/luxembourg/3503164/</ref> Kate Thill pelnė įvartį Liuksemburgo rinktinei.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Thill_Kate.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/kate-thill/621508/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/kate-thill/1125349 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/thill-kate/IVAfOQ9l/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/kate-thill/profil/spieler_33348.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kate-thill/332727/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 76l0zg4k5aa8emy6iceffen47fajkp4 6667216 6667180 2022-08-19T13:55:00Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Kate Thill | fullname = Kate Thill | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2002|01|25|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,80 m | position = puolėja | currentclub = Bridgeport Purple Knights | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2017–2018 <br> 2018–2021 <br /> 2021– | clubs = [[SC Ell (moterys)|SC Ell]] <br> [[Sporting Bettemburg (moterys)|Sporting Bettemburg]] <br> Bridgeport Purple Knights | caps(goals) = {{0}}14 {{0}}(28) <br />{{0}}47 {{0}}(91)<br />{{0}}xx {{0}}(xx) | nationalyears = 2018– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 10 {{0}}(1) | ntupdate = {{data|2022|08|14}} }} '''Keitė Til''' (''Kate Thill''; g. [[2002]] m. [[sausio 25]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == === SC Ell === Profesionalės karjerą pradėjo [[2017 m.]] [[SC Ell (moterys)|SC Ell]]. === SC Bettembourg === Nuo [[2018 m.]] vasaros atstovavo [[Sporting Bettemburg (moterys)|Sporting Bettemburg]], rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. [[2019 m.]] [[rugpjūčio 13]] d. UEFA čempionių lygos atrankos rungtynėse prieš [[ŽNK Split|Spilt]] ([[Kroatija]]) pelnė du įvarčius, tačiau kroatės nugalėjo Liuksemburgo atstoves rezultatu 7:2..<ref>https://int.soccerway.com/matches/2019/08/13/europe/uefa-womens-champions-league/sc-bettembourg/nk-split/3040893/</ref> === Studijų metai JAV === [[2021 m.]] persikėlė į [[JAV]], [[Konektikutas|Konektikutą]]. Studijavo ir rungtyniavo Bridgeport Purple Knights ekipoje, kuri tuo metu buvo NCAA Division II lygoje. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2018 m.|2018]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo rinktinėje [[2018 m.]] [[spalio 7]] d. draugiškose rungtynėse prieš Estiją. Estijos atstovės nugalėjo rezultatu 4-0. Kate Thill rungtynes pradėjo startinėje sudėtyje ir žaidė iki 74 minutės, kai buvo pakeista. [[2021 m.]] [[spalio 26]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Šiaurės Makedonijos rinktinių. Jose Liuksemburgo atstovės nugalėjo varžoves rezultatu 3:2.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/10/26/europe/womens-wc-qualifying-europe/macedonia-fyr/luxembourg/3503164/</ref> Kate Thill pelnė įvartį Liuksemburgo rinktinei.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Thill_Kate.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/kate-thill/621508/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/kate-thill/1125349 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/thill-kate/IVAfOQ9l/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/kate-thill/profil/spieler_33348.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kate-thill/332727/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] hbupmqjuy711y34h13f4wln92w4g1nm 0 615002 6667181 6663075 2022-08-19T13:47:54Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Caroline Jorge | fullname = Caroline Jorge Magalhães | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2005|11|29|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = puolėja | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2020– | clubs = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | caps(goals) = {{0}}33 {{0}}(34) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = {{0}}6 {{0}}(2) | ntupdate = {{data|2022|08|14}} }} '''Karolinė Žoržė Magaljaneš''' (''Caroline Jorge'' arba ''Caroline Jorge Magalhães''; g. [[2005]] m. [[lapkričio 29]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. Kitados – Liuksemburgo jaunimo rinktinėms. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2020 m.]] [[FC Munsbach (moterys)|Munsbach]] klube, kuris rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinės == ; Liuksmeburgo WU-17 Atstovavo Liuksemburgo jaunimo rinktinėms. [[2021 m.]] [[rugsėjo 27]] d. Liuksemburgo WU-17 rinktinė rezultatu 10-0 sutriuškino Sakatvelo WU-17 rinktinę. Šiose rungtynėse Karolinė Žoržė pasižymėjo tris kartus.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/09/27/europe/uefa-u17-championship-women-qualification/georgia-under-17/luxembourg-u17/3498545/</ref> ; Liuksemburgo nacionalinė rinktinė [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2021 m.|2021]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo rinktinėje [[2021 m.]] [[balandžio 11]] d. draugiškose rungtynėse prieš Lichtenšteiną. Jose nugalėjo Liuksemburgo atstovės rezultatu 2-1. [[2022 m.]] [[birželio 19]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Žaliojo Kyšulio rinktinių. Jose Luksemburgo atstovės nugalejo varžoves rezultatu 2:1.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/06/28/world/friendly-women/belgium/luxembourg/3778586/</ref> Lemiamą įvartį Liuksemburgo rinktinei pelnė Caroline Jorge.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Jorge_Caroline.html</ref> [[2022 m.]] [[birželio 28]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Belgijos rinktinių. Jose Belgijos atstovės nugalėjo varžoves rezultatu 6:1.<ref>https://uk.soccerway.com/matches/2022/06/28/world/friendly-women/belgium/luxembourg/3778586/</ref> Garbės įvartį šiose rungtynėse pelnė Caroline Jorge.<ref>https://5minutes.rtl.lu/sport/local/a/1934516.html</ref><ref>https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2022-06-28/belgium-vs-luxembourg/2701592/</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/caroline-jorge-magalhaes/789324/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/caroline-jorge/1125341 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.in/player/jorge-caroline/CYGFOmxE/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/caroline-jorge/profil/spieler_56565.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/caroline-jorge/466879/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] g7b4qoq2ivfuufsoz0w4alrnwzdv7sj 6667217 6667181 2022-08-19T13:55:25Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Caroline Jorge | fullname = Caroline Jorge Magalhães | image = | dateofbirth = {{birth date and age|2005|11|29|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,>> m | position = puolėja | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2020– | clubs = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | caps(goals) = {{0}}33 {{0}}(34) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = {{0}}6 {{0}}(2) | ntupdate = {{data|2022|08|14}} }} '''Karolinė Žoržė Magaljaneš''' (''Caroline Jorge'' arba ''Caroline Jorge Magalhães''; g. [[2005]] m. [[lapkričio 29]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. Kitados – Liuksemburgo jaunimo rinktinėms. == Karjera == Profesionalės karjerą pradėjo [[2020 m.]] [[FC Munsbach (moterys)|Munsbach]] klube, kuris rungtyniavo [[Dames Ligue 1]]. == Rinktinės == ; Liuksmeburgo WU-17 Atstovavo Liuksemburgo jaunimo rinktinėms. [[2021 m.]] [[rugsėjo 27]] d. Liuksemburgo WU-17 rinktinė rezultatu 10-0 sutriuškino Sakatvelo WU-17 rinktinę. Šiose rungtynėse Karolinė Žoržė pasižymėjo tris kartus.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2021/09/27/europe/uefa-u17-championship-women-qualification/georgia-under-17/luxembourg-u17/3498545/</ref> ; Liuksemburgo nacionalinė rinktinė [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2021 m.|2021]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo rinktinėje [[2021 m.]] [[balandžio 11]] d. draugiškose rungtynėse prieš Lichtenšteiną. Jose nugalėjo Liuksemburgo atstovės rezultatu 2-1. [[2022 m.]] [[birželio 19]] d. įvyko rungtynės tarp Liuksemburgo ir Žaliojo Kyšulio rinktinių. Jose Luksemburgo atstovės nugalejo varžoves rezultatu 2:1.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/06/28/world/friendly-women/belgium/luxembourg/3778586/</ref> Lemiamą įvartį Liuksemburgo rinktinei pelnė Caroline Jorge.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Jorge_Caroline.html</ref> [[2022 m.]] [[birželio 28]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Belgijos rinktinių. Jose Belgijos atstovės nugalėjo varžoves rezultatu 6:1.<ref>https://uk.soccerway.com/matches/2022/06/28/world/friendly-women/belgium/luxembourg/3778586/</ref> Garbės įvartį šiose rungtynėse pelnė Caroline Jorge.<ref>https://5minutes.rtl.lu/sport/local/a/1934516.html</ref><ref>https://globalsportsarchive.com/match/soccer/2022-06-28/belgium-vs-luxembourg/2701592/</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/caroline-jorge-magalhaes/789324/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/caroline-jorge/1125341 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.in/player/jorge-caroline/CYGFOmxE/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/caroline-jorge/profil/spieler_56565.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/caroline-jorge/466879/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] lz0hr9kd812grwsl7cjn01mfuimwu85 0 615003 6667183 6663111 2022-08-19T13:48:14Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Kim Olafsson | fullname = Kim Olafsson Gunnlaugsson | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1998|08|27|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,76 m | position = puolėja | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2017–2018 <br> 2018–2021 <br /> 2021– <br />2022 | clubs = FFC Frankfurt II <br> [[1. FFC Frankfurt]] <br> Elversberg <br /> [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | caps(goals) = 27 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}2 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 4 {{0}}(1) | ntupdate = {{data|2022|08|14}} }} '''Kim Olafson Gunlaugson''' (''Kim Olafsson Gunnlaugsson''; g. [[1998]] m. [[rugpjūčio 27]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Islandų kilmės žaidėja atstovavo Islandijos jaunimo rinktinėms,<ref>https://www.visir.is/g/20151782398d</ref><ref>https://www.ksi.is/mot/leikmadur/?leikmadur=302424</ref> tačiau vėliau pasirinko [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinę]]. == Karjera == Žaidėjos tėvas [[islandas]], o mama liuksemburgietė. Būdama 15 metų persikėlė į [[Vokietija|Vokietiją]]. === FFC Frankfurt II === Profesionalės karjerą pradėjo Vokietijoje, rungtyniavo [[1. FFC Frankfurt]] jaunimo ekipose, tačiau pagrindinės ekipos sudėtyje oficialių rungtynių nėra žaidusi. === Elversberg === Nuo [[2021 m.]] vasaros atstovavo [[SV 07 Elversberg (moterys)|Elversberg]], rungtyniavo [[2. Frauen-Bundesliga]]. Sužaidė vos dvejas rungtynes. === FC Munsbach === [[2022 m.]] persikėlė į Liuksemburgą ir atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2014 m.|2014]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo rinktinėje [[2014 m.]] [[spalio 29]] d. draugiškose rungtynėse prieš Lietuvą. Šiose rungtynėse Liuksemburgas nugalėjo lietuves 1-0 ir iškovojo pergalę.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Olafsson_Kim.html</ref> [[2014 m.]] [[gruodžio 11]] d. draugiškose rungtynėse prieš Kiprą pasižymėjo pelnydama įvartį. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://uk.soccerway.com/players/kim-olafsson/407444/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/kim-olafsson/1125326 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/olafsson-kim/OAChDRUd/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/kim-olafsson/profil/spieler_26705.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kim-olafsson/142824/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 8mrypm4oiyba4irlslfzd2fjdu6y2bo 6667218 6667183 2022-08-19T13:55:43Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Kim Olafsson | fullname = Kim Olafsson Gunnlaugsson | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1998|08|27|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,76 m | position = puolėja | currentclub = [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | clubnumber = ? | youthyears = | youthclubs = | years = 2017–2018 <br> 2018–2021 <br /> 2021– <br />2022 | clubs = FFC Frankfurt II <br> [[1. FFC Frankfurt]] <br> Elversberg <br /> [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]] | caps(goals) = 27 {{0}}(1)<br />{{0}}0 {{0}}(0)<br />{{0}}2 {{0}}(0)<br />{{0}}0 {{0}}(0) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 4 {{0}}(1) | ntupdate = {{data|2022|08|14}} }} '''Kim Olafson Gunlaugson''' (''Kim Olafsson Gunnlaugsson''; g. [[1998]] m. [[rugpjūčio 27]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, puolėja.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Islandų kilmės žaidėja atstovavo Islandijos jaunimo rinktinėms,<ref>https://www.visir.is/g/20151782398d</ref><ref>https://www.ksi.is/mot/leikmadur/?leikmadur=302424</ref> tačiau vėliau pasirinko [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinę]]. == Karjera == Žaidėjos tėvas [[islandas]], o mama liuksemburgietė. Būdama 15 metų persikėlė į [[Vokietija|Vokietiją]]. === FFC Frankfurt II === Profesionalės karjerą pradėjo Vokietijoje, rungtyniavo [[1. FFC Frankfurt]] jaunimo ekipose, tačiau pagrindinės ekipos sudėtyje oficialių rungtynių nėra žaidusi. === Elversberg === Nuo [[2021 m.]] vasaros atstovavo [[SV 07 Elversberg (moterys)|Elversberg]], rungtyniavo [[2. Frauen-Bundesliga]]. Sužaidė vos dvejas rungtynes. === FC Munsbach === [[2022 m.]] persikėlė į Liuksemburgą ir atstovavo [[FC Munsbach (moterys)|FC Munsbach]]. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2014 m.|2014]] m.<ref>https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx</ref> Debiutavo rinktinėje [[2014 m.]] [[spalio 29]] d. draugiškose rungtynėse prieš Lietuvą. Šiose rungtynėse Liuksemburgas nugalėjo lietuves 1-0 ir iškovojo pergalę.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Olafsson_Kim.html</ref> [[2014 m.]] [[gruodžio 11]] d. draugiškose rungtynėse prieš Kiprą pasižymėjo pelnydama įvartį. == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://uk.soccerway.com/players/kim-olafsson/407444/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/kim-olafsson/1125326 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/olafsson-kim/OAChDRUd/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/kim-olafsson/profil/spieler_26705.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/kim-olafsson/142824/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] lv1hquf4a759737g7yqvaxt0e5wqx1z 0 615004 6667189 6663138 2022-08-19T13:50:09Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Gabriela De Lemos | fullname = Gabriela De Lemos Crespo | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|04|24|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,<< m | position = saugė | currentclub = [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | clubnumber = 10 | youthyears = | youthclubs = | years = 2017–2020<br />2020– | clubs = [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]<br />[[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2013– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 23 {{0}}(5) | ntupdate = {{data|2022|08|14}} }} '''Gabriela de Lemos Krespo''' (''Gabriela De Lemos Crespo''; g. [[1997]] m. [[kovo 24]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2017 m.]] atstovavo [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]. 2017–2018 m. sezone tapo šalies čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20172018/regular-season/r42133/ 2017–2018 m. Dames Ligue 1]</ref> [[2020 m.]] vasarą perėjo į [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing FC Union Lëtzebuerg]]. 2020–2021 m. sezone tapo šalies čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20202021/regular-season/r58334/ 2020–2021 m. Dames Ligue 1]</ref> 2021–2022 m. sezone titulą apgynė.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20212022/regular-season/r64020/ 2021–2022 m. Dames Ligue 1]</ref> == Pasiemimai == ; su [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|FC Jeunesse Junglinster]] * [[Dames Ligue 1]] čempionė: 2017–2018 m. ; su [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] * [[Dames Ligue 1]] čempionė: 2020–2021, 2021–2022 m. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2013 m.|2013]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> Rinktinėje debiutavo [[2013 m.]] [[kovo 20]] d. draugiškose rungtynėse prieš Estiją, kurios baigėsi lygiosiomis 1-1. [[2016 m.]] [[lapkričio 4]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Farerų Salų rinktinių. Šiose rungtynėse žaidėja pasižymėjo įvarčiu ir išlygino rezultatą, o vėliau liuksemburgietės pelnė dar vieną ir iškovojo pergalę.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Delemos_Gabriela.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/gabriela-de-lemos/291249/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/gabriela-de-lemos/1134938 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/de-lemos-gabriela/bu702mOO/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/gabriela-de-lemos/leistungsdaten/spieler_21592.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/gabriela-de-lemos/501915/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 5dewam84mbt10b0e7b4wkn69m1pyjn0 6667222 6667189 2022-08-19T13:56:29Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infobox football biography | playername = Gabriela De Lemos | fullname = Gabriela De Lemos Crespo | image = | dateofbirth = {{birth date and age|1997|04|24|df=y}} | countryofbirth = [[Liuksemburgas]] | height = 1,<< m | position = saugė | currentclub = [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | clubnumber = 10 | youthyears = | youthclubs = | years = 2017–2020<br />2020– | clubs = [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]<br />[[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?)<br />{{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2013– | nationalteam = {{vlv|LUX}} Liuksemburgas | nationalcaps(goals) = 23 {{0}}(5) | ntupdate = {{data|2022|08|14}} }} '''Gabriela de Lemos Krespo''' (''Gabriela De Lemos Crespo''; g. [[1997]] m. [[kovo 24]] d.) – [[Liuksemburgas|Liuksemburgo]] futbolininkė, saugė. Atstovavo [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinei]]. == Karjera == Nuo [[2017 m.]] atstovavo [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|Jeunesse Junglinster]]. 2017–2018 m. sezone tapo šalies čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20172018/regular-season/r42133/ 2017–2018 m. Dames Ligue 1]</ref> [[2020 m.]] vasarą perėjo į [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing FC Union Lëtzebuerg]]. 2020–2021 m. sezone tapo šalies čempione.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20202021/regular-season/r58334/ 2020–2021 m. Dames Ligue 1]</ref> 2021–2022 m. sezone titulą apgynė.<ref>[https://int.soccerway.com/national/luxembourg/ligue-1/20212022/regular-season/r64020/ 2021–2022 m. Dames Ligue 1]</ref> == Pasiemimai == ; su [[FC Jeunesse Junglinster (moterys)|FC Jeunesse Junglinster]] * [[Dames Ligue 1]] čempionė: 2017–2018 m. ; su [[Racing FC Union Lëtzebuerg (moterys)|Racing Lëtzebuerg]] * [[Dames Ligue 1]] čempionė: 2020–2021, 2021–2022 m. == Rinktinė == [[Liuksemburgo moterų futbolo rinktinė|Liuksemburgo rinktinėje]] žaidė nuo [[2013 m.|2013]] m.<ref>[https://www.football.lu/Equipes-nationales/Equipe-nationale-dames.aspx Liuksemburgo nacionalinė moterų rinktinė]</ref> Rinktinėje debiutavo [[2013 m.]] [[kovo 20]] d. draugiškose rungtynėse prieš Estiją, kurios baigėsi lygiosiomis 1-1. [[2016 m.]] [[lapkričio 4]] d. įvyko draugiškos rungtynės tarp Liuksemburgo ir Farerų Salų rinktinių. Šiose rungtynėse žaidėja pasižymėjo įvarčiu ir išlygino rezultatą, o vėliau liuksemburgietės pelnė dar vieną ir iškovojo pergalę.<ref>http://www.fussball-lux.lu/Delemos_Gabriela.html</ref> == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/gabriela-de-lemos/291249/ SOCCERWAY] * [https://www.sofascore.com/player/gabriela-de-lemos/1134938 SOFASCORE] * [https://www.flashscore.com/player/de-lemos-gabriela/bu702mOO/ FLASHSCORE] * [https://www.soccerdonna.de/de/gabriela-de-lemos/leistungsdaten/spieler_21592.html SOCCERDONNA] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/gabriela-de-lemos/501915/ Globalsportsarchive] [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkės]] 7h7auwipqrlnmrknu8q9ohdfz76j3m8 0 615050 6667380 6666935 2022-08-19T20:00:25Z Bearas 8443 /* Lietuva čempionate */ wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXV Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = 2022 European Athletics Championships logo.svg |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 15]] d. – [[Rugpjūčio 21|21]] d. |vieta = [[Miunchenas]], {{flag|GER}} |stadionas = [[Olimpinis stadionas (Miunchenas)|Olimpinis stadionas]] |šalių skaičius = 48 |dalyvių skaičius = 1540 |Lietuvos delegacija = 19 |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2018 Berlynas]] |po = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] }} '''2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 25-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>[https://www.sportas.info/lengvoji-atletika/lengvaatleciu-viltys-pries-europos-cempionata-noruose-daugiau-nei-vienas-medalis/ Lengvaatlečių viltys prieš Europos čempionatą: noruose – daugiau nei vienas medalis]</ref> Čempionatas buvo [[2022 m. Europos čempionatai|2022 m. Europos čempionatų]] žaidynių programos dalis. Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flag | event = | team = | gold_GER = 4 | silver_GER = 3 | bronze_GER = 1 | host_GER = yes | gold_ESP = 2 | silver_ESP = 3 | bronze_ESP = 1 | gold_CRO = 2 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 0 | gold_NED = 2 | silver_NED = 0 | bronze_NED = 2 | gold_GRE = 2 | silver_GRE = 1 | bronze_GRE = 0 | gold_GBR = 1 | silver_GBR = 2 | bronze_GBR = 3 | gold_POL = 1 | silver_POL = 2 | bronze_POL = 2 | gold_ITA = 1 | silver_ITA = 1 | bronze_ITA = 3 | gold_ISR = 1 | silver_ISR = 1 | bronze_ISR = 2 | gold_POR = 1 | silver_POR = 1 | bronze_POR = 0 | gold_FIN = 1 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 0 | gold_NOR = 1 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 0 | gold_TUR = 1 | silver_TUR = 0 | bronze_TUR = 0 | gold_ROU = 1 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 0 | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 3 | bronze_SUI = 0 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 3 | gold_SRB = 0 | silver_SRB = 1 | bronze_SRB = 0 | gold_SWE = 0 | silver_SWE = 1 | bronze_SWE = 0 | gold_CZE = 0 | silver_CZE = 0 | bronze_CZE = 1 | gold_EST = 0 | silver_EST = 0 | bronze_EST = 1 | gold_HUN = 0 | silver_HUN = 0 | bronze_HUN = 1 | gold_SLO = 0 | silver_SLO = 0 | bronze_SLO = 1 |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m |{{flagathlete|[[Marcell Jacobs]]|ITA}} || 9.95 '''=ČR''' |{{flagathlete|[[Zharnel Hughes]]|GBR}} || 9.99 |{{flagathlete|[[Jeremiah Azu]]|GBR}} || 10.13 |- |200 m | || | || | || |- |400 m |{{flagathlete|[[Matthew Hudson-Smith]]|GBR}} || 44.53 |{{flagathlete|[[Ricky Petrucciani]]|SUI}} || 45.03 |{{flagathlete|[[Alex Haydock-Wilson]]|GBR}} || 45.17 |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m |{{flagathlete|[[Jakob Ingebrigtsen]]|NOR}} || 13:21.13 |{{flagathlete|[[Mohamed Katir]]|ESP}} || 13:22.98 |{{flagathlete|[[Yemaneberhan Crippa]]|ITA}} || 13:24.83 |- |10000 m | || | || | || |- |Maratonas |{{flagathlete|[[Richard Ringer]]|GER}} || 2:10:21 |{{flagathlete|[[Maru Teferi]]|ISR}} || 2:10:23 |{{flagathlete|[[Gashau Ayale]]|ISR}} || 2:10:29 |- |110 m barjerinis |{{flagathlete|[[Asier Martínez]]|ESP}} || 13.14 |{{flagathlete|[[Pascal Martinot-Lagarde]]|FRA}} || 13.14 |{{flagathlete|{{ill|Just Kwaou-Mathey|it}}|FRA}} || 13.33 |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |20 km ėjimas | || | || | || |- |35 km ėjimas |{{flagathlete|[[Miguel Ángel López]]|ESP}} || 2:26:49 |{{flagathlete|[[Christopher Linke]]|GER}} || 2:29:30 |{{flagathlete|[[Matteo Giupponi]]|ITA}} || 2:30:34 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį |{{flagathlete|[[Miltiadis Tentoglou]]|GRE}} || 8.52 '''ČR''' |{{flagathlete|[[Thobias Montler]]|SWE}} || 8.06 |{{flagathlete|[[Jules Pommery]]|FRA}} || 8.06 |- |Trišuolis |{{flagathlete|[[Pedro Pichardo]]|POR}} || 17.50 |{{flagathlete|[[Andrea Dallavalle]]|ITA}} || 17.04 |{{flagathlete|[[Jean-Marc Pontvianne]]|FRA}} || 16.94 |- |Rutulio stūmimas |{{flagathlete|[[Filip Mihaljević]]|CRO}} || 21.88 |{{flagathlete|[[Armin Sinančević]]|SRB}} || 21.39 |{{flagathlete|[[Tomáš Staněk]]|CZE}} || 21.26 |- |Disko metimas | || | || | || |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Dešimtkovė |{{flagathlete|[[Niklas Kaul]]|GER}} || 8545 |{{flagathlete|[[Simon Ehammer]]|SUI}} || 8468 '''NR''' |{{flagathlete|[[Janek Õiglane]]|EST}} || 8346 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m |{{flagathlete|[[Gina Lückenkemper]]|GER}} || 10.99 |{{flagathlete|[[Mujinga Kambundji]]|SUI}} || 10.99 |{{flagathlete|[[Daryll Neita]]|GBR}} || 11.00 |- |200 m | || | || | || |- |400 m |{{flagathlete|[[Femke Bol]]|NED}} || 49.44 '''NR''' |{{flagathlete|[[Natalia Kaczmarek]]|POL}} || 49.94 |{{flagathlete|[[Anna Kiełbasińska]]|POL}} || 50.29 |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m |{{flagathlete|[[Yasemin Can]]|TUR}} || 30:32.57 |{{flagathlete|[[Eilish McColgan]]|GBR}} || 30:41.05 |{{flagathlete|[[Lonah Chemtai Salpeter]]|ISR}} || 30:46.37 |- |Maratonas |{{flagathlete|[[Aleksandra Lisowska]]|POL}} || 2:28:36 |{{flagathlete|[[Matea Parlov Koštro]]|CRO}} || 2:28:42 |{{flagathlete|[[Nienke Brinkman]]|NED}} || 2:28:52 |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |20 km ėjimas | || | || | || |- |35 km ėjimas |{{flagathlete|[[Antigoni Drisbioti]]|GRE}} || 2:47:00 |{{flagathlete|[[Raquel González]]|ESP}} || 2:49:10 |{{flagathlete|[[Viktória Madarász]]|HUN}} || 2:49:58 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi |{{flagathlete|[[Wilma Murto]]|FIN}} || 4.85 ='''ČR''' |{{flagathlete|[[Katerina Stefanidi]]|GRE}} || 4.75 |{{flagathlete|[[Tina Šutej]]|SLO}} || 4.75 |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas |{{flagathlete|[[Jessica Schilder]]|NED}} || 20.24 |{{flagathlete|[[Auriol Dongmo]]|POR}} || 19.82 '''NR''' |{{flagathlete|[[Jorinde van Klinken]]|NED}} || 18.94 |- |Disko metimas |{{flagathlete|[[Sandra Perković]]|CRO}} || 67.95 |{{flagathlete|[[Kristin Pudenz]]|GER}} || 67.87 |{{flagathlete|[[Claudine Vita]]|GER}} || 65.20 |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas |{{flagathlete|[[Bianca Ghelber]]|ROU}} || 72.72 |{{flagathlete|[[Ewa Różańska]]|POL}} || 72.12 |{{flagathlete|[[Sara Fantini]]|ITA}} || 71.58 |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} == Lietuva čempionate == ===Vyrai=== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.67 |6 '''Q''' |21.05 |22 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|1500 m |3:40:19 |15 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ignas Brasevičius]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:25:25 |57 |-align=center |align=left|[[Remigijus Kančys]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | NBG | - |-align=center |align=left rowspan=2|[[Arturas Mastianica]] |align=left|35 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |2:46:09 |17 |- |-align=center |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Marius Žiūkas]] |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2.17 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|'''[[Mykolas Alekna]]''' |align=left|Disko metimas |65.48 m | 4 '''q''' | 69.78 '''ČR''' |{{gold medal}} |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |66.70 m | 2 '''Q''' | 65.40 m | 6 |} ===Moterys=== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |colspan="2" align="center" {{n/a|Automatiškai kvalifikuota}} |51.70 |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |2:03.92 |24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Greta Karinauskaitė]] |align=left|3000 m kliūtinis |9:55.11 |18 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Loreta Kančytė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:41:15 |38 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Urtė Baikštytė]] |align=left|Šuolis į aukštį |1.78 m |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Jogailė Petrokaitė]] |align=left|Šuolis į tolį |6.37 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Aina Grikšaitė]] |align=left|Trišuolis |13.62 m |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13.83 m | 10 '''q''' | 13.27 m | 12 |-align=center |align=left|[[Ieva Zarankaitė]] |align=left|Disko metimas | 56.85 m | 14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Liveta Jasiūnaitė]] |align=left|Ieties metimas |61.85 m |1 '''Q''' | | |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] jx49ducudt66m0bd2rnwiqh52ymb0eh 6667381 6667380 2022-08-19T20:01:09Z Bearas 8443 /* Techninės rungtys */ wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXV Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = 2022 European Athletics Championships logo.svg |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 15]] d. – [[Rugpjūčio 21|21]] d. |vieta = [[Miunchenas]], {{flag|GER}} |stadionas = [[Olimpinis stadionas (Miunchenas)|Olimpinis stadionas]] |šalių skaičius = 48 |dalyvių skaičius = 1540 |Lietuvos delegacija = 19 |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2018 Berlynas]] |po = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] }} '''2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 25-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>[https://www.sportas.info/lengvoji-atletika/lengvaatleciu-viltys-pries-europos-cempionata-noruose-daugiau-nei-vienas-medalis/ Lengvaatlečių viltys prieš Europos čempionatą: noruose – daugiau nei vienas medalis]</ref> Čempionatas buvo [[2022 m. Europos čempionatai|2022 m. Europos čempionatų]] žaidynių programos dalis. Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flag | event = | team = | gold_GER = 4 | silver_GER = 3 | bronze_GER = 1 | host_GER = yes | gold_ESP = 2 | silver_ESP = 3 | bronze_ESP = 1 | gold_CRO = 2 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 0 | gold_NED = 2 | silver_NED = 0 | bronze_NED = 2 | gold_GRE = 2 | silver_GRE = 1 | bronze_GRE = 0 | gold_GBR = 1 | silver_GBR = 2 | bronze_GBR = 3 | gold_POL = 1 | silver_POL = 2 | bronze_POL = 2 | gold_ITA = 1 | silver_ITA = 1 | bronze_ITA = 3 | gold_ISR = 1 | silver_ISR = 1 | bronze_ISR = 2 | gold_POR = 1 | silver_POR = 1 | bronze_POR = 0 | gold_FIN = 1 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 0 | gold_NOR = 1 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 0 | gold_TUR = 1 | silver_TUR = 0 | bronze_TUR = 0 | gold_ROU = 1 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 0 | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 3 | bronze_SUI = 0 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 3 | gold_SRB = 0 | silver_SRB = 1 | bronze_SRB = 0 | gold_SWE = 0 | silver_SWE = 1 | bronze_SWE = 0 | gold_CZE = 0 | silver_CZE = 0 | bronze_CZE = 1 | gold_EST = 0 | silver_EST = 0 | bronze_EST = 1 | gold_HUN = 0 | silver_HUN = 0 | bronze_HUN = 1 | gold_SLO = 0 | silver_SLO = 0 | bronze_SLO = 1 |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m |{{flagathlete|[[Marcell Jacobs]]|ITA}} || 9.95 '''=ČR''' |{{flagathlete|[[Zharnel Hughes]]|GBR}} || 9.99 |{{flagathlete|[[Jeremiah Azu]]|GBR}} || 10.13 |- |200 m | || | || | || |- |400 m |{{flagathlete|[[Matthew Hudson-Smith]]|GBR}} || 44.53 |{{flagathlete|[[Ricky Petrucciani]]|SUI}} || 45.03 |{{flagathlete|[[Alex Haydock-Wilson]]|GBR}} || 45.17 |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m |{{flagathlete|[[Jakob Ingebrigtsen]]|NOR}} || 13:21.13 |{{flagathlete|[[Mohamed Katir]]|ESP}} || 13:22.98 |{{flagathlete|[[Yemaneberhan Crippa]]|ITA}} || 13:24.83 |- |10000 m | || | || | || |- |Maratonas |{{flagathlete|[[Richard Ringer]]|GER}} || 2:10:21 |{{flagathlete|[[Maru Teferi]]|ISR}} || 2:10:23 |{{flagathlete|[[Gashau Ayale]]|ISR}} || 2:10:29 |- |110 m barjerinis |{{flagathlete|[[Asier Martínez]]|ESP}} || 13.14 |{{flagathlete|[[Pascal Martinot-Lagarde]]|FRA}} || 13.14 |{{flagathlete|{{ill|Just Kwaou-Mathey|it}}|FRA}} || 13.33 |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |20 km ėjimas | || | || | || |- |35 km ėjimas |{{flagathlete|[[Miguel Ángel López]]|ESP}} || 2:26:49 |{{flagathlete|[[Christopher Linke]]|GER}} || 2:29:30 |{{flagathlete|[[Matteo Giupponi]]|ITA}} || 2:30:34 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį |{{flagathlete|[[Miltiadis Tentoglou]]|GRE}} || 8.52 '''ČR''' |{{flagathlete|[[Thobias Montler]]|SWE}} || 8.06 |{{flagathlete|[[Jules Pommery]]|FRA}} || 8.06 |- |Trišuolis |{{flagathlete|[[Pedro Pichardo]]|POR}} || 17.50 |{{flagathlete|[[Andrea Dallavalle]]|ITA}} || 17.04 |{{flagathlete|[[Jean-Marc Pontvianne]]|FRA}} || 16.94 |- |Rutulio stūmimas |{{flagathlete|[[Filip Mihaljević]]|CRO}} || 21.88 |{{flagathlete|[[Armin Sinančević]]|SRB}} || 21.39 |{{flagathlete|[[Tomáš Staněk]]|CZE}} || 21.26 |- |Disko metimas |{{flagathlete|[[Mykolas Alekna]]|LTU}} || 69.78 '''ČR''' |{{flagathlete|[[Kristjan Čeh]]|SLO}} || 68.28 |{{flagathlete|[[Lawrence Okoye]]|GBR}} || 67.14 |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Dešimtkovė |{{flagathlete|[[Niklas Kaul]]|GER}} || 8545 |{{flagathlete|[[Simon Ehammer]]|SUI}} || 8468 '''NR''' |{{flagathlete|[[Janek Õiglane]]|EST}} || 8346 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m |{{flagathlete|[[Gina Lückenkemper]]|GER}} || 10.99 |{{flagathlete|[[Mujinga Kambundji]]|SUI}} || 10.99 |{{flagathlete|[[Daryll Neita]]|GBR}} || 11.00 |- |200 m | || | || | || |- |400 m |{{flagathlete|[[Femke Bol]]|NED}} || 49.44 '''NR''' |{{flagathlete|[[Natalia Kaczmarek]]|POL}} || 49.94 |{{flagathlete|[[Anna Kiełbasińska]]|POL}} || 50.29 |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m |{{flagathlete|[[Yasemin Can]]|TUR}} || 30:32.57 |{{flagathlete|[[Eilish McColgan]]|GBR}} || 30:41.05 |{{flagathlete|[[Lonah Chemtai Salpeter]]|ISR}} || 30:46.37 |- |Maratonas |{{flagathlete|[[Aleksandra Lisowska]]|POL}} || 2:28:36 |{{flagathlete|[[Matea Parlov Koštro]]|CRO}} || 2:28:42 |{{flagathlete|[[Nienke Brinkman]]|NED}} || 2:28:52 |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |20 km ėjimas | || | || | || |- |35 km ėjimas |{{flagathlete|[[Antigoni Drisbioti]]|GRE}} || 2:47:00 |{{flagathlete|[[Raquel González]]|ESP}} || 2:49:10 |{{flagathlete|[[Viktória Madarász]]|HUN}} || 2:49:58 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi |{{flagathlete|[[Wilma Murto]]|FIN}} || 4.85 ='''ČR''' |{{flagathlete|[[Katerina Stefanidi]]|GRE}} || 4.75 |{{flagathlete|[[Tina Šutej]]|SLO}} || 4.75 |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas |{{flagathlete|[[Jessica Schilder]]|NED}} || 20.24 |{{flagathlete|[[Auriol Dongmo]]|POR}} || 19.82 '''NR''' |{{flagathlete|[[Jorinde van Klinken]]|NED}} || 18.94 |- |Disko metimas |{{flagathlete|[[Sandra Perković]]|CRO}} || 67.95 |{{flagathlete|[[Kristin Pudenz]]|GER}} || 67.87 |{{flagathlete|[[Claudine Vita]]|GER}} || 65.20 |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas |{{flagathlete|[[Bianca Ghelber]]|ROU}} || 72.72 |{{flagathlete|[[Ewa Różańska]]|POL}} || 72.12 |{{flagathlete|[[Sara Fantini]]|ITA}} || 71.58 |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} == Lietuva čempionate == ===Vyrai=== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.67 |6 '''Q''' |21.05 |22 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|1500 m |3:40:19 |15 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ignas Brasevičius]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:25:25 |57 |-align=center |align=left|[[Remigijus Kančys]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | NBG | - |-align=center |align=left rowspan=2|[[Arturas Mastianica]] |align=left|35 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |2:46:09 |17 |- |-align=center |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Marius Žiūkas]] |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2.17 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|'''[[Mykolas Alekna]]''' |align=left|Disko metimas |65.48 m | 4 '''q''' | 69.78 '''ČR''' |{{gold medal}} |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |66.70 m | 2 '''Q''' | 65.40 m | 6 |} ===Moterys=== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |colspan="2" align="center" {{n/a|Automatiškai kvalifikuota}} |51.70 |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |2:03.92 |24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Greta Karinauskaitė]] |align=left|3000 m kliūtinis |9:55.11 |18 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Loreta Kančytė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:41:15 |38 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Urtė Baikštytė]] |align=left|Šuolis į aukštį |1.78 m |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Jogailė Petrokaitė]] |align=left|Šuolis į tolį |6.37 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Aina Grikšaitė]] |align=left|Trišuolis |13.62 m |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13.83 m | 10 '''q''' | 13.27 m | 12 |-align=center |align=left|[[Ieva Zarankaitė]] |align=left|Disko metimas | 56.85 m | 14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Liveta Jasiūnaitė]] |align=left|Ieties metimas |61.85 m |1 '''Q''' | | |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] nvdoqva03zxcl5s14z2msn56ci2skl8 6667383 6667381 2022-08-19T20:01:35Z Bearas 8443 /* Medalių lentelė */ wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXV Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = 2022 European Athletics Championships logo.svg |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 15]] d. – [[Rugpjūčio 21|21]] d. |vieta = [[Miunchenas]], {{flag|GER}} |stadionas = [[Olimpinis stadionas (Miunchenas)|Olimpinis stadionas]] |šalių skaičius = 48 |dalyvių skaičius = 1540 |Lietuvos delegacija = 19 |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2018 Berlynas]] |po = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] }} '''2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 25-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>[https://www.sportas.info/lengvoji-atletika/lengvaatleciu-viltys-pries-europos-cempionata-noruose-daugiau-nei-vienas-medalis/ Lengvaatlečių viltys prieš Europos čempionatą: noruose – daugiau nei vienas medalis]</ref> Čempionatas buvo [[2022 m. Europos čempionatai|2022 m. Europos čempionatų]] žaidynių programos dalis. Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flag | event = | team = | gold_GER = 5 | silver_GER = 5 | bronze_GER = 1 | host_GER = yes | gold_GBR = 3 | silver_GBR = 4 | bronze_GBR = 6 | gold_NED = 3 | silver_NED = 0 | bronze_NED = 2 | gold_ESP = 2 | silver_ESP = 3 | bronze_ESP = 2 | gold_POL = 2 | silver_POL = 3 | bronze_POL = 3 | gold_ITA = 2 | silver_ITA = 2 | bronze_ITA = 5 | gold_CRO = 2 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 0 | gold_GRE = 2 | silver_GRE = 1 | bronze_GRE = 0 | gold_NOR = 2 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 1 | gold_FIN = 2 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 0 | gold_ISR = 1 | silver_ISR = 1 | bronze_ISR = 2 | gold_POR = 1 | silver_POR = 1 | bronze_POR = 0 | gold_SRB = 1 | silver_SRB = 1 | bronze_SRB = 0 | gold_TUR = 1 | silver_TUR = 1 | bronze_TUR = 0 | gold_ROU = 1 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 0 | gold_BEL = 1 | silver_BEL = 0 | bronze_BEL = 0 | gold_LTU = 1 | silver_LTU = 0 | bronze_LTU = 0 | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 3 | bronze_SUI = 1 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 3 | gold_UKR = 0 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 2 | gold_HUN = 0 | silver_HUN = 1 | bronze_HUN = 1 | gold_SLO = 0 | silver_SLO = 1 | bronze_SLO = 1 | gold_IRL = 0 | silver_IRL = 1 | bronze_IRL = 0 | gold_SWE = 0 | silver_SWE = 1 | bronze_SWE = 0 | gold_CZE = 0 | silver_CZE = 0 | bronze_CZE = 1 | gold_EST = 0 | silver_EST = 0 | bronze_EST = 1 |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m |{{flagathlete|[[Marcell Jacobs]]|ITA}} || 9.95 '''=ČR''' |{{flagathlete|[[Zharnel Hughes]]|GBR}} || 9.99 |{{flagathlete|[[Jeremiah Azu]]|GBR}} || 10.13 |- |200 m | || | || | || |- |400 m |{{flagathlete|[[Matthew Hudson-Smith]]|GBR}} || 44.53 |{{flagathlete|[[Ricky Petrucciani]]|SUI}} || 45.03 |{{flagathlete|[[Alex Haydock-Wilson]]|GBR}} || 45.17 |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m |{{flagathlete|[[Jakob Ingebrigtsen]]|NOR}} || 13:21.13 |{{flagathlete|[[Mohamed Katir]]|ESP}} || 13:22.98 |{{flagathlete|[[Yemaneberhan Crippa]]|ITA}} || 13:24.83 |- |10000 m | || | || | || |- |Maratonas |{{flagathlete|[[Richard Ringer]]|GER}} || 2:10:21 |{{flagathlete|[[Maru Teferi]]|ISR}} || 2:10:23 |{{flagathlete|[[Gashau Ayale]]|ISR}} || 2:10:29 |- |110 m barjerinis |{{flagathlete|[[Asier Martínez]]|ESP}} || 13.14 |{{flagathlete|[[Pascal Martinot-Lagarde]]|FRA}} || 13.14 |{{flagathlete|{{ill|Just Kwaou-Mathey|it}}|FRA}} || 13.33 |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |20 km ėjimas | || | || | || |- |35 km ėjimas |{{flagathlete|[[Miguel Ángel López]]|ESP}} || 2:26:49 |{{flagathlete|[[Christopher Linke]]|GER}} || 2:29:30 |{{flagathlete|[[Matteo Giupponi]]|ITA}} || 2:30:34 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį |{{flagathlete|[[Miltiadis Tentoglou]]|GRE}} || 8.52 '''ČR''' |{{flagathlete|[[Thobias Montler]]|SWE}} || 8.06 |{{flagathlete|[[Jules Pommery]]|FRA}} || 8.06 |- |Trišuolis |{{flagathlete|[[Pedro Pichardo]]|POR}} || 17.50 |{{flagathlete|[[Andrea Dallavalle]]|ITA}} || 17.04 |{{flagathlete|[[Jean-Marc Pontvianne]]|FRA}} || 16.94 |- |Rutulio stūmimas |{{flagathlete|[[Filip Mihaljević]]|CRO}} || 21.88 |{{flagathlete|[[Armin Sinančević]]|SRB}} || 21.39 |{{flagathlete|[[Tomáš Staněk]]|CZE}} || 21.26 |- |Disko metimas |{{flagathlete|[[Mykolas Alekna]]|LTU}} || 69.78 '''ČR''' |{{flagathlete|[[Kristjan Čeh]]|SLO}} || 68.28 |{{flagathlete|[[Lawrence Okoye]]|GBR}} || 67.14 |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Dešimtkovė |{{flagathlete|[[Niklas Kaul]]|GER}} || 8545 |{{flagathlete|[[Simon Ehammer]]|SUI}} || 8468 '''NR''' |{{flagathlete|[[Janek Õiglane]]|EST}} || 8346 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m |{{flagathlete|[[Gina Lückenkemper]]|GER}} || 10.99 |{{flagathlete|[[Mujinga Kambundji]]|SUI}} || 10.99 |{{flagathlete|[[Daryll Neita]]|GBR}} || 11.00 |- |200 m | || | || | || |- |400 m |{{flagathlete|[[Femke Bol]]|NED}} || 49.44 '''NR''' |{{flagathlete|[[Natalia Kaczmarek]]|POL}} || 49.94 |{{flagathlete|[[Anna Kiełbasińska]]|POL}} || 50.29 |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m |{{flagathlete|[[Yasemin Can]]|TUR}} || 30:32.57 |{{flagathlete|[[Eilish McColgan]]|GBR}} || 30:41.05 |{{flagathlete|[[Lonah Chemtai Salpeter]]|ISR}} || 30:46.37 |- |Maratonas |{{flagathlete|[[Aleksandra Lisowska]]|POL}} || 2:28:36 |{{flagathlete|[[Matea Parlov Koštro]]|CRO}} || 2:28:42 |{{flagathlete|[[Nienke Brinkman]]|NED}} || 2:28:52 |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |20 km ėjimas | || | || | || |- |35 km ėjimas |{{flagathlete|[[Antigoni Drisbioti]]|GRE}} || 2:47:00 |{{flagathlete|[[Raquel González]]|ESP}} || 2:49:10 |{{flagathlete|[[Viktória Madarász]]|HUN}} || 2:49:58 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi |{{flagathlete|[[Wilma Murto]]|FIN}} || 4.85 ='''ČR''' |{{flagathlete|[[Katerina Stefanidi]]|GRE}} || 4.75 |{{flagathlete|[[Tina Šutej]]|SLO}} || 4.75 |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas |{{flagathlete|[[Jessica Schilder]]|NED}} || 20.24 |{{flagathlete|[[Auriol Dongmo]]|POR}} || 19.82 '''NR''' |{{flagathlete|[[Jorinde van Klinken]]|NED}} || 18.94 |- |Disko metimas |{{flagathlete|[[Sandra Perković]]|CRO}} || 67.95 |{{flagathlete|[[Kristin Pudenz]]|GER}} || 67.87 |{{flagathlete|[[Claudine Vita]]|GER}} || 65.20 |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas |{{flagathlete|[[Bianca Ghelber]]|ROU}} || 72.72 |{{flagathlete|[[Ewa Różańska]]|POL}} || 72.12 |{{flagathlete|[[Sara Fantini]]|ITA}} || 71.58 |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} == Lietuva čempionate == ===Vyrai=== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.67 |6 '''Q''' |21.05 |22 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|1500 m |3:40:19 |15 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ignas Brasevičius]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:25:25 |57 |-align=center |align=left|[[Remigijus Kančys]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | NBG | - |-align=center |align=left rowspan=2|[[Arturas Mastianica]] |align=left|35 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |2:46:09 |17 |- |-align=center |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Marius Žiūkas]] |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2.17 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|'''[[Mykolas Alekna]]''' |align=left|Disko metimas |65.48 m | 4 '''q''' | 69.78 '''ČR''' |{{gold medal}} |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |66.70 m | 2 '''Q''' | 65.40 m | 6 |} ===Moterys=== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |colspan="2" align="center" {{n/a|Automatiškai kvalifikuota}} |51.70 |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |2:03.92 |24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Greta Karinauskaitė]] |align=left|3000 m kliūtinis |9:55.11 |18 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Loreta Kančytė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:41:15 |38 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Urtė Baikštytė]] |align=left|Šuolis į aukštį |1.78 m |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Jogailė Petrokaitė]] |align=left|Šuolis į tolį |6.37 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Aina Grikšaitė]] |align=left|Trišuolis |13.62 m |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13.83 m | 10 '''q''' | 13.27 m | 12 |-align=center |align=left|[[Ieva Zarankaitė]] |align=left|Disko metimas | 56.85 m | 14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Liveta Jasiūnaitė]] |align=left|Ieties metimas |61.85 m |1 '''Q''' | | |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] 8f9e9nl11c7w6oyscydz97xwdt6qgtv 6667592 6667383 2022-08-20T07:57:51Z Bearas 8443 /* Lietuva čempionate */ wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = XXV Europos lengvosios atletikos čempionatas |logotipas = 2022 European Athletics Championships logo.svg |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 15]] d. – [[Rugpjūčio 21|21]] d. |vieta = [[Miunchenas]], {{flag|GER}} |stadionas = [[Olimpinis stadionas (Miunchenas)|Olimpinis stadionas]] |šalių skaičius = 48 |dalyvių skaičius = 1540 |Lietuvos delegacija = 19 |rungčių skaičius = 50 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = Profesionalai suaugusieji |tipas = Atviro stadiono |prieš = [[2018 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2018 Berlynas]] |po = [[2024 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2024 Roma]] }} '''2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 25-asis Europos šalių [[lengvoji atletika|lengvosios atletikos]] čempionatas, vykęs [[Miunchenas|Miunchene]], [[Vokietija|Vokietijoje]].<ref>[https://www.sportas.info/lengvoji-atletika/lengvaatleciu-viltys-pries-europos-cempionata-noruose-daugiau-nei-vienas-medalis/ Lengvaatlečių viltys prieš Europos čempionatą: noruose – daugiau nei vienas medalis]</ref> Čempionatas buvo [[2022 m. Europos čempionatai|2022 m. Europos čempionatų]] žaidynių programos dalis. Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flag | event = | team = | gold_GER = 5 | silver_GER = 5 | bronze_GER = 1 | host_GER = yes | gold_GBR = 3 | silver_GBR = 4 | bronze_GBR = 6 | gold_NED = 3 | silver_NED = 0 | bronze_NED = 2 | gold_ESP = 2 | silver_ESP = 3 | bronze_ESP = 2 | gold_POL = 2 | silver_POL = 3 | bronze_POL = 3 | gold_ITA = 2 | silver_ITA = 2 | bronze_ITA = 5 | gold_CRO = 2 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 0 | gold_GRE = 2 | silver_GRE = 1 | bronze_GRE = 0 | gold_NOR = 2 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 1 | gold_FIN = 2 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 0 | gold_ISR = 1 | silver_ISR = 1 | bronze_ISR = 2 | gold_POR = 1 | silver_POR = 1 | bronze_POR = 0 | gold_SRB = 1 | silver_SRB = 1 | bronze_SRB = 0 | gold_TUR = 1 | silver_TUR = 1 | bronze_TUR = 0 | gold_ROU = 1 | silver_ROU = 0 | bronze_ROU = 0 | gold_BEL = 1 | silver_BEL = 0 | bronze_BEL = 0 | gold_LTU = 1 | silver_LTU = 0 | bronze_LTU = 0 | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 3 | bronze_SUI = 1 | gold_FRA = 0 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 3 | gold_UKR = 0 | silver_UKR = 1 | bronze_UKR = 2 | gold_HUN = 0 | silver_HUN = 1 | bronze_HUN = 1 | gold_SLO = 0 | silver_SLO = 1 | bronze_SLO = 1 | gold_IRL = 0 | silver_IRL = 1 | bronze_IRL = 0 | gold_SWE = 0 | silver_SWE = 1 | bronze_SWE = 0 | gold_CZE = 0 | silver_CZE = 0 | bronze_CZE = 1 | gold_EST = 0 | silver_EST = 0 | bronze_EST = 1 |}} == Rezultatai == === Vyrai === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m |{{flagathlete|[[Marcell Jacobs]]|ITA}} || 9.95 '''=ČR''' |{{flagathlete|[[Zharnel Hughes]]|GBR}} || 9.99 |{{flagathlete|[[Jeremiah Azu]]|GBR}} || 10.13 |- |200 m | || | || | || |- |400 m |{{flagathlete|[[Matthew Hudson-Smith]]|GBR}} || 44.53 |{{flagathlete|[[Ricky Petrucciani]]|SUI}} || 45.03 |{{flagathlete|[[Alex Haydock-Wilson]]|GBR}} || 45.17 |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m |{{flagathlete|[[Jakob Ingebrigtsen]]|NOR}} || 13:21.13 |{{flagathlete|[[Mohamed Katir]]|ESP}} || 13:22.98 |{{flagathlete|[[Yemaneberhan Crippa]]|ITA}} || 13:24.83 |- |10000 m | || | || | || |- |Maratonas |{{flagathlete|[[Richard Ringer]]|GER}} || 2:10:21 |{{flagathlete|[[Maru Teferi]]|ISR}} || 2:10:23 |{{flagathlete|[[Gashau Ayale]]|ISR}} || 2:10:29 |- |110 m barjerinis |{{flagathlete|[[Asier Martínez]]|ESP}} || 13.14 |{{flagathlete|[[Pascal Martinot-Lagarde]]|FRA}} || 13.14 |{{flagathlete|{{ill|Just Kwaou-Mathey|it}}|FRA}} || 13.33 |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |20 km ėjimas | || | || | || |- |35 km ėjimas |{{flagathlete|[[Miguel Ángel López]]|ESP}} || 2:26:49 |{{flagathlete|[[Christopher Linke]]|GER}} || 2:29:30 |{{flagathlete|[[Matteo Giupponi]]|ITA}} || 2:30:34 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi | || | || | || |- |Šuolis į tolį |{{flagathlete|[[Miltiadis Tentoglou]]|GRE}} || 8.52 '''ČR''' |{{flagathlete|[[Thobias Montler]]|SWE}} || 8.06 |{{flagathlete|[[Jules Pommery]]|FRA}} || 8.06 |- |Trišuolis |{{flagathlete|[[Pedro Pichardo]]|POR}} || 17.50 |{{flagathlete|[[Andrea Dallavalle]]|ITA}} || 17.04 |{{flagathlete|[[Jean-Marc Pontvianne]]|FRA}} || 16.94 |- |Rutulio stūmimas |{{flagathlete|[[Filip Mihaljević]]|CRO}} || 21.88 |{{flagathlete|[[Armin Sinančević]]|SRB}} || 21.39 |{{flagathlete|[[Tomáš Staněk]]|CZE}} || 21.26 |- |Disko metimas |{{flagathlete|[[Mykolas Alekna]]|LTU}} || 69.78 '''ČR''' |{{flagathlete|[[Kristjan Čeh]]|SLO}} || 68.28 |{{flagathlete|[[Lawrence Okoye]]|GBR}} || 67.14 |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas | || | || | || |- |Dešimtkovė |{{flagathlete|[[Niklas Kaul]]|GER}} || 8545 |{{flagathlete|[[Simon Ehammer]]|SUI}} || 8468 '''NR''' |{{flagathlete|[[Janek Õiglane]]|EST}} || 8346 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} === Moterys === ==== Bėgimai ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |100 m |{{flagathlete|[[Gina Lückenkemper]]|GER}} || 10.99 |{{flagathlete|[[Mujinga Kambundji]]|SUI}} || 10.99 |{{flagathlete|[[Daryll Neita]]|GBR}} || 11.00 |- |200 m | || | || | || |- |400 m |{{flagathlete|[[Femke Bol]]|NED}} || 49.44 '''NR''' |{{flagathlete|[[Natalia Kaczmarek]]|POL}} || 49.94 |{{flagathlete|[[Anna Kiełbasińska]]|POL}} || 50.29 |- |800 m | || | || | || |- |1500 m | || | || | || |- |5000 m | || | || | || |- |10000 m |{{flagathlete|[[Yasemin Can]]|TUR}} || 30:32.57 |{{flagathlete|[[Eilish McColgan]]|GBR}} || 30:41.05 |{{flagathlete|[[Lonah Chemtai Salpeter]]|ISR}} || 30:46.37 |- |Maratonas |{{flagathlete|[[Aleksandra Lisowska]]|POL}} || 2:28:36 |{{flagathlete|[[Matea Parlov Koštro]]|CRO}} || 2:28:42 |{{flagathlete|[[Nienke Brinkman]]|NED}} || 2:28:52 |- |100 m barjerinis | || | || | || |- |400 m barjerinis | || | || | || |- |3000 m kliūtinis | || | || | || |- |4x100 m estafetė | || | || | || |- |4x400 m estafetė | || | || | || |- |20 km ėjimas | || | || | || |- |35 km ėjimas |{{flagathlete|[[Antigoni Drisbioti]]|GRE}} || 2:47:00 |{{flagathlete|[[Raquel González]]|ESP}} || 2:49:10 |{{flagathlete|[[Viktória Madarász]]|HUN}} || 2:49:58 |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} ==== Techninės rungtys ==== {| {{MedalistTable|type=Event|columns=2}} |- |Šuolis į aukštį | || | || | || |- |Šuolis su kartimi |{{flagathlete|[[Wilma Murto]]|FIN}} || 4.85 ='''ČR''' |{{flagathlete|[[Katerina Stefanidi]]|GRE}} || 4.75 |{{flagathlete|[[Tina Šutej]]|SLO}} || 4.75 |- |Šuolis į tolį | || | || | || |- |Trišuolis | || | || | || |- |Rutulio stūmimas |{{flagathlete|[[Jessica Schilder]]|NED}} || 20.24 |{{flagathlete|[[Auriol Dongmo]]|POR}} || 19.82 '''NR''' |{{flagathlete|[[Jorinde van Klinken]]|NED}} || 18.94 |- |Disko metimas |{{flagathlete|[[Sandra Perković]]|CRO}} || 67.95 |{{flagathlete|[[Kristin Pudenz]]|GER}} || 67.87 |{{flagathlete|[[Claudine Vita]]|GER}} || 65.20 |- |Ieties metimas | || | || | || |- |Kūjo metimas |{{flagathlete|[[Bianca Ghelber]]|ROU}} || 72.72 |{{flagathlete|[[Ewa Różańska]]|POL}} || 72.12 |{{flagathlete|[[Sara Fantini]]|ITA}} || 71.58 |- |Septynkovė | || | || | || |- |- bgcolor= e8e8e8 |colspan=7|{{Sports record codes}} |} == Lietuva čempionate == ===Vyrai=== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.67 |6 '''Q''' |21.05 |22 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|1500 m |3:40:19 |15 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ignas Brasevičius]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:25:25 |57 |-align=center |align=left|[[Remigijus Kančys]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | NBG | - |-align=center |align=left rowspan=2|[[Arturas Mastianica]] |align=left|35 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |2:46:09 |17 |- |-align=center |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |1:25:54 |16 |-align=center |align=left|[[Marius Žiūkas]] |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |1:24:58 |12 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2.17 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|'''[[Mykolas Alekna]]''' |align=left|Disko metimas |65.48 m | 4 '''q''' | 69.78 m '''ČR''' |{{gold medal}} |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |66.70 m | 2 '''Q''' | 65.40 m | 6 |} ===Moterys=== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |colspan="2" align="center" {{n/a|Automatiškai kvalifikuota}} |51.70 |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |2:03.92 |24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Greta Karinauskaitė]] |align=left|3000 m kliūtinis |9:55.11 |18 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Loreta Kančytė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:41:15 |38 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Urtė Baikštytė]] |align=left|Šuolis į aukštį |1.78 m |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Jogailė Petrokaitė]] |align=left|Šuolis į tolį |6.37 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Aina Grikšaitė]] |align=left|Trišuolis |13.62 m |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13.83 m | 10 '''q''' | 13.27 m | 12 |-align=center |align=left|[[Ieva Zarankaitė]] |align=left|Disko metimas | 56.85 m | 14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Liveta Jasiūnaitė]] |align=left|Ieties metimas |61.85 m |1 '''Q''' | | |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.europeanchampionships.com/athletics Čempionato oficiali svetainė] * [http://www.european-athletics.org/ EAA oficiali svetainė] {{Europos atletika}} [[Kategorija:Europos lengvosios atletikos čempionatai]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] 65zgl15wpr0t4of1un5i9hbodnqwhpc 0 615075 6667467 6665658 2022-08-19T20:51:01Z Nestea 25298 įtraukta [[Kategorija:Ukrainos istorija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė|vietinis pavadinimas=Ukrainos valstybė|ilgas pavadinimas=<small>{{uk|Українська Держава}}<br>{{de|Ukrainischer Staat}}<small>|paprastas_pav=|kilm=|regionas=|image_map=Ukrainian_State_1918._Europe.png|imperija=|parlamentas=|year_start=1918|year_end=1918|year_exile_start=|date_start=balandžio 29|date_end=gruodžio 14|event_start=Įkurta|event_end=Panaikinta|p1=Ukrainos Liaudies Respublika|vėliava_p1=Flag_of_Ukraine.svg|vėliava_s1=Flag_of_Ukraine.svg|image_coat=Alex_K_Ukrainska_Derzhava.svg|simbolio_tipas=Herbas|image_flag=Flag_of_Ukraine.svg|vėliavos_tipas=Vėliava|vėliava=|valstybinis_himnas=|sostinė=[[Kijevas]]|sostinė_tremtyje=|valstybinės_kalbos=[[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[Rusų kalba|rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Baltarusių kalba|baltarusių]], [[jidiš]]|valdovo_titulas=[[Etmonas]]|valdymo_metai1=1918|valdovas1=[[Pavlas Skoropadskis]]|religija=[[Stačiatikybė]]|s1=Ukrainos Liaudies Respublika|era=[[Pirmasis pasaulinis karas]]|valdymo_forma=[[Laikinoji vyriausybė|laikinoji]] [[absoliutinė monarchija]], valdoma karinės diktatūros|statusas=[[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijai]] [[pavaldi valstybė]]}} '''Ukrainos valstybė''' ({{uk|Українська Держава}}, {{de|Ukrainischer Staat}}) – [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijai]] [[pavaldi valstybė]], įkurta [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] pabaigoje. Ją įsteigė vokiečių karinė valdžia po to, kai [[1918 m.|1918]] m. [[balandžio 28]] d.<ref name="Orest">{{cite book|last=Subtelny|first=Orest|author-link=|date=1988|url=https://books.google.com/books?id=l5uiWHgRphQC&dq=Ukrainian+State+Hetman+Pavlo&pg=PA356|title=Ukraine: A History|location=Toronto|publisher=University of Toronto Press|isbn=0-8020-5808-6}}</ref> buvo išsklaidyta [[Socializmas|socialistinių]] pažiūrų [[Ukrainos Liaudies Respublika|Ukrainos Liaudies Respublikos]] [[Ukrainos centrinė taryba|centrinė taryba]]. Ukrainoje įsigalėjo laikinoji Ukrainos [[Etmonas|etmono]] [[Pavlas Skoropadskis|Pavlo Skoropadskio]] [[diktatūra]], kuris uždraudė visas socialistiškai orientuotas politines partijas ir sukūrė [[Antikomunizmas|antibolševikinį]] frontą. Ji žlugo [[1918 m.|1918]] m. gruodį,<ref name="endSkoro">{{cite book|url=https://books.google.com/books?id=qmN95fFocsMC&dq=Ukrainian+State+Hetman+Pavlo&pg=PA849|title=Eastern Europe and the Commonwealth of Independent States 1999|publisher=Europa Publications / Taylor & Francis|date=1999|isbn=1857430581|pages=849}}</ref> kai Skoropadskis buvo nuverstas, o į valdžią grįžo Ukrainos Liaudies Respublikos [[Ukrainos direktorija|direktorija]].<ref name="endSkoro" /><ref name="Ukraine: Birth of a Modern Nation">{{cite book|last=Yekelchyk|first=Serhy|author-link=|date=2007|url=https://books.google.com/books?id=yZLtAAAAMAAJ&q=Ukraine:+Birth+of+a+Modern+Nation|title=Ukraine: Birth of a Modern Nation|publisher=Oxford University Press|isbn=978-0-19-530546-3}}</ref> == Geografija == Šalis buvo [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] palei [[Dniepras|Dniepro]] vidurupį ir žemupį, [[Juodoji jūra|Juodosios]] ir [[Azovo jūra|Azovo]] jūrų pakrantėje. Ukrainos valstybė apėmė didžiąją dalį dabartinės [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijos, išskyrus [[Vakarų Ukraina|Vakarų Ukrainą]] ir [[Krymas|Krymą]]. Tačiau jos teritorija driekėsi į dabartinę [[Rusija|Rusiją]], [[Baltarusija|Baltarusiją]], [[Moldavija|Moldaviją]] ir [[Lenkija|Lenkiją]]. == Istorija == [[1918 m.|1918]] m. [[vasario 9]] d. Ukraina pasirašė [[Brest-Litovsko taika|Brest-Litovsko taiką]] su [[Centrinių valstybių sąjunga|Centrinėmis valstybėmis]], o kovo mėn. iš Ukrainos teritorijos buvo išvarytos visos [[Rusijos TFSR]] [[Bolševikas|bolševikų]] pajėgos. Siekiant apsaugoti Ukrainą nuo tolesnės bolševikų agresijos, buvo sukurta vokiečių kariuomenės Kijevo grupė, kuriai vadovavo Vokietijos [[feldmaršalas]] [[Hermann von Eichhorn|Hermanas fon Eichhornas]]. [[1918 m.|1918]] m. [[balandžio 25]] d. tuometinė ministro pirmininko vyriausybė buvo apkaltinta dėl Užsienio prekybos banko Kijeve pirmininko pagrobimo. Per šį banką Vokietijos okupacinės pajėgos oficialiai vykdė visas finansines operacijas su [[Reichsbankas|Reichsbanku]] [[Berlynas|Berlyne]]. Kitą dieną Eichhornas išleido [[Dekretas|dekretą]], pagal kurį visos baudžiamosios bylos, nagrinėjamos Ukrainos teritorijoje, pasirinktinai gali būti perduotos Vokietijos karo teismo, o ne Ukrainos teismų sistemos jurisdikcijai. [[Vaizdas:Pavlo_Skoropadsky_portrait,_colorized_by_Ruslan_Habanets.jpg|kairėje|miniatiūra|250x250px|Pavlas Skoropadskis]] [[1918 m.|1918]] m. [[balandžio 29]] d. vyko suvažiavimas,<ref name="Orest" /> kuriame dalyvavo apie 6000 delegatų iš visų aštuonių Ukrainos gubernijų. Suvažiavime Pavlas Skoropadskis buvo išrinktas Ukrainos etmonu. Tą naktį etmono šalininkai perėmė karinės ir vidaus reikalų valdžios pastatą bei valstybinį banką. Kitą dieną buvo nuginkluota elitinė ir ištikimiausia centrinės tarybos formuotė – [[Sicho šauliai]]. [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] ir Vokietijos pajėgos, norėdamos stabilumo, pritarė perversmui. Skoropadskis su jomis bendradarbiavo, todėl tapo nepopuliarus tarp daugelio Ukrainos valstiečių. Vidaus pasipriešinimą sukėlė maisto atsargų rekvizicija ir žemės grąžinimas turtingiems žemvaldžiams. Skoropadskio režimo priešininkai vykdė padegimus ir [[Sabotažas|sabotažą]], o [[1918 m.|1918]] m. liepos mėn. nužudė vokiečių kariuomenės vadą Ukrainoje Hermaną fon Eichhorną. [[1918 m.|1918]] m. rugpjūtį opozicinei koalicijai pavyko priversti jį vėl suformuoti Sicho šaulių būrį. Tuo metu tapo akivaizdu, kad Centrinės valstybės pralaimėjo karą ir Skoropadskis nebegalėjo tikėtis jų paramos. Todėl jis ieškojo paramos iš konservatyvių Rusijos visuomenės elementų ir pasiūlė prisijungti prie federacijos su [[Antonas Denikinas|Antonu Denikinu]] ir [[Baltagvardiečiai|baltagvardiečiais]]. Tai dar labiau sumenkino jo autoritetą tarp ukrainiečių. [[1918 m.|1918]] m. gruodį Skoropadskis buvo nuverstas ir buvo įkurta Ukrainos Liaudies Respublikos direktorija.<ref name="endSkoro" /><ref name="Ukraine: Birth of a Modern Nation" /> == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Ukrainian_State_1918_divisions.png|miniatiūra|313x313px|Ukrainos valstybės administracinis suskirstymas. Žalia linija žymima valstybės teritorinių pretenzijų apimtis.]] {| class="wikitable" |+ !Vienetas !Centrinis miestas |- |{{legend|#A9F45E|[[Voluinės gubernija]]}} |[[Žitomyras]] |- |{{legend|#79F780|[[Jekaterinoslavo gubernija]]}} |[[Dnipras]] |- |{{legend|#F4F05E|[[Kijevo gubernija]]}} |[[Kijevas]] |- |{{legend|#C2AAFB|[[Podolės gubernija]]}} |[[Podolės Kamenecas]] |- |{{legend|#E98969|[[Poltavos gubernija]]}} |[[Poltava]] |- |{{legend|#F1D587|[[Charkovo gubernija]]}} |[[Charkovas]] |- |{{legend|#A0E4D6|[[Chersono gubernija]]}} |[[Chersonas]] |- |{{legend|#BBBFE6|[[Chelmo gubernija (Ukraina)|Chelmo gubernija]]}} |[[Brestas (Baltarusija)|Brestas]] |- |{{legend|#A8D7F9|[[Černigovo gubernija]]}} |[[Černigovas]] |- |{{legend|#ACD9B6|[[Polesės apygarda]]}} |[[Mozyrius]] |- |{{legend|#FBB05E|[[Tauridės apygarda]]}} |[[Berdianskas]] |- |{{legend|#FFCCCC|[[Krymo kraštas]] <small>''(reikštos pretenzijos)''<small>}} |[[Simferopolis]] |- |{{legend|#FC98C8|[[Kubanės Liaudies Respublika]] <small>''(reikštos pretenzijos)''<small>}} |[[Krasnodaras]] |} == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:Istorinės slavų valstybės]] [[Kategorija:Ukrainos istorija]] ho6yj0yzajbr2efqhg326dctecbrd4e 0 615085 6667560 6664715 2022-08-20T07:32:47Z Bearas 8443 wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2022 m. [[Europos stalo teniso čempionatas]] |logotipas = |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 13]] d. – [[rugpjūčio 21]] d. |vieta = [[Miunchenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = [[Rudi-Sedlmayer-Halle]] |šalių skaičius = 39 |dalyvių skaičius = 225 |rungčių skaičius = 5 |Lietuvos delegacija = 5 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2021 m. Europos stalo teniso čempionatas|2021 Klužas-Napoka]] |po = [[2023 m. Europos stalo teniso čempionatas|2023]] }} '''2022 m. Europos stalo teniso čempionatas''' – 41-asis geriausių Europos [[stalo tenisas|stalo teniso]] žaidėjų čempionatas, kuris vyko [[rugpjūčio 13]] d. – [[rugpjūčio 21]] d. [[Vokietija|Vokietijos]] mieste [[Miunchenas|Miunchene]].<ref>[https://www.allabouttabletennis.com/european-championships-2022-mixed-doubles.html European championships 2022]</ref> Čempionatas buvo [[2022 m. Europos čempionatai|2022 m. Europos čempionatų]] žaidynių programos dalis. Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flagcountry | event = | team | gold_FRA = 1 | silver_FRA = 0 | bronze_FRA = 1 | gold_ROU = 0.5 | silver_ROU = 2 | bronze_ROU = 0.5 | gold_AUT = 0.5 | silver_AUT = 1 | bronze_AUT = 1 | gold_LUX = 0 | silver_LUX = 0 | bronze_LUX = 1 | gold_SVK = 0 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 1 | gold_SWE = 1 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 | gold_ESP = 0 | silver_ESP = 0 | bronze_ESP = 0.5 }} == Medalininkai == {| {{MedalistTable|type=Rungtis}} |- |rowspan=2|Vyrų vienetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Moterų vienetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Vyrų dvejetai |rowspan=2|{{flag|SWE}}<br>[[Mattias Falck]]<br>[[Kristian Karlsson]] |rowspan=2|{{flag|AUT}}<br>[[Robert Gardos]]<br>[[Daniel Habesohn]] |{{flag|SWE}}<br>[[Anton Källberg]]<br>[[Jon Persson (table tennis)|Jon Persson]] |- |{{flag|FRA}}<br>[[Alexis Lebrun]]<br>[[Félix Lebrun]] |- |rowspan=2|Moterų dvejetai |rowspan=2|{{flag|AUT}}<br>[[Sofia Polcanova]]<br>{{ROU}}<br>[[Bernadette Szőcs]] |rowspan=2|{{flag|ROU}}<br>[[Andreea Dragoman]]<br>[[Elizabeta Samara]] |{{flag|LUX}}<br>[[Sarah De Nutte]]<br>[[Ni Xialian]] |- |{{flag|ROU}}<br>[[Adina Mihaela Diaconu]]<br>{{flag|ESP}}<br>[[María Xiao]] |- |rowspan=2|Mišrūs dvejetai |rowspan=2|{{flag|FRA}}<br>[[Emmanuel Lebesson]]<br>[[Jia Nan Yuan]] |rowspan=2|{{flag|ROU}}<br>[[Ovidiu Ionescu]]<br>[[Bernadette Szőcs]] |{{flag|AUT}}<br>[[Robert Gardos]]<br>[[Sofia Polcanova]] |- |{{flag|SVK}}<br>[[Ľubomír Pištej]]<br>[[Barbora Balážová]] |} == Lietuva čempionate == ;Vienetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !Kvalifikacija !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="3"|Moterų vienetai |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kornelija Riliškytė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Eglė Jankauskienė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]] |align=left rowspan="2"|Vyrų vienetai |0 L/ 3P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]] |1 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |} ;Dvejetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="2"|Mšrūs dvejetai |{{flagicon|CYP}} [[Marios Yiangou|Yiangou]]/[[Foteini Meletie|Meletie]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |{{flagicon|BUL}} [[Petyo Krastev|Krastev]]/[[Maria Yovkova|Yovkova]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |align=left|Moterų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|SRB}} [[Andrea Todorovic|Todorovic]]/[[Sabina Surjan|Surjan]]<br />'''P''' 1-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Kęstutis Žeimys]] |align=left|Vyrų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|TUR}} [[Abdullah Talha Yigenler|Yigenler]]/[[Ibrahim Gunduz|Gunduz]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.munich2022.com/en Oficiali svetainė] [[Kategorija:Stalo tenisas]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] 85977xiovpr1ffnsct1fr9k6itjkb2b 6667561 6667560 2022-08-20T07:33:12Z Bearas 8443 /* Medalininkai */ wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2022 m. [[Europos stalo teniso čempionatas]] |logotipas = |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 13]] d. – [[rugpjūčio 21]] d. |vieta = [[Miunchenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = [[Rudi-Sedlmayer-Halle]] |šalių skaičius = 39 |dalyvių skaičius = 225 |rungčių skaičius = 5 |Lietuvos delegacija = 5 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2021 m. Europos stalo teniso čempionatas|2021 Klužas-Napoka]] |po = [[2023 m. Europos stalo teniso čempionatas|2023]] }} '''2022 m. Europos stalo teniso čempionatas''' – 41-asis geriausių Europos [[stalo tenisas|stalo teniso]] žaidėjų čempionatas, kuris vyko [[rugpjūčio 13]] d. – [[rugpjūčio 21]] d. [[Vokietija|Vokietijos]] mieste [[Miunchenas|Miunchene]].<ref>[https://www.allabouttabletennis.com/european-championships-2022-mixed-doubles.html European championships 2022]</ref> Čempionatas buvo [[2022 m. Europos čempionatai|2022 m. Europos čempionatų]] žaidynių programos dalis. Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flagcountry | event = | team | gold_FRA = 1 | silver_FRA = 0 | bronze_FRA = 1 | gold_ROU = 0.5 | silver_ROU = 2 | bronze_ROU = 0.5 | gold_AUT = 0.5 | silver_AUT = 1 | bronze_AUT = 1 | gold_LUX = 0 | silver_LUX = 0 | bronze_LUX = 1 | gold_SVK = 0 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 1 | gold_SWE = 1 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 | gold_ESP = 0 | silver_ESP = 0 | bronze_ESP = 0.5 }} == Medalininkai == {| {{MedalistTable|type=Rungtis}} |- |rowspan=2|Vyrų vienetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Moterų vienetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Vyrų dvejetai |rowspan=2|{{flag|SWE}}<br>[[Mattias Falck]]<br>[[Kristian Karlsson]] |rowspan=2|{{flag|AUT}}<br>[[Robert Gardos]]<br>[[Daniel Habesohn]] |{{flag|SWE}}<br>[[Anton Källberg]]<br>[[Jon Persson]] |- |{{flag|FRA}}<br>[[Alexis Lebrun]]<br>[[Félix Lebrun]] |- |rowspan=2|Moterų dvejetai |rowspan=2|{{flag|AUT}}<br>[[Sofia Polcanova]]<br>{{flag|ROU}}<br>[[Bernadette Szőcs]] |rowspan=2|{{flag|ROU}}<br>[[Andreea Dragoman]]<br>[[Elizabeta Samara]] |{{flag|LUX}}<br>[[Sarah De Nutte]]<br>[[Ni Xialian]] |- |{{flag|ROU}}<br>[[Adina Mihaela Diaconu]]<br>{{flag|ESP}}<br>[[María Xiao]] |- |rowspan=2|Mišrūs dvejetai |rowspan=2|{{flag|FRA}}<br>[[Emmanuel Lebesson]]<br>[[Jia Nan Yuan]] |rowspan=2|{{flag|ROU}}<br>[[Ovidiu Ionescu]]<br>[[Bernadette Szőcs]] |{{flag|AUT}}<br>[[Robert Gardos]]<br>[[Sofia Polcanova]] |- |{{flag|SVK}}<br>[[Ľubomír Pištej]]<br>[[Barbora Balážová]] |} == Lietuva čempionate == ;Vienetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !Kvalifikacija !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="3"|Moterų vienetai |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kornelija Riliškytė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Eglė Jankauskienė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]] |align=left rowspan="2"|Vyrų vienetai |0 L/ 3P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]] |1 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |} ;Dvejetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="2"|Mšrūs dvejetai |{{flagicon|CYP}} [[Marios Yiangou|Yiangou]]/[[Foteini Meletie|Meletie]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |{{flagicon|BUL}} [[Petyo Krastev|Krastev]]/[[Maria Yovkova|Yovkova]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |align=left|Moterų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|SRB}} [[Andrea Todorovic|Todorovic]]/[[Sabina Surjan|Surjan]]<br />'''P''' 1-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Kęstutis Žeimys]] |align=left|Vyrų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|TUR}} [[Abdullah Talha Yigenler|Yigenler]]/[[Ibrahim Gunduz|Gunduz]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.munich2022.com/en Oficiali svetainė] [[Kategorija:Stalo tenisas]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] mr7s6u9z32jca6emi7d0bj9pual4yy0 6667580 6667561 2022-08-20T07:44:29Z Bearas 8443 panaikinta [[Kategorija:Stalo tenisas]]; įtraukta [[Kategorija:Stalo teniso varžybos]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2022 m. [[Europos stalo teniso čempionatas]] |logotipas = |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 13]] d. – [[rugpjūčio 21]] d. |vieta = [[Miunchenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = [[Rudi-Sedlmayer-Halle]] |šalių skaičius = 39 |dalyvių skaičius = 225 |rungčių skaičius = 5 |Lietuvos delegacija = 5 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2021 m. Europos stalo teniso čempionatas|2021 Klužas-Napoka]] |po = [[2023 m. Europos stalo teniso čempionatas|2023]] }} '''2022 m. Europos stalo teniso čempionatas''' – 41-asis geriausių Europos [[stalo tenisas|stalo teniso]] žaidėjų čempionatas, kuris vyko [[rugpjūčio 13]] d. – [[rugpjūčio 21]] d. [[Vokietija|Vokietijos]] mieste [[Miunchenas|Miunchene]].<ref>[https://www.allabouttabletennis.com/european-championships-2022-mixed-doubles.html European championships 2022]</ref> Čempionatas buvo [[2022 m. Europos čempionatai|2022 m. Europos čempionatų]] žaidynių programos dalis. Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flagcountry | event = | team | gold_FRA = 1 | silver_FRA = 0 | bronze_FRA = 1 | gold_ROU = 0.5 | silver_ROU = 2 | bronze_ROU = 0.5 | gold_AUT = 0.5 | silver_AUT = 1 | bronze_AUT = 1 | gold_LUX = 0 | silver_LUX = 0 | bronze_LUX = 1 | gold_SVK = 0 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 1 | gold_SWE = 1 | silver_SWE = 0 | bronze_SWE = 1 | gold_ESP = 0 | silver_ESP = 0 | bronze_ESP = 0.5 }} == Medalininkai == {| {{MedalistTable|type=Rungtis}} |- |rowspan=2|Vyrų vienetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Moterų vienetai |rowspan=2| |rowspan=2| | |- | |- |rowspan=2|Vyrų dvejetai |rowspan=2|{{flag|SWE}}<br>[[Mattias Falck]]<br>[[Kristian Karlsson]] |rowspan=2|{{flag|AUT}}<br>[[Robert Gardos]]<br>[[Daniel Habesohn]] |{{flag|SWE}}<br>[[Anton Källberg]]<br>[[Jon Persson]] |- |{{flag|FRA}}<br>[[Alexis Lebrun]]<br>[[Félix Lebrun]] |- |rowspan=2|Moterų dvejetai |rowspan=2|{{flag|AUT}}<br>[[Sofia Polcanova]]<br>{{flag|ROU}}<br>[[Bernadette Szőcs]] |rowspan=2|{{flag|ROU}}<br>[[Andreea Dragoman]]<br>[[Elizabeta Samara]] |{{flag|LUX}}<br>[[Sarah De Nutte]]<br>[[Ni Xialian]] |- |{{flag|ROU}}<br>[[Adina Mihaela Diaconu]]<br>{{flag|ESP}}<br>[[María Xiao]] |- |rowspan=2|Mišrūs dvejetai |rowspan=2|{{flag|FRA}}<br>[[Emmanuel Lebesson]]<br>[[Jia Nan Yuan]] |rowspan=2|{{flag|ROU}}<br>[[Ovidiu Ionescu]]<br>[[Bernadette Szőcs]] |{{flag|AUT}}<br>[[Robert Gardos]]<br>[[Sofia Polcanova]] |- |{{flag|SVK}}<br>[[Ľubomír Pištej]]<br>[[Barbora Balážová]] |} == Lietuva čempionate == ;Vienetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !Kvalifikacija !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="3"|Moterų vienetai |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kornelija Riliškytė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Eglė Jankauskienė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]] |align=left rowspan="2"|Vyrų vienetai |0 L/ 3P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]] |1 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |} ;Dvejetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="2"|Mšrūs dvejetai |{{flagicon|CYP}} [[Marios Yiangou|Yiangou]]/[[Foteini Meletie|Meletie]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |{{flagicon|BUL}} [[Petyo Krastev|Krastev]]/[[Maria Yovkova|Yovkova]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |align=left|Moterų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|SRB}} [[Andrea Todorovic|Todorovic]]/[[Sabina Surjan|Surjan]]<br />'''P''' 1-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Kęstutis Žeimys]] |align=left|Vyrų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|TUR}} [[Abdullah Talha Yigenler|Yigenler]]/[[Ibrahim Gunduz|Gunduz]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.munich2022.com/en Oficiali svetainė] [[Kategorija:Stalo teniso varžybos]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] inqgmjivdetcnfapyzgosca6sn4201g 0 615129 6667077 6666029 2022-08-19T13:21:13Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Vera Varis | fullname = Vera Amanda Varis | image = | height = 176 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1994|01|20|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 1 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = VJS<ref>[https://web.archive.org/web/20150617185833/http://www.palloliitto.fi/uutiset/maajoukkueet/pelaajaesittely-vera-varis palloliitto.fi informacija]</ref> | position = vartininkė | years = 2010<br />2011–2012<br />2013–2015<br />2015–2018<br />2016<br />2019<br />2020–2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[FC Honka (moterys)|FC Honka]]<br />{{vlv|Finland}} [[HJK (moterys)|HJK]]<br />{{vlv|Finland}} [[FC Honka (moterys)|FC Honka]]<br />{{vlv|USA}} [[University of Central Florida|UCF Knights]]<br />{{vlv|Finland}} [[HJK (moterys)|HJK]]<br />{{vlv|Švedija}} [[IF Limhamn Bunkeflo]]<br />{{vlv|Švedija}} [[Växjö DFF]] <br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 20 {{0}}(0)<br />45 {{0}}(0)<br />50 {{0}}(1)<br />73 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(0)<br />{{0}}2 {{0}}(0)<br>{{0}}7 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = |}} '''Vera Amanda Varis''' (g. [[1994]] m. [[sausio 20]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, vartininkė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Atstovavo [[FC Honka (moterys)|Honka]] ([[2010 m.]]), [[HJK (moterys)|HJK]] ([[2011]]–[[2012 m.]]), o [[2013]]–[[2015 m.]] vėl rungtyniavo [[FC Honka (moterys)|Honka]] ekipoje. 2015–2018 m. studijavo [[JAV]] ir žaidė [[University of Central Florida|UCF Knights]] ([[Florida]]).<ref>https://ucfknights.com/sports/womens-soccer/roster/vera-varis/8549</ref> Po studijų grįžo į Suomiją. Rungtyniavo [[HJK (moterys)|HJK]]. [[2019 m.]] persikėlė į [[Švedija|Švediją]], kurioje atstovavo [[IF Limhamn Bunkeflo]].<ref>https://skanesport.se/2019/02/01/lb07-varvar-in-malvakt/</ref> Nuo [[2020 m.]] žaidė [[Växjö DFF]].<ref>[https://web.archive.org/web/20201204211019/https://www.kronobergsfotbollen.se/ny-malvakt-for-vaxjo-dff-finlandska-vera-varis/ kronobergsfotbollen.se informacija]</ref> Šiame klube praleido du sezonus. [[2020 m.]] aukščiausioje lygoje sužaidė vieneriose rungtynėse. [[2021 m.]] irgi vos kartą. Pastaruoju metu rungtyniavo Suomijoje. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų rinktinėms. Kviečiama į nacionalinę moterų rinktinę. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/vera-varis/126671/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/varis-vera/fehDTbeE/ Flashscore] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/vera-varis/810056 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/vera-varis/profil/spieler_20742.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://www.weltfussball.de/spieler_profil/vera-varis/ weltfussball.de] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/vera-varis/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/102261/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/vera-varis/286414/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Varis, V.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] slupmdd8ev9ajx488se39uutc9mi30c 6667079 6667077 2022-08-19T13:22:02Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Vera Varis | fullname = Vera Amanda Varis | image = | height = 176 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1994|01|20|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 1 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = VJS<ref>[https://web.archive.org/web/20150617185833/http://www.palloliitto.fi/uutiset/maajoukkueet/pelaajaesittely-vera-varis palloliitto.fi informacija]</ref> | position = vartininkė | years = 2010<br />2011–2012<br />2013–2015<br />2015–2018<br />2016<br />2019<br />2020–2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[FC Honka (moterys)|FC Honka]]<br />{{vlv|Finland}} [[HJK (moterys)|HJK]]<br />{{vlv|Finland}} [[FC Honka (moterys)|FC Honka]]<br />{{vlv|USA}} [[University of Central Florida|UCF Knights]]<br />{{vlv|Finland}} [[HJK (moterys)|HJK]]<br />{{vlv|Švedija}} [[IF Limhamn Bunkeflo]]<br />{{vlv|Švedija}} [[Växjö DFF]] <br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 20 {{0}}(0)<br />45 {{0}}(0)<br />50 {{0}}(1)<br />73 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(0)<br />{{0}}2 {{0}}(0)<br>{{0}}7 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = |}} '''Vera Amanda Varis''' (g. [[1994]] m. [[sausio 20]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, vartininkė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Atstovavo [[FC Honka (moterys)|Honka]] ([[2010 m.]]), [[HJK (moterys)|HJK]] ([[2011]]–[[2012 m.]]), o [[2013]]–[[2015 m.]] vėl rungtyniavo [[FC Honka (moterys)|Honka]] ekipoje. 2015–2018 m. studijavo [[JAV]] ir žaidė [[University of Central Florida|UCF Knights]] ([[Florida]]).<ref>https://ucfknights.com/sports/womens-soccer/roster/vera-varis/8549</ref> Po studijų grįžo į Suomiją. Rungtyniavo [[HJK (moterys)|HJK]]. [[2019 m.]] persikėlė į [[Švedija|Švediją]], kurioje atstovavo [[IF Limhamn Bunkeflo]].<ref>https://skanesport.se/2019/02/01/lb07-varvar-in-malvakt/</ref> Nuo [[2020 m.]] žaidė [[Växjö DFF]].<ref>[https://web.archive.org/web/20201204211019/https://www.kronobergsfotbollen.se/ny-malvakt-for-vaxjo-dff-finlandska-vera-varis/ kronobergsfotbollen.se informacija]</ref> Šiame klube praleido du sezonus. [[2020 m.]] aukščiausioje lygoje sužaidė vieneriose rungtynėse. [[2021 m.]] irgi vos kartą. Pastaruoju metu rungtyniavo Suomijoje. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų rinktinėms. Kviečiama į nacionalinę moterų rinktinę. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/vera-varis/126671/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/varis-vera/fehDTbeE/ Flashscore] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/vera-varis/810056 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/vera-varis/profil/spieler_20742.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://www.weltfussball.de/spieler_profil/vera-varis/ weltfussball.de] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/vera-varis/ KuPS oficialioje svetainėje] (apie žaidėją) * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/102261/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/vera-varis/286414/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Varis, V.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] g0pn4xtdwe1e46cum3wqznq5wy7q56s 6667081 6667079 2022-08-19T13:22:06Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Vera Varis | fullname = Vera Amanda Varis | image = | height = 176 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1994|01|20|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 1 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = VJS<ref>[https://web.archive.org/web/20150617185833/http://www.palloliitto.fi/uutiset/maajoukkueet/pelaajaesittely-vera-varis palloliitto.fi informacija]</ref> | position = vartininkė | years = 2010<br />2011–2012<br />2013–2015<br />2015–2018<br />2016<br />2019<br />2020–2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[FC Honka (moterys)|FC Honka]]<br />{{vlv|Finland}} [[HJK (moterys)|HJK]]<br />{{vlv|Finland}} [[FC Honka (moterys)|FC Honka]]<br />{{vlv|USA}} [[University of Central Florida|UCF Knights]]<br />{{vlv|Finland}} [[HJK (moterys)|HJK]]<br />{{vlv|Švedija}} [[IF Limhamn Bunkeflo]]<br />{{vlv|Švedija}} [[Växjö DFF]] <br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 20 {{0}}(0)<br />45 {{0}}(0)<br />50 {{0}}(1)<br />73 {{0}}(0)<br />{{0}}6 {{0}}(0)<br />12 {{0}}(0)<br />{{0}}2 {{0}}(0)<br>{{0}}7 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = |}} '''Vera Amanda Varis''' (g. [[1994]] m. [[sausio 20]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, vartininkė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Atstovavo [[FC Honka (moterys)|Honka]] ([[2010 m.]]), [[HJK (moterys)|HJK]] ([[2011]]–[[2012 m.]]), o [[2013]]–[[2015 m.]] vėl rungtyniavo [[FC Honka (moterys)|Honka]] ekipoje. 2015–2018 m. studijavo [[JAV]] ir žaidė [[University of Central Florida|UCF Knights]] ([[Florida]]).<ref>https://ucfknights.com/sports/womens-soccer/roster/vera-varis/8549</ref> Po studijų grįžo į Suomiją. Rungtyniavo [[HJK (moterys)|HJK]]. [[2019 m.]] persikėlė į [[Švedija|Švediją]], kurioje atstovavo [[IF Limhamn Bunkeflo]].<ref>https://skanesport.se/2019/02/01/lb07-varvar-in-malvakt/</ref> Nuo [[2020 m.]] žaidė [[Växjö DFF]].<ref>[https://web.archive.org/web/20201204211019/https://www.kronobergsfotbollen.se/ny-malvakt-for-vaxjo-dff-finlandska-vera-varis/ kronobergsfotbollen.se informacija]</ref> Šiame klube praleido du sezonus. [[2020 m.]] aukščiausioje lygoje sužaidė vieneriose rungtynėse. [[2021 m.]] irgi vos kartą. Pastaruoju metu rungtyniavo Suomijoje. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų rinktinėms. Kviečiama į nacionalinę moterų rinktinę. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/vera-varis/126671/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/varis-vera/fehDTbeE/ Flashscore] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/vera-varis/810056 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/vera-varis/profil/spieler_20742.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://www.weltfussball.de/spieler_profil/vera-varis/ weltfussball.de] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/vera-varis/ KuPS oficialioje svetainėje] (apie žaidėją) * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/102261/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/vera-varis/286414/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Varis, V.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 33enff9xk6wxsle8kr0dwrvcuxea0x8 0 615140 6667472 6665714 2022-08-19T20:56:30Z Nestea 25298 įtraukta [[Kategorija:Rusijos istorija]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė|ilgas pavadinimas=<small>{{ru|Кубанская Народная Республика}}<br>{{uk|Кубанська Народна Республiка}}<small>|vietinis pavadinimas=Kubanės Liaudies Respublika|valdymo_forma=[[Respublika]]|year_start=1918|year_end=1920|image_flag=Flag_of_Kuban_People's_Republic.svg|image_coat=Herb_Kubanskoyi_Narodnoyi_Respubliky.svg|image_map=Ukrainian_State_1918.5-11.png|image_map_caption=[[Ukrainos valstybė]] ir Kubanės Liaudies Respublika pietryčiuose|sostinė=[[Krasnodaras|Jekaterinodaras]]|valstybinės_kalbos=[[Rusų kalba|rusų]], [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]]|era=[[Rusijos pilietinis karas]]|valdovo_titulas=Atamanas|valdovas1=[[Aleksandras Filimonovas]]|valdovas2=Nikolajus Bukretovas|valdymo_metai1=1917–1919|valdymo_metai2=1920|event_start=Paskelbta|event_end=Panaikinta|valstybinis_himnas=Tu, Kubanė, Tu, mūsų Tėvynė<br>{{smaller|Ты, Кубань, Ты наша Родина}}<br>{{center|[[File:26-tikubannasharodina.ogg]]}}|date_start=sausio 28|date_end=kovo 17|stat_year1=1918<ref>{{cite book |title=One Europe, Many Nations: A Historical Dictionary of European National |last=Minahan |first=James |year=2000 |publisher=Greenwood Press |isbn=0-313-30984-1}}</ref>|stat_pop1=3500000|today=[[Rusija]] {{flagicon|Rusija}}|p1=Kubanės sritis|vėliava_p1=Flag_of_Russia.svg|s2=Rusijos TFSR|vėliava_s2=Flag_of_the_Russian_Soviet_Federative_Socialist_Republic_(1918–1925).svg}} '''Kubanės Liaudies Respublika''' ({{ru|Кубанская Народная Республика}}, {{uk|Кубанська Народна Республiка}}) – valstybė egzistavusi [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietinio karo]] metu, apimanti dabartinio [[Kubanė (regionas)|Kubanės regiono]] [[Rusija|Rusijoje]] teritoriją. [[1918 m.|1918]] m. sausio 28 d. [[Kubanės taryba]] paskelbė respubliką, o vasario 16 d. – nepriklausomybę. Ji apėmė visą buvusios [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Kubanės sritis|Kubanės srities]] teritoriją. Per trumpą nepriklausomybės laikotarpį ji nesėkmingai siekė susijungti su [[Ukrainos Liaudies Respublika]] ir [[Gruzijos Demokratinė Respublika|Gruzijos Demokratine Respublika]]. [[1919 m.|1919]] m. lapkričio 6 d. Kubanės Liaudies Respubliką ''[[de facto]]'' okupavo [[Antonas Denikinas|Antono Denikino]] pajėgos, o [[1920 m.|1920]] m. pavasarį ją visiškai okupavo ir aneksavo [[Rusijos TFSR|sovietai]]. == Šiuolaikiniai pokyčiai == [[1991 m.|1991]] m. vasarą ir rudenį buvusios Kubanės Liaudies Respublikos teritorijoje buvo paskelbtos kelios [[Kazokai|kazokų]] respublikos: [[Armaviras (Rusija)|Armavirska]], Zelenčiukskas-Urupskas ir [[Čerkeskas|Batalpašinskas]]. Pastarosios dvi respublikos susijungė į Aukštutinės Kubanės kazokų respubliką. Iš jų realią valdžią turėjo tik pusmetį gyvavusi Zelenčiuksko-Urupsko kazokų respublika. Respublikų paskelbimo priežastimi tapo [[1991 m.|1991]] m. vasarą kazokų aktyvistų surengtas referendumas: 64,8 proc. jo dalyvių pasisakė už autonomijos sukūrimą.<ref>{{cite journal|last1=Markedonov|first1=Sergey|title=Де-факто государства постсоветского пространства: выборы и демократизация|journal=The Eurasian Scientific Journal (Вестник Евразии)|date=2008|volume=2008|pages=76-98|url=https://cyberleninka.ru/article/n/de-fakto-gosudarstva-postsovetskogo-prostranstva-vybory-i-demokratizatsiya|access-date=2022-03-25}}</ref><ref>{{cite book|last1=Shlapentokh|first1=Vladimir|title=From Submission To Rebellion: The Provinces Versus The Center In Russia|date=2018|publisher=Taylor & Francis|isbn=9780429968877|page=113|url=https://books.google.com/books?id=wwDFDwAAQBAJ|access-date=2022-03-25}}</ref> == Išnašos == {{išn}} == Šaltiniai == * {{cite web|url=http://www.vesna.org.ua/txt/donvisn/t1/14.html|title=Ukraine and Kuban in 1917-1921. United in conflict|access-date=2008-04-04|last=Bilyi|first=Dmytro|year=2005|work=Virtualna Rus'|language=uk}} * {{cite web|url=http://www.haidamaka.org.ua/0005.html|title=Ukrainian Kuban|access-date=2008-04-04|work=Haidamaka|language=uk}} [[Kategorija:Istorinės slavų valstybės]] [[Kategorija:Rusijos istorija]] jjwyfgxgfvfquc8eh9skdkk05yd1a6a 0 615145 6667080 6666044 2022-08-19T13:22:06Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas= |Titulas=Baronai|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo 1727 metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - baronai Fiolkerzamai (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). 1764 metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ iq06oo3vebf20yqo0bz22w2jg2jenxb 6667115 6667080 2022-08-19T13:28:50Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas= |Titulas=Baronai|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - baronai [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ sol382zryibwsj3xi4vpd8tzv9v7vd0 6667128 6667115 2022-08-19T13:31:54Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas= |Titulas=Baronai|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 4613flmgja6x9arqn1swn8mhopd3lj8 6667230 6667128 2022-08-19T14:03:39Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas= |Titulas=Baronai|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]][[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ r5xe1j3tf6nc06uepu3j5sq05f1zy8h 6667231 6667230 2022-08-19T14:04:00Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas= |Titulas=Baronai|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ bah1vi621v4o4t2c8q06k773vywer94 6667232 6667231 2022-08-19T14:05:04Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas= |Titulas=Baronai|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ gjbz3mki67or6m0261srxngzhyimopk 6667233 6667232 2022-08-19T14:05:34Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas= |Titulas=Baronai|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ lab3qpwgh2fap0ah7o6ryjh94lya1vz 6667234 6667233 2022-08-19T14:06:39Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=Baronai|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ gxu0695nd8fepnaksm1du4mcxxia0tl 6667235 6667234 2022-08-19T14:07:08Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=Baronai|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 723wijnbdtp5p1zsuyu91jbjc7rq3g3 6667236 6667235 2022-08-19T14:08:59Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]]. [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 1658id7eatfqu03hkoiws82dv491h5m 6667244 6667236 2022-08-19T14:19:56Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 8w56uj5zcaxy8qpt0zj83hvc40o8b2u 6667251 6667244 2022-08-19T14:35:13Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] {{ATRvaivadijos}} [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ ijgukym0xcy21vmlbrm0qafij53rlsy 6667252 6667251 2022-08-19T14:36:55Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ pnkatuv1j621v4ikbz9qxqoj3pmlsw8 6667253 6667252 2022-08-19T14:43:50Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 73x9r099og7mqxld3b9fglg98aq4ifg 6667254 6667253 2022-08-19T14:47:40Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ k2he7pivg2mhp4uql0uvesq2w5zuglm 6667257 6667254 2022-08-19T14:59:05Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą barono titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' ([[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 0ivb7adoor33va8jb6oxvz1ruiacwct 6667260 6667257 2022-08-19T15:05:04Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) Vidžemės civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – Vidžemės landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ qqc5c9ddoa38bm5z7n87pdxmjgntx2b 6667261 6667260 2022-08-19T15:09:45Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ s0g2bvxwx5bbyvlt85ayzy9mhrqf2bh 6667265 6667261 2022-08-19T15:17:20Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Felkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 98upih2vwwzlzs12zrtbg7kq96grws3 6667266 6667265 2022-08-19T15:20:33Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais Rygos arkivyskupas Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ r2clzwa709yk8jpxizyqfly9gvdrdkm 6667270 6667266 2022-08-19T15:34:08Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ qqv7v0xiascr02vbv265199ylte1pbh 6667271 6667270 2022-08-19T15:36:44Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}} * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 8h372onjamjm3lk3poo2bgzrti9amdw 6667272 6667271 2022-08-19T15:38:06Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 2pyh54n7ojos7g3rl1zem3c1swluctj 6667276 6667272 2022-08-19T16:11:27Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Veļķi mõis 1903. aasta kaardil. Väljavõte kaardilt ''Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen'' (1903). Mõisa maad on kaardil tähistatud numbriga 95]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ iah5wz7konco5rba0jra0fbqbk1qkno 6667278 6667276 2022-08-19T16:18:08Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] [[Pilt:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|pisi|left|pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ cmicx34awcf7o155shh0cmcenkk1pdu 6667279 6667278 2022-08-19T16:23:42Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|pisi|left|pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ h8y4hb7bgmexo09g0nk3crqbs8j8ew7 6667280 6667279 2022-08-19T16:24:52Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|pisi|left|pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ ldld2hpqwicy4yiuuj0wt0tw0m24xl7 6667281 6667280 2022-08-19T16:26:41Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|pisi|left|pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 4xz9lgqwat3mmktemlnjuopeuw58jc5 6667283 6667281 2022-08-19T16:28:27Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Veļķių dvaras, Kalkūnės dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Veļķių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartinėje Vaidavos valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|thumb|400px|left|pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ qqklmr8yrcy7ei227da7frpi85tn9q6 6667286 6667283 2022-08-19T16:33:06Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Stelmužės dvaras]], Velkių dvaras, [[Kalkūnai|Kalkūnų]] dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Velkių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartiniame [[Vaidava|Vaidavos]] valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|thumb|400px|left|Pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ avt0laxhizdfbealf25sxp9ernig4rw 6667316 6667286 2022-08-19T19:06:31Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Laukesa (Latvija)|Laukesos]] dvaras, [[Stelmužės dvaras]], Velkių dvaras, [[Kalkūnai|Kalkūnų]] dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Velkių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartiniame [[Vaidava|Vaidavos]] valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|thumb|400px|left|Pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * {{Книга:Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ 9mcsx7iu10qrp4x5mocupusxmjf2tp0 6667319 6667316 2022-08-19T19:14:11Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Laukesa (Latvija)|Laukesos]] dvaras, [[Stelmužės dvaras]], Velkių dvaras, [[Kalkūnai|Kalkūnų]] dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Velkių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartiniame [[Vaidava|Vaidavos]] valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|thumb|400px|left|Pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|ссылка= http://gajl.wielcy.pl/herby_nazwiska.php?lang=en&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ qvemda5j4us7876r3wd92furu5vfc9i 6667324 6667319 2022-08-19T19:23:29Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Laukesa (Latvija)|Laukesos]] dvaras, [[Stelmužės dvaras]], Velkių dvaras, [[Kalkūnai|Kalkūnų]] dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Velkių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartiniame [[Vaidava|Vaidavos]] valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|thumb|400px|left|Pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|nuoroda= http://gajl.wielcy.pl/herby_user_herb.php?lang=pl&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ g4vi65rrs1wdch41fm1ewxmflji0om0 6667395 6667324 2022-08-19T20:07:44Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Laukesa (Latvija)|Laukesos]] dvaras, [[Stelmužės dvaras]], Velkių dvaras, [[Kalkūnai|Kalkūnų]] dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Velkių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartiniame [[Vaidava|Vaidavos]] valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|thumb|400px|left|Pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|nuoroda= http://gajl.wielcy.pl/herby_user_herb.php?lang=pl&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] [[Kategorija:Sėla| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ ltvk4db4ltg0mey9yzdozqsieqpwq0l 6667428 6667395 2022-08-19T20:26:50Z Laputis 45030 wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas= "[[Vaizdas:POL_COA_Felkerzamb.svg|thumb|Fiolkerzamų giminės herbas]]"|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620 - dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Kalkūnai|Kalkūnų]] dvaras, [[Laukesa|Laukesos]] dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras, [[Stelmužės dvaras]], Velkių dvaras}} '''Fiolkerzamai''' (vok. von Fölkersahm, (vokiečių literatūroje taip pat Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm, пол. ''Felkerzamb'', рос. ''Фёлькерзамы'') – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų. <ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] metais [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Velkių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartiniame [[Vaidava|Vaidavos]] valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[File:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|thumb|400px|left|Pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė [[1557]] m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas ([[1601]]–[[1665]]) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas ([[1712]]–[[1791]]) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas ([[1759]]–[[1810]]) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas ([[1766]]–[[1848]]) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[File:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', [[1641]] m. – [[1705]] m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, [[1846]] m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861-1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' ([[1914]] m. gruodžio 20 d. - [[1945]] m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. [[1933]] m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo [[1940]] m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|400px|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] metų Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai - [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). [[1764]] metais dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807-1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|400px|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|400px|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o.J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|nuoroda= http://gajl.wielcy.pl/herby_user_herb.php?lang=pl&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Lietuvos bajorų herbai| ]] [[Kategorija:Heraldika]] [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:Livonijos konfederacija| ]] [[Kategorija:Kuršo hercogystė| ]] [[Kategorija:Kuršo gubernija| ]] [[Kategorija:Vidžemės gubernija| ]] [[Kategorija:Sėla| ]] {{DEFAULTSORT:Fiolkerzamai}} __INDEX__ i227kla8o4dybbea7rmv2xi4n72qwq7 6667478 6667428 2022-08-19T21:03:54Z Nestea 25298 [[Vikipedija:Vikifikatorius|vikifikuota]] wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas=POL_COA_Felkerzamb.svg|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620–dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Kalkūnai|Kalkūnų]] dvaras, [[Laukesa|Laukesos]] dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras, [[Stelmužės dvaras]], Velkių dvaras}} '''Fiolkerzamai''' ({{de|von Fölkersahm}}; vokiečių literatūroje taip pat ''Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm'', {{pl|Felkerzamb}}, {{ru|Фёлькерзамы}}) – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų.<ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] m. [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Velkių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartiniame [[Vaidava|Vaidavos]] valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[Vaizdas:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|thumb|left|Pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė 1557 m.), kilęs iš kuršių kopų ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnės dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūroje. 1559 m. sausį Friedrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Felkerzāmas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas Rygos Domo bažnyčioje. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas (1601–1665) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas (1712–1791) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas (1759–1810) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas (1766–1848) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[Vaizdas:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', 1641 m. – 1705 m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, 1846 m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861–1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' (1914 m. gruodžio 20 d. – 1945 m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. 1933 m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo 1940 m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] m. Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai – [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). 1764 m. dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807–1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o. J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|nuoroda= http://gajl.wielcy.pl/herby_user_herb.php?lang=pl&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] att432cpydd2e9y724g6e6rnbctzlft 6667619 6667478 2022-08-20T08:32:51Z Obivan Kenobi 116618 pora patikslinimų wikitext text/x-wiki {{tvarkyti}}{{šaltiniai+}} {{Infolentelė bajorų giminė|Pavadinimas=Fiolkerzamai |Herbas=POL_COA_Felkerzamb.svg|Herbo pavadinimas=|Kilmė=Vokiečių|Pradininkas=Heinrichas iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen) |Titulas=[[Baronas|Baronai]]|Laikotarpis=1620–dabar|Šalys=[[LDK]] [[Rusijos imperija]]|Dvarai=[[Kalkūnai|Kalkūnų]] dvaras, [[Laukesa|Laukesos]] dvaras, Papenhofo dvaras, [[Rūjiena|Rūjienos]] dvaras, [[Stelmužės dvaras]], Velkių dvaras}} '''Fiolkerzamai''' ({{de|von Fölkersahm}}; vokiečių literatūroje taip pat ''Fölckersahm, Foelckersahm, Fölkersam, Foelkersam, Fölckersam, Foelckersahm, Fölkersamb, Völckersahm, Voelckersahm, Völckersahm, Voelckersahm, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Voelckersam, Völkersahm, Völkersahm'', {{pl|Felkerzamb}}, {{ru|Фёлькерзамы}}) – vokiškų šaknų turinti [[LDK]] kilmingųjų bajorų giminė, pagal Lietuvoje išlikusius istorinius šaltinius žinoma nuo maždaug 1620-ųjų metų.<ref>[https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A4%D1%91%D0%BB%D1%8C%D0%BA%D0%B5%D1%80%D0%B7%D0%B0%D0%BC]</ref> == Istorija == Labai sena giminė. Savo protėviu šeima laiko Heinrichą iš Folkerzemo (lot. Heinricus de Volckersen), kuris XIII amžiuje gyveno dabartiniame Folkeseno rajone [[Žemutinė Saksonija|Žemutinėje Saksonijoje]].<ref>[''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] {{v|12|09|2012}}]</ref> [[1432]] m. [[Rygos arkivyskupija (Livonija)|Rygos arkivyskupas]] Henningas Šarpenbergas suteikė Heinrichui Folkersheimui Velkių dvarą (Hohenbergen, Welkenhof) dabartiniame [[Vaidava|Vaidavos]] valsčiuje, kuris išliko šeimos žinioje iki [[1816]] m. [[Vaizdas:Veļķu muiža - šobrīd Vaidavas internātskola Skolas iela 5, Vaidava, Vaidavas pagasts, Kocēnu novads, Latvia - panoramio.jpg|thumb|left|Pagrindinis Velkių dvaro pastatas]] Giminės Kuržemės šakos protėvis buvo Johanas iš Felkersamo (Fölkersam, mirė 1557 m.), kilęs iš [[Kuršių nerija|Kuršių nerijos]] ir [[1519]] m. įsigijęs Kalkūnų dvarą Kryžiuočių ordino Dinaburgo komtūrijoje. 1559 m. sausį Frydrichas iš Felkerzamo vadovavo Rygos arkivyskupo vasalų kariuomenei Livonijos karo mūšyje prie Tirzos prieš besiveržiančią maskvėnų kariuomenę. Mūšyje krito dauguma latvių karių ir apie 400 riterių, tarp jų ir pats Fiolkerzamas, kurio kūnas vėliau buvo iškilmingai palaidotas [[Rygos katedra|Rygos katedroje]]. Nuo 1830 m. vadinami baronais. Valdančiojo Senato 1853 m. birželio 10 d., [[1854]] m. spalio 4 d., 1862 m. vasario 28 d. ir aukščiausiojo patvirtinimo 1868 m. sausio 22 d. apibrėžimais Valstybinės tarybos nuomone Kuržemės didikų giminei fon Fölkersam buvo pripažintas barono titulas. 1866 m. liepos 21 d. Valstybės tarybos sprendimu tikrasis valstybės tarybos narys baronas Teodoras Georgijevičius-Friedrichovičius fon Felkerzamas buvo patvirtintas barono titulu. 1620 metais Felkerzami giminė buvo įrašyta į Kuržemės, o [[1747]] – į Vidžemės riterystės metriką. Kalkūnės dvaro ponas Melchioras fon Felkersamas (1601–1665) – Kuršo kunigaikštystės diplomatas, Vilhelmas fon Felkersamas (1712–1791) – Rusijos imperijos armijos generolas leitenantas Septynerių metų kare prieš Prūsiją. Jokūbas Joachimas fon Felkersamas (1759–1810) buvo artilerijos generolas ir Georgas Friedrichas von Felkerzamas (1766–1848) [[Vidžemė|Vidžemės]] civilinis gubernatorius, jo sūnus Hamilcaras von Felkerzamas – [[Vidžemė|Vidžemės]] landmaršalas ir Vidžemės gubernijos žemės reformos autorius. 1853 ir 1862 metais Rusijos imperijos vyriausybė pripažino Fiolkerzamų šeimos teisę naudoti paveldimą [[baronas|barono]] titulą. [[Vaizdas:Rubene kihelkonna mõisad (1903).jpg|thumb|Velkių dvaras 1903 m. žemėlapyje. Ištrauka iš žemėlapio Wegekarte des Wolmarschen Kreises mit den Kirchspiels- und Gutsgrenzen (1903). Žemėlapyje dvaro žemė pažymėta 95 numeriu]] == Žymesni giminės atstovai == '''Melchior von Fölckersam''' (taip pat Fölkersahm arba Fölckersamb; g. 1601 m. sausio 15 d. [[Kalkūnai|Kalkūnuose]], (latv. Kalkūni); † 1665 m. rugsėjo 27 d. Mitau) – [[Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystė|Kuršo ir Žiemgalos Kunigaikštystės]] veikėjas. Jis buvo teismo maršalka Šverine, vėliau kancleris ir vyresnysis patarėjas Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje. '''Otto Friedrich von Fölkersahm''' (''lenk. Otto Fryderyk Felkersamb herbu własnego'', 1641 m. – 1705 m. lapkričio 27 d.) buvo baltų vokiečių kilmės Žečpospolitos valstybės veikėjas ir karys. Buvo senatorius, kaštelionas Livonijoje, Čorštyno seniūnas Galicijoje ir Rajgrodo seniūnas Palenkėje, Černigovo ir Lenkijos-Livonijos vaivada (gubernatorius) ir generolas majoras. '''Vilhelmas Hamilkaras fon Fölkersahmas''' (vok.[[Wilhelm Hamilcar von Fölkersahm|Hamilkar von Fölkersahm]], latv.[[Hamilkārs fon Felkerzāms|Hamilkārs fon Felkerzāms]] * 1811 m. sausio 6 d. / sausio 18 d. Mitau, Kurlandas; † 1856 m. balandžio 19 d. / gegužės 1 d. Rygoje) – Livonijos žemės maršalas, gyv. H. Livonijos riterių sąjungos pirmininkas. '''Dmitri Gustawowitsch von Fölkersahm''' (rus. Дмитрий Густавович Фёлькерзам, 1846 m. ​​balandžio 29 d. (gegužės 11 d.), Papenhofas, Rucavos rajonas, Grobinskio rajonas, Kuršo gubernija – 1905 m. gegužės 11 (24) d.) – Rusijos karinio jūrų laivyno karininkas, kontradmirolas. Livonijos bajorų giminės palikuonis, žuvęs per Rusijos ir Japonijos karą. Karo metu buvo paskirtas 2-ojo Ramiojo vandenyno eskadros 2-ojo karo laivo divizijos vadu, vadovavo flagmanui „Osliabija“. Mirė nuo vėžio dar iki [[Cušimos mūšis|Cušimos mūšio]]. '''Magnus Conrad Armin Baron von Fölkersahm''' (1861–1917). Meno istorikas, kolekcionierius. '''Hansas Henningas von Fölkersambas''' (vok. Hans-Henning von Fölkersamb, 1889 m. lapkričio 25 d. – 1984 m. sausio 5 d.) Antrojo pasaulinio karo metais buvo Liuftvafės generolas majoras. '''Adrian „Arik“ Freiherr von Fölkersam''' (1914 m. gruodžio 20 d. – 1945 m. sausio 21 d.) [[SS|SS]] [[šturmbanfiureris|šturmbanfiureris]], žvalgas, diversantas. 1933 m. baigė Rygos gimnaziją. Nuo 1940 m. specialiosios paskirties dalinio Brandenburger narys. [[Vaizdas:Bundesarchiv_Bild_101I-680-8283A-30A%2C_Budapest%2C_Otto_Skorzeny%2C_Adrian_v._F%C3%B6lkersam.jpg|thumb|left|SS-šturmbanfiureris Otto Skorzeny kairėje; SS-Untersturmführer Adrian von Fölkersam yra centre. Manoma, kad dešinėje esantis vyras yra SS-Oberšturmfiureris Walteris Girgas.]] == Stelmužės dvaras == {{pagr|Stelmužės dvaras}} Nuo [[1727]] m. Stelmužės dvarą valdė Pabaltijo vokiečių bajorai – [[baronas|baronai]] [[Fiolkerzamai|Fiolkerzamai]] (von Fölkersam, Folkersamb ir kt.). 1764 m. dvare gimė Georg Friedrich von Fölkersahm. Jo sūnus Carl Valerian von Fölkersam (1807–1886) buvo dvaro paveldėtojas, vedęs Aleksandrą Valujevą. Jie turėjo sūnų Valerijoną, dukrą Klemensą. [[Vaizdas:Stelmuzes vergu.jpg|thumb|left|Stelmužės dvaro sodybos pastatas, vad. „Vergų bokštu“]] <ref>[https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/0965052C-DCE7-4C9D-8666-083B48C88FAA/true// Dvaro aprašymas]</ref> <ref>[http://www.psb.pan.krakow.pl/index.php/en/ Polski Słownik Biograficzny.]</ref> [[Vaizdas:Stelmužė 32295, Lithuania - panoramio (3).jpg|thumb|left]] == Literatūra == * Baltische Historische Kommission (Hrsg.): [https://web.archive.org/web/20131005013906/http://www.bbl-digital.de/seite/219/ ''Föl(c)kersa(h)m (Völckersahm)''] In: ''BBLd – Baltisches Biographisches Lexikon digital.'' Göttingen 2012 * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften Teil 3,1: Kurland, Görlitz o. J., [https://web.archive.org/web/20131004232642/http://personen.digitale-sammlungen.de/baltlex/Blatt_bsb00000602,00250.html S. 235–254] * Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland, Band 1, Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/bsb00000558/image_488 S. 479–496] * ''Голубев Е.'' [http://www.proza.ru/2010/01/23/1455 Фон Фёлькерзамы] * Gajl T.: Polish Armorial Middle Ages to 20th Century|nuoroda= http://gajl.wielcy.pl/herby_user_herb.php?lang=pl&herb=felkerzamb}} * [https://web.archive.org/web/20170705190416/http://bogomolets.name/ru/rodoslovnoe-derevo/vitebskaya-vetv Официальный сайт рода Богомольцев] * ''Genealogisches Handbuch der baltischen Ritterschaften, Livland.'' Band 1. Görlitz 1929, [http://daten.digitale-sammlungen.de/~db/bsb00000558/images/index.html?seite=504 S.&nbsp;495] * [[Julius von Eckardt]]: ''Hamilkar von Fölkersahm. Livländisches Stillleben.'' Jonck und Poliewsky, Riga 1908. * {{ADB|7|148|148|Fölkersahm, Hamilcar Baron von|Julius von Eckardt|ADB:Fölkersahm, Hamilcar Baron von}} * Reinhold Wilhelm Baron Stael von Holstein: ''Baron Hamilkar von Fölkersahm.'' Riga 1907. * R. W. Baron Stael Von Holstein: ''Baron Hamilkar Von Folkersahm (1907).'' Kessinger Pub Co, Whitefish 2009 (engl. Neuauflage), ISBN 978-1-104-03846-5. * [[Theodor Heuss]]: ''Der livländische Mirabeau.'' In: Ders.: ''Schattenbeschwörung. Randfiguren der Geschichte.'' Wunderlich, Stuttgart/Tübingen 1947; Klöpfer und Meyer, Tübingen 1999, ISBN 3-931402-52-5. * Alexander Tobien: ''Die livländische Ritterschaft in ihrem Verhältnis zum Zarismus und russischen Nationalismus.'' Band 1. G. Löffler, Riga 1925, S. 40–41. * [[Georg von Krusenstjern]]: ''Die Landmarschälle und Landräte der Livländischen und der Öselschen Ritterschaft in Bildnissen.'' Hamburg 1963. S. 74 (mit Porträt). * Mortimeris, Gavinas. (2012). „Daring Dozen“, 12 Antrojo pasaulinio karo specialiųjų pajėgų legendų. Leidykla „Osprey“. ISBN 978-1-84908-842-8. * Scherzer, Veit (2007). Die Ritterkreuzträger 1939–1945 Die Inhaber des Ritterkreuzes des Eisernen Kreuzes 1939 von Heer, Luftwaffe, Kriegsmarine, Waffen-SS, Volkssturm sowie mit Deutschland verbündeter Streitkräfte nach den Unterlagen des Bundesarchives [Kariuomenės, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų su Vokietija karių, oro pajėgų, karinio jūrų laivyno, „Waffen-SS“, „Volkssturm“ ir sąjungininkų pajėgų 1939–1945 m. Riterio kryžiaus nešėjai 1939–1945 m. Pagal federalinių archyvų dokumentus] (Vokietijoje). Jena, Vokietija: Scherzers Militaer-Verlag. ISBN 978-3-938845-17-2. * Dupuy, Trevor N. (1992). Karinės biografijos enciklopedija. I B „Tauris & Co Ltd.“ ISBN 1-85043-569-3. * Kowneris, Rotemas (2006). Istorinis Rusijos ir Japonijos karo žodynas. Kaliausių spauda. ISBN 0-8108-4927-5. == Šaltiniai == {{išn}} [[Kategorija:Kilmingųjų giminės]] [[Kategorija:LDK didikai]] d76jqeb0ewbf0hpfi1ozznd1oosnmsf 0 615146 6667480 6665802 2022-08-19T21:10:41Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {{šaltiniai}} {{Infolentelė Rašytojas|vardas=Brandon Sanderson|nuotrauka=Brandon_Sanderson_-_Lucca_Comics_%26_Games_2016.jpg|gimė={{gimė|1975|12|19|T}}<br/>[[Linkolnas]], [[Nebraska]], [[JAV]]|gyv_vieta=|išsilavinimas=[[Brigham Young University]]|laikotarpis=2005–dabartis|žanras=[[Fantastika]], [[mokslinė fantastika]]|sutuoktinis=Emily Bushman|vaikai=3|puslapis=https://www.brandonsanderson.com/|profesija=[[Rašytojas]]}} '''Brandonas Sandersonas''' (g. [[1975]] m. [[gruodžio 19]] d.) – amerikiečių epinės fantastikos ir [[Mokslinė fantastika|mokslinės fantastikos]] rašytojas. Jis geriausiai žinomas dėl „Cosmere“ išgalvotos visatos, kurioje vyksta daugumos jo fantastinių romanų, ypač „[[Miglos vaikai|Miglos vaikų]]“ ir „[[The Stormlight Archive]]“ serijų veiksmas. Taip pat jis yra parašęs keletą romanų jauniems suaugusiems ir nepilnamečiams, įskaitant „[[The Reckoners]]“, „[[Skyward]]“ seriją, ir „[[Alcatraz]]“. Jis padėjo pabaigti [[Robert Jordan|Roberto Jordano]] fantastinę seriją „[[Laiko ratas]]“ bei sukūrė keletą [[Grafinis romanas|grafinių romanų]] fantastinių serijų, įskaitant „[[White Sand]]“ ir „[[Dark One]]“. == Biografija == Brandonas Sandersonas gimė 1975 m. gruodžio 19 d. [[Linkolnas|Linkolne]], [[Nebraska|Nebraskos]] valstijoje, vyriausias iš keturių vaikų. Jau paauglystėje B. Sandersonas buvo aistringu fantastinių romanų skaitytoju ir keletą kartų bandė rašyti savo istorijas. Baigęs vidurinę mokyklą 1994 m., jis įstojo į Brigham Young universitetą (BYU) [[Biochemija|biochemijos]] specialybę. == Bibliografija == === Kūriniai, esantys „Cosmere“ visatoje === {| class="wikitable sortable" |+ !Metai !Pavadinimas !Serija !Žanras !Pastabos |- |2005 |[[Elantris]] | - | rowspan="12" |Fantastika | - |- |2006 |[[Paskutinė imperija]] | rowspan="3" |[[Miglos vaikai]] | rowspan="3" |Išversta į lietuvių kalbą |- |2007 |[[Iškilimo šulinys]] |- |2008 |[[Amžių didvyris]] |- |2009 |[[Warbreaker]] | - | - |- |2010 |[[The Way of Kings]] |[[The Stormlight Archive]] | - |- |2011 |[[The Alloy of Law]] |[[Miglos Vaikai|Miglos vaikai]] |[[Miglos vaikai]] antroji era |- |2014 |[[Words of Radiance]] |[[The Stormlight Archive]] | - |- |2015 |[[Shadows of Self]] |[[Miglos Vaikai|Miglos vaikai]] |[[Miglos vaikai]] antroji era |- |2016 |[[The Bands of Mourning]] |[[Miglos vaikai]] |[[Miglos vaikai]] antroji era |- |2017 |[[Oathbringer]] |[[The Stormlight Archive]] | - |- |2020 |[[Rhythm of War]] |[[The Stormlight Archive]] | - |} {{DEFAULTSORT:Sanderson, Brandon}} [[Kategorija:JAV fantastikos rašytojai]] 7juogixswjf2adc6hoizukd462r5sjt 0 615163 6667085 6666256 2022-08-19T13:23:04Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Nanne Ruuskanen | fullname = Nanne Ruuskanen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|12|19|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 2 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2018<br>2019– | clubs = {{vlv|Finland}} „Pallokitso“<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0)<br>77 {{0}}(5) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Nanė Ruskanen''' (g. [[2001]] m. [[gruodžio 19]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, gynėja. Viena iš Nanne Ruuskanen seserų Nelli Berg yra žaidusi profesionalų futbolą Italijoje. Kitos seserys irgi žaidė futbolą.<ref>https://www.kansallinenliiga.fi/news/jalkapallo-on-koko-perheen-laji-futisaidit-tytarten-tukena/</ref> == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Pirmąsias rungtynes ​​lygoje sužaidė [[2018 m.]] sezone „Pallokitso“ komandoje. Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2019 m.]] [[liepos 6]] d. prieš [[Turku Palloseura]] pelnė pirmą įvartį lygos rungtynėse. 2021 m. sezone pasižymėjo tris kartus. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione.<ref>[https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/ 2021 m. sezonas]</ref> [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. EEFA čempionių lygos atrankos rungtynėse prieš Lietuvos čempiones [[FC Gintra]] pasižymėjo įvarčius ir svariai prisidėjo prie Suomijos klubo pergalės. Po jos įvarčio 28 minutę rezultatas tapo 1-0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-19 rinktinei. [[2019 m.]] rungtyniavo WU-19 rinktinės sudėtyje rungtynėse prieš Lietuvos WU-19. Šiose rungtynėse pasirodė startinėje sudėtyje ir 65 min. buvo pakeista. Suomės sutriuškino lietuvaites rezultatu 9-0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suomija-lietuva-4807141/</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/nanne-ruuskanen/554422/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/ruuskanen-nanne/buuZQAoj/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/nanne-ruuskanen/1026294 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/nanne-ruuskanen/profil/spieler_35400.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/nanne-ruuskanen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/92466/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/nanne-ruuskanen/347915/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Ruuskanen, N.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] czedhbbagxabfk32377znchbo11pv8l 6667086 6667085 2022-08-19T13:23:08Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Nanne Ruuskanen | fullname = Nanne Ruuskanen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|12|19|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 2 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2018<br>2019– | clubs = {{vlv|Finland}} „Pallokitso“<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0)<br>77 {{0}}(5) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 1 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Nanė Ruskanen''' (g. [[2001]] m. [[gruodžio 19]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, gynėja. Viena iš Nanne Ruuskanen seserų Nelli Berg yra žaidusi profesionalų futbolą Italijoje. Kitos seserys irgi žaidė futbolą.<ref>https://www.kansallinenliiga.fi/news/jalkapallo-on-koko-perheen-laji-futisaidit-tytarten-tukena/</ref> == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Pirmąsias rungtynes ​​lygoje sužaidė [[2018 m.]] sezone „Pallokitso“ komandoje. Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2019 m.]] [[liepos 6]] d. prieš [[Turku Palloseura]] pelnė pirmą įvartį lygos rungtynėse. 2021 m. sezone pasižymėjo tris kartus. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione.<ref>[https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/ 2021 m. sezonas]</ref> [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. EEFA čempionių lygos atrankos rungtynėse prieš Lietuvos čempiones [[FC Gintra]] pasižymėjo įvarčius ir svariai prisidėjo prie Suomijos klubo pergalės. Po jos įvarčio 28 minutę rezultatas tapo 1-0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-19 rinktinei. [[2019 m.]] rungtyniavo WU-19 rinktinės sudėtyje rungtynėse prieš Lietuvos WU-19. Šiose rungtynėse pasirodė startinėje sudėtyje ir 65 min. buvo pakeista. Suomės sutriuškino lietuvaites rezultatu 9-0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suomija-lietuva-4807141/</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/nanne-ruuskanen/554422/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/ruuskanen-nanne/buuZQAoj/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/nanne-ruuskanen/1026294 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/nanne-ruuskanen/profil/spieler_35400.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/nanne-ruuskanen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/92466/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/nanne-ruuskanen/347915/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Ruuskanen, N.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 6iq4kptiqi6zedz9iqd63hu5t0a9xbf 0 615172 6667093 6666152 2022-08-19T13:24:27Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Oona Siren | fullname = Oona Siren | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|02|23|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 4 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = suagė | years = 2018–2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 88 {{0}}(16)<br>17 {{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}() | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Ona Siren''' (g. [[2001]] m. [[vasario 23]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. Turi dvynę seserį [[Emmi Siren]]. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[2018 m.]] sezone rungtyniavo [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17 ir WU-19 rinktinėms. [[2019 m.]] rungtyniavo WU-19 rinktinės sudėtyje rungtynėse prieš Lietuvos WU-19. Suomės sutriuškino lietuvaites rezultatu 9-0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suomija-lietuva-4807141/</ref> Oona Siren 19 min. pelnė pirmąjį rungtynių įvartį, o 39 min. – šeštąjį. Rungtynių pabaigoje buvo pakeista. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/oona-siren/518303/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/siren-oona/8WgcrbY3/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/oona-siren/1026377 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/oona-siren/profil/spieler_34662.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/95907/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/oona-siren/218417/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Siren, O.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 5mxlunpz6xdf183nbdjavockh42go7o 6667094 6667093 2022-08-19T13:24:30Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Oona Siren | fullname = Oona Siren | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|02|23|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 4 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = suagė | years = 2018–2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 88 {{0}}(16)<br>17 {{0}}{{0}}(3) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}() | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Ona Siren''' (g. [[2001]] m. [[vasario 23]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. Turi dvynę seserį [[Emmi Siren]]. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[2018 m.]] sezone rungtyniavo [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17 ir WU-19 rinktinėms. [[2019 m.]] rungtyniavo WU-19 rinktinės sudėtyje rungtynėse prieš Lietuvos WU-19. Suomės sutriuškino lietuvaites rezultatu 9-0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suomija-lietuva-4807141/</ref> Oona Siren 19 min. pelnė pirmąjį rungtynių įvartį, o 39 min. – šeštąjį. Rungtynių pabaigoje buvo pakeista. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/oona-siren/518303/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/siren-oona/8WgcrbY3/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/oona-siren/1026377 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/oona-siren/profil/spieler_34662.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/95907/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/oona-siren/218417/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Siren, O.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] mfshek0bew4srv83sx7thrcjrq2aql8 0 615178 6667095 6666158 2022-08-19T13:24:48Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Emmi Siren | fullname = Emmi Siren | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|02|23|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 5 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = suagė | years = 2018–2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 86 {{0}}(8)<br>17 {{0}}(8) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Emė Siren''' (g. [[2001]] m. [[vasario 23]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. Turi dvynę seserį [[Onna Siren]]. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[2018 m.]] sezone rungtyniavo [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17 ir WU-19 rinktinėms. [[2019 m.]] rungtyniavo WU-19 rinktinės sudėtyje rungtynėse prieš Lietuvos WU-19. Suomės sutriuškino lietuvaites rezultatu 9-0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suomija-lietuva-4807141/</ref> Rungtynių pabaigoje buvo pakeista. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/emmi-siren/518302/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/siren-emmi/08ZfhTmf/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/emmi-siren/1026370 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/emmi-siren/profil/spieler_34661.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/95906/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emmi-siren/218414/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Siren, E.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] lgaxdllvquz4glace7ru5r7g84xl5wm 6667096 6667095 2022-08-19T13:24:51Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Emmi Siren | fullname = Emmi Siren | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|02|23|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 5 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = suagė | years = 2018–2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 86 {{0}}(8)<br>17 {{0}}(8) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(?) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Emė Siren''' (g. [[2001]] m. [[vasario 23]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. Turi dvynę seserį [[Onna Siren]]. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[2018 m.]] sezone rungtyniavo [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17 ir WU-19 rinktinėms. [[2019 m.]] rungtyniavo WU-19 rinktinės sudėtyje rungtynėse prieš Lietuvos WU-19. Suomės sutriuškino lietuvaites rezultatu 9-0.<ref>http://lietuvosfutbolas.lt/rungtynes/suomija-lietuva-4807141/</ref> Rungtynių pabaigoje buvo pakeista. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/emmi-siren/518302/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/siren-emmi/08ZfhTmf/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/emmi-siren/1026370 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/emmi-siren/profil/spieler_34661.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/95906/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emmi-siren/218414/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Siren, E.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] peyqjg5kf8lf15jmolv0nor1o36ysim 0 615179 6667087 6666211 2022-08-19T13:23:26Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Anna Nurmi | fullname = Anna Nurmi | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|09|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 3 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2020–2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 39 {{0}}(1)<br>14 {{0}}(1) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = |}} '''Ana Nurmi''' (g. [[1997]] m. [[gruodžio 9]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Karjeros pradžioje atstovavo [[FC Honka (moterys)|FC Honka]], o vėliau – [[PK-35 Helsinki (moterys)|PK-35 Helsinki]]. Nuo [[2020 m.]] sezono rungtyniavo [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/anna-nurmi/438799/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/nurmi-anna/dl4P0Llc/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/anna-nurmi/1026383 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/anna-nurmi/profil/spieler_28764.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/anna-nurmi/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/146660/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/anna-nurmi/7798140/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Nurmi, A.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] n4lptvb84gt2spvn5cyd26xns78ayv5 6667088 6667087 2022-08-19T13:23:30Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Anna Nurmi | fullname = Anna Nurmi | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|09|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 3 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2020–2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 39 {{0}}(1)<br>14 {{0}}(1) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = |}} '''Ana Nurmi''' (g. [[1997]] m. [[gruodžio 9]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Karjeros pradžioje atstovavo [[FC Honka (moterys)|FC Honka]], o vėliau – [[PK-35 Helsinki (moterys)|PK-35 Helsinki]]. Nuo [[2020 m.]] sezono rungtyniavo [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/anna-nurmi/438799/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/nurmi-anna/dl4P0Llc/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/anna-nurmi/1026383 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/anna-nurmi/profil/spieler_28764.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/anna-nurmi/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/146660/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/anna-nurmi/7798140/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Nurmi, A.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] gvjfqwj2a0nq0pbgtf5rjgupuboduk6 0 615180 6667089 6666213 2022-08-19T13:23:48Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Anni Hartikainen | fullname = Anni Hartikainen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2003|08|19|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 17 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2019– | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 54 {{0}}(9) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 3 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Ani Hartikainen''' (g. [[2003]] m. [[rugpjūčio 17]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2021 m.]] su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione.<ref>[https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/ 2021 m. sezonas]</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-19 rinktinei. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/anni-hartikainen/602829/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/hartikainen-anni/63RmRaXt/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/anni-hartikainen/1026306 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/anni-hartikainen/profil/spieler_38776.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/anni-hartikainen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/60300/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/anni-hartikainen/7731418/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hartikainen, A.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] gl4fj0hevckwjbdqfamvq6s9nqd4u4o 6667090 6667089 2022-08-19T13:23:52Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Anni Hartikainen | fullname = Anni Hartikainen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2003|08|19|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 17 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2019– | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 54 {{0}}(9) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 3 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Ani Hartikainen''' (g. [[2003]] m. [[rugpjūčio 17]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2021 m.]] su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione.<ref>[https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/ 2021 m. sezonas]</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-19 rinktinei. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/anni-hartikainen/602829/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/hartikainen-anni/63RmRaXt/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/anni-hartikainen/1026306 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/anni-hartikainen/profil/spieler_38776.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/anni-hartikainen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/60300/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/anni-hartikainen/7731418/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Hartikainen, A.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] h4bhgw38oqj8sm9vicgk9wx3iws3dd3 0 615181 6667091 6666215 2022-08-19T13:24:07Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Liina Nora | fullname = Liina Nora | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2002|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 19 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2021<br />2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]<br />{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 23 {{0}}(0)<br />14 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Lina Nora''' (g. [[2002]] m. [[gruodžio 2]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione [[2022 m.]] == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/liina-nora/698060/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/nora-liina/YTE2hsaq/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/liina-nora/1396876 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/liina-nora/profil/spieler_52476.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/liina-nora/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/223945/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/liina-nora/7798143/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Nora, L.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 3449zhjqfyxom8lkapez1o9jaycwjl8 6667092 6667091 2022-08-19T13:24:10Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Liina Nora | fullname = Liina Nora | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2002|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 19 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2021<br />2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Tikkurilan Palloseura (moterys)|TiPS]]<br />{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 23 {{0}}(0)<br />14 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Lina Nora''' (g. [[2002]] m. [[gruodžio 2]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione [[2022 m.]] == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/liina-nora/698060/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/nora-liina/YTE2hsaq/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/liina-nora/1396876 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/liina-nora/profil/spieler_52476.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/liina-nora/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/223945/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/liina-nora/7798143/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Nora, L.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] r43u5wtotwu4sexr2eh4y9eil2cnmmm 0 615182 6667097 6666210 2022-08-19T13:25:07Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Anni-Maija Kauppila | fullname = Anni-Maija Kauppila | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1995|10|19|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 13 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = suagė | years = 2012–2018<br>2019– | clubs = {{vlv|Finland}} Pallokissat<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 122 {{0}}(8)<br>{{0}}75 {{0}}(11) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Anni-Maija Kauppila''' (g. [[1995]] m. [[spalio 19]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[2011 m.]] rungtyniavo KMF. Nuo [[2012 m.]] atstovavo Pallokissat. Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2021 m.]] iškovojo čempionės titulą.<ref>[https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/ 2021 m. sezonas]</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-19 rinktinei. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/anni-maija-kauppila/202101/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/kauppila-anni-maija/QmOczxhf/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/anni-maija-kauppila/1026302 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/anni-maija-kauppila/profil/spieler_23941.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/anni-maija-kauppila/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/68683/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/anni-maija-kauppila/7798145/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kauppila}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] p6b6f7fcdaptuywxg6u6vqu42z678yj 6667098 6667097 2022-08-19T13:25:11Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Anni-Maija Kauppila | fullname = Anni-Maija Kauppila | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1995|10|19|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 13 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = suagė | years = 2012–2018<br>2019– | clubs = {{vlv|Finland}} Pallokissat<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 122 {{0}}(8)<br>{{0}}75 {{0}}(11) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Anni-Maija Kauppila''' (g. [[1995]] m. [[spalio 19]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[2011 m.]] rungtyniavo KMF. Nuo [[2012 m.]] atstovavo Pallokissat. Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2021 m.]] iškovojo čempionės titulą.<ref>[https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/ 2021 m. sezonas]</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-19 rinktinei. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/anni-maija-kauppila/202101/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/kauppila-anni-maija/QmOczxhf/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/anni-maija-kauppila/1026302 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/anni-maija-kauppila/profil/spieler_23941.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/anni-maija-kauppila/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/68683/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/anni-maija-kauppila/7798145/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kauppila}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] d7s0tvsmuwispa5ve03prycs2bp7shw 0 615183 6667099 6666208 2022-08-19T13:25:25Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Emma Peuhkurinen | fullname = Emma Peuhkurinen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1999|11|30|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 17 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = suagė | years = 2012–2018<br>2019– | clubs = {{vlv|Finland}} ONS<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 47 {{0}}(4)<br>40 {{0}}(1) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Emma Peuhkurinen''' (g. [[1999]] m. [[lapkričio 30]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[2016 m.]] rungtyniavo ONS. Nuo [[2020 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2021 m.]] iškovojo čempionės titulą.<ref>[https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/ 2021 m. sezonas]</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/emma-peuhkurinen/385165/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/peuhkurinen-emma/YF2y3Om4/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/emma-peuhkurinen/1026308 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/emma-peuhkurinen/profil/spieler_34714.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/emma-peuhkurinen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/87672/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emma-peuhkurinen/141184/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Peuhkurinen}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 578hjg8r9wy5t9dpcvh56bs18sqyeaw 6667100 6667099 2022-08-19T13:25:30Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Emma Peuhkurinen | fullname = Emma Peuhkurinen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1999|11|30|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 17 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = suagė | years = 2012–2018<br>2019– | clubs = {{vlv|Finland}} ONS<br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 47 {{0}}(4)<br>40 {{0}}(1) | nationalyears = 2019 | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Emma Peuhkurinen''' (g. [[1999]] m. [[lapkričio 30]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[2016 m.]] rungtyniavo ONS. Nuo [[2020 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2021 m.]] iškovojo čempionės titulą.<ref>[https://us.soccerway.com/national/finland/naistenliiga/2021/championship-round/r61967/ 2021 m. sezonas]</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/emma-peuhkurinen/385165/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/peuhkurinen-emma/YF2y3Om4/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/emma-peuhkurinen/1026308 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/emma-peuhkurinen/profil/spieler_34714.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/emma-peuhkurinen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/87672/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/emma-peuhkurinen/141184/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Peuhkurinen}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 5fp7vvo8n0d1b4zs4y1j1lztjofpakb 0 615185 6667101 6666222 2022-08-19T13:25:46Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Anna-Stina Simonen | fullname = Anna-Stina Simonen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2003|10|13|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 25 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = saugė | years = 2019–2021<br>2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] <br />{{vlv|Finland}} [[Tampereen Ilves (moterys)|Ilves]] <br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 16 {{0}}(2)<br>18 {{0}}(1)<br>12 {{0}}(2) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Anna-Stina Simonen''' (g. [[2003]] m. [[spalio 16]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Nuo [[2019 m.]] rungtyniavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Nuo [[2021 m.]] gegužės atstovavo [[Tampereen Ilves (moterys)|Ilves]]. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/anna-stina-simonen/602265/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/simonen-anna-stina/SnexQJp0/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/anna-stina-simonen/1026313 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/anna-stina-simonen/profil/spieler_39935.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/anna-stina-simonen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/95676/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/anna-stina-simonen/310672/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Simonen}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] k3oobghhyokn407ldsfmfs0894qitc2 6667102 6667101 2022-08-19T13:25:49Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Anna-Stina Simonen | fullname = Anna-Stina Simonen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2003|10|13|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 25 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = saugė | years = 2019–2021<br>2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] <br />{{vlv|Finland}} [[Tampereen Ilves (moterys)|Ilves]] <br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 16 {{0}}(2)<br>18 {{0}}(1)<br>12 {{0}}(2) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|17}} | ntupdate = {{data|2022|08|17}} |}} '''Anna-Stina Simonen''' (g. [[2003]] m. [[spalio 16]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Nuo [[2019 m.]] rungtyniavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Nuo [[2021 m.]] gegužės atstovavo [[Tampereen Ilves (moterys)|Ilves]]. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/anna-stina-simonen/602265/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/simonen-anna-stina/SnexQJp0/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/anna-stina-simonen/1026313 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/anna-stina-simonen/profil/spieler_39935.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/anna-stina-simonen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/95676/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/anna-stina-simonen/310672/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Simonen}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] ewl5ek5msj8e9nkhwk0i6pw4zbzrf1i 0 615186 6667482 6666475 2022-08-19T21:11:40Z Nestea 25298 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Ginkluotosios pajėgos |salis = {{flag|EST}} |pavadinimas = Estijos karinės pajėgos |vietinis_pavadinimas = Eesti Kaitsevägi |paveikslelis = [[File:EKV coat of arms.svg|150px]] |uzrasas = Ginkluotųjų pajėgų emblema |paveikslelis2 = |uzrasas2 = |ikurta = [[1918]] m. |atkurta = [[1991]] m. |isformuota = |rusys = Sausumos pajėgos<br />Jūrų pajėgos<br />Oro pajėgos |stabas = [[Talinas]] <!-- Vadovybė --> |vyriausiasis-kariuomenes-vadas = [[Alar Karis]] |vyriausiojo-kariuomenes-vado_titulas = prezidentas |ministras = Hanno Pevkur |ministro_titulas = |kariuomenes_vadas = Martin Herem |kariuomenes_vado_titulas = <!-- Žmogiškieji resursai --> |amzius = nuo 18 m. |sauktiniu_amzius = |duomenu_laikas = [[2022]] m. |amziaus_intervalas = |mobilizaciniai_resursai = 230 000 |mobilizaciniai_resursai_mot = |tinkantys_kariuomenei = |tinkancios_kariuomenei_mot = |pasiekiantys_mob_amziu = |pasiekiancios_mob_amziu_mot = |aktyvus_personalas = 7 200 |vieta_pasaulyje = |rezervas = |dislokuoti_uzsienyje = <!-- Finansinės išlaidos --> |asignavimai = 770,6 mln. [[€]] ([[2022]] m. duom.) |procentas_BVP = 2,35 proc. ([[2022]] m. duom.) <!-- Karinė pramonė --> |vietiniai_tiekejai = |uzsienio_tiekejai = |importas = |eksportas = <!-- Susiję straipsniai --> |istorija = |laipsniai = }} [[Vaizdas:EST Scouts Battalion Iraq 2005-2.jpg|thumb|left|250px|Estijos specialiųjų operacijų kariai [[Irakas|Irake]] [[2005]] m.]] '''Estijos karinės pajėgos''' ({{et|Eesti Kaitsevägi}}) – [[Estija|Estijos]] [[Kariuomenė|ginkluotųjų pajėgų]] visuma. Kariuomenę sudaro sausumos, jūrų ir oro pajėgos, taip pat šalies gynybos lyga. Karinių pajėgų pagrindinė misija yra garantuoti Estijos [[suverenitetas|suverenitetą]], teritorinį vientisumą ir ginti šalį karinės [[agresija|agresijos]] atveju, taip pat išlaikyti sąsajas su [[NATO]] bei [[ES]] organizacijomis.<ref>[http://mil.ee/index_eng.php Estonian National Defence Policy] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080315095125/http://mil.ee/index_eng.php |date=2008-03-15 }}</ref> Ginkluotojų pajėgų būstinė yra [[Talinas|Taline]]. Nuo [[2021]] m. joms vadovauja generolas Enno Mõts.<ref name="kvak.ee">{{cite web |title=Kaitseväe Akadeemia ülem – Kaitseväe Akadeemia |url=https://www.kvak.ee/kaitsevae-akadeemia-ulem/ |website=kvak.ee |access-date=11 March 2021 |language=et}}</ref> Sausumos karines pajėgas taikos metu Estijoje sudaro 6 700 kariai, iš kurių 3 200 yra šauktiniai.<ref>{{cite web |title=Defenders of the State |url=https://riigikaitseareng.ee/en/defenders-of-the-state/ |website=Estonian National Defence Development |publisher=Ministry of Defence}}</ref> Šalyje veikia dvi karinės [[Brigada|brigados]]. Estijos jūrų laivyną sudaro tik 6 kariniai laivai ir tai yra vienas mažiausių laivynų pasaulyje. Nuo [[1995]] m. šalies laivai kartu su kitomis Baltijos šalimis aktyviai dalyvauja sprogmenų ieškojimo misijose [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]]. Estijos oro pajėgos buvo suformuotos [[1991]] m. Jų tikslas saugoti šalies oro erdvę bei karinius objektus.<ref>{{cite web|url=http://www.mil.ee/en/air_force|title=Military of Estonia: History of the Air Force|publisher=Estonian Defence Forces|date=9 May 2013|access-date=13 March 2014}}</ref> Dauguma šalies karinių orlaivių saugomi [[Amari aerodromas|Amari aerodrome]]. Taip pat čia nuo [[2014]] m. bazuojasi [[NATO]] [[Baltijos oro policija|Baltijos oro policijos]] pajėgos.<ref>{{cite web | url = https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/estonia/#transportation | title = Estonia | website = CIA World Factbook | publisher = Central Intelligence Agency | access-date = 26 October 2021}}</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == * [http://www.mil.ee/en/defence-forces Oficialus Estijos gynybos ministerijos puslapis] [[Kategorija:Ginkluotosios pajėgos pagal valstybes]] [[Kategorija:Estija]] o8681hrwwzkjubdf26aqhu74868nq1c 6667503 6667482 2022-08-19T22:17:10Z 84.240.9.248 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Ginkluotosios pajėgos |salis = {{flag|EST}} |pavadinimas = Estijos karinės pajėgos |vietinis_pavadinimas = Eesti Kaitsevägi |paveikslelis = [[File:EKV coat of arms.svg|150px]] |uzrasas = Ginkluotųjų pajėgų emblema |paveikslelis2 = |uzrasas2 = |ikurta = [[1918]] m. |atkurta = [[1991]] m. |isformuota = |rusys = Sausumos pajėgos<br />Jūrų pajėgos<br />Oro pajėgos |stabas = [[Talinas]] <!-- Vadovybė --> |vyriausiasis-kariuomenes-vadas = [[Alar Karis]] |vyriausiojo-kariuomenes-vado_titulas = prezidentas |ministras = Hanno Pevkur |ministro_titulas = |kariuomenes_vadas = Martin Herem |kariuomenes_vado_titulas = <!-- Žmogiškieji resursai --> |amzius = nuo 18 m. |sauktiniu_amzius = |duomenu_laikas = [[2022]] m. |amziaus_intervalas = |mobilizaciniai_resursai = 230 000 |mobilizaciniai_resursai_mot = |tinkantys_kariuomenei = |tinkancios_kariuomenei_mot = |pasiekiantys_mob_amziu = |pasiekiancios_mob_amziu_mot = |aktyvus_personalas = 7 200 |vieta_pasaulyje = |rezervas = |dislokuoti_uzsienyje = <!-- Finansinės išlaidos --> |asignavimai = 770,6 mln. [[€]] ([[2022]] m. duom.) |procentas_BVP = 2,35 proc. ([[2022]] m. duom.) <!-- Karinė pramonė --> |vietiniai_tiekejai = |uzsienio_tiekejai = |importas = |eksportas = <!-- Susiję straipsniai --> |istorija = |laipsniai = }} [[Vaizdas:EST Scouts Battalion Iraq 2005-2.jpg|thumb|right|305px|Estijos specialiųjų operacijų kariai [[Irakas|Irake]] [[2005]] m.]] '''Estijos karinės pajėgos''' ({{et|Eesti Kaitsevägi}}) – [[Estija|Estijos]] [[Kariuomenė|ginkluotųjų pajėgų]] visuma. Kariuomenę sudaro sausumos, jūrų ir oro pajėgos, taip pat šalies gynybos lyga. Karinių pajėgų pagrindinė misija yra garantuoti Estijos [[suverenitetas|suverenitetą]], teritorinį vientisumą ir ginti šalį karinės [[agresija|agresijos]] atveju, taip pat išlaikyti sąsajas su [[NATO]] bei [[ES]] organizacijomis.<ref>[http://mil.ee/index_eng.php Estonian National Defence Policy] {{webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080315095125/http://mil.ee/index_eng.php |date=2008-03-15 }}</ref> Ginkluotojų pajėgų būstinė yra [[Talinas|Taline]]. Nuo [[2021]] m. joms vadovauja generolas Enno Mõts.<ref name="kvak.ee">{{cite web |title=Kaitseväe Akadeemia ülem – Kaitseväe Akadeemia |url=https://www.kvak.ee/kaitsevae-akadeemia-ulem/ |website=kvak.ee |access-date=11 March 2021 |language=et}}</ref> Sausumos karines pajėgas taikos metu Estijoje sudaro 6 700 kariai, iš kurių 3 200 yra šauktiniai.<ref>{{cite web |title=Defenders of the State |url=https://riigikaitseareng.ee/en/defenders-of-the-state/ |website=Estonian National Defence Development |publisher=Ministry of Defence}}</ref> Šalyje veikia dvi karinės [[Brigada|brigados]]. Estijos jūrų laivyną sudaro tik 6 kariniai laivai ir tai yra vienas mažiausių laivynų pasaulyje. Nuo [[1995]] m. šalies laivai kartu su kitomis Baltijos šalimis aktyviai dalyvauja sprogmenų ieškojimo misijose [[Baltijos jūra|Baltijos jūroje]]. Estijos oro pajėgos buvo suformuotos [[1991]] m. Jų tikslas saugoti šalies oro erdvę bei karinius objektus.<ref>{{cite web|url=http://www.mil.ee/en/air_force|title=Military of Estonia: History of the Air Force|publisher=Estonian Defence Forces|date=9 May 2013|access-date=13 March 2014}}</ref> Dauguma šalies karinių orlaivių saugomi [[Amari aerodromas|Amari aerodrome]]. Taip pat čia nuo [[2014]] m. bazuojasi [[NATO]] [[Baltijos oro policija|Baltijos oro policijos]] pajėgos.<ref>{{cite web | url = https://www.cia.gov/the-world-factbook/countries/estonia/#transportation | title = Estonia | website = CIA World Factbook | publisher = Central Intelligence Agency | access-date = 26 October 2021}}</ref> == Išnašos == {{Išn}} == Nuorodos == * [http://www.mil.ee/en/defence-forces Oficialus Estijos gynybos ministerijos puslapis] [[Kategorija:Ginkluotosios pajėgos pagal valstybes]] [[Kategorija:Estija]] 00nq3y7pms9m7or49luu56epa5rie05 0 615187 6667103 6666230 2022-08-19T13:26:10Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Aino Kröger | fullname = Aino Kröger | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|08|28|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = puolėja | years = 2015–2018<br>2019– | clubs = {{vlv|Finland}} Pallokissat <br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 54 {{0}}(9)<br>75 {{0}}(41) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}() | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Aino Krioger''' (g. [[1998]] m. [[rugpjūčio 28]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Nuo [[2015 m.]] rungtyniavo Pallokissat. Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2021 m.]] tapo čempione. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/aino-kroger/385167/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/kroger-aino/voqFfuom/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/aino-kroger/1026299 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/aino-kroeger/profil/spieler_28894.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/aino-kroger/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/72473/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/aino-kroger/176407/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kröger}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] bagywqcw238q2faz90jbtg3g84ukjxd 6667104 6667103 2022-08-19T13:26:14Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Aino Kröger | fullname = Aino Kröger | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|08|28|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = puolėja | years = 2015–2018<br>2019– | clubs = {{vlv|Finland}} Pallokissat <br>{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 54 {{0}}(9)<br>75 {{0}}(41) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}() | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Aino Krioger''' (g. [[1998]] m. [[rugpjūčio 28]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Nuo [[2015 m.]] rungtyniavo Pallokissat. Nuo [[2019 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. [[2021 m.]] tapo čempione. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/aino-kroger/385167/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/kroger-aino/voqFfuom/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/aino-kroger/1026299 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/aino-kroeger/profil/spieler_28894.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/aino-kroger/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/72473/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/aino-kroger/176407/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kröger}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 5t3tksqvk00pdtqpneya963sqwjjpdv 0 615188 6667106 6666241 2022-08-19T13:26:29Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Heidi Leppämäki | fullname = Heidi Leppämäki | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|09|16|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = {{vlv|Finland}} [[Suomija]] | currentclub = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = puolėja | years = 2021–<br>2021 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] <br />→ {{vlv|Finland}} [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]] (skol.) | caps(goals) = 20 {{0}}(0)<br>{{0}}3 {{0}}(1) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}() | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Heidi Leppämäki''' (g. [[2001]] m. [[rugsėjo 16]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Seinäjoen Mimmit, FC Sport, KuPS, JyPK klubuose. Nuo [[2021 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Nuo [[2021 m.]] nuomos pagrindais rungtyniavo [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]]. [[2021 m.]] sezono pabaigoje sugražinta į KuPS. [[2021 m.]] tapo čempione. [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/heidi-leppamaki/698072/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/leppamaki-heidi/llg3jSqe/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/heidi-leppamaki/1396875 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/heidi-leppaemaeki/profil/spieler_52801.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/heidi-leppamaki/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/76689/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/heidi-leppamaki/7798146/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Heidi Leppämäki}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 2zbpb0yvlezz1s3e11gfa9ino7qd87x 6667107 6667106 2022-08-19T13:26:32Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Heidi Leppämäki | fullname = Heidi Leppämäki | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|09|16|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = {{vlv|Finland}} [[Suomija]] | currentclub = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = puolėja | years = 2021–<br>2021 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] <br />→ {{vlv|Finland}} [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]] (skol.) | caps(goals) = 20 {{0}}(0)<br>{{0}}3 {{0}}(1) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}() | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Heidi Leppämäki''' (g. [[2001]] m. [[rugsėjo 16]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Seinäjoen Mimmit, FC Sport, KuPS, JyPK klubuose. Nuo [[2021 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Nuo [[2021 m.]] nuomos pagrindais rungtyniavo [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]]. [[2021 m.]] sezono pabaigoje sugražinta į KuPS. [[2021 m.]] tapo čempione. [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/heidi-leppamaki/698072/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/leppamaki-heidi/llg3jSqe/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/heidi-leppamaki/1396875 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/heidi-leppaemaeki/profil/spieler_52801.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/heidi-leppamaki/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/76689/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/heidi-leppamaki/7798146/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Heidi Leppämäki}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 3cx46u9qasy0t11n3409n0te6u7tys6 0 615189 6667108 6666248 2022-08-19T13:27:00Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Saga Kaikkonen | fullname = Saga Kaikkonen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2005|07|24|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = {{vlv|Finland}} [[Suomija]] | currentclub = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = puolėja | years = 2021–2022 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}() | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Saga Kaikkonen''' (g. [[2005]] m. [[liepos 24]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[Siilinjärven Palloseura]], [[Pallokissat]], bei KuPS jaunimo akademijoje. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/saga-kaikkonen/824328/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com.ng/player/kaikkonen-saga/OpYUjr6J/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/saga-kaikkonen/profil/spieler_52997.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/saga-kaikkonen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/226082/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/saga-kaikkonen/7798148/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kaikkonen}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] czv468gx34xcf04n6orc63g0ennhgni 6667109 6667108 2022-08-19T13:27:04Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Saga Kaikkonen | fullname = Saga Kaikkonen | image = | height = 1xx cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2005|07|24|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = {{vlv|Finland}} [[Suomija]] | currentclub = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = puolėja | years = 2021–2022 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = {{0}}3 {{0}}(0) | nationalyears = nežinoma | nationalteam = {{vlv|FIN}} Suomijos WU-19 | nationalcaps(goals) = {{0}}() | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Saga Kaikkonen''' (g. [[2005]] m. [[liepos 24]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. [[Siilinjärven Palloseura]], [[Pallokissat]], bei KuPS jaunimo akademijoje. Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų WU-17, WU-19 rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/saga-kaikkonen/824328/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com.ng/player/kaikkonen-saga/OpYUjr6J/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/saga-kaikkonen/profil/spieler_52997.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/saga-kaikkonen/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/226082/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/saga-kaikkonen/7798148/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kaikkonen}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] sj5ftmzqc0exts8qzg8jb2h2ulowefg 0 615190 6667129 6666262 2022-08-19T13:32:12Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Taryn Jakubowski | fullname = Taryn Jakubowski | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|07|17|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 23 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2021 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 14 {{0}}(1) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Taryn Jakubowski''' (g. [[1997]] m. [[liepos 17]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Po studijų, persikėlė į Europą ir pasirašė sutartį su [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]] Nuo [[2021 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione [[2021 m.]] == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/taryn-jakubowski/698070/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.ca/player/jakubowski-taryn/OEF8bAO6/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/taryn-jakubowski/profil/spieler_43672.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/taryn-jakubowski/ KuPS oficialioje svetainėje] * [ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/taryn-jakubowski/7798144/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Jakubowski}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] d3sd9di2zc2taqoolqk7m4lvtb49wtg 6667130 6667129 2022-08-19T13:32:15Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Taryn Jakubowski | fullname = Taryn Jakubowski | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1998|07|17|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 23 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2021 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 14 {{0}}(1) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = {{data|2022|08|18}} |}} '''Taryn Jakubowski''' (g. [[1997]] m. [[liepos 17]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Po studijų, persikėlė į Europą ir pasirašė sutartį su [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]] Nuo [[2021 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione [[2021 m.]] == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/taryn-jakubowski/698070/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.ca/player/jakubowski-taryn/OEF8bAO6/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/taryn-jakubowski/profil/spieler_43672.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/taryn-jakubowski/ KuPS oficialioje svetainėje] * [ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/taryn-jakubowski/7798144/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Jakubowski}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] itdk9wfjmcm228gtvtc0kbyda0jj2zi 0 615192 6667117 6666307 2022-08-19T13:29:33Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Gabriella Cuevas | fullname = Gabriella Cuevas | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1993|08|15|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 9 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2021 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 38 {{0}}(3) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = |}} '''Gabriela Kuevas''' (g. [[1993]] m. [[rugpjūčio 15]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, gynėja. Turi dvigubą [[JAV]] ir Dominikos Respublikos pilietybę. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Vėliau persikėlė į Europą ir pasirašė sutartį su [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]] Nuo [[2021 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione [[2021 m.]] == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/gabriella-cuevas/568611/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/gabriella-cuevas/profil/spieler_38493.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/gabriella-cuevas/ KuPS oficialioje svetainėje] * [ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/gabriella-cuevas/274477/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Cuevas}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 3mj94hcbh6irhtn2hvtcnc1exeeecza 6667118 6667117 2022-08-19T13:29:36Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Gabriella Cuevas | fullname = Gabriella Cuevas | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1993|08|15|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 9 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = gynėja | years = 2021 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 38 {{0}}(3) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = |}} '''Gabriela Kuevas''' (g. [[1993]] m. [[rugpjūčio 15]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, gynėja. Turi dvigubą [[JAV]] ir Dominikos Respublikos pilietybę. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Vėliau persikėlė į Europą ir pasirašė sutartį su [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]] Nuo [[2021 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione [[2021 m.]] == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2021 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/gabriella-cuevas/568611/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/gabriella-cuevas/profil/spieler_38493.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/gabriella-cuevas/ KuPS oficialioje svetainėje] * [ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/gabriella-cuevas/274477/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Cuevas}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] nxecry9m7xvwgzxbwiq8tlf9eghhsa3 0 615193 6667153 6666288 2022-08-19T13:37:43Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:JAV futbolininkės]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Jada Talley | fullname = Jada Talley | image = | height = 175 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1999|02|20|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 20 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = puolėja | years = 2021 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 2 {{0}}(1) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = |}} '''Džada Teili''' (g. [[1999]] m. [[vasario 20]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Rungtyniavo Kanzase ir Portlende. Vėliau persikėlė į Europą ir pasirašė sutartį su [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]] Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione [[2022 m.]] [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. rungtyniavo UEFA čempionių lygos rungtynėse prieš [[FC Gintra]]. Pasirodė po keitimo 63 min. ir žaidė iki rungtynių pabaigos.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/jada--talley/839734/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/talley-jada/l4FYMpRa/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/jada-talley/1215974 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/jada-talley/profil/spieler_73507.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [ KuPS oficialioje svetainėje] * [ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jada-talley/7781312/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:talley}} [[Kategorija:JAV futbolininkai]] [[Kategorija:JAV futbolininkės]] hrsgn628r2jbbpga4dkjnecgblja1gp 6667154 6667153 2022-08-19T13:37:47Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:JAV futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Jada Talley | fullname = Jada Talley | image = | height = 175 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1999|02|20|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 20 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = puolėja | years = 2021 | clubs = {{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = 2 {{0}}(1) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = |}} '''Džada Teili''' (g. [[1999]] m. [[vasario 20]] d.) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Rungtyniavo Kanzase ir Portlende. Vėliau persikėlė į Europą ir pasirašė sutartį su [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]] Nuo [[2022 m.]] atstovavo [[KuPS (moterys)|„Kuopio Palloseura“]]. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione [[2022 m.]] [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. rungtyniavo UEFA čempionių lygos rungtynėse prieš [[FC Gintra]]. Pasirodė po keitimo 63 min. ir žaidė iki rungtynių pabaigos.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/jada--talley/839734/ SOCCERWAY duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/talley-jada/l4FYMpRa/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/jada-talley/1215974 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/jada-talley/profil/spieler_73507.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [ KuPS oficialioje svetainėje] * [ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jada-talley/7781312/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:talley}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 3kexpz4cfk1pjnqwdie6g810d1ceee6 0 615194 6667082 6666299 2022-08-19T13:22:28Z Makenzis 46558 įtraukta [[Kategorija:[[Kategorija:Suomijos futbolininkės]]]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fanny Söderström | fullname = Fanny Söderström | image = | height = 172 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|11|15|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 12 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = vartininkė | years = 2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]] <br />{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = {{0}}9 {{0}}(0)<br>10 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = |}} '''Fanė Sioderstriom''' (g. [[2001]] m. [[lapkričio 15]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, vartininkė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Atstovavo VIFK, [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]], KuPS. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. rungtyniavo UEFA čempionių lygos rungtynėse prieš [[FC Gintra]]. Pasirodė startinėje sudėtyje ir išlaikė vartus „sausus“. Suomijos atstovės nugalėjo [[FC Gintra|šiaulietes]] rezultatu 2-0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/fanny-soderstrom/580510/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/soderstrom-fanny/MFRlvXXi/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/fanny-soderstrom/1396850 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/fanny-soederstroem/profil/spieler_37675.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/fanny-soderstrom/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/96417/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/fanny-soderstrom/291922/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Söderström, V.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] [[Kategorija:[[Kategorija:Suomijos futbolininkės]]]] 4q6kx9jw48ie6u48mxzeqoa0rpe2lgo 6667083 6667082 2022-08-19T13:22:35Z Makenzis 46558 panaikinta [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] naudojant [[Vikipedija:HotCat|HotCat]] wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fanny Söderström | fullname = Fanny Söderström | image = | height = 172 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|11|15|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 12 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = vartininkė | years = 2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]] <br />{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = {{0}}9 {{0}}(0)<br>10 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = |}} '''Fanė Sioderstriom''' (g. [[2001]] m. [[lapkričio 15]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, vartininkė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Atstovavo VIFK, [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]], KuPS. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. rungtyniavo UEFA čempionių lygos rungtynėse prieš [[FC Gintra]]. Pasirodė startinėje sudėtyje ir išlaikė vartus „sausus“. Suomijos atstovės nugalėjo [[FC Gintra|šiaulietes]] rezultatu 2-0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/fanny-soderstrom/580510/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/soderstrom-fanny/MFRlvXXi/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/fanny-soderstrom/1396850 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/fanny-soederstroem/profil/spieler_37675.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/fanny-soderstrom/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/96417/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/fanny-soderstrom/291922/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Söderström, V.}} [[Kategorija:[[Kategorija:Suomijos futbolininkės]]]] 9wibgk6qrmx7on9bq79aefozakj2son 6667084 6667083 2022-08-19T13:22:47Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Fanny Söderström | fullname = Fanny Söderström | image = | height = 172 cm | weight = kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|2001|11|15|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Suomija]] | currentclub = [[KuPS (moterys)|KuPS]] | clubnumber = 12 | youthyears = {{small|nežinoma}} | youthclubs = | position = vartininkė | years = 2021<br>2022– | clubs = {{vlv|Finland}} [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]] <br />{{vlv|Finland}} [[KuPS (moterys)|KuPS]] | caps(goals) = {{0}}9 {{0}}(0)<br>10 {{0}}(0) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|18}} | ntupdate = |}} '''Fanė Sioderstriom''' (g. [[2001]] m. [[lapkričio 15]] d.) – [[Suomija|suomių]] futbolininkė, vartininkė. == Karjera == Futbolą pradėjo žaisti gimtinėje. Atstovavo VIFK, [[Jyväskylän Pallokerho|JyPK]], KuPS. Su [[KuPS (moterys)|KuPS]] tapo šalies čempione. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 18]] d. rungtyniavo UEFA čempionių lygos rungtynėse prieš [[FC Gintra]]. Pasirodė startinėje sudėtyje ir išlaikė vartus „sausus“. Suomijos atstovės nugalėjo [[FC Gintra|šiaulietes]] rezultatu 2-0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/</ref> == Pasiekimai == ;su '''[[KuPS (moterys)|KuPS]]''' * '''Čempionė''': 2022 m. == Rinktinės == Atstovavo Suomijos merginų rinktinėms. == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/fanny-soderstrom/580510/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/soderstrom-fanny/MFRlvXXi/ FLASHSCORE] (apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/fanny-soderstrom/1396850 SOFASCORE] (apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/fanny-soederstroem/profil/spieler_37675.html SOCCERDONNA] (apie žaidėją) * [https://kups.fi/pelaaja/fanny-soderstrom/ KuPS oficialioje svetainėje] * [https://www.kansallinenliiga.fi/pelaaja/96417/ kansallinenliiga.fi svetainėje] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/fanny-soderstrom/291922/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Söderström, V.}} [[Kategorija:Suomijos futbolininkės]] 25t211b5vjhq7khm3z0zahmpqtshczq 0 615209 6667655 6666971 2022-08-20T09:37:58Z Obivan Kenobi 116618 wikitext text/x-wiki [[Vaizdas:Peace sign.svg|thumb|right|250px|Taikos simbolis, [[1958]] m. sukurtas britų [[Branduolinis nusiginklavimas|branduolinio nusiginklavimo]] judėjimo dalyvių.]] [[Vaizdas:Flower Power demonstrator.jpg|thumb|right|250px|„Gėlių vaikų“ antikarinis protestas prieš JAV invaziją į Vietnamą]] [[Vaizdas:We Stand with Ukraine 2022 Helsinki - Finland (51905533738).jpg|thumb|right|250px|Antikarinis protestas [[Helsinkis|Helsinkyje]] 2022 m.]] '''Antikarinis judėjimas''' ([[Anglų kalba|ang]] ''Anti-war movement'') – socialinis visuomenės judėjimas, įprastai nukreiptas prieš [[Karas|karų]] paskelbimą ar dalyvavimą jame. Šis judėjimas yra panašus į [[Pacifizmas|pacifizmą]], kuris taip pat smerkia bet kokius karus ar [[Prievarta|prievartą]] ir pasyviomis priemonėmis remia [[taika|taiką]].{{šaltinis|{{VLE|XVII|207||Pacifizmas}}}} Antikarinio judėjimo šalininkai dažniausiai reiškia savo nuomonę [[Mitingas|mitinguose]] ir susirinkimuose bei tokiu būdu stengiasi paskleisti žinią vietinei valdžiai apie žmonių pasipriešinimą karo pradžiai ar prisijungimui prie jo. Vienas pirmųjų viešų pasisakymų prieš karą įvyko [[1783]] m., kai [[JK|Jungtinės Karalystės]] [[Bendruomenių rūmai]] pasisakė už pasitraukimą iš [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karo]]. Tai vedė prie įvairių [[Taikos sutartis|taikos sutarčių]] pasirašymo. Gana ryškus antikarinis judėjimas buvo pastebimas JAV, iš karto po [[1812]] m. karo. Panašiu laiku tokie judėjimai išryškėjo ir Jungtinėje Karalystėje, kur pradėjo plisti pacifizmo ir nesikišimo nuostatos. Vėliau didesni ar mažesni prieš karą nuteikti judėjimai visuomenėje vyraudavo prieš visus didesnius pasaulyje vykusius konfliktus – [[I pasaulinis karas|I]] ir [[II pasaulinis karas|II pasaulinius karus]], [[Vietnamo karas|Vietnamo karą]], [[Jugoslavijos karai|Jugoslavijos karus]], JAV invazijas į Iraką bei Afganistaną, ir kitus. <ref name=Udovicki>{{cite book|title=Burn This House: The Making and Unmaking of Yugoslavia|url=https://archive.org/details/burnthishousemak00udov|url-access=limited|first1=Jasminka|last1=Udovicki|first2=James|last2=Ridgeway|publisher=[[Duke University Press]]|year=2000|isbn=9781136764820|location=Durham, North Carolina|pages=[https://archive.org/details/burnthishousemak00udov/page/n265 255]-266}}</ref><ref name=Fridman>{{cite journal|last1=Fridman|first1=Orli|title='It was like fighting a war with our own people': anti-war activism in Serbia during the 1990s |journal=The Journal of Nationalism and Ethnicity |year=2010|volume=39|issue=4|pages=507–522|doi=10.1080/00905992.2011.579953|s2cid=153467930}}</ref><ref name=republika>{{cite web|url=http://www.republika.co.rs/492-493/20.html|title=Antiratne i mirovne ideje u istoriji Srbije i antiratni pokreti do 2000. godine |year=2011|work=republika.co.rs|access-date=4 May 2020}}</ref><ref name=globalvoices>{{cite web|url=https://sr.globalvoices.org/2016/08/secanje-na-antiratni-pokret-u-jugoslaviji-pocetkom-1990-ih/|title=Sećanje na antiratni pokret u Jugoslaviji početkom 1990-ih |year=2016|work=globalvoices.org|access-date=4 May 2020}}</ref> [[2022]] m. vasario pabaigoje prasidėjus [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą|Rusijos invazijai į Ukrainą]], įvairiose pasaulio šalyse (įskaitant ir Rusiją) kilo visuomenių pasipriešinimai prieš karinius veiksmus Ukrainoje.<ref>{{Cite web |last=Knutson |first=Jacob |date=2022-02-24 |title=Over 1700 Russians arrested during anti-war protests, human rights organization says |url=https://www.axios.com/photos-people-protest-russia-war-against-ukraine-c7fecd0e-6dfe-436f-8959-7016797ceeca.html |access-date=2022-03-01 |website=Axios |language=en}}</ref> == Mene ir kultūroje == [[1796]] m. anglų rašytojo [[Robert Southey|Roberto Saudžio]] poema „After Blenheim“ yra ankstyvasis antikarinio meno pavyzdys. [[1929]] m. [[Erich Maria Remarque|Ėricho Marijos Remarko]] romanas „[[Vakarų fronte nieko naujo]]“ pasakoja apie I pasaulinio karo baisumus. Knyga parašyta per 4 savaites. Iškart susilaukė didelio skaitytojų dėmesio. Per 8 mėnesius išleista 3.5 milijono egzempliorių 25 kalbomis. Taip pat pastatytas filmas pagal romaną. [[Pablo Picasso|Pablas Pikasas]] [[1937]] m. nutapė abstrakcijos piešinį „Gernika“, įkvėptą [[Ispanijos pilietinis karas|Ispanijos pilietinio karo]], kurio metu jungtinės vokiečių ir italų aviacijos pajėgos subombardavo [[Gernika|Gernikos]] miestą.<ref>{{GEC|114}}</ref> Tarp antikarinių kūrinių muzikoje yra [[John Lennon|Džono Lenono]] [[1971]] m. daina „Imagine“. Joje pasakojama apie pasaulį be karų, materializmo, religijų ir sienų. == Šaltiniai == {{reflist}} [[Kategorija:Protesto akcijos]] [[Kategorija:Karas]] 1z5806t9wy3rn7xb9ovhlbsfbuarus5 0 615213 6667647 6666786 2022-08-20T09:29:01Z Obivan Kenobi 116618 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė buvusi valstybė|vietinis pavadinimas=Meksikos Respublika|ilgas pavadinimas=<small>{{es|República Mexicana}}<small>|paprastas_pav=|kilm=|regionas=|image_map=Republica_Centralista_de_Mexico_1843.png|imperija=|parlamentas=|year_start=1835|year_end=1846|year_exile_start=|date_start=|date_end=|event_start=1824 m. konstitucija panaikinta|event_end=1824 m. konstitucijos atkūrimas|p1=Pirmoji Meksikos Respublika|vėliava_p1=Bandera_de_la_Primera_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg|vėliava_s1=Bandera_de_la_Segunda_República_Federal_de_los_Estados_Unidos_Mexicanos.svg|image_coat=Escudo_de_la_República_Central_Mexicana.svg|simbolio_tipas=Herbas|image_flag=Bandera_de_la_República_Central_Mexicana.svg|vėliavos_tipas=Vėliava|vėliava=|valstybinis_himnas=|sostinė=[[Meksikas]]|sostinė_tremtyje=|valstybinės_kalbos=[[Ispanų kalba|ispanų]], [[Nahuatlių kalba|nahuatlių]], [[Jukatekų majų kalba|jukatekų majų]]|valdovo_titulas=[[Prezidentas]]|valdymo_metai1=1835–1836|valdovas1=[[Miguel Barragán]] <small>(pirmasis)</small>|religija=[[Katalikybė]] (oficiali)|s1=Antroji Meksikos Federacinė Respublika|era=[[XIX amžius]]|valdymo_forma=[[Unitarinė valstybė|unitarinė]] [[Prezidentinis valdymas|prezidentinė]] [[respublika]], kurioje viešpatauja karinė diktatūra|valdovas2=[[José Mariano Salas]] <small>(paskutinis)</small>|valdymo_metai2=1846|image_map_caption={{legend2|#346733|Meksika}} <br> {{legend2|#008000|ginčijamos žemės tarp Teksaso ir Meksikos}} <br> {{legend2|#24D000|Teksasas ir Jukatanas}}|s2=Teksaso respublika|vėliava_s2=Flag_of_Texas_(1839–1879).svg|s3=Rio Grandės Respublika|vėliava_s3=Flag_of_the_Republic_of_the_Rio_Grande.svg|s4=Tabaskas|vėliava_s4=Flag_of_Tabasco.svg|s5=Jukatano Respublika|vėliava_s5=Flag_of_the_Republic_of_Yucatan.svg|s6=Kalifornijos Respublika|vėliava_s6=First_Bear_Flag_of_California_(1846).svg|stat_pop1=7843132|stat_year1=1836<ref name="inep">{{cite web|url=http://inep.org/index.php?option=com_content&task=view&id=210&Itemid=51|title=Portal Politico del Ciudadano INEP, A. C.|website=INEP.org|access-date=2019-01-20}}</ref>}} '''Meksikos Centralistinė Respublika''' ({{es|República Centralista de México}})<ref>Michael P. Costeloe, ''The Central Republic in Mexico and the 'Hombres de bien in the Age of Santa Anna''. Cambridge University Press 1993.</ref>, oficialiai '''Meksikos Respublika''' ({{es|República Mexicana}}) – [[1835]] m. [[spalio 23]] d. Meksikoje įvestas [[Unitarinė valstybė|unitarinis]] politinis režimas pagal naują [[Konstitucija|konstituciją]], vadinamą [[Las Siete Leyes|Septyniais įstatymais]], konservatoriams panaikinus [[1824 m. Meksikos Konstitucija|1824 m. federalistinę konstituciją]] ir užbaigus [[Pirmoji Meksikos Respublika|Pirmąją Meksikos Respubliką]]. Režimas galiojo iki 1846 m., kai prasidėjus [[Amerikos–Meksikos karas|Meksikos ir Amerikos karui]] buvo atkurta 1824 m. Konstitucija. Per visą šį laikotarpį dominavo du prezidentai: [[Antonio de Santa Anna|Antonijus de Santa Ana]]<ref>Enrique Krauze, ''Mexico: Biography of Power'', New York: HarperCollins 1997, p. 135.</ref> ir [[Anastasio Bustamante|Anastasijus Bustamantė]]. Meksikos konservatoriai federalinės eros politinį chaosą siejo su pernelyg dideliu valstijų suverenitetu, elitui nepriklausančių vyrų dalyvavimu politinėje sistemoje per visuotinę vyrų rinkimų teisę, sukilimais, o ekonominį sąstingį – su federalinės valdžios silpnumu. Konservatyvusis elitas matė problemos sprendimą – panaikinti federalinę sistemą ir sukurti centralizuotą, primenančią kolonijinių laikų politinę sistemą.<ref>Costeloe, ''The Central Republic in Mexico, 1835-1846. Hombres de Bien in the Age of Santa Anna''.</ref> Vis dėlto politinis ir ekonominis chaosas, kuris buvo būdingas Pirmajai Respublikai, tęsėsi visoje Centralistinėje Respublikoje. Dėl konservatorių tarpusavio kovų administravimą ir toliau nutraukdavo sėkmingi kariniai perversmai, o 1843 m. buvo bandoma priimti dar vieną centralizuotą konstituciją, vadinamą ''„Bases Orgánicas“''. Taip pat tęsėsi didelė politinė ir karinė agitacija už federalistinės sistemos atkūrimą. Šiuo laikotarpiu keli politiniai dariniai, įskaitant [[Teksaso respublika|Teksasą]] ir [[Jukatano Respublika|Jukataną]], bandė atsiskirti nuo Meksikos ir kilo du tarptautiniai konfliktai: [[Konditerijos karas]],<ref>Michael P. Costeloe, "Pastry War" in ''Encyclopedia of Latin American History and Culture'', vol. 4, p. 318.</ref> kurį sukėlė [[Prancūzija|Prancūzijos]] piliečių ekonominės pretenzijos Meksikos vyriausybei, ir Amerikos–Meksikos karas, kilęs dėl [[Teksaso aneksija|JAV aneksuoto Teksaso]]. == Išnašos == {{išn}}{{Meksika-stub}} [[Kategorija:Meksikos istorija]] jiytoj8xlnt8swaw44fx1mo4gawodm1 0 615214 6667058 6666818 2022-08-19T12:54:49Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Gabriela Grzybowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2002|11|21|mf=y}} | cityofbirth = [[Augustavas]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 6 | position = saugė, puolėja | youthyears = | youthclubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | years = 2021– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Gabriela Gžybovska''' (''Gabriela Grzybowska'', g. [[2002]] m. [[lapkričio 21]] d., [[Augustavas|Augustave]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė, puolėja.<ref>[https://kobiecyfutbol.pl/player/gabriela-grzybowska/ kobiecyfutbol.pl: Gabriela Grzybowska]</ref> Buvo kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. == Karjera == Žaidėja kilusi iš Augustavo. UKS SMS Łódź auklėtinė, kuri su šio klubo merginomis laimėjo WU16 Lenkijos jaunių čempionatą,<ref>[http://kobiecapilka.pl/news,15895.html kobiecapilka.pl: naujienos]</ref> o vėliau laimėjo ir WU-19 čempionatą.<ref>[http://www.pilkakobieca.pl/news,16322.html pilkakobieca.pl: naujienos]</ref> Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione. Tame sezone ji buvo komandos kapitonė.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. Nuo [[2021]] m. kviečiama į nacionalinę rinktinę. Nacionalinėje rinktinėje debiutavo [[2021 m.]] [[birželio 11]] d. draugiškose rungtynėse prieš Suomiją.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2021/06/11/world/friendly-women/finland/poland/3509346/ Suomija 2-2 Lenkija (2021-06-11)]</ref> Pasirodė aikštėje 84 min. ir žaidė iki rungtynių pabaigos. Šios rungtynės baigėsi lygiosiomis 2-2. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]] čempionė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> ;Asmeniniai pasiekimai * [[2019 m.]] ji buvo geriausia Lenkijos U-19 čempionato finalinio turnyro žaidėja. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/player/gabriela-grzybowska/ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/gabriela-grzybowska/515158/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.pl/zawodnik/grzybowska-gabriela/8EEwMZrF/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/gabriela-grzybowska/1125200 SOFASCORE] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Grzybowska, Gabriela}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] ftsbwv999xxvsph8gt5ndayq30irkgt 6667509 6667058 2022-08-19T22:24:59Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Gabriela Grzybowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2002|11|21|mf=y}} | cityofbirth = [[Augustavas]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 6 | position = saugė, puolėja | youthyears = | youthclubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | years = 2021– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = 6 {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Gabriela Gžybovska''' (''Gabriela Grzybowska'', g. [[2002]] m. [[lapkričio 21]] d., [[Augustavas|Augustave]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė, puolėja.<ref>[https://kobiecyfutbol.pl/player/gabriela-grzybowska/ kobiecyfutbol.pl: Gabriela Grzybowska]</ref> Buvo kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. == Karjera == Žaidėja kilusi iš Augustavo. UKS SMS Łódź auklėtinė, kuri su šio klubo merginomis laimėjo WU16 Lenkijos jaunių čempionatą,<ref>[http://kobiecapilka.pl/news,15895.html kobiecapilka.pl: naujienos]</ref> o vėliau laimėjo ir WU-19 čempionatą.<ref>[http://www.pilkakobieca.pl/news,16322.html pilkakobieca.pl: naujienos]</ref> Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione. Tame sezone ji buvo komandos kapitonė.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. Nuo [[2021]] m. kviečiama į nacionalinę rinktinę. Nacionalinėje rinktinėje debiutavo [[2021 m.]] [[birželio 11]] d. draugiškose rungtynėse prieš Suomiją.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2021/06/11/world/friendly-women/finland/poland/3509346/ Suomija 2-2 Lenkija (2021-06-11)]</ref> Pasirodė aikštėje 84 min. ir žaidė iki rungtynių pabaigos. Šios rungtynės baigėsi lygiosiomis 2-2. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]] čempionė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> ;Asmeniniai pasiekimai * [[2019 m.]] ji buvo geriausia Lenkijos U-19 čempionato finalinio turnyro žaidėja. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/player/gabriela-grzybowska/ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/gabriela-grzybowska/515158/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.pl/zawodnik/grzybowska-gabriela/8EEwMZrF/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/gabriela-grzybowska/1125200 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/gabriela-grzybowska/215814/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Grzybowska, Gabriela}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] rklt8oggy5ekihzq8pgxtoh2xk2b7ee 0 615217 6667068 6666811 2022-08-19T13:00:42Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Anna Rędzia | nickname = | image = [[Vaizdas:Anna_Rędzia_2015_(cropped).jpg|250px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1996|10|02|mf=y}} | cityofbirth = [[Volia Bierviecka]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 10 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2019– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = 5 {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Ana Rendzia''' (''Anna Rędzia'', g. [[1996]] m. [[spalio 2]] d., [[Volia Bierviecka]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, puolėja. Buvo kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. == Karjera == Futbolą žaisti pradėjo Mirax Bierwce klube, treniravosi su vyrų komanda. Pirmasis moterų klubas buvo [[Zamłynie Radom]]. [[2013 m.]] birželį vykusiame Europos iki 17 metų čempionate ji su Lenkijos WU-17 rinktine iškovojo aukso medalius. Šioje ekipoje buvo viena svarbiausių žaidėjų. [[2019 m.]] perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. Nuo [[2014]] m. kviečiama į nacionalinę rinktinę. [[2014 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. debiutavo rinktinėje rungtynėse prieš Švediją. Švedės nugalėjo lenkes rezultatu 4:0. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]] čempionė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> ; su Lenkijos WU-17 rinktine * [[2013 m.]] laimėjo Europos iki 17 metų čempionatą. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/player/anna-r%C4%99dzia/ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/anna--rdzia/185453/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.pl/zawodnik/redzia-anna/6B5zNgVA/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/redzia-anna/851862 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/185453-Anna--R%C4%99dzia soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Rędzia, Anna}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 2xs4wv15v0ln1osy1m1jyc0zvvuyi8v 6667518 6667068 2022-08-19T22:34:46Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Anna Rędzia | nickname = | image = [[Vaizdas:Anna_Rędzia_2015_(cropped).jpg|250px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1996|10|02|mf=y}} | cityofbirth = [[Volia Bierviecka]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 10 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2019– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2014– | nationalteam = {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = 5 {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Ana Rendzia''' (''Anna Rędzia'', g. [[1996]] m. [[spalio 2]] d., [[Volia Bierviecka]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, puolėja. Buvo kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. == Karjera == Futbolą žaisti pradėjo Mirax Bierwce klube, treniravosi su vyrų komanda. Pirmasis moterų klubas buvo [[Zamłynie Radom]]. [[2013 m.]] birželį vykusiame Europos iki 17 metų čempionate ji su Lenkijos WU-17 rinktine iškovojo aukso medalius. Šioje ekipoje buvo viena svarbiausių žaidėjų. [[2019 m.]] perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. Nuo [[2014]] m. kviečiama į nacionalinę rinktinę. [[2014 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. debiutavo rinktinėje rungtynėse prieš Švediją. Švedės nugalėjo lenkes rezultatu 4:0. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]] čempionė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> ; su Lenkijos WU-17 rinktine * [[2013 m.]] laimėjo Europos iki 17 metų čempionatą. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://ukssmslodz.pl/player/anna-r%C4%99dzia/ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/anna--rdzia/185453/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.pl/zawodnik/redzia-anna/6B5zNgVA/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/redzia-anna/851862 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/185453-Anna--R%C4%99dzia soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/anna-redzia/297255/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Rędzia, Anna}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 15fr9nroue4e2v915ahfc0wilqalv7f 0 615220 6667520 6666841 2022-08-19T22:39:44Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Kopińska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|10|11|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2021– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 20xx– | nationalteam = {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = x {{0}}(x) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Kopinska''' (''Dominika Kopińska'', g. [[1999]] m. [[spalio 11]] d., [[...]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, puolėja. Buvo kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. == Karjera == Futbolą žaisti pradėjo [[Wisła Nowe]]. 2018–2021 m. atstovavo Medyk Konin. [[2021 m.]] perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] (realizavo 11 m. baudinį) pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. Nuo [[2018 m.]] kviečiama į nacionalinę rinktinę. [[2018 m.]] [[rugpjūčio 31]] d. debiutavo rinktinėje rungtynėse prieš Baltarusiją. Lenkės nugalėjo varžoves rezultatu 4-1.<ref>[https://pl.soccerway.com/matches/2018/08/31/europe/womens-wc-qualifying-europe/belarus/poland/2448347/ Baltarusija 1-4 lenkija (2018-08-31)]</ref> == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]] čempionė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> :: Pelnė 20 įvarčių [[Ekstraliga|Ekstralygoje]] == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/dominika-kopinska/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/dominika-kopiska/424341/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.pl/zawodnik/kopinska-dominika/rNkKZb94/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/dominika-kopinska/1086757 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/22513926/Dominika-Kopinska soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dominika-kopinska/257989/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kopińska, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] oa192fkeyofyvlz4mlgc2iixckjrp3m 0 615222 6667501 6666856 2022-08-19T22:14:59Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Oliwia Szperkowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2001|08|27|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = vartininkė | youthyears = | youthclubs = | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2018 <br /> 20xx– | nationalteam = Lenkijos WU-19 <br />{{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = 2 {{0}}(0) <br /> x {{0}}(x) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Olivija Šperkovska''' (''Oliwia Szperkowska'', g. [[2001]] m. [[rugpjūčio 27]] d., [[...]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, vartininkė == Karjera == [[2022 m.]] perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] (realizavo 11 m. baudinį) pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. Kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]] .<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/oliwia-szperkowska/574839/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/szperkowska-oliwia/WUCakril/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/oliwia-szperkowska/1115233 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/574839-Oliwia-Szperkowska soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/oliwia-szperkowska/284327/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Szperkowska, O.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] em8b4pnv5twjzqiz7esdd3eyj8ux4w7 0 615223 6667054 6666857 2022-08-19T12:51:06Z Prancuze 47460 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name=Britų armija<br/>{{en|British Army}} |image=[[Vaizdas:British Army crest.svg|250px]] |caption= |dates= [[1660]] m. [[sausio 1]] d.<ref>{{cite book |author=Clifford Walton |title=History of the British Standing Army. A.D. 1660 to 1700 |publisher=Harrison and Sons |url=https://archive.org/details/historybritishs00waltgoog |year=1894 |pages=[https://archive.org/details/historybritishs00waltgoog/page/n42 1]–2}}</ref><ref>{{cite book |author=Noel T. St. John Williams |title=Redcoats and courtesans: the birth of the British Army (1660–1690) |url=https://books.google.com/books?id=zDxnAAAAMAAJ&q=%22british+army%22+1660 |year=1994 |publisher=Brassey's |page=16 |isbn=9781857530971}}</ref>-dabar |country= {{flag|Jungtinė Karalystė}} |allegiance=[[Elžbieta II]] |branch= [[Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos]] |type= [[Sausumos kariuomenė]] |role= |size= 80 976 aktyvaus personalo (2022)<ref name="stats">{{Cite web |title=Quarterly service personnel statistics 1 October 2021 |url=https://www.gov.uk/government/statistics/quarterly-service-personnel-statistics-2021/quarterly-service-personnel-statistics-1-october-2021 |access-date=2022-08-16 |website=GOV.UK |language=en}}</ref><br/>3 949 [[Gurkų brigada|gurkų]] (2022)<ref name="stats"/><br />29 401 savanorių rezervas (2022)<ref name="stats"/><br />23 199 nuolatinis rezervas (2022)<ref name="stats"/> |command_structure=[[Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos]] |patron=[[Elžbieta II]] <!-- Vadovybė --> |commander1=[[Elžbieta II]] |commander1_label=Vyriausiasis kariuomenės vadas |commander2=Generolas Patrikas Sandersas<ref>{{cite web |title=Chief of the General Staff – General Sir Patrick Sanders KCB CBE DSO ADC Gen |url=https://www.gov.uk/government/people/patrick-sanders |date=2022 birželis |website=GOV.UK}}</ref> |commander2_label=Generalinio štabo viršininkas |commander3=Generolas leitenantas Kristoferis Tikelis<ref>{{cite journal |date=2019-08-13 |journal=London Gazette |issue=62738 |page=14447}}</ref> |commander3_label=Generalinio štabo viršininko pavaduotojas <!-- Simboliai, ženklai --> |identification_symbol=[[Vaizdas:Flag of the United Kingdom (3-5).svg|center|border|100px]] |identification_symbol_label=Karo vėliava |identification_symbol_2=[[Vaizdas:Flag of the British Army.svg|center|border|100px]] |identification_symbol_2_label=Neapeiginė vėliava }} '''Britų armija''' ({{en|British Army}}) – pagrindinės [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[Sausumos kariuomenė|sausumos kariuomenės]] pajėgos. Kartu su [[Karališkosios jūrų pajėgos|Karališkosiomis jūrų pajėgomis]] ir [[Royal Air Force|Karališkosiomis oro pajėgomis]], ji sudaro [[Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos|Didžiosios Britanijos ginkluotąsias pajėgas]]. 2022 m. duomenimis, britų armiją sudaro 80 976 nuolatiniai etatiniai darbuotojai, 3 949 [[Gurkų brigada|gurkai]] ir 52 600 [[Armijos rezervas (Jungtinė Karalystė)|rezervo darbuotojų]] (29 401 savanoris armijos rezerve ir 23 199 nuolatinio rezervo darbuotojai).<ref>{{Cite web |title=Quarterly Service Personnel Statistics: 2022 |url=https://www.gov.uk/government/statistics/quarterly-service-personnel-statistics-2022 |access-date=2022-08-16 |website=GOV.UK |language=en}}</ref> Nors šiuolaikinės britų armijos ištakos siekia 1707 m., Anglijos ir Škotijos kariuomenių pirmtakai buvo sudaryti 1660 m., [[Anglijos restauracija|Anglijos restauracijos]] metu. Terminas „britų kariuomenė“ buvo įvestas 1707 m. po Anglijos ir Škotijos [[Sąjungos sutartis|sąjungos sutarties]].<ref>{{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=zDxnAAAAMAAJ&q=%22british+army%22+1660 |title=Redcoats and courtesans: the birth of the British Army (1660–1690) |last=Williams |first=Noel T. St John |date=1994-01-01 |publisher=Brassey's (UK) |pages=1–2 |isbn=9781857530971}}</ref><ref>{{Cite book |url=https://archive.org/details/historybritishs00waltgoog |title=History of the British Standing Army. A.D. 1660 to 1700 |last=Walton |first=Clifford |date=1894-01-01 |publisher=Harrison and Sons |page=[https://archive.org/details/historybritishs00waltgoog/page/n42 16]}}</ref> Nors britų armijos nariai prisiekia ištikimybę [[Elžbieta II|monarchui]], kuris yra vyriausiasis kariuomenės vadas,<ref name=":2">{{cite web |url=https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/43291/Ch18.pdf |title=Commanding Officers Guide. Manual of Service Law (JSP 830, Volume 1, Chapter 18) |archive-url=https://web.archive.org/web/20151008171404/https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/43291/Ch18.pdf |archive-date=2015-10-08 |url-status=live}}</ref> vis dėlto 1689 m. [[Teisių bilis]] ir 1689 m. Teisių reikalavimo įstatymas reikalauja parlamento sutikimo, kad Karūna taikos metu galėtų išlaikyti [[Nuolatinė kariuomenė|nuolatinę kariuomenę]].<ref>{{cite web |url=https://www.parliament.uk/about/living-heritage/evolutionofparliament/parliamentaryauthority/revolution/collections1/collections-glorious-revolution/billofrights/ |title=Bill of Rights 1689 |website=UK Parliament |access-date=2022-08-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170312063114/https://www.parliament.uk/about/living-heritage/evolutionofparliament/parliamentaryauthority/revolution/collections1/collections-glorious-revolution/billofrights/ |archive-date=2017-03-12 |url-status=live}}</ref> Dėl tos priežasties, [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|parlamentas]] tvirtina kariuomenę bent kartą per penkerius metus peržiūrėdamas ginkluotųjų pajėgų įstatymą. Kariuomenę administruoja [[Gynybos ministerija (Jungtinė Karalystė)|Gynybos ministerija]], o jai vadovauja [[Generalinio štabo viršininkas (Jungtinė Karalystė)|Generalinio štabo viršininkas]].<ref name=":3">{{cite web |url=http://www.army.mod.uk/structure/32323.aspx |title=The British Army – Higher Command |website=The British Army |access-date=2022-08-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170128133148/http://www.army.mod.uk/structure/32323.aspx |archive-date=2017-01-28 |url-status=dead}}</ref> Britų armija, kurią daugiausia sudarė kavalerija ir pėstininkai, iš pradžių buvo viena iš dviejų Didžiosios Britanijos kariuomenės ''nuolatinių'' pajėgų (''nuolatinės'' pajėgos – Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų dalys, kurioms pavesta kariauti sausumoje).<ref>{{Cite web |url=http://hansard.millbanksystems.com/commons/1917/feb/12/naval-and-military-pensions-and-grants |title=NAVAL AND MILITARY PENSIONS AND GRANTS. (Hansard, 1917 m. vasario 12 d.) |website=HANSARD 1803–2005}}</ref> Tuo tarpu, už britų artileriją, inžinierius, įtvirtinimus ir karinį aprūpinimą buvo atsakinga Ordino valdyba. 1855 m. Ordino valdyba buvo panaikinta, o jos pareigas perėmė britų armija.<ref>{{Cite web |url=https://www.forces-war-records.co.uk/units/3224/department-of-the-master-general-of-the-ordnance |title=Department of the Master-General of the Ordnance – Regiment History, War & Military Records & Archives |website=Forces War Records}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.navalhistoryarchive.org/index.php/Board_of_Ordnance |title=Board of Ordnance – Naval History Archive |website=www.navalhistoryarchive.org}}</ref><ref>{{Cite journal |url=http://www.jstor.org/stable/44220102 |title=THE HONORABLE THE BOARD OF ORDNANCE. 1299—1855 |author=Leslie, J. H. |year=1925 |journal=Journal of the Society for Army Historical Research |volume=4 |issue=17 |pages=100–104 |jstor=44220102}}</ref> Britų armija dalyvavo karuose su [[Didžioji valstybė|didžiosiomis pasaulio valstybėmis]], įskaitant [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karą]], [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karą]], [[Napoleono karai|Napoleono karus]], [[Krymo karas|Krymo karą]] ir [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį]] bei [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį]] pasaulinius karus. Didžiosios Britanijos pergalės daugumoje šių karų leido jai daryti įtaką pasaulio įvykiuose ir įsitvirtinti kaip viena iš pirmaujančių [[Kariuomenė|karinių]] ir [[Ekonomika|ekonominių]] jėgų pasaulyje.​​<ref>{{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=oo3F2X8IDeEC |title=The Oxford History of the British Empire: The nineteenth century |last1=Louis |first1=William Roger |last2=Low |first2=Alaine M. |last3=Porter |first3=Andrew |date=2001-01-01 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-924678-6 |page=332}}</ref><ref>{{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=dVuwCQAAQBAJ&pg=PA508 |title=The Historical Foundations of World Order: The Tower and the Arena |last1=Johnston |first1=Douglas |last2=Reisman |first2=W. Michael |date=2007-12-26 |publisher=BRILL |isbn=978-90-474-2393-5 |page=508}}</ref> Nuo [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] pabaigos britų armija buvo dislokuota daugelyje konfliktinių zonų, dažnai kaip ekspedicinių pajėgų, [[Koalicija (tarptautiniai santykiai)|koalicijos pajėgų]] ar [[Jungtinių Tautų taikdarystė|Jungtinių Tautų taikos palaikymo]] operacijos dalis.<ref>{{cite web |url=http://www.army.mod.uk/operations-deployments/operations-deployments.aspx |title=The British Army – Operations and Deployments |website=The British Army |access-date=2022-08-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170128122234/http://www.army.mod.uk/operations-deployments/operations-deployments.aspx |archive-date=2017-01-28 |url-status=live}}</ref> == Istorija == === Formavimasis === [[Vaizdas:Oliver Cromwell by Samuel Cooper.jpg|thumb|left|[[Lordas protektorius]] Oliveris Kromvelis]] Iki [[Anglijos pilietinis karas|Anglijos pilietinio karo]] Anglija niekada neturėjo [[Nuolatinė kariuomenė|nuolatinės kariuomenės]] su profesionaliais karininkais, kapralais bei seržantais. Šalis pasikliovė tik vietinių valdininkų parengtomis kariuomenėmis, bajorijos sutelktomis privačiomis pajėgomis arba samdiniais iš Europos.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=1996 |page=24–45}}</ref> Anglijos pilietinio karo metu [[Ilgasis parlamentas|Ilgojo parlamento]] nariai suprato, kad su apygardų kariuomenėmis, susibūrusiomis į regionines asociacijas, kurioms dažnai vadovaudavo vietiniai parlamento nariai (tiek iš Bendruomenių rūmų, tiek iš Lordų rūmų), vargu ar pavyks laimėti karą. Taigi, parlamentas inicijavo du veiksmus. Pirmiausia, jis priėmė ''Savęs išsižadėjimo potvarkį'' ({{en|Self-denying Ordinance}}), kuris uždraudė parlamento nariams (išskyrus [[Oliver Cromwell|Oliverį Kromvelį]]) eiti valdininkų pareigas parlamento kariuomenėse. Tai padėjo atskirti parlamento civilius, kurie dažniausiai buvo [[presbiterijonai]] ir prisitaikydavo prie karališkųjų asmenų, ir profesionalius karininkus, kurie buvo nepriklausomų [[Kongregacinė bažnyčia|kongregacinių bažnyčių]] nariai. Antruoju veiksmu buvo priimti teisės aktai dėl parlamento finansuojamos armijos įkūrimo, kuriai vadovauti turėjo lordas generolas [[Thomas Fairfax|Tomas Feirfaksas]]. Ši armija buvo žinoma kaip [[Naujojo modelio armija]] ({{en|New Model Army}}).<ref>{{Cite book |last=Rogers |first=Colonel H.C.B. |title=Battles and Generals of the Civil Wars |publisher=Seeley Service & Company |year=1968 |page=207–211}}</ref> Nors Naujojo modelio armija padėjo laimėti karą, ji, būdama organizuota ir politiškai aktyvi, pradėjo dominuoti [[Tarpuvaldis (Anglija)|tarpuvaldžio]] politikoje ir iki 1660 m. tapo visuomenės nemėgstama. Ši armija buvo išformuota 1660 m., [[Anglijos restauracija|Anglijos restauracijos]] metu. Tačiau dar daugelį dešimtmečių tariami Naujojo modelio armijos, vadovaujamos Oliverio Kromvelio [[Kromvelio protektoratas|protektorato]], ekscesai buvo naudojami kaip propaganda. Dėl tos priežasties Vigų valdžia susilaikė nuo nuolatinės kariuomenės formavimo.<ref>{{cite book |last=Macaulay |first=Thomas Babington |title=The History of England from the accession of James the Second |editor-first=C.H. |editor-last=Firth |year=1913 |volume=1 |page=136-138}}</ref> ​​1661 m. ir 1662 m. kariuomenės įstatymai uždraudė vietos valdžiai rinkti kariuomenes, kurios turėtų kovoti su vietiniais oponentais. Pašaukti karius į armiją buvo įmanoma tik tuo atveju, jei karalius ir vietos elitas sutiko tai padaryti.<ref>{{cite web |title='Charles II, 1661: An Act declaring the sole Right of the Militia to be in King and for the present ordering & disposing the same.', Statutes of the Realm: volume 5: 1628–80 (1819) |pages=308–309 |url=http://www.british-history.ac.uk/report.asp?compid=47290 |access-date=2022-08-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070927215615/http://www.british-history.ac.uk/report.asp?compid=47290 |archive-date=2007-09-27 |url-status=live}}</ref> [[Vaizdas:General Thomas Fairfax (1612-1671) by Robert Walker and studio.jpg|thumb|Lordas generolas Tomas Feirfaksas, pirmasis Naujojo modelio armijos vadas]] [[Karolis II (Anglija)|Karolis II]] ir jo šalininkai („[[kavalieriai]]“) palankiai vertino naujos armijos, kurią turėjo valdyti karališkoji valdžia, idėją ir iškart po restauracijos pradėjo jos steigimo darbus.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=2003 |page=[https://books.google.com/books?id=ZOgs8WpJI9AC&lpg=PA45&dq=british%20army%20founded%201660&pg=PA46#v=onepage&q=british%20army%20founded%201660 46]}}</ref> Pirmieji Anglijos armijos pulkai, įskaitant išformuotos [[Naujojo modelio armija|Naujojo modelio armijos]] padalinius, buvo formuojami nuo 1660 m. lapkričio iki 1661 m. sausio mėn.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=2003 |page=[https://books.google.com/books?id=ZOgs8WpJI9AC&lpg=PA45&dq=british%20army%20founded%201660&pg=PA47#v=onepage&q=british%20army%20founded%201660 47]}}</ref> ir tapo nuolatinėmis Anglijos karinėmis pajėgomis (kurias finansavo [[Anglijos parlamentas|parlamentas]]).<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=2}}</ref><ref name=Clayton2014>{{cite book |last1=Clayton |first1=Anthony |title=The British Officer: Leading the Army from 1660 to the Present |date=2014 |publisher=Routledge |isbn=978-1-317-86444-8 |page=12 |url=https://books.google.com/books?id=HlDJAwAAQBAJ&pg=PA12 |quote=The first standing Army for Britain, a force of some 5,000 men on the English establishment, was formed at the Restoration in 1660–61. Separate forces were maintained on the Scottish and Irish establishments.}}</ref> Karališkąsias škotų ir airių armijas finansavo Škotijos ir Airijos parlamentai.<ref>{{cite book |last1=Glozier |first1=Matthew |last2=Onnekink |first2=David |title=War, religion and service: Huguenot soldiering, 1685–1713 |date=2007 |publisher=Ashgate |isbn=978-0-7546-5444-5 |page=31 |url=https://books.google.com/books?id=uC7TWCDcOBwC&pg=PA31 |quote=After the Restoration there were separate English, Scottish (until 1707) and Irish (until 1800) military establishments, reflecting the national revenue from which a military unit was maintained. In operational and administrative matters all three combined into a single formation. From 1688, the description 'British' army is both convenient and accurate.}}</ref> Parlamentinė kontrolė buvo nustatyta 1689 m. [[Teisių bilis|Teisių biliu]] ir 1689 m. Teisių reikalavimo įstatymu, nors monarchas bent iki XIX a. pabaigos ir toliau darė įtaką kariuomenės administravimo aspektams.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=2003 |page=xvi–xvii}}</ref> Po restauracijos Karolis II subūrė keturis pėstininkų ir kavalerijos pulkus. Tai šaliai kainavo 122 000 svarų sterlingų iš bendrojo biudžeto. Šie pulkai tapo nuolatinės Anglijos armijos pagrindu. Iki 1685 m. armija išaugo iki 7500 žygiuojančių pulkų karių ir 1400 nuolat dislokuotų vyrų. Dėl 1685 m. [[Monmuto sukilimas|sukilimo]] [[Jokūbas II]] padidino pajėgas iki 20 000 vyrų. 1678 m., kai Anglija sudalyvavo baigiamajame Prancūzijos ir Olandijos karo etape, jų buvo 37 000. Į sostą įžengus [[Viljamas III Oranietis|Viljamui]] ir [[Marija II|Marijai]], Anglija įsitraukė į [[Augsburgo lygos karas|Augsburgo lygos karą]], pirmiausia siekdama užkirsti kelią prancūzų invazijai.<ref>{{cite book |last=Miller |first=John |year=2000 |title=James II |publisher=Yale University Press |isbn=978-0-300-08728-4 |page=144}}</ref> 1689 m. Viljamas III išplėtė kariuomenę iki 74 000 karių, o vėliau, 1694 m., iki 94 000. Susirūpinęs parlamentas 1697 m. sumažino kadrų skaičių iki 7000. Nors ​​Škotija ir Airija teoriškai turėjo atskiras karines įstaigas, tačiau jos neoficialiai buvo sujungtos su anglų pajėgomis.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=1996 |page=46–57}}</ref><ref>{{cite book |first=Correlli |last=Barnett |title=Britain and her army, 1509–1970: a military, political and social survey |year=1970 |page=90–98, 110–25}}</ref> [[Vaizdas:John Churchill Marlborough porträtterad av Adriaen van der Werff (1659-1722).jpg|thumb|left|alt=Oil-on-canvas portrait|[[John Churchill|Džonas Čerčilis]] buvo vienas pirmųjų britų armijos generolų]] Jau iki 1707 m. [[Sąjungos sutartis|sąjungos sutarties]] daugelis Anglijos ir Škotijos armijų pulkų buvo sujungti į vieną operatyvinę kariuomenę ir dislokuoti Nyderlanduose, kur jie dalyvavo [[Ispanijos įpėdinystės karas|Ispanijos įpėdinystės kare]]. Nors dabar visi pulkai priklausė naujajai britų karinei struktūrai,<ref name=Chandler2003>{{cite book |last1=Chandler |first1=David |title=The Oxford history of the British Army |date=2003 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-280311-5 |page=xv |url=https://books.google.com/books?id=ZOgs8WpJI9AC&q=British+army+from+the+Act+of+Union&pg=PA45 |quote=It is generally accepted that the regular standing army in Britain was officially created – in the sense of being fully accommodated within parliamentary control in 1689, although it is, strictly speaking, only correct to refer to the British army from the Act of Union with Scotland in 1707.}}</ref> jie išlaikė senąją operatyvinės vadovybės struktūrą, didžiąją dalį nuolatinės armijos papročių ir tradicijų, sudarytų netrukus po [[Anglijos restauracija|monarchijos restauracijos]] prieš 47 metus. Nors techniškai Škotijos karališkasis pulkas buvo įkurtas 1633 m. ir buvo seniausias rikiuotės pulkas,<ref>{{cite web |title=History |url=http://www.army.mod.uk/infantry/23301.aspx |publisher=British Army |access-date=2022-08-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170118061954/http://www.army.mod.uk/infantry/23301.aspx |archive-date=2017-01-18 |url-status=dead}}</ref> škotų ir airių pulkams buvo leista užimti Anglijos armijos laipsnį tik jų atvykimo į Angliją dieną (arba dieną, kai jie pirmą kartą buvo paskirti tarnauti Anglijoje). 1694 m. buvo sušaukta generolų taryba, kuri turėjo nuspręsti dėl Nyderlanduose tarnaujančių anglų, airių ir škotų pulkų laipsnių. Pulkas, kuris tapo žinomas kaip ''Škotijos pilkieji'' ({{en|Scots Greys}}), gavo 4-ųjų dragūnų laipsnį, nes prieš jiems 1688 m. būnant paskirtiems tarnauti Anglijoje, jau buvo įkurti trys anglų pulkai. 1713 m., kai buvo sušaukta nauja generolų taryba, kuri turėjo nuspręsti dėl kelių pulkų laipsnio, jie peržiūrėjo ir ''Škotijos pilkųjų'' laipsnį. Kadangi tuo metu buvo išlikęs tik vienas Anglijos dragūnų pulkas, ''Škotijos pilkieji'' galiausiai gavo britų armijos 2-ųjų dragūnų laipsnį.<ref>{{cite book |author=Royal Scots Greys |year=1840 |title=Historical record of the Royal regiment of Scots dragoons: now the Second, or Royal North British dragoons, commonly called the Scots greys, to 1839 |pages=[https://books.google.com/books?id=8UEIAAAAQAAJ&pg=PA56#v=onepage 56]–57}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|4}} [[Kategorija:Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos]] rqmwsey819k03geim0jvh4gv9xzatvd 6667250 6667054 2022-08-19T14:31:32Z Prancuze 47460 wikitext text/x-wiki {{Infolentelė Karinis vienetas |unit_name=Britų armija<br/>{{en|British Army}} |image=[[Vaizdas:British Army crest.svg|250px]] |caption= |dates= [[1660]] m. [[sausio 1]] d.<ref>{{cite book |author=Clifford Walton |title=History of the British Standing Army. A.D. 1660 to 1700 |publisher=Harrison and Sons |url=https://archive.org/details/historybritishs00waltgoog |year=1894 |pages=[https://archive.org/details/historybritishs00waltgoog/page/n42 1]–2}}</ref><ref>{{cite book |author=Noel T. St. John Williams |title=Redcoats and courtesans: the birth of the British Army (1660–1690) |url=https://books.google.com/books?id=zDxnAAAAMAAJ&q=%22british+army%22+1660 |year=1994 |publisher=Brassey's |page=16 |isbn=9781857530971}}</ref>-dabar |country= {{flag|Jungtinė Karalystė}} |allegiance=[[Elžbieta II]] |branch= [[Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos]] |type= [[Sausumos kariuomenė]] |role= |size= 80 976 aktyvaus personalo (2022)<ref name="stats">{{Cite web |title=Quarterly service personnel statistics 1 October 2021 |url=https://www.gov.uk/government/statistics/quarterly-service-personnel-statistics-2021/quarterly-service-personnel-statistics-1-october-2021 |access-date=2022-08-16 |website=GOV.UK |language=en}}</ref><br/>3 949 [[Gurkų brigada|gurkų]] (2022)<ref name="stats"/><br />29 401 savanorių rezervas (2022)<ref name="stats"/><br />23 199 nuolatinis rezervas (2022)<ref name="stats"/> |command_structure=[[Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos]] |patron=[[Elžbieta II]] <!-- Vadovybė --> |commander1=[[Elžbieta II]] |commander1_label=Vyriausiasis kariuomenės vadas |commander2=Generolas Patrikas Sandersas<ref>{{cite web |title=Chief of the General Staff – General Sir Patrick Sanders KCB CBE DSO ADC Gen |url=https://www.gov.uk/government/people/patrick-sanders |date=2022 birželis |website=GOV.UK}}</ref> |commander2_label=Generalinio štabo viršininkas |commander3=Generolas leitenantas Kristoferis Tikelis<ref>{{cite journal |date=2019-08-13 |journal=London Gazette |issue=62738 |page=14447}}</ref> |commander3_label=Generalinio štabo viršininko pavaduotojas <!-- Simboliai, ženklai --> |identification_symbol=[[Vaizdas:Flag of the United Kingdom (3-5).svg|center|border|100px]] |identification_symbol_label=Karo vėliava |identification_symbol_2=[[Vaizdas:Flag of the British Army.svg|center|border|100px]] |identification_symbol_2_label=Neapeiginė vėliava }} '''Britų armija''' ({{en|British Army}}) – pagrindinės [[Jungtinė Karalystė|Jungtinės Karalystės]] [[Sausumos kariuomenė|sausumos kariuomenės]] pajėgos. Kartu su [[Karališkosios jūrų pajėgos|Karališkosiomis jūrų pajėgomis]] ir [[Royal Air Force|Karališkosiomis oro pajėgomis]], ji sudaro [[Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos|Didžiosios Britanijos ginkluotąsias pajėgas]]. 2022 m. duomenimis, britų armiją sudaro 80 976 nuolatiniai etatiniai darbuotojai, 3 949 [[Gurkų brigada|gurkai]] ir 52 600 [[Armijos rezervas (Jungtinė Karalystė)|rezervo darbuotojų]] (29 401 savanoris armijos rezerve ir 23 199 nuolatinio rezervo darbuotojai).<ref>{{Cite web |title=Quarterly Service Personnel Statistics: 2022 |url=https://www.gov.uk/government/statistics/quarterly-service-personnel-statistics-2022 |access-date=2022-08-16 |website=GOV.UK |language=en}}</ref> Nors šiuolaikinės britų armijos ištakos siekia 1707 m., Anglijos ir Škotijos kariuomenių pirmtakai buvo sudaryti 1660 m., [[Anglijos restauracija|Anglijos restauracijos]] metu. Terminas „britų kariuomenė“ buvo įvestas 1707 m. po Anglijos ir Škotijos [[Sąjungos sutartis|sąjungos sutarties]].<ref>{{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=zDxnAAAAMAAJ&q=%22british+army%22+1660 |title=Redcoats and courtesans: the birth of the British Army (1660–1690) |last=Williams |first=Noel T. St John |date=1994-01-01 |publisher=Brassey's (UK) |pages=1–2 |isbn=9781857530971}}</ref><ref>{{Cite book |url=https://archive.org/details/historybritishs00waltgoog |title=History of the British Standing Army. A.D. 1660 to 1700 |last=Walton |first=Clifford |date=1894-01-01 |publisher=Harrison and Sons |page=[https://archive.org/details/historybritishs00waltgoog/page/n42 16]}}</ref> Nors britų armijos nariai prisiekia ištikimybę [[Elžbieta II|monarchui]], kuris yra vyriausiasis kariuomenės vadas,<ref name=":2">{{cite web |url=https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/43291/Ch18.pdf |title=Commanding Officers Guide. Manual of Service Law (JSP 830, Volume 1, Chapter 18) |archive-url=https://web.archive.org/web/20151008171404/https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/43291/Ch18.pdf |archive-date=2015-10-08 |url-status=live}}</ref> vis dėlto 1689 m. [[Teisių bilis]] ir 1689 m. Teisių reikalavimo įstatymas reikalauja parlamento sutikimo, kad Karūna taikos metu galėtų išlaikyti [[Nuolatinė kariuomenė|nuolatinę kariuomenę]].<ref>{{cite web |url=https://www.parliament.uk/about/living-heritage/evolutionofparliament/parliamentaryauthority/revolution/collections1/collections-glorious-revolution/billofrights/ |title=Bill of Rights 1689 |website=UK Parliament |access-date=2022-08-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170312063114/https://www.parliament.uk/about/living-heritage/evolutionofparliament/parliamentaryauthority/revolution/collections1/collections-glorious-revolution/billofrights/ |archive-date=2017-03-12 |url-status=live}}</ref> Dėl tos priežasties, [[Jungtinės Karalystės Parlamentas|parlamentas]] tvirtina kariuomenę bent kartą per penkerius metus peržiūrėdamas ginkluotųjų pajėgų įstatymą. Kariuomenę administruoja [[Gynybos ministerija (Jungtinė Karalystė)|Gynybos ministerija]], o jai vadovauja [[Generalinio štabo viršininkas (Jungtinė Karalystė)|Generalinio štabo viršininkas]].<ref name=":3">{{cite web |url=http://www.army.mod.uk/structure/32323.aspx |title=The British Army – Higher Command |website=The British Army |access-date=2022-08-16 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170128133148/http://www.army.mod.uk/structure/32323.aspx |archive-date=2017-01-28 |url-status=dead}}</ref> Britų armija, kurią daugiausia sudarė kavalerija ir pėstininkai, iš pradžių buvo viena iš dviejų Didžiosios Britanijos kariuomenės ''nuolatinių'' pajėgų (''nuolatinės'' pajėgos – Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų dalys, kurioms pavesta kariauti sausumoje).<ref>{{Cite web |url=http://hansard.millbanksystems.com/commons/1917/feb/12/naval-and-military-pensions-and-grants |title=NAVAL AND MILITARY PENSIONS AND GRANTS. (Hansard, 1917 m. vasario 12 d.) |website=HANSARD 1803–2005}}</ref> Tuo tarpu, už britų artileriją, inžinierius, įtvirtinimus ir karinį aprūpinimą buvo atsakinga Ordino valdyba. 1855 m. Ordino valdyba buvo panaikinta, o jos pareigas perėmė britų armija.<ref>{{Cite web |url=https://www.forces-war-records.co.uk/units/3224/department-of-the-master-general-of-the-ordnance |title=Department of the Master-General of the Ordnance – Regiment History, War & Military Records & Archives |website=Forces War Records}}</ref><ref>{{Cite web |url=https://www.navalhistoryarchive.org/index.php/Board_of_Ordnance |title=Board of Ordnance – Naval History Archive |website=www.navalhistoryarchive.org}}</ref><ref>{{Cite journal |url=http://www.jstor.org/stable/44220102 |title=THE HONORABLE THE BOARD OF ORDNANCE. 1299—1855 |author=Leslie, J. H. |year=1925 |journal=Journal of the Society for Army Historical Research |volume=4 |issue=17 |pages=100–104 |jstor=44220102}}</ref> Britų armija dalyvavo karuose su [[Didžioji valstybė|didžiosiomis pasaulio valstybėmis]], įskaitant [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karą]], [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karą]], [[Napoleono karai|Napoleono karus]], [[Krymo karas|Krymo karą]] ir [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį]] bei [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį]] pasaulinius karus. Didžiosios Britanijos pergalės daugumoje šių karų leido jai daryti įtaką pasaulio įvykiuose ir įsitvirtinti kaip viena iš pirmaujančių [[Kariuomenė|karinių]] ir [[Ekonomika|ekonominių]] jėgų pasaulyje.​​<ref>{{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=oo3F2X8IDeEC |title=The Oxford History of the British Empire: The nineteenth century |last1=Louis |first1=William Roger |last2=Low |first2=Alaine M. |last3=Porter |first3=Andrew |date=2001-01-01 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-924678-6 |page=332}}</ref><ref>{{Cite book |url=https://books.google.com/books?id=dVuwCQAAQBAJ&pg=PA508 |title=The Historical Foundations of World Order: The Tower and the Arena |last1=Johnston |first1=Douglas |last2=Reisman |first2=W. Michael |date=2007-12-26 |publisher=BRILL |isbn=978-90-474-2393-5 |page=508}}</ref> Nuo [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] pabaigos britų armija buvo dislokuota daugelyje konfliktinių zonų, dažnai kaip ekspedicinių pajėgų, [[Koalicija (tarptautiniai santykiai)|koalicijos pajėgų]] ar [[Jungtinių Tautų taikdarystė|Jungtinių Tautų taikos palaikymo]] operacijos dalis.<ref>{{cite web |url=http://www.army.mod.uk/operations-deployments/operations-deployments.aspx |title=The British Army – Operations and Deployments |website=The British Army |access-date=2022-08-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170128122234/http://www.army.mod.uk/operations-deployments/operations-deployments.aspx |archive-date=2017-01-28 |url-status=live}}</ref> == Istorija == === Formavimasis === [[Vaizdas:Oliver Cromwell by Samuel Cooper.jpg|thumb|left|[[Lordas protektorius]] Oliveris Kromvelis]] Iki [[Anglijos pilietinis karas|Anglijos pilietinio karo]] Anglija niekada neturėjo [[Nuolatinė kariuomenė|nuolatinės kariuomenės]] su profesionaliais karininkais, kapralais bei seržantais. Šalis pasikliovė tik vietinių valdininkų parengtomis kariuomenėmis, bajorijos sutelktomis privačiomis pajėgomis arba samdiniais iš Europos.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=1996 |page=24–45}}</ref> Anglijos pilietinio karo metu [[Ilgasis parlamentas|Ilgojo parlamento]] nariai suprato, kad su apygardų kariuomenėmis, susibūrusiomis į regionines asociacijas, kurioms dažnai vadovaudavo vietiniai parlamento nariai (tiek iš Bendruomenių rūmų, tiek iš Lordų rūmų), vargu ar pavyks laimėti karą. Taigi, parlamentas inicijavo du veiksmus. Pirmiausia, jis priėmė ''Savęs išsižadėjimo potvarkį'' ({{en|Self-denying Ordinance}}), kuris uždraudė parlamento nariams (išskyrus [[Oliver Cromwell|Oliverį Kromvelį]]) eiti valdininkų pareigas parlamento kariuomenėse. Tai padėjo atskirti parlamento civilius, kurie dažniausiai buvo [[presbiterijonai]] ir prisitaikydavo prie karališkųjų asmenų, ir profesionalius karininkus, kurie buvo nepriklausomų [[Kongregacinė bažnyčia|kongregacinių bažnyčių]] nariai. Antruoju veiksmu buvo priimti teisės aktai dėl parlamento finansuojamos armijos įkūrimo, kuriai vadovauti turėjo lordas generolas [[Thomas Fairfax|Tomas Feirfaksas]]. Ši armija buvo žinoma kaip [[Naujojo modelio armija]] ({{en|New Model Army}}).<ref>{{Cite book |last=Rogers |first=Colonel H.C.B. |title=Battles and Generals of the Civil Wars |publisher=Seeley Service & Company |year=1968 |page=207–211}}</ref> Nors Naujojo modelio armija padėjo laimėti karą, ji, būdama organizuota ir politiškai aktyvi, pradėjo dominuoti [[Tarpuvaldis (Anglija)|tarpuvaldžio]] politikoje ir iki 1660 m. tapo visuomenės nemėgstama. Ši armija buvo išformuota 1660 m., [[Anglijos restauracija|Anglijos restauracijos]] metu. Tačiau dar daugelį dešimtmečių tariami Naujojo modelio armijos, vadovaujamos Oliverio Kromvelio [[Kromvelio protektoratas|protektorato]], ekscesai buvo naudojami kaip propaganda. Dėl tos priežasties Vigų valdžia susilaikė nuo nuolatinės kariuomenės formavimo.<ref>{{cite book |last=Macaulay |first=Thomas Babington |title=The History of England from the accession of James the Second |editor-first=C.H. |editor-last=Firth |year=1913 |volume=1 |page=136-138}}</ref> ​​1661 m. ir 1662 m. kariuomenės įstatymai uždraudė vietos valdžiai rinkti kariuomenes, kurios turėtų kovoti su vietiniais oponentais. Pašaukti karius į armiją buvo įmanoma tik tuo atveju, jei karalius ir vietos elitas sutiko tai padaryti.<ref>{{cite web |title='Charles II, 1661: An Act declaring the sole Right of the Militia to be in King and for the present ordering & disposing the same.', Statutes of the Realm: volume 5: 1628–80 (1819) |pages=308–309 |url=http://www.british-history.ac.uk/report.asp?compid=47290 |access-date=2022-08-17 |archive-url=https://web.archive.org/web/20070927215615/http://www.british-history.ac.uk/report.asp?compid=47290 |archive-date=2007-09-27 |url-status=live}}</ref> [[Vaizdas:General Thomas Fairfax (1612-1671) by Robert Walker and studio.jpg|thumb|Lordas generolas Tomas Feirfaksas, pirmasis Naujojo modelio armijos vadas]] [[Karolis II (Anglija)|Karolis II]] ir jo šalininkai („[[kavalieriai]]“) palankiai vertino naujos armijos, kurią turėjo valdyti karališkoji valdžia, idėją ir iškart po restauracijos pradėjo jos steigimo darbus.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=2003 |page=[https://books.google.com/books?id=ZOgs8WpJI9AC&lpg=PA45&dq=british%20army%20founded%201660&pg=PA46#v=onepage&q=british%20army%20founded%201660 46]}}</ref> Pirmieji Anglijos armijos pulkai, įskaitant išformuotos [[Naujojo modelio armija|Naujojo modelio armijos]] padalinius, buvo formuojami nuo 1660 m. lapkričio iki 1661 m. sausio mėn.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=2003 |page=[https://books.google.com/books?id=ZOgs8WpJI9AC&lpg=PA45&dq=british%20army%20founded%201660&pg=PA47#v=onepage&q=british%20army%20founded%201660 47]}}</ref> ir tapo nuolatinėmis Anglijos karinėmis pajėgomis (kurias finansavo [[Anglijos parlamentas|parlamentas]]).<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=2}}</ref><ref name=Clayton2014>{{cite book |last1=Clayton |first1=Anthony |title=The British Officer: Leading the Army from 1660 to the Present |date=2014 |publisher=Routledge |isbn=978-1-317-86444-8 |page=12 |url=https://books.google.com/books?id=HlDJAwAAQBAJ&pg=PA12 |quote=The first standing Army for Britain, a force of some 5,000 men on the English establishment, was formed at the Restoration in 1660–61. Separate forces were maintained on the Scottish and Irish establishments.}}</ref> Karališkąsias škotų ir airių armijas finansavo Škotijos ir Airijos parlamentai.<ref>{{cite book |last1=Glozier |first1=Matthew |last2=Onnekink |first2=David |title=War, religion and service: Huguenot soldiering, 1685–1713 |date=2007 |publisher=Ashgate |isbn=978-0-7546-5444-5 |page=31 |url=https://books.google.com/books?id=uC7TWCDcOBwC&pg=PA31 |quote=After the Restoration there were separate English, Scottish (until 1707) and Irish (until 1800) military establishments, reflecting the national revenue from which a military unit was maintained. In operational and administrative matters all three combined into a single formation. From 1688, the description 'British' army is both convenient and accurate.}}</ref> Parlamentinė kontrolė buvo nustatyta 1689 m. [[Teisių bilis|Teisių biliu]] ir 1689 m. Teisių reikalavimo įstatymu, nors monarchas bent iki XIX a. pabaigos ir toliau darė įtaką kariuomenės administravimo aspektams.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=2003 |page=xvi–xvii}}</ref> Po restauracijos Karolis II subūrė keturis pėstininkų ir kavalerijos pulkus. Tai šaliai kainavo 122 000 svarų sterlingų iš bendrojo biudžeto. Šie pulkai tapo nuolatinės Anglijos armijos pagrindu. Iki 1685 m. armija išaugo iki 7500 žygiuojančių pulkų karių ir 1400 nuolat dislokuotų vyrų. Dėl 1685 m. [[Monmuto sukilimas|sukilimo]] [[Jokūbas II]] padidino pajėgas iki 20 000 vyrų. 1678 m., kai Anglija sudalyvavo baigiamajame Prancūzijos ir Olandijos karo etape, jų buvo 37 000. Į sostą įžengus [[Viljamas III Oranietis|Viljamui]] ir [[Marija II|Marijai]], Anglija įsitraukė į [[Augsburgo lygos karas|Augsburgo lygos karą]], pirmiausia siekdama užkirsti kelią prancūzų invazijai.<ref>{{cite book |last=Miller |first=John |year=2000 |title=James II |publisher=Yale University Press |isbn=978-0-300-08728-4 |page=144}}</ref> 1689 m. Viljamas III išplėtė kariuomenę iki 74 000 karių, o vėliau, 1694 m., iki 94 000. Susirūpinęs parlamentas 1697 m. sumažino kadrų skaičių iki 7000. Nors ​​Škotija ir Airija teoriškai turėjo atskiras karines įstaigas, tačiau jos neoficialiai buvo sujungtos su anglų pajėgomis.<ref>{{cite book |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=1996 |page=46–57}}</ref><ref>{{cite book |first=Correlli |last=Barnett |title=Britain and her army, 1509–1970: a military, political and social survey |year=1970 |page=90–98, 110–25}}</ref> [[Vaizdas:John Churchill Marlborough porträtterad av Adriaen van der Werff (1659-1722).jpg|thumb|left|alt=Oil-on-canvas portrait|[[John Churchill|Džonas Čerčilis]] buvo vienas pirmųjų britų armijos generolų]] Jau iki 1707 m. [[Sąjungos sutartis|sąjungos sutarties]] daugelis Anglijos ir Škotijos armijų pulkų buvo sujungti į vieną operatyvinę kariuomenę ir dislokuoti Nyderlanduose, kur jie dalyvavo [[Ispanijos įpėdinystės karas|Ispanijos įpėdinystės kare]]. Nors dabar visi pulkai priklausė naujajai britų karinei struktūrai,<ref name=Chandler2003>{{cite book |last1=Chandler |first1=David |title=The Oxford history of the British Army |date=2003 |publisher=Oxford University Press |isbn=978-0-19-280311-5 |page=xv |url=https://books.google.com/books?id=ZOgs8WpJI9AC&q=British+army+from+the+Act+of+Union&pg=PA45 |quote=It is generally accepted that the regular standing army in Britain was officially created – in the sense of being fully accommodated within parliamentary control in 1689, although it is, strictly speaking, only correct to refer to the British army from the Act of Union with Scotland in 1707.}}</ref> jie išlaikė senąją operatyvinės vadovybės struktūrą, didžiąją dalį nuolatinės armijos papročių ir tradicijų, sudarytų netrukus po [[Anglijos restauracija|monarchijos restauracijos]] prieš 47 metus. Nors techniškai Škotijos karališkasis pulkas buvo įkurtas 1633 m. ir buvo seniausias rikiuotės pulkas,<ref>{{cite web |title=History |url=http://www.army.mod.uk/infantry/23301.aspx |publisher=British Army |access-date=2022-08-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170118061954/http://www.army.mod.uk/infantry/23301.aspx |archive-date=2017-01-18 |url-status=dead}}</ref> škotų ir airių pulkams buvo leista užimti Anglijos armijos laipsnį tik jų atvykimo į Angliją dieną (arba dieną, kai jie pirmą kartą buvo paskirti tarnauti Anglijoje). 1694 m. buvo sušaukta generolų taryba, kuri turėjo nuspręsti dėl Nyderlanduose tarnaujančių anglų, airių ir škotų pulkų laipsnių. Pulkas, kuris tapo žinomas kaip ''Škotijos pilkieji'' ({{en|Scots Greys}}), gavo 4-ųjų dragūnų laipsnį, nes prieš jiems 1688 m. būnant paskirtiems tarnauti Anglijoje, jau buvo įkurti trys anglų pulkai. 1713 m., kai buvo sušaukta nauja generolų taryba, kuri turėjo nuspręsti dėl kelių pulkų laipsnio, jie peržiūrėjo ir ''Škotijos pilkųjų'' laipsnį. Kadangi tuo metu buvo išlikęs tik vienas Anglijos dragūnų pulkas, ''Škotijos pilkieji'' galiausiai gavo britų armijos 2-ųjų dragūnų laipsnį.<ref>{{cite book |author=Royal Scots Greys |year=1840 |title=Historical record of the Royal regiment of Scots dragoons: now the Second, or Royal North British dragoons, commonly called the Scots greys, to 1839 |pages=[https://books.google.com/books?id=8UEIAAAAQAAJ&pg=PA56#v=onepage 56]–57}}</ref> === Britų imperija (1700–1914 m.) === Nuo 1700 m. Didžiosios Britanijos žemyninė politika numatė konkuruojančių valstybių, Prancūzijos ir Ispanijos, plėtros sustabdymą. Nors Ispanija pastaruosius du šimtmečius buvo dominuojanti pasaulinė galia ir pagrindinė grėsmė ankstyvosioms transatlantinėms Anglijos ambicijoms, jos įtaka pradėjo blėsti. Vis dėlto prancūzų teritorinės ambicijos sukėlė tiek Ispanijos įpėdinystės karą,<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=50}}</ref> tiek [[Napoleono karai|Napoleono karus]].<ref name=”Mallinson165”>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=165}}</ref> Nors [[Karališkosios jūrų pajėgos]] laikomos svarbiausiu [[Britų imperija|Britų imperijos]] iškilimo elementu, britų armija atliko svarbų vaidmenį formuojant kolonijas, [[Protektoratas|protektoratus]] ir [[Dominija|dominijas]] Amerikoje, Afrikoje, Azijoje, Indijoje ir [[Australazija|Australazijoje]].<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=104}}</ref> Britų kariai užėmė strategiškai svarbias teritorijas, o kariuomenė įsitraukė į karus, siekdama užtikrinti imperijos sienas ir palaikyti draugiškas Britanijai vyriausybes. Per šį laikotarpį britų armija įsitraukė į Septynerių metų karą,<ref name="ma106">​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=106}}</ref> [[JAV nepriklausomybės karas|JAV nepriklausomybės karą]],<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=129}}</ref> [[Napoleono karai|Napoleono karus]],<ref name=”Mallinson165”/> [[Pirmasis opijaus karas|pirmąjį]] ir [[Antrasis Opiumo karas|antrąjį]] opijaus karus,<ref name="ma102">​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=102}}</ref> [[Boksininkų sukilimas|boksininkų sukilimą]],<ref name="boxer">{{cite book |last=Bates |first=Gill |year=2010 |title=Rising Star: China's New Security Diplomacy |publisher=Brookings Institution Press |page=[https://books.google.com/?id=lXkvEIUmg68C&pg=PA25&dq=%22nationalist+Boxers%22#v=onepage&q=%22nationalist%20Boxers%22 25] |isbn=978-0-8157-0453-9 }}</ref> [[Naujosios Zelandijos karai|Naujosios Zelandijos karus]],<ref name=":0">{{cite web |url=http://www.teara.govt.nz/en/new-zealand-wars/page-1 |title=1. – New Zealand wars – Te Ara Encyclopedia of New Zealand |last=Taonga |first=New Zealand Ministry for Culture and Heritage Te Manatu |website=Te Ara |access-date=2022-08-18 |archive-url=https://web.archive.org/web/20170403190049/http://www.teara.govt.nz/en/new-zealand-wars/page-1 |archive-date=2017-04-03 |url-status=live}}</ref> Australijos pasienio karus,<ref>{{Citation | author1=Connor, John | title=The Australian frontier wars, 1788–1838 | date=2005 | publisher=UNSW Press | isbn=978-0-86840-756-2 }}</ref> 1857 m. [[Indų sukilimas|sipajų sukilimą]],<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=210}}</ref> [[Pirmasis būrų karas|pirmąjį]] ir [[Antrasis būrų karas|antrąjį]] būrų karus,<ref name="ma257">​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=257}}</ref> [[Fenianų reidai|Fenianų reidus]],<ref name="fenian">{{cite web |url=http://www.doyle.com.au/fenian_raids.htm |title=The Fenian Raids |publisher=Doyle.com.au |date=2001-09-15 |access-date=2022-08-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20120404161321/http://www.doyle.com.au/fenian_raids.htm |archive-date=2012-04-04 |url-status=live}}</ref> [[Airijos nepriklausomybės karas|Airijos nepriklausomybės karą]],<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=282}}</ref> intervenciją į [[Afganistanas|Afganistaną]] (siekiama išlaikyti [[Buferinė valstybė|buferinę valstybę]] tarp Britų Indijos ir [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]])<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=203}}</ref> ir [[Krymo karas|Krymo karą]] (padėdama Turkijai siekė išlaikyti Rusijos imperiją saugiu atstumu nuo savęs).<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=195}}</ref> Kaip ir Anglijos armija, britų armija kovojo su Ispanijos, Prancūzijos (įskaitant Prancūzijos imperiją) ir Nyderlandų karalystėmis dėl viešpatavimo Šiaurės Amerikoje ir [[Vest Indija|Vest Indijoje]]. Su vietinių provincijų pagalba britų armija [[Prancūzų ir indėnų karas|Prancūzų ir indėnų kare]] užkariavo [[Naujoji Prancūzija|Naująją Prancūziją]]<ref name="ma106"/> ir nuslopino [[Indėnai|indėnų]] sukilimą [[Pontiako karas|Pontiako kare]].<ref>{{cite web |url=http://www.umbc.edu/che/tahlessons/pdf/Pontiacs_War(PrinterFriendly).pdf |title=Pontiac's War |archive-url=https://web.archive.org/web/20110428140752/http://www.umbc.edu/che/tahlessons/pdf/Pontiacs_War(PrinterFriendly).pdf |date=2011-04-28 |publisher=Baltimore County Public Schools}}</ref> ​​Britų armija buvo nugalėta JAV nepriklausomybės kare, todėl prarado [[Trylika kolonijų]], bet išlaikė Kanadą ir [[Jūrinės provincijos|Jūrines provincijas]], kurios tapo žinomos kaip [[Britų Šiaurės Amerika]], bei [[Bermuda|Bermudus]] (kurie iš pradžių buvo [[Virdžinija|Virdžinijos]] dalis).<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=110}}</ref> [[Halifaksas]] ir [[Bermuda]]i tapo imperijos tvirtovėmis, o [[Malta]] su [[Gibraltaras|Gibraltaru]] tapo bazėmis [[Karališkosios jūrų pajėgos|Karališkojo laivyno]] eskadronams, kurie kontroliavo vandenynus. Šiose kolonijose buvo dislokuoti britų armijos kariuomenės padaliniai tiek bazių gynybai, tiek karinėms pajėgoms bendradarbiauti su laivynu amfibinėse operacijose visuose jų regionuose.<ref>{{cite book |last=Gordon |first=Donald Craigie |date=1965 |title=The Dominion Partnership in Imperial Defense, 1870–1914|location=Baltimore, Maryland, USA |publisher=Johns Hopkins Press |page=14|quote=There were more than 44,000 troops stationed overseas in colonial garrisons, and slightly more than half of these were in imperial fortresses: in the Mediterranean, Bermuda, Halifax, St. Helena, and Mauritius. The rest of the forces were in colonies proper, with a heavy concentration in New Zealand and South Africa. The imperial government paid approximately £1,715,000 per annum toward the maintenance of these forces, and the various colonial governments contributed £370,000, the largest amounts coming from Ceylon and Victoria in Australia.}}</ref><ref>{{cite magazine |last=Kennedy, R.N. |first=Captain W. R. |date=1885-07-01 |title=An Unknown Colony: Sport, Travel and Adventure in Newfoundland and the West Indies |magazine=Blackwood's Edinburgh Magazine |publisher=William Blackwood & Sons, Edinburgh, Scotland, and 37 Paternoster Row, London, England |page=111 |quote=As a fortress, Bermuda is of the first importance. It is situated almost exactly halfway between the northern and the southern naval stations; while nature has made it practically impregnable. The only approach lies through that labyrinth of reefs and narrow channels which Captain Kennedy has described. The local pilots are sworn to secrecy; and, what is more reassuring, by lifting buoys and laying down torpedoes, hostile vessels trying to thread the passage must come to inevitable grief, So far Bermuda may be considered safe, whatever may be the condition of the fortifications and the cannon in the batteries. Yet the universal neglect of our colonial defences is apparent in the fact that no telegraphic communication has hitherto been established with the West Indies on the one side, or with the Dominion of Canada on the other.}}</ref><ref>{{cite magazine |last=VERAX |first=(anonymous) |date=1889-05-01 |title=The Defense of Canada. (From Colburn's United Service Magazine) |magazine=The United Service: A Quarterly Review of Military and Naval Affairs |publisher=LR Hamersly & Co., 1510 Chestnut Street, Philadelphia, Pennsylvania, USA; subsequently LR Hamersly, 49 Wall Street, New York City, New York, USA; BF Stevens & Brown, 4 Trafalgar Square, London, England |page=552 |quote=The objectives for America are clearly marked,—Halifax, Quebec, Montreal, Prescott, Kingston, Ottawa, Toronto, Winnipeg, and Vancouver. Halifax and Vancouver are certain to be most energetically attacked, for they will be the naval bases, besides Bermuda, from which England would carry on her naval attack on the American coasts and commerce.}}</ref><ref>{{cite book |last1=Dawson |first1=George M. |last2=Sutherland |first2=Alexander |date=1898 |title=MacMillan's Geographical Series: Elementary Geography of the British Colonies |location=London |publisher=MacMillan and Co., Limited, London, England, UK; The MacMillan Company, New York City, New York, USA |page=184 |quote=There is a strongly fortified dockyard, and the defensive works, together with the intricate character of the approaches to the harbour, render the islands an almost impregnable fortress. Bermuda is governed as a Crown colony by a Governor who is also Commander-in-Chief, assisted by an appointed Executive Council and a representative House of Assembly.}}</ref><ref>{{cite book |last=MacFarlane |first=Thomas |date=1891 |title=Within the Empire; An Essay on Imperial Federation |location=Ottawa |publisher=James Hope & Co., Ottawa, Ontario, Canada |page=29 |quote=Besides the Imperial fortress of Malta, Gibraltar, Halifax and Bermuda it has to maintain and arm coaling stations and forts at Siena Leone, St. Helena, Simons Bay (at the Cape of Good Hope), Trincomalee, Jamaica and Port Castries (in the island of Santa Lucia).}}</ref> [[Vaizdas:Battle of Waterloo 1815.PNG|thumb|250px|upright=1.05|alt=Panoramic painting of the Battle of Waterloo|[[Arthur Wellesley|Velingtono hercogo]] ir [[Gebhard Leberecht von Blücher|feldmaršalo fon Bliucherio]] triumfas prieš [[Napoleonas Bonapartas|Napoleoną Bonapartą]] [[Vaterlo mūšis|Vaterlo mūšyje]]]] Britų armija aktyviai dalyvavo [[Napoleono karai|Napoleono karuose]], taip pat daugelyje operacijų Europoje (įskaitant nuolatinį dislokavimą [[Napoleono_karai#Pirėnų_karas|Pirėnų kare]]), [[Karibų jūros regionas|Karibuose]], Šiaurės Afrikoje ir [[Didžiosios Britanijos–JAV karas|Šiaurės Amerikoje]]. Karas tarp Didžiosios Britanijos ir [[Prancūzijos_istorija#Napoleono_laikai|Pirmosios Prancūzijos imperijos]] nusitęsė per visą pasaulį. Savo piko metu 1813 m. nuolatinėje britų armijoje buvo daugiau nei 250 000 karių. Anglų-olandų ir Prūsijos armijų koalicija, vadovaujama [[Arthur Wellesley|Velingtono hercogo]] ir [[Gebhard Leberecht von Blücher|feldmaršalo fon Bliucherio]], galiausiai 1815 m. nugalėjo Napoleoną prie [[Vaterlo mūšis|Vaterlo]].<ref>​​{{cite book |last=Mallinson |first=Allan |year=2009 |title=The Making of the British Army |publisher=Bantam Press |isbn=978-0-593-05108-5 |page=177}}</ref> Politiškai ir kariškai anglai Airijoje buvo įsitraukę nuo tada, kai 1171 m. popiežiaus suteikė Anglijos karaliui valdžią Airijoje. Anglijos respublikonų lordo protektoriaus [[Oliver Cromwell|Oliverio Kromvelio]] žygių į Airiją metu buvo žiauriai elgiamasi su Airijos miestais (ypač [[Droeda]] ir [[Veksfordas|Veksfordu]]), kurie rėmė rojalistus [[Anglijos pilietinis karas|Anglijos pilietinio karo]] metu. Anglijos armija (o vėliau britų armija) pasiliko Airijoje pirmiausia tam, kad malšintų airių maištus ir suirutes. Be konflikto su airių nacionalistais, ji kovojo su anglo-airiais ir [[Alsterio škotai|Alsterio škotais]], gyvenančiais Airijoje, kuriuos supykdė nepalankus į Didžiąją Britaniją importuojamų airiškų produktų apmokestinimas. Su kitomis Airijoje gyvenančiomis grupuotėmis jie subūrė savanorių kariuomenę ir grasino imituoti amerikiečių kolonistus, jei nebus įvykdytos jų sąlygos. Pasimokydama iš savo patirties Amerikoje, Didžiosios Britanijos vyriausybė pradėjo ieškoti politinio sprendimo. Britų armija per [[Airių sukilimas (1798)|1798 m. sukilimą]] pradėjo kovoti su airių maištininkais – tiek su protestantais, tiek ir katalikais – pirmiausia [[Alsteris|Alsteryje]] ir [[Lensteris|Lensteryje]].<ref>{{cite web |url=https://www.bbc.co.uk/history/british/empire_seapower/irish_reb_01.shtml |title=The 1798 Irish Rebellion |archive-url=https://web.archive.org/web/20110207080021/http://www.bbc.co.uk/history/british/empire_seapower/irish_reb_01.shtml |date=2011-02-07 |website=BBC}}</ref> [[Vaizdas:Alphonse de Neuville - The defence of Rorke's Drift 1879 - Google Art Project.jpg|thumb|250px|alt=Painting of the Battle of Rorke's Drift, with a building burning|1879 m. [[Rorko Drifto mūšis|Rorko Drifto mūšyje]] nedidelės britų pajėgos atmušė didelių zulusų pajėgų puolimą. Už jo gynimą britų kariai buvo apdovanoti vienuolika [[Viktorijos Kryžius|Viktorijos kryžių]].]] Britų armija ne tik kovojo su kitų Europos imperijų (ir jos buvusių kolonijų – JAV armija [[Didžiosios Britanijos–JAV karas|1812 m. kare]])<ref>{{cite web |url=https://www.loc.gov/rr/program/bib/1812/ |title=Guide to the War of 1812 |publisher=Library of Congress |date=2010-07-30 |access-date=2022-08-19 |archive-url=https://web.archive.org/web/20110805043534/http://www.loc.gov/rr/program/bib/1812/ |archive-date=2011-08-05 |url-status=live}}</ref> armijomis, bet kovėsi su kinais [[Pirmasis opijaus karas|pirmajame]] ir [[Antrasis Opiumo karas|antrajame]] opijaus karuose<ref name="ma102"/> bei [[Boksininkų sukilimas|boksininkų sukilime]],<ref name="boxer"/> [[Maoriai|maorių]] gentimis pirmajame Naujosios Zelandijos kare,<ref name=":0"/> navabo [[Siraj ud-Daulah|Siradžo ud-Daulos]] pajėgomis ir [[Rytų Indijos kompanija|Britų Rytų Indijos kompanijos]] maištininkais per 1857 m. [[Indų sukilimas|sipajų sukilimą]], būrais per pirmąjį ir antrąjį būrų karus,<ref name="ma257"/> airiais [[fenianai]]s Kanadoje per [[Fenianų reidai|Fenianų reidus]]<ref name="fenian"/> ir [[Airijos respublikonų armija|airių separatistais]] [[Airijos nepriklausomybės karas|Anglijos-Airijos kare]].<ref name="ma102"/> Didėjantys imperijos plėtimosi poreikiai ir nepakankamai finansuojama britų armija, karių ir savanorių pajėgų nepakankamumas ir neveiksmingumas po Napoleono karų ir po [[Krymo karas|Krymo karo]] nesėkmių paskatino daugybę reformų.<ref>{{cite book |first=Peter |last=Burroughs |chapter=An Unreformed Army? 1815–1868 |first-editor=David G. |last-editor=Chandler |title=The Oxford history of the British army |year=1996 |page=183–184}}</ref> Įkvėptas [[Prūsijos armija|Prūsijos armijos]] sėkmės (kuri rėmėsi trumpalaikiu visų teisę turinčių jaunuolių šaukimu, kad būtų išlaikytas didelis karių rezervas, pasiruošęs būti pašauktas prasidėjus karui), valstybės sekretorius karo reikalams [[Sidney Herbert|Sidnėjus Herbertas]] 1859 m. įkurė britų armijos ''nuolatinį rezervą'', kurį patvirtino ir pertvarkė pagal ''1867 m. Rezervų pajėgų aktą'' ({{en|Reserve Force Act, 1867}}). Prieš tai karys britų armijoje paprastai buvo įdarbinamas 21-eriems metams, o po to (jei jis išgyvendavo) buvo išleidžiamas į pensiją. Kartais pensininkai, kaip ir jaunesni kariai, kurie buvo nebelaikomi tinkamais ekspedicinei tarnybai, vis dar buvo dislokuojami. Pensijų išlaidos ir vyriausybės įsipareigojimas toliau įdarbinti neįgaliuosius kareivius, kurie, jų vadovų nuomone, kenkė jų daliniams, paskatino šią sistemą keisti. Ilgas įsipareigojimo tarnybai laikotarpis taip pat atbaidė daugelį potencialių naujokų. ​​Ilgalaikė tarnyba buvo pakeista trumpalaike, o nebetinkamiems kareiviams nebuvo leista vėl įsidarbinti pasibaigus pirmajai tarnybai. Kariuomenės dydis taip pat labai svyravo – karo metu didėjo, o taikos laikotarpiu smarkiai sumažėjo. Vadinasi, trumpalaikę tarnybą praėjusiems kariams buvo leista kelerius metus tarnauti armijoje, o likusią dalį – nuolatiniame rezerve. Prireikus, jie vėl galėjo būti pašaukti į tarnybą. Be kitų privalumų, tai leido britų armijai turėti paruoštą neseniai apmokytų vyrų grupę, kuri galėtų kritiniu atveju eiti į karą.<ref>{{cite book |title=The Army Book For The British Empire |first1=WH |last1=Goodenough |first2=JC |last2=Dalton |location=Her Majesty's Stationery Office, London |year=1893}}</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|4}} [[Kategorija:Didžiosios Britanijos ginkluotosios pajėgos]] pnmv3zah7ksozxhpeeohepg0emz583u 0 615225 6667515 6666912 2022-08-19T22:32:02Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Klaudia Jedlińska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|10|11|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 5 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2016–2017 <br /> 2018–2019 <br /> xxxx | nationalteam = Lenkijos WU-17 <br /> Lenkijos WU-19 <br /> {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}}8 {{0}}(2)<br />{{0}}6 {{0}}(1)<br />{{0}}x {{0}}(x) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Klaudija Jedlinska''' (''Klaudia Jedlińska'', g. [[1999]] m. [[spalio 11]] d., [[...]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, puolėja. Buvo kviečiama į Lenkijos jaunimo rinktines. == Karjera == [[2022 m.]] perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] (realizavo 11 m. baudinį) pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. [[Klaudia Jedlińska]] prieš belges žaidė visas rungtynes. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. [[2016 m.|2016]], [[2017 m.]] kviesta į WU-17 rinktinę. [[2018]], [[2019 m.]] kviesta į WU-19 rinktinę. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]] čempionė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/klaudia-jedlinska/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/klaudia-jedliska/437779/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/jedlinska-klaudia/IsXtCvj6/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/klaudia-jedlinska/1115232 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/437779-Klaudia-Jedli%C5%84ska soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/klaudia-jedlinska/207347/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Jedlińska, K.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] nmdjbzvcunjznatka8e20sqwv9ew3nv 0 615226 6667062 6666926 2022-08-19T12:56:11Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Nadia Krezyman | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|06|24|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2019 <br /> 2021–2022 <br /> xxxx | nationalteam = Lenkijos WU-17 <br /> Lenkijos WU-19 <br /> {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}(0)<br />{{0}}? {{0}}(0)<br />{{0}}x {{0}}(x) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Nadia Krezyman''' (''Nadia Krezyman'', g. [[2004]] m. [[birželio 24]] d., [[...]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. Buvo kviečiama į Lenkijos jaunimo rinktines. == Karjera == [[2022 m.]] perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] (realizavo 11 m. baudinį) pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. [[Nadia Krezyman]] prieš belges žaidė startinėje sudėtyje ir 64 minutę buvo pakeista. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. [[2019 m.]] kviesta į WU-17 rinktinę. [[2021]], [[2022 m.]] kviesta į WU-19 rinktinę. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/nadia-krezyman/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/nadia-krezyman/637303/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/krezyman-nadia/6ZoTGYE0/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/nadia-krezyman/1397121 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/37331719/Nadia-Krezyman soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Krezyman, N.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 578hq0i970i19dyqkpftykkapty7qtc 6667512 6667062 2022-08-19T22:29:06Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Nadia Krezyman | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|06|24|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2019 <br /> 2021–2022 <br /> xxxx | nationalteam = Lenkijos WU-17 <br /> Lenkijos WU-19 <br /> {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = {{0}}2 {{0}}(0)<br />{{0}}? {{0}}(0)<br />{{0}}x {{0}}(x) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Nadia Krezyman''' (''Nadia Krezyman'', g. [[2004]] m. [[birželio 24]] d., [[...]]) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. Buvo kviečiama į Lenkijos jaunimo rinktines. == Karjera == [[2022 m.]] perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] (realizavo 11 m. baudinį) pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. [[Nadia Krezyman]] prieš belges žaidė startinėje sudėtyje ir 64 minutę buvo pakeista. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. [[2019 m.]] kviesta į WU-17 rinktinę. [[2021]], [[2022 m.]] kviesta į WU-19 rinktinę. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/nadia-krezyman/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/nadia-krezyman/637303/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/krezyman-nadia/6ZoTGYE0/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/nadia-krezyman/1397121 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/37331719/Nadia-Krezyman soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/nadia-krezyman/354124/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Krezyman, N.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] ck6zq2w9c9hbqr927pjdujqr5kk464y 0 615229 6667519 6666959 2022-08-19T22:37:27Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Ernestina Abambila | nickname = | image = [[Vaizdas:Enerstina_Abambila.jpg|250px]] | dateofbirth = {{Birth date and age|1998|12|30|mf=y}} | cityofbirth = [[Sekondi-Takoradi]] | countryofbirth = [[Gana]] | height = 165 cm | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2021– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 20xx | nationalteam = {{fut|GHA|3}} | nationalcaps(goals) = x {{0}}(x) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Ernestina Abambila''' (''Ernestina Abambila'', g. [[1998]] m. [[gruodžio 30]] d., [[Sekondi-Takoradi]]) – [[Gana|Ganos]] futbolininkė, saugė. Buvo kviečiama į Ganos nacionalinę rinktinę. == Karjera == Futbolą žaisti pradėjo Ganoje. Studijavo JAV ir žaidė universitetų komandose. Vėliau persikėlė į Europą. 2017–2018 m. sezone atstovavo [[FK Minsk (moterys)|FK Minsk]]. Rungtyniaudama Minske, tapo pirmąja futbolininke Ganos istorijoje, įmušusia įvarčius Čempionų lygoje. [[2018 m.]] persikėlė į Graikiją, Salonikų „Aris“. [[2019 m.]] rungtyyniavo Švedijoje, [[Assi IF]]. 2019–2020 m. sezone trumpai rungtyniavo Ispanijoje, Sporting Club de Huelva ([[Huelva]]), o 2020–2021 m. sezone persikėlė į Lenkiją, [[KKPK Medyk Konin|Konino „Medyk]]. === UKS SMS Łódź === [[2021 m.]] perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] (realizavo 11 m. baudinį) pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Ernestina Abambila]] žaidė startinėje sudėtyje ir rungtyniavo visą mačą. == Rinktinės == Kitados atstovavo Ganos jaunimo rinktinėms. [[2014 m.]] atstovavo Ganai WU-17 pasaulio čempionate, o [[2018 m.]] – WU-20 pasaulio čempionate. Kviečiama į nacionalinę rinktinę. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]] čempionė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/ernestina-abambila/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/ernestina-abambila/333415/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/abambila-ernestina/Orldx4om/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/ernestina-abambila/861404 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/333415-Ernestina-Abambila soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/ernestina-abambila/157221/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Abambila, E.}} [[Kategorija:Ganos futbolininkai]] p7i2qbv6tuyhd3jblyjgxg8jkmpgyq3 0 615230 6667418 6666987 2022-08-19T20:20:30Z Bearas 8443 /* Paplūdimio tinklinis */ wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = II Europos čempionatai |logotipas = 2022 European Championships Logo.svg |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 11]] d. – [[Rugpjūčio 21|21]] d. |vieta = [[Miunchenas]], {{flag|GER}} |stadionas = |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |Lietuvos delegacija = 71 |rungčių skaičius = 178 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = |tipas = |prieš = [[2018 m. Europos čempionatai|2018 Berlynas/Glazgas]] |po = [[2026 m. Europos čempionatai|2026]] }} '''2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 2-osios [[Europos čempionatai|Europos čempionatų]] žaidynės, kurios vyko [[Vokietija|Vokietijos]] mieste [[Miunchenas|Miunchene]].<ref>[https://www.bbc.co.uk/sport/athletics/62595490 European Championships Munich 2022: GB's Jake Heyward wins silver and Eilish McColgan bronze]</ref> Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. Skirtingai negu 2018 m., žaidynėse nevyko golfo ir vandens sporto varžybos. Plaukimo ir vandens sporto federacija surengė atskirą [[2022 m. Europos vandens sporto čempionatas|Europos čempionatą]] [[Roma|Romoje]], kuris vyko tuo pačiu metu kaip ir Miuncheno žaidynės. Varžybose debiutavo paplūdimio tinklinis, baidarių ir kanojų irklavimas, stalo tenisas ir sportinis laipiojimas. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flag | event = | team = | gold_GER = 15 | silver_GER = 14 | bronze_GER = 5 | host_GER = yes | gold_FRA = 11 | silver_FRA = 12 | bronze_FRA = 18 | gold_ITA = 11 | silver_ITA = 11 | bronze_ITA = 12 | gold_GBR = 10 | silver_GBR = 13 | bronze_GBR = 8 | gold_ROU = 7 | silver_ROU = 4 | bronze_ROU = 4 | gold_NED = 6 | silver_NED = 6 | bronze_NED = 10 | gold_NOR = 4 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 1 | gold_GRE = 3 | silver_GRE = 4 | bronze_GRE = 0 | gold_AUT = 3 | silver_AUT = 3 | bronze_AUT = 3 | gold_SLO = 3 | silver_SLO = 2 | bronze_SLO = 1 | gold_BEL = 3 | silver_BEL = 1 | bronze_BEL = 3 | gold_CRO = 3 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 1 | gold_POL = 3 | silver_POL = 7 | bronze_POL = 7 | gold_ESP = 2 | silver_ESP = 4 | bronze_ESP = 7 | gold_SUI = 2 | silver_SUI = 4 | bronze_SUI = 4 | gold_UKR = 2 | silver_UKR = 2 | bronze_UKR = 4 | gold_CZE = 2 | silver_CZE = 1 | bronze_CZE = 2 | gold_SWE = 2 | silver_SWE = 1 | bronze_SWE = 2 | gold_POR = 2 | silver_POR = 1 | bronze_POR = 0 | gold_HUN = 2 | silver_HUN = 1 | bronze_HUN = 1 | gold_TUR = 1 | silver_TUR = 3 | bronze_TUR = 1 | gold_ISR = 1 | silver_ISR = 1 | bronze_ISR = 2 | gold_IRL = 1 | silver_IRL = 1 | bronze_IRL = 0 | gold_SRB = 1 | silver_SRB = 1 | bronze_SRB = 0 | gold_FIN = 1 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 0 | gold_LUX = 0 | silver_LUX = 0 | bronze_LUX = 2 | gold_SVK = 0 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 2 | gold_DEN = 0 | silver_DEN = 1 | bronze_DEN = 1 | gold_BUL = 0 | silver_BUL = 0 | bronze_BUL = 1 | gold_EST = 0 | silver_EST = 0 | bronze_EST = 1 | gold_LTU = 0 | silver_LTU = 0 | bronze_LTU = 1 |}} == Kalendorius == <div align=center> {| class=wikitable style="margin:0.5em auto; font-size:90%; position:relative; width:75%;" |- |style="width:2.5em; background-color:#00cc33; text-align:center;"|'''OC'''||Atidarymo ceremonija |style="width:2.5em; background-color:#3399ff; text-align:center;"|●||Varžybos |style="width:2.5em; background-color:#ffcc00; text-align:center;"|'''1'''||Finalai |style="width:2.5em; background-color:#ee3333; text-align:center;"|'''CC'''||Uždarymo ceremonija |} {| class=wikitable style="margin:0.5em auto; font-size:90%; line-height:1.25em; width:75%;" |- !style=width:23%; colspan=2|2022 m. rugpjūtis !style=width:4%;|11th<br />Ket !style=width:4%;|12th<br />Pen !style=width:4%;|13th<br />Šeš !style=width:4%;|14th<br />Sek !style=width:4%;|15th<br />Pir !style=width:4%;|16th<br />Ant !style=width:4%;|17th<br />Tre !style=width:4%;|18th<br />Ket !style=width:4%;|19th<br />Pen !style=width:4%;|20th<br />Šeš !style=width:4%;|21st<br />Sek !style=width:7%;|Rungčių |- | colspan=2|[[File:European Championships Logo.svg|20px]] Ceremonijos|| style="background-color:#00cc33;text-align:center;" |'''OC''' || || || || || || || || || || style="background-color:#ee3333;text-align:center;" |'''CC'''||{{n/a}} |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Athletics_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Lengvoji atletika]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| <!--15-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''7''' <!--16-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''8''' <!--17-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''6''' <!--18-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''6''' <!--19-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''8''' <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''8''' <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''7''' |'''50''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Volleyball (beach) pictogram EC.svg|frameless|20x20px]][[2022 m. Europos paplūdimio tinklinio čempionatas|Paplūdimio tinklinis]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| <!--15-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--16-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--17-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--18-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--19-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' |'''2''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Canoeing (sprint) pictogram EC.svg|frameless|20x20px]] [[2022 m. Europos baidarių ir kanojų irklavimo sprinto čempionatas|Baidarių ir kanojų sprintas]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--19-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''11''' <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''12''' <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''18''' |'''41''' |- style="text-align:center;" |align=left rowspan=4|Dviračių sportas | style="text-align:left;" |[[File:Cycling_(BMX)_pictogram_EC.png|20x20px]] [[2022 m. Europos BMX čempionatas|BMX akrobatika]] <!--11-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--12-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--14-->| <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''2''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" |[[File:Cycling_(MTB)_pictogram_EC.png|20x20px]] [[2022 m. Europos MTB čempionatas|Kalnų dviračiai (MTB)]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--21-->| |'''2''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" |[[File:Cycling_(road)_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos plento čempionatas|Plento dviračiai]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' |'''4''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" |[[File:Cycling_(track)_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos treko čempionatas|Treko dviračiai]] <!--11-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--12-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''6''' <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''5''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''3''' <!--15-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''4''' <!--16-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''4''' <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''22''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Gymnastics_(artistic)_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos moterų sportinės gimnastikos čempionatas|Moterų]]/[[2022 m. Europos vyrų sportinės gimnastikos čempionatas|vyrų]] sportinė gimnastika <!--11-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--12-->| <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''4''' <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--19-->| <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''6''' |'''14''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Rowing_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos akademinio irklavimo čempionatas|Akademinis irklavimas]] <!--11-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--12-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''11''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''13''' <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''24''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Climbing pictogram EC.svg|frameless|20x20px]][[2022 m. Europos sportinio laipiojimo čempionatas|Sportinis laipiojimas]] <!--11-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--12-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--15-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--16-->| <!--17-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--18-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''8''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Table Tennis pictogram EC.svg|frameless|20x20px]] [[2022 m. Europos stalo teniso čempionatas|Stalo tenisas]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--14-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--15-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--16-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--17-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--18-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--19-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--20-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' |'''5''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Triathlon_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos triatlono čempionatas|Triatlonas]] <!--11-->| <!--12-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''3''' |- !colspan=2|Iš viso aukso medalių !! 1 !! 8 !! 21 !! 24 !! 14 !! 12 !! 9 !! 10 !! 20 !! 23 !! 35 !! rowspan="2" | 177 |} </div> == Lietuva žaidynėse == === Lengvoji atletika === ====Vyrai==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.67 |6 '''Q''' |21.05 |22 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|1500 m |3:40:19 |15 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ignas Brasevičius]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:25:25 |57 |-align=center |align=left|[[Remigijus Kančys]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | NBG | - |-align=center |align=left rowspan=2|[[Arturas Mastianica]] |align=left|35 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |2:46:09 |17 |- |-align=center |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Marius Žiūkas]] |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2.17 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Mykolas Alekna]] |align=left|Disko metimas |65.48 m | 4 '''q''' | | |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |66.70 m | 2 '''Q''' | | |} ====Moterys==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |colspan="2" align="center" {{n/a|Automatiškai kvalifikuota}} |51.70 |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |2:03.92 |24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Greta Karinauskaitė]] |align=left|3000 m kliūtinis |9:55.11 |18 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Loreta Kančytė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:41:15 |38 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Urtė Baikštytė]] |align=left|Šuolis į aukštį |1.78 m |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Jogailė Petrokaitė]] |align=left|Šuolis į tolį |6.37 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Aina Grikšaitė]] |align=left|Trišuolis |13.62 m |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13.83 m | 10 '''q''' | | |-align=center |align=left|[[Ieva Zarankaitė]] |align=left|Disko metimas | 56.85 m | 14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Liveta Jasiūnaitė]] |align=left|Ieties metimas |61.85 m |1 '''Q''' | | |} === Paplūdimio tinklinis === {|class=wikitable style=font-size:90%;text-align:center |- !rowspan=2|Sportininkai !rowspan=2|Rungtis !colspan=3|Atranka !24-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Priešininkas !Taškai !Vieta !Priešininkas<br />Taškai !Priešininkas<br />Taškai !Priešininkas<br />Taškai !Priešininkas<br />Taškai !Priešininkas<br />Taškai !Vieta |- |align=left|[[Erika Kliokmanaitė]]<br />[[Monika Paulikienė]] |align=left|Moterys |{{flagathlete|[[Paula Soria|Soria]] – [[Sofía González|González]]|ESP}}<br>{{flagathlete|[[Kira Walkenhorst|Walkenhorst]] – [[Louisa Lippmann|Lippmann]]|GER}} |'''L''' 1-2 (49-55) <br> '''L''' 1-2 (48-53) |4 |colspan=6| Nepateko |- |align=left|[[Ieva Dumbauskaitė]]<br />[[Gerda Grudzinskaitė]] |align=left|Moterys |{{flagathlete|[[Katja Stam|Stam]] – [[Raïsa Schoon|Schoon]]|NED}} <br>{{flagathlete|[[Valentyna Davidova|Davidova]] – [[Diana Lunina|Lunina]]|UKR}} |'''L''' 1-2 (42-54) <br> '''W''' 2-1 (56-54) |3 '''q''' |{{flagathlete|[[Marta Menegatti|Menegatti]] – [[Valentina Gottardi|Gottardi]]|ITA}} <br> L 0-2 (34-42) |align=center colspan=5| Nepateko |} <gallery> File:20220817 European Championships Munich 2022 Erika Kliokmanaite 850 7205.jpg|[[Erika Kliokmanaitė]] čempionate File:20220817 European Championships Munich 2022 Monika Paulikienė 850 7301.jpg|[[Monika Paulikienė]] čempionate File:20220817 European Championships Munich 2022 Lippmann Paulikienė 850 7327.jpg|Lietuva prieš Vokietiją </gallery> === Baidarių ir kanojų irklavimas === {|class=wikitable style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left|[[Henrikas Žustautas]] |align=left|Vyrų C-1 200m |41.443 |5 '''SF''' | | | | |-align=center |align=left|[[Andrius Jančiukovičius]] |align=left|Vyrų C-1 500m |1:56.293 |3 '''SF''' |1:52.353 |4 '''FB''' | | |-align=center |align=left|[[Henrikas Žustautas]]<br>[[Vadim Korobov]] |align=left|Vyrų C-2 200m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Henrikas Žustautas]]<br>[[Vadim Korobov]] |align=left|Vyrų C-2 500m |1:48.964 |4 '''SF''' | | | | |-align=center |align=left|[[Viktor Čaplinskij]] |align=left|Vyrų K-1 500m |1:46.246 |5 '''SF''' |1:48.399 |9 |align=center colspan=2|Did not advance |-align=center |align=left|[[Andrej Olijnik]] |align=left|Vyrų K-1 1000m |3:40.065 |5 '''SF''' |3:36.714 |4 '''FB''' | | |-align=center |align=left|[[Ričardas Nekriošius]] |align=left|Vyrų K-1 5000m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Artūras Seja]]<br>[[Ignas Navakauskas]] |align=left|Vyrų K-2 200m |31.710 |1 '''F''' |colspan=2 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Mindaugas Maldonis]]<br>[[Andrej Olijnik]] |align=left|Vyrų K-2 500m |1:35.045 |2 '''SF''' | | | | |-align=center |align=left|[[Simonas Maldonis]]<br>[[Mindaugas Maldonis]]<br>[[Ignas Navakauskas]]<br>[[Artūras Seja]] |align=left|Vyrų K-4 500m |1:20.722 |1 '''F''' |colspan=2 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Gabrielė Čerepokaitė]] |align=left|Moterų C-1 200m |50.779 |6 '''SF''' | | | | |} === Dviračių sportas === ==== Trekas ==== ;Sprintas {|class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kvalifikacijas ! 1-etapas !2-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas<br />Greitis (km/h) !Vieta !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Vieta |-align=center |align=left|[[Vasilijus Lendel]] |align=left rowspan=2|Vyrų sprintas |9.870 |9 '''Q''' |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|HUN}} [[Sándor Szalontay|Szalontay]]<br> '''P''' |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Svajūnas Jonauskas]] |10.035 |15 '''q''' |{{flagicon|UKR}} [[Vladyslav Denysenko|Denysenk]]<br> '''L''' 10.750 <br> 66.976 |{{flagicon|POL}} [[Mateusz Rudyk|Rudyk]]<br> '''P''' |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |} ;Komandinės rungtys {|class="wikitable" style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !colspan=2|Kvalifikacija !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas <br />Greitis (km/h) !Vieta !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Vieta !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Vieta |-align=center |align=left|[[Vasilijus Lendel]]<br />[[Svajūnas Jonauskas]]<br />[[Laurynas Vinskas]] |align=left|Vyrų komandų sprintas |36.928 |9 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |} ;Keirinas {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan=2|Sprotininkas !rowspan=2|Rungtis !1 etapas !Paguoda !Pusfinalis !Finalas |-style="font-size:95%" !Vieta !Vieta !Vieta !Vieta |-align=center |align=left|[[Vasilijus Lendel]] |align=left rowspan=2|Vyrų keirinas | 3 '''R''' | '''REL''' |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Svajūnas Jonauskas]] | 2 '''R''' | 2 '''SF''' | 4 '''FB''' | 9 |} ;Daugiakovės {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan=2|Skratčas ! colspan="2" |Tempas !colspan=2|Eliminacija !colspan=2|Taškų lenktynės !rowspan=2|Taškai !rowspan=2|Vieta |-style="font-size:95%" !Vieta !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta !Taškai !Taškai !Vieta |- align=center |align=left|[[Olivija Baleišytė]] |align=left|Moterų omniumas |14 |14 | -20 |17 |42 |11 | -19 |16 |23 |16 |} ;Individualios rungtys {| class="wikitable" style="font-size:90%" !Sportininkas !Rungtis !Rezultatas !Vieya |- align=center |align=left rowspan="2"|[[Olivija Baleišytė]] |align=left|Moterų skratčas |17 |17 |- align=center |align=left|Moterų eliminacija |6 |6 |- align=center |align=left rowspan="2"|[[Justas Beniušis]] |align=left|Vyrų laiko intervalas |1:02.905 |14 |} ==== Plentas ==== {|class=wikitable style=font-size:90%; |- !Sportininkas !Rungtis !Laikas !Vieta |-align=center |align=left|[[Ignatas Konovalovas]] |align=left rowspan="4"|Vyrų plento lenktynės |4:39:07 |54 |-align=center |align=left|[[Venantas Lašinis]] |4:46:07 |124 |-align=center |align=left|[[Mantas Januškevičius]] | DNF | - |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Evaldas Šiškevičius]] |4:42:20 |112 |-align=center |Vyrų lenktynės laikui | +2:17.00 |24 |-align=center |align=left|[[Rasa Leleivytė]] |align=left rowspan="2"|Moterų plento lenktynės | | |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Inga Češulienė]] | | |-align=center |align=left |Moterų lenktynės laikui | +4:37.75 |26 |} ==== Kalnų dviračiai ==== * Vyrų olimpinis krosas: [[Ignas Ambrazas]] ===Sportinė gimnastika=== ====Vyrai==== {| class="wikitable" style="font-size:90%" |- !rowspan=3|Sportininkas !rowspan=3|Rungtis !colspan =8|Kvalifikacija !colspan =8|Finalas |-style="font-size:95%" !colspan=6|Aparatai !rowspan=2|Iš viso !rowspan=2|Vieta !colspan=6|Aparatai !rowspan=2|Iš viso !rowspan=2|Vieta |- style="font-size:95%" !{{Tooltip| F | Laisvieji pratimai }} !{{Tooltip| PH | Pratimai ant arklio }} !{{Tooltip| R | Pratimai and žiedų }} !{{Tooltip| V | Atraminis šuolis }} !{{Tooltip| PB | Lygiagretės }} !{{Tooltip| HB | Skersinis }} !{{Tooltip| F | Laisvieji pratimai }} !{{Tooltip| PH | Pratimai ant arklio }} !{{Tooltip| R | Pratimai and žiedų }} !{{Tooltip| V | Atraminis šuolis }} !{{Tooltip| PB | Lygiagretės }} !{{Tooltip| HB | Skersinis }} |-align=center |align=left|[[Gytis Chasažyrovas]] |align=left rowspan=6|Komanda |13.100 |13.633 |11.000 |13.066 |13.300 |12.300 |76.399 |46 |align=center colspan=6|Nepateko |rowspan=5 colspan=2{{n/a}} |-align=center |align=left|[[Titas Kuzmickas]] |12.400 |4.200 |11.366 |9.833 |12.466 |11.133 |61.398 |74 |align=center colspan=6|Nepateko |-align=center |align=left|[[Tomas Kuzmickas]] |13.133 |12.200 |12.266 |13.066 |13.333 |12.966 |76.964 |43 |align=center colspan=6|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ernestas Liaškinas]] |10.700 |10.733 | |12.633 | | |align=center colspan=8|Nepateko |-align=center |align=left|[[Robert Tvorogal]] | | | | |11.366 |13.966 '''Q''' |align=center colspan=7|Nepateko | ''TBA'' |-align=center |align=left|'''Iš viso''' |38.633 |36.566 |34.632 |38.765 |39.099 |39.232 |226.927 |22 |align=center colspan=8|Nepateko |} ====Moterys==== {|class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Sportininkė !colspan=10|Kvalifikacija !colspan=10|Finalai |-style="font-size:65%" !Laisvieji !Vieta !Šuolis !Vieta !Lygiagretės !Vieta !Balansyras !Vieta !Daugiakovė !Vieta !Laisvieji !Vieta !Šuolis !Vieta !Lygiagretės !Vieta !Balansyras !Vieta !Daugiakovė !Vieta |-align=center |align=left|[[Ūla Bikinaitė]] | 9.566 | 113 |12.400 | 68 | 9.100 | 108 | 11.633 | 57 | 42.699 | 74<ref>[https://results.mun.mev.atos.net/ECM2022/resECM2022/pdf/ECM2022/GAR/ECM2022_GAR_C73H_GARW1AA---------------QUAL--------.pdf Kvalifikacijos rezultatai]</ref> |colspan = "14" align=„center“ {{Nepasiekė}} |- |} === Akademinis irklavimas === {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atkrentamosios !colspan="2"|Paguoda !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas !rowspan="2"|Galutinė<br> vieta |- !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |- | colspan=15| <center>'''Moterys''' |-align=center |align=left|[[Viktorija Senkutė]] |align=left|W1x |9:17.95 |4 '''R''' |8:41.65 |3 '''SA/B''' |8:28.94 |5 '''FB''' |8:32.93 |4 |'''10''' |-align=center |align=left|[[Dovilė Rimkutė]]<br>[[Donata Karalienė]] |align=left|W2x |7:39.18 |1 '''SA/B''' |colspan=2 {{n/a}} |7:19.98 |2 '''FA''' |7:29.10 |4 |'''4''' |- | colspan=15| <center>'''Vyrai''' |-align=center |align=left|[[Dovydas Nemeravičius]]<br>[[Armandas Kelmelis]] |align=left|M2x |6:52.00 |1 '''SA/B''' |colspan=2 {{n/a}} |6:38.33 |3 '''FA''' |6:42.11 |3 |'''{{bronze medal}}''' |-align=center |align=left|[[Žygimantas Gališanskis]]<br>[[Dominykas Jančionis]]<br>[[Giedrius Bieliauskas]]<br>[[Aurimas Adomavičius]] |align=left|M4x |6:29.95 |3 '''SA/B''' |colspan=2 {{n/a}} |6:28.33 |5 '''FB''' |5:55.76 |1 |'''7''' |-align=center |align=left|[[Dovydas Stankūnas]]<br>[[Domantas Stankūnas]] |align=left|M2- |7:07.47 |2 '''SA/B''' |colspan=2 {{n/a}} |7:07.11 |3 '''FA''' |6:51.84 |4 |'''4''' |- |} === Sportinis laipiojimas === {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kvalifikacija !colspan=2|Finalas |- !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |- align=center |align=left rowspan="3"|[[Kipras Gabrielius Baltrūnas]] |align=left|Vyrų kybiai |1T2z 4 8 |46 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |- align=center |align=left|Vyrų pirmavimas |44.72 |47 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |} === Stalo tenisas === ;Vienetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !Kvalifikacija !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="3"|Moterų vienetai |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kornelija Riliškytė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Eglė Jankauskienė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]] |align=left rowspan="2"|Vyrų vienetai |0 L/ 3P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]] |1 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |} ;Dvejetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="2"|Mšrūs dvejetai |{{flagicon|CYP}} [[Marios Yiangou|Yiangou]]/[[Foteini Meletie|Meletie]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |{{flagicon|BUL}} [[Petyo Krastev|Krastev]]/[[Maria Yovkova|Yovkova]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |align=left|Moterų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|SRB}} [[Andrea Todorovic|Todorovic]]/[[Sabina Surjan|Surjan]]<br />'''P''' 1-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Kęstutis Žeimys]] |align=left|Vyrų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|TUR}} [[Abdullah Talha Yigenler|Yigenler]]/[[Ibrahim Gunduz|Gunduz]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |} === Triatlonas === {| class="wikitable" style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Rungtis !Plaukimas (1.5&nbsp;km) !Pakeitimas 1 !Dviračiai (40&nbsp;km) !Pakeitimas 2 !Bėgimas (10&nbsp;km) !Laikas !Vieta |- align=center |align=left|[[Igor Kozlovskij]] |align=left|Vyrai |19:04<br>59 |19:40<br>59 |LAP |colspan=4 | ''Nebaigė - aplenktas ratu'' |- align=center |align=left|[[Inga Paplauskė]] |align=left|Moterys |23:13<br> 55 |23:53<br> 55 |LAP |colspan=4 | ''Nebaigė - aplenkta ratu'' |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.munich2022.com/en Oficiali svetainė] [[Kategorija:Daugiašakės varžybos]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] dknvoy1cud8dif8l1iyrzn9hcbbge0w 6667424 6667418 2022-08-19T20:23:58Z Bearas 8443 /* Medalių lentelė */ wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = II Europos čempionatai |logotipas = 2022 European Championships Logo.svg |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 11]] d. – [[Rugpjūčio 21|21]] d. |vieta = [[Miunchenas]], {{flag|GER}} |stadionas = |šalių skaičius = |dalyvių skaičius = |Lietuvos delegacija = 71 |rungčių skaičius = 178 |rekordų pasiekta = |sponsoriai = |lygis = |tipas = |prieš = [[2018 m. Europos čempionatai|2018 Berlynas/Glazgas]] |po = [[2026 m. Europos čempionatai|2026]] }} '''2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas''' – 2-osios [[Europos čempionatai|Europos čempionatų]] žaidynės, kurios vyko [[Vokietija|Vokietijos]] mieste [[Miunchenas|Miunchene]].<ref>[https://www.bbc.co.uk/sport/athletics/62595490 European Championships Munich 2022: GB's Jake Heyward wins silver and Eilish McColgan bronze]</ref> Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. Skirtingai negu 2018 m., žaidynėse nevyko golfo ir vandens sporto varžybos. Plaukimo ir vandens sporto federacija surengė atskirą [[2022 m. Europos vandens sporto čempionatas|Europos čempionatą]] [[Roma|Romoje]], kuris vyko tuo pačiu metu kaip ir Miuncheno žaidynės. Varžybose debiutavo paplūdimio tinklinis, baidarių ir kanojų irklavimas, stalo tenisas ir sportinis laipiojimas. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = Flag | event = | team = | gold_GER = 19 | silver_GER = 15 | bronze_GER = 6 | host_GER = yes | gold_GBR = 16 | silver_GBR = 16 | bronze_GBR = 9 | gold_ITA = 11 | silver_ITA = 13 | bronze_ITA = 14 | gold_FRA = 10 | silver_FRA = 13 | bronze_FRA = 18 | gold_ROU = 7 | silver_ROU = 2 | bronze_ROU = 4 | gold_NED = 7 | silver_NED = 6 | bronze_NED = 10 | gold_NOR = 5 | silver_NOR = 0 | bronze_NOR = 1 | gold_HUN = 4 | silver_HUN = 2 | bronze_HUN = 3 | gold_POL = 3 | silver_POL = 8 | bronze_POL = 9 | gold_ESP = 3 | silver_ESP = 6 | bronze_ESP = 8 | gold_UKR = 3 | silver_UKR = 5 | bronze_UKR = 6 | gold_GRE = 3 | silver_GRE = 4 | bronze_GRE = 0 | gold_SLO = 3 | silver_SLO = 3 | bronze_SLO = 1 | gold_AUT = 3 | silver_AUT = 2 | bronze_AUT = 2 | gold_BEL = 3 | silver_BEL = 1 | bronze_BEL = 3 | gold_CRO = 3 | silver_CRO = 1 | bronze_CRO = 2 | gold_SUI = 2 | silver_SUI = 4 | bronze_SUI = 5 | gold_CZE = 2 | silver_CZE = 1 | bronze_CZE = 2 | gold_POR = 2 | silver_POR = 1 | bronze_POR = 2 | gold_FIN = 2 | silver_FIN = 1 | bronze_FIN = 0 | gold_TUR = 1 | silver_TUR = 3 | bronze_TUR = 2 | gold_IRL = 1 | silver_IRL = 2 | bronze_IRL = 0 | gold_ISR = 1 | silver_ISR = 1 | bronze_ISR = 3 | gold_SWE = 1 | silver_SWE = 1 | bronze_SWE = 1 | gold_SRB = 1 | silver_SRB = 1 | bronze_SRB = 0 | gold_LTU = 1 | silver_LTU = 0 | bronze_LTU = 1 | gold_DEN = 0 | silver_DEN = 2 | bronze_DEN = 1 | gold_BUL = 0 | silver_BUL = 0 | bronze_BUL = 1 | gold_EST = 0 | silver_EST = 0 | bronze_EST = 1 | gold_LUX = 0 | silver_LUX = 0 | bronze_LUX = 1 | gold_SVK = 0 | silver_SVK = 0 | bronze_SVK = 1 |}} == Kalendorius == <div align=center> {| class=wikitable style="margin:0.5em auto; font-size:90%; position:relative; width:75%;" |- |style="width:2.5em; background-color:#00cc33; text-align:center;"|'''OC'''||Atidarymo ceremonija |style="width:2.5em; background-color:#3399ff; text-align:center;"|●||Varžybos |style="width:2.5em; background-color:#ffcc00; text-align:center;"|'''1'''||Finalai |style="width:2.5em; background-color:#ee3333; text-align:center;"|'''CC'''||Uždarymo ceremonija |} {| class=wikitable style="margin:0.5em auto; font-size:90%; line-height:1.25em; width:75%;" |- !style=width:23%; colspan=2|2022 m. rugpjūtis !style=width:4%;|11th<br />Ket !style=width:4%;|12th<br />Pen !style=width:4%;|13th<br />Šeš !style=width:4%;|14th<br />Sek !style=width:4%;|15th<br />Pir !style=width:4%;|16th<br />Ant !style=width:4%;|17th<br />Tre !style=width:4%;|18th<br />Ket !style=width:4%;|19th<br />Pen !style=width:4%;|20th<br />Šeš !style=width:4%;|21st<br />Sek !style=width:7%;|Rungčių |- | colspan=2|[[File:European Championships Logo.svg|20px]] Ceremonijos|| style="background-color:#00cc33;text-align:center;" |'''OC''' || || || || || || || || || || style="background-color:#ee3333;text-align:center;" |'''CC'''||{{n/a}} |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Athletics_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Lengvoji atletika]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| <!--15-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''7''' <!--16-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''8''' <!--17-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''6''' <!--18-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''6''' <!--19-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''8''' <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''8''' <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''7''' |'''50''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Volleyball (beach) pictogram EC.svg|frameless|20x20px]][[2022 m. Europos paplūdimio tinklinio čempionatas|Paplūdimio tinklinis]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| <!--15-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--16-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--17-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--18-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--19-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' |'''2''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Canoeing (sprint) pictogram EC.svg|frameless|20x20px]] [[2022 m. Europos baidarių ir kanojų irklavimo sprinto čempionatas|Baidarių ir kanojų sprintas]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--19-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''11''' <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''12''' <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''18''' |'''41''' |- style="text-align:center;" |align=left rowspan=4|Dviračių sportas | style="text-align:left;" |[[File:Cycling_(BMX)_pictogram_EC.png|20x20px]] [[2022 m. Europos BMX čempionatas|BMX akrobatika]] <!--11-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--12-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--14-->| <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''2''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" |[[File:Cycling_(MTB)_pictogram_EC.png|20x20px]] [[2022 m. Europos MTB čempionatas|Kalnų dviračiai (MTB)]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--21-->| |'''2''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" |[[File:Cycling_(road)_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos plento čempionatas|Plento dviračiai]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' |'''4''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" |[[File:Cycling_(track)_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos treko čempionatas|Treko dviračiai]] <!--11-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--12-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''6''' <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''5''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''3''' <!--15-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''4''' <!--16-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''4''' <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''22''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Gymnastics_(artistic)_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos moterų sportinės gimnastikos čempionatas|Moterų]]/[[2022 m. Europos vyrų sportinės gimnastikos čempionatas|vyrų]] sportinė gimnastika <!--11-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--12-->| <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''4''' <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--19-->| <!--20-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''6''' |'''14''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Rowing_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos akademinio irklavimo čempionatas|Akademinis irklavimas]] <!--11-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--12-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''11''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''13''' <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''24''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Climbing pictogram EC.svg|frameless|20x20px]][[2022 m. Europos sportinio laipiojimo čempionatas|Sportinis laipiojimas]] <!--11-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--12-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--15-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--16-->| <!--17-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--18-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''8''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Table Tennis pictogram EC.svg|frameless|20x20px]] [[2022 m. Europos stalo teniso čempionatas|Stalo tenisas]] <!--11-->| <!--12-->| <!--13-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--14-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--15-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--16-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--17-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--18-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' <!--19-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--20-->| style="background-color:#3399ff;" |● <!--21-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''2''' |'''5''' |- style="text-align:center;" | style="text-align:left;" colspan="2" |[[File:Triathlon_pictogram_EC.svg|20x20px]] [[2022 m. Europos triatlono čempionatas|Triatlonas]] <!--11-->| <!--12-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--13-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--14-->| style="background-color:#ffcc00;" |'''1''' <!--15-->| <!--16-->| <!--17-->| <!--18-->| <!--19-->| <!--20-->| <!--21-->| |'''3''' |- !colspan=2|Iš viso aukso medalių !! 1 !! 8 !! 21 !! 24 !! 14 !! 12 !! 9 !! 10 !! 20 !! 23 !! 35 !! rowspan="2" | 177 |} </div> == Lietuva žaidynėse == === Lengvoji atletika === ====Vyrai==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Gediminas Truskauskas]] |align=left|200 m |20.67 |6 '''Q''' |21.05 |22 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Simas Bertašius]] |align=left|1500 m |3:40:19 |15 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Ignas Brasevičius]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:25:25 |57 |-align=center |align=left|[[Remigijus Kančys]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} | NBG | - |-align=center |align=left rowspan=2|[[Arturas Mastianica]] |align=left|35 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} |2:46:09 |17 |- |-align=center |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Marius Žiūkas]] |align=left|20 km ėjimas |colspan=4 {{n/a}} | | |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Juozas Baikštys]] |align=left|Šuolis į aukštį |2.17 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Mykolas Alekna]] |align=left|Disko metimas |65.48 m | 4 '''q''' | | |-align=center |align=left|[[Andrius Gudžius]] |align=left|Disko metimas |66.70 m | 2 '''Q''' | | |} ====Moterys==== ;Bėgimas ir ėjimas {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Modesta Justė Morauskaitė]] |align=left|400 m |colspan="2" align="center" {{n/a|Automatiškai kvalifikuota}} |51.70 |13 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Gabija Galvydytė]] |align=left|800 m |2:03.92 |24 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Greta Karinauskaitė]] |align=left|3000 m kliūtinis |9:55.11 |18 |colspan=2 {{n/a}} |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Loreta Kančytė]] |align=left|Maratonas |colspan=4 {{n/a}} |2:41:15 |38 |} ;Technikos rungtys {|class=wikitable style=font-size:90% |- !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kavilifikacija !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Urtė Baikštytė]] |align=left|Šuolis į aukštį |1.78 m |19 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Jogailė Petrokaitė]] |align=left|Šuolis į tolį |6.37 m |14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Aina Grikšaitė]] |align=left|Trišuolis |13.62 m |15 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Dovilė Kilty]] |align=left|Trišuolis |13.83 m | 10 '''q''' | | |-align=center |align=left|[[Ieva Zarankaitė]] |align=left|Disko metimas | 56.85 m | 14 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Liveta Jasiūnaitė]] |align=left|Ieties metimas |61.85 m |1 '''Q''' | | |} === Paplūdimio tinklinis === {|class=wikitable style=font-size:90%;text-align:center |- !rowspan=2|Sportininkai !rowspan=2|Rungtis !colspan=3|Atranka !24-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style=font-size:95% !Priešininkas !Taškai !Vieta !Priešininkas<br />Taškai !Priešininkas<br />Taškai !Priešininkas<br />Taškai !Priešininkas<br />Taškai !Priešininkas<br />Taškai !Vieta |- |align=left|[[Erika Kliokmanaitė]]<br />[[Monika Paulikienė]] |align=left|Moterys |{{flagathlete|[[Paula Soria|Soria]] – [[Sofía González|González]]|ESP}}<br>{{flagathlete|[[Kira Walkenhorst|Walkenhorst]] – [[Louisa Lippmann|Lippmann]]|GER}} |'''L''' 1-2 (49-55) <br> '''L''' 1-2 (48-53) |4 |colspan=6| Nepateko |- |align=left|[[Ieva Dumbauskaitė]]<br />[[Gerda Grudzinskaitė]] |align=left|Moterys |{{flagathlete|[[Katja Stam|Stam]] – [[Raïsa Schoon|Schoon]]|NED}} <br>{{flagathlete|[[Valentyna Davidova|Davidova]] – [[Diana Lunina|Lunina]]|UKR}} |'''L''' 1-2 (42-54) <br> '''W''' 2-1 (56-54) |3 '''q''' |{{flagathlete|[[Marta Menegatti|Menegatti]] – [[Valentina Gottardi|Gottardi]]|ITA}} <br> L 0-2 (34-42) |align=center colspan=5| Nepateko |} <gallery> File:20220817 European Championships Munich 2022 Erika Kliokmanaite 850 7205.jpg|[[Erika Kliokmanaitė]] čempionate File:20220817 European Championships Munich 2022 Monika Paulikienė 850 7301.jpg|[[Monika Paulikienė]] čempionate File:20220817 European Championships Munich 2022 Lippmann Paulikienė 850 7327.jpg|Lietuva prieš Vokietiją </gallery> === Baidarių ir kanojų irklavimas === {|class=wikitable style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan=2|Atranka !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |-align=center |align=left|[[Henrikas Žustautas]] |align=left|Vyrų C-1 200m |41.443 |5 '''SF''' | | | | |-align=center |align=left|[[Andrius Jančiukovičius]] |align=left|Vyrų C-1 500m |1:56.293 |3 '''SF''' |1:52.353 |4 '''FB''' | | |-align=center |align=left|[[Henrikas Žustautas]]<br>[[Vadim Korobov]] |align=left|Vyrų C-2 200m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Henrikas Žustautas]]<br>[[Vadim Korobov]] |align=left|Vyrų C-2 500m |1:48.964 |4 '''SF''' | | | | |-align=center |align=left|[[Viktor Čaplinskij]] |align=left|Vyrų K-1 500m |1:46.246 |5 '''SF''' |1:48.399 |9 |align=center colspan=2|Did not advance |-align=center |align=left|[[Andrej Olijnik]] |align=left|Vyrų K-1 1000m |3:40.065 |5 '''SF''' |3:36.714 |4 '''FB''' | | |-align=center |align=left|[[Ričardas Nekriošius]] |align=left|Vyrų K-1 5000m | | | | | | |-align=center |align=left|[[Artūras Seja]]<br>[[Ignas Navakauskas]] |align=left|Vyrų K-2 200m |31.710 |1 '''F''' |colspan=2 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Mindaugas Maldonis]]<br>[[Andrej Olijnik]] |align=left|Vyrų K-2 500m |1:35.045 |2 '''SF''' | | | | |-align=center |align=left|[[Simonas Maldonis]]<br>[[Mindaugas Maldonis]]<br>[[Ignas Navakauskas]]<br>[[Artūras Seja]] |align=left|Vyrų K-4 500m |1:20.722 |1 '''F''' |colspan=2 {{n/a}} | | |-align=center |align=left|[[Gabrielė Čerepokaitė]] |align=left|Moterų C-1 200m |50.779 |6 '''SF''' | | | | |} === Dviračių sportas === ==== Trekas ==== ;Sprintas {|class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kvalifikacijas ! 1-etapas !2-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas<br />Greitis (km/h) !Vieta !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Vieta |-align=center |align=left|[[Vasilijus Lendel]] |align=left rowspan=2|Vyrų sprintas |9.870 |9 '''Q''' |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|HUN}} [[Sándor Szalontay|Szalontay]]<br> '''P''' |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Svajūnas Jonauskas]] |10.035 |15 '''q''' |{{flagicon|UKR}} [[Vladyslav Denysenko|Denysenk]]<br> '''L''' 10.750 <br> 66.976 |{{flagicon|POL}} [[Mateusz Rudyk|Rudyk]]<br> '''P''' |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |} ;Komandinės rungtys {|class="wikitable" style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !colspan=2|Kvalifikacija !colspan=2|Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Laikas <br />Greitis (km/h) !Vieta !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Vieta !Priešininkas<br />Laikas<br />Greitis (km/h) !Vieta |-align=center |align=left|[[Vasilijus Lendel]]<br />[[Svajūnas Jonauskas]]<br />[[Laurynas Vinskas]] |align=left|Vyrų komandų sprintas |36.928 |9 |colspan="4" align="center" {{Nepasiekė}} |} ;Keirinas {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan=2|Sprotininkas !rowspan=2|Rungtis !1 etapas !Paguoda !Pusfinalis !Finalas |-style="font-size:95%" !Vieta !Vieta !Vieta !Vieta |-align=center |align=left|[[Vasilijus Lendel]] |align=left rowspan=2|Vyrų keirinas | 3 '''R''' | '''REL''' |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |-align=center |align=left|[[Svajūnas Jonauskas]] | 2 '''R''' | 2 '''SF''' | 4 '''FB''' | 9 |} ;Daugiakovės {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkas !rowspan="2"|Rungtis !colspan=2|Skratčas ! colspan="2" |Tempas !colspan=2|Eliminacija !colspan=2|Taškų lenktynės !rowspan=2|Taškai !rowspan=2|Vieta |-style="font-size:95%" !Vieta !Taškai !Vieta !Taškai !Vieta !Taškai !Taškai !Vieta |- align=center |align=left|[[Olivija Baleišytė]] |align=left|Moterų omniumas |14 |14 | -20 |17 |42 |11 | -19 |16 |23 |16 |} ;Individualios rungtys {| class="wikitable" style="font-size:90%" !Sportininkas !Rungtis !Rezultatas !Vieya |- align=center |align=left rowspan="2"|[[Olivija Baleišytė]] |align=left|Moterų skratčas |17 |17 |- align=center |align=left|Moterų eliminacija |6 |6 |- align=center |align=left rowspan="2"|[[Justas Beniušis]] |align=left|Vyrų laiko intervalas |1:02.905 |14 |} ==== Plentas ==== {|class=wikitable style=font-size:90%; |- !Sportininkas !Rungtis !Laikas !Vieta |-align=center |align=left|[[Ignatas Konovalovas]] |align=left rowspan="4"|Vyrų plento lenktynės |4:39:07 |54 |-align=center |align=left|[[Venantas Lašinis]] |4:46:07 |124 |-align=center |align=left|[[Mantas Januškevičius]] | DNF | - |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Evaldas Šiškevičius]] |4:42:20 |112 |-align=center |Vyrų lenktynės laikui | +2:17.00 |24 |-align=center |align=left|[[Rasa Leleivytė]] |align=left rowspan="2"|Moterų plento lenktynės | | |-align=center |align=left rowspan="2"|[[Inga Češulienė]] | | |-align=center |align=left |Moterų lenktynės laikui | +4:37.75 |26 |} ==== Kalnų dviračiai ==== * Vyrų olimpinis krosas: [[Ignas Ambrazas]] ===Sportinė gimnastika=== ====Vyrai==== {| class="wikitable" style="font-size:90%" |- !rowspan=3|Sportininkas !rowspan=3|Rungtis !colspan =8|Kvalifikacija !colspan =8|Finalas |-style="font-size:95%" !colspan=6|Aparatai !rowspan=2|Iš viso !rowspan=2|Vieta !colspan=6|Aparatai !rowspan=2|Iš viso !rowspan=2|Vieta |- style="font-size:95%" !{{Tooltip| F | Laisvieji pratimai }} !{{Tooltip| PH | Pratimai ant arklio }} !{{Tooltip| R | Pratimai and žiedų }} !{{Tooltip| V | Atraminis šuolis }} !{{Tooltip| PB | Lygiagretės }} !{{Tooltip| HB | Skersinis }} !{{Tooltip| F | Laisvieji pratimai }} !{{Tooltip| PH | Pratimai ant arklio }} !{{Tooltip| R | Pratimai and žiedų }} !{{Tooltip| V | Atraminis šuolis }} !{{Tooltip| PB | Lygiagretės }} !{{Tooltip| HB | Skersinis }} |-align=center |align=left|[[Gytis Chasažyrovas]] |align=left rowspan=6|Komanda |13.100 |13.633 |11.000 |13.066 |13.300 |12.300 |76.399 |46 |align=center colspan=6|Nepateko |rowspan=5 colspan=2{{n/a}} |-align=center |align=left|[[Titas Kuzmickas]] |12.400 |4.200 |11.366 |9.833 |12.466 |11.133 |61.398 |74 |align=center colspan=6|Nepateko |-align=center |align=left|[[Tomas Kuzmickas]] |13.133 |12.200 |12.266 |13.066 |13.333 |12.966 |76.964 |43 |align=center colspan=6|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ernestas Liaškinas]] |10.700 |10.733 | |12.633 | | |align=center colspan=8|Nepateko |-align=center |align=left|[[Robert Tvorogal]] | | | | |11.366 |13.966 '''Q''' |align=center colspan=7|Nepateko | ''TBA'' |-align=center |align=left|'''Iš viso''' |38.633 |36.566 |34.632 |38.765 |39.099 |39.232 |226.927 |22 |align=center colspan=8|Nepateko |} ====Moterys==== {|class="wikitable" style="font-size:85%" |- !rowspan="2"|Sportininkė !colspan=10|Kvalifikacija !colspan=10|Finalai |-style="font-size:65%" !Laisvieji !Vieta !Šuolis !Vieta !Lygiagretės !Vieta !Balansyras !Vieta !Daugiakovė !Vieta !Laisvieji !Vieta !Šuolis !Vieta !Lygiagretės !Vieta !Balansyras !Vieta !Daugiakovė !Vieta |-align=center |align=left|[[Ūla Bikinaitė]] | 9.566 | 113 |12.400 | 68 | 9.100 | 108 | 11.633 | 57 | 42.699 | 74<ref>[https://results.mun.mev.atos.net/ECM2022/resECM2022/pdf/ECM2022/GAR/ECM2022_GAR_C73H_GARW1AA---------------QUAL--------.pdf Kvalifikacijos rezultatai]</ref> |colspan = "14" align=„center“ {{Nepasiekė}} |- |} === Akademinis irklavimas === {|class=wikitable style="font-size:90%" |- !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !colspan="2"|Atkrentamosios !colspan="2"|Paguoda !colspan="2"|Pusfinalis !colspan="2"|Finalas !rowspan="2"|Galutinė<br> vieta |- !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta !Laikas !Vieta |- | colspan=15| <center>'''Moterys''' |-align=center |align=left|[[Viktorija Senkutė]] |align=left|W1x |9:17.95 |4 '''R''' |8:41.65 |3 '''SA/B''' |8:28.94 |5 '''FB''' |8:32.93 |4 |'''10''' |-align=center |align=left|[[Dovilė Rimkutė]]<br>[[Donata Karalienė]] |align=left|W2x |7:39.18 |1 '''SA/B''' |colspan=2 {{n/a}} |7:19.98 |2 '''FA''' |7:29.10 |4 |'''4''' |- | colspan=15| <center>'''Vyrai''' |-align=center |align=left|[[Dovydas Nemeravičius]]<br>[[Armandas Kelmelis]] |align=left|M2x |6:52.00 |1 '''SA/B''' |colspan=2 {{n/a}} |6:38.33 |3 '''FA''' |6:42.11 |3 |'''{{bronze medal}}''' |-align=center |align=left|[[Žygimantas Gališanskis]]<br>[[Dominykas Jančionis]]<br>[[Giedrius Bieliauskas]]<br>[[Aurimas Adomavičius]] |align=left|M4x |6:29.95 |3 '''SA/B''' |colspan=2 {{n/a}} |6:28.33 |5 '''FB''' |5:55.76 |1 |'''7''' |-align=center |align=left|[[Dovydas Stankūnas]]<br>[[Domantas Stankūnas]] |align=left|M2- |7:07.47 |2 '''SA/B''' |colspan=2 {{n/a}} |7:07.11 |3 '''FA''' |6:51.84 |4 |'''4''' |- |} === Sportinis laipiojimas === {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan=2|Sportininkas !rowspan=2|Rungtis !colspan=2|Kvalifikacija !colspan=2|Finalas |- !Rezultatas !Vieta !Rezultatas !Vieta |- align=center |align=left rowspan="3"|[[Kipras Gabrielius Baltrūnas]] |align=left|Vyrų kybiai |1T2z 4 8 |46 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |- align=center |align=left|Vyrų pirmavimas |44.72 |47 |colspan="2" align="center" {{Nepasiekė}} |} === Stalo tenisas === ;Vienetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !Kvalifikacija !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="3"|Moterų vienetai |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kornelija Riliškytė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Eglė Jankauskienė]] |0 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]] |align=left rowspan="2"|Vyrų vienetai |0 L/ 3P |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]] |1 L/ 2P |colspan=7|Nepateko |} ;Dvejetai {| class="wikitable" style="font-size:90%" !rowspan="2"|Sportininkai !rowspan="2"|Rungtis !64-etapas !32-etapas !16-etapas !Ketvirtfinalis !Pusfinalis !colspan=2|Finalas |-style="font-size:95%" !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Rezultatas !Vieta |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Emilija Riliškytė]] |align=left rowspan="2"|Mšrūs dvejetai |{{flagicon|CYP}} [[Marios Yiangou|Yiangou]]/[[Foteini Meletie|Meletie]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Kęstutis Žeimys]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |{{flagicon|BUL}} [[Petyo Krastev|Krastev]]/[[Maria Yovkova|Yovkova]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Emilija Riliškytė]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |align=left|Moterų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|SRB}} [[Andrea Todorovic|Todorovic]]/[[Sabina Surjan|Surjan]]<br />'''P''' 1-3 |colspan=7|Nepateko |-align=center |align=left|[[Ignas Navickas]]<br>[[Kęstutis Žeimys]] |align=left|Vyrų dvejetai |colspan=1 {{n/a}} |{{flagicon|TUR}} [[Abdullah Talha Yigenler|Yigenler]]/[[Ibrahim Gunduz|Gunduz]]<br />'''P''' 0-3 |colspan=7|Nepateko |} === Triatlonas === {| class="wikitable" style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Rungtis !Plaukimas (1.5&nbsp;km) !Pakeitimas 1 !Dviračiai (40&nbsp;km) !Pakeitimas 2 !Bėgimas (10&nbsp;km) !Laikas !Vieta |- align=center |align=left|[[Igor Kozlovskij]] |align=left|Vyrai |19:04<br>59 |19:40<br>59 |LAP |colspan=4 | ''Nebaigė - aplenktas ratu'' |- align=center |align=left|[[Inga Paplauskė]] |align=left|Moterys |23:13<br> 55 |23:53<br> 55 |LAP |colspan=4 | ''Nebaigė - aplenkta ratu'' |} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [https://www.munich2022.com/en Oficiali svetainė] [[Kategorija:Daugiašakės varžybos]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] tolkcobkj6rkr8n22nnf1vi5qow9xex 0 615231 6667055 6666981 2022-08-19T12:52:26Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Yurina Enjo | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|05|22|mf=y}} | cityofbirth = [[]] | countryofbirth = [[Japonija]] | height = 1xx cm | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2020– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Jurina Enjo''' (''Yurina Enjo'', g. [[1995]] m. [[gegužės 22]] d.) – [[Japonija|Japonijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Futbolą žaisti pradėjo gimtinėje. Vėliau persikėlė į Europą. === UKS SMS Łódź === Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Lenkijoje. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] (realizavo 11 m. baudinį) pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Yurina Enjo]] žaidė startinėje sudėtyje ir 81 minutę buvo pakeista. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/yurina-enjo/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/yurina-enjo/860028/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/yurina-enjo/1397116 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/yurina-enjo/profil/spieler_44492.html soccerdonna.de] {{DEFAULTSORT:Enjo, Y.}} [[Kategorija:Japonijos futbolininkai]] k3pljvrpazyrcumh93p2w46mhefutm3 6667505 6667055 2022-08-19T22:18:38Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Yurina Enjo | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1995|05|22|mf=y}} | cityofbirth = [[]] | countryofbirth = [[Japonija]] | height = 1xx cm | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2020– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Jurina Enjo''' (''Yurina Enjo'', g. [[1995]] m. [[gegužės 22]] d.) – [[Japonija|Japonijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Futbolą žaisti pradėjo gimtinėje. Vėliau persikėlė į Europą. === UKS SMS Łódź === Nuo 2020–2021 m. sezono rungtyniavo Lenkijoje. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] (realizavo 11 m. baudinį) pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Yurina Enjo]] žaidė startinėje sudėtyje ir 81 minutę buvo pakeista. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/yurina-enjo/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/yurina-enjo/860028/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/yurina-enjo/1397116 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerdonna.de/de/yurina-enjo/profil/spieler_44492.html soccerdonna.de] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/yurina-enjo/7798235/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Enjo, Y.}} [[Kategorija:Japonijos futbolininkai]] tvs5gx4eukrvtm2f3k6wlo9k8gyl9tg 0 615232 6667066 6667004 2022-08-19T12:59:24Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Wiktoria Zieniewicz | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2002|05|09|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = | youthclubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | years = 2021– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Viktorija Zienievič''' (''Wiktoria Zieniewicz'', g. [[2002]] m. [[gegužės 9]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. Buvo kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. == Karjera == UKS SMS Łódź auklėtinė. Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Wiktoria Zieniewicz]] žaidė visas rungtynes. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. Nuo [[2020]] m. kviečiama į nacionalinę rinktinę. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]] čempionė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/wiktoria-zieniewicz/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/wiktoria-zieniewicz/515153/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/zieniewicz-wiktoria/GEriJHbL/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/wiktoria-zieniewicz/1086758 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/23715501/Wiktoria-Zieniewicz soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Zieniewicz, W.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] lpxkyrggxwl47mufnpihecczsrcj1wz 6667507 6667066 2022-08-19T22:21:44Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Wiktoria Zieniewicz | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2002|05|09|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = | youthclubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | years = 2021– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2021– | nationalteam = {{fut|POL|3}} | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Viktorija Zienievič''' (''Wiktoria Zieniewicz'', g. [[2002]] m. [[gegužės 9]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. Buvo kviečiama į Lenkijos nacionalinę rinktinę. == Karjera == UKS SMS Łódź auklėtinė. Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. 2021–2022 m. sezone tapo [[Ekstraliga]] čempione.<ref>[https://dzienniklodzki.pl/mistrzynie-polski-z-tme-sms-lodz-podsumowaly-sezon-kto-zostal-mvp/ar/c2-16420255 dzienniklodzki.pl: naujienos]</ref> [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Wiktoria Zieniewicz]] žaidė visas rungtynes. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. Nuo [[2020]] m. kviečiama į nacionalinę rinktinę. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2021–2022 m. [[Ekstraliga]] čempionė.<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/wiktoria-zieniewicz/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/wiktoria-zieniewicz/515153/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/zieniewicz-wiktoria/GEriJHbL/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/wiktoria-zieniewicz/1086758 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/23715501/Wiktoria-Zieniewicz soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/wiktoria-zieniewicz/215808/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Zieniewicz, W.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] rt4y9pxfc48f2qbx3vxvat344do6mzg 0 615236 6667021 6667018 2022-08-19T12:02:14Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Daria Sokołowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2003|04|20|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = 20xx | youthclubs = Sportis KKP Bydgoszcz | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2022– | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Darija Sokolovska''' (''Daria Sokołowska'', g. [[2003]] m. [[balandžio 20]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Sportis KKP Bydgoszcz auklėtinė.<ref>[https://kobiecyfutbol.pl/mistrzynie-polski-skuteczne-na-starcie-przygotowan-daria-sokolowska-zagrala-przeciwko-bylemu-klubowi/ kobiecyfutbol.pl: naujienos]</ref> Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Daria Sokołowska]] žaidė visas rungtynes. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/daria-sokolowska/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/daria-sokolowska/828717/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Sokołowska, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] ci5x4boo415gyl489k0451zky2f0zg8 6667056 6667021 2022-08-19T12:52:59Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Daria Sokołowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2003|04|20|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = 20xx | youthclubs = Sportis KKP Bydgoszcz | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2022– | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Darija Sokolovska''' (''Daria Sokołowska'', g. [[2003]] m. [[balandžio 20]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Sportis KKP Bydgoszcz auklėtinė.<ref>[https://kobiecyfutbol.pl/mistrzynie-polski-skuteczne-na-starcie-przygotowan-daria-sokolowska-zagrala-przeciwko-bylemu-klubowi/ kobiecyfutbol.pl: naujienos]</ref> Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Daria Sokołowska]] žaidė visas rungtynes. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/daria-sokolowska/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/daria-sokolowska/828717/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/daria-sokolowska/1397119 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Sokołowska, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 7mf4kn3mt2ylbhd0spfazm69wdcg714 6667065 6667056 2022-08-19T12:59:02Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Daria Sokołowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2003|04|20|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = 20xx | youthclubs = Sportis KKP Bydgoszcz | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2022– | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Darija Sokolovska''' (''Daria Sokołowska'', g. [[2003]] m. [[balandžio 20]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Sportis KKP Bydgoszcz auklėtinė.<ref>[https://kobiecyfutbol.pl/mistrzynie-polski-skuteczne-na-starcie-przygotowan-daria-sokolowska-zagrala-przeciwko-bylemu-klubowi/ kobiecyfutbol.pl: naujienos]</ref> Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Daria Sokołowska]] žaidė visas rungtynes. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/daria-sokolowska/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/daria-sokolowska/828717/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/daria-sokolowska/1397119 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Sokołowska, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] agmnrr2hnskh0otc881p6j799g6a5lm 6667506 6667065 2022-08-19T22:20:26Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Daria Sokołowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2003|04|20|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = 20xx | youthclubs = Sportis KKP Bydgoszcz | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2022– | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Darija Sokolovska''' (''Daria Sokołowska'', g. [[2003]] m. [[balandžio 20]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Sportis KKP Bydgoszcz auklėtinė.<ref>[https://kobiecyfutbol.pl/mistrzynie-polski-skuteczne-na-starcie-przygotowan-daria-sokolowska-zagrala-przeciwko-bylemu-klubowi/ kobiecyfutbol.pl: naujienos]</ref> Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Daria Sokołowska]] žaidė visas rungtynes. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://kobiecyfutbol.pl/player/daria-sokolowska/ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/daria-sokolowska/828717/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/daria-sokolowska/1397119 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/daria-sokolowska/7770788/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Sokołowska, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] epj1gbzaxkte4uoongjjcvg9qrw2bht 0 615237 6667057 6667020 2022-08-19T12:53:44Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Julia Kolis | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|03|17|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2022– | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Julija Kolis''' (''Julia Kolis'', g. [[2004]] m. [[kovo 17]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Julia Kolis]] sužadė beveik visas rungtynes, o pakeista jau per teisėjo pridėtą laiką. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/julia-kolis/828720/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/kolis-julia/vTh8ymXN/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/julia-kolis/1397115 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Kolis, J.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] m1nh87nflkhbmasbqykyrmoytdz4gws 6667067 6667057 2022-08-19T12:59:43Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Julia Kolis | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|03|17|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2022– | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Julija Kolis''' (''Julia Kolis'', g. [[2004]] m. [[kovo 17]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Julia Kolis]] sužadė beveik visas rungtynes, o pakeista jau per teisėjo pridėtą laiką. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/julia-kolis/828720/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/kolis-julia/vTh8ymXN/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/julia-kolis/1397115 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Kolis, J.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] estknah34wb3wfv4mt376gmq5gjcg8b 6667508 6667067 2022-08-19T22:23:40Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Julia Kolis | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|03|17|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2022– | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Julija Kolis''' (''Julia Kolis'', g. [[2004]] m. [[kovo 17]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Julia Kolis]] sužadė beveik visas rungtynes, o pakeista jau per teisėjo pridėtą laiką. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/julia-kolis/828720/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/kolis-julia/vTh8ymXN/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/julia-kolis/1397115 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/jan-kolis/7798234/ Globalsportsarchive] Jan Kolis (?) {{DEFAULTSORT:Kolis, J.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 0s52lwmrlpzir79cafd7i6fmvxphtyl 6667516 6667508 2022-08-19T22:33:08Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Julia Kolis | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|03|17|mf=y}} | cityofbirth = [[...]] | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = gynėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2022– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2022– | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = x {{0}}(0) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Julija Kolis''' (''Julia Kolis'', g. [[2004]] m. [[kovo 17]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, gynėja. == Karjera == Profesionalią karjerą pradėjo [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš Belgijos ekipą [[Julia Kolis]] sužadė beveik visas rungtynes, o pakeista jau per teisėjo pridėtą laiką. == Rinktinės == Kitados atstovavo Lenkijos jaunimo rinktinėms. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * 2022–2023 m. [[Ekstraliga]].<ref>[http://www.rsssf.com/tablesp/pol-wom2012.html RSSSF: 2021–2022 m. sezonas]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ kobiecyfutbol.pl] (Apie žaidėją) * [https://int.soccerway.com/players/julia-kolis/828720/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/kolis-julia/vTh8ymXN/ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/julia-kolis/1397115 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/julia-kolis/7770787/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Kolis, J.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 5sju83no3pnh3wpdu68ihopqk172m3s 0 615238 6667022 2022-08-19T12:05:09Z Nomadbones 153116 Naujas puslapis: {{Infolentelė karinis konfliktas|image=[[Vaizdas:Ethiopian_Civil_War_(2020-present).svg|340px]]|date=[[2020]] m. [[lapkričio 3]] d. – ''dabar''|place=[[Tigrajų regionas]], [[Amherų regionas]], [[Afarų regionas]], [[Etiopija]] {{flagicon|Etiopija}}|result=Paliaubos * Etiopijos vyriausybė paskelbė neterminuotas humanitarines paliaubas, kad 2022 m. kovo mėn. į Tigrajų būtų galima įvežti pagalbą. * [[Tigrajaus gynybos pajėgos]] visiškai pasitraukia atgal į T... wikitext text/x-wiki {{Infolentelė karinis konfliktas|image=[[Vaizdas:Ethiopian_Civil_War_(2020-present).svg|340px]]|date=[[2020]] m. [[lapkričio 3]] d. – ''dabar''|place=[[Tigrajų regionas]], [[Amherų regionas]], [[Afarų regionas]], [[Etiopija]] {{flagicon|Etiopija}}|result=Paliaubos * Etiopijos vyriausybė paskelbė neterminuotas humanitarines paliaubas, kad 2022 m. kovo mėn. į Tigrajų būtų galima įvežti pagalbą. * [[Tigrajaus gynybos pajėgos]] visiškai pasitraukia atgal į Tigrajų regioną, kad 2022 m. sausio mėn. sudarytų sąlygas minėtoms paliauboms. * Etiopijos vyriausybė suteikė [[Malonė|malonę]] iš kalėjimo paleistiems opozicijos lyderiams ir paskelbė apie politinį dialogą * Etiopijos vyriausybė paskelbė, kad yra pasirengusi taikos deryboms su sukilėlių pajėgomis.|combatant1={{flagicon|Etiopija}} [[Etiopija]]<br>{{flagicon|Eritrėja}} [[Eritrėja]] ---- '''Parama:'''<br> {{flagicon|United Arab Emirates}} [[Jungtiniai Arabų Emyratai]]<br>{{flagicon|Turkija}} [[Turkija]]<br>{{flagicon|Iranas}} [[Iranas]]|combatant2=[[Vaizdas:Flag_of_the_UFEFCF.svg|24px]] [[Jungtinis Etiopijos federalistų ir konfederalistų jėgų frontas]]<ref>{{Cite news |last=Pamuk |first=Humeyra |last2=Fick |first2=Maggie |date=2021-11-05 |title=Ethiopian anti-government alliance says plans to dismantle government by force or negotiations |agency=Reuters |editor-last=Toby Chopra |url=https://www.reuters.com/world/africa/ethiopian-anti-government-alliance-says-plans-dismantle-government-by-force-or-2021-11-05/ |access-date=2021-11-05}}</ref><br /> *{{flagicon image|Flag_of_the_Tigray_Region.svg}} [[Tigrajų regionas]] *{{flagicon image|Flag of the Oromo Liberation Front.svg}} [[Oromų išlaisvinimo armija]] *{{flagicon image|Afar Revolutionary Democratic Unity Front, Logo.png}} [[Afarų revoliucinis demokratinės vienybės frontas]]<ref>{{Cite web |date=2021-08-25 |title=The Afar Revolutionary Democratic United Front (UGUGUMO) condemn the massacre of over 200 innocent Afar |url=https://ayyaantuu.org/english/the-afar-revolutionary-democratic-united-front-ugugumo-condemn-the-massacre-of-over-200-innocent-afar/ |access-date=2021-08-26 |website=Ayyaantuu News}}</ref><ref>{{Cite web|date=2022-02-01|title=An Afar-based armed group parts its ways with TPLF-led alliance|url=https://myviewsonnews.net/an-afar-based-armed-group-parts-its-ways-with-tplf-led-alliance/|access-date=2022-02-01|website=My Views on News|language=en-US}}</ref> *{{flagicon image|Flag of the Agew Liberation Front.svg}} Agavų išlaisvinimo frontas<ref>{{Cite web |last=Kifle |first=Shuwa |title=Zerbricht Äthiopien im Bürgerkrieg? |url=https://www.heise.de/tp/features/Zerbricht-Aethiopien-im-Buergerkrieg-6165789.html |access-date=2021-08-19 |website=heise online |language=de}}</ref> *{{flagicon image|Flag of the Sidama Liberation Front.svg}} [[Sidamos nacionalinis išsivadavimo frontas]]<ref>{{Cite web |date=2021-08-23 |title=The Sidama National Liberation Front to Join the Coalition of Resistance by the Federalist Forces |url=http://www.sidamanationalliberationfront.org/snlfjoinsfederalsits.html |access-date=2021-08-24 |website=Sidama National Liberation Front}}</ref> *{{flagicon image|Flag_of_the_Benishangul-Gumuz_Region.svg}} Benišangul liaudies išsivadavimo judėjimas *{{flagicon image|Flag_of_the_Somali_Region_(1994-2008,_2018-).svg}} [[Somalio valstybės pasipriešinimas]] *{{flagicon image|Flag_of_the_Gambella_Region.svg}} Gambelos liaudies išlaisvinimo armija<ref>{{Cite news |last=Latif Dahir |first=Abdi |last2=Jakes |first2=Lara |date=2021-11-05 |title=Eight Groups Join Tigray Rebels Vowing to Oust Ethiopia's Leader |work=The New York Times |url=https://www.nytimes.com/2021/11/05/world/africa/ethiopia-tigray-eight-groups.html |access-date=2021-11-06}}</ref>|commander1={{flagicon|Etiopija}} [[Abiy Ahmed]]<br>{{flagicon|Etiopija}} [[Sahle-Work Zewde]]<br>{{flagicon|Eritrėja}} [[Isaias Afwerki]]|commander2=[[Vaizdas:Flag_of_the_Tigray_Region.svg|24px]] [[Debretsion Gebremichael]]|strength1={{flagicon|Etiopija}} 140 000<br>{{flagicon|Eritrėja}} 43 000|strength2={{flagicon image|Flag_of_the_Tigray_Region.svg}} 100 000–250 000|casualties1={{flagicon|Etiopija}} 3 073 žuvusieji, 4 473 sužeistieji, 8 000 paimti į nelaisvę|casualties2={{flagicon image|Flag_of_the_Tigray_Region.svg}} 5 600 žuvusiųjų, 2 300 sužeistųjų, 2 000 paimtų į nelaisvę|casualties3=12 478–50 000 nužudytų civilių gyventojų<br>Žuvo 3 JT sargybiniai ir 23 pagalbos darbuotojai<ref>{{Cite web |date=2020-09-01 |title=HC a.i. statement on the killing of 23 aid workers in the Tigray region since the start of the crisis |url=https://reliefweb.int/report/ethiopia/hc-ai-statement-killing-23-aid-workers-tigray-region-start-crisis |url-status=live |archive-url=https://reliefweb.int/report/ethiopia/hc-ai-statement-killing-23-aid-workers-tigray-region-start-crisis |archive-date=2020-09-01 |access-date=2020-09-01 |website=Relief Web}}</ref><br>2 100 000 šalies viduje perkeltų asmenų<br>61 000 pabėgėlių<br>9 400 000 žmonių, kuriems reikia pagalbos maistu<ref>{{Cite news |date=2022-01-19 |title=UN chief lauds ‘demonstrable effort to make peace’ in Ethiopia |language=en |url=https://news.un.org/en/story/2022/01/1110072 |access-date=2022-04-29}}</ref><br>20 000 dingę<br>'''Iš viso mirčių:''' 300 000–500 000}} '''Tigrajų karas''' ({{ti|ውግእ ትግራይ}}, {{am|ትግራይ ጦርነት}}, {{aa|Tigray Qeebi}}) – [[pilietinis karas]], prasidėjęs [[2020 m.|2020]] m. [[lapkričio 3]] d. [[Etiopija|Etiopijos]] [[Tigrajų regionas|Tigrajų regione]]. Vietinės [[Tigrajaus gynybos pajėgos]] kovoja su [[Etiopijos nacionalinės gynybos pajėgos|Etiopijos nacionalinėmis gynybos pajėgomis]], Etiopijos federaline policija, regionine policija ir [[Žandarmerija|žandarmerijos]] pajėgomis kaimyniniuose [[Amherų regionas|Amherų]] ir [[Afarų regionas|Afarų]] regionuose, dalyvaujant [[Eritrėjos gynybos pajėgos|Eritrėjos gynybos pajėgoms]]. Dėl prasidėjusio karo kilo gili humanitarinė krizė. [[2022 m.|2022]] m. [[kovo 24]] d. Etiopijos vyriausybė paskelbė neterminuotas humanitarines paliaubas, kad į Tigrajų būtų galima pristatyti humanitarinę pagalbą.<ref name="ReferenceA">{{Cite web|title=Ethiopia declares unilateral truce to allow aid into Tigray|url=https://www.aljazeera.com/news/2022/3/24/ethiopia-declares-truce-to-allow-aid-into-tigray|access-date=2022-03-24|website=www.aljazeera.com|language=en}}</ref> [[2022 m.|2022]] m. [[balandžio 25]] d. [[Tigrajaus liaudies išsivadavimo frontas|Tigrajaus liaudies išsivadavimo fronto]] atstovas naujienų agentūrai „[[Reuters]]“ sakė, kad jie visiškai išvedė savo karius iš kaimyninio Afarų regiono, tikėdamiesi, kad į Tigrajų regioną pateks humanitarinė pagalba.<ref>{{Cite web|title=Tigray rebels leave Ethiopia’s Afar region: TPLF spokesperson|url=https://www.aljazeera.com/news/2022/4/25/tigray-rebels-leave-ethiopias-afar-region-officials|access-date=2022-05-12|website=www.aljazeera.com|language=en}}</ref> == Išnašos == {{išn}} {{Karas-stub}} [[Kategorija:Afrikos karai]] [[Kategorija:Pilietiniai karai]] qtdidswekbxbv8aysjx5htvx5afzkbm 0 615239 6667024 2022-08-19T12:09:00Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{Football player infobox | playername= Magdalena Dąbrowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|10|06|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2019– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nation... wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Magdalena Dąbrowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|10|06|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2019– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Magdalena Danbrovska''' (''Magdalena Dąbrowska'', g. [[2004]] m. [[spalio 6]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/magdalena-dbrowska/860037/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Dąbrowska, M.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] jfxzku7oimcxcqng153akzl6d5ylcwj 6667026 6667024 2022-08-19T12:10:14Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Magdalena Dąbrowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|10|06|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2019– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Magdalena Danbrovska''' (''Magdalena Dąbrowska'', g. [[2004]] m. [[spalio 6]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Magdalena Dąbrowska]] aikštėje pasirodė po keitimo 64 minutę ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/magdalena-dbrowska/860037/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Dąbrowska, M.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] eyl59rlzv5smdseay51gxm9plfpx9lf 6667063 6667026 2022-08-19T12:56:50Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Magdalena Dąbrowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|10|06|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2019– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Magdalena Danbrovska''' (''Magdalena Dąbrowska'', g. [[2004]] m. [[spalio 6]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Magdalena Dąbrowska]] aikštėje pasirodė po keitimo 64 minutę ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/magdalena-dbrowska/860037/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/magdalena-dabrowska/1397122 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Dąbrowska, M.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] deemfcyx0bzvfhw9cwe3mfniwatm349 6667069 6667063 2022-08-19T13:01:29Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Magdalena Dąbrowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|10|06|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2019– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Magdalena Danbrovska''' (''Magdalena Dąbrowska'', g. [[2004]] m. [[spalio 6]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Magdalena Dąbrowska]] aikštėje pasirodė po keitimo 64 minutę ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/magdalena-dbrowska/860037/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/magdalena-dabrowska/1397122 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Dąbrowska, M.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] rkd8lh0inatul8rlf9frwsh1f6c89d2 6667514 6667069 2022-08-19T22:30:20Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Magdalena Dąbrowska | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|10|06|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 2019– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Magdalena Danbrovska''' (''Magdalena Dąbrowska'', g. [[2004]] m. [[spalio 6]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Magdalena Dąbrowska]] aikštėje pasirodė po keitimo 64 minutę ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/magdalena-dbrowska/860037/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/magdalena-dabrowska/1397122 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/magdalena-dabrowska/7798238/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Dąbrowska, M.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 7rkxt660bnpparfsumv044qui6cp1xq 0 615240 6667035 2022-08-19T12:30:00Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{Football player infobox | playername= Urszula Onoszko | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|04|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationaltea... wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Urszula Onoszko | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|04|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Uršula Onoško''' (''Urszula Onoszko'', g. [[2004]] m. [[balandžio 24]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Urszula Onoszko]] aikštėje pasirodė po keitimo 81 minutę ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/urszula-onoszko/860031/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Onoszko, U.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] ggcx0v40bwpkwgtjp9o12gxg1xx1287 6667038 6667035 2022-08-19T12:33:27Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Urszula Onoszko | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|04|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Uršula Onoško''' (''Urszula Onoszko'', g. [[2004]] m. [[balandžio 24]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Urszula Onoszko]] aikštėje pasirodė po keitimo 81 minutę ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == Atstovavo Lenkijos WU-17 rinktinei.<ref>https://tylkokobiecyfutbol.pl/?p=62616</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/urszula-onoszko/860031/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Onoszko, U.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] iavua6i9nbpi80avpvapxpvq1y7phsv 6667060 6667038 2022-08-19T12:55:28Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Urszula Onoszko | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|04|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Uršula Onoško''' (''Urszula Onoszko'', g. [[2004]] m. [[balandžio 24]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Urszula Onoszko]] aikštėje pasirodė po keitimo 81 minutę ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == Atstovavo Lenkijos WU-17 rinktinei.<ref>https://tylkokobiecyfutbol.pl/?p=62616</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/urszula-onoszko/860031/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/urszula-onoszko/1397117 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Onoszko, U.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] lpzqjjwgdyxjnv03grcx15y30jynnt7 6667064 6667060 2022-08-19T12:58:35Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Urszula Onoszko | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|04|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Uršula Onoško''' (''Urszula Onoszko'', g. [[2004]] m. [[balandžio 24]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Urszula Onoszko]] aikštėje pasirodė po keitimo 81 minutę ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == Atstovavo Lenkijos WU-17 rinktinei.<ref>https://tylkokobiecyfutbol.pl/?p=62616</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/urszula-onoszko/860031/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/urszula-onoszko/1397117 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Onoszko, U.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] jiv1ygj49rmmswqbzjilek1cd2rywcr 6667510 6667064 2022-08-19T22:26:14Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Urszula Onoszko | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|2004|04|24|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = 54 | position = puolėja | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Uršula Onoško''' (''Urszula Onoszko'', g. [[2004]] m. [[balandžio 24]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Urszula Onoszko]] aikštėje pasirodė po keitimo 81 minutę ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == Atstovavo Lenkijos WU-17 rinktinei.<ref>https://tylkokobiecyfutbol.pl/?p=62616</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/urszula-onoszko/860031/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/urszula-onoszko/1397117 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/ursula-onoszko/7798236/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Onoszko, U.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] p1h6kwyibwf5jnm2v55e4btc2b2x15k 0 615241 6667044 2022-08-19T12:40:38Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam... wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Gansieniec''' (''Dominika Gąsieniec'', g. [[1999]] m. [[kovo 7]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Dominika Gąsieniec]] aikštėje pasirodė po keitimo jau per pridėtą laiką (91 min.) ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == Atstovavo Lenkijos WU-17 rinktinei. [[2017]], [[2018 m.]] kviesta į Lenkijos WU-19 rinktinę. == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/dominika-gsieniec/506513/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Gąsieniec, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] m9k37fk7m3s11uyboo0zch7mf7tg2q9 6667045 6667044 2022-08-19T12:42:42Z Makenzis 46558 /* Rinktinės */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Gansieniec''' (''Dominika Gąsieniec'', g. [[1999]] m. [[kovo 7]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Dominika Gąsieniec]] aikštėje pasirodė po keitimo jau per pridėtą laiką (91 min.) ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == Atstovavo Lenkijos WU-17 rinktinei. [[2017]], [[2018 m.]] kviesta į Lenkijos WU-19 rinktinę. [[2018 m.]] [[birželio 8]] d. rungtynėse prieš Graikijos WU-19 rinktinę, pasižymėjo pelnydama du įvarčius ir svarbiai prisidėjo prie Lenkijos pergalės rezultatu 6-0.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2018/06/08/europe/uefa-u19-championship-women/poland-under-19/greece-under-19/2691852/</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/dominika-gsieniec/506513/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Gąsieniec, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] jk3eepx8rkctozfmp62m3icglmij4ft 6667047 6667045 2022-08-19T12:45:55Z Makenzis 46558 /* Rinktinės */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Gansieniec''' (''Dominika Gąsieniec'', g. [[1999]] m. [[kovo 7]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Dominika Gąsieniec]] aikštėje pasirodė po keitimo jau per pridėtą laiką (91 min.) ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == Atstovavo Lenkijos WU-17 rinktinei. [[2017]], [[2018 m.]] kviesta į Lenkijos WU-19 rinktinę. [[2018 m.]] [[birželio 8]] d. rungtynėse prieš Graikijos WU-19 rinktinę, pasižymėjo pelnydama du įvarčius ir svarbiai prisidėjo prie Lenkijos pergalės rezultatu 6-0. [[Dominika Gąsieniec]] pirmąjį savo įvartį pelnė trečią rungtynių minutę, o 51 min. pelnė dar vieną įvartį ir rezultatas tapo 4-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2018/06/08/europe/uefa-u19-championship-women/poland-under-19/greece-under-19/2691852/ Lenkijos WU-19 vs. Graikijos WU-19 (2018-06-08)]]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/dominika-gsieniec/506513/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Gąsieniec, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 5j6r4f8h8olsgpb46lyjgutpme0dfu5 6667048 6667047 2022-08-19T12:46:48Z Makenzis 46558 /* Rinktinės */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Gansieniec''' (''Dominika Gąsieniec'', g. [[1999]] m. [[kovo 7]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Dominika Gąsieniec]] aikštėje pasirodė po keitimo jau per pridėtą laiką (91 min.) ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == Atstovavo Lenkijos WU-17 rinktinei. [[2017]], [[2018 m.]] kviesta į Lenkijos WU-19 rinktinę. [[2018 m.]] [[birželio 8]] d. rungtynėse prieš Graikijos WU-19 rinktinę, pasižymėjo pelnydama du įvarčius ir svarbiai prisidėjo prie Lenkijos pergalės rezultatu 6-0. : [[Dominika Gąsieniec]] įvartį pelnė trečią rungtynių minutę, o 51 min. pelnė dar vieną ir rezultatas tapo 4-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2018/06/08/europe/uefa-u19-championship-women/poland-under-19/greece-under-19/2691852/ Lenkijos WU-19 vs. Graikijos WU-19 (2018-06-08)]]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/dominika-gsieniec/506513/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [ soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Gąsieniec, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] ebs4en0y11bdohkoarll0tbruhcbydc 6667049 6667048 2022-08-19T12:48:42Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2017–2018 | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 4 {{0}}(2) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Gansieniec''' (''Dominika Gąsieniec'', g. [[1999]] m. [[kovo 7]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Dominika Gąsieniec]] aikštėje pasirodė po keitimo jau per pridėtą laiką (91 min.) ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == [[2017]], [[2018 m.]] kviesta į Lenkijos WU-19 rinktinę. [[2018 m.]] [[birželio 8]] d. rungtynėse prieš Graikijos WU-19 rinktinę, pasižymėjo pelnydama du įvarčius ir svarbiai prisidėjo prie Lenkijos pergalės rezultatu 6-0. : [[Dominika Gąsieniec]] įvartį pelnė trečią rungtynių minutę, o 51 min. pelnė dar vieną ir rezultatas tapo 4-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2018/06/08/europe/uefa-u19-championship-women/poland-under-19/greece-under-19/2691852/ Lenkijos WU-19 vs. Graikijos WU-19 (2018-06-08)]]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/dominika-gsieniec/506513/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [ SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/506513-Dominika-G%C4%85sieniec soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Gąsieniec, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] 4n08zq45gyndcl2sx54kqynnkfauytc 6667051 6667049 2022-08-19T12:50:22Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2017–2018 | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 4 {{0}}(2) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Gansieniec''' (''Dominika Gąsieniec'', g. [[1999]] m. [[kovo 7]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Dominika Gąsieniec]] aikštėje pasirodė po keitimo jau per pridėtą laiką (91 min.) ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == [[2017]], [[2018 m.]] kviesta į Lenkijos WU-19 rinktinę. [[2018 m.]] [[birželio 8]] d. rungtynėse prieš Graikijos WU-19 rinktinę, pasižymėjo pelnydama du įvarčius ir svarbiai prisidėjo prie Lenkijos pergalės rezultatu 6-0. : [[Dominika Gąsieniec]] įvartį pelnė trečią rungtynių minutę, o 51 min. pelnė dar vieną ir rezultatas tapo 4-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2018/06/08/europe/uefa-u19-championship-women/poland-under-19/greece-under-19/2691852/ Lenkijos WU-19 vs. Graikijos WU-19 (2018-06-08)]]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/dominika-gsieniec/506513/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/dominika-gasieniec/1397123 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/506513-Dominika-G%C4%85sieniec soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Gąsieniec, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] kl0rk1ckcn33fk2eurc6ru4imrfn2ya 6667052 6667051 2022-08-19T12:50:40Z Makenzis 46558 /* Rinktinės */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2017–2018 | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 4 {{0}}(2) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Gansieniec''' (''Dominika Gąsieniec'', g. [[1999]] m. [[kovo 7]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi '''Lodzės „Uks sms Łódź”''' ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Dominika Gąsieniec]] aikštėje pasirodė po keitimo jau per pridėtą laiką (91 min.) ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == [[2017]], [[2018 m.]] kviesta į Lenkijos WU-19 rinktinę. [[2018 m.]] [[birželio 8]] d. rungtynėse prieš Graikijos WU-19 rinktinę, pasižymėjo pelnydama du įvarčius ir svarbiai prisidėjo prie Lenkijos pergalės rezultatu 6-0. : [[Dominika Gąsieniec]] įvartį pelnė trečią rungtynių minutę, o 51 min. pelnė dar vieną ir rezultatas tapo 4-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2018/06/08/europe/uefa-u19-championship-women/poland-under-19/greece-under-19/2691852/ Lenkijos WU-19 vs. Graikijos WU-19 (2018-06-08)]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/dominika-gsieniec/506513/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/dominika-gasieniec/1397123 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/506513-Dominika-G%C4%85sieniec soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Gąsieniec, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] p1hh5w5in4z99vom073jwlkiop5pyx4 6667053 6667052 2022-08-19T12:51:05Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2017–2018 | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 4 {{0}}(2) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Gansieniec''' (''Dominika Gąsieniec'', g. [[1999]] m. [[kovo 7]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Dominika Gąsieniec]] aikštėje pasirodė po keitimo jau per pridėtą laiką (91 min.) ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == [[2017]], [[2018 m.]] kviesta į Lenkijos WU-19 rinktinę. [[2018 m.]] [[birželio 8]] d. rungtynėse prieš Graikijos WU-19 rinktinę, pasižymėjo pelnydama du įvarčius ir svarbiai prisidėjo prie Lenkijos pergalės rezultatu 6-0. : [[Dominika Gąsieniec]] įvartį pelnė trečią rungtynių minutę, o 51 min. pelnė dar vieną ir rezultatas tapo 4-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2018/06/08/europe/uefa-u19-championship-women/poland-under-19/greece-under-19/2691852/ Lenkijos WU-19 vs. Graikijos WU-19 (2018-06-08)]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/dominika-gsieniec/506513/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/dominika-gasieniec/1397123 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/506513-Dominika-G%C4%85sieniec soccerpunter] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Gąsieniec, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] g6mn1i8113v7x3iujbmfdgqrfes6mvf 6667511 6667053 2022-08-19T22:27:24Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername= Dominika Gąsieniec | nickname = | image = | dateofbirth = {{Birth date and age|1999|03|07|mf=y}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Lenkija]] | height = | weight = | currentclub = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | clubnumber = | position = saugė | youthyears = | youthclubs = | years = 20xx– | clubs = [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] | caps(goals) = {{0}}? {{0}}(?) | nationalyears = 2017–2018 | nationalteam = Lenkijos WU-19 | nationalcaps(goals) = 4 {{0}}(2) | pcupdate = {{date|2022|08|19}} | ntupdate = {{date|2022|08|19}} }} '''Dominyka Gansieniec''' (''Dominika Gąsieniec'', g. [[1999]] m. [[kovo 7]] d.) – [[Lenkija|Lenkijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == Perėjo į [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]]. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „RSC Anderlecht”]] ([[Belgija]]). O kitame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia]] ir [[Dominika Kopińska]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Gintrą]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Rungtynėse prieš belges [[Dominika Gąsieniec]] aikštėje pasirodė po keitimo jau per pridėtą laiką (91 min.) ir rungtyniavo iki finalinio švilpuko. == Pasiekimai == ; su [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] * <...> == Rinktinės == [[2017]], [[2018 m.]] kviesta į Lenkijos WU-19 rinktinę. [[2018 m.]] [[birželio 8]] d. rungtynėse prieš Graikijos WU-19 rinktinę, pasižymėjo pelnydama du įvarčius ir svarbiai prisidėjo prie Lenkijos pergalės rezultatu 6-0. : [[Dominika Gąsieniec]] įvartį pelnė trečią rungtynių minutę, o 51 min. pelnė dar vieną ir rezultatas tapo 4-0.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2018/06/08/europe/uefa-u19-championship-women/poland-under-19/greece-under-19/2691852/ Lenkijos WU-19 vs. Graikijos WU-19 (2018-06-08)]</ref> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [https://int.soccerway.com/players/dominika-gsieniec/506513/ SOCCERWAY] (Apie žaidėją) * [ FLASHSCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/dominika-gasieniec/1397123 SOFASCORE] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/players/506513-Dominika-G%C4%85sieniec soccerpunter] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/dominika-gasieniec/207378/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Gąsieniec, D.}} [[Kategorija:Lenkijos futbolininkės]] gxcoxy7uh6ywdp66llvk858l1npekp5 14 615243 6667078 2022-08-19T13:21:31Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Suomijos futbolininkai]] 0cke4pi6dqwgc9vlfk2g8om9czhcbnr 0 615244 6667141 2022-08-19T13:35:05Z Kails 1022 Nukreipiama į [[Konginis povas]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Konginis povas]] kcmst2v7qwjsdohqpf2c46pzknhmctt 14 615245 6667194 2022-08-19T13:50:45Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Liuksemburgo futbolininkai]] qqham7umr4efwxh113fktso4029tjrf 0 615246 6667198 2022-08-19T13:51:31Z Kails 1022 Nukreipiama į [[Kuoduotoji kurapka]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Kuoduotoji kurapka]] 8rxi21gdftbhnhihpo3v7dlbn9d0rtn 0 615247 6667227 2022-08-19T13:59:13Z Kails 1022 Nukreipiama į [[Koklas]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Koklas]] e8q294q6isjjo8jp9v25dpisvgqh1zv 1 615248 6667255 2022-08-19T14:55:17Z Kails 1022 /* Dėl pavadinimų suteikimo gentims ir rūšims */ naujas skyrius wikitext text/x-wiki == Dėl pavadinimų suteikimo gentims ir rūšims == Pagaliau, visų iki 2013 m. rašytų apie fazaninių šeimos paukščius straipsnelių genčių pavadinimai sunorminti pagal [[VLKK]]. Norėčiau kad ateityje kūriantys straipsnelius nekartotų klaidų suteikiant pačių išsigalvotus pavadinimus ar prigalvoti daugiau nei vieną pavadinimą - nes tai gaunasi visiškas jovalas, maišalynė ir sunku suvokti apie kokią rūšį vieno sakinio straipsneliukas. Lietuvoje neaptinkamų rūšių paukščiai šalia lotyniško turi turėti TIK vieną lietuvišką mokslinį pavadinimą ir nereikia tų multipavadinimų vienai rūšiai. Taip pat problemą kūria pati VLKK - žinant kad rūšių taksonai keičiami, atrandamos naujos rūšys, randamos fosilijos, todėl vardan ateities, jeigu šiuo metu tarkime [[Koklas|koklų]] (''Pucrasia'') gentyje tik viena rūšis, sakykime kaip pavyzdys - [[koklas]] (''Pucrasia macrolopha''), <u>tai ir jam pavadinimą reikia suteikti ne koklas, bet iš dviejų žodžių - '''paprastasis, tikrasis''' ir panašiai</u>. Juk galbūt bus atrasta koklų genties [[fosilija]] priskiriama kitai rūšiai - sakykime '''(''Pucrasia senegalensis'')'''. Tad nedelsiant atsiras problema - koklas gentis, koklas rūšis ir dar viena fosilinė rūšis, o gal net gyvuojanti, tik neatrasta. Todėl jeigu lietuviškai gentis yra vieno pavadinimo, ir joje jeigu net viena rūšis, privaloma tai vieninteliai rūšei suteikti antrą pavadinimą, jeigu gentis susidaro iš dviejų pavadinimų, netgi vienintelė joje rūšis privalo būti iš tryjų žodžių ir t.t.! Bet VLKK taip nesivadovauja, nes su biologija jie neturi nieko bendro, nerašo biologinių straipsnių ir visiškai nesigaudo dėl tokių iškylančių problemų. Nežiau kaip perteikiau mintį, kai bus laiko, galbūt pabandysiu aiškiau. [[Naudotojas:Kails|Kails]] ([[Naudotojo aptarimas:Kails|aptarimas]]) 17:55, 19 rugpjūčio 2022 (EEST) 9z6zuwym9py58q0ofbho6oaenwrye0x 6667258 6667255 2022-08-19T15:01:34Z Kails 1022 wikitext text/x-wiki == Dėl pavadinimų suteikimo gentims ir rūšims == Pagaliau, visų iki 2013 m. rašytų apie fazaninių šeimos paukščius straipsnelių genčių pavadinimai sunorminti pagal [[VLKK]]. Norėčiau kad ateityje kūriantys straipsnelius nekartotų klaidų suteikiant pačių išsigalvotus pavadinimus ar prigalvoti daugiau nei vieną pavadinimą - nes tai gaunasi visiškas jovalas, maišalynė ir sunku suvokti apie kokią rūšį vieno sakinio straipsneliukas. Lietuvoje neaptinkamų rūšių paukščiai šalia lotyniško turi turėti TIK vieną lietuvišką mokslinį pavadinimą ir nereikia tų multipavadinimų vienai rūšiai. Taip pat problemą kūria pati VLKK - žinant kad rūšių taksonai keičiami, atrandamos naujos rūšys, randamos fosilijos, todėl vardan ateities, jeigu šiuo metu tarkime [[Koklas|koklų]] (''Pucrasia'') gentyje tik viena rūšis, sakykime kaip pavyzdys - [[koklas]] (''Pucrasia macrolopha''), <u>tai ir jam pavadinimą reikia suteikti ne koklas, bet iš dviejų žodžių - '''paprastasis, tikrasis''' ir panašiai</u>. Juk galbūt bus atrasta koklų genties [[fosilija]] priskiriama kitai rūšiai - sakykime '''(''Pucrasia senegalensis'')'''. Tad nedelsiant atsiras problema - koklas gentis, koklas rūšis ir dar viena fosilinė rūšis, o gal net gyvuojanti, tik neatrasta. Todėl jeigu lietuviškai gentis yra vieno pavadinimo, ir joje jeigu net viena rūšis, privaloma tai vieninteliai rūšei suteikti antrą pavadinimą, jeigu gentis susidaro iš dviejų žodžių, tuo tarpu netgi vienintelė joje rūšis privalo būti iš tryjų žodžių ir t.t., t.t.! Bet VLKK taip nesivadovauja, nes su biologija jie neturi nieko bendro, nerašo biologinių straipsnių ir visiškai nesigaudo dėl tokių iškylančių problemų. Nežiau kaip perteikiau mintį, kai bus laiko, galbūt pabandysiu aiškiau. [[Naudotojas:Kails|Kails]] ([[Naudotojo aptarimas:Kails|aptarimas]]) 17:55, 19 rugpjūčio 2022 (EEST) 45pe3wtumfqjsar72m2ugtgqiksrjhl 6667259 6667258 2022-08-19T15:04:42Z Kails 1022 wikitext text/x-wiki == Dėl pavadinimų suteikimo gentims ir rūšims == Pagaliau, visų iki 2013 m. rašytų apie fazaninių šeimos paukščius straipsnelių genčių pavadinimai sunorminti pagal [[VLKK]]. Norėčiau kad ateityje kūriantys straipsnelius nekartotų klaidų suteikiant pačių išsigalvotus pavadinimus ar prigalvoti daugiau nei vieną pavadinimą - nes tai gaunasi visiškas jovalas, maišalynė ir sunku suvokti apie kokią rūšį vieno sakinio straipsneliukas. Lietuvoje neaptinkamų rūšių paukščiai šalia lotyniško turi turėti TIK vieną lietuvišką mokslinį pavadinimą ir nereikia tų multipavadinimų vienai rūšiai. Taip pat problemą kūria pati VLKK - žinant kad rūšių taksonai keičiami, atrandamos naujos rūšys, randamos fosilijos, todėl vardan ateities, jeigu šiuo metu tarkime '''[[Koklas|koklų]] (''Pucrasia'')''' gentyje tik viena rūšis, sakykime kaip pavyzdys - '''[[koklas]] (''Pucrasia macrolopha'')''', <u>tai ir jam pavadinimą reikia suteikti ne koklas, bet iš dviejų žodžių - '''paprastasis, tikrasis''' ir panašiai</u>. Juk galbūt bus atrasta koklų genties [[fosilija]] priskiriama kitai rūšiai - sakykime '''(''Pucrasia senegalensis'')'''. Tad nedelsiant atsiras problema - koklas gentis, koklas rūšis ir dar viena fosilinė rūšis, o gal net gyvuojanti, tik neatrasta. Todėl jeigu lietuviškai gentis yra vieno pavadinimo, ir joje jeigu net viena rūšis, privaloma tai vieninteliai rūšei suteikti antrą pavadinimą, jeigu gentis susidaro iš dviejų žodžių, tuo tarpu netgi vienintelė joje rūšis privalo būti iš tryjų žodžių ir t.t., t.t.! Bet VLKK taip nesivadovauja ('''pavyzdys >>>''' http://terminai.vlkk.lt/terminas/1114188), nes su biologija jie neturi nieko bendro, nerašo biologinių straipsnių ir visiškai nesigaudo dėl tokių iškylančių problemų. Nežiau kaip perteikiau mintį, kai bus laiko, galbūt pabandysiu aiškiau. [[Naudotojas:Kails|Kails]] ([[Naudotojo aptarimas:Kails|aptarimas]]) 17:55, 19 rugpjūčio 2022 (EEST) de77ufe6nu03z1r7bgv79rgowuu4ap5 3 615249 6667287 2022-08-19T16:36:01Z Homobot 15068 Sveiki atvykę! wikitext text/x-wiki {{Sveiki|--[[Naudotojas:Homo ergaster|H. ergaster]] 19:36, 19 rugpjūčio 2022 (EEST)}} k4ap4o533h5b8lnatvpo696o1nlzima 0 615252 6667299 2022-08-19T17:20:25Z Bearas 8443 Nukreipiama į [[Inga Čilvinaitė-Češulienė]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Inga Čilvinaitė-Češulienė]] gdw4ondf5yt140jochfmum9monwwyri 2 615253 6667312 2022-08-19T18:30:25Z Mafino3 166058 Naujas puslapis: Leftizmas wikitext text/x-wiki Leftizmas efm6rn30n6nbn6cf9gnpr45ioin118u 6667315 6667312 2022-08-19T18:53:32Z Mafino3 166058 wikitext text/x-wiki Kultūrinis marksizmas, arba leftizmas – komunizmo atšaka, kuri didesnę svarbą kelią kultūriniam marksizmo espektui 41ma13fvagbx4t7re5k5zl3my0in7gn 0 615254 6667410 2022-08-19T20:16:53Z Bearas 8443 Bearas pervadino puslapį [[Monika Povilaitytė]] į [[Monika Paulikienė]] wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Monika Paulikienė]] 1l3rgqw5l4dorso25b2jm855yce93l4 0 615255 6667413 2022-08-19T20:18:15Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|199|01|0|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2022- | clubs = Anderlecht | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m.... wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|199|01|0|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2022- | clubs = Anderlecht | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[]] m. [[]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] ohqqabo3narkxtrr3t8vfvizhhvfwgi 6667417 6667413 2022-08-19T20:20:27Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2022- | clubs = Anderlecht | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]] ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] p57osa9fsh4lw6y4h8g9r464ryj9jsy 6667421 6667417 2022-08-19T20:22:29Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2022- | clubs = Anderlecht | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 4mw21qhf87ho7wnal7qceb76hqk0k8u 6667430 6667421 2022-08-19T20:27:41Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2022- | clubs = Anderlecht | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] lw8f4lulgdzbs06b8dsa2gg5hzdcudi 6667434 6667430 2022-08-19T20:31:54Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2022- | clubs = Anderlecht | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 3mtfmeigsrlse84gn5789izyt733s47 6667437 6667434 2022-08-19T20:33:30Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2022- | clubs = Anderlecht | caps(goals) = {{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] eeg2toe88bikqkv61grf42u2455cv1x 6667440 6667437 2022-08-19T20:35:30Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022- | clubs = Le Havre<br />Issy<br />Anderlecht | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] exrytmpp03gcw9hidt9vfh8gka1ax32 6667445 6667440 2022-08-19T20:37:41Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022- | clubs = Le Havre<br />Issy<br />Anderlecht | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] n44qtj67cf7fiefipi3yil5crtgz9b9 6667447 6667445 2022-08-19T20:39:04Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022- | clubs = Le Havre<br />Issy<br />Anderlecht | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/allie-thornton/1082240 Sofascore] {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] rp6vd2y8rods7c7nboflvapqdvl0wag 6667450 6667447 2022-08-19T20:40:24Z Makenzis 46558 /* 2021–2022 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022- | clubs = Le Havre<br />Issy<br />Anderlecht | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway duomenų bazė] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/allie-thornton/1082240 Sofascore] {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] e5685thgu2k7t4sfc1pdj2cgxohbafd 6667454 6667450 2022-08-19T20:42:06Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = Anderlecht | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022- | clubs = Le Havre<br />Issy<br />Anderlecht | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėjas. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/allie-thornton/1082240 Sofascore] * [https://www.flashscore.com/player/thornton-allie/b9skpDer/ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] l94xq4f2bah59haz27fz4vpd4ucqs0q 6667469 6667454 2022-08-19T20:53:16Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022- | clubs = Le Havre<br />Issy<br /> [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = [[2022]] m. | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/allie-thornton/1082240 Sofascore] * [https://www.flashscore.com/player/thornton-allie/b9skpDer/ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 2rbyvky90adcm8x347k0se1me8o21wo 6667470 6667469 2022-08-19T20:54:23Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022– | clubs = Le Havre<br />Issy<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/allie-thornton/1082240 Sofascore] * [https://www.flashscore.com/player/thornton-allie/b9skpDer/ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] i5150k9jw1y4s7dp6jck5x3aexneyum 6667476 6667470 2022-08-19T21:00:12Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 23 | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022– | clubs = Le Havre<br />Issy<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/allie-thornton/1082240 Sofascore] * [https://www.flashscore.com/player/thornton-allie/b9skpDer/ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] nvsuh98jbd2xfveafhvorhbr9igz9c9 6667477 6667476 2022-08-19T21:03:22Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 23 | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022– | clubs = Le Havre<br />Issy<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>[https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/ 2020–2021 m. Division 1]</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>[https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/ 2021–2022 m. Division 1]</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/allie-thornton/1082240 Sofascore] * [https://www.flashscore.com/player/thornton-allie/b9skpDer/ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] 9szhvrd6io3yh9puf6hm878qcbypa7y 6667499 6667477 2022-08-19T22:01:48Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 23 | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022– | clubs = Le Havre<br />Issy<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>[https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/ 2020–2021 m. Division 1]</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>[https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/ 2021–2022 m. Division 1]</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/allie-thornton/1082240 Sofascore] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/thornton-allie/b9skpDer/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/allie-thornton/406364/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] ik0z64f3i77qfdb5ub6w3sbcx6g6za2 6667500 6667499 2022-08-19T22:02:25Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Allie Thornton | fullname = Allie Thornton | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1997|12|02|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[JAV]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 23 | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = 2020–2021<br />2021–2022<br>2022– | clubs = Le Havre<br />Issy<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 18 {{0}}(1)<br />22 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Elė Tornton''' (Allie Tornton, g. [[1997]] m. [[gruodžio 2]] d., [[JAV]]) – [[JAV|amerikiečių]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == 2020–2021 m. rungtyniavo Prancūzijoje, kur atstovavo Le Havre klubui. Šis klubas aukščiausioje lygoje iš dvylikos dalyvių liko paskutinėje vietoje. Per sezoną surinko vos aštuonis taškus.<ref>[https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20202021/regular-season/r58376/ 2020–2021 m. Division 1]</ref> Po sezono šis klubas buvo perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 18 rungtynių ir pelnė vieną įvartį. 2021–2022 m. sezone atstovavo GPSO 92 Issy klubui. Šis klubas liko vienuoliktoje vietoje iš dvylikos dalyvių.<ref>[https://int.soccerway.com/national/france/feminine-division-1/20212022/regular-season/r64073/ 2021–2022 m. Division 1]</ref> Po sezono perkeltas į žemesnį divizioną. Amerikietė sužaidė 22 rungtynes ir pelnė du įvarčius. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]).<ref>[https://women.rsca.be/en/WelcomeAllie Welcome, Allie (Sveika atvykusi)]</ref> === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/allie-thornton/666466/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/allie-thornton/1082240 Sofascore] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/thornton-allie/b9skpDer/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/allie-thornton/406364/ Globalsportsarchive] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Thornton, A.}} [[Kategorija:JAV futbolininkės]] poitzvn7sjzi9eekuwmlytpwe8i9gd7 0 615256 6667483 2022-08-19T21:15:15Z Nestea 25298 Nukreipiama į [[Britų armija]] wikitext text/x-wiki #REDIRECT [[Britų armija]] mosa9hkgj7nlcvff57i54665zauabd8 0 615257 6667484 2022-08-19T21:22:19Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|199||0|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = <br>2022– | clubs = <br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) =... wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|199||0|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = puolėja | years = <br>2022– | clubs = <br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = <br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[199]] m. [[]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, puolėja. == Karjera == Nuo 20xx m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] 9nsmy3tjzr4jkvpo80ky9u7l4by62g8 6667485 6667484 2022-08-19T21:26:08Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė | years = 2012–2013<br>2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège Nuo 2022 m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] creyyk9lru57us0rr05qge492mj8z5l 6667486 6667485 2022-08-19T21:27:10Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė | years = 2012–2013<br>2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège Nuo 2022 m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] 8lyhlmv9sojxarkxc2tzy9knt0xdck8 6667487 6667486 2022-08-19T21:29:42Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège Nuo 2022 m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] 0es3wtmfajeulyigtkw2rppfxh3cw5k 6667488 6667487 2022-08-19T21:31:17Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|19}} | ntupdate = |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège Nuo 2022 m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] 5i93gjvmn3wom8324bx7zdcgchx248n 6667489 6667488 2022-08-19T21:32:49Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2022<br />2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />OH Leuven<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = | nationalteam = | nationalcaps(goals) = | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège Nuo 2022 m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] k9xxtqheiquzqps0eo8vqem24dlxayr 6667490 6667489 2022-08-19T21:35:39Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 1xx cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2022<br />2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />OH Leuven<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège Nuo 2022 m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] 5p6fi4igx3nf3p03oqyzlv88sk8m7ef 6667491 6667490 2022-08-19T21:40:44Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2022<br />2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />OH Leuven<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. Nuo 2022 m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] kf3odu7pl87kbk22yg7qxobs6pej9m0 6667492 6667491 2022-08-19T21:45:11Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2022<br />2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />OH Leuven<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. Nuo 2022 m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] bii7an987qkxac5d17ebrz6a7u7hdv4 6667493 6667492 2022-08-19T21:47:14Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />OH Leuven<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. Nuo 2022 m. atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ([[Belgija]]). === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] ob9brxttlgpe3fc6wr11k6d90kf41c1 6667495 6667493 2022-08-19T21:50:52Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] b31wbs3jt9hc0b3ag2ijygy117ovkyy 6667566 6667495 2022-08-20T07:38:21Z Makenzis 46558 /* 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] nh97igcvi25piomtu97wuavbvamr6f8 6667568 6667566 2022-08-20T07:40:18Z Makenzis 46558 /* 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [ Flashscore] * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] cjh2ud165aljqxl08pse047g2ek5ljk 6667611 6667568 2022-08-20T08:27:57Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [ Sofascore] * [https://www.flashscore.com/player/wajnblum-lola/WIIUXPKj/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] gihorwm5peox4wqs84vru81hr55fvoa 6667614 6667611 2022-08-20T08:29:03Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/lola-wajnblum/903310 Sofascore] * [https://www.flashscore.com/player/wajnblum-lola/WIIUXPKj/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] j9wxwtnjn62tdzfiqx7y91s7pmxcpi9 6667620 6667614 2022-08-20T08:39:17Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/lola-wajnblum/903310 Sofascore] * [https://www.flashscore.com/player/wajnblum-lola/WIIUXPKj/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, L.}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] jffu4lmmaahe61te3j0j8ao4rbcsez5 6667623 6667620 2022-08-20T08:41:11Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/lola-wajnblum/903310 Sofascore] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/wajnblum-lola/WIIUXPKj/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/9939286/Lola-Wajnblum SOCCERPUNTER] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] {{DEFAULTSORT:Wajnblum, Lola}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] 8dn0x03ds28c0yv19da0hzk0ls3ol8e 6667625 6667623 2022-08-20T08:46:45Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/lola-wajnblum/903310 Sofascore] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/wajnblum-lola/WIIUXPKj/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/9939286/Lola-Wajnblum SOCCERPUNTER] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] (Apie žaidėją) {{DEFAULTSORT:Wajnblum, Lola}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] py46qum5umglclle1vzwg0h0402ryt1 6667628 6667625 2022-08-20T08:49:36Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/lola-wajnblum/903310 Sofascore] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/wajnblum-lola/WIIUXPKj/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/9939286/Lola-Wajnblum SOCCERPUNTER] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] (Apie žaidėją) * [https://www.rbfa.be/nl/international/5915/carriere RBFA svetainė] (Žaidėjos statistika) {{DEFAULTSORT:Wajnblum, Lola}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] cojjg6va1ikoj604kcrwm5jtuu1ovsz 6667680 6667628 2022-08-20T10:25:37Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = Standard Liège<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />Standard Liège<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/lola-wajnblum/903310 Sofascore] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/wajnblum-lola/WIIUXPKj/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/9939286/Lola-Wajnblum SOCCERPUNTER] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] (Apie žaidėją) * [https://www.rbfa.be/nl/international/5915/carriere RBFA svetainė] (Žaidėjos statistika) {{DEFAULTSORT:Wajnblum, Lola}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] i2pmq8u52dh4l17u3lp6fb5al6p8nau 6667693 6667680 2022-08-20T11:05:32Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = [[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />[[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]]<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo Standard Liège, perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į Standard Liège. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/lola-wajnblum/903310 Sofascore] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/wajnblum-lola/WIIUXPKj/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/9939286/Lola-Wajnblum SOCCERPUNTER] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] (Apie žaidėją) * [https://www.rbfa.be/nl/international/5915/carriere RBFA svetainė] (Žaidėjos statistika) {{DEFAULTSORT:Wajnblum, Lola}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] aho87kb6qwr1jdoh77eqy8kv4ds2vq8 6667694 6667693 2022-08-20T11:06:28Z Makenzis 46558 /* Karjera */ wikitext text/x-wiki {{Football player infobox | playername = Lola Wajnblum | fullname = Lola Wajnblum | image = | height = 161 cm | weight = xx kg | nickname = | dateofbirth = {{Gimė|1996|01|22|T}} | cityofbirth = | countryofbirth = [[Belgija]] | currentclub = [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | clubnumber = 7 | youthyears = | youthclubs = | position = saugė, puolėja | years = 2012–2013<br />2013–2017<br />2018–2021<br />2021–2022<br />2022– | clubs = [[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]<br />[[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]]<br />[[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]<br />[[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] | caps(goals) = 19 {{0}}(4)<br />42 {{0}}(3)<br />12 {{0}}(4)<br />16 {{0}}(2)<br />{{0}}0 {{0}}(0} | nationalyears = 2019– | nationalteam = {{fut|BEL|3}} | nationalcaps(goals) = 8 {{0}}(0) | pcupdate = {{data|2022|08|20}} | ntupdate = {{data|2022|08|20}} |}} '''Lola Vajnblium''' (Lola Wajnblum, g. [[1999]] m. [[sausio 22]] d., [[Belgija]]) – [[Belgija|Belgijos]] futbolininkė, saugė, puolėja. == Karjera == 2012–2013 m. rungtyniavo [[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]], perėjo į [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. Grįžo į [[Standard Liège (moterys)|Standard Liège]]. 2021–2022 m. sezone rungtyniavo [[Oud-Heverlee Leuven (moterys)|OH Leuven]]. Nuo 2022 m. vasaros atstovavo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. === 2022–2023 m. moterų čempionių lygos atranka === 2021–2022 m. sezone „Anderlechto“ ekipa tapo šalies čempionėmis. [[UEFA moterų čempionų lyga 2022–2023 m.]] kvalifikacinėse rungtynėse ši komanda kovojo 5-oje grupėje. Pusfinalyje varžėsi [[UKS SMS Łódź (moterys)|UKS SMS Łódź]] ir [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]]. O ktame pusfinalyje kovojo [[FC Gintra|„Gintra”]] prieš [[KuPS (moterys)|Kuopio „Kups”]] ([[Suomija]]). Belgės įveikė lenkes rezultatu 3:2,<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/uks-lodz/3813450/ Anderlecht 3-2 UKS Lodz (2022-08-18)]</ref> Po [[Anna Rędzia|Anos Rendzios]] ir [[Dominika Kopińska|Dominykos Kopinskos]] pelnytų įvarčių lenkės pirmavo rezultatu 2:0, bet neišlaikė persvaros ir pralaimėjo. Belgijos klubo gretose pasižymėjo [[Allie Thornton]], kuri pelnė du įvarčius ir [[Lola Wajnblum]].<ref>[https://women.rsca.be/en/news/women-champions-league-rsca-3-2-uks-sms-lodz RSCA naujienos]</ref> O suomės rezultatu 2:0 nugalėjo [[FC Gintra|Šiaulių „Gintrą“]].<ref>[https://us.soccerway.com/matches/2022/08/18/europe/uefa-womens-champions-league/gintra-universitetas/kups/3813451/ FC Gintra 0-2 KuPS (2022-08-18)]</ref> Dėl trečios vietos grupėje kovojo lenkės ir šiaulietės. Dėl vienintelio kelialapio į tolimesnį etapą kovojo [[RSC Anderlecht (moterys)|Briuselio „Anderlecht”]] ir [[KuPS (moterys)|KuPS]] iš Suomijos. [[2022 m.]] [[rugpjūčio 21]] d. įvyko lemiamos rungtynės dėl pirmosios vietos grupėje.<ref>[https://int.soccerway.com/matches/2022/08/21/europe/uefa-womens-champions-league/rsc-anderlecht/kups/3814152/ Anderlecht v. KuPS (pagal Soccerway)]</ref> == Pasiekimai == ; su Anderlecht == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://int.soccerway.com/players/lola-wajnblum/211525/ Soccerway] (Apie žaidėją) * [https://www.sofascore.com/player/lola-wajnblum/903310 Sofascore] (Apie žaidėją) * [https://www.flashscore.com/player/wajnblum-lola/WIIUXPKj/ Flashscore] (Apie žaidėją) * [https://www.soccerpunter.com/player/9939286/Lola-Wajnblum SOCCERPUNTER] (Apie žaidėją) * [https://globalsportsarchive.com/people/soccer/lola-wajnblum/135611/ Globalsportsarchive] (Apie žaidėją) * [https://www.rbfa.be/nl/international/5915/carriere RBFA svetainė] (Žaidėjos statistika) {{DEFAULTSORT:Wajnblum, Lola}} [[Kategorija:Belgijos futbolininkės]] kpyq0px3put4do5gu69gtselawlp8e2 0 615258 6667541 2022-08-20T06:22:32Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Lengvaatletis |vardas = Kristjan Čeh |pav= Sprejem za olimpijce 2021 (52130349977) (cropped).jpg |pilnas vardas= Kristjan Čeh |gimė = {{gimė|1999|2|17|T}} <br> [[Ptujus]], Slovėnija |atstovauja = {{flag|SLO}} |aktyvumo metai= |rungtys= Disko metimas |asmeniniai rekordai= 71,27 m |treneriai= [[Gerd Kanter]] |klubas= |PaAuksas=1 | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma =1 |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBron... wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Kristjan Čeh |pav= Sprejem za olimpijce 2021 (52130349977) (cropped).jpg |pilnas vardas= Kristjan Čeh |gimė = {{gimė|1999|2|17|T}} <br> [[Ptujus]], Slovėnija |atstovauja = {{flag|SLO}} |aktyvumo metai= |rungtys= Disko metimas |asmeniniai rekordai= 71,27 m |treneriai= [[Gerd Kanter]] |klubas= |PaAuksas=1 | PaSidabras= | PaBronza = | PaSuma =1 |PaUAuksas= | PaUSidabras= | PaUBronza = | PaUSuma = |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = | OlSuma = |asociacija = Europos |AsAuksas = | AsSidabras= 1| AsBronza = | AsSuma = |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionas |IAAF url kodas=308557 }} '''Kristjan Čeh''' (g. [[1999]] m. [[vasario 17]] d. [[Ptujus|Ptujuje]]) – Slovėnijos lengvaatletis, kuris specializuojasi disko metime, olimpietis, pasaulio čempionas.<ref>[https://www.delfi.lt/sportas/kitos-sporto-sakos/disko-metimo-supermeno-vardo-nesikratantis-akiniuotas-slovenas-kas-ji-sieja-su-donciciumi-ir-kodel-jam-reikia-aleknos.d?id=91004769 Disko metimo Supermeno vardo nesikratantis akiniuotas slovėnas: kas jį sieja su Dončičiumi ir kodėl jam reikia Aleknos]</ref> == Biografija == [[2016]] m. slovėnas debiutavo šalies jaunimo rinktinėje dalyvaudamas Europos jaunimo čempionate, kuriame užėmė 26-ą vietą. [[2018]] m. [[Viduržemio jūros žaidynės]]e sportininkas iškovojo sidabro medalį. [[2019]] m. slovėnas pelnė Europos metimo taurės auksą. Tais pačiais metais sportininkas debiutavo pasaulio čempionate, kuriame liko 31-as. [[2021]] m. Čeh pateko į olimpinių žaidynių finalą, kuriame su 66,62 m rezultatu užėmė 5-ą vietą. [[2022]] m. vasarį slovėną pradėjo treniruoti Estijos olimpinis disko metimo čempionas [[Gerd Kanter]].<ref>[https://www.rtvslo.si/sport/atletika/kanter-kristjan-ceh-je-mladi-michael-jordan-le-v-atletiki/613998 Kanter: Kristjan Čeh je mladi Michael Jordan, le v atletiki]</ref> Tais pačiais metais pasaulio čempionate Čeh pagerino pasaulio čempionatų rekordą, kuris lygi tol priklausė lietuviui [[Virgilijus Alekna|Virgilijui Aleknai]] ir tapo pasaulio čempionu. 2022 m. Europos čempionato atrankoje pagerino čempionatų rekordą ir pirmu numeriu pateko į finalą, kuriame slovėnas nusileido tik naują čempionatų rekordą pagerinusiam [[Mykolas Alekna|Mykolui Aleknai]] ir pelnė sidabro medalį. == Pasiekimai == {| {{AchievementTable}} |- align=center | 2019 || [[2019 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Doha]], {{flag|QAT}} || 31 || 59,55 |- align=center | 2021 || [[Lengvoji atletika 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse|Olimpinės žaidynės]] || [[Tokijas]], {{flag|JPN}} || 5 || 66,62 |- align=center | rowspan=2| 2022 || [[2022 m. Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas|Pasaulio čempionatas]] || [[Judžinas]], {{flag|USA|name=JAV}} ||bgcolor=gold| 1 || 71,13 |- align=center | [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|Europos čempionatas]] || [[Miunchenas]], {{flag|DEU|name=Vokietija}} ||bgcolor=silver| 2 || 68,28 |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.worldathletics.org/athletes/slovenia/kristjan-ceh-14666860 WA svetainėje] {{DEFAULTSORT:Čeh, Kristjan}} [[Kategorija:Disko metikai]] [[Kategorija:Slovėnijos lengvaatlečiai]] [[Kategorija:Slovėnijos olimpiečiai]] cwjus5om01vx3z4djnukbxosophmpap 0 615259 6667545 2022-08-20T06:42:53Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Lengvaatletis |vardas = Femke Bol |pav= Femke Bol Oregon 2022.jpg |pilnas vardas= Femke Bol |gimė = {{gimė|2000|2|23|T}} <br> [[Amersfortas|Amersforte]], Nyderlandai |atstovauja = {{flag|NED}} |aktyvumo metai= |rungtys= Sprintas |asmeniniai rekordai= 200 m: 23.00 <br> 400 m: 49.44 (NR) <br> 400 m barjerinis: 52.03 (ER) |treneriai= |klubas= |PaAuksas= | PaSidabras=2 | PaBronza = | PaSuma =2 |PaUAuksas= | PaUSidabras=2 | PaUBronza = | PaUSuma =2 |OlAuksas... wikitext text/x-wiki {{Lengvaatletis |vardas = Femke Bol |pav= Femke Bol Oregon 2022.jpg |pilnas vardas= Femke Bol |gimė = {{gimė|2000|2|23|T}} <br> [[Amersfortas|Amersforte]], Nyderlandai |atstovauja = {{flag|NED}} |aktyvumo metai= |rungtys= Sprintas |asmeniniai rekordai= 200 m: 23.00 <br> 400 m: 49.44 (NR) <br> 400 m barjerinis: 52.03 (ER) |treneriai= |klubas= |PaAuksas= | PaSidabras=2 | PaBronza = | PaSuma =2 |PaUAuksas= | PaUSidabras=2 | PaUBronza = | PaUSuma =2 |OlAuksas = | OlSidabras = | OlBronza = 1| OlSuma =1 |asociacija = Europos |AsAuksas =2 | AsSidabras= | AsBronza = | AsSuma =2 |žymūs auklėtiniai= |kiti titulai= Pasaulio jaunimo iki 20 m. čempionė |IAAF url kodas=14707010 }} '''Femke Bol''' (g. [[2000]] m. [[vasario 23]] d. [[Amersfortas|Amersforte]]) – Nyderlandų lengvaatletė, kuris specializuojasi sprinto ir barjeriniame bėgimuose.<ref>[https://worldathletics.org/competitions/diamond-league/news/oslo-bislett-games-ingebrigtsen-duplantis ngebrigtsen, Bol and Duplantis in record-breaking form in Oslo]</ref> Europos rekordininkė 400 m barjeriniame bėgime. Olimpinė, pasaulio prizininkė ir daugkartinė Europos čempionė. == Biografija == [[2019]] m. Europos jaunimo iki 20 m. čempionato nugalėtoja. Tais pačiais metais sportininkė debiutavo pasaulio čempionate ir užėmė 22-ą vietą 400 m barjeriniame bėgime. [[2020 m. vasaros olimpinės žaidynės|2021 m. olimpiadoje]] Bol pateko į 400 m barjerinio bėgimo finalą, kuriame su nauju Europos rekordu (52.03) iškovojo bronzos medalį. Kartu su Nyderlandų rinktine dalyvavo dvejose 4x400m estafetėse. Moterų estafetėje užimta 6-oji vieta, o mišrioje estafetėje liko 4-oje vietoje. [[2022]] m. Bol tarptautinį sezoną pradėjo laimėdama du sidabro medalius pasaulio uždarų patalpų čempionate. Pasaulio stadiono čempionate olandė iškovojo dar du sidabro medalius. [[2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionatas|2022 m. Europos lengvosios atletikos čempionate]] Bol laimėjo 400 m sprinto ir 400m barjerinio bėgimo aukso medalius. == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.worldathletics.org/athletes/_/14707010 WA svetainėje] {{DEFAULTSORT:Bol, Femke}} [[Kategorija:Sprinteriai]] [[Kategorija:Nyderlandų lengvaatlečiai]] [[Kategorija:Nyderlandų olimpiečiai]] qvntwxkozfgk1r9l4j8y3j7td7fi1na 0 615260 6667552 2022-08-20T07:21:50Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = 2022 m. Europos triatlono čempionatas |logotipas = 2022 European Triathlon Championships Logo.svg |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 12]] d. – [[rugpjūčio 14]] d. |vieta = [[Miunchenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = [[Olympiahalle]] |šalių skaičius = 28 |dalyvių skaičius = 146 |rungčių skaičius = 3 |Lietuvos delegacija = 2 |lygis = |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = 2021 m. Europos triatlono... wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2022 m. Europos triatlono čempionatas |logotipas = 2022 European Triathlon Championships Logo.svg |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 12]] d. – [[rugpjūčio 14]] d. |vieta = [[Miunchenas]] ({{flag|GER}}) |stadionas = [[Olympiahalle]] |šalių skaičius = 28 |dalyvių skaičius = 146 |rungčių skaičius = 3 |Lietuvos delegacija = 2 |lygis = |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = [[2021 m. Europos triatlono čempionatas|2021 Valensija]] |po = [[2023 m. Europos striatlono čempionatas|2023]] }} '''2022 m. [[Europos triatlono čempionatas]]''' – geriausių Europos [[triatlonas|triatlono]] sportininkų čempionatas, kuris vyko [[rugpjūčio 12]] d. – [[rugpjūčio 14]] d. [[Vokietija|Vokietijos]] mieste [[Miunchenas|Miunchene]]. Čempionatas buvo [[2022 m. Europos čempionatai|2022 m. Europos čempionatų]] žaidynių programos dalis. Reaguojant į [[2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą]], čempionate neleista startuoti atletams iš [[Rusija|Rusijos]] ir [[Baltarusija|Baltarusijos]]. == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = GER | flag_template = flag | event = | team = | gold_FRA = 2 | silver_FRA = 1 | bronze_FRA = 2 | gold_GBR = 1 | silver_GBR = 0 | bronze_GBR = 0 | gold_GER = 0 | silver_GER = 2 | bronze_GER = 0 | host_GER = yes | gold_SUI = 0 | silver_SUI = 0 | bronze_SUI = 1 }} == Medalininkai == {| {{MedalistTable|type=Event|width=240}} |- | Vyrų triatlonas<ref>[https://results.mun.mev.atos.net/ECM2022/resECM2022/pdf/ECM2022/TRI/ECM2022_TRI_C73A_TRIMOLYMPIC-----------FNL-000100--.pdf Elite Men]</ref> | [[Léo Bergère]]<br>{{flag|FRA}} | [[Pierre Le Corre]]<br>{{flag|FRA}} | [[Dorian Coninx]]<br>{{flag|FRA}} |- | Moterų triatlonas<ref>[https://results.mun.mev.atos.net/ECM2022/resECM2022/pdf/ECM2022/TRI/ECM2022_TRI_C73A_TRIWOLYMPIC-----------FNL-000100--.pdf Elite Women]</ref> | [[Non Stanford]]<br>{{flag|UK}} | [[Laura Lindemann]]<br>{{flag|GER}} | [[Emma Lombardi]]<br>{{flag|FRA}} |- | Mišri estafetė<ref>[https://results.mun.mev.atos.net/ECM2022/resECM2022/pdf/ECM2022/TRI/ECM2022_TRI_C73C_TRIXTEAM4-------------FNL-000100--.pdf Mixed Relay]</ref> | {{flag|FRA}}<br><small>[[Léo Bergère]]</small><br><small>[[Emma Lombardi]]</small><br><small>[[Dorian Coninx]]</small><br><small>[[Cassandre Beaugrand]]</small> | {{flag|GER}}<br><small>[[Valentin Wernz]]</small><br><small>[[Nina Eim]]</small><br><small>[[Simon Henseleit]]</small><br><small>[[Laura Lindemann]]</small> | {{flag|SUI}}<br><small>[[Max Studer]]</small><br><small>[[Cathia Schär]]</small><br><small>[[Simon Westermann]]</small><br><small>[[Julie Derron]]</small> |} == Lietuva čempionate == {| class="wikitable" style="font-size:90%" |- !Sportininkas !Rungtis !Plaukimas (1.5&nbsp;km) !Pakeitimas 1 !Dviračiai (40&nbsp;km) !Pakeitimas 2 !Bėgimas (10&nbsp;km) !Laikas !Vieta |- align=center |align=left|[[Igor Kozlovskij]] |align=left|Vyrai |19:04<br>59 |19:40<br>59 |LAP |colspan=4 | ''Nebaigė - aplenktas ratu'' |- align=center |align=left|[[Inga Paplauskė]] |align=left|Moterys |23:13<br> 55 |23:53<br> 55 |LAP |colspan=4 | ''Nebaigė - aplenkta ratu'' |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.munich2022.com/en Oficiali svetainė] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Miuncheno sportas]] [[Kategorija:Triatlonas]] 9muwlzqau6ghbgzbkz2aryphk1u6sxu 6 615261 6667556 2022-08-20T07:28:53Z Nomadbones 153116 wikitext text/x-wiki == Licencija == {{fairuse}} 4hh0497g3tcdxpq5xoqg2h0h0gezmco 0 615262 6667567 2022-08-20T07:39:45Z Bearas 8443 Naujas puslapis: {{Atletikos čempionatas |vardas = 2022 m. [[Šiaurės Europos stalo teniso čempionatas]] |logotipas = |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 5]] d. – [[rugpjūčio 7]] d. |vieta = [[Druskininkai]] ({{flag|LTU}}) |stadionas = [[Druskininkų sporto centras]] |šalių skaičius = 8 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 20 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = |po = }} '''2022 m... wikitext text/x-wiki {{Atletikos čempionatas |vardas = 2022 m. [[Šiaurės Europos stalo teniso čempionatas]] |logotipas = |data = [[2022]] m. [[rugpjūčio 5]] d. – [[rugpjūčio 7]] d. |vieta = [[Druskininkai]] ({{flag|LTU}}) |stadionas = [[Druskininkų sporto centras]] |šalių skaičius = 8 |dalyvių skaičius = |rungčių skaičius = |Lietuvos delegacija = 20 |lygis = Profesionalai suaugusieji |komandinis prizas = |individualus prizas = |prieš = |po = }} '''2022 m. Šiaurės Europos stalo teniso čempionatas''' – geriausių Šiaurės Europos [[stalo tenisas|stalo teniso]] žaidėjų čempionatas, kuris vyko [[rugpjūčio 5]] d. – [[rugpjūčio 7]] d. [[Lietuva|Lietuvos]] mieste [[Druskininkai|Druskininkuose]].<ref>{{cite web |title= ITTF Calendar |url= https://www.ittf.com/2022-event-calendar/ |website= ittf.com |accessdate= 6 August 2022}}</ref><ref>{{cite web |title= Aikuisten NETU, 5.-7.8, Druskininkai, Liettua |url= https://www.sptl.fi/sptl_uudet/?p=34266 |website= sptl.fi |accessdate= 6 August 2022}}</ref> Čempionatas grįžo į Lietuvą po 20 metų pertraukos.<ref>{{cite web |title= Lietuvoje po 20 metų pertraukos surengtas Šiaurės Europos šalių stalo teniso čempionatas |url= https://www.sportas.info/kitas-sportas/lietuvoje-po-20-metu-pertraukos-surengtas-siaures-europos-saliu-stalo-teniso-cempionatas/ |website= sportas.info |accessdate= 6 August 2022}}</ref> == Medalių lentelė == {{Medals table | caption = | host = LTU | flag_template = Flagcountry | event = | team | gold_LTU = 0 | silver_LTU = 1 | bronze_LTU = 4 | host_LTU = yes | gold_SWE = 6 | silver_SWE = 4 | bronze_SWE = 1 | gold_DEN = 0 | silver_DEN = 1 | bronze_DEN = 2 | gold_NOR = 1 | silver_NOR = 1 | bronze_NOR = 0.5 | gold_EST = 0 | silver_EST = 0 | bronze_EST = 1 | gold_FIN = 0 | silver_FIN = 0 | bronze_FIN = 2.5 | gold_LAT = 0 | silver_LAT = 0 | bronze_LAT = 1 }} == Medalininkai == <ref>{{cite web |title= Rebekka CARLSEN and BERGLUND Simon crowned NETU champions |url= https://www.ettu.org/en/n/news/2022/august/rebekka-carlsen-and-berglund-simon-crowned-netu-champions/?fbclid=IwAR2ENG8g2jem4W6jv6rXuKIVCu4AWL4fRzxgv2DZnmqpXgYx4z9ChyF6oeY |website= ettu.org |accessdate= 7 August 2022}}</ref> {| {{MedalistTable|type=Event|columns=1}} |- |rowspan=2|Vyrų vienetai |rowspan=2|{{flagathlete|[[Simon Berglund]]|SWE}} |rowspan=2|{{flagathlete|[[Hampus Söderlund]]|SWE}} |{{flagathlete|[[Tobias Rasmussen]]|DEN}} |- |{{flagathlete|[[Jonatan McDonald]]|SWE}} |- |rowspan=2|Moterų vienetai |rowspan=2|{{flagathlete|[[Rebekka Carlsen]]|NOR}} |rowspan=2|{{flagathlete|[[Jennie Edvinsson]]|SWE}} |{{flagathlete|[[Emilija Riliškytė]]|LTU}} |- |{{flagathlete|[[Kornelija Riliškytė]]|LTU}} |- |rowspan=2|Vyrų dvejetai |rowspan=2|{{flag|SWE}}<br>[[Hampus Söderlund]]<br>[[Simon Berglund]] |rowspan=2|{{flag|SWE}}<br>[[Martis Friis]]<br>[[Jonatan McDonald]] |{{flag|LAT}}<br>[[Olegs Kartuzovs]]<br>[[Aleksandrs Maskalonoks]] |- |{{flag|DEN}}<br>[[Martin Buch Andersen]]<br>[[Tobias Rasmussen]] |- |rowspan=2|Moterų dvejetai |rowspan=2|{{flag|SWE}}<br>[[Hannah Holgersson]]<br>[[Jennie Edvinsson]] |rowspan=2|{{flag|LTU}}<br>[[Emilija Riliškytė]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |{{flag|FIN}}<br>[[Marina Donner]]<br>[[Anna Kirichenko]] |- |Mišri komanda<br>{{flagicon|NOR}} [[Aida Dahlen]]<br>{{flagicon|FIN}} [[Ramona Betz]] |- |rowspan=2|Mišrūs dvejetai |rowspan=2|{{flag|SWE}}<br>[[Martis Friis]]<br>[[Jennie Edvinsson]] |rowspan=2|{{flag|SWE}}<br>[[Jonatan McDonald]]<br>[[Alma Rööse]] |{{flag|LTU}}<br>[[Kęstutis Žeimys]]<br>[[Kornelija Riliškytė]] |- |{{flag|FIN}}<br>[[Arttu Pihkala]]<br>[[Anna Kirichenko]] |- |Vyrų komandos<ref>{{cite web |title=Men's Team Results|url= https://www.tt.esit.lv/#/competition/387 |website= tt.esit.lv |accessdate=6 August 2022}}</ref> |{{flag|SWE}}<br>[[Hampus Söderlund]]<br>[[Martis Friis]]<br>[[Jonatan McDonald]] |{{flag|DEN}}<br>[[Emil Friis-Hansen]]<br>[[Martin Buch Andersen]]<br>[[Dominykas Samuolis]]<br>[[Tobias Rasmussen]] |{{flag|LTU}}<br>[[Kęstutis Žeimys]]<br>[[Ignas Navickas]]<br>[[Andrius Preidžius]]<br>[[Lukas Rimkus]] |- |Moterų komanda<ref>{{cite web |title=Women's Team Results|url= https://www.tt.esit.lv/#/competition/388 |website= tt.esit.lv |accessdate=6 August 2022}}</ref> |{{flag|SWE}}<br>[[Alma Rööse]]<br>[[Hannah Holgersson]]<br>[[Jennie Edvinsson]] |{{flag|NOR}}<br>[[Rebekka Carlsen]]<br>[[Rikke Skåttet]]<br>[[Marte Aasebø]]<br>[[Aida Dahlen]] |{{flag|EST}}<br>[[Reelica Hanson]]<br>[[Vitalia Reinol]]<br>[[Alina Jagnenkova]] |} == Šaltiniai == {{reflist}} == Nuorodos == * [https://www.stalotenisas.lt/2022/07/29/north-european-table-tennis-championships-2022/ Oficiali svetainė] [[Kategorija:Stalo teniso varžybos]] [[Kategorija:2022 sporte]] [[Kategorija:Druskininkų sportas]] tgyegme7jzragy7f27oh5xcdiepgz2b 14 615263 6667569 2022-08-20T07:40:27Z Bearas 8443 Naujas puslapis: [[Kategorija:Lietuvos sportas pagal miestus]] [[Kategorija:Druskininkai]] wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Lietuvos sportas pagal miestus]] [[Kategorija:Druskininkai]] ebnn1y9vbwo5trpuf3g0r04djo611kh 0 615264 6667573 2022-08-20T07:41:46Z Nomadbones 153116 Naujas puslapis: {{Žaidimo informacija|||4=|5=|6=|7=|8=|9=|10=|11=|12=|13=|14=|vardas=''Sniper: Ghost Warrior''|reikalavimai=<div style="height: 100px; width: 160px; overflow: auto;"> '''Procesoriaus greitis''':<br />3,2 GHz<br />'''Atmintis''': 2 GB<br />'''Vaizdo plokštė''': 256 MB<br />'''Laisvos vietos''': 6.5 GB|platforma=[[Microsoft Windows]]<br>[[Xbox 360]]<br>[[PlayStation 3]]|režimas=[[Vieno žaidėjo žaidimas|Vieno žaidėjo]], [[Kelių žaidėjų žaidimas|kelių žaidėjų]... wikitext text/x-wiki {{Žaidimo informacija|||4=|5=|6=|7=|8=|9=|10=|11=|12=|13=|14=|vardas=''Sniper: Ghost Warrior''|reikalavimai=<div style="height: 100px; width: 160px; overflow: auto;"> '''Procesoriaus greitis''':<br />3,2 GHz<br />'''Atmintis''': 2 GB<br />'''Vaizdo plokštė''': 256 MB<br />'''Laisvos vietos''': 6.5 GB|platforma=[[Microsoft Windows]]<br>[[Xbox 360]]<br>[[PlayStation 3]]|režimas=[[Vieno žaidėjo žaidimas|Vieno žaidėjo]], [[Kelių žaidėjų žaidimas|kelių žaidėjų]]|žanras=[[Pirmojo asmens šaudyklė]]|variklis=Chrome Engine 4|kompozitorius=Max Lade<br>Matias Puumala<br>Gerhard Daum|leidėjas=[[CI Games|City Interactive]]|kūrėjas=[[CI Games|City Interactive]]|paveikslėlis=Sniper Ghost Warrior.jpg|pavdydis=250|išleidimo data='''Microsoft Windows & Xbox 360'''<br> [[Šiaurės Amerika|ŠA]]: 2010 m. birželio 29 d.<br>[[Europa|EU]]: 2010 m. liepos 2 d.<br>[[Australija|AU]]: 2010 m. liepos 22 d.<br>'''PlayStation 3'''<br>[[Australija|AU]]: 2011 m. birželio 5 d.<br>[[Europa|EU]]: 2011 m. birželio 6 d.<br>[[Šiaurės Amerika|ŠA]]: 2011 m. birželio 29 d.|dizaineris=Paweł Pieńkowski<br>Kamil Włodarek<br>Patryk Duch|reitingai=[[Entertainment Software Rating Board|ESRB]]: M<br />[[Pan European Game Information|PEGI]]: 16+}} '''Sniper: Ghost Warrior''' – taktinė [[Šaudyklė (žaidimas)|šaudyklė]], sukurta ir išleista įmonės „[[CI Games|City Interactive]]“ [[Microsoft Windows]], [[Xbox 360]] ir [[PlayStation 3]] platformoms. Tai yra antrasis „[[Sniper: Ghost Warrior (serija)|Sniper: Ghost Warrior]]“ serijos žaidimas bei „[[Sniper: Art of Victory]]“ tęsinys. Žaidime žaidėjas perima elitinės snaiperių komandos, išsiųstos į priešišką teritoriją, vaidmenį ir padėti fiktyvios [[Lotynų Amerika|Lotynų Amerikos]] šalies sukilėliams kovoti su jėga, kuri per valstybinį perversmą nuvertė jų vyriausybę. == Kritika == „Sniper: Ghost Warrior“ sulaukė „mišrių arba vidutinių“ ir „iš esmės nepalankių“ atsiliepimų, rodo apžvalgų suvestinės „[[Metacritic]]“ duomenys.<ref name="MCPC">{{cite web|url=https://www.metacritic.com/game/pc/sniper-ghost-warrior|title=Sniper: Ghost Warrior for PC Reviews|publisher=[[Metacritic]]|access-date=2010-07-07}}</ref><ref name="MCX360">{{cite web|url=https://www.metacritic.com/game/xbox-360/sniper-ghost-warrior|title=Sniper: Ghost Warrior for Xbox 360 Reviews|publisher=[[Metacritic]]|access-date=2010-07-07}}</ref><ref name="MCPS32">{{cite web|url=https://www.metacritic.com/game/playstation-3/sniper-ghost-warrior|title=Sniper: Ghost Warrior for PlayStation 3 Reviews|publisher=[[Metacritic]]|access-date=2010-07-07}}</ref> „[[GameSpot]]“ Xbox 360 versijai skyrė 6,0/10, o asmeninio kompiuterio versijai – 5,5/10, gyrė žaidimo vaizdus ir snaiperio kameras, tačiau kritikavo absurdišką žaidimo sudėtingumą kai kuriose srityse, ypač priešų dirbtinį intelektą, „kuris svyruoja nuo beprasmiško iki tokio stebuklingo, kad gali akimirksniu jus pastebėti“.<ref name="GSpotX360">{{cite web|last=Todd|first=Brett|date=2010-07-16|url=https://www.gamespot.com/reviews/sniper-ghost-warrior-review/1900-6269406/|title=Sniper: Ghost Warrior Review|accessdate=2010-07-07}}</ref><ref name="GSpotPC">{{cite web|last=Todd|first=Brett|date=2010-07-07|url=https://www.gamespot.com/reviews/sniper-ghost-warrior-review/1900-6268615/|title=Sniper: Ghost Warrior Review|accessdate=2010-07-07}}</ref> „[[IGN]]“ kompiuterio ir Xbox 360 versijoms skyrė 5,0/10 balų, gyrė žaidimo snaiperio mechaniką, tačiau kritikavo žaidimo dizainą ir bėgimo bei šaudymo scenarijus.<ref name="IGN">{{cite web|last=Gies|first=Arthur|date=2010-07-07|url=http://www.ign.com/articles/2010/07/07/sniper-ghost-warrior-review|title=Sniper: Ghost Warrior Review|accessdate=2010-07-07}}</ref> Jie „PlayStation 3“ versiją įvertino žemesniu balu - 4,5/10, teigdami, kad ji atrodo ir veikia prasčiau.<ref name="IGNPS3">{{cite web|last=Gies|first=Arthur|date=2011-06-29|url=http://www.ign.com/articles/2011/06/30/sniper-ghost-warrior-ps3-review|title=Sniper: Ghost Warrior PS3 Review|accessdate=2011-06-29}}</ref> == Išnašos == {{išn}} [[Kategorija:2010 kompiuteriniai žaidimai]] [[Kategorija:Pirmojo asmens šaudyklės]] floxoylsjfollrvqsn8avs14jz1qujs 14 615265 6667577 2022-08-20T07:44:04Z Bearas 8443 Naujas puslapis: [[Kategorija:Sporto varžybos pagal šakas]] [[Kategorija:Stalo tenisas]] wikitext text/x-wiki [[Kategorija:Sporto varžybos pagal šakas]] [[Kategorija:Stalo tenisas]] rg8qp7fl5ff5txxes0p3w1ctap7bevn 0 615266 6667630 2022-08-20T09:01:47Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta }} Leveno... wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] ch9xpmcd1blya9c6cufx11jhiaog0lk 6667631 6667630 2022-08-20T09:02:45Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 19]] d. == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] di1uhsl7eeb4zo33fkbw2qgs0geyace 6667632 6667631 2022-08-20T09:04:17Z Makenzis 46558 /* Sudėtis */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d. {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] nla3jbky1vmht2bwvfeb1cook0n5yto 6667634 6667632 2022-08-20T09:05:51Z Makenzis 46558 /* Sudėtis */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#DEB678" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 0twh9lubg5wl9j45f6k5of8kwc67h8s 6667635 6667634 2022-08-20T09:12:34Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 8gz0ywvxemiujvxn7gtcn06lsqbt6sl 6667636 6667635 2022-08-20T09:14:06Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] owuybrscnvegxqqacg3rdb0o68mats4 6667637 6667636 2022-08-20T09:14:53Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] ae4mk02m9zbeun79v6bo64swpzgpnjg 6667638 6667637 2022-08-20T09:15:40Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 0rzxo1xwbo7offfylmc7gnpyepu5cbu 6667640 6667638 2022-08-20T09:17:45Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 2vucblt4n8x5gdvq84y3pqfdg0iwue7 6667641 6667640 2022-08-20T09:18:26Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] rsxiobtuq6u316xef0xptufyv7qwerp 6667642 6667641 2022-08-20T09:19:16Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] ne6uobyirskfq8a32a1efyq8xsc4aqz 6667643 6667642 2022-08-20T09:19:54Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [ Globalsportsarchive] {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] adt20wx8s704x36skozv63rj1sx8cf4 6667646 6667643 2022-08-20T09:28:09Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 2ob50bpl1184kut4vdzsj7c5x90bxd1 6667648 6667646 2022-08-20T09:29:12Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 7ys6nepoie3bdx4fzgrelt4n4pxf26x 6667651 6667648 2022-08-20T09:32:02Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas,kai susijungė Stade Leuven, Daring Club Leuven ir Zwarte Duivels Oud-Heverlee. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] thgrzm8hesfs9a2if31z1yodpsjyaqk 6667654 6667651 2022-08-20T09:37:07Z Makenzis 46558 /* Istorija */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] tcsphot8peyzl63wjkrelf7ojlwhsns 6667657 6667654 2022-08-20T09:38:59Z Makenzis 46558 /* Stadionai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 3sy6ygddz3hn0ftqh50ohorvwimza25 6667658 6667657 2022-08-20T09:40:17Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga ()''' : ; '''Pirmasis divizionas ()''' : ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] oe4wl0c1mldswyzxlkqt7a272m5e5co 6667660 6667658 2022-08-20T09:41:14Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] as3l8vrlsmwd5achbygw4uc20komkp4 6667662 6667660 2022-08-20T09:44:13Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] fhxbtwls34ogk8wvdp9elqsa8uanfau 6667665 6667662 2022-08-20T09:45:52Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2020–2021, 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 9ngig10o616s4vym8i03x7xugnhn5g1 6667666 6667665 2022-08-20T09:46:23Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 2 vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2020–2021, 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 7okfk0snkys4r7f4fmr004fpt9uhbot 6667669 6667666 2022-08-20T09:50:25Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 2 vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2020–2021, 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [https://www.sofascore.com/team/football/oud-heverlee-leuven/178246 SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] ocav7f5pkdfea0sj6fsjumfgee3cbp0 6667670 6667669 2022-08-20T09:52:23Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2022 m.]] | ground = „Den Dreef“ stadionas, [[Heverlė]], [[Levenas]] | capacity = 9 394 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 2 vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2020–2021, 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [https://www.sofascore.com/team/football/oud-heverlee-leuven/178246 SOFASCORE] (moterys) * [https://www.flashscore.com/team/leuven/I9I2jkpo/ FLASHSCORE] (moterys) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 2kevvnsd2geo2kvhi119v4r4q3wr90f 6667672 6667670 2022-08-20T09:55:33Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2002 m.]] | ground = „Gementelijko“ stadionas, [[Levenas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 2 vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2020–2021, 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė ()''' : ; '''Belgijos Supertaurė ()''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [https://www.sofascore.com/team/football/oud-heverlee-leuven/178246 SOFASCORE] (moterys) * [https://www.flashscore.com/team/leuven/I9I2jkpo/ FLASHSCORE] (moterys) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] pka7i17f5t1ojdry6vbq9ratqj6mnwn 6667673 6667672 2022-08-20T09:57:48Z Makenzis 46558 /* Pasiekimai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2002 m.]] | ground = „Gementelijko“ stadionas, [[Levenas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 2 vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2020–2021, 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [https://www.sofascore.com/team/football/oud-heverlee-leuven/178246 SOFASCORE] (moterys) * [https://www.flashscore.com/team/leuven/I9I2jkpo/ FLASHSCORE] (moterys) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] sw6bgtyfi0hn1jvzakocjyyx90sh138 6667676 6667673 2022-08-20T10:02:49Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2002 m.]] | ground = „Gementelijko“ stadionas, [[Levenas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 2 vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2020–2021, 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | |- |||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [https://www.sofascore.com/team/football/oud-heverlee-leuven/178246 SOFASCORE] (moterys) * [https://www.flashscore.com/team/leuven/I9I2jkpo/ FLASHSCORE] (moterys) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] q4j1n66doxc89o8anz8386iav0mj4at 6667677 6667676 2022-08-20T10:04:37Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2002 m.]] | ground = „Gementelijko“ stadionas, [[Levenas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 2 vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2020–2021, 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (B)''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [https://www.sofascore.com/team/football/oud-heverlee-leuven/178246 SOFASCORE] (moterys) * [https://www.flashscore.com/team/leuven/I9I2jkpo/ FLASHSCORE] (moterys) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 63ds0h0xvly94plqk86cf2b7yloomts 6667682 6667677 2022-08-20T10:28:39Z Makenzis 46558 /* Vyr. teneriai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Oud-Heverlee Leuven]]}} {{fc-info | clubname = Leveno „Oud-Heverlee“ | image = [[File:Oud heverlee leuven.png|150px]] | fullname = Oud-Heverlee Leuven | nickname = | founded = [[2002 m.]] | ground = „Gementelijko“ stadionas, [[Levenas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = 2 vieta | pattern_la1=_ohl2122h|pattern_b1=_ohl2122h|pattern_ra1=_ohl2122h|pattern_sh1=_ohl2122h|pattern_so1=_color_3_stripes_green | leftarm1=FFFFFF|rightarm1=FFFFFF|shorts1=FFFFFF|socks1=FFFFFF | pattern_la2=|pattern_b2=_ohl2122a|pattern_ra2=|pattern_sh2=_ohl2122a|pattern_so2=_ohl2122a | leftarm2=000050|body2=000050|rightarm2=000050|shorts2=000050|socks2=000050 }} Leveno „Oud-Heverlee“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Levenas|Leveno]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[2002 m.]] buvo suformuota '''Oud-Heverlee Leuven''' klubas, kai susijungė [[Stade Leuven]], [[Daring Club Leuven]] ir [[Zwarte Duivels Oud-Heverlee]]. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „Gementelijko“ stadione ({{nl|Gemeentelijk Stadion}}).<ref>[https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/venue/ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – 3 330 žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: 2020–2021, 2021–2022 m. ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[https://www.ohleuven.com/teams/women/spelers-en-staf Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=BEL|pos=GK|name=[[Nicky Evrard]]}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|pos=DF|name=[[Sari Kees]]}} {{fs player|no=3|nat=BEL|pos=FW|name=[[Ella van Kerkhoven]]}} {{Fs player|no=4|nat=BEL|pos=DF|name=[[Auke Swevers]]}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|pos=MF|name=[[Zenia Mertens]]}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|pos=FW|name=[[Jill Janssens]]}} {{Fs player|no=8|nat=BEL|pos=FW|name=[[Marie Detruyer]]}} {{Fs player|no=9|nat=BEL|pos=FW|name=[[Hannah Eurlings]]}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|pos=MF|name=[[Valesca Ampoorter]]}} {{Fs player|no=11|nat=BEL|pos=FW|name=[[Estée Cattoor]]}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|pos=GK|name=[[Mirthe Claes]]}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|pos=DF|name=[[Marith De Bondt]]}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|pos=DF|name=[[Shari Van Belle]]}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|pos=DF|name=[[Ines Van Gansbeke]]}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|pos=FW|name=[[Debby Coenraets]]}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|pos=MF|name=[[Charlotte Cranshoff]]}} {{Fs player|no=20|nat=NED|pos=FW|name=[[Nikée van Dijk]]}} {{Fs player|no=21|nat=BEL|pos=FW|name=[[Tess Lameir]]}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|pos=DF|name=[[Saar Janssen]]}} {{Fs player|no=25|nat=NED|pos=DF|name=[[Linde Veefkind]]}} {{Fs player|no=27|nat=NED|pos=MF|name=[[Nurija van Schoonhoven]]}} {{Fs player|no=28|nat=BEL|pos=MF|name=[[Janne Huysmans]]}} {{Fs player|no=34|nat=BEL|pos=DF|name=[[Amber Tysiak]]}} {{Fs player|no=55|nat=BEL|pos=GK|name=[[Faye Lammertijn]]}} {{Fs player|no=|nat=BEL|pos=MF|name=[[Karlijn Helsen]]}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''7.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''6.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''9.''' | |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (B)''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''10.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''13.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''8.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''5.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], (2021–2022 m.) == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [https://www.ohleuven.com/teams/women/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [https://int.soccerway.com/teams/belgium/oud-heverlee-leuven/5358/ SOCCERWAY] (moterys) * [https://www.sofascore.com/team/football/oud-heverlee-leuven/178246 SOFASCORE] (moterys) * [https://www.flashscore.com/team/leuven/I9I2jkpo/ FLASHSCORE] (moterys) * [https://globalsportsarchive.com/team/soccer/oud-heverlee-leuven-women/27475/ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|OH]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] dd0rh16gyu9ksc34bc51wc1byqhkoc5 0 615267 6667650 2022-08-20T09:30:18Z Hugo.arg 1674 Hugo.arg perkėlė puslapį [[Arturas Krišjanis Karinis]] į [[Arturs Krišjānis Kariņš]] (anksčiau buvo nukreipiamasis) wikitext text/x-wiki #PERADRESAVIMAS [[Arturs Krišjānis Kariņš]] 1836u6z07d17oreg8enn9208u68hbdi 0 615268 6667696 2022-08-20T11:14:47Z Makenzis 46558 Naujas puslapis: {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = | fullname = Standard Liège | nickname = | founded = [[200 m.]] | ground = „o“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta }} „Standard Liège“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis st... wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = | fullname = Standard Liège | nickname = | founded = [[200 m.]] | ground = „o“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta }} „Standard Liège“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[ m.]] buvo suformuota == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „o“ stadione ({{nl| Stadion}}).<ref>[ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[ Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (A)''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] (moterys) * [ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Standard]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 8ncco3woa2ks37u8nrdazrrhljbjad3 6667698 6667696 2022-08-20T11:18:06Z Makenzis 46558 /* Nuorodos */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = | fullname = Standard Liège | nickname = | founded = [[200 m.]] | ground = „o“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta }} „Standard Liège“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[ m.]] buvo suformuota == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „o“ stadione ({{nl| Stadion}}).<ref>[ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[ Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (A)''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.standard-femina.be/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] (moterys) * [ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Standard]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] s2b0cyhk8hmexrdsyx6p1i89w7nbn4l 6667699 6667698 2022-08-20T11:24:47Z Makenzis 46558 /* Sezonai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = | fullname = Standard Liège | nickname = | founded = [[200 m.]] | ground = „o“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta }} „Standard Liège“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[ m.]] buvo suformuota == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia „o“ stadione ({{nl| Stadion}}).<ref>[ Gemeentelijk Stadion]</ref> Stadiono talpa – žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[ Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (A)''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.standard-femina.be/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] (moterys) * [ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Standard]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] gvm0jg7dzhsygnqhh8d6ybc0do5q23n 6667700 6667699 2022-08-20T11:31:56Z Makenzis 46558 /* Stadionai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = | fullname = Standard Liège | nickname = | founded = [[200 m.]] | ground = „o“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta }} „Standard Liège“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[ m.]] buvo suformuota == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia Robert Louis-Dreyfus akademijos stadione ({{nl|Académie Robert Louis-Dreyfus Stadion}}).<ref>[ Académie Robert Louis-Dreyfus]</ref> Stadiono talpa – žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[ Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (A)''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.standard-femina.be/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] (moterys) * [ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Standard]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] t06vqyiy4vgrv61z19k3fxkgrk0a08c 6667701 6667700 2022-08-20T11:33:24Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = | fullname = Standard Liège | nickname = | founded = [[200 m.]] | ground = „Académie Robert Louis-Dreyfus“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta }} „Standard Liège“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[ m.]] buvo suformuota == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia Robert Louis-Dreyfus akademijos stadione ({{nl|Académie Robert Louis-Dreyfus Stadion}}).<ref>[ Académie Robert Louis-Dreyfus]</ref> Stadiono talpa – žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[ Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (A)''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.standard-femina.be/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] (moterys) * [ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Standard]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] 75yuk4om0f4xqn65cfi9zmr8kx951vt 6667702 6667701 2022-08-20T11:35:24Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = | fullname = Standard Liège | nickname = | founded = [[200 m.]] | ground = „Académie Robert Louis-Dreyfus“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 3 330 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1 = _standard2223h | pattern_b1 = _standard2223h | pattern_ra1 = _standard2223h | pattern_sh1 = _standard2223h | pattern_so1 = _standard2122h | leftarm1 = EF0000 | body1 = EF0000 | rightarm1 = EF0000 | shorts1 = EF0000 | socks1 = EF0000 | pattern_la2 = _standard2223a | pattern_b2 = _standard2223a | pattern_ra2 = _standard2223a | pattern_sh2 = _standard2223a | pattern_so2 = _standard2223a | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} „Standard Liège“ – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą. == Istorija == [[ m.]] buvo suformuota == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia Robert Louis-Dreyfus akademijos stadione ({{nl|Académie Robert Louis-Dreyfus Stadion}}).<ref>[ Académie Robert Louis-Dreyfus]</ref> Stadiono talpa – žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[ Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (A)''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.standard-femina.be/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] (moterys) * [ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Standard]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] kpko6jg2zwlufw7f9u42j9yv29hgwe5 6667705 6667702 2022-08-20T11:38:46Z Makenzis 46558 wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = [[Vaizdas:R._Standard_de_Liège.png|150px]] | fullname = Standard Fémina de Liège | nickname = | founded = [[1971 m.]] | ground = „Académie Robert Louis-Dreyfus“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1 = _standard2223h | pattern_b1 = _standard2223h | pattern_ra1 = _standard2223h | pattern_sh1 = _standard2223h | pattern_so1 = _standard2122h | leftarm1 = EF0000 | body1 = EF0000 | rightarm1 = EF0000 | shorts1 = EF0000 | socks1 = EF0000 | pattern_la2 = _standard2223a | pattern_b2 = _standard2223a | pattern_ra2 = _standard2223a | pattern_sh2 = _standard2223a | pattern_so2 = _standard2223a | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''„Standard Liège“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą, kuri žinoma '''Standard Fémina de Liège''' pavadinimu. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota moterų ekipa. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia Robert Louis-Dreyfus akademijos stadione ({{nl|Académie Robert Louis-Dreyfus Stadion}}).<ref>[ Académie Robert Louis-Dreyfus]</ref> Stadiono talpa – žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[ Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (A)''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.standard-femina.be/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] (moterys) * [ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Standard]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] gbgoc9kkktdypmzp6pt45q65v0chixv 6667708 6667705 2022-08-20T11:42:39Z Makenzis 46558 /* Sudėtis */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = [[Vaizdas:R._Standard_de_Liège.png|150px]] | fullname = Standard Fémina de Liège | nickname = | founded = [[1971 m.]] | ground = „Académie Robert Louis-Dreyfus“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1 = _standard2223h | pattern_b1 = _standard2223h | pattern_ra1 = _standard2223h | pattern_sh1 = _standard2223h | pattern_so1 = _standard2122h | leftarm1 = EF0000 | body1 = EF0000 | rightarm1 = EF0000 | shorts1 = EF0000 | socks1 = EF0000 | pattern_la2 = _standard2223a | pattern_b2 = _standard2223a | pattern_ra2 = _standard2223a | pattern_sh2 = _standard2223a | pattern_so2 = _standard2223a | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''„Standard Liège“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą, kuri žinoma '''Standard Fémina de Liège''' pavadinimu. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota moterų ekipa. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia Robert Louis-Dreyfus akademijos stadione ({{nl|Académie Robert Louis-Dreyfus Stadion}}).<ref>[ Académie Robert Louis-Dreyfus]</ref> Stadiono talpa – žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[http://www.standard-femina.be/nl/A-ploeg.php Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=FRA|name=[[Hillary Damman]]|pos=GK}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|name=[[Marine Rosala]]|pos=FW}} {{fs player|no=3|nat=BEL|name=[[Loredana Humartus]]|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=BEL|name=[[Aster Janssens]]|pos=MF}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|name=[[Yuna Appermont]]|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|name=[[Maurane Marinucci]]|pos=DF}} {{Fs player|no=9|nat=LUX|name=[[Laura Miller (footballer)|Laura Miller]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|name=[[Noémie Gelders]]|pos=MF}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|name=[[Kenza Vrithof]]|pos=FW}} {{fs player|no=12|nat=BEL|name=[[Sofie Tans]]|pos=GK}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|name=[[Ilona Thibaux]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|name=[[Zoë Van Eynde]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|name=[[Elien Nelissen]]|pos=DF}} {{fs player|no=16|nat=BEL|name=[[Léa Desmarais]]|pos=GK}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|name=[[Maud Coutereels]]|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|name=[[Charlotte Catinus]]|pos=FW}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=19|nat=BEL|name=[[Pam Amorij]]|pos=DF}} {{Fs player|no=20|nat=BEL|name=[[Constance Brackman]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|name=[[Welma Fon]]|pos=FW}} {{Fs player|no=23|nat=BEL|name=[[Nadège François]]|pos=MF}} {{Fs player|no=25|nat=BEL|name=[[Hanne Merkelbach]]|pos=FW}} {{fs player|no=26|nat=BEL|name=[[Lise Musique]]|pos=GK}} {{Fs player|no=33|nat=BEL|name=[[Léa Detail]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Maude Lecoq]]|pos=DF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Gvantsa Tabagari]]|pos=DF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Mélissa Tom]]|pos=DF}} {{Fs player|no=|nat=NED|name=[[Lakeesha Eijken]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Sharmel Libotte]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Chloé Snaps]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Marie Pierson]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Justine Blave]]|pos=FW}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Luka Maillard]]|pos=FW}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (A)''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. teneriai == * {{flagicon|BEL}} == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.standard-femina.be/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] (moterys) * [ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Standard]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] c15e2cax76jxmuxzer29wpk54d94o9q 6667709 6667708 2022-08-20T11:45:48Z Makenzis 46558 /* Vyr. teneriai */ wikitext text/x-wiki {{reikšmė|moterų futbolo ekipą|vyrų futbolo klubą|[[Standard Liège]]}} {{fc-info | clubname = Standard Liège | image = [[Vaizdas:R._Standard_de_Liège.png|150px]] | fullname = Standard Fémina de Liège | nickname = | founded = [[1971 m.]] | ground = „Académie Robert Louis-Dreyfus“ stadionas, [[Lježas]] | capacity = 000 | chairman = {{flagicon|BEL}} | manager = {{flagicon|}} | league = Superlyga | season = 2021–2022 | position = vieta | pattern_la1 = _standard2223h | pattern_b1 = _standard2223h | pattern_ra1 = _standard2223h | pattern_sh1 = _standard2223h | pattern_so1 = _standard2122h | leftarm1 = EF0000 | body1 = EF0000 | rightarm1 = EF0000 | shorts1 = EF0000 | socks1 = EF0000 | pattern_la2 = _standard2223a | pattern_b2 = _standard2223a | pattern_ra2 = _standard2223a | pattern_sh2 = _standard2223a | pattern_so2 = _standard2223a | leftarm2 = 000000 | body2 = 000000 | rightarm2 = 000000 | shorts2 = 000000 | socks2 = 000000 }} '''„Standard Liège“''' – [[Belgijos futbolo klubas]] iš [[Lježas|Lježo]]. Šis straipsnis apie klubo moterų ekipą, kuri žinoma '''Standard Fémina de Liège''' pavadinimu. == Istorija == [[1971 m.]] buvo suformuota moterų ekipa. == Stadionai == Namų rungtynes žaidžia Robert Louis-Dreyfus akademijos stadione ({{nl|Académie Robert Louis-Dreyfus Stadion}}).<ref>[ Académie Robert Louis-Dreyfus]</ref> Stadiono talpa – žiūrovai. Stadiono veja – dirbtinė danga. == Pasiekimai == ; '''Superlyga (0)''' : Antroji vieta: ; '''Belgijos taurė (0)''' : ; '''Belgijos Supertaurė (0)''' : == Sudėtis == Atnaujinta: [[2022]] m. [[rugpjūčio 20]] d.<ref>[http://www.standard-femina.be/nl/A-ploeg.php Sudėtis pagal oficialią klubo svetainę]</ref> {{Fs start}} {{fs player|no=1|nat=FRA|name=[[Hillary Damman]]|pos=GK}} {{Fs player|no=2|nat=BEL|name=[[Marine Rosala]]|pos=FW}} {{fs player|no=3|nat=BEL|name=[[Loredana Humartus]]|pos=DF}} {{Fs player|no=5|nat=BEL|name=[[Aster Janssens]]|pos=MF}} {{Fs player|no=6|nat=BEL|name=[[Yuna Appermont]]|pos=MF}} {{Fs player|no=7|nat=BEL|name=[[Maurane Marinucci]]|pos=DF}} {{Fs player|no=9|nat=LUX|name=[[Laura Miller (footballer)|Laura Miller]]|pos=MF}} {{Fs player|no=10|nat=BEL|name=[[Noémie Gelders]]|pos=MF}} {{Fs player|no=12|nat=BEL|name=[[Kenza Vrithof]]|pos=FW}} {{fs player|no=12|nat=BEL|name=[[Sofie Tans]]|pos=GK}} {{Fs player|no=13|nat=BEL|name=[[Ilona Thibaux]]|pos=MF}} {{Fs player|no=14|nat=BEL|name=[[Zoë Van Eynde]]|pos=DF}} {{Fs player|no=15|nat=BEL|name=[[Elien Nelissen]]|pos=DF}} {{fs player|no=16|nat=BEL|name=[[Léa Desmarais]]|pos=GK}} {{Fs player|no=17|nat=BEL|name=[[Maud Coutereels]]|pos=DF}} {{Fs player|no=18|nat=BEL|name=[[Charlotte Catinus]]|pos=FW}} {{Fs mid}} {{Fs player|no=19|nat=BEL|name=[[Pam Amorij]]|pos=DF}} {{Fs player|no=20|nat=BEL|name=[[Constance Brackman]]|pos=DF}} {{Fs player|no=22|nat=BEL|name=[[Welma Fon]]|pos=FW}} {{Fs player|no=23|nat=BEL|name=[[Nadège François]]|pos=MF}} {{Fs player|no=25|nat=BEL|name=[[Hanne Merkelbach]]|pos=FW}} {{fs player|no=26|nat=BEL|name=[[Lise Musique]]|pos=GK}} {{Fs player|no=33|nat=BEL|name=[[Léa Detail]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Maude Lecoq]]|pos=DF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Gvantsa Tabagari]]|pos=DF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Mélissa Tom]]|pos=DF}} {{Fs player|no=|nat=NED|name=[[Lakeesha Eijken]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Sharmel Libotte]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Chloé Snaps]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Marie Pierson]]|pos=MF}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Justine Blave]]|pos=FW}} {{Fs player|no=|nat=BEL|name=[[Luka Maillard]]|pos=FW}} {{Fs end}} == Sezonai == {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2002–2003''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2003–2004''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2004–2005''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2005–2006''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2006–2007''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2007–2008''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2008–2009''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2009–2010''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2010–2011''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2011–2012''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |} {| class="wikitable" style="font-size:90%;" |- !Sezonas !Lygmuo !Lyga !Užimta vieta !Nuorodos |- |- |||||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2012–2013''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League (A)''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2013–2014''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2014–2015''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''BeNe League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- |||||||| |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2015–2016''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2016–2017''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#FFFF00" style="text-align:center;"| '''1.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2017–2018''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''4.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2018–2019''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''2.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2019–2020''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2020–2021''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20202021/championship-round/r57770/ 2020–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2021–2022''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#BBBBBB" style="text-align:center;"| '''.''' | <ref>[https://int.soccerway.com/national/belgium/super-league/20212022/championship-round/r63503/ 2021–2022 m. Superlyga]</ref> |- | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''2022–2023''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''1.''' | bgcolor="#ddffdd" style="text-align:center;"| '''Super League''' | bgcolor="#F5F5F5" style="text-align:center;"| '''.''' | |- |} == Vyr. treneriai == * {{flagicon|BEL}} [[Mohamed Ayed]] (2005–2011) * {{flagicon|BEL}} [[Henri Depireux]] (2011–2011)<ref>{{cite news|title=Henri Depireux stapt op als trainer van Standard Fémina|url=http://www.hln.be/hln/nl/1285/Jupiler-Pro-League/article/detail/1332002/2011/10/11/Henri-Depireux-stapt-op-als-trainer-van-Standard-Femina.dhtml|work=[[Het Laatste Nieuws]]|accessdate=19 December 2012|date=11 October 2011|language=Dutch}}</ref> * {{flagicon|BEL}} [[Patrick Wachel]] (2011–2014)<ref>{{cite news|title=Patrick Wachel nieuwe coach van Standard Fémina|url=http://www.hln.be/hln/nl/1285/Jupiler-Pro-League/article/detail/1338486/2011/10/24/Patrick-Wachel-nieuwe-coach-van-Standard-Femina.dhtml|work=Het Laatste Nieuws|accessdate=19 December 2012|date=24 October 2011|language=Dutch}}</ref> * {{flagicon|BEL}} [[Benoît Waucomont]] (2014–) == Garsesnės žaidėjos == * {{flagicon|BEL}} [[Lola Wajnblum]], == Išnašos == {{išnašos|2}} == Nuorodos == * [http://www.standard-femina.be/ Oficiali klubo svetainė] (moterys) * [ SOCCERWAY] (moterys) * [ SOFASCORE] (moterys) * [ FLASHSCORE] (moterys) * [ Globalsportsarchive] (moterys) {{BELfutsez}} [[Kategorija:Belgijos futbolo klubai|Standard]] [[Kategorija:Belgijos moterų futbolo ekipos]] q40spta8wt2jndds4vauvp1oajwo74g